98 E UROPA

Oficialiai patvirtintais duomenimis, per ernobylio katastrof

nuo mirtinos radiacijos dozs uvo 47 mons. Beveik visi jie i gel-
btoj komandos. Tai labai rimta netektis. Itisas naujas kapinynas.
Bet i suirusio reaktoriaus isiver ne toks jau ir didelis radiacijos
kiekis, todl tiesiogini auk nebuvo daug. Taiau isivers jodas-131
Ukrainoje sukl dideli sveikatos problem. Jis nusdo ant ols pie-
vose, pateko karvi organizm, pien ir gal gale susikaup vaik
skydliaukse. Apie 4000 vaik susirgo viu. Tas faktas plaiai ino-
mas. Taiau maai kas ino, kad tik devyni i j mir. Skydliauks v
daniausiai pavyksta ioperuoti.
Nra jokios abejons, kad ernobylis milinika ir pavojinga
katastrofa. Bet nra reikalo ms vaizduotje j ipsti ir ikreipti.
monija nuolat gyvena vairaus stiprumo radiaciniame fone. Lietuvo-
je nra kaln, uolienos neieina paviri, vidutinika radiacija 0,012
REM. Po ernobylio katastrofos ji buvo padidjusi 23 kartus iki
0,020,03 REM. Bet Kolorado valstijoje radiacija vis laik yra 0,02
0,03 REM, o mons gyvena, vaikus augina. Joki blog poymi.
Organizmui pavojus atsiranda tada, kai radiacija pasiekia 100 REM, o
mirtinai pavojinga, kai pasiekiama 500 REM.
Atjo laikas imokti atskirti vaiduoklius nuo reali reikini. Nau-
joji medicinos technika leidia labai aikiai matyti smegen veikl.
Pasirodo, kai mogus gauna jam reikaling vaist, tam tikros smege-
n vietos suaktyvja. Tos paios vietos suaktyvja ir tada, kai mogui
praneama, jog jis t vaist gavo, nors i tikro prarijo kreidos tablet.
Panaiai dl kai kuri nuod. Pridk mogui prie nugaros nekalt be-
dant alt, pasakyk, kad tai nuodinga gyvat, dar adata bakstelk ir
mogus gali numirti. O simptomai bus kaip nuo nuodingos gyvats
glimo.
Kai kurios vyriausybs, net labai rimtos sakykim, vedijos, pa-
siduoda savo piliei panikai. Vokieiai nevalgo Bavarijos mikuose
rinkt gryb, nors po ernobylio jau prajo daugiau nei 20 met. Bet
toks elgesys neimintingas.
VIRELIS
STAIGMENOS
ir kiti inomi dalykai
Algimantas ekuolis
STAIGMENOS
ir kiti inomi dalykai
pareng loreta Pakeviien
Am littera
VILNIUS I 2011
UDK3
e-103
Bendras Lietuvos radijo ir televizijos
bei leidyklos "Alma littera" projektas
Algimantas ekuolis, 2010
Leidykla "Alma littera", 2010
1
PRIE BALTIJOS
PASMERKTI PADTI
GINTARO PASLAPTYS
BALTIJOS PUOLIMAS TSIASI
NUO AUSIES KIRSK
"STALINAS IR BERIJA BUVO GERI
ADMINISTRATORIAI"
PAS ME RKTI PAD T I
stoJ USI OS EUROPOS S4J UNG4 RYT I R CENTRI
ns Europos lys suklestj o. I dalies todl, kad Sjungos nars sen
buvs dosniai apdalij a jas pinigais. Tai yra paskolino. Bet dabar tas
paskolas reikia grinti.
Prasidjus sunkmeiui grinti pinigus nra paprasta. Ir pagalbos
rank vl ities . . . skolintojai. Mat j iems neliko kitos ieities - juk rei
kia gelbti savo investicijas.
Mes Lietuvoje dabar skaiiuojame, kas ir kiek pabrango parduotu
vj e, turguj e, kiek "susitrauk" udarbis. Panaiai turbt yra ir svetur.
Juk sunketis ugriuvo vs pasul - Piet Aikos Respublik su jos
auksu ir deimantais, Amerik, Baltarusij, Tadikij , Rusij.
Kad kitiems nelengva - menka paguoda. Ir vis dlto pairkime,
kur atsidrme.
Ms kolegos ir sjungininkai Vakar Europoj e - ekonomistai, po
litikai, apvalgininkai, o ypa bankininkai - nervinasi dl to, kas bus
Ryt ir Centrinei Europai, o ypa Baltijos valstybms. Jie sunerim,
ko gero, daugiau negu mes patys. Galbt todl, kad mums kriz - ne
nauj iena. Esm prat, oda stora. Prisiminkime, kek laiko Lietuvoje
tsiasi sunkmetis. Ogi madaug nuo praeito amiaus ketvirtojo de
imtmeio, kai prasidj o didioj i pasaulin kriz. Okiai buvo ipar
duodami i varytini, nes grd kaina nukrito iki pel kainos, jauni
vyrai emigravo Amerik, o kai ta nebeprim, tada Brazilijos diun
gles. Buvo didiul trintis su Lenkija - pusiau karo padtis. Dainavom
"Mes be Vilniaus nenurimsim", "Neirint nei skaiiaus baltj ar".
O pasibaig tuo, kad teko pabrukti uodeg ir priimti Lenkijos ulti
matum. Vokietija aid su mumis kaip kat su pele, kol naciams tai
griso ir jie pasiglem Klaipd, vienintel ms uost. Tuoj po to
ugriuvo vykai, kuriuos krize vadinti net nepatogu, tai buvo tikas
siaubas: pirmoj i soviet okupacija, aretai, trmimai, hitlerinink
okupacija, antroj i sovietin, vl dundantys trmim traukiniai, ko
lektyizacija. O kai sovietai m brakti, irgi nelabai inojom, kas
6 P R I E BALTIJOS
ms laukia, ar nenutiks kaip Vengrij oje,

ekoslovakij oj e? Ir i tikr
j mgino - pastatus uiminjo, blokada prasidj o. K ta Vakar Eu
ropa imano apie krizes? !
Ms ir sj unginink venos bei arterij os dabar sujungtos, jomis
cirkuliuoja tas pats kraujas, dl to j ie ir panikuoja. vedijos spauda
tiesiog mirga analitiniais straipsniais apie Baltij os ali bkl, o tonas
toks, tarsi stovt prie sunkiai serganio giminaiio lovos. Kodl ?
Kai tik atgavome nepriklausomyb, vedija pradj o tris ms a
lis pumpuoti pinigus. Ne kaip labdar, nors jos irgi atsiunt nemaai,
ir ne kaip materialin pagalb ms kariuomenms (tai jau kiti da
lykai), o investicij oms skirtas las. Turbt pastebj ote, kaip pasikei
t Vilniaus panorama? Visi tie dangoraiiai, gras namai, kontoros
ir butai atsirado tikrai ne dl daili mergeli atodsi. Man visikai
negaila t medini, em susmegusi pilsudskini ln Vilniuj e,
deiniajame Neries krante. Tik svarbu, kad senamiest isaugotume.
Ikilo ir gamyklos - ne tokios grandiozins kaip anksiau, o pastatytos
su protu, ir j os gamino tai, kas reikalinga arba k galima skmingai
pardavinti.
ved verslininkai (daugiausia - bankninkai) mumis taip rpino
si ne i meils, o irdami savo naudos. vedija nra didel alis - tik
9 milijonai gyventoj, bet jau 201 metus nekariauja ir tvarkosi imin
tingai, todl tapo viena didiausi fnansini j g pasaulyje. Baltij os
alis investavo todl, kad mat audring ms augim. Atrod, jog
anksiau ar vliau pasivysime skandinavus (ir taip i ties bus - tikrai
pasivysime) . Nupirko kelet stambiausi ms bank, juos iplt
ir ie tapo patikimi, o per bankus fnansavo statybas Lietuvoj e. Bej e,
mums pats metas atsikratyti davatk poirio, neva jeigu svetimas,
tai btinai blogas, o j eigu tas svetimas yra bankininkas, tai apskritai -
kolonizacija, oi, kas i ms Lietuvos liks. I teisybs, lietuvis grei
iau pabgs usien su banko pinigais, o ved ar dan bankininkas
su savo alim susij s labai glaudiai. Manot, dl to susij s, kad peln
pasiima? Lietuvis skubs pagriebti kuo didesn peln ir kuo greiiau,
o stambiam tarptautiniam bankui, atliekaniam daug vairi opera
cij , visai nra svarbu, vienu ar dviem procentais daugiau nustvers.
P AS M E R K T I PA D T I 7
Jis gali palaukti ir penkerius metus, ir penkiolika . . Jam rpi visi kitas
dalykas - jo investicij sugumas. inojimas, kad pinigai gr. Ir su
palkanomis. Tai nra j oks lupikavimas. Umirkime an laik svai
ioj imus. Jeigu kininkas pam banke paskol, u j nusipirko du
traktorius, sunkveim ir dar koki main, jis iplt svo gamyb,
padidino jos pelningum ir po penkolikos met paskol grins su
procentais. itaip yra ir su bst ar automobili iperkamja nuoma
arba su statybomis. Nebedert manyi, kad bankininkas - tai storu
lis su cigaru dantyse, sdintis ant doleri maio. Bankininkai dabar
retai bna storuliai ir daniausiai nerko, nes nesveika. Jie sportuoja,
daug vaikto psiomis.
Banko pinigai - ne bankininko nuosavb, o moni ir verslo su
neti bank tam, kad bt saugs ir naudojami, u tai gaunant pa
lkanas. Bet svoka "saugiai padti pinigai" - labai plati. Bankas turi
priirti pinigus kaip kininkas pasli lauk.
vedija per paskutiniuosius deimt met paskolino Baltijos alims
madaug 20 procent svo metinio nacionalinio produkto ( BNP) ver
ts. Kai skolino, atrod protinga ir gerai apgalvota. Baltijos alys augo,
net dzg, udirbo ir turj o pinig.
Bet tai itiko kriz. Sumaj o gamyba, dalis moni neteko dar
bo, m maai preki pirkti, buvo maiau surinkta mokesi, teko
mainti valstybs ilaidas algoms - ir taip ratu. mons m nebe
grinti paskol, kurias buvo pam bstui pirkti, ems kio ma
inoms, vartoj imo prekms, o bankai tapo bejgiai k nors padaryti.

inoma, gali t but atimti, bet k su juo darys, kai vert krito perpus.
Be to, kas pirks? Negrint skol ir udelsim suma Baltij os alyse,
anot Danske Bank paskaiiavim, jau sudaro 2-6 procentus visos ve
dijos BNP. Tai nemaai.
Nebt verta kalbti apie tuos jau inomus dalykus (ir taip nuotai
kos nirios}, jeigu ne provaist.
vedijos fnansiniai sluoksniai ir jos vyiausyb tvirtai nutar:
nepanikuos, nebgs (kur jau ten bgsi ir ar isinei Vilniaus, Rygos,
Talino dangoraiius, gyenamuosius namus, uostus, tiltus} , o, kaip
pasak Anderss Borgas, vedijos fnans ministras, irs Baltij os
8 P R I E B A LTI J O S
ali ekonomik taip pat atsakingai, kaip savo ali. Jo odiai: "Tai -
nauj os demokratij os. Tos lys - ms regiono dalis."
Ms Adrius Kubilius jau kreipsi vedijos vyiausyb ir gavo
patvrtinim - ved bankai Lietuvoje elgsis lygiai taip, kaip jie elgia
si vedij oj e. K tai reikia? Ogi neleis tiems bankams ir j flialams
lugi. vedijos vyriausyb sudar gelbj imo paket - 173 milijardus
doleri (nieko su paketlis! ) . Tai garantinis fondas ved bankams,
jeigu jiems prireikt pinig. vedai turi patirties, ino, kad krizs at
eina ir praeina, tik nereikia kelni pamesti. Kai toks fondas sukaup
tas, galima nusiraminti ir ramiai mstyi. Prie dvideimt met pai
vedij buvo itikusi panai kriz, beje, irgi susij usi su ipstu statyb
burbulu. Nieko, valstyb isisuko i padties. Vien bank - Nordea
Bank- begelbdama sukio j tiek pinig, kad tapo jo savininke. Ban
kas faktikai nacionalizuotas. Bet dirba gerai. I vyriausybinio fondo
truput l kol kas pam tik Swedbankas. Ne todl, kad silpnesnis.
Tiesiog jo struktra kitokia. O Skandinaviska Enskilda Banken, mums
Lietuvoje geriau inomas kaip SEB (tai didiausias ms kaimyn
bankas, j kontroliuoja Valenberg (Wallenberg) eima, stipriausia
tos alies versle), dar n nesikeip valstybs fond. Mintas fnans
ministras Borgas pasak: "Mes pareikme svo bankams pasitikjim
ir viliams, jog tris Baltij os alis j ie irs atsakingai. Mes nedaro
me j oki apriboj im, nenustatome j oki taisykli, nekeliame j oki
reikalavim, kurie galt trukdyti bankams panaudoti svo kapital
stabilizuojant j padalinius arba skyrius Baltij os alyse." Bo Lundgre
nas, vedijos skol valdybos (pasirodo, yra tokia! ) virininkas pasak
dar graiau: "Jeigu prireiks valstybs paramos, esame tam labai gerai
pasiruo."
Bet i kur toks germas? Negi svi markiniai jau nustojo bti ar
iau kno? - paklaus tarus lietuvis, daug syki nusivyls, imtkart
apgaudintas ir inaudotas. Ir teisingai paklaus.
Ekonomin ms kaimyno gerumo prieast inagrinj ome - kai
kiai tiek pinig, reikia irti, kad jie neieit dmais. Bet yra ir kita
pus - niekas neabej oja, jog Baltij os alys suklests. Darbts, sun
kum ugrdinti mons esm. Imls moderniems dalykams. Kad
PA S M E R K TI PA DfTI 9
ir apie internet kalbant. Dirbamos ems, mik ir vandens turime
daugiau negu Danija ar Suomija. Todl ms kaimyn instinktas
nabda: nepalik bdoj , kai j iems sunku, ir jie taps puiks partneriai.
Yra ir politin pus, ji n kiek ne maiau svarbi. Nuo 18o8-aisiais
Rusijai pralaimto karo, kai carai nuo vedij os atpl Suomij (iki
_
iol dalis gyventoj ten - vedai) ir primet Tils taikos sutart, tie
ms kaimynai tebejauia didel baim Rusijai. Sugalvoj o tam net
atskir od Rysskrack. Neprikausomos, ekonomikai stiprios Balti
jos alys - stipri vedijos saugumo paspirtis. Na, ir Baltij os jra - kone
bendras savas kiemas. Panaiai jauiasi danai, suomiai ir net norve
gai . Kai Baltij os alyse atgij o isivadavimo judj imai, visi skandinavai
labai graiai ir profesionaliai spaud Maskv ragindami j bti sn
tri, o Vaington, London ir Paryi - veikti energingiau. Islandi
ja - smarkiai rizikuodama, Maskva su ja net diplomatinius sntykius
buvo nutraukusi, - pirmoji pripaino Lietuvos neprikausomyb, o
tuoj po jos - ir kiti skandinavai.
Panai nuotaika, tik gal ne tokia kaimynikai ilta, tvyro viso
je Europos Sjungoj e. Jos didiosios senbuvs - Anglija, Pranczija,
Vokietija - irgi kenia sunkmet, bet nauj osiomis Sjungos narmis
rpinasi lyg pagyvenusi mamy, kuriai dukrel sterbl djo nera
m kdik . Kur dsies, teks vystyklus keisti ir pieno buteliuk duoti .
O k daryti? Tarkim, austrai nedega labai karta meile svo kaimy
nams slavams bei rumunams. Dar gajos senos istorins Habsburg
laik tradicijos, gal kalta ir ta austr miesioni tendencija irti tik
savo bamb, o visa kita nesvarbu. Jie labai nenorj o, kad Europos S
junga bt pleiama. I usienio plstaniai darbo j gai labiau priei
nasi, nenurimsta populistiniai judj imai, kartais su nacistiniu raugu.
Daug kas Austrij oj e trint delnus i diaugsmo, j eigu bankrutuot

ekija, Vengrija, Rumunij a. Bet Austrijos bankai kio kaimyn ali

ekonomik imtus milijard eur. Todl dabar Austrij os vyriausyb
net energingiau u kitas spaudia senbuves vykdyti gelbjimo plan,
ragina neapsiriboti euro zonos alimis, net Europos Sunga neapsi
riboti, o gelbti ir Ukrain, Moldavij, Balkan alis. tai koke geri
austr bankininkai. naujas Europos Sjungos nares dosniai investa-
10 P R I E B A LTI J O S
vo ir Italijos, Graikij os, Ispanij os, Didiosios Britanijos bankai. Visi jie
dabar - gelbj imo politikos lininkai.
iuo audringu metu Europos Sjunga toli grau nra vaik dar
elis, kur aukltiniai eina ratuku susikabin rankutmis ir dainuoj a
apie du gaidelius, kurie baltus irnius kl. Taip nra. Net ir baltij ie
i santykiai su skandinavais, kurie tikrai yra dentelmenai, remiasi
ne meile, o ir vien, ir kit interesais. O visoj e Sj ungoj e pagieos,
neapykantos labai daug, dominuoja egoizmas. Sakysim, Vokietija.
Kai buvo pasiraoma Mastrichto sutartis, Berlynas pareik ne ikart
atidarysis savo sienas darbo j gai i nauj j Sj ungos nari. Dabar
tas j pai paskirtas pereinamasis laikotarpis baigiasi, bet Vokietija
tebesiprieina - es dar ne laikas, pas juos paius didelis nedarbas,
ne, jie dar nesileis darbo j gos i sj unginink ali. Pranczijos
prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pareik: j o alies vy
riausyb pads tik toms savoms automobili gamykloms, kurios ir
toliau produkcij gamins Pranczijoj e, o ne perkels j usien. Pre
zidentas turj o omenyj e ne tolimj usien - Kinij ar Indij, o Ryt
Europ.

ekai vos nesprogo i pasiutimo, nes btent j al (taip

pat Rumunij ir Slovakij) keliasi prancz automobili gaminto
jai. Pranczijos elges jie pavadino diskriminacija, Europos Sj un
gos princip lauymu. Apie tokius Sj ungos senbuvi egoistinius
polinkius Lenkij os ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ( Donald
Tusk) pasak: " Didjant ekonominei krizei Europos laivas pradj o
sibuoti ir atsirado toki, kurie nori silpnesnius keleivius imesti
u borto."
Taiau vis tai yra barniai eimoje ir truput - spektaklis rink
jams. Irdyi Europos Sjungos audin jau labai sunku. Prancz
automobili frmos Peugeot arba Renault vargu ar gali paklusti svo
prezidentui, kai vartotojai dabar pageidauja maesni ir pigesni au
tomobili, o tokius modelius apsimoka gaminti tik Ryt Europoj e,
nes ten darbininkams reika mokti maiau. Vokiei ministras pa
reika, es darbo j ga laisvai atvykti l negals, bet tuo paiu metu
veda labai plaias vaiavimo kvotas. Nes darbo j gos reika. Ir taip
beveik visis kausimais. Mes jau nebegalime vieni be kit.
P A S M E R K T I PA D T I 11
Mstantys Europos valstybi mons supranta, kad negalima leisti
Europai vl suskilti dvi ar tris dalis. Nes tai pakenks visiems europie
iams. Atsirast nelegalus moni judj imas, pridygt populist, rei
kalaujanij grinti prarastas emes. O Europoj e kekviena ems
pda kelissyk j o i rank rankas, teisybs nebesurasi, o piktumo
bt daug. Vilniaus reikalaut lenkai, Silezijos - vokieiai, Klaipdos
su Karaliauiumi irgi, o kur dar Rumunij os ir Vengrij os bei Slovakijos
problemos, Balkan maitis. Neumirkime, kad abiej pasulini
kar lopys - Europa.
Kad tik toks pavojus bt.
Kinijos kolosas jau stovi ant vis keturi koj ir vienija Pietryi
Azijos emes dar nematyto dydio ir galios supervalstyb su visuo
se emynuose nusipirktomis kolonijomis. Indija elgiasi kitaip, bet
irgi nesnaudia. Amerika netrukus, gal net labai greitai, atsistos ant
koj . Tai ne tokia alis, kuri ilgai voliotsi dulkse. Tame milin
pasaulyj e Europa iliks tokia, kokia yra dabar, ir klests tik su vie
na slyga - jeigu pati bus didel ir vieninga. Isaugodama kiekvie
no savo nario suverenitet, ekonomikos sritye ir usienio politikoj e
turs veikti kaip viena valstyb. O visokie kitokie silomi keliai ar
nacionalistiniai pypsj imai - tai ne gero Lietuvai, o vien sau tribnos
iekoj imai. Lietuva neitirps, kaip neitirpo danai, Belgij os flaman
dai, Ispanijos katalonai ar baskai. Nes Europa - ne lydymo krosnis,
o sj unga. Bet ta vienyb dar toli grau nepasiekta, o ir sunkmetis
cementuotis. nepadeda.
Didioj i takoskyra eina, be abejo, tarp senbuvi ir nauj oki. Fi
nansiniu, ekonominiu poiriu alys naujoks irgi dalijasi madaug
tris grupes. Pirmoj i - tai Lenkija,

ekja, Slovakija ir Slovnija. I j

Slovnija ir Slovakija jau sugebjo prisijungti prie euro zonos. Visos
keturios tvirtina, kad j fnansai saugiai kontroliuojami, jos sitikinu
sios, j og sugebs susitvarkyti su bank sektoriuj e galiniais kilti sun
kumais, ir net atsisako kreiptis pagalbos Tarptautin valiutos fond.
Antra grup - ta, kurios nariai gali turti problem apmokdami
savo skolas usieniui : Rumunija, Bulgarija, Estija ir Lietva. Jos galbt
12 P R I E B A LTI J O S
kreipsis pagalbos. Trei ir problemikiausi grup sudaro Vengrija,
Latvija ir, nors ne Sjungos nar, bet jai artima Ukraina. Jos jau gavo
fondo param.
Latvijos padtis labai rimta. Ji skolinosi i kairs ir deins, dau
giausiai statyboms ir vartoj imui, paskiau beveik visk pravalg. Kur
laik atrod, kad klesti, pagal augim lenk visus. alies vadovai, ku
riuos labai rimtas brit ir amerikei urnalas Economist pavadino
lengvapdiais, per daug susij usiais su verslu, nenorj o spustelti stab
di ir imtis griet, nors skaudi taupymo priemoni, koki dabar,
nors truput pavluotai, imasi Lietuva. Bet net ir Latvijai nebus leista
bankrutuoti, pasiskelbti nemokia. Dl tos paios prieasties - visi esa
me viename laive. Negalima leisti, kad kilt panika. Jeigu Latvija kris,
panika bus neivengiama. Panaiai kaip gaisras teatre. Ikart dingt
pasitikj imas Lietuva, Estija, apskritai iuo regionu, susibuot ir vis
Europos Sjunga. Todl bus stengiamasi Latvij isugoti . Bet "braliu
kams" dabar teks susiverti dirus daug stipriau negu nortsi, negu
bt tek susiverti, kai buvo laikas.
Nelengvi dabar metai Lietuvoje, nelengvi ir visoj e Europoj e bei
pasaulye. Bet europieiai galbt pirm kart istorij oj e labai aikiai
pamat, kad nevalia leisti lugti n vienai Sjungos narei. Tai bt
pavojus net turtingosioms valstybms.
G I NTARO PASLAPTYS
API E GI NTA TARYTUM I NOME VI SK. TEN, KUR
dabar Baltijos j ra ir Piet Skandinavija, prie 35-40 milijon met
augo tam tikra pu ris Pinus succiniera. Tos puys buvo neipa
sakai skingos - per metus sk ivarvndavo iki 20 kilogram. Jie
stingo ir gal gale suakmenjo. Gintar malonu paliesti, jis bna vai
ri spalv, lengvai apdorojamas, nulifotas graiai blizga, o laikui
bgant nepraranda to tarsi i vidaus sklindanio spindesio. Prieingai
nei perlai (irgi biologins kilms), kurie po keliolikos met pradeda
blukti ir net subyra dulkes.
G I N TA R O PA S L A P T Y S 13
Vargu ar verta gintar vadinti brangakmeniu. Gamtoje jo labai
daug, visoj e Baltij os j ros zonoje - Danij os Jutlandij oje, vedij oje, net
iaurs jroje jis pakliva vej tinklus ir ypa tralus, kai tie ukuoja
jros dugn. Taiau daugiausiai igaunama Karaliauiaus (dabar Kali
ningrado) vietovje Palmininkuose (dabar Jantarnyj ) . Ten gintaro per
dien ikasama vidutinikai po 5 tonas. Dar jo yra Lotyn Amerikoje -
ypa Kolumbij oj e ir Dominikoj e, Filipinuose, Japonijoje ir Ukrainoj e.
Taiau Baltij os gintaras vertinamas labiausiai, nes graus, gana kietas
ir todl lengviau apdoroti . Kietas, nes guljo emj e labai ilgai ir su
akmenja. Kitur gintaras gan jaunas, tik keliolikos tkstani, retai
kada - milijono ar kiek daugiau met senumo, todl minktas ir j ten
ka dti autoklav, ilgokai laikyi auktame slge ir kartye. Tik tada
sukietja. Skiriasi ir ivaizda. Kolumbijos gintaras labiau permatomas,
jame gausu inkiuz - vor, skruzdli, kit vabzdi. Jei ms pre
keiviai nori parduoti kaitinant apdorot Kolumbij os gintar, vengia
inkliuz, nes pirkjas atpaint. Baltijos gintare atvirkiai - inkliuz
retai pasitaiko, o j radus toks gintaro gabalas labai vertinamas.
meistr rankas gintaro aliava pakliva vairiais bdais.
Gintariukai, kuri randame papldimiuose, surenkame po iemos
audr, kurie specialiais grbliais itraukti vej - smulkm. Daugiau
siai gintaro atkeliauja i Jantarnyj kasyklos. Dalis perduodama elek
trotechnikos pramonei, dalis parduodama menininkams, nemaai
ivagiama ir gal gale vis tiek patenka Lietuvos, Lenkij os ir Vokietij os
meistr dirbtuves. Kasykl administracija vagi paaboti nesugeba.
Apsaugininkus keiia kas mnes, juos vea i tolim Rusij os viet,
laiko urakintus bendrabuiuose - niekas nepadeda. Gintaro perpar
davintojai turi utektinai pinig, degtins ir maiki mergin, ge
rai imanani savo darb.
Kitas ios aliavos altinis - privats, daniausiai nelegals kas
jai, vadinami i Sibiro atvetu odiu starateli. Jie dirba apleistuose
laukuose arba mikuose, nurausia dirvoem iki vadinamosios "mly
nosios ems" ir visada randa gintaro - vienur daugiau, kitur maiau.
"Mlynj em" pra plauna rtyj e panaiai kaip aukso iekotojai arba
tiesiog rankomis iiupinja.
14 PRIE BALTIJOS
Gintaro yra ir Ukrainoje (po Jantarnyj - antroj i aliavos gavbos
vieta) , tik visikai kitokios kokybs nei Baltij os regione.
Gintaro kaina suoja. Dabar gramas gaminio i paprasto Baltij os
gintaro kainuoja 5 litus, o i balto - 10 lit. Nes baltas daug retesnis, i
jo gaminami musulmon maldoms skirti roiniai. Gaminys, inoma,
bus daug brangesnis, j eigu labai menikas arba originalus.
Gintaras gerbiamas nuo prieistorini laik, manyta, kad jis nea
laim. Taiau kalbant rimtai, tinka tik papuoalams gaminti, da
niausiai moterikiems. Visi kiti gaminiai, tarkim, i gintaro trupini
sulipdyti paveikslai, yra menkaveriai, kias. Kartais pasitaiko ver
ting skulptrli, j eigu tai autorinis rimto menininko darbas. Vyr,
gausiai pasidabinus gintarais, turbt sunkiau sivaizduoti. Nors se
nosios Romos imperatorius Neronas (tas iaurusis pirmj krikio
ni skriaudikas) mgdavo jais puotis. O moterys nuo seno vertina.
Nesvarbu, ar buvo matriarchatas ir jos vald, ar buvo patriarchatas
ir vald vyrai, o moterys tapdavo antraeils piliets, bet vyrai visada
stengdavosi svo damas pamaloninti. Ir tada, kai apsikarst kailiais
okinjo nuo uolos ant uolos vydamiesi vr, ir dabar, vaindami
mersedesis.
Gintaru buvo prekiaujama senosios Romos laikais, net dar anks
iau, antikinj e Graikij oj e, i ten jis ir Kinij patekdavo. Manyta, kad
"Gintaro kelias" suklestjo kaip tik tada, kai praturtjusi ikilo Romos
imperija - tai yra keli imtai met iki Kristaus gimimo ir pirmaisiais
ms epochos amiais. Romos imperatori ir imperijos didik patri
cij mylimosioms bei monoms reikjo gintaro - ir jo bdavo atga
benama, nors niekas Romoj e tiksliai neinoj o, kur yra ta paslaptinga
Baltija, kuri galima pasiekti tik upmis ir mik takeliais.
Kai XIX amiaus pabaigoje Heinrichas Slymanas ( Heinrich Schlie
mann) graik Miknuose surado senj karali laidoj imo sarkofagus,
jis buvo pritrenktas ivyds paskikus turtus. Aukss, brangakme
niai , auksins ir sidabrins vazos. Ir maii lifot Baltij os gintar.
Btent Baltijos, nes nei Dominika, nei Kolumbija, nei Filipinai tada
dar nebuvo atrasti. Be to, gintaras ten prastesnis.
G I N TA R O PA S L A P TY S 15
lymanas man, kad surado legendinio Agamemnono, Troj os u
kariautojo, "Iliados" didvyio, kap. Paaikjo, kad tie jo surasti kapai
ir lobiai daug senesni. Tyrimai parod: Mikn gintaro lobiai bJVO
sukrauti du tkstaniai met prie ms er. Jokios Romos imperij os
tada dar nebuvo, o bsimiej i imperatoriai ir gladiatoriai urvuose lau
us kreno. Tai yra Mikn gintarams dabar 4 tkstaniai met.
Kaip gintaras atsirado tolimoje Graikijoje ir kodl taip peklikai
seniai ?
Ogi dabar aikja, kad "Gintaro kelias" gyvavo daug anksiau negu
manyta, juo buvo keliaujama madaug dviem tkstaniais met anks
iau, negu susikr Romos imperija, taigi turjo bti gerai itryptas,
nes juo bgiota ilgai ir danai.
Kad keliu bt gabenamos preks, jos turjo bti kakur paga
mintos. Juk Miknus ir kitas antikins Graikijos vietas, o i ten, beje,
faraon Egipt, gabenta ne gintaro aliava, o dirbiniai - labai tobuli
gaminiai. Vadinasi, kelio pradioj e turjo bti kakokia civilizacija,
du tkstanius met senesn u Romos imperij. Kokia galjo bti
civilizacija ms protvi, senovs lietuvi, paonj e?
Archeolog ir istorik iniomis, ms apylinkse, kaip ir visoj e
Europoj e, tada buvo neolitas, akmens amius. Nei geleis, nei alva
ris, nei varis nebuvo inomi. Romos imperij os laikais gintaras buvo
renkamas, net kasamas, apdorojamas senosios Prsij os Sembos pu
siaslyj e, kuris eina nuo pietins Kurmari dalies ir truput isikia
Baltij os jr. Ten dabar Karaliauius, o senovje geno prs gentis
sembai - pati turtingiausia, galingiausia prs emj e. ymus vidu
rami geografas arkivyskupas Adomas Brmenietis sembus vadino
labai tauriais monmis, homines humanisimi, mat jie vykdav gel
bti j roj e pavoj itiktj arba pirat upultj . Apie sembus, ra
arkivyskupas, bt galima daug ger odi pasakyti, jeigu j ie bt
krikionys. Bet krikionis sembai labai persekioja, mat krikionys
braunasi ir teria j garbinamus mikelius ir altinius. Auks ir sidabr
maai vertina, turi daug kaili. Prekiauja su vedija, ten plaukia svais
16 P R I E BALTIJOS
laivais. Semb kaimynai pietuose - kitos prs kiltys: notangai, var
miai, rytus - nadruviai, iaur - skalviai, o u j - emaiiai.
Prsi buvo ikiliausia ir turtingiausia balt ka, Vidurio Europos
kultros mons. Jie daugiausiai bendravo su germanais, skandinavais
ir ilirais, dabar jau dingusia vakarini Balkan tauta. O rytiniai baltai,
tarp j ir lietuviai, buvo supami slav, irann ir suomi geni.
Beje, neteisinga prsus vadinti lietuviais, nors kai kurie moksli
ninkai taip tvirtina. Mes buvom gimins, pusbroliai ir tiek. Juk latvi
nevadinam lietuviais. Nereikia daryti ir ktos klaidos. Kristijonas Do
nelaitis ir jo brai kalbjo lietuvikai. Todl , kad jie buvo ne prsai, o
lietuviai. Po Didiojo maro, kai nebebuvo kas moka mokesius Pr
sij os kunigaikiui Frydrichui, nes kaimai itutj o, j is leido svo ku
nigaiktystj e, itutj usiose sodybose, kurtis lietuviams - kasmet po
sooo; j daugiausiai atvykdavo i Taurags ir kit artim valsi.
Visos senovs prs kiltys buvo svarankikos, turj o savo kuni
gaikius, vyriausiuosius ynius, t savarankikum gyn su pasiu
tusiu niriu. Kiltys irgi kapoj osi tarpusavy ir j okiu bdu nesutiko
jungtis bendr valstyb kaip lietuviai, kurie irgi jungsi kaip oiai,
traukiami u uodeg. Prsai buvo dar didesni individualistai ir tai
gal gale atne j iems prat.
Bet visa tai vyko ms epochos pradioje, kai ikilusiai Romos
imperijai reikjo gintaro, o juo prekiaudami sembai ir kitos j iems
artimos gentys praturtjo, be to, susipaino su pasuliu. Taiau kas
buvo tie gintaro dirbjai, gyven dviem tkstaniais met anksiau,
akmens amiuj e?
Lenk archeologai, vadovaujami profesoriaus Mazurovskio (Ma
zurowski) , i msl iaikino. Atrado gintaro kasimo ir apdoroj imo
centr. Dabar toj e vietoj e - Vyslos emupio pelkynai ir uliejamos
pievos. Lenkij oj e jos vadinasi Zulaw. Tai labai savotika vieta, ge
ografn "depresija", tai yra metru emiau jros lygio, panaiai kaip
Olandijoje arba ms iluts rajono emumose. Tos ems apsugo
tos pylimais - ne tik natraliais gamtos, bet ir mogaus sustiprintais.
Uliejamose pievose mons negaljo nuolat genti, nebent ant
kalv. Tai buvo pamedn, pagudn bei varmi gents, sikrusios
GINTARO PASLAPTYS 17
abipus Vyslos ioi. Tai seniej i prsi, labiausiai vakarus nutolusi
balt ataka. Jie gyveno taip pat kaip kiti to laiko (neolito) vakar
Europos mons. Neinojo geleies ir kit metal, bet buvo sikr
ne urvuose ar palapinse, o nedideliuose kvadratiniuose namuose,
surstuose i vertikali sienoj . Sienas aplipdydavo moliu, stog u
dengdavo medi ieve arba nendrmis. Jie vejoj o, medioj o, augino
gyvulius, bet nuo kit Europos gyventoj skyrsi tuo, kad turj o, kaip
dabar paskytume, "lutin versl". Pavasr, kai Vyslos vandenys
nuslgdavo ir pradidavo uliejamos pievos, jie eidavo tas pievas,
plytinias keliasdeimt kilometr nuo sodyb, ir rinkdavo gintar,
imest iem siauiani audr. Gintaro Baltijos bangos imesdavo
daug ir dideliais gabalais.
Gudrs prsi tik ma dal parduodavo kaip aliav. Uliejamose
pievose jie pasistatydavo laikinas dirbtuves, gintar apdorodavo ir tik
tada parduodavo pirkiams, kurie atplaukdavo Vysla i jos auktupio
ir vidupio, kur galbt jau gyveno slavai, lenk protviai, arba german
gentys. "Parduodavo" - netikslus odis. Pinig tais istorij os prieu
riais dar nebuvo, nes metalo nebuvo. Gintar keisdavo pirkli atve
tus grdus, ms, drusk ir vergus. Pirkliai nemokj o plaukti prie
Vyslos srov, todl ryulius su gintaru nesi ant kupros usivert -
per dabartines Lenkij, Moravij, Slovakij, Austrij, Balkan li
virtin iki Graikijos Mikn, nors anuomet viskas vadinosi kitaip ir
visai kitaip atrod.
Vyslos iotyse, abipus ups, gintaro buvo galyb, todl "bizniu
kas" veik ilgai - spjama, kad apie tkstant met. Kas nutiko v
liau? Karai (tarpusavio irgi ) , kelissyk mones pj ovs maras ir badas
praretino prsus. Vyslos ir Baltij os jros potvyniai upyl gintar
smliu, nugul storas durpi sluoksnis, vliau atj o kryiuoiai ir
verslovs buvo umirtos. I ki iol, jeigu gerai palyja, apylinks ten
skendi vandenye. Archeologai visa tai atrado neseniai ir buvo pri
blokti: nukasus durpes, po j omis vienas alia kito gulj o gintaro lo
biai . Dabar ten dirba darbinink brigada, studentai ir mokslininkai.
Durps nukastos tik maame plote, apnuoginta vos 280 kvadratini
metr. Ta teritorija padalyta kvadratus, ems graibomos pirtais
18 P R I E B A LT I J O S
ir persij ojamos. Pasitaiko, kad keturi deln dydio plotelyje randa
mos kelios sauj os papuoal ir daug gintaro skaldos. Tai reikia, kad
toj e vietoj e dirbo meistras - menininkas. Randama ir toki viet,
kur dirbo nevyklis: gintaro priskaldyta daug, papuoalai negras,
akivaizdiai imesti.
Prsi nelabai pasitikdavo vienas kitu. I kur tai inoma?
Buvo rasti keli puiks gamini lobiai, ukasti giliai, turbt odi
niuose maiiukuose, tik odos nebeliko, sutrnij o. Tai reika, kad
meistras net svo artimiesiems nepask, kur ukass turt, o pats,
maty, uvo.
Visi dirbiniai, nors gulj o emje por tkstani met ar dau
giau, blizga tarsi k tik iimti i juvelyro vitrinos. Nes buvo ukloti
durpmis ir negavo deguonies.
Profesoriaus Mazurovskio seifose saugoma 170 tkstani rast
gamini. Spjama, kad apie 100 kilogram senovik papuoal isi
kas ir isine vagys. Taiau visa tai tik krislas, tik pradia. Kol kas
itirti vos 5 procentai deltos.
Gal pagalvosite, kad ms pusbroli protviai buvo sukr galing
civilizacij, industrij, galbt net Baltij os Atlantid. Ne, nieko pana
aus. Buvo akmens amius, neolitas, kaip ir visoj e Europoj e. Malbor
ko pilies muziejuj e j ums parodys lank su itemptu autu (i arklio
uodegos) . J greitai traukiojant, gintaro gabal galima perpjauti per
kelet minui. Skaptuojama buvo elni rag smaigaliais, erno ilti
mis, o lifojama trinant raudon smiltakmen.
ie radiniai reikia svarb dalyk - kad prie 4 tkstanius met
ms giminaiiai buvo sumans ir fantastiki verslininkai. Be to,
nors nelabai soiai pavalgiusios ir ne visada iltai apsirengusios,
ms tolimosios probobuts jau akmens amiuje mgo puotis.
O vyrai siek joms tikti. Tai labai grau, bet ir svarbu - kitaip mes
nebtume gim.
G I N TA R O PA S L A P TY S 19
BALTI J OS PUOL I MAS TS I AS I
API E DI D J VAMZD RUSI JOS DUJ OMS, KLOJAM
Baltijos dugne, inome. Niekas neabejoja, kad tokia brangi statyba
vkdoma siekiant apeiti Baltij os alis. Taiau tai dar ne viskas. Netoli
Peterburgo statomas milinikas jr uostas Ust Luga, taip siekiant
palikti Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostus be rusiko tranzito. Vladi
miras Putinas dar bdamas prezidentu ir dabar, taps premj eru, yra
saks, kad abejos statybos nieko bendra su politika neturi. Tiesiog
Rusijai savi markiniai ariau kno. Taiau laisva Rusij os spauda (kiek
jos teliko) be joki abejoni pripasta: tai Rusijos "kertas". Nortsi
paklausti - u k kerijama? Kad iprievartautos trys Baltijos panels
nepamilo prievartautoj o?
Politines t statyb aknis rodo paskaiiavimai. Dujotiek sausu
moj e pastatyi ir priirti atsieit gerokai pigiau ir saugiau negu j
ros dugne, tarp paskandint sprogmen. O dl didiojo uosto, kuris
kainuos daugyb milijard . . . Klaipda, Liepoja, Ventspilis, Ryga, nau
jas puikus Talino uostas dirba gerai, nei per daug apkrauti, nei bran
gs. Ust Luga yra vos 40 kilometr nuo Talino. Du tokie miliniki
uostai greta kits kito - ir tai ne politika?
Ust Lugos statybos vietoj e nuo ami gyveno votai - maa tautel,
gimininga estams ir suomiams. Stalino skyu j ie buvo itremti Si
bir. Vliau gro. iuo metu gy liko apie 70 moni. Uosto statyba
nugriov j kaimel Krakolj e, j kapines uvert statybos iuklmis,
o vot muziejus buvo sudegintas du kartus.
Ust Lugos uostas ne tik statomas - jis jau veikia. Tik lankosi stebti
nai maai laiv. Rusijos laivavediai ir usienio kompanijos vieningai
vengia Rusijos uost, nes ten u kiekvien operacij su dokumentais
reikia duoti ky, t operacij begalyb, paymas ir antspaudus tenka
rankioti skiringuose raj onuose.
Jeigu i Peterburgo ar Vyborgo plentu vaiuosite Suomij, pa
matysite Piter ir i jo traukianius sunkveimius - nesibaigiani
20 P R I E B A LT I J O S
sunkiasori virtin. Tai preks i Suomij os Kotkos ar Hemino uost.
Nes visi laivai verte veriasi isikrauti ten arba Estij oj e, o krovinius
Rusij siunia sunkveimiais. Taip greiiau ir pigiau. itaip keistai
vk Rusijos prekyba su Europa, Amerika, Afika. Net su Kinija. Ir
ne tik Baltijoj e. Murmansko vejybos kompanij oms labiau apsimoka
mnesi mnesius laikyti laivus ir gulas ne Murmanske, o greta -
Kirkinese, Norvegij oj e. Ten jos svo laivus remontuoja, pripildo kuro.
Atvea Norvegij nauj gul, ivea Rusij senj.
Kokios ia keistenybs?
Viskas paprasta. Traleriai atviroje jroj e vej oja po pusmet . Ten
ka sustoti usienio uoste remontui, pasipildyti maisto, kit atsarg.
Jeigu grt Rusij, turt visk (net remontui panaudotas detales)
deklaruoti ir sumokti importo mokest . Nekalbant jau apie kyius.
Todl nemaai Murmansko laiv niekada negrta Rusij os uostus.
Panau, kad Baltij os skruzdlyts, bent tol , kol gerai dirbs, nebti
nai pralaims Rusij os begemotui.
O gal Rusija skys laivams naudotis savo uostais? Nepavyks. Dau
guma rusik laiv registruoti svetur. Gal sumains biurokratizm
ir korupcij? Visi Kremliaus eimininkai band tai daryti nuo Ivano
Rsiojo laik. Rusij oje priimami geri statymai. Bet valdininkai i
leidia savus j paaikinimus ir svus potvarkius. Rusij os biurokratija
visada sugebdavo apsiginti. Bkime atlaids - mons juk turi ka
kaip igyventi.
NUO AUS I E S KI RS K!
KI 1939-J RUGSJO PI RM. J HI TLERI N Vo
ki etija upuol Lenkij ir pradjo Antrj pasulin kar, lenk ka
riuomen gynsi drsiai ir atkakiai net beviltikose situacijose. Iki
iol karini akademij dstytojai visame pasulyje pasakoja savo stu
dentams, kaip lenk kavaleristai, ikl nuogus kardus, uoliais lk
davo prie vokiei tankus.
N U O A U S I E S K I R S K! 21
Viena kruvniausi kontratak vko Vyslos vidupyj e, prie Macie
j ovic. Ten hitlerininkus atakavo Tryliktasis Vilniaus ulon pulkas, o
jo priekye uoliavo Pirmasis Vilniaus totori eskadronas.
Ofcialus, statute raas to eskadrono kovos kis buvo "Nuo au
sies krsk!" Deja, kis ne k tegelbjo. Hitlerinink aviacija ir artile
rija uklupo vilnieius iems dar tik keliantis per Vyst. I 250 raiteli
gyvi liko penki. Taigi rugsj o 10 dien pasibaig epocha, kuri tssi
beveik 6oo met.
Mes neturime atsisakyti j okios Lietuvos istorij os dalies. Taip, Lie
tuva buvo susijungusi su Lenkija epospolit - Abiej Taut Res
publik. Bet po to susij ungimo ms istorija nepasibaig, Lietuva
nenustoj o gyvoti. Sutartys, kurias pasiradavo ms didieji kuni
gaiiai, tarp j ir Vytauto sutartis, kvieianti totorius atvykti Lie
tuv ir tarnauti kareiviais, niekada nebuvo atuktos ar panaikintos.
Okupacijos - caro, 20 met trukusi lenk okupacija - nieko nekeiia.
Lietuvos totoriai - msikiai, ir takas. Apie juos turtume daugiau
inoti, j uolab kad Lietuvos totori istorija labai vaizdinga. Ji prasidj o
XIV amiaus pabaigoj e, kai byrant Aukso Ordai Vytautas pasikviet
totorius, nes tikj osi j iems padedant atkurti Mindaugo karalyst. Ir
tai bt pavk, j eigu ne pralaimjimas prie Vorkslos ir ne lenk didi
k intrigos. Totoriams buvo dovanota emi, sipareigota nevaryti j
tikj imo, neversti nutautti, o jie sipareigojo dalyauti visuose ms
miuose. Istatydavo 15 vliav, po 500 raiteli kiekvienoj e. Susita
rimas buvo vykdomas visus 6oo met! Chano Tochtamyo (to, kuris
buvo ums Maskv ir j sudegino) snus caraitis Dalalas Ed-Dinas
vadovavo totori kavaleristams algirio me. O vliau Latvijos te
ritorij oj e - ir prie Byinos, ir Kircholmo.
Ne viskas kloj osi kaip medum patepus. Lietuviai buvo artojai, o
totoriai - profesionals kariai. Jei jiems nesumokdavo sutarto at
lyginimo, pereidavo prieo pus. Taip buvo prie Ochmatovo, daug
vliau - per Kameneco apgult. Bet kai Sobieskis totoriams atve su
tartas algas, kai vl paadj o neversti kriionyb, jie go e
pospolitos pus. Paskiau jau nebeperbginjo.
22 P R I E B A LT I J O S
Totori pulkai dalyvavo Baro konfederacij os kovose prie Rusi
j, Kosciukos sukilime, Napoleono karuose. Lietuvos totori ulon
(bej e, tai totorikas odis) eskadronas tapo imperatoriaus gvardij os
dalimi. Nes tik ulonai mokj o kautis su kazokais, su j staigiai at
lekianiais briais. Specialiai buvo apmokti. Pranczai nemokjo.
Todl totori eskadronas lydjo Napoleon iki Maskos ir atgal, vis
keli iki Paryiaus. Totoriai kovsi ms pusj e 1831-j ir 1863-ij
sukilimuose.
Buvo totori kari gentys, buvo emdirbi ir amatinink gentys.
Tenka pripainti lidn fakt: karai gerokai praretindavo kari gre
tas. 1939-aisiais Vilnijos totoriai prie hitlerininkus galj o sisti jau
tik vien eskadron. Jis ir stoj o t paskutin X amiaus kavalerijos
atak, pildydamas protvi duot paad.
Lietuvos totoriai puikiai atsimena svo praeit, supranta, kad j iems
priklauso garbinga vieta Lietuvos istorijoj e. Jie saugo senuosius ra
tus, j iems suteiktas privilegijas. Yra kurta Lietuvos totori sjunga.
Bej e, ji ketina totorikame Raii kaime, Alytaus raj one, pastatyti pa
minkl Vytautui Didiajam. Tai bus pirmasis paminklas Vytautui po
nepriklausomybs atgavimo.
"STAL I NAS I R B E RI JA BUVO GE RI
ADMI NI STRATORI AI "
2008 MET RUDEN RUSI J OS I STORI JOS MOKY
toj suvaiavime buvo pristatytas naujo alies istorij os vadovlio
projektas ir instrukcija - metodins rekomendacij os mokytojams.
Autorius - Aleksandras Filipovas ir grup jo bendradarbi. Leidykla
Proseenije spj o suvaiavimo dalyvius, kad vadovlis nebus kei
iamas. Tos paios grups parayta vadovlio pirmoji dalis jau ileista
keli milijon tirau. Taigi, projektas vertas dmesnio vilgsnio.
Pagrindin vadovlio mintis - Soviet Sjunga vystsi greitai to
dl, kad alyje buvo naudotas teroras, o Stalinas es buvo efektyvus
.S TA L I N A S I R B E R I J A B U VO G E R I A D M I N I S T R ATO R I A I " 2
3
valdymo specialistas. I nstrkcij oj e raoma: "Mokytojai privalo ypa
atidiai iaikinti moksleiviams alies vadov motus ir j elgesio
logik." Istorija, kurios i to vadovlio mokysis milijonai jaun rus,
tai ne moni, ne piliei, o valdios istorija. Anot vadovlio, Spa
lio revoliucija buvo tokia pat reikminga, kaip Didioj i Pranczij os
revoliucija, o prie j kovoj usios baltj jgos danai buvusios fais
tinio charakterio. Soviet Sjungoje badas nebuvo tyia organizuo
tas varant valstieius kolkius, tiesiog orai pasitaik netik, be to,
vykdant kolektyvizacij buvo padaryta kaid. Soviet kariuomens
siverimas Lenkij 1939-aisiais - tai Ukainos ir Baltarusijos emi
ivadavimas. Baltij os valstybi ir Moldavijos okupacija 1940-aisiais
aikinama dar paprasiau: tos teritorij os anksiau buvo Rusijos impe
rij os dalis, todl apie joki okupacij kalbos negali bti. Kar su Suo
mija sovietai laimj o. (

ia tai bent! Kremlius norj o paversti Suomij

dar viena sovietine respublika, bet gavo dantis, praud minias savo
kareivi ir turjo pasitenkinti Karelijos gabalu. ) Vadovlyj e tvirtina
ma, kad kariaujant su hitlerininkais Stalinas nedar klaid, j is visk
gerai inojo ir suprato, o pirmj met pralaimj imai, prarasta teri
torija iki Volgos - vyk dl "obj ektyvi prieasi". Apie itis taut
trmimus, pasak instrukcij os autori, reikia kalbti ypa santriai ir
atsargiai.
Taiau viskas blanksta prie pagrindin vadovlio mint ir jo tiks
l - masini represij Stalino laikais pateisinim. Nepatikiau, j eigu
pats nebiau perskaits. Sakysim, nelaisv paimt Lenkijos kari
nink udyns Katyns mike. To fakto paneigti nemanoma, nes yra
tkstaniai lavon, yra liudinink. Vadovlye skaitome: "Tokia buvo
politin btinyb. Be to, tai buvo atsakas tai, kad 1920 m. lenkai
suaud grup bolevik." "Teisingas kertas" tampa vadovliniu ter
minu. Taip bus atsakinjama per egzaminus.
Iki iol ofciali Rusij os spauda apie Stalino represijas stengdavosi
nutylti arba jas vadino "nukryimais nuo generalins partij os lini
j os". Viskas. Pasibaig. Vadovlis pateisina milijon piliei iudy
m. Neva anie prieinosi spariai Stalino industrializacijai. Nors i
tikrj buvo toli grau ne taip. Vadovlis mini XI I kompartijos suva-
24 P R I E B A LT I J O S
iavim 1934-aisiais. Stalinas jau 10 met buvo valdioj e, buvo spj s
parodyti dantis - sunaikino daugum valdioje buvusi bendraygi
bolevik, ems kis ir pramon stovjo auktyn koj omis, visoje
lyj e mons badavo. Bet partij os suvaiavime i 1966 delegat tik 292
drso balsuoti prie Stalin. Didelio ia daikto, paskysite, tam ir yra
suvaiavimai . Tik ne soviet Rusij oj e. Stalino skymu per ketverius
metus buvo suaudyta daugiau nei pus jo dalyvi, no8 mons, vy
rai ir moterys. Paskiau Rusij oje jokiame suvaiavime niekas niekada
nebebalsavo prie jok vad. K apie tai byloja vadovlis? it iurpi
skaii nemini. Aikina taip: Stalinas neinoj o, i kurios puss jam
gali bti smogta. O vadovlio priedas nurodo mokytojams: "Reikia
parodyti, kad Stalinas elgsi visikai protingai, kaip mogus, atsakin
gas u alies valdym."
Pa teisins Stalin vadovlis teisina ir Beri j. Priminsiu jaunesniems
skaitytojams - tai buvo soviet saugumo virininkas. Po Stalino mir
ties kompartijos vadovyb j sum politbiuro posdio metu; anot
vien altini, jis buvo nuautas vietoj e, anot kit - suaudytas v
liau. Bet kokiu atveju - linksma kompanija. O kaip aikinamas Beri jos
siautj imas? Es jis buvo "gabus administratorius". Jo vadovauj amas
NK planingai suiminjo ininierius ir kitus specialistus, mat jie
buvo reikalingi skubi udavini Sibire vykdymui. Cituoju vadovl :
"Teroras tapo praktiku rankiu vykdant liaudies kio poreikius."
Pirmiausia, tai melas. Buvo suiminjami ne tik ininieriai ir tech
nikai, bet ir mokyojai, karininkai, studentai, ventikai, valstieiai,
darbininkai, nes tikslas buvo visai kitas - igsdinti gentojus ir taip
priversti juos paklusti. Suimtiesiems "vykdyti liaudies kio poreikius"
leisdavo tik iskirtiniais atvejais. Daugiausia jie kirto mik ir dirbo
kitus nekvalifkuotus darbus. Antra, vergai dirbo blogai, kio nekl
ir jo negaljo kelti. N vienas penkmeio planas i tikro taip ir nebuvo
vkdytas, o sovietini gamini ir statyb kokyb buvo baisi.
Bet grkime prie vadovlio. Suprasdami, kad postringavimai apie
"iminting alies valdym teroru" gali netikinti net ir mokinuk, au
toriai nurodo mokytojams, kaip reikia falsifkuoti istorij. Cituoju va
dovl lydini instrukcij : "Aukomis gali bti laikomi tik nuteistiej i
.S TA L I N A S I R B E R I ) A B U VO G E R I A D M I N I S TRATO R I A I " 25
myriop ir suudyi." Kitaip skant, mir i bado ir nuo sunkaus darbo
Gulago stovyklose, anglies, aukso, urano kasykose, ledinse Laptev
j ros slose, Magadane, itremti su eimomis ir atgul Sibire, milij o
nai moni nuo iol nustoj a bti aukomis.
Toks vadovlis prietarauja paios Rusijos statymui, priimtam
1991 metais, kuriame apibriama, k reikia laikyti represij auka:
"Soviet valdymo metais milijonai moni tapo totalitarinio reimo
aukomis." Kas vyko Rusij oje po 1991-j ? Kam prireik umesti u
dang ant praeities ir mokyti jaunus rusus, neva anuomet viskas buvo
gerai ir, svarbiausia, kad valdia visda teisi ?
Sakoma, kad tauta, kuri neino savo istorij os, pasmerkta j pakar
toti. Nejaugi i tikro kakas nori t tez gyvendinti?
26 P R I E B A L T I J O S
2
SKANDINAVIJA
TURTI NGI I R LAIMI NGI (NORVEGIJA)
SALI S NE VIEN GRAI EMS MONMS (VEDIJA)
NAUJASIS VEDIJOS IR RUSIJOS KARAS
T URT I NG I I R L AI MI N G I
PAMGI NKI ME SIVAI ZDUOTI : EI PLI ENI NI AI
cilindrai (skersmuo kaip gero namo) nuleisti vanden, 61 metro
gyl ; apaioj e jie suj ungti, o vir vandens ikyla 170 metr ir laiko
platform su statiniais, main slmis, patalpomis monms. Tai
Norvegijos jr platforma Condeep, skirta nafai pumpuoti . Plieno
ir betono konstrukcija dydiu, svoriu ir brangumu lenkia Niujorko
dangoraiius ar Eifelio bokt Paryiuj e. Ji ir dar kelios panaios stovi
iaurs jroje, Norvegij os vandenyse. Daugiau ir didesni netrukus
atsiras Barenco jroj e (tai ta jra, kuri skalauja Norvegijos ir Mur
mansko krantus, Nauj j em bei Prano Juozapo salyn) . Nes po
Barenco jra ir aplink j gldi maiausiai ketvirtis neeksploatuojam
pasaulio nafos ir duj atsarg. Turint omenyje nuolatinius neramius
Artimuosius Rytus, kaprizing Rusijos elges, tas naujas kuro ir alia
v altinis Europai reikia nauj os eros energetikos srityje pradi.
Pranczija jau dabar tredal duj importuoja i Norvegijos. Kiti
dujotiekiai nutiesti Didij Britanij, Vokietij, Belgij . Europos S
junga iaurs j roj e igauna deimtadal jai reikalingos nafos. Norve
gai silo t nuoimt padidinti.
Norvegijos krantus skalauja trys jros - iaurs, Norveg ir Baren
co. Pastarja ji dalijasi su Rusija; jeigu ta nebt atmusi Suomij os
iaurinio galiuko, tai ir Suomija prieit. Tai neulanios j ros. Jas
ildo ( Lietuv irgi, tik maiau, nes esam toli) iltoj i Golfo srov. Sekasi
Norvegijai, tarsi ji bt pasaulio princes. Turi daug mik, medien
gabenti nesunku. Nupjovei egl ir ritink, vis tiek kur nors netoli bus
up arba fordas - ilga, sykiais kelis imtus kilometr nusidriekusi j
ros lanka. Turi daug kaln upi, prie kuri prisistat hidroelektrini.

uv daugiau negu bet kur pasulye, o forduose jas dar ir augina.

Didiulis jr laivynas. O dabar prisidj o nafa bei duj os. Rodos, kiek
Norvegija bepirkt loterij os biliet, kiekvienas vis laimi milijon.
Nafos ir duj lobiai atsivr palygint neseniai, 1969-aisiais. Taiau
siurbti naf atviroje j roj e, kur krant nesimato, ilaikyti plaukia-
28 S K A N D I N AVI J A
;ani platform toje paioj e vietoje nepaisnt vj, audr, srovi
(nes grtas negali kraipytis) manoma ne jga, o tik pasitelkus su
gebj imus ir prot. Igaut naf reikia gabenti krant. Todl itaip
siurbiamos nafos svikaina daug didesn negu, skysim, Kuveite, kur
prasikraptei por imt metr - ir jau turi.
Norvegij os nafa dar ilgai bt buvusi nepaliesta. Bet vyko 1973-
i
j nafos kriz. Aab lys, siutusios dl pralaimto karo, sustabd
nafos pardavim Vakarams. Kiti eksportuotojai ukl kainas. O kai
itaip, jroje igaunamos nafos kaina nebeatrod tokia baisi. Viena
po kitos pradjo atsidarinti verslovs j rose.
Norvegija tada dar neturj o tos srities specialist. Pasikviet pa
trusi usieniei. iuo metu alies teritoriniuose vandenyse dirba
didiausi pasulyje nafos koncernai, bet j ie privalo laikis griet
Norvegijos gamtos apsaugos statym ir pervesti alies biudet 51
pelno procent. Be to, veikia ir sva norvegika frma - Statoil, inoma
ir Lietuvoje.

lis, turinti tik 4,5 milijono gyentoj , tapo treija pa

saulye (po Sudo Arabijos ir Rusij os) nafos eksportuotoja, o jos ini
nieriai ir geologai dabar geriausi povandenini verslovi ekspertai.
Bet Norvegija nepakvaio dl turto. Nuo 1995 met u naf gau
namus pinigus deda fond bsimoms kartoms. Dabar jame jau du
imtai milijard eur. Kad proprovaikaiiai kada nors neburnot dl
inaudot gamtos resurs.
Fondu gali tekti pasinaudoti ir greiiau - socialinei rpybai, pensi
joms. Mat Noregija labai greitai sensta. Vaik gimsta maokai, jauni
mas - nors itokia gerov! - traukia iekoti laims svetur. Pensinink
procentas tampa grsmingas. iaurs ir Norvegij os j r verslovs jau
senka. Jeigu ir toliau bus siurbiama tokiais tempais, XI a. penktaja
me deimtmete tie altiniai iseks.
K galvoja norvegai?
Ne j charakteriui sdti rankas sudjus ir laukti. Jie iplt paiek
plot. lr vl itrauk laiming loterijos biliet. Paaikjo, kad Barenco
jroj e yra didels gamtini duj atsrgos. Ties, dl dalies tos terito
rij os Norvegija ginijasi su Rusija. Bet ir jos teritoriniuose vandenyse
turto per akis, mat Norvegijai priklauso madaug tredalis Barenco
TU RTI NGI I R L A I M I NGI 29
jros dugno. Rusijai - du tredaliai. Savo dalyje norvegai jau padar
6o grini, paraikas padav dar 24 usienio frmos.
Darbas Aktye sunkus ir pavojingas. iem tamsu vis par. Spau
dia galingi led laukai. Taiau Statoil tvirtina turs technologjas, patir
ties, garantuoja, kad jr nepateks joki nuoding mediag. Galbt
todl Rusija niekaip nesiryta pradti darbus svoje tos jros dalyje.
Norvegai ne kart ya pareik, kad tai ne ven j, o visos Euro
pos turtas. Jau planuojama Norvegijos dujas pumpuoti vedij, o
per Lenkij - Vakar ir Centrin Europ. Tokia schema naudinga
visiems. Nes kuo daugiau vartotoj "prikabinta" prie dujotiekio, tuo
ekonomikiau j statyti.
Prabilo ir Suomija. Dabar duj ji gauna i Rusijos. Bet kai Maskva
pradj o politin kain aidim, isigandusi Suomija irgi pasipra
kooperatyv.
Europos pramon turi atsispirti Kinijos ir Amerikos konkurenci
jai. Tai manoma tik turint gausius energijos iteklius. Atjo laikas ir
mums pasidairyti iaur, pripainti fakt, kad pakabinti tik ant vie
no silo visada bsime vjo blakomi. Net ir u mus daug pajgesn
Vokietija, sudariusi sutart su Rusija dl duj otiekio Baltij os dugnu,
tuo paiu metu sudar ilgalaikes sutartis ir su Norvegija.
Galbt norvegikos duj os nebus pigesns u rusikas. Bet tada
bent tos ne brangs.
Duj otiekio statyba neturi prislgti biudeto. Visda atsiras norin
i investuoti proj ekt, kuris bus pelningas imt met.
AL I S NE VI E N G RA I E MS MON MS
API E

VE DI J4 DANAI SKAI TOME SPAUDOJ E, J4

kone pamatyti galime, kai vasr Palangoje palydime sul. Bet ar
daug apie t al inome? Nors geografkai yra greta, j i labai nutolusi
nuo ms.
vedija daug met uima pirm viet pasulyje pagal visiems pilie
iams suteikiamas lygias galimybes ( Lietuva uima 23 viet i 130) , bet
3
0 S K A N D I N AVI J A
ir
toliau kovoja, kad lygi galimybi bt dar daugiau. Parlamente
mo
terims priklauso beveik pus viet, ministr kabinete irgi. Profe
sin darb dirba 8 proc. moter, o vyr 86 proc. , todl moterys ne
patenkintos - turi bti po lygiai. Moterims priklauso dauguma viet
universitetuose ir kitose auktosiose mokyklose, iskyrus technines.
vedijoje steigta net Lygi galimybi ministerija, kuriai vadovauja
ponia Nyamko Sabuni. Ji juodaod, klusi i Centrins Afikos gldu
mos, Burundio Respublikos, 1, 50 m gio, baig vedij oj e universite
t, gavo pilietyb ir tai - ministr. Europos Sjunga pareigoja alis
nares kovoti su diskriminacija dl lyties, tikybos, rass, seksualins
orientacij os, amiaus ar fzinio nevisvertikumo. Bet vedams to ne
utenka. Baigiamas ruoti statymas, kuris gins negraius mones.
Ministr pareik: "i alis - ne vien tik graiems monms." Dabar
vedai ar veds, kuriems Dievulis pagailjo groio, turi toki pai
teis gauti ger darb, kaip grauols ar grauoliai. O j eigu pasij us
diskriminuojami dl savo iors (taip pat svorio, gio) , gali kreiptis
teism. Jeigu bus pripainta, kad jie tikrai diskriminuojami, gaus
nema kompensacij.
Du universitetai galioti itirti, koki tak skmei turi mogaus
ior. Paaikj o, kad 90 proc. darbdavi pageidauja sveik ir vikri
darbuotoj , o septyni i deimties nutukusiam kandidatui parodo
duris. Kilm irgi turi reikms - imigrantas priimamas tik jei darbo
atsisako ar netinka lies pilietis. svok "graus" ar "negraus" eina
ir mogaus sugebj imas kalbti, rengtis taip, kaip toje darbovietje
priimta.
Dabar toks poiris privals keistis.
vedai, be abej o, susi painioj o. Atsiranda nusiskundim, kad dabar
jau diskriminuojami j auni ir apyjauniai, liekni, tvarkingai apsireng,
mat kai tik pasirodo "kitoks" kandidatas, btent jam suteikiama pir
menyb. Todl tas naujasis statymas pasiymi negirdta svybe - dis
kriminavimo prieasi sraas nra ubaigtas. Jeigu grup moni
arba organizacija pastebs nauj diskriminacij os form, j bus galima
rayti statym ir taip j papildyti . ved laikraiai ironizuoja, kad
dabar skstis gals visi vedai. maiktauja, jog dalyti nelygiems po ly-
SA L I S N E VI E N G R AI E M S M O NM S
3
1
giai nra lengva. Rojus advokatams. Keliolika moni jau laimjo by
las prie savo buvusias mokyklas ir gavo i j stambias pinig sumas.
Nes tos mokyklos neva per maai kovoj o prie vaik brio smurt jo,
skriaudiamo mokinio, atvilgiu ir dl to neva nukentj o jo psichi
ka. Vienas musulmonas laimj o byl prie darbo bir. Jis atsisak
paspausti rank biros darbuotojai ir u tai buvo ibrauktas i kan
didat gauti darb sra. Teisme rod, kad paduoti rank moteriai
negaljo, mat tai es prietarauja jo religiniams sitikinimams, ir gavo
so ooo lit dydio kompensacij. Dl tos bylos vedija ukunkuliavo.
Moter organizacij os tvirtino, kad tai biros darbuotoj a turj o gauti
kompensacij.

vedij oj e labai populiari ventosios Liucijos diena, veniama

gruodio pradioj e. Mokyklos, bendrij os, parapijos irenka jaunut
grauol ir j i, baltais drabuliais apsivilkusi, su degani vakeli
karna ant galvyts, lydima svitos engia procesij os priekyj e nuvies
dama gruodio nakt . Taiau viena Stokholmo mokykla nusprend,
kad tai neteisinga. Irinko berniuk, juodaod, j apreng ir pastat
procesij os prieakyj e. Nes visi turi turti lygias galimybes, net galimy
b tapti ventja Liucija.
vesti lygiav tarp nelygi ypa nesiseka ekonomikos sferoj e. Mo
terims priklauso tik 10 procent vadovaujani post, o j udarbio
vidurkis atsilieka nuo vyr vidurkio madaug 6oo lit per mnes,
daugiau negu kai kuriose kitose alyse. Fizikai nevisaveriai mons
irgi nepatenkinti. Nors tai, k jie turi, - rojus lyginant su Lietuva. Ne
gals skundiasi, kad ne visur gali privaiuoti veimliu, ne visi pra
j imai pakankamai plats, neutenka keltuv, per maai susisiekimo
lengvat akliesiems. Deimt negaliuosius vienij ani organizacij
sureng demonstracij prie ministr Sabuni.
vedijos geografja ir istorija daug palankesns negu Lietuvos. Juk
paskutinis karas ved emje buvo prie gerus 200 met. Paskui nie
kas nebekapoj o viesiausi tos alies galv. Uteko laiko imintingai
valdiai susiformuoti. J em nekokia, bet nuolat dirbant tapo nai .
Gausu mik, eer, upi, todl beveik utenka natrali energijos
altini. Be to, turi lob - Kirnos geleies rdos iteklius. Labai gera
2 S K A N D I N A V I I A
r
da, i jos gaminamas garsusis vedikas plienas, o guli ji negiliai,
beveik ieina paviri. Tie 200 met taikos - tai vedijos gerovs,
kuri tikrai spdinga, pagrindas. Taiau paradokss - jos ekonomika
labiausiai oktelj o priek per abu pasaulinius karus. ved metal ir
kitas aliavas kariaujanios alys pirko neirdamos kainos, po kar
aliav irgi reikjo atstatant sugriautas Europos alis.
Vadinti al pacifstine ar minktakne negalima. Jos herbe - pies
tu stovintis litas, deinje letenoj e laikantis kard, kairj e - alyv
akel. Tiesa, tam herbo litui neseniai buvo nupjautas bimbiliukas.
Vl dl to paties - kad nebt kaltinim dl lyi nelygiateisiku
mo, nors praeityje vedai ikastruotais litais vadindavo tvyns i
davikus. vedai ginkluotei ileidia (vidutinikai vienam gyventoj ui)
tiek pat, kiek Anglija ar Pranczija. NATO aljansui nepriklauso, bet
dalyvauja veiksmuose daugelyje pasaulio viet - Izraelio ir Sirij os pa
sienyje, Kamyre, Afikoje taikdariais, o po karo Gruzijoj e, kai Rusija
pradjo vaistytis kardu Baltij os j roje, vedija pradjo rimtai kalbti
apie stoj im NATO. Tai bt pokytis jos neutraliteto politikoj e, kuri
tsiasi 200 met. 45 procentai ved balsuoja u stoj im NATO, mat
mones kamuoja viena sena baim - Rusijos baim. Nepaklusniam
vaikui sakoma: "Ateis rusas ir tave paims."
vedai geriau negu kas kitas mat, kas darosi kaimyn dare - ry
tiniame Baltij os krante. Agresij prie Suomij, ms trij valstybi
ugrobim, masinius trmimus. Palangos ir ventosios vejai, latviai
ir estai ve pabglius vedij ir ten ie apie visk pasakojo. Kai
1944-aisiais sovietai vl puol Suomij per Karelijos ssmauk, tks
taniai ved stojo savanoriais ir kovojo suomi pusj e. Baigiantis
Antrajam pasauliniam karui keliolika tkstani rus ir ukrainiei,
atsidrusi Vokietijoj e, - buv belaisviai ar iveti darbams, vlasovi
ninkai ir kiti, - neturdami kur dtis susiorganizavo kelis garlaivius ir
nuplauk vedij. Sovietai pareikalavo juos iduoti ir atsiunt savo
laivus. Dalis pabgli atsisak ivkti ir vis akivaizdoje puol skan
dintis. Nes nenorjo grti tvyn. A po tokio reginio reikjo ve
dams dar k nors paskoti ? Rusijai buvo perduoti ir keli lietuviai, nors
baltijieius vedai i tos minios graibst ir patyliukais slp savo ei-
SA L I S N E VI E N G RA 2 I E M S 2 M O NM S
33
mose. Kitaip nutiko su Lietuvos auksu, ivetu ir saugotu Stokholme.
Maskvai pareikalavus, jis buvo paklusniai jai perduotas. Bet vedij os
vyriausyb pasielg dentelmenikai : inojo, kad i Maskvos jo nebe
atgaus, tad mums grino i savo aukso atsarg.
ved baim dabar sustiprj o dl rusiko duj vamzdyno. Dalis j o
bus tiesiama ved pakrantje ir Rusija paskelb: 400 metr ploio
juosta vir vamzdio bus jos ekonomin zona, kurioj e turs teis pa
truliuoti jos kariniai laivai; o ties vamzdio viduriu bus pastatyta ga
linga perpumpavimo stotis. Visoki mini dl jos kyla, mat Maskva
gali t stot ne vien geriems darbams panaudoti.
vedija, kaip ir kitos Skandinavijos valstybs, turi senas social
demokratijos tradicijas ir daniausiai yra tos pakraipos politik val
doma. Bet iuo metu vedij oj e valdo Nuosaikij partij os (liberaliai
konservatyvios) vyriausyb su Fredriku Reinfeltu (John Fredrik Rein
feldt) priekje. Tai domi asmenyb. Kils i pasiturinios eimos, bet
studijuodamas ekonomik Stokholmo universitete tvams ant spran
do nesdj o, o dirbo naktiniu sargu. Beje, toks reikinys danas, besi
valgydamas aplink ir stebdamas savo studentus pastebjau, kad tie,
kurie ir dirba, ir mokosi, tampa viesiomis asmenybmis. Nes mokosi
dvigubai - darbas irgi mokykla, ir dar kokia. Imoksta tvarkyti savo
fnansus, prieingai nei tveli u rankos vediojami lepnliai. Na,
ir suvokia mokslo svarb. Reinfeltas dar gimnazijoje domjosi politi
ka, 25-eri buvo irinktas deputatu Riksdag, po met ileido knyg
"Umigdyta tauta", kurioj e negailestingai kritikavo savo partij ir savo
tautos proius. "mons nebeimano verslumo, sitikin, kad valsty
b vis tiek sutvarkys visus j reikalus." Konservatoriai rinkimus praki
o, ir kitoj e knygoj e Reinfeltas usi puol savo partij os vadovyb ir jos
lyder Karl Bilt (Carl Bildt) . Buvo ikviestas "ant kilimo", nualintas
nuo rimtesns veikos partij oj e, bet kai 2003-iaisiais konservatoriai
vl prakio, partij os suvaiavime vienbalsiai buvo irinktas vadu. Re
organizavo program ir 2006 metais laimj o rinkimus. Konservatoriai
laimj o socdem tvonij oj e! Jo programos esm - isaugoti valstybs
rpinimsi monmis, bet stimuliuoti versl. m privatizuoti vals
tybei priklausiusias mones, tarp j pateko ir degtins Absolut gamin-
34 S K A N D I N AVI J A
to jas. Usienio politikoj e irgi elgiasi grietai. Kaltino prie tai buvusi
vyriausyb, kad ji n nepypteljo dl rus duj vamzdio tiesimo. Po
karo Gruzijoj e atauk ved karo laivno vizit Rusij oj e ir bendrus
manevrus. rodinja Briuselye, kad Rusijos planai pavoj ingi visai Eu
ropai. iam vrui dabar 4 metai, turi tris vaikus. Labiausiai mgs
ta sdti namuose ir gaminti valg. Kaip, bej e, daugelis ved vyr.
Gimus kdikui, po pusmeio j ie, o ne mamos, danai ima tvsts
atostogas porai met, ileisdami mamyt darb.
vedija - grybautoj , uogautoj ir vej roj us. Pus teritorijos
apaugusi mikais, o vietos gyventojai dar neseniai neturjo alio su
pratimo apie tai, kokie turtai j mikuose auga. Bent ik dabar, iki
lietuvi ir lenk antpldio. vedij oj e nereikia prayti j okio leidimo
eiti mik ar sustoti prie eero kranto (j eigu ten nra sodybos) , rink
ti miko grybes, negyvenamoj e teritorij oj e galima statyti palapin.
inoma, jeigu elgsiesi civilizuotai, neskriausi gamtos ir nesigviei
setimo turto, perkniku garsu neleisi savo "bumik" ir nepraytas
nesibrausi sveius. Grybai auga visur, ir taip gausiai, kad viena juos
su perkanti frma net ileido lankstuk, kuriame skelbia: j eigu surink
site 100 kilogram baravyk, jie atvaiuos ir nupirks tiesiog mike.
Sezonas - nuo birelio pabaigos iki pirmj ali. Voveraits danai
uima vs miko aiktel. Daug rudmsi, paberi, kazlk, miko
ir lauko pievagrybi, o vynabuds kartais auga tiltais. Retj gry
b irgi yra. Gotlando saloj e auga trumai (dar vadinami triufeliais) ,
ne blogesni negu Pranczijoje ir taip pat vertinami. vedij os iaurje
auga brangiausi pasaulyje grybai - puiniai baltikai (lotynikai - tri
choloma). Supirkjai moka u juos iki 3000 lit u klogram ir vea
Japonij, kur dl j einama i proto. Tik nesi tikkte, kad eisite miku
ir j utiksite - augimo vietos uslaptintos. Bet gali ir pavkti, jei pa
iekosite smltuose puynuose tarp Umeo uosto ir Kirnos. Galima
kreiptis vietos turistines frmas - u gerus pinigus parodys.
Grybingiausi - keli regionai. Tai Varmlandas, laukin, retai ap
gyventa vietov prie pietins sienos su Norvegija dalies.

ia lktuvai
kasdien atskrenda gryb, kuriuos gabena Italij. Kitas - pietinis
vedijos kratas, rytus nuo Karslkrunos, kuri atplauka keltai i
SA L I S N E VI E N G R A 2 I E M S 2 M O NM S 35
Ry Baltij os. Treias - iaurj e, Dalos ups slnis, iaur nuo Op
salos. Problemos, kur sustoti, nra. Inuomojami namukai, vadinasi
stuga. Savait kainuoja por tkstani lit, namelyje telpa gausi ei
ma. Kempinguose namukas eimai atsieis apie pusantro imto lit u
par. Iekokite urao RUM ("plotas") . Atvykus oro arba j ros uost,
bet kuri viet lengvai ir pigiai pasieksite autobusais, j eigu neturite
savo automobilio. O ved geleinkelis konkuruodamas su jais ved
specialius bilietus - u madaug 30 lit i Stokholmo nusigausite iki
Kirnos, o tai daugiau kaip tkstantis kilometr. Bet nusipirkti bilie
t ne taip paprasta. Pradedami pardavinti internetu prie 90 dien,
taip prekiaujama, kol iparduodami.
Uodai ir erks ten pasiut. Pasiimkite priemoni nuo j, pirtines,
pravers ir tinklelis aplink galv. Verta turti ir diovykl grybams, nes
sauls gali neutekti.
V
NAUJASI S VE DI J OS I R RUSI J OS KARAS

