Vous êtes sur la page 1sur 13

Dl Apvietimo elektros rengini rengimo taisykli patvirtinimo Ris: sak ymas Numeris: 1-28 Data: 2011- 02-03 Kalba:

Lietuvi Statusas: sigal ioj a 2011- 02-11

Publikavimas: Val styb s inios, 2011-02- 10, Nr. 17- 815 Susij dokumentai Word 2003 dokumentas

2011-02- 03 Pri m - Lietuvos Respubl ikos energetikos ministerij a

Eurovoc 4.2 terminai: apvietimas, apvietimo ranga, elektros ranga, reglamentas, taisykl s Nauja paieka Js pasilymai ir pastabos

Versija spausdinimui

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO SAKYMAS DL APVIETIMO ELEKTROS RENGINI RENGIMO TAISYKLI PATVIRTINIMO 2011 m. vasario 3 d. Nr. 1-28 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos statymo (in., 2002, Nr. 56-2224; 2009, Nr. 10-352) 6 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymo (in., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 1073964) 48 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 22 d. nutarimo Nr. 1462 Dl galiojim suteikimo gyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos statym (in., 2004, Nr. 170-6250; 2009, Nr. 135-5890) 1.1.6 punktu, t v i r t i n u Apvietimo elektros rengini rengimo taisykles (pridedama). ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS ___________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. sakymu Nr. 1-28 APVIETIMO ELEKTROS RENGINI RENGIMO TAISYKLS I. BENDROJI DALIS 1. Apvietimo elektros rengini rengimo taisykls (toliau Taisykls) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos statymu (in., 2002, Nr. 56-2224) (toliau Energetikos statymas), Lietuvos Respublikos statybos statymu (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymu (in., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) (toliau Elektros energetikos statymas). 2. Taisykls nustato gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastat patalp vidinio apvietimo elektros rangai, gatvi, keli, aiki, park ir teritorij iorinio apvietimo rangai miestuose, kaimo gyvenamosiose

vietovse, moni ir staig teritorijose, reklaminiam apvietimui, viesos enklams ir iliuminacijai bei ilgalaiks ultravioletins spinduliuots renginiams reikalavimus. 3. Apvietimo elektros renginiai, be Taisykli reikalavim, turi atitikti Elektros rengini rengimo bendrj taisykli (toliau EBT), Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykli (toliau ELIT), Elektros rengini relins apsaugos ir automatikos rengimo taisykli (toliau ERAAT), Skirstykl ir pastoi elektros rengini rengimo taisykli (toliau SPET), Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykli (toliau SPTPET) reikalavimus tiek, kiek jie neprietarauja Taisyklms. 4. Taisyklse vartojamos svokos: Avarinis apvietimas apvietimas, skirtas naudoti avarij metu, kai isijungia darbinis apvietimas. Bendrasis dirbtinis apvietimas dirbtini viesos altini, kiek galint tolygiau idstyt virutinje patalp zonoje, apvietimas. Darbinis apvietimas apvietimo sistema, utikrinanti slygas prastam darbui. Budintis apvietimas apvietimas, naudojamas ne darbo metu. Dirbtinis apvietimas elektros technini rengini skleidiama viesa. Evakuacinis apvietimas avarinio apvietimo dalis, nurodanti evakavimo (-si) kelius ir utikrinanti galimyb monms (personalui) saugiai pasialinti i patalp ir statini evakavimo (-si) keliais, kai isijungia darbinis apvietimas. Grupinis apvietimo tinklas tinklas nuo skirstomj patalp arba patalp grupini skydeli iki viestuv arba kitukini lizd. Individualaus maitinimo avarinis viestuvas nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apvietimo viestuvas, maitinamas i jo viduje arba alia jo rengto autonominio altinio. Iorinio apvietimo maitinimo punktas skirstomasis renginys, i kurio maitinamos skirstomosios iorinio apvietimo linijos. Iorinio apvietimo valdymo sistema technini priemoni, skirt ijungti arba jungti iorinio apvietimo tinklus arba j dal, visuma. Kompleksinis avarinio apvietimo viestuvas viestuvas, kuriame yra du ir daugiau viesos altini, kuri bent vienas maitinamas i avarinio apvietimo altinio. Magistralinis apvietimo tinklas tinklas nuo transformatorins, skirstyklos (vadinio apskaitos skydo), ataka nuo elektros tiekimo linijos iki vadinio apvietimo skirstomojo renginio ar grupins skirstomosios spintos (skydo) arba tinklas tarp grupini skydeli. Mirus (kombinuotas) apvietimas apvietimas, kur sudaro bendrasis dirbtinis ir vietinis apvietimas. Naktinio apvietimo reimo laidas maitinimo arba skirstomosios iorinio apvietimo linijos fazinis laidas, neatjungiamas nakt. Nenuolatinio veikimo avarinio apvietimo viestuvas viestuvas, kuriame avarinio apvietimo viesos altinis jungiamas isijungus pagrindiniam apvietimui. Nuolatinio veikimo avarinio apvietimo viestuvas viestuvas, kuriame avarinio apvietimo viesos altinis jungiamas kartu su pagrindiniu apvietimu, bet yra maitinamas i avarinio apvietimo altinio. Palydovinis avarinis viestuvas nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apvietimo viestuvas, maitinamas i artimiausio avarinio apvietimo viestuvo. Saugos apvietimas avarinio apvietimo dalis, utikrinanti moni, paliekani darbo vietas, saug arba leidianti ubaigti pavojingus darbus ir ijungti renginius prie paliekant pavojingas darbo zonas, kai isijungia darbinis apvietimas. Skirstomasis apvietimo tinklas tinklas nuo vadinio apvietimo skirstomojo renginio arba grupins skirstomosios spintos (skydo) iki patalp arba j grupi skirstomj skydeli. Stebjimo apvietimas iorinis apvietimas, naudojamas tamsiu paros metu apsaugai, kad paaliniai asmenys nepatekt udaras teritorijas. Susietas individualaus maitinimo avarinis viestuvas nuolatinio arba nenuolatinio avarinio apvietimo viestuvas, su nuosavu maitinimo altiniu, i kurio vienu metu galima maitinti palydovin avarin viestuv. viestuvo lempos prijungimo laidai laidai, nutiesti viestuvo korpuso viduje ir jo tvirtinimo armatroje nuo prijungimo prie skirstomojo tinklo vietos (gnybto) iki lempos.

