Zmoniy tarpusavio santykiai kaip socialinés psichologijos objektas Psichologija yra Ziniy visuma, sukaupta Zmonéms besido- mint savo santykiais su kitais Zmonémis. Iprastiniai psi- chologijos apibrézimai ja apibidina kaip moksla apie siela, tiriantj, kodél Zmonés masto, jauéiasi ir elgiasi bitent taip, o ne kitaip. Sie apibréZimai tarsi uzmaskuoja santykiy su kitais Zmonémis svarba Zmogaus gyvenime ir sudaro jspi- dj, kad egzistuoja tam tikras ,a8*, kurio egzistavimui nebi- tina kita, Toks podiiris klaidina. Jis nukreipia démesj nuo to fakto, kad bet koks klausimas ,kodél Zmones..." gali iskilti tik santykiuose su Zmonémis. Didele dal} gyvenimo kiekvie- nas Zmogus vienaip ar kitaip bendrauja su kitais zmonémis. Nepaisant to, koks nesvarbus masy gyvenime atrodyty bet koks konkretus Zmogus, negalétume egzistuoti, jei aplinkui nebiity né vieno Zmogaus. Negalétume islikti fizikai, nes nesam apdovanoti pakankama fizine galia, kuri leisty mums i8likti gamtoje vieniems. Negalétume iglikti ir psichologis- kai, nes visa $i daugmaz tvarkinga visuma, vadinama zmo- gaus psichika, yra sukuriama ir palaikoma bendraujant su kitais Zmonémis ir be jy pakrinka.suprasti kitus Zmo- “jologia sudaro bandymai suprast nae ie dar Siandien, ka jie daré vakar nes ka mes Is eyto}. Zmoniy santykiai ir su peti iy ¢ ai kelia Klausimus, twos klau- ie bandome mu iis susie sinus tur pase ambino savo mergina a ip santykius rytoj- Atsakymas nes oatsakym: Tai, kad vaikinas vakar Jgmes santykiams. i, kelia klausima .kodel?*, 0 an li pakeisti jt rsakymas gali pakeis! : io ne ris nese n> pv santykius turbat komplikuos, atsakymas nes tu jam ne- sesvarbi* galijuos ir i6vis sugriauti. “mogass unikaly nepakartojama ir individuali as- snenybé tip pat yra santykiy produktas ir jy Saltinis. Nie~ ko, ka mes manome apie save, nesugalvojam patys. Tai ne~ reithia, kad mes perimam viska, ka apie mus sako kiti. Tai tiesiog reitha, kad mumyse néra nieko, ko kas nors nebity sakes. Viskuo, kas esame, esame susije santykiais. Esame ‘monés, nes esama neémoniy, esame lietuviai, nes yra nelie- suv, esame protingi nes yra kvailiy, turime savy svajoniy, kuriosskirasinuo daugumos Zmoniy, esame vaikai savo té- Jams, dirbuotojaisavo darbdaviams ir tt. Kad ir kokie mes © Objektas yra kazkas’ kas ju apibredt © Objekta apibrezti (ty. apibidint jo savybes) gala tk k skirtingo ir jau apibrézto objekto atdvilgiu dazniaus keliy kity objekty at2vilgi), : © Neapit ai tiesiog neegaistu Taigi nebay jokio ,a5*, jeigu nebity ykito", kurio atzvil- giu tq ,a8* bay galima apibrézti. Zinoma, jei nebaty aS, nebiity ir ,kito*, Santykiai sukuria mus kaip stebejimo ir pazinimo objekta, o mes savo ruoztu kuriame santykius. Asmenybés psichologija didesnj démesj_ skiria Zmoniy tarpusavio santykiy produktui ir Saltiniui (indivi- dualiai asmenybei), nei santykiams, o socialine psichologi- éius santykius. Norédami, kad uZsimegzty ja nagringja p. santykis su Zmogumi, pirmiausia su tuo Zmogumi turime turéti kokj nors kontakt, tai yra, mes turime suvokti to Zmogaus egzistavima, jj pamatyti, apie jj iSgirsti ir pan. Gat- ve pro mus, prieS mus ir aplink mus eina desimtys 2moniy, tatiau, nepaisant to, kad masy akys juos mato, o ausys girdi,, toli grazu ne visus juos mes suvokiame. Misy jutimo or- -nuolat patiria daug stimuliacijos, tatiau toli grazu ne muliacija