VED FI RMA IKEA, VI ENA DI DIAUSI PASAULYJ E

bald bei nam kio reikmen gamintoja ir pardavja, ruosi ati
daryti frmin parduotuv Maskvos pakratyj e. Taiau vietos elektros
stoties darbuotojai Ikea atstovui pasak: jeigu norite, kad elektra bt
pajungta atidarymo ikilmms, tursite duoti ky .
vedai toki dalyk nesuprato. Isinuomojo galingus dyzelinius ge
neratorius milinikam prekybos centrui apviesti. Apsiviet pastat
ir tryn rankas, kad kov laimjo. Ir i tikro - elektros stotis netrukus
pri jung juos prie tinklo be jokio kyio. Bent jau vedams taip atrod.
Kandangi Ikea tokias parduotuves atidarinj o visoj e Rusijoj e, j i
negailjo kari odi spaudoj e apie rus valdinink kyininkavim
ir apie tai, kad j galima paaboti. Nes atidarant parduotuves visur
buvo reikalauta kyio, bet vedai atkakiai jo nemokj o.
Taiau kyininkavimas Rusij oj e pasirod ess kietesnis rieutas
negu Ikea dantys.
36 S K A N D I N AVI J A
Firmos direktori taryba sak palyginti generatori nuomavimo
ilaidas su kit Rusij os frm ilaidomis ir nustat, kad Ikea vadybi
ninkas, vietos pilietis, ima kyius i generatorius nuomojanios fr
mos. Jie drauge ukelia kainas ir dl to per dvejus metus Ikea prarado
196 milij onus doleri.
Ikea nutrauk sutart su generatori kontora ir kreipsi teism.
Jos skundas buvo apsvarstytas labai greitai, per dvi savaites. Sukia
vs Ikea vadybininkas (kuris, inoma, buvo atleistas) ir generatori
frma kalt neig. Teismas nusprend, kad kalta . . . Ikea, ir priteis jai
mokti 5 milijonus eur u nuomos sutarties su generatori frma
nutraukim.
vedai apie visus tuos okius su kardais papasakojo New York Ti
mes laikraiui tikdamiesi, kad gal pasaulio vieoj i nuomon privers
Rusij udti apynasr savo godiems valdininkams. Niekas nepadj o.
Rusijoje veikia daug usienio kompanij . Visos jos pripasta susi
durianios su fantastikos korupcij os atvejais, bet vis dlto lieka aly
je, nes rinka didel, 140 milijon moni. Ikea ya suinteresuota toj e
alyje bti, nes jai tai - aukso kasyka. Isivysiusiose alyse, sakysim,
Jungtinse Aerikos Valstij ose, vartotoj tenka visaip kalbinti pirkti
baldus, nes dauguma moni jau turi tai, kas j iems reikalinga. Rekla
mose Aerikoj e Ikea net naudoja rizikngai smoj ing k : "Turk
daugiau stal negu mon." Kaip suprasti? Statistinis amerikietis ir
valgomojo stal, ir mon keiia tik 1, 5 karto per gyvenim.
Rusijoje - atvirkiai. Ji dar i sovietini laik paveldjo didiul
ilgalaiko naudoj imo preki defcit ir dabar perka 5 procentus pa
saulins Ikea produkcijos. Iki prasidedant krizei tos ved frmos apy
varta Rusij oj e augo po 20 procent kasmet. mons taip draskosi dl
vedik bald, kad visada, kai atidaroma nauja parduotuv, tenka i
anksto kviesti greitosios pagalbos automobilius.
Vienas i atsaking Ikea vadov Tordsonas (Thordson) pripasta,
kad, apsvaig nuo tokos skms, j ie negreitai pastebj o isiptusias
generatori nuomos ilaidas. O kai pamat, 2008 metais pasamd
privai Londono detekt frm. Sekiams pavyko gauti ratik pa
rodym mogaus, anksiau dirbusio generatori nuomos frmoj e. Jis
N A U J AS I S VE D I J O S I R R U S I J O S K AR AS
37
ra, kad Ikea vadybininkas kiekvien savait gauna stambias sumas
grynais u kontrakt aprpinant dvi parduotuves Sankt Peterburgo
pakraiuose. Per tuos du kontraktus frma prarado tiek, kad i pelno,
kur 12 Ikea parduotuvi buvo udirbusios Rusij oje, neliko nieko. Dar
blogiau. D ved parduotuvs, kurioms elektra nebuvo pajungta
atidarymo dien, elektros negauna ik iol, jau trej i metai, todl tebe
naudoja generatorius.
Generatori kompanijos Sistemy afonomnovo energosnabeni
ja direktorius Ponomariovas kratosi bet kokio kaitinimo. Sako: ve
dai visk isigalvoj o. Imestasis i darbo Ikea vadybininkas irgi visk
neigia, es milicija patikrino skund ir pripaino j nekaltu. Rusijos
ekonominio vystymosi viceministras Voskresenskis urnalistams
pareik domj sis generatori istorija, ten tikrai es netvarkos, bet
valstybs tarnautoj nusiengim jis nerads.
Gal gale Maskvos arbitrainis teismas nusprend: u sutarties nu
traukim Ikea privalo sumokti Ponomariovui 5 milij onus eur. Ikea
pateik apeliacin skund ir, kaip buvo reikalaujama, laikinai perved
tuos pinigus teismo sskait. Taiau emutinio lygio teismas prim
nutart ne gino tvarka paimti i Ikea sskaitos 5 milij onus eur ir
priteisti Ponomariovo naudai. Toku bdu Ikea prarado 10 milijon
eur, nes teisme deponuotas ustatas jai neatiduodamas, o advokatai
mano, kad susigrinti greiiausiai apskritai nepavyks.
Pasaulinj e kyininkavim statistikos lentelj e Rusija i 180 ali
uima 147 viet. Ja dalijasi su Bangladeu ir Kenija.
3
8 S K A N D I N AVI J A
3
E UROPA
NEONACI ZMAS ( EUROPA)
KRAUJO KERTAS (ALBANI JA)
TYLI OS PILKOS PELYTS SKYRYBOS ( BELGIJA)
NEGAILESTI NGAS LIUDI NI NKAS FREDERI KAS
FORSAI TAS (DIDI OJ I BRI TANIJA)
API E MEIL - PRADI NUKAMS ( OLANDI JA)
DEROS MI NI STRUI (RUMUNIJA IR BULGARIJA)
RATO KVADRATRA (RUSI JA, MAS KVA)
GRAI IR PASIUTUS ( UKRAI NA)
RADI ACI JOS VAI DUOKLI S
( VOKI ETI J OS FEDERACI N RES PUBLI KA)
V
DIDYSIS POSKIS
OD PIPIRAMS
VLIAVOS BOKTUOSE
OI, TOS RUS MOTERYS
PAMINKLAS IDIOTAMS
VARIOS NOSYS PRIE DIDELIUS PINIGUS
TEUTON J UOKELIAI
N E ONAC I Z MAS
PRI E EIASDEI MT MET EUROPOJ E NUSTOJ O
dundti patrankos. Atrod, kad nacizmas sutriukintas. Bet dabar jis
ir vl kelia galv. Kodl? Kas j maitina?
1945 met gegus 8 dien kapituliavo hitlerin Vokietija. Tie, kurie
liko gyi - ir vokieiai, ir sjungininkai, - jau galjo tiktis, kad dar pa
gyvens. Beje, Vakarams karas pasibaig gegus 8-j, o sovietams - ge
gus 9-j, mat kai Vokietijos generol ir admirol delegacija pasira
kapituliacijos akt, Berlyne buvo be keliolikos minui pusiaunaktis,
taiau dar gegus atuntoj i, o Maskvoje - jau po vidurnakio.
Antrasis pasaulinis karas Europoj e lyg ir pasibaig. T ruden ka
pituliavo ir Japonija. Tik nepasi baig karas Lietuvai, Latvijai ir Estijai,
Vakar Ukrainai, kitoms Ryt ir Centrins Europos alims. Vienos
buvo okupuotos (juk okupacija - tai karo forma ir pasekm), o Grai
kij oj e ir Jugoslavij oj e dar smilko pilietinis karas. Lietuvoje Atrasis
pasulinis utruko labai ilgai - 54 metus, tai yra nuo 19
3
9-j rudens,
kai Lietuv prievara ir apgaule buvo vesti Soviet Sjungos dali
niai, ir iki 199
3
-ij rugpj io
3
1 dienos, kai isidangino paskutiniai
okupant daliniai. Jaunimas prie paskutinio vagono dar spj o pririti
luot ir tui skardini.
Gegus 8-j dar vadina faizmo ir nacizmo sutriukinimo die
na. Tada atrod, kad nacizmas niekada nebeprisikels. Tarptautinia
me Niurnbergo teisme buvo teisiami vokikojo nacizmo pradininkai
(vliau pakarti) , maesni nusikaltliai irgi buvo gaudomi, teisiami ,
baudiami . Atsiskleid Osvencimo, Buchenvaldo, Kauno devintojo
forto ir daugelio kit moni naikinimo stovykl paslaptys, masins
kapaviets - Babij Jaras prie Kijevo, Paneriai prie Vilniaus, apskritai
Lietuvoje - beveik prie kiekvieno miesto ir miestelio. Naciai band
sunaikinti itis taut - ydus, bet ne tik juos. Naikino igonus, ho
moseksualus, karo belaisvius rusus, lenk inteligentus ir kunigus,
psichinius ligonius, pagautus prancz ir ital partizanus, vadina
muosius plechaviiukus - suaud kas deimt, dl disciplinos.
40 E U R O PA
Vakar Vokietij os mokyklose po karo vestos privalomos pamokos,
per kurias aikinta apie mogikumui nusiengianio nacizmo esm
ir jo iaurumus, buvo privalomos mokini ir student ekskursijos
udyni vietas. Ileisti nauj i, tiesos neikraipantys istorij os vadov
liai . Atrod - nacizmas idegintas karta geleim ir niekada daugiau
neatsigaus.
Taiau monija vl apsiriko. Nacizmas, arba kitaip - faizmas, pa
sirod ess labai gaj us. Netiktina, taiau jis vl kelia galv. Bet pir
miausia turbt reikia isiaikinti, kas tai yra.
od "faizmas" 1919 metais sugalvoj o jo pradininkas Italij oj e Be
nitas Musolinis ( Benito Mussolini ) . Italikai fascio - suritas ak ar
pagali glbys, ryulys. Karingasis Musolinis kio j ir kirv, kad at
rodyt rsiau, padar savo judjimo emblema ir paauk kov prie
socialistus.
Tarp Pirmoj o ir Antrojo pasaulini kar beveik visose valstybse -
nuo Islandij os iki Australijos - buvo susibr faistiniai arba j iems
artimi vairiai vadinami judj imai. Visur jie buvo nedideli, nereik
mingi, iskyrus Italij ir Centrin Europ - Vengrij, Rumunij, Bul
garij, na ir, inoma, visos monijos nelaimei - Vokietij. Vokietij oj e
jie pasirinko pavadinim "nacionalsocializmas". National - tai tauti
nis, o socializmu ten n nekvepjo. J emblema tapo svastika, lauy
tas kryius, paimtas i senovs Indij os ved rat ir reikiantis Saul,
tik ulauimai kit pus. I ndijoje ir dabar danai pamatysi t enkl
ventyklose arba ant papuoal. Kaip Hitleriui, tokiam "rass tyrumo
sergtojui", atj o galv savo partij os, valstybs, rass enklu pasirink
ti mistin "spalvotj" Azij os gyventoj simbol, neturiu supratimo.
Hitlerio ir Musolinio sekjai ir dabar beveik visada naudoja panaius,
sykiais truput pakeistos, simbolius ir panaias vliavas.
Taiau svarbiau yra naci ideologija. vairiose alyse ji gali bti
iek tiek skirtinga, bet pagrindiniai bruoai sutampa. Naci judji
muose dalyvauja panaaus charakterio mons - bet kurioj e alyj e.
Jiems bdingas savo tautos auktinimas, tikr arba igalvot vertybi
iptimas. Tai daroma pirmiausiai siekiant savo taut suprieinti su
kitomis tautomis, gyvenaniomis ir toj e paioj e valstybje, ir kitose,
N E O N A C I Z MA S 41
kaimynystj e. Suprieinimas, o dar geriau - ginkluota kova, naciams
reikalinga, nes didina j reikm ir tak. Nacistiniai judj imai yra
totalitariniai, tai yra siekia kontroliuoti viss mogaus ir visuomens
genimo sferas ir primesti svo vali. Jie nekenia demokratijos ir jos
bijo. Savo tautos mones odiais garbina, o i tikro niekina, taru
svye vadina galvij banda, kuriai jie es prival vadovauti. Pakenia
tik vien partij - svj.
Hitlerio lozungas buvo: viena tauta, viena valstyb, vienas vadas.
Naci grupse vadas garbinamas, o su tais, kurie garbina nepakanka
mai, susidorojama. Taip buvo hitlerinje Vokietijoj e, Musolinio Itali
joje, Horio Vengrij oje ir visur kitur.
Naci grups inaudoja eilini moni nepasitenkinim ir nusivy
lim likimu, narius ir smogikus su renka i nepasi turini sluoksni,
i bedarbi, vilioja valstiei vaikus, praradusius kontakt su eme,
bet nepritapusius mieste. Pagrindins j kalb temos, tiek vieai, tiek
ir tarpusve - neapykanta, pavydas nors kiek geriau genantiems,
tarinj imai, kad tauta neva yra smokslo auka ir tik jie vieni t s
moksl mato. Svetimj ir "kitoki" baim bei neapykanta j iems. Ka
dangi faist judj im buriasi nelabai iprus mons, jie skaito tik
svj propagandin literatr, apie kitas kultras nenutuokia, kit
taut nesupranta ir nekenia.
Rykiausias beprotikos neapykantos pavyzdys - Hitleris. Per Pir
m pasulin kar jis buvo jefeitorius, nes neturj o isilavinimo.
Vienamyje nuo yds prostituts pasigavo sifl. Tada tai buvo nepa
gdoma liga. Ji veik Hitlerio smegenis, jis tapo seksualiniu ikrliu
ir tokiu antisemitu, kad tuo net ukrt didum vokiei tautos, nors
iki tol vokieiai ir ydai sugeno taikiai. Italijoje yd buvo nedaug,
todl Musolinis italus gsdino ne tiek ydais, kiek neva gresiania "af
rikanizacija". Rusijos faistai irgi susirado prie - kaukazikos tau
tybs mones (jie taip sako, nors tokios tautybs nra) . Bet Rusijos
faistams prieai yra ir visi kiti usienieiai, rusikai kalbantys su ak
centu, o ypa - siauraakiai arba tamsiaodiai. Peterburge paaugliai i
Rusijos faist judjimo umu atuoneri met merg - tadik.
Gaujos narys irgi gali tapti "svetimas" ir su j uo bus atitinkamai elgia-
42 E U R O PA
masi, jeigu demonstruos svistovum arba neklausys. Tai utikrina
akl gaujos paklusnum.
Pokario naciai pirmiausiai atsirado Didioj oj e Britanij oj e, ma
daug septintajame deimtmetyj e. Tai buvo bootboys, "ebatuoti"
vaikinai, atskil nuo mods, trumpai kirptj . Abi grups mgdavo
kabintis prie svetimtaui ir turjo nemantr k : "Alus, bokss ir
ftbolas". Taiau brit policija suprato, kad piktoles reikia naikinti
kai tik jos pradeda dygti, ir vadeivas susodino u chuliganizm, kitus
isklaid.
Ryt Europoj e neofaistai pasirod tik po 1989-j revoliucij .
Pirmiausia -

ekij oj e. Prasidj o nuo roko grupi, kuri dain tek

tuose buvo girdti atviri rasistiniai, ultranacionalistiniai raginimai ir
neapykanta usienieiams. Psichologiniai tyrimai rodo, kad

ekij oje
faistuoja daugiausiai vidurini mokykl moksleiviai, protingi, bet
mokykloje gaunantys blogus paymius ir nematantys jokios perspek
tvos gyvenime. Tvai daniausiai isiskyr. Jaunuoliai instinktyviai
ieko, kas galt j iems vadovauti, kvpti, trokta biiulysts ir vedlio,
kuriuo bt galima sekti. Pastebta, kad 70 procent jaunuoli, at
jusi pas neonacius, vliau nusivilia ir juos palieka.

ekijos problema ta, kad alis, neseniai isivadavusi i komuniz

mo, ilgai nevelg kratutini deinij pavojaus. Tvai ir policija iki
iol neonacius iri pro pirtus, nes jie neva kovoja prie narkotikus,
igonus pagsdina, be to, vaikui po pamok reika kur nors pasidti.
Todl skin (skustagalvi) ir j iems prijauiani

ekijoj e jau yra ke

liolika tkstani. Ne visi jie - naciai, nors atskirti sunku.
Jaunieji faistai naudoja tik j iems vieniems suprantam simbolik.
Pavzdiui, skaiius. Skysim, skaiius 18 - tai pirma ir atunta ek
abcls raids A ir H - Adolfas Hitleris. Arba skaiius 88 (dvi raids
H) - Heil Hitler. Paaugliams toks slapukavimas labai patinka. O dl tos
neva neonaci kovos prie narkotikus . . . Hitlerinje Vokietij oj e, ypa
jos virnse, kokainas buvo prastas dalykas. Visi naci judj imai i
pradi, kol dar silpni, btinai apsiima sprsti kokius nors skaudius
visuomens klausimus, taip siekdami ukariauti simpatijas. Rusij oje
nacbolai (nacionalbolevikai) slampinja grupmis po priemiestinius
N E O N A C I Z MA S 4
3
traukinius vilkdami j uodomis uniformomis, vediojasi vilkunius.
Gaudo valkatas ir smulkius nusikaltlius. mons patenkinti, mili
cija laiminga. Aba sigeidia (inoma, briu) per Lietuv vaiuoti
Kaliningrad be vizos. Prisikausto vagone grandinmis, jas lauant
spiegia, o Rusijos televizija tarsi netyia atsiranda lia.
Rusijoj e iuo metu yra daugiau faistini partij , jose daugiau na
ri negu bet kur kitur pasaulyj e. Kai kuriuos miestus Rusij os faistai
jau valdo. Pavyzdiui, Rostov. Rusijos Liaudies vienybs partij os (jos
enklas - svastika, pasisveikinimas irgi hitlerikas) vadovas Rosto
ve Jurij us Nakaliunas renka mokas partijai ir savo kien i vis
miesto verslinink, prekybinink, net i elget. U elgetos viet tur
guje - Boo rubli per mnes. Jo partija eina ivien su miesto valdia,
su milicija, nusikaltli grupuotmis ir su kazokais, kurie irgi ne sl
dainiukai. Rostovas jau nepaj udinamas, nepasikeis.
Rusijoje priskaiiuojama pora imt neonacistini j udjim ir
partij . Vakar spaudos nuomone, tarp j stambiausia - liberalde
mokrat partija, vadovaujama irinovskio. Kaip jis ikilo?
Soviet Sjungos subyrj imas buvo didiulis smgis ypa patrioti
kai nusiteikusiems rusams ir stalinistams. Ir tai pasirodo irinovskis,
atriai kritikuodamas drsiai puola Boris Jelcin ir jo demokratus -
reformatorius, grasina baltijieiams ir vism pasuliui. Btent tai, ko
reikia patriotams, ko jie pasiilg. Jam buvo atleidiamos idiotikos i
daigos, tai, kad tapo politine karikatra, ventuoj u durneliu. Bet - pa
triotas. Pralaimjo prezidento rinkimus tik todl, kad rinkimai buvo
falsifkuojami ir kad Jelcinas perm daugum irinovskio tezi. Pu
tinui tapus prezidentu, irinovskis pritilo. Kodl? Todl kad Putinas
pats laiksi superpatriotini pozicij ir irinovskiui nebeliko, k s
kyti. Vakar spaudos nuomone, prezidentas Putinas buvo dvilypis:
kalbj o kaip demokratas (vieai arba spaudai, taip pat ir susitiks su
Vakar valstybi vadovais), bet j o veiksmai - statymai, nurodymai
j gos struktroms - tai kratutinio deinioj o, nekenianio moni
valdios, superpatrioto veiksmai.
Jaunieji Lenkijos naciai buriasi aplink kai kuriuos katalik kuni
gus - ekstremistus, liejasi ir prie kratutini deini partij . Ma-
4 E U R O PA
noma, kad Lenkij os gynybos lyga ( PLO) turi 10 ooo nari. U j dar
did
esn Lenkij os eim lygos jaunimo organizacija. Abiej vadovai
neigia faistin svo grupuoi charakter, bet faktai tokie: nariai nau
doja svastik arba jos variantus; skustos galvos; Lenkija - pasulio
centras ir pavyzdys monijai ; kumtis - geriausias argumentas sutikus
svetimtaut ar kitaip mstant . Pusiau slaptos sukarintos stovyklos ir
tr
eniruots, masikos mutyns po ftbolo rungtyni.
Keista ir lidna inant, kaip Lenkija nukentj o nuo naci. Be to,
prievarta nra veiksmingas dalykas. Kiekviena prievarta, kiekvienas
smgis neivengiamai sulaukia panaaus atsko.
Neonaciai jokiu bdu nra vien Europos "nuosavyb". J yra Ame
rikoj e - Deivido Djuko ( David Duke) grupuot, kurios emblema -
juoda W raid baltame apskritime, nuo odio white, baltiej i. Yra
garsusis kukluksklanas, dabar jau baigiantis inykti, gausu nacistinio
plauko individ, nedideli organizacij rasime Kanadoj e, Australijo
je. Nacizmo element aptiksime Azij oje ir Afikoj e. Indijos Gudara
to valstijoje valdanioj i Bharatija Danata ( Bharatiya Janata) partija,
pasi telkusi liumpenus -visikus vargus ir bedarbius, terorizuoja svo
valstijos musulmonus. Vieno pogromo metu buvo nuudyti 2000
musulmon, 100 ooo turjo bgti palik svo namus. Valstijos gyven
tojai net mokyklose aukljami neapykantos musulmonams dvasia.
Panaiai Irane, tik atvirkiai - ia musulmon dvasininkai, ajatolos,
nesidrovi naudoti faistines priemones ir prie setimuosius, ir prie
kitaip galvojanius svikius. Italij oje neofaistai eina Berluskonio
vyriausyb, o j vadas Danfankas Finis ( Gianfanco Fini) per plauk
netapo Romos meru - surinko 47 procentus bals. Plakatuose jis pui
kiai atrodo - ypsosi, varkas elegantikai permestas per pet. Dabar
kitaip negalima.
Vokietij os naci atgimimas sulaukia daugiausiai dmesio. Tai di
del alis, didiausia Europoj e. iurpi jos nacistin praeitis. Tiesa, tas
atgimimas daugiau bdingas buvusiai Ryt Vokietijai. Beveik visuose
jos miestuose ir miesteliuose yra vadinamosios Liaudies demokratins
partijos skyriai arba kitokios smulkesns grupuots. Deinij ekstre
mist Vokietijoj e dabar 41 ooo, agresyvi smogik - apie 10 ooo. Ryt
N E O N A C I Z MA S 45
Vokietijoje jiems derlinga dirva todl, kad mokklose ten nebuvo an
tinacistinio auklj imo, aliai susijungus Rytai vis tiek gena blogiau
u Vakarus, todl atsiranda pavydo.
Vokietij os Hals miesto teismo psichiatras daktaras Andreasas
Marnerosas atlieka apkaltintj ekspertizes. Apie Vokietij os neo
nacius sako: "Daugiausiai tai patologikos (nesveikos) asmenybs,
emo intelekto koefciento, j auiasi taip, tarsi kakas j uos nuolatos
apgaudint, todl reikia gintis. Grup skin sumu portugal dar
bininkus, i pneumatinio autuvo ov pusiau aklam benamiui jo
vienintel matani ak . Kiti bedarb alkoholik kankino dvi paras,
kol umu. Vis laik buvo groj ami nacistiniai himnai. Hals mies
to teisme man teko dalyvauti nagrinjant 56 tokio charakterio neo
nacist bylas. Kaltinamj asmenybs - patologikos. 70 procent
vaikystje buvo iauriai nuskriausti, kitus mudavo girtuokliai tvai.
Kai kuri intelekto koefcientas - tik 76. Bene pus t, kuriuos teko
tirti, nekenia visuomenis, nuolat bijo kakur kak pralaimti, ne
visada sugeba suprasti, kas jis yra ir koks jis yra. Kaip ekspertas, visa
da klausiu savs: o gal j ie - psichiniai ligoniai ir nepakaltinami? Pasi
rodo, ne, jie ne maniakai. Gali ir nedaryti nusikaltim. Arba nustoti
dar. Todl yra atsakingi u savo veiksmus. Nagrinjant kratutini
deinij poelgius sunku rasti koki nors pateisinim, pavyzdiui,
kad buvo afekto bsenos - labai supyks ar isigands. Atvirkiai .
Naci ideologij ipastantys mons altakrauj ikai ir i anksto
planuoja poelgius, ieko auk, jas provokuoja. Tik ketvirtis j per
tokias akcijas bna girti. Jie agresyvs ir be alkoholio. Visikai nesu
geba suvokti, k kitas mogus jauia. udik ir sadist pasitaiko ne
tik tarp neonaci, - tsia daktaras Marnerosas, - bet maiau. Tokie
vieniiai ar j grupels danai vis tiek patenka pas nacius tarsi ma
gneto pritraukti. J kiai prie ydus, j uodaodius, apskritai prie
usienieius - tik pretekstas pasireikti, pasirodyti. Su jais pabendra
vus, isikalbj us paaikja, kad politikoj e jie nieko nenutuokia, akli
kaip kaiukai. K jau kalbti apie koki nors politin program. Dar
viena j savyb: kai grupj e, jauiasi labai drsiai . Bna atvej, kad
teismo salje j uokiasi , bando tyiotis i teisj . Bet kai sdi po vien
46 E U R OPA
prie tardytoj - dreba, verkia, elgiasi kaip tipiki bailiai - bando kal
t suversti kitam."
Nors faizmas keliasi i kapo, vis dlto jis nenugals. Nes neturi ir
ne
gali turti teigiamos programos. Vien kirindamas prie kitatau
ius, vien tempdamas savo bamb aukiau nosies toli nenuvaiuosi.
Todl visi faistiniai reimai, net ir ten, kur jie nugalj o, buvo trum
palaikiai. Ne tik Europoj e. Subyrjo Piet Aikoj e,

ilje, Argentino
je
- net du kartus, visoj e Lot Amerikoj e, Piet Korj oj e, Taivane.
Faizmui yra geras prienuodis - demokratija. Jei j i tikra, veikia fais
tus kaip vstas vanduo velni.
KRAUJ O KE RTAS
ALBANI JA - EUROPOS VALSTYB VI DUREMI O J
r os pakrantj e; labiau Europoj e negalima bti, juk tose apylinkse
Graikija, Roma. Ten ms civilizacijos lopys. Taiau Abanij oje iki
iol, kaip prie imtus met, gajus kraujo kertas ir tas reikinys labai
paplits, rimta valstybs problema. Jeigu ant albano namo sienos kabo
vyrikio fotografja ir ji yra vienintelis ant tos sienos kabantis daiktas,
reikia, kad tas eimos vyras buvo nuudytas vykdant kraujo kert.
Abanij os sostins Tiranos priemiestyje gyvena Puio eima. At
j namo sienos kabo dvi tokios fotografjos. Tai du Puio broliai, nu
udyi prie kelerius metus. U tai, aiku, irgi buvo atkeryta krauju,
todl dabar Puis ir visa jo eima, tarp j ir penki uvusi broli vai
kai, negali n kojos ikelti i savo dviaukio namo. Vaikai negali eiti
mokykl. eimininkas (vyresnysis brolis) anksiau dirbo statybose,
bet dabar darb neina. Kuklios santaupos tuoj pasibaigs. Kuris nors
turt eiti dirbti, bet vos iki nos i nam, bus umutas. Kerijanti
eima, Ferhaiai, gyvena kaimynystj e, nuolat seka, k veikia Puio
eima, ir laukia progos.
Istorija prasidjo 2004 metais, kai vienas Ferhai eimos vyras
per smulk gin dl nuosavybs mon ir vaik akivaizdoje nud
r Pui brolius. Policija udiko nesurado. Tada vyriausias 75-eri
K R A U J O K E R STA S 47
Pui eimos vyras umu vien Ferhai eimos nar . Tie prisiek
atkeryti.
Niekas neino, kaip viskas baigsis. Komunistams 40 met valdant
Albanij (reimas buvo iaurs, albanai politikoj e buvo nuj kai
r net labiau negu Kinijos maoistai) , kraujo kerto paprotys ofcia
liai buvo udraustas, todl vykdytas slapia. lugus komunizmui ir
sigalj us demokratijos pradams, slepiami dalykai ikilo vieumon ir
paaikjo, kad keliolika imt eim gyvena usiraknusios ir negali
vieai pasirodyti, nes bijo kruvin sskait suvedinj im. Vyriausyb
i pradi buvo linkusi tai nekreipti dmesio. Bet kai prasidjo dery
bos dl Albanij os dalyvavimo Europos Sjungoj e, apsimesti, jog alyje
"viskas gerai", nebeieina. Albanijai btina irauti tas geni neapy
kantos aknis. Be to, Albanija buvo pakvesta ruotis stoti NATO (tai
jai dovana u pagalb, suteikt Vakarams, kai vyko Jugoslavij os karai)
ir paadta 95 milijon eur parama - labai svarbus dalykas maai
varg vargstaniai liai, u kuri Europoje skurdesn tik Moldova.
Taiau Albanijai reiks dar labai daug k nuveikti. Tik neseniai
buvo padarytos pataisos alies Baudiamajame kodekse, kuriomis
kraujo kertas udraustas ir u j numatyta bausm iki trej met ka
lj imo. Ne per daugiausiai . Be to, vyriausyb i biudeto skirs l
susitaikymo komitetams remti, taip pat iek tiek moks mokyojams,
kurie lanko dl kraujo kerto grsms i nam negalinius ieiti vai
kus. Toki yra per tkstantis. Jiems juk dar reika nupirkti vadovli,
ssiuvini.
Tam tikr paang Albanij oj e jau galima pastebti. Nevyriausybi
n Vakar remiama organizacija Nacionalinis susitaikymo komitetas
pranea, kad udyni dl krauj o kerto 2008-aisiais sumaj o per
pus, o susitaikymo atvej dvigubai daugiau negu buvo - susitaik net
so eim. Bet ia dar tik pati pradia. Namie tebesdi ir negali ieiti
16oo eim.
Abanijoje buvo prasta: j eigu per susirmim uvs mogui jo u
dikas pabgo, kti pasprukusioj o eimos nariai turi atlyginti skriaud
svo gyvbmis, nors jie ir nekalti. Vakar alys bando Albanijai pad
ti, bet nedaug k ia pagelbsi . Jungtini Amerikos Valstij konsula-
48 E U R O PA
tas lies sostinj e Tiranoj e net suteikia lengvatas eimoms, kurioms
gresia kraujo kertas, - tokems monms lengviau gauti pabgli
sta
tus ir ikti Aerik. Taiau nedaug eim tam rytasi.
Siekdami kaip nors sutvarki sntykius tarp geni (ypa iauri
nje dalyj e), X amiuje lies valdantiej i patrtino kodeks Kanun,
kuris tebegalioja ik iol . Dabartin vyriausyb prie j bejg. Per
paskutiniuosius 15 met vadovaujantis Kanun buvo nuudyta sooo
moni. X amiuje vesta tvarka, kad ir kokia ji bebt, dabar de
graduoja, jau ir jos nebesilaikoma. Anksiau buvo taip: mogus, u
mus kit mog, pats tampa taikiniu, bet tik jis vienas. Kai jis va,
kviras laikomas isprstu. Taiau dabar kerto siekianti eima auka
pasirenka bet kur udiko eimos nar, tai gali bti net vaikas. Taiau
vienos Kanun taisykls iki iol tvirtai laikomasi : namai - venta vieta.
prieo namus siverti nevalia.
iurpas eina per nugar, bet tai dar ne viskas. Yra nuomoni, kad
kerto, laistomo kauj u, atvej Abanij oje padaugs. Visme pasu
lyje kivirai tarp eim danai kyla dl nuosvybs, ioj e kalnuotoje
Balkan lyje j irgi netrksta. Teismuose dabar guli arba svarstomi
130 ooo gin dl nuosavybs. Tai komunizmo, kuris atimdavo emes
ir kit turt, kolektyvizuodavo arba savaip paskirstydavo, paveldas.
Didel dalis t gin negali bti isprsta taip, kad patenkint abi
puses. Vadinasi, mons teisingur 1 ims vykdyti patys.
Abanai nra nei laukiniai, nei beproiai. Tai, kas dedasi alyje,
jiems labai nepatinka, ieko ieities. Susitaikymo komiteto savano
riams per metus pavyksta nuraminti vidutinikai so-6o konflikt.
Spaudoj e radau pasakoj im apie Hazizo Aruio eim, kuri nutar
tapti mielairdinga. Vienas j giminaitis, gyvens gretimame kaime,
prie metus buvo umutas ir nuo tada udiko eima slepiasi. "Mes
nutarme, - sko Aruio, - kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Buvo naktis. Nenorime per daug gilintis. Mes norime taikos."
Taiau Pui eim taika ateis dar negreitai. Susitaikymo komi
teto tarpininkas j iems prane, kad Ferhai eima atleisti nenusitei
kusi. Dar per maai laiko praj o. Be to, Pui eimos senolis umu
Ferhai eimos moter, o tai Kanun draudia. Todl Ferhai ima
K R A U ) O K E R STAS 49
nutar nenurimti tol, kol neatkerys. Aba kol nepraeis daugiau laiko.
Pui eima jau vien kart per tarpinink pra atleidimo. Negavo.
Praym gals pakartoti tik po met.
Vidurami Lietuvoje irgi buvo kraujo kerto element. Lietuvos
Statutas tuos reikalus sutvark - buvo galima arba atkeryti, arba at
sipirkti pinigais, galvijais, kitu turtu. Kaina priklaus nuo uvusiojo
padties - bajoras, laisvas valstietis, baudiauninkas ar pirklys, ama
tininkas. Bet kaimuose vyrai dar ilgai - iki iol pasitaiko - teisingum
band vykdyti savo rankomis.
TYL I OS PI L KOS P E LYT S S KYRYB OS
j EI GU EUROPOS EMYNO EMLAPYJ E I EKOTU
me neramios vietos, pirtas turbt nukrypt Balkanus, gal iaurs
Ispanij, iaurs Airij, Korsik ar panaiai, bet turbt maiausiai -
Belgij. "Kaip? - nustebsite. - Briuselis juk ne tik Belgij os, bet ir vi
sos Europos Sjungos sostin, tos sjungos lopys.

ia prasidjo ir po
vis ms miel senj emyn pasklido susitaiko, susibroliavimo
idj os." I ia ateina nemai pinigai, prie kuri kvapo ir lamesio lietu
vaiiai jau prato, nebesistebi, rodos, taip ir turi bti. Kakas juk turi
fnansuoti keli tiesim, ligonini modernizavim, atseikti pinigli
kininkui u tai, kad jis nearia savo ems, arba u tai, kad j aria. o
diu, stabilumo pavyzdys. Lietuvoje yra net prieodis - "ramus kaip
belgas". Tie msikiai, kurie lanksi Belgij oj e, patvirtins: ten tikrai
ramu, visi ratukai darniai sukasi, o mons gyvena gerai.
Deja, kartais ior gali apgauti.
I tikj Belgija ya tris dalis. alies griuvimo procesas paen
g taip toli, kad nesimato bd, kaip j bt galima sustabdyi. iuo
metu Belgij "krvoje" laiko tik trys dalykai: karaliaus institucija (ka
rali ia labai gerbia) , ftbolas ir alus, kuris tikrai geras, labai skiriasi
nuo vis kit alaus ri pasulyj e. Viena i prieasi - alaus ga
myba dar nuo vidurami atiduota vienuolynams. Kadaise vienuoliai
privaldavo keltis ketvirt valand ryto, o pusryiams gaudavo kepal
5
0 E U R OPA
duonos ir eis litrus alaus. Tai, beje, ne viso vienuolyno, o vieno bro
lio
pusri porcija. Nra ko stebtis, kad to laiko dailinink paveiks
lu
ose tie "uoliai pasninkaujantys" broliai labiau panas banyios
varpus negu mones.
Belg kalbos nra. iaurj e kalbama olandikai, pietuose - pran
czikai, o sostinje Briuselyj e senbuviai, kuri tvai ir proseneliai ia
geno, neka vokikai.
Belgija - labai jauna alis. Ji pradjo formuotis tik 1814-aisiais. Eu
ropoj e ne taip jau daug valstybi, kurios ilikt daugma toje paioje
vietoj e, ilaikt valstybingum ir savj kalb taip, kaip Lietuva. Is
panija tapo vieninga valstybe tik nuo XVI amiaus, Vokietija - tik nuo
Bismarko laik, Italija - nuo Garibaldio, XIX amiaus gale.
Belgija pradj o kurtis po to, kai lugo Napoleono imperija. Susi
rink Vienos kongres Europos monarchai (ktoki valdov tada be
veik nebuvo) pietin Olandijos dal - j i buvo katalikika ir ilg laik
priklaus Ispanijai, paskui Austrijai - sujung su Olandijos karalys
te. Lyg ir logika, savus prie sav, olandus prie oland. Bet iauriniai
olandai - protestantai, kalvinistai. O pietieiai - katalikai, ir pereiti
protestantizm nesiruo. Be to, j elitas kalba pranczikai. Nieko
nuostabaus. Sakysim, Lietuvos elitas - baj orija, kunigai, inteligentai -
kalbjo lenkkai, Latvij oj e, Estijoje,

ekij oje - vokikai .

Taip sulipdytoje Olandijos karalystje padtis buvo tempta ir 1830
metais Briuselyje vko sukilimas prie Olandijos karaliaus valdi.
Kitais metais visa katalikkoj i dalis atsiskyr nuo Olandijos ir paskel
b svo nepriklausom valstyb - Belgij, kurios karalium, Anglijai
pasilius (o sukilliams sutikus), tapo Voketij os Koburg eimos
princas Leopoldas. Jis tapo Leopoldu Pirmuoj u.
Paklausite: o ko ten reikj o Anglijai?
Anglija visda mokj o intriguoti. Su Olandija j i konkuravo nuo ne
atmenam laik - sausumoj e, bet ypa tolimuosiuose vandenynuose.
Argi ne puiku atplti i Olandijos ger gabal ir nauj os valstybs
sost pasodinti su palank mog?
Vadinasi, Belgij os (tokios, koka ji yra dabar) pradia - tik 1830-1831
metai. Bet vis tiek tai buvo dvilyp valstyb. Nepaisant vienos religij os,
T Y L I O S P I L K OS P E LY TS S K Y RY B OS 51
1848-aisiais ji pradjo skilti dl tautikumo: vienoj pusj - iaurieiai
olandai, kurie ofcialiai vadinasi famandais, nes j kratas - Flandri
ja, kitoj pusj - pietieiai valonai, kalbantys pranczikai.
Turbt sunku siminti, kas yra kas . . . Bet tikrai este girdj apie
famand dailininkus. I j vienas inomiausi - Rubenss. Prisimin
kite j o tapytas moteris - blauzdos storos kaip launys, o launys - be
veik kaip liemuo. Tokios tai tetuls. Jeigu ieit i paveikslo, turbt
grindys linguot. Bej e, vyrai ne k menkesni. Tai - tipiki famandai .
Nuo ems kil, i valstiei. Valonai - pietieiai, pranczai, j i e skys
tesni ir tokio garso dailinink neturjo.
Flamandai (iaurieiai) buvo nepatenkinti, kad nepri pastama j
kalba, j ie kovoj o su valonais ir su savo supranczjusiu elitu. J kal
ba - oland - tik paioj e XIX amiaus pabaigoje Belgij oj e buvo pripa
inta kaip antroj i valstybin. Ir vis tiek visoj e Belgij oj e - tiek iaurj e,
tiek pietuose - valdininkai, aristokratija kalbj o vien pranczikai.
Per Pirmj pasulin kar Belgija drauge su Pranczija ir Aglija
kariavo Atants pusj e prie Vokietij. Mobilizuoti flamand karei
viai, inoma, irgi. Taiau Belgijos karininkai beveik visi buvo pran
czakalbiai valonai, "muikikos" flamand kalbos jie nemokj o.
Tokioj e kariuomenj e susikalbti buvo sunku, miai iaurs, apka
sai ulieti vandeniu, tad dauguma flamand auktini uvo. Jiems at
minti Ij zetorene pastatytas paminklas, kuris tapo flamand patriot
susirinkim ir vairi minjim vieta.
Per Antrj pasulin kar flamandai nutar bti protingesni ir
masikai stojo hitlerins Vokietijos pus vildamiesi, kad laimjusi
Voketija pripains Flandrijos nepriklausomyb. Vl apsiriko. Po karo
sj ungininkai juos gerai i bar, kelis vadus nuteis, bet triukmo buvo
maiau negu dl tos nelaimingos latvi SS divizijos, irgi kovojusios
naci pusje. Tas flamand bendradarbiavimas su hitlerininkais ne
pakenk patriotiniam flamand judj imui - pasibaigus karui jis vl
atgijo. Nes prisidjo ekonomins aplinkybs.
Kai Lietuvoje kalbame apie belgikus renginius ar ginkus, ne vi
sda inome, kad jie pagaminti Valonijoje, pietinj e pranczikoje
5
2 E U R O PA
dal
yj e. Tarpukario Lietuva daug gink ten pirkdavo svo kariuome
nei, policijai. Valonija su achtomis ir plieno liejykomis buvo pasau
lins reikms pramons regionas. Bet po karo Valonija m nykti.
achtos nebeveik, nes viskas ikasta, apmir metalurgij os pramon.
Kitos pramons akos isikl pigios darbo jgos alis Tolimuosiuose
Rytuose. Valonija nesugebjo susiorientuoti, nesuprato globalizacijos
esms ir dabar nedarbas ten siekia u procent. Kriz tsiasi jau 30
met.
Flandrija - atvirkiai, suklestjo. Uvert Europ darovmis
ir vaisiais. Ivyst aukt technologij pramon ir stipriai pralenk
valonus. Gal kiek reikms turi ir charakterio ypatybs. Flamandai,
kaip ir olandai, - german pusbroliai. Dirba iki nukritimo. Valonai -
pietieiai, labiau gyvenimo diaugsm ieko. Irgi gerai. Nesmerkime
nieko. Bet konflikt atsiranda visur. Sakysim, formuojant Belgijos
komand olimpines aidyes. Briuselye priimta nuostata reika
lauja, kad abiej taut sportinink bt po lygiai. Taiau flamandai
susieria tris ketvirtadalius Belgij os ukariaut medali ir juokiasi i
savo komandos nari valon, es tie nemoka stengtis, nenori rimtai
treniruotis.
Flandrij oj e veikia daugyb nedideli labai moderni ir todl na
i frm. alyje i viso 10 milijon 6oo tkstani gyventoj. I j
famand - 6 milijonai 100 tkstani, valon - 3 milij onai 400 tks
tani, vokikai kalbani Briuselio regione - vienas milij onas. Bet
Flandrijos ekonomika federalin biudet kasmet nea 10 milijar
d ( ! ) eur daugiau negu valonai. Flamandai mgsta sakyti, kad kie
kviena j eima kas dveji metai "padovanoja" valon eimai po nauj
Volksagen Gol Priekaitauja Valonijai, kad i neprotingai leidia
las. Pavyzdiui, sveikatos apsauga ten kainuoja keturis kartus bran
giau negu Flandrij oje. O los juk i bendros - i federalins kasos.
iuo metu 40 procent flamand pasisko u nepriklausomyb,
bet yra ir valon, kurie nieko prie isiskirti - toki 12 procent. Jie
irgi nort nepriklausomos valstybs arba jungtsi su Pranczija.
Atvirai kalbant, Belgija jau suskilusi. Tvarkingai veikia tik trys vie
tos parlamentai - Flandrij os, Valonijos ir Briuselio. O Federaliniame
T Y L I O S P I L K OS P E LY TS S K Y RY B OS
53
parlamente visikas chaosas. Nra federalini, vis Belgij apimani
partij - kekviename regione tik svos, vietins. Yra trys liberalios
partij os, bet kiekviename regione jos ir vadinasi kitaip, ir tarpusavy
je neturi nieko bendra. Taip pat susiskald kikionys demokratai,
socialistai ir kiti. Todl priimti kok nors federalin statym labai
sunku. Dauguma ger proj ekt lunga, ir vienintelis bdas isprsti
kok nors klausim - tai perduoti j provincinius parlamentus. Ten
isprendiama greitai. Tai dar labiau didina atskirt tarp region.
Federaliniam parlamentui patvirtinti vyriausyb - baisiai sunkus
darbas. Kartais jis trunka mnesi mnesius. O kai gal gale pasiseka
toki sulipdyti, ji gyvuoja neilgai. Belgij os valdi kait galima paly
ginti tik su panaia karusele Italij oje.
Tai kas t al dar laiko krvoj e?
Kai pasikalbi su belgais, jie atvirai prisipasta: skyryb vis dar nra
todl, kad prato taip gyventi, nenori nauj dideli rpesi. Gyvena
kaip pora, kuri miega atskiruose kambariuose, bet nepageidauja, kad
apie tai bt inoma. Bet Briusel, nors jis yra Flandrij oj e, sutikt ati
duoti Europos Sj ungai, taip jis tapt ofcialia Europos sostine.
Belgij os gritis galt tapti pavyzdiu ir precedentu dar keliose
ms emyno tampos zonose. Katalonija Ispanij oj e, Lombardija
Italij oj e irgi nenori savo sunkiu darbu ilaikyti tinginiaujani arba
nemokani dirbti giminaii.
Ir vis dlto belgai nevelgia skyrybose (j eigu jos bus protingos) di
dels tragedij os. Sukti galvos dl pinig ir spausdinti nauj nereiks -
jau seniai kursuoja euras. Dl alies gynybos irgi keblum nekils - yra
NATO. Atlik, Ajanse, t pareig, kuri tau pridera, ir bsi ramus.
Skyrybos bt jau seniai vykusios, bet belgai. . . kaip ia pasakius . . .
jauiasi nejaukiai. Prestias, atsakomyb prie kaimynus j iems - svar
bus argumentas. Vis dlto j alyje pirmiausiai siknij o bendros
Europos idj os.

ia usimezg pati pirmoj i maoj i sandrauga - Be

niliuksas (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) . Belgij os premjeras
Polis Ari Spakas (Paul-Henri Spaak) sugalvojo Aglies ir plieno Eu
ropos bendrij, kuri veik labai skmingai ir tapo milinu - Europos
Sjunga.
5
4 E U R OPA
NE GAI L E S T I N GAS L I UDI N I NKAS -
F R E DE R I KAS F ORSAI TAS
BRI T RAYTOJAS FRE DERI KAS FORSAI TAS ( FRE
derick Forsyth) turbt rimiausias ir domiausias i dabar gyvenani
detektyv bei reporta i karo zon autori. Nemgsta ablon, to
ki kaip: lavonas, genialusis detektyvas narplioja beviltik situacij,
lenktyns, kakas kak vej asi, siaubingai muasi ir gal gale - ne
lauktas, bet sukreiantis fnalas.
Gyvenime viskas daug paprasiau ir imtus kart bjauriau. Farsai
tas (tik nepainiokite su romano "Forsait saga" veikj ais; ten - apie
aristokrat gent, visai kitus mones ir kit epoch), apie kur ia kal
bame, ya raytojas. Rao apie nusikaltim kilm, esm ir ypa me
chanizm. Jis dirbo karo korespondentu, inar vis pasaul, moka
susikalbti su monmis, igauti i j svarbi ini. Rao tik apie tai,
k suino. Ir apskritai yra protingas, net, sakyiau, gudrus mogus.
Tarkim, sugalvojo papildom bd usidirbti pinig ir internete pa
skelb aukcion: kas daugiau sumoks, tas gals aminti savo vard ir
pavard naujame, dar tik raomame romane - taps teigiamu heroj um.
Ir k manote? Surinko 100 ooo svar sterling, pus milijono lit. Pa
vyzdiui, specialij tarnyb kapitonas, atkakliai ir skmingai lauki
nse stepse persekiojantis terorist gauj, knygoje buvo pavadintas
Michaeliu Linetu. Nes panors siaminti tlas provincijos verslinin
kas aukcione pasil didiausi kain. itaip surinktas las Forsaitas
skyr labdarai.
Rinkdamas mediag naujam romanui "Mganietis" - apie real
brit valgybinink, kuris sugebjo apsimesti putunu ir Mganistane
prasismelkti auktus terorist talib sluoksnius, - Forsaitas ne tik
pats pabuvojo Mganistane, ne tik vainjo mius, bet ir susipaino
su dabartine slaptj inyb veikla, o kalbdamasis su urnalistais
atskleidia dalykus, apie kuriuos n nepagalvotum. Pavyzdiui, apie
interneto vaidmen kare su tarptautiniu terorizmu. Jo ir slaptojo karo
specialist nuomone, internetas tapo peklikai pavoj ingu ginklu. Ne
N E G A I L E S T I N G A S L I U D I N I N K A S - F R E D E R I K A S F OR S A I TAS
55
maiau puss terorist armijos naujok ir achid - sprogdintoj
saviudi - sitraukia kov padedant internetui . Internete nuolat
rodomi gudriai susukti flmai : kruvni bomb sprogimo pdskai,
uv arab vaikai, moterys, taiau nutylima, kad bombas padjo pa
ts teroristai . Tai - montaai, kuri kadruose muoja audantys
Amerikos kareiviai ir iaurs vaizdai, kuri i tikrj netrksta. Nes
Amerika net kariaudama nesiveda cenzros. Be to, internete gausu
instrukcij , kaip paiam i parduotuvje parduodam chemikal pa
sigaminti sprogstamosios mediagos ir bomb, kur j geriau padti,
kaip mobilj telefon paversti per distancij valdomu sprogdikliu
ir kitoki dalyk. Teisyb, Vakarai nuolat tobulina svo technik.
Jau sukurti prietaisai, galintys atpainti sprogmen, kur jis bebt
paslptas - nustipusio uns pilve ar igrtame telefono stulpe. Bet
prieai irgi gudrs. Jeigu technikos srite atsilieka, tai tik per vien
ingsn. Kai tik vedama kokia nors naujov, tarkim, pasai, kuriuos
labai sunku padirbti, nusikaltli pogrindis tuoj pat sugalvoja nau
jus falsifkavimo metodus. mog dabar galima vis laik sekti jam
to neinant, galima nustatyti, i kur kas skambino. Fort Mide (Fort
George G. Meade) - ten Amerikos nacionalinio saugumo agentros
(NSA) tabas - ne tik ikausomi, rainjami, riuojami ir dedami
archyv visi telefon pokalbiai pasulyje, bet sumontuota ir aparat
ra, kuri gali tuoj pat nustatyti, pavyzdiui, i kurio kambario Afganis
tane buvo skambinta.
Bet kas i to? A Kaidos vadovyb nebesinaudoja mobiliaisiais te
lefonais, o tik kurj eriais, nors juos danai tenka sisti kit pasaulio
krat. O inia ar nurodyas, ar sakymas bna ne uraytas, uif
ruotas ir paslptas (tai jau atgyvena), o imoktas atmintinai. Neamas
smegenyse.
Neseniai buvo sugautas Chalidas eichas Mohamedas - bene tre
ias pagal svarbum mogus alkaidist hierarchij oj e. Rmiausias
grobis i vs iki iol. Pakiuvo tik todl , kad atsiliep svo mobiliojo
telefono skambut . Tik atsiliep - ir to uteko. Forsito nuomone, i
dien valgybos technika nuo naudotos altojo karo metais skiriasi
5
6 E U R OPA
tiek, kek kosmin stotis, su gula skriejanti ir dirbanti beorj e erdv
je, skiriasi nuo pirmoj o Sputniko.
Vis ta valgybin technika nesugebjo atskeisti didiojo smoks
lo - rugsjo u-osios smgi Amerikos dangoraiius ir Pentagon. Ne
todl, kad niekas nemat pasiruoimo tokiems smgiams poymi.
Mat juos - atskirus, lyg ir nereikmingus. Vakar valgybos tada tar
pusavyj e dar nebendradarbiavo taip, kaip pridera. Apskritai, Vakar
pasaulis snaud, pabudo tik po smgi, o dabar tai jau net pogulio
nebeina. Dabar visos jo sugumo ir valgybos inybos susietos tam
priais ryiais. Informacija, gaunama dar nuo Antroj o pasaulinio karo
garsioj e sekimo stotyj e

eltname (Cheltenham, Didioji Britanija),

tuoj pat perduodama tiesiai NS padalin Vaingtone. Amerikiei
turima informacija siuniama britams, o jie, savo ruotu, perduoda
pranczams ir vokieiams bei kitiems NATO nariams, j eigu yra nors
menkiausia prieastis juos supaindinti . Informacij os bendroj i rinka
dabar veikia geriau negu bet koks kitas Europos Sjungos ar NATO
organizmas. Gaila, kad valgybininkai pabudo tik tada, kai smgiai
buvo suduoti, kai uvo trys tkstaniai moni.
valgybos analitikai tvirtina, kad A Kaidos ar kit dihadist
agentams prasiskverbti svarbias Vakar valgybos inybas iuo metu
praktikai nemanoma. Treiajame prajusio amiaus deimtmetyje
buvo kitaip. Keliose Europos valstybse valdi buvo atj diktato
riai. Nemaai intelektual, ypa jaun, nusprend, kad demokrati
jos - bailios, j struktros silpnos, apsiginti nuo faizmo nepaj gia.
T pat tvirtino ir komunist propaganda. Teisyb apie Soviet Sjun
g buvo kruopiai slepiama, apie Gulag beveik niekas neinoj o, ir
kairiosios pakraipos intelektualai metsi Maskvos glb. Dirbusiej i
specialiosiose tarnybose irgi. Maklinas (Madean) , Berdesas ( Bur
gess) ir Filbis (Philby) tapo "kurmiais" - slaptaisiais Maskvos agen
tais brit valgybos ir kontrvalgybos inybose. Yra inoma, kad ilgai
tokiu buvs Filbis idav ir grup Lietuvos partizan, pasmerkdamas
juos miriai. Idav ir antikomunistin alban grup. Taiau sunku
sivaizduoti, kad koks nors europietis galt susiavti A Kaidos arba
vahabizmo (rsios religins-politins islamizmo srovs, kupinos ne-
N E G A I L E S T I N G A S L I U D I N I N K AS - F R E D E R I K A S F OR S A I TAS
57
apykantos) idealais atstatyti vidurami kalifat arba atkariauti isla
mui pietin Europos dal . Komunizmas buvo kur kas pavoj ingesnis,
nes daugelis moni jame nevelg grsms, daug kas tikj o marksiz
mu. Parsiduoti dihadistams u didelius pinigus? inoma, manoma
viskas. Taiau po skandal Amerikoje dl keli soviet papirkt CV
ir IB darbuotoj tarnybos imoko igliaudyti ir tokius "kurmius",
nesivaro sekti savus, j asmenin gyvenim. Be to, dabar visai kitaip
stebimas pinig judjimas. odiu, bent jau dl pai tarnyb saugu
mo ir j tarpusavio bendradarbiavimo - islamo fonte - galime bti
beveik rams.
Knygoj e "Afganietis" Frederikas Forsaitas rao apie tai, kad Va
kar sj ungininkai Mganistane kankina belaisvius. Jis j uokasi i kai
kuri urnalist, mogaus teisi gynj, kuriems baisiausiu dalyku
atrodo Gvantanamo kalj imas amerikiei bazj e Kuboj e. Apie j tik
ir neka. O Bagramas, amerikiei baz Mganistane, per pastaruo
sius kelerius metus neregtai iaugo. Anksiau ten buvo soviet ka
rin baz. Kai amerikieiai j 2001-aisiais perm, stovjo tik suir
barakai, administracij os pastatai ir didiuliai angarai. Dabar tai mil
inikas Berlyno dydio miestas. Jo dal uima atskira, akylai saugo
ma pastat grup. Tai karinis kaljimas. Visi jo kaliniai, nusikaltli
argonu kalbant, "gieda".

iulba kaip laktingalos. Ikloj a visk, k

patys padar ir k ino apie kitus bei apie vis organizacij. Nra to
ki, kurie usispyr tylt.
Kaip tai pasiekama?
Viskas gan sudtinga.
Amerikos karini bazi - Bagramo Mganistane ir Gvantanamo
Kuboj e - kalj imuose kalinti teroristai lauo Alachui ir bendray
giams duotas priesaikas. Ukietj kovotojai, met metus kent dy
kum kart ir trokul, auktikalni speigus, kamuoti lig, aizd,
mat draug t, dabar kaip pupeles i maio tardytojams beria
visk, k ino. A juos kankina? Pasirodys keista, bet tok paprast
klausim vienprasmikai atski negalima. Galvui j iems, inoma,
neglosto. Bet kai mogaus teisi gynjai - i Amerikos, kit ali ste
btojai - kalinius aplanko, nes leidiama tai daryti, kai kalbasi su jais
5
8 E U R OPA
be liudinink, kaliniai tiems atvykliams niekaip negali rodyi, kad
buvo kankinami. Nra aizd, mlyni, pamiimo akyse.
Pasirodo, itoj e nirioje srityje vyko dideli pasikeitimai. Tardyto
jai dabar nebemua, nebetrupina dant, neberauna nag, nebruka
tardomojo galvos klozet. Dabar naudojama chemin lazda arba gili
hipnozs bsena, arba kitokie bdai, dl kuri mogus tampa visi
kai neveiksnus. Tai veikia daug stipriau negu vadinamiej i "teisybs
medikamentai", tokie kaip skopolaminas arba amobarbitalis. Nauj iej i
metodai ikart "iumpa" smegenis ir i j padaro man ko. Kiek
tos nauj osios chemins mediagos pakenkia mogaus psichikai, ar ji
atsigauna, o gal visam gyvenimui lieka sualota, apie tai neskelbiama.
Aku viena - sunaikinama valia prieintis. Jeigu tokie vyrai kaip Cha
lidas eichas Mohamedas neitvr ilgiau savaits . . .
Kai sj ungininkai sugauna kok daugiau ar maiau svarb di
hadist, jie ino, kad j o galva prikimta slapt instrukcij . Paima jo
kompiuter, telefon, iardo visk iki paskutinio vartelio, isiaikina,
bet sj ungininkams kur kas labiau reikalingos (ir labai greitai) tos pa
slaptys, kurios saugomos galvoj e. Toks kalinys atsiduria Bagrame arba
Gvantaname.
Nesiimu vertinti, ar tai, kas tose bazse daroma, teista ar ne, gerai
tai ar blogai. Kuo ilgiau dirbu urnalistin darb, tuo labiau sitikinu,
kad laisvoje alyje nebtinai turiu pateikti vertinimus. Mano parei
ga surinkti ir praneti jums kuo daugiau ini, svarbi fakt. Ivadas
pasidarykite patys. Imintingi esate. Ypa kalbant apie tokius baisius
dalykus, kaip rafnuoti kankinimai tardant - kanios be kraujo ir be
riksmo.
O kas buvo surandama atvous pagaut dihadist kaukoles? i
noma, perkeltine prasme atvous, visi jie liko gyvi ir sveiki .
Chalidas eichas Mohamedas - j i s buvo A Kaidos operacij vado
vas - smulkiai papasakojo apie savo dalyvavm planuojant ir vykdant
rugsjo n-osios smgius, sprogdinant piln europiei diskotek Ba
lio sloje, sprogdinant Amerikos ambasd Nairobyj e, 14 teroristini
akt, beveik visuose pastaraisiais metais. Tardytojai pradj o netikti,
man, kad Chalidas giriasi. Tada tardomasis supyko, m dstyti, ku-
N E G A I L E S T I N G A S L l U D I N I N K AS - F R E D E R l K AS F OR S A I TAS
5
9
ri valand ir minut kur buvo, k tuo metu dar, kokius nurodymus
dav. Prisimin sskait, kurias buvo pervedami pinigai, numerius.
Negana to, savaitei baigiantis m paskoti ir apie nepavykusius A
Kaidos upuolimus, o paskui - apie tai, k ruoiamasi dari arti
miausiu metu, ir k - po met. Pasirodo, buvo ketinta pasiksinti
popiei Jon Pauli I I . Bet nepavyko, apsuga sutrukd. Papaskoj o,
kad suplanuota antra puolim prie Vakarus ir JAV banga - ketina
ma nuudyti visus buvusius Amerikos prezidentus, nes juos pasiekti
lengviau, o Deimss Karteris (James Carter) apskritai apsugos atsi
sks, ketinta skrydio metu susprogdinti du JAV keleivinius lktu
vus - sprogmenys bt paslpti saviudi batuose.
mons, kurie danai keliauja lktuvais, galjo pastebti, kad
vienu metu visuose oro uostuose pradjo tikrinti bent kiek tartinus
keleivi batus. Ai tam prisi painimui . Planuose dar buvo: susprog
dinti bibliotekos bokt Kalifornij oj e; Sears dangorai

ikagoj e; Pla
za Bank Vaingtone; Empire State Building Niuj orke; susprogdinti JAV
karinius laivus ir nafos tanklaivius Gibraltaro, Ormuzo ssiauriuose
ir Singapre; Panamos kanal; kabanius tiltus Niujorke; europiei
lankomus naktinius klubus Tailande; JAV ambasadas Indij oj e, Azer
baidane, Filipinuose, Australijoj e; NATO bstin Belgij oj e; Amerikos
nafos kompanij Sumatroj e; buvo tiriamos galimybs pulti atomin
JAV jgain, pastatus Izraelio mieste Eilate, naudojant ugrobtus Sau
do Arabijos lktuvus; nuudyti Pakistano prezident Muarat, skry
dyje susprogdinti dar dvylika JAV lktuv; suteikti fnansin param
Turkij os teroristams, ruoiantiems ipuolius prie JAV Izraelio, Di
diosios Britanijos taikinius Turkij oj e.
Tai tikro ir didelio karo planai. Atrodyt lyg i fantazij pasaulio,
jeigu jiems vykdyti nebt ruoiamasi su fanatiku kruoptumu. Pa
nau tai, kad dihadistai tikisi laimti . Kai kurie t akt vykdytojai
po Chalido ipainties policijos buvo sulaikti jau pusiaukelje.
Ir tvrtink, mogau, po tokios teroristo ipainties, kad grietas
tardymas, siekiant igauti i nusikaltlio visk, k jis ino, paeidia
mogaus teises. Galbt paeidia. Ujauiu. O kur mogaus teiss to
niekuo nekalto lktuvo keleivo ar mieganio kdikio, kuris lktuvui
sprogus i 10 kilometr aukio kris vandenyno bangas?
60 E U R OPA
Kai tapo inoma apie Chalido prisipainimus, kalj ime j aplan
k komisija, mat buvo manoma, kad jis atrodys panaus blyn, bus
inarstyas po kauliuk. Ne, komisija j rado visikai sveik, tik pa
niurus. Paklaustas, kaip su j uo elgsi, atsk: blogai. Bet nemokjo
paaikinti, k jam dar. Visos organizmo fnkcij os, reakcijos, kraujo
spaudimas, regj imas, pulss buvo normals.
Frederikas Forsitas yra gerbiamas Skotland Jarde. Gal skaityojui
bus domu suinoti, kaip jis komentuoja rus eksvalgybininko Aek
sandro Litvinenkos nuudymo byl, kuri nuaidjo per vis pasaulio
spaud, bet liko neiaiknta iki iol? Forsaito nuomone, tai padar
profesionalus udikas, kileris, kuris, kaip elegantikai isireik tas
brit raytojas, atvyko "i Ryt nuo Frankfrto prie Oderio, i Ryt nuo
Minsko". Galbt Putinas tiesiai nepasak: "Noriu to mogaus galvos."
Bet aplink Rusijos prezident buvo daug moni, kurie visada igirs
davo jo tyli dejon. Taip kakada tyliai, sau po nosim, viduramiais
padejavo Anglijos karalius Henrikas I I : "0, kas mane ivaduos nuo to
grisusio kunigo?" Turj o omenyje monarchui pakau pradus, ne
priklausomai mstant arkivyskup Tom Beket (Thomas Becket) .
"Tai igirdo keturi riteriai. Sdo ant irg, nuuoliavo Kenterberio
katedr ir kardais sukapoj o arkivyskup smulkius gabalus", - pasa
koja brit raytojas, pateikdamas istorin paralel. Jis atkreip dme
s, kad polonijus 210 - labai brangi mediaga, brangesn u kai kuri
ri deimantus. Ta radioaktyv mediaga niekur nesimto ir niekur
neparduodama. Jos gali turti tik valstyb. Privatus asmuo ar nusikal
tli organizacija udymui jos nenaudos, mat palieka pdsakus.
Bet kodl ta valstyb, kuri garsja labai galingomis ir joki skru
pul neturiniomis slaptosiomis tarnybomis (o jos puikiai sutaria ir
naudojasi nusikaltli pasulio veikj paslaugomis), nepasinaudo
jo daug paprastesnmis priemonmis, kad isivaduot nuo valdiai
grisusio mogaus? Suprantama, kad Aeksandras Litvnenka ne tik
kad buvo Kremliaus nekeniamas - jis baugino Kremli: tikino tu
rs rodym, j og tuos kelis daugiabuius Rusij oj e susprogdino patys
Rusijos FS darbuotojai. Tai visi ne menkniekis ir ne istorin tema.
Daugiabui sprogdinimu buvo apkaltinti enai . Jie niekada nebu
vo sugauti ar nurodyti, bet tie sprogimai sukl gyventoj panik ir
N E G A I L E S T I N G A S L I U D I N I N K A S - F R E D E R I K A S F OR S A I TAS 61
tapo antrojo karo prie

enij prieastimi, igrind Putinui keli

tiesiai prezidentr, nes jis pareik, kad "tvarka bus", ir adj o e
n galvas mirki . . . inote, kur.
Bet kodl buvo pasirinktas toks sudtingas bdas nutildyti Litvi
nenk? Kodl - ne peiliu ird ar kulka veid, ne mirtinai sumuus
kur nors iaurinje Londono dalyj e? Ten toki dalyk danai atsi
tinka. Neatpaintas lavonas tebegult ant grindinio, o udikas jau
sdt rytiniame lktuve Maskv. O jeigu priiupt pinigin ir mo
bilj telefon, visa byla atsidurt policijos vyki suvestins pastrai
poje "Apiplimai ir nuudymai". Kam buvo reikalingas toks keistas,
toks nematytas negirdtas bdas?
Vienintel jo prasm - o be prasms tokie dalykai nedaromi - tik
viena: spti ir bauginti kitus, kurie link eiti Litvinenkos pdomis.
Prie 400 met Anglijoje teisjai, nu teis nusikaltl mirties baus
me pakariant, kartais kartu su nuosprendiu paskelbdavo, kad knas
kartuvse turi kabti kelias savaites. itaip buvo praneama visiems
saviems ir setimiems, kurie galbt link neinia k ikrsti ar nu
kniaukti, kad ioj e apylinkj e dirba rstus teisjas, tad geriau jo ne
erzinti .
Panau, kad Maskvoje kakas pasak: "Pakaks. Nuo iol tursite
bijoti. Labai bijoti ir laikyti lieuv u dant."
A tokia prielaida teisinga? Suinoti teisyb labai paprasta. Jeigu
Litvinenkos udikas bus iaikintas, vadinasi, Forsaitas klysta. Jeigu
udikas dings kaip akmuo vanden (Anglijoje dingti jis negali) , tai
reik, kad Forsaitas teisus.
AP I E ME I L - P RA DI N UKAMS
TURBT TI E, KURI UOS VADI NA DAVATKOMI S ( TARP
j yra ir vyr, ir moter) , itaisys man pirt, nes noriu papasakoti apie
sekualin vaik vietim Olandij oj e. Taiau neketinu pirti svo nuo
mons, neva "reikia ir mums taip daryti", o gal "mums taip daryti ne
reikia". Sprskte patys.
62 E U R OPA
Miestuose kasdien eidami mokyk, jauni olandukai praeina pro
raudonj ibint raj onus, pro krautuvles, prekiaujanias porno
gra
fniais flmais, erotikais baltiniais, pro naktini klub vitrinas ir
spaudos kioskus, pilnus urnal su abiej lyi nuogaliais. Danas
nemokamas t urnal priedas - prezervatyvas.
Kai tie vaikai bus 12-meiai penktokai, mokytojas arba mokytoja
jiems parodys, kaip umaunamas prezervatyvas - tai eina mokyklos
program. Tam panaudos luotos kot. Parj namus vaikai gali per
televizij pasiirti animacin flm apie onanizm - ne apie jo al
(flmas nieko negsdina) , o apie tai, kaip tai daroma.
Pagal Olandijos mokykl program penktos klass moknukai,
naudodamiesi mokyklos biblioteka, rao nam darb apie moni
reprodukcij, tai yra kodl ir kaip gimsta vaikai; taip suino, kad ly
tikai sntykiauti berniukai ir mergaits, jeigu abu sutinka, turi teis
sulauk 12 met. Mergaitms ir panelms skirti urnalai spausdina
vairi mylj imosi poz pieinius ir apraymus. Taip seksas praranda
paslaptingum, neerzina neinia, dingsta trokimas slapta ibandyti
udraust vaisi.
Jeigu tai skaitydami griebts u galvos, verta inoti kelet daly
k. Olandija taip auklja savo vaikus ne todl, kad ji - ateist alis.
Prieingai, olandai labai religingi . Ko gero, itikimesni krikionybei
negu bet kuri kita Europos tauta, tarp j ir mes, lietuviai . Ten dvi
tikybos - katalik, bet su labai kategoriku atspalviu, j vyskupai ne
retai ginijasi su Vatikanu, kiti - kalvinistai, viena i grieiausi pro
testantizmo atmain. Abi ios Banyios visikai pritaria Olandijos
mokykl programoms ir mokymo praktikai.
Antras mitas apie Olandij - kad tai itvirkusi moni ir narko
man lizdas. Tie, kurie ten buvo, mat: pusnuogs prostituts sdi vi
trin languose kaip pas mus drabui manekenai ir vilioja praeivius.
Regjo barus, kur visikai atvirai idliota marihuana, haias ar koks
nors kitas i vadinamj "velnij" kvaial, suraytos j kainos. Ga
lima isineti arba vietoj rkyti. Siaubas ir komaras, pasakysite.
Ir a taip pirmus kartus pasijutau. O paskui supratau - vis tai at
rodo baisu todl, kad olandai savo ydas ir bdas ikl paviri, jas
A P I E M E I L - P R A D I N U K A MS 63
demonstruoja. Prostitucij os Paryiuje ar bet kuriame kitame Pran
czijos mieste daug daugiau, Vokietij oj e irgi. Lietuvoje pasisukiokite
vakare prie geleinkelio ir autobus stoi ar prie viebui - patys
pamatysite, kas ten vyksta. Dl vieo narkotik pardavinjimo olandai
tarpusavje ginijasi. Kol kas akivaizdu, kad juos legalizavus narko
manijos Olandijoj e nepadidjo. Sumajus pogrindiniam narkotik
verslui, sumaj o nusikalstamumas. Bet ta tema tikrai prietaringa
ir j nesigilinsime. Bej e, tos abi socialins ydos olandus maai lie
ia, visa tai daugiau susij su svetimaliais. Patys jie neblogai apsigina
pasitelk savo pedagogin sistem. Dabar j nori nukopijuoti Didio
ji Britanija, nes ni nepilnamei ten penkis kartus daugiau. Iki
2010-j brit vyriausyb mokyklose ves pamokas apie seks ir mo
ni santykius - jos bus privalomos vaikams nuo penkeri met. Bus
pamokos apie tai, "kaip vadinasi kno dalys". Mokiniai gaus ir anima
cin flm "Augame drauge su Donu ir Meri", kuriame matys, kaip
laikui einant keiiasi paauglio ir paaugls knai. Britai energingai
veda oland metodus dar ir todl, kad Olandij oj e abort nuoimtis
maiausias Europoj e, o Britanij oj e jis katastrofkai auga.
Oland pedagog patirtis rodo, kad su vaikais kalbti apie seks
btina, taiau tai reikia daryti ramiai, jeigu galima, - laisvu abiem
panekovams metu, pradti tuos pokalbius dera anksti, kai vaikui dar
tik ketveri ar penkeri. Tada jis visai nesivaro ir per daug nesidomi.
Kodl? Dar nesigdija savo kno, jo hormon sistema dar miega.
Vaikams nuo penkeri iki septyneri met pasakojama apie jaus
mus - kas yra meil, draugyst, atsakomyb, itikimyb. Nuo atuo
neri iki vienuolikos - apie biologin sekso pus. Aikinama nieko
neslepiant ir neipuiant. Rodoma pagarba vaikui ir jis tai puikai su
pranta. Jei mokykloje dsto nios mokytoj os, jos apsilanko keliose
klasse. Jeigu mokykloj e yra mokytoj gj , apie tai irgi ramiai kalba
ma, itaip ivengiant vaik kudesi ir splioj im. Neties, mitas, kad
mokytojas gj us gundys ir tvirkins berniukus. Juk heteroseksuals
mokytojai, tie, kuriuos vadiname normaliais, mokinuki netvirkina.
Nusikaltli gali bti kiek tarp vien, tiek tarp kit. Jeigu nusikaltlis
mokytojauja, viskas labai greitai iaikja.
64 E U R O PA
Olandijos pedagogai labai nustebt, jei tvai udraust savo vai
kams lankyti tokias pamokas. Kaip legenda pasakojama apie vien
moter musulmon, kuri per tv susirinkim, kai buvo aiknama, k
ir kaip tvai turt kalbti su vaikais, atsistojo ir ijo.
Oland vaikams leidiama speciali vadovli serija apie seks. J
autor - garsi pedagog Sanderij n van der Doef. At penkiameiams
skirto vadovlio virelio pavaizduoti du lpas besi buiuojantys dar
elinukai, berniukas ir mergait. Tekste vaikas ras paaikinim, ko
dl jo mama turi ktis, kaip keliauja spermatozoidai, kad mons
lytikai daniausiai santykiauja guldami, o gyliukai - stovdami,
kaip atrodo tvelio penis. Vadovlyj e, skirtame vienuolikmeiams,
galima pamatyti mergait, kuri, stovdama prieais veidrod, tyrinja
savo genitalijas, rasti apraym, kas yra menstruacij os ir kaip naudoti
kontraceptin piliul. Kiek.ena eima turi toki knyg ir tvai vaka
rais jas skaito savo vaikams. Oland pedagogai, su kuriais man teko
bendrauti, stebisi ir nesupranta, kodl kitose civilizuotose alyse apie
seks varomasi kalbti, ta tema priimta tik juokauti . J nuomone, jau
ketveri met pyplys turi inoti, ar jis atjo pasaul tradicikai, ar
padarius Cezario pjv, o gal atlikus dirbtin apvaisinim. Pedagogai
vaikams aikina apie vairius seksualumo pasireikimus - taip, kaip
aikinama apie vairias tapybos technikas. Vyresni vaikai supaindi
nami ir su tamsiomis sekso pusmis - prostitucija, prievartavimu, vai
k prievartavimu.
Visda keliamas vienas tikslas - kad vaikas inot. Vyresnse
klasse mokiniams aikinama, kaip naudoti vairias kontraceptines
priemones, kaip atpainti venerini lig simptomus. Mokykloje pa
sakojama apie "grauollius", kurie vilioja mergin lov, o paskui
priveria j permiegoti su visu briu svo draug. Gal tai ir isklaido
romantikum - j eigu ms dien jaunimas jo dar turi, - bet rezul
tatai geri. Jeigu Europoj e jaunimas praranda nekaltyb sulauks 14-16
met, Lietuvoje irgi, tai Olandijoje vidurkis - 17, 5 met. Na, o dl ro
mantiko svaigulio . . . Lietuvos pedagogai su lidesiu pripasta, kad
romantik labiausiai isklaido iaurs likimo smgiai, tvojantys per
jaun, jautr ir nesuprantant , kas darosi, mog. Oland vaikinai ir
A P I E M E I L - P R A D I N U K A M S 6
5
merginos nekaltybs praradimo prieastimi vardija "meil ir abiej
pasiryim bti kartu", o jauni britai, vokieiai, pranczai ir lietuviai
prisipasta: "trauka", "norisi" arba "visi taip daro".
Matyt, todl, kad lytinis vaik vietimas Olandijoje prasidjo ne
iandien ir ne vakar, tai atsispindi j eimyniniame gyvenime. Vaik,
kuriuos augina vieni motina, toje lyje penkis kartus maiau negu
vidutinikai Europoj e ir 6 kartus maiau negu Lietuvoje. Skyb irgi
daug maiau. Nors erotins ir seksualins temos Olandijos miestuose
tiesiog bado akis (rekamos, vienamiai, koskai su paia atvriausia
literatra), toje lyj e - pats maiausias Europoj e nepilnamei n
tumo ir venerini lig procentas.
Tvirtinti, kad taip yra tik dl vaik vietimo, bt pavirutinika.
Oland eimos apskitai darnesns ir stabilesns negu bet kur kitur
Europoj e.

ia prasta parj us i darbo drauge su vaikais valgyti vakarie

n. Paskui - paaisti arba sportuoti, drauge irti televizori. Bnant
su vaikais ilgiau, lengviau juos paveikti. Jeig bendraujant su jais iky
la kokia nors seksualin tema, ji ne apeinama, o apie tai pasikalbama ir
n vienas eimos narys nesivaro. Tai nevadinama nepadoria tema.
Rmtesniuose laikraiuose svaitgaliais spausdinama speciali
laik skiltis, kurioj e tvai dalijasi patirtim, konsultuoja seksologas.
Labai domi laik pasitaiko. Viena mamyt ra, kad jos eiolikin
dukra pakaus, kaip atrodo sperma. "Papraiau vyro, kad pateikt
pavyzd. K dukra su tuo pavyzdiu dar, neinau. Gal pasiirjo pro
mikroskop. Bet viena inau - dangus nesugriuvo." Kita mamyt ra,
kad jos atuoniolikmetis namuose vaikto nuogas. Buvo nusprsta,
kad tai sveika.
Dabar jau nemanoma pasakyti, kas atsirado pirmiau - ar stabi
li oland eima, kurioje manomi visikai atviri pokalbiai su vaikais,
ar atri pokalbiai padj o stabilioms eimoms susiformuoti. Susifor
mavo jaun oland poiris, kad ntumas, kai esi jaunesn negu
20-ies, - blogai. Olandij oje toks ntumas - dm, beveik socialin
aizda. Daugelyje Europos li, Lietuvoje irgi, tokia motina gauna
palp, turtingose valstybse palpa tokia didel, kad jaunoji ma
myt smdosi but ir gali neblogai gyventi kuo toliau nuo priekaitau-
66 E U R O PA
jani tv. Maln ir tulpi krate yra kitaip. Vienia motina privalo
gventi su svo tvais, kol sulauks 18 met, o valstyb dar neseniai
jai
nemokdavo nieko. Nuosekliai, bet nekyriai aikinama, kad toks
ankstyvas ntumas kliudo siekiams gyvenime. Jaunimas nekvailas,
supranta. 12-met Rub rainlyje laisva tema ra: "Nesu pasiruousi
ri
zikuoti ir lugdyti svo gyvenim. Man uteks tvirtumo palaukti."
Jos draug Gras: "Noriu bti devyniolikmet ir simylti . Tada ir nu
sprsiu, ar atj o laikas." Taip lietuvaits elgsi, bent kalbdavo, prie
kelis deimtmeius.
Patys mokiniai Olandijoje seksualinio vietimo pamok nelaiko
svarbiomis. Galbt todl, kad tai vyksta mokykloj e, kad tai pamokos,
rutina.
Didioj oj e Britanij oj e vietimo ministras Deimss Naitas (James
Knight) ileido potvark, kad nuo 2010-j mokyklose bt vesta
nauja kompleksin programa, dar platesn negu oland. Joj e numaty
tas asmenybs ugdymas, visuomeniniai ir sveikatos klausimai. Greta
lytinio vietimo toje programoje numatoma aikinti, kaip vartojamas
alkoholis, kaip tampama alkoholiku, kaip veikia vairs narkotikai,
kaip tvarkytis su pinigais ir kas yra sveikas maistas. Vaikams nuo 5 iki
7 met, kaip ir Olandijoje, bus dstoma apie jausmus, nuo 8-eri iki
n-os - biologins sekso ypatybs, o vidurinj e mokykloje bus pamo
kos apie ntum ir jo ivengimo bdus, apie venerines ligas.
Galbt kakas paskys: "Ms vaikeliai toke geri, toke glenuiai
ir dori. Kam ugriozdinti galveles negraiais dalykais?" Priminsiu, kad
sekss visi nra kakas negraaus, jeigu tik jis neikraipomas. Dauge
lyje monijos istorijos etap jis buvo ventas. Udraust vaisiumi tapo
tik ankstyvaisiais viduramiais, kai plstelj o asketizmo ir fanatizmo
banga. Kitas skaitojas gal pamanys: "Prie 50 met nereikjo toki
pamok. Visi ir taip gyeno dorai." Oi, ne visi. Oi, ne visur. Oi, ne vi
sda. Dabar i esms pasikeit moni gyvenimo bdas. Vainjame
daug daugiau, turime daugyb automobili. O svarbiausia - televizij.
Jos nepakeisi ir neudrausi. Jeigu icenzruosi Lietuvoje, ateis i Len
kij os, vedij os, Danij os, Vokietij os. Tokioje gyvenimo terpje kai ku
rios ms mokykl programos atrodo kaip archeologins ikasenos.
A P I E M E I L - P R A D I N U K A MS 67
Gyvename iliuzijomis. Ir kai ta ms tyli, rami penkiolikmet at
nea skar suvyniot kdikl, nustr klausiame: "0 i kur jis atsi
rado?!"
D E S ROS MI N I S TRU I
BULGARI JA I R RUMUNI JA - MS SESS, BET
Europos Sjung buvo priimtos paskutins. Dabar darosi aiku, ko
dl Briuselis taip ilgai dels. Tai alys, kurios rimtai serga. Diagnoz -
politinis vys. Labai panaiai buvo pas mus, tos ligos simptom dar
nemaai lik. Todl verta vilgtelti tas ms kaimynes.
Jeigu teisyb, kad kiekvienas turi savo kain, tai Rumunijos mi
nistro kaina nra labai aukta: varytini sufalsifkavimas kainuoja
15 ooo eur, 20 kilogram deros ir 100 litr slivovicos. ems kio
ministras Decebalas Traianas Remess tok ky prim, bet jam ne
pasisek. Perdavimas buvo slapta nuflmuotas ir parodyas per televi
zij . Jeigu ne tai, bt buv kaip visada - byla strigt prokuratroj e.
iuo atveju ministras odio netardamas atsistatydino, o Rumunij oje
kilo audra. Buvo net reikalaujama, kad atsistatydint premj eras. Bet
ne todl, kad jam tenka dalis kalts u ministro elges, o kad nesuge
bj o savo ministro apginti.
Korupcija - vis nauj j Europos Sjungos nari problema, isk
rus Kipr ir Malt, kurios atj o ne i socializmo. Kai Ryt Europos
alys, o ypa Balkan valstybs, stengsi patekti Sjung, jos entuzi
astingai kr puikius statymus, taisykles ir institucijas, skirtas kovai
su ta liga. Bet kai pateko klub, j kartis igaravo, o sisenjusi ne
galia gro su nauja jga. Ir sunku tiktis, kad kas nors greitai pasikeis,
nes liga pasiek pai alies virn. Brit frma Eastern Dut Free
reikalauja i Rumunijos 100 milijon doleri kompensacijos, mat at
siskiusi duoti 2,5 milij ono doleri ky Adrianui Nastasei (tuometi
niam ministrui pirmininkui) prarado kontrakt. Kai vyko derybos dl
Rumunij os primimo Europos Sjung, buvo keliama slyga: alis
privalo pradti ryting kov prie kininkavim. Monika Macovei,
68 E U R O PA
tapusi teisingumo ministre, msi tvark vesti. Rumunij prim
Sjung, o po trij mnesi Macovei buvo atleista i darbo. Rumuni
j os konstitucinis teismas nutar, kad patraukti teismo atskomybn
aukto rango valdininkus bus galima tik Parlamentui leidus. staty
mas veikia ir atbuline data - mintasis Nastas teismo ivengs. O jis
dar ir pardavinjo auktus postus administracijoj e.
Briusel veda i proto ne tiek konkrets korupcijos atvejai, kiek
aukto rango politik elgesys. Uuot kovoj su kyininkavimu, jie
trukdo teissaugos organams. Taip yra visame regione. Slovakij oj e
kurti ir neblogai veikia specials antikorupciniai teismai. Juose dirba
rpestingai atrinkti ir puikiai apmokami teisjai. Bet teisingumo mi
nistras Stefanas Harabinas tuos teismus pavadino "faistine staiga" ir
bando rodyti, kad jie prietarauja Konstitucijai.
Bet grkime Rumunij . Naryst Europos Sj ungoj e Rumuni
jai labai naudinga. Ligoninse atsirado nauja moderni aparatra.
Prasidjo autostrad statybos. Bukarete ir kituose miestuose kyla
nauj i namai, vietoj iuklyn plyti parkai ir aiktels vaikams ais
ti. Miestuose kursuoja nauj i, vars autobusai, Bukareto metro irgi
gavo nauj us vagonus. Tarp miest kursuoja puiks traukiniai. Juo
se kondicionuotas oras, minktos sdyns, kitukai kompiuteriams,
mobiliesiems telefonams arba muzikai. Tik viena bda - tas praban
gus ekspress vaiuoja ltai. Nuo Bukareto iki Jas, 460 kilometr, -
septias valandas. Nes bgiai katastrofkos bkls, nusidvj ir
net kreivi. Valdia u Sj ungos pinigus pirko vagon ir lokomotyv,
tai padaryti lengva, taiau norint sutvarkyti geleinkel, reikia dar ir
padirbti .
Rumunijoj e gerokai pakeltos algos, ypa biudetininkams - admi
nistracij oj e, vis lygi mokyklose ir gydymo staigose. Vidutin uni
versiteto dstytojo alga dabar apie 5000 lit. Taip siekiama sustabdyi
isimokslinusi moni emigracij. Nes i Rumunijos dirbti usien
ivaiavo apie 3 milijonus moni, kas septintas pilietis - kiek dau
giau negu i Lietuvos.

