ISSN 13921126. PROBLEMOS.

2006 70

Politika ir etika KODL TAUTA NRA SIVAIZDUOJAMA BENDRUOMEN?1

Alvydas Jokubaitis
Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto Politikos teorijos katedra Vokiei g. 10, LT-O1130 Vilnius El. patas: Alvydas.Jokubaitis@takas.lt

Straipsnis skiriamas filosofini Benedicto Andersono nacionalizmo teorijos prielaid kritikai. is autorius ipopuliarino idj, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen. Straipsnio tikslas rodyti ios idjos nepagrstum. Polemikai su Andersono koncepcija pasirinkti Edmundo Burkeo ir Georgo Hegelio argumentai, skirti visuomenins sutarties teorijai. Vaizduot negali paaikinti taut kilms. Atvirkiai, pat kolektyvins vaizduots fakt reikia atskirai iaikinti. Yra tam tikros objektyvios asmenins ir kolektyvins vaizduots ribos. Andersonas nesuvokia tautos ir j apibdinani vaizdini skirtumo. Pagrindiniai odiai: tauta, nacionalizmas, sivaizduojama bendruomen, postmodernizmas.

Benedicto Andersono knyga sivaizduojamos bendruomens yra iskirtinis reikinys iuolaikiniame humanitarini ir socialini moksl pasaulyje. Daugyb jos neskaiiusi moni ino pagrindin knygos idj tauta yra sivaizduojama bendruomen. Tai viena i garsiausi pastarj keli deimtmei humanitarini ir socialini moksl knyg, isiskirianti savo koncepcijos paprastumu ir patrauklumu. Tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idja tapo simboliu. Joks kitas nacionalizmo teoretikas nesugebjo sukurti tokios rykios, taip lengvai simenamos idjos.
1 Straipsnis parengtas pagal praneim, skaityt Lietuvos filosof draugijos metinje konferencijoje Atmintis: istorija ir vaizduot (Vilnius, 2005 m. gegus 6 d.).

io straipsnio tikslas filosofin Andersono koncepcijos kritika. is autorius daniausiai pristatomas kaip istorikas, antropologas ir politikos mokslininkas. Daniausiai nepastebima, kad sivaizduojam bendruomeni skm labiausiai lemia filosofins ios knygos prielaidos. Andersonas isiskiria plaiomis istorins, ypa vakarietikos, mediagos studijomis. Taiau istorin jo knygos mediaga prarast savo reikm ir patrauklum, jeigu nebt j viening visum siejanios filosofins koncepcijos2 .
2 Jrgenas Habermas mano, kad socialini moksl atstovai gali pasinaudoti ankstesni laik filosofinmis idjomis, jas paversdami empirinmis hipotezmis. Andersono veikalas gali bti pristatytas kaip tokios tyrinjimo strategijos taikymo pavyzdys (Habermas 1991).

Andersonas filosofu tampa prie savo vali, panaiai kaip tai atsitiko su Niccolo Machiavellio Valdovu, Edmundo Burkeo Apmstymais apie revoliucij Pranczijoje ar Maxo Weberio Protestantikja etika ir kapitalizmo dvasia. Savo pagrindin veikal is autorius pradeda atviru filosofinio neiprusimo demonstravimu, sakydamas, kad nacionalizmas taip ir neiugd savo didij mstytoj (Anderson 1999: 20). Jis umirta, kad nacionalizmo filosofinius pagrindus kr Johanas Gottfriedas Herderis, Johanas Gottliebas Fichte ir Georgas Hegelis. Taiau net toks atviras filosofinio neiprusimo rodymas netrukdo su Andersonu ginytis dl filosofini dalyk3 . Jo sivaizduojam bendruomeni mediag valdo tam tikra filosofin koncepcija, kuri sunaikinus, dingt visas io veikalo avesys. Andersonas nra vienias filosofas tarp kit nacionalizmo teoretik. Dauguma nacionalizmo teoretik nra abejingi filosofijai. Ericas Hobsbawmas, Ernestas Gellneris ar Anthony Smitas savo teorijas kuria panaiai kaip Andersonas jie istorin mediag sieja su tam tikromis filosofinmis koncepcijomis. Andersonas isiskiria tik labiau simenaniais, taigesniais ir didesnio populiarumo susilaukusiais vaizdiniais. Jo teorijos kritikai daniausiai ginijasi dl fakt, nematydami kito, daug svarbesnio filosofinio koncepcijos aspekto. Viename i interviu Andersonas sako jauis dideles simpatijas nacionalizmui: A turbt esu vienintelis i raani apie nacionalizm, kuris negalvoja, kad jis bjaurus. (Likes 2005). Tai gana netiktas io autoriaus pareikimas. Perskaiius jo sivaizduojamas bendruomenes sunku pajusti net menkiausi simpatij