viestuvas renginys, susidedantis i elektros lempos, armatros jai tvirtinti ir laidams nutiesti, atvait, sklaidani paviri, ir korpuso. viestuvo lempos udegimo ranga technini priemoni visuma, utikrinanti slygas elektriniam ilydiui susidaryti duj ilydio lempose. Vietinis apvietimas apvietimas, kuris kartu su bendruoju dirbtiniu apvietimu utikrina reikiam apviet darbo vietose; vietiniam apvietimui naudojami kilnojamieji viestuvai. Kitos Taisyklse vartojamos svokos suprantamos taip, kaip jos apibrtos Energetikos statyme, Elektros energetikos statyme, Lietuvos higienos normoje HN 98:2000 Natralus ir dirbtinis darbo viet apvietimas. Apvietos ribins verts ir bendrieji matavimo reikalavimai, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 24 d. sakymu Nr. 77 (in., 2000, Nr. 44-1278) (toliau higienos norma HN 98:2000), EBT, ELIT, ERAAT, SPET, SPTPET ir kituose teiss aktuose. II. ELEKTRINIO APVIETIMO SISTEMOS 5. Apvietos normos, pulsacija, akinimo laipsnis ir kiti apvietos kokybs rodikliai turi atitikti i teiss akt ir standart reikalavimus: 5.1. higienos normos HN 98:2000; 5.2. statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodio 30 d. sakymu Nr. D1-708 (in., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 1255902); 5.3. Lietuvos standarto LST EN 12464:2003 viesa ir apvietimas. Darbo viet apvietimas. 1 dalis. Darbo vietos statini viduje; 5.4. Lietuvos standarto LST EN 12464:2007 viesa ir apvietimas. Darbo viet apvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statini iorje; 5.5. Lietuvos standarto LST EN 12665:2003 viesa ir apvietimas. Pagrindiniai terminai ir apvietimo reikalavim apibrimo kriterijai; 5.6. Lietuvos standarto LST EN 1837:2000+A1:2010 Main sauga. Visuminis main apvietimas; 5.7. Lietuvos standarto LST EN 1838:2003 Apvietimo pritaikymas. Avarinis apvietimas; 5.8. Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 Viej skirstomj tinkl tiekiamos elektros tampins charakteristikos; 5.9. Lietuvos standarto LST EN 61000-3-2:2006 Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 3-2 dalis. Ribins spinduliavimo verts. Ribins harmonini srovi spinduliuojamos energijos verts (rengini maitinimo vienos fazs srov ne stipresn kaip 16 A); 5.10. Lietuvos standarto LST EN 61000-3-12:2005 Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). 3-12 dalis Prie bendrj emosios tampos tinkl prijungtos rangos, kurios maitinimo kiekvienos fazs srov yra didesn kaip 16 A ir maesn kaip 75 A arba jai lygi, sukuriam harmonik srovi ribins verts. 6. Elektriniam apvietimui turi bti naudojami viesos diod altiniai, emo slgio duj ilydio (liuminescencins), kaitinamosios ir aukto duj slgio metal halogenid, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio lempos. 7. Vidiniam apvietimui naudoti ksenono ilydio lempas leidiama tik tuo atveju, jeigu ilgalaikio moni buvimo vietose horizontalioji apvieta yra ne didesn kaip 150 lx, o kran naudojimo zonose, jeigu kranininko darbo vieta apsaugota nuo tiesioginio apvietimo. 8. emo slgio duj ilydio (liuminescencini) lemp naudojimo vietose turi bti laikomasi i slyg: 8.1. aplinkos temperatra turi bti ne emesn kaip minus 25 oC esant viestuvo dvigubam stikliniam gaubtui; 8.2. tampa viestuvo gnybtuose turi bti ne maesn kaip 90 procent vardins lempos tampos. 9. Avariniam apvietimui turi bti naudojami viestuvai su kaitinamosiomis arba emo slgio duj ilydio (liuminescencinmis) lempomis. Didiaslges duj ilydio lempas leidiama naudoti tik tuo atveju, jeigu rengtos priemons joms greitai udegti. Avariniam apvietimui turi bti naudojami tik stacionarieji viestuvai. 10. Bendrajam vidiniam ir ioriniam apvietimui turi bti naudojama ne auktesn kaip 230/400 V kintamosios arba nuolatins srovs tampa. Nepavojingose patalpose 230/400 V tampa gali bti naudojama bet kokiame

auktyje nuo grind rengtiems stacionariesiems viestuvams. Bendrajam vidiniam ir ioriniam apvietimui gali bti naudojama 400 V tampa, jeigu vadui viestuv ir atskirai rengt paleidimo valdymo aparatr naudojami ne emesns kaip 600 V vardins tampos laidai, arba kabelis ir viestuvas maitinamas tik vienu faziniu ir nuliniu laidu. 11. Elektros atvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose iki 2,5 m aukio rengiami viestuvai turi bti 2 arba 3 apsaugos laipsnio (LST EN 60335:2003 Buitiniai ir panaios paskirties elektriniai prietaisai. Sauga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (IEC 60335-1:2001, modifikuotas). 1 apsaugos laipsnio viestuvus leidiama naudoti tik tuo atveju, jeigu jiems yra rengta srovs skirtumin apsauga, kurios suveikimo srov IV 30 mA. Sprogiosiose zonose turi bti naudojami specials viestuvai, aprobuoti naudoti atitinkamose sprogiosiose zonose. ie reikalavimai netaikomi viestuvams, priirimiems nuo tiltini kran. Tokie viestuvai turi bti rengti ne emesniame kaip 1,8 m auktyje nuo tiltinio krano grind arba ne emiau perdang santvar apaios. 12. viestuv, naudojam statini fasadams, skulptroms, paminklams ir dekoratyviniams kitos paskirties objektams, taip pat eldiniams apviesti, rengimo auktis nereglamentuojamas. viestuvai turi bti ne maesnio kaip IP 54 apsaugos laipsnio. rengiant viestuvus emiau ems paviriaus lygio, turi bti numatytos priemons vandeniui paalinti i gilinimo viet arba j apsaugos laipsnis turi bti ne maesnis kaip IP 67. Baseinams ir fontanams apviesti vanden panardinami viestuvai turi bti specialios iam tikslui skirtos konstrukcijos. J tampa turi bti ne auktesn kaip 12 V. 13. Nepavojingose patalpose kilnojamieji vietinio apvietimo viestuvai su kaitinamosiomis, liuminescencinmis ir duj ilydio lempomis turi bti maitinami ne auktesne kaip 230 V tampa. 14. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose stacionarieji vietinio apvietimo viestuvai turi bti maitinami ne auktesne kaip 50 V tampa. Jeigu pavojingose ir labai pavojingose patalpose stacionariesiems vietinio apvietimo viestuvams yra rengta srovs skirtumin apsauga, kurios suveikimo srov IV 30 mA, arba jie prijungti per skiriamuosius transformatorius, juos maitinti leidiama ne auktesne kaip 230 V tampa. lapiose, labai lapiose, kartose ir chemikai aktyvios aplinkos patalpose naudojamos liuminescencins ir duj ilydio lempos (viestuvai) turi bti specialios konstrukcijos (su specialia armatra). 15. Pavojingose ir labai pavojingose patalpose rankiniams viestuvams maitinti turi bti naudojama ne auktesn kaip 50 V tampa. Darbams lauke, alia dideli ger kontakt su eme turini atvir konstrukcij, metalinse talpyklose ir pan. naudojami rankiniai viestuvai turi bti ne auktesns kaip 12 V tampos. Kilnojamuosiuose viestuvuose, rengiamuose ant kilnojam stov ne emesniame kaip 2,5 m auktyje, leidiama naudoti ne auktesn kaip 230 V tamp. 16. Iki 50 V tampos maitinimo altiniais gali bti skiriamieji transformatoriai, rengiami pagal EBT VIII skyriaus reikalavimus, arba autonominiai altiniai. 17. Leistinieji tampos nuokrypiai ir svyravimai viestuv gnybtuose turi atitikti tampos kokybs standarto reikalavimus (LST EN 50160:2010 Viej skirstomj tinkl tiekiamos elektros tampins charakteristikos). 18. Apvietimo ir galios imtuvai turi bti maitinami i bendr transformatori, jeigu laikomasi tampos kokybs standarto LST EN 50160:2010 Viej skirstomj tinkl tiekiamos elektros tampins charakteristikos reikalavim. 19. Saugos apvietimas turi bti rengiamas kaminams ir kitiems auktiems statiniams, auktesniems kaip 45 m, vadovaujantis Aukt statini enklinimo taisyklse, patvirtintose Civilins aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodio 19 d. sakymu Nr. 106 (in., 2002, Nr. 9-351; 2009, Nr. 37-1413), nustatytais reikalavimais ir tose patalpose, kuriose net trumpalaikis apvietimo ijungimas gali kelti grsm moni sveikatai ir gyvybei, sukelti sprogim bei gaisr, sutrikdyti sudting technologin proces ir pridaryti dideli materialini nuostoli bei sukelti pavoj aplinkai. 20. Gamybos paskirties patalpose ir atvirose aiktelse darbo paviriuose saugos apvietimas turi bti ne maesnis kaip 5 procentai bendrosios darbins apvietos, bet ne maesnis kaip 2 lx patalpose ir 1 lx atvirose aiktelse. 21. Darbinio ir saugos apvietimo viestuvai gamybos ir pramons paskirties pastatuose, visuomenins paskirties pastatuose, visuomenins paskirties inineriniuose statiniuose (statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 Visuomenins paskirties statiniai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.

