1 TEMA.

INFORMACINS TECHNOLOGIJOS (IT) IR TEIS Siekiant formuoti teisinink supratim apie ini visuomenje vykstanius naujus teisinius procesus, tradicini teisini institut ir proces transformacijas, o taip pat formuoti gebjimus bei kompetencijas valdyti informacines technologijas, kuri pagalba teisininkai galt sprsti ini visuomens teisines problemas, teisininkas turi b ti susipains su pagrindinmis svarbiomis teisje informacini technologij kategorijomis! 1.1. Kompiuterin !i!tem" "aniausiai #o socialinje sferoje $ prakti%kai visada& kompiuter' kaip intelektual 'rank' naudoja mogus, o tai sudaro kompiuterin sistem! (odl informacinse technologijose kompiuterin sistema bendru atveju susideda i%) *! kompiuterins aparat ros, +! programins 'rangos, ,! duomen-informacijos, .! proced r, /! mogaus, dirbanio su kompiuterine sistema! 0ordamas efektyviai i%naudoti %iuolaikini kompiuteri galimybes, kiekvienas teisininkas turi b ti ne tik informacini paslaug vartotojas, bet ir organi1atorius! 2nformacini technologij inios tampa b tinos kiekvienos institucijos informacins veiklos organi1avimui) informacinio kio ir dokument tvarkymui, duomen paie%kai, anali1ei, sprendim primimui ir kitiems informacijos apdorojimo darbams! 3eikia atkreipti dmes' ' dar kelias svarbias informacini technologij savybes! 4irmoji i% j 5 galimyb saugoti didiulius kiekius informacijos labai maame t ryje! (eisininko darbo vietoje esanio kompiuterio nedidels knygos t r' uimaniame magnetiniame kietajame diske galima sutalpinti %imt t kstani knyg bibliotek ar iki milijono dokument! 6ntroji i% %i savybi 5 nei rint didiulio dokument kompiuteryje kiekio, rasti reikiam galima labai greitai 5 per sekunds dalis! 1.#. Kompiuteri$ tin%&"i 7ompiuterinius tinklus galima suskirstyti ' dvi pagrindines r %is) *! global s tinklai $ internetas #860$8ide 6rea 0et9orks&: +! lokal s tinklai 5 'staigos, ministerijos, inybos, universiteto vidinis tinklas #;60$;ocal 6rea 0et9orks&! <iuolaikiniuose komunikaciniuose tinkluose naudojami telefoninio, radijo, kabelinio, optinio ir palydovinio ry%io kanalai! <iais ry%io kanalais visi tinklo kompiuteriai yra sujungti su tinklo tarnybine stotimi #serveriu&! "idesniuose tinkluose gali b ti ir daugiau negu viena tarnybin stotis! Specialios tinklo programins 'rangos pagalba atliekamas informacini resurs administravimas tinkle ir utikrinama tinklo vartotoj prieiga prie informacini resurs! 1.'. Kompiuteri$ pro(r"mo! =smin kompiuteri sistem ir kompiuteri tinkl komponent, 'galinanti j veikim, yra kompiuteri programos! 7ompiuteri programa #angl! soft9are& techniniu poi riu yra suprantama kaip programavimo kalbomis ura%yti matematiniai-loginiai algoritmai! "aniausios kompiuteri programos yra kompiuterio darbui naudojamos operacins sistemos, taikomoji programin 'ranga bei 'vairi elektronini duomen 5 skaii, tekst, pie%ini, gars ir kt! masyvai! 7ompiuteri programos plaiausia prasme suprantamos kaip visuma element ir efekt, susijusi su kompiuteri programos k rimu ir veikimu, i%skyrus susijusi technin 'rang! <iuolaikin kompiuteri programos samprata taip pat apima duomen strukt ras, taip pat %iuolaikinius 'vesties ir i%vesties elementus 5 ssajas, kaip savaranki%kas kompiuteri programos sudedamsias dalis! <iandien kompiuteri programa galima laikyti visum kompiuteri programos element ir j tarpusavio sveikas, tarp j pirmin' ir objektin' programos kod, programos specifikacijas ir veikimo schem, elektroniniu b du i%saugot informacij #failus&, duomenis, kompiuteri programa valdomo kompiuterio veikimo re1ultatus 5 atspausdint mediag, audiovi1ualines i%rai%kas, grafin vartotojo ssaj, fail ir grafini vai1d strukt ras, interneto ssajas ir kt! #r! pav! *&! Svarbu suvokti dualistin kompiuteri program prigimt'! 7ompiuteri programas apib dina tiek j tekstin i%rai%ka #pirminis kodas, objektinis kodas&, tiek kompiuteri programa valdomo kompiuterio veikimo re1ultatai #vartotojo ir kitos ssajos, fail ir grafini vai1d i%dstymas, audiovi1ualin programos pre1entacija&! (ekstin kompiuteri programos i%rai%ka tiesiogiai lemia kompiuteri programos veikimo re1ultatus ir atvirk%iai, taiau kompiuteri programos tekstin i%rai%ka ir veikimo re1ultatai tuo pat metu yra nepriklausomi,
*

kadangi 'manoma pasiekti analogi%kus veikimo re1ultatus pasitelkiant kitokios tekstins i%rai%kos kompiuteri program, o visi%kai skirting i%rai%k kompiuteri programos gali atlikti tuos paius udavinius #pasiekti tuos paius re1ultatus&! 7 rybinis procesas apima abu %iuos kompiuteri programos aspektus 6tsivelgiant ' kompiuteri program dualistin prigimt', jas galima apib dinti kaip techninius mechani1mus, i%reik%tus tekstinmis priemonmis! (okiais >tekstiniais mechani1mais? galima pasiekti konkreius naudingus re1ultatus, kuriuos sudaro visuma veiksm, kuriuos gali atlikti kompiuteris, vykdydamas kompiuteri programos instrukcijas! >(ekstiniuose mechani1muose?, kaip ir bet kokiuose techniniuose mechani1muose gali b ti panaudojami inineriniai sprendimai ir naujovs! 7ompiuteri programas, kaip ir techninius mechani1mus, sudaro visuma tarpusavyje suderint ir sveikaujani element 5 algoritm ir duomen strukt r, kuri kiekvieno >gedimas? daniausiai slygoja viso mechani1mo >gedim?! @e to, re1ultatai, pasiekiami kompiuteri programomis, taip pat gali b ti pasiekiami ir grynai techninmis priemonmis! 1.). Kompiuterin ! *uomen$ +", ! "ideliems duomen ir informacijos masyvams tvarkyti ir sistemati1uoti naudojami special s duomen formatai ir program paketai, vadinami duomen ba1i valdymo sistemomis! Aos leidia kurti 'vairi duomen rinkinius, duomenis peri rti, keisti, kurti ataskaitas! "uomen ba1 techniniu poi riu sudaro duomen ba1s turinys #patys duomenys& ir duomen ba1s ssaja #interfeisai $ duomenis valdanios programos&! <iandien duomen ba1s yra svarbiausia informacijos tvarkymo forma ir instrumentas, vienas daniausi moderni informacini technologij pritaikymo kasdieninje aplinkoje pavy1di! <iuolaikins verslo 'mons, valstybins institucijos bei kitos organi1acijos susiduria su nuolatos auganiais informacijos srautais bei b tinybe juos valdyti, todl duomen ba1s tampa pagrindiniu informacijos valdymo ir kontrols 'rankiu, neatskiriamu informacijos vadybos elementu! "uomen ba1s yra b tinos atlikti ir daugumai verslo valdymo funkcij, toki kaip apskaita ir sskaityba, atsarg planavimas, ry%i su klientais palaikymas, pardavim vadyba, personalo vadyba ir t!t! <iuo metu 'sitvirtino ir tokios verslo r %ys, kurios yra tiesiogiai priklausomos nuo duomen ba1i, pv1! 'moni katalogai, kredito biurai, 'darbinimo agent ros, bankai ir draudimo bendrovs! "uomen ba1 galima apibrti tiesiog kaip informacijos rinkin' ar kompiliacij i%dstyt-organi1uot sisteminiu ar metodologiniu b du! "uomen ba1 apjungia pavien, individuali informacij ' kokybi%kai nauj informacijos visum! 4aymtina, kad duomen ba1je turi b ti tam tikras minimalus sistemi%kai organi1uotas informacijos kiekis! "uomen ba1e laikytinas tiek automati1uotai tvarkomas, tiek neautomati1uotas #net ir ranka ura%ytas& informacijos rinkinys, jei jis i%reik%tas bet kokia forma! "uomen ba1s santykis su kompiuteri programomis gali b ti dvejopas! Aei duomen ba1i tvarkymui panaudota kompiuteri programa integruota ' duomen ba1 taip, kad ja perteikiama duomen ba1s strukt ra, tokia programa fakti%kai prilyginama duomen ba1ei #savo ruotu duomen strukt ros yra laikomos kompiuteri program elementu&! (uo atveju, jei kompiuteri programa yra tik duomen ba1s k rimo ir-ar tvarkymo #prieigos, keitimo, i%saugojimo& 'rankis, tokia programa nelaikoma duomen ba1s dalimi! 1.-. Internet"! . n"u/" !o0i"&ini$ ir tei!ini$ !"nt1%i$ er*2 0ors apie internet yra labai daug literat ros, atkreipkime dmes' ' %ias teisininkui svarbias interneto savybes) a& "idiul' sukauptos ir lengvai prieinamos informacijos kiek': b& Blobali elektronin komunikavimo erdv: c& 4aprast informacijos paie%k: d& 7omunikavimo greit': e& 4asikeitimo informacija pigum! 2nternete informacija kaupiama milijonuose tinklo ma1g 5 tarnybinse stotyse! <ios tarnybins stotys prijungtos prie greitaeigi ry%i kanal #palydovini, optini, kabelini ir kt!&! 4rie kiekvienos tarnybins stoties paprastesnmis ry%io linijomis #telefoninio, kabelinio ir pan!& prijungiama nuo keliasde%imt iki keli t kstani interneto vartotoj kompiuteri! 7iekvienoje tarnybinje stotyje informacija kaupiama nepriklausomai nuo kit! <is procesas nra kakaip reguliuojamas ar koordinuojamas ir reali1uoja informacijos pasikeitimo laisv! (odl internete galima rasti daug pasikartojanios ar menkaverts, o kartais net pavojingos visuomenei informacijos!
+

(odl pastaruoju metu ie%koma svert, kaip kovoti internete su nelegalios ir alingos informacijos platinimu, nors tai yra nelengva, nes komunikavimui naudojama bendra elektronin erdv! 4agrindinius interneto informacijos srautus perne%a vadinamasis kamienas #backbone&, sudarytas i% didiausi potinkli, kurie priklauso pagrindinms interneto paslaug teikjoms $ kompanijoms B(=, CD2, ESprintE, FF0et, 6G;! <ie tarpusavyje sujungti tinklai sudaro supergreitas ry%io linijas, kurios nutiestos visoje <iaurs 6merikoje, driekiasi ' =urop, Aaponij, kontinentin 61ij bei kitas pasaulio dalis! (aiau ne visuose pasaulio ta%kuose tinklas yra vienodai gerai i%pltotas! 4avy1diui, Aungtinse Halstijose yra tiek daug susikirtimo ta%k, kad nutr kus ry%iui ar sultjus duomen perdavimui vienoje linijoje, srautas i%kart persiuniamas kita! 7itur nutr kus ry%io linijai gali neb ti atsargini keli ir ry%ys gali labai sultti ar visai nutr kti! @endra elektronin komunikavimo erdv %iuolaikiniais ry%io kanalais aprpia vis pasaul' ir neturi joki geografini sien! 7artu ji lengvai prieinama per bet kur' prie interneto prijungt kompiuter'! (ai rei%kia, kad kiekvienas, dirbdamas su prijungtu prie interneto kompiuteriu, patenka ' bendr elektronin komunikavimo erdv ir gali keistis informacija su bet kuo prakti%kai be kontrols! (odl internete vis daugja nusikaltim, o kai kurios %alys #pav!, 7inija& ar atskiros firmos bando daugiau ar maiau kontroliuoti perduodamos internetu informacijos turin'! 0ei rint milini%ko interneto sukaupto informacijos kiekio informacijos paie%ka atliekama labai paprastai dl labai paangi %i interneto sprendim) *& 0audojamas vieningas pasikeitimo informacija protokolas: +& 2nformacijos paie%kai sukurta efektyvi ir lengvai suprantama programin 'ranga: ,& 2nformacija saugoma hipertekstine forma: .& 0audojama unikali adresavimo sistema: /& =fektyviai informacijos paie%kai sukurtos specialios sistemos ir mechani1mai! 2nternetu naudojamasi 'vairiomis paslaugomis, tarp kuri pagrindins ir labiausiai i%plitusios yra) *! elektroninis pa%tas 5 %i paslauga i% pradi buvo pritaikytas teksto persiuntimui, taiau atsiradus naujoms galimybms elektroniniu pa%tu tapo 'manoma persisti garso failus, vai1dus ir net video failus! =lektroninje komercijoje tai yra populiari paslauga naudojama daugelyje elektroninio sandorio sudarymo stadij! +! 888 #8orld 8ide 8eb& paslauga 5 tai populiariausia interneto paslauga! 6tsivelgiant ' %ios paslaugos panaudojim, tai viena i% svarbiausi interneto paslaug elektroninje komercijoje! Ai turi ne tik katalogams b ding funkcij, t!y! demonstruoti parduodamas prekes, bet taip pat leidia subjektui tiesiogiai sveikauti su pateikta informacija bei j parsisisti: ,! Fsenet naujien grups 5 %i informacijos persiuntimo paslauga paremta pana%iu metodu kaip ir elektroninis pa%tas, taiau naudoja skirtingas technologijas! (ai pasaulinis diskusij forumas, sudarytas i% daugelio t kstani naujien grupi, kuriose diskutuojama tam tikra apibrta tema! 4aslauga nra labai i%plitusi tarp elektronins komercijos dalyvi: .! internetiniai pokalbiai 5 %i paslauga danai vadinama 23D! 2nternetiniai pokalbiai, skirtingai nuo Fsenet naujien grups, leidia vartotojams bendrauti realiu laiku: /! I(4 paslauga 5paslauga pasiymi dideliu duomen perdavimo greiiu! (ai elektroninei komercijai labai naudinga paslauga persiuniant galutiniam vartotojui reikiam duomen paket! J! @;GB #angl k! trumpinys i% 9e@ ;GB arba 9e@ ;GBging& $ internetinis dienora%tis arba automati%kai formatuojami naujien puslapiai! @;GBams priskiriamos speciali1uotos interneto svetains arba bendrj svetaini sritys, kuriose talpinamos danai ra%omos publikacijos, i%dstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai savo mintis, 'vykius, pastebjimus ir idjas pasirinkta tema! (ai palyginti naujas internetins subkult ros rei%kinys, tenkinantis socialinius-psichologinius bei informacinius bendravimo poreikius! @;GBKas yra dienora%io ir interneto inyno hibridas! 6psikeitimui informacija internete naudojamas paprastas ir vieningas unifikuotas (D4-24 protokolas! Ais reali1uojamas automati%kai , todl keiiantis informacija nereikia r pintis, ar kitas kompiuteris j supras! <is protokolas $ tai tokia duomen kodavimo sistema, kai visa tinklu siuniama informacija i% pradi kam nors adresuojama, po to siuniama tiksliai tuo adresu! (D4-24 susideda i% dviej protokol $ (D4 #(ransmission Dontrol 4rotocol& ir 24 #2nternet 4rotocol& samplaika! Hisi duomenys perduodami paketais, dl to labai sumaja galimyb prarasti informacij! His pirma (D4 protokolas suskaido siuniam informacij
,

porcijomis #paketais&, sudeda juos ' elektroninius vokus, ant j ura%o gavjo bei siuntjo adresus! (ada 24 protokolas suranda optimaliausi keli paketams sisti internetu! 0umatomas kelias, per kokius interneto ma1ginius punktus #mar%ruti1atorius& bus siuniamas duomen paketas! 7iekvienas mar%ruti1atorius perskaito gavjo adres ir siunia paket kitam mar%ruti1atoriui! (aigi kiekvienas interneto elektroninis lai%kas gali b ti padalytas ' kelis duomen paketus, kurie gali keliauti pas adresat visi%kai skirtingais keliais! (aiau (D4 protokolas vliau surenka visus atskirus paketus ir vl atstato pradin informacij! 2nformacijos paie%kai internete sukurta speciali lengvai suprantama ir labai efektyvi programin 'ranga 5 interneto nar%ykls ?2nternet =LplorerM ir ?0etscapeM! <ie pavadinimai kil nuo galimybs ?atlikti informacijos paie%k ir navigacij informacijos okeaneM! 2nformacij i% interneto galima lengvai nukopijuoti ' kompiuterio atmintin, atspausdinti ar i%saugoti! 2nformacija internete saugoma ir pateikiama hipertekstine forma, panaudojant 888 #8orld 8ide 8eb 5 pasaulin' apimantis voratinklis& technologij! 0ors danai terminai 888 ir E2nternetasE yra sutapatinami, i% tikrj tai yra du skirtingi dalykai! E2nternetasE $ tai kompiuteri tinklas, 'galinantis informacijos apsikeitim tarp kompiuteri! G 888 $ tai didel atskir informacijos fail sankaupa! 7itaip sakant, interneto tinklas eg1istuoja nepriklausomai nuo 888, taiau be interneto tinklo negalima b t naudotis 888 sukaupta informacija! 888 sudaro atskiri interneto ma1guose #tarnybinse stotyse 5 serveriuose& esantys puslapiai! Aie yra para%yti specialia kalba $ N(C; #NyperteLt Carkup ;anguage&! 0ar%ykls pritaikytos suprasti %i kalb ir vienodai teisingai atvai1duoti interneto puslapius! 4agrindiniai 888 privalumai $ galimyb ' elektronin' puslap' 'terpti nuotraukas, paveiksliukus, videoinformacij, garsus bei su speciali nuorod pagalba sujungti vienus puslapius su kitais! (okie ry%iai tarp atskir interneto puslapi kompiuterio ekrane paymimi pabraukiant ar i%skiriant spalva atitinkam teksto dal' #daniausia vien ar kelis odius&! (oje ekrano vietoje kompiuterio ymeklis taip pat keiia pavidal! Spragteljus kompiuterio pels klavi%u, per%okama ' susiet kit teksto viet, po to galima vl gr'ti atgal! 888 veikim grindia visuma taisykli, nusakani, kaip perduoti tekst, grafik, videoinformacij, garsus ir kita! <ios taisykls vadinamos N((4, lietuvi%kai $ hiperteksto perdavimo protokolu #NyperteLt (ransfer 4rotocol&! 888 puslapius galima atsisisti dl to, kad ir interneto tarnybins stotys 5 serveriai, ir nar%ykls supranta N((4 protokol! Overtinant milini%k milijonuose interneto kompiuteri sukaupt informacijos kiek', b tinos centrali1uotos efektyvios ir greitos informacijos paie%kos galimybs! (odl buvo sukurtos specialios informacijos paie%kos sistemos, turinios didiulius kompiuterinius resursus! <iuo metu naudojama keliasde%imt toki sistem, i% kuri inomiausios yra Boogle, Pahoo, 6ltavista, 2nfoseek ir kt! 4agal uklaust raktin' od' ar kelis odius per trump laik pervelgiama milijonus interneto puslapi ir pateikiamas tinklapi sra%as, kuriuose rasti ie%komi odiai! 4astaruoju metu atsirado metapaie%kos galimyb, kai vienu metu paie%ka atliekama keliomis paie%kos sistemomis! 2nformacija internete talpinama 'vairiomis kalbomis, todl paie%k galima atlikti pagal norim kalb! 3eikia paymti,kad dauguma informacijos internete yra angl kalba! 2nterneto tarnybins stotys duomenimis keiiasi greitaeigiais ry%io kanalais paketiniame reime! (odl komunikavimo greitis internete yra labai didelis ir prakti%kai priklauso nuo to, kaip danai suformuojami ir siuniami duomen paketai! 4rakti%kai %is laikas svyruoja nuo keli minui iki keli valand, i%skyrus atvejus, kai tarnybinje stotyje ar ry%io kanale atsiranda gedimai! (odl pasitaiko, kad ' kit pasaulio kra%t #pv1!, 6ustralij& lai%kas interneto elektroniniu pa%tu patenka per kelias minutes, o ' miest u keliasde%imt kilometr keliauja kelias valandas! ;abiausiai komunikavimo internete greit' maina siauri ry%io kanalai tarp tarnybini stoi ir vartotoj! (ai ypa b dinga ekonomi%kai atsilikusioms %alims, kur dar naudojami pasen analoginio telefoninio ry%io kanalai! 4asikeitimo informacija pigum apsprendia faktas, kad internetas nra pelno siekianti organi1acija! 2nformacija perduodama paketiniame reime, todl jos perdavimas kainuoja ymiai pigiau, negu telefonu, pa%tu, faksu ar telegrafu! 1.3. Interneto *omen$ 2"r*"i 2nterneto adresavimo sistema yra vieninga visiems vartotojams ir leidia i% adreso suinoti tam tikr informacij apie tinklapio savinink! Hienas i% svarbiausi reikalavim 5 interneto adresas turi b ti unikalus ir
.

niekada nesikartoti! 2nterneto adresavimo schema kiekvienam prie interneto prijungtam kompiuteriui suteikia unikal iki dvylikos skaitmen ilgio adres #pv1! *+,!./J!QRS!*+,&, kuris vadinamas 24 adresu! 24 adresas yra i%rei%kiamas skaitmenimis, kuriuos 'siminti sunku ir nepatogu, todl 24 adres sistema fakti%kai pakeiiama simboline ir vartotojams patogia interneto domen vard sistema! "0S #angl! "omain 0ame System& serveri pagalba beveik kiekvienas 24 adresas internete yra susietas su domeno vardu! Ovedus domeno vard ' kompiuter', "0S serveriai j' automati%kai konvertuoja ' skaiiais i%reik%t 24 adres! (echniniu poi riu domeno vardas vis pirma suprantamas kaip interneto adresas ir apibriamas kaip interneto adres srities simbolinis pavadinimas! "omen #apibrt srii pavadinim& suk rimas $ tai dar viena paangi interneto adres indeksavimo sistema! Ai leidia interneto ma1gus #tarnybins stotis 5 serverius& pavadinti mogui suprantamais pavadinimais! E<akniesE domenas $ tai atskirai firmai, institucijai ar organi1acijai paskirtas identifikavimo vienetas, kuris jungia kelis ar net keliasde%imt kompiuteri! (aiau inoti vien serverio pavadinim neutenka, reikia dar inoti, kokioje to serverio vietoje yra reikiama informacija! Hisa tai sudaro viening informacijos %altinio lokacijos viet $ F3; #Fnified 3esource ;ocator&! "omen vardai yra simbolinis 24 adreso atitikmuo! "omeno vardas, kaip ir 24 adresas nurodo kompiuterio lokacij internete! "omeno vardas turi susidti bent i% dviej dali) auk%iausio lygio domeno vardo #angl! (op ;evel "omain #(;"&, #yminio %al' ar region ?!ltM, ?plM, ?!euM: arba serverio ru%' ?!netM,, ?!bi1M, ?!govM&, antrojo lygio domeno vardo #angl! Second ;evel "omain #S;"& #pv1! ?lrsM, ?mruniM, ?delfiM&! 7aip mint auk%iausio lygio domen vardai gali b ti) *& r %iniai arba generiniai #g(;"s&: pavy1diui, bendriniai auk%iausiojo lygio domen vardai yra ?!comM, ?!orgM, ?!netM, ?!eduM, ?!intM, ?!infoM, ?!bi1M ir kt! 3egistruojant tarnybin stot' pagal paskirt' suteikiamos adreso gal ns) !edu 5 %vietimo ir mokymo 'staigos, !gov 5 vyriausybins organi1acijos, !net 5 tinklai ir t!t! +& teritoriniai ar regioniniai #cc(;"s&! 4asaulyje eg1istuoja daugiau kaip +.. %alies kodo auk%iausiojo lygio domen vardai, kurie suteikti remiantis (arptautins standarti1acijos organi1acijos #2SG& standartu ,*JJ! 4avy1diui, ?!ltM #;ietuvos kodas&, ?!plM #;enkijos kodas&, ?!euM #=uropos Sjungos regioninis kodas&! Sujungus %ias dvi privalomas domeno vardo dalis gaunamas minimalus domeno vardas, pv1! ?mruni!ltM, ?europa!euM! 7ai kurios interneto tarnybins stotys teikia adresus visiems norintiems, nereikalaudamos asmens identifikavimo! (odl i% interneto adreso negalima tiksliai identifikuoti, kokiai %aliai ar kokiam asmeniui jis priklauso! 1.4. E&e%tronini! p"r"5"! E&e%tronini! p"r"5"! $ duomenys, kurie 'terpiami, prijungiami ar logi%kai susiejami su kitais duomenimis pastarj autenti%kumui patvirtinti ir #ar& pasira%aniam asmeniui identifikuoti! <is apibrimas apima material ir funkcin' elektroninio para%o elementus! Caterialus elektroninio para%o elementas 5 elektroninis para%as yra duomenys, logi%kai susieti su kitais duomenimis #informacija kuri patvirtina elektroninis para%as&! Tia reikt paymti, kad elektroninio para%o technologijos nra reglamentuojamos, elektroniniu para%u gali b ti pripa'stamas tiek tam tikras informacijos %ifravimo metodas, tiek pir%to antspaudo elektroninis atvai1davimas, akies rainels ar balso nuskaitymas! =lektroninio para%o direktyva vengia grieto elektroninio para%o technologij reglamentavimo, vadovaujantis nuomone, jog technologijos laiko eigoje keisis, ir reikia reglamentuoti tik esminius dalykus! Iunkcinis elektroninio para%o elementas direktyvoje rei%kia, jog elektroninis para%as leidia nustatyti dokument pasira%iusio asmens tapatyb #identifikavimo funkcija&! =lektroninio para%o "irektyva nustato ry%ius tarp elektroninio para%o ir kit elektronini duomen, teigdama, jog elektroninis para%as leidia nustatyti informacijos kilm! "irektyvoje apibriant kit elektroninio para%o funkcij 5 pasira%ytos informacijos aprobavim #patvirtinim& 5 elektroninis para%as klasifikuojamas dvejopai) i%skiriant paprast #klasikin'& elektronin' para% ir pagerint elektronin' para%! 4aprastas elektroninis para%as apibrtinas kaip technologija, pagr'sta elektroninmis priemonmis, kuri naudojama ar priimta vienos %alies turint tiksl save susieti su pasira%omu dokumentu ir-ar autentifikuoti
/

pastarj', tokiu b du 'gyvendinant visas ar dal' funkcij, kurias atlieka ranka padaromi para%ai #tipinis pavy1dys 5 internetiniai bankai, kurie paprastesnmis technologijomis identifikuoja vartotoj, jo elektronin' para% ir autenti%k vali&! 4agal direktyv, pagerintas elektroninis para%as yra toks elektroninis para%as, kuris turi atitikti %iuos reikalavimus) *! para%as yra susietas tik su pasira%aniuoju asmeniu: +! para%as leidia nustatyti asmen', kuris pasira% dokument: ,!para%as turi b ti sukurtas tokiu b du, kad j' i%imtinai kontroliuoja tik pasira%antysis asmuo: .!para%as yra susietas su kitais duomenimis tokiu b du, jog bet koks duomen pakeitimas po pasira%ymo, turi b ti aptinkamas! 4agerintas elektroninis para%as kuriamas naudojant asimetrinio %ifravimo #dviej rakt 5 privataus ir vie%ojo& technologij ir infrastrukt r ir todl kartais ymimas raidmis 472 #angl! 4ublic 7ey 2nfrastructure&! 4agerintas elektroninis para%as atlieka ne tik autentifikavimo bet ir autentifikavimo, aprobavimo funkcijas, susijusias su dokumento turinio vientisumu! 4ara%as turi b ti neatsiejamai susietas su dokumento turiniu, taiau taip ne b tinai b na saugant duomenis elektroninje laikmenoje! 4opierinio dokumento teksto ar para%o klastojimas yra palyginti sudtingas, nes eg1istuoja pakankamai gerai i%vystyti kriminalistiniai metodai, leidiantys nustatyti klastojim! =lektroninse laikmenose atlikti klastojimus yra daug lengviau ir daug sunkiau atskirti, kada para%ai yra padirbti ar dokumento tekstas suklastotas! "irektyva nereglamentuoja, kokie metodai turi b ti naudojami, siekiant susieti elektronin' para% bei kitus duomenis, tiesiog konstatuojama, kad dokumento turinys neturi b ti pakeistas po jo pasira%ymo #vientisumo reikalavimas&! (oks reikalavimas yra pakankamai svarbus, nes pasira%antysis asmuo, atlikdamas pasira%ymo akt, 'gauna teises bei pareigas! Ais turi b ti garantuotas, kad tai k pasira% smoningai, vliau nebus pakeista ar suklastota, kad bus pateiktas b tent jo pasira%ytas, o ne koks nors kitas dokumentas! 7aip matome i% apibrimo, pagerinto elektroninio para%o funkcinis elementas yra platesnis, bei reikalavimai jam yra grietesni, taiau ir juridin para%o galia yra didesn! 4agerintas elektroninis para%as kartais dar vadinamas skaitmeniniu para%u! 1.6. E&e%tronini! *o%ument"! =lektronins komunikacijos metu atsiranda poreikis patvirtinti faktus, pavy1diui, pilieio vali renkant kandidatus, ufiksuoti %ali teises, pareigas, bei atsakomyb, gauti garantijas ir pana%iai! (ai rei%kia, jog elektronin informacija turi atlikti 'prasto ra%ytinio dokumento funkcijas elektroninje formoje! (okia elektronin informacija yra vadinama elektroniniu dokumentu! =lektroninis dokumentas gali b ti pateikiamas kaip 'rodymas teisme vienam ar kitam faktui pagr'sti! Siekiant identifikuoti dokumento autori, naudojamas elektroninis para%as! 7artu danai svarbu saugomo ar perduodamo elektroninio dokumento autenti%kumas, konfidencialumas! (am kompiuterinse sistemose yra naudojami kriptografijos pasiekimai, %ifravimas! =lektroniniai dokumentai #inuts& gali b ti pasira%omos 'vairiai! (ai gali b ti paties siuntjo sukurta simboli seka, skenavimo b du nukopijuoto realaus para%o vai1das! (aiau tokie pasira%ymo b dai neleidia garantuotai identifikuoti asmens, bei neatlieka kit auk%iau i%vardint funkcij! @e to, i%kilus teisiniams nesklandumams, toks para%as b t lengvai nuginijamas, nes pv1!, tokiu para%u pasira%ytas dokumentas neb t prilyginamas ra%ytins formos dokumentui! "abar elektroniniai dokumentai pasira%omi elektroniniu para%u! =lektroninis dokumentas, siuniamas kompiuteriniu tinklu yra u%ifruotas tokiu b du, jog ne'manoma j' atkoduoti, o bandant pakeisti prane%imo turin' ar pat' para%, prane%imo tekstas virsta nesuprantam simboli virtine! 4agal naudojam asimetrin elektroninio para%o-%ifravimo technologij #i%samiau apie %i technologij ra%ome toliau %iame skyriuje&, kiekvienas asmuo turi du raktus 5 slaptj' #privat&, inom tik jam, ir vie%j', kur' jis suinteresuotas perduoti kitiems komunikacij dalyviams! 7eiiantis prane%imais, yra siuniamas tiktai vie%asis raktas! 7aip tokio tipo dokumento para%as atlieka i%vardintas funkcijasU *! "okumento autoriaus nustatymas! 4rane%imo autorius, sisdamas dokument, j' koduoja slaptuoju raktu #pasira%o dokument&! 4rane%imo adresatas, gaut inut atkoduoja turdamas vie%j' rakt #i% kur jis gaunamas, bus kalbama vliau&! 7itas asmuo, negali apsimesti prane%imo autoriumi, nes neturi slaptojo rakto, skirto pasira%ymui! @e to, siuntjas negali i%siginti savo sistos informacijos! 4roblema, treiasis asmuo gali perimti inut ir j perskaityti naudodamasis vie%uoju raktu!
J

+! Hientisumo utikrinimas! "okumento vientisumas garantuojamas tuo, jog pakeitus bent vien simbol' inutje, visas dokumento tekstas virsta ne'skaitom simboli virtine! Tia reikt 'vertinti dar vien aplinkyb 5 skirtingai nei 'prasti dokumentai, elektroniniai dokumentai yra lengvai kopijuojami, ne'manoma atskirti kopijos nuo originalo, elektroninio para%o paskirtis 5 garantuoti piln kopijos atitikim originalui! Balima netgi teigti, kad kiekvienas elektroninio dokumento eg1empliorius yra jo originalas! ,! 7onfidencialumo! utikrinimas! 7aip jau buvo minta, =lektroninio dokumento kodavimas slaptuoju raktu #pasira%ymas&, neatlieka duomen konfidencialumo utikrinimo funkcijos! (reiasis asmuo vie%uoju raktu gali lengvai atkoduoti inut! Saugumui utikrinti naudojamas kitoks informacijos siuntimo b das vadinamas %ifravimu! Siuntjas koduoja informacij gavjo vie%uoju raktu! 6tkoduoti informacij gali tik asmuo, turintis slaptj' rakt, t!y! adresatas! 0et pats siuntjas negali atkoduoti informacijos, nes atkodavimas galimas tik slaptuoju raktu!! 7ad prane%imas b t i%ties saugus, jo i%%ifravimas kompiuterio pagalba turi b ti ne'manomas arba labai sudtingas, t!y!, jeigu i%%ifravimo snaudos vir%ija paties i%%ifravimo ekonomin naud! 4rie elektroniniu para%u pasira%yto dokumento galima prijungti duomenis apie autoriaus vie%j' rakt ir tokiu b du kiekvienas asmuo gals 'sitikinti, ar elektroninis dokumentas yra nepakeistas! (aiau i%kyla klausimas, kas paliudys, kad tas vie%asis raktas #t!y! %ifravimo rakt pora& tikrai yra to asmens, kurio vardu pasira%omas elektroninis dokumentas! (odl %' vaidmen' turi atlikti elektronini para% sertifikavimo centras! =lektronini para% sertifikavimo centras 5 nepriklausoma patikima treioji %alis, kuri registruoja asmenis ir j vie%uosius %ifravimo raktus, i%duoda ribot laikotarp' galiojant' liudijim 5 skaitmenin' sertifikat, elektronini para% sertifikavimo centro elektroniniu para%u patvirtinant' unikalios privataus ir vie%ojo rakto poros priklausomyb tam asmeniui, tvarko ir seka sertifikat galiojim, suteikia informacij apie sertifikatus! "l koki nors prieasi gali prireikti panaikinti sertifikato galiojim #pv1!, asmuo prarado privataus rakto fail, pasikeit asmens 'galiojimai 5 darbuotojas pakeit darb ir pan!&! (am tikslui nepriklausomas patiktinis, sertifikavimo centras, turi suorgani1uoti savo veikl taip, kad asmuo nedelsdamas galt prane%ti apie sertifikato at%aukim, laikin jo galiojimo sustabdym ar galiojimo pratsim! Sertifikato formatas yra apra%ytas tarptautiniu standartu 2(F V!/WS, todl j' gali perskaityti ar kurti programos, pripa'stanios V!/WS standart! 4rie elektroninio dokumento galima prijungti kelis sertifikatus, kuri kiekvienas tvirtina pirmesniojo tikrum! 4askutinysis sertifikatas turi b ti pasira%ytas sertifikavimo centro! 1.7. 8uomen$ 5i9r"2im"! <ifravimas yra duomen pavertimas ne'skaitomais be %ifravimo rakto! <ifravimo algoritm pagalba pradinis tekstas paveriamas u%ifruotu! <ifravimo pasekm yra duomen konfidencialumo utikrinimas, paveriant informacij nesuprantama bet kokiam pa%aliniam asmeniui, i%skyrus tuos, kurie disponuoja %ifravimo raktu! <ifravimas i%sprendia duomen apsaugos ir privatumo problemas, utikrina duomen vientisum bei patikimum ir leidia saugiai bendrauti atvirais tinklais! Pra dvi pagrindins %ifravimo r %ys) simetrinis ir asimetrinis! <ifravimas, saugant kompiuterin informacij, bei priklausomai nuo informacijos panaudojimo srities turi 'gyvendinti %ias funkcijas) *! sumainti nesankcionuotos prieigos prie duomen galimyb, +! utikrinti konfidencialum: ,! atlikti autentifikacij bei utikrinti duomen vientisum: .! utikrinti identifikacij: /! efektyvumo funkcija! Kon9i*en0i"&um"!. 3ei%kia, kad kiekvienas vartotojas gali b ti tikras, jog duomen saugumas bus i%saugotas! (eis u%ifruoti duomenis gali turti keletas moni, taiau peri rti ukoduot fail gali tik asmuo, turintis de%ifravimo rakt! <iuo atveju kodavimas utikrina informacijos slaptum, perduodant j 'prastais kanalais! 6utentifikacija ir duomen vientisumas! 4atikrinama, ar teistai buvo 'vesti duomenys ir ar jie nebuvo pakeisti juos perduodant! "okumento gavjas turi b ti tikras, jog negaus dokumento, kuris yra neteistai pakeistas, ar ' duomenis 'terpta programa, pavojinga kompiuterinei sistemai ar duomenims #kompiuterinis virusas&! I*enti9i%"2im"!. "okumento autoriaus nustatymas! 6dresatas turi b ti garantuotas, kad gavo informacij i% to asmens i% kurio tikjosi! Siuntjas negali i%siginti siunts informacij! E9e%t12um"!. Saugumo sistema neturi stipriai riboti, mainti darbo na%umo, jis turi pakisti neymiai!
Q

