R.

S P A L I S

GATVS

BERNIUKO

NUOTYKIAI
A p y s a k a j au n i mu i ir seni mui

TREMTIS

Autorius visas teises pasilaiko.

Ileido TREMTIES Leidykla 1952m. Korektra leidyklos revizija spaustuvs. Spauda ir riimas: Memminger Zeitung Verlagsdruckerei G. m. b. H., Memmingen, Schrannenplatz 6

MANO MYLIMAI M O TIN AI

STOVYKLA

Vos girdimai brakteljo tvora, ir berniukas, kaip elis, usikor jos virnje. Dar nelipo emyn, bet atsargiai dairsi tams sod, kuris dabar, mnuliui ulindus u debes, atrod slepis kakok pavoj. Vakar jis ymiai drsiau peroko tvor, bet inakt darsi nejauku: juk pereitos nakties ygis galjo bti pastebtas ir gyventoj budrumas suadintas. Tad dabar, temps akis, valgsi tamsoje. Ne, nieko, tyla giliausia, nei uns, nei mogaus. Tik vjas, vos ukliuds, suiureno sodo lapus, ir vl viskas u migo. Berniukas pasuko galv ir atidiai vilgter jo nam. Ir ten atrod ramu. Menkiausia viesa neidav budinio mogaus. Kakur toli mieste lai krodis imu pirm valand; pakils vjas nuiu reno lapais, nubrauk nuo sibrovlio kaktos plauk pluot, ir vl tyla. Berniukas basom kojom strikteljo emn ir at sargiai, itiess rankas, kad akos neikabint aki, pradjo slinkti kit sodo gal, kur jau noko ank styvosios braks. Sveikas, draugui, staiga prabilo balsas i ono. Berniukas, kaip elektros trenktas, virpteljo ir susigs lauk smgio. Bet, i karto nepajuts kie tos rankos, dirsteljo al. ia pat prie jo, atsirms viena ranka med, stovjo auktas jaunuolis. Nakties metu sode sunku 9

bt irti j taip lengvai jis susiliejo su visa aplinka, ir berniukas suprato, kad tyia jo lauk sugauti. Prieas nebuvo jam svetimas tai sodo eimininko snus. Studentu j mons vadino. Da nai i kampo sibrovlis godiai irjo jo grai auksu siuvint kepur. Kiek kart slapta jis geid, kad studentas j kur pamest, o jis, inoma, rast. Bet dabar kitos mintys kvarino galv pabgi mas; taiau tiek arti vienas antro stovjo, kad jau nuolis, tik jam pasijudinus, lengvai nutvert j u sprando. Spirsiu pilv, ov mintis, bet pri simin ess basas ir nesijudindamas lauk, o akys tik gaud prieo judesius. Igirds trakant, ijau pairti, kas ia vaikioja, tartum atsipraydamas prabilo stu dentas. I jo balso berniukas suprato, kad pagalio tuo tarpu netenka laukti, bet tai nenuramino jo. Prie ingai, temptai lauk kakokios klastos ir tyljo. Nesulaukdamas atsako, jaunuolis ts: Jei braki atjai, tai einam. Ir, lyg nor damas padrsinti berniuk, kuris stovjo nejudda mas, pam j u rankos, traukdamas su savim. is, jau pasidavs likimui, jo kiek spirdamasis, nes lau k kitoki braki. Ir koks buvo jo nustebimas, kai jaunuolis i tikrj stabteljo prie lysvi, paleido jo rank ir lenkdamasis pastebjo: I ito krato rink, ia geriausiai prinoku sios, ir, nelaukdamas atsako, pats atsargiai pra djo rankomis graibytis tarp lap, tarpais ddamas burn sulting, kvapi uog. 10

Berniukas stovjo sustings, nors buvo geriausias laikas bgti. Dabar tikrai nesugaut jo. Bet toji at sukta j nugara, tas pasitikjimas ir ramus balsas laik j tartum prikalt vietoje. Jam darsi nejauku, ir nesirydamas, nustebs, vis dar nesijudindamas, kako lauk. Jaunuolis vl dirsteljo j: Tavo vardas? Jonas. Tai ko iopsai, Jonai, rink. Berniukas ltai pasilenk ir tartum nesavom rankom pradjo iekoti uog. Tik atsargiai, kad ied nenuskintum. Ir vaikiok tarpais, nemindiok, daugiau uog tu rsim. Beje, tu vakar nakt buvai uogauti? pa klaus studentas, staiga visai arti palenks galv prie Jono. A, nekeldamas galvos atsak pastarasis. Maiau tavo bas koj pdas. Tu geriau die n ateik, tada alos nepadarysi, o nakt daug veltui sugadini. Tai iandien kaip faraonas*) saugoji, ir berniuko balse pasijuto pikta panieka. Oi, ne. Bet, matai, sutaisiau palapin ir, no rdamas patikrinti, ar viskas tvarkinga, nutauriau permiegoti, o kadangi iki iol kakodl nesmerkiau aki, tai lengvai igirdau tau sutratjus. Palapin? pakartojo isitiesdamas ber niukas. *) Policininko pravardiavimas. 11

 Jei nori, parodysiu, ir, nelaukdamas pri tarimo, pirmas pradjo spraustis tarp isiakojusi vaismedi prie nedidels keturkamps palapins. Jonas ir netempiamas atsek, smalsiai stebdamas balt namuk. Gal nori vid? pirmas rpliojo studen tas, isitiesdamas ant iuinio. Eik ia. Antr kart nereikjo kartoti, ir Jonas, slinks ant vis keturi, nedrsiai pritp kampe. Dar pokostas kvepia, gerai neidivusi, bet pastovs dien, ir bus galima stovyklauti. Stovyklauti? Taigi. Yra tokia tavo amiaus jaunimo orga nizacija. Jie vadinasi skautais ir kas metai vaiuoja dviem savaitm mikus, kur gyvena kaip tik to kiose palapinse, o mes, vyresnieji, esame j vadai. Berniukas, umirs vis nesmag nuotyk, dai rsi po palapin. Keistas diugus jausmas kuteno vis jo esyb. Jei jam dabar pasilyt pistolet, ar nauj dir jis niekad nemainyt it kukl palapins kamp. Skaitydamas nuotyki romanus, sekdamas ind n ygius, jis danai susidurdavo su odiu pala pin, bet niekad sapne nesapnavo, kad jam teks joje atsidurti; tai buvo lygiai tokia nerealyb, kaip pi nigai ar puikus okoladinis tortas, istatytas kepy klos lange. Jis dabar sutikt ilgai, vis ami, ia sdti, kad tik tas savininkas neivaryt jo, ir, nor damas tikti, pradjo raustis po kienes. Pagaliau, matyti, rads, itrauk ir, atsargiai itaiss, ities rank jaunuoliui. 12

 Imk. Papirosas. Studentas vos matomai ypteljo: Skautai nerko. Bobos. Kodl? Nerko. Hm, nevisai. tai jie nakties sargyb stovi. Du ar net vienas toks berniukas kaip tu. Mike di deli mediai, tamsu, peldos kauja, gal kur ir vil kas prabga, o aplinkui visi miega. Visi pasitiki sar gybiniu. O jis autuv turi? Ne, skautik lazd ir vilpuk. vilpia? Jei pavojus. O kai plikai upuola? Nra Lietuvoje toki, bet maa kas nakt gali mike atsitikti. Visada drsiau miegoti, kai kas budi. Peilius turit? Turim. Tomagaukus? Tik akoms kapoti. Montekristus turit? Ne. Patyljs berniukas vl paklaus: Mediojate? Ne. aidiam, ilsims, mokoms. Tai k valgote? Kiekvienas vaiuodamas stovykl sutaupo 13

apie 25 litus, o paskui artimesnieji kininkai atgabe na mums u tuos pinigus maisto. Stojo vl tyla. Berniukas daug ko nort pa klausti, daug kas jam buvo neaiku, bet nedrsda mas tik atsiduso. Mnuliui ilindus i po debes, ymiai paviesjo, ir studentas jau galjo irti svei. Teisyb, ir anksiau jis danai matydavo j lakstant gatve, bet niekad taip arti nesusidurdavo. Tamsiaplaukis, pa juods nuo sauls ar purvo, sudivs, nebepirmos jaunysts markiniai aidia vairiaspalvm, dabar tik juodom, dmm; kelnaits sitos ymiai dides niam berniukui ir tik per klaid patekusios ant sve timo kno. Kojose visa eil rand, ir pirtas storai perritas juodu skuduru, kurio spalva maai skyrsi nuo1koj spalvos. Pagailo studentui berniuko, ir netikta idja su vito galvoje. Nortum taip mike pastovyklauti? Palaipinje? inoma. Gera bt! Tai vaiuojam. Lygiai po savaits mano vie netas ikeliauja. Berniukas papurt galv. Ne. Kodl? Senis neleis. Koks senis? Senis, savo ruotu nustebs patvirtino Jonas. 14

 Gal tvelis? susiprato jaunuolis. Tas pats. Kodl neleis? Lit nra. Hm. Pairsim. Nieko dar inakt negaliu pasakyti, bet ryt turime skaut vad - skiltinink pasitarim. Jei mums kiek atlikt pinig, galsim tave, Jonai, paimti ir be t 25 lit. Jei tik nereikia lit, tai nors pragar. Gerai. Tai iki rytojaus. Vakare apie devint valand ateik i palapin, tik, inoma, ne per tvor, bet pro vartus ir palauk mans ia. O dabar einam. Jonas nenoromis ilindo i palapins ir, sekda mas student, prijo gatv, kur, atsisveikindamas savo netikt nakties svei, jaunuolis paklaus: Tau tveliai nieko nesako, kad taip ilgai naktimis utrunki? Jie neino. Neino? Vasar a ant aukto miegu. itaip? Tai labnakt, iki rytojaus, ura kins vartus, studentas, lyg skubdamas, tuojau i tirpo medi tamsumoje. Jonas kur laik stovjo nejuddamas. Taip vis kas netiktai ir savotikai nutiko, kad isiblaks jis negaljo susikaupti ir sugauti vykio prasms. Lig iol buvo prats tik prie dviej dalyk: pasisekimo arba lazd. Pasisekimo atveju jis, susikis rankas, mgdavo valandl vilpauti; lazd gavs, jis keik davosi, mindamas velnius ir kasydamas skaudam 15

viet. kart gyvenimas parod trei ieit, ir ber niukas tyljo. Nebegaldamas susigaudyti susidarkiusioje gy venimo bsenoje, jis pradioje pasikas vien, pas kui kit koj, nors jos kart visai neniejo. Jau azartikiau ir su reikalu patryn markinius prie pilvo ir, tartum ijudintas, ltai nuingsniavo ne grsta gatve savo palps link. Atrus uns lojimas paadino i slegiani mini. Velnias, dar sen paadins. Tylk, gyvate, sunabdjo ikls kumt. uo, pains sargo vaik, perjo tyk inktim. Berniukas i ono prislinko prie pat ems esan io praverto lango. I ten girdti knarkimas. Miega seniai. Rytuose jau m visti dangus, ir tamsumos vis labiau dasi, kai Jonas, pasieks palp, itrauk papiros ir, i po iuinio sumediojs degtuk, u trauk dm. Vliau, prijs prie stogo skyls, vilgsniu nusek sod, kur stovjo palapin.
* * *

Skardinis palps stogas, kaitintas sauls, nebe leido berniukui isimiegoti. Iprakaitavs, iovau damas iki skausmo, ikio galv kieman. Saul jau beveik siek paios virns. Tuias, gurgis pil vas vert lipti emyn, bet pirma atidiai apirjo savo laidykl, apvyniojo j skuduru ir, sikis ki enn, patapnojo i ono, kad neatkreipt save dmesio. Po paskutinio vykio, kai tvai turjo stiklinti jo laidykls imut lang, pasidar di 16

diausi jos prieai, ir jau dvi dingo krosnyje, tad dabar ta treija, geriausia, nenorjo rizikuoti. Belipdamas emyn, igirdo besibaranios motinos bals, bet visai nepaveiktas, koja stumteljo duris, ir slinko apytams, em, drgnom sienom kam bar. Tvas, kaip danai po linksmos nakties su bu teliu, tartum nusikaltlis, pasilenks sdjo prie bat siuvio rankiais apkrauto stalo ir, neturdamas dar bo, tyiom kraptsi tarp vini, lyg kako iekoda mas. Kitame kampe, tarp pajuodusi puod ir krep i, sukinjosi dar nesena moteris, lauydama^ sau sas akeles kurui. Pamaiusi slinkus vaik, nauja energija puol vyr: K gi, girtuokli, duosi itam? Gal irgi deg tine pavaiinsi? irk, vaikas vien oda ir kaulai. Grabui taupyk, girtuokli. Nesuspsi, kaid diova nusine vaik. Pieno nori, kiauini, o gal sviesto? Te visko, matai, tvas gerai udirba ir degtins nelaka. e, berniukui stumteljo puoduk vandens ir, ne beitverusi apmaudu, susmuko kampe pravirkdama. Tvas dar emiau palinko prie savo ranki, nedrsdamas net dirstelti on. Berniukas perdaug buvo prats prie toki scen, kad ypa paveikt j, tad, kritikai dirsteljs vandens puoduk, prijo prie spintels, kuri atidars pradjo iekoti duonos ar bulvi. Deja, kart apsiriko. Tuia, tik trupi niai ant laikratinio popieriaus, kuriuos tingiai m gino rankioti, kidamas burn. Drgnu nuo aar veidu moteris vl oko prie vyro, griebdama u peties. 17

 irk, irk, pyrag tavo 'vaikas valgo! irk. . . Tuo tarpu atsivr durys, ir jo moterik, susuktu ryuliu neina. Ko gi nuo pat ryto triukmauji, Vaitiene? Et, koks ten triukmas, paklaustoji tik numojo ranka, nusisukdma, kad vienia nepaste bt aar, ir, prijusi prie puod, pradjo kak valyti. Ar usiusi ia tok tarpel? kidama batus klaus atjusioji. Tik man reikia greit. Po va landos entas turi darb eiti. Batsiuvys apirjo batus, prakio pirt tar p, pamgino net kumt praspausti, bet kai tas ne pasidav, sunkiai pakraip galv ir paepsjo lpo mis, tartum sprsdamas sunkiausi udavin. Tu ia neepsk' skyl vienas juokas. Ga liau ir pati usiti. Geriau sakyk, kiek nori. Neusisi, ponia, nes ia reikalingas visas lo pas dti. Kaip jums, tai dykai. Litas, ponia. Litas?! Nuo kurio laiko toks brangininkas pasidarei? Argi nam nori statyti? 50 cent nori, taisyk, ne, tai kitam nuneiu, ir moteris vl pradjo sukti batus laikrat. ia, ponia, lop reikia dti ir tai minktos geros odos. Be to, pad reikia prikalti, mat, kaip iojasi. Darbo begals. Bet kaip jums 80 cent. 6 5 centai, ir tai per brangu. Nori imk, neturiu laiko, ir greit sakyk. K su jumis darysi, duokite. Klausyk, meistreli, atsisk, kai tik pataisysi, per vaik. Labai uimta, baltinius diovinu. Gerai? 18

 Atsisiu, ponia. Moterl iskubjo. Batsiuvys, patenkintas gavs darbo, pradjo taukti plaktuku. mona prie puo do mintyse jau skaiiavo, k galsianti u tuos cen tus nupirkti, tik berniukas rauksi, inodamas, kad jam teks gabenti batus, bet, prisimins ridik dar, kiek aprimo. Kelinta dabar valanda? paklaus. Gal smukl rengiesi, murmteljo motina, isnedama kieman kibir, kur, susitikusi kaimyn, pradjo dalytis dienos rpesiais. Jonas, neturdamas k veikti, siurbteljo vien kit gurkn vandens, bet, dar labiau suadins ape tit, dirsteljo, ar tvas greit baigs darb. Pastara sis, tartum pajuts snaus vilgsn, nukreip j galv. monos priekaitas kart netiktai giliai sueid jo ird. Tu, Jonuk, taip smarkiai nelakstyk, matai, sublogs. Berniukas nieko neatsak, tik, pastebjs prie dur kabant tvo vark, atsargiai, kad tas nepa stebt, apgraib kienes, iekodamas tabako. Deja, kiens buvo tuios. Kiek patyljs tvas praneko: Tu manai, a pragriau savo pinigus. Tikk, tik du litu, o daugiau kiti stat, ypa tas naujasis. Akulis. Ne todl neturim pinig, kad a geriu, mo tina perdeda, bet todl, kad darbo nra. Vieta ne tikusi. Neturtingi mons aplink, patys taisosi, o a neturiu vis ranki. Mat, kas. Kai nei batus, pasidairyk, gal kur rasi nuo rk. Velnikai rkyti traukia, atnek. 19

Prisimin vaikas, kad dar turi kiek ant aukto, bet nutar nesakyti prikibs paskui motina: i kur, kaip, k darai su tabaku; tai tik burbteljo: Paiekosiu. Paiekok, Jonuk, tai ir batai gatavi. jo motina. Jonuk, pirma tegu sumoka, kitaip neduok bat, tegu ia ateina aki svilinti. inau a j, tuoj ugiedos: kit kart, balandli, smulki neturiu. Bgdamas pro krautuv, paimk kilogram duonos ir pinig nepamesk. Geriau tada namie nesirodyk, pagrs motina. Palauk, dar kteljo, bet buvo per vlu. Vaikas jau dm gatve, o ten, jei ir girdjo, tai nebegro. Moteris tik subar vyr: Vaikas juodas kaip velnias, tur bt, jau m nes nesiprauss. Bent diru kartais nupraustum: irk, rops ant koj prads dygti. Tvas, vadi nas. Dieve, Dieve! Tuo tarpu berniukas, pilvo raginamas, bgo ne grstomis gatvmis, kur pagaliau, pasuks visai siaurut ukamp, atsidr prie tiksl, bet, pamats moter, diovinani baltinius, prisiglaud prie tvo ros, kad i jo nepastebt ir tik tada, kai itutinu si baltini krep, pasuko namus, berniukas slinko kieman. Strikteljo on dar pusn, kur aliavo gras svognai, salotai, ridikai. kart nukentjo ridikai, kurie vienas po kito pasislp didelje Jono kienje. Buvo pavojus ir svognams, bet tartum kulka i nam inr nedidelis uo, triukmingai puldamas sibrovl. 20

 Velnias, kartojo besigindamas nuo puo lanio uns. Kad kur uspringtum, gyvate! Tuo tarpu atidlino eiminink, nutvr un, bruko atgal nam, kur tas plydamasis lojo, ro dydamas savo narsum. Atneei? Taigi. Duok. Pinigus klok, tetule. Moterl usigavo: Ne i tavo gimins, snargly, duok greiiau. Berniukas atidav ir paslinko ingsn ali agrast krm. Nuo akylios savininks nedingo is pavojingas ygis, ir ji greit itrauk pinigin. Te 50 cent skaiiavo itiest Jonuko deln. Pradjo iekoti dar 15, bet, deja, kaip tyia, visi buvo po 20 cent. Nusiminusi patapnojo po vien kien, po kit, nors puikiai inojo, kad ten pinig nra. Grteljo galva namus, bet ar pa liksi tok galvaud kieme, per minut jis u lit ine. Balandli, gal po valandls ubgsi, m gino dar beviltikai lygtis. Balandlis pasikas pilv, vis laik stengdama sis stovti onu, kad moterj nepastebt jo isi ptusi kieni, ir staiga atsisdo prie agrast krmo. A palauksiu, teta, gali eiti pas kaimyn i mainyti. Paskutin viltis lugo, piktai atkio jam 20 cent. Te, irk, kad man atnetum gros. Btinai. Kaip Diev myliu atneiu. Tuo 21

jau, kartojo visomis jgomis slpdamas pasiten kinim. Moterl tik sunkiai atsiduso, nesijudindama akimis palydjo ieinant iki pat vart ir tuoj i leido un, kuris kaukdamas nusivijo berniuk. Gera kartais ir un turti, pagalvojo gr dama kambar, kur po minuts cypdamas ir oki ndamas jau tik ant trij koj atlubavo ir uva. Tuo tarpu didvyris, slpdamas pasitarnavusi laidykl, skubjo krautuv. Pakeliui pamat prie ais einant su papirosu dantyse graiai apsivilkus vyr. Ponas, kelinta valanda? Paklaustasis nustebs vilgterjo berniuk, bet pakreip savo kair rank: Be penki minui dvylika. Gal ponas papiros paskolinsite? Lazd, jei praytum, mielai duoiau tokiam, ir vyras nuingsniavo. Velnias! Jonas ikio lieuv, pasidair akmens, bet nerads, vl bgo toliau. Pagaliau krautuv. Pro lang pavelg vid. Tuia. Mgino atsargiai verti, kad nesuskambt varpeliai, bet kur tau:.tie sukl tok triukm, kad krautuvinink tuoj ikio galv, nesuspjus Jonukui ir apsidairyti. Duonos kilogram. Kol pardavja svr, berniukas akimis apmet vis krautuvs turt ir sustojo prie lango, kur gu ljo kiauiniai. Proga buvo gera. Gavs duonos, pa pra: 22

 U 5 centus iris*) . Kai tik pardavja nusisuko, aibo greitumu i ties rank ir kiauinis, vikriai vieno pirto stum teltas, atsidr rankovje, bet rankos jau nespjo atitraukti, nes moteris dirsteljo, taiau berniukas nevirpteljs jau rod pirtu saldainius: Kiek itas vienas? 10 cent. Velnias, brangu, nereikia. Ramiai su kiauiniu rankovje atitrauk rank, pam por iris ir sumokjs ijo. Gatvje vl sustabd por moni, patikrino valand, pagavo nuo ems kelet nuork ir su visais tais turtais atsidr prie nam, bet pirma, u lips anp aukto, paslp kiauin, ridikus ir tik paskui slinko tv rs. Kol motina tvark duon, atsargiai, kad ji ne pastebt, pakio tvui surinktas nuo ems bran genybes, kuris atsidkodamas draugikai patapnojo snui per galv. Tu jam kart liepk nusiprausti, pastebjo motina. Tai buvo tokia pavojinga vaikui tema, kad, griebs jam skirt duon, kaip vjas idm prie paslpt valgi. Nuramins alk, i savo aukto posto pairjo vien, kit pus, kur vienur pamat savo drau gus bespardanius kamuol, kitur darbininkus, ka sanius ulin, taiau kart nei vienas nei kitas dalykas nepatrauk jo. vilgterjo pro stogo skyl *) Irisas tam tikra ris saldaini. 23

sod, paskui saul. Velnikai ilgai ji iandien ne nusileidia, tartum usikabinusi stovi vienoje vietoje* Kad taip galt laidykle j paraginti! Pradjo splioti laik. Gal jau trys, o gal ir pen kios, gal moni laikrodiai blogai eina. Nusileido emyn, prijo prie sodo, kio galv vien kit tarp, bet tarp medi ir krm ne matyt nei studento, nei palapins. Ar sod nori? paklaus balsas i u nu garos. Berniukas aibo greitumu apsisuko. Prie j sto vjo naujasis tvo draugas, Akulis. Kaip jis galjo taip tyliai atsidurti greta, berniukas nesuprato, bet dabar tyldamas i padilb sek jo judesius. Nem go jis io mogaus. Gal persidav jam motinos nea pykanta, kuri vis piktai bambdavo, matydama j ateinant. Visad neblogai apsivilks, visad pinigin gas, bet kur jis dirbo ir kaip gyveno, berniukas ne inojo. Apirinji sod, Jonai, a? Taigi. Tu atrodai vikrus berniukas, bus dar i tavs nauda. Gali laipioti stogais? Galiu. Tu ir pro siaur langel galtum pralsti, toks jau liesas. Nesisuka tau auktai galva? Ne. irk tu man. e tau, im i kiens ir pakio riestain su saldainiu. Tai, sakai, nesisuka, a? Taigi. Rkai? 24

 Taigi. Matai, tikras vyras. Matau, kad ne boba. Na, pairsim, pairsim. Tik tavo motina labai bobika. Te papiros. Degtuk turi? Turiu. Na, gerai gerai. Tikras vyras. Nori pinig turti? Taigi. Pairsim, pairsim. Tai, sakai, pasti it nam, buvai viduje? parod ranka sode pa sislpus namuk. Ne. Pairsim, pairsim. Tvas namie? Norjo berniukas pameluoti, bet, pajuts ran koje dovanas, linkteljo galva. Na, tai iki.. . Kelinta valanda? Akulis isim didel auksin laikrod. Be dvideimt minui dvi. Jonas beviltikai vilgterjo saul, apsidair aplink, ar nematyti moni, ir kaip kat oko per tvor. Po akimirkos buvo jau kitoje pusje ir, slink damas paeme, atsidr prie palapins. Tuia. Ati daryta. Smaguriaudamas slinko. Kas jam gali k padaryti! Jam liepta ateiti devint valand. Jis lai krodio neturi, gal jau ir devynios. ia pat kviet iuinys. Kaip gera bt isities ti! Pamgino. Puiku. Akys savaime usimerk. Me diai ustojo sauls spirdulius: palapinje buvo v su, malonu. Lengvutis vjas tyliai liliavo lapais, ir berniukas nepajuto, kaip umigo. Slinko valan dos. Negirdjo, kaip j auk motina, negirdjo ne 25

toliese draug keliamo triukmo, ir tik jau isimie gojus prikl keistas tratjimas. Nesusigaudydamas pratryn akis. Saul jau buvo arti laidos, ir ilgiausi eliai raibino sod. Gal jau devynios? viltingai pagalvojo. Tik greta kakas bumbteljo. Kas tai galt bti? Atsargiai ikio i palapins galv, bet, nieko nepa stebjs, paslinko por ingsni garso pus. Vl kakas bumbteljo. Dar ingsnis, ir visk suprato. Anapus tvoros trys jo draugai: Arklys, Pumpa ir vokietukas Knopas pro tvoros tarpus kai iojo ant pagalio ilg viel, stengdamiesi numuti dar alius obuolius, kuriuos paskui traukdavo prie tvoros, kur jau pasiekdavo ranka. Jonas instinktyviai nutar ginti sodo nelieia myb, nes pajuto didel tarp, kuris iuo metu ski ria j nuo draug: jis pakviestas eimininko, o jie sibrovliai. O kas svetim lenda, t ir tvoja; jau toks gyvenimo statymas. Pradioje norjo uktelti, pasididiuoti drau gams ir geruoju sudrausti, jau net buvo pakils, bet susimsts vl pasislp tarp krm. O kas, jei j faraonu pramins! Tada nors gatvj nesirodyk. Vis neprilupsi, akmen neuteks, o vardas bus visai su gadintas. Tegu juos velniai, bet nubaidyti reikia, o tam puikiausiai tiks laidykl. Uslinko u tankes ni krm ir apsidair. Nors sodas, bet akmen uteko. Ikrapt vien, kit. Po to itrauk i ki ens rpestingai susukt pasididiavimo rank ir, djs akmenuk, paleido. Ranka staiga dingo, pasi girdo epsjimas, ptimas, bet po minuts pertrau kos, kurios metu trys poros aki pro tvoros plyius 26

atidiai tyrinjo sod, vl prasidjo: pirma pralin do viela, paskui pagalys ir pagaliau ranka. Vl virpteljo gumos paspirtas oras, minktas susid rimo garsas, trumpas aikteljimas, imesto i ran kos prietaiso pliumpteljimas, igsdint bas koj sukeltos dulks ir tyla. Jonui pagailo taip trumpai tesitsusios kovos. Kad taip nors valandl ilgiau! Bailiai, nusprend dairydamasis naujos pramogos. Pasilsjs organizmas reikalavo maisto ir nuotyki. Numuti obuoliai ia pat kviet, bet nuotykiui nebuvo vilties. Tik nusileidianios sau ls spindulys, atsimus nuo lango, taip akinaniai tvisteljo j Jon, kad tas net usimerk, ir staiga ovusi mintis nauja emocija suplak ird. Juk ia pat u sodo, per gatv, nemgiamo senio Knopo namas, kurio antro aukto langas taip ir vilioja be simaudydamas viesoje. Kas galt patikti, kad liks imutas i padoraus sodo puss. O kaip tyia da bar ten pabg vaikai stumdosi, keldami didiausi triukm. Kiekvienas gals patvirtinti, kad jo, Jo no, arba Pamidoro, kaip j draugai vadindavo, ne buvo. Tad drsiai darb! Jonas surado atitinkamo svorio akmen, kuris pajgt nugalti nema atstum, ir, gerai nutaiks, paleido. Po sekunds pasigirdo gerai pastamas a trus stiklo skambesys, mir vaik keliamas triuk mas, tuoj pakilo nerams balsai, ir prasidjo bgi mas. Kiekvienas spruko artimiausi gatv. Pro Jo n kaip kikiai pralk Kanopa su Knopu. Pasta rasis kaip ugnies bijojo stiprios savo tvo rankos, kuri danai pradioje aplupdavo, o paskui leisdavo 27

pasiteisinti. Taigi dabar toliau nuo nelaims, tegu kitas pirma patenka tvo nagus! Dar po valandls trinkteljo durys, ir prabilo piktas bosas, keikdamas visus pasaulio vaikus ir tvus, kurie nesugeba laiku atsegti diro. Ei, tu, staiga kak kreipsi Knopas, ar nematei, kas tvojo lang? Tik dabar i kampo usukau. E, Dinda Petras, pagalvojo berniukas, geisdamas, kad eimininkas jam ivanot kail, bet Knopas, matyt, nedrso vanoti devyniolikos met paauglio ir tik piktai suriaumojo: Kad a inoiau . . . Kas gi kitas, inoma, Pamidoras. Et, velnias, usigavo Jonas. Palauk tu man, ir plakania irdimi lauk Knopo spren dimo. Pamidoro ia nebuvo, bet gr Osvaldas, a jam, suinosiu . . . Jonas, tartum atliks savo pareig, ramiai slin ko palapin, kur, kramtydamas obuolius, visai i nyko tirtjanioje tamsoje.

28

O, stovykl, kas pamirs tavo siruojani puyn kvap, tavo saultas diaugsmu virpan ias dienasy tavo liliuojanius eerus, nekan ias vakarais, beskubanias tarp Lietuvos lygum /? tavo vakaro pasak su kritania de gania saule tarp aliuojanios jros, tavo auk su, sidabru, aksomu pintus kilimus, taz/o ir klyksm, jaunatvs nerpestingum ir pareig, /tf#o susikaupim ir dain, tavo nakties audroje ar fantastinio ibinto m nulio sviesoje bebudint sargybin! O, skaute, dainuok, dainuok savo pavasario dain, gerk stovyklos saul, liepsnojania ug nim kvpk tvyns tyli lauo giesm, o va karo sapnuos teks tavon irdin gimtins mielas kvapas ir laums numestas tavo tak iedas nusvies ruojania ugnim didi nuaust keli... Ankstyv ketvirtadienio ryt draugininkas, at sisveikins su tvais, skubiai segsi kuprin. Pati krino portfel, kur sudta visa draugovs rastin su sakym knyga, ir, vilgterjs laikrod, nutar y giuoti. eta valanda, metas. Kad tik Jonas nepra miegot, ir, dar kart visk permets akimis, i jo i nam. I u tvoros tuoj pakilo Jono galva. Jis taip pat 29

turjo alius markinius, trumpas kelnaites, kupri n, kuri jam atsiunt irg skiltis, bet buvo ap siavs tik batais be kojini. Draugininkas, trumpai kritikai apirjs j, patenkintas linkteljo. Duotas muilas ir grietas sakymas padjo. Berniukas buvo beveik varus, ir tik vietomis juodavo tartinas degimas. Atsisveikinai su tveliais? Berniukas nustebs pakl akis. Ne. Eik, a palauksiu, padkok, kad tave leido, paadk bti atsargus ir grk. Kai po minuts juodu skubdami trauk savo keliu, draugininkas dar sugavo u lango Jonuko tv veidus ir motinos kryi, palydint sn. Artjant susirinkimo viet, gimnazijos kie m, vis daniau mirguliavo skaut uniformos, vis didesnis brys rinkosi krv, o kieme jau pasitiko ir didelis triukmas. Draugininkas paauk Algi mant. Tau atiduodu Jon Vait. Globok j rpes tingai, o tu, Jonai, atidiai sek savo skiltinink, klausydamas jo nurodym. Nuo dabar tu priklau sai vilk skiliai, ir, draugikai pertrauks ran ka per plaukus, draugininkas paliko abu berniukus, kurie smalsiai suiuro vienas kit. Einam pas vilkus, pirmas nutrauk tyl Algimantas, ir atsimink: a esu tavo vadas, skiltininkas, tu tursi mans klausyti. Aiku? Taigi. Pradioje Jonas pasijuto visai nejaukiai tarp bu simj draug. Visi pastami, visi neka, gainio 30

jasi, klykia, o jis vienas. O kad ia bt Pumpa ar Arklys! Jis irgi parodyt, k sugeba. Staiga kakas paliet j. Prie stovjo auktas, su gairele rankoje, draugikai besiypss jaunuolis. Antpetyje guljo dvi pailgos alios juostels. Tu, Jonai, nuimk kuprin, spaus tau peius, ir, nelaukdamas atsakymo, padjo atsegti dir. Padk j i, kur guli visas js skilties tur tas, ir sek skiltinink. Nenusimink, jei dar esi vie nas, greit susidraugusi. ia yra puiki berniuk. Kstuti, aukia draugininkas, pamojo keli skautai. Jaunuolis, paliks Jon, nubgo pas drauginin k, kuris, skiltinink apsuptas, davinjo paskuti nius sakymus. Kieme vis daugiau pradjo rinktis skaut moti n, kurios susirpinusios atjo palydti tartum didel yg. Maina atvaiuoja! kteljo kakoks valgas, ir skautai, lyg laukt to enklo, oko prie savo daikt. Kilo smyis, triukmas, kur perrk vilpukas ir po to ramus draugininko balsas: Visi lieka savo vietose. Sakalai lipa sunk veim. Vaiuosit Param" maisto. Tuoj devyni berniukai oko vid ir po minuts dingo u kampo. Ei, tu, dr Algimantas pirtu usiir jus Jon, nek puodus prie vart; visus tuos, kurie ia u kampo stovi. Pradioje labai nepatiko sakymas, bet, kai jam padti pasiov dar vienas jo amiaus berniukas, 31

darbas pasidar malonesnis, nes pirm kart pasi juto trauktas bendr nuotaik. Kai puodai buvo jau suneti, vl cypteljo kakieno balsas: Grta! Maina sustojo prie vart, bet jau papilnjusi naujomis dmis. Nelipt, atgal! perspjo draugininkas be sigrdanius. Pirma puodai, vliau kuprins. Nekit ia, pamojo juodas energingas kio ministras". Palauk, sudauysi, kamp ant tos ds dk. Sakyta nelipti, stumteljo Riardas ka koki usikorusi galv atgal. Nekik kuprins, irk, samtis ilenda, su lauysi. Jonas irgi spaudsi tarp t kunkuliuojani gal v, degdamas nekantrumu, bet niekas nepadjo. Pirma tvarkingai sugul draugovs inventorius, v liau ant viraus sulipo kuprins, ir tik po to buvo leista skautams. Jonas nesidav pralenkiamas, vikriai oko sun kveim, stumteljo kakieno pavlavusi koj, ga vo smg i ono, kakas sekundei atsisdo jam ant sprando, bet, visomis jgomis persirits sunkvei mio krat, legteljo, neteks jg, ant kakieno kno. irk, kur lendi! aikteljo nukentjs skautas. Meka, ant kojos atsistojai, oi! Bet ia vl nauja banga pakeit padt, Jonas nosim baksteljo kakieno galv, bet tuoj kiek vienam susirado vieta. Tik motinos sek, ar nei 32

lks kuris i mainos. Draugininkas su Kstuiu bei Petru tebebuvo emje. Ar jau visi? Visi, visi. Skiltininkai, suskaiiuokite savo skilties skau tus. Ei, kur tas naujasis? dairydamasis pa klaus Algimantas. A ia. Algimantai, Algimantai, paimk kelionei svies tainius, graiai pasipuousi moteris atkio di diul ryul. Kad nenoriu. Imk, ir turi visus suvalgyti, vienas, pa br paskutin od. Visi, atsiliep vienas po kito skiltininkai. Ar patogiai sdit, neikrisk? teiravosi dar draugininkas, atidiai apeidamas sunkveim. Patogiai. Neikrisim. Gerai. Petrai, ssk prie oferio, rodysi keli, mudu su Kstuiu vir. Keliaujam. Maina i lengvo pajudjo. Rankos pakilo at sisveikinti. Antanas utrauk dain. Visas sunkveimis pa gavo, ir jie riedjo, pradioje ltai besisukindami tarp centro puonij gatvi, vliau, traukdami nuoalesnmis vietomis, vis didino greit, kol, vis labiau sismagindami, lenk vj, skubdami mi kus, i nuotykius. Besilaikydami vienas u kito, trauk dainas, kol draugininkas sudraud: Nedainuokit prie vj. Labiau susigkit, giliau. 33

Tuo tarpu pralk Kauno pastatai, ir jo bok tai pamau tirpo madami, susitraukdami, susi liedami horizonte ir tik Prisiklimo banyios kry ius, remdamas dang, ilgai nesidav pametamas i aki. onais jau dygo vienas kitas mikelis, vinguliavo prabgdami lauko keliai, tssi imtyti rugi kviei laukai, kur gulinjo saul, geltonai day dama aukso varpas. I ydini dmt piev brido palaima, kuri, sodriais kvapais pakilusi* sotino ap link. Vjas, kiaurai psdamas, degino akis, rov plau kus, pl gaireles; neleido kalbti. Pagaliau po daugelio kilometr kelions idygo puynai. Isuks i plento, sunkveimis ymiai l iau trauk miko keliais, tarp aliuojanios sienos, saman, nuklydusi emai ak, kurios brauk ke pures, sukeldamos juok. Mikas rods begalinis, susnds milinas, slpdamas dang, nesileisdamas sauls, odamas nenutrkstam dain. Taiau pasibaigia milinai mediai, atsidengia nuostabi mlyn, emai krenta didiulis slnis, ku rio viduriu rangosi plaioji Neris, per kuri keliamasi keltu. Vl keli kilometrai, pasisukimai, ir to lumoje suoia tarp akmen skubanti, nekanti ne rami ventoji. Dar kilometras kitas nesibaigianiais puynais, ir sunkveimis sustoja. Draugininkas pirmas oko emn. Atvaiavom. irgai, elniai, vilkai sunea maisto des numatyt stovyklos rajon. Sakalai nea palapines. 34

Aplink sunkveim pasidar tikras skruzdly nas. Jonas, sunkiai susivokdamas, plauk su visais, kak ne, dliojo ir greitu laiku nustebs pasteb jo, kad tik jis vienas apsivilks, o visi kiti ne pastebimai liko tikri laukinukai, kuri vienintelis drabuis trumpiks. Ilgai nelaukdamas, irgi nu met marknius, bet, vilgterjs kn, kuo grei iausia vl usivilko. Tai velnias, nusikeik dairydamasis. Negaldamas nusikratyti markini, kelnaites pakeit trumpikmis, kurias jam buvo padovano js draugininkas. Mike dygo atskiri namukai; pradioje nedr siai svyruodami, kelet kart lengvai keisdami krypt, lenkdamiesi ar vl isitiesdami, kol vienas kitas jau tvirtai atsistojo ant koj. Toliau, prie ventosios, pakilo pirmieji dmai. Ten pus sakal vir pavakarius. Atlk vienas irg. iaudai! Skiltininkai siunia po vien savo skaut, kuris prikim visai skiliai iuinius, paliep draugininkas. Jonas ligi iol labiau dairsi, negu dirbo. Viskas buvo nauja ir nepaprasta. Nejuiomis augo pagarba tiems vyrams, kurie visk ino ir moka. Jis mat juos nuolat skubanius, siuvanius vairiomis kryp timis su kastuvais, su kirviais; kiekvienas turjo tiksl, kiekvienas mokjo dirbti. Ten kartai tarsi sakalai, ten draugininkas su Kstuiu kak matavo, vliau su kirviais, irg lydimas, jo mik. Kitur kio ministras kas duob, vl elniai kal kakoki 35

lent, bet labiausia jam patiko sakal palapins, ku rios kilo labai greitai, stojo isirikiavusios, tiesios, tartum, prilipusios prie ems. Sakalai jau tvarksi viduje, temp iuinius, ddami juos ant plaios gu mos. Stukseno kirvukais, kalsi staliukus, dar kitus nematytus Jonui rengimus. Visi skubjo, pluo, tik tai jis nerado darbo. Jo skiltininkas, vis laik ka kur prauvs, tik retkariais pasirodydavo, pasi irdavo gulinias palapines, patampydavo vir ves ir vl dingdavo, kol kart, ilinds su nugentu medeliu, liep laikyti palapins kampus, taiau, pa kis medel po brezentu, papurt galv, pamurmjo ir vl mets, gro mik, i kur po pusvalandio atjo su kitu ilgesniu medeliu, ir darbas prasidjo i naujo. Kaip laikai! Suuko Jonui, matai krypsta. Pats laikyk, bamteljo Jonas, kuriam ne patiko Algimanto tonas ir ak krits nesugebji mas. Kirvis tu! O tu boba. Valand gausi. Tu pats valanda. Gerai, gerai, parodysiu, kas yra valanda. Laikyk, sakau tau. Bet palapin buvo tartum girta, veltui berniukai j temp, nordami ilyginti. Bus gerai, pagaliau nusprend Algiman tas. Bet kai pamgino tvirtinti prie ems, palapin pakibo ore per deln, ikilmingai plduriuodama. 36

 Tu, Algimantai, nukirsk ar daugiau ksk em, prabgdamas pastebjo Petras. Matai, kuolas per ilgas. Nukirskim, nusprend skiltininkas. Palauk, perdaug imi, gro Petras, duok man. Nelaukdamas greit sutrumpino med, kio j duobn ir, por kart visu savo svoriu pasuks, lie p versti emes. Dabar palygino vien antr bre zento on, sukal kelet pagaliuk, ir palapin lai ksi lyg priaugusi. Petro jau nebuvo, tik girdti jo balsas tarp sakal. Vilkai dabar temp antr palapin. Duob gilesn ikask, patar Jonas. Algimantas usigavo. Dar ia mane mokysi. Tylk, grinoriau. Tu pats grinorius. Valand nori gauti? Tu pats valanda. Algimantas pyks stvr Jon u markini ir mgino parversti ant ems, bet tas islyds, suspau ds kumius, jau stovjo pasiruos parodyti savo gabum. Kiti vilkai smalsiai suiuro. Na, gal nori? pirmas prabilo Jonas, vaiz dingai rodydamas kumt ir kidamas lieuv. O gal lauk nori i stovyklos, pelda? Tie odiai kaip altas duas sumaino Jono kart, bet jau nebuvo links trauktis, ir tik draugi ninko vilpukas, kvieis skiltininkus, ilygino pa dt. Pastatysit be mans palapin, o su tavim, 37

grinoriau, dar pairsim, ir Algimantas nu skubjo. Jonas dabar visai nebuvo links dirbti, bet, su sikis rankas, piktai vilpteljo, kai jo dmesys vl buvo nukreiptas: kaip akimis mesti, lygioje, vos maomis puelmis apaugusioje, miko aiktelje, didiu ratu isities, stovjo skaut namukai, o pa iame centre vyravo didioji tabo piramid. Vliavai stieb nea, atskrido i kakur auksmas, ir vis galvos pasisuko ton pusn. Kiek vienas troko, kad stovyklos vliava plevsuot vir miko medi, kad toliausiai j galima bt matyti, kad tapt kelrodis paklydusiam mike skautui. Keturiese j ne balt, nulupt, ir taip atsargiai, lyg stikl. Kstutis rod viet, matavo stiebo ilg, suko virnn kakok apskrit metalin ratel, o tuo tarpu du irgai kas stovyklos viduryje gili duob. vilpukas. Valgyti! Kiekvienas mets savo darb, oko prie puo duko, o ten, prie elni palapini, jau garavo mil inikas puodas kakavos, ir du sakalai vos vilko didiul pintin sumutini. Skiltimis, pamok Petras, nes danas m gino pirmas gauti davin. Sustojo tvarkingai, neskubanios grups, ir tik pakils dauom puodukus aukteli triukmas rod nekantrum. Pirmam buvo pilta drauginin kui, toliau sek skiltys, tik Jonas, nors pilvas seniai auk, kaip be galvos lakst po aiktel, iekodamas savosios kuprins, kurioje buvo puodukas. 38

 Ot, velnias, pldosi, su baime velgda mas majani eil, tikriausia, man nieko ne liks, ir vl ratu suko, vis nepataikydamas, neras damas. Ko gi tu ten lakstai? suuko Algimantas. Puoduko iekau. Plapinn meiau tavo kuprin, tur bt, ten puodukas. Neteko kartoti, ir Jonas mov palapinn, bet ne pastebjs j laikani virvi, visu ilgiu isities, i traukdamas por kuoliuk, ir dlto vienas palapi ns kampas tuojau, ikilmingai susmukdamas, paka bino nos. Skautai prapliupo juokais. Broliuk, neskubk, liks ir tau. Virvs ar stiprios? Ar jau namo vaiuoji, kad palapin griaudi? Jonas, sukands i skausmo dantis, nes koja bu vo kruvinai nuengta, parauds i gdos, mgino kelti palapins kamp, kai prijs draugininkas sa k eiti valgyti. Vliau sutvarkysi. Draugov lauk paskutiniojo. Atsargiai, neapversk puodo, sako kartas, burbteljo kakoks tamsiaakis skautukas. Malda, pakilo Petras. Po trumpos nuoirdios maldos stojo tyla, tik visi su didiausiu apetitu kirto duon, malindami alk. Jonui buvo tikra puota. Jis neprisimin, kur taip skaniai bt valgs: kvepianti baltinta kakava, tarp gerai pateptos duonos puikiausia dera. Suval gs apsidair, kad dar taip gabaliuk. Pintinje gu39

jo dar visa eil puikiausi sumutini, bet berniu kas nedrso prayti. Petras vl padjo. Kam apetitas tarnauja, gali imti po antr da vin. Akimirka, ir jau stovjo eil. Jonas nebuvo pas kutinis. Kada nurimo pirmasis alkis, vl prasidjo apti lusios kalbos, keldamos nuotaik. Kiekviena smulk mena sukeldavo juok. Kibo vienas prie kito o di, tyiojosi, erzinosi, bet be piktumo, tik dl energijos, diaugsmo pertekliaus. Net uspringo Jonas i baims, kai antr kart tas juodukas smailalieuvis vilgteljo j. Bet kart laimingai, ns vilgsnis nuslinko toliau, su stodamas prie Algimanto. Algimantli, ar paskolinsi savo kibir, kai mes budsim? Kad neatsiveiau kibiro. Tai kaip vadini t ind, i kurio geri? Sprogo juokas. eis samius jam mov ir tai dar nepilnas. Meluoji, ia ir du netelpa, atsikirto Algi mantas. Bet ar atsiginsi, kai visi upuola. Maniau, jis ima visai skiliai. Jam reikia atskir virtuv taisyti. Mokest pakelti. Pasitaisyti nori, nors ir dabar kaip balionas. Veltui Algimantas mgino isisukti vis labiau ir labiau jam kliuvo, kol dmesys kitur buvo nu kreiptas. 40

Petras, kaip buds skiltininkas, paragino vl, jau trei kart, paimti sviestaini. Jonas nebesikl, jautsi sotus, taiau atsirado keturi, kuriems dar buvo maa. Besoiai rykja, tyliai mirkteljo sdin tieji berniukai. Galima kelti? Praom, leido Petras. irgai, du palapini tvarkyti, du padti kio ministrui, kiti du su manim prie vliavos. Vilkai, prie palapini, paauk ir Algi mantas. Jonas mieliau bt liks prie stiebo, bet juto, kad turi klausyti. Tad dabar tais palapin, tvirtino kuokliukus, val emes, tvarksi ir, nusiirjs ki tus, lygino iuin, ties gum, kad nepraleist drg ms, bet tarpais neikents vilgterdavo aplink, kur k ilo vliavos stiebas, sek elnius, kurie su kir viais ir kastuvais nevisai patenkinti jo tankumyn link, mat, kai ereliai trauk aplink stovykl virv, bet vis labiau temo, vis didesni eliai gul em, ir saul labiau ritosi u mik, palikdama ilt prie tem. Draugininkas prijo prie Algimanto. Broli, nakt budi ereliai, jiems tekt pririnkti lauui ak. Tavo skiltis tvarksi tik apie savo pa lapines. Bk geras ir tuoj po vakariens su savo vy rais paruok lau, a nurodysiu viet. Po keli minui vl vilpukas. Baigt darbus, visi praustis. Po pusvalandio arbata, ir tuoj po jos lauas. Rytoj apsitvark kel sime vliav. 41

Subaltavo rankluosiai, ir draugov patrauk ventosios link. Keli jau suoko vanden, bet drau gininkas liep grti. Vietos dar neinomos, rytoj teksi itirti, tuomet bus leidiama ir maudytis. Jonas, naudodamasis tamsa, visa jga tryn savo onkaulius, net skaudo. Na, dabar bus galima ir be markini pasi rodyti, digavo ilgdamasis kitos dienos. Arbata neilgai truko, ir vilkai, pam kirvius, iskubjo mik ak, kuri neteko ilgai iekoti, nes tankus puynas sil daugyb sauso kuro. e jo aplinka nuo tempiam agar, kuri privilko didiausi krv, taiau Algimantas nepasitenkino: Kadagi reikia vaidinimams, gerai liepsnoja. Taiau netaip lengva kadag nukirsti: kietas me dis ipino kirvius nesiduodamas. Sunkiai prakaitavo vilkai, veldami psles, draskydamiesi j spyglius. Jonas, neturdamas patyrimo, pasirinko storiau si, beveik med iaugus kadag, kur dabar kapo jo isijuoss. Alpo rankos, rasojo kakta, kirvis, vir ts centneriu, slydo nebenulaikomas rank, laukda mas progos pataikyti koj, bet Jonas nesidav, protarpiais ilygindamas skaudani nugar. Pagal bon atjo ir kiti vilkai. Kadagys linko, plyo, bet vis laiksi. Tai grinorius, pyko Algimantas. Pa rinko, mat. Prie peiaus sdti, o ne mik va iuoti. O tau virtuvje po luota, atkirto Jonas. A tokio nepraustaburnio skiltyje nelaikysiu. Kat pagsdink, kuriai pel uodegon kando. 42

 A pakalbsiu su draugininku. Jonas nutilo tikrai nemalonu bt, bet tuo tarpu kadagys pasidav, ir, penkiese sukib, nu temp lauaviet. Bgam stovykl iliau apsivilkti, pa ragino Algimantas.. Atsidrs stovykloje, Jonas pasijuto nors mie go, bet nenordamas atsilikti, vl pasuko su kitais, taiau vienmarkinis, kaip ir buvs; tik Kstutis su laik j. Tu, Jonai, sualsi. Man nealta. Ne, taip negalima. Einam atgal, turi k il tesnio paimt. A neturiu. A duosiu. Neisiu. Eisi. Jonas sustojo abejodamas. Jis pats nesuprato tos jgos, kuri j vert klausyti, bet apsisuks nusek Kstut. Lauavedys pridjo degtuk, ir ugnis, okin dama sausomis akomis, viena akimirka virto di diule liepsna, raudonai nudaydama veidus. Bus graus oras, irk, kaip tiesiai kyla dmai, diaugsi skautai. Draugininkas ikl lazdel, visi nurimo. Pradedam ms stovyklos pirmj lau kiu . . . Tai, kas dabar prasidjo, visai iblak Jono mieg. Raketos, dainos, linksmieji lauo vaidinimai, taip viskas nauja, kad umirs, isiiojs, ipl 43

ts akis, pamiro ir laik ir viet. Ir ko ia nebta! Ir Afrikos beduinai, ir Amerikos indnai, ir senos bobuls, ir kurias senis, ir fotografas, ir daugyb kit. O tas kupranugaris, kupranugaris! Ir artistai vis kiti. Labiausia jam patiko juodukas, smailalieuvis. Arabu j pravardiuodavo. Leipo juokais skautai, kai jis apsiris skubjo pas daktar. Pagaliau ir Jonas buvo priverstas pasirodyti. Stal vaidino. J udeng anklode, pridjo ant jo vairiausi daikt, ir prasidjo linksmybs. Aplink juoksi, bet paiam stalui tiek skaudo nugara, kad neatlaikydamas kiek pasitais, bet taip nevykusiai, jog nusirito visi taisymai, ubaigdami vaidinim. Kilo didiausias triukmas ir katui audra, bet Algimantas didiai pyko po tragikai ubaigto pasi rodymo. Kirvis, tikras kirvis, net stalo suvaidinti ne moka, bambjo nusimins. Taiau Jonas, vis nauj spdi neamas, ma a tekreip dmesio, gaudydamas aplink. Pamau vadinimai baigsi, ir tik plauk gai vios lietuvikos dainos, plauk ir nyko ventosios pakrantse, kuri skubjo, niokt, gyva, links ma, kaip ir susirinkusieji. Apie pus vienuoliktos draugininkas dav enk l, po kurio visi, sustoj ratu, susim rankomis, pa lydjo prabgusi dien prasminga lauo malda. Lauas gso. Tyls susisup eliai slinko sto vykl. Tik nebylys sargybinis arst pelenus. Po deimties minui tyla, perspjo drau gininkas. 44

Nakties tamsoje suibo ir tuoj mir viena kita lemput, kitur palapinje suspinkso vakuts, ratu nuviet stovykl sargybinio proektorius, ir vl vilpukas. Tyla! Stovykla apmir, kalbta tik panabdomis. Jonas, virpdamas dl nuovargio ir spdi, tamsoje taissi gulti. Kitoje palapins pusje tvarksi kitas skautukas, kuris vis laik kapstsi, kol nei kents paklaus: Turi vak? Ne. Ts, ko taip auki. Panabdomis ar negali atsakyti? ia tau stovykla, niekas neglosto. Tuo jau valand priteps. Koki valand? Nakt sargyb, valand be eils. Gali duoti nors ir dabar. Palauk, nesijaudink, pamatysi, dar pasto vsi, o jei umigsi amen. Ine vis ms stovyk l ir tave pat, pirma gerai suri. Kas ine? Prieai. Kokie prieai? Kas nors. Pastovsi pamatysi. Palapinn blyksteljo stipri viesa. O ia kas? Sargybinio proektorius. Igirdo, kad kal bam. Tai ir a gausiu? Gausi. O kas iandien stovi? 45

 Rodos, elniai, neinau. O kada man reiks? Neinau, gal ryt, poryt. O k daugiau sargybinis turi? Lazd. O revolver? Neturi. Sako, tik draugininkas laiko pasl ps. Montekristo irgi ne? Pamgink atsiveti. Ivarys i stovyklos. Bet labnakt, miegokim. Staiga tamsoje kakas kio galv. Ar jau miegat? Ne, kas ia? Ts, tyliau, tai a. Algimantas. Rytoj kai tik vilpukas, tuoj ast i lov ir rikiuojams prie savo palapines. Mes turim laimti stovyklos kon kurs. Gerai. Geros nakties. Geros. Koks ia konku, kaip jis ia sak? Supranti, visi nori bti pirmieji. Ir mes ly giai norime bti pirmieji, supranti? Suprantu. A visad pirmas, ir tave prikelsiu, bet miego kime. Abu nutilo. Nors Jonas buvo labai nuvargs, taiau akys nesimerk. Krutjo ir kaimynas. Ei, miegi? panabdomis paklaus pasta rasis. Ne. 46

 Islinko paklod. Gal inai kur? Neinau. iaudai duria, ir vl pradjo aplink grai bytis. Kvepjo ol, toli iurleno ventoji, o me diai, paslaptinga ir stipri gyvyb plazdeno ia pat u palapins, net nejauku darsi. Jonas, vis labiau sitempdamas, klaussi. irdis tankiai plak. Tai ne buvo vien baims jausmas, bet kakokio naujo vi liojanio graaus gyvenimo pajutimas. Kakokie dar neryks norai, kakokios svajos kilo, pynsi galvoje, tartum ta kilni didinga gamta jau gul vai ko krtin, iebdama naujam gyvenimui. Slinko minuts, o jis vis dar budjo, plaiai at merks akis. Trata ltanios akels tai sargybinis tyliai slenka. Bet kas tai? I ono irgi kakas lo: gal pavojus, gal kas piktas tykoja? temptai kelia gal v, klausosi. Vl trata. Gal sargybiniui praneti? Tikrai juda. Sulaiks kvap, atsisda. Artja sargybinis, praeina. Gal jam suukti? I upakalio prieas gali j nutverti. Bet jau ramu, vl kitur trata. Kas tai galt bti? Pakyla stiprus v jas, mirta visi garsai. iaudas smarkiai dr. Kaip jis galjo ia ilsti? Vl draugas vartosi, kako ie ko. Kuprin islenka i po pagalvs, galva nusmun ka. Et, kaip sunku pataisyti! Virsta ant ono. Ne gerai prikimtas iuinys. tai koks viduryje kalnas, o ties kojomis didiausia duob. Vl trata prie pat palapins. Suimba proektorius. Jonas kelia gal v pavojus. Kakas rplioja per krtin. iumpa. Kak sutratina, bet tai ne naminis, toks 47

didelis. Gal nuodingas dingteli mintis. Viena ko ja ilenda ir palieia em. Baisu, gal ten kokia gy vat liauia. traukia koj. Veriasi ant kito ono. Kakas aukia. Ne, vl tyla. O kaip oia mikas! Koks nelygus iuinys! Vl kakas ropoja. Merkiasi akys. Sunkveimiu lekiama stovykl. Kyla vidu ryje stovyklos vliavos stiebas. Koks jis sunkus! Jo nas visomis jgomis j kelia, bet negali pajudinti. Lauas liepsnoja, ten Algimantas jam ranka moja. Ne, tai ne Algimantas, tai Dinda ir Akulis greta. O kaip jie piktai iri, kokie grass lenkiasi j vedai. .. Skiltininkui pasakysiu, aukia per mieg kaimynas. Jonas pabunda lyg nemiegojs. Kakas nabda naktyje. Lygiai pirm valand penkiolika minui pakelsi Juoz. Miega tai anoje palapinje. Pirmas i deins. Merkiasi akys. Teka up. Jonas nori maudytis jis toks nevarus, bet visur pilna skaut. Jie tartum spja jo mint: visi j seka, negali jis nuo j pabgti, visi mato jo juodum, pradeda rodyti pirtais . . . altoka. Veriasi, vl nuslysta emn. Koks ne lygus iuinys! Keliasi, dauo j kumtimis, lygina. Atrodo, sustojo laikas, nesibaigianti naktis. Usns ta. Kai po valandls apsidairo jau viesiau, brkta. Pieno spalva plaukioja palapinje. Nuo vargis nugali spdius, kietai merkiasi akys, pab ga sapnai. Umiega. Kylanios sauls spinduliai, padeg pu vir nes, pamau leidiasi emyn, siekdami palapin. Su 48

ils oras nebegali nutraukti saldaus miego, kuris vis labiau spaudia vokus, ir nuspirta antklod glau diasi ems. Naujas, auktu tonu, kyrus dzgimas be poilsio suka apie galv, ausis, palikdamas atr skausm. Jonas niurzgia,* nesmoningai atplia akis, ie kodamas t zvimbiani lktuv, kur laik veltui gindamasis ranka. Nugaltas, rankluosiu susuka galv, po to kietai giliai umiega. Saul vis kyla, traukiasi ilgi pu eliai. Skar dus vilpukas sprogdina ryto tyl. Suia stovykla, klyksmas, auksmas ir tarp jo pirmosios susitvar kiusios skilties kis: I hi hi hi ai, Mes ia, irgai! Viena po kitos pasisveikina skiltys. Jonas at merkia vien ak, paskui kit, staiga atsisds vilg teri savo kaimyn, kurs ramiausiai puia. Nor damas pasitikrinti, smarkiai j purto u pei: Visi jau aukia, ar mums irgi keltis? Kas, kur? gailiai klausia berniukas, steng damasis pabusti, stovykloje choru jau aukia yisos skiltys: Vilkai, laukiam, vilkai, laukiam! Greiiau lauk, oko lyg nudegintas ber niukas, traukdamas kartu Jon. Du kirviai jau isirito, dar du lenda, tik koto dar trksta, su besijuokdamos skiltys. Kotas! Kotas! Kotas! Pagaliau ilindo ir Algimantas, palydtas gau sing pastab. 49

 Skiltys, paskui mane bgte, suuko drau gininkas, vesdamas praustis. altas vanduo ritosi, okinjo per akmenis, pik tai niokdamas, putodamas, grasus savo eiasde imt metr platuma. Tik vienas kitas entuziastas drsiai pasinerdavo, mgindamas dugn, iaip kiti pasitenkino tvarkydamiesi prie pat kranto, muilindami veidus, valy dami dantis. Jonas, ryto drebulio kreiamas, kio pirt van denin ir, nemaloniai nustebintas, eng ingsn at gal, pasirys prausimsi atidti piet metui, kai, pasuks galv, susidr su Arabu. Vanduo lapias? nekaltai paklaus pasta rasis. * O tau kas rpi? sumis burbteljo Jonas. Man nieko, tik gaila tavo pirto, kur buvai kis vandenin. Nabaglis, vienas bus baltas tarp devyni juoduk. irkit, drsus vyras, pirt vandenin buvo kis! Kur tas didvyris? Bijodamas susilaukti daugiau pagyrim, Jonas, lyg nesuprasdamas, tik patrauk peiais ir visu sa vo ilgiu pliumteljo vanden. Nudegintas alio, isprogusiom akim, lygiai greit gro krant iau ddamas, purkdamas, besitrindamas. Gerai plaukia, nuts ramiai Arabas. Jam ventj perplaukti kaip bulv nu lupti. Smarkus. Sportininkas. 50

 Bgikas. Kai kas veja . . . I svetimo sodo. Panaus savo skiltinink. Kur tas balionas? Tarp juoko staiga kalba nusuko kitur, ir Jonas, susimais su kitais, umirtas, ildamas bgo atgal stovykl, kur Algimantas liep tempti laukan iu inius. Kur tempi stovyklos vidur, tai kopsto galva. Tu savo pairk, balione, nemandagiai atkirto Jonas. U stovyklos tempk ir neiuklink, grinoriau. O tu kas? Nutilsi man! Jau norjo berniukas ir smarkesn od pakloti, kai, viena akimi pastebjs netoliese stebint draugi nink, nuiuvo ir nebesiginydamas nutemp iu in nurodyton vieton. Tu greiiau tvarkykis, vliav u poros mi nui kelsime, prabgdamas met Antanas. Batus valykit, sklido i elni palapins skiltininko balsas. Pataisyk kaklarait upakalyje, plauk i kitur. Budiniam skiltininkui suvilpus, draugov su stojo skiltimis, tvarkingai isipuousi. Kilo vliava, skambjo ventosios slnyje himnas, vosi kepurs maldai. Pirmieji stovyklos sakymai, draugininko pastabos. 51

Lyg sapne tekjo Jonui ikilms, tokios spal vingos, tokios neprastos, bet vykiai taip greit su kosi, kad nespjos susimstyti, pagalvoti, tik visa kol kas krov pasmonn, turtindamasis spdiais. Po pusryi Algimantas surinko savo skilt. Iki puss dvyliktos turime skilties laik, rei kia k nors prie palapins padaryti. Sakalai, atrodo, fotelius daro, gal ir mes kok vien, patar Jono palapins draugas. Foteliai? Kam mums foteliai, mes geriau achmat stal. Ms skiltyje niekas nemoka loti. A moku. Negi vienas loi? Kol mes stal ar fotelius darysime, gal rei kt pirma palapines aptvarkyti lktms, ba tams, rankluosiams vietas rengti, patar paskiltininkis. Algimantas atsistojo. Algi, atnek plon vyteli, o tu, nurod Jon, griovius aplink palapin apkask. Jonui geriau patikt mikan eiti, bet kart neprietaravo, tik, vaizdingai nusispiovs, nujo kastuvo iekoti. Taiau, lyg tyia, visi stovyklos skautai, matyt, rengsi kasti duobes. Deimt kastu v net kaisdami lindo em. Apie j gavim ar paskolinim ir kalbos nebuvo. Kakoks ilgaplaukis ilgalieuvis paklaustas tiesiai patar: O tu samt nugriebk kur didesn. Savo skiltininko aukt paimk, pridjo tempdamas virves Arabas. 52

Jonas, i pratimo pasikass pilv, padrasks gal v, ilgai sek elnius, kurie rio stovyklai vartus. Net kur laik padjo laikyti miet, bet, pastebjs usiiopsojus darom skelbim lent skautuk, paliko vartus ir neklausdamas tyliai pasiskolino nu mest kastuv. Atsidrs prie savo palapins, pasispiauds rankas, kibo darb. Tuo tarpu neteks kastuvo lakst ratu, iekodamas jo. Tikriausiai mano, tu neturjai, okosi prie Jono. Atiduok. Matai, atsirado, gal dar kelni priedo pa reikalausi. Atiduok, sakau. . . Sakyk, jei sveikat eina. A tau. . . Ne tu man, bet a tau kail ipersiu, jei dar viesi nosimi. A skiltininkui pasakysiu. Savo katinui irgi nepamirk papasakoti, kai gri, tave panaus. eistas berniukas atgabeno Riard, kuris tuoj okosi kartai: Tu pamei i jo? K pamiau? Kastuv. Imsiu, mat, nuo pat ryto ms palapinje guljo. Maiau kaip toks su akiniais pam ir mi k nuskubjo. Ar tik ne Vincas, suabejojo skiltininkas. Jis ir bus, pritar skautukas, pra ma ne, a ir pamirau. 53

Liks vienas, Jonas ramiai pradjo badyti em, versdamas j ant palapins, bet greitai suabejojo sa vo darbo vaisiais, nes irg ikastas griovelis visai kitaip atrod. Sustojo dirbs, iekodamas patarimo, bet tuo pat metu lik vilkai atgabeno vyteli. K dabar darysime? Kur Algimantas? Ir be jo apsieisime. Taiau niekas nesiskubino dirbti, ir nejuiomis skiltis isibarst, palikdama krvas suverst emi, ak, droini. Apie vienuolikt valand atplujo ir Algiman tas, suprakaitavs, apdulkjs, ryul nedamas, net nepasiirjs aplink, lindo palapin tvarkyti pir kini, kuri padedamas tikjosi rengti radijo apa rat. Naujien suuodusi susirado ir daugiau mg j, kuri tarpe smalsusis Jonas veltui kio galv, mgindamas pamatyti ir suprasti, bet Algimanto mtomi odiai buvo jam perdaug- gudrs. Kintamasis kondensatorius maos talpos, j atsiveiau i nam. Neinau, kaip ia ieis. Antena irgi gali bti per trumpa; inot, kaimo kooperatyvas, argi turi ger preki! Vos gavau, bet blogiausia kristalas nevarus. Reikia benzino kur paiekoti. Kalbdamas jung, karp, rodydamas tok ino jim, kad net Jonas pradjo stebtis, nes jam iki iol rodsi, kad Algimantas kvailesnis ir u jo drau g Pump. Taiau aparato neteko imginti, nes atjo mau dymosi laikas, o po jo ir patikrinimas. Dabar tik pabudo Algimantas, lakstydamas apie palapines, aukdamas saviesiems. 54

 Greiiau, liko trys minuts iki patikrinimo. Tikras jovalas pas mus. Slpkite visk, kad kojins nesimtyt, iukles rinkite i rajono, pats pra kaituodamas, okinjo nuo vienos prie kitos palapi ns, taiau buvo per vlu. vilpukas. Isirikiavo tvarkingos skiltys, lauk damos vertinimo. Draugininkas, padjjo budinio skiltininko lydimas, ltai jo per skiltis, atidiai i rdamas kekvien. Pagaliau sustojo prie vilk. Palapns netemptos, net keturi kuoleliai ne kalti. Popieriui ia ne vieta, pasilenk keldamas. Muil laikot prie bat. N vieno skautiko ren gimo nebaigt. Rytoj mes. . . Rytoj kiti udaviniai. K gi iandien dart? Draugininkas pakl iuin. O gi ia kas? I po iuinio gdingai kyojo kojins. Kas ia miega? Jonas. Argi ia vieta, Jonai? Argi tavs neperspjo? Maiau skiltininkas po savuoju pakio. A? Argi a? paraudo Algimantas, piktai mesdamas vilgsn. Draugininkas, lyg negirddamas, toliau nurodi njo, tais, kol, apjs vis rajon, kur laik*tarsi su padjju bei budiniu skiltininku. Dmesio, ios dienos apirjimo duomenys. Pirma vieta irgai, antra sakalai, tre ia elniai, ketvirta ereliai ir paskutin. . . Vilkai! choru suuko draugov. 55

Algimantas, atlaiks penkt viet, susidur su Jonu. Per tave, tu, grinoriau. Pats parodei, kur slpti. Tylk. Patyljau a vienam, tai ir dabar su patinu sia nosimi vaikioja. Su skiltininku kalbi! Kuris po katino padu telpa. Trenksiu, tai rodysiu! Lieuvis per minktas, musms gaudyti te tinka. Ne lieuviu trenksiu. .. Sijonu, tur bt, kur namuose palikai. Algimantas pasitrauk ingsn atgal. Gerai, pairsim. Su padaua nesimuiu, ta iau tokio laikyti nenoriu. Pairsim k drauginin kas pasakys, ir nusisuks iupo lkt, skubda mas stalo link, kur jau ne garuojani piet puo dus. Toki piet seniai Jonas neturjo. nervs go diai trauk spirgint laini ir garuojani tirt bari kvap. Tyiomis skubjo valgyti, velgda mas, ar nra lenkiamas, kad antr kart tekt pa kartoti, taiau nuotaika buvo sudrumsta. Neabejojo, kad Algimantas sksis. Dabar gailjosi savo odi, bet l&iku negaljo susilaikyti, kakas j tartum stumte stm. K padarysi, gera bt su Algimantu pasikumiuoti; persiristi pavojinga ymiai vyres nis, be to, sunkus, vien savo svoriu sutriukint. Bok sas kas kita: davei pilv kart, ir baigta. Viena akimi dirsteljo Algimanto pus, kurs, 56

pasilenks ties draugininku, kak snabdjosi. Ma t, Kstutis staiga pasuko j galv, bet atnetas braki kompotas ilygino nuotaik. oko prie puo do vienas pirmj, nors Algimantas j aplenk. Po piet dvi valandos tylos, kad n garso. Kas nori ilsisi, kas nori ivyksta, bet stovykloje ir u jos rib turi bti mirties tyla, prane buds skiltininkas. Neaikus ilgesys pakuteno Jono krtin, kai po du, po tris su antklodmis slinko skautai poilsio. Kai kurie su mekermis skubjo vejoti. Et, kad ia bt Arklys, Pumpa, Kanopa ar Knopas paradyt jis esantiesiems, o jau Algi manto tai tik kauleliai belikt. Atsiduso, pajusda mas nuobodul, tegu juos velniai, tegu varo i sto vyklos. Neramiai pradjo dairytis aplink, bet ar ia rasi! Ne, nerko itie bobos; draugininkas, kad ir didelis, studentas, irgi toks pat mm. Ne, netin ka jam i kompanija. Veltui peilius prie ono neio jas. Valgis, inoma, geras, ir alkio nejauia, bet va sara ir gatvje neprasi, darai aplink, o svognai ir ridikai savaime praosi. Obuoliai dar silpni, may iai, bet valgyti galima. Veltui bobos gsdina cho lera. Kiek jis save prisimena, visad tuo laiku leng vino vaismedi akas, bet niekad nesusirgo. Aiku, meluoja mons. Vis dien tarp il prabuvo, ir n vieno smar kesnio odio! Tartum aplink vien tik bailiai. Por kart parod savo vyrikum, mgindamas nuste binti, tai taip ir ilakst. Ne, menki berniukai, ne jam. Laikas bt ir namus spausti, bet palapi n! Gaila palikti. Teisyb, iuinys jau labai silp 57

nas, ir margis kieme geresn turi, maiau pakalni. Reiks ilyginti. Sargyba teks eiti, ir proektori duos! Hm, kad taip j pametus saugioje vietoje, kad niekas nerast. Prie jo dar pora fink*) tekt pri dti. Jau labai ger Petras turi, na, ir t aparat, kur Algimantas taiso: net ir dabar jis sdi prie jo kraptydamasis. Gal taip prieiti ir pairti, bet ne, palauk tu man, paminsi Pamidor! Kerto slegiamas, akimis apmet aplink, ieko damas tinkamos vietos turtui slpti. Visai vasarai jam utekt. Atsikl, pajjo ups link; bet be judesio, nuo sustingusios sauls spinduli smlis buvo tiek kai ts, kad svilino padus, ir Jonas aptings palindo po puait isitiesdamas. Umerk akis, pro vokus dar kur laik sek plaukianius retus dabesis, kur lai k matavo mlyn, usimerk, ir . . . vilpukas! Kas ia? Negi dvi valandos prabgo? Rodos, vos akis sudjo. Dairsi netikdamas, bet gerokai pa kryps dangaus ibintas buvo tikrasis kito miego liudininkas. Ilgoje eilje paskui drauginink berniukai suko plai vidury miko esani aiktel. Sviedinys. Jonas tikjosi visus nustebinti, juk tai jo ir jo draug kasdieninis sportas. Tad spard, lakst, m gindamas su sviediniu didiausi plot apibgti, bet ir kiti neatsiliko, o prie Antano ir prieiti nemano ma buvo. Pastarasis visikai j nukamavo, tad nu tar jam kojon spirti, bet mginimas nelaimingai pasibaig, nes, Antanui paokus, tik sau gerokai *) Finka suomikas mediotoj peilis. 58

blauzd ugavo, ikrisdamas penkioms minutms i aidimo. Keista, berniukai net nepastebjo, kad jo nra, o jis tuo tarpu geriausias savo gatvs aidjas. Nei Arklys, nei Pumpa su juo nesusilygina. Negi itie geresni u j. Hm, i tikrj, tartum plaui ne reikt, o Antanas kaip vjas po aikt. Kstutis ir gi geras, smg turi, tik ne toks greitas, Petras silp nesnis, Riardas spardo, bet daniausiai per ol, o kartais ir koj draugui. Silpnas, visikai silpnas. Arabas kas kita, veda kamuol, lyg bt prie kojos prilips. Jurgis taip pat geras tiksliai pakia draugams; be to, pastabus, mato, kur kas dengia mas. A, tai ir Algimantas. Spardo, ir dar kaip, bet vis or. Puiki proga jam koj pakaustyti! Deja, jis toje paioje pusje, bet reikia mginti susigr dimo metu... Jonas, dar kiek lubuodamas, nusitemp aik tel, taiau nespjs vykdyti savo sumanymo, tu rjo grti, nes pasibaig sporto aidimams skirta sis laikas.
* * *

Per pavakarius palapins draugas mok Jon: Tuoj mik aidimas, ilgas kojines usi mauk. K aisime? Matysi, tik nepaklysk. Mikai, inai, ia di deli. Pernai kai vienas paklydo, tai tik u dviej dien atplauk garlaiviu. Rankoves irgi nuleisk, pu ys drasko. Greitas esi? Vjas, greiiausias ms gatvje. Kanopa su 59

Arkliu nieko man nepadaro nepaveja, apstatau per gabal. Kas, Arklys? Taigi, o jau Knopas n i tolo, pilvas per sunkus. Kas tas Arklys? Draugas. Tikras arklys, a r. . . Ne, mes taip vadiname, didesnis u kitus, su pranti? Suprantu, o kaip tikras jo vardas? Tikras. . . neinau, jau vis laik jis Arklys. Kaip, Jonai, tau patinka stovyklauti? pa klaus Kstutis su pieno puoduku rankoje, sdda mas greta. Nieko. Nenuobodu? Ne. Gerai miegojai? Gerai. Maiau, greitas esi, bet bk atsargus miko aidim metu, neprats aklai nesivyk, ypa senesniame mike. Prie bganio braukiamos akos pa prastai didele jga grta atgal, grasydamos vejan iam ikabinti akis, taigi bk atsargus. Turi ilgas kojines? Turiu. Na, tai iki, pasisekimo. Gal susitiksime, prie ai arba biiuliai bsime. kart skiltimis trauk penkiolika minui u stovyklos rib. I abiej takelio pusi trauksi ne 60

permatoma puaii siena. Miko aiktelje, suso dins skautus, draugininkas pradjo aikinti ai dim: Siauras takelis skiria i abiej pusi bent po tris kilometrus nutsusi jaunut puyn, supam i vis pusi senojo miko. Jauname puyne yra dvi rungtyniaujani indn gimins, kurios pasiryu sios pavogti prieingos gimins vliav ir perneti j savo valstyb. Pagriebus i sostins vliav, ne galima jos> slpti, bet reikia neti aikiai, kad visi matyt. Kiekvienas ant rankovs turi nestipr, bet stor, matom, geltonos spalvos sil, kurio neteks turs ieiti i aidimo. Sil galima plti nuo t, kurie yra svetimoje teritorijoje. Atjs i svetimos teritorijos, negali atimti silo - skalpo i vietini. Kad vietiniai i jo neatimt, gali pabgti savo te ritorij. Dmesio iimtis. Tas, kuris nea pavogt vliav savo pus, upultas gali gintis, pldamas silus ir vietiniams, bet, kartoju, tik tas, kuris nea vliav. Ir jei jam pavyksta nuplti, jo nugaltasis tuojau ikrinta i aidimo, negaldamas daugiau trukdyti bganiojo. Jei neantysis vliav nugali mas, vliava grinama atgal buvusi viet. ai dimui laikas - trys valandos. Jgos madaug vieno dos. Vienoje pusje sakalai su elniais ir kio ministru, kitoje pusje: irgai, vilkai ir ereliai. Pirmosios gru ps vadas Antanas, antros Kstutis. Abi puss traukiasi savo teritorijas ir turs dar penkiolika minui laiko aptarti savo puolimo ir gynimosi pla nui. Vliau suvilpsiu, ir tai reik, kad aidimas prasidjo. Kiekviena indn gimin matomoje vieto je, ne aukiau kaip du metrai, padeda vliav. Nuo 61

jos ne ariau kaip 50 metr spinduliu gali stovti sargybiniai. Jei kas neaiku praom klausti. Pasipyl klausimai. Kai viskas paaikjo, kiek vienam buvo uritas silas, ir grupi vadai nusi ved gimines savo teritorijas. Kstutis, tik perengs sien, paspartino ingsn pereidamas bgim. Nutols per kilometr, suso dino savo kariuomen ratu. Turime deimt minui laiko pasitarimams. Kas norite kalbti, praom. Kas turite plan, kuris mums palengvint laimjim? Jurgis, irg paskiltininkis, pirmas prabilo: Man rodos, pradioje mums nereikt pulti, bet saugoti ms sienas grupelmis po tris. Mat, ta da mes lengviau nugalsime pavienius sibrovlius. Kada j bent pus igaudysime, tada tiesiog nueisi me ir paimsime j vliav neapsigins sumaj. Bet jei mes bsime po tris, tai j pavieniai prasibraus nepastebti ir, rad vliav, paspruks, nors mes bsime ir pus j nuskalpav. inai j Antan, nepavysi. Na, ir sakalai geri bgikai, o Algirdo sti pruolio ir dviese nepaimsi. Vikrumas svarbiausia, ne jga. Reikia tik sil nuplti: kad ir stiprus bdamas, trij rank neturi. Palaukit, sustabd Kstutis, pirma plan aptarkime. Aiku viena: vliav turime pa dti tolimiausi ms teritorijos kamp, kad pavo gs turt ger gabal grti. Priilsusj bus lengviau pagauti ir nugalti, tik svarbu, kad ms vliavos sargybiniai sutart enkl laiku paduot ir bgan 62

iojo i aki nepaleist, tuomet kiti mginsime keli pastoti. Kas nori vliav saugoti? Vilkai galim, pasisil Algimantas, jei mums dar duosite por skaut. A nenoriu, supyko Jonas, a noriu pulti. Jis greitas, vikrus. Bet ir ginti reikia vikrumo. O gal ereliai likt: j tik penki, apsukrs vyrai, utekt vien. Juo maiau, tuo geriau prie vliavos turti, nes jei daugiau, tuoj pajus, kur ji yra. Tegu paieko, isitrupins beiekodami, leng viau bus nugalimi. Geras patarimas. Tai gal ereliai liekat? Galini likti, nusprend Riardas. O mes pulsime, nerimo Jonas. Tai kaip pagaliau darome: ar laikoms gru pelmis ir tik savo teritorij ginam, ar puolam prie? Man atrodo, geriausia bus itaip, apsi sprend Kstutis, mikas gana tankus. Vikrus greitas pavienis gali nepastebtas prasibrauti toli prieo srit. Vaikiodami po tris, darysime tik be reikaling triukm, tuo perspdami puolaniuo sius. Apskritai, gynimasis netinka, nes, patys bda mi pavojuje, niekad prieui jo nesudarysime. Apie laimjim tada ir sapnuoti netenka. Vienintelis tik ras bdas laimti yra brautis j teritorij, kad ten kilt triukmas, kad j vliavos mediotojai, nuolat grdami atgal, neturt laiko vaistytis po ms mik, iekodami vliavos. Gerai, mginkime apgauti juos: vienoje vie 63

toje triukmaukime, o tuo tarpu vienas ar du kitur tyliai pramaus. Sutinku, bet dar susitarkime. Tas, kas pir mas pamatys j vliav, jei jam nepavykt i karto pavogti jos, tegu grta praneti kitiems, kurioje vietoje ji padta. Tegu sukukuoja, bus ms enklas, su bgsime. Gerai. Taiau jau laikas. Vliav slpkime paiame ms teritorijos gale, deiniajama kampe. A su ereliais einu jos padti, ir, penkiasdeimt me tr atstum nurods, griu. Vilkai uima vidurin ms miko tarp. Jie, prireikus, pads sargybiniams, taip pat gals patal kininkauti ir mums, kurie vyksime svetim em. A noriu vliavos medioti, sikio Jonas. Tylk, subar Algimantas. Lieki ten, kur tavoji skiltis, siterp K stutis. O a nenoriu. Kas nenori, atiduoda savo sil ir grta stovykl. Kaip nori, Jonai? Ne, berniukas pasitrauk ingsn atgal. Tai klausyk mano ir skiltininko nurodym. Subartasis paniurs tyljo, irdyje jausdamasis nuskriaustas. irgai su manim vyksta svetim teritorij. Man netekus skalpo, valdi perima Algimantas; jam prakius Riardas. Pradedam. Po minuts pasigirdo draugininko vilpukas. aidimas prasidjo. Nutilo kalbos, tesigirdjo tik ak traktelji 64

mai, tik nustumtos puies lengvas virpteljimas, tik atsargus iuoimas. Algimantas pamojo ranka, ir visa skiltis patrauk kartu. Jonui savotikai virpjo knas, jo tartum tikr yg, ir kiekvienas kruste ljimas jam dabar buvo grietas sakymas, kur vykd neprietaraudamas. Rads savo miko vidur, Algimantas liep vil kams isisklaidyti po platj ruo, ir tarpais jam praneti, kaip sekasi. Jonas liko vienas. Parkrits u puaits, temps akis, plakania irdimi velg priek. Jam atrod, kad aplinka kuda nuo slenkani prie. aidimas susipyn su knygose skaitytais indn nuotykiais, ir realyb kakur dingo. Paslinko vl vien kit ings n ir greit niurkteljo virius, nes igirdo alia trakteljim. Negi ia pat upakalyje jau prieas slenka? Pasiruo kaip katinas okti. Oi, ne, tai Kstutis, paslps vliav, grta pirmj linij. Matydamas skiltininko nerpestingum, kiek sidr sins, Jonas vl paslinko pirmyn, iekodamas gerai dengtos vietos, kur galt visk gerai matyti, pats bdamas nepastebtas. Prajo viena, antra, treia, deimta minut; argi aidimas pasibaig, argi sumi go visi? Ir staiga baisus triukmas i ono. Balsais nuaidjo mikas, lyg drambliai ten lau akas . . . Laikyk, laikyk! U aki bk, plsi kitas balsas. Petrai, Petrai! Ir vl krito tyla, tartum prie minut bt pa sivaiden. Bet Jonui ir tai uteko; juto, kad apgauli i ramyb, kad trisdeimt por aki temptai skro 65

dia tankumynus, kad raumenys pasiruo gelbti savo skalp, kad vyksta tbtin kova. Ir jau nebenurimo vietoje, bet kakas j stm pirmyn, kai visai netoliese prieais kakas suejo. Jonas su stingo nekvpuodamas, lenkdamasis prie ems, bet irdis dausi taip smarkiai, kad rods, u kilometro girdti jos diai. Tartum vl viskas ramu, tartum tik vjas lengvai oia virnmis. Bet Jono nema noma apgauti. Buvo tikras, kad kakas slepiasi ne toliese. Gal to slapuko kvpavimas idav, gal ki tas nesuvokiamas ryys perspjo j, bet sitemp uoliui. Viena, antra, penkta minut nuslinko ami nybn. Negi jis klydo? Tik vl kakas sutratjo . . . rykiau. . . Galva kyla, alia uniforma tai An tanas, anj vadas. Kaip pel susig Jonas. Kad taip tok pagavus! Antanas, nieko nenujausdamas, dairydamasis, ingsnis po ingsnio tiesiai traukia, o ant rankovs geltonas viliojs silas. Niekas dar nuo Jono nepabgo, nei Pumpa, nei Arklys. Jis tikras savo laimjimu, nra ko laukia, pirmam reikia okti, o Antanas ia pat. Visu giu ov Jonas, beveik siekdamas skalp, bet ir Antanas pasirod vikrus, pasiruos. Akimirka okteljs on, parod savo nugar, be pastang okinda mas tarp puaii. Ne, jis nuo Jono negali pabgti. Dar keli ingsniai ir pasieks j ranka. Bet keis ta tarpas visai nemaja, ir Antanas ne tik ne skuba savo teritorij, iekodamas saugumo, bet bga striai, dairydamasis, nenuvargs, tartum pra mog jausdamas. Jonui plauiuose pradjo trkti oro, jau kaip uvis j gaud, kai prieais isikio A l 66

gimantas, mgindamas ukirsti keli, bet, irgi leng vai aplenktas, ant viso miko suuko: Antanas, laikykit! Kelios galvos okteljo i vairi pusi, ir, jau neberizikuodamas, sibrovlis pasuko atgal. Pri djs ingsn, tuojau dingo i persekiotoj aki. Jonas kur laik sunkiai alsavo, stengdamasis at gauti kvap, taiau pasilsjs nebegro savo sen j viet, bet matydamas, kad jo niekas nestebi, nu slinko iki valstybi sienos, velgdamas prieingon pusn, kur buvo galima palydti skalp, bet kur ir garb gyjama. Pasiryo. Smukteljo krmus. Triukmas ap link. Nejaugi j pastebjo? Prisiglaud tarp tanki puaii ir, viena akim stebdamas, pamat Kstut, kuris persekiojamas vos vos pasiek linij isigelbdamas. Jonas, nusprends, kad dabar vis dmesys sukauptas ties pabgusiuoju, smuko i savo slptuvs ir, okindamas tarp pu, rovsi vis pirmyn ir pir myn, retkariais, sustingdamas, gaudydamas akimis ir ausimis aplink. Kart sutratjo greta akos, ir lyg baili stirna vos u keleto metr prieais berniu k idygo Jurgis. Ts, ts, sunypt skalp mediotojas, nor damas pasigirti. Jurgis greit atsuko galv ir, pamats savj, irgi pridjo pirt prie lp, kviesdamas ranka. Jonui prislinkus, panabdjo: Kstutis mat vliav. Ji yra tai aname kampe. Algirdas ir dar du saugoja j. Neinau, ku rioje vietoje jie yra, bet a eisiu i deins puss, o tu per vidur. Vienas i ms turs patraukti sargy 67

binius, o kitam bus proga prasiverti. Daug j ia nra, visi eina ms pus. Gerai, kad Kstutis gr o. Einam. . . Abu persiskyr, ir kiekvienas nuslinko sau. Vie nas, penki, deimt metr nieko nematyti: nei v liavos, nei sargybini. Padrsintas krito ant ems ir liau pilvu, nes pasitaik retesns ir maos pu aits. Prieais kakas suejo, ir Jonas, prisiplo js prie ems, tik akimis klajojo, stengdamasis velgti pavoj. Idygo stambi Algirdo figra, kuri vos keli metr nuotolyje, onu Jon, atidiai kak sek ir po minuts tempimo, susigusi, at sargiai ddama kojas, nuslino Jurgio nueita kryp timi. Pamat, nusprend Jonas, nedrsdamas pa sijudinti. Ir itikrj one kilo lauom ak tratji mas, balsai, bgimas, kiai. Puiki man proga, pagalvojo ir, paoks nuo ems, susilenks perbgo pavojingj maj eglaii tarp, sisidamas kur stambesns. Dar pa trauk kelet ingsni ir apsidair. Kur nors arti turt bti vliava, jei Kstutis neklydo. Dairsi visas puses, neinodamas, kur dabar jos iekoti. Jau nusprend vertis on, kai tartum uuolaida nu krito nuo aki. Vliava trisdeimt metr prieais ramiausiai kabojo ant akos. Berniukas vos pati kjo savo laime. Matyt, tyiomis prieingoji pus parinko atvir viet, kad lengviau bt sargybiniams sekti. Ne pastebtam sunku bt prislinkti, jei akylus steb tojai. Krito emn, sekdamas aplink. Atvira vieta, 68

bet pilna puss metro aukio pueli. Kad taip pa mginu pilvu liauti, gal ir nepastebt. Koja u kojos traukdamas,. Jonas pamau, bet vis pirmyn, laimdamas metr po metro, artjo prie isiakoju sios didesns puies, ant kurios akos kabjo vlia va. Dar keli metrai ir atsidr po numatytuoju mediu, po plevsuojaniu grobiu, kur kiekvienu metu galjo iupti ranka. Kur laik susijaudins lyg nieko nemat, bet greit pastebjo Andri, kuris bu vo tolokai ir nusigrs irjo prieingon pusn. Negi ariau nieko nra? Vl sek. Taip, pajudjo a ko s... Arabas! Dairosi kaip garnys, bet ne, jo nemato, lenkiasi ir braukinja tarp viri argi uogaut?! Tikrai kak nea prie lp, vl ir vl. Silpnas jis sargybinis! Isities, apsiirjo ir vl uogauja. K jis ten daro? Negi sdasi? Tikrai. B tina inaudoti prog. Jonas sir uoliui, kad tik laimingai perbgt t plik aikt; vliau ne taip baisu. Paskutinis patikrinimas, ir neilaik nervai. Vienu mostu nupl aikiai matom vliav ir kojas. Laikyk! sustaug keldamasis Arabas. Bga su vliava! Plsi Andrius, duo damas tris ilgus vilpukus, bet jis nebuvo pavojin gas. Kas kita Arabas, kuris, nors ir ukluptas, bet, turdamas bent trisdeimt metr persvaros, i ono ubgo, pasirys atimti skalp. Jonas okteljo al. Arabas, pagriebs u rankos, bdamas stipres nis, rov save, bet vikrus, kaip voverait, Jonas, staiga pasidavs jo pusn, imet prie i lygsvaros ir vienu judesiu, oks upakalin, nupl skalp. Tai buvo momentas, kad Arabas nespjo ir isiioti, 69

o Jonas jau dm pirmyn. Taiau i vis pusi tratjo tankumynai ir lk garsas. Nea vliav! Nea vliav! Jonas jau neskyr veid, bet lk, okindamas alis tarp puaii, lenkdamas vien kit skaut, krtinje jau vl trko oro, bet kakokia rungty niavimo jga var j pirmyn su pirmykte sparta, ir iganingas takelis turjo jau netoli bti, kai nusi min balsai pradjo aukti: Antanai, Antanai! Jau ia pat ir siena; dar minut, jau matyti draugininkas ir kiti ikrit, palydj savo skalpus. Tik staiga prasiskyr akos, ir prieais idygo An tanas. Veltui puol Jonas dar al, bet jau be vil ties. Vienas kitas ingsnis, ir abu susim. Net ste bjosi Jonas, i kur jis turi dar tiek jg grumtis; bet jis tik gynsi. Antanas vikriai pakio jam koj ir ugriuvs nupl skalp. Nuvargs Jonas kur laik nesikl. Buvo tiek iseks, kad ir odio pratarti negaljo. Taiau pa mau gro jgos, ir vos slinkdamas nusirito prie ki t nelaimingj, kietai suspauds rankoje savo lai mjim Arabo skalp. irkit, vos neperne, kad ne Antanas, stebjosi, kurie sek bgim. Tie gaivinantieji odiai pripild ididumu. Arabui numoviau skalp tai, parod. Negali bti. Jis stipresnis. Kaip Diev myliu, numoviau, galiu persi egnoti. 70