vasario 27 d. sakymu Nr. D1-91 (in., 2004, Nr. 54-1851), ir lauko aiktelse turi bti maitinami i atskiro nepriklausomo altinio. 22. Evakuacinio apvietimo viestuvai ir evakavimo (si) keli nurodomieji enklai gamybos paskirties patalpose, kuriose yra natralus apvietimas, taip pat gyvenamuosiuose ir visuomenins paskirties pastatuose turi bti maitinami atskiromis linijomis i transformatorins (apvietimo skirstomojo punkto) arba, esant tik vienam vadui, i vadins skirstomosios spintos. Evakuacinio apvietimo viestuvai ir evakavimo (si) keli nurodomieji enklai gamybos paskirties patalpose be natralaus apvietimo turi bti maitinami i atskiro nepriklausomo altinio. 23. Evakuacinis apvietimas, utikrinantis pakankam saugiam moni judjimui perj ir evakavimo (si) keli apvietim, isijungus pagrindiniam apvietimui, turi bti naudojamas: 23.1. negyvenamosiose patalpose, jeigu vienu metu jose bna 50 ir daugiau moni; 23.2. didesniuose nei 2000 m2 ploto visuomenins paskirties pastatuose; 23.3. didesniuose nei 1000 m2 ploto garauose; 23.4. didesniuose nei 50 m2 ploto prekybos paskirties patalpose; 23.5. visose gamybos paskirties patalpose, kuriose nuolatos dirba mons, o ugesus darbiniam apvietimui dirbantys technologiniai renginiai kelia traum pavoj; 23.6. visose gamybos paskirties patalpose be natralaus patalp apvietimo; 23.7. evakavimo (si) keliuose, vedaniuose i vis anksiau mint patalp ir pastat, taip pat gydymo paskirties ir kit pastat evakavimo (si) keliuose, kur daugiausia bna ribot judjimo galimybi mons. 24. Evakuacinio apvietimo viestuvai turi bti rengiami: 24.1. prie kiekvien dur, per kurias ieinama evakavimo (si) kelius avarij atvejais; 24.2. prie evakavimo (si) keliuose esani laipt, kad kiekvienas laipt maras bt tiesiogiai apviestas; 24.3. kiekvienoje evakavimo (si) keli grind lygio pasikeitimo vietoje; 24.4. kiekvienoje evakavimo (si) keli poskio vietoje; 24.5. kiekvienoje evakavimo (si) keli akojimosi vietoje; 24.6. visose ijimo i evakavimo (si) keli lauk vietose (keli galuose ir lauke alia ijim); 24.7. prie pirmosios pagalbos suteikimo post ir prie gaisro aptikimo signalizavimo sistem ir stacionarij gaisr gesinimo sistem valdymo rangos rengimo viet. 25. Jeigu saugos apvietimas patalpose tenkina evakuacinio apvietimo slygas, tai evakuacin apvietim rengti nebtina. 26. Atsijungus pagrindiniam avarinio apvietimo maitinimo altiniui, automatikai turi bti jungiamas maitinimas i nepriklausomo iorinio arba vietinio (akumuliatori baterijos, elektros generatoriaus, nepertraukiamo maitinimo altinio (UPS) altinio, kuris prasto darbo metu nenaudojamas nei darbiniam, nei saugos, nei evakuaciniam apvietimui. Toks altinis evakuacinio apvietimo viestuvus turi maitinti ne trumpiau kaip 1 valand. Kai kurie evakuacinio apvietimo viestuvai ir evakavimo (si) keli nurodomieji enklai gali bti su individualiais, skirtais tik iam viestuvui arba vieianiai rodyklei maitinti, altiniais (sausieji elementai, maos akumuliatori baterijos). 27. Evakuacinis apvietimas turi utikrinti ne maesn kaip 2 lx apviet evakavimo (si) keliuose ir patalpose, kuriuose gali bti 50 ir daugiau moni, ir ne maesn kaip 5 lx apviet laiptinse ir ties evakuaciniais ijimais. Kokybiniai evakuacinio apvietimo rodikliai turi bti priimami pagal LST EN 1838:2003 Apvietimo pritaikymas. Avarinis apvietimas standarto reikalavimus. 28. Esant prastai darbo eigai, evakuacinio apvietimo evakavimo (si) keli nurodomieji enklai gali bti prijungti prie bet kurios paskirties apvietimo tinklo. 29. Evakuacinio apvietimo evakavimo (si) keli nurodomieji enklai ir j dydiai parenkami vadovaujantis Gaisrins saugos enkl naudojimo monse, staigose ir organizacijose nuostatais, patvirtintais Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodio 23 d. sakymu Nr. 1-404 (in., 2005, Nr. 152-5630). 30. Evakuacinis apvietimas turi bti rengtas taip, kad i bet kurios patalpos vietos (tako) gerai bt matomas bent vienas evakuacinio apvietimo evakavimo (si) kelio nurodomasis enklas. ie enklai turi bti rengiami evakavimo (si) kelio poskiuose, grind nuolydi pasikeitimo vietose, vir kiekvieno evakuacinio ijimo ir rengiami ne emiau kaip 2 metrai ir ne aukiau kaip 2,5 metro nuo grind paviriaus.