7ad prane%imas b t i%ties saugus, jo i%%ifravimas kompiuterio pagalba turi b ti ne'manomas arba labai sudtingas, t!y!, jeigu i%%ifravimo snaudos eile vir%ija paties i%%ifravimo ekonomin naud! <ifravimas nuo kit vartotoj apsaugo failus kompiuteryje ir informacij, perduodam kompiuteriniais tinklais! 7aip vykdomas %ifravimas! <ifruojant, inut arba failas ir raktas modifikuojami algoritmo pagalba, ko paskoje gaunamas u%ifruotas tekstas! 4radinio teksto atstatymui reikalinga atlikti atbulin operacij, naudojant dekodavimo rakt ir algoritm! <ifravim gali naudoti ir vienas vartotojas, pv1!) fail %ifravimas kietame diske, siekiant, kad neteisti vartotojai negalt susipainti su fail turiniu! Aeigu visi %ifravimo ir de%ifravimo procesai vykdomi su tuo paiu raktu, tai teis prieiti prie to rakto rei%kia teis prieiti prie vis duomen! Aeigu naudojama keletas rakt, tai vartotojams sunku juos atsiminti, ypa jei %ie raktai yra ilgi! 8uomen$ 5i9r"2im"! 5 viena i% priemoni utikrinti elektronini duomen ar informacijos #informacini sistem& saug! (okios vertybs apsaugai yra skiriamas vis didesnis dmesys tiek techniniu, tiek ir teisiniu poi riu visame pasaulyje! 2nformacijos saugumas #sauga& suprantamas kaip informacijos bei sistemos infrastrukt ros apsauga nuo atsitiktinio ar tyinio, nat ralaus ar dirbtinio pob dio poveikio, galinio sukelti al informacijos ar sistemos infrastrukt ros savininkams bei vartotojams! 4raktikoje paprastai i%skiriami trys pagrindiniai informacini sistem saugos aspektai) prieinamumas 5 galimyb per pakankamai proting laik gauti reikaling informacij: vientisumas 5 informacijos aktualumas ir neprie%taringumas bei apsauga nuo sunaikinimo ir neteisto pakeitimo: konfidencialumas 5 apsauga nuo neteisto nuskaitymo =lektronins informacijos saugos klausimus galima b t i%skirti ' keturias pagrindines grupes) *! 0ormatyvin' 5 'statymai, po'statyminiai aktai, standartai ir t!t! +! 6dministracin' 5 organi1acijos vadovybs vykdomi bendro pob dio veiksmai: ,! 4roced rin' 5 konkret s su konkreiais asmenimis susij saugumo veiksmai: .! 4rogramin'$technin' 5 vykdomi konkret s techninio pob dio veiksmai! <iai dienai teiss normos dar nepakankamai ai%kiai atspindi specifinius terminus, sampratas, pasigendama reglamentavimo pamatinmis teiss normomis %ioje srityje! (odl efektyvi informacinse sistemose tvarkomos informacijos sauga turt b ti vienu svarbiausi valstybs informacins politikos prioritet! (arptautiniu mastu reglamentuoti informacini sistem ir jose tvarkomos informacijos saugos klausimus viena i% pirm pradjo =uropos bendradarbiavimo ir pltros organi1acija #toliau 5 G=D"&! G=D" priimtos direktyvos vertintinos kaip specifin reik%m turintys teiss aktai, kurie nurodo valstybms narms pagrindines veiklos kryptis informacijos saugos reglamentavimo srityje! # TEMA. TEISS INFORMATIKOS TEORINIAI IR METO8OLOGINIAI :AGRIN8AI #.1. Tei! ! in9orm"ti%o! i!torin r"i*" <iuolaikin visuomen ne'sivai1duojama be moderni informacijos apdorojimo, kaupimo, perdavimo priemoni! 0aujos informacins komunikacins technologijos utikrina vis pigesn' ir paprastesn' informacijos primimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo proces ir spariai braunasi ' visas visuomens veiklos sritis! =lektronins informacijos pavertimas masine ekonomine ir socialine vertybe $ tai naujos ini ekonomikos, sukurianios naujas kio %akas, keiianios esamas ir turinios esmin' poveik' piliei gyvenimui, pagrindas! Sulig kompiuteri atsiradimu ir 'sitvirtinimu VV a! J$Q de%imtmeiuose atsirado 2nterneto, elektronins komercijos, elektronini dokument, intelektins nuosavybs ir asmens duomen apsaugos elektroninje erdvje, elektronini nusikaltim problemos! Hisas %ias problemas slygojo nuolat tobuljanios informacins technologijos! 2nformacins technologijos netruko 'siki%ti ir ' teisinius santykius 5 sukeldamos naujas teisines grsmes, naujus teisinius institutus, taip pat suteikdamos naujas galimybes teisins informacijos tvarkymui, paie%kai, etc! (eisininkams b tina suprasti informacini technologij svarb bei ypatumus ir mokti panaudoti %ias technologijas savo darbe! (odl =uropoje nuo VV a! Q de%imtmeio pradta aktyviai nagrinti informacini technologij panaudojimo teisje galimybes! Hienas pirmj teisinink =uropoje aktyviai tyrinjs %i srit' ir si ls %i srit' 'vardinti >kompiuterijos teise? #>computing la9?& buvo <vedijos teisininkas 4!Seipel! Hlesni
R

mokslininkai labiau sutar dl atskiros teiss mokslo ir praktikos srities identiteto ir pagrindini jos institut #vadovaujantis 4!Seipel pasi lytu pagrindini institut pavy1diniu sra%u&, nei dl vieningo bendro pavadinimo! 6not 4!Seipel teiss informatika turt apimti tuos teisinius santykius ir institutus, kurie yra susij ar slygoti informacini technologij, taip pat nra ai%kiai priskirtini kitoms teiss %akoms ar teiss institutams, tame tarpe) *! (eisins informacijos tvarkymo, paie%kos, sisteminimo klausimai: +! (eiss ontologi1avimas: ,! =lektronins erdvs reglamentavimas: .! elektronins komercijos reglamentavimas: /! elektroniniai dokumentai: J! intelektins nuosavybs klausimai elektroninje erdvje: Q! asmens duomen ir privatumo apsauga: R! elektroniniai nusikaltimai ir kt #.#. Tei! ! in9orm"ti%o! teorini"i p"(rin*"i =lektronins informacijos terp yra elektronin erdv 5 globaliai integruota, vie%ai ir visuotinai prieinama kompiuteri tinkl sistema! 4rieiga prie informacijos ir apsikeitimas informacija yra svarbiausios elektronins erdvs funkcijos! (echnologinis progresas lemia, kad elektronin erdv tampa vis sudtingesn, taiau tuo pat metu visuomenei, verslui ir individualiems vartotojams lengviau prieinama, vis lengviau panaudojama ir efektyvi informacijos apykaitos priemon! "l %i prieasi socialini santyki apimtis elektroninje erdvje ypa spariai didja, o kai kuriose srityse #pv1! elektroniniuose atsiskaitymuose& jau beveik siekia analogi%kos veiklos mastus fi1inje erdvje! =lektronin erdv gali b ti panaudota) vienpusei komunikacijai, kai vartotojai tarpusavyje apsikeiia elektroninio pa%to prane%imais, skaito tinklapiuose pateikt informacij, daugiapusei komunikacijai, kai vartotojai aktyviai diskutuoja ir keiiasi informacija 'vairiuose forumuose, tinklalapi komentar skiltyse, naujien grupse, bloguose ir pan! Baliausiai elektronin erdv gali b ti panaudota ir tiesioginei interaktyviai komunikacijai virtualiuose darbo grupse, kolaboravimo erdvse, elektroniniuose pokalbi kambariuose ir pan! =lektronin erdv tampa vos ne 'prastu verslo marketingo instrumentu, vie%osios valdios institucij ir interes grupi bendravimo su pilieiais ir visuomene priemone! =lektroninje erdvje i%ry%kjo konvergencijos tendencijos 5 elektroniniai ry%iai pakeiia tokius 'prastus dalykus kaip telefon, televi1ij, banko biur, laikra%ius ir pan!, taip pat vartotoji%k sandori terp! @ tina atkreipti dmes', kad elektronin erdv i% esms neturi nei fi1ini, nei teisini sien, nra jokios >centrins valdios?, kuri apsprst informacijos apytak internete! (odl informacij patalpinus elektroninje erdvje, ji i%kart tampa visuotinai prieinama visame pasaulyje, be to ji prieinama visiems besidomintiems vartotojams vienu metu #lygiagreiai&! Santykinai prieigos prie informacijos ir atitinkamai informacijos platinimo ka%tai elektroninje erdvje yra labai nedideli, ypa palyginus su kitomis informacijos platinimo formomis #pv1! tradicins iniasklaidos priemonmis 5 televi1ija ar spauda&! 2% esms elektronin erdv atvr i%skirtines galimybes valdios institucijoms, verslui ir plaiajai visuomenei pateikti ir gauti jiems aktuali informacij, teikti elektronines paslaugas, si lyti savo prekes ir paslaugas bei jas 'sigyti! 4amintina, kad elektronin erdv ne tik atveria naujas rinkas tradiciniams produktams ir paslaugoms, taiau leidia ir i% principo naujus elektroninius produktus ir paslaugas, kurie pristatomi ir daniausiai vartojami elektroninje erdvje #pv1! elektroniniu b du parsisiuniami mu1ikos 'ra%ai, elektronins knygos ir urnalai, kompiuteri programos, prieiga prie elektronini duomen ba1i ir pan!&! "ar viena svarbi elektronins erdvs savyb yra taip vadinamas >globalaus kaimo? efektas, t!y! visa informacija elektroninje erdvje bus i%kart ir tuo pat metu prieinama viso pasaulio vartotojams, todl turi b ti 'vertintos ir atsivelgta ' paias 'vairiausias etines, religines ir politines normas ir poi rius! >Blobalaus kaimo? efektas lemia ir tai, kad elektroninje erdvje gali b ti laisvai platinama informacija, preks ir paslaugos, kuri platinimas kai kuriose %alyse ribojamas, ar net apskritai grietai draudiamas, pv1! ksenofobin #pv1! antisemitin, rasistin ir pan!& informacija, a1artiniai lo%imai, alkoholis ar narkotins mediagos, vaistai ir pan! "l technini elektronins erdvs savybi tokia informacija, preks ir paslaugos yra laisvai prieinamos vartotojams visame pasaulyje ir netgi grietomis fi1ins kontrols
S

priemonmis ne'manoma apsisaugoti nuo j platinimo! 0etgi nedemokratinse valstybse, tokiose kaip 2ranas, 7inija, @altarusija i% esms ne'manoma totali elektroninje erdvje platinamos informacijos kontrol! 6kivai1du, kad mintos elektronins erdvs savybs 'galina esminiai naujos kokybs elektronins demokratijos ir socio$ekonomins pltros dimensijas! =lektronins erdvs dka galimas unikalus piliei dalyvavimas priimant visuomenei svarbius administracinius ir teisinius sprendimus bei teiss aktus, ymiai padidj vie%j paslaug prieinamumas #ir i% atokiausi %alies kampeli&, taip pat vie%j paslaug pasi la bei kokybs kontrol, atveriama rinka elektroniniams vartotoji%kiems produktams ir paslaugoms, galiausiai 'galinami socialiniai tinklai ir naujos socialinio bendravimo formos! 0aujos informacins komunikacins technologijos, sparti elektronins erdvs 5 kompiuteri tinkl ir interneto $ pltra didelius pakitimus atne% ir ' teis! 4raeito %imtmeio pabaigoje teisininkai vis plaiau pradjo naudoti naujausias informacines technologijas! 7ita vertus, atsiradusi globali elektronin komunikavimo erdv sukl daug teisini problem, kuriom i%sprsti nepakako esam teiss norm, atsirado nauji teiss institutai, formuojasi naujos teiss %akos 5 teiss informatika ir informatikos #informacini technologij& teis! 2nformacini technologij revoliucija atvr ir naujas dimensijas paios teiss suvokimui, ai%kinimui ir taikymui! (eiss norm gausa ir sudtingumas slygojo technologini priemoni pasitelkim teisiniuose procesuose #pradedant teiss akt paie%ka, sisteminimu, ai%kinimu ir t!t!&, kuris savo ruotu slygojo technologij ir technologinio reguliavimo konkurencij su tradicinmis teisinmis normomis! =lektroninje erdvje teis tampa veiksminga tik tuo atveju, jei jos 'gyvendinimui pasitelkiamos technins priemons #pv1! privatumui utikrinti informacija turi b ti %ifruojama&, i% kitos puss paios technins priemons gali paeisti teis #pv1! utikrinti privaios informacijos nutekinim ar apriboti teisi i%imtis& arba paios b ti paeidiamos #pv1! panaudojant neteistus dekoderius koduot (H program peri rai&! <iuo metu atsiranda ir naujos kartos technologijos 5 teisini sprendim paramos sistemos, teisini dokument anali1s ir automatinio apdorojimo sistemos, dar glaudiau integruojanios technologijas ir teiss normas! Hisa tai slygoja paios teiss suvokimo ir tapatumo elektroninje erdvje klausimus! #.'. E&e%tronin ! in9orm"0i/o! tei!ini"i "!pe%t"i! =lektronins erdvs globalumas slygoja tai, jog nacionalins teisins iniciatyvos reglamentuojant elektronin erdv ir su ja susijusius socialinius$teisinius rei%kinius #e$komercij, nusikaltimus internete ir t!t!& gali turti gan ribot efekt, suvaryt valstybs fi1inmis sienomis, valstybs 'staig ir pareig n kompetencija ir techninmis galimybmis! 2lgainiui b tinos tarptautins iniciatyvois sprendiant teisinius i%% kius elektroninje erdvje! @ent jau regioniniu #=uropos Sjungos& mastu tvirtai engiama tokio tarptautinio reglamentavimo linkme! 7ita vis labiau ry%kjanti tendencija yra speciali internet reguliuojani norm vengimas kiek tai yra 'manoma! 2nformacins technologijos ir socialiniai$teisiniai rei%kiniai elektroninje erdvje vis pirma turi b ti reglamentuojami remiantis tokiais paiais teiss principais, kaip ir j tradiciniai analogai #pv1! interneto iniasklaida turi veikti pagal tas paias taisykles kaip tradicin iniasklaida, vagyst internete turi b ti kvalifikuojama kaip vagyst ir t!t!&! Specialus papildomas reglamentavimas turt b ti taikomas tais atvejais, kai pasirei%kia specifins tik elektroninei erdvei ar informacinms technologijoms b dingos ri1ikos, prie%ingu atveju nebus i%vengta diskriminavimo ir nevienod verslo bei konkurencijos slyg! (eiss ir informacini technologij #elektronins erdvs& sveikos akivai1diai aktuali1uoja teiss informatikos svarb teiss sistemai ir teisinink profesijai ini visuomenje! <i teisin sprecifika taip pat pagrindia b tinyb studijuoti tiek teiss informatik - informatikos teis, kaip specifini teiss institut ir rei%kini kompleks! (eiss informatik galima apibrti, kaip moksl nagrinjant' informacini technologij, teiss sistemos ir teisini rei%kini sveikas! 4raktine prasme teiss informatika apima informacini technologij teisinio reglamentavimo modelius ir institutus, teisins informacijos teorij, teisins informacijos tvarkymo $ kaupimo, sisteminimo, saugojimo $ klausimus, teisins informacijos paie%kos sistemas #tarp j automati1uotas&! (eiss informatik galima suprasti ir kaip teiss mokslo %ak, kurios objektas 5 teiss informacinis modelis, jo sistemos, rei%kiniai ir procesai $ teisinio reguliavimo #teisdaros& ir teiss 'gyvendinimo mechani1mo#teiss ai%kinimo, teiss reali1avimo&, taip pat teisins kult ros ir smons informaciniai tyrimai!

*W

(eis, kaip svarbiausias moni elgesio reguliatorius, nulemia ir teisins informacijos ypatumus, i%skirianius %i informacij ' atskir socialins informacijos r %', o taip pat ir teiss informatikos tikslus ir principus! Svarbiausiais teiss informatikos udavinys yra teiss informacins kri1s sprendimas, optimi1uojant informacini technologij ir informacijos teisinio reglamentavimo institutus, taip pat teiss informacinius 'rankius! 7iti svarb s teiss informatikos tikslai yra) *! teisk ros formos ir turinio tobulinimas, normatyvini teisini akt kodifikavimas ir sisteminimas: +! piliei, valstybins valdios ir valdymo 'staig bei teiss taikymo institucij apr pinimas teisine informacija: ,! informacijos apie teisin praktik, visuomens nuomon dl galiojani teiss norm ir j taikym rinkimas, analitinis apdorojimas, pateikiant gaut informacij valdios ir valdymo 'staigoms, teismams, mokslo darbuotojams! '. TEMA. TAIKOMASIS INFORMACINI; TECHNOLOGIJ; (IT) :ANA<8OJIMAS TEISJE '.1. Tei!inin%$ *"r+o e9e%t12inim"! n"u*o/"nt in9orm"0ine! te0=no&o(i/"! "idel kiekvieno teisininko darbo laiko dal' sudaro informacijos paie%ka, dokument ruo%imas ir persiuntimas! <ioje srityje nauj informacini technologij taikymas, perjimas nuo popierini prie elektronini dokument leidia enkliai padidinti teisininko darbo efektyvum! <iems tikslams vis pirma naudojami standartiniai biuro programins 'rangos paketai 5 pv1!, Cicrosoft Gffice ar Gpen Gffice, kuriais ruo%iami, redaguojami, spausdinami, i%saugomi bei persiuniami 'vair s teisininkams reikalingi dokumentai! (eisininkai gali paruo%ti darbui reikalingas elektronines dokument savo formas bei %ablonus #pv1!, naudodami !dot tipo failus&! Aei teisini dokument forma unifikuojama %alies mastu, gali b ti sukuriamos tipins elektronins dokument formos ar %ablonai! "anai toki form pildymas lydimas automatinio klaid aptikimo galimybe! (okios yra ;ietuvos elektronins pajam deklaracijos formos, kurias galima upildyti bei persisti mokesi inspekcijai internetu! Glandijoje jau senai naudojami elektroniniai testament %ablonai! Standartinio biuro programins 'rangos paketo elektronins Cicrosoft =Lcel lentels naudojamos teisininko darbo apskaitos bei umokesio apskaiiavimams! Savo klient bei naudojam dokument kompiuterin duomen ba1 teisininkai gali susikurti naudodami Cicrosoft 6ccess paket! 7ompiuterini pateiki programa Cicrosoft 4o9er 4oint leidia teisininkui efektyviai pristatyti savo prane%im ar informacij platesnei auditorijai! Cicrosoft Gutlook programa leidia teisininkui ne tik efektyviai keistis elektroniniais lai%kais, bet ir naudoti elektronin' kalendori, planuoti darbo laik, formuoti asmeninius darbo tikslus bei udavinius bei kontroliuoti j 'vykdym! Savo dokumentus teisininkas gali patvirtinti elektronini para%u! (oki elektronini dokument jau niekas pakeisti negali ir jie gali b ti naudojami teisme ar kitose valstybs 'staigose! 0uo +WWQ m! ;ietuvos notarai gali apsikeisti su 3egistr centro nekilnojamo turto registru elektroniniais dokumentais, patvirtintais elektroniniais para%ais! (odl notarams tvirtinant nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo ar kitus sandrius pilieiams jau nebereikia patiems kreiptis ' 3egistr centr paymos! '.#. Kompiuterin ! tei! ! "%t$ +", ! 7ompiuterins teiss akt ba1s #kompiuterins teisins ba1s, teisins informacijos paie%k sistemos ir kt!& %iuo metu labai plaiai naudojamos teisinink, verslinink, politik, student tarpe! "aniausiai tai yra didiuls 'vairi 'statym bei teiss akt, komentar, teism sprendim ir kt! teisins informacijos sankaupos 'vairiose kompiuterinse sistemose, leidianios lengvai ir greitai atrasti norim teisin' dokument! 4asaulyje yra daugyb toki teisini ba1i 5 ;eLis0eLis, =ur$;eL, D="=V, ;2(;=V ;ietuvos Seimo teisin ba1 ir kt! Hisas jas galima skirstyti ' dvi grupes) *! 0emokamos, skirtos visuomenei: +! Cokamos, skirtos profesionalams!
**

0emokamas, pavy1diui, yra daugiakalbis =uropos teiss portalas =ur$;eL #http)--europa!eu!int-eur$ leL-lt-indeL!html&, kuriame taip pat galima atrasti ir lietuvi kalb! ;abai plaiai ;ietuvoje naudojama nemokama Seimo teisin ba1 #http)--999!lrs!lt&, kurioje galima atlikti galiojani ;ietuvos 3espublikos ar =uropos Sjungos teiss akt paie%k! <ioje ba1je taip pat galima susipainti su seimo rengiamais teiss akt projektais ar pareik%ti savo nuomon bei pastabas apie juos! Aoje taip pat pateikiama informacija apie kai kurias kitas teiss akt duomen ba1es! (aiau %ioje teisinje ba1je gana silpnos paie%kos galimybs, nra saugoma teiss akt kitimo laiko bgyje skirting redakcij! Svarbiausia mokama ;ietuvos kompiuterin teiss akt ir dokument ba1 yra nuo *SS. m! veikianti ;2(;=V #http)--999!litleL!lt, http)--999!infoleL!lt&, kuri suk r ir platina (eisins informacijos centras! (ai pila ;ietuvos 3espublikos teiss akt ir kit dokument duomen ba1! @a1je pateikiami akt originalai ir redakcijos) tekstai su pakeitimais ir papildymais, loginiai ry%iai! (eiss akt galima ie%koti pagal odius tekste ar akto pavadinime, akto primimo dat, primusi institucij, numer', antra%t, rubrikas! A naudoja profesionalai, kuriems b tini tiksl s, patogiai ir greitai gaunami, periodi%kai atnaujinami teiss akt duomenys #teisininkai, vadovai, finansininkai, vadybininkai&! ;2(;=V sudaro teiss aktai #Seimo, Hyriausybes, 4re1idento, 7onstitucinio (eismo, ministerij, kit institucij&: teiss akt pilni tekstai su pakeitimais: rubrikatoriai 5 klasifikatoriai) #svadai 6plinkos, Cuitin: 6uk%iausiojo (eismo susisteminta teism praktika ir kt!&! 0uolat papildomi segtuvai) Muitins segtuvas #preki klasifikavimas, deklaravimas, nomenklat ra, muit tarifai&, Aplinka #aplinkos apsauga, kin veikla, gamtos i%tekliai, statyba&, Darbo segtuvas #ginai, atsakomyb, 'darbinimas ir kt!&,Statybos segtuvas#ems valdymas, naudojimas, statini 'teisinimas&, Lietuvos teism praktika #baudiamoji, administracin, civilin teis ir procesas, nutartys, apibendrinimai, apvalgos, konsultacijos&! ;2(;=V taip pat nurodomi kiekvieno teiss akto loginiai ry%iai su teism praktika, 'statymais, ;3 Hyriausybs dokumentais ir kitais aktais #nuorodos ' dokumentus, susijusius pagal taikymo pob d'&! (eiss akt tekstai pateikiami tokiomis formomis) aktualios redakcijos #galiojantys akt tekstai su visais pakeitimais&, tarpins redakcijos #dokument kitimo istorija&, originalios redakcijos #pirminiai dokument tekstai&, (eiss akt loginiai tarpusavio ry%iai nurodomi taip)>6kto keisti aktai?, 6kt keit aktai?, >6ktai, kuriuose minimas aktas?! Egzistuoja dvi LITLEX versijos - IntE net ir Int Anet! 2nt36net versijoje nereikia interneto ry%io, o paie%ka vykdoma kompiuteryje, organi1acijos kompiuteri tinkle arba ne%iojamame kompiuteryje! <i versija pasiymi ypatingai sparia paie%ka, nes nenaudojamas internetas! 2nformacija atnaujinama el! pa%tu ir per I(4 + kartus per savait! 2nt=3net versijoje paie%ka vykdoma internete adresu 999!litleL!lt-litleL, prisijungus vartotojo vardu ir asmeniniu slaptaodiu! ;2(;=V 2nt=3net sistemoje teiss aktai papildomi ir atnaujinami kiekvien dien! ;iterat roje galima sutikti dar vien teisini ba1i pavadinim 5 teisini ini ba1s #angl! ;egal 7no9ledge @ases&! Aose, be konkrei teisini duomen #priimt 'statym, kit teisini akt, teismo sprendim& pateikiamos ir taisykls sprendimui gauti, ekspert nuomons ir kt! inios! '.'. >"&!t1+ ! re(i!tr"i ir %"*"!tr"i Halstybs registrai yra teisinio registravimo sistema, kuri leidia apskaityti valstybs turt ir objektams suteikti juridines ar turtines teises, organi1uotai tvarkoma taikant informacines technologijas! ;ietuvoje registr veikl reglamentuoja ;ietuvos 3espublikos registr 'statymas! Halstybs registro objektai gali b ti asmenys, turtas, veikla, dokumentai, teritorijos, gamtos i%tekliai, kult ros vertybs intelektin #pramonin& nuosavyb, komunikacijos priemons ir kiti dalykai, kuri registravimas 'teisintas 'statym ir vyriausybs nutarim ir suteikia jiems juridines ar turtines teises! 3egistr sistemos daugelyje %ali turi t pat' pagrind 5 ba1inius registrus #gyventoj, juridini asmen, nekilnojamo turto, ems& ir kitus, kurie atskirose %alyse gali skirtis! ;ietuvos registr sistema skiriasi tuo, kad buvo priimtas registr 'statymas, kurio pagrindinis reikalavimas 5 konkretus objektas turi b ti registruojamas tik vien kart ir informacija turi pasklisti po visus registrus! 3egistr sistem sudaro registrai ir kadastrai! 3egistr 'statyme jie apibriami skirtingai! 3egistre 'registruotam objektui suteikiamos juridins ir turtins teiss! 7adastras yra tam tikro objekto #mi%k, upi, eer&, kurio duomenys rodo geoinformacines objekto savybes, apskaita, kuri reikalinga %alies valdymui, planavimui!
*+

Sudaro) vieninga duomen identifikavimo ba1) pagrindiniai #ba1iniai& registrai ir kadastrai, valstybinai klasifikatoriai! antrinai registrai, kiti klasifikatoriai, Halstybs registro E3egistr sra%asE duomen ba1je #http)--999!registrai!lt-& pateikiama oficiali informacija apie visus 'teisintus ;ietuvos 3espublikos registrus! 3egistr sra%e registruojama ir tvarkoma visa informacija apie visus valstybs registrus visuose etapuose $ nuo j steigimo, nutarimo ir 'teisinimo iki suk rimo ir naudojimo, reorgani1avimo ar likvidavimo! F 3egistr sra% atsakinga 'staiga yra 2nformacins visuomens pltros komitetas prie ;ietuvos 3espublikos vyriausybs! 4agrindiniuose registruose kaupiami tik pagrindiniai, oficial s duomenys kuri alternatyvus registravimas yra draudiamas Halstybs registr 'statymo! (ai yra daroma siekiant utikrinti i%sami, patikim, juridi%kai 'teisint informacij apie objektus! 4agrindiniais yra laikomi Byventoj, 0ekilnojamo turto, Auridini asmen registrai! (okiuose registruose pagrindinai rodikliai yra) *! unikalus objekto identifikavimo kodas ir pavadinimas: jis suteikiamas tik vien kart ir kituose registruose vartojamas nepakeistas, +! adres elementai, nusakantys objekto buvimo viet, ,! ry%io su kitais registrais rekvi1itai, .! papildomi objekto klasifikaciniai poymiai, /! objekto kaip vertybs disponavimo atymos! 6ntrini registr pagrindinis poymis yra tai, kad jie yra formuojami panaudojant pirminiuose registruose sukauptus pagrindinius duomenis, juos papildant reikiamais duomenimis! 7adastr pagrind sudaro skaitmeniniai emlapiai! Skaitmenin' emlap' sudaro trys pagrindins duomen ba1s #"@&) reljefo "@: vietovs situacijos "@: rastrini palydovini nuotrauk "@! "uomen ba1se matomi trys informaciniai sluoksniai) *! linijini objekt #keliai, ups, valstybi sienos ir kiti&, +! plotini objekt #miestai, eerai, mi%kai ir kiti&, ,! ta%kini objekt #oro uostai, geleinkeli stotys ir kiti&! Beoinformaciniai duomenys yra labai specifi%ki, jiems saugoti ir apdoroti reikia specialios programins 'rangos! Svarbiausias kadastras yra ;ietuvos nekilnojamo turto kadastras! <' kadastr administruoja HO 3egistr centras #http)--999!kada!lt-&! 3egistr centr #anksiau vadinosi Xems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs 'mone& *SSQ m! 'steig ;ietuvos 3espublikos Hyriausyb! Steigjo funkcijas vykdo (eisingumo ministerija! Omons paskirtis $ administruoti nekilnojamojo turto sistem ir utikrinti valstybs garantijas teisms ' nekilnojamj' turt! 3egistr centras juridini asmen registre taip pat registruoja juridinius asmenis ir teikia duomenis apie juos! ;ietuvos teism informacin sistema ;2(=7G ;ietuvos teism informacin sistema ;2(=7G yra teism veiklai reikaling dokument bei duomen kaupimo, tvarkymo, paie%kos, teism sprendim ir statistini rodikli kaupimo, apdorojimo ir teikimo sistema, kuri veikia naudojant kompiuterius, standartines ir taikomsias programas, duomen ba1es, duomen perdavimo tinklus! Ai pradta kurti nuo +WW, m! kaip integruotas teisingumo priei ros institucij vidaus darbo instrumentas! <is projektas vykdomas pagal 4N63= program kartu su ;ietuvos teisingumo (eisingumo Cinisterija! ;2(=7G paskirtis $ sudaryti slygas teismams automati1uotu b du rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti duomenis, susijusius su teism gautais ir j veiklai reikalingais dokumentais ir duomenimis, teism sprendimais, teism veiklos statistika, taip pat keistis duomenimis su valstybs registrais ir informacinmis sistemomis, vykdyti kitas teiss aktuose ir %iuose nuostatuose nustatytas funkcijas! ;2(=7G objektai 5 teismo proceso dalyvi duomenys, procesiniai dokumentai, informacija apie bylos nagrinjimo eig #elektronins byl kortels&, informacija apie bylos nagrinjimo re1ultatus, sistemos vartotoj duomenys!
*,

;2(=7G pagrindins funkcijos $ teism gaut procesini dokument registravimas ir apskaita: byl nagrinjimo eigos registravimas: teismo procesui reikaling dokument ir duomen paie%ka, rinkimas, sisteminimas: procesini dokument rengimas ir teikimas byloje dalyvaujantiems asmenims: teism sprendim kaupimas: teism veiklos statistini rodikli kaupimas, apdorojimas ir teikimas: ;2(=7G objekt saugojimas, sisteminimas ir teikimas #skelbimas& %i nuostat numatyta tvarka! ;2(=7G valdytojas ir centrins duomen ba1s tvarkytojas yra 0acionalin teism administracija! ;ietuvos 3espublikos teismai yra ;2(=7G vietini duomen ba1i tvarkytojai! ;2(=7G valdytojas yra ir ;2(=7G saugom asmens duomen valdytojas, ;2(=7G tvarkytojai yra ;2(=7G saugom asmens duomen tvarkytojai! ;2(=7G informacin strukt ra yra %i) centrin duomen ba1: teism vietins duomen ba1s! Dentrinje duomen ba1je kaupiama visuose respublikos teismuose uregistruota informacija, Ai taip pat naudojama ;2(=7G klasifikatoriams ir sra%ams rengti, teismams keistis informacija, statistikai skaiiuoti, teism sprendimams vie%ai skelbti, ry%iams su valstybs registrais ar kitais duomen teikjais organi1uoti, sistemos naudotojams administruoti! 7eisti ;2(=7G centrinje duomen ba1je sukauptus teism duomenis gali tik duomenis suformavs teismas, pakeitim atlikdamas vietinje duomen ba1je! Dentrinje duomen ba1je tvarkomi duomenys) centrinis byl svadas) kaupiami ' centrin duomen ba1 teism perduoti vietinse duomen ba1se tvarkomi duomenys: teisj sra%as) teisjo pavard, vardas, gimimo data, teismas, pareigos, teisjui suteiktas unikalus kodas! ;2(=7G centrins duomen ba1s tvarkytoj ir naudotoj duomenys) vardas, pavard, organi1acija, kontaktin informacija, suteiktos teiss ir prisijungimo vardai, slaptaodiai! (eism vietinse duomen ba1se tvarkomi konkretaus teismo veiklai reikalingi duomenys bei dokumentai! (eismai ;2(=7G duomenis ' vietines duomen ba1es 'ra%o nedelsdami $ ne vliau kaip per tris dienas po j atsiradimo #pateikimo&! Ovedant ir taisant informacij vietinse duomen ba1se, fiksuojamas vartotojo, kuris tai atliko, kodas ir 'vedimo #taisymo& data! Hietinse duomen ba1se tvarkomi %ie duomenys) apie teismui pateiktus procesinius dokumentus) dokumento r %is, pateikimo data, suteiktas registracijos numeris, dokumento esm, pagrindai, dokumento pateikjas, pastabos, pateiktas ar turimas dokumentas elektronine forma: apie teismo uvest byl #elektronin bylos kortel&) uvedimo data, numeris, byl nagrinjanti instancija, bylos gavimo aplinkybs, bylos i%klimo pagrindas, bylos kategorijos, byl nagrinti paskirtas teisjas$#ai&, bylos sudtingumo duomenys, pastabos: apie teismo proces) procesinis 'vykis #darbas su dokumentu, posdis ir kt!&, procesinio 'vykio re1ultatas #bylos i%nagrinjimas, atidjimas, i%siuntimas ' kit teism, proceso atnaujinimas ir kt!&, data, laikas, trukm, bylos i%nagrinjimo re1ultatas, posdio vieta, teisj kolegijos #jei buvo sudaryta& nariai, teismo procesiniai dokumentai: apie byloje dalyvaujanius asmenis: apie teismo procesin' dokument) procesinio dokumento r %is #nutartis, protokolas, sprendimas, nutarimas, nuosprendis ir kt!&, dokumentui teisme suteiktas numeris, dokumentas elektronine forma, dokumento 'registravimo data: apie sistemos vartotojus) vardas, pavard, gimimo data, pareigos, kontaktin informacija #telefonai, el! pa%tas&, darbuotojui suteiktos teiss naudotis sistema ir prisijungimo vardai, slaptaodiai! ;2(=7G duomenys neatlygintinai teikiami institucijoms, turinioms 'statym ar kit teiss akt nustatyt teis gauti duomenis neatlygintinai, tiesioginms j funkcijoms vykdyti! 7itiems fi1iniams ar juridiniams asmenims, turintiems 'statym ar kit teiss akt nustatyt teis gauti ;2(=7G duomenis, ;2(=7G duomenys teikiami teiss akt nustatytomis slygomis ir tvarka! ). TEMA. ?EN8ROSIOS INFORMACINI< TECHNOLOGIJ; TEISINIO REGLAMENTA>IMO :RIELAI8OS ).1. In9orm"0ini$ te0=no&o(i/$ ir !o0i"&ini$.tei!ini$ rei5%ini$ e&e%tronin /e er*2 /e re(&"ment"2imo prin0ip"i
*.

2nformacins technologijos ir socialini$teisini rei%kini elektroninje erdvje reglamentavimo principai kildinami ir pagrindini tarptautins teiss akt 'tvirtinani mogaus teises ir laisves, kadangi pats elektronins erdvs globalumas slygoja tai, jog nacionalins teisins iniciatyvos reglamentuojant elektronin erdv ir su ja susijusius socialinius$teisinius rei%kinius #e$komercij, nusikaltimus internete ir t!t!& gali turti gan ribot efekt, suvaryt valstybs fi1inmis sienomis, valstybs 'staig ir pareig n kompetencija ir techninmis galimybmis! 2lgainiui b tinos tarptautins iniciatyvois sprendiant teisinius i%% kius elektroninje erdvje! @ent jau regioniniu #=uropos Sjungos& mastu tvirtai engiama tokio tarptautinio reglamentavimo linkme, tuo paiu stengiamasi vadovautis vieningais pamatiniais principais! 7ita reglamentavimo prielaida yra speciali reguliuojani norm vengimas kiek tai yra 'manoma! 2nformacins technologijos ir socialiniai$teisiniai rei%kiniai elektroninje erdvje vis pirma turi b ti reglamentuojami remiantis tokiais paiais teiss principais, kaip ir j tradiciniai analogai #pv1! interneto iniasklaida turi veikti pagal tas paias taisykles kaip tradicin iniasklaida, vagyst internete turi b ti kvalifikuojama kaip vagyst ir t!t!&! Specialus papildomas reglamentavimas turt b ti taikomas tais atvejais, kai pasirei%kia specifins tik elektroninei erdvei ar informacinms technologijoms b dingos ri1ikos, prie%ingu atveju nebus i%vengta diskriminavimo ir nevienod verslo bei konkurencijos slyg! 2nformacini technologij ir socialini$teisini rei%kini elektroninje erdvje reglamentavimas turi b ti grietai pagr'stas principais formuluojamais atsivelgiant ' pagrindinius mogaus teisi ir laisvi tarptautinius ir nacionalinius teiss aktus! 6tsivelgiant ' tai, informacini technologij ir socialini$teisini rei%kini elektroninje erdvje reguliavimas turi b ti grietai pagr'stas %iais principais) *! elektronins informacijos formos nediskriminavimo: +! technologinio neutralumo: ,! funkcinio lygiaverti%kumo: .! savireguliacijos skatinimo! =lektronins formos nediskriminavimo principas rei%kia, kad informacijos teisin galia negali b ti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad %i informacija yra sukurta, i%sista, gauta ar i%saugota elektroninmis priemonmis! 4agal %' princip, elektroninei inutei i% esms turi b ti suteikiama analogi%ka teisin galia, kaip ir ra%ytiniam prane%imui, o teismai turt priimti ir vertinti elektronines inutes kaip 'rodymus! (echnologinio neutralumo principas rei%kia, kad teiss normos turi b ti nustatomos, ai%kinamos ir taikomos atsivelgiant ' j tikslus, ir stengiantis, kad neb t skatinamas arba diskriminuojamas konkrei technologij naudojimas, taip pat kad teiss normos b t taikomos kiek 'manoma neatsivelgiant ' technologijas, kurios naudojamos informacins visuomens paslaugoms teikti! <is principas yra b tinas, kadangi vienos technologijos reglamentavimas netruks pasenti, bet to prioritetas vienai technologijai i%kreipia bendr technologin' vystimsi ir konkurencij technologij rinkoje! Iunkcinio lygiaverti%kumo principas i% esms rei%kia jau mint specialaus reglamentavimo i%vengim, t!y! teiss normos turi b ti kuo vienodiau taikomos informacinms technologijoms, j pagrindu funkcionuojanioms prekms ir paslaugoms, atliekanioms tarpusavyje arba tradicinms #neelektroninms formoms& analogi%kas funkcijas! Savireguliacija esant tinkamoms 'statyminms slygoms gali funkcionuoti kaip ypa veiksmingas elektronins erdvs ir informacini technologij reguliavimo mechani1mas, pralenkiantis valstybinio reguliavimo priemones! "l %ios prieasties valstybinis reguliavimas neturi ukirsti kelio savireguliacijai, turi j visapusi%kai skatinti ir galiausiai palikti erdv pai rinkos dalyvi ir vartotoj teisdarai, kadangi b tent rinkos dalyviai ir vartotojai gali realiausiai 'vertinti savo poreikius ir proporcingai pasidalinti ri1ikas! 6tskirai pamintina ir tai, kad naujos elektronins erdvs technologijos taip pat 'galina naujus informacijos kontrols ir socialini santyki reglamentavimo mechani1mus! (okios technologijos yra 5 elektroninio turinio technins apsaugos priemons, informacijos valdymo priemons, 'vair s informacijos %ifravimo, filtravimo ir stebjimo mechani1mai bei programin 'ranga, kuriuos %iuo mety plaiai panaudojamos elektronins nuosavybs, informacijos saugos ir privatumo utikrinimui, alingo ir neteisto interneto turinio filtravimui, nusikaltim internete identifikavimui ir tyrimui! 0auji moksliniai tyrimai informacini technologij ir teiss srityje, pv1! ;!;essig teorija, 'velgia tam tikr informacini technologij ir teiss konvergencij, teigiant, kad ini visuomenje informacins technologijos ir teis negali eg1istuoti vienas be kito! 2nformacinms
*/

technologijoms b tina teisin apsauga, taip pat socialin' interes u$tikrinanios reglamentavimo i%imtys, o teis vis labiau remiasi technologiniais teiss norm 'gyvendinimo mechani1mais! ).#. Tei! ! in9orm"ti%o! !@2o%" ir turin1! =uropoje dar VV a! %e%tame de%imtmetyje pradtas vartoti angli%kas terminas >legal informatics? apm kaip informatikos panaudojim teisje, taip ir informacini technologij #informatikos& teiss pagrindus! 0uo a%tuntojo VV a! de%imtmeio elektronins teisins informacijos ir informacini technologij reglamentavimo problematik imta identifikuoti kaip savaranki%k teiss srit'! Hienas pirmj teisinink =uropoje si ls %i srit' 'vardinti >kompiuterijos teise? #>computing la9?& buvo 4!Seipel! Hlesni mokslininkai labiau sutar dl atskiros teiss mokslo ir praktikos srities identiteto ir pagrindini jos institut, nei dl vieningo bendro pavadinimo! 2ki %ios plaiai naudojami terminai 5 >teiss informatika? #legal informatics&, >teis ir informatika? #la9 and informatics, la9 and computers&, >kompiuteri teis? #computer la9&, >informacini technologij teis? #information technology la9&, >elektronins erdvs teis? #cyberla9&, informatikos teis ir kt! 6tsivelgiant ' esm patirt' ;ietuvoje vartotini du terminai) $ >teiss informatika?, nagrinjant teiss ir informacini technologij bendrsias sveikas, teisin informacij, elektronins erdvs reguliavimo modelius, teisini ir technologini mechani1m derinim: $ >informatikos teis? arba >informacini technologij teis? nagrinjant vien tik informacini technologij #elektronins erdvs& teisinio reglamentavimo specifik!(eiss informatik galima apibrti, kaip moksl nagrinjant' informacini technologij, teiss sistemos ir teisini rei%kini sveikas! 4raktine prasme teiss informatika apima informacini technologij teisinio reglamentavimo modelius ir institutus, teisins informacijos teorij, teisins informacijos tvarkymo $ kaupimo, sisteminimo, saugojimo $ klausimus, teisins informacijos paie%kos sistemas #tarp j automati1uotas&! (eiss informatik galima suprasti ir kaip teiss mokslo %ak, kurios objektas 5 teiss informacinis modelis, jo sistemos, rei%kiniai ir procesai $ teisinio reguliavimo #teisdaros& ir teiss 'gyvendinimo mechani1mo#teiss ai%kinimo, teiss reali1avimo&, taip pat teisins kult ros ir smons informaciniai tyrimai! (eis, kaip svarbiausias moni elgesio reguliatorius, nulemia ir teisins informacijos ypatumus, i%skirianius %i informacij ' atskir socialins informacijos r %', o taip pat ir teiss informatikos tikslus ir principus! Svarbiausiais teiss informatikos udavinys yra teiss informacins kri1s sprendimas, optimi1uojant informacini technologij ir informacijos teisinio reglamentavimo institutus, taip pat teiss informacinius 'rankius! 7iti svarb s teiss informatikos tikslai yra) *! teisk ros formos ir turinio tobulinimas, normatyvini teisini akt kodifikavimas ir sisteminimas: +! piliei, valstybins valdios ir valdymo 'staig bei teiss taikymo institucij apr pinimas teisine informacija: ,! informacijos apie teisin praktik, visuomens nuomon dl galiojani teiss norm ir j taikym rinkimas, analitinis apdorojimas, pateikiant gaut informacij valdios ir valdymo 'staigoms, teismams, mokslo darbuotojams! .! visuomens informavimas teisiniais klausimais! 3eali1uojant auk%iau mintus tikslus, atsivelgiama ' %iuos teiss informatikos ir teisins informacijos fundamentalius principus ) teisins informacijos vie%umas) (ik tas normatyvus aktas gali b ti teiss %altinis, kuris vie%ai yra paskelbtas, $ #%is principas yra 'tvirtintas ;ietuvos 3espublikos konstitucijoje&: teisins informacijos patikimumas) 2nformacijos patikimumas priklauso nuo informacijos %altinio ir jos transformavimo patikimumo! <altinio patikimumas i%rei%kiamas tam tikrais rekvi1itais, kurie turi b ti i%saugoti perra%ant dokument i% vienos laikmenos #pv1! popieriaus& ' kit #pv1!, magnetin' disk&! (ransformavimo patikimumas priklauso nuo informacijos kanalo kokybs! teisins informacijos aktualumas) (eisins informacijos naudotojui turi b ti teikiama informacija apie galiojani teis, t!y! ' teisini akt tekstus turi b ti inkorporuoti visi j pakeitimai ir papildymai, todl teisins informacijos apdorojimo priemones turi b ti tokios, kurios leidia maksimaliai greitai daryti tokius pakeitimus ir papildymus: informavimo operatyvumas) Ovairi valdymo sprendim, teiss taikymo akt efektyvaus primimo ir poveikio b tina slyga yra greitas reikalingos informacijos suradimas! (odl teisins informacijos ba1 #bankas& turi b ti prieinamas abonentui bet kuriuo jo darbo metu:
*J

informavimo i%samumas ir tikslumas) (eisins informacijos gali b ti per daug, bet jos negali b ti per maai, todl didiausias dmesys turi b ti kreipiamas ' informacijos paie%kos maksimal i%samum, kartu utikrinant minimal informacin' Etriuk%mE! @e to, svarbu yra atsivelgti ' tokius bendruosius principus, kaip) *! teisini informacini sistem suderinamumas su kitomis informacinmis sistemomis #teisins informatikos sistemos turi b ti EatvirosE 'vairioms kitoms informacinms sistemoms, funkcionuojanioms ;ietuvoje ir u jos rib&: +! technologinis neutralumas, t!y! nei vienai i% esam technologij nesuteikiant teisins pirmenybs: ,! naujausi technini priemoni panaudojimas #apr pinant 'vairias 'staigas techninmis priemonmis, prioritetas turi b ti teikiamas naujausioms techninms priemonms ir technologijoms! ).'. Tei!in in9orm"0i/" ir /o! t2"r%1m"! (eisin informacija, kaip ir kita informacija yra viena i% svarbiausi ini visuomens 'ranki ir resurs! Siekiant apibrti teisin informacijos samprat, b tina identifikuoti bendruosius informacijos poymius ir koncepcijas! Iilosofiniu poi riu galima identifikuoti tris pagrindines informacijos koncepcijas) *& semiotine prasme informacija, siejama su enkl sistemomis, j strukt romis: +& funkcine prasme informacija tapatintina su valdymo funkcijos dalimi, tam tikromis taisyklmis, nurodymais, instrukcijomis ir komandomis: ,& atributine prasme informacija laikytina materijos atributu, kuris siejamas su entropijos samprata, atspindinia poi r' ' gamtos ir visuomens dsningumus! 2nformacija kaip inios, tai tik viena $ gnoseologin informacijos dimensija, kuri teisiniu poi riu lengviausia pastebti, kadangi ji danai b na susijusi su teiss paeidimais ir j atskleidimu! (eisine prasme yra svarbus ir kitas 5 ontologinis 5 informacijos aspektas, kuris yra maiau pastebimas, todl danai pamir%tamas! Gntologin informacija atspindi informacijos suvokim, tuo paiu teiss kaip informacijos suvokim ir 'sismoninim! Gntologinis teisins informacijos aspektas atspindi teiss sistemos esm ir todl yra ypa svarbi teiss filosofijos dalis! 4agrindins teisins informacijos r %ys skiriamos mintu filosofiniu pagrindu) *& ontologin teisin informacija 5 po1ityvioji teisin informacija 5 teiss normos: rei%kinius#teiss taikym, jos efektyvum ir pan!&! Savo ruotu svarbiausios teisins gnoseologins informacijos r %ys, kyla i% teisini rei%kini esms, j pagrindini savybi, tarp j) *& informacija apie veikianij teis $ tai inios apie paias teiss normas: norint akcentuoti %i informacij galim j vadinti teiss informacija! +& informacija apie teiss reali1acij $ tai 'vairiausia kriminologin ir kita! teism, arbitra, notarini kontor bei kit teisini institucij inios, duomenys apie teiss norm taikym! ,& teisin mokslin informacija $ tai inios, esanios teisiniuose moksliniuose urnaluose, knygose ir pan! 7aip minta ontologine prasme pati teis yra informacija, o gnoseologiniu poi riu teiss informacija yra inios apie teis ir su ja susijusius socialinius rei%kinius! (eisin informacija yra viena pagrindini teiss informatikos ir teiss sistemos kategorij! (eisin informacija gali b ti klasifikuojama 'vairiais pagrindais, i% kuri svarbiausi yra %ie) 6! 4agal teiss %akas) *& informacija apie baudiamj teis, +&informacija apie civilin teis, ,&informacija apie procesin teis ir t!t! @! 4agal %altinius) *& informacija apie 'statymus, +& informacija apie po'statyminius aktus, ,&informacija apie teiss taikymo aktus #teism ir administracinius sprendimus&, .& informacija apie 'vairius teisin jurisprundencij #mokslo darbus& ir pan! D! 4agal informacijos laikmenas) *& neautomati1uotos teisins informacijos rinkmenos, +& automatins teisins informacijos rinkmenos!
*Q

