Atminties istorija

Graikai Sunku tiksliai pasakyti, kada ir kur atsirado pirmoji vientisa atminties samprata. Taiau manoma, kad pirmoji filosofin jos samprata buvo suformuluota graik prie beveik 600 met iki Kristaus gimimo. Dabar j mintys mums atrodo be galo naivios dar ir todl, kad kai kurie i jas pasiliusi vyr laikomi ymiausiais vis laik pasaulio mstytojais. etame amiuje pr. Kr. Parmenidas sivaizdavo, kad atmintis yra viesos ir tamsos arba kario ir alio miinys. Jis man, kad kol tam tikras miinys lieka nemaiomas, atmintis bna tobula. Kai tik tas miinys pakeiiamas, pradedama umirti. Penktame amiuje pr. Kr. Diogenas Apolonietis pateik kit teorij. Jis ikl mint, kad atmintis - procesas, susideds i atvej, sukeliani vienod oro pasiskirstym kne. Kaip ir Parmenidas, jis galvojo, kad suardius t pusiausvyr, pradedama umirti. Neturt stebinti tai, kad pirmasis, pateiks ketvirtame amiuje pr. Kr. vien i svarbesni idj apie atmint, buvo Platonas. Jo teorija, inoma vako lentels hipotezs vardu, buvo iki iol pripastama. Anot Platono, prot spdis patenka tuo pat bdu, kaip enklai atsiranda vake lieiant jo paviri smailiu daiktu. Platonas man, kad kart spdiui patekus jis ten pasilieka, bet laikui bgant pamau iblanksta ir proto pavirius vl tampa lygus. Sis lygus pavirius, inoma, buvo tai, kas Platono teorijoje atitiko visik umirim - atvirki to paties proceso pus. Netrukus paaiks, kad daugelis moni iuo metu mano, kad atmintis ir umirimas - tai du visikai skirtingi procesai. Vliau stoikas Zenonas iek tiek modifikavo Platono idjas. Jis teig, kad i tikrj spdius vako lentel rao" pojiai. Kaip ir ankstesnieji filosofai, kalbdamas apie prot ir atmint, Zenonas nesiejo j su kokiu nors konkreiu kno organu ar dalimi. Jam, kaip ir kitiems graikams, protas" buvo labai neaiki svoka. Pirmasis mogus, sukrs tikslesn mokslin terminij ketvirto amiaus pr. Kr. pabaigoje, buvo Aristotelis. Jis tvirtino, jog anksiau vartota kalba ne visai tinkama fiziniams atminties aspektams paaikinti. Pritaiks savo naujj kalb, daugel funkcij, kurias dabar priskiriame smegenims, Aristotelis priskyr irdiai. Jis man, kad dalis irdies funkcijos susijusi su krauju, o atmintis remiasi kraujo judesiais. Jo nuomone, umirimas - laipsniko i judesi sultjimo pasekm. Dar vienas svarbus Aristotelio indlis atminties moksl buvo jo idj asociacijos dsniai. Idj ir vaizdini asociacijos samprata dabar laikoma vienu i svarbiausi atminties faktori. ioje knygoje i samprata bus aptarta ir ja danai remiamasi. Treiame amiuje pr. Kr. Herofilas pradjo aptarinti gyvybin" ir gyvulin" dvasias. Jis man, kad gyvybins arba auktesnio lygio", dvasios pagamina emesnio lygio" gyvulines dvasias, apimanias atmin, smegenis ir nerv sistem. Jo galva, visos jos yra antraeils reikms palyginti su irdimi. Svarbu tai, kad viena i mogaus virenybs prie gyvulius prieasi jis laik smegen raukli skaii. (Dabar inoma, kad ios raukls yra smegen ievs vingiai.) Taiau ios ivados Herofilas niekaip nepagrind. Tik po daugiau kaip 2000 met, devynioliktame amiuje, buvo nustatyta tikroji smegen ievs svarba. Taigi graikai pirmieji pradjo iekoti fizinio, o ne dvasinio atminties pagrindo; jie sukr mokslines svokas ir kalbos struktr, padjusi ias svokas iplsti; ved moksl vako lentels hipotez, kurioje teigiama, kad atmintis ir umirimas - tai prieingos to paties proceso puss.

