Demokratinio Europos pilietikumo link

Apie mus, apie Europ!

Turinys
Europos piliei met aljansas (EYCA) anga Aktyvus Europos Pilietikumas Kaip Visuomens Projektas
1 2

1.1. Solidarumu paremtos Europos krimas 6 1.2. Lygi galimybi visiems pilieiams Europos krimas 7 1.3. Europos, visikai traukianios pilieius sprendim primim, krimas 8

Atvira Ir Integruojanti Europos Demokratija

10

2.1. traukties ir lygybs Europoje utikrinimas 12 2.2. Laisvo judjimo ir siningo mobilumo visiems pilieiams utikrinimas 13 2.3. Pilietini ir politini teisi ir vis moni dalyvavimo utikrinimas 15

Viena Europos Demokratija, Trys Demokratijos Ramsiai

16 18 19 20 22

3.1. Ramstis #1: isilavin ir informuoti pilieiai 3.2. Ramstis #2: atviros ir reaguojanios institucijos 3.3. Ramstis #3: stipri ir pripastama organizuota pilietin visuomen

Itekliai

Apie ms Rekomendacijos :
x Jos kilo i kolektyvinio darbo 2013 Europos piliei metais. Jas rengiant dalyvavo daugiau nei 100 atstov i 80 nacionalini ir Europos pilietins visuomens organizacij i 27 ali. x Jos turi bti prieinamos pilieiams (tiek organizacijoms, tiek atskiriems asmenims) ir naudojamos kaip propagavimo priemons, ypa 2014 m. Europos rinkim kampanijos metu. x Jos yra konkreios, aikios, prieinamos ir iverstos kelet kalb. Apibrimai ir nuorodos pagrindinius tekste minimus teisinius dokumentus pateikiamos io leidinio pabaigoje. x Jos sudarytos kaip fakt idstymas, kuriame pirmiausia apibriamos AKTYVAUS EUROPOS PILIETIKUMO KAIP VISUOMENS PROJEKTO (1 skyrius) prioritetai ir rekomendacijos, o toliau kalbama apie du konkreius etapus, siekiant ios Europos vizijos: pasiekti ATVIR IR INTEGRUOJANI EUROPOS DEMOKRATIJ (2 skyrius) ir utikrinti VIEN EUROPOS DEMOKRATIJ, TRIS DEMOKRATIJOS RAMSIUS (3 skyrius). Kiekvienas skyrius padalintas tris dalis, atitinkanias pagrindines ms rekomendacij kryptis. Kiekvienas skyrius ir dalis yra pristatomi ir kontekstualizuojami trumpu pagrindimu, juose pateikiami pagrindiniai prioritetai (paymta rykiai tekste) ir rekomendacijos. ey2013-alliance.eu/itsabouteuropeitsaboutus/ x Jos skirtos: ES institucijoms, dalyvaujanioms politikos krime ir gyvendinime, o ypa: - ES statym leidybos organams Europos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai; - ES konsultaciniams organams Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir Region komitetui;

ES valstybms narms (vyriausybms, parlamentams, vietos valdios institucijoms ir t. t.); kitoms suinteresuotoms alims (pilietins visuomens organizacijoms, pilieiams, iniasklaidai, politinms partijoms ir t. t.).

Iskirtos institucijos tekste yra irykintos paymtos spalva. x Jos gali bti perskaitytos, palaikomos, parsisistos ir pasidalintos internetu:

Europos piliei met aljansas (EYCA) yra Europos ir nacionalini pilietins visuomens organizacij ir tinkl atviras tinklas, siekiantis skatinti aktyv pilietikum kaip esmin Europos projekto element 2013 Europos piliei met kontekste. Siekdamos skatinti geresn supratim apie aktyv pilietikum*, didiosios Europos pilietins visuomens organizacijos ir tinklai 2011 m. kr pilietins visuomens aljans, kurio principai pateikiami 2012 m. pavasar priimtame aljanso manifeste. Pirmasis svarbus aljanso pasiekimas buvo mobilizuoti savo tinkl ir iversti manifest 23 Europos kalbas bei urayti angl kalba Brailio ratu, kad jis bt kiek manoma labiau prieinamas. Per metus prie aljanso prisijung vairs Europos tinklai, platformos ir organizacijos, ir dabar j sudaro 62 Europos nariai, atstovaujantys daugiau nei 4000 atskir organizacij i 50 Europos ali, dirbani vairiose srityse vietimo, kultros, sveikatos prieiros, jaunimo ir t. t. 19 nacionalini aljans ir 3 nacionalini aljans iniciatyv, apimani nacionalines ir vietines pilietins visuomens organizacijas, dka, EYCA aktyviai veikia ES valstybse narse, skatindama aktyv Europos pilietikum visus metus. EYCA taip pat susisiek su organizacijomis dar 6 kitose Europos alyse.

Nepaisant maiausio istorijoje Europos metams paskirto biudeto, EYCA gavo ribot finansin param i Europos Komisijos (DG COMM) savo veiklai Europos lygmeniu, o nacionaliniu lygmeniu EYC aljansai funkcionavo beveik vien tik savanorikos veiklos pagrindais.
DALYVAVIMO DIDINIMAS, INFORMUOJANT PILIEIUS IR DIDINANT INOMUM -

kuris reikia, kad is projektas niekuomet nebus ubaigtas, kadangi kaip ir demokratija, aktyvus pilietikumas yra niekad nesibaigiantis procesas.
POLITIKOS DARBOTVARKS ES PILIETIKUMUI SUKRIMAS -

Vietiniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu buvo organizuojamos diskusijos, konferencijos, atrankos, seminarai, parodos ir t. t., siekiant didinti piliei informuotum apie j teises ir dalyvavimo ES sprendim primimo procese galimybes per organizacijas ir partneryst su kitomis suinteresuotomis alimis, dalyvaujaniomis Europos piliei metuose. ios pilietikumo akcijos ir diskusijos buvo skatinamos ir tsiamos internetu EYCA interneto svetainje (www.ey2012-alliance.eu) ir socialiniuose tinkluose (Facebook, Twitter, Youtube ir Flickr: EYCA2013). Be to, per metus bandme ufiksuoti Europos piliei aktyvaus (Europos) pilietikumo vizij Polaroid nuo-traukose. Surinkta kolekcija bus demonstruojama (fizikai ir internetu) pavadinimu [Nebaigta] K jums reikia aktyvus Europos pilietikumas? (www.polaroidproject.eu)

Mes siekme, kad pilietikumas tapt visos Europos politikos matmeniu ir pagrindiniu prioritetu visose Europos Sjungos veiklos srityse, kad bt galima eiti ities pilieiams palankios Europos Sjungos link, kuri nebt uimta vien tik ekonominiais klausimais. Mums ES pilietyb neturt bti apribota individualiomis teismis paremtu poiriu, bet turt turti stipr vertybmis paremt matmen, kuris suteikt europieiams priklausymo bendram Europos projektui jausm. Per metus EYCA nariai prisidjo prie pagrindini tem, susijusi su aktyviu pilietikumu Europoje, visuotinio ir tarptautinio svarstymo trijose darbo grupse: piliei dalyvavimo ir pilietinio dialogo, ekonomini, socialini ir politini teisi kaip darnios visumos, ir integruojanios Europos pilietybs visiems gyventojams. Detalius kiekvienos darbo grups pasilymus galite rasti ms interneto svetainje ir iame dokumente.
DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

anga
eiasdeimt du Europos asociacij tinklai ir nevyriausybins organizacijos, palaikomi koalicij nacionaliniu lygmeniu, suvienijo jgas ir susijung 2013 m. Europos piliei met aljans (EYCA), siekdamos traukti pilietin visuomen* plaias diskusijas apie tai, k iandien reikia Europos pilietyb, apie bsimus ikius ir j sprendimus. Vienas pagrindini io plataus tarpsektorinio ir tarptautinio tinklo tiksl yra utikrinti, kad aktyvus pilietikumas* bt suprantamas kaip ilgalaik, kompleksin tema Europos vieojoje politikoje. Po metus trukusi svarstym ir konsultacij, iame dokumente EYCA pristato savo pagrindinius pasilymus aktyvaus pilietikumo Europoje stiprinimui ir didinimui. Europos Sjungos pilietybs svoka, pirm kart pateikta 1992 m. Mastrichto sutartyje, pridjo i esms ekonominio pobdio Europos bendrijai politin matmen. Remiantis ES pagrindini teisi chartija, Europos Sjunga daugiausia dmesio savo veikloje skiria mogui, steigdama Europos Sjungos pilietyb ir kurdama laisvs,

1
saugumo ir teisingumo erdv. iuos principus dar labiau sutvirtino Sutartis dl Europos Sjungos veikimo (TFEU)*, ypa jos 2, 3, 6, 9 ir 10 straipsniai, o 11 straipsniu siekiama sustiprinti organizuotos pilietins visuomens vaidmen. Nepaisant ocialaus pripainimo sutartimis, ES pilietikumas iuo metu igyvena kriz. Sprendimus priimantys asmenys ir irinkti atstovai neturt nuvertinti moni nusivylimo Europos projektu. Vis sistemingiau populistins jgos pasinaudoja iuo paplitusiu nepasitenkinimu ir kursto nacionalistines bei ksenofobines pairas, siekdamos sumenkinti bendros ateities, paremtos demokratinmis ir paangiomis vertybmis, galimyb. Rizikuojama daug kuo ir Europos Sjungos institucijos turi rodyti, kad jos gali atkurti solidarum ir suteikti pagrind geresniam bendram piliei gyvenimui. EYCA poiriu, norint sprsti ias problemas ir pakeisti tendencij krypt, reikalingi dideli Europos politikos krimo ir gyvendinimo pokyiai, kad bt vl gytas impulsas siekti didesns Europos integracijos ir taikos.