"! 4agal priklausomyb) *& visuotins teisins informacijos paie%kos sistemos: +& inybins teisins informacijos paie%kos sistemos #pv1! teism sprendim duomen ba1s&: ,& komercins teises akt paie%kos sistemos# pavy1diui, ;2(;=V ir kt!& ir t!t! <iuolaikini teiss sistem poymis yra teiss informacins kri1s didjimas, t!y! nuolat didjanti formaliosios teiss apimtis ir jos sudtingumas, nuolat didjanti teisini informacini proces ir teisins informacijos apsikeitimo sparta! 4amintina, kad nuolat pleiama ir tobulinama tarptautin ir regionin teisk ra dar labiau prisideda prie nacionalins teiss informacins kri1s! "eja, augantis teisinis reguliavimas ir teisins informacijos gausa ne tik nei%sprendia vis visuomens socialini problem, o neretai ir sukuria naujas #pv1! problemas slygotas teisk ros sprag ir klaid& arba apsunkina esamos teiss taikym ir suvokim #pv1! prie%taringi teiss aktai ar nekompetentingas teiss ai%kinimas&! 6pskritai danai sutinkamas 'sigaljs poi ris, jog kai kurios socialins problemos yra slygotos nepakankamo teisinio reglamentavimo, tokiu b du kaip atsak didinant reglamentavimo apimt', bet nedaug dmesio skiriant reglamentavimo kokybei! 7aip rodo skmingos praktikos pavy1diai usienio valstybse, b tent kokybi%kas, nors kartais ir labai minimalus #principinis& reglamentavimas #pv1! paliekantis erdv savireguliaciniams mechani1mams& yra socialiai efektyviausias! (eisins informacijos pagrindins savybs yra susijusios su paios informacijos savybmis) *& informacijos fiksuojamumas laikmenose: +& informacija perduodamumas: ,& informacijos nekonkurencingumas, pasirei%kiantis tuo, kad perdavus informacij ' kit sistem, ji gali pasilikti ir pirmojoje sistemoje! 2% pirmosios bendros informacijos savybs seka, kad %iuolaikin teisin informacija stabiliai eg1istuoti gali tik mediaginse sistemose) spaudiniuose, ir pan! 5 t!y! teiss %altiniuose! 2% antrosios bendros informacijos savybs seka, kad teisinei informacijai perduoti ir 'sisavinti reikalinga energija, l%os ir laikas! (reioji pagrindin informacijos savyb yra ypa svarbi sprendiant teisins informacijos laikymo, apsaugos bei platinimo klausimus! - TEMA. :RI>AT<MO IR ASMENS 8<OMEN; TEISIN A:SA<GA -.1. A2"*"! B pri2"tum@ ir "!men! *uomen$ "p!"u(@ 4astaraisiais metais, plintant informacinm$komunikacinm technologijom, ypatingai aktualus tapo privatumo ir asmens duomen apsaugos elektroninje erdvje aspektas! =lektroniniuose ry%iuose, internete apdorojama vis daugiau duomen, susijusi su konkreiu asmeniu! 6pie asmen' galima surinkti informacij, kuri gali apib dinti jo 'proius, pomgius ir kt! 0eteistai renkant bei netinkamai naudojant %iuos duomenis, gali kilti didel grsm toki asmen privatumui! *RSW m! A6H teisininkai Samuel 8arren ir ;ouis @randeis para% darb apie asmens teis ' privatum ir apibr j kaip >teis b ti paliktam vienu? #angl! right to be left alone&! Aie pirmieji i%rei%k kaip didiul socialin vertyb, kuri turi b ti saugoma 'statymo ir teisj! <i autori pateiktas 4rivacy suvokimas buvo specifinis! Hliau privatumo koncepcija vystsi kita linkme ir %iuo metu privatumas danai tapatinamas su asmens duomen apsauga! (aiau, reikt paminti, jog asmens duomen apsauga sudaro tik vien i% keturi privatumo element! 0epaisant to, asmens duomen apsauga yra labai svarti privatumo kategorija, siejama su asmens teise kontroliuoti informacijos apie save tvarkym! (eis ' privataus gyvenimo nelieiamum yra konstitucin mogaus teis, 'tvirtinta tiek tarptautins teiss aktuose, tiek ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijoje! <i teis pagal jos 'teisinimo laik priskirtina prie vadinamj treiosios kartos teisi, nes daugelyje %ali buvo 'tvirtinta ymiai vliau nei socialins, ekonomins, ar politins teiss! 4amintini pagrindiniai tarptautiniai dokumentai, kuriuose 'tvirtinta teis ' privataus gyvenimo nelieiamum! Hisuotins mogaus teisi deklaracijos *+ straipsnyje nurodoma) >0iekas neturi patirti savavali%ko ki%imosi ' jo asmenin' ir %eimynin' gyvenim, jo buto nelieiamyb, susira%injimo slaptum, ksinimosi ' jo garb ir orum! 7iekvienas mogus turi teis ' 'statymo apsaug nuo tokio ki%imosi arba toki pasiksinim?! =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje taip pat nustatyta)
*R

>7iekvienas mogus turi teis ' tai, kad b t gerbiamas jo asmeninis ir jo %eimos gyvenimas, buto nelieiamyb ir susira%injimo slaptumas?! ;ietuvoje teis ' privataus gyvenimo nelieiamum 'tvirtinta ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ straipsnyje, kur nurodyta, kad >mogaus privatus gyvenimas nelieiamas! 6smens susira%injimas, pokalbiai telefonu, telegrafo prane%imai ir kitoks susiinojimas nelieiami?! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ straipsnio , dalies nuostata, jog >informacija apie privat gyvenim gali b ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal 'statym? bei . dalies nuostata, jog >'statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavali%ko ar neteisto ki%imosi ' jo asmenin' ar %eimynin' gyvenim, ksinimosi ' jo garb ir orum? yra svarbiausios teiss ' privat gyvenim nelieiamybs garantijos! <iomis garantijomis asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybs, kit institucij, j pareig n, kit asmen neteisto ki%imosi! (eis ' privataus gyvenimo nelieiamyb taip pat yra 'tvirtinta ir ;ietuvos 3espublikos civiliniame kodekse bei kituose 'statymuose! Bali kilti klausimas, kas yra privatus mogaus gyvenimasU ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinio (eismo jurisprudencijoje teigiama, jog >privatus mogaus gyvenimas 5 tai individo asmeninis gyvenimas) gyvenimo b das, %eimynin padtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pai ros, 'sitikinimai, 'proiai, jo fi1in bei psichin b kl, sveikata, garb, orumas ir kt!?! 4amintina, jog ;ietuvoje, skirtingai nei daugelyje kit valstybi, 'virtinta teis ne ' privatum, o teis ' privat gyvenim! (eis ' privatum ir teis ' privat gyvenim nra tapaios! (aiau pre1iumuotina, jog %i problema neturi didels praktins 'takos teiss ' privat gyvenim apsaugos elektroniniuose ry%iuose 'vertinimui, todl nebus detaliau anali1uojama! (arptautini teiss akt anali1 #r!, Hisuotins mogaus teisi deklaracijos *+ straipsn', (arptautinio pilietini ir politini teisi pakto *Q straipsn', =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos R straipsn' ir kt!& leidia daryti i%vad, kad asmens teiss ' privatum turin' sudaro keturi savaranki%ki, ir kartu tarpusavyje susij elementai) *! informacinis privatumas yra susijs su duomen apie asmen' tvarkymu ir vadinamas asmens duomen apsauga: t!y! kai asmuo pats savo iniciatyva gali disponuoti savo asmens duomenimis, inoti apie savo duomen tvarkym, susipainti su savo asmens duomenimis, reikalauti i%taisyti savo duomenis ir pan!: +! fi1inis privatumas #k no nelieiamumas&, t!y! nesant mogaus sutikimo, jo atvilgiu negali b ti atliekami jokie medicininiai ar moksliniai bandymai #pavy1diui, privaloma tvarka atliekami narkotik testai ir pan!: ,! komunikacinis privatumas, t!y! asmens susira%injimo, pokalbi telefonu, telegrafo prane%im ir kitokio susiinojimo nelieiamumas: .! teritorinis privatumas, t!y! asmens b sto arba teritorijos nelieiamumas ;ietuvoje 'sigaliojo nuo *SS/ -.#. :"(rin*in ! "!men! *uomen$ tei!in ! "p!"u(o! e&e%tronin /e er*2 /e %"te(ori/o! ir prin0ip"i 6smens duomen apsaug galima tapatinti su vienu i% keturi privatumo element 5 informaciniu privatumu! 6!Saarenpaa asmens duomen apsaug laiko savaranki%ka privatumo dal' 5 informacin' privatum, kuris rei%kia fi1ini asmen privatumo ir j smoningo apsisprendimo teisi apsaug kontroliuojant, ribojant ir reguliuojant asmens duomen tvarkym asmens duomen teisins apsaugos normini akt pagalba! 0ors asmens duomenys gali b ti tvarkomi tiek automatiniu, tiek neautomatiniu b du #pv1!, tvarkant asmens duomen susistemintas rinkmenas) sra%us, kartotekas ir pan!&, pastarojo asmens duomen tvarkymo atvej sumajo iki minimumo ir dl informacini technologij paplitimo, didija dalimi asmens duomenys tvarkomi automatiniu b du, kuris %iame skyriuje bus tapatinamas su asmens duomen tvarkymu elektroninje erdvje #arba, tiesiog, asmens duomen tvarkymu&! 7albant apie asmens duomen apsaug, kyla vienas i% pagrindini klausim) kas yra asmens duomenysU 4avy1diui, keliaujant po ;ietuva su mobiliuoju telefonu, danai telekomunikacij operatoriai fiksuoja mobiliojo telefono buvimo viet ir kartu tam tikro asmens judjimo duomenis! 6r tai yra asmens duomenysU Balima pateikti asmens duomen apibrim! 6smens duomenys 5 bet kuri informacija, susijusi su fi1iniu asmeniu 5 duomen subjektu, kurio tapatyb yra inoma arba gali b ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui b dingi fi1inio, fi1iologinio, psichologinio, ekonominio, kult rinio ar socialinio pob dio poymiai! 6kcentuotini du kriterijai 5 tiesioginis ir netiesioginis asmens tapatybs nustatymas, kas leidia apimti daug duomen, kurie i% pirmo vilgsnio turi menk ry%' su konkreiu asmeniu! "uomenys gali b ti asmeniniai
*S

netgi jeigu j pagalba asmuo gali b ti identifikuotas tik kombinacijoje su kitais duomenimis 5 pagalbiniais duomenimis! 7ita vertus, svarbu tai, kad asmens tapatybs nustatymas turi b ti 'manomas nepanaudojus neprotingas laiko, darbo ir pan! snaudas! 6smens duomenys, kurie tiesiogiai ir vienareik%mi%kai nurodo konkret asmen' yra asmens kodas, paso numeris, vairuotojo paymjimo numeris ir pan! Su tokiais duomenimis susieti visi kiti duomenys tampa asmens duomenimis! 6smens duomenimis taip pat gali b ti ir asmenins informacijos sankaupa, sistema, pagal kuri 'manoma nustatyti asmens tapatyb, taiau i% kurios pamus atskirus duomen elementus asmens neb t 'manoma identifikuoti! Skiriama ypating asmens duomen kategorija! Ppatingi asmens duomenys 5 duomenys, susij su fi1inio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais 'sitikinimais, naryste profesinse sjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistum! <i duomen apsaugai taikomi grietesnis reikalavimai, nei saugant >'prastus? asmens duomenis! Pra nustatyti %ie teisto asmens duomen tvarkymo kriterijai) *! asmens duomen subjektas duoda sutikim tvarkyti jo asmens duomenis: +! sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena i% %ali yra duomen subjektas: ,! 'statymai 'pareigoja duomen valdytoj asmens duomenis: .! siekiama apsaugoti asmens duomen subjekto esminius interesus: /! 'gyvendinami oficial s 'galiojimai, suteikti valstybs bei savivaldybi institucijoms arba treiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys: J! asmens duomenis reikia tvarkyti dl teisto intereso, kurio siekia duomen valdytojas arba treiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomen subjekt interesai nra svarbesni! "uomen valdytojai turi laikytis tam tikr princip, siekiani ne tik apginti mogaus privatum, bet ir 'diegti gerus verslo 'proius bei sukurti efektyv ir patikim duomen valdym! Balima i%skirti %iuos pagrindinius asmens duomen apsaugos principus) *! asmens duomen rinkimo apribojimo #asmens duomenys turi b ti gaunami teistai ir naudojant teisingas priemones&: +! kokybs #asmens duomenys turi b ti tiksl s, baigtini ir atnaujinti&: ,! tikslo nustatymo #tikslai, kuriems yra renkami asmens duomenys, turi b ti nurodyti ne vliau nei asmens duomen rinkimo metu ir paskesnis j naudojimas turi b ti apribojamas %i tiksl pasiekimui&: .! asmens duomen panaudojimo apribojimo #asmens duomenys neturi b ti atskleisti, padaryti prieinami ar kitaip panaudoti kitiems tikslams, negu tie, kurie nurodyti sutinkamai su tikslo nustatymo principu, i%skyrus kuomet gaunamas asmens duomen subjekto sutikimas arba sutinkamai su 'statymu&: /! saugumo utikrinimo #asmens duomenys privalo b ti saugomi protingomis saugumo priemonmis prie% tokias ri1ikas-pavojus, kaip netekimas, praradimas, neteistas prijimas prie asmens duomen, j sunaikinimas, panaudojimas, pakeitimas ar atskleidimas&: J! atvirumo #turi b ti atvira informacija apie duomen valdytoj, jo buvein ir duomen tvarkymo tiksl&: Q! individualaus dalyvavimo #asmuo turi turti tam tikras teises&: R! atsakomybs #asmens duomen valdytojas privalo b ti atsakingas u tai, kaip jis laikosi priemoni, 'gyvendinani auk%iau nurodytus tikslus&! 6smens duomen tvarkymo procese yra skiriami %ie asmens duomen tvarkymo dalyviai) duomen valdytojas, duomen tvarkytojas ir duomen subjektas! "uomen valdytojas 5 juridinis ar fi1inis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomen tvarkymo tikslus ir priemones! "uomen tvarkytojas 5 juridinis ar fi1inis #kuris nra duomen valdytojo darbuotojas& asmuo, duomen valdytojo 'galiotas tvarkyti asmens duomenis! "uomen tvarkytojas ir #ar& jo skyrimo tvarka gali b ti nustatyti 'statymuose ar kituose teiss aktuose! "uomen valdytojo ir duomen tvarkytojo, nesanio duomen valdytoju, santykiai turi b ti reglamentuojami ra%ytine sutartimi, i%skyrus atvejus, kai tokius santykius nustato 'statymai ar kiti teiss aktai! 6smens duomen tvarkymo procese asmens duomen subjektas turi tam tikras teises, i% kuri galima i%skirti pagrindines) *& inoti #b ti informuotas& apie savo asmens duomen tvarkym: +& susipainti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi:
+W

,& reikalauti i%taisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, i%skyrus saugojim, savo asmens duomen tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant %io ir kit 'statym nuostat: .& nesutikti, kad b t tvarkomi jo asmens duomenys! "uomen valdytojas turi motyvuotai pagr'sti atsisakym vykdyti duomen subjekto pra%ym 'gyvendinti %iame Ostatyme nustatytas duomen subjekto teises! "uomen valdytojas, gavs duomen subjekto pra%ym, ne vliau kaip per ,W kalendorini dien nuo duomen subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakym! Aei duomen subjekto pra%ymas i%reik%tas ra%ytine forma, duomen valdytojas turi pateikti jam atsakym ra%tu! 6smens duomen tvarkym, i%skyrus asmens duomen tvarkym elektroniniuose ry%iuose reglamentuoja ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statymas! <io 'statymo 'gyvendinim prii ri Halstybin duomen apsaugos inspekcija! <i institucija prii ri ir ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 2V skirsnio >6smens duomen tvarkymas ir privatumo apsauga? 'gyvendinim! 6smens duomen apsaugos modeliai gali b ti skirstomi ') *& reguliavimas bendraisiais 'statymais: +& sektorinis reguliavimas, kai tam tikroms sritims taikomi special s teiss aktai #pv1!, elektroniniai ry%iai&: ,& savireguliacija: .& apsauga techninmis priemonmis! "uomen tvarkymo veiksmai, visi%kai ar i% dalies atliekami automatinmis priemonmis! -.'. ?en*rie/i "!men! *uomen$ "p!"u(o! e&e%tronin /e er*2 /e re(u&i"2imo "!pe%t"i 6smens duomen apsaug reglamentuojantys tarptautiniai aktai gali b ti skirstomi ' privalomuosius ir rekomendacinio pob dio aktus! 2% rekomendacinio pob dio akt pamintinos *SRW m! =@4G gairs dl privatumo apsaugos ir asmens duomen judjimo tarp valstybi nari! <ios gairs atspindi neoficial tarptautin' susitarim dl asmens duomen apsaugos princip) asmens duomen rinkimo apribojimo, duomen kokybs, tikslo nustatymo, asmens duomen naudojimo apribojimo, atvirumo, individualaus dalyvavimo, atskaitomybs! 0ustatydamos pagrindinius asmens duomen apsaugos principus, gairs tampa atrama vyriausybms bei verslui, siekiant geriau apsaugoti asmens duomenis bei nustatyti atitinkam reguliavim! (aip pat pamintinos *SSW m! Aungtini taut kompiuteri1uot asmens duomen byl gairs, kurios atspindi =@4G gairse 'tvirtintus asmens duomen apsaugos principus! <iose gairse, Halstybms 0arms, 'gyvendinant nacionalinius teiss aktus dl kompiuteri1uot asmens duomen byl, patariama atsivelgti ' gairse numatytus principus! 4agrindinis privalomojo pob dio tarptautinis aktas asmens duomen apsaugos srityje 5 *SR* m! Strasb ro konvencija dl asmen apsaugos ry%ium su asmens duomen automati1uotu tvarkymu #=(S 0r! *WR&! <i konvencija 'sigaliojo *SR/ metais! ;ietuva 7onvencij pasira% +WWW m! vasario ** d!, o ratifikavo 5 +WW* m! birelio * d! ;ietuvoje konvencija 'sigaliojo nuo +WW* m! spalio * d! <ia konvencija siekiama utikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automati1uotai, vis %ali teritorijose bus gerbiamos kiekvieno asmens, nepaisant jo tautybs ir gyvenamosios vietos, teiss ir pagrindins laisvs, o svarbiausia, jo teis ' privat gyvenim! 7onvencijoje nustatyti asmens duomen apsaugos principai pana% s ' tuos, kurie paminti =@4G gairse, be to, papildomai 'traukiamas principas, reikalaujantis atitinkam apsaugos priemoni jautriems duomenims, t!y! tokiems duomenims, kurie atskleidia rasin kilm, politinius 'sitikinimus, religines nuostatas, susij su sveikata ir pan! Hienintelis bendro pob dio 'pareigojantis teiss aktas =S 5 =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva dl asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo toki duomen judjimo S/-.J-=@! <i direktyva taikoma, automatiniais b dais tvarkant asmens duomenis i%tisai arba dalimis ir neautomatiniais b dais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmen sistemos dal'! "irektyvos tikslas yra dvejopas! Hiena vertus, direktyva siekiama saugoti fi1ini asmen pagrindines teises ir laisves, o ypa j privatumo teis tvarkant asmens duomenis! 7ita vertus, direktyva nevaro ir nedraudia laisvo asmens duomen judjimo tarp valstybi nari dl prieasi, susijusi su asmens duomen apsauga! Balima i%skirti %iuos direktyvoje 'tvirtintus reglamentavimo principus) *& "uomen kokyb #direktyvos J str!&! 6smens duomenys turi b ti) *! tvarkomi teisingai ir teistai: +! surinkti 'vardintais, ai%kiai apibrtais ir teistais tikslais, o po to tvarkomi su %iais tikslais suderintais b dais ,! adekvat s, susij ir savo apimtimi nevir%ijantys tiksl, kuriems jie renkami ir #arba& vliau tvarkomi:
+*

.! tiksl s ir, jei b tina, nuolat atnaujinami: turi b ti imtasi vis reikaling priemoni, kad duomenys, kurie yra netiksl s ar nei%sam s, palyginti su tikslais, dl kuri jie buvo surinkti ar po to tvarkomi, b t i%trinti arba i%taisyti! /! laikomi tokio pavidalo, kad duomen subjekt tapatybes b t galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra reikalinga tais tikslais, dl kuri duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi! +& (eistas duomen tvarkymas #direktyvos Q str!&! asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu) *! duomen subjektas yra nedviprasmi%kai davs sutikim: +! tvarkyti reikia vykdant sutart', kuri duomen subjektas yra sudars kaip viena i% %ali, arba duomen subjekto reikalavimu norint imtis priemoni prie% sudarant sutart': ,! tvarkyti reikia vykdant teisin prievol, kuri privaloma duomen valdytojui: .! tvarkyti reikia norint apsaugoti gyvybinius duomen subjekto interesus: /! tvarkyti reikia vykdant uduot', atliekam visuomens labui, arba 'gyvendinant oficialius 'galiojimus, suteiktus duomen valdytojui arba treiajai %aliai, kuriai atskleidiami duomenys tvarkyti reikia dl teist interes, kuri siekia duomen valdytojas arba treioji %alis #%alys&, kurioms atskleidiami duomenys, i%skyrus atvejus, kai duomen subjekto teiss ir laisvs yra vir%esns nei %ie interesai! ,& Ppatingi asmens duomenys #direktyvos R str!&! 0ustatomas draudimas tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidia rasin ar etnin kilm, politines, religines ar filosofines pai ras, priklausym profesinms sjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikat ar intym gyvenim, i%skyrus tam tikrus atvejus! .& "uomen subjekto teiss! "irektyva suteikia duomen subjektui, kurio asmens duomenys tvarkomi tam tikras teises, pv1!) *! teis gauti informacij apie tvarkomus asmens duomenis: +! teis ' informacijos i%trynim bei i%taisym: ,! teis prie%tarauti dl asmens duomen tvarkymo: .! teis ' kompensacij, kai neteistai tvarkomi asmens duomenys! /& "uomen saugumas #direktyvos *Q str!&! "irektyva numato pareig duomen valdytojui 'gyvendinti technines ir organi1acines apsaugos priemones! <ios priemons turi atitikti esam situacij ar ri1ik, kuri galt sukelti duomen tvarkymas! J& "uomen perdavimas treiosioms valstybms! "irektyva nustato bendr princip) asmens duomenys, kurie yra tvarkomi arba juos perdavus ketinama tvarkyti, gali b ti perduodami ' treij %al' tik tuo atveju, jeigu nepaeidiant nacionalini nuostat, priimt pagal kitas %ios direktyvos nuostatas, %i treioji %alis utikrina adekvat apsaugos lyg'! @endrj duomen apsaugos direktyv ;ietuvoje 'gyvendina ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statymas! 4irmoji %io 'statymo redakcija buvo priimta dar *SSJ metais! 0auj 'statymo redakcij ;ietuvos 3espublikos Seimas prim +WW, metais! Ostatymo bendrasis tikslas $ ginti mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo teis ry%ium su asmens duomen tvarkymu! Ostatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu b du, taip pat neautomatiniu b du tvarkant asmens duomen susistemintas rinkmenas) sra%us, kartotekas, bylas, svadus ir kita! Ogyvendindamas @endrj duomen apsaugos direktyv, 'statymas tuo tikslu nustato pana%ius asmens duomen teisto tvarkymo kriterijus bei asmens duomen tvarkymo principus! 0aujoje +WW, met 'statymo redakcijoje patikslinama 'statymo taikymo sritis! 0umatyta, kad 'statymas taikomas ne tik fi1iniams ir juridiniams asmenims, bet ir duomen valdytojo padaliniui #filialui arba atstovybei&! 6tsivelgiant ' praktikoje kylanius neai%kumus, patikslinta duomen tvarkytojo svoka! @e to, 'statymas papildomas naujomis svokomis 5 duomen tvarkymas automatiniu b du ir vie%a duomen rinkmena! 0ra privalomas ra%ti%kas duomen subjekto sutikimas tvarkyti jo asmens duomenis! (eis sprsti, ar reikalauti i% duomen subjekto ra%ti%ko sutikimo, paliekama duomen valdytojui, nes gino atveju jis turs pateikti 'rodymus, kad duomen subjektas dav ai%kiai i%reik%t sutikim tvarkyti asmens duomenis! Ostatyme nustatyta, kad tvarkomi duomenys turi b ti tapat s, tinkami ir tik tokios apimties, kuri b tina j rinkimo ir tolesnio tvarkymo tikslais! Aei duomenys yra nepilni #nei%sam s& arba netiksl s palyginti su tikslais, dl kuri buvo surinkti ar po to tvarkomi, jie turi b ti i%taisyti, papildyti, sunaikinti, sustabdytas j tvarkymas! Ostatyme 'tvirtinamas bendras principas, kad draudiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, i%skyrus 'statyme nustatyt baigtin' sra% atvej, kada ypatingi asmens duomenys gali b ti tvarkomi! Ostatyme 'tvirtinama nuostata,
++

susiaurinanti asmens kodo naudojimo sfer! 6smens kod be duomen subjekto sutikimo galima naudoti tik jei tokia teis yra nustatyta 'statymuose, atliekant mokslin' ar statistin' tyrim, taip pat valstybs registruose ir informacinse sistemose! 0ustatyta, kad be duomen subjekto sutikimo asmens duomenys mokslinio tyrimo tikslais gali b ti tvarkomi tik prane%us 'statymo vykdymo priei ros institucijai, kuri, atlikusi i%ankstin patikr, nustato, ar toks tvarkymas nepaeis duomen subjekt teisi! <iuo 'statymu praplstos duomen subjekto teiss! "uomen subjektui suteikta teis reikalauti sustabdyti savo asmens duomen tvarkymo veiksmus! Ostatyme taip pat nustatyta papildoma duomen valdytojo pareiga renkant asmens duomenis tiek tiesiogiai i% paties duomen subjekto, tiek i% kit %altini, informuoti duomen subjekt apie jo teis susipainti su savo asmens duomenimis, reikalauti i%taisyti neteisingus, nei%samius, netikslius savo asmens duomenis, taip pat suteikti kit papildom informacij #duomen tvarkymo teisinis pagrindas, duomen saugojimo terminas, teis kreiptis ' 'statymo vykdymo priei ros institucij&, kiek tokios papildomos informacijos reikia, kad b t utikrintas teisingas asmens duomen tvarkymas, i%skyrus atvejus, kai duomen subjektas toki informacij jau turi! Ostatyme 'tvirtinama norma, kad duomen valdytojo ir duomen tvarkytojo santykiai turi b ti reglamentuojami ra%ytine sutartimi, i%skyrus atvejus, kai tokius santykius nustato 'statymai ar kiti teiss aktai! 0ustatyta, kad ne tik duomen tvarkytojas, bet taip pat ir duomen valdytojo bei tvarkytojo atstovai turi veikti tik pagal duomen valdytojo nurodymus! Ostatyme 'tvirtinamos normos, reglamentuojanios i%ankstin patikr! 4ateikiamas baigtinis sra%as atvej, kada 'statymo vykdymo priei ros institucija atlieka i%ankstin patikr! Ostatyme patikslintos duomen teikimo ' usienio valstybes slygos, taip pat 'statymo vykdymo priei ros institucijos $ Halstybins duomen apsaugos inspekcijos funkcijos, teiss! Ostatymo priei r Hykdo valstybin duomen apsaugos inspekcija! (ai, jog asmens duomen apsaugos sritis aktuali, liudija +WW/ metais inspekcijos atliktas darbas) i%nagrinti JRJ duomen valdytoj prane%imai apie duomen tvarkym, i%nagrinti *W+ asmen skundai #pra%ymai&, atlikti J, prevenciniai tikrinimai bei parengtos ,.+ i%vados dl i%ankstins patikros #i% viso .W/&, atsakyta ' R. 7onvencijos =(S 0r! *WR %ali paklausimus, parengta */ metodini dokument, suderinti */Q teiss aktai ir duomen valdytoj pateikti dokumentai, suteiktos ++WQ konsultacijos, parengti . teiss aktai ir *WW visuomens informavimo priemoni, parengtos .. i%vados dl =uropos Sjungos institucij rengiam dokument! Ostatymo Q straipsnis nustato reikalavimus asmens kodo naudojimui! 4agal minimo straipsnio + d!, naudoti asmens kod tvarkant asmens duomenis galima tik gavus duomen subjekto sutikim! , dalyje nustatyti atvejai, kai asmens kod galima naudoti be duomen subjekto sutikimo) *! jei tokia teis numatyta 'statymuose: +! atliekant mokslin' arba statistin' tyrim: ,! valstybs registruose ir informacinse sistemose, jeigu jie yra 'teisinti teiss akt nustatyta tvarka: .! juridiniams asmenims, kuri veikla susijusi su paskol teikimu ir skol i%ie%kojimu, draudimu ar nuomos verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kit socialins globos institucij ir %vietimo 'staig, mokslo ir studij institucij veikloje bei 'statym nustatytais atvejais tvarkant 'slaptintus duomenis! 4raktikoje Halstybin duomen apsaugos inspekcija reaguoja ' prane%imus dl neteisto asmens kodo tvarkymo ir imasi 'statymuose numatyt priemoni! Svarbu paminti, jog teism praktika draudia asmens kodo tvarkym tiesiogins rinkodaros tikslu! ;ietuvos vyriausiasis administracinis teismas +WW.$**$+J administracinje byloje 0r! 0*+$*.R,$W. prim nutart', kurioje konstatavo, kad tiesiogins rinkodaros tikslu tvarkomas fi1inio asmens kodas yra perteklinis duomuo, ir jo tvarkymas mintu tikslu paeidia ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statymo , str! * d! . p! Ostatymas nustato specialius reikalavimus, jei asmens duomenys tvarkomi specialiais nustatytais tikslais) *! socialinio draudimo ir socialins globos tikslais #'statymo S str!&: +! sveikatos apsaugos tikslais #'statymo *W str!&: ,! rinkim, referendumo, piliei 'statym leidybos iniciatyvos tikslais #'statymo ** str!&: .! mokslinio tyrimo tikslais #'statymo *+ str!&: /! statistikos tikslais #'statymo *, str!&: J! rinkodaros tikslais #'statymo *. str!&: Q! mokumui 'vertinti ir 'siskolinimui valdyti #'statymo *J str!&!
+,

;abai aktuali asmens duomen apsaugos sritis, susijusi su tiesiogine rinkodara! 0eteista rinkodara, vykdoma elektronini ry%i tinklais danai vadinama nepageidaujama komercine informacija, kai kuriais atvejais vadinama spamYu! Spamo pagalba galima pasiekti milijonus moni minimaliomis snaudomis! Spamas gali b ti usakomas ir u tai imamas atlygis! "auguma spameri klient yra smulk s verslo subjektai arba fi1iniai asmenys, kurie turdami gana nedaug ini interneto srityje siekia sau kuo pigesns ir tuo paiu platesns reklamos! 3eikia paminti, jog ;ietuvoje yra ne vienas precedentas, kai nepageidaujamos komercins informacijos arba spamYo siuntjai buvo patraukti atsakomybn! +WW.$**$++ Halstybinje duomen apsaugos inspekcijoje gautas 3! ;! skundas dl nepageidaujamo elektroninio pa%to prane%imo! (yrimo metu nustatyta, kad serveris, i% kurio sistas nepageidaujamas elektroninio pa%to prane%imas, priklauso F6@ ,,@iuro sprendim tinklas?! F6@ ,,@iuro sprendim tinklas?, atsakydama ' 2nspekcijos paklausim, prane%, kad u nustatyto serverio palaikym mintai bendrovei moka ir u j' atsako F6@ ,,2nterprekyba?! 2nspekcijos darbuotojai mintoje bendrovje atliko asmens duomen tvarkymo teistumo patikrinim ir nustat, kad i% F6@ ,,2nterprekyba? parei%kjui sistas elektroninio pa%to prane%imas tiesiogins rinkodaros tikslu be i%ankstinio abonento sutikimo, taip paeista =3O JR str! * d! 7ol kas 'statymas nereglamentuoja duomen tvarkym, naudojant vai1do stebjimo ir fiksavimo 'rang! 6%tuntasis 'statymo skirsnis skirtas atsakomybs klausimams reglamentuoti! 4agal 'statymo ,, str!, duomen valdytojams, duomen tvarkytojams ir kitiems asmenims, paeidusiems 'statym, taikoma ;ietuvos 3espublikos 'statym nustatyta atsakomyb! ;ietuvos 3espublikos administracini teiss paeidim kodekso +*.$*. str! ?0eteistas asmens duomen tvarkymasM nustatyta atsakomyb u paeidimus, susijusius su neteistu asmens duomen tvarkymu, paeidiant ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statym! F %' paeidim taikomos sankcijos $ bauda iki *WWW ;t, pakartotinai 5 bauda iki +WWW ;t! "uomen subjekto teisi, numatyt ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statyme, paeidimas, utraukia administracin atsakomyb pagal ;ietuvos 3espublikos administracini teiss paeidim kodekso +*.$*J str! Halstybins duomen apsaugos inspekcijos pareig n teist nurodym nevykdymas yra baudiamas pagal ;ietuvos 3espublikos administracini teiss paeidim kodekso +*.$*Q str! <iame kodekse yra ir norm, numatani administracin atsakomyb ir leL specialis asmens duomen apsaugos teiss norm paeidimo atveju 5 pv1!, kodekso +*.$+, str! numato atsakomyb u neteist asmens duomen tvarkym elektronini ry%i srityje! Ostatym detali1uoja nemaai po'statymini teiss akt! 0ema j dal' sudaro ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs nutarimai! 7aip pavy1d' galima paminti ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs +WW+ m! vasario +W d! nutarim 0r! +J+ >"l 6smens duomen valdytoj valstybs registro reorgani1avimo, %io registro nuostat ir asmens duomen valdytoj prane%imo apie duomen tvarkym automatiniu b du tvarkos patvirtinimo?! <iuo nutarimu nustatyta asmens duomen valdytoj prane%imo apie duomen tvarkym automatiniu b du tvarka bei patvirtinti asmens duomen valdytoj valstybs registro nuostatai! Halstybin duomen apsaugos inspekcijos direktoriaus 'sakymais taip pat yra patvirtinti) *! rekomenduojama prane%imo apie duomen tvarkym forma, +! reikalavimai duomen apsaugos priemoni apra%ui, ,! i%ankstins patikros taisykls ir pan! Halstybin duomen apsaugos inspekcija be privalom po'statymini teiss akt leidia ir rekomendacijas, kurios nra privalomojo pob dio! Hisos inspekcijos rekomendacijos dl skelbiamos inspekcijos tinklapyje http)--999!ada!lt! Spamas 5 tai nepageidaujama #nesant informacijos gavjo sutikimo ar pra%ymo& ir-ar nepageidautina #esant informacijos gavjo prie%taravimui&, plataus masto, daniausiai reklaminiais komerciniais tikslais #visada siekiant gauti tam tikr naud&, 2nternetu siuniama 'vairi informacija, apkraunanti informacines sistemas bei daranti al fi1iniams ir juridiniams asmenims #2nterneto vartotojams&! -.). :"(rin*ini"i pri2"tumo ir "!men! *uomen$ "p!"u(o! e&e%troniniuo!e r15iuo!e 1p"tum"i "l elektronini komunikacij ir ry%io priemoni konvergencijos pastaruoju metu naudojama elektronini ry%i svoka! =lektroniniai ry%iai $ signal perdavimas laidinmis, radijo, optinmis ar kitomis elektromagnetinmis priemonmis, sudaro galimyb monms bendrauti nepaisant j fi1inio buvimo vietos! (aiau elektroniniai ry%iai suteikia ne tik neabejotinus privalumus, bet ir kelia vis didesn grsm mogaus privaiam gyvenimui! =lektronini ry%i paslaug ir tinkl teikjai, vykdydami savo veikl, tvarko didiulius
+.

kiekius duomen, i% kuri dauguma priskirtina asmens duomenims! =lektroniniais ry%iais taip pat perduodama elektronini ry%i paslaug gavj siuniama informacija #turinys&! (odl toks duomen tvarkymas-perdavimas neabejotinai turi #gali turti& didel 'tak elektronini ry%i paslaug gavj privatumui! =S privatumo ir asmens duomen apsaugos elektroniniuose ry%iuose reguliavimas pritaikytas i%imtinai elektronini ry%i sektoriui! (am skirta +WW+ m! liepos *+ d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-/R-=@ dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos elektronini ry%i sektoriuje #"irektyva dl privatumo ir elektronini ry%i&! <i direktyva priklauso naujajai elektronini ry%i reguliavimo direktyv sistemai ir pakeit senosios reguliavimo sistemos *SSQ m! gruodio */ d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyv SQ-JJ-=@ dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacij srityje! Cinima +WW+-/R-=@ direktyva taip pat papildo bendrj duomen apsaugos direktyv S/-.J-=@, kurio bendrieji duomen apsaugos principai taip pat svarb s elektronini ry%i sektoriui! Hisgi, +WW+-/R/-=@ direktyvos normos laikytinos leL specialis! Hie%j elektronini ry%i paslaug abonentai gali b ti fi1iniai ar juridiniai asmenys, tad +WW+-/R-=@ direktyva siekiama apsaugoti fi1ini asmen teises ir ypa j teis ' privatum, taip pat teistus juridini asmen interesus! +WW+-/R-=@ direktyva ;ietuvoje 'gyvendinta ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo 2V skirsnyje, ir kaip jau minta, u %io skirsnio priei r yra atsakinga Halstybin duomen apsaugos inspekcija! 6tkreiptinas dmesys, jog juridiniams asmenims apsauga taikoma tik tiesiogins rinkodaros ir abonent sra% atvejais! 4rivatumo ir asmens duomen apsaugos elektroniniuose ry%iuose reguliavim galima suskirstyti ' %ias pagrindines grupes) *& vie%j elektronini ry%i paslaug ir tinkl saugumas: +& ry%io slaptumas: ,& srauto duomen tvarkymas: .& detaliosios sskaitos: /& abonent sra%ai: J& tiesiogin rinkodara: Q& ry%io linijos nustatymas! (oliau %ios grups bus aptariamos detaliau! Hie%j elektronini ry%i paslaug ir tinkl saugumas! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo J+ str!, vie%j elektronini ry%i paslaug teikjai privalo 'gyvendinti tinkamas technines ir organi1acines priemones savo teikiam paslaug saugumui utikrinti, o prireikus $ kartu su vie%j ry%i tinkl teikjais imtis toki pat priemoni vie%j ry%i tinkl saugumui utikrinti! <ios priemons turi utikrinti i%kilusi grsm atitinkant' saugumo lyg'! @e to, i%kilus ypatingai elektronini ry%i tinklo ar jo dalies saugumo paeidimo grsmei, vie%j elektronini ry%i paslaug teikjas privalo informuoti abonentus apie toki grsm ir tais atvejais, kai paslaug teikjo taikomos priemons nepanaikina grsms kilms prieasi, taip pat informuoti abonentus apie visas 'manomas gelbjimo priemones ir nurodyti tiktinas j kainas! Saugumo paeidimo grsm gali kilti atviruoju tinklu, tokiu kaip internetas, teikiamoms elektronini ry%i paslaugoms, taip pat kitais atvejais! 4aslaug teikjai, si lantys vie%ai prieinam elektronini ry%i paslaugas internetu, turt informuoti naudotojus ir abonentus apie tai, kokias priemones jie galt taikyti savo prane%imams apsaugoti, pavy1diui, speciali programin 'rang ar %ifravimo technologijas! 3eikalavimas prane%ti abonentams apie konkrei ri1ik saugumui neatleidia paslaug teikjo nuo 'sipareigojimo savo l%omis imtis tinkam ir skubi priemoni pa%alinti bet koki nauj, nenumatyt saugumo ri1ik ir atkurti normal paslaugos saugumo lyg'! 2nformacija abonentui apie saugumo ri1ik turt b ti teikiama nemokamai! 4apildomai pamintina, jog Halstybin duomen apsaugos inspekcija yra primusi rekomendacinio pob dio akr 5 rekomendacijas >"l vie%j elektronini ry%i tinkl ir paslaug saugumo utikrinimo?! <i 3ekomendacij tikslas 5 supaindinti paslaug teikjus ir tinkl tiekjus, abonentus ir paslaug naudotojus su galimomis asmens privatumo paeidimo grsmmis, pateikti metodinius nurodymus dl naudotin apsaugos priemoni!
+/

