Abromavičiaus Žūties Tyrimo Aplinkybės

Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J.
ABROMAVIIAUS TIES TYRIMO APLINKYBMS NUSTATYTI IVAD 2007 m. spalio .....d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a : 1 straipsnis. Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti ivadoms (pridedamos). 2 straipsnis. Pripainti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti darb baig.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS Teikia: Komisijos pirminink Loreta Grauinien 2007 10 15
VIKTORAS MUNTIANAS
Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. nutarimo Nr. Xpriedlis d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIIAUS TIES TYRIMO APLINKYBMS NUSTATYTI IVADOS
Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti (toliau - Komisija), sudaryta 2006 m. lapkriio 9 d. Seimo nutarimu Nr. X891 (in., 2006, Nr. 124-4674, 2007, Nr. 10-387, Nr. 11-428, Nr. 46-1733, Nr. 60-2311, Nr.763005) i 12 nari: Komisijos pirminink Loreta Grauinien, pirmininko pavaduotojas Vaclovas Karbauskis, Komisijos nariai Audronius Aubalis (nuo 2007 m. balandio 19 d.), Vytautas epas, Virginijus Domarkas, Jonas Juozapaitis, Vytautas Kambleviius, Valentinas Mazuronis, Skirmantas Pabedinskas (nuo 2007 m. gegus 22 d.), Juozas Palionis, Jurgis Razma, Rimantas Remeika, Romas Venclovas (iki 2007 m. sausio 18 d.), Algirdas Vrubliauskas (iki 2007 m. balandio 19 d.), Henrikas ukauskas (nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2007 m. gegus 22 d), dalyvaujant Seimo kanceliarijos Komisij biuro patarjui Rolandui Jukneviiui ir patarjai Birutei Ptienei, konsultuojant Seimo kanceliarijos Teiss departamento Baudiamosios ir administracins teiss grups patarjui Giriui Ivokai, buvo pareigota atsakyti iuos klausimus: 1) kokios buvo J. Abromaviiaus pareigos ir veiklos kryptys Valstybs saugumo departamente bei Krato apsaugos ministerijos struktrose; koki jis turjo surinks informacij apie rezonansinius nusikaltimus, kam ji buvo pateikta, kaip buvo (ar buvo) realizuojama; 2) kokie buvo 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti rezultatai; kokios prieastys ir aplinkybs lm rezultat; kada ir kaip buvo vertintas komisijos atliktas darbas; kada ir kaip buvo realizuojamos laikinosios komisijos ivados;
3) kuriuose Seimo struktriniuose padaliniuose buvo nagrinjamos J. Abromaviiaus ties aplinkybs ir kokie io nagrinjimo rezultatai; 4) ar buvo atvej, kai teissaugos institucij pareignams, tiriantiems J. Abromaviiaus ties aplinkybes, buvo bandoma, paeidiant Konstitucij, daryti poveik; jeigu taip, tai koks buvo to poveikio pobdis ir kas j dar; 5) kada, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen A. Petruseviius buvo trauktas 1996 m. Seimo rinkim daugiamandatje apygardoje sra; 6) ar J. Abromaviiaus byloje minimas asmuo A. Petruseviius 19902000 m. buvo pateks teissaugos institucij akirat; jei taip, tai dl koki veik ir kokiomis aplinkybmis; 7) ar vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen A. Petruseviius, bdamas Seimo nariu, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ar kit parlamentini komisij nariu, turjo galimyb gauti (ar gavo) i Seimo sudaryt komisij, teissaugos ar kit institucij kokios nors informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune bei geleinkelio Kazl Rdos apylinkse ir tilto per Brauol sprogdinimus; 8) kada krato apsaugos ministras . Stankeviius gavo paym, kurioje vardyti karini struktr darbuotojai, galbt susij su vykdytais teroristiniais aktais, ir koki priemoni msi, kad bt patikrinta i informacija; kada ir kokiomis aplinkybmis minta payma buvo pateikta teissaugos institucijoms; ar ioje paymoje nurodyti asmenys vliau nedirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje; 9) kokiomis aplinkybmis vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen J. Zajankauskas sidarbino Krato apsaugos ministerijos Antrajame operatyvini tarnyb departamente ir iki kada jame dirbo; ar dirbdamas departamente J. Zajankauskas turjo galimyb gauti (ar gavo) i teissaugos, kit institucij ar asmen kokios nors informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune bei geleinkelio Kazl Rdos apylinkse ir tilto per Brauol sprogdinimus; kaip Antrajame operatyvini tarnyb departamente atrenkamas tarnyb personalas; kaip utikrinamas departamento veiklos teistumas, kontrol ir slaptos informacijos apsauga. Komisija 2006 m. lapkriio 21, 24, 28 d., gruodio 21 d., 2007 m. sausio 11, 12, 16, 18, 23, 24 d., vasario 6, 7, 14 d., kovo 13, 14, 21, 28 d., balandio 4,12, 18 d., gegus 8, 15, 16 d., birelio 13, 19, 26, 27, 28 d. posdiuose, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymu (in., 1999, Nr. 33-943), Seimo statutu (in., 1999, Nr. 5-97), analizavo Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, reglamentuojanius nusikalstam veik tyrim, teissaugos institucij darb, krato apsaugos pareign darbinimo tvark,
iklaus Komisijos posdius kviest asmen buvusios Savanorikos krato apsaugos tarnybos (toliau - SKAT) darbuotojos Kristinos Sdiens, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro eslovo Stankeviiaus, buvusios SKAT teisininks Leonardos Kuodiens, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro Audriaus Butkeviiaus, 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu sudarytos darbo grups vadovo Egidijaus Bikausko, buvusio Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) partijos pirmininko ir Seimo nario (dabar Europos Parlamento nario) Vytauto Landsbergio, Jrats Abromaviiens, Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerijos lauko pajg vado brigados generolo Arvydo Pociaus, Buvusio savanorio Jono Maskvyio, buvusi Seimo nari Algirdo Patacko ir Nikolajaus Medvedevo, Seimo nario Henriko ukausko, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2-ojo departamento ir Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento darbuotojo Rimanto Bajorino, buvusio savanori Antano Buroko, Saugumo departamento darbuotoj, Alvydo Pangonio, Stasio Adomonio, Arno Staaiio, Jono Juodio, buvusio Seimo nario Liudviko Sabuio, buvusio Lietuvos SKAT vado Jono Geo, Seimo nario Sauliaus Peelino, buvusio Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro Romasio Vaitiekno, buvusio savanorio ir Seimo nario Algirdo Petruseviiaus, buvusio savanorio Virginijaus Vilkelio, Seimo nario, buvusio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Artro Paulausko, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Algimanto Valantino, buvusio specialiojo brio Aras vado, dabar Krato apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus brigados generolo eslovo Jezersko, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus, buvusio savanorio ir Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvini tarnyb departamento darbuotojo Jono Zajankausko, analizavo mint asmen ratu ir odiu pateiktus paaikinimus, susipaino su 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti, 1997 m. rugsjo 23 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos kai kuri Kauno savanori ir buvusi savanori nepaklusnumo bei protesto akcijai 1993 m. ruden itirti, 1996 - 2000 m. kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto mediaga, analizavo Lietuvos Respublikos generalins prokuratros, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Seimo kanceliarijos Priimamojo ratins, Seimo Teiss departamento, Lietuvos Respublikos krato ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento, Lietuvos kariuomens Krato apsaugos savanori pajg, Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, aki rajono apylinks teismo, Lietuvos teismo ekspertizs centro pateikt informacij ir dokumentus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais, susipaino su visuomens informavimo priemoni publikacijomis ir valstybs institucij pateikta slapta ir viea informacija apie J. Abromaviiaus ties bei kit rezonansini nusikaltim tyrim.
1. Kokios buvo J. Abromaviiaus pareigos ir veiklos kryptys Valstybs saugumo departamente bei Krato apsaugos ministerijos struktrose; koki jis turjo surinks informacij apie rezonansinius nusikaltimus, kam ji buvo pateikta, kaip buvo (ar buvo) realizuojama. 1. Komisija, atsakydama klausim, ianalizavo gautus i Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento, i Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos ratus ir mediag, iklaus posdio metu Komisijos posd kviest asmen - buvusios SKAT darbuotojos Kristinos Sdiens, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro eslovo Vytauto Stankeviiaus, buvusios SKAT teisininks Leonardos Kuodiens, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro Audriaus Butkeviiaus, 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu sudarytos darbo grups vadovo Egidijaus Bikausko, buvusio Seimo Pirmininko (dabar Europos Parlamento nario) Vytauto Landsbergio, Jrats Abromaviiens, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos lauko pajg vado brigados generolo Arvydo Pociaus, buvusio savanorio Jono Maskvyio, buvusi Seimo nari Algirdo Patacko ir Nikolajaus Medvedevo, Seimo nario Henriko ukausko, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2-ojo departamento ir Valstybs saugumo departamento darbuotojo Rimanto Bajorino, Lietuvos Respublikos generalins prokuratros prokuroro Rolando Stankeviiaus, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento darbuotoj, buvusio savanori Antano Buroko, Alvydo Pangonio, Stasio Adomonio, Arno Staaiio, Jono Juodio, buvusio Seimo nario Liudviko Sabuio, buvusio Lietuvos SKAT vado Jono Geo, Seimo nario Sauliaus Peelino, buvusio Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro Romasio Vaitiekno, buvusio savanorio Virginijaus Vilkelio, Seimo nario, buvusio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Artro Paulausko, buvusio specialiojo brio Aras vado, dabar Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus brigados generolo eslovo Jezersko, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus. 2. Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija rate Nr. 12-01-1135 Komisijai informavo, kad 1991 m. liepos 18 d. SKAT tabo virininko sakymu Nr. 267K Dl primimo darb perklimo tvarka Juras Abromaviius buvo priimtas profesin karo tarnyb. 1992 m. kovo 2 d. SKAT tabo virininko sakymu Nr. 105S Dl Kauno rinktins darbuotoj perklimo darbui kitas pareigas Juras Abromaviius buvo perkeltas Kauno rinktins vado pavaduotojo pareigas.
1992 m. birelio 29 d. SKAT tabo virininko sakymu Nr. 374S Dl J. Abromaviiaus perklimo darbui kitas pareigas Juras Abromaviius buvo perkeltas Kauno rinktins vado pareigas. 1993 m. vasario 11 d. krato apsaugos ministro sakymu Nr. 63-K Dl SKA tarnybos apskrii teritorins gynybos tabo virinink bei pavaduotoj paskyrimo pareigoms Juras Abromaviius buvo paskirtas SKAT Kauno apskrities teritorins gynybos tabo virininku. 1993 m. spalio 11 d. krato apsaugos ministro sakymu Nr. 480-K Dl kpt. J. Abromaviiaus atleidimo i tarnybos Juras Abromaviius buvo atleistas i SKAT Kauno apskrities teritorins gynybos tabo virininko pareig pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 28 straipsn (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu). 3. 2007 m. sausio 23 d. Komisijos posdyje Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos lauko pajg vado brigados generolas Arvydas Pocius teig, kad Juras Abromaviius i SKAT Kauno apskrities teritorins gynybos tabo virininko pareig buvo atleistas u tai, kad virijo savo galiojimus, o tiksliau, J. Abromaviius ir band sukelti triukm, sukelti kakoki panik ir vl pakviet vyrus grti atgal mik 1. A. Pocius tvirtino, kad jis per susirinkim, kai buvo pristatytas kaip naujasis SKAT vadas, prim sprendim nualinti J. Abromavii: Jaunesn karinink ir uimant emesnes pareigas, savo sakymu nualinti nuo tuometini pareig. Tai ir buvo padaryta, nes nedaug trko, kad dalis ten esani moni bt jam paklus ir ij. 2 A. Pocius teig: A inau tik tai, kad J. Abromaviius buvo paalintas i Lietuvos kariuomens u savo galiojim virijim ir man jis kaip karininkas nebeegzistavo, kai jis buvo i kariuomens paalintas.3 2007 m. sausio 24 d. Komisijai liudijs buvs Seimo narys Nikolajus Medvedevas, dalyvavs A. Pociaus mintame susirinkime, nepatvirtino A. Pociaus isakyt teigini apie J. Abromaviiaus veiksmus, ketinant ir raginant savanorius grti mik. N. Medvedevas nurod, kad Buvo tokie odiai. Ne Juro, ne Juro...buvo tokie odiai. Ne i Abromaviiaus.4 N vienas i Komisijai liudijusi asmen nepatvirtino A. Pociaus teigini, es J. Abromaviius ragino savanorius grt mik. Prieingai, liudininkai tvirtino, kad J. Abromaviius djo visas pastangas, kad savanoriai grtu i miko. Tai patvirtina ir Komisijai pateikta 1993-09-21 ratu idstyta, J. Abromaviiaus pasirayta ir jo iniciatyva parengta tokio turinio oficiali pozicija: SKAT Kauno rinktins vadovyb, atsivelgdama nestabili situacij Respublikoje dl dalies
1
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-23 posdio stenograma, 7 psl. 2 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-23 posdio stenograma, 7 psl. 3 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-23 posdio stenograma, 5 psl. 4 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-24 posdio stenograma, 38 psl.
rinktins savanori pasitraukimo su ginklais i nuolatins dislokacijos vietos, pareikia: pradiniai savanori reikalavimai buvo pribrend ir turi bti sprendiami neatidliojant statym numatyta tvarka; neirint vis KAM vadovybs pastang incidentas nebuvo likviduotas dl neatsakingo savanori noro tsti konflikt; tolimesnis vanginimas ginklais yra nusikalstamas, kenkia Lietuvos interesams ir tarptautiniam prestiui; dauguma Kauno rinktins savanori ir vadovyb reikalauja nedelsiant nutraukti beprasmik konflikt, paklusti statuto reikalavimams ir vykdyti Lietuvos Respublikos statymus; kvieiame visas Krato apsaugos ministerijos karines struktras laikytis rimties ir vykdyti tik vadovybs duotus sakymus. 4. Kapitonas J. Abromaviius 1993 m. spalio 11 d. i Savanorikos krato apsaugos tarnybos Kauno apskrities teritorins gynybos tabo virininko pareig atleistas jo paties praymu ir Krato apsaugos ministro Audriaus Butkeviiaus, o ne SKA tarnybos tabo virininko pareigas einanio plk. ltn. A. Pociaus pasiraytu sakymu. 5. Juro Abromaviiaus pareigos ir veiklos kryptys, vykdant aukiau ivardytas pareigas, buvo nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 811 patvirtintame Tarnybos statute: Dalinio tabo virininko - organizuoti tabo darb, nuolat jam vadovauti, derinti vis tarnyb virinink darb; organizuoti nuolatin valgyb; inoti tikrj padti padaliniuose, taip pat uduoi vykdymo eig; dalinio vado nurodymu sudaryti kovins parengtis plan ir kontroliuoti, kaip jis vykdomas; dalyvaujant dalinio vadui tiesiogiai pavaldiems karininkams ir tabo karininkams, sudaryti padalini ir tarnyb bkls tikrinimo plan; organizuoti ry dalinyje, kontroliuoti jo darb, irti, kad kariai laikytsi pasikalbjim slaptumo reikalavim; rpintis, kad dalinio vado ir auktesni virinink sakymai padaliniams bei tarnyboms bt perduodami laiku ir tinkamai: ypatingai svarbius nurodymus perduoti asmenikai ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi; vesti pratybas su tabo karininkais, vadovauti batalion tab ir dalinio valdym utikrinani padalini parengiai, nuolat tikrinti ryi priemoni bkl ir padalini kovin parengt; inoti dalykines ir moralines karinink, liktini ir kuopinink, ir vis tabe bei jam tiesiogiai pavaldiuose padaliniuose esani puskarininki savybes; iskirstyti naujokus padalinius; vesti padalini kovins parengties apskait; pasirpinti tinkamu vliavos ir jos dokument saugojimu;