3 Savo vlesniuose darbuose Andersonas pripasta filosof Herderio ir Jean Jacques Rousseau nuopelnus nacionalizmui (Anderson 2001: 40).

nacionalizmui. Atvirkiai, i knyg nortsi priskirti prie nacionalizmo kritikai skirt darb. Btent taip Andersono veikal daniausiai suvokia pokomunistins Lietuvos autoriai. Tai, pavyzdiui, rodo Artro Terekino pasilyta pagrindins jo knygos idjos interpretacija: tautins bendrijos tai vaizduots konstruktai, priklausantys nuo kultrini fikcij, kurios palaiko j mitin egzistencij (Terekinas 2001: 16). Andersonas niekur nesak, kad tautin bendrija yra grindiama kultrinmis fikcijomis. Tai Terekino poiris. Taiau is grietesnis Andersono idjos interpretavimas irykina jo veikale paslptj kritin nusistatym nacionalizmo atvilgiu. Kiekvienas tautinio atgimimo laik darbus skaits mogus nesunkiai pajunta kritin sivaizduojam bendruomeni autoriaus poir nacionalizm. Andersonas nra filosofas tikrja to odio reikme. Taiau jo sivaizduojamos bendruomens neabejotinai yra grindiamos kai kuriomis dabar takingomis filosofinmis nuostatomis. Postmodernistai ipopuliarino mint, kad ms sitikinimai nurodo ne tikrov, bet kalbos enkl sistem. Jie rodinja, kad signifikantas yra pirmiau esaties, o kalbos enklo turinio ir jo materialios iraikos ry lemia atsitiktinis bendruomens susitarimas. Andersono tautos apibrimas yra formuluojamas btent toki postmoderni filosofini prielaid kontekste. Jo odiais tariant, tauta yra sivaizduojama politin bendruomen ir sivaizduojamai i prigimties ribota bei suvereni (Anderson 1999: 21). Prie to priduriamas sociologinis argumentas, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen, nes jos nariai nepasta vieni kit. Toks poiris taut atitinka pagrindines Michelio Foucault, Jacques Perrida, Jean Baudrillard ir Richardo filosofijos intencijas. Tautin bendruomen suvokiama kaip grynai diskursyvini i odi, vaizdini, metafor ir

10

simboli materijos padarytas socialinio gyvenimo reikinys. Andersono tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idja stebina savo paprastumu, kuris danai tolygus banalybei. Teiginys, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen, negali apibrti io socialinio fenomeno savitumo. iais odiais galima apibdinti kiekvien moni bendruomen. is apibdinimas yra filosofinio diskurso banalyb. Nuo graik laik filosofai ino, kad vaizduot yra btinas dvasinio, socialinio ir politinio gyvenimo elementas. Andersono tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idja yra senos minties, kad socialiniams dariniams reikia vaizduots, pakartojimas. Tai labiau simbolis, o ne kokios nors rimtos teorins analizs vertas dalykas. Imintingiausi mons vadovaujasi dsniais, kuriuos visose srityse ved beprotika moni vaizduot (Pascal 1997: 36), sak Blaise Pascalis. Tautiniai vaizdiniai nra iimtis. Jie aptinkami pai netikiausi, kartais kritikos, kartais susiavjimo vert, form. Taiau Andersono nedomina konkretus vaizdini turinys. Jis apsiriboja abstrakiu teiginiu, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen, ir atsisako sprsti sunkiausi udavin atskleisti tautins vaizduots savitum. Jo dmesys sutelktas u vaizduots esanius dalykus ekonomik, politik ir fundamentalias kultrinio gyvenimo permainas. Tarp jo tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idjos ir ekonomini, kultrini ir politini nacionalizmo kilms aikinim lieka neveikiamas tarpas. Pradjs nuo ekonomini, kultrini ir politini veiksni jis negali paaikinti tautins vaizduots savitumo, o pradjs nuo pastarosios negali rodyti ekonomini, politini ir kultrini veiksni poveikio jai. Andersono poir taut galima apibdinti kaip dar vien dabar mading konstruktyvizm. Savo konstruktyvizmus turi logikai, mate-

