AKCIJ RINKA IR J INDEKSAI Dalintis

Raktiniai odiai: akcija, Akcij formos, AKCIJ RINKOS INDEKSAI, Akcij rys, Dow Jones & Company, NASDAQ, Paprastosios akcijos, rinka, S & Ps 500, vertybini popieri rinka Finansai VADAS Lietuvoje vertybini popieri rinka pradjo kurtis 1991 metais, prasidjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukiausioji Taryba prim Privatizavimo statym, ir antrojoje 1991 met pusje prasidjo masinis privatizavimas. io proceso metu buvo ileista paprastj vardini akcij. Jas sigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventoj. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti. Vertybini popieri rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie ryk ekonomikos postm priek. Didij praeito amiaus dal akcijos buvo tik turtingj privilegija, dabar jau padtis pasikeit ir investavimas pasidar tinkama priemon pasiekti tam tikr finansini tiksl. Nemaai moni pasiryta ir investuoja,nes ino, mano kad ino, kurios bendrovs turi puikias galimybes ateityje bti pelningos, ir todl yra vertos, kad jas investuot.Investavimas jiems gali sukaupti l vaik isilavinimui ar saugiai senatvei, o gali paprasiausiai bt pradinis naas sigyjant automobil ar bst, o gali padaryt ir nuostol. Mano referato tikslas: isiaikinti akcij rinkos kitim ir j indeksus. Darbo udaviniai: supaindinti plaiau apie akcijas, isiaikinti kokie yra indeksai,kokie j modeliai. 1. AKCIJ SAMPRATA Akcija - tai vertybinis popierius patvirtinantis indl akcin kapital ir duodantis jo savininkui teis gauti dividend. 1.1 Akcij formos materialios. Jos spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytus reikalavimus. Ileisti materialias akcijas gali tik udarosios akcins bendrovs. nematerialios. Jos paymimos raais vertybini popieri sskaitose. Nematerialias akcijas gali leisti akcins ir udarosios akcins bendrovs. Udarj akcini bendrovi nemateriali akcij sskaitas tvarko jas ileidusi udaroji akcin bendrov, o akcini bendrovi vertybini popieri sskaitas tvarko vieosios apyvartos tarpininkai - Centrinio depozitoriumo dalyviai (sskait tvarkytojai). Materialioje akcijoje (sertifikate) nurodomi ie rekvizitai: 1) vertybinio popieriaus pavadinimas - Akcija arba Udarosios akcins bendrovs akcija (sertifikatas); 2) bendrovs kodas ir pavadinimas; 3) nominali vert (nurodoma litais, be cent); 4) numeris (kodas); 5) privilegijuot akcij dividendo dydis ir balsavimo teis;

6) ileidimo apyvart data; 7) vadins akcijos savininkas; bendrovs valdybos pirmininko ir stebtoj tarybos pirmininko (jei stebtoj taryba nesudaroma - valdybos pirmininko pavaduotojo) paraai ar j para faksimilins reprodukcijos. Stabiliai gerai dirbanios ir nuolat dividendus imokanios Lietuvos akcins bendrovs jungtos nacionalins vertybini popieri biroje A grups moni sra. Kitos bendrovs, neapsiyminios auktais ekonominiais finansiniais rodikliais, patalpinamos B grups moni srae. Tokiu bdu greitai galima atskirti dirbani ir savo akcijomis prekiaujania bendrov nuo prasiau dirbanios. Norint nustatyti biroje savo vertybiniais popieriais neprekiaujanios bendrovs bkl, tenka analizuoti jos ekonomin finansin veikl bei jos dinamik per 2-3 metus. Kompanijoms, kurios reguliariai moka auktus dividendus, pateikiama teis ileisti mlynos spalvos materialas akcijas. Tokiu bdu jos iskiriamos i kit tarpo. Materiali vardini akcij savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nurodomi akcijos blanke ir raomi bendrovs akcinink registracijos knyg. Akcinink registracijos knygoje turi bti ie duomenys: akcininko vardas ir pavard (juridinio asmens pilnas pavadinimas); adresas (buvein); turim akcij skaiius; akcij nominali vert. Materialios vardins akcijos perleidiamos kitiems investitoriams akcijoje (sertifikate) padarant ra, vadinam indosamentu. 