organizuoti dalinio dienos tarnyb ir sargybas ir jas kontroliuoti; inoti, kiek dalinyje yra kari, ginkluots, transporto ir kitos technikos, audmen, kuro ir materialini vertybi, taip pat inoti j bkl, vadovauti j apskaitai: instruktuoti dalinio praleidiamojo punkto ir tabo budtojus bei komandiruot ivykstanius padalinio vadus, tikrinti, ar jie aprpinti viskuo, kas priklauso; laiku teikti reikiamus duomenis auktesn tab; ne reiau kaip vien kart per tris mnesius tikrinti ginkluot, transporto prietais, ryi priemones, kit technik ir materialines vertybes, j bkl ir saugojimo tvark jam pavaldiuose padaliniuose. Dalinio vado pavaduotojo prisidti prie bendro dalinio kovins parengties plano sudarymo ir jo vykdymo; vesti pratybas su karininkais ir kiltiniais, taip pat mokymus ir kontrolines pratybas su padaliniais; inoti karinink, liktini ir kuopinink dalykines ir moralines savybes; vadovauti kno kultros ir sporto veiklai; kontroliuoti pavaldiuose padaliniuose pratyb organizavim ir eig, padti padalini vadovams organizuoti ir vesti pratybas; kontroliuoti, kad audymo, mokymo ir pratyb metu padaliniai grietai laikytsi saugos taisykli; vadovauti dalinio mokomosios bazs krimo ir tobulinimo darbams; rpintis padalini aprpinimu mokymo priemonmis, j apskaita ir tinkamu naudojimu; vadovauti kandidat karo mokyklas ir tarnauti liktiniais atrankai; tikrinti, kaip dalinio kariai pasiruo dienos tarnybai ir kaip jie vykdo savo pareigas. Dalinio vado utikrinti, kad dalinys visada bt gerai pasirengs atlikti kovines uduotis ir laiku jas vykdyt, sugebt orientuotis ir veikti ekstremaliose situacijose, veikti maru didelius nuotolius; vadovauti kari koviniam parengimui ir aukljimui, o vykdant kovines uduotis, sumaniai vadovauti daliniui; ruoti dalinio tab vesti mokymus su padaliniais, pratybas su batalion vadais ir j pavaduotojais, tarnyb virininkais, taip pat kontrolines pratybas su dalinio padaliniais; vadovauti dalinio mobilizacinio plano sudarymui; nuolat kelti padalini kovin parengt, grdinti karius fizikai ir moralikai; nustatyti dienotvark ir reikalauti jos laikytis, utikrinti tvirt vidaus tvark dalinyje; inoti dalykines ir moralines karinink, liktini ir kuopinink savybes;
vadovauti naujok paskirstymui padalinius, j pasirengimui priesaikai ir prisaikdinimui, kaip nurodyta 2 priede; tikrinti atrinktus kandidatus tarnauti liktiniais, ar tinka karo mokyklas ir mokomj batalion; periodikai tikrinti kovin parengt padaliniuose, panaudojant nustatyt kiek ginkluots ir technikos, vertinti kari meistrikum ir sugebjim veikti ekstremaliomis slygomis ir per audymo pratybas; kontroliuoti ir tvirtinti savaits valgiarat, stebti ir periodikai tikrinti gaut bei paruot maisto produkt kokyb, irti, ar jie visi iduodami kariams; utikrinti dalinyje reikiam sanitarinio higieninio ir prieepideminio reimo priemoni vykdym; pasirpinti, kad transportas, technika, audmenys, kuras ir kitos materialins vertybs bt tvarkingai saugomos ir tinkamai naudojamos, periodikai tikrinti, kiek j yra, kokia j bkl ir kovin parengtis; tvirtinti metinius ir mnesinius bei kasdienius technikos eksploatavimo planus; kontroliuoti kaip jie vykdomi; ne reiau kaip 2 kartus per metus rengti ginkluots, transporto ir kitos technikos apir, jos rezultatus skelbti sakymu; rpintis ivengti nusikaltim ir ypating vyki, o jiems vykus, praneti vyresniam virininkui, prokuratrai, prireikus kelti baudiamj byl, asmenikai dalyvauti tiriant katastrofas, ypa susijusias su moni aukomis, ar kitus sunkius nusikaltimus; nustatyti saugos priemones ir kontroliuoti darb su technika ir audmenimis per pratybas, audymus ir mokymus; organizuoti ir vykdyti kari ir materialini vertybi apsaug nuo masinio naikinimo ginklo; vadovauti finansinei ir kinei dalinio veiklai; kontroliuoti gyvenamj ir negyvenamj patalp bei kit rengim, esani dalinio teritorijoje, tinkam prieir ir eksploatacij; pasirpinti, kad dalinyje bt nustatytos ginkluots, audmen ir kit materialini vertybi atsargos; organizuoti dalinio apsaug, kontroliuoti, kaip einama vidaus ir sargyb tarnyba ir kaip laikomi aretinje aretuotieji; kontroliuoti, kaip pavaldiniai laikosi aplinkos apsaugos reikalavim dirbdami su technika, per pratybas ir kt.; rengti tarnybose esani materialini vertybi, taip pat pinig ir grietos apskaitos dokument neplanuotus patikrinimus.
Dalinio vadas kiekvien dien leidia daliniui ratikus sakymus, prireikus atskirai kovinei parengiai, unugariui ir technikos tarnybai. Dalinio vado sakymus pasirao dalinio vadas ir tabo virininkas. Atskir tarnyb virininkai batalione ir dalinyje eina jiems pavestas pareigas ir atsako u savo tarnybos veikl bei tvark pagal pareigybes, kurias nustato dalinio vadas. Dalinio vadas tarnyb virininkams gali papildomai pavesti ir Statute nenumatytas pareigas. 6. Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija 2007-05-31 ratu Nr. 12-01-1135 Dl informacijos pateikimo, informavo, kad krato apsaugos sistema apie Juro Abromaviiaus rinkt ar surinkt informacij apie rezonansinius nusikaltimus duomen neturi. ie duomenys neatitinka Komisijai liudijusi asmen (V. Vilkelio, A. Paulausko) pateiktos informacijos, kad po tarnybos VSD J. Abromaviius bendradarbiavo su AOTD pareignais, teik jiems savo surinkt ir turim informacij apie rezonansinius nusikaltimus ir vykius (SKAT savanori mait, Brauols tilto sprogdinim). Vliau ios informacijos pagrindu AOTD pareng ir Krato apsaugos ministrui . Stankeviiui pateik analitin paym Nr. 13s, 1997-01-21 d. 7. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento rate Nr. (67)-19270RN-342RN Komisijai pateikta informacija, J. Abromaviius dirbo Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus Valstybs ekonomini pagrind apsaugos grups inspektoriumi, vliau buvo paskirtas Valstybs saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus Kontrvalgybos poskyrio inspektoriumi. 8. Atsakydamas Komisijos 2007-01-12 rat Nr. 219-S-04 Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas pateik Komisijai J. Abromaviiaus gautos informacijos iraus i operatyvini praneim, esani nutrauktose operatyvinse bylose. Taip pat Valstybs saugumo departamentas pateik operatyvinse bylose esamus dokumentus, susijusius su J. Abromaviiaus veikla. I ios mediagos matyti, kad J. Abromaviius, SKAT tabo virininkas kapitonas, 1993 m. rugsjo 29 d. pateik raport Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministrui Audriui Butkeviiui dl 1993 m. rugsjo 16-22 vyki SKAT Kauno rinktinje. 9. Udarame Komisijos posdyje liudij VSD pareignai teig, kad J. Abromaviius dirbdamas VSD aktyviai rinko ir buvo surinks nemaai operatyvins informacijos ir pateiks eil operatyvini praneim ir analitini paym apie tuo metu tiriamus bei rezonans suklusius nusikaltimus bei vykius (SKAT savanori ,,mait, Brauols tilto sprogdinim) ir asmenis, vienaip ar kitaip dalyvavusius tuose vykiuose. 10. Komisija, inagrinjusi turim mediag ir iklausiusi liudinink parodymus, gavo informacij, kad 1997 m. sausio 21 d. krato apsaugos ministrui eslovui Vytautui Stankeviiui buvo pateikta slapta payma Nr.13s, kurioje nurodyta informacija, pasak liudinink parodym,
galjo takoti J. Abromaviiaus t. i payma 1999 m. balandio 9 d. buvo islaptinta. Komisija susipaino su ia payma, taiau joje esantys duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenimis tiriamose baudiamosiose bylose. 11. Apie Krato apsaugos ministrui pateiktos paymos realizavim ir kitas aplinkybes, susijusias su ia payma, bus minima aptariant Komisijai suformuluot 8 klausim. 12. 2007 m. sausio 23 d. posdyje liudijusi Jrat Abromaviien, atsakydama klausim, kaip J. Abromaviius vertino kalbas, kad jis vardijamas kaip GRU ar KGB agentas, nurod inote, apie tuos tarinjimus, tai labiausiai Kauno SKAT rinktinje daugiausiai kalbdavo Adomonis. Jis vis laik sakydavo, jeigu, tokia kaip ragan mediokl usiima. Kad ia n vieno nipo neisiaikinote, panaiai ir paskui jis pradjo jau atviru tekstu, kad reikia isiaikinti, kas yra Abromaviius, po miko vyki. Tai kai mes kalbjome su Juru, sakydavau, Jurai tu inai, reikia labai gerai pasiaikinti, kas jis i tikrj yra pats, nes jeigu mogus taip nori priklijuoti etiket kitam, tai labai tartina, kas jis pats toksai... Juras kakaip isiaikino, dl ko j imet i tarybins armijos ir su ginklu pasivaist ir paskui u tai, bdamas Saugumo departamento darbuotojas, kai suinojo, vis tiek kakiek Krato apsaug kuravo ir kai suinojo, kad Adomonis nori vadovaujant post Kauno rinktinje, tai paystant j, inant kaip jis, kaip jis sak, kad vienas vakaras ekstremaliom slygom atskleidia, kas alia tavs ir su kuo tu eitum valgyb, o su kuo ne. Ir matydamas to mogaus asmenins savybes Adomonis buvo pasidars net vizitin su savo pavard, kad jis SKAT Kauno rinktins vadas. Juras visais galimais kanalais dav informacij, kas tai per mogus, kad negalima jo leisti vadovauti, tuo labiau sukarintai struktrai. Irgi dar, jeigu tas mogus paskui suinojo, kad tai Juro praneimai buvo.5 2007 m. sausio 11 d. Laikinosios komisijos posdyje liudijusi Kristina Sdien, atsakydama klausim, k ino apie sakym nuudyti J. Abromavii, teig, kad Stanislovas Adomonis dav sakym. Buvo duotas odinis sakymas. Tiesiogiai sau pavaldiam kuopos vadui Romualdui Petraiiui. itie visi parodymai taip pat yra prokuratrai pateikti, ratikai protokoluoti. Petraitis buvo kviestas prokuratr. Jis dav parodymus.6 13. 2007 m. sausio 18 d. Komisijai liudijs E. Bikauskas pateik komisijai 1992-1996 met kadencijos Seimo nario Vytauto Algimanto Buineviiaus ufiksuotus J. Abromaviiaus parodymus: Pas mane apsilank mano senas pastamas N (J. Abromaviius) ir papasakojo savo liudijim apie savanori mait, praydamas tik inoti tikr ties ir nepraydamas sau jokios pagalbos. Noriau ufiksuoti tik iuos svarbiausius momentus, nes, savaime aiku, jokio protokolo nerame:
5
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-23 posdio stenograma, 31 psl. 6 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 9 psl.
I. Iki popieiaus atvykimo (taip vadinsime i vyki faz) buvo tik beveik asmenikas J. Maskvyio maitas, slapstantis nuo prokuratros. II. Taiau pas j buvo nuvyk Geas, Butkeviius, Saudargas, Abiala ir Abromaviius, kuris tuo laiku dar buvo autoritetas Maskvyiui. Taigi, reikalai pradjo krypti deiniuk smoksl. N ins, kad po perversmo Saudargas turjo tapti KAM ministru. III. Po popieiaus atvykimo (taip vadinsime antrj vyki faz) pas Maskvyt buvo atvyks Patackas ir Geas bei Abromaviius. Patackas atve maitinink reikalavim tekst, kur apsvarst su maitininkais ir pakoregavo. Btent Patackas nuve iuos reikalavimus Vilni ir Kaun ir perdav spaudai. Geas pareikalavo, kad apie tai (Patacko veikl) nebt praneta Butkeviiui. Vadinasi, Patackas ir Geas yra betarpiki io maito organizatoriai. Butkeviius ne. IV. Maitininkai beveik sutiko su deryb komisijos pasilymu grti dislokacijos vietas, bet paskutiniu momentu j atstovas Pangonis pareikalavo susiriti su Landsbergiu. Jis turjs bti Kaerginje (labai netoli nuo maitinink bstins). Neprisimenu pavards namo savininko Kaerginje. Taiau, vis dl to, Pangonis susitiko su Landsbergiu ne Kaerginje, o Vilniuje. Todl reikalai usits iki vakaro, nors buvo planuota apie 13 00 val. dienos. Landsbergis atsak Pangoniu labai miglotai, kad i miko reikia ieiti, bet reikal tsti toliau. Landsbergis yra faktikas maitinink kvpjas. V. Maitininkai atvaiavo Kaun ir um komendantr Gedimino g-vje. Tuo laiku su jais buvo Seimo komisijos nariai Medvedevas, Peelinas, Simutis, Udavinys ir Svarinskas. domu tai, kad komendantros pastat galim buvo eiti su Peelino iraomais leidimais. Viskas vyko taip, kaip aprayta spaudoje. VI. Ijs i komendantros Abromaviius igirdo, kad per radij kvieiami prie maitinink prisidti kiti Kauno savanoriai. Tada jis perdav per radij ir radijo stot Titanikas pavojaus signal (neatsimenu kaip jis tiksliai vadinasi). VII. Lojals savanoriai (iskyrus tik vien Kauno kuop) atvyko ir sitvirtino VII forte. Tokiu bdu Kaune vienu metu veik maitinink tabas Gedimino gatvje, kuris auk savanorius sukilti, ir jam vadovavo J. Maskvytis bei Peelinas, o gal ir kiti komisijos nariai, bei teistas ir lojalus valdiai tabas VII forte, kuriam vadovavo Abromaviius. Kadangi faktikai maitininkai pralimjo, nes j nepalaik lojals valdiai savanoriai (iskyrus vien kuop), tabas buvo atkurtas Gedimino gatvje, o maitininkai j apleido. Abromaviius ir kiti gro Gedimino g-v. VIII. 1993.IX.26 d. suinojau, kad Abromaviius atleistas i pareig. Jis buvo priverstas parayti pareikim dl atsistatydinimo nuo X.1, bet naujas SKAT tabo virininkas Pocius j nualino nu darbo nelaukiant X.1.
Pociaus elgesys niekaip nepaaikinamas sveiku protu. Tai reikia, kad smokslas tsiasi toliau. Taiau N nuomone kraujo praliejimo neturt bti. 1993.IX.277 14. Su informacija, kuri perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratrai ir yra ikiteisminio tyrimo mediagoje, Komisija neturjo galimybs susipainti. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: J. Abromaviius, dirbdamas krato apsaugos sistemoje, spariai kilo karjeros laiptais. Buvo veiklus, aktyvus, turjo daug informacijos apie valstybje vykdomus nusikaltimus. Apie tai kalbjo vieai, adjo informuoti atitinkamas valstybs institucijas. Tsdamas tarnyb VSD, toliau aktyviai rinko informacij apie rezonansinius nusikaltimus ir vykius (SKAT savanori mait, Brauols tilto sprogdinim). Po tarnybos VSD J. Abromaviius toliau bendradarbiavo su AOTD ir kitomis teissaugos institucijomis, perdav joms savo surinkt informacij apie buvusius ir esamus KAM sistemos karikius ir asmenis, galjusius prisidti prie rezonansini nusikaltim. Dl to i nusikaltim organizatoriams tapo pavojingi ir tai galjo lemti jo t. J. Abromaviiaus nuudym galima vertinti kaip mogudyst, vykdyt teroristins organizacijos poymi turinios grups asmen, kurie turjo ir tebeturi ryi su kai kuriais politini Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori), Krikioni demokrat ir buvusios Demokrat partij tuometins ir dabartins vadovybs bei kitais i partij nariais. Komisijai liudijs Krato apsaugos ministerijos lauko pajg vadas brigados generolas Arvydas Pocius tendencingai klaidino komisij, kad J. Abromaviius buvo atleistas i darbo u tai, kad virijo savo galiojimus. Manome, kad Krato apsaugos ministerijos lauko pajg vadas brigados generolas Arvydas Pocius tuo galjo paeminti karininko vard. Krato apsaugos ministerija, informuodama, kad j sistemos padaliniai neturi informacijos apie Juro Abromaviiaus rinkt ar surinkt informacij apie rezonansinius nusikaltimus, dl neaiki prieasi nepateik jos Komisijai.
2. Kokie buvo 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti rezultatai; kokios prieastys ir aplinkybs lm rezultat; kada ir kaip buvo vertintas Komisijos atliktas darbas; kada ir kaip buvo realizuojamos laikinosios komisijos ivados.
7
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-18 posdio protokolo priedas