 Persiegnok, susidomjo jau keli, bet tuo tarpu ilindo ir pats Arabas. Nugaltojas eina, valio vadui, rex*). Pakilnot Arab. Ir keli subg imet j auktyn, nemandagiai nuleisdami emn. Palaukit, a jus po vien irgi apdalysiu var dais, atsilyginsiu, pyko berniukas, verdamasis i draug rank. Didvyris Arabas. Deimt lavon paklojo. Savo skalp palydjo. Geras sargybinis . . . Sagoms saugoti. ISTerimo gav nors kart i garsaus Arabo pasi juokti, kuris apsiginti negaljo, odi neuteko; tad gal, numojs ranka, nutilo isitiesdamas o lje. Taiau jo nelaimei Jonas spjo pasigirti, plaiau papasakoti savo laimjim, sukeldamas nauj juok bang. Arabas uogas saugojo! N vienos nepaliko. Ival didiausi plot! Paklydo beuogaudamas! Ilgainiui vis nauji ikrit, be sil trauksi i aidimo, kuris tssi jau dvi valandos su virum, neparodydamas nugaltojo. Pagaliau atjo ir Kstu tis, atsinedamas keturis skalpus. J visi geriausi dabar perjo puolim. Vie nintel viltis Jurgis. * Lotynikai Karalius. 71

Taiau po penki minui ir Jurgis nugaltas atsisdo su kitais. Buvusioje Kstuio pusje nuolat dabar skambjo besivejani ir bebgani balsai. Ten tik gynsi. jo paskutins minuts. Nea, nea! Ir i tikro, suprakaitavs, ivargs, vliav auk tai nedamas, Antanas virto aiktn su keturiais silais rankoje. Draugininkas pakl vilpuk, aukdamas susi rinkti. Lindo -laimtojai ir pralaimtojai. visa aikt, visi pasakojo, rk, ginijosi: Neteisingai man nupl, a buvau takelyje. Nebuvai, bgai jau be silo. A j biau pagavs, tik Juozas palindo. . . Supranti, matau, lenda . . . Pamaiau koja kyo . . . Sargybiniai per arti stovjo, nebuvo penkias deimt metr. Andrius per pus tiek stovjo. . . Kit kart taip lengvai nepaimsi! Riardas usiiopsojo . . . Kaip Arabas! Jis, sako, emuoges uogienei rinko. Slinko stovyklon dalydamiesi spdiais, kuri buvo begals. Jonas jautsi tikras indnas, grts po tikros kruvinos kovos, sil giliai paslps, kad kas ne atimt. Jis galvojo didvyris ess, nuuds prie ir vos nelaimjs vliavos. Kad j Pumpa su kitais ma tyt! Bus k pasakoti! Arab dabar velg be bai 72

mes, nebebijodamas jo atraus lieuvio: mat, nuga ltas. Stovykloje vyravo gyva, triukminga nuotaika. Garavo kakava, didiuls pintins puikiausi sviestaini buvo neama stal. Skautai vilkosi uni formas, tardamiesi dl lauo. Jonas, smalsumo vedamas, kio nos palapinn, kur Algimantas mgino savo aparat. Ar moki laipioti mediais? paklaus pa stebjs Jon. Moku. kelsi man anten? kelsiu, ir, surads nors kart bendr kal b, atsisdo greta, dmiai stebdamas dalis. Nusimanai k nors? Ne. I aus matyti, kad nenusimanai. savo irgi pasiirk, kaip lepiai kabo. Usiiaupk! Padduok man. Eik alin i ia. Va, ar ito sinorjai, atkio Jonas trij pirt kombinacij. Algimantui jau buvo perdaug. Paoks stumte ljo nepasiruous, kad tas net pasirito. Bet viena sekund, ir vl stovjo ant koj. Sakau, eik i palapins. Padduok. Eini? sikibo. Pamgink. Abu stovjo sir vienas prie kit: vienas di73

dsnis, stipresnis, kitas pamlynavusiu i pykio veidu, ibaniomis akimis, sugniautais kumiais. Na?! Na?! vilpukas vakarienei. . . A su draugininku pakalbsiu, tikrai lauk vaiuosi, nusibodo. Balionas prakeiktas, velnias . . . Algimantas tiesiai nudro pas drauginink. Negaliu susitvarkyti su tuo chuliganu, reikia j lauk varyti. Ts, ne taip garsiai. Po lauo, skiltininkai, neisiskirstykit. Prie ugnies tuo reikalu pakalbsime. Ir kaip pirm dien, kaip per vis keturiolika bsim vakar, po vliavos nuleidimo ikilmi b reliais, susisup apsiaustus, berniukai susirinko prie lauo, kur savo dainomis ir vaidinimais diugino irdis, kur taissi nuotaika, augo iluma, kur ir dingai pynsi rankos. Niekad Arabas nebuvo taip galandamas, kaip kart. Elniai net dainel apie j sudainavo, o sa kalai ir suvaidino. Gras ir jis, auk ir dainavo, bet argi visus priveiksi, tuo labiau, kad jutosi ess vis paveiktas. Po programos prie blstanio lauo liko skil tininkai. Algimantas vl pakartojo savo skund. Negaliu a su juo, kaip plrusis vris oka akis, visai neklauso, vis skilt man pagadins. To kiais odiais mtosi. . . Lauk reikia varyti, arba sakyti klausyti. Kas dar norite k pridti? apsidair drau 74

gininkas. Taiau skiltininkai tyljo, laukdami, k jis pasakys. Neginiju, kad jis sunkus berniukas; puikiai nusimanm, k darom, imdami stovykl. Bet, A l gimantai, ar visk padarei, k galjai? A stebjau j tik atvykus. Vilko, temp, tvark gal daugiau- u kitus. Reikjo vis laik j tok ilaikyti. Bet prisipainkim iandien tavo skiltis neturjo skiltininko. Mes gerbiam tavo sumanum radijo srityje, bet negali pamirti skilties, kuri patikta tau. Reikia bti draugu, kuris pranaesnis u kitus, kuris visur pirmas. O tavs iandien nebuvo matyti. Kitos skil tys su pasididiavimu gali velgti savo skili rajon, o tavasis tuias, nedomus. Ir bits pa krinka, kai aplinka netinkama. A negaliu eiti ir sakyti jam, nes, nuolat sikidamas, mainiau tavo autoritet. Jei ia, stovykloje, vadovausiu vietoj ta vs, k darysi ne stovyklos metu, kada draugov susitiks kart per mnes ar dar reiau. Pagalvok, bet neusigauk. Visi pagalvokime, kas daryti su Jonu. Jis smarkus vyriokas, puikiai pasirod per miko aidimus, prisimin Antanas. Stovyklos nuotykiai turt palenkti j ben dr nuotaik. Man rodos, nereikt skubti su vary mu, utar Kstutis. Lengva kalbti, kurie i tolo susiduriat. Mginkit patys tvarkyti, pyko Algimantas. Tikrai, pritar Petras, mano didiau sia skiltis. Kstuti, tu mgink. Jei ir tau nepavyks sutvarkyti j, na, tada palydsime Kaun. Kaip, Kstuti? paklaus draugininkas. 75

 Gerai, darysiu, k galsiu. Rytoj per sakym pravesim. Kaip tik rytoj dien irgai budi. Kelkit j kartu, dar inakt reikia j perspti. A pats j perspsiu. Kas inakt budi? Mes, elniai. A priirsiu lau, atsistojo Antanas. Penki eliai atsiskyr nuo ugnies ir nabddamiesi nuslinko stovykl, kur nakties vaigdy nuose skambjo pavlav balsai. Kai kur vystel davo elektros lemput ir kartas nuo karto galingas sargybinio proektorius. Grs Antanas pridjo prie lp vilpuk. Tyla! Apmir stovykla, tartum n vieno gyvo mo gaus. Pakils vjas nuslopino dusl nabdes. Viena po kitos geso palapini vakuts. Draugininkas ki o galv Jono palapinn. Jonai, miegi? Ne. Nuo rytojaus tu perkeliamas irg skilt, pakeisim tau ir palapin. Pasti irg skiltinink? Pastu. Rytoj dien irgai budi. Tave valand anks iau pakels. Labnakt! Sunerjo sargybinio ingsniai. Jis akimirkai ap viet savo palapinn grtant drauginink, kiek il gliau nuklydusi viesa sustojo ties maisto palapine, paokinjo mike ir ugeso. Stovykla ramiai umigo.
* * *

76

Ilgai muistsi adinamasis, ir tik kai Kstutis nutrauk antklod, Jonas pravr akis. Saul tingiai aipsi i guolio. Bet kad ir blan ks spinduliai, jau aisdami ritinjosi rasoje, kuri sodriai krito ventosios pakrantje. Raivydamasis Jonas islinko i palapins ir nu sek Kstut, apie kur susirinko visi irgai. Ar jau visi? Visi. Kalbjo panabdomis, bijodami prikelti mie ganiuosius, nes dar iki draugovs klimosi pusan tros valandos. Tu, Kazy, dar gali pagulti, mes patys pa kelsime kio ministr, kalbjo Kstutis sargybi niui, kuris padkojs tuojau dingo palapinje. kio ministras, tik palyttas paoko ir per mi nut kit buvo pasiruos iduoti maisto produktus. Bet kai, irg lydimas, atidar kio palapin ne susilaik* aikteljs. Palapin buvo tuia. Prie iriniuosius geltonavo tik graiai ikas tos duobs smlis. Deros, sriai, miltai, kruopos, taukai ir kiti produktai, kuri buvo par sepyniasdeimt kilogram, viskas ding. Apvogta! Susispiet kur laik stebjo nesusigaudydami, sumi. Kelkit drauginink. Po minuts, segdamas markini rankoves, drau gininkas ioko i patalo ir, apjs palapin bei ar tim mikel, liep kelti vis nakt budjusi skilt. Pirmasis prisistat skiltininkas. 77

 Antanai, js budjote inakt. Matai, ap vogti esame. Duok man budjusij sara, j stov jimo valandas. Susirinko ir lik elniai. Umigote kuris? Negali bti, sargybos buvo tvarkingai adi namos, minut minut, ustojo Antanas. Kaip gi tada galjo tiek produkt ineti? stebjosi susirpins draugininkas. Antr valand pradeda jau visti, sunku nepastebtam prasmukti. Stebuklingas vagis turt bti. Tikriausia miegota. Netikiu. Gerai. Iekokime. Tur bt, visi sutinkame, kad mus apvog tarp deimtos ir antros valandos nakties. Ne, po lauo a dar buvau linds palapinn ir tvarkiau produktus iai dienai. Mat, esu paprats i vakaro visk paruoti, kad ryt nereikt ilgai kraptytis, paaikino kio ministras. Kelint valand palikai palapin? Vienuolikt. Puiku, vadinasi, apvogta tarp vienuoliktos ir antros valandos. Kas tuo laiku budjo, Antanai? Nuo vienuoliktos iki dvyliktos budjo Jur gis, nuo dvyliktos iki pirmos Arabas ir nuo pirmos iki antros a. Jurgi, miegojai sargybos metu? Ne. Pastebjai k nors? Taip. Kart man pasirod, kad tartinai su tratjo akos anoje miko pusje, parod ranka. Kur maisto palapin? 78

 Taip. vietei, nieko nematei? vieiau, bet nieko. Buvau nujs net ton pu sn, bet buvo tuia, nieko tartina. Ten jau dideli mediai. Lengva pasislpti. Taiau palapins ap vogti tikrai negaljo, nes arti jos stovjau ir tarpais ten vieiau. Jokiu bdu negaljo prieiti. Bet garsai, sakai, buvo tartini? Visad nakt mike trata. Bet dabar, kada matome nuostol, ar nakties garsai rykesni buvo kaip paprastai, ar ne? Taip. Dabar tikrai galiu pasakyti, kad ry kesni. Tada a nesupratau tai. Arabai, k tu pastebjai? A? nustebo uklaustasis sumis. Miegojai? Ne. Tikrai ne? T ikrai. . . Ir nieko negirdjai? Girdjau . . . K? Kaip ir Jurgis tratjo. Kur? I ono. I kurio? I anos puss, mosteljo ranka. Palauk, bet rodai ne maisto palapins, o ups pusn! Ten ir tratjo. Upje?! Ne, pakrantje . . . 79

 Tratjo pakrantje?! Man gal taip pasirod. Pasirod? Rodos. . . Susimaldamas, mogau, ir k tu darei, kai pasirod? A? Tu, tu, tikrai tu. Visa draugov, ugniauusi kvap, klauss tar dymo, nes aibo greitumu pasklidusi po stovykl inia ir be vilpuko sukl visus ant koj. A tada pavieiau . . . Pavietei? Ir toliau? Nutariau pasitikrinti. K pasitikrinti? Pliaukteljim . . . Palauk, sakei, tratjo. Sakiau tratjo? Taip, sakei, tratjo, tai kaip i tikrj: tra tjo ar pliaukteljo? Neinau, bet. . . Bet? Tur bt. . . pliaukteljo . . . Tikrai?! Tikrai. Ir toliau? Toliau? K darei, kai pliaukteljo? Juk sakiau . . . pasitikrinti jau . . . emyn? A? Taip, tu, vadinasi palikai stovykl ir nusi80

leidai bent deimt metr emyn ventosios pa krant. Rodos . . . jei a . . . Nusileidai? Nusileidau. . . Ir k darei nusileids? A? irjau. Kur? Kur pliaukteljo . . . O kur gi pliaukteljo? Kur? Taip, upje ar pakrantje? Rodos . . . rodos . . . upje . . . Tai upje, tikrai, upje? Tikrai upje. . . Ir radai, kas pliaukteljo? Ra . . . dau . . . Kas? u . . . uvis . . . uvis! uvis. Kaip ilgai ten utrukai? Kaip ilgai? Taip, deimt, penkiolika ar daugiau minu i? Da, daugiau minui. Kiek? Rodos, rodos, palaukit. . . Na, valand? Ne, ma, maiau . . . Kiek? Pen, pen . . . kiasdeimt. . . 81

 Minui?! Minui . . . Aplink susirink giliai reikmingai atsidsjo. Ir k ten taip ilgai darei? Dariau? Taip, sakyk, k ten taip ilgai darei? A? Tu, tu! A radau . . . K radai? Meker . . . Antras dar reikmingesnis atsidsjimas. Meker? Meker . . . Su slieku? Su . . . Ir? Ir . . . metei? meiau . . . Bet gi tamsu buvo? Tamsu? Taip . . . A ... Na? Turjau . . . K? Pro . . . pro . . . pro . . . Prozektori?! Proektori . . . vietei vanden? vieiau . . . 82

 Na, pagaliau, numojo draugininkas nu sisukdamas, mums ir taip aiku. Apval rpestin go sargybinio dka. Gerai, kad nors palapins liko. Kada tave Arabas prikl, Antanai? Laiku, pirm valand. uvimi nepavaiino? kakuris pakio lie uv. Visi sprogo nesulaikomu juoku. Kvatojo net ai kiai supyks draugininkas, tik Arabas stovjo pa blyks, sumis. Nieko negirdjai? ts draugininkas. Matyt, jau buvo po viskam. Ir jis gal uvavo? atsiliep balsai. . . Koks skautas, toks ir skiltininkas. Ne, a neuvavau. Apjau daug kart sto vykl ir prie maisto palapins stovjau, bet buvo gdiai tylu, net vjas nelamjo. Jei kas tada bt sukinjsis, tikrai biau igirds. Mano akys ir be proektoriaus mato. Tyiomis jo nedeginau, nor damas akis pratinti. Aiku ir be to, kad ival tarp dvyliktos ir pirmos. K dabar darysime? A sumoksiu, atsiliep Arabas. Mielasis broli, man rodos, gavai pamok vi sam gyvenimui. Apie tai mes, pasitaikius progai, dar pakalbsime; bet su mokjimu nesiskubink. Vag tu rime surasti. Juk tik tas galjo pavogti, kas ma daug ino, kur ir kaip laikome ms produktus, ku ris bent kart turjo ateiti apsiirti; kuris turjo bendr. Sakykite, ar kas js nepastebjo, pavyz diui, vakar svetimo mogaus. 83

 A moter maiau uogas neant. Ji mums jas pardavinjo. Eigulis buvo. Svetimas skautas vakar ia sukinjosi. Koks skautas? I Nemuno tunto, pirmosios Vytauto drau govs. Jie ia netoli stovyklauja. Stovyklauja netoli? Taip, gal ei, deimt kilometr prie Neries. Ar tik ne j darbas? Pamok, kad kirvi daugiau sargybon ne statytume. K jis ia dar atjs? Saksi paklyds, apsiirjo, paklausinjo. K norjo suinoti? Kiek stovyklaujame, ar sargyb statome. J darbas! Jie ivog! Nakties aidim padar! K veiksime? Atimt einame! Einame! Vagys. . . Policijai praneti. Patys susitvarkysime. Lazd reikia. Montekristus paimkit, kteljo nudiugs Jonas. A laidykl atsiveiau, bet kam galv praskelsiu. Pakart Arab. Pakart. Ir tartum tik to odio betrko, visi supuol 84

varg sargybin, kuris paiuptas auktai ilk, ir jei ne skiltininkai, tikrai Arabas bt nukentjs nuo sismaginusi draug, kurie buvo link ilgiau pa mtyti j. Palikit j, turime dabar apsisprsti. Skiltinin kai, pas mane, posdis, pakviet draugininkas. Bet nespjo ir ingsnio engti, kai miko keliu pasi rod graiai skiltimis irikiuoti skautai, kurie, paste bj sekami, tuojau ubirbino muzik, mudami auktais metalinius dubenis. Triukmas buvo toks didelis, kad nors ausis usikimk. Gedimino draugovs draugininkas, skiltinink ir skaut lydimas, nujo prie vart pasitikti*. Prieingas brys, vis triukmingos muzikos lydi mas, prijs vartus, sustojo, ir draugininkas atsaliutavs pasitrauk al, uleisdamas viet skautui, kuris, atvyniojs didiul popieriaus lakt, pradjo skaityti. Met ioki, toki ir anoki ikilmingas aktas Mes, Nemuno tunto 1-oji D. L. K. Vytauto draugov, i nakt patikrinome Tvyns tunto 111-tosios Gedimino draugovs budrum ir ra dome, kad jis yra aukiausio laipsnio, nes ne tik stovykla ir rajonas aplink saugojamas, bet ir uvys upje skaiiuojamos, su proektoriumi tikrinamos. Linkime Gedimino draugovei skmingai ir toliau kas nakt ganyti uvis, kad n vienos neprarastute. Prisipastame, ivdinome js maisto san85

dl, kad jame nesiveist iurki, bet visk tvarkingai griname, kad js jauni vejai tu rt jg ir ateityje budti naktimis prie ups. Vis buddama pasira 1-oji D . L. K . Vytauto draugov. Po akto prasskyr dvi pirmosios muzikant skiltys, ir upakalins tuojau sune pagrobtuosius maisto produktus. Akto ikilmi metu Jonas temptai lauk enklo pradti kovai. Net laidykl buvo itrauks, bet, vilgterjs savo drauginink, didiai nusivyl, nes pastarasis neatrod supyks, prieingai taikingai ypsojos, o aktui pasibaigus, atsaliutavs kreipsi sveius: Js ygis gyvas liks ne tik ms, bet ir ms vaik vaik atmintyje, nes bt negarbinga, kad narss ir didingi ygiai greit idilt. Jus maloniai patikrinote ms stovykl ir suradote, kad mes geriau saugoj ame uvis, negu produktus. Apie js buvim mes net neinojome, bet dabar ms pareiga bus patikrinti js stovyklos budrum ir suinoti, kurie rpesiai jus slegia. Iki pasimatymo, broliai. Mes lauksime, diugiai, kaip vienas, suuko vytautieiai. Greiiau ateikit! Laukiame. Nors inakt. Kaip buvo atj, taip ir dabar, didiausio triukmo lydimi, pasuko atgal, ingsniuodami savo 86

stovyklon. Gediminieiai lydjo niriai, sugdinti, nusimin. Jonas itemp laidykl ir bt jau pa leids akmen ygiuojanius, jei ne Petras, kuris stumteljs rank, nukreip akmen mik. Duok man taisym! pyg nori? Petrui buvo perdaug. Viena ranka griebs laidykl, kita atmus smg, taip smarkiai save pa trauk berniuk, atstats kel, kad tas, legteljs pilvu, tuojau pasijuto bejgis, ir i staiga pasuktos rankos ikrito garsusis ginklas. A tau, tik pasak Petras, nutrauks gu mas. Tai taip greit vyko, kad be juodviej niekas nepastebjo dvikovos. Atsikl Jonas ir, nors su pyks, bet jau su pagarba pavelg Petr, nebe drsdamas tsti rungtyni. irk tu man, btum kam galv praskls. ia pas mus nesimuama. Jie apvog mus. Neapvog, bet graiai pamok. Jei norsime atlyginti, irgi tursime panaiai pasielgti, bet be mutyni. Eikit kiekvienas prie savo darbo. Tuo tarpu pamirkite nuotyk. Ilgainiui viskas bus pada ryta, kas galima, tar draugininkas, paskui, su laiks skiltininkus, dar pridjo: Arabas pakan kamai nukentjo u savo klaid: matt, kaip jis atrod akto metu, vos neverk. Paveikit savo skil tis, kad j palikt ramybje. Diena stovykloje slinko prasta tvarka, bet pra dioje darbas savaime krito i rank. Vis galvos 87

buvo uimtos nakties ygiu, ir buvo pinami fan tastikiausi kerto planai. Sekdami draugininko nurodymu, skiltininkai didiausiu vargu gesino kylanias kalbas, versdami grti prie kasdienybs. Ir tik kiek nuvargus ir nu sibodus kartoti t pat dalyk, pamau berniukai nurimo, ir numatytieji darbai pirmykiu greitumu stmsi priekin. Budinioji irg skiltis, dl mintj vyki ge rokai pavlinusi pusryius, skubino dabar laimti prarastj laik, tikdamasi pietus ivirti dieno tvarkje numatytu laiku. Visi dirbo isijuos: vieni temp i miko sausas akas, kiti tuoj pat kapojo, sotindami po trimis katilais ugn, kad greiiau kunkuliuot. Treti skuto, plov bulves, mink tel, piaust lainius, rinko ir tais prieskonius, ragavo. Sauls ir ugnies kaitinami, svilindami basas ko jas, berniukai atidiai klaussi Kstuio nurodym, danai pasitardami, pavairindami darb juokais, dainomis, pasakojimais. Jonas, suktas bendr rat, kur laik labai s iningai padjo, bet pamau, neprats prie pasto vaus pareigingo darbo, pradjo dairytis, iekodamas kurios pramogos. Paragintas vis ilgiau delsdavo ir, kaip tyia, prisimins laidykls likim, visikai ne teko nuotaikos. Kerto mini kurstomas, vis da niau stovinjo, paliks darb, kol liko paprastu i rovu, umirusiu, kad tuo bdu jam skirtoji dalis ukraunama skilties draugams. Kur laik nieko nesaks, Kstutis ities kibir: Jonai, atnek vandens, kompot reikia virti. 88

 Pats nek. A, matai, uimtas, tu dykas stovi, imk. Kitas irgi gali. Gerai, Jonai, matai i trink: sskis ant jos ir sdk. Dmesio, skiltie: Jonas nelinks mums pa dti, palikim j ramybje. Miegok, Jonai, netrukdysim. Manydamas, kad i jo juokiasi, berniukas tyio mis atsisdo ant trinkos, laukdamas visuotinio pasi piktinimo. Bet nustebs stebjo, kad viena akimir ka tapo vis umirtas. Kakuris atne vandens, Kstutis toliau piaust spirgus ir ms, kiti, kaip ir anksiau, plov bulves, paskiltininkas mai ko, vl ten val kompot. Visi tarsi, skubjo, tarpais sprogdavo juokas, kildavo vienas kitas trumpas pa sakojimas, bet niekas nevelg trinkos pusn, ant kurios jis sdjo. Tas visikas nepaisymas kakodl pasidar er zins, nemalonus, ir anksiau kitos kvarinanios mintys kakur pabgo, adindamos nejaukum. Todl tingiai atsikl ir raivydamasis paklaus K stut. K man dirbti? Nieko. Nieko? Ne. Tu, naudodamasis kit darbo vaisiais, nesi links pats prisidti, nedamas savj dal. Ge rai, mes u tave padirbsime. Nemanyk, kad bus sunku, nes draugininkas tvirtina, jog darbas yra malonumas. Jei nori, gali eiti pasivaikioti, esi laisvas. 89

Jonas, netiktumo pagautas, kur laik nesiju dino, jausdamas i pakampi save mtomus vilgs nius. Vliau, tiek sumis, pakilo, susikio rankas, vilpteljo, slpdamas kylant nesmagum, ir, tylos lydimas, pradjo kopti auktyn stovykl, kur ti kjosi daug maloniau praleisti laik, negu ia, prie kunkuliuojani puod. Auktai stovykloje tikrai buvo gyva, lyg skruz dlyne. Elniai vieni piaust laibus idivusius me di kamienus, atidiai matuodami ilg; kiti i mi ko gilumos vilko krv graias samanas; treti ka l em kuolus. Sakalai susibr kartai tarsi, nejpageidaudami svetim; net ereliai, maiau strops u kitus, kas suil griov, rengdami kakok netiktum. Jonas pasuko savo buvusi skilt, kur, pamats Algiman t, trokdamas kur nors praleisti laik, pasisil: Gal nori, anten ikelsiu. Gerai, sutiko ukalbintasis, mesdamas i rank lenteles, kurias piaust, bet, dirsteljs on ir pastebjs netoliese drauginink, tik atsidsjo ir, lenkdamasis lenteli, burbteljo: Ne laikas dabar, matai, skili usimimai. Jonas, nieko nepes, paliko vilkus ir ioplinda mas sukinjosi po stovykl, iekodamas ko nors domesnio. irkit, darbininkas vaikioja, ka kuris ukalbino j. Priirtojas. Stovyklos saugotojas. Arabo draugas, pasipyl viena po kitos pastabos - adatls, kuri vengdamas daugiau, 90

kaip diro, paliko stovykl ir, nusileids prie ven tosios, kio kojas vandenin, mtydamas akmeniu kus. Sdjo ilgai, kol tiek prailgo, kad pasikls pradjo raivytis, o aplink buvo tuia. stovykl bijojo grti, kad vl ant danties nepaimt. Liko vie nas kelias atgal savo skilt. Ltai tempdamasis, patrauk krantu ir tuoj u vingio pamat du irgus, kurie atsargiai kio vanden garuojant kompot, kad atvst. Jonas ilgai stebjo skautukus, kurie kaiiojo akmenis ir lygino dugn, kad puodas neapvirst. Vliau kartu su jais gro br, kuris tar tum jo nemat. Visi il, suprakaitav, jau bebaigi virti, vilgiojo > laikrod, bijodami pavluoti. Neskubkit, dar gera valanda, o piets beveik ivirti, isities Kstutis, maiydamas ko. Duonos gal kiek pripiaustyti? Prie sriubos gerai bt. .. Tarsi tarpusavyje, imdami puodus nuo ugnies, kad kiek ataut, plov samius, temp indus stal. Jonui ilgo minuts, nesmoningai jautsi pae mintas, norjosi iupti kur puod, neti su kitais rodos, bt smagiau; bet sunku jau buvo sijungti: mat kiekvienas tiksliai inojo, kur ko stvertis; be to, ir Kstutis j net nevilgterjo. sakinjo, su drausdavo, pajuokaudavo, bet vis su kitais. Ir Jo nui staiga kilo didelis noras usirkyti, taiau vel tui* patapnojo sau per kienes, akimis apved i kilus ventosios krant tik mlynas vanduo, a luma. Jurgi, nueik su kuriuo skautu ir pairk 91

skilties rajon: po penkiolikos minui patikrini mas. Paskiltininkis atsistojo. Kas norite su manim? Pakilo kelios rankos, j tarpe ir automatikai i kelta Jono. Bet Jurgis, jo rankos lyg nepastebjs, pakviet likusius, dingdamas u pasisukimo. Kstutis iblak ugn, suskaiiavo rankius ir, patikrins laikrod, pamojo kitiems. Nekit prie stalo, einu vilpti patikrinimo. Po patikrinimo, kur sakalai laimjo pirmj viet, palikdami treioje vietoje budinij skilt, visa draugov isirikiavo skiltimis prie stalo, kur irgai skubinosi dalyti pietus. Pradioje ialk ber niukai tutino lktes tylomis, bet, antr davin be valgant, pagyvjo kalbos, taiau vis dar paskydusios, okinjanios nuo vykio prie vykio. Bet kai Jonas, ivilgs dvi porcijas antrojo davinio, nubgo trei kart, kakuris pastebjo: Jonas apetit turi. Kerta, kaip po didiojo pasninko. Prakait varvino. Rankos pritrintos. Vis skilt atlaik dirbdamas. Smarkiai ilo. .. Guldamas. sismaginusi draugov krov dabar visk, kas buvo ant lieuvio. Kstutis Jon nuo darbo atstat. Jis kirv vietoj msos mgino sriubon kiti. Gerai privirt. Patyrs vyras. . . 92

 Knarkti. Su Arabu budti tinka. Kur tau, knarkdamas uvis ibaidyt. Jonas sdjo, raudo, tpiojo, neinodamas, kur dingti. Visikai neteko apetito, pamirdamas, kad dalijamas kompotas. Kstutis, pastebjs Jono savijaut, riukreip d mes kitur. Labai susirpinot Jonu. Bet sakykit, kas da ryti su mus nakt aplankiusia draugove. Nuplauti gd! iandien einam nakt. Upulsim. Manai, iopliai, kaip ms. Nevejos. . . J draugininkas mekeres sulau. Ten antro Arabo nra. . . pagyvjo balsai. Draugininke, kada einame? Tuo tarpu pamirkim visk, po septyni mi nui poilsis. Ilskits. Savo metu inosime, kas da ryti, ir, nusisuks budint skiltinink, paklaus: Kstuti, ar jau galima kelti? Praau. Algimantas timpteljo Jon u kelni. Galsi man tylos metu padti? Galsiu. Iplovs puodus, ateik mano palapin. Gerai. Neumirk. Ne. Dar septynios minuts triukmo, ir ilgas vilpu kas lyg burtais nugramzdino aplink tyl. 93

Atplaukdavo vienas kitas kudesys, tempiamos antklods garsas ir viskas. Tik ventoji, gyvai skam bdama, okinjo tarp imtyt milinik akmen, nabdomis pasakodama nesibaigiani pasak, apie prabgtas sodybas, mones, diaugsmus ir varg, apie imtytas stovyklas, susirinkus mikan jau nim . .. Jonas nuslinko Algimanto palapin, kuris da bar, nesijausdamas virininkas, buvo ymiai drau gikesnis; be to, jautsi patenkintas, rads klausy toj, kuris irgi domjosi visais ratukais, vielomis, instrumentais. Didelis ia daiktas. A ir sistuv ruden pa darysiu, matysi, gyrsi Algimantas. Tik su pinigais blogiau. Per mnes tvai dvideimt lit* teduoda, sako, negera daugiau duoti. O inai, kai nori k geresnio, tai ir nra pinigo, jau labai slidus. Jonas su pavydu aikteljo: dvideimt lit! Jo tvas per mnes ne daug daugiau surenka. Nebei kent paklauss: Ir visus ileidi? Kiek ia yra! Bna, pr savait ileidiu, o kit kart ir dar greiiau. Mama dar kiek pri deda, bet tvelio ir neprayk, dar teirautis pradeda, kur dedu. Turi ir garve su ratais, kur rieda? Turiu, kaip gi. Daugiau k turi? Kino aparat. Kino aparat! Ne tik kino aparat, bet paskutin kart 94

pirkau povandenin laiv, kuris gali panerti ir plau kia. Didelis? Ne, vonioje tiktai leidiu. Jono ibjo akys. Ar tu man. . . parodysi? Algimantas kritikai pairjo sdintj. Neinau, tu mamai nepatiksi, apeps toks; grs i stovyklos, vl bsi nevarus. A nusiplausiu. Ir batus tursi nusivalyti. Nusivalysiu. Pairsim, nors tikrai neleis motina. Tu man parodyk, a tau vandens maln duosiu. Turi? Pats pasidirbau. Prie altinio pastatau, tai ia, kaip tikras, tik vanduo tyka alis, vaivo rykt matyti. Meluoji. Kaip Diev myliu! Nori prisieksiu. Prisiek. Ant septyni spyn, ant septyni rakt, jei a meluoju, kad akys apakt, o po mirties kad pragaran krisiau ir ant aks pasmeigtas nuvys-iau, terra uantum ceasar drum. I kur tu it itraukei? nustebo Algi mantas-. Tai priesaika, nesumeluosi. Jau Kanopa toks melagis, tik su priesaika ir galima teisyb itraukti. Kas tas Kanopa? Mano draugas. 95

 Kodl Kanopa? Kanopa. . . Bet kodl? Neinau, taip vadina, koj didel turi. O koks jo tikrasis vardas? Tikrasis? Gal Stasys. Ne, palauk, Vincas; ne, rodos, kitas. . . O i kur priesaik gavai? I raganos. Meluoji! Galiu prisiekti ant septyni spyn. A netikiu priesaika. Jonas su uuojauta ypteljo: Kad ragan pamatytum, patiktum. Ji, jau na bdama, it priesaik melagingai dav, tuojaus velnias ir pristojo, apkurto ir vos mato. O jau burti moka tik laikykis; bijo jos visi. A netikiu. A tau j galsiu parodyti. Parodysi? Netoli ms gyvena, net Dinda jos bijo. Kas tas Dinda? Stipresnis ir u Antan, didesnis, vienu pir tu Antan paklot. Antan paklot? Vaikeli, Antanas j per mi nut suraityt. Nematei Dindos. Kart j upuol banditai, peil norjo atimti: visus iklojo viena ranka. Meluoji. Kaip Diev myliu. Antanas deimt toki Dind iklot. Meluoji. 96

 Tu inai, kas yra du-ditsu? Girdjau. Antanas moka, j gali policininkai penki ap stoti. Kas? Faraonai policininkai. Tebna faraonai, visus penkis iblakyt, supranti. Jonas, prikands lieuv, nutilo. Diu-ditsu, inoma, baisus dalykas, kakas su japonais; susijs su karakiriu. Sunku Algimantui atsispirti; bet ne nori pasiduoti, tad, lukteljs valandl, pridjo: Bet raganos visi bijo. A nebijau. Kart ii Dind pasiirjo, tai jos akyse jis velni pamat. Tu man j parodysi i tolo? O tu man povandenin laiv? A su motina pakalbsiu, gal sutiks tave si leisti. O dabar anten kabinkime. Abu ilindo i palapins, ir, laikydamas viel, Jonas kats vikrumu pasiek virn: Ar ia gerai bus? Ts, ko auki, tyla, sunypt Algimantas. Gerai, tvirtink. Dar keliolika minui kraptymosi, ir Algiman tas pridjo ausinius. Kaunas neveikia, vakare imginsiu. Taiau Jonas nenorjo trauktis nuo aparato. Jis domjosi kiekviena smulkmena, klaussi, akimis ry damas kiekvien od, o kai, dmesio paskatintas, Algimantas pradjo aikinti ir sistuvo schem, Jo 97

nas visai pamiro laik. Jau ir anksiau tekdavo jam susidurti ir igirsti vien kit ini apie radijo aparatus, bet nepatenkino jo nei trumpos mokyklos inios, nei vogiomis i alies pagautas, pasikalb jimas. Transformatori a pats padarysiu, pirksiu kur perdegus sen ir j persuksiu matysi, gerai veiks. Bet dar lieka dalykliai kondensatoriai, lemputs, varos ir kita, kalbjo usimirs, tar tum savo svajas garsiai reikdamas, o laikas tuo tarpu sroveno, kol atrus vilpukas prane pasi baigusi tyl. Abu berniukai kur laik netikjo savo ausimis. Ar jau? Gal pavojus? irgai, pas mane, auk Kstutis, kvies damas skilt. Visiems susirinkus, skiltininkas pasil: Jei norime dalyvauti mik aidimuose, tu rime dabar iplauti visus puodus. Btinai. Norime. Tada skubkime, laiko maa beliko. Visa skiltis* pagriebusi draugovs didiuosius indus, bgte pasileido emyn niokiani ventj. Jonas kart nelauks kibo didiausi puo d, mgindamas vienas tempti. Prioks Kstutis iupo u kitos sels. Per sunku vienam, be to, nepatogu, ir be matant visi griuvo up. Tryn, tak, mgindami kuo greiiau nuplauti suodius, nuvalyti taukus, bet darbas sunkiai se98

ki, nes nei suodiai, nei taukai geruoju nesidav, prieingai, lipo prie rank, koj, kitas ir krtin isijuodino. Tik laim, kad venduo aplink, be to, krantas ia pat, kur geltonas tyras smlis prasi talk. Kai kurie, brid iki keli vandenin, plukd di diulius puodus, mgindami raiti ant j pajodinti, ir tik Kstuio subarti, vl stverdavosi darbo, la indami prakait. Jurgis, nusivyls savo juoda dalia, visa gerkle utrauk: Kaip gera ir linksma Mike stovyklauti, Tik pikta ir lidna, Kai puodas reik plauti.. . Dzir dzir dzir, dzir dzir dzir, Dzin dzin dzin, dzin dzin dzin Tik pikta ir lidna, Kai puodas reik plauti. Visa skiltis pagavo ir auk, lyg piaunama: Tas puodas, tas puodas, kaip iri, vis juodas Ar trisi, ar veisi, vis tiek neveiksi. Jonas taip sismagino, kad net radijo aparat pamiro ir usiiopsojs samt paskandino, o ka dangi plov giliai brids, dabar jokiu bdu negal jo igriebti. Jonai, jis, tur bt, paplauk: alumininis, lengvas, iekok pagal tkm. 99

 Palikit visk ir visi samio iekoti, nusi gando skiltininkas. Suoko medioti net tie, kurie skubdami uogas plov pavakariams. Taiau, tikriausia, samtis bt pabgs jras marias, jei ne ventosios dugnas, i klotas akmenimis, akmenliais. Ukliuvs u dviej stambi granit, samtis, vandens plaunamas, ramiai blizgjo dugne, i kur j igrieb Jurgio ranka. Pagaliau turime. Tas Jonas tai tikras kirvis, kakuris pa stebjo. Neprityrs . . . alias. Laim, laikrodio neturi. Eit maudytis kartu. Panrs valandas irt. Mike j u virvuts parikit, kad nepasi mest, juokavo nejusdami, kaip giliai eidia berniuk, kuris neseniai mansi tikras vyras ess. Eikit po velni, js. . . pridjo pikt keiksmaod. Sustingo ikart visi odiai, pakilo nustebusios akys, isities knai, vilgsniai nusek Kstut. Kstutis, kur laik stovjo surauks kakt, v liau pasilenk ir tyldamas toliau val puod. Jo pavyzdiu nusek ir kiti, bet lygiai tylomis ir po k tik skambjusio juoko, triuk;no, dabartin padtis buvo be galo slogi, tempta, kakokia audra slpsi* besirengdama pratrkti. Slinko minut, antra, treia. Niekas nepakito, vis nulenktos galvos, kyrus dir dir", bet 100

nei vieno ypsnio, nei vieno odio. Veltui Jonas lauk kokio isiokimo, nes i tyla jam buvo ymiai sunkesn u tvo dir. Na, ten kart perjojo per nugar, ir ipirktas reikalas. Bet kaip ia dabar? Kiekviena sekund krov kakok nematom svo r, kuris lenk, tartum nata. Algimantas bent su bart ar pastumt na, ir baigtas reikalas. Bet ko nori Kstutis: ar draugininkui pasakys, ar i skil ties ivarys? Vis dar lauk kurios ieities. Kartas nuo kafto mesdamas i panir vilgsn skiltinink, kol tas, lyg nenordamas pertempti nemalonios padties, pakl galv, visus apmesdamas akimis. Laikas pavakariams, bet prie tai ms slap taodis. Visa skiltis, lyg paukiai, suskridusi ratu, su simusi rankomis, palenk krv galvas, kak tyliai tardamasi. Jonas, inoma, neturjo teiss kartu dalyvauti, nes tik dav od ir ibuv skiltyje ne maiau kaip mnes buvo leidiami ratan. Taiau juto, kad kalbama apie j. Buvo nikta, nesmagu, ir veltui ie kojo, kur galt primuti ar iplsti. Taiau nebe buvo laiko, nes visa draugov jau gro po sporti ni aidim. . .
# * i

slinko saultos mik dienos. Triukmingai kasryt pabusdavo stovykla nau jiems ygiams, juodavo sauls deg knai, skamb jo daina ir juokas, aid kartojamas po platj ven 101

tosios sln iki vlyvo vakaro. Sauls ir pu ato dsiais brendo knai, jga ir vikrumas nuolat sto davo varyb, o milin mikuose kiekvien po piet vyko nekruvinoji kova, kur deg stebinios iekanios akys, kur liepsnojo pilni pasiryimo skruostai, kur tempti raumenys djo kratutines pastangas laimti, tartum i tikrj praydusi gy vyb bt statoma mirtin pavoj. Ten tankiai plak irdis, pajutusi spstus, ar ap mirdavo diaugsmu, kai ranka jau siek nemirta mo laimikio. Banguodama isekusi krtin godiai skausmingai siurbdavo puyn sult, kuri lyg nek taras, nuramins krauj, vl nauja energija uieb davo kovai... Skili usimim metu, poilsio isitiesus, ar va kare, prisiglaudus jaukiame skilties kampelyje, ties knyga lenkdavos susimsiusios galvos, kur tk staniai pirmj, nutiesusi kelius, savo patyrimais nublukusiuose knygos puslapiuose dst paprast, bet didi imint apie ami pinam visuose kra tuose ir visad nauj keliolikos jaunuoli biiulyst, apie aplink ir krat, vaigdes ir jj paslaptis, kur Grigo Ratai ir iaurs vaigd, ir tkstanius kit dalyk; kur perteklius energijos ir ygi norai supinami su mogaus pagarba, savitvarda, kuklu mu. .. Keisiausiais mazgais pynsi virvs, mik aik telje idygo boktas, be brezent tvirtai stovjo spygli palapins, per kuklj upel, tekant ventojon, isities virvi tiltelis, arijose buvo kepama duona, bulvs, lopomi drabuiai, akimis ir geome trijos pagalba, buvo matuojami atstumai. .. 102

ygiai pynsi su dainomis, kuri kas dien mo ksi nauj, o lauo liepsnoje tamsiais vaigdtais vakarais plauk aiks draugininko odiai, kurie tarp gainiojam ugnies eli stipriau paveikdavo irdis, giliau krisdavo, iluma apsupdavo.. . kaisdavo, nuotyki itrokusi, Jono galva. U simirs, atsidavs lindo visur pirmutinis, kur rei kjo greit koj, kur teko kovoti. Iekojo laimji m, garbs, karstsi bokt, aukiausias puis, valandomis galjo stebti statomus tiltus ir pats troko dalyvauti, pridti savo rankas. Taiau jo neleido, jis tik kandidatas, prie statybos dirbo lai kantieji pirmj patyrimo laipsn. Verli Jono pri gimtis danai ismukdavo i stovyklos drausms ir, pridariusi unybi, plakania irdimi laukdavo sa kym, kur galjo bti vienas odis namo. Drau g kaip ir nerado, kakaip visur, toliau nuo skiltinink aki, vykdavo mai susidrimai, kur j apstumdydavo arba jis silpnesn. Nemgo jo draugo vs skautai, ir tikrai bt atjs laikas, kad pats, susidjs savo daiktus, bt pasiklauss kelio Kaun, jei ne Kstutis. Ir keistas tas Kstutis b davs. Niekad jis neaukdavs, niekad nepastms, nors ir stipresnis, bet klausydavo jo skiltis. Mg davo jo dan ypsn, ram juok. Pasitaikydavo, kad atsikalbindavo berniukai, nemgdami kai ku ri sakym, bet visad vykdydavo. Be jo susirink nieko nepadarydavo, nenutardavo, bet jam pasi rodius, kita nuotaika pabusdavo, iluma visus ap jungdavo, skiltis pasijusdavo tampriu vienetu, kur visi u vien, vienas u visus. Ir Jonas smsi stip rybs, vald isiokimus, klaus skiltininko palie 103

pim, nejuiomis diaugdamasis, kai tas j kreip davosi. irg skilties padangje nebuvo dm. Vien dien Kstutis ant ma popieriuk i ra valandas ir sumais sudjo kepurn. inakt mes budime. Traukit burtus, ku riam kuri valanda. O gal, Jonai, nori pirmutin ar paskutin sargybos valand? Tu pirm kart sto vykloje. Ne, ne, usigavo paklaustasis, a no riu nakt a nenoriu burt traukti, duokite man dvylikt valand. Nakt mam auksi. Drsus, kol saul vieia. Kelias poras kelni neumirk apsivilkti. Tik up vejoti neusimanyk. Patarinjo godiai skiltis. Taiau Jonas kietai spyrsi, ir niekas nesuvok, kad svarbioji viso prie astis buvo didysis proektorius, kuriuo tik nakt buvo galima aisti ir kur seniai Jonas taik, pa vydiai matydamas j sargybinio rankoje. Jei Jonas nenori traukti burt, o renkasi sunkiausi valand, sutiksime, tur bt? Tegu. Matysime, k rytoj jis padainuos. Drsus, kol tarp ms. Tai kada, Jonai, nori nuo vienuoliktos iki dvyliktos, ar nuo dvyliktos iki pirmos? Taiau paskiltininkis uginijo: Nuo vienuoliktos iki dvyliktos yra dar ge ras laikas, danas nemiega, vartosi, kai kas pav 104

lavs ir vak degina. Jei jis nori be burt, tai tik nuo dvyliktos iki pirmos. Ar sutinki, Jonai? inoma. sitikins, kad dabar tikrai j neaplenks didysis proektorius, nekantriai lauk nakties, kuri kar t vio ingsniu slinko. Ir tik miko aidimas j kiek iblak, kuris pasibaig keisiausiu nenuma tytu vykiu. Jau ger valand draugov kovojo pasiskirsiu si dvi prieingas sargybini bei kontrabandinink stovyklas, kur vieni saugojo miko tak, kiti sten gsi slaptas gerybes perneti kit pus. Kaip ir visad, vieni slinko, slapstsi, kiti gaud, tykojo. Vienu momentu kio ministras Vytas, kuris jo sargybinio pareigas, pajuto, kad vieno baro pa kratyje tartinai juda tankios ols. Neabejodamas, kad tai slapukas kontrabandininkas veriasi 'pra smukti kit pus, nenuleido daugiau aki nuo si buojanios ols, kuri kartais isitiesdavo, tartum nieko aplink nebta. Vytas krito emn ir visomis keturiomis, sisiurbs akimis tartin viet, paslin ko metr, antr, trei, stengdamasis nekelti ma iausio triukmo. sitikins, kad jo judesiai negir dimi, vl paslinko pirmyn ir pagaliau ikio akis pasiirti. Tikrai, kakas prieais slinko, ir paga liau i po oli prasikio viesi, kaip Vytui pasi rod, Eimuio galva. Stok, Eimuti, suuko Vytautas, nerda mas i tankumyn, okdamas ant koj. Taiau Eimutis, matyt, galvojo kitaip, nes ol staiga su bangavo, bet prieinga kryptimi. 105

 Stok, Eimuti, a tave matau, suriko sar gybinis, kad net visas mikas nuskambjo, okda mas vytis. Pasitikdamas savo koj greitumu, skri do tarp ma puaii, kas sekund pasiruos iup ti neklauad, nes jau ir kiti sargybiniai pradjo supti ratu, aukdami: Stok, stok! Ir staiga visus perrk diugus Petro balsas: Tai paras! Paras, paras! Tikrai, triukmo ir gaudimo igsdintas, tarp puaii mov, kiek kojos ikerta, koki trij m nesi pariukas. Igird keist naujien, kontrabandininkai, pa mir vaid, susimai su sargybiniais, ir visi kaip vienas lk mediokln, nes paras nutar gyvas ne pasiduoti. Supamas i vis pusi, jis idarinjo to kius artistikus vingius, kad geriausi bgikai, jau besilenki j suiupti, sugriebdavo tik samanas, ar ba dar blogau usimir gridavo, ukabin ko jas u kupst ir kelm. Sueistj buvo jau nemaa, bet ir paras vos kvpavo. Kai Jonas, kelet kart nusirits, netiktai rizikavo, krisdamas uoliu, paro upakalins kojos atsidr berniuko rankose, ir, ne bestengdamas itrkti, tiek vieg, lyg tkstaniai kiauli bt piaunamos. Didvyris ikilmingai ne grob, o ratu j supo berniukai, nuolat kaiiodami rankas, taiau neman dagus gyvullis nenorjo suprasti draugik kibi nim ir nuolat versi i rank, tribydamas tokiu skaudiu balsu, kad nevienam toliau esaniam r skausmas ird. 106

Nereikjo net raginti, ir skautai nelaimingajam belaisviui greitosiomis padar gard, sunedami maisto likuius. Kai vieni maitino, kiti jau lk pra neti tolimus kaimus seninams apie netikt ra din. Jonas, prisimins kriktamots pietus, kur buvo pavaiintas jaunute kiauliena, gird dabar pariuk i virtuvs atnetu pienu, klausdamas Kstut: Kada piausim? Visai ndpiausim, bet surasim ir atiduosim, kam priklauso, netiktai nuvyl skiltininkas. Vakare lauo metu Arabas skait dienos lai krat, kur pirmoje vietoje buvo dta korespon dencija i dienos vykio apie garsij buivolo me diokl. I apraymo rykjo, kad deimt medio toj buvo sueista ir tik paiam galingajam Jonui pavyko u koj parverst pavojingj gyvul, kur vliau, persimets per peius, nugabeno stovykl, gydamasj nemirtam garb, kuri paliks palikuo nims, kurio paminklai puo pasaulio sostines, kur pasakose bus pasakojama apie didj mediotoj Jo n Vait ir jo nugalt iaurj buivol. Jonas klaussi susisups brezent, ir maloni pa sitenkinimo iluma kuteno jo vaikik fantazij. Jis tikrai jautsi didvyris, sds prie lauo tolimosiose prerijose, tarp kasiusi kovos kirv indn, tarp baltj mediotoj, pasiymjusi drsa kaip vienas geriausij, kaip vienas drsiausij. O kad j dabar matyt Pumpa, Arklys, Kanopa, Knopas! Ir jis giliai atsiduso. O turs jis grs k papasa koti! Dvylikt nakt jo budjimo laikas, kain ar jis 107

dabar umigsis, abejojo grs po lauo. Prie silp nos vaks viesos pasidjo greta iltesnius drabu ius ir isities pasilsti. Draugas upt vak, vilpukas prane tyl, suibo akinaniai viesa proektorius. .. Ko gero, jis dar perdegins baterijas, susi rpino keldamas galv. Bet aplink jau buvo tamsu, ir vl galva prisiliet priegalvio; usimerk, vi niniai vokai nusileido umigo. Bet po minutls vl okteljo. Gal jau pramigo, gal jau kelia; domu kelinta valanda? Pasisukinjo, pasiklaus ir vl u migo. Tartum mikas pasivaideno, ir tas pariukas taip greit lekia, kad jis ir pavyti nebegali; taiau ino, kad jis pagaus, juk pagavo. Ir tikrai iumpa u koj, bet tas dabar taip spardosi, taip spardosi, kad vis Jon krato, visai nebegali jo sulaikyti, ir girdi bals prie ausies: Kelkis, susimildamas, k, a valand tave tampysiu? Jonas, jau pusiau itemptas i patalo, dar kur laik blakosi tarp sapno ir tikrovs ir pagaliau, vi sai pabuds, mgina keltis. Greiiau, tai miegalis. iaip taip susitvarks, isirioglina i palapins. alta, drebulys virpina kn. Sargybinis nuima lai krod ir kia popieriuk. Duok proektori, rpinasi Jonas, segda mas Kstuio laikrod. Nepamesk ratelio, po tavs budi Ignas. Pri simeni, kur miega? nabda sargybinis. Prisimenu, prisimenu, digauja Jonas, 108

laikydamas rankoje proektori. Eik miegoti, nebijok, ir ididiai apsidairo tamsoje. Sublizga proektorius, nuvieia vien kit pa lapin, ukabina med, nuslenka maisto sandl, kur dabar dengia lapin, ir vl ugsta. Jonas en gia ingsn kit ir vl jungia vies. Kaip toli ji nea! Trys stiprios baterijos sujungtos vien. Sako, pus kilometro nuotolio viesa siekia. Berniukas pa eina krantan ir vl vieia emyn vanden. Tikrai, toli geltona dm okinja. Vl grta stovykl ir apsidairo. Tamsios nepermatomos sienos. Naktis nors vaigdta, bet neilaiko miko eli ir m nulio nebra. Palapinje, stovjs sargyb, kur lai k tvarkosi draugas, bet tuoj pasigirsta jo tankus alsavimas jis jau umigo. Visai vienam likus, tamsa pavojingai pradjo verti ir i vis pusi su ejo keisti balsai, tartum artdami stovykl. Jo nas jung vies, kelet kart apvesdamas aplink. Visur tuia. O kad jis turt autuv! I tikrj, o gi puolantieji gali neinoti, kad jis tik skautika laz da ginkluotas. Ir, pakls lazd ant pei vietoj autuvo, ymiai drsiau pasijuto. Dabar tikrai bijos. Vl apviet aplink ir, kur laik apaks nuo vie sos, veltui skrod mik, nieko nematydamas. Jis dabar jau sivaizdavo ess didij prerij kovo tojas, kur supa tkstaniai indn, slinkdami su tomahaukomis nuimti jam skalpo. Atrod, lyg prie kiekvieno medio, prie kiekvieno krmo tyko pikta akis, sekdama maiausi jo judes, maiausi jo ingsn, kad vienu metu, suklus didel auksm, okt i vis pusi stovykl. Ir taip gyvai sijaut, prisimindamas knyg nuo 109

tykius, kad, umirs tikrov, num nuo pei laz d ir, lyg autuv paruos auti taik kiekvien krm, tikdamasis apgauti prie. Tarkjo dabar visur, ypa tankesni medi, ir vienoje vietoje pa leista viesa pagavo lyg neaik judes, nuo kurio piestu stojo plaukai. Bet, iaip taip nugaljs bai m, vl paviet. Ne tuia, tylu, gal tik jam taip pasirod? O gal kas skubjo pasislpti? Pavel g laikrod. Nejaugi tik atuonios minuts pra slinko, o atrod bent pusvalandis. Instinktyviai pra djo save raminti, prisiversdamas pajti vienon kiton stovyklos pusn. Keliavo saugodamasis pakrai, stengdamasis bti viduryje, atviroje vietoje. Kakuris palapinje garsiai pro mieg prakalbjo, ir Jonui tartum nata nukrito. Vienu metu pasidar linksma, ir baims lyg nebta itirpo. Ko gi jam bijoti? Visur ap link savieji, o draugininkas, tikriausia, montekrist turi. Garsiai nusikosjs, apjo maisto palapin, pa viet vien kit kart nakt, pamgino viesti vaigdes, bet auktybse, pamets bent kok savo pastang vaisi, ugesino proektori ir, engs stalo link apmir. I miko atplauk keistas ne malonus priduss kavimas. Vienu metu atgim vi sos pasakos apie vaiduoklius numirlius; prisimin ragana, pasivaidino jos pitkos akys, piestu vl stojo plaukai, ir prisispaud prie savos palapins, pasi rys jon murktelti, jei kas baisaus pasirodyt. Ir veltui kur laik gainiojo mintis, nestengdamas nu galti kault i karsto kyani rank, baisi vil kolaki, slenkani mikais, iekani moni, pa sirodani klasting velni, gyvuli, kalbani 110

moni balsais, nusidjusi vli. Ir jei ne proek torius rankoje, tikrai visk bt mets, slpdamasis palapinn. Bet dabar, viesdamas visus pakampius, pamau nurimo apsiprasdamas. vilgterjo lai krod tik devyniolika minui. Neinojo ar diaugtis, ar lidti. Tuo tarpu viskas laimingai, ne tokie stovvado sargyboje jis neblogesnis. Dr siau pradjo sukintis, kaskart darydamas didesn rat. Pamojavo lazda, perkirto pusiau sivaizduo jam prie, vilpteljo ir, padars iok tok trium, vis labiau drsdamas, pasiek stovyklos var tus, kur abejodamas sustojo: perengti ar ne? Ne, negaljo, stovykloje, supamas palapini, jutosi ap saugotas, bet u jos rib vl darsi baugu. Gro, apsidair kart, antr. Kako trko, kako norjo si. Gera bt papiros surkyti; inoma, tuia vil tis; bet ne pro al bt ir sviestain su sausa lietu vika dera. Paviet kio palapinn. Ten visko pil na, ir jis gali paimti vis der, ger kilogram ir niekas neuuos. Pakvipo skanstai tokia galia, kad, pajuts tikr alk, negaidamas atsidr prie palapins. Sustojo. Suabejojo. Njegi darys, kaip anie dar. Itutino pirma, paskui grino. Jis nedaug paims, bet jau negrins suvalgys. Draugov auk ant an vagys. Ir jis bus vagis. Hm, tegu aukia, bet jie neinos. T aiau ... jis sargybinis, vi sus saugoja, visi juo pasitiki, ramiai miega. Hm, jei gu juo nepasitikt, tikriausia, antr sargybin prie palapins pastatyt. Stovjo sumis, hamletik mini kankinamas: imti ar neimti. Jau ities rank ir vl j atitrauk. Ar krautuvs savinink pati i savs vagia? Ne, 111

taip neieina, negalima. ia irgi jo, blogiau bt padars negu Arabas, i kurio visi juokiasi. Nese niai buvo toks didelis, garsus, o dabar toks maas; tikrai blogai jam, ir Jonas nenort atsidurti jo kai lyje. Sargybinis pasityiojo su panieka berniu kas, ir pagundos nukrito. Ne, jis neims. Ltai atsi trauk nuo palapins ir sisiurb mik, kur ka kas vl sutratjo. Budi, Jonai, greta atsiliep balsas. Berniukas krpteljo ir apviet kalbantj. Draugininkas. Per danai vieti, Jonai. Maniau, kad ai buoja. Tik tau nenaud ieina, nes tavo akys nepranta prie tamsos. Jei kas tave sekt, visad maty t i proektoriaus, kur esi. Paprastai, jei kas tar tina, geriau prisiglausti prie medio ar kitos tam sios vietos, kuri neiduot judesi. Nebijai? Ne. Nealta? Ne. Berniukui lindo biaurios mintys. Jei jis lst pa lapinn, tai paties draugininko bt buvs uklup tas. Kokia laim, kad nesusigund; juk inojo, kad kartais draugininkas ieina sargybos patikrinti ir visad tamsias valandas parenka. Matau, aunus berniukas esi. Girdjau, tu pats parinkai laik? Pats. Patinka tau stovykla? Patinka. Paraei tveliams laik? Ne. 112

 Parayk, rytoj a duosiu popieriaus, vok ir pato enkl. . . inok, motinos irdies dovanos n ra privaloma kasdienyb. Matydamas, kad berniukas, jauiasi suvarytas, draugininkas apsidair, patikrino laikrod apjo aplink stovykl ir, draugikai patapsnojs Jonui per peius, rengsi eiti miegoti, kai berniukas, kakoki mini kankinamas, abejodamas sustabd: Draugininke, K? sustingo vietoje paauktasis. A ... Sakyk drsiai, ko nori. A irgi noriu bti skautas. Stojo valandl tylos. Malonu, kad nori ms organizacij. Susi painai su ja, inai ms status? inau kiek... Hm, bet tai dar ne viskas. Ko dar? Pakiai sviestain po Jurgio sdyne? Pa. Pakabinai Arabo kelnes puies virnje? Pa. Sukruvinai Ignui nos? Su. Pravardiavai j? Pra. pylei druskos Povilui kompot?

tI-

djai negyv pel Ignui patalyn?

113

 Kieno nagai jau ketvirt kart i eils per patikrinim neivalyti? Mano. Keikiesi biauriausiais odiais stovykloje? A maniau... K manei? Kad niekas negirdi. Matai, girdjo. Matau. Taigi, tavo skiltininkas geras skautas, ar jis taip daro, kaip tu? Ne. Palik irg skiltyje stebtoju, o Kstutis tau pads. Nugalsi save, prisitaikysi prie ms reika lavim, tapsi skautu kandidatu, o toliau inai egzaminai, odis. Bet dabar dar per anksti. Na, labnakt, jau ir tavo laikas baigiasi. Labnakt. Draugininkas dingo palapinje. Jonas apsidair aplink papilkjo. Paviet proektoriumi, perjo vien kit kart stovykl, bet baims jau nebejuto. inojo, dar draugininkas nemiega; be to, jau po vi durnakio, visos tamsiosios jgos skuba dingti. Lai krodis rod be deimties pirm. Patikrino sra, atrado sekanio sargybinio palapin ir, pastovjs dar septynet minui, patemp u kojos miegan tjNakties sargyba pasibaig. . . Kit dien skautai pastebjo draugininko ir skiltinink ilg pasitarim, po kurio gr skiltininkai n odio neprasitar, lyg burnos uritos bt. Tai, inoma, sukl keisiausius spjimus. Bet kai skilti114

ninkai dar du kart buvo pasaukti ir tyliai nabddamiesi neleido net smalsuoliams ariau prieiti stovykla su. Matysit, nakties aidimas. Kain, enklus seksim? Vakar sekm. Bet nepavyko, ereliai laikus taip suslp, kad ir patys vliau nerado. Riardas miknius. Kirvis. Vl per j iandien. . . Nei enklai, nei aidimai, ia kas nors jau yra, mirkteljo Arbas. Sakyk. Neiplepsit? A inau ir be Arabo, sikio irg paskiltininkis, tinkl uvims gaudyti darys. Berniukai sprogo juoku. Arabas paraudo. Js ir sapnuodami uvis matote. Kad pats daug prigaudei. Tiek tavo uv persivalgm, kad miest bus gda grti. Utenka, nusibodo klausyti, visai sukvailsit, supyko sargybinis. Kad pasiymjai... Nuopelnus minime.. . Medaliu apdovanosime.. . uv pakabinsime.. Veltui Arabas gynsi, nes geleinio stovykl statymo niekas dar nesulau. Utekdavo kuriam prasikiti kuriuo ypatingu vykiu, ir t jau u 115

puldavo per vis stovyklos met. Gerai, jei vykis garbingas, bet kartais ir auniausi vyr netiktu mas oio rag suvarydavo. Ir tik pavakar po miko aidim Kstutis il sdamasis atskleid irgams paslapt. inakt Antanas su manim eina Vytauto draugovs stovyklos apirti. ioki toki ini norime sumedioti. Negi taip kaip kelmai ir neatsilyginsim u mums padaryt gd. Jonas paoko. Kstuti, imk mane kartu. Kelion tolima. A nenuvargs. Nepatyrs klisi dar, tada neinosim, kur ir aki dti, nors stovyklon negrk. A neklisiu. Mes vyresni, stipresni, pabgsime, o tu? A nebgsiu. Nebgsi? Nebgsiu. A sakysiuos, kad karvs iekau. Pernai ganiau, tik botag nusivysiu. Kstutis kur laik irjo susimsts. inai, domi mintis. Palauk, pakalbsiu su draugininku, gal tikrai gali bti naudingas. Po pusvalandio Kstutis gro. Galsi eiti su mumis. Ieiname lauui tik prasidjus, taigi greit pa siruok. Jonui nereikjo kartoti, nes tuojau dingo. Po vliavos nuleidimo, skautams ruoiantis lauui, K stutis susirpino, iekodamas berniuko. Kur tas prauvo, ar nematt, klausinjo. 116

Taiau veltui dairsi. Prie lau iliau besi velkani skaut tarpe nebuvo, taip pat nesisukinjo ir tarp atvykstani i apylinki kinink pa siklausyti lauo dain ir pasiirti vaidinim. Jo dmes tik kiek patrauk purvinas piemenukas, ku ris sidrsins net stovykl buvo js. Eisim be Jono, nusprend, akimis ieko damas Antano, kai kakas j timpteljo u ran kovs. Tai gal jau laikas? Prie Kstut stovjo matytas piemenukas. Nors prakalbintasis ir suprato, kad tai Jonas, bet nenor jo savo akimis tikti. Nusmukusi ant aki kepur, isiteps veidas, pajuod markiniai, audinl, bota gas rankoje. Nuostabu, nenoriu tikti. I kur gavai t visk? Botag pats pasidariau, o kitk susiskolinau. Kelns vaidinimui buvo atvetos. Puikiausia, einam, draugininkui parodysiu. Nujo. Apirjs draugininkas, nusiypsojo. Tikrai tau, Jonai, neteks bgti, tave kiekvie nas tikru piemenuku laikys. Na, laimingai, nuo j s parnet ini daug kas priklau-sys. Geros sk ms! Visi trys Kstutis, Antanas ir Jonas, nenor dami atkreipti dmesio, su niekuo daugiau neat sisveikindami, tuoj pasuko on, ia pat pasiner dami mik. I stovyklos kilo kavimai, vienas kitas mgino dain; buvo jauiama, kad berniukai jau pradeda traukti prie lauo. Taiau pamau, vis 117

labiau tolstant, garsai darsi silpnesni ir silpnesni, o vienu laiku visai apmir. Tik staiga suvirpo mikas nuo galingo Stovykla-a-a! Raketa. Graiai i tolo skamba. Mike jau buvo tamsoka. Dar kiek juo paygiav, suko ma takel. jo skubdami, tad Jonas, maesnis bdamas, tar pais turjo pabgti. Visi trys susirpin tyljo. i nojo ygis nebus lengvas. Vytauto draugov tikrai pasiruousi visokiems netiktumams, ir tik nuo j atsargumo, sumanumo ir gyt ini pri klausys adtasis atsilyginimas. Neduok, Dieve, kliti, nors stovykl negrk, nebus kur aki dti. Gaila, proektoriaus nepaimm, . apgai lestavo Jonas. Tik mums trukdyt, per didelis. Jo viesa i tolo krinta akis, dar kas pastebt, nuramino Kstutis. Temo dabar nepaprastai greitai, ir didiuliai juodi eliai apdeng mik. Negalima buvo sku bti, bet engta ltai, atsargiai, tarpais maa lem pute pasivieiant tak. Jonas jau daugiau nebeatsiliko, bet stengsi eiti viduryje, kad saugiau bt, nes, sekant i paskos, jam rodsi, kakokie pavojai j tyko, gal vilkas kartais ar kitas pavojingas padadaras. Taiau po valandls jo jaun puyn, kur pasidar viesiau. Dabar galjo pridti ingsn, tik, deja, neilgam. Jaunasis puynas tuojau pasi baig, vl uleisdamas viet imtameiui. Pradioje takas dar buvo platesnis ir lengva buvo sekti, taiau 118

netrukus jis susiaurjo, keli pastojo kadagi kr mai, isiakojusios egls, ir nuotyki iekotojai ne noromis vl nutrepsjo sele. Po kiek laiko pirma js Kstutis sustojo. Isukom i kelio. tok tankumyn bridau, kad prasiverti negaliu. Paviet lempute. Apsidair aplink net un kelio nesimat, o tik didiul tankumyn siena. Pa tys suprasti negaljo, kaip jie ia ir lindo. Dangaus irgi n skliautelio. Reikj keliu eiti. Per mik ariau. Ariau, bet matai, kas ijo. Palauk, duok kompas ir emlap. Antanas paviet lempute. Verkims rytus, turt bti miko kelias. Duok man lemput, tikrinsiu kompas, nutar Kstutis. Pradjo lsti i tankumyn, saugodami akis. Laim, kad dar mikas sausas, versms kelio nepa stojo. Kad tik gyvat nekst, baiminosi Jonas, brisdamas tarp ali viri, saman, auktai kelda mas kojas, danai plakamas ak, duriamas krm, braukdamas uodus. jo jau ne pavieniui, bet vienas kitam sikib dirus, danai virsdami, sustodami. Kiekvienas ingsnis buvo kovote kovojamas, ir jei ne lemput Kstuio rankose, ygis bt buvs ne manomas. Kelias pagaliau tiek prailgo, kad, rods, itisus kilometrus taip slenka, bet i tikrj ne dau giau kaip du imtus metr padar, virto keliukan. 119

 Uf, atsiduso palengvj, sussdami pail sti. Kiekvienas brauksi prakait ir kassi apkultas sudraskytas kno vietas.

Gerai, kad dar isikapstm, be kompaso tai ir nemgink. Kstutis vl isim emlap* ir pasidjs ati diai pradjo tyrinti, irdamas laikrod. Geriausia mums atsidurti prie stovyklos prie dvylikt. Pats mygis; be to, nors akin durk, sargybiniai savo proektoriais nurodys mums ke li. Mes esame madaug keturi kilometrai nuo sto vyklos, taigi turime paskubti. is miko kelias tuo jau suks viekel, kuris puynais eis beveik iki pat j stovyklos, aikino Kstutis. Lemputs dau giau nevartokime. Na, pirmyn. jo dabar labai greitai ir pagal emlap suko viekelin, jau ymiai lengviau skirdami jo balt pa viri. Dar trys kilometrai, paskubkime. jo kur laik tyldami, greta, temp ausis, stengdamiesi nekelti triukmo. O gal ia j kur stovykla? suabejojo Jo nas panabdomis. Ne, jie prie Neries, kuri dar tolokai nuo ia. Tuojaus viekelis bus perkirstas kito. Tada lygiai liks kilometras iki ups. Jau dvylikta, greiiau. Viekelis buvo isitiess lyg styga, kiek krisda mas emyn. Staiga Kstutis stabteljo, griebs abu palydo vus. Cit! Kas? 120

 a, einam on po mediais, pakudjo. Nesiginydami nuslinko, suguldami po akomis. Kas atsitiko? Maiau prieais vies. Negali bti, a irgi priekin irjau, nu stebo Antanas. Jonas tyljo pasiduodamas Kstuio sakymams, tik irdis dausi, tartum mirtinas pavojus tykot. Maiau trump sekund ybteljusi vies, lyg pridt aklinai prie laikrodio valandai pati krinti. Kas ia galt bti? Tik sargybinis. Susimildamas, ia, ant viekelio! Krykel a. Taigi krykel, negi ia jau stovykla? Ne, ia negali bti. Matai. Prisiekiu, maiau vies. K darome? Palaukime. Jei a neklystu, tas, kas kart valand patikrino, gal nors patikrinti ir vl. Guljo temp akis Kstuio nurodyt viet. Slinko minut, antra, treia. Atrod, slenka jau ir deimta, bet tamsoje viskas buvo ramu; maiausias ibteljimas nedrumst ikilmingos slegianios tam sos. tempti raumenys po truputl pradjo vargti, ir laikas taip prailgo, kad, rodos, valandos prabgo. Taiau patys nedrso vilgterti laikrodin. Tau tik pasirod, pradjo Antanas, bet tuoj nuiuvo, nes madaug u imto penkias 121

deimt metr tikrai bliksteljo viesel, tuoj uges dama.

Kstutis, guldamas viduryje, baksteljo drau gams onus.

Matt? Matm. Kas ten galt bti? Tu teisus, kakas tikrino laikrod. Negi sargyba, stovykla? Nemanoma, be to, sargybiniai paprastai vaikioja, o is tartum vietoje prikaltas. K darysime? Ariau slenkam? Ne, ia kakas ne taip. Klausykit, apsisprend Kstutis, tu, Jonai, nusimanai apie vaigdes? Kodl? Jei mes turtume persiskirti ir nesusitiktu me, ar rastum keli stovykl? Neinau. inai iaurs vaigd? inau. Jurgis laik vakar egzaminus ir gird jau, kaip aikino. Matai j dauguje? Matau. Kas dar reikia inoti? Grigo Ratus. Rasi iaurs vakarus? Rasiu. Gerai, jei persiskirtume, tiesiai trauk iau rs vakarus, o dabar klausyk. Klausau. Ieisi keli ir, aukdamas berage, berage", 122

eisi tiesiai viet, kur matm vies. Jei rasi skaut, nra tau ko bijoti, jei iaip k nors suuk, bgsim padti. Supratai? Supratau. Jei bus skautas, pasisakysi ieks paklydusios karvs. Kalbk su juo garsiai, kad girdtume. Su inok, kur stovykla, nueik ten, patrauk sargybini dmes, sikalbk, bet tik garsiai. Jei viskas laimin gai seksis, grk i viet, kur gulim, bet aplinki niu keliu. Sepratai? Supratau. Na, tai eik! Jonas isities, atsistojo ant kelio, mosteljo bo tagu ir sidrsdamas paauk: Tpruke, tpruke. . . Dairydamasis alis, ltai patrauk pirmyn, tar pais kartodamas pradt melodij. Nebenujo ir imto ingsni, kai prieais suspingo elektros lem put, apiberdama j viesa. Kas tu? pasigirdo balsas tamsoje. A? K darai ia? A karvs iekau. Prauvo, eimininkai i var iekoti, ir Antos ieko, ir Antanas, ir Osval das su Kanopa. Lemput ugeso, sutratjo krmai, ir viekelyje idygo elis, bet ymiai stambesnis ir auktesnis u Jon. Tu mans nebijok, labai nugsdinau? Labai. Ponulis irgi karvs iekai? elis plipteljo juoku. Ne, ne karvs. Iekau, bet tikrai ne jos. 123

 Tai ko, ponas, iekai? Per jaunas dar inoti, be s. Prisimins Kstuio spjim, Jonas pradjo gar siau kalbti, aiydamas botagu, kad nesigirdt draug slinkimas. Ponas paklydai? elis vl pliuteljo juoku. Ne, nepaklydau, mano namai visai netoli. Kur? elis pam Jon u rankos ir, patrauks nuo viekelio, stat plat tak. Eik tuo taku ir prieisi mano namus. Netoli, ten tavo karv ganosi. Cha, cha, cha, cha. .. Tikrai, ponuli? Tikrai, cha, cha, cha, ten rasi du mano bro lius. Sakyk jiems, kad a siuniau. Eik, eik, ir puss kilometro nebus. Tikrai, ponuli? Tikrai, tikrai, cha, cha, cha. . . Liepk, kad tau karv atiduot, a sakau. Mikas ia buvo retas, be to, jaunas. Abipus ta kelio augo puaits, taigi nebebuvo baims paklysti. Pliaukindamas botagu, aukdamas savo tpruk, Jo nas drsiai versi pirmyn, inodamas prieisis skaut stovykl. Netrukus pasidar daugiau vietos, subaltavo palapins ir stipri viesa vl apakino ke leiv. Proektorius, pagalvojo, dengdamas ran ka akis, bet nesustojo, o vis jo, kol balsas paklaus: Kas tu? Karvs iekau. Kokios karvs? 124

 Berags. ia jokios karvs nra. A sutikau mog, jis sak, kad ia yra,, siunt. Ko taip auki, vis stovykl prikelsi. Atiduokit karv. Koks mogus tave siunt? A keliu jau, kad pradjo viesti, o paskui sako: Eik mano namus" ir keli nurod. Berniukas ugesino proektori, kreipdamasis savo draug: Tai Stasys pokt ikrt, jam visad unybs rpi, ir, atsisuks Jon, ts: ia jokios karvs nra. Tariamasis piemuo nuleido galv ir apsimet nors verkti. Tikrai, ia yra, tas ponas sak, ir sak du broliai stovi. Klausyk, joks ponas tau nesak, o toks pat berniukas, kaip ir tu. ia ne jokie namai, o skaut stovykla, ir jokios karvs neturime. Patikk ir taip neauk, nes visi miega. O js kodl nemiegat? Mes sargyb stovim. Arklius ganot? Abu nusijuok. Neturim nei arkli, nei karvi, bet saugojam, kad kas neupult. O kas gali upulti? Gal ir niekas, bet gali ir upulti kiti tokie, kaip mes: Jie mums paadjo. Tai js saugoj at? 125

 Saugojam. O kam an ant kelio ivart? Mat, koks gudrus. Neivarm, jis irgi sargy b stovi. Ten js nam nra. Bet i anos puss turi ateiti svetimieji. Kam tu aikini, Broniau, ar jis supras? Tavo karvs ia nra, eik kitur iekoti, kreipsi ta riamj piemen. Dien ateik pakalbti, jei nori; eik i ia, laimingai tau karv surasti. Bet tas ant kelio sak, kad man berag tik rai atiduotute. Susikalbk su juo! Pajuokavo anas su tavim. Negraiai padar. Mes j subarsime, eik! Jonas jau apsisuko, kai naujas balsas sustabd. Palauk! Berniukas sustojo vietoje. Duokit proektori. Praau, broli draugininke. Pavadintas draugininku jung vies, apiri ndamas berniuk. Taiau, matyt, veidas nieko jam nepasak, nes viesa vis krito emyn, kol ilgliau apsistojo ant koj. Randai seni, nauji, kiek sutr kusi stora oda, matyt, visad basa, retai tepamaiusi batus. Gali eiti, o a maniau. . . nebaigs min ties, atidav proektori ir dingo palapinje, nenu jausdamas, kad ia pat, dengiami puaii, guli du slapukai, godiai klausydamies sargybini pasikal bjimo. Jonui pasukus t pat tak, kuriuo atjo, abu 126

sargybiniai nejuddami kur laik viet proek toriumi. Matai, fruktas, karvs stovykl atjo. O auk, tartum plaunamas. Drauginink prikl. Pastebjai, domu, k jis man? Tur bt, kad persirengs Gedimino draugo vs skautas. Tikriausiai, kiekvien nakt draugininkas laukia kokios unybs. Nejaugi jie nieko nesugalvos. Juk gda to ki barzd gavus. Nepatogu ir mieste bus pasirodyti. Papasakosim atvaiav, tikri liurbiai. Palauk, gal dar gailsims savo odi. Tik jau ms nepaims, jiems galv negali ateiti, kad sargybinis pakeliui stovi. Berniukai pajudjo, bet, nors kalbjosi pusbal siai, taiau, tyliam orui esant, kiekvienas garsas pa siekdavo gulinius po puaite skiltininkus. Tikrai gerai sugalvota j ten pastatyti, nes tik tuo keliu jie gali ateiti. Greiiausia, neateis, jau ir laiko nebra, nes ir stovyklavimas eina prie galo. Gaila. Gaila. Rytoj nakties aidimas. Kad tik gediminieiai neateit. Tur bt, netoliese aisime. Be to, k jie gali padaryti? Su lazdomis sargybini neupuls, jei tie nebus iopliai. Kad tik laiku pastebt puolanius, tada tik kepur liks nukelti. Malonu, kad aplank te, mes per kilometr jus pastebjome. 127

 Kokia vl gda! inoma, grtant net vilkiukams barzdos iaugs, o j draugininkas ir pavilkti negals. Abu susijuok. Ne su mumis jiems prasidti. Kur laik sargybiniai vaikiojo tyldami, pro tarpiais viesdami lemputmis. Kstutis, pridjs lpas Antanui prie ausies, ty liai tyliai pranabdjo: Reikia atgal traukti. Taiau sargybiniai vl praneko. Dabar stovime sargyboje, o rytoj nakties aidimas, miegot norsis. aidimas nebus ilgas. Greiiausia, por va land, ir viskas. Neinai, k aisime? iandien per tabo posd aptarme. Seki mas. Tuoj po lauo, apie vienuolikt valand, draugininkas su pavaduotoju ieis, darydami enk lus. Mes, pasiskirst dvi grupes, po dvideimt mi nui seksime. Kur laik enklai abiem grupm bus tie patys, paskui nuo pirmj dviej laik ke liai persiskirs. Lokiai ir virbliai seks drauginink, o kiti pavaduotoj. Tolimesn eiga jau draugininko laikoma paslaptyje. Bet i kur lokiai su virbliais inos, kur draugininko nueita, ar bus parayta? Ne, laikai skirtingo popieriaus. Geltonas ir baltas, prie aidim popierius bus parodytas. Gel tonas i draugininko. Sargybiniai patikrino laikrod. Mums tik deimt minui teliko budti. 128

Antanas patrauk Kstuti, ir abu pamgino lsti i po puaits mik, bet ltanios akels taip kart ir antr sutratjo, kad draugai, prisiploj prie e ms, paslp veidus, lauk proektoriaus viesos, kuris ir neapvyl; taiau sargybiniai viet kiek tolliau giliau mik. Antanas vl pamgino slinkti, bet Kstutis su laik. Palaukime sargybos pasikeitimo. Guljo nejuddami, bijodami pakelti susitingus, apmirus snar, o laikas, tartum sustojs, plauk vio ingsniu. Tuo tarpu Jonas, ramiausiai prajs sargybin ant viekelio, pasiek sutartj viet, isitiesdamas po egle. Nuvargs po ygio, kartais umerkdavo akis ir tikriausiai bt giliai migs, jei ne lengvi drabuiai, kurie menkai telaik ilum, nes naktis pasitaik vsoka. Laikas tartinai prailgo, o draugai vis dar nesi rod. Berniukas, kaskart labiau nerimdamas, vis daniau pradjo kilnoti galv, valgydamasis ap link, klausydamasis menkiausio triukmo, kuris b t pranes linksm ini. Taiau aplink gdi tyla neteik maiausios vilties. Jonas pavelg dang, kuris vis dar buvo tamsus, taiau jau pabluks, ry tuose tartum eliais suraiytas, kur kas minut dingdavo ugesusi vaigd, pranedama ryt. Pats laikas buvo skiltininkams grti, nes dar po valan dls bus per vlu. Jonui i baims prajo visas mie gas, ir neramus, temps klaus ir akis, veltui dai rsi, suko vien kit miko pus, laukdamas kurio enklo. Vienu metu panoro net grti pasiirti 129

stovyklon, bet pagalvojs neidrso, bijodamas su kelti tarim; o, be to, galt prasilenkti su drau gais, kurie manyt j esant paklydus. Nutar laukti. Rytai lengvuiai nusida, mesdami vies ruo , kuris, suskalds tamsumas, jau rinko elius. Pamau iniro savo balta nugara viekelis, pradjo skirtis mediai, ir atsipalaidavusios nusviro pavie ns akos. vito. Staiga toli i stovyklos atplauk vilpukas, riks mas, daugiau vilpuk. Jonas, lyg elektros trenktas, paoko visas virpdamas skiltininkai kliuvo! Neabejojo. Stovjo kur laik nesirydamas, kas daryti. Grti stovyklon, nesuinojus draug liki mo, buvo nemanoma. Nutar vl suvaidinti piemen ir klaidioti aplink, kol patirs, kas vyko. Suiekojs numest botag, vl ijo viekelin, traukdamas sar gybinio link, bet jo jau nebuvo . . . Bet grkime prie palikt skiltinink, kurie, laukdami sargybos pasikeitimo, kaip kikiai, tyliai tupjo prisiglaud prie ems, skaiiuodami minu tes. Gal gale abu stovj skautai, dar kart patik rin laikrodius, pasuko palapin kelti sekani. Antanas su Kstuiu, dabar nebijodami sukelti dmesio, pamau, koja u kojos, atatupsti trauksi nuo savo puaits ir, pasiek tankesn mik, atsi stojo, giliai atsikvpdami, miklindami sustirusius raunenis. Na, eime, pamojo Kstutis. Palauk, sustabd Antanas. Ko dar nori? 130

 Man begulint kilo mintis. Mginsiu brautis tabo palapin. Draugininkas perspjo, kad joki unybi nekrstume. Ijom tik suinoti, kaip ia viskas atrodo, o paskui pagalvosim, kas daryti. A ir nedarysiu joki unybi, noriu tik t pamatyti. Negaliu tau visko aikinti nra laiko. tabo palapin, rodos, anoje pusje, i ten draugininkas ijo? I ten. Eime ratu. Bet ar inai, k darai? inau. Na, tada mginki. Draugai, padar didel rat, atsidr prie tabo palapin, kuri stovjo tik u deimties metr, vos skirdamasi savo baltu paviriumi nuo aplinkos, ir tik pratusios prie tamsos akys galjo j iaip taip painti. A vienas slinksiu, o tu, Kstuti, stebk vis apylink ir, jei bus riesta, gelbk. Palapin labai atviroje vietoje, pavojinga. Juo geriau, nes maiau trakani akeli; be to, tamsu, nematys mans. Nauji sargybiniai, viesdami proektorium, pui kiai rod savo buvimo vietas. Labiau rpindamiesi maisto palapine, daniau ten ir sukinjosi, paleng vindami Antanui, kuris, nutaiks prog, atsidr prie pat palapins i miko puss. temps ausis, kur laik tikrino vid. Miegota dviej, kuri ramus alsavimas tikino, kad bent iuo tarpu nra jokio pavojaus. Todl atsargiai, itrau 131

ks trejet kuoliuk, prakio vidun galv. Tamsu, nors akin durk. Bet i palapins dydio, bdamas prityrs, puikiai orientavosi viduje. Uteko lengvai paliesti vien kit daikt, ir jau buvo kaip savo na muose. Palapin buvo didel, lengvai tilpt ir ketu ri skautai, taiau miegojo tik draugininkas su pava duotoju. Dar kart patikrins ram mieganij al savim, pamau slinko visas ir, apsisuks, rank i ties viet, kur, jo sitikinimu, turjs bti staliu kas. Neapsiriko. Pertrauk pirtais jo paviriumi: knygos, elektros lemput, laikrodis, duts, popie riai ir, greiiausia, iekomoji sakym knyga. Taip, kakokie palaidi lapai viduje. Gerai sekasi, pagal vojo, ir atidiai apgraibs, jau mgino j pakelti, kai igirdo ingsnius tiesiai palapin. Kakas i priekio j atriinjo. Antanas sustiro vietoje, pri tpdamas tarp staliuko ir palapin laikanio stiebo. Jei pavies vid viskas baigta. Bgti buvo per vlu. Tuo tarpu kiek prasiskleid brezentas, ir, ma tyt, pralindo ranka kair, siekdama mieganiojo kojas. Broli pavaduotojau, kelk, jau reikia Stas pakeisti, sunabdjo prislopintas balsas. Tik paliestasis viena akimirka atsisdo. Dkui, a tuojau. Nukrito vl palapins kampas, ir pavaduotojas pradjo rengtis. Antanas nekvpuodamas irdyje maldavo, kad tik visi drabuiai bt vietoje ir nereikt deginti lemputs, kuri visk praudyt. Bet laimei, pava duotojo bta labai tvarkingo vyro, nes netrukus jau segsi dir, pasilenks lsti i palapins. Kaip 132

ir sargybinis, jis tyiomis elgsi labai tyliai, gerb damas drajugininko mieg, kuris, kad ir lengvo trukmo paliestas, pabudo. Eini sargybon? pranabdjo. Einu. Tu ilgai nestovk. Prads visti ir grk, nr tikslo laukti, kada viskas kaip ant delno matyti. Ir stovykloje budini uteks, du stovi. A taip ir padarysiu. Miegok. Kad negaliu, dant taip gelia. Tik prie pus valand umigau, dabar vl budsiu. Mgink vl umigti, einu. Laimingai. Antanas tupjo nei gyvas, nei mirs. Rods, ir dies plakimas j iduosis, be to, taip skaudjo su sting raumenys, kad tarsi nebeilaikysis, spruksis i palapins, kiek kojos nea, nebeatliks numa tytojo udavinio. inoma, tada viskas baigta, pra laimta, o kaip gaila! Sukands dantis kentjo, valdsi. Tik laim draugininkas pradjo vis da niau vartytis, keldamas iok tok triukm, kuriuo pasinaudodamas, Antanas pasitrauk al, prie pat pavaduotojo guolio, itiesdamas kojas. Dabar gal jo laukti, ir tik tylus, slepiamas kvpavimas nepa prastai vargino krtin, kartais, rodos, rengdamasis susprogdinti plauius. Draugininkas, kur laik pasivarts, nurimo, lengviau pradjo alsuoti, tartum migdamas. Ugniaus kvap, Antanas klaussi, ta iau stebimasis vl pajudjo, apsiversdamas ant kito ono. domu, ant kurio ono ov mintis. Blogai. Tiesiai palapins vid pajuto i alsavimo. Lau ke jau viesjo, dar deimtis antra minui, ir pala 133

pinje bus galima pagauti apybraias. Antanas ne drso net pirto pajudinti. domu, k galvoja K stutis; kad tik nemgint slinkti palapinn, visk praudyt. Draugininkas vl veriasi. Auktelnink^s? Ne, ant kairiojo ono, sienos pus. Gilesnis alsavimas, ramesnis miega. Tikrai miega, kaip laiku! Antanas, lengviau atsikvps, jau iri pa lapins vid. Dar kiekN , ir bus viesu. Ltai keliasi ir vl traukia sakym knyg save prie ems. Traukia vir jos pavaduotojo palikt antklod ir kia savo galv, jungdamas lemput. Jo neapsirik ta. Viduryje sakym knygos morzs abcle nak ties aidimui laikai dviej popieri geltono ir balto. Antanas atsargiai lenkia geltonj tui lap ir spraudia kienn. Laikas spausti. Itraukia galv i po anklods, grina knyg viet. Draugininkas giliai miega. Vis viesiau, jau vieia palapinje daiktai. Antanas stebi stovyklos viduryje stovin ius sargybinius ir pamau kelia palapins on, pro kur buvo linds. Kia galv, peius, ilenda. Sar gybiniai negali jo matyti. Kas tai? Prieais nuo i ganingo miko triukmas negi Kstutis? Ne! Svetimas suka tiesiai palapin. Negi pavoduotojas grta, sutrumpins miku keli?! Svetimasis j tuoj turi pamatyti. aibo greitumu berniukas ieko vie tos sprukti, taiau visur atvira, ir staiga. . . Laikykit, laikykit! vilpukas viduryje stovyklos. Kas tai? stebisi Antanas. Prieais einanty sis puola ne j, bet suka on. Sargybiniai irgi. I palapins ioka draugininkas, vienas antras vil pukas, bet visi puola kit pus. Kelias laisvas! 134