1.2. Akcij rys Nematerialios akcijos. Nematerialios akcijos egzistuoja ra forma j savinink (akcinink) vertybini popieri sskaitose. Vertybini popieri sskaitas akcij savinink vardu tvarko jas ileidusi bendrov (emitentas), arba kiti sskait tvarkytojai. Kiekvienas akcij savininkas turi teis pasirinkti, kur atidaryti vertybini popieri sskait. Nemateriali akcij savininkams kartais btina rodyti i VP nuosavybs teis, pavyzdiui, mokant mokesius, deklaruojant turt ir pajamas, teismui ir t.t. Pagal disponavimo bda akcijos skirstomos vardines ir pareiktines. Akcins bendrovs akcijos gali bti vardins ir pareiktines. Konvertuoti vardines akcijas pareiktines arba atvirkiai, gali akcins bendrovs visuotinis akcinink susirinkimas 2/3 kiekvienos ries akcij savinink, dalyvavusi visuotiniame akcinink susirinkime, bals dauguma. Udarosios akcins bendrovs akcijos gali bti tik vardins. Materialios vardins akcijos savininkas yra tas asmuo, kuris nurodytas akcijoje. ie asmenys turi bti registruojami udarosios akcins bendrovs akcinink registracijos knygoje. Vardins akcijos negali bti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik j savininkas, kurio pavard nurodyta paiose akcijose ir kuriam ios akcijos buvo parduotos. Vardins akcijos keiia savinink tik tada, kai akcinje bendrovje forminamas atitinkamas j perdavimo raas. Nematerialios vardins arba pareiktins akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybini popieri sskaita. ioje sskaitoje raomos iam asmeniui nuosavybs teise priklausanios akcijos. Pareiktin akcij j savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui.

Teismis, kurias suteikia ios akcijos, kaip ir pinig atveju, toliau naudojasi j nauji savininkai. Dividendas imokamas faktiniam akcij savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis j savininkas. 1.3. Savininkams suteikiamos teiss Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos paprastsias ir privilegijuotsias. Privilegijuotosios akcijos gali bti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovs statuose i anksto, prie ileidiant akcijas. Keisti paprastsias akcijas privilegijuotsias yra draudiama. Skirting ri akcij suteikiamos teiss turi bti nurodytos statuose. Privilegijuotj akcij iki iol bendrovs ileido nedaug, nors remiantis Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymu j leidiama turti net iki 1/3 statinio kapitalo (skaiiuojant pagal akcij nominalias vertes). Privilegijuotj akcij savinink turtins teiss gyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastj akcij savinink reikalavimai. Nemokamai gauti naujai ileist bendrovs akcij privilegijuotj akcij savininkai gali tik tada, kai statinis kapitalas didinamas i akcij pried ar perkainojimo rezervo. Jeigu statinis kapitalas didinamas i nepaskirstytinj rezerv, naujai ileidiam bendrovs akcij iems akcininkams neskiriama. Bendrovs akcininkai gali nustatyti, kad privilegijuotj akcij savininkai neturi balsavimo teiss, ir t teisinti bendrovs statuose, taiau Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme numatytos iimtys, kada privilegijuotj akcij be balsavimo teiss savininkams leidiama balsuoti visuotiniame akcinink susirinkime. Tai atvejai, kai priimami nutarimai dl: statinio kapitalo didinimo papildomais naais ileidiant privilegijuotsias akcijas; statinio kapitalo mainimo; konvertuojamj obligacij, kurios vliau bus keiiamos privilegijuotsias akcijas ileidimo; bendrovs reorganizavimo ir reorganizavimo projekto patvirtinimo. Jeigu per dvejus finansinius metus i eils bendrov neimoka privilegijuotj akcij su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teiss savininkams nustatyto dividendo, jie gyja balsavimo teis. i teis akcininkai turi iki t met, kuriais buvo visikai su jais atsiskaityta, pabaigos. Konvertuoti privilegijuotsias akcijas paprastsias galima tik visikai atsiskaiius su privilegijuotj akcij savininkais arba pasiraius sipareigojim padengti siskolinim kitais kiniais metais. Dl i akcij konvertavimo visuotinis akcinink susirinkimas priima nutarim ne maiau kaip 2/3 kiekvienos ries akcij savinink, dalyvavusi akcinink susirinkime, bals. Daugumos priveligijuotj akcij savininkai gali gauti reguliarius fiksuotus dividentus. Jei mokjimai yra begaliniai, tai emisijos laikas neribotas. J vert nustatoma diskontuojant dividento sun pageidaujamo pelningumo tarifu: Vpa=Dpa/ ipa Vpa- priveligijuotosios akcijos vert; Dpa- priveligijuotosios akcijos dividendai; ipa- pageidaujama pelno norma Paprastosios akcijos sudaro pagrindin bendrovs akcij dal. Paprastosios akcijos suteikia akcinink susirinkime j savininkams balsavimo teis, leidiani dalyvauti bendrovs valdyme. Paprastj akcij kainos paprastai auga prie ir per verslo augimo