1. Komisija, rengdama savo ivad apie Seimo Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti darbo rezultatus, prieastis ir aplinkybes, lmusias iuos rezultatus, apie komisijos darbo vertinim ir mintos laikinosios komisijos ivad realizavim, vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo statutu ir kitais teiss aktais, reglamentuojaniais Seimo laikinj komisij darb, rmsi Seimo Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti archyvine mediaga, Seimo plenarini posdi stenogramomis ir Komisijos posdius kviestj asmen pateikta informacija ir paaikinimais. 2. 1997 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII108 buvo sudaryta Laikinoji komisija J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti (toliau - Laikinoji komisija). io nutarimo 3 straipsnyje nurodyta, kad Laikinoji komisija su atliktu darbu supaindina Seim ne vliau kaip per mnes nuo komisijos sudarymo. Lietuvos Respublikos Seimo statuto (in., 1994, Nr. 15-249) nuo 1996-11-26 iki 1997-06-30 aktualios redakcijos 228 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kontrols arba tyrimo laikinj komisij darbo trukm iki 6 mnesi. 3. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1997 m. aktualios redakcijos 231 straipsnyje buvo reglamentuota, kad Kontrols arba tyrimo laikinoji komisija, atlikusi pavest darb, surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas ivadas ir parengt nutarimo projekt pateikia Seimui. Dl kontrols arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinto klausimo Seimo posdyje priimamas nutarimas. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo archyvui pateikta mediaga nustatyta, kad Laikinoji komisija i viso sureng 13 posdi, i kuri atuonis 1997 metais, vien 1998 metais ir du 1999 metais. 1997 m. pateikti 8 vykusi posdi protokolai, o 1997 m. gegus 5 d., 1997 m. gegus 19 d. ir 1997 m. spalio 15 d. yra tik posdi darbotvarks. Gegus 5 d. ir gegus 19 d. darbotvarks analogikos, todl manytina, kad planuoti posdiai galjo nevykti. Kit duomen, patvirtinani, kad ie posdiai vyko, nra pateikta. Laikinoji komisija savo posdiuose iklaus Valstybs saugumo departamento direktoriaus Jurgio Jurgelio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Artro Paulausko, Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos Organizuot nusikaltim tyrim tarnybos vyr. komisaro Benedikto Lazutkos, komisaro inspektoriaus V. Pogarelskio, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro eslovo Vytauto Stankeviiaus, Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos generalinio komisaro K. alkausko, Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento skyriaus virininko L. Petronio, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Vlado Nikitino, Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro Vidmanto iemelio, Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerijos 2-ojo departamento vadovo Mindaugo Ravinsko, Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerijos 2-ojo departamento skyriaus virininko Virginijaus Vilkelio, Seimo nario
Egidijaus Bikausko, Seimo nario eslovo Jurno, Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, Seimo nario Audriaus Butkeviiaus pateikt informacij ir paaikinimus. Laikinoji komisija inagrinjo ratu pateikt Lietuvos Respublikos generalins prokuratros, Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos vadovybs apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento, Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos informacij. 5. Laikinoji komisija 1997 metais pareng 9 ratus ir gavo 11 rat; 1998 metais pareng 7, gavo 6, 1999 metais pareng - 2, gavo 3. 6. 1997 m. balandio 3 d. Seimo plenariniame posdyje buvo pateikta Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti informacija, kuri pateik Laikinosios komisijos pirmininkas Sigitas Kaktys. Informacija buvo tokio turinio: Politikai vairiai vertino komisijos sudarymo aplinkybes, jai keliamas uduotis. Trumpai noriau pasakyti, kad R.Rastauskien, pavyzdiui, sak, jog ios bylos tyrimas nevyks laisvai ir viskas nebus itirta iki galo. .Jurnas sak, kad tai yra politin mogudyst, ir Seimo sudarytas laikinosios komisijos garbs reikalas visk nuodugniai itirti ir surasti silo gal, vedant kai kuri politik kabinetus. A.Butkeviius sak, kad Seimo komisijos yra skirtos numuilinti vis reikal. Komisijoje paprastai esti mons, kurie suinteresuoti, kad byla turt politin arba atvirkiai tik kriminalin atspalv. O A.Akstinaviius sak, kad motyvas, jog ji pads teissaugos institucijoms, yra juokingas. Jo sitikinimu, tokia komisija tik trukdys sigilinti darb, bus tik daugiau painiavos. Js dmesiui yra pateikta informacija. Jinai, man atrodo, nuosekliai atspindi, kiek komisija padar. Ji parengta vadovaujantis Generalins prokuratros suvestine mediaga, taip pat i kit specialij tarnyb gauta mediaga. vyko atuoni komisijos posdiai, j metu mes iklausme tarpinybins darbo grups, vadovaujamos generalinio prokuroro pavaduotojo A. Paulausko, kit specialij tarnyb, t. y. Vidaus reikal ministerijos, Valstybs saugumo departamento, Krato apsaugos ministerijos vadov informacij. Vyko vairs individuals pokalbiai su i ir kit institucij vadovais, politikais. Kaip matote, paymoje yra paminta, kad mes kalbjoms ir su E. Bikausku, taip pat su . Jurnu, V. Landsbergiu, A. Butkeviiumi. Noriau pasakyti, kad komisija, deja, negaljo igirsti reikmingo ir, man atrodo, svarbaus Seimo nario S.Bukeviiaus odio. Neigirdo dl to, kad jis pats nesiteik atvykti. Keturis kartus mes kvietme, ir Seimo narys negals pasakyti, kad jis nebuvo kvieiamas. Taip pat neatvyko ir generalinis prokuroras V.Nikitinas, taiau a jo neteisiu, nes i esms visuose komisijos posdiuose dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas. Man, kaip komisijos pirmininkui, teko bendrauti ir atskirai kalbtis su vairiais pareignais, kadangi vien tik komisijos posdis negaljo aprpti visos problematikos. Paymoje yra pateikta ir
vairios mediagos, kuri yra gavusi Seimo komisija, t. y. ir i Generalins prokuratros, i Valstybs saugumo departamento, i Vidaus reikal ministerijos, i Krato apsaugos ministerijos. Suvestinje yra paymta, kad negauta informacijos apie ginkluots, audmen ir sprogmen apskait Savanorikojoje krato apsaugos tarnyboje, taiau iandien i payma komisij pasiek. Yra tokia, ir jeigu kils Seimo nariams koki nors klausim, a galiau juos atsakyti. iandien mus pasiek dar viena payma dl asmen, kurie yra minimi byloje ir su kuriais atliekami kakokie tardyminiai ar operatyviniai veiksmai, t. y. j buvimas Seime, lankymasis pas politikus. Toki paym a iandien gavau i apsaugos tarnybos. Komisijos darbo problemos yra vardytos dvi, nors smulkesni buvo ir daugiau. Viena i j kad Statute nra apibrti laikinosios komisijos galiojimai, ir a tikiu, kad Seimas neprats t galiojim toliau. Taiau jeigu taip bt, tai reikalingas specialus Seimo nutarimas dl komisijos darbo reglamento, kad mes inotume, k ir kaip daryti. statymas taip pat neapibria laikinosios komisijos darbo funkcij, t. y. k ir kaip mes turtume orientuotis informacijos iklausym ar kokius nors konkreius tyrimo veiksmus. Aiku, mes tardymo ar kit veiksm neatlikome, bet vis dlto yra darbas ir su dokumentacija. Kaip matote, komisija gavo slapt dokument ir dabar turs nema nat. Apie ia minim informacij, apie tyrimo eig a daug nenoriau kalbti. Minjau apie sudaryt tarpinybin darbo grup, taip pat prie Saugumo departamento Kauno apygardos skyriuje yra suformuota operatyvin grup, atitinkamai prie Vidaus reikal ministerijos sudaryta darbo grup ir yra vardyti vairs pavedimai, darbai, operatyviniai veiksmai, kuriuos tam tikros institucijos atliko. Taip pat yra vardytos versijos, kurios yra i tardymo kvotos arba suformuluotos prokuratros. Tam tikros inybos vertina iek tiek kitaip, galbt labiau specifikiau arba specialiau, tiek Vidaus reikal ministerija, tiek Saugumo departamentas, kaip minjau, turi atskiras uduotis ir nagrinja atskiras versijas. Toliau apie tai, kas buvo daryta, a irgi nenoriu dstyti, ia yra gana nuoseklu arba tiesiog galima ir paklausti. Noriau pakalbti apie komisijos ivadas, kurios buvo padarytos. Manau, pirmoji ivada yra apibendrinta, aiki visiems Seimo nariams, bet komisija turjo konstatuoti, kad ties aplinkybi tyrimas tebetsiamas, nusikaltimas iki iol neiaikintas. Antroji ivada. Tiriant i byl buvo atnaujintos kai kurios sprogdinimo bylos, tai yra geleinkelio per Brauols upel sprogdinimo byla, ji gal neatnaujinta, bet ji gavo postm, taip pat sprogimas geleinkelyje tarp Bagotosios ir Alksnn stoteli. Yra treioji ivada apie tai, kad tiriant byl kai kurie su ja susij vykiai iskirti atskiras bylas, tai ne tik pagal Baudiamojo kodekso 73 straipsnio pirmj dal Valstybs paslapties atskleidimas, bet galbt bus iskirtos ir kitos bylos, kaip danai bna tokiose sudtingose bylose. Ketvirtoji ivada Dl J. Abromaviiaus ties aplinkybi. Mes konstatuojame, kad tyrimas teissaugos institucij vykdomas nuosekliai, taiau matome, kad tyrimo pradioje tarp
prokuratros ir kit specialij tarnyb nebuvo reikiamos koordinacijos, buvo pastebima inybikumo element. Kai kuriais atvejais nevykdomi, nesant pavedimo ratu, Generalins prokuratros odiniai pavedimai. Vidaus reikal ministerijoje, Valstybs saugumo departamente, netgi komisijoje buvo ginijamasi dl to, kas daroma, taiau jeigu klaustumte detaliau, galima bt pakalbti, jeigu nortumte. Penktoji ivada. Matome, kad stokojama specialij tarnyb operatyvumo, darbo intensyvumo. Daugiausia mes ia minime pirotechnin ekspertiz. Ekspertizs ivada gauta tik kovo 4 dien ir komisija niekaip nesuprato, kaip sunku yra parinkti automobil susprogdinti arba kaip sunku sutvarkyti dokumentus, kad tai galt atlikti ir panaiai. Daiktinis rodymas pateiktas tik vasario 12 dien, t.y. atrasta virvut, ir dar neaiku, ar jinai susijusi, ar ne, bet vis dlto, manome, jos ekspertiz galjo bti padaryta ir anksiau. etoji ivada. iuo metu byloje negauta duomen, k komisija atsako tiems politikams arba tiems, kurie it byl sieja su politika, apie organizuotas politines jgas, politines organizacijas, galbt turjusias takos J.Abromaviiaus susprogdinimui. Kita ivada. Konstatuojame, kad gauta mediaga i Valstybs saugumo departamento ir Vidaus reikal ministerijos rodo, jog Savanorikojoje krato apsaugos tarnybos sistemoje pasitaiko ginkl, audmen, sprogmen dingimo, j pardavimo atvej, kai kurie SKATo pareignai usiima ios srities nusikalstama veikla. Mes nekaltiname SKATo kaip sistemos, bet i operatyvini duomen matome, kad vis dlto tarp vis kit ginkl arba sprogmen patekimo apskritai nusikaltli rink altini yra ir itas. Kita ivada yra svarbi ir manome, kad tai yra labai didel blogyb specialij tarnyb blogas darbas su slaptais ir visikai slaptais dokumentais. Yra nesilaikoma nustatyt ir patvirtint ratvedybos taisykli, t. y. kai dokumentai patenka vieum ir paskui vairiai interpretuojami, traktuojami, juos neiojasi netgi vairs darbuotojai, inea i savo darbo viet ir paskui netgi urnalistai naudojasi ta mediaga. Tai yra blogai, tai kenkia valstybs prestiui, geram valstybs vaizdiui ir ito neturt bti. Kita ivada. Manome, kad btina gerinti operatyvini ir slaptj tarnyb darb. Netoleruotina, kai asmuo, komisija yra keli tarnyb informacijos altinis. Specialiosios tarnybos mano, kad tai yra gerai, taiau mes manome, kad gali bti prielaida, dl ko vienas mogus, bdamas keli institucij, inyb altinis, gali tada turti joms takos, gali formuoti tam tikr nuomon ir paskui dl to gali bti ir panai aplinkybi. Krato apsaugos ministerijoje (paymjome atskirai) btina stiprinti kontrvalgybos ir imuniteto (o Valstybs saugumo departamente ypa matome i Bajorino atvejo ir iskirtos atskiros bylos) tarnyb darb. Apie tai galima bt kalbti detaliau, bet nra laiko. Atskirai paymjome, jog yra padidjs kai kuri operatyvini darbuotoj suinteresuotumas renkant tai inybai nebtin slapt informacij be specialaus pavedimo. Tai i
tikrj yra rimta ir galima vardyti konkreiu faktu, t.y. informacijos rinkimas apie Lietuvos kariuomens, pavyzdiui, Kauno apygardoje dislokavim, apie j mobilizacines galimybes ir visa kita. Be to, kad kit krat specialiosioms tarnyboms ita informacija btina, komisijai neaiku, kodl ita mediaga ir kokiais tikslais renkama. Taip pat manome, kad btina nustatyti reim sistem, kada ir kaip viena inyba teikia kitai informacij. Akivaizdus yra nevienodas informacijos vertinimas, slaptinimas arba tos mediagos neslaptinimas ir atvirkiai. Dl to netolygumo paskui kyla vairi (susijusi su itais slaptais arba visikai slaptais dokumentais) vertinim ir galimybi patekti spaud ar kitur. Manome, kad reikt atkreipti Vyriausybs dmes leidim elektros ryi, mobili telefon tinklams kurti idavimo tvark. I dalies tai jau yra daroma. Operatyvins veiklos statymas, Radijo ryio statymas bus priimamas, ir manome, kad iuo metu esanti tvarka, kai licencijos OMNITEL, Bitei GSM dar yra neiduotos (yra tik laikini leidimai), leidia it srit sutvarkyti, kad tie, kurie nors kurti mobili telefon tinklus, turs numatyti ir patys savo lomis rengti tam tikr rang, kad operatyvins tarnybos galt pasinaudoti galimybe, kai yra vairs (kaip iuo atveju) nusikaltimai. Taip pat atkreipiame Vidaus reikal ministerijos ministro V.iemelio dmes padt tiriant sprogmenis, sprogstamsias mediagas ir vykius po sprogimo. Nenormalu, kad is darbas usitsia, kaip ir ituo atveju, j atlieka ekspertai neturdami net specialios laboratorijos. J krvis yra gana didelis ir jiems daug ko reikia, bet apie tai galbt galima kalbti atskirai. Taip pat atkreipiame (jau dabar aiku, kieno) generalinio prokuroro K.Pdnyios dmes, kad dl neperduot teismams jau itirt sprogdinim byl atsiranda nepagrst politini vertinim, t.y. dl Krykalnio paminklo susprogdinimo, sprogim arba toki sprogimli () ir LDDP miting vietose Kaune, iauliuose. Neaiku, kas sprogdina, kas usako, bet triukmas kyla didelis, vertinimai irgi vairs, ir manome, kad jeigu tai netrukdo vairi sprogdinim iuo metu atliekamam operatyviniam tyrimui, tai itos bylos turi patekti teism, turi bti svarstomos, tada maiau bt toki politini insinuacij. Byl tiriantys pareignai paymi, kad politinio spaudimo valstybs politikai ar pareignai nedar, o taip pat Seimo sudaryta laikinoji komisija irgi nedar. Tiriant J. Abromaviiaus ties aplinkybes persipina kai kuri moni veiklos kriminaliniai, politiniai, specialij tarnyb veiklos atskiri ypatumai, todl komisijos vertinimas rodo vis i aplinkybi spektr. Komisijos darb toliau tikslinga tsti, manome, tik paaikjus ioje byloje naujoms aplinkybms dl valstybs politik ar pareign dalyvavimo tiesiogiai nusikalstamoje arba susijusioje su ja veikloje. Tai tiek trumpai. iame posdyje Laikinosios komisijos pirmininkas, atsakydamas klausim, paymjo, kad iandien nra atsakymo, a manau, jog io atsakymo niekas nesitiki, kad jis galt bti toks, bet yra papildomai padaryta daug darbo. Kad komisija nedav pagrindinio atsakymo, kaip js nortumte, k padarysi, a kitaip vertinti negaliu, tik kaip neitirta, sakykim, kad neatsakyta t klausim.8
8
1997-04-03 Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posdio stenograma Nr.9(50), Stenogramos, 1997-04-15, Nr.28 arba http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_1?p_id= 49112, 26-28 psl.
Pirmininkaujantis iam Seimo posdiui primin, kad pagal 230 ir 231 Seimo statuto straipsnius dl kontrols arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinto klausimo Seimo posdyje priimamas nutarimas ir pasil Laikinajai komisijai apsisprsti ir pasilyti Seimui tolesnius sprendimo bdus. Ar komisija toliau turi tsti darb, ar komisija turi baigti darb ir pateikti tokiu atveju nutarim, ir silyti Seimui priimti kakokias ivadas. Bet iandien to nedarom. Lauksim i js tolesns informacijos.9 7. Seimo nutarimo projektas dl Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti ivad Lietuvos respublikos Seime nebuvo uregistruotas. 8. 1997 m. spalio 16 d. Seimo posdyje laiku, skirtu Seimo nari pareikimams, Seimo narys Sigitas Kaktys, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1997 metais aktualios redakcijos) 95 straipsnio nuostata, numatania, kad Kiekvienos dienos vakarinio posdio paskutins 20 minui skiriamos Seimo nari pasisakymams dl svarbi valstybs problem. Tai transliuojama per valstybs radij., kreipsi Lietuvos Respublikos Seim, pateikdamas Laikinosios komisijos informacij: Baudiamojoje byloje Nr.20-9-002-97 Dl J.Abromaviiaus 1997 m. sausio 31 d. ties aplinkybi tyrimo, atlikus pirmin ir papildomas vykio vietos apiras, teismo medicinin, pirotechnin, trasologines ekspertizes, apklausus liudytojus, atlikus tardymo eksperiment, taip pat pritaikius operatyvines priemones, iuo metu nustatyta: nuudant panaudotas sprogmuo, jo pritvirtinimo prie J.Abromaviiaus automobilio Volkswagen Passat laikas ir vieta, sprogdinimo mechanizmas, asmenys, kurie gali bti tariami turj prieasi organizuoti J. Abromaviiaus nuudym ir j vykdyti. iuo metu trkstant tiesiogini rodym konkretiems asmenims pareikti kaltinimus tardymo ir operatyviniai veiksmai tsiami, nuolatos organizuojami prokuratros, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybs saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus pareign, dalyvaujani tardymo grupje, pasitarimai, analizuojama gauta operatyvin informacija ir derinami tolesni veiksmai. Ivados. Komisija paymi, kad: 1. J.Abromaviiaus nuudymas tai kryptingai suplanuota, i anksto parengta, profesionaliai vykdyta akcija. 2. J. Abromaviiaus tyinio nuudymo aplinkybs itirtos dar ne visos. Nusikaltimas lieka neiaikintas, nusikaltim vykd asmenys nenustatyti. 3. Nerezultatyviam tyrimui takos turjo: 3.1. Tardymo grups, atlikusios ioje byloje pirminius neatidliotinus tardymo veiksmus bei vykio vietos apir, veiksm neibaigtumas, koordinacijos ir tyrimo kryptingumo stoka. 3.2. Operatyvini tarnyb tam tikr veiksm derinimo stoka, inybikumas.
