Krymo sonetai
()
About this ebook
Adam Mickiewicz
Polski poeta i publicysta okresu romantyzmu (czołowy z trójcy „wieszczów”). Syn adwokata, Mikołaja (zm. 1812) herbu Poraj oraz Barbary z Majewskich. Ukończył studia na Wydziale Literatury Uniwersytetu Wileńskiego; stypendium odpracowywał potem jako nauczyciel w Kownie. Był współzałożycielem tajnego samokształceniowego Towarzystwa Filomatów (1817), za co został w 1823 r. aresztowany i skazany na osiedlenie w głębi Rosji. W latach 1824-1829 przebywał w Petersburgu, Moskwie i na Krymie; następnie na emigracji w Paryżu. Wykładał literaturę łacińską na Akademii w Lozannie (1839), a od 1840 r. literaturę słowiańską w College de France w Paryżu. W 1841 r. związał się z ruchem religijnym A. Towiańskiego. W okresie Wiosny Ludów był redaktorem naczelnym fr. dziennika »Trybuna Ludów« i organizatorem ochotniczego Zastępu Polskiego, dla którego napisał demokratyczny Skład zasad.
Zm. 26 listopada 1855 r. w Konstantynopolu (dziś: Stambuł)
Najważniejsze dzieła: Ballady i romanse (1822), Grażyna (1823), Sonety krymskie (1826), Konrad Wallenrod (1828), Dziady (cz.II i IV 1823, cz.III 1832), Księgi narodu polskiego i pielgrzymstwa polskiego (1833), Pan Tadeusz (1834); wiersze: Oda do młodości (1820), Do Matki Polki (1830), Śmierć pułkownika (1831), Reduta Ordona (1831)
Read more from Adam Mickiewicz
Gražina Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsKonradas Valenrodas Rating: 0 out of 5 stars0 ratings
Related to Krymo sonetai
Related ebooks
Krymo sonetai Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsMatulaičIų: Labukų giminės istorija Rating: 5 out of 5 stars5/5Slapta koncentracijos stovykla Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsSenovės didvyriai ( Lietuvių kalba - Lithuanian Edition) Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsTarp skausmų į garbę Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsJaunoji Lietuva Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsIšpažinimai Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsDievų kalavijas (Lietuvių kalba) Lithuanian Edition Rating: 5 out of 5 stars5/5Mėnulio Fėjų Nunešta Rating: 0 out of 5 stars0 ratings
Related categories
Reviews for Krymo sonetai
0 ratings0 reviews
Book preview
Krymo sonetai - Adam Mickiewicz
Krymo sonetai
Adam Mickiewicz
Booklassic
2016
Įžanga
Vienas iš poetiškiausių A. Mickevičiaus veikalų yra Krymo sonetai. Jau patsai tų sonetų išsiplėtimas visose Europos literatūrose ir daugybė prilankiųjų¹ jiems recenzijų išvirš ² liudija aukštą anų estetikos vertę. Tai visuotinajai³ simpatijai⁴ atliepia pasiganėdinimo⁵ jausmas, kurisai skaitytoją žavi, kaip kitados taip ir šiandien. Kame gi tvyro ypatingas šių sonetų grožis? Grožis yra ne kas kita, kaip pavienių dalių bei narių harmoniška sandermė. Tokią harmoniją turi Krymo sonetai. Norint jąją aiškiau išparodyti, pirmiausia reikia apžvelgti visų Krymo sonetų, sykiu⁶ paimtų, turinį ir bendrą ryšį, pagalios⁷ pakelti aikštėn jų ypatingąsias poetiškos dailės žymes⁸ .
*
Ištremtas poetas atvyko in Akermano tyrus. Jau vakaras nuramino siautojančias pievų vilnis, prieblindžio marška⁹ užklojo ir užmigdė gamtą. Kas ten klaidžioja tyruose? Tai bastuoklis¹⁰ ieško žvaigždės-vedėjos. Rami prigimtis sužadino jame tėvynės ir saviškių išsiilgimą¹¹ . Nakties gi tyluma užkerėjo klausą. Jam rodos, kad išgirs gandą iš Lietuvos. Visą įtempė girdą¹² , bet niekas nešaukia, taigi važiuoja toliaus.
Pasiekęs marias, sėda į laivą ir plaukia Krymo link. Marių tyluma, raminanti kiekvieną keleivį, išsiilgusio¹³ dainiaus omenyje¹⁴ sukirdina miegančią atsiminimų hydrą, kuri juo skaudžiau suleidžia nagus į nutilusią širdį. Belaisvio sielos kova tarsi sukelia marių audrą. Jo krūtinėje skausmai bloškia širdį, kaip įniršusios bangos daužo laivą. Tečiaus¹⁵ šitoje su gaivalais¹⁶ imtynėje dainius pajunta naują galybę. Tarytum milžino jėga jisai stumia-gelbi laivą. Malonus pasikankinimo jausmas jį gaivina, bet štai vėl nuožmi audros galybė, saulei leidžiantis, gesina paskutinį vilties spindulį ir vėl jo širdį nerimastin skandina.
Priplaukus vakarinį Krymo krantą, pirmas dalykas, kuris metasi kiekvienam į akis, tai gražūs Tauridos kalnai. Ypač puikiai jie vaidinas iš Eupatarijos (Kozlovo) lygumų, kada saulėlydžio tvaska apjuosia jų viršūnes, kurios tuomet, aukso spinduliuose liepsnodamos, išrodo lyg Bizantijos kuorų gaisras. Turistas ima dabar rytų keliavedį Mirzą ir klausinėja jo apie anuos gamtos