Vous êtes sur la page 1sur 6

Pasaulinė AIDS diena

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ ATSIRADO ŽIV / AIDS STIGMA

ŽIV / AIDS yra mirtina liga.

ŽIV tiesiogiai siejamas su elgesio (homoseksualumas, prostitucija, narkotikų vartojimas ir pan.) stigmomis, kurios visuomenėje jau seniai egzistuoja.

Didelė dalis žmonių ŽIV užsikrečia per lytinius santykius, o jie dažnai dar susiję su moralinėmis nuostatomis ir vertybėmis.

Yra per daug mitų, kaip užsikrečiama ŽIV.

ŽIV dažnai gretinamas su žmogaus neatsakomybe ir nevalyvumu.

Dėl tam tikrų religinių ir moralinių nuostatų visuomenėje manoma, kad žmonės, užsikrėtę ŽIV, elgėsi netinkamai, todėl nusipelno tokios bausmės.

Kas yra AIDS?

Pasaulin ė AIDS diena Pasaulin ė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais į vyko

Santrumpa AIDS (Asquired Immune Deficiency Syndrome) reiškia įgyto imunodeficito sindromą. Žmogus turi kažką padaryti, kad ja susirgtų (ji nėra paveldima, tačiau motina gali perduoti ją savo vaikui gemalo vystymosi, gimdymo ar maitinimo krūtimi metu ). Ji paveikia imuninę sistemą, kuri saugo organizmą nuo infekcijų ir kitų ligų. Ji tiek susilpnina tą sistemą, kad organizmas nebegali apsiginti nuo daugybės ligų, kurios vadinamos oportunistinėmis infekcijomis (nes palankią progą – angl. Oppornuty – patekti į organizmą joms sudaro susilpninta imuninė sistema). AIDS – tai sindromas – ligų bei infekcijų kompleksas. Nuo tų ligų dažniausiai ir miršta žmonės, sergantys AIDS.

AIDS sukelia virusas, vadinamas ŽIV. Prieš jį koroja ląstelės žinomos kaip T4, arba „ghelperiai“. Tai baltieji kraujo kūneliai, sudarantys vieną iš pirmųjų organizmo gynybos linijų prieš įsibrovėlius, galinčius jam pakenkti (vadinamus antigenais). Virusą ypač traukia prie vienos ląstelės dalies – baltymo CD4. Taip pat jį traukia prie ląstelių, vadinamų makrofagais. Makrofagai naikina į kraują patekusius svetimkūnius.

∑ ∑ ∑ Santrumpa AIDS ( Asquired Immune Deficiency Syndrome ) reiškia į gyto imunodeficito sindromsaugumu . ŽIV tai - žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakterij ą , gyvena tik žmogaus organizmo l ą stel ė se ir yra artimas beždžion ė s imunodeficito virusui (BIV). ŽIV – retrovirus ų šeimos atstovas, kuriems b ū dinga atvirkštin ė transkripcija. Visam organiniam pasauliui į prast ų sintezi ų sek ą galima pavaizduoti taip: ŽIV genetin ė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko l ą stel ę , viruso fermentas - atvirkštin ė transkriptaz ė , pagal viruso RNR, kaip pagal matric ą , sintezuoja atitinkanči ą jai DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) b ū dingos klaidos, tod ė l net tame pačiame organizme gali b ū ti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugeb ė jimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso daleli ų sintez ė s klaidos yra viena iš priežasči ų , kod ė l mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS. " id="pdf-obj-1-114" src="pdf-obj-1-114.jpg">

Imuninė sistema turi T8 ląstelių. Tai baltosios kraujo ląstelės, išjungiančios imuninę sistemą, kovai su infekcija pasibaigus. Sveikas žmogus T4 ląstelių paprastai turi dukart daugiau negu T8. AIDS ligonio šis santykis atvirkščias. Tai reiškia, kad esama per mažai T4 ląstelių, kovojančių su infekcija, ir per daug tokių ląstelių, kurios liepia imuninei sistemai liautis kovoti. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl AIDS ligoniai tokie neatsparūs daugybei infekcijų ir susirgimų.Todėl būtina susirūpinti saugumu.