1997-04-03 Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posdio stenograma Nr.9(50), Stenogramos, 1997-04-15, Nr.28 arba http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_1?p_id= 49112, 30 psl.
3.3. Operatyvini tarnyb, prokuratros, Vidaus reikal ministerijos tarnyb vadov iniciatyvumo stoka mobilizuojant savo tarnybas kryptingai ir nuosekliai iekoti informacijos apie nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus. 3.4. Silpna specialij ekspertizi tyrimo baz, nevisikai panaudotos specialist inios, j silpnas pasiruoimas dirbti sudtingomis slygomis. 4. Tiriant nusikaltim Generalins prokuratros, Valstybs saugumo departamento vadovai neiveng iankstinio vykio vertinimo, visuomens nuomons formavimo. Tai sudar prielaidas politizuoti tyrimo aplinkybes, formuoti niekuo nepagrstus kaltinimus kai kurioms organizacijoms bei asmenims. Pasilymai: 1. Btina kurti sprogdinim ir sprogmen, aunamj ginkl panaudojimo nusikalstamiems tikslams, organizuot nusikaltim prie valstybines, teissaugos institucijas tyrimo specializuotas grupes, dirbanias apygardose ir turinias pakankam kvalifikacij. 2. Prie Vidaus reikal ministerijos btina kurti specializuot, aprpint iuolaikine ranga speciali ekspertizi laboratorij. 3. Laikinajai komisijai pavestas nusikaltimo dl J.Abromaviiaus ties aplinkybi tyrimas netikslingas. 4. Tolesn teissaugos institucij veiklos, tiriant i byl, kontrol perduoti Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos ir Nacionalinio saugumo komitetams. 5. Komisija silo ivadas ir pasilymus aptarti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Papildomai noriau pasakyti: 1. Komisija mano, kad teissaugos institucij tardymo ir operatyviniai veiksmai tsiami i inercijos. 2. Netiki, kad nusikaltimas bus greitai iaikintas, vardija prieastis, kodl, jos manymu, taip yra. Taip pat pabria, kad nusikaltimo tyrimo pradioje Generalins prokuratros ir, kaip minjau, Valstybs saugumo departamento vadovai neiveng dviprasmik vertinim, iprovokavo kaltinimus vardintiems pareignams ir asmenims. Dl io politizavimo net teko Seimui kurti speciali laikinj tyrimo komisij. Taip pat kartu komisija silo, k iuo metu aktualu ir btina daryti valstybs mastu, nes sprogdinimams, organizuotam nusikalstamumui galo nematyti. Netgi turime konstatuoti tam tikr teissaugos institucij bejgikum. Tuo Seimo laikinoji komisija savo, kaip Seimo detektyv, darb baig.10 9. Po aukiau pateiktos Laikinosios komisijos informacijos nebuvo patektas Seimui Seimo nutarimo projektas dl Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti ivad.
10
Toks nutarimo projektas nebuvo pateiktas iki 1996 2000 met Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos pabaigos. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VIII-108 Dl laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti sudarymo sudaryta komisija sureng 13 posdi, i kuri 1997 m. atuonis, 1998 m. vien, 1999 m. du. Pateikti 11 posdi protokolai, o trij posdi numatytos tik darbotvarks. J. Abromaviiaus ties aplinkybs daugiausia nagrintos iam tikslui sudarytoje Laikinojoje komisijoje J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti (komisijos pirmininkas Sigitas Kaktys). Komisija dirbo 1997 m., kuri pabaigoje pateik praneim, taiau 1998 m. 1999 m komisijos darbas buvo fragmentikas, o 2000 m. darbas nevyko Seimui nepateikus galutini ivad ir nutarimo projekto dl komisijos veiklos pabaigos. 1997 m. spalio 16 d. Seimo posdyje laiku, skirtu Seimo nari pasisakymams, Seimo narys Sigitas Kaktys, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Seimo statuto 95 straipsnio nuostata, kreipsi Seim, pateikdamas informacij apie komisijos darb. 1997 02 13 Seimo nutarimu sudaryta komisija J. Abromaviiaus ties aplinkybms tirti veik formaliai ir pavirutinikai. Savo veikloje netgi nesiek isiaikinti ir atsakyti pateiktus Seimo klausimus, nepateik Seimui joki ivad ir net neregistravo Seimo nutarimo projekto. Todl i komisija Seimo pavestos funkcijos nevykd, o jos sudarymas ir veikla vertintina tik kaip to meto formali politin viej ryi akcija. Ianalizavus netgi formaliai ir neatsakingai dirbusios komisijos dokumentacij, nustatyta, kad jau tuo metu i komisija konstatavo, jog J. Abromaviiaus nuudymas tai kryptingai suplanuota, i anksto parengta, profesionaliai vykdyta akcija. Taiau komisija nepakankamai naudojosi ir nepakankamai siek pasinaudoti parlamentins kontrols suteiktomis galimybmis tirti nusikaltimo neiaikinimo prieastis, taip pat nepakankamai tyr neigiamus politinio suinteresuotumo dl nusikaltimo neityrimo veiksnius, nors jau tuo metu ir vieojoje informacijoje buvo minimos politik pavards, galbt susijusios su J. Abromaviiaus timi ir kit rezonansini nusikaltim vykdymo politine motyvacija, prieastimis ir pasekmmis. Btent ios aplinkybs ir lm 1997 02 13 sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti neveiklum, darbo pavirutinikum ir Seimo pavedimo nevykdym.
3. Kuriuose Seimo struktriniuose padaliniuose buvo nagrinjamos J. Abromaviiaus ties aplinkybs ir kokie io nagrinjimo rezultatai. 1. Komisija, siekdama atsakyti klausim, ianalizavo Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto Seimo archyvui pateikt mediag bei susipaino su Lietuvos Respublikos Seimo plenarini posdi stenogramomis. 2. 1991 1993 m. SKAT Kauno rinktins savanoris, tabo virininkas, kapitonas, 1996 m. balandio spalio mnesiais Valstybs saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus operatyvinis darbuotojas, vliau UAB Asista vadovas Juras Abromaviius uvo 1997 m. sausio 31 d. Kaune, Kuri gatvje sprogus po automobiliu pritvirtintam sprogmeniui. 3. Nacionalinio saugumo komitetas 1997 m. vasario 7 d. iklauss Valstybs saugumo departamento, Generalins prokuratros ir Krato apsaugos ministerijos vadov informacij apie J.Abromaviiaus uvimo aplinkybi tyrimo eig vienbalsiai nutar silyti sudaryti laikinj Seimo tyrimo komisij ioms aplinkybms itirti. 4. 1997 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII108 buvo sudaryta Laikinoji komisija J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti. i komisija dirbo iki 1996-2000 met Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos pabaigos. 5. 1997 m. spalio 16 d. Seimo plenariniame posdyje Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti pirmininkas Sigitas Kaktys paskelb, kad Seimo laikinoji komisija savo, kaip Seimo detektyv, darb baig.11 6. Reaguojant tok Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti pirmininko pareikim, 1997 m. gruodio 1 d. Seimo nacionalinio saugumo komiteto posdyje buvo ikeltas klausimas dl tolimesnio J. Abromaviiaus ties tyrimo. Buvo pasilyta, vykdant parlamentin kontrol, Nacionalinio saugumo komitetui, kaip Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti iniciatoriui ir tarsi ir reikal permjui, toliau kontroliuoti J. Abromaviiaus ties tyrim. Komiteto pirmininkas Juozapas Algirdas Katkus pastebjo, kad to daryti nereikia, nes vis pirma Laikinosios komisijos pirmininkas turi pateikti Seimui ataskait, nes Seimas prim nutarim steigti Laikinj komisij. Komiteto pirmininkas paymjo, kad jei bus tikslinga, ateityje kontroliuos J. Abromaviiaus ties tyrim. 7. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komitetas iki 1996-2000 met kadencijos pabaigos nebekl klausimo dl J. Abromaviiaus ties tyrimo kontrols.
11
8. Laikinoji komisija J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti nepateik Lietuvos Respublikos Seimui nutarimo dl ios komisijos ivad, todl oficialiai Laikinosios komisijos darbas nenutrko iki 1996-2000 met kadencijos pabaigos. Paskutinis Laikinosios komisijos posdis vyko 1999 m. kovo 29 d. 2000 m. Laikinoji komisija n karto neposdiavo, bet Laikinosios komisijos pirmininkas dl J. Abromaviiaus ties aplinkybi tyrimo eigos 2000-02-17 ratu Nr. 230-08-01 yra kreipsis Lietuvos Respublikos Generalin prokuratr, 2000-02-17 ratu Nr. 230-08-03 Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departament ir 2000-02-17 ratu Nr. 230-08-02 Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerij dl J. Abromaviiaus ties aplinkybi tyrimo eigos. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: Komisijos duomenimis J. Abromaviiaus ties aplinkybs buvo du kartus nagrinjamos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete 1) inicijuotas Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti sudarymas; 2) konstatuota, kad darb turi tsti sudaryta komisija. Komisijos nuomone, Laikinosios komisijos J. Abromaviiaus ties aplinkybms itirti pirmininkas Sigitas Kaktys, neinformavs komisijos nari, savo iniciatyva domjosi bylos tyrimu j atlikusiose institucijose. I pateiktos mediagos galima konstatuoti, kad komisijos ivados Seimui pateiktos nebuvo. Dl to, tyrimas nebuvo baigtas ir pasitvirtino anksiau komisijos nari pasakyti odiai: Byla itirta nebus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 19962000 m. atliekama parlamentin kontrol iais klausimais buvo nepakankama. Tuometin Seimo vadovyb nesim joki priemoni, kad bt gyvendintas Seimo nutarimas ir dl to J. Abromaviiaus ties tyrimo eigos problemos nebuvo nagrinjamos.
4. Ar buvo atvej, kai teissaugos institucij pareignams, tiriantiems J. Abromaviiaus ties aplinkybes, buvo bandoma, paeidiant Konstitucij, daryti poveik; jeigu taip, tai koks buvo to poveikio pobdis ir kas j dar. 1. Komisijai VSD pareignai pateik 1996-2000 met kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio 2000 m. spalio 17 d. rato, adresuoto Lietuvos Respublikos
Generaliniam prokurorui Kaziui Pdnyiai, kopija. Vytautas Landsbergis ra: Esu gavs informacijos, kad kai kurie VSD pareignai neteistai prievartauja pilieius, reikalaudami duoti parodymus, neva Seimo Pirmininkas ir Seimo narys V. Landsbergis yra usaks Brauols tilto sprogdinim ir J. Abromaviiaus nuudym. Vienas toki atvej turi konkrei bruo bei duomen. Kauno apylinkse gyvenantis pil. Dudnas (atrodo, buvs savanoris) buvo prievartaujamas VSD darbuotojo Raimio, kuris jam paliko savo telefon numerius <...>. Praau Js tirti ios veiklos faktus ir inicijuoti baudiamj byl. 2. Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis rat isiunt kaip Seimo Pirmininkas, t. y. ratas paraytas ant Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko blanko. Taiau mintas ratas neufiksuotas Seimo Pirmininko siuniam dokument registre. Vadovaujantis Lietuvos archyv generalins direkcijos 1994 m. sausio 14 d. sakymu Nr.7 Dl Ratvedybos taisykli tvirtinimo Lietuvos Respublikos Seime 2000 metais galiojo 1999 met spalio 28 d. Seimo kanclerio Jurgio Razmos patvirtinta byl nomenklatra, kurioje numatyta, kad Seimo Pirmininko sekretoriate turi bti pildomas siuniam dokument registracijos urnalas(saugomas 10 met). Toks registracijos urnalas Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriate buvo pildomas, bet aukiau mintas ratas Siuniam dokument registracijos urnale neraytas. io rato nra ir Seimo Pirmininko susirainjimo su staigomis ir organizacijomis byloje. 3. Kaip matyti i Lietuvos Respublikos Generalins prokuratros 2007-03-19 (Nr.8.2794(01) Komisijai pateiktos 2000 m. lapkriio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Kstuio Betingio atsakymo Vytautui Landsbergiui kopijos Nr.8/2-02-1375, kuriame jis informavo, kad Generalinje prokuratroje atliktas patikrinimas dl 2000-10-17 paklausimo apie valstybs saugumo departamento pareign veiksmus. Asmuo pavarde Dudnas, kaip nurodyta Vytauto Landsbergio rate Lietuvos Respublikos generalinei prokuratrai, Generalins prokuratros ir Valstybs saugumo departamento pareignams neinomas. Generalins prokuratros pavedimu valstybs saugumo departamento pareignai tikrindami operatyvin informacij bendravo su Mykolu Ddoniu. Pagiri kaimo gyventojas savanoris Mykolas Dudonis Generalins prokuratros pareignams kategorikai paneig neva tai Valstybs saugumo departamento pareignai vert j apkalbti Vytaut Landsberg ar kitus asmenis. Tai patvirtino ir kita patikrinimo metu surinkta mediaga. Patikrinimo metu taip pat negauta joki kit duomen apie geleinkelio tilto per Brauol susprogdinimo bei J. Abromaviiaus tyinio nuudymo aplinkybes tiriani pareign kokius nors neteistus veiksmus. 4. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamente, tiriant J. Abromaviiaus nuudym ir tilto per Brauol sprogdinim, buvo fiksuoti keleto asmen susijusi su politine partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) bandymai sekti bylos tyrimo eig, isiaikinti
Algirdo Petruseviiaus sulaikymo pagrindus ir tikslus, surinkti informacij apie byl nagrinjanius teisjus ir net apie nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikym. 5. Komisijai 2007 m. vasario 13 d. liudijusi VSD pareign parodymuose (posdio stenograma su yma Riboto naudojimo) ir kitoje mediagoje, saugomoje pas vyr. Specialist, atsaking u slaptintos informacijos administravim Seimo kanceliarijoje, nurodoma, kad tyrimo veiksmus atliekanius pareignus vairiais bdais buvo bandoma pagsdinti, pvz. perduodant spjimus arba net po to, kai buvo suaktyvinti J. Abromaviiaus nuudymo tyrimo veiksmai, Valstybs saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus kiem metant utaisyt granatsvaid. Apie tokius ir kitus bandymus paveikti ir grasinti J. Abromaviiaus ties ir kit rezonansini nusikaltim tyrim atliekantiems pareignams buvo informuoti ir apie juos inojo baudiamj byl tyrim atliekantys ir jam vadovaujantys Generalins prokuratros pareignai. 6. Komisijai liudijusi teissaugos institucijos pareign nuomone, bet koks politik bandymas domtis ikiteisminio tyrimo mediaga ar konkret ikiteismin tyrim atliekaniais asmenimis, sukelia teissaugos institucijos pareignams papildom tamp. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: Komisija paymi, kad jai nesuteikti galiojimai vertinti, ar teissaugos institucij pareignams, tiriantiems J. Abromaviiaus ties aplinkybes, buvo bandoma daryti poveik, paeidiant Konstitucij. Komisija nustat, kad buvs Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, neteistu, nustatyta tvarka Seimo Pirmininko siuniam dokument registre neregistruotu ratu, suraytu ant Seimo Pirmininko blanko, t. y. kreipdamasis ne savo asmeniniu vardu, nurod prokurorams inicijuoti baudiamj byl VSD pareignams, atliekantiems tyrim dl Brauols tilto susprogdinimo ir J. Abromaviiaus nuudymo. Kai kurie politins partijos - Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) buvusieji ir dabartiniai vadovai siek ir tebesiekia daryti poveik teissaugos institucijoms ir pareignams, kurie tyr J. Abromaviiaus nuudym organizavusios ir vykdiusios teroristins organizacijos poymi turinios grups asmen veikl. Tyrimo veiksmus atliekantiems pareignams buvo grasinama vairiais bdais, net bandant juos gsdinti. Apie tai buvo informuoti ir inojo baudiamj byl tyrim atliekantys ir jam vadovaujantys Generalins prokuratros pareignai, taiau nesim joki priemoni ioms galimai nusikalstamoms veikoms itirti.
Atsivelgiant tai, galima teigti, kad J. Abromaviiaus nuudym ir kitus sunkius rezonansinius nusikaltimus suplanav ir vykd, taip pat pareignams grasin asmenys, jausdami ir inodami apie tam tikr asmen ir politini jg param, jautsi nebaudiami, tai labai sunkino minim nusikaltim tyrim.