31. Patalpose, kuriose nuolatos dirba mons arba per kurias vaikto darbuotojai, saugos ir evakuacinis apvietimas gali bti nuolatos jungtas kartu su darbiniu apvietimu arba jis gali automatikai sijungti, kai isijungia darbinis apvietimas. Automatikai jungiamas autonominis altinis turi utikrinti 50 procent avarins apvietos lyg per 5 s ir normuot lyg per 60 s. 32. Darbiniam ir avariniam apvietimui turi bti naudojami atskiri grupiniai apvietimo skydeliai ir atskiri valdymo aparatai. Bendri gali bti tik i apvietimo grandini (signalini lemp, jungimo rakt ir pan.) valdymo taisai. Saugos ir evakuacinio apvietimo grandines leidiama maitinti i bendr skydeli. 33. Gamybos ir pramons paskirties pastatuose be natralaus patalp apvietimo neleidiama saugos ir evakuacin apvietim prijungti prie galios imtuvus maitinani tinkl. III. APVIETIMO ELEKTROS TINKLAI IR J APSAUGA 34. Apvietimo elektros tinklai turi bti rengti laikantis ELIT IV skyriuose pateikt bendrj reikalavim, taip pat reikalavim, pateikt SPTPET, bei reikalavim, pateikt Taisyklse. 35. viestuv, maitinam trifazinmis linijomis, kuri visi faziniai laidininkai ijungiami kartu vienu komutavimo aparatu, nuliniai laidininkai turi bti: 35.1. linij ruouose, per kuriuos teka viestuv su kompensuotais paleidimo valdymo aparatais srovs, lygs fazini laidinink skerspjviams, nesvarbu, koks bt fazini laidinink skerspjvis; 35.2. linij ruouose, per kuriuos teka viestuv su nekompensuotais paleidimo valdymo aparatais srovs, lygs fazini laidinink skerspjviui, kai varini fazini laidinink skerspjvis yra 16 mm2 arba maesnis ir aliuminini laidinink skerspjvis yra 25 mm2 arba maesnis ir ne maesnio kaip 50 procent fazinio laidinink skerspjvio, kai varini fazini laidinink skerspjvis yra didesnis kaip 16 mm2 , o aliuminini fazini laidinink skerspjvis yra didesnis kaip 25 mm2. 36. Trifazi magistralini ir grupini linij, apsaugot saugikliais arba vienpoliais automatiniais jungikliais, nulini laidinink skerspjvis turi bti lygus fazini laidinink skerspjviui. 37. Apvietimo tinkl apsauga turi atitikti ERAAT I ir II skyriaus ir Taisykli reikalavimus. 38. Parenkant tinkl, maitinani viestuvus su kaitinamosiomis ir duj ilydio lempomis, apsaugos aparatus turi bti vertintos lemp jungimo srovs. 39. Apvietimo tinkl apsaugos aparatai turi bti rengiami didelmis grupmis patogiose juos priirti vietose. Apsaugos aparatus leidiama iskirstyti maesnes grupes tik tuo atveju, jeigu apvietimo tinklai prijungiami prie srovlaidi. Visos apvietimo linijos turi bti apsaugotos nuo virsrovi linijos pradioje rengtais apsaugos aparatais. 40. Transformatoriai, maitinantieji iki 50 V tampos viestuvus, turi bti apsaugoti auktesniosios tampos pusje. Gali bti naudojama bendra apsauga keliems transformatoriams. 41. Draudiama rengti apsaugos ir komutavimo aparatus emintos neutrals tinkl TN C posistems apvietimo tinkl nuliniuose laiduose. 42. Bendrojo apvietimo viestuvai su metaliniu korpusu turi bti eminti arba nulinti prijungiant prie specialaus gnybto viestuvo korpuso apsaugin laidinink PE (EBT VIII skyrius ir SPTPET II ir III skyriai). Draudiama sujungti viestuvo eminimo gnybt su nuliniu laidininku viestuvo viduje. viestuvai su duj ilydio lempomis, kuri paleidimo reguliavimo ranga atskirta nuo viestuvo, eminami arba nulinami vienu laidininku PE, rengiant papildom jungt tarp j. 43. viestuv su nelaidi mediag korpusu metalinius atvaitus eminti nereikalaujama. 44. Auktesns kaip 50 V tampos vietinio apvietimo viestuv metaliniai korpusai turi bti eminti arba nulinti apsauginiu laidininku PE. Jeigu tarp metalins viestuvo tvirtinimo armatros ir metalins konstrukcijos, prie kurios jis tvirtinamas, yra geras elektrinis kontaktas, apsaugin laidinink leidiama prijungti tiesiog prie metalins konstrukcijos. 45. Gyvenamj pastat, gamybos ir pramons, visuomenins paskirties pastat nepavojingose patalpose turi bti naudojami pirmosios klass kilnojamieji auktesns kaip 50 V tampos viestuvai (LST EN 60335:2003 Buitiniai ir panaios paskirties elektriniai prietaisai. Sauga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (IEC 60335-1:2001, modifikuotas).

46. Grupins linijos, maitinanios bendrojo apvietimo viestuvus ir kitukinius lizdus, turi bti rengtos laikantis SPTPET II skyriaus reikalavim. i linij nulinis (N) ir apsauginis (PE) laidininkai skydeliuose turi bti prijungti atskirais kontaktiniais gnybtais. 47. Ant metalini ir gelbetonini atram montuojami iorinio apvietimo viestuvai turi bti nulinami apsauginiu laidininku PE ir prijungiami prie atramoje rengto pakartotinio emintuvo, rengto pagal EBT VIII skyriaus VI skirsnio reikalavimus. emintuvo vara turi bti ne didesn kaip 30 , o atstojamoji vara ne didesn kaip 10 . 48. rengiant iorinio apvietimo viestuvus ant metalini ir gelbetonini elektrifikuoto miesto transporto atram, tinkluose su izoliuotja neutrale (IT tinklo sistema) viestuvai ir atramos neeminami. Tinkluose su emintja neutrale (TN tinklo sistema) viestuvai ir atramos prijungiamos prie apsauginio nulinio (PEN) laido. 49. Iorinio apvietimo oro linijos turi bti apsaugotos nuo atmosferini virtampi pagal EBT VIII skyriaus reikalavimus. 50. Statini fasad, iorins viesos reklamos ir viesos rodykli apvietimo renginiams, naudojant TN tinkl sistem, turi bti rengta srovs skirtumin apsauga, kurios suveikimo srov ne didesn kaip IV 30 mA. Apsaugom rengini nuotkio srov prastinio darbo metu turi bti ne didesn kaip 33 procentai vardins apsaugos suveikimo srovs. IV. VIDINIS APVIETIMAS 51. Dienos viesos lempos turi bti komplekte su paleidimo reguliavimo ranga, utikrinania ne maesn kaip 0,85 galios koeficient. 52. Duj ilydio lempoms gali bti naudojama individuali arba grupin galios koeficiento kompensavimo ranga, kuri turi bti atjungiama kartu su lempomis. Suderinus su skirstomj tinkl operatoriumi, galima galios kompensavimo rangos atsisakyti. 53. Vietinio apvietimo viestuvus leidiama maitinti i technologini rengini galios grandini tiesiogiai arba per transformatorius, jeigu viestuvai naudojami i rengini darbo zonoms apviesti. 54. Darbo zon ribose atakos nuo galios grandini iki viestuv turi bti nutiestos laidais arba kabeliais A1 degumo klass statybos produkt vamzdiuose arba loveliuose paslptu arba atviru bdu. Apvietimo atakose nuo galios grandini, apsaugot ne didesns kaip 25 A vardins srovs apsaugos taisais, rengti papildom apsaug nereikalaujama. 55. Darbinis apvietimas turi bti maitinamas atskiromis linijomis i transformatorini, skirstykl, skirstomj arba vadini punkt ir spint, taip pat nuo magistralini ir skirstomj srovlaidi. Leidiama darbin, saugos ir evakuacin apvietim maitinti nuo linij, maitinani galios imtuvus, arba i galios skirstomj punkt, jeigu apvietimo renginiams utikrinama standartu reglamentuojama tampos kokyb (LST EN 50160:2010 Viej skirstomj tinkl tiekiamos elektros tampins charakteristikos) ir patalpose yra natralus apvietimas. Apvietimo linijos turi bti jungiamos prie vadini skirstomj rengini gnybt. 56. Skirstomuosiuose renginiuose kiekvienai darbinio, saugos ir evakuacinio apvietimo linijai turi bti rengti atskiri apsaugos ir valdymo taisai. Leidiama kelioms linijoms naudoti bendr saugos ir valdymo tais, jeigu jos maitina tos paios paskirties viestuvus. 57. Kiekviena prie srovlaidio prijungiama apvietimo linija turi turti atskir apsaugos ir valdymo tais, rengiam atakos nuo srovlaidio vietoje. Turi bti utikrintas laisvas prijimas ir patogi ir saugi taiso technin prieira. 58. Vidinio apvietimo elektros tiekimo linijos turi bti apsaugotos saugikliais arba automatiniais jungikliais. 59. Grupins linijos viestuv skaiius nenormuojamas ir jis turi bti nustatomas vertinus vietos slygas. Daugiafazse grupinse linijose viestuvai tarp fazi turi bti paskirstyti taip, kad atskir fazi apkrova bt kiek galint vienodesn (LST EN 50160:2010 Viej skirstomj tinkl tiekiamos elektros tampins charakteristikos). 60. Grupini linij faziniai laidai turi bti apsaugoti nuo virsrovi. Apsauginiuose laidininkuose PE ir apsauginiuose nuliniuose laidininkuose PEN rengti apsaug draudiama. 61. Grupini linij nuliniai N ir apsauginiai nuliniai laidininkai PEN turi bti tiesiami tuose paiuose renginiuose kaip ir faziniai arba turi bti bendrame apvalkale su faziniais laidininkais.