lies iaurs ir ryt kaimuose, kurie visda var

g vargo, dabar dygsta puiks dviaukiai namai su dideliais langais.
Tai emigrant, siuniani namo pinigus, namai.
D E S R OS M I N I S T R U I 69
Bulgarij oj e reikalai blogesni. mons vengia su usienieiais apie
tai kalbti, raudonuoja i gdos, sako: "Pas mus viskas taip susipyn,
kaip kiauls arnos." Teisingumo viceministras, turk partij os, kuri
vadinasi "U teis ir laisv", atstovas, turj o du pasus su skirtingom
pavardm; vyriausybje ofcialiai vadinosi turkika pavarde, o prisi
dengs bulgarika pavarde vadovavo keliems verslams. Keli ir plent
departamento direktorius greitkel aplink Sofj statyti paved savo
broliui. Ministro pirmininko Sergejaus Stanievo brolis gavo usa
kym suprojektuoti kelis imtus daugiabui Bialos mieste, graia
me Bulgarij os pakrants ruoe, kur statybos apskritai apribotos. Du
verslininkai iviliojo 8 milijonus eur i SAPARD fondo pirkdami ir
parduodami vienas kitam senas msos perdirbimo mainas, doku
mentuose nurodydami, kad jos nauj os. Be to, prekavo triui msa
ir pauktiena i Kinijos, pardavinjo Pranczijoje ir Vokietij oj e sufal
sifkav sertifkatus. Pasirpino ir savo ramybe - parm preziden
to Georgijaus Parvanovo rinkim kampanij. U pinigus, kurie buvo
gaunami i SAPARD ems kiui tobulinti, pati valstyb stat itai
gingus viebuius. Vietoj traktori pirko limuzinus.
Kirt Bulgarijos sien, Europos Sjungos valstybes kasdien keliau
ja milijonai pakeli cigarei, imtai kilogram heroino, per Turkij
atgabento i Mganistano, ir amfetaminas. Miestuose vainja imtai
netikr taksi - paenklint kaip reikia, bet i keleivi lupa brangiau,
o joki mokesi nemoka. Pinig keityklose, j eigu nebsi budrus, pa
ims 20 procent komisini daugiau nei dera.
Kai didel Sjungos pinig dalis buvo perduota savivaldybi inion,
mandato kai
n
a paoko keliasdeimia tkstani lev. U balsus mo
kama atvirai, ypa igonams. statymas, draudiantis supirkinti bal
sus, priimtas tik dabar, bet jis nelabai k pakeis. Bulgarai sko, kad
statymas - tai vartai, pastati plyname lauke. Aba kitaip: staty
mas - tai ukarda ir tik asilas laukia, kada ji bus pakelta. statymas,
draudiantis pastatais ustatyti pajrio zon iki papldimio, buvo
svarstomas metus. Per t laik apstatas kiekvienas dar buvs laisvas
pajrio metras. statymas, draudiantis valstybs tarnautojams tuo
paiu metu dirbti privaiose monse, apskritai strigo Parlamente.
70 E U R O PA
Kai griuvo sovietin sistema, Bulgarija buvo vargingiausia regiono
alis, nes socializmas ia isilaik ilgai, laisvosios rinkos reformos pra
sidj o vlai . O kai pradj o plaukti Europos Sjungos fond pinigai,
pirma ir pagrindin kiekvieno bulgaro mintis buvo - praturtti. I
plti, kiek tik pavyks. Sjunga rodsi lyg aukso altinis be dugno. Fal
sifkuojama viskas, k tik galima falsifkuoti : varytins ir konkursai,
ems nuosavybs dokumentai, valstybiniai usakymai . Visi pasta
vienas kt ir suriti vienu silu, niekas dokument netikrina. Bul
garai apskritai mgsta su visais broliautis, sykiais sako: "Visi esame i
vieno kaimo." Man, kad visada taip bus. Kad Sjungos valdininkai -
irgi mons, j eigu atvaiuos, su jais bus galima susitarti, pakviesti
ger restoran, teikti kelialap prie j ros. Ir tai - okas. Sjungos biu
rokratai, pasirodo, tausoja bendrijos pinigus.
Pirma reakcija buvo - usi pulti Briusel: surado gal gale atpirkimo
o ! Antra: aha, dabar supratom, prim mus, nes ieko savo frmoms
rink, o su mumis elgiasi rsiau negu su bet kuria kita alim.
Bulgarijos vyriausyb ne kovos su korupcija bd ieko, o pasi tei
sinim. Viceministr pirminink ir Sjungos fond ministr Meglena
Plugij eva buvo ataukta i ambasadors Berlyne pareig ir paskirta
t aukt post, nes nebuvo susitepusi, ir btent todl, kad Briuse
lis gal gale pradt bulgarais tikti. Bet net ir ji ramiai aikina, kad
visos Sjungos nars i pradi turjo problem dl Sjungos pinig,
Bulgarija - ne iimtis.
alyje apsilank kelios Europos Sjungos ekspert grups, buvo ir
pats Chos Manuelis Barosas (Jose Manuel Barroso) . Liep buvo pa
skelbtas pirmasis revizori praneimas. Kadangi Bulgarij os vadovyb
nekreip j jokio dmesio, Briuselis sustabd keli ri mokj imus,
o kai ir tai nepadj o, sak Bulgarij os ministerij ose ir agentrose, ku
rios tvarko ir skirsto Sjungos las, rengti sistem LOTHAR, elek
tronin rang, atskeidiani nukrypimus. Bulgarija - pirma alis,
kuriai udtas toks elektroninis kontrols apynasris. Taiau technika
pati viena padaryti nieko negali.
I pradi Europos Sjungos valdininkai dar teigiamai vertino bent
aukiausi alies organ vali kovoti su korupcija, taiau 2008-j
D E SR OS M I N I S T R U I 71
viduryje jau pripaino, kad nieko neieina. Valdia nenori nieko imtis.
Vidaus reikal ministras Rumenas Petkovas buvo paalintas i darbo
u akivaizdi korupcij ir ryius su mafja. Nusikaltliai pirkdavo mi
nisterij oje su reikaling informacij, o aukti tos ministerij os valdi
ninkai nuolat puotaudavo su nusikaltliais. Taiau Petkovas tebelieka
takingas valdios mogus, j perkl dirbti partin darb. O kas sto
jo vieai ginti buvusio ministro? Stambiej i narkotik bosai . J argu
mentai - lumo ir naivumo miinys. Pareik spaudai ( neslpdami
svo veid! } , kad ministras, kuris turi kontaktus ir ino, kaip mafja
veikia, yra geresnis u nesiorientuojant nauj ok. Parlamento komi
sij os kovai su korupcija pirmininkas Bojko Velichovas purktauja, es
ministro kalt dar reikia rodyti, o pradti antikorupcins kompanij os
nemanoma, nes niekas neturi stebuklingos lazdels.
Taip susidsius reikalams, Europos Komisija prij o ivad, kad
problema - ne tiek korupcija, kiek pati Bulgarij os vyriausyb. Kai
Briuselis pradjo ruoti galutines ivadas ir jau buvo aiku, kad jos
bus labai neigiamos, viceministr Plugijeva nuvaiavo Briusel ti
kdamasi reikal kaip nors uglosti. Baross jos neprim, niekas i
komisr nenorjo su ja kalbti . K tada padar Bulgarij os viausy
b? Pasmd viej ryi frm alies vaizdiui paretuuoti .
Sofja t daro, taiau tai ti k raibuliai eero paviriuj e. Sukr
nauj staig - Valstybs sugumo agentr. Atleido eis ministrus
ir daug stambi valdinink. Rengiami nauj i statymai. Taiau iki iol
niekas nra nubaustas, o keli pradti teisminiai procesai tsiasi ilgai,
nra garantijos, kad kieno nors kalt bus rodyta.
Kad tik tai . . . Iki iol nepavyko iaikinti n vienos mogudysts - o
Sofjos gatvse per pastarosius kelerius metus j buvo 150. Buvo u
doma net prezidento patarj ir stambiausios energetins frmos di
rektori. Bet nei udikai, nei uskovai neiikinti. moni grobimas
reikalaujant ipirkos tapo epidemija. Neseniai buvo pagrobtas ftbolo
organizacijos pirmininkas. Jam nukirto du pirtus, pripumpavo nar
kotik. Kai jo mona atve reikala ut ipirk, pagrob ir j. Bulgarija
uima pirm viet Europoj e pagal moni grobimus ir prostitui eks
port. Spjama, kad Europoje tuo usiima apie 20 ooo bulgar.
72 E U R O PA
Pagal Bulgarij os Konstitucij teismai yra svarankiki . Bet bulgarai
kariai juokauja, kad pagrindinis teism darbas - nekaltybs liudij i
m nusikaltliams idavinjimas. kalj imus pakliva tik neturtingi
igonai, kai neturi pinig kyiams ir advokatams. Neseniai buvo pri
iupta ky imanti Varnos miesto administracinio teismo pirminink.
Ilipo sausa i balos.
Briuselio kantryb gal gale trko. Pareikusi, kad praneimai apie
l ivaistym pasi tirtino, Europos Sjunga vasar uald SAPARD
ir FARE programoms skirtas las, o ruden sustabd dar 8oo milijon
eur idavim pareikusi, kad pinigai nenaudojami pagal paskirt. Be
to, i dviej Bulgarij os mokj imo agentr buvo atimta teis adminis
truoti Sjungos las. Pagrasinta, kad jeigu Bulgarija nesusitvarkys, i
jos bus atimta teis balsuoti bendruose posdiuose, galbt bus su
stabdyta engeno zonos pltra (tai yra bulgarams, keliaujantiems
Europ, vl bus vestos vizos), o Bulgarijos teism sprendimai nebus
pripastami kitose Sjungos alyse.
Tai labai rsios bausms. Europos Sjungos istorij oj e tokios dar
niekada niekam nebuvo taikomos. Bulgarij oje dabar viskas labai u
sidels. Vien mokj imo agentr akreditacij oms atnauj inti prireiks
maiausiai met. Nebus galima atlikti praktikai j oki mokj im, su
stos net ir vkstanios statybos. Buvo nutarta Bulgarijai per penkerius
metus skirti n milijard eur. Soiai, kaip sakoma Lietuvoj e. Dabar ji
negaus nieko.
Kodl ten tokia padtis, daug bjauresn negu kitose buvusiose
socialistinse alyse? Juk visi esame i vieno kelmo spirti . Senoj i san
tvarka visus imok vogti. Igaravo bet kokia moral. Kolkieiai vog
javus, paar, pien, pirmininkai - automobilius ir namus, gamyk
darbininkai - verpalus, cigaretes, degtin, ms, deras, vartus ir
grtus. Buvo susiformav vogt preki realizacijos kanalai ir ben
drij os. Direktoriai ir virininkai tyliai gaudavo savo dal . Kai prasidjo
privatizacij os, dalis t struktr veikj tapo savininkais, kita dalis
liko be darbo ir metsi juoduosius nusikaltimus. Taip vyko visur. Bet
Bulgarijoje buvo sunkiau. Dalis jos oligarch tokiais tapo prastu ke
liu, tai yra per privatizacijas. Briuselio jie nejaudina - kas nors turjo
D E S R OS M I N I S T R U I 73
perimti vadias. Europos Sjunga nervinasi dl t, kurie praturtjo
naudodami smurt. Bulgarij os vyriausyb kaltinama nuolaidiau
janti organizuotam kriminalui. Nusikaltliai ioj e alyje sukr svas
struktras, kurios veikia lygiagreiai su valstybinmis: turi savo teis
mus, prokuratras, nuosprendi vykdyoj us.
Bulgarij os ypatyb - dalies t struktr knys slypi sporte. Ko
munistinje Bulgarijoj e tai buvo svarbus ideologinio darbo baras.
Didiuliai valstybs pinigai j o imtyni, sunkum kilnoj imo, bokso
paramai, dideliam sporto mokykl tinklui. Taip buvo ir Soviet S
jungoj e, Ryt Vokietij oj e. lugus socializmui, sporo meistrai ir olim
piniai empionai atsidr gatvj e. Niekas nebeturjo pinig sportui,
svarbesnis tapo verslas. O frmoms, parduotuvms, viebuiams, res
toranams, bankams ir pinig keitykloms reikjo apsugini. To darbo
msi sportininkai. Prie j prisidj o darb met policininkai ir sugu
mieiai - apie 19 tkstani, atleist i darbo ir ypa pavoj ing, nes i
sugojo kontaktus su nusikaltli pasuliu. Prie to brio prisiliejo 40
tkstani recidyvist, kurie X amiaus paskutiniame deimtmetye
buvo amnestuoti. Visiems tiems monms reikjo kakaip igyenti.
Balkanuose tuo metu nebuvo ramu. Kaimynystj e, Jugoslavijoje,
visi kariavo prie visus. Europa ved grietas snkcijas: udraud ve
ti Jugoslavij ginkl, audmen, nafos produkt. Tada sukestjo
kontrabanda. Viskas, ko reikia karui, keliavo per Bulgarij. Susipeu
sios respublikos neturj o l duonai ir pieno milteliams, bet rasdavo
tankams, sraigtasparniams, minosvaidiams ir automatams. I kur?
Gausyb kroat, serb, juodkalniei, makedoniei, slovn emi
grant dirbo usienyj e. Visi buvo apkauti karo mokesiu. Per Bulga
rij os sien plauk milijardai doleri, nors paioj e alyje viskas byrj o.
Kai kurie staigiai praturtjo, bet dauguma moni skurdo. Smurtas
tapo neivengiamas - tik j naudojant buvo galima kovoti su konku
rentais. Imuindama skolas mafja m naudotis - nebti dalykai -
valstybs teism sistema. Surengdavo savo procesus, pirmininkauti
pakviesdavo profesionalius teisj us - arba u honorar, arba prievarta
atvesdindavo. Nusikaltli grupuots, manipuliuodamos rinkimuo
se, m valdi svo rankas ne tik mauose miesteliuose, bet ir mies-
74 E U R O PA
tuose. Taip liko iki iol . Varnoj e valdia priklauso grupuotei TI M. Kita
grup, inoma kaip "Bratuki" ( "Brolyiai") , valdo Dupnicos miest.
Dabar mafja paj uto, kad draudimo staigos gali bti pelningos,
nes Bulgarij atpldo daugyb automobili. Tredalis j - vogti. Ma
fja pasitvark svo metodais. Bulgarij oj e visi ino: jeigu apsidrausi
frmoje VIS PRIM arba VIS DU ir prikijuosi t frm lipduk ant au
tomobilio lango, jo niekas nepavogs, o jeigu ant staigos lango - j i
nebus u pulta.
Europos Sjunga reikalauja, kad Sofja kovot su svo gangsteriais
ir geriau sandarint sienas. Lengva pasakyti. Ypa sunku kontroliuoti
prekyb monmis, prostitui eksport. Pastaruoju laiku jis iaugo
keturis kartus, nes Vakar Europoj e padidjo t paslaug paklausa.
Mat nauj i vaistai potencijai kelti ijudino Vakar Europos senius.
Kas lauka tos alies? Juk ji puiki . Kalnai snieguotom virnm,
ilta j ra, gausu vaisi, darovi, skanus vynas ir puiks sriai, ma
lons, gal truput nerpestingi mons. Negalima tvirtinti, kad alies
vriausyb nieko nedaro. Sofj oj e per ministerijas ir departamentus
nusirito atleidim banga. Bet kol kas niekas nepasikeit, o Briuselis
pinigus laiko kietai uspauds. Rinkmai dar negreitai, o opozicija, kol
kas gan triukminga, gali ilgainiui isisemti t rinkim laukdama.
Politin kriz gali ilgokai utrukti - gal net kol uaugs nauja bul
gar karta.
RATO KVAD RAT RA
RUSI J A PER DAUG DI DEL I R AMBI CI NGA, KAD
suti kt bti antraeile valstybe, ir ekonomikai per silpna, kad gal
t bti pirmaeile. Jai tenka nuolat okti kadril - tai su Kinija prie
Jungtines Amerikos Valstijas ir Europ, tai su Europa - prie Amerik.
Netrukus jai labai prireiks susitarim prie Kinij. Jai nuolat tenka
sprsti neisprendiam uduot - iekoti rato kvadratros.
Kaip suprasti Rusij os usienio politik?
Visi pastebime, kad ji kaitaliojasi kaip debesys Lietuvos danguj. Ta
lis nesugeba rasti bdo, kuris patenkint jos ambicijas, traukt
R ATO K VA D R AT O R A 75
Europos sugumo ir stabilumo proces ir tuo paiu sukurt pagrind
rimtai plsti k, tapti vakarietika. Bet mums suprasti t al btina,
nes kaip nuo Atlanto vandenyno priklauso orai Lietuvoje - paptus i
vienos puss stos giedra, i kitos - ateis audra su perknijomis ir ai
bais, taip ir gyvenimas Lietuvoje i dalies priklauso nuo Rusijos. Bent
jau pastaruosius soo met, nuo tada, kai ji sustiprjo. Teisyb, dabar,
kai esme NATO ir Europos Sjungoj e, priklausome gerokai maiau,
bet ms ekonomika vis dlto labai susieta.
Viss pasulis lauo galvas, kas bus Rusijai, kur link pasuks tas be
gemotas. 2008 met rugpj io 8-j Rusijos kariuomen pirm kart
po Soviet Sjungos lugimo pereng nepriklausomos valstybs -
Gruzijos - sien. Koks bebt tokio elgesio pateisinimas (j visda
surasi, juk buvo rasta pateisinim ir 1940, 1939, 1920 ir 1919 metams),
ta data - rugpj io 8-oji - ne maiau svarbi negu 1989-j lapkriio
9-oj i, kai griuvo Berlyno siena, tik dat charakteris kitoks. Suverenios
Gruzijos upuolimas - tai ofcialus Rusijos grimas kone XIX ami
ir vlesnius laikus, kai didiosios valstybs grmsi dl takos sfer ir
kai klestj o nuodingasis nacionalizmas.
siverimas Gruzij, Piet Osetijos ir Abchazijos pripainimas
tam tikra prasme yra svarbesnis ir pavoj ingesnis negu siverimas

e
koslovakij 1968-aisiais. Tankai riedjo Prah todl, kad sovietin im
perija jau buvo pasvirusi, invazija l, kuri ir taip buvo soviet takos
zonoje, reik, kad Maskva kitaip jau nebesusitvarko su jai pavaldiu
bloku. Taiau siverimas Gruzij - tai atgimstanios Rusijos puoli
mas pasinaudojant patogia tarptautine padtimi. Tai - ne svigyna.
iandien tas trumpasis karas su Gruzija atrodo tolimas, jis beveik
umirtas iniasklaidos, nes pirmus laikrai puslapius okupavo
globalin ekonomikos kriz, Rusij os trintis su Ukraina ir Europa dl
duj tiekimo ir kain. Be to, Rusijos verlumo reikmingumas pasu
lio akyse sumenko, kai smarkiai krito duj ir nafos kainos, tuo paiu
ir rublio vert, kai subliuko svaj ons j padaryti tarptautine valiuta,
konkuruojania su doleriu ir euru. Kai kas jau vl pradj o Rusij ly
ginti su Saudo Arabija ir Agola, es skirtumas tik toks, kad anos dvi
neturi branduolinio ginklo.
76 E U R O PA
Per anksti stumti Rusij nereikming parat. Kainos dar pasi
keis, ir ne kart. Per anksti umirti ir jos siverim Gruzij. Kodl?
Ogi palyginkime.
Rusija ir Kinija - panaios: autoritarinis, tai yra valstybs valdo
mas, kapitalizmas; abi lys i aukto iri taut suverenitet, o
tarptautinius sntykius supranta pirmiausia kaip jg ( ! ) sntykius.
Taiau Kinija elgiasi ramiai, pripasta tarptautinio elgesio taisykles,
nors stengiasi jas panaudoti savo tikslams - tapti pirmaujania vals
tbe pasulyj e. Ji ino, kad laikas dirba jos naudai. Kinijos kryptys ai
kios: kio, visos ekonomikos pltra, modernizavimas, civilizavimas,
karins galios ugdymas panaudojant ir kosmos. Vengia susidrim
ar gin su Vakarais, nes puikiai ino, kad j ie jai reikalingi vykdant
savo projekt "rinka, inios ir technologij os".
Rusijos pozicija pastaraisiais metais buvo prieinga - agresyvi,
siekianti atkurti padt, kuri buvo Soviet Sjungos laikais, pateisin
ti sovietin praeit ir inaudoti kiekvien prog troktant pakenkti
Amerikai arba Europos Sjungos vienybei.
Kodl toks skirtumas?
Prieasi galima rasti vairi, tvirtinama, es tai dl Rusijos istori
jos, tradicij, imperinio mstymo. Taiau utenka vertinti pastaruo
sius 20 met, ir tikrosios prieastys taps akivaizdios. altasis karas,
jo eiga ir ypa fnalas Rusij sugniud. Kinija jokio pralaimj imo ne
patyr, tigro ir dramblio kov ji stebjo i lies, o paskutinje fazj e
i esms buvo Vakar sjunginink prie Soviet Sjung. Pekinas ne
prarado joki teritorij. Kinija daug geriau "sipai" pasulin eko
nomikos sistem, ji supranta, kad visda reikia iekoti kompromis,
galimybi susitarti. Pavyzdiui, tai, kad per dabartin kriz nenul
k po paraliais vis pasulio fnans sistema, dkoti reikia Kinijai ir
Amerikai, j tarpusvio pasitikj imui ir susitarimui. Utekt Kinijai
imesti rink svo trilij onines doleri ir kit valiut atsrgas - ir visi
popieriniai pinigai, elektroniniai irgi, nustot verts.
Ekonominiai Vakar sntykiai su Rusija paremti duj omis ir kitomis
aliavomis. Kai interesi tampa prieingi (prekyboje jie labai danai
prieing) , Rusija stengiasi juos sureikminti ir paversti susidrimais,
R ATO K VA D R AT R A 77
naudodama metod "skaldyk ir valdyk". Kartais jai pavyksta. Europos
Sjungos valstybs kivirijasi (kit nuomone - Sjunga skla) btent
dl Rusijos veiksm.
Nauj osios Kremliaus politikos aknys - ne tik paeminimas, kur
ji patyr pralaimjusi altj kar. Tai, k Henris Kisinderis ( Hen
r Kissinger) yra pasaks apie Vokietij, labai tinka ir Rusijai: "Ji per
daug didel, kad galt susitaikyi su pralaimjusiosios likimu, ir
perdaug maa, kad galt patenkinti savas ambicijas, kuri atsikra
tyti nesugeba."
Dar neseniai Rusija tnoj o ramiai, lyg lydeka po iekta. Strategija
m keistis, kai Kremlius pajuto savo jg pasikeitus konj unktrai,
kai padidjo aliav ir energetikos altini poreikiai bei kainos. Ir
dar - pajuto, kad Vakarai pastaraisiais metais gerokai susilpnj o. Pir
miausia todl, kad prezidento Dordo Buo (George Bush) valdymo
metais Jungtins Aerikos Valstijos moralikai ir politikai susikom
promitavo, Vaingtono autoritetas krito, jam nebesiseka susitvark
ti su vis didjania problem lavina. Maja ir Europos, kuriai dar
neseniai pranaavome skaisi ateit, entuziazmas. Visi mes, krv
sudj us, esame didiul ekonomin galia, turime auni iprususi
moni, bet kai imame tampyti antklod tai vien, tai kit pus,
kiekvienas irdamas tik savo naudos, pavirstame politiniais nyk
tukais. Lietuva ia maiausiai kalta. Ms mons elgiasi protingai ir
valgiai, vienybs btinum supranta, vieni protu, kti instinktai,
irdimi. Turime ir toki, kurie atkakliai dirba Rusij os naudai, bet gana
nedaug ir j ie nelabai sugeba pasislpti.
Iekodama savo vietos pasaulyje Rusija vykdo toki politik, kurios
pati prigimtis prietaringa. Viena vertus, nori bti takingu nariu pa
sulio sanklodoj e. Vakarus kritikavo u politik Kosove ir Irake - kri
tikavo tarptautins teiss norm poiriu. Tuo pat metu pati atsisako
(kada jai naudinga) t norm laikis. Ypa kai kalbama apie posovie
tin erdv. Tose teritorij ose Rusij os tikslas - isaugoti imperin kon
trol naudojant spaudim, nta, slaptj inyb arsenal, o jeigu
to neutenka - karin j g.
78 E U R O PA
Iki X amiaus devintoj o deimtmeio vidurio j oki skirtum
Rusij os ir Vakar poiriuose i esms nebuvo. Ir viena, ir kita pus
siek nugalti praeities palikim. Rusija nustoj o bti prieu ir pasu
ko demokatij, rinkos ekonomik, buvo planuojama, kad tolesnj e
ateityj e, labai negreitai, ji pavirs vakarietika valstybe.
Taiau dabar, kai Sjunga tapo priklausoma nuo rusik duj ir
nafos (ir dl skirting istorini tradicij ), joje atsirado "Trojos ar
kliai" - Kipras ir Graikija, kurios gina Rusijos interesus. Prisiminkime,
kaip europarlamentaras graikas visus pri blok Vilniuj e aikindamas,
es mes visai nebuvome okupuoti ir apskritai visk isigalvoj ome. Tei
syb, j is - komunistas. Dar yra "strateginiai partneriai" - Vokietija,
Pranczija, Ispanija, Italija. Toms alims Rusija sudar palankias s
lygas, o tai kliudo suformuoti bendr Sjungos politik. Yra grup a
li, kurias analitikai (remiuosi Europos Tarybos dokumentais) vadina
"draugikais, bet altais praktikais". iai grupei priklauso dauguma
Sjungos nari, 17 valstybi. Ir yra "nauj oj o altoj o karo kariai" - taip
minto Tarybos dokumento autoriai Markas Leonardas ir Niku Po
pesku (Nicu Popescu) pavadino dvi alis - Lietuv ir Lenkij. N kiek
nejuokinga. Tai, kas neseniai atrod tik menkas diplomatinis griovelis
tarp Sjungos nari, dabar jau tampa dideliu grioviu.
Vienoj e to griovio pusj e stovi tie, kurie tiki, jog Rusij pavyks
terpti Vakar pasaul, j paveikti susaistant vis tankesniu abipusi
sipareigoj im tinklu. Skardiausiu balsu apie tai kalba Vokietij os
usienio reikal ministras Frankas Valteris teinmej eris ( Frank Wal
ter Steinmeier) . I esms tai dar Vilio Branto (Willy Brandt) Vakar
Vokietijos laik Ostpolitik - Ryt politika. Ji skelbia, kad vienintelis
bdas isprsti "Rusij os klausim" (taip ir sakoma - Rusijos klausi
m) - tai traukti j liberalios demokratijos pasaul. Tokio poirio
alininkas yra Italijos premj eras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusco
ni), t pus jau linksta Pranczijos prezidentas Nikola Sarkozi (Ni
colas Sarkozy) .
Kitoj e griovio pusj e stovi konfontacijos, pasiprieinimo alinin
kai. Jie Rusij oj e vis pirma mato prie ir kvieia Europos Sjung bei
R ATO K VA D R AT R A 79
NATO veikti prie j vieningai. Po Kaukazo karo, kai Rusija nusimet
kauk, io poirio alinink gerokai padaugj o.
Taigi, kalbant apie Rusij os usienio politik, yra du jos vertinimo
poiriai, kuriuos skiria platus griovys.
Deja, ir vienas, ir kitas poiris turi daug rimt yd.
Tie, kurie mano, kad Rusija po kurio laiko prisijungs - per dideli
optimistai . Rusijos ambicijos per didels, demokratija j patenkinti
negals, o tik kietesn ranka. Taiau prieinga nuomon - kad pra
sidj o naujas altojo karo etapas (o taip mano daugelis) - per daug
pesimistika. Jos alininkai velgia Rusijoje - bej e, ir KinHoj e, - au
tokratizmo, vienvaldysts atgimim, galvoja, kad tos dvi alys stums
on, o gal ir puls laisvsias. Prognozuoja, kad artimiausiais de
imtmeiais didiosios valstybs susidurs kaktomua kaip XIX ir X
amiuose. To poirio alininkai silo konfrontacij os, tai yra pasiprie
inimo, politik - atskirti Rusij, o gal ir Kinij nuo laisvojo pasulio.
Taiau altojo karo metais susidrimo prieastis buvo labai rimta,
ideologin, buvo ikils klausimas: kaip pasauliui genti toliau? Kas
laims - komunizmas ar laisvoji rinka? Abi konfontuojanios puss
daug k traktavo prieingai, ypa mogaus teises. O dabar dviej pa
saulio poli nebra, nra ir atskiro, Rusijos valdomo, pasulio. Ji n
nesistengia tokio savo pasaullio suformuoti, nors anchajaus susita
rimas, kur pasira Rusija, Kinija ir tokios pat autoritarins Centrins
Aijos alys, bando sukurti alternatyv Vakarams. Rusija su diaugs
mu pripasta ir priima kapitalizm, nors rusikasis jo variantas labai
ikreiptas dl vis apimanios korupcij os ir valstybs kiimosi. Dabar
jau nra tokios abipuss neapykantos, kokia buvo altoj o karo laikais.
Rusij os ir Vakar santykiai nra darns todl, kad traukiniai va
iuoja trimis bgiais: bendradarbiavmas, konkurencija ir susipriei
nimas. Taiau tai dar nra mirina. Dl to dar galima gyventi.
Bendradarbiaujama daugelyje srii, pradedant Mganistanu, nes
Rusijai neramu dl savo pietini sien ir didels mass musulmon
alies viduj e. Iranas irgi nra saldainiukas Kremliui, nors prekiauti su
juo jam labai naudinga. konfontacij - susidrim su Amerika ir
Europos Sjunga - Rusija eina ten, kur, jos nuomone, ji turi iskirtines
Bo E U RO PA
teises. iuo metu tai Ukraina, bet taip pat ir NATO pltra, ir priera
ketini skyd statyb Lenkij oj e bei

ekij oj e planai, nors jie negaluti

niai. Na, ir mogaus teisi sritye.
Ofcialiai Rusija neatmeta liberali j ir demokratik vertybi nei
teiginio, kad valstyb turi vadovautis teise, taiau tvirtina, neva isto
riniu ir tautins kultros poiriu viso to pas save taikyti kol kas dar
negalinti. Todl ten atsiranda tokios politins keistenybs kaip "suve
renioj i demokratija" arba "valdoma demokratija". Kas tai?
I esms reikia viena: " Mes patys sprsime, kas gerai, o kas blogai
ms monms ir Rusios galybei." Didysis, giliai paslptas akmuo,
kur atsitrenka Vakar politik grblys, yra tai, kad valstybs valdy
mo pagrindas - ne teisinis, o tik vieno ar dviej moni umaios.
Rusij os vadovai irgi negals isprsti didij alies problem tol, kol
irs teis kaip rank, o ne kaip savo gali apriboj im.
Vis dlto Rusija bei t nuveik ia teigiama linkme. Putinas ne
panoro eiti Lukaenkos, Nazarbaj evo ar kit posovietini diktatori
keliu, jis pakluso Konstitucijai ir uleido savo viet paklusniam au
kltiniui, nors tokios rokiruots veidmainikumas kiekenam buvo
akivaizdus ir sukl ypsen. Bet, kaip minjau, tai nra taip jau bai
su, galima gyventi. Tik Europos Sjunga turi bti rytingesn, privalo
kontroliuoti, kaip Rusija vykdo savo sipareigoj imus, ir neleisti, kad
kai kurios alys pasiraint su ja privilegijuotas sutartis. Lisabonos
sutartis, jeigu j gal gale pavyks gyvendinti, - neblogas paaboj imo
rankis. Kitas - liberalizuoti Europos kuro rink, o kartu ir kainas.
Dl to reikia tiesti vamzdynus ne tik Rusij, bet nukreipti ir tar
pusavio tinkl. Tai atimt i Rusijos galimyb manipuliuoti, lepinti
kelis irinktuosius ir tuo paiu skaldyi Sjung. Nes visai Europai
neparduoti kuro Rusija negali. Usprings. Duj ir nafos sandliuoti
nemanoma, be to, tada pati ji likt be kelni. Taiau kad toks darbas
Europoj e bt atliktas, reikalinga beveik federalin struktra.
Pasaulin ekonomikos kriz trenk Rusij ai, ko gero, kieiau negu
kitoms alims. Ypa jos elitui, kuris kelet met j autsi tarsi vl bt
taps pasauline j ga ir tiesiog negalj o suvaldyti savo pasididiavi
mo. Kaip begalvotum, po keleri met Amerika, Europos Sjunga ir
R ATO K VA D R AT R A 81
Kinija gamins penktadal pasaulins produkcij os. Net j eigu Rusijai
labai seksis ir j i uims penkt viet, jos gamyba sudarys tik 2,5 ar 3
procentus pasaulio produkcij os. Ji liks Saugumo Taryboj e, dalyvaus
Didiojo atuonetuko (gal dvyliktuko ar dvideimtuko) vadov susi
tikimuose. Bet Rusija nepriklauso Europos Sjungai, j i nra nei Ame
rikos, nei Kinijos sj unginink. Visas trej etukas j iri galbt kaip
partner, o galbt kaip prie.

ia ir slypi jos silpnumas - ji nega

li susiblokuoti n su viena alim i tos didiosios trijuls, nes tapt
silpnesnij a partnere, o tai absoliuiai netenkint Rusij os ambicij .
Todl Kremlius aidia sen kaip kaln virns aidim - keiia
partnerius: tai su Kinija susibroliauja ir stoja prie Jungtines Ameri
kos Valstijas ir Europ, tai su Europa susi broliavs stoja prie Ame
rik. Ateityje jam btinai reiks iekoti sj ungininko prie Kinij, to
niekaip negals ivengti.
Tas netikrumas, tas pavojaus jausmas veria iekoti sprendim.
Bet toki didij valstybi, kurios nort eiti su Rusija sjung lai
kantis j os slyg, nra. Rusijai nuolatos tenka iekoti . . . rato kvadrat
ros, kurios niekaip nemanoma surasti.
iandien Rusija nestovi tvirtai ant koj. Spaudiama krizs links
ta, ir silpnosios jos struktros sils tampa visiems matomos. Ame
rika irgi yra itikta krizs, taiau inant jos mones, jos industrin ir
ems kio potencial, jos mokslo pasiekimus, turbt ji vis dlto pir
moj i ( Kinija irgi, bet ten vskas kitaip) isikapstys i krizs ir vl taps
varikliu, varaniu pasulio konjunktr. valdi atj us prezidentui
Barakui Obamai, i alis vl peln pasaulio pagarb, o tai reikia - ir
pasitikj im, o tai reikia - pasulio pinigus ar bent didel j dal .
Yra politolog, kurie pranaauja Amerikos sullyd ( Francis Fu
kuyama) ir Amerikos dominavimo pabaig ( Faridas Zakarij a). A vis
vasar ukavau pasaulio spaud iekodamas atsakymo klausim,
ar tai teisyb. Pastebjau prieing dalyk - atsiranda vis daugiau
optimistini gaid ir politolog, kurie velgia prasidedani nauj
Amerikos er. Jai jau sekasi isinarplioti i Irako reikal, Mganista
nas turbt dar ilgai rusens kaip

ernobylio sarkofagas, bet tikrasis

Amerikos politinis ir ekonominis svoris priklausys nuo to, kaip patys
82 E U R O PA
amerikieiai, tas vairiaspalvis vis pasulio rasi ir taut katilas, su
sitvarkys su ia ekonomine krize. A sugniu, ar atsikels stipresnis ir
protingesnis negu buvo.
O kaip Europa?

ia irgi viskas priklauso nuo jos valios, nuo noro

geriau gyventi, nuo trokimo veikti vieningai. Ir dabar, kai Rusija nu
sileidia em i spn ir fantazij pasaulio, pats laikas suvienytai
Europai rimtai padiskutuoti su ja apie tvark ms emyne ir pasau
lye, apie Rusijos viet, apie galimybes, kurios jai gal gale padt tai
kiai klestti.
Dar 2008-j birel prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasil
naujas sugumo struktras Europoj e. t pasilym visi mes - vaka
rus nuo Baltarusij os ir Ukrainos - pairjome skeptikai. I tikro, nuo
jo dvelk senom sovietinm svajonm sugriauti NATO ir susilpninti
vis ms ryius su Amerika. Taiau padtis posovietinse teritorijose
nestabili, Rusijos ekonomika niri, Kaukazas skendi ugnyje ir ten vis
blogiau. Galbt Kremlius i tikro ieko geros ieities? Prisiminkime
kadaise, X amiaus 8 deimtmetyje, Brenevo pasilyt Helsinkio
konferencij. Emigrantai i Ryt ir Vidurio Europos vieningai j pa
smerk. velg tame silye ("nekeisti susiklosiusi Europoj e sie
n") Kremliaus ketinim utvirtinti Europos padalij im. Emigrantai
buvo teiss, Brenevas btent ito ir siek. Taiau ir konferencija, ir
visas Helsinkio procesas tapo galingu ginklu prie Jaltos konferencijos
pasekes ir padj o kovoj e prie beteisikum SSRS kontroliuojamose
teritorij ose. Jeigu dabar pavykt diegti teiss norm laikymsi Euro
poj e tai suprantant plaija prasme, laimt tos alys, kurios gerbia
teis ir jos laikosi, tai bt naudinga liberaliajai demokatijai. Bet Ru
sijai j okiu bdu nepavyks priversti mus, Europ, pasirayti bet kokius
dokumentus, kurie suteikt jai laisv tvarkytis buvusios imperij os
emse arba varti pleit NATO kn. Jeigu norite tartis - labai
praom. Bet slygos - ms. Taip visiems bus geriau. Jeigu ne, jei
gu nepatinka - k gi, galime palaukti . Tada alternatyvus Kremliaus
pasirinkimas bus vienatv, amini nusivylimai ir susierzinimai, nei
vengiami agresijos aktai, udarti keliai tikrj modernizacij, joki
perspektyv pasivyti iuolaikin pasul.
R ATO K VA D R AT RA 83
Jeigu a teisingai suprantu, kas vyksta, kokie dvelksmai ore, tai
Lietuva tokioje politinj e plotmj e vl pradjo pirmauti. Atsargiai,
apsidairydama, beveik nepastebimai per gil snieg mina takel visai
Europai.
G RA I I R PAS I UT US I
YMI UKRAI NOS VEI KJA j ULIJA TYMOENKO,
pagarsjusi per "oranin revoliucij" Kijevo aiktse, per trump lai
k ukalusi kelis milijardus doleri ir juos skmingai paslpusi, suge
bj o ir kalj imo duonos paragauti, ir Kremliaus pykt apmalinti. Be
to, j i - grai moteris.
Julija Tymoenko - turbt viena paslaptingiausi politini asme
nybi Europos horizonte - ne tik Ry Europos, bet ir visme ms
emyne. Ne vien todl, kad yra moteris, o ms emyno valdios vir
nse nelabai j tirta, nors didiuojams statym lygiateisikumu,
seniausiomis demokratij omis, kad esme dentelmenai ir moter ne
spaudiame. Ponia Julija - grai, liekna, gal ne nendr, bet palm tai
jau tikrai, gan jauna, nesubobj usi per mius politiniuose apkasuose,
o atvirkiai, savo moterikum nea kaip vliav, auktai iklusi. Kad
ir tas jos gal kiek senamadikas kas vainikas ant galvos. Ir ukrainie
i, ir lietuvi tautosakoje tokios kasos - tai merginos iki vestuvi, gal
net mergaits simbolis. Tai ir Tymoenko vaizdio dalis, nes ji mgsta
baltos spalvos drabuius, o kalbdama, ypa su vyrais, kukliai nulei
dia dideles, labai iraikingas akis, suneria rank pirtus, nedrsiai
ypsosi. Na, kaip toki nuskriausi ? Jai net pikto odio nepaskysi.
Neapsirikime. Kas vainikas, susuktas ant pakauio, ar kitaip nuo
kaklo vir sukelti moters plaukai vyrus traukia kaip valerij onas ka
tin. Moterys tai ino, instinktyviai jauia, o vyrai nelabai susigaudo:
"0 kas ia tokio seksualaus?" Atskymas paprastas, ponai vai - ka
klas. Liaunas, ilgas kaklas. Kieno kaklas trumpas, raukltas? Vyri
kio. Bobuts. Kdikio. O liaunas - jaun mergin. Jis ukte ukia:
"A jauna moteris, a tinku por! "
84 E U R O PA
Neapsirikime dl nudelbto emyn Julij os Tymoenko vilgsnio.
Nepaveldjusi i nieko, per trump laik ji ugyveno pasakikai di
delius turtus. Kai kuri urnalist paskaiiavimu, turi 2, 5 milijardo
doleri, kiti mano, kad 6 milijardus. Ponia Julija moka taip gerai
paslpti savo turtus, kad net landusis amerikiei urnalas Forbes,
puikai skaiiuojantis pasaulio turtingj pinigus, niekaip negaljo
iniuktinti, kiek, kur ir ko ji turi, ir dl to nera jos katalog,
nesuteik turtingumo numerio.
Vienas dalykas inomas gerai - dar 1997-aisiais Tymoenko vald
ketvirt Ukrainos ekonomikos. O Ukraina turtinga - kalnakasyba,
metalurgija, uostai ir laivba, main gamyba, lktuv ir laiv staty
ba, ginkluots pramon, juodemis. alis didesn u Pranczij.
Julija gim Dniepropetrovske, armno ir ukrainiets eimoje (tvai
vliau isiskyr) , jos vaikyst prabgo blokiniuose pilko cemento iny
biniuose Brenevo epochos butuose. Bilietas plat pasaul jai buvo
teiktas, kai pradj o usiiminti sportine gimnastika, nes neblogai
seksi. Bet parkrito, gavo traum, ir sportin karjera pasibaig. Dnie
propetrovsko jaunimas tada aid ir ktokus aidimus. Madoj e buvo,
pavyzdiui, "akli pasimatymai" - susitarti su mogum ir susitikti prie
tai jo nemaius. Julija irgi kart pakl telefono ragel ir bdama sep
tyniolikos susipaino su simpatiku Oleksandru, kuris tapo jos an
truoju bilietu platj pasaul. Po met jie apsived, dar po dvej gim
vienintel dukrel Jevgenija, jie persikl atskir 30 kvadratini me
tr dydio but Kario Markso gatvj e. Tokia laim jaun por aplank
todl, kad Julijos uovis, vidutinio lygio tarnautojas, buvo stambios
mons direktoriaus Leonido Kumos, vliau - Ukrainos prezidento,
pastamas ir tlo Pavlo Lazarenkos - mogaus, kuris vliau atliko
lemiam vaidmen Julijos gyvenime, - virininkas. Lazarenka turbt
buvo pirmas mogus, kuris pamat dinamitin jaunos ekonomikos
students jg. Tokia pora - energinga komjaunuol ir valdininkas,
turintis teis iduoti leidimus ir visokias licencijas, - negaljo nesu
klestti. Pirmas Julij os verslas buvo vaizdajuosi nuomos salonas,
didel nauj iena 1988-aisiais, o vliau, kartu su kitais, - jaunimo ben
drov Terminai, pirmas jos ingsnis svarankik nafos versl.
G RA Z I I R P AS I U T U S I 85
Tuo metu, kai 1991-aisiais Rusijos, Ukrainos ir Baltarusij os prezi
dentai Beloveo girioj e pasira dokument, iardant Soviet Sj un
g, Julij a politika nesidomj o ir jos nesuprato. Kartu su vyru steig
korporacij Ukrainskij benzin. Buvo smalsi kaip voverait, vis laik
dairsi, k daro kiti, domj osi, kaip galima prekiauti be grynj pini
g, kaip frm plsti kuriant flialus, su kuo prekauti, su kuo energe
tikos rinkoj e geriau nesi peti. Pamat, kad nauj oj e Ukrainoj e verslas
be politikos - nieko vertas, o derybose naudoj osi visokiomis gudryb
mis. Manau, ji galt parayti puiki knyg "Kaip suvedioti ir nebti
suvediotai". Jos frma veik plaiai ir laisvai, nes Pavlas Lazarenka
tapo Dniepropetrovsko galva, 1995-aisiais - Ukrainos vicepremj eru,
kuruojaniu energetik, o po met - alies premj eru. (Neumirki
me jau minto jo ryio su Kuma. ) Per metus Julij os korporacija tapo
galinga frma, o ef, egzaltuota kaip visada, sugalvojo jai k : "Ener
gija ir tikjimu prikelsime Ukrain! " Buvo sukurta ir bendra su britais
bendrov ]edyni enerhetny sistem Ukrainy, kuri susitar su Rusijos
Gazpromu ir tapo pagrindiniu duj tiekju Ukrainai.
Prajus 9 metams po to pirmo vaizdo flm nuomos salono Dnie
propetrovske krimo, Julija Tymoenko jau kontroliavo 25 procentus
alies kio. Jos dkingumo Pavlui Lazarenkai rodymus veicarij os
prokuratra vertino 72 milijonais doleri. Kodl veicarij os? Todl,
kad atsiskaitymai net tarp ger biiuli vko per veicarij os bankus.
Julija Tymoenko pasakikai greitai pirmyn j o ne tik todl, kad
j rm Dniepropetrovsko tzai, persikl Kij evo valdios kabine
tus. Ji turi talent patraukti mones savo pusn. Sakysim, Gazpromo
virininkas Remas Viachirevas rpestingai stebj o, kad ponia Julija
nelikt nuskriausta, ir apie Ukrainos reikalus kalbdavo su ja, o ne su
ministru pirmininku. Jis - dentelmenas nuo galvos iki koj , neplep
j o apie asmenikus dalykus ir buvo vienas i nedaugelio, neprisidju
si prie kaltintoj, kai ant ponios galvos pasi pyl kaltinim lavina.
O dugn Julij trauk buvs globjas Pavlas Lazarenka. Privir
kos tiek, kad Ukrainos Parlamentas jam net atm nelieiamyb ir
mogui teko sprukti Tymoenko frmos lktuvu. Bet tai buvo paskuti
n paslauga, kuri ponia Julija padar buvusiam efi. veicarijos oro
86 E U R O PA
uoste jis buvo aretuotas. Buvusiam premj erui, kuris kienj e turjo
10
pas, neliko nieko kito kaip sutikti bti deportuotam Jungtines
Aerikos Valstijas. Ten jis dar band rodinti ess politinis bglys,
bet turjo iklausi Amerikos teismo nuosprend ir ssti kaljim
u pinig plovim.
Tymoenko jau iki to laiko m rpintis svo saugumu. Nors poli
tika nesidomj o, ikl savo kandidatr papildomuose rinkimuose,
mat deputats mandatas jai buvo reikalingas - ir imunitet suteikia,
ir lengviau patvarkyti valdinink savival. Su teissuga ponia Julija
jau buvo susidrusi. Vaiuojant i Zaporos Maskv muitininkai
ikrat jos baga ir rado nedeklaruotus 25 tkstanius doleri ir 3
milijonus Ukrainos karbovanc. Buvo suimta, bet advokatai j isuko,
nes neva nebuvo kam priirti ma dukrel.
Deputatystei j i ruosi uoliai. Palikusi namie mersedes persdo
sen volg ir apvaiavo rinkim apygard, nepraleisdama n maiau
sio kaimelio. mons rinkimus j o kaip niekad, o j irinko beveik
vienbalsiai. Taiau tai nelabai padj o.
Gdingai krisdamas Lazarenka patrauk dugnan vis Dnieprope
trovsko brolij , j irgi. Tymoenko kuro ir energetikos bendrov buvo
isklaidyta, jos viet um Nafohaz Ukrainy, vadovaujama kit
oligarch - Bakajaus ir prezidento Kumos ento Pinuko. itokios
kiaulysts Tymoenko Kumai nedovanojo. Jos verslas lugo, bet ne
inia kokiais bdais ji sugebjo isaugoti ir pinigus, ir kitus turtus.
Dniepropetrovske susirado jaunysts laik biiul Oleksandr Tur
ynov, prisiliej o prie jo partij os "Hromada", visikai atvirai parm
j milinikomis sumomis ir nusitaik pagrindin tiksl: paalinti
prezident Kum. Tai dl jos Ukraina imoko anglik od impe
achment - apkalta.
aidimas buvo rizikingas, nes Kuma dar turj o daug galios; jis vi
sai sugniud Julij, privert j liudyti prie buvus draug Lazarenk
ir istoti i "Hromados". Taiau ji tai padar savotikai : sukr savo
partij "Batkivyzna" ("Tvyn") ir gal gale siver valdi, Vikto
ro Juenkos viausybje tapo vicepremj ere, atsakinga u energetik.
Kadangi toj e srityje jau inojo visk iki smulkmen, per vienerius me-
G RA I I R P AS I U T U S I 87
tus gerokai sumaino biudeto defcit, utikrino didiules plaukas
valstybs id. Ukrainoj e pirm kart po ilgo laiko algos ir pensij os
buvo pradtos mokti laiku. Bet 2001-j susio s-j buvo atnauj in
tas teismo procesas prie jos buvus nafos ir energetikos koncern.
Vicepremj erministrei teko ssti kaltinamj suol, mat buvo iai
kinta, kad ji nelegaliai perdav 100 tkstani doleri.
Po dvi svaites trukusio nagrinjimo Julija buvo paalinta i parei
g, dar po mnesio sdo kalj im. Ten pareikalavo gumini pirtini,
iplov dvokiani cel, o "vilko ak" duryse - t, kuri skirta kamerai i
koridoriaus stebti, - ukimo kalj imo rankluosiu ir bato kulniu
ku. Dl tokios drsos i karto tapo laisvs vliava. ymiej i Ukrainos
disidentai Lukjanenka ir Chmora buvo su ja, imok j Ukrainos is
torij os - Lvovo, Vakar Ukrainos, versijos - ir ukrainiei kalbos. Nes
Dniepropetrovskas surusintas, ponia Julija ukrainietikai mokjo tik
pasisveikinti.
2002-j parlamento rinkimus Tymoenko stoj o drauge su ko
munistais ir socialistais, subrsi blok "Ukraina be Kumos". Matyt,
gerai jai buvo usds. Tada ji susipyn t senovik kas vainik ir
tapo tuo, ko Ukrainai labai reikjo - simboliu, jos ventuoj u paveiks
lu. Mes Lietuvoje j pastebj ome truput vliau, kai prasidj o oran
in revoliucija, kai mons um Kij evo centr ir Maidano aikt,
pasistat palapines ublokavo parlament ir prezidentr, o kareiviai
ir policija atsisak juos vaikyti. Taiau tai vyko tik po to, kai Julij
Tymoenko ir jos nedidel blok savo gretas gal gale prim Viktoro
Juenkos sjdis "Ms Ukraina". Prim po ilg svarstym, rauk
damasis, tik 2004-aisiais - sjdininkams nelabai patiko ta ponia i
Dniepropetrovsko. Patekusi "Ms Ukrain", ji ikart atsidr ju
dj imo priekyj e. Taiau atsisak balotiruotis prezidentus, o parm
Viktoro Juenkos kandidatr.
Tai buvo audros Ukrainoje metas. inodamas, kad yra nemgsta
mas, Kuma met prie "oraninius" savo vienintel, bet didel jg -
Viktor Janukovii (nesusipainiokm dl vard ir pavardi panau
mo: Janukoviius jo ivien su Rusija ir Kuma, o su "oraniniais" -
Viktoras Juenka, tas, kur kakas nuodij o, bet j igelbjo Austrijos
88 E U R O PA
medikai) . Janukoviius vadovavo Region partijai, tai yra ruskalbiams
ukrainieiams i ryini srii, i centro ir piet. Toki moni Ukrai
noje jeigu ne dauguma, tai pus tikrai. Kumos planas buvo paprastas:
jo mogus tampa prezidentu, j is pats - premjeru, kuriam suteikiami
dideli galioj imai ; po kurio laiko jie apsikeiia vietomis.
Bet ij o kitaip. Nors Maskva liai kiosi Ukrainos rinkimus -
rus televizija (o ji matoma visoj e Ukrainoj e) gsdino ukrainieius
pilietiniu karu, tikinjo "rinkti tai, kas ir taip neivengiama", Putinas
du kartus lanksi Ukrainoj e atvirai remdamas Janukovii, i anksto
j sveikino su pergale, o Maskvos karin prokuratra paskelb Julij
Tymoenko iekomu asmeniu, jos pavard atsirado Interpolo kompiu
teri srauose, - ukrainieiai nepabgo ir balsavo u didesn savo
lies svarankkum, u "oraninius" ir Juenk. Gruodio 26-j,
kai pergal darsi akivaizdi, Julija pajuokavo: "Jau pus sepyni, o Vla
dimiras Putinas Janukoviiaus dar nepasveikino laimj us. Vadinasi,
Juenkai viskas gerai."
Jos lieuvlis labai atrus, neduok Dieve nemalon pakliti . Per
vien bylos svarstym grieb u rankos generalin Ukrainos prokuror
Sviatoslav Piskn, gars tuo, kad sugeba manipuliuoti teismo pro
cesis, ir visiems girdint pask: "Ant js rankos - frmos Vacheron
Constantin laikrodis, kainuojantis deimt tkstani doleri. A gali
valdininkas, kurio alga trys imtai grivin, tok nusipirkti?" Kai buvo
paskirta vicepremj ere, altu veidu pareik: "Manau, kad kai prezi
dentas nutar mane paskrti, o tai nutarti jam nebuvo lengva, jis tu
rj o omenyj e, kad nepastu n vieno oligarcho, kuris galt duoti
man ky." Apie eim, konkreiai apie sntykius su vyru Oleksndru,
Tymoenko irgi nieko nevynioja vat, vieai pask: "Su Saa dau
giausiai matoms per telefon." Pamenate, kaip ji kalbj o su Rusijos
premjeru Putinu, kai buvo nuvykusi Maskv? Rankuts emai su
kriuotos, akuts nuleistos, drovi ypsenl. Garantuotai k nors i
Putino isiderj o.
T lemting 2004-j gruodio dien oranin revoliucija oko ir
dainavo diaugdamasi pergale, bet ukulisiuose buvo sudarytas kom
promisinis susitarimas, dl kurio Ukraina kenia iki iol, i vienos
G R AI I R P AS I U T U S 89
politins krizs brenda kit: Juenka tapo prezidentu, bet jo galio
j imai buvo apriboti. Tose derybose Julija nedalyvavo - j i buvo gatv
je, su demonstrantais dalij o gles ir taip stabd milicininkus, kuriuos
Kuma siunt prie "oraninius". Ji vadovavo ir streikams. Paskui sek
Juenkos priesika Nepriklausomybs Maidane - ko gero, labiausiai
jaudinantis momentas nauj oj oje Ukrainos istorij oj e. Julija Tymoen
ko stovjo greta, visa balta kaip nuotaka. Po poros savaii tapo mi
nistre pirmininke. Oranin revoliucija nustojo bti piliei sjdiu.
Vieni oligarchai pakeit kitus.
O kaip dabar?
Dabar ji vl premj erministr ir stovi Ukrainoj e antros pagal reik
m politins jgos prieakyj e. I visko matosi, kad kai prasids kovos
dl prezidento krslo, ji stos prie Janukovii (t, kuris - u ruskal
bius regionus ir u Maskv) konkuruodama su Juenka ir bendradar
biaudama su juo, nors vienas kito nekenia. Bet jie turi bendr prie.
Bus nenuobodu.
Dl aikumo, keli odiai apie pai Ukrain.
Turbt nra kitos valstybs pasulyj e, kurios socialin snkloda
bt sudta taip nelygiai. mons gyvena nekaip, skurstani daug.
Kas pajgesnis, vaiuoja Porugalij, Italij dirbti pai sunkiausi ir
prasiausiai apmokam darb. Bet ten gyvena turtingiausias Europos
ir Azij os mogus - Ukrainos pilietis Renatas Achmetovas. Jis per oran
in revoliucij fnansavo j os prieus - Janukovii ir jo prorusikj
partij . Kapital susikrov devintajame praeito amiaus deimtmety
j e Donbase, kai vko audringos privatizacij os. vairios grups ir kla
nai kovodami tarpusavyj e praliejo nemaai krauj o, bet Achmetovas
laimj o. Ukrainos stebtojai Amerikoje sako, kad tai buvo manoma
tik visikai likviduojant konkurentus. Dabar jis turi 32 milijardus ( ! )
doleri ir yra septintas pagal turtingum mogus pasulyj e, aplenks
didiausius Rusijos turtuolius Deripask, Abramovii, ved IKE
savinink Ingvar Kam prad. Kiti Ukrainos turtuoliai irgi laikosi tvir
tai. J neparklupd oranin revoliucija, politiniai pasikeitimai Kij e
ve, prasidjusi ekonomin pasulio kriz jiems irgi nekenkia - kasmet
padvigubina svo turtus. iuo metu 50 Ukrainos piliei valdo 113 mi-
90 E U R O PA
lij
ard doleri - tai dukart daugiau negu lies biudetas, jie valdo
net Bo procent alyje gaminamo produkto ( Rusij os oligarchai, kurie
irgi nepsti, kontroliuoja tik tredal svo alies gamybos) .
Kitas sarbus bruoas: dar visi neseniai Ukrainos oligarchai sl
p svo turtus, slapst nuosvybs ryius, melavo. Dabar tiesiog vis
akyse nusimeta raudonj direktori ir mafj oz vaizd ir tampa pa
doriais, Vakarus orientuotais verslininkais. Kaip padors mons,
aktyiai aukoja labdarai. Charakteringa, kad Ukrainos milijardieriai
tiriausiai susikaup rytinje alies dalyje. Antru numeriu eina Vik
toras Pinukas, buvusio prezidento Kumos entas, paskiau - jo drau
gai Ihoris Kolomoiskis ir Genadijus Bogoliubovas. Penkt viet uima
Poltavos eimininkas Konstantinas evaga, ir taip toliau.
Vakar analitikai mato pavoj - didiej i rykliai atima duon i vidu
tini ir smulkij verslinink. Praraja tarp virni ir tautos didja. Ir
nieko nepadarysi - dauguma milijonieri, tarp j ir Achmetovas, sdi
parlamente. Partij os labai turtingos. Janukoviiaus Region partij os
kasoje - 35 milijardai doleri, Juenkos - 17 milijard, Julijos Tymo
enko bloko - 7 milijardai. Savo ruotu partijos tokios margaspalvs,
kad j charakteris neaikus. tai Region partij a: drauge sdi ir naci
onalistai, ir susiliej imo su Rusija alininkai, ir komunistai, populistai,
milijardieriai . Kas juos sieja? Asmeniniai interesai, niekas daugiau.
Oranins revoliucijos dalyiai reikalavo apriboti oligarch valdi,
bet j virn isviestas Juenka pasirod ess per silpnas, nesuge
bj o beveik nieko padari . Na, tik gamyklos Krivorostal apgavyst
itais. Negaljo kitaip. Mat 2004 metais, rinkim ivakarse, t me
talurgijos milin u graius buvo nupirk Achmetovas ir Pinukas,
o verts ir kainos skirtumas nuj o Janukoviiaus kampanijai remti .
Nieko nuostabaus, kad prezidentu irinktas Juenka pardavim pa
skelb negaliojaniu, sureng nauj konkurs, kuris buvo transliuoja
mas per televizij, ir Krivorostal nupirko usienieiai. Po to ymiausi
oligarchai susitiko su Juenka, ilgai kalbjosi ir gavo jo paad (vieai
paskelbt) , kad daugiau joki reprivatizacij nebebus.
Kai turi milijon, stengiesi pasidaryti milijard. Kai turi milijar
d, stengiesi pataisi svo reputacij. Dabar didiausias Ukrainos
G R AI I R PA S I U T U S I 91
oligarch rpestis - jau ne prie paskandinti, o anksiau negu ki
tas patekti ymius Vakar slonus. Jie Vakaruose perka itaigingus
rmus ( Pinuko mona neseniai nupirko labai brang bst Londo
ne) , investuoja ftbolo komandas, kvieia sveius pasulinio lygio
vaigdes - pas Pinuk sveiavosi Polas Makartnis ( Paul McCartney)
ir Kofs Aanas (Kof Anan) .
Kita strategija - daryti gera. Pinukas pareik, kad atsisko po
litikos (ir tikrai j met) , sukr svo vardo fond vietimui remti,
meno centr Kij eve - irgi svo vardo. Ukrainos vystymo fond steig
net Achmetovas. Taiau visos tos pastangos neturt prasms, jeigu
nebt pavieintos. Todl kiekvienas sve gerbiantis Ukainos mili
jardierius turi nuosv visuomens informavimo priemoni paket.
Kolomoiskis - tris televizijos kanalus, spaudos agentr ir du laikra
ius. Bogoliubovas - urnal ir vien laikrat. Pinukas - vien lai
krat, bet utai penkis televizijos kanalus.
Akivaizdu, kad Ukrainos spaudoje kritikuoti oligarchus bt sun
ku. Jeigu koks nors laikratis idrst, greitai imt gailtis. 2008 met
birel Londono teismas priver Ukrainos laikrat Obozrevatel su
mokti Achmetovui 100 ooo doleri baud "u nuplt garb".
Viso ito fone Julija Tymoenko, Ukrainos premjerministr ir galbt
bsimoji prezident, atrodo visi neblogai. Be to, ji - gai moteris.
RAD I AC I J OS VAI DU OKLI S
NI EKAS NEG4SDI NA MS TAI P, KAI P MI RT NE
antys reikiniai. O j eigu j i e mslingi i r nesimato, neturi spalvos nei
elio, be garso plinta aibiku greiiu imtus kilometr, ms siau
b galima suprasti. A ia apie radiacij - branduolin, atomin.
Branduolins fzikos specialistas Klemensas Voda (Clemens
Woda) trij rus koleg lydimas automobiliu rieda pro vartus, ant
kuri kabo spj imas: "Atsrgiai ! Rdioaktyvi zona". Vartus sugo
ginkluoti srgybiniai . V oda, jo palydovai ir visureigio vairuotojas u
simauklin lmus, vilki sndarius kombinezonus, avi guminius ba-
92 E U R O PA
tus, ant veid - tinkliukai nuo uod. Pro apleistos namus ir krmais
aplusius laukus jie suka vaiduokli miest Medin. Automobiliui
sustojus mokslininkai ima rinkti dirvos ir vandens mginius. Vienas
lipa grivanios cerkvs bokt. Ilupa plyt, sideda kuprin. Ap
linkui - nei mogaus, nei gyvulio. Metlinas ir zona aplinkui apleisti
1956-aisiais, tuoj po to, kai ia vyko didiausia istorij oje atomin ka
tastrofa.
Daktaras Voda dirba Noiherbergo sveikatos ir aplinkosaugos tyri
mo centre prie Miuncheno - didiausiame radiacins apsugos insti
tute Europoj e. Maskvai leidus, jis dalyauja projekte, kuris vadinasi
"Piet Uralo radiacij os rizikos tyrimai". Paprasiau sakant, tiria regi
on, kuriame sovietai prie daugiau kaip 50 met gamino branduo
linius sprogmenis svo pirmajai atominei bombai. Ta Uralo gamykla
vadinosi "Majak" ("vyturys") . Gulago kaliniai nuties geleinkel ir
pastat udar miest, skirt 17 ooo gyventoj . Idygo auinimo bok
tai, radiochemij os gamykla. Pirmasis branduolinis reaktorius pradjo
veikti 1948 metais ir netrukus jau dirbo Stalinui - gamino bombai
tinkant pluton. Nei miestas, nei jo milinikos gamyklos nebuvo pa
ymti jokiame emlapyj e.
1957 met ruden sprogo cisterna su Bo ton branduolini atlie
k. Liudininkai paskoja, kad dang ov keli kilometr aukio
skaisiai raudonas stulpas. Vokietij os radiofzik nuomone, "Majako"
katastrofa gerokai rimtesn u

ernobylio.
Vakarai tuoj suinojo, kas nutiko. Soviet mokslininkus ir vyriau
syb apkaltino radioaktyviosiomis mediagomis ir spinduliavimo ap
nuodijus didiul zon. Buvo pareikta, kad tkstaniai moni mir
nuo vio, pasul ivydo daugyb apsigimusi vaik.
Nuo katastrofos praj o geras pusmis.
Kas i tikro nutiko tame "Majake"?
Bavarijos mokslininkai kelerius metus ia dirbo sistemingai, vo
kikai tvarkingai, o rusai j iems visokeriopai talkino, nes buvo gav
tok svo vadovybs nurodym. Surado moni, ilg laik dirbusi
slaptame atominiame komplekse, tyr juos kelias svaites ir sukaup
didiul archyv - 7000 aplank. Rusi leido vokiei mokslininkams
R A D I AC I J O S VA I D U O K L l S 9
3
tirti tame mieste uvsi darbuotoj inkstus ir kepenis, kurie po ka
tastrofos buvo ulydyti parafnu ir saugomi drauge su kraujo pavyz
diais. Rus mokslininkai rinko igenusij plauk mginius ir
dantis, kai tie ikrisdavo. Mginiai buvo siuniami Vokietij. Vism
projektui Europos Sjunga skyr 6 Boo ooo eur, nes buvo nutarta
isiaikinti nuodugniai.
Ilg laik mokslininkai negalj o pateikti ivad. Nes galai nesuj o
su galais. Pasaulin savanorika aplinkosaugos organizacija Green
peace paskelb, kad mieste ir apylinkse nukentj o 272 tkstaniai
moni. Musliumovo miestelyj e (j is u Bo kilometr) neva kas an
tras suaugs mogus yra nevaisingas, o i trij kdiki vienas gimsta
su negalia. Giulara Izmagilova, kuri katastrofos metu buvo vienuo
likos met mergaiiuk, pareik, j og daugelis jos bendraklasi mir
nuo vio.
Keista, bet bavar mokslininkai niekaip negaljo surasti tokios di
dels nelaims poymi. Taip, buvo akivaizdu, kad tose gamyklose
dirbta aplaidiai ir neleistinai pavoj ingai. mons rankomis ikelda
vo i reaktori kartus kuro elementus, nedavo juos radiochemijos
skyri, nardindavo azoto rgt. Taip buvo gaunamas plutonis bom
bai . itok darb Vakaruose atlieka per nuotol valdomi robotai. O
"Majako" darbuotojams neduodavo net kauki nosiarykei pridengti.
Plutonio dulks be klii patekdavo. plauius. Ir vis dlto darbinin
k sveikatai buvo pakenkta stebtinai nedaug.
Vokieiai ityr 6293 mones, dirbusius tame chemijos kombina
te. Daktaras Voda rao: "I j iki iol nuo plaui vio mir 391. Bet
tik imtui moni t lig sukl radiacija. Kiti mir dl rkymo."
Bavar medikai-atomininkai atliko ir kit didel tyrim, o Der
Spiegel urnalistams pavyko susipainti su pagrindiniais jo skiais.
Mokslininkai tyr emdirbius, kolkieius ir kitus, gyenusius 40
kaim ir ma miesteli prie Teos ups, emiau branduolinio re
aktoriaus. Nuo 1949 ik 1951 met plutonio gamybos atliekos - tokia
kunkuliuojanti sriuba - buvo pilamos up nenaudojant jok valy
mo rengini. Labai radioaktyvs elementai, tokie kaip cezis-137 ir
stroncis-90, kaupsi ups dugne. Ups krantai irgi tapo radioakts.
94 E U R O PA
1951-aisiais Maskvai buvo praneta apie pavoj ing padt. Atvaiavo
medik brigada su aparatra, monms udraud prie ups artintis,
net buvo istatyti sargybiniai. Gyventojai galjo matyti up tik pro
spygliuotos vielos tvor arba nuo vienintelio tilto. 1960 metais 22 kai
mai buvo evakuoti . Buv Teos pakrani gyventojai dabar steig
sj ung, traukia teismo atskomybn valdi u tai, kad gelbj imo
darbai atlikti per vlai ir per ltai. Vadina tai totori tautos genoci
du, mat ia daugiausiai totoriai gyvena. Taiau Jungtini Amerikos
Valstij Nacionalinio vio instituto mokslinink grup, kuri buvo
pakviesta ir ityr 29 87 gyventoj us, pripaino: i j tik 46 mir pa
veikti radiacij os.
Vokieiai, tyr vietov po amerikiei, isiaikino, kodl miri
nuoimtis toks maas. Paversti up branduolini atliek svartynu -
nusikaltimas, bet katastrofa nebuvo tokia didel, kaip skelb gandai .
Pasak daktaro Vados, Teos pakrani gyventojas gaudavo daugiau
siai 0, 45 grjaus radiacijos doz. Mirtina radiacij os doz, nuo kurios
organizme vyksta nepagydom pasikeitim ir mogus mirta per dvi
savaites - 6 grjai. Tai yra 12 kart daugiau. Tyrim, padaryt labiau
siai nuo radiacij os nukentj usioje ems rutulio vietoj e, rezultatai
niekaip nesiderina su atomo kaip blogio siknij imo vaizdiu.
Gal rusai apgavo pakviestus mokslininkus? Bet kam tada reikjo
kviesti? Ir i kur "suveiksi" tuos keliasdeimt tkstani gyentoj ?
Aprengsi kolkeiais ir atvei i kitur? Vargu.
Jeigu atomas pasirod ness toks visk udantis net toj e ryt Ura
lo vietovje, kur daugel met nenaudota j oki apsugos priemoni,
turbt verta pairti, kaip buvo kitur.
Skaldomo atomo istorija bjauri. Nesiruoiu jos grainti. 1945 met
rugpjio 6 dien JAV bomboneis numet atomin bomb (kodi
niu pavadinimu "Maylis") ant Hirosimos. Bomba sprogo 6oo metr
auktyje tiesiai vir miesto centro. Ugnies kamuolys, 5000 farenheito
laipsni (tokioje temperatroje lydosi metalai}, nulav vis Hirosi
mos centr, akimirksniu uvo 140 tkstani moni. Po trij dien
numesta antra bomba - ant Nagaskio. Auk - 70 tkstani.
RA D I A C I J O S VA I D U O K L I S 95
Rykiausia i paskutinij nelaimi buvo 1986-j

ernobylio ka
tastrofa. Spauda ra apie "paraudonavusius mikus", apie tai, kad po
katastrofos gimsta keisti, deformuoti vabzdiai . Televizija rod so
viet gelbj imo grupes, vilkinias apsauginiais drabuiais, nupliku
sius vaikus, pasakojo apie statybinink brigadas, uvusias bandant
ucementuoti suskilus reaktori. Prajus 15 met vokiei urnalas
Focus paskaiiavo, kad

ernobylis atsakingas u puss milijono mo

ni mirt .
Kiek ia tiesos ir kiek gsdinim bei sensacij iekoj imo?
Nra abej ons, kad i katastrofa uter didelius ems plotus. Per
dvideimt met mir apie 4000 gelbtoj ir tose vietovse gyvenu
si eilini piliei - dl to, kad buvo ilgai veikiami radiacijos. Taiau
dabar, pasibaigus altajam karui, mokslininkai gali ramiai dirbti savo
darb ir iekoti tiesos. Tai, k atranda, priblokia.
Pasirodo, visi tie eiaenkliai uvusij skaiiai neregtai ipsti.
I kur jie atsirado?
Kadangi soviet valdia niekas netikj o, nes ji nuolat meluodavo,
informacij os buvo iekoma savarankikai .