5. Kada, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen A. Petruseviius buvo trauktas 1996 m. Seimo rinkim daugiamandatje apygardoje sra. 1. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos tarnybos 1998 metais ileistame leidinyje Lietuvos Respublikos Seimas 1996 2000 pateiktoje Algirdo Petruseviiaus biografijoje nurodoma, kad jis yra Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos tarybos narys ir Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) narys12. 2. Algirdas Petruseviius 1996 met Seimo rinkimuose dalyvavo kaip kandidatas, trauktas 48 numeriu daugiamandats apygardos Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) partijos sra.13 3. Komisija 2006 m. lapkriio 27 d. ratu Nr. 219-S-03 kreipsi Tvyns sjungos partij, praydama nurodyti nuo kada iki kada Algirdas Petruseviius buvo Tvyns sjungos (anksiau Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) partijos nariu ir kada bei kieno iniciatyva 1996 m. jis buvo trauktas Seimo rinkim daugiamandatje apygardoje Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) sra. Tvyns sjunga 2006-12-07 rate Komisijai Nr. S-70 nurod, kad A. Petruseviius buvo Tvyns sjungos nariu nuo 2000 met iki Tvyns sjungos ir Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos susijungimo, t. y. iki 2004 met. Per partij susijungimo dokumentuose nustatyt laik jis nepersiregistravo, taip jo naryst nutrko. iuo metu A. Petruseviius nra Tvyns sjungos narys. 1996 met Tvyns sjungos Seimo rinkim srao 48 vietoje A. Petruseviius buvo raytas 1996 m. rugsjo 11 d. Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) valdybos nutarimu Nr. 90, rekomendavus Lietuvos kariuomens krj savanori sjungai, kurios vadovu tuo metu jis pats ir buvo. 4. 2007 m. kovo 28 d. Komisijos posdyje, atsakydamas klausim, kada ir kokiomis aplinkybmis jis pateko Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) partijos 1996 met rinkim sra, Algirdas Petruseviius nurod, kad j rekomendavo eil visuomenini pilietini organizacij Lietuvos kariuomenei remti ir Lietuvos politini kalini ir tremtini bendrija. Jam paiam praneta
12 13
Lietuvos Respublikos Seimas 1996-2000, Vilnius 1998, 125 psl. http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/seim96/partr2l.htm-2.htm
tik tada, kai buvo trauktas kaip kandidatas Lietuvos Respublikos Seim Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) daugiamandaiame rinkim srae: Eils visuomenini pilietini organizacij Lietuvos kariuomenei remti ir Lietuvos politini kalini, tremtini bendrijos rekomendacija. Kokie ten asmenys buvo nuj t tab a tikrai nepamenu ir man tikrai nesak. A inau, kai vyko pats prierinkiminis ar porinkiminis ir buvau pakviestas ir tai vyko teatro salje, ir man buvo praneta, kad a esu trauktas daugiamandat rinkim sra 47 numeriu, jei neklystu. Rinkimai buvo skmingi ir a papuoliau.14 Pasak Algirdo Petruseviiaus, jis i anksto neinojo, kad yra traukiamas rinkim sra, nes iuos reikalus derino ne jis pats, o savanori krjai, Lietuvos laisvs kov sjungos atstovai, biiuli klubai, visuomenins organizacijos. Jie tarp savs suderino, susitar ir nujo ir rekomendavo. Ta rekomendacija, matyt buvo priimta.15 Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: 1990 2000 m. A. Petruseviius kelet kart buvo pateks teissaugos staig akirat dl tarim j neteistu ginkl laikymu ar perdirbimu. A. Petrusevii Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) trauk 1996 m. Seimo rinkim daugiamandatje apygardoje sra kaip aktyv ios partijos mog. Jis buvo Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) deleguotas keturias Seimo komisijas ir Nacionalinio saugumo komitet. Taigi visa naudinga informacija jam buvo prieinama. Ja A. Petruseviius galjo pasinaudoti ir asmenikai, kad inot, kokius kalius gali turti teissaugos pareignai.
6. Ar J. Abromaviiaus byloje minimas asmuo A. Petruseviius 19902000 m. buvo pateks teissaugos institucij akirat; jei taip, tai dl koki veik ir kokiomis aplinkybmis. 1. Komisija, kad galt pateikti atsakymus iuos klausimus, kreipsi Lietuvos Respublikos generalin prokuratr ir Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departament. 2. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas 2006-12-18 rate Nr.(08)-181427-1017nurod, kad informacij apie tai, ar Algirdas Petruseviius buvo pateks teissaugos institucij akirat, dl koki veik ir kokiomis aplinkybmis, pateiks tik tuomet, kai gaus Lietuvos
14
Respublikos generalins prokuratros leidim rengiant atsakym Komisijai panaudoti ikiteisminio tyrimo metu surinkt mediag. 3. Lietuvos Respublikos generalin prokuratra 2006-12-15 rate Nr. 8.2-3195(01) Komisijai paymjo, kad sprsti dl informacijos pateikimo, ar 1990-2000 m. Algirdo Petruseviiaus atvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, gali tik teissaugos institucijos, kurios yra operatyvins veiklos subjektai (Valstybs saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos ir kt.). 4. Lietuvos Respublikos Generalin prokuratra 2006-12-15 rate Nr. 8.2-3195(01) nurod, kad 1993 m. lapkriio Kauno miesto prokuratroje buvo ikelta baudiamoji byla pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 234 str. 2d. poymius dl aunamj ginkl ir audmen grobimo i Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato ginkl sandlio. 1994 m. rugsjo 1 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti byl Algirdo Petruseviiaus atvilgiu dalyje dl didelio kiekio aunamj ginkl, audmen laikymo, gijimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 15 str. (btinas reikalingumas) ir Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso kodekso 5 str. 1 d. 2 p. (nesant nusikaltimo sudties). Buvo konstatuota, kad ginklai ir audmenys buvo gyti ir laikomi ryium su Algirdo Petruseviiaus darbu Valstybins eksperimentins mons Vytis ginkl baro virininku konstruktoriumi, konstruojant ir gaminant ginklus Lietuvos valstybs reikmms. 5. Toliau buvo tsiamas tyrimas Algird Petrusevii tarus dl septyni dujini revolveri neteisto perdirbimo kovinius ir j realizavimo su oviniais bei karins pramonins gamybos pistoleto Minta remontavimo. Tyrimo metu nesurinkus objektyvi duomen, Kauno miesto prokuratros tardytojas 1995 m. sausio 27 d. prim nutarim nutraukti baudiamj byl Algirdo Petruseviiaus atvilgiu, nerodius jo dalyvavimo minto nusikaltimo padaryme. 6. 1997 m. lapkriio 14 d. Kauno mieste prie Dainavos policijos komisariato buvo susprogdintas sprogmuo, ko pasakoje buvo apgadintas komisariato pastatas bei aplinkiniai gyvenamieji namai. 1997 m. lapkriio 15 d. buvo ikelta baudiamoji byla dl tyinio svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu bdu. 1997 m. lapkriio 20 d. buvo priimtas nutarimas daryti krat pas Algird Petrusevii jo gyvenamojoje vietoje tikslu surasti sprogmenis, ginklus ir kitus daiktinius rodymus. Krata pas Algird Petrusevii sankcionuota remiantis byloje ufiksuotu anoniminiu telefoniniu praneimu, kad Algirdas Petruseviius savo gyvenamojoje vietoje laiko, gamina ginklus ir sprogmenis. Tarnybiniame praneime buvo siloma atlikti krat Algird Petruseviiaus gyvenamojoje vietoje, nes jis gali bti susijs su sprogimu prie Dainavos policijos komisariato. 1997 m. lapkriio 20 d. atlikus krat pas Algird Petrusevii , buvo rasta ir paimta pistoletas Sig Sauer, dvi apkabos su 13 ovini, trys duts 7,65 mm kalibro ovini.
Tyrimo metu nustatyta, kad Algirdas Petruseviius turjo leidim laikyti ir neioti vardin ginkl Sig Sauer, 9 mm kalibro, kuriuo buvo apdovanotas Krato apsaugos ministro 1997-02-21 sakymu, o taip pat leidimus sigyti, laikyti ir neioti savigynai pistolet (revolver) Walter PPK, 7,65 mm kalibro bei ovinius. 1997 m. lapkriio 21 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdybos tardytojas prim nutarim nutraukti baudiamj byl Algirdo Petruseviiaus atvilgiu. Nutarime konstatuota, kad Algirdas Petruseviius turjo leidimus ginklui ir oviniams laikyti ir neioti. Tardymo metu nepasitvirtino, kad Algirdas Petruseviius bt vykds sprogim prie Dainavos policijos komisariato ar kaip kitaip bt su juo susijs. 7. 1997 m. lapkriio 24 d.Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komitete buvo nagrinjamas klausimas dl Seimo nario Algirdo Petruseviiaus bute atliktos kratos teistumo.16 8. 1997 m. gruodio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo komitetas prim nutarim Dl krat, susijusi su Kauno miesto Dainavos policijos komisariato sprogdinimu, kuriame teigiama: Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komitetas 1997 12 17 d. posdyje ianalizavo Vidaus reikal ministerijos, Tardymo departamento prie Vidaus reikal ministerijos ir generalins prokuratros praneimus apie teissaugos institucij veiksmus nusikaltimui, susijusiam su Kauno m. Dainavos policijos komisariato sprogdinimu 1997 m. lapkriio mn. 14 d., atskleisti. Dl io sprogdinimo ikelta baudiamoji byla Nr.20-1-578-97 pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 278 straipsnio 2-oje dalyje numatyto nusikaltimo poymius. Kadangi is nusikaltimas priskiriamas prie sunkij, Vidaus reikal ministerijos Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK virininko nutarimu buvo sudaryta tardytoj grup, kuri paskirti Tardymo skyriaus pareignai N. erniauskas, A. Raudys, R. Kumeta, taip pat Kriminalins policijos komisaras inspektorius A. Ostreika, jaunesnysis inspektorius V. Drutelis, komisarai I. estakovas, A. Pampuenko ir kriminalistini ekspertizi tyrimo skyriaus vyr. Ekspertas D. Suslaviius. Kauno m. VPK, siekdamas sudaryti spartaus tyrimo vaizd, prim 51 nutarim kratoms daryti. Atlikta 39 kratos, kuri metu nerasta konkrei kali ir daiktini rodym, svarbi baudiamosios bylos tyrimui. 11 krat sankcionavo Kauno m. apylinks prokuroras P. Kulbis, 15 krat Kauno apygardos vyriausias prokuroras G. Jasaitis, 13 krat Kauno m. apylinks vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K. Gudynas. Remiantis Vidaus reikal ministerijos payma Nr. 5/8-281, galima konstatuoti: 1. 17 krat atlikta be pagrindo, nes nebuvo duomen, numatyt statyme.
16
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posdi protokol byla Nr.471, 57-59 psl.
2. Atskirais atvejais kratos remiantis tardytojo nutarimais buvo atliktos skubotai, nepasirengus, nevertinus ir neianalizavus turimos mediagos. 3. Dageliu atvej operatyvin informacija neforminta VRM operatyvin veikl reglamentuojani normini akt nustatyta tvarka. 4. Prokuratros pareignai, sankcionav krat atlikim, nesigilino, neinagrinjo ir nevertino ar pakanka gaut duomen kratai daryti. 5. Aplaidiai ir atlaidiai atliktus tardymo veiksmus vertino kratas atlikusi pareign vadovai. Nacionalinio saugumo komitetas silo: 1. Vidaus reikal ministerijai ir Generalinei prokuratrai vertinti pareign, susijusi su be statymo pagrindo atliktomis kratomis, veiksmus ir sprsti klausim,ar jie tinka eiti uimamas pareigas. 2. Vidaus reikal ministerijai ir Generalinei prokuratrai imtis priemoni, kad ateityje nebt paeidiamos BPK nuostatos dl krat. 3. Seimo teiss ir teistvarkos komitetui inicijuoti BPK straipsni, reglamentuojani kratas, perirjim, kad bt ivengta dviprasmybi, leidiani vairiai interpretuoti statym.17 9. Komisijai udarame posdyje liudij VSD pareignai, kartu su Generalins prokuratros pareignais dalyvav J. Abromaviiaus ties tyrime, paaikino, kad j kaip tyrim betarpikai atlikusi pareign manymu, tyrimo metu buvo gauta svarbi duomen, kad A. Petruseviius yra prisidjs prie J. Abromaviiaus nuudymo, taip pat duomen apie tai , kad J. Abromaviius buvo nuudytas dl savo veiklos tiriant ir renkant duomenis apie vykdytus rezonansinius nusikaltimus, o ne kokiais nors kitais motyvais. Jiems neinoma apie jokius konkreius iuo metu ar per pastarj vieneri met laikotarp atliekamus, ar atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudiamojoje byloje dl J. Abromaviiaus nuudymo. Taip pat neinoma apie jokias kitas, nei aukiau mint, J. Abromaviiaus nuudymo versijas, kurios iuo metu tiriamos. Todl jie nors ir neginija sprendimo, priimto ikiteisminiam tyrimui vadovaujani Generalins prokuratros pareign, nepateikti Komisijai su A. Petruseviiumi ir J. Zajankausku susijusios ikiteisminio tyrimo mediagos i J. Abromaviiaus nuudymo baudiamosios bylos, taiau mano, kad jis yra formalus ir beprasmis. Juo labiau, kad, kiek jiems inoma, praktikai visa su A. Petruseviiumi ir J. Zajankausku susijusi mediaga i mintos baudiamosios bylos yra skelbta visuomens informavimo priemonse ir tapo inoma bei prieinama kiekvienam besidominiam. 10. A. Petruseviius neteist aunamj ginkl ir j disponavimu usiiminjo smoningai ir i anksto numan to pasekmes. Tai patvirtina ir apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jis pripaintas kaltu dl neteisto disponavimo ginklais ir nuteistas kriminaline bausme.
17
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posdi protokol byla Nr.471, 81-82 psl.
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: 1990 2000 m. A. Petruseviius buvo teissaugos staig akiratyje dl tarim neteistu aunamj ginkl, audmen, sprogmen disponavimu, taip pat dl tarim, kad jis prisidjo prie J. Abromaviiaus nuudymo. Komisija neginija Generalins prokuratros sprendimo, priimto vadovaujantis galiojaniais teiss aktais, nepateikti Komisijai mediagos i J. Abromaviiaus nuudymo tyrimo bylos, kuri yra susijusi su A. Petruseviiumi, taiau mano, kad is sprendimas yra formalus. Komisija, remdamasi viea mediaga i anksiau mintos baudiamosios bylos, paskelbtos iniasklaidoje, ir atsivelgdama tai, kad ie duomenys Generalins prokuratros nebuvo paneigti, kad n vienas i minim asmen nesikreip dl meito, gali daryti prielaid, kad pakanka duomen, jog A. Petruseviius gali bti susijs su J. Abromaviiaus nuudymu.
7. ar vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen A. Petruseviius, bdamas Seimo nariu, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ar kit parlamentini komisij nariu, turjo galimyb gauti (ar gavo) i Seimo sudaryt komisij, teissaugos ar kit institucij kokios nors informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune bei geleinkelio Kazl Rdos apylinkse ir tilto per Brauol sprogdinimus. 1. Komisija, siekdama atsakyti klausim, kreipsi Seimo Pirminink, kaip Lietuvos Respublikos Seimo paslapi subjekt, turint teis suteikti leidim dirbti su (i rato Seimo Pirmininkui), ianalizavo Lietuvos Respublikos valstybs paslapi statym (in., 1995, Nr.962146), galiojus 1996 2000 met Seimo kadencijos metu, susipaino su Seimo darbu 1996-2000 metais. 2. Seimo pirmininkas 2006 m. gruodio 6 d. ratu Nr. 010-S-361/450-S-2162/40(V-28) Dl informacijos pateikimo informavo: 1996 m. 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos veiklos metu galiojo Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymas (in. 1995, Nr.96-2146), kurio 10 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad pagal pareigas teis susipainti su valstybs paslapt