62. Bendrame lovyje arba latake leidiama kartu tiesti grupines darbinio apvietimo ir saugos bei evakuacinio apvietimo linijas, jeigu rengtos specialios technins priemons, apsauganios saugos ir evakuacinio apvietimo grandines nuo paaid, vykus gedimams darbinio apvietimo grandinse. Kartu jas leidiama tiesti viestuv korpusuose ir privedimo vamzdiuose. 63. Darbinio, saugos ir evakuacinio apvietimo viestuvus leidiama maitinti atskiromis linijomis, prijungtomis prie skirting srovlaidio fazi. V. IORINIS APVIETIMAS 64. Ioriniam apvietimui gali bti naudojami bet kokie viesos altiniai. 65. Apvieiant moni teritorijas fizins saugos tikslais, draudiama naudoti duj ilydio lempas, jeigu nuolatos jos nedega ir automatikai sijungia tik pradjus veikti apsaugos signalizacijai. 66. Iorinio apvietimo viestuvai ir proektoriai gali bti rengiami ant specialiai pastatyt atram arba stulp, iki 1000 V tampos oro linij atram, iki 600 V tampos vis srovs tip miest elektrifikuotojo transporto kontaktinio tinklo atram, statini sien, perdang ir konstrukcij (parapet), aibolaidi bokt, technologini estakad, technologins rangos aikteli ir dmtrauki, tilt ir transporto estakad atitvar, taip pat gali bti rengiami ant ems (paviriuje ir gilinti) ir pakabinti ant tros, tvirtinam prie statini sien arba konstrukcij bei speciali atram. 67. Ant iki 1000 V tampos oro linij atram iorinio apvietimo viestuvai turi bti tvirtinami: 67.1. vir oro linijos laid arba apatini laid lygyje, jeigu viestuvai ir laidai tvirtinami skirtingose atramos pusse ir yra priirimi nuo teleskopini izoliuot bokteli. Horizontalusis atstumas nuo viestuvo iki artimiausio oro linijos laido turi bti ne maesnis kaip 0,6 m; 67.2. emiau oro linijos laid, jeigu viestuvai priirimi kitais bdais. Atstumas nuo viestuvo iki artimiausio laido staija kryptimi turi bti ne maesnis kaip 0,2 m. Atstumas nuo viestuvo iki atramos turi bti ne maesnis kaip 0,4 m. 68. Prie tros tvirtinami viestuvai turi bti apsaugoti nuo vytavimo. 69. Vir vaiuojamosios keli, gatvi ir aiki dalies iorinio apvietimo viestuvai turi bti rengti ne emesniame kaip 6,5 m auktyje. 70. Vir kontaktinio tinklo viestuvai turi bti rengti ne maesniame kaip 8 m auktyje nuo tramvajaus bgio viraus ir ne maesniame kaip 9 m auktyje nuo troleibuso kelio vaiuojamosios dalies. Atstumas nuo iorinio apvietimo linijos laid iki kontaktin tinkl palaikani skersini tros staija kryptimi turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. 71. Vir bulvar ir psij tak iorinio apvietimo viestuvai turi bti rengti ne emesniame kaip 3 m auktyje. 72. Dideliems transporto mazgams, aiktms, stadionams ir pan. objektams apviesti naudojami viestuvai gali bti rengiami 20 m ir didesniame auktyje, jeigu utikrinama saugi j technin prieira. 73. Iorinio apvietimo viestuv tvirtinimo atramos turi bti rengtos u valstybins reikms keli briaunos, o A, B ir C kategorij gatvse ir G1, G2 kategorij aiktse ne ariau kaip 1 m atstumu nuo vaiuojamosios dalies krato. Kitose gatvse atstum galima sumainti iki 0,6 m, o gatvse, skirtose tik lengvj automobili eismui ir kuriomis nevainja visuomeninis transportas, iki 0,3 m. Draudiama iorinio apvietimo atramas rengti tarp alia gatvi esani gaisrini hidrant ir gatvi vaiuojamosios dalies. moni teritorijose iorinio apvietimo atramos nuo vaiuojamosios kelio dalies krato turi bti ne ariau kaip 0,6 m. 74. Prie keli ir gatvi, tilt bei estakad atitvar, ne ariau kaip 0,6 m nuo vaiuojamosios dalies krato, rengiamas atramas su apsaugotais nuo prisilietimo prie srovini dali viestuvais leidiama rengti ir maesniame kaip 6,5 m auktyje. 75. Jeigu gatvs ar kelio skiriamosios juostos plotis maesnis kaip 4 metrai, apvietimo atramos turi bti saugios (LST EN 12767:2008 Kelio rengini atramini konstrukcij pasyvioji sauga. Reikalavimai, klasifikavimas ir bandymo metodai) arba apsaugotos apsauginmis atitvar sistemomis.