Aktyvus Europos Pilietikumas kaip Visuomens Projektas

Nors EYCA pasilymams daug takos turi dabartin ekonomin, socialin ir politin kriz, jie pirmiausia suteikia konkretumo visuomens politinei vizijai ir Europos, kurioje nori gyventi EYCA nariai, vizijai, t. y. atviros, trauktimi ir dalyvavimu paremtos Europos vizijai. iame kontekste pilietikumo stiprinimas reikia atsakym pagrindin klausim kaip sukurti (atkurti) solidarum taip, kad europieiai vl pasitikt bendra Europos ateitimi?. iais pasilymais siekiama atkurti Europos projekt, grinant pilieius, solidarum, lygyb, siningum ir vizij ten, kur jie turt bti Europos dmesio centre. Tai reikia perjim nuo dominuojanio poirio, kur pilieiai laikomi atskirais vartotojais, prie pilietiko poirio, kur gerbiami asmen siekiai ir atsivelgiama bendros ateities kolektyvinius poreikius. Norint pasiekti model, reikalingas paradigmos pokytis i Europos, kuri daugiausia laikoma ekonominiu projektu, Europ, kuri atkuria ir skatina solidarumo ir lygybs tarp ali ir Europos piliei vertybes. Tik pabriant iuos pagrindinius elementus galima utikrinti Europos projekto teistum, pasitikjim juo ir entuziasting poir Europ ir didesn integracijos proceso paang.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Atvirai Ir traukianiai Europos Demokratijai

Viena Europos Demokratija, Trys Demokratijos Ramsiai

Tokia yra EYCA pilietikumo Europoje stiprinimo vizija ir visos suinteresuotosios alys skatinamos nedelsiant imtis veiksm ir utikrinti, kad ios rekomendacijos bt igirstos ir jas bt atsivelgta, ypa diskusijose, susijusiose su artjaniais Europos Parlamento rinkimais. Europos pilietikumo paanga galima tik tuo atveju, jei Europos ir nacionalins institucijos bus reaguojantys partneriai gyvendinant pai piliei ikeltus lkesius Europos piliei metais.

EYCA Europos vizija negali bti pasiekta tol, kol nebus rytingai isprstos nuolatins nelygybs ir diskriminacijos problemos, su kuriomis susiduria daugelis paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt piliei*. Teisi nedalomumas yra socialins traukties ir aktyvaus pilietikumo privaloma ir btina slyga. Tai reikalauja ypatingo dmesio utikrinant, kad joks ES gyvenantis pilietis nebt socialiai atskirtas, jam nekilt socialins atskirties grsm, ir jis nebt diskriminuojamas dl nepagarbos jo socialinms ir ekonominms teisms. Europos socialinio modelio centre rpestis ir apsauga visiems pilieiams, o ypa labiausiai paeidiamiems visuomens nariams. EYCA mano, kad pilieiai gali smoningai prisiimti atsakomyb vienas kitam tik tokioje visuomenje, kuri utikrina veiksming ir visuotin naudojimsi teismis. Krizs laikotarpiu Europos Sjungos institucijos turt dar daugiau dmesio skirti paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt asmen pagrindini teisi, pvz., laisvo judjimo, politini teisi ar teiss kreiptis teism, apsaugai.

U i pagrindini klausim slypintys demokratijos ramsiai turi funkcionuoti optimaliai, kad bt utikrinta gyvybinga ir tiksl atitinkanti Europos demokratija. vietimas ir iniasklaida turi bti teikiami nepriklausomai, tuo pat metu stiprinant Europos matmen. Tarptautinmis sutartimis tvirtintomis visuotinmis vertybmis paremtoje sistemoje Europos Sjungos institucijos turt utikrinti, kad sprendimai atitikt piliei poreikius, siekius ir visuomens vizij. Turt bti stiprinama organizuota pilietin visuomen, ginanti mogaus teises ir bendrj gr konstruktyviais ir kolektyviniais sprendimais, kadangi jos kaip pokyi propaguotojos ir skatintojos vaidmuo yra itin svarbus demokratijai, ypa krizs laikais. Europos pilietikumo problema grina mus prie Europos projekto struktros klausimo. Jei Europos Sjungos institucijos i ties nori visuomenikos ir politikos Europos, ES pilietyb turi bti suteikta visiems jos teritorijoje gyvenantiems monms, skaitant treij ali pilieius, tapusius Europos gyventojais. Toks vidinis pokytis taip pat sustiprint ES vaidmen tarptautiniu lygmeniu ir skleist teigiam ini apie atvirum ir bendradarbiavim su treiosiomis alimis, ypa kaimynmis, ir j pilieiais.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Aktyvus Europos Pilietikumas Kaip Visuomens Projektas

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

1
1.1 Solidarumu paremtos Europos krimas 1.2 Lygi galimybi visiems pilieiams Europos krimas 1.3 Europos, visikai traukianios pilieius sprendim primim, krimas

Mes remsime ES pilietikumo krimo proces, kuris be individualiomis teismis paremto poirio, apima europiei priklausomumo bendrai Europos ateiiai jausm.
EYCA Manifesto

ES sprendimus priimantys asmenys neskatina Europos politins vizijos. Dl to aktyviems Europos pilieiams nerim kelia Europos Sjungos politiniai ir instituciniai pokyiai. EYCA mano, kad bdama Europos piliei susivienijimas, ji privalo prisidti prie Europos diskusij, pateikdama Europos vizij. i projekto vizija yra atvira, tvari, politin, traukimu ir dalyvavimu paremta sjunga. Norint sukurti model reikalingas pokytis i dabartins paradigmos, kur Europa daugiausia laikoma ekonominiu projektu, valstybi nari ir Europos piliei solidarumo vertybs atkrim ir skatinim kaip pagrindinio integracijos paangos komponento ir Europos projekto teistumo utikrinim.

EYCA yra sitikinusi, kad is projektas bus paremtas tarptautiniais ir regioniniais mogaus teisi statymais, kurie yra pareigojantys ES valstybms narms, o ypa Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, pagal kuri visi mons turi tam tikras pilietines ir politines teises, taip pat ekonomines, socialines ir kultrines teises. Be to, EYCA mano, kad naudojimasis pilieio teismis negali bti atimamas, nepriklausomai nuo gyventojo statuso.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

SOLIDARUMO TARP EUROPOS PILIEI STIPRINIMAS -

x Norint atstatyti piliei pasitikjim Europos Sjunga, kuri nori ir gali patenkinti j poreikius, EYCA ragina ES institucijas utikrinti lygias galimybes naudotis ekonominmis ir socialinmis teismis:

suderinant socialin politik i apaios vir; praant valstybi nari utikrinti socialin sanglaud ir sprsti ekonomins krizs socialin tak, palaikant sining ir tolyg turto ir gerovs perskirstym, taikant progresinius mokesius.

1.1 Solidarumu paremtos Europos krimas

Paskutiniais metais poreikis stiprinti skalin konsolidavim ir realizuoti pinig sjung tapo Europos Sjungos prioritetu. Tai kartais utemdydavo Europos 2020 socialin matmen ir sukr konkurencijos tarp valstybi nari atmosfer, kuri trukdo integruotos ir darnios Europos idjai. Tiek ekonomin bei skalin, tiek socialin dimensijos papildo viena kit siekiant politins sjungos, todl joms turi bti skiriama vienodai dmesio ir j iraika turi bti tolygesn. I ties, reagavimas piliei socialin nerim, kova su didjania daugelio europiei skurdo ir marginalizacijos rizika ir j saugumo utikrinimas socialins sanglaudos priemonmis reikalauja, kad Europos Sjunga stiprint savo politikos, net ir paios grieiausios, socialin matmen.
6

SOLIDARUMO TARP EUROPOS VALSTYBI NARI STIPRINIMAS -

EYCA ypa kvieia ES institucijas ir valstybes nares utikrinti mokesi teisingum, pritaikant mokesi perskirstymo politik, daugiausia dmesio skiriant pajam, kapitalo ir aplinkosaugos mokesiams. Taip pat be priemoni, utikrinani vis piliei politin dalyvavim visais lygmenimis, valstybs nars raginamos palaikyti ir vystyti atitinkam socialins apsaugos sistem, susidedani i pakankamo ir pasiekiamo minimalaus darbo umokesio, pajam sistem, sveikatos prieiros, nedarbo draudimo ir tinkam pensij. x Darbo rinkos prieinamumas laikomas pagrindiniu ES strategij, kovojani su skurdu ir didinani socialin traukt, komponentu. Todl EYCA ragina ES institucijas remti bendradarbiavimo, traukties, pasitikjimo, demokratinio teistumo ir lygybs vertybes ekonomikos sektoriuje, ypa taikant politikos strategijas ir priemones, palaikanias asmenin tobuljim, dalyvavim visuomens gyvenime, potencialo realizavim ir pasinaudojim galimybmis, ir tokiu bdu palaikyti vis moni aktyv pilietikum.

x Siekdami utikrinti solidarum tarp ES valstybi nari, mes raginame ES institucijas pereiti prie augimo modelio, kurio centre bt mons, tuo pat metu atsivelgiant skalinio konsolidavimo poreik, kuris susiet ekonomins veiklos rezultatus su socialins paangos realizavimu, siekiant aktyvaus sitraukimo* ir galinimo. x EYCA taip pat palaiko ES ir valstybi nari remiamas priemones, kurios leidia Europos pilieiams labiau kontroliuoti ekonomin ir nansin pasaul ir kurti aplink, kurioje rinka prisitaiko prie demokratini taisykli, o ne atvirkiai, pavyzdiui, vedant kapitalo mokest ir kovojant su mokesi rojumi.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Atsivelgiant ekonominio modelio, tarnaujanio visuomens gerovei ir socialinei sanglaudai, principus, atsparum krizs metu ir ms visuomens interesus, vykstant dabartiniams pokyiams, ES institucijos turt skatinti ir palaikyti socialins ekonomikos* sektoriaus pltr. Valstybs nars taip pat kvieiamos paremti iniciatyvas ir strategijas, skirtas didinti uimtum, teikiant socialines ar vietimo paslaugas (pvz., socialin apsaug, profesin mokym, mokymosi vis gyvenim galimybes, socialin param), siekiant palaikyti moni galinim ir reaguoti didjant socialini ir sveikatos apsaugos paslaug poreik.
GEROVS VISIEMS MONMS UTIKRINIMAS EUROPOJE -

Todl EYCA ragina ES institucijas palaikyti visuotinio socialini paslaug prieinamumo idj, kaip btin slyg kovojant su skurdu, gyvendinant lygyb ir garantuojant moni galimyb naudotis pagrindinmis teismis, nustatytomis Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, ypa teise vietim (14 str.) ir teise sveikatos prieir (35 str.). Valstybs nars taip pat kvieiamos utikrinti visuotin vie ir kokybik vietimo ir sveikatos prieiros paslaug prieinamum, kaip nustatyta Pagrindini teisi chartijoje, pavyzdiui, paalinant privatizavimo ir nesiningos konkurencijos socialini paslaug bei sveikatos prieiros sektoriuje sukeltas klitis ir palaikant pilietins visuomens organizacijas, teikianias socialines ir sveikatos prieiros paslaugas.