www.success.lt

Romnai Teorinis romn naas ms inias apie atmint stebtinai maas. Svarbiausi to meto mstytojai, tarp j Ciceronas pirmame amiuje pr. Kr. ir Kvintilianas pirmame amiuje po Kr., neabejodami pripaino vako lentels hipotez ir toliau gilinosi dalyk. Didiausias ir svarbiausias j nuopelnas - siminimo sistem sukrimas. Jie pirmieji pasil grandins sistemos ir kambario sistemos idjas; jos abi bus apraytos vlesniuose skyriuose. Krikioni banyios taka Kitas mokslininkas, antrame amiuje po Kr. reikmingai prisidjs prie atminties teorijos pltros, buvo ymus fizikas Galenas. Jis nustat ir apra vairias anatomines bei fiziologines struktras, o po to msi tyrinti nerv sistemos funkcijas ir sandar. Kaip ir vlyvojo periodo graikai, jis man, kad atmintis ir psichiniai procesai yra emesniojo, gyvulins dvasios, lygio dalis. Jo sitikinimu, ios dvasios kuriamos abiejose smegen pusse, todl ten esanti atminties buvein. Galenas sivaizdavo, kad oras siurbiamas smegenis ir sumaiomas su gyvybinmis dvasiomis. is miinys ir sukuriantis gyvulines dvasias, kurios eidamos per nerv sistem leidia monms patirti pojius. Galeno atminties idjoms greitai pritar ir jas teisino Katalik banyia, kuri tuo metu buvo pradjusi daryti vis didesn tak. Jo idjos tapo doktrina, tad per 1500 met ioje srityje buvo maa padaryta paangos. Intelektualiniai suvarymai slopino net kai kuriuos filosofijos ir mokslo iugdytus didiuosius protus. Ketvirtame amiuje po Kr. v. Augustinas pritar Banyios sampratai, kad atmintis - sielos funkcija ir kad siela slypi smegenyse. Taiau jis niekad isamiau nenagrinjo ios sampratos anatomijos poiriu. Nuo v. Augustino laik iki septyniolikto amiaus beveik nebuvo padaryta joki reikming atradim, net ir septynioliktame amiuje minta doktrina var nauj idj pasireikim. Net toks ymus mstytojas, kaip Dekartas, neprietaravo pagrindinms Galeno mintims, nors pats man, kad gyvulin dvasia siuniama i kankorins liaukos tam tikru marrutu, kol pasiekia t smegen dal, kur gali bti jungta atmintis. Jo nuomone, kuo rykesni tie marrutai, tuo lengviau atsiveria perjuos keliaujanioms gyvulinms dvasioms. itaip jis siek paaikinti, kaip pagerinti atmint ir sukurti tai, kas dabar vadinama atminties pdsakais. Atminties pdsakas - fizinis pokytis nerv sistemoje, kurio nebuvo prie pradedant mokytis. Toks pdsakas leidia mums atsiminti. Panai krypt buvo pasirinks kitas ymus filosofas Thomas Hobbesas (Tomas Hobsas). Jis labai domjosi atminties samprata, taiau maai naujo ne tai, kas jau buvo pasakyta. Sis filosofas sutiko su Aristotelio idjomis ir atmet nefizin atminties aikinim. Taiau nenusak tikrosios atminties prigimties ir nedjo rykesni pastang tiksliai jos lokalizacijai nustatyti. I septyniolikto amiaus intelektual teorij matyti, kokia stipri buvo ir kaip var Galeno ir Banyios taka. I esms visi tie didieji mstytojai nesiginydami pritar primityvioms idjoms apie atmint. Pereinamasis laikotarpis - atuonioliktas amius Anglas Devidas Hartley'is (Deividas Hardis) buvo vienas i pirmj filosof, kuris paveiktas Renesanso ir Newtono (Niutono) idj atuonioliktame amiuje sukr vibracin atminties teorij. Remdamasis Niutono vibruojani daleli idjomis Hartley'is ikl mint, kad dar iki gimimo smegenyse vyksta atminties vibracijos. Nauji pojiai keiia t vibracij intensyvum, r, viet ir krypt. Po naujo pojio vibracijos greitai atgauna pirmin bv. Taiau jeigu tas pats