76. Iorinio apvietimo atramas leidiama rengti ir u gatvs bei kelio grioveli, bet atstumas nuo atramos iki vaiuojamosios dalies krato turi bti ne didesnis kaip 4 m. 77. Keli ir gatvi sankirt vietose iorinio apvietimo atramos turi bti rengtos ne maesniu kaip 1,5 m atstumu nuo aligatvio suapvalinimo vietos pradios. 78. Atramos aljoms ir perjimo takams apvieti turi bti rengiamos alia perj. 79. Apeldintose gatvse ir keliuose viestuvai turi bti rengiami u eldini vainiko rib ant pailgint gatvs bei kelio pus atsukt gembi arba jie turi bti tvirtinami prie tros. 80. Iorinis apvietimas gali bti maitinamas tiesiogiai i transformatorini, i vadini skirstomj rengini ir (ar) atsinaujinani energijos altini. 81. Gatvi ir moni teritorij iorinio apvietimo viestuvai turi bti maitinami specialiai iam tikslui nutiestomis oro arba kabeli linijomis, kai nulinis laidininkas jungiamas prie tos paios transformatorins. 82. Kaimuose ioriniam apvietimui leidiama panaudoti nutiestas oro linijas, sumontuojant special fazin iorinio apvietimo laid. Nuliniu laidininku naudojamas atskiras linijos nulinis laidininkas. 83. Miest transporto ir psij perjimo tuneli iorinio apvietimo renginiai turi bti maitinami i dviej nepriklausom altini dviem linijomis. 84. Mikrorajon teritorijos iorinis apvietimas gali bti maitinamas i atskir iorinio apvietimo maitinimo punkt arba nuo alia esanio gatvi iorinio apvietimo tinklo. Perjim tak ir privaiavim keli prie gyvenamj nam ir visuomenins paskirties statini, tarp j ir jim, iorinio apvietimo viestuvai gali bti maitinami i i statini vadini spint arba prijungiami prie laiptini, vestibiuli, hol ir pan. vidaus apvietimo tinkl geriausia prie saugos arba evakuacinio apvietimo, jeigu jie jungiami kartu su darbiniu apvietimu. 85. Atvir technologini rengini, estakad, saugojimo aikteli ir kit objekt, rengt prie gamybos ir pramons paskirties pastat, iorinis apvietimas turi bti prijungiamas prie vidinio pastat, kuriems jie priklauso, apvietimo tinkl. 86. Stebjimo apvietimo renginiai turi bti maitinami atskiromis tik tam skirtomis linijomis. 87. Gaisrui gesinti skirt vandens rezervuar, gaisrini hidrant, vandens altini vietas ir privaiavimo prie j kelius yminios specialios rodykls (enklai) tamsiu paros metu turi bti apviesti. ie viestuvai turi bti prijungiami prie naktinio gatvi apvietimo tinklo. 88. Iorinio apvietimo viestuvai su duj ilydio lempomis turi bti su individualiomis reaktyviosios galios kompensavimo priemonmis. Naudojant proektorius, leidiama naudoti grupin reaktyviosios galios kompensavim. 89. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose iorinio apvietimo tinklams turi bti naudojamos poemins arba oro kabeli linijos. 90. Ant iki 600 V tampos miest elektrifikuoto transporto kontaktinio tinklo atram rengtiems iorinio apvietimo viestuvams maitinti leidiama tiesti oro kabelius. 91. Iorinio apvietimo tinklai turi bti rengti laikantis ELIT reikalavim. 92. Oro linij neizoliuoti nuliniai laidai, naudojami ioriniam apvietimui, turi bti tvirtinami emiau fazini bendrosios paskirties ir fazinio iorinio apvietimo laido. 93. Naudojant ioriniam apvietimui kit kio subjekt inioje esanias oro linijas, iorinio apvietimo laid idstymas turi bti derinamas su iais kio subjektais. 94. Kabeli linij perjimo oro linijas vietose, ant atram 2,5 m auktyje, turi bti rengti komutavimo taisai. Kabelini vad i maitinimo punkt perjimo oro linijas ir kabelini intarp oro linijose vietose rengti komutavimo taisus nereikalaujama. 95. Magistralini linij ruo galuose rengtos rezervins jungtys tinklui rezervuoti esant normaliam darbo reimui turi bti atjungtos. 96. Montuojant apvietimo magistralines kabeli linijas atram cokolinje dalyje arba specialioje atsiakojimo dutje leidiama kabelio laidininkus perpjauti sujungiant juos specialiais gnybtais. Iki 10 mm2 skerspjvio magistraliniai kabelio laidininkai gali bti nepjaunami. Didesnio skerspjvio kabeliai turi bti sujungiami atsiakojimo dutse ant speciali gnybt. Atsiakojimo dutje turi bti rengiamas viestuvo apsaugos taisas. Atakoms rengti gali bti naudojamos ir atramos iorje tvirtinamos sandarios duts. Atakai iki viestuvo rengti turi bti naudojami izoliuoti laidai apsauginiame apvalkale arba kabelis. Kontaktinio tinklo atramose rengiam atak laid izoliacijos lygis turi bti ne maesnis kaip kontaktinio tinklo.

97. Iorinio apvietimo viestuvai, tvirtinami prie tros, turi bti maitinami oro kabeli atakomis nuo linij. 98. Iorinio apvietimo viestuvams pakabinti naudojami trosai turi bti tvirtinami prie statini konstrukcij, naudojant amortizatorius. 99. Vienfaziuose iorinio apvietimo tinkluose nulini laidinink skerspjvis turi bti toks pat kaip ir fazini. 100. Trifaziuose tinkluose, kuriuose visos fazs atjungiamos vienu metu, nulini laidinink skerspjvis turi bti parenkamas pagal Taisykli 35 punkto reikalavimus. 101. Proektoriai ir viestuvai ant atvirj skirstykl konstrukcij su aibolaidiais turi bti rengti laikantis EBT VII skyriaus ir SPET III skyriaus reikalavim. VI. VIESOS REKLAMA, ENKLAI IR ILIUMINACIJOS 102. vieianij duj ilydio vamzdeliams maitinti naudojam sausj transformatori antrin tampa turi bti ne auktesn kaip 15 kV. Transformatoriai turi bti atspars trumpiesiems jungimams antrinje grandinje. Transformatorinse atstumai nuo atvirai rengt srovini dali iki statinio konstrukcij, pagamint i B ar emesns degumo klass statybos produkt, turi bti ne maesni kaip 50 mm. 103. vieianij duj ilydio vamzdelius maitinantys transformatoriai turi bti rengti kuo ariau vamzdeli apsaugotoje, paaliniams neprieinamoje vietoje rakinamoje udaroje patalpoje, rakinamoje udaroje dje ir pan., kuri durys arba dangtis turi bti su blokavimo taisais, ijungianiais pirmins grandins tamp juos atidarius. Kartu su transformatoriumi leidiama rengti ir pirmins grandins komutavimo ir apsaugos taisus. 104. Vitrin ir reklamini stend, kuriuose naudojami auktosios tampos vieianij duj ilydio vamzdeliai, jimo duryse turi bti rengti blokavimo taisai, ijungiantys pirmins grandins tamp jas atidarius. Automatikai ijungus maitinim, ranga gali bti jungiama tik rankiniu bdu, udarius vitrinos dureles. 105. Visos vieianij duj ilydio vamzdeli rangos dalys neapsaugotose vietose turi bti tvirtinamos ne emesniame kaip 3 m auktyje nuo ems arba grind ir ne ariau kaip 0,5 m nuo prieiros aikteli paviriaus, stogo ir kit statinio konstrukcij. 106. Neapsaugotos tamp turinios vieianij duj ilydio vamzdeli rangos dalys paaliniams asmenims prieinamose vietose turi bti atitvertos ir paymtos draudiamaisiais plakatais (SPET III skyrius). 107. Tarp atvirj vieianij duj ilydio vamzdeli rangos srovini dali ir statini metalini bei kit konstrukcij turi bti ne maesnis kaip 20 mm, o tarp j ir izoliuot dali ne maesnis kaip 10 mm oro tarpas. Atstumas tarp skirtingo potencialo rangos dali turi bti ne maesnis kaip 50 mm. 108. Atviros pasyviosios vieianij duj ilydio vamzdeli rangos dalys ir vienas transformatoriaus antrins grandins ivadas arba vidurinis apvijos takas turi bti eminti. 109. Pirminje transformatoriaus grandinje rengtas komutavimo apsaugos taisas turi ijungti visus polius. 110. vieianij duj ilydio vamzdeli elektrodai neturi bti tempiami. 111. Auktosios tampos tinklui turi bti naudojami izoliuoti laidai arba kabeliai, kuri bandomoji tampa ne emesn kaip 15 kV. Galimose paaid vietose laidai ir kabeliai turi bti apsaugoti vamzdiais, loveliais arba kitokiu bdu, naudojant A1 degumo klass statybos produktus. 112. Reklaminiai stendai gatvse ir aiktse, savo forma ir spalva panas viesoforus, turi bti rengiami ne emesniame kaip 8 m auktyje nuo gatvs paviriaus. 113. Psij tuneliuose su atakomis ir ilgesniuose kaip 80 m tiesiuosiuose j ruouose, ne emesniame kaip 1,8 m auktyje, turi bti rengiamos itis par vieianios krypties rodykls. 114. vieiantieji keli enklai ir keli enkl apvietimo viestuvai turi bti maitinami nuo iorinio apvietimo linij ir (ar) atsinaujinani energijos altini. 115. viesos reklamos ir statini dekoratyvinio apvietimo renginiai gali bti maitinami atskiromis linijomis i vadini skirstomj spint arba i statini bendrojo apvietimo tinkl, jeigu yra rengta srovs skirtumin apsauga. 116. Pastat numeri enkl ir gatvi pavadinim enkl apvietimo viestuvai turi bti maitinami i statini bendrojo apvietimo tinkl. VII. APVIETIMO VALDYMAS 117. Iorinis apvietimas turi bti valdomas atskirai, neatsivelgiant vidin apvietim.