∑ ∑ ∑ Santrumpa AIDS ( Asquired Immune Deficiency Syndrome ) reiškia į gyto imunodeficito sindromsaugumu . ŽIV tai - žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakterij ą , gyvena tik žmogaus organizmo l ą stel ė se ir yra artimas beždžion ė s imunodeficito virusui (BIV). ŽIV – retrovirus ų šeimos atstovas, kuriems b ū dinga atvirkštin ė transkripcija. Visam organiniam pasauliui į prast ų sintezi ų sek ą galima pavaizduoti taip: ŽIV genetin ė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko l ą stel ę , viruso fermentas - atvirkštin ė transkriptaz ė , pagal viruso RNR, kaip pagal matric ą , sintezuoja atitinkanči ą jai DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) b ū dingos klaidos, tod ė l net tame pačiame organizme gali b ū ti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugeb ė jimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso daleli ų sintez ė s klaidos yra viena iš priežasči ų , kod ė l mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS. " id="pdf-obj-1-168" src="pdf-obj-1-168.jpg">

ŽIV tai - žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV). ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip:

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas - atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS.

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome). Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5 ar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais. Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. –antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias. Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950-60 m. ir 70 m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu.

Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983-84 m. išskyrė prancūzas L. Montanje (Luc Motagne), kuris AIDS sukeliantį

Liga, kuri ą sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome). Žmogus, užsikr ė t

virusą pavadino LAV (angl. Lymphadenopathy associated virus) ir amerikietis R.Galo (Robert Gallo), kuris jį pavadino HTLV-III (angl. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type III). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.

  • 1987 m.pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje.

  • 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui. ŽIV greit žūva virinamas (1000 C temperatūroje žūsta iš karto, 560 C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms.

Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė - seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Liga, kuri ą sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome). Žmogus, užsikr ė t

Per lytinius santykius

Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai).

Venkite rizikingų lytinių santykių, nes tai geriausia apsaugos priemonė nuo ŽIV, kitų lytiškai plintančių infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo. Neturint galimybės išvengti lytinių santykių, jų metu naudokite prezervatyvą su spermicidais.

Per kraują

Kraujo perpylimai. Daugelyje pasaulio šalių nebuvo tikrinama, ar

kraujas užkrėstas ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m. Nusprendus tapti donorais, pagalvokite, ar per 6 paskutinius mėnesius

nebuvo galimybės užsikrėsti ŽIV. Narkotikų vartojimas. Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis

narkotines medžiagas, naudojantis bendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo švirkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priežasčių). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m. Nenaudokite svetimų ar bendrų švirkštų ir adatų, kadangi virusas labai

lengvai gali patekti į kraują. Nenaudokite narkotikų iš bendro indo. Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam

tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas. Būkime atsargūs darydami tatuiruotes.

Organų transplantacija. Žmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ŽIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas.Pasiteiraukite ar audinių kraujas prieš transplantaciją patikrintas dėl ŽIV.

Iš motinos – vaisiui

Serganti motina – kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama prieš 10 metų siekė - 15-60 proc. Šiuo metu besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą

gydymą (priešvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ŽIV užsikrėtusių moterų, tačiau dar neužregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos.

PSO (Pasaulinė Sveikatos organizacija) rekomenduoja visoms būsimoms motinoms pasitikrinti dėl ŽIV – tam, kad, esant reikalui, nebūtų praleistas priešvirusiniam gydymui tinkamas laikas.

ŽIV neplinta:

Oro lašeliniu būdu. Neužsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per

prakaitą ar ašaras. Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu Neužsikrėsite naudodamiesi

tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liesdami vienas kitą, žaisdami, gyvendami šalia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruoštą maistą. Vabzdžių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės.

ŽIV infekcijos eiga

ŽIV infekcijos eiga yra ilga (schema 1), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų:

  • 1. ŽIV inkubacinis periodas. Tai infekcinės ligos

laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki

ūmaus ŽIV infekcijos pasireiškimo. Dažniausiai trunka kelias savaites.

  • 2. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas – į gripą panaši

būsena - pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai ir kt. Trunka nuo

kelių dienų – savaitę. Praeina be gydymo. Išsivysto ne visiems pacientams.

  • 3. Besimptomis ligos periodas. Trunka nuo kelių iki

keliolikos metų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, bet

gali užkrėsti kitus asmenis.

gydym ą (priešvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pj ū vis, nemaitinimas kr ū timi) k
  • 4. AIDS – tai tam tikrų indikatorinių ligų ir būsenų nustatymas ŽIV

užsikrėtusiam asmeniui. Išskirtiniais atvejais tokių ligų (žr. Indikatorinės ligos) ir būsenų nustatymas, neradus kitų priežasčių, gali būti AIDS diagnozės priežastis. Tai paskutinė infekcijos stadija, kuri priklausomai nuo medicininės pagalbos lygio, gali trukti nuo kelių iki 10 metų ir ilgiau, baigiasi mirtimi.