Viena sekund ir Antanas okteli mik. Pagaukit dabar! I miko, bet jau ymiai toliau, sklinda balsas: Berage, i. . . Antanas dabar suvokia vyk. Kstutis, matyt, stebjs palapin, anksiau pajuto pavoj ir, nor damas nukreipti dmes, pakl triukm. Kad tik jis laimingai dabar pasprukt! Stovykloje vl vilpukas. Antanas pro puies akas stebi, kas tenai vyksta. Balso negirdti, nes tolokai. Draugininkas kak sako, ir visi lenda palapines. Pavyko. Patikjo, kad piemuo karv vaiko. Grta ir pavaduotojas, lenda miegoti. Antanas giliai patraukia or ir, susiorientavs pagal takel, brenda viekelio link. Kas ten? Vl kakas ea. Antanas krinta ant ems ir kur laik klausosi. ejimas vis artja. Ilenda pirma kepu r, itiestas pirmyn kaklas ir pagaliau akos neden giamas veidas. Jonas! Jonai, tyliai aukia Antanas. A. Nebijok, Antanas. Oh, isiveria auksmas, ir nudiugs vos neapkabina, bet susigds tik stipriai atsiremia ran ka. Antanas irgi patraukia j u peties. Kur Kstutis? Ateis, einam viet. Nebuvo jau klii, ir nebetrukdomi greitai pa siek nuirt kampel. Antanas patogiai isities ilsdamasis, taiau Jonas nerimo. Kstutis vis negrta. Gal pagavo? Pagaus Kstut mike, irgi pasti. Matai, jis, 135

bijodamas pasirodyti, turjo giliau mik bgti, dabar turi didel lank padaryti. Ateis, nebijok. K js taip ilgai dart? Antano nereikjo tempti u lieuvio, tartum to jis ir telauk. Taiau nesuspjo baigti, nes i miko sujudjo akos, ir ilindo Kstutis. Na, brolau, okosi Antan, ar tu to je palapinje priepuol buvai gavs, ar kur kit gal? Supranti, draugininkas pabudo. A taip ir maniau, jau norjau pats lsti. . . A tai ir bijojau. Nekantrumas toks paga. . . mane atsisuks, atmerktomis akimis, tik iri. . . Matau, ilenda vienas, galvoju.. . Pavaduotojas buvo. . . A supratau, ir nor. . . Ilindau, kai tas migo i r . . . Taigi, pamaiau tave, ir itas e i. . . A sakau, karvs ie. . . siterp nekan triai ir Jonas. Eina, minut ir tave pamatys. Laim, tu susigs tupjai, a daviausi on, triukm kel damas. Suprantu dabar, ko jis al i . . . Taigi, u tanki eglaii ir suukau... Man kelias laisvas, ir a. . . Gal jie suprato? Ne, man, kad piemuo bu. . . Draugininkas ilgai irjo kojas su pro ektoriumi . . . 136

 Ko ia stovime? Namo. stovykl. Nuovargio tartum nebta, ir skriste dabar skri do viekeliu. Bet susikalbti sunkiai seksi, nes vie nas kitam trukd. Paprastai ramus Kstutis irgi pa sigr ygiu, tad kvatodami, patenkinti skait kilo metrus ibaniojo rasoje. Kai pasiek ventj, saul tolokai isiliejusi* perkopusi jaunut puyn, pabr pirmuosius spin dulius, badydama keliautoj nugaras. Arti buvo jau ir stovykla, kuri gro nugaltojais, i tolo mo dami sargybiniui, kuris irgi ikl savo lazd. Prie sargybinio prijo draugininkas. Grta! Jau i atvykusi veid buvo matomas pasise kimas. Na, kaip? Puikiai! Pavyko. Pasakokit. Prisipastu bijojau. Dar iki auros miegojau, o paskui ir rpestis suspaud, ar nekliuvot. Ilindau ir laukiau. Parodysim jiems i nakt, a papasakosiu. Palaukit, einam uksti, paskui eisit mie goti, iki dvyliktos galsit ilstis, o dabar pasakokit. Kol buvo ildoma kakava ir daromi sviestai niai, skiltininkai pasakojo savo nuotykius. Nebe tverdamas domumu, draugininkas pertrauk: Bet kam lindai j palapin, galjo viskas prati. Neatspjot? 137

 Ne. Tupint po egle, klausant sargybini pasa kojimo, man kilo mintis pasina,udoiti j nakties aidimu. Draugininkas ir pavaduotojas ieina pir mieji, darydami enklus, skiltys seka tik po dvi deimties minui. Dabar klausykit: mes keli iei sime po deimties minui ir, rad pirm enkl, pakeisime j savuoju, nusukdami kitu keliu. Ne j draugininkas su pavaduotoju ves skiltis, bet mes. Suprantat? Puikiai sugalvota! Todl ir rizikavau brautis palapin. Mat, skirting spalv laikai. Skiltininkai pasta popie ri. A ir siekiau gauti t popieri, tai jis, i trauk rodydamas. Bet gal pastebs, kad ne visi lapai? Nemanau, t lap daug. Galsime i io at neto keliolik laik padaryti. Rat pains. Morze laikai parayti, maiau. Tada btinai turime mginti, taiau eikit miegoti, tavo plan priimu. Kai isimiegosit, aptar sime smulkmenas. inakt tursime ir mes nakties aidim. . . * * Atsiklusi stovykla tuoj suinojo pavykus y g, bet trys didvyriai kietai miegojo, negaldami patenkinti smalsumo, kuris, aikjant kai kurioms nuotrupoms, kaskart augo. Taiau veltui berniukai velgdavo tabo palapin, kur visi trys ilsjosi, 138

kad skili dienos ruoa netrukdyt utarnauto poilsio. Tuojau po piet skiltininkai su savo padjjais ir draugininku pasitrauk i stovyklos aptarti praju sios nakties gaut ini ir pasiruoti antram nak ties ygiui. Jonas, apsuptas likusij skaut, nesigailjo sa vo lakios fantazijos, pasakodamas nuotykius, kur jis su abiem skiltininkais iaugo tokius didvyrius, kad net Arabas, neilaiks berniuko vilgsnio, nu leido akis. Anot pasakotojo, jis apslankiojs vis stovykl, du kart padjs Kstuiui su Antanu ir taip apmulkins vytautiei drauginink su pava duotoju, kad abu buvo pasiry eiti jo karvs ie koti, tik jis pasigailjs j. Skatinamas dmesio, Jonas po truputl taip u simiro, kad sargybinius pastat beveik prie kie kvienos palapins ir apginklavo ne tik lazdomis, bet lankais ir ietimis, o su dviem net persirito, ino ma, nugaldamas. Kil ginai smarkiai sumaino klausytojus. Ta iau keli lik vilkiukai buvo pasiry bet kuo tik ti, ir neapsiriko. Turdamas palankesn auditorij, Jonas prisimin lankais audsis, j draugininkas kapojs net i eiavio montekristo; pagaliau at sirado ir arkliai, kuriais penkis kilometrus persekio jamas skrids; stovykla irgi smarkiai padidjusi iki imto palapini, net indnai pasimai, inoma, persireng skautai. .. Kol Jonas svaigo pelnyta garbe, gediminiei tabas uguls studijavo Vytauto draugovs apy linki emlap. 139

Draugininkas kartojo paskutinius nurodymus. aidim pradeda tuoj po lauo, greiiausia, i lauaviets. inot, kur ji yra? A maiau. Koks penkiasdeimt metr nuo stovyklos. Gerai. Klausykit, skiltininkai. praugininkui su pavaduotoju ijus, Vytauto draugovs skiltys turi juos sekti po dvideimties minui. Mums rei kia taip susitvarkyti, kad pataikytume tarp: va dinas, mes turime ieiti madaug po deimties mi nui, tada bsime viduryje tarp dedanij enk lus ir iekanij. Surad laikus, tursime juos pa keisti savais. Aiku? Aiku, gerai, atsak choru. Atrodo, vietov gerai istudijavome. Nepa klysite? Ne. Tu, Kstuti, su savo paskiltininkiu vesit j skiltis Rklos link, o Antanas su padjju Pytraz link, taigi prieingomis kryptimis. O k a darysiu? paklaus Petras. Matai, man atrodo, kad kur nors j draugi ninkas1 su pavaduotoju sueis. Turt sueiti ir skil tys. Mes visai neinome, kur jie numato padaryti tai. Negerai but, jei kur nors usirioglint ant ms. Taigi, Petrai, su paskiltininkiu seksit draugi ninko rodomais enklais ir rad skaitysit laikus; madaug tuomet jusite, kur j keliaujama. Jeigu kaip tik ms parinkton vieton, js udavinys bus perspti Antan ir Kstut. Algimantai su Riardu, js eisite pavaduotojo pdomis, js udavinys tas pats, kaip ir Petro. 140

 Kol Antanas su Kstuiu miegojo, mes su Vytu param laikus morzs abcle. Kiekvienas gausit po keturis, suymti i eils numeriais. Tu rin perskaitysit. Ketvirtuoju numeriu paymtas laikas paraytas ne morzs abcle. Perskaitysiu. Mieli Broliai, Labai nenustebkit suinoj, kad jot klaidin gu keliu, vedami treiosios Gedimino draugovs. Ryoms tam ygiui, nordami rodyti, kad ne tik uvauti, bet ir nakties aidim mokame vesti. Jei buvo kuri nesklandum, brolikai atsipra ome. Budkime. Treioji Gedimino draugov." Puikiai. Pasius perskait. Barzda, kokios dar pasaulis nemat. Nesidiaukim, kol tik svarstom, rytas paro dys laimtoj. O k, draugininke, darysite? O a, paliks stovykl saugoti savanoriams, su likusiais eisiu paro iekoti. Paro?! Paro. Juk turime pariuk. Na, tai, padar jam gardel, nuneime prie stovyklos, tegu kvykia. Jonas vl eis iekoti. Tiksims, sargybiniai neat silaikys prie mediokls pagund, o mes tuo laiku pasiraysime, kad aplankme stovykl. Kad tik pavykt. Tiksims. Svarbu, kad nepaklystume. Dar kart gerai istudijuokite ir kietai sikalkite em lap, kad kiekviena vietov bt tartum tvik. . . 141

Likusioji dienos dalis buvo skirta pasiruoti. Anksiau suvalgyta vakarien ir kiekvienam ida lyta po du sumutinius kelionei. Na, Jonai, tu vadovausi, rodydamas keli stovykl. inosi, kur? inosiu, nuts ididiai Jonas, pirm kart jausdamasis jei ne pirmutinis, tai bent lygus su kitais. Septint valand vakare, linkdama pasiliekan tiems atuoniems jauniausiems sargybiniams geros nakties, draugov, draugininko vadovaujama, skil timis ilga sele, plevsuojant gairelms, pamau nr miko tankumynan didj yg. Du paskuti nieji ne ilg lazd, ant kurios ikilmingai suposi pakabinta farnerin nuo produkt d, o joje kvyk parelis. jo be poilsio, kol iki Vytauto draugovs sto vyklos liko vos dvejetas kilometr. Draugininkas, veds tank jaunut puyn, pastat sargybas, leisdamas pasilsti. Buvo jau devinta valanda va karo. Kain, ar i ia girdsime lauo dainas? Tyras oras, turt mus pasiekti. Lauk itemp ausis. Deimt, penkiolika, dvi deimt minui po devyni, o vis tyla. Gal apsigalvojo, gal pradjo aidim ne laukdami lauo, kilo neramios mintys. Taiau pus deimtos atplauk pirmoji daina. Draugininkas atsistojo. Skiltininkai ir paskiltininkiai, su kuriais bu vo tartasi, pasiruokite, tuojau ieiname. Visi kiti 142

ramiai laukite mans, kol sugriu, tada tsime m s maj udavin. Eime. Laimingai. Tyls pasiry Antanas, Petras su savo paskiltininkiais ir Algimantas su Riardu pakilo i viet ir vl sele, pamojav liekantiesiems, greitai nusek drauginink, tuoj dingdami miko sutemose. Lauo dainos kaskart rykjo ir jos buvo ge riausias kelrodis einantiesiems. Prie pat stovyklos draugininkas savo viet u leido Kstuiui, kuris, kart buvs, puikiausia pri simin kiekvien krm, pasisukim. Atsargiai vesdamas, Kstutis apsuko didel lan k, apeidamas budint prie krykels sargybin, ir, pasieks stovyklos rajon, pradjo dairytis laua viets, kai, matyt, umestas ant arij kadagys di diule liepsna nuviet aplink. Berniukai slinko dabar labai atsargiai, susikuprin, klausydamiesi maiausio trakteljimo. Pen kiasdeimt metr nuo lauo draugininkas visus su stabd. Ariau stebti eisime tik trys: Kstutis, An tanas ir a. Kiti ia laukite. Kada reiks paauk siu. Skambant dainai, lengva buvo artti, ir nepasi juto, kaip atsidr arti lauo, kur, pasislp u tanki eglaii, galjo nematomi visk stebti ir girdti. Sdintieji aplink lau skautai buvo pasiruo nakties aidimui, nes visi iltai apsivilk, apsiginkla^g veltukmis, elekros lemputmis, gairelmis. Dainas keit vaidinimai, kiai, trumpas pasi 143

kalbjimas, ir vl dainos. Artjo laikas pradti nak ties aidimui, nes netiktai debesys tarpais ugul dang, tirtomis sutemomis nuda apylink. Mike nors akin durk, pranabdjo K stutis. T s ... Lauas vis labiau geso. Atsistojo 1-os D. L. K. Vytauto draugovs draugininkas. Ar visi jau pasiruo aidimui? Pasiruo. .. Patikrinsime laikrodius. Po dvideimties minui ieisite iekoti ms enkl. Ijimo takas is kelias, parod iaurs vakarus. iuo ke liu eidami, rasite ir pirmj enkl. Gulintieji slapukai pasijudino. Draugininkas vl sunabdjo Kstuiui aus: Bgu atvesti kit. Verkits miku pirmyn, laikydamiesi kelio. Inyko, bet tuojau vl nr su likusiais, kurie prisijung prie akylai stebinij. Mes einame, dav enkl Kstutis. Laimingai. Kstuio vedini, miku nuslinko pirmyn, kur pasiek kelio pasisukim, vis dar u krm, lauk praeinani draugininko ir jo pavaduotojo, kurie po keli minui prabilo ia pat. Gal ia dsime pirmj enkl? Per anksti, pajkime, tarpas turi bti dides nis, abu itirpo eliuose. Slapukai ilindo i krm ir atsistojo ant kelio, mat, saugiau buvo akels nebetratjo po kojo mis. 144

Priekyje keliu vysteljo kart antr lemputs viesa. Tuo tarpu sekasi, nudiugo Antanas, nereiks mums vargti, patys viesdami rodys mums keli. jo kelio kratais prie pat miko, kad kiekvie n akimirk galt prisiglausti prie medi, dingdami u j kamien. Priekyje danai pasirodanti viesa staiga vienoje vietoje sustojo, pradjusi okinti. enkl daro, spjo Petras. sidmkime gerai viet, nes viesti negal sime. Lauk. viesai vl pirmyn pajudjus, sujudo ir jie. Nuovoka spdami atstum, sustojo. ia kakur turi bti enklas. Ar beapsimoka iekoti. Tikriausia, rodys tik iuo keliu einame". Vis tiek reikia patikrinti, o gal laik pad jo. Sutpkit ratu, o a, kad viesa nesklist alis, dar aliu skuduru lemput apsupsiu, sak K stutis. enklas tikrai rod pirmyn. Tad rams vl kur laik sek. Prieais einantieji vl sustojo. Nuo ito enklo viskas priklausys, su nabdjo Antanas: Pagal emlap, ten turt bti krykel. Gal jie irgi persiskirs? Matysime, blogiau tada bt. viesa slenka pirmyn! Laimjome! 145

 Nesidiaukit. Gal tik vienas, gal kitas pa suko kitur. enklas parodys. jo dabar nekantriai, o enkl nesunku buvo rasti, nes krykels viduryje guljo. Tiesiai nueita! Greiiausia, eina Upiki link. Sunku taip tvirtinti, gali dar rat sukti. Ko gero, kur nors susidursime. x Petrai, Algimantai ir Riardai, laimingos kelions paskui juos, palinkjo Kstutis. Ne pamirkit naikinti enklus. Keturi nudro tiesiai, o Kstutis su Antanu i buvusio tiesaus enklo padar du vienas kitam prieingus kertanio viekelio abi puses, pa djo skirting spalv laikus ir, pamosikav ranko mis, paskiltininki lydimi, patrauk savo keliais. Tuo tarpu draugininkas, palkjs, kol visa V y tauto draugov nusek pdsakais, gro prie savo paslpt likusi skaut. Na, kaip, kaip? suoko aplink. Ligi iol puikiai sekasi. Liks tik laukti pa baigos. Dabar ms eil. Klausykite. Stasys, bdamas greitas kaip vjas, paims gardel ir paneios aplink stovykl, tegu kvykia. Jonas tuo tarpu, kaip ir vakar, teiekai, tik jau nebe karvs, o paro. Jei sargybiniai, jo praomi, susigundys ir paliks rajon, eidami medioti, mes sueisime tui stovykl, kur ant tam tyia mano paruoto lapo paraysime, kad aplankme vytautieius, bet, nerad sargybini, pasiraome draugo vs sakym knygoje. Jei nepavyks sargybini i 146

vilioti i stovyklos, tada aisdami ramiai grime atgal. O dabar eime, tik atsargiai. inot t pavojin g krykel, kur sargybiniai laukia? jo darydami didel lank, tratjo sausos l tanios akos; be to, pasidar viesiau, nes pranyko ugul debesys, palikdami bekylant jaun mnul. Po kiek laiko pasiek stovykl ir mat besi vaistanio proektoriaus vies. Jaunieji stovi, spjo draugininkas, lengviau pavyks ivilioti. Jonai ir Stasy, paauk, laikas jums. Tik tu, Stasy, ilgai negaik. Apibk kart stovyk l su pareliu ir trauk atgal; tik ne it viet, bet kur pirm kart buvome sustoj. Rasi keli? Rasiu. Atrodo, kad rasi. Pastebjau, mike dar nesi paklyds. Niekad. Tai eik. Dabar tavo eil, Jonai. Udavin tursi leng v, tik atidiai klausyk, ir, trumpai pamoks kaip turi elgtis, leido pradti. Paras vieg, negaildamas balso, kai Jonas, aukdamas iuku, iuku ", mov stovyklon. Stok! Stok! Kais tu? auk du pipirai, o po valand ls ilindo ir ymiai vyresnis amiumi, nors irgi dar visai alias. A paro iekau, pabgo. Aha, mes girdjom, viegia jau vis valand. Kur? Visai ia pat, tuoj u stovyklos. 147

 tai ir vl, gal vilkas j upuol, kad taip viegia? A vienas nepagausiu, padkit. Visi trys sargybiniai klausiamai vienas kit vilgterjo. Labai viliojo mediokl, bet dar nesi ryo. A be lemputs, nesugausiu. Mes sargyb budime. Gal daugiau turit berniuk? Ne, mes tik penki: ia trys ir toliau du, kiti aidia. aidia? aidia, bet greit ateis. Paras laiku sukvyk, rods, ia pat stovykloje. tai, visai ia pat. Gerai, mes padsime, apsisprend vienas sargybini, bet ne visi. Tu, Petrai, lik, o mes abu pamediosime. Jono lydimi, abu skautukai lindo mikan, viesdami lemputmis, tarpais susiaukdami. Liks maasis pipiras nebesteng nugalti smalsumo, ir, ijs i stovyklos rib, ia pat tarp tanki puaii pradjo vaistytis proektoriumi. Draugininkas to tik ir telauk. Jo kukliam su manymui uteko ir io mao neatsargumo. Pamojo savo maai sugulusiai draugovei sekti. Tyliai oki ndami berniukai atsidr stovykloje. Kils triuk mas vykusiai buvo slopinamas Jono, kuris kaip pa traks okinjo mike, trakindamas akas, pilna gerkle aukdamas iuku, iuku". Draugininkas popieriaus lape greitai ra: 148

D. L. K. treioji Gedimino draugovj aplan kiusi D. L. K. pirmj Vytauto draugov". . . Paras dat, pakio skautukams pasirayti. Na, dabar bgte i stovyklos, paragino, kidamas lap Vytauto draugovs sakym knyg. Laimingai pasitraukus, draugininkas dar pa klaus. Ar visi? Visi. Apirkit skiltimis. Kur laik buvo tyla. Arabo nra. Graiausia. Likit ia, a eisiu pairti. Tik pajjo kelet ingsni, kai stovykloje i girdo vilpuk. Kas ia gali bti? nustebo. Prieais suejo krmai, ir ilindo Arabas. Mat tave? okosi draugininkas. Ne. Tikrai? Tikrai nemat. Jis jo viesdamas lempute, i tolo pastebjau. Kas jis? Naujas. I kur jis atsirado? Neinau. Draugininkas, kur laik stebjs stovykl, su uko. irkit, daugiau ten. 149

 Tur bt gro
apviet.

k iti

sargybiniai. tai, Jon

Kas kalbta, negaljo girdti, nes vjas pt stovykl. Bet i sargybini ramaus elgesio suprato, kad nra kils maiausias tarimas. Po dvideimties minui atslinks Jonas at skleid ir naujo sargybinio pasirodym. Tai kio ministras, liks vyriausiu. Jis pirma buvo nujs prie krykels ir grs nerads sargybini, todl vil ps. Labai barsi, ubaig berniukas, girdi, tuioj stovykloj visoki nemalonum galima pri krsti. Pilni spdi, mindami savo skiltininkus, trauk toli esanias savo palapines, kur lauk draugai, poilsis, namai. Arabas, pasitrauks, kad draugininkas negir dt, gyrsi vienam skautui: i Kol js pasirainjote ir vliau, vienas li ks, a perjau visas palapines, tikrindamas batus, ir visur palikau enkl, raiius tokiais mazgais suridamas, kad tik Saliamonas be peilio teatri. Mins jie mane. Tai u uvis, kuriomis mane maitinot visa stovykla. Be ypating nuotyki pasiek ventj, kai ku rie pasiryo budti, laukdami skiltinink, taiau draugininkas pasiprieino. Jie greit negr. Gerai, jei pirmieji po trij valand pasirodys, gal ir vliau. Ramiausiai gulkit. Miegosim iki atuoni. Nuovargis padar savo. Po keli minui sto vykla liko lyg imirusi. Niekad sargybinio neslg 150

tokia akmenin tyla, kaip kart. Taiau nebebai su buvo budti, nes jau ygiavo viesi, karta vasa ros diena*... Pirmas aliarmas buvo sukeltas po puss atuo ni, kada pasirod Kstutis su paskiltininkiu. Pasil sjusi draugov kaip vienas ipyl aukdama va lio", mosikuodama rankomis. Sakyk! Kaip buvo? Kur kiti? Pavyko? Gerai, labai gerai. Kit neinau, nesusi tikom. Pasakok! Palaukit, duokit atsidusti, gynsi nuvar gs, taiau toks laimingas, kad ir ssti usimiro. Kai isukom i kelio, pradioje kiek paspaudm. Na, ir dar vien laik pakiom dl do mumo. Bet neramu man pasidar, suabejojau: gal voju, o gal k prairjom. Tada su Jurgiu lindo me mik ir laukiam. Laukiat! Laukiam; net nusibodo, jau ir baim pradjo imti. Baim? K galvojat, nejuokai pusvalandis. Net pusvalandis! Taigi, suprantama. Pagaliau irim vieia vienas, kitas, dau giau. vieia vis dlto? 151

 vieia. Na, sakau, pagavom kirvius, eime pirmyn. Tikri kirviai. U uvinink! Prisimins. Kvaili, mat, iekojo. Nebelandios po stovyklas daugiau. Netrukdykit jam pasakoti. Varyk toliau! Tai spaudt? Paspaudm be jokios baims. Gerai, sakot, jau? Gerai, sakom. vilgt emlap, o ia til telis u kilometro. Mes brkt enkl drokit iki tilto, ir einame ramiausiai. Jau ramiai? Ramiai maunam, dainuoti sinorjo. Dainuot? Cha cha cha! Kas jums dabar! Kas mums. Tai vyrukai! Nuo tilto vl jiems ukrovme iki malno. Iki malno?! Kas jums, ar ne? Kas mums, tegu eina. .. Sakot, vasara, sveika pasivaikioti. Sakom, vasara, prie malno pakiom laik, dar apie por kilometr pirmyn pavarm. < Dar pirmyn! O k jie? O jie gal susiprato, gal njo? Palaukit, duokit pasakoti. 152

 Pasakok. . . irim, kad jau pasiekm numatyt viet, o ia jau viesu ir mikas baigiasi. . . Mikas baigiasi? Na, n a. . . Mes vien, kit, trei enkl, o ia pat ir kaimelis. Mes brkt paskutin laik. Paskutin? T, kur jau nemorz? Kur raot atsipraom, Gedimino drau gov esame? T pat, padjom, ir atgal. Atgal? Atgal mik, lindom giliau ir stebim. Stebit? O jie? Kirviai? O j nra. Nra?! Nra, sdim beveik valand. Sakau, blogai, gal kas atsitiko? Baim ima? Ima, prisipastu, jau kilotis pradjau ir gal v kaiiojau. . . Bet ilindo? Ilindo, bet eina lyg mnes keliav. Skilti ninkai dar iaip taip traukia; bet kiti tai per kilo metr atsilik. O vienas, girdim, sako draugui: Na, ir aidimas, kad j katinas paspirt. Trei valand velkams. Cha cha cha cha! Taip ir pasak? 153

 Taip ir pasak. O js klausot? Mes klausom, o kai kurie vilkiukai, ar vos tik i vilkiuk iriedj, tai tik miego iri. Nusibodo aidimas! Nusibodo, o toliau nebelaukm, patraukm stovykl. Gaila. domu, k dar, kai perskait pasku tin laik. Reikjo palaukti. Negaljom, mikai pasibaig, lygioje vietoje kur pasislpsi. . . Antanas grta! Petras! Nauja banga klausim, pasakojim. Jiems irgi puikiai pavyko. Antanas stebjs iki pat galo, jam geros slygos buvusios, mikuotos vietos. A buvau med lips, girdti nieko negir djau, nes toli buvo, bet maiau. Na, na? K jie? Man atrodo, kad paskutinio laiko jie ilgai negaljo suprasti. Kad ir ne morze paraytas! Lietuvikai. Silpnos galvos. Ratu sustojo ir, matyt, kelet kart skait, visi lindo pairt. Cha cha cha cha! Paskui visi auk ir aikintis pradjo, spju i judesi. Maieji tai tuoj sukrito pailsti. 154

 Ar tik mes ne per iauriai atlyginom? Susirpino draugininkas. Broli draugininke, jie vis nakt prie ms stovyklos ibudjo, kol pasiek savo; tik ryt sep tint gro savo palapin. kart mes jiems pa djom septint grti. Vietoj vienos draugovs nak ties aidimo, dvi draugovs suaid. Pasirodo, jie moka enklais sekti. Geri skautai. Galim paliudyti, pasiraysim. Petras nieko nauja negaljo papasakoti. Tik tris laikus pamm, toliau nebedrsom eiti, nes, padjs paskutin laik, galjo kur i ono sekti. Gerai dart, inoma, taip galjo atsitikti. Kodl taip ilgai utrukai? klaus Petr. Buvau iki Pytraz nujs: maniau, ak mesiu enkl iekanius vytautieius. Visa draugov tik nakties ygiu tegyveno. Sto vykloje niekad nebuvo tiek triukmo, kaip dabar. Vienintelis debeslis, kuris temd nuotaik, buvo Algimantas ir Riardas, kurie dar nesirod. kliuvo, kirviai, bambjo skautai. Deimt valand draugininkas sukviet likusius skiltininkus. Dar j nra, pradedu rimtai baimintis. Gal kur nuskendo ar kas. Nemanau, numojo Kstutis. Greiiau siai paklydo. Ir a manau, kad paklydo, nes miko ai dim metu, pastebjau, jog visikai nesiorientuoja, tartum uritos akys, pritar Petras. 155

 Gal ir taip, bet turiu imtis ygi, turiu ie koti.

Reikt iki dvyliktos palaukti, o vliau jau, . . Eiti iekoti. Ko gera, dar vytautieiams pakliuvo. Gal reikt ir pas juos nueiti. Tada veltui visas nakties ygis. K darysi, kalbjo susirpin, taiau prie dvylikt atvyko ir abu prauvliai. Paklyd buvo. Pavaduotojas netiktai paviet atgal, jie me tsi mik, paskui bijoj ieiti gal mats. Laik nerad. . .
* * *

Slinko paskutins stovyklavimo dienos. Susi tvarkiusios skiltys daniau ieidavo, nordamos su sipainti su apylinke ir netrukdomos pasiruoti pa tyrimo laipsniams. Berniukai, pradioje svetimi, suaugo vien eim, kuriuos sujung ak verianti puoni stovykla, bendri nuotykiai, aidimai, vadai. Nt Jonas po savo nakties pasisekim iaugo draug akyse, ir ie nustojo alintis jo. Bet ir jis pasikeit. gautas pasi tikjimas, iaugusi fantazija prikl apsndusi sa vigarb, kuri dabar nutekjo tinkama vaga. Jonas prato tvark ir, nors sunkiai, tvard isiokimus, bijodamas isiskirti. Ariau tesujo su Algimantu ir Kstuiu. Su Algimantu sujung aparatai. Vienas mgdavo pasakoti, kitas klausyti, taiau nuoirdu mo tarp j nebuvo, ir danai susipyk apsistumdy156

davo, ir vyresnis Algimantas visad nugaldavo, bet odiais laimdavo Jonas. Kitaip reikalai klostsi su Kstuiu. Kstutis globojo, rpinosi, sakinjo, tvark visur pirmas, geriausias, danas laimtojas, ir Jono maa temaiusioje irdyje dygo nuostaba ir pagarba. Atrod, kad tam laimingajam nra klii, kad nemano ma jam prieintis, ir berniukas nustojo jg bet ko kiam maitui. Kstutis liko jam brangi, artima, ma loni dalis, lyg saulta vasaros diena, kuri skatina, kelia, ildo. Prajus dviem dienom po nakties ygio, perpiet atvyko Vytauto draugovs skiltininkas, kuris ikil mingai buvo pakviestas prie stalo. Kur ilgai kalb josi su draugininku, po to pastarasis visiems pra ne: Pirmoji Vytauto draugov rytoj baigia sto vyklauti. iandien paskutinis lauas, kur kvieia mus. inoma, dkingi esame u pakvietim ir stengsims kiek galima geriau pasirodyti. Taip pat vytautieiai nori igirsti, kaip mums pavyko taip gudriai sijungti j nakties aidim. Kaltininkai, pasiruokit prie lauo papasakoti. Jonas pasilenk prie greta sdinio Kstuio. Tikrai eisime? Girdjai. Ar lazdas imsime, ar akmenis? O kam? Na gi, eisime. Eisime, bet kam akmenys? Upuls mus. Kas? 157

 Na, tie patys. Kstutis suprats nusijuok. Ne, Jonai, eisime, bet kitaip apsiginklav. Montekristais? Ne, ir ne laidyklmis. Eisime apsiginklav dainomis, vaidinimais, gera nuotaika. Jonas atrod nusivyls, negals susigaudyti. Tai pastebjs Kstutis paaikino: inai, kas yra taikos pypk indnams? inau. Skautams tas pat yra lauas. Atsisdai ratu prie ugnies, tai tartum imt pypki surkei. Su pratai? Konkretus pavyzdys ymiai palengvino ir iai kino kylanias problemas, kurios buvo taip su audrinusios Jon. Tai ir mes todl kiekvien dien prie lauo? Spjai, todl ir broliais vadinams. Hm . . .
* * *

Vytauitiei lauas nevisiems maloniai pasibai g. Po dain ir vaidinim emininkai pradjo aukti, nordami igirsti ir pamatyti Gedimino draugovs didvyrius, kurie taip puikiai iniuktinjo j sto vykl. Tokiu bdu buvo ikviestas Antanas, K stutis, net Jonas. Po j pasirodymo vytautieiai pradjo aukti: Kur tas, kuris mums batus surio? Kur laik niekas nesirod, nes net atvyk kai kurie neinojo, ko eimininkai nori. Bet, vis nenu tylant auksmams, parauds ilindo Arabas. 158

Kilo didiausias juokas, valiavimas, vilpimas, triukmas, nes ir gediminieiai, suinoj, k jis buvo padars, prisidjo imtu procent, kad vargas Arabas neinojo, kur ir dingti, geisdamas kiaurai em prasmegti.
-a-a-a

Dvi savaits prajo kaip viena diena. Pasku tin vakar isirikiavo draugov prie kryi ir v liav. sakym knyga slp vis eil naujien. K stutis pakeltas vyresniojo skiltininko laipsn, o Antanas su Petru skiltininko. irg paskiltininkis vienintelis ilaiks pirmj patyrimo laipsn. antraji ilaik daugiau, kuri tarpe ir Arabas. Tvar kingumo konkurso laimtojai sakalai gavo garbs gairel. Gal gale visiems stovyklos dalyviams bu vo padkota u gra sugyvenim, skautik nuo taik. Po oficialios dalies kelet kart lk auktyn Kstutis ir kiti apdovanotieji ar ilaikiusieji paty rimo laipsnius. Taigi triukmingai vent savo paskutin va kar, bet ir su tam tikru kartumu, nes rytoj tos pa ios rankos, kurios tokiu kruoptumu graino, k r visk lygins, ardys, kad ir enklo buvusios stovyklos nelikt. Jonas irdamas bijojo sivaizduoti, kaip ry toj atrodys i apnuoginta vieta, kur dar plazdena juokas, gyvyb, kur ydi mai namukai, kur glau diasi papuoimai. Nebenurimdamas, jausdamas di del skriaud, atsisveikindamas ratu nuingsniavo per stovykl. 159

Sakal palapins, du saman minktasuoliai, sofa, prie skiltininko palapin sakalo galv, vai rs rengimai puodeliams, akutms, lktms, rankluosiams. Greta ereliai ne tokie turtingi rengi mais, bet aplink palapines ak veri spalvingi pa puoimai, lelijls. Gedimino stulpai. Vilkai kuk liausi. Samanomis apdtas kupstas, , kur besta gairel, emje ikasti foteliai su kaltais kuolais nugarai atsiremti. tabo palapin, prie jos i vy teli pintas staliukas, patogios i vyteli pintos kds. Per tris metrus toliau elniai su achmat sta liuku, su minktais suoliukais. Rodos, nepatiktum, kad aplink palapines ne patiesalai ikloti, bet pa prasta miko mediaga, rinti turtingiausiomis spalvomis. Pagaliau mielasis irg kampelis su savo tinklais poilsiui, su skilties ramove, kur ratu, apie i pilkj saman grybo pavidalu padaryt stal, taisytas patogus atsiremti minktas suoliukas. Pala pinje talpus skilties vyki kampelis su irgu, die noraiu, fotografijomis, dirbiniais. Ikilmi aiktelje bero kryius, baltu kotu vir pu kylanti vliava, dienotvarks lenta, egli stogelio dengiama, emje aplink lietuviki ratai. Tarp pavsio, bent trisdeimt metr nuo ikil mi aiktels, draugovs piet stalas, aidis, mar guliuojs samanomis, geltonu smliu, konkoriais ir kitokiomis gamtos dovanomis, kurios isitiesusios pynsi vandens lelij paveikslus, ratus, emblemas. Atvyk sveiai ilgai negaldavo atsitraukti, sotin dami akis, fotografuodami; net Jonas, prie jo dvi savaites sdjs, dabar ilgai stebi, tartum pirmkart pamats. 160

Rytoj visa tai nebebus. Teisyb, kitais metais vl tas pats; tik ar jam teksi pamatyti, ar bus tos paios slygos, ar paims kartu? Juk jis tik kaip sveias. Ir pirm kart pairjo save, pasvr, palygino. Susvyravo buv autoritetai, susvyravo kai kuri nuotyki vertinimas, maitas, audra pa kilo jaunuolio sieloje. Kstutis, Antanas, Petras ir Dinda, tas nenugalimas, tas plikas, indnas, kuris sukeldavo nuostab, kuris buvo jam ir jo gatvs draugams nepasiekiamas tikslas dabar nupliko, sumenko. O mintys lindo tokios naujos, tokios kei stos, neprastos, varginanios, kad pagaliau nei nojo, ko stvertis. Taiau viena rykjo: btinai turi patekti ir bsimj stovykl, kuri, parodiusi sa vo burtus, pririo amiams. I plaios apylinks atvyko kininkai atsisvei kinti. Lauas buvo ypatingai gyvas, tartum sku bta isidainuoti, baigti visus vaidinimus, palikti atminimui visk, kas graiausia. Ir kalb netrko. Kalbjo vietos mokytojas, seninas, o paskutinis draugininkas. Matyt, graiai jie kalbjo, nes aplink plojo, auk. Taiau Jonas negaljo susigaudyti. I siblaks viena ausimi gaud vykius, dalyvavo, bet jau mintimis kalbjosi su Arkliu, Kanopa, Pumpa, Osvaldu. Rytoj kaip didvyris nukrisis tarp drau g, kurie turs ko pasiklausyti.. . Paskutin lauo malda. Ateina naktis, spuste ljimas rankos, gilus miegas palapinse ir triuk mingas rytas, kur skubama visk sunaikinti, pa slpti visus pdsakus; kur pamau lieka tas pats pirminis mikas, kuris prie dvi savaites sutiko at vaiavusius. 161

Arabas u nusikaltim vytiei stovykloje, u suriim raii plauna didiul puod, ereliai daro sviestainius ir pilsto pien. Kstutis, suauks skilt, traukiasi giliau mik. Atsisveikina. Vargu ar vasar pasimatysime. A rytoj i vykstu kaim, kiti irgi traukia. Du mnesiai tai ilgas tarpas. Taiau visad prisiminkite: sudaro me vienet ne tik suj, bet ir isimt. Visad lie kame tie patys irgai. Budkime. Ir, kaip visad, sudar rat, sudj rankas, ilgai nabdjosi, kartodami kakokius odius. Jonas galjo stebti tik i tolo. Tartum suprasdamas jo irdgl, Kstutis kreipsi j. Eikime ia, Jonai, kiek al, Kai nutolo tiek, kad kiti negaljo girdti, Kstutis, ssdamas ant saman, prabilo: Sakyk atvirai, patiko tau stovykla? Patiko. Mes, skautai, patikome? Pa. Nori bti vienas ms? Noriu. Tai klausyk. Kalbsiu tau atvirai. Toks, koks buvai tik atvyks stovykl niekad nebsi skautas. A pirmasis sakysiu, kad tokio nenoriu. pabaig padarei paang, ir linkiu tau j ilaikyti per tuos du mnesius, kol mes vl susitiksime. Bsi vyras? Bsiu. Nesikeiksi? Neinau. 162

 Gerai, kad esi tiesus. Paadk, kad steng sies nesikeikti. Paadu. Nerkysi? Neinau. Prisimeni, k draugininkas apie rkym prie lauo kalbjo? Pri. Matai, Jonai, Lietuvoje skautai iki dvide imt vieneri met nerko. Jei savs nenugalsi paskutin kart su tavim matoms. Manau, nerkysiu. , Tu dar nesi prats, tau lengva mesti. Jei esi tikras vyras, valingas nerkysi. Jei, anot ta vs, boba rkysi. Nerkysiu. Jonai, susimildamas, nevaikiok murzinas. Berniukas paraudo. Ne. Matau, susitiksime po atostog. Eime dabar prie kit. Vos spjo sueiti, kai Kstutis suuko, merkda mas skautams. Tegyvuoja Jonas! Berniukas nepasijuto, kaip ilk or. Atsistojo ant koj sumis, sujaudintas, taiau nebebuvo laiko galvoti, nes antras lk Kstutis. Susikabin dainuodami gro stovykl, kur po puaitmis, ukas ir sulygin stal, draugov ruo si valgyti. Pavieniai mgino juokauti, taiau kal ba nesirio, buvo gaila palikti to diaugsmo, tos nuotaikos, to jaunyste ydinio gyvenimo. 163

 Na, kraukims. Gul palapins viena po kitos, krito paruotos kuprins, one deg ikratyti iuini iaudai. Pa skiri skautai atsisveikindami slankiojo po stovykl, rinkdami spdius. Sunkveimis atvaiuoja! Taiau balsas skambjo be entuziazmo, pranedamas eilin fakt. Dar valandl, dar paskutinis ukandis, paskutinis vilgsnis, ir sunkveimis pradjo pilnti. Draugi ninkas, apjs ratu, paklaus. Visi? Visi. Skiltininkai, patikrinkit. Visi. Vaiuojame. Ratu skraido vilgsniai. Nra kas lydi, tik pu ys linguoja, tik ventoji iurlendama gailisi dain, tik vjas braukia tui plot . . . jungiamas motoras. Trukteli sunkveimis, sun kiai kapstydamasis viekel. Tyla, niekas nepradeda dainos.

164

IDYKLI VASARA

Jonas, grs i stovyklos Kaun, nebgo tuo jau namo, bet, i savo skiltininko imdamas pavyzd, sutiko pirma sutvarkyti draugovs inventori, ku ris reikjo padti saugioje vietoje, kad vl, atjus ikyl ir stovykl metui, tarnaut skautams. Kadangi berniuk liko nedaug, darbas ilgokai usits, ir sumanus kio ministras, i likui pa dars sumutini, pavaiino dirbaniuosius. Paste bjs, kad dar dje guli kiek deros, sviesto ir kit produkt, draugininkas panabdjo kelet odi Vytautui, kuris, linkteljs galva, tuojau visus li kuius susuko ger ryul, kur padjs prie Jono kuprins, baksteljo jos savinink pirtu. Paimsi, Jonai. Pagaliau viskas buvo sutvarkyta, ir, paspaud kaires, kiekvienas pasuko savo keliu, palikdami tik drauginink, kuriam liko rakto rpesiai ir kiti pasitarimai su sargu. Kaunas jau skendo prietemoje, kai Jonas, braukdamas prakait, atsidr priemiestyje, savo gatvje. Nenorjo beveik tikti savo akimis to kia maa apylink atrod po miko platybi. Ro dos, susitrauk kumt sodai, darai, namai, ku rie anksiau buvo pilni erdvs, rodos, trko oro itoje suspaustoje vietoje, kuri, nebekvepdama pu sakais, vargino krtin. 167

Eidamas pro Knopo nam, berniukas veltui dairsi Osvaldo. Nei i deins didelio penki bu t namo, kuris skendo isimiusiame tvarkingame sode, nei i kairs puss kieme, kurio centr sudar ulinys, nei tolliau, kur trauksi ilgas daras, u sibaigdamas nedidele apaugusia olmis kdra, jo nebuvo. Prieingoje gatvs pusje nedidelis raganos na melis pasislps tarp katan ir vaismedi, kur i udar lang, nors dar ir viesoka, sklaidsi spin duliai, rodydami gyventoj esant namuose. Ne, ia niekad vaikai nesirinkdavo. Prieingai, ratu apei davo burtinink, kuri savo maai mataniomis aki mis galjo umesti lig ar kit kuri nelaim. Ge rai dar prisimin vaikai Kikio atsitikim, kuris mgdavo paerzinti moterik, rodydamas jai lie uv, taip pat danai piktais odiais pravardiuo davo. Kart ji tik ikl rank, pirtu pagrasinda ma, o jau po pusvalandio vyrui veioti veimlis Kikiui nupiovs visus deins kojos pirtus, ir nuo to laiko vaikai jam pakeit vard, lubiji pramin dami. Tik suaug, ypa moterys, danai smukdavo pas ragan suinoti savo likimo, pasipasakoti, i siaikinti sapnus, ar iaip kuri rpesi traukia mos. Platus buvo burtininks garsas, ir daug i vis pusi plaukdavo pas j moni, tik ne visus j pri imdavo. Danai, vos pavelgusi rank, grietai atsisakydavo burti. Tokiais atvejais tvirtindavo nieko nematanti, nerykios rankos linijos, nieko ne galinti painti, o meluoti nenorinti. Netikjo jai mons, manydami, kad kok blog enkl pai 168

nusi, kur vengianti iaikinti, nenorinti igsdinti. Bet jeigu kam burdavo vis teisyb pasakydavo. Tiesiog baim mones imdavo, i kur ita silpnai matanti, vos girdinti tiek paslapi inanti. Ji ir vaist duodavusi, oleli virindavusi. Bet ne tik burtai bei gydymas buvs jos udarbi al tinis. Tuoj u jos namo gilyn tssi ilgas daras, kur buvo matyti visa eil nedideli iltnami, ku rie atgydavo anksti pavasar, kada keletas darbi nink nuo ryto iki vakaro pasilenk kraptsi prie daig. iaip vasar vl itutdavo, ir i vieta u ma atlyginim bdavo atiduota priirti burti ninkei, kuri ten augindavo nemaa darovi ir lai k vit. Toliau u jos kiemo, isikerojs lyg Nojaus Arka, aptvertas aukta tvora, stovjo Dindos dds namas. Kada ir kaip jis buvo statytas niekas nepri simin. Sunku bt net pasakyti ar tai mrinis, ar medinis namas, nes i vieno ono jis atrod mras, tuo tarpu i kitos puss aikiai lindo sienojai. I vieno ono lyg trij aukt ir salka, i kito ono pavelgus galima buvo prisiekti, kad tai dviej aukt ir be salkos. Laiptai, vingiai, kaminai, lan giukai, ypa auktiniuose auktuose, buvo prilip netikimose vietose, tartum gyventojai vieni ant kit lipdsi sau lizdus, kirsdami lang dienos vie s. moni ten maisi visas skrudzdlynas. Ir ei mos, ir viengungiai, ir su tarnybomis, ir be tarny b, bet visi kaip nors gyvendavo, danai barniais pavairindami kaimynams nuobodi dien. Taiau retai tekildavo smarkesni nesusipratimai, o mu tyni niekas neprisimin namo valdovo ir eiminin 169

ko Dindos dds Anupro Dangolio dka. Ne jo dideli juod s, ne ant milinikos galvos kiek prailusi gaur bijodavo mons, bet jo tylos ir geleins rankos. Be keiksm, be kavim, pams u sprando, imesdavo jis netinkam nuo minink, graiai paddamas greta ir sunkiausias des. Ir niekas lig iol nesiskund teismui, tartum turdamas ant sins kuri sunki nuodm, dl kurios vyko nesusipratimas su tyliuoju eimininku. Nekent Dangolis mgstani degtin ar vlai gr tani. Jau deimt valand vakaro pats udary davo bent penkerias i vis pusi jimo duris ir v liau, laiptams girgdant, danai ikidavo galv, perliedamas vilgsniu lipant, stebdamas koj tvir tum ar neam ryul. Tie, kurie tuo atveju nenusikalsdavo, ramiai pas j gyvendavo, danai net nuomos nemokdami, ligai ar nedarbo nelaimei ujus. Tada tik, sunkiu vilgsniu pasiirjs, atsi dusdavo plaiapetis eimininkas, lauk nedamas tui kien, bet kumiu negrasindavs ir skryni kiem nemesdavs. Pas j ir kai kurie Jono draugai gyveno, taip pat tv neteks Dinda, kuriam dd paioje namo virnje duodavo kambar bei maitindavo, neim damas umokesio, nors inojo, kad pas brolvaiki danai skamba, pinigai, kuriuos udirba valydamas kino patalpas, klijuodamas ir tvarkydamas pa veikslus, plakatus. Ir i viso sumanus buvo Dinda pinigui gyti. Mokdavo kakaip tikti turtingesniems, kuriems ar baltinius atnedavs i skalbyklos, ar veik par pindavo, ar malk pristatydavo. Kad ir ne po daug, 170

bet vis krisdavo kieni centai, litai, kuriuos slp davo, bijodamas ddei parodyti. Teisyb pasakius, nesilaik pas j pinigai. Kakur naktimis praleis davo juos, pats tokiu atsargumu vlai ryt gr damas, kad net budrusis dd nepajusdavo, tik damas, kad brolvaikis ramiausiai lovoje ilsisi. Kitapus Dangolio namo, per gatv, aliavo aukta, daugiau kaip dviej metr aukio, tanki tvora, saugodama nuo idykli puik didiul so d, kuris Jon ir jo draugus danai gundydavo, i vesdamas i doro kelio. nam ved puikus takiukas, abipus apsodintas romis, toliau glaudsi dau giau gli, o kampe sodo pus juodavo braki ilgos lysvs. Pats namas medinis, dviej aukt, di deliais viesiais langais, keturi but, su verando mis, nukarusiais medi droiniais, kurie viruje baigsi irgeliais. Namas priklaus draugininko t vams ir sudar Jonui lyg atskir valstyb gatvje, nes varteliai bdavo udaryti, niekas paalinis ne patekdavo vidun, nebent per tvor. Kaimynystje, pasibaigus sodui, glaudsi senu tis, maytis vieno buto namukas, kurio didiausias rpestis buvo molio kalnas, kuris vasar apaugdavo krmokniais, olmis, bet pavasar ir ruden, lie taus plaunamas, visus iaugintus krmoknius, o les su centneriniais molio gabalais didiausiu triuk mu nuvarydavo vargo savininko Adomo Bakai io upakalin kiem. Kur laik senukas, besiver is daymu, narsiai kovojo su moliu savaitmis kasindamas nepraytus sveius, bet vliau, daugiau nepajgdamas, numojo ranka, ir pamau kiemas virto nemau kalneliu, ustodamas virtuvs lang, 171

siekdamas beveik stog, tykodamas nugriauti na muk.

Paskutins gatvje tsojo dviej aukt mrinis namas sandlis, kur rsy gyveno Jono tvai. Pirmasis auktas buvo prikrautas statini, virvi, gelegali, antrajame aukte gyveno senuk pensi nink por, kurie retai pasimaiydavo gatvs gy venime. -

Visa tai Jonas apmet vienu vilgsniu, geisda mas, kad daugiau moni j sutikt grtant su kuprine ant pei, bet, matyt, netikusi valand parinks, nes aplink buvo tuia, durys udarytos, o keturi draugai greiiausia toli vaiksi kurio nuo tykio. Tvai tik udeg 15-os vaki vies, kai idi dus Jonas, stumteljs duris, sustingo ant slenksio. Kambaryje niekas nepasikeit, tik atrod jis dar labiau juodas, nirus, slgdamas bet kur diaugs mo spindul. Tie patys ivarg, rpesiu apsiniauk tv veidai, kurie akimirkai lyg paviesjo, smal siai sutikdami sn. Tvas atsikl nuo tuio batsiuvio stalo. Na, kaip tu? Gerai. degs. Mat, koks. Paaugai, atrodo. Ar sotus buvai? paklaus motina art dama. Buvau, gerai maitino. Tik trumpai, ar negaljai dar palikti. Ne, visi iandien gro. Dabar vl pumpsi pyrag, vl pasitaisysi, met motina, priekaitingai irdama tv. 172

Tvas, pabgs akimis, padjo snui nuimti ku prin ir, lyg neinodamas, kas toliau daryti, gro prie stalo. Valgyti, tur bt, nori? paklaus motina. Noriu. Moterik atidar spint, im juodos duonos gabal ir, atpiovusi dvi riekes, pabarst jas druska, udedama kelet plonai supiaustyt svogn. Imk, tuoj arbatos suildysiu. Jonas, jau isiiojs ksti, prisimin jam dova not ryul. Nustms duon, peiliu perplov vir vel ir, ivyniojs grybes, ne be tam tikro ididumo jausmo kreipsi tvus. Mama, tte, eikit ia, visiems iandien u teks. Motina pasiirjusi pam peil. Tu kasdien itaip turjai? Kasdien. Mes su tvu jau po vakariens. Te tau du gabaliukus deros, o kita rytojui. Uteks tau ke lioms dienoms, ir, nelaukdama pritarimo, surin kusi produktus greit kio spinteln, urakindama dureles, rakt sau pasiimdama. Berniukas nepatikjo, kad tvai po vakariens. inoma, nori jam pataupyti, kad alkanas nebt ir kartas jausmas suspaud gerkl. Dvi savaits stovykloje vaikiui lyg atidar akis, mat pirm kart ilgliau pabuvs be tv, pajuto pasiilgim ir i valand suprato, kad j su jais sieja daug stipresni ryiai, negu tik buto ir valgio reikalai. Gamtoje pra leistas laikas lyg suvelnino t kiaut, kur buvo sisiuvs, nedkingai leisdamas dienas gatvje. Be 173

to, bdamas pastabus, pajuto t gili pagarb, ku ria supo savo tvus draugininkas ir ypa Kstutis, kuris kasdien laisvalaikiu raydavo namus lai kus, puslapius margindamas pieiniais stovy klos vaizdeliais. A tau iuiniui nauj iaud prikimau, pridjo motina j irdama. Dkui, burbteljo Jonas didiai susigsdamas. Lig iol jis niekad nedkojs ir, ir pastebjs tv nustebim, dar labiau midamas paklaus. Ar dar kiek liko ilto vandens? Gerti nori? Ne, dantis plausiu. Tvai, lyg susitar, vilgterjo vienas kit. Sto jo tyla, kurioje Jonas vargo su eptliu, spiaudydamas kibir. Labnakt, kibir a ineiu pats. Nelaukdamas atsako, greitai nulk kiem pil damas vanden. Lauke dvelk piet vjas. Priritas uva vizgino uodeg sveikindamas sugrusi, Knop pusje skam bjo piktas bosas ir silpnutis Osvaldo aikinimasis. Jonas sustingo klausydamasis, taiau velgti jau nieko negaljo. Buvo per tamsu. Kai po keli minu i pasuko tv poem, igirdo piktus tv bal sus. Sustojo nemaloniai ugautas, mat kakaip pa miro, atprato nuo lidnos kasdienybs. Viduje motina auk. Vl eini! Sakau, mane kvieia. Pinigai, i kur pinigus imi? Man j nereikia, draugai vaiina. 174

 Meluok, u dyk taip ir tampys, pils gerkl, draug surado. inoma draugas. Kiekvienas turi, kodl man neturti, puikus vyras. Cha, cha, cha, cha. . . Akulis puikus vyras, pavelk jam akis gyvats akys. Minsi mano od. Ne i gerumo jis tave vaiina, ir motinos balse pasigirdo aaros. Tvas nerytingai maig kepur, kai Jonas, ati dars duris, pastat tui kibir ir apsisuks vl ijo lauk, nedamas antklod. Pusiaukelyje savo palp igirdo atsidarant rsio duris, suskam bjo ingsniai, ir elis, matyt, tvo, iskubjo gatv. Berniukas stabteljo, pagalvojs apsisuko ir, pirt galais grs, pairjo pro uuolaid ply kambar. Motinos nerado, nes, matyt, susmukusi kur kampe, taiau pro lang atplauk tildomas kkiojimas. Berniukas stovjo, klaussi, dukart liet dur ranken, bet ne, pasirys, be triukmo pasitrauk nuo lango ir, ulips savo palp, patogiai isities lovoje, tuojaus giliai umigdamas. Nuvargs buvo.
* * *

Piktas uns lojimas priadino Jon. Trumpas il gas, trumpas ilgas vilpesys imet berniuk i lo vos ir vienmarkinis atidar palps duris, minutei apakdamas nuo tvyksteljusios sauls. Apaioje gat vje ranka mojo Pumpa. A tuojau, nudiugo Jonas, tik usimesiu. 175

Taiau ugaio daugiau negu norjo, mat, sku bdamas pirma abi kojas kio vien kelni pus, paskui palaidins rankovn negaljo pataikyti, tai vl kaip tyia dir pamet, kad net draugui lauk ti prailgo. vilpteljo kart ir antr. Jonui pagaliau nusiritus emyn, Pumpa j smalsiai suiuro. Grai? Grau, o i kur inai, kad grau? Studentas tik k, maiau, prajo. Kur Osvaldas? Tvas kail peria. Vakar vlai grom, bu vome prie Nemuno. O Arklys? Drabuius diovina, buvo krits vanden, vos itraukm, todl vlai ir grome. Kanopa? Dinda Kanopai nos praskl, po kranu laiko. U k? Tabako neine, sako tvas rkyti nustojs. Palauk, a tik rs ubgsiu, kiek susitvar kysiu, supranti po stovyklos. Pumpa suprato, linkteljo. Tuo tarpu Jonas, murkteljo tv kambar, pro lang su diaugsmu pastebjo atbgus Arkl, kuris usikors ant tvoros, klaussi draugo pasakojim. Jonas tyiomis ilgai praussi, trynsi ir paga liau nutars, kad draug kantrumas isibaig, ne damas puoduk vandens, past ir epetuk, ijo kiem, kur, vilgterjs laukianiuosius, ikilmin 176

gai pradjo valyti dantis. Nusteb draugai pastat akis. K tu dabar? Pabtumt stovykloje, kitaip negalima tuojau valanda be eils. Arklys pagarbiai tyljo, bet Pumpa neilaik. Kaip be eils? Ar tu suprasi? Reikia pabti dvi savaites stovykloje. Papasakok. Ne taip lengva. A tik nagus nusivalysiu, ir, atidiai susikaups, ilgai pt, krapt, kol drau g nerimas pasiek aukiausi laipsn. Tai pasteb js Jonas paikino. Jeigu norite kur bgti, tai a nelaikau. Mat, turiu susitvarkyti, kitaip negaliu. Mes niekur, palauksime. K tu mike darei? Ne visk galiu pasakoti, udrausta, bet t suinosit, tik ne dabar. Pirma eisiu kuprins su tvarkyti: nutrko vienas direlis. Neinau, ar poli cijos mazgu j pritvirtinti, ar mirties kilp umegsti, reiks dar pagalvoti. Apsitvarks ateisiu pas jus. Laukit prie valties ir kitus du pakvieskit. Jonas vl dingo rsyje, bet ne kuprins tvar kyti, kuri buvo sveikiausia, o pusryi valgyti. Draug smalsumas dar labiau pakurst jo ibu jojusi fantazij, kuri nestabdoma lk tokiais uo liais, kad neokinjs vos laiksi kdje. Panosje murmdamas, jau pasakojo vykius, kuriais ruosi pavaiinti savo biiulius. Nebeigirds motinos o di, kelet kart lyg audydamas suuko piff, piff, dziank, dziankct, ities rank, tartum atmu177

damas kardo smg ir, iverts puoduk arbatos, net nepastebjs tai, daugiau nebetverdamas, vju ilk pas draugus. Anupro Dangolio kieme jau antri metai guljo apversta prakiurusi didel valtis, kurios mons, lyg umir, nepanaudojo kurui, bet kuri, jau ga vusi pilietines teises, ramiai ilsjosi, tapdama vai k prieglobsiu, kur pradioje draugai susirinkdavo tik lyjant, o vliau prato prie jos pasitarti ir gra iam orui esant. Pamau valtis tapo ieities punk tas bet kuriam ygiui. Ten paprastai gimdavo dr ss sumanymai, ten bdavo atidengiamos paslap tys, nabdamos iauriausios priesaikos. Keturi draugai nekantriai lauk Pamidoro, tik kai trys sdjo ant valties, Osvaldas stovinjo, tar pais ddamas rank prie sdyns. Gerai krt? paklaus Kanopa. I r . . . nelabai. . . Jau ir kiti oko kamantinti, bet tuo metu kie me pasirod Jonas, tok nir veid padars, tokiu vilgsniu susirinkusius perliejs, kad draugai i kar to pajuto atsiradus tarp j tarp. Atvyklio rankose kabjo virv, kuria persi juoss mgino kakur mazg. Kas ia? pradrso Arklys. Mirties kilp mginu. Parodyk. Apsup draugai stebjo gudr mazg. Ir a galiu, prisiirjs numekeno Os valdas. Mgink, atidav virv Jonas. Taiau ne tik Osvaldas, bet ir Kanopa tokiais 178

unmazgiais supainiojo virv, kad j teko net peiliu perplauti, mat, Pumpa rkti pradjs, kai, suver jo pilv, negaljo atmegsti. Daug dar kos suvalgysite, kol mirties kil p imoksite, paniekinamai Jonas nusiiovavo, geruoju mazgu suridamas perplaut virv. Kur tu imokai, stovykloje? Stovykloje. K darei ten? Papasakosi, mat, i karto. Dvi savaits mi ke, tai jums ne ant peiaus miegoti. Mes ir nemiegojom ant peiaus. Vis tiek prie peiaus. Stovykloje tokio daly ko nra, ir mamos nra. Draugai Jono didybs buvo visai prislgti. Ka nopa lupinjo valties atskilusi lent, Arklys koj krapt, Osvaldas, usimirs, mgino net prissti. O kur tu miegojai? Palapinje, o ygio metu po egle. ygio metu? Kasdien ygis. Bob pas mus nebta. Jei tik kuris ddas paleisdavo tuojau namo, pas mam. Js tai ir dienos neilaikytumt. A ilaikyiau, usigavo Arklys. Ne toki buvo, ir tai siunt namo. Tu geresnis, mat. Jonas, gsteljs peiais, ts, lyg negirddamas. Atvaiavo ms imtas, tai dvideimt ketu ris namo isiunt, neatlaik, oho, kad matytumt. I karto, tik ak mets, pamaiau, kas bus. O kas ten buvo? Neiduosit? 179

 Ne, mes ne bobos. Pasakok. Isikrovm mike. Per imt kilometr n gyvo mogaus, sakalai padangje tik skraido, o tan kumynai nepraeisi. Up tai ne Nemunas, kito kranto nematyti, bangos didiausios, lyg garlaiviui prajus, o niokia. . . Meluoji, unksteljo Kanopa, bet balse u grojo tokia netikra gaidel, kad kalbtojas nerado reikalo net ton pusn pavelgti. Ilipome i sunkveimio, o ia trys ds. Vos iklm, toks sunkumlis. Net viena padanga sprogo. Draugininkas man ir sako. . . Kas? Draugininkas. Tas pat, kas pirat vadas, tik dabar taip negalima vadinti, policija, suprantat? Suprantam, pasakok. Sako jis man: kol kiti palapines statys, tu, Jonai (gietai draudiama stovykloje prasivar diuoti, niekad mans Pamidoru nevadino), atlupk man des, tik prisiek savo galva, kad neiduosi. Prisiekei? inoma, kitaip negalima, visi prisiek, tik kitokia priesaika, stipresn u ms. Pasakyk j. Atsirado, dar tokiems sakysiu. O tu kas? A stovykloje buvau, ididiai vilgsniu apved draugus, kurie dabar tokie mayiai rodsi. K radai atlups des? Atpliu vien, o ten vien montekristai iba. Montekristai? 180

 Meluoji. Galiu prisiekti. Prisiek. Jonas suabejojo, per didel jau rizika buvo. Kvaily, suniekino Arkl, gal netiki, kad ir stovykloje buvau. Matei kareivius? Maiau. Uniformuoti? Uniformuoti. Su autuvais? Su. Mes, skautai, tas pats. Irgi uniformuoti, bet ginklus duoda kai mike esame. Nuvaiuok pats, matysi. Dar burn auinsiu tokiem. Pasakok. Kad tas grinorius. .. Tu tylk, ba gausi, oko prie Arklio berniukai. Atsikabinkit, a tik taip sau pasakiau, a irgi vaiuosiu stovykl. Priims, mat, tok. Pat prim. Mane. A, as nakt 12 valand priesaik sa vo krauju pasiraiau, todl prim. Stojo tyla. Arklys, neteks ado, vl susirpino kojos kraptymu. Sakai, dje montekristai buvo, patemp u lieuvio Kanopa. Buvo, naujausi. Visi su ilgais vamzdiais, po vien v, o skiltininkams ant ei bgnelis. Kam, kam? Skiltini. .. Skiltininkai pirat vado pavaduotojai. Tikri pasiutliai. Nepakliausai kur, tai ir pila. 181

 Ir tu gavai? Gavau pradioje. O atgal negalima? Pamgink tik. Stipresni u Dind. Stipresni? Toks Antanas arba Kstutis vienu pirtu Dind paklot. Meluoji. Kaip Diev myliu. Jie du ditsu moka, su prantat. Du ditsu. .. Taigi, aiku dabar? Aiku. . . Draugin. . . plik vadas sako man. .. Sakei pirat. Draugininkas reikia vis vadas pl ik ir pirat. K jis tau sako? Sako: a irikiuosiu plikus, o tu jiems i dalysi ginklus, tik irk, kad skiltininkai eiavamzdius gaut. Idalijai? Idalijau, visi su savo vliavomis stovjo. Ir pats pamei? Pasirinkau geriausi. Geriausi? Negi iopsosi. Kitoje dje buvo finkos. Finkos? Finkos. Matt, kaip studentas draugininkas kart jo uniformuotas, i ono kabjo. Tai itas bandit vadas?! Neatrodo, su abejojo nusivyl draugai. 182

 Grinoriai, jis tik namuose toks. Pamatytu mt mike! Barzdos neskuta, du revolveriai i ono, o audo visad pataiko. irkit. A maiau, jis kart turjo revolver, pa tvirtino Pumpa. Matot, apsidiaug Jonas. Bet treioje dje nespsit kas buvo. Auksas? Laikrodiai? autuvai? Ne, proektoriai. Proektoriai? Kiekvienas puss metro ilgumo, o viesa ne a per kilometr. Meluoji. Nemeluoja, a maiau tok lange, ustojo Pumpa. Matot, jums vis meluoju. Reikia stovykl nuvaiuoti, pamatytumt. Ir kiekvienas gavot? Visi, ir a. Penkios baterijos vien, sujung tos. Kart lktuvas emai skrido, tai ir apvieiau nakt. K dart stovykloj? Kovojom. Su kuo? Visoki privaiavo mik. monms buvo udrausta eiti. Sargybiniai istatyti, ir, jei kas len da, tuoj ast i montekristo. Ir tu audei? Mgintum tik neaudyti. Sargyba stovi 183

tai venta. Niekas negali prieiti. Kiekvien vietoje reikia pakloti. Jau taip tiesiai mog ir audysi! Kas sako, kad tiesiai. kojas, supranti. Taip ir sakyk. Paiam reikia suprasti. Kart isiunt mane ir dar du apvalgyti prie stovyklos. Na, einame, jau arti. Persiskyrme, kad i vis pusi galtume apniuktinti. Tik iriu indnas slenka. Nra indn. Ar a buvau stovykloje, ar tu? Meluoji, kad ir buvai! Supranti, skautas persirengs. Taip ir sakyk. A jam pradjau kapoti i montekristo ko jas, o jis nieko, eina ir juokiasi. Meluoji. Klausykit. Deimt vi paleidau, ir nieko. Eina jis ariau, o gi iriu kojas automobilio pa dangomis apvyniojs. Ir k jis tau padar? Mes j paiupom. Atbgo Kstutis su Anta nu, ir tuoj suriom. K jis, auk? inoma, bet mes j tiesiai klausiam: Sakyk, kur prieas ir kas j veda." O jis? O jis nesako. Neinau", tvirtina, usispy rs, odio neigausi. G e ra is a k o m . Mes tada j nurengm ir ant skruzdlyno. Meluoji. Nenorit nepasakosiu. 184

 Tylk, Arkly. Ir k jis dabar? K jis dabar? inoma, iplepjo visk. Nak t upuolm j stovykl, tai n vieno g y . . . Vadi nasi, visus suriom, didiausi grob pamm. Draugai pavydiai klaussi, jausdami, kad ka kas netaip, kad Pamidoras didiai meluoja, bet bu vo bejgiai pagauti, uginyti. O k su proektoriais dart? Pamgink nakt mike be jo. Kart, supran tat, stoviu sargyb. Ziuriu litas . .. Nra lit. Tamsu buvo, man kaip tik pasirod. Ariau prislenku, iriu vilkas, kaip jautis, didelis. A ty liai atgal, tik aka trakt, o vilkas atkio dantis ir mane slenka pritps. Galas, galvoju, tik kai ren gsi okti, a jam ast proektoriumi akis, ir apa ko, davsi atgal med, a jam tada su lazda, su lazda. Pabgo. Vilkai bijo viesos, patvirtino Pumpa. Daug ir plaiai Jonas pasakojo, kur jis ir skiltininkai ivirto tokius didvyrius, kad susily gino su visais skalp mediotojais ir kitais garsiais plikais, o jau draugininkas vis nuostabiausias. Kart ms stovykloje pagavome nip. Jau norim ant skruzdlyno, tik draugininkas sako: Riir pradjo fink mtyti apie galv, o finka ne pakelsi, tokia didel ir taip arti j varydavo, kad nipui net od nudegino. Ir tu mtei? Visi mtm, tik tokiam kerplai Algimantui nedavm, nepataikyt, tiesiai umut. Pamtyk dabar, parodyk. 185

 Fink duokit. O kur savo djai? akmen neatsargiai moviau, suprantat? Draugai buvo priversti suprasti. A jus visus pamokysiu... neibaigs sa kinio, Jonas staiga nr po valtimi, i kur viena aki mi sek gatvje tolstant drauginink bandit vad. Ko isigandai? stebjosi berniukai. Dar klausiat? Negalima visiems toki daly k inoti, tik kurie priesaik dav. Ar mes galsime duoti? Jonui ybteljo akys. Kokia plati dirva pasi reikti, prie draugus pasididiuoti. Kart stovyklo je vienuolikt valand vakaro i palapini dingo du skautai, gro tik ryt su draugininku ir naujais kitos spalvos kaklaraiiais. K jie dar vis nakt mike Jonas neinojo, tik Kstutis trumpai pa aikino odis, priesaika. Matyt, baisi priesaika, krauju pasirayta, kad supama tokia paslaptimi. Dabar irdyje digaudamas murmteljo: Gal bt. Neinau. Gal ir leisiu duoti prie saik, gal ir priimsiu skilt, jei neisigsit. Tu neisigandai, ir mes neisigsim. Pamidoro tonas tiek erzino draugus, kad tie irgi mgino pasigirti. Mes taip pat gerai laik praleidom. Pumpa skendo. Jonas paniekinamai niurkteljo'nosimi. Stovykloje perknas greta mano palapins du skautus nutrenk. Tik su jais kalbjau, pasilen 186

kiau proektoriaus paimti, tik dzank, ir nebra. Abu mano draugai. Arklys galv buvo prasiskls; i laidykls paleidom akmenis kieno aukiau, o jam tiesiai gr o, pakau stukteljo. Kraujas ilgai bgo. Stovykloje audra nuvert pu, tai tiesiai per palapin. Tris sumaig, ten mano ir proektorius guljo. Draugai bejgikai susivalg. Dinda policij buvo pateks. Dinda! susidomjo Jonas. Berniukai vienas per kit oko pasakoti. ydus apgaudinjo. Nupirkdavo turguje se n ma uveli, suverdavo ant virvs ir su me kere grdavo nuo Nemuno puss, tartum viei prisigauds, o ydai ant toki, kaip ant medaus. Visad nupirkdavo, brangiai mokdami. Tik kart keli apsinuodijo, policijai prane. Tada ir pagavo neant. Sako, prigras, jei dar kart pagausi ka ljim pasodinsi. O jo dd ino? Kas sakys. Sako, Akulis pamok uvimi u darbiauti, ir mes norjome pamginti. Tuo tarpu trinkteljo durys, ir Dinda, neda mas didiul pintin slav, pasirod kieme. > E, Pamidoras atvaiavo. Lig iol Jonas buvo deinioji Dindos ranka. Ber niukas uoliai vykdydavo visus berno norus, kurio autoritetas buvo daug didesnis negu tv. Dabar stovyklos tikrov ir laki fantazija pakurst ber niuko ambicij, ir jis pasijuto ne tik pranaesnis u 187

draugus, bet ir lygus Dindai. Todl nesikeldamas tik apsivert ant valties ir abejingai atsak. E, Dinda, kaip gyveni? Eik ia, padsi man krep itutinti? Paprayk kit, a nuvargs po stovyklos. Ipuikjai. Daug ten toki snargli buvo? Draugai pataikaudami prapliupo juoktis, bet Jonas, ramiai iovaudamas, atsak: Nebuvo toki, kaip pats. Draugai ipt akis. Dinda, mets krep, prijo ariau. Ar tas tipas pamok tave taip atsakinti man? kyteljo pirtu, rodydamas draugininko nam. Joks tipas, o studentas. Studentas, spiov Dinda, knyg iur k, kelni, tur bt, nespjo mike mainyti. Spjai, vis laik dairsi tavs. Sako, Dinda geriausias plovjas. Berniukai net susig i baims laukdami kumi, taiau Jono ulumas tikino juos, kad jis nemelavo, pasakodamas apie stovykl. Pakito Pamidoras nebijo. > Dindai piktumu suaibavo akys, bet kaip tik atsivr durys, ir i Dangolio namo ibgo vikri raudonskruost skalbja. Maryte e e e . . . , nuts Dinda, kvailai aipydamasis. Mergina, net galvos nepakreipusi, numet ant virvs kelet skalbini ir jau rengsi grti atgal, kai Dinda vl utrauk. 188

 Maryte, uhu. . . Asilas, trumpai lepteljo ukalbintoji, trenkdama durimis. Dinda pasilenk ties berniukais ir pritildytu balsu pradjo nabdti. Tie klausydami raudo, mio, nuleisdami akis, kai Dinda, prisimins Jon, vl dirsteljo j. Tai, sakai, itas studentas geras vyras, a? Geras. Matei it bobelk? Maiau. Tik atvaiavs, jis j kino teatr kviet, tik ji njo. Bobiius. Jonas paraudo. Meluoji. Pakartok dar! Meluoji. Dinda usimojo. Draugai lauk, kad Jonas greit prasmuks, bet sunkusis kumtis krito tiesiai kr tin. Berniukas nesijudino, tik akys keistai sublizgo. Dinda vl usimojo. Pakartok dar! Meluoji. Vl kumtis. Pakartok dar! Draugai sulaik alsavim. Studentas i tavs pastipusi uv ne pirko . .. Tai visikai siutino Dind. Nutrauks nuo lai velio dau dabar, kur papuldamas. Jonas susigs vis nesigyn, tik pamlynavs veidas skausmu trkiojo.

189

 Pakartok dar. .. Meluoji. . . A tau, palauk. .. tu . . . man. . . .ko Dinda, visas uguls, neleisdamas berniukui net pa sijudinti. Kaip tyia n vienas suaugs nesirod, tik Os valdas pradjo verkti. Kiti stovjo susting, ap kvai, o Jonas vis kartojo: Meluoji. Ir tik kai i ugautos burnos pasirod kraujas, Dinda kiek atsikvojo. Mielai dabar bt berniuk paliks, bet prie liudinink nenorjo nusileisti, todl vis dau, mgindamas nutildyti, bet tas ramus, u sispyrs, tik jau silpnesniu balsu kartojo. Meluoji. E, Dinda, eik ia, pasigirdo u tvoros. Visi krpteljo. Ten lig iol nepastebtas stov jo Akulis. Dinda nudiugo, rads prog palikti savo auk, kuri vos alsavo. Mat, jau baim pradjo dik imti, kad kas bloga neatsitikt, kad policijai nepasisk st. Todl, slpdamas pasitenkinim, piktai sumur mjo: T piemen dar sutvarkysiu. Palik j dabar, svarbesni reikal turiu. Nusispiovs Dinda paliko vaikus, ir, lydimas odio meluoji", nusitemp pas Akul, su kuriuo nabddamiesi dingo u kampo. Berniukai tyldami apstojo Jon. Mirtinai pa blyks, visu kunu virpdamas, draug palaikomas, 190

ltai atsisdo. Kur laik gaud kvap, paskui apsi blaususiu vilgsniu pranabdjo: Dinda melavo. Draugininkas net nepasta tos mergaits. . .
* * *

Itis mnes saul liejo emn tartum kaitint vin. Divo sod vaismediai, rudavo ols, vel tui laistomos leipo darovs. Ideginta em pele nais dangstsi, kur maiausias vjelis, praeivio koja sukeldavo debes dulki, kurios krisdamos da ap link bespalv pilkum. Kartis, lyg priglauds lpas, iulp paskutin drgm, paskutines jgas, nes ir mons vaikiojo apsilp, braukdami sunk prakait. O auktai vie toje mlyns patvinusi rjo saul, alsuodama ugn. Ketvirt dien, Jonui grus i stovyklos, rytuo se idygo mai debesliai, kurie pradioje nedrsiai tpiojo maam dangaus pakratyje. Tpiojo, rin kosi, drsjo, kol pamau atslinko iki pat sauls, udengdami j ir netrukus pirmieji diugs laai nukrito gaivinti alpstanios ems. Jonas, po atmintino vykio su Dinda, vis laik iguljs palpje, dabar pasijuto ymiai stipresnis, galdamas pasikelti i lovos. Nei jis nei jo draugai* kuriuos prisaikdino septyniomis spynomis, niekam neprasiiojo ir berniuko tvai, snaus ibalim ir silpnum iaikin kuria skilvio ar pilvo liga, r pestingai j gird arbata ir maitino diovintu py ragu. Dinda, inoma, irgi nesigyr, tyljo. 191

iaip taip isikapsts, berniukas slampinjo kie me, iekodamas draug, kurie dabar, neginijamai atidav jam pirmenyb, sulkdavo pirmj jo enkl. Osvaldas, tvo pasodintas, ramiai kimo tabak gilzes, kuri buvo bent tkstantis, svajodamas apie karvel, kur adjo dd, kai staiga igirdo Pamidoro vilpes. Berniukas tuoj pakilo, bet pa juts pikt tvo vilgsn, lepteljo atgal kd, dar rpestingiau lenkdamasis ties darbu, bet virpan iose rankose lo gilzs, tabakas byrjo ant grin d. Osvaladas viena akim ir ausim sek triuk maujanius draugus, kita tv, kuris, nesuprasda mas juok, galjo gan tikinaniai parodyti savo nepasitenkinim. Tvui atsukus nugar, vargas darbininkas drsdavo pakilti, bet tas maa padjo jam, nes laikas slinko, draugai nekantraudami lauk, o tvas ir neman ieiti. Vienintel viltis liko motina. Osvaldas galv turjo, kad ir ma, netui. Fi zikai silpniausias, jis nebuvo draug stumdomas, bet kartais parodydavo tok klasting sumanum, kad ir vyresni amiumi paklausydavo jo. Tad ir dabar apsisprends greit pasilenk ir, pa trauks nos smulkaus tabako, pratrko tokiu iauduliu, kad net tvas susirpino, o Osvaldas, ir dingai apsiaarojs, iaud net susiriesdamas. Negaliu, a tuoj, tik nosins nubgsiu, vepleno, puldamas i kambario. Tuoj man grk, pavijo tvo odiai. Berniukas mov virtuvn, kur net drebdami kunkuliavo keturi puodai. Viena akimirka igrieb 192

i po plytos sausas malkas ir, iverts priemen, umet ant j grindims plauti skudur. Pasigirds motinos lepsenimas paragino Osval d grti, ir jis, isims i kelni kiens suglam yt nosin, lk pas tv. Pilnas vilties, labai energingai stvrsi darbo, taiau po keli minui susirpins pakl galv: draugai vl vilpavo kviesdami, o i virtuvs n enklo. Negi motina kart pati nujo malk? Laimei, tuo pat metu atsivr virtuvs durys, ir koridoriumi nuskam bjo moterikas balsas: Osvald! Net virpteljo paauktasis, bet, nugaljs diaugsm, dar rpestingiau kio tabak. Osvald! Tvas atsisuko. Ar negirdi, motina aukia. Vl malk neti, lyja, susirauk berniu kas, mgindamas rst veid. A tik baigsiu kimti. Dar valanda, ir viskas. Mar man, a pats baigsiu. Osvaldas, vos tempdamas kojas, udar duris, o ten kaip kulka ov virtuvn. Malk atnek. Rodos, tik buvo, ir nra. Ar tik ne Ema visas peiun sugrdo? Osvaldas okinjo, kaip voverait, ir, grins paslptas malkas, taip vikriai itirpo duryse, kad motina ventai patikjo j grus pas tv gilzi kimti. Tuo tarpu berniukas patvoriais, kad nepaste bt namikiai, dm, kiek kojos ikerta Kano pos malkin, kur susirinkdavo smarkiau lyjant. 193

 Vl paskutinis! Argi kurias? Rodos, vilpm? Usipuol draugai. Galiu prisiekti, negaljau, gilzes kimau. Atneei? usideg Arklys. Osvaladas kio rank u markini ir, itrau ks keturis aptrintus papirosus, atkio draugams. Jonas abejodamas pam, pamaig ir, lyg savim nepasitikdamas, greit paklaus. Kas norit? O tu? A nerkau. Kodl? nustebo draugai. Stovykla, ne jums suprasti. Uritomis aki mis nakt priesaika. Eh, kad inotumt! Draugai tikrai nesuprato, bet visus ugul slogi paslaptis. Kas toji keista stovykla, kuri taip pakeit Pamidor. Tu mums visk papasakok. Pirma surinksiu gauj, kurios skiltininku bsiu. O paskui visi stovykl? Jei darysit, kaip liepsiu. Darysim. .Kiekvienas parinkit sau kit vard, kad tik mes inotumm, o paskui nakt priesaik duosime, Nakt? inoma, ir krauju pasiraysime. Visad taip skiltyje daroma. Ir k po to tursime daryti? statai yra, kuri net deimtis. Apie k tie statai? Kad turite savo vadovybs klausyti, gamtos 194

draugais bti, visad juoktis, ir daug kit dalyk, tik vis negaliu pasakoti. Kok vard turime pasirinkti? A stovykloje pradioje buvau vilkas, pas kui mane irgu padar. Draugai nusivyl. O gal i knyg kur vard galima pasi rinkti? Jonas susimst, bet, prisimins Kstuio aiki nim, norjo jau neigiamai atsakyti, kai blyksteljo nauja mintis, kuri tiek rodsi patraukli, kad lengva ranka pritar. inoma, galima. A bsiu Tarzanas, pirmas apsisprend Arklys. Silpnas ir Dindos bijai, nupeik j ber niukai. Bet a moku mediais laipioti, n vienas j s taip nesugeba. Teisyb, turjo sutikti draugai. A Vinet, pt akis Kanopa. Ir lank pasidarysiu. O a Robin Hdas, nudiugo Pumpa. Mes tokio negirdjome, uprotestavo balsai. Mano dd Anglijoje gyveno, tai, sako, gar siausias tos vietos plikas, ten kiekvienas j ino. Blinda geriau bk. Ne, Robin Hdu noriu bti. Nesutinkam, bsi Blinda. O tu, Osvald? 195

 A bsiu Tomas Sojeris, tik man reikia mer gait surasti. Pasipiktin berniukai vienu balsu urk j. Boba! Taip knygoje parayta, a kitaip negaliu. Rink kit vard. Nenoriu. Tomas garsiausias u visus. Jis turtus surado, ir indnas norjo j nuudyti. Gera knyga, atsidsjo draugai. Matot, sakau, tik kur rasti mergait, kuri reiks man pabuiuoti? Boba, ivysim i gaujos. O tu, Pamidorai? Jonas ikilmingai visus apvelg. A grafas Monte Kristas. Berniukai pavydiai suiuro. itas turi galv, kiekvienam topteljo mintis. Grafas Monte Kristas kerijo, o tu kam? mgino spirtis Arklys. A irgi kerysiu, visi mano prieai iprots ir turt neteks. Kam kerysi? Dindai. Berniukai pagaliau neprietaravo. Pamidoras, oho, nieko nepadarysi, pavojingas, stovykla j tok padar, daug dalyk imok, kuri jie neino. Tik cit, perspjo Jonas. Iki priesaikos kad n odio, nes tursit su manim reikal. K tu Dindai padarysi? Matysit, nesidiaugs. Nuo dabar kiekvien 196

Dindos ingsn seksiu, ir js visk man apie j sa kysit. Dinda iandien akordeon tampo. Argi nupirko? Kur jam, pasiskolino, tik groti nemoka. Ku rie po apaia gyvena, dukart pldo Dind, sako, ausys skauda, niekad jis ton nepataiko. Matysit, nupirks akordeon. Prisiek, kad nupirks, ustojo Pumpa. Pinig neturi ir neturs. tavo draugininko namus kraustsi nauji gyventojai, tai Dindai u pagalb du litus dav. Turtingi mons. Ir mergait yra, velniai pridjo tik k virts Tomu. Mergait? nustebo Jonas. Mergait, ir ji Arkl aplupo Arklys paraudo, kaip burokas. Visai neaplupo, a tik nenorjau. . . Aplupo,. aplupo, patvirtino balsai, ge rai dav. Nejaugi? susidomjo Pamidoras, ir damas nelaiming draug. Jie atvaiavo, o motinos siuniama, mer gait gro i krautuvs,. A j sutikau ir patraukiau u plauk, o ji tada. .. Aplupo tave! Kur tau, spyr truputl. . . Ne truputl, bet kaip reikiant, du kart mo v, net apvirto Arklys. Visai neapvirtau, tik kojos pasipyn. 197

 Apvirtai, apvirtai; ir dar mergait su krep iu, kur tilpo bulvs, jam per galv bambteljo. Nesmarkiai, mgino Arklys. Smarkiai, meluoji! Valand trynei, net da bar raudona. Netikk, Pamidorai. Prisiek! Dar k o . . . Matai, matai. . . A jai biau davs, tik ji pabgo. Visai nebgo, atsikelti negaljai. auki dabar, upyko Arklys, atsisukda mas Kanop, o tyli, kad/ pats akmeniu per galv nuo jos gavai. Nepataik.' Meluok dar! tai ir dabar kaktoj raudona, irkit. Tikrai kaktoje viet deimties cent didumo mlynas burbulas. A net nepastebjau, toks mautis akmuo buvo, a jai daug didesniu pataikiau. Nieko nepataikei! Aaras trynei gavs, o kai antr kart usimojo pabgai. Nebgau, bet motina mane auk. * Prisiek septyniomis spynomis. Netikit nereikia, dar k . . . O ji man lieuv parod, geruoju prisi paino Pumpa. Ne tau, o man, urk pasipiktins Os valdas, kartu stovjome. Tu pro tvoros ply irjai, nemat tavs, o a buvau galv ikis. 198

Draugai aplink tiek susiginijo, kad ir savo va d pamiro; kuris atsistebti negaljo, kad mergai t vis jo gauj aptvark. Mgdamas bti dmesio centru, nusprend, kad laikas at&itaisyti padt, todl kteljo. Nutilkit, mes j sutvarkysime. Geriau a jus rikiuots pamokysiu. Nurods stovykloje imoktus enklus, pradjo manktinti tokia didybe spinddamas, kad Pumpa irdyje j su paiu Dangoliu palygino, bijodamas ir od tarti. Dabar visi rankas itieskit, sak Jonas. Berniukai, tikdamiesi naujo aidimo, klusniai vykd komand. Pirmajam kliuvo Arkliui. irk, kokie nagai, kaip pas kaminkrt. Vis skilt teri. Kad man tuoj nukirptum ir i valytum. Tarzanas dar! pasityiojo. O pas tave kokie? Pas skiltinink visad vars. Parodyk, gauja pakl mait. Jonas kur laik muistsi, paskui, lyg privers tas, atkio pirtus. Laike ligos taip ival nagus, kad tie dabar blizgte blizgjo. Tai velnias, burbteljo Kanopa, pamg diodamas Jono bals. Stok! suuko vadas, kuris seniai lauk tos progos, plstis daugiau gietai draudiama. Kodl? nustebo draugai, ligi iol kitaip aukljami. Jonas valandlei stabteljo. Negi iaikinsi, negi 199

papasakosi, ko Kstutis reikalavo! Tad griebsi gu drybs. Tarzanas keiksi? Neparayta, sumio Arklys. Matai, o Vinet? Ne. Matai, vienas Dinda tik, kur a sudorosiu. Kas nusikeiks, tam tuoj kriau nuskusim. Kiekvie nas po vien. Tai dabar jau galima? susidomjo Osval das. Skuskim. Tuojau buvo vykdytas teisingumas nusikalt liui, kuris su degania galva nekantriai lauk pro gos atsilyginti. Naujas statymas visiems pasirod labai patrauklus, ateityje ads daug emocij. Jonas vl tikrino nagus, kart sustodamas ties Osvaldu. O tu k, derv buvai kis? Man galima, greit sumet Osvaldas. Kodl? A Tomas. Tomas niekad nag nevalydavo ir nekirpdavo. Jonas sumio. I tikrj kak panaaus buvo skaits. Valydavo, bet netikrumas, suskambjs balse, tuojau kit buvo pagautas. Osvaldas teisyb sako, knygoje taip para yta. Galim prisiekti. Jis gali nevalytais vaikioti. 200

 Matai, kiaul, prasiiojo usimirs Ark lys. Skst! Vl jam keturias atskaiiavo, o Kanopa taip nur, kad net keletas plauk ant krumplio liko. Palauk tu, velniau, pagras Arklys, iu pindamas skaudani viet. Skusti, vyruiai! Arkliui net aaros pasirod, bet daugiau nei siiojo, prisiekdamas irdyje Kanopai su kaupu at lyginti, kad tik proga pasitaikyt greiiau. Nakt iandien susirinkim, nakties aidimas bus. Norit? Osvaldas patemp veid. Ar btina? Tas dar pabijos, neateis. Pamgink tik, gras draugai. Ateisiu. irk tu man, reikmingai mirkteljo Pamidoras, o dabar pairkim, k Dind d a . . . A tau pairsiu! ioko staiga bernas, kurio usiplepj nepastebjo. A tau! r smagiai rykte. Vaikai, kaip virbliai, metsi on, o nudegin tasis per pilv Pamidoras, rydamas aaras, nei kent. V l. . . v l. . . v l. . . velia. Nusikeikei! Atstokit, sakiau velia. Velnias norjai pasakyti, prikibo Arklys. Jis vl kartoja, skst jam, Jonas vikriai nuo savs nukreip dmes. 201

Kol Arklys prie deganios galvos velniai djo rank, spdamas, ar kartais plik nesidaro, i Kno*po nam pasigirdo rstus sakomas balsas. Osvald! Bus dabar. . . skutimo, gailiai sumirksjo akimis berniukas, ddamas rank prie sdyns. Neumirk ateiti, primin draugai. *** Vis dien mirks lietus ne tik nesilpo, bet ro dsi vis stiprjs. Visi tnojo namuose, ir gatv bu vo tuia, tyli kaip niekad, nes ir berniukai nebe galjo nosies kiti, gailiai irdami pro langus. Retkariais aplinkinius gyventojus stebino ka koks keistas bliovimas, lydimas duslaus bgnijimo. Kas ten i proto kraustosi? susidomjo Jono motina, pildama vaikui bulviens. Niekas i proto nesikrausto, tik malk san dlyje Arklys mokosi tarzanikai aukti, ramiai paaikino snus, tutindamas duben. Kol Jonas, usikors palpje, galvojo apie nak ties aidim, pas jo motin usuko kaimyn Juo zapien. Na, jau, moterle, kur gi tavo protas, kam leidai sn t stovykl? Jau ir taip buvo vaikas, neduok, Dieve, o dabar, ten nuvaiavs, sako, montekristais audsi, peiliais kapojosi, svetimais ar kliais naudojosi. Dkok Dievui, kad dar gyvas at sitemp. Tegu tik paauga vakare ms gatvje ne pereisi, minsi, Vaitiene, mano od. Kad ir kruvina teisyb, bet teisyb. 202

Nors netikjo motina peili kapojimsi, bet vyrui vlai grus, nesibar, o tik pakartojo Juo zapiens odius. Et, numojo ranka iklauss, paisai tu tos lietuvininks. Jis ten tiek pauost montekristo, kiek tu iem braki. Studentas ten vadovavo, i nai, kokie mons. Ir a taip galvoju, tik nusiraminti norjau, pritar motina. Tuo tarpu snus, imuus miesto bokte dvyli kai, nulipo emyn, laukdamas draug. Su Pumpa ir Kanopa vargo nebdavo. Mat abu gyveno Dangolio namuose, pirmame aukte. Vienas ir kitas miegojo virtuvje, kuri langas vasar visad b davo atviras, taigi utekdavo persiristi em pa lang, ir jau atsidurdavo kieme. Arklys tuo tarpu gyveno gretimoje gatvje ir kambariu dalijosi su vyresniuoju broliu, kuris, nors geras miegalis, vis dlto galjo pastebti tui lov, o Arkliui tai tik rai sveikat neieit, nes tvas juok nemgda vs. Taiau blogiausioje padtyje buvo Osvaldas, kuris miegojo antrajame aukte ir kuriam tekdavo pereiti tv miegamasis. Teisyb, tik kart berniukai buvo susirink nakties metu, btent, per yd baisij nakt prie sinagogos, kur tikjosi pamatyti nepaprast dalyk, bet tada i vakaro Osvaldas skundsi pilvo skaus mais, ir nakties kelion jam puikiausiai pavyko. kart, lyg tyia, prasivr debesys, ir nu praustas pablyks mnulis valandlei ikio savo plik, velgdamas keturis draugus, kurie neri 203

maudami irjo Knopo langus, nesulaukdami Osvaldo. Jau po dvyliktos, pramigo. Pavilkim visi kartu. Tv prikelsim. vilp visi keturi, tarpais pajdami al, lauk dami kurios gyvybs pasirodant. Tik kai skaudo lpos ir vl pradjo lynoti visi sujo krv pa sitarti, kai i viraus, i staiga prasivrusio lango, plipteljo didiulis vandens kibiras, kiaurai per merkdamas berniukus. ' Rup . . . V l. . . Plsdamiesi, drebdami aliu ilakst namus.