matikai, gamtos ir socialini moksl atstovai, menininkai, architektai ir tarptautini santyki specialistai. Andersonas nra originalus jis pritaiko konstrukcijos idj nacionalizmui. Jo poir galima apibdinti kaip dar vien senos visuomenins sutarties idjos interpretacij. Panaiai kaip ir kiti ios idjos alininkai, jis mano, kad nra jokios i anksto nustatytos visuomens tvarkos, bet viskas priklauso nuo piliei sugebjimo keisti savo gyvenim formuojanias normas ir vaizdinius. Andersono naujumas sietinas su tuo, kad jis labiau pabria vaizduots, o ne proto vaidmen. Jo pasilytas visuomenins sutarties variantas labiau atitinka postmodernisto Richardo Rorty, o ne klasik Hugo Grotius, Thomaso Hobbeso ar Johno Lockeo intencijas. Kalbant apie sivaizduojamas bendruomenes, nemanoma pabgti nuo filosofinio realizmo ir nominalizmo gino. Andersonas stovi nominalizmo pusje. Jis yra sitikins, kad tauta gyvuoja tik todl, kad sugebame kurti idjines jos reprezentacijas. Jam svetimas realistinis nacionalizmo aikinimo bdas, pagrstas sitikinimu, kad tauta yra pirmiau j formuojani vaizdini. Jis kalba apie tautos iradim. Taiau perskaiius sivaizduojamas bendruomenes sunku suprasti, kas gali bti tas tautos iradjas. Nacionalizmo atsiradimo prieastimi nurodius kapitalizm, reikt atskiro iaikinimo, kaip is dalykas lm tautinius vaizdinius. Max Weberis man, kad egzistuoja prieinga priklausomyb kultriniai vaizdiniai atveria keli tam tikriems ekonominiams reikiniams. Vadovaujantis iuo poiriu galima teigti, kad Andersono nurodomas nacionalizmo iradjas i tikrj yra tik iradimas. Nra abejons, kad Andersonas teisus, sakydamas, kad tautai atsirasti reikalingi vaizdiniai. Tautins bendruomens vienijamos panaiai kaip vienijami mons, mgstantys tuos paius filmus, eilraius, muzik ar poezij. Ta11

iau is faktas neleidia sakyti, kad tauta yra toks pat mogikosios vaizduots krinys, kaip groins literatros kriniai, paveikslai ar teatro spektakliai. mile Durkheimas socialinius faktus reikalavo aikinti kaip daiktus. Tauta yra vienas i tviriausi paskutini dviej ami socialinio pasaulio daikt. Net ir bdama sivaizduojama, ji yra realus socialinio pasaulio dalykas, savo realumu n kiek nenusileidiantis banyi, parlament ar teism realumui. Jeigu tauta yra sivaizduojama bendruomen, tai ne taip, kaip dalyk bando aikinti Andersonas. Jis pernelyg pasiduoda Jeremy Benthamo pasilytai visuomens reikini aikinimo strategijai. is autorius suformulavo mint, kad bendruomen yra fiktyvus krinys (Bentham 1969: 86). Tai vienas i garsiausi moralinio liberalizmo ir metodologinio individualizmo princip, kur Andersonas perkelia nacionalizmo studijas. Panaiai apie nacionalizm yra ras Georgeas Orwellas. Jo nuomone, nacionalistai dal savo laiko praleidia fantazijos pasaulyje (Orwell 1945). Andersonas kalba apie vaiduoklikus nacionalinius vaizdinius (Anderson 1999: 24). Jo tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, samprata yra paveikta Benthamo bendruomens fiktyvumo idjos. Jis nra toks pat grietas bendruomenikumo kritikas kaip Benthamas, taiau filosofins jo teorijos prielaidos nesiskiria nuo io autoriaus prielaid. Polemikai su Andersono tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idja nereikia iekoti koki nors nauj argument. Pakanka prisiminti senus Hegelio ir Burkeo argumentus, skirtus visuomenins sutarties idjai. Andersonas daro t pai klaid kaip ir moderniosios Vakar filosofijos krjas Descartes jis i mstymo (kart vaizduots) fakto kildina egzistavim. Tai klaidinga filosofin dedukcija. Teiginys tauta egzistuoja sivaizduodama yra prasmingas tik tada, kai pirmiau 12

