Juozo Apuio gyvenimas ir kryba

Ikiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologins novels ir apysakos autorius

,,Graus buvo mano vaikysts metas. Labai sunkus, vargelio daug, bet graus. Vargas yra negerai, kai jis ypa didelis, kai prislegia mog ir fizikai, ir dvasikai. Taiau iki tam tikros ribos jis yra beveik btinas kiekvienam, kad mogus nesijaust galintis pasaul sau palenkti dievas. Lietuvos raytoj sjungos valdybos (nuo 1990 m.) narys, LR nacionalini literatros ir meno premij komiteto (nuo 1998 m.) narys. Nuo 1967 m. Lietuvos raytoj sjungos narys. Sovietiniais metais Juozo Apuio kryba vertinta prietaringai, nes neatitiko ideologini reikalavim: 1978 m. anuliuota jau paskirta Valstybin premija, kai kurie tekstai paskelbti tik perestroikos metais - 1989 m. Pagrindiniai kriniai Noveli knygos: Horizonte bga ernai" (1970), Sugrimas vakarjaniais laukais" (1977), Keleivio novels" (1985), Gegu ant nulusio bero (1986), Viekelyje dipai (2005). Apysakos: Tiltas per alp" (1980), Vargon balsas skalbykloje" (1989), Skruzdlynas Prsijoje (1989), Plnys" (1994). Romanas Smlynuose negalima sustoti (1996). Pagrindins temos Gimtasis kaimas - svarbiausias mogik vertybi centras. Atsisveikinimas su inykstania tkstantmete agrarine sankloda - tautos egzistavimo pagrindu. Lietuvi tautos likimas. Problemos Moralin - grio ir blogio konfliktas; Egzistencin problema; mogaus vert matuojama etinmis kategorijomis: meil artimam, gerumas, uuojauta, gailestis, moralin viesa, teisingumas, sin. Konfliktai Noveli tampos altinis konfliktas tarp mogikumo, dvasinio tyrumo ir niekybs, brutalumo. Taigi veikjas paprastai atsiduria ibandymo situacijoje. Mgstamiausias paros laikas Tai vakaras, pavakar, sutemos, prieblandos, saullydis. Tada mog aplanko nuovargis, melancholika nuotaika, susimstymas, padidja paslapties alsavimas, bties mslingumo pajautimas.

Modernizmo poymiai Apuio kryboje Tradicin kaimo gyvenimo ir paprasto mogaus tematik raytojas praturtina psichologine gelme, potekstje slypiniais filosofiniais apmstymais, humanistinmis nuostatomis, demokratini ideal teigimu. O dmesingumas vidiniam mogaus pasauliui yra esminis moderniosios literatros poymis Apuio prozos modernumo esm - jos poetikumas: lyrizmas, psichologinis jautrumas, vidini bsen apraymas, vaizdo metaforikumas, asociatyvios motyv jungtys. Raytojas objektyv epin pasakojim keiia dvasini mogaus igyvenim apraymu. Labai svarbu surasti ir suprasti potekst. Lyrikos paymiai Apuio kryboje Pasakotojas atvirai dsto istorijas, bet svarbiau ne pati istorija, o jos prasm ( vertikal, t.y. jausmai). Jauiamas graudumas dl nelaimingo mogaus. Ilgimasi dvasios jautrumo, teisybs. Apsakymuose dani klausimai: - ar girdime kit mog; - ar suprantame j; - ar pajgs jam padti, - ar suildome savo buvimu aplinkinius ir vis pasaul. Danai krinio centre yra ne vykis, o vykio aidai mogaus irdyje. Pasakotojas danai iri mog nustebs ir klausia, abejoja ir ujauia, visada yra pasirys patvirtinti, jog ne viskas taip paprasta ir aiku, kaip i paviriaus atrodo. Pasakojim rikiuoja ne tiek persona veiksmai, kiek paties autoriaus komentuojanti, prisimenanti, apmstanti intonacija, kuri keisiausiu bdu derina vaizdus, siekdama ireikti vidin spd, nuotaik, vaizduots polk. Tradicin lietuvi literatros tematika Atpastama tradicin lietuvi literatros tematika: tikrovikus kaimo gyvenimo ir buities vaizdus, etnografines detales, taip pat miesto kasdienyb, nesudtingas mogaus problemas, tipikus, niekuo neisiskirianius veikj charakterius. iame pasaulyje daug vargo, skriaudos, todl mog velgiama su uuojauta ir supratimu. Istorinis ir politinis kontekstas Lietuvos kaim griaunani jg - sovietins sistemos - anuomet nebuvo galima vardyti tiesiogiai, todl kontekst skaitytoj kreipia ypatinga uuomin kalba, vadinama ezopine. Raytojo kriniuose atsiranda sudting metafor, kurias kartais reikia tiesiog iifruoti. Pvz., apsakyme Praradim aidai" veikjo sapnuose ir vaizduotje pasirodantys mons baltais drabuiais ir ikeltomis rankomis yra nuoroda Senojo Testamento istorij apie yd tautos nelaisv Egipte, primenani okupuotos Lietuvos bsen. J apeigin laikysena ir keistas reikalavimas pakelti auktyn irdis yra dorovinis imperatyvas, kur autorius skiria savo meto valgesniam skaitytojui: taip kreipiamasi okupuot lietuvi taut, raginama sustiprinti tikjim ir sutelkti vali, nepasiduoti baimei, dvasiniam terorui. Iracionalios gelms klodas Autoriaus nuomone, pasaulis nyra bedugn, o i jos kylantis blogis ardo gyvenimo tvark, gniudo mogaus dvasi. is krinio klodas kartais gyja mitologini bruo, reikiamas archetipiniais vaizdiais, bet labiausiai jis atpastamas i veikj elgesio.

Apuio mogus jauia aplink save tvyranias neaikias jgas, pasaulis jam danai pasidaro keistas, neatpastamas, baugus. Todl veikjo spontanikas, nemotyvuotas elgesys kyla ne tiek i jo paties, kiek i pakrikusio pasaulio. Metafizinio blogio nuojauta suadina keistas mogaus bsenas, slopina jo veikl, kelia nerim, lides, graudul. iomis nuotaikomis reikiamas bejgikumas, kur mogus mgina veikti dvasios pastangomis. Veikjai Daniau kaimietis, reiau miestietis. Jautrios sielos, nepritampantys prie aplinkos, danai nesuprasti, nevertinti, net atstumti. Kartais vardijami skaitvardiais: pirmasis; vardiais- Vienas, Kitas. Tuo pabriamas dvasingumas, jautrumas, nepritapimas prie grubaus pasaulio, jo pragmatik santyki. Ne visada suinome veikjo ami, profesij, iorin portret ir panaias lyrinei novelei visai neesmines detales. Veikjai mgsta kamuotis dl savo gyvenimo prasms, perkratinti praeit, nerasti ramybs dl bties prasmingumo apskritai. Kodl? Tokia j prigimtis, o sins balsas reikalauja nuolat perkratyti save ir pasitikrinti, ar dorai, ar teisingai gyvenama. Svarbiausia j bsena- vidin, dvasin kova su blogiu. Erdv Aputis pasakoja kaitaliodamas laikus, erdves, subjektyvum ir objektyvum. Dl to pasakojimas labai akotas, paeista chronologija. Stiliaus bruoai Asociatyviniai ryiai. Uuominos ir detals. Motyvai (leitmotyvai). Metaforikumas. Lyrizmas.