1.2 Lygi galimybi visiems pilieiams Europos krimas

EYCA Europos vizija egalitarin ir sininga visuomen, kurioje kiekvienas pilietis gali naudotis pilietinmis, politinmis, socialinmis, ekonominmis ir kultros teismis. Naudojimosi iomis teismis visiems pilieiams utikrinimas yra esmin ir btina slyga siekiant veiksmingo ir prasmingo aktyvaus visuomens dalyvavimo.
MOKYMOSI GALIMYBI VISIEMS MONMS UTIKRINIMAS -

x Socialini paslaug prieinamumas, viena i trij ES aktyvios traukties strategijos gij, kartu su tinkama nansine parama ir integruota darbo rinka, yra itin svarbus galinant mones ir suteikiant jiems galimybes pasinaudoti ekonominmis bei socialinmis teismis ir dalyvauti visuomens gyvenime.

x EYCA ragina ES institucijas skatinti lygias ir veiksmingas galimybes visiems pasinaudoti teise vietim ir profesin bei tstin mokym, skaitant galimyb gauti nemokam privalomj vietim, kaip nustatyta Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje (14 str.).

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

INTEGRUOTOS, LYGIATEISIKOS IR SININGOS DARBO RINKOS SKATINIMAS -

PILIEI NAUDOJIMOSI KULTRINMIS TEISMIS UTIKRINIMAS -

x Visiems monms turi bti silomos lygios galimybs darbo rinkoje, utikrinant, kad pilieio teis dirbti bt ir jis nebt diskriminuojamas. iuo atvilgiu valstybi nari praoma visikai gyvendinti direktyv dl vienodo poirio uimtumo ir profesinje srityje* (Tarybos direktyva 2007/78/EB), draudiani diskriminuoti dl religijos ar tikjimo, negalumo, amiaus ar lytins orientacijos uimtumo srityje. Todl EYCA prao valstybi nari sukurti strategijas kovai su ilgalaikiu nedarbu ir diskriminacija sidarbinant. Valstybs nars taip pat raginamos nedelsiant gyvendinti Jaunimo garantijos* iniciatyv, priimt Europos Tarybos 2013 m. balandio mnes, kuri nustato, kad nedirbantiems monms iki 25 met amiaus turi bti utikrinta praktika, stauot ar tolimesnis mokymas per keturis mnesius nuo mokyklos baigimo ar darbo netekimo, taip pat imtis konkrei priemoni, papildani ir palaikani Jaunimo garantijos iniciatyv, kad ji tapt realiu ir veiksmingu instrumentu kovai su jaunimo nedarbu. ES institucij ir valstybi nari praoma utikrinti sining moni ir darbuotoj judjim, vienod darbo umokest ir darbo bei socialini teisi palaikym, pavyzdiui, utikrinant, kad usienyje dirbani darbuotoj juridins teiss bt gerbiamos ir apsaugotos nuo darbdavi, kurie piktnaudiauja teisiniais neapibrtumais ir statym spragomis.

x Kultrin vairov ir vis moni galimybs dalyvauti meninje ir kultrinje veikloje turi bti skatinamos ir utikrinamos visose valstybse narse per atitinkamas ES institucij programas ir politik. Meninink ir kultros specialist judjimui vis dar trukdo skalins klitys, viz reimas menininkams i treij ali, darbo leidimai ar teis gyventi alyje, socialin apsauga ir intelektins nuosavybs problemos. Todl EYCA ragina ES institucijas ir valstybes nares suderinti savo politik, kad meninink judjimas bt skatinamas ir palaikomas. Remiantis Jungtini Taut darnaus vystymosi vietimo deimtmeio strategija 20052014 m., integruota kultrin vairov ir tarpkultrinio dialogo perspektyvos mokymosi bei vietimo sistemose leidia vystyti talentus ir skatina kritin ir krybin mstym. Valstybs nars kvieiamos integruoti vairov pripastanias kultrines iniciatyvas savo vietimo strategijas, taikant mogaus teismis paremt poir. Valstybs nars turt skatinti vienodas galimybes visiems pilieiams, skaitant paeidiamus, marginalizuotus ir socialiai atskirtus asmenis, turti prieig prie kultrini itekli, viet bei veikl ir didinti galimybes atpainti savo ir kit moni paveld ir mokytis i jo, taip pat vystyti krybinius gebjimus ir dalyvauti individualioje ir kolektyvinje kultrinje veikloje.

1.3 Europos, visikai traukianios pilieius sprendim primim, krimas

Drauge su rinkj dalyvavimo teise, gyvendinama Europos lygmeniu nuo 1979 m. Europos rinkim, piliei dalyvavimo Europos lygmeniu svoka i esms reikia Europos Sjungos sutarties 11 straipsniu vestas naujoves. Be politinio ir teisinio ios svokos pripainimo, yra daug sunkum, susijusi su paiu straipsniu ir jo gyvendinimu. Nepaisant to, kad norint eiti tikros politins sjungos, paremtos stipresne atstovaujamja ir dalyvaujamja demokratija, link, btini sutari pakeitimai, EYCA mano, kad patobulti galima ir esant dabartinei institucinei ir teisinei sistemai. Dalyvaujamosios demokratijos mechanizmai turi bti sustiprinti, siekiant sutvirtinti atstovaujamj demokratij. iame skyriuje daugiausia dmesio skiriama esamoms priemonms, skatinanioms piliei dalyvavim Europos lygmeniu, ir didesnio skaidrumo bei geresnio Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 15 skyriaus gyvendinimo dokument prieinamumo atvilgiu poreikiui.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

DALYVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS STIPRINIMAS EUROPOJE -

x Europos piliei iniciatyva (ECI)* buvo sukurta kaip priemon, stiprinanti Europos demokratijos model. Taiau prajus dvejiems metams nuo jos diegimo ir nepaisant Europos Komisijos pastang reguliuoti jos taikym, ECI vis dar nra realizavusi viso savo potencialo. Todl Europos Komisija turt perirti ECI taisykles ir utikrinti, kad ECI laikytsi vertybi ir pagrindini teisi, tvirtint Lisabonos sutarties preambulje ir pirmuosiuose straipsniuose, Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje ir Europos mogaus teisi konvencijoje* (kurios nare ES turt tapti). ES institucijos turt supaprastinti kreipimosi dl ECI tvark, kad i priemon tapt prieinamesn pilieiams ir pilietins visuomens organizacijoms.
ATSTOVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS STIPRINIMAS EUROPOJE -

Valstybs nars turt utikrinti, kad bent jau vietiniu lygmeniu bt kuriamos konsultacins staigos, detalizuojanios aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi rekomendacijas, traukiant vairius socialinius partnerius, siekiant skatinti socialin dialog ir sutarim dl demokratinio valdymo. x EYCA skatina ES institucijas gerinti bendravimo ir komunikacijos tarp piliei ir Europos institucij kokyb, didinant Europos institucijose vykstani sprendim ir deryb skaidrum ir informacijos bei dokument prieinamum. ES institucijos turt vengti naudoti pernelyg technik kalb Europos konsultacijose, kadangi ji atbaido ir kartais ukerta keli pilieiams ir juos atstovaujanioms institucijoms prisidti prie diskusijos. ES institucijos turt ileisti pagrindinius ES dokumentus visomis ocialiomis kalbomis ir skatinti valstybes nares siekti 2002 m. ES Barselonos tikslo galinti pilieius be savo gimtosios kalbos bendrauti dar dviem kalbomis.