vaizdini egzistuoja kakokia konkreti bendruomen, galinti bti j neja. Kitais odiais tariant, pirmiau vaizduots turi bti tauta, o ne atvirkiai. irint vien vaizdinius, nemanoma kildinti tautos kaip subjekto. Tam trukdo tautini vaizdini kintamumas. Tauta negali bti traktuojama vien jos sivaizdavimu. Egzistuoja daug sudtingesn tautos ir jos vaizdini dialektika, negu tai bando parodyti Andersonas. Neutenka pasakyti, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen. Dar reikia paaikinti, kodl keiiasi tautos sivaizdavimo bdas, jai tuo paiu metu ilaikant savo tapatum. Tai pagrindinis Hegelio istorijos filosofijos klausimas, numatantis daugyb kit klausim, Kodl kai kurios tautos inyksta?, Kodl kai kurios j neperengia savarankiko politinio gyvenimo slenksio?, Kodl kai kurios tautos prieinasi, o kai kurios nesiprieina svetimj pavergimui? sivaizduojamos bendruomens idja negali paaikinti tautos kilms, nes j pai reikt atskirai iaikinti. velgiant i Hegelio istorijos filosofijos pozicijos, galima gausinti Andersonui sunki klausim skaii: Kodl kartais viepatauja vieni, o ne kiti tautiniai vaizdiniai?, Kodl kai kurios bendruomens abejingos tam tikriems vaizdiniams?, Kodl vokieiai savo tapatum konstruoja kitais vaizdiniais, negu, tarkime, anglai arba pranczai? Norint atsakyti iuos klausimus, reikia kalbti ne apie vaizdinius, bet apie juos ilaikant subjekt. Tautos egzistavimas nra tolygus tam tikr vaizdini egzistavimui. Norint iaikinti tautins vaizduots ir nacionalizmo kilm, reikia pripainti tai, kas nra vaizdinys, bet gali bti traktuojamas kaip j nejas. Andersonas blakosi tarp to, kas sivaizduojama, ir to, kas yra socialins, ekonomins ir politins tautins vaizduots prieastis. Tai du skirtingi tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, gyvenimo aspektai.

Hegelis neneig vaizduots reikms. Jis atvirai pripaino, kad pasaulio istorija jam primena vaizdini, pasakojim ir odyn kait. Taiau jis niekur nesak, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen. Tai prietaraut pagrindinms jo istorijos filosofijos prielaidoms. Hegelis buvo sitikins, kad pasaulio istorija yra racionalus procesas, turintis savo raidos logik, kurios nemanoma paaikinti vien vaizdiniais. Jo odiais tariant, Dievas valdo pasaul, o jo valdymo turinys, jo plano realizacija yra pasaulin istorija (Hgelis 1990: 62). Hegelis kalbjo apie pasaulins istorijos smoksl prie tautas. Jo nuomone, tautos yra tik pasaulins dvasios patiktiniai, kuriuos valdo gudrusis istorijos protas, priveriantis moni aistras veikti savo naudai. Andersonas msto kitaip jis tvirtina, kad tautos dvasia yra moni vaizduots krinys. Hegelis yra tokio poirio prieininkas. Jis man, kad u tautins vaizduots galima rasti auktesn, paprastiems pilieiams nesuprantam istorijos racionalum. Jo istorijos filosofijai bdingas sitikinimas, kad tauta, kaip giminin esm, yra pirmiau individo, o pasaulins istorijos dvasia veikia pirmiau tautos. Andersonas bando suardyti i hgelik tautos ir jos vaizdini subordinacij. Jis nori rodyti, kad individuali ir kolektyvin vaizduot yra pagrindin tautos tapatum formuojanti jga. Hegelio tautos dvasia nra kakokia miglota ir mistin svoka, o taip danai bando tikinti jos kritikai. Tautos dvasia yra nesunkiai filosofikai ir empirikai apginamas dalykas. Kiekviena tauta turi savo specifin politinio, ekonominio ir kultrinio gyvenimo patirt, tradicijas, gdius, paproius ir proius. Btent iuos dalykus ir apibendrina tautos dvasios svoka. Tautos egzistavimas nra vien nuo subjektyvios valios ar vaizduots priklausantis dalykas. Tai objektyvus, daugelio kart pastangomis kuriamas kolektyvinis tapatumas. Daugyb tautos gyvenimo aspekt nepriklauso nuo