ernobylio atveju - aukos

vienoj e, ypa nukentj usioj e vietovje (sakysim, reaktoriaus apylin
kse} buvo dauginamos i viso ploto, kuriuo plauk nuodingas debe
sis. Skaiiai gaudavosi baiss. Jais abej ojama nebuvo, nes i soviet
valdios laukta tik blog dalyk. Soviet valdia visiems buvo taip
grisusi dl begalini eili, visko trkumo, valdinink ponikumo,
todl bet kokia bloga inia bdavo ipuiama. Bet net ir tada radi
acij os specialistai - Rytuose ir Vakaruose - nenorj o tikti tais i
niasklaidos platinamais skaiiais. Juk kalbta kone kaip apie pasaulio
pabaig. O mes netikj ome specialistais, buvome tikri, kad jie patai
kauj a Maskvai.
Profesional tarimai dabar visikai pasitvirtina. Be to, tose vieto
se, kur vyko bent kiek didesns branduolins nelaims arba uteri
mai, kurti tyrimo centrai. Toks yra Hanforde, kur Jungtins Aerikos
Valstij os 194 metais pradjo gaminti pluton, Selaflde Anglij oj e, kur
1957-aisiais pro kamin isiver radioaktyvus debesis. Tiriami bu
vusios Ryt Vokietij os kalnakasi, dirbusi Saksonijos ir Tiuringij os
96 E U R O PA
urano achtose, likimai. Vis nuostabai, btent j mirtingumas di
diausias.
Hirosimoj e radiacija nuud stebtinai maai moni. Praau
nepainioti dviej skirting dalyk: sprogimas, baisaus kario ka
muolys - tai viena, o radiacija - visai kas kita. Beveik visos Hirosimos
aukos, 140 tkstaniai moni, uvo ikart. Dauguma - per sprogim,
kiti po keli dien mir nuo baisi nudegim. Taiau spindulin liga,
nuo kurios mirta kiekvienas, gavs 6 grjus radiacijos ar daugiau,
buvo reta.
Galbt moni organizmai buvo paeisti kitaip ir tai irykjo v
liau? Savotika laikrodin bomba aukos kne?
Iekodami atsakymo japon ir amerikiei mokslininkai tuoj po
karo pradjo gigantik tyrim. Suregistravo visus Hirosimos ir Naga
sakia gyventojus, nuo sprogimo centro buvusius bent per 10 kilome
tr. sraus-anketas pateko 86 572 mons.
Tyrimo ivados aikios ir abej oni nekelia: praj us iek tiek daugiau
nei 6o met nuo atominio sprogimo, madaug 700 moni mir nuo
lig, susijusi su sprogimo sukelta radiacija; 87 - nuo maakraujysts,
440 - nuo augli, 250 - nuo infarkt, kuri prieastis galjo bti spin
dulin liga. 30 kdiki gim su psichini lig poymiais. Tai - daug.
Tai niekam nereikalingos aukos, gyvas skausmas. Bet nepanau ma
sin t. O mokykl vadovliuose ir enciklopedijose raoma, kad po
sprogimo dar 105 tkstaniai moni mir nuo spindulins ligos.
klausim, i kur tie duomenys, vadovli ir enciklopedij autoriai at
sako: "kaip inoma" arba "kaip visi ino" ir deda tak.
Galima suprasti, kodl ir iuo, ir

ernobylio atveju skaiiai ips

ti. Autoriai, matyt, buvo geri mons. Jie siek igsdinti, atgrasinti
monij nuo branduolinio ginklo. Bda ta, kad jie gsdina jau ir taip
baugintuosius, o ne tuos, kurie sprendia pasaulio likimus.
Paaikjo, kad naujagimi defektai irgi gryna fantazija. Joks ty
rimas nerodo, jog Hirosimoj e ir Nagasakyje padaugjo apsigimim.
Buvo itirti 36oo moni, bombos sprogimo dienomis dar buvusi
motinos siose. Joki chromosomini nukrypim nuo normos ne
rasta.
R A D I A C I J O S VA I D U O K L I S 97
Ofcialiai patvirtintais duomenimis, per

ernobylio katastrof
nuo mirtinos radiacijos dozs uvo 47 mons. Beveik visi jie - i gel
btoj komandos. Tai labai rimta netektis. Itisas naujas kapinynas.
Bet i suirusio reaktoriaus isiver ne toks jau ir didelis radiacijos
kiekis, todl tiesiogini auk nebuvo daug. Taiau isivers j odas-131
Ukrainoj e sukl dideli sveikatos problem. Jis nusdo ant ols pie
vose, pateko kar organizm, pien ir gal gale susikaup vaik
skydliaukse. Apie 4000 vaik susirgo viu. Tas faktas plaiai ino
mas. Taiau maai kas ino, kad tik devyni i j mir. Skydliauks v
daniausiai pavyksta ioperuoti.
Nra jokios abej ons, kad

ernobylis - milinika ir pavoj inga

katastrofa. Bet nra reikalo ms vaizduotje j ipsti ir ikreipti.
monija nuolat gyvena vairaus stiprumo radiaciniame fone. Lietuvo
je nra kaln, uolienos neieina paviri, vidutinika radiacija 0, 012
REM. Po

ernobylio katastrofos ji buvo padidjusi 2-3 kartus - iki

o, o2-0, 03 REM. Bet Kolorado valstij oj e radiacija vis laik yra o,o2-
0, 03 REM, o mons gyvena, vaikus augina. Joki blog poymi.
Organizmui pavojus atsiranda tada, kai radiacija pasiekia 100 REM, o
mirtinai pavoj inga, kai pasiekiama soo REM.
Atjo laikas imokti atskirti vaiduoklius nuo reali reikini. Nau
joji medicinos technika leidia labai aikiai matyti smegen veikl.
Pasirodo, kai mogus gauna jam reikaling vaist, tam tikros smege
n vietos suaktyvja. Tos paios vietos suaktyvja ir tada, kai mogui
praneama, jog jis t vaist gavo, nors i tikro prarij o kreidos tablet.
Panaiai dl kai kuri nuod. Pridk mogui prie nugaros nekalt be
dant alt, pasakyk, kad tai nuodinga gyvat, dar adata bakstelk - ir
mogus gali numirti. O simptomai bus kaip nuo nuodingos gyvats
glimo.
Kai kurios vyriausybs, net labai rimtos - skykim, vedijos, - pa
siduoda savo piliei panikai . Vokieiai nevalgo Bavarij os mikuose
rinkt grb, nors po

ernobylio jau prajo daugiau nei 20 met. Bet

toks elgesys - neimintingas.
9
8 E U R OPA
OD PI PI RAMS
BET KUR MAAI PATRAUKL VALG , TARKI M,
sensteljus sumutin ar stingstani kiauinien, sulamtume pasi
gardiuodami, jeigu btume alkani kaip vilkai. Arba j eigu gerai upi
pirintume. Tik nepagailkite pipir ir nenaudokite sumalt upernai,
nes i toki tiek naudos, kiek i luotraio, j sukapoj us ir sumalus.
Padorioje valgykloj e (o gerame restorane - btinai) yra rankin pipir
mal, skirta klientams, tik paprayti reika. Ja pasinaudoj us paskinda
maloniai aitrus kvapas, akys plaiau atsiveria.
Ne, ia neketinu rayti apie valgi gaminim. Bet leiskite paklaus
ti: kodl vieiai sumalti pipirai tokie patraukls? Krienai, garstyios
irgi neblogas dalykas, bet paprastai tinka tik pirmam antram ksniui
pagardinti. O pipirai j auiami, kol suvalgomas visas patiekalas, nors
nelabai aiku, kodl.
Mes, iaurinse platumose gyvenantiej i, pipirus naudojame gan
saikingai, taiau kuo toliau pietus, tuo maistas labiau upipirintas.
Italij oj e, o ypa jos pietuose, Kalabrij oj e ir Sicilij oj e, ms vartojami
malti pipirai turt susigd slptis. Nes ten scen ieina raudoniej i
anktiniai, vaistydamiesi ugnimi. Arba dar baisiau - ti e maiukai,
nago ilgio, pikti kaip gyvats kandimas. O juos tuose kratuose valgo
net su makaronais.
Turiu tolim giminait ital. Vilniuje ant palangs jam auginu pi
pir krm, aplipus maomis raudonomis bestijomis. A pats prie jo
neprisilieiu. Muss j apskrenda ratu. Uodai tame kambaryje vasr
nesirodo. Bet kai Diuzep atvaiuoja seius, tos velnio bimbiliu
kus, raudonus ir net alius, rako ir suj omis burnon kema. Tada jau
gali valgyi net cepelinus. Tada jam jau bet koks maistas tinka. Jo eia
metis snus lygai taip pat - lamia riekuiomis. Ir abu laimingi u
kia: "Peperoncini !" Paskui vis dien arijas i Puinio oper traukia.
Jie - ne profesionals ugnies rij ikai. Visoje Piet Italij oje panai
"dieta", Graikij oj e taip pat, tik ten toki dalyk usienieiams nesilo,
O D P I P I R A MS 99
nes ino, kad nesilys. O kai paklisite Pakistan, Indij, Bangla
de, i esms, kur be btumte visoje tropik Azijoje, jeigu i anksto
nepasirpinsite, liksite alkani ir isprogusiomis akimis. Nors gyen
tojai ten daniausiai vegetarai, ir nebtinai dl skurdo. Pastu tur
ting ind vegetar. J piets vis tiek - dubenlis ryi su skaniais
padaais, daug darovi, alumyn, viei ugning pipir. Ir sots,
ir sveiki, nelabai tunka.
Kur paslaptis?
Mokslininkai isiaikino: pipiruose yra kapsaicino. Net mikros
kopinei dalelytei patekus organizm kyla baisus skandalas: irdis
mua, ipila prakaitas, susisuka lieuvis, trykta aaros. Taiau tuojau
atsitinka tai kas: krauj uj e atsiranda endorfno. Tai natrali mogaus
organizme gaminama mediaga, artima morfj ui. Sukelia eufori
j, maina skausmus, taiau mogus netampa morfnistu. Todl ai
triosios paprikos ir kiti pipirai dabar tapo pasakikai populiars tarp
Vakar jaunimo. Ir svo aunum gali parodyi, ir maistas pasidaro
skanesnis, jo reikia maiau. Nes kapsicinas tarsi botagu suplaks ai
trina triak nerv. Tai ms veido eimininkas, jis valdo ir skonio po
jio jautiklius. Viskas atrodo lyg gardiau, o kartais pasakikai skanu
ir, suvalgius net ma kiek, - sotu.
Dabar aitri j paprik ir kit atrum dedama net okolad, le
dus, kav. Ivedamas naujos rys, viena u kit piktesns. Gal atro
dys keista, bet iose lenktynse pirmauja britai. Turbt todl, kad j
pai maistas, atleiskite, kaip agurkai su vata. Britai pam Banglade
o r naga, j sukrymina su veislmis i Meksikos ir Indonezijos ir
ived augal - bais plrn. Ponas Dievulis toki dalyk niekada
nebt prisigalvoj s. Virjai, kai dirba su tais nauj os veisls pipirais,
turi dvti pirtines ir kaukes. I ndijos karini mediag laboratorija
i t pipir pagamino dujas riaums malinti. Kai vyiausyb patikri
no, ias dujas udraud, mat nutar, kad nemonika. O yra moni,
kurie tuos pipirus valgo alius. Kodl nemirta? Gydytojai ityr. Pa
sirodo, vsas deginimo efektas - tik burnoj e. Skrandis, jeigu seikas,
pipirus suvirkina nesiraukydamas.
100 E U R O PA
Buvo atliktas eksperimentas. Sumalt pai aitriausi pipir ty
rel guminiu vamzdeliu, tokiu bdu apeinant burnos ertm ir stem
pl, purk keliems svanoriams skrand ir endoskopu stebjo, ar
tai skrandiui patiks. Nieko ypatingo nevyko. Skrandiai reagavo ra
miai. Pasirodo, skrandio gleivin net patys aitria usi pipirai paeidia
maiau negu aspirinas. Nesuprantami stebuklai .
Europa ne pirm kart eina i proto dl pipir.
Kai pirmoj o tkstantmeio pabaigoje ikilo islamas ir arab gentys
ukariavo dabartin Palestin ir atkirto kelius I ndij, pipir ir kit
prieskoni em, Europa pradjo badauti. Kilo epidemijos. Nes be pi
pir ir kit prieskoni - konservant - nebuvo galima ilgiau laikyti
msos, ji paliugdavo, o kiauliena tapdavo nuodinga. Europa bla
ksi ne juokais, mat pasulio gal, reng Kryiaus ygius Jeruzal.
Ten - siauriausia susumos vieta, skirianti Viduremio jr nuo Indi
jos vandenyno. Ideologin prieastis buvo labai grai - Kristaus kap
ivaduoti i netikli. O tikroj i - vl kaip nors praskinti keli Indij,
per Raudonj j r arba nors per dabartin Turkij . Bet nepavyko.
Kryiuoiai gal gale buvo sumuti. Tada Kolumbo laivai iplauk
Vakarus, o Vasko da Gamos flotil - Rytus. Abi flotils turjo vien
aik tiksl - surasti kok nors kit keli Indij ir atveti i ten pipir.
Vienas nutar plaukti aplink em, kitas - aplink Afik.
Taip mons imoko plaukioti toli, buvo atrastas naujas emynas,
vliau pavadintas Amerika, paskui dar kitas, surastas bdas apeiti
Afik, nekalbant jau apie atrastas begales sal ir slyn. Nuo tada
prasidjo nauja epocha.
Ms civilizacijai pamatus padjo pipirai.
Jeigu norsite pavalgyti su diaugsmu, papraykite, kad padavja
visgi surast jums t malnl. Ms protviai turbt nebuvo patys
kvailiausi mons, inojo, k su kuo valgyti.
O D P I P I RA M S 101
V L I AVOS BOKTUOS E
VI EN4 NUOTRAUK4 TURBT MAT VI SI VRESNI O
i r vidutinio amiaus ms mons, nes kadaise j i buvo apskriejusi
vis pasaulio spaud, dabar irgi spausdinama istorij os vadovliuose:
dmuose paskends sugriautas Berlynas, usikepurnj ant Reich
stago griuvsi soviet kareiviai kelia raudon vliav su pjautuvu ir
kj u. Tai turjo reikti, kad uimta svarbiausia Berlyno ir visos Voke
tij os vieta, jos simbolis, kad prieintis nebra prasms.
Nuotrauka visiems taip gerai inoma, kad niekam neatjo galv
suabej oti jos autentikumu. Berlyn i tikj siver soviet ka
riuomen, pasiek miesto centr - kuo ia abejoti?
urnalistinis darbas ir nelemtas noras savo akimis ivysti, kaip yra
i tikro, mane per pastaruosius deimtmeius buvo nublok penkis
karus. Ir niekur nemaiau, kad kas nors eit m ar lkt atak su
tankais ir tuo pat metu mosikuot vliava. XIX amiuje ir anksiau
taip buvo. turmuojant koki nors pil puolantiej i jau pirmame uim
tame bokte skubdavo ikelti savo vliav siekdami palauti prie
vali, o tie, savaime suprantama, plazdeno savomis vliavomis savuo
se kuoruose.
aunamiej i ginkai tada buvo ilgai utaisomi, netaikls
ir mu netoli. Per Rusij os pilietin kar, j eigu tikti flmu "

iapaj e
vas" (flmas smagus, bet a juo nelabai tiku), kartais atak eidavo su
iskleistomis vliavomis. Bet j eigu prieas turjo bent vien kulkosvai
d, tokia ataka baigdavosi blogai. Taiau moderniose kovose viskas da
roma siekant kuo geriau pasislpti ir usimaskuoti - kari uniformos
bna apkaiytos ole ar komis, pabkus slepia kamufliaas, tankai
margai dmti ir dar prisiploj prie ems. Nes prieo kariai turi mil
inik ugnies j g. Tik parodyk, kur esi, tik pademonstruok, kad esi
svarbus, kad paskui sve vedi kitus, ir tave bus nukreiptas sviedini
ir kulk lietus, tuoj pavirsi lapia vieta. Atroj o pasaulinio karo pa
baigoje jau beveik visi turj o greitavi automatini ginkl, danai -
optini taikkli ir granatsvaidi, nekalbant jau apie patrankas.
102 E U R O PA
Tai kas nutiko Berlyne?
1945 met balandio 30 dien nusiudo Hitleris. Mieste sovietams
prieinasi tik atskiri idiniai. Kartu su kariuomene Vokietij os sostin
atvyksta TASS fotokorespondentas leitenantas Jevgenijus Chaldjus.
Jis turi didiul svaj on - padaryti toki nuotrauk, kaip garsioji ame
rikieio Do Rozentalio (Joe Rosenthal) , kurioj e JAV j r pstininkai,
susispiet darni piramid, kelia vliav Ivo Dimos saloj e - pirmoje
j apon saloj e, kuri po baisi kov amerikieiai um.
Chaldjus ima galvoti apie panai nuotrauk Berlyne. Taiau
paaikja, kad rimtos vliavos neturi n viena i trij soviet armij,
engusi Berlyn. Chaldj us siprao karin lktuv, skrendant
Maskon, pranea TASS vadovybei apie sumanym, vadovyb laimin
ga, per nakt pasiuvamos dl visa ko trys vliavos ir gegus 2-j jis
jau vl Berlyne. Ieko tinkamos vietos. Bando Tempelhofo aerodrome,
Brandenburgo vartuose, bet ten per maai simbolikumo ir drama
tizmo. Gal gale pasirenkamas sudegusio Reichstago stogas. Chald
jaus praymu tabas jam atsiunia bsimuosius didvyrius. Jie turi bti
visais atvilgiais tinkami. Juk vliau bus apdovanoti, vis gyvenim
kvieiami pasakoti, kaip didvyrikai turmavo Reichstag. Kvies pio
nieriai, mokyklos.
Buvo parinktas Stalino kratietis gruzinas Melitonas Kantarija ir
motinos Rusijos atstovas Michailas Jegorovas. Chaldj us iplekina
vis kaset - i toli, i arti, statmenai, gulsiai, net i viraus. Istorin
nuotrauka turi bti tobula.
Gegus 13-j j ispausdino urnalas Ogoniok. Tik padar nuo
traukoje dvi pataisas. Akyls kariniai cenzoriai pastebj o, kad ant ka
reivi rie i po kelis i vokiei atimtus laikrodius. Juos reikjo
utuuoti. O pats Chaldjus dvigubo ilaikymo bdu horizonte "pa
dirbo" dmus. Ij o grsmingai. Degantis Berlynas, drss kareiviai
ant byranios Reichstago atbrailos. Vliau apie t j yg buvo sukami
flmai.
Chaldjus irgi buvo apdovanotas, jam patikdavo atskingas u
duotis. Be kit dalyk, jis fotografavo Niurnbergo proces.
V L I AV OS B O K T U OS E 103
Viskas baigsi 1949-aisiais, kai Soviet Sjungoje prasidjo anti
semitin pasiutpolk. Karo didvyris ir apsukrus urnalistas Chald
jus buvo imestas i darbo, vertsi fotografodamas vestuves. Bet jis
sulauk kerto valandos. Kai Rusij oj e jau buvo galima atvrai kalbti,
papaskoj o, kaip vskas buvo i tikro. Ir dar syk usidirbo neblogus
honorarus.
OI , TOS RUS MOTE RYS !
KI RPYKL4 KALUGOS MI ESTE ( CENTRI NJ E Ru
sij oj e) penktadienio pavakare oko plikas. Isitrauks pistolet
sukomandavo visiems gultis ant ems ir atiduoti pinigus i kasos.
Kirpyklos eiminink atsk, kad visi pinigai - jos prijuosts kienj e.
- Mesk ia prijuost! - suriko plikas.
eiminink met, bet taip, kad prijuost ukrito banditui ant vei
do. O tada priokusi smog jam pairdius. Kai vras nuo skausmo
susilenk, dj o jam keliu smakr, o abiem sugniautais kumiais -
pakau. Vyukas parkrito be smons.
Pasirodo, eiminink buvo karatist, geltono diro svinink. Ji pa
sim ikritus upuoliko ginkl, laidu nuo plauk diovintuvo surio
jam rankas ir nutk mogel tarnybiniame kambare. Kirpj oms ir
klientams liep eiti namo. Es dabar ikiesianti milicij , nenorinti,
kad mons gait laik duodami parodymus, kad bt tampomi po
tardymus ir teismus.
Udari usi kirpykos duris ji pririo pliko rankas prie radiatoriaus,
dav vaist, degtins, pamaitino, kak jam ten suver, kak ima
savo ir prievartavo tris dienas ir tris naktis - vis savaitgal. Paskiau
teik naujus dinsus ir imet lauk.
Laikdamasis u tvor plikas nujo ligonin, nes jam ten kakas
buvo perplta. Kai gydyojai susiuvo, nulks pasiskund milicijoj e.
104 E U R OPA
Tvarkos sugotojai atsive kirpyklos eiminink ir sureng jdviej
akistat. lr vienas, ir kita visk patvirtino. Juos udar aretin, skir
tingas kameras, ir jie dabar laukia teismo.
Gali taip bti, kad labiausiai nukents kirpyklos eiminink. Nes
banditas nieko ypatingo nepadar - nei nuosvybs pagrob, nei nu
skriaud k nors. J bus galima kaltinti tik u ginklo laikym ir gra
sinimus. Ponios padtis blogesn. Ji turs atsakyi u prievartavim,
mogaus laisvs atmim, padaryt sunki kno al. Jai gresia 8 me
tai nelaiss.
Gal ir nevertt apie itoki istorij rayi, j eigu joje nebt giles
ns prasms.
Smalsus skaitytojas turbt paklaus: kokio paibelio jauna moteris
sportinink, rytinga, versli, be skrupul - tokiu bdu band praskai
drinti svo vienias dienas?
Gorbaiovo ir Brenevo laikais russ vyras vidutinikai gyveno 67
metus. Dabar - tik 6o. Toks gventoj sumaj imas taikos metu, kai
tauta gyvena daugiausiai miestuose, kai nesiauia j okios mirtinos
epidemijos - negirdta istorin anomalija. Rusai vyrai dabar gyena
vidutinikai tiek, kiek vyrai Pakistane. Vyr Rusij oj e trksta, o sveik
trksta katastrofkai. Neirint aukinio lietaus u naf ir dujas (da
bar gal kiek silpnesnio, bet vis tiek tebelyj a), nors Rusij kraustosi
gyventi mons i buvusi sovietini respublik ir j daugiau negu
emigrant, nors nemaai atvaiuoja kin, vis tiek ten dabar gyena
7 milij onais moni maiau negu 1
99
2-aisiais. Net padidinus priemo
kas u vaikus, gyventoj vis tiek kasmet sumaja vienu milijonu -
gimsta labai maai kdiki.
Bloga gentoj sveikatos bk akvaizdi. Tai kelia nuostab, nes
visme pasulyje darbininkai darosi sveikesni. Mirtini pavojai rusui
pradeda grsti, kai jam sukanka 30 met (tai su trumpina jo gyvenim),
o, pavyzdiui, Olandijos vyrui tokie gresia tik iam sulaukus 6o-ies.
Tik pus Rusijos 20-mei vaikin sulauks pensinio amiaus, 6s-eri.
I ei amerikiei tok gimtadien, neirint krizs, atvenia penki
mons, o Japonij oj e ir Vakar Europoje tas sntykis dar geresnis.
O I , T OS R U S M O T E RY S ! 10
5
Puiks darbuotoj sugebj imai yra pagrindinis ekonomikos au
gimo variklis, dl to visuomen tampa turtinga. Taiau Rusij oje taip
brutaliai sutrumpjus darbingo amiaus laikotarpiui, sunki universi
tetinio mokmo nata aliai darosi beprasmika, o darbuotoj kvalif
kacij os klimas irgi nelabai rentabilus. alies valdia imasi priemoni,
ir ne pirm kart, bet ten viskas ne taip paprasta. Gerov j au pakilo, ir
gana smarkiai - Bo procent. Taiau mirtingumo tai nesumaino.
Didiej i udikai Rusij oje yra ne ukreiamos ligos - jas bt galima
sustabdyti vaistais ir skiepais. Rusijos ligos chronikos ir neukreia
mos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, toj e alye nuo
infarkt ir insult mirtama keturis kartus daniau negu Europos S
jungoj e. i dl iorini prieasi - mogudysi, saviudybi,
nelaiming atsitikim - penkis kartus daugiau negu Europoj e.
irdies ir apskritai kraujo apytakos ligos atspindi, kiek ir kaip il
gai mogaus organizmas buvo naikinamas. t svok eina santykiai
darbe ir eimoj e, chuliganika atmosfera gatvse, transporte, bendras
visuomens brutalumas. Na, ir karta meil degtins buteliui. Visos
tos aknys gilios, vienu mostu neiraunamos.
Laim, formuojasi vidurinioj i klas - beveik 30 milijon moni,
vidutinikai udirbani po sooo lit per mnes . Jie geria 7 kartus
maiau negu proletarai ir negu vyresnioji karta. Tikkims, kad jau
nimas prads lykttis matydamas, kaip gyvena j tvai ir pastami .
Taiau mityba, gyvenimo bdas ir vertybi skal keiiasi ltai. Jeigu
jauni Rusijos vyrai sugebs atsikratyti tv proi, j gyvenimo tru
km vis tiek dar ilgai bus 62 metai. Nes paveldj imas, genai irgi daug
reikia. Tada gyvens tiek, kiek mons gyvena Bangladee. Jungtini
Taut Organizacijos paskaiiavimu, iki 2020 met Rusijos gentoj
skaiius sumas dar deimia milijon. O j os vyrai gyvens penkeriais
metais trmpiau negu vyrai paiose vargingiausiose alyse. Nes anose
reikalai gerja.
XIX amiaus poetas Nekrasovas ra, kad Rusijos moteris "zovada
lekiant irg sustabdys, eis liepsnojani trob". X amiuje kitas
rus poetas pridr: " . . . bet irgai vis uoliuoja ir uoliuoja, o trobos
vis dega ir dega". Stalino nurodymu tas poetas buvo suaudytas.
106 E U R OPA
PAMI NKLAS I DI OTAMS
AMERI KOS BOMBONEI S B- S2 DEVNI KI LOMET
r auktyje susidr su lktuvu-cisterna, kuris ties stratosferos riba,
abiem skrendant dideliu greiiu, pyl tam bomboneiui kur. Abudu
sprogo. Tai nutiko vir Ispanij os vej kaimelio Palomareso, gan se
niai - 1966 metais. B-52 ne keturias vandenilines bombas (kiekvie
na j buvo tkstant kart galingesn u t, kuri nuo ems nulav
Hirosim) . Viena sveikutl nukrito pomidor lauk. Kit dviej
nebranduoliniai detonatoriai sprogo ir branduolin utais pluton
itak dulkes, kurios pasklido po vis apylink. Ketviroji nukrito
vanden. J po beveik trij mnesi surado 8oo metr gylyj e.
Palomareso apylinkes aptvr. Sunkiais apsuginiais drabuiais
apsivilk kaukti mons buldozeriais nukas vis ems paviri
kartu su pomidorais ir pupelmis, sukov laivus ir ive. Dabar lai
vai vl gro, nes paaikj o, kad dar ne visa radioaktyvi em nukasta.
kart kas daug giliau, kelis metrus, ir vl kakur vea.
Kitas B-52 lktuvas trenksi ledyn prie Grenlandij os. Buvo u
tertas didiulis plotas. Branduolin galvut siskverb giliai led ir
storame Grenlandijos led sluoksnyje kakur nudreifavo kaip per al
tien. Niekas neino, kurioj e vietoje ir kada ils.
Amerikos gynybos departamentas pripasta, kad i viso yra pa
mets u branduolini utais, o visame pasaulyje j pamesta, Aeri
kos duomenimis, apie so.
1
9
89 metais sovet povandeninis laivas paskendo iaurs Atlante.
Kitas - Ramiajame vandenyne. Aerikei "Scorpion" - Centrinia
me Atlante. N i vieno j neisigelbj o joks mogus. Visi tie laivai
turj o branduolinius ginklus, jie guli giliai, iki iol itraukti nema
noma. Specialistai spja, kad sovietai branduolini utais ir birios
radioaktyvios mediagos pamet daug daugiau, pdsk yra beveik
vsur, bet jie geriau mokj o slpti svo klaidas ir ioplum.
PA M I N K L AS I D I OTA M S 107
Pirmaisiais ltoj o karo deimtmeiais ir amerikiei, ir sovie
t bomboneiai su atominmis bombomis nuolat skraidydavo per
Atlant ir per Rm vandenyn iki prieo pakrants ir atgal. Tokiu
bdu ir soviet, ir amerikiei bomboneiai bdavo ore vis par, i
tisus metus.
Kodl? A, jeigu prieas netiktai trenks per bazes, lktuvai pakilti
nebegals. O bdami ore sud uos atskomj smg.
Atsidr labai toli nuo svo ems, bomboneiai turdavo pasi
pildyti kuro i lktuv-cistern. Kartais su jomis susidurdavo, kar
tais j nesurasdavo tose milinikose oro ir vandenyn platybse ir
pasibaigus degalams smigdavo bangas. Jeigu be liudinink, apie tai
skelbiama nebdavo.
A pamesti utaisi pavoj ingi?
Maai tiktina, kad jie sprogs. Nepagrsti ir bgtavimai, kad
juos pasigriebs teroristai. Specialistai ir tai negali ikelti, tai kur ten
aniems. Bet bgant laikui radioaktyvios mediagos pasklis vandeny.
Bus ms "dovana" vaikaiiams.
Imtyti po vis pasul branduoliniai utaisi - tai paminklas
idiotams. Paminklas vis ms idiotizmui.
V
VARI OS NOSYS PRI E DI DE LI US PI NI GUS
RI MTI EMS MONMS, NET RKANTI EMS - LABAI
juos gerbiu, pats esu i buvusij, - aiknti apie tabako al nereikia.
2008 metais pasulyje nikotinas umu eis milij onus, 2009 me
tais - dar daugiau moni. Tai keturios Lietuvos. Buvs kandidatas
Amerikos prezidentus senatorius Donas Makeinas (John McCain) su
inojs, kad Aerikos cigarei eksportas Iran iugo, pask: "Gal
tai visi neblogas bdas juos inaikinti." Amerikietiks humoras.
Europos Parlamente sukurta darbo grup, kurios tikslas - 2025-ai
siais priimti statym, visikai udraudiant prekyb tabako gami
niais Europoj e. Ta grup veiks ir nauj os sudties Europos Parlamente.
108 E U R O PA
Jau paskelbta apie pirmus laimjimus iame kelyj e. Pasirodo, Europoj e
vestas draudimas rki vieose vietose labai pasiteisino. Dabar dl to
draudimo jau nepurktauja ir patys rkaliai, sko: maiau rkome.
Airija buvo pirmoj i, ipraiusi rkalius gatv. Tiriant moni
sveikat Airij oj e ir Didioj oj e Britanij oj e, kuri pasek kaimyns pa
vzdiu, paaikjo, kad sumajo infarkt - kai kuriose vietovse net
keliolika procent. moni seikata pagerj o.
Dabar ruoiamasi padaryti kit ingsn - udrausti politikams
darbo reikalais susitikinti su tabako lobistais, msikai skant, ta
bako frm advokatais. Tiesiog vardyti tokius susitikimus ne tik kaip
negarbingus, bet ir kaip nusikalstamus. Labai naujas dalykas. Dar ki
tas - visose Sjungos valstybse 2014 metais suvienodinti akciz (vals
tybs rinkliav), tai yra suvienodinti rkal kainas.
Draudimo prieininkai rodinja, kad tai nemanoma. Pranczij o
je ir Airij oj e akcizas ir dabar didelis, o Bulgarij oj e - maas. Suvienodi
nus kainas bulgarai apskritai nebegals rkal pirkti, nes j ie udirba
daug maiau u airius ar pranczus. Tabakas ir jo pramon bei preky
ba tabako gaminiais Bulgarij oje (ir dar keliose alyse) neivengiamai
pereis pogrind. O nesuvenodinus kain, dabar, kai jau nra sie
n, kontrabandini rkal srautas driokstels kaip krioklys pavasr .
Mums, turintiems ilg sien su Baltarusija ir sunkiai kontroliuojam
su Karaliauiaus kratu, teks ypa kietai gintis.
Europarlamento idealistus puola tabako koncernai. Jie rodinja,
kad Briuselio planai nei protingi, nei vykdomi. Es rkaliai niekur
nedings, nes j ie priklausomi nuo nikotino. Atsiras juodoj i rinka, ir
nemaa gyventoj dalis vienaip ar kitaip dalyvaus nusikalstamoj e vei
kloj e. Bet Pasaulin seikatos organizacija rkym priskyr epidemij
kategorijai. Tik skleidjas, kaip nurodo ta autoritetinga organizacija,
iuo atveju yra pasuliniai tabako pramons gigantai. J strateginis
tikslas - pratinti kuo daugiau moni. Jiems reikia, kad Europoje
kasmet pradt rkyti pus milijono moni vetoj t, kurie met
arba numir.
Kadangi isivysiusiose alyse rkali kasmet maja po du pro
centus, tabako koncernai dabar metsi varganas alis ir ten re-
S VA R I O S N OS YS P R I E S O I D E L I U S P l N I G U S 109
klamai skiria milijardus. Pirmiausia stengiamasi pasiekti jaunus ir
paius j auniausius, nes tyrimai parod, kad kuo anksiau mogus
pradeda rkti, tuo labiau priklausomas nuo tabako tampa. Be to,
reklama jaunim stipriau veikia. Kita strategija - diegti patraukius
vaizdius, rkym susieti su vyrikumu ir laisve. Taip atsirado tas
Marlboro kauboj us. Bej e, jis mir nuo plaui vio. Sakysim, Indo
nezijoj e moterys beveik nerk. Atsirado reklama - moterys rkals
daro labdaringus darbus. Jos graios ir nepriklausomos. Rkani
mergaii padaugjo penkeriopai. Dabar tabako koncernai veriasi
Afik, nes ten rko tik 20 procent gyventoj . Nieko, tuoj padaugs.
Vargan ali vyriausybs net padeda tabako koncernams - leidia
reklamuotis, kaip tiems patinka. Niekaip nenori suprasti, kad gyen
toj gydymas kainuoja daug kart brangiau negu gaunama paj am
i akcizo.
Abej otina, kad kada nors pavyks visikai udrausti rkym. Ne
bent j eigu visi labai protingi tapsime. Bet sumainti tiek, kad rkyt
vos keli procentai, galima. Reikalinga sveiko gyenimo reklama - pro
tinga, smojinga, plati ir vairi. Rkal reklama udrausta, bet btina
udrausti su rkymu sieti skm gyvenime, elegantikum, iuolai
kikum. Melaginga reklama - didelis nusikaltimas.
V
TEUTON J UOKE L I AI
MS KAI MYNAI VOKI EI AI MGSTA VENTES,
didelius moni susibrimus, kurie btinai turi vykti kiekviename
kaime, miestelye ir mieste. Bna jgos, miklumo varybos, bet da
niausiai stengiamasi kuo daugiau kvailioti ir tyiotis vieniems i kit.
Dumblo olimpiada. Eibs emupyje, kai j ra atslgsta ir skystas
dumblas siekia ik juosmens, vyksta aidyns beveik pagal olimpin
program: aidiamas tenisas, tik vietoj kamuoliuko - uvis; esta
fetj e vietoj pagaliuko dalyiai vienas kitam perduoda gyv ungur ;
ftbole kamuolio dl purvo nesimato ir t. t. Dalyiai mielai voliojasi
110 E U R O PA
dumble. Organizatoriai sako, kad "susivienij s su purvu, tampi aplin
kos dalimi ir dl to puikiai jautiesi".
Dalyvauti gali tik 32 komandos, nes varyb laikas ribotas - jra
grta. Norini daug, tad registruotis tenka prie kelis mnesius. i
rov prisirenka apie 6ooo. Naujai atvykstantiej i dalyviai turi menk
supratim apie tai, kas ten darosi, ir atvaiuoja nepasiruo. Sakysim,
guminiai batai netinka, jie stringa purve. Geriausia avti senus sport
baius, juos sutvirtinus virvutmis ir lipnia juosta. Taiau organizato
riai patarim i anksto neduoda, sako, visiems smagiau, kai dalyviai
strig grina. Juk nekteli minktai.
Uprotestavus aliesiems, estafetje vietoj gyvo ungurio m nau
doti ryi pripilt dviraio kamer, kuri dtas vibratorius. Vietos
parduotuvs kelias savaites kaupia uv vidurius ir kitas atliekas, jo
mis t kamer iteplioja. Smarv tokia, kad dalyviai skuba kuo grei
iau perduoti "ungur" kitam komandos nariui.
"Olimpiada" nedar ko aplinkos. Potvynis nuplauna visus pdsakus.
Eibs dugne guli blogesni dalyk negu pora nusmukusi bat.
Pasaulins barzd varbos. Barzdoti vrai rungiasi 17 kategorij :
"Garibaldio tipo", "Kaizerio sai" ir visoki kitoki barzd. Daugiau
siai dalyvi ir linksmiausios varybos - laisvo stiliaus kategorij ose.
Visi dalyviai vilki j barzdos stili atitinkanius drabuius ar bent u
sideda skrybl.
Plastikini aniuk lenktns. Tai vyksta Tiubingene ir, atvirai sa
kant, nesuprantu, kas ia juoknga ar domu. Dalyviai paruoia savo
plastikinius aniukus, btinai geltonus. Paprastai j bna per 6ooo.
Savivartis vienu ypu juos iveria up, ir baisiausias emocijos kyla
dl to, kuris aniukas pirmas pasieks fnio linij, kuri gan toli.
Imtns pirtais. Tai bavar sportas. Du mons susda u prisuk
to prie grind stalo, vienas prieais kit. Po vien j pirt suriama
odiniu direliu. Teisj ui davus komand, stengiamasi prieinink
pertempti. Dvikova daniausiai trunka kelias sekundes, bet spekta
klis sutraukia minias irov aludes-palapines, kuri per Bavarijos
alaus ventes pri dygsta tkstaniai . Yra I mtyninink pirtais asociaci-
T E U T O N J U O K E L I A I 111
ja, jos taisykls gan grietos. Teisjas ir minia stebi , kad oponentai j
laikytsi, nesualot vienas kito.
Gladiatori miai. Tryro mieste kasmet vyksta "Duonos ir ai
dim" vent. Kadaise tas miestas buvo didiausia romn stovkla
iaurs Alpse, ir dabar per 20 ooo irov susirenka romn lai
k amfteatr irti arvot, basutes sispyrusi neva gladiatori
kov. Atkuriama antikin aplinka, geriamas midus, pardavinjami
rankdarbiai. Yra net dant gydyojas, kuris drsiems arba iopliams
gali parodyti, kaip senovje buvo gydomi dantys.
Akmen kilnojimo varbos. Tai jgos rungtys, vyksta Bavarijoje.
Reikia vieno metro aukt pakelti akmen, sveriant 300 kilogram.
Varyboms jau keli imtai met. Didiausi stipruoliai yra tap legen
domis. Pasakojama, kad X amiuje Bavarijos hercogas Kristupas 200
kilogram sveriant akmen nusvied metr. Tas akmuo isugotas,
mrytas namo pamatus. XIX amiuje msininkas Hanss taj eris
vienu pirtu pakl 254 kilogramus sveriant akmen. Vliau Hanss
keliavo po Europ demonstruodamas savo j g.
Elni staugimo varbos. Tai vyksta Dortmunde, yra dvi katego
rij os: "Elnias ieko nuklydusio elniuko" ir "Elni dvikova". Maiusiej i
sako, kad labai domu ir juokinga. Bet bt nelaim, jeigu toks "spor
tininkas" gyvent kaimynystj e.
Lenktns ienapjovmis. Jos kasmet vyksta Eibs Krautsando sa
loj e. Vairuotojams tenka vaiuoti 15 kilometr trasa, kuri eina ir per
balas.
vairi originali varyb Vokietij oj e per metus bna keletas tks
tani.
Dl antrats. odis "teutonai" turi neigiam prasm tik Lietuvoje
ir dar keliose valstybse. Tai senas vienos german genties pavadini
mas, kuris buvo taps visos vokiei tautos vardu. Sykiais taip save
j uokais vadina ir dabartiniai vokieiai.
112 E U R O PA
4
AZIJA
SEKSUALI N AZIJOS NELAIM
ANTROPOLOGAI I R PSI CHOLOGAI
EI NA MS (AFGANISTANAS)
TARP ATEI TI ES IR PRAEI TI ES (INDIJA)
DI DYSI S I SRADJAS (JAPONIJA)
NEI JUNGTUVI, NEI SKYRYB (KINIJA)
PARDUOTOS GYVYBS (NEPALAS)
PREZI DENTAI SAKO 2UDYTI (PALESTINA)
ERZACAI IR J FALSIFIKATAI
NAUJAS JAPONIKAS ODIS " METABO"
S E KS UAL I N AZ I J OS N E LAI M
AZI JOJE AUGA 400 MI LI J ON JAUN VR, KURI E
neturi i r negals turti poros, nes mergaii gimsta daug maiau. Kal
ta medicinos paanga. Su tokia problema monija dar niekada nebu
vo susidrusi.
Dabar aikja, kad didiausias moni naikintojas, ko gero, bus ne
Stalinas, ne Hitleris ir net ne

ingischanas, o gan kuklus amerikie

tis, Stanfordo universiteto profesorius Albertas Macovskis. Jo aukos
skaiiuojamos ne imtais milijon, o milijardais. To dar niekada nra
buv. Turiu omenye jo iradim, padaryt prie dvideimt trejus me
tus - ultragarsin mogaus kno skener, leidiant niai moteriai
pamatyti siose neiojamo kdiko lyt. Tas aparatas paplito po vis
Azij ir dabar pradeda aikti jo darbo rezultatai.
imtai milijon moter norj o gimdyti tik berniukus ir stm
vis region neregt chaos: jaun vyr dabar daug, j iems por
nra, visi dairosi kalt, nerimastis auga. Visur ir visada pasaulye mo
ter bdavo daugiau negu vyr. Motina Gamta sutvark gerai. Ka
dangi naujagimiai berniukai daniau bna silpnesni, sykiais mirta
nesulauk n dvej metuk, o tap vyrais daniau sta tolimose
medioks ygiuose ar kovose, mamyt Gamta pasirpino, kad j
gimt truput daugiau - vidutinikai 105 berniukai imtui mergaii.
Bet Kinijoje imtui mergaii m gimti vidutinikai 120 berniuk,
o Hainanio saloje ir centrinj e Hubjaus provincij oj e - 136. Ten eini
gatve, vaikai graiai sau aidia, pasiiri - nagi vien bernai . Ir nepa
sakysi, kad tai dl skurdo. Ir Hainanis, ir Hubjus klesti lyginant su
kitomis Kinijos vietovmis. Kitose Aijos alyse proporcij os irgi aikiai
nenatralios. Taivane imtui mergaii tenka 119 berniuk, Singap
re - 118, Piet Korj oj e - 112, kai kuriose Indijos vietose - 120. Skirtu
mas gali pasirodyti ne toks jau didelis. Bet padauginkite tuos skaiius
i milijardo Indij os gyventoj, milijardo trij imt penkiasdeimties
milijon kin (kitos Azij os alys irgi gausios) ir gausite imtus mili
jon jaun vyr, kurie neino, kur pasidti. Kinija, I ndija ir dauguma
114 A Z I J A
kit Azij os ali jau udraud naudoti apiros aparatr bsimojo
kdikio lyiai nustati. Bet kyiai ir moni apsukrumas bsimiems
tveliams visada suteikia galimyb apeiti stat. Ultragarsinio ske
nerio technikas gali net nenusikalsti statui. Nes neprivalo nieko
urayti ar nuotrauk padaryti. Utenka, kad pairjs embrion
mamytei linksmai nusiypsos. Arba atvirkiai - susirauks, nutaisys
rkan veid. Tveliams viskas bus aiku, o techniko niekas atsako
mybn patraukti negals.
Daugelis vieniiais likusi vaikin nusirita skurd, praranda a
knis, tampa liumpenais. Plinta prostitucija ir homoseksualizmas. Kai
kuriuose Azij os raj onuose suvejo moter grobimas. Pagrobia mote
r ir parduoda vieniiui . Per dvejus metus toki bandit kin policija
aretavo 65 236. Kai kurie i j suaudyti.
Sunkumai sukurti eim tampa dalim Kinij os provincijos proble
m kokteilio, kur eina nelygus, uolinis ekonomikos augimas -
viskas klesti, visi dirba, taiau tik tol, kol Europoj e ar Aerikoj e yra
paklausa. Jeigu paklausa apmirta, mons atsiduria gatvj e. I vis
Azij os ali maiausiai mergaii gimsta Kinij oj e - todl, kad alies
vyriausyb, siekdama kaip nors apriboti besaik gyventoj skaiiaus
augim, dl kurio buvo nemanoma pakelti moni gerovs, prim
statym, kad eima gali turti tik vien vaik. ( Kaip kinus priveria
tokio statymo laikytis? Abortai daromi net ir esant vlyvam ntu
mui . ) Tas vienintelis eimoj e vaikelis - berniukas - neipaskytai lepi
namas, tokius Kinijoj e vadina "maaisiais imperatoriais". I jo iaugs
arojas, o tai mergaitei reiks duoti krait ir tvai senatvje liks prie
ugesusio idinio, todl mergaits nra "paklausios".
Po 10 met Kinij oj e bastysis 40 milijon siutusi viengungi.
Vyriausyb svarsto galimyb suvelninti t vieno vaiko statym. Kai
kuriose provincijose susiJaukusiems mergaits jau leidiama turti ir
antr vaik. Taiau gresia kita problema: jei keliolika met kiek ma
iau varys gimstamum, gyentoj vl spariai padaugs, tuoj nebe
isi teks savo alyj e.
Visa tai svarbu ne vien kinams. Su Kinija menki juokai . Amerikos
Centrin valgybos valdyba paklaus savo alies mokslinink demo-
S E K S UA L I N A Z I J O S N E L A I M 115
graf ir Kinijos specialist: ar 2020-aisiais, po deimties met, Kinija
nenusprs, kad neturi kitos ieities, kaip tik surengti kok nors ku
vin kar, kuriame dl kokio nors patriotinio tikslo galt ti daug
jaun vyr? Toki tiksl surasti nesunku: Taivano prijungimas, jeigu
iki tol jis neprisij ungs savo noru; gal net dl Sibiro emi, kurios ka
kada neva priklaus kn imperatoriams, susigrinimo.
Azij os gentoj turtj i mas (o taip ya) nieko nekeiia. Btent tur
tingesni uose regionuose gimsta daugiau berniuk. Indijos lnynuo
se mergaii gimsta madaug tiek, kiek ir berniuk, o g lieka net
daugiau, nes mergaits atsparesns. Gal kad vargdieniai neturi pinig
mokti u tyrim skeneriu?
klausim, kokios bus to miliniko lygsvaros tarp lyi nebuvi
mo pasekms, niekas atsakyti negali. Nes pasaulyje nra buv nieko
panaaus.
ANTROP OL OGAI I R P S I C H OL OGAI
E I NA M
KRO VEI KSMAI I RAKE I R AFGANI STANE TSIASI JAU
beveik eerius metus ir visiems griso. Tokie jau esme - inios apie s
viudi susisprogdinimus, sumaitotus mones, kareivius ir praeivius
i pradi iurpina, stverdavoms u galvos, - kaip itaip galima! - o da
bar pratome, laikrai puslapius sklaidome labai tai nesigilindami.
Kaip praneimus i kosmoso. Taiau tuose karuose ya naujien.
Realusis gyvenimas ten, kov zonose, nepasidaro monotonikas
dl to, kad mes ia, Europoj e, juo maai domims. Ten liejasi tikras
kraujas ir kani prakaitas. Nes Aerika ir Europa nusprend: nors t
dviej kar laimti negali, neturi teiss j ir pralaimti. Per daug pa
vojinga visiems. Tai reikt ir terorist pergales, ir naujas j veisykas.
Grumtis su teroristais btina, tad geriau jau - j pai emj e ir ten,
kur terorizmo itakos.
Tie abu karai - Irake ir Mganistane - charakteringi dl skirtin
g ginkl ir priemoni naudoj imo. Didiuosiuose pasaulio karuose
116 A Z I J A
viskas buvo lyg ir aiku: tankai prie tankus, lktuvai prie lktuvus,
kulkosvaidiai, patrankos - taip pat. Net Vietname tie Vietkongo neva
partizanai Sigon turmavo tankais (nieko su "parizanai" su sovie
tiniais tankais ir svaeigmis patrankomis) . O Aganistane, ypa Ira
ke, aviacijos ir tank daug nepanaudosi. Dihadistai tank, lktuv
neturi, nes nra i kur j gauti, taiau jie naudoja mirtin "artilerij" -
saviudius. Pasitelkia ir kit bjaur ginkl - sv tautiei galabi
jimus: iitai - sunitus, sunitai - iitus, vieni ir kiti - kurdus; taip jie
siekia ipsti pilietin kar.
Vakar sjungininkai pradjo suprasti, kad vien ginkluota jga
ten nieko nepadarysi, ir m naudoti kitus . . . ne ginklus - priemones.
Pradj o kariaujaniuosius mokyti irti savo prieininkus kaip
mones, iekoti keli juos suprasti ir paveikti geruoj u. Aerika pa
siauk pagalb tai, k turi geriausio - savo akademin jaunim ir
mokslininkus. iuo atveju - ne automatizuot ginkl sistem kr
jus, o humanitarus.
Daktaras Markusas Grifnas (Marcus Grifn) i Kristoferio Niu
porto universiteto niekada netarnavo kariuomenj e, bet atsidrs
Bagdade ir usivilks uniform pasikirpo pagal statuto reikalavimus,
kasdien pumpuoja raumenis treniruokli salj e ir imoko valdyti kul
kosvaid. Jis juokauja, kad atrodo visi kaip kadrinis puskarininkis. Jo
niekas nemobilizavo - Amerikoj e toki dalyk nra. Kariuomen j
pakviet, sudar su juo sutart, paskyr visai neblog alg. Jo udavi
nys - Amerikos kariuomens daliniuose Irake ir Aganistane "diegti"
mokslininkus - antropologus, vietos kultr ir elgesio inovus. Pasi
rodo, toki moni, ger specialist, Amerikos universitetuose dirba
daug, ir kariuomenei pavyko nemaai j prisikalbinti. Pulkininkas
Stivas Fondakaras (Steve Fondacaro ), rekrtuojantis tos srities moks
lininkus, sko, kad antropologai pads problem pasiirti kitos
moni grups akimis, ir tik paskiau bus sprendiama, koki karini
veiksm imtis.
Tokia idja kilo prie ketvert met. Karin Amerikos vadovyb
suprato: kariauti j ie kariauja, bet neturi j oki ini apie tai, kokie
mons gyvena vietovse, kuriose pirmu smuiku groja maitininkai.
A N T R O P O L O G A I I R P S I C H O L O G A I E l N A M O S 117
Nepaisant vis pastang, vaikui galveli glostym ir dovan dali
j imo, amerikiei davo vis daugiau, vis daniau vkdavo karini
klaid - tai raketos sunaikna vestuvi ceremonij, tai apaudo taik
kaimel. Amerikiei vadovb suprato, kad kariaujant su partiza
nais negalima apsiriboti vien tik udymu. Itutinti apkab lengva,
bet nebtinai teisingai pataikysi. Geresni rezultat duos (nors tai ir
sunkau pasiekti) konflikto zonoj e rasta bendra kalba su genties vy
resniuoju - gysi pasitikj im, surinksi informacij os ir isprsi vietos
konfliktus. Ne i karto, bet laikui bgant toks mstymas pasiek ir
Vaington.
2005 metais ymus Jeilio universiteto antropologas Montgomeris
Makfeitas (Montgomery McFate) Pentagono usakmu sudar labai
isami kompiuterin duomen baz - emlap, kuriame nurodo
ma, kur kokios afgan gentys gyvena.
Bej e, kodl jie vadinami antropologais - neinau. Mano galva, tai
daugiau psichologai. Nors, be abej o, vietos slygas, paproius, tradi
cijas jie turi gerai inoti. O gal viskas paprasiau? Gal tiesiog prireik
moni su auktuoju civiliniu isilavinimu, netroktani tuoj pat
visus iaudyi. Deja, kartakoi visada rasi visose veikianiose ar
mijose. A pats esu toki ne kart sutiks - tose dviej ose alyse. Ei
nam drauge patruliuoti, bandau kalbtis - kaip irniai sien. Tik
viena dudena: "Nuaut, isprogdint, pasmaugt bjaurybes." Turbt kai
kareivis atsiduria pavoj ingoj e zonoj e, kai ino, kad yra vaikiojantis
taikinys, jo psichika pasikeiia, net karo kapelionas ne visada gali nu
raminti.
Veikianioj e Aerikos kariuomenj e antropologai pasirod es
efektyvesni negu milijardus kainuojantys virgarsini lktuv es
kadronai. Tie mons dvi uniformas, atrodo kaip kariai, bet j u
duotis - sukurti recept, kad kar arba atskir situacij bt galima
laimti velniomis priemonmis. Kariki argonu Mganistane (Irake
irgi) tai vadinama "kariauti velniai".
Apyjaun antropolog Treisi vadovauja savo koleg grupei Parti
j os provncijoje Ryt Mganistane, bjauriame, labai prieikame Va
karams regione. Tkstantis Amerikos ir vyriausybini Mganistano
n8 A Z I J A
kareivi niekaip negaljo susidoroti su madaug dviem imtais tali
b partizan, kurie nuolatos puldindavo strategin viekel, be to,
retkariais surengdavo kruvinas saviudi atakas. toki zon buvo
pakviesta Treisi ir jos grup.
Patyrusi mokslinink akys ikart pastebj o, kad viename kaime
gyvena ypa daug nali. J sns aplinkbi buvo priversti eiti pas
partizanus, kad gaut alg ir ja dalytsi su motinomis. Treisi pasil
profesinio nali mokymo plan, vadovyb j patvirtino ir kariuome
nei neliko nieko kita, kaip t plan vykdyti. Einani pas talibus jau
nuoli gerokai sumaj o.
Kitas epizodas. Zadrano kaime tali bai iauriai nuud vietos gen
ties vad. Kerij o u per menk param, bet turj o ir kit klasting
tiksl - supjudyti gyventoj us ir dal patraukti savo pus. Treisi kal
bj o genties senolius (ne pati, nes su moterim, kad ir baltja, senoliai
rimtai nekalbt, - nusiunt kelis vyrus antropologus, mokanius
kalb) suaukti senoli taryb. Ji konflikt ugesino ir talibams nepa
sisek padidinti tak tose apylinkse.
Antropologams pavyksta susitarti su geni senoliais, kad jie
leist savikiams eiti dirbti policij. Utikrina apsaug nuo talib
ir paprast nusikaltli. Priveria savo karikius suteikti vietos mo
nms medicinos pagalb ir bendrauti su mokyklomis. O pati Treisi
dabar apsim sutaikyti dvi Zadrano genties grupes, kurios tarpusa
vy kariauja jau 70 met. Ne tik sutaikyti, bet ir kalbti juos drauge
pastatyti pradios mokkl. Tokios mokklos dabar nra, mat viena
kuri gentis nepajgia to padari. Be to, Treisi organizavo kilnojam
poliklinik.
Atkus antropologams, zonoje, kur dislokuota 82-oj i paraiuti
nink brigada (elitinis amerikiei dalinys), ginkluot susidrim
sumajo 6o procent. Dabar kariai ne tiek persekioja prieus, kiek
iri, kad bt utikrintas saugumas, tvarka, medicinos pagalba.
Bandymai kariauti mogikais bdais, nenaudoj ant ginkl, atsi
rado i nevilties ir kariuomenje, ir apskritai Amerikos visuomenj e.
Tarp aukt karinink nuotaikos smarkiai keiiasi. Jie jau pradeda
suprasti, kad neturi j oki ans laimti ginklu, bet dar neino, ko-
A N T R O P O L O G A I I R P S I C H O L O G A I E I N A M O S 119
kia galt bti taiki strategija ir kaip j diegti. O po pralaimj imo
Vietname prakiti dar kart Amerika tiesiog nebegali, tai reikt jos
nudardj im emyn. Mums, Lietuvai, irgi bt bloga inia, jei Ae
rika prarast autoritet ir tak. Taiau po eeri karo Afganistane
ir Irake met, patyrus siaubingai daug ilaid ir praradus tkstan
ius moni, abiej kampanij rezultatai tebra menkuiai . Kruvinas
chaosas Irake, didjantis pasiprieinimas piet Afganistane rodo, kad
Amerika veikia labai efektyviai, kai reikia naikinti karinius taikinius,
bet yra nevykl, kai privalu atkurti valstybes. Kai prieai susimaio
su civiliais gyentojais, smogiamoj i ugnies j ga nelabai padeda, o kar
tais rezultatas bna net prieingas.
Pakeist taktik nra lengva. Pentagonas planuoja turti 28 kvali
fkuot mokslinink grupes. Tai nra pigus malonumas. Vieno civi
lio mokslininko ilaikymas, jo alga ir draudimas, per metus atsieina
400 ooo doleri. Draudimo kompanijos reikalauja astronomini mo
k, nes ypa bij o toki moni grobimo u ipirk.
Norinij eiti m nra daug. Viena i prieasi - mokslin
visuomen tai iri kreivai ir net boikotuoja. J nuomone, moksli
ninkai itaip remia okupacij. Klausia: kuo tada antropologai skirtsi
nuo apmokam CV agent? Antropologo udavinys, sako jie, pasi
rpinti bendrijos, kurios pasitikj im pavyko gyti, saugumu ir kitais
interesis, taiau karo metu tai nemanoma. Dirbantiej i kariuomenj e
kolegos atauna, es jie nepasidav karikiams. Atvirkiai. "Mes an
tropologizuojame pat Pentagon, kariuomens vadovyb", - sako jie.
Programa praktikoje pasitvirtina, duoda ger rezultat, likviduo
jami ne problem simptomai, o prieastys. Amerikos vadovb sie
kia, kad karo veiksmai suvelnt, kad nebebt tiek auk ir krauj o,
nes visuomen, rinkjai tai iri labai prieikai. Pentagono efas
Robertas Geitsas ( Robert Gates) pareikalavo i Kongreso dar 40 mili
j on doleri nauj oms antropolog grupms. Jie bus siuniami visur,
kur stovi Jungtini Amerikos Valstij kariuomens daliniai - Afikoj e,
Ramiajame vandenyne.
Irake amerikieiai ir j sj ungininkai irgi stengiasi kar suvelnin
ti ir kiek galima sumainti emocijas. Tai daroma keliais lygiais. Ten
120 A Z I J A
vksta pilietinis trij alies fakcij - sunit, iit ir kurd - karas
ir amerikieiai jo laimti negali, nes laimti svetimo pilietinio karo
nemanoma. Kaip tu j laimsi? Pralaimjusi pus visada bus nepa
tenki nta ir iekos progos vl sukilti. Pasaka be galo.
Amerikieiai, atrodo, apsisprend palaikyti iitus, juolab kad j ie
turi daugum parlamente ir gan neblogai sutaria su kurdais, kuriems
reikia tik vieno - kad niekas j neliest, nes pirm kart per tkstan
ius met jie turi autonomij, kuri labai panai nepriklausomyb.
Didesns nepriklausomybs jie netgi baiminasi, bijo ir savo ekstre
mistini broli, ypa gyvenani Turkij os teritorij oj e. Nes turkai, per
sekiodami kurd partizanus, o kartais ir be persekioj imo, siveria
Irako kurd autonomin srit.
Su sunitais - j mauma Irake, 20 procent (bet Sadamo laikais
jie buvo prat gerai gyventi) - elgiamasi kategorikai. Tose provin
cijose ir raj onuose, kur jie sutinka bendradarbiauti su sj ungininkais
ir laikytis ramiai, j iems atiduodama vis valdia - administracija, po
licija, teismai. Ten, kur sunitai maitauja, prie juos paleidiama v
riausybin (suprask - iit) kariuomen, remiama amerikiei. Taip
veikiant, sostin Bagdadas tapo ramiu miestu. Jame teroro aktai jau
vyksta retai.
Bet kodl Bagdade ramu? Todl, kad iitai i miesto ivar arba
itrm visus sunitus. Laimj o miest, bet padidino ari prie skai
i. Be to, valdios perdavimas provincij ose daniausiai reikia jos
perdavim arba despotams, tai yra eichams, arba vietos mafozams,
ikilusiems karo maiatyj e. Nes rinkimai vietos valdi artimiausiu
laiku nenumatomi. Ir dar: iitus su iranieiais - Amerikos prieais -
vienija bendras tikj imas ir kilm. Todl is paktas labai trapus.
iek tiek - apie padt Irake.
Glaustai pasakoti apie svetim al visada sunku, todl pabandy
siu pateikti vien pavyzd - apie tipik kovotoj (ar terorist - ga
lima visaip vadinti) . eiolikmetis Dija Muhamadas Huseinas turi
dvi sajones: umuti daug amerikiei, o kit - ivaiuoti gyventi
Amerik. Tokia logika. Gyvena Ravos miestelyje Vakar Irake, Anba
ro provincij oj e. Vien dien susiro yg. Pirm valand nakties,
A N T R O P O L O G A I I R P S I C H O L O G A I E I N A M O S 121
kai tik prasidj o komendanto draudimas ieiti gatves, jis per lang
isiropt i svo brolio nam ir nujo prie medio, kur buvo paslps
sprogmenis. Nune t nam darbo granat prie vrkelio netoliese ir
j ukas. Po to nuotolinio valdymo pulto baterijas dj o krovikl ir
m laukti. Vliau sddamas ant sofos policijos virininko kabinete
tas eiolikmetis pasakoj o, kad naktis buvusi alta. Po keli valand
pasirod JAV jr pstinink patrulis, bet Dija nespj o iimti baterij
i kroviklio ir sudti pult. Jr pstininkai pravaiavo. Kareiviai Ira
ke vaiuoja pekliku greiiu. Vliau apirj t granat policininkai
pripaino, kad jeigu Dija bt sudjs baterijas arba paruos jas i
anksto, bt galjs umuti kelis mones.
Jauni vyrai ir alias j aunimas kaip Dija yra pagrindin Irake ka
riaujani dihadist j ga. Dija save vadino mudahedu, laisvs ko
votoj u. O Irako vyriausyb, koalicijos kariuomen ir ilg prievartos
met ivarginti taiks gyventojai tokus mones vadina teroristais.
Dija atsidr Ravos policij os daboklje. I pradi sdj o vienas, bet
cel po truput prisipild, kai Dija pradjo pasakoti ir Irako policijai
bei JAV jr pstininkams pasak, kas jo bendrai . Suimtiej i bus teisia
mi tame paiame mieste. Irgi naujov. Iki iol teroristai buvo teisia
mi kariniuose koalicijos teismuose. Manau, tai buvo didelis irakiei
eidimas.
Umaiai nepavykus, Dija ketinimo neatsisak. Taiau pamats,
kad su amerikieiais vaiuoja policininkai irakieiai, nutar mygtu
ko nenuspausti. Po keli valand jis jau sdj o internetinj e kavnje
su svo biiuliu Achmedu, j pamokiusiu ir paskatinusiu sprogdinti.
Abudu susiriejo, nes Achmedas iadino Dij bailiu. Vaikinai neino
jo, kad policija toj e jaunimo lankomoj e kavinj e buvo rengusi steb
j imo punkt. Kai tik ij o i kavins, Dija buvo suimtas. Kienje j is
tebeturj o nuotolin detonatori.
Vaikino sumimas pasirod ess svarbesnis, negu i pradi atrod.
Buvo ivengta pavojing sprogdinim, be to, Dija parod policijai, kur
slepiamas t jaunuoli arsenalas. Plastiko statins buvo ukastos mies
telio soduose, jose surasta sprogmen, detonatori, du snaiperi u
tuvai, Kalanikovo automatai, imtai rankini granat, raket ir kitko.
122 A Z I J A
Kodl vaikinas vos netapo teroristu?
Viskas labai paprasta. Iaugo skurde, n vaik eimoj e. Vyresni
draugai jam rodinj o, es amerikieiai - tai bedieviai okupantai,
todl kiekvieno irakieio, j eigu jis tikras vyras, pareiga su jais kovo
ti. Nuoliose vietose vykdavo pratybos, buvo sprogdinami utaisai.
Dijai seksi neblogai. Igirdo kalbant, kad galbt jam bus patikta
saviudio misija - susisprogdinti bryje amerikiei. Tokios kalbos
atrod keistos, netgi j uokingos, bet vaikino negsdina.
Policij os daboklj e jam nesldu. Bendrininkai, atsidr toje paio
j e celje, kaltino j, kad leidosi sugaunamas ir iplepjo. Aprimdavo
tik tada, kai visi drauge praddavo vainoti amerikieius.
Likmo ironija - vyresnysis Dijos brolis yra policininkas (Irake to
kia giminyst nra klitis sidarbinti policijoj e). Kai tas pamat Dij
daboklj e, spjov j. Paskui pask, kad tvas siunta i pykio ir tik
laukia, kada Dija bus paleistas - tada jam parodyss.
Paklaustas, k nort veikti gyvenime, Dija ramiai atsak: arba
ivaiuoti gyventi Aerik, arba tapti Irako policininku. Ir sprsk,
mogau, apie t kar vadovaudamasis logika.
Kartais pagalvoj i : o kodl Vakar pasaulis nenumoja ranka visa
tai - a, inokits!
Buvo pamginta tai daryi. Niekas nesikio Atimj Ryt gyve
nim, net pai radikaliausi - vahabit. Rezultatas - kruvini rug
sj o n-osios terorist smgiai ir tkstaniai su planuot kit, kuriuos
jau imokome likduoti i anksto.
TARP ATE I T I E S I R P RAE I TI E S
" KAKADA MI ESTUOSE VAI NJ O TOKI E TRAMVA
j ai , tai kodl dabar nesukurti toki automobili?" - pagalvojo pranc
z iradjas Gajus Negr (Guy Negre) ir padar suspaustu oru varomo
automobilio proj ekt. Prototipas ivysto iki no k per valand greit,
juda be triukmo ir dm, o j o utaisymas, kurio utenka 200 kilome
tr, kainuoja 5 litus. Iradjas dvejus metus iekoj o, kas susidomt
TA R P ATE I T I E S I R P R A E I T I E S 12
3
bent tokio taiso principu, ir tik dabar lengviau atsiduso - sutart dl
projekto fnansavimo pasira Indijos koncernas Tata. Tas pats, kurio
automobilis Na no - pigiausias pasulyje - jau pradtas gaminti serij i
niu bdu. Varomas benzinu, bet kainuos tik 6ooo lit.
Galbt Negr sumanymas bus skmingas, o gal nugrims umart
kaip daugyb kit, bet kol kas t idj msi gyvendinti minta ind
frma. Jie - ne kokie nors avantiristai : koncerno Tata automobiliai,
autobusiukai, autobusi, sunkveimiai, vilkikai ir traktoriai sudaro
pus viso Indijos transporto ir pasaulyje pripastami. 2008 metais
koncernas nusipirko brit frmas Land Rover ir faguar. Taip pat sigij o
ir Corus, vien didiausi pasaulyje plieno liej imo gigant, ir Piet
Korj os automobili frm Daewoo. Tetle arbata - irgi Tatos.
Indijos verslininkai siauia pasaulio fnansinse rinkose. Ypa
suaktyvjo, kai Vakaruose prasidj o ekonomin gritis ir pirkti tapo
paprasiau. 2008 metais indai Vakaruose supirko verslo u 25 mili
jardus doleri. Tai eis kartus daugiau, negu kad Vakarai investuoja
Indijoj e. Kriz paliet ir Indij, bet kitaip ir ne tiek, nes Indijoje beveik
viskas sava. Tik nafos ir duj nra, bet tai - ne kain kokia bda, kuro
altiniai netoli. Taip, Indijoje skurdas baisus. Taiau jeigu Aerika
didiuojasi savo Silikono slniu, kur susispiet keli tkstaniai timo
laboratorij ir institut, tai Indijoje toki auktj technologij stai
g spiei trigubai daugiau, o j mokslininkai kvalifkacija ir energi
ja neatsilieka nuo amerikiei. Indijos universitetai - vieni geriausi
pasaulyj e, be to, labai daug ind studijuoja Europoj e ir Aerikoj e.
Paskui jie ten padirba kur laik ir grta namo. Vien Bangaloro mieste
iuo metu dir
b
a 150 tkstani kompiuteri programuotoj. O i viso
Indijos informatikos sektoriuj e plua pusntro milijono moni.
Btent tas mokslinis unugaris leidia gan nesunkiai itverti kri
z ir net ja pasinaudoti . Plieno magnatas Lakmis Mitalas ( Lakshmi
Mittal) jau eeri metai supirkinja plieno liejyklas ir kitas metalurgi
jos mones visame pasaulyje - Didiojoj e Britanij oj e,
S
iaurs ir Piet
Aerikoj e, Ukrainoj e, Lenkijoj e. Kitas metalurgijos magnatas,
S
iiras
Baj orija (Shishir Baj oria) , superka mones Brazilij oj e, Kinij oj e, Vokie
tijoje, Rumunij oj e. Italijoje geriausi restoranai pereina ind rankas.
124 A Z I J A
Moterys ino kosmetikos frm Yardle. Ji - jau indika, priklauso mi
lijardieriui Jatanijai (Jatania) , dabar ind aliavas ir patirt derina su
europietikja. Indai perka net kotiko visko frmas.
Taiau didiausias smgis britams buvo, kai vien ryt atsivert
laikraius suinoj o, j og garsioj i East India Company - Ry Indijos
kompanija - jau ne j nuosvyb, o ind.
Ta garsi kompanija buvo sukurta XVI amiuje ( Elbieta I jai buvo
suteikusi prekbos su Indija monopol ). I esms, ji vald vis to laiko
Indij nuo Afganistano sienos iki Vietnamo, turj o net svo kariuo
men. 2008 metais televizijos magnatas Chandra t kompanij nu
pirko (ji buvo tapusi paprasiausia jros transporto frma) . Chandra
neinojo, k su ja daryti. Dienratis Times of India ij o su didiule
antrate pirmame puslapyj e: "Mes valdome Britanij!" Indijos ran
kose jau atsidr nafos laukai Sudane (ten ji konkuruoja su Kinij a),
gamyklos Singapre ir keli pasaulio prekybos tinklai su parduotuv
mis-milinais.
I ndijos takos augimui didel reikm turi emigracija. Statistika
rodo, kad ind eim, apsigyvenusi Britanij oj e, vaikai vidurini
mokykl brandos egzaminus ilaiko daug geriau negu angl vaikai.
Amerikoje tarp praturtjusi teisinink, gydytoj , kompiuteri speci
alist indai sudaro 12 procent. Kai kurie Mumbajaus ir Naujojo Delio
kvartalai jau labai panas turtingus Europos ar Amerikos miestus -
tviska reklamos, spindi itaigingos parduotuvs.
Indija kasmet ileidia apie tkstant kino flm. Jie gaminami
Mumbajaus rajone, kuris ironikai vadinamas Bollywood. Daugiausia
tai kisielius su sirupu. Bet toj e lamto masj e pasitaiko ir ger juost.
Kaip ir visame kino pasulyj e.
Saktum, indai turt neioti uantyje akmen, skirt britams, ka
dangi tie juos 300 met vald. Nelabai neioja. Nes britai ijo gan
taikiai, po svs paliko demokratijos proius (ne toks jau danas
reikinys Azij oj e), tvarkng teism sistem, geleinkeli tinkl, na,
ir angl kalb. Didiul tauta nesiraukydama vartoja svo buvusio ko
lonizatoriaus kalb kaip antrj valstybin. Ji tapo riamja media
ga dviem imtams Indijos taut, kalb ir dialekt. Dar daugiau. Kai
TA R P AT E I T I E S I R P R A E I T I E S 125
Aerikoj e mogus skambina koki nors savo alies inyb, nor
damas gauti informacij os, jis neino, kad atsilieps malonaus balso
savininkas sdi Indijoje. Gydytojas indas neieidamas i nam ana
lizuoja internetu jam persistas Amerikos ligoni rentgenogramas,
tkstaniai programuotoj rao programas Amerikos bank ir versli
nink kompiuteriams, mokytojai internetu padeda amerikoniukams
ruoti pamokas. Be angl kalbos tai bt nemanoma, o be Indijos
unugario Amerika ir kai kurios Europos alys jau nebeisiverst.
Tai visikai nereikia, kad Indij atjo gerov. Dirba ir suduria
galus su galais apie tris imtus milij on ind - tik tredalis. Kiti 6oo
milijon vargsta juod varg. Jeigu turi lopinuk ems, tai bus pa
skends skolose. Labai danos toki skolinink saviudybs. Kiti ne
turi nieko ir pusnuogiai miega gatvse.
Indija modernizacij os keli siver gerokai vliau u Kinij. Prie
atuonet met kalbjau su dviem ind verslininkais, grusiais i Ki
nijos. Jie negaljo nuslpti pavydo: "K ten, mums iki Kinijos labai
toli ! " Kinija vystsi greitai aptarnaudama Vakar alis. Pagal Vakar
usakymus gamino brinius, technologijas ir pavyzdius.
Mums, velgiantiems i tolo, Kinija gali atrodyi kaip aminai tri
siantis milinikas skruzdlynas. I tikro ya kitaip. Daug valand per
par dirba ir kuklius knikus atlyginimus gauna tik 8o milijon i
milijardo trij imt milijon kin, tai yra tik eioliktoj i gyventoj
dalis. Daug maesnis nuoimtis negu ind. Kiti kinai, milijardas su
geru trupuiu, skendi tamsoj e, varge, o nuo iek tiek laimingesnij
juos skiria visa epocha, imtas met. Dirbdami pagal vakarietikus
brinius kinai maai rpinosi sava technologine baze ir kadrais. Ne
turi n vieno universiteto, kuris galt prilygti esantiems Indijoje. Ir
tai dabar, kai Vakarai sumaino usakyus, milijonai Kinijos darbi
nink vaiuoja namo. Ir jeigu prezidentas Obama gyvendins paad
bent dal gamybos grinti Amerik, Kinijos apmirimas gali tapti
nuolatinis.
Indija vystsi liau, bet negailjo l mokslui, sukr nuosv
technologin baz. Kad ir vaist pramon. Gamykos dmiai stebi,
kada baigsis kurio nors inomo vakarietiko vaisto patento laikas.
126 A Z I J A
Baigsi - uveria pasaul lygiai tokios pat kokybs vaistu, tik kitu
pavadinimu ir pigesniu. Parazitika, bet vartotojams - sveikat.
Ekonomikai spyrokliuojant Indija tebelieka labai spalvinga eg
zotika alim, kurioj e rasi modernizmo, feodalizmo liekan, net
akmens amiaus pdsk, vis pasulio religij ir prietar, visas ke
turias rases - baltj, juodj, rudj ir geltonj. Pasakik turt ir
neapskomo skurdo.
Kodl ten iliko tkstani met senumo vertingi reikiniai - s
kysim, ajurvedin medicina, bet ir bjaurs senovs reliktai? Beveik
visi I ndijos tikj imai reikalauja, kad mogus pripaint savo likim,
savo karm, ir nesiblak, neiekot kitos ieities, o tik gerj imo
toj e korio akelj e, kuri likimas j patalpino. Ne griaut pertvaras, o
siekt vidinio tobulj imo. Indai religingi, savo tikj imus praktikuo
ja intensyviai. Labai patogi padtis turtingiesiems ir valdantiesiems,
pasakys cinikas europietis ir, ko gero, bus teisus. Bet ta padtis nra
tokia pratinga varguoliui . Nes revoliucijos ir karai varguolius nu
skriaudia labiausiai. O Indijos struktra - bii korys - iliko tokia
pati apie 6ooo met. Be abej o, buvo kar, bet tai niekai palygint su
tuo, kas dedasi visme pasulye, arba su Europos istorija.
Kastos ofcialiai panaikintos dar 1950-aisiais. Tai rayta Konsti
tucij. Didiuosiuose miestuose - Mumbaj uj e, Madrase, Delye, Kal
kutoje - nepastebsite j oki kast. Provincij oj e negudusio keliautojo
akis j irgi nepamatys. Bet jos goja, atskirtos viena nuo kitos tarsi
stikline nepramuama siena. Leisiu sau negraiai paklausti vieno da
lyko: ar jauiate barj er tarp savs, savo eimos ir, sakysim, igon?
O igonai ar jauia t barjer, kai iri mus? A manomos mirios
vedybos? Taip, bna. Tik Indijoje tie barjerai kur kas galingesni ir
jiems tkstaniai met.
Kadaise buvo tik keturios kastos: brahman, tai yra ventik, ka
trij (ems svinink, kari ir karali) , vaii j (pirkli ir amatinink)
ir udr (emdirbi ir tarn) . Istorijos prieaurio laikais net buvo ga
lima pereiti i kastos kast. Imokai amato - tapai vaiij u. Laikui b
gant priklausymas kastai tapo paveldimas, o paios kastos skaldsi ir
dabar j yra 280, nors n viena ofcialiai nepri pastama. Nelieiamie-
TA R P ATE I T I E S I R P R A E I T I E S 12
7
ji (kai bsite Indijoje, j taip, iuktu, nevadinkite) dabar sve vadina
dal ' ' 'is, tai yra persekioj amaisiais. Priklauso kastai, kuri yra emiau
bet kurios ktos. Spjama, kad tai iabuvi, kuriuos prie 4000 met
paverg i iaurs atj viesesnieji arijai, palikuoniai. I tikro dalit
oda tamsesn. Arba tai ateiviai i piet. Didiuosiuose miestuose ir
pietvakarinse valstijose dali t atpainsi tik i to, k jis dirba: valo nu
tekamuosius vamzdius nusileisdamas poemius, surenka ir ukas
pastipusius gynus, lupa gyvuli odas ir jas idirba, degina moni
lavonus, skuta ir kerpa kit kast mones (tai irgi laikoma nevariu
darbu - atliekos) , mat n vienas kitos kastos indas t darb nesiims,
nors mirt i bado. O dalit gyvenimas u didij miest rib tur
bt yra baisiausia, kas ms planetoje mogui gali nutikti.
eiasdeimtmet dalit Hiravati Utar Pradeo valstij oj e netyia
apipyl vandeniu praeinanios moters pdas. Grup vyr j puol ir
ia pat vietoje plikom rankom umu. Penki dalitai nusipirko pasti
pusi karv ir vilko namo, ketindami nulupti ir idirbti od. Apylin
kje pasklido gandas, neva j ie t karv umu. Valstiei minia visus
penkis pakor. Tai nutiko vos prie metus. Dalitai turi patys sugo
tis, kad nepaliest auktesns kastos mogaus - ne tik savo knu ar
drabuiais, bet net ir eliu. Jiems nevalia gerti vandens i to paties
ulinio kaip kiti, arbatos - i t pai stikini, negalima eiti nor
malias ventyklas. Dalis dalit, vadinam "nematomaisiais", turi teis
pasirodyti tik saulei nusileidus. Dl to paties - kad jo elis nekrist
ant kaimyn. Dar kita j grup, musaharai, gali valgyti tik iurkes -
kitoki ms valgyti j iems udrausta. O dalit - apie 200 milijon,
penktadalis Indijos. Be abej o, tai rasizmas, pridengtas tikj imu ir pa
teisinamas tradicij omis.
Dalitai jau kovoja u savo teises. Taip, kaip tipika Indijai - ne
sigriebia ginklo nei streik, o tik naudoja demokratij. Ir vyko ste
buklas! Utar Pradeo valstij oje dalit partija, vadovaujama labai
simpatikos Majavati Kumari (Mayawati Kumari) , laimjo rinkimus ir
pam valdi savo rankas. Tai - ne smulks miltai. Utar Pradee yra
170 milijon gyventoj , tiek, kiek Vokietij oj e, Pranczij oj e, Ispanijoj e
ir Lietuvoje kartu sudjus. Dalitams rezervuotos eios vietos federa-
128 A Z I J A
liniame parlamente ir 16 procent viet visose valstybinse staigose.
Taiau kas i to? staig vadovai dali tus priima, bet paveda j iems valy
toj ar kitus fzinius darbus.
Gyvenimas Indijos provincij ose tebra iaurus. Provincijas retai
pasiekia turistai, nes ten nra k veikti ar irti, be to, pasulis, i
skyrus Pakistan, apskritai jauia simpatij I ndijai, todl blogos i
nios i tos alies gilumos retai ikyla vieum.
Siekdama daugiau demokratijos, centrin I ndijos valdia suteik
nemaai gali vietos savivaldybms. Atrodyt - grau. Bet vyko tai,
kas negaljo nevykti - provincij ose m atgyti neva panaiknta kas
t sistema, o viei mogaus plakimai botagais ir net vieai vkdomos
mirties bausms tapo duona kasdiene. Valdia vietose priklauso pan
ajatams - savivaldybms. Viskas bt gerai, j eigu jos rpintsi uli
ni kasimu ar mokykl stog remontais. Bet jos savo rankas sugrieb
moni likimus. Panajatai tapo bendrij os genimo reikal teismais,
kuriuose niekas nebando pairti klausim i vairi pusi, nra
pasiskirstymo kaltintojus ir advokatus, negalima nei apeliuoti, nei
susitaikyti. Ujai parduotuv, o ten jau laukia grup kaimyn. Nes
neva flirtavai (i tikro - tik maloniai pasikalbjai) su simpatika ite
kjusia kaimyne. Tie susirinkusiej i jau i anksto tave nuteis ir tuoj
prarysi savo dantis. Jaun mergin umu lazdomis, nes paskido
gandas, kad ji pagimde pavainik. Jaun por j pai gimins temp
kt, sukapojo gabalus ir sudegino, nes vaikinas buvo brahmanas,
o mergina - i emesns kastos. Kit mergin panajatas apkaltino
"nemoraliu elgesiu", privert su vis eima ieiti i nam ir i kaimo.
Tik vliau paaikjo, kad merginos pilvas buvo padidjs dl auglio.
velnia usia panajato bausm - pririti mog nuog prie stulpo arba
plikai nuskusti galv. Toke veiksmai prietarauja Indijos statymams,
bet nei centrin, nei valstij valdia nieko padaryti negali. Nes kita
Indijos problema - statymai geri, bet nelabai vykdomi.

odis "rada" reikia "karalius", o "maharada" - didysis karalius.