118. Dideli gamybos paskirties patalp ir dideli visuomenins paskirties pastat patalp bendrasis apvietimas turi bti valdomas centralizuotai. Centralizuoto apvietimo valdymo bdas ir naudojamos valdymo priemons turi bti pagrstos ekonomikai. Apvietimo valdymui leidiama naudoti televaldymo priemones (ERAAT). 119. Pramons moni iorinis apvietimas turi bti valdomas i mons elektros tiekimo valdymo dispeerins arba i budinij elektrotechnikos darbuotoj patalp. 120. Miest, miesteli ir kaim iorinis apvietimas turi bti valdomas i iorinio apvietimo valdymo dispeerins, fotorelmis arba i budinij elektrotechnikos darbuotoj patalp. 121. Centralizuoto iorinio ir vidinio apvietimo valdymo taisai turi bti maitinami nuo atskir grupini skydeli. 122. Decentralizuoto apvietimo valdymo taisus leidiama maitinti i apvietimo tinkl. 123. Naudojant automatin iorinio ir vidinio apvietimo jungim pagal apvietos lyg, turi bti numatyta ir rankinio jungimo bei ijungimo ranga. 124. Iorinio ir vidinio apvietimo valdymo ranga gali bti rengiama dispeeri valdymo pultuose, transformatorini skirstyklose, vadinse skirstomosiose spintose ir skyduose. Centralizuoto apvietimo valdymo rangoje turi bti matomi pagrindini komutavimo aparat padties fiksavimo rodmenys. 125. Viena linija leidiama maitinti kelet grupini vidinio apvietimo skydeli. Kiekvieno grupinio skydelio vade turi bti rengtas komutavimo valdymo taisas. 126. Patalpose, kuriose skiriamos nevienodo natralaus apvietimo zonos dl to, kad atliekamiems darbams reikia skirtingos apvietos, turi bti rengtas individualus zon apvietimo valdymo taisas. 127. Apvietimo jungikliai turi bti tinkami naudoti patalpose, kuriose jie rengiami, arba jie turi bti rengti gretimose patalpose, kur aplinka maiau pavojinga. 128. Patalpose, ilgesnse kaip 6 m, kuriose yra keli jimai, apvietimo valdymo taisus reikia rengti prie kiekvieno arba keli jim, numatant galimyb apvietim valdyti i abiej patalpos gal. 129. Patalpose, kur saugos ir evakuacinis apvietimas nenaudojami, o darbiniam apvietimui rengti daugiau kaip keturi viestuvai, viestuvai turi bti suskirstyti kelias savarankikai valdomas grupes. 130. Saugos ir evakuacinis apvietimas gali bti valdomi i patalp grupini skydeli, skirstomj punkt, transformatorins skirstyklos arba specialaus centralizuoto valdymo pulto. Valdymo taisai turi bti prieinami tik eksploatuojantiems darbuotojams. 131. Vietinio apvietimo ir kilnojamieji viestuvai turi bti valdomi individualiais jungikliais, rengiamais prie viestuv ir esaniais neatskiriama j dalimi. 132. Ilgalaikio veikimo ultravioletins spinduliuots renginiai turi bti valdomi atskirai, neatsivelgiant bendrj patalp apvietim. 133. Miest iorinis apvietimas gali bti valdomas i vieno centralizuoto dispeerinio punkto arba keli rajonini dispeerini punkt, turini tiesiogin tarpusavio ry. 134. Centralizuotas miest, miesteli ir kaim iorinio apvietimo valdymas gali bti atliekamas nuotoliniu bdu, naudojant televaldymo taisus (ERAAT IV skyrius). 135. Iorinio apvietimo tinkle turi bti numatyta galimyb ijungti dal viestuv nakties metu, iskyrus elektros viestuvus, nurodytus Taisykli 87 punkte. 136. Pramons monse naudojant centralizuot iorinio apvietimo valdym, turi bti numatyta ir vietinio valdymo galimyb. 137. Atvir technologini rengini, atvir sandli ir kit atvir objekt, kuri apvietimo renginiai maitinami i alia esani gamybos paskirties patalp, apvietimas turi bti valdomas i gretim gamybos paskirties patalp arba centralizuotai. 138. Maose monse, miesteliuose ir kaimuose ioriniam apvietimui valdyti galima naudoti komutavimo aparatus, rengtus ant apvietimo linij atram patogiose priirti vietose. 139. Transporto tuneliuose ir psij perjose turi bti numatyti dieninio, vakarinio ir naktinio darbinio apvietimo reimai ir rengta ranga jiems valdyti. 140. Park, stadion ir kit poilsio zon, priirim ir tvarkom miest ir miesteli savivaldos organ, iorinis apvietimas turi bti valdomas centralizuotai kartu su gatvi ir aiki apvietimu.