smoningo piliei pasirinkimo. Tapatumas nra nei atsitiktinumas, nei pasirinkimo dalykas. Hegelio filosofijos dvasia teigia Gertude Himmelfarb, Jis yra duotas, o ne pasirinktas (Himmelfarb 1996: 77). iuolaikinio konservatizmo krjas Burkeas gerai iman vaizduots reikalus. Jis buvo garsaus estetikos traktato A Philosophical Inquiry into the Origin of Our Ideas of the Sublime and Beatiful autorius. Taiau jo darbuose nerasime uuominos apie sivaizduojam bendruomen. Tauta jam atrod kaip visikai realus, paprast piliei sitikinimuose aptinkamas, dalykas. Panaiai kaip ir Hegelis, jis kritikavo visuomenins sutarties idj:
Visuomen i ties yra sutartis. Antrinius susitarimus dl dalyk, duodani tik atsitiktin naud, panorjus galima panaikinti, bet valstybs nereikt laikyti tik partnerysts susitarimu, kaip prekiaujant pipirais ir kava, kartnu ir tabaku, arba kokiu nors kitu tokiu emu dalyku, kuris sudaromas dl menko laikino intereso ir panaikinamas sumanius alims. j reikia irti su kitokia pagarba; juk ji nra partneryst dalykuose, padedaniuose tik laikinos ir vanios prigimties iurkiai gyvulikai egzistencijai. Tai partneryst visuose moksluose, partneryst visuose menuose, partneryst kiekvienoje dorybje ir kiekvienoje tobulybje. Kadangi tokios partnerysts tiksl negalima pasiekti per daugel kart, ji tampa ne tik gyvj partneryste, bet ir gyvj, mirusij bei t, kurie turs gimti (Burke 1993: 96).

Palyginus Burke ir Anderson matyti, kad pastarasis visikai umirta apie moralin tautini vaizdini prasm. Tautinis tapatumas yra formuojamas dalykas, taiau tautin vaizduot nra moraliai neutralus dalykas. Taut vienija ne bet kokie, bet moralin prasm turintys vaizdiniai. mogikosios vaizduots fikcij ir tautin bendrum kuriani vaizdini skirtum labiausiai lemia pastarj moralin reikm. Savo moralinius sipareigojimus tautai aikiai suvokiantys pilieiai nesako, kad jie yra 13

sivaizduojamos bendruomens nariai. Pastaroji jiems atrodo kaip sudedamoji j asmeninio tapatumo dalis. Charlesas Tayloras Anderson pristato kaip vien socialins vaizduots tyrinjimo pradinink (Taylor 2004: 2). Taiau palyginus jo Modern Social Imaginaries ir Andersono sivaizduojamas bendruomenes, matyti, kad jis analizuoja moralin, o Andersonas vien abstrakiai suprast vaizduot. Apie taut kaip sivaizduojam bendruomen jis kalba visai neliesdamas moralins io reikinio prasms. Jo veikal sunku priskirti prie moralins vaizduots studij. Tai moralinei tautini vaizdini dimensijai abejinga knyga. Dauguma nacionalist man, kad visuomen nra vien ekonomini poreiki tenkinimo sistema, bet turi bti grindiama tam tikromis moralinmis vertybmis. Ekonomin ir socialin gerov jie suprato kaip svarbi tautos gyvenimo dal, taiau nuolatos pridurdavo, kad is negali bti traktuojamas kaip vien ekonomini ir socialini poreiki tenkinimas. Daug svarbesnis dalykas jiems buvo moraliniai tautiei sipareigojimai bendrai kultrai. Demokratikai nusiteik nacionalistai neneig, kad mons gali keisti savo kultrin ir moralin tapatum, taiau nuolatos pabrdavo, kad tautin valstyb reikalauja moralins itikimybs savo aliai ir tautai. is svarbus tautinio mstymo aspektas visikai inyksta i Andersono akiraio. Netikina teiginys, kad tauta yra sivaizduojama bendruomen, nes jos nariai nepasta vieni kit. Tai naivus sociologinis argumentas. J igirdus, galima klausti: Kurios bent kiek didesns bendruomens nariai pasta vieni kitus? Tautos, religins ar profesins bendruomens suvokimas visada yra vaizduots dalykas4 . Be tam tikr vaizdini bendruomeni na4 Andersono kritikas Brianas Keithas Axelis rao: Empirinis bendruomens nebuvimas tampa neivengiamu jos sivaizdavimo, o tiksliau tautins bendruomens krimo per sivaizdavimo proces aspektu (Axel 2004: 122).