3y%io slaptumas! ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo J, straipsnis 'tvirtina konfidencialumo apsaug ir draudia ne faktiniams elektronini ry%i paslaug naudotojams be atitinkam faktini elektronini ry%i paslaug naudotoj sutikimo klausytis, 'ra%yti, kaupti ar kitu b du perimti informacij! <ios nuostatos nedraudia techninio informacijos saugojimo, b tino informacijai perduoti #pv1!, balso pa%to paslauga mobiliajame telefone&! ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo J, straipsnio nuostat paeidimas gali utraukti baudiamj atsakomyb pagal ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *JJ straipsn' ?0eteistas susira%injimo, kitoki prane%im, siunt ar pokalbi telefonu slaptumo paeidimasM! Srauto duomen tvarkymas! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo , str! /+ p!, srauto duomenimis laikytini >duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informacij elektronini ry%i tinklu ir #arba& tokio perdavimo apskaitai?! =uropos Sjungos direktyvos +WW+-/R-=@ preambuls */ p! paminta, kad >srauto duomenys gali, inter alia, apimti duomenis, nurodanius prane%imo mar%rut, trukm, laik ar apimt', naudojam protokol, siuntjo ar gavjo galinio 'renginio viet, tinkl, kuriame prane%imas atsirado ar pasibaig, ry%io pradios bei pabaigos laik?! 3emiantis %iomis svokomis, tradicins telefonijos atveju srauto duomen pavy1diu yra informacija apie sujungimo laik, trukm bei skambinaniojo telefono numer', o elektroninio pa%to atveju $ siuntjo 24 adresas, elektroninio pa%to adresas, elektroninio pa%to inuts dydis, elektroninio pa%to inuts pavadinimas, elektroninio pa%to inuts pried dydis ir tipas! Balima daryti i%vad, kad srauto duomenys 5 itin jautr s duomenys, kurie gali atskleisti daugyb asmeninio gyvenimo detali, toki kaip asmens 'proiai, pomgiai, asmen, su kuriais bendraujama, ratas ir pan! (okie duomenys saugotini tiek, kiek jie reikalingi sskaitoms pateikti ir sumokti u tinkl sujungimus, ir tik ribot laiko tarp #pagal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo J. str! + d! 5 J mnesius nuo sskaitos i%ra%ymo dienos&! Aeigu vliau vie%ai prieinam elektronini ry%i paslaug teikjas pageidauja tvarkyti %iuos duomenis elektronini ry%i paslaug rinkodaros tikslais arba pridtins verts paslaugai sukurti, tai leidiama tik abonentui sutikus, kuris apsisprendia, remdamasis tikslia ir i%samia informacija i% %io teikjo apie numatomus duomen tolimesnio tvarkymo b dus, apie abonento teis nesutikti arba panaikinti duot sutikim tvarkyti tokius duomenis! Suteikus ry%i rinkodaros paslaugas arba pridtins verts paslaugas, sunaikinami arba padaromi anoniminiais tokioms paslaugoms reikalingi srauto duomenys! 4aslaug teikjai privalo visada informuoti abonentus apie tai, koki tip duomenis tvarko, kokiais tikslais ir kok' laiko tarp! Osipareigojimas sunaikinti srauto duomenis arba padaryti juos anoniminiais, kai j jau nereikia prane%imui perduoti, neprie%tarauja tokioms interneto proced roms, kaip pavy1diui, 24 #interneto protokol& adres atsarginis saugojimas srii #domen& vard sistemoje ar fi1ini adres junginyje arba prisijungimo su slaptaodiu informacijos naudojimas siekiant valdyti teis prieiti prie tinkl ar paslaug! 4aslaugos teikjas gali tvarkyti su abonentais ir naudotojais susijusius srauto duomenis, kai pavieniais atvejais tai yra b tina norint aptikti prane%im perdavimo techninius gedimus ar klaidas! (eikjui taip pat leidiama pateikiant sskaitas naudotis srauto duomenimis, kai reikia nustatyti ir nutraukti sukiavim, pasirei%kiant' tuo, kad nesumokama u suteiktas elektronini ry%i paslaugas! "etaliosios sskaitos! "etali sskaita u suteiktas elektronini ry%i paslaugas5 tai vie%j elektronini ry%i paslaug teikj parengtas dokumentas, atitinkantis 'statym ir kit teiss akt reikalavimus, kuriame chronologi%kai i%dstytos visos pagal vie%j elektronini ry%i paslaug teikjo ir abonento sudaryt paslaug teikimo sutart' suteiktos apmokestinamos elektronini ry%i paslaugos atsiskaitomuoju laikotarpiu! "etali sskaita suteikia abonentams galimyb stebti ir kontroliuoti savo i%laidas u teikiamas elektronini ry%i paslaugas! Fniversalij paslaug ir paslaug gavj teisi direktyvos +WW+-++-=@ *W straipsnis kartu su 2 priedu numato, kad universalij paslaug tiekjai privalo teikti detalias sskaitas abonentams #esant j pra%ymui&! Halstybin duomen apsaugos inspekcija +WW/ metais patvirtino reikalavimus detaliosios sskaitoms, kurie nustato vie%j elektronini ry%i paslaug teikj i%duodam detali sskait turin' ir j pateikimo vie%j elektronini ry%i paslaug abonentams 5 fi1iniams asmenims formas! 6bonent sra%ai! =lektronini ry%i paslaug abonent sra%ai yra plaiai paplit ir vie%i! 4agal Fniversalij paslaug ir paslaug gavj teisi direktyvos +WW+-++-=@ / straipsn', universalij paslaug operatoriai turi garantuoti vie%j abonent sra% buvim! O %iuos abonent sra%us yra 'traukiami visi abonentai, nebent atskiri abonentai nesutinka b ti 'traukiami! Ii1ini asmen teis ' privatum ir juridini asmen teisti interesai reikalauja, kad abonentas apsisprst ne tik ar jo asmens duomenys skelbtini sra%e, bet
+J

ir dl to, kokie duomenys skelbtini! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo JQ straipsn', kai vie%uoju abonent sra%u siekiama daugiau nei tik suteikti galimyb ie%koti abonent kontaktini duomen pagal j vardus #pavardes&, turi b ti gautas atitinkamo abonento sutikimas! (iesiogin rinkodara! "irektyva +WW+-/R-=@ skiria automatin tiesiogin rinkodar ir neautomatin tiesiogin rinkodar! 3emiantis "irektyvos +WW+-/R-=@ *, straipsniu, Z[J*.R.:Z[J*.R.:naudoti automatinio skambinimo sistemas bei mogaus 'siterpimo #skambinimo automatus&, faksimilinius aparatus #faksus& ar elektronin' pa%t tiesiogins rinkodaros tikslais gali b ti leidiama tik gavus i%ankstin' abonent sutikimM! "l kit tiesiogins rinkodaros form #pv1! neautomatins tiesiogins rinkodaros&, "irektyvos +WW+-/R-=@ *, straipsnis suteikia valstybms narms pasirinkimo laisv! ;ietuvos 'statym leidjai nusprend, kad abonent sutikimas yra b tinas tiek automatinje tiesioginje rinkodaroje, tiek neautomatinje tiesioginje rinkodaroje! (aigi, elektroniniuose ry%iuose tiesiogin rinkodar galima naudoti tik laikantis taip vadinamo ?G4($20M principo! 3eikia paminti, kad savo paties pana%i preki ar paslaug rinkodarai ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymas nustato ?G4($GF(M princip! Ostatymo JR trs! + d! nurodyta, jog asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes 6smens duomen teisins apsaugos 'statymo nustatyta tvarka ir slygomis gauna i% savo klient elektroninio pa%to kontaktinius duomenis, gali naudoti %iuos kontaktinius duomenis savo paties pana%i preki ar paslaug rinkodarai, jei klientams yra suteikiama ai%ki, nemokama ir lengvai 'gyvendinama galimyb nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktini duomen naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai %ie duomenys yra renkami ir, jei klientas i% pradi neprie%taravo dl tokio duomen naudojimo, siuniant kiekvien inut! 4agal ;ietuvos respublikos elektronini ry%i 'statymo JR str! , d!, draudiama tiesiogins rinkodaros tikslu sisti elektroninio pa%to prane%imus slepiant siuntjo, kurio vardu informacija siuniama, tapatyb arba nenurodant galiojanio adreso, kuriuo gavjas galt pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntim! 3y%io linijos nustatymas! 7albant apie ry%io linijos, i% kurios skambinama, nustatym, b tina apsaugoti skambinanios %alies teis neleisti nustatyti linij, i% kurios skambinama, taip pat ir %alies, kuriai skambinama, teis atsisakyti skambui i% nenustatyt linij! ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo QW straipsnis utikrina %ias pagrindines teises) *! teis skambinaniajam panaikinti galimyb nustatyti ry%io linij i% kurios skambinama: +! teis abonentui, kuriam skambina, panaikinti galimyb nustatyti ry%io linij i% kurios skambinama: ,! teis atsisakyti skambuio i% nenustatytos linijos: .! teis udrausti nustatyti ry%io linij, ' kuri skambinama! +WW, metais ;ietuvos 3espublikos Hyriausyb nutarimu 0r! +*+ nustat ry%io linijos, i% kurios skambinama nustatymo draudimo netaikymo tvark! <i tvarka apibria b dus, kuriais vie%j telekomunikacij paslaug teikjai ir #ar& vie%j telekomunikacij tinkl operatoriai gali netaikyti ry%io linijos, i% kurios skambinama, nustatymo draudimo! Cinimi atvejai susij su er1inaniais ir piktybiniais skambuiais! Kon2er(en0i/" 5 iniasklaidos, telekomunikacij ir informacijos technologij sektori susiliejimas, 'skaitant fiksuot, judrij, antemini ir palydovini ry%i, ry%i ir vietos nustatymo, lokacijos sistem susiliejim! (aiau %iuo ir kai kuriais kitais atvejais, srauto duomenys taip pat gali b ti traktuojami kaip turinio duomenys, nes suteikiama informacija ir apie elektronini komunikacij turin'! ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo QQ straipsnis numato, kad ,,Hyriausybs 'galiotos institucijos $ operatyvins veiklos subjekto $ nurodymu kio subjektai, teikiantys elektronini ry%i tinklus ir #ar& paslaugas, turi toki informacij saugoti ilgiau, bet ne ilgiau kaip J mnesius papildomai, jeigu %i informacija reikalinga operatyvins veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo 'staigoms, prokurorui, teismui ar teisjui nusikalstamoms veikoms ukardyti, tirti, nustatyti! -.-. :ri2"t"u! (12enimo ne&ieCi"mumo ri+o/im"! e&e%troniniuo!e r15iuo!e nu!i%"&tim$ t1rimo ti%!&"i! =lektroniniai ry%iai suteikia ne tik neabejotinus privalumus, bet ir kelia vis didel grsm mogaus privaiam gyvenimui! 0eabejotina, kad elektronins komunikacijos labiausiai gali 'takoti asmens santyki su kitais asmenimis elektronini ry%i tinkl pagalba aspekt! @ tent asmens susiinojimas bei pan! gali b ti paeidiamas elektroninse komunikacijose, nors svarb s ir kiti privataus gyvenimo aspektai! Svarbu paminti, jog didiausi grsm mogaus teisei ' privataus gyvenimo nelieiamum kelia elektronini ry%i permimas! 4astaruoju metu i%ai%kjo gana dideli teissaugos atliekamos elektronini ry%i kontrols mastai! (eiss ' privat gyvenim teisto ribojimo galimyb! 4amintina, jog teis ' privat gyvenim
+Q

nra absoliuti 5 ji nepriskirta toms mogaus teisms, kuri ribojimas nra galimas! Ogyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ir 'statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi! (odl toks mogus, kuris negerbia kit moni teisi ir laisvi, negali tiktis savo teisi ir laisvi, 'skaitant privataus gyvenimo nelieiamum, utikrinimo! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinis (eismas yra paymjs, kad >asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas prie%ingas teisei veikas, neturi ir negali tiktis privatumo! Xmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteistai paeidia teiss saugomus interesus, daro al atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei?! (iek ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ straipsnis, tiek =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos R straipsnio + dalis numato, kad %i teis gali b ti ribojama, esant tam tikroms aplinkybms! 4avy1diui, minima teis gali b ti ribojama, turint omenyje valstybs interes gauti informacij apie asmen', pv1!, padarius' nusikaltim! 7aip minta, ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ str! , d! teigiama, jog >informacija apie privat asmens gyvenim gali b ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal 'statym?! =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos R straipsnyje nustatyta, kad >valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi %iomis teismis, i%skyrus 'statym nustatytus atvejus ir kai tai b tina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar %alies ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vie%osios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat b tina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti?! (aigi, teiss ' privataus gyvenimo nelieiamyb ribojimas turi b ti paremtas tam tikrais principais! <ioje vietoje svarbi =uropos mogaus teisi teismo praktika! @ylose 6mann prie% <veicarij, 6rmstrong prie% Aungtin 7aralyst, 7han prie% Aungtin 7aralyst ir kt! =uropos mogaus teisi teismas yra suformavs %ias pagrindines mogaus teisi ribojimo slygas) *& teistumo slyga, nurodanti, kad ribojimai gali b ti nustatomi tik vie%ai paskelbtu ir ai%kiai suformuluotu 'statymu: +& b tinumo slyga, nurodanti, kad ribojimai gali b ti nustatomi tik tuomet, kai tai reikalinga demokratinje visuomenje! Xmogaus teisi ribojimo klausimu yra pasisaks ir ;ietuvos respublikos 7onstitucinis (eismas! +WW+ m! rugsjo *S d! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinio (eismo nutarime teigiama, jog pagal 7onstitucij riboti konstitucines mogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi %i slyg) *! tai daroma 'statymu, +! ribojimai yra b tini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir 7onstitucijoje 'tvirtintas vertybes, taip pat konstituci%kai svarbius tikslus, ,! ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm: .! yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo! (eiss ' privat gyvenim ribojimas elektroniniuose ry%iuose taip pat turt b ti vykdomas vadovaujantis auk%iau i%vardintais principais ir slygomis! =lektronini ry%i kontrol #plaija prasme&, vykdom operatyviniais ar kitais nusikaltim tyrimo tikslais, galima skirstyti ' dvi grupes) *! @uvusi elektronini ry%i 'vyki kontrol $ informacijos apie buvusius elektronini ry%i 'vykius #srauto duomenis& gavimas i% elektronini ry%i paslaug teikj: +! =lektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos kontrol #kompetenting teissaugos institucij vykdoma elektronini ry%i turinio ar kitos elektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos kontrol&! 7iekvienos kontrols grups reali1avimui praktikoje teiss aktai nustato %iek tiek skirtingus reikalavimus! (oliau atskirai bus aptariamos abi auk%iau i%vardintos elektronini ry%i kontrols grups! @uvusi elektronini ry%i 'vyki kontrol! 7as yra laikoma elektronini ry%i 'vykiais, kuri metu sugeneruojami srauto duomenysU +WW+ m! rugsjo *S d! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinio (eismo nutarime telekomunikacij 'vykis apib dinamas kaip Einformacijos perdavimo, siuntimo, primimo telekomunikacij tinklais faktasE! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo , str! /+ p!, srauto duomenimis laikytini >duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informacij elektronini ry%i tinklu ir #arba& tokio perdavimo apskaitai?! "irektyvos dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos elektronini ry%i sektoriuje 0r! +WW+-/R-=@ preambulje paminta, kad >srauto duomenys gali inter alia apimti duomenis, nurodanius
+R

prane%imo mar%rut, trukm, laik ar apimt', naudojam protokol, siuntjo ar gavjo galinio 'renginio viet, tinkl, kuriame prane%imas atsirado ar pasibaig, ry%io pradios bei pabaigos laik?! 3emiantis %iomis svokomis, galima teigti, kad tradicins telefonijos atveju srauto duomenimis laikytina informacija apie sujungimo laik, trukm, skambinaniojo telefono numer' ir pan!, o elektroninio pa%to atveju srauto duomenimis gali b ti laikomi %ie duomenys) siuntjo 24 adresas ir elektroninio pa%to adresas, elektroninio pa%to inuts dydis, elektroninio pa%to inuts pavadinimas, elektroninio pa%to inuts pried dydis, tipas ir pan! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo QQ straipsnio * dal', > kio subjektai, teikiantys elektronini ry%i tinklus ir #ar& paslaugas, privalo kompetentingoms institucijoms 5 operatyvins veiklos subjekt pagrindinms institucijoms, Hyriausybs nurodytoms ikiteisminio tyrimo 'staigoms, prokurorui, teismui ar teisjui $ pateikti turim informacij?! <iai informacijai priklauso ir informacija apie elektronini ry%i 'vykius, t!y! srauto duomenys! Aei informacija renkama operatyvins veiklos tikslais, pagal ;ietuvos 3espublikos operatyvins veiklos 'statym yra b tina teismo nutartis! <iame 'statyme nustatyta, jog ?operatyviniam tyrimui reikaling konkrei informacij apie buvusius telekomunikacij 'vykius i% telekomunikacij operatori ir telekomunikacij paslaug teikj operatyvins veiklos subjektai turi teis gauti motyvuota apylinks teismo teisjo nutartimi, priimta pagal operatyvins veiklos subjekt vadov ar j 'galiot vadov pavaduotoj motyvuotus teikimusM! 4agal 'statymo *W straipsnio *, dal', >telekomunikacij operatoriams ar telekomunikacij paslaug teikjams turi b ti pateikiamas prane%imas, kuriame nurodomi teikimo numeris, nutarties primimo data ir nutart' prims teismas?! 4agal 'statym, u tokio prane%imo turinio atitikim teismo nutariai 'statym nustatyta tvarka atsako prane%im teikiantis pareig nas! Svarbu paminti, jog pagal usienio valstybi praktik, nustatant reikalavimus buvusi elektronini ry%i kontrolei, tokia kontrol galima tik su teismo sankcija! (okia praktika taikoma A6H, Suomijoje, <vedijoje, =stijoje, ;atvijoje ir kitose valstybse! Svarbu atkreipti dmes' ' tai, jog nuo +WW, m! gegus * d! 'sigaliojus naujajam ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodeksui, ikiteisminio tyrimo pareig nams nebeliko motyvuotos teismo nutarties reikalavimo informacijai apie buvusius elektronini ry%i 'vykius gauti, kai %ios informacijos reikia ikiteisminio tyrimo stadijoje! 7ita vertus, eg1istuoja ;ietuvos 3espublikos 7onstitucija, taip pat auk%iau mintas ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinio (eismo nutarimas, kuriuose yra motyvuotos teismo nutarties reikalavimas mintai informacijai gauti! (odl elektronini ry%i paslaug teikjai, pateikdami informacij apie buvusius elektronini ry%i 'vykius, turt reikalauti teismo sprendimo, kitu atveju kilt ri1ika paeisti asmen, apie kuriuos teikiama informacija, privataus gyvenimo nelieiamyb! ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo QQ straipsnyje nurodyta, jog >Hyriausybs nurodytos ikiteisminio tyrimo 'staigos Hyriausybs nustatyta tvarka organi1uoja ir sudaro galimyb gauti %i informacij savo padaliniams ir #ar& kitoms ikiteisminio tyrimo 'staigoms?! Srauto duomen kontrols, kurios metu ribojama asmens teis ' privat gyvenim, atveju turi b ti nustatyta grieta proced ra! (aiau minima Hyriausybs tvarka iki %iol nepatvirtinta! Svarbi reik%m buvusi elektronini ry%i kontrolei turs +WWJ m! kovo */ d! =uropos parlamento ir tarybos direktyva +WWJ-+.-=@ dl duomen, gaut arba tvarkom teikiant vie%ai prieinamas elektronini ry%i paslaugas arba vie%uosius ry%i tinklus, saugojimo ir i% dalies keiianti direktyv +WW+-/R-=@, kurioje informacijos apie srauto duomenis teikimo teissaugos institucijoms tikslais numatyta pareiga elektronini ry%i paslaug teikjams srauto duomenis privalomai kaupti ir saugoti nuo J mnesi iki + met mnesi nuo j ufiksavimo! 7adangi, kaip parod praktika, kinei veiklai utikrinti informacij apie srauto duomenis elektronini ry%i paslaug teikjai kaupia ne daugiau nei kelis mnesius, nustatant reikalavim duomenis kaupti iki dviej met, duomenys sudarantys privataus gyvenimo paslapt', tam tikr laikotarp' teissaugos tikslais b t kaupiami be teismo leidimo! 7aip minta, pagal ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ straipsn', informacija apie privat gyvenim gali b ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal 'statym! 6pie tai yra pasisaks ir ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinis (eismas! (odl toks 'pareigojimas be motyvuoto teismo sprendimo saugoti informacij daugiau nei reikia kinei veiklai utikrinti, taip 'siterpiant ' mogaus privat gyvenim, gali prie%tarauti 7onstitucijos ++ straipsnio nuostatoms! Balimas direktyvos nuostat, susijusi su duomen saugojimo laikotarpiu, prie%taravimas mogaus teises reglamentuojantiems tarptautins teiss aktams, diskutuojamas ir mokslinje literat roje, taiau diskusijos tik prasideda! ;ietuvos 'statymo leidjui reikt
+S

'vertinti mintos direktyvos 'tak ir santyk' su ;ietuvos 3espublikos 7onstitucija bei pasiruo%ti atlikti veiksmus #'skaitant teiss akt pakeitimus&, kuriais b t i%vengta direktyvos norm prie%taravimo ;ietuvos 3espublikos konstitucinms normoms! =lektronini ry%i turinio ir srauto duomen kontrol realiuoju laiku! 7as yra elektronini ry%i turinys ar kita elektronini ry%i tinklais perduodama informacijaU (eiss aktuose nra nustatyta, kas laikoma turinio duomenimis! (aiau teiss literat roje nurodoma, kad turinio duomenimis #ang! communication& laikoma bet kokia informacija, kuria keiiasi %alys vie%j elektronini ry%i paslaug teikimo atveju! 4aprastai tariant, turinio duomenimis laikomas pokalbio telefonu ar susira%injimo elektroniniu pa%tu turinys! 7itai elektroniniais ry%iais perduodamai informacijai priskirtina informacija apie srauto duomenis ir pan! Canoma, jog procesiniai reikalavimai srauto ir turinio duomen surinkimui turt skirtis, kadangi turinio duomenys atskleidia komunikacij turin' ir j neteistas atkleidimas daro didesn al, lyginant su srauto duomen neteistu atkleidimu! (odl turinio duomen kontrols sankcionavimas turt b ti grietesnis! (aiau reikt paminti, jog nors tradicinse telekomunikacijose slyginai lengva atskirti turinio duomenis nuo srauto duomen, kitos susiinojimo formos, pv1!, internetas, kuris priskiriamas elektroniniams ry%iams, tok' atskyrim padaro gana komplikuotu! (urinio ir srauto duomen atskyrimas buvo slygotas tradicini telekomunikacij proces, kur takoskyra tarp srauto duomen #kas skambino, kur skambino, kiek truko skambutis& ir turinio duomen #pokalbio turinio& buvo gana ai%ki, taiau toks atskyrimas interneto atveju yra gana sudtingas, jei i% viso 'manomas! 0ra ai%ku, ar turinio duomenimis laikytinas visas elektronini paket turinys, ar srauto duomenys yra tik elektronini paket antra%ts, taip pat ar srauto duomenimis laikytini ang! clickstreams ar http uklausos! (okiu atveju uklausa >http)---searchengine-com-\\aids\\homoseLuality\ \symptoms? b t laikoma srauto duomenimis, kai tuo tarpu minima uklausa susijusi su susiinojimo turiniu! (aip pat galima pateikti ir kit pavy1d' 5 "(CI #ang! "ual tone multiple fre]uency& kod rinkim elektronini komunikacij metu! 4avy1diui, surinkus atitinkam telefonins bankininkysts numer', po 'vykusio sujungimo atsiranda galimyb paslaugas valdyti "(CI kod pagalba! 7adangi "(CI kodai renkami jau 'vykus sujungimui, galima teigti, kad tai yra elektronini ry%i turinys! (aiau, kita vertus, "(CI kodais siekiama inicijuoti tam tikras paslaugas-veiksmus, todl %ios komandos gali turti ir srauto duomen poymi! 7ai kurie telekomunikacij operatoriai Halstybins duomen apsaugos inspekcijos tinklapyje adresu http)--999!ada!lt skelbiami deklarav technines komandas pradti sujungimus kaip tvarkomus asmens, t!y! srauto duomenis! <ie pavy1diai veria atkreipti dmes' ' diskusij srit' $ mint dviej kategorij #turinio duomen ir srauto duomen& sujungimo, %ias kategorijas kartu pavadinant komunikacijomis #elektroniniais ry%iais&, problem! 3eikia paminti, jog skirtingai nuo informacijos apie buvusius elektronini ry%i 'vykius gavimo i% elektronini ry%i paslaug teikj, elektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol realiu laiku atliekama pai kontroliuojani subjekt! 4agal ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymo QQ str!, >kai yra motyvuota teismo nutartis, kio subjektai, teikiantys elektronini ry%i tinklus ir #ar& paslaugas, privalo sudaryti technin galimyb operatyvins veiklos subjektams 'statym nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo 'staigoms 5 ;ietuvos respublikos baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektronini ry%i kanalais perduodamos informacijos turin'?! 6tkreiptinas dmesys, jog elektronini ry%i paslaug teikjams nenustatyta pareiga utikrinti kitos elektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrols! ;ietuvos 3espublikos operatyvins veiklos 'statyme nustatytos elektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos kontrols galimybs laiko atvilgiu! 0ors 'statyme nustatyta sankcionuoto termino pratsimo proced ra, maksimalus terminas nra nustatytas! (ai rei%kia, kad nustatyta tvarka pratsiant sankcionuot laikotarp', laiko atvilgiu galima neribotai kontroliuoti mogaus privat gyvenim, kiek tai susij su elektroniniais ry%iais! 7aip teigiam pavy1d' galima paminti ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodeks, kuris maksimal elektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos ribojimo termin riboja iki S mnesi! =lektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol pagal ;ietuvos 3espublikos 'statymus gali b ti vykdomas operatyvinio tyrimo ar baudiamojo proceso metu, todl %ie procesai nagrintini atskirai! =lektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol vykdant operatyvin veikl! ;ietuvos 3espublikos operatyvins veiklos 'statymo *W str! *W d! nustatyta, jog >telekomunikacij operatorius ar telekomunikacij paslaug teikjas privalo sudaryti technin galimyb vykdyti telekomunikacijos priemonmis perduodamos informacijos kontrol?! <ioje dalyje, apra%ant proced r, minimas terminas 5 technini priemoni
,W

panaudojimas specialia tvarka! 4agal 'statymo , str! R d!, >technini priemoni panaudojimas specialia tvarka 5 motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas technini priemoni panaudojimas operatyvinje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmen pokalbius, kitok' susiinojim ar veiksmus ^!!!_?! 2%sirei%kimas >ar veiksmus? i% esms turt apimti technini priemoni panaudojim renkant srauto duomenis, nes b tent srauto duomenys yra susij su tam tikrais telekomunikacij paslaug vartotoj veiksmais! 3emiantis %ia svoka, galima teigti, jog ;ietuvos 3espublikos operatyvins veiklos 'statymas numato kompiuterini duomen surinkimo realiuoju laiku proced ras tiek turinio, tiek srauto duomen atvilgiu! =lektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol baudiamojo proceso metu! =lektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol ikiteisminio tyrimo institucijos atlieka pagal ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodekso taisykles! "etali tokios kontrols tvarka kodekse nra nustatyta, i%skyrus pv1!, reikalavim, jog telekomunikacij operatoriai privalo sudaryti slygas klausytis telefonini pokalbi ar kontroliuoti kit telekomunikacij tinklais perduodam informacij! ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso */. straipsnyje nustatyta, jog >^!!!_ ikiteisminio tyrimo pareig nas gali klausytis telefonini pokalbi, kontroliuoti kit telekomunikacij tinklais perduodam informacij ar daryti 'ra%us ^!!!_?! (o paties straipsnio . dalyje nurodyta, jog >telekomunikacij operatoriai privalo sudaryti slygas klausytis telefonini pokalbi ar kontroliuoti kit telekomunikacij tinklais perduodam informacij ar daryti 'ra%us?! (oks neapibrtumas gali slygoti situacij, kai telekomunikacij operatorius neinos apie jo tinkle vykdom konkrei asmen perduodamos informacijos kontrol! 4aymtina, jog pagal ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodekso */. str!, kuriame numatyta, kad pagal teisjo nutart' gali b ti kontroliuojama >!!! kita telekomunikacij tinklais perduodama informacija?, internetu perduodamos informacijos kontrolei taip pat reikalinga teismo nutartis! ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso */. straipsnyje naudojama telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kategorija, todl i% pirmo vilgsnio, problem dl turinio ir srauto duomen atskyrimo neturt kilti, nes minima kategorija apima tiek srauto, tiek turinio duomenis, kuriuos elektroninje erdvje, kaip jau minta, danai sunku atskirti! (aiau kodekso */. str! + d! numato telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrols ir fiksavimo galimyb tik srauto duomen atvilgiu! (odl komunikacij internetu atveju dl %ios normos 'gyvendinimo gali kilti problem! (aiau, kita vertus, tai pateisinama tuo, jog turinio ir srauto duomen kontrols slygos gali skirtis! ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodekse kitos nei turinio elektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrolei nustatytos platesns galimybs 5 %i informacij galima kontroliuoti ir tais atvejais, ?jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu b du galima gauti duomen apie nesunkius nusikaltimus, numatytus ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *JJ, *SJ, *SQ, *SR#*& straipsniuose, ,WS straipsnio * ir + dalyseM! (aigi, kodeksas 'gyvendina skirting reikalavim nustatymo turinio ir srauto duomen kontrolei princip, nors, kaip minta, %' princip sunku 'gyvendinti interneto aplinkoje! =lektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrols priei ra! ;ietuvos 3espublikos Hyriausyb ilgai dels 'galioti speciali institucij 5 konkret operatyvins veiklos subjekt! (ik +WWW met gruod' Hyriausybs nutarime buvo 'vardinta, jog valstybs 'galiota institucija 5 Halstybs saugumo departamentas! "eja, iki %iol nenustatyta tvarka, pagal kuri Halstybs saugumo departamentas kiekvienam operatyvins veiklos subjektui, o baudiamajame procese 5 ir ikiteisminio tyrimo 'staigai, sudaryt technines galimybes savaranki%kai kontroliuoti elektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos turin'! =uropos mogaus teisi teismo praktika dl =uropos mogaus teisi konvencijos teigia, kad valstybs turi utikrinti, kad j teiss aktai numatyt garantijas ir apsaug nuo galimo piktnaudiavimo kontroliuojant elektronini ry%i turin'! 7adangi ;ietuva ratifikavo mint konvencij ir prisim atitinkamus 'sipareigojimus, taip pat privalo utikrinti minim garantij utikrinim nacionaliniuose teiss aktuose! Halstybs 'galiota institucija 'vardijus Halstybs saugumo departament, tapo ai%ku, kad elektronini ry%i tinklu siuniamos technins komandos >pradti? ar >nutraukti? pasiklausym ar kit elektronini ry%i tinklais perduodamos informacijos kontrol bus saugomos %io departamento patalpose! (ai rei%kia, kad ta pati institucija tam tikrais atvejais ir organi1uos perduodamos informacijos kontrols vykdym, ir saugos %ios kontrols 'rodymus! (echnines komandas pradti ar pabaigti pasiklausym ar kitos elektroniniais ry%iais perduodamos informacijos kontrol turi saugoti ne pati operatyvin veikl vykdanti institucija, nes tokiu atveju,
,*

kai ta pati institucija ir vykdo operatyvin veikl ir kontroliuoja tokios veikos vykdym, negalima utikrinti tokios veiklos skaidrumo! 7ita galima elektronini ry%i turinio ar kitos elektroniniais ry%iais perduodamos informacijos permimo proceso kontrols forma 5 parlamentin kontrol! 4amintina, jog pagal Gperatyvins veiklos 'statym, asmen konstitucini teisi ir laisvi apsaug vykdant operatyvin veikl kontroliuoja Gperatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija! (okia komisija buvo sukurta tik +WW, m! pabaigoje, kilus pre1ident ros skandalui, o komisijos nuostatai buvo patvirtinti tik +WW. metais! 7omisijos nuostatuose 'tvirtintos teiss sudaro tam tikras prielaidas kontroliuoti teissaugos institucijas, kai kuriais atvejais sunku i%vengti politini sprendim! Canytina, jog %ios komisijos kontrol reikalinga derinti su specialios ir nuo politins valdios nepriklausomos institucijos #komisijos& vykdoma operatyvins veiklos kontrole! 4agal %iuo metu galiojant' ;ietuvos 3espublikos operatyvins veiklos 'statym, parlamentinei komisijai suteikta teis tirti tik %iurk%ius Gperatyvins veiklos 'statymo paeidimo bei operatyvins veiklos subjekt nustatyt veiklos rib perengimo atvejus! (uo tarpu speciali institucija galt nagrinti ir paprastus skundus dl teiss ' privat gyvenim paeidimo #'skaitant jau 'vykusios elektronini ry%i kontrols teistumo 'vertinim&! (okia institucija taip pat turt teikti ir periodines ataskaitas apie vykdytas >sekimo? priemones #elektronini ry%i kontrols skaiius, kokiems nusikaltimams tirti buvo panaudotos elektroninio sekimo priemons, elektronini sekimo priemoni panaudojimo tstinumas ir pan!&! 4ana%ios institucijos jau veikia Hokietijoje, 4ranc 1ijoje, Aungtinje 7aralystje ir kitose valstybse! <is ribojimas taip pat gali b ti vadinamas elektronini ry%i kontrole! (aiau %iuo ir kai kuriais kitais atvejais, srauto duomenys taip pat gali b ti traktuojami kaip turinio duomenys, nes suteikiama informacija ir apie elektronini komunikacij turin'! *SJ* m! ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodekse +WW+ metais 'vestas naujas *SR$, straipsnis reglamentavo informacijos i% telekomunikacij operatori ir telekomunikacij paslaug teikj gavim! <io straipsnio + dalyje buvo nurodyta, jog informacija apie buvusius telekomunikacij 'vykius gaunama teismo nutartimi! "(CI yra toninio signalo tipas, kai naudojamas dviej ton signalas surinkti numer', usakyti #valdyti& paslaug ir pan! @e to, %is reikalavimas pagal savo prigimt' turt b ti i%dstytas ne ;ietuvos 3espublikos baudiamojo proceso kodekse, o ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statyme! Cetins ataskaitos, kuriose nurodyti elektronini ry%i kontrols mstai, trukm ir kita informacija, jau leidiamos tokiose valstybse kaip 4ranc 1ija, <vedija, 6ustralija, 7anada, A6H ir kt! -.3. :ri2"tum"! e&e%tronin /e *"r+o 2ieto/e 4raktikoje vis labiau plinta darbdavio vykdoma darbuotojo elektronins darbo vietos kontrol! "arbdavys nori inoti, k darbo metu veikia darbuotojas! (okia kontrol pasirei%kia darbo internete, elektroninio pa%to, darbo su programomis, kompiuteryje saugomos elektronins informacijos kontrole! 4astaruoju metu ypa spariai plinta 24 telefonija, todl elektronins darbo vietos kontrol gali apimti ir darbuotojo pokalbi stebjim! "arbdaviui kontroliuojant elektronin darbuotojo darbo viet, susiduria du prie%ingi interesai) darbuotojo ir darbdavio! Hiena vertus, darbuotojas kaip asmuo turi teis ' privat gyvenim ir tikisi, kad %i teis nebus paeista! 7ita vertus, eg1istuoja eil prieasi, slyg, aplinkybi, veriani darbdavius imtis darbuotoj stebjimo ir kontrols darbo vietoje elektronini priemoni pagalba! 4aminti galima darbo tvarkos ir drausms utikrinimo, darbuotoj darbo na%umo ir efektyvumo didinimo, darbdavio finansini resurs taupymo, darbdavio gero vardo i%saugojimo, kompiuteri sistemos apsaugos ir veiksmingumo poreikius ir kt! Hisa tai sudaro teist darbdavio verslo interes! Skirtingos elektronins darbo vietos kontrols koncepcijos! Herta paminti, jog skirtingose teiss tradicijose darbdavio ir darbuotojo santykis, darbdaviui kontroliuojant elektronin darbuotojo darbo viet 'tvirtintas nevienodai! A6H konstitucija istori%kai labai silpnai saugo darbuotoj privat gyvenim elektroninje darbo vietoje! A6H federaliniuose ir valstij teiss aktuose darbuotoj privatumui taip pat skiriama labai maai dmesio! Hienas i% pagrindini A6H teisinje sistemoje federalini 'statym, susijusi su darbuotojo elektronins darbo vietos apsauga 5 =lektronini komunikacij privatumo 'statymas! <iame federaliniame 'statyme numatytos , i%imtys, kada darbuotojas turt apriboti savo tikjimsi ' privatum, o darbdaviui suteikiama teis tikrinti elektronin darbuotojo darbo viet) *! tiekjo #angl! provider&:
,+