Anksiau tokiam karaliui priklaus didiuliai ems plotai, miestai ir
daugb moni, bet buvo ir toki, kurie turj o tik vien kaim. XIX
amiuj e, kai britai sitvirtino Indijoje, ten gyveno 546 maharados
TA R P ATE I TI E S I R P R A E I TI E S 129
ir daugiau kaip tkstantis rad. Britai ne kariavo prie juos, apskri
tai nekariavo prie Indij, nes niekada nebt steng nugalti, o pa
traukdavo radas savo pusn - dovanomis, auktais laipsniais brit
armij oj e, ordinais, europietikais ginklais, supj ud su kaimynais, na,
ir garatija, kad j valdia tsis. ( Dabar taip Irane ir Mganistane bando
elgtis JAV generolas Deividas Petreusas. ) Britams sitvirtinus, rados
gyveno karalikai, bet tarsi nam arete. Galjo medioti. Kai ivyk
davo i rm, griauddavo patrank sliutai, kai grdavo namo - irgi.
Bet ivkti usien be brit leidimo neturjo teiss. Britai kontrolia
vo gynb, fnansus ir usienio reikalus. Rados galjo kaupti turtus,
stati itaigingus rmus. Dodhpuro (Jodhpur) rmai - didiausias
privatus namas pasaulye su 340 kambari. Kiti mgo haremo ai
dimus, kai kurie tapo narkomanais. Jie buvo geriausias kolonizato
ri ramstis. Kai 1947-aisiais britams teko ieiti, Anglij os vicekaralius
Indij oj e Luisas Mauntbetenas ( Louis Mauntbatten) suauk sostin
visus radas ir prane: dabar al valdys irinktas I ndijos prezidentas.
Kuo susirpino monarchai? Dviem dalykais. A j ie ir toliau turs mo
nopol medioti tigrus? A j iems liks saliut patrankomis teis?
Rados ir maharados liko. J dabar apie 380. Indai nemgsta vis
ko versti auktyn koj omis. Kam? Rados turi rmus, tarn, ems.
Neturi politins valdios, bet yra gerbiami. J pasuose, skiltyj e "pro
fesija", raoma: "valdovas". Jie tebevaldo pasakikus turtus. Kamyro
maharada 1984 metais pakviet grup enevos juvelyr suskaiiuo
ti ir vertinti j o turtus. Juvelyrai plua kasdien, bet darbo iki iol ne
baig.
D I DYS I S I RAD J AS
DI DIAUSI AS MS LAI K I RADJAS GYENA
Japonij oj e ir, inoma, yra japonas. Dabar jam 8o met, jis yra 3200
patent savininkas - pralenk legendin Amerikos iradj Tom Elv
Edison, kuris per savo gyvenim upatentavo 1093 iradimus ir dl
kurio turime elektros lemput, patefon, kit ger dalyk.
130 A Z I J A
To ymaus ir labai svotiko japono vardas Joiras, pavard Naka
macu, bet iradjas reikalauja j vadinti daktaru NakaMacu. Turi teis
daktaro titul, mat baig garsj Tokij o imperatorikj universitet,
be to, ininerijos ir teiss fakultetus.
Keistenybi jam netrksta. Pareik, kad mirs 14 met, tvirtina
ins, kaip tokio amiaus galima sulaukti, iki mirties i viso ada u
patentuoti 6ooo iradim.
Tai k vis dlto jis irado? Pradsime nuo to, kad dideli, epochos
svarbos iradim pats vienas mogus ms laikais padari jau ne
begali. Ne todl, kad viskas j au irasta. Oj, kiek dar daug monijai
reikia - energetikos, mitybos, transporto, ryi, gamtos apsaugos ir
kitose srityse. Bet viskas tapo sudtinga ir tarpusavyje taip standiai
susij , kad nauj ingsn darant turi dirbti didiuliai kolektyvai ir plu
ti daugel met. Dabar juokingai atrodantys gremzdiki pirmiej i
kompiuteriai buvo sukurti X amiaus treiajame deimtmetyj e; j
pradininkas dabartini kompiuteri nei atpaint, nei mokt jais
dirbti. Tas pat dl interneto, dl Microsof. Bilas Geitsas ne kain k
nauj o irado, o suvienijo vairius gimstanios nauj os technikos ele
mentus, patobulino rang ir sukr koncern.
Tai - geri iradimai. Bet panaiai yra ir dl blogj . Prakeiktos
atomins bombos tvu laikomi bent 15 vyr, ir kiekvienas i j turi
teis tokiu vadintis. Tiesiog mons naudoj osi vienas kito idj omis,
atradimais, kuriuos vis tobulino. Btent todl dl daugumos iradim
ginijasi tautos: "Mano, mano, mano! " Stivensonas lyg ir sukr pir
mj garve, bet nebt galj s to padaryti, j eigu prie tai Deimsas
Vatas nebt pagamins stacionarios, nevaiuojanios garo mainos.
Dar neseniai sovietai mgo tvirtinti, kad garveio iradjas - rusas.
Tik niekas negali pasakyti, ar Stivensonas apie j k nors inoj o, ar ne.
Tas pat dl radijo. Galbt Popovas - ir daugelis kit - eksperimentavo
su radij o bangomis, gal net siunt pirmas radiogramas, nes pasaulin
technika jau buvo pasiekusi tok lyg. Bet Markonis radij o ry panau
doj o praktikai ir j upatentavo.
Bet grkime prie ms j apono. Be kolektyvinio iradim kri
mo, jis sugeba kai k sugalvoti ir pats vienas. Sakysim, elektroninis
D I DY S I S I S R A D ) AS 131
laikrodis, varomas baterija, - jo iradimas. I pradi toks laikrodis
buvo didelis, kabinamas ant sienos, bet k tik pavyko pagaminti nago
dydio baterij, j is sumaj o ir tapo rankiniu. Pirmasis - Japonijoje
X amiaus 8 deimtmete gamintas "Pulsr". Vyresni skaitojai gal
j net atsimins. tai kodl i pradi vsi elektroniniai laikrodiai buvo
ven japoniki . Dabar toki turime vairi mark, bet j uos pirkdami
visda mokame keliasdeimt cent daktari NakaMacu, nors to ne
inome. Nebent jie bt piratikai nukopijuoti ir pagaminti kur nors
Kinij oj e ar Indij oj e.
NakaMacu gabumai pasireik kone nuo pat gimimo. Pirmj i
radim padar vos penkeri metuk - sukr . . . stabilizatori lktu
v modeliams, kad tie ore nesivaryt. Paskui, pamats, kad motinai
sunku perpilti soj pada (btinas japon maisto priedas) i dideli
buteli maus, sugalvojo speciali pomput, kuri sulauks 14 met
upatentavo. Iki iol ji pardavinjama Japonij os prekbos centruose.
Studijuodamas Imperatorikajame universitete padar, ko gero, ino
miausi iradim. Japonas labai mgsta muzik, bet j erzino eji
mai ir spragsj imai, kai klausydavosi plokteli, ypa sen (tarkim, su
j o mylimiausia Penktja Bethoveno simfonij a). Sukr medin kom
piuterinio diskelio prototip ir grotuv, o 1952-aisiais gavo Japonijos
patent rangai, pavadintai "elastinis diskas ir jo skaitytuvas". Tai buvo
20 met anksiau, negu I BM Aerikoje upatentavo pana disk ir
j patobulino (tai - DVD) . Amerikiei frma i japono nupirko 16 su
tuo iradimu susijusi licencij.
Bet i a prasideda komercins pelks. Nebuvo paskelbta nei kiek
amerikeiai sumokjo japonui, nei kokos buvo slygos. Bej e, frma
I BM atsisko patvirtinti pirkusi patent. Uklausta atuna: "Mes tik
bendradarbiavome su dakaru NakaMacu."
Viena aiku: po sndorio su I BM jaunasis ininierius NakaMacu
j au turjo utektinai l ir atsidjo ven iradimams. I j gyena iki
iol. Ir gan neblogai - spauda jo tur verino 75 milijonais doleri.
Koke kiti reikmingesni jo iradimai? Bilietai s magetine juos
tele, taksometras ir ypa sintezatorius, be kurio nemanomas iuo
laikini muzikos grupi darbas. (Stivas Vonderis (Stevie Wonder)
132 A Z I J A
asmenikai padkojo daktarui NakaMacu u sintezatori. ) Atsipalai
davimo ir stimuliavimo fotelis "Cerebrex" - specialiai parinkt da
ni garso bangos keliauja knu nuo pd iki pakauio, skatina kraujo
cirkuliacij ir smegen aktyvum. Daktaras NakaMacu giriasi, kad 20
minui jo fotelye atgaivina smegenis taip, kaip 8 valandos miego. Be
to, gerina atmint, matematinius gebj imus, krybingum, regj im,
maina kaujospd. Abituriento saj on egzamin ivakarse! Tur
bt ir Lietuvoje kas nors tok ksl jau turi.
NakaMacu sukr ir upatentavo varikl, kuris skaldo vanden
deguon ir vandenil, o t galima sumaiyti su benzinu ir naudoti pa
prastuose varikliuose. Taiau visikos skms toj e srityje jis dar nepa
siek, neinia, ko ten jam dar trksta. Pastaruosius tris deimtis met
jis ypa daug dmesio skiria mitybai, kuria visokius smegen veikl
skatinanius grimus ir ukandius. Vienas j - specialus diovint
krevei, j ros dumbli, srio, jogurto, ungurio, kiauini, jautienos
ir pauktienos kepen miinys plius vitaminai. Nemanau, kad labai
skanu, bet jis sko, es tokio miinio uvalg okinj a net seniai. Jo
nuomone, toks maistas sukuria "krybin atmosfer", labai sustiprina
dvasi ir kn. Kiekvien patiekal, kur valgo pats, jis aprao, anali
zuoja ir fotogafoja nuo 1971-j. Kokiam velniui?! A, sko j is, mais
to, kur suvalgme, pasekmes pajuntame tik po dviej trij dien, bet
tada jau nebeatsimename, kas lktje buvo. Ir tvirtina: toks dmesys
valgiui jam leidia pastebti, nuo koko maisto galv ateina genialios
mintys, o nuo kokio apima depresija ir mieguistumas. Pats maitinasi
tuo savo maistu, valgo tik kart per dien ir suvartoja ne daugiau kaip
700 kalorij.
Turi savj gyvenimo flosofj. Jo odiais, visko pagrindas - stipri
dvasia. Japonams to dvasinio stiprumo netrksta. Blogiau su knu.
Todl jis laikosi tokio derinio: dieta, j okio alkoholio ir tabako, miegas
tik 4 valandas per par (anot jo, ilgesnis kaip ei valand miegas -
nuodai smegenims), sekss ir kai kurios sporto rys. Smegenims
naudingiausia, jo nuomone, plaukmas ir sori kilnoj imas. Geriau
sios mintys galv jam ateina pasinrus vanden baseine ir sulaikant
kvap tol, kol manoma itverti, kai plauiuose baigiasi deguonis.
D I DY S I S I S R A D ) A S 133
(Vis dlto skaityojui nepatariu taip eksperimentuoti . ) Tas mintis u
sirao irgi po vandeniu - turi pasidars special bloknot.
Ms, paprast moni, poiriu, jis - keistuolis. Be abejo, ser
ga didybs manija ir nesivaro kitus vedioti u nosies. Ant jo nam
turtingajame Tokij o kvartale pritvirtinta ikaba: "Didiausias pasu
lye iradjas". Viduj sienos apklijuotos jo diplomais, komiks apie
j itraukomis, paymj imais ir padkos laikais, trinaniais, kad
NakaMacu - didiausias iradjas monijos istorij oj e. Sveius priima,
bet i pradi j ie turi pasiirti flm, pasakojant apie jo iradim
pristatymus, televizijos laidas apie j ir ktas ceremonijas, kuriose da
lyavo. Knygoj e apie sve rao: "Esu tarsi laiko maina, 10-20 met
paengs toliau u kitus." Arba: "Visi mano iradimai skming 100
procent." "Esu vienintelis, kurio iradimai igelbs Japonij." Tai dar
bt nieko. Kai kurie jo paadai vis dlto ipsti. Saksim, kad jo i
radimas leis namus apildyti paslaptinga kosmine energja. Bet kai
papraoma paaikinti konkeiau, ima isisukinti. Per vsus rinki
mus kandidatuoja Tokij o mers, taiau niekada nebuvo irinktas,
nors monms adjo aukso kalnus, net sukurti skyd, kuris atmut
sostin skrendanias raketas. Tvirina, kad iradim nepadarysi, jei
gu sieksi vien pelno, j uos galima sukurti tik i meils monms. Es
neirint udirbt milijon jis nra turtingas, nes turi ilaikti 100
asistent ir padj j , kurie tobulina ir tikrina jo iradimus. iuo metu
japonas su asistentais vykdo 6oo projekt ir uima 30 pastat Tokijo
centre.
Atsisakau diagnozuoti, ar tai i didelio rato ij s i krato mo
gus, ar genijus. inau viena: tie, kurie pralenkdavo laik, bendraami
daniausiai bdavo ijuokiami, o dar anksiau net ant lau degna
mi. monms lengviau kpuoti, kai tokie smarkuoliai aptildomi.
O kas bus, jeigu japonas i tikro paabos kosmin energij? Arba su
kurs vandeniu varom varikl? Kiek jis sk gens? I ki 1-eri? Lai
ko dar turim. Palaukime.
134 A Z I J A
N E I J UNGTUVI , N E I S KYRYB
PAPASAKOSI U API E VI EN LABAI KEI ST TAUT.
Joj e valdia priklauso moterims. Tai ne koks nors mitinis legend
kratas ar apras antikins Graikijos laik paskose, o visikai rea
li tauta, gyvenanti ms laikais. Vyrams nra ko nuogstauti. J ten
niekas nenaikina, jie net patenkinti. Ms laikais matriarchato ele
ment daug kur rasime, tik jie umaskuoti .
Matriarchatas kaip ofciali visuomens sankloda rykiausias Ki
nij os pietinj e dalyj e, iaur nuo Birmos, rytus nuo Tibeto. Tauta
vadinasi mosuo, spieiasi prie ventojo eero Lugu ir aplink ventj
kaln Ganmu. Jie pagonys. Meldiasi stichijos j goms - ugnies, van
dens dievams ir kalnui Ganmu, kurio vardas, inoma, moterikas.
Vis tai mums nebt labai svarbu. Kinijoje yra daug tautini mau
m, man teko pas juos lankytis ne kart, buvusi mogdr gentyje
irgi, syk mans vos neapvesdino. Svarbu visai kita.
Mosuo tautoje moteris-motina tvarko visk. Tos vsuomens pa
grindas ir pamatas yra eima, taiau tai "motinos eima". Vaikai nie
kada jos neapleidia - merginos neiteka, o vaikinai niekada neveda,
vis gyvenim sudaro glaud br, kan. Po vienu stogu gyvena 2-3
kartos, 20-30 moni. Svarbiausias mogus klane yra vyresnioji mo
teris. Jos vardas gali bti "Tigr", "Tulp" ar kakas panaaus. Visi kla
no nariai irg vadinasi "tigrais" arba "tulpmis". Vyresnioj i moteris
sprendia sarbiausius dalykus, tvarko fnansus ir viso turto reikalus.
Kiekvienoje tokioje eimoje yra ir kita svarbi pareigyb - eiminin
ks. Tai moteris, kuri organizuoja kasdien gyvenim. Daniausiai to
kios pareigos tenka vienai i gabiausi, vikriausi dukter, nebtinai
vriausiai . eiminink renka eimos susirinkimas. Jame kalba visi, bet
j okio balsvimo nra. Kas taps eimininke, iklausiusi vis nuomones
nusprendia motina. eiminink trisia nuo pat ankstyvo ryto. Vi
siems eimos nariams ji paskirsto tos dienos uduotis. Matriarchato
bendrijoje nra lyi lygybs - sunkiausias ir sarbiausios uduotys
tenka tos lyties, kuri mes Europoj e vadiname silpnja, atstovms.
N E I J U N GT U V I , N E I S K Y RY B 1
35
Taiau paprastesnes uduotis - lauko darbus, gyvuli prieir - ga
lima patikti ir vrams. O tie ir nesistengia imtis iniciatyos, daro tik
tai, kas nurodyta, ir per daug neprakaituoja. Atvirkiai, atlik, kas
buvo liepta, mosuo genties vyrai ilsisi laukdami kto skymo arba pa
prasiausiai dingsta. Moterys tai iri ramiai, nes j os vyrs vertina
kaip nelabai atskngus u svo veiksmus sutvrimus. Jauni ar seni,
mosuo vyrai neturi nuosavybs. Jeigu jiems pasiseka udirbti i alies,
visk atiduoda eimininkei. Ir tokia tvarka j iems labai patinka - tegul
valdo moterys. Jos daugiau dirba.
Neteisinga bt manyti, kad mosuo gentyje vai visi nevertina
mL Jie turi daug sarbi pareig. Atlieka religines apeigas ir meldiasi
u vs eim. Kas vakar eima susirenka drauge pavakarieniauti ir
aptarti svarbiausi reikal. Paprastai susiburiama vyriausiosios mo
ters kambarye. Jame stovi nedidelis altorius, prie kurio dega aminoj i
ugnis. J priirti - moter pareiga. Susdus vakarieniauti, dalis val
gio padedama ant altoriuko. Tai turi padaryti vienas i v. Jis aukoja
dievams ir skaito maldas.
odi "tvas" arba "monos vas" mosuo kalboje apskritai nra.
Taip pat nra odi "prievarta", "mogudyst", "vagyst". Jeigu kas
nors elgiasi agresyai - bus su bartas. Visi konfliktai eimoj e ispren
diami taikiai. Mosuo monms atrodo keistas ir kilas kit taut
paprotys, kai subrends j aunuolis ar mergina ieina i nam ir apsi
gyvena pas setimus. O kaip pas juos? Suaug vyrai gyvena bendrose
kambariuose, vyrikoje namo dalyje. Kiekena subrendusi moteris
turi savo kambar su atskir j imu i lauko. Teis tok kambar mer
gait gauna sulaukusi 13-os. Tai didels iklms, per kurias panytei
teikiamas raktas nuo jos miegamoj o, kuriame gals priiminti se
ius. Taiau v vizit nebus tol , kol jai nesukaks 18 met. venia
mas ir berniuk 13-asis gimtadienis, tik ne taip ikilmingai . 13-met
panel jau gali pradti dairyis simpatij . Paaugliai susitinka, pasikal
ba, apsikeiia dovanlmis, skiria pasimatymus ir, kai ateina laikas,
vaikinas gali aplankyi mergin jos kambarye.
Vyai vakarais sdi ant eero kranto arba svo bendrabuiuose ir
laukia tos neapibrtas valandos, kada gals eiti seius. Jeigu vai-
1
3
6 A Z I J A
kinas nra susitars su kuria nors mergina, gali bandyti laim ir pa
prasiausiai pabelsti duris. inoma, tai turi bti ne tos paios eimos
moters durys. "Tigras" neis pas "Tigr", o tik pas "Tulp". Pasibelsti
duris be inkstinio susitarimo gali ir kito kaimo gyventojas, ir net u
sienietis. Moterims tai patinka - suprask, tai kaip plaiai garsas apie
jos gro pasklido! Bet seias turi bti nusiteiks, kad dur jam gali
ir neatidaryti. Ant moters miegamoj o dur i lauko puss pritaisytas
kablys. Jeigu vyrukas sileidiamas vidun, ant kablio jis pakabina svo
skrybl. Tai enklas kitiems pretendentams, kad nebekit nosies.
Niekas nepavyduliauja, nesijauia nuskriaustas ar eistas.
Gim vaikai gyvena tik su motina. Dauguma n neino, kas j t
vas, bet dl to nesirpina. Apskritai, laikoma blogu tonu klausinti
apie tv. Vyras nepasakos, kuri moter nakt aplank. Tie vizitai
niekam ne paslaptis, bet paprotys reikalauja, kad lanktojas ateit ki
tiems jau sumigus, o ieit autant. Panaiai kaip senajame Lietuvos
kaime. Tik pas mus bdavo slepiama. Merginos kakodl mgdavo
miegoti kltyse. Skydavo, neva ten "oras grynesnis". O paskui grau
diai dainuodavo: "lr kam, ir kam tu beldei mano marg klt . . . "
Mosuo nra lengvapdiai ar pasileid. Bna, kad du mons si
myli ir laikosi vienas kito ilgus metus, susilaukia krvos vaik. Bet
ryys trunka tik tol, kol jie myli, siekia vienas kito. Ir j ie tikrai ne lau
kiniai mons. Namai tvarkingi, gras, dviaukiai, danai mriniai.
Rengiasi gaiai ir akivaizdu, kad visi patenkinti gyvenimu. Pasikal
bjus isko nuomon, kad tokie vyr vizitai pas paneles - tikros mei
ls forma. Nes jausmai atskirti nuo turto ir su juo susiet problem.
Nra skyryb, nes nra jungtuvi. Negali bti barni su mona arba
uove, nes nei tos, nei tos nra. Jeigu palieka vienas kit - tik partner
praranda. Vaikai vis tiek auga motinos ir tet eimoj e, o ten vyrauja
ramyb ir laim. Moterys ino: mylimasis gali ateiti ir ieiti, bet eima
visda liks su jomis.
Modernusis, iuolaikinis gyvenimas bando vertis ir keist pa
saul, taiau nieko neieina. Kai 1949-aisiais susikr Kinijos Liaudies
Respublika, komunistin valdia band versti mosuo mones regis
truoti sntuokas. Atsiunt imtin ginkluot kareivi. Taiau net
N E I J U N GT U V I , N E I S K Y RY B 1
37
armija negelbjo, prievarta pavyko uregistruoti 30 por, bet 26 ne
trukus gro prie senos tvarkos - ir vyr, ir moter diaugsmui. O kai
valdia per daug spausdavo, mosuo mons netgi udsi. Dabar ten
j au niekas nebekia nag. O jeigu motina nori pagsdinti prasikaltus
sn ar dukr, grasina: "A tave apvesdinsiu! "
Mosuo tautel nedidel, 50 ooo moni. Ji - dalis daug didesns
nasi tautos, kuri sikrusi Piet Kinijos Siuano ir Junano provin
cijose. Nasi tautoje irgi buvo matriarchatas, bet jie asimiliavosi su
aplinkiniais. Mokslininkai neabej oja, kad mosuo tautos gyvenimo
bdas - tai reliktas, sen ami palikimas. Dar imperatori Ming
laikais (o ta dinastija karaliavo nuo XIV amiaus) kronikose raoma
apie mosuo moter karalyst, kurioj e, vis nuostabai, vyrai irgi lai
mingi.
Kodl manoma, kad tai sen laik palikimas? Tokios sankodos
iliko daugelyje pasaulio viet, bet tik ten, kur sunku patekti. Tai
pirmiej i seniej i Japonij os gyventojai ainai, kasiai, najarai bei garo
tautos I ndij oje, Aikoje kai kurios bant, aani, berber ir tua
reg gentys, Lotyn Amerikoj e - kunai ir dalis Jukatano gyventoj
Meksikoj e, iaurs Amerikoj e - pueblo, hopiai ir irokz geni in
dnai. Sibire - visos vietos gyventoj tautos, j eigu jos nedirba ems,
o gyvena i medioks ir gyulininkysts. Didiausia matriarchatin
visuomen - 6 milijonai moni - yra Indonezij oj e, Sumatros slos
vakarinj e dalyj e. Band j uos "atversti", bet nieko neij o. Klesti iki
iol. Labai moderni tauta. Sostinje Padange yra universitetas, jr
uostas, du oro uostai.
Neteisinga manyti, kad matriarchatas - tai kaip patriarchatas,
vyr valdia, tik atvirkiai. Ne, matriarchate niekas nestovi viruj e,
niekas nevaldo, viskas atliekama bendru susitarimu. Moterys ne vir
visuomens, o tik jos centre. Ten net neinomas tokios svokos, kaip
"valdia", "dominavimas". Klano - didels eimos - motina ne valdo, o
pirmininkauja. Kadangi moterys bendrauja su kit eim vyrais, tos
eimos tampa giminingos, visas kaimas - tarsi eima. Susikuria tin
kas, bet ne hierarchija.
Jeigu visame pasaulye iliko toki sl, kodl j nra Europoje?
1
3
8 A Z I J A
Pasaulio antropolog ir Marijos Gimbutiens nuomone, Europo
je, kai ia gyveno pirmieji mons, matriarchatas egzistavo, apie tai
liudija ikasenos. Bet Europa buvo ukariauta. Madaug prie 6ooo
met i Ryt atjo karingos proindoeuropiei gentys. Gimbutien
tai vadina "kurgan kultra", nes savo vadams laidoti jie supildavo
kurganus, pilkapius. Migruojant taip toli ir taip ilgai, moterys vyrams
patikj o vadovavim, nes jie raumeningesni. O sikrus Europoj e vien
i mediokls igyventi buvo sunku, reikjo em dirbti, vl raumenys
reikalingi. Taip ir liko. Vliau agresys europieiai iplito ir savo tvar
k primet beveik vism pasauliui. O dabar skundiams, kad ms
eimose kakas negerai, kakas nenormalu.

vilgtelti tas matriarchato sleles - tai tarsi per laiko teleskop

pasiirti labai sen monijos praeit. Turbt ne tokia jau ir bloga
ji buvo. Juk viso pasaulio legendose ir ratuose ilik atsiminim apie
prarast roj .
PARDUOTOS GYVYB S
YR MOTER, KURI OS PARDAVI NJA SAVO KNUS.
Yra ir toki vyr. Yra parduodani (arba dovanojani) savo kno
dalis. O kai kurie pardavinja net savo gyvybes.

emagiai liesi vaikinukai, ambios vakar Azij os gyventoj akys,

viesiai ruda oda. Jie susirenka prie kareivini vart dar gerokai prie
sultek . Apsivilk lengvai, sispy basutes, dreba nuo alio, bet
kantriai laukia. Tie vartai - j imas karin Britanij os gurk (angl. -
Gurkha) stovkl Pokcharos mieste Nepale, Himalaj kalnyne. Pus
septyni, pasirodius sulei, j jau susirink pusantro imto. Kiekvie
nam ant nugaros uraytas numeris. Visi laukia, kada bus pakviesti,
ir jaudinasi, nes galbt vyks didiulis pasikeitimas j gyvenime. Kan
didat - 15 tkstani, bet bus priimti tik 230, dar 77 pateks gurk
policijos dalin Singapre.
Kiekvienas kandidatas turj o gyventi stovykloj e tris savaites, per
kurias buvo tikinama j o sveikata, fzin j ga, sumanumas, regj imas,
PA R D U OT OS G Y VY B S 139
angl kalbos inios, o svarbiausia - itvermingumas. Nepalo mons
labai itvermingi, turbt vieni itvermingiausi pasulye, nes ia
sunku gyventi. Dirbamos ems maai, o plokios - visi nedaug.
Plu visi nuo maums, nuolat tenka karstis staiais laitais. Silpni
neigyvena, nes maisto nedaug, o kur tenka i toli netis per kalnus.
iem speigas, vasr karta.
I stojanij reikalaujama: ne maesnis kaip 1, 65 cm gis, krti
ns apimtis - 7 cm, soris ne maiau 50 kilogram. Rodikiai ne k
in kokie. Kai kurie kandidatai didindami svor prisikrauna akmen
kelni kienes, kiti prisivalgo banan, geria daug vandens. Taiau pa
tyr medikai ir serantai tokius greitai atsij oja ir iprao i stovyklos.
Kandidatas turi prisitraukti prie skersinio 14 kart, per vien minut
75 kartus perokti per suol, per dvi minutes padaryti 70 atsispaudi
m. Trumparegiai, daltonikai, sergantieji ukreiamomis ligomis ten
nepateks.
Po trij svaii tikrinimo liko 500 moni. Kitiems buvo liepta
grti namo. Paliktiej i stovykoj e turs itverti dar vien tikrinim,
kuris truks keturias dienas. Jis vadinamas DOKO. Vienas i egzamin:
bgte kaln penkis kilometrus su 25 kilogramais akmen, sukraut
pintinj e, kuri laiko nuo kaktos einanti j uosta (j i ir vadinasi DOKO).
Jaunuoliai kaln ropiasi sunkiai dusdami, bet vis vien bga, nuo
kalno emyn leistis kiek lengviau, taiau klumpa, visi po kelis karus
pargriva bgdami lyguma. Pasiekus fni akmenys vl paseriami.
Trks sorio - vaikinas bus imestas.
Gimins ir biiuliai lauka prie vart. Nes tie egzaminai j iems irg
svarbs. Kai kurios eimos prie tai siunt svo snus privaias mo
kyklas, adj usias labai gerai paruoti kandidat. Kitos eimos neturi
pinig tokiam parengimui, kuris trunka kelis mnesius, todl sykiais
susimeta viss kaimas. Nes visi sajoja apie alg, kuri vaikinas, pate
ks gurk gretas, sis namo. Vienam reikia nauj o stogo, kitam okos
ar buivolo. O gal pinig su eima miest persikelti.
Igird svo numer, vaikinai po vien engia pro vartus, kur j
dokumentai dar kart tikinami. Mat pasitaiko, kad vukai gudrau
ja - vietoj svs atsiunia kt, o ant dokument ukij uoja svo nuo-
140 AZIJ A
trauk. Kandidatai turi bti ne jaunesni kaip 17, 5 met, ne vyresni
negu 21-eri. Kiekvieno rylys ar kuprin ikratoma kelissyk, ieko
ma steroid, dekstrozs arba kok nors kit itverm stiprinani
medikament. Paskui kiekenas gauna markinlius su numeriu.
Atrankai vadovauja majoras Peterss Hilas. Nepalietikai jis kalba
laisai. Pareika kandidatams, kad ie privalo bti siningi ir u
mirti pasks, kurias grdj o parengimo kursuose - neva j eigu tarpi
ninkams gerai sumoksi, jie padarys protekcij. "Atrankos rezultatai
prikausys tik nuo js pai, - sko majoras ir primena, kad i sto
vyk vyukai pakiuvo tik todl, kad gerai pasirod valsi ir apskri
i atrankose. - Mes jus visus vertiname vienodai, nepaisome joki
kast, o jeigu katras sukiausit, bsit imesti i stovklos."
Nesunku suprasti, kodl vaikinai taip veriasi brit armij. Nepa
las - viena vargingiausi li pasulye. Vidutinis udarbis - 2,5 lito
per dien. Nepakanka maisto. Pus gyentoj - beraiai . Jau dvylika
met vkta pilietinis karas. Raudonieji partizanai - sve jie vadina
maoistais - stengiasi prisivilioti jaunus vus arba tiesiog sugauna ir
trauka svo brius. Bet ne tik tai atgin vaikinus stovykl. Priim
tasis gaus tkstanio svar (beveik 5 tkstaniai lit) mnesin alg.
Atitarnavus pensija - 450 svar ir teis pasilikti Didiojoje Britanijoj e.
O jeigu bus nukautas mye - dar geriau: eima ilgus metus gaus
karalikj pensij.
urnalist toliau vart neleidia, nevalia flmuoti nei fotografo
ti, bet galima pasikalbti su kandidat artimaisiais. Vieno j tvas,
gal pusntro metro gio, sauls idegintu veidu, ambi juod aki
vas, aikino sn atsiunts i stovykl todl, kad igenti labai
sunku. J kaime nra nei elektros, nei gydyoj o, nei padorios moky
kos, nei keli, jokio transporto. Kitos eimos siunia vaikus darbams
usien, bet jis negals, neturs pinig sumokti tarpininkams, su
randantiems darb. O brit armijoje nereikia nieko mokti. mogus
paskojo, kad jo snus vis laik sunkiai dirbo kelyje - neiojo akme
nis, rinko kas kuri, tamp ien gyvuliams. Jeigu nepraeis bandy
m, visi eimai bus labai lidna, o jis prays snaus, kad tas kitais
metais bandyt dar sk. Nes vaikinukas - vienintel eimos viltis.
PA R D U OT OS G Y VY B S 141
"0 j eigu pasiseks, surengsim puot. Papjausim riebi ok. Verksiu i!
diaugsmo. Dar niekada neverkiau i! diaugsmo", - sko tas pagyve
ns kalnietis.
Tie, kurie skmingai pereis visus tikrnimus ir i!bandymus, gaus
uniformas ir bus nuskraidinti Didij Britanij, Nepalo nematys
trej us metus. I! j padarys modernius "geleinius kareivius": 11 m
nesi pagrindins pstinink mokyklos, po to 19 svaii pai nau
jausi puolimo ginkl ir taktikos studij os, paskiau 9 svaits manevr
naudojant kovos !audmenis.
Atvyk Britanij vyrai patiria milini!k !ok. Pirmas 11 svaii
juos laiko udarytus kareivinse, paskui i!leidia miest, kuriame i!
pradi vaikinai visi!kai nesusigaudo. Vliau rengiamos ekskursijos,
mokoma, kaip naudotis banko paslaugomis, kaip elgtis parduotuvje,
miesto transporte. Gal gale jie nuveami London, ai!kinama, kaip
nepasiklysti ir neapsigauti dideliame mieste. Gav lktuvo bilietus,
parvyksta Nepal penki mnesi atostog, o gr paskirstomi
dalinius ir greiiausiai dalyvaus karo veiksmuose.
Gurkai susij su Didiosios Britanij os kariuomene jau kelet !imt
met. Kakada jie buvo brit prie!ai, puldinjo j kolonijas Indij oje.
Bet britai paskaiiavo, kad geriau su jais susitari. Sudar taikos sutar
t ir m juos smdyti kolonijoms sugoti. Kadangi britai el
g
si pado
riai (negailjo gurk, bet ir nesiunt j bevilti!kai pavojingus ygius,
algas mokj o sinin
g
ai) , po truput mezgsi tai, k galima vadinti
nuo!irdia draugyste arba simbioze - sugyvenimu, naudingu ir vie
nai, ir kitai pusei. Gurkai - bebaimiai kovotojai. l! dalies dl tikybos.
Jie budistai, ta religija senesn u kik!ionyb, jie tik pomirtin sie
los siknij im kitame moguj e ar gyvame padare. Bet nra fanatikai.
Tai i! prigimties drss kalnieiai, kurie labai didiuojasi svo maos
tautos draugyste su Didija Britanija ir yra jai visi!kai lojals. Gurk
brigados kis: "Geriau ti, negu gyenti bailio gyvenim." Bet vis
dlto lemiam reik!m turi rimtos kompenscijos ir pensijos uvus
m!e.
Nepale man papaskojo toki istorij. Per Antrj pasulin kar
j aponams umus Singapr, nelaisv pakiuvo batalionas gurk.
142 A Z I J A
Japonai paband juos patraukti svo pusn. Geriau maitino negu
baltuosius, nevert sunkiai dirbti, vis aikino, kad azij ieiai turi eiti
ivien. Tai giso kapitonui gurkui, dalinio vadui. Irikiavo svikius,
pask, kad j apon koketavimas meta batalionui el ir kad reikia
tai baigti. Pasigalsti kastuvlius ir nukirsti dviem j aponams galvas.
"Kas nori tai padaryti, du ingsniai pirmyn." Vienas du - eng viss
batalionas. Kapitonas nerpestingai parod pirtu tris kareivius. Jie
patykojo japonus, nukirsdino, buvo pagauti ir pakarti, bet prie gurk
daugau niekas nesiartino. Galbt tada gim poskis, kad gurko pa
pirkti nemanoma, o tik isinuomoti arba nupirkti jo gyvenim.
Pirmojo pasulinio karo metais brit armij oje tarnavo 100 tks
tani gurk, j ie kovsi Pranczijoj e, Flandrij oje, Mesopotamijoj e,
Persij oj e, Egipte, Galiopolyje, Palestinoje, prie Salonik. Atrajame
pasuliniame kariavo 40 j batalion. I viso uvo 43 tkstaniai. U
sitarnavo 26 Viktorijos krius - daugiau negu bet kuris kitas brit
dalinys. Toks kryius suteikiamas u nepaprast drs kovos lauke.
Britai labai gerbia gurkus. Seras Rlfas Terneris ( Ralph Turner),
pats tarnavs su jais, rao: "N odio netardami itveriate bad,
trokul ir aizdas. Tarp narsij este narsiausi, tarp nuoirdi
j nuoirdiausi. Niekada jokia lis neturjo itikimesni draug."
Tai - ne vien gas pareikimai. Isilavin gurkai mielai priimami
brit armijos akademijas, yra tarp j kapiton ir pulkinink. Prie
kelerius metus Tonio Bleiro (Tony Blair) vyriausyb nusprend, kad
smdiniams mokti maiau negu svems kariams profesionalams
prietarauja mogaus teisms. Atlyginimai ir pensij os buvo sulyginti
su mokamomis brit kariams. Na, beveik sulyginti.
Po Antrojo pasulinio karo gurkams irgi uteko darbo. Jie dalyavo
vsuose Didiosios Britanijos karuose ir susidrimuose - ilaisvinant
Folklando (argentinieiai sko - Malvin) slas, pirmajame Irako
kare, antrajame, Bosnijoj e, Kosove, Siera Leonje, ir visda buvo siun
iami ant paties ieties smaigalio. Dabar j pagindins j gos tarnauja
Afganistano Helmando slnyj e, brit atskomybs zonoj e. Ten m
iai vyksta beveik kasdien, ir kai laikraiuose skaitome, kad uvo bri
t karys ar kariai, galime bti tikri, jog tai gurkai. Arba tai Folklando
PA R D U OT OS G Y VY B S 143
sal operacija. Tai Piet Atlantas - salos yra Argentinos, bet visi j gy
ventojai - ieiviai i Anglijos, sve laiko jos dalimi. Karin Argentinos
chunta, tada buvusi valdioje, j ga um slas, o Anglija, inoma,
atsiunt gyventojams pagalb. Gurkai buvo mirtinai igsdin argen
tiniei kareivius. Tie pila i kulkosvaidi atakuojanius gurkus,
mato, kaip jie krinta kulk pakirsti, bet vl keliasi ir eina toliau. Tsyk
pirm kart fonte buvo panaudotos neperunamos liemens. Jos
dar nebuvo tobulos ir keliolikai gurk buvo sulauyti onkauliai. Bet
nieko, j o pirmyn ir itaip aplamdyti. Lietuvi kareiviai misij ose tas
liemenes meiliai vadina "bronymis".
Bej e, apie juos. Man teko matyti (i esms, dalyvauti) pirmajame
ir kol kas vieninteliame lietuvi susidrime su gurkais. Atskridome
I rak. Lktuvas buvo civilinis, inuomotas. Bagdado oro uoste pilo
tai lktuv atrideno prie civilinio keleivi pastato. Ilipam, tvarkoms
kelionj e susilamdiusius drabuius, ms karininkai pasitaiso dir
us su dklais. Prioka civilis ir labai susijaudins rikteli : "Kas tokie?"
Pasakm. Tas aukia: "Atiduokit ginklus!
"
Ms karininkai patrau
k peiais, neskuba atiduoti, aikina, kad mes - sjungininkai. Civi
lis kak pusbalsiu suburbj o - ir staiga matom, kad esm apsupti
kaip i po emi idygusi neaukt kareiviuk, akys kaip diovintos
slyvos, lengvieji kulkosvaidiai j rankose mus nukeipti, sulegjo
spynos vedant pirmj ovn vamzd. Dar viena komanda nesupran
tama kalba, ir mandagiai ypsodamasis kareiviukas su neinia i kur
atsiradusiu padklu rankose apeina mus ratu ir surenka apstulbusi
karinink pistoletus. Viskas vyko per pus minuts.
Paskui isiaikinom. Pasirodo, lktuvas turjo privaiuoti prie ka
rinio terminalo. Ten ms lauk. O keleivi terminalo apsuga, pa
maiusi ilipanius ginkluotus mones, vilkinius nepastamomis
uniformomis, pagalvojo - gal desntas, gal perersmas. Galj o baigtis
ir blogiau.
Dar is tas parduot gyvybi tema.
Pranczijos svetimli legionas turbt labiausiai inomas, legen
domis apipintas gybi turgus pasulye. Vienas jo ki - "Pakeisk
svo gyvenim" - reikia, kad jeigu esi priimtas legion, gyventi pra-
14 A Z I J A
dedi i nauj o: pasirenki kok nori vard ir pavard, tautyb. Po pri
mimo niekas, net vadai neturi teiss kausinti, kas buvai ir k veikei
anksiau. Bet priimant biografj inagrinja labai smulkiai. Legionas
steigtas labai seniai Pranczij os karaliaus Liudviko Filipo skymu.
Dabar jis modernus ir kandidatus renkasi moderniai. Jo interneto
svetainj e, kuri turi 15 variant vairiomis kalbomis, arab irgi, galima
suinoti apie alg (1000 eur per mnes nauj okui), karjeros galimy
bes, naujokui keliamus reikalavimus: ne jaunesnis kaip 17, 5 met, ne
vyresnis negu 40-ies, sveiki dantys. Per metus madaug penki milij o
nai moni ta svetaine domisi, 50 tkstanI rao laikus, madaug
7 tkstaniai atvyksta verbavimo punktus. Po labai sunki tyrim -
psichotechnini bandym, sveikatos patikrinim, fzini uduoi,
prieasi, dl kuri stojama, nuodugnaus isiaikinimo, saugumo
klausim patikrinimo - lieka vienas tkstantis. Legionas - vienintelis
kariuomens dalinys pasulyje, kuriame gali tarnauti tik svetimaliai.
Bet karininkai ten - pranczai. Jeigu Pranczijos pilietis nori stoti,
privalo pareikti, kad yra Monako ar Belgij os pilietis. Taut margumy
nas legione atspindi Europos audras ir skurius. Sakysim, po 1917-j
jo gretas plstelj o baltiej i rusi. 1939-aisiais - Ispanijos respubliko
nai, pralaimj pilietin kar. Po 1945-j - vokiei vermachto ir SS
liekanos. Subyrjus Soviet Sjungai, o paskui ir Jugoslavijai - mons
i ten. iuo metu legione tarnauja 136 taut atstovai ir visda bent keli
lietuviai. Kandidatai atvyksta i vairiausi pasulio viet - i Vanua
tu archipelago Ramiajame vandenyne, Panjyro slnio Mganistane, i
Izraelio kibuc, Japonij os arba Kinijos ryi lauk. Gausu karinink
i Rusijos ir Ukrainos. Jeigu pereina visus bandymus ir tyrimus, prii
mami eiliniais. Kandidatai atvyksta lktuvais, psiomis, autostopu,
zuikiu krovini laivuose. Kartais atkeliauja visai suvarg, kaip vienas
vyrukas, dviraiu atmyns i Maskvos. Kiekvienas mogus ten labai
skirtingas. Dabar tarnauja vejys i Barenco j ros, apsukrus kunigas,
sraigtasparnio pilotas i Korjos, Rusijos kariuomens trimitininkas,
prancz ininierius, yaus banko tarnautojas, mokesi inspek
cijos prispaustas vokiei verslininkas. Didelei j daugumai Svetim
ali legionas - paskutinis anss, gelbjimosi ratas arba galimyb
PA R D U OT OS G Y VY B S 14
5
usidirbti. Kai kurie rekrutai, ypa kinai, stoja legion tikdamiesi
pasibaigus pirmajam penkeri met kontraktui gauti Pranczijos pi
lietyb. Ji suteikiama, j eigu legionieriaus vadai rekomenduoja. Legio
nas suteikia prieglaud tiems, kurie nori visikai itrinti savo praeit,
pradti gyventi i nauj o, o gal pabgti nuo juridini, visuomenini,
nuo eimos problem, nuo aliment. Nesvarbu, kaip yra i tikro, le
gionieriai visada uraomi viengungiais. Taiau tai nereikia, kad pri
imami mons su bet kokiu moraliniu veidu. Nepriimami tariamiej i
kruvinais ar seksualiniais nusikaltimais, rimta kontrabanda, turintiej i
chuliganik polinki ir narkomanai. Ypa atsargiai irima rusus,
kariavusius

enijoje, arba amerikieius, grtanius i misij os Irake.

Nes kraujas aukiasi kraujo, - aikina patyr verbuotojai. Ipraomi
lauk ir pagyrnai . Vienas amerikietis pasakojo tarnavs j r pstinin
ku, net nuotraukas rod. I nterpolo padedama kontrvalgyba metus
tyr t reikal ir paaikj o, kad nuotraukos neautentikos. Arab mu
sulmon pasaulis - dar viena problema. Yra pavojus, kad fndamen
talistai bandys prasiskerbti legion. Vienas egiptietis buvo laikomas
puikiu kandidatu. Civilins aviacijos pilotas, laisvai kalbj o pranc
zikai ir anglikai, draugikas su kolegomis, bet po trij savaii tyri
mo buvo atmestas, nes nesugebjo tikinamai paaikinti, k dar eis
mnesius, apie kuriuos nebuvo joki duomen. Taiau j eigu rekru
tas skmingai itveria visus tikrinimus, pradeda galioti nepaeidia
ma taisykl: niekas, net j o vadai, neturi teiss klausinti apie praeit.
Nauj okai gauna asmens paymj im, gyvybs draudim ir sskaitos
pato banke numer . Bet j iems neleidiama turti vairuotoj o teisi, j ie
negali naudotis socialins paramos staig pagalba, banke skolintis
pinig. Udaryti fermoj e, kad nebt joki kontakt su iors pasau
liu, vyrai mokosi veikti grupj e, kareiviko solidarumo ir prancz
kalbos. iuo metu norma - penki imtai odi. To utenka, kad su
prast sakymus. Anksiau norma buvo trys imtai odi.
Vieni jauni bernai sko, kad stoja legion nordami usidirbti,
kiti - iekodami nuotyki, atri igyenim, adrenalino. Taiau le
giono psichologai mano, kad jaunuoliams labiausiai reikia pripaini
mo, vertinimo, savo verts pajautimo - to, ko jiems labiausiai trko
146 A Z I J A
eimose. Legione, - sako jie, - sunku, bet tavs laukia garb ir visuo
mens pripainimas.
Spalvotiej i legionieriai (j nra labai daug) patvirtina, kad tarp
kari ir vad nra jokio rasizmo, j sitikinimai apie baltj bjauru
m ten subliuko. Visi vienodi, visi kaip berniokai diaugiasi, kai po
penki savaii mokym ir paskutinio maro - 50 kilometr spariu
ingsniu su kuprine ant nugaros, - gal gale gauna "baltj kepi" -
apskrit kaip katiliukas, balt kaip sniegas legionieriaus kepur. lr vos
ne generolikus antpeius. Karinink ir puskarininki kepurs irgi
apskritos, bet juodos su raudonu virum. Paradin legionieri unifor
ma puoeivika. Kovos slygomis jie, inoma, dvi kamuflia.
Kam Pranczijai reikalingas Svetimali legionas? Vis dlto kai
nuoja nepigiai. Neblogos algos ir pensij os, puikus maistas, ginkluot
(yra arvuoi, yra paraiutinink daliniai) , visas ilaikymas, 12 infor
macini ir verbavimo punkt.
Pranczai neslepia - legionas reikalingas. alis j au nustojo bti
kolonij imperija, bet interes turi visame pasaulye. Legionas jai -
kitukas kartoms vietoms ukimti. Taip pat kaip gurk daliniai
Didiajai Britanijai. Kai va savas pilietis, iuo atveju, tarkim, pran
czas, demokratinje alyje praia aiman ir klausim spaudoje
banga, parlamente imama svarstyti, ar reikjo ten sisti mones, o k
mes ten apskritai veikiame (nors gerai inoma, k alis ten daro), kiek
tai gali tstis, laikraiuose sumirga prie karsto verkiani nali ir
nalaii nuotraukos. Kartais ministras jauiasi priverstas dalyvauti
laidotuvse. Bna, kad reikalinga misija atsiduria pavoj uj e ir j tenka
nutraukti. O kai va svetimalis legionierius - spaudos kronikose
msteli tik viena eilut, o sykiais - tik skaitmuo.
Aksiau uvusius legionierius laidodavo vietoj e. Dabar vis da
niau, j eigu tai ne toliau Europos, kritusius mye arba mirusius nuo
lig ( labai danas reikinys, nes tarnauti j iems tenka visokiuose pra
garo ukaboriuose) pargabena gimtin, danai lydint karininkui ar
puskarininkiui, ar net grupei draug, kurie sykiais iauna or kari
k sliuto salv. Bet legiono esms tai nekeiia. Legionieriai parduoda
savo gybes. Tai ino ir parduodantiej i, ir perkantiej i . Legionas vien
PA R D U OT OS G Y VY B S 147
kart net buvo paskolintas Ispanijai, kai jos karalien Izabel II ka
riavo su karlistais. Ispanij ygiavo 4000 legionieri, po trej met
gro tik soo. Legionas dalyavo visuose Pranczijos karuose - uka
riaujant Ayr ir ktas kolonijas, Krymo kare prie Rusij, Italijoj e,
Meksikoj e, prie Prsij - tai XIX amius. Paskiau abiejuose pasauli
niuose karuose, band ginti kolonijas Indokinij oj e (ten, ypa per Dien
Bien Fu apgult, uvo nemaai lietuvi legionieri) , vl Alyre,

ade,
Zaire, Libane, pirmajame Irako kare. Dabar legionieriai tarnauja ir
taikos misijose Kambodoj e, Somalyje, Ruandoje, buvusioj e Jugosla
vijoj e.
Nuo Svetimali legiono krimo jo eilse kovodami u Pranczij
ar jos interesus uvo 900 karinink, 3000 puskarininki ir 30 tkstan
i legionieri svetimali.
Prekyba moni gbmis - labai platus reikinys. Yra ir daugiau
ali, glaudiai su tuo susij usi.
P RE Z I D E NTAI SAKO UDYTI
PALESTI NI EI ORGANI ZACI J OS HAMAS EFAS
Salahas ehada (Salah Shehada) vadovavo 52 operacijoms prie Izrael,
j ose buvo umuta 220 civili ir 16 kariki. 2002-j liepos 12 dien
Izraelio lktuvas numet ton sveriani bomb ant namo, kuriame jis
gyeno, nuluodamas nuo ems paviriaus pastat drauge su ehada.
Prie nusprsdami ehad umuti, aukti Izraelio karininkai ke
lissyk kreipsi Palestinos autonomijos valdi, reikalaudami j su
imti. Kai palestinieiai atsisk, izraelieiai band patys tai padaryi.
Nepavyko, nes ehada gyveno Gazos miesto centre. Bt uvirusios
baisios kautyns. Izraelieiai nutar ehad nudobti. Lktuvai atuo
nis kartus kilo or, bet gaudavo komand grti, nes su ehada vis
laik buvo jo dukt.
Gal gale valgyba prane, kada jis liks vienas. ehada uvo, bet
kartu ir 14 civili, tarp j - jo dukt (pasirodo, buvo su tv namie) ir
dar 8 vaikai. Namai aplink buvo apgriauti.
148 A Z I J A
Hamas prisiek: jei itaip, dabar ydams teks rankioti kn dalis
kiekviename restorane, parke, autobuse ir kekvienoj e gatvj e. e
hados laidotuves susirinko imtai tkstani palestiniei. Valstybi
vadovai, net prezidentas Bus, pasmerk atak. Izraelis tapo atsar
gesnis. Kai po dviej mnesi jo valgyba suinoj o, kad visi vyresnie
j i Hamas vadovai susirinko pasitarti, ant j numet daug maesn
bomb. Paalini neuvo, bet liko gyvi ir Hamas vadai.
Deja, tenka pripainti : valstybs ir vyriausybs teroro veiksm at
lieka daug daugiau ir plaiau negu pogrindininkai. Valstybs, inoma,
neprisipasta, bando kitaip savo veiksmus vardyti. Bet tarptautini
odi odynas sako: "Teroras - sistemingas prieinink, paprastai
politini, bauginimas ir slopinimas smurto, prievartos (iki fzinio su
naikinimo) priemonmis."
Taiau kaip atskirti, kur karo veiksmai, o kur - terorizmas?
Nra tarptautinio, vis priimto apibrimo. Kiekviena valstyb ir
kiekviena kovojanti grupuot t svok supranta savaip.
1972 metais palestiniei smogik grup suaud Izraelio jaunimo
ied ir vilt - vis alies komand, atvykusi Miuncheno olimpines
aidynes. Nra odi tam baisiam aktui apibdinti. Izraelis suinoj o,
kad tai padar grup "Juodasis rugsjis". Jos nariai tuoj pat pasislp
arab kratuos. Izraelis per kelerius metus sumedioj o visus iki vieno
olimpiei udikus ir juos nuov arba susprogdino. Be to, nuud
ir teroristini palestiniei organizacij vadus Libane, Tunise ir dar
keliose arab alyse.
Izraelio ir palestiniei kare teroras yra pagrindinis abiej pusi
ginklas. Jie ten visi veikia laikydamiesi Senoj o Rato princip "aks u
ak, dantis u dant" ir su palkanomis. yd organizacija mogaus
teisms ginti B' Tsalem pasipiktinusi tvirtina, kad nuo 2ooo-j iki
2oos-j pabaigos Izraelio valgybininkai nuud 203 palestiniei
teroristus, bet drauge su jais ir 114 nekalt moni.
Laikratye ]eruzalem Post skaiiau iurpo k keli Izraelio valgy
binink diskusij apie "tiksl pataikym", tai yra suplanuoto nuudy
mo veiksmingum ir naud. Morals klausim jie neliet. Tai keistai
nuskambt ei milijon yd alyje, apsuptoj e trij imt milij o-
P R E Z I D E N TA I S A KO Z U DY T I 149
n arab. Profesionalai svarst, kiek "tiksls pataikyai" naudingi ir
kiek alingi Izraeliui. valgybininkai pripaino, kad udymas - tai
paskutin priemon, kurios tenka griebtis, kai kt jau nebelieka. Su
imti gyv terorist, jeigu tai manoma, j nuomone, daug naudin
giau. Nes galima j tardyti, suinoti apie ruoiamus smokslus, kitus
smogikus, kurie irgi gali bti suimti. Paaikjo, kad net teroristini
organizacij vad umuimas laukiam rezultat neduoda. Orga
nizacijos grandys tuoj pat isirenka naujus vadus, o u uvusiuosius
iauriai kerija. Nukrsti galv organizacijai nemanoma, nes ji galvos
neturi. "Tiksli pataikym" aukas palestinieiai vadina kankiniais,
j uos pradeda garbinti kaip ventuosius, o dl to pogrindinink dar
pagausja. Neapsieinama be nekalt moni i. "Jeigu smerkiame
teroristus dl to, kad per j veiksmus va niekuo nekalt moni,
tai kaip galime pateisinti kontrteroristinius veiksmus, kuri metu irgi
va nekalti mons?" - klaus Izraelio laikatis.
Amerikos galimybs teroru kovoti prie teror kur laik buvo ap
ribotos jos statymais. alis band gyenti mvdama baltas pirtinai
tes. 1976-aisiais Fordas saku udraud slapta udyti valstybs prieus,
kur jie bebt. Taiau tas draudimas galioj o neilgai. Apskritai reikia
pasakyi, kad po rugsjo n-osios smgi Niuj orke ir Vaingtone Ame
rika visikai pasikeit. Ji nukov (arba nuud, galima ir taip sky
ti) keliolika vairaus rango A Kaidos vadov. Labiausiai troktamam
taikiniui Osamai bin Ladenui vis pasiseka isisukti, bet kitos stam
bios uvys kliva. Mohamed Atef (Mohammed Atef) , A Kaidos
karo vad, Aganistane pataik raketa, paleista i nepilotuojamo lk
tuviuko. Kitas nepilotuojamas lktuvas Jemeno teritorij oj e nukov
A Kaidos vad Kaed Salim (Qaed Salim). Tokiu paiu bdu buvo
pataikyta Hamz Rabij, A Kaidos dalinio vad, o Pakistane buvo
bandoma nukauti Aiman al-Zavahir (Ayman al-Zawahir), deinij
Bin Ladeno rank. Amerikos raketa sugriov sodyb, umu keturis
emesnio rango alkaidistus ir 14 vietos gyventoj . Pakistaniei pasi
piktinimas kilo neipasakytas.
Beveik visos valstybs u savo rib persekioj o, ud arba grob
savo prieus. Net demokatika Ispanija tokiais metodais band ka-
1
5
0 A Z I J A
riauti su bask teroristais. Taiau labiausiai ioj e sritye pasiyjo
Soviet Sjunga, hitlerin Vokietija, maoistin Kinija ir iaurs Kor
ja. Indivduals smgiai blanksta prie valstybin bolevik teror.
Masikai aud svus, revoliucionierius ir Raudonosios armij os
karininkus, kad lik gyvi drebt i baims. Trm valstieius, kad
kiti nepurktaudami sugut kolkus. Baltij ieius trm Sibir ir
Laptev jros salas, taip siek likusij paklusnumo.
Karo metais, ypa Atroj o pasaulinio, valstybinis terorizmas buvo
pasieks neregt lyg. Pradi padar hitlerininkai. J karins aviaci
jos legionas "Kondor" subombardavo istorin Ispanij os bask sostin
Gernik su visais gyventojais. Vliau naciai taip pat pasielg ir su A
glij os miestu Koventriu, ilgai bombardavo Londono gyvenamuosius
raj onus.
Tik nereikia manyti, kad sjungininkai buvo geresni. Kai tik Di
dioj i Britanij a atsigavo, o Aerikos karin aviacij a persikl brit
salas, prasidj o baisus Vokietij os miest bombardavimas. Pavelkme
tiesai aks. Maiausiai nuo t bombardavim nukentj o gamyklos,
karins ar ktokos. Jos buvo paslptos ir uoliai ginamos. Bombos
krito ir griov gyenamuosius kvartalus. Kareivi ten nedaug tebu
vo, jie kovsi fonte, taigi uvo ir kentjo moterys, vaikai, paliegliai,
seniai. Drezdenas buvo maiausiai subombarduotas. Kelios savaits
prie karo pabaig, kai jau tapo aiku, kad hitlerizmas lugo, britai
ir amerikieiai met prie Drezden vis savo aviacij ir tkstanius
ton padegamj bomb. I miesto liko griuvsi krva. Tai jau net
ne teroras, o akas kertas. Be to, sjungininkai turbt nenorj o, kad
sovietams atitekt nesugriautas miestas.
Nesilau nusigrti nuo t ali, dabar tapusi ms sj unginin
kmis. Nes Aerika buvo pirmoj i svetima valstyb nuo Mindaugo
laik, itiesusi mums, Lietuvai, pagalbos rank. Tvirt rank. Tiesiog
noriau, kad inotume daugiau teisybs, gyvenim irtume re
alistikai.
Bej e, teroras retai duoda norim rezultat. Kiek Izraelis benaikino
sukilli vadus, palestiniei rinkmuose dabar vs tiek laimjo tero
ristins grupuots Hamas vadai. Kiek sjungininkai bebombardavo
P R E Z I D E N TA I S A K O U DY T I 151
vokiei miestus, prielktuvins tarnybos imoko apie antskrdius
spti, gyventojai - nubgti iki slptuvi. Dl to, kad buvo griaunami
namai, vokiei kareiviai fonte velnesni netapdavo.
Tiesa, demokratijas teroras kartais paklibina. tai neseniai Irake
uvo trys amerikiei kareiviai . Niujorke gatves ikart ij o 300 ooo
demonstrant.
A buvo atvej , kad valstyb nenaudoj o teroro, nors turj o galimy
b ir prieast? Buvo. Per Atrj pasulin kar hitlerininkai apsupo
Leningrad ir marino j badu. iaurinj e dalyje Ladogos eero kranto
gabal apsiauste laik Suomij os, tapusios Vokietij os sjungininke,
kariuomen. Ladogos eeras buvo silas, ant kurio laiksi miesto
gyyb. Per j - iem ledu, jam itirpus - laivais buvo iveami su
eistiej i, atveama iek tiek duonos, audmen, degal. Vokieiai rei
kalavo, kad suomiai udaryt t takel . Tada Leningradas gal gale
krist. Suomiai turjo pagrindo neksti soviet, kurie upuol Suo
mij, atpl Karelij, Petsamo ( Peengos) nikelio kasyklas ir ij im
Barenco jr. Buvo daug auk. Bet kariuomens vadas Manerheimas
udraud apaudyti Ladogos konvojus. Tai teko daryti patiems vokie
iams i nepatogios vetos ir i toli . Manerheimas pasak: ,,okeiai
ieis, o mums greta rus teks gyventi ." Leningradas nekrito, Suomi
j a dar karui nepasibaigus sudar taikos sutart su Rusija. Sumokjo
dideles kontribucijas, bet nepriklausomybs neprarado. Netapo nei
sjungine, nei "liaudies demokratijos" respublika. Pasigailjo Lenin
grado gyventoj ir tai ij o naud.
E RZACAI I R J FALS I F KATAI
PEKI NO TURGUS KSI U-UI ( " I LKO TURGUS" ) NIE
kuo lyg ir nesiskiria nuo bet kurio kito turgaus. Bet visos j o preks -
falsifkatai . Louis Vuitton rankins, Puma sportbaiai su oro pagalvle,
kvarco laikodiai Rolex. Kainos dvienkls arba net vienas skaitmuo.
1
5
2 A Z I J A
Kartais praeina policininkas. Pagrmoja pirtu: " Falsifkatus pardavi
nti draudiama." Ir pdina sau, lydimas pardavj ypsen.
Bet jums nereikia skristi u devyni mari, j eigu norite pigiai
nusipirkti isvajot daikt. Paspaudiate kelis kompiuterio myg
tukus, spragtelite "pelyte" ir atsiduriate internete - didiausiame
pasaulyje falsifkat turguj e. Policija erzac gaudo. Pranczijoje
1997-aisiais buvo sulaikyta 700 ooo falsifkuot gamini, o pernai jau
5 milijonai. Tarp j - dinsai, rankins, vairs priedai su Armani,
Dolce&abbana, Prada etiketmis. Taiau tai tik laas jroje palygin
ti su tuo, kas darosi internete. Juo perduodam usakym ir gauna
m siuntini jokia policija sukontroliuoti negali . Europos Sjungos
staigos paskaiiavo, kad falsifkatais Europoj e prekiaujama u 200
milijard eur per metus.
Europos gamintoj asociacij a patrauk teismo atsakomybn frm
eBay, didiausi pasaulyje prekybinink internetu. Visi kompiuteri
ninkai j ino. Paaikj o, kad 90 procent jos kainininkuose ivardyt
preki, visi tie diorai ir zaros, - falsifkatai. Teismas priteis sumok
ti 40 milijon eur kompensacij u padaryt al. Na ir kas? eBay
padav apeliacin skund, ginasi, kad nieko nefalsifkuoja, nes nieko
negamina, yra tik tarpinink. Byla tsis kokius 10 met.
Falsifkatus anksiau gamino dirbtuvse. Dabar tuo usiima fabri
kai. Nes yra paklausa, o per sunkmet ji ypa padidj o. Prie 10 met
buvo padirbinjamos tik prabangos preks, dabar - viskas.
Reikia pasakyti, kad didel kalts dalis dl to tenka patiems euro
pieiams. Globalizacij os procesas gijo nelaukt bruo. Be kita ko,
jis itryn rib tarp autentiko gaminio ir jo kopijos. Sakysim, frma
Hermes usak Kinij os gamykloje 100 ooo rankini, atsiunt ablo
nus, nurod, kokios turi bti mediagos, kokie utrauktukai. Kinai
pagamino tiek, kek buvo usakyta, ir visk konteineriais isiunt
Europ ir Amerik. O paskau pagamino dar 200 ooo toki pai ran
kini i tos paios mediagos. Ir su tokia paia etikete. Tai apgavst,
bet ir tikras dalykas.
Falsifkuojami rkalai, aislai, sportin apranga, muilas, amp
nai, lp daai, viskis, kompiuteri laikmenos ir spausdintuv kase-
E R Z A C A I I R J FA L S I F K ATA I 1
53
ts. Ileidiami vaistai, kurie dar negaminami, nes j negalima vartoti,
j ie dar nepatikrinti. iuo metu taip ya, pavyzdiui, su liesj imui skir
tomis tabletmis Acomplia. Vaistus sukrusi farmacin kompanija j
dar negamina, bet rinkoj e j jau yra.
Apsukrs Ryt verslininkai pradjo gaminti laikrodius, kuri pa
sulin premjera vks tik kitais metais. Arba kopijas toki daikt,
kuri original apskritai nra buv. Pavyzdiui, Cartier laikrodiai i
permatomo plastiko. doms, nematyti. "ilko turguje" Pekine jie turi
milinik pasisekim. Cartier bosi veicarij oj e dabar kasosi pakau
ius - o gal tikrai? Gal tokius laikrodius j iems i tikro reikia pradti
gaminti?
Vis tai bt niekis, gal net truput juoknga, j eigu process ne
turt tragik aspekt. Ir nebt pavoj ingas. it versl siver
mafja, nes pelnas didelis, rizikos nedaug. Dl falsifkuoto alkoholio
Rusij oj e kasmet mirta deimtys tkstani moni. Afikoje ir Azij o
j e nuo maliarijos - 200 ooo moni per metus, nes netikri vaistai ne
gydo. Kyla rimt problem dl falsifkuotos kosmetikos, dl aisl.
Patikimo bdo, kaip apsiginti nuo apgavysts, dar nesurasta. Gal
tik dl vaist galima patarti : pirk rimtoj e vaistinj e, j okiu bdu ne
turguj e, kioskelyje ar internetu. Ir nesiteisink, kad etiket graiai at
spausdinta, kad buteliukas frminis. Kitaip nebna. Imanantys mo
ns tuo usiima.
Kaip vis tai igrbti, kaip susitvarki? Tai rimtas udavinys.
NAUJAS J APONI KAS ODI S " METABO"
jAPONAI SUSI GALVOJO NAUJ OD - METABO.
I tikro tai tarptautinio termino "metabolinis sindromas", mediag
apykaitos sutrikimas, sutrumpinimas. Dabar jis tapo grsmingu o
diu. Kol kas tik Japonijoj e, bet nra abej ons, kad atkeliaus ir Lietu
v, kaip atjo japoniki automobiliai, televizoriai, vaizdo ranga, suis
ir simis, soj padaai, karaok ir kiti gal ir neblogi dalykai.
1
5
4 AZIJA
Jeigu tu gyveni Japonij oj e, o varkas nelabai gali paslpti pilvuk,
manyk, kad esi uvs. Nes esi meta bo. Ilksi i darbo ir nelabai gausi
kit. Moterys nenors su tavimi meiliai kalbti, o nuosavi vaikai ika
muos patarimais, kaip tau gydytis ir gyventi. Nes Japonij oj e priimtas
naujas statymas: vis gyventoj sveikata btinai turi bti reguliariai
tikrinama, o medicinos sesels privalo matuoti pilvo apimt - ten, kur
diras. Moterims leidiama ne didesn kaip Bo centimetr apimtis,
vrams - 94 cm. Jeigu daugiau - esi storulis, metabo. Tai ne tik in
formacija tavo iniai. Automatikai patenki nacionalin kovos prie
nutukim program. Gausi spj im, kad esi per storas, ir ikietim
pakartotiniam tyrimui po trij mnesi. Jeigu pilvuko apimtis per t
laik nesumaj o, gausi smulkius nurodymus, kaip laikytis dietos.
Tau duos dar pus met. Jeigu ir tada niekas nepasikeis, tavs laukia
privalomi kursai, kur bsi mokomas gyventi.
Japonij oj e tos taisykls jau gyvendinamos. J pagrindas - Pasauli
ns cukraligs federacij os nuostatos, kurios paskaiiuotos kiekvienai
rasei atskirai. Tokijas remiasi tarptautins organizacijos autoritetu.
Tikrinami visi pilieiai nuo 40 iki 74 met. Vyriausyb jau patvirtino
plan: per ketverius metus nutukusi turi sumati 10 procent, o iki
2015-j - 25 procentais.
Japonai savo statymus labai gerbia. Vokieiai sako: Ordnung muf
sein, tvarka turi bti. Japonai beveik t pat : Kichin to surubeki. Kon
trol j ie organizuoja taip, kad nuo statymo nepabgsi, nors mogus
ir laisvas, o ekonomik reguliuoja rinkos dsniai. Tegul , bet nieko
nepalikta savieigai arba gerai moni valiai. U tautos "nupilvinim"
atsako darbdaviai ir savivaldybs. Jeigu nurodymai nebus grietai
vkdomi, teks mokti baudas, kurios gali siekti keliasdeimt milij on
doleri. Kichin to surubeki. Todl japonai mandagiai stojasi eilut
patikrinimui. Maitinink maai, nebent savarankikai dirbantiej i
arba iaip kokie nors nepaprastai usispyr mons. O kad maitinin
k arba tingini neatsirast daugiau, vyriausyb pradj o milinik
propagandos kampanij . Dl jos ir tas odis metabo, tariamas su nei
giamomis emocij omis, atsirado.
N A U J A S J A P O N I S K A S O D I S . M E TA B O" 15
5
Kai a Japonij os ambasdoj e Vilniuje pakausiau darbuotojos japo
ns (grauts kaip llyt, puikiai kalbanios lietuvikai) , ar yra amba
sdoj e metabo moni, j i net isigando:
- K js! Pas mus toki bti negali.
Ambasdoj e Vilniuj e plakat prie meta bo nra, bet Japonijos ga
tvse ir keliuose j daug ir ant vis uraytas grsmingas klausimas:
"A tu ne metabo?" Ksnis burnoj e taip ir stringa.
Sukurta daineli - ir lidn, apie mirt, ir pajuokiani. Vienoje
dainuojama apie tai, kaip ilakstys js kelni sgos. Lbai smojinga.
Japonai skaiiuoja gerai. Pasirodo, tokia kampanija kainuoja gan
nebrangiai, bet gerokai sumaina valstybs ilaidas seikatos apsu
gai . Tarp kitko, tai ir vertinga pagalba sunkioje japon dietolog ir
aukltoj kovoj e prie amerikietik grei tj maist. Tradicin japon
dieta puiki, labai sveika: fermentuot soj sriuba miso, ryiai, uvis.
6oo kalorij - ir utenka. Bda ta, kad daug kas puola prie europie
tiko, tikliau, amerikietiko maisto, ypa - greitojo varianto. Dau
giausiai jaunimas. O McDonald' tradicinis meniu: msinis, keptos
bulvyts, kola - 1300 kalorij.
Jeigu japonams pavyks gyvendinti tai, k jie suplanavo (o jie gy
vendins), Pasulin seikatos organizacija tikins ir Europos Sjungos
vadovyb. Bus taip, kaip dl rko. Jo udraudimas ten, kur valgo
ma, vliau - apskritai vieose vietose, po truput buvo priimtas vsose
Sjungos valstybse ir Amerikoj e. Rkanij skaiius ir nuoimtis
labai sumajo ir tirpsta toliau. Dl to jau pastebimas moni seika
tos pagerj imas. Girdjau, kai ir Lietuvoje jaunimas rkalius trauk
per dant. Es tie atrodo senamadiki. Netiktina.
Kirskime lainius, biiuliai, dideliais bryzais - danai. Gausiai val
gykime plaukiojanius taukuose ir grietinje cepelinus. Naudokims
laisve, kol galime.
Paskui pasigauti infarkt, insult, cukralig ar skeroz bus gero
kai sunkiau.
156 A Z I J A
5
AME RIKA
JAV VALGYBOS TARDYTOJAI IR J
TRIUKAI (J UNGTINS AMERI KOS VALSTIJOS)
DRAKONAS NETELPA SAVO
LIZDE ( LOTYN AMERI KA)
INDN VADAS - PREZI DENTAS
(LOTYN AMERIKA, BOLIVIJA)
VL BOLSEVI KAI (VENES UELA)
AMERIKA ISIPARDUODA
GROIO MISTIKA IR PASLAPTYS
JEIGU TIKRAI NORI - GALI
PRISIREIKt URNALISTO
J AV VAL GYB OS TARDYTOJ AI I R J TRI UKAI
PASTARAI SI AI S METAI S PASAUL KELI SSYK SUKRT
vieum prasiskverbusios inios apie kalini ir karo belaisvi kanki
nimus Aerikos kaljimuose - Irake ir Gvantanamo bazje Kuboje.
"Prasiskverb" - netiksliai pakyta. Priirtojai patys fotogfavo
kankinimo scenas ir, atrodo, nuotraukas spaudai pardavinjo. Nuog
arab, keturpsi kalin, kaip un vedioja moteris. Arabas geriau su
tikt bti pakartas negu taip niekinamas. Muimai, kti kankinimai,
baisusis waterboarding, kai prie lentos pririt kalin nardina vanden
arba pila stipri vandens srov, o kai mogus pradeda merdti, itraukia
ir uduoda klausim; jeigu negauna reikiamo atskmo, nardina vl.
lyktu, baisu, bet kas nors paskys: "K gi, karas. Teroristo paro
dymai gal igelbs moni gyvybes." Iki neseniai tokios nuomons
buvo ir ofcialioj i Amerika. Buvs viceprezidentas Riardas

einis
( Rchard Cheney) atvirai pareik, kad negalima laukti, kol sugautas
teroristas susimyls ir prads paskoti, o pavoj us gresia tkstaniams
nekalt moni.
Kai prezidentu tapo Barakas Obama, jis tuoj pat udraud kan
kinimus ir pareikalavo tardant laikytis Jungtini Amerikos Valstij
armijos taisykli. Paaikj o, kad kankinamiej i danai meluoja - j ie
pasakys bet k, kad tik nustot kankinti . Be to, yra nemaai moni,
kurie sugeba "ijungti" svo skausmo jutimo sistem ir net patiria
seksualin malonum muami ar kai juos gesinamos smilkstanios
cigarets. Vaikai, kuriuos danai mua, sako: "0 man visai neskau
da! " Ne todl, kad gelt siutusiam tvui. I tikro neskauda. Ms
nuovadose irgi pasitaiko toki pareign, kuri kumiai kaip kum
piai . Jie save vadina gerais tardytoj ais, tvirtina, neva tai veiksminga.

einio pasekjai sko: "Jeig mes isiaikinome, kad bomba padta

stadione ar prezidentroj e, tik neinome, kur ir kada ji sprogs, bet
turime sugaut terorist, tai k - su juo aidimus aisime?" Skamba
tikinamai, bet tokios situacijos bna tik flmuose, o ne realiame gy
venime. Dabar, kai prezidento Obamos sakmu buvo itirta, kas ir
1
5
8 A M E R I K A
kodl tard iauriais metodais, paaikjo, kad tokie metodai nedav
beveik joki rezultat. Taiau spaudai domiau rayti apie kankini
mus. Todl noriau papaskoti jums apie karinius Amerikos tardy
toj darbo ukulisius. J surasti man nebuvo sunku. Amerikieiai
kaip visda nieko neslepia.
Didiausias Amerikos karins valgybos laimj imas buvo, kai
j iems pavyko prakalbinti j emeniet Abu Jandal, Bin Ladeno asmens
apsugos virinink, prie kur drebjo vis terorist vado aplinka,
kuriam Bin Ladenas patikj o nuuti j pat, jeigu padtis tapt be
ieities.
Po terorist smgi Niujorko dangoraiius Abu Jandalas buvo
atsidrs Jemeno kalj ime, ir du Amerikos tardytojai, Ali Soufanas
(aikai arab kilms) ir Robertas Makfadenas ( Robert MacFadden)
nuskido pamginti j itardyti. Per pirmus susitikimus tardymo
kambare Jandalas ne tik neatskinj o klausimus, bet atsisk net
irti tardytojus. Vis laik burbjo, kokie blogi Vakarai, o Ame
rika - ypa. Arba tvirtino, kad dangoraiius smog ne Al Kaida, o
Izraelio valgyba.
Soufanas pastebj o, kad kai buvo paduota arbata, Jandalas n ne
paliet susini. Jis nepask kodl, bet tardytojas isiaikino, kad
serga diabetu. Pasirpino, kad kit seans bt susini be cukraus.
"Mes parodme, kad j gerbiame, ir jis pradjo su mumis kalbtis.
Nustojo mus mokyti. Nebemat mumyse baisij amerikiei, o tik
mones", - sko Soufanas.
Po keli rami pokalbi tardyojai paspend spstus. Parod Jan
dalui album su nuotraukomis, tarp kuri buvo teroristai, ugrob
lktuvus, ir papra paskyti j vardus. Nieko netardamas Jandalas
juos pask. Tada Soufanas isitrauk arabik vietos laikrat (tai
buvo falsifkatas) su inia, kad tarp uvusij dangoraiyje buvo 200
jemeniei. Jandalas sutiko, jog tai baisus nusikaltimas, kad joks mu
sulmonas neturjo teiss taip elgtis. Tardytojai pareik, kad tai pada
r 7 musulmonai, kuriuos Jandalas tik k vardijo. Jandalas sugniuo
ir ikojo visk - vardus, adresus, apibdino imtus Al Kaidos veikj ,
papasakojo apie organizacijos taktik, mokymo bdus ir centrus.
J AV 2 VA L G Y B OS TA R DY TOJ A I I R J T R I U K A l 1
59
Soufanas dirbo Irake, Afganistane ir buvo ikviestas Vaington
liudyti Senato komisijoj e. Ten jis var kamp viceprezident

ein,
kuris tvirtino, es garsusis teroristas Abu Zubaidahas (Abu Zubay
dah) tik kankinamas idav, kur slapstosi dangoraii upuolimo
sumanytojas ir koordinatorius. Soufanas rod, kad tai netiesa - Zu
baidahas visk ipaskoj o tardomas monikai, o kai j pradj o kan
kinti, nutilo.
Kiti kariniai Amerikos tardytojai, kuri paskoj im man pavyko
surasti, sutinka su Soufanu. Jie sk, kad net i pai kieiausi, su
akmenjusi terorist vertingos informacij os galima lengau igauti
naudojant subtil tardymo men negu kankinant. Geras tyrjas turi
daug metod. Gali aukt.nti suimtj , girti j arba suerzinti jo ambici
jas rodydamas, koks jis nevyklis, taip priversdamas gintis, o drauge
ir k nors svarbaus paskyti. Bet puldamas tardytojas neturi perengti
linijos ir paeminti mogaus.
Tardytojai paskoja apie vairius triukus, kukliai pridurdami, kad
"kiekvienas faras j ino". Skysim, jeigu sugauti du tariamiej i, juos
udaro atskirai ir pranea: kuris pirmas visk papaskos, gaus maesn
bausm arba net bus paleistas. Kiti naudoja psichologinius metodus,
kurie taikomi siekiant "perprogramuoti", tai yra atversti noriniuo
sius pasitraukti i religini sekt. Al Kaidos kovotojai irgi tarsi sek
ta - jauiasi grups nariais lyg bt eima, vengia jai pakenkti. Tokiu
atveju reikia, kad suimtasis nustot jaustis kolektyvo nariu, pradt
galvoti apie sve, svo asmen. Tardytojas ima domtis tokio mogaus
asmeniniu gyvenimu nuo pat vaikysts ir gal gale tardomasis prade
da j austis mogum, o ne grups nariu.
Be abejo, patyr tardytojai danai meluoja ir apsimeta. Kart, kai
aukto rango maitinink vadas pasiskund, kad jo mona labai ilai
di, tardytojas Metju Aleksnderis ( Matthew Alexander) entuziastin
gai su juo utiko, pask, kad ir jo mona neipaskai ilaidi . Abu
vyrai susidraugavo. Maitinink vadas taip ir nesuinojo, kad Alek
sanderis viengungis.
Geri tardytojai stengiasi surinkti apie suimtj kuo daugiau ini -
kokia jo eima, kas draugai, kas k veikia. Ir tai padaro dar prie ei-
160 A M E R I K A
dari tardymo kambar . Kalinys galvoja: "Jeigu jis apie mane ino
beveik visk, nra ko prieintis." Suimtas Abu Zubaidahas band
slpti, kas toks ess. Aleksanderis j pritrenk kreipsis malonybine
pravarde "Hani", kuria j ukdavo motina, ir tas suprato, kad nra ko
aisti slpyni.
Aleksanderis Irake itard tris imtus suimtj ir konsultavo tks
tant tardym. Jo nuomone, labai svarbu suprasti suimtojo elgesio
prieastis. Paskojo, kad kart jam teko tardyti sunit imam (tai
gan auktas dvasininko rangas) , kuris buvo glaudiai susijs su Al
Kaida. Imamas buvo fanatikas. Jis laimindavo sviudius, einanius
susisprogdinti. Per pirmj tardym jis pask Aleksanderiui: "Jeigu
turiau peil, a tau ia pat perpjauiau gerkl." Paklaustas, kodl,
imamas atr, kad Jungtini Valstij siverimas Irak dav vali
iit banditams, o tie imet imamo eim i nam. iitai ir sunitai
nekenia vieni kit. Taip paemintas, jis prisiliej o prie maitinink.
Aleksanderis imamo atsipra. Pasak: "A amerikietis ir man labai
gaila, kad padarme tiek daug klaid j s emj e." Imamas pravirko.
Nuoirdus atsipraymas palau jo antiamerikietik neapykant, o
tai leido jam dar po keli dien atsiverti, nes tardytojas kreip j po
kalbius kita svarbia ktim: Irakas ir Jungtins Valstijos turi bendr
prie - Iran. Abi alys privalo bendradarbiauti, jeigu nenori, kad
Irakas tapt pavaldus Teherano iit ajatoloms. Irako sunitai to labai
bijo. Imamas net pask, kur yra slaptas saviudi prieglobstis. J ap
supo ir sum ruoiamus sprogdintojus, buvo sugauti ir keli vadovai;
jie paskiau parod, kur slapstosi kiti.
Patyr valgybos karininkai sutinka, kad kartais suimtj reikia
itardyti skubiai. Bet, j nuomone, gauti reikaling ini galima ir
nekabinant mogaus galva emyn. Erikas Madoksas ( Eric Maddox)
stengiasi itardyti belaisv "ant kartj ", tik j su mus arba gabenant
sraigtasparniu. Madokss pasakojo: "A tokiam sakau: kai tik tavo
draugai suinos, jog pakiuvai nelaisv, jie nusprs, kad tu visk pa
pasakoj ai, ir persikels kur nors kitur. Jeigu nori pats su padti, jeigu
nori velnesns bausms, klok man visk dabar pat, nes po keli va
land u svo paskoj imus negausi jok lengvat." Toks, atrodyt,
J AV VA L G Y B OS TA R DYTOJ A I I R J T R I U K A I 161
paprastas triukas padj o Madoksui iplti vien didiausi pergali
Irake. Jo tarnyba ten jau buvo besibaigianti. Likus dviem valandoms
iki lktuvui iskrendant i Bagdado, Madoksas padj o tardyti buvus
stamb veikj, Mohamed Ibrahim, Sadamo Huseino draug. Ketu
riasdeimt Ibrahimo giminaii ir biiuli, susijusi su maitininkais,
jau sdj o. Pusntros valandos Madoksas tikinjo Ibrahim, kad jei
gu Sadamas Huseinas bus suimtas, jo gimins ir biiuliai galt bti
paleisti . Niekas nepadj o. Tada Madoksas tk paskutin kort: "Tu
geriau greiiau kalbk, nes Sadamas persikels kur nors kit slptuv.
Be to, u puss valandos a iskrendu namo. Kai bsiu lktuve, tau
jau niekuo nebegalsiu pagelbti. Mano kolegos paprasiausiai mes
tave kaljim. Uuot padj s savo draugams ir giminms, tu tapsi
41-uoj u." Tai suveik. T vakar amerikiei dalinys atko lbrahimo
nurodytu adresu ir i skyls rsye itrauk gaurais aplus buvus
Irako diktatori, kuris vliau teismo sprendimu u nusikaltimus mo
gikumui buvo pakartas.
Dabar, kai Aerikoj e pasikeit valdia, klausim - kokie turi ir
gali bti belaisvi tardymo bdai - bandoma pairti naujai . Beje,
Aerikoj e nauja valdia visada beveik visk pradeda i nauj o. Net ne
inau, gerai tai ar blogai.
Susumavus patirt pasitvirtina, kad Buui prezidentaujant ir tai
kant tardymo metodus i A Kaidos nari buvo gauta ini. Dau
giausiai - informacij os apie tolimus, bet ne konkeiai vykdomus
planus - "reikt t ir t susprogdinti", "tokius ir tokius mones pri
traukti" ir panaiai. Taiau tokios informacij os bt buv galima gauti
ir taiki tardym keliu. O visa svarbi informacija, padjusi prigesinti
kar Irake, buvo gauta naudojant protinguosius tardymo metodus.
Paaikjo dar vienas dalykas. Garsioj i ir baisioj i C

V (Aeri
kos Centrin valgybos valdyba) neturi pakankamai tardyoj. Tam
darbui kalj imuose Bagdade, Gvantanamo ir Bagramo bazse buvo
pasamdyta privati frma ir siuniami rikiuots serantai. U tok pa
virutinikum Amerika sumokj o labai brangiai.
162 A M E R I K A
D RAKONAS NE T E L PA SAVO L I Z D E
NUOSTABUS I R GRAUS EMYNAS - LOTYN AME
rika. Argentinos "pampa" - pievos iki horizonto i r u jo, sodri aukta
ol. And kalnyas. Amazons ir Orinoko basein diungls, or,
kuriuo kvpuoja monija, iskirianios apie ketvirt viso deguonies.
Dosns gelmi turtai : nafa, dujos, geleis, anglys, auksas, sidabras,
brangakmeniai, retiej i metalai. Draugiki, linksmi mons, originali
muzika ir okiai. Margaspalvis audinys - baltiej i, juodi, rudi, geltoni,
savita, nenykstanti vietos indn buitis, 2000 j kalb. Bet gerai jie
ten niekada negeno. Jeigu mes, europieiai, mstome: "Susitvark
sime patys", "Reikia susiimti ir padaryti", tai lotyn amerikiei galvo
senoj e daugiausia vyrauja laukimas: "Ateis ir sutvarks", "Atsiras tas,
kas man nurodys."
Toks skirtumas - ne dl koko nors j tingumo. mons ten darb
ts, jokios abejons nra. Tiesiog istorikai taip susiklost. I pradi
buvo konkistadorai - ispan ukariautojai. Keletas imt moni u
vald vis Meksik. Paskui nedidelis brelis nusigavo iki dabartins
Peru Ramiojo vandenyno pakrantje, triukindamas galingas indn
imperijas. Vliau, XIX imtmetye, atsirado nauja didvyri - ilaisvin
toj nuo ispan ir net prancz kolonist - banga: Simonas Bolivaras
(Sim6n Bolivar), Emiljanas Zapata (Emiliano Zapata), Chos Marti
(Jose Julian Marti Perez), Augustas Sandinas (Augusto Nicolas Cal
der6n Sandino) . Visi jie adj o laisv, turt, laim. X amiuje juos
pakeit deiniej i diktatoriai arba kairuoliai deiniej i : Chuanas Peronas
(Juan Domingo Per6n) , Afedas Stresneris (Alfedo Stroessner Matiau
da) ir visa kavalkada kit, jga prasiverusi prie valdios. Jungtins
Amerikos Valstijos diktatorius mielai palaik - patikmi, sukalbami,
lengvai paperkami. Taiau pasibaigus altajam karui, diktatros tapo
nenaudingas ir net nata, nes prie jas visur brendo revoliucinis fer
mentas, kuris galjo nuvesti neinia kur. Vartai buvo atpalaiduoti, ir
vis Lot Aerikos emyn gal gale atjo demokratija. Net Augus
tas Pinoetas (August Pinochet) buvo priverstas stoti prie teism.
D R A K ON A S N E T E L PA SAVO L I Z D E 163
O toliau? Toliau vl veik instinktas iekoti vad, gelbtoj, vi
saini. Kadangi deinysis kelias jau buvo imgintas (visi pamat,
kad jis prie gero neveda) , regionas metsi kair. Per trump laik,
per kokius deimt met, beveik vis Lotyn Aerikos ali prezi
dentros paraudonavo. Tvarkingai, demokratikai prezidentais buvo
irinkti populistai, adj svo pilieiams socializm, gerov ir visa
tai - greitai. Bet j iems uteko proto nesigriebti j oki tikr socialis
tini pertvarkym - nacionalizacijos, kolektyvizacij os ir panaiai.
Nes visi mat, kas atsitiko Rusij oj e, Kinijoje, Vietname. Gal gale ia
pat, Kuboj e. Jeigu i tos alies bga generolai ir televizijos diktoriai,
mons badmiriauja, nam fasdai byra net centrinse gatvse, toks
pavyzdys nra labai geras.
Tie nauj iej i vadai kalba apie revoliucij, apie neapykant Jungti
nms Aerikos Valstij oms, apie ekonomin nacionalizm, skatina
meil kietam kumiui ir tikj im vyriausybe kaip socialinio teisin
gumo vykdytoja. Kad bent rezultatai bt geri ! Bet ne. Nuo 1999-j,
kada nafos pertekusios Venesuelos prezidentu buvo irinktas po
pulistas paraiutinink pulkininkas Hugas

avess (Hugo Chavez),

pasaulio rinkoje nafa pabrango trigubai. Bet Venesuelos gyventojai
kaip skurdo, taip ir tebeskursta. Bo procent venesueliei sunkiai
sugraibo pinig maistui. alyje didiausias kriminalini mogu
dysi nuoimtis pasulyj e, 10 ooo per metus. Visa Lotyn Aerikos
ekonomika auga liau negu bet kurio kito emyno. ymus Lotyn
Aerikos publicistas Avaras Vargass Lj os (
A
varo Vargas Llosa) t
reikin - nauj vaduk bang - pavadino "idiot grimu", skirsto
juos ramesnius "kairuolius vegetarus" ir audringus "kairuolius m
sdius". Tarp pirmj, jo nuomone, - Brazilijos Luiss I nasijas Lula
da Silva, "Lula" ( Luiz Inacio Lula da Silva), Urugvajaus - Tabar Vas
kess (Tabare Ram6n Vazquez Ros) , Kosta Rikos - Oskaras Aiass
(
O
scar Rafael de Jems Aias snchez) . "Msdiai" lyderiai - tai Fide
lis Kastras ( Fidei Castro), Hugas

avess, Bolivijos - Evas Moraless

( Evo Morales) , Ekvadoro - Rafaelis Korea (Rafael Vicente Correa Del
gado) . Jie tebesilaiko altoj o karo mstymo, vaizduojasi es apgultos
tvirtovs gjai. Argentinos prezident Kristina Kirchner ( Cristina
164 A M E R I KA
Elizabet Fernandez de Kirchner) pagal t gradacij - per vidur. Bet
tai juokinga - tvirtovs jau seniai niekas nebepuola. griso Aerikos
koncernas United Fruit Compani? Puiku. Ird j , ipardav visiems,
kurie norjo pirkti. Atsirado tampa dl Panamos kanalo? Puiku. Ati
dav j panamieiams, nors buvo pastatytas u JAV pinigus, strategi
kai jai labai sarbus, duodavo pusntro milijardo doleri per metus.
O po rugsjo n-osios teroro akt piet emynas apskritai dingo i Va
ingtono interes rato. Prezidento Duo kelion po Lotyn Amerikos
alis nesuartino kaimyn. Kilo masins neapykantos iaurieiams de
monstracij os.
Aivaras Vargass Lj os rao, kad vis tai - dl lotyn nevisverti
kumo komplekso. Koks nors prieas j iems tiesiog btinas, mat reikia
kaip nors pateisinti 300 met trunkani netvark. Ir vis dlto manau,
kad nauj Piet Amerikos lyderi bang pavadins "idiot grimu"
Lj os perlenk lazd. Yra tarp j ir sining vadov (pavyzdiui, Bo
gotas meras Enrik Penalos (Enrique Pefalos Londono), kurie su
geba rasti bd, kaip pasirpinti monmis, tegul ir dl smulkmen.
Tos aminos tampos tarp dviej Aerikos dali, iaurins ir pie
tins, nevertt nagrinti, j eigu ne naujas reikinys. Kai Venesuelos
prezidentas Hugas avess imeta i savo lies kur nors vakarietik
nafos ir kalnakasybos koncern, jo viet aibo greitumu uima Kini
ja. Kinai iandien kontroliuoja beveik pus nafos gamybos Kolum
bijoje, Peru ir Ekvadore. Peru ir Brazilijoje kin kalbos kursuose jau
seniai nebra viet.
Kinija pleia svo tak geriau negu Jungtins Aerikos Valstijos
ir tai daro beveik nepastebimai. Dabar Pekinas tiesiog investuoja.
15 Venesuelos nafos lauk Ansoategio valstij oj e ir klodus Orino
ko ups deltoj e (ten tikimasi igauti 3 milijonus ton nafos kasmet)
kin koncernai jau investavo 350 milijon doleri. Dar 6o milijon
skyr Venesuelos geleinkeli ir nafos perdirbimo moni pltrai.
Tai - tik pradia. Madaug pus kin frm usienio investicij per
artimiausius metus bus kmos Lotyn Amerik ir virys 100 mili
jard doleri. Argentinoj e kinai planuoja dalyvauti statant milinik
dujotiek. Jo pajgumai sieks 17 milijon kubini metr per dien.
D R A K ON A S N E T E L PA S AVO L I Z D E 16
5
Tai net ne dujotiekis - tikras koridorius. Gigantikas vamzdis su jungs
emyno pietus su iaure, kirsdamas Aazonijos diungles.
Kinijos alkis energetiniams resursams didelis, bet j i j okiu bdu
neketina tenkintis vien nafa ir dujomis.