sudaraniomis iniomis, nevirydami statym nustatyt galiojim, turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. 1996 m. 2000 m. kadencijos Seimo narys A. Petruseviius, kaip ir visi kiti tos kadencijos Seimo nariai, pasiraytinai (1998 m. vasario 14 d.) buvo persptas apie Lietuvos Respublikos statym nustatyt atsakomyb u valstybs paslapi atskleidim ar praradim ir supaindintas su Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymo ir kit teiss akt, reglamentuojani valstybs paslapi apsaug, reikalavimais. 4. Pagal tuo metu galiojusius teiss aktus 1996 m. 2000 m. kadencijos Seimo narys A. Petruseviius turjo teis susipainti su valstybs paslapt sudaraniomis iniomis pagal savo uimamas pareigas. 5. A. Petruseviius 1996 m. 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje buvo: - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu; - Seimo Pasiprieinimo okupaciniams reimams dalyvi ir nuo okupacij nukentjusi asmen teisi ir reikal komisijos nariu; Seimo laikinosios komisijos ikilusiems vieumon Seimo nari smoningo bendradarbiavimo su kit valstybi specialiosiomis tarnybomis faktams itirti nariu; - Seimo laikinosios atsinaujinani energijos altini bei energijos tausojimo komisijos nariu; - Seimo specialiosios komisijos operatyvins veiklos statymo gyvendinimui priirti pirmininko pavaduotoju. 6. Buvs Seimo narys Algirdas Petruseviius, dirbdamas 1996-2000 met Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turjo galimyb susipainti su visa mediaga, kuri buvo pateikiama iam komitetui ir gauti vis informacij, kuri buvo pateikiama io komiteto posdiuose. 7. 2007 m. kovo 28 d. Komisijai liudijs A. Petruseviiaus nurod: A, kaip sakant buvau tas mogus, kuris nepraleidia posdi. Tiek kiek buvo nagrinjama, kas buvo kakas i prokuratros ar i kit teissaugos institucij, kakokia informacij atnea, dalyvauja komiteto posdy, visa tai, kaip ir visi a girddavau. Bet a ten t detali neatsimenu. Bdavo vairios versijos, pasisako komiteto nariai k galvoja apie tai. Visa tai a girdjau, kaip ir visi, turjau slaptumo (kaip ia pasakyti) leidim dirbti su slapta informacija. <...> Domjoms, todl ir ikvietme prokuror ir klausme. Paskui dar kakas buvo ikviestas.18 Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas:
18
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-03-28 posdio stenograma, 10-11psl.
A. Petruseviius, bdamas Seimo nariu ir turdamas leidim dirbti su slapta informacija, turjo galimyb gauti ir gavo vis informacij, kuri buvo teikiama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
8. kada krato apsaugos ministras . Stankeviius gavo paym, kurioje vardyti karini struktr darbuotojai, galbt susij su vykdytais teroristiniais aktais, ir koki priemoni msi, kad bt patikrinta i informacija; kada ir kokiomis aplinkybmis minta payma buvo pateikta teissaugos institucijoms; ar ioje paymoje nurodyti asmenys vliau nedirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje. 1. Komisija, atsakydama klausim, ianalizavo gautus i Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalins prokuratros, Antrojo operatyvini tarnyb prie Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos ratus ir mediag, iklaus Komisijos posdius kviest asmen: buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro eslovo Stankeviiaus, buvusios krato apsaugos tarnybos darbuotojos Kristinos Sdiens, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro Audriaus Butkeviiaus, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu sudarytos darbo grups buvusio vadovo Egidijaus Bikausko, Lietuvos Respublikos generalins prokuratros prokuroro, Valstybs saugumo departamento pareign, Seimo nario, buvusio Generalinio prokuroro pavaduotojo Artro Paulausko. 2. Krato apsaugos ministerija 2006 m. gruodio 14 d. ratu Nr. 12-01-3120 Dl informacijos pateikimo informavo, kad Krato apsaugos ministerija, susipainusi su Administracijos departamento ir Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie Krato apsaugos ministerijos (toliau AOTD) saugomais dokumentais, daro prielaid, kad . Stankeviiui pateikta payma yra 1997 m. sausio 21 d. AOTD payma Nr. 13s. Pagal raus ant paymos kopijos ir ratus, liudijanius apie paymos judjim, Krato apsaugos ministerija negaljo nustatyti, kuri tiksliai dien . Stankeviius gavo paym ir koki konkrei priemoni msi. 3. 2007 m. sausio 11 d. Komisijai liudijs . Stankeviius nurod: Ne, atsipraau, prie kakiek laiko, prie t tragik vyk a esu gavs Krato apsaugos ministerijos AOTD direktoriaus M. Ravinsko paym, kuri, jeigu gerai prisimenu, kurioje buvo informacija apie trimis ar dviem bent temomis. Tarp j vienoje pastraipoje buvo, kiek prisimenu, minima, kad, dabar nepamenu, kas, yra girdjs, kad kakokius mones sakant, kad jie turi ini apie vykdytus teroristinius aktus anksiau, bet ten nebuvo jokios konkreios informacijos. Ir t paym a padjau seif, o po kiek
laiko, nepamenu po kiek, a j perdaviau savo viceministrui E. Simanaiiui. Taiau po nuudymo a suinojau t informacij, kad Kaune yra nuudytas mogus. Buvo teigiama, kad jis krato apsaugos sistemos darbuotojas, savanoris, taiau i tikrj jis buvo valstybs saugumo darbuotojas, o labai seniai buvs savanoriu. Bet prokuroras A. Paulauskas mane pakviet parodymams Prokuratra, ten jau buvo ikviesta Respublika prie dur, toks ou padarytas ir i mans buvo reikalaujama J. Abromaviiaus perduotos informacijos. A t pat, k ir dabar sakau, pasakiau, kad i J. Abramoviiaus jokios informacijos a neturjau ir i to kilo tam tikras nesusipratimas. O kai man M. Ravinskas, AOTD direktorius, pateik t ratel, jis tikriausiai buvo pavadintas payma, tai apie tai, kad tai yra gauta i J. Abromaviiaus ar i kokio kito altinio, nebuvo nei kalbos, nei tame rate parayta. A dabar nepamenu pavardi moni, kurie buvo minimi, bet turbt Komisija turi t tekst ir jie gali pasiirti. A niekada nedariau jokios nra ura dl to ir, esu sitikins, kad ten ma maiausiai buvo bent keli mons, kurie tikrai nedirbo krato apsaugos sistemoje arba gal buvo kokia pavard, kuris gal ir dirbo, bet man apie tai nebuvo inoma. Ir baigiau pasakydamas, kad per visus ketverius metus nuo pat pradios laikiausi nuostatos, kad ministras yra politin figra, specialios kontrvalgybos ir valgybos tarnybos veikl, operatyvin veikl nesikia, joki direktyv dl tos veiklos neduoda. Ta veikla vykdoma, sankcionuojant nustatyta statymo tvarka, prokuror. To a laikiausi vis laik, todl nemanau, kad turjau koki nors veiksm imtis. Taiau vliau, kada buvo nagrinjami ie klausimai Seimo komitete, kolegos Seimo nariai, pavyzdiui ponas . Jurnas, mane kaltino, kad, es, gavs inias apie moni minimas pavardes, nepraneiau Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Seimo Pirmininkui. Man susidar spdis, kad buvo kakoks scenarijus, kuriuo norta, kad a gavs toki nekonkrei informacij apie asmenis, be joki rodym, galbt kam nors praneiau ir kas nors galt imtis koki veiksm.19 Bet vis laik buvo akcentuojama, kodl a nuslpiau informacij gaut i J.Abromaviiaus. Visada a atsakiau, kad i J. Abromaviiaus jokios informacijos niekada nebuvau gavs. Tada vliau, svarstant, oponentai, tuometins opozicijos atstovai, labai akcentavo, kodl igirds apie kakokias pavardes nepraneei Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. Tai yra prokuratros tiriamas nusikaltimas ir galbt reikjo, a dar manau, kad galbt kakam reikjo preteksto imtis ar krat, ar sulaikym, kad biau davs tam prieast. Galbt tokia versija, bet ia tik mano prielaidos.20 Tai a padjau seif ir payma ten paguljo. Dabar, kada a perdaviau viceministrui, a negaliu pasakyti, reikia pairti, reikia pairti registracij, kada buvo gauta, a nepamenu, o viceministrui perdaviau vliau. Perdaviau uvizavs vliau, a neinau kada, galbt po to, kai
19
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 17-18psl. 20 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 21 psl.
prokuratra pradjo j domtis, ar anksiau. A gerai neprisimenu. Bet tuo metu, kai prokuroras A. Paulauskas j norjo paimti, t paym, tai ji buvo tuo metu pas E. Simanait. Ji buvo atiduota prokuratrai, kodl a turjau toliau domtis, a nebuvau toks smalsus, kad domiausi kas toliau vyksta, nes tai tiesiogiai neliet Krato apsaugos sistemos. A nepamenu, kad ten bt kuri nors pavard, kuri bt susijusi su mogumi, kur reikia skirti pareigas, ar susij su tarnyba ir panaiai. Ir kitose paymose kartais bdavo, nes matyt operatyviai kontrvalgybos tarnyba gaudavo informacijos vairios, tai nusprsdavo direktorius, apie k duoti ministrui ini. Nes inias, reikia ministrui kai kurias turti, kad nepadaryt koki klaiding paskyrim, sakymus pasiraant ar panaiai. A nepamenu, kad ten bt toki pavardi, kurios bt svarbios krato apsaugos sistemai. Buvo civili asmen pavards.21 . Stankeviius, paklaustas apie tai, ar aukiau mintoje paymoje buvo gerai inom visoje valstybje ar jam asmenikai pastam asmen, atsak: manau, kad buvo.22 Atsakydamas klausim, kodl nedav iai paymai eigos, . Stankeviius paymjo: Nesureikminau paymos, nes joje nebuvo informacijos. Tiktai tam tikras praneimas apie esamus tam tikrus gandus. Kadangi a inojau, kad vyksta tyrimas t vyki, t diversij ir t tiria prokuratra, tai nemaniau ir dabar esu sitikins, kad nieko neturjau daryti ir nesitraukti tyrim bdamas ministras. <...> Matyt, i tikrj, tokios paymos pateikimas, matyt, turjo tiksl. A manau, kad tas tikslas buvo kaip nors velti mane koki nors istorij, kuri galt diskredituoti. Tik taip a tada supratau ir dabar taip suprantu. niekas a neturjau reaguoti. Prokuratra buvo gavusi, kaip vliau buvo spaudoje plaiai paskelbta, a esu mats laikrai straipsnius, kad prokuratra buvo gavusi informacij i VSD, konkreiai i J. Abromaviiaus. Prokuroras A. Paulauskas man pats pasak, kad jis buvo gavs informacij ir J.Abromaviiaus, tik kakodl reikjo, kad t informacij pasisti per AOTD. Neinau kodl, nesu girdjs, kad J. Abromaviius bt dirbs ir AOTD tas mogus.23 Yra jau visuotinai paskelbta per tuos metus, kad vliau VSD Kauno apygardos darbuotojas J. Abramaviius teik informacij Prokuratrai ir ji j turjo. Bet a neturjau imtis joki veiksm. A net ir iandien neinau koki turt imtis veiksm ministras, kuris kai Prokuratra tiria kriminalinius nusikaltimus.24 4. Atsakant klausim, kada ir kokiomis aplinkybmis minta payma buvo pateikta teissaugos institucijoms, Krato apsaugos ministerija 2006 m. gruodio 14 d. ratu Nr. 12-01-3120
21
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 23 psl. 22 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 24 psl. 23 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 20 psl 24 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 19 psl.
Dl informacijos pateikimo informavo, kad AOTD, kaip paymos rengjas, 1997 m. vasario 11 d. pagal odin uklausim pateik paymos original Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojui A. Paulauskui. 5. 1999 m. balandio 9 d. AOTD specialiosios ekspert komisijos nutarimu, suderintu su Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentu ir patvirtintu krato apsaugos ministro . V. Stankeviiaus, payma buvo islaptinta, apie tai 1999 m. balandio 15 d. AOTD direktorius informavo Generalin prokuratr. 6. 2007 m. sausio 11 d. Komisijai liudijs . Stankeviiaus nurod, kad: Bet tuo metu, kai prokuroras A. Paulauskas j norjo paimti, t paym, tai ji buvo tuo metu pas E. Simanait. Ji buvo atiduota prokuratrai, kodl a turjau toliau domtis, a nebuvau toks smalsus, kad domiausi kas toliau vyksta, nes tai tiesiogiai neliet Krato apsaugos sistemos.25 <...> Vliau a buvau pras, kad AOTD direktorius islaptint t paym ir paskelbt, kad baigtsi insinuacijos, kas joje buvo, bet a neinau, ar buvo tas padaryta.26 <...> 7. 2007 m. vasario 6 d. udarame posdyje Komisijai liudijs Generalins prokuratros prokuroras informavo, kad dien prie J. Abromaviiaus nuudym, Generalin prokuratra darbo metu gavo faks, kuriame J. Abromaviius rekomendavo isireikalauti paym i Krato apsaugos ministerijos, bet Generalin prokuratra tuo metu nespjo isireikalauti paymos, nes baigsi darbo laikas. Kit dien J. Abromaviius buvo nuudytas. Kit dien nuvykus Krato apsaugos ministerij daryti paymos pom, ji buvo atiduota. Generalins prokuratros prokuroras nurod, kad paymoje minimi tyrimai nebaigti, todl jis neturi teiss atskleisti ar komentuoti koki nors mediagos dal. Payma gauta operatyviniu bdu, ji vis laik tikrinama ne tik Generalinje prokuratroje, bet prie priimant sprendim bus tikrinama ir teisme. Payma yra iimta i Brauols bylos pagal J. Abromaviiaus rekomendacijas, bet ji buvo naudojama ir tiriant J. Abromaviiaus byl. Payma yra dviejose bylose, kadangi tai buvo paskutinis perspjimas prie J. Abromaviiaus mirt. Todl tyrimas taip pat domjosi ia payma. Prokuroras paymjo, kad negali pateikti visos informacijos, nes tai yra operatyvin informacija, kuri i dalies nepatikrinta kitais duomenimis, ir teisme nepripastama kaip rodymas be kitos, tai patvirtinanios, mediagos. 2007 m. birelio 27 d. udarame posdyje Komisijai liudijs Generalins prokuratros prokuroras informavo, kad itos informacijos i esms byloje nra, nes i kur ita, ia nra pasiraiusio asmens. Penktadien vakare, ten tiesiai tas datas, kurios yra fakso, nelabai reikt kreipti dmes, gal sutampa siuntimo data, nes valanda, ten faksas buvo labai nusimus ir rod k norjo. Bet i tikrj gauta 29 d., buvo penktadienis ir J. Abromaviius paskambino telefonu
25
nordamas pateikti informacij dl Brauols ir pasak, paklaus mans fakso numerio ir sako ar galite priimti faks, informacij. A pasakiau jam numer ir jis atsiunt mums t faks. Paaikinim daugiau nebuvo, buvo ketinta pirmadien su juo sutarti, sekmadien jis negyvas, atrodo sekmadien. O jau sekmadien, kadangi negyvas, jau t faks mat tuometinis generalinis prokuroras ir kreipsi su tuometiniu organizuot nusikaltim tyrimo skyriaus vyriausiuoju prokuroro pavaduotoju pas tuometin ministr . Stankevii dl to dokumento gavimo. Vl inau tik i odi, kadangi tame kontakte nedalyvavau, kad buvo neigiamas tos paymos buvimas. Tada aiku buvo bandyta per AOTD gauti kopij.27 8. Atsakant klausim, ar ioje paymoje nurodyti asmenys vliau nedirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje, Lietuvos Respublikos Krato apsaugos ministerija 2006 m. gruodio 14 d. konfidencialiame rate Nr. 12-01-3120 Komisijai informavo apie kai kuri paymoje minim asmen duomenis apie i asmen tarnyb krato apsaugos sistemoje. Apie nurodyt atleist i tarnybos krato apsaugos sistemoje asmen tolesn karjer Krato apsaugos ministerija duomen neturi. (mediaga, gauta i Krato apsaugos ministerijos, su kuria gali susipainti asmenis, turintys leidimus dirbti su slapta informacija, saugoma Seimo specialiajame archyve). 9. Komisijai papraius Lietuvos Respublikos Generalins prokuratros pateikti vis turim informacij apie asmenis, minimus 1997 m. sausio 21 d. AOTD paymoje pateiktoje krato apsaugos ministrui . Stankeviiui, ir nurodyti, ar ie asmenys vliau nedirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje, Generalin prokuratra 2007 m. birelio 14 d. ratu Nr. 8.2-1674(01) Komisij informavo, kad nra duomen, jog 1997 m. sausio 21 d. rate Nr. 13s minimi asmenys dirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje. 10. Komisija 2007 m. sausio 12 d. kreipsi AOTD, praydama pateikti aukiau mint paym. AOTD 2007 m. sausio 16 d. ratu Nr. IS-67 atsak, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalies reikalavimais, 2007 m. sausio 16 d. ratu Nr. IS-66 jie kreipsi Generalin prokuratr dl leidimo pateikti paym, kadangi payma gali bti ikiteisminio tyrimo mediaga ir tik gav Generalins prokuratros atsakym informuos Komisij. AOTD 2007 m. sausio 29 d. ratu Nr. IS-139 informavo, kad 2007 m. sausio 26 d. gautas Lietuvos Respublikos Generalins prokuratros 2007 m. sausio 24 d. ratas Nr. 187(01) kuriame praneama, kad payma yra ikiteisminio tyrimo mediagos dalis, o ioje paymoje esantys duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys tiriamose baudiamosiose bylose Nr. 09-2-062-94 ir
27
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-06-27 posdio stenograma, 1 psl.)