+! 'prastins verslo eigos #angl! ordinary course of business& i%imtis: ,! sutikimo #angl! concent& i%imtis! (iekjo i%imtis rei%kia, kad jei darbdavys sudaro slygas darbuotojui darbini funkcij atlikimui naudoti darbdaviui priklausani elektroninio pa%to sistem, pastarasis turi teis tikrinti darbuotojo elektronin darbo viet! =lektronini komunikacij privatumo 'statymas taip pat 'galina darbdav' kontroliuoti elektronin darbuotojo darbo viet, remiantis 'prastins verslo eigos i%imtimi, jei to reikia, pv1!, apsaugoti 'mons teises ar turt! Sutikimo i%imtis rei%kia, kad darbuotojo sutikimas slygojo jo paties teiss ' privatum apribojim, suteik darbdaviui beslygi%k teis tikrinti jo elektronin darbo viet! Sutikimas gali b ti i%reik%tas #pasira%ytas& arba numanomas! 4avy1diui, pre1iumuojama, kad darbuotojas dav sutikim tikrinti elektronin' pa%t, jei jis, inodamas apie eg1istuojani elektroninio pa%to tikrinimo galimyb, toliau naudojosi elektroninio pa%to sistema! (aigi, elektronini komunikacij privatumo 'statymas suteikia darbdaviams plaias teises kontroliuoti darbuotojo elektronin darbo viet! (ai, kad darbdavio darbo kontrols interesai nusveria darbuotojo privatumo interesus, rodo ir keletas 7alifornijos teismuose i%nagrint byl! Hiena i% toki byl 5 @ourke v! 0issan Dorp! (eismas %ioje byloje konstatavo, kad darbdavys turjo visi%k teis tikrinti darbuotojo elektronin' pa%t, kadangi darbuotojas buvo i% anksto informuotas apie tokio tikrinimo galimyb! (ai, kad darbuotojas turjo slaptaod' prisijungimui prie kompiuterio, neturjo 'takos, kadangi darbuotojo privatumo tikjimasis nebuvo objektyviai pagr'stas! A6H tiek federaliniai bei valstij 'statymai, tiek teismo precedentai darbdavio interesams kontroliuoti elektronin darbuotojo darbo viet didija dalimi suteikia pirmenyb prie% darbuotojo interesus! (eism interpretacija didija dalimi remiasi tuo, jog elektronin darbo vieta priklauso darbdaviui, todl darbdavys pagr'stai tikisi, kad tokia darbo vieta b t tinkamai naudojama! "l %ios prieasties darbdavys A6H turi plaias teises kontroliuoti darbuotojo elektronin darbo viet! =uropoje darbuotoj privaiam gyvenimui elektroninje darbo vietoje saugoti skiriama daugiau dmesio, palyginti su A6H! =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos R straipsnis asmenims garantuoja teis ' asmenin' ir %eimos gyvenim, buto nelieiamyb ir susira%injimo slaptum! =S @endrosios duomen apsaugos direktyvos S/-.J-=@ +S straipsnio nuostatas sudarytos duomen apsaugos darbo grup, kuri sudaro 'vairi valstybi duomen apsaugos institucij atstovai #toliau 5 "uomen apsaugos darbo grup&, pateikia tris principus, kurie turi b ti taikomi elektroninei darbo vietai) *! darbuotojai gali teistai tiktis privatumo darbo vietoje, ir jis nra panaikinamas fakto kad darbuotojai naudoja darbdavio komunikacin 'rang ar kitas verslo priemones! (aiau darbdaviui suteikus tinkam informacij darbuotojui, jo teisti l kesiai dl privatumo gali b ti sumainti, t!y! privatumas elektroninje darbo vietoje tam tikra apimtimi gali b ti ribojamas: +! bendrasis korespondencijos slaptumo principas apima komunikacijas darbo vietoje! Ais apima ir elektronin' pa%t ir pridtus su juo susijusius failus! (odl darbdavys turi inoti, kad elektroninis pa%tas taip pat sudaro darbuotojo privataus gyvenimo srit': ,! privataus gyvenimo gerbimas apima ir teis sukurti bei puoselti santykius su kitais monmis! Iaktas, kad tokie santykiai didele dalimi 'gyvendinami darbo vietoje #pavy1diui, darbuotojas kompiuteriu siunia elektronin inut auklei paklausti kaip sekasi prii rti vaik&, apriboja teist darbdavio poreik' ' sekimo priemones! <iuo metu pagrindinis =uropos Sjungoje teiss aktas, dalinai reglamentuojantis darbdavio ir darbuotojo santykius kontroliuojant elektronin darbo viet, yra =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva dl asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dl laisvo toki duomen judjimo #S/-.J-=@&! <i direktyva nustato bendruosius principus, kuri laikantis duomen valdytojai turi tvarkyti asmens duomenis #tarp j ir darbdaviai, tvarkydami darbuotoj asmens duomenis&, taiau neskirta specialiai reglamentuoti elektronins darbo vietos kontrol! Situacija ;ietuvoje ! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucijos ++ straipsnyje teigiama) >Xmogaus privatus gyvenimas nelieiamas! 6smens susira%injimas, pokalbiai telefonu, telegrafo prane%imai ir kitoks susiinojimas nelieiami! 2nformacija apie privat asmens gyvenim gali b ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu! Ostatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavali%ko ir neteisto ki%imosi ' jo asmenin' ir %eimynin'
,,

gyvenim, ksinimosi ' jo garb ir orum!? ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinio (eismo jurisprudencijoje teigiama, jog >privatus mogaus gyvenimas 5 tai individo asmeninis gyvenimas) gyvenimo b das, %eimynin padtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pai ros, 'sitikinimai, 'proiai, jo fi1in bei psichin b kl, sveikata, garb, orumas ir kt!?! Bali kilti klausimas, ar darbo vietoje darbuotojas turi tam tikr privatum! +WWW m! gegus R d! nutarime 7onstitucinis (eismas paymjo, jog privataus gyvenimo teisin samprata siejama su asmens b sena, kai asmuo gali tiktis privatumo, su jo teistais privataus gyvenimo l kesiais! Aei asmuo atlieka vie%o pob dio veikas ir t supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privaiose valdose, tai tokios vie%o pob dio veikos nebus apsaugos objektas pagal 7onstitucijos ++ ir 7onvencijos R straipsnius, ir asmuo negali tiktis privatumo! Balima pasiremti ir ;ietuvos 6uk%iausiojo teismo praktika! @yloje A!@artasi nien v! Hie%oji 'staiga >Numana people to people @altic? ;ietuvos 6uk%iausiasis teismas konstatavo) >^!!!_ pagal D7 +!+, straipsnyje 'tvirtint teiss ' privat gyvenim samprat privatus yra toks mogaus gyvenimas, kuris vyksta ne vie%umoje ^!!!_ vie%a darbo vieta nra privati asmens sfera! 4ardavjas negali reikalauti, kad jam b t utikrintas privatumas jo darbo vietoje prekybos salje, todl pardavimo sals, kartu ir pardavjo darbo, stebjimas nra slaptas asmens privataus gyvenimo stebjimas?! (aigi, galima daryti i%vad, kad tokioje darbo vietoje, kuri nra vie%a, darbuotojas gali turti teis ' privat gyvenim ir %i teis turi b ti gerbiama! (aiau, visgi lieka neai%ku, kokiais atvejais darbuotojas gali tiktis privatumo darbo vietoje, kokiais ne! 4agrindinis 'statymas ;ietuvoje, reglamentuojantis darbdavio ir darbuotojo santykius yra "arbo kodeksas! "eja, %is 'statymas nereguliuoja elektronins darbo vietos apsaugos ir nesuteikia darbdaviui joki teisi kontroliuoti darbuotojo elektronin darbo viet! ;ietuvos 3espublikos asmens duomen teisins apsaugos 'statyme yra numatytos slygos ir principai, susij su asmens duomen apie asmen' rinkimo teistumu! 3emiantis %iais principais, darbdavys gali rinkti darbuotojo asmens duomenis, taiau %is asmens duomen rinkimas yra susijs su informaciniu privatumu ir neapima darbuotojo komunikacinio privatumo! Balima teigti, kad ;ietuvoje tr ksta bent minimalaus teisinio darbuotojo ir darbdavio santyki privatumo apsaugos prasme reglamentavimo! (oks reglamentavimas pageidautinas 'statymo lygmenyje ir jis padt i%vengti dviprasmybi! ;ietuvos 3espublikos 7onstitucinis teismas yra pasisaks, kad >pagal 7onstitucij riboti konstitucines mogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi %i slyg) tai daroma 'statymu: ribojimai yra b tini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir 7onstitucijoje 'tvirtintas vertybes, taip pat konstituci%kai svarbius tikslus: ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm: yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo!? =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, kuri ;ietuva yra ratifikavusi, R straipsnyje taip pat nustatyta, kad Evalstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi %iomis teismis, i%skyrus 'statym nustatytus atvejus ir kai tai b tina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar %alies ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vie%osios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat b tina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugotiE! (aigi, darbdavys neteistai apribojs darbuotojo teis ' privatum, pv1!, neteistai kontroliavs darbuotojo elektroninio pa%to inutes ar pokalbius telefonu, gali b ti patrauktas net baudiamojon atsakomybn! (odl labai svarbu, kad %ioje srityje b t kuo daugiau ai%kumo, ypa dl elektronini komunikacij, kurios susijusios su komunikaciniu privatumu, kontrols! Canytina, kad privatumo darbo vietoje ribos turt baigtis ten, kur ksinamasi padaryti arba padaromas teiss paeidimas ar nusikaltimas, nesilaikoma 'statym ir darbo sutarties, kit darbdavio ir darbuotojo susitarim! "arbuotojui privatumas negali b ti garantuojamas ir tuo atveju, kai paeidiamas ar ksinamasi paeisti teist darbdavio verslo interes! Hisa tai turt b ti 'tvirtinta teiss aktuose! =lektronins darbo vietos kontrolei turt b ti taikomi bendri asmens duomen apsaugos principai! 3eglamentuojant darbdavio ir darbuotojo santykius, kontroliuojant elektronin darbo viet, remiantis bendraisiais teiss principais, turt b ti laikomasi darbuotojo ir darbdavio interes pusiausvyros! 7aip rodo bendrieji teiss principai, negalima teikti pirmenyb darbuotojo asmens privatumo vertybei ir visi%kai ignoruoti darbdavio interesus ir atvirk%iai, turi b ti surastas %i dviej konfliktuojani interes balansas, todl negalima teigti, kad darbuotojas turi visi%k teis ' privatum arba kad darbdavys turi beslygi%k teis tikrinti darbuotojo elektronin darbo viet!
,.

Svarbiausia, kad praktikoje neb t vadovaujamasi vien sutikimo principu! 4ernelyg danai gali i%kilti abejoni, kad toks >sutikimas? duotas laisva valia, kadangi darbuotojas pagr'stai bijo, kad gali atsidurti nepalankioje padtyje, jeigu neduos sutikimo! Svarbiausias principas, kurio turt laikytis darbdaviai 5 proporcingumo principas! =lektronins darbo vietos kontrol turi b ti vykdoma tada, kai tai nei%vengiamai reikalinga! 7ur nustatytas tikslas gali b ti pasiektas maiau privatum paeidianiomis priemonmis, darbdavys turi apsvarstyti %i galimyb! 4avy1diui, darbuotojo kompiuterio kietajame diske saugomos informacijos elektronine forma kasdienin ir 'prasta kontrol neturt b ti leistina, i%skyrus, kai turima konkrei 'rodym apie darbuotojo platinam nelegali programin 'rang ar vykdom kit neteist veikl! 6rba darbuotojo susira%injimas elektroninio pa%to duts, priklausanios darbdaviui, pagalba, galt b ti kontroliuojamas tuomet, jei darbdavys nustats ai%kias taisykles dl elektroninio pa%to naudojimo asmeniniais tikslais b do ir laiko! 4roporcingos elektronins darbo vietos kontrols priemons taip pat turt b ti ai%kiai ir nedviprasmi%kai 'vardijamos darbo sutartyse ar lydimuosiuose vidiniuose norminiuose dokumentuose #pavy1diui, darbo tvarkos taisyklse&, su kuriais darbuotojas yra supaindinamas! 7itas svarbus principas 5 b tinybs principas! <is principas rei%kia, kad darbdavys, prie% imdamasis bet kokios elektronins darbo vietos kontrols priemons turi 'vertinti ar %i priemon yra b tina konkreiam tikslui pasiekti! (aip pat svarbus ir skaidrumo principas! <is principas skelbia, kad darbdavys turi ai%kiai ir skaidriai pateikti informacij apie savo veiksmus, susijusius su elektronins darbo vietos kontrole! @e to, darbuotojai ir patys turt b ti aktyvesni bei ginti savo teises ' privat gyvenim, reikalaudami i% darbdavi paai%kinim dl elektronins darbo vietos kontrols priemoni! @et kuriuo atveju, slaptas darbuotojo elektronins darbo vietos stebjimas laikytinas asmens teiss ' privatum ribojimu ir todl gali b ti leistinas tik konkreiais atvejais, trump laiko tarp ir turi b ti vykdomas laikantis griet taisykli! Hadovaujantis auk%iau i%vardintais principais, darbdavys, nordamas kontroliuoti darbuotojo elektronin' pa%t, turt nustatyti %iuos pagrindinius aspektus) *! ar darbuotojui leidiama asmeniniais tikslais naudoti elektronin' pa%t: +! kada ir kokiais atvejais darbuotojui leidiama naudotis asmenine elektroninio pa%to dute: ,! kokiais atvejais yra daromos elektroninio pa%to inui atsargins kopijos: .! informacija, kada elektroninio pa%to inuts i%trinamos i% serverio! 2nterneto prieigos stebjimo atveju, kiek 'manoma, daugiau turi b ti taikomos technin prieigos kontrols priemons, tokios kaip darbdaviui nepriimtin interneto tinklapi lankymo udraudimas! "arbdavys taip pat turi nustatyti ai%kias taisykles, kada darbuotojui leidiama asmeniniais tikslais nar%yti internete! "arbuotojai taip pat turi b ti informuojami apie nustatomas technines prieigos kontrols #apribojimo priemones&! ;ietuva =uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij ratifikavo *SS/ metais, taigi, %ios konvencijos nuostatos privalomos ir ;ietuvoje "arbo grup buvo 'steigta vadovaujantis "irektyvos S/-.J-=@ +S straipsniu! (ai nepriklausomas =S patariamasis organas duomen apsaugos ir privatumo klausimais "arbuotojo susira%injimas elektroniniu pa%tu priskiriamas komunikaciniam privatumui! 3. TEMA. ELEKTRONINIS 8OK<MENTAS IR ELEKTRONIN KOMERCIJA 3.1. A2"*"! B e&e%troninD %omer0i/@ Aei elektronin komercij sutapatintume su verslo proces perklimu ' elektronin erdv ir komercins informacijos pavertimu skaitmenine forma, tuomet daugelio autori nuomone, elektronins komercijos pradi galima b t tapatinti su ="2 technologijos atsiradimu! Aau nuo Q$ojo prajusio amiaus de%imtmeio daugelis didij kompanij investavo ' ="2 technologijos k rim bei tobulinim! (aiau iki S$to de%imtmeio %i technologija nesulauk didesnio pripainimo! Balima b t i%skirti kelet prieasi, dl kuri ="2 technologija nusileidia savo populiarumu internetinio tinklapio pagrindu paremtai elektroninei komercijai) *! ="2 technologijos brangumas neleido smulkiam ir vidutiniam verslui pradti elektronin komercij: +!ltas standart k rimas trukd paios ="2 technologijos tobulinimui: ,! sudtingumas tobulinant ="2 aplikacijas apribojo j pritaikym siauram galim vartotoj ratui!
,/

4rie%ingai nei ="2 technologija, VC; #(he =Ltensible Carkup ;anguage& ir internetins svetains pasiymi prie%ingomis savybmis, kurios yra priimtinos elektronins komercijos subjektams! Aos yra pigios, lanksios, paprasta naudoti! Aos i%vystytos tiek, kad galima pritaikyti plaiam naudojimui! VC; technologijos i%sprendia tam tikras kalb barjer problemas! 2nternetini svetaini architekt ra yra patogi ir priimtina tiek pirkjui, tiek pardavjui! VC; ir internetini svetaini privalumai nei%sprend vis problem, kurios trukdo spartesniam elektronins komercijos vystimuisi! Standart tobulinimas ir j platus priimtinumas turt suteikti reik%minga impuls tolimesniam elektronins komercijos vystymuisi! VCl turt vaidinti pagrindin' vaidmen' %iame procese! <iuo metu jau visiem inomi elektronins komercijos 'renginiai kaip kompiuteriai ar mobil s telefonai! (aiau ateityje %i 'rengini ratas prasipls! Aau %iuo metu kai kuriose %alyse televi1oriai naudojami kaip 'renginiai atlikti komercinius sandorius! 4rogno1uojama, kad pana%ias funkcijas turs ir %aldytuvai! Balimybs, kurias suteikia informacins technologijos, atsispindi 'vairiose elektronins komercijos stadijose! 4agrindinius privalumus, lyginant su tradicine komercija, b t galima i%skirti sekanius) *! nereikalingos didels i%laidos, kad sudaryti galimyb vartotojui pasirinkti prekes i% elektronini duomen ba1i: +! 'manoma pasiekti bet kurioje pasaulio vietoje esanius pilieius ir kiekvienam individualiai sudaryti galimyb rinktis ir bendrauti su pardavju: ,! internetin svetain prieinama +. valandas per par ir Q dienas per savait ir %is procesas yra reguliuojamas automati%kai: .! automati%kai reguliuojamas atsiskaitymas kreditinmis kortelmis ar kitomis mokjimo priemonmis: /! skaitmeniniai produktai gali b ti pristatomi tiesiogiai internetu: J! 'vair s dokumentai #pv1!, usakymai& i% pirkj priimami automati%kai ir +. valandas per par ir Q dienas per savait! ="2 #=lectronic "ata 2nterchange& 5 elektroninio duomen perdavimo sistema, pateikianti standartini prane%im format rinkin', kuris gali b ti pasistas bet kuriuo elektroninio perdavimo 'renginiu! 3.#. E&e%tronin ! %omer0i/o! !"mpr"t" 4asaulyje nra nusistovjusio visuotinai priimtino elektronins komercijos apibrimo! 0etgi =uropos Sjungoje +WWW met birelio R d! priimta =lektronins komercijos direktyva nepateikia jos apibrimo! Hien labiausiai abstraki elektronins komercijos apibrim pateikia austr teoretikas 3oger Dlarke) ?=lektronin komercija 5 prekyba prekmis ir paslaugomis pasitelkiant telekomunikacines ar j pagrindu veikianias priemonesM! "etalesnis apibrimas buvo suformuluotas *SSR m! 6ustralijos ekspert grups ataskaitoje ?=lektronin komercija) teisins aplinkos suk rimasM) ?=lektronin komercija yra bet koks komercinis sandoris, kuris atliekamas elektronini priemoni pagalba, toki kaip faksimils, teleksai, ="2, internetas ir telefonasM! 6taskaitoje taip pat paymta, kad, atsivelgiant ' %iai grupei i%keltus tikslus, elektronins komercijos svoka apima tik tokius sandorius, kurie atliekami naudojantis kompiuterinmis sistemomis, nepriklausomai nuo to, kur jie prijungti 5 prie globalini ar lokalini tinkl! (aiau A! Datchpole pateikdamas elektronins komercijos svok, i%skiria tik globalinius tinklus! 7aip jau minjome, didesn 'tak elektroninei komercijai turi globaliniai tinklai! 2nformacini technologij poi riu, lokalini tinkl panaudojimas komerciniuose sandoriuose yra 'manomas! (aiau %i tinkl galimybs ne visi%kai sutampa su globalini tinkl galimybmis! ;okaliniai tinklai naudojami pastato ribose ar tarp bendrovs biur! @e abejo, gali b ti sukurti ir tarptautiniu mastu veikiantys udari tinklai, taiau jie daniausiai naudojami konkretiems i% anksto numatytiems tikslams, ne'traukiant galimybs vykdyti komercinius sandorius! (aigi elektronin komercija gali b ti suprantama ir siauresne prasme, 5 apsibriant kokios elektronins priemons yra naudojamos! ;! A! "avies pateikia toki elektronins komercijos samprat, kurioje i%ry%kina kitus jos poymius) ?=lektronin komercija apima komercinius sandorius tarp fi1ini ar juridini asmen! Sandorio objektu gali b ti tiek materiali, tiek nemateriali i%rai%k turintys produktai! Hienintelis svarbiausias faktorius yra tas, kad komunikavimas vykt pasitelkus elektronines priemonesM! 4astebime, kad %iame apibrime jau atsiranda komercinio sandorio objekto klasifikacija)
,J

*& material s produktai #%i produkt ne'manoma persisti elektronine erdve! (ai tradicins preks, kuriomis buvo prekiaujama iki atsirandant informacinm technologijom ir kurios negali b ti arba nra i%reik%tos skaitmenine forma&: +& nemateriali i%rai%k turintys produktai #tai produktai, kurie informacini technologij pagalba i%rei%kiami skaitmenine forma ir gali b ti siuniami elektronine erdvje&! 3emiantis tokia pat objekto klasifikacija, *SSQ m! =S 7omisijos prane%ime ?=uropos elektronins komercijos iniciatyvaM buvo i%skirti du elektronins komercijos tipai) *& tiesioginis #persiuntimas nemateriali i%rai%k turini produkt tiesioginiu darbo reimu ar naudojant kitas elektronines priemones&: +& netiesioginis #materiali produkt usakymas elektroninmis priemonmis&! Xaliojoje knygoje, skirtoje 4iet 6frikos 3espublikai, pateikiamas kiek kitoks elektronins komercijos apibrimas nei auk%iau mint autori) ?=lektronin komercija 5 tai elektronini tinkl naudojimas apsikeiiant informacija, produktais, paslaugomis ar atliekant piniginius pervedimus komerciniais ar komunikaciniais tikslais tarp fi1ini asmen #pirkj& ir verslinink, tarpusavyje tarp verslo atstov, tarpusavyje tarp fi1ini asmen, tarpusavyje tarp vyriausybini institucij, tarp visuomens ir vyriausybini institucij, tarp verslinink ir vyriausybini institucijM! 2% pateiktos svokos matyti, jog tai pakankamai platus elektronins komercijos apibrimas, kadangi apima ne tik komercinius, bet ir komunikaciniais tikslais paremtus apsikeitimus informacija! (aiau svarbu yra tai, kad %iuo atveju i%skirti subjektai dalyvaujantys komercinio ar komunikacinio pob dio apsikeitimuose informacija! (ruput' kitokia subjekt klasifikacija pateikiama "idiojoje @ritanijoje vartojamame elektronins komercijos apibrime) *& tarp verslo atstov: +& tarp verslo atstov ir pirkj: ,& tarp privataus ir vie%ojo sektoriaus! 6pibendrinus auk%iau pateiktus apibrimus, elektronin komercij galima b t apibrti kaip prekyb prekmis ar paslaugomis, kuomet sandoriai sudaromi ar vykdomi naudojant elektronines priemones! 3.'. E&e%tronin ! %omer0i/o! mo*e&i"i 4agrindiniai elektronins komercijos modeliai pagal subjektus, kurie dalyvauja komerciniuose sandoriuose vykdomuose elektroninje erdvje, yra tarp verslo atstov #@+@ 5 didmenin prekyba& ir tarp verslo atstov ir pirkj #@+D 5 mamenin prekyba&! ;iterat roje taip pat i%skiriami ir kiti elektronins komercijos modeliai) tarp fi1ini subjekt #D+D&, tarp verslo subjekt ir valstybini institucij #@+B&, tarp fi1ini subjekt ir valstybini institucij #D+B&! Schemoje pavai1duoti elektronins komercijos modeli atskiri segmentai, bei tarp j vykstanios transakcij kryptys!

@e %i elektronins komercijos modeli, kurie skirstomi pagal transakcijose dalyvaujanius subjektus, autoriai i%skiria ir kit klasifikacij, kuri paremta tam tikr teikiam paslaug spektru ar b du kaip tos paslaugos yra teikiamos! Tia pateikiami pagrindiniai elektronins komercijos modeliai paremti %ia klasifikacija) *& elektronins parduotuvs! (ai modelis, kuris skmingai apjungia tiek tradicin, tiek ir elektronin komercij! Hartotojui %is modelis naudingas tuo, kad jis gali tiktis emesne kaina teikiam paslaug ar parduodam preki, platesnis pasirinkimas, didesnis informacijos kiekis apie prekes ar paslaugas, +. valandas per par veikianti parduotuv! +& elektroniniai aukcionai! <is modelis elektroninje erdvje si lo tradiciniuose aukcionuose taikomus deryb mechani1mus! <ie aukcionai gali b ti naudojama Cultimedia 'ranga preks pristatymui! <is modelis kartu su deryb mechani1mu apjungia ir sandorio sudarym, atsiskaitym bei preks pristatym! 4ardavjas ir pirkjas sutaupo laik bei gali pasirinkti #pirkjas& ar pateikti #pardavjas& pasaulinje rinkoje! ,& elektronini parduotuvi svetains #pv1!, =lectronic Call @ondensee #999!emb!ch&&! <ios svetains savyje apjungia 'vairias elektronines parduotuves! Hienas i% privalum yra tai, kad %ios parduotuvs yra talpinamos po gerai inomu 'mons pavadinimu ir tai suteikia tam tikro prana%umo rinkoje! 4atys elektronini parduotuvi
,Q

svetaini operatoriai daniausiai neusiima elektronine komercija! Aie gauna naud i% elektronini parduotuvi, kurios naudojasi j teikiamomis paslaugomis bei reklamos pateiktos j svetainse! .& (reij %ali paslaugos! <iame modelyje kompanijos marketingo paslaugas internete patiki treiajai %aliai! (arp kitai %aliai perleist paslaug gali b ti) prekinio enklo reklamavimas, atsiskaitymas, logistika, usakymai, visas spektras saugumo reikalavim utikrinimas ir kt! /& Hirtualios 'moni bendrijos #pv1!, 6ppareleL!com-bbs-indeL!htm&! Cokestis renkamas i% nari, kurie bendroje internetinje svetainje talpina savo informacij! <is mokestis sudaro virtualios bendrijos peln! <ios bendrijos taip pat gali b ti kaip papildomas instrumentas sustiprinant pirkj pasitikjim! <ios bendrijos gali praplsti kit modeli #pv1!, treij %ali paslaugos, elektronini parduotuvi svetaini& teikiam paslaug rat! J& @endradarbiavimo platformos! <is modelis suteikia priemones ir informacin aplink, kuri pagalba utikrinamas bendradarbiavimas tarp 'moni! Bali b ti orientuojamasi ' tokias specifines funkcijas, kuomet su virtualiomis darbo grupmis ar konsultantais remiami 'vair s projektai! Q& (arpins informacijos, pasitikjimo ir kitos paslaugos! (eikiamos 'vairios naujos informacins paslaugos internete, tokios kaip informacijos paie%ka, vartotoj katalogavimas, verslo tarpininkavimas, investicij patarimai ir pan! "aniausiai mokoma i%kart po toki paslaug suteikimo! 2%skirtin kategorija yra pasitikjimo paslaugos, kurias daniausiai teikia sertifikuoti subjektai ar kitos treiosios %alys! 4ajamas i% %i paslaug sudaro vienkartinis mokestis u paslaugos suteikim bei mokesiai u programins 'rangos pardavim ir konsultacijas #pv1!, http)--999!belsign!be-&! 7ai kurie i% %i modeli yra tiesiog tradicini verslo modeli atspindiai elektroninje erdvje! "alis modeli apima visi%kai inovatyvius b dus, kurie nebuvo iki tol taikomi! 3.). E&e%tronin ! %omer0i/o! 1p"tum"i =lektronin komercija, pasitelkus paangias informacines technologijas, suteikia nauj galimybi reklamuojant prekes, jas pristatant ' kitas valstybes ar teikiant paslaugas jos pilieiams, atliekant atsiskaitymus tarp sandorio %ali ar 'gyvendinant kitas verslo stadijas! (aip pat %ios technologijos stipriai 'takojo 'moni valdym bei prekini ir finansini sraut kontroliavim! 0orint suprasti, koki naujovi yra 'takojama tradicin tarptautin komercija, reikia apibrti, kuo pasiymi elektronin komercija ir kuo ji skiriasi nuo tradicins! 0e visi elektronins komercijos bruoai turi i%skirtins 'takos lyginant su gerai inomais tradiciniais tarptautinio verslo modeliais! 3emiantis "! 6! Nardesty, b t galima i%skirti %ias pagrindines savybes, b dingas tik elektroninei komercijai) 4asauliniu mastu vykdoma prekyba! 2stori%kai geografins valstybi sienos buvo kli tis norint prekes parduoti kitos valstybs teritorijoje! 0aujos elektronins komercijos galimybs leidia bendrovms lanksiau pradti savo versl ne tik nacionalins valstybs teritorijoje, bet ir visame pasaulyje! ;abiausiai tai veikia smulk ir vidutin' versl, kurie be didesni l% gali pradti tarptautin prekyb! (okia galimyb pirmiausia priklauso nuo vis pasaul' apimanio globalaus internetinio tinklo! (echnologiniai pokyiai ir lm pasauliniu mastu vykdomos prekybos prieinamum smulkioms bei vidutinio dydio bendrovms! 0aujumas pasirei%kia tuo, kad elektroninje komercijoje pardavjai gali ne tik prekiauti visame pasaulyje, bet ir patys tuo momentu b ti savo valstybje! =lektronin komercija suteik galimyb pardavjui ir pirkjui i%vengti tiesioginio susitikimo bet kurioje sandorio stadijoje! 7albant apie pasauliniu mastu vykdom prekyb, be abejo, globalus tinklas #8ide 6rea 0et9orks& turi svarbiausi 'tak atsivelgiant ' elektronins komercijos i%skirtinum! ;okaliniai tinklai #;ocal 6rea 0et9orks& daniau naudojami pastato ribose ar tarp bendrovs biur, savivaldybs 'staig ir pan! 0orint, kad internetiniu tinklu b t galima persisti duomenis, svarbu, kad abi kompiuterins sistemos vienodai galt suprasti tuos duomenis! (am tikslui naudojami protokolai, kurie apima rinkin' tam tikr taisykli, kurios valdo duomen paket apsikeitim tarp dviej kompiuterini sistem! 4agrindiniai paketai, naudojami visoms interneto teikiamoms paslaugoms, yra (D4 ir 24! (aiau kiekviena paslauga turi ir tik jai specialiai pritaikytus protokolus! 2nternetini paslaug spektras, kuriuo galima persisti informacij, yra pakankamai platus! Balima b t i%skirti pagrindinius i% j) elektroninis pa%tas 5 naudoja SC(4 #Simple Cail (ransfer 4rotocol& protokol, kuris buvo pritaikytas teksto persiuntimui! (aiau, atsiradus naujoms galimybms elektroniniu pa%tu persisti garso failus, vai1dus ir net video failus, %is protokolas buvo praplstas labiau tam pritaikytomis technologijomis 5 C2C=
,R

#Cultipurpose 2nternet Cail =Ltension&! Su elektroniniu pa%tu taip pat naudojami ir kiti protokolai) 2C64 #2nternet Cessage 6ccess 4rotocol& ir 4G4, #4ost Gffice 4rotocol&! =lektroninje komercija %i interneto paslauga plaiai naudojama 'vairiose verslo stadijose! =lektroniniu pa%tu gali b ti reklamuojamos preks! (ai taip pat yra pagrindin priemon pirkjui ir pardavjui komunikuoti apsikeiiant reikiama informacija apie sandor' #pv1!, kokios nuolaidos taikomos prekei: kada, kokiu b du ir u koki kain bus pristatyta prek: informacija apie pirkjo mokum ir pan!&! "aniausiai b tent elektroniniu pa%tu pardavjas atsiunia vartotojo vard, slaptaod' ar kitus kodus reikalingus naudojantis tam tikra paslauga internete: 888 #8orld 8ide 8eb& paslauga 5 tai populiariausia interneto paslauga! Ai naudoja N((4 #Nyper (eL (ransfer 4rotocol& protokol! 6tsivelgiant ' %ios paslaugos panaudojim, tai viena i% svarbiausi interneto paslaug elektroninje komercijoje! Ai turi ne tik katalogams b ding funkcij, t!y! demonstruoti parduodamas prekes, bet taip pat leidia subjektui tiesiogiai sveikauti su pateikta informacija bei j parsisisti! @ tent galimyb pasirinkti prek i% daug didesnio katalogo, 'takojo elektronins komercijos prana%um prie% tradicin' versl! 4irkjai gali lengvai ir greitai i%sirinkti prekes, kurios atitinka j uklaus, i%kart jas palyginti su kitomis pana%iomis prekmis, nenueidami nuo kompiuterio gali palyginti t pai preki kainas 'vairi pardavj svetainse! <ios paslaugos dka pirkjas ir pardavjas gali atlikti visus finansinius atsiskaitymus! Aei prek gali b ti i%reik%ta skaitmenine forma ar paslauga suteikta elektroninje erdvje, dka %ios paslaugos pirkjas ir pardavjas neprivalo susitikti: Fsenet naujien grups 5 %i informacijos persiuntimo paslauga paremta pana%iu metodu kaip ir elektroninis pa%tas, taiau naudoja skirtingas technologijas! 0audojamas protokolas yra 00(4 #0et9ork 0e9s (ransfer 4rotocol&! (ai pasaulinis diskusij forumas, sudarytas i% daugelio t kstani naujien grupi, kuriose diskutuojama tam tikra apibrta tema! @endravimas vyksta tais paiais kanalais, kuriuos naudoja ir elektroninis pa%tas! 4aslauga nra labai i%plitusi tarp elektronins komercijos dalyvi: internetiniai pokalbiai 5 %i paslauga danai vadinama remiantis naudojamo protokolo pavadinimu 5 23D #2nternet 3elated Dhart&! 2nternetiniai pokalbiai, skirtingai nuo Fsenet naujien grups, leidia vartotojams bendrauti realiu laiku! <i paslauga taip pat nra i%plitusi tarp elektronins komercijos dalyvi: I(4 paslauga 5 tai paslauga, paremta tokio pat protokolo pagrindu 5 I(4 #Iile (ransfer 4rotocol&! 4rotokolas pasiymi dideliu duomen perdavimo greiiu! (ai elektroninei komercijai labai naudinga paslauga persiuniant galutiniam vartotojui reikiam duomen paket! 4ardavjai danai nukreipia pirkjus atsisisti didesn' duomen paket ' ftp serverius, nors iki tol visi sandorio etapai buvo atliekami naudojant N((4 protokol! 6nonimi%kumas! "augelis pirkj ir pardavj, dalyvaujani interneto pagalba atliktuose sandoriuose, niekada vienas kito nemato! 6teityje vis platesnis elektronini pinig naudojimas, dar labiau sumains galimyb atsekti pirkj! 0audojami informacijos persiuntimo protokolai leidia lengvai nustatyti kompiuterins sistemos 24 adres, taiau tai nesuteiks informacijos apie vartotoj, besinaudojant' ta kompiuterine sistema! "augelis finansini operacij atliekam naudojantis elektroniniais pinigais gali likti neinomos valstybinms institucijoms! 4asitelkusi informacini technologij teikiamas galimybes, studijas, visi%kai tiksliai identifikuoti pirkjus, buvo atlikusi A6H! <ioje valstybje veikianti 0acionalin mokesi asociacija *SSQ m! 'gyvendino (elekomunikacij ir elektronins komercijos apmokestinimo projekt, kuris jung dalyvius i% verslo sektoriaus, valdios institucij ir mokslininkus! <io projekto metu, %alia kit klausim, taip pat buvo nagrinjama ir mokesi administravimo realiuoju laiku sistema #(he 3eal (ime (aL 6dministration System&! <i sistema paremta informacini technologij panaudojimu realiuoju laiku, siekiant apdoroti pirkimus elektroninje komercijoje naudojant kreditines korteles, administruoti pardavimus, taip pat utikrinti mokesi rinkimo bei pinig pervedimo funkcijas #'skaitant apmokestinimo nustatym, mokesio tarifo parinkim, mokesio surinkim, pinig pervedim pritaikant mokesi jurisdikcijas ir atitinkam prane%im pateikim&! (oks platus %ios sistemos veiklos laukas, be abejo, turt daug privalum) atlaisvint pardavjus nuo na%tos ir atitinkamos atsakomybs surenkant mokesius, valstybi mokesi administracijos galt paios kontroliuoti ir valdyti %ias technologijas! (aiau %io projekto metu buvo prieita prie i%vados, kad tokios technologijos %iuo metu dar yra neprieinamos dl j sudtingumo ir nepatikimumo! <ios sistemos suk rimas dl jos sudtingumo yra per brangus, o ir pati sistema visais atvejais turt daug tr kum!
,S

Skaitmeniniai produktai! 0e visi produktai gali b ti i%reik%ti skaitmenine forma! "aniausiai skaitmenine forma parduodama programin 'ranga, mu1ikos 'ra%ai, knygos, video k riniai! @endrovms, pardavinjanioms tokias prekes, visi%kai nereikalingi kai kurie komercins veiklos etapai! 4ardavjams nebereikia upirkinti aliav, gaminti preki! (aip pat daugelis pirkj gali atsisisti vien ir t pai prek, o bendrovei nereikia r pintis tokios preks skaiiaus padauginimu! 4rogramins 'rangos dka i% vienintelio pardavjo duomen ba1je esanio produkto pirkjai gali atsisisti jo kopijas, negai%dami tam laiko ir neatlikdami papildom komand! (okie informacini technologij privalumai be abejo palengvina versl prekiautojams, taiau valstybinms institucijoms darosi vis sunkiau sukontroliuoti preki srautus! 4adidja galimybs nuslpti parduot preki skaii! 0uotoliniu b du valdoma bendrov! @endrovs vykdanios elektronin komercij, daugel' operacij, turini 'takos komercinei veiklai, gali atlikti nuotoliniu b du! ;abiausiai tai lemia programins 'rangos teikiamos galimybs! Aos pagalba pardavjas gali nustatyti, kokias prekes parduoti, kokias i%imti i% apyvartos, nustatyti norim kain, pateikti reklam, atsiskaityti su pirkju u 'sigytas prekes ar suteiktas paslaugas, taip pat persisti prekes ' pirkjo kompiuterin sistem! (okiu atveju nuotoliniu b du bus valdoma visa 'mon! 0ematerialumas! 4arduodamos skaitmenins preks, internetin svetain, kurioje bendraujama su pirkju, ar programin 'ranga, naudojama atlikti komercines operacijas, neturi jokios materialios i%rai%kos! (odl kartais b na sunku apibrti, kokios valstybs jurisdikcijai priklauso vienas ar kitas objektas! A neapiuopiamumas apsunkina, o kartais neleidia identifikuoti j buvimo vietos tradiciniu geografiniu poi riu! 0et ir teismo priimti sprendimai gali nesusilaukti tinkamo 'gyvendinimo be kitos valstybs pagalbos, jei nebus materialaus turto ' kur' b t galima nukreipti sprendimo vykdym! @e abejo, %ios penkios "! 6! Nardesty i%skirtos elektronins komercijos savybs, lyginant su tradicine komercija yra unikalios ir b dingos tik jai vienai! (D4 #(ransfer Dontrol 4rotocol& 5 tai perdavimo kontrols protokolas, kuris veikia kartu su 24 ir utikrina, kad informacija b t teisingai perduota, o informaciniai 24 paketai b t teisingai sujungti! 4asiekus %' tiksl, (D4 patikrina ar nra pamest paket! 24 #2nternet 4rotocol& 5 tai interneto protokolas, kuris perduodam informacij suskaido paketais, kuriuos perduoda tinklais! 7ompiuteriai naudojantys 24, gali priimti ir i%sisti tokius informacinius paketus! 3.-. E&e%tronini! *o%ument"! 7ompiuteriniu b du apdorota informacija uima savo viet vis didesnje erdvje! Hystantis elektroninei prekybai, siuniant tarnybin informacij kompiuteriniu b du, atsiranda poreikis ufiksuoti tam tikras b senas, patvirtinti faktus, ufiksuoti %ali teises, pareigas bei atsakomyb, gauti patvirtinimus, garantijas ir pana%iai! (ai rei%kia, jog elektronin informacija turi atlikti 'prasto ra%ytinio dokumento funkcijas elektroninje formoje! (okia elektronin informacija yra vadinamaelektroniniu dokumentu! (radicini dokument turinys fiksuojamas laikmenoje #popieriuje, fotojuostoje ir pan!&, naudojant simboli #raidi, skaii ir pan!& reik%mes, kuriuos mogus gali perskaityti ir suprasti i% karto, nenaudojant joki papildom priemoni! (okiu b du utikrinama, kad dokument gali perskaityti visi, kurie atpa'sta simbolius! =lektronini dokument turinys laikmenoje koduojamas #informacija 'ra%oma W ir * sekomis, t!y! skaitmeninama arba paveriama ' elektronin informacij&, todl dokumentas negali b ti perskaitomas ar atpa'stamas tiesiogiai, nenaudojant speciali priemoni! 7iekvien kart naudojant dokument, koduota informacija transformuojama i% savo pirmins 5 dvejetains formos 5 ' mogui atpa'stam ir suprantam! (oks informacijos fiksavimo b das slygoja dokumento priklausomum nuo informacini technologij priemoni #technins ir programins 'rangos&, kuriomis jis yra sudaromas, naudojamas ir saugojamas visu dokumento gyvavimo metu, tuo tarpu kai tradicinje aplinkoje sukurtas dokumentas nuo jo sudarymo momento tampa visi%kai nepriklausomas nuo priemoni, kuriomis jis buvo sudarytas! Svoka >dokumentas? kilusi i% lotyni%ko odio ?documentumM 5 pamokantis pavy1dys, liudijimas, 'rodymas! "okumentas plaija prasme suprantamas, kaip priemon ufiksuoti informacij, 'vykius, faktus, mogaus mstymo ir praktin veikl 'vairiais b dais, ra%tu, vai1du, garsu! "okumentas siaurja prasme 5 tai tam tikra informacija, para%yta ant popieriaus ar kitoje informacijos laikmenoje! (arptautini odi odyne dokumentu laikomas materialus objektas #popierius, pie%inys, nuotrauka, kino juosta&, kuriame ufiksuotos kokios nors inios!
.W