riai negalt upildyti spragos tarp jiems gerai pastam ir nepastam moni. Tai, k Andersonas sako apie taut, tinka kiekvienai moni bendruomenei apibdinti. Tai universalus kultrinio gyvenimo reikinys. Be vaizdini, simboli ir enkl tarpininkavimo negalt atsirasti joks bent kiek didesnis moni kolektyvas5 . Andersono sivaizduojamos bendruomens samprata yra stipriai paveikta kai kuri labai taking socialini fenomen estetinimo tendencij. Leslie Stevensonas nurodo dvylika vaizduots samprat (Stevenson 2003: 238 259). Remiantis jo pasilyta tipologija galima teigti, kad Andersonas vadovaujasi meninei krybai artima vaizduots samprata. Tautin bendruomen jis suvokia kaip sivaizdavim kako, k subjektai laiko realiu, bet ko i tikrj nra. Tai primena meninei krybai keliamus reikalavimus kurti igalvotus, bet real estetin pasitenkinim teikti galinius vaizdinius. Andersonas umirta, kad tautiniai vaizdiniai turi ne tik estetin, bet ir daug svarbesn moralin aspekt. Literatros teoretikas Wolfgangas Iseris knygoje Fiktyvumas ir sivaizdavimas silo skirti du skirtingus dalykus vaizduots reikm moni kasdieniame gyvenime ir menini fikcij krim kaip atskir vaizduots r (Iser 2002: 731). io autoriaus nuomone, sivaizdavimas yra ms kasdienio patyrimo dalis. Taiau tai nereikia, kad bet kokie ms sivaizduojami dalykai (skaitant ir tautinio bendrumo suvokim) yra tolygs fikcij krimui. Menas yra atskiras pasaulio sivaizdavimo atvejis, kurio negalima sieti su socialini ir politini vaizdini prigimties aikinimu. Tautiniai vaizdiniai yra praktinio ir moralinio, o ne estetinio patyrimo dalykas. Jie sukuria tikr, o ne sivaizduojam bendrum.
Michaelo Walzerio nuomone, moni susivienijimas gali bti tik simbolizuotas (Walzer 1967: 194).
5

14

Ludwigas Wittgensteinas yra saks, kad filosofijos gylis yra panaus smojo gyl (Vitgenteinas 1995: 111). Tai gerai tinka Andersono teorijai apibdinti. Jo sivaizduojamos bendruomens isiskiria ne teorins argumentacijos, bet estetinio spdio jga. Raydamas apie nacionalizmo kilm, Andersonas didiausias pergales venia vaizdini krimo, o ne j teorinio pagrindimo srityje. Jis sugeba rasti nauj metafor ir netikt fakt sugretinim. Su postmodernizmu Anderson sieja polinkis metateorin problem nagrinjim. Jis kalba ne apie taut, bet apie jos supratim formuojani kalb, analizuoja ne konkreius tautinius vaizdinius, bet abstrakt tautin sivaizdavim. nacionalizm jis velgia i alies, tarytum pats nebt saistomas joki tautini sipareigojim. Ronaldas Dworkinas silo iorinio ir vidinio skepticizmo perskyr (Dworkin 1996: 87139). J pritaikius, galima sakyti, kad nacionalistai yra vidinio skepticizmo alininkai, o Andersonas yra iorinis skeptikas. Nacionalistai bando suprasti tautini sentiment, prisiriim ir simboli reikm, taip siekdami prisidti prie tautos kaip bendruomens krimo. Andersonas laikosi iorinio skepticizmo pozicijos. Jis nori sukurti tautini sentiment nepastani nacionalizmo teorij. Tok moralin prasm turini reikini aikinim galima apibdinti kaip etin eksternalizm. Jo alininkai mano, kad neutralus vilgsnis moralinius reikinius leidia pamatyti daugiau negu dmesys j moralinei reikmei. Tai ginytina moralini klausim (skaitant ir nacionalizm) nagrinjimo perspektyva. Vertybinius reikinius analizuojant nuo vertybi laisva kalba lengvai gali bti sunaikinta j moralin prasm. Andersonas bando tikinti apie nacionalizm ins svarbesn ties negu paprasti pilieiai. Jis bga nuo diskusijos substancialiais tautos gyvenimo klausimais: K mums reikia