pasiekia samonés lygj ir yra suvokiama ‘riboty Zmogaus smegeny ir samonés Jkiangios stimuliacijos yra au- ir niekada nepa- ijq pavirsta preiktmingasuigi mosy motyacii (porcikini ka ir kaip mes suvo- eee dele taka 3 +) dao didel posi, kes) ae smotyvacia jo jutimo organus iam. KisiP eon inertia jo samoningal suvokiama anti wvokiam kita Zmogy, lemia masy -— % Be he ‘Arsidvelgdami j tai, Kaip suvo- bendravia IF i tendraudami su juo mes kitaip paren ame ita sin tong, atsistojam kitokiu atstumu, tam ods au arba maZiau esam labia linkg ben- A ntilavai. Studentas susitikes fakulteto ean “Taba diena®, atsistos mazdaug, 1-1,5 eum, albédamas vartos daugiau mandagivy fra- net , si stengsis nel also i minim cadhtuartima draugu tas pats studentas pasisveikins la~ fas atsists 30-70 centimetry atstumu, kalbédamas vartos enormatyvinésleksikos(slengo Zodziy ar keiksmazo esthulius ir eis sau kalbeti tiek garsiai, kick norés, gestikulivoti. Tagiaw Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais 2mo- guiyrabiinas, kad js galéty patenkinti savo poreikius, Ba- cdamas daugelio imogaus poreikiy patenkinimo sqlyga pats gas pr Be galimy prieStaravimy ir paskatinti Zmones elgtis mums pa- lankiai (bendradarbiauti), mes iedkom priemoniy, kuriomis pasinaudodami galétume jiems daryti jtaka. Zinoma, kit gmonés savo ruo?tu stengiasi paveikti mus. Taigi nagrinédama santykius tarp Zmoniy ir gru- piy socialiné psichologija klausia, kaip masy galvoje for- muojasi kito Zmogaus suvokimas (kokiq informacija mes naudojam, kaip ja interpretuojam), kokj poveiki tas suvo- kimas turi saveikai tarp Zmoniy (kaip Zmonés pasirenka bendravimo biidus, kas skatina bendradarbiauti/padéti, kas skatina konfliktuoti, kas skatina konflikta spresti agresy viai arba draugiSkai) ir kaip tos saveikos metu Zmonés daro jta- kg vieni kity mintims, jausmams ir elgesiui. Kiekvienas 2mogus yra begalés jvairly socialiniy dariniy narys ir dalyvauja daugybeje skirtingy santyki Visi mes gyvename visuomengje, kuriq galima apibrézti kaip konkredioje teritorijoje gyvenanéiy Zmoniy visuma, kuriai bidingas istoriskai issivystes pagrindiniy vertybiy bendrumas. Visuomenés viduje mes gyvename ir ditbame ivairiose bendruomenése, kurias galima apibrézti kaip be- tarpiskg socialing zmoniy gyvenimo ir datbo erdve, kuti, palyginti su visuomene, yra mazesné ir trumpiau gyvuo- janti, tatiau jai bidingas didesnis konkretiy, su kasdieniu gyvenimu susijusiy vertybiy bendrumas. Kol visuomenéje dar nesukurtas komunizmas, tick visuomenéje, tick ben- - druomengje egzistuoja klasés. Socialiné klasé yra savo galia suomenéje/bendruomenéje panasiy asmeny visuma. pozymius (amziy, lytj, odos spalvaes galima skirstytijivairias socialin ir pan.) 2mone i vine Social kategoria yraasmeny vista, kurios nang tar ving a hls bendrus pozymivs, darancius jak ap. katego. linkiniy vertinimu’ ir elgesivi tos socialinés kategorijos na. riyatdilgiu. Ji socialinés kategorijos narius suvienija tay tiki bende interesa ir ie ineljuoja aktyvius bendrus, ily trunkangius veiksmus apibréztiems ilgalaikiams tikslams pasiekti tuomet galime kalbéti apie socialinio judgjimo at. siradimg (pvz., Saiddis). Visuomenei bendry vertybiy jgyvendinima uztik- rina institucijs, kurias galima apibréZti kaip konkregioms funkcijoms atlikti sukurtas organizacijas (pvz., sveikatos apsaugos sistema