2ki +WW. m! ;ietuvos teiss aktuose nebuvo pateikiama bendra dokumento svoka! (ik +WW. m! kovo ,W d!, primus ;ietuvos 3espublikos archyv 'statymo pakeitimo 'statym 0r! 2V$+WR., buvo 'tvirtinta dokumento svoka, j' apibriant kaip ufiksuot juridinio ar fi1inio asmens veiklos informacij, nepaisant jo pateikimo b do, formos ir laikmenos! (aigi, 'statym leidjas, 'tvirtindamas bendrj dokumento svok, jos nesusiejo tik su vienu dokumento atributu 5 su jo forma, ir taip gana skmingai i%veng pavojing padarini visai teisinei sistemai, kuri galjo sukelti teisinis tik kai kuri dokumento atribut pripainimas! Auk atsiranda elektroninis dokumento formatas, ir popierinis ra%ytinis dokumento formatas tampa jau nebe vienintelis, o ilgainiui gali uleisti viet kaip tik pastarajam! =lektroninio dokumento sampratos problematikai %iandien skiriamas didelis tiek praktik, tiek mokslinink dmesys, taiau iki %iol nra suformuota bendros elektroninio dokumento sampratos! 3eikia paminti, kad =S teiss aktai nereglamentuoja elektroninio dokumento svokos! 7it tarptautini organi1acij teiss aktuose taip pat nra reglamentuojama elektroninio dokumento svoka! 0agrinjant elektroninio dokumento svok, galima paminti usienio valstybi praktik! @ulgarijos elektroninio dokumento ir elektroninio para%o 'statyme nurodyta, jog elektroninis dokumentas turi b ti elektroninis prane%imas, 'ra%ytas magnetiniame, optiniame ar kitokiame informacijos ne%juje, kuris leidia t prane%im atkurti! 4agal ;atvijos elektronini dokument 'statym, elektroninis dokumentas 5 bet kokie elektroniniu b du sukurti, i%saugoti, i%sisti ar gauti duomenys, kurie utikrina galimyb pasinaudoti jais teismo procese, 'gyvendinti ir ginti teises! <uo metu elektroninio dokumento svoka ;ietuvos teiss aktuose nra 'tvirtinta! 4amintina, jog po'statyminiuose teiss aktuose yra nustatyta >oficialaus elektroninio dokumento? svoka, kuri bus pateikta vliau! 6pibriant elektroninio dokumento svok, turt b ti laikomasi technologinio neutralumo principo, vengiama remtis konkreiomis technologijomis, kad neb t ukirstas kelias nauj spariai besivystani technologij pripainimui! 4opierinje dokument apyvartoje, apibriant dokumento svoka, dmesys buvo skiriamas formaliems dokumento poymiams) dokumento 'forminimo reikalavimams, rekvi1itams, spec! blankams #pavy1diui, apskaitos dokumentai&! =lektroninje erdvje ne'manoma 'gyvendinti tuos paius reikalavimus keliamus popierinje apyvartoje, pavy1diui, elektroninis para%as! (aikomas funkcinio ekvivalenti%kumo principas, kai reikalavimai 'gyvendinami naujomis technologijomis ir atlieka tas paias funkcijas! "okumento svoka apibriama pagal funkcinius jo poymius, tuo siekiama apimti bet kokias ateities technologijas skirtas informacijos rinkimui ir tvarkymui, neapsiribojant popieriniu formatu! (arptautiniame 2SG */.RS standarte >dokumentas tai informacinis prane%imas, gautas ir i%saugotas fi1inio asmens ar organi1acijos kaip 'rodymas ir duomenys teisini 'sipareigojim ir veiklos vykdymo! 7ad b t utikrintas 'staigos veiklos tstinumas, atitinkantis teiss akt keliamus reikalavimus, garantuotas atsiskaitomumas ir veiklos 'rodymai, 'staigos sukurti dokumentai turi b ti autenti%ki, patikimi, galimi naudoti, taip pat turi b ti utikrintas %i dokument integralumas vis dokument gyvavimo cikl?! (echnologinio neutralumo ir funkcinio ekvivalenti%kumo princip logika elektroninio dokumento samprata apibrta ir F0D2(36; pavy1diniame elektronins komercijos 'statyme! F02D2(36; pavy1dinis elektronins komercijos 'statymas pirmasis tarptautiniu mastu priimtas rekomendacinis aktas, kuriuo elektronini dokument formai suteikta ekvivalenti%ka teisin padtis kaip ir popieriniams dokumentams! Aame akcentuojama platesn, apimanti ir elektronin' dokument, duomen prane%imo svoka! > "uomen prane%imas $ tai surinkta, pasista, gauta ar i%saugota informacija elektronini, optini ar analogini priemoni pagalba, 'skaitant ="2, e! pa%t, telegramas, teleks, telekopijas ir neapsiribojant jais?! "uomen prane%imas nra apribojamas komunikavimo priemonmis, o apima ir 'ra%us, kurie nra skirti komunikacijoms! (odl visos informacijos perdavimo i%saugojimo priemons, atliekanios pana%ias funkcijas yra laikomos funkci%kai ekvivalenti%komis! 4laiai elektroninis dokumentas gali b ti apibriamas kaip funkcinis ra%ytinio 5 popierinio dokumento analogas #ne kopija&, kuriam teis gali nustatyti 'vairaus lygio reikalavimus, pavy1diui, kad toks dokumentas b t originalus, pasira%ytas, 'registruotas, patvirtintas ir pan! =lektroninio dokumento autenti%kumas! =lektronini dokument atveju labai svarbus elektroninio dokumento autenti%kumo aspektas, t!y! dokumento tinkamas i%saugojimas prajus tam tikram laiko tarpui!
.*

2%skirtini %ie elektronini dokument ypatumai, nulemti skaitmenins aplinkos savybi ir turintys 'takos elektronini dokument autenti%kumui) *& informacijos fiksavimo laikmenoje b das, t!y! skaitmeninis informacijos fiksavimo b das, kuris lemia dokumento priklausomum nuo informacini technologij priemoni #technins ir programins 'rangos& visu dokumento gyvavimo ciklu: +& turinio ir laikmenos santykis, t!y! skaitmeninje aplinkoje laikmena tampa dokumento perdavimo erdvs ir laiko atvilgiu priemone, taiau nesukuria dokumento verts: ,& fi1in ir intelektin dokumento forma! <ios elektronini dokument savybs lemia ir j saugojim! (radicini dokument saugojimas paprastai sutapatinamas su fi1ini vienet #popieriaus lap, byl, negatyv, kino juost ir kt!& i%saugojimu, kurio esm 5 utikrinti optimalias utikrinti optimalias fi1ini laikmen saugojimo slygas! Gptimalioms elektronini dokument saugojimo slygoms taip pat keliami dideli reikalavimai, taiau fi1inis technini priemoni #t! y! laikmen& i%saugojimas negarantuoja to, kad kartu bus i%saugotas ir elektroninis dokumentas, o %itai tradicinje aplinkoje yra tapatu ! "l greito technins 'rangos senjimo informacija gali tiesiog >dingti?, t! y! pasibaigus technini priemoni gana trumpam galiojimo laikui #nelygu, kokia skaitmenins laikmenos r %is ir technins savybs, j galiojimo laikas yra nuo keleto iki keliasde%imt met&, jose fiksuota informacija gali b ti nebeprieinama ir nebegalima naudoti! =lektronini dokument saugojimui turi 'takos ir programins 'rangos senjimas, nes dl skirtingos kartos programins 'rangos versij tarpusavio nesuderinamumo elektroniniai dokumentai gali b ti nebenuskaitomi, t! y! j transformavimas ' vartotojui atpa'stam ir suprantam form gali tapti ne'manomas! (odl b tina elektronini dokument ilgalaikio i%saugojimo slyga ` periodi%kas j perklimas ' naujas technines saugojimo priemones #kopijavimas& ir ' naujus formatus #konvertavimas&, atitinkanius naujausios programins 'rangos reikalavimus! 6tsivelgiant ' skaitmeninje aplinkoje sudarom dokument ypatumus, skaitmeninje aplinkoje sukurt dokument ilgalaikiam i%saugojimui ir j autenti%kumui utikrinti visu j gyvavimo ciklu b tina paisyti %i princip) *& dokumento elektronins formos! 7adangi viena i% b tin kiekvieno dokumento eg1istavimo slyg yra jo laikmena, autenti%ku elektroniniu dokumentu gali b ti laikomas tik toks, kuris yra sukuriamas, perduodamas, laikomas, naudojamas ir saugomas skaitmeninje aplinkoje visu jo gyvavimo ciklu: +& priklausomumo nuo technologini priemoni! 7adangi dl skaitmeninio informacijos fiksavimo b do ypatybi %iuo b du sukurti elektroniniai dokumentai yra priklausomi nuo technologini priemoni #technins ir programins 'rangos& visu j gyvavimo ciklu, viena i% elektronini dokument autenti%kumo utikrinimo slyg yra %i priemoni tarpusavio suderinamumas ir tstinumas, dl ko %ias priemones b tina pasirinkti, iki pradedant elektronini dokument sudarymo proces: ,& dokumento turinio ir laikmenos atskiriamumo! "l dokumento turinio ir laikmenos fi1inio atskiriamumo elektroninio dokumento turinio perklimas i% vien skaitmenini laikmen ' kitas #elektronini dokumento migravimas& yra b tina %i dokument ilgalaikio i%saugojimo slyga, todl pirmin elektroninio dokumento laikmena, kurioje jis buvo sudarytas, negali b ti laikoma elektroninio dokumento autenti%kumo utikrinimo ir verifikavimo slyga: .& dokumento fi1ins formos slygi%kumo! "l kintamumo ir neapibrtumo, elektroninio dokumento fi1in forma negali b ti laikoma b tina elektroninio dokumento autenti%kumo utikrinimo priemone: elektroninio dokumento autenti%kumo verifikavimo priemone gali b ti laikomas vartotojo atpa'stamas ir suprantamas, kompiuterio ekrane matomas elektroninio dokumento vai1das, kuriuo remiantis galima tik slygin prielaida, kad tai yra tas pats elektroninis dokumentas, kuris buvo ir sudarymo metu: /& dokumento intelektins formos element tarpusavio ry%i neatsiejamumo! 7adangi elektroninio dokumento intelektin forma yra nustatoma, atpa'stama ir suprantama jos elementus susiejant loginiais ry%iais, elektroninio dokumento autenti%kumui utikrinti visu jo gyvavimo ciklu jo intelektins formos elementai turi b ti i%saugoti kartu su juos tarpusavyje ir su paiu dokumentu siejaniais loginiais ry%iais! Q. TEMA. ELEKTRONINIAI REFIAI (TELEKOM<NIKACIJ; TEISINIS REGLAMENTA>IMAS ?EI NETEISTAS IR GALINGAS T<RINES)
.+

4.1. Te&e%omuni%"0i/$ tei!inio re(u&i"2imo "t!ir"*im"! ir r"i*" 4er paskutinius VV amiaus de%imtmeius pasaulinje telekomunikacij rinkoje 'vyko precedento neturintys pokyiai! "augelis valstybs valdom telekomunikacij operatori buvo privati1uoti ir netrukus atsirado daug politik, propaguojani telekomunikacij konkurencij ir dereguliavim! 0aujas ' rink orientuotas poi ris buvo 'gyvendintas daugelyje %ali! (oks telekomunikacij rinkos liberali1avimas buvo nulemtas daugelio veiksni, tarp j) *! stiprjanio suvokimo, kad liberali1uotos telekomunikacij rinkos auga ir bus imlesns inovacijoms bei geriau tenkins klient poreikius: +! poreikis pritraukti privataus sektoriaus kapital, norint i%plsti ir patobulinti telekomunikacij tinklus ir 'diegti naujas paslaugas: ,! interneto paslaug poreikio didjimo, kuris nulm tai, kad duomen perdavimo paslaugos aplenk balso perdavimo paslaugas daugelyje %ali ir paskatino didelio skaiiaus nauj paslaug teikj atsiradim: .! mobilij ir kit belaidi paslaug rinkos augimo, kuris sudar alternatyvas fiksuotiems tinklams ir leido rastis naujiems paslaug teikjams telekomunikacij rinkoje: /! tarptautini telekomunikacij pltros, kuri stiprja dl transnacionalini ir tarptautini paslaug teikj! Halstybinis privataus telekomunikacij sektoriaus reguliavimas prasidjo A6H ir 7anadoje V2V amiaus pabaigoje! (aiau didiojoje pasaulio dalyje beveik vis VV ami telekomunikacij tinklus vald valstybs! "augelyje %ali valstybs telekomunikacijas vald taip, kaip pa%t, geleinkelius arba sausumos transporto kelius! <i situacija stipriai pasikeit per paskutinius de%imtmeius, kai daugelis %ali privati1avo savo telekomunikacij operatorius! 0ors telekomunikacij sektoriaus demonopoli1avimo proces A6H pradjo *SQW m! pabaigoje, reguliavimo prasme labai svarbus A6H *SSJ m! (elekomunikacij aktas! <is dokumentas pakeit daugel' senojo antikonkurencinio 7omunikacij akto nuostat! 2ntensyv s debatai dl konkurencijos stiprinimo poreikio A6H vyko ir iki *SSJ m! (elekomunikacij akto! <is dokumentas pereinamuoju laikotarpiu suteik plaias teises A6H Iederalinei 7omunikacij 7omisijai, kad b t galima padidinti federalins valdios 'tak telekomunikacij firmoms ir j vadovams! (ai buvo tam tikra A6H telekomunikacij reguliavimo reforma) pakeiianti 'vairiapus teisjo Naroldo Beeno priei r ' A6H Iederalins 7omunikacij 7omisijos vykdom telekomunikacij reguliavim! (ai vienas i% daugiausiai prie konkurencijos 'vairiose A6H telekomunikacij rinkose skatinimo prisidjs norminis aktas! (elekomunikacij reguliavimas =uropos Sjungoje vyko keliais svarbiais etapais, nuo i%kelt tiksl liberali1uoti rink iki konkurencingos rinkos suk rimo! =S veiksmai telekomunikacij srityje buvo ir yra nuosekl s ir gantinai pana% s ' kit valstybi veiksmus! ;yginat su A6H, Hakar =uropa labai vlavo 'gyvendinti konkurencij telekomunikacij rinkoje ir t puikiai rod maas, lyginat su A6H, interneto paplitimo rodiklis! (aiau toks vlavimas turi ir teigiam pusi, nes vliau suaktyvjusi rinka galjo rinktis paangesnius techninius sprendimus ir mokytis i% pirmtak klaid! =S elektronini ry%i reguliavimo sistem galima dalinti ' laikotarpius) reguliavimo sistema iki +WW+ met #senoji telekomunikacij reguliavimo sistema&, ir reguliavimo sistema po +WW+ met #naujoji elektronini ry%i reguliavimo sistema&! Senoji reguliavimo sistema atsirado *SSR metais! 2ki %io laikotarpio telekomunikacij sektoriaus reguliavimo klausimus kiekviena =S valstyb reguliavo savaranki%kai! (uo laiku i% esms visose =uropos valstybse dominavo monopolins strukt ros! Hisi istoriniai operatoriai turjo i%imtines teises ir toks modelis buvo grindiamas vartotoj teisi apsauga nuo nat ralios monopolijos neigiam pasekmi, todl dauguma bendrosios =S teiss norm #pv1!, konkurencijos ir kt!& nebuvo taikoma! 4adtis m keistis, kai valstybs #pirmoji buvo Aungtin 7aralyst& pradjo telekomunikacij demonopoli1avimo proces! O tai operatyviai sureagavo =uropos 7omisija, kuri pirmoji msi iniciatyvos atverti %io sektoriaus duris konkurencijos principais pagr'stai strukt rai! 4irmosios =uropos 7omisijos direktyvos buvo susijusios su vien formali i%imtini teisi panaikinimu, taiau laikui bgant =S lygmeniu buvo priimta vis daugiau teiss akt, skirt sprsti problemoms, atsirandanioms rinkoms transformuojantis i% monopolini ' pagr'stas konkurenciniais santykiais! (aigi, pirmajame liberali1avimo etape priimti =S teiss aktai vadinami senja #arba *SSR m!& =S reguliavimo sistema! Auose daugiausia dmesio buvo skiriama sektoriaus
.,

pertvarkymui, taiau %iems teiss aktams atlikus savo funkcij ir elektronini ry%i rinkose 'vykus dideliems pokyiams, reguliavimo sistema buvo pertvarkyta! (aigi, kaip jau minta, nuo *SSR m! Hisi%kai liberali1avus telekomunikacij sektori, padtis jame gerokai pasikeit, todl atsirado poreikis i% naujo 'vertinti reguliavimo sistem! <iuos pasikeitimus lm tehnologij pltra ir paioje rinkoje 'vyk pokyiai! @ tent todl ir buvo pradta galvoti apie nauj reguliavimo model'! 4o ilg konsultacij, +WWW m! viduryje =uropos 7omisija pateik visi%kai nauj teiss akt projekt, kuriais =S lygmeniu b t naujai sureguliuoti %ios rinkos santykiai, turin'! Svarbu paminti, jog reguliaivmo pokyius atitinkamame sektoriuje, be kita ko, lm ir konvergencija! 7onvergencija suprantama kaip iniasklaidos, telekomunikacij ir informacijos technologij sektori susiliejimas, 'skaitant fiksuot, judrij, antemini ir palydovini ry%i, ry%i ir vietos nustatymo, lokacijos sistem susiliejim! 7onvergencija lemia technologij paang, suteikia galimyb tas paias paslaugas teikti, perduoti bet kuriuo tinklu) bevieliu, laidiniu, televi1ijos, 'skaitant kabelin televi1ij, palydoviniais ir anteminiais tinklais! (aigi, dl konvergencijos, naujoji sistema i% dalies pradta vadinti nebe telekomunikacij, o elektronini ry%i reguliaivmo sistema! +WW+ m! buvo metai, kai =S elektronini ry%i reguliavimo sistema i% esms pasikeit! 6tsivelgus ' auk%iau mintas tendencijas, =S lygmeniu buvo priimti nauji teiss aktai, i% esms keiiantys poi r' ' %ioje srityje kylanius santykius! 0aujj =S elektronini ry%i reguliavimo sistem, arba taip vadinam +WW+ m! paket, sudaro / pagrindins direktyvos) *! +WW+ m! kovo Q d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-+*-=@ dl elektronini ry%i tinkl ir paslaug bendrosios reguliavimo sistemos #4agrind direktyva&: +! +WW+ m! kovo Q d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-+W-=@ dl elektronini ry%i tinkl ir paslaug leidimo #;eidim direktyva&: ,! +WW+ m! kovo Q d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-*S-=@ dl elektronini ry%i tinkl ir susijusi priemoni sujungimo ir prieigos prie j #4rieigos direktyva&: .! +WW+ m! kovo Q d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-++-=@ dl universalij paslaug ir paslaug gavj teisi, susijusi su elektronini ry%i tinklais ir paslaugomis #Fniversalij paslaug direktyva&: /! +WW+ m! liepos *+ d! =uropos 4arlamento ir (arybos direktyva +WW+-/R-=@ dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos elektronini ry%i sektoriuje #"irektyva dl privatumo ir elektronini ry%i&! His naujj =S elektronini ry%i reguliavimo sistem galima pavai1duoti taip)

4av! 0r! +! 0aujoji =S elektronini ry%i reguliavimo sistema 0agrinjant =S elektronin ry%i reguliavimo sistem, b tina atskirti perdavimo reguliavim nuo turinio reguliavimo! 0agrinjama sistema reguliuoja perdavim arba taip vadinam >transport? ir netaikoma paslaug, teikiam elektronini ry%i tinklais naudojantis elektronini ry%i paslaugomis, turiniui, kaip, pavy1diui, transliacij turiniui, finansinms paslaugoms ir tam tikroms informacins visuomens paslaugoms, ir todl %i sistema nepaeidia tokioms paslaugoms @endrijos ar nacionaliniu lygiu taikom priemoni, kuriomis pagal @endrijos teis siekiama skatinti kult r ir kalb 'vairov bei utikrinti iniasklaidos pliurali1m! ;ietuvoje naujj =S elektronini ry%i direktyv paket 'gyvendina ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymas! 6tkreiptinas dmesys, kad iki +WW. m! sausio * d! ;ietuvoje galiojo senasis (elekomunikacij 'statymas! Osigaliojs naujas telekomunikacij veikl reglamentuosiantis elektronini ry%i 'statymasatspindi naujausi =uropos Sjungos direktyv nuostatos ir telekomunikacij veiklos reguliavimo tendencijas! 0aujasis
..

'statymas reglamentuoja santykius, susijusius su elektronini ry%i paslaugomis, tinklais, susijusia infrastrukt ra ir paslaugomis, nustatydamas elektronini ry%i infrastrukt ros ir su ja tiesiogiai susijusi paslaug reglamentavim, o taip pat santykius, susijusius su radijo dani naudojimu kitais tikslais nei naudojimu elektronini ry%i veikloje, radijo ir galiniais 'renginiais bei elektromagnetiniu suderinamumu! 6tkreiptinas dmesys ' %iuos pagrindinius aspektus, susijusius su %iuo metu galiojaniu ;ietuvos 3espublikos elektronini ry%i 'statymu) *! suderintas su naujausiomis =uropos Sjungos direktyvomis: +! dar plaiau taikomas technologij neutralumo principas, kiek 'manoma suvienodinant telekomunikacij ir transliavimo #retransliavimo& veiklos reguliavim ir, kur 'manoma, atsisakant skirtingo fiksuoto ir judriojo ry%io reguliavimo! 3eguliavimas hori1ontaliai apima vis telekomunikacij infrastrukt r, taiau neapima paslaug, teikiam naudojant %i infrastrukt r ir su ja susijusias paslaugas bei ja perduodamo turinio! ,! Siekiant utikrinti program rengj interesus, atskyrus infrastrukt r nuo turinio reguliavimo, atitinkamos priemons 'pareigojimus perduoti transliavimo turin', t!y! kio subjektams, teikiantiems elektronini ry%i tinklus, skirtus radijo ir televi1ijos transliacij vie%am paskirstymui, nustatomi 'pareigojimai perduoti nustatytas radijo ir televi1ijos transliacijas, utikrinant 'pareigotj kio subjekt teises protingais, skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais, atsivelgiant ' reikalaujamus tinklo pajgumus, gauti tinkam kompensacij! .! "idels 'takos rinkoje koncepcija, lyginant su senuoju 'statymu pakeista atsivelgiant ' =uropos Sjungos teiss aktuose padarytus pakeitimus, didel 'tak rinkoje suvokiant ne kaip procentin uimam telekomunikacij paslaug rinkos dal', bet kaip sugebjim 'takoti rink! /! ;yginant su senuoju (elekomunikacij 'statymu, sustiprinamos telekomunikacij paslaug rink reguliuojanios institucijos 5 3y%i reguliavimo tarnybos funkcijos, suteikiant teis nustatyti 'pareigojimus, reikiamus konkreiam tikslui pasiekti bei peri rimos kit valstybs institucij funkcijos elektronini ry%i reguliavimo srityje! J! Otvirtinti bendradarbiavimo su =uropos Sjungos institucijomis pagrindai! (elekomunikacij ir j pagrindu kuriamos informacins visuomens svarb daugelis valstybi ar region ne vien kart buvo pabrusios tiek oficialiu, tiek neoficialiu lygiu! =uropos Sjunga %ios srities prioritetus pabr daugelyje savo dokument, pavy1diui) >2nformacin visuomen yra =uropos Sjungos politikos prioritetas 2nformacins ir komunikacins technologijos turi ypating svarb ekonomikos konkurencingumui ir kaip investicij mobili1atorius jos bus svarbios ekonomikos pltrai?! 7albant apie =uropos Sjung 'domu pastebti, kad jau paiuose pirmuosiuose dokumentuose aptariant telekomunikacijas, duomen apdorojim ir kitas artimas sritis buvo pabriami klausimai, kurie iki %iol yra aktual s, o ypa konkurencijos skatinimas! =S bendr savo nuostat dl valstybini monopolij ir j reguliavimo suformavo savo normose ir teism praktikoje! 2nterneto reguliavimas ypa 'domi ir plati tema! (rumpos interneto istorijos pradioje daugelis interneto vartotoj j' suvok kaip laisv nuo teiss 1on, arba bent jau nacionalins teiss nereguliuojam, o tarptautini norm prastai apibrt rei%kin'! 2nternetui sunku taikyti nacionalinius 'statymus, nes internetas ignoruoja sienas ir ribas! 2nternetas nra tik ry%io paslauga, tai ir vie%ai prieinamas turinys, kurio reguliavimas paprastai nebuvo 'traukiamas ' tradicin' telekomunikacij reguliavimo supratim! 0ors internetas yra sudtin telekomunikacij paslaug dalis, jo reguliavimas turi labai daug specifikos, ypa kiek tai susij su interneto turinio reguliavimu! 4.#. Te&e%omuni%"0i/$ tei!inio re(u&i"2imo ri+o! <iuo metu daugelyje paangi valstybi pagrindin telekomunikacij sektoriaus reguliavimo kryptis yra dereguliavimas arba nepagr'sto reguliavimo mainimas! 6tskirose valstybse dauguma telekomunikacij reguliavimo tradicini form daugiau suvokiamos kaip alingos negu naudingos nacionalinms telekomunikacij infrastrukt roms ir paslaugoms! 3eguliatori veikla yra peri rima ir naujai 'vertinama! "abartiniu metu vyriausybs ir reguliatoriai, kad galt taikyti reguliavim, turi tvirtai utikrinti, kad) #a& yra objektyvus poreikis reguliuoti, #b& tai bus pati efektyviausia priemon specifiniam reguliavimo tikslui pasiekti! 0agrinjant reguliavimo teorij danai keliami klausimai, ar tikrai reikalingas reguliavimas ir konkretus reguliatorius! Auk jei pilieiai sugebjo pasirinkti optimal reguliavim, tai jie turt sugebti tinkamai naudotis sritimi, kuriai parinko reguliavim ir nesant tokio reguliatoriaus! "idelis reguliavimas apsunkina verslo vystym, neigiamai veikia rink, todl tai kas pasiekiama reguliavimo priemonmis po ilgesnio laikotarpio gali duoti neigiamus re1ultatus! 3eguliavimas turi nuolat prisitaikyti prie esamos rinkos ir j veikti tinkamiausiu
./

visuomenei b du, taiau reguliatoriams tai padaryti sudtinga, nes aptariamos telekomunikacij rinkos kitimo dinamika yra labai didel, todl reguliatorius didel' dmes' turi skirti ne tik rinkos reguliavimui, bet ir rinkos, jos pokyi ir poreiki stebjimui, jos kitimo modeliavimui ir perspektyvini reguliavimo norm k rimui! "iskusija, ar 'manomas visi%kas telekomunikacij dereguliavimas, nerei%kia, kad %i sritis turt likti visi%kai nereguliuojama! (oks klausimas suprantamas) ar nra galima telekomunikacij reguliuoti pasitelkiant jau eg1istuojanias bendro pob dio rinkoje esanias visuomenini santyki reguliavimo priemones! ;abai abstrakiai 'vertinus reguliatoriaus veikl, galima i%skirti pagrindines esam reguliatori veiklos kryptis) konkurencijos skatinim ir vartotoj teisi gynim! <ios sritys beveik visose i%sivysiusiose %alyse yra sureguliuotos speciali 'statym, o j priei r vykdo atitinkamos tarp%akins institucijos! Aungtins Halstijos m reguliuoti konkurencij *RQW m! Shermano 'statymu, kurio tikslas 5 neleisti kurtis neigiam pasekmi turintiems karteliams ir monopolijoms! Hliau i% esms kiekviena pramonin %alis stengsi sekti %iuo pavy1diu! 7yla klausimas, ar tokia palyginti sena konkurencijos teis negali efektyviai reguliuoti ir telekomunikacij konkurencijos klausimU @e abejo lieka nepaminta dar viena ypa svarbi dabartini reguliatori funkcija! (ai ribot i%tekli, pv1!, radijo dani, telefono numeri, skirstymas! (ai specifin, bet nelabai sudtinga funkcija! =g1istuoja plaiai paplitusi nuostata, kad licencijuojamos gali b ti tik tos veiklos sritys, kurioms reikalingi riboti i%tekliai, todl licencijavimo problem, mainant reguliavim, b t galima susieti su ribot i%tekli skirstymu! 6ptariant reguliavimo problematik kyla labai svarbus atribojimo tarp vie%j ir privai santyki ir j reguliavimo vie%osios teiss normomis klausimas!a+J, .*b (ai dar viena sritis, kuri skatina pamstyti, ar kai kuri dabar reguliuojam kaip vie%j santyki negalima priskirti privatiems ir reguliuoti privatins teiss normomis! =sama teorij, teigiani, kad skirstymas ' vie%uosius ir privaiuosius santykius yra reliatyvus, kad tai daugiau valstybs funkcij suvokimo klausimas! ;aikui bgant keiiasi suvokimas, kiek maiausiai klausim turt b ti palikta telekomunikacij paslaug reguliatoriui! "ar +WWW metais buvo i%sakyta nuomon, kad be reguliatoriaus ne'manoma i%sprsti daugelio klausim, pv1!, mamenini kain reguliavimo, universalij paslaug teikimo, pokalbi baigties tinkle mokesio reguliavimo ir kt! (aiau vis daniau pateikiama nuomoni, kad kai kuriuos %iuos klausimus galima i%sprsti kitais b dais! "augelyje region dereguliavimas pleiamas gana spariai! (ok' teigin' patvirtina ir naujausias =uropos Sjungos elektronini ry%i reguliavimo paketas, kurio vienas i% pagrindini tiksl sumaina nepagr'sto reguliavimo mast! 6r tai realiai pasiekta reikt sprsti atsivelgiant ' =uropos Sjungos valstybi praktik telekomunikacij sektoriaus reguliavimo srityje! "eja, bet daugelis =uropos Sjungos telekomunikacij rinkos dalyvi dereguliavimo ribas vertina kaip nepakankamas! "augelyje %ali yra numatytas evoliucinis dereguliavimo judjimas, kuomet reguliatorius progresyviai atsisako detalios intervencijos ir tampa daugiau pana%us ' konkurencijos priei ros 'staig! Hiena %alis 5 0aujoji celandija 5 apsisprend tai padaryti labai seniai ir vienu mostu, o b tent *SRQ m!, %i valstyb nusprend su neesminmis i%imtimis, savo telekomunikacij industrij reguliuoti vadovaujantis tik bendrja konkurencijos teise, *SRJ m! 7omerciniu aktu! 0aujosios celandijos patirtis pritrauk didel' dmes'! (iesa, 0aujosios celandijos patirtis i%ry%kino ir specifinio %akinio reguliavimo nebuvimo tr kumus, nes specifini norm tr kumas apsunkino operatori gin sprendimus! Beriausiu atveju telekomunikacij ir susijusi rink reguliavimas turt supaprastti iki reguliavimo vadovaujantis konkurencijos teiss normomis, bet tokiam reguliavimui pati telekomunikacij rinka turt b ti labiau konkurencinga! 3eguliavime atsirado minimalaus b tino reguliavimo principas! Halstyb, pasirinkdama vien ar kit reguliavimo priemon, privalo pagr'sti, kad toks reguliavimas yra nei%vengiamai b tinas ir kad pasirinkta reguliavimo priemon bus tinkama i%keltiems tikslams pasiekti! ;inda Sender pabr principo) ?"aryk maiau, kad padarytum geriau? reguliavime svarb! 6pibendrinat galima pasakyti, kad pagrindinis telekomunikacij reguliavimo optimi1avimo tikslas yra pagr'stas dereguliavimas! (aiau %i tendencija netaikytina turinio, t!y! neteistos ir alingos informacijos reguliavimui, kurio apimtis pastoviai didja! 4.'. Turinio re(u&i"2im"! H netei! t"! ir I"&in("! turin1!
.J

0ors internete gausu naudingos informacijos, taiau susiduriama ir su nepageidaujama informacija 5 informacija darania aling poveik' paeidiamoms socialinms grupms, visai visuomenei, taip pat informacij kurios vie% skelbim 'statymai riboja ar netgi udraudia! 0evaromas tokios informacijos platinimas kelia pavoj demokratinms teisms ir laisvms ar net kelia tiesiogin grsm visuomenei! <ios prieastys slygoja interneto turinio reglamentavimo priemones! 2% kitos puss, bet kokia interneto turinio kontrol kelia akivai1dias asociacijas su cen1 ra, gali riboti odio ir i%rai%kos laisv, teis ' informacij ir yra ypa pamgta nedemokrati%kose valstybse, tokiose kaip 2ranas, Saudo 6rabija, 7inija ar @altarusija! 2nterneto turinio kontrols gali b ti panaudoti ir bandant daryti 'tak visuomens nuomonei ar palaikyti tam tikr politin jg ir pan! 4amintina ir tai, kad interneto turinio reglamentavimas galiausiai atsiremia ' reguliuotino turinio apibrimo problem! 3eguliuotinas turinys skirtingose valstybse ir kult rose vertinamas labai nevienodai! 6uk%iau mintas Pahood 2nc! v! ;a ;igue Dontre le 3acisme et lK6ntisemitisme konfliktas i% esms yra slygotas nevienodo to paties interneto turinio traktavimo! 2nterneto turinio tarptautinis reglamentavimas! "l interneto turinio reglamentavimo konflikti%kumo %is klausimas i% esms nra reglamentuotas tarptautiniu mastu! Pra priimta tik regioninio ir rekomendacinio pob dio teiss akt, kuriais siekiama nustatyti interneto turinio reglamentavimo gaires! =S lygiu yra priimta tik keletas su interneto turinio reglamentavim susijusi rekomendacini teiss akt) *! *SSJ m! =uropos komisijos komunikatas apie neteist ir aling turin' internete: +! *SSJ m! spalio +, d! Xalioji knyga apie nepilnamei ir mogi%kojo orumo apsaug, teikiant garso, vai1do ir informacijos paslaugas: ,! =uropos 4arlamento ir (arybos *SSS m! sausio +/ d! sprendimas 0r! +QJ-*SSS-=@, patvirtinantis ilgalaik' @endrijos veiksm plan, kaip skatinti saugiau naudotis internetu kovojant su neteistu ir alingu tarptautini tinkl turiniu! .! =uropos 4arlamento ir (arybos +WWW m! birelio R d! direktyva 0r! +WWW-,*-=@ dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje #=lektronins komercijos direktyva&! =uropos Sjungoje pagrindinis dmesys, sprendiant interneto turinio reguliavimo problem, yra skiriamas savireguliacijai, akcentuojama, kad interneto turinio reglamentavimas turi b ti efektyvus, objektyviai pagr'stas ir proporcingas, tinkamai suderinti teisinius ir techninius instrumentus! Hienas esmini interneto turinio reglamentavimo princip yra informacins visuomens paslaug tiekj atsakomybs u interneto turin' apribojimas! <is principas ai%kiai 'tvirtintas =S direktyvoje +WWW-,*-=@ dl elektronins komercijos ir detaliau nagrinjamas atskirame skyriuje emiau! =uropos (aryba yra regionin institucija, taip pat primusi rekomendacinio pob dio teiss akt interneto turinio reglamentavimo srityje, tarp j) *! *SSQ m! spalio ,W d! rekomendacija 0r! #SQ& +W ?"l nepakani pasisakymM: +! *SSQ m! spalio ,W d! rekomendacija 0r! #SQ& +* ?"l smurto rodymo elektroninje iniasklaidojeM: ,! +WW* m! rugsjo / d! rekomendacija 0r! #+WW*& R ?"l savireguliacijos ir vartotoj apsaugos nuo neteisto ir alingo turinio informacijos naujose komunikacijose ir teikiant informacines paslaugasM: .! +WW, m! gegus +R d! deklaracija ?"l teiss komunikuoti internetuM: /! +WW* m! lapkriio +, d! =uropos tarybos konvencija dl nusikaltim elektroninje erdvje: J! +WW+ m! lapkriio Q d! konvencijos dl nusikaltim elektroninje erdvje papildomas protokolas! +WW, m! gegus +R d! deklaracijoje ?"l teiss komunikuoti internetu? taip pat skatinama savireguliacija, siekiant i%vengti neteisto ar alingo turinio informacijos internete, taiau pabriama b tinyb vengti toki interneto turinio reguliavimo metod, kurie riboja visuomens galimybes gauti vien ar kit informacij ir varo bendravim internetu #i%skyrus turinio kontrols priemoni diegim bibliotekose, mokyklose, %vietimo bei mokslo institucijose, siekiant apsaugoti nepilnameius nuo neigiamos alingos informacijos poveikio&! +WW* m! lapkriio +, d! =uropos tarybos konvencija dl nusikaltim elektroninje erdvje specialiai reglamentuoja veikas susijusias su draudiamu interneto turiniu, konkreiai $ vaik pornografija! KHaik pornografijaE rei%kia pornografin mediag, vi1ualiai vai1duojani ai%kiai seksual nepilnameio elges': ai%kiai seksual asmens, atrodanio kaip nepilnametis, elges': tikrovi%kus vai1dus, rodanius ai%kiai seksual
.Q

nepilnameio elges'! 7onvencijoje rekomenduojama tiesiogiai udrausti tokio interneto turinio mediagos gaminim, talpinim ir platinim internetu bei kitus veiksmus, aptartus emiau! Siekiant reglamentuoti #kriminali1uoti& interneto turin' susijus' su rasins ir tautins neapykantos kurstymu, +WW+ m! lapkriio Q d! buvo priimtas =uropos tarybos konvencijos dl elektronini nusikaltim papildomas protokolas! 4rotokole rasin ir tautin neapykant kurstanti informacija apibriama kaip bet koks ra%ytinis, vi1ualinis ar kitoks pateikimas mini ir teorij, propaguojani diskriminacij ar smurt prie% individ ar j grupes, i%siskirianius dl savo rass, tikjimo, politini pai r ir pan! 3eguliuotinu interneto turiniu laikytina ir nepageidaujama komercin komunikacija #angl! spam&, kuri i%samiau aptariama emiau 4.). ?en*ri interneto turinio re(u&i"2imo prin0ip"i 0eteistu interneto turiniu paprastai yra laikoma 'statymais draudiama informacija, susijusi su nepilnamei pornografija, nusikaltimais #tarp j terori1mu, sabotau, udymu, %meitu, sukiavimu bei kitais&, informacija apie privat asmens gyvenim, rasistinio, ekstremistinio, fa%istinio ir pan! turinio informacija! Xalinga ir nepageidaujama yra laikoma informacija susijusi su turiniu, kuris gali turti neigiam poveik' nepilnameiams ar kitoms jautrios socialinms grupms, pv1! pornografija, erotinio ar smurtinio pob dio informacija, informacija apie alkohol', tabak ar kitas ribojamas mediagas! 6pibendrinant interneto turinio teisin' reguliavim i%skirtinos %ios teisinio reguliavimo tendencijos) *! 2ki interneto atsiradimo galiojusi teiss akt , reglamentuojani informacijos naudojim pritaikymas internete publikuojamos ir tvarkomos informacijos atvilgiu: +! 2nterneto paslaug teikj atsakomybs reglamentavimas: ,! Savireguliavimo priemoni skatinimas: .! Specifini teisi ir pareig interneto paslaug teikjams nustatymas specialiaisiais teiss norminiais aktais siekiant utikrinti efektyv nusikaltim tyrim, kov su tarptautiniu terori1mu, efektyvi nacionalinio bei visuomens saugumo bei kit interes apsaug 4.-. Interneto turinio re(u&i"2im"! Lietu2o/e <iuo metu ;ietuvoje alingo turinio ir neskelbtinos informacijos vie% skelbim reglamentuoja) *! +WWW m! rugpj io +S d! ;ietuvos 3espublikos Hisuomens informavimo 'statymas, 0r! H222$*SW/: +! *SSJ m! kovo *. d! ;ietuvos 3espublikos Haiko teisi apsaugos 'statymas, 0r! 2$*+,.: ,! +WW+ m! rugsjo *W d! ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statymas, 0r! 2V$*WJQ: .! +WW. m! balandio */ d! ;ietuvos 3espublikos =lektronini ry%i 'statymas 0r! 2V$+*,/: /! *SSS m! lapkriio +/ d! ;ietuvos 3espublikos Halstybs ir tarnybos paslapi 'statymas, 0r! H222$*..,: J! +WW, m! kovo / d! ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs nutarimas 0r! +/W "l vie%o naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vie%osios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo: Q! +WWJ m! gegus +/ d! ;ietuvos 3espublikos informacins visuomens paslaug 'statymas 0r! V$J*.! Hienas svarbiausi ;ietuvos 3espublikos teiss akt reglamentuojani neskelbtinos ir alingo turinio informacijos naudojim yra ;ietuvos 3espublikos Hisuomens informavimo 'statymas, kurio *S str! nurodyta, kad draudiama skelbti informacij, kuria) *& raginama prievarta keisti ;ietuvos 3espublikos konstitucin santvark: +& skatinama ksintis ' ;ietuvos 3espublikos suverenum, jos teritorijos vientisum, politin nepriklausomyb: ,& kurstomas karas ar neapykanta, tyiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fi1i%kai susidoroti su moni grupe ar jai priklausaniu asmeniu dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padtis, tikjimo, 'sitikinim ar pai r: .& platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir #ar& reklamuojamos seksualins paslaugos, lytiniai i%krypimai: /& propaguojami ir #ar& reklamuojami alingi 'proiai, narkotins ar psichotropins mediagos: J& platinama de1informacija ir informacija, %meiianti, 'eidianti mog, eminanti jo garb ir orum: Q& paeidiama nekaltumo pre1umpcija bei kliudoma teismins valdios ne%ali%kumui!