Europos Komisija turt panaikinti bet koki savo nuoira nustatyt princip taikym, kurie gali bti naudojami vertinti ar atsivelgti skmingas iniciatyvas. ES institucijos ir valstybs nars turt utikrinti, kad pilietins visuomens organizacijos lygiomis teismis su kitomis suinteresuotomis alimis dalyvaut visuose sprendim primimo lygmenyse. Europos Komisija turt nedelsiant inicijuoti minimali konsultavimosi standart KOM(2002) 704* perir Europos lygmeniu, siekiant traukti geresnius pilietins visuomens dalyvavimo Europos sprendim primimo procese standartus, traukiant sisteminius, organizuotus ir nansikai palaikomus mechanizmus ir konsultavimosi galimybes.

x Esant dabartinei institucinei ir teisinei sistemai, daugiau politinio svorio reikt suteikti Europos Parlamentui vienintelei Europos institucijai, kuri tiesiogiai renka Europos pilieiai. Rinkimai Europos Parlament turt vykti t pai dien visose valstybse narse. Taip pat turt bti sudaryti tarptautiniai sraai, palaikantys Europos Parlamento kaip institucijos, priimanios sprendimus dl bendros Europos gerovs, vaizd ir suteikiantys daugiau konkretumo ES demokratiniam ir politiniam gyvenimui.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Atvira Ir Integruojanti Europos Demokratija

10

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

2
2.1 traukties ir lygybs Europoje utikrinimas 2.2 Laisvo judjimo ir siningo mobilumo visiems pilieiams utikrinimas 2.3 Pilietini ir politini teisi ir vis moni dalyvavimo utikrinimas

Europos pilietyb turt bti paremta gyvenamosios vietos principu ir teisi visuotinumo vardan, visiems Europos Sjungos gyventojams turt bti taikomas vienodas poiris ir vienodos teiss dalyvauti visuomens gyvenime kaip ES pilieiams.
EYCA Manifesto

EYCA Europos vizija nebus pasiekta tol, kol nebus rytingai isprstos nuolatins nelygybs ir diskriminacijos problemos, su kuriomis susiduria daugelis paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt piliei. I ties, nors Europos Sjungos pagrindini teisi chartija nustato, kad visi ES gyventojai turi tam tikras pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultrines teises, paeidiami, marginalizuoti ir socialiai atskirti gyventojai susiduria su didelmis klitimis, nordami pasinaudoti

tomis teismis. Tai labai trukdo j integracijai visuomen, dalyvavimui kaip aktyviems pilieiams ir neleidia naudotis tokia pat apsauga kaip kitiems ES pilieiams. Prisimindama Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijas dl btinybs visuomenei atspindti savo piliei vairov, EYCA kvieia visus ES sprendimus priimanius asmenis atkreipti ypating dmes paeidiamus, marginalizuotus ir socialiai atskirtus pilieius, tiek traukties, tiek dalyvavimo atvilgiu.
DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

11

LYGYBS IR NEDISKRIMINAVIMO VISOJE ES TERITORIJOJE UTIKRINIMAS -

x Nepaisant vairi Europos direktyv, siekiani utikrinti lygyb ir nediskriminavim Europos Sjungoje, paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi teiss vis dar nra utikrinamos valstybiniu lygmeniu dl sipareigojimo stokos ar tam tikr valstybi nari nenoro ratikuoti ar gyvendinti esamus ES teiss aktus. Todl EYCA skatina ES institucijas ir valstybes nares sudarant teiss aktus ir politik, atsivelgti Lisabonos sutarties nediskriminavimo slyg ir priimti bendr ir nuosekli nediskriminavimo strategij, kuri holistiniu bdu skatint integruot pilietikum. Valstybs nars turt nedelsiant ubaigti derybas dl 2008 m. Europos Komisijos pasilymo dl Tarybos direktyvos dl vienodo poirio kitose srityse nei uimtumas, nepriklausomai nuo religijos ar tikjimo, negalumo, amiaus ar lytins orientacijos (Direktyva dl vienodo poirio)*. Be to, valstybs nars, kurios dar nra to padariusios, turt ratikuoti Europos mogaus teisi konvencijos 12 protokol, draudiant diskriminacij panaiais pagrindais. Valstybs nars turt utikrinti, kad valstybins lygybs utikrinimo institucijos, stebinios nediskriminavimo teiss akt gyvendinim, atkreipt ypating dmes kov su daugeriopa ir tarpsektorine diskriminacija (kai asmuo diskriminuojamas dl daugiau nei vienos prieasties, pvz., kai musulmons moterys patiria diskriminacij ir dl lyties, ir dl religijos).

2.1 traukties ir lygybs Europoje utikrinimas

Teisi nedalomumas i vienos puss ir i pilietybs kylanti atsakomyb i kitos puss yra privalomos ir btinos socialins traukties* ir aktyvaus pilietikumo slygos buvimas pilieiu reikia ne tik teisi turjim, bet ir pilietins atsakomybs prisimim ir dalyvavim bendruomens gyvenime. Tai reikia, kad kiekvienas pilietis turt naudotis socialinmis ir ekonominmis teismis, suteikianiomis galimyb gyventi tinkamomis slygomis ir dalyvauti bei prisidti prie bendruomens gyvenimo. Paeidiamos, marginalizuotos ir socialiai atskirtos grups ypa nukenia nuo sistemingo ES statym netinkamo taikymo ir prasto nacionalini ir vietos institucij administravimo. Gyventojai ir neregistruoti migrantai ypa susiduria su vairiais suvarymais ir klitimis administracinse procedrose arba siekdami kreiptis teism ar gauti socialines ir sveikatos prieiros paslaugas.

NAUDOJIMOSI EKONOMINMIS IR SOCIALINMIS TEISMIS UTIKRINIMAS -

x Labai daug piliei vis dar nra ir nesijauia integruoti visuomen dl to, kad neutikrinamos j socialins ir ekonomins teiss. Todl ES institucijos ir valstybs nars skatinamos utikrinti vienod naudojimsi ekonominmis ir socialinmis teismis, kurios yra btina aktyvaus sitraukimo ir dalyvaujamojo pilietikumo slyga. ES institucijos ir valstybs nars taip pat turt skatinti veiksming ir traukiant dialog, siekiant utikrinti, kad kuriant politik ir strategijas visuose sprendim primimo lygmenyse bt atsivelgiama paeidiamiausi, labiausiai marginalizuot ir socialiai atskirt grupi, pavyzdiui, asmen, patiriani diskriminacij dl socialins-ekonomins padties, patirt ir poir.

12

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Europos Komisija turt utikrinti, kad nacionalines rom integracijos strategijas bt trauktos priemons kovai su rom diskriminacija, skaitant paeidiamiausias grupes moteris, vaikus, jaunim ir pagyvenusius romus, kurie susiduria su vairiomis diskriminacijos formomis. x ES institucijos, valstybs nars ir visos suinteresuotosios alys turi kovoti su neigiamais stereotipais, skaitant lyi stereotipus, naudojant, be kita ko, tinkam terminologij politikos aptarimuose, komunikacinje mediagoje, ocialiuose dokumentuose ir vertimuose. Kai kuriais atvejais gali reikti pakeisti iuo metu dokumentuose naudojamas formuluotes, kad jos atitikt ES sutartyse ir tarptautinse mogaus teisi konvencijose vartojamas formuluotes.
VIEOJO ADMINISTRAVIMO PRIEINAMUMO IR TEISS KREIPTIS TEISM UTIKRINIMAS VISIEMS MONMS -

skaitant taikomus mogaus teisi standartus, siekiant ivengti neteisingo taikymo; nustatyti veiksmingas vykdymo utikrinimo priemones, siekiant utikrinti tinkam ES teiss taikym, ir sankcijas u ES statym paeidimus; teikti informuotum didinani ir prieinam informacij gyventojams apie tai, kaip jie gali uginyti neteising sprendim primimo proces ir rezultatus.

dinimas utikrint lygias ir veiksmingas galimybes naudotis teise informacij, param, pagarb ir apsaug. Vienodos ir veiksmingos galimybs turi bti utikrintos visoms nusikaltim aukoms be diskriminacijos, nepriklausomai nuo gyventojo statuso (pagal Direktyvos 1 straipsn).

x Visi gyventojai, skaitant paeidiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas grupes, turi turti galimyb naudotis pagrindinmis mogaus teismis ir jiems turi bti prieinamas teisingumas bei teisin pagalba, ypa tais atvejais, kai paeidiamos j mogaus teiss. Valstybs nars turt nustatyti auktesnius kalinimo slyg standartus pagal ES palaikomas vertybes ir utikrinti kalini reintegracij visuomen. Valstybs nars turi utikrinti teiss kreiptis teism prieinamum kiekvienam asmeniui, taip pat ir migrantams, visais teisinio proceso etapais, pradedant nuo parengtini etap, pavyzdiui, pirminio tyrimo, iki teismo posdi. Be to, visa informacija ir komunikacija dl juridini teisi, teisins pagalbos ir teisminio nagrinjimo turi bti prieinama visiems monms. Visiems teisingumo sistemos dalyviams, be kita ko, turi bti prieinamas vertimas gest kalb ir informacija Brailio ratu. Turi bti atidti reikiami nansiniai itekliai suteikti teisin pagalb, kurie daugelyje valstybi nari buvo smarkiai sumainti piliei nenaudai. Valstybs nars turt utikrinti, kad Direktyvos dl nusikaltim auk* perklimas nacionalin teis ir gyven-

2.2 Laisvo judjimo ir siningo mobilumo visiems pilieiams utikrinimas

Nors Sutartyje yra nustatytos teiss, susijusios su laisvu judjimu, ios teiss nra praktikai gyvendinamos visiems pilieiams, o ypa daugelis paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt europiei vis dar susiduria su neveikiamomis klitimis, kurios trukdo jiems studijuoti, dirbti ar usiimti savanorika veikla kitose valstybse narse ar paprasiausiai apsilankyti kitoje valstybje narje. Tokios klitys danai yra vairiapuss ir smarkiai trukdo paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi integracijai visuomen. Be to, pasienio kontrol danai atliekama paeidiant ES norini vaiuoti moni teises, taip pat ir t, kurie ieko tarptautins apsaugos. Reikia paymti, kad pilietinms ir politinms teisms, skaitant teis eimynin gyvenim, takos turi engeno zonos viz ir Jungtins Karalysts bei Airijos viz idavimo taisykls. Tai diskriminuoja ES gyventojus, turinius nedidelius nansinius iteklius, ir gali turti neproporcing tak moterims ir negaliems monms.
|

x ES ir nacionalins institucijos turt utikrinti, kad teis tinkam administravim ir teis gauti dokumentus, nustatyta Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos 41 ir 42 straipsniuose, bt gyvendintos praktikai, ir visi gyventojai, skaitant paeidiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas grupes bei naujus gyventojus, inot apie savo teises ir galt uginyti neteisingus sprendim primimo procesus ir rezultatus, su kuriais jie susiduria. Siekiant gyvendinti ES statymus atsivelgiant ias teises, nacionalins ir vietos institucijos turt:

teikti nuolatin ir prieinam mokym visiems darbuotojams ir agentroms apie visus ES teiss aspektus,