www.success.lt

pojtis vl kyla, vibracijos jau kiek liau atgauna t pirmin bv. Pagaliau i pasikartojanti seka priveria vibracijas ilaikyti naujj" bv - taip atsiranda atminties pdsakas. I kit svarbesni io laikotarpio mstytoj pasiymjo Zanotti ir Bonnet (Bone). Pirmasis susiejo elektros jgas su smegen funkcijomis, o antrasis ipltojo Hartley'io idjas apie nerv skaidul lankstum. Pastarasis man, kad kuo daniau nervai naudojami, tuo lengviau jie vibruoja, todl atmintis tampa geresn. i mokslinink teorijos sudtingesns u ankstesnes, nes jiems didel tak buvo padar atitinkam mokslo srii laimjimai. Ta idj tarpusavio sveika padjo pagrind kai kurioms iuolaikinms atminties teorijoms. Devynioliktas amius Spariai vystantis mokslui kai kuri svarbi teigiam poslinki vyko devyniolikto imtmeio Vokietijoje. Atsisakyta daugelio graik sumanyt idj, o atminties tyrimuose pradta remtis biologijos mokslais. ek fiziologas Georgas Prochaska galutinai ir visiems laikams atmet senj gyvulini dvasi idj, remdamasis tuo, kad ji neturi mokslinio pagrindo ir kad nra rodym jai pagrsti. Jis man, kad dl ribot to meto ini, splions apie atminties buvimo viet es laiko gaiinimas. Galbt manoma nustatyti jos padt erdvje", - aikino jis, - taiau mes dar per maai inome, kad galtume t idj naudingai pritaikyti". Tik prajus madaug 50 met, atminties funkcionavimo vietos nustatymas tapo naudingu usimimu. Kit reikming to imtmeio teorij pateik Pierre'as Flourensas (Pjeras Flurensas). Jis nustat", kad atmintis slypi visose smegen dalyse. Pasak jo, smegenys veikia kaip visuma, todl negali bti tiriamos kaip elementari dali tarpusavio sveika. iuolaikins teorijos Moksliniams atminties tyrinjimams didiul poveik turjo dvideimto amiaus technologij ir mokslo laimjimai. Beveik visi fiziologai ir kiti ios srities specialistai sutinka, kad atmintis slypi didiosiose smegenyse, taiau pasirod, kad net ir iandien sunku nustatyti tiksli jos viet ir gerai suprasti paios atminties veikimo mechanizm. iuolaikin atminties samprata pradjo formuotis devyniolikto ir dvideimto ami sandroje, kai Hermannas Ebbinghausas ura siminimo ir umirimo kreives, ir pltojosi iki sudtingiausi iuolaikini teorij. Mokslinius tyrimus ir teorines koncepcijas apytikriai galima suskirstyti tris svarbiausias sritis: biocheminio atminties pagrindo nustatymo tyrimus; teorijas, kad atmintis nebegali bti laikoma vientisu procesu, bet privalo bti suskirstyta atskiras sritis; ir gydytojo chirurgo Wilderio Penfieldo darb smegen modeliavimo srityje. Biochemini atminties pagrind tyrimas prasidjo XX amiaus 6-ojo deimtmeio pabaigoje. ioje teorijoje teigiama, kad RNR (ribonukleino rgtis) veikia kaip cheminis atminties tarpininkas. RNR sintezuojamos mediagos, vadinamos DNR (dezoksiribonukleino rgtimi), kurios slygoja ms genetin paveldimum. Pavyzdiui, DNR lemia aki spalv. Daugyb eksperiment, atlikt su RNR, remia teigin, kad RNR i ties kakaip veikia ms atmint. Pavyzdiui, tam tikru bdu idresavus gyvulius, pasikeit j lstelse esanti RNR. Antra vertus, jeigu bdavo sustabdyta arba pakeista RNR gamyba gyvno organizme, is gyvnas nebegaldavo imokti ar siminti. Labai doms tokio bandymo rezultatai. Pamus vienos iurks RNR ir virktus kitai, antroji iurk atsimin" tokius dalykus, kuri ji niekada nebuvo mokyta, taiau kuriuos inojo pirmoji iurk. Labai iaugus atminties moksliniams tyrimams, kai kurie teoretikai m sakyti, kad turtume liautis akcentav atmint", o labiau sutelktume dmes umirimo" tyrinjimus. Jie tvirtina, kad mes ne tiek simename, kiek palaipsniui pamirtame. i samprata priskiriama dvipusei teorijai,