.R

Hie%oji informacija, susijusi su erotiniu, smurtini turiniu, alkoholio ar tabako reklama ir vartojimu, bei kita nepilnamei fi1iniam, protiniam ir doroviniam vystimuisi kenkianti informacija priskiriama ribojamai vie%ajai informacijai! =rotinio pob dio informacija 'statyme 'vardijama kaip informacija, kuria skatinamas lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys! 4ornografinio pob dio informacija yra laikoma informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tu%tinimasis, masturbacija arba lytiniai i%krypimai #pedofilija, sadi1mas, ma1ochi1mas, 1oofilija, nekrofilija ir kt!&, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas! Smurtinio pob dio informacija yra informacija, kai detaliai rodomas moni, gyv n udymas, alojimas, kankinimas ar kitoks prie% mog, bet koki kit gyv b tyb nukreiptas elgesys, sukeliantis skausm, diskomfort arba darantis kitoki al #fi1in, psichologin, materialin&, taip pat vandali1mas ir #ar& teigiamai vertinama, skatinama prievarta, iaurumas ar mgavimasis tuo! ;3 Hisuomens informavimo 'statyme internetinmis visuomens informavimo priemonmis #informacins visuomens informavimo priemonmis& laikomos visos informavimo priemons paprastai u atlyginim elektroniniu b du ir per atstum individualiu vartotojo pra%ymu teikianios informacij! ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs +WW, m! kovo / d! nutarimu 0r! +/W patvirtintoje vie%o naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vie%osios informacijos platinimo tvarkos . punkte elektronins visuomens informavimo priemons suprantamos kaip visuomens informavimo priemoni #spaudos leidini, televi1ijos, radijo& interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma perteikiama vie%oji informacija! (aiau elektroninmis visuomens informavimo priemonmis nelaikomi valstybs institucij ir 'staig, valstybs pareig n ir valstybs tarnautoj #darbuotoj& interneto tinklalapiai, skirti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybs institucijos darb platinti, taip pat asmen privat s interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija apie paius interneto tinklalapi 'k rjus, j duomenys, k riniai, informacija apie j gaminam ir parduodam produkcij, teikiamas paslaugas ir pana%iai! (okiu b du didel dalis interneto tinklapi, kuriuose gali b ti pateikiama neskelbtina ar ribojama informacija lieka neprii rima! Hie%o naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vie%osios informacijos platinimo tvarkos / punktas draudia vie%o naudojimo kompiuteri tinkluose pavie%inti ir platinti neskelbtin ar alingo turinio informacij, nustatyt ;ietuvos 3espublikos 'statymuose! @e to pagal %i tvark draudiama neskelbtin ar ribojam vie%j informacij laikyti laisvai prieinam ;ietuvos 3espublikos teritorijoje esaniose tarnybinse stotyse, skleisti elektroninse konferencijose, sisti elektroniniu pa%tu neapibrtam gavj skaiiui arba kitaip platinti vie%ojo naudojimo kompiuteri tinkluose, kai ribojama vie%oji informacija gali tapti laisvai prieinama nepilnameiams! 4ateikiant ribojam vie%j informacij interneto tinklapiuose turi b ti pridtas 'spjamasis ura%as lietuvi ir angl kalbomis apie tai, kad pateikiama informacija skiriama tik pilnameiams! Hie%o naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vie%osios informacijos platinimo tvarka 'pareigoja informacijos prieglobos paslaug teikjus #angl! hosting& teiss akt nustatyta tvarka neatlygintinai teikti operatyvins veiklos subjektams informacij, fiksuojam savo kinei veiklai utikrinti, 'skaitant paslaug, susijusi su informacijos priegloba tarnybinje stotyje, sistemini 'ra% bylas, taip pat asmen, kuriems informacijos prieglobos paslaug teikjas teikia nuolatines paslaugas, duomenis! 4agrindinis ;ietuvos 3espublikos Haiko teisi apsaugos 'statymo ir ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statymo principas 5 apsauga nuo neigiamos socialins aplinkos 'takos! (okiu b du ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statymo . str! nurodoma informacija, kuri turi b ti draudiama arba ribojama) vie%oji informacija susijusi su fi1inio ar psichinio smurto vai1davimu, informacija, kurioje rodomas mirusio arba iauriai sualoto mogaus k nas, i%skyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti: taip pat informacija, kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotini, psichotropini mediag, tabako ar alkoholio, skatinamas j vartojimas, gamyba, platinimas ar 'sigijimas, kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar ideali1uojami nusikaltliai, kurioje kurstoma diskriminacija dl tautybs, rass, lyties, kilms, ne'galumo, lytins orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybs, kurioje danai vartojami ne%vank s posakiai, odiai ar gestai! @e anksiau
.S

mintos informacijos ribojama erotinio pob dio, sukelianti baim ar siaub, savs alojim ar saviudyb informacija! 4agal ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statymo / str! neigiam poveik' nepilnameio vystymuisi darania ir draudiama informacija taip pat laikoma vie%oji informacija, kurioje) *& siejant su nusikalstama veika ar kitais teiss paeidimais skelbiami nuo teissaugos institucij ar teismo nesislapstanio 'tariamojo padarius nusikaltim, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kit teiss paeidim nukentjusio nepilnameio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatyb: +& skelbiami save sualojusio ar mginusio tai padaryti, nusiudiusio ar mginusio nusiudyti nepilnameio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatyb: ,& pateikiant duomenis apie nepilnamet', eminamas jo orumas ir #ar& paeidiami jo interesai: .& piktnaudiaujant nepilnamei pasitikjimu ir nepatyrimu, neigiam socialini rei%kini kontekste pateikiamos nepilnamei nuomons ir vertinimai, taip pat j nuotraukos ar filmuota mediaga apie juos: i%skyrus atvejus, kai jos turin' sudaro tik informacija apie 'vykius, politinius, socialinius, religinius 'sitikinimus ar pasauli r, %i informacija yra reik%minga moksliniu ar meniniu poi riu arba reikalinga tyrimams ar mokymui, yra vie%as interesas j skelbti, jos apimtis ir poveikis yra maareik%miai! ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statyme nurodyta neskelbtina ir ribotai skelbtina informacija i% esms atitinka ;ietuvos 3espublikos Hisuomens informavimo 'statyme pateikt neskelbtinos informacijos apibrim! (aiau nei ;ietuvos 3espublikos 0epilnamei apsaugos nuo neigiamo vie%osios informacijos poveikio 'statyme, nei ;ietuvos 3espublikos Hisuomens informavimo 'statyme pateikti neskelbtinos informacijos apibrimai pakankamai i%samiai neapibria, kokio turinio informacijos skelbimas turt b ti ribojamas ar draudiamas! 0epakankamai apibrta lieka erotinio pob dio, sukelianti baim ar siaub, taip pat skatinanti alkoholio ar tabako gamini vartojim ir kita informacija! ;ietuvos 3espublikos Halstybs ir tarnybos paslapi 'statymas reguliuoja valstybs paslapi #politini, ekonomini, karini, teistvarkos, mokslo ir technikos duomen, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti ;ietuvos 3espublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti ;ietuvos 3espublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinms teisms& ir tarnybos paslapi #politini, ekonomini, karini, teistvarkos, mokslo ir technikos duomen, kuri platinimas ribojamas dl valstybs bei jos institucij interes, taip pat siekiant apsaugoti mogaus konstitucines teises& apsaug! 4agal %io 'statymo Q str! paslapi subjektai #valstybs, savivaldos institucijos bei j steigiamos 'mons ir 'staigos, kuri veikla yra susijusi su 'slaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms %io 'statymo nustatyta tvarka suteikiama teis 'slaptinti bei i%slaptinti informacij& atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teis sudaryti sandorius su 'monmis, 'staigomis bei organi1acijomis, kurios nra paslapi subjektai, dl tam tikr darb ar gamini, kuriuose yra 'slaptintos informacijos, atlikimo ar suk rimo! (okiu b du paslapi subjektai yra atsakingi u neskelbtinos informacijos platinimo kontrol, 'skaitant ir tokios informacijos platinim informacinmis technologijomis! (okiais atvejais perdav 'slaptint informacij, jie privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaug ir utikrinti, kad visi asmenys, susij su neskelbtinos informacijos apsauga, turt atitinkamus leidimus dirbti ar susipainti su %ia informacija! ;ietuvoje u mintuose 'statymuose numatytos tvarkos paeidim #'kaitant ir %ios tvarkos paeidim interneto aplinkoje& atsakomyb nustato ;ietuvos 3espublikos administracini teiss paeidim, @audiamasis, Divilinis kodeksai! ;ietuvos 3espublikos 6dministracini teiss paeidim kodekso +*. str! numatyta atsakomyb u vie%ai neskelbtinos informacijos platinim! 6dministracine tvarka baudiama u ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs *SSJ m! rugsjo +/ d! nutarimu 0r! **** patvirtintos erotinio ir smurtinio pob dio spaudos leidini, kino film ir videofilm, radijo ir televi1ijos program platinimo tvarkos paeidim! (aiau ia nieko nekalbama apie atsakomyb u tokio paties turinio informacijos platinim internete! O %ios normos srit' realiai patenka tik internete platinami erotinio ir smurtinio pob dio kino ir videofilmai! 6dministracini teiss paeidim kodekso +*.#.& straipsnis numato atsakomyb u informacijos apie tabako gaminius ir alkoholinius grimus teikimo tvarkos paeidim, +*.#J& straipsnis u 3espublikos 4re1idento
/W

'eidim arba %meiim masins informacijos priemonse, +*.#R& straipsnis u 'statym udraustos reklamos ir informacijos, 'statym udraustos ar neteistos veiklos reklamos ir informacijos apie %i veikl arba preki ar paslaug, kuri gamyba ir pardavimas yra 'statym udrausti, reklamos skleidimas visuomens informavimo priemonse! ;ietuvos 3espublikos @audiamajame kodekse numatyta baudiamoji atsakomyb u tokias su vie%ai neskelbtinos informacijos platinimu susijusias veikas) *& vie%us raginimus smurtu paeisti ;ietuvos 3espublikos suverenitet, +& Halstybs paslapties atskleidim, ,& Halstybs paslapties praradim, .& maameio asmens tvirkinimo veiksmus, /& tikrovs neatitinkanios informacijos apie kit mog, galinios paniekinti ar paeminti t asmen' arba pakirsti pasitikjim juo skleidim, J&'eidim, Q& neteist informacijos apie asmens privat gyvenim atskleidim ar panaudojim, R& kurstym prie% bet kokios tautos, rass, etnin, religin ar kitoki moni grup, S& lenkim vartoti narkotines ar psichotropines mediagas, *W& pornografinio turinio produkcijos gaminim, platinim, vie% demonstravim! 6tsakomyb u %i veik atlikim, priklausomai nuo nusikaltimo ar nusiengimo pob dio svyruoja nuo baudos iki laisvs atmimo! 4.3. Interneto turinio re(u&i"2imo per!pe%t12o! 6nali1uojant esamas teisines interneto turinio reguliavimo priemones akivai1du, jog praktinis informacijos turinio reguliavimo priemoni taikymas yra ypa sudtingas dl reguliuotino turinio neapibrtumo ir subjektyvi kriterij, kuriais remiantis i%skiriamas alingas ir nepageidaujamas interneto turinys! 6ptartas Pahood 2nc! v! ;a ;igue Dontre le 3acisme et lK6ntisemitisme atvejis iliustruoja %i kriterij nevienareik%m' traktavim! 4amintina ir tai, kad priverstinis ir visaapimantis interneto turinio reguliavimas nei teisi%kai, nei techni%kai nra 'manomas, bet to yra sunkiai suderinamas su pamatinmis demokratinmis vertybmis! "augelyje valstybi interneto turinio reguliavimas i% esms yra savanori%kas, pagr'stas savireguliavimu ir reali1uojamas techninmis priemonmis 5 specialiais interneto turinio filtrais! "eja, tokios technins priemons 5 filtruojanti programin 'ranga 5 nra tobulos, reikalauja adaptacij atsivelgiant ' j naudojimo kontekst, ir tikslus, fakti%kai atsijoja dal' pageidaujamo interneto turinio, tuo pat metu neidentifikuoja dalies nepageidaujamo turinio! 6pskritai interneto turinio reguliavimas yra pernelyg naujas, ne visuomet nuoseklus! ;ietuvoje %iuo metu neveikia ir menkai pripa'stamas savireguliavimas, kaip alternatyva vyriausybiniai reguliavimui! 2% kitos puss, dauguma ;ietuvos interneto paslaug teikj taiko individualius interneto turinio reguliavimo mechani1mus, veiksmingai reaguoja ' prane%imus apie neteist ir aling interneto turin'! @endra tendencija yra ta, kad internetui bandoma pritaikyti tradicinms visuomens informavimo priemonms taikomas normas, kas ne visuomet yra 'manoma! 2% kitos puss reikia pripainti, kad veiksmingos ir visa$apimanios interneto turinio reguliavimo teisins ar technins priemons %iuo metu dar nra sukurtos! 6 TEMA. TEISS :AGEI8IMAI ELEKTRONINJE ER8>JE (eisin atsakomyb yra sudtingas teisinis rei%kinys! Ai glaudiai susijusi su valstybe ir jos prievarta! Aos esm ir paskirtis yra valstybs prievartos naudojimas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti, teiss reikalavimams utikrinti! 7itaip sakant, teisin atsakomyb yra veiksminga priemon utikrinti visuomenje teist elges', rytingai, efektyviai ukirsti keli teiss paeidimams! (aiau teisin atsakomyb negalima nesant teisins atsakomybs pagrindo! Balima tokia teisin atsakomyb u neteistas veikas elektroninje erdvje) civilin atsakomyb, administracin atsakomyb, drausmin atsakomyb ir baudiamoji atsakomyb! 7adangi drausminiai nusiengimai kvalifikuotini pagal tam tikros 'staigos vidaus taisykles, o ne pagal valstybs nustatytus norminius aktus, %i treioji atsakomybs r %is nebus nagrinjama! 4agrindinis dmesys bus skiriamas baudiamosios teiss, taip pat civilins bei administracins teiss paeidimams! 6.1. ?"u*Ii"mo!io! tei! ! p"Iei*im"i H e&e%tronini"i nu!i%"&tim"i. E&e%tronini$ nu!i%"&tim$ !"mpr"t"
/*

7uriant informacin visuomen, visose mogaus veiklos srityse spariai plinta %iuolaikins informacins technologijos, kuriomis pasinaudojus tampa prieinama elektronin erdv! (odl nei%vengiamai susiduriama ir su didjaniu nusikalstam veik, susijusi su %ios erdvs panaudojimu, skaiiumi! =lektronin erdv suteikia nauj galimybi 'vykdyti nusikaltimus, sudaro slygas naujiems nusikaltim b dams atsirasti, be to, sudaro galimybes 'vykdyti naujas veikas iki tol neinomas teisinje praktikoje! 4astaruoju metu tokio tipo nusikaltimai 5 elektroniniai nusikaltimai $ tapo realybe, o elektronini nusikaltli pajamos pagal kai kuriuos vertinimus, yra treioje vietoje po pajam i% prekybos narkotikais ir prekybos ginklais! =lektronini nusikaltim istorija siekia jau ne vien de%imtmet', taiau dl vieningos elektronini nusikaltim sampratos iki %iol vyksta mokslinink bei praktik diskusijos! 0ors teisins problemos, susijusios su pavojingomis veikomis, panaudojant kompiuterius pradtos nagrinti jau prie% kelis de%imtmeius, iki %iol nra suformuota vieninga tokio nusikaltimo samprata! 3eikia paminti, jog danai apib dinant elektroninius nusikaltimus vartojami skirtingi terminai, kurie tam tikrais atvejais gali b ti ir sinonimai) kompiuteriniai nusikaltimai #angl! computer crime&, su kompiuteriais nusij nusikaltimai #angl! computer$related crime&, auk%t technologij nusikaltimai #angl! high$tech crime& ir kt! +WW* m! primus 7onvencij dl elektronini nusikaltim, vis daniau naudojama elektroninio nusikaltimo svoka! (aiau kelis de%imtmeius labai aktyviai buvo naudojama kompiuterinio nusikaltimo svoka! ;iterat roje nurodoma, jog kompiuterinio nusikaltimo terminas buvo pavartotas jau JW$QW$iais metais, kai mokslinje literat roje pasirod straipsniai %ia tema! Hienas i% pirmj susidomjs %ia problema A6H "onn 4arker taip apibr kompiuterinio nusikaltimo svok) Evisos tyins veikos, vienu ar kitu b du susijusios su kompiuteriais, kuri paskoje nukentjs patyr ar galjo patirti al, o nusikaltimo subjektas turjo ar galjo gauti i% to naudosE! (aiau %is apibrimas neapima veik, padaryt dl neatsargumo arba nesiekiant naudos! (aip pat samprata yra pernelyg plati ir apima tokias veikas kaip kompiuterio vagyst, o tai, daugelio autori nuomone, neturt b ti traktuojama kaip kompiuterinis nusikaltimas! "anai kompiuteriniu nusikaltimu buvo laikoma veika, tiesiogiai susijusi su elektronine skaiiavimo ma%ina, 'skaitant daug neteist akt, vykdom arba elektronini duomen apdorojimo sistema, arba prie% j! *SR, m! =konominio bendradarbiavimo ir vystymo organi1acija sudar ekspert komitet su kompiuteriais susijusi nusikaltim problemai sprsti! <i ekspert grup termin kompiuterinis nusikaltimas apibr kaip bet kok' neteist, neeti%k ar nesankcionuot elges', susijus' su automatiniu duomen kompiuterinje formoje apdorojimu ir siuntimu! (aiau %iame apibrime nepaminta, kokios teiss %akos atvilgiu mintas elgesys yra neteistas! (ai tik pirmieji bandymai apibrti kompiuterinius nusikaltimus! 4er eil met 'vairios institucijos, mokslininkai band apibrti kompiuterinius nusikaltimus, taiau vieningos nuomons dl kompiuterini nusikaltim sampratos nebuvo prieita! 6tsivelgiant ' nuomoni dl kompiuterinio nusikaltimo sampratos 'vairov, i%skirtinos dvi pagrindins kompiuterini nusikaltim sampratos kryptys) siaurja prasme kompiuteriniais nusikaltimais laikomos tik tos veikos, kurios nurodytos atskiruose baudiamj 'statym skirsniuose #pv1!, ;ietuvoje 5 VV2V sk! ,,0usikaltimai informatikaiM&! <ioms veikoms b dingas bendras objektas #visuomeniniai santykiai informacijos apdorojimo procese& bei dalykas 5 kompiuterin informacija: plaija prasme kompiuteriniais nusikaltimais laikomos baudiamojo 'statymo nustatytos visuomenei pavojingos veikos, kai kompiuterin informacija yra nusikaltimo dalykas arba kai kompiuteris panaudojamas kaip nusikaltimo priemon! 7itais odiais tariant, pasiksinimo dalykas yra informacija, apdorojama kompiuterinje sistemoje, o kompiuteris yra nusikaltimo 'rankis! <i nusikaltim objektas skiriasi! (odl prie toki veik priskiriamos ir %ios veikos) sukiavimas panaudojant kompiuterius, autori teisi paeidimas, panaudojant kompiuterius ir kt! 4amintina, jog kartais %ios veikos vadinamos su kompiuteriais susijusiais nusikaltimais #ang! computer$related crime&, nors pastarasis terminas turt apimti daugiau pavojing veik #pv1!, %meitas panaudojant elektronin erdv&! (aiau pastaruoju metu, +WW* metais primus 7onvencij dl elektronini nusikaltim, kompiuterini nusikaltim termin pakeit elektronini nusikaltim #ang! cybercrime& terminas! His pirma, reikt atkreipti dmes' ' pat' termin ?elektroninis nusikaltimasM! =lektroninis nusikaltimas nra tiksliausia svoka, apib dinanti nusikaltimus, vykdomus panaudojant elektronin erdv! <ie nusikaltimai b dingi ne elektronikos sriiai, elektronikos mokslui, o informatikos ininerijai, kompiuterijos mokslams!
/+

=lektronika, elektroniniai signalai, elektroniniai 'taisai plaiai vartojami televi1ijoje, radiofonijoje, automobiliuose, pramonje ir pasiymi analogine signal forma, tuo tarpu kai ?cybercrimeM skiriamasis poymis 5 nusikaltim dalykas yra duomenys, informacija kompiuterinje, skaitmeni1uotoje #digitali1uotoje& formoje! (erminas ?cybercrimeM simboli1uoja globaliai stipriai kompiuteri1uotai interneto visuomenei b dingas nusikalstamas veikas! Ais kils i% termino ?Dyber spaceM, kuris veriamas ?elektronin erdvM! (aiau reikia paminti, kad ;ietuva ratifikavo 7onvencij dl elektronini nusikaltim ir tokiu b du de jure buvo 'teisintas elektroninio nusikaltimo terminas! 3eikia paymti, jog iki %iol usienio literat roje elektroninio nusikaltimo samprata nra i%samiai anali1uota! 7ai kurie autoriainurodo, jog kol kas nra universalios elektroninio nusikaltimo sampratos, taiau teigia, kad elektroninio nusikaltimo samprata turt apimti ir tokius neteistus veiksmus naudojant kompiuterius, kaip neteista prieiga prie kompiuterins sistemos, neteistas kompiuterins informacijos permimas, neteisto turinio mediagos siuntimas ir kt! (aip pat manoma, jog elektroniniais nusikaltimais suprantami 'vair s veiksmai, tokie kaip poveikis kompiuterinei sistemai, su turiniu susij paeidimai #neteisto ir alingo turinio mediagos panaudojimas& ir kiti! 7onvencijoje dl elektronini nusikaltim taip pat nra pateikiama elektroninio nusikaltimo svoka! (aiau atsivelgiant ' 7onvencijoje dl elektronini nusikaltim kriminali1uotinas veikas, apibriant elektroninius nusikaltimus, ne tik reikt laikytis kompiuterini nusikaltim sampratos plaija prasme krypties, taiau tokias veikas galima b t tapatinti su veikomis, susijusiomis su kompiuteri panaudojimu #ang! computer$related crime&, kurios apima gana plat nusikalstam veik spektr! Balima konstatuoti, jog 7onvencijoje dl elektronini nusikaltim minimos veikos yra labai skirtingos #skirtumai objekte ir pan!&, dl to pateikti viening toki veik samprat yra problematika 6.#. Kon2en0i/" * & e&e%tronini$ nu!i%"&tim$ ir p"(rin*in ! e&e%tronini$ nu!i%"&tim$ rJ51! 6tsivelgiant ' tai, jog elektroninje erdvje vykdomos veikos yra pavojingos visuomenei, nusikaltlio buvimo bei nusikaltimo padarymo vieta danai nesutampa, atskir valstybi 'statymai yra apriboti j teritorija, elektronin erdv leidia atlikti naujo tipo pavojingas veikas, bei pripa'stant, jog pavojing veik, vykdom elektroninje erdvje, teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, siekiant apsaugoti visuomen nuo toki nusikaltim, inter alia priimant tam tikrus norminius aktus bei skatinant tarptautin' bendradarbiavim, +WW* metais buvo pasira%yta 7onvencija dl elektronini nusikaltim =(S 0r! *R/! 7onvencijos projekt pareng =uropos (arybos ekspertai kartu su A6H, 7anada, Aaponija ir kitomis valstybmis, kurios nra %ios organi1acijos nars! (ai pirmasis tarptautinis norminio pob dio dokumentas, skirtas sprsti nusikalstam veik kompiuteriniuose tinkluose problemoms! +WW* m! lapkriio R d! 7onvencijai dl elektronini nusikaltim pritar usienio reikal ministrai, o =uropos (arybos %alys nars %i konvencij pasira% +WW* m! lapkriio +, d! <iuo metu 7onvencij yra pasira%iusios +R valstybs, ratifikavo */! 7onvencijos 'sigaliojimo slyga 5 / ratifikacijos #i% j 5 bent , =uropos (arybos valstybi nari&! <i slyga buvo i%pildyta ir 7onvencija 'sigaliojo +WW. m! liepos * d! 6tkreiptinas dmesys, jog konvencijos kol kas neratifikavo tokios valstybs kaip A6H, 7anada, Aaponija ir kitos! ;ietuva 7onvencij pasira% +WW, m! birelio +, d!, o ratifikavo +WW. m! kovo *R d! 7onvencij sudaro trys pagrindiniai skyriai) 2! Svokos: 22! 4riemons, kuri reikia imtis nacionaliniu lygiu bei 222! (arptautinis bendradarbiavimas! 4irmojo skyriaus * skirsnyje #7onvencijos +$** str!& 7onvencijos <alys 'pareigojamos kriminali1uoti 7onvencijoje numatytas veikas, taip pat nustatyti juridini asmen atsakomyb! 6ntrajame skirsnyje 7onvencija nustato reikalavimus 7onvencijos <alimis tampani valstybi procesinms teiss normoms, 'pareigoja imtis priemoni, b tin operatyviai i%saugoti laikomus kompiuterinius, srauto duomenis, juos atskleisti ar pateikti, surinkti srauto duomenis realiuoju laiku, 'ra%yti tokius duomenis ir pan! 4astarj proceso veiksm atlikimas siejasi su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, j apsauga! (odl pati 7onvencija numato, kad mint veiksm atlikimas turi b ti suderinamas su pagrindiniais tarptautiniais dokumentais mogaus teisi ir laisvi apsaugos srityje! (reiajame skyriuje 7onvencija 'tvirtina nuostatas, skirtas ekstradicijos bei savitarpio pagalbos reglamentavimui! Hisos 7onvencijos +$** str! apibrtos veikos yra pripa'stamos nusikaltimais, u kuriuos asmenys gali b ti i%duodami vienos Susitarianiosios <alies kitai Susitarianiajai <aliai! 7onvencija taip pat 'pareigoja Susitarianisias <alis teikti skubi ir visapusi%k savitarpio pagalb tiriant ar nagrinjant baudiamsias bylas dl elektronini nusikaltim! (uo tikslu 7onvencijos ,/ str! 'pareigoja Susitarianisias <alis paskirti +. valandas per par ir Q dienas per savait veikiani institucij, kuri galt teikti technines konsultacijas ir atlikti 7onvencijoje nurodytus veiksmus!
/,

+WW, metais buvo priimtas 7onvencijos dl elektronini nusikaltim 4apildomas 4rotokolas dl rasistinio ir ksenofobinio pob dio veik, padaryt naudojantis kompiuterinmis sistemomis, kriminali1avimo! <iuo metu 4apildom 4rotokol pasira% +Q, o ratifikavo Q valstybs ir %i tarptautin sutartis 'sigaliojo +WWJ m! kovo * d! <' 4apildom 4rotokol ;ietuva pasira% +WW/ m! balandio Q d! (am, kad jis 'sigaliot ;ietuvos atvilgiu, b tina j' ratifikuoti! 4apildomo 4rotokolo ratifikavimas numatytas ;ietuvos 3espublikos Hyriausybs +WW.$+WWR m! programos 'gyvendinimo priemonse #+WWJ 2 ketvirtyje&! 4apildomo 4rotokolo tikslas $ papildyti +WW* m! 7onvencijos dl elektronini nusikaltim nuostatas 'pareigojimais valstybms, ratifikavusioms 4rotokol, kriminali1uoti rasistinio ir ksenofobinio pob dio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinmis sistemomis, 'pareigoti valstybes bendradarbiauti tarpusavyje tiriant tokius nusikaltimus! 3emiantis 7onvencijos dl elektronini nusikaltim kriminali1uotinomis veikomis, galima i%skirti tokias pagrindines elektronini nusikaltim r %is) 0usikaltimai, paeidiantys kompiuterins informacijos ir kompiuteri sistem konfidencialum,vientisum bei prieinamum! 0eteista prieiga prie kompiuteri program ar duomen elektronine forma laikytina tokia veika, kuri paeidia laikomos informacijos slaptum bei konfidencialum #t!y! kyla realios alos grsm&, o neteistos prieigos paskoje vykdomas %pionaas, neteistai kopijuojami autori teismis apsaugoti k riniai, sabotaas, sukiavimas, panaudojant kompiuterius ir pan!, laikytinos savaranki%komis pavojingomis veikomis! @audiamosios atsakomybs u neteist prieig problema kilo jau *SR/ metais, kai Hienoje kompiuteri mokslo srities studentas 'silau ' keleto finansini institucij kompiuterines sistemas, taiau nepadar jokios alos! 6pie %iuos veiksmus buvo prane%ta Hienos teissaugos institucijoms! (aiau tyrimas buvo sustabdytas, nes nebuvo padaryta jokia ala, o studento motyvacija buvo pavadinta ,,intelektualiu i%% kiuM! @yloje 3 v Bold taip pat buvo pademonstruota baudiamj 'statym nuostat, susijusi su neteista prieiga, b tinyb! Aungtinje 7aralystje tyrimas prasidjo dl to, jog sistemlauiai be leidimo 'silau ' @ritish (elecom kompiuteri tinkl ir pakeit tam tikrus duomenis! @e to, vienas i% sistemlaui "uke of =idinburg asmeniniuose kompiuterio sauginiuose paliko inut ,,;aba diena, ponas "ukeM! 7altinamieji teig, jog 'silauta buvo turint tiksl ,,i%ry%kinti saugumo skylesM ,,@ritish (elecomM kompiuteri sistemoje! Sistemlauiai buvo apkaltinti remiantis *SR* m! 7lastojimo 'statymu, nes buvo sudarytas klaidingas dokumentas, vliau buvo nuteisti! (aiau apeliacinje instancijoje teismo sprendimas buvo panaikintas, teigiant, jog %i asmen veiksmuose nebuvo jokio nusikaltimo sudties! (okiu b du buvo pademonstruotas eg1istuojani 'statym netobulumas! Osiki%im ' kompiuterins informacijos apdorojimo proces galima vadinti neteistos prieigos tsa! (okia veika gali pasireik%ti neteistu kompiuterins informacijos i%trynimu, sunaikinimu, sugadinimu ar pakeitimu! Canoma, jog kompiuteri programos ir kompiuterin informacija turi b ti apsaugota nuo tokio ksinimosi, kaip ir material s objektai, siekiant utikrinti kompiuterins informacijos integralum bei kompiuteri program ar kompiuterins informacijos tinkam naudojim #funkcionavim&! 7ompiuterins informacijos vagyst #tam tikra dalimi sietin su %pionau, panaudojant kompiuter'& taip pat galima 'vardinti neteistos prieigos tsa! <iandienins informacins technologijos, ypa kompiuteri tinklai, suteikia didiuli galimybi akimirksniu nukopijuoti bet kok' informacijos kiek'! 7ai kurie autoriai toki veik laiko savaranki%ka pavojinga veika, utraukiania baudiamj atsakomyb! Su kompiuterins informacijos vagyste susijusi ir veika perimant kompiuterin informacij, kai ji siuniama elektronine erdve! 4rie% kelet met permimo #angl! 2nterception& veika daniausiai b davo tapatinama su telefonini pokalbi permimu! (aiau vystantis technologijoms ir komunikacijoms, susiliejant ' bendr visum telekomunikacijoms ir kompiuterinms sistemoms, apsaugos reikalauja ir kiti kompiuterins informacijos tipai, siuniami elektronine erdve! Sabotau, panaudojant kompiuterius, vadinama veika, kai 'vedant ' kompiuterin sistem ,,kenkji%kasM programas #ar padarant kompiuteri programose pakeitimus& neteistai sunaikinama, pakeiiama ar i%trinama kompiuterin informacija, siekiant sutrikdyti kompiuterins sistemos darb! "uomen, saugojam elektronine forma, koncentruotumas, 'moni, organi1acij bei fi1ini asmen priklausomumas nuo informacijos, laikomos elektronine forma, sabota, panaudojant kompiuterius, daro labai pavojinga veika! Hisuomen 'vairiose gyvenimo srityse #medicinos tarnyb veikla, transporto veikla ir pan!& tampa vis labiau priklausoma nuo kompiuterini sistem, kurios danai sujungtos su kompiuteriniais tinklais #elektronine erdve&! (odl netgi
/.

nedidelis %i sistem funkcionavimo sutrikimas, atsirads dl veikos panaudojant elektronin erdv, gali sukelti pavoj moni sveikatai ar gyvybei! 6tsiradus elektroninei erdvei, labiausiai populiar s metodai padaryti al 5 speciali program, kurios gali i%trinti didelius duomen kiekius per trup period, panaudojimas! (okios programos gali b ti kompiuteriniai virusai, ,,(rojos arkliaiM ir kitos! "augiausia problem kelia kompiuterini virus ir ,,kirmliM paplitimas! 7ompiuteriniai virusai yra programos, kurios platinasi elektroninje erdvje bei kompiuterinse sistemose ir greiiausiai po tam tikro laiko padaro al! 4astaruoju metu akcentuojamas kompiuterins sistemos darbo sutrikdymas, kai kompiuterin sistema per internet ,,uveriamaM dideliu kiekiu inui #angl! "enial of service attack #"oS&&! <iuo b du sutrikdomas kompiuterins sistemos darbas, nors neteista prieiga prie sistemos ir neatliekama! (okiais veiksmais buvo sutrikdytas D00, Pahoo, =$@ay bei kit interneto svetaini darbas, dl to buvo patirta milini%k finansini nuostoli! (eismin praktika liudija apie ne vien byl, kai buvo nuteisti tokias veikas 'vykd asmenys! 4avy1diui, +WW+ m! pradioje, remiantis Iederaliniu sukiavimo bei piktnaudiavimo panaudojant kompiuter' 'statymu, buvo nuteistas @ret Cc"anel! <is asmuo buvo pripaintas kaltu, nes piktavali%kai siunt t kstanius elektronini inui ' centrin' kompiuter', kurio operatorius buvo ?(ornado "evelopmentM! (okiu b du %is centrinis kompiuteris buvo perpildytas, dl to sutriko jo darbas! @ret Cc"anel buvo nuteistas / metams laisvs atmimu! 4amint veik 'vykdymas danai susijs su tam tikr 'ranki-priemoni turjimu! 4raktikoje eg1istuoja net i%tisos nelegalios slaptaodi bei prieigos kod rinkos elektroninje erdvje! (odl viena i% 'vardijam internetini nusikaltim r %i 5 neteistos prieigos priemoni bei 'rengini platinimas, gaminimas ir kt! <io tipo veik pavojingumas buvo paymtas jau *SS. m! 7riminalins policijos tarptautinje apvalgoje dl kompiuterini nusikaltim, kur nurodyta, jog veikos pavojingumas sietinas su galimybe padaryti al! ,,7enkji%k programM suk rimas, naudojimas ir platinimas taip pat laikomas pavojinga veika! ;iterat roje nurodoma, jog ,,kenkji%k programM suk rimo, naudojimo bei platinimo pavojingumas visuomenei pasirei%kia tuo, kad ,,kenkji%kos programosM gali paiu netikiausiu momentu sutrikdyti kompiuterins sistemos darb, dl ko gali kilti aling pasekmi! 6tsiradus elektroninei erdvei, ,,kenkji%k programM grsm padidjo, nes, pavy1diui, paskleidus virus internete, dl %io tinklo globalumo jis gali padaryti daug alos! ,,7enkji%komis programomisM laikomos kompiuteri programos, turinios virus #kompiuteriniai virusai&, ar tam tikr nurodym, pv1!, ,,logins bombosM, ,,(rojos arkliai, ,,asinchronins atakosM, ,,liukasM ar turinios specifini savybi 'vykdyti neteistus ar nusikalstamus veiksmus #pinig grobim i% bank sskait ir kt!&! <ios programos turi savyb persikelti kompiuteriniu tinklu i% vienos kompiuterins sistemos ' kit, patekti ' kompiuterin sistem, taip pat daugintis kaip ,,virusiniai susirgimaiM! Su kompiuteri panaudojimu susij nusikaltimai! (echnologin revoliucija padidino galimybes 'vykdyti tokius ekonominius nusikaltimus kaip sukiavimas! <iandien daugelis dideli kompanij yra prijungtos prie interneto ar kit kompiuteri tinkl, o j kompiuterinse sistemose esanios bei administruojamos vertybs pasidar danu taikiniu! Sukiavimas panaudojant kompiuter' apibriamas kaip pinigini l% ar kito turto grobimas panaudojant kompiuter'! <i veika apima nurodymus kompiuteriui pervesti pinigus ' banko sskait ar pan! Heikas atliekant sukiavim, susijus' su kompiuteriais, galima suskirstyti ' dvi pagrindines grupes) sukiavimas, susijs su duomenimis, ir sukiavimas, susijs su kompiuteri programomis! ;iterat roje nurodoma, jog terminas ,,sukiavimas, panaudojant kompiuter'M tam tikrais atvejais gali b ti klaidinantis, nes %iuo terminu apibriamos veikos gali utraukti baudiamj atsakomyb ir pagal kitus straipsnius, ne vien tik pagal straipsnius, nustatanius atsakomyb u tradicin' sukiavim! Sukiavimas, panaudojant kompiuterius gali pasireik%ti turto ar paslaug gavimu apgaule ir kt! 4astaruoju metu sukiavimas panaudojant kompiuterius apibria 'vairias veikas ekonomini nusikaltim srityje bei tai, jog elektronin erdv suteikia ypa dideles galimybes 'vykdyti tokio tipo nusikaltimus! (aigi i%keliamas tikslas kriminali1uoti sukiavimo veikas elektroninje erdvje, manipuliuojant kompiuterine informacija ar kompiuteri programomis, siekiant materialins naudos! =lektronins erdvs atsiradimas atvr keli ir klastojimo veikoms! 7ompiuterins informacijos klastojimas gali turti toki pai pasekmi kaip ir tradicinis klastojimas! 7lastojimas, susijs su kompiuteriais, apima neteist kompiuterins informacijos suk rim ar sukurtos pakeitim, dl to %i informacija 'gyja kitoki reik%m! (odl turi b ti apsaugotas kompiuterins informacijos patikimumas ir saugumas, siekiant ukirsti keli neigiamoms pasekmms teisiniuose santykiuose tarp asmen!
//

0usikaltimai, susij su turiniu! 2nterneto paplitimas paskatino neteisto ir alingo turinio mediagos plitim elektroninje erdvje! ;iterat roje nurodoma, jog tai yra labiausiai auganti nusikaltim elektroninje erdvje sritis! 4ornografinio turinio mediagos internete platinimas, rasistini nuostat skleidimas kelia klausimus dl baudiamosios teiss vaidmens vertinant %ias veikas! F!Sieber taip pat mini problemas, susijusias su rasistinmis nuostatomis, %meitu ar grasinimais elektroninje erdvje! 6utorius nort paminti, jog pavojingos veikos, susijusios su bendrai pornografinio turinio mediagos naudojimu, rasistinmis nuostatomis, %meitu ar grasinimais elektroninje erdvje, sukelia teisins atsakomybs problemas daugiau dl teisini ir kult rini tradicij skirtum 'vairiose valstybse, todl %iame darbe minimos problemos nebus nagrinjamos! <iuo metu didiausias dmesys yra skiriamas pornografins mediagos apie vaikus elektroninje erdvje problema!Ostatym, susijusi su pornografine mediaga apie vaikus, k rimo problema yra akcentuojama ir =uropos komisijos! (okiu b du siekiama apsaugoti vaikus nuo seksualinio i%naudojimo! 2nterneto paplitimas lemia situacij, jog %iuo metu elektronin erdv tapo pagrindiniu 'rankiu, kuriuo platinama tokio pob dio mediaga! (odl %i nauja pavojingos veikos forma turi b ti nurodyta baudiamuosiuose 'statymuose! 4aeidimai, susij su autori teismis ir gretutinmis teismis! 2ntelektualios nuosavybs teisi paeidimai, ypa autori teisi paeidimai, yra vieni i% labiausiai internete paplitusi pavojing veik, darani didiul al autori teisi turtojams! 6psaugot darb dauginimas ir platinimas internete be autori teisi savininko leidimo, yra ypa danas! ;iterat roje yra teigiama, jog %iandien internetas daro didiausi 'tak neteistam kompiuteri program ar kit autori teismis apsaugot k rini platinimui! (okiais apsaugotais darbais laikomi literat ros darbai, fotografijos, mu1ikos k riniai, audiovi1ualiniai k riniai ir kiti, kurie gali b ti platinami panaudojant I(4, elektronin' pa%t, serverius, elektronines skelbim lentas ir t!t! "idiuls darb kopijavimo bei platinimo galimybs, kurias suteikia elektronin erdv, veria 'statymo leidjus baudiamuosiuose 'statymuose nustatyti normas, udraudianias tokias veikas! (rumpai pamintina, kokios autori teiss gali b ti paeidiamos elektroninje erdvje! 2nternete gali b ti paeidiamos net kelios autoriaus teiss! Bali b ti paeidiama autoriaus teis vie%ai demonstruoti k rin', atgaminti k rin' ir kt! @e to, pavojingos veikos gali pasireik%ti informacijos apie autori teisi valdym sunaikinimu ar pakeitimu, autori teisi technini apsaugos priemoni pa%alinimu ir pan! 4astaruoju metu ypa pavojingi tampa >4hishingE tipo elektroniniai nusikaltimai! (ai duomen vagyst, arba, kitaip tariant, >vejojimasE $ nieko blogo ne'tariani interneto vartotoj 'viliojimas ' elektronini nusikaltli paspstus informacijos rinkimo tinklus, su tikslu po to piktavali%kai panaudoti %i informacij! (ai pastaruoju metu vis labiau populiarjantis metodas, pasirei%kiantis, kai pv1!, vartotojas 'veda slapt informacij, manydamas, kad tai daro oficialioje banko svetainje, taiau i% tikrj tai daro nusikaltli sukurtoje svetainje! 4riebalsi junginys >phE vietoje >fE panaudotas dl %io nusikaltimo asociacij su a%tuntajame de%imtmetyje A6H populiaria nusikaltim r %imi >phone phreakingE $ neteistu prisijungimu prie telefono tinkl ir mokesio u telefoninius pokalbius nemokjimu 6.'. E&e%tronini$ nu!i%"&tim$ &"tenti5%um"! ir *"rom" I"&" 3eikia paymti, kad susijusios su kompiuterinmis technologijomis nusikalstamos veikos yra ypa pavojingos tuo, kad oficiali teissaugos organ statistika neatspindi realios padties! Aau 7ompiuterini nusikaltim ir kit nusikaltim prie% informacines technologijas kolegijos susitikime 8ur1burge *SS+ m! buvo pateikta kompiuterini nusikaltim apvalga, kuri parod, kad tik /e nukentjusi dl susijusi su kompiuterinmis technologijomis nusikalstam veik! 4ana%i ir I@2 0acionalins kompiuterini nusikaltim tyrim grups nuomon, kuri teigia, kad R/$SQe toki nusikaltim nei%kyla ' vie%um! 7ai kuri ekspert vertinimu, elektronini nusikaltim latenti%kumas A6H sudaro RW proc!, Aungtinje 7aralystje 5 R/ proc!, Hokietijoje 5 Q/ proc!, 3usijoje 5 net SW proc! (aip pat jau *SS/ m! atlikt A6H Bynybos departamento finansuot tyrim statistika buvo gana stulbinanti! @andant 'sibrauti ' RS,+ informacines sistemas, kurios dalyvavo tyrime, QRJW atvejai buvo skmingi! (ik ,SW sistem administratoriai #i% QRJW& ufiksavo 'sibrovim, o tik *S i% j apie tai prane% oficialioms instancijoms! 7aip liudija naujausia statistika, pateikiama +WW/ m! 7ompiuterini nusikaltim ir saugumo apvalgoje, atliktoje 7ompiuteri saugumo instituto, i% ,+W respondent, tik apie +W procent apie neteist prisijungim prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo prane% teissaugos institucijoms! "idioji dalis respondent 5 beveik RW procent 5 tiesiog >ulop padarytas skyles?!
/J