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

13

TEISS LAISV JUDJIM STIPRINIMAS -

x ES institucijos ir valstybs nars turt imtis vis tinkam priemoni utikrinti, kad visi ES gyventojai, ypa paeidiami, marginalizuoti ir socialiai atskirti gyventojai, turt galimyb naudotis savo teise laisv judjim Europos Sjungoje lygiai su kitais monmis ir teise dalyvauti mobilumo bei bendradarbiavimo akcijose ir programose. x ES institucijos, valstybs nars ir kitos suinteresuotosios alys turi imtis vis tinkam priemoni utikrinti teisingas ir palankias gyvenimo ir darbo slygas ir tinkam pragyvenimo lyg treij ali pilieiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sjungoje. ES institucijos turt perirti Reglament dl socialins apsaugos sistem koordinavimo ir traukti paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi poreikius. Vykdymo gairse ir mokymuose vietos institucijoms daug dmesio turi bti skiriama specini grupi poreikiams. ES institucijos ir valstybs nars turt priimti silom Europos prieinamumo akt: preki ir paslaug vidaus rinkoje prieinamumo gerinimas*, siekiant dar labiau utikrinti preki ir paslaug prieinamum visiems pilieiams, o ypa negali turintiems monms. Kiekvienas kitoje valstybje narje besilankantis ES gyventojas, skaitant paeidiamus, marginalizuotus ir socialiai atskirtus gyventojus, turi gauti pagrindines toje valstybje narje teikiamas paslaugas tokiomis pat slygomis kaip ir jos pilieiai. Nediskriminavimo ir vienodo poirio principai taip pat turi bti traukti visas ES programas.
14

x ES institucijos turt utikrinti, kad valstybs nars laikytsi Direktyvos dl laisvo judjimo 2004/38 nuostat ir vienodo poirio principo, siekiant utikrinti, kad visi ES pilieiai, o ypa romai, galt naudotis laisvo judjimo teise, ir bt ukirstas kelias rom deportacijai ir isiuntimui i valstybi nari.
TREIJ ALI GYVENTOJ TEISI UTIKRINIMAS, JIEMS ATVYKSTANT ES IR SIEKIANT PILIETYBS -

tams visose valstybse narse. Bet koks asmuo, pateiks praym ar apeliacij imigracijos ar prieglobsio institucijoms, arba bet koks asmuo, dalyvaujantis baudiamajame, darbo ar kitame teismo procese, ar dl kit prieasi negalintis grti savo kilms al, turi bti laikomas teistai gyvenaniu valstybje narje, ir jam turi bti iduotas leidimas gyventi alyje. Valstybs nars turi sustiprinti savo pastangas utikrinti teis eimynin gyvenim ir eimos susijungim visiems migrantams ir tarptautins apsaugos dalyviams. x ES institucijos turt perirti Europos pilietybs prieinamumo slygas ir iplsti bei suderinti ias slygas visose ES sutartyse, pagal kurias ilgalaikiai gyventojai turi teis Europos pilieio teises ir sipareigojimus.

x ES institucijos ir valstybs nars turt reformuoti esamus teiss aktus ir politik dl vaiavimo valstybes nares, ES prieglobsio sistemos ir gyvenimo alyje, siekiant utikrinti tinkam tarptautini, regionini ir Bendrijos sipareigojim dl vis gyventoj moni teisi gyvendinim. ES institucijos ir valstybs nars turt nustatyti suderintus nuolatinio gyvenimo nustatymo kriterijus migran-

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

2.3 Pilietini ir politini teisi ir vis moni dalyvavimo utikrinimas

Daugelyje ES valstybi nari egzistuoja balsavimo teiss apribojimai, kurie trukdo ES pilieiams dalyvauti politiniame alies gyvenime ir balsuoti bei kandidatuoti Europos rinkimuose. Migrantai i treij ali neturi teiss balsuoti ir kandidatuoti vietini, nacionalini ir regionini politini proces rinkimuose. Tai sukelia dideles klitis jiems naudotis savo teise dalyvauti politiniame gyvenime ir tai nepriimtina ES pilieiams. I ties, kaip pabriama Europos Komisijos 2013 m. ES piliei darbotvarkje, [vieoje internetinje konsultacijoje dl ES pilietybs, vykusioje nuo 2012 m. gegus 9 d. iki rugsjo 27 d.] daugelis dalyvi man, kad asmenims, neturintiems teiss dalyvauti politikoje, neturt bti taikomi mokesiai. Be to, paeidiamos, marginalizuotos ir socialiai atskirtos grups nra pakankamai atstovaujamos politinse partijose, rinkim srauose ir administracinse bei valstybinse institucijose.
UTIKRINIMAS, KAD VISI EUROPOJE GYVENANTYS PILIEIAI GALT BALSUOTI -

ES institucijos ir valstybs nars turi perirti ES sutartis ir atmesti bet kokius valstybi nari nustatytus apribojimus ES pilieiams dl balsavimo teiss vietos ir Europos rinkimuose. ES institucijos ir valstybs nars turi pateikti prieinam informacij apie rinkim proces, programas ar politines partijas. Jos turi teikti param pilieiams, siekiant utikrinti informuot balsavim, ypa atsivelgiant paeidiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas grupes. Rinkimai turi bti prieinami visiems monms, nepriklausomai nuo balsavimo bdo. Btina atkreipti dmes balsavimo biuleteni, elektroninio balsavimo prieinamum ir zin balsavimo vietos pasiekiamum. Valstybs nars turi panaikinti teisinius apribojimus, trukdanius pilieiams pasinaudoti savo juridinmis ir politinmis teismis, skaitant teis balsuoti, pavyzdiui, negaliems asmenims ar kaliniams.
POLITINIO IR VIEOJO ATSTOVAVIMO VISIEMS MONMS UTIKRINIMAS -

Valstybs nars, kurios yra Europos Tarybos Konvencijos dl usieniei dalyvavimo vieajame gyvenime vietos lygmeniu* nars, turi utikrinti nuolat alyje gyvenantiems usienio pilieiams klasikines teises saviraikos, suvienijim ir susirinkim laisves (skaitant teis balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose vietos institucijas) tokiomis pat slygomis kaip ir tos alies pilieiams. ES institucijos ir valstybs nars turi utikrinti aktyv rom pilietin dalyvavim Europos Sjungos politinje, socialinje ir ekonominje sferose, ypa organizuojant informuotumo didinimo veikl rom bendruomenms, siekiant paskatinti j sitraukim.

x Kartu su balsavimo teiss visiems ES gyvenantiems pilieiams utikrinimu, turi bti stiprinamas politinis ir vieasis dalyvavimas visais sprendim primimo lygmenimis Europoje, ypa paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi. ES institucijos, valstybs nars ir politins partijos turi prioriteto tvarka utikrinti lyi pusiausvyr ir vairi socialini grupi dalyvavim kandidatuojant rinkimus, einant tarnyb ir atliekant viesias funkcijas visais sprendim primimo lygmenimis.

x ES institucijos, valstybs nars ir visos suinteresuotosios alys turi imtis vis tinam priemoni utikrinti lygyb, nediskriminavim ir prieinamum visiems monms, ypa atsivelgiant paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi poreikius, sudarant galimybes dalyvauti politiniame ir vieajame gyvenime, o ypa suteikiant balsavimo teis.

Viena Europos Demokratija, Trys Demokratijos Ramsiai

16

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Demokratijos ramstis
3.1 #1: isilavin ir informuoti pilieiai 3.2 #2: atviros ir reaguojanios institucijos 3.3 #3: stipri ir pripastama organizuota pilietin visuomen

Mums aktyvus pilietikumas pirmiausia reikia aktyv piliei sitraukim savo bendruomeni gyvenim, taigi ir demokratij, veiklos ir sprendim primimo atvilgiu.
EYCA Manifesto

ES danai matoma kaip procesinis aparatas, o ne gyvybingas organizmas, vienijantis 500 milijon moni viename demokratiniame projekte. EYCA mano, kad Europos Sjunga yra daugiau nei tik teisin ir ekonomin sistema, kadangi ji sukurta remiantis demokratijos, mogaus teisi, teisins valstybs ir socialins gerovs principais. Nepaisant to, ie principai nra aikiai suvokiami kaip Europos vystymosi esms varomoji jga ar jos atspindys. Tai trukdo realiam Europos integracijos procesui, kuriame sprendimai bt priimami skaidriau ir atskaitingiau, ir taikomi tinkami metodai utikrinti piliei sitraukim.

EYCA daro ivad, kad funkcionuojanti demokratija turi tris vienas kit papildanius ramsius:

informuoti ir isilavin pilieiai; pilieiams dmesingos institucijos, visikai traukianios juos sprendim primimo proces; stipri ir nepriklausomai organizuota pilietin visuomen.