il ir Brazilija prekauja su
Kinija tiek daug, kad abi tos alys jau silo kurti laisvos prekybos zon
su Kinija. Bendradarbiaujama ir karinj e srityj e. Kartu su Brazilija
knai gamina valgybos tikslams pritaikytus dirbtinius ems paly
dovus. 2ooo-aisiais Fidelis Kastras kinams atidav soviet pastatyt,
o paskui apleist baz netoli Havanos, i kurios galima klausyti vis
telefono pokalbi Jungtinse Amerikos Valstij ose. Nuo 2002-j knai
moko karius Meksikoj e, Ekvadore, Peru, Urugvajuj e, Paragvajuj e ir
Venesueloj e.
Kodl tame emyne kinams einasi taip lengvai?
J receptas paprastas - silo taikaus vstymosi program, skirt
kovai prie skurd ir nelygyb. Tikina in, kaip paklti i vargo, nes
prie dvideimt met j ame patys iki aus klimp sdj o. Be to, jie n
neusimena apie mogaus teises, demokratijos principus. O tai prie
irdies kairuoliams populistams, prastai valdantiems tas turtingas
emes.
Yra ir kitas dalykas: Lotyn Amerikos lyderiams patinka, kad Pe
kinas kalba su jais kaip su su lygiais. Jungtins Aerikos Valstijos
ilg laik, nuo pat 1823-ij, kai JAV prezidentas Deimsas Monro
(James Monroe) paskelb garsi Monro doktrin "Amerika - ameri
kieiams! ", kuri i tikro reik, kad abi emyno dalys priklauso j iems,
iaurieiams, irj o Pietus kaip savo nam kiem. Kai valdi
Kuboj e pam Kastras, JAV dar visk, kad tai nepasikartot jokioje
kitoj e regiono alyj e. Todl rm visas tas kariki chuntas. Bet kai
altasis karas pasibaig, Vaingtono dmesys kaimynams sumenko, o
prasidjus terorui (ir kovai su juo), dingo beveik vsikai. Kaip greitai
keiiasi pasulis! Tik neseniai pradj ome kalbti apie augani Kini
jos j g, manme, kad jai sustiprti prireiks 20-30 met, ir staiga ma
tome: Lotyn Amerikos skurdas, kairuolika jos vadov grabylyst
ir Kinijos doleriai (j os udirbti visame pasulyje) keiia vis snklod
emyne. T pat Kinija daro ir Aikoj e. Ir kin nebesustabdysi .
166 A M E R I K A
I N D N VADAS - PRE Z I DE NTAS
LOTYN AMERI KOJ E - PI RM4 KART4 I O EMY
no istorij oj e - valstybs prezidentu tapo indnas. Tai ivyko Bolivijo
je 2006 metais. Grynakraujis ajmar genties indnas Evas Moraless
(Juan Evo Morales Ayma) indn ventoj o miesto Tihuanakos griu
vsiuose - jiems 3500 met - buvo vainikuotas aukiausiuoj u ind
n vadu, po to irinktas alies prezidentu ir paskelb, kad 500 met
trukusi vergija, kuri prasidjo ispan konkistadorams umus vis
emyn, pasibaig.
Laimti rinkimus Moralesui nebuvo labai sunku, nors pavyko ne
ikart. Jis - inomas profsj ung veikjas, daug syki veds minias
moni i demonstracijas ir streikus. Kart policijos buvo taip sumu
tas, kad policininkai ii numet i krmus manydami, jog nebegyvas.
Bolivij oje indnai sudaro 6o procent gyventoj: dvi didels gentys -
keua ir ajmarai bei 36 smulkios. Visus tuos 500 met Piet Aerikos
indnai i tikro buvo iauriai inaudojami, svo pai emje paversti
vergais. Balsavimo teis gavo tik 1952-aisiais. Evas (Bolivij oj e i i vadina
tik vardu) paadj o grinti tautieiams tai, kas j iems priklauso: em
ir jos gelmi turtus. Savikius j is patraukia ir neiprastu, nekasdieniu
elgesiu. Dl tos prieasties jo nevirkina dauguma io emyno balt
j politik, ypa jo nemgsta JAV. Prezidentas rengiasi, valgo, kalba
ir elgiasi kaip paprastas mogus, nekreipdamas dmesio, k apie ii
mano kiti. Pavzdiui, ko kos auginimo reikalai . 10 milijon gyventoj
Bolivijoj e, kaimyninse Peru ir Kolumbij oj e kasdien naudoja kokos
lapus medicinos tikslams ir per apeigas arba nuolatos juos kamto.
Panaiai kaip mes esam iprat prie arbatos ar kavos. Bet narkotik
vertelgos i ko kos lap distiliuoja kokain ir kontrabanda vea i Jung
tines Amerikos Valstijas bei Europ, nuodija mones, ypa jaunim,
ir udirba milijardus. Vaingtonas band su tuo kovoti naikindamas
ko kos plantacijas. Bet tai reik, kad be darbo ir be kasdienins ko kos
likt milijonai moni. Vienas i skmingiausi Evo rinkimini ki
buvo: "Viva la coca! " ( "Tegyuoja koka! ") Kaip jis galjo nelaimti ?
I N D f N VA DAS - P R E Z I D E N TA S 167
Atjs valdi Moraless ijo Amerikos ambasdori ir vis pul
k j o kovos su narkotik gamyba specialist pareiks, kad dabar pats
kontroliuos, ar kokos lap nepatenka vertelgoms. Tam tikslui nusipir
ko rusik sraigtasparni. Bet kakaip nesigirdi, kad jam labai sektsi
skmingai kovoti su narkotik vertelgomis. Nei kad jis su jais labai
kovo t.
Naujasis prezidentas nuveik dar t.
Austrij os sostinje Vienoj e 2009 met kov vyko kovai su narko
manija pavsta tarptautin konferencija, kurioj e dalyvavo daugelio
valstybi vadovai. Buvo pakviestas ir Evas Moraless. Pasinaudojs
prezidento bagao nelieiamybe jis atsive lagamin viei kokos
lap. Kai atjo jo eil kalbti, visos pasulio televizijos akivaizdoje
isitrauk tuos nelegalius lapus ir sakydamas: "Kramtykite juos taip,
kaip a! " m juos kramtyti.
Vis tai bt smagu, j eigu Evas Moraless galt pasigirti kokiais
nors rimtais svo prezidentavimo laimjimais, nors tame poste sdi
daugiau nei trejus metus. Gal tik ratingumas lyje padidj o. Bet
tai - ne vsi jo nuopelnas. Pinig mokykloms stati duoda kaimyn,
nafos turtinga Venesuela, o mokytoj atsiunia Kuba.
Bolivja tebelieka pati vargingiausia alis Lotyn Amerikoj e, pa
dtis n kiek negerja. Ji turi labai daug gamtini duj . Moraless
nacionalizavo j gavyb, bet tai padarius ikart sumajo usienio
investicij . Turi didiausius pasulyje liio (elemento, btino naujos
kartos akumuliatori, kurie statomi elektra varomus automobilius,
gamybai) klodus. Pakl j o kain - ir usienio kompanijos nustojo j
pirkusios. Dabar Kinija turbt prads gaminti varaniuosius akumu
liatorius automobiliams ir i Bolivijos lit geiiausiai pirks.
vykdyti paad grinti em indnams irgi nelengva. Geros e
ms - alies ryuose, emumoj e. Taiau ten gyena tik baltiej i ir me
tisi. Indnai istumti nederlingus kalnynus. Moraless konfskavo
penki dvarinink emes,
3
8 ooo hektar, ir idalij o indnams. Prie
j mru stojo visos keturios emum provncij os. Jos turtingos - em
ten derlinga, duj telkiniai irgi gldi tenai. Vakarins provncijos i
laiko vargan indnikj ryt Bolivj ir niekina indnus. Vis ke-
168 A M E R I K A
turi provincij gubernatoriai priklauso opozicijai, jie nepripasta
Moraleso valdios. Jeigu jis toliau konfskuos emes, jie gali atsiskirti
ir paskelbti svo respublik. Bet jeigu indn vado valstyb suskils
dvi dalis, jam liks skurdioj i atlaua ir maai ger sumanym, k su
tokia daryti.
Moralesui sunku ir kitoj e sritye. Jam nesiseka suvaldyti ar bent
kontroliuoti svo paties partij os. Jos vadovai labai greitai pavirto nau
juoju elitu, korumpuotu ir godiu valdios - elgiasi lygiai taip, kaip
elgsi ankstesniej i .
Negaliu nejausti simpatijos tam svaj otoj ui. Visus utopistus - ne
vykdom svaj oni krj us, visus donkichotus irdies gilumoj e mgs
tame. Nors nebtinai einame j iems i paskos.
Beje,

e Gevara (Che Guevarra) prie 40 met revoliucijos kelti

(o i tikro - iekoti savo mirties) atvyko btent t krat, tada dar
visikai snaudiani Bolivij. Bgo nuo socializmo neskmi Kuboje,
nuo savo klaid, nuo kit Kubos revoliucionieri klaid ir nuo pralie
to kraujo. Lieka tiktis, kad indn vadas Evas Moralesas ne tik bus
originali valstybs galva, bet ir pasieks kur kas daugiau negu Fidelis
Kastras ar

e Gevara.
V L B OL S EVI KAI
NEPATI KSI TE, BET VI ENOJ E PASAULI O VI ETOJ E
vl prasidjo vadinamoji "kultrin revoliucija", tokia, kaip pomao
istinj e Kinij oj e. Tik kart tai vyksta Venesueloj e, ko gero, turtin
giausioj e Lotyn Amerikos alyj e, nes ji turi nepaprastai daug nafos.
"Kultros revoliucionieriai" Kinijoj e pasivadino chunveibinais, iver
tus - "Raudonosios gvardij os kariais". Jie "kovojo" su senja, buruazine
ir feodaline, Kinij os kultra, kuri dabar neva nebereikalinga - degino
tkstani met senumo nekainojamos verts ir gilios iminties ran
kraius, mu universitet profesorius ir apreng juokdari drabu
iais tamp ar veioj o gatvmis, o paskui trm tolimus kaimus, kaip
jie sk, "dirbti gal gale nauding darb ir persiauklti". Kitus ud.
V L B O L S E V I K AI 169
Ikas XII amiaus imperatoriaus kap ir sudegino kaulus. Labai "ko
vinga", k jau ia bepridursi . Vliau vis dlto nugaljo protingesns
galvos, chunveibinai buvo isklaidyti ir udrausti. Ir su virbliais pas
kiau jau nebebuvo kovojama nei su musmis ar unimis.
Venesuelos kultriniai revoliucionieriai nuosaikesni, vis dlto tai
vakarietiko mstymo alis, bet kad niekas neapsirikt, kur link suka
ma, jie dvi raudonus markinius ir raudonas kepuraites. J revoliucija
vadinasi "bolivarin". Buvo XIX amiaus pradioj e toks Simonas Boli
varas, vietos vadeiva Lotyn Aerikos tarpusavio kovose ir kariaujant
prie ispanus, pasiymj s iaurumais. Nauj j bolivarist udavi
nius nustat pats Venesuelos prezidentas Hugas

avesas: privalu be
poilsio ir atokvpio kovoti su Venesuelos revoliucij os prieais. Kas tie
prieai? Labai aiku: amerikieiai, europieiai, disidentai, kapitalis
tai, sionistai ir . . . internetas. Na, internetui, laisvam ryi tinklui, kli
va nuo vis diktatori. iaurs Korj oj e jis udraustas, Kuboj e beveik
udraustas, Kinij oj e policij os kontroliuojamas.
Venesueloje internetas dar neudraustas, bet prezidentas jau u
draud 34 privaias radij o stotis. Stebtina, kaip viskas kartojasi, tuo
paiu keliu einama t pai bedugn. Neseniai prezidentas Hugas

avesas ved nauj vent, privalom visiems.

mons klausinja:
"0 kokia ia vent? " Valdia atsako: "Revoliucij os deimtmetis." Bet
j okios revoliucij os nebuvo! Paraiutinink papulkininkis Hugas

a
vesas prie deimt met prezidentu buvo irinktas demokratikai. Jis
pats padiktavo statym, kad prezidentas gali dirbti tik dvi kadenci
j as. Dabar jau trtina, es tai per daug trumpas laikas, j o adamas
socialistinis rojus taip greitai nesuves. Todl jis privals valdyti ik
2019-j arba 2020-j , o geriausiai - vis gyvenim.
addamas roj prezidentas neturi supratimo, koks tas roj us
turt bti . Kartais pareikia, kad bus panaikinti pinigai, pilieiai
paprasiausiai keisis prekmis ir paslaugomis. Kit dien sako, kad
nebebus privaios nuosavybs, viskas taps bendra. Trei dien -
atvirkiai, kad kiekvienas turs nuosav nam. Skatina k : "Su

avesu dirbsi maiau, o udirbsi daugiau! " Ir mons tiki . Namai gy

ventojams statomi (tai turtinga valstyb, turi nafos daugiau negu
1
7
0 A M E R I K A
bet kuri kita Vakar pusrutulyj e), bet taip maai ir ltai, kad stog
kiekvienas geriausiu atveju turs po 400 met. Atsidaro ir poliklini
kos, bet j os veikia blogai, nes trksta medik. Jie po kelis mnesius
negauna ir taip skurdi alg, priversti iekotis darbo usienyj e. Pa
tys poliklinik pastatai prastos bks, nes tai stog vtra nupuia,
tai kanalizacija sugenda, mat nra eimininko. Tredalis nauj poli
klinik jau usidar.
Pagal infliacij os ir nusikalstamumo lyg Lotyn Amerikoje Vene
suela uima pirm viet. Vien mogudysi sostinje Karakase per
savait vykdoma daugiau kaip imtas. Prezidentas vis tiek aukia,
kad j mylti - kiekvieno pilieio pareiga, o jo kurta "Venesuelos su
vienyta socialistin partija" paskelb 10 nuostat, kuri pilieiai pri
valo laikytis. Tik pagalvokite! "

avesas mus myli , o u meil reikia

atsidkoti." Aba: "

avesas mus myli, vadinasi, negali mums padaryti

nieko bloga." Toliau: "

avesas ir mes esame viena." Dar: "

avesas - tai
mes, o mes -

avesas." Penkta: "Kartu darome klaidas ir karu einame

pirmyn." Arba tai : "Stiprinti

aves - tai stiprinti mus paius." Dar

vienas: "Be

aveso prarastume galimyb parodyti ms emynui ir

monijai, kad kelias pragar, kur garantuoja kapitalizmas, nra ne
ivengiamas." Dar: "Jeigu valdi grt oligarchai, tai bt valdia
t, kurie turi, prie tuos, kurie neturi." Toliau: " Be

aveso nevykdy
tume Bolivaro svaj ons suvienyti Lotyn Amerik." Ir deimta: "Ms
liaudis nusipeln galimybs sukurti pasaul, kuriame santykiai remsis
brolybe ir meile."
Kadangi vis maiau moni tiki tokiais graiais odiais, preziden
tas stiprina policij, todl kritikuoti j labai rizikinga. Savo alininkus
(o yra toki, kurie dl jo tiesiog galv pamet) ragina sudarinti prie
sraus. O mes su jumis inome, kur tie sraai paskui bna panaudo
jami. Gsdina pilieius, neva j eigu ne j is, kilt pilietinis karas.
Tai kaip vis dlto tarkosi ta alis?
Demokratika jos nepavadinsi, bet tai - ir ne visai diktatra. J val
do teatras. Jau 10 met

avesas veda televizijos program "Alio, prezi

dente", kuri privalo retransliuoti visos televizijos ir radij o stotys. Visi
ino, kada laida prasideda - sekmadien, n valand ryto. Bet niekas
V L B O L E V I K A I 171
neino, kada ji baigsis. Bna, j og trunka 7 ir net 8 valandas. Tai nra
nuobodios laidos, nors prezidentas daugiausiai sdi ir kalba. nekos
perpinamos reportaais apie jo apsilankymus vairiose vietose, prezi
dentas danai udainuoja, bna, net pradeda okti.
Ta laida, kurios analogo pasulyje nra, padeda suprasti, kas Ve
nesueloj e darosi . Vadinamosios "bolivarins revoliucijos" vaigd,
inoma, yra

avesas, bet jis turi 5 milijonus statist - j simyljusi

tautiei, kuri keliolika tkstani kiekvien sekmadien susiren
ka po prezidentros balkonu. Apimti ekstazs jie aukia, dainuoja, o
paskui okdami ygiuoja gatvmis pro dangoraiius ir skardines var
guoli lnas. Kiti penki milij onai stebi visa tai nustr i baims.
Gal tai bt tropik egzotika, j eigu nenutikt rimtesni dalyk. I
j pavoj ingiausia - Irano ir Venesuelos draugyst. Abiej ali prezi
dentai nuolat susitinka, jau pasiraytos 82 sutartys u daugel milijar
d doleri. Jie drauge gamina kakokias mainas. Prie dvej us metus
Venesuelos sostinje steigtas bankas - stambiausia Irano banko, f
nansuojanio branduolin program, flialas. Tokiu bdu Teheranas
apeina tarptautines sankcijas ir gali toliau kurti savo bomb.

avesas
biiuliaujasi ir su Baltarusij os prezidentu Lukaenka, bet labiausiai
meilinasi Rusijai: leido jos tolimoj o veikimo bomboneiams bazuotis
Orilos ( La Orchila) saloj e, nupirko rusik ginkl (tik sivaizduo
kite! ) u 4,5 milijardo doleri ir paadj o Rusijai suteikti pirmenyb
eksploatuojant dar nepaliestus Venesuelos gelmi turtus. Rusijai ia
daug geriau negu tame maie be dugno, kuriuo buvo Kuba. Bet vals
tyb, net toka potencialiai turtinga kaip Venesuela (Soviet Sjunga
buvo dar turtingesn), neivengiamai skurs, jeigu nemoks tvarky
tis kikai. Valstybinis nafos milinas Petr6leos de Venezuela nafos
kasmet igauna vis maiau, nes ranga beviltikai paseno (valstybi
n pramon - ko norti ?), o kadangi dar ir nafos kainos krito, alies
biudete - vienos skyls, ekonomika katastrofkai smunka, infliaci
ja - 31 procentas. U valstybs obligacijas, ileistas prie metus, da
bar mokama tik pus kainos. Inteligentija, specialistai i alies bga
masikai. Tai dar labiau apsunkina ekonomin padt. Kai kurie sko:
"Sprukme, kol sien neudar."
172 A M E R I K A
Venesuela ir

avess turs pasirinkti ven i dviej keli. Kadan

gi nepatenkintj vis daugja, teks stipriau usukti policinink jgos
vartus ir tada alis taps antrja Kuba. Venesuela skurs ir anksiau ar
vliau sprogs, nes n viena socialistin sistema neisilaiko aminai.
Aba gali likti iorikai demokratin valstyb kaip dabar. Tai bt pir
mas istorikai svarbus atvej is Lotyn Amerikoj e.
Pakeits Konstitucij

avesas pasiek, kad prezidentas gali tar

nauti neribot kadencij skaii. Bet jis vis tiek turi bti renkamas.
Arba ne. Psichologai, dmiai stebintiej i

aves, mano, kad jis la

biau panaus Musolin negu Hitler . Kol kas lyg ir nesiekia tapti
diktatorium. Jam mieliau bti autoritariniu vadovu. Bet labiau u
visk trokta ilgai ir liepsningai kalbti masms. Ta jo aistra - nenu
galima. Jeigu dauguma gyventoj perks t demagogij ir nubalsuos
prie j, gali atsitikti, kad jis pereis opozicij . Juk ten vis tiek turs
galimyb kalbti daug, kartai, dar ir padainuoti, paokti . Taiau
toks poskis bt labai didel nauj ov ne tik Lotyn Amerikoj e, bet
ir pasaulyj e.
AME RI KA I S I PARDUODA
NI UJ ORKE, VI R GARSI OSI OS CIRCUIT CITY PAR
duotuvs Brodvjaus gatvj e plazda didiulis uraas: "Viskas turi bti
parduota." mons eina briais. Vieni - pirkti, kiti - svo akimis siti
kinti, kad naujausias kompiuteris, kainavs 2000 doleri, parduoda
mas u soo. Panaiai - ir kitos preks. Pardavjams darbo daug, bet jie
nesidiauga. Nes parduotuv udaroma, jie netrukus atsidurs gatvje.
Firma Circuit Cit Jungtinse Amerikos Valstijose turjo 566 par
duotuves, svo sritye buvo antroj i Aerikoj e, bet iki 2009 met kovo
pabaigos udaryos visos parduotuvs ir 34 ooo moni tapo bedar
biais. Teisyb, frma band paskelbti bankrot. Amerikoj e yra tokia
nekvaila procedra - bankrot teisjas inagrinja tavo skolas, kiek
kas tau skolingi, ir skstanti mon turi laiko persitvarkyti, net gali
A M E R I K A I S S I PA R D U O DA 173
versl i nauj o pradti. Circuit Cit band tai daryi nuo 2008-j lap
kriio pradios. Nieko neij o. Teko versl "uraukti".
Toks likimas dabar itiko daugeli Aerikos frm. Net univers
lini parduotuvi tinklas Merns prarado vilti ir 2008 met iem
usidar. Puikius moterikus aulinius batus ipardav po 50 lit skai
iuojant ms pinigais, natralaus kailio kailinius - po 100 lit.
Privats mons, negaldami susimokti bankams u skolon pirk
tus namus ar butus, elgiasi ktaip - amerikonikai. deda raktus i vok
ir isiunia bankui. inokits. 2008 metais bstus prarado 2, 5 milij o
no eim.
Tai , kad amerikieiai kabina baltas vliavas ir nebenori kautis, - vi
sai naujas reiknys. Anksiau to nebuvo. Prezidentas Barakas Obama
vis tvirtina: "Mes galime! " Taiau ekonomika jam atsako: "Ne, nega
lime." Prezidentas susiduria su dviem krizmis: pasitikj imo kize ir
ekonomikos. Jeigu bsto verslas ir toliau riedt emyn, bankai nebe
teikt kredit, dar labiau krist gamyba - udaras ratas. Obama dar
visk, kad amerikieiai atgaut verslinink dvasi. Uald Baltj
rm valdinink atlyginimus, bedarbiams prailgina palp mokj i
mo trukm, iplt sveikatos draudim vaikams, planuoja nauj ke
li statyb ir kitus veuosius darbus. Taiau urnalas Newsweek ra:
"ioje krizj e mes dar nepasukome u kampo. Mes dar n nematome,
kur tas kampas yra." Kitoj e vietoj e: "

ia - kaip Holivude. Niekas nieko

neino." Toks tragikas krizs veidas: per trump laik - i didybs i
nevilti.
Paklausite, ar tai Aerikos liga? Jeigu taip, kodl jos simptomus
jauiame ir mes Lietuvoje?
Tai viso pasulio ekonomikos liga, bet Aerika kenia skaudiau
siai, nes jos ekonomika buvo ir tebra toka laisa, kad tai laisvei api
bdinti tinka ir ktas odis - stichija. Ekonomika itaip gali greitai
kilti, bet jei krintama, tai skaudiai . Tai ne sistemos, ne kapitalizmo
kriz, o geresnio ar blogesni o valstybs valdymo pasekm.
Yra ir kitoki krizs veid. Pranczijoje lengvau. Paramos sistema
praradusiesiems darb ten veikia neblogai. J valdo trys u bendro
stalo susd sektoriai : valstyb, verslinink asociacij os ir profesins
1
7
4 A M E R I K A
sjungos. mons ilgai gauna apie 6o procent turto atlyginimo.
Tai apsunkina ekonomik, bet tokioje situacij oj e kaip dabar atlieka
amorizatoriaus fnkcij. Be to, Pranczijoje vesta valstybini bank
kontrolieri pareigyb. Su bankais j ie elgiasi labai grietai.
Sunkmetis, kriz . . .

mogus links skstis i r dejuoti, ypa kai u verklenimus ne

gresia jokia bausm. Keliolika imt moni toje bankrtuojanioje
parduotuvje pigiai nusipirko gerus kailinius, dar keliolika tkstani
pirkj - batus. Taip buvo visose 566 parduotuvse. Siaubas ir koma
ras! O rytoj vietoje usidariusi atsidars nauj os, su nauj omis vitrino
mis. Dar baisiau, ar ne?
Amerika, kaip ir Europa, nemerdi. Ir ubagyn neina. Tiesiog gy
veno per daug gerai, laini prisiaugino. Operacija, nors ir neiven
giama, visda nemaloni.
Tas pats Lietuvoj e. Bet umirtame, kad pati tamsiausia diena da
bar vis tiek nepalyginti viesesn u pai skmingiausi dien pra
eityj e. Sveika bt to neumirti. Kadaise, jeigu labai pasisekdavo,
pastovjs eilutj e gaudavai nusipirkti vit mlynomis kojomis. Jau
nimas, kuris dabar skaito ias eilutes, turbt n nesupranta, apie k
kalbu.
GROI O MI STI KA I R PAS LAPTYS
I E I NI LAUK1 - GRAU! SKAI STUS DANGUS, TRU
put kreida praskiestas, kaip ir dera iaurietikam ms krato dangui.

ydri eerai ir ups ali mik rmuose. Mieste dar graiau. Panels
vasrinmis suknelmis, msioja trumpi sijonliai. varios pduks
lengvose basutse arba ididiai kauki auktakulniai .
Bet kas tai yra "grau"? Kodl mums vieni dalykai patinka, o kiti -
ne?
Gamtos gro sugalvojo ne dailininkai, o mogaus gro - ne ilius
truoti urnalai ar Holivudas. Groio suvokimas uprogramuotas
G R O I O M I S T I K A I R PA S L A P TYS 17
5
ms genuose, jis beveik vienodas visose tautose. Pasirodo, tai - b
tina, antraip degaduotume.
Kai skirtinguose pasulio kampeliuose buvo rodomos moter
nuotraukos, inot, k irintysis atkreipdavo dmes ? bruo sime
trikum. Tai jam buvo grau. Nes gamta mgsta poras - dvi rankos,
koj os, akys, du sparnai. Ityrus paaikjo, kad simetrikai sudt v
spermatozoidai gajesni, o simetrikai sudtos moterys turi daugiau
lytini hormon. Sakoma - "taisykingai sudtas". Kokia ia taisykl
ir kas j nustat?
Pairkite Leonardo da Vinio "Vitruvijaus mog" - nuog
vyr, paiyt apskritim ir kvadrat. Atstumas nuo virugalvio iki
krtins lstos centro 1, 618 karto ilgesnis negu galvos auktis. O nuo
pakauio iki bambos atstumas 1, 618 karto ilgesnis negu nuo pakauio
iki krtins centro. Atsitiktinumas?
Magik skaii "1, 618 karto" inojo jau senovs graikai, vadino
"skaiium f" (nepainiokim su "pi") . J rasime pritaikyt architekt
roj e (pavyzdiui, deivei Atnei skira ventyka Partenonas - tai ko
dl nuo jos tiesiog negalime atitraukti aki) , anatomij oj e (platakos
kaulai } , muzikoj e ( Penktoj i Bethoveno simfonija}, gen vingiuose,
vij inse kriauklse. Pasirodo, tokios proporcijos iedai geriausiai i
naudoja sauls energij. Antikos laikais tas skaiius buvo vadinamas
"auksiniu dalikiu". J inoj o ir ms senoliai, o mes umirome, bet
jautri akis vis tiek pastebi.
Amerikietis plastikos chirurgas Markvardas nutar patikrinti, kur
gldi moters veido grois. Jis surinko kelis tkstanius grauoli nuo
trauk, tapyt portret, skulptr (i daugelio taut ir epoch, skai
tant senovs Egipt ( Nefertit} , perfotografavo pagal vien mastel
ir nustat, kad visuose veiduose vyrauja ta pati magika proporcija
1: 1, 618. Ne storumai, platumai ar ilgiai, o proporcijos. Remdamasis tuo
skaiium "f" pagamino kauk. Ji kaip nulieta tiko visoms graioms
moterims.
Gal vis tai - rimtesni dalykai? Gal tai ne groio, o tobulo mogaus
etalonas?
1
7
6 A M E R I K A
Iekodami poros, dauguma guliuk naudojasi uosle, delfnai -
garsu, paukiai stebi kandidato apsukum ir aunum skraidant.
O mogus vadovaujasi regj imu. Instinktyviai ieko tos "auksins
proporcijos". Nes tinkamas partneris - gyvybikai svarbus. Nuo to
priklausys lizdo kokyb, vaik sveikata, maisto kiekis, pavyzdys vai
kams. Dar daugiau - bruoai atsikartos ir po keli imt met.
Jeigu gamta ko nors pagailjo, padeda imon. Amerikoje ilaidos
kosmetinms paslaugoms per 10 met iaugo 500 procent, net kriz
nieko nepakeit, o kosmetinms priemonms ir kvepalams amerikie
iai, moterys ir vyrai, kasmet ileidia 33 milijardus doleri.
Smulkmenose groio smprata nuolat keiiasi. XIX amiaus aristo
kratai, vyrai ir moterys, o tarpukario Lietuvoje - poniuts ir nuotakos,
pudravosi baltai. Kodl? Nudeg sulj e buvo valstieiai. Reikjo nuo
j skirtis, tik to paaikinti mons nesugebdavo. Bet kai Vakaruose
m kurtis pramon, kai darbininkai apsigyveno tamsiuose ir ank
tuose butuose ir visi vaikioj o ibal, tapo madingas degis, kuris rei
k, kad mogus - ne koks diovininkas kaip anie juodnugariai, turbt
ir laisvo laiko daug turi, gal priklauso jacht klubui ar aidia tenis.
Vyro grois - vyrikume, moters - moterikume. Tai kodl ne
vaikiojame, bent kai nealta, nuogi? Labai sudomintume vienas
kit.
Tas ir yra, kad labai. Net per daug. Gyvenimas tapt pragaru, nes
mogus yra seksualia usias gyvnas i vis pasaulyj e. Kuo pavirst ga
tvs, susibrim vietos, vieasis transportas? Rodome savo lyt kiek
manoma, kartais t rib perengdami, bet vis dlto t pridengiame.
Ne arkliai esame.
Vyrai parykina pei linij. Vatos prikimtas varkas, kariki
antpeiai, neretai naudojami ir civili. Kaklaraitis arba "petelik"
kukls penio atstovai. Na, ir aidimas su barzda. Tai ji veli, rsti, tai
smakras plikas kaip kulnas ("a jaunas, tinku por") , tai trij dien
eriukai ("padklis") .
Moter arsenalas turtingas kaip prisiekusio mekeriotoj o sndlis.
Metodas: rodyti kuo daugiau, bet neparodyti visko. Inagrinti neu
tekt visos knygos. Apsiribokime koja.
G R 0 2 I O M I S T I K A I R PAS L A P TY S 17
Kodl auktas kulniukas? Kad koja atrodyt ilgesn, bt raume
ninga. Vilioklis ia gerai paslptas: "A ne senut ir ne maa mergyt.
Tinku tau por." Ir atsiloti tenka: krtin - pirmyn! Kasdien galima
avti ir plokiapadius batelius, bet per ikilmes n sykio nepaste
bjau, kad nors viena bt be auktakulni. Nebent vienuol. Be to,
eisena tampa netvirta, vyrus provokuoja pritaiki.
Merlin Monro (Marilyn Monroe) buvo sugalvojusi dar geriau. s
kdavo kairj kulniuk sutrumpinti dviem centimetrais. Eidavo kry
puodama kaip antis. Nuo v atsiginti negaljo.
Vien penktadien prie Santuok rm maiau ieinani jaunj
su svita. inoma, visa baltai pasidabinusi. Liemuo kaip vapsvos, o su
knels sijonas pstas lyg varpas. Tikrai grau, sustojau pasigrti.
Kur to groio esm? Kok praneim siunia tokia apranga?
Labai aik. Balta spalva - nekaltyb. Vapsvos liemuo (kaip j pa
daro, neinau) - jaunumas. Plati apaia signalizuoja: "Galsiu gimdy
ti lengvai ir daug."
Niekas t enkl neifoja, bet jie tro ore. Ir taip buvo nuo
ami. Pairkite, kokius krinolinus dvj o turtingosios, kokius u
pakalius turjo urvini moni i akmens ikaltos deivs. N viena
nebuvo gimnast.
Groio pagrinde visada gldi realyb, pragmatikumas, netgi pa
prastas praktikumas. Groiui tai n kiek nekenkia, prieingai, - j
paveria aminu. Tik ne visada lengva t esm iluktenti.
V
J E I GU TI KRAI NORI - GALI
PI ET AMERI KOS RESPUBLI KA EKVADORAS NUO
seno garsjo korupcija i r pasulins nevyriausybins organizacij os
Transparenc International srauose visda uimdavo vien i pa
skutini viet, tarp blogiausij. 2007 metais po rinkim atjus val
di naujai vyriausybei, padtis, vis nuostabai, m spariai keistis.
178 A M E R I K A
K padar prezidento Rafaelio Koreos ( Rafael Correa) vyriausy
b? Tik kelis ingsnius, bet labai konkreius. ved vis valstybini
staig ir usaky elektronin stebsen. Dabar kiekvienas stai
gos veiksmas, susietas su pinigais, net j eigu tai tik keliolika doleri
(ir nesvarbu, tai ministerija ar policij os nuovada), t pai sekund
pasirodo kompiuteri ekranuose. Kiekvienas pilietis gali patikrinti,
kur ir kokiam tikslui ileido pinigus, tarkim, jo rajono komunalins
tarnybos. Aksiau, kai staiga pirkdavo, pavyzdiui, didel partij
kompiuteri, uskym laimdavo frma, kuri daugiau pasilydavo
valdininkams kien. Dabar tai daryti sunku, nes internete pateik
ta, kokias kainas sil konkurentai ir visos kitos slygos. Jeigu kuri
nors frma buvo neteistai apei ta, jos specialistai ir urnalistai tai gali
rodyti.
Buvo vesta elektronin stebsena, leidianti bet kam ir bet kada
pasiirti, kaip skirstomos biudeto ( ! ) los. Anksiau svivaldybi
valdininkai kaulydavo i fnans ministerijos subsidij . Galbt ir sa
vanaudikais tikslais. Nauja sistema reikalauja paruoti ir internete
paskelbti konkrei paraik ir jos vykdymo plan. Paskui bet kas,
ypa konkurentai, gali pasidomti, kuri paraika buvo patenkinta,
kek pinig skirta, kurias sskaitas pervesta, kaip paraika vykdoma.
Informacija atvira visiems, kaip keli rodykl snkyoj e.
Naujoj i Ekvadoro vyriausyb supranta, kad tos dvi elektronins
sistemos pads sprsti korupcijos problem, bet visikai nugalti jos
nepajgs. Nes reikinio aknys gilios, jos - moni smonj e. Kaip ir
buvusios carins Rusijos teritorij oj e, taip ir Lotyn Aerikoj e kyinin
kavimo tradicija eina i kartos kart. Tai gyenimo bdas. Duodanty
sis ky irdies gilumoj e j uokiasi i imaniojo, negerbia jo, daniausiai
nuo kit n neslepia, kad dav. Bet ir pats ne geresnis. Pirma proga
irgi ims, jei kas nors duos. Todl Ekvadoro valdia neapsiriboja vien
elektronikos pakinkymu. Valdios mons eina universitetus, net
vidurines mokyklas ir dar nesugadintam jaunimui aikina apie korup
cij os al, iliustruoja pavyzdiais. Ne iaip graiai kalba, o pasakoja,
k viausyb jau nuveik.
J E I G U T I K RA I N O R I - G A L I 1
79
Vyriausyb padar ne taip ir maai. Patrauk teismo atskomybn
keliolika stambi valdinink, musi umaskuotus kyius u pagalb
galingai nafos kompanijai Petroecuador gunant riebius uskmus.
Iki tol niekas tos kompanijos nedJisdavo judinti. tai tada jaunimo
akys usideg. Tada patikjo, kad viausyb problem sprsti imasi
rimtai. Visi stambs valdininkai kas pus met turi vieai, prie publi
k ir urnalistus, atsiskaityti, papaskoti, k padar arba ko nepadar.
Korupcijos Ekvadore pastebimai sumaj o. Pasirodo, j eigu tikrai
nori, gali daug k padaryti.
PRI S I RE I Kt URNALI STO
TAI GALJ O VYKTI TI K AMERI KOJ E. JAV GYNYBOS
vadovyb kreipsi urnalist Stenl Karnou (Stanley Karnow) pray
dama patarimo: k daryti dl karo Afganistane? Dar paklaus, kokus
j is mato panaumus tarp Vietnamo prie 40 met ir Afganistano dabar,
kur JAV NATO ir kiti sj ungininkai bando izoliuoti nesugaunamus
tali bus ir savo pus patraukti skeptikai nusiteikusius gyventojus.
urnalistui paskambino ne koks nors leitenantukas, o specialus
prezidento Barako Obamos pasiuntinys Afganistane Riardas Hol
brukas (Richard Holbrooke) ir pats generolas Stenlis Makristalas
(Stanley McChrystal), kur Obama neseniai paskyr ginkluotj pa
j g vadu.
Makristalui prezidentas sk paruoti pergals plan. Iki iol to
kio, pasirodo, nebuvo. Kariuomen vis laik veik improvizuodama,
ir dl to niekas negaljo pasakyti, ar ji laimi, ar yra kitaip. Ir tos ame
rikiei kariuomens ten buvo nedaug, nors Afganistano teritorija
didesn u Pranczijos. O sj ungininkai nelabai veriasi m. Ak
tyviai kaunasi tik gan negausios brit ir kanadiei j gos. Vokieiai
pareik, kad j Konstitucija draudia kariauti svetimoj e alyj e. Jie tik
mokyklas ir tiltus stato. Maomis j gomis tokioj e alyje nieko nenu
veiksi. Ties, dabar dar prisidj o Gruzijos dalinys.
180 A M E R I K A
Pirmoj i staigmena, gal ir nelabai didel, - kad du aukti pareig
nai toku gybikai svarbiu klausimu kreipsi urnalist, bet i to
mati, kokios nuotaikos tvyro Afganistano sostinj e Kabule. Sten
tis Karnou, kuris iuo metu dsto universitete, buvo urnal Time ir
Lie korespondentas Vietname. U puikius reportaus ir analitinius
straipsnius gavo Jozefo Pulicerio premij, aukiausi urnalistin ap
dovanojim Aerikoj e.
Antroji staigmena ta, kad Karnou buvo grietas karo Vietname
prieininkas ir dl to kadaise karikiams buvo raktis vienoje vietoj e.
Dabar jis irgi kategorikai pasisko prie kar Afganistane, dl to dau
gelis j kaltina idavyste.
Apie tai, kokias ivadas padar susitik tie trys vyrai - Holbrukas,
Makristalas ir Karnou, - jie kalbti atsisko, nors urnalistai ir labai
atakavo. Holbrukas tik pripaino, kad buvo kalbama apie Afganistano
ir Vietnamo kar panaumus. (Ir kaiukui bt aiku, kad kalbj osi
ne apie obuoli derli. )
2009 met rugpjio 20 dien Aganistane vyko prezidento rinki
mai . Joks kandidatas nelaimj o absoliuios daugumos ir antras - ga
lutinis - rinkim turas numatytas ruden. Yra rimta galimyb, kad
pateks antrj tur dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus juos
laims ir liks poste. Atrodo, amerikieiai turt diaugtis - prie 5 me
tus jie palaimino Karzaj . Treioj i staigmena - amerikieiai pradeda
mati paralel tarp Afganistano ir Vietnamo. Ten irgi buvo draugika
amerikieiams, bet moni nekeniama Ngo Din Diemo vyriausyb.
Irgi vyko rinkimai. Diemo pakalikai juos falsifkavo, demokratija ne
buvo diegta, pasidar blogiau, nes gyventojai prarado bet koki vilt .
Netrukus Diemas ir j o brolis buvo nuauti per karinink perversm,
kur patyliukais rm prezidentas Donas Kenedis.
Hamido Karzajaus vyriausybs nekenia didel afgan dauguma.
Prezidento eima, jo artimiej i, vis valdia sostinj e ir provincijose
atvirai ima kyius, nepaiso statym. Su narkotik verslu jie ne tik
bendradarbiauja - jame dalyvauja. Pats prezidentas susiteps gan
maai, bet yra kita problema: jis painiojasi administraciniuose reika
luose, danai elgiasi kaip paranoikas, kalba ne tem, gyvena ka-
P R I S I R E I K 2 U R N A L I S TO 181
kokiame haliucinacij pasulye. Be to, serga didybs manija. Buv
iaurs aljanso vadai, sutramd tali bus ir atved Karzaj valdi, kiti
buv jo alininkai dabar piktinasi : "A dl to kariavome? Dl to kauj
liejome?"
Kaip ir Vietname, Afganistano partizanai irgi turi galimyb slptis
kaimyn alyse, ten pailsti, persigrupuoti, pasiruoti. Vietnamo ka
ras tokiu bdu buvo iplits Laos ir Kambod. Dabar i Afganista
no jis gresia isilieti Pakistan, kuris, beje, turi atomin gink.
Abiejuose karuose amerikieiai turjo milinik ugies jgos
persar. Galjo srengti tikr pragar net dideliame plote. Taiau su
partizanais susitvarkyti nepavyko prie 40 met, nepavyksta ir dabar.
Partizanai ginkluoti lengvai, bet labai judrs. Galbt todl generolas
Makristalas dabar sk aviacij naudoti kuo reiau ir labai atrgai.
Vietname tokio atsrgumo nebuvo. Civiliai ten davo masikai, per
liepsnas bgani vaik, degani ln nuotraukos apskriejo pasul.
Yra ir skirum. Piet Vietnam JAV buvo nusiuntusi 550 ooo
kari. Aganistane j dabar tik 63 ooo. Prezidentas Obama jau sk
padvigubinti t kiek. Taip ingsnis po ingsnio augo ir JAV ekspedi
cinis korpusas Vietname.
Lietuvos globojama Goro provincija sunkiai pasiekiama ir kol kas
dideli problem ten neturime. Ms kontingentui lyg ir sekasi bi
iuliautis su vietos gyventojais, sykiais dl to artumo net sunkum
kyla. Taiau turime suprasti, kad net j eigu karas Afganistane pakryps
blogj pus, negalime pakrikti ir pasiduoti keliantiesiems panik.
Nevalia neti kudaiaus. Negalime bti biiuliais vien tada, kai sul
vieia ir viskas gerai, o kai dargana, tai ne, j oku bdu. Bt labai
nelietuvika.
Esme karins sjungos nariai. Mus irgi ustoja. Pirm kart per
ilg ir sunki Lietuvos istorij turime galingus sjungininkus. O s
jungininko pareiga ne tik paraduose dalyvauti.
182 A M E R I K A
6
AF RIKA
KAI MYN - AFRI KA
BANDI T VALSTYB (SOMALIS)
DIDYSIS POSKIS
KAI MYN - AF RI KA
API E AFRI K4 SPAUDA RAO MENKAI , NES TAI LA
bai skirtingas emynas, bendr su Europa vardikli nedaug, maiau
negu su abiem Amerikomis, negu su Australija. Net Azija susilietimo
su mumis tak turi daugiau negu Afika. Ir vis dlto apie t l reika
inoti. Ji didel - 900 milijon moni, dvigubai daugiau negu Euro
poje. O plyti arti, yra ms kaimyn.
Dominuoja du poiriai Aik. Vienas - kad ten neibrendamas
vargas ir politinis siaubas. Kitas - kad juodasis emynas keliasi, en
gia pirmyn. Keista, bet abu tie poiriai teisingi.
Nuo to laiko, kai Aikos alys gavo nepriklausomyb (tai X am
iaus s-6 deimtmeiai), kiekvienoje vyko vdutinikai po septynis
perversmus. 90 procent t ali buvo diktatori valdomos, dau
gelis - labiausiai korumpuotos pasulye. I gausi turt eiliniams
gyventojams beveik j okos naudos nra, nes viskas patenka valdan
ij rankas. Kong ilgus metus vald Mobutu (Mobutu Sese Seko), o
Nigerij - Sanis Abaa (Sani Abacha) . Pasulinio banko duomenimis,
abu jie pavog madaug po 5 milijardus doleri. Gyvenimus baig tra
gikai, laims ir diaugsmo nepatyr, bet svo valstybes nuskurdino
iki nuogo kaulo.
Vakarai irgi smarkiai kalti dl to, kas vyksta Afikoje. Prekyba ver
gais (j uk baltieji ir arabai negrus mediojo kaip stirnas) , kolonizato
ri viepatavimas truko kelis imtus met. I teisybs, tas laikotarpis
nebuvo vien neigiamas - europieiams vadovaujant buvo pastatytos
visai graios sostins (europieiai stat su, bet pastatai liko Afikoj e) ;
buvo vesta teism sistema, ypa angl kolonijose, kai kur ji tebevei
ka, yra moderni administracija. Pranczai, belgi, britai iki iol d
suj a: "Kai mes valdm, buvo tvarka!" Taip, tvarka buvo. Ir siaubingas
skurdas. Kolonizatoriai eimininkavo kaip svo kieme, nekreipdami
dmesio taut interesus. Sukr chaos. Europiei nubrtos sie
nos padalij o tautas ir gentis, o tai tapo etnini konflikt ir kar prie
astimi. Kai tokia padtis, demokratij vesti labai sunku. Nigerijoj e
184 A F R I KA
gyvena 400 taut ir dl to nemanoma irinkti prezidento, kuris ats
tovaut visiems nigerieiams. Kiekvienas balsuoja u svo kratiet, o
nugaltojas iri tik savo ir savo genties interes.
Ijus kolonistams Afik sisuko altasis karas. Padalij o emy
n arba Amerikos, arba Soviet Sjungos alininkus. altasis karas
pasibaig prie 20 met, bet Afika vis dar dzgia, tik Maskvos viet
dabar uima Pekinas.
Dl kyininkavim baltiesiems dert truput tyliau pamokslauti.
okti tango reikia dviej okj, vieno neutenka. Kyiai imami tada,
kai jie duodami, o juos duoda baltiej i . Vienas pavzdys. Ekvatorin
Gvinja - maa alis, bet sdi ant toki dideli nafos mari savo gel
mse, kad galt jau dabar gyventi ne blogiau negu Ispanija. Bet taip
nra. Gyventojai skursta panaiai kaip

ade. Nes usienio kompanijos

u teis siurbti naf moka pinigus ten, kur sko prezidentas, o jis nu
rodo tik vien mokj im krypt - svo asmenines sskaitas. Tas pre
zidentas dabar uvo, bet atj o kitas. Padtis nepasikeit. 1995-aisiais
Amerika (tada Klintonas buvo prezidentas) dl tos baisios neteisybs
nutrauk su ta alim diplomatinius sntykius. Ir kas i to? Spaudiant
nafos kompanij oms, nes ambasada ten reikalinga btent j oms, Buas
santykius vl atkr.
Sinei nuraminti Vakarai nuolat siunia Afik didel pagalb.
Per pusm jos pumpavo 7 kartus daugiau negu pagal Maralo pla
n po karo sugriaut Europ. Bet dabar vesesniej i afikiei protai
pradjo kalbti, kad tai juos lugdo. Kad skurdas dabar didesnis negu
prie 40 met, nes teikama pagalba skurd tik didina. Kokiu bdu?
Skatina korupcij, lugdo pai afikiei verslus, daro juos priklau
somus nuo Vakar ir skatina tingum. Jeigu iaupas bt usuktas
(kalbu ne apie humanitarin pagalb drabuiais, maistu, o apie f
nansvim) , Afikos valstybi vyriausybs bt priverstos iekoti pi
nig tarptautinje fnans rinkoj e, o tai manoma tik alyje sukrus
investicijoms palank klimat. Investicijos geriau negu imalda. Be
to, Pasulinio banko praneime nurodoma, kad vargstanius Afikos
gyventojus pasiekia tik 15 procent pagalbos. Ir ta pagalba eina ne
tiek tas lis, kurioms jos labiausiai reikia, o tas, kuriomis pagal-
K A I M Y N - A F R I K A 185
bos davjai daugiausiai suinteresuoti. Akja dar bjauresnis dalykas:
danai pagalbos davjai i pagalbos patys turi daugiau naudos negu
gavjai. Kaip? Paprastai. Finansin pagalba suteikiama su slyga, kad
jos gavjas prekes ir paslaugas usiskys davjo alyj e. Bna atvej, kai
i deimties duot doleri davjui grta atuoni.
Dar viena aplinkyb. Geranorikos usienio organizacij os pata
rinjo afikieiams atsisakyti prast ems kio kultr, o auginti
brangesnes, pelningesnes. Tie paklaus. Nustojo auginti javus, m
kultivuoti rieutus, bananus ir panaius produktus Neste, CocaCola ar
Chiquita kompanijoms. U udirbtus pinigus perka usienyj e maisto
produkt. Tai gerai Afikos emvaldiams, bet j alys tapo maisto
produkt importuotoj omis. Maai udirbantiej i skursta dar labiau, o
Europa ir Aerika gali ikiti ( ! ) savo ems kio produkt pertekli.
Kenij oj e didiuliai ems plotai buvo paskirti glms auginti. Puikios
gls. Patenka ir Lietuv. Taiau tredalis Kenij os gyentoj vaikto
pusalkaniai.
Vis dlto toks didelis ir turtingas emynas, nors kolonij in j o pra
eitis tikrai skaudi, negali vis laik iekoti vien iorini savo vargo
prieasi, es vis kiti kalti, tik ne j ie patys. Vienas ymus Amerikos
politikas pasak: "Vakarai nra atsakingi u tai, kad per pastaruosius
10 met buvo sugriauta Zimbabvs ekonomika. Vakarai nra atsakin
gi, kad Afikos karus veliami vaikai. Jokia valstyb nebus turtinga,
j eigu jos vadovai alies k naudos savo kienei prisikmti, o policija
leis, kad j papirkint narkotik prekeiviai. Joks verslas neis toki
al, kur valdininkams i anksto reikia atseikti 20 procent. Niekas
nenori gyventi tokioje visuomenj e, kur prievarta ir korupcija nugali
teiss valdi. Tai - ne demokratija. Tai tironija. Atjo laikas baigti."
Neatspsite, kas tk toki teisyb veid. Amerikos preziden
tas. Bet tai galjo padaryti tik vienas prezidentas - Barakas Obama.
Nes jis pats - mulatas, rasizmu j o netarsi. Jis taip pasak 2009-aisiais
per vizit Ganoj e. Ir niekas jam nepa prietaravo. Nes siaubing daly
k Afikos gyvenime tikrai labai daug. Obama paminj o Zimbabv.
Kolonij laikais tai buvo Piet Rodezija, klestintis kratas, su puikiu
ems kiu. kininkai ir stambs emvaldiai buvo baltiej i, bet ir
186 A F R I KA
juodaodi buvo turting. 14 met alies partizanai kovoj o u nepri
kausomyb - ir j laimjo. Partizanams vadovavo Robertas Mugab,
kuris nuo tada yra prezidentas, faktikai - diktatorius. Jam jau 84-eri.
Buvo perskirstya em ir 4000 baltj fermeri imesti i alies.
Netvarka, vargas, skriaudiami mons. Buv partizanai atiminja
i baltj kinink sodybas, gyvulius, padargus. Pasitaiko, kai udo
mones. Klimatas ten puikus, kaip Piet Aikos Respublikoj e. Piet
Rodezija maitindavo Anglij, bet met buvo surinktas tik ketvirtis to,
k surinkdavo anksiau.

alis badauja. Pinig prispausdino. 1996-ai

siais infliacija siek 32 procentus, 2007-aisiais - 150 ooo procent,
2008-aisiais - 230 milijon procent. Centrinis bankas ileido naujus
100 milijard doleri banknotus. Pasulio rekordas! Gal gale vyriau
syb pati panaikino savo valiut ir naudojasi Amerikos doleriu, Piet
Aikos randu arba euru. O alis juk turi deimant, didiausius pasau
lye platinos klodus, aukso. Anglai verk, kai prarado Piet Rodezij .
Obama paminjo karo veiksmus veliamus vaikus. velniai pa
saka. Grobiami devyni-vienuolikos met berniukai. I pradi
iauriai dresuojami, paskui privalo irti, kaip prievartaujamos j
motinos ir seserys, tada jas nuauti, o kaim sudeginti. Tokius vaikus,
pasiraiusius su mirties nuosprend, praradusius bet koki orientaci
j zombius, pripumpuoja narkotik ir siunia atak. Baisu!
T iaurum idiniai nra dideli, j nedaug, i esms tik Kongo
Demokratins Respublikos diunglse, kur nuok nuo proto vienos
genties partizan vadukai kaunasi su kitais tokiais paiais. Anksiau
taip buvo ir Ugandoje, Kenij oj e, Etiopijoj e. Dabar - tik gilioj e Kongo
provincijoj e. Visi afikieiai juos smerkia, gdijasi, bando sisti svo
taikdarius. Toks chaosas - tik Zimbabvj e.
Diduma Aikos ali vis dlto tvarkosi neblogai. Ekonomika pra
dj o stabiliai kilti po 5 procentus per metus, kyla net ir dabar, kai
visur sunkmetis. Nigerij inome kaip tarptautini suki al, taiau
maai kas girdjo, kad ji sumokj o visas savo skolas usieniui. Aikos
ekonomika remiasi aliav eksportu, daugiausiai - Kinij .
Aika nra juoda, j i labai marga, o ir juodiej i labai nevienodi -
kaip nevienodi baltiej i . Amerikos Freedom House, nevalstybin or-
K A I M Y N - A F R I KA 187
ganizacij a, daugum ali pietus nuo Sacharos priskiria prie laisv
arba pusiau laisv. ( Palyginkime: visame arab pasaulyje - tai yra
Artimuosiuose Rytuose ir iaurs Mrikoj e (24 valstybs, 325 milijo
nai gyventoj ), buvusioj e soviet Vidurinj e Azij oj e (dar Bo milij on
moni) - nra n vienos alies, kuri bt galima vadinti laisva, tik
kelios maos - Jordanij a, Bachreinas - i dalies laisvos. ) Preziden
tai Afikoje jau renkami, o j eigu prakia, beveik visada uleidia savo
viet arba, kaip Kenij oje ir toj e paioj e Zimbabvj e, pralaimj s su
daro su laimtoj u koalicij ir valdo kartu. Kariniai perversmai vyksta
retai ir paprastai tokiose maai svarbiose alyse kaip Mauritanija ar
Komor salos. Pilietiniai karai gsta, nes j prieastys istorins: arba
altoj o karo palikimas, arba valstybs ir j sienos buvo suformuotos
skaldant tautas.
Vyresni skaitytojai galbt atsimena bais pilietin kar Ruando
je tarp tutsi ir hut 1994-aisiais? Kain, ar monij os istorij oj e buvo
daug toki tragedij - per imt dien buvo mirtinai sukapoti mae
tmis, nuauti arba sudeginti gyvi apie milijonas moni, o paskui dar
ilgai vyko partizan karas. Ruandoj e nra un, nors visur Afikoje j
pilna. Visus unis teko inaikinti, juos aud net atvyk Jungtini
Taut taikdariai. Kodl? unys buvo prat maitintis moni lavonais.
Konfliktas buvo net ne etninis (ir tutsiai, ir butai, ir pigmjai, maa
gi mogeli gentis tva, kalba ta paia kalba) , o dl turto. Tutsiai
buos, turi daug karvi, daugiau negu po deimt. Hutai turi tik po
kelias karves, o pigmjai tva j visai nelaiko. Bet taip buvo nuo ami.
Tutsiai maitinosi geriau, jie auktesni, tviriau sudti u butus. Ru
anda buvo Belgij os kolonija ir belgai daugiau rmsi tutsiais. Ijus
kolonizatoriams, kur laik buvo ramu. Siutas prasidjo po tragikos
prezidento mirties - jo lktuvas, atrodo, buvo paautas.
Mums svarbus kitas dalykas. Kaip gali ir ar apskritai gali gy
vuoti valstyb, kurios pilieiai, praktikai visi, - ir udikai, ir auk
gimins?
Gyventi galima tik susitvarkius su baisia praeitim, sudjus takus
ant "i". Bet tai padaryti nra lengva. Kaltinamj, traukiam atsko
mybn, daugiau kaip 100 ooo. Kaltinimai pateikiami vadovams, ini-
188 A F R I KA
ciatoriams, eiliniams fanatikams. Teismai vyksta iki iol . Tarptautinis
genocido vadov teismas Aroje (tai kaimyninje Tanzanijoj e) - vi
dutinio lygio, o maiej i teismai rengiami net kaimuose. Ten yra i
rinkti teisjai, bet jie - paprasti mons, nors gali nuteisti ir iki gyvos
galvos. Toke teismai posdiauja kart per svait, j 10 ooo, dirba
250 ooo teisj, tarj , kaltintoj ir gynj . Darbuotojai tepasimo
k trmpuose kursuose. Jiems sunku bti nealikiems. Liudininkai
irgi nesugeba atskirti teisybs nuo btinumo ginti savik . Bet nra
kitos ieities, be to, tai tapo kolektiniu tautos apsivalymu. Teismo
procesuose dalyavo 85 procentai Ruandos gyventoj - teisjai, kal
tinamiej i, irovai.
Ruandoje udrausta svarstyti, dl ko prasidj o pilietinis karas.
Udrausta vadinti mones "tutsiais", "hutais" arba "tva". Visi da
bar - ruandieiai. kurtos solidarumo stovyklos, vadinamos inga ndo.
Jose privalo tris mnesius gyenti tie, kurie buvo pabg usien i
baims arba jausdamiesi kalti, taip pat atsdj kalj imuose ir visi
(atrodyt keista) stojantieji universitet. Stovyklose mokoma tole
rancijos, pakantumo, stabdyti savo natralius refleksus, iekoti tai
ki sprendim. Ruandos prezidentas Polis Kagam ( Paul Kagame)
tvirtina, kad net buv mogudiai gali tapti visaveriais visuome
ns nariais, kad nevalia juos numoti ranka, kad visi mons trokta
taikos, nori tobulti. Sukurti odius naujam himnui, kuris lovint
Ruandos gro, kultr, bendr kalb, patikta grupei hut, sdini
kalj ime u ypa iaurius nusikaltimus genocido metu. Vir bany
ios dur ant violetinio audeklo (tai Ruandos susitaikymo spalva)
parayta: "Jeigu tu mane btum painoj s ir jeig tu painotum save,
mans nebtum nuuds."
Rojus toj e maoj e respublikoj e paiame Afikos centre neprasi
djo. Bet kai buvo engti tie keli svarbs ingsniai, Ruand atj o
ramyb ir taika. Nebra korupcijos, visuomen tobulja. Tai buvo e
miausiai kritusi alis Afikoj e, gal net emiau negu Kongas. O dabar,
ko gero, jai einasi geriausiai. Tai rodo, kad Afika gali susitvarkyti. Ir
susitvarkys.
K A I M Y N - A F R I K A 189
BA
N D I T VAL S TYB
KAI SPAUDA PRADJ O PLAI AI KALBTI API E So
malio piratus, siauianius Adeno lankoj e ir Indij os vandenyne, i
pradi atrod net domu. Paskui nusibodo - na, kiek galima? Di
diosios pasaulio valstybs, NATO, Europos Sjunga, net Japonija ir
I ndija siunia ten savo karo laivus, lktuvus, bet niekaip nesusitvarko
su
keliais tkstaniais bandit.
Klausimas nra nei siauras, nei mums tolimas. Per Adeno lank ir
Sueco kanal keliauja 20 procent pasulio preki. Laiv, plaukian
i
per pavojing raj on, draudimo kainos paoko iki debes, todl
dau
gelis preki brangsta.
Kodl tokie dalykai vyksta ir kokia perspektyva?
Bijau, kad pasaulis sigij o dar vien galvos skausm, ir nema.
Nes
tai, kas vksta jroje, - tik iedeliai. Saknys - susumoje. Klau
simas: "Kodl j nesuima ?" beprasmis. Nra kam. Nes toj e alyje jau
dvideimt met nra jokios valdios. Net ir ne taip - yra valdia, bet
ji pai pirat rankose.
Buvau nutars ten nuvaiuoti. Paskambinau pastamam Ne
York
Times Ryt Afikos skyriaus redaktoriui Defiui Getlemanui
(Jefey Gettleman). Jis pask: "Lktuvai ten dar skaido. Ties, kar
tais juos numua. Ne vsada inoma, kas numu ir kodl. Vieno rus
transportinio lktuvo griauiai, j numu 2008-aisiais, teberiogso
greta pakilimo tako. Kai atskrisi, neumirk uregistruoti savo var
do, pavards ir neiojamo ginklo kalibro." "K? - nustebau. - Lktuve
ginkuotas?" "0 kaip tu ilipsi Mogadie be ginklo? - nesuprato mano
klausimo Defis. - Ir i anksto usiskyk deimties moni apsaug,
ginkluot automatais ir rankiniais kulkosaidiais. A tik taip ten va
iuo
j u." Nutariau kelion atidti.
Defis paskojo, kad Mogadio miestas - pri trenkiantis konflikt
ir k
vailysts paminkas. Kvartalas po kvartalo, kilometras po kilome
tro -
vien tik sudeg arba nusiaubti namai. Kadaise miestas buvo ital
arc
hitektros paiba Indijos vandenyno pakrantje. Liko tik ply kr-
190
A F R I KA
vos. Centrin Somalio valdia "ulo" dar 1991-aisiais. Prajo 18 met,
buvo 14 nepavykusi bandym sukurti koki nors stabili valdi, bet
viskas liko po senovei arba dar blogiau. Visoki ri udymai tapo
kasdieniu reikiniu: sprogdinasi sviudiai, mtomos baltoj o fosforo
bombos, kaip viduramiais kakam u kak aiktj e kertamos gal
vos, o nusikaltus moralei (sivaizduokite, ten yra tokia svoka) minia
umu akmenimis. Ir j oki popieri. Visi vyrai ginkluoti ik dant,
pilna jaunui, vos keliolikos met amiaus kareivli, neaiku, kas
keno pusj e, bet akivaizdu, kad ir seniai, ir jaunikliai apsvaig, nuo
lat kramto ka to lapus (tai lengvas narkotikas stimuliatorius, kuris ia
laisvai auginamas) . Defis pasakoj o: "Buvau Irako Faludoj e, buvau
Aganistane (ten mudu su juo ir susipainome), bet niekur nejauiau
tokios baims, toko siaubo kaip Somalyj e. Ten bsi pagrobtas arba
nuautas anksiau, negu spsi nusiluostyti prakait nuo kaktos. Tai
pati pavoj ingiausia vieta pasaulyj e, plik vadeiv, moni grobik
u ipirk, bomb gamintoj, fanatik islamo maitinink, neturin
i darbo udik peryka plius minios paaugli ir jaunuoli, nera
gavusi j okio mokslo, bet su ovini pilnomis apkabomis. Bagdade
ar Kabule yra "alij zon", kur pavojaus atveju galima pabgti, o
Somalyje - ne. Esi paliktas pats su. Vietos ligoninse apie vaistus kal
bama maai. Ne visda utenka tvarsi sueistiesiems. Chaoss jau
pereng Somalio sienas, pleiasi Kenij, Etiopij ir Eritrj. alis
tampa nauju Aganistanu, traukia viso pasulio kovotojus. Paskui j ie
gr (j eigu liks gyvi) savo alis ir ten une ukrat."
iokia tokia administracija dar neseniai lyg ir buvo. Jungtins
Tautos ir Amerika buvo pripainusios pereinamj Abdulos Jusufo
Achmedo (Abdullahi Yusuf Amed) vyriausyb, kuri smilko ketve
rius metus, taiau lugo, kai prezidentas po ilgos kovos su ministru
pirmininku buvo priverstas atsistatydinti, nors vyriausyb valdo tik
ems sklyp aplink prezidento rmus.
Somalis net ya turj s svo kariuomen, 14 ooo moni. Juos
buvo apmokiusi Etiopija. Bet visi isibgioj o, isinedami ginklus ir
uniformas. Kada atrod, jog blogiau bti nebegali, itiko badas. Jo
prieastys akivaizdios: karas, susra, brangmetis, be to, neapsikent
B A N D I T VA L S T Y B 191
pabgo visi tarptautini pagalbos organizacij darbuotojai. Pasulis
stebj o i lies negaldamas sugalvoti, k ia padarius.
Yra buv bandym sikiti karine jga. Visi pasibaig taip siau
bingai, kad niekas daugiau apie tai pagalvoti nebenori. Nors Soma
lis - vienataut alis, taiau visi jos 9 su virum milijon gyventoj
susiskald daugyb klan, kurie tarpusvje tai jungiasi, tai kariauja,
vaizdas kaitaliojasi kaip debesys pavasar. Klanai skirstosi pogrupes,
gentis, eimas, vis j istorij os supainiotos, kiekvienas jas atsimena
svaip.
XIX amiaus pabaigoje dal Somalio buvo um italai ir britai,
bet kolonizatori pastangos vesti vakarietik tvark ir teis nujo
perniek. Visus ginus vis tiek turdavo sprsti klano vresnysis. U
genties rib veik tik viena teis - gsdinimo: "Tik pabandyk mane
umuti, ir ant tavo galvos kris viso mano kano tis."
Reikia pasakti, kad iek tiek kalts tenka ir baltiesiems. Britai savo
dalyj e, iaurs vakaruose, paband al reformuoti, bet numoj o ranka
ir paliko senoli valdi. Ta provincija ir dabar tvarkosi palyginti ne
blogai . Italai paband vesti vakarietik tvark savo zonoj e, skaitant
ir sostin Mogadi, kur chaosas tsiasi nuo XIX amiaus.
Nepriklausomyb Somalis gavo 1960-aisiais ir ikart tapo pstinin
ku altoj o karo achmat lentoj e, nes strategin jo padtis labai svar
bi - susiduria Aika, Atimiej i Rytai, Azija, pro ia eina kelias Europ.
Pirmoj i ginklus pradjo sisti Soviet Sjunga, paskui - Amerika. 22
metus al vald kaprizingas diktatorius generolas Mohamedas Siadas
Bar ( Mohamed Siad Barre), kuris kelis sykius keit sj ungininkus,
nors irgi vald tik sostin, o provincija jo nei inojo, nei inoti norj o.
1991 metais klan vadukai j nuvert, ir tada prasidj o tarpusavio ka
rai - u kiekvien uost, lktuv nusileidimo tak, vej prieplauk,
telefono stulp - dl visko, i ko galima pasipelnyti.

mog nuudy
davo dl keli skatik. Klestj o ginkl ir narkotik pirkliai, niekas
juos dmesio nekreip. Moters buvo prievartaujamos, mons gye
no nevaroje ir trumpai.
Pavadinti Somal suirusia valstybe bt jai komplimentas. Nuo
1991-j tai buvo niekieno nevaldoma vieta emlapyj e.
192 A F R I K A
1992 metais Jungtini Amerikos Valstij prezidentas Buas vyres
nysis band tai aliai padti. Siunt maisto, kit reikaling dalyk, bet
viskas buvo igrobstoma. Atsiunt tkstant j r pstinink siuntoms
sugoti. Jie paband suimti vien pat liausi ataman - Mohamed
Aidid (Mohamed Farrah Aidid) . Buas ir jo patarjai neturjo alio
supratimo apie fanatik somaliei itikimyb svo vadukams. gij o
t supratim. gatves pasipyl tkstaniai Aidido gentaini. sispyr
basutes, bet su granatsvaidiais ir kulkosvaidiais rankose. Numu
du sraigtasparnius Black Hawk, uvo 18 Amerikos kareivi. J knus
minia vis dien ts po gatves. Amerikieiai pasitrauk ir 10 met
nenorjo n irti Somalio pus.
K amerikieiai padar po tokio gdingo pralaimj imo? Niekada
neatspsite. Pastat flm "Black Hawk". Smulkiai, tiksliai papasakojo
apie tai, kaip juos nugalj o ir i j isityiojo minia nusmuktakelni.
Visame pasaulye rod. Sadamas Huseinas gardiavosi tuo fmu, kelis
sykius j irj o.
Tada Somal atj o arabai i radikalios Saudo Arabijos vahabit
sektos. Stat meetes, Korano mokyklas, prieglaudas. Klan vadai lei
do steigti kak panaaus teismus. Vagis udarydavo gelein narv
ir teis pagal ariato nuostatas.
Susidar niekur nematyta ir negirdta padtis - alis be adminis
tracij os ir be mokesi, taiau tvarksi, nes visk dar verslininkai :
irj o, kad bt elektra, veikt mokklos, ligonins. Nebuvo Centri
nio banko, bet Somalio pinigas - ilingas - tapo stabilus. Kovai prie
chaos verslininkai m ginkluoti vienintel manom j g - islamis
tus. Tai igsdino Aerikos C

V Jai atrod, kad formuojasi naujas

terorist fabrikas, kokiu anksiau buvo taps Afganistanas. Politiniai
analitikai aikino karikams, kad Somalyje tokia netvarka, jog net A
Kaida jos paksti negali - neino, kuo galima tikti, kuo ne. C

V vis
dlto atsiunt savo agentus, mokanius kalb ir neinus lagaminais
doleri klan vadukams (o kam daugiau?) papirkinti, kad jie mut
islamistus. Bet ij o blogai. T vaduk, kurie m Amerikos pinigus,
autoritetas krito, o islamist, kaip sining kovotoj , pakilo. Isla-
B A N D I T VA L S TY B 193
mistai po prana Mahometo vliava suvienijo tarpusvyje kariaujan
ias gentis ir 2006 birel sostinj e pam valdi.
Pirm kart tapo ramu - visus pus met. Bet greitai irykjo
prietaravimai tarp nuosaikij ir radikalij islamist, kurie uk,
kad reikia eiti ventj kar dihad, gatvse mu moteris, j eigu j
koj iurnos bdavo nepridengtos, ir taip toliau. Jie buvo artimi A
Kaidai, slp jos kovotoj us, dalyvavusius sprogdinant Amerikos am
basadas Kenij oje ir Tanzanijoj e.
Amerika, kariaudama Irake ir Aganistane, negaljo lsti dar ir
Somal. Buas jaunesnysis papra pagalbos Etiopijos, geriausios
Aerikos draugs visoj e Aikoj e. Amerikieiai 2006-j gruod tren
k raketomis per islamist, kuriuos laik teroristais, bstines, paruo
dirv etiopams, ir tie pergalingai eng Somal. Islamistai nuj o
pogrind, Mogadie atsirado laikinoj i vyriausyb. Kokia? Ogi buvusi
vadeiv, tik dabar jau etiop remiam.
Nuo 1991-j tai buvo keturioliktas bandymas sukurti valdi. Bet
tai buvo okupant vyriausyb, o islamistai gyn al. Tarp j ir etiop
kariuomens uvir mirtini miai. Etiopai ud taikini per daug
nesirinkdami, uvo tkstaniai civili.
2007 met sus etiopai ij o, o tvark band vesti Aikos Sjun
gos taikdariai. Bet islamistai vl metsi broludik tarpusvio kov
dl valdios. Taikdariai sugeba sugoti tik pai vyriausybs bsti
n. Dabar vir ima radikalai - vahabitai. Somalieiai nelabai juos
mgsta, bet jie gerai organizuoti, disciplinuoti ir turi kelis tkstanius
kovotoj . Jau uvald trei pagal svarbum miest. Jeigu uvaldys
vis al, be abej o, plsis Etiopij , Kenij ir Dibut, nes ten yra so
malietikai kalbani raj on, ir i tikro taps nauju terorizmo idiniu.
Vakarai dabar turi tik vien ieit - tenka remti islamist valdi. Ir
bandyti t valdi traukti daugiau nuosaikij. Nes j okia kita val
dia ar ideologija ten neisilaikys ilgiau negu iki vakaro.
O kaip dl pirat?
Prancz, oland, rus karo laivai juos gan skmingai gaudo. Bet
nekaria ant rjos kaip senais laikais, o priversti paleisti . Nes kol laivo
194 A F R I K A
nepagrob, somalieiai yra tik nekalti vejai, plaukiantys valtimi atvi
roj e j roje. O kai laiv pagobia ir paima kaitus, vlu k nors daryti.
Teisyb skant, Vakar valstybs dl j daug triukmauja, bet su
pranta, kad nelabai k ia pakeisi. Pats Somalis - didesn problema
negu jo piratai. Nebegals grobti laiv - taps teroristais. Dabar laivi
ninkysts ir draudimo kompanijos su jais atsiskaito pinigais, ir baig
tas kriukis. O norint sustabdyti banditizm, reikt uimti vs ilg
Somalio pakrant, viss vej lankas ir vesti okupacin kariuomen.
Somalieiai, be abej o, stot ginti tvyns. Kas j iems vadovaut? Radi
kals vahabitai. Ir turtume trei, po Irako ir Mganistano, kar.
DI DYS I S POSKI S
EUROPOS S.UNGA - TAI DENTELMEN, GERAI
iaukt moni klubas, bent vadovybs lygiu, todl permainos ia
nra nei staigios, nei jas lydi pikti odiai ar kokie nors grasinimai,
pamokymai. Gerai iuklti mons nemoko kit ir pirtuku nebaks
noja, o tiesiog pakeiia svo nuomon ir elges.
Galbt pastebjote, kad pastaruoju laiku gerokai sumajo Euro
pos Sjungos vadov, Europarlamento, Eurokomisijos bei ali sen
buvi dmesys ms emyno Rams. Nebevainja Kij ev aukto
lygio delegacijos, visi nutilo kalbos apie Ukrainos stojim Sjung;
tai yra ukrainieiai apie tai kalba kasdien, beveik meldiasi, bet Va
kar Europa nieko negirdi, tarsi anie kalbt po vandeniu. Isipltus
engeno sutariai, ukrainieiams atvykti darbams Sjung bus netgi
sunkiau, reiks mokti 35 eurus, kai iki iol kartais nereikdavo mo
kti nieko.
Baltarusij tiesiog numota ranka tikintis, kad biologinis laikro
dis anksiau ar vliau padarys svo. Bet tas biologinis laikrodis ten
gan ltas, dar tikss keliolika met ir nebtinai viskas isisprs kaip
tikimasi - Lukaenka treniruoja svo sn, vis daniau per sarbes
nius vykius j rodo pirmoj e eilje, pasidabinus puonia uniforma,
D I DYS I S P O S O K I S 195
su aukta kepure, apsikabinjus ordinais ir medaliais. Gali nutikti
taip, kad ne tik Aijoj e, bet ir savo paonj e tursime paveldim pre
zidentr.
Moldavija tiesiog umirta, o Gruzija, kuri irgi tikj osi, kad su ja
tuoj tuoj bus pradta dertis, atsidr ne tik geografkai, bet ir psi
chologikai u j ros ir u kaln. Ypa dabar, kai ten vl velnias ko
verda.
Kodl toks atalimas?
Europos Sjungos branduolys nusivyl naujais, i buvusio Ryt
bloko atjusiais, nariais. J - tai yra ms, - ekonomika auga ne taip
rytingai kaip tiktasi, o tai reikia, kad Vakarams dar ilgai reiks tas
ms alis remti. Na, ir galvos skausmo dl nauj nari daug. Kai ku
rios, ypa Lenkija, truput - Vengrija, nenori suprasti, kad Europos
Sjunga ir ia vykstanios derybos - tai ne turgus, kuriame reikia de
rtis kietai, piktai, grasinti, vetuoti ir, ididiai parsineus namo pigiai
nupirkt kump, parodyti j rinkjams. Europos Sjunga ne turgus, o
eima, kurioj e, j eigu spygausi, reikala usi sau daugiau, tuo paiu atim
si i kit eimos nari. O tai gresia atalimu, gal net subyrj imu. Kiti
juk irgi nenori likti kvaili vietoj e. Dabar, po rinkim Lenkij oj e, ten
gal kai kas pasikeis, bet oras jau sugadintas.
Taiau pagrindin Europos branduolio poskio prieastis - daug
svarbesn ir nepriklauso nuo gero ar blogo isiauklj imo. Todl bus
lemiamu faktorium dar ilgus metus. Turiu omenye, kad Europai labai
svarbi tapo Aika, ir branduolys suprato, j og reikia rytingai suktis
Pietus. Kodl ? Jeigu to nebus padaryta, Europai gresia nekontroliuo
jama imigracija i Aikos - juk spygliuot viel tvor nepristatysi, ne
tas amius, o drauge su nelegalais atvyksta ir terorist, be to, susidaro
j iems palanki terp. Deimt milijon gyventoj turinioj e Portugali
joje jau dabar pus milijono nelegali imigrant. Vienintelis bdas tai
moni lavinai sustabdyti - padaryti taip, kad paioj e Aikoj e bt
geriau gyventi. Nepamirkite apie istorinius kai kuri Europos ali
ryius su Aika. Taip, europieiai buvo prakeikti kolonizatoriai, prie
kuriuos reikjo kovoti. Bet kada kolonizatoriai nelabai prieindamiesi
ij o, paaikjo, kad j laikais buvo stabilu ir ekonomikai j osi ge-
196 A F R I K A
riau. Prieikumas umirtas. Dabar jie - geriausi draugai ir broliai,
kalbantys ta paia portugal, ital ar prancz kalba. O kiekvieno
afikieio svaj on - gauti darbo Europoj e ar bent ten isisti studi
juoti savo vaikus. Keista, taiau panas motiniki ir tviki jausmai
atgij o ir buvusi kolonizatori irdyse. Ir tai - ne juokai. Juk vis A
rik europieiai buvo pasidalij , net ir maoj i Belgija turjo Kong,
Portugalija - Angol, Mozambik, aliojo Rago slas, jau nekalbant
apie Italij, Ispanij, Pranczij, Britanij, o praeityje - net Vokietij.