tautinis tapatumas? ir Koki tautin kultr mes norime sukurti?, Kodl turime rpintis savo tauta? Norint atsakyti iuos klausimus nereikia metateorini samprotavim apie vaizdinius, kapitalizm ar leksikografin revoliucij. Andersonas tiki, kad deskriptyvinius nacionalizmo teorijos teiginiai yra svarbesni u preskriptyvinius. Tai gana abejotinas sitikinimas, primenantis morals filosofams gerai pastam situacij, kai umirtama apie savarankik moralini distinkcij reikm ir visas dmesys sutelkiamas iorinius dalykus psichik, biologij, ekonomik ir politik. Kaip ir dauguma nacionalizmo teoretik, Andersonas neivengia redukcionizmo pagund. Jis yra sitikins, kad tautinius sentimentus ir sitikinimus galima traktuoti kaip kapitalizmo funkcionavim, spaudos versl, leksikografin revoliucij ir politines bei pasaulirines permainas. Toks jo sitikinimas naikina moralin tautini pair reikm. Jo nacionalizmo teorijai tinka Tomo Nairno kritika: ...tikrasis moderniosios filosofijos objektas yra nacionalizmas, o ne industrializacija; tauta, o ne garo variklis ar kompiuteris (Nairn 1997: 17). Kelis paskutinius deimtmeius vyksta tikros nacionalizm aikinani teoretik lenktyns. Daugyb autori ieko geriausios reikin paaikinti galinios teorijos. Kiekvienas naujas teoretikas susiduria su daugybe prie j sukurt teorij ir privalo pasilyti kak naujo. Tai sukuria didels teorins tampos spd. Taiau, pavelgus atidiau, matyti, jog teoretikai daniausiai remiasi keliomis tomis paiomis prielaidomis, tarp kuri galima rasti sitikinim, kad nacionalizmas yra modernizacijos krinys, tauta yra formuojamas dalykas, tautin tapatum lemia ekonomins, kultrins ir politins prieastys. Teoretikai kalba apie pasisekusius ar nepasisekusius nacionalizmo aikinimus. Tai abe15

jotinos reputacijos metodologinis ginas. Dl filosofini prielaid skirtumo nemanoma rasti skmingos nacionalizmo teorijos kriterij. Kiekviena nauja teorija silo savo skmingo teorinio aikinimo standartus. Andersono sivaizduojamos bendruomens nra iimtis. ios knygos skm lemia tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, vaizdinys. Jos autorius silo ne koki nors nauj tyrinjimo metodologij ir teorij, bet naujus vaizdinius. Ianalizavus Andersono teorijos prielaidas, matyti, jog tai, k jis nori pristatyti kaip nauj od apie nacionalizm, yra seniai inom filosofini ties kartojimas. Nuo Platono ir Aristotelio laik filosofai inojo, kad kiekvienai moni bendruomenei sukurti reikalingi vaizdiniai. Andersono teorijos skm galima paaikinti amerikiei filosofo Richardo Rorty argumentais. io autoriaus nuomone, mokslininkai ir menininkai veikia pagal t pat metod jie nepasako, koks pasaulis yra i tikrj, o tik kuria vis naujus jo apraymus. Svarbiausias dalykas yra ne koks nors didesnis teorini argument pagrstumas, bet sugebjimas kurti naujus vaizdinius ir odynus. Btent tai lemia Andersono teorijos skm. Francis Baconas kalbjo apie teatro stabus. Jo nuomone, kiek sukurta filosofini sistem, tiek suvaidinta komedij, pateikiani pramanytus ir scenai sugalvotus pasaulius (Bacon 2004: 24). Andersonas gali bti apibdintas kaip tikras aikts stab krimo meistras. Jo pasilyti vaizdiniai lengvai uvaldo moni protus, nepaisant juos grindiani teorini argument nebaigtumo, nenuoseklumo ar

vienpusikumo. Jis ne tik rao apie socialin vaizduot, bet ir pats yra jos krjas. Be koki nors tiesiogini nuorod postmodernizmo filosofij jis samprotauja ios filosofijos dvasia. sivaizduojamos bendruomens rodo ryk autoriaus nusistatym prie bet kokius tautos esms iekojimus, nepajudinam moralini ties teigim ir nekintam kultrini tapatum pripainim. Tautinius sitikinimus ir sentimentus jis prilygina tokiems pat mogaus iradimams kaip garo maina, telefonas ar kompiuteris. Tai visikai kita filosofija, negu ta, kuria vadovavosi iuolaikini tautini valstybi krjai. Dabar galime kalbti apie dviej skirting epoch susidrim. XIX a. ir XX a. pirmosios puss autoriai atvirai demonstravo savo tautinius sentimentus, juos pristatydami kaip sudedamj savo moralini sitikinim dal. Per kelis pastaruosius deimtmeius Vakar humanitarini ir socialini moksl pasaulyje sigaljo nauja mada ginytini tautini motyvacij reikmingum. Andersonas yra vienas i rykiausi ios mados atstov. J domina tautins bendruomens prigimtis, taiau jis nenori prisidti prie jos krimo. Jo tautos, kaip sivaizduojamos bendruomens, idja yra tam tikro tautins vaizduots paralyiaus poymis. Nykstant tautini sipareigojim prasms suvokimui, tauta vis labiau tampa sudedamja Arthuro Schopenhauerio stiliaus filosofijos, kuriai rpi vien valia ir vaizdinys, dalimi. Tai visai kita filosofija, negu ta, kuri kr modernisias tautines valstybes. io filosofinio skirtumo nesuvokimas yra vienas i didiausi Andersono nacionalizmo teorijos trkum.