**# Jonas padjo motinai skalbti baltinius, neioda mas vanden, kai jo Akulis. Sveika, mo. Ar vyro nra namuose? Vaitien ltai atsisuko, rengdamasi atsakyti, kai vl virsteljo durys, ir, visas apsidrabsts moliu, jo Bakaitis, rankoje nedamas batus. Ar nra vyro? Ateis. Matai, kas atsitiko, kalbjo rodydamas bat. Vis t nelemt mol bekasant. Ne tik ba tus, bet ir kojas greit nuvarysiu. Kad kiaurai e m tas molis kur nugarmt! Vis sveikat man su rijo. O ia lyja ir lyja, bijau darb eiti, o usaky m pilna. Nueisi grs gali bdos nerasti. 204

 Parduok nam. Parduok. Lengva tau, Vaitiene, kalbti, pa ti gi nepirksi. Atsiras, kas su pinigais. Matai, atsiras. Jau daug kam siliau, bet kai tik pavelgia t nelaiming kaln, tai ir sep tyni imt neduoda, nors iaip pusantro tkstan io bt vertas vien sklypas. O tu nukask, kai sausa. Gal nepastebs, kas ia darosi. Gal ir galima bt taip padaryti, bet sin krtinje neioju, negaliu taip pasielgti. Rodos, tie apgaule gauti pinigai kraujais pasrust. Ne, ne man apgaudinti mones. Jau keletas buvo atj tei rautis. Paaikinau, kad antra tiek pinig tekt dti stipri betonin sien, kuri pagaliau sulaikyt slin kim. Na, suinoj tai tik sudie tepasak. Siningam mogui visur sunkiau. Matyt, taip jau reikia. Tai sutaisys vyras? Sutaisys. Kada man ia pasirodyti? Nesivargink, Bakaiti, berniukas nune, kai tik tvas sutaisys. Tai lik sveika. Lik sveikas. Bakaiiui ijus, Akulis nusijuok: Matai, matai, Vaitiene! Kai vyro nra na muose, jaunikiai ateina. Moteris, tartum negirddama, toliau plov bal tinius. Kodl tokia ididi pasidarei, a? ariau prijo, lazdele baksteldamas jai on. 205

 Dar kart mgink, tai skuduru taip ir per trauksiu. Oho, nepatinku a, matai, cha, cha, cha. . . Tu daugiau mano vyr tampyk po smukles. O kas tau, ar pavydi, ar kartu nori para gauti stiklelio? Liaukis, gd turtum. Matai, koks pas mus vargas ir be to. Panskutin cent inea. A i jo nereikalauju. Patinka jis man, kodl kartais neigerti. Nereikalauji, inoma. Matai ir pats mano vyr kiaurai. Minktas i paskutinij stengiasi prisidti. Apvagia savo vaik, tu sin turtum ia lankydamasis! Vaitiene, bijok Dievo. Jei taip bloga, pasko linti galiu. Moteris atsisuko j. I r . . . kokius procentus imsi? Na, jau procentus, tarp draug. . . I geros irdies silai? Tarp sav moni vis atsiskaitysime. Klausyk, Akuli, netikiu tau. Neinau, ko tu nori, bet gero tikrai mums neatnei. Jei netursiu valgyti, eisiu moni maldauti, bet i tavs nesko linsiu. Nes kvaila. . . Nujautimas, kuris niekad mans neapgauna, sako, kad tu blogas mogus. Kvaila esi, Vaitiene, kartoju... Paiekok proting, nustok ia landiojs. Seniai man kyla noras prie tave duris utrenkti. Aja jai, aja jai, isikudakavai, kaip kiau 206

in padjus. Gero pagalio tau reikia, tai vaistas. A vietoj tavo vyro kitaip tave tvarkyiau. Savo moter tvarkyk, o ia nekaiiok lieu vio, kaip pagalio. Durys atviros, Akuli. Laiko ne turiu kalbti. Acha, cha, cha, pratrko sveias. I varai mane? Nepraytas lindai, papraytas ieisi. Danai nekviestiems sveiams taip sekasi. Gerai, gerai gal dar ir Akulis bus reikalin gas. Pamatysime, prisiminsime. Sudie arba, geriau, iki pasimatymo, gerbiamoji ponia, ir Akulis u trenk duris. Motina atsisdo kdn, tartum ginas visas j gas bt iiulps. Net kojos virpa, ak. Niekad jis tavs nekal bino, nepra ko? kreipsi sn. Ne. irk tu, saugokis. Jei k tau sakys, man perduok. Tai gyvat, i pasal. Girdi, Jonai? Girdiu. Nra jis mums draugas, atsimink. ** * Karta saul netiktai vilgterjo pro emut lan g, varydama debesis, kurie, po ilgo lietaus isek, nuvarg, dabar, vjo gainiojami, plyo, trko, tir po, kol vis didesnis dangaus plotas dasi mlyne. Pralinksmjo veidai, nuskambjo juokas, pagy vjo balsai, ir Jonas nelaukdamas pasuko gatvn, kur jau susirink stumdsi draugai. 207

 Osvald reikia pagauti. Idavik. Mes jam . . . Nuskusim. Ilgai nereikjo laukti, nes pats lk juos pa mats Idavikas! Va, kryius, negaljau auk i tolo. Patys kalti. Nereikjo vilpti. A nuo pat vakaro sirgau pilvu, bet kai suvilpt, tuoj tvas suprato. Tik duryse pasirodiau, o jau dir iupinjo. Ga liu prisiekti septyniomis spynomis. Taiau kart ir priesaika nepadjo, nes drau gai nurimo tik atskait po dvi kriaues, kad Os valdas sidmt ateiiai. Vargas berniukas dabar nebe vien, o jau dvi vietas kassi, apgailestauda mas, kad nepaklaus tvo, kuris udraud susidti su gauja. Taiau blogiausiai atrod bsi ateityje, po priesaikos, nes neinosis, ko ir klausyti. T i kriausia, dviem ponams tarnaudamas, nuo dviej ir bausmes rinks: kriaues ir dirus. Lidn nuotaik kiek iblak draugai, kurie prisimin nusikeik nakt po Knopo vonios. Pamidorai, tu paminjai tris kart velni. O tu dvi gyvates. Pasirodo, ir kiti neatsiliko. Su didiausiu usi degimu dabar skaiiavo, dievainosi, melavo, ir tik baisi priesaika iaip taip atstat padt, igavo tei syb. Dugiausia keiksmaodi pavartojs Arklys, maiausiai Pumpa. Pirma man skuskit, kaip vadui, greit su 208

met Jonas, inodamas, kad pirmasis maiausiai nu kents, o paskutiniajam ir od nulups. Neapsiriko. Usiiopsojusiam, likusiam Arkliui, skuto neskubdami, nebijodami jo kerto ir tokiu nirtimu, kad tas nebeitvirdamas, gavs nuo Os valdo paskutin, apsiaarojs pravplojo: Gy gy gy gyvatvor. Nusivyl draugai vl atleido krumplius. Gudrus Arklys. Jonai! Visi suiuro ton pusn, kur, atidars sodo var telius, i tolo mojo draugininkas. Visk mets, ber niukas bgte nubgo. Kaip gyveni, Jonai? Gerai. Girdjau, sirgai. N e . . . taip sau. . . Pablyks. Praeis. Tavo paslaugos praysiu. Ms namuose gy vena pensininkas teisjas. iandien su mona ijs miest, utrenk duris, pamirdamas kambaryje rakt. Dabar eiti nebegali. Lang gaila dauyti. Laimei, aukto maasis langelis praviras, gal, liek nas bdamas, galtum prasispausti. Tada, pateks vidun, lengvai atidarytum duris. inai, kaip elgtis su pranczika spyna? inau. Eime. Kieme prie roi lauk senukai teisjai ir drau gininko motina. 209

 Kad tik nenukristum, vaikeli, susirpino pastaroji. Nenukrisiu. Nebijok, mama, vikrus kaip voverait. Be to, a kartu lipsiu, iki pat langelio palydsiu, nuramino studentas. Abu kopiomis pateko ant namo stogo, kur, glausdamiesi prie erpi, ingsnis po ingsnio art jo prie atviro langelio. Jonas met ak gatv, kur emai prie tvoros plyi spaudsi jo draugai ir kakas suaugs. Stai gus ididumas pripild j tokia drsa, kad beveik nesilaikydamas keliais ingsniais pasiek langel. Atsargiai, Jonai, nukrisi, perspjo drau gininkas, turdamas j u rankos. Nenukrisiu. Prakik vien rank ir mgink galv. Gali kur nors usikabinti? Galiu, atklydo duslus balsas i anapus. Stumkis dabar. Jonas, visu knu rangydamasis, pamau slinko pirmyn, kol likusios kojos jau be vargo dingo vi duje. Eik dabar emyn, atrasi laiptus miega mj, o i ten pateksi salon, i kur pirmosios du rys po kairei veda tiesiai koridori, ten ir atida rysi. Po keli minui prie patenkintus senukus at sivr durys. Berniukas, nelaukdamas padkos, jau norjo sprukti emyn, kai teisjas bruko jam dvie j lit monet.

210

 Saldainiams, vaikeli. Dkui tau labai. Du litai buvo toks pinigas, kokio Jonas dar ne turjo. Net galva apsvaigo. Pasivaideno net dvi kovbojikos filmos, ir nebetverdamas, pamirs net linktelti, aibu nusirito pirmj aukt, kur j paiupo draugininkas. Eik pas mane. Ivaiuoju kaim, pasku tin kart arbatos igersiva. Prie berniuk atsirado pora pyragaii ir kiek saldaini. Jonas, siekdamas cukraus, netiktai i met sidabrin dvilit, kuris vangdamas nusirito po minktasuoliu. Turtingas esi, Jonai, pajuokavo drau gininkas, paddamas ivejoti pinig. Tei ponai dav. Tur bt motinai padovanosi? klausia mai suiuro studentas. Neinau. . . A tik taip pagalvojau. Apsidiaugt ji la bai, atrodo, jums sunkoka su pinigais. Berniukas nieko neatsak. Jaunuolis daugiau nekamantinjo. Atsisveikin damas sur likusius saldainius jam kien. Kad tau pirkti nereikt. Na, sudie, bk ge ras berniukas, tada ruden pasimatysime. Prisi mink, k tau Kstutis sak. Savo motinos neu mirk. Jonas mov gatv, kur tuoj apstojo draugai. Atidarei? Neatsakydamas dav enkl, kad berniukai sto t linij. Jiems isirinkiavus, sukaiiavo gautus 211

saldainius, kuri buvo ei. Kiekvienam atkit rank djo po vien. O man du. Motinai vien duok, primin Pumpa. Mane dar mokys. tai k a jai duosiu, atkio du litu. Ir it gavai? suibjo vaik akys. Gavau. Iris pirk, okosi Osvaldas. Puchaiui kami geriau, pasil Ka nopa. Sakiau motinai atiduosiu. Gavot, uten ka, nesidav gundomas. Klausyk, sustabd dkingas Pumpa, iulpdamas saldain, inakt Dinda vlai gr. I kur inai? Ryul jau paruo. Gerai, kad pasakei, pasiryo berniukas, inodamas visus berno paproius. Dinda mgdavo vlai grti, bet, bijodamas sa vo dds, kuris nepakent naktibald, griebdavosi atsargumo priemoni ir ligi iol laimingai, nes Dangolis nieko netar. Paprastai Dinda ieidavo darbo drabuiais, lyg eidamas valyti kino teatro. Didelis ryulis pao nje neatkreipdavo dmesio, nes tai galjo bti bal tiniai, kuriuos duodavo turtingesnieji kaimynai nu neti skalbykl. Jei kartais j dd ir uklupdavo, belipant palp pirm antr valand nakt, nie ko prikiti negaljo, nes Dinda vilkdavo tais pa iais darbo drabuiais, kaip vals patalpas, nors ber niukai inojo, kad visi valymai darbovietje atlie212

kami dienos metu. Jie inojo ir kit paslapt, b tent: ryulyje Dinda inedavo ne svetimus balti nius, bet savo ieigin kostium. Tik vieno berniu kai negaljo suprasti: kurioje vietoje bernas persi rengia ir kur slepia eilut, nes vlai grdamas ry ulio jau neturdavo. J klausinjamas tik gudriai juokdavosi, sakydamas, kad burt pagalba atsiunis drabuius kambar. Jau ir anksiau berniukai mgino atidengti pa slapt, bet ligi iol nesisek, ir tik dabar, Dindos primutas, Jonas pasiryo t bt visk suinoti. Atidavs motinai pinigus, kuri, nesitikdama tokio ygio, didiai nustebo, berniukas jau suko Dangolio kiem, kai susidr su Akuliu. Sveikinu, Jonai, maiau, maiau. Tu tinki cirk. Vaikiojai auktai, visai nebijodamas. Tik tau cirk. Drsus esi. Litairdis. Kuklumas nebuvo berniuko doryb, tad vos slpdamas pasitenkinim, numojo ranka. Niekis. Nesakyk, nesakyk. Tikriausiai Arklys su Kanopa negalt. Kur jiems . . . Matai, a i karto taip pagalvojau. Tos erps gan slidios. Slidios sakai? Tik basam ir galima. irk tu man. Nesuprantu, kaip prasispraudei pro t langel, toks siauras atrodo. Lengvai. Nenutryn tau niekur? Ne. 213

irk tu man, o i ia, emai, atrodo tik ranka gali pralsti. Ir a taip maniau. Taip vid ir smukai? smukau. Kas te, sargas gyvena? Oi, ne, didelis ponas, teisjas. Cha, cha, cha, teisjas! Pam ir paliko rakt, ar ne, girdjau. Taigi. Juokingas mogus. Tur bt, suolai pas j nubaltinti? Suolai! Nra suol. K sakai? Negi ant grind sdi. Pamatyt reikia. Tik blizga viskas. Divonai, minktasuoliai. O ant stal pilna laikrodi. Auk siniai, manau, kiti net po stiklu. Eik, eik, bus jau toks turtingas. Meluoji. Kaip Diev myliu! Dvi didiausios spintos. Viena buvo atidaryta, tai kostium, apsiaust kaip krautuvje, netelpa. Ir kailiniai. Ajai, ir kambarinio uniuko neturi? Nemaiau, ne, neturi. Juokingi mons: uniuko neturi. korido ri ijai, kai atidarei duris? . O ten greta kitos durys? Taip. O prieais laiptai kiem. Matai, kokia i tavs nauda. Nereikjo net lango imti, nei kopi antr aukt tempti. li 214

pai ir bamtararai, atidarei. Neino tvai, kok tur t tavyje turi. Be reikalo vargsta. O t langiuk stoge, tur bt, visados atvir laiko, a? Gal. Na, na, gerai, gerai, Akulis patapnojo per kienes, lyg ko iekodamas. Gaila neturiu saldaini, kit kart, sneli, bet tu btinai cirk. Tik cirk, neumirk. Kovbojuis bsi.
& sk *

Buvo paklyds mike, bet veltui auk Kstut, nes bals slopino vjo kaukimas, kuris nuogino me dius, lenkdamas akas iki pat ems, pastodamas keli. Jonas i paskutinij stmsi pirmyn ir jau pagavo lazdyn, mgindamas pasikelti, kai staiga pajuto laiks raganos rank, o ta, suaibavusi aki mis, taip baisiai nusikvatojo, kad rikteljs berniu kas vos nenusirito i lovos. Plakania irdimi, iplts akis, kur laik nega ljo susigaudyti, bet pamau, pajuts, kad tai pik tas sapnas, nurimo ir, okteljs i patalo, pravr palps duris. Dvelkteljo ilta naktis, glostydama berniuko veid. lamjo sodo lapai, kuddami praeities pa sakas, tvino roi, gvazdik, narciz kvapas, tvino ir mio tarp eli, kur slapstsi nyktukai, kur susigs aitvaras rinko aukso gabalus, kur ugnies altys saugojo auksaplauk karalait. Giliame vaigdtame danguje mirksjo tolimos sauls, savo ibaniomis akimis sekdamos ant luo tos skrendani ragan. Debesio pavidalu plauk 215

ilga kaulta mirtis, pavyzdia dalge raudama ruojani vaigd, kuri, krisdama i tamsij m lyni, nurdavo dang paskutine viesa, nedama su savimi nelaim. Vienu sparnu prasikis senis mnulis ypteljo emei, nudaydamas jos paviri, igaubdamas e lius, kur klykdami susislp pasak gyventojai, narjimais pritildydami juok, kuris skrido i be dani lp. Jonas dairsi bujojanioje tyloje, vaigdyn paslaptyse, ir irdin tvinko nejaukus jausmas, kuris ledine ranka mgino slopinti nuotyki trokul. Apaioje, pajuts berniuk, padrsinaniai vampteljo uva ir tas vidurnaktyje krits garsas sudrask fantazijos yd, kuris gaub pojius. Jo nas pasipurt, lyg nusikratydamas sloguio, giliai atsikvp ir, irdyje pasiadjs nebebti boba, pa velg senuk teisj langus, kurie t pat mo ment nugrimzdo tamson. Galjo bti po vienuo liktos, visad tuo metu jie eidavo gulti. Patikrino dar kitur ir, nusprends, kad yra pus dvyliktos, susimst. Per anksti dar, taiau negul, bijodamas umigti. Nulipo emn ir, paglosts un, patvo riais smuko Dangolio kieman, ten, slinkdamas pa kraiais, pateko kamp, i kur galjo sekti ateinamt Dind. Kiemas buvo pilnas visokiausi pastat, lieka n: malkoms sandliai, rsys, ieinamosios, suversti lentgaliai, tvoros, kakokios statins, tad vikriam berniukui nebuvo vargo pasislpti. Kiek pamigs nesijaut nuvargs ir dabar, pato giai atsilos statins, itiess kojas, kur laik bu 216

djo. Taiau iluma, patogi kno padtis greitai umerk akis. Snduriavo, nejausdamas slenkanio laiko, kai Vait kieme piktai vampteljo uva. Berniukas tuojau iplt akis, vikriu judesiu pa sinerdamas el. Ilgai nelauk. Gatvje u tvo ros pasirod galva, ltai sugirdjo veriami varte liai, ir pasipuos Dinda smuko kiem. Basas ber niukas, nekeldamas maiausio triukmo, nuslinko kandin, niurkteldamas u senos, lauu suverstos tvoros. Dinda kur laik stovjo nejuddamas, klausy damasis ir tik sitikins, kad aplink n gyvos dva sios, prijo prie namo sienos, kur atsargiai pradjo kraptytis apie vandens nutekamj vamzd, kuris, tiesiai nuo stogo krisdamas, siek Dindos kambario lang. Jonas sulaik kvap, temp akis, nepraleisda mas berno maiausio krusteljimo. Tuo tarpu anas atvyniojo neirim juod vie l ar virv, kuri dabar nukaro tiesiai i jo kamba rio lango. Dar kart apsidairs, Dinda nusivilko ieiginius drabuius, pakeisdamas darbo eilute, kuri ia pat im i atsineto ryulio. Geruosius tuo tarpu, r pestingai susuks, pririo prie nukarusios virvs, kaip dabar sitikino Jonas. Bernas usirk papiros, giliai patrauk dm ir, atrakins duris, dingo viduje. viesus ryulys, glausdamasis tinkuoto mro, net arti nakties metu sunkiai buvo irimas, nes atrod lyg tamsesn dm, kuriomis buvo imargintas namas. Po poros minui auktai prasikio Dindos gal 217

va, ir ryulys, smagiai kildamas, dingo kambaryje, kuriame tik dabar usideg viesa. Dar kiek palauks, Jonas pasikl ir dingo u tvoros. Dindos paslaptis buvo iaikinta. *** vilpteljo akmuo prie Pumpos kojos, kitas pra zvimb prie pat ausies. Berniukas oko u stulpo, bet nosies kiti jau nemgino, nes kitapus gatvs septynios poros aki tik ir lauk ilendant kurios kno dalies, kur galt rodyti savo taiklum. Pikta ir skaudu buvo Pumpai, kad taip be ak men, kiaura kiene j uklupo, o ikiti rank pa vojinga, tikrai smagiai loptels, nes aliosios Aik tels berniukai inomi visai apylinkei savo taik liais mtymais. Kurgi Pamidoras ir kiti? Jeigu dar valandl, tai tikrai ueis i kitos puss. Ne tik apsvilins onus, bet dar ir koj pataikys, savaitei aplubsi. Nerasdamas ieities, Pumpa gailiai vilp, kvies damas pagalbon, taiau abejojo pasisekimu, nes at stumas buvo didelis. Prieai i tikrj pradjo pa mau supti, kai staiga j vienas ir kitas dairyda masis prisiglaud tvoros. A, nudiugo vargas Pumpa, tai ka kas i ono jiems tvoja. Kain kuris, gal Pamidoras, o gal Arklys? I ten vilpteljo savasis. vilp dabar abudu, auk damiesi daugiau, nes sunku dviem laikytis, greiiau vienam, nes Pumpa vis dar negaljo pasilenkti ak mens. Kiekvienas jo krusteljimas bdavo palyd 218

tas keliais zvimbimais. Negi Osvaldas negirdi, jam ariausia? tai pagaliau ir jis mto, tik silpna pa galba, perdaug saugojasi, aklai pila netaikydamas, net dmesin prieai neima jo. Pumpa! Pumpa atsigro. U tvoros kyojo Pamidoro galva. Tu niekur nesitrauk, gera tavo vieta u stul po. Nuo tavs negals u tvoros slptis, nes i ki tos puss Kanopa. A akmen neturiu. A tau j tuoj papilsiu. Prajo minut, o jau Jonas pabr ger sauj prie draugo koj, pats dingdamas u tvoros. Jau kas ne kas, bet Pamidoras labai smagi rank turjo, si smagins ir per dvideimt metr stulp lupdavo pa taikydamas. Netrukus prieai pajuto, kad ne tik su vienu Pumpa turi reikal, kad jau smagi pagalba atkelia-s vo, bet ne bobos buvo. Isimt po vien, tvor dengiami, ne tik nesitrauk, bet atkakliai iekojo prie, mgindami nugalti, taiau vis sunkiau jo, nes ir Arklys atsirado. Septyni prie penkis, bet neilgam. Osvaldas, gavs koj, bliaudamas nulei do akmen, traukdamasis saugesn viet. Tik Jo nas, ivadavs Pump, vis lindo priek, glausda masis prie draugininko sodo, prie save pasistats lent. Net urzg i jo rankos lkdami akmenys, ir aliosios Aikts berniukai, vis labiau saugodamiesi, j daugiausia apipildavo akmen krua. Niekas i sunkiai kovojanij nemat, kad i sodo puss pro plyius deganiomis akimis, su dideliu 219

raudonu kaspinu plaukuose, kov sek mergait, kuri, vis daugiau nesivaldydama, staiga stumteljo vartelius, okdama gatvn. Ugnis! auk puldama priekin. Valio, paskui mane! Nebuvo laiko stebtis, ir Jonas negalvodamas metsi paskui mergait, kuri nusek ir Pumpa. Sumi prieai akimirkai sustingo, tuo pralaim dami m, nes padrsinti i kitos puss jau lk Kanopa su Arkliu saujomis, lyg i kulkosvaidio, mtydami vyr. Net Osvaldas, sddamas vietoje, auk gsdindamas. Bailesnis alij pirmas parod, kojas, patrauk damas ir kitus. Valio, pirmyn! auk mergait besivyda ma. Duot jiems! Kikiai, uhu! Varnos, virbliai, uhu! Nesigindami, i upakalio vejami akmen, ku rie dabar lengvai surasdavo nugaras, prieai spruko pasitaikanius skersgatvius, kiekvienas atskirai gelbdamas kail. Laimtojai greitai pasijuto vieni kovos lauke. Pirmyn, ugnis, mirtis prieams! vis au k mergait. Pirmyn, o kur bgsi pirmyn, kad j nra, pastebjo Jonas. Galjom imuti iki vieno, kruvinai, tik b gai, tartum li kartu tempdamas. Jonas, mergaits ukluptas, visikai sumio. Su tokiu tvariniu dar neturjo reikal, tad vos bamb teljo: 220

 O tu upakalyje mans. Taip, maiau, kaip tavo kinkos drebjo, bailys. Pakartok dar kart! Bailys, bailys, bailys! Gausi. Jau trims daviau, o tave bulvi skusti nu varysiu. Aplink, mar. Viens, du, trys. . . Draugams besiaipant, Jonas mergait atsargiai stumteljo, taiau i atsak su tokia jga, kad ne pasiruos vos neparvirto didiausiam irov diaugsmui. Gaujos vadui pasidar tokia gda, kad kibo kaip reikiant. Nors buvo ymiai stipresnis, bet nepaprastas mergaits vikrumas apsunkino per gal. Mat, jos rankos taip tankiai vaistsi, lyg de imt j turt, o ir kojos nesnaud. inodamas, kad likimui stato taip sunkiai sigyt pirmum, berniu kas temp visas savo jgas, vikrum, mgindamas nesitraukti, gaudydamas patogi prog. Aplink kovotojus kilo didiausias dulki debe sys, ir puonusis kaspinas seniai guljo emje, kai pagaliau vikriu judesiu, apgavs kovotoj, berniu kas sugebjo stipriai stumtelti pirma pakis koj. Akimirka ir jau sdjo ant nugaros, bgnydamas jai peius. Pasiduodi? Isekusi mergait sugebjo tik kiek kojomis pa judinti. Pasiduodi? Leisk. Su berniuku kitaip Pamidoras pasielgt, btinai priverst itarti reikalaujam od, bet su puonia 221

mergaite buvo nejauku, tad, por kart mandagiai bumteljs nugar, atsikl. Mergait, pagriebusi nuo ems kaspin, neti ktai spyr Jonui koj, pasileisdama, kiek jgos nea, namo. Neilgai berniukas vijosi, tik iaip sau, dl aki, kad matyt nugaljs. Mergait, ovusi kambar, kur motina patogiai atsilousi skait roman, kteljo: Mamuliuk, visus gatvs berniukus mirtinai primuiau. O, Dievuliau, kaip pati atrodai! Aikte ljo motina, suplodama rankomis. Net knyga nusi rito emn. Mamuliuk, a tai a, bet pamatytum, kaip jis atrod, mirtinai prikapojau. . . Patikrins gaujos nagus, kur visiems buvo atskusta kriaui, iskyrus pat vad ir Tom, kuris turjo teis bti purvinas, Jonas pardlino namo, kur stovjo pataisyti Bakaiio batai. A jam nuneiu, pasisil. Gal namuose nra? Yra, a maiau, daus mai. Nek, dl pinig tegu nesiskubina. Laiko turdamas gals usukti. Jis neapgaus, pamok tvas. Doras mogus, patvirtino motina. Ilgai nelaukdamas, Jonas pagrieb kiekvien rank po bat ir bgte pasileido gatve. Kaip jau berniukas minjo, Bakaitis virtuvje mai daus. Dde, batus atneiau. 222

 Gerai padarei, vaikeli. Kiek a turiu sumo kti? Neinau, tt sak, kad pats ueitum. * A, gerai, ueisiu, o tu, pipire, ko nori u atneim? Tabokos, a? Ne. Nenori tabokos?! Jonas kukliai nuleido akis. Nerkau. Nerkai! Ne. O kur mano papirosai bei taboka dingdavo, kai pamirdavau paslpti? Tai anksiau, ne dabar. Matai, man! O kodl? Paslaptis, dde, negaliu kiekvienam pasa koti. Jei nori suinoti, priesaikos metu ateik, nakt. inai, labai noriu ateiti, tik vargas, kai vir stu lovon, tai nebepabundu. A paadinsiu. Ne, geriau neadink. Tiek to. Kai pajau nsiu. Tai ko nori, sakyk? Dde, maiau dervos indel turi. Tai tau, dervos nori? Nors pus, dde, duok. Imk vis, jau nebereikalinga. Valiai laikiau. \Tik, dde. . . K? Niekam nesakyk, kad man davei. Nesakysiu. Prisiek. Prisiekiu. 223

 Taip negerai. Reikia septyniomis spynomis. Jonas ltai tar kiekvien od, o Bakaitis, kramtydamas sus, kartojo. Vaikeli, taip nugsdinai, kad ir neumigsiu. Laimei, kryius prie lovos kabo. Ar dabar imsi indel? Ne, dde, padk sandliuk, kurio nera kini. A, jau kai man reiks, surasiu. Tai k daysi? Nieko nedaysiu. Tai kam praai? Paslaptis, dde, nesuinosi. Tiek to. Bet tu, vaikeli, baltesnis atrodai, gal jau kart mnes prausiesi. Kiekvien dien dabar. O kam taip save vargini? Negaliu kitaip, a dabar skiltininkas. Kiek vien dien tur iu patikrinti savo vyr var. Gal ir mane priimtum savo br? Per senas, dde, ir priesaikos nemoki. Kol Jonas kalbjosi su Bakaiiu, kovotojos mer gaits motina parjusiam i staigos tvui skundsi: Nijol atbgo isitepusi, su mlynmis. Suk nut dviejose vietose plta, kaspinas rankose. O tik atsikrausiusi taip diaugiausi: sodas, ramu, ir mergait namuose, ne taip, kaip sename bute prie gusar kareivini, kur visad prauvus tarp arkli ir kari. Gal jos visai neileisti gatv: sodas didelis? Kiek patyljs, tvas buvo kitos nuomons. Nijol vaikas labai gyvas, ir kaljime jo neudarysime. Reikia jai turim energij ieikvoti. Tegu skraido peteliks amius. inoma, ati 224

diai reikia sekti jos draugus ir drauges. Pastebjau, daugumas vaik ia basi, neprimaitinti, bet netur tingumas dar nereikia ir nedorum. A pats kas dien ikamantinsiu visus dienos vykius ir pasi kalbjimus. Jei matysime, kad draugai visai ne priimtini, kelsims kitur. Taip ir vainsime i buto but! Vaikas daugiau turi rpti, negu butas. Ge rai padarm, kad pakeitm viet. Tikras gusaras i Nijols buvo pasidars: komanda, arkliai, o ne laimingas atsitikimas tik ir prasi. ia jos amiaus vaikai. inoma, prilaikyti reikia, bet perdaug ne drausk, nes draudiamas vaisius visad brangus. A visk inosiu, kas ia dedasi. *** Savait gatvje pralk ramiai, neatnedama ypating nuotyki, nes taip pasitaik, kad berniu kai buvo uimti, negaldami kartu sueiti. I visos gaujos Osvaldas buvo nelaimingiausias, nes tvas, remontuodamas trij kambari but, n minutls neleido vaikui pasitraukti, versdamas va lyti sienas, tempti kibirus, maiyti daus. Sunkiai dsavo berniukas, vogiomis nuslysdamas bent akimis gatv, bet ir ten buvo tuia, nes Pumpa, krits nuo stogo, isisuko koj ir dabar, tu pdamas lovoje, irgi gailiai velg sauls tvindo m Dievo pasaul, kuriame negaljo paokinti. Arklys kelioms dienoms buvo isistas kit miesto dal pas apsirgusi seser, kur nekantriai skaiiavo dienas, matavo ligons temperatr, lauk damas jos pasveikstant. 225

Tik Jonas su Kanopa, kaip Dievo paukiai, plavinjo po apylink, prasimanydami vairi y gi, taiau toli nenutoldavo, bet vis sukinjosi prie Dangolio nam, kur kiekvienas Dindos krustelji mas lengvai buvo pastebimas. Taiau, matyt, ir Dindai nesisek, nes vaikiojo paniurs, piktas, nebevangindamas kienje pinig, primirs nakties keliones. Kartais vienod dien pavairindavo mergait, i tolo pro tvoros ply parodydama berniukams lieuv, kurie tuojau atsakydavo akmenimis. Ta iau artimesns painties ligi iol nesumezg. savaits gal atlk suils Kanopa. Pamidorai, Dinda! Ijo? Ijo. Su ryuliu? Su. O gal baltinius ne? A maiau ir nauji batai sukti lakerkos. iriu skutasi, inai, skalbykloje, emai, ir vis braukia kelet kart, tartum i tikrj barzda aug t. A, supranti, jam ir sakau, nordamas tikti: barzda tavo labai didel, Dinda". O jis kad apsi diaug, kad apsidiaug, vien plauk skusdamas, ir pakviet pas save vir instrument parodyti, kuriuos nupirko, kad graesnis bt. epetys, maesnis kaip batams, sako, plaukams; paskui an takiams rauti nypls, tokios maos, maesns kaip rieutams spausti; nagams obliuoti rankis, tik irgi toks maullis. Paskui butelis teptis, kad gras plaukai augt. Sako, imt lit u visk sumokjo. 226

 Meluoji. Galiu prisiekti. Tai Dinda meluoja. Gal ir meluoja, bet pinig irgi krv turi. Rod. I kur? Neinau, nesak. Tik pasigyr, kad greit akordeon pirksis. Akordeon? A irgi nepatikjau, tai jis kad upyko ir sako: kvailiai nieko neturi, o protingi visk gali turti, matysi". Netikiu, bet ar tikrai jis ieina? Ryulys paruotas. Sakiau, tik plaukus vis dar lapina ir lapina i to butelio ir vis ar grau klausia mans. Grau, sakau, kaip pas t nauj at vykus pon, kur su mergaite. Tyiomis, supranti, melavau, nes plaukai jo, kaip eriai, kiekvienas sau, kaip pas t e, kai supyksta, kur pernai buvome i miko atne. Dinda kad apsidiaug ir prisiekti neliep ir dm dav patraukti, o paskui ivar mane. Jonui viet akys. Padsi man? Padsiu. Bet cit, umu paskui Dinda abudu. .. *** kart Dinda, atjs nakt apie antr valan d, buvo ypa atsargus. Susuks geruosius drabu ius, padars patog ryul, pritvirtino, kaip pa227

prastai, prie nukarusios virvs ir ltai, kis rakt, pamau stm duris, vengdamas maiausio triuk mo. Bet nakties tylumoje seni laiptai girgdjo, kaip iklers fortepijonas, ir vos kiek palipjus apakino viesa. Prieais stovjo dd, akimis ma tuodamas snn. Utrukau inakt ilgiau, mat usideg film. Valm patalpas, klijavom, darbo iki kaklo, dr siai melavo, inodamas, kad dd neis tikrinti. Nieko nesakydamas, Dangolis dar kart perlie jo akimis pajuodusius, iteptus Dindos markinius, blizganias kelnes ir, lyg pasitenkins, dingo kam baryje, ugesindamas vies. Liks vienas, neinojo, ar dl taupumo dd i jung elektr, ar i pratimo, bet nedrso vl u degti. Lipdamas auktyn tik aipsi, apgavs gud r vyr. Atsidrs savo palpje, vis tamsoje, kad kas nepastebt kylanio ryulio, susirado prie stalo kojos pririt virv ir pamau pradjo traukti j auktyn. Tik kart ryulys keistai kilo, dusliai vangdamas sien, bet nakt, kur net vaigds nemirksjo, nieko negalima buvo velgti ir, tik i tiess rank, Dinda, didiausiai savo baimei, pa juto ne minkt daikt, bet nedidel kiet indel su limpaniu skysiu. Suvirpo kojos, prakaitas aprasojo veid ir paralyuojs jausmas piestu pastat plaukus: apvog! Instinktyviai kyteljo rank indo vidun, tartum iekodamas ryulio ir, staiga visk paliks, kaip v jas nuslinko koridorium, puldamas laiptais emyn kiem, kur prie pat sienos, vos spjs nuengti 228

kelet ingsni, parklupo ant savo drabui. Pra dioje netikjo laimei, bet apiupinjs radin, greit sitikino, kad viskas yra. Daugiau negaidamas, ko greiiausiai smuko atgal, kad smalsusis dd vl neikit galvos. Laimingai prajs visas klitis, Dinda pagaliau utrenk palps duris, jungdamas vies. Vaizdas, kur pamat, toli grau nebuvo diugins: ant stalo glaudsi juodas indas, pro kurio skyltus onus var vjo dvokianti derva. Grindys, langas ir durys puo si tamsiom dmm. inoma, namo siena turjo atrodyti baisiai, be to, laipt turklai! O kad jis inot, kas jam t pokt ikrt! Ir Dinda prapliupo tokiais keiksmais, koki dar ios sienos negirdjo, nors ilgokai su vaikinu gyveno. Vis nakt Dindos lange ibjo viesa, o anksty v ryt, dar visiems miegant, jis jau tryn laiptus, vairiais bdais stengdamas paalinti juodus pd sakus. Taiau namo sienos nebespjo nuvalyti, nes tam buvo reikalingos kopios. Ir ryt, ijs pa miklinti koj, Dangolis, sirms onus, ilgai ste bjosi, matydamas juodus dervos dryius, besitius iki pat brolvaikio lango. Vyras ilgai judino sus, stengdamasis suprasti, kas ia vyko, bet nesusigauds, atidjs geresnei nuotaikai rytin malo num, tuojau gro savo butan, aukdamas pas save Dind. *** Retai kada Jonas buvo toks velnus ir geras vai kas, taip t nuotyking ryt. Neberpjo jam nei kiemas, nei draugai, o, sddamas rsy, iekojo 229

menkiausios progos padti tvams. Net savanori kai nuval tvo stal, rankius, neramiai tarpais mesdamas pro lang vilgsn, kur kart pralk Kanopa, taip vaizdingai griebdamasis u galvos, kad Jonui net irdis apmir. Tarp tvo ir motinos jau ilgesn laik kildavo ginai, bet niekad jie taip neauk, kaip ryt. Isiblakiusiam vaikui sunku buvo pagauti gino esm, bet inojo: prieastis buvo Akulis. Pagaliau visikai ibaigta, privesta iki aar, motina, pagrie busi rankluost, ibgo laukan. Abu su tvu juto, kad skuba ma sandliuk, kur netrukdoma ga ljo isiverkti. Kambaryje liko nejauki tyla. Tvas giliai trau k dmus, o veidas rauksi, sunki mini kupinas. Reikia ivaryti Akul, gaildamasis mo tinos patar Jonas. Tvas vilgterjo sn ir, apsidairs, ar tik rai vieni, nuleids iki nabdesio bals, paaikino: Kad negaliu. Kodl, tti? Ar tu suprasi, sunkiai atsidsjo. Suprasiu. Vyras, matyt, labai norjo pasipasakoti, tik vis dar abejojo. Dar motinai pasakysi, o kam j krimsti, ir taip gaila. A nesakysiu. Tikrai vyras bsi? Tikrai bsiu. Matai kas: Akulis turi mano veksel. inai, kas tai yra? 230

 Pinigas, kur paskolinai. Taigi, bet svarbiausia, kad a i jo pinig neskolinau. Jis saksi mane veltui vaiina, bet kar t, man grus, ir pakio pasirayti, o dabar rei kalauja, kad sumokiau, atlyginiau nuostolius. Nepraei jo, kad vaiint, pasipiktino Jonas. Tas ir yra., Negaliu suprasti, ko jis nori. Sa ko, tikjsis, kad i mans bsianti nauda, tik, pasi rodo, a per kvailas, ir tavo motina per iopla, odiu, kak suka, o nieko nepaaikina. Dabar jau ir 30 lit vekseliu grasina, o i kur a paim siu? Jeigu rankius aprays, tada badu mirsime. Matai, kas. A geruoju praau, kad palaukt, o mo tina gi j lauk varo. Na, ir daryk, k nori, jo ran koje esame. Motinai reikia pasakyti. Tvas nusigands net paoko. Tik ne motinai, nusiverkt visai. Kam j pribaigti? A jau kaip nors sutvarkysiu. Dien nak t galvoju, i kur pinig gauti. Cit, motina grta. inia nemaloniai paliet berniuk. Pajuto, kad ir prie dabartinio skurdo tykoja dar didesn ne laim, bet juodas mintis iblak jau pasveiks Pumpa su Kanopa, kuris vilpteljs pakviet gatv. Na? susitiko draugai. Dd Dindai kail pr. Neino, kas? Neinau, tur bt, neino. Dinda klaus ma ne, ar vakar vakare prie nam kas vaikiojo. Pasa kiau ragan maiau ir faraon. Tai jam nepatiko: 231

pasak, kad a kvailas, ir kumiu nugar lopteljo. Paskui antr kart dd norjo Dindai kail perti. U k vl? U t pat. Matai, pradioje tik sien itep t pamat, o vliau ir laiptus irjo. mov Knopas. Dinda vos neprimu. Pristojo, kad ir atsi kratyti negaljau. U k? oko abu berniukai. Mats ms kieme dervos kibir. Jonas su Kanopa pasikeit vilgsniais. Tai kas? Klaus, kur djau. O tu k sakei? Sakiau: Arklys pra. Kas liko, jam ir ati daviau. irkit, Arklys atbga. I tikrj, parauds, suveltais plaukais, plyta rankove ratan atsistojo Arklys. A tam velniui tikrai nedovanosiu, imuiu lang, matysit. Kas tau atsitiko, kas yra? Tik atvykau i sesers ir bgu pas jus, kai Dinda upuol. Visai iprotjs. Derva, derva!" klykia tsydamas. Dar gerai Dangolis pasirod, pa sprukau. Gaila, kad Antano ar Kstuio nra, pa lingavo galva Jonas. O tai duot Dindai. Ar jau stipresni u j? Antanas viena ranka j paklot. Kart sto vykloje upuolim nakt darme, tai visi bijojome tokio Arabo, kuris prieingoje pusje buvo. Jaut u 232

rag sulaikydavo toks stiprus. Na ir mes puo lam, tai tas Arabas kad griebs vien, kad griebs ki t, jau ir bgti norjome, tik kad prioks ms An tanas, kad stvers Arab, kad trenks em, tai tas negreit atsikl, o su Antanu jau niekad nenorjo prasidti. Osvaldas iupo Arkl u rankos. Arklys prie tai nusikeik, kriaui jam. A jau ir taip g a . . . mgino lygtis, bet buvo per vlu, nes suok draugai ia pat atskai iavo atitinkam skaii, vykdydami teisingum. Gy .. . gy .. . gyvatvor, pravpliojo Ark lys, kasydamas degani galv, A i gaujos i eisiu, jei dar man plaukus rausit. . . Priimkit mane jo vieton, atsiliep ia pat balsas. Visi atsigr suiuro nustebdami, pamat sodo kaimyn, kaip visad, su didiausiu kaspinu plau kuose, graiausiais batukais, variausia suknute. Hm, sumyk pirmas atsigaudamas Jonas, tu boba. A ne boba, a moku joti. audiau i parabeliaus, granat rankoje laikiau. Net Jonas pasijuto maas, bet gelbdamas pa dt, mgino nugsdinti: Matai, pavojingas laikas: mes karo kirv ikasm su Dinda. A padsiu j nugalti. Kas stoja pas mane gauj, nakt baisi priesaik turi duoti. Kada? A ateisiu. Jonas atsisuko kitus. 233

 Ar priimsime? Berniukai niekas tiesiai neirjo, visi kakaip suko onus, bet pasigirdo bendras pritarimo mur mesys. Jei nebijai, tai parink sau nauj vard. Mes kiekvienas turime. A esu grafas Monte Kristas, ia Tarzanas, Vinet, plikas Blinda ir Tomas, pristat visus. Mergait susimst: A neinau, taip greit. Betsi bk, pirmas velniai prasilau Tomas. Deni, papra Tarzanas. Indne Ma Vudra, patiis Vinet. A nenoriu bti Blinda. A bsiu Aivenga, o tuk bk ledi Ravena, idrso Pumpa. Tik grafas Monte Kristas su savimi kovojo, negaldamas apsisprsti: pirmj prancz ar antrj graik reikt parinkti. Kol jis mst, mer gait visa nuvito. inau, inau. A bsiu Orleano Mergel. Kas ji? neinojo Pumpa. Karo vad. Anglus sumu, vis pasaul u kariavo, paskui ant lauo sudeg. Kada priesaika? Nors inakt galima, tik vl Osvaldas ne ateis. Ne, negaliu. Tvas lups. Po dviej dien i vaiuoja. Tada. O kaip pati, nakt galsi ieiti? susirpino berniukai. A tvel papraysiu. Neleis. 234

 Kail ipers. Udraus su mumis susitikti. Tu geriau jam pameluok, sakyk pilvas skauda, mok nauji draugai. Nemeluosiu. Tveliukas visk man leidia daryti ir niekad nemua. Priesaikos neleis duoti, palingavo galva Knopas. Leis ir priesaik, a inau. Netikdami berniukai tik aipsi. Negirdtas daiktas, kad boba bt tokia savaranki. Ne, ji ia k nors suka, meluoja, kaip dar niekas nemelavo. Bet savo krauju reiks pasirayti, dar ban d j nugsdinti. Gerai, a atr peil atneiu. Rkyti negalsi. Nerkau. Nesikeiki? Keikiuosi. Keikiesi?! isiiojo berniukai. Ir smarkiai. Kaip? Moki poki. Berniukai nuiuv klausiamai vilgterjo vie nas kit, jau pasiruo juoktis, kai mergait pa aikino. Tai pikiausias nimbz tautos keiksmas. Tvelis kart pamok, kai katinas man rankas ap drask. Draugai abejodami kassi galvas. Su tais suau gusiais niekad nesi tikras: teisyb jie sako, ar juo kiasi. 235

 Bet dabar baigta, negalima vartoti ir to nimbz keiksmo. Igirsim tuoj kriaui skusim. Kaip tos kriaus daromos? Nykio krumpliu reikia stipriai pabraukti per galv. A pamginsiu, oko mergait prie greta stovinio Osvaldo, skusdama su tokiu gimtu talen tu, kad pastarasis net pasitrauk, bijodamas, kad mergait antr kart nesusigundyt. Stoti eil, nagus tikrinsim, pradjo Jonas. A pirmoji noriu stovti. Ten paskiltininkis, taip vadinasi mano pa djjas. Nesvarbu, a dabar juo bsiu, moki poki.
Skst!

Orleano Mergel, narsiai atlaikiusi pirmj ban dym, klastingai paaikino: A tyiomis pasakiau, a norjau patirti ar skauda. Meluoji. Ne. Ji turi priesaik imokti septyniomis spyno mis, kitaip visad ji mus apsuks, pareikalavo Arklys. A ir pati noriu imokti, ir, niekam dau giau nesiprieinant, mergait atsistojo pirmoji, nustamdama Arkl. Blinda, negalima dabar nag valyti, vis tiek kriaui gausi, suuko Jonas. A nenoriu bti Blinda, a noriu bti Tomas. A irgi noriu bti Tomas, pasiskubino ir Vinet. 236

 Tai ir a, pridjo Tarzanas. Kain, kaip bt pasibaigs ginas, tik Osval das kteljo. Dinda! Visas brys isibarst, tik Orleano Mergait li ko, keldama akmen. Prieik tu man, gras. K ia, panele, su tais nepraustaburniais prasidjot. Tik prieik, atidengsiu ugn. Vienas, du a lin! ikl pasiryusi rank. Dinda piktai dirsteljo puss vitos kiauinio ovin. Ko gi mums pyktis? A nuo iandien gaujoj. Skaiiuoju: vienas, du i r . . . Nijole! paauk motina, kviesdama pie tums.
* * *

Jonas, stovykloje mats i po vyio odio nak t grusius du skautus, visu stropumu ruosi nak ties priesaikai. Kadangi neturjo jokios skautikos literatros, priesaikos tekst ruo i atminties, mai ydamas krv labiau stringusius skaut status, deimt Dievo sakym, priddamas ir savo krybos. Osvaldo tvas, jau kur laik besiruodamas ke lionei, pagaliau vien dien ivaiavo, palikdamas snui daugiau laisvs. aibu apskridusi inia pastat vaikus ant koj, kai netikta klitis atsirado i Nijols puss. Tveliukas neleidia dvylikt valand, per 237

vlu sako. Bet sutiko man ileisti tarp deimtos ir vienuoliktos valandos. Prasidjo ilgas lygimasis, priekaitai, bet paga liau buvo sutarta. Pus vienuoliktos nakties Kanopos malk san dliuk pirmas liau Pamidoras, udegdamas vak, kuri, i vis pusi vjo gainiojama, menkai tedav viesos. Buvo tamsu, tarp sukraut malk juodavo tarpai, kurie, liepsnai besiblakant, oki njo, trauksi, sudarydami kakokios baugios paa lins gyvybs esim. Vienas po kito sulind vaikai nejaukiai dairsi nabddamiesi, kai Jonas, itrau ks ssiuvinio lap, pradjo skaityti priesaik. Klau santiems paaikjo, kad jie neturi keiktis, rkyti, kad nuo dabar jie broliai, o kitais metais stovykl vaiuosi. Kuris iduos paslapt, tam btinai lieu vis turi nukristi ir kitos pragaro bausms laukian ios, o velniai tok kiekvienoje krykelje tykos. Toliau aikjo, kad gaujos nariai turi bti linksmi, ypsotis, ir daryti paukiams inkilus, o penktadie niais msos nevalgyti, klausyti savo tv ir plik vado. Gale buvo pridta, kad jie turi bti gamtos draugai, be pasigailjimo udyti prieus, mylti sa vo artimus, o sekmadieniais banyi vaikioti, pamokslo klausyti ir nenustoti vilties. Kiekvienas turjo kartoti tuos odius, bet kai Jonas, ims tui nuo limonado butel su raudo na etikete, ant kurios jo paties ranka buvo pripai ytos kaukols, aks ir kiti nesuprantami sutvrimai, paaikino, kad butel bus dta krauju pasira yta priesaika, Pumpa neatlaikydamas pravirko. Virpjo ir kitiems kojos, kai Jonas, peiliuku pio238

vs delnan, mirk plunksn pasiraydamas. Antroji pradrso Orleano Mergel, tik ilgai jai nesisek piauti pirtukas, ir, kai irgi vos nepravirkdama neatsargiai trukteljo, peiliukas lindo ymiai giliau, negu ji troko. Arklys, Kanopa ir net Pumpa iaip taip su savimi susidorojo, bet Knopas grietai atsi sak stoti gaujon ir nusisuks mgino sprukti pro duris. Tik, laimei, durys buvo uautos, ir kol jis skubjo atidaryti, penki plikai ugul j visu svo riu, o kad neaukt, jo paties kepure ukimo bur n ir, ivarvin kraujo la, paleido belaisv, kuris dabar, nors sriubiodamas, bet jau ymiai ramesnis drsiai pridjo ir savo pavard. Priesaika su paraais buvo dta butelin, kuris, visiems irint, stipriai liko ukimtas. Kur j dabar dsim? Ukskim ia. Atsirado kastuvas, ir, ikas puss metro duob, palaidojo paslapt. Kai lygino, pasigirdo ilgas uns kaukimas. Neslpdami savo igyvenim, iplsto mis i baims akimis suiuro vienas kit, pasiry sprukti paskui pirmj, bet neatsirado drsusis, nes lauke tnojo slogi tamsa. Pirm kart draug irdyse kilo piktas jausmas ne tiek Pamidorui, kiek stovyklai, kuri buvo prieastis kylanio rpesio. Staugimui nepasikartojus, kiek aprimusi gauja suiuro vad. Ar jau viskas? Gal reikt k apiplti? Umuti, niriai patais Orleano Mer gel. Einam pas Knop obuoli vogti. 239

 Kodl pas Knojp ? usigavo Osvaldas, ia ariau sodas. Pas student. Pas student geresni obuoliai, pritar Ka nopa. Jonas piestu stojo. Argi plikai eina pas savo vad vogti? N vieno stovykl neprims. Eime pas Knop. Osvaldas neramiai sujudo. Atvaiuos rytoj tvas, pamatys, man paskui kail lups. A motinai pasakysiu, kad js buvot lind. Prasidj ginai sugadino vis reikal, nes mergaitei laikas buvo namo grti. Jonas, bijoda mas sutikti Dind, irgi pasuko palpn, tik Kanopa su Arkliu, matydami kitus nueinant, pasinabdj pasuko Knopo sodo link.
& *

Gatvs draugams ujo sunkios dienos. Ne to dl, kad atvaiavs Osvaldo tvas surado i po nak ties sulauyt obels ak, ne todl, kad pakl tik r pragar, iekodamas nusikaltli, bet dl karo kirvio su Dinda, kuris turjo ne tik kiet rank, bet ir pikt ird. Ukritusi neapykanta iauria ug nele deg maose apskritose akyse. Ne tik neu miro dervos nuotykio, bet vis labiau jis akojosi pasmonje, reikalaudamas kerto. Uklups vien kit berniuk, dikis veltui stengsi igauti teisyb. Kiekvienas, gavs savo bausms dal, aarodamas sprukdavo, nieko aikaus nepasaks, nes inojo tik du. Taiau tempimas pasiek aukiausi laipsn, 240

nes juo labiau berniukai tolinosi, juo labiau bi jojo, tuo labiau bernas lo persekiodamas juos. Berniukai irgi imoko saugotis. Kiekvien Dindos ingsn inojo, perspdami vienas kit, net aisda mi budjo, pasistat sargybin. Tad, Dindai pasiro dius, tik vaik galvos kyojo, ir suerzintas jis d lino toliau, kert atiddamas geresnei progai. Kart draug brin lk Kanopa. Dinda laiptus skaiiuoja! Kaip, kas? Galvoje tau sukasi. Galiu prisiekti septyniomis spynomis. Sakyk. Motina liep kibir eimininkui nuneti. Einu a pro tuos laiptus, kur pas Dind, tik i riu jis kak daro. Ulindau u kampo ir laukiu, o jis laiptus skaiiuoja. Apsidairo, ar kas nema to, ir vl lipa po vien, paskui vl grta. Ant t, kurie negirgda, kreida enkl palieka. Aha! suprato Jonas. Suymjs visus, kurie negirgda, nutryn kreid ir vietoje jos seg i ono po blizgant seg tuk. Paskui duris, kur rakinamos i lauko puss, tep alyva. Kad negirgdt, choru atsiliep gauja. inoma, eis kur nors. Dabar jo dd nuolat naktimis kaiioja galv. Reikia segtukus pakeisti. Btinai. Ne, palaukit, sulaik Jonas. Mes k nors sugalvosime. Tegu kol kas jis ramiai lipa auk tyn, a atsakau. 241

Buvo pinami vairs sumanymai: vieni norjo pertraukti plon virvel su varpeliu, kiti ant dur padti akmen, treti k kit sil, bet kiekvienas su manymas, ilgiau pasvarsius, atrod netiks, ir gal ilgai dar vaikai bt lau galvas, jei ne Pamidoras, kuris nuvits pakio nauj mint. inau, reikia sprogstamj kami. K darysime su jais? Laiptai seni, mediniai. Lentos atokusios. Tik reikia kamius pakiti tarpus, eidamas savo svoriu jis pats susprogdins. Draugai susiglaud nabddamiesi, bet, kai vis kas liko aptarta, ikilo netikta, bet paprasta kli tis. Vaikai neturjo kamiams pinig. Net Orleano Mergel, kuri daniau skambindavo centais, ir ta buvo plika, ileidusi visas sutaupas saldainiams, o tvas tik kart mnes jai duodavo skambanij. Tikra pratis, nors viskas taip graiai suplanuota. Sddami ilgai lau galvas, bet, nieko nesugal voj, atidjo sumanym laimingesnei valandai, kai netiktai pasklido aibo inia: Dangolis, taisyda mas nutekamj vamzd, kastuvu kiek giliau e mje ugrieb ma dut su keliais auksiniais ru s rubliais. Toji naujiena pastat vis gatv ant ko j. Kakas prisimin, kad ioje vietoje 1915 metais vykusi kova tarp rus bei vokiei, kad kakoks apsuptas generolas kaip tik ia paslps aukso. Kiti senesni gyventojai dar kiek pagraino, na, ir ujo kasinjimo kartlig. Dangolis ir Knopas apkas vi sus savo nam pamatus. N et, ramus Bakaitis kai kur susigunds baksteljo. Neatlaik ir ragana, ku 242

ri dvi dienas praleido su kastuvu rankose. O ir iaip vienas kitas gyventojas, nusiirjs tartin viet, slaptai mgino laim. Bet labiausiai, inoma, susijaudino vaikai, kurie net Dind pamiro, kasi ndami mantriausiose vietose. Beskubdami pamir davo ir duobes ulyginti, tad pritemus greitu laiku suaug bijojo ir ingsn engti, nes kiekvienoje vie toje tykojo pavojus pargriti ar koj isukti. Mat duobs, lyg grybai po lietaus, dygdavo ir gatvs vi duryje, ir prie nuosavo slenksio, ir prie malk sandlio, prie ulinio, tvor, daruose. Pagaliau aukso mediotojai taip visiems griso, kad visuotinai buvo paskelbtas karas, kur gyven tojai ne tik pasiskund tvams, bet ir patys pagav ant kartj vykd teisingum, diugindami Dind. Kart pavakar nulid turt iekotojai visos sudties su grafu ir Orleano Mergele sdjo Knopo emje prie uaugusios kdros, suvesdami lobio ie kojimo balans, kuris buvo grietai neigiamas. Dvi savaits kieiausio darbo, nuo pat ryto iki vlyviausio vakaro, nedav jokio pelno, prieingai tik didiausius nuostolius. Vienintel vaikams pa guoda buvo Osvaldo tvas, kuris irgi dvi sa vaites vargdamas, priedo dar naktimis saugodamas, kad kas i gyventoj nemgint laims, lygiai tiek pat laimjo, kiek ir jie: irgi sulau du kastuvus ir pritryn didiausias psles. Tik toks skirtumas, kad Knopas nuostolius juto piniginje, Arklys su Kano pa, kurie nesiklausdami rankius pasiskolino i savo kaimyn nuostolius galjo pajusti daug jautres nje vietoje. iuo metu susirpinusi gauja veltui lau galvas, 243

kuriuo bdu sigyti naujus kastuvams kotus, kad nenukentt draugai, taiau udavinys buvo sunkus, nes tam maiausiai reikjo poros lit, kuri nebuvo i kur paima, be to, kruvinos rankos, skaudanios nugaros ir nemalon vis moni, kurie, pamat vai kus, lydjo piktais odiais, grasydami pirtais, tar tum jie bt buv visos tos aukso iekojimo kart ligs pradininkai. Pasaulio neteisingumas, skriauda ir bejgiku mas pasiprieinti juoda tulimi nuda vaik nuo taik. Jie net pradjo svajoti apie vieni sal jro se, kur galt netrukdami tvarkyti gyvenim pagal savo vali, nebijodami bausms. A tik ttuliuk su mamuliuku pasiimsiu, o kiti tegu lieka, nutar Orleano Mergel. Taiau berniukai ir tam pasiprieino. Ttis su mama tie patys suaug. sal negalima j leisti, tuoj vis tvark sugadint. Kilo kariausias gin as, po kurio Orleano Mergel pirm kart berniu k akivaizdoje apsiaarojo, suprasdama, kad t vams nra vilties pamatyti sal. Ne tik jai vienai bus sunku, bet ir vargai tvukai kasdien verks sa vo mayts nekaltai nuskriaustosios Nijols, nuolat kartodami jos vard. Dl kompanijos pravirko ir Pumpa, prisimins, kaip u aus j neseniai tamps Dinda. odiu, nuo pat gaujos steigimo ijebuvo tokios juodos nuotai kos, kuri dabar apm susirinkusiuosius. Gal ir kiti pasriaubiot, tik netiktai vaikai i girdo saus kosul. Daru, vos vilkdama kojas, slinko ragana, danai besilenkdama, rinkdama o les, murmdama kakokius odius. 244

Vaikai, sukrit u aukt vdryn, sek kiek vien jos judes. Ateis ia, matysit. Tylk, igirs. Neigirs, kuria kaip kelmas, k nori gali prie jos sakyti. Ji tik tada supranta, kai iri lpas. Silpnai mato. Bet oles skina. Uuodia. Arti prisikiusi dar mato. A jos nebijau, pastebjo Nijol. Nebijai. Palauk dar, pabijosi, ilgiau ia pa gyvenusi. Mama ruoiasi pas j eiti, kad i kort pa burt, tik ttis juokiasi, sako visi burtininkai ap gavikai. Kaip tai apgavikai! pasipiktino vaikai. K nori, burtininkai gali padaryti. ita pati vien vaik lubiu padar. Ttuliukas sako, kad tai pasakos. Nieko ne reikia bijoti, ir vaiduokli nra. ito berniukams buvo jau perdaug. Vienas per kit okosi rodinti, o kadangi temo, laikas buvo gana patogus tokiai temai. Pas mus tokia eima gyveno, virpaniu balsu pradjo(Osvaldas, ir vaikas jiems susirgs, o valgomajame didelis veidrodis kabjs. Tik va kare nei i io, nei i to jis su didiausiu trenksmu pusiau pertrks, tuoj pat ir vaikas mirs. Pas mus irgi, prieais ms kaimynai, t s Arklys, j dukt plaui udegimu susirgo ir 245

jau, atrod, pagis. Tik kart vakare tvai, j suaug vaikai visi sugul pasilsti, kai iri atsidaro durys ir eina senukas, visas juodas juodas, batai blizga, kepur ir lazda irgi juodai blizga. Niekam odio nesakydamas, tik stuksena lazda ir taip nu jo, kur dukt guli, o i ten nra dur ieiti. Penki mons mat ir girdjo. Kas ia, sako, atjo, reikia pairti. Nueina, o gi tuias kambarys, tik dukt mirusi. Dangolio namuose, kur dabar Umulis gyve na, anksiau gyveno Dambrauskai, kurie valtis dirbdavo. Jie turjo isikelti, nes negaljo ten gy venti. Dien nieko, o ateina naktis, tai ir prasideda: virtuvje vis laik lyg kas pietus verda, irkia la iniai, vanga rinks, kumkuliuoja sriuba, lyg kas peilius atrina, skamba ingsniai, kartais net juokas pasigirsta, o miegamajame tik atsidaro, tik girgda spintos durys ir danai lang belsdavo, t, kur uva priritas, kur joks svetimas nedrsdavo prieiti, toks piktas ir didelis buvo Brisius. Baladojo ir ba ladojo, o uva kad pradjo staugti, lyg k mato ir bijo... Vaikai tiek sismagino, tiek baisybi iklojo, kad kojas po savim traukdamas, pirmas papra Osvaldas: Nesakykit daugiau, utenka. Utenka, pritar ir Pumpa, glausdamasis ariau kit. Kitiems irgi pagaugos nugara jo, tik kentjo, negaldami nugalti smalsumo. Matai, vaidenasi, netikjai, kreipsi vai kai Nijol, kuri tyljo, nedrsdama namo eiti, nors 246

seniai buvo laikas. Bijojo ir pasijudinti: atrod, tam soje u kiekvieno kampo vaiduoklis laukia. Matysi, nueisi pas ragan, tai vis teisyb tavo motinai pasakys. Nori, einam laiyb. Mergait visikai jau tikjo raganos sugebjimu, taiau negrau buvo vieai pasiduoti, todl susilygo i penki cent. Pasiklusi gauja kur laik jo kartu vienas kit liesdami. Pirmasis spruko Osvaldas. Be piga jam ia pat namai. Kitiems toliau. Orleano Mergel, tar tum tik dabar prisiminusi, pakviet Jon: Einam su manim, atiduosiu d, kurios praei. Kad a nepraiau. Einam, einam, parodysiu* Gal bijai?! Kol grafas Monte Kristo lydjo Orleano Mer gel, Juozapien, pas Vaitus igrusi arbatos, perspjinjo: Na, na, Vaitai, Dievo bausm su tuo js vaiku. Jau banditus steig ir priesaik dav visus piauti ir udyti. Greit bijosime sutemus ir gatv pereiti, tegu tik paaugs, minsit mano od. ** Ryto met Jonas sutiko Osvald, bevelkant il gas kopias. Kurgi tempi? Pas dd, lidnai atsidsjo braukdamas prakait. Padk nuneti. Oho, tok gabal! O k duosi? Obuol. Jonas parod nugar. 247

 Dui obuolis ir kriau, pridjo nelaimin gasis Osvaldas, jausdamas kopi svor. Jonas tyljo, atidiai velgdamas pirmyn ir, lyg matydamas k domaus, retkariais net pasilenk davo. K gi, ar pel pamat, pagalvojo Osval das, stengdamasis i u draugo nugaros k nors velgti, taiau, nieko nematydamas, vl pridjo: Trys obuoliai ir dvi kriaus. ei obuoliai ir penkios kriaus, patais Jonas. Ne, Pamidorai, negaliu tiek. Tvas suskai iavs visus obuolius ir kriaues, negaliu. Prisiek septyniomis spynomis, kad suskai iavo. Dar ko! Netiki nereikia. Nori keturi obuoliai ir dvi kriaus. Daugiau negaliu. Galiu prisiekti. Jonas atsisuko. irk, Knopai. Grafas Monte Kristo o dio nelauo. Nesutinki nereikia. Jeigu pritemp si iki gatvs galo i< r, perjs kit gatv, praysi pa dedamas, tada dvigubai reikalausiu. inokis. Knopas neatsakydamas narsiai trukteljo pir myn, rodydamas, kad isiversis be jo pagalbos, ta iau diena, kaip paprastai Lietuvoje tuo metu, bu vo karta, kopios ilgos, nepatogios, o Osvaldas maas. iaip taip pasieks gatvs gal, sustojo abe jodamas. engsi dar ingsn, ir jau dvigubai teksi mokti. inojo Pamidor. Ei, sutinku. 248

Dviese buvo kitas reikalas. Ne lengvai, be vargo, ir tik umokestis drumst Tomo nuotaik. Zinpma, irinksiu maiausius, sukirmijusius, raminosi irdyje. Osvaldo dd iskstomis rankomis prim ber niukus. Laiku atnet. Osvaldui kakur pasimetus, dd sustabd Jon. Rytoj vakare galit ateiti atsiimti, nereiks man. Lauk, ateisiu! Davei k nors? pyko Jo nas, iekodamas Osvaldo, kuris mgino i statins igriebti negyv uvel. Kai abu gro atgal, Jonas visai pamiro pasa kyti Osvaldo dds odius dl kopi, nes drau gai sprend didi problem: gali vandenyje kulka perauti rank, ar ne. Besiginydami jau buvo arti savo valstybs, kai pamat gaujos narius Kanop ir Orleano Mergel, kurie nekantriai mojo, kad pa skubt. Dinda k nors padar, matysi, spjo Jo nas bgdamas. Kas atsitiko, Dinda? Ne, Arklys. Na? Pasakok, Kanopa, deg nekantrumu Or leano Mergel. Supranti, iriu, Arklys nuolat bga u Dangolio sandliuko. K, galvoju, jis ten daro. Klau siau nesako. Tai a iandien, pamats, kad jis ten suka, pirmas nubgs pasislpiau ir igirdau. . . 249

-K ? Jis keiksi. Keiksi?! Taip, 12 kart pasak moki poki, penki velniai ir deimt kitoki. Tai bus skutimo! Osvaldas net nusikikeno, psdamas deln. Eime Arklio iekoti. Nesuspjo nubgti n imto metr, kai pamat ji besikraptant prie sulusios tvoros. Arkly, eik ia. Tuojau. Jam atjus, vis veidai rod tok klasting pa sitenkinim, kad berniukas i karto nejaukiai pasi juto, tuojaus tar spstus. Tu keikeisi u sandliuko, taui reikia. . . Nespjo Jonas baigti, o jau Arklys, apverts Pump, tokiu vikrumu peroko tvor, kad drau gai nespjo ir pasijudinti. Kol jie susigaud, pab glis dm darais, dingdamas tarp krm. Pabgo. Mes jam kit kart. Pagausi, lauk. I gaujos imesime. Vienias vilkas jis dabar. Karo kirv ikasim. Jonas, kramtydamas i Osvaldo gautus obuo lius, rimtai susirpino, kad ir kiti nariai, sekdami pabglio pavyzdiu, nepasidaryt vienii vilkai. Gera bt paiupti kur Arkl ir prikalbti j grti, taiau sumanymo nemanoma buvo vykdyti, nes gatvje, ruodamasis kakur ieiti, nuolat maisi 250

Dinda, vaikydamas visus kelio, be to, ir karo veiksmai prasidjo. Vienias vilkas nesnaud ir tuojau dav pajusti save, laidykle pamudamas Kanopai koj. Tarp gaujos nari kilo didi panika, nes suprato es be jgiai, neturdami atitinkamo ginklo, net Pami doras, ir tas nusimins irjo, nes savj laidykl praud stovykloje, kovodamas su Petru. inoma, ranka mestas akmuo tai ne i laidykls paleistas, kitas taiklumas ir kita pramua moji jga. Pumpa tuoj sitikino, gavs pilv. Pamidorui j blauzd irgi teko. Tik Osvaldais saugus sdjo u tvoros, laikydamas prie savs dl kompa nijos sunkiai nukentjus Pump. Kovos pirmosios valandos aikiai krypo vie nio vilko naudai, kuris paraliavo bet kur jud jim, neleisdamas gaujai ir nosies ikiti, o pats veik nepasiekiamas slankiojo jau labai ger gum turjo. Susirink posdio gaujos nariai vienbalsiai nu tar apsiginkluoti, todl suil landiojo po kam pus, mediodami karo mediag, taiau sunetas grobis buvo labai menkos verts. Kanopa surado kiek apipuvusi kamer, kuri tuoj aus sutruko, Os valdas itrauk skylt ildymo psl, kuri visai nesitemp, Pamidoras sumediojo por gumini ied nuo alaus buteli ir, pats stebjosi, juos irda mas, kam vargo juos nedamas, kam jie reikalingi. Tad, sugai valand, pasijuto lygiai tokie pat be jgiai, kaip pradioje, tik dar labiau padrsindami Arkl, kuris, suprats ess padties viepats, ne tik narsiai sukinjosi gatvje, bet dar gdingais odiais 251

pldo draugus. Orleano Mergels jis irgi nepagai ljo, tiesiai movs nugar, kuri tik dabar atbgusi, visai nesiorientavo, u k jai ia taip smarkiai. Vos sulaikydama aaras, kassi skaudamj viet, tup dama su Pamidoru u statins. Kad a turiau gum, parodyiau jam, dejavo Jonas. Tik guma reikalinga? A atneiu. I kur? Mamuliukas daug turi. Veko indai visi su gumelmis. Paimsiu kur dar naujos, nevartotos. Pa lauk, tuoj atneiu. Neprajo ir deimt minui, o prie vaikus gu ljo bent penkiolika apskrit gum. inodama, ne visai geros, bet jau is tas. Ati tinkam ak lengviau buvo rasti, ir po valandls Pamidoras ileido pirmj v, perspdamas Arkl, kad apsiginklavimo persvara ilyginta. Dar po kiek laiko, i vis pusi svilinamas, vienias vilkas turjo apleisti patogi viet dviej susikertani tvor kamp, traukdamasis savo kiem. Taiau ir ten neilgai prieinosi, nes greit pasijuto kiaurai i vis pusi veriamas. Mat ir Osvaldas su Pumpa prisidjo, o kadangi visa gauja strategijos gabumus nuo pat lopio neiojosi, Arklys nuosavu kailiu gan tikinamai paragavo veko gum tamprum, pabg damas namus. T met vaikai slankiojo patvoriais, darydami tokius karingus veidus, kad dan iurpuliai nu kratyt. Kain kaip ir Dindai bt buv, jei bt pasipainiojs, tik bern laim lydjo akordeono buvo ijs pasisoklinti, ilgliau utrukdamas. 252

Arklys, dvi valandas prasdjs namuose, ryosi ikiti nos ir, nieko nepastebjs, perjo kit gat vs pus, dairydamasis prie. Taiau vargas nu tolo toliau, negu paprastas atsargumas reikalavo, ir greit pajuto, kad kelias atgal atkirstas, kad ap suptas prie, kurie net i jo paties kiemo audo. Karas suliepsnojo visu smarkumu, ir, tikriausia, vienias vilkas bt iliejs jras aar, jei ne Juo zapien, kuri, eidama i krautuvs, sirioglino pat gatvs vidur, pat mio centr, tarp skausm ne ani kulk. Kaip ten nutiko, kieno klaidi kulka apsiriko sunku bt pasakyti, tik snaudianioje tyloje pasi girdo toks ird veris riksmas, kad visos apylinks unes sulojo, ir kas gyvas puol prie lango. Pataikm, topteljo kiekvienam kovoto jui galv. Tartum kas lediniu vandeniu perpilt, taip greit tikrov gro. Jau labai gerai vaikai i nojo Juozapien. Tik tada nurims, kai pereis visus tvus. Todl viena akimirka itutjo mio laukas, ir laidykls taip greit dingo, kad visos gatvs gy ventojai ir metus j iekodami nerast. Gauja neapsiriko. Juozapien bent deimt mi nui viduryje gatvs pilnu balsu paaimanavusi, pradjo kaldoti i eils, pirma usukdama pas Knop, kuris tokiu balsu rikteljo Osvald, kad tas avansu paleido aaras. O Juoaapien neskub dama, ilaukusi egzekucijos galo, trauk pas kitus tvus, kur kartojosi ta pati istorija. Paskutin kelio n buvo pas Orleano Mergels motina. Motina, suinojusi, kad Nijol akmeniu pataik Juozapiens kepenis, paauk dukr. 253

 Tu paleidai i laidykls akmen? Ne, mamuliuk. Paleido, pati maiau, ji ir pataik, gin ijosi Juozapien. Tokie vaikai kai uaugs, tai gatve nepereisi. Banditus steigia, priesaikas duoda, monms udyti krauju pasirainja. Paleidai akmen? vl paklaus baldama, uostydama kvepalus motina. Ne, mamuliuk, a laidykls nespjau pasi daryti: visos vek gumos sutruko. Motinai atm ad. Nuo stiklini ind tu numei gumas?! A, mamuliuk, tavs paklausiau, ar galiu imti. Tu linkteljai galva. A linkteljau?! Tu knyg skaitei, a prijau, o t u ... inau, Viepatie. . . a. . . eik savo kam bar . . . Didiai nusivylusi tokia pabaiga, Juozapien ir neman ieiti, bet, patogiai atsisdusi, patenkinta susipainusi, iaikino sumiusiai Nijols motinai, kodl Dangolis antr kart neveda, kaip Knopas praturtjo; papasakojo Knopo ento visus sugeb jimus ir silpnybes; apgailestavo, kad Vaitas geria, o Vaitiene lieuvio nevaldo. Idst savo, savo mo tinos ir tvo ligas. Supaindino su gretimos gatvs visais gyventojais, nurodiusi visas masias ir di disias j nuodmes. Po keli valand, ibaigusi naujienas, pradjo pasakoti apie pasaulio pabaig, epokalips ir kitus stebuklus. gal nebeitverdama Nijols motina apsiverk, ir tik grs i staigos vyras sutvark padt, ipraydamas vieni. Po to, 254

Nijols padedamas, ilgai djo monai prie galvos altus kompresus, dav uostyti spirit ir dar nakt ilgai negaljo umigti, klausydamas per mieg monos kliedjim apie akmen, laidykl ir Juoza pien. Ryt, paliks miegani mon, tvas paklaus Nijol: Sakyk, kuri i j laidykle aud: Juoza pien ar mamuliukas?. . .
* * *

Dien perjo nematyto gaivalingumo audra. Perknas nesiliaudamas tranksi, virpindamas na mus iki pat pamat, aibais skrosdamas debesis. Rodsi, ne laai, bet ups tvinsta i debes. Isi gand mons su nerimu stebjo u lang dkstant gamtos prajov, kuris staugdamas mgino sulyginti em, ineioti gyvyb, nepalikti maiausio stiebe lio. Taiau, kaip staigiai audra atjo, lygiai dabar skubdama tolo. Dar dausi perknas, dar iurk liais pyl, o jau versi plisdama mlyn, nedama sauls spindulius, kutenani ilum. Jonas pirmasis oko laukan, kur, pasiraits kel nes, taksi po prilietas valkas, akimis iekodamas draug, kad kartu galt pasidiaugti vasaros tei kiamais malonumais, bet niekas nesirod. Vienam greit pasidar nuobodu: nebeviliojo nei tyras oras, nei nuprausta augmenija, nei auksu aidis sau lleidis. Ilgiau neitverdamas, pasuko iekoti draug. 255

Prijs Knopo kiem, vilgterjo pro tvoros ply ius vid, bet, nerads Osvaldo, vilpterjo. A tau pavilpsiu, igirdo bals i viraus. Pakls galv, pamat pro stogo langel isikius Knop, kuris stebjo vjo idraskytas malksnas. Nra Osvaldo, ivaiavo su motina pas dak tar, kakodl paaikino tvas. Jonas nenuleido aki nuo besistengianio eimi ninko, kuris prie nakt norjo pataisyti stog, bet be ilg kopi nieko negaljo peti. Veltui tiktai vargo, tampydamas maas koptles, kurios vos pus tiek siek, kiek Knopui buvo reikalinga. Matydamas jo varg, Jonas prisimin pas Kno po brol prie por dien nunetas kopias. Osvaldo nra, puiki proga udirbti. Dde. .. Knopas tyljo. Dde, a atneiu kopias. Knopas vis tyljo. A inau kur* nereikalingos. Knopas vilgterjo Jon. Hm, pagalvojo, pavogti Pamidoras nepavog, nes aplink tik jis vienas turi. Greiiausia Nemune pagavo audros metu nune kam. Dar gyvai Knopas prisimin 1929 met lit, kada pa kils Girstupio vanduo ne ne tik malkas, kop ias, bet baldus, sienojus... Pagunda dabar buvo didel. U niek gal ir ge r daikt galt gauti. Pamidoras rado kopias tai dabar jo. Gali elgtis, kaip nori. Gali parduoti, gali malkoms sukrenti. Tik negrau jam, turtin 256

gam savininkui, prasidti su piemeniu. K kaimy nai pasakys. Apsisprends nusuko nugar. Pamats jo judes, Jonas pasiskubino: Pigiai atneiu. Kiek? neilaik Knopas. Berniukas suabejojo, taiau gyvenimo patyrimas mok uprayti deimteriopai ir vliau nuleisti. D u . . . litu, pr avplio jo grafas, nusigsdamas upraytosios sumos. Dabar tvos, pa galvojo pasiruos bgti. Taiau Knopas, mintyse skaiiuodamas peln, tyljo. Juk galt savo broliui perleisti u geresn kain. Ar geros?. . . trumpai neatsisukdamas met. Jon nustebino is klausimas. Geros. . . Ilgos? Ilgos, vis labiau stebjosi berniukas ir staiga, prisimins Osvaldo pasakym, kad tvas nori nudayti kopias, greit pridjo: A ir nu daysiu ui t pai kain. Knopas apsidair. A dabar turiu ieiti. Atnek sutemus. Jei ilgos, tvirtos duosiu, kiek praai. Apsvaigs laime, berniukas nubgo pas Kanop. Eime atneti kopi. Knopas du litu ad jo. Supranti? Ne, tai suprasti Kanopa negaljo. Apgaus. Taip brangiai nemoks, galiu pri siekti. A paadjau nudayti. 257

 Matai. ia jis ir apgaus. Tu nudaysi, o jis nieko neduos, sakys, prastai nudaei. Vis deimt cent ipraysim. Iris pirksim. Eini? O man duosi? Duosiu. Einam. Be joki klii atgav kopias, tiesiai jas nu temp pas Bakait, bet, rad udarytas duris, nenu simin, nes nerakinamajame sandliuke visad buvo galima rasti imest nereikaling da. Berniukai, perdaug nesisielodami, mai vairiausias spalvas, tad nudaytos kopios atrod, lyg kariuomens sandliai karo metu. Buvo jau gili prietema, kai, baig darb, isi tep, murzini sivilko Knopo kieman. Tuojau lyg i po ems atsirado ir Knopas, ku ris, tik mets vilgsn, sitikino, kad kopios tin kamos: ilgos ir pakankamai tvirtos. Jei kur ir ne tvarka, tai jis pataisysis. Nepageidaudamas, kad kas paalinis pastebt, trumpai paliep: Meskit ia, patvoriri. ekit, atkio sida brin dvilit. Berniukai netikdami irjo pinig. Kad taip lengvai Knopas vaistytsi, tikrai buvo nuostabu. Netikras, nusprend Kanopa. Tikras, irk, kaip skamba, pamgino Jonas akmen. Mano kastuvui kot reikia pirkti, prisi min susirpins Kanopa. Tada ir Arkliui reikia pirkti. 258

 Kam, Arklys nuo tvo jau gavo kail. Vel tui pinigus tik leisim. Klausyk, sprogstam kami galsime nu pirkti Dindai. Gerai sakai!! Tuo tarpu Knopas, ckirydamasis, kad kas ne pastebt, vilko kopias skalbyklon, nordamas vertinti j stiprum ir kain. Prie silpnos viesos, negaldamas liesti dl te kani da, akimis pradjo iupinti tik k sigy tj daikt. Staiga surauk kakt: per vidur onas dviem geleiniais lankais sustiprintas. Kur laik Knopas irjo, lyg sustings, paskui, nepaisydamas da, iupo vartydamas, iekodamas kit enkl. Rads visus, isiteps, sunkiai atsisdo ant ds. Ne tiek jam buvo gaila pinigo, kiek skaudu, kad j, sen gudr vilk, turjus reikal su rafinuo tais sukiais, kuriuos visus sukio oio rag, dabar apgavo vaikas, pienburnis. Knopui ir galv neatjo Jono naivumas. Visa berniuko kalba jam dabar rodsi pilna klastos, ap gauls. Tai juoksis kaimynai suinoj: Knopas pir ko nuosavas kopias! Vyras ilgai sdjo paniurs, nesikeldamas. Net kai gro mona su snumi, njo vir, o tik suko galv, kokiu bdu galt ne tik atgauti pinigus, bet paimti ir gerus procentus. Niekas nenubaustas jo dar nepaliet. Pamidoras, vaikapalaikis, pakl ran k gerai, Pamidoras nukents. Tarp deln nuleids galv, ilgai sdjo susims ts, kol platus pasitenkinimo ypsnis uliejo veid: kertas liko suplanuotas, tik kantrybs, nra ko 259

skuba, kad nepajust. O tuo tarpu Knopas atseg dir, Osvaldo eil. Jis ne kopias, jis parod Pamidorui j viet. Gerai, Osvaldui jau dabar pri klauso bsimo kerto avansas. ***

Gera naujiena, pasklidusi ankst ryt, surinko vaikus krv. Susd gyvai tarsi, kaip geriausia sunaudoti gautuosius pinigus, tik Osvaldas vienin telis stovjo, nesirydamas sekti draug pavyzdiu. Ir i viso menkos jis buvo nuotaikos, nes pirm kart tvas diru kietai iplak, nesakydamas, u k. Plak ir nesak! ita kruvinoji neteisyb giliai skaudino vaiko ird, mat, neinojo, kur jau pavo jus prajs, o kur reikia dar saugotis. Gal u obuo lius atkentta, o gal u uogien, o gal u persukt svainio laikrod. inoma, ir nauj markini pradeginimas galjs atsiliepti, be to, papirosin iki lusi, kai mgino ja vin kalti, odiu, visai prastas reikalas, niekad tvas dar nebuvo taip nirts. Bet u kur nusiengim? O, koks pasaulis neteisingas! Tuo tarpu gauja, rimtai apsvarsiusi visus vy kius ir galimumus, pirmoje eilje nutar susitaikyti su Arkliu, kuris iard vis tvark. Vienbalsiai bu vo isista Orleano Mergel, kuri po kiek laiko at ne ini. Maiau j, bet nesutinka grti. Sakei, kad pirksim kot jo kastuvui? Sakiau, bet jis bijo. Sako, neatlaikys tiek 260

kriaui. Visai galva nutrinta, naktimis miegoti ne begali. Po ilgo pasitarimo nutarta padaryti imt: pen kios kriaus, ir emn kalt kuolel turs danti mis itraukti. Vl nubgo Nijol pas Arkl. Tik kart y miai ilgiau utruko. Grusi prane: Jis sutinka dl kriaui ir kuolelio, bet ne benori Tarzanu bti, nori bti Tomu. Vl prasidjo karti ginai, taiau Pumpa su Kanopa grietai palaik Arkl, irdyje ir patys atei tyje tikdamiesi tapti Tomais. Gal gale Knopas turjo nusileisti ir, Nijolei vilpteljus, Arklys, nusikaltusia veido iraika, lyg snus palaidnas, atsidr draug tarpe. kart kriaus buvo gan silpnos, nes, bdami geros nuo taikos, vaikai nenorjo kietai skriausti nusidjlio. Tiktai Osvaldas nur i paskutinij, bausdamas u Tomo vardo pasirinkim, kartu liedamas tul u vakaryki tvo pirt. Apmokj visus nuostolius, dar pasijuto tur penkiolika cent. Dabar eil Dindai, uteks sprogstamiesiems kamiams. Vaikai susiglaud, panabdomis tardamiesi. Klii paioje pradioje tiek iaugo, kad udavi nys pasirod nevykdomas, ir tik Jono dka, kuris, pamgdiodamas Kstut, vis iniciatyv pam savo rankas, sumanymas po truputl gavo aikes nes formas, ir, irdyje didiuodamasis, berniukas nurod tok plan: Dindai ijus kino teatr, gauja uima laiptus, iekodama besiiojani tarp; reikia 261

taip suktis, kad suaug vaik nepastebt; kamius nakt reiks pakiti prie Dindai atidarant duris, kitaip gali nukentti visai nekaltas mogus; uda vin vykdys Kanopa su Pumpa,, gyvendami tam paiam name. Dstydamas plan, Pamidoras pats stebjosi sa vo sugebjimais. Net Nijol, mgstanti kiti savo trigra, ir i dabar klusniai, jausdama vado pra naum, pasidav jo valiai, vykdydama sakymus. Kanopa su Arkliu um pozicij prie nam, saugodami Dindos lang. Visi kiti ramiai isiskirst, kiekvienas k nors surads veikti. Laikas labai ilgo, bet nemaino nuotykio domumo. Kelet kart Dinda jo i nam, bet vis trumpam: ia krautu v, ia pas kaimyn, ia iaip sau pasidairyti, ir kiek vien kart, nieko nepe, vaikai grdavo paskir tas vietas. Tiktai gerokai popiet Arklys tinkamai vilpteljo, pranedamas, kad Dinda ijo. Sek j net iki didiosios gatvs. Taip, kin pasuks, greit neateisis. Dl visa pikta palik Osvald gatvje, kiti susigrdo ant laipt, kur Pumpa, prisiglauds prie pat Dangolio dur, klaussi, ar savininkas ne sirengia kur ieiti. Kanopa um pozicij emai, prie jimo, turdamas perspti, jei kas svetimas pa sirodyt. Lik puol prie laipt. Khe, khe, reikmingai sukosjo Kanopa. Vaikai, lyg virbliai, strikteljo pat vir, o js vyras pasibeld pas Dangol. Nespjo slapukai grti savo vietas, kai vl Pumpa dav sutart enkl. Ir taip lakstydami nuo apaios vir ir nuo viraus apai, pagaliau surado dviejose laip t vietose plaiai besiojanias lentas. Koj ant j 262

pastaius susiplodavo, koj numus, vl isiiodavo, tartum dumpls. oko gatvje js sargyb Osvaldas. Dinda! Berniukas nespjo nieko daugiau pridti, nes vos durys neivirto nuo besiverianij, tik Orlea no Mergel nebijodama kiek atsiliko, j u rankos pagavo Osvaldas. Nebijok, nra Dindos. Tai kam kinkas drebini, kikis! Nedrebinu. A tyiom suukau. Mergait nustebusi pasiirjo. imt kriaui duosim. Plikai galv nuskusim. Nebeataug9 aminai. Nereikia kriaui. Sakyk, tu skaitei Tomo nuotykius"? A vaikik knyg nesKaitau, ididiai atsak mergait, Pinokio nuotykius" man kart tvelis nupirko, bet tai buvo seniai, kai maa bu vau. Tomas usigavo. Visai nevaikika* Ir mano ttis skait ir mama. Visi skaito. O kodl klausi, ar a skaiiau? Tomas sumio. Matai, knygoje apraomas berniukas, vardu Tomas, o toks, supranti, viena ranka Pamidor pa imt, jis ir Dind paimt. Tai jis, supranti, mergai t turjo. Visad taip knygose bna, rimtai patvir tino Nijol: jei tik yra vyras, btinai turi bti ir mergait. 263