Nr. 20-9-002-97, todl gali bti tiriami ir skelbiami tik Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Generalin prokuratra taip pat informavo, kad bus sprendiamos galimybs kaip pateikti paym Komisijai, ar kitaip supaindinti Komisij su paymos turiniu. 11. Komisija 2007 m. sausio 17 d. ratu Nr. 219-S-10 pati kreipsi Lietuvos Respublikos generalin prokuratr, praydama pateikti paym. Generalin prokuratra 2007 m. vasario 1 d. ratu Nr. 8.2-281(01) Komisij informavo, kad payma yra dokumentas, turintis reikms nusikalstamai veikai itirti (Baudiamojo proceso kodekso 95 ir 96 straipsniai), prijungtas prie Generalinje prokuratroje tiriamos baudiamosios bylos Nr. 09-2-062-94 dl geleinkelio tilto per Brauols upel susprogdinimo, kurioje ikiteisminis tyrimas nra baigtas. Aplinkybs, susijusios su paymos parengimo aplinkybmis ir jos turiniu, tiriamos ir baudiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 dl J. Abromaviiaus nuudymo, kurioje ikiteisminis tyrimas taip pat nebaigtas. is dokumentas yra ikiteisminio tyrimo mediagos dalis, o dalis joje idstytos informacijos yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie tikrinami Baudiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Dl i aplinkybi AOTD neturi teiss be prokuroro leidimo skelbti paymoje idstyt aplinkybi ar jos kopij pateikti Komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkt nuostatomis. Baudiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. ie duomenys iki bylos nagrinjimo teisme gali bti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripastama leistina. Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad Komisija turi teis, suderinusi su Generaline prokuratra, statym nustatyta tvarka susipainti su jos inioje esania byla ar kita mediaga, dokumentais. Vadovaujantis Baudiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Generalins prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Komisijos nurodytu laiku ir vietoje gali pateikti Komisijai susipainti paym, nedarant jos kopijos. Atsivelgiant tai, kad paymos, parengtos naudojantis operatyvins veiklos metu gauta nepatikrinta informacija, duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie nra pilnai patikrinti Baudiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais, ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, o ar gauti duomenys laikytini rodymais, kiekvienu atveju gali nusprsti tik teismas, ie duomenys negali bti skelbiami. 12. Komisija 2007 m. birelio 20 d. kreipsi AOTD, praydama pateikti vis turim informacij nuo 1997 m. apie tam tikr asmen darb Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje. Vadovybs apsaugos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos 2007 m. birelio 26 d. ratu Nr. (20/1.16)S-1073 Dl informacijos pateikimo
Komisij informavo, kad Komisijos rate minimi asmenys Vadovybs apsaugos departamente prie Vidaus reikal ministerijos nedirbo. 13. 2007 m. sausio 11 d. Komisijai liudijusi K. Sdien nurod, kad: Todl, kad paymoje ir buvo tame srae buvo politik pavards. Mano jau mint politik pavards buvo. Tie patys mons: A. Patackas, L. Simutis, V. Landsbergis, L. Kuodien, A. Staaitis, S. Adamonis, A. Pangonis.28 Komisijai nagrinjant papildomus dokumentus, buvo nustatyta, kad ne visos K. Sdiens minimos pavards buvo paymoje. 14. 2007 m. sausio 16 d. Komisijai liudijs A. Butkeviiaus pateik toki informacij: A inau, nes 3 dienos prie susprogdinant, J. Abromaviius buvo atvaiavs pas mane. Tuo metu Vilniuje a buvau krs strateginio vystymo centr, t. y. ne pelno organizacij, ir jis atvaiavo pas mane ir papasakojo apie tai, kad jis yra surinks tuos duomenis ir kad jis netyls ir parays visas institucijas, k jis ir padar. Ir vienas i toki dokument atsidr pas tuometin krato apsaugos ministr . Stankevii. . Stankeviius kakodl tai neatsimena, kad toks dokumentas yra atsirads, bet, mano supratimu, ta informacija apie tai, kad jis gavo tok dokument, i karto pasiek pon A. Patack, kuris tuo metu dirbo ne kur kitur, o Krato apsaugos departamento karinje valgyboje, Antrajame departamente.29 <...> Bet a esu sitikins, kad politikai, kurie inspiravo Brauols tilto sprogdinim, o mano supratimu tai buvo V. Landsbergio aidim su bombikmis ir jo ignorantinio poirio Seimo nari but sprogdinimus, turiu omenyje Bendinsko buto sprogdinimo rezultatus, tai buvo jo bandymo panaudoti tokius politinius argumentus rezultatas. A manau, kad itas poiris prived iki situacijos, kada eil moni dalyvav vykdant tokius politinius usakymus staiga tapo kriminaliniais nusikaltliais ir padarius ingsn A, reikjo padaryti ingsn B, t. y. isivaduoti i mogaus, kuris j supratimu turjo pakankamai rodym, kaip js kitaip paaikinsite, kodl krato apsaugos ministras, turiu omenyje . Stankevii, staiga nuslp parodymus, J. Abromaviiaus pateiktus dokumentus ir juos atnea tik tada, kai generalinis prokuroras pagrasina krata.30 (Komisija paymi, kad A. Patackas 1997 m. buvo Seimo narys, o AOTD pradjo dirbti tik nuo 2000 m., kai buvo neirinktas Seim).
28
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-11 posdio stenograma, 12 psl. 29 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-16 posdio stenograma, 11-12 psl. 30 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-16 posdio stenograma, 21 psl.
15. 2007 m. sausio 18 d. Komisijai liudijs E. Bikauskas nurod, kad jis nemat, kokius dokumentus, galimai pateiktus J. Abromaviiaus, turjo . Stankeviius: Pakartosiu, kad a pono . Stankeviiaus turim dokument nemaiau, negaliu pasakyti.31 16. 2007 m. vasario 13 d. udarame posdyje Komisijai liudijusio VSD atstovo informacija: VSD atstovas teig, kad teisjui payma galt tikti tik pradiniam tyrimui, o politikui (ministrui) payma labai svarbi, nes tai apibendrinta informacija, parodoma kas darosi jo vadovaujamoje srityje, nes paymoje aprayti dalykai keliantys susirpinim, informacija verta rpesi ir veiksm. Jis teig, kad paymoje trksta teisinio pobdio ir pagal j bt nelengva gauti sankcij teisme, taiau organizacini veiksm, kas darosi minimoje kuopoje, galima buvo imtis. VSD atstovas teig, kad J. Abromaviius labai daug dirbo, taiau dar didel klaid jis gyrsi daug kam, kad daug ino. Atitinkami mons suinojo, kad jo informacijos pagrindu buvo paruota payma su faktais Krato apsaugos ministerijai. J. Abromaviius buvo ne teisininkas ir jam buvo sudtinga vertinti surinkus faktus teisiniu poiriu. Jis pervertino savo informacij, leido suprasti, kad jis ino daugiau. 17. 2007 m. balandio 12 d. Komisijai liudijs A. Paulauskas pateik toki informacij: Galiu pradti nuo to, kad, kaip js inote, sausio 31 d. J. Abromaviius uvo ir buvo sudaryta, netrukus, galbt a t dat taip tiksliai neprisimenu. Kiek mano atmintis leidia, a bandysiu datomis kalbti, bet ne visk. Netrukus buvo sudaryta operatyvin tardytoj grup, kuriai buvo pavesta isiaikinti kas padar it nusikaltim ir nuud J. Abromavii. itai grupei buvo pavesta vadovauti man, a tuo metu dirbau generalinio prokuroro pavaduotoju ir grups nariai buvo deleguoti i Saugumo departamento, i Vidaus reikal ministerijos, Policijos departamento, Prokuratros ir visos kitos operatyvins tarnybos turjo mums talkinanti, aikinantis dl io nusikaltimo. K mums pavyko nustatyti? Kad J. Abromaviius i tikrj buvo nuudytas t vakar padedant sprogmen po jo automobiliu. Sprogo automobilis, kartu uvo ir J. Abromaviius. Pradjome aikintis ir suinojome, kad sausio 29 d., tai yra prie dvi paras, J. Abromaviius para laik, arba faksogram, kaip tada buvo teigiama, kreipsi Generalin prokuratr, kurioje jis paminjo, kad Krato apsaugos ministerijoje yra payma, kuri pateikta AOTD ir, kad toje paymoje yra nurodyti SKAT, tai buvo institucijos sutrumpinimas, pareign nuskalstama veikla ir, btent, kad itie pareignai, kurie vardinti toje paymoje, galjo bti prisidj, a taip i atminties tekst sakau, prie nusikaltim, sprogdinant tilt per Brauol, prie kit teroristini akt. Kitaip sakant, dl vis nusikalstam veikl, padaryt 1994 1996 m. Ir dar buvo toje faksogramoje parayta, kad paym reikia paimti rytingai ir nepraneti Konservatori partijos vadovybei (Komisija su ios faksogramos kopija susipaino vliau). Aiku, kad gavus t faksogram, kol ji apkeliavo per visus
31
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-01-18 posdio stenograma, 7 psl.
pareignus, ji buvo vliau surasta ir prijungta prie bylos. Mums, kaip ir padiktavo toki pirmj versij, arba pirmj operatyvin ingsn, kad reikt susipainti su ta payma, nes praktikai po dviej par J. Abromaviius uvo. A kreipiausi tuometin Krato apsaugos ministr . Stankevii praydamas pateikti t paym. Peripetijos buvo labai sudtingos, pradioje jis neig, apskritai, kad turi toki paym, kad gavo t paym, kad jis j turi. Tada mes kitais kanalais vis dlto isiaikinome, kad pas ministr yra ta payma, kad jis j gavo ir tada a, nuvyks pasakiau, kad mums tikrai inoma, kad jis turi t dokument ir jeigu jis mums jo neatiduos, mes bsim priversti daryti krat jo kabinete ir paimti t paym. Tada jis pasak, kad jis iduos ir i tikrj atve prokuratr paym su lydiniu ratu, j pateik ir buvo apiformintas kaip pomis itas ratas. Jeigu mano atmintis neklysta, tas vyko vasario 10 d., po 10 dien. Toje paymoje, neinau kiek js esate susipain, kiek a galiu kalbti, buvo idstyti, a taip supratau i J. Abromaviiaus atlikt tyrim, duomenys, kas galjo sprogdinti Brauols tilt, kas galjo vykdyti kitus nusikaltimus, kas organizavo ijim mik, Pakauns tie visi garss vykiai. Aiku, ta payma buvo iliustruota konkreiomis pavardmis savanori ir konkrets asmenys buvo paminti, ir net, jeigu a prisimenu, buvo pasakyta, kai kurie jau yra i j karjeros laiptais pakankamai auktai pakil, kai kurie dar rengiami paauktinti, o kai kurie net siuniami mokslus, usien, kad tokie mons gali atneti daug alos ms valstybei. Aiku, kol vyko su ministru vairs pokalbiai, kol mes igavome t paym, mums pavyko nustatyti, kad ta payma tikrai buvo pas ministr gauta, j pareng AOTD direktoriaus pavaduotojas V. Vilkelis ir, kad ta payma buvo ne tik i J. Abromaviiaus odi, bet ir daugiau operatyvini duomen buvo apibendrinta ir pateikta ministrui, kaip naujam ministrui, kuris turt pradti valym arba pradti kokius tai darbus, kad itie mons negaut didesns takos karinse struktrose, nes i karto buvo aiku, ir specialist nuomon ir kriminalins paiekos darbuotoj, kad itas nusikaltimas padarytas pakankamai profesionaliai, niekur nebuvo utikta fakt, kad bt padtas sprogmuo. Mes susipainom su ta payma ir pasidomjome, kas dar skait t paym. Tai buvo iaikinta, kad ta payma, kol guljo pas ministr, buvo prieinama jo adjutantui, dabar pavards neprisimenu, toks jaunas vaikinas. Kitiems jo artimos aplinkos pareignams ir mes nustatme, kad btent tas adjutantas ne kart, jau kaip payma guljo pas ministr, vyko Kaun ir turjo tam tikrus susitikimus Kaune. Aiku, ia galima daryti prielaid, nes jisai neig vis it, kad galbt i dalies jis ir informavo mones apie tokios paymos atsiradim. Aiku, ir toj paymoj, kaip sakiau, buvo tam tikros pavards, bet, taip turbt po koki deimt dien ar savaits, prasidjo vairs trukdymai ir, atvirai kalbant, visi suprato, kad mes susidrme su tam tikra ir politine jga. Jeigu, kaip minjau, 10 dien buvo atiduoda payma, tai jau 13 dien, po keli dien, Seime buvo sukurta speciali komisija itam vykiui tirti. Jau i pirmos dienos mes supratome, kad itos komisijos tikslas yra ne kak aikintis, nustatyti, bet tiesiog inoti, kokia linkme vyksta tyrimas, gauti informacij apie tyrim ir, galbt, vairiais bdais
takoti t tyrim, nes pirmas susitikimas su komisijos nariais buvo pakankamai toks nedraugikas, nes a atjs komisij pasakiau, kad js savo tyrimu tikrai neisiaikinsite nieko, bet sutrukdyti js galite. Vadovavo itai komisijai S. Kaktys Seimo narys, kuris, pasakyiau, band tokius lyg tai darbinius santykius umegzti, lyg tai tok pasitikjimo kontakt nustatyti, bet, aiku, mes bent jau tie darbuotojai, kurie artimai dirbome, jautme tam tikr nerim, kad ita komisija gali takoti daugiau tyrim arba, kaip sakiau, daugiau jai rpjo inoti, k atlieka tardytojai ir tyrjai. Labai danai reikdavo eiti t komisij, nepamenu kit kart du kartus , kit kart per savait kart, atsiskaityti. Mes bandydavome apsiriboti tiktai formaliais tokiais komentarais, paaikinimais. Tai ponas S. Kaktys, aiku, matyt pajauts, kad jis negauna pilnos informacijos, nors a dabar dar perirjau ms tuos praneimus, ten pakankamai aikiai ir nedviprasmikai mes kalbjom, kad ir politikai yra susij su ituo vykiu. Net ir pavards to paio A. Petruseviiaus buvo minimos B. Lazutkos praneime ir kit, bet jis, matyt jaut, kad vis tiek mes ne visk pasakom. Taigi pats nuvyko Kaun, kur i esms vyko tyrimas ir bylos, pats tyrjas buvo Kaune, ir pareikalavo vis byl jam duoti susipainti. Man skambino tuo metu apygardos prokuroras V. Jukna ir sako: tai atvyko Seimo narys, reikalauja visos mediagos, kad jam pateiktume, o informacijos jam jau nebepakanka. Tai, aiku, buvo iek tiek netikta, kad jisai pats tiesiogiai kreipsi tardytoj reikalaudamas bylos, bet mes tuo metu pasakme, kiek manoma jam tos informacijos suteikit, kiek manoma visgi parodyti tos bylos, nes dar tuo metu ir praktikos tokios nebuvo, nei t Konstitucinio Teismo iaikinim, nei kit dalyk. Taip, kad praktikai pirm kart, galima sakyti, susidrme su tokiu Seimo nari noru tiesiogiai dalyvauti tyrime. Be abejo, tyrimo metu mes stebjom tuos asmenis, kurie buvo vardinti paymoj ir paaikjo, kad jie labai danai lankosi Seime. Pagrindiniai j kontaktai tai buvo su tuo metu Saugumo komiteto pirmininku ponu S. Kakiu, atsipraau, su ponu J. Katkumi, tuo paiu A. Petruseviiumi ir kitais Seimo nariais. Tie apsilankymai aikiai rod, kad yra derinami dalykai, kad yra aptariami dalykai, nes tas intensyvumas buvo ities labai didelis. savait po kelis kartus tie mons ia apsilankydavo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, visgi, i ties buvo tuo metu savanori gretose priimtas toks sprendimas j suaudyti, jam kaip ir mirties nuosprendis buvo paskelbtas. sakym vykdyti buvo davs S. Adamonis. Js turbt ne vien liudytoj ia klausts ir, jis irgi buvo vienas i t labai aktyvi ia lankytoj Seime. Kontaktai tikrai buvo stebimi labai jo artimi.32 A maiau t paym, kuri atne ministras . Stankeviius. Ne, a nemaiau originalo. A taip supratau, kad J. Abromaviius teik informacij AOTD, konkreiai pavaduotojui V. Vilkeliui, o AOTD jau pateik, atrodo, V. Vilkelis j buvo pasiras ar M. Ravinskas, nepamenu. J pateik krato apsaugos ministrui. Bet ten a pradioje galvojau, kad yra tik vien J. Abromaviiaus informacija, bet ten buvo platesn informacija, j pai AOTD surinkta informacija. O ar pats J.
32
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-04-12 posdio stenograma, 1 psl.
Abromaviius a to negaljau paklausti, bet S. Bukeviius, kuris artimai bendravo su J. Abromaviiumi ir jie ruosi kaip tik prie dien, prie jo t, padaryti spaudos konferencij, kurioje J. Abromaviius kartu su S. Bukeviiumi turjo dalyvauti, idalyti diskelius su kakokia informacija, pasakyti visk k jie ino. S. Bukeviius liudijo, kad J. Abromaviius i esms ir buvo tos paymos pagrindinis autorius. Ne ratu, bet odiu daugiau visk idsts. Tik i S. Bukeviiaus parodym tai buvo galima atsakyti. Bet payma oficialiai buvo AOTD.33 itie mons isigando, kad bus atskleisti. itie mons suinojo, kad J. Abromaviius gana toli pasistmjo priek ir i payma ministrui buvo labai aikus signalas jiems, jog gali priartti. Tiksliau, byla buvo, bet ministrui buvo padta ant stalo, kad tai js organizacijoje yra mons, kurie link terorizm, kurie tai itaip sprendia klausimus politinius ir nepolitinius.34 J. Razmos teigin, kad kai kurie paymoje minimi asmenys nemaai bendravo su tuometiniu Respublikos Prezidento patarju nacionalinio saugumo klausimais A. Sadecku, todl negalima moni kaltinti atlikus tam tikras veikas bendravimo ir susitikim pagrindu, A. Paulauskas atsak pasilydamas paklausti paties A. Sadecko.35 Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: Komisija konstatuoja, kad AOTD paym . Stankeviius gavo likus keletui dien iki J. Abromaviiaus ties, susipains su jos turiniu pats, joki veiksm nesim, vliau elgsi pasyviai ir paym perdav viceministrui E.Simanaiiui, atsakingam u SKAT. teissaugos institucijas dl mintos paymos . Stankeviius nesikreip. i payma prokuratrai buvo pateikta tik rytingai to pareikalavus Generalins prokuratros vadovui A. Paulauskui. Atsakyti, ar paymoje nurodyti asmenys vliau nedirbo Vidaus reikal ministerijos Vadovybs apsaugos departamento Treiajame skyriuje, negalima, nes pateikta informacija yra riboto naudojimo ir su ja galima susipainti tik asmenims, turintiems leidim dirbti su slapta informacija Seimo specialiajame archyve.
33
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-04-12 posdio stenograma, 7 psl. 34 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-04-12 posdio stenograma, 9 psl. 35 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-04-12 posdio stenograma, 14 psl.