ripinasi visuomenés nariy sveikata, teis- mai ripinasi santykiy tarp visuomenés nariy teisingumu ir pan). Organizacija yra tam tikram tikslui (siekiant pelno, terorizmui vykdyti,laisvalaikivi organizuoti ir pan.) sukur- ‘3 grupé, kurituritaisyklémis nustatyta vaidmeny ir valdy- to struktiir. Grupé yra apibréZiama kaip vienu ar keliais Pozymiais tarpusavyje panasiy, bendraujanciy ir sickiandiy jiems svarbiy bendry tiksly asmeny visuma. ___ Tuo socialiniy dariniy vardijimas nesibaigia. Di- dels skaius mazame Anot W. Doise (1986), visa asmens sukuriamy san- tykiy jvairové social néje psichologijoje yra suskirstoma ir analizuojama keturiais analizes lygiais: © Tarpasmeniniu lygiu 2mogus bendrauja su kitu 2mogum si pat jam pri kaip su individualiu asrneniv, kur) suvokia verndamnas kaip individa, 8skirianciomis savybemis, tai stato ir save. Tarpasmeniniu Iygiu vykstantioje savelkoje 2moQus alsi2velgia | savo ir kito asmens individual reikius, norus ir galimybes, © Vaidmeny lygiu 2mogus bendrauja kaip tam tikra padet) Uzimantio vaidmens atlikéjas su kito vaidmens atlikeju (pvz, destytojas su student, vyras su darbuoto- jas su darbdaviu ir pan, Bendraudamas Siu lygiu, Zo: {Us stengiasi gerat atlikti jo vaidmeniui keiamus reikalav mus it to paties tkisi 8 savo bendravimo partnerio. © Tarpgrupiniu Iygiu 2mogus bendrauja su kitu 2moguri kaip tam tikros grupes narys su kitos grupes nati, ji suvokia remadamasis jo grupes nariams badingomis laikomoris stereotipinémis savybémis, srySkina panasumus gru- piu viduje ir skirtumus tarp grupiy, Tarpgrupiniu Iygiu vykstancioje saveikoje Zmogus savo irsavo grupes nariy poreikius ikelia vir kitos grupes nary poreikiy ir remias ju Zmogus bendravja su kitu 2mogumni kaip 16s nariy, suvokima ir savelka gritiygis paprastai palickimmas soggy, socia inés psichologiios atstoyai olga skiria tarpast ¢Iygiams bei bando pa niniam, vaidmeny ig grupiniam analizes me ius, Tadiaw 189 PAE met geupinis ir ais, vaidmen OPE ingais lygiais vykscané realy ia Nor skrtingals lygiais vykstancig saveiky cipal (Carpasmenini Iygiu~asmeninia ia pabrezti, kad tarpasme ideologinis yra analizés, o ne vio skirting’ principal : ae adeno igi ~insticcinia veilalaving,tanp, Ns merupiy aormos, ideologiniu Iygiu ~ univer geopiniu Iv salos vertybés) bendrayjant su konkre' sii j2mogy ie kaipjindividualy asmenj, ir kaip j am tikry saidmeng alike, ir kaip j konkretiy, toje situacijoje svar- kaip j tos patios visuomenés narj, kuris tatiau kiekvienoje konkretioje situacijoje Jmogumi jie visi veikia kartu: wu biy grupiy nari, turéty hikytis ums abiem bendry vertybiy. Todél zmogaus alges bendraujant su kita Zmogumi galima suprasti tik ana- lizaojant visas erimis lygiais. Sie analizés Iygiai néra tik vadoveliams skirta moksliné teorja. Jy supratimas ir pritaikymas praktikoje saugelii is masy gali padéti i8yengti problemy kasdienia- kiais. Tai draugiskas bendravimas. Susidarg su savo draugais darbingje aplinkoje, daZnai esame linke ir toliau su jais ben drauti draugiskai ir teiktijiems pirmenybe pries kitus zmo- 1 to, kad masy vaidmenis (pvz., valdininko ir nes, nepa Kliento) priklausyty bendrauti beSaliskai. Tai trukdo mums atlikti savo pareigas ir pazeidzia kity Zmoniy bei organiza cijos, kurioje dirbame interesus. Kadangi Zmogus natiraliai yra linkgs teikti pirmenybg draugams ir