(ok' didel' elektronini nusikaltim latenti%kum lemia keli faktoriai) *! 7ompiuteri naudotojai danai neturi pakankamai ini pastebti tokius nusikaltimus! +! 6uk vengimas informuoti apie kompiuterinius nusikaltimus, kai jie yra aptinkami! Herslo srityje %is nenoras susijs su dviem dalykais) kai kurios aukos nenori atskleisti informacijos apie j darb, bijodamos vie%umo arba gero vardo praradimo: kitos aukos bijo prarasti investuotoj, visuomens pasitikjim! 7ompiuteriniai nusikaltimai kelia susir pinim ir dl savo augimo temp! 7ompiuterinio saugumo instituto ir I(@ atliktas tyrimas, kurio metu apklausta +/W organi1acij, parod, kad apytikriai nuostoliai *SSQ metais buvo *,Q mln! A6H doleri, t!y! ,Qe daugiau nei *SSJ metais! 0aujausia elektronini nusikaltim statistika taip pat liudija didiulius nuostolius, elektronini nusikaltim 'vairov bei didjani toki veik grsm! 4agal brit tyrimo kompanijos mi+g duomenis, +WW. metais ala nuo elektronini nusikaltim sudar .** mlrd! A6H doleri, kas beveik du kartus vir%ija al +WW, metais! +WW/ m! 7ompiuterini nusikaltim ir saugumo apvalgoje, atliktoje 7ompiuteri saugumo instituto, nurodoma, jog apklausti J,S respondentai #juridiniai asmenys& per +WW/ metus patyr vir% *,W mln! A6H doleri nuostolius! 2% vis JS, apklaust respondent, +WW/ metais neteist kompiuterins sistemos naudojim ufiksavo beveik JW proc! "aniausiai minima pavojinga veika 5 kompiuteri virus platinimas! ;abiausiai +WW/ metais padidjo paeidim, susijusi su beviele prieiga skaiius! Hiena i% ymesni byl 5 3!(!Corris byla, susijusi su vadinamuoju ,,internetiniu kirminuM! +, met studentas Corrisas nebuvo tipinis sistemlauys! <io studento tvas dirbo kompiuterinio saugumo ekspertu 0acionaliniame kompiuterinio saugumo centre! (aiau remiantis DI66, Corrisas buvo nuteistas , metams lygtinai, *W WWW FS" bauda bei .WW val! vie%j darb! @ausm jam buvo skirta u kompiuterins programos 5 kirmino suk rim ir panaudojim! <i programa, anot Corriso, buvo skirta rinkti informacijai apie kompiuterius, 'jungtus ' pasaulin' kompiuteri tinkl, bei %i kompiuteri apsaugos priemones! 4rograma buvo sukurta *SSR metais, kuria buvo siekiama atlikti jokios alos nedarant' eksperiment kompiuteri mokslo srityje! (aiau, Corrisui neinant, padaryta programin klaida lm tai, jog programa pradjo daugintis didiuliais tempais! 4rogramai patekus ' internet, po keleto valand buvo ukrsta apie + WWW kompiuteri #buvo sutrikdytas kompiuteri-kompiuterini tinkl darbas&, dl to buvo padaryta */W WWW A6H doleri ala vien A6H! 3eikia paminti, jog vertinimai, susij su padaryta ala, skiriasi! A!Cc6fee, 7ompiuteri virus asociacijos pirmininkas, yra parei%ks, kad Corriso kirmino padaryta ala siekia SJ mln! A6H doleri! (ai tik vienas i% daugelio precedent, i%kilusi ' vie%um! ;abai daug elektronini nusikaltim i% viso nei%kyla ' vie%um, kadangi %i nusikaltim kategorija yra viena latenti%kiausi, t!y! danai nepatenka ' oficiali nusikaltim statistik! =lektronini nusikaltim kriminali1avimo prasme reikt paminti, jog ilg laik atsakomyb u kai kuriuose elektroninius nusikaltimus, pv1!, neteist prieig prie kompiuterins informacijos, i% viso nebuvo nustatyt! 2r tik didiuli pastang, koordinuojant atskir valstybi baudiamuosius 'statymus, dka, daugumai nacionalini 'statym leidj pavyko kriminali1uoti pagrindines elektronini nusikaltim ry%is! (aiau iki %iol problemos kyla ne tik dl netinkamo kai kuri elektronini nusikaltim kriminali1avimo nacionaliniuose baudiamuosiuose 'statymuose, taiau ir dl kvalifikacijos ar technins 'rangos stokos tiriant elektroninius nusikaltimus bei elektronini 'rodym 'tvirtinimo problem 6.). E&e%tronini$ nu!i%"&tim$ !u+/e%t"i 2nformacins technologijos suteikia unikalias galimybes monms, turintiems kriminalinius tikslus! 4radeda atsirasti organi1uotos elektronini nusikaltli grups, kurias sudaro nariai i% viso pasaulio! =lektroniniai nusikaltliai, beje, yra peln didesn' visuomens palankum negu tradiciniai nusikaltliai! 0uomon, kad elektroninis nusikaltlis yra maiau pavojingas, neteisinga! Canoma, kad ateities grsm bus beveik proporcinga informacini technologij privalumams! 7odl reikia inoti, kas yra elektronini nusikaltim subjektaiU 6tskir kategorij tipini nusikaltim i%skyrimas, %i moni pagrindini bruo inojimas leidia optimaliai i%skirti rat moni, tarp kuri reikt ie%koti nusikaltlio! (ai taip pat leidia nustatyti konkretaus nusikaltlio i%ai%kinimo b dus! "augelis elektronini nusikaltim tyrintoj %ios r %ies nusikaltim atsiradim sieja su taip vadinam hakeri #programi%i& atsiradimu! Nakeris 5 tai elektronins skaiiavimo ma%inos vartotojas, ie%kantis neteist b d gauti nesankcionuot prieig prie kompiuterins technikos priemoni bei duomen, siekiant juos naudoti
/Q

savanaudi%kais tikslais! 7ai kada literat roje ir masins informacijos priemonse juos vadina ?pirataisM, ?sukiaisM, ?elektroniniais vagimisM, ?elektroniniais banditaisM ir t!t! Nakeriam priklauso kompiuterine technika besidomintys asmenys, daugiausia i% jaunimo tarpo! Pra duomen, kad 3usijoje hakeriai jungiasi ' regionines grupes, leidia regionines masins informacijos priemones #laikra%ius, urnalus, elektronines lentas su skelbimais&, vykdo elektronines konferencijas, turi savo argon odyn, kuris vis atnaujinamas! 3usijos hakeriai glaudiai bendradarbiauja su usienio hakeriais, globalini telekomunikacini kanal dka keiiasi patirtimi! 0a, o kokios yra elektronini nusikaltli grupsU 0ors ' elektroninius nusikaltlius reikt i rti kaip ' vien visum, taiau pagal tam tikrus poymius i%ry%kja j r %ys! 7aip matyti i% istorijos, elektroninius nusikaltimus vykdo 'vair s mons) studentai, mgjai, teroristai, nusikalstam grupuoi nariai! @et skiriasi j padaryt nusikaltim pob dis! 6smuo, kuris patenka ' kompiuter' be nusikalstam ketinim, skiriasi nuo finansins institucijos darbuotojo, kuris vagia pinigus i% klient sskait! ;abai prie%taringai vertinamas elektronini nusikaltli tipi%kas 'g di lygis! =lektroniniai nusikaltliai yra i% skirting visuomens sluoksni! A amius vidutini%kai svyruoja nuo *W iki JW met, 'g di lygis $ nuo naujoko iki profesionalo! 3emiantis dauguma tyrim, galima matyti, kad didiausi grsm kelia darbuotojai! (odl elektroniniai nusikaltimai danai yra vadinami vidiniais nusikaltimais! (yrimo duomenimis apie SWe ekonomini elektronini nusikaltim buvo padaryta nukentjusios firmos ar 'staigos darbuotoj! <!6merikos ir =uropos tyrimai rodo, kad Q,e ri1ikos kompiuteri saugumui buvo priskirta vidiniams veiksniams ir tiktai +,e $ i%oriniams! 2r atvirk%iai, pagal kitus tyrimus, dauguma grsmi kompiuterinms sistemoms kyla i% i%ors, dl ko elektroniniai nusikaltimai didija dalimi gali b ti laikomi >i%oriniais? nusikaltimais! Canytina, jog tokius skirtingus duomenis 'takoja elektronini nusikaltim latenti%kumas! "auguma elektronini nusikaltim ar saugumo paeidim 'vyksta dl vidini klaid ar vidini tyini veik! (aiau plintant kompiuteriniams tinklams, i%orini grsmi lygis turt i%augti! =g1istuoja daug elektronini nusikaltli skirstymo b d! Hienas i% j) *! Nakeriai: +! ?(ipiniai nusikaltliaiM: ,! Handalai! <ios kategorijos tam tikrais atvejais persikerta! Beriausiai juos atskirti galima pagal motyvus! Nakeriai daniausiai nori tik patekti ' sistem, o %tai pagrindinis nusikaltli motyvas yra nauda, pinigai! Handalai daniausiai nori padaryti al! *! Nakeriai <iems monms b dingos labai geras program bei tinkl k rimo proces i%manymas, j silpn viet inojimas! ;abai didel j dalis yra kompiuterins technikos fanatai, nuolatos ie%kantys kompiuterins 'rangos silpn viet, kuri neino net patys 'rangos k rjai! "l %ios prieasties tokie nusikaltimai yra vadinami ?baltj apykakliM vykdomais nusikaltimais! Aiems 'vykdyti nereikalingi dideli raumenys ar ginklai, %io tipo nusikaltimai vykdomi intelekto pagalba) 'sibrauti ' bank per atstum gali asmuo neturintis koj, taiau gerai i%manantis kompiuterin technik ir turintis prijim prie kompiuterinio tinklo! @et kokios kategorijos nusikaltliai gali padaryti t pat', k hakeriai, taiau hakeriai yra unikali grup! 2stori%kai jie buvo privilioti prie savo ?profesijosM i% nuobodulio arba nordami pademonstruoti savo intelektualinius sugebjimus! Aie gali veikti i%tis nakt', nes daniausiai dien b na mokykloje arba dirba! "auguma %i nusikaltli yra paaugliai! 0ei rint j amiaus jie skmingai gali 'siverti ' bet kokios r %ies kompiuterines sistemas $ bank, kompanij, gamykl, karines sistemas! *SRS metais *.$etis, panaudodamas personalin' kompiuter', 'silau A6H karini pajg ' navigacin palydov sistem! Hliau tiriant byl buvo i%siai%kinta, kad 'silaulio karjer jis pradjo nuo R met! 7ai kurie hakeriai veikia grupmis, bet yra ir vieni%i! 0ei rint ' j protinius sugebjimus, dauguma j prastai mokosi mokyklose arba j visai nelanko! 7ai kurie %alia savo biiuli hakeri turi maai draug! "idesn sveikos forma, kai jie bendrauja su kitais hakeriais neb dami kartu, yra kompiuteriniai tinklai! Susik rusios hakeri grups siekia b ti neformalios! *SSW metais pirmas organi1uotas hakeri suvaiavimas buvo surengtas =uropoje! Nakeriai i% viso pasaulio rinko dalinamas idjas, moksi kit dalyk, pv1) kaip
/R

'siverti ' kit %ali kompiuterines sistemas! 0uo to laiko papildomi suvaiavimai buvo surengti 6merikoje ir kitose %alyse! 6ngli%kai "#a$ker% $ juvelyras, mogus kuris kruop%iai atlieka savo darb! 4agal analogij kompiuterinis hakeris $ mogus, sugebantis 'vykdyti juvelyrin' darb su kompiuteriu! 7itais odiais tai mogus, sugebantis padaryti tai, ko nesugebt padaryti paprastas vartotojas! 4agal priklausomyb hakerius galima skirstyti ' dvi grupes) *! Hidiniai darbuotojai: +! Svetimieji! (aip pat hakeriai skirstomi ' kitas dvi pagrindines grupes) *! "iletantai: +! 4rofesionalai! "iletantai $ kaip taisykl jauni mons #*Q$+/m!&, kurie mgaujasi kompiuteriais, savo intelektualinmis galimybmis, padedaniomis 'veikti kli tis, kuri negali 'veikti paprasti vartotojai! Nakeris$diletantas, paprastai, siekia %i tiksl) *! 4rasibrauti ' sistem, siekiant nustatyti jos paskirt': +! Bauti prijim prie aidybini program: ,! Codifikuoti ir i%trinti duomenis, taip pat, tyia palikti savo buvimo pdsakus: "auguma diletant nra pavojingi firmos ar organi1acijos kompiuterinei sistemai! Hieniems r pi paprasiausiai prisijungti prie kompiuterinio tinklo, nes legaliai tai padaryti tr ksta l%, kiti skaito informacij i% duomen banko! Aiems 'domu surasti ir i%taisyti klaidas programiniame apr pinime arba sumaniai naudotis tokiomis klaidomis ar programos darbo %alutiniais efektais! (iktina, kad jie yra didels dalies virus ir ?(rojos arkliM autoriai! "anai paprasiausiai dl malonumo , o kai kada dl asmeninio komforto tokie hakeriai prasiskverbia per 'vairi operacini sistem su daugiapakope apsauga apsaugos sistemas! <i hakeri motyvai paprasti) arba gauti prijim prie aidim arba noras parodyti save! 6ntras variantas daug rimtesnis, nes jie gali palikti sistemoje prasilauimo ymes, sugadinant kokius nors failus arba paprasiausiai paliekant inutes! 4avojingi bet kokie 'silauimai ' kompiuterin sistem! Osilaulis gauna prijim prie vartotoj fail, kuriuose gali b ti konfidenciali informacija! 7iekvienas hakeris, turintis pakankam kvalifikacij, supranta, kad j' sugauti yra labai sunku! (oks asmuo patrauktas atsakomybn, neretai, atsiperka nedidelmis baudomis! "aug pavojingesni hakeriai $ profesionalai, kurie aktyviai panaudoja savo inias, kad padaryt al kitiems ar, kad gaut asmenin naud! Heikti jie gali savo iniciatyva, taip pat kaip nusikalstamos grupuots nariai arba vykdydami nurodymus! "aniausiai hakeri $ profesional objektais tampa bankai, draudimo kompanijos, firmos! Nakeriai $ profesionalai skirstomi ' sekanias grupes) *& 0usikaltli grupuots, siekianios politini tiksl: +& 6smenys, besistengiantys gauti informacij pramoninio %pionao tikslais: ,& 6smen grupuots pasipelnymo tikslais! "vi paskutins grups beveik nesiskiria nuo ?tipini nusikaltliM! Nakeriai profesionalai 5 tai pereinamoji grandis tarp hakeri ir tipini nusikaltli! 7ai hakerio pagrindin veikla tampa susijusi su naudos gavimu, jis tampa nusikaltliu! 7ad prasibraut ' kompiuterin sistem, hakeris negaili pastang ir naudoja visas priemones, kad rast silpn viet! Balima i%vardinti kelet i% daugelio 'sibrovim ' kompiuterin sistem metod) *! 0ui rjimas slaptaodio, kai jis 'vedamas klaviat ros pagalba #galima net naudojant i ronus&! 7ai kurie vartotojai ura%o slaptaodius matomoje vietoje, kas labai palengvina hakeri darb: +! Slaptaodio parinkimas naudojant labiausiai paplitusi slaptaodi sra%us arba inias apie konkreius asmenis! "eja daugelis vartotoj naudoja trumpus ir labai paprastus slaptaodius, vard ar pavardi sutrumpinimus, neretai naudojama gimimo data ar kita vie%ai prieinama informacija: ,! Oterpimas ' kompiuterines sistemas speciali program, kurios ?sugaunaM 'vedam kod: .! 7odo parinkimo program panaudojimas: /! Hidins dokumentacijos anali1 #dokumentacijos, kurioje kalbama apie sistemos apsaug&:
/S

J! 4irmini tekst ir dvejetaini kod program registracijos ir apsaugos anali1avimas ir klaid jose ie%kojimas: Q! (oki program pakeitimas savomis: R! Speciali aparatini priemoni naudojimas, kad perimti prane%imus lokaliuose tinkluose! (inka ir tokie tradiciniai metodai, kaip pokalbi klausymasis, pokalbi telefonu klausymasis, paini ume1gimas #daug galima suinoti i% nepatenkinto darbuotojo&! 4aintis hakeriai ume1ga su tarnautojais siekiant sumainti ri1ik! (arnautojai pasirenkami tokie, kurie turi finansini ir %eimynini problem! (ada, daniausiai panaudodami %anta, veria tarnautojus ri1ikuoti ir atlikti nusikaltim veltui ar u minimal atlyginim! 7ad hakeriai pasiekt savo tikslus, jiems reikalingas betarpi%kas prijimas arba prijimas per kompiuterinius tinklus! @etarpi%kas hakerio prijimas prie kompiuterins sistemos 'manomas tada, kai tam tikras pastatas yra blogai saugomas! 7ai kuri darbuotoj, paliekani savo kompiuterius be priei ros, ner pestingumas labai palengvina 'silauli darb! 4aruo%tam hakeriui nereikia daug laiko, kad 'sibraut ' kompiuterin sistem) */$+W minui kartu su kompiuteriu #labai gerai po darbo& gali utekti prasiskverbimui ' kompiuterin sistem su daugiapakope apsauga! "uomen, gaut i% pirmo 'siverimo, pakanka, kad praanali1uoti kaip greitai prasiskverbti ' kompiuterin sistem bet kuriuo laiku! 4rofesionalai nusikaltliai visuomet stengsi maksimaliai sumainti ri1ik, nusikaltim vykdymas kompiuterinio tinklo pagalba leido jiems tapti prakti%kai nepagaunamiems! 0eretai, kartu su jais dirba ir firmos darbuotojai arba neseniai i% firmos atleisti darbuotojai! 4rofesional s nusikaltliai siekia toki buvusi darbuotoj pagalbos, ypatingai jei firmos kompiuterinis tinklas yra gerai saugomas! +! M(ipiniai nusikaltliaiM (ai daugiausia suaug mons! Aie koncentruojasi ties dviem pagrindinm veikom) %nipinjimu ir sukiavimu bei piktnaudiavimu! <nipinjimas! <i elektronini nusikaltli kategorija asmenis, kurie pavagia slapt informacij i% strategi%kai svarbi ir kit objekt! Tia 'eina ir nusikaltliai, kurie pavagia informacij i% teissaugos kompiuteri! (aip pat apima industrin' agent %piona, kurie dirba konkurent firmoms ar usienio vyriausybms, pasiruo%usioms umokti u informacij! Sukiavimas ir piktnaudiavimas! 6pgavysts ir piktnaudiavimas naudojant kompiuterius spariai didja! 7riminalins grupuots $ ir vietins, ir tarptautins $ 'sitraukia ' elektroninius nusikaltimus kaip ' tiesiogin' nelegali pajam %altin'! 0usikaltliai supranta, kad jie gali udirbti daugiau pinig vykdydami kompiuterin' sukiavim ir tai daryti daug saugiau u kitus 'prastus nusikaltimus! @ankai visada trauk kompiuterinius nusikaltlius! *SRR metais, septyni 'silauli grup atliko operacij, nukreipt ' vien i% stambi vakar bank! Aie neteistai perved QW mln! doleri, priklausiusi trim kompanijom, i% pradi ' vien 0iujorko bank, o po to ' du =uropos bankus! 4inig pervedimai buvo sankcionuoti telefonu, todl bankas atlikdavo kontrolinius skambuius, kad patvirtinti uklausim! (aiau nusikaltliai padar esmin klaid) visus skambuius jie nukreip ' namus vienam i% bendrinink! 7ai pinigai buvo pervesti, trys kompanijos susisiek su banku, kad i%siai%kinti, kas 'vyko! 4rasidjo tyrimas ir telefono numeris, kuriuo buvo daromi kontroliniai skambuiai, ?uvedM ant nusikaltli pdsak! ,! Handalai <i kategorija daniausiai nedaro nusikaltim, kad parodyti savo intelektualinius sugebjimus #kaip tai daro hakeriai& ar dl finansini, politini sumetim #kaip tai daro elektroniniai nusikaltliai&! Handali1mo motyvu danai b na ker%tas u real ar i%galvot 'eidim! "aniausiai %ios kategorijos mons b na pikti, daniausiai ant tam tikros organi1acijos, bet kartais tai b na mons, kurie aplamai nusivyl gyvenimu! Handalai apytikriai gali b ti padalinti ' dvi grupes, kurias galima b t pavadinti naudotojais ir svetim%aliais! 0audotojai yra tie, kurie piktnaudiauja, turdami teist prijim prie kompiuterins sistemos! Svetimieji yra tie, kurie neturi teisto prijimo prie sistemos! 3eikt paminti ir elektronini nusikaltli klasifikacij, paplitusi 3usijoje! Tia elektronini nusikaltim subjektai skirstomi ' tris grupes)
JW

*! 4irmajai elektronini nusikaltli grupei priklauso mons 5 kompiuterins technikos profesionalai, programavimo inovai! Aiems taip pat b dingas tam tikras fanati1mas bei i%radingumas! 7ai kuri autori manymu, %ie subjektai kompiuterins technikos priemones vertina kaip tam tikr i%% k' j profesionaliom iniom! @ tent tai ir yra pagrindinis stimulas 'vykdyti veikas, daugelis i% kuri yra nusikalstamos! 3eikia paminti dar vien %ios grups poym' 5 %ie nusikaltliai neturi kakoki konkrei tiksl paeisti 'statym! 4rakti%kai visus veiksmus jie atlieka nordami pademonstruoti savo intelektualinius ir profesinius sugebjimus! <ios grups atstovai yra gana ingeid s, didelio intelekto, taip pat turi tam tikro ?sportinio a1artoM! Aie bet kokiom priemonm nori 'rodyti savo prana%um prie% kompiuterius! 7aip taisykl tai ir paskatina juos padaryti nusikaltim! 7artais, bgant laikui, %ios kategorijos mons ne tik 'gauna patirt', bet keiiasi ir j interesai! Savo veikloje jie pradeda ie%koti materialins naudos! (okiu b du 'vyksta mgjo 5 programuotojo transformacija ' profesional nusikaltl'! (aigi, nagrintai grupei galima priskirti tokius poymius) *! 0ra tam tikro i%ankstinio pasiruo%imo 'vykdyti konkret nusikaltim: +! 0usikaltimo 'vykdymo b do originalumas: ,! 0usikaltimui 'vykdyti naudoja buitines kompiuterins technikos priemones: .! 0eslepia nusikaltimo pdsak! +! 7aip artim %iai grupei galima b t priskirti ir kit nusikaltli grup, sergani naujomis psichikos ligomis 5 informacinmis ligomis ir kompiuterinmis fobijomis! 0urodyta susirgim kategorija kyla dl sistemingo mogaus informacinio rimo paeidimo) informacinio bado, informacinio perkrovimo! <i klausim tyrimu usiima gana nauja medicinos %aka 5 informacin medicina! Xi rint i% %ios %akos po1icij, mogus suprantamas kaip universali save reguliuojanti informacin sistema su nustatytu biologins informacijos balansu! 4askutiniojo paeidimas dl vidini ar i%orini destabili1uojani faktori priveda prie 'vairi informacini lig, tarp kuri labiausiai paplitusios informacins neuro1s, atsiradimo! 7itais odiais tariant, mogui reikia vienodos kiek fi1ins, tiek informacins! 7ai jos maai, ateina informacinis badas, kai daug 5 mogus kenia nuo informacini perkrovim #pasirei%kia 'vair s stresai ir emociniai protr kiai&! Hisa tai gali peraugti ' informacin lig! =sant dabartiniam darbo kompiuteri1avimui, daugelis darbuotoj papuola ' stresines situacijas, ir kai kada tai baigiasi kompiuterine fobija! (ai ne kas kita, kaip profesin liga! Aos simptomai sekantys) greitas nuovargis, staig s kraujo spaudimo %uoliai, fi1i%kai ir audiovi1ualiai kontaktuojant su kompiuteriu, galvos svaigimas ir skausmas, gal ni drebjimas ir t!t! Iakti%kai yra baim prarasti savo veiksm kontrol! (aigi, elektroninius nusikaltimus gali 'vykdyti mons, sergantys mintais psichikos susirgimais! (iriant tok' elektronin' nusikaltim, b tina skirti teismo psichiatrin eksperti1, kad nustatyti kaltinamojo psichin b kl nusikaltimo padarymo metu #ar tai buvo afekto b sena, ar nepakaltinamumas&! "aniausiai %ios grups nusikaltliai, dalinai ar visi%kai prarad kontrol, fi1i%kai naikina kompiuterius #be nusikalstam ketinim&! ,! (rei grup sudaro profesional s elektroniniai nusikaltliai! O %i grup 'eina mons su ai%kiai i%reik%tais nusikalstamais ketinimais! Skirtingai nuo pirmj dviej grupi, j veikos neb na vienkartins! "aniausiai jie slepia savo nusikaltimus! "augumoje %ie mons b na gerai organi1uot grupi, apr pint specialia technika #neretai operatyvine&, nariai! (ai kvalifikuoti specialistai, turintys technin', auk%tj' juridin' ar ekonomin' i%silavinim! @ tent %i grup visuomenei kelia didiausi grsm! 4avy1diui, QSe pinig grobim stambiu mastu 'vykdo b tent %ie asmenys! 4astaruoju metu paplitusi elektronini nusikaltli pagal elektronini nusikaltim 'vykdymo b dus klasifikacija) *& krekeriai #nuo angli%ko odio >cracker?& 5 asmenys, vykdantys 'silauimus #'skaitant duomen modifikavim, blokavim ar sunaikinim& ' 'statymo saugomas informacines sistemas: +& frekeriai #nuo angli%ko odio >phreacker?& 5 asmenys, vykdantys elektroninius nusikaltim panaudojant elektroninius ry%ius, kai speciali priemoni pagalba slpata perimama konfidenciali informacija: ,& karderiai #nuo angli%ko odio >card?& 5 asmenys, vykdantys elektroninius nusikaltimus, susijusius su mokjimo korteli apyvarta
J*

6.-. K"i %urie e&e%tronini$ nu!i%"&tim$ tei!ini"i "!pe%t"i. :"(rin*ini"i t"rpt"utini"i *o%ument"i * & e&e%tronini$ nu!i%"&tim$ (arptautiniu mastu elektronini nusikaltim srit' reguliuoja #teisines priemones koordinuoja& sekanios organi1acijos =uropos ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organi1acija #G=D"&, =uropos taryba, Aungtini taut organi1acija, 4asaulio prekybos organi1acija, kitos organi1acijos! 4amintinas keletas minim organi1acij veiklos kovoje su elektronini nusikaltim fenomenu pavy1di! "mesys elektronini nusikaltim problemai tarptautiniu mastu buvo parodytas jau *SR, metais! *SR,$ *SR/ metais =konominio bendradarbiavimo ir pltros organi1acijos paskirti ekspertai atliko tyrim dl baudiamj 'statym, susijusi su nusikaltimais, susietais su kompiuteriais, derinimo! 6tlikus tyrim, valstybms narms buvo pateiktas minimalus pavojing veik, susijusi su kompiuteriais, sra%as! 4rie toki veik buvo priskirta) *! tyinis kompiuterini duomen ir-ar kompiuteri program 'vedimas, pakeitimas, i%trynimas ir-ar slopinimas, siekiant nelegaliai pasisavinti l%as ar kitas vertybes: +! tyinis kompiuterini duomen ir-ar kompiuteri program 'vedimas, pakeitimas, i%trynimas ir-ar slopinimas klastojimo tikslais: ,! tyinis kompiuterini duomen ir-ar kompiuteri program 'vedimas, pakeitimas, i%trynimas ir-ar slopinimas ar kitoks ki%imasis ' kompiuteri sistemos darb, siekiant trukdyti kompiuteri ir-ar telekomunikacij sistemos funkcionavim: .! i%skirtins savininko teiss ' saugom kompiuterin program paeidimas, siekiant naudoti j komerciniais tikslais arba paleisti ' rink: /! patekimas ' kompiuter' arba kompiuterio ir-ar telekomunikacijos sistemos permimas be asmens, atsakingo u %i sistem, leidimo, paeidiant apsaugos priemones arba dl kit nesining ar aling paskat! Halstybms buvo si loma utikrinti, kad j baudiamieji 'statymai b t pataisyti pagal i%vardint veik sra%! "auguma 2nformacijos, kompiuteri ir ry%i politikos komiteto nari taip pat buvo u tai, jog baudiamosiomis normomis turt b ti udraustos ir kitos veik r %ys, pv1!, neteistas kompiuterini sistem naudojimas ir kt! *SS. metais A( i%leido ?Su kompiuteriais susijusi nusikaltim kontrols ir prevencijos vadovM, kuris aptar kompiuterini nusikaltim fenomen, j teisin' reguliavim, prevencij ir tarptautin' bendradarbiavim %iuo klausimu! 0uo *SR/ iki *SRS met =uropos tarybos su kompiuteriais susijusi nusikaltim ekspert komitetas anali1avo teisines kompiuterini nusikaltim problemas! =uropos (arybos Cinistr komitetas *SRS m! prim 3ekomendacij 0r! 3#RS&S a*+b, kuria =( %ali$nari vyriausybes kvieia atsivelgti ' ekspert komiteto paruo%t ataskait kuriant 'statymus, susijusius su kompiuteriniais nusikaltimais! <i ataskait sudaro penkios dalys! 4irma dalis apra%o kompiuterinio nusikaltimo fenomen! 6ntroje dalyje i%dstyti taip vadinami principai nacionaliniams 'statym leidjams #minimalus ir neprivalomas nusikalstam kompiuterini veik sra%ai&! 7itos dalys susijusios su procesini norm taikymu) kompiuterini 'rodym leistinumas, 'rodym rinkimas ir kt! Balutinje dalyje kalbama apie kompiuterini nusikaltim prevencij, latenti%kumo mainim, ir kt! 7aip minta, prane%ime pateikiami du veik, susijusi su tokiais nusikaltimais, sra%ai! =uropos Sjungos %alims leidiama savaranki%kai sprsti, kaip ir kiek pasinaudoti %iuo pasi lymu! Cinimaliame sra%e i%vardintos R pavojingesns veikos, susijusios su kompiuterinmis technologijomis! 4apildomas sra%as apima keturias maiau pavojingas veikas, kurios 'traukiamos ' 'statym leidyb, bet nra privalomos! <ie sra%ai reikalingi suvienodinant =S %ali teisines sistemas kompiuteri nusikaltim atvilgiu! 4asi lytas minimalus sra%as) *! sukiavimas, susijs su kompiuteriu: +! klastojimas naudojant kompiuter': ,! kompiuterini duomen ar program sunaikinimas ar sugadinimas: .! sabotaas, panaudojant kompiuter': /! neteista prieiga prie kompiuterins sistemos: J! neteistas informacijos permimas kompiuterinje: Q! neteistas apsaugot kompiuterini program dauginimas ir platinimas: R! neteistas kompiuterini lust #mikroschem& topografij dauginimas ir platinimas!
J+

4asi lytas neprivalomas sra%as) kompiuterini duomen ar program pakeitimas, kompiuterinis %pionaas, neteistas kompiuterio naudojimas #laiko vagyst&, neteistas apsaugot kompiuterini program naudojimas! Pra priimtos ir dvi =uropos tarybos kompiuterini nusikaltim komiteto rekomendacijos, susijusios su baudiamojo proceso teiss taikymu tiriant elektroninius nusikaltimus) 0r! 3#R/&S ir 0r! 3#S/&*,! 4astarojoje valstybi nari vyriausybms rekomenduojama, peri rint nacionalinius teiss aktus, atsivelgti ' prie rekomendacijos pridedamus principus) krata ir pomis! 0acionaliniai 'statymai kratai ir pomiui elektroninje erdvje turi sudaryti vienodas slygas! (aip pat 'statymai turi sudaryti slygas >i%plsti? krat ar pom' ' kitas kompiuteri sistemas, sujungtas per kompiuteri tinkl: telekomunikacij kontrol! 4rocesiniai 'statymai turi b ti peri rti, tikslu sudaryti galimyb teissaugos institucijoms, tiriant sunkius nusikaltimus, kontroliuoti telekomunikacij srauto duomenis ar telekomunikacij turin': pareiga bendradarbiauti su teissaugos institucijomis! (eiss aktai telekomunikacij operatoriams turi nustatyti specialias pareigas teikti informacij, reikaling pradtam tyrimui: elektroniniai 'rodymai! (eiss akt nuostatos dl tradicini 'rodym turi b ti vienodai taikomos ir 'rodymams elektroninje formoje: %ifravimo naudojimas! (uri b ti apsvarstytas %ifravimo naudojimas, turint omenyje teissaugos institucij galimyb prieiti prie informacijos turinio: tyrimas, statistika ir mokymai! (uri b ti apsvarstyta galimyb steigti specialius padalinius, tirianius pavojingas veikas elektroninje erdvje ir turinius pakankamai patirties: tarptautinis bendradarbiavimas! Halstybi sienos neturi trukdyti atlikti numatytus tyrimo veiksmus, pv1!, krat ar pom', siekiant paimti reikim informacij elektroninje formoje! "alis i% auk%iau mint princip jau yra 'gyvendinta, taiau po rekomendacijos primimo prajus daugiau nei de%imtmeiui, kelios esmins problemos nebuvo i%sprstos) efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, elektronini 'rodym ir pan! =lektronini nusikaltim kriminali1avimas ;ietuvoje! ;ietuvos 3espublikos prisijungimas prie 7onvencijos dl elektronini nusikaltim #toliau kai kur %iame straipsnyje 5 7onvencija& enkliai 'takojo ;ietuvos nacionalin baudiamj teis! 0ors dar iki 7onvencijos pasira%ymo priimtame naujajame ;ietuvos 3espublikos baudiamajame kodekse jau buvo 'vestas naujas skirsnis >0usikaltimai informatikai?, kuriame nustatyta atsakomyb u nusikaltimus, kelianius grsm saugiam kompiuterins informacijos apdorojimui, svarb s ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso papildymai buvo atlikti +WW. m! pradioje! Ogyvendinant 7onvencij, nuo +WW. m! vasario *. d! 'sigaliojo nauji ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso papildymai, kuriais ' mint skirsn' 'vestos dvi naujos veikos) neteistas prisijungimas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo #*SR$* str!& bei neteistas disponavimas 'renginiais, kompiuterinmis programomis, slaptaodiais, prisijungimo kodais ir kitais duomenimis, skirtais nusikaltimams daryti #*SR$+ str!&! @uvo papildyti ir kiti >tradiciniai? straipsniai, pv1!, ,WS str!, nustatantis atsakomyb u disponavim pornografinio turinio dalykais! 6tsakomyb u pavojingas veikas, paeidianias kompiuterins informacijos ir kompiuteri sistem konfidencialum,vientisum bei prieinamum! @audiamoji atsakomyb u neteist prieig #su tam tikromis realiomis pasekmmis #ala&& gali kilti pagal kelis ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso straipsnius! (ik 'sigaliojus naujajam baudiamaja kodeksui, nustatydamas baudiamj atsakomyb u neteist prieig, ;ietuvos 'statymo leidjas buvo pasirinks tok' veikos elektroninje erdvje kriminali1avimo keli 5 reikalaujama realios alos, t!y! kompiuterins informacijos sunaikinimo, pakeitimo ar sugadinimo #;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso +SJ str!&, kompiuterins programos sunaikinimo, pakeitimo ar sugadinimo #;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SQ str!& arba kompiuterins informacijos pasisavinimo #;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SR str!&! (aiau ksinantis ' 'statymo saugomus teisinius grius, gali b ti ne tik daroma reali ala, bet taip pat ir kilti tos alos grsm! (ais atvejais, kai reali ala neatsiranda, o yra tiktai tokios alos grsm, objekte irgi vyksta tam tikri pakeitimai! 4avojingumo pob d' paprastai apib dina ksinimosi objekto vertingumas! 0usikaltimo objekto, ' kur' ksinamasi, atliekant neteist prieig, 5 visuomenini santyki, saugant, apdorojant kompiuterin informacij, vertingum yra pabr F!Sieber, "!@aibridge ir kiti! <io objekto apsaugos baudiamosiomis normomis praktika #kai nepadaroma reali ala& nustatytoma vis daugiau valstybi! @e to, kriminali1uoti neteist prieig, kai nepadaroma reali ala, rekomenduojama ir tarptautiniuose norminiuose aktuose! "l to, +WW. m! sausio +S d! 'statymu 0r! 2V$*SS+ ;ietuvos 3espublikos baudiamasis kodeksas buvo papildytas nauju *SR$* straipsniu >0eteistas prisijungimas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo?!
J,

;ietuva baudiamosios teiss normomis saugo formali kompiuterins informacijos ir kompiuterini program integralumo srit', nustatydama atsakomyb ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SJ bei *SQ straipsniuose! <ioms veikoms 'vykdyti gali b ti panaudojamos tokios kenkji%kos programos kaip ,,(rojos arkliaiM, virusai, ,,kirmlsM ir kt! @eje, +WW. metais papildius ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SJ str!, buvo kriminali1uotos ir taip vadinamos >"oS? atakos! ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SQ straipsnyje taip pat nustatyti baudiamosios atsakomybs pagrindai u taip vadinamas sabotao, panaudojant kompiuter', veikas! 7ompiuterinio tinklo, duomen banko ar informacins sistemos darbo sutrikdymas ar pakeitimas siejamas su kompiuteryje esanios programos sunaikinimu, sugadinimu, pakeitimu ar tokios programos 'diegimu ' kompiuter' ar kompiuterin' tinkl! @audiamajai atsakomybei kilti pagal ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *SJ bei *SQ straipsni pirmsias dalis 'statymo leidjas reikalauja didels alos padarymo! @audiamasis kodeksas saugo ir privat gyvenim elektroniniuose ry%iuose 5 pavojingos veikos %ioje srityje kriminali1uotos *JJ str! ,,0eteistas susira%injimo, kitoki prane%im, siunt ar pokalbi telefonu slaptumo paeidimasM! <io straipsnio, garantuojanio laisv, normal moni socialin' bendravim, * d! nurodyta, jog baudiamas yra ,,tas, kas neteistai paeid asmens susira%injimo ar kitokiu pa%tu ar techninmis priemonmis siuniam prane%im, siunt slaptum arba klaussi pokalbi telefonu, arba naudojo kitas j permimo formasM! 2nformacijos permim elektroninje erdvje galima laikyti ,,kita permimo formaM, todl galima pre1iumuoti, jog %i nuostata taikoma pasikeitimams informacija elektroniniu pa%tu bei kitiems b dams! 4avojingos yra veikos, kai tyia atliekami tam tikri neteisti veiksmai, susij su 'renginiais ar prieigos duomenimis, turint tiksl 'vykdyti kitus kompiuterinius nusikaltimus, buvo kriminali1uotos +WW. m! sausio +S d!, papildius ;ietuvos 3espublikos baudiamj' kodeks *SR$+ straipsniu ?0eteistas disponavimas 'renginiais, kompiuterinmis programomis, slaptaodiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, skirtais nusikaltimams daryti?! (ai yra veikos, kai kuriami, platinami, panaudojami ir t!t! neteisti 'renginiai-prieigos duomenys #slaptaodi ,,nulauimoM programos, neteistu b du gauti slaptaodiai ar pan!&, skirti paeidimams prie% kompiuterini sistem ar duomen konfidencialum, integruotum ir prieinamum 'vykdyti! 6tsakomybs pagrindai, susij su neteistu turiniu elektroninje erdvje! Ostatymo leidjas yra pasirinks veik, susijusi su vaik pornografijos platinimu per internet, kriminali1avimo tradiciniais straipsniais variant! 0aujojo ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso ,WS str! nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus u pornografinio turinio dalyk ape vaikus vie% demonstravim! @eje, %iuo straipsniu kriminali1uotos ir veikos, platinant taip vadinamas >pseudofotografijas?, kuriose tam tikras asmuo pateikiamas kaip vaikas! 6tsakomybs pagrindai u veikas, susijusias su kompiuteriais! ;ietuvos 'statymo leidjas ;ietuvos 3espublikos baudiamajame kodekse sukiavimo ir klastojimo veikas, vykdomas pasinaudojant elektronine erdve, kriminali1uoja tradicinmis teiss normomis! @audiamoji atsakomyb u sukiavim nurodyta ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso *R+ str! <io straipsnio * dalyje nurodoma, jog baudiamojon atsakomybn traukiamas tas, kas apgaule savo ar kit naudai 'gijo svetim turt ar turtin teis, i%veng turtins prievols ar j panaikino! ;ietuvos 3espublikos baudiamajame kodekse baudiamoji atsakomyb u klastojim nurodyta V;222 skyriuje ,,0usikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai, susij su dokument ar matavimo prietais klastojimuM! @audiamoji atsakomyb u dokumento klastojim nustatyta ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso ,WW straipsnyje, kur nurodoma, jog baudiamojon atsakomybn traukiamas tas, kas pagamino netikr dokument, suklastojo tikr dokument arba netikr ar suklastot dokument panaudojo ar reali1avo! 6tsakomyb, susijusi su autori teisi bei gretutini teisi paeidimais! 6utori teisi bei gretutini teisi paeidimo elektroninje erdvje veikas galima kvalifikuoti pagal ;ietuvos 3espublikos baudiamojo kodekso VV2V skyriaus ,,0usikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei straipsnius! <iame skyriuje nusikaltimais 'vardintas autorysts pasisavinimas #*S* str!&: literat ros, mokslo, meno ar kitokio k rinio neteistas atgaminimas, neteist kopij platinimas, gabenimas ar laikymas #*S+ str!&: informacijos apie autori teis ar gretutini teisi valdym sunaikinimas arba pakeitimas #*S, str!& bei neteistas autori teisi ar gretutini teisi technini apsaugos priemoni pa%alinimas #*S. str!&! ;ietuvos
J.

3espublikos baudiamojo kodekso *S+ str! nurodyta, jog baudiamojon atsakomybn traukiamas tas, kas neteistai atgamino literat ros, mokslo, meno ar kitok' k rin' ar jo dal' arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laik komercijos tikslais neteistas j kopijas, jeigu bendra kopij vert pagal teist kopij mamenines kainas vir%ijo *WW CB; dydio sum! 2ki +WW. m! vasario mn! %' skirsn' sudar trys straipsniai, numatantys baudiamj atsakomyb u kompiuterins informacijos sunaikinim ar pakeitim #*SJ str!&, kompiuterins programos sunaikinim ar pakeitim ir kompiuterinio tinklo, duomen banko ar informacins sistemos darbo sutrikdym #*SQ str!& bei kompiuterins informacijos pasisavinim ar skleidim #*SR str!&!

J/