 Tas, supranti, Tomas, vadinas t mergait p a . . . pabuiavo, ymiai tyliau ubaig Osval das. Visad taip bna, btinai knygose turi pabu iuoti. Taip ir yra. Dabar mes visi vardus pasirin kome, tai a Tomu pasivadinau. Juokingas vardas. Visai nejuokingas. Tik, matai, Tomas turjo mergait, o a neturiu. Knygose visad tie turi, kurie k nuauna ar ba ukariauja. Tomas nenuov. Tada mergaits neturjo. Turjo ir pabuiavo. Netikiu. Klausyk, a tau duosiu paskaityti. Gerai, paimsi? Duok. Einam. Perskaitysi. Tomas pabuiavo mer gait. Supranti, a Tomas, kad a surasiau... Viltingai irdamas Nijol, Osvaldas nusku bjo pasiimti knygos, nenujausdamas, kiek ateityje tai jam ir jo draugams sudarys rpesio. Tuo tarpu gatvje pasirod trys vyrai su portfe liais paastyse, atidiai irdami kakok popie ri, kur laik vyriausias amiumi. Paprastai nuo akyli berniuk niekas nepasi slpdavo, juo labiau, kad miesto pakratyje retai pasimaiydavo svetimas veidas, nebent paklyds. Bet kart, degdami kovos kariu, berniukai nu 264

bgo pirkti sprogstamj kami, o Osvaldui, kaip matme, kas kita rpjo. Vienintelis mogus, atkreips dmes, buvo Aku lis. Jis vis daniau lanksi gatvje, nes inuomojo namo - sandlio dal patalp, jas gabendamas, ia vl ivedamas visokiausi sen niekal. Patebjs, kad svetimieji, sustoj ties Bakaiio trobele, kak gyvai kalbasi, nuolat baksdami popieri, ia vl ranka vediodami po prieais gu lint molio kaln, Akulis, smalsumo stumiamas, jo Bakaiio kiemel, pasisveikindamas: Laba diena, ponai. Laba diena. Taip reta svetim mog ms gatvje pa matyti. Nra ko mumis stebtis. Kit met pavasar ia daug nauj veid matysit, nusijuok vienas vyr. K js sakot, irkite! Bkite tokie geri ir paaikinkite, k tuo norite pasakyti. Visi trys nusiypsojo, o tas, pirma prakalbjs, neatsakydamas paklaus: Ar ia paties namas? Mano, nemirkteljs sumelavo Akulis. Prastas namas, a? Labai prastas, ponuli. Neparduok, kad ir prastas. Kodl, pone? Kit mt pavasar jis katuos trigubai, jei neketurgubai. irkite, k js sakote! Matai, kaip laim netiktai atlubavo. 265

 Bet kodl, kpdl?! Nutarta kaln nukasti. Gatv i tos puss bus tiesiama, parod pirtu, ' puiks namai iaugs, autobusas eis. A! aikteljo suprats Akulis. Matai, paikjo. Iki kol ia tavo em tsiasi? Akulis ities rank rodydamas. inojo, nes Vai tas jam buvo kart parods. Matai, koks graus sklypas, dabar uvers tas moliu, o kai on nukasim, ivalysi ir savo kie m. Antr nam galsi statyti. Turtingas pasidarei, pone. Akulis jau nebeklausinjo. Viskas buvo aiku, kaip ant delno. Tai nesvajojo Bakaitis! Nuties nau j gatv: sklypai deimteriopai pakils. Kaip greitai pleiasi miestas! Vyras kietai susimst. Po keli minui pakl akis, sekdamas svetimuosius, greiiausia, ininierius, kurie, neatkreip vietini gyventoj dmesio, ra miai susikio savo planus, grdami i kur atj. Akulis, tyliai vilpaudamas, perjo gatv vien kit kart, vilgterjo Dangolio kiem, kur val tis, pasilenks pro tvoros plyius nusek Knopo sod, bet niekur nemat Pamidoro. Tada, nujs sandl, isities ant maio, sekdamas gatv. Tik ger valand nekantriai laukus, pasigirdo Jono balsas. Akulis tuoj paoks maloniai pamojo ranka. Jonai, eik ia. Berniukas atsigro^ bet neskubjo. Tvai bijojo to mogaus, o ir jis nemgo. Neinojo dabar, kas daryti, tad stovjo paniurs, laukdamas. 266

Akulis pats prijo, kidamas berniuko rankon lit. Matai, atsimeni, u drs, kai lipai ant stogo. Vikrus berniukas, oho, ho. Visiems sakau: tik cirk, bus kovbojus. A tau padsiu. Suminktjo berniuko irdis. Et, niekis, ir aukiau galiau. K sakai, ir aukiau! Tai tau, o jau Bakai io namas, tai visai niekis, ir ant kamino galtum atsitpti. Galiau. irk tu man. Geras vyras tas Bakaitis?, Geras. Ir vienas, neveds? Buvo veds, bet mona mir. Amin atils, gaila moteriks. Palauk, a dar jai tolimas gimin, ar tik ne ji mane kriktijo? Palauk, vaikai, rodos, jau visi ved. Nra vaik. Ir atmintis gi mano! Buvau ir pamirs, kad neturjo. Turjo. Teisyb, teisyb, fui, gi dukra tokia auksa plauk. Ne, sn. A, kad mane galas, sumaiiau, iltine mir, prisimenu dabar. Ne, per Didj Kar uvo. tai, tai, jau dabar inau. Tikrai gi uvo. Rus kariuomenje buvo. Rus. Rytprsiuose uvo. 267

 Ne, prie Rygos. I kur inai? Nuolat Bakaitis apie tai pasakoja. Tai ir atmintis mano. Tikrai prie Rygos. Buvau ir a ten. Snus Juozas vardu. Ne. Bonifacas. Akulis stvrsi u galvos. Bonifacas! Geriausias mano draugas! Bakai tis gi. Tamsiaplaukis, pailganosis, rodos, kaip ir tvo? Gal. Tur bt fotografij tvas turi? Daug turi. Geriausias mano draugas. Bonifacai, Boni facai, kad taip fotografij kartais vilgterti, ir diai palengvt. Ueik pas tv. Btinai. Dabar eisiu, einam. ia pat tikras jo tvas, ir Akulis nusiluost akis, sribteljs nosimi. Durys buvo atdaros, bet Bakaiio viduje ne matyti, gal kur nors sandliuky mai daus ar iaip arti kur buvo ijs. A, pone, j tuoj paauksiu. Palauk, kur tos fotografijos, gal ne tas. ia guli, ant spintels. Akulis atvert album. Kuris? Va, itas, nurod Jonas. Albumo lape tilpo kelios segtos ir kelios palai dos senovikos fotografijos. Kol Akulis irinjo, berniukas nusisuko lan 268

g, bet t pai akimirk kampe pakabintam vei drodyje pagavo greit Akulio judes, kuris vien fotografij sikio kienn. Berniukas neisidav mats, manydamas, kad Akulis nors turti prisiminim. Tuo tarpu pasta rasis, uvodamas album, tar: Einu namo, iaip kuri dien ateisiu. Nesa kyk seniui, a tau duosiu ukas, iviliojo vaik kiem, kur vykiai taip greit pradjo suktis, kad visos fotografijos ir pats Akulis tuojau krito i at minties. Draugai deganiomis akimis jau i tolo auk Jon, pranedami lauktj ini. Dinda gro i kino ir galvotrkiais ruoiasi, prausiasi. Eis, tikriausia, eis. Pakiim nakt kamius. Jonas pradjo tvarkyti: A ir Arklys lauke budsime. Pamat gr tant Dind, duosime enkl, o tu, Kanopa, ir Pum pa, ant laipt lauksite su kamiais. Gerai. Kad tik Dangolis neigirst. krst pats ir dar tvams pasakyt. Dvigubai pridt. Js basi, neigirs, ramino Pamidoras. Tarsi tylutliai, susiki galvas. Tik Orleano Mergel didiai kentjo, negaldama dalyvauti nak ties ygyje, o dar, kaip tyia, Arklys prikio: Matai, kad jau mergait, tai vis mergait, kad ir gaujos narys. Tik dien drsi, o jau nakt pavilpk, tik lovoje tinka knarkti. 269

Nijol usigavo. Bet a dien ten nueisiu, kur tu nenueisi. Oho, matai, nenueisiu. Visur nueisiu. Prisiek. Kvailas biau. Gal tu eisi, kur pinig rei kia mdkti. Mergait kiek nuiuvo. Tikrai pinig reikia mokti, pagalvojo. Kad ir nereikt, vis tiek neisi. Sakyk kur. Pas ragan. Pas ragan? atsisuko berniukas. iandien eisiu. Meluoji. Galiu prisiekti. Viena eisi? Su mamuliuku. A, su motina kitas reikalas. Pats vis tiek neitum. Eiiau. K darysit nujusios? Ragana mums paburs. Pasakysi paskui, k sak? Pasakysiu. Ragana veidrod iri ir visk mato. Ne, ji turi stiklin kamuol. Jo viduryje vel nias sdi, kuris pirtu baksnoja kortas, o ragana tik skaito. I rankos irgi buria. Paimk gelein trikamp, tada negals ubur ti, o tai karpos prads augti ir plaukai nuslinks, o paskui susirgsi, mok draugai. 270

 A tau padarysiu, paadjo Jonas, eida mas iekoti storos vielos. *** Nijol, tvirtai sikibusi motinos rank, per eng slenkst, kur po kairei atdaros durys kviet ma apytams kambariuk. Ten jau lauk kelios moterys. Tik k atvykusios sdo greta kit. Ar jau prasidjo primimas? paklaus Nijols motina. Kur tau, dar paios burtininks nra. Nra? Ji dabar nebesirpina klijentais, daugeliui ir burti atsisako, paseno. tai kaip! Ponia pirm kart? Pirm kart. ia pat gyvendama suinojau, kad kaimyn garsi aikiareg. Kain ar jus priims, suabejojo greta s dinti, bet jei sutiks jums burti, tai vis teisyb pasakys. Net baim kartais ima i kur ji ino. A kartais tikiu, kartais ne. Pati neinau. Atrodo neprotinga, bet kartais paguodos iekau ir nesmonje. Tai nra nesmon. Igirsi, ponia, ir pama tysi. Nieko gi js neklausins, o pati visk papa sakos, kas irdyje slypi. Man maa, kad atspt vien skausmo priast^Man reikia, kad prasivert laikas ir atstumai, o tai, atrodo, negalima. Jai viskas galima. Stebtin dalyk ia vyk 271

sta. Ji man vis teisyb pasak, tartum i irdies i skait. Rus revoliucijos metu su motina pasimetm. Neinojau, ar gyva, o ji man sako: laik i tv gausi". Ir k, ponia, du mnesiai prajo, ir gaunu laik. Kaip js tai? Neinau, suabejojo Nijols motina, man irgi panaiai vyko. A irgi bgdama nuo kru vinosios revoliucijos globojau jaunesn seser, bet Petrogrado stotyje, ibgusi arbatos, jos neradau, traukinys nujo. Dabar ger gyvenim turiu, ir vyras puikus ir visko pilna, bet sin dien nakt persekioja. Seser nuolat matau. jo dar dvi moterys, net i kito miesto atvy kusios, kakoks vyras, ir paskutinis sirioglino Dangolis. Dabar susirink panabdomis dalijosi sp diais, laukdami burtininks, kuri pagaliau vyste ljo pro lang, grdama i miesto. Jau ilgai neteko laukti, nes greit atsivr durys ir prasikiusi senut pusbalsiai pakviet: Kas pirm kart pas mane, praom. Nijol, dar labiau sikibusi motinos rank, per eng duris, kurios sandariai usitrenk. Vienios atsidr lyg tamsioje maoje kienje, nes ilgos uuolaidos i trij pusi supo gal tik ke turi kvadratini metr plot, kurio viduryje sto vjo maas staliukas. Prie sienos, kurios nedeng uuolaida, glaudsi spintel, apkrauta keisiausio mis figromis, trikampiais ir kitais eiliniam gyve nime nesutinkamais daiktas. Atsisdusios moters u pakalyje pro uuolaidas vos vos skverbsi dienos viesa, dviej lang siurbiama. Burtinink jung stalin po gaubtu lemp, kuri 272

dar labiau sukaup elius, mesdama ant stalo ap skrit, nedidel rykios viesos pluot. Praom, ponia, sskits, nurod ranka prieais. Vienioms umus viet, eiminink vl dusliai prabilo: Duokite kair rank. Patrauk viesos pluot ir, prikiusi akis, ilgai irjo. Vliau, vis nieko nesakydama, prijo prie spintels ir, j atidariusi, im vis eil daikt, tarp kuri nedidel su isiuvintais enklais juod ge lumb, kuri ities ant stalo, idstydama kako kius lapelius, lyg kortas, su keistais enklais, prime naniais egiptiei rat. I ono pastat apskrit, primenant futbol, daikt, kuris buvo udengtas irgi juoda, enklais isiuvinta, gelumbe. Pasiruoimai, matyt, pasibaig, nes burtinink vl atsisdo, ugesindama elektros vies, tuo pat laiku nuo keisto apskrito daikto i vienos puss kiek pakeldama mediag. Daiktas met ant kort lengv vies, kuri sa votikai virpjo, nes krints viduje jos elis lyg pirtas okinjo ia prie vienos, ia prie kitos kor tos, kartais vos juddamas, kartais blakydamasis palusiu greiiu. spdis buvo toks netiktas ir atmosfera tokia pritvinkusi, kad Nijol pajuto motin krpteljus. Abi iplstomis akimis sek moter, kuri prad jo kalbti nesustodama, skubdama, lyg skaitydama greit bgant rat. Sunkiai velgiu, neinau dar ko norit. Ra mus jau labai ramus gyvenimas be rpesio, be 273

sukrtimo. Nei turt, nei meils neiekote. Visk turit be pastang. Labai tvirtai greta js eina ki tas, kuris savo valia pasalina visus elius. Nema tyti j visai ateityje. Negresia jokie nemalonumai, neinau, ko js norite. Ne, ne, staiga pakeit mo teris bals, lyg k pamaiusi, yra juoda dm, yra, a klydau. Ji pleiasi, matau j, matau, tik ji ne dabar atsirado, sena, oi sena. Kraujo dm, gi min, oi, kokia artima gimin, i to paties kno. Koks rpestis paslptas giliai irdyje, lauoma bai m. Atgal, ne dabar vyko tai. Metai, visa eil me t atgal. Kelion, didiai varginga kelion ir nelai m, bet ne mirtis ar liga, tik persiskyrimas visam laikui. Taiau nenutrksta gyvenimas. Kiekviena linija sa^ u tsiai ir artimos jos, panaus likimas abiej. Tik ten, kur pasilikusi, daugiau tarp, kil p, sustojim. eima irgi, tik didel eima. Gyveni mas paskandino vis ry. Net mintimis neplaukia \ i pus, nors tas pats kraujas, seser kraujas. . . Nijol visa virpdama irjo moter, kuri skubdama br odius, kol gal gale tartum ise kusi nuleido galv, nutildama. Viena ranka umet ant skritulio gelumb, kita udeg vies. Sdjo umerkusi akis, atsirmusi, rodsi, be gyvybs enk lo. Taiau po vienos kitos akimirkos atidar akis, ir sunkus ypsnis ikreip lpas.
sakyti. A jums, ponia, nieko daugiau negaliu pa

Nijols motinos balsas kiek virpjo, kai paklau s, kiek turi atsilyginti. Tarp moter usimezg eilinis pasikalbjimas, kuris jau netrauk Nijols dmesio, todl ji smal274

iai dairsi aplinkui, akimis sustodama prie keist figr ant spintels. Staiga jos akys isprogo, kojos palinko, altu prakaitu apsirasojo kakta: ant spintels tarp kit daikt glaudsi ir Pamidoro em ukastasis bu telis, kurio viduje buvo Kanopos sandlyje nakt duotoji priesaika, po kuria gaujos nariai pasira savo krauju. Dar netikdama savo akimis, mergait net engteljo ingsn pirmyn, vis stipriau kibdama motinos rank, taiau abejons nebuvo, nes kaip tik jos raudonas paraas plaiai glaudsi prie bu telio sienos. I raganos buto eidama, Nijol kojas stat lyg kalades, nematydama nei moni, nei aplinkos. K i t kart motina tikrai bt pastebjusi dukters su miim, bet dabar ji ir pati buvo susirpinusi, kad ir dukter pamiro, kuri jau ruosi lkti praneti gaujai baisi ini, kai prieais pasirod Nijols tvas. Kur gi dingot? Gavau bilietus vasaros teat r. Veikas laukia, greiiau, pavluosime. Tuo tarpu gauja, nenujausdama, koks iurpus netiktumas laukia, vis vakar tempai budjo, sekdama Dindos puoimsi. Apie devint valand grupel sumajo, nes Osvaldas skaudania irdimi, linkdamas draugams pasisekimo, tvo paauktas, turjo eiti lov. Lik, dar valandl paaid, irgi persiskyr. Pumpa lindo pas Kanop itutjusi virtuv, ku rios tyiomis praviros durys tiesiai siek laiptus. Arklys su Jonu, patogiai atsirm tvoros, snduria 275

vo kieme, laukdami gilios nakties, kuri adjo bti ilta, be vjo, skystais debesliais klostoma. Kartais iplaukdavo spinksinios vaigds, nepajgdamos praskleisti tamsos, kuri slogia tutuma supo em. Danguje, tartum paleista strl, nuvito ilgas siauras ruoas. Matei? baksteljo Jonas Arkliui. Maiau. mogus mir. Jo vaigd nukrito. domu kas? Kas nors i ios apylinks. Ten, kur mogus gyvena, ten ir jo vaigd laikosi. O jeigu persikelia kit viet? Tai ir vaigd keliauja. domu, kuri mano? Kuri maa, kuri vos vieia. Kai auga mo gus, tai vaigd auga. O tos didels, tur bt, seni. O gal karali, ministeri. Sako seni mons: kam geriau sekasi, to ir vaigd geriau vieia. Mokykloje mok, kad tai sauls. Bakaitis ginija. Jis sako vaigds gim sta ir mirta su mogumi. Mokytojas geriau ino. Kakur suskambjo balsai. Vaikai nutilo, su kluso. Kakas gatve prajo, sugirgdjo vartai, at siliep uva. Daug reikal turi mons. Naktimis vaikto. Visad taip. Kiek kart a nemiegojau, tai niekad ramu nebuvo. Vis ia vienas, ia kitas. domu, k jie daro? 276

 Gal i kino grta. Kain, irk, Dinda. Ir pirm valand ir antr grta. Kinas vienuolikt baigiasi. inai, jau ia ilgiau bti negalima, gal ian dien anksiau ateis. Eime. Berniukai isities, pasiraiv, paiovavo ir, pa jj bent du imtus metr pirmyn, kur turjo pa justi grtant Dind, lindo Knopo dar, vl pa togiai isitiesdami. Miega Osvaldas. Miega. Nort bti su mumis. Bijot. Jis bijo nakt. Jis stovyklos neatlai kyt. ! A atlaikyiau. Neinau. Mikas, supranti, tai ne daras. Vilkai ir plikai aplink slankioja, o stovti reikia vienam. Ir Jonas pradjo pasakoti, kaip jam kart nu tiko, kada, pastebjs tartin narjim, nuliau pasitikrinti ir krito paruotus spstus, ikast duob, kur keturi su kaukmis vyrai j surio, ark liais gabeno tarp mik savo slptuv. Jam pa vyk dantimis praksti virv ir pamau ilaisvinti rankas, kur, nutaiks prog, rs viena ranka per galv alia jojaniam, kita ranka itrauks montekrist ir atsiaudydamas pradjs miku bgti atgal, o arklys buvs kaip vjas, tikrai jam gyvyb i gelbjs. T s . . . pertrauk Arklys. Prieais, raganos bute, prasiver viesa, ir atsi dar durys, pro kurias kakas ijo. 277

 Tu neumirk mans sens, inai, kaip tavs laukiu, tyloje atsklido raganos duslus balsas, ir durys vl usidar, praudydamos viesos ruo. Pro berniukus ia pat pranarjo elis, bet i drabui berniukai paino moter. Burti buvo. Turtinga, girdjai, ilkai lamjo. Jei ilkai lamjo, tai negerai. O kas? Dvasios ilkais lama. Tfu, tfu, kad blog valand neisitartum. Meluoji. Taip ir yra. Pas mus ateina tokia moteris, motinos giminait. Ji mums pasakojo, kas jai kart atsitiko. Ji tada dar jauna buvusi, tarnavusi pas tur tingus ponus. Tik staiga mir jos ponia. inai, tur tingi, labai daug moni apsilank, gli prine, reikjo daug dirbti, valyti, tai ji taip nuvargo, kad apsidiaug, kada palaidojo ir viskas aprimo. Tre i vakar palaidojus, mamos toji giminait nujo virtuv, kur jos lova stovjusi. Tik jau norjo pri gulti, kai girdi ingsniai rsyje, o rsys po vir tuve. Kas, galvoja, ten vaikto, negi ponas! Tik girdi ingsniai auktyn kyla ir atsidaro durels, o i ten mirusioji ponia lenda, o ilkai tik lama. . . Oi, nustok, nepasakok, virpjo Arklio balsas. Pamidoras, irgi drebindamas kinkas, ubaig: Ji taip suuko, kad visas namas sulk. Lai m, ms giminait roani ronkoje turjusi, o ne, tai j bt rad nebegyv. Mes nieko neturime. 278

 Mes du esame. Bet ragana ia pat. domu, kas pro mus prajo. Nemink, dar gr. K tu! Ts, kakas lyg eina. Gal ji grta? Sakiau nemink. Dinda gal? Bk! Jonas lyg kikis oko per tvor ir, nedarydamas maiausio garso, pabgjs bent imt metr, sustojo klausydamasis, o irdis plaksi krtinje, lyg reng damasi iokti. Laikas sustojo, ir i tamsos, i vietos, kur nese niai tupjo berniukas, atplauk sutartas enklas gailus katino kniaukimas. Dinda!
* A

Jonas dabar lk, kaip vjas. Pripuols Dangolio namo duris, patrauk jas save ir atidar, nes draugai tyiomis paliko atrakin. Ateina, met tams, nerdamas atgal. Be kvapo krito u t pai suverst tvor, kur ir pir m kart guljo. ingsniai jau- buvo ia pat, kad tik draugai suspt! Prie pat nam Dinda sultino ingsn, iekoda mas kienje rakto. Rads kio duris, bet raktas nesisuko. Ir vien kart band ir kit, bet vis vel tui. Nesuprasdamas, kas atsitiko, nejuiomis patrau 279

k duris save, ir jos atsidar. Nerakintos! Laip tuose deg viesa. Bernas nustebs stabteljo, ne sirydamas lipti. Pirm kart toks stebuklas! Lyg ir spstus pajuto. Jonas, viena akimi matydamas Dindos nerytum, suprato, kad draugai, beskubdami ar i bai ms, ne taip padar, kaip buvo sutarta. Kad tik kamius but paki! Dind, temps klaus, kiek palkuriavs, atsar giai dairydamasis slinko vidun. Usidar durys, tyliai sugirgdjo raktas. Jonas, pripuols prie plyio, pavelg vid, taiau nieko nemat, vos pluot viesos. Kur laik buvo tylu, ir jau abejojimas iulp ird, kai staiga pasigirdo baisus sprogimas, o po to tuojau trinktel jo durys, pasigirdo vyriki moteriki auki bal sai, kakas skubjo laiptais, kakas klyk Gais ras!", isiskyr Dangolio balsas, ibo viesos, atsidarinjo langai, bet Pamidoras jau nelauk smuko nakt, kiek kojos ne. * .* Gaujai pravito neramus rytas. Osvaldas seniai jau virto gatvn, laukdamas naujien, bet niekas nieko neinojo, nes Pumpa ir Kanopa nesirod. Tai vaikams pradjo atrodyti tartina, ir jie nerams, vis labiau bijodami, atokiai patvoriais slankiojo, godiai laukdami prauvli, taiau imu ir de imta valanda, o t n kvapo. Tik apie vidudien pasirod apsiverks Pumpa, kur tuojau apspito. 280

 Kas krt? Kur Kanapa? Pumpa tik bailiai apsidair. Bus dabar mums visiems. Susalo vaik irdys. Kodl? Jau mama mane iplak. Dangolis prisiek surasis niekus. Vis nam veria, aikindamas, kas padjo kamius. I buto, sako, varysis. Pas mano tvus irgi buvo, klausinjo, prisiek surasis. Ateis ir pas jus, Pamidorai. O jau Dinda tikrai mus u mu. Mane jau buvo pagavs, bet ileido. Kaip, kur? klausinjo vis labiau susir pin. ryt abu su Kanopa jau seniai norjom at bgti, bet tik ilindom ogi kieme Dinda knyg skaito. Negi eisi pro al, o jis dar, pamats mus, pamojo ranka. Vis laik taip ir prasdjom. Po kurio laiko Kanopa gro virtuv, o a irgi nor jau kambarius eiti, tik iriu nra Dindos. I bgau kiem, o jis tik capt mane i u kampo. Maniau: baigta, nes prie sienos buvome, kur lang nra, o jis tik laiko mane u markini ir sako: Nebijok, iandien nieko nedarysiu, bet pasakyk vi siems, kurie pakio kamius, kad gerai padar. Dd dabar leido man ateiti ir ieiti, kada tik noriu, kad tik girtas nebiau. Sako, jau suaugs esu, ne vaikas, kad daugiau nesislapstyiau, nes itaip nege rai. Bet a jums visiems atlyginsiu, gerai apmoksiu prie progos, ilgai grdamiesi minsit mane, o Pa midoras, kol pasens, mins mane, pasakyk tu jam dabar nujs". Tai pasaks paleido. 281

Nuiuv berniukai suiuro vienas kit. Bus dabar! Ir nemu dd jo? klausinjo. Ne, Dinda labai linksmas, ir matm, kaip dd jam per pet plojo. Ir gatv dabar neieisi. Ir dd dabar prads gaudyti mus. Saugokims. Dangolio kiem ir nemgink nosies kiti. Karstas! Kas pamatysit Dind, aukit visiems, ta rsi, tartum virbliai, dairydamiesi alis. A nieko Dindai nepadariau, a kaii ne djau, prasitar Osvaldas. Idavikas, kaip vienas mogus kteljo pasipiktinusi gauja. Suoko apie varg, ir, tik igav baisi priesaik, kad neiduosis paslaipties, nuskut po kriau, iek tiek aprimo, paleisdami apsiverkus. I tikrj jau vakare pajuto Dindos rank. Rado sulauyt Pamidoro maln ir medin dvirat. Nu kentjo Arklio kardas ir kiti smulkesni draug tai symai, kurie buvo laikomi malk sandliuose. Ta iau n vienas berniuk nekliuvo perdaug buvo atsargs, bet nuo dabar prasidjo jiems naujas, pil nas pavojaus gyvenimas, kada kiemas ir gatv pa sidar nebesaugs namai. ** * Grtanti i teatro mieguista Nijol buvo palikta mieste pas dd pavieti, paaisti su jo vaikais ir tik po dviej dieny buvo atgabenta namo ir, vos 282

palietusi slenkst, kiek kojos ikerta puol kieman, o ten jau lk berniukai, trokdami papasakoti Din dos nuotyk, bet Orleano Mergel kaitusiais skruos tais, atriai spindiniomis akimis, netardama n o dio, nutild berniukus, kurie igirdo dar domesn naujien. Prauvom aminai! Velnio nag neiveng sim, baigta. Ragana turi ms butel, kur krauju pasiram. spdis buvo bombos pobdio. Negali bti, pramikiojo Jonas, kartu jausdamas velni, jau'tempiant j u skverno. Mirtinai prauvom, pati maiau. Ukasm butel, niekas neino. Velnias mat. Stovjo velgdami vienas kit, bejgiai, pasi met, nesuprasdami vykio, tik baim ledu kuteno ird, juto be vilties prauv, mat, neabejojo N i jol ties sakant, nes ir geriausia artist nepajgt perduoti t vidini spdi, kurie aid mergaits veide. Gal tai ne ms butelis, gal aliosios Aikts berniukai dav priesaik. Einam, pairsim, pa sisuko Jonas. Sksts ir u iaudo griebiasi. Pamidoro rytin gumas kiek pakl nuotaik, ir, nekreipdami d mesio galint pasirodyti Dind, visi susigrdo sandliuk, kur okosi rankomis kasti duob. Juo labiau giljo duob, juo didesni irniai krito Osvaldui ir Pumpai i aki, nosimi tartinai srib iojo ir Kanopa su Arkliu, tik mirtinai iblyks 283

Pamidoras vis dar kapstsi, iekodamas kokios nors ieities. Mes ant butelio neudjom geleinio trikam pio, tai kodl ji galjo ikasti, atsistojo Jonas, akimis matuodamas didiausi duob. Vl stovjo jie, velgdami vienas kit, isigand, pasiruo aukti, ir tik Orleano Mergel kiek stip riau laiksi, vis vilt ddama tveliuk, kuris, toks protingas, tikrai itrauksis j i velnio a bang. Visi po mirties ant aki nuvysime, dre bindamas lp, pakartojo kit nuomon Kanopa. Jei tas butelis stovi raganos kambaryje, mes galime pavogti, j apsisprend Pamidoras. Kad ir silpna viltis, bet vis viltis. Aaros savai me pradivo. Tik kaip pavogsi? Ragana danai ieina, mes pro lang lsime. O gal velnias nam saugoja? Mes geleinius trikampius paimsine, nieko mums nepadarys, o paskui trikamp umesime ant butelio, kur be pavojaus galsime paimti. Einam trikampi darytis. Gauja gal niekad nebuvo tokia tyli ir paklusni, kaip kart. Iki vakaro prakaitavo, o dar Arklys ir ventos kreidos atne, taiau t dien nieko ne galjo padaryti, nes pas ragan ilgai prasdjo lan kytoja, ir eiminink nebeijo i nam. Niekis pasirod Dinda, niekis kiti rpesiai, nie kis net nemalonusis diras, danai atlieks kit dar b, ne tik kelnes laikydamas, viskas niekis, paly ginus su dabar ugriuvusia nelaime. Kaip iganymo 284

vaikai lauk nakties, tikdami kiek pasilsti ir u simirti, taiau lindo tokie baiss sapnai, tokios a ks vaidenosi, tokie velniai kvatodami savo okos barzdas kio, kad vaikai klyk per mieg, nuolat pabusdami, plaiai iplstomis akimis irdami tams, virpdami nuo maiausio trakteljimo, jausdami ia pat beslenkanias baisias rankas, smeigtas piktas akis. Ir tik ryto pilkasis spindullis kiek ivaik pa baisas, taiau saulta kylanti diena neiblak rs ios nuotaikos, kuri ugriuvusi temd maiausi diaugsm, maindama energij. Vaikai, susispaud krv, tyls, susig, ilgai slankiojo apie raganos namus, sekdami maiausi jos krusteljim, kai Osvaldas, kuris i baims buvo dabar pats judriausias, dav kitiems enkl, kad moteris einanti i nam. Dar pusvaland palauk, vaikai perlipo tvor ir, slapstydamiesi tarp saulgri, kiei, krmokni, kuri buvo pilnas raganos kiemas, paslinko prie pat prieangio. Kas su manim lips pro lang vid? pa klaus Pamidoras, taiau savanoriai tyljo, ir pa kartot klausim atsiliep virps Orleano Meergels balsas. A, jei itie kikiai, bobos. Kikiai ir bobos susig neprotestavo. O jei ragana ateis ir suras jus viduje? per spjo Arklys. Gal ji nujausti gali, pravpliojo Osvaldas. Vaikai suiuro vienas kit, lyg klausdami pa tarimo. 285

 O gal trikamp ant slenksio padti? pa sil mergait. Gerai sakai, nudiugo Jonas, greitai ok damas prie dur, kur i ono pakio trikamp, u mesdamas ant jo lap, kad nekrist akis. Vl gro pas draugus krmus, kur smsi drsos tolimes niam ygiui. Tai gal mginam, atsisuko mergait. Gerai. . . Tik vaikai sujudjo, kai sugirgdjo veriami varteliai. Kieme stovjo ragana. Prisispaud prie ems, apmir vaikai velg moter. Ne, ji negaljo matyti j, jau labai tanks krmai. O moteris, prijusi slenkst, sustojo. Kur laik stovjo lyg nesirydama, kak galvodama, paskui apsigro, vl nusisuko, bet dur vis nerakino, tar tum j kakas laik. Nekantriai patrepsjusi kojo mis, pajjo vien, kit pus ir jau, matyt, apsi sprendusi pasuko u namo kampo. Sulaik kvap, isprogdin akis, sek vaikai j, bet neprajo ir dvi minuts, kai skambteljo atsiver damas i vidaus langas, ir staiga isikio raganos veidas tiesiai vaik pus. Tai jau buvo perdaug. Pirmasis okteljo Osval das, patraukdamas kitus, kurie nepajuto, kaip per sirito per tvor ir atsidr paiame gatvs kampe. Niekas i j ir dmesio nekreip, kad kiekvienas turjo nauj ym: vienas pus kelni nuvars, kitas be rankovs, treias krauj varvino i pradrkstos 286

vietos, o Orleano Mergel be raudonojo kaspino plaukuose. Kur laik gauja tyljo, lyg praradusi ad. Matai, trikampis, pro duris eiti negaljo, ar nesakiau? Ne, negaljo. Ir mus uburti negaljo, visi trikampius tu rjome. Jeigu jis bt buvs ant butelio! A daugiau ten neisiu, apsisprend Pumpa. Ir a, patvirtino Osvaldas. Reikia, kitaip prauv esame, ir tvai nepa ds, atsiduso Jonas, irdyje jausdamasis kaltas dl vykusios nelaims: juk jis sugalvojo t nelem tj priesaik. Kaip gi eisi? Reikia mginti pro darininkyst, ten gal langas atdaras. Mat, ragana pro ten jo. I kur inai? Gal burt pagalba pro kamin? Vl klausiamai vienas kit suiuro. Dien negaljo. Teisyb. Ji dabar pasivers iurke ir pragrau slenkst, kad trikampis nukrist. Nekalbkit taip, sudejavo Osvaldas. Btinai iandien reikia pavogti, nes ji gali butel paslpti. Gal jau paslp. Saugokit, kada ji vl ieis. A saugosiu pro ms namo lang, pasi skubino Osvaldas, ir enkl duosiu, o js eikit vogti butelio. 287

 Drsuolis! Kas eis su manimi? paklaus Pamidoras. A, vl sutiko mergait. Ir a, kart pasiryo Arklys. Kanopa su Pumpa atkakliai tyljo. Gerai, linkteljo galva Jonas, mes trys eisime, o tu, Osvaldai, vilpk, kai ragana eis i nam. Osvaldas su Kanopa tuojau parod kojas, o kiti tyldami, laukdami enklo susdo prie tvoros. Ta iau laikas veltui slinko, ir Osvaldas tartum van denin dingo; pagaliau ir Orleano Mergel, motinos aukiama, turjo palikti draugus. Pamidoras su Ark liu, dar kiek palauk, nesitikdami kit paramos, ryosi patys veikti. Svetimomis tvoromis ir kiemais jie pateko iltdarius, kurie iuo metu buvo tuti; net burtininks namai rodsi apmir, udaryti langai, u kuri jokio judesio. Vis labiau drsdami, berniukai slinko pirmyn, kol iki nam teliko metrai. ia pat, vienas kit atremti, stovjo iltdario rmai, kurie prie lemia m yg sil ger prieglaud. Pamidorui pamo jus, abu okosi prie rm, taiau, pamir atsargum, ar peiu stukteljo, ar ranka stipriau atsirm, tik susvyravo stikliniai rmai ir, netek pusiausvyros, perkniku triukmu griuvo, skambdami byranio stiklo ukmis. Arklys jau dm neatsigrdamas, o Jonas, nebe galdamas pajudti, laik apkabins kojos keli, per kur sunkiai sudav rmo kampas. ia pat atsidar langas, ir isikio burtininks galva. Gerai, gerai, etadien atvaiuoja savininkas! 288

Pasakysiu, kad pas tavo tvus ueit, dvideimt lit teks sumokti u stiklinim. Va, ir liudinink tu riu, ir i tikrj u moters pei stovjo kakokia btyb, kurios Jonas, susirpins naujai ugriuvusia nelaime, nepajg irti. Nesiteisino, nes ir laiko nebuvo: mat burtinink lygiai greit udar lang, kaip anksiau atidar. Igirdo, kariai pagalvojo berniukas, pa mau vilkdamas skaudani koj. Nebemat jis nei ilumoje skstanio, alia palai ma virpanio vakaro, nebesidomjo i kakurio lan go sklindania daina, kuriai pritar gitara, nes gal v vargino neisprendiama problema: i kur paims jis tiek pinig? Nebeueidamas tv rs, piktai numojs Ka nopos ir Arklio mojavimus, bebalsis usikor savo palp ir, atsisds ant nuog grind, turkikai pa raks kojas, bed akis dang, svarstydamas susi dariusi padt. Kad kail duos niekis, nekart kailis buvo dir bamas, ir po minuts n enklo nebelikdavo tvo ranka jau labai velni, taiau nusiminimo prieastis buvo motina, ir jos aaros. Jonas sunkiai atsidsjo, ir toks akmuo prislg krtin, kad suvilgo akys. 20 lit! Tvas ir be to skolingas Akuliui, bijo motinai ir prasiioti, o mo tina neinodama sunkiai taupo apsiaustui. Neturi, o btinai jis reikalingas. Pernai ruden peralusi sir go ger mnes, tad dabar renka centus, net kart jis, Jonas, padjo jai, duodamas du litu, kuriuos gavo u teisj utrenkt dur atidarym, vliau dar kiek pridjo. Pirm kart duodamas lyg ir ko 289

vojo su savim. Mat, pagunda m pinigus saldai niams ileisti, bet atidavs, pajuts motinos vilgsn, suprato, kad jos patenkintas velnus veidas teikia didesn malonum, negu veimai saldaini. Ir da bar visa tai iplti, atimti, palaidoti motinos diaugs m, palikti j be apsiausto! Net atsistojo nusi gands, o maoji irdis purtsi i skausmo besibla kydama, beiekodama pagalbos, alpdama baime. Po kurio laiko kakas sutratjo, ir pamau pir ma prasikio didiulis mlynas kaspinas, o vliau nenatraliai iplstos Nijols akys. Susirpins berniukas net nenustebo, pamats j ia. Pamidorai, kas atsitiko? Arklys sak, kad tave ragana pagavo. Jis, inoma, bailys, kikis, pa bgo. U jokius pinigus nebt prasiiojs kitiems savo draugams, bet, jusdamas greta prisdusi, staiga pa juto jai tok pasitikjim, kad visk papasakojo. Nijol klaussi rimta, susirpinusi, nebyli. Jam bai gus, abu kur laik tyljo. Pamidorai, prasiiojo mergait. K? irk, a pirmadien gausiu tris litus, a tau duosiu juos. Berniukas beviltikai papurt galva. Maai. Kit mnes vl trys litai. Jonas klausiamai pasiirjo j. Kas i to, vis tiek maa! Be to, a i tavs neimsiu pinig. Kodl?
v*

290

itai jis negaljo paaikinti, todl tik pakartojo: Neimsiu. Taip ir knygose raoma, vyrai i moter nei ma pinig, rimtai pritar Nijol. Palauk, a tuoj ateisiu, nusisuko, leisdamasi kopiomis e myn. Berniukas tik dabar pastebjo jos drs yg. Lig iol niekas pas j aukt nelipdavo, bijodami ant ilgos grandins pririto uns. Stebtina, kaip mer gait galjo numalonti t pikt urgzl Brisiu, kuris tik ir lauk progos, nordamas rodyti savo dant stiprum ir ilgum. Prajo dar valandl, ir vl pasirod Nijol,tik kart su susuktu ryuliu rankoje. e, atkio jam puik ukandin. Pro lang ilipau, kad mamuliukas nematyt. Nenoriu valgyti, o ji udar mane, kad suvalgyiau. Imk, o a einu. Kramtydamas pyrag, vis negaljo imesti i galvos nemalonaus nuotykio, ir juo toliau, juo di desnis nusiminimas spaud ird, tartum su krintan ia tamsa ir irdgla didjo. Kaip nelau, kaip ne suko sau galvos, bet padtis buvo beviltika. Ne bent . . . I tikrj, o gal nueiti pas ragan ir papra yti! Ne! O kodl ne? Gal ji atidt mokjim, kol jis kaip nors udirbs. Gal jam draugininkas ar Ks tutis pads, jis bet k sutikt dirbti, kad tik jam duot progos. Jau labai baisu pas ragan eiti, bet motina. . . Berniukas ir stojosi ir vl sdosi, nebegaldamas apsisprsti. Plaukai jam iausi, kai pasijusdavo su sitinks akis ak su moterimi, bat tai buvo vienin 291

tel viltis. Vis kovodamas, vis neapsisprsdamas, pa mau nusileido kopiomis emyn ir nepasijuto, kai vl atsirado tarp iltdari. kart drsiau jo, nes buvo jau apie pus deimtos. Nors vasara, bet pa kankamai tamsu, kad jo maas gis susiliet su ap linka. Raganos namelis jau buvo langinmis uautas, ir tik pro plyius versi kiek viesos. Jonas buvo jau prie pat slenksio, kai stukteljo durys, ir berniukas, netiktumo pagautas, niurktel jo tarp graiai suaugusi bulvi, prisiplodamas prie ems, kur visai dingo, dengiamas veli lap. Ijo ragana. Jonas guljo nekvpuodamas, taiau greit su met, kad ir gerai mats mogus iuo metu nei rt ne tik jo, bet ir vis jo draug, jei tie bt ia sulind. Tad sidrsins atsargiai prakio galv tarp bulbienoj, sekdamas moter, kuri sukinjosi kieme, skaiiuodama sutpusias vitas, rinkdama joms le sinti indus. Kur gi dar viena prauvl? bambjo sen, matyti, nesuskaiiuodama vis tupini vit. Pro praviras duris prasispaud matutis katinu kas, tyliai kniaukdamas. Moteris staiga atsisuko. Tavs dar ia reikia, kniauksi, mat, ir pa griebusi vl met vid, kart udarydama duris. Berniuko nugara perbgo altis. Ragana turi pui kiausi klaus! Kitaip, nusigrus bdama, neigirs t silpno kniaukteljimo, kur jis vos pagavo. Vis sitikinimu, moteris kuria, kaip kelmas. Vis labiau temptas sek maiausi jos judes ir vis labiau ste292

bejosi. Ragana ne tik puikai girdi, bet ir mato! Ji sukinjasi, tvarkosi, nors beveik naktis. Rankioja imtytus indus ir, kiek pasidairiusi, tarp krm pa mato paklydusi vit, kurios berniukas, vos u ke liolikos metr guldamas, negaljo irti. Nor damas sitikinti, kad neklysta, pagraib aplink ranka ir, surads nedidel akmenuk, atgalia ranka vys teljo toliau bulves. Vos girdimas pliumptel jimas tuojau suadino dmes moters, kuri, itiesusi kakl, vilgterjo tartinon vieton, bambteldama. Neduok, Dieve, ekas, visas vitas ipiaus. Dievo vardo paminjimas berniuk ymiai pa drsino. Matyt, jinai dar nra taip velniui parsida vusi, kaip gandai eina. Guldamas kovojo su savim, ar pasirodyti ra ganai, ar ne. Jau ryosi, ir vis drsos trko. Tol dels, kol, visk sutvarkiusi, moteris dingo u dur. Ilinds i savo slptuvs, berniukas prijo prie lango, bet, pasigird ingsniai, vl nubaid bulves. Prasivr durys, likteljo vanduo lauk, ir vl usidar. Berniukui vienu metu pasirod, kad ranka buvo ne raganos, bet nusprend tamsoje apsiriks. Atsik ls prijo ariau, pam u rankenos, bet vl pasi trauk. Ne, jis negali, bet vl stojo nusimins moti nos veidas. Sukands dantis, virpdamas lengvai pabeld. Jokio atsakymo. Pabeld garsiau ir lyg i girdo bals. Tur bt, kvieia eiti, pagalvojo stum damas duris, kurios atsidar. Nerakintos. jo. Prie menje buvo tamsu, sekaniame kambaryje buvo kiek viesliau, matyt, viesa klydo dar i kito kam bario, i kur pasigirdo ir balsai. 293

Berniukas sustingo vietoje. Jis buvo pasirys kalbti be liudininko, ir i nauja klitis atm pas kutin drs. Sustojo nesirydamas. Tuo tarpu o diai liejosi nesiliaudami, nenujausdami, kad sveti ma ausis gaudo juos. Kaip sau nori, mama, bet ita burtininks ko medija turi kart baigtis. Suinos mons, ir kaip atrodysi! Ne tik tau bus gda, bet ir mums. Vyras nejuokais pyksta, inai, kad kambar pas mus be vargo tursi. inau, Ane, bet kam jus apsunkinti, jei Die vulis man padeda iaip taip verstis? Gd turtum, mama, Dievo vard minti! Kam tas moni apgaudinjimas, ta stikl leistos muss komedija! Juk mulkini visus, kaip reikia, Gerai, tau pavyko kart, deimt, bet viena diena nemeluos. Pastebs, gda! Et, vaikeli, niekam bloga nedarau, o padedu. Man sakai, dukrai! Juk inau. Danai tas mano tariamas apgaudinjimas monms sveikat eina. Vaiku, matyt, mane laikai, mama. Tegu teisia mane Dievulis, Jo valia. Pasti Dangol. Prisikabino prie jo Marc. inai. Dieve, apsaugok nuo tos. Turtingas, mat, o ji suktis moka. Jis kietas mogus, bet silpnas prie moteris, tik vis nesiryta, vis kakas jam neramu, o gal ir vien kit gand pagavo. Pagaliau susigalvojs pas mane atjo. To kias nelaimes jam ipranaavau, kad visos kvailos mintys i galvos ilk. Arba vl. Tokie ponai ap sigyveno ms gatvje. Ponia, bgdama nuo rus 294

revoliucijos, seser stotyje paliko. Suprantama, i gyvena, sin ramybs neduoda. Ir kam visa tai, argi sugrinsi praeit, argi atsuksi laik! Matyt, jau taip Dievo buvo skirta. Kiek galjau, nurami nau, pasakiau, kad sesuo gyva, itekjusi. O gal pa sakysi, kad blogai padariau? Ne. Visai jos eimai tas mano melas sveikat ijo. O i kur inojai apie j? Juozapien pas j buvo sisukusi (visur ta boba lenda). Arba vl ateina moterys visoki ole li. Kodl nepadti? Nuo ami mons olelmis gydsi. Argi gydytojo laai gali atstoti Dievo skir tas oleles? Ne, vaikeli. Matai, a pati sena, bet neisitarti tik blog valand! nesu dar buvusi pas gydytoj. Visad olelmis gydiausi, o lig, inai pati, visoki turjau. Kas Knopienei padjo reuma tizm igydyti, kas Vaito skilv sutais, kas Juoza pienei plauius igyd? A inau, mama, kad kartais ir gera padarai, bet naujoje gadynje gyveni senais laikais. Taiau nuoirdiai tave kvieiu mesk visk ir eik pas mus gyventi. Nesam vargai, o ir pati mus nepraysi. Pagalvosiu, vaikeli, pagalvosiu, tik neprikai iok man. inau, k darau. Geriau sakyk, kaip Jur gutis gyvena. Tiesa, ar udarei duris lauk? Tu paskutin buvai. Zinai, kad nebeprisimenu. Nelipk, mama, a bgsiu pairti. Jon tartum kas stumte stumteljo, ir apsisuks jis per minut atsidr lauke, nesukeldamas maiau sio triukmo, mat, basas. * ** 295

Ilgai vaikai negaljo sulaukti Jono, bet kai pa sirod, tai toks puikumas i jo jo, kad, rodos, ne Pamidoras, o pats pasipuos Dinda. Um kvap, draugai lauk. Tikriausiai jis Orleano Mergel pabuiavo, usideg pavydu Osvaldas. Turtus surado, mkteljo Kanopai. Knopo obuolius nakt ival, apsidiaug Arklys. Kontramark kin gavo, spjo Pumpa. Dindai akmeniu tvojo, ov Nijolei. Pamidoras ikilmingai apvelg visus. Klausykit. Gauja, pasiruousi bombos sprogimui, nenuleis dama aki lauk. Ragana tikrai turi ms paraus su buteliu. Mes jau inom ir be tavs, nusivyl. A vakar pro lang maiau. Kas i to! Reikjo pavogti. Pavogti negalima. Kodl? Jai velnias atne, tik ji pati gali mums gr inti. Osvaldas nedviprasmikai patrauk nosim. Tai kas daryti? A vakar vis nakt nemiegojau, variau se nas ukeikimo knygas. Pasirodo, galima priversti butel grinti mums, t ik . . . Na, na? Reikia nakt velni aukti. Bomba sprogo. Draugai irjo nekvpuodami. Kas auks? 296

 A. iandien dvylikt valand. Netrukdykit man, einu pasiruoti. Pajjs atsisuko. Dovanokit man, .gal nepasimatysim . . . jei kur. . . ugavau . . . neminkit. . . Pamat isigandusias draug akis, ir toks gailesys j pat sum, kad tik iobteljo por kart, prarydamas od, kur dar norjo pridti, ir akys nenoromis suvilgo. Apsisuko ir neatsigrdamas nuskubjo palp. Kol jis palpje niurkt, gaildamasis savo stanio gyvenimo, draugai, susiglaud ratu, kar tai tarsi. Meluoja, kaip Diev myliu, meluoja! O gal ir ne. inai, Pamidoras. Vis tiek meluoja, va, kryiumi. Dindos nepabijojo. Stovykloje buvo. Prisimeni, sak, draugininkas turjo ma u keikim knygut. K inai, gal tas ivaiuodamas Pamidorui paliko. Draug puolamas, skeptikas Kanopa pritilo. Kas j ino, gal. O jei tikrai iauks? Tai jau gyvo jo nematysime. Bus grau, nudiugo Osvaldas: prisi rinks daug moni, giedos ir gal man duos neti vainik. Tu kitatikis, tau neduos, mes neime. O kodl? A kart neiau. Pamidoras vaidentis prads, uliejo alto duo Kanopa. 297

 ito nereikia, pastat akis Osvaldas, geriau tegu gyvena. Reikia surasti kreidos ir j ventu vandeniu pakrapyti, susiprato Orleano Mergel. Jis turi tris ratus apibrti. Kas turi vento vandens? Pasirodo, visi turjo, beliko tik kreidos gauti, kurios Nijol apsim nupirkti. Modernusis amius buvo jau padars savo. Vai kai, prisiklaus apie velni, tikrai bijojo jo, taiau toji baim buvo siejama su pomirtiniu gyvenimu. Dl galimybs isaukti dvasi berniukai buvo di diausi skeptikai, taiau pati tema savo paslaptimi kl jiems tok domum, kad jie buvo pasiry kiek galima ilgiau bristi, kol nebus kur eina, kol iseks visas Pamidoro iradingumas ir, vieai ipa ins mel, jis turs gdingai kapituliuoti. Bet kai laist v. vandeniu kreid, visiems iurpulys nugar kauliu jo, nes ygis atrod nejuokingas. Nijol, prajusi pro un, nune Paniidorui kreid, bet kai gro, atrod visai pasimetusi. Jis tikrai auks velni. Verkia. Atsisveikino dar kart ir pra gerai minti. Pra neverkti prie karsto. Ir Dindai atleido, ir Knopui, ir tvams liep pasakyti. . . O tu, Osvaldai, galsi neti vainik, bet ia jau ir Nijol neatlaik: balsas ulo ir, springdama aaromis, pabgo sod. Lik ilgai pasakojo apie velnius, vaiduoklius, burtininkus. Pagaliau nusprend, kad po Pamidoro mirties jiems nra ko bijotis, jie draugai, bet Dindai tai klius. Tikrai Pamidoras ramybje nepaliks jo, o Arklys, pamats Dind, nesusilaik kteljs. 298

 Palauk, greit sulauksi. . . Tokiu diaugsmu skambjo Arklio balsas, kad Dinda rimtai susirpino, sitikins, kad vl ruoia ma kuri unyb, tik kart kakas ypatinga. T vakar Nijols tvas, grs vliau i darbo, visai negaljo susinekti su dukra, kuri sdjo, tar tum ant adatos pasodinta. Besisukindama apvert vien puoduk ir apsiplikino, kit sudau, popieri piaustydama per plov ir talties; eidama lov ne labnakt, bet la bas rytas pasak, ir tvas, pagaliau nebeitvrs, sulaik dukr, liepdamas ramiai sdti ir kidamas po paasia termometr, taiau po minuts ir tas ikrito, kai mergait ikl abi rankas. Kaip tu vaik iri, sikniaubusi tuos roma nus! supyko tvas. Matai, didiausi kart turi. Laikyk rank, prisdo prie dukros. Kas tau skauda, mayte? Tveliuk, niekas, tik . .. Kas, vaikeli? Kad bijau sakyti. Argi pirm kart man sakai! inai, kad moku iklausyti. Tveliuk! Na, na? . . . Pamidoras inakt, 12 valand, velni auks, oi! Tvui tartum akmuo nusirito nuo krtins. Kuris, tas? . . . Tas pats. Batsiuvio? Batsiuvio, batsiuvio. 299

 inau dabar. Tai, sakai, vidunakt? Vidunakt. Ar jo velnias nepaims? O k jis. . . ar kok vent daikt. . . taip sa kant . . . Tris ratus su kreida apibr, a pati nuneiau. Tai kaip, tvuliuk? O, gali bti rami. Utenka vieno rato, o jau trys, tai kaip u storiausio mro. Nebijok. Tikrai? Mano draugai ir a, jaunesnis bdamas, kas nakt aukdavom, ir tik vien rat darydavom, o kai apsipratom, tai visai rato nedarydavom. Tikrai? Juok darbas. Pamatysi. Tas Pamidoras da bar kas nakt auks, tas pats, kas stiklin vandens igerti jam, o prie progos, kai drss, ir uodeg. nukirps, matysi. Juokiesi, ttuk, anksiau sakei: nra dvasi, o dabar. . . Kai a tau sakiau, tada nebuvo, o dabar, ma tai, atsirado. O a vis tiek bijau. E, tu greit ir katinui pieno bijosi paduoti, suniekino tvas, nedamas igiedrjusi mergait miegamj. Grus subar motina. Kam visoki nesmoni prikalbjai vaikui? Tvas nusijuok. O kam jai atimti malonum? Giliai ji jauia, kad nesmon, bet taip malonu fantazijos pasaulyje paskraidyti, tik nereikia nugsdinti. Tegu pasakos lieka malonumu, o ne liguista baime. Bet tas Pami300

doras domus bernas, reiks ariau su juo susipa inti. Tuo tarpu tasai domusis bernas, sulauks vaka ro, drsiai nudro darais burtininks kiem: i nojo, moteris tikrino savo vistas. Neapsiriko, tuojau pamat j. Labas vakaras, pasisveikino berniukas, nekeldamas balso. Burtinink, lyg negirddama, toliau sau dirbo. Berniukas ramiai prisdo ant eios. A vakar js dukr maiau. Moteris krusteljo galva, bet vl nuleido. Ar, teta, eisi pas dukr gyventi? kart uklaustoji jau neilaik. Isities ir su iuro berniuk. Dukra gerai pataria, o tai suinos kas nors apie t mus, nekaltai tyliu balsu nuts sdin tysis. Moteris apsidair aplink. Eik kambar, trumpai sak. Berniukas sekundei suabejojo, bet vis dlto ry osi. leidusi svei virtuv, udeg vies. Pirma sis berniuko vilgsnis krito ant vir stalo kabanio kryiaus, kuris ivaik baims likuius. Ko nori? paklaus eiminink, irdama berniuk. A nenorjau sudauyti stikl. Kalbk garsiau, a negirdiu. Teta, girdi, a visk inau, lygiai tyliai atsak berniukas. Mes neturim pinig sumokti, a kit kart taip nedarysiu, galiu prisiekti. 301

 K tu inai? Visk. K visk? Kad girdi, kad matai, kad mus leidai. Koki mus? Kur buri, teta. Sakyk monikai. Kad Dangol apgavai, kad poni, kur sode, apgavai. Na, ir k daugiau? Nieko. I kur t nesmon itraukei? A nemeluoju, rytoj visai gaujai pasakysiu. O kiek moni gaujoje? imtas. Smarkus, matau, esi. Kas daugiau, be tavs, ino t nesmon? Niekas, tik a vienas. Prisiek. Jonas iklojo visus septynis raktus. Kaip tu suinojai t mel? A nesakysiu. Susiraukusi moteris galvojo. A tave ivarysiu ir tvams dar pasisksiu. Berniukas atsidsjo. Gerai, teta. Tas jo ramumas labai nepatiko eimininkei. K tu darysi? A nieko. Tik Dangolis rytoj ateina pas mus bat atsiimti, ir toji ponia, kur sode. Burtinink vl susigalvojo, tik kart tyla truko ymiai ilgiau. 302

 Gerai, as t pinig nereikalausiu, pati sumo ksiu nuostolius. Berniukas visas nuvito. Ar reikia jai pabuiuoti rank, ar ne, ant greitj sprend. eiminink nutar, kad nedera taip nedraugi kai atsisveikinti. Reikt patirti, k jis ino, i kur suinojo, ir i viso reikia suvelninti santykis, todl netiktai pasil. Igerkim arbatos, a dar vitienos kul turiu. Prisipastu, mane labai nustebinai. Eik ia, ssk. Gardiai valgydamas, berniukas kiek atsileido, ir moteris, gudriai megzdama kalb, pamau itrau k vis vakardienos nuotyk. Gudrus jau labai esi. Matau, turime likti draugais. Jei itiks tave kuri nelaim, tai tiesiai pas mane kreipkis. Matysi, ragana esu ne tik i vardo, bet tursi man prisiekti, kad niekam nepasa kosi, k vakar girdjai ir matei. A prisieksiu, tik . . . Kas gi vl? Kaip suradai ms butel? Kok buteli? Kur ms priesaika ir paraai, krauju pa sirayti. Moteris ypteljo. Matai, kai ukast butel, kit dien Pumpa sutiko Dind, na, ir pasigyr jam, kad krauju pasirat. . . Idavikas, isiver Jonui. Kodl? Jis nepasak kur, tik taip sau pasi gyr, o Dinda ino js susirinkim vietas. Nujo sandliuk ir tuoj rado, kur naujai kasinta. Ikas 303

butel ir atne man, praydamas, kad ant lango pastatyiau, kad js pamatytumt, o a ir pamirau. Berniukas atrod nusivyls. A noriau, kad rytoj, 12 valand, man t butel atnetumt mano kiem. K vl sugalvojai! Bet, jei man prisieksi, pa darysiu, kaip nori. Burtinink kart nepasitenkino septyniais rak tais, bet, nordama daugiau nugsdinti, pakio ka kokius nesuprantams odius, liep buiuoti ka koki knyg ir gal gale pasiek savo tiksl, nes Jonas tikrai pradjo gailtis prasidjs su burtininke. Prisimins Jonas paklaus: Teta, kodl negaljai eiti namus, kai tri kamp ant slenksio padjom? Tai ten trikampis buvo? Taigi. Moteris pirm kart vakar skaniai nu siypsojo. Neinojau to js trikampio, tik jusi kie m pamaiau isikiusi Pumpos nugar, tada ir kitus pastebjau. Matai, rakt paprastai slepiu prie dur, tai nenorjau, kad matytumt, kur, tuoj visiem ipasakosit, o visoki ia dabar vaikto. Pro u pakalines duris jau. E, antr kart nusivyl berniukas. Gal nori uogiens? Uogiens . . . Matau, nori. Imk lktel, ir burtinink, atidariusi spint, djo kelet aukteli vyni uo giens. Besmaguriaudamas berniukas visai sumink tjo. 304

 T e ta ... Ko dar nori? Taip kaip bus su stiklais? Taigi sutarm, kad nieko nesakysiu. Bet tada pati tursi sumokti. A, jau gaila mans? Gaila. . . Matai, koks geras. Veltui taiau nesisielok. Ten buvo seni, jau apdauyti rmai. Nebiau vis tiek niekam sakiusi, tyiomis pagsdinau, nordama, kad daugiau nebelandiotumt dar. Matydama, kad lkt variausia, moteris atsi stojo, parodydama, kad sveiui laikas nedintis. Jei tave tikra nelaim kada paspaus, ateik, kai viena bsiu, padsiu. Dkui, teta. Dkui u valg. Tik neumirk rytoj atneti butel, 12-t. Na, gerai. Palauk. 12-t negaliu, turiu ieiti. Vienuolikt. K darysi, dvylikt bt geriau, bet tebnie. Kodl tau rpi taip valandos, ar tik pats bur tais nepradedi verstis? Jonas tik gudriai nusiypsojo, dingdamas tam soje. Ilgai dar moteris stovjo tarp dur, ir nubluks veidas rod rpest. Kaip ilgai jis tiks priesaikoms ir kaip ilgai itvers nepasigyrs? Laikas jau ir pas dukr kraus tytis. Teisyb ji sak kartas nemeluos.
K-

305

Nuo savo aukto sosto, pro pravir dur ply Pamidoras stebjo apaioje, gatvje susirinkusius draugus, kurie vilp, kviesdami j emyn, kol, i vestas i kantrybs, tvas visus ivaik, grasydamas diru. Jonas tyiomis nesirod, nordamas sukelti dar didesn draug smalsum, ir tik kai paiam pri trko kantrybs ir pamat atskubjusi Orleano Mergel, ikilmingai nusileido kiem, kur tuoj aus tapo draug apsuptas. Na? Matei? Iaukei? Iaukiau. Meluoji! Prisiek septyniais raktais. Berniukas ididiai numojo ranka. Js tuojau patys, pamatysit. Kaip? Ubriau, kad ragana lygiai vienuolikt va land atnet ms butel ir man atiduot j. Neatne. Meluoji. Pamatysit. Tikrai kart Pamidoras meluoja, pasi irjo draugus Arklys, visai sukvailjo jis. Layb gal eisim? Einam. I ko? A dir atiduosiu, o tu, Osvaldai, turi gar veiuk. Minutei Osvaldas suabejojo, bet sutiko ir dir as atrod tikras. Padav rankas. Lasi ir kiti. Arklys deimt cent pasil, Ka 306

nopa tvo pypk, Pumpa uns kail. I kitos puss Jonas paadjo sulauyto adintuvo dalis, autuvo vamzd, medin kiauin. O tu k statysi? paklaus berniukai mer gait. A nieko. Nieko? Ne. Kodl? A tikiu Pamidorui, jis iauk velni. Draugai susivalg. O gal i tikrj gaila bt turt nustoti. Kaip tu iaukei? Jonas tik tai ir telauk. Plaiai pradjo pasakoti, kaip skait ukeiki mus, kaip pakilo didiausia audra, kaip jis staiga atsi dr ant aukiausio kalno, kaip pamat ten velni, odiu, tiek pripasakojo ir tokie buvo baiss nuo tykiai, kad ir Orleano Mergel pasigailjo njusi layb. Kanopa mirkteljo Arkliui. irk, Pamidoras susilaino, o pralaimjs neatiduos. Reikia dabar visk suneti, kam nors atiduosim palaikyti. Orleano Mergel gali visk pas save paimti, ji nesilaino. Jonas apsimet kiek susirpins ess ir bejgikai kas sau galv. Nek, nek, auk berniukai, rankas perkirtom, ir tik mergait gailjosi nukentjusi. Kai po pusvalandio Nijols motina jo prie 307

kambar, net aikteljo, pamaiusi kampe suverst nematyt lamt. Susimildama, k tu ia veiki? A, mamuliuk, tik valandai atneiau. . . Gauja dabar niekur njo, bet visi tupjo kartu, laukdami vienuoliktos valandos. Osvaldas, rizikuo damas savo kailiu, apsimet negirds tvo aukimo, o tik giliau ulindo, kad kartais i antrojo aukto nepamatyt jo. Arklys ir valgyti atsisak, o Nijol kas deimt minui buvo veriama bgioti namus suinoti valandos. Net susibar vaikai. Tik deimt deimtos. Meluoji, tikriausiai vienuolikta. Tai pats eik irti. Jos laikrodis atsiliks. Neatsiliks, pagal radij nustatytas. Eik, Knopai, tu pasiirk. Taigi, eisiu mat, iki vakaro tvas neileis. Pamidoras ir dir nuvilps man, ginijosi vai kai, kol pradrso Kanopa, klausdamas valandos pas Dangol, kurio laikrodis lygiai tiek pat rod, kiek ir mergaits. Matot, ar nesakiau? Tvelio laikrodis, mat, blogai eis! Belaukdami vl pradjo teirautis, i kur Pami doras ino, kad ragana atne jam butel. sakiau velniui, kad jis priverst ragan iandien vienuolikt valand iton vieton atneti man butel. O gal tau velnias sumelavo. A priveriau j prisiekti septyniais raktais, nepagalvojs isioko. 308

Draugai rikteljo juoku. Pamidoro autoritetas dar niekad nebuvo taip smuks. Js girdjot, nukreip vaik dmes Ark lys, Pamidoras iandien 12-ka kart paminjo velni. Ar nereikt jam kriaui? Galima bt, usideg Osvaldas. A nesikeikiau, a tik pasakojau. Kaip manai, Kanopa, paklaus Arklys. Palaukim iki vienuoliktos. Gerai sakai. Orleano Meregel buvo veriama bgioti jau kas penkt minut. Visi nerams pasidar, nes k gi su tuo Pamidoru, visaip gali bti, visoki unybi gali ikrsti, ne be reikalo stovykloje yra buvs. O ir Pamidoras pradjo drebinti kinkas. Kas, jei ragana pamir? Negi bgsi priminti. Ne tik turt neteks, ne tik galv nuskus, bet ir gatvje nepasirodysi, vis valdi perims Arklys. tempimas vis augo, ir kai Nijol atlk auk dama, kad tik penkios minuts teliko iki vienuolik tos ir ji daugiau nebebgsianti irti, nes norinti matyti, kas ia vyksi visi savaime atsistojo, vengdami vienas kito vilgsnio, tik veidai kakaip pakito, o Pamidoras su Kanopa ir Osvaldu net rau donomis dmmis ijo. Gal jau, sunabdjo Kanopa. A praiau, kad mama suukt, kai laikrodis imu. Nepamir? Ne. Toli sode trinkteljo durys. Nijoolee! 309

 Uhu, a ia! Vienuolikta! Berniukai kaip vienas atsigro vartus ir su stingo. Vartuose stovjo ragana su buteliu rankoje. Osvaldas cypteljo ir kojas. J pasek Pumpa. Kiti stovjo suakmenj. Moteris, jusi kieman, atkio butel ir, nieko nesakydama, vl pasitrauk. iuo metu Jonas galjo ibuiuoti j. Matyt, burtinink geriau paino mo nes, negu jie j. Ji neapsiriko tikdama, kad iuo savo ygiu stipriau laims berniuko tyljim, negu visomis pasaulio priesaikomis, mat, suprato Jono aidim. Pamidoras, tartum danguje pabuvs, atkimo butel, iimdamas rat. Tas pats, kiekvienas galjo sitikinti, net Osvaldas su Pumpa, kurie nedrsiai simai draug tarpan. Stot man i eils, sukomandavo vadas. irjo tokiu vilgsniu visus, kad kiekvienas pa sijuto nusikaltlis, stengdamasis prisiminti, kur ir kurioje vietoje ukliuvs. Kuris i js idavikas? Berniukai krat galvas. Beburdamas suinojau, kad vienas idav paslapt. Vl visi nunarino akis, nepasitikdami savo ne kaltumu, net ir Orleano Mergel. Jonas atsistojo prie Pumpos. Pumpa? A. Tu prisiekei laikyti paslapt? Pri. 310

 Ir niekam jos neidavei? Ne. Kai ukasm butel, tu kit dien buvai su tiks Dind? Bu. K tu jam sakei? Nieko. Nesakei, kad nakt buvome susirink. Pumpa isprogdins akis tyljo. Pamidoras vl pakartojo. Nesakei? Sa. Sakei, kad kasm? A nesakiau kur. A, teljo aplink, idavikas! 20 kriaui jam, pasil Osvaldas. Ne, ia jau jo reikalas. Jis priesaik dav, jis j sulau, tegu po mirties kankinasi. Isivaikioti. Pumpa, liks stovti, visas raudonas, tankiai mirksjo akimis. Pirmoji pagalbon jam atjo mer gait. Jis nepasak, kur ir jis nepasak, k pasira m, gal mes pinigus ar auks paslpm. Jis priesai kos nesulau. Kilo didiausias ginas, taiau matydamas, kad Pumpa links atidaryti burn ir akis, aptvindindamas gatv, Jonas, bdamas geros nuotaikos, netik tai pritar mergaitei. A tyiomis pasakiau, kad jis sulau prie saik, jog bt atsargesnis kitam kartui. Nedaug jam tereikjo, o bt prauvs amiams. O dabar a noriu kai k pasakyti Orleano Mergaitei, ir, 311

pasitrauks su ja al, ilgai kudjosi, kol toji pra djo ploti delnais. Arkly, auk Jonas, parpink negyv didel iurk. Kam? Matysi. irk, kad bt. Bus. Osvaldas prisimin savo garveiuk ir gaila jam pasidar, taiau nebebuvo laiko deryboms, nes antr kart suskambjo tvo balsas, bet su tokia reik minga muzikaline priegaide balse, kad Osvaldas, lyg perkno trenktas, nudm neatsigrdamas. Prisimin ir Arklys nevalgs, bet likusieji nujo naujon vieton slpti butelio, senja jau nebepasitikdami. Atliks i svarbi pareig, Nijols padeda mas, Jonas suvilko vis laimtj grob savo palp. ** * T pat vakar tvas paklaus dukr: Tai kaip su tuo tavo draugu, iauk jis t velni? Iauk. Tikrai? Tikriausiai, ttuliuk. Lygiai kaip dabar tave matau. Hm, papasakok visk, kaip ten buvo. Negaliu, ttuliuk, mirtinai praiau, drau gai vadint mane idavike. A gi jiems nesakysiu. Neinai, ttuliuk, burt. Pamidoras visk ino, tai toks berniukas, oho! 312

 Pramatnesnis ir u gusar? K ten gusarui su juo susilyginti! Tai tau, iplt akis tvas, susidomda mas, nejaugi taip man ir nepapasakosi? Nijol tik reikmingai atsidsjo, kovodama su didiausia pagunda, o tai matydamas tvas nutilo, pasiimdamas laikrat. Mergait muistsi, kraipsi, gailiai velgdama tv, kol neikentusi timpteljo j u skverno. Ttuk . . . K, mano aukseli? Ak, ttuliuk, a tau papasakoiau, bet kad negaliu. Varg mergait! A priesaik daviau. Davei, tai jau reikia laikytis, vaikeli. A inau tai, bet. . . Tokiu ird verianiu skausmu nuskambjo o diai, kad tvas padjo laikrat. Pasakyk man t priesaik. 7-nios spynos, 7-ni raktai, jei a meluoju, kad akys apakt, o po mirties kad pragaran krisiau ir ant aks pasmeigta nuvysiau. Terra uantum Caezar drum. Viepatie, kokia nesmon! aikteljo moti na, nuo romano keldama akis. Sakiau, netinka jai kompanija, geriau ten su gusarais. I kur imokai it, it . . . Pamidoras, o Pamidoras gavo i Dindos, o Dinda i raganos. O ragana i velnio, ar ne? 313

 Neinau, gal, paklausiu. A inau it priesaik, mirkteljo tvas motinai, a tuoj paiekosiu savo kambaryje. Gre ta tos priesaikos yra tokia, kuri panaikina j. Ga lsi dabar man visk papasakoti, ir pasikls nujo savo kambar, neleisdamas dukros, i kur po minuts ijo laikydamas popieri, i kurio per skait k tik mergaits pacituot priesaik. Ar ta pati? paklaus. Ne, ne ta pati. Kita ubaiga. Pas mus terra uantum Caezar drum, o pas tave terra uantum Ceazar bum. O, kad tave! numojo tvas ranka, bet greit susigriebs paaikino: Bum yra stipriau negu drum. Ta pati priesaika, o jei nori, kad ji neveikt, reikia tik pasakyti: tere f ere kuku. Sakyk. tikinta Nijol iklojo vis butelio istorij, u baigdama: Oho, ttuliuk, Pamidoras toks burtininkas, oho! Dabar matau stipresnis ir u ragan. Taigi stipresnis. Po imts, koks vikrus bernas! kart t vas kreipsi motin, kuri susidomjusi klaussi. Smarkus vyriokas, ir fantazija kaip Goths. Kas jis yra, kelintam skyriuje? vl kreipsi dukr. Pavasar baig keturis skyrius. Tvo paskatinta mergait pradjo pasakoti ir apie Dind ir apie karo Kirv ir kitus nuotykius, apibdindama visus draugus. Arklys po Pamidoro ir mans pirmas auk 314

iausias ir greitas. Pumpa maiausias, ir jis vis klauso. Kanopa gudrus, jo neapgausi, o Osvaldas ieko mergaits pabuiuoti. Tvai susivalg. Kaip tai? Kam pabuiuoti? A neinau, jis pasivadino Tomu, o Tomas, sako, visas buiuodavo. Tai jis irgi nori turti toki draug. O tu jam patark, kad jis su js ragana susi draugaut. Kad jis bijo jos. Tegu vis dlto pamgina. Kas jis per vyras! Bet labnakt, vaikeli, eik miegoti. Palydjs miegamj, gro pas mon. Matai, motinle, koks nuostabus pasaulis apie Nijol sukasi. Tikra pasaka: ir velniai, ir burtinin kai, ir didvyriai, ir berniukai, kurie yra ne berniu kai, o grafai, tarzanai, tomai ir kiti fruktai. Tik stebk ir mokykis. Nieko nepadarysi reikia vi sus Nijols draugus geriau painti. Btinai suruok arbatl ir tort ikepk, pakviesim kur vakar, nusprend tvas. Ir sugalvojai! Gda tokius ir namus kviesti. Basi sueis, k kaimynai pasakys. Geriausia bt N i jolei udrausti visai su jais susitikti. Be reikalo, motinle, neinom, kaip pasaulis apsivers. Gal ir ji kada basa vaikios. Neturtas ne yda. Prietaras, kad tik skurdi vaikai idyk* Ir tarp turtingj gali bti ikrypli. Vienintel tikra garantija tv atidumas ir vaiko atvirumas. Nie kad nebausk vaiko, nes udarysi jam burn. Iklau 315

syk, padk, o kai ateis pamokyk. Atsimink tai. Tu daniau su ja bni, nesugadink. Kiekvien dien Nijol t prideda apie vi sus, maiausiai man patinka Dinda. Dinda pasisil u ma atlyginim padti man. Paadjo baltinius neioti skalbyklon, malk prakapoti ir kit sunkesn darb atlikti. Tebna, bet i aki neileisk jo, o jeigu a j pamatysiu kada skriaudiant vaikus (inoma, Os valdo nelies, Knopo bijo), tai jau pakalbsiu su juo, sutvarkysiu. Kvailas man atrodo tas Dinda: taip idioti kai ypsosi ir vis kalb suka apie balzamus, plauk daus ir panaiai. Net juokas ima, kai jis savo plau kus kas sekund delnu laio, mgindamas palenkti, o tie vis tiek kaip pas supykus e stovi. Kartoju: i aki jo neileisk. Kakokia burti nink dar ia atsirado. Seniai ji ia gyvena. Garsi. Gal jau buvai? mona sumio. Buvai, sakyk? prispyr vyras. Kas ia bloga? Pagaliau! Et, js moterys! Kodl vaikams ne aisti burtininkais, kipais ir kitomis nesmonmis, jeigu js, senos, negalit vidurami atsikratyti! Et, motinle, gda! Ji vis teisyb pasak. Kaip gi kitaip gali bti, inoma, tik teisyb. Papasakosiu tai pats patiksi. Jei nebiau staigos virininku, tikrai pasi 316

daryiau burtininku: didesnis pelnas ir garbs dau giau. Klijent turiau irgi patikk. Na, labnakt, motinle. *** nirt vaikai be jokio pasigailjimo skuto kriau es Arkliui, kuris neatsargiai nusikeik, kai Kno pas kteljo: Dinda! Viena akimi dirsteljs, Pamidoras pamat ei nant gatve Dind su Akuliu. Laiko buvo labai maa, ir, kiek pabgjs, berniukas mov Bakai io namus, kur vaikams buvo saugu. Pats eiminin kas, matyti, kapstsi kieme, nes kambaryje nebuvo jo. Berniukas pro uuolaidas sek abu, kurie, kaip tyia, sustojo prieais ir, didiausiai stebiniojo bai mei, pasibeld duris. Nebuvo laiko gaiti, ir ber niukas niurkteljo po plaia lova, kvarindamas sau galv, kokie reikalai atvijo juos ia. Sugirgdjo durys, ir kakuris kyteljo galv. Nieko nra. Jis, tur bt, ia kur kieme, a pairsiu. Ir tikrai po minuts pasigirdo senuko balsas. Praom, praom. Visi trys suvirto kambabrin. Susipainkit, Akulis. Malonu, Adomas Bakaitis. Prisimenat, prie kelet savaii susitikom pas Vait? Bakaitis atidiai pasiirjo. Nebeprisimenu. 317

 Bet a, pone, neinodamas nei js pavards, nei vardo, umigti negaljau. Sskits, ponai, pakviet eimininkas. Taigi umigti negaljau, vis taip ir sukosi galvoje: pastamas, nepastamas, kur ir kaip ma iau, toks nerimas, kad nutariau ueiti pasiteirauti. Praom, pone. Ar kartais js, pone Bakaiti, neturjot snaus. Turjau. Ar ne Bonifacas? Bonifacas, pone. Vardan Dievo, ir guls po lova vaikas i girdo kakok iujim, nyptim, kol vl pasigir do balsai. Pagaliau, geradjau tu mano, radau a tave. Tavo snus man prie Rygos gyvyb igel bjo, geradjau tu mano, ir vl nyptimas, tik kart dvigubas, nes ir Bakaitis prisidjo. Kad pradjo Akulis pasakoti, kad pradjo, tai ir galo nebuvo. Nupasakojo, kaip jis su Bonifacu vienoje kuopoje buvo ir taip susidraugavo, kad nie kad nesiskyr. Palaukit, bet snus niekad apie jus nera. Nera?! Negali bti! Apie Bertan Stas ra, apie Antan Zagorsk. Bet a pats maiau, kaip apie mane ra. Gal bt, gal bt. inau, kad keli laikai uvo. Greiiausia. A Bonifaco ir fotografij turiu, visad neioju, kaip relikvij, vl stojo tyla, ma tyt, Akulis raussi kienje. Tas pats, nebaglis, tas pats, suvirpo senio balsas. Kur laik visi tyljo. Kai atsiliep eimi 318

ninkas, tai Akul tik snumi ir vadino, o tas pasa kojo ir pasakojo nuotykius: ir kaip abu okti eidavo, ir kaip podporunik kelet kart apgavo, ir dau gyb kit atsitjkim. Tuo tarpu ant stalo atsirado ukandiai, arbata. Pamau Akulis perjo dabart, pradjo klausi nti, kaip Bakaiiui sekasi, nejuiomis kalb nu kreip nam, o igirds nusiskundim, pasil: Parduok. Nelabai kas nori pirkti, snau. A pirksiu. Reikia padti savo draugo tvui, venta pareiga. Neapsigauk, snau, ia molis, jau braka visos namo sienos, taip kalnas j spaudia. Vien lieting rudens ar pavasario nakt taip ir palaidos visus. Kam tau toji nelaim! Malonumas tau padti, tve. A jaunesnis, gal kiek nuksiu, tik kiek nori? Ar tau, snau, reikalingas tas namas? Labai, tve. mona ligonis, ir trys vaikai, o a menkai teudirbu. Jeigu dar lig iol stebdamasis Pamidoras ir tu rjo koki abejoni, tai dabar pajuto, kad Akulis visk meluoja. Kiek i tvo inojo Akulis neveds. I moni praiau tkstanties lit, o i tavs, snau, ir atuoni imt uteks, ts Bakaitis. Ne, tve, neskriausk tu mans, vargo, eis imtus duosiu. Pats matai, koks namas, o pinigas brangus, deimt met taupiau. A senas, vien dien nebeieisiu darb. A priglausiu, tve. Argi pamiriu tv drau go, kuris man gyvyb igelbjo? 319

Derybos vis labiau linko Akulio pasilyton kainon, kai prasivr durys ir prasistm Kudlius, man dagus Bakaiio uva. Udarysiu duris, atsistojo Bakaitis, nes tie vaikai aplink niuktinja, keldami triukm. Ir ko jie ia taip apsito? stebjosi eimininkas, matydamas, kad tie jau valand nesitraukia nuo jo lango. Botago praosi. Geri vaikai. Jau geri! A jiems kart parodysiu! su grie dantimis Dinda. O Jonas vos begaljo tverti. Galva pasidar kaip puodyn, ir ausyse pradjo spengti. Nuo dulki nietjo nosis. Laimei, kalba ir stikliuk vangjimas tild berniuko judesius, kurie darsi vis danesni. ' Vyrai, dar kiek pasiderj, padav rankas. Po savaits Akulis adjo atneti pinigus ir nuvesti pas notar, kuris ia pat sutvarkyt pirkim. Tik niekam nesakyk, pra. Kam ia mo nms inoti! Kai atsikraustysiu, tai ir suinos. Jokia ia paslaptis, bet jei nori, snau, nesa kysiu. Nesakyk, tvai, Dinda tyls, a j pastu. uva, pasitryns prie eimininko koj, pajuto berniuk ir, palinds po lova, draugikai lodamas, lieuviu pradjo traukti per veid, plaukus Jonui, kuris, nebegaldamas gintis, kentjo laiomas. uns vampsjimas pagaliau atkreip vyr dmes. Blus turi, reiks voni padaryti. Gal kat, tvai? 320

 Nelaikau. Tikriausia, blusos j upuol. Kudliau, eik ia. Taiau uva nesirod, o vis draugikai vampsjo Reikia pairti, kas ten yra, atsistojo Akulis. Tuo tarpu prasivr durys, ir Kanopa kteljo: Pamidoras krito ulin! Vai, Jzau, aikteljo Bakaitis, okdamas kiem. Taip ir reikia tam. . . Cit, sudraud Akulis Dind. Negirdi senis. Gerai pavyko. Nieko jis ne suprato. Labai kvailas. Tik tu dabar, Dinda, saugok, kad kas nesuinot, jei atvyk kartais matuoti. Ypa varyk lauk vaikus. Kodl iandien nesutvarkei reikalo, kam dar nutarei laukti? Dar anksti. Po ei dien tuo reikalu pas kutinis savivaldybs posdis. Gali dar atmesti pro jekt. Laukiu, kol uprotokoluos. Tuoj po posdio ia su pinigais lksiu. Lengvai sutvarkysi sen. Nevaikiok kitur be reikalo, ia akis laikyk, bet einam to vaikpalaikio traukti, kad senis matyt. Kad prigarmt jis. . . Trinkteljus durims, Pamidoras ov i po lovos ir, vos atgaudamas kvap, mov laukan, kur lauk Orleano Mergel. Eik u io kampo. 321

Tik abu spjo pasislpti, kai pasirods Bakaitis sugrino Akul su Dinda. Sumelavo Kanopa. Pamidoras laksto kur nors sveikiausias.
* * *

A maiau, kai tu pasislpei Bakaiio namuo se, gyrsi Nijol. Tai tyiomis js tok triukm klt? Tyiomis. Arklys ir pro lang buvo pair js, bet nemat tavs. Po lova buvau. Mes taip ir manm. Netrukus visi susirinko paiame raganos iltdario kampe, kur negaljo prasiskverbti svetima akis. Mes visaip tarms ivaduoti tave. A lang norjau imuti, gyrsi Arklys. Nusigandom, kai uva lindo. Iduos, sakau. A pasakiau, kad iduos, o ne tu, okosi mergait. uva pradjo loti, maniau baigta, pa tvirtino Pamidoras. Mes girdjom. A sugalvojau su tuo uliniu, spindjo diaugsmu Kanopa. Gerai padarei, o tai jau Akulis jo pairti, jau lenksi po lova. Bet klausykit, Dinda su Akuliu kak sugalvojo. Nagi? Prisiekit septyniomis sypnomis, kad niekam nepasakysit. 322

Visiems prisiekus, berniukas papasakojo, k gir djs. O gal tikrai jis draugavo su Bakaiio snumi? Kur tau, jis ir vardo, neinojo, a pasakiau. inau, nudiugo Kanopa, jis padirbtais pinigais moks. Vekseliais moks, kuri neipirks, gudres nis mgino bti Arklys. O gal po namu auksas pakastas? susir pino Osvaldas. A neinau, tik Akulis liep Dindai, kad sau got, kad mes nesuinotumm, kad jis mus varyt, kai atvaiuos. Kas atvaiuos? Neinau, matuoti, sak, paskui savivaldyb minjo. Reiks mums visus svetimuosius saugoti. Triskart suvilpkit, jei kas pasirodys. irkit, ar tik ne jie ijo? Jie, jie. Akmen mesiu, pasisil Pumpa. Tylk, kvaily. Dinda norjo, kad a nusksiau, pasigyr Pamidoras. A vainik neiau, susisvajojo Osvaldas. irk, kaip tavo plaukai sulip, Pamido rai, nustebo mergait. Nejaugi?, prisimin berniukas un, bet kart tyljo, kad nesijuokt draugai. Vakare gatvje pasklido neaiks gandai apie po Bakaiio namais pakast auks, apie kakokias brangenybes, ir tikrai nustebo senukas, kai nei i to, nei i io burtinink klaus, ar jis pigiai savo nam 323

parduoda, po valandos ir Knopas to paties atlks pasiteiravo, atidiai niuktindamas apie Bakaiio ln. Bet labiausiai eimininkas nustebo ryt, kai visi namo pamatai liko tartum kurmi ilandioti. Dinda dabar nuolat sukinjosi gatvje. Ar tai veimas pravaiuoja, ar kas svetimas pasimaio, o jau bernas ia ir ia. Net kino teatr nujs dirbti, trumpiau ibdavo, kaip paprastai. Bet ir vaikai nesnaud. Patiko jiems tas aidimas, kak nauja ne j nesudting gyvenim. inojo kiekvien berno yg. Didiuodavosi, jei kuriam pavykdavo daugiau pamatyti, vien kit Dindos od igirsti. Greit ir Dinda pastebjo persekiojamas ess. Jam pa sisukus, kyojo vaik galvos, todl tbt nusprend palauti tuos piemengalius. Pats tykojo, unyb po unybs krt, pagavs Arkl ar Pump nesigail davo kumi. Osvaldo neliesdavo, bet kitaip nu baud. Papasakojo tvui visus berniuko nusiengi mus, pro kur tas obuolius draugams mtydavs, kuri lent sod laiks atlupt ir daug kit pa slaptyje laikom ygi, prie progos, inoma, kiek pameluodamas. Nukentjo vargas Osvaldas, kaip niekad vis dien nesirod i nam, o ir ijs tiek buvo apsi blauss, kad draugai susikalbti su juo negaljo. Kanopai irgi kliuvo. Nebt dalyk Dinda pri pasakojo tvams, tik su Pamidoru blogiau seksi, nes, inodamas, kas j laukia, jei kliss Dindai na gus, berniukas buvo itin atsargus. Naktimis n nosies laukan nekidavo, o dien sukindavosi to kioje vietoje, kur visad likdavo kelias pabgti. Tad veltui Dinda mediojo, patvoriais slpdamasis, da
324

nai gudriai apsimesdamas ieins i nam, kad po minuts i kitos puss galt ueiti, bet ligi iol visos pastangos nuslysdavo niekais, o tai bernui ne tik atimdavo daug laiko, bet iki liguistumo siutindavo. Kad tik kart a pagauiau j, daugiau nerei kt, dantis sukands murmjo, matydamas sprunkant. Kart, lipdamas kopiomis savo palp, Pa midoras vos sprando nenusisuko, kai vienas skersi nis po koja nukrito. Laimei, stipriai laikydamasis, berniukas tik koj pritrenk. Apirjs skersin, vaikas suprato, kad jis buvo tyiomis piautas. Nie ko tvams nesakydamas, Jonas pakeit j kitu, bet atsargum dabar padvigubino. Draugai atsikvpdavo tik tada, kada pas Dind pasirodydavo sveiai. Po triukmingo vykio ant laipt, kada sprogo kamiai, Dangolis, matyti, nusprend, kad Dinda nebe vaikas, ir nuo to laiko leido jam naudotis tomis pat taisyklmis, kaip ir kitiems to namo gyventojams. Tad nuo dabar pas Dind ueidavo tokio pat amiaus draugai, o sek madieniais ir su draugmis, kur, padainav vien kit dain, eidavo Nemun pasiirstyti. Kiekviena tokia proga Dinda ypa kankindavo savo plaukus, tepdamas pigiais kremais, nordamas patamsinti j neaiki spalv ir iuo ar kitu bdu prispausti prie galvos, kad nesiiaut, kad rodytsi bangos. Vien grai popiet, tv rsyje kramtydamas silk, Pamidoras igirdo tris trumpus vilpesius. Nespjs nuryti ksnio, jau lk laukan, kurio lauk Arklys. 325