giminéms, grieztos taisyklés, nustatangios privaciyjy (tarpasmeninio lygio) ir vieSyiy (vaidmeny lygio) konflikty sprendimo prineipus yea batinos kiekvienai organizacijaiMONIY TARPUSAVIO SANTYKIY SUPRATIMO PRINCIPAL Socainepsichologii ya moks9s ape santykius trp 2monigy apie tmoniy elges) santykiuose su kitals 2monemis. Nagrine. ddama santykus tarp 2moniy it grupiy sociatine, psichologig Klausla, kalp masy galvoje formuojasi kito Jmogaus suvoki mas, kok] poveiki tas suvokimas tur savetkai tarp Emon i kaip tos sqveikos metu 2mones daro jtaka vieni kity mintims jausmams ir elgesiu. Kiekvienas 2mogus galt prikiousyt dau. geliu vairy socialiniy dariniy: visuomenei, bendruomenei, socialine Kasei, socialinei kategorii, socialiniam judejimui institucijoms, organizacijoms, grupéms, miniai, auditoriai ar olektyvul. Visa 2mogaus sukurlamy santykiy jvairove social néje psichologijoje yra analizuojama keturiais analizes lygias tarpasmeniniu, vaidmeny, tarpgrupiniu ir ideologiniu, vai fais analizs lygiais veikianeiy principy supratimas padeda mums suprasti savo elges| kasdienése situacijose ic svengti konflikty su kitais monémis, Susidoméjusiam skaitytojul: | __Bene daZniausiai naudojama socialinio gyveni @ 2 skyrius Socialinio gyvenimo metaforos Norédami suprasti nepazjstamus ir sudétingus objektus ir reiskinius daznai ieskome analogijos su kuo nors Zinomu ir paprastesniu ~aiskinimui pasitelkiamos metaforos. Metafo- ry paskirtis yra isry$kinti svarbiausius stebimo nepazjsta- mo objekto ar reiskinio aspektus, kurie leisty apibrézti to objekto/reiskinio esme ir tuo pat metu pateikty pazjstamg ir Jengvai suprantama pavyzdj. Metaforas naudojame ir bandy- dami suprasti santykius tarp Zmoniy. Verta atkreipti déme- siy kad retai kada sgmoningai suvokiame savo paciy naudoja- mas metaforas ir jy schematiskuma ir ribotuma. Dazniausiai savo naudojamy metafory ir su jomis susijusiy jsitikinimy ir nuostaty. nejsisgmoniname ir tuomet jos veikia kaip pasq- moninés taisykles, veréiands pasitaikangias situacijas ir atitinkamai jose reaguoti.. s mus tam tikru badu suvokti yra teatras. Sig metaforg teoriskai i8plétojo je »Saves pateikimas kasdieniame gy- rma kart itlesta 1959 m). Goffma- isu kitais Zmonémis mes vaidmenis taip, kad neg4s mumis bendrauiantioms ir mus stebin, ne Hiri 0F0909) HM Nong ig _ Kaip ir di ‘ rame teat, Vaidmicnis ir pr, rialings POA us apibrézia vaidinama pjesé, scena. iekvienos scenos dekoracijas, veikéjys, idziamus vaidybos badus, S, ; cenoje sinus ir dra i yee! Fsiecia sudaro audicorja lenta, kédes ie pan, paskaita ‘i roja(s). Déstytojo vaidmen veil 7 ee nude raidmeay ge sar psi avyas, Konspektavias ir dalyvavimas EE panto veiklose it/ar diskusijose. Aktoriy eae sxomandg, kurios nariai tarpusavyje bendra- moe Ee talsose (éidrovams nematant) paruosia ri i swaidina pris auditorja, Abtoviai si Tiki audio kad vaiinimas tikroviskas ir bendrai «xo pastas, galincasiXdvot pasirodyma. Siteatro metafora labai gerai paai3kina socialinio psa santykiams i spveikoms bidinga evarkg ~i8 anksto apgavtivaidmenys rikivojami i vaidinami pagal konkredig piese,s¢kmingam spektakliui batinos bendros ir suderintos sisy vekey pastangos. Tadiau Siai metaforai daug sunkiau pushin santykiy metu kylancius kontflikeus. Teatre yyksta tik dviejy radiy konfliktai. Pirmajai +n priklauso scenarijuje numatyti