>> az com trend report 2008

arba ką aplenks recesija

Europos RSV rinkos tyrimų duomenimis (European communication monitor 2007)

svarbiausia/didžiausios apimties veiklos kryptis šiandien - į vartotojus nukreipta marketinginė
komunikacija. Tačiau tikimasi, jog jos svarba iki 2010 metų sumažės, užleisdama pirmąją vietą
korporatyvinei komunikacijai.

Tačiau šis tyrimas darytas tuomet, kai dar „the Economist“ netrimitavo apie „Nielsen“ tyrimą, kuris
rodo, kad pasaulinei recesijai kitąmet rengiasi daugiau nei ketvirtadalis pasaulio vartotojų, o
daugiau nei pusės tirtų valstybių gyventojai jau riboja savo išlaidas.

Taigi ar išsipildys TNS RISC tyrimu paremtos prognozės, jog baigsis 2000-2005 m. fiksuotas
lietuvių grįžimas į materializmą, o pasirūpinus maistu, būstu ir kitais Maslow piramidės atributais,
iki 2010 m. vis didesnę svarbą įgaus tapatybės paieškos ir saviraiška?

MARKETINGINĖS KOMUNIKACIJOS SVARBA. Apibendrinę mes manome, jog įsivažiavę vartoti

Lietuvos gyventojai bus priversti atidžiau rinktis tai, ką vartoja, labiau svers kokybę (o gal ir
atitikimą tapatybei), gaunamą už kainą. Taigi, sustojus augimui, marketingo komunikacijos
vaidmuo nemažės. Juolab, kad korporatyvinė komunikacija šalyje, kurioje vartotojai nesugeba
boikotuoti gamintojų, susitarusių didinti pieno kainas, vargu ar per artimiausius metus įgis gerokai
didesnę reikšmę.
Marketinginių tendencijų, kurias pasikinkius galima išjoti į priešakį, yra pakankamai ir įvairių. Jos
jokiu būdu negalioja visai visuomenei, tačiau padeda pozicionuotis ir išsiskirti. Kartais išplaukti ir į
žydruosius vandenynus, kurie yra rojus komunikacijai.

Taigi pagalvokite, ką jūsų kompanija gali pasiūlyti vartotojams, kurie:

> Tiki produktais/paslaugomis, turinčiomis legendą;

> Nori ir yra pasiruošę įtakoti vartojamą produktą/paslaugą ar jo populiarinimą;
> Pradėjo iš principo prijausti ekologijai;
> Kolekcionuoja ne daiktus, o įspūdžius;
> Teikia prioritetą viskam, kas taupo laiką;
> Nuolat keičia daiktus į naujesnius/geresnius;
> Turi laiko ir noro palyginti skirtingų pardavėjų net ir skirtingose šalyse kokybę ir kainas;
> Nori geriausios kokybės, kurią užtikrina profesionalams skirta įranga;

INTERNETO TRAUKA. Tai, jog komunikacijos triukšmas toliau auga, beveik tampa mantra. Be
to, vis daugiau jo persikelia į virtualią erdvę, apie kurią visi šneka, tik vis dar ne visi tiki. Tie, kurie
ryšis reikšmingą komunikacijos dalį nukreipti į www tuomet, kai šio kanalo dominavimas persvers
visus kitus, bus gerokai per vėlu bei kainuos daugiau, nei šiandien, kai dar galima uždirbti
dividendų iš pirmumo vienu ar kitu aspektu.

az communications | innovation drive

 >> azcom trend report 2008

Jau dabar dažnas sutiktas teigia neskaitąs laikraščių ir beveik nežiūrįs televizijos, juo labiau
reklamos (kuri vis dar brangsta). Sumanesni jau blokuoja naujienų portalų reklamas. Taigi
nuomonių lyderiai, įgalūs platinti taip vadinamus idėjavirusus (ideaviruses, Seth Godin) jau seniai
šviečiasi ir kitus įtakoja internete.
Jau tikrai laikas nežinantiems paklausti wiki (www.wikipedia.org), ką reiškia nebe burtažodžiai
blog (tinklaraštis), podcast, social network (socialinis tinklas), web 2.0 (jei ne web 3.0), internet
feeds, soe ir įsitikinti pradedama kaupti statistika blogologas.lt, audience.lt, tns-gallup.lt.

Tradicinė žiniasklaida jau pati suskubo stiprinti savo pozicijas internete: trys didžiausi naujienų
portalai (Delfi, Lrytas, Alfa) 2007 m. pradėjo vaizdo reportažų kūrimą, „Verslo klasės“ redaktorius
Aurelijus Katkevičius vz.lt rašo blogą, LRT internete leidžia žiūrėti savo transliaciją tiesiogiai arba
parsisiųsti įrašus, visas „Lietuvos ryto“ turinys internete tapo prieinamas nemokamai. Vienintelis
dienraštis, likęs tik popieriuje po skandalingo, bet nerezultatyvaus Delfis/Delfinas.lt pasirodymo,
yra „Respublika“.