inoma, sentiment nepakakt politinei krypiai pakeisti. Imi

grant potvynio pavoj us - didesn prieastis. Bet dar svaresni (kaip
visda politikoje) ekonominiai moyvai. Aika - gamtos itekli loby
nas. Libij oj e, Angoloj e, Gvinj oj e, Nigerij oj e - nafa ir dujos. Didel
europiei viltis - Alyras. Po Rusijos ir Norvegijos jis uima trei
duj tiekjo Europ viet. Jau deramasi dl nauj o duj otiekio statybos
i Nigerij os per Sachar iki Viduremio j ros pakrants. Italija jau nu
ties nauj duj otiek i Libij os per jr iki Sicilij os. Su Libija koketuoja
ir Pranczija. Ispanija j au proj ektuoja greitj traukini tunel, kuris
eis po Gibraltaro ssiauriu ir su jungs j su Maroku, o toliau - kiek bus
reikalinga.
Europiei verlum Aikoj e kaitina ir tai, kad Kinija Aikoje irgi
engia plaiais ingsniais, ypa energetikos srityj e. Palyginti su Kinija,
Europa netgi vluoja. Beje, Lietuvai irgi bus naudinga, kai Pietuose
atsivers nauj i energetikos altiniai ir Rusija nustos bti vieninteliu
tiekj u. Tai ar galima stebtis, kad Europos Komisij os pirmininkas
Chos Manuelis Barosas (Jose Manuel Barroso) lankydamasis Kij eve
n odio nepasak, neatsk n vien klausim dl Ukrainos pers
pektyv prisijungti prie Sjungos. Kijeve Barosas tik dsavo, kaip jam
sunku susinekti su Lenkija ir kai kuriais kitais naujais Europos S
jungos nariais.
D I DY S I S P O S K I S 197
7
NUOD MINGAS PASAULIS
BURT IR MAGIJOS ISTORIJA
PAAUGLIAI UDIKAI
BAIMS AKYS DIDELS
DIDIEJI SUKCIAI
FLIRTAS TELEFONU
CHAMIZMAS IR CHAMAI
PINIG HIPNOZ
POPULIZMAS
"VIEN TIK AUKSAS VALDO MUS"
MATRIARCHATAS
MUZIKOS PALAIMA
VISATOJE NESAME VIENII
B URT I R MAGI J OS I S TORI J A
BURTAI I R MAGI JA LYDI MUS NUO MONI J OS LOP
io, nuo tada, kai pradjome suvokti, kad esame, mme mstyti,
reikti mintis garsais, o paskui ir odiais. Kai tik atsirado ratas, ban
dymai kaip nors ufksuoti odius buvo naudojami ir burtams. Tarp
daugybs Egipto papiruso ritini keli imtai skirti medicinai. K sui
nome, juos paskait? Kad senovs Egipto gydytojai - ventykl yniai
buvo protingi mons, ilgus metus moksi specialiose mokyklose,
kurios vadinosi "Gyvenimo namai", sugebdavo i simptom atpa
inti daugel lig ir padti ligoniams, dezinfekuoti ir susiti aizdas,
trepanuoti kaukol, gydyti nuo gyvats kandimo, padti gimdyvei.
Taiau jie neiman anatomijos (ruodami mumijas, numirl skros
davo, bet neinojo, kokios organ fnkcijos, ir todl nesuprato lig
prieasi} , tad buvo sitikin, kad daugum lig siunia piktosios
dvasios arba supyk dievai . Taigi gydym bandydavo paremti, turbt
nuoirdiai, vairiais burtais ir ukeikimais, daniausiai praydami
sveikatos deivs Sachmet pagalbos, taip pat ir kit diev bei demon,
tarp j - moter globjo neaugos Beso. Reikjo amulet, auk die
vams ir garsiai kartoti ukeikimus.
Ms dien farmacininkai Aglij oje ityr 1000 senoj o Egipto re
cept. Tarp j 550 galjo padti ligoniui. O kiti . . . kai kuriuos vais
tus buvo dedama plauk, susmulkntos soliterio odos, eio spygli,
nugaiusi uv, krokodilo imat. Turjo mons fantazij ! A pa
ddavo? Galjo padti, bet tik j eigu ynys auk griausmingu bosu,
apsisiauts aitri smilkal dmais.
Kipre surastas senovinis ulinys, kuris buvo naudojamas magijai.
Procedra buvo paprasta: nuperki i mago vinin lentel, iri joje
ukeikim, meti ulin - ir viskas. Garantuotai suveiks.
Dauguma ukeikim - erotinio charakterio. "Tegul tau skauda
pen, kai su ja mylsies." Aku, kas tok ukeikim galjo parayti.
Bet svarbiausia - tai paddavo. Kam paddavo? Tam mogui, kuris t
ukeikim met ulin. Nes jis buvo bejgis, nusivyls, nesugebjo
200 N U O D t M I N GA S PA S A U L I S
meils susigrinti. O anas, ukeiktasis, juk niekam nepasigirs, kad
skauda, tyls ir kents. Tai ir yra didioj i magij os paslaptis - padeda
mogui, kai i kitur pagalbos nebemanoma sulaukti.
Yra daugyb magij os ri, bet ymia usios - trys. Seniausia - per
s, kurios pradininkas buvo Zaratustra. Pats odis "magas" kils i
pers kalbos. Vliau atsirado judj magija, jos pradininku laikomas
Moz, paskui - Kipro aka, bet jos magai daugiausiai buvo ydai ir
chaldjai. Vis tai klestj o Aimuosiuose Rytuose, nes ten drieksi
derlingi upi slniai, tai buvo keli civilizacij snkrya, stipri Indijos
taka, i kurios 6oo met prie Kristaus gimim papt dar ir galin
ga budizmo srov. Semtis galjai i bet kurio kubilo. Neatsitiktinai
Kristui buvo lemta ten gimti ir augti. Juk negaljo jis gimti, sakysim,
iaurs Europos mik tankynse. Po ei imt met toj e paioj e
kultr sankryoje ugim islamas.
Magija Artimuosiuose Rytuose buvo kasdien duona. "Apatal
darbuose" apraya ventoj o Povilo dvkova - polemika su ydu magu
Bar Jzum. Povilas rodinj o, kad stebuklas viresnis u magij.
Didiulis krikionybs nuopelnas, kad j i burtus ir magij nu
stm on, ikeldama mogaus dvasingum. Ir ilaisvino vergus.
Paiu laiku, nes tas klausimas jau buvo pribrends, jau nebeapsi
mokj o laikyti verg, geriau buvo duoti j iems gaball ems, tegul
diaugiasi ir dirba, o pus derliaus atseikja ponui. Vlgi, ilaisvinti
buvo tik baltiej i vergai. Juodaodiai vergavo dar 2000 met, o visikai
isivadavo tik 2009-j sausio 20 dien, kai Barakas Obama sdo
prezidento krsl.
Nors krikionyb udraud magij, i ir toliau j o su ja koja kojon
kaip vyresn, bjauresn sesuo. Tik i ventykl isikraust pogrind.
Ankstesn didyb iek tiek prarado. Egipto magai ne tik gyd - jie ir
liet priaukdavo, i tolo naikindavo prieus, bet dabar buvo privers
ti elgtis sntriau. Taiau dar ilgai prieo vardas bdavo uraomas
ant lentels, i molio ar vako lipdoma panai t mog fgrl,
subadoma adatomis ir dl tikrumo dar persmeigiama vinim. Paskui
j suraiiodavo virvutmis, priddavo to mogaus, kuriam reikia pa
kenkti, plauk, kartais toki skulptrl usidavo rups pilv,
B U RT I R MA G I J O S I S T OR I J A 201
palaistydavo krauj u, o paskiau mesdavo ulin, ukasdavo em
arba ddavo tragikai uvusio mogaus karst. Reikia, kad ukei
kimas pasiekt poemi karalysts dievybes. Ukeikimuose danai
bdavo minimas keikiamoj o vardas ir jo motinos vardas. Bet nieka
da - tvo. Nes motina - tikras dalykas, o tvas gali bti ir tas, ir anas.
Juk poemi dievybs ar demonai, gav klaiding informacij, galjo
nubausti ne t mog.
Magija nuo religij os skiriasi i esms. Religins maldos ir praymai
yra Dievo malons praymai, kartais kvieiantis pagalb ir tarpinin
kus - ventuosius, Dievo Motin. O magikieji ukeikimai, kuriuose
danai bna ivardijami visi dievai - Egipto, Graikij os, Romos, net
ir Jzus, reikalauja panaudoti prievart, smurt. Manipuliuodamas
dievybmis ir demonais mogus nordavo pasiekti konkrei, ap
iuopiam tiksl - igyti, sunaikinti prie, ivengti nelaims, laimti
laybas. Kunigas banyioje prao Dievo malons visiems. Magas meta
prakeikim vieno mogaus vardu. Sporto laybose prakeikimai siun
iami arkli vadeliotojams, imtyininkams, boksininkams, arkliams
ir net veimams ar automobiliams, linknt rank ir koj paralyiaus,
akumo, silpnybs. Magija buvo silpn j , pralaimj usij ginklas ir j
paguoda. Itikus nelaimei - susirgus, praradus mylimj , laisv arba
turt, mogus turjo surasti tolimesnio gyvenimo prasm. Tikdamas
burtais j is gyn svo psichik, kitaip gal bt ij s i proto. Baim
dingdavo, atsirasdavo sugumo iliuzija. Atrod, kad pagalba ateina
net tada, kai situacija be ieities.
A daug pasikeitme nuo t laik? A jau nekalbu apie igones,
kurioms kiekvien dien imtai moni atiduoda pinigus ir vertybes,
kad tos moterys savo burtais padt kak prisivilioti arba kak nuo
kako atstumti. Paskykite, kad sergate sunkia liga, - irgi t pagydys.
Bet ir gydytojai kartais priversti daryti t pat. Duoda pacientui pla
cebo (bet koki tablet ar injekcij) tikindami, kad dabar tai jau bus
geriau. Ir i tikro pasidaro geriau.
sigaljus krikionybei magija buvo persekiojama. Nurodius Si
nodui (tai aukiausia Banyios institucija), V amiuje u magijos
knygas buvo baudiama mirtimi. Viduramiais buvo mediojamos ir
202 N U O D M I N G A S PA S AU L l S
lauuose deginamos raganos - daniausiai moterys, kurios kuo nors
skyrsi nuo kit, buvo graesns ar bjauresns, gal labai piktos, gal
mokjo gydyti olelmis.
Ik iol nesame atsikrat prietar. Juk kai supykstame, sakome:
"Eina jis po velni! " arba dar kur nors kitur. Ir lyg palengvja. Visi
keiksmaodiai - tai didesni ar maesni ukeikimai. O horoskopai -
kas tai? velns pasikasymai, gal ir nelabai alingi. Kiek atitraukia
nuo realybs.
Mes, mons, ir pavieniai, ir vis monij a kolektyvikai, atkakliai
iekome magik reikini. Kai 1922 metais buvo surastas ir atidary
tas faraono Tutanchamono karstas, spaudoj e atsirado straipsni, es
kapas ukeiktas ir visi, kaip nors dalyvav j atkasant, mirta. Kai po
kurio laiko mir kasinj imus fnansavs brit lordas, jo mirtis tapo
pasauline sensacija. Vliau mir dar keli mons, vienaip ar kitaip
susij su tuo radiniu. Atrodo, negi dar reikia rodym? Acheologas
Hovardas Karteris (Howard Carter) , karsto atradj as, labai siuto, bet
prie gandus nieko negalj o padaryti. Atsirado net neva mokslinis
aikinimas, kad kape buv kakoki paslapting bakterij . Niekai !
Buvo sudarytas vis dalyvavusij sraas. Tai 26 mons, visi, bej e,
vyresnio amiaus. Per deimt met mir ei - visai normalus nuo
imtis. Pats Karteris mir po 17 met, sulauks 64 -eri. Ir vis tiek apie
Tutanchamono prakeikim kalbama iki iol. Nes kutena vaizduot.
iuo metu magija klesti visame pasaulyj e, bet ypa Afikoje ir Lo
tyn Amerikoj e. Nes atsitiko domus dalykas. Misionierika Katalik
banyios veikla Afikoje susidr su labai rimtu konkurentu - isla
mu. Juodaodiams daugeliu atvilgi jis patrauklesnis u krikiony
b, kuri atrodo lyg ir labiau baltj tikj imas. O islamas paprastesnis,
vyrams daug privilegij suteikia, todl plinta kaip miko gaisras, jau
pasiek pusiauj ir j pereng.
Katalik banyia eng drs ingsn - nustojo pulti afikiei
tikj imus ir magij, nustojo i j tyiotis ir net pripaino teistais. Sa
kysim, vakarinj e Afikoj e, ypa jorub gentyse, labai stiprus ]ema
jos kultas - vaisingumo globjos, motinos, apskritai moters. Jiems tai
ventas dalykas. Geriau neliesk.
B U RT I R MA G I J O S I S T OR I J A 203
Puiku, pask Katalik banyia. Juk js garbinate Dievo Motin
Marij. Norite j vadinti savaip, Jemaja? Praom! Melsdamiesi ne
mgstate ilgai klpti ar sdti susig, norite giedoti ir okti ? Pra
om, Diev ir taip galima garbinti . Per aminatilsio Jono Pauliaus II
vizit Aikoj e pulkas juodaodi mergin - basos, pusnuogs, kietos
afikietikos krtys bumpsi kaip kamuoliai - oko popieiui ir gerkli
niais balsais kak giedoj o laimingos, net akis uvertusios. Jonas Pau
lius II ypsodamasis linksj o galva. Banyios dignitoriai jam pritar.
Ir inote - dangus nesugriuvo. Kai kuri krikionik veni datos
buvo priartintos prie prast afikieiams dat.
Krikionyb nebe pirm syk rodo tok lankstum. Kai ji plito
balt emes, apskritai iaurs Ryt Europ, kai kuriuos stabmel
dysts pasireikimus naikino, o kitus pritaik svo reikmms: Vlines,
Kias, olin, Ugavnes. At senovs dievdirbi darom krykeli
saului atsirado kryiai.
Lotyn Aerikoj e tas procesas stulbinamai platus. Ten vyrauja ka
talik tikj imas. Taiau spalvotieji - indnai, mulatai, metisai - nors
visi kriktyti, lanko banyi, bet pripasta ir magij, dalyvauja jos
apeigose. Kai kur magiki kultai turi daugiau takos negu banyia:
Kuboj e - santerija, Haitye - vudu, Brazilijoje (apie imtas milijon
gyventoj ) - kandombl ir umbanda. Tai tikj imai, burtai ir magiki
ritualai, kuriuos vergai atsive i Aikos ir slapta isaugojo vsdami
naktimis, kur nors mike prie lauo ar vaki. Tai svo tapatybs, i
didumo, bendrumo patvirtinimas ir didel paguoda.
Esu dalyvavs keliose j ventse, nors ten patekti nelenga, kas
nors turi tave atsivesti ir laiduoti. Atoriukas, smilkalai, visi mons
apsivilk vienodai, daniausiai baltai, diugi ventika nuotaika.
Giesms i pradi ltos, paskui vis greitesns, pradeda okti tratant
bgnams, sukasi kiekvienas pats. tai jau vienas jo trans - u
mart, tai dar keli, paskiau jau ir visi, bgnai dunda vis greiiau, kol
kuris nors - daniausiai moteris - suspiegia: "Tapau Jemaj a! " Ji paju
to, kad j kakas siknij o. Ays paklaikusios, bet veidas laimingas.
J buiuoja, ji laksto po kambar , paglosto kiekven ir paglostasis
204 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
ino, kad k tik buvo paios Jemajos palaimintas, dabar jam viskas
eisis gerai - seikata, darbas, meil.
Dar neseniai ritual dalyvius grietai persekiodavo - banyia,
valdia, policija, o dar anksiau gyvus degindavo ant lau. Niekas
nepadj o. Dabar taktika pasikeit. Magikos apeigos pavadintos "af
rikietikomis tradicij omis", o j isaugoj imas - pagirtinas dalykas. Ir
visi laimingi. Banyios - pilnos moni, kartais ten irgi okami ri
tualiniai okiai Marij os ar kurio nors ventoj o garbei, vakare - kan
dombls vent; per toki dvigub sien jau j oks islamas, jokia sekta
neprasimu.
Brazilijoje aukiausio rango kandombls ventik yra Silvija di
Oala (Mae Silvia de Oxala) . Ji turi Mae-de-santo - "Dvasi motinos"
titul. Jos bstin sikrusi vargingiausiame, nevariausiame San
Paulo raj one. Ten yra ir teologin kandombls seminarij a, bibliote
ka, vaik darelis. Silvija, kuriai 70 met, ten meldiasi Aikos Oria
dvasioms, aukoja gyvulius, gydo mones, vadovauja ventms ir vis
dien priiminja klientus, daniausiai baltuosius. Pataria, kaip jiems
sprsti gyvenimo klausimus. Danai ant stalo dlioja j r kriaukles
jogo de bUzios. Jos duoda atsakymus visus Silvij os pateikiamus kau
simus, isprendia visas problemas.
Tik neskubkime smerkti, es tai "dar viena apgavik". Silvij os
tvai, abudu juodaodiai, buvo isilavin ir turtingi mons. Ji pati
baig medicinos fakultet, gij o pediatrs specialyb, paskui mok
si farmacij os. Vliau metsi kit srit - para disertacij ir apgyn
daktaro laipsn tarptautins prekybos klausimais, tapo turtinga vers
lininke. Bet 1985 metais jai kakas nutiko, kalbama, es paveik d
ds mirtis (j is buvo kandombls ventikas), ir ji persikl lnyn,
netrukus tapo Mae-de-santo, o dabar inoma visame pasaulyje - Is
panijoje, Italijoj e, nekalbant jau apie Aik. Buvo net Maskvoj e, ten
Gorbaic as jai teik garbs diplom "U humanikum". O kas tos
jos Oria dvasios? Silvija atidengia molin puod - ten guli paprastas
apvalokas akuo. "Tai ms j ga, ms paslaptis. Jame ms juoda
odi protvi imintis."
B U RT I R MA G I J O S I S TO R I J A 205
Kadaise vergus versdavo melstis kryiui ir krikioni ventj
statuloms. Vergai paddavo juod akmen po statulos koj omis ar po
kryium ir melsdavosi tam akmeni ui, o verg svininkai apgauls ne
suprato. Toks buvo slaptas engiamj triumfas, j pasididiavimas
savimi. Kai magikus kultus nustoj o persekioti, jie sumodernjo, nes
sitrauk daug isilavinusi moni. Ir supaprastj o. Sakysim, kur ant
San Paulo betono dabar rasi g oiuk aukai? Ne bda, j au leidia
ma msos nusipirkti parduotuvj e. Toloka vaiuoti apeigas? Nieko,
galima likti namuose. ventikas dalyvauja bendraudamas per inter
neto kamer. Stebi, ar visk darai teisingai, patars. Paskiau, pravie
sjs, eini katalik banyi arba budist ventykl.
Panai padtis ir dl Piet Amerikos indn bei metis. Jie visi
apsikriktij ir labai dievobaimingi, tarp j yra daug kunig, vyskup,
vienuoli. Bet senovs actek, maj , ink burtus ir magij jie pripa
sta ir gerbia kaip ankstesnius u krikionyb. Dabar tai - irgi pava
dinta tradicij isaugoj imu - nustoj o bti nuodm.
Atverskime visai kit puslap . Amerikos urnalas National Enqui
rer septynerius metus i eils Nauj j met ivakarse kreipdavo
si ymiausius alies ekstrasensus praydamas pasakyti, kokie bus
svarbiausi met vykiai. Gavo 486 atsakymus. Tik du buvo teisingi .
Ekstrasensai praiopsoj o visus svarbius bsimj met vykius: kad
Sadamas Huseinas upuls Kuveit, rugsjo n-osios teroristinius sm
gius Niujorko dangoraiius ir Pentagon bei visus kitus. Net labai
inomas aikiaregis, kur princes Diana aplank prie savo tragik
t, nepastebj o, kad jai kakas gresia, nesugebjo princess spti.
Amerikos miestuose policijos nuovad virininkams buvo idalyta
anketa - jie apkausti, ar naudojasi aikiaregi paslaugomis. 65 pro
centai atsak "ne". I t, kurie naudojasi, n vienas nepatvirina, kad
tokios paslaugos buvo naudingos. unys suranda daug daugiau din
gusi moni, lavon ir narkotik slptuvi negu aikiaregiai. Taip,
pasitaiko, kad jie isprendia sudting kriminalin msl - bet tik
vien i keli imt. Ispanai sko: jeigu mogus daug kalba, kartais jis
gali net ir teisyb pasakyti.
Bet negi nra etojo poj io - intuicijos, nuojautos?
206 N U O D M I N G AS PA S AU L l S
Kaip inome, yra penki pojiai : regj imo, klausos, lietimo, skonio,
uosls. Intuicija egzistuoja, taiau ia nra jokios mistikos. Jeigu mo
gus aklas, jis pastebs, kad panekovo aki vokai vos vos virpteljo
palietus kur nors klausim. Arba visi be prieasties prisideng bur
n. Aklasis pradeda suprasti, kad jo panekovas meluoja, gal kak
slepia. Akylasis sko: "Intuityviai jauiu." Ne, jis tik labai pastabus.
Maiau, kaip Arabijos pusiasalio dykumoje beduin burtininkas,
garsus tuo, kad moka surasti vanden, jo iekoj o. Gal tris valandas
vaikiojam po dykum suls spirginami, griso, jau maniau, kad
jis tyiojasi. Staiga mus lydjusiems genties vyrams paliep: "Kaskite
ia." Tie dirbo isij uos - vien suss smlis, ir tik gal iki keturi metr
gylio prisikas suuko: "Yra! " Toks ten ir vanduo - skystas dumblas su
smliu. Reikjo ilgai koti, leisti nussti . Taiau vanduo dykumoje -
brangenyb. Kai per vertj arab paklausiau, kodl nusprend, kad
kasti reikia btent ia, burtininkas atsk: "Neinau, kodl. Bet inau,
kad ia." Paskui Kairo universitete man paaikino: yra kokie nors en
klai, kuri akis nepastebi, bet pasmon fksuoja. Gal kerps spora
prilipusi prie akmenuko. Ar vos kietesnis smlis. Tai, k pastebime
nesmoningai, kartais gali atgimti spnuose. Taip randame pamestus
raktus. Bna ir kitaip. Juk spnai daniausiai migloti. Kai paskui kas
nors vyksta - nelaim ar skm aplanko, mums pradeda atrodyti, kad
tas sapnas prie dvi savaites buvo spj imas.
Visi alkstame stebukl. Taiau tai pavoj ingas alkis. Kai suinome
apie sunki diagnoz - sau arba artimam mogui, - baim mus sykiais
varo pas visokius "visa galinius". Prarandame gebj im racionaliai
sprsti. Norime patikti bet kokiu paadu. Bna, mogus, patikjs
niekuo nepagrstais paadais, net atsisako medik pagalbos. Vienin
telis ginklas tokiais atvejais - altas protas.
Taiau kaip atpainti mel?
Jeigu stebukladarys silo igydyti nepagydom lig. Jeigu tok ge
radar supa liaupss ir asmens kultas. Jeigu silanti pagalb frma imi
tuoja mokslin staig, vadina save kokiu nors tarptautiniu institutu,
akademija, mokslo fondu ir panaiai.
Niuj orke, vieno banko seife, anoniminis turtuolis padj o milijo
n doleri. Pinigai atiteks pirmajam, kuris rodys, kad i tikro turi
B U RT I R MA G I ) OS I S T OR I J A 207
parapsichologini sugebj im. Tos premij os kasmet siekia po kelis
tkstanius kandidat. Jie rodo stulbinamus triukus ir neemikus
sugebj imus. Bet premijos nelaimi. Nes komisijai vadovauja Deim
sas Randis (James Randi), kadaise garsus iliuzionistas. Kartais jis pats
stoja prie komisij ir tuos triukus pakartoja - dar geriau.
Vis magijos gyavimo laik - per vis monij os istorij - n vienas
burtas, n vienas ukeikimas ar prakeikimas neisipild. Pasitaik vie
nas kitas atsitiktinis sutapimas ir apie tai daug kalbta, bet jis - vienas
i milijard. Tokie sutapimai neivengiami. Magija veikia, taiau tik
smonj e to mogaus, kuris ukeikia arba kuris ieko gydyo. Jeigu
labai kartai tiki, i ties gali pasveikti.
PAAUG L I AI UD I KAI

UDYNS j UNGTI NI AMERI KOS VALSTI J, VOKI E

tijos, Suomijos i r dar keli ali mokyklose - naujas i r iurpus reiki
nys. Lietuvos j is, ai Dievui, nepaliet, bet padtis kai kuriose ms
mokyklose labai panai tenykt.
Kas keli mnesiai kuriame nors pasaulio krate vyksta tragedija -
j aunuolis, daniausiai paauglys (dar niekada nepasitaik, kad tai bt
mergait) , atsinea mokykl ginkl ir pradeda audyti savo draugus,
mokytoj us, atskubj usius policininkus. Auk bna keliolika, da
niausiai va ir pats paauglys.
Toki vyki yra daugiau, negu mums atrodo, nes ne visus spauda
plaiai nuvieia. iuo metu kalj imuose sdi 39 lik gyvi mokykliniai
teroristai, daugiausiai Jungtinse Amerikos Valstij ose, bet j yra ir ra
miose, taikiose alyse - Suomij oj e, Vokietij oj e, Didiojoje Britanij oj e.
Lietuvoje kol kas to dar nepasitaik, mat ginklo turj imo ir jo laikymo
namuose tvarka ms alyje labai grieta, ir tai gerai. Ginkl nusipirk
ti Lietuvoje gali tik mogus, kuriam duotas leidimas. Toks pilietis ne
gali turti kriminalins praeities, turi bti psichikai sveikas, ginklas,
net ir medioklinis, namuose privalo bti laikomas specialiame seife,
o policija karts nuo karto apsilanko be spj imo to patikrinti. Taiau
208 N U O D M I N G A S PA S A U L I S
tai nereikia, kad esame visikai sugs. Labai daug vairi ginkl
Lietuvoje laikoma nelegaliai. J turi nusikaltliai, taip pat ir taiks,
nelabai siningi pilieiai, kaip jie sko, "svigynai" arba "dl vis ko".
Ginkl galima pasigaminti ir paiam. Jie nebus labai tobuli, bet vis
tiek gali sti mirt.
I kur tokie kraujo itrok paaugliai atsiranda? Kas j galvose?
Pastaruoju metu, ypa po udyni Vokietij oj e, kai nuo jaunuolio
vi uvo 16 moni, psichologai, mokslininkai, policijos inyb
specialistai labai rimtai m iekoti atsakym tuos klausimus. Ir su
rado. Atsakymai labai doms savo paprastumu.
Amerikos slaptosios tarnybos raporte raoma, kad tokius audy
mus galima numatyti i anksto. T ivad j ie padar ianalizav 37
Amerikoje buvusius atvej us, pasikalbj su kaltininkais, dabar kalj i
muose atliekaniais bausm. "Reikjo ms klausyti", - sak jie. "Vi
siem aplinkui kalbjau, k ruoiuosi padaryti", - aikino toks Evanas
Ramsjus (Evan Ramsey) , kuris 1997-aisiais savo licj uj e nuov mo
kyklos direktori irvien bendramoksl. Tai vyko Aliaskoj e. Ramsjus
buvo sudars sra moni, kuriuos reiks iaudyti, ir t sra rod
draugams. Pask j iems, kada ketina tuos savo grasinimus vykdyti.
Numatyt valand brelis susirinko balkone, "kad geriau visk maty
t". Kai prie j norjo prisidti dar vienas mokinys, vienas i grupels
jam pasak: "Geriau i ia dink. Tu esi srae."
Slaptosios tarnybos specialistai isiaikino, kad visose mokyklose,
kur vyko tragiki audymai, mokiniai puikiai inojo, kad j bendra
mokslis ruoiasi udyti. Klausim mus tirti profesionalams, paai
kjo ir ktas dalykas. Spauda, apraindama tuos kruvinus vykius
mokyklose, daniausiai tvirtina, es jaunuoliai visa tai dar amoko
(aptemusios smons) bsenos, siut. Nieko panaus. Agresijai
buvo ruoiamasi i anksto, be to, nelaikoma paslaptyj e. Vienas i t
jaunj nusikaltli savo puslapyje internete para: "Js, unsnukiai,
geriau pasislpkite savo namuose, nes a tuoj ateisiu. Ir bsiu gerai
ginkluotas. Ir iaudysiu visus be iimties." Deja, niekas jo odius
rimtai nepasiirj o.
PAAU G L I A I U D I K A I 209
A yra bdas, kuris padt tokio stichinio teroristo tip atpainti
i anksto?
Tyrjai pripasta, kad mokyklos mogudio proflio, jo bendro
silueto nustatyti nemanoma. Amerikos mokyklose ud ir baltiej i, ir
j uodaodiai. Buvo kilusi i Azijos, kit akys - Lotyn Amerikoje
ar tarp Aliaskos eskim. Kai kurie augo puikiose darniose eimose,
kiti - pas vien i isiskyrusi tv, dar kiti buvo svetim moni s
nyti. Mokyklos irgi labai vairios - ir valstybins, ir privaios, ir pri
klausanios religinms bendruomenms. Keli buvo sirg psichinmis
ligomis, daugum sykiais kamavo depresija ir apatija. Tik keli i j
buvo vieniiai, visi kiti turjo biiuli.
Yra tik vienas bendrumas: visi jie - vaikinai. N vienos merginos.
Po tragik vyki danai paaikdavo, kad kaltininkai jau gero
kai anksiau dl bauginanio elgesio krisdavo akis ir mokytojams, ir
mokslo draugams. Vienas vaikinas mgdavo kartoti, kad pripils iur
ki nuod susmulkint sr, naudojam greta mokyklos esanioj e
picerij oj e. Akohol ar narkotikus vartojo vos keli nusikaltliai. Trys
ketvirtadaliai j prie udynes kalbj o, kad nori nusiudyi, arba jau
band tai daryti, kartais net kelis sykius. Dar kiti patys nusiud per
susiaudym.
Tenka pripainti vien baisi ties: pasitaik atvej , kad mons,
inoj apie mokslo draug umaias, ne tik nemgino j sustabdyti,
bet net ragino - pirmyn, daryk! Traktavo tai kaip auni idaig. Pasi
taik net atvej, kai biiuliai patys savo pavardes raydavo "j uodj
sra".
Susumav surinktus duomenis specialistai prijo ivad, kad ma
daug tredaliu atvej btent mokslo draugai paskatino udyti ir net
ragino, kad udyns bt didels. N vienas i t, kurie buvo greta
savo planus brandinanio nusikaltlio, nei moktojams, nei tvams
nra pranes apie laukiant pavoj . Mokini solidarumas?
Kas tuos paauglius pastm nusikaltim?
Daniausiai pasikartojanti prieastis - kerto trokimas. Aplinki
niai inojo apie neapykant, kuri tie jaunuoliai jauia kai kuriems
mokslo draugams arba mokytojams. Vienas i toki vaikin, Kipas
210 N U O D M I N G A S PA S AU L I S
Kinkelis ( Kipland Philip " Kip" Kinkel ) , nuuds keturis ir sueids 21
mog, savo dienoratyj e, kuris buvo surastas vliau, ra: "Neapy
kanta mane veria k nors daryti. Esu kupinas tio. Visi prie mane.
Kai baigsis mano kantryb ir paskutiniai vilties laai, mons us."
Daugelis vaikin tokiu poelgiu ketino isprsti savo problemas, ku
ri kitaip isprsti nebesugebj o. Jie jautsi skriaudiami, eminami,
i j bdavo tyiojamasi. Keturiolikmetis Baris Loukaitis ( Barry Dale
Loukaitis) para dienoratj e: "Vien dien pasigailsi, kad man ne
davei ramybs." Ir i tikro, tarp kit jis nuov klass draug, kuris
ypa danai i jo tyiodavosi.

udynes iprovokuoja ir neskm meilj e ar kai mokinys paalina

mas i mokyklos, o vienu atveju tai buvo protestas prie tv planus
persikelti gyventi kit miest.
Kodl upuolimui ir kertui pasirenkama mokkla?
Jau mintas Ramsj us sako: "Todl, kad ten a patyriau daugiausiai
kani. Visi blogiausi mano igyvenimai susij su mokykla."
Dauguma t jaunj nusikaltli anksiau niekada nra naudoj
prievartos, nepriklaus mokyklos smarkuoli, kurie visur ieko prie
kabi, grupms. Beveik n vienas j nra dalyvavs mutynse ir jose
"isikrovs". Neskriaud gyvuliuk ir joki kit gyv padar. Bet dau
guma j labai domjosi prievartos temomis - mgdavo apie tai skaity
ti, aisti tokius kompiuterinius aidimus, grj osi visokiais Rembo ir
kitais superdidvyriais, nors tuo j ie neisiskyr i bendramei.
Daugiausiai mokyklini udik iki iol buvo Jungtinse Amerikos
Valstij ose, po j eina Vokietija. Suprantama, juk abi valstybs didels,
daug gyventoj, tiesiog aritmetikai taip ieina. Turi reikms ir tai,
kad Amerikoje gali nesunkiai sigyti ginkl, Vokietij oj e tvarka irgi ne
labai grieta. Dl tos paios prieasties ir nedidelj e ramioj e Suomij o
j e pastaraisiais metais vyko du skauds incidentai. Suomij oj e ginkl
turi beveik kekiena eima. Taiau juk audo ne patys ginklai - audo
mons.
Vokietijos dienratis Siddeutsche Zeitung subr keliolika psi
cholog, patyrusi policinink ir nutar problem itirti i esms. Po
tyrim lugo keli mitai. Mokyklinis udikas niekada neveikia siuts
PAA U G L I A I U D I K A I 211
( nors taip tvirtina gyvi lik liudininkai) ir tai nebna trumpas pykio
priepuolis. Atvirkiai, jaunuolis ilieka stebtinai ramus. N kiek ne
svyruoja, neabej oja dl svo veiksm, elgiasi tarsi mediokj e, o pas
kui, jeigu lieka gyvas, nra kamuojamas sins priekait. Neteisingi
ir kti mitai (daugiausiai sukurti spaudos) , kad tai btinai vieniius ir
aunamj ginkl entuziastas. Toks vaikinas nra mokyklos korido
ri chuliganas. Atvirkiai - ramus, bet labai jautrus. Turi problem
bendraudamas su kolegomis ir su mergaitmis. Jam atrodo, kad yra
atstumtasis, jauiasi nevyklis. Greitai tampa niriu kerytoj u, kaip ir
j o mgstami personaai.
I tikrj tokie nusikaltliai nebtinai yra kit vaik skriaudiami,
daugeliu atvej j iems tik taip atrodo. Jeigu klass draugai dl kako
pradj o kikenti, tuoj pasij unta niekinami. Roko muzik ir kompiute
rinius aidimus jie mgsta ne daugiau negu bendraamiai.
Specialistai suprato, kad udyns mokykloje - ne atsitiktinumas,
o ilgo kelio pabaiga, fnalas. Voketijoje dabar parengtas klausimynas.
Moktojams, mokniams ir j tvams pateikiamas 31 klausimas, o i
atsakym galima nustatyi, kad artja nelaim, ir ukirsti jai keli.
"A paauglys tapatino save su kuriais nors kitais mokykl udikais?"
"Koki jis turi problem?" "A kada nors neioj osi ginkl ir j rod?"
"Jeigu jaunuolis vartoja narkotikus, tai kokius?" Ir taip toliau. I at
sakym susi dlioja labai aikus vaizdas - kaip ubaigta dlion, o i
vadai padaryti jau n psichologo nereikia. Naudojant klausimyn
jau buvo iaikintas vienas paauglys, kuris ruosi atidengti ugn savo
mokykloj e, ir nustatyti keliolika, kurie galjo kelti pavoj ateityje.
Be abejo, metodas nra tobulas. Taikant j , 95 procentai pavojaus
signal buvo klaidingi. Brsdami vaikai mgsta kalbti rsiai, vartoja
kategorikus odius. Jeigu gavo blog paym, berniokas, rodydamas
pirtu mokyoj, ikoia: "A j umuiu, nuausiu! " Tai dar nieko
nereikia. Bet 5 procentai atsakm buvo teisingi, padj o igelbti
mones.
A yra patikimas receptas tokioms tragedijoms ivengti?
Yra. Svarbiausia taisyk: kreipk dmes kiekvien mokin. Jeigu
jis vietoj nam darbo ssiuvinyje rao "Gyvenimas tai . . . " arba "Vi-
212 N U O D M I N GA S P AS A U L I S
sus umuiu", arba pradeda aikinti, kad pasaulio teroristai - auns
mons, tai gali bti pirmasis pavojaus enklas. Mokk klausytis ir
parodyk, kad klausisi . Tai lieia ir mokytoj us, ir tvus, ypa tv. Tie
mokykl udikai, kurie liko gyvi (apskitai jauni nusikaltliai, ne vien
udikai) , visi kaip vienas tvirtino: niekas n nenutuok, kiek manyje
kunkuliuoja neapykantos, bet niekas ir nenorj o to inoti. O reikjo
tiktai vieno - ssti ir pasikalbti su manim. Atkreipti mane dmes .
Pokalbiai su tokiais vaikais - labai svarbs. Nebtina diskutuo
ti apie kokius nors ypa svarbius dalykus, sykiais menkniekiai irgi
gali tapti gera pasikalbj imo tema. Svarbiausia, kad santykiai bt
moniki. Vienas vaikinas prisipano: "A, inoma, negreitai atsi
dengiau. Bet j eigu suaugusiej i su manim danai kalbt, gal gale
pasakyiau, kas darosi mano galvoje."
Mokykla, mokytojai turi bti ypa akyls "mobingo" (mob angli
kai - "gauja, minia") , tai yra grupinio uj imo atvejais, kai brys usisda
ant vieno. Labai danai tai tampa vienokios arba kitokos tragedijos
prieastim.
Harvardo medicinos mokyklos prie Harvardo universiteto profeso
rius ir Amerikos slaptosios tarnybos konsultantas udyni mokyklose
klausimais Viljamas Po lakas (William Pollack) silo kelis bdus, kaip
pranekinti problem turint savo berniok (o kuris j neturi ?).
Gerbk jo nor patylti. Tegul kalba tada, kada pats panors. Rask
viet pokalbiui - jis turi jaustis saugus. Geriausia kalbtis, kai abudu
drauge k nors dirbate.
Niekada nesij uok ir nesityiok i jo.
Savo nuomon ireikk trumpai ir lauk jo reakcij os.
Niekada jo netardyk.
Pasidalyk savo patirtim. Taip snus supras, kad jis nra vienintelis
vargstantis.
Kai jis kalba - tylk ir i tikro klausykis sukaups vis dmes .
Pasakyk jam, kad j myli, jog tau svarbu, kad jis bt laimingas.
Neversk jo bti savarankikesnio ir labiau nepriklausomo.
Atsargiai skatink j ireikti savo jausmus ir emocijas.
Patikink j, kad tikri vyrai irgi verkia ir sugeba atvirai kalbti apie
savo problemas.
PAA U G L I A I U D I K A I 213
Nebij ok su juo bti toks velnus ir taip rodyti svo meil, kaip j
rodytum dukrai.
Jeigu matai, kad j is elgiasi agresai arba ya kupinas pykio, ie
kok j o skausmo ir kani prieasties, nes tai - jo elgesio pagrindas.
ie patyrusio aukltojo ir psichologo patarimai gali padti page
rinti danai gan nelengvus tvo ir snaus sntykius.
BAI M S AKYS D I D E L S
KAI 1912 METAI S SKENDO DI DI AUSI AS TO LAI KO
transatlantinis garlaivis "Titanikas", uvo daug moni. Dalis j nu
skendo kartu su laivu. Bet kita dalis, kaip rodo neseniai atlikti doku
ment tyrimai, mir gelbj imo valtyse, nors jra nebuvo audringa.
Slygos, inoma, pasitaik iaurios - tamsi naktis, ledinis vanduo,
neinomyb. Kai po trij valand atskubj kiti garlaiviai ikl mo
nes i vali, paaikjo, kad kas ketvirtas mirs arba iprotj s. Taiau
nieko panaaus neatsitiko n vienam vaikui, kurie tose valtyse buvo.
Nes vaikai nesuvok, kas vksta.
iuos tyrimus jau ms laikais atliko prancz gydytojas Alenas
Bombaras (Aain Bombard) . juos maai kas atkreip dmes - kam
rpi uvusieji prie daugel met? Bombaras nutar rodyi, kad mo
nes udo ne sunkios slygos, o neviltis ir baim. Kaip tikras moksli
ninkas, eksperimentavo pats su svimi. Na, ir norj o atkreipti pasaulio
dmes t rimt klausim. Sdo gelbj imo valt ir iplauk i Pran
czijos. Per Atlanto vandenyn keliavo vakarus, plauk 65 dienas,
maitinosi kukliomis atsargomis ir sugaunamomis uvimis. Tik 23 die
n gavo atsigerti nesraus vandens, nes palija. Pavyko surinkti por
kibir. Ik tol gr skyst , ispaust i sugaunam uv. Gyvas ir svei
kas, tik saulj e nusvils ir ivargs, pasiek Lotyn Amerik. Pasauli
nio rekordo nesumu, bet tai ir nebuvo jo tikslas. I lgiausiai atviroje
jroj e - 133 dienas - be pagalbos ir atsarg igyeno j aunas virtuvs
darbininkas Limas (Poon Lim), kai jo laiv Atlante 1942-aisiais tor
pedavo vokieiai. Bombaras svo yg dmes atkreip, visa pasulio
214 N U O D M I N G A S PAS AU L I S
spauda apie tai kalbj o, jis para knyg, kuri buvo iversta daugel
kalb, lietuvi irgi, bet jo teze, kad udo baim, o ne aplinkybs, vis
tiek maai kas patikj o. Nes patikti neparanku. Tekt danai save
kaltinti.
Vis tai turi didel reikm dabar, kai ms vis "Titanikas", jeigu
ir nesksta, tai gerokai pasviro on. Itiktas streso dl kokio nors
konflikto ar nusivylimo, kai griva sienos ir dingsta pripaintos verty
bs, mogus stengiasi problem isprsti (daniausiai neskmingai)
metodais, kuriuos naudodavo anksiau. J vl itinka neskms, tam
pa auga.
mogus msto ir elgiasi ablonikai, taip, kaip yra prats,
nes mano, kad anksiau pagelbdav metodai turi padti ir dabar.
Nustoja mstyti krybikai, o kadangi neskm didja, ima blakyis.
Mobilizuoja visas savo j gas. Taiau tokia bsena negali trukti ami
nai. Todl bna, kad sunkumai dar nenugalti, o mogus jau inau
doj o visus resursus.
Adolfas Merkl (Adolf Merckle) , Vokietij os milijardierius (penkto
ji vieta pagal turt toj e toli grau ne vargingoj e valstybj e), 2009 met
saus oko po traukiniu ir uvo, nes krentant akcij kainoms prarado
vien milijard eur. Prie tai Kirkas Stefensonas ( Kirk Stephenson),
47-eri Nauj osios Zelandij os milijonierius, padar t pat ir dl tos pa
ios prieasties. Abu j ie turj o k valgyti, kur gyventi ir pinig, kuri
bt utek 100 vaikaii kart.
1929-j spalio 24 dien lugus Amerikos birai, bankrutavo 20 ooo
frm, 16oo bank paskelb apie svo nemokum, darb prarado 12
milijon moni. Baisj ketvirtadien, pramint juoduoju, nusiud
23 ooo moni - daugiau nei bet kada pasulio istorijoj e. Tarp j -
20 bankinink ir 100 fnansinink. Oro, duonos, kok nors stog vir
galvos jie visi turjo. Taiau negaljo itverti pablogjusios padties.
Tiems, kurie mano, kad dangus griva arba jau sugriuvo, leiskite
papasakoti apie Samuel Kolt (Samuel Colt). Taip, apie t Kolt - re
volverio iradj. Jau kam nesisek, tai jam. Pirmiausiai jis irado j r
min. Tai turjo bti karinio Jungtini Amerikos Valstij laivyno ste
buklingasis ginklas. Sureng prezentacij, pakviet auktus karinin
kus. Kai jie su savo damomis susdo pirmose eilse, mina vandenyje
B A I M S A K Y S D I D E L S 215
sprogo. Milinikas dumblo stulpas krito ant paradini surdut ir po
ni itaiging sukneli. Kit dien laikraiai prane, kad "iradjui
vos pavyko pasprukti nuo siutusios minios, kuri norjo j paskandin
ti kaip kaiuk". Jr mina deimtmeiui buvo umirta. Kur laik
Koltas negaljo niekur usikabinti, kol gal gale 1836-aisiais sukr
ir upatentavo kapsulin revolver, labai pana dabartin. Net or
ganizavo dirbtuv j iems gaminti . Bet niekas t jo revolveri nepirko,
mat apie juos neinoj o, be to, buvo prat prie primityvesni ginkl.
Koltas nutar griebtis to, kas dabar vadinama "smgine reklama".
Vaingtone 45 moni brys isirikiavo prie Kapitolijaus, Aerikos
prezidento bstins. Kai pasirod karieta, veanti prezident Martin
Van Buren (Martin Van Buren) , jie m pykinti or i revolveri ir
revolverini autuv. Washington Post paskui ra: "Prezidento ar
kliai pasibaid, m neti, karieta ukliuvo u tvoros, vanyiotojas
ilk or, padars didel lank krito emn ir uvo vietoj e. Prezi
dentas prij o prie Kolto ir pro sukstus dantis iko: "Na, tamsta, ir
itaisei! " Koltui buvo udrausta net priartti prie valstybini staig.
Ir vis dlto jo pergals diena atj o. 184-aisiais, tai yra prajus 8
metams po revolverio iradimo, karinga Teksaso indn gentis paste
bjo patrulius, reinderius, 15 moni. Indn nelaimei, tas reinde
ri brys vienintelis visoj e Aerikos kariuomenj e buvo ginkluotas
Kolto revolveriais, kiekvienas j turj o net po du. Kiek uvo indn,
niekas neskaiiavo, bet reinderiai apsigyn - didiuliam visos Ae
rikos diaugsmui . Kai po keleri met kilo Teksaso ir Meksikos karas,
j au niekas neabej ojo, kad j laimj o Samuelis Koltas. Dl jo Teksasas
prisij ung prie Jungtini Aerikos Valstij .
monijos istorija gausi pavyzdi - ir toki, kaip Kol to, ir kaip "Ti
taniko". Nuo mogaus priklauso daugiau, negu mes manome. tai dar
keletas pavyzdi, pai iauria usi. in Dong Jukas - vienintelis pa
bglis i iaurs Korjos gulag, ir anas Paskalinis (Jean Pasqualini,
tikr. Bao Ruo-Wang) , daug met sdj s Kinijos gulage, sugebdavo
rasti vilt ir net prasm ten, kur milij onai kalini virsdavo paklusniais
mokiniais, o ileisti tapdavo uoliais komunistais. Kitas mogus, katali
k vienuolis, sovietiniame gulage isdj o 20 met. Kai gro tvn,
216 N U O D M I N GA S P AS A U L I S
jo klaus: kaip po toki baisi igyvenim galima isaugoti gyvenimo
diaugsm ir optimizm? Jis paskojo, kad kaliniai i jo barako kas
vakar, met metus, susikibdavo u rank ir dkodavo Dievui - kie
kvienas svam - u tai, kad saullydis buvo graus, kad iandien juoda
duona buvo skanesn, kad vienas j prajusi nakt motin spnavo . . .
Visai kitame pasulyj e, Pranczij oj e, Antuanas Rbo (Antoine Ri
boud) turjo stiklo gamini fabrikl. Dirbo skmingai, po truput su
pirkinj a konkurentus. sibgj s nutar prari ir statybos mediag
milin Saint-Gobain. Sukaup visas jgas, pinig, daug pasiskolino
bankuose - ir baisiai pralaimj o. Liko be nieko. Kaip vieniius valtyj e,
atviroje j roj e. Bet nei nusiud, nei iprotj o. Nors stiklo pramon
buvo eimos tradicija, nutar imtis nauj o verslo - pienininkysts. Tai
vyko X amiaus 8 deimtmetye. Jam pasisek. Dabar j o frma vadi
nasi Danone ir visa Europa j ino, Lietuva irgi .
Kalbjausi su keliais Lietuvos verslininkais. Taip, sako, sunku
bna. Bet sunkumai priveria pasi tempti, imoko kuklumo. Po krizs
net protingesniu tampama.
Magistralje Kaunas-Klaipda yra daug ukandini, i abiej ke
lio pusi. Bet prie vienos visada pulkais stovi sunkveimiai, lengvo
sios mainos. Paklausiau eimininko: "Sunkiau gyvent per kriz?" Tas
pasikas pakau : "Jo, maesnis transporto srautas. Bet mes barius
mme virti tirtesnius ir su j autiena, cepelinuose irgi gryna msa . . .
tai klient . . . klient gal net i r padaugjo . . . "
A negaliu patarti, kur pakliuvus bd gauti kredit, kokio darbo
ar verslo griebtis. Kiekvienas sprendia savaip. Bet galiu pamginti
pasakyti, kas yra svarbiausia, kai atrodo, kad dangus griva, o kartais
jis i ties griva. Svarbiausia - isaugoti vilt. O kas yra viltis? Tai
pasitikj imas ateitimi neirint pralaimj im ir neisi pildani nor.
Viltis gimsta, kai pradedama svaj oti . Nuo sunkios realybs kartais pa
bgame svaj ones, fantazijas, ir ten surandame stipryb.
Kaip surasti vilt, jeigu aplink juoda naktis?
Tyrimai rodo, kad svarbu turti artim mog, kuriuo gali pasitik
ti, ir j atsiremti. 7 procentams moni tai suteikia vilt. 15 procent
vilt kvepia galimyb veikti, veikos laisv. Daugumai, 34 procentams,
vilt suteikia patirtis. Toke mons supranta, kad mus supanti realy-
B A I M S A KY S D I D E L S 217
b prasminga, sunki, bet logika, tos realybs raid manoma atspti,
todl galima jaustis sugiai ir net i dalies realyb kontroliuoti.
Grikime "Titaniko" gelbj imo valt. Taip, buvo juoda naktis.
Tamsu, nors ak durk, alta, bjauriai supa, bendrakeleiviai rauda ir
blakosi. Bet jeigu inai, kad bangos gelbjimosi vali neapveria,
ji nepasks, net j eigu bus ulieta (galuose ir onuose yra hermeti
kos terps) , kad iose vietose vienas po kito kursuoja laivai, jeigu savo
vaizduotj e sukursi ryk vaizd - tolumoje pasirodo laivo iburiai,
jus pakelia den, ten valgai kart sriub, - taip ir vyks. Taiau tvr
tumo turti reika.
Keletas pamaiktavim baimi ir krizi tema.
Sakoma, kad tas, kas prie metus Cit banke nusipirko akcij u
1000 doleri, dabar dl krizs turi 146 dolerius. Kas u tkstant nu
sipirko Bank of America akcij, dabar turi 141. Jei General Motors -
dabar turi 82. O j eigu prie metus bt nusipirks alaus u tkstant
doleri, skardines pridavs gaut 214 doleri.
2011 metai. Finans ministras pareik, kad fnans krizs j au nra
ko bijoti : "Bijoti reikjo anksiau."
Vyrikis kreipiasi savo banko valdytoj: "Noriau sukurti ma
frm. Kaip tai padaryti?" Bankininkas atsako: "Labai paprasta. Su
kurkte didel frm ir palaukite."
Prancz turistas grita i Amerikos ir pasakoja: "Kokios dabar ten
aunios akcij os! Maiau reklam: "Pirkite suliaspaud - priedo gau
site investicin bank."
Kalbasi du verslininkai : "Kaip tau sekasi?" - "Blogai . Kasdien i
sav pinig turiu pridurti 100 doleri". - "Tai i ko gyveni?" - "I se
kmadieni. Tada mano fabrikas nedirba."
"Tas sunketis blogiau negu skbos. Praradau pus turto, o
mona vis tiek liko su manimi."
Kad nesusipainiotume, kas blogai ir kas gerai, kad vis dlto pers
pektyvos neprarastume, vienas anekdotas i an laik.
Rusij oj e parduotuv ueina mogus, tik k atvaiavs i usienio,
ir sko pardavjai: "Praom pasverti man pus kilogramo msos." Ta
atsko: "Mielai. Atnekite."
218 N U O D M I N G A S PA S AU L l S
D I D I EJ I S UKC I AI
VI SI VAGYS I R BANDI TAI TURI TI KSL4 PAVOGTI
kuo daugiau ir nekliti. Taiau reika i karto pasakyti : tokia svajon
beveik niekada neisipildo.
Viduramiais taiki gyentoj vaizduot kaitino kalbos apie pli
kus, kurie tyko ja pakelse, upuola dvarus ir pilis, o grob slepia mo
gui sunkiai prieinamose vietose. O i tikro keleivi su kapu monet
tada pasitaikdavo retai, bet utai plik mediokl vyko nuolat.
Tuos, kuriems pavkdavo sugriebti didesn sum, praudydavo j pa
i kvailumas ir nemokj imas elgtis su pinigais. Taip nutiko ir Riar
dui Turpinui ( Richard Turpin) , po Rabino Hudo labiausiai inomam
Anglijos plikui. Jis buvo paprastas amatininkas, XI II amiaus pra
dioje Londono priemiestyje atidar msin. Bet siningas darbas
pasirod daug maiau pelningas, negu jis tikj osi . Pradj o vogti avis
ir telyias. kiuvo. Pasisek pabgti ir prisidti prie broli Gregori
(Gregory) gaujos, siautusios apylinks mikuose, plusios dvarus.
Gauj sugavo, bet Turpinui pavyko pasprukti. Prie jo prisidjo Tomas
Kingas, inomas kaip plikas-dentelmenas. Patyrusi pora veik s
kmingai, bet juos praud nusikaltliams bdingas pasitikj imas sa
vimi ir godumas.
Kart Turpinas atm i pasiturinio pono nuostab arkl . Uuot
pardavs, pats m juo j odinti. Plikus pastebjo ir sureng pasalas.
Per susiaudym Turpinas netyia nuov King, o pats vl paspruko.
Dabar jo inioje buvo nemai lobiai. Pasikeit pavard ir tapo arkli
augintoj u. Atrod, kad jo svaj on gal gale isipild. Pasirodo, ne tik
nebuvo gabus verslui, bet ir su arkliais nemokj o tvarkytis. Kai jo ks
m lugti, gro prie ankstesni darbeli - kam arklius auginti, kai
galima pavogti . Buvo pagautas, kalj ime atpaintas ir pakartas.
Kai baigsi Amerikos pilietinis karas, daugelis jo dalyvi nenor
jo atsiskyti partizaniko gyvenimo bdo ir pradti dirbti. Garsiausia
tarp iauriei tapo broli Reno gauja, kuri apipl pato vagon ir
pagrob 16 ooo doleri. Po to sek dar keli apiplimai. Tai truko dve-
D I D I E J I S U K I A I 219
jus metus. Gauja pakliuvo vliau igarsjusios Pinkertono privai
detekty frmos pasl. Banditai isibgioj o, kliuvo tik vienas. Bet
jis idav kitus. Jie buvo sugaudyti, bet laukiant teismo siu tusi minia
siver kalj im ir juos nuliniavo.
Sbrai buvo kalti ir dl garsiojo Desio Deimso (Jesse Woodson
James) ties. Jis gan ilgai pl bankus ir traukinius. Per pilietin kar
kovoj o pietiei pusje ir nesutiko pripainti pralaimj imo. U jo gl
v bankai buvo paskyr premij. Kart, kai gaujos vadas atsiseg dir
su pistoletais, vienas jo bendr iov jam pakau . Kai bendr yra
daug, visada atsiras vienas, kuris parduos.
Kalbant apie didelius apiplimus nepavyko rasti toki, kurie j
vykdytojams gal gale nebt priauk bdos, iskyrus vien. Tai
buvo politinis api plimas, j vkd pasivent mons ir todl ida
vysi ivengta.
1908-j birelio nakt geleinkelio stotelje Bezdonyse prie Vil
niaus grup lenk nacionalist, vadovaujam Juzefo Pilsudsko, su
stabd traukin, veant Rusij os caro ido pinigus, ir pagrob 200 ooo
rubli (dabar tai bt 4 milij onai doleri) . Pinigai buvo skirti tram
vajaus linijai Vilniuj e tiesti, bet atiteko lenk pogrindiui. Grupj e
buvo 20 moni, kai kurie tardyti, bet niekas neidav. Po u met
Pilsudskis tapo marlu ir Lenkij os valstybs galva, o trys tos grups
nariai - ministrais.
Vagystse ir api plimuose geriausiai seksi ne banditams, o mo
nms, sugebantiems mstyti ir kurti tobulus planus. Nusikaltim
pasulyje toki nedaug. "Inteligentai" veikia arba patys, arba smdo
banditus. Bet net ir j ie anksiau ar vliau padaro klaid ir kliva. Tur
bt esate skait Artro Konano Doilio (Athur Ignatius Conan Doyle)
detektyvinius paskoj imus apie Serlok Holms ir prisimenate am
in Holmso prie profesori Moriart. Pasirodo, buvo toks blogio
genijus, Doilis j tik pagraino. Tai amerikietis Adamas Vortas (Adam
Worth) . Net policininkai j vadino nusikaltli pasulio Napoleonu.
Kils i neturtingas yd eimos, emigravusios i Prsijos, per pilie
tin kar kovsi iauriei pusj e ir net buvo gavs seranto laipsn.
1869-aisiais Bostone iraus tunel po banku ir susilav j o kas. Per-
220 N U O D t M I N G A S P AS A U L I S
sikl Europ, Paryiuje atidar bar ir nelegal kazino. Kai policija
apiuop jo pdsakus, paspruko London. Ten sukr nusikaltli
tinkl. Pats gyveno turtingj rajone, vieai bendravo tik su auktuo
mene. Policija inojo, kad u daugelio nusikaltim stovi btent j is,
bet niekaip negaljo to rodyi. Gauj os dalyviams Vortas buvo labai
reikalingas, nes nusikaltliai daniausiai yra menk protini sugeb
j im, imoksta tik du tris triukus.
Gal gale is veikjas irgi padar klaid. Kai buvo nuvaiavs Bel
gij, neikent ir upuol pato kariet. Keli upuolikai kliuvo, idav
vad ir tas sdo kalj im.
Didiosios krizs, kuri prasidjo 1929-aisiais, metu Amerikoje
siautjo keliasdeimt vairaus plauko bandit. ymiausi buvo nesu
gaunamasis Donas Dilinderis (John Dillinger) bei meilui pora
Boni ir Klaidas ( Bonnie Elizabeth Parker ir Clyde Chestnut Barrow) .
Jie veik liai, paskui save palikdami krvas lavon, mauose mies
teliuose upuldindami bank skyrius, nors nesigdij o plti ir dega
lines. Gyeno tik ia diena, puikiai inodami, kad j laukia tis. Ir
tikrai, Dilinder pasivijo IB agent kulkos, o Boni ir Klaidas uvo
nuo Teksso policinink vi.
Antroje X amiaus pusj e pagrobti milijon pasidar daug sun
kau. Policija tapo profesionali, turjo gerus ginkus ir vis tobulesnes
technikos priemones. Bankai pinigus m laikyti puikiai apsaugotuo
se seifose su signalizacija. Upuolim naudojant ginklus ir brutali
j g dar pasitaiko, bet didelis grobis jau retas vykis, o apiplim au
toriai beveik visada iaikinami greitai, kiti - po kurio laiko. Skms
galjo tiktis tik banditai, gebantys sukurti originalius ir labai gerai
parengtus planus. Jie bent kur laik pagyendavo laisvj e.
Didiausias tobulai suplanuotas ir vykdytas upuolimas vyko
Anglijoje 1963 metais. Profesionalus vagis Briusas Reinoldss ( Bruce
Richard Reynolds) subr guj ir apipl naktin traukin : vienas
dalyvis ukop viesoforo bokt, udeng ali vies ir pakabino
raudon ibint; kai traukinys sustojo, plikai siver pato vago
n, apsvaigina palydov ir isine 2 6oo ooo svar sterling (dabar
tai prilygt 8o milijon doleri) . Buvo paruoti automobiliai pabgi-
D I D I E J I S U K C I A I 221
mui, palikti klaidingi pdsakai, bet atsitiko taip, kaip visada. Vienas
gauj os narys kliuvo ir idav kitus.
I esms, tada ir baigsi didij, gerai organizuot vagysi ir
upuolim epocha, kaip prie tai baigsi ginkluot bandit epocha.
Tiesa, buvo kelios nemaos vagysts oro uost bagao skyriuose, dra
matiki uoliai i lktuvo su paraiutu ir kuprine, prikimta antau
gaut doleri. Pasaulis milinikas, jame visko pasitaiko. Gal tik ver
ta paminti didiausi banko apiplim Pranczij oj e. Jis buvo gan
skmingas, nes vykd ne profesionals nusikaltliai, o prancz
karikiai, desantininkai, karo Alyre veteranai . Albertas Spadiaris
(Albertas Spaggiari ), buvs desantininkas, suinoj o, kad poeminis
Nicos banko Societe Generale idas yra netoli tos vietos, kur eina ka
nalizacijos vamzdis. Susirado dar kelis karo veteranus, ir drauguiai,
sulind vamzd, m kasti tunel. Viskas vyko pagal karo meno rei
kalavimus - briniai, tiksli kryptis pagal kompas. Kol kas, patys
sau udraud rki, gerti alkohol, kav. Norj o bti geros sportins
formos. Pasiek banko rs, pagrob 6o milijon frank ir gausyb
brangenybi, kurias ten laik mons. Saugiai paspruko, kadangi
pabgimas buvo i anksto parengtas. Bet kas i to? Vieno upuoliko
meilu, suinojusi, kad jos mylimasis apgaudinja j su kita, ker
taudama prane policij ai. Pagautas jis idav kitus. Per teismo posd
Spadiaris sugebjo iokti pro lang (kaip kino flme), nukrito ant
stovinio automobilio stogo, uoko ant motociklo ir dingo. Atrodo,
tikrai neeilinis mogus buvo. Bet vl - kas i to? Slapstsi 13 met, kol
numir, taip ir neparagavs turtuolio gyenimo. Daugiau tokio masto
apiplim nesigirdjo. o pavoj ingesni teisiamiej i proceso metu da
bar udaromi metalin narv.
Padtis pasikeit i esms. Seniej i plimo bdai liko praeitye,
jie aminami kino ir televizijos flmuose, sykiais pasikartoja gilioj e
provincijoj e, ne visai isivysiusiose alyse, arba j griebiasi nelabai
imintingi kino ir televizij os paveikti mons.
Po truput darosi aiku, kad bank plti nra prasms. Daug pro
duktyviau sitaisyti bank ar lsti bankinkysts srit kaip kirminui
obuol ir per bank plti mones. Pelnas kur kas didesnis ir beveik
222 N U O D M I N G AS PA S AU L l S
j okio pavojaus. Nes nra statym prie tok kirmin arba statymai
labai velns.
Garsus tos ries nusikaltlis - Bernardas Meidofas ( Bernardas Ma
dof) . Jis sugebjo per daugel met "ipumpuoti" i moni ir staig
so milijard doleri. Schema buvo paprasta: tiems, kurie patikdavo
jam savo pinigus, mokj o dideles palkanas, mat tvirtino pinigus ge
rai investuojs; o i tikro palkanas mokdavo i pas j plaukiani vis
nauj pinig. Toks bdas vadinasi "piramid".
Kita apgavysi schema dar tik skleidia lapelius Islandij oje, mie
loje mums alyj e, kurioj e i viso tik 315 ooo gyventoj . Ten visi arba
gimins, arba pasta vienas kit. Islandai imtus met sunkiai dirbo
ir geno velnomis dengtose bakse. Imoko panaudoti gamtos
resursus - utvenk krioklius ir pastat hidroelektrines, kartu po
emi vandeniu apsiild namus, naudodami moderni technik
sugaudavo daug uvies ir j eksportavo. Ginkluotei nereikjo leisti
pinig, nes juos saugojo karin Amerikos baz. m gyenti geriau
negu bet kas pasaulye, krona tapo stipri kaip mras. Bet tada juos
uvald godumas. Norj osi, kad bt dar geriau.
Grup jaun fnansinink sukr schem. Sudj pinigus krvon
kuria bendrov, kurios kapitalas, tarkim, 10 ooo eur, ir kreipiasi
bank. Kadangi visi pastami ir geri draugai, paskol gauna - milij o
n eur, u kur perka akcij. J kursas nuolat kyla, nes kyla kronos
kursas. Tai matydami, eiliniai islandai irgi pirko akcij . Kadangi ne
visi turjo pinig, skolinosi usienyj e. Jiems mielai skolindavo, nes
atrod tokie patikimi mons. I niciatoriai (dabar aikja, kad buvo 30
vyr ir 3 moterys) po puss met gavo pusantro milijono, t operacij
keliolika kart pakartojo visuose trijuose alies bankuose, o paskiau
inuomotu lktuvu, su lagaminais, prikimtais valiutos stambiomis
kupiromis, iskrido Portugalij. Ten iliau, ten stovi j jachtos. Kai
pasaulis suprato, kas vyko, Islandijos kronos kursas krito. Susumavus
gyentoj ir bank skolas dabar paaikjo, kad jos 10 kart didesns
negu viskas, k alis pagamina per metus. Vidutinei keturi moni
eimai tenka du milij onai doleri skolos. alis net ir per 10 met ne
isimoks.
D I D I E J I S U K I A I 223
Ne vien tie 33 tautieiai nusmukd l, bet juos islandai labai no
rt pakarti. Taiau net ir daug maesn bausm bus sunku tiems
gudroiams pritaikyi, nes viskas buvo padarya teistai.
F L I RTAS T E L E F ONU
VOKI ETIJ OJ E PRI E POTSDAMO UNIVERSITETO VEI
kia kursai "Kaip umegzti paint ir skmingai flirtuoti mobiliuoj u
telefonu ir SMS inutmis". Kursams vadovauja visai rimtas mogus,
radijo laid vedjas Filipas fon Zenflebenas (Phillip von Senfleben) .
Pats j i s irgi neblogas flirto specialistas - ms iekoti kontakto su mo
terim, 85 atvejais i imto j umezga. Jo paini srae per paskuti
niuosius dvejus metus susikaup 1200 telefono numeri. Zenflebenas
tikina, kad flirtuoti gali imokti visi, o svo kurs klausyojams paa
da, kad po dviej savaii kiekvienas i j patirs buinio diaugsm.
Seminaras nra kokia nors lovelas ar vienos nakties lit moky
kla. Kontaktai tarp moni - viena didiausi ms dien problem.
Turime ryi priemoni, apie kurias dar neseniai niekas n nesvaj o
j o - mobiliuosius telefonus, internet, o surasti savo antrj pusel
darosi vis sunkiau. mons tarsi tamsoj e klaidioja, savo por susi
tinka vyresnio amiaus sulauk, bet tos paintys nebtinai bus stabi
lios. Ne kiekvienas eis kiurksoti bar kako tikdamasis. Diskotekoje
kiek vresnis mogus jauiasi kvailai, ypa moteris, kuri jau pradjo
maskuoti savo ilstanius plaukus. Vis gilja nepasitikj imas savimi,
kamuoja baim padaryti klaiding ingsn. Aplink - minios moni,
bet mogaus nra.
Seminaro kis: "mogus tampa mogum sakydamas od." Nieko
labai sudtingo tokiame pareikime nra. Seminaro vadovas tvirtina,
kad mes nemokame atskirti reikming odi nuo nereikming,
tai yra nuo nuvalkiot, danai girdim ir todl daugeliu atvej net
visai nustojusi prasms. Pavyzdiui, odis "mielas" ( "miela") . Jis ta
riamas taip danai, kad dabar jau visikai nieko nebereika. J vartoja
net susivaidijusi, galbt link skyb einanti pora. Todl flirtuojant t
224 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
od skyti draudiama. Susigalvok nauj, nors tai nra labai lengva.
Jau geriau skyk "jautrus", "jautrioj i". Gal ir neprasta, bet apibdina
konkrei mogaus svyb ir todl priveria stabtelti, susimstyti,
sidmti . O kai flirtuojame ratu, iuo atveju - SMS inutmis (j uk
dabar tik taip ir bendraujame; ar pastaruoju laiku daug kart rate
laikus ir nete pat?), keli sakinukai ar vos keli odi pranei
mas, trumpas kaip dagilio irenimas krmuose, simins tik jei odiai
bus prasmingi. Reikia kristi ak, bti kuo nors ypatingam.
Pirmoj i gero flirto pradios taisykl - sudomink an pus. Tai gali
bti smoj is arba poelgis truput "ne vietoj e". Susidomj imas visda
sukelia koki nors reakcij, o tai atidarys duris painiai, net j eigu
nesate drsus. Maas ir truput kvailas pavyzdys: ankstyv popiet
autobus stotelje arba life pasakykite: "Lab vakar." Beveik visada
usimegs pokalbis. Galbt nereikmingas.
Svarbs kai kurie formals dalykai. Sakysim, reikia stebti, kokios
pertraukos tarp SMS. Jeigu savo inut atskym gausite po trij va
land, tai ir atskykite po trij valand - nebent bus siloma tuoj pat
susitikti. Be to, reikia turti omenyje, kad ms parayt inut per
skaitys ne tik tas vienintelis adresatas, kuriam j skyrme. Mezgantis
flirtui, SMS gavja inut btinai parodys geriausiai draugei, mamai,
seseriai, prays j patarimo. Todl inut turi bti apgalvota, maik
ti, protinga, mandagi ir originali.
Paklausite: "0 kaip to pasiekti ?"