periodus, nes pelno viltys stiprja, kurios veda arba prie didesni dividend, arba stambesni sulaikyt ar reinvestuot pajam (auktesns akcij buhalterins verts), arba prie abiej i karto. Investitoriai, siekiantys pajam ar kapitalo prieaugio i verslo ciklo augimo metu turi naudos i paprastj akcij nuosavybs. Dl vili takos paprastj akcij kainos danai numato ciklo krizs tak. Jos gali imti kilti tuo metu, kuomet slygos verslui yra vis dar prastos ir prie realaus ekonominio augimo atnaujinim. Yra labai sunku patikimai vertinti io laikotarpio trukm. Viename ilgalaikiame JAV tyrinjime buvo nustatyta, kad paprastj akcij kain pokyiai yra link bti nuo 5 iki 9 mnesi prie ciklinius kitimus versle, bet iam periodui buvo daug iimi. Paprastj akcij kainos yra linkusios mati verslo kritimo laikotarpiais ir taip pat gali numatyti verslo virn, t.y. kuomet ekonomins slygos vis dar atrodo palankiai. Kain majimo priestis yra viltys gauti emesnius pelnus, tai gali sukelti dividend sumajim bei maesnius korporacini aktyv buhalterins verts augimus. Susirpin savo pajamomis, investitoriai parduoda paprastsiais akcijas tam, kad gaut kapitalo fiksuot pajam vertybini popieri reinvesticijai su tikslu palaikyti ar padidinti turto gr. Investitoriai, nordami usklsti kapitalo priaug, parduoda paprastsias akcijas, kad realizuot vekselinius pelnus (paper profits). Paprastosios akcijos utikrina akcininkui nuolatin teis dalyvauti bendrovs valdyme ir teis bendrovs turto dal. Taiau teis bendrovs pelno dal priklauso nuo bendrovs veiklos rezultat. Tai yra, dividendai gali bti nemokami, jeigu bendrovs gautas pelnas yra per maas arba jei peln nusprsta panaudoti kitiems tikslams. Paprastj akcij savininkai turi galutin teis mons pajamas ir turt (inoma, turi bti imokti dividendai privilegijuotj akcij savininkams, sumoktos palkanos ir padengti kiti sipareigojimai), todl j akcij vert gali padidti ir ymiai viryti kit savinink. Paprastj akcij savininkai turi teis nemokamai gauti nauj akcij visais atvejais, kai statinis kapitalas didinamas i bendrovs l. Paprastosios vardins akcijos, kai jas sigyja bendrovs darbuotojai lengvatinmis slygomis, gyja darbuotoj akcijos status. i akcij perleidimas gali bti apribotas, bet ne ilgesniam kaip trej met terminui, skaiiuojant nuo j ileidimo apyvart dienos. Bendrovs statuose nustatoma, kad darbuotoj akcijos savininkas neturi teiss j perleisti kito asmens, ne bendrovs darbuotojo nuosavybn. Pasibaigus perleidimo apribojimo laikui, akcija netenka darbuotoj akcijos statuso ir yra pakeiiama paprastja vardine akcija. 1.4. Specialij akcij statusas Kai kuriais atvejais paprastosioms vardinmis akcijoms gali bti suteiktas specialij akcij statusas. Specialij akcij status visuotinis akcinink susirinkimas gali suteikti akcijoms t bendrovi, kuri pagrindin veikla atitinka statym reglamentuot transporto, energetikos, naftos kio, ryi ir komunalinio kio srii veikl. Specialij akcij statusas gali bti suteiktas tada, kai valstyb ar savivaldyb atsiakojs turim 2/3 ar daugiau bals bendrovs visuotiname akcinink susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dal valstybei ar savivaldybei nuosavybs teise priklausani bendrovs akcij. Specialij akcij savinink turtins ir neturtins teiss turi bti nustatytos bendrovs statuose. Specialij akcij valdytojai turi teis: suaukti visuotin akcinink susirinkim ir silyti susirinkimo darbotvarks klausimus ir nutarim projektus, pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcinink susirinkime svarstomu klausimu; vetuoti visuotinio akcinink susirinkimo nutarimus dl bendrovs reorganizavimo, likvidavimo, specialiosios akcijos statuso ataukimo, taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialiosios akcijos savininkui teiss suteikiama transporto, energetikos, naftos kio, ryi ar komunalinio kio sritis reglamentuojaniuose statymuose.