 Yra, du kakokie ponai atvaiavo auto mobiliu. Abu oko gatv, bet turjo pabgti atgal kie m, nes Dinda ia pat sukinjosi, atidiai dairy damasis alis. Ot, velnias, nusikeik Jonas. Arklys atskuto jam kriau. Kad ia Nijol bt! Bk jos, a ia seksiu, sak Arkliui, kuris tuojau dingo. Atvykusieji pasuko u Bakaiio nam ir kur laik dairsi, pirtais vediodami po apylink. Dinda stovjo kiek atokiau, bet tiek arti,, kad vai kai nedrst ariau prieiti. Vienintel viltis buvo mergait, kuri be baims galjo sukintis, kur pa tinka, bet Arklio vilpimas nedav vaisi. Ji nesi rod. Po deimties minui svetimieji apsigro ir, pe rj gatv, vl sdo main ir tuoj ivaiavo. Kaip tyia ir Nijol ilk. Kas, kas? iopiodama klaus. Gali tupti namuose, jau nereikia ivaia vo, mosteljo berniukai ranka. Negaljau. Mamuliukas ryi man dav, kuri paksti negaliu. Kol nesuvalgysiu negal siu ieiti, jinai man pasak tai, Arkliui suvilpus. Sugrdau visus ryius burn, karti buvo, apsiplikinau. Bobos visad bobos, patemp lp Arklys. Tu pats boba! Taip nusidegins auktum, o a irk, upyko mergait. Susibar, net Pamidoras pralinksmjo, tik atlk be kvapo Osvaldas. 326

 U mus namo automobilis stovi pro lang maiau. Tur bt, tas pats, bgam, pasileido Jonas. Dinda tarsi atliks savo pareig ir jau tupjo kambaryje, todl kelias vaikams buvo laisvas. U suk u kampo, pamat stovini masin, bet mo ni joje nebuvo matyti. Tik pasidair rado atokiau stovinius du vyru. Tu kalbk, stumteljo Pamidoras Nijol. K kalbti? Paklausk, k jie ia daro. Svetimieji tuoj pasijuto apsupti trij berniuk ir mergaits, kuri pasisveikino. Laba diena, ponai. Laba diena, panele. K js ia darot? Vyrai ypteljo. Stovim. A ne tai norjau paklausti. Tai ko norjai? Orleano Mergel, patraukusi paiais, vilgterjo Pamidor. A neinau, tu klausk. Berniukas paraudo, kaip ugnis. Ponai buto iekot? Ne, ne, vyrai vl nusigro. Vaikai stovjo bejgiai, neinodami, kas pra dti, bet vis stumdsi prie vyr, tik nesuprato, apie k tie kalba, nes minjo kakokius kubikus, trafikus ir kitus nesuprantamus odius. Vienas vyr, matydamas neatstojanius vaikus, 327

kio rank kienn ir, itrauks deimt cent, pa rod mergaitei. ito norit? A pati jums galiu duoti, usigavo Nijol. Matai, kokia turtinga, nusijuok vyras, o tai laibai padrsino Pamidor, kuris vl sikio. Mes norim suinoti, ko js ia atvykot. O kodl, pipire, tau rpi? Dinda ir Akulis nori, kad mes neinotumt, ko js ia atvaiavot. Koks Dinda ir Akulis, apie k jis ia plepa? nustebo vyresnysis, prails. Dinda ir Akulis ms prieai, paai kino Nijol. Jie inojo, kad js atvaiuosit, ir jie ino, kodl js atvaiavot, o mes neinom ir norim suinoti. Taip ir yra, ji gerai pasak, viltingai pa tvirtino Pamidoras. Mes atvaiavom dar kart pairti ito kal no, nurod ranka. Pavasar kasim it kaln. Vaikai pastat akis. Kaln kasit? Taip, gatv vesim, daug vyr ateis, mainos atvaiuos, bus jums balius. Savivaldyb? Taip, savivaldyb. Taip ir Akulis sak. Kas tas Akulis? Toks vyras, kuris nam ia nori pirkti. Oi, neparduokit nam dabar: kitais metais trigubai gausit. Perspkit savo tvus. Tik dabar galutinai nutarta, tikrai pavasar kasim. 328

 inau jau, inau, kteljo Pamidoras, darydamas o. K inai? teiravosi Arklys. Bgam greiiau pas Bakait, matysit. Dm taip greit, kad vos kiti spjo, net dulks kilo. Nepasibeld visi suvirto pas Bakait kam bar, kur, luostydamas prakait, jau sdjo Akulis. Ant stalo guljo pinig pluotas, ir eimininkas trauk nuo kablio apsiaust. Gaiti nebebuvo laiko. Dde, rikteljo Jonas, pavasar upa kalyje tavo namo vis mol nukas, gatv ten ties, savivaldyb. Bakaitis nustebs atsisuko. Akulio akys neapykanta suaibavo ir paoks suuko: K jis ia plepa? Lauk, kvaily! Tikrai nukas. Buvo tik k atvaiav auto mobiliu, trigubai brangiau namai. . . Akulis stumteljo berniuk, nordamas igrsti j lauk, kai Bakaitis pagrieb u rankos. Kam, snau? Jis geras berniukas: k ino, t ir sako. Jei i tikrj jis neapsirinka, juo geriau. K klausai, tve; meluoja tas nepraustabur nis. Nekas, nekas to kalno, o dabar staiga suman kasti. Nemeluoju, visi girdjo. Girdjom, Pamidoras teisyb sako, pa tvirtino vaikai. Tikiu, tikiu, ko gi js aukiat? Tve, tiems snargliams argi galima tikti? Bakaitis nusiypsiojo. Snau, pasakiau, kad tau nam parduosiu, 329

tai ir parduosiu, nors jo vert ir deimt kart pa kilt. Argi galiu pamirti, kad tu mano snaus bi iulis? Negi keli litai gali nutraukti t ry, kuris mus sujung? A tik diaugiuos, kad tau nereiks vargti su tuo moliu, kaip teko man. Teisingi tavo odiai, tve, o vargas Boni facas . . . Jonas nusigands mat, kad, apsivilks apsiaustu, Bakaitis jau siek skrybls. Bet, dde, jis visai nepaino tavo snaus, jis i tavo albumo jo fotografij pavog, o snaus vard a pasakiau. odiai krito tokiu skausmu, kad Bakaitis neju iomis atidiai pasiirjo Akul, kurio veidas d mmis ibiro, taiau dabar, nenordamas kartoti klaidos, jis nepuol berniuko, bet tik nenatraliai nusijuok. Cha cha . . . jis i proto ijo. Mes tuoj pamatysim, ltai tar Bakaitis. Albume buvo septynios Bonifaco fotografijos. Tuo jau, mano snau, .rodysiu Pamidorui, kad jis klysta. Eik ia, Pamidorai. Bakaitis atidar album ir, atidengs inom la p, vilgterjo. Fotografijos buvo tik eios. Tvo rankos matomai virpjo. Pradjo versti lapus, bet veltui. Tvai, jei nra, Pamidoras ine, jam ne nau jiena vogti. Bakaitis apsigro. A neinau, gal i tikrj fotografija kur nors pasimet, bet jei neioji irdyje klast, jei tokiu bdu nori mane, sen, apgauti, tai eik i ia. Jei a klystu, 330

dovanok man, bet iandien su tavim niekur neisiu. Pirma turiu visk kaip ant delno matyti. Noriu ma tyti tavo dokumentus, liudijimus, kurie man tikrai pasakyt, kur tu kar praleidai, kad tu i tikrj mano snaus draugas, kitaip vargas tau, ir irsiu ne a vienas, bet ir tie, kurie nusimano. Akulis atstistojo, virpania ranka braukdamas pinigus kien, paskui apvelg visus. Ilgiausiai jo vilgsnis sustojo ties Jonu. Cha, cha, vaikelis, geras vaikelis, kaip ir mo tinl! Mes dar susitiksime, ir, n sudie nepasa ks, stumteljo duris ir vilpaudamas nuingsniavo gatve. Kambaryje liko tylu. Bakaitis ltai nusim ap siaust ir atsisdo prie stalo. Kuris man pajpasakosit, k inot? Senis klaussi nuleids galv, nesujuddamas, smeigs akis vien tak. Jonui baigus, dar ilgai nesijudino, net vaikams pasidar nejauku, bet paga liau lauytu balsu prabilo: Mano uvusio snaus vardu! Ei, mons, mons, ar js suprantat vieni, kaip pirt suse nusi mog tv. Dar kiek patyljs pakl galv: iandien bkit mano sveiai, vakarien vi siems padarysiu, o tu Pami. . . Jonai Vaitai a tau ito neumiriu.
* * *

Nijols tv sandlyje Dinda net sukaits kapo jo berines malkas, skaiiuodamas, k u gautuosius pinigus jis galsis sigyti, kaip pasipuoti. Mat, po 331

dviej savaii sekmadien viena jo draugi, vis jo draugi vaigd, vent vardines, ir Dinda buvo pasiruos nustebinti savo ivaizda ne tik moteris, bet ir vyrus. Kaip ir visad, didiausias jo rpestis buvo plaukai, tad su pavydu irjo besisukin janios Nijols motinos katano spalvos, bangomis nudribusius, blizganius plaukus. Neikents prabilo. Net pavydiu, irdamas ponios plauk spalv, o a vis savo negaliu sutvarkyti: ir iauiasi ir spalva nestipri. Ukalbintoji nustebusi atsisuko j Dind. Ponas, briljantinu tepkit. Visus tepalus mginau, visk dariau, k mo ns patarinjo, bet, vis, matot, kaip atrodo. Moteris gsteljo peiais: Yra visoki usienini, pavyzdiui, pranc zik, tik labai brangs, nemoksit u ma dut penkiolikos lit. Be to, iplovus reikt skarele apsiriti, pamginkit, ir, *nenordama ilgiau tsti po kalbio, nujo namus. ykti boba, ar negalt savo usienini pa rodyti! Bent inoiau, kaip atrodo, gal kartais ir pirkti galiau. Mat, kodl jos plaukai tokie gras, bepigu turtingam bti. Gaila, kad Pamidoras taip pasiiau, o tai ir pirkti nereikt. Mosteliau tik Pamidorui, o tas ir vidudien i paios kambario nuvilpt ne tik vien dut, bet ir visus moters tepalus, jei reikt. Et, gaila. Staiga bernas isi ties, jo tingi galv ov nauja mintis. Nusiaip, kai, nutraukusi jo svajas, sandlin nos kio Nijol. Labas, panel. Labas, ponas. 332

 K, graus rytas? Graus. Kokie panels gras plaukai! Mergait norjo neatsakydama pasialinti, bet, matyt, kitaip apsisprend, nes pakeit savo nuotai k, pasidarydama be galo draugika. Pono irgi. K ten mano! Tur bt, tepat kuo nors? A netepu. Bet js mama tai tikriausiai. Mama kartais tepa. Panel gal galtumt minutlei ineti t d ut ar buteliuk, kur js mama vartoja. A noriu tik pavadinim suinoti. A tuojau atneiu. Po valandls mergait gro, nedama labai grai, permatomos spalvos matin stiklo dut, kuri atidars, Dinda pamat tamsiai rud mas, la bai maloniai kvepiani. Kelet kart godiai pa trauks nosimi nutar, kad pagaliau rado, ko seniai ieko. Kad jis kur gaut nusipirkti, net pinig negai lt! Etiketje keli prancziki odiai, kuri grei tosiomis nesidmjo, manydamas atsiminsis duts ivaizd. Kai grino dut, mergait vl pasisuko, nuo taika liko dar nuoirdesn, ir Nijol galutinai isi plepjo, pasakodama paskutinij savaii nuoty kius. Vienu metu mirtinai nusigandom, net Pami doras drebjo. Jis visad bailys buvo. Kas gi vyko? Mes, mergait apsidair, lyg patikdama 333

didiausi paslapt, ukasm su paraais vien butel i r . . . Ir? Dinda atidiai sukluso. Ragana, nusiuntusi velni, t butel pasim. Baisu. Labai, bet mes irgi neiopliai. Na, k js padart? Mes pro lang pavogm butel. Kuris pavog? Pamidoras. Vagis. Tai ms buvo, turjom teis. Mes butel vl ukasm. Tai vl ragana ikas. Neikas. Kodl? Mes ant butelio gelein trikamp udjom. Ar padeda? Padeda. Neiims daugiau. O kurioje vietoje ukast, gudriai paklaus Dinda. O, negaliu sakyti, paslaptis didiausia! Visi verkm, kol butel atgavom, tik Pamidoras vis ne pasitiki senja vieta, nori kitur perkelti j. Gal ian die vakare, o gal ryt perkelsim. Gerai padarysit, o tai ragana vl nusis velni. Mergait, dar kiek pasisukinjusi, dingo sode. Dinda, kiek pasikrapts, apsidair ir nebaigs dar bo, padjs kirv, tylutliai nuliau gatv, kur nebuvo matyti berniuk. Dar kart apsidairs, smu 334

ko Kanopos tv malk sandliuk, kur, nerads kastuvo, pradjo rankomis kasti minkt em. kart, matyti, vaikai giliau kas butel, nes duob jau buvo gana gili, o butelio n kvapo. Pagaliau kak paiups trukteljo i po smlio, itraukdamas didiul iurk. U, cha, cha, cha, cha, oi, aa! skambjo pro plyius i lauko puss. Dinda ts paoko, o aplink vaitojo, auk, klyk, o kol susigauds ipuol pro duris, jau buvo tuia, tik i vis gatvs ir kiemo krat sklido kva tojimas. Kai paaukta mergait bgo namo, Dinda vis kapojo malkas, bet jau galvos nekl. Orleano Mergel, ilgai atidliojusi Tomo nuoty ki skaitym, vien vakar, kakaip netiktai per skaiiusi kelet puslapi, pamiro vlyv vakar ir lov ir tik po ilg lygimusi su tvais sutiko persi skirti su knyga. Anksiausiai atsiklusi ryt vl si kniaub nuotykius, palikdama pusryius ir uda vinio sprendim, kur kas rytas palikdavo tvas, ruodamas dukter gimnazij. Gerokai po treios valandos, uvousi paskutin puslap, ilk pas draugus, kurie, i statins lank isiplak kardus, visu kariu rungtyniavo, ant mieto smeig bulv, mgindami sibgj kardo vysteljimu nukirsti j, neugaudami mieto. Tikru didvyriu ijo Kanopa, kuris jau treiuoju bgimu nuskuto pus bulvs, sukeldamas draugams didiau si pavyd. Atlkusi mergait kuriam laikui suard rung tynes. 335

 Perskaiiau Tomo nuotykius! Mes jau seniai perskaitm, a triskart, pa sigyr Arklys. A irgi dar kart skaitysiu, utikrino N i jol. Matai, nenorjai imti, priekaitavo Osval das, viltingai irdamas j. Klausykit, paaiskime ir mes Tomo nuoty kius, prasi mergait. Osvaldas, pamats toki didel konkurencij, nepatenkintas susirauk, bet draugai pritar. Kaip aisime? Kuriam laikui mergait giliai susimst, pagaliau jos didels akys suibo diaugsmu. inau. Prisimenat, mergait, perplusi mo kytojo knyg, turjo bti iplakta, bet vietoje jos prisipaino Tomas. Prisimenat? Visi prisimenam, kaipgi. Gerai, a imuiu Knopui lang. Kuris js vietoje mans prisipainsit? Berniukams, matyt, nepatiko aidimas, nes n vienas nesisil, tik po nejaukios tylos Osvaldas nedrsiai uprotestavo: Kam Knopui? Dangoliui gali irgi imuti. Mergait paniekinamai patemp lp. inoma, pro tvoros ply obuol itraukti, draugui kriau nuskusti ar bulv statins kardu perkirsti js galit, o kur tikru Tomu reikia bti, tai js kikiai, varnos! Neinojau, kad aidiu su bo bomis! Nenoriu toki, a sau tikr Tom rasiu, ir daugiau nepavelgusi patrauk nam link. Berniukai lyg nusikalt, tyljo, bet pradtasis 336

aidimas jau nesisek, nors tyiomis lakst, kavo, kaip niekad, nordami parodyti, kad maiausio d mesio nekreipia bobos plepalus, bet nuotaikos ne bebuvo, ir Nijol nesirod. Kit dien ji irgi neijo gatv, tik j mat sode su knyga rankoje, bet draug vilpes ji neatsak, rodydama nugar. Berniukai jutosi paeminti, suniekinti, kaip nie kad. Labai akivaizdiai, tiesiog pirtu, jiems buvo durta, kad jie jokie didvyriai, o tik prasti padauos. Ypa sirgo Pamidoras, kuris po stovyklos jutosi pra augs visus skaitytuosius didvyrius, ir it toks sm gis, dargi i mergaits. . . Taip kart, vien popiet, liaudamas pro Knopo namus, netiktai pakl galv ir sustiro: pir mojo aukto langas buvo variausiai inetas! Kieme, prie ulinio, kraptsi Knopas. Impulso pagautas Jonas kteljo: Dde! Knopas pakl galv. Ko nori? A js lang ii^iuiau. Knopas isprogdino akis. Tai tu! Pamidoras, kukliai panarins galv, pasidavs likimui, patvirtino. A. Grau, vaikeli, kad pats prisipasti, pir m kart gyvenime pagyr Knopas ir mets kraptsis prie ulinio, tiesiai nulk pas Vaitus. Tai pa stebjs, berniukas nutar pasitraukti kur toliau, kol praeis tv pyktis. Kai sumigs, griu, apsisprend dingdamas. 337

Po minuts tuo pat keliu slinko Kanopa, tur damas tams tiksl, btent, Knopo sodo obuolius, kai netiktai pamat lango ukes. Net isiiojo ber nas, kraptydamas aus, o tai reik didel susirpi nim. Kiek pasisukinjs, nutar visiems nuluostyti nos, nutar didvyriu likti. Pagavs Knopien, prisi paino. Teta, a lang jums imuiau. Netyia, neno rjau. Sau netyia muk, o ne ia atjs! Diro gero reikia! ir, nebelaukdama vyro, usimetusi skar, nulk pas Kanopos motin, kur itiko nemaas barnis. Prisiaukusi su Knopiene, motina ant visos gat vs kteljo snaus, taiau Kanopa nebuvo leng vapdikas ir taip usisiuvo, kakur bgdamas nuo tariamosios nuodms, kad ir motinos aukimo ne girdjo. Pumpa, be tikslo spardydamas nugriaut obuo l, atjo Osvaldo aukti, kai irgi pamat inet, lang. Pradioje sustojo, nordamas parodyti kojas, bet garb tiek pradjo gundyti j, kad, nedrsdamas apsisprsti, ia pabgdavo nam link pasislpti, ia vl grdavo prie Knop, ir itaip dar kelis sykius, kad net burtinink, stebdama j pro lang, man i proto einant. Kain kaip toji vidin kova bt pa sibaigusi, jei prie Pump nebt idygusi Knopo i tekjusi dukt, kurios vaikas maiausiai bijojo. Li kimo stumiamas, gailiai verkdamas, nuplauk pa sroviui. U hu hu, a . . . js lang imuiau, nety ia, u hu hu. . . 338

Suinojusi nuostol, Knopo dukt apsidair ir kaip tik toli pastebjo Pumpos motin, besikapstan i dare. inoma, negaio pasisksti. Arklys, bgdamas krautuv bulvi, net paoko, pamats tuius rmus. Moki poki, tai boba! Bijodamas, kad kas neaplenkt jo, okosi iekoti Knopo, bet didvy riu pasidaryti, pasirod, ne taip lengva Knopo kiemas buvo tuias. Veltui berniukas lakst aplink, tik atmintis jam padjo. Prisimin, kad Knopo en tas viename bute mrija pei. Negaidamas tuoj surado j bededant paskutin plyt. Dde, eik ia, k a tau parodysiu, ir, at veds prie lango, konkreiai paaikino: A. Tuojau tau tvai parodys: a! Nepainsi savs ir prie veidrod stovdamas. Po pusvalandio keturios motinos vis dar vargo, mgindamos prisiaukti vaikus, tik veltui, be pd sako visi buvo ding. Pas Vait atjo Kanopos tvas pasiskolinti repli. Ar ia nra mano berno? Nra, ir savo nerandu, kail reikia lupti. Ir a iekau kailiui lupti. Manasis Knopui lang imu. Vis pinigas veltui. Ir manasis imu! Atjs Knopas taip pldo, kaip niekad, tartum a paskui vaik turiu lakstyti. Graiausia! Ar abu jie vien imu, ar kiek vienas po vien? Jei abu vien, tai pigiau reiks mokti Knopas nort udirbti, inom j, si kio Vaitiene. Neinau, Knopien atlk pas mon, kaip palusi. Reiks eiti pairti. 339

Vaitiene, ineusi paplavas, sutiko einani krautuv Pumpos motin, kuri pasiskund: Pati turiu eiti. Mano idyklis, imus Kno pui lang, prauvo, bijo pasirodyti. Susimildama, tai kiek pagaliau lang tam Knopui imuta, nes Knopas pas mus atlk pinig reikalauti, Knopien pas Vincus skandal pakl? Man Knopo dukt pasiskund. Suka kak Knopas, reikia pasidairyti, kaip ten i tikrj yra. Po valandls, kai paaikjo, kad Knopo entas ir i Arklio tvo pareikalavo sumokti u lang, kilo didiausiausias triukmas, kur sukl Kanopos tvai Knopienei. Tuojau i vis pusi atjo pagalba, ir gatv virto tikromis vestuvmis. auk, kad net i kitur pradjo rinktis mons pasiklausyti. Dangolis, ivirts su savo gyventojais, veltui mgino teisjauti, slopindamas linksmybes. Tarp vis reikaling ir nereikaling odi, kurie biro, tartum i prakiuru sio maio, visa padtis visai nedviprasmikai pra djo krypti Knop nenaudai, nes, anksiau nesusi tar, netiktai uklupti, kiekvienas savo rk. Kno pien prisipaino pati savo akimis maiusi, kaip Kanopa dzinkteljo lang, o pas Vaitus Knopas prisiek, kad Jonas prie jo aki akmeniu ine. Susipainojo ir dukt su entu, kurie irgi panaiai t vams pasak apie t pat "lang, o trauktis, kitaip aikinti bvo vlu, todl, gindami savo ankstyves nius pasakymus, brido toki neibrendam ko, kad tik, Dieve, pasigailk. Gelbjosi Knopai auk dami, taiau kita pus, jausdama savo laimjim ir turdama visos gatvs pritarim, ne tik nenusileido, 340

bet, prikalbjusi daugyb nutyltin odi, atm i Knopo lit, kur per apsirikim buvo mokj Kanopos tvai. Matai, auk skirstydamiesi, matai, i kur pas Knop 3 namai! Net i vaik sugalvojo pasipelnyti. Vienas langas imutas, o u keturis b tumm sumokj. Tai Judas! policij tok, teism apgavik, niro. Tuo tarpu Osvaldas, isistas pas pastam dailid pasiskolinti nanki, nieko bloga nenaujausdamas, linksmai vilpaudamas gro namus, kai akys susidr su lango skeveldromis. vilpesys ap mir, suvirpo kinkos, usimerk. Kai vl pasiir jo naujiena ta pati. Nedaug ir nesudtingos min tys sukosi po galv, bet ypa j rykjo dvi: gail josi, kad pats gavo Tomo nuotykius, gailjosi, kad juos dav paskaityti Nijolei. Vos vilkdamas kojas, slinko virtuv, kur visa Knopo eima, dar raudonai kaitusi, auk tarpu savyje, kaltindama vieni kitus. . O tu ko bliauni? suriko tvas, matydamas aarojant sn. Dovanok, tte, a lang imuiau, daugiau nedarysiu, prisiekiu, u, hu, h u . . . Rikteljo visi. Vargas Osvaldas taip greit at sidr ant tvo keli, kad, savo laimei, ir aplink susirinkusios gimins vilgsni nepastebjo baim j bt pribaigusi. Tu imuei? pasilsdamas klaus tvas. Nedarysiu, ttu . . . l . . . Ii, oi! Tu imuei? Nedarysiu . . . oo! 341

 Nustok tu j muti, ustojo suminktjusi motina. Matai, doras vaikas, imu lang ir pri sipaino. Anie, tur bt, tyiomis melavo. Doras vaikas, i tikrj, jam reikia kail nu lupti. Tai ir yra, kad jis neimu, paaikino tvas. A pats imuiau, kai mginau kabl sukti. Susimildamas, tai kam pas Vaitus bgai?! Tas velnio vaikas Pamidoras prisipaino. Tikriausia, buvo akmeniu dros lang, tik, matyt, mano padaryt skyl pataik, bent a taip galvo jau. Jeigu prisipasta, jeigu nori mokti, tegu moka. Tai kodl tie visi ia lindo, aukdami, kad lang imu? stebjosi motina. Tai ir yra, ia koks nors smokslas. Matai, ir tas ms bamblys priklauso jam. Persiu kail, kol pasakys. Tai k, kreipsi vl sn, keldamaas dir , kas tau liep pasisakyti, kad tu? Matydamas, kad reikalai pasuko visai nepageidaujama kryptimi, Osvaldas nutar gelbti kail. Orle. . . a a . . . no. . . mer. . . mer . .: Tu man ne apie Orlean, o apie lang kal bk, ir paraginti krito toks paskatins kirtis, kad Osvaldas bematant susigaud vienu odiu nutar paaikinti. Dinda. A taip ir galvojau, piktai nudiugo tvas. Tas bernas ia visk suka. Paskui mergas laksto, o vis vaik nepalieka. Atamanas nori bti. A jam parodysiu Stenk Razin! ir, pagriebs kepur, idm pas Dangol

Kas ten vyko, sunku buvo gatvje susirinku siems suprasti, tik buvo girdti Dindos priesaikos, Knopo tenoras ir Dangolio baritonas. Kartais visi trys susiliedavo, ir sunku buvo atskirti, kuris ten kur ima, bet skambjo, tartum varpai gaisrui iti kus. Vl rinkosi mons, vl praneko kaimynai, mindami visus nuostolius, vl kilo iki padangi moteriki balsai. Sutemus, kai vaikai pradjo grti i savo slp tuvi, gatvje buvo tikras karo stovis, ir vaik nie kas nepastebjo, niekas jais nesirpino, ramiai pra jo ygis jiems. Nijols motina, i Juozapiens patyrusi auksmo prieast gatvje, juokdamasi pasakojo vyrui, kai staiga apsiverkus Nijol ipaino savo na. Tikrai ne tu imuei, kamantinjo tvas. Tikrai ne a. A nebiau ir imuusi, a tik norjau suinoti, kuris i j tikrasis Tomas, kuris pirmas pasisilys. Tai kas pagaliau imu? Klausinjai ber niuk? Klausinjau, ttuliuk. Jie neprisipasta, jie mano, kad a. inoma, vienas i j kuris, tik nesisakys da bar. Pakankamai Knopas baims var. Bet kad Knopas, rimtas, turtingas mogus, tokiu bdu m gint pinig suvejoti na, na, nesitikjau. Matai, Nijole, k tu padarei. Kaip ten bebt, tu esi kaliausia. Be reikalo tik berniukai per tave nukentjo. A inau, ttuliuk. A labai graiai juos atsi praysiu. Tveliuk, pasakyk man, jie didvyriai? 343

 Jie geri berniukai, bet tu kart nesi j verta. Papraysiu, kad i gaujos imest tave. Tveliuk, dovanok man, tylk. A jau gera gera bsiu, matysi, niekad daugiau. Tvas, liks vienas, dar murmteljo: O vis dlto noriau suinoti, kuris i j pa sidarbavo. Greiiausia Pamidoras, nusprend ge sindamas vies.
*

&

Vien pavakar, Dindai ijus kino teatr, vai kai, pasidalij dvi puses, isijuos spard kamuol, kai netiktai Arklio paspirtas kamuolys perlk tvo r, krisdamas Knopo daran, prie pat uaugusios kdros, kur kapstsi pats eimininkas. Tu eik, pabad Osvald draugai. A neisiu, js eikit, sil vienas kit, kol pagaliau Arklys, bdamas kamuolio savininkas, vir pania irdimi pasuko kdros link. Vaikai sek pro tvoros plyius, nes po lango istorijos kiekvienas veng Knopo, jausdamasis kal tininkas. Didiausiam vis nustebimui, Arklys, matyt, gan draugikai sikalbjo, nes pagaliau pradjo moti u tvoros esantiems, kviesdamas ateiti. I proto kraustosi Arklys, suabejojo Ka nopa. Eime, nesuvalgys, pasiryo Pamidoras. Artjo pamau, tardami kiekvien Knopo ju des, kuris su grbliu muistsi po kdr. Ar negaltumt man padti? kreipsi 344

vaikus. Baigs valyti dar, neatsargiai padulki nau vark, ir dvi sidabrins monetos po 10 lit, kurios buvo ne piniginje, ilk i kiens, nukris damos ia prie kdros ar kdr. A pats neinau* Vaikai puolsi iekoti ir landiojo ger pusva-land, kol nuvargs eimininkas ilygino nugar. Taip, matau, nieko neieis. Reikia visk i eils, tvarkingai. Pirma reikia paalinti oles apie kdr. Jei surasit, pus pinig jums atiduosiu. Ar sutinkat? Sutinkam, u visus atsak Pamidoras, ku riam ypa buvo reikalingi pinigai. Mat, tv reika lai, visad blogi, i vasar dar labiau nusmuko. mons kaip ir nene taisyti bat. Baltini skalbi mu gatvje pradjo verstis dar kelios moterys, sumaindamos Vaitienei klijent skaii. Akulis, pradin gs kuriam laikui i gatvs gyvenimo, nepaliko ramiai tvo, bet kas antr dien siuntinjo ragini mus, grasindamas suprotestuosis veksel. Nuo it nelaimi tv sugyvenimas visai pairo, ir vai kas, kaip sksts iaudo, instinktyviai griebsi io Knopo pasilymo. Bet su slyg, vaikuiai: turit graiai nupiauti oles ir ten, prie ano akmens, suversti krv. Jei ia nesurasite pinig, reikia igriebti dumblas i kdros. A duosiu rankius. Dumbl verskit tai an duob, nurodinjo pirtu. Bet, greiiausia* nereiks taip ilgai iekoti, greit surasit. Tai kaip, sutinkat? Sutinkam, vl pakartojo Pamidoras. Tik niekam nesakykit, nes ateis ir be js ia pinig paiekoti. 345

 Mes tylsim. Knopas, atvilks grbl, piautuv, kakokius kablius dumblui semti, dar pastebjo: Jei surasime pinigus, pasidalysime per pus, kaip sakiau. Osvaldo neskaitykit, a jam i savos dalies duosiu. Kiekvienam ieis po du su puse lito, dar pamoks, kaip turi dirbti, paliko vaikus, gr damas prie kasdienini darb. Vaikai kartai ir susi domj stvrsi darbo, tikdamiesi tuojau iupti sidabrinius, taiau, iki gilaus vakaro dirb nieko nerado, tik isitep, kad ir mones nebuvo panas. Kit ryt, tuoj po pusryi, pirmasis prie kdros at lk Pamidoras, svajodamas, kaip atrodys motina, gavusi tiek pinig. Rads besikraptant Osvald, vl kartai msi darbo, kai tuo tarpu kiti nesirod. Tik po geros valandos atliau Pumpa su Arkliu. O kur Kanopa? Neina. Sako, Knopas kvaili ieko. Aikteljo Pamidorui po irdim, bet negi prisi painsi klyds, tad dar uoliau pradjo stengtis, pasi tikdamas moni sine. Darbas pasirod nelengvas, ir, sunkiai lyginda mas nugar, siirjs skaudanias psles, pirma sis isities Pumpa. A daugiau negaliu. Pinig gausi. Nenoriu, man rankos skauda. I u tvoros, seniai juos seks, vilpteljo Kanopa. Pamidorai, eik ia, a noriu tau kai k pa sakyti. Jonas, mets dumbl, atjo prie tvoros. Ko nori? 346

 Knopas nori jus apgauti, joki pinig jis nemet. I kur inai? Man taip atrodo, gudriai nusiaip Kano pa, neprisipaindamas, kad i skeptik mint jam suaug kvp. Atrodo, tai egnokis, ir Jonas gro prie darbo. Po piet ir Arklys su Pumpa neatjo, taiau Pa midoras usispyr, gda buvo trauktis. Tegu, galvojo, o gal ir nemeluoja, gal i tikrj met pinigus. Tai diaugtsi motina! Ir, vargo spaudiamas, djo visas pastangas, valydamas kdros dugn. Knopas kartais pasirodydavo, vien kit kart patraukdavo kibir, pasiteiraudavo, nurodydavo, kur ir i kurios puss pradti, ir vl nueidavo. Didiausia Jonui msl buvo Osvaldas, kuris visi kai nesisteng ir, tik tvo aki sudraustas, rimiau kibdavo darb. Pro tvoros plyius darb sek draugai, liai kikendami, aukdami: Pamidorai, ar jau radai? Daug aukso ikasei? Dvaro nepirk. Jei rasi pinig, tai sau pasilik, mes nuo dalies atsisakom. Berniukas usispyrs tyljo, rodydamas prakai tuot nugar, bet abejojimas vis labiau gnaib ird. Kdra pakeit savo ivaizd. ols aplink i valytos, krantai aplyginti, vanduo, nors dar tirtas, jau ymiai gilesnis, taiau pinig, n enklo. Nejau gi draugai teiss? 347

Dirbo nesitraukdamas, nors negaldamas nuga ros pajudinti, bet jau be nuotaikos, nes mat apgau tas ess. Buvo skaudu, pikta ir gda. Ne tik tvams negals padti, ne tik drabuius supl ir supurvino, bet ir draugai tyiosis. Dinda diaugsis, visa gatv juoksis i kvailo Pamidoro. Vakare atjo Knopas. Ar dar vis nieko? Ne. Na, ryt tai tikriausiai rasi, kur gi dings. Kad tik tavo draugai nakt neigriebt! Tu ia padirbk, kol jie nueis gulti, o ir ryt anksiau ateik. Osval dai, mar vakariens. Knopui nujus, Pamidoras atsisdo pasilsti, o visai sutemus, uuot js pas tvus vakariens, nu dlino burtininks dar, kur, patvoriais slink damas, pasibeld upakalines duris. Po kurio laiko sulepsjo ingsniai, ir ukims balsas paklaus: Kas ten? A, Pamidoras. Durys prasivr, ir pro ma tarp berniukas pateko vidun. Kas atsitiko? ved j virtuvn. Mane apgavo. Papasakok. Berniukas ipyl vis vyk. Kaip, teta, manai, ar Knopas imet, ar nei met pinigus? Daug emi igriebei ir nieko neradai? Labai daug ir nieko. Hm, burtinink susimst, bedusi akis vien tak. Sena bdama, ji gerai paino mones, 348

bet, gyvenimo pamokyta, nedar greit ivad. Taip, labai godus Knopas, mgsta, kur galima, i naudoti, bet su saiku ir sine. Kad vaik inau dot ne. Kakas nesiderino. Nebent koki s skait nort suvesti, tai panau j, todl, pak lusi galv, paklaus: Prisimink gerai, ar tu kartais nesupykdei Knopo, ar nesak jis tau, kad minsi j? Ne, teta, inoma, Pamidoras umiro ir neinojo kopi istorijos. Moteris vl susimst. Ar apsimoka kitis jai nesavo reikal? Ar apsimoka padti berniukui ir su pykinti ambicing sen? Teisyb, Pamidoras si ningai laikosi susitarimo ir neidav paslapties. Ar ilgai manai dar kasinti? Neinau. Knopas sak, kad pinigai galjo giliai nugrimsti, mat, dumblas. Gali dar dien kasti? Galiu. Gerai, kask dar rytoj, bet nesiskubink, kad utekt ir uporyt dienai, bent valandai, supranti? Su. Rytoj, jei nerasi pinig, kai sutems, kai nie kas nematys, vl ateik pas mane. Ateisiu. Knopas tvarko tavo valym? Jis. Tai rytoj. Manau, kad esi tiek protingas, jog nesakysi, kad pas mane buvai ir kad tavo iauktas velnias privert mane padti tau, a? Ne, teta, Pamidoras deg, kaip arija. **# 349

Kit dien berniukas vl iekojo pinig, bet jau ne taip kartai, danai atsiguldamas pasilsti. Drau g tyiojimasis vis gudresnis darsi ir labai erzino Jon, taiau, pasitikdamas burtininke, kantriai lau k vyki. Bet pinig n kvapo, nors kiekvien dumblo kibir atsargiai pyl, akimis iekodamas sidabro. Sutemus vl nudro pas moter, tik kart ymiai ilgiau utruko.
Jc '

Knopo kieme, kaip paprastai apie devint va land ryto, buvo judru, nes siuvo moterys, valy damos butus, purtindamos divonus-takus, nedamos i ulinio vanden, pasikeisdamos naujienomis. Tarp j stumdsi ir pats eimininkas, taisydamas kiemo grindin. Pamats ateinant Jon, mandagiai pasi sveikino. Na, iandien, tikriausia, rasi. Moterys prunkteljo juoku, nusisukdamos, apsimesdamos, lyg negirdjusios Knopo pastabos. Rasiu, pritar berniukas, imdamas ran kius. inoma, juk tu laimingas ir kopias savo laiku radai. Osvaldai, mar padti, rikteljo at sisuks sn, kuris klveriomis nusirito nuo san dliuko stogo. Kur laik niekas nedrumst puikaus ryto ramy bs, kai staiga nuo kdros puss pakilo suaudrintas Osvaldo riksmas. Tte, tte, greit, vaiko balsas buvo toks temptas, jog manydami, kad kuri nelaim bus i 350

tikusi, ton vieton oko ne tik tvas, bet ir moterys. Prie kdros Pamidoras gynsi Osvaldo, kuris pl save kakok daikt. A radau, garsiai auk Jonas, a radau, tai mano. Ms kdroje radai, klyk Osvaldas. Akimirka vilgsniu apiupinjs laikomj daikt, Knopas sitinkino, kad tai maa, kiaurai surdijusi, lankais apkaustyta dut, kuri buvo urakinta ly giai surdyjusiomis dviem spynom. Pastebjs greta atbgusias butp gyventojas, Kno pas rikteljo: A ir pamirau, kad ia prie kdros buvau paliks i dut. ia mano raktai sudti. Tu, v javaiki, stmei vandenin, kreipsi sn. Dar nesakys man, a tau! Duok, Jonai. A radau. Ir gerai, kad radai, a labai dkingas. A dirbau dvi dienas, vis nesidav Jonas, traukdamasis su grobiu. Sumoksiu. K tu manai, a koks vagis! ir, i kiens igitrauks pinigin, met berniuko ran kon penkis litus. Dde, nenoriu, adjai deimt. Te dar tris, pridjo ir, jau neklausdamas, jga igrieb dut, sukdamas namus. Kvaily tu, kvaily, panabdjo Jonui viena moter. Kam davei? Radai, ir reikjo bgti. Savo laim palydjai, kvailiuk tu, kvailiuk. Taiau berniukas neklaus, o apsisuks pardm namo, ir, kidamas motinai pinigus, mgino nutai syti kukliausi veid. 351

 Kur gavai? nusigando motina. Udirbau. Kaip? Knopui kdr sutvarkiau, dirbau tris dienas. Motina, skambindama sidabriniais, pakitusiu bal su garsiai pagalvojo: Vis dlto Knopas turi ird. Tyiomis tau dav udirbti, mato, koks pas mus vargas. Be reikalo tik aukiam ant jo. Prisimeni t lang, Jonai. Berniukas tik nusiypsojo, bet aikinti nedrso. Po valandos per vis gatv skambjo naujiena: Pamidoras rads rus generolo lob, kur, kaip pas kutinis kvailys, u kelet lit atidav Knopui. Nuo pat karo guljusi dut, kdron mesta, net snypnos buvusios auksins. Vaitai btinai turi policij eiti, kol dar nevlu. Tai j dut, Knopas jga atm, yra ir liudinink. Dar nespjo Pamidoras draugams pasigirti gavs atuonis litus, kai tvas, iups j u skverno, gr ino rs, kur raudusi motina piktai paklaus: Kodl nesakei, kad dut radai? O kam? Turtai didiausi ten buvo. Va, Jzau, mon mis btumm lik. Mama, ten joki turt nebuvo. A pats t d nakt kdron meiau. Tu! A. Sena buvo. Vidury surdijusios vinys. Tvai susivalg. Tai mons dabar, i muss drambl padaro. Tai galvos! 352

 Tik js niekam nesakykit, pra berniu kas, nes Knopas pyks, kam jam kdr teriu. Gerai, tylsim, nes manys, kad tyiomis metei dut, nordamas apgauti j. Berniukas jau isiiojo visk papasakoti, bet, pri simins raganai duot priesaik, tik giliai atsiduso. O Knopas, veiks abi spynas ir pagaliau atidars d, ilgai sdjo pasirms rankomis. Senstu. . . pramurmjo keldamasis. Vakare, eidama pro al, Juozapien kteljo Knopui: Ne sveikat tau vaiko aaros, ne sveikat. Jis surado, jo ir yra. Minsi mano od: ne svei kat svetimi turtai, svetima laim, nalaiio aaros. Ir tikrai moteris buvo teisi: triskart nakt kakas mgino pas Knopus silauti. eimininkas turjo ne tik dvigubas sypnas taisyti, bet ir un sigijo. Taiau ar Pamidoras kam pasigyr, ar tvai lep teljo, ar pati Knopien kam pasiguod, tik greit mons patyr teisyb. Tylomis kvatodami, susi tik Knop rimtai klausdavo: Girdjom, generolo turtus radai. Prisipaink, kiek ten milijon buvo? Mro namus statysi? Ir sekasi tau! *** Pamidoras, dar labiau pagarsjs, pasidar neri botas berniuk vadovas. Tvark, sakinjo, baud, kad net mons per ilg pradjo stebtis. Ar pastebjot, kad tie idykliai visai nesikeikia. Ir nerko, vogti nustojo. 353

 varesni pasidar, nagus valosi, tartum kas dien bali eina. Kas gi jiems ov galv? kraip peiais, nenujausdami, kad tai Pamidoro sumanumas, ener gija, kriaus, kurios pusiau nuplikino galv Ark liui, pagaliau dav iokius tokius vaisius. inoma, ir Nijol ne didel dal: jos varumas, vaikikas puonumas, tiesumas nejuiomis vert pamgdioti. Jei vaikai t vasar ir labai susidraugavo su Ba kaiiu ir burtininke, tai su Dinda reikalai kasdien jo blogyn. Juo mons labiau gyr vaikus, juo Dinda labiau nekent. Mediojo, kur galjo, pldo, mei, nuolat keisdamas bdus, stengdamasis da bar ne tiek fizikai nuskriausti, kiek biauri padt pastmti. Kaip Pamidoras nesisaugojo Dindos, bet kart neiveng jo abang. Jau taip atsitiko, kad susigalvojo sviediniu pa aisti, kuris paprastai guldavo Kanopos malk. sandlyje. Kaip paprastai, berniukas pirma gerai apsivalg, siklaus, bet aplink buvo ramu. Dindos kiek praviras langais rod bern lyg ir namuose esant. Vis dar nepasitikdamas, berniukas pirma pasidair koridori, pasilenk po valtimi, ar ten kartais Dindos koj nematyti, panipinjo vien kit kamp ir jau ramus atidar sandliuko duris. Jei Jonas kart bt buvs kiek atidesnis, tikrai bt pastebjs, kad greta esanio kito sandlio durys tik privertos ir spyna kaba neurakinta. Berniukui pasilenkus prie sviedinio, upakaly trinkteljo durys. Atsisuks susidr su Dinda. Pra dioje netiktumas visai paraliavo vaik, bet Dinda 354

tuo nepasinaudojo, sotindamas akis busimuoju ker tu, nes pasprukti buvo nemanoma. Pirmai baimei prajus, inodamas, kad suvr j bernas dauys be pasigailjimo, Pamidoras grei tai stvr gabal malkos, pasirys gintis. is judesys visai nepatiko upuolikui, kuris, b damas i prigimties bailys, mgdavo rodyti savo gali tik ten, kur nelaukdavo pasiprieinimo arba turjo milinik fizin persvar. Dabar stovjo vienas prie kit, vos keli ings ni skiriami. Dinda, paindamas berniuk, neabe jojo, kad tas panaudos malk, visai nesiskaitydamas su busimosiomis pasekmmis. Taiau kart netu rjo minties pulti, nes ilgai neiojo irdyje kit mint, kad tik j pavykt gyvendinti, tad prisiverts nu slopino pikt diaugsmo ypsen ir kiek galdamas ramiai pradjo: Matai, Pamidorai, kad esi kliuvs ir nepa bgsi. Jei norsiu, taip aptvarkysiu tave, kad pasi kelti negalsi. Tvarkyk . . . Tai ir yra, kad nenoriu. Nemanyk, kad tavo malkos bijau. Nusibodo man su vaikais kovoti. Js sau, o a sau einu, supranti. Pamidoras netikjo savo ausims. Negi i tikrj Dinda atsiadjo kerto? Tai tikrai bt puiku, nes jo padtis nepavydtina. Kart paragavs berno kumi daugiau j nenorjo. Todl greitai pri tar: Suprantu. Norjau ir anksiau pasakyti tai, bet bgda vai, tartum velni pamats, ar ne? 355

 Bgdavau. Gali daugiau nebgti, nepaliesiu, nors tu man derv pariai, ar ne? A. Ir kamius pakiai? Nenordamas iduoti draug, Jonas tyljo. Gali ir neatsakyti, inau. Bet spiauti man. Mesk pagaliau t pagal, kvailai atrodai. Nemui? suabejojo berniukas. Kvailas esi ar kas! pasipiktino Dinda. Jonas kiek nesirydamas paleido pagal, likda mas be ginklo, ir Dinda vl suabejojo. Taip ir nor jo kibti, bet, jei sumanymas pavykt, tikrai jis dau giau laimt, todl, nugaljs pagund, pasitrauk nuo dur, atsissdamas ant kalads. Laikas mums bt umirti, kas buvo, ir vie nas kitu nesirpinti, ar gerai bt? Gerai bt, i pilnos irdies pritar berniu kas, nes tas nuolatinis budjimas, tempimas jau seniai visiems buvo per akis. Kad pagaliau i tikrj grt buvusi laisv! Jei man vienu reikalu padsi, umiriu ir kam ius, ir derv, ir kitas unybes, ramiai gund bernas. Padsiu. Toji ponia sode, inai, Nijols motina, vartoja labai ger krem plaukams. Pranczikas. A irgi krautuvje noriu tokio nusipirkti, bet neinau, kaip vadinasi. Ar tu, ueidamas pas Nijol, negaltum pusvalandiui tos duts nukniaukti? A su ja nu bgiau krautuv ir, lygiai toki nusipirks, gr iniau sen. Padtum i kur pams. 356

Jonas lyg juto kakokius spstus, bet negaljo pagauti, kur jie slypi. Pats galtum poni paprayti. A kart mginau prasyti, bet ji labai ididi, kalbti nenori. Argi jau tau sunku pusvalandiui ineti, kad jinai nematyt? A papraysiu j, apsisprend berniukas. Oi, ne, supyko Dinda, nereikia prayti. Negi karalien kokia! Mes vyrikai, nepraydami galim sutvarkyti reikal. Tai kaip, padsi man, ar ne? Jonas lyg suabejojo, taiau udaros durys ir ia pat sds Dinda tiek nejaukiai veik, kad pagaliau linkteljo. Gerai. Prisiek septyniomis spynomis. Kam? Kad vl neapgautum mans. Vl pasakysi: Dindai paadjau, neitesjau, kvail radau. Juk pastu tave, Pamidorai, kaip tu mane. iandien man tas kremas reikalingas, rytoj sveius noriu eiti, supranti? Suprantu. Tai prisiek, kad nukniauksi taip, jog ponia neinot. Jonas ipykino vis priesaik ir, suinojs krem talpinanios duts ivaizd, kiek virpindamas kinkas, prasmuko pro Dind laisv. Nenorjo tikti savo laimei. Negi i tikrj Dinda atsisak kerto? Tai labai nepanau Dind, bet kam tada ileido?! Pirmai diaugsmo valandlei prajus, berniukas 357

prisimin turs apvogti Nijols motin, o tai, toliau nuo Dindos, neatrod patrauklus ygis, taiau baisi priesaika vert pasijudinti. Tyliai perlipo tvor ir, apsidairs, ar kas nemato, smuko sod, artdamas prie Nijols tv buto, kur visi langai sod buvo plaiai atidaryti. Pairjo vien j. Tv miegamasis. Greta lo vos puikus staliukas, pilnas visokiausi dui, graiausi buteliuk. Tikriausiai ia yra Dindai reikalingas kremas. Apsidair, sodas buvo tuias. Mediai ustojo gatv, balsai sklido tik giliai viduje. Kiek drsos, ir priesaika bus ipirkta. Jonas padjo jau rank ant palangs, ruodama sis okti vidun, kai prasivr durys. aibo greitumu atsilos, berniukas spjo painti Nijol. Lengviau atsiduss, jis vl prakiko galv. Mergait kako iekojo tamp. Jonui ov nauja mintis. Nijole, tyliai paauk. Mergait apsisuko ir, pamaiusi draug, pribgo prie lango. K tu ia darai? Ts, neauk. Eik ia, kad niekas nematyt. Tau kai k pasakysiu. Ilgai nedelsdama, mergait persirito per lang ir, Jono tempiama, atsidr sode. Kas atsitiko? Jonas, sitikins, kad niekas negirdi ir nemato, panarino galv. Sakyk, kas yra, smalsiai pakartojo Nijol. A turiu apvogti tavo motin. Kada? suaibavo mergaits akys. Dabar. 358

 K turi pavogti? Melsvos spalvos stiklin dut su mergaits galva ir kaspinu su bumbulu gale. Tik tiek? nusivyl Nijol, patempdama lp, o a maniau, nebaig. Tokios duts tu gali ir paprayti. Tai ir yra, kad negaliu paprayti: daviau prie saik, kad pavogsiu. Dindai. O, vl susidomjo Nijol. Tai tu su Dinda kalbjai? Papasakok. Berniukui baigus, mergaits akys linksmai su blizgo. Gerai, a ant lango dut padsiu, o tu pro al eidamas pavogsi. Jonas varginamas staiga uklupusi mini, susi mst. Nijole . . . Kas? A kvailys, jis apgavo mane. Tik dabar matau. Jis paims dut, taiau man negrins jos. A i jo priesaikos nepamiau. Matai. Matau, rimtai pritar Nijol, vis labiau domdamasi. Jis, tikrausia, apgavo tave. O kas, jei a duts negrinsiu? Mamuliukas labai supyks. O tu pasakysi, kad a pamiau. Pasakysiu, susisielojusi pranabdjo mer gait. Ir kas tada bus? Udraus su tavimi aisti, sakys, vagis esi. Kas man daryti? Abu sunkiai susimst. Padtis rodsi be ieities. 359

Kilniausi jausmai buvo pastatyti ant kortos, ir po sunkios kovos berniukas pasiryo. A nevogsiu, a eisiu pas Dind, tegu k nori man daro. Mergaitei nepatiko tokia ieitis, jai gaila buvo draugo, todl vl tempai susimst, kai galvon ov puiki mintis. . . Klausyk, galsi pavogti. Nevogsiu. Nebijok, a inau, a inau, net okinjo mergait i diaugsmo. Btinai pavok. A jau inau, mamuliukas net tiek nuostolio neturs, pa rod dviem pirtais tok ma tarpel, kad jo visai nebuvo. A tau paskui pasakysiu. Tu tikrai? Sakau tau, greiiau. Oi, bus gerai, eik, bet pa vogsi tada, kai tau enkl duosiu, kai vilptelsiu. A pastatysiu ant lango. A inau, Dinda neatiduos, a nevogsiu. Klausyk, tu pavogsi mamuliuko, bet ne i mamuliuko, ir mamuliukas jokio nuostolio neturs, lyg tai bt akmuo gatvje, supranti? Ne, atvirai prisipaino Jonas. A aikinti negaliu, nes tada tavo priesaika Dindai bus sulauyta, bet, nori, a prisieksiu. Prisiek. Mergaitei ipylus raktus ir spynas, berniukas at sikvp. Gerai, einu. Lauk, kol a tau enkl duosiu. Viena likusi, Nijol apsisuko ir pasiokindama pasileido namus. Usidariusi savo kambaryje, pra 360

djo verstis tarp aisl, iekodama tuios duts nuo kremo. Neilgai trukus rado, tik ji buvo be rau dono kaspino su bumbulu, taiau i klit paa lino: nujusi motinos kambar, nuo pilnos duts greit atrio kaspin, pritvirtindama j prie savosios. inoma, dar ne viskas. Reikia kiek kremo dti, bet mamuliukas pyksta, kai jos daiktus kas judina. Paprayti irgi negalima, nes tekt visk papasakoti, o tada Pamidoro priesaika bt sulauyta. Ne, mamuliukui negalima sakyti. K ia padaryti? Puiku* gi ji pati gali kremo padaryti, kad tik spalva ati tikt ir tirtas bt. Nijol nujo virtuv, pairjo vien kit ind, d. Nieko nesuradusi, ujo tvo kabinet, kur jos vilgsnis sustojo ties klijais ant raomojo stalo. Hm, tirta mas, tik, gaila, geltona, o kremas tam siai rudas. Mergaite susimst. O jeigu kiek kaka vos milteli pridti, kaip atrodyt, a? Reikia pa mginti. Tarp minties ir veiksmo utruko vos viena mi nut. Prisiminusi motinos kulinarin men, Nijol pripyl klij, paild kiek tauk, pridjo milt, kakavos ir, gerai visk imaiiusi, pati pasigrjo savo kriniu. Mas atrod tamsi, lipni, tik ne kvepjo. Btina keliolika la ger koti parfum. laino. Vl imai. Geriau nereikia. Tik dar sida brinio popierlio trksta, bet j galima nuo mamuliuko duts nuimti. Dabar visai grau. Galima jau ir ant lango statyti. Pastaiusi vilpteljo Jonui, pati pasitraukdama, kad bt tikrai pavogta. Berniukas, igirds sutartj enkl, smuko sod ir pradjo sukintis prie lango, kur ibjo puikioji

361

dut. Vien kart prajo, kit, o trei kart eida mas jau nesi ir grob. Vienu judesiu ukis dut u markini, ramiai pateko gatv ir nedelsdamas ulipo laiptais pas Dind, kuriam, pamaiusiam berniuk, kaip katinui suibo akys. Atneei? Atneiau. Duok. Dinda, atsargiai atidars dut, pauost. Matyt, stebuklingi kvapai paliet jo nerves, nes visas isi iep, o akys savaime dang pakilo. Greit vl uvodamas paklaus: Pavogei? Pa. Kaip? Langas buvo atdaras, ramia sine pa aikino. Toji ponia nemat? Ne. Na, eik, staiga, surauks veid, pasikeit Dinda. A duts noriu atgal. Taiau Dinda taip rytingai paoko, kad Jonui ir be odi buvo aiku, jog tik greitos kojos gali j igelbti nuo didesns nelaims. Ritosi emyn laiptais, net dulkjo, o i viraus jam Dinda parod tok kumt, kad viltis atgauti dut visai lugo. Jei Dindos pasielgimas nenustebino Jono, tai N i jolei teko igyventi daug didesn netiktum. Vliau, negu paprastai, grs i darbo, tvas 362

tuojau paauk Nijol, sulaikydamas skubani virtuv motin. Pasti it? ims i kiens pakio dukrai istorin dut su lls galva ir kaspinu su bum bulais. Mergait isprogdino akis. Pastu. Tu davei it tam batsiuvio vaikui? krei psi dar tvas mon. Dar klausi! Negi duosiu tok brang daikt? Tai inok, kad tas Pamidoras, grafas ar dar kitaip kojos sod nekelt. Pamats imesiu, grietai atsisuko dukr. Kodl? susirpino mergait. Jai neatsakydamas, tvas kreipsi motin: Einu namo, o ia prie mans prieina tas fruktas Dinda ar koks galas ir kia man it dut, sakydamas: Atsipraau, pone, bet Pamidoras, tas batsiuvio vaikas, atne iandien j man, prayda mas 20 cent. Kadangi i dut kart man rod tamstos dukt, tuoj supratau, i kur jis gavo, ir atms nutariau jums atiduoti. Neinau, ar ponia jam dav, ar jis pavog i js." Moki poki, suuko spausdama kumte lius Nijol. Matai, koks tavo Pamidoras, o Dinda, pa sirodo, doresnis, negu galvojau. Moki poki! O kas tau atsitiko, ant Pamidoro pyksti? A pati pastaiau i dut ant lango, kad Pamidoras pavogt. Graiausia! suplojo rankomis motina. 363

Ir ji padeda vogti! Tai gera kompanija. Ar nesa kiau, kad taip bus! tai tavo aukljimo rezultatas, tai neturtingi, bet padors berniukai! Pasigrok dabar! Reikia visus daiktus patikrinti. Bet jis pavog ne tavo dut, o mano, kur tu man davei tui. A pati padariau krem ir pa staiau ant lango, kad jis pavogt. A ir enkl jam daviau. Motina, pamusi dut rankas, atidar pa siirdama. Tikrai viduje kakokia nesmon, nors koti kvepia. Ir jau puss nebra, nors piln dut buvau padariusi, moki poki. Tvas iskt rankas, sunkiai atsidusdamas. Tai k, smokslas? inoma,Smokslas. Pamidoras turjo pavogti. Tvas nusimins pairjo motin. ia jau nesusigaudysi, per kvaili, mama, esame. Jei a t Pamidor, arba graf Monte Krist, eidiau, labai atsipraau. Moki poki, vis nerimo dukt, kikis, zuikis, virblis. Kur tu taip irdingai idarinji? susi domjo tvas. inoma, Dind. Gerai, Nijole, t didiul smoksl tu mums po vakariens papasakosi, o dabar eik rank plauti, nes visi delnai rudi. Nijol utruko ymiai ilgiau, kaip paprastai, ir tvai, pasiruo vakarieniauti, auk j ir kart ir 364

antr. Kai dukt atjo, rankos buvo lygiai tokios, kaip ir pirma, tik veidas rod begalin nustebim. Nenusiplauna, ttuliuk. Muilas nepadeda. Leisk kart tokiom rankom valgyti, prilipo visai.
* * *

Sekmadieniais, visas eias dienas plu, mons mgo ilgliau lovoje pasivartyti, ir bent iki devin tos deimtos valandos Dangolio namuose viepatau davo tyla, nes banyi eidavo prie vienuolikt. Kanopa, pakankamai ilgai isivarts lovoje, iki skausmo iovaudamas, umiegotom akim ivirto koridoriun, kai i viraus sunabdjo balsas: Kanopa, eik ia. Berniukas atsigro, bet, pamats Dind, okte ljo por laipt emyn, kiekvien minut pasiruos padidinti greit. Kanopa, nebk, nemuiu, prisiekiu, ir Dinda vienu atsikvpimu ipyl vis priesaik. Berniukas sustojo. Ne priesaika j paveik, bet Dindos balse suskambjusi gaidel, kuri virpjo to kia baime, kad Kanopa pajuto vykus k nors ne paprasta. Gausi deimt, dvideimt cent, eik ia pas mane kambar. Tuoj duosiu. Berniukas jau nebebgo, bet paslinko por laipt aukiau. Eik, sakau, nebijok. Ko nori? Ant laipt negaliu sakyti, eik ia, greiiau. Maldaujs balsas ir itss veidas padrsino ber 365

niuk, kuris, nors delsdamas, vis lipo auktyn. Jam atsidrus Dindos palpje, bernas greit udar duris. Kai judviej akys susitiko, Kanopa vos nekteljo: eimininkas buvo apsimuturiavs galv, kad tik isi gandusios akys lipo ant veido. Ar umuti jis nori mane? veiui ding teljo baisi mintis, taiau bgti nebuvo kur. A negaliu nutraukti tos prakeiktos skaros, tu pamgink. Kanopa gyvai msi darbo, bet tuojau pastebjo, kad kakokia kiaulyst slypi. Skara laiksi galvos, tartum Dinda su ja bt gims, net plauk nejusti, po apaia rodsi grynas kaulas. Vl nejauku Kano pai pasidar, vl slaptai vilgterjo J Dind. Gal jis raupais susirgo, o gal i proto kraustosi. altis per jo berniuko nug&ra. Ir koks nelabasis ia ne mane, pagalvojo pradjs drebinti kinkas. Smarkiau trauk, paliep Dinda. Oi, palauk, suriko vl, kai Kanopa tvir iau trukteljo, velnikas kremas. Ar tik Pamido ras nesumai ko, o gal tyiomis k kit kio? Pamidoro vardas viena akimirka nuvar Kano pai vis baim. Jeigu ia jau Pamidoras maiytas, tai prasti Dindos reikalai. Kremas tikriausiai i vel nio gautas. Jeigu jau ragana, Knopas ir Akulis buvo suvaryti oio rag, tai tik kauleliai Dindos be liks. ymiai padrsintas* jau su maesne pagarba nuo berno galvos pradjo plti skar, bet toji ir neman pasiduoti. Be Pamidoro ia nieko nebus, nereikjo su juo prasidti. Kvailys. Atnek vandens, gal atlips. 366

Kai Kanopa jau vr duris, staiga Dinda pagrie' b j u peties. Klausyk, jei nors od kam cyptelsi, atsi mink! Jei tik prads kalbti, inosiu, kad tu, nei rsiu nieko, geriau btum negyvens, tokia blo ga ugnimi rjo Dindos akys, kad Kanopai vl nejauka pasidar, vl pagailjo, kam pirmasis kliu vo jis. Ger pusvaland abu vargo su vandeniu, bet rezultat joki, tik prilapino vis kambar. Reikia karto vandens, atnek man. I kur imsiu? Tvai usivir arbatos, bet jau igr. Negi i naujo kursiu? Neleis. Padtis atrod be ieities. Pabldusiomis akimis Dinda kur laik irjo veidrod ir prapliupo to kiais keiksmais, koki net Kanopa negirdjo. Tai bt skutimo, galvojo pastarasis! Kaip gaila, kad Dinda nepriklauso gaujai! Maiausia imtas kriau i. Kain, ar krumplys atlaikyt tiek, susisvajojo berniukas. Pamidor vistiek umuiu, tegu k nori pas kui daro. Umuiu. Ir vl kio galv vandenin, prakaituodamas nuo mini, kas reiks daryti. inoma, pas dd nujus bt galima gauti karto vandens, bet tada reikt paaikinti vis vyk, o kaip tyia vakar pasisku bino Dangoliui pripasakoti, koks biaurus Pamido ras, kaip jis t vagii ibars ir kremo dut nu kentjusiems atidavs. Ne, negalima pas dd eiti, gudrus jis pauktis, kiaurai visk pervelgs. Reikia gadinti skar, kitaip neisisuksi. 367

 Imk irkles, kreipsi Kanop, ir at sargiai apkirpk mediag aplink, tik neliesk plauk. Kanopa, pirm kart gyvenime taps kirpju, iaip taip nuvars onus, pasigrdamas vilgterjo Dind, kuris spoksojo veidrod, baimingai krai pydamas galv. Vienu auktu emiau Dangolis kleljo gimi nait, kviesdamas valgyti, bet tas usirakino, tary tum bt ijs. Ilgai laik galv vandenyje, net mons i ba nyios pradjo grti, taiau t laimjo: skara iaip taip atsilupo, bet plaukai atrod taip, kad nors veidrod kulk. Kanopa, kuris banyi njo, nes neturjo bat, gavs jau vis lit, vis dar vargo, stengdamasis pa dti, o mintyse digavo, laukdamas, kada gals draugams papasakoti vyk, domesn ir u Pami doro stovykl. Matydamas, kad nra jokios ieities, Dinda nu tar kviesti kirpj, kuris gal k patars, nes laukti nebeliko laiko, mat, irdies mylimosios vardini va landa jau artjo. Lieps Kanopai atvesti j, davs berniukui 15 cent kyio, primin: Tik, inok, n odio niekam, nes. . . Isirovs kiem, Kanopa aplakst gatv, ie komas draug, bet didiai nusivyl, nerads, matyt, suruo tolimesn ivyk. Kirpjas sekmadienio proga usipra trigubai brangiau. Klijento vardu sulygs, Kanopa laimingai nuved pas Dind, kuris nepaprastai apsidiaug, tikdamas, kad pasibaig jo vargai. Senas kirpjas, 368

savo gyvenime daug mats, daug patyrs, dabar, iupindamas klijento plaukus, kraip galv, atsar giai dairydamasis sdint, lyg nordamas patikrinti jo smegen stov. A, va, ponuli, ia jau nesuukuosi. Klijais patept, ar k? Prancziku plauk kremu. Prancziku, sakot. Dar apie tok negirdjau. Lyg ir okolad pirmena, ir lyg kiaulienos taukai. Ne, tokio kremo neinau. Ar ponuliui neapsiriko krautuvje? Gal ir apsiriko. Matyt, apsiriko. Klij dav, gal irgi pranc zik, nes kvepia. O gal pardavjas pirm dien krautuvj. Antai, su mano teta, kuri buvo 62 met, ne, palaukit, ne 62-j, bet 60, tikriausiai 60. Ne, ne, negaljo turti 60, nes jos sesuo tuo laiku. . . Kaip su plaukais bus, ar j nesuukuosit? Dl plauk suukavimo, tai tokia pat svaja, kaip ant pliks garbanas uauginti. Prisimenu . . . Gal spiritas ivalyt. Spiritas? Netikiu, ia ne lakas, bet mginti galima. irint, kurios ries klijai. Jei turite, gali ma pamginti. Prisimenu, man dar Odesoje b nant . . . Kanopa, gal tavo tvai turi denatruoto spi rito primusui, a sumoksiu. Kanopa atvilko piln butel. , Kanopa, stebjosi kirpjas, tvai keis tai kriktija. Negirdjau dar apie tok ventj. Kanopa, he, prisimenu. . . Ir, kalbdamas istori 369

jas, kirpjas val, tryn, plov ir pagaliau nuleido rankas. Ne, ponuli, ia nieko nepadarysi, ia kaip meksfaltas. Plaukai taip sulip, kad kiekvien at skirai reikia skirti. Ir riebs, irkit, mano pirtai, lyg lainius iupiniau. Dar tokio kremo nemaiau. Paduoki teism. Ar tik ne i turgaus pirkai, i senamiesio nuo bobelkos? Tai k daryti? Kirpti reikia. Kirpti?! inoma, kirpti, ir tai pirma irklmis, pas kui pirmo numerio mainle ir tik paskui nulium. Nulium?! Btinai, kitaip be kepurs ir gatv neieisi. Dinda kur laik sdjo be ado. Kirpkit. Lengva pasakyti. ia netinka paprastos irk ls. Geresns bt gyvatvorms karpyti. Po to reikia galv kartu vandeniu su epeiu ivalyti: nudayta oda, kaip pas negr. Tikriausia, senamiestyje pir kai pas bobelk. Antai, ir mano tetulei. . . ir vargdamas kirpjas pasakojo daug linksm istorij, tik Dinda j neklaus, o Kanopa nesuprato. Po dviej valand atkaklaus darbo vaikinas buvo nuvalytas nuo plauk ir, sumokjs kirpjui keturis litus, vienas likosi su Kanopa. Kanopa! K? Jei atvesi pas mane Pamidor, gausi dar lit. Prisiek, kad nesakysi, k ia matei. 370

Kanapos veidas itso, bet prieintis bijojo, dar niekad nemat tokio siutusio berno. kart Kanopa rado vis gauj, iskyrus Or leano Mergel, kuri anksti ryt su tvais iplauk Kaergin poilsio. O tur kur buvai dings, klausinjo tik k atvykus. Kanopa, pamgdiodamas i stovyklos grus Pamidor, rodsi pasipts ir ikilmingas, tik aki negaljo suvaldyti, kurios taip ir lakst, kupinos diugesio. iaip ar taip, bet Kanopos nekasdienin iraika nugsdina draugus, kurie greitosiomis perkrt savo sines, laukdami smgio. Pamidorai, Dinda tave aukia. Ko jis nori? Negaliu pasakyti, priesaika, supranti. Su. Bet ar geram, ar blogam? Kad ne priesaika, a visk pasakyiau, spiauti ant lito, kur man silo. O, apsidair Pamidoras, vl kail taiko. Taip nieko ir negali pasakyti? Priesaika, supranti, gailiai sudejavo Ka nopa. Gal parodyti galtum? Iraikos gabum Kanopa aikiai neturjo be talento apsigim. Nors ir vargo, raudamas sau plau kus, bet niekas nieko nesuprato, ir tik veltui iekojo ieities, kai Osvaldas susiprato. Gal parayti gali? Tikrai, nudiugo draugai. Prisiekei nesakyti, bet apie raym nebuvo minta. Rayk. 371

Tuoj atsirado ssiuvinio lapas, kuriame Kanopa para: Pamidorai, neik. Dinda autuv turi ir nori tave nuauti. Plaukai ikrito jam nuo tavo kre mo, ir a jam nuskutau galv. Sdi plikas, ir daktaras pasak, kad daugiau plaukai jam ne beaugs. Num jam skalp. Tave, sak, nuaus ir pakars. Prisiek septyniomis spynomis, net tris kartus, ir sak amen. Baigs rayti, Kanopa vl paragino: Tai einam pas Dind, Pamidorai. . . Grs vienas, Kanopa pareik bernui: Neina. Dinda numojo ranka. Eik ir tu, nereikalingas. Bet prisimink, k sakiau. Pasakysi kam nors odel, k matei, geriau kraustykis i buto, nes nakt ir pro lang pas tave lysiu. Barkindamas pinigus, Kanopa ijo maiau nu diugs, negu tikjosi. Tuoj nubgo draug prayti, kad n odio svetimiems, bet draug jau nebebuvo, visi ilakst po namus, nedami naujien. Tikriausiai Dinda dabar papiaus mane, nusprend atsargiai dairydamasis. Ar pas Pamidor ant aukto reikia kraustytis, ar k . . .
* # -Jc

Po vykio su Bakaiiu Akulis beveik nesirod, ir tai Pamidoras, aisdamas slpyni, bgs tv rs, nustebo pamats j bekalbant su tvu. Pasta 372

rasis rodsi bejgis, o Akulis, sikis rankas kie nes, auk: Kaip sau nori. Neatiduodi pinig rytoj protestuoju veksel. Dar palauk kiek, ruduo greit, mons dau giau . . . Palik savo sen giesm. inau j: palauk ir palauk. Laukiau pakankamai ilgai. Rytoj pro testuoju. Elgetomis paleisi. O kas man! Skolingas, tai ir atiduok. Turiu moter, vaik. Deimt j turk. Pagaliau ateik iandien taip vakar pas mane, pakalbsime. Tvui, matyt, nepatiko pasilymas, nes nery tingai tyljo, kai Akulis, ims i varko pinigin, parod sulankstyt popieri veksel. Jei tavoji nenors leisti, tai prisimink it, tavo paraas, pasti j, ir neatsisveikins trenk durimis, ieidamas gatv. Tvas su snumi kur laik tyljo. Vl pradjo reikalauti? paklaus Jonas. Eik, eik, ne tavo reikalas, piktai stum teljo laukan vaik, kuris, grs draug tarp, aisdamas vl usimiro. Kaip tik atjo jam eil ie koti pasislpusi, ir Nijol, inodama jo greitas ko jas ir akylum, bgo trei aukt, prie Dindos, kur, inojo, Pamidoras nedrs iekoti jos. Nespjo ji sustoji prie berno dur, kai jos atsivr, udengdamos j, ir du balsai, tyliai nabddamiesi, sustojo ia pat. 373

 Sek visus j ijimus. Kaip ilgai, kaip danai ir kur. Gal yra pastovs ijimo vakarai, supranti? Bk ramus, Akuli, a jau neiopsosiu. Tik duok man t vaikpalaik. Tu su manim neik, neturim rodytis kartu. Kol a su jais kalbsiu* tu suspsi persikelti per Ne mun. O jei paimsi dds laivel, kaip a su jais peresikelsiu? A neimsiu dds laivelio, duosiu kuriam vai kzui 10 cent, jis mane perkels. Tada gerai. Kit neimk, tik maiys. Pamidoras ir Kanopa. Utekt tau ir vieno Pamidoro, bet kaip nori. Skubk. Ar jie tau patiks? Nebiau Akulis buvs! Juk n pas tave ve siu, o Nemun. Akulis ltai lipo laiptais emyn, kai Dinda u trenk duris, atidengdamas mergait. Taiau Aku lis neatsigro, o kai laiptai suko prieing pus, Nijol guljo ant ems, visai pasislpusi. Ji lauk minut, pagaliau ryosi, puldama emyn, skubda ma perspti draugus, bet, patekusi gatv, tiesiai krito kakieno glb. Nijole, brangiausioji tu mano, ir isipuo usi moteris glaud buiuodama. Tuojau paino savo kriktamoi su jos vienuolikos metu snumi. Vesk, brangioji, kur gyvenat. Na, ir keist gatv pasirinkot. Nors Nijol labai diaugsi vienios atvykimu, taiau draug likimas gnaib ird. Negaldama pa likti vienios, kone bgdama pasileido namo. 374

Kriktamoia kitaip suprato t skubjim. Ko leki, vaikeli? Duok rank, turiu laiko, visai dienai atvykau. Leisk tave pasiirti. Iau gai, tu mano vaikeli, ir vl oko buiuoti. Akulis sustojo prie Pumpos ir Kanopos. K js ia darot? aidiam, slepiams. Tai vyrai, o kur kiti? Tik paklaus, o jau pasirod uduss Pamidoras su Arkliu. Tai aidiat, vl pakartojo Akulis. aidiam. Ar buvot cirko irti? Kokio? susidomjo, nors jau buvo pasi ry toliau traukti. Ar dar neinot? Ne. Anapus Nemuno ganosi ir dramblys ir irafa, bedions. Po valandos trauks kitur, kur baigia palapines statyti. Vaikams net ad atm, kaip anksiau jie ne suinojo. Bgam pairti. A dabar plaukiu. Du galiau paimti lai veliu, pasisil Akulis. Mane, mane, klyk vienas per kit. Pamidoras pirmas kteljo, o Kanopa an tras, juos ir imsiu, nurod Akulis. Ne, a antras suukau, ginijosi Arklys-. Ne, Kanopa, a girdjau, pakrat galva Akulis. Pamidorui irgi rodsi, kad antras kteljo Ark 375

lys, bet nenorjo kitis svetim reikal, tad lai mingas nuygiavo su Akuliu, kuris paklaus: Ar Bakaitis pardav nam? Ne . . . A, matai, nepykstu, Pamidorai, nepykstu, ir baigta, nors tu man, maiausia, por tkstani lit nujojai. Jonas kaltai dusteljo, irdyje nejausdamas ma iausio gailesio. Ar tau, vaikeli, Bakaitis saldesnis? N ee. . . nuts Pamidoras. Matai, nee, pamgdiojo Akulis, o kam lieuv pakiai? Bet a tau vis geras. Kadaise daug i tavs tikjausi, bet labai subobjai i vasar. Ir kas tau pasidar? Kodl subobjau? Et, k tau aikinsi, tiek to* A tai ne Dinda. O, Dinda nori sutikti tave. Bet a jo nenoriu. Tikiu, tikiu, nemalonu su tokiu susitikti, ku riam kiaulyst ikrtei. Pavyzdiui, man, maiausia du tkstaniai lit. Klausydamas berniukas pradjo abejoti, ar gerai daro, eidamas kartu su Akuliu: nors vyro veidas maloniausiai ypsojosi, taiau savotikas balso skam bjimas k kit bylojo. Geriau bt su draugais aplink per tilt bgs, bet dabar negi parodysi, kad bijai! Gerai, kad dar Kanopa kartu eina, drsiau. Lyg atspjs Pamidoro mintis, Akulis atsisuko Kanop: Ir tu, vaikeli, lieuv turi metrin. Juokiesi, dde. 376

 A visad juokiuosi. tai Dinda nesijuokia kito bdo. Jis tau labai dkingas u pagarsinim. Gatve negali praeiti. Irgi nori su tavim susitikti. A, dde, nesakiau. Tur bt, tas kirpjas. Kirpjas nespjo dar ir namus sugrti, o jau pas Dind pradjo mons vertis, nordami pasiirti. Bet tai tavo su Dinda reikalai, kas man. suko ma gatvel, kuri vis labiau krito e myn, usibaigdama pasisukimu, ir i ia atsivr reginys Nemun, Lietuvos upi karali, kuris platus, didingas, neskubdamas var savo vandenis jr. Kiek akys siek, sauls spinduliuose isitiess, upilds vis didiul sln, ramiai telikavo, plak damas krantus, ir tik kartais, didiajam garlaiviui praplaukus, supyks tkdavo tokia jga, kad ne tik mai laiveliai praddavo okinti, raudamiesi nuo juos laikani grandini, bet ir sieliai, kilo metrais besitsdami, kurie dabar girgdjo sjungi niuose. Akulis, ims rakt, atpalaidavo grandin, lai kani laivel ir, pams i vaik po irkl, kuriuos atne i Dangolio kiemo, pradjo irkluoti, sukda mas kit krant. Jau i keli patraukim vaikai pajuto, kad Akulis silpnas jrininkas, nes irklai pa sinerdavo per giliai, patraukimas trumpas, be jgos. O Nijolei jokiu bdu nesisek nors akimirkai isprukti i vienios rank, kuri negaljo atsidiaugti savo kriktadukra, nenujausdama, kokiu rpesiu plaka mergaits irdel. Net puiki dovana gin taro karoliai nesugebjo nukreipti minties, taiau mergaits isiblakymas buvo suprastas tuo netik tumu, kur padar kriktamoia. Padka ir bukiai 377

irgi nemaai atm laiko, tad, oficialiai daliai pasi baigus, Nijol greit paklaus: Galiu paaisti su Vytautu? inoma, gali. Mes ia kalbams, umirdami, kad vaikai nori pasidiaugti. Eime, Nijol pagrieb u rankos svetimoje vietoje nedrs berniuk, kuris, odio nesakyda mas, leidosi tempiamas. Gerai, kad atveei Vyt. Matai, kaip apsi diaug mergait, tok mandag puik berniuk su tikusi, nes ia aplink jai tokia kompanija, Dieve, apsaugok. Nuvedusi berniuk sod, mergait paklaus: Gal slpyni aisime? Gerai. Tai tu usimerk, o as pasislpsiu. Tik atsi mink: tursi rasti. Nerasi, tai iki vakaro sdsiu pasislpusi. Gerai. Skaiiuok iki 150. Utenka iki 20. Ne, pas mus iki 150. Pradk. Vienas, du, trys* keturi. . . Nijol daugiau jau negirdjo, nes, kiek kojos i kerta, bgo iekoti draug, taiau, aplaksiusi visus kampus, Vaitus ir palp, suprato, kad jau Nemu nan patrauk. Kad tik vlai nebt, kad tik suspiau, dejavo, bgdama kiek kojos ikerta, taiau, atbgusi krantan, pamat jau gerokai nutolus laivel. Pilna krtine auk, bet bendram giedrios dienos esy silpnai siek jos balselis, paklyds po didiul plo 378

t, juo labiau, kad ir berniukai irjo prieing krant. Pamidoras, turdamas sakalo akis, staiga pa klaus: Dde . .. K, angelli? Kitame krante, kur plaukiam, ar ne Dinda stovi? Akulis pairjo per pet. Dinda, vaikeli. Dde. . . Koks rpestis tave spaudia, vaikeli? Gal pasuksime laivel atgal? Cirk norjai pamatyti. Jau nenoriu. Bet Kanopa nori. Nenoriu, dde, drebjo isigands Kanopa. Bet a, vaikeliai, vis dar noriu. Pamidoras pasiirjo kit krant, kur tik da bar pamat Nijol, rankomis mojani, visaip ro dani, kad plaukt atgal. Berniukas visk suprato. Tyiomis Akulis j vea pas Dind, matyt, mer gait k nors ino, tik per vlai ini duoda. Srov ne juos gerokai on, bet kitame krante ir Dinda kartu keliavo. Nejaugi nra ieities? Jonas baimingai valgsi aplink, matydamas, kad i Kanopos menka parama toks atrod isigands, o laivelis, per plauks pus Nemuno, vis artjo pas Dind. Kart ligikai dirbo berniuko galva, net iurpuliai jo k nu, kai jutosi jau pateks Dindos nagus; kaip tyia aplink tuia, nra moni. 379

Nors ir sunkiai yrsi Akulis, bet jau aikiai ma tyti Dinda, sirms onus. Lyg iekodamas pagalbos, berniukas paslinko prie virpanio Kanopos, kuris nedviprasmikai siur b nosimi. Kadangi Kanopa viduryje laivelio, prie pat jo ono glaudsi, Jonui ties juo pasilenkus, laivelis, nustojs pusiausvyros, krypteljo. K darai, paskandinsi! piktai rikteljo Akulis, ir jo balse tokia baim, kad Jonas tuojau suprato j plaukti nemokant. Tartum aibas berniukui ov mintis. vilgter jo viduryje Nemuno kyojani sal, kuri gerokai nutolusi, bet plaukiant pasroviui, net su lengvais drabuiais, kokius tai jiedu su Kanopa turi, galima j pasiekti be maiausio pavojaus. Visikai nurims, Jonas visu knu staiga pasviro ant krato laivelio, kuris tartinai susibavo. Kvaily, lauk, vidur! vl suriko Akulis. Dde, Jonas pasitrauk vid, leisdamas laiveliui isilyginti. K? Suk dabar laivel atgal. Kai cirk pamatysim, angelli, ada bti labai domus. Ne, dde, suk tuojau, nes pasiskandinsim. Sukvailjai. Uuot atsaks, berniukas vl isikio tiek, kad laivelio kratas susilygino su vandeniu. Lauk, kvaily, k darai?! paoko Akulis,i baims nustodamas irtis. Neokink dde, ba apversi. 380

 Nusksim, atsisuko Kanopa, mgindamas trauktis vid, bet Jonas j sulaik. Sdk, kur esi. Matai an sal? Nuplauksim, pasroviui. Nekvailas buvo nelaims biiulis, tuoj pagavo mint, net veidas nuvito. Sksti tai sksti suuko Kanopa, virsda mas ant laivelio krato, ir i tikrj vanduo prad jo vertis vidun. Akulis nekvpuodamas irjo besipilant vi dun vanden, jausdamas, kad maiausiai neatsargus judesys, ir . . . Vaikeliai, a plaukti nemoku... Suk, dde, atgal, sak Jonas. Gerai, plaukiu atgal, suvokt Akulis, grdamas laivel. Dinda, nesuprasdamas, kas atsitiko, kak au k, modamas ranka. Kitame krante, plodama ran komis, okinjo mergait. Berniukai dabar ramiai sdjo, kartas nuo karto nurodindami Akuliui. Prie srov kiek pairk, dde. Daugiau, dau giau! Kai Nijol jau buvo arti ir jau galima buvo i girsti jos auksm, Pamidoras vl sak: Dde, plauk pas Dind. Kur?! isiiojo Kanopa, bet akimirk vl suprato. Plauk, dde, ir berniukai vl ugul krat. Sksti Akulis aikiai nenorjo, tad, vl paklau ss, sodriai varvino prakait, nes darbas nebuvo 381

lengvas. Viduryje Nemuno, neilaikydamas kario, numet vark, likdamas vienmarkinis. Angelliai, js mane visai nukankinsit, psles pratryniau. Plaukiam namo, gana aisti. . . Dar, dde, kiek paaiskim. A jums po lit duosiu, vaikeliai. Kaip gi imsim, dde: pats irkluoji ir dar mo kti nori? Nereikia. Kur laik plauk tyldami, ir kai Dinda tryn rankas, pasiruos iupti grob, Akulis vl gavo sa kym sukti atgal. Plauki iaaa, kas yraaaa!. . . auk Dinda. Akulis tyljo, tik akimis iekojo kurios nors pa galbos, taiau laivelis taip tartinai buvo pakryps, kad kiekvienas neatsargus judesys tikrai nukapstyt an pasaul. Dar atliks dvi ivykas kair Ne muno pus ir dvi atgal, Akulis pradjo maldauti: Negaliu, angelliai. . . Po du litu gausit. . . Visai negaliu, rankos vinins, irdis sprogs turiu nesveik. Berniukams pagailo Akulio, tad tyljo. Krantas su laukiania Nijole atsidr ia pat. Taiau, kai iki sausumos liko vos pora metr, Akulis, umirs savo silpn ird, oko, nordamas paiupti Pamidor, taiau ar dlto, kad buvo ivargs, ar netik tai uklupti vaikai loteljo atgal, tik Akulis, nete ks pusiausvyros, su apverstu laiveliu pliumteljo vanden. inoma, nusksti nebuvo pavojaus, nes kojos siek em, bet Akulis visai dienai spjo pri sigerti vandens ir kai iaip taip iropojo krant, vaikai, toliau pabgj, gr markinius, o kelnes diovino nuosavu knu. Akuliui blogiau seksi, nes, 382

bdamas su batais, ilgomis kelnmis, atrod kaip cirko juokdarys, ijs publikos malonumui. Staiga Akulis stvrsi u galvos. varkas, varkas! Vaikai nusek akimis ir pamat jau srovs Ne muno vidur nunet vos matom juod tak, kuris matyt, sunki daikt traukiamas, netrukus visai pa nr, dingdamas i aki. Aplink susirinkusiems mo nms Akulis kak aikino, pra, ir i tikrj du, nusimet drabuius, nuplauk Akulio nurodyton vieton, bet, vien kit kart panr, gro atgal tu iomis. Kvaili, pastebjo iauddarhas Kanopa, srov dugnu nurideno jau toli. Kitais metais jroje gals paiekoti. Teisyb, Akulis adjo mums po du litu, jei leisime krant pasiekti. Eik, primink jam. A savo dalies atsisakau tavo naudai. Staiga Pamidoras prisimin tvo pasiraytj veksel, kuris buvo Akulio varko kienje, tad vl nusek pasiirti, kaip sekasi Akuliui vejoti, bet, matyti tas .nustojo vilties, nes besikeikdamas ir iau ddamas patrauk savo keliais. Kai pradiv berniukai, Nijols lydimi, pasi rod gatvje, suuko kakoks svetimas balsas: tai tu, radau! Mano ir tavo motina ieko tavs, palauk, bus tau, u tvoros kyojo Vytas. Pamidoras, piktai apvelgs svetimj, nubgo pas tv. Tte . . . Kas yra, snau? Tavo vekselis nuskendo. 383

 K sakai, Jonai? Tikrai, pinigin krito Nemunan, ir nebra. Kokiu bdu ji krito? Akulio varke buvo, o kai tas krito Nemu nan, tai ir nuskendo. O Akulis? Akulis buvo be varko, iekojo, bet nerado. Galsi neiti pas Akul. Tai naujien man pasakei. . . .* * * Nijol tikras laukinukas, skundsi va kare motina pargrusiam tvui. Vargas Vytas tris valandas iekojo jos, o ji gatvje su tais idy kliais. Gda buvo prie vieni, kuri, maiau, pasi piktino. Apgavo Vyt, o pati dingo. Tai tau Nijol! Jei savo pasielgimais mums gd darai, tai jau nebepastu savo dukros. Ttuliuk, kaip tu mano vietoje pasielgtum, jei mirtis grst tavo draugams? ir Nijol pa pasakojo vis Nemuno istorij. Nesuprantu, gsteljo peiais tvas. Kodl Vaitas neustoja savo snaus? Vaikas, kaip koks vilkas, ujamas. Pamidoras pats gali apsiginti, paaikino Nijol. Jo ididumas man patinka, bet jei jam plau ius tas bernas atmu, tai visam gyvenimui liks in validas. Be to, kreipsi mon, ir pedagogi niu atvilgiu tas rungtyniavimas su suaugusiais nesviekas dalykas. Tie visi apgaudinjimai, isisukin 384

jimai nei is, nei tas. Laikas bt tam gal pa daryti. Bet kaip? Reikia man pas jo globj dd ueiti. Tas, kiek teko susidurti, atrodo protingas mogus ir geras. Kadangi buvo prats nusprst reikal neatid lioti, tuoj usidjo skrybl ir nukeliavo pas Dangol. Vaikams neteko suinoti, kas ten buvo kalbta, tik Pumpa mats, kaip dds kambarin buvo pa auktas Dinda, girdjs pakelt bals triukm, ma ts islenkant raudon, kaip burok, snn. Grs po valandls tvas paplojo dukrai per skruostus. Pasakyk savo draugams, kad drsiai gatvje sukintsi, net ir Pamidoras. Nelies j daugiau Din da. Nemalonus bernas, bet dds bijo, kad neimes t i kambario, be to, valgyti gauna. Kit dien ini patvirtino pats Dangolis, rs iai subars vaikus. Kad man daugiau su Dinda joki reikal neturtumt, nei odiu, nei veiksmu, nes tuojau tv auksiu. Utenka man, nusibodo. Dinda irgi nelies js, a tai priadu jums. Visi gatvje inojo, kad Dangolio odis aukso vertas, tad ymiai palengvjo gyvenimas, lyg an troji vasara gro, kuri jau visai linko ruden. Nijo vis reiau pasirodydavo draug tarpe, nes, ruo damasi egzaminams pirmj gimnazijos klas, vis daniau buvo veriama sdti prie knygos, bet i trkusi skambjo pati triukmingiausia, skubdama ilieti pritvinkusi energij. Berniukai tiek prie jos 385

prato, kad niekad vieni nesiimdavo didesni y gi, laukdami mergaits. Nusiirjs skautus, Pa midoras net ilg lazd sitais, o Nijol vliav pa dovanojo, tad, turdami gairel, visad smeigdavo j savo aidim vietose ar imdavo kartu kelionse mik, tartum ji bt septintasis gaujos narys. Kit gatvi berniukai pradjo juos vliavininkais vadinti, ir gauja tuo labai didiavosi. Dvideimt penkt rugpiib, vis draug laimi nama, Nijol, motinos lydima, ivyko egzamin laikyti. Tris dienas po to vaikiojo labai susirpi nusi, mat, neinojo rezultat, taiau ketvirtj die n atlk diugi ilaikiusi pirmoji geriausia. Ta proga gauja sureng mike didiul lau, kur Pamidoras parod indn ok, ir is taip patiko berniukams, kad tie atsisak kit aidim ir, vie toje kirvi, sukdami akas, vaizdavosi es indnai. Nijol, nutolusi su Pamidoru, paklaus: O k tu ruden darysi? Neinau. Eisi gal kur mokytis? Noriau, bet pinig nra; visur reikia mo kti. Tvas nori, kad pas kirpj eiiau pigiau sia, bet a nenoriu. Ko tu nori? Radijo apratus dirbti. Man irgi jie patinka, bet kai kart pakrap iau ms aparato vid, tai vis mnes jis neveik, sutais kiti. Nijole, Pamidoras veng mergaits aki, a tau noriu padovanoti. . . imk, atkio lig iol u nugaros slpt mau kakleliu didel raalin, 386

kurios viduje i plonui balanli sulipdytas tilpo namas. Tavo ilaikymo proga, paaikiuo. Oi, kaip grau, koks tu geras. . . ir nesijusdama, dkingumo pagauta, padar tai, k darydavo tvams. Btent, apkabinusi kakl, kartai pabuiavo skruost, tuoj aukdama, rodydama dovan kitiems. Vakare Nijols motina, saldumynais apstaiusi stal, pakviet vis gauj, pati pasitraukdama, pa likdama Nijolei sveius, kuri, jausdama eimininks pareig, atliko j puikiausiai, neiodama arbat ir. vaiindama. Tik vakaro pabaig, luktendama rietusus, neilaik nepasigyrusi: Klausykit, Pamidoras jau ne grafas Monte Kristas, o Tomas. Kai berniukai nusteb pakl galvas, Nijol pa aikino: A j pabuiavau, kai jis man dovan teik. Naujasis Tomas nusida purpuru. Osvaldas, pradioje isiiojs, uspringo, net aaros pasirod. Kanopa susirpino savo sueistu pirtu. Arklys su priekaitu pairjo Jon, kuris kiaurai em nort nugarmti. Tik Pumpa, diugiai yp sodamasis, patais padt: Mama visad mane buiuoja, kai esu geras. . .