Norint pasiekti gyvybing Europos demokratij, ie trys pagrindiniai ramsiai turi bti ne tik atskirai sustiprinti, bet ir turi bti pagerinta komunikacija ir (arba) bendravimas tarp j. Tai reikalauja reikmingos ES sutari reformos.
DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

17

ES institucijos ir valstybs nars turi kurti strategijas, kurios panaikint skaitmenin atskirt ir skatint veiksmingas akcijas, siekianias integruoti marginalizuotas grupes elektronin visuomen. x Tiek tradicin, tiek naujoji iniasklaida vaidina itin svarb vaidmen iame procese, ir ji turi bti naudojama prisidti prie efektyvesns komunikacijos ir savitarpio supratimo tarp ES institucij ir piliei. ES institucijos ir valstybs nars turi skatinti atsakingos aplinkos iniasklaidai vystym, kuri utikrint, kad ES reikalai pasiekt pilieius siningu bdu. iuo poiriu iniasklaidos laisv, iniasklaidos pliuralizmas ir pagarba urnalist darbui turi bti ypa stebimi. Nacionalin iniasklaida, ypa vieieji TV ir radijo transliuotojai turi palaikyti sining ES reikal nuvietim, skiriant laiko ir erdvs aptarti ES klausimus, priirint nacionaliniams transliuotoj ir iniasklaidos apskritai reguliuotojams. ES institucijos ir valstybs nars turi stiprinti Europos ir nacionalines programas, kurios palaiko maas ir nepriklausomas iniasklaidos priemones. ES institucijos turi versti ES dokumentus ocialias valstybi nari kalbas, kad padidint ES informacijos prieinamum nacionalinei iniasklaidai ir pilieiams. x Europos ir nacionalinje iniasklaidoje turi bti skatinamas grupi, susiduriani su diskriminacija ir neigiamais stereotipais, teigiamas vaizdis, ir su tokiais stereotipais reikia aktyviai kovoti ateinaniais metais, atkreipiant ypating dmes pagarb iniasklaidos laisvei.

iniasklaidos praneimai apie ES reikalus turt bti svarbus ES piliei informavimo kanalas. Taiau dar laukia ilgas kelias iki i ties nepriklausomos Europos iniasklaidos, kuri skatint informuotas diskusijas apie ES politik. Panaiai ir pilietinis ugdymas turi bti saugomas ir stiprinamas visose valstybse narse, kad jis tapt smoningumo didinimo, ini ir supratimo apie Europos pilietyb ir jos vertybes perdavimo priemone.
KOKYBIKOS INFORMACIJOS APIE EUROP IR JOS VERTYBES TEIKIMAS -

3.1 Demokratijos ramstis #1: isilavin ir informuoti pilieiai

Tarp Europos piliei vis dar labai trksta informavimo ir smoningumo, bendravimo tarp ES institucij ir piliei ir supratimo apie Europos institucij ir kit suinteresuotj ali (nacionalini vyriausybi, interes grupi ir t. t.) vaidmenis. ios spragos turi bti upildytos, siekiant skatinti vis europiei sitraukim bendr projekt.
18

x ES institucijos turi inicijuoti struktrinius pokyius, siekiant utikrinti, kad pilieiai gaut kokybik ir aktuali informacij apie ES. ios pastangos ypa turi bti dedamos nacionaliniu ir vietos lygmeniu ir neturi bti vien tik deleguojamos Europos Komisijos decentralizuoto bendradarbiavimo dalyviams. ES institucijos turi kurti novatorikas ir krybikas komunikacijos strategijas, kurios glaudiai traukt pilieius, skatint dalyvavimo procesus ir daugiausia dmesio skirt nacionaliniam ir vietos lygmeniui. Jos turi bti tinkamai nukreiptos vairias grupes ir koncentruotos bendro Europos projekto visiems ES pilieiams vizij, taip pat skatinti aktyv vis europiei dalyvavim sprendim primimo procese.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

EUROPOS PROJEKTO IR DEMOKRATIJOS VERTYBI SKATINIMAS PER FORMALJ IR NEFORMALJ VIETIM -

x Pilietinis ugdymas sudaro galimybes teigiamiems pokyiams ir yra svarbi priemon vystant demokratij. ES institucijos ir valstybs nars turi utikrinti, kad Europos pilietikumo ir pilietinis ugdymas bt skatinami tiek formaliame, tiek neformaliame vietime, siekiant sukurti integruot pilietikum ir koncentruojantis solidarumo, kultrini ryi ir tolerancijos principus. Valstybs nars turi utikrinti, kad demokratinio pilietikumo ir mogaus teisi vietimas bt trauktas nacionalines vietimo sistemas visuose vietimo etapuose, taikant specialius kursus ir tarpdalykines disciplinas. Jos taip pat turi utikrinti, kad nacionalins vietimo programos skatint visuotini vertybi, tvirtint Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, studijavim ir inojim, ES institucij studijavim ir vairi ES valstybi nari nacionalins ir kultrins tapatybs studijavim, siekiant padidinti piliei informavim apie Europos projekt. ES institucijos turi skatinti ir palaikyti pilietins visuomens organizacij vaidmen, kurios teikia neformaliojo, savaiminio ir daugiakultrinio vietimo galimybes, kaip priemon realizuoti piliei galinim ir skatinti aktyv Europos pilietikum. x ES institucijos ir valstybs nars turi utikrinti, kad bt skatinama Europos kultrin ir kalbin vairov, ir kad bt ukertamas kelias bei kovojama su paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi neigiamais stereotipais.

ES institucijos turi traukti vairi Europos kalb mokymsi visas mobilumo programas, traukiant mokymo elementus ias programas. Valstybs nars turi organizuoti valstybins kalbos kursus ES gyventojams ir utikrinti, kad tokie valstybins kalbos kursai bt prieinami ir nemokami paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi nariams. Valstybs nars turi utikrinti, kad itin diskriminuojantis poiris, kalba ar veiksmai bt veiksmingai sprendiami ir, jei reikia, bt taikoma teisena ir vieas pasmerkimas (tuo pat metu gerbiant kalbos ir nuomons laisv). ES institucijos turi skatinti mokykl ir auktojo mokslo institucij sitraukim projektus, kuriais siekiama kovoti su lyi nelygybe, diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ar kitomis diskriminacijos formomis.

3.2 Demokratijos ramstis #2: atviros ir reaguojanios institucijos

Europietikumo, Europos projekto su demokratikai sitraukusiais pilieiais idja negali bti paprasiausiai skatinama i viraus, ir jos varomoji jga turi bti patys pilieiai. Jei pilieiai turi bti geriau informuoti apie ES ir geriau suprasti i politin sistem, kad bt labiau pasireng j pakeisti, jie turi bti ir labiau sitrauk j, iklausomi institucij ir sprendimus priimani asmen. ES institucijoms trksta gebjimo priimti sprendimus, kurie bt naudingi visai Europos Sjungai, kadangi sprendim primimas vis dar yra monopolizuotas skirting nacionalini interes. ES institucijoms trksta teistumo dl demokratijos patikrinim ir piliei pusiausvyros nebuvimo.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

19

Nuo Europos Sjungos projekto pradios buvo atlikti pavieniai pakeitimai, taiau iandien btina engti tikros politins sjungos link, kvptos atstovaujamosios demokratijos, dalyvavimo ir atskaitingumo princip. Daugiau demokratijos reikia daugiau skaidrumo ir teistumo atstovaujamosios demokratijos mechanizmuose, daugiau ir geresni galimybi pasinaudoti dalyvaujamja demokratija. EYCA mano, kad is demokratinis impulsas reikalauja esmini institucini pakeitim. x Europos Sjungos institucijos turt inicijuoti Sutarties perirjimo proces, siekiant sustiprinti dalyvaujamj ir atstovaujamj demokratij, sugrinti pilieius Europos integracijos proceso centr ir atstatyti Europos projekt teistum, didinant piliei demokratijos kontrol. is procesas turt apimti visas susijusias suinteresuotsias alis ir bti naudojamas kaip priemon didinti plaiosios visuomens informuotum apie Europos integracij. Siekiant demokratikesns Europos, kuri bt atskaitingesn savo pilieiams, reikia stiprinti Europos Parlamento vaidmen sprendim primime, pereinant prie tikro Europos valdymo ir Europos demokratijos. Europos Komisijos vykdomasis ir politinis vaidmuo ES sprendim primimo procesuose turt bti vertintas ir detaliai aptartas, ypa dl komisar kolegijos skyrimo. Europos Tarybai neturi bti leidiama dominuoti Europos sprendim primimo procese, ir ji turt bti atskaitinga Europos Parlamentui (t. y. pagrsti savo sprendimus Parlamentui). Tarp Europos piliei turi bti organizuojama viea diskusija apie tiesiogin Europos Tarybos Prezidento rinkim.
20

ES demokratini funkcij reforma turt atsivelgti kit institucij vaidmen ir utikrinti, kad nacionalins institucijos bt labiau trauktos Europos sprendim primimo proces. Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto struktra turi bti tokia, kad bt utikrintas jo nari skyrimo skaidrumas ir aikumas, ir kad visi visuomens sektoriai bt tinkamai atstovaujami. Taip pat turt bti organizuojama diskusija apie jo vaidmen atstovaujant Europos pilietin visuomen. Valstybi nari institucijos taip pat turt vaidinti svarb vaidmen, ypa pabriant nacionalini parlament ir politik vaidmen ES sprendim primimo procese ir didinant tarpparlamentin bendradarbiavim.