Valdybos narys, kur paskyr specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, turi veto teis balsuojant dl klausim, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statymai (balsuojant dl kit klausim, valdybos narys, kur paskyr specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, valdybos posdyje balsavimo teiss neturi). Specialioji akcija netenka specialiosios akcijos statuso, kai valstyb (savivaldyb) perleidia j kito asmens nuosavybn ar kai visuotinis akcinink susirinkimas priima nutarim dl jos statuso ataukimo. Nuo 2001 m. liepos l d. (LR akcini bendrovi statymo Nr. VIII-I 835 sigaliojimo diena) specialij akcij statusas valstybei ar savivaldybei nuosavybs teise priklausanioms akcijoms naujai nesuteikiamas. 2. AKCIJ RINKOS INDEKSAI 2.1. Daniausiai naudojami indeksai Indeksas yra statistinis matas, ireiktas bazinio periodo, paprastai vieneri met, procentine iraika. Tikslesnis indekso apibrimas skamba taip: indeksas tai statistinis rinktinio(diversifikacija pagal moni veikl) vertybini popieri portfelio dinamikos matas. Taigi i apibrimo matome, kad indeksas atspindi konkreios rinkos dalies ar sektoriaus vertybini popieri kitimo tendencijas. Prasiausiai indeks galima apibdinti kaip konkrei emitent vertybini popieri kain vidurk. Priklausomai nuo emitent skaiiaus indeksas gali bti maiau ar daugiau tikslus, bet tai nereikia, kad apskaiiavus absoliuiai vis emitent indeks jis bus idealaus dinamikos atspindys. Tokie papildomi katai netikslingi todl, kad neduos laukiamo rezultato (riboto moni skaiiaus utenka indeksui nustatyti). Indeksus skaiiuoja nemaai pasaulyje inom bir, organizacij, fond ir kit moni. Populiariausia organizacija Dow Jones & Company skaiiuoja net 3600 indeks, ymiausi j: DJIA (pramoninis indeksas j sudaro 30 didiausi JAV bendrovi) DJTA (transporto indeksas j sudaro 20 stambiausi JAV transporto moni) DJUA (komunalinis indeksas j sudaro 15 ios srities JAV moni) Standard & Poors mon skaiiuoja tokius visos rinkos indeksus: S & Ps 500 (indekso baz sudaro 500 moni 400 pramons, 20 transporto, 40 finansini ir 40 komunalini) vienas populiariausi indeks. S & Ps 100 JAV Nacionalin vertybini popieri dileri asociacija skaiiuoja: NASDAQ indeks apiimanti vir 4 tkstani bendrovi( pramons, bank, kit finans, draudimo, buitini paslaug ir transporto indeksai). Pasauliniu mastu svarbus ir kiti indeksai: FTSE 100 (Didiojoje Britanijoje) Hang Seng (Honkonge) Nikkei (Japonijoje) DAX (Vokietijoje) CAC 40 (Pranczijoje) Lietuvos vertybini popieri rinka ne iimtis - ia irgi skaiiuojami vertybini popieri indeksai. Populiariausi Lietuvoje naudojamai indeksai: LITIN kapitalizuot kain indeksas LITIN-G kapitalizuot kain indeksas

 LITIN-10 baz sudaro aktyviausiai dalyvaujani apyvartoje 10 moni vertybiniai popieriai. ERLRIX (dienraio Lietuvos rytas), VZ indeksas (dienraio Verslo inios ) Skaiiuojant indeksus neatsivelgiama vertybini popieri apyvartas ir su dividendais susijusius pokyius. LITIN ir LITIN-G indeksai formuojami i skirting biros sra. i indeks esm yra ta, kad juos skaiiuojant atsivelgiama vertybini popieri emisijos skaii emisijos kapitalizacija lyginama su rinkos kapitalizacija. Dl dideli nominali veri skirtumo Lietuvos vertybini popieri rinkoje neskaiiuojami vidutini kain indeksai. Didiausi Lietuvos finansiniai tarpininkai danai turi savo indeksus. 