ia, kaip ir apskritai gyenime, svarbi empatija, tai yra sijautimas

kito mogaus bsen. Todl inuts gale niekad neturi bti jokio
sutrumpinimo, sakysim, "su" vietoje "sudiev". Nukirsti odiai iduo
da, kad kitas mogus jums maai k reikia. Be to, jie nra originals.
O flirtuojant reikia bti savotikam. Sakysim, prie pirm pasima
tym truput jaudinats (tik truput ) , bet inut vis tiek pasiraote:
"Susijaudinusi Zuz." Tegul gavjas supranta kaip nori, bet bus veiks
minga, nes kalbama apie jausmus.
A flirtuoti mobiliuoju telefonu arba elektroniniu patu sunkiau
negu tiesiogiai?
Ne, sako seminaro vadovas. Paadinti kito mogaus meils jaus
mus nelengva visais atvejais. Reikia pradti kontroliuoti savo odyn,
F L I R TAS T E L E F O N U 225
savo kalbj imo manier. Nes kalba - tai kelias, kuriuo eidami prieisite
meils sal. Kuo geriau mogus moka naudotis kalba, tuo greiiau
suadins kitame meils jausm. Paklausykite, kaip graiai pavasar
suokia laktingalos! Suok ir tu. Reikia mokti praturtinti savo kalb -
ne briliantais j nusagstyti, o kad bt miela, jauki, iraikinga.
Seminaro vadovas sako: svarbu atpainti nereikmingus odius,
atskirti juos nuo reikmingj, o i sukaupti atsarg. Siloma aisti
sinonim aidim - iekoti panaios reikms odi. Seminaro da
lyviams duodama nam uduotis, saksim, per dvi savaites surasti 20
pakaital odiui "velniai". Pamginkite. Nra taip paprasta. A ban
diau: maloniai, romiai, nepiktai, tyliai, negrietai, nestipriai, i lto,
meiliai, nuolaidiai, neatriai, nepiktybikai. Daugiau neitempiau.
Pirmi trys sinonimai ateina galv lengvai, bet kuo toliau, tuo darosi
sunkiau. Sinonim gausumas liudija ir apie gimtosios kalbos turtin
gum (o lietuvi kalba ypa turtinga), ir parodo mogaus intelektua
lin lyg . Atkreipkite dmes : kiekienas sinonimas turi savo viet, tai
nra paprastos kalbos plytels, kurias dliok, kur pakliuvo. Taiau kas
imoksta t dlion - naudotis sinonimais, rezultatus pamatys labai
greitai. Ir jam paiam bus smagu. Sugebs jausm ir situacij subtily
bes ireikti tiksliai, neagss ir nebus t "e-e-e-e".
Reikia vengti ir per daug jausming, saldi odi. Isireikiant
teisingai, kalb papildo intonacij a, vilgsnis, rankos paspaudimas, jos
virpesys. Bet elektroniniame langiuke yra vien odiai, todl vienin
tel j puomena gali bti tik originalumas. Ir nereikia j oki pieinu
k. Kas i tikro domu, sukelia ypsen ir paadina simpatij, veiks
savaime ir be pagrainim, kurie tik liudija apie nemokj im nekti.
O tai - didelis minusas.
Negerai formuluoti klausim taip, kad bt galima atsaki trum
pai "taip" arba "ne". Kaip ir tiesiogiai bendraujant, reikia kalbti tik u
save, i savo perspektyvos, o ne primesti k nors ktam. Dar blogiau -
prikaiioti mogui. Tai visada nemandagu. Negalima rayti ar sakyti
kaltinant: "Tu paraei nesuprantam dalyk." Kur kas imintingiau:
"Ne visai tave supratau." A ne visai tave supratau. A kaltas. Bet tuo
paiu isakai tai, k ir norj ai isakyti. Kontaktas nenu trks, o gal net
226 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
sustiprs. Bej e, ta taisykl galioja apskritai bendraujant su monmis.
Tai dentelmeno kalba. Ir Anglijos karaliens.
Niekas nepasikeit meils reikaluose. Tik bendravimas tampa kiek
kitoks. inokime tai. Tegul nemaja ms tauta.
C HAMI Z MAS I R C HAMAI
ODI "CHAMAI " I R "CHAMI ZMAS" PRASM I R
svoka Lietuvoje iek tiek ikreipta. Istorikai taip susiklost. Isilavi
n ms mons - dvarponiai, kunigai, tie nedaugelis ms gydyo
j - kelis imtmeius labiau linko lenk kalb ir kultr. Aurininkai
pradj o adinti lietuvikum tik XIX amiaus antroj e pusj e. Bti lie
tuviu, kalbti lietuvikai ilg laik reik bti neiprusliu, storieviu,
kaimieiu - chamu. Ms sodieiai dl to odio nesiginij a - jei cha
mas reikia "lietuvis", tai gerai, "a esu chamas".
I dalies taip liko iki iol. Kai mogus nori pateisinti savo blogas
manieras - epsj im, riaugj im, oro sprogdinim, nemokj im dar
buotis peiliu ir akute ar, dar blogiau, iurkt elges su kitais, jis pa
sididiuodamas sako: "Juk inai, kad a chamas." O turi omenyje, jog
yra autentikas lietuvis ir naudojasi teise elgtis kaip usigeidia.
Taiau tai - netaisyklingas odio vartoj imas. Chamas minimas
Biblijoje. Toks buvo Nojaus, laukiant potvynio pastaiusio laiv ei
mai ir gyviems padarams gelbti, snaus vardas. Po ilgo plaukioj imo
tvelis pasigamino vyno ir prisigr, gulj o paslikas. Snus m i jo
tyiotis ir u tai buvo itremtas tolimj Abisinij, kur tapo genties
pradininku.
Bet kart mums ne istorija ar legendos rpi. Ger manier priei
ninkai ir chamizmo alininkai - j gan daug pasaulyje - tvirtina, kad
padorus isiaukljimas tra iliuzija. Pudra, po kuria slepiamas pyktis
ir prieikumas kitiems. Galbt teisyb. Jeigu atmesime iliuzij, t
pudr, galbt akis ak susidursime su atviru prieikumu, su pikt
diuga. Taip atsitinka vis daniau. Neirint aukto civilizacijos lygio,
chamikumas dauginasi ir plinta visame pasaulyj e.
C H A M I Z M A S I R C H A M A I 227
Galima ginytis, ar mons gimsta prasto charakterio, ar gya
gyvenimo tkmj e. Bet gal svarbiau isiaikinti, kokia chamikumo
esm? Koks chamo modelis?
Atsakymas nra labai sudtingas. Chamikumas - tai vis sugy
venimo dorybi prieingyb. ymus vokei sociologas Volfgangas
Sofskis (Wolfgang Sofsky} , Getingeno ir Erfrto universitet profeso
rius (j o knygomis, ypa "Traktatu apie prievart", ia remiuosi) sako,
kad cham sutinkama visur: gatvj e, stadione, mokykloj e, televizijos
studijoje, aludj e, konferencij salj e, teatro scenoj e.
Visur, kur chamas atsiduria, jis tampa laisvs vulgarizatoriumi,
storievikai supaprastina ir ikreipia laisv. Kiekvien savo pojt
pasistengia tuoj pat garsiai ireikti. Dar gerai nesuprats, kas, kur ir
apie k kalbama nei k jis pats i tikro jauia, visai aplinkai pranea
apie savo paniek arba pasitenkinim.
Chamas ignoruoja etiketo pagrindus ne todl, kad j neinot
(danai, ypa kai paiam reikia, juos puikiai imano} , ir ne todl, kad
nesusimsto arba kad protestuoj a, o dl to, jog yra besikaitaliojani
nuotaik vergas. Jeigu pastebt, kaip erzina ir eidia kitus, turt
nuolat atsi prainti.
Vulgarios yra ne tik tam tikros mogaus kno fnkcijos - iovavi
mas ir snari trakinimas, epsjimas ir siurbiojimas, atsirgimas ir
oro gadinimas, nelabai daili kno viet ar intymi poreiki demons
travimas. Vulgaru ne tik mgti plastikines staltieses, baltas koj inaites,
tatuiruotes ir alkohol iki nukritimo. Tose srityse pavyzd rodo maiau
iprus gyventoj sluoksniai. Vulgari minia religijoje mato tik prietarus,
kultroje - tik bokso aren, kalboje - tik keiksmaodius, visuomen
supranta kaip moni mas, o valstyb - vien kaip palpos altin.
Moralinis ir estetinis nejau trumas nra kurio nors vieno gyventoj
sluoksnio monopolis. ls ir akiplos bna tie pusiau inteligentai,
kurie smoningai taiko tikti kvailiausiesiems, pataikauja j prietarams
ir nepasitenkinimui, taip siekdami populiarumo ir rinkj bals.
Chamas visada domisi tik savimi - net tada, kai kalba vieai. Kas
yra taurumas, jis neino, nes nemoka pavelgti sve i alies. Jam
228 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
svetimas gdos ar kalts jausmas. Jo horizontas siauras. Kitus pastebi
tik tada, kada jam paiam ko nors prireika. Chamas - tai tipas, kuris
neturi garbs pajautimo, yra nemandagus ir netaktikas.
Garbingas mogus visada nori bti toks, kad veidrodyje galt
pasiirti sau akis. Mandagusis stengiasi nepastatyti kito nema
loni padt. Taktikas mogus rpinasi, kad jo bendradarbis nesu
sikompromituot, padeda jam "isaugoti veid". Atleidia kitiems j
isiokimus, klaidas. Jis neparodys nei paniekos, nei savo didiadva
sikumo. O chamas taip elgtis nemoka. Jis negerbia nieko. Labai pa
tenkintas iri save veidrodyj e, nes visada yra taikoj e su savimi. Jo
nekankina mintis, kad kako neino. Nori likti toks, koks yra. irti
i kitos perspektyvos, priimti kito mogaus poir jam atrodo ne
reikalingas rpestis. Taip ir eina per gyvenim trypdamas visk, kas
kelyje pasitaiko. Tais atvejais, kai tampa kito mogaus nemalonum
liudininku, apskelbia ini visam pasauliui ir dar su patyiomis. Ma
us aplinkini suklupimus btinai ipuia, nes kit neskms jam
teikia malonum. Jo vulgarumo pamualas - piktdiuga. Jis visada
sitikins savo teisumu.
Ms epochoj e - demokratij oj e - etiketas tarnauja tam, kad skir
ting moni pokalbis, sakykim, verslininko, valdininko ir kunigo,
tapt lygi moni diskusija. Bet ochlokratij oj e - kai valdo minia -
lygyb virsta blogai iauklt moni teise elgtis chamikai.
Nra bd isireikalauti pagarbos i kit. Arba mog gerbi laisva
valia, arba jo negerbi. Bet chamas msto kitaip. Stumdosi, mindo ko
jas, siveria svetim privai zon ir dar stebisi, kai kas nors bando
gintis nuo tokio jo elgesio ar nairuoja.
Chamas danai savo elges teisina tuo, kad "reikia kalbti teisyb".
Tikroj i moral, tikina j is, reikalauja sakyti visk tiesiai, be apylank.
Geros manieros, jo nuomone, tai tik melas ir veidmainyst. Argi u
graaus elgesio fasado, klausia j is, negali slptis niekas ar apgavikas?
Tik nesiskaitymas su niekuo, chamo nuomone, tarnauja vieumui ir
teisybei. Taip jis usimeta sau dorumo skraist ir gali ididiai rodi
nti, kad visada yra teisus.
C H A M I Z M A S I R C H A M A I 229
Nieko negali bti absurdikiau, negu taip apversti faktus auktyn
koj omis. Realyb niri - tas, kuris stot prie kitus natralus, toks,
koks yra i tikro, kitiems pasirodyt visikai nepakeniamas. Todl
tiesiog neivengiama reguliuoti savo elges ir laikytis priimt taisy
kli. Tik itaip galima pridengti moni giminei bdingas ydas. Dar
daugiau - tik taip monija gali ilikti.
Mandagumas, tegu ir veidmainikas, suteikia galimyb isaugoti
fkcij, apsimesti, kad mons geranoriki vienas kito atvilgiu. Taip,
tai sukuria iek tiek dirbtin pasaul, taiau jame mons gali kalbtis
net tie, kurie, ties sakant, viens kito "virkinti" negali. Mandagumas
mums leidia gilius draugikus jausmus pataupyti kitam kartui. Jis
leidia mums bendrauti nemylint artimoj o. Kai prisilaikome etiketo
pagrind, vieni su kitais elgiams pagarbiai, net j eigu irdies gilumoj e
bjaurims. Geros manieros sukuria pagrindus sugyvenimui, nes anti
patija ir prieikumai yra suvaldomi, sudrausminami. Mandagumas ir
etiketas neleidia okti mutis ginant teising savo poir. Nugarin
damas agresij etiketas padeda ivengti smurto ir jgos naudoj imo.
Taiau chamikumas prietarauja itam neraytam susitarimui ir
griauna bendruomen. Chamas konfliktuoja su monmis ir tokiu
bdu paadina veikai j emuosius instinktus. Ginai tampa nei
vengiami. Nesiskaityti su kitais, sakti visk be uuolank - tai vienas
i keli, kuriuo eidami utikrintai sigysime prie.
Beatodairikas chamas tampa vieniiumi arba bna priverstas pa
sitenkinti toki pai draugij a. Usispyrimas (ir dar su pasididiavi
mu) sakyti vis ties - tai kvailumo poymis. Atvirumas visai nra
auktos morals rodiklis.
Etiketas sukuria iliuzij, ir kiekvienam galvoj aniam mogui tai
akivaizdu. Taiau klaida bt manyti, kad mandagumas tra vien
iliuzija. Mandags apsimetimai morals poiriu btini, nes kaip
mes dalykus pateikiame, tokie jie ir tampa. Manieros, elgesio bdas
turi ypating savyb - keiia pat mog. Mums primeta drausm,
tvark, leidia pamatyti kitos puss poirio tak.
Jeigu mogus nori, kad kiti j pakst, turi nors sykiais pasiirti
save kit akimis. Pyktis, pavydas, ambicijos ir tutyb nedingsta, bet
savaime apsiriboja.
230 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
A mandagumas toku bdu netampa dorovs mokytoju?
Jei mogus doras, moralus, tai reikia ne tai, kad jis neturi pyk
io ar polinkio agresij , o tai, kad puikiai susitvardo. Pador mog
painsi ne tiek dl jo pareigingumo ir dorybs, kiek dl charakterio
j gos, kuri leidia jam suvaldyi savo nekilnius (visi j turi) akstinus
ir impulsus.
Kai pavyksta suvaldyti instinktus, malons gestai tampa proiu ir
mogui jau nereikia stenant ir kankinantis per j g brukti save pado
raus elgesio korset. Etiketas tampa natraliu buvimu, nes neberei
kia stengtis ir pastangos nebebado aki. Riba tarp teisybs, mogaus
esms ir formos, kauks, kuri jis sau tvirtai usideda, inyksta. Kai
tobulai prie savs prideriname elgesio formas, nebereikia kiekvien
kart save stabdyti ir svarstyti, kaip ia pasielgus. mogus utikrin
tai, bet tuo pat metu visikai laisvai juda tarp kit - vienam lengvai
mosteli pasisveikindamas, kitam pasako kompliment, su treiu ele
gantikai ypsodamasis "pasikapoja". Jis ne bet kokia kaina stengiasi
pademonstruoti graiausias savo savybes, o tarsi oka savotik laisv
socialin bendruomens balet.
Chamui toks persiknijimas nepasiekiamas. Chamas visada pri
kaustytas prie savo paties asmens. Sugeba vadovautis tik savo paties
paskatomis: "A, kaip man ueina." Elgiasi iurkiai, vulgariai, netak
tikai. Tais retsykiais, kai privalu susitvardyti, jam reikia milinik
pastang. Aplinkiniams jos tokios akivaizdios, kad nieko netikina.
mons, kuri gyenimas susiklost taip, kad neteko gauti gero
isilavinimo, daniausiai ir patys pastebi, j og maai nu tuokia apie eti
keto pagrindus. Bdami tarp moni, jie kamuojasi dl savo neran
gumo. Kai padaro liapsus - klaiding ingsn - nusimena, gdij asi.
Chamas kitoks. Jis elgiasi negalvodamas, iurkiai, liai. Nebando
suvokti, kaip j mato kiti, yra patenkintas savo elgesiu ir nekeipia d
mesio aplink. Be to, jo aplinkoj e daniausiai toke patys kaip ir j is.
Chamas noriai nusimest taisykli ir priimt norm panius, ta
iau daniausiai lauka, kad pradi padaryt kas nors kitas. Didiulis
chamo diaugsmas, kai jis (arba ji) gali kitus sukompromituoti, iduo
ti, pajuokai istatyti. Jo specialyb - eidianios pastabos, pusbalsiu
C H A M I Z M A S I R C H A MA I 231
skleidiamos paskalos. Dar labiau mgsta, ypa sambrye, stumti
savo auk nepatogi padt . Chamas bet kokia kaina siekia bti ma
tomas, nors fzini duomen neturi, jo poiriai kvailoki, o atrodo
(geriausiu atvej u) svotikai. Sakykim, jeigu dvi baltas koj ines, tai
prie tamsi bat. Jei koj inaits tamsios, tai btinai bus trumpos.
Chamo jokiu bdu negalima painioti su maitininku, usidar
liu - mizantropu, apskritai nekenianiu moni. Chamui svetima
drsa ir nutrktgalvikumas - bruoai, bdingi kovotoj ui prie vis
pripaintas tiesas ir taisykles, puikiai inaniam, kad u drs gali
tekti brangiai sumokti. Mizantropas, tas nekeniantysis moni, s
moningai nepripasta ger manier, mgsta lauyti etiketo taisykles,
iskiria sve i gerai iauklt moni visuomens, taiau tai daro
ne tam, kad pasirodyt, o todl, kad laikosi tik savo susikurt taisy
kli. Mizantropas vengia bet kokios, net paios geriausios, draugijos.
O chamas vaikosi bandos aplodisment.
Chamas nra laimingas. Niekuo nepasitiki. Visur aplink save mato
klast, intrigas, pavd ir kenkj us. Jeigu kam nors kas nors pasise
k - taria suktyb. Paaikja kokie nors faktai - mato manipuliacij ir
machinacijas. Meno kriniai jam - nieko nereikiantys drobs ar me
dio gabalai, dovana - tik prievol atsilyginti. Visko matas - pinigai, o
didiadvasikum laiko kvailyste. Jeigu jis - greitai prakuts mogus,
"naujasis", tuomet sveiams btinai ididiai aprodys visus svo lai
mj imus: tai idinys, o ia atskiras idinys kieme, ia "mersas", ia
monos "suzukis", ia elektrinis motociklas vaikui, ia sauna (kurioje
nebtinai danai maudomasi) . Viskas, kas kainuoja brangiai, jo akyse
automatikai yra grau. Ypa grau turi bti tai, kas kainavo baisius
pinigus, nors i tikro - lyktyn. Tuo bdu pasididiavimas savo f
nansine galia tampa estetinio supratimo pakaitalu. Nereikia sukti gal
vos dl skonio - gero ar blogo, menin vert nusako kainos.
Taiau tie daiktai greit pakeiiami kitais. Nes chamui j prasm tik
viena: j o nuosavyb turi kelti nusistebj im, pavyd. Jeigu mada pa
sikeit arba kaina kito, tokio daikto reikia tutuojau atsikratyti. Kai
matas yra tik vienas - svininko prestias, ambicij os, - visos vertybs
gali bti lengvai ir staigiai "nuraomos". Tokiose blogo skonio lenkty-
232 N U O D M I N G A S PA S A U L I S
nse ypatingo pripainimo sulaukia veikjas, kuris vaistosi pinigais
kair ir dein, taip nustumdamas svo konkurent el.
inoma, galima ginytis, ar mandagumo teatras (o mandagumas
danai bna vaidyba, apsimetimas) tikrai auklja mog, ar geros
manieros kam nors dieg ger bd. Taiau neginytinas yra kitas
dalykas - chamikumas atidaro kelius visoms charakterio ydoms: i
pstam ambicingumui, pripainimo bet kokia kaina iekoj imui, ta
rumui, godumui arba demonstratyam vaistymuisi pinigais. I tikro
trumpas yra kelias nuo vaistyosi iki naikinimo, nuo piktdiugiko
kit kompromitavimo iki atviros paniekos, nuo grasinim iki jgos ir
prievartos.
Deja, valstybi galvos, taut vadai irgi neretai pasielgia chamikai,
nors demokratijose j iems u tas klaidas tenka brangiai sumokti. Pre
zidentas Dordas Duas per vien spaudos konferencij pasak nere
giui urnalistui, usidjusiam tamsius aknius: "A inai, kad iandien
saul nevieia?" Prezidentas Vladimiras Putinas klupo danai. Tai
pareik, kad " en teroristus reikia skandinti ivietje" ("moit v
sortire") , tai prancz urnalistui sil apsipjaustyti ir pereiti mu
sulmon tikj im. Simtaprocentinis chamo ir chamizmo pavyzdys -
auktas Rusijos politikas Vladimiras irinovskis. lus chamikumas
yra pati ir, ko gero, vienintel jo politikos esm.
Lietuvai per jos istorij teko rimtesni smgiai, negu mes kit kart
suvokame. Karai, o ypa okupacijos ir su jomis susij sukilimai nuo
latos retino ms tautos gretas. Retino pasirinktinai. Kirto tik auk
iausiai pakeltas galvas, rov i eios sultingiausias veislines morkas.
lr dar irj o, kad em likt itrypta, bevais.
XIX amiaus epocha: trys sukilimai ir Napoleono karas. Udary
tas Vilniaus universitetas, kuris galjo bti k : r kalv. Aktyiausi
dstytojai ir studentai, be abej o, palaik sukillius ir buvo suimami,
tremiami arba iblakomi. Jonas

erskis, itremt, . Sibir, ten tapo

ymiu tyrintoj u, atrado du kalnagbrius. Nra pasaulyje kalnag
bri, pavadint mogaus vardu, iskyrus tuos du Sibire, vadinamus

erskio vardu. O kiek jis bt gero nuveiks Lietuvoj e! Adomas Mic

keviius slapstsi Paryiuj e. Tik nesupainiokime, tai lietuvi poetas,
C H A M I Z MA S I R C H A MA I 233
ras lenkikai. Po 1863-ij sukilimo is buvo udrausta lietuvika
rayba, mokyklos. Kanceliarin kalba - tik rusika.
X amius vien margas. Pirmasis pasulinis karas - banga bgan
ij nuo fonto Rytus. Kovos u nepriklausomyb. Kilniausias, la
biausiai tvyn mylintis kulk gaudavo pirmasis. Nuo 1940-j iki pat
Stalino mirties Lietuvos inteligentija, karininkija, aristokatija - kiek
j os tebuvo lik - davo kovose, buvo udomi, tremiami arba kitaip
trypiami. Hitlerininkai atj pirmiausia udar Vilniaus universite
t, paskui susm svarankikai mstanius inteligentus ir itrm
Stuthof.
Giltin Lietuvoje ienavo irankiai - jos dalgis kirto tik aukiau
ikilusias galvas. Tad ar reikia stebtis, kad chamizmas tapo ms
tautiniu bruou? Pairkite, kas vyksta gatvse, autobusuose. Kaip
staigiai iaugo keista naujj verslinink karta, ya provincijoj e -
raumeningi, turintys nuosvybs, inantys, kaip tikti usienio fr
moms. Netayti, bet apie tai nesusimsto, nes turi pinig ir sitikin,
kad vien dl to yra visuomens etalonas.
Nesakyiau, kad tai mirtina liga. Ikapoti kvieiai paskui atauga.
Taip buvo Amerikoje, ypa jos laukiniuose Vakaruose. Per imt met
ataugs ir ms javai. A matau j aunim, dirbu su j uo. inoma, yra
visoki, bet svarbiausia - yra nuostabi.
Nesistebkime, kad chamai ir chamizmas ima vir. Politikos pa
viriuj e btinai atsiras bent vienas rykus chamas. O jo priedangoje
geriau jausis kai kurie kiti, nes j pai storievikumas tampa lyg
ir pateisinamas, maiau matosi. Gal kam nors paranku tokiu bdu
pridengti svo pai chamikum?
P I N I G H I P NOZ
LI AUDI ES I MI NTI S SAKO, KAD MONS, KURI EMS
galvoje tik pinigai, daniausiai bna egoistai, usidarliai i r gyveni
m baigia vienii. tai atkreip dmes raytojai. Dikenss sukr
Skrudo paveikl, Moljeras - Harpagono, Balzakas - Gorijo, Gogo-
2
3
4 N U O D M I N GA S PA S AU L I S
lis - Pliukino ir taip toliau. Literatriniai herojai (beveik be iimties) ,
kurie myli pinigus, nemgsta moni. M kur laik maniau, kad tai
pataikavimas skaitytoj masms, na, ir pavdas: kai pats nelabai turi,
bandai niekinti tuos, kurie turi.
Mokslininkai ir psichologai msi tirti it klausim ir paaikjo,
kad yra ne taip.
Pinig turj imas mog veikia - jis pradeda kitaip matyti pasaul.
Taiau paaikjo, kad pinigai nebtinai turi gulti banko sskaitoje
ar dutje po lova. Ms gyvenimas gali apvirsti auktyn kojomis
ir tada, j eigu mes nuolat apie juos galvojame, pats galvoj imas apie
banknotus keiia ms elges ir santykius su monmis. Psichologai
pastebjo, kad kiekvienas, kurio galvoje skraido sldios pinig vizi
j os, po truput tampa Pliuknu. Vietoj natralaus noro bendrauti su
kitais monmis atsiranda pinig trokimas ir jis vis didja.
Ms smegenyse yra maloni poji centras. Jis daugiapusikas,
bet kartais vir pradeda imti kokia nors grup poji arba tik vie
nas. Taip atsiranda priklausomyb nuo narkotik, nikotino, saldumy
n, azartini aidim.
C ktar Ketlin Vos ( Kathleen Vohs) i Minesotos universiteto at
liko bandym. Dav studentams skaityti straipsnius apie fnansus, o
paskui liep stebti ekrane daug banknot, krentani i dangaus.
Pasirodo, net ir toks aidimas su pinigais, mintys apie j uos jau keiia
mog. Ikart po pinig lietaus psicholog liep studentams atlikti
pratimus, kurie buvo specialiai sukurti taip, kad be palins pagal
bos j neisprsi. Studentai, kurie tik k ilgai irj o sklandanius
banknotus, visokiais bdais stengsi patys isprsti udavinius ir su
gaio tris kartus ilgiau negu kontrolins grups studentai, kurie ban
knot nebuvo mat. Dar daugiau. Kai tuos, kurie buvo susidr su
banknot vizija, kreipdavosi kiti studentai, tie atsiskydavo padti.
Realiajame gyvenime situacija panai. Pasiduodami pinig magijai
mons usisklendia svyje, vis dmes kreipia vien svo interesus.
Ne tik nori veikti patys vieni, bet net laisvalaik trokta vieni leisti .
Dingsta nauj paini noras. Apskritai nustoja bti visuomeniki .
P I N I G H I P N O Z 235
Daktar Vos atliko ir kit bandym. Vienai grupei student dav
suskaiiuoti krep doleri, kitai - krep balto popieriaus korteli.
Paskiau dav komand visiems kiti rankas kart (aiku, ne ver
dant) vanden. Nepatiksite, bet ta grp, kuri skaiiavo tikrus pini
gus, kart ikent daug geriau, buvo itvermingesn skausmui .
Kas gi ia slypi?
Psichologin ir fziologin skausm mes paprastai suprantame kaip
visikai skirtingus dalykus. O i tikro tai labai panas poj iai, jie
atsiliepia tuose paiuose arba kaimyniniuose smegen centruose. Kai
mogus lieka vienis arba kai mirta jam artimas asmuo, arba kai
patiria idavyst, suaktyvja tie patys smegen centrai, kurie suakty
vja, kai mogus susilauo rank ar koj. Tai patvirtino stebj imai, kai
modernia aparatra buvo tiriamos gyv moni smegenys.
Turbt paklausite: j eigu studentai, skaiiav pinigus, gali kiti
rankas kart vanden, ieina, kad vien banknot vizija veikia kaip
skausm malinanios tablets? Tada gryni pinigai turt raminti dar
labiau.
Kai teismas priteisia, kad skriaudikas nuskriaustam mogui atsi
lygint pinigais, visada btinai priduriama: j okie pinigai negali atly
ginti u psichines skriaudas. Taiau tyrimai parod, kad ne visai taip.
Pinigai bent i dalies veikia kaip skausm malinantys vaistai.
Kai svo dmes koncentrojame pinigus, kiti mons mums pra
deda rpti maiau. Jeigu bsime nuosekls, pastebsime, kad pinigai
blogai veikia ms gyvenim bendruomenje, biiulystes. Nes mintys
apie pinigus anksiau ar vliau atveda prie sarstymo apie peln, o juo
dalytis paprastai nemgstama. Mirta natralus polinkis bendrauti -
ir tai labai rimta problema. Jos negalima paaikinti vien yktumu.
Mokslininkai sitikin, kad yra neurobiologins prieastys. Tai
susij su jau minta smegen vieta, kuri diaugiasi apdovanojimais,
laimj imais. Jautri elektronin aparatra rodo, kad ta vieta tampa ak
tyvi, kai mus pagiria, kai analizuojame svo pozicij moni grupje,
kada galvojame apie pinigus. Dar daugiau. Ta smegen vieta sugeba
vertinti atplaukiani i aplinkos informacij ir nusprsti, kas svar
biau - banknotai ar sntykiai su monmis. Daniausiai laimi pinigai.
236 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
Taip atsitinka ypa tada, kai mus suvedioja biiulis arba apgauna tas,
kuriuo visikai pasitikj ome. Todl kai kurie psichologai mano, kad
yki i prigimties moni nra, bet yra kakada nuskriausti. Tokie
kaupia kuo daugiau turto, bet ne todl, kad trokta prabangos, o siek
dami kompensuoti gyvenime patirtas nuoskaudas. Banknotai ir ia
veikia kaip tablets nuo skausmo.
Psichologai skeneriu ityr smegenis moni, laukiani gei
diamo dalyko: loj o, rulete laimjusia stambi sum ir laukianio
imokj imo, narkomano, kuriam tuoj bus duota porcija kvaial.
Skeneryje vaizdai buvo tokie vienodi, kad kai tyjai tyia nuotraukas
sumai, negaljo atskirti, kuri nuotrauka loj o smegen, o kuri -
narkomano.
Apetit pinigams daniausiai lydi apetitas maistui . Grup moni
buvo skatinama intensyviai galvoti apie pinigus, juos liesti, skaiiuo
ti. Po to tuos mones pakviet prie gausiai padengta stalo ir jie valg
daug daugiau negu kiti kontrolins grups mons. Ypa daug valg
sldumyn. Nes ir saldumynai, ir turtas "atsiaukia" toj e paioje sme
gen vietoje. U tai sldainis einant lov gali utikrinti ram mieg.
Bet sugadins dantis.
Sakysite: "Tegul tik likimas man pametja didelius pinigus, kok
nors aukso puod arba milijon. Bsiu laimingas ir tikrai netapsiu
niurzgliu vieniiumi."
Pastu turting moni, maiau staigiai praturtj usij . Jie nra
tokie laimingi, kokie man bsi. I pradi - taip, diaugsi, bet la
bai greitai tas diaugsmas praj o. Pinig magija ta, kad galvoj imas
apie juos arba j laukimas ms jausmus ir elges veikia labiau negu
j turj imas. Bet taip yra daugeliu atveju. Sakykim, kai labai usinori
ko nors sldaus, gali namus aukt koj omis apversti beiekodamas.
Bet kai suradai ir suvalgei, tuoj pamirti malonum. Apdovanoj im
centras ms smegenyse veikia keistai, priveria mus elgtis kaip vai
kus. Nesvarbu sugauti petelik. Svarbu j gaudyti.
Kas nors supyks paskys: pinig paskirtis labai aiki - daiktams
sigyti, duonai, u elektr ar u markinius susimokti, ir nra ko ia
daug flosofoti. Ne visi taip. Pinigai mus veikia ir savaime, nepri-
P I N I G H I P N O Z I 237
klausomai nuo j perkamosios galios. Ir j eigu j iems galvoje skiriame
daug vietos, jie gali pakeisti ms gyenim. Nebtinai gerj pus.
Kitas dalykas, kad ms laikais negalvoti apie pinigus sunku.
Viena vertus - sunkmetis, nelabai sekasi gal su galu sudurti. Kita
vertus - begalinis srautas, daug informacijos apie pinigus: bank ir
kredit reklamos, atpiginimai ir akcij os parduotuvse. Esme puola
mi i vis pusi, ms dmesys vairiausiais bdais nuolat kreipiamas
pinigus.
Kokios gali bti paseks? Labai aikios ir nelinksmos. Turbt
pastebite, kad maja moni gebjimas puoselti biiulikus san
tykius. Silpnja visuomens sankloda, kiekvienas daugiau paiso tik
pats savs. Ekonomin laisv, laisvoji rinka mums utikrina gausyb
preki ir nemaas plaukas, bet kadangi keiiasi santykiai tarp mo
ni, laisvoji rinka pradeda pati sau kenkti. Nes ekonomins laisvs
pagrindas - btinyb pasitikti vienas kitu. Btina dirbti ranka ran
kon su sykiais visai svetimais monmis, o nuolat atkakliai galvodami
apie pinigus kuo toliau, tuo maiau tai sugebame. Jeigu visi tapsime
vieniiais, laisva ekonomika ims girgdti ir sustos kaip automobilis
be alyvos. Gal btent dl to tas automobilis jau dabar trkioja.
Tenka mokytis tvarkyti svo mintis. Jeigu pastebime, kad mintys
apie pinigus, j vizija mus ima lankyti danai, kelis ar keliolika kart
per dien, geriau imokime svaj oti apie dangikus migdolus. Paabo
kime save, kol netapome nelaimingi. Na, apie tuos dangikus mig
dolus irgi nedert persistengti. Visai negalvoti apie pinigus taip pat
blogai. Galime prarasti motyacij, prieast bet k daryti. O tai bt
dar blogiau. Visada dera elgtis imintingai.
Jeigu pasirodys, kad kalbu ne apie tai, kas i tikj svarbu, leiskite
priminti : imtai turting moni, labai turting, jau senokai suvok,
kad pakliuvo spstus ir bgioja kaip vover karuselj e. Microsof k
rjas Bilas Geitss ( Bill Gates) vis svo turt, 32 milijardus doleri,
met Aikai gelbti. Verslininkas Vorenas Baftas (Warren Bufett) ,
o j i s dar turtingesnis, padar t pat. Jie nelieka skurdiai, tik ipas
ta ties, kad nepadoru miri turtuoliu. Jie nori gyventi kaip mons.
Deja, toki dar nra labai daug.
2
3
8 N U O D M I N G A S PA S AU L I S
P OP UL I Z MAS
API E POPULI ZM4 GI RDI ME KASDI EN, O LI ETUVOJ E
jis tapo reikiniu, nuo kurio priklauso ms gyvenimo dalis. Kur popu
lizmo knys? Kokia jo istorija, kaip j atpainti? Kodl kai kuriose a
lyse jo nra? Kodl Lietuva taip danai pakliva populist abangas?
Populizmas kaip musmirs - bna vairi spalv ir form, bet vi
sada rykus, ak traukia. lr visada nuodingas.
Argentinos diktatorius Chuanas Peronas (Juan Domingo Per6n) ,
puikus "musmiri sodinimo" meistras, tvirtino, kad monms - prof
sjungoms, emdirbiams, studentams, mokytojams ir visiems ki
tiems - reikia duoti visk, ko jie prao, ir dar daugiau adti. alyje
prasidjo toks jovalas, kad Agentina iki iol negali atsigauti. Taiau
nors Peronas mir senokai, Argentinoj e tebra mylimas, "nes graiai
kalbj o ir turj o simpatik mon".
Paiupti populizm u uodegos nra lengva, jis maskuojasi vai
riomis spalvomis. Gali bti kairiosios ideologij os, deiniosios, nacio
nalistins. Bet turi kelis bendrus bruous.
Pirmas - populistai visada kreipiasi "paprast" mog ir jam ai
kina, es laisvoji rinka ir demokratin valstyb tarnauja "tartinam eli
tui", kuris t paprast mogel apvagia. Tokiu "alingu elitu" gali bti
pavadintas bet kas. Leninas - tasai populizmo klasikas - alingais
paskelb Rusijos buruazij , nors pirkliai ir verslininkai carin Rusij
jau buvo beitrauki i ami purvo, jau dzg pramon, per rekordi
kai trump laik buvo nutiestas geleinkelis iki Ramioj o vandenyno.
Kitas populistas - Hitleris - vainojo ydus. Politikas populistas visda
atras, kas grauia maai iprusus mog, ir usiundys bdi ant to
igalvoto prieo.
Antra, kiekvienas populistas dosniai dalija paadus. Jis aikina, es
paprast vaist (btent paprast, tam mogeliui suprantam) visuo
mens ligoms gydyti yra, bet elitas neva neleidia j vartoti . Skurdas?
A padidinsiu pensijas, ir skurdo nebeliks. Nedarbas? Udrausiu imi
grantus i Ryt Europos, pasibaigs nedarbas. Kiekenoj e alyje visa-
P O P U L I Z MA S 239
da yra bd, o tam vargui "paprastam" mogui atrodo, kad anie ten,
viruj e, arba labai kvaili ir bd nemato, arba mato, bet gauna geras
algas ir nieko nenori taisyti.
Treia, mons danai trokta "valstybs-tvo", sunkios rankos, net
j eigu tai suvaryt j teises. Pats girdjau Lietuvoje ne kart sakant:
"0 kam man ta laisv? A jos ant duonos neusitepsiu." Umirtama,
kad laisv - tai ne tik teis keliauti, turti vairi spaud, kalbti k
nori, nesutikti, kritikuoti, bet ir laisv verslui . O jis padaro taip, kad
yra ir duonos, ir sviesto. Laisv, laisva rinka ir demokatija daugum
reikal sutarko geriau negu valstyb.
Ketvirta - tai nesupratimas, kad valdioje privalo bti iprus, i
silavin mons. Hitleris buvo nesugebjs baigti moksl architektas.
Stalinas moksi tik staiatiki kunig seminarij oj e, nebaig ir tos. Pe
ronas - tik karo mokykoj e. Kadangi nemaai rinkj patys nelabai
sugeba susigaudyti painiuose valstybs reikaluose, jiems atrodo, kad
nra ko juose ir gaudytis, reikia kakaip tiesiai kirsti . Tie rinkjai
auktj moksl iri tariai, nes nesupranta jo esms. Kodl istorija
su Uspaskicho diplomu Lietuvoje nesukl dideli bang? Bet kur ci
vilizuotame pasaulyje politikas, pamelavs nors deimtadal to, ikar
ir visam laikui dingt nuo politins scenos. O ia dar buvo melagin
ga priesaika, dokument klastoj imas. Bet maai mstanio mogelio
visa tai nejaudina.
Metodas rinkti balsus adant nemanomus dalykus gvuoja nuo
senovs. Bet tik X amiuj e susikr modernusis, pavoj ingasis po
pulizmas, neantis monij ai milinikus nuostolius. Jis - deiniojo
faizmo ir kairioj o komunizmo esm, pagrindas. Bolevikai, siekdami
valdios karo chaose paskendusioj e badaujanioje Rusij oj e, melavo
isijuos visais ir bet kokiais klausimais. Valstieiams adj o em,
kareiviams - taik, darbininkams - gerov, o paskui visus tuos paa
dus sulau. Buvo sugalvoj gudr triuk. Valstybinis Rusij os bankas
turj o nema aukso atsarg. Bolevkai paskelb: "Kai paimsime
valdi, caro auks idalysime visiems po lygiai. Kiekvienam gento
jui ieis po pus svaro aukso, ir visi bsime turtingi." Nei idalij o, nei
pradj o dalyti. Tarp kitko, tai bt buvsi didel kvailyst, visikai su-
240 N U O D M I N G A S PA S AU L I S
griovusi alies k . Visi turtingi nepasidary, nes auksas labai atpig
t, j is nedelsiant suplaukt keli prekybinink rankas. Bet mons
net stulbo i diaugsmo, tok paad gav.
Po keleri met vokieiams galvas susuko naciai, o iki Hitlerio -
Musolinis Italijoj e. Diktatori valdomos valstybs tapo galingos, bet
pilieiai virto vergais, o j neapykanta buvo nukreipiama igalvotus
prieus. Mgdiotoj atsirado - Baltij os alyse, Balkanuose, net Ame
rikoj e, kur Musolinio receptus band pritaikyti Luizianos valstijos
gubernatorius Hju Longas ( Huey Long) . Rinkimuose alies prezi
dentus jis net band konkuruoti su Ruzveltu.
Treiojo deimtmeio pabaigoje demokratines valstybes ant e
ms rutulio buvo galima suskaiiuoti ant pirt. Dominavo diktatros
ar populistiniai reimai, bet visi jie ilgainiui lugo, kai kurios alys dar
ir karus sivl. Nes populizmas neivengiamai baigiasi kio krize,
skurdu, didiule infliacija, nedarbu. Europoj e ir po Antroj o pasau
linio karo pasitaik atvej, kai populizmas pam vir, bet paskui
vis tiek itiko. Gal rykiausias tokios katastrofos pavzdys - Graiki
ja. 1981-aisiais rinkimus laimj o PASOK (Graikij os visuotinis socia
list judj imas) partija ir jos vedlys Andreasas Papandreu (Andreas
Papandreau) . aliai j is piro pasenusius, gyenimo atmestus kio
valdymo metodus. Kai visas pasaulis, taps protingesnis, kovoj o su
infliacija, Papandreu sil pigius pinigus, paleido pinig spausdini
mo main dirbti visu tempu tikdamas, kad tai pakeis k . Didino
valstybs svarb ekonomikoj e, m nacionalizuoti mones ir bankus.
O tuo metu Anglijos premj er Margareta Teer ( Margaret Thatcher),
atvirkiai, pradj o visk masikai privatizuoti, dl ko tos alies gero
v tiesiog ov vir ir kyla iki iol. Papandreu sil istoti i NATO
ir Europos Sjungos, adj o per kelerius metus Graikij paversti kles
tinia alim. Gaila buvo irti tokos politikos pasekmes. Isigand
investuotojai bgo i Graikijos, vyriausyb iki aus lindo skolas, nes
biudetas buvo nesureguliuotas, defcitinis, ekonomika augo liau
negu bet kur kitur Europos Sjungoj e, kasmet viskas brango po 20
procent arba daugiau. Graikija tapo juoda Europos avele, kuri nemo
ka protingai tvarkytis, o gaunamus Sjungos pinigus ivaisto. Tarp
P O P U L I Z MAS 241
kitko, Papandreu ir negaljo kitaip elgtis. I Briuselyje gaunam pi
nig deng skolas, kuri pats buvo pridirbs. Graikija tik dabar po
truput pradeda atsigauti, nors Papandreu seniai imestas. O k kalba
mons? Graikai iki iol su malonumu ir ilgesiu atsimena graius Pa
pandreu paadus.
Panaiai buvo netoli nuo ms esanioje Slovakij oj e, kai ten val
di atjo populistas Vladimiras Meiaras. Jis drauge su Vaclavu Klau
su sulau dvi dalis

ekoslovakij, o paskui savo dalye, Slovakij oj e,

pradj o valdyti beveik kaip karalius. Daugiausiai rpinosi svo pad
ties stiprinimu, biiuliams pusveliui dalij o mones ir bankus.

lugd
politinius prieus. Jo saugumas net pagrob alies prezidento, nesu ta
rianio su Meiaru, sn. Kas i to viso ij o? Slovakij os padtis tapo
blogiausia Ryt Europoj e. Usienio investicijos strigo, viskas pradjo
byrti. Tik nustmus Meiar - beje, jis pralaimj o vos per plaukel -
viskas pasikeit. Slovakija buvo priimta NATO ir Europos Sjung,
Vakar valstybs ten stato automobili ir kitus fabrikus.
Pikiausia, kad kai populistai priskaldo malk, tvarktis tenka
tiems, kurie po j paveldi valdi. Taupumo program, kuri pasta
t Slovakij ant koj ir pavert j didiausiu viso regiono investicij
magnetu, vykdyti turjo jau kita, Mikulao Dzurindos ( Mikula Dzu
rinda) vyriausyb. O dabar j keikia, es "prie Meiaro" buvo geriau.
Panaus pavojus tyko Lenkijos. valdi ten prasmuko tlas Ande
jus Leperis (Andrzej Lepper), valstiei "Savigynos" vadas. Tai toks
lenk ustauskas, tik iek tiek protingesnis ir be barzdos. Bals jis
gavo nedaug, bet i dviej rinkmus laimj usi partij n viena neturi
daugumos. Prisidjus Leperiui ir kitam panaiam (iuo atveju, "eim
gynjui"), Romanui Giertychui, broliai Kainskiai daugum turi. Bet
jie dabar prikauso nuo t dviej populist. Todl Lenkij oj e iuo metu
ne uo vizgina uodeg, o uodega - un .
Kaip atpainti populizm?
Tai nra lengva. Visi politikai truput populistai, kalba graiai,
stengiasi patikti, daug ada, ypa artjant rinkimams. Tai demokra
tij os silpnoji vieta. Pati visuomen turi bti subrendusi, politikai
iprususi, turi mokti skaityti tarp eilui. Toki visuomeni dabar
242 N U O D t M I N G A S PA S AU L I S
gausu. Skandinavijos lyse, j eigu pradsi skiesti, i tavs tik pasi
juoks. Panaiai - visoj e Vakar Europoj e skaitant Britanij ir Airij,
Kanadoje, Jungtinse Amerikos Valstij ose, Indij oj e, Japonij oj e. Bet
Ry ir Centrinj e Europoj e, Balkanuose, Lot Aerikoje padtis
vis dar pavojinga. Atskirti pelus nuo grd galima, bet tik tada, j eigu
atkakliai klausime politik: o kaip tu gyvendinsi tai, k adi? Kokios
bus pasekms? Turime atidiau irti tai, k politikas jau nuveik,
kaip balsavo vairiais klausimais, negu tai, k jis neka. Ir asmeninis
politiko gyvenimas neturi bti paslaptis. Brandiose demokratijose
nuodugniai inaroma ne tik svo kandidatr iklusioj o praeitis,
j o verslas ir darbai - daniausiai tai daro spauda, - bet ir vaikyst.
Kalbamasi su jo mokyklos biiuliais, surandamos buvusios draugs
ar draugai. Visa tai labai reikalinga. Nes j eigu tu neteistu bdu u
sidirbai pinig, j eigu esi klimps privaiuose reikaluose, kaip suge
bsi bti siningas prie taut? Ir vis dlto pasitaiko, kad valdi
prasiveria sukiai, tokie, kaip Berluskonis Italij oj e. Ypa pavoj ingi
yra isiokliai, staigiai atsirad mesijai. Todl senose demokratij o
se nusistovj o dviej , reiau - trij ar daugiau partij sistema. Viena
partija valdo, kita j dmiai stebi, demaskuoja klaidas, turi paruousi
elin ministr taryb, kurios ministrai mindo kulnus valdantiems
ministrams. Spauda ir vieniems, ir kitiems atseikja po lygiai. Politiko
kelias virn turi bti ilgas - per vairius postus. Tada matosi, koks
j is mogus, kaip dirba, elgiasi, ar i tikro supranta paprast mog.
"VI E N T I K AUKS AS VAL DO MUS "
DABAR, KAI VI SI DAUG KALBA API E KRI Z, VERTA
prisiminti stabiliausi ms sistemoj e element - auks. Kodl jis
vertingas, kodl ta vert nuolat auga?
Jeigu kas nors prie 10-15 met nusipirko imt gram sveriani
auksin grandin ar kelias auksines monetas, sumokjo apie 130 do
leri (priklauso nuo gaminio kokbs) . O iandien tuos 100 gram
parduot jau u 3000 doleri. Nes dabar aukso gramas kainuoja apie
.V I E N T I K A U K S A S VA L D O M U S " 243
30 "ali". Vadinasi, udirbt 23 kartus daugiau. Kas buvo toks gudrus
ir tai numat, tas praturtjo.
O kaip yra dabar, kai aukso kaina taip pakilo? Gal parduoti tai, k
turime, nes kaina daugiau kilti turbt nebegals? O gal atvrkiai, gal
i paskutinij dar pirkti aukso, kai fnansinse rinkose tokia nerimas
tis ir sumaitis? Nes gal j is vis dlto dar brangs, juk nuo ami amin
j jo kaina tik kilo, kritimai bna reti, trumpam, ir nelabai baiss.
Nesilysiu recept, nes recept nra, j niekas negali sugalvoti.
Pamginkime pasiirti aukso ir jo verts prigimt .
Du kartus per dien nervingasis aukso pasaulis nurimsta. 10.30 ir
15. 00 valand Vakar Europos laiku penkios pasaulins institucijos,
prekiaujanios auksu, Londono biroje nustato jo kain. Gan papras
tai : kok kiek ir u kiek nori pirkti pirkjai, kok kiek u koki kai
n silo pardavjai. Ivedamas ir pakoreguojamas bendras vardiklis.
Pasitariama telefonu, ramiai, visada tais paiais odiais, tarsi ritual
atliekant.
Pirm kart aukso kaina tokiu bdu buvo nustatyta 1919-j
rugsj o 19 dien. Nes fnans pasaulyje viepatavo chaosas, uncijos
(1 uncija - 31,1 gramo) kaina auktyn emyn okinj o penkiais centais.
Dabar tai skamba juokingai - iuo metu ji okinja kartais 10 doleri
per dien. Daniausiai oka auktyn. 2008 met kov uncijos kaina
peroko simbolin tkstanio doleri rib.
O juk gan ilgai auksas buvo nemadinga, senamadika investici
ja, tas pat, kaip laikyi pinigus koj inje. Jei prie dvejus metus koks
nors verslininkas pirkdavo didesn jo kiek, buvo vadinamas bailiu.
O dabar visi, kas tik gali, griebia j. Auksas vl tapo patikimiausiu ap
sidraudimu nuo bet koki nelaimi, absoliuiu pinigu, turto ir val
dios simboliu.
Auksas fgruoja pasakose ir mituose - apie ventj taur Gra
l, apie aukso kupin krat Eldorad, turtuol Krez, argonautus ir
daugybje kit istorij. Jis visada buvo brangus, mat gamtoje jo yra
maai. Ateityje bus dar maiau, nes irankiotas.
XIX amiui besibaigiant, iaurs Karolinoj e (JAV) tlas Konradas
Ridas (Conrad Reed) rado sunk uolos gabal. Parsine namo ir tre-
244 N U O D M I N G A S PA S AU L I S
jus metus naudojo durims uremti, kol vien syk pravaiuojantis ju
velyras atpaino, kad tai aukso luitas. Jis svr 8 kilogramus. Rdas j
pardav u 3,5 dolerio. Jau tada tas luitas buvo vertas 36oo doleri, o
dabar kainuot 200 ooo JAV doleri. Aerikoj e tuoj prasidj o aukso
kartlig.
Taiau dabar naios aukso gyslos jau imsintos. Apskritai, aukso
ms planetoj e dar yra daug, bet jis slypi kietose uolienose, vos per
mikroskop irsi . Kad gautum vien uncij, tenka sumalti smul
kius miltus 20 ton uol, o sykiais net imt ton. I uncijos ieina dvi
nelabai storos apyranks.
Aukso kaina buvo barometras, rodantis, kaip laikosi pasaulio
ekonomika. Kai padtis stabili, kaina bna nuosaiki. Kai artja au
dra, kaina kyla. Tai, kad dabar kaina mua visus rekordus, reikia, jog
sklando baim.
Auks pirmiausia perka turtingiej i, siekdami tokiu bdu isaugoti
savo turt. Bet dabar iumpa ir smulks investitoriai. Nes pasaulye
per daug pinig. Jie susideda i spausdinta popieriaus ir i duomen,
kurie saugomi bank kompiuteriuose. Savaime tai nra j okios verty
bs. Tai - kaip dmelis. Tampa vertybmis tik tada, kai tuos spalvotus
popieriukus ir tuos raus kompiuteri atmintyse mons pripasta
vertybe ir ja tiki.
Dabar vis daugiau moni abej oja, ar valstybiniai bankai i ti
krj valdo padt. Nes infliacija - didiausia per pastaruosius 14
met, tai reikia, kad tirpsta moni santaupos. X amiaus septin
taj ame deimtmetyj e buvo panaiai, ir jau tada turtingesni mons
iekoj o tokio pinigo, kurio niekas negalt pispausdinti, o paskui
nuvertinti . Tais metais aukso uncij os kaina nuo 35 doleri oktelj a
iki 870. Tai buvo signalas apie artj ant ekonomikos ems drebj i
m. Tokiais atvejais panikos apimti mons nustoj a kreipti dmes
kain, perka auks, kiek jis bekainuot, taip kainas ukeldami dar
aukiau. Tada atgyja tos verslovs, kuriose aukso randama maai,
kur jo iki tol neapsimokdavo iekoti . Sakysim, Ojapoko upje ir jos
intakuose, diunglse Brazilij os pasienyj e su prancz Gviana. Ten,
iki keli simurkd ups dumble, kapstosi keliolika tkstani aukso
.V I E N T I K A U K S A S VA L D O M U S " 24
5
iekotoj , j uos vadina garimpeiros. Turi vali, motorini siurbli.
Dumbl stipria srove pila ant rmPose itempto kilimo. Ant j o nus
da sunkesns dalels - akmenukai, sukep grumstai ir aukso dulks.
T miin reikia aplakstyti gyvsidabriu ir pamaiyti, gysidabris pri
limpa prie aukso, susidaro mayiai rutuliukai, jie susikaupia kilimo
dubime. Tereikia susemti keptuv, pakaitinti, gyvsidabris igaruo
ja, lieka nelabai vars aukso trupiniai arba dulks. Keli gramai arba
keliolika per dien, labai retai - daugiau, bet niekada nepasitaiko
luit. Upje j nebna. Viskas - kaip prie imt met. Iplaut
auks garimpeiros nea supirkjams ln kaimel, esant lljabelos
saloj e, ir gauna por trej et doleri u gram. Jie vargu ar ino, kad
gramas Londono ar Niuj orko birose jau siekia 30 doleri rib, bet
ne k padt, jeigu ir inot. mogui reikia valgyti, reikia benzi
no, gyvsidabrio, degtins, pas paneles vienoj e i ln apsilankyti .
Artimiausi miest Kaj en galima pasiekti ti k sraigtasparniu, kuris
atskrenda kart per mnes, kainuoja brangiai ir ne kiekvien paima.
O nuvyks miest su buteliuku, pilnu aukso smlio, gali atsidur
ti kalj ime, nes iekoti aukso Sikinio ir Ojapoko upi baseinuose
udrausta. Retsykiais zon atskrenda prancz andarai. Sudau
o variklius, pramua vali dugnus, sudegina lnas. Bet diungli
pragaras neusidaro, garimpeiros grta. Kiekvienas tiki, kad bent
syk ir jam btinai nusiypsos laim. Juos da uodai, beveik visi jie
serga maliarija ir kitomis tropik ligomis, nuo gyvsidabrio ir j o gar
atsiveria aizdos. Retas itrks i to alio pragaro, nra ini, kad
kuris nors bt praturtj s.
Kitoj e pasaulio vietoje, septynios valandos kelio nuo Mongolij os
sostins Ulan Batoro, panaaus likimo mones vadina nindzia. Ge
ologai paskaiiavo, kad Ogomoro stepj e po eme guli apie imtas
ton aukso. Ten, nusipirkusi licencij, sikr viena rus frma. Bet
kai tik mongolai suinojo apie radin, niekas j nebegalj o sulaikyti,
klaj okliai pldo tkstaniais. Rusi istat srgyb, bet stepi sns
j nulav. Atvyko keli imtai policinink, ir nuo to laiko Ogomoro
stepj e vyksta tylus karas. Aukso iekotojai nakt atslenka aptvertus
plotus. Ant nugar nea plastikinius dubenis, todl atrodo kaip v-
246 N U O D f M I N G A S PA S AU L l S
liukai nindzs i animacinio flmo. Mongolijoje dabar sunku gyventi,
ir t nindzi stepje prisirenka imtas tkstani. Jeigu pasiseka, per
dien prisiplauna aukso u 10-20 doleri. Policija juos susemia im
tais, palaiko, paleidia. Ir j ie vl grta step.
Piet Afikoje, po Gerosios Vilties ikyuliu, aidimas dar pavo
jingesnis. Aukss ten kasmas seniai ir labai giliai, kartais iki keturi
kilometr gylyje. Taip giliai dirbti gali tik didiej i koncernai, kurie
achtas investuoja milij onus ir net milijardus. Ten atsirado nauja pi
rat atmaina. Nelegals aukso iekotojai patenka paius giliausius
acht ulinius, ivaro legalius kalnakasius ir dirba patys su. Jie gin
kluoti, kai kurie turi net svo darbo granat, padary i skardini,
sprogmen ir gelegali. Administracija juos gaudo, blokuoja lifus
ir atsargines angas. Kai kurie visus metus sdi toj e gelmj e, kartye
ir drgmje. Kartais su jais bna j moterys. Gelmje valgo, miega,
dirba. Ir va. Pernai Piet Afikos Respublikoje uvo 113 auksakasi,
skaiiuojant tik legalius. Kiek na pirat, niekas neino. Spjama,
kad kasmet Piet Afikoje j ie pavagia apie 30 ton aukso.
Tai, k igauna garimpeiros, mons-vliai ir piratai, patenka pir
kliams. Tie niekada nieko neklausinja. Aukso iupsniai, kapeliai ar
buteliukai neturi j oki numeri ar ym. Ivalytas ir sulydytas auk
sas vairi moni bagauose keliauja per valstybi sienas ir silieja
pasaulin fnans sistem. imt tkstani moni vargas tampa
papuolais vieniems, fnansinio sugumo garantija kitiems.
Nebtina (net nepatartina) nupirkt auks laiki nam ar s
taigos seife Tam yra puiks slapti bank poemiai. Londone aukso
sugoma 640 ton, o veicarij os Ciuricho ir enevos bankai tiesiog
stovi ant paskikai dideli poemini seif, kuriems nepavojingos
nei atomins bombos, nei ems drebj imai. Diduma pasaulio aukso
guli btent ten, o jo savininkai veicarams u saugum moka nuom.
Visi valstybiniai bankai turi aukso atsrg, kakada jomis rmsi
popierini pinig emisija. 1944-aisiais JAV Breton Vudso mieste, 4
valstybi atstovai nutar sutvarkyti pasulin valiut sistem ir pa
sil Amerikai tai sistemai vadovauti. Nutarta, kad doleris bus susie
tas su auksu, uncija bus lygi 35 JAV doleriams ir gali kilti ar smukti,
. V I E N T I K A U K S AS VA L D O M U S " 24
7
kaip nori . Visos kitos valiutos irgi buvo irikiuotos. Sakysim, u svar
sterling - 2, 8 JAV dolerio. Sklandiai veikianti Jungtini Amerikos
Valstij ekonomika buvo patikmas j pinigo ramstis.
Trisdeimt met ta sistema laiksi kaip mras. Iki karo Vietna
me. Per j Amerika tapo nepaj gi mokti, ir prezidentas Niksonas
1971-aisiais vienpusikai atauk teis dolerius keisti auks. Nuo to
laiko popierini pinig vert priklauso tik nuo vieno: kiek mons
jais pasitiki .
Breton Vudso susitarimui nustoj us galioti, didiosios pasulio
lys pradj o gana gausiai spausdinti pinigus. Ypa Amerika. T ji daro ir
iuo metu. Nuo 2006-j ji net nustoj o skelbti, kiek doleri ileidia.
Mat gan svarbus j verslas - spausdinti dolerius, kuriuos pasulis pri
ima u gryn pinig. Ir j kursas nebtinai krinta, kartais gali pakilti,
j eigu kam nors ypa prireikia. Pavyzdiui, mokti u naf.
Yra grup fnansinink, vadinam "aukso vabalais", kurie sitik
n, kad artja pasuli< . konomikos lis ir popierini pinig, kaip jie
sako, "kvail pinig", epocha pasibaigs. Doler, taip pat eur, j en ir
kitas valiutas jie vadina milinika apgavyste, kuri leidia valstybms
skolintis, kiek tik jos nori .
Kaip jie sivaizduoja ekonomik nenaudojant pinig? Kaip tada
nusipirkti duonos arba automobil ?
J nuomone, viskas turi remtis auksu ir kitais tauriaisiais metalais.
Perki biliet kin? Atsiskaitai konkretaus banko ileistais pinigais
arba kredito kortele, bet pardavjas, gavs tavo mok, bet kada gali
pasiimti aukso - arba to banko kredit. Gan kerplika organizacija,
bet tik ji es gali utikrinti stabilum. O aukso kaina, t "vabal
"
nuo
mone, turs pakilti iki 5000 doleri u uncij. Matyt, jie dabar labai
energingai j supirkinja. Per pastaruosius kelerius metus Niujorke
kakas jo nupirko 68o ton.
Aukso gavyta pateko kelias rankas. Kitaip neieina. Nes anksiau
gilios achtos statyba kainuodavo apie imt milijon doleri, dabar
neretai - milijard O kol prasids gavyba, praeis 7-9 metai. Vidutinio
dydio frmos toki ilaid su leisti negali. Gavyba pelninga, jeigu i
vienos uolienos tonos igaunamas nors gramas aukso. Seniai prajo
248 N U O D M I N G AS PA S A U L I S
laikai, kada jo gabaliuk bdavo galima rasti negiliai ar net ems pa
viriuje. X amiaus atuntajame deimtmetyje Piet Aikos kasyklos
igava tkstant ton, o 2008 metais - tik 272 kilogramus. Tada nutiko
dar vienas dalykas. Piet Afika prarado pirm viet aukso gavyboje,
o j aplenk - tik sivaizduokite - Kinija. Ji perka moderni technik
Vakaruose, privatizuoja ir pleia senas maas kasykas, stato naujas.
Kinij os vidaus rinkoje aukso paklausa didel. Ne dl to, kad kinai labai
daug brangenybi neiot - jie tiesiog kaupia juodai dienai. O dau
giausiai auko naudoja indai - Indij keliauja penktadalis pasulio
produkcijos. Kiekviena eima dukr per vestuves ipuoia auksiniais
iedais, apyrankmis, kaklo vriniais. Tvai kaupia brangenybes nuo
pat mergaits gimimo iki jos vestuvi. Indijos moterims tas vestuvinis
auksas - tai draudimo polisas senatvei ar porai iirus. Vestuvi sezono
metu, nuo spalio iki kovo, juvelyrai dirba kaip patrak. Nesivaizduoju
inds moters be aukso. Tai tarsi j kno dalis. Bna, prieina senut
elgeta, idivusi, suvytusi, vilgsnis drumstas, prao: "Nupirk man
svari ryi." Arba: "Nebaik valgyti tos kriaus, palik man dal." Aki
vaizdu: nemeluoja, i tikrj alkana. O ausyse ir nervse auksiniai
papuoaliukai, tegul nedideli, bet matau, kad ne alvaris.
Musulmons moterys brangenybi tiesiog nenusiima, bent dien.
Neva j eigu vyras tris kartus paskys: "Tu man ne mona", ji turi ieiti
kaip stovi.
Didioji dauguma aukso, kuris yra rinkoj e, - tai neseniai igautas
aukss. Tokio per metus ikasma madaug 2500 ton. I j apie 500
ton pristato smulks aukso iekotojai. Dar apie 900 ton gaunama
perdirbant papuoalus, elektronin rang, galvanizacijos metu susi
daranias nuosdas. Apie 500 ton per metus rink imeta centri
niai, valstybiniai bankai. Nuo monijos auros iki iandien visi ms
protviai igava ir apdoroj a apie 150 ooo ton aukso. Tai nra labai
daug. I jo bt galima pastatyti vien nedidel gyvenamj nam
kvartal.
Didiausias aukso atsrgas sugo valstybiniai, centriniai bankai.
Taiau t atsrg reikm per daug sureikminama. Jeigu visi bankai
staig parduot svo auks, kaina rinkoje krist klvirsiais. Nes kiek
. V I E N T I K A U K S AS VA L D O M U S "' 249
bekalbtum, es popieriniai pinigai yra fkcija, sutartiniai enklai, ku
riais galima tikti arba ne, aukso kaina - ir tik susitarimas. Indnui,
kol jis nesusidr su europieiais, aukso gabaliukas buvo tiesiog me
talas. Aukss net negali sustabdyti infiacijos, kiek berodint "aukso
vabalai". Nes kylant jo kainai (taip, kaip dabar) , didja jo gavyba, aukso
atsiranda vis daugau, kaip ir popierini pinig. Ties, aukso per metus
padaugja dviem procentais, o popierini doleri - deimia procent.
Be kita ko, aukso gavyba - sunki nata varganoms Azijos, Afi
kos ir Lotyn Aerikos lims. Kai su jomis sudaromos sutartys ir
gaunamos licencijos, niekada nepranema, kokius brangaus metalo
kiekius geologai aptiko, apeinami gamtosugos klausimai. Ten, kur
dirba auksakasiai, mirta diungls, nurausiami itisi kalnai. em
lieka apnuodyta taip, kaip ipylus branduolines atliekas. Ciano, gyv
sidabrio ir kit chemini mediag pilama dideliais kiekiais. Niekas
nebeauga, imirta gyvnai.
Kai taip atsitinka Europoje, atrodo baisu. 2ooo-j sus Rumunijos
aukso kasykloje Aurul sugiuvo utvanka ir cianu apnuodyti vandenys
pateko Tis, Dunojaus intak. Upje per 300 kilometr uvo gyvyb.
O Treioj o pasulio lyse aukso iekotoj susidrimai su vietos gyven
tojais beveik visda bna tragiki. Devintame X amiaus deimtme
tye tkstaniai garimpeiros utvind Amazons diunges, kuriose
gyvena janomami genties indnai. Per septynerius metus uvo penk
tadalis genties, liko vos 12 ooo moni. Padti puol yms pasulio
pilieiai, tarp j ir brit dainininkas Stings. Gal gae Brazilija j teri
torij paskelb draudiama zona. Bet garimpeiros netrukus vl atsira
do. Nekeipia dmesio draudimus, nes sostin toli, o policija bejg.
Indnai vl mirta. Juos pjauna nuodai ir setimj atnetos ligos.
Ir vis dlto nra mediagos, labiau apipintos legendomis, mitais ir
prietarais, negu tas geltonasis metalas. Jis tikrai ypatingas. Sunkus -vie
nas litras sveria 19 klogram, bet minktas. Pasiduoda formuojamas.
Absoliuiai negenda ir nerdija. Itirpdyti j galima tik vadinamojoje
karalikoje degtinje - druskos ir azoto rgi miinye. Aukss gali
gulti imtus met jros dugne ir nieko jam neatsitiks. Legendos apie
aukso lobius eina i kartos kart. Kai, Kolumbui atradus keli nau-
250 N U O D t M I N G A S PA S AU L l S
jj emyn, jame sitvirtino ispan ir portugal ukariautojai, auksu,
brangakmeniais ir sidabr pakrautas karaveles jie siunt svo kara
lystes. Madaug tredalis laiv pasksdavo, toli grau ne visi surasti.
Amerikietis Tomis Tompsonas (Tommy Thompson) 1989-aisiais suge
bjo nusigauti ratin garlaiv "Central Aerica", kuris ve auk i
Kalifornijoje atrast klod ir per uragan paskendo Atlanto vandeny
ne, 2 kilometr gelmje. Jame buvo turt u milijard doleri.
Taiau pats didiausias lobis guli prie Gibraltaro, jis jau surastas.
Tai brit karo burlaivis "Sussex". Paskendo per audr, nes buvo per
daug prikrautas aukso. Aglai tada kariavo su Pranczija ir norjo
papirkti vien Italijos kunigaikt, kad j is upult pranczus i u
nugario. Ekspert nuomone, "Sussex" krovinys dabar vertas keturi
milijard doleri.
Yra ir didesnis lobis. Kosminis zondas NEAR ityr asteroid EROS.
I pradi jis atrod akmuo kaip akmuo, 3 kilometrai ilgio, n ploio.
Paaikjo, kad jame daugiau aukso, negu monija sugebjo ikasti per
vis svo istorij.
Jeigu vis tik sugalvosite pirkti aukso juodai dienai, laikkits dvie
j taisykli. Pirma: neskriauskite svs ir svo vaik. Juoda diena gali
ir neateiti. Antra: j eigu jau perkate, pirkinys turi serti ne maiau
kaip vien uncij. Nes kai seria maiau, prekybininkai udeda didel
antkain, kartais ik 40 procent. O kai perkate uncij arba daugiau,
antkainis neturi bti didesnis negu s-6 procentai. Raskite bd pa
tikrinti.
Ir vis dlto pats brangiausias turtas - sveikata ir gera nuotaika. Vai
k kryktavimas. Meil. I r skanus maistas, jeigu jo ne per daug.
MATRI ARCHATAS
ATJ O LAI KAS PASAKYTI NEMALONI 4 TEI SYB :
gamtos evoliucija ir vis monijos raida mus, vyrus, pasmerk trum
pam ir blogam gyenimui.
MAT R I A R C H ATA S 251
Bits tranus prie iem imeta i avilio. Ai Dievui, moterys ne
tokios iaurios kaip bits - pasilieka mus, vyrus, kitam sezonui . Nes
gal reiks stog pataisyti, gal nudobto buivolo ms pasibaigs ir teks
pasirpinti atsrgomis.
Matriarchatas - moter valdia - tai natrali monij os snkloda.
Juk visus tuos du milijonus met, kiek ms paderm gyvuoja, vald
moterys. Nes kitaip nebuvo galima igyventi. Tik moteris ino, kuris
vaikas - jos, o vaikas ir net suaugs vyras ino, kas jo motina. O kas
tvas, ne visda aiku, bet nesukama dl to su galvos. Sibiro tautelse
taip yra iki iol, kai kur Mongolijoje, Piet Amerikoje, Okeanijoje irgi.
Gentyj e visda karaliauja moteris - bobut. Kas galt geriau susi
tvarkyti?
Evoliucija taip sureguliavo, kad vy imesti nereikia - monijos
prieauryje jie patys sve naikino tolimose pavojingose mediokse,
vliau - dvikovose, visda - alkoholyj e, dabar dar ir nutrktgalvikai
vairuodami motocikus ir automobilius, o ya naikindami vieni k
tus karuose. Kad ir abiejuose pasuliniuose.
Patriarchatas - vy valdia - prasidj o neseniai, kai mons m
dirbti em, kai raumen jga tapo svarbi. Tik tada pradj o kurtis
eimos.
Moterims lemta vadovauti dar ir todl, kad j biologin media
ga geresn. Kai tik moteris pradeda lauktis kdiko, jos kraujospdis
sumaja, irdis padidja ir su kiekvienu tvinksniu pumpuoja 40 pro
cent daugiau krauj o. Motoriukas dirba kaip olimpins sportininks,
sumaja pavojus susirgti irdies ir kraujo apyakos ligomis. Vyrus
infarktas itinka 10-15 met anksiau. Moter hormon sistema ir
genetin snkloda irgi tobulesns - jeigu nesuteiksi medicinos pagal
bos, berniuk nuo infekcij mirs keturis kartus daugiau negu mer
gaii. Be to, naujagim mergyt visda keturiomis ar net eiomis
svaitm labiau subrendusi u berniuk. Jie sunkiau mokosi skaiti,
neretai mikioja, jais tenka labiau rpintis. Blogai mokosi. Paauglys
kema maisto kiek tik lenda, nes jam paskyta, kad tada iaugs di
delis ir stiprus. O paaugls gan anksti pradeda suprasti od "dieta".
Kvailos varybos, kas igers daugiau napso, pasitaiko visose lyse,
252 N U O D M I N G A S P AS A U L I S
bet niekada - tarp moter. gydytojus vyrai kreipiasi reiau, mote
rys - danesns venios poliklinikoje. Tarkim, odos vys moterims
diagozuojamas daniau, bet liga "sugaunama" paioj e pradioje ir
todl igydoma. Vyrams diagnozuojama reiau, bet tada, kai jau vlu
k nors padari. Panaiai ir su kitomis ligomis.
Moteris beveik visda turi kelias drauges, kurioms gali atverti ird
ir pasitarti. Vyras daniausiai turi tik darb ir, geriausiu atveju, aluds
draug. tamp jam tenka kaupti sve, jis nemoka vardyi svo pro
blem nei apie jas pasikalbti, tesugeba slopinti. Todl j kamuoja de
presijos, sviudybs tarp vyr daug danesns negu tarp moter. Ir
moterys (gda, bet tenka pripainti) didesns varols negu vyrai.
Kokias i viso to galima dari ivadas?
Nereikia dari joki ivad. Gyvenimas pats jas padarys. Utenka
apsidairyti. Lietuvoje moterys jau aikiai dominuoja vietime, svei
katos apsugoj e, urnalistikoj e, prekyboj e, administracij oj e. Teisj
moter daugiau negu vyr. Galima bt skyti, kad vyrai sdi paiuo
se aukiausi uose postuose. Teisyb. Vyr valdia dar gaj i. Bet pai
rkime, kas tiems auktai sdintiems vrams teisyb apie gyenim
aikina.
Manau, matriarchatas, toks, koks jis buvo, nebegr. Ne mamutus
mediojame ir ne gentimis gyvename. Taiau v vienvaldyst jau
baigiasi. Turbt gyvensim draugikai, bet mums, vams, teks gerokai
pakovoti u svo teises. Vienintel viltis - moterys gerairds. Gal vis
dlto leis mums nors lygiems bti.
VI SATOJ E NE SAME VI E Ni h
SVARSTYTI , AR KI TOSE VI SATOS PLANETOSE YRA
gyyb ir isivysiusi civilizacij , kvaila. Visata nesivaizduojamai
didel. Toki galaktik kaip msik, kuri pavadinome Pauki
Taku ( ms em yra j o pakratyj e), yra miliniki spieiai, o j ose
toki sistem kaip ms Sauls - milij onai. Tobuljant technikai,
V I S AT O J E N E S A M E V I E N I S I 253
atrandamos vis nauj os. Kyla mintis, nors apie tai nejauku galvoti ,
kad galbt Visata neturi rib nei pakrai, nei pradios, nei pabai
gos - kaip laikas.
Esnt tokiai begalybei visokio tipo vaigdi-suli ir apie jas
skriejani vairios prigimties planet, susidaro milijardai galimybi,
kad j ose susikurt vairi atmain gyvyb. Kokios tos atmainos, si
vaizduoti galime labai sunkiai. Vien ms emje vairov neipas
kyta. Bakterij os ir virusi, vienalsiai gyi padariukai, kerps, gybai,
ols ir kita augmenija, viss bestuburi pasulis, vabzdiai, ropliai,
paukiai, induoliai, skaitant mog. Vandens pasulis, nuo balos
iki vandenyno, kunkuliuoja kita gyvybe, bet jr gelmi itirta tik
5 procentai. Pasinr batiskafai kone kaskart atranda nauj padar,
kartais toki keist, kad n neinai, kaip juos pavadinti - augalais,
gyvnais ar kakuo treiu. Kaip jie ten gali gyventi ir daugintis esnt
imt ton spaudimui ir be deguonies? Beje, manoma, kad toj e ami
noj e tamsoje gldi aliavos nauj iems supergalingiems antibiotikams
ir nauj os kartos vaistams.
Yra nuomoni ir pagrst argument, kad gyvyb emje atsirado
ir vystsi ne vien kart, o ma maiausiai dusyk. Tai yra ugim
ar buvo uneta, paskiau per baisi katastrof visikai sunaikinta, o
po kurio laiko, po labai ilg geologini pasikeitim emje, kai j r
dugnas tapo kalnais ir atvirkiai, gyvyb vl atsirado ir tobuljo i
nauj o. Tik itaip galima paaikinti kai kuri ikasen kilm.
Jeigu nedidelje ms emj e tokia gyvybs vairov, kaip jos gali
nebti kitose planetose - ms galaktikoje ar tolimesnse? Vienur
galbt gyvuoja kerps ir infzorij os, kitur - auktai isivysiusios,
mums nesuvokiamas civilizacijos.
Bet kodl mes j nematome arba kodl jos neapsilanko pas mus?
NSO (neatpaintus skraidanius objektus) kol kas, kol netapsi
me daug protingesni ir technikai geriau ginkluoti, atidkime al.
Tyrimai buvo daromi labai entuziastingai, tyrjai btinai norjo k
nors surasti. Nieko nepavyko, nors buvo kurti ir toliau veikia speci
als centrai, nors paiomis moderniausiomis priemonmis gyybs
Vistoj e iekoma jau daugel met. Sugalvotas ir naujas metodas.
254 N U O D M I N G AS PA S A U L I S
I paleist kosmos ir planetas zond fotografojama ir flmuojama
em, j os ivaizda, spinduliavimai. Kam? Kad atpaintume atitikme
n, kai surasime. mons dirba rimtai.
Didiausia klitis Vistoj e - atstumai.
Gali Vilniuj e okti, lauus deginti, i patrank audyti, bet Klai
pdoj e tavs nematys ir negirds. Net neinos, kad esi ir kad judini
kojas. O Vistoje atstmai didesni, tai ne Vilnius-Kaipda einant
psiom ir net ne Vilnius-Keiptaunas Piet Afikoje. emj e nra su
kuo palyginti toki atstum.
Yra radijo bangos ir galimyb j omis sisti signalus. JAV veikia pro
grama SETI , kuri ieko radij o signal i kt pasuli. Bet mes vis dar
esame svo dabarties vergai - apie Visat sprendiame pagal sve. Ta
iau civilizacija - tokia kaip ms, kuri naudoja radijo bangas, - labai
primityvi ir neturtinga. Radijo bangoms ( tai eina televizija, radijo
lokatoriai ir t. t. ) ieikvojame begal energijos, ji be prasms ispindu
liuojama eter. Tas civlizacij os etapas labai trumpas - imtas ems
met ar du. Vistoje tai maiau negu blyksteljimas. Paskiau civili
zacija, j eigu tik j i nelunga, pereina prie daug tobulesni energijos
neeikvojani ryi ir bties form.
Dabar mes, ems gentojai, esme to 200 met etapo pusiauke
lj e. Tie, kurie i Vistos mus stebi, to trumpuio blykstelj imo galjo
ir nepamatyti. Nes j iems, kaip ir mums, tenka stebti ne keturias pa
sulio puses, o milijonus pusi. Be to, tas ms "blyksnis" iki j ateis
tik po daugelio tkstani met. O jeigu panors k nors atskyti,
mums pasisti inut, j gausime irgi tik po begals met. Nes radijo
bangos skrieja tokiu pat greiiu kaip vies.
Dar blogiau. Jeigu jie pasigavo ir suprato ms radij o ir televizi
jos bangas, koki nuomon apie mus susidarys? udyns, gaudyns,
neapykanta, karai. Intelektas, juolab auktas, nuo tokios ms civi
lizacijos atsiegnos ir svo bendrus pritaikys. Vistoj e yra daugyb
j iems kur kas domesni viet. A js labai nortumte susipainti su
bomu?
Ir technologij lygio skirtumai mums neleidia j pasiekti. Jeigu
jie paeng nors truput toliau negu mes, tai naudoja neenergetin
V I S ATOJ E N E S A M E V I E N I S ! 255
technologij, kuri pdsak nepalieka. J nepamatysi, nors irk tie
siai ten, kur jie yra. Ne todl, kad slptsi. Tiesiog negali gyventi taip
primityviai, kaip mes.
A monija pakankamai energingai ieko?
Gdingai maai. Juk reikia stebti milijon milijonus vaig
di ir milij onus dani. T reikia daryti nuolatos, be pertrauk,
nes j sistuvai gali nedirbti vis laik. Todl SETI trauk t darb
280 ooo astronom mgj . Erdv j iems idalyta po milimetr. I

ems irint - po milimetr, bet ploto ten - milijardai kilometr.

Taiau mgjai negali stebti vis par, met metus. Jeigu i kosmoso
ateis signalas, jis nebus ilgas ir nebtinai kartosis ms krtim. To
kiems stebj imams sukurta automatika, bet ji dar neatstoja mogaus.
Yra mgj, stebini dien nakt, bet ans k nors pamatyti - ma
daug vienas i deimties milij on.

urnalas Der Spiegel paklaus vieno i SETI vadov Franko Dreiko,

ar apskritai reikia iekoti gybs ktose planetose ir sisti joms pra
neimus, kad esame. Ar nebsime upulti? Mokslininkas nusijuok ir
atsak, kad artimiausia neemika civilizacija galt bti u 100 vies
mei. viesa nuo jos iki ms eina 100 met.
imtas viesmei - tai vienas su trylika nuli kilometr. Neban
dykite suvokti - galva apsvaigs. Jeigu monijos prieauryj e, madaug
prie 2, 5 milijono met, kai dar bgiojame po savan ir daugiausiai
maitinoms plrij vri idomis, btume iskid reaktyniu
lktuvu ir vis laik skrid virgarsiniu greiiu, iandien btume su
kor ketvirt to kelio.
Kit pasauli btybms nra prasms dangintis taip toli ms u
kariauti. Jeigu jie pasiek tok lyg, kad gali nugalti Visatos atstumus,
tai ir iminties bus gij. Bus praj etap, kai valdi pasiiumpa dik
tatoriai ir avantiristai. Dreikas sako, kad mes per daug primityviai
galvojame apie kitus Visatos gyventoj us. Esame simylj sve kaip
narcizai, irime veidrod ir manome, kad jie tenai btinai bus pa
nas mus ar bent bediones.
256 N U O D t M I N G A S PA S A U L I S
MUZ I KOS PALAI MA
LABI AUSI AI PAPLI TUSI MENO RI S I R POPULI A
riausia moni bendravimo forma - muzika - iki iol neiikintas
reikinys. Niekas negali keliais odiais tikinamai p<.ikinti, kas tai
tokio. Yra geni ir taut, kurios iki iol neturi rato, bet nra gen
ties, kuri neinot muzikos, nors galbt j igauna styga, itempta
per idiovinto drieo pilv. Rasta kaulin fleita, kuriai 40 tkstani
met.
mons link dainuoti, ritmikai okti per ritualines apeigas, dirb
dami, kai linksminasi, kai lidi, kai nori ireikti meil, nusivylim
ar neapykant. Muzika universali, j suvokia visos tautos. Emocijas
muzika perduoda labai j ausmingai ir aikiai, odiais itaip niekada
nepavykt.
Labai senais laikais odi kalba ir muzika galbt buvo pirmins
bendravimo formos, bet laikui bgant j keliai isiskr.
Kalb reguliuoja zona, esanti kairiajame ms smegen pusru
tulyj e. Muzikos pagavos emlapis daug sudtingesnis - per viss
smegenis. Ne tik abiej uose pusrutuliuose, bet ir paievio zonose, ir
smegenlse. Moderns encefalografai rodo, kad muzika suaktyvna
daugel smegen centr, ypa jeigu ji patinka. Nors yra moni, ma
nani, kad muzikos j iems nereikia, vis dlto mogaus dvasia gimi
ninga muzikai ir su ja harmonizuojasi.
Patyr sunk smegen paeidim arba sergantiej i Parkinsono liga
ilgainiui sustingsta, negali kalbti nei paj udti . Bet gerai parinkta
muzika juos ivaduoja. Jie pradeda dainuoti, okti, normaliai jaustis.
Kai garsi nutyla, vl tampa tarsi akmeniniai. Brit neurologas Oli
veris Sakss atrado, kad Parkinsono ligos kamuojamiems pacientams
reikia groti ritming muzik ir nesvarbu, anksiau jie yra j girdj
ar ne. O tai sergantiems Alzhaimerio liga muzika turi bti inoma
ir prikelti prisiminimus. Toka muzika ne tik paadina juos i letar
go - atgimsta seniai umirti dalykai, kuri medikai kitaip "ij udin-
M U Z I K O S PA L A I M A 257
ti" negali, o kartu atgimsta ankstesn dvasios bsena, nuotaikos,
jausmai. Net psichiniams ligoniams muzika padeda atgauti smon,
kelioms akimirkoms itrkti i tamsos.
Mano brolis smuikininkas dst Suomij os konservatorij oj e. Pa
skoj o, kad jo studentus ir baigusiuosius mokslus neretai kvieia
ligonines groti pacientams. O koks turi bti muzikos charakteris, nu
sko gydyojas - kaip recept irao. Konservatorij oje yra net atskira
gydomosios muzikos specialyb.
Bet juk muzika - abstraktus menas. Kodl j i geba griebti u ir
dies?
Dabar paaikjo, kad muzik suvokianios smegen zonos ne tik
plaiai pasklidusios, bet turi glaud ry su atminties ir emocij zono
mis, daug glaudesn negu, saksim, regj imas. Todl muzika daugeliu
atej mog veikia stipriau negu, tarkim, paveikslas.
Bet kas i tos anatomij os? Vis tiek nesugebsime velgti to, k
openhaueris vadino "nenuskoma gelme", kuri gali sujaudinti vis
ms esm, nors apiuopiamos realybs muzikoj e nra.
Tai i tikro paslaptinga jga. Ne tik emocijas veikia. Motorika irgi
traukta. Ny pasak: "Muzikos klausoms raumenimis." Net netu
rintiej i muzikins klausos atsimena ir mintyse atkuria kai kurias me
lodijas. Kiti savo galvose itisas dienas neiojasi savotik muzikin
fon - melodijas arba j nuotrupas. Kartais judame j ritmu. Vidin
muzika padeda nugalti nuovarg, nes atsiranda ryys su giliai paslp
ta pasmone. O ji turi labai daug j gos.
Danas pasakys: "A nesuprantu muzikos." O jos ir nereikia su
prasti. Nesukime sau galvos, kodl muzika patinka arba ne. Vis tiek
nerasime atskymo. Grkims, ir tiek. Bent vien paslapt - didel,
visos monijos paslapt, - palikime neisprst.
2
5
8 N U O D M I N G A S PA S AU L l S
LI TERATROS S4RASAS
.THE TIMES"
.NEEEK"
.US NES AND WORLD REPORT"
.INTERNATIONAL HERLD TRI BUNE"
.NE YORK TIMES"
.Los ANGELES TIMES"
.GWBE AND MIL"
.THE GUARDIAN"
.THE TI ME"
.THE ECONOMIS"
.NE STRITS TIME"
.WEEKLY STANDARD"
.THE WASHI NGTON PoS"
.WATCHING AERIK"
.PRoQuES"
.fOREIGN AFFAIRS"
.DER SPIEGEL"
.SUDDEUTCHE ZEITUNG"
"fRNKFURTER RUNDSHAU"
.EL PAfs"
.EL PERIODICO"
.ABC"
.DIARIO DE NOTfciAs"
.VEJA"
.L'EPRESS"
.LE MONDE"
.LE MONDE DI PWMATIQUE",
.LE NOUEL 0BSERVATEUR"
.LE fiGARO"
.WPROS"
.POLITK"
.GAZETA WYBORCZ"
.PREKR6J"
BBC
.VREMIA"
.ITOGI"
.THE NEW TIMES"
IR UNIVERSITET RDIJO
SOTYS JAV, EUROPOJE,
ARTIMUOSIUOSE RTUOSE,
TOLIMUOSIUOSE RTUOSE IR
AUSRLIJOJE
2
59
1
2
3
TURINYS
P R I E B A LT I J O S J RO S
Pasmerkti padti 6
Gintaro paslaptys 13
Baltijos puolimas tsiasi 20
Nuo ausies kirsk 21
"Stalinas ir Berija buvo geri administratoriai" 23
S K A N D I NAV I J A
Turtingi ir laimingi ( Noregja) 28
Salis ne vien gaiems monms (Svedija) 30
Naujasis Svedijos ir Rusijos karas 36
E UR O PA
Neonacizmas ( Europa) 40
Kraujo kertas (Albanija) 47
Tylios pilkos pelyts skyrybos (Belgija) 50
Negailestingas liudininkas Frederikas Forsitas (Didioji
Britanija) 55
Apie meil - pradinukams (Olandija) 62
Deros ministrui (Rumunija ir Bulgarija) 68
Rato kvadratra ( Rusija, Maskva) 75
Grai ir pasiutusi (Ukraina) 84
Radiacijos vaiduoklis (Vokietijos Federacin
Respublika) 92
4
5
Od pipirams 99
Vliavos boktuose 102
Oi, tos rus moterys! 104
Paminklas idiotams 107
Svarios nosys prie didelius pinigus 108
Teuton juokeliai 110
A Z I J A
Seksualin Azijos nelaim 114
Antropologai ir psich 1logai eina m
(Afganistanas) 116
Tarp ateities ir praeities (Indija) 123
Didysis iradjas (Japonija) 130
Nei jungtuvi, nei skyyb ( Kinija) 135
Parduotos gyvybs (Nepalas) 139
Prezidentai sko udyti ( Palestina) 148
Erzacai ir j falsifkatai 152
Naujas japonikas odis ,.meta bo" 154
A ME R I KA
JAV valgybos tardytojai ir j triukai
(Jungtins Amerikos Valstijos) 158
Drakonas netelpa svo lizde (Lotyn Amerika) 163
Indn vadas - prezidentas ( Lotyn Aerika,
Bolivija) 167
Vl bolevikai (Venesuela) 169
Aerika isiparduoda 173
Groio mistika ir paslaptys 175
Jeigu tikrai nori - gali 178
Prisireik urnalisto 18
6
7
A F R I KA
Kaimyn - Aika 184
Bandit valstyb (Smalis) u
Didysis poskis 195
N U O D M I N GA S PAS AU L I S
Burt ir magijos istorija 200
Paaugliai udikai 208
Baims akys didels 214
Didiej i sukiai 219
Flirtas telefonu 224
Chamizmas ir chamai 227
Pinig hipnoz 234
Populizmas 239
"Vien tik aukss valdo mus" 243
r r
V
Matriarchatas 251
Vistoje nesme vienii 253
Muzikos palaima 257
L I T E RAT R O S S RAS AS 259
Pokalba su Algi mantu ekuol u
. . . didelis diaugsmas i noti , kad kakas, galbt toli nuo
ia, bendrauja su mani m.
Prisimerki i r pasvajoji - o gal vien kit sakin ir
vai kams paskaitys. :
Js feV< G>
Cekuolis, Algimantas
e-3 Staigmenos ir kiti inomi dalykai I pareng Loreta Pakeviien. - Vil-
nius: Alma littera, 2011. - 264 p.
i knyga kvieia skaitoj atidiau pasiirti i Europ, Aij, Amerik
bei Aik, nepamirtant ir ms, genani prie Bltijos. Publicistas ir ra
ytojas Agmantas ekuolis, klbantis 13 kalb ir aplanks per 6 li, ido
miai ir, kaip jam bdinga, maikiai paskoja apie gen ti, kur valdo moterys,
o vrai dl to laiming; apie seksualin nelaim, dl kurios kalta medicinos
paanga; apie didiausi pasulyje falsifkat turg; apie pamestus branduo
linius utaisus ir ipst radiacijos baim; apie teigamus pokyius kartuose
pasulio takuose ir apie nematomas isivsiusi valstybi bdas. Skityto
jas suinos, u k ms civilizcija turi bti dkng pipirams; apie ali, kur
liesti - privaloma; apie valstb, kur ks "Tegyoja koka!" padjo laimti
prezidento rinkimus; apie geras manieras ir chamus; apie tai, kaip atpainti
populist ir kaip paabojama korpcija; kodl mokslininki mano, kad atei
viams i kosmoso mes geiiausiai nerpime.
i knyga - tai vilgsnis i idomiausius pasulio reikinius, informacija,
kuri skaitoj nustebins.
S TA I G ME NOS I R KI TI Z I N OMI DALYKAI
Pareng Loreta Pakeviien
Korektor Graina Stankeviien
Virelio dailinink Irma Gineikien
Panaudotos Editos ekuoliens nuotraukos
Meninis redakorius Agni us Tarabilda
Maketavo Zita Pikturnien
Tiraas 1000 egz.
Ileido leidykla .Alma littera",
Ulon g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetain: w .almalittera.lt
Spaud AB spaustuv .Aura",
Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas
Interneto svetain: w .ausra.lt
Uskymas Bo
UDK 3+316.3+008
Tenka mokytis tvarkyti savo mintis. Jeigu pastebime, kad mi ntys
apie pi nigus, j vizija mus ima l ankyti danai, kelis ar keliolika
kart per dien, geriau imokime svajoti apie dangikus migdolus.
Paabokime save, kol netapome nelaimingi.

Js feM G>
Algimantui EKUOliUI priklauso du neofcials pasaulio rekordai.
I. Jo redaguojamas (1 986-2002) savaitratis"Gimtasis kratas",
skaiiuojant proporcingai gyventoj skaiiui, buvo didiausio ti rao
lai kratis pasaulyje - i 3,5 mil ijono Lietuvos gyventoj savaitrati
prenumeravo ir pirko 350 000 moni. Proporcija - 1 :1 O, tokios
nepasiek netgi New York Times ar enmin ibao (Renmin Ribao).
I I . Jis (78 met) vyriausias amium profesionalus televizijos
laid vedjas pasaulyje. Antroje vietoje - amerikiei televizijos
urnalistas Laris Kingas (76).
Tapkite Knyg klubo nariu!
Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirti
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai Knyg pristatymas i namus, darboviet ar pat
Virel yJE Edita( Ce4(JO/itns nuotraukos