LITERATRA

Anderson, Benedict. 1999. sivaizduojamos bendruomens . Vert. A. iikien. Vilnius: Baltos lankos.

Anderson, Benedict. 2001. Western Nationalism and Eastern Nationalism: Is There a Difference That Matters, New Left Review. 9: 3142.

16

Axel, Brian Keith. 2004. Poverty of Imagination. Anthropological Quaterly. 76: 111133. Bacon, Francis. 2004. Naujasis Organonas. Vert. R. Plekaitis. Vilnius: Margi ratai. A Bentham, Reader. 1969. Pegasus. Burke, Edmund. 1993. Reflections On the Revolution in France. Oxford, New York: Oxford University Press. (Vert. V. Radvilas. r.: Sabine, George; Thorson, Thomas. 1995. Politini teorij istorija. Vilnius: Pradai, 621622). Dworkin, Ronald. 1996 Objectivity and Truth: Youd Better Bedieve It, Philosophy and Public Affairs, 2: 87139. Habermas, Jrgen. 1991. Philosophy as Stand In and Interpreter. After Philosophy: End or Transformation. Ed. by K. Baynes, J. Bohman, T. McCarthy. Cambridge, Massachusetts, and London, England: The MIT Press., 296324. Hgelis, Georgas. 1990. Istorijos filosofija. Vert. A. liogeris. Vilnius: Mintis. Himmelfarb, Gertrude. 1996. The Illusions of Cosmopolitanism. The Love of Country: Debating the Limits of Patriotism. Martha C. Nussbaum With Respondents. Ed. by J. Cihen. Boston: Beacon Press.

Iser, Wolfgang. 2002. Fiktyvumas ir sivaizdavimas. Vilnius: Aidai. Likes Nationalisms Utopian Elements. 2005, http:// www.culcom.uio.no/aktivitet/anderson-kapitteleng.html [irta 2006 02 12]. Nairn, Thomas. 1997. Faces of Nationalism: Janus Revisited. London, New York: Verso. Orwell, George. 1945. Notes on Nationalism. http:// www.resort.com/~prime8/orwell/nationalism.html [irta 2006.02.04] Pascal, Blaise. 1997. Mintys. Vert. A. Tamoaitis. Vilnius: Aidai. Stevenson, Leslie. 2003. Twelve Conceptions of Imagination, British Journal of Aesthetics, 3: 238259. Taylor, Charles. 2004. Modern Social Imaginaries. Durham and London: Duke University Press. Terekinas, Artras. 2001. Kno yms: seksualumas, identitetas, erdv Lietuvos kultroje. Vilnius: Baltos lankos. Vitgenteinas, Liudvigas. 1995. Rinktiniai ratai. Vert. R. Pavilionis. Vilnius: Mintis. Walzer, Michael. 1967. On the Role of Symbolism in Political Thought, Political Science Quaterly. 2: 191204.

WHY THE NATION IS NOT AN IMAGINED COMMUNITY?

Alvydas Jokubaitis
Summary

The article deals with the analysis of the philosophical assumptions of Benedict Andersons theory of nationalism. The author has popularized the idea that a nation is an imagined community. The article aims at proving the invalidity of the philosophical assumptions underlying the abovementioned idea. In order to encourage the debates, the author refers to the arguments raised by Edmund Burk and Georg Hegel. These authors challenged the theory of

social contract. Imagination cannot explain the origin of nations. On the contrary, the very fact of collective imagination needs a separate explanation. There exist certain objective restrictions of personal and collective imagination. B. Anderson fails to perceive the difference between the nation and the images that dedfine it. Keywords: nation, nationalism, imagined community, postmodernism.

teikta 2006 03 10

17