387

AUDRINGAS RUDUO

Rugsjis atjo, tartum malonusis sveias su gin tarine pakibusia saule, riekuiomis vis dar pilstan ia ilum, kuri, varvdama medi lapais, da juos aukso varsomis, ir tie ipuik dairsi platj pasaul, pasiov skristi su vjais, toliau nuo savo gimtj lizd. Gaujos gyvenimas iki piet visai sutriko, nes Os valdas, Pumpa, Kanopa kasryt ygiavo mokykl, o Nijol, usidjusi pramatni uniformin kepur, isigaiusi skubdavo autobus, kuris vedavo j gimnazij. Tik Pamidoras ir Arklys, vos pavasar baig pradios mokykl, slankiojo be darbo, nusimin, neinodami, ko griebtis, nes ir tvai dar buvo neapsisprend dl vaik ateities. Vien pablykus ryt Pamidoras ilgai raivsi, irdamas pro palps duris, tingdamas lipti e myn, kai i tolo j pasiek skambus pastamas bal sas. Berniukas viena akimirka nudardjo emyn ir taip atidiai praussi, kad net motina pastebjo: Gal vestuvms esi pakviestas? Draugininkas atvaiavo. Tas studentas prieais? Tas pats. Pamidoras, ibgs gatvn, ilgai trynsi aplink sod, kol atsidar varteliai ir jaunuolis susidr su berniuku. 391

 Sveikas, Jonai. Kaip laikaisi? Gerai. O, kaip smarkiai paaugi, pagrajai. Malonu tave matyti. Su Nijole vakar kalbjau, sak, aunus berniukas pasidarei. Pamidoras giriamas nuleido galv, neinodamas, kur dti vilgsn ir rankas. Girdjau, Bakaiiui padjai. Taigi. Geras darbelis. Vykstu dabar gimnazij, kur susitiksiu su skiltininkais. Suinosiu, kada Ks tutis sueig daro, praneiu tau. Gerai bt. Tai iki pasimatymo, Jonai. Iki. T pat vakar studentas pasibeld pas batsiuv, atnedamas pasaisyti dvi poras bat. Paintis netruko usimegsti, ir, tv dkojamas u snaus pamim stovykl, draugininkas atsak: Jei js snui stovykla sveikat ijo, tai man tik diaugtis tenka. Kaipgi, pone, pakito, kaip ne tas vaikas: ir dantis plauna ir kakl, nors anksiau nepripraydavom. Kaip js tok ir pamt su savimi! Ten tik pon vaikai, tur bt, susidomjo motina. Visi mes lygs, ir skirtum tarp ms nra. Jei leisite, ateisiu su skiltininkais batsiuvio amato pasimokyti. Praom, kodl ne, pritar tvas. inoma, jeigu reikia tokiu bdu apmokti u Jono stovykl, k darysi. Ponai ne ponai, dabar, matau, visi mokosi patys dirbti. Ir kam tikrai tie 392

amatininkai reikalingi! Greit badu jie visi idvs, ubaig motina, nusisukdama prie puod. Draugininkas pajuto, kad moteris nesuprato jo minties, nors, inoma, jis pats kaltas, klaid pada rs, mat, pasiskubino be reikalo. Ne, ponia, mes nesirengiam tiek imokti, kad atimtumn i amatinink pragyvenimo altin, bet siekiame kiekviename amate matyti jo domum, reikalingum, kad jaunieji imokt gerbti kiekvien darb, ir, nordamas nutraukti nejauk tempi m, pasuko kalb kitur. O k manot su Jonu daryti? Tur bt, kirpju leisime. Iekome, kuris j priimt. A nenoriu, siterp berniukas. Jis nori aparatus dirbti, bet kas i to! Visur, kur geresnis amatas, pinig reikia, o i kur mes paimsim? A nebsiu kirpjas, vl suniurnjo ber niukas. O ar irjot kur nors kitur? Pavyzdiui, in inieri Kalvaii labai rimta dirbtuv. Elektros, radijo aparatai ir kiti panas dalykai. Ne mums ten . . . Jeigu norite, galsiu pasitairauti, gal nebran giai paimt, gal kaip nors igaltumt. Mano tvas su jais kelet reikal turjo, paklausiu per j. Jei ponas geras, mes btumm labai dkingi. Draugininko vilgsnis susidr su berniuku, ku ris tokiomis akimis j irjo, kad net nejauku pa sidar. Jei i to nieko neieis, tai tik be reikalo sun kus nusivylimas. 393

Negaidamas, grs namo, studentas tuojau i dst vis reikal tvui, kuris paadjo paskambinti firmai, taiau kit dien rezultatai pasirod maai diugin. Firma pradioje u mokinio primim pa reikalavo 300 lit, kuriuos tekt neti i karto. V liau, praytojo spiriama, firma sutiko pasitenkinti ir 200 lit, su slyga, kad berniukas bsis labai ga bus ir stropus tam darbui. Kitaip po dviej savai i tekt palikti viet. Iklauss slygas, draugininkas palingavo galva. Dkui u pastangas, tve, bet, atrodo, viskas veltui. I kur jie paims 200 lit, jei ir mums tai yra pinigas! Praei suinojau, o dabar tai tavo ir tavo skaut reikalas. Iekokite, o rasite, belskite, o bus atidaryta. Sudiev, snau. Tvo netikintas, studentas veltui suko galv, kur galt rasti toki sum pinig. Nebesurasdamas ieities, veng Jono, nebedrsdamas praneti nau jienos, nebedrsdamas atimti vilties, kuri berniuk taip diugino. T pat vakar pas drauginink susirinko skil tininkai, kur mginta nustatyti iemos veikimo pla n. Po oficialaus posdio eimininkas, pasidiaugs Jono padarytja paanga, pasil priimti j kandi datu irg skilt, kartu papasakodamas apie nepa vykusias pastangas kurdinti berniuk ininieri Kalvaii dirbtuvje. Gal mes galtumm padti? susidomjo Kstutis. Du imtai lit. Dideli pinigai. Neinau, kur rasti toki sum. 394

 Auk lap galtumm per skaut tvus pa leisti, patar Antanas. Abejoju, ar k laimtumm. Be to, maiau turting skautuk tvai jaustsi nesmagiai, negal dami prisidti, suabejojo draugininkas. Mano tvas duos deimt lit, ididiai met Algimantas. Manj ir prayti neidrsiau, nes, inau, neturi atliekam pinig, prisipaino Petras. Jono tvas batsiuvys, rodos, nuvito Ks tutis. * Draugovje turime 60 skaut. Kad taip tarp skili paskelbtumm bat taisymo konkurs! Kiekviena eima turi t pataisyti, ir pinigas neit veltui. Gera mintis, apsidiaug berniukai. Galima pasvarstyti, pagalvojs sutiko draugininkas. Pradjo skaiiuoti, derinti, bet greit paaikjo, kad pinig vis dar trukt, jei konkursas ir pavyk t. Staiga draugininkas stukteljo sau galv. Pamirau, visai pamirau! Pereitame Skaut Aido numeryje buvo skelbimas: jei kuri draugov ar skiltis sutikt ekspedijuoti Skaut Aido kur numer, tai u j gaut, gerai neprisimenu, bet ka kas tarp 30 ir 50 lit. Ar mes nepamgintumm bent du numerius sutvarkyti? tai kiek pinig bt! Bat konkursas irgi kiek duot. tai Jonas ir gal t engti, kur irdis traukia. Reikt su tuntininku pakalbti, sil Kstutis. Gerai, rytoj vyksiu pas j, o dabar bat kon kurso taisykls. 395

Numat ir paruo visas konkurso taisykles, skil tininkai atsisveikindami pasikl. Algimantas dar lukteljo. Broli draugininke, noriau t Jon pama tyti, reikal turiu. Ir Kstutis nori su juo pasisveikinti. Tuoj jus bu nuvesiu. .* * * Nors draugininkas perspjo Vaitus, bet jie maa tikjosi naudos, ir, jam ijus, motina spektikai vilgterjo tv. Kepur tas studentas grai neioja, bet po ja tai dar visai skystas, lygiai toks vaikas, kaip ir ms Jonas. Prine ia mums bat, lauk. Su trum pomis kelnmis po mik lakstyti tai sugeba, i nom. Matysi, atne tau por lepi pataisyti, ir viskas. Motina, rodos, spjo, nes prajo viena, kita, penkta diena, o niekas ir nosies nerod, ir Vaitas dar maiau udirbo, kaip visad. Prajo dar trys vakarai, ir tik ketvirt rs kyteljo nos kakoks rudas gimnazistukas. Ar ia Vaitas batsiuvys gyvena? ia, ia. Dvi poras bat atneiau. . . Dar neatalo dur rankena, kai vl pasibeld, ir i karto mov du isiiep vyrukai. Arabas, aikteljo paoks Pamidoras. Tas pats. Sveikas esu ir gyvas, nors dukart skendau ir kart perknas buvo trenks . . . Tai jau ia btum neatjs. 396

 A su guminiais batais buvau, tai tik trenk tas suaibavau, ir vl elektra ilk. Klausyk tu jo, numojo ranka kartu at js Jurgis. Jo prosenoliui taip atsitiko, o Arabas dabar prisimin. Skiltininkai konkurs kibo i vis jg, ir per savait vakarais nesidar Vait durys. Berniukai temp ne tik savo kiaurus ir apgadintus batus, bet rinko savo kaimyn, gimini, pastam, kiekvien kart reikalaudami i batsiuvio ratelio, kur aikiai buvo paymta atnejo vardas, pavard ir kiek por bat! Tvas uverstas darbo. Ratininko pareigas pa ved Jonui, kuris siningai idavinjo liudijimus, nepaprastai didiuodamasis savo naujomis pareigo mis. Kanopa su Osvaldu i bulvs padar net anspaud, vaizduojani kakok nematyt gyvul, tik, vaik nusiminimui, Vaitiene neleido ja naudotis, mesdama peiun. Nijol, patyrusi, kas vyksta, vien vakar at vilko tvui bent tuzin bat. Tveliuk, jei man leisi, a pas Vaitus taisyti nuneiu. Vaikeli, susimildama, kam taisyti, jei geri ir be pataisymo. Pamidorui reikia padti, visi jam batus nea, kad udirbs galt mechaniku mokytis. Girdjau. Paiekokime, gal kur skyl rasime. Ilgai su tvu iekojo, bet, mergaits nusimini mui, vis veltui batai atrod sveikiausi. itie, ttuliuk, atrodo . . . Prie savait tik pirkti. 397

 Tai k darysim? Abu kur laik irjo vienas kitam akis. Sugalvok k nors, ttuliuk. Ttuliukas pasirod vertas pasitikjimo, nes pa galiau mirkteljo. Nijole, jau greit bsi tikra panel. Laikas tau rimtai gyvenim kibti. Na? lauk. iema ia pat, ar ne? ia pat. Kaip manai, paios tau reikalingos bt? Ttuliuk! aikteljo mergait, puldama t vui glb. Matai, batai tam sportui reikalingi. Vilkis apsiaust, eisime jau dabar usakyti. Kol padarys, ir ledas sps pasirodyti. Skaut Aid ekspedijuoti jpadjo visas Gedi mino draugovs tabas, iskyrus Riard, kuris, ga vs blog paym, nutar etadien pasdti prie knygos. Vaitas su savimi atsived Arkl ir Kanop, kurie labai siningai padjo. Bakaitis, suinojs, kokiomis pastangomis kau piami mokslui pinigai, atsidkodamas u Jono pa galb, atidengiant begdik apgavik, tylomis kio draugininkui dvideimt lit. Geras berniukas, tegu Dievas laimina j, en giant ateit. Trij savaii bgyje buvo surinkta 135 litai, kurie galino Jon pradti moksl. Likusios 65 lit sumos, draugininko tvo praoma, firma sutiko pa laukti net iki pavasario. *** 398

Auksinis ruduo vis labiau keit savo nuotaik, darydamasis kaskart rstesnis, nekantresnis, berda mas saujomis lapus, apnuogindamas medius, dk damas tuiuose daruose*, vilpaudamas, kaukda mas telefon stulpuose, varydamas debesis, danai altu lietumi apipurkdamas, ia vl diovindamas em, vir kurios tesirod tik krankianios varnos, tik papurt mayiai virbliukai, dairydamiesi grd, uuovjos. Gatvje daniau rodsi malk prikrauti veimai, skambjo piklai, dusliai bgni jo kirviai. mons jau nestovinjo kiemuose, nekal bino savo kaimyn, bet, pasistat apikakles ar susi sup skaras, smukdavo pro duris butus, kurie, pa sipuo dvigubais langais, ramiai lauk kietosios iemos, kuri, nors tolokai, bet jau vangjo ledin mis klumpmis. Pamidoro gauja tesusirinkdavo tik gerokai po piet, temstant. Subgdavo, neirdami oro, itro k vienas kito, skubdavo berti dienos spdius, pasigirti tariamais ar tikraisiais pasisekimais, laim jimais. Didiuliai, tuti dar plotai gaujai teik daug erdvs, ir ia skambdavo gyvas triukmas, lakstymas, gaudymasis, kol paaukdavo autorite tingas tv balsas, primindamas rytdienos pareig. Tuomet sulsdavo kiekvienas savo kamp il, pails, bet noriai stverdavosi darbo. Nijol, Kano pa, Osvaldas, Pumpa ssdavo prie ssiuvini, kny g; Pamidoras, prisines sen imest radio apara t dali ir iaip visoki vieleli rateli, kak kom binuodavo, sukdavo, jungdavo, uversdamas pus kambario, tad ne kart motina adjo igrsti ias liekanas atmat duob. Arklys tuo tarpu i sen 399

laikrai kirpo kelnes, varkus, nepaprastai di diuodamasis prie tvus, kurie krapt galvas, sva jodami, kaip ia snui nupirkti siuvam main. Vien pirmadien draugininkas neikents u jo Kalvaii firm, teiraudamasis, kaip sekasi ber niukui, ir, didiam savo pasitenkinimui, igirdo la bai gra atsiliepim. Kol kas galim tik pasidiaugti. Nra tingi nys ir rodo didelius sugebjimus. Tartum ore pa gauna kai kuriuos dalykus, net stebims. Jei toliau rodys tok stropum, leisime jam ir t udirbti. Yra toki ma pareigli, kuri kratosi suaug, bet berniukui bus kaip tik. Pakeliui i firmos namus, studentas sutiko A l gimanto motin, kuri gerokai pagadino jam nuo taik. Gerai, kad sutikau, jaunas mogau. Seniai norjau jus pamatyti. Labai malonu, ponia. Kain, ar bus malonu, kai igirsit, k galvo ju. Atvirai jums kalbsiu. Man, motinai, supranta ma, labai rpi vaiko aplinka. Pradioje negaljau pykti: Kstutis, Petras, Antanas na, beveik tin ka Algimantui, gan mandags berniukai, bet dabar priimat visoki, net gaila savo vaik matyti tokioje kompanijoje. Ar, ponia, kuo nusisksti galite? Na, tas naujas pradjo pas mus lankytis, kaip jis . . . Vaitas? Nei atsistoti, nei pasisveikinti, toks nesimpa 400

tikas tipas. Kaip gi tok galit priimti? Drabuiai, Viepatie! Mes tikime, kad geri berniukai padarys Vai tui takos, pads jam kilti, aukltis. Kad tik j beaukldami patys ko nors i jo neimokt. irsime, a jau seksiu ir, jei reiks, grietai pasielgsiu.
a * *

Jonas siningai lank visas skilties sueigas ir, Kstuio padedamas, ruosi treiajami patyrimo laipsniui. Kiekvien nauj ini jis ne savo gau jai, kuri tutuojau moksi, visk praktikai mgin dama. Kart, besimokydami mazg, taip puikiai pririo prie kds Pump, kad tas, tik nuvarvins aar ir ilaus nebetvirt kds koj, pasijuto lais vas. Bet labiausiai vaikams patiko kimo aidimas, kurio atsiaisti negaljo, tik berniukams pikiau sia bdavo, kad beveik visad laimtoja likdavo Nijol, kuri juoksi, sukiusi visus mai. Vis daniau ir daniau vaikai susimesdavo pas Vaitus kamp, kur, umir suaugusius, tarp vai riausi instrument, gelgali gyvendavo savo ne rpestingu gyvenimu. Teisyb, vietos labai maa bdavo, bet niekur jie taip laisvai nesijaut, kaip ia. Nors ir labai svetingi atrod Nijols tvai, bet vaikai jautsi suvaryti, ir tik arbatls kvieiami ten pasirodydavo. Kart visa gauja benarpliojo pas Vaitus Pami doro sunetas vielas, kai jis pats kraptsi prie savo darbo mainos, kuri jau deimt dien vargino j, 401

neleisdama miegoti, valgyti. Usispyrs jis vis jun g krapt surdijusias imestas dalis, lop, sukin jo, kartais jungdamas elektr, bet maina nejudjo. K darai, Pamidorai? susidomjo Nijol. Skalbimo main, motocikl, elektros mal n, pinigams dirbti main, spjo aipydamiesi vaikai. Taiau atsakym dav pati maina. Ji staiga sucirp, aikteljo kakoks lyg i poemio balsas, sugrojo lyg vargonai, suirp smuikas, paskui visa tai susiliejo vien kaukim, dar kart rikteljo taip garsiai, tartum perknas trenk, paskui ugul skambi tyla, po kurios nusteb klausytojai uuod dm kvap, bet nebuvo laiko dalytis spdiais, nes ugeso elektra. Kamiai perdeg, bendr vis nuomon pareik Kanopa. Atrodo, ir aparatas dega, springdama d mais usikosjo Nijol, atidarykime duris. Ilgai vaikai vdino kambar, diaugdamiesi, kad nra Pamidoro tv, kurie supyk dar pirt i kelt nelaimingajam ininieriui, kurio pirmasis pa gamintas priimtuvas taip trumpai tegyveno.
* * *

Po io Pamidoro gyvenime atmintino vykio, lygiai u savaits, etadien, studentas, atverts draugovs sakym knyg, vart treiojo patyrimo laipsnio egzamino duomenis. Dar kart patikrins egzamin lap, aikia raysena paymjo: 402

. m. lapkriio 5 dien Jonas Vaitas, irg skil ties kandidatas, ilaik treij patyrimo laipsn. Draugininkas, pamerks plunksn, giliai susi mst, mintimis perbgdamas vis jam inomj berniuko gyvenimo dal: nuo pat susipainimo prie braki, iki dabar. Jaunuolio veidu perbgo ypsnis, ir jau nebeabejodamas tvirta ranka ra: Kandidatui Jonui Vaitui leidiu duoti skaut od." Uvo sakym knyg, paimdamas studij u raus. Pirmadien universitete j lauk sunkus egza minas. Nuleido lempos gaubt, susikaup, pamir damas laik ir viet. Namus kaup mirties tyla, nes t vakar vienas buvo liks. Jo tvai ivyko sveiuosna, teisjai viruje ivaiavo teatr, N i jols tvai kakok labdarybs vakar, dar kiti gyventojai negro i provincijos, i savo kio. Ga ljo bti apie deimta valanda, kai atsilos studen tas ilygino raumenis atsikvpdamas. Pro neutiest lang juodavo berib naktis. Jaunolis vl susi lenk ties knyga, bet greit pajuto, kad negali susi kaupti, kakas blako j. Kur laik jokiu bdu ne galjo suprasti, kas atsitiko, tik greit pastebjo, kad nesmoningai nuolat kelia akis lang, lyg i tam7 sumos kas irt j. Atsistojo, atidar lang ir prasikis ilgai irjo sod, bet nieko tartina ne galjo pastebti, nes naktis buvo be galo tamsi, kad net medi kamien nevelg. Suals vl utrenk lang, utraukdamas uuolaidas, taiau greit pasi juto nuvargs ir, ugesins vies, pakilo miega mj. Tuo pat laiku gro tvai. Pasikeit keliais odiais, visi nujo poilsio. 403

Draugininkas apsivert ant kito ono, bet ky rus beldimas nesiliov, ir vis dar nesusigaudydamas atsisdo lovoje, bet tuoj strikteljo, jungdamas vies. Kakas tikrai beld duris. Laikrodis rod pus treios. I koridoriaus girdjosi jud ir tvai. A pairsiu, kteljo jaunuolis, skub damas priekambar. Kas ten? paklaus neatidarydamas dur. Tai a, Povilaitis, paino i viraus teis jo bals. Kas atsitiko? atidarydamas duris paklaus. Apvog, visk ine. Noriu js telefonu pasinaudoti, policijai praneiu. Kol teisjas skambino, studentas su tvais nu lk { apvogtj but, kur verk teisjo mona, stovdama tarp imtyt daikt. Abi spintos buvo atidarytos, tuios, taip pat baltini staliai ivar tyti imtyti, sienos apnuogintos, matyt, iekota pi nig ar brangenybi. Igird triukm, atlk ir Nijols tvai. Kol moterys ramino nukentjusi, atvaiavo du polici jos valdininkai civiliais drabuiais, praydami visus paalinius kol kas sueiti virtuv, pasilikdami tik su teisju, kurio lydimi pradjo apirinti kamba rius. Po geros valandls pasikviet ir kitus, ir vie nas valdinink pradjo klausinti. Pone teisjau, kelint valand palikote namus? Be penkiolikos minui septint. Kur vykote? teatr. 404

 Pasibaigus teatro spektakliui, ar tiesiai gr ote namus? Ne, usukome Versal vakariens. Ar danai vykstate teatr? . Danai, turime nuolatin biliet. Ar visad po teatro einate Versal vakarie ns, ar tik inakt iimt padarte? iokiadieniais po teatro grtame namo, bet etadieniais visad sukame Versal. Valdininkai susivalg, vienas kitam linktel dami. Kelint grot i Versalio? Antr valand ivykome, ia buvome pus treios. Ar visad etadieniais t pat valand palie kate Versal? Madaug visad t pai valand, program irime. Duris radote urakintas? Taip. Valdininkas kreipsi kitus. Ar ia visi namo gyventojai, ar kuri dar trksta? Pon Nork nra, atsak draugininko t vas, ivaiavo k pas tvus. Ar danai ten vaiuoja? mnes kart. Reguliariai? Beveik. etadieniais? Visad, etadien trei ivyksta, o sekmadie n vlai vakare grta. 405

 Js, pone, buvot vis vakar namuose? Ne. Buvome sveiuose, grome be penkio likos vienuolikt ir tuoj jome gulti. Nieko negirdjot?. Nieko. Ar visad etadieniais ivykstat? Daniausia. Snus buvo liks namuose, bet jis irgi nieko negirdjo. Js irgi buvote ivyk, kreipsi Nijols tvus. Taip, grome irgi apie vienuolikt, nieko negirdjome. Ar js turite tarnait? kreipsi teisjus. Turime ateinani, bet j pastame jau 30 met. Cento nepam niekad, savo mogus. Sakykit, ar paskutinij trij mnesi lai kotarpyje ar anksiau buvo taisomas namo stogas, ar daomi langeliai? Ne. Kaminkrtis gal val kaminus? Prie eis mnesius. Naujas kuris ar nuolatinis? Nuolatinis, labai padorus mogus. Duokit mums jo adres. Niekas paalinis nelaipiojo stogais? Ne. Kart buvome umir pranczik rakt, tai lipo pro stogo langel. Kas lipo? A lipau ir berniukas, prisistat draugi ninkas. Koks berniukas? 406

 ia prieais, per gatv, batsiuvio sargo vaikas.

Jis buvo pralinds pro stogo langel ir ati dars duris? Taip.

Lengvai jis buvo pralinds? Kaip jo vardas, pavard? Jonas Vaitas.

Negalvokit, kad jis kaltas. Tai puikus ber niukas, neikent draugininkas. Valdininkas nusiypsojo.

Mes nieko nekaltinam, tik ^ijkinams. Bkite geras, kreipsi teisj valdinin kas, sudarykite tiksl prauvusi daikt sra su kainomis. Jeigu prisimenat, kur kada pirkot, ypatingos yms, spalva ir 1.1. A jums duosiu blank. iaip kol kas nieko nelieskit, nes grime pravitus. Nam gyventojai kiekvienas sau isiskirst, sp liodami, kas galjo apvogti. inia aibo greitumu apskrido gatv, taiau visi tik gandais gyveno, nedrsdami k nors tarti. Pa aikjus, kad vagys ine ne tik geriausius drabu ius, kaip frak, smoking, kailius, bet visas bran genybes, visus sidabrinius indus daugiau kaip 3500 lit verts, policija kaip reikiant msi darbo. Jau i pat ryto keli valdininkai atidiai irinjo sod, kur, rasdami ioki toki pdsak, prijo prie sodo tvoros. Viena lenta buvo lauta lis visai naujas. Pro ia mestas grobis, murmteljo vienas valdinink, irdamas prieais stovint nam. 407

Abu perlipo tvor ir, atsidr gatvje, pradjo j tyrinti, kai vienas j pakl medio gabal. is irgi naujai nulautas, bet tai ne sodo tvo ros medis. Abiej vyr vilgsniai nukrypo prieing tvo r, kur i tolo baltavo nulautoji vieta. domu, prieais rsio duris. Patikrin sitikino, kad j neapsirikta. Gabalas puikiausiai tiko. ia ueisim, pamojo vyresnysis. Kas ia gyvena? Vaitas, batsiuvys sargas. Kurio vaikas vasar, lips pro langel, teis jams atidar duris? Tas. Vyresnysis pabeld kambar, sakydamas pa djjui: Tu atidiai apirk kiem ir paauk Anta nait su unimi. Klausau. Vyresnysis jo vidun. Vaitai baimingai suiuro, tik Jonas smalsumu suaibavo. Seniai bt seks policijos darb, taiau visi vaikai buvo suvaryti namus. Vaitas, rodos, ia gyvena. Taip, pone. Girdjot, ia vagyst nakt vyko. Girdjome. Js ia esate artimiausi kaimynai, tiesiai j s langas sod iri. Nieko nematt, negirdjot? Ne. Tikrai? 408

 Tikrai nieko.

Js galit klysti. Danai kai kurie mamoiai, kurie civiliams gyventojams atrodo bereikmiai, mums, policijai, labai daug padeda. Maiausias gar sas, ingsnis, trakteljimas mums jau daug pasako. Taigi mginkite prisiminti, a jums padsiu. Gird jote, kad vagyst vyko madaug tarp be 15-os dvylikt ir antr valand nakties. Prisiminkite, k js tuo laiku darte. Sakysime, vienuolikt valan d nakties, pone Vaitai? A?
Kur js buvote vienuolikt valand, vakar?

A, a draug namo lydjau. Tada, inoma, negaljot inoti, kas ia da rosi. Bet kelint palikote namus? Septint valand. Irgi man netinka. Taigi septint valand pa likote namus ir nujote pas . . . Nujau odos upirkti.
Toli einate? Senamiest.

Tai jau geras ir labai geras gabalas nuo ia. Pas Keturak perkat? Nepastu tokio. A perku pas Kazok. Ilgokai utrukote pas j?
A draug ijs sutikau.

Mat, kas. Namo grote kelint, tiksliai praau? Vaitas aplai sukepusias lpas. A neinau, a neturiu laikrodio. tai ant stalo adintuvas, tiksliai rodo, vos 409

dvi minutes skuba. Kur gavot tok ger laikrod? Tai neinote, kada grot, bet dar nevito, ar jau? Oi, ne . . . Ponia, gal prisimenat. Juk prikl vyras grs. Iblykusi Vaitiene sunkiai rado od. A miegojau. Ne, teisyb, buvo vienuolikta, kai gro, prisimenu, irjau laikrod. Js vyras sak, kad vienuolikt jo ia dar nebuvo. Sakyk, pone Vaitai, kreipsi, tiesiai i rdamas akis, grote antr valand, trei? Apie dvylikt . . . Valdininkas utrauk papiros. Apie dvylikt. Hm . . . Sakot, ijs i odos krautuvs, sutikot savo draug. Kelinta valanda galjo bti? Pus devyni. Vietomis nuostabiai gerai valandas prisime nat, kad ir laikrodio neturdamas. Draugo vard, pavard, adres praom pasakyti, valdininkas im knygut, pasiruos urayti inias. Vaitas tyljo, tik lpas vilgino. Pavard sakykite to draugo, kur sutikote. Argi negirdi? sudejavo Vaitiene. A, a neinau jo pavards . . . Keista, ir draugu vadinate. Vaitas prapliupo kalbti. A jo niekad anksiau nemaiau. Tik ijau i bat krautuvs, kai prisistat vyras, klausdamas, ar a esu batsiuvys. Patvirtinau, tada jis man murm teljo savo pavard. Nesupratau gerai, kakas Sta sikis ar Brazikis ar panaiai. Sak, gatavus batus 410

turguje nori pardavinti, tam tikslui jau ir viet pirko, tik pats dabar nespja bat dirbti ir ieko mogaus, kuris jam padt, kuris nebrangiai imt. A, inoma, norisi udirbti, ar ne? Sakau jam: Ga lima pakalbti", tada jis mane nuved smukl. . . kuri? pertrauk policijos valdininkas. Nemuno gatvje, u gaisrins. ' Tskit toliau. Atsisdom su juo ir kalbjome. Jis ir butel pastat. Iki deimtos sdjom. Paskui reikjo ieiti, udar. Susitarm dl bat, ir, kadangi jis silpniau ant koj stovjo, a padjau jam eiti. kur jot? Panemun vediau. I Senamiesio Panemun! O autobusu nevaiavot? Jis gryno oro norjo. Hm. Kur jis gyvena? Vaitas stabteljo. Gaila buvo irti nusi gandus, ilus vyr. Kur jis gyvena, klausiu? pakartojo valdi ninkas. A neinau. Neinot?! Neinau. Kai perjom Nemuno tilt, jis pri simin raktus paliks Senamiestyje, tada atgal pa sukome. Ir vis psiomis? Psiomis. Tai galjo bti apie 12 valand. Taip ir buvo. Suradot raktus pagaliau? 411

 Atjs Senamiest, jis surado raktus kienje. Tai tau! Nepaspyrt jam laun? Nepykau, jis adjo 20 por bat pas mane usakyti. Ir toliau? A vl j atgal lydjau, bet viduryje kelio jis tiek prasiblaiv, kad jau vienas galjo eiti. Liep man grti namo. Dar pakalbjom kiek, suinojo, kur a gyvenu, ir persiskyrm. Pagal js pasakojim galjo bti apie antr valand, kai grote namo. Vaitas isigands tyljo. Valdininkas kreipsi moter. Ponia nieko negirdjot nakt? Ne. Paprastai moterys labai jautriai miega, vyro belaukdamos. Jokio trateljimo, jokio limo? Ne. O kur berniukas miega? Ant aukto. Vis iem?! Ne. Nuo iandien persikraust pas mus miegoti. Tik nuo iandien. Tu buvai, kreipsi Jon, v^Sar ulips ant stogo ir pralinds pro aukto langel, atidarei teisjams duris? A. Kurgi taip rank nubraukei, iki pat krau jo, staiga paklaus atvyklis, keldamas berniuko dein. Lenta nuslydo ant aukto. tai kas. 412

Atsidar durys, ir ant slenksio idygo antrasis valdininkas, nedamas popieri susukt kakok daikt. Radinys. Btent? Tarp to kambario slenksio plyi radome tris gintaro karoliukus, kitus dvylika radome sode, vien gatvje. Apvogtoji pripaino, kad tai jos karoliai. Dar trksta 8 karoliuk. Ms mons ieko likusi. Vyresnysis kreipsi Vait. Praome apsivilkti, vyksime smukl, kur paskutin nakt grte. O tu, kreipsi savo bendradarb, gauk leidim kratai padaryti ir, pastats policinink, neleisk pasialinti i kambario. Kol vyras vilkosi, nedrsdamas net vilgterti savuosius, Vaitiene stovjo lyg suakmenjusi, ir jei ne rank virpjimas, manytum marmuro statula, tiek buvo iblykusi. Tik Jonas tankiai mirksjo akimis, vos sulaikydamas kylant skausm. Po geros valandls po truput besirenk aplink mons mat grus su policininku Vait, mat du civiliais drabuiais vyrus, griozdianius vis kiem, o dar po valandls prasivr durys, ir Vaitas, s naus ir dviej vyr lydimas, buvo stumtas auto mobil. I bambario pasigirdo ird veris riksmas. Suburb automobilis, ir liko tik irovai, kuri vei duose buvo matyti ir uuojauta, ir smalsumas, ir nuostaba. Nijol, stebjusi visk, pamau gro namo, kur sutiko nulidus drauginink. Ive Pamidor. 413

 Maiau. A netikiu, kad jie apvog, lo mergai ts balselis. A irgi manau, kad tai skaudus apsirikimas. Dkinga mergait pairjo student. Kaip jiems padti? Praysiu, kad mano motina nueit pas Vaitien, vis nuramins kiek. Paskui kreipsiuos tv. Jis ger draug policijoje turi, gal i jo k nors nauja suinosime. A irgi praysiu, kad mamuliukas nueit. Praymai neliko be atgarsio, ir dvi moterys, nedamos kak po paastimi, smuko pas Vaitien, kur ilgokai utruko. Tuo tarpu snaus ualiarmuotas tvas skambino policij savo draugui, pray damas naujien. Draugas paadjo padti, taiau il gai laukta, ir tik pavakar suskambjo telefonas, bet inios buvo nediuginanios. Vait ne tik tar, bet beveik buvo tikri, kad jis apvog. Mat, sitikinta, kad apvog tokie mons, kurie gerai inojo ne tik teisj paproius, bet ir viso namo. Vaito niekas nemat tarp 9 ir 2 valandos nakties, nes, nuvaia vus smukl, paauktoji padavja negaljo Vaito atpainti. Teisyb, sdjo kakokie du vyrai Vaito nurodytame kampe, bet kampas buvo tamsus. Mer gaitei krito ak, kad moks pinigus vyras ant de ins rankos rodomojo pirto turjo tris plaius bal tus randus, tartun iedus, be to, matyt, pirtas bu vs nukirstas, nes rods kiek trumpesnis. Vaitas tai patvirtino, jam irgi krits ak tas pirtas, bet kas i to! Ibarstyti gintaro karoliai dar labiau apsun kino batsiuv, nes atved tiesiai jo but. Greiiau414

ia, beneant karoliai pertrko. Tiesa, krata joki rezultat nedav, bet galjo anksiau paslpti. Pir t antspaud niekur nerasta, matyt, su pirtinmis dirbta. Pro kur vagi eita nenustatyta. Arba rakt turjo, arba pro stogo langel lipta. Vienin tel Vaito viltis tai paslaptingasis vyras su trim randais ant pirto. Jei jis atsirast, reikalai gal ki taip pakrypt. I Jono nieko nebuvo igauta, ir jis jau paleistas namo. Vaitas sds iki teismo. Daikt iekoma visu stropumu. Iklauss naujien, draugininkas visai nuleido rankas, neteks paskutins vilties. K gi, atsiduso, berniukas nekaltas, reiks padti, kad bent materialiai iaip taip isilai kyt, kol tvas bausm atliks. Atjusiai pasiteirauti Nijolei studentas papurt galva. Nenoriu tikti, kad Vaitas tai padar, bet prauvo svarbus liudininkas, kuris patvirtint Vai to odius. Sak man mamuliukas, bet man neleidia ueiti, sako, Pamidoras toks nusimins, kad nenori nieko m atyti. . . Grusi namo, mergait vilgterjo tv. Ttuliuk . . . K, mayte? Tu tiki, kad'Vaitas pavog? Nenoriu tikti, Nijole. Greiiausia, nemalo ns supuolimai apsunkina jo padt, bet vien dien. . . Dkinga mergait prisiglaud prie tvo ir, viena akimi irdama i po jo paasties, vl paklaus: 415

 Ttuliuk .. . Kas vl? O kad Pamidoras v l . . . v l . . . t . . . vel ni . . . gal padt, a? Ek, vaikeli, ne tie laikai! mons tiek igudrjo, kad velniai i tolo bijo pasirodyti dar gali mons juos kuri main kinkyti. E, ttuliuk, juokiesi i mans. .* .* * Nordamas patirti skiltinink nuomon dl Jono odio, draugininkas visus sukviet pas save, bet kadangi Algimantas, bdamas isiblaks, kar tais usimirdavo ateiti, skiltininkams besirenkant, studentas paskambino jam but. Atsiliep motina. Kalba draugininkas. Ar Algimantas jau ijo sueig? Ne, ir jis neateis. Serga? Ne, bet a nutariau jo daugiau neleisti. Su prantu, kad jums bus sunku be jo verstis, bet mano odis galutinas . . . Kas atsitiko, jei galima inoti? Kaip draugininkas, privalote inoti. Gerai, pasakysiu, nors Algimantas, bdamas labai iauk ltas, geras vaikas, pra mane nedaryti tai. Sui nojusi, kad to batsiuvio tvas apsivog, prisiminiau, kad tas jo snus kaip tik etadien buvo pas mus atjs. Na, ar tik ia k nors neine ov min tis, ir nujau Algimanto kambar pasiirti ir 416

juntu kako trksta, bet i karto sunku buvo susigaudyti. Pagalvojusi pastebjau, kad laikrodio nra ant knyg spintels. Laikrodio, kur vyras Algimantui nupirko. 60 lit mokjo, mat, buvo pui kiame gintaro gabale. aukiu Algimant ir klausiu, ar nieko netrksta kambaryje. Algimantas visas i balo. Supratau, pastebjs buvo, tik nedrso man sakyti. Norjau policijai praneti, kad suimt t vag, t js Jon Vait, bet Algimantas tiek mal davo, kad nusileidau, tiek to, jei jis tokios irdies, bet supraskit, po to, kas vyko, vaiko tas js organizacijas neleisiu. Kai draugininkas jo kambar, kur jo lauk skiltininkai, pastarieji pastebjo vykus k nors rimta, nes jaunuolio veidas dmmis rjo, ir tiek buvo isiblaks, kad kur laik nepajg odio tarti. Po geros minuts nejaukios tylos prabilo: Labai jus visus atsipraau, bet sunku yra tiek nusivilti, kiek man tai tik dabar teko. Tiek, rodos, tam berniukui padarme, tiek parodme ir dies, o jis . . . Jei tvas, skurdo skatinamas, ir pa pild vagyst, tai kam Jonas! ir draugininkas papasakojo, k tik buvo girdjs per telefon. Skiltininkai klaus susikaup, susirpin, bet la biausiai buvo paveiktas Kstutis, kurio jaunas vei das nepajg slpti kylanios viduje audros. Draugininkui baigus, kur laik skambjo ne jauki tyla, kuri pertrauk Kstutis. Broli draugininke, galiu a atskirai su jumis pakalbti? Kiti nusteb suiuro, bet kvieiamasis tuojau at sistojo, ir abu pasitrauk kit kambar.

417

 Kalbk, Kstuti. Skiltininkas, tartum dar kovodamas su savimi, kramt lpas. A neinau, ar turiu teis kalbti, bet. . . inau, kad tik kiln jausm turdamas pra bilsi. Atverk, kas tau rpi. etadien gimnazijoje, pradjo Kstutis, pamirau namuose psichologijos vadovl ir, no rdamas prie pamok trumpai pakartoti reikiam skyri, papraiau, kad Algimantas paskolint kny g. Jis tuo laiku buvo uimtas ir liep man paiam pasiimti i portfelio. Atidars portfel greta knyg pamaiau kakok susukt daikt, kuris tiksjo, praplys popierius rod gintar. . . Abu irjo vienas kitam akis, suprasdami ky lani problem. Draugininko mintys sunkiai dirbo. Neinojo, kas daryti, ko stvertis, kad neapgalvotu veiksmu neugaut berniuk, nepast tarp draug tarimo, taiau turjo apsisprsti, turjo rasti tikrj keli, kad Kstuio ir kit gilus juo pasitikjimas nebt apviltas. Kstuti, praneei labai rimt dalyk. Po ta bo sueigos neieik, pakalbsime. Abu gro pas kitus, kurie nusimin vis dar svarst Jono nusikaltim. Dabar draugininkas pa pra: irg skilties kandidatas yra labai sunkiai apkaltintas, ir iuo metu ne apie jo od tekt kal bti, bet apie jo paalinim i ms tarpo. Taiau prie griet yg noriau t dar suinoti, nes galjo vykti skaudus nesusipratimas, tam yra 418

kiek duomen, todl, kol neisiaikinsime, praysiu apie vyk neprasitarti, pasitikiu jumis. tabo sueigai pasibaigus, Kstutis, kaip buvo su tar, likosi. I tavo pasakojimo atrodo, kad Algimantas kakur ne laikrod. Gal jis taisyti bus nes? Galjo ir taip bti. Bijoiau tarti nekalt, bet. . . Tsk, Kstuti, tu inai daugiau. Algimantas paskutiniuoju laiku nuolat ka k portfeliuose neiodavo, kak mainydavo, nes draugai juoksi, kad dabar ne namus eina, bet vis Senamiest, pas kakok sen daikt pardavj. Ar tik ne sistuvas ia bus kaltas! spjo aikteljs draugininkas. Visikai gali bti. Reikt surasti t krautuv. Man didiai gaila Jono, bet nedrstu galvoti, kad Algimantas toki unyb ikrt. A neinau, kam rytis, nes, Jon paliks be pagalbos, jausiuos negarbingai. Pradjs sekti Algimant, jausiuosi niekas, tai. Draugininkas padjo berniukui rank ant peties. Mane tas pat slegia. Palauk, a pakviesiu savo motin, ji visad isprendia mano abejojimus. Tiksims, ir kart pads. Atjusi motina labai atidiai klaussi jaunuoli pasakojim ir, jiems baigus, prabilo: Man rodos, kad reikalas paprastas. Js i rite visk i klaidingo tako, o pairkite i mo niko, i skautiko, btent: padti savo artimui. Jei Jonas nekaltas, js pareiga padti jam. Jeigu Algi 419

mantas kaltas, tai irgi js, pareiga padti jam. Jei nusikalts jis savo tvams neprisipaino, pasilaik sau t nusikaltim vargas jam, nes, bdamas silpnavalis (o man jis toks atrodo), jis viduje ken ts, nedrsdamas padti sau pasisakyti motinai. Jei jo sin greit nudils ir jis pigiai ivengs baus ms ateityje gali pasikartoti dar sunkesns klai dos. Bkit vyrai. Jei klystat, tursit drsos atsipra yti abu su mano snum. O dabar irkite, kad btumt naudingi abiem: Algimantui ir Jonui.
?* * *

Pirmadienis, antradienis prabgo, ir Algimantas tvarkingai po pamok jo namo, bet treiadien tarp pasipylusi mokini Kstutis pastebjo jo nauj uniformin kepur sukant Senamiesio link. Nieko nelaukdamas skiltininkas atstu sek, lengvai slpdamasis tarp minios moni, kurie skubjo judriosiose gatvse. Prie Prezidento rm Algiman tas stabteljo, lyg neapsisprsdamas, bet vliau ry tingai pasuko dein ir, prajs Auros mergai i gimnazij, vl pasuko kair, traukdamas uv turgaus link, kurio nepasieks smuko siauron, apleiston tarp susigldusi mrini namuk gatveln. Kstutis, engs kelet ingsni, stabteljo, nes A l gimanto nebemat. Neinodamas, kas daryti, bijo damas susidurti su draugu, pajjo kelet metr pirmyn, kai prieingoje pusje pastebjo lyg ir krautuvl, kuri galima buvo painti tik i ma uts ikabos, nes langai ir durys lygiai atrod tam sios spalvos, kaip ir mras, kuriame ji buvo. Jau 420

labai geras Kstutis turjo akis, nes vos matomoje ikaboje i tolo iskait: sen daikt krautuv. Da bar neabejojo atrads tikrj viet. Pasitrauks pagrindin gatv, lauk grtanio Algimanto, kuris gan ilgai nesirod, kad net rpestis pagavo Kstut. Ar tik neapsiriko, nes jau visas pusvalandis prajo, o vis niekas nesirodo? Gal Algimantas bus kitur patrauks, o jis tik be reikalo laik gaiins1 ? Beveik neteks vilties, staiga pamat ieinant i krautuvs. Kstutis prisiglaud prie mro ir nepastebtas mat papilnjus draugo portfel. Dar palauks kelet minui, nusims savo ke pur, jaunuolis kio j portfelin, kad krautuvinin kas neinot, i kurios jis gimnazijos, pajjs stum teljo vidun emas duris, kurios atsidarydamos u kabino viruje labai skamb varpel. Vienintelis krautuvs langas buvo taip ugrioz dintas visokiais daiktais, kad krautuvje buvo gan tamsu, ir berniukui reikjo kiek laiko, kad apsi prats galt susipainti su krautuvs turiniu. Ko tik ten nebta: ir virvs ir pakinktai, puodai, lem pos, visokiausi gelgaliai, rankdarbiai, knygos, vai rs aparatai, taiau nespjo visko ir suimti, kai i tamsiausio kampo pasigirdo ramus, nelietuvikas akcentas: Praau, ko galiu patarnauti? Pasuks galv, Kstutis susidr su vyru, kurio tamss akiniai slp akis, taiau rodsi jos kiaurai veria jus. Paskutin akimirk Kstutis pagavo patefon. Gal patefon turite? Turiu vien. 421

Krautuvininkas ilindo i savo tampo ir, nu dulkins paviri, atidar. Dar labai geras, beveik naujas, paklausykit. Pasiirjs djo kakoki ploktel ir usuks nuleido adat. Pasigirdo sentimentalus valsas apie drugelius, pavasar, ied ir mlynak mergait. Kstutis suabejojo aparato gerumu, nes balsas buvo priduss, sunksi kaip i po ems, ir daini ninkas tartum vin bt sidjs burnon taip kakas irp, taiau jaunuolis apsimet susiavjs ess ir net taktan koja pradjo muti, tuo pat laiku dairydamasis po krautuv. Patinka ponui? Labai. . . Nebrangu, trisdeimt vienas litas. Kstutis itemp veid. O ar pigiau negalite? O kiek ponas duosit? Skiltininkas susirpino. Pasakysi 20 ko gera, dar atiduos, pasakysi 10 dar ivarys, tad nutar paimti vidurk.
Trylika.

Juodarys ponaitis, u 13 lit ant uk gali ma pagrajyti. A duoiau ir daugiau, tik pinig tiek neturiu. O kas pasak, kad pas mane galima gauti? Mano draugas. O i kur jis inojo? Jam kakoks gimnazistas pasak. Imokjimui galite paimti, po kelet lit mnesiui. Gerai bt, tik ar patiksit? 422

 Nepilnametis rato nepasiraysit, pats su pranti, jaunas mogau, ustatas reikalingas.

K a galiau duoti? Neinau. Turjau reikal ir turiu su jaunais monmis. Vienas sidabrin portsigar ustato, ki tas ger laikrod, treias ied ir kit daikt. Pas laptis pas mane garantuota, niekas nesuino. Ati duoda skol, atiduodu daikt. Bet jei kas pastamas ateis ir pamatys u statyt daikt? Neatsakydamas tiesiai klausim, keist daik t krautuvininkas paklaus: Nori gauti patefon, bet k tvai pasakys pamat, negi vienas gyveni, jaunas mogau? Ne e . . . nuts neinodamas k atsakyti, a ne vienas, kitur jaunimas norime paokti. T sumiim pardavjas kitaip suprato. Paokti, kad niekas neinot, tikras malonu mas. Patefonas labai geras, ir pigi ger plokteli turiu, ir dar kai kuri dalyk turiu, jei susipain sime, o ustatytus daiktus a po bufetu slepiu, nie kas nemato. Pagalvok, jaunas mogau. 30 lit i moksi nejusdkmas. Tur bt po bufetu ir Algimanto laikrodis, ov mintis, taiau kokiu bdu galt patikrinti, ant greitj nesumet ir, nordamas utraukti lai k, vl pradjo iupinti patefon, kai stumteltos prasivr durys ir naujas klijentas eng krautuvn, neinas po paastimi didoku ryuliu. Atneei, krautuvininkas vis dmes su kaup ties naujai atvykusiu. Atneiau. 423

 Tik tiek? Per anksti, sako, dar nenori. Be reikalo toks delsimas. Dabar didelis pa reikalavimas, kainos auktesns. Ueik, atidar bufete lyg ir vartelius . . . Kaip dl patefono, ar apsisprendei imti? A noriau dar minut pagalvoti, nu diugo rads prog vienas likti. Tuoj a sugriu, pastebjo krautuvinin kas, akimis apvesdamas gulinius daiktus, lyg patik rindamas visus, kad liks nepasisavint. Dar kar at mets akyl vilgsn Kstut, atjusio lydimas, atidar sienoje dureles ir, matyt, pradjo lipti auk tyn. Kstutis kraptsi prie patefono, instinktyviai jausdamas, kad gudrusis leimininkas gali j stebti pro siaur langel duryse, bet kada igirdo viruje prislopint kalb, aibo greitumu persisvr per bufet, vilgterdamas apaion. Tikrai ten stovjo eil daikt, tarp kuri pasivaidena ir kakokia tamsi mas, kuri jau labai primin laikrod. Kstu tis greit ities rank ir pagriebs itrauk vies. Taip, tas pat, nekart buvo mats Algimanto kam baryje. Vl pasigird ingsniai privert okti atgal. Atsivr durys, ir abu vyrai vl pasirod krau tuvje. Pasakyk, kad a greit ir daugiau reikalau ju, kalbjo krautuvininkas. A pasakysiu, bet jis nesutiks, a inau. Sa ko, mnes reikia palaukti, mirksjo savo nesim patikomis maomis akimis klijentas. Ak, mnes! Sukvailjo jie visai. Po mnesio per pus maiau gausime. 424

 Kas man! Pasakysiu, bet tikras nesutiks, bijo. Gerai. Tada pasakyk, kad vis keturi lau kiu poryt atunt valand. Neateis darysiu, kaip pats imanau. Supratai? Kas man, a pasakysiu. Poryt atunt valand, neumirk. Bernui ijus, Kstutis, dar kur laik pasider js, adjo dar ueiti. Atsidrs gatvje, vos kojas vilko, tiek buvo nusimins. Kils pradioje tari mas, nors buvo skaudus ir eidis, teik dar vil ties, tikjosi klysts, tikjosi rasis ramyb, o koks jis tada bt patenkintas, kokia lengva irdimi i tiest Algimantui rank atsipraydamas, ir tai dabar. . . Papietavs, paruos kitai dienai pamokas, Ks tutis, nedamas pikt naujien, pasibeld pas drau ginink. Sveikas, Kstuti. Eik vid. Na, kaip? Paklaustasis numojo ranka. Nepavyko kas? Geriau bt buv, jei nepavykt. Sakyk i eils, matysime, ar diaugtis, ar lidti. Kstutis nenoromis papasakojo savo nuotyk. Tu tikras, kad laikrodis Algimanto? Tikras, nes ir ym radau. Buvau pas Algi mant, kai jis gavo laikrod, inoma troko pavelgti mechanizm, mgino atidaryti, bet atsuktuvas slysteljo, brdamas ilg linij minktame metalo paviruje. Man dabar viskas aiku, atsiduso studen 425

tas. Algimantas pritrko pinig sistuvui ir nu tar ustatyti laikrod neparduoti. Tikjosi, kad niekas dmesio neatkreips, bet netiktai motina pa stebjo. Neturdamas drsos prisipainti, sutiko su motinos ivada, kad Jonas pavogs. Bet tai baisu! Dl viso pikto, kad nevykt naujas nesusi pratimas, a rytoj paimsiu Jon ir nuvesiu t krautuv. Bus tada aiku, kuris j nune krautuvn laikrod. Taip ir padaryk. Pasibeld duris. Praom, pakl jaunuoliai akis. Prasikio isiiepusi Dindos galva. Beldiau, bet niekas neatsiliep. Stumteljau duris atviros koridori. Ar pon nra? Nra, o kas? Tamstos mama pra surasti meister, kuris apie skalbyklos katilus nusimanyt. Rytoj atunt valand atvesiu vien. Praom pasakyti poniai. Labai dkui, pasakysiu. Sudie. Kai usidar durys, Kstutis nustebs kreipsi drauginink: Kas itas? Dinda, senas Jono prieas. Nemgstu a to berno. O kas? Tai tas, kuris buvo pas krautuvinink u js, kurio dka galjau pamatyti laikrod. Ar neklysti? Ne. I plauk painiau tarp milijono mo ni. ymus savo galva. domu, k jis buvo atnes. 426

Kstutis odis odin pakartojo vis krautuvi ninko ir Dindos pasikalbjim, Draugininkas susim galv, paskui, lyg nesuvaldydamas staiga kylani mini, paoko ir pra djo vaikioti po kambar. Po geros valandls sustojo ties Kstuiu. Kad inotum, kok man kyl varei savo inia. . . Nesuprantu . . . Klausyk, Kstuti, Dinda yra toks bernas, kuris bet kam gali rytis, kad tik pinigai pasipilt. Policija tvirtina, kad vagis ar vagys turjo labai gerai inoti ms namo paproius. Tu manai: Dinda? Nieko dar nemanau, bet tariu. Dinda net geriau paino ms nam, negu Jono tvas. Dinda ir rakto pavyzd galjo gauti. Bet tie gintaro karoliai. Taip, taiau mano motina pradeda tikti, kad Vaitas tikrai nekaltas, kad vyko kakoks ne susipratimas. Vaitiene tikino j. Baisu moter pa siirti, vagies mona tiek neigyvent. Antras domus tipas tai tas mogus su trim iedo pavi dalo randais. Jo policija irgi negali surasti, o jis nra pasaka. Padavja sako galinti prisiekti, kad toks buvo, o kur jis dabar yra? Kakodl slapstosi. Gal tai kokia gudri kombinacija Vaitui klampinti, tarimui kitur nukreipti. Bent taip mano tvas sam protauja. tari Dind? Jis per kvailas, bet gal jis draug turi. Policijai pranekim. 427

 Pasijuoks i ms, kad vaikai kiasi j rei kalus. Palauk, paauksiu Jon. Po penkiolikos minui pasirod draugininko lydimas Jonas, kuris tiek pakito pfcr t kelet die n, kad sunku buvo ir atpainti. Sumenks, pajuo ds, ugesusios nirios akys, nedrss, uguiti ju desiai. Kstutis nelaukdamas apkabino berniuk. Sveikas, brolau. Na, na, galv auktyn. Ne nusimink, kartu su tavimi tikime, kad tvelis ne kaltas, viskas turi paaikti. Matai, Jonai, draugininkas pasodino ber niuk, visi ujauiam ir visomis galimomis prie monmis troktame tavo tveliui padti. Apsiriki m visad bdavo, yra ir bus. inome, kad tvel kart paleis, bet kartu norime t laik paskubinti. Tu gali mums kai kur padti. Bk vyras, susikaupk ir atsakyk mano klausimus. Gali? Galiu. Prisimeni, t dien, kai paaukiau tave, kad ulips ant stogo atidarytum duris pas teisjus? Ar Dinda mat, kai tu lipai ant stogo? Neinau. Jis tavs ar tavo draug po to neklausinjo apie langel? Ne. Tikras esi? Mes su juo nekalbjom nuo pat atvaiavimo i stovyklos. Gaujos draug jis irgi neklausinjo, jie man pasakyt. Draugininko ir Kstuio vilgsniai susitiko. Abu atrod nusivyl. 428

Atsistodamas, nordamas tik utuuoti savo ne pasisekim, studentas dar pridjo: Niekas kitas neklausinjo tavs? Ne. O, teisyb, klausinjo. Kas? Akulis. Kas tas Akulis? Pirma tvo, paskui Dindos draugas. Abiej susimokli akys vl susitiko, tik kar t jose spindjo viltis. Jis ia kur nors gyvena? Ne. Kur? Neinau. Kas jis toks: senas, jaunas? Nei jaunas, nei senas. Vyras. K jis dirba? Neinau, nieko. Sakei, tvo draugas. Buvo, bet kai paskandinau veksel, tai nebe sisveikino. Visk apie j papasakok, k inai. Berniukui baigus, draugininkas rodsi labai pa tenkintas ir, padjs ant Jono peties rank, papra: Galsi mane rytoj vien krautuv palydti? Vaikui delsiant, studentas pridjo: Tai labai svarbu. Tavo naudai, Jonai. Jei nori gyvenime t laimti, visad bk judrus ir neatidliok. Bk vyras, Jonai. Palydsi mane? Gerai. Rytoj a pas tave ueisiu. Eik dabar namo, sudie. 429

Kai berniukas ijo, jaunuoli akys susitiko. Atsirado naujas mogus, Dindos draugas Akulis. I Jono pasakojimo vyras ne i pavyzdin gj. Vien Bakaiio istorija tinkamai apibudina j. Sakei, Dinda atne ryul. Didel? Nelabai. Galjo eilut tilpti? Jei gerai susuktas galjo, bet galjo bti ir baltiniai. Sakai, poryt krautuvininkas liep keturiems ateiti. Atunt valand. Tuo laiku, kada krautuv udaroma. Mes irgi turime bti ten. Abu? Deja, a negaliu. Turiu seminar, kurio ne galiu apleisti, negauiau skaitos. Reiks prayti kit skiltinink pagalbos. Uteks Antano ir Petro. Riardo nenori? Maa naudos, ir jis visad uimtas. Be to . . . a, nenoriu kalbti. Koks bt ms tikslas, u davinys? Turim suinoti, kas ten susirinks. O gal tas Akulis, gal vl slaptai ryul atne. Tursit su savi mi Jon paimti, jis atpains tuos vyrus. Suprantu, gerai. Gal tai tik mano kvaila fantazija, bet gal ir kas nors nauja paaiks.
m - * *

430

Kit dien studentas, pams Jon, trauk Se namiesio link, sen daikt krautuvn. Berniukas buvo nekalbus, ir visos pastangos ijudinti j, i gauti ypsn jo veltui, tad studentas lengviau at siduso, kai pasiek krautuv. Kaip ir Kstut, jusius sutiko tas pats balsas i tamsos. Kuo galiu patarnauti? Draugininkas vilgterjo Jon, bet tuoj pat sitikino, kad berniukas pirm kart ia pateks, tad vl nusisuko pardavj. Man teko girdti, kad sen daikt krautuvs kartais turi ger daikt. Supraskit mane teisingai. Nenoriu mokti u daikt brangiau, jei sen daikt krautuvje gausiu t pat daikt perpus pigiau. Ar neturite js koki gintarini daikt, pavyzdiui, achmat lentos su figromis, ger karoli, laikro dio ar iaip kok graesn gintarin daikt? Krautuvininkas atsirms lyg galvojo, tuo tar pu jo akys bgte perbgo studentu: paltas 130 lit, kaklo skarel 20, batai puiks. Turtingas. Tas greta maasis tikras elgeta, bet jie nebroliai, gal tik keli rod. Norit gero gintarinio daikto, bet jei kaina bus 45 50 lit? Jei vertas daiktas kodl ne, noriau pa matyti. Jums tuoj reikia, ar galit palaukti? Laikas ne tiek svarbu.
Tursiu gra gintarin laikrod.

A laukti galiu, bet man reikia dabar apsi sprsti. Jei jis man patinka, a laukiu, jei ne, tai tik 431

laik gaiinsiu. Atsipraau u sutrukdym, eisime kitur irti, atsisuko duris. Palaukit. I po bufeto itrauktas ant stalo atsirado puikus gintarinis laikrodis. Studentas kur laik atidiai vart j, rasdamas Kstuio nusakytsias ymes. Kiek u j norit? 50 lit. Galiu dabar paimti? Nee, po mnesio galsiu parduoti j. Puikus laikrodis, apsimoka laukti. Naujas 80 lit.
T ai ustatytas laikrodis?

Prekyboje visaip bna, bet tai nra vogtas, toki daikt a nelaikau. Atsisveikins draugininkas adjo to laikrodio nepamirti. Gatvje paklaus Jon: Patiko laikrodis? Algimantas lygiai tok pat turi, maiau. Jonai, laikas skirtis. Bk namo, bet apie et valand usuk pas mane, ateis pora skiltinink. Kalbsime apie rytdienos yg. Paaikinsiu, kai ateisi, lieia tavo tvel. Iki. Jaunuolis atsiduso ir pamau pasuko pas Algi mant. Netoli buvo. Uf, kaip nemalonu, bet Kstuiui bt dar sunkiau, ko gero dar nepatikt jo gera intencija. Geriau a, ir, dar kart neramiai atsiduss, pa spaud skambut. Ijo tarnait. Noriau pamatyti Algimant. Tikiuos, jau parjo i gimnazijos? 432

 Taip, pone, praom vid. Po minutls priekambarin, kur lauk studen tas, gro tarnait, kviesdama sekti j. Perjs turtingai apstatyt valgomj, draugi ninkas vl pateko koridori, kur tuoj po deine mergina nurod duris. ia praom. beldim atsiliep balsas, ir sveias pereng slenkst. Prie didelio visokiausiais rankiais, apara t dalimis apversto stalo, kraptsi Algimantas, ku ris atsigrs kiek nuiuvo, pains engus. Praom nusivilkti, pasisveikins nurod kabl. Tikrai pas tave ilta, mielai numesiu ap siaust. Uimtas vis su savo sistuvu? Varau po truputl pirmyn. Nusimanai daug daugiau, negu gimnazijoje reikalaujama. Visi ino tai. Tikriausiai ininierius bsi. Greiiausiai, bet dar yra laiko pagalvoti. Studentas atsisdo jam pasilyt kd. Algimantai, atjau pas tave labai rimtu rei kalu pakalbti, kaip vyras su vyru. inau, draugininke, bet toliau skiliai nega lsiu vadovauti. Viena, kad motina grietai man udraud, antra, kaip matote, esu uimtas. Pamo kos, muzika, na, ir mano is darbas, mosteljo ranka, rodydamas krvas ranki. Ne, a ne apie tai, Algimantai. Tavo skilt atiduosiu irg skilties paskiltininkiui, puikus ber niukas. A kitu reikalu atjau pakalbti. 433

Stabteljo, lyg susikaupdamas. Algimantas ne ramiai sukrutjo kdje. Girdjai, Algimantai, kokia didel nelaim itiko ms draugovs kandidat Jon Vait. Jo tvas tariamas apvogs teisjus. Sakau, tariamas, nes iki tikro rodymo daug trksta, ir mes, kaimy nai, tikime, kad jis nekaltas. Taiau tartum maa vienos nelaims, antras nesusipratimas vyko. tai Vaito snus, ms Jonas, yra nuskriaustas be ma iausios i jo puss kalts. odis ioje eimos nelai mje turt labai sustiprinti berniuko moralines j gas, taiau atsirado nauja klitis, kuri atjo i js nam. .. Draugininkas nutrauk kalbjs, sispirdamas akimis Algimant, kuris, vengdamas vilgsnio, raudonomis dmmis apsipyls, pasuko galv, mai gydamas viel. Kalbkim, Algimantai, atvirai, padk sau. Nieko tu man negali pasakyti? Berniukas kur laik tyljo ir tik pakartotin klausim burbteljo: Nieko. Algmantai, tu .puikiai inai, kad Jonas ne kaltas, jis to laikrodio neliet. Atjau pas tave ne kaltinti, bet padti. A nenoriu tavo skriaudos, bet tu turi nuimti skriaud, kuri padarei savo artimui, iuo atveju Jonui. A tau, Algimantai, paskolinsiu pinig. Laikrod turi tuojau, iandien, atsiimti. Turi atsiprayti savo motin ir pakalbinti j, kad ji man paskambint, kad nuimt tarim nuo Jono. Bk vyras, Algimantai. Kiekviena kalt, kuri narsiai i 434

perkama, visad rodo charakterio tvirtum. Be ms dviej ir dar vieno, u kur a duodu savo garbs od, niekas nieko neino ir niekad nesuinos, draugininkas rytingai atsistojo. Kiek tau, Algimantai, paskolinti pinig? Uteks tau 30 lit? Jaunuolis stovjo lyg sustings, tik deg skruos tai rod bais tempim. Sveias udjo jam rank ant peties. A inau, kad, ustatydamas laikrod, tu nie ko pikta negalvojai, tikdamasis per mnes ipirkti j. Tavo didioji klaida yra ta, kad nepasisakei mo tinai. Tu nepagalvojai, kad tokiu elgesiu eidei ne tik Jon, bet ir motin, apgaudamas j. Gero s naus pareiga yra tuojau prisipainti. Uteks tau 30 lit, ar daugiau reikia? Uteks, tyliai prako Algimantas, a greit jums atiduosiu. Neskubk, Algimantai, a por mnesi ga liu palaukti. Na, a einu. e pinigus. Nepamirk paprayti motin, kad man paskambint dl Jono. Mat, tursiu skiltininkams paaikinti, kad laikrodis atsirado, kad Jonas daugiau nekaltinamas. Sudie, Algimantai, ities rank. Berniukas, vis vengdamas vilgsnio, padav rank, kuri studentas taip nuoirdiai suspaud, kad nejuiomis Algimantas, pakls galv, sutiko sveio akis, kurios taip padrsinamai ypsojosi, jog nugaltas jis irgi spusteljo rank, pajusdamas, kad prie j stovi ne prieas, bet draugas. Dkui, pranabdjo. 435

 Lik sveikas, Algimantai. Neumirk, kad vi sad irdingai laukiu grtant draugov. Neumiriu . . . *** Keturi eliai nerytingai pasuko tamsi gat vel, kur viena elektrin lempa nepajg blakyti rudens vakaro sutem. Ueikime kiem, pasuko vienas e lis, kviesdamas kitus. I ia mes nieko nematysime. Bet ramiai pasitarsime. Ms tikslas painti tuos, kurie susirinks. Dabar lygiai be 20 minui atuonios. Laiko nedaug. Bet, Kstuti, kaip painsime, jei prie tos viesos vienas kito nematome? Tu, Antanai, su Petru eikit prie pat krautu vs ir krintanioje pro lang viesoje mginkit si dmti atvykstanius, o a su Jonu kur nors ia sukinsims. Blogiausia, kad Jon gali painti. Pa int tave Dinda? Ir usimerks, patvirtino berniukas, bet a j irgi painsiu. Tam mes tave ir pamm. Ne tik j, bet ir daugiau tursi painti. Taikysims prie aplinkybi. Palauk, Kstuti, man nauja mintis kilo. Krautuv udaroma atunt valand, pradjo Antanas. A eisiu krautuvn ir, kaip tu, pra dsiu derti patefon. Visus besirenkanius matysiu. Gal gerai sugalvojai. Bet ar ilgai ten utruksi? 436

 Stovykloje prie lauo, rodos, t vaidinom, prasijuok Antanas. Eik, liko deimt minui. Antanas keliais ingsniais peroko gatv ir stum teljo dureles, atsidurdamas krautuvje. Elektros viesa j dar ymiai jaukesn, taiau, nors viesu, pardavjo nemat, kuris pro tams langel i vidaus gal sek j. Tik po geros minuts ilindo tamsi aki ni savininkas. Papapa tititifffooon nnnoriu pppirktti, pradjo Antanas. Pardavjas, prisimins norjus pirkti Kstut, tartinai pairjo nauj klijent, taiau, pamats var tvarking jaunuol, itrauk aparat, staty damas viesoje. 35 litai. Kkkaip vvveeikia? Po penki minui turiu krautuv udaryti. Rytoj ateik. Ar turi pakankamai pinig? Jau ia vienas derjo. Greiiausia, tas tave atsiunt pasi irti. Rytoj ateik. Aaa iannndien norriu iinnoti, pipinnig tttturiu. Krautuvininkas pairjo laikrod, berniuk ir usuko patefon, kuris vl utrauk apie pava sario laim. Kol Antanas, net isiiojs, klaussi, vyras ijo gatv, ir jaunuolis igirdo udaromo lango ir dur girgdes. Ploktelei pasibaigus, An tanas vl papra: Aaanttr ppppus nnoooriu iiigggirsti. Galjo bti penkios minuts po atuoni, bet niekas nesirod, ir tik i nekantri krautuvininko 437

judesni Antanas juto, kad jo buvimas ia labai ne pageidaujamas, taiau visai nesireng ieiti ir rod toki susiavjusi veido iraik, klausydamas apie paskutin pasimatym, kad net krautuvininkas nusispiov kampan. Pro langel i vidaus buto kakas pasibeld ir kiek virsteljo durys. Baik tu ten, pasigirdo balsas, visi jau susirinkome. Visi sujo pro kiem, nusimin Antanas, suprasdamas, kad n vienas jo draug besirenkanij nemat. Na, tai kaip, ponas, perki, ar ne? Aaa nnnorriau ddar vvienn pppllookteel i i . . . Neturiu laiko iii rytoj, supyko krautuvi ninkas, visai nedviprasmikai stumteldamas Anta n ijimo pusn ir, neklausydamas jo aikinim, atsklend duris ir ikis galv, kur laik dairsi, ar nematyti policininko. Tokio nerads, atsisuko vlyv klijent. Eik greit. Aaa, mgino dertis Antanas. Joks ia aaa, eik, greiiau, ir, dar kart iups u pei, paleido gatvn, utrenkdamas du ris ir gesindamas vies. Antanas apsidair. Gatv buvo tuia, nemat n vieno berniuko. Pajjs toliau nuo krautuvs, vilpteljo. I tamsi eli prasikio viena, antra, treia galva, kurios po minuts apsupo Antan. Na, kaip? Prastai, pam ir imet. 438

 N vienas nepasirod? Praiopsojot. Visi jau sujo. K tu, Antanai, gyvas mogus njo gatve. O jie vistiek yra. Pro upakalines duris su jo. Nesuprantu, kaip ia yra. Kitapus nra gatvs, bet vl namai. Matyt, ten vartai ar koks tunelis. K dabar darysim? Neinau, prasti reikalai. Toki barzd pri siuvo, kaip niekad. Apstat. ali esame. Tai tau ne mikas ir ne silo skalpas. vies ugesino. Antrame aukte dega viesa, anksiau jos nebuvo. Visi keturi pakl galvas. Antrame aukte ry kiai viet langas. irkit, medis prieais, nudiugo Ks tutis. Udengtas langas. Bet tik iki puss. Jei medio akos ilaikys, galima bt aukiau palypti. A mginsiu, linkteljo Antanas, o js irkit, kad policininkas kur neilst, nenoriau susipainti. Lipk, seksim abu gatvs galus. Petras susilenks atstat Antanui nugar ir tas strikteljs pasiek pirmsias akas, o nuo ia jau be pastang pakilo' auktyn ir, lyg voverait, dingo tarp ak, kurios linko, bet nelo. Nors langas bu vo iki puss utiestas, bet skiltininkas, bdamas aukiau, irjo keturis svetimus vyrus ir krautu vinink. Visi sdjo aplink stal, kartai tardamie 439

si. Matyti, ne viskas sklandiai jo: nors odi ne girdjo, bet i smarki judesi ir pikt veid mat, kad nuomons gerokai skiriasi. Krautuvininkas net du kartu dro kumtimi stal, ir trys kiti, rods, piktai atsak* tik ketvirtasis, sds prie veidrodio, pradjo staiga juoktis, atkreipdamas susikiviriju sij dmes. Kitiems j suiurus, pradjo kak tikinaniai kalbti, kartais pasilenkdamas pirmyn, sispirdamas akimis ia vien, ia kit, ir pama u rimo klausytoj judesiai, kartais linkiodavo pritardami galvomis, tik, matyt, vienas krautuvi ninkas dar oiavosi, nesutiko. Pagaliau tas prie veidrodio, lyg neteks kantrybs, numojo ranka ir, pagrass krautuvininkui pirtu, siek savo kie ns, i kurios pabr ant stalo kakokius smulkius daiktus. Sdintieji vyrai graibst, daiktai jo i rank rankas. iedai, spjo Antanas, lipdamas emyn. Na, matei? klausinjo j. Puikiausiai. Lipk, Jonai, tu dabar pasiirk. Aukiau lipsi, lengvesnis. Po penki minui nulipo ir Jonas. Akul maiau. Kuris? Susidomjo Antanas. Tas, kuris prie veidrodio sdi. Pats vadas, atrodo, vilpteljo Antanas. O kiti nepastami, Dindos nra? Nra Dindos. Akulis tave klausinjo, k matei pas teisjus? Jis. 440

 Atrodo, t sumediojom. Gera but ariau su jais susipainti. Reikia j i aki neileisti, susimst Ks tutis. inoma, pritar Antanas, turime su inoti, kas jie tokie ir kur gyvena. Krautuvinink turime. Lieka Akulis ir dar trys, skaiiavo Petras. Tvas ino, kur Akulis gyvena, siterp atidiai klauss Jonas. Juo geriau. Lieka trys. Kiekvienas skiltinink paimsime po vien. Jei bsime apsukrs, tai pavyks, nutar Kstutis. O a? paklaus Jonas. O tu eisi namo. Tave gali kuris painti, tada viskas baigta. Tik atsimink, Jonai, tvo igelbji mas pareina nuo tavo tyljimo. N odio niekam, net savo motinai, nes, jei mes klystame ir vaikoms vj, kam be reikalo jai neproting vilt adinti* Supratai? Su. Tad ruokims. Tu, Jonai, namo, kad ne trukdytum, o mes to antro ijimo iekoti. Tiesa, lipsiu med Akulio pasiirti. Pamidoras jau tiek buvo prats klausyti saky m, kad neprietaraudamas pasuko namo. O kiti, padar didel lank, atsidr prie kakokius tam sius vartus. Turt bti ia. Cementu tyliai lepsjo atsargs ingsniai, ta iau aplink, rodsi, nra gyvos dvasios, ir buvo tiek 441

tamsu, kad, bijodami pasimesti, vienas kitam baks nojo nugaras. Mes vl kakokiam kieme. Negali bti, per arti, mes paklydome. Tiktai vieni itie vartai. Turt bt koks prajimas, tunelis. Eikime pagal namus. jo lyg ulinio dugnu, nes kiem sudar aukti mriniai namai. Ar tik ne ia, pranabdjo Petras. Tur bt pataikm. Prieais juodavo anga, kuri pasuko tyldami. Tunelis - anga pasibaig, ir jie pateko kiem, kur buvo kiek viesliau, mat, daugiau erdvs. Turt bti ia, bet kur mums reikalingasis butas? J keliolika, greiiausia, yra. Tuoj pasakysiu, atidiai pasiirjo Ks tutis. Gatvs iburys buvo i kairs puss, bent 40 metr nutols. Jo povaist dar kiek matyti. Treias namas turt bti nuo io mro. Treias namas. Eime. Darais gera buvo eiti, nes em sunk ingsnius. Kur nors ia. I nakties iniro durys. Tamss, langini den giami langai. Kakas suvangjo. Ts, ar negali tyliau? gelgalius sipainiojau, prisipaino An tanas. ia vl kakas stovi. D. Matyt, i krautuvs imestas visoks lamtas, spjo Petras. Palaukit, sulaik Kstutis, nra reikalo prie dur lsti, tpkime kur prie mro. Ms akys 442

pratusios, i tolo matysime visus. Kam rizikuoti! Pirm ijus seksi tu, Petrai; antr Antanas, o treci as. O gal jie visi kartu ieis? Jeigu jie visi kartu ieis, tai eikime namo miegoti ne nusikaltliai jie. Kriminalini nuo tyki romanuose nusikaltliai po vien ieina. Sveikinu, Kstuti, a apie tai ir nepagalvo jau. domumas taip ir pakilo. O jeigu Akulis pir masis ieis? Pagrindinje gatvje aiaruoja viesos. Kuo greiiausiai vl ia grime. Nutilo. Laikas ilgo. Rudens vlyvas vakaras sunksi pro iltus drabuius, drebuliu purtindamas knus. Berniukai susiglaud idarinjo fantasti kiausius judesius, nordami kiek suilti. O jeigu jie tik vlai nakt baigs savo posd? Lauksime iki deimtos, ilgiau negalime. Gaila bt prarasti tai, kas duoda kiek vilties. Lotyn gali mane aukti, be to, ir angl ne visai tikras, pasiskund Petras. Reikjo iki atuoni imokti. Tss, sunabdjo abu skiltininkai, nes lan guose suibo viesa ir sugirgdjo durys, bet kur laik niekas nesirod. Pagaliau po geros minuts mukteljo tamsus elis. Kstutis stumteljo Pet r, kuris, apsiprats tamsoje, kaip kat mat nakt, sekdamas tolstani nugar. Atsidrs pagrindin je gatvje, Petras pridjo ingsn ir, susimais su gausiais praeiviais, vilgterjo sekamj. Ne., Ne Akulis. Vyras, kur laik js tiesiai, dabar pasuko kairn, Italijos gatvn.
V* v

443

 E, aliakalnyje gyveni, kad tik nepertoliausiai, sumurmjo Petras, pereidamas kit gatvs pus, nes moni ia maisi jau maiau. Paliks di del tarp, ramiai ingsniavo, tartum niekuo dtas. Prieais eins pradioje dairsi, bet paskui, atrodo, jam nusibodo, ir jo visai nerpestingai. Gerokai nukaukjs Italijos gatve, pasuko kair ir nuvinguliavo i vienos siauros gatvels kiton. Petras tu rjo sukaupti vis dmes, geras akis, kad nepames t sekamojo. Laimei, jis buvo gero gio, tad prasikiusi vir tvoros galva vikriam Petrui buvo ge riausias rodiklis, bet dar daugiau padjo skiltininkui pasitikjimas vyro, kuris mgino net vilpauti, bet, matyt, turdamas labai silpn klaus, n vienos dainels nesugebjo atsiminti be klaidos. Netinka lauavediu, automatikai pagal vojo berniukas. Melodij mgjas trinkteljo varteliais, sukda mas sodan, kuris nuogais rudens stabarais vos deng nedidel medin nam. Petras, kiek palauks, patrepsjo abejodamas ties vartais, pagaliau apsisprends eng sod, ku rio takeliu nudro iki pat prieangio. Pabeld. U dur buvo tylu. Pabeld smarkiau. Kakas subil djo, sulepsjo ingsniai, nukrito kablys, ir prasikio moters galva. Noriau matyti pon Untul, papra Petras. K tok, Untul? Nustebo moteris. Taip, Untul. Kad ia toks negyvena. Kaip tai negyvena? Juk ia 27 numeris. 444

 Palauk, vyr paklausiu. Kazy, Kazy, eik ia, kteljo vid. I vidaus ov viesos ruoas ir didel kudlota galva. is Untulio klausia, ar ms name toks gyvena? Untulis, Untulis pirm kart girdiu, vyras papurt galva. Kad, sak, ia gyvena, nesidav Petras. A, jau, brolau, klysti. itame gale mes gy venam, o ten Sakalauskai. O gal j gyventojas Untulis? staiga pa klaus moteris. Ne Untulis, o Pyragius, patais vyras. Petras, graiai padkojs, pasitrauk, sidm damas abi pavardes. Tik kuri i j to tartino vyro? Kiek palkjs, berniukas apjo namus ir, rads kitas duris, vl pabeld. kart nereikjo ilgai laukti, ir apyjaunis vyras pasirod duryse. Atsipraau, ar ponas Sakalauskas ia gyvena? A esu, o kas? Sak, pas jus kambar vienas ponas nuomo ja, ar tik nebus ponas Untulis? Ne. Pyragius jo pavard. Gal galiau t pon matyti? Vyras pravr duris vid. Pyragiau, tave nori matyti. Vl pasigirdo ingsniai, ir prie skiltinink, kiek palenkta nugara, atsistojo pas krautuvinink pro lang matytasis vyras. O kam esu reikalingas? paklaus atidiai tyrindamas Petr. 445

' Atsipraau labai, bet man sak, kad ia Un tulis gyvena. Gal kartais js pastami, gal inot* kur jis persikraut? Kvailas esi ar kvaili iekai, piktai burb teljo vyras, greitai utrenkdamas duris. Laikas ir namo, digavo Petras. Vis k inau. domu, kaip kitiems pavyko. #* * Pirmas dvi pamokas gimnazijoje Petras buvo la bai uimtas ir nedrso teirautis, bet, visiems pavo jams prajus, per lotyn kalbos pamok, jis pasi lenk prie greta kitame suole sdinio Antano. Kaip tau vakar? panabdjo. O tau? paklaus Antanas. Jis pasuko Italijos gatve, tyliai mgino pasakoti. Pakartokit, Ruseckai, staiga pertrauk j mokytojas. Petras atsitojo, kaip nudegintas, neinodamas net, apie k kalbama. Accusativus cum infinitivo, atplauk pa nabdomis kakur i ono. Accusativus cum infinitivo pakartojo paklaustasis. Klas plipteljo juoku. Kas jums iandien? Ligiol inojau, kaip ger ir mandag mokin. Sskits. Berniukai daugiau nebedrso kalbtis, bet per traukos metu abu nubgo Kstuio klas, taiau, j nusivylimui, i jos dar niekas nepasirod. 446

 Matematikos raomj rao, prisiminiau. Greiiausia, vis pertrauk rays, itso Antano veidas. Tik abudu apsisuko grti, kai ijo Kstutis. Isprendei udavin? Isprendiau. Tur bt, pirmasis? kart pavyko. Tau visad, Kstuti, pavyksta. Papasakok, kaip vakar josi. Man teko tas plikas, kuris i Akulio deins sdjo. Jis tiesiai pasuko Vilijampol. Menkas ma lonumas, patys suprantat, nes man didiulis gaba las namo, bet usispyrs seku, o jis bgte bga, tar tum lektyni, net dairytis umiro. Per pusvaland taip ir nulkm. Prie stadijono pasuko ups pus ir lindo tok pasak namiktv Prijau, pasi irjau numer, perskaiiau namo gyventojus, tik kuri to mano sekamojo, galvoju. iriu greta kitas namas. Pasibeldiau ir radau senuk. Pasi sveikins ir klausiu, ar nepasta jis gretimojo namo gyventoj, man rpi, sakau, suinoti tokio pliko vyro pavard. Nupasakojau visas jo ymes. Bet labai neatsargu, Kstuti, pasipiktino Petras. A inau, bet meluoti, suktis nenorjau. Petras su Antanu susivalg, bet jau tyljo. Senukas irgi klaus, kam man reikalingos inios, ts Kstutis. Atsakiau, kad turiu rimt pagrind suinoti to vyro pavard, nes ti kiuosi ateityje turti su tuo vyru reikal. Senukas, man atrodo, nebuvo perdaug nustebintas, nes kitaip 447

' suprato mano reikal. Taip, jis man sako, vyras nagingas, tik girtuoklis; susitarsit, bet naudos bus maa pasakyk tai ir savo tvams. Rankpinigi paims, o darbo ir neprads, ia jau danam taip buvo nutik. Vargais negalais mons pinigus at gauna, o kiti ir ranka numoja, jau labai godus deg tinei siurbti. Dkui, sakau, u patarim, bet vistiek noriau inoti jo pavard. Kaip nori, senukas sako, man negaila, nepavydiu, bet kas tiesa, tai tiesa a siningiau dirbu, ir mediaga pas mane geresn, matysi, kreipsies paskui pas mane, bet jo pavard pasakysiu, kad negalvotum, jog pavydiu Niko demas Cvirka vadinasi tas plikis. Girtas ir dabar, matau, kad neradai namuose. Matysi, vl pas mane atvyksi. Padkojau ir ijau. Bet gal ne tas, Kstuti, gal daugiau pliki ten gyvena? Tas pats. Tuoj pasibeldiau t nam. mano smark beldim jis pats ir ijo. Pasisveiki ns ir klausiu, kur ia Nikodemas Cvirka. A pats esu, atsako jis man, ko reikia, klausia. Atsakiau, kad kol kas man nieko nereikia, bet ateityje gali atkas ti reikal, labai atsipraau u sutrukdym. Esu Kstutis Rklaitis. inoma, jis man nedovanojo u sutrukdym, nes pridjo tok od, kad ir kartoti negaliu, be to, man, kad esu futbolas, paspirti mgino, tik a nelaukiau, bet parodiau tok greit, kad, rodos, jis koj isisuko, tui viet pataiks. Jis nesivijo, bet odi nesigailjo lyddamas. Skiltininkai nusijuok. O tau, Antanai? Man visai lengva buvo. Mano bernelis lu 448

bas viena koja, tai autobus sigrdo, a irgi, i noma. Taip atsistojau, kad konduktorius i jo pir ma pinig paimt. iriu 60 cent moka. Su drebjo mano irdis sudie trys porcijos dereli didiosios pertraukos metu! pai Panemun! Ikrapiau savo centus, kaip tik iki paskutinio. Va iuojam. Tik prie pat tilt jis ilipo. A irgi. Jis prie Nemuno nusileido, o a prie j jau ten buvau atsidrs. Jis tok raganos namuk engia, ir a ant kuln minu. Tik pusiaukely j tokia moterl sulaik. Palauk, sako, ponas Duonele, ar jau pataisy tas mano primusas? Ne, atsako, neturiu laiko, poryt ueik. Paliks moterl, jo namus. Pamaiau ikabl. Skaitau: Zenonas Duonel altkalvis. Juokinga pavard. A irgi nustebau, bet jei netiki, Petrai, eik pats paskaityk. Kelion atgal tikrai buvo nedomi, nes neturjau autobusui pinig. Puspadius nuva riau, o Vaitas sdi, neprikals, biau konkurs lai mjs. Petrui baigus savo nuotykius, buvo nutarta va kare susitikti pas drauginink, kur reiks pagalvoti dl tolimesni ygi.
* ih *

Draugininkas net netar, koki pasitikjimo liepsn jis ukr Jono irdyje. Berniukas tvirtai tikjo, kad tvas nekaltas, bet visi rodymai visai nedviprasmikai krypo kaltinamojo nenaudai, ir 449

Jonas visai nusimin, neberasdamos bdo padti t vui. Ir tik studento padrsinantieji odiai ir skiltinink ygis prikl berniuko energij. Nuo dabar, laikydamas krtinje paslapt, vengdamas draug, kurie, gal tv paraginti, Pamidoro alinosi, slan kiojo vienas, nirus, pakabins nos, bet nepapras tai valgus. Jei draugininkas paklaust, Jonas iki smulkmen ipasakot kiekvien Dindos krustel jim, kiekvien pokalb, su kuo, kada ir kiek kart susitiko, lyg visa paslaptis suktsi apie bern. Vienu laiku Jonas net pas ragan buvo ujs, laukdamas pagalbos, bet moteris visikai nuvyl j i pat pirmj odi, pareikdama, kad ji nieko neino, niekur maiytis nenori, nes ji sena, nepajgi, utenkamai turinti prie ir be to, taiau, lyg gaildamasi, ieinaniam berniukui panabdjo: Tavo tvas nekaltas, a irgi taip manau, bet tai ne mano reikalas. Jei nebus iopla, policija greit suras ties. Eik, eik namo. Miglotais odiais palydtas,, dar t pat va kar, nebegaldamas irti verkiani motin, susisups vatinuk, ijo laukan, kur, prisiglauds tvoros prie Dangolio nam, pats neinojo, ko lauk, kai netoliese tamsoje pasigirdo atsargs, delsi ingsniai. Krpteljs berniukas temp klaus, dar labiau prisiglausdamas tvoros, plsdamas akis. Vos girdimai virpteljo durys Dangolio namo kori dori, ir blankioje kabanios palubje lemputs viesoje Jonas paino Akul. Kiek palauks, berniu kas uoliais atsidr prie Dindos palps ir pridjo aus prie dur, bet nieko negaljo pagauti, jau labai tyliai kalbta. Nusimins apsivalg, lyg ie 450

kodamas pagalbos, ir staiga pavojinga mintis top teljo galvon. O jei jam pavykt usikarti stogan ir nusileisti prie Dindos lango, kuris danai net iuo metu bdavo atdaras, mat, geleinis peiukas tiek kaitindavo maut kambarl, kad nebemanoma buvo tverti viduje. Tik kaip ia padaryti, negi eisi ir praysi Dangol rakt, kad leist aukt, kur patogus ijimas ant stogo? Ne, taip nieko neieina. Liko tik van dentiekio vamzdiai. Teisyb, baisus ygis, nes vamzdiai seni, nestiprs, bet jis lengvas, gal ir at laikys. Negaidamas n minuts, Jonas nusirito emyn ir, nubgs jam inom kamp, pradjo kilti auk tyn. Vamzdiai tratjo linko, bet vis laik, ir ber niukas tempsi vis auktyn, nematydamas ems, nejusdamas aukio, nes vakaras buvo nors akin durk. Pagaliau iprakaitavs, be kvapo, udusda mas, visikai iseks, neteks vilties, kai rodsi, kad virpanios rankos jau rengiasi atsigniauti, pajuto stog. Sugro energija, dar viena pastanga, kita, dar kiek ir smakru pakibo, rinkdamas jgas. Atsi kvps alpstania ranka grabaliojo aplink, stengda masis ko nors nusitverti. Kablys vamzdiams palai kyti i ono! sikibo j. Kad tik neitrukt! Kilstel jo krtin. Dar per anksti svertis, dar kiek auk tyn. temp paskutines jgas virsteljo pirmyn. Viena ranka laikydamasis kablio, pasviro per pil v, kojos laisvai kabalojo ore, bet jau nebebuvo sunku, ir dar po mints bejgis knas glaudsi stogo. Giliai patrauk or, gro jgos, pasitikjimas. At sargiai graibydamasis, susiorientavs, nuslinko no 451

rim kryptimi. Dabar jau stengsi nedaryti maiau sio triukmo. Atsiguls ant pilvo, galv emyn nukors, atsidr vir lango, kuris ia pat siek stog. Dar vienas judesys, ir berniuko ausis pakibo ties atdaru langu. I vidaus plauk odiai. Rytoj, septint vakaro, nueisi pas Duonel, ir abu atneit du lagaminus u sandlio. A juos pa ruoiu, kryiuku paymsiu. Bet Duonel mans nepasta, ar patiks? J perspjau, kad ateisi. Tik nevluok, at simink. A niekad nevluoju. Tai irk, bkite atsargs. Su Duonele irgi daug neplepk, burn udar laikyk, jis perdaug nori gaut. Neisitark, gudrus velnias. Kas man, ne mano reikalas. Tai ir irk, a einu. Bet kaip su pinigais, man labai reikalingi? Bus, greit bus, nesikariuok. T bus" jau visas mnuo girdiu, o vis nra. Kol kine dirbau, vis t turjau, o dabar, kai mane ivijo, kai tavim pasitikjau, tai skyl kie nje liko. Perknas ino, kas ia darosi! O girdiu: bus ir bus. Kvaily, turk kantrybs, tursi daugiau, negu metus dirbs kine. Einu. Trinkteljo durys, ir berniukas, pasinaudojs iokiu tokiu triukmu, pasitrauk kiek al ir liaudamas ant vis keturi, ranka pradjo grai bytis vamzdio. J rads, be didesnio sunkumo nu slinko emyn. Pasieks em, kiek kojos ne pasi 452

leido studento namus, kuris, pasilenks ties knyga, kak skait. Kas tau, Jonai, tu visas kruvinas! Tik dabar Jonas vilgterjo savo delnus ir pajuto lipn krauj. Tai a, lipdamas ant stogo, ir vienu kva pu ipasakojo vyk. Tik bepasakodamas jokiu bdu negaljo prisiminti Akulio mintos pavards. Mgink, Jonai, tai labai svarbu. Berniukas krat galv, susikaups, sunerims. Tai umirau, bet kakas valgomo. Ban del? Ne, ne bandele. Ragaiis? Ne, ne ragaiis. Baronka? Ne, ne baronka . . . Gal Pyragius? padjo draugininkas. Ne, ne Pyragius. Gal Duonel? Jis, jis! I kur inot? domi naujien atneei. Tuojau paskambin siu Kstuiui ir pats vyksiu pas j. Ten arti ir An tanas su Petru. Eime, Jonai, reikia piovimus ap tvarstyti. ***

Studentas, nuvyks pas Kstut, jau rado atju sius Antan ir Petr, kuriems trumpais odiais pa kartojo Jono nuotyk, ubaigdamas: Naujiena tiek domi, kad ryausi pasitarti dl tolimesnio plano. Gal policijai laikas praneti, suabejojo Petras. 453

 inoma, geriausia bt, jei turtumm nors maiausi rodym. Gal reikalas sukasi ne apie pavogtuosius daiktus, gal jie legali prekyb varo. Akulis, pasirodo, kakoki statini prekyb turi, tik vakar suinojau. Labai apgailtinai atrodytumm, jei nekaltus mones apskstumm. Taigi. t tariame, bet gal tai tik muilo burbulas, kuris sprogs tik juok sukelt. Taip, nesiskubinkim su policija, o stenkims kiek daugiau suinoti. Rytoj dar inaudokime, sil Kstutis. Ir a taip galvoju, pritar draugininkas. Jei jie nusikaltliai, vienas kartas nemeluos gau sime t konkretesnio; jeigu padors mons pasitrauksime. Rytoj gal daugiau suinosime, kaip galvoji, Antanai? Paklaustasis kur laik tyljo, kietai galvoda mas. Pakls galv nusipypsojo. kart pasitaiko neeilin proga. Silau jaut imti tiesiai u rag. Na, na, susidomjo aplink. sivaizduokime, kad vietoje Dindos a nuei siu pas Duonel. K tu, Antanai! Ne tik pats labai rizikuoji, bet kaip atrodysime prie tuos mones, jei jie pasi jus apgaudinjami! suuko Kstutis.
Neatsakydamas Antanas kreipsi drauginink.