141. Udar mokykl, viebui, ligonini, sanatorij, poilsiaviei ir pan. objekt teritorij iorinis apvietimas turi bti valdomas i atitinkamos administracins paskirties patalpos budiniojo personalo darbo vietos. 142. Miest ir pramons moni ioriniam apvietimui turi bti naudojamas nuoseklus (kaskadinis) tinkl valdymas. VIII. APVIETIMO TAISAI IR INSTALIACINIAI REIKMENYS 143. viestuvai turi bti atspars aplinkos, kurioje jie rengiami, poveikiui. viestuv konstrukcija turi atitikti gamintojo ir SPTPET nustatytus reikalavimus. 144. viestuvai turi bti rengiami tokiose vietose, kad bt patogu ir saugu juos tvirtinti ir technikai priirti, naudojant technines priemones. 145. Gamybos paskirties patalpose, kuriose nenaudojami tiltiniai kranai, o viestuv prieira nuo ant grind pastatom stacionarij arba kilnojamj tilteli arba bokteli negalima, viestuvai ir apvietimo tinklai turi bti rengiami ant specialij stacionari tilteli, pagamint i A1 degumo klass statybos produkt. Tokie tilteliai gali bti rengiami ir visuomenins paskirties pastat patalpose, jeigu kitokiu bdu priirti viestuv negalima. 146. Patalpose, kuriose numatyta viestuvus priirti nuo kilnojamj kopi, jie turi bti pakabinti ne didesniame kaip 5 m auktyje nuo grind. Draudiama viestuvus rengti vir dideli matmen technologini rengini, vir grind gilinimo viet ir pan., kur nemanoma juos priirti nuo bokteli ir kopi. 147. Kabani viestuv gembs arba trosai turi bti ne ilgesni kaip 1,5 m. Jeigu pakabinimo ranga ilgesn, turi bti numatytos technins priemons viestuv vytavimui nuo oro sraut sumainti. 148. Ant vibruojani konstrukcij tvirtinami viestuvai turi bti specialios konstrukcijos, neleidianios atsisukti lempoms ir kitiems tvirtinimo elementams. Tokiose vietose paprastos konstrukcijos viestuvai turi bti tvirtinami naudojant amortizatorius. 149. Prie judamj konstrukcij pritvirtintiems viestuvams maitinti turi bti naudojami lanksts kabeliai varinmis gyslomis. 150. Auktumini statini (bokt, kamin ir kt.), auktesni nei 45 m, saugos apvietimas turi bti valdomas i objekt, kuriems priklauso ie statiniai. 151. Vietinio apvietimo viestuvai turi bti tvirtinami taip, kad j padtis bt stabili. 152. Kabani viestuv tvirtinimo ranga turi ilaikyti penkis kartus didesn negu viestuvo svoris apkrov. 153. Stacionarij viestuv srovins sriegins lizdo dalys turi bti prijungtos prie nulinio laidininko. Jeigu lizdo sriegin dalis nelaidi, nulinis laidininkas prijungiamas prie gnybto, su kuriuo sujungiama sriegin lempos cokolio dalis. Laid vedimo armatr vietose turi bti sumontuotos izoliacins vors arba izoliaciniai antgaliai. 154. viestuvo armatr laidai turi bti traukiami taip, kad vedimo vietoje nebt paeidiama izoliacija ir lizdo kontaktai nebt tempiami. Lankstini armatros sujungim vietose laidai neturi bti tempiami ir trinami. Jie neturi savaime persislinkti ir judti judamuosiuose armatros elementuose. 155. Maitinimo laidai neturi bti sujungiami viestuv tvirtinimo gembi, vamzdi ir kit tvirtinimo konstrukcij viduje. Laid sujungimo vietos turi bti prieinamos apirti. 156. Kabantys viestuvai gali bti tvirtinami ir u maitinani juos laidinink, jeigu jie specialiai iam tikslui yra pagaminti. 157. Tiesiogiai prie lizdo lemputei sukti prijungiam varini laidinink skerspjvis turi bti ne maesnis kaip 0,5 mm2 patalpose ir 1 mm2 lauke. 158. viestuv su 100 W ir didesns galios kaitinamosiomis ir duj ilydio lempomis armatroje turi bti naudojami laidai, kuri leistinoji izoliacijos ilimo temperatra yra ne maesn kaip 100 oC. viestuv armatroje naudojam laidinink izoliacijos klas turi atitikti tinklo laid (kabeli) izoliacijos klas. 159. Atak nuo iorinio apvietimo linij iki viestuv varini laidinink skerspjvis turi bti ne maesnis kaip 1,5 mm2. Atakos viestuvus turi bti rengiamos naudojant specialius kontaktinius gnybtus, leidianius jas rengti nenutraukiant maitinimo linijos laid. 160. Stalo ir kilnojamiesiems viestuvams maitinti turi bti naudojami lanksts variniai laidininkai (virvlaidiai) ne maesnio kaip 0,75 mm2 skerspjvio gyslomis. Proektoriams prijungti prie maitinimo tinklo naudojam lanksi varini kabeli skerspjvis turi bti ne maesnis kaip 1,5 mm2.

161. Paslptu bdu rengiami elektrinio apvietimo renginiai turi bti montuojami specialias dutes, specialius gaubtus arba statybinse konstrukcijose numatytas angas. Ang udengimo dangteliai turi bti i A1 degumo klass statybos produkt. 162. Kitukiniai lizdai, kuriuos jungiami kilnojamieji elektros prietaisai su elementais, kuriuos reikia eminti arba nulinti, turi bti su gnybtu apsauginiam laidininkui PE prijungti. Kitukinio lizdo konstrukcija turi bti tokia, kad prie srovini kontakt nebt galima prijungti apsauginio laidininko. Kitukinio lizdo ir kituko apsauginio eminimo (nulinimo) gnybtai turi bti sujungiami anksiau, negu sujungiami sroviniai kontaktai. Jeigu kitukinio lizdo korpusas laidus, jis turi bti sujungiamas su apsauginiu kontaktu kitukinio lizdo viduje. 163. Kituk konstrukcija turi bti tokia, kad j nebt galima jungti auktesns tampos tinklui skirtus kitukinius lizdus. vienfazio tinklo kitukinius lizdus turi bti galima jungti tik abu, o trifazio tinklo tik visus tris srovinius kituko kontaktus. Prijungiami prie kituko laidai neturi bti tempiami ir lenkiami kontakt prijungimo vietose, o ijimo i kituk vietose lauomi. 164. Trilaidse ir dvilaidse vienfazio apvietimo TN sistemos tinklo grandinse turi bti naudojami dvipoliai arba vienpoliai jungikliai. Vienpoliai jungikliai turi bti rengiami fazinio laidininko grandinje. Draudiama atjungti nulin laidinink neatjungus fazinio. 165. Bendrojo apvietimo viestuv jungikliai turi bti rengiami 0,81,7 m auktyje nuo grind. 166. Visuomenins, gamybos ir pramons paskirties pastat patalpose kitukiniai lizdai turi bti rengiami ne emesniu kaip 0,3 m atstumu nuo grind. Mokslo paskirties patalpose, kuriose nuolat bna vaikai, kitukiniai lizdai turi bti rengiami su savaime usidaraniais kontaktais ir su jiems rengta srovs skirtumine apsauga, kurios suveikimo srov IV 30 mA. SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. sausio 10 d. ratu Nr. (13-2)-D8-317 ___________________
Nauja paieka vir Js pasilymai ir pastabos Versija spausdinimui

Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarija, 2011

Vous aimerez peut-être aussi