www.success.lt

kurioje teigiama, kad egzistuoja dvi informacijos ilaikymo rys: ilgalaik ir trumpalaik. Pavyzdiui, prie skambinant atsimindami k tik jums duoto telefono numer ir atsimindami savo paties telefono numer, js tikriausiai patiriate" skirtingus pojius. Trumpalaik situacija - tai situacija, kai mintis jau smegenyse", taiau dar nra tinkamai ukoduota ir todl lengviau pamirtama. Ilgalaiks situacijos atveju mintis galutinai ukoduojama, registruojama ir simenama, todl ji greiiausiai ten iliks ne vienerius metus, o gal ir vis gyvenim. Tiesioginio smegen stimuliavimo tyrimus pirmasis pradjo dr. Wilderis Penfieldas. Prie kraniotomij (nedidels smegen dalies paalinimo operacij), kuri bdavo atliekama siekiant sumainti epilepsijos priepuolius, Penfieldas i pradi turdavo paalinti operuojam smegen plotel dengiani kaukols dal. Prie operacij jis sistemingai stimuliuodavo atvirus smegenis elektra, o pacientas isaugodavo smon ir pasakodavo, k jauia po kiekvieno tokio stimuliavimo. Kai per vien i pirmj operacij Penfieldas m stimuliuoti smilkinin smegen skilt, jo paciento atmintis atkr vaikystje patirt igyvenim. Penfieldas atrado, kad atskir smegen ievs plot stimuliavimas sukelia nevienod reakcij, taiau tik mus stimuliuoti smilkinines skiltis paciento potyriai tampa prasmingi ir vientisi. Tokie potyriai daniausiai bna visapusiai: atkuriami jie gauna buvusi potyri spalvas, garsus, judesius ir emocin nuspalvinim. ie tyrimai ypa doms tuo, kad kai kuri prisiminim, kuriuos Penfieldas sukeldavo pastimuliavs elektra, nemanoma atkurti prastu bdu. Be to, atrodo, kad stimuliavimo bdu atkurti igyvenimai konkretesni ir tikslesni negu smoningai atkurtieji, kuriems bdingas apibendrinimas. Penfieldas buvo sitikins, kad smegenys rao" kiekvien dalyk, kur smoningai atkreipiamas dmesys, ir kad is raas i esms ilieka iki gyvenimo pabaigos, nors kasdieniame gyvenime gali bti umirtas. iuolaikiniai teoretikai i dalies atgaivino Flourenso poir. Jie kelia mint, kad bet kuri smegen dalis gali isaugoti visus prisiminimus. is teiginys grindiamas holografins fotografijos principu. Daugelis ino, kad holografins fotografijos ploktel tra tiktai stiklo gabalas, kuris, kai tinkamu kampu ant jo krenta du lazerio spinduliai, atgamina menamj erdvin atvaizd. Viena i stabiausi ios fotografins ploktels ypatybi ta, kad jeigu sudauysite j 100 gaballi, tai pam vien i j ir perleid per j tuos du lazerio spindulius, gausite tok pat (nors ir kiek neryk) atvaizd. Vadinasi, kiekviena holografin fotografin ploktel turi atskir mayt viso paveikslo ra. Brit mokslininkas Davidas Bohmas ir kiti jo kolegos mano, kad ms smegenys taip pat funkcionuoja panaiai. J nuomone, kiekviena i to daugelio milijon ms smegen lsteli veikia kaip mayts smegenys. Jos tam tikru ypa sudtingu, iki iol neskaitomu gremzdikiems ms matavimo prietaisams bdu rao vis ms patirt. Nors ir kaip fantastikai i teorija skambt, ji padeda gerai paaikinti t tobulos atminties fenomen, pasireikiant ms sapnuose, netiktai atsitiktinai k nors atsiminus, taip pat puiki atminties virtuoz sugebjim siminti, statistinius Rosensweigo eksperiment duomenis, Penfieldo eksperiment rezultatus, matematin Anochino rezultat didingum, daugel priemirtini igyvenim. Prasidjus dvideimt pirmajam imtmeiui (Smegen amiui), pasijutome stov ant stebuklingo nauj ini apie smegenis ir atmint pasaulio slenksio. Sis slenkstis primena prie keletu met vykus astronomijos mokslo uol, kai buvo paleisti pirmieji kosminiai zondai su tarpvaigdiniais teleskopais visatai tyrinti. Net dabar, jums skaitant i knyg, vairiose pasaulio vietose

www.success.lt

mokslininkai atranda naujus stulbinanius dalykus apie ms nuostabiuosius smegenis ir sunkiai sivaizduojam ms atminties pajgum.

www.success.lt