Verslas, besiorientuojantis į jaunesnę auditoriją, pirmasis įsiliejo į socialinius tinklus ir blogus. Tai,
kad blogai įgyja žiniasklaidos atributų, įrodo faktas, jog į jų rašytojų klausimus oficialiai atsako ir
stambių kompanijų atstovai ir tai, kad šiemet blogai jau ims gauti pajamas už reklamos banerių
talpinimą.

Internetą neabejotinai įvairiapusiškai panaudos ir politikų, besiruošiančių Seimo rinkimams,

konsultantai. Beje, 2007 m. prezidento Kalėdinis sveikinimas pirma atsirado ne televizijoje, o
youtube.

SAVAIMINIS SKAIDRUMAS. Net tiems, kurie patys interneto šturmuoti nežada, virtualus
gyvenimas atneša vieną esminį iššūkį – interaktyvumo užtikrinamą skaidrumą. Šiandien bet koks
su produktu ar reiškiniu susidūręs pilietis gali tapti naujienos reporteriu ir sugeneruoti tradicinei
žiniasklaidos priemonei artimą sklaidą. Tai galimybė ir blogoms, ir geroms naujienoms, kurias
lietuviška žiniasklaida tradiciškai išniekina kaip reklamą. Juolab, kad Lietuvoje žiniasklaidos
spektras pakankamai ribotas ir čia niekada nebuvo populiarių, vartotojų (consumer) poreikius
atspindinčių leidinių.

Interneto eroje „žurnalistinį filtrą“ pakeis blogerių ir paprastų internautų, komentuojančių

naujienas, filtrai, kartais vadinami „bullshit detector“, kurie kartu su kitomis prielaidomis
neabejotinai lems atsakingesnį požiūrį į komunikaciją.

VARTOTOJŲ NULEMTOS NAUJIENOS. Kuo toliau tuo labiau bus demaskuojamos dirbtinės
naujienos, kai kompanijos kalba užuot dariusios. Daryti komunikaciją iš nieko bus vis mažiau
prasmės, nes „bulshit detektoriai“ greitai situaciją apsuks reversu. Komunikacijos specialistai
neturi dirbti už marketingistus ir įmonių vadovus – ryšių su visuomene pagrindas – padėti
organizacijai išgirsti/išklausyti publikas, kad jos veiksmai būtų adekvatūs, ir tik po to su tų
veiksmų rezultatais publikas supažindinti.

az communications | innovation drive

 >> azcom trend report 2008

Tuo tarpu bandymas komunikuoti su publikomis remiantis „man atrodo“ principu, vietoj (nebūtinai
brangių) tyrimų, yra profaniškas ir neretai baigiasi pinigų švaistymu.

Laikantis tikrų naujienų politikos ne tik lengviau integruoti verslo strategiją ir komunikaciją, sukurti
ir išlaikyti pasitikėjimą, kuris (o ne žinomumas) įvardinamas kaip vienas svarbiausių iššūkių,
bet ir normalizuoti santykius su žiniasklaida, kuri nuolat skundžiasi netinkamomis temomis ir
naujienomis.

JUNGTINIAI PROJEKTAI. Kitas šių dienų komunikacijos iššūkis – nepakankamas savarankiškų

projektų svoris. Jei seniau aktyvus komunikavimas praskindavo kelią ir mažesnės apimties
ar svarbos projektui, tai pakanka banginių, užspaudžiančių mažesnes žuveles. Kaip žinia,
kai karių lauke daugiau, šansų laimėti daugiau. Kalba apie jungtinius projektus su
partneriais, turinčiais panašius tikslus ir vertybes. Baimė pasimesti, dalintis dėmesiu su
kitais? Taip ir bus, jei į komunikacijos formas bus žiūrima formaliai. Tačiau ne vienas
projektas jau įrodė, jog kūrybingų žmonių komanda sugeba taip integruoti prekinius
ženklus, kad vartotojas reklamos nespjauna, o valgo ir dar pasigardžiuodamas. Ir įsmyli
(taip ir atsiranda Kevino Robertso Lovemarks).

PALYGINIMŲ GALIA. Buvimo kontekste privalumai galioja ir kitais atvejais. Konkurencingose

rinkose neabejotinai daugiau galios įgauna ne tas produktas/paslauga, kuris buvo
pristatytas pavieniui=reklamiškai, o tas, kuris laimėjo palyginimą su konkurentais. Šiandien
pakliūti į žiniasklaidos puslapius/eterį nebėra išrinktųjų privilegija, tuo tarpu pasirodymas
bendrame kontekste reikalauja nemažai įžvalgos ir meistriškumo.

Taigi mūsų LINKĖJIMAI 2008 -iesiems:

1. Aiškinkitės tikruosius vartotojų poreikius ir lūkesčius.
2. Integruokite verslo strategiją ir komunikaciją: kurkite realius pokyčius, kurie taptu pagrindu
išskirtinei komunikacijai.
3. Atraskite e-komunikaciją, kol kas čia puiki erdvė būti pastebėtiems.

az communications | innovation drive