3.3 Demokratijos ramstis #3: stipri ir pripastama organizuota pilietin visuomen

Dalyvaujamoji demokratija atitinka Europos demokratinio valdymo Europos Sjungoje iandieninius poreikius, papildydama ir sustiprindama atstovaujamj demokratij. Organizuotos pilietins visuomens traukimas politikos formavim ir sprendim rengim stiprina viej institucij, j darbo ir veiklos demokratin teistum. Pilietinio dialogo kokyb, skaitant socialin dialog, kuris yra esminis elementas, yra demokratijos sveikatos rodiklis EYCA Manifesto Nepaisant piliei dalyvavimo svokos, tvirtintos Lisabonos sutarties 11 straipsnyje, politinio ir teisinio pripainimo, vis dar trksta aikios ir struktrikos Europos pilietinio dialogo sistemos, kuri leist utikrinti nuolatin dialog. Kaip paymta Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomonje dl Lisabonos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies, tebra spraga tarp taikom teisini taisykli ir realaus piliei ir pilietins visuomens organizacij sitraukimo Europos sprendim primim. Anot EYCA, ES institucijos dar nra visikai supratusios ir gyvendinusios 11 straipsnio potencial. Be to, pilietins visuomens organizacijos, ginanios viej gr, yra susilpnjusios, ir j egzistavimui kartais kyla grsm dl susivienijim laisvs paeidim ir nansinio tvarumo trkumo, su kuo jos ypa susiduria dabartiniais krizs laikais.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

PILIETINS VISUOMENS VAIDMENS IR INDLIO DEMOKRATIJ PRIPAINIMAS -

PILIETINS VISUOMENS ORGANIZACIJ FUNKCIONAVIMO UTIKRINIMAS -

KONSTRUKTYVAUS PILIETINIO DIALOGO KRIMAS EUROPOJE -

x EYCA skatina ES institucijas pripainti ir palaikyti savanori ir pilietins visuomens organizacij vaidmen mainant atotrk tarp ES ir jos piliei, palaikant ir pripastant vaidmen, kur atlieka nevyriausybins ir savanori organizacijos, dirbanios su jaunimo politika, pagyvenusi moni politika, vaik teismis, socialinmis problemomis, lyi lygybe, skurdu ir socialine integracija, negalij teismis, siekdamos labiau integruotos visuomens ir aktyvaus pilietikumo skatinimo, galinant mones tiek vietiniu, tiek Europos lygmeniu. ES institucijos ir valstybs nars turi gyvendinti Europos savanorikos veiklos politikos darbotvarkje (PAVE)* pateiktas rekomendacijas 2011 Europos savanorikos veiklos metais ir taip parodyti sipareigojim skatinti ir palaikyti savanorik veikl, kaip Europos vertybi iraik, suteikiani priemones aktyviam pilietikumui ir prisidedani prie ekonominio ir socialinio kapitalo augimo. EYCA skatina valstybes nares palaikyti Europos ir vietinius savanorikos veiklos tinklus, kurie siekia palengvinti dalijimsi patirtimi, geriausia praktika, gdiais ir gebjimais tarp organizacij, siekiant sukurti nauj kart Europos tapatybs jausm.

x ES institucijos ir valstybs nars turi sipareigoti palaikyti pilietins visuomens organizacij nepriklausom funkcionavim ir tvarum, ypa krizs laikotarpiu. Susivienijimai turi bti saugomi visur Europoje ir ES institucijos ir valstybs nars turi skirti itekli, palaikyti pilietins visuomens organizacijas, kad jos galt lengviau dalytis geriausia praktika apie piliei ir pilietins visuomens traukim vietiniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu, isakyti piliei rpesius, ypa paeidiam, marginalizuot ir socialiai atskirt grupi, ir kurti susivienijimus, veiksmingai juos atstovaujanius visuose dalyvavimo lygmenyse. ES institucijos, nacionalins vyriausybs ir kiti nansuotojai turt palengvinti ir skatinti savanorikai veiklai skirto laiko kaip pajam traukim organizacij ataskaitas, taip sudarant galimybes panaudoti bendr nansavim.

x Pilietinis dialogas Europoje turi bti aktyviai palaikomas ir gyvendinamas atitinkam suinteresuotj ali (Europos Komisijos, nacionalini ir regionini institucij ir t. t.) visais sprendim primimo lygmenimis, siekiant utikrinti, kad pilieiai bt veiksmingai ir tvariai traukti Europos demokratin proces. Konkreiau kalbant, EYCA ragina Europos Komisij priimti alij knyg, kurioje idstytas aikus politikos pasilymas sukurti nuolatin ir stabili struktr vertikaliam, horizontaliam ir visuotiniam pilietiniam dialogui. Valstybs nars kvieiamos diegti reikiamus mechanizmus ir institucijas, galinanius pilietin dialog nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu. x ES institucijos turi priimti Europos asociacij statut ir Europos fondo statut, siekiant utikrinti didesn pilietins visuomens organizacij pripainim, matomum ir teistum ir palengvinti j darb Europos lygmeniu ir Europos mastu, taip forminant vien neatsiejam demokratinio pilietikumo teisi teis susivienyti.

21

Itekliai
K reikia
Aktyvus pilietikumas Mums aktyvus pilietikumas pirmiausia reiki aktyv piliei sitraukim savo bendruomeni, visuomens ir (arba) politin gyvenim, veiklos vykdymo ir sprendim primimo atvilgiu, laikantis mogaus teisi ir demokratijos princip ir vertybi. Pilieiai ir gyventojai Visuotins mogaus teisi deklaracijos 1 straipsnis teigia: Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Bti pilieiu reikia naudotis demokratine visuomene lygiomis teismis su visais j sudaraniais nariais, kurios yra nedalomos ir visuotins pilietins, politins, ekonomins, socialins, kultrins ir aplinkosaugins teiss. Todl visi asmenys, gyvenantys tam tikroje teritorijoje, turi bti pripainti pilieiais ir turti galimybes naudotis savo pilietybe gyvenamosios vietos pilietybe vietiniu ir Europos
22

Toliau pateikti apibrimai nra moksliniai ar isams, taiau atspindi ms supratim apie svokas, danai vartojamas ms darbe ir iame dokumente.

lygmeniu. Tai yra pagrindin bet kokio asmens, gyvenanio, dirbanio ir prisidedanio prie bendrj teritorijos ilaid, teis. Tampers Europos Vadov Taryba ir ketvirtoji Europos Komisijos ataskaita dl pilietybs prieinamumo, skaitant Europos pilietyb, teigia t pat. iame dokumente vartojame terminus pilieiai ir gyventojai j neatskiriant, nebent klitys ar rekomendacijos yra bdingos asmenims, turintiems konkret gyventojo status (pavyzdiui, ES pilieiai, ilgalaikiai gyventojai, nuolat gyvenantys migrantai, pabgliai ir prieglobsio siekiantys asmenys, neregistruoti migrantai). Tokiais atvejais statusas atskirai pabriamas. Pilietin visuomen ir pilietins visuomens organizacijos Ms nariai yra pilietins visuomens organizacijos ir tinklai, kurie i esms yra susibr pilieiai, siekiantys skatinti visos ar konkreios visuomens dalies bendrojo intereso projekt. Be io bendrojo grio

gynimo matmens, ms nariai yra nevyriausybins ir ne pelno siekianios organizacijos, kuri tikslas demokratiniai ir socialiniai pokyiai. Pilietins visuomens organizacijos ms supratimu yra demokratijos mokyklos. Vadovaujantis Pasaulio organizacij asociacijos (CIVICUS) apibrimu, pilietin visuomen gali bti apibriama kaip vieta u eimos, valstybs ir rinkos rib, kur mons susivienija vardan bendr interes palaikymo. Kalbdami apie pilietin visuomen ir pilietins visuomens organizacijas, mes kalbame apie organizacijas, ginanias bendruosius interesus, o ne tas, kurios termin pilietins visuomens organizacija ar asociacija vartoja atstovaudamos konkretiems interesams, o ypa verslo interesasms. Demokratinis pilietikumas Suvokiamas kaip pilietikumas, kur sudaro bendras pilietybs, politini ir socia-

lini teisi rinkinys bei kaip politin praktika, galinti suteikti troktamus jausmus dl asmens identiteto bei priklausymo formavimo bei kaip politin sistema, pasikliaunant demokratinmis institucijomis j pagarba mogaus teisms (Stanfordo losojos enciklopedija). Ms supratimu demokratinis pilietikumas yra paremta Europos Tarybos apibrimu pagal i svok Paeidiami, marginalizuoti ir socialiai atskirti pilieiai (ar grups) Paeidiamais, marginalizuotais ir socialiai atskirtais pilieiais ar grupmis laikome mones, kurie susiduria su diskriminacija dl savo etnins kilms, pilietybs, religijos, lyties, amiaus, negalios, lytins orientacijos, socialins ar kitos padties (skaitant mones, patirianius skurd, problemas, susijusias su migracija ar gyventojo statusu ir kalinio statusu), dl kurios jie atsiduria nepalankioje padtyje.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Kas yra...
Europos Sjungos pagrindini teisi chartija Europos Sjungos pagrindini teisi chartija viename dokumente idsto pagrindines teises, ginamas Europos Sjungoje. Chartijoje pateikiamos teiss ir laisvs po eiomis antratmis orumas, laisv, lygyb, solidarumas, piliei teiss ir teisingumas. Paskelbta 2000 m., chartija tapo teisikai pareigojania Europos Sjungai po Lisabonos sutarties sigaliojimo 2009 m. gruodio mn. Minimali konsultavimosi standart komunikatas (KOM (2002) 704 galutinis) 2002 m. gruodio 11 d. Europos Komisijos komunikatas Konsultavimosi ir dialogo kultros stiprinimas. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotomis alimis bendrieji principai ir btiniausi reikalavimai nustato konsultavimosi proces, taip [paddamas] gerinti politikos veiksmingum, didinant suinteresuotj ali ir plaiosios visuomens sitraukim.

Konvencija dl usieniei dalyvavimo vieajame gyvenime vietos lygmeniu Europos Tarybos sutartis, priimta 1992 m. ir sigaliojusi 1997 m., suteikia usienieiams teis balsuoti vietos rinkimuose, su slyga, kad jie atitinka tokius pat teisinius reikalavimus, kokie taikomi vietos pilieiams, ir buvo teisti nuolatiniai tos alies gyventojai bent 5 metus iki rinkim. 2013 m. Konvencij yra ratikavusios 8 Europos Tarybos valstybs nars, o dar 5 yra j pasiraiusios. Direktyva dl vienodo poirio uimtumo ir profesinje srityje (Tarybos direktyva 2000/78/EB). i 2000 m. lapkriio 27 d. direktyva, nustatanti bendr vienodo poirio uimtumo ir profesinje srityje sistem, veda bendr sistem, utikrinani vienod poir mones Europos Sjungoje, nepriklausomai nuo j religijos ar tikjimo, negalios, amiaus ar lytins orientacijos, darbo ar uimtumo prieinamumo ir narysts tam tikrose organizacijose atvilgiu.