2.2. Indeks sudarymo metodai Daniausiai naudojami trys rinkos indeks sudarymo metodai: 1) Pirmasis metodas yra paremtas kain vertinimu: vis bendrovi akcij kain suma dalinama i pastovaus daliklio, taip nustatoma vidutin reikm. A ir B akcij indekso nulinei dienai daliklis bus lygus akcij skaiiui, t.y. 2. Tokiu bdu vidutin nulins dienos kaina bus lygi 15 [(10+20)/2]. Tai ir yra indekso dydis. Nors labai danai pradin indekso reikm prilyginama kokiam nors patogiam skaiiui pavyzdiui 100. Indeks skaiiavimo metodikoje bna numatyta vairi netipini atvej vienas i j akcij skaidymas. Kiekvien kart, kai akcijos yra skaidomos, daliklis koreguojamas. Aritmetinio kain vertinimo indekso ymiausias pavyzdys - Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Jo skaiiavimo baz susideda i 30 stambi kompanij akcij. 2) Antras metodas yra akcij verts nustatymas, arba vertinimas pagal kapitalizacij. io metodo esm: akcij kainos dauginamos i akcij skaiiaus esanio apyvartoje ir apskaiiuojama j suma. Po to is skaiius dalinamas i bendros akcij rinkos kainos per pirm apskaiiavimo dien ir dauginamas i nustatytos pradins indekso reikms. ymiausi tokio tipo indeksai yra Standard & Poors. Pavyzdiui, S&P 500 tai 500-ties stambiausi JAV kompanij akcij kain indeksas. Standard & Poors taip pat atskirai apskaiiuoja pramonini, transporto, komunalini ir finansini kompanij akcij kain indeksus. Kitos organizacijos apskaiiuoja indeksus, remiantis platesne baze. Niujorko fond bira skaiiuoja indeks, traukiant visas akcijas. Amerikos fond bira apskaiiuoja indeks t akcij, kuriomis joje prekiaujama. Nacionalin vertybini popieri dileri asociacija (NASD) skaiiuoja NASDAQ indeks automatins kotiruoi sistemos pagalba. is indeksas traukia madaug 5000 nebirins rinkos akcij. Be to NASD dar apskaiiuoja pramonin, bankin, draudimo ir komunalini firm indeksus. NASD publikuoja dar keturis indeksus akcij, kurios priklauso Nacionalinei rinkos sistemai (National Market System, NMS). Didiausi baz turint kain indeks pateikia Wilshire asociacija. is indeksas, vadinamas Wilshire 5000 traukia visas akcijas kotiruojamas New Yorko ir Amerikos fond birose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis ubirinmis akcijomis. 3) Treias indeks apskaiiavimo bdas - lygaus vertinimo metodas. Toks indeksas skaiiuojamas kasdien dauginant praeitos dienos indekso reikm i kain santykini reikmi aritmetinio vidurkio (kainos santykin reikm - tai iandienos kainos santykis su vakarykte kaina). Agentra Value Line taip pat pateikia populiar indeks, kuriam apskaiiuoti nenaudojamas nei kain, nei kapitalizacijos, nei lygaus vertinimo metodas. is indeksas apskaiiuojamas dauginant

praeitos dienos indekso reikm i kain santykini reikmi geometrinio vidurkio. Jis vadinasi sudtinis (geometrinis) indeksas (Value Line Composite (Geometric) Index). IVADOS iame darbe stengiausi trumpai aptarti akcij rinkos bendruosius bruous ir ypatumus, inagrinjau kas yra akcijos, kaip jos skirstomos, isiaikinau kokias turi akcij savininkai teises taip pat supaindinau su ymiausiais usienio ali ir Lietuvos akcij indeksais. Isiaikinau, kokie yra indeks skaiiavimo metodai. Taigi supratau, kad akcij rinka yra be galo sudtingas,detalizuotas mechanizmas. Rinkos ir ekonomikos yra sunkiai prognozuojamos. Ir pirmiausiai norint investuoti bet koki mon, bendrov turi nuosekliai isiaikint jos padt rinkoje. Tai priklauso nuo mogaus, norinio kurnors investuot, o kad rinka bt patraukli investicijoms Viena i pagrindini slyg pelningai ir saugiai akcij rinkai yra skaidri valstybs finans politika. Jeigu valstybs finans politika yra skaidri, o mokesi ir valstybs skolos nata nedidel LITERATRA 1.Budzinauskas S. Lietuvos Centrinio depozitoriumo vieta VP rinkoje // Respublika.-1994.12.09. 2. Keleras A. Lietuvos Centrinis vertybini popieri depozitoriumas // Respublika.-1994.12.09. 3. Nacionalin Vertybini Popieri Bira http://www.nse.lt 4. Lietuvos Centrinis Vertybini Popieri Depozitoriumas http: // www.csdl.lt 5. G. Milde., P. Missfelder. Pinigai. Viskas apie pinigus nuo akcij iki procent.- V., 2002.