9. kokiomis aplinkybmis vienas i minim J. Abromaviiaus nuudymo byloje asmen J. Zajankauskas sidarbino Krato apsaugos ministerijos Antrajame operatyvini tarnyb departamente ir iki kada jame dirbo; ar dirbdamas departamente J. Zajankauskas turjo galimyb gauti (ar gavo) i teissaugos, kit institucij ar asmen kokios nors informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune bei geleinkelio Kazl Rdos apylinkse ir tilto per Brauol sprogdinimus; kaip Antrajame operatyvini tarnyb departamente atrenkamas tarnyb personalas; kaip utikrinamas departamento veiklos teistumas, kontrol ir slaptos informacijos apsauga. 1. Komisija, ketindama atsakyti klausim, inagrinjo Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie Krato pasaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalins prokuratros ratus ir pateikt mediag, iklaus Komisijai liudijusi Valstybs saugumo departamento atstov, Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie Krato pasaugos ministerijos direktoriaus Juozo Kaergiaus, buvusio Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro . V. Stankeviiaus, Algirdo Petruseviiaus ir Jono Zajankausko, ianalizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymo (in., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo (in., 1998, Nr.49-1325), Lietuvos respublikos valgybos statymo (in., 2000, Nr. 64-1931), Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo (in., 2002, Nr. 65-2633), Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo (in., 2004, Nr. 4-29), kit statym, Antrojo operatyvini tarnyb departamento prie Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos statuto (in., 2003, Nr.92-4140), Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt nuostatas. 2. Antrojo operatyvini tarnyb departamentas prie Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos (toliau AOTD) 2007 m. balandio 5 d. Komisijai konfidencialiu ratu Nr. S-010773KF informavo, kad 1997 m. Jonas Zajankauskas pateik krato apsaugos ministrui praym (praymas be datos) nuo 1997 m. spalio 20 d. perkelti j i Motorizuotosios pstinink brigados Geleinis vilkas AOTD. 1997 m. liepos mn. J. Zajankauskas pateik AOTD direktoriui praym (prayme diena nenurodyta) nuo 1997 m. rugpjio 11 d. priimti j AOTD. Vadovaujantis J. Zajankausko praymu, krato apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 9 d. sakymu Nr.1007-K Dl perklimo J. Zajankauskas nuo 1997 m. spalio 20 d. buvo perkeltas AOTD direktoriaus inion. Vadovaujantis J. Zajankausko praymu ir vadovaujantis AOTD direktoriaus 1997 m. spalio 21 d. sakymu Nr.183K Dl primimo J. Zajankauskas buvo priimtas AOTD nuo 1997 m. spalio 20 d. ir paskirtas vyriausiojo specialisto pareigas. 3. 2006 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka ratu
Nr. 8.2-267(01) informavo AOTD, kad 2006 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, 48 valandoms sulaik AOTD darbuotoj J. Zajankausk. Iki io praneimo joki duomen apie J. Zajankausko galimas nusikalstamas veikas AOTD i Lietuvos Respublikos teissaugos institucij arba operatyvins veiklos subjekt nebuvo gavs. 4. AOTD direktorius, vadovaudamasis AOTD statuto (in., 2003, Nr. 92-4140) 31 straipsnio 2 dalimi, Civilins krato apsaugos tarnybos statuto (in., 2003, Nr.73-3348) 14 straipsniu ir atsivelgdamas Lietuvos Respublikos generalins prokuratros 2006-01-31 rat Nr. 8.2-267(01), 2006 m. vasario 1 d. sakymu Nr.P-011-103 Dl nualinimo nuo pareig nualino J. Zajankausk nuo pareig nuo 2006 m. vasario 1 d. 5. 2006 m. vasario 3 d. J. Zajankauskas pateik praym Dl atleidimo i darbo, registruot 2006 m. vasario 7 d. Nr. TP-128. AOTD direktoriaus 2006 m. vasario 10 d. sakymu Nr. P-011-110 Dl J.Zajankausko atleidimo J. Zajankauskas buvo atleistas i vyriausiojo specialisto pareig AOTD nuo 2006 m. vasario 15 d. ir nuo tos paios dienos nutraukta su juo sudaryta Civilins krato apsaugos tarnybos sutartis. 6. 2007 m. vasario 13 d. udarame posdyje Komisijai liudijs VSD atstovas teig, kad J. Zajankausk AOTD atsived, prim ir labai stipriai vairiuose sluoksniuose (kariniuose taip pat) juo rpinosi AOTD vadovas Kostas Mickeviius, vienas i grups asmen, minim byloje dl J. Abromaviiaus nuudymo. 7. 2007 m. gegus 15 d. udarame posdyje Komisijai liudijs J. Kaergius informavo, kad, skaitydamas AOTD archyvo dokumentus, rado J. Zajankausko 1997 m. liepos mn. pareikim dl sidarbinimo AOTD. J. Zajankauskas ireik nor tarnauti AOTD. 1997 m. spalio 20 d. J. Zajankauskas i Motorizuotosios pstinink brigados Geleinis vilkas buvo perkeltas AOTD direktoriaus inion ir spalio 21 d. buvo paskirtas vyriausiojo specialisto pareigas. Kadangi J. Zajankauskas buvo sistemos darbuotojas, tai tokiu perklimo btu jis buvo priimtas. Nor tarnauti J. Zajankauskas ireik liepos mn. ir po tam tikro patikrinimo proceso spalio mn. jis buvo perkeltas direktoriaus inion. 8. 2007 m. gegus 16 d. Komisijos posdyje dalyvavs J. Zajankauskas paaikino, kad jis pra moni, kuriuos painojo, kad padt sidarbinti. Konkreiai AOTD nesipra, nes neinojo ios institucijos: A juk nesipraiau jok AOTD, a apskritai praiau, kad mane kur nors Kaun pervest. Nebuvo, a to 2-ojo departamento apskritai nepainau, a net neinojau kas ia per struktra.36 Praiau, aiku, nemaai moni, k painojau, nes nuo pirm dien buvo t moni, o paskui, taip sakant, savaime gavosi. Buvau ikviestas pas Antrojo operatyvini tarnyb
36
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-05-16 posdio stenograma (2 dalis), 3 psl.
departamento direktori, kuris praved pokalb. Buvo ten silomos pareigos, a, taip sakant, papraiau, gal yra galimyb kitokia. Mane paliko kontrvalgybos skyriuje ir nuo tada praktikai 1997 m. iki 2006 m. vasario dirbau.37 Praymas buvo po to, kaip a jau ir sakiau, kada pasikviet mane direktorius, buvo pokalbis su juo, suprantat, tada a dabar jau tikrai neatsimenu, tada gal ir buvo praymas perklimui, bet gink Dieve, tokio dalyko prayti, jeigu jau ia kariuomen ir ia nieko negali. Gali per pastamus kakur tai eiti, klausinti, o daugiau, tuo labiau, sakau, kad apie AOTD a neturjau supratimo, nors a i vienos puss vis laik dabar gal kakiek ir gailiuosi, nes visas gyvenimas buvo prie sporto, bet i kitos puss gal vl gerai, kakiek t gyvenim kitu kampu pamatai.38 Atsakydamas apie savo ryius su Algirdu Petruseviiumi J. Zajankauskas paymjo: Sakau, a tik vien-du kartus mes buvome visi trys pas Vlad Grybausk susitik. Kodl? Neinau, nes mans visi klausdavo, tie patys, nors man kas keisiausia, kad man VSD darbuotojai tada pasak, kad jis rekomendavo mane AOTD, A. Petruseviius, a niekada to neinojau. Kiek ia teisybs, a neinau. <...> Neinau, man, pavyzdiui, A. Petruseviius nra pasaks, kad buvo kalbta dl primimo AOTD. Apskritai, man, kas su kuo a kalbj, man niekas nepasak, kas ia pra. Gal u tai ir savotikai domu net paiam bt suinoti. Bet paprastai, tai mons visi pasigiria, net jeigu ir nepadaro, tai sako, kad a rekomendavau.39 2007 m. kovo 28 d. Komisijai liudijs A. Petruseviius teig, kad: Dabar dl J. Zajankausko. A manau, kad a j painau nuo sausio 13 d., jis ia buvo, Geleiniame vilke lankydavausi, a pas savanorius maiau, ten jis kaip tik susikr Karmlavoje Kaune pradia buvo Geleinio vilko. Ten j retkariais matydavo. Ir kadangi jis buvo savanori sjungos narys, tai suvaiavimuose, vairiuose renginiuose bendraudavome. Jis usidars mogus. Su juo ypatingai artimai nebuvo bendrauta, bet tai buvo savas mogus.40 Dl atleidimo i AOTD J. Zajankauskas nurod, kad Vasario mnes, kada mane ileido pirm kart, ia buvo vasario 2 d., a nuvaiavau departament, ujau pas direktori, mes pasikalbjome, man buvo duota suprasti, kad a nediskredituoiau tos tarnybos, ir a paraiau pareikim.41
37
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-05-16 posdio stenograma (2 dalis), 2 psl. 38 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-05-16 posdio stenograma (2 dalis), 3 psl. 39 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-05-16 posdio stenograma (2 dalis), 6 psl. 40 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-03-28 posdio stenograma, 7 psl. 41 Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviiaus ties tyrimo aplinkybms nustatyti 2007-05-16 posdio stenograma (2 dalis), 6 psl.
9. AOTD 2007 m. balandio 5 d. konfidencialiame rate Komisijai Nr. S-010-773KF nurod, kad J. Zajankauskas, dirbdamas AOTD, neturjo galimybs teistai gauti i teissaugos, kit institucij ar asmen kokios nors informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune bei geleinkelio Kazl Rdos apylinkse ir tilto per Brauol sprogdinimus. AOTD neturi duomen apie tai, kad J. Zajankauskas neteistai, savo iniciatyva, veikdamas ne tarnybos interesais, bt gavs kokios nors informacijos apie mintus vykius. 10. 2007 m. gegus 15 d. Komisijai liudijs J. Kaergius patvirtino, kad teistai J. Zajankauskas negaljo gauti aukiau mintos informacijos, nes, paprastai, jei praoma tokios informacijos i kit, tai ji teikiama su AOTD direktoriaus parau. J. Zajankauskas galjo gauti informacij tik neteistai, bet apie tai AOTD neinoma, toki fakt neufiksuota ir praeityje. Atliekant dokument perir, neaptikta, kad J. Zajankauskas bt kokiais nors neteistais bdais gavs minim informacij. 11. 2007 m. gegus 16 d. Komisijai liudijs J. Zajankauskas irgi teig, kad neturjo joki galimybi prieiti prie minimos informacijos ir su ja susipainti, visk suinojo tik 1999 m., kai buvo tardomas prokuratroje. 12. AOTD 2007 m. balandio 5 d. konfidencialiu ratu Nr. S-010-773KF nurod Komisijai, kad atrankos tarnyb AOTD teisinius santykius reglamentuoja AOTD statutas (in. 2003, Nr. 924140, 2006, Nr. 17-600). AOTD statuto (toliau Statutas) 7 straipsnyje nustatyta, kad AOTD personal sudaro kariai, statutiniai tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau darbuotojai). Darbuotojams Statuto nuostatos netaikomos. Tarnybos AOTD atlikimo slygos reglamentuojamos Statuto ketvirtajame skirsnyje. io skirsnio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iskyrus darbuotojus, AOTD tarnauja pagal profesins karo tarnybos ir civilins krato apsaugos tarnybos sutartis. Asmenys, sudar mintas sutartis, krato apsaugos ministro ar jo galioto asmens sakymu skiriami pareigas AOTD. Vadovaujantis AOTD nuostat 19.8. punktu, asmenys pareigas AOTD skiriami AOTD direktoriaus sakymu. Reikalavimai asmenims, priimamiems pareigas AOTD, bei primimo apribojimai nustatyti AOTD statuto 13 ir 14 straipsniuose. Asmen, priimam tarnyb AOTD, dokument pateikimo ir atrankos tvarka nustatyta krato apsaugos ministro 2004 m. vasario 24 d. sakymu Nr. V-8RN Dl atrankos tarnyb (darb) Antrajame operatyvini tarnyb departamente prie Krato apsaugos ministerijos organizavimo tvarkos aprao patvirtinimo. Kariai ir statutiniai tarnautojai gali pradti eiti pareigas AOTD, jeigu stodami profesin karo tarnyb arba civilin krato apsaugos tarnyb prisiek Lietuvos Respublikai ir pasira vardin priesaikos lap (Statuto 16 straipsnis). 13. 2007 m. gegus 15 d. Komisijai liudijs J. Kaergius informavo, kad krato apsaugos ministro 2004 m. vasario 24 d. sakymu Nr. V-8RN Dl atrankos tarnyb (darb) Antrajame operatyvini tarnyb departamente prie Krato apsaugos ministerijos organizavimo tvarkos aprao
patvirtinimo buvo nustatyta tvarka, kaip atrenkamas personalas AOTD ir kaip jis priimamas. Yra keletas etap. Pirmiausia mogus turi ireikti nor, paskui jis tikrinamas. Patikrinama ir jo praeitis. Nuosekliai tikrinamos jo galimybs, specifikacija, kokios pageidauja specialybs, kur nort dirbti ir jeigu tas mogus tinka AOTD, atitinka Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statym, jam gali bti iduotas leidimas dirbti su slapta informacija, jis priimamas atitinkamas pareigas. AOTD direktoriaus ir pavaduotojo pareigas skiria ministras. Visus asmenis, kurie neskiriami direktoriaus ar pavaduotojo pareigybes, ministras savo sakymu perveda direktoriaus inion ir direktorius savo sakymu paskiria viduje konkreias pareigas AOTD. Ministras asmenikai neatrenka moni, yra atrankos sistema. Daniausiai AOTD silo ministrui paskirti mog AOTD. Paprastai mogus, pareikdamas nor dirbti AOTD, jau turi turti leidim dirbti su slapta informacija. AOTD yra keletas pareigybi, kurioms nereikalaujama turti leidimo dirbti su slapta informacija. Nuo 2004 m. sigaliojus mintam ministro sakymui, AOTD priimami mons, tik turintys leidim dirbti su slapta informacija. 16. 2007 m. gegus 15 d. Komisijai liudijs J. Kaergius patvirtino, kad AOTD slapt informacij saugo vadovaudamasis Valstybs ir tarnybos paslapi statymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintomis taisyklmis, Europos Sjungos ir NATO teiss aktais bei kitais teiss aktais. 17. Komisijai liudijs . V.Stankeviiaus mano, kad reikjo tobulinti vis Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos struktr, skaitant AOTD, parengiant nuostatus ir kitus teiss aktus pagal vakarietikus standartus kiekvienam struktriniam padaliniui. 18. Komisijai liudijant A. Petruseviiui, jis buvo paklaustas: kokie ryiai jus jungia su J. Zajankausku, nuo kada js j pastate ir atsak: A manau, kad a j painau nuo sausio 13 d., jis ia buvo, Geleiniame vilke lankydavausi, a pas savanorius maiau, ten jis kaip tik susikr Karmlavoje Kaune pradia buvo Geleinio vilko. Ten j retkariais matydavo. Ir kadangi jis buvo savanori sjungos narys, tai suvaiavimuose, vairiuose renginiuose bendraudavome. Jis usidars mogus. Su juo ypatingai artimai nebuvo bendrauta, bet tai buvo savas mogus. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro ias ivadas: J. Zajankauskas AOTD pradjo dirbti 1997 m. spalio 20 d. atsivelgus jo praym perkelti i motorizuotos pstinink brigados Geleinis vilkas iam perklimui galimai turjo takos jo paintis su A. Petruseviiumi ir AOTD direktoriumi K. Mickeviiumi. Komisijos surinktais duomenimis J. Zajankauskas, dirbdamas AOTD, negavo informacijos apie J. Abromaviiaus ties aplinkybes, atskir SKAT kariki mait Kaune ir kitus tyrimo
klausimuose nurodytus rezonansinius vykius, iskyrus informacij gaut jo apklausos prokuratroje metu. J. Zajankauskas i darbo AOTD buvo atleistas 2006 m. vasario 15 d. atsivelgiant jo praym tai padaryta netrukus po to, kai jis buvo sulaikytas, tardomas prokuratroje ir nualintas nuo pareig AOTD. AOTD personalas atrenkamas, departamento veiklos teistumas, kontrol ir slaptos informacijos apsauga utikrinama vadovaujantis statymais ir kitais teiss aktais, atitinkaniais vakarietikus standartus. Paymtina, kad J. Zajankauskas AOTD pradjo dirbti 1997 m. Tuo metu dar nebuvo taisykli dl personalo atrinkimo tarnyb AOTD. Atsivelgdama 1 klausimo ivad, Komisija silo: 1. Lietuvos Respublikos Seimui kreiptis Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerij ir prayti nurodyti prieastis, kodl KAM prane Komisijai, kad informacijos apie J. Abromavii neturi. 2. Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministrui ir kariuomens vadui vertinti, ar generolas Arvydas Pocius savo elgesiu nepaemino Lietuvos kario (karininko) vardo. Komisija ivadas patvirtino 2007 m. spalio 15 d. posdyje. Balsavimo rezultatai: u - 8, prie - 0 , susilaikiusij 0.
Komisijos pirminink
Loreta Grauinien

Abromavičiaus Žūties Tyrimo Aplinkybės

Transféré par

Informations du document

Titre original

Copyright

Formats disponibles

Partager ce document

Partager ou intégrer le document

Options de partage

Avez-vous trouvé ce document utile ?

Ce contenu est-il inapproprié ?

Droits d'auteur :

Formats disponibles

Abromavičiaus Žūties Tyrimo Aplinkybės

Transféré par

Droits d'auteur :

Formats disponibles

Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. nutarimo Nr. Xpriedlis d.

Lietuvos Respublikos Seimas 1996-2000, Vilnius 1998, 125 psl. http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/seim96/partr2l.htm-2.htm

Vous aimerez peut-être aussi