Mano pasilymas nra toks baisus, kaip Ks tuiui atrodo, nes jei jie padors mons, nieko jiems nepakenks, jei a padsiu du lagaminus pa nti. O j neapvogsiu. Bet mano pasilymas tuo 454

geras, kad kart reikia baigti i istorij. Ilgiau ne galime tsti. Nusivarysime visai. tai Petras, seks krautuv, kit dien vos neudirbo dvejetuko i lo tyn. Trimestras jau ia pat. Rimtai reikia kibti moksl. Taigi arba rytams vienu ygiu isprsti Vaito udavin, arba palikime. Antano tiesi kalba paveik klausytojus, ir tie suiuro drauginink. Bet jei jie nusikaltliai, ygis gali bti pavo jingas. Maai rizikuoju, nes Duonel lubis ir neat rodo raumeningas, anot Jono, a j viena ranka. Tolim keli nukeliavome, siki i istori j, ir bt gda prie Jon, kuris gal net savo gy vyb rizikavo, lipdamas vamzdiais ant stogo, jei dabar nuleistumm rankas. Gal a ir neprotingai el giuosi, bet sutinku su tavimi, Antanai. Mgink, taiau vieno tavs nepaliksime, ir visi eisime kan din. Pavojui itikus bsime greta. Antano akys ybteljo, ir jis patryn rankas. Graiai nunekjome, bet kur Dinda dings, prasijuok Kstutis, kaip j sulaikysime? Kas bus, kai jis kartu su Antanu pas Duonel prisistatys? Besiginydami buvo visai umir pagrindin klausim. Tad dabar i naujo pradjo gvildenti visus galimumus, ir ilgai jiems nesisek. Net rodsi, kad visas planas po imts pypki eina, kai draugi ninkas prisimin Pamidoro gauj. inau jau. Jono nenoriu reikal maiyti, bet iandien pakalbsiu su Nijole, kuri ten liko tikrasis vadas. Jei ji man pads, Dinda tikrai sep 455

tintai valandai nepasirodys pas Duonel. Visk imu ant savs, ramiai ruokite pamokas. Rytoj prie eias laukiu js pas save. Budkite! *** Grs namo, studentas tuojau pasiauk Nijol, kuriai pradjo dstyti savo plan. Mergait, ma tyti, puikiai suprato j, nes, kai pereng savo buto slenkst, jos akys rte rjo, ir ji dau puodu kus nesigaildama, tik tveliukas kart nepaste bjo, nes pilna buvo svei, kitaip tikriausiai ter mometr po paastimi kit, dukros kart matuot. Kit dien, parjusi i gimnazijos, pavalgiusi pietus, Nijol tiesiai oko prie pamok ir jau prie ketvirt pareik motinai, kad viskas imokta, vis kas sutvarkyta ir ji norinti savo draugus pamatyti. Pamidorui nesirodant tarp draug, gaujos gy venimas visai iiro, tad Nijols sutartas vilpesys visus sukl ant koj. Po keli minui berniukai susirinko savo bstinje malk sandliuky. Kaip paprastai, pavlavo Osvaldas. Vl itas atrepekioja paskutinis, panie kinamai nusispiov Arklys. Aha, paskutinis, usigavo Osvaldas. Tu pamgintum pirmas ateiti, jei tavo tvas kapot malkas, o tu turtum eil dti. Matai, koks gud rus! Nebe arkliu, o pelda tekt vadinti. Gal i tikrj reikt jam vard pakeisti, susidomjo Kanopa. Arklys, kuriam naujas vardas visai nelipo prie irdies, tuojau pakeit kalb. 456

 Pamidoro dar nra. A nekvieiau Pamidoro, paaikino Nijol* Man tvas udraud su juo aisti, prisi paino Osvaldas, sako, dir gausiu. Mano tvas nieko man nesak, bet a pats su juo nekalbu, pasigyr Kanopa. Js kikiai, varnos, bobos! A kalbu, ir mano mamuliukas kalba ir eina pas Pamidoro motin, suniekino pasipiktinusi Nijol. Bobos, sakai, niriai apvelg visus Ark lys. Matysi, mus visus policija suims. U k?! U k, irgi galvos! Priklausom gaujai, ar nepriklausom, pasiram krauju, ar nepasiram. Manot, patiks, kad mes kartu su juo nevogm. K? Mintis tokia nauja uklupo, kad pasibaisdami klaus Arklio pranaavim. Visus mus iki vieno susems ir krat padarys matysit. Mes nevogm. Patiks, manai. Jei gauja tai gauja. Jau sa vait kaip mus seka, policininkas ydei sak, o ta mano tvui pasak. Seka, suvirpjo Pumpos balsas. Krat darys, ibalo Kanopa. Tai tvas duos kail, sribiodamas pra djo Osvaldas, ddamas rank ant upakalins k-; no dalies. A nevogiau, paleido jau kakarin kaip reikiant Pumpa. A irgi niekad nevogiau, galiu prisiekti, auk Kanopa. 457

 Nevogei? pasipiktino Osvaldas. O ka mano tvo kriau vasar aplau? Obuoliai nesiskaito. Skaitosi ir obuoliai. Gerai, jeigu skaitosi. Tu pats, Osvaldai, su viela i studento sodo tempei obuolius, pasakysiu policijai. Susibar, net miela, policija gsdindami, o Ark lys vis nesiliov. Kaljime pasiaikinsit. Nijol kur laik klaussi nustebusi, pasimetusi, taiau greit susivok, kad dabartin nuotaika visai nesiderina su jos planais. Nugaljusi kylani bai m, kteljo: Kvailas, kvailas Arklys! Ne pelda, bet asilu jis turi bti vadinamas. Netiki galiu prisiekti septyniomis spy nomis. Sakau, kvailys esi, Pamidoro niekas nesuims. I kur inai? viltingai susidomjo berniukai. inau, jei sakau, ts Nijol, mintimis ie kodama ieities, prisiminusi namo eiminink pa stam policijos valdinink, pridjo: Ministras skambino draugininko tvui, kad Pamidoro nesu ims. Pamgint tik kas dabar, oho. Tikrai? apsidiaug Pumpa. Jau seniai Pamidoras sdt, jei bt kaltas, ar ne? inoma, pritar berniukai, iskyrus Ark l, kodl jo nesuima? Laukia, kad vl k pavogt lyg sksts iaudo griebsi Arklys. 458

Paskutinis rodymas visai praud j. Net Pum pa nepatikjo, o Kanopa tesiai r: Eik, savo katin pagsdink, abu virpinsit kinkas prie peiaus. Pamatysit, kai Pamidoras iaugs, bus garsus banditas, pranaavo Nijol. Turtingus pl ir udys, pagarbiai pritar Pumpa. Vistiek j policija sugaus ir pakars, o Pami doro tv sugavo, digaudamas ubaig Os valdas. Pamidoro tvas nekaltas, ustojo mergait. Kaltas, kaip vienas suuko berniukai. Nekaltas. Meluoji. I kur inai, kad nekaltas? Reikjo kuriuo autoritetu pasiremti, kitaip j netikinsi sumet greit Nijol, o kadangi be galo iradinga buvo, nemirkteljusi surado. Ragana visk ino. Ji i karto pasak, kad batsiuvys nekaltas. Ji mat, kas pro lang lipo, tik dar sakyt nenori, tegu, sako. Geriau policija randa, o jei ne, tai a visk pasakysiu. Matot. inia padar milinik spd, tik Arklys kra t galv. Ten, kur a mokausi siti, tai jie juokiasi i raganos. Prisimink ms butel. Sakiau, fret jie vistiek juokiasi, ir i ms priesaikos juokiasi, nesak Arklys, bet irdyje juto, kad jau ir sumelavs galt t priesaik duoti. Dangolis pas ragan eina ir kiti. Matysi, ir tie tavo, kurie juokiasi, eis dar pas ragan, matysi, 459

 dar ilgiau Nijol tikint, bet pastebjusi, kad jau vlu, prisimin savo tiksl ir greit paklaus: Ar Dinda namie? Namie. Mergait ijo kiem, apsidair, ar kas negirdi, ir grusi, pritildiusi bals, pradjo nabdti. Ber niukai klaussi, pradioje nesuprato, bet vliau su prunkt juokais. Gerai? paklaus baigusi aikinti mergait. Gerai, sutinkam, choru atsak. Einam, padsit man batus atneti. Po valandls kib ne didiul pintin bat. Bet js atsargiai, kad nepastebt, mok Nijol. Nebijok, mes jau moksim. . . Skambindama visais laiptais, gauja pakilo Dindos palp. Vos pasibeldus, isikio berno pa bal gaurai. O ko js ia? nustebo pamats spoksanias akis. Mes atjom pasikalbti, u visus prabilo Nijol. Pasikalbti, e? Na, ueikit, ueikit, pla iai atidar duris, diaugdamasis laimjs vaikus, kurie seniau sunedavo jam visas inias, o jau ber nas mokdavo tas inias inaudoti, pasipelnyti. Pirmas mergaits vilgsnis krito ant laikrodio, kuris rod pus ei. Tai k norit man pasakyti? Tai jau nedraugaujat su Pamidoru? Nelabai. Matot, uva tas js Pamidoras. 460

 Mes taip nemanom, uginijo mergait. Vagis, tikras vagis. A jau seniai sakiau, ne norjo man tikti. Ragana sako, kad ne vagis, pasigyr tik k gauta inia Kanopa. O kas vagis? Ji ino kas. Ji mat, kaip pro lang lipo. Kas lipo? Ji dar nesako, bet prisiek 7 spynomis, kad pasakys. Klausykit jos. Tfu, kvaila. Akla visai. Kaip ji gali nakt matyti? supyko Dinda. Visai neakla ji visad mus matydavo, kai pasislpdavom. Juo tamsesn naktis, juo ji geriau mato. Tai k, tfu, ji pelda? nusispiov Dinda. Taip ir yra. Dien nemato, bet nakt ir ada t ant ems pastebs. ia Dinda visai palo. Taip vaikus ipldo, kaip niekad. Bailesnieji man, kad ir kumiai eis darb, tik nebuvo, kur bga. Staiga nei i io, nei i to bernas nusiramino ir nusijuoks atsisdo, o at sisds pradjo aikinti, kad nra ragan, burtinin k, bet visi apgavikai, kuriems nereikia tikti. Ai kino taip nevykusiai, kad vaikams prieingai pra djo atrodyti, bet svarbiausia pats Dinda save tikino ir pralinksmjs ramiau atsikvp. Laikrodis rod et valand. Nijol siterp: Mes atjom tau bat, Dinda, parodyti. Jei tiks, galsi pirkti labai pigiai. 461

 Bat? netikdamas savo ausims pastat akis bernas. tai, irk, ipyl Nijol ant grind bent 9 poras vyrik bat: gelton, juod, pilk, kurie atrod visai gerai, rodsi beveik nauji, pasima tuok, Dinda. Dinda pakl, pasiirjo ir stebdamasi pa klaus: Tai tu man atneei? A visiems neioju. K parduosiu, bus gyvu li globos draugijai. Aukos. Visi aplink iupinjo, matavo. Susigund ir Dinda, nors inojo nieko negalsis pirkti, nes visai buvo 'bepinigis, bet negi pasakysi, negi prie vaikus nusieminsi! Tad pradjo mginti ir labai apsi diaug, kad visi batai jam permai. Tad peik, sakydamas, kad tris poras paimt, jei bt tik. Tu vis dein koj matuoji, o tu kair pa mgink, reikalavo Nijol. Nordamas rodyti, kad ir kair jam netinka, Dinda nusiav ir kair koj, juo labiau, kad tik iandien buvo usidjs naujas ilkines kojines. Batai keliavo i rank rankas, kai, i upaka lio bakstelta, Nijol greit sumet batus savo krep , aukdama: Vaje, penkiolika po ei, man muzikos pa mok laikas! mov skubdama pro duris. Ir man laikas, prisimin Dinda. Eikit visi, a irgi turiu ieiti. Vaikams nudardjus laiptais, Dinda patrauk nusiritus savo toliau bat, usidjo j ir apsidair kito, tik to arti nebuvo. Pairjo po lova, bet ir 462

ten nerado. Kyojo tik geltonas vasarinis, bet ir tai vienas, kitos poros nemat. Nuspard, velniai, nusikeik, lsdamas po stalu, bet, i ten ikrapts tik krvas dulki, nieko neberado. Atsistojo, bejgikai apsidair po kambar, paskui, lyg energijos durtas, oko vartyti visus pakampius: ir po skryble kio rank, ir apsiausto kieni irjo, ir ant spintos, ir u spin tos, staliuje, lovoje, buvo atidars duris korido ri, bet vis veltui. Suils atsikvp pasilsti, bet nervai neatlaik ramybs, ir penkias minutes pl dosi tokiais rinktiniais odiais, kad kartoti jokiu bdu nemanoma. Po itos nevalyvos poezijos vl okosi versti kambar, bet rezultatai buvo tie pa tys skirtumas tik tas, kad kuriam laikui pamet ir likusius batus. vilgterjo laikrod, ir kojas pa kirto. Buvo be penkiolikos septynios. Kol nueisiu, bus ir pus atoni. Akulis galv nusuks. O jeigu gelton bat juodu tepalu patep iau, tamsu gi, nematys, paskui nuvalysiu, ap sisprend, bet pamgins taip baisiai nusikeik, kad pats isigando savo balso. Abu lik batai gelto nas ir juodas tos paios kojos deins. U sispyrs vistiek mgino sprausti, bet suraumojs tu rjo atsisakyti sumanymo. A t merg botagu uplaksiu pagavs tikriausiai mano batus sukrov krep! Tai ragana! Usidjs juod bat ant deins kojos, kair storai skuduru apsuks, pasiokindamas nusitemp per gatv draugininko namus, belsdamasis pas Nijol. Duris atidar jos motina. 463

 Ponia, noriau matyti Nijol. Nra jos, muzikos pamok ijo. A turiu svarb reikal. Man ieiti reikia, o ji mano batus pam. Vaje, k tamsta kalbi, k ji su tamstos batais daryti suman? Ji apsiriko. Ji buvo atneusi vis pintin man sav parduoti, tai ji atgal susikrov. Matyt, ir ma nuosius djom, mat, nusimovs buvau, aikino Dinda. Nijols motina atidiai pairjo bern. Girtas ar ligonis, pagalvojo, matydama jo suilus, raudus veid, skudurais susukt koj. Ponia, neirkit taip ir nedelskit, a negaliu basa koja taip laukti. Geriau pairkit, kur toji pintin su batais. Susimildamas, tamsta, pagalvokit, k sakot. Apie kokius js batus, apie koki pintin? ia ne bat krautuv. Nijolei pinigai buvo reikalingi gyvuli drau gijai. Batais prekiavo. Moteris nusigandusi prisimin esanti viena na muose ir, nenordama erzinti ligonio, silpnesniu balsu tik aikteljo: Gyvuli draugijai, ak! Gyvuli draugijai, gerai prisimenu. Paieko kim, ia kur nors turi bti tas krepys su batais. Moteris nesiprieindama sileido Dind, kiek vienu metu pasiruousi klykti pagalbos, ir baimin gai sek judesius Dindos, kuris, apniuktinjs vi sus kambarius, virtuv, malk sandl ir pagaliau rs, niurndamas po nosimi nesuprantamus o 464

dius, isinedino i buto, palikdamas drebani ei minink, kuri usirakinusi stvr uostyti odekolo n ir, suvilgiusi rankluost, apsivyniojo galv, virsdama lovon. Po valandos atjs vyras ilgai negaljo prisibelsti ir tik patvirtins savo tapatyb buvo monos leistas vidun. Ji apsiverkusi virpaniu balsu pra ne: Galjai gyvos jau nerasti mans. Beprotis buvo sivers. Kas, kur?! Dinda i proto ijo. To dar trko! Tu tikra? Atjs pradjo tvirtinti, kad Nijol pintin bat neiojusi, i jo visus batus ineusi. Gyvuliai kakoki draugij steig. Visikai pamio. Palauk, palauk. Kokius batus Nijol neio jusi pintinje? Kad a inoiau! Nijol batus parduodanti, krautuvje ar k, nesupratau. Visai isikraust i proto. Abejoju. Gal i tikrj Nijol pardavinja batus. Kakas ia yra su tais batais. Skautai, kon kursas, o jei dar ir Pamidoras maiytas, tai be vel nio tikrai neapsieis, o kur nelabasis sdi, ten ir gy vuliai draugij gali sudaryti. Viskas aiku. Geriau, mamuliuk, a eisiu tavo ir savo bat pairti. Nijol labiausiai gaujai atsidavs narys, ventai vykdo visus sipareigojimus. Galjo ir ms batus paaukoti. Pairsime. Po kiek laiko vyras triumfuodams gro mie gamj. 465

 Ar nesakiau! Tavo visi batai, bet mano n vieno nra. Tik tie liko, kur ant koj turiu, nors eik krautuv. Be reikalo, mamuliuk, tik galv su siriai. Dinda sveik sveikiausias. Matyt, tikrai N i jol nuval jam batus. Palaukime, kol ji gr. Nubausti j reikt kaip reikiant. Mamuliuk, argi pirm kart? Kai ji paai kins, tai tokia bus jos teisyb, kad ir su gyvuliais sutiksi, kurie draugij sudar! Po pusvalandio prasikio Nijols raudona no syt, blizganios akys. Uuot, kaip paprastai, pa sisveikinusi, paklaus: Ttuliuk? K, vaikeli? Ar nebuvo Dinda? Buvo, vaikeli, kaip nebus. K jis sak? > Kad tu jam batus pavogei. Mergait nusivilkdama sunkiai atsiduso. Pavogiau, ttuliuk. O kur tie batai, vaikeli? Pas student. Fiu, tai jis irgi gaujai priklauso? Taip. Norjo jis ir su tavimi vakar pakal bti, tik pas mus sveiai buvo, nenorjo trukdyti. O kur mano batai? Visi pas student. A einu atneti. Skubk. Eisime pas Dind, atsiprayti, ne ime batus. Gerai, ttuliuk, jau greit devynios, galime batus grinti. 466

 O prie devynias? Negalima buvo. A tau, ttuliuk, visk tuoj pasakysiu, pats matysi.
* * *

Palikdami Nijol aikintis su tvu, grkime at gal, kur, susirink pas drauginink, skiltininkai ne kantriai lauk bat istorijos pabaigos. Ar toji mergait pakankamai vikri, gal rei kjo kur berniuk pakalbinti? nerimo Petras. Bk ramus, nuramino draugininkas, Nijol labai apsukrus ir inteligentikas vaikas. i nodama, kad gali padti Jonui, padarys, kas galima. Palkkit, a eisiu pairti. Draugininkas ilgai nesirod. Kai pagaliau atjo, patenkintas ypsojosi. yg, broliukai. Dinda jau atpvarkytas. Dabar kambar veria, bat iekodamas. Keturi eliai tylomis paliko namus ir pasinr rudens tams, greitu ingsniu keliaudami Pane muns link. Kai pasiek viet, draugininkas isim laikrod. Dvi minuts po septyni. Laikas man, einu. Antanai, bk atsargus. Bsiu. Jei kas, suuk, nebk keptas didvyris. Atsar ga gdos nedaro, patarinjo studentas. Antanas, usimauklins ant galvos i kakur itrauk nudvt kepur, pasitaiss dir, drsiai eng pirmyn, o kiti glaudsi tamsesnio medio, vengdami viesos. 467

 Su tais drabuiais Antanas labiau panaus veik, negu gimnazist. O kas, jei js jis viduje ras Akul? Antanas j pasta, ras k pasakyti, nekvailas. Gal mums ariau prieiti, sil Kstutis. ia esame nematomi, o ten, kad viesa ir silpna, nra kur pasislepia. Geriau likime, kur esame. Gerai, likime. Nepastebti matome duris, tai svarbiausia. Stebdami lauk, bet namai atrod tyls, tuti. Sandarios langins nepraleido maiausios viesos. Ko jie neieina, ko jie taip ilgai gaita? Jau 20 po septyni, turi tuoj ieiti. Vl kur laik nekantriai dairsi, bet lubio Duonels namai ramiai snduriavo, nesugirgdda mi n maiausia savo dalimi, kuri parodyt, kad viduje yra bent viena gyva siela. Kai prajo ir 35 minuts, visi trys pradjo nerimti. Kakas negerai. Matyt, paino Antan. K darysime? Policijai pranekim. Nra laiko, eikim patys vid. Prij prie nam, dar kiek palauk, bet po 10 minui, vis tylos supami, atidar vartelius, kurie nykiai sugirgdjo, ir pasibeld. I vidaus niekas ne atsak. Vl pasibeld, tik ymiai smarkiau. Kstutis nujo aplink ir grs prane naujien. Namo antroje pusje yra kitos durys, gal jie pro anas ijo. Tai bt istorija! Belskims. 468

Pradjo taip dauytis, kad atsivr gretimo na mo durys ir prasikio galva. Ko js ia lauiats? Pon Duonel norime matyti. Jo nra, prie valand, o gal ir pusvaland ijo, maiau. Pro kur, ar pro frontines duris, ar pro kiem? Pro kiem. Vienas? Bernas j lydjo. Su vatinuku? Taip, veikas, spju. Eime greit, paauk draugininkas abu pa djjus. Greiiau namo! Jei viskas kaip reikia, Antanas susipras mums ini duoti. Supranta, kad nerimauj am. Praiopso jom j. Autobusu greit atsi dr namuose, ir pirmas draugininko klausimas buvo: Ar man kas skambino? Ne, niekas. Susimokliai neramiai suiuro vienas kit. Bu vo jau pus devintos. Kstuti, paskambink savo broliui. Paprayk, kad nubgt pas Antan. Suinosime, ar jis namuo se. Nebus toli, manau. Atuonios minuts kelio. Gerai sugalvota. Paskambin dabar nekantriai lauk rezultato. Prajo garas tarpas, kol Kstuio brolis sulakst abu galus. Antano nra namuose. Motina sako, kad i js penkt valand ir dar negrs. Supratimo ne turinti, kur jis taip ilgai utrunks. Praiau, kaip 469

minjai, Kstuti, kad atjs namo Antanas tuojau ubgt pas mus, ir tada paskambinsim drau gininkui. Kas toliau? pavelg Kstutis draugi nink, kuris neramiai krimto lpas. Js eikit namo, o a lauksiu iki deimtos. Jei Antanas neatsiras, vyksiu policij, paskui pas An tano tvus. A lauksiu kartu, nutar Kstutis, ry toj sekmadienis. A irgi, pritar Petras. Draugininkas neprietaravo, ir vis trij akys susmigo laikrodio rodykl, kuri, vienodai tiks dama, neskubdama ramiai keliavo savo keliu. Kambaryje vyravo mirties tyla ir vienodas tik tik tik deimt minui po devyni, penkiolika, dvi deimt penkios. . . Nors kiekvienas stengsi slpti kylant nerim, taiau kait skruostai, okinjanios akys rod k kita. Imu deimt. Draugininkas atsistojo. A einu policijai praneti. Palauk, a dar paskambinsiu broliui, su laik Kstutis. Greit ir paskutinioji viltis lugo. Kstuio brolis penkias minutes buvs pas Antano tvus, kurie jau pradeda rpintis. Daugiau negalima gaiti. Js likite prie tele fono, o a einu, ir, pasistats apikakl, draugi ninkas ijo koridori, jau vr duris, ir tada ar i tikrj, ar jam tik pasigirdo lyg suskambo tele fonas . . .
a * *

470

Taiau grkime prie Antano, kuris, paliks draugus, gan stipriai pasibeld pas Duonel. Atidaryta, nesidauyk, atsiliep i vidaus. Jaunuolis stumteljo duris, kurios i tikrj pla iai atsidar, ir jis atsidr maame priekambaryje, kurio durys, irgi atdaros, ved kit kambar. Kam barys buvo suveltas, nevarus, kampe kyojo du buteliai degtins, lova neklota, bet viesa kaip tyia stipri. A tuoj susitvarkysiu. Tai jau septynios? paklaus Duonel, drgnu rankluosiu luostyda masis akis. A, jau, tsiamai urait Antanas, stengda masis stovti onu, elyje. A, matai, vakar trukteljau su draugais, tai iki dabar miegojau. Nori burnel? A neseniai po burnels. Galva tartum peiuje pabuvojus, be to, skilvis nevirkina vin prari jau, cirk noriu. cirk, Auros", tur bt? A apait pa stu, kuris ugn ryja. A vis dlto dar imesiu burnel. Laikas bt mums eiti, paragino Antanas, bijodamas kurio netiktumo. Einame, einame, a tik dar vien. Tai, sakai, vin prarijai, duria, a? Duonels balse pasigirdo paaipa, kuri Anta nas tuoj pastebjo. Duria, ir dar kaip. Kur laik susilaikysiu nuo praktikos. Vinis ryti? Susilaikyk porai dien, ba netek sime gabaus vyro. Dinda tave vadina. 471

 Dinda. Akulis sak man apie tave, ir Duonel pirm kart atidiai vilgterjo skiltinink, bet taip kiaurai ir greit vis apmesdamas, kad Antanas pasijuto turs reikal su gudriu vyru, su kuriuo kal bant geriau lieuv maiau vartyti, kad neatsargus odis neisprukt. Tai judinkims. Ar stiprus esi, pani? paklaus Duonel. A, ja, jau kaip nors. Akulis sak: kaip jautis esi stiprus ir protin gas. Svarbiausia, protingas esi. Balse vl pasigirdo paaipa. Antanas apsimet patenkintas ess. Nekvailas, visi jau pastebjo tai, danas sak t pat, ir, parods nugar, pasuko duris. Kurgi mauni, ar pamirai, kad yra upakali ns durys? sulaik Duonel. Argi Akulis ne perspjo, kad eitum pro upakalines? Kad a, taip sakant, pamirau, sustojo Antanas. Vin prarijus visaip bna. Einame. Tik, susi mildamas, ant sklenksio ir kol kiem pereisim, tylk, tartum vin burnoje laikytum. ia tokia bo ba gyvena, i jos pinig paskolinau, tai dabar bijo, kad susikrovs daiktus nepabgiau. Saugoja vis, tokia boba. Supranti? Suprantu, ramiai atsak, bet kartu ino jo, kad vienas dabar eisis yg, nes vargu draugai matys j ieinant pro upakalines duris ir tai vog iomis. 472

Duonel, pams Antan po ranka, ved per tams kiem. Lipkime per tvor, ia darai. Nenoriu gat v eiti, toji boba tik ir sdi prie lango. Ypa dabar nenoriu, kad pastebt pas mane lankytojus, su pranti? Be to, ia ariau kapins. Tamsu buvo, nors akin durk, bet lubis jo taip greit, kad Antanas net stebtis pradjo. Matyt, ne pirmiena buvo Duonelei is kelias. Skubjo nesikal bdami ir, praj kapines, pasinr [ vis eil siaur gatveli. Matyt, tyiomis vyras veng Juozapavi iaus prospekto. jo ir jo, kol inr geleinkelio bgiai. Pasidar kiek viesiau, nes namai nebekaup eli. Deinje pusje, auktai ant kalno, rudeniu o puys. domu, kur jis mane veda, stebjosi An tanas, jusdamas, kad jau arti kelio pabaiga, nes Duo nel nuolat ir rpestingai dairsi, saugodamasis, kad kas paalinis nesimait. Ar buvai jau ia? staiga paklaus skiltinink. Antanas akimirk suabejojo, bet, jei klausia, matyt, neino, todl nerizikuodamas prisipaino: Ne. . Tai sek upakalyje, ir lubis vl pasine pirmyn, artdamas prie kakokio ilgo, su kalnu su siliejanio pastato. aldytuvai, dingteljo Antanui. Tai buvo pirmojo pasaulinio karo metu vokie i pastatyti gelbetoniniai aldytuvai, kurie Lietu vos nepriklausomybs laikais stovjo tuti, apleisti, 473

ir tik j onuose neaiki moni buvo pasidar sau guolius ir nelegaliai gyveno. Duonel, prijs prie priestato i deins pastat puss, triskart tam tikru bdu pabeld. Lauk minut. Ijusi boba, niekad jos nra. domu, kokie reikalai j varinja. Tur bt nepasieksi rakto. Pakelk mane, kreipsi skiltinink. Antanas pakl j u koj, ir tas pradjo grai bytis auktai apie sien, vir dur ir, matyt, paga liau surads rakt, panabdjo: Leisk. Atsidrs emje, atrakino duris, ir abu pateko vid. Duonel atsargiai iuo pirmyn, kol u iuops atidar dar kitas duris, kur Antanas pajuto rsio drgm, puvsi kvap. ia niekas jau ms nematys. Atneei vak? Ne. Taip ir galvojau. A pamiau. Turi degtuk? Ne. A taip ir galvojau. A atneiau. irkteljo degtukas, ir jo mirksjime Antanas pastebjo milinik betonin kambar, kurio sieno mis varvjo vanduo. Atidaryk rs. Kad a ia dar nebuvau. A ir pamirau. Ta tavo vinis vis man i galvos neieina. Eik ia. Atsidrs viename kamp, Duonel pasilenk ir, pagavs gelein rink, pradjo kelti j. Isiiojo 474

plati juoda dm, kurios viename kampe kyojo kopios. Lipk, sak lubis. Antanas, sekundei suabejojs, pastat koj ant kopi ir pamau pradjo leistis emyn. Duonel i viraus viet. Jaunuoliui nusileidus, Duonel vl sak: Dabar junk vies. Po tavo deine, apie gal v, turi bti mygtukas. Nors ir kaip graibst Antanas, bet mygtuko ne galjo uiuopti. Nerandu, suuko. Nerandi elektros jungtuko? nustebo vyras. O tu dar kart paiekok. Antanas vl graibst, bet veltui. Nuleisk vak emiau, suuko vir. Duonel irjo neatsakydamas. Toks jo elgesys pradjo erzinti jaunuol, ir jis, jau tardamas ka kokius spstus, kteljo: Tai k, valand ia iekosiu? Ir nerasi, nes nra mygtuko, i viraus at plauk ramus balsas. Tu man sakei, pavelg Antanas vir. Tu nesi Dinda, nelauktai krito atsakymas. Kvaili iekai, apsimet supyks jaunuo lis, ddamas koj ant kopi, pasirys keliais uo liais pasiekti vir. Neliesk kopi, perspjo i viraus bal sas, ba iuo akmeniu praskelsiu tau galv. Su pratai? Antanui buvo tiek aiku, kad atitrauks koj vl piktai paklaus: 475

 Sukvailjai, Duonele! A Duonel, bet tu nesi Dinda. Dinda. Pavilpk man. Kad vin prarijai, tai panau Dind, bet kai dar mano kambaryje tavo plau kus vilgterjau, i kuri taip tyiojosi Akulis, tai i po kepurs kyojo ne yvi, bet juodi. Gal nuda tas kvailys, pagalvojau, bet tave ia vesdamas ne galjau nusiraminti. Paklausiau, ar buvai ia. A t sakei ne. Na, galvoju, gal paklysti tas kvailys bijo, gdinasi grauolis prisipainti. Nutyljau. Lie piau rakto mans pakelti. Paklei, nors rakt ranka galima buvo pasiekti. Nekart Dinda tai dar. R sio irgi neinojai, bet kada elektros pradjai iekoti, tai jau ir Dindai per kvaila. Juk gerai ino, kad ia elektros nra. I kur a galjau inoti, ia nebuvs? m gino usispyrs ginytis. Jei tu Dinda, tai esi buvs. Juk pats su Aku liu ia suneei. Neprisimeni? Antanas tyljo galvodamas. Suprato, kad ir to liau Dind vaidinti nra prasms. Reikjo tikina mai prabilti, ypa tokiam gudruoliui, kaip Duonel. Tu man geruoju prisipaink, ko ia nos kii? gund Duonel. Gerai, ryosi jaunuolis, matau, tu tikrai protingas esi. Nesu Dinda, bet Dinda mane siunt ia, tik pra tau nesakyti tai. Nesakyti? Kodl? Sakiau, kad burnel traukiau iandien. Tai i tikrj traukiau ir tai su Dinda vienos ms mer gaits vardini proga. Na, jis tiek mov, kad ir 476

pajudti negaljo, o gal ir galjo, tik mergait jam labai prie irdies buvo. Tai jis man ir sako: Su moksiu, nueik vietoje mans, bet nesakyk, kad ne a, mans Duonel nepasta". Kur nueiti tau sak ir k daryti? Dav tavo adres ir liep 7 val. pas tave bti, o tu, sak, nuvesi viet, kur du lagaminus tursiu padti tau neti. Kur juos neti ir kas juose yra? Sak, kad tu nurodysi, kur juos neti, o laga minuose cukrus. Gal ir teisyb kart sakai, patyljs prabilo, tik nestatyk tu man kojos ant kopi. Vistiek paleisiu akmen. Sukvailjai. Per t Dind a ia nakt sd siu ar k. Deimt lit man adjo. Nesusidk su kvailiu, pamoka tau. Gal tu ir teisyb sakai, bet gal ir vl meluoji, bet Dindai u darbel vistiek klius, kaip ten bebt, bet tikrai kur nors jis ia kos privir. A pats jo kailiu pasirpinsiu, tik leisk ieiti, i irdies papra Antanas. Kain, ar tu jam iperi. Kai dabar irau, tai tu dar vaikas, o Dinda, kiek girdjau apie j, tai jau vyras turt bti. Be to, sako, stiprus, nebent galvomis mutumts. Leisk man ilipti, padsiu tau lagaminus neti. Sdk, sakau. Gal k ir suki, greiiausia suki, galas tave ino, be to, perdaug jau inai. O a apie tave nieko, tik kad Dind pasti. O kas per velnias esi, taip ir neinau, ot. Kaip vadiniesi? Jurgis. 477

 akel? Ne . . . Gali sakyti ir akel vistiek netikiu, tai kas yra. Tai vis nakt taip ia sdsime? Turi laiko, dar neveds, cirke irgi dar nevai dini. A tau vin mesiu, galsi vl pasipraktikuoti, o a tuo tarpu pas A k u . . . nereikia tau inoti ir to, a kitiems apie tave pasakysiu. Tegu jie srebia t ko, kam ia man galv sukti. Nebk kvailas, a tau ilips burnel pa statysiu. . Tamsi, ko gera, gali pastatyti, vikrus atro dai, o Akulis dvi ir viesias pastatys, kai atsargiai elgsiuos. Jis tai labai vertina. Sako, vyr sudaro galva ir atsargumas, o ne kelns. Matai. Klausyk, Duonele. Neturiu laiko. Einu. Negaidamas vyras uvert duris, prakidamas pro ied ilg gelein luom, kuris kietai priplojo duris. Patenkintas Duonel apsidair ir paliks kam bar, vl paslp rakt, traukdamas kaln, Auk tuosius anius, pas Akul. Deja, jo nerado namuose, bet, bdamas usispyrs, atsisds ant slenksio, il gas valandas lauk, kol net altis prasiskverb, versdamas vis virpti. Taiau vyras ir neman grti, tik tarpais plak kn, kaip daro veikai, iemos metu nordami apilti. Pagaliau tiek laikas prailgo, kad rodsi ir kita diena nebetoli, kai sue jo atsargs ingsniai ir pasirods elis pradjo graibytis apie kien. 478

 Akulis? flegmatikai paklaus Duonel, lsdamas i u kampo. elis krpteljo. Nebijok, tai a, Duonel. Atsitiko kas nors? Neinau, kaip ir pasakyti. Kaip lagaminai? Ne, nejudinau j. Kodl? Sakyk, k tu man siuntei padti neti juos? Dind, juk sakiau. Dind? K jis, ar neatjo? Atjo, bet. . . Kas bet", netempk? Man rodos, kad tai ne Dinda. Sukvailjai?! Ne visai. Tas tavo Dinda, kai paspaudiau, irgi prisipaino, kad jis ne Dinda. Po velni, kas jis? Neinau. Kur jis dabar yra? Udariau rsy, kad neilst, ir, matai, atvy kau pas tave. Gerai padarei. Ir a taip manau. Kodl tarei, kad ne Dinda? Duonel papasakojo, kas vyko. Jei tas nemeluoja, Dindai taip pagrainsiu snuk, kad ir susens mins. Tai kvaias velnias. Jis dar privirs mums kos. Jau anksiau sakei, kad kvaias. 479

 Bet kad tok dalyk ikrst sunku pastikti. Tai k darom? Po velni, vykstam to naujojo berno pai rti. Jei i tikrj Dinda j pasiunt, tuojau paleisi me ir pinig duosime, kad garsiai nebliaut, nors blogai, jei suinojo, kas rsy yra. Tamsu. Lagaminuose viskas urakinta. Negi peiliu piaus? I baims, manau, jam niekas nerpi. Bet jei meluoja, jei ne Dindos sistas? su simst Akulis. . Manai menta? Negali bti vaikas dar. K darysime tada? A pats dar neinau, tai velniava. O tu, Akuli, pas Dind nuvyk, suinoti. Geriausia ieitis, bet nemanoma. T pa kvail dd naktimis taip rpestingai saugoja, tar tum skaisiausia mergait jis bt. Nematysi Din dos neprikls dds. Nieko nepadarysi, turime rs bgti. O jei i tikrj jis menta, tai mes kliuv, k? Jei jis menta, tai jis nesidiaugs. Akuli, neusimirk, a sausai veikiu. Galsi eiti sau a vienas veiksiu. Beveik bgte bgo. lubis tiek nuvargo, kad net gailtis pradjo, neatidjs inios kitos dienos rytui, taiau dabar turjo sekti ir uduss, varvindamas prakait, bgo paskui Akul, kuris vis keli keiksi, tokiais prastais odiais mindamas Dind, kad net pagerino nuotaik Duonelei, kuris net ypteljo. Prie apleist aldytuv slinko atsargiai, nesikal480

bedami, tartum nyki vietov pati savaime reikalavo budrumo. Rakto jau neteko iekoti, nes durys buvo i vi daus usklstos, taiau atsarg beldim niekas neatsak ir siklaus igirdo knarkim. Nesidauyk. Neinai, kas ia aplink slan kioja. Tos neprikelsi, ji visad miega, kaip lavonas. A lang iimsiu, jau man kart taip teko. Abu msi darbo, ir i lent sukaltas priestatas nebesudar sunkumo. Langelis buvo iimtas, ir pra ki rank atidar duris. Neadindami ant iuinio kriokianio padaro, nuskubjo prie rsio. Kol Duo nel degino vak, Akulis itrauk gelein luom, ir, atkls duris, kteljo: Ei, ten . . . Silpnoje vaks viesoje abu vyrai pasilenk, ati diai irdami emyn, kur ibals, uverts juos galv, irjo Dinda. Vai, Jurgutliau, sudejavo Duonel. ls Akulis pasuko j galv. Tu, Duonele, i galvos isikraustei! Girtas buvai ar koks kelmas juk tai Dinda. Vai, Jurgutliau, a tikrai ijau i proto, sudejavo Duonel. Stebuklas . .. Tuoj a tau parodysiu stebukl! pakilo Akulis. . . *** Nieko nepes Nijols namuose, Dinda nulub iojo atgal namo, kur, dar kart apverts auktyn kojomis savo kambarl, sitikino jau kelint kart, kad bat tikrai nra. 481

Atsisdo, sukdamas galv, kaip i tos biaurios padties isikraptyti, nes juto pavoj, inojo, kad lagaminai btinai vakar turi pasiekti numa tytj viet, o lubas Duonel per silpnas ne nugabens vienas. Ir iaip ir taip svarstydamas pa dt, pagaliau prisimin pas dd sandlyje matytus kalious. O gal dar neimesti, gal dar man tikt, oko vilties kupinas. Negaidamas nubgo sand liuk, kur buvo Dangolio raktai. Rads tinkam, kulveriomis nusileido emyn, puldamas prie san dlio, kur degtuk viesoje tuojau pamat vien kalio, bet kito lyg tyia nebuvo. Taiau Dindos usispyrimas nugaljo. Iverts pus sandlio, i po malkos itrauk ir kit por. Teisyb, kalioai buvo jau labai silpni. Vienas kiauras, kitas i ono perplys, bet kart grois nevaidino jokio vaidmens ir, susisups kojas markas, kad nekrist kalioai, pasijuto jauis em po kojomis. Taiau kelion buvo labai var ginga, mat, kalioai krito nuo koj. Kaip ten beb t, bet vis trepsjo pirmyn ir, sukors vis keli toli ne rekordiniu laiku, veltui beld Duonels buto duris. Tikriausiai lubis aldytuvuose laukia ma ns, nusprend nusigands ir nebegaidamas, kiek leido apavas, mov ani apleistuosius aldytu vus. Pasieks stumteljo jau mums inomas duris, bet jos nesidar urakintos. Tai tau, nustebo Dinda,* kurgi Duonel? Stovjo nesirydamas. Tai klisi jam dabar nuo Akulio. Visa jo dalis sianti, arba tik centus 482

gausis, su kuriais n svajoti negalsis apie akor deon. domu, k Duonel padar: ar nesulaukdamas pats jau ivilko lagaminus, ar nujo kur pagalbos prayti? Kaip ten bt, bet geriau pasitikrinti. Rak tas nesudar jam sunkum, vak irgi surado, nes pirm kart ia bdamas pats j kamp nukio, tik kiek nustebo, pamats geleine tanga pervert ied. K jie ia nauja sugalvojo? murmteljo itraukdamas, taiau, nieko pikta netardamas, ati dar duris ir pradjo leistis emyn. Nusileids apsi suko ir rikteljs suvirpo visu savo knu: prieais pamat stovint Antan. Taiau Dindos garbei ten ka pripainti, kad tuoj suprato prie save turs tik mog ir ne bet kok, bet u save jaunesn, silpnesn, beveik vaik, tad, atgavs pasitikjim, prisimins, gelein luom, piktai paklaus: Kas tu? Antanas spjo turs prie save Dind ir i berno elgsenos suprato, kad is dar nebuvo susidrs su Duonele, tad, kabindamasis kopi, ramiai atsak: Inspektorius sveias. Dinda grieb j u peties. Ei, palauk, nesiskubink. K tu ia darai? T pat, k ir tu. Tavs nesulauks, atsiunt mane lagamin paimti. Isprogdins akis Dinda temptai galvojo, bet vl pasivaideno geleinis luomas, ir baisus tarimas nupurt j. Akulis, sakai. O kodl jis tave udar? Girtas buvo, norjo tave nugsdinti. 483

 Girtas? Leisk mane, pasipurt Antanas, nordamas pasprukti, kol Duonel kit neatved. Palauk, pirma a ilipsiu, paskui tu. Ne, nesutiko Antanas, jausdamas, kad ne toks kvailas Dinda. Palauk, suspauds berniuko peius, Dinda visa jga patrauk j, mgindamas blokti ant ems. Nors Antanas ir labai pasviro, bet jo ranka pa gavo prieo skvern, nebeleisdama jam pasinaudoti kopiomis. Pasitikdamas savo persvara, Dinda nuleido vak ant ems ir kaip reikiant kibo jaunuol, mgindams atpsti j nuo savs, ugniauti, imuti i krtins vis kvap, palikti bejg, negalint pasi judinti, negalint sutrukdyti Dindai ilipti. Tad laik per pusiauj apkabins, gniaudamas, o Anta nas, negaldamas pajudti, staiga ukluptas, dein rank permet per Dindos kakl, kaire ranka pa gavs savo dein, visomis jgomis spaud. Tas ran k iedas bernui, matyt, buvo nemalonus, nes, pa leids skiltininko pusiauj, greit prakio savo dein rank tarp susiglaudusi galv, visa jga pldamas Antano galv nuo savs. Antano iedas lo, ir tuo pasinaudodamas Dinda vl puol, mgindamas u griti visu savo svoriu, susemti po savimi, isukti prieui rankas, taiau Antanas, kaip ungurys, i spruks, taiksi vl pagauti Dindos kakl, taiau greit pajuto, kad Dinda ymiai stipresnis u j tikras vyras, ir tik nepaprastas vikrumas gelbsti i praties. Net pasimet jaunuolis, nerasdamas iei ties, kai vienu metu, pagautas repli, prisiplojo prie 484

Dindos krtins ir nauja viltimi atgijo jau tur jo kovos plan: Dindos irdis lito neverta toks dundjimas ir esys, o savja jis pilnai pasitikjo. Jis neturi bti pagautas Dindos repli, jis turi suk tis, varginti bern, ir juo ilgesn kova, juo tikres nis laimjimas. Jo greitos kojos, stipri irdis tiek kart padjo laimti mik varybas, tai negi da bar, kada jo laisv pastatyta pavojun irdis ap vilt j! Kova tssi. Vienas vis puol, kitas tik gynsi, stengdamasis pagauti Dind i upakalio. Abu jau sunkiai alsavo, taiau Antanas trauk or negarga liuodamas, o prieas lyg sugedusios dumpls, ir sei ls tiek sutirtjo, kad nebevilgino burnos. Pagaliau Dindai lyg ir pavyko apglbti Antan, taiau nebe rado jg sugniauti prispausti j emn, tad abu tssi vietoje, stengdamiesi i paskutinij. Kar t trkteljs, Antanas atsipalaidavo ir, visa jga patrauks save, pats linkteljo al. Manevras pavyko. Ivestas i pusiausvyros, Dinda pasidav pirmyn, ir Antanas, uoks visu savo svoru, pakibo jam ant nugaros. Nebepajgdamas nusikratyti, ne beatgaudamas kvapo, Dinda kur laik dar stov jo, paskui sutemo jam akyse, palinko keliai, ir jis lyg maias legteljo emn. Apgraibs kopias, nes vak seniai buvo su trinta, Antanas pakilo vir, uvert duris ir, prakis luom, apgraibomis eidamas aplink sienas, surado ijim, ilipo pro lang ir, kiek kojos ne, pasileido miest. Turjo bti jau vlu, nes miestas apmirs. Pagalvojs apie tv rpest, bgte pasuko namo. *** 485

 Sukvaiai, Duonele, rod Akulis didel kumt. Per tave, tu, idijote, turjau vis nakt bastytis. Sukvaiau, sukvaiau, Akuli, vos vert lieuv neatsigaudamas Duonel. Tuo tarpu isirioglino ir Dinda. Susimildamas, kreipsi j Duonel, pasakyk man, ar a tave, ar ne tave ia udariau. Tu pat velni ia udarei, nirai atsak paklaustasis. Kur djai t, kuris prie tave tupjo? Kur djai! Tu geriau paklausk, kur jis pats djosi. A neinojau, kad ia velnias sdi, nusileidau lagamin paimti, o jis man lazda per galv, susmu kau ant vietos, vos dabar atsigavau, melavo Dinda, gdindamasis pasakyti teisyb. Tu Duonelei nusiuntei t bern? okosi Akulis. Atsikabink. A niekad jo nemaiau, tik jo lazd pajutau ant galvos visa paintis. Tu, apkvaili, okosi vl Akulis Duo nel, k tu ia primaiei? A primaiiau, kad kiaurai em prasmeg iau? Jis pas mane atjo ir Dinda pasivadino. O tu kelint ujai pas Duonel? vis la biau nerimdamas klausinjo Akulis. A, rodos, penkiolika po septyni, vl melavo bernas. A tau sakiau septint. Septint, gerai tau sakyti, bet man iperos batus pavog, basas negi eisi. irk, kaip a at 486

jau, atkio savo kalious, kurie kovos metu taip nukentjo, kad j kilm visai nebeaiki liko. Velniava tikra. Daug duoiau, kad inoiau, kas tas bernas buvo! Gal policija? Vaikas dar, nepilnamei policija nesamdo. Geras vaikas, jei pagaliu vaistosi. Jei ne policija, tai koks valkata, kuriam msikiai neat sargiai lepteljo. O gal krautuvininko koks bernas? Gudrus tipas, nuo savj pasiruos pavogti! Kad inoiau. . . O gal ms gatvs ragana kio savo nagus, prisimin Dinda. Ji visiems pasakojanti, kad inanti tikrj vag, kad Vaitas nekaltas, kad ji nakt maiusi silauim. Mat, kas. svetimas duris boba pradjo kai ioti pirtus. A jai nesurinks tamsoje dant! A jai atpalaidosiu lieuv, pagiedos ji man! Bet dabar nra ko iopso, darb turime itutinti rs...
* * *

Antanas atsibast namo tiek nuvargs, kad, nu siunts ini Kstuiui, nusipraus ir virto lov. Bet kit dien susirinkusiems draugams plaiai pa pasakojo nuotyk, ubaigdamas: Dabar galvoju, kad padariau didiausi klaid, tiesiai nesikreips policijon, bet rpjo tvai, norjau jus nuraminti, nes inojau, kaip rpinats. policij nubgs sugaiiau vl ger valand. Kurios metu greiiausiai jie ikraust vis rs. Ne tik pasijuokt i tavs policija, bet gal ir nubaust. Neinai, kas ten rsy buvo sukrauta? 487

 Apiupinjau penkis lagaminus ir eis dide lius ryulius, bet nedrsau kraustyti, nes neinojau, kas dar laukia mans. Suprantama. Taiau mginkime dar patys nuvaiuoti vieton, o gal dar Dinda ten sdi, nes i ryto gatvje nemaiau jo. Autobusu greit pasiek ani aldytuvus, ta iau paukteliai jau buvo iskrid. Visur durys at daros, nematyti n trupinio iaud, tartum pirma jame kambaryje niekad niekas negyveno. Rsys atidarytas, tuia, nei kopi, nei kito kurio enklo. Baigta. Visk i naujo reikia pradti. Laim, kad nors Antanas isikrapt. Kas toliau? irjo vienas kit nusimin. Tiek padjo vargo, tiek darbo, ir, pasirodo, veltui. Popiet, trei, atvyksite pas mane. Tuo lai ku papraysiu, kad mano tvas ms nuotykius papasakot tam pastamam policijos valdininkui, gal k patars, gal pats susidoms, nusprend draugininkas. Gerai, mes atvyksime, tik ar saugu Antanui pas tave rodytis Dinda pains? Nepains mans, nes mat tik vaks vie soje ir atrodiau tikras skudurninkas. Dabar au nus gimnazistas esu. Nra pavojaus, be to, pasi saugosiu. Tad trei valand. *** Trei valand, be skiltinink, pas drauginink atjo ir Nijols tvas su dukra. Tvas susidom js klaussi jaunuoli nuotyki. Po valandls prie 488

kit, tik pakabins telefono ragel, prisijung ir draugininko tvas. Deja, jis iskt rankas, nenoriu ma inti js kilnaus pasiryimo ir entuziazmo, bet tik k kalbjau su pastamu i policijos, kuris daug alto duo man upyl, net subar mane, kad jus skatinu. Kodl? nustebo aplink. Sako, ne vaik tai darbas, ir tegu jie prie knyg sdi, tegu nekia nosies ten, kur ne j reika las. Jei Vaitas kaltas, tai jis ir nukentsis, jei ne bus paleistas. Jeigu kas nors pasisks, tai poli cija ir tuos mgjus - seklius sutvarkys, vadinas, jus, paaikino draugininko tvas. Ar papasakojot apie Akul, apie lagaminus? Visk sakiau, bet man buvo atsakyta, kad kiekvienas kriminalistas, kur jis bebt, sekamas ir vliau ar anksiau neivengs savo likimo. Dar ne buvo Lietuvoje atsitikimo, kad kaltas isisukt, tai gi pra nuraminti vaikus, btent, jus. Tegu, sako, ramiai miega, nevaidindami didvyri. Jaunuoliai valgsi, nemaloniai nusteb, o tai pastebjs studentas padrsindamas ypteljo. Niekur mes nesikiam ir niekam blogo ne linkime, bet kiekvieno mogaus pareiga padti ar timui, ir i io tako irint mes esame teiss ir to liau darysime visk, k galime padaryti. Geriau planuokime tolimesn ingsn, kad nutrks ryys vl atsinaujint, nes, man atrodo, jome tikru keliu. Kur laik neskmingai planavo, kai visus ati diai iklauss prabilo Nijols tvas. 489

 Sekti Akul, Duonel ir kitus nra prasms ir laiko. Be to, neturite pakankamai inteligentik berniuk, o jeigu turite, tai nepatogu juos kinkyti abejotin yg. Man atrodo, turite apsiriboti Din da, kuris, bdamas maiau gudrus u kitus, lepgviausiai jums pads. Pasigirds pritarimo murmesys paskatino tsti. Mano manymu, jeigu js tarimas pagrstas, pon teisj pavogtieji daiktai kaip tik buvo ir gal dar yra sukimti tuos lagaminus ir ryulius, kurie buvo paslpti aldytuv rsyje. Kaip ten bebt, bet jei daiktai taip atsargiai slepiami, tai rodo j abe jotin kilm. Atrodo, esate prie pat savo tikslo* Taigi sekantis js ygis bt surasti, kur tie daik tai yra. Bet kaip surasime? Turite Dind. Jis padjo ir slpti. Esu tikras, karta jiems buvo ta naktis. Paveikite j taip, kad slaptai nuo savo bendr nort vienas patikrinti lagamin turin. Jums likt tik pasekti j, o ia paprat esate. Kaip j priversti? tai, ypteljo tvas, glostydamas dukros plaukus, Nijol man sak, kad Dinda svajoja akordeon pirkti, tik pinig neturi. O kas, jei taip pasklist inia, kad teisjo smokinge buvo sita 300 lit. Tokiam Dindai, utikrinu, bus gundantis dalykas vienam visk paglemti. Juk ne i drau gysts stojo nusikaltli kompanij, bet kad pigus, lengvas pinigas krist kien. Visi susimst. 490

 Pradjome, tai ir baikime, pakartojo kit mint Antanas. Ne tik gauja mums padeda, bet ir gerbiamieji tvai laimsime. *** Dinda, sugrs ryt namo, prie dur rado tvarkingai susuktus popieri batus ir atsipraant laikut. Buvo tiek nuvargs, kad nenusirengs virto lov ir tik gerokai popiet, nordamas prasivdinti, ikio nos kiem. Aplink buvo ramu, tik emiau, aiktelje, susimet vaikai rpestingai nabdjosi, didiai sujaudanti. A, js vakar man batus, begdiai, nujojot, pagras pirtu. Jie nekalti, tai a, okteljo auktyn N i jol. A ir tveliukas labai atsipraome. Vakar buvom uj, bet neradom. Na, na, patiko Dindai, kad j atsiprayti buvo atjs net toks ponas, kaip Nijols tvas, tiek to jau. Apie k tu ant laipt su tais bobiais nabdjaisi? Nijol pridjo pirt prie lp. Ts, paslaptis. Kad Pamidoras nesuinot! Mes norime rasti 300 lit. Oho, grau! Tik niekam nesakyk. Grabas. Piaut, udyt odelio niekam. Teisjas vakar mano tveliukui papasakojo, kad jis 300 lit frako deinj atlap buvo siuvs. Na? staiga susidomjo Dinda. Tik a, n odio, kad Pamidoras neinot. Nes norime surasti t frak. 491

 Btinai suraskite. Turbt, teisjas juokavo, a? Mano tveliukui juokaus, oho! Nieko daugiau nesakykdamas, susimsts Dinda udar savo duris, pastovjo ir, kur laik rimtai pagalvojs, smagiai nusispiov, mgindamas imesti nauj vaik mel. Taiau et valand, ujs pas dd vakariens, igirdo t pai naujien. Dangolis, kidamas plai burn msos gabal, murmteljo: Girdjai? Ne. 300 lit teisjo frako kienje buvo siti. Kapitalas. Kas ddei sak? Jei sakau, tai inau. kart Dinda ijo dar labiau susimsts. O atjs savo kambar, umiro ir vies udegti. *** Br, koks vjuotas vakaras! kidamasis rankas kienes, kalbjo Kstutis Jonui, glausdama sis prie tvoros. Jonas nieko neatsak, tik, lyg patvirtindamas, niurkteljo nosimi, dar labiau susitraukdamas, vir pdamas visu knu. O gal, Jonai, eisi namo, a vienas ia pabudsiu? Ne, krito ukim odiai, man nealta. Vjo galandami, stovjo tyls, susig, o lai kas, lyg sustojs, vos vos slinko, nenedamas ma iausios permainos. 492

Po gero pusvalandio sulamjo ingsniai, ir tamsoje pasigirdo vilpteljimas. Kstutis atsak, elis prijo prie stovinij. Kaip? Kol kas nieko. Dinda vis savo palpje, Antanai. ino apie pinigus? K galjom padarm. Ms praytas tei sjas kai kam pasak. Gaila, jei viskas veltui. Eik, Kstuti, namo. Mano valanda. Atuonios. Prisipastu sualau. Laimingai tau, An tanai. Lik sveikas, Jonai. Kstuiui dingus, Antanas paklaus: O gal tyiomis Dinda vies degina, gal ijs? Ne, i ia girdtsi kiem veriam dur girgdjimas ir bt matyti koridoriaus viesa. Tu nuo pat pradi stovi? Nuo. Trei pamain?! Ketvirt. Susirgsi. Ne. Vaikiodami mgino suilti. Veltui Antanas velg vir viesa vis ramiai deg. Neteks kantrybs, jaunuolis isim savo vieiant laikrod, kuris rod pus devyni. Jonas timptelejo j u rankos. viesa ugeso, bgam prie vart. Plakania irdimi prisiglaud prie sien, lauk dami tolimesni vyki, ir jau neapsiriko. Atsidar durys, ir Dinda prakio savo galv. Atidiai dairsi, 493

klaussi. Tik sitikins, kad aplink ramu, islinko gatv. Berniukai temp vis savo sumanum, nes buvo labai tamsu. Viena kita elektros lempa nebeblak rudens sutem, o visikai tuios ukampio gatvels lengvai galjo atkreipti dmes Dindos, kuris kar tais atsisukdavo pasivalgyti. Laikas prailgo, bet Dinda vis jo, artdamas prie Nemuno, kol pateko tarp sen kreiv gatveli, neiojani Kranto gat veli pavadinimus. Dinda dabar jo ymiai atsar giau, dairydamasis, tartum ko bijodamas, bet vis trauk pirmyn. Pagaliau, pateks vien nyki, tarp dar pasimetusi gatvel, dairydamasis su stojo prie tvoros, paskui pajudjo pirmyn, vl gro atgal, iek tiek kako palauk. Matyt, nusibodo: jis piktai nusispiov, pasukdamas, i kur atjs. Susimokliai kiek pasek j, bet pajut, kad ber nas eina namo, gro paslapting gatvel. Susipainkime su vieta, ne veltui jis buvo ia atjs, paaikino Antanas. Didiuliai tuti darai, tvoros, ir vos trys na mai, pro kuri langines versi viesa. Vieta tinkama, ia ir bus, diaugsi An tanas. Kas ia? JCo iekom, lagaminai suslpti. Ar tikrai? Matei, kaip ilgai Dinda ia gaio. Bet visur viesos, gyventojai namuose, negi Dinda drst eiti. Jis, matai, lauks progos, kai nebebus namuose to, kuriam grobis patiktas. 494

 O gal koks Dindos pastamas ia gyvena? O kodl neujo? Gudrus Nijols tvelis. Esu tikras, ia paslaptis gldi. Eime msikiams praneti* *** Kit vakar keturi jaunuoliai perjo vien kit kart gatv, kai vienas j sustojo. Ts, kakas eina. Geriau mums nesirodyti. Greit u tvoros! Peroko tvor, dingdami u jos, kai kakoks vyras peringsniavo gatv vien, kit kart, ketvirt. Sustojs prarymoj o nejuddamas bent 20 minui ir, tartum neteks vilties, greitais ingsniais pasuko u kampo. Prisiekiu, Dinda buvo atjs tykoti, bet vi sur viesos. Nra abejons, kad ia. Tinkama nyki vieta, tik kuris namas? Visi kaip vienas. Matai, kiek prie nam pa statli? Tikriausiai ten grobis. Lengva grob saugoti. Kiekvienas svetimas i tolo pastebimas. Mums btina ia visur apeiti, kiekvien ply iirti. Kaip, tai klausimas. Vl suko galvas, tik kart Kstutis padjo. inau. Klausykite. Susiglaud tarsi ir pagaliau linkteljo. Iki rytojaus. Labnakt. Isiskirst.
fr * *

495

Pavakar lyg adta. Isiiepusi saul glost ilu mos likuiais, mlynje maiausio debeslio, tartum vjo nebta. I kiemo ijusi moteris pakrat galva. I kur ia tiek vaik prigujo, ar mokykla ia kur atidaryta, ar kas? nerimo, matydama bent 20 berniuk, kurie suil rkdami aid mutuk. Bet ar gatv buvo siaura, ar kai kuri aidj nesugebjimas, tik sviedinys danai krisdavo on, tarp nam, ir visas brys lkdavo iekoti. Juokingas Kstutis, piktinosi maas skau tukas: tok gabal ia mus atvar. Geriau uolyn btmm nuj. Tie dikiai visai nemoka aisti. Kairiaran kiai visi ar kas: niekad tiesiai, bet vis sviedinys le kia, kur namai. Visai aidimo nra, bet tik ir ie kom sviedinio. irk, Antanas mu, prisiekiu o n lks sviedinys. Matai! Ar nesakiau? diaugsi kitas skautukas, kai sviedinys nulk toli tarp pastat. Tegu patys ir ieko, su skiltininkais iandien ir susikalbti negalima. Kitame gale Kstutis nabdjo Petrui: itame sandliuky buvau nerakintas, nie ko tartina. Antanas ano namo pastatus apjo, bet lig iol nieko. Zaiskime toliau. Palauk, tegu jie aidia, o mes landiokime vis sviedinio. Juk du galjom turti. Vienas pasimet. Taip geriau. jo per darus mediodami, sukdami u pasta 496

t, velgdami pro plyius, bet jokio pdsako. ino ma, namus negi eisi, negi versi. Nusiminimas jau kelint kart pradjo vertis irdin, kai Antanas jau kelint kart imu tok onin, kad sviedinys, bampteljs vieno namo duris, atoks skambtel jo skardin vitoms ind, kuris nukrito nuo suolo ir, visais balsais vangdamas, legteljo pasirits vidury kiemo, tarp vit, kurios sukl didiausi triukm. Kstutis pirmas oko sviedinio, kai atsidar du rys ir ilindo apyjaunis vyras. Koks nelabasis jus ia sunee kiem? pasilenk keldamas ind. Mes aidiam. Isodinkit tik man lang, tai pakriktysiu taip visus, kad metus bsit rams, nebeteks tvams darbuotis. Mes atsargiai. . . Kelint kart man ant stogo nuleidot? Jei dar kart pasikartos lazd paimsiu, bambjo vyras, stengdamasis iimti sviedin, kuris pasirito u suoliuko prie namo. Imk, atkio Kstuiui, paskutin kart gauni. Berniukas ities rank paimti, kai jo vilgsnis krito ant vyro deins rankos pirto, kuris, trum pesnis, buvo papuotas trimi randais, lyg iedais. Kstutis akimirkai sustingo, siurbdamasis akimis randus. Ko neimi? staiga supyko vyras, mesda mas sviedin ant ems ir, kidamas rank kienn. Dkui, okosi kelti Kstutis. Paskui apsi497

siiks ramiai ijo i kiemo, mesdamas sviedin ai diamiesiems. Pastovjs ir paseks aidim, vliau simai berniuk br ir pabgjs iupo Antan u peties, tas net nustebo. Kas atsitiko? taiau suprato ir i. draugo aki. Maiau vyr su trim randais ant pirto. Fiuu, vilpteljo Ananas, suaibuodamas akimis. itame galiniam name? Taip. Negaikime. Policija dabar turi sikiti, nes ji ieko io vyro. A bgu draugininkui praneti, o tu ia vadovauk. Gerai, skubk, einu pas Petr. Antanas pasuko didesn gatv, kurios gale tu rjo laukti draugininkas, ir ia u kampo susidr akis ak su Akuliu ir Dinda. Skiltininkas sekundei sumis lyg stabteljo, ta iau tuoj susigriebs, lyg pirm kart matydamas, vilpaudamas prajo pro al. Dinda, engs por ingsni, iupteljo Akul u rankos. Matei it, kur prajo? Na? Tas velnias, kur Duonel buvo rs udars. Tu neklysti?! Kaip tave ia matau! Kakas blogai. Jis vl ia, kur visi daiktai. Prakeiktasis! Dinda. . . A. Sek it bern, gal suinosi, kas jis, o a ia skubsiu. Kakas blogai, jauiu. 498

Abu bendrai persiskyr, ir Akulis, pridjs ingsn, iniro gatvn, kur aisdami vis tebelakst vaikai. Akulis, sustojs u kampo, kur laik sek vai kus ir, didiausiam savo nustebimui, pamat Pami dor. Akulis nebuvo kvailas. Suprato, kad turi greit ir energingai veikti u i vaik slypi suaug, kuri tikslas klampinti j. Darydamas didiul rat, kad Jonas nepastebt jo, Akulis krito ak Kstu iui, kuris be vargo paino j. Pains labai susir pino, nes vyro atsargus dairymasis rod j kak tariant. Kstutis, pamojs Petrui, perbgo kiem ir, lyg aisdamas, pasislp prie namo, kur mov Akulis. Atbgo Petras. Petrai, verk duris priekambar. O jei igirs? Ivarys tiktai. Turim rizikuoti. Vaik gatvje keliamas triukmas prislopino lengv trakteljim, ir durys pusiau atsivr, rody damos visoki rakand prikraut priekambar, kur nedelsdamas smukteljo Kstutis. Smukteljs pavelg pro rakto skylut. Akulis stovjo prie besivelkant apsiaustu ei minink. Vis kit palik mums, igirdo Kstutis Akulio bals, tik sidabr imk. Maas lagaminas, neatkreips dmesio. Kas nam priirs? Boba ivaiavusi. Nesirpink ir sdk provincijoje, iki paauk sime. Skubk. Kstutis, atoks nuo dur, spruko kiem kaip 499

tik paiu laiku, nes tuojau pasirod abu vyrai, ku rie, urakin duris, pasuko gatv. Kstutis, peroks tvor, paaikino Petrui: Seku vyr, t su randais. Sidabras jo laga mine. Teisj. Bga jis stot. Sisk irgus paskui mane. Duok ini draugininkui, kad skambint po licijai. Stoty su irgais a bsiu prie to vyro. Pats neileisk io namo i aki. Vieai veik. Neleisk nie ko ineti. Nespjo nuskambti paskutinis sakymas, o jau Kstutis dingo paskui greit skubant vyr. Jurgi, naujasis vilk skilties skiltininkas prisistat Petrui. Klausau. Su savo skiltimi apstok nam ir stebk. Matai an vyr gatvje? Matau. itas apvog teisjus. Lagaminai ia. O! Todl ia mes aidm?! Todl. Tas vyras eina mus. Eina. Jis mus matys. Atvirai kovojam. Jis ia toks pat svetimas, kaip a. Laikykis, daugiau tau atsisiu. Petras nubgo. Pasigirdo vilpukas, o paskui paaikinimas trumpas, temptas, suerzintas, bet toks naujas, varbus, kad uvir kraujas, odis liko sakymas. Dingo vaikai, liko vyrai. Gatv itutjo. Vieni nuskubjo su Petru, sekdami Kstuio pdo mis, kiti susirinko apie Jurg. Akulis pamau artjo prie namo. Prieais j ant 500

tvoros sdjo kakoks gimnazistas, smalsiai sekda mas j, i kito kampo velg dar vienas. Akulis pa sisuko i vis kamp j sek smalsios akys. Ne patiko tai vyrui, bet, tartum niekuo dtas, jo kiem, kur susidr su Jurgiu. O tu ia, vaikeli, k darai? sakym vykdau. He, he, sakym, sakai, vaikeli. Kok sakym? Turiu saugoti it nam. Ha, ha, saugoti it nam? Tai juokinga. Nuo ko gi saugoti? Nuo svetimj. Nuo svetim. Tai gerai, tai labai gerai. Bet dabar jau gali eiti, a pats savininkas, tai ir rakt turiu. Ne, pone, tu nesi savininkas. ia kitas gy vena. A, a, vaikeli. Ne, pone, ne tu. Aplink susirinko bent 15 vaik. Akulis pakeit ton, piktai surikdamas: Sakau, lauk i ia! Savininkas a ar nesavininkas, bet esu jo draugas. Nepasitrauksit poli cij pakviesiu chuliganams aptvarkyti. Kvieski, pone, mes laukiam, ramiai at sak Jurgis. Akulis stovjo, neinodamas, kam rytis, k pradti, tik lpa kiek virpjo i pykio. Dar kart apmet vaikus, kurie smalsiai, bet be baims j irjo. Staiga jo akys susidr su Pamidoro aki mis. Minut matavo save, pagaliau Akulis apsisuko 501

ir, pagreitins ingsn, dingo u kampo. Mat, tik josi apgauti vaikus, kurie, kiek pasdj, isiskirstys namus, tada jis galsis ineti paskutiniuosius la gaminus. Vyras, nes sidabr, pradioje greit nr sto ties link, bet ilgainiui turjo sultinti temp: sida bras sunkiai trauk emn, ir vyras buvo priverstas kartas nuo karto keisti rank. Juo ariau stoties, juo daniau j keit. Vienu metu net veik norjo paaukti, bet pagailjo pinig. Tiek to, galvojo, nu neiu, jau nepertoliausia. Kaip tyia vienas ir kitas autobusas prajo, bet tiek pilni, kad su didesniu la gaminu nemanoma buvo sigrsti. jo kartais pasilsdamas, apsidairydamas, bet dmesio nekreip vaikus, kurie stumdsi tarp mi nios. Pagaliau, braukdamas prakait, pasiek stoties idailint aikt ir pradjo kopti laipteliais auktyn, pastat, kai greta jo atsidr berniukai dairsi tarp moni draugininko. Kur jis yra? nerimo Kstutis. Iki pro vincijos nepersekiosiu to vyro, pabgs nesdgausi. Vyras su lagaminu, uverts galv, pairjo laikrod ir jau neskubdamas, isims nosin, nu siluost prakait ir eng prie kasos, kai Kstutis pastebjo drauginink ir Antan, kurie dav jam enkl. Kstuiui nukrito visi sunkumai, ir jis su stojo greta vyro, kuris tik dabar paino j. O tu ko ia? Ar negalima? Eikit alin, sakau, vyras piktai trepteljo koja, matuodamas akimis Kstut ir jo berniukus. Prijo du civiliais drabuiais vyrai. 502

 Ko tie vaikai nuo js nori? Padauos kakokie. Mes jus palydsime, saugiau bus. Dkui, dkui, a ir vienas susitvarkysiu. Palaukit, ponas, kur einat! Js savo laga min palikot, sulaik j vienas vyr. A? Neturjau jokio lagamino. Kaip tai? Taip sunkiai net, visi matm. Jei js pavargot, mes paimsim. O jums, berniukai, d kui u pagalb. Eime, pone, kreipsi vl vyr. Kurgi taip norit vesti mane? Turime sakym suimti jus, automobilis lau kia. tai ms dokumentai. Vyras su lagaminu rankoje paliko stot ir, val dinink lydimas, nujo prie mainos. Atrodo, skmingai pabaigm ir gyvenimo aidim, atsiliep greta Kstuio Antanas. Taiau ne visiems ios apysakos herojams ta diena buvo skminga. Siningai vykdydamas Aku>lio sakym, Dinda ilgai sek Antan, mat j suti kus drauginink, mat pastarj ilgai kalbant tele fonu, mat abu skubanius autobus, bet toliau sekti nebedrso, nes j paint. Tad neskubdamas gro atgal ir prijs stumteljo duris vid, bet at sivrs vaizdas nebiuvo diugins. Kambarys buvo pilnas n uniformot vyr, tarp kuri surakintomis rankomis kukliai sdjo Akulis. Ar ne ponas vadinamas Dinda? - A , a... Ueikit, ueikit, mes kaip tik js laukiam . . .
* a *

503

 Tebna pagarbintas Jzus Kristus, Juoza pien slinko Vait rs. Per ami amius. Seniai jau bebuvau. Galvoju, ubgsiu va landlei pairti, kaip laikots. Rodos, uvakar matms. Uvakar? Nejaugi? Sukasi man galva, su kasi, vis nuo rpesi. Laimingi, kurie neturi j. Oho, Vaitiene: ir sr pasidjusi ant stalo, ir kava! Nuo kurio laiko taip savo vyr pradjai maitinti? Balta stalties, na, na. . . O k, blog vyr turiu? Gal po kariamas laksto, k? Gal ir buvo kada taip, bet Dievas prot djo. Vl kaip mons gyvenam. Gal tau kiauin pakepinti? Vaitiene kreipsi vyr. Ant laini padaryk, pritar tas, sukda mas Jono padaryt d, kuri tuojau prapliupo muzika. Tu ten tyliau, su Juozapiene negalima susi kalbti, atsisuko mona su tokia ididumo gai dele balse, kad Juozapienei net po irdimi smelkteljo. Va, rodos, ir septynios savaits neprajo, kaip mirkai aarose, o dabar toki poni vaizduoji. O kam man dabar nusiminti? Teisyb i plauk virun nedraugai tegu verkia. K jau ten! Kad ne burtinink, kuri vis tei syb pasak, tai ir dabar tavo vyras sdt. Pliauki niekus, Juozapiene, siterp Vai tas. Tiek man burtinink padjo, kiek tu padedi. moni dkingumas tai kaip katino aaros. Per jus burtinink ir i buto kraustytis turi. Sako, 504

bijanti Akulio gaujos, o Dangolis irgi vieai j dvi valandas pldo. U k jis? Kam pirma policijai lieuv ne: reikjo pirma jam pasakyti, bt priverts Dind prisipa inti, maiau bt buvs nubaustas snnas. Sakau, Juozapiene, kad burtinink nekalta, kiti ia visk sutvark, vl siterp Vaitas. Kiti, man dar sakysi! Tai kam kraustosi bur tinink pas dukr, jau ir daiktus sudjo? Kada kraustosi? Rytoj. Tai, tvai, ir mums jau reikia riti savo. Tai ir js kraustots? okteljo, lyg padil ginta, Juozapien. Mes netoli, mes burtininks namel. Susi kalbjom jau su namo savininku Vai, jurgutliau! Trys kambariai ir virtuv, ir toks daras! Gi ten mokti reiks! Mes ir sumoksim. Ne tik vyras batus taiso, bet ir Jonas dirba. Jonas! Pirma vien kit cent atnedavo, o nuo pir mos jau ir ioki toki algel gaus. Meisteris jis irgi, kambario reikia jam. Ir ia jam darbo atsiranda: vienur anten kelti, kitur elektr pataisyti. Net gaila vaiko taip uimtas. Kepu jam kugel, jau labai vaikas su lainiais mgsta. I skaut sueigos laukiu. Tas studentas jums visk padar. Dievas, Juozapiene, Dievas. Kai pradjo jums sektis, tai pradjo. Tur 505

bt, aitvarai nea. Vakar, mons mat, su nauju apsiaustu pasirodei. Koks ia apsiaustas, bet vis naujas, nesusirgsiu iem. I tik k atidarytos orkaits tvaksteljo stulpai gar ir pasipyl kvapai. Ant laini jau storai kepi, oi, storai! Ponia greit pranti bti. Na, einu, einu, reikia dar kitur ubgti. Juozapienei ijus, Vaitiene atsisdo greta vyro. Tyiomis atidariau, tegu nea po kaimynus. Vaitas nedrsiai apkabino mon. Seniai mes taip sdjom. Vargas mus skyr. O dabar? Vaitiene padjo galv vyrui ant peties. Sdjo kur laik tyldami, kaip seniau, susiglaud prai lusios nuo vargo galvos, tirpo uguitos irdys, gro pamau iluma, pavasaris, kaip po baisaus sapno, ypteljo toli prabgusi jaunyst, linksmesns die nos, ir Vaitiene, nuleidusi rank vyrui ant galvos, pradjo glostyti j velniai, kaip mokdama. Kain, ar Jonelis greit gr? Kugelis atau. .. *** Nutilus juokui, Antanas mirkteljo. A jums dar vien juok pasakysiu. Kstutis pirko t patefon, kur derjo. T lamt! Kstutis visas paraudo. Antanas aikino. Kstutis kitaip negaljo pasielgti. Mat, der 506

jo, irinjo, tai, ,anot jo, sipareigojo. Kad rami sin bt, pam ir nupirko. O dabar ir krautu vininkas sdi su Akuliu. Dabar mano eil jums staigmen pasakyti, ypteljo draugininkas. tai 5 nauji pareikimai ms draugov. Kas jie? Pavards j nieko jums nepasakys. A saky siu jums j slapyvardes. Arklys. . . O! suprato skiltininkai, Kanapa, tur bt?. .. Spjot. Kanapa, Pumpa, Osvaldas i r ... Ir? susidomjo skiltininkai. ia ir gldi netiktumas: Orleano Mergel Nijol. Mergait! Taigi. Mirios skilties nedarysim. Kaip a jiems neaikinau, o ji usispyr, if baigta. Vis vasar, sako, buvom kartu, tai ir skil tyje norim bti kartu. K darysim? Naujo statuto nesugalvosim. Sueigose gal ir gals vien kit kart dalyvauti, paskui pati su sipras. Kur juos dsim? Visi nori kartu su Pamidoru bti, vadinas, pas Kstut. Penkiolika bus pas mane, nemanoma. Nauj skilt reikia sudaryti. K skiltininku skirsime? Berniukai susimst. 507

 Man atrodo, skirkime Jon, pradjo Ks tutis. Jis yra natralus j vadas, puikiausia skiltis. Patyrimo maa, suabejojo Petras. Buvs stovykloje, davs od, labai stengiasi, pareigingas. Kstutis laibai giria j. Kaip manai, Anta nai? paklaus draugininkas. Pritariu. Juo labiau ia pat draugininkas gyvena. Pradioje nepagails Jonui nurodym, be to, Kstutis aplankys. Matysit, stovykloje bus auni skiltis, kuri aidimuose danam i ms bus kietas rieutas. Tavo nuomon, Jurgi? Pritariu abiem rankom. Nauja skiltis paprastai pati pasirenka skil ties vard, bet pagal ms draugovs tradicij rei kt turti lapin skilt. Man rodos, Jonas sutiks, jie tinka bti la pinais. Duok, Antanai, sakym knyg, prie tavs guli. Atverts knyg, draugininkas ra: sakymas 1 5 - a s numeris Paragrafas pirmas... Lapin skilties skiltininku skiriu Jon Vait.

508

GARBS

PRENUMERATORIAI

Tremtyje esaniam lietuvi jaunimui ileidiant i knyg, i anksto j usisak, tuo bdu lengvindami spaudos darb svetimoje pastogje, ie asmens: 1. N. Midus; 2. A. Marinas; 3. B. Jacikeviius, USA; 4. Al. Pola, Vokietija; 5. Mr. A. Levinas, Vokietija; 6. Mr. P. Lukoinas, Australija; 7. Mr. P. Naujokaitis, Australija; 8. Mr. Pr. Puzderis, Australija; 9. Mr. Pau lius Augius, USA; 10. P. Bagdanaviius, Vok.; 11. Miss A. Cvirkait, USA; 12. Miss A. Cvirkait, USA; 13. Mr. A. Tenisonas, Belgija; 14. Mr. V. Paulionis, Kanada; 15. Mr. M. Vansauskas, USA; 16. Mr. M. imkus, USA; 17. Mr. A. esonis, USA; 18. Mr. Jer. Cicnas, Kanada; 19. Mr. Vilius Puodinas, Kanada; 20. Mr. Kstutis Grigaitis, Kanada; 21. Mr. Meys Abromaitis, Kanada; 22. Mr. Augustinas Kuolas, Kanada; 23. Mr. Kazys ukauskas, Kanada; 24. Mr. Antanas Dirys, Kanada; 25. Jonas Rimeikis, Vokietija; 26. Genovait Muinskien, Vokietija; 27. Mr. J. Giedrys, veicarija; 28., 29. Sr. Do natas Kikas, Venezuela; 30. Miss Liudyt snait,USA; 31. Miss Vida Stulpinait, USA; 32. Mr. Rimtautas Pe traitis, USA; 33. Mr. Gediminas Morknas, USA; 34. Mr. J. Gerknas, USA; 35. Mr. Jonas Ciplickas, USA; 36. Mr. Povilas Abelkis, USA; 37. Mr, Walter Stuogis, USA; 38. Mr. Vytautas Stuogis, USA; 39. Mr. Ant. Januonis, USA; 40. Mr. A. Maiukeviius, USA; 41. Mr. J. Kavalinas, USA; 42. Mr. VI. Petrauskas, USA; 43. ,A. Skopas, Vokietija; 44. Olegas Geventas, Vokietija; 45., 46., 47. Mr. Jonas Sekys, USA; 48. Mr. Algimantas Adomkaitis, USA; 49. Mr. Raimundas Bi kus, USA; 50. Mr. Jurgis Gepneris, USA; 51. Mr. esys Sadeika, USA; 52. Mr. Juozas Nausda, USA; 53. Mr. Juozas J ak, Kanada; 54. Mr. St. J. Dalius, Kanada; 55. Mrs. Ona Indrelien, Kanada; 56. Miss Marija Viliauskait, Kanada; 57. Mr. Stasys Pakauskas, Kanada; 58. Mr. Aleksandras Ribskis, Kanada; 59. Mr. Vytautas Sendikas, Kanada; 60. Mr. Jurgis Grabauskas, Kanada; 61. Lietuvi Skaut Brolijos Vadija Kanadoje; 62. Mr. St. Bakys, Kanada; 63. Mr. Stasys Dabkus, Kanada;

64. Mrs. Ona Dabkien, Kanada; 65. Mr. Julius Bakys , Kanada; 66. Mr. A. ova, USA; 67. Mr. Juozas Vebrys, Australija; 68. Mr. Bronius Lukaviius, Australija; 69. Mr. Algirdas Serelis, Australija; 70. Mr. Balys Diinas, Australija; 71. Mr. Jonas Jasinas, Australija; 72. Mrs. Dr. Nona Ilgnien, Australija; 73. Mr. Vytau tas Vosylius, Australija; 74. Miss Jrat Linkeviit, Australija; 75. Miss Birut Jurgelionyt, Australija; 76. Mr. Augis Zamoiskas, Australija; 77. T. idikis, Vokietija; 78. Mr. Edvardas Varekojis, USA; 79. Elena Vyniauskien, Vokietija; 80. Mr. V. Gegeckas, veica rija; 81. Mrs. Delfin Tridien, USA; 82. Mrs. Z. Juke viien, USA; 83. Mr. V. Vakys, USA; 84. Mr. Pranas Ivanauskas, Anglija; 85. Mr. J. Adomaitis, Anglija; 86. Mr. J. Sonda, USA 87. Mr. John E. Gilun, USA; 88. Rta ir Kstutis Urbuiukai, USA; 89. Miss O. S., USA; 90. Mr. Juozas-Rimgaudas Riauba, Australija; 91. Mr. Vytautas Strauskas, Australija; 92. Miss Graina Sirutyt, Australija; 93. Mr. Vytautas Levickas, Austra lija; 94. Mr. Gytis Danta, Australija; 95. Mr. Jonas Mocknas, Australija; 96. Mr. Antanas Krausas, Austra lija; 97. Mr. Izidorius Gestartas, Australija; 98. Mr. Stas Svambarien, Australija; 99. Mr. Jonas Kemis, Austra lija; 100. Mr. Viktoras Adomaviius, Australija; 101. Vyt. Zoromskis, Vokietija; 102. Mr. Kazimieras Jankus, An glija; 103. Mr. Juozas Kerys, Anglija; 104. Mr. Jonas Bys, Kanada; 105. Mr. VI. Paua, USA; 106. Sr. St. Jaselinas, Brazilija; 107. Mr. Antanas Ramanauskas, Australija.

TREMTIES LEIDYKLOS LEIDINIAI P u t i n o - M y k o l a i i o ymusis trij dali romanas ALTORI ,ELY, ileistas vie name tome, drobs riimas. Laida iparduota. I g n o e i n i a u s , lietuvi klasiko ymusis veikalas KUPRELIS, drobs riimas. V y t a u t o A l a n t o romanas PRAGARO POVAISTS, vaizduojs Lietuvos tragik likim II-jo Pasaulinio Karo metais, ritas drobje. 432 pusi. R. S p a l i o novels DIDIOSIOS ATGAILOS, 352 pusi. Drobs riimas. J u r g i o S a v i c k i o romanas VENTOJI LIETUVA; vaizduojama Lietuva caristins okupacijos metais. rita drobje. R. S p a l i o 508 puslapi apimties nepaprastos intrigos apysaka jaunimui ir senimui GATVS BERNIUKO NUOTYKIAI. Veiksmas vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, Kaune ir jo apy linkse. rita drobje.

JE I KILUSI AUDRA VERST STULP VIEN .. itokiu pavadinimu TREMTIES leidykla sekaniuoju leidiniu ileidia D r. V i n c o K u d i r k o s o r i g i n a l i j kryb vienoje knygoje Knyga i spaudos ieis 1953 metais kovo m nesi. ios knygos ileidim lengvinti leidykla vykdo garbs prenumeratos vaj. I anksto knyg usisakiusieji tautieiai ir leidyklos at stovybms ar tiesiog leidyklai atsiuntusieji knygos kain (penki amerikini vienet su moje, arba eiolikos DM sumoje), bus laikomi garbs prenumeratoriais ir usakytoj io ver tingo veikalo pavards bus skelbiamos ilei diamoje knygoje, kaipo atsidkojimas u tal kinim lietuvikajai spaudai tremties metais. Visais TREMTIES leidini reikalais kreipia masi vairiose alyse esanias TREMTIES atstovybes (kurios skelbiamos laikratyje TREMTIS), arba tiesiogiai \ leidykl, kuri pa siekiama iuo adresu: Simas Miglinas > c/o TREMTIS (13b) Memmingen Postach 2, Germany