Europos mogaus teisi konvencija Europos mogaus teisi konvencija yra tarptautin sutartis, skirta ginti mogaus teises ir pagrindines laisves Europoje. Sudaryta Europos Tarybos, Konvencija sigaliojo 1953 m. Europos mogaus Teisi Teismas priiri Konvencijos gyvendinim 47 Europos Tarybos valstybse narse. Europos Sjunga ruoiasi pasirayti Europos mogaus teisi konvencij. ES aktyvios traukties strategija Siekiant kovoti su nelygybe ir socialine atskirtimi, Europos Komisija 2008 m. spalio mn. prim Rekomendacijas dl labiausiai nuo darbo rinkos atskirt moni aktyvios traukties. Jose kvieiama kurti isami strategij, kuri sudaro trys gijos: pakankama nansin parama, kokybik paslaug prieinamumas ir traukianti darbo rinka. Europos piliei iniciatyva (ECI) vesta Lisabonos sutartimi, ECI yra kvietimas Europos Komisijai silyti teiss aktus tokiais klausimais, kuriuose ES turi kompetencij leisti statymus. ECI turi palai-

kyti bent vienas milijonas ES piliei, gyvenani maiausiai 7 i 28 valstybi nari. ECI taisykls ir procedros nustatytos ES reglamente, kur 2011 m. vasario mn. prim Europos Parlamentas ir Europos Sjungos Taryba. Europos savanorikos veiklos politikos darbotvark (PAVE) PAVE sudar 2011 Europos savanorikos veiklos met aljansas (EYV2011). Joje pateikiamos rekomendacijos veiksmingesnei ir efektyvesnei Europos politikos sistemai, kuri palaikyt ir skatint savanorius, savanorik veikl, savanori traukimo organizacijas ir j partnerius. Rekomendacijos skatina ir palaiko savanorik veikl kaip Europos vertybi iraik, suteikiani priemones aktyviam pilietikumui. Socialin ekonomika Socialin ekonomika yra mogaus veiklos organizavimo bdas, remiantis kolektyviniu solidarumu bei demokratija ir iniomis apie jos priemoni ekonomin efektyvum. Ji sprendia preki ir paslaug gamybos, platinimo, keitimo ir
DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

23

vartojimo klausimus ir kiasi visas ekonomines, socialines, aplinkosaugos ir visuomens gyvenimo sritis. Todl ji prisideda prie aktyvaus pilietikumo iraikos ir asmenins bei kolektyvins gerovs utikrinimo. Socialin ir aktyvi integracija Socialin integracija kovoja su skurdu ir socialine atskirtimi, kad visi mons galt dalyvauti visuomens gyvenime. Aktyvios integracijos svoka, kuri turi bti suprantama kaip platesns socialins integracijos svokos dalis, yra priemon galinti bet kur mog, ypa labiausiai socialiai atskirtus ir nepalankioje padtyje esanius mones, dalyvauti visuomens gyvenime, skaitant sidarbinim. Sutartis dl Europos Sjungos veikimo (Lisabonos sutartis arba Reform sutartis) sigaliojusi 2009 m. gruodio 1 d., Lisabonos sutartis pakeit Europos Sjungos sutart (TEU, Mastrichto sutart) ir Europos Bendrijos krimo sutart (TEC, Romos sutart) ir pastaroji buvo pervadinta Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo (TFEU). EYCE darbe daniausiai remiamasi iais straipsniais: 2 (Europos Sjungos vertybs), 3 (Europos Sjungos tikslai), 6 (ES pagrindini teisi chartijos nuostatos), 9 (dl piliei lygybs principo), 10 (dl atstovaujamosios demokratijos) ir 11 (dl piliei dalyvavimo).
24

Direktyva dl nusikaltim auk Direktyva, nustatanti nusikaltim auk teisi, paramos ir apsaugos minimalius standartus (Direktyva 2012/29/ES) buvo priimta 2012 m. spalio 25 d. Visose ES valstybse narse ji utikrina pagrindines nusikaltim auk teises (pvz., kad su nusikaltim aukomis bt elgiamasi pagarbiai, kad nusikaltim aukos suprantamu bdu gaut informacij apie savo teises ir byl, kad bt nustatytos ir tinkamai apsaugotos paeidiamos aukos ir t. t.). Jaunimo garantijos iniciatyva Jaunimo garantijos iniciatyva, priimta Tarybos 2013 m. balandio mn. utikrina, kad visi jaunuoliai iki 25 met amiaus gaut kokybik darbo, tstinio mokymosi, praktikos ar stauots pasilym per keturis mnesius nuo darbo netekimo ar formaliojo vietimo baigimo.

DEMOKRATINIO EUROPOS PILIETIKUMO LINK

Europos Organizacijos
AEDH ALDA ATD FOURTH WORLD CEV ECF EDF-FEPH EMI ENNA SOLIDAR VOLONTEUROPE PRIEIROS KOMITETAS European Association for the Defense of Human Rights www.aedh.eu Association of Local Democracy Agencies www.alda-europe.eu ATD Fourth World (Acting Together for Dignity) www.atd-fourthworld.org European Volunteer Center www.cev.be European Civic Forum www.civic-forum.eu European Disability Forum www.edf-feph.org European Movement International www.europeanmovement.eu European Network of National Civil Society Associations www.enna-europe.org SOLIDAR www.solidar.org Volonteurope www.volonteurope.eu

EUROPOS TINKLAI IR ORGANIZACIJOS AE aisbl AEBR AEGEE AGE PLATFORM AIM BCSDN CAE CEDAG CEECN CESES CIVILSCAPE COFACE CONCORD CVA EA EAPN EASPD ECAS ECDN ECICW Autism Europe www.autismeurope.org Association of European Border Regions www.aebr.eu European Students Forum Association - AEGEE-Europe www.aegee.org AGE Platform www.age-platform.eu Association Internationale de la Mutualit www.aim-mutual.org Balkan Civil Society Development Network www.balkancsd.net Culture Action Europe www.cultureactioneurope.org European Council of Associations of General Interest www.cedag-eu.org Central and Eastern European Citizens Network www.ceecn.net Confederation of European Senior Expert Services www.ceses.net Civilscape www.civilscape.org Confederation of Family Organisations in the EU www.coface-eu.org European confederation of Relief and Development NGOs www.concordeurope.org Conservation Volunteers Alliance www.conservationvolunteers.eu European Alternatives www.euroalter.com European Anti-Poverty Network www.eapn.eu European Association of Service Providers for Persons with Disabilities www.easpd.eu European Citizen Action Service www.ecas-citizens.eu European Community Development Network (formerly CEBSD) www.eucdn.net European Center of the International Council of Women www.ecicw-cecif.com

ECON EFC EFOMW EN ENAR ENGSO EPHA ERIO Network ESN EUCIS-LLL EUCLID EUNET EURAG EUROCHILD EWL IFSBH ILGA-Europe Inclusion Europe ISCA JEF-Europe Lions Club MHE-SME OBESSU PICUM PIE S&C SMES Europa SOCIAL PLATFORM SVI WAGGGS WOSM YFJ

European Community Organising Network www.econnet.eu European Foundation Centre www.efc.be European Forum Of Muslim Women www.efomw.eu Europa Nostra europanostra.org European Network Against Racism www.enar-eu.org European Non-Gouvernemental Sports Organisation www.engso.com European Public Health Alliance www.epha.org European Roma Information Office www.erionet.eu Erasmus Student Network www.esn.org European Civil Society Platform on Lifelong Learning www.eucis-lll.eu EUCLID Network www.euclidnetwork.eu European Network for Education and Training e.V. www.european-net.org European Federation of Older People www.eurageurope.org EUROCHILD www.eurochild.org European Women's Lobby www.womenlobby.org International Federation for Spina Bida and Hydrocephalus www.ifglobal.org European region of the International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association www.ilga-europe.org Inclusion Europe www.inclusion-europe.org International Sport and Culture Association www.isca-web.org Young Europeans Federalists (JEF Europe) www.jef.eu Lions Club International www.lionsclubs.org Mental Health Europe www.mhe-sme.org Organising Bureau of European School Students Union www.obessu.org Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants www.picum.org Platform for Intercultural Europe www.intercultural-europe.org Sports et citoyennet www.sportetcitoyennete.com SMES Europa www.smes-europa.org Social Platform www.socialplatform.org Service Volontaire International www.servicevolontaire.org World Association of Girl Guides and Girl Scouts, Europe Region www.europe.wagggsworld.org World Organisation of the Scout Movement www.scout.org European Youth Forum www.youthforum.org

Nacionaliniai Nariai
EYCA - EYCA - esk Republika EYCA - Danmark EYCA - Espaa EYCA - France EYCA - Hrvatska EYCA - Italia EYCA - Latvija EYCA - Lietuva EYCA - Luxembourg EYCA - Magyarorszg EYCA - Malta EYCA - Nederland EYCA - Polska EYCA - Romnia EYCA - Slovenija EYCA - Slovensko EYCA - Suomi EYCA - United Kingdom NACIONALINIAI ALJANSAI -

EYCA - Belgique / Belgi EYCA - EYCA - Portugal

NACIONALINI ALJANS INICIATYVOS -

KONTAKTIN S ORGANIZACIJOS Deustchland Eesti Eire sterreich Sverige

is projektas nansuojamas remiant Europos Komisijai. iame leidinyje pateikta informacija ir ireiktas autoriaus(-i) poiris nebtinai atspindi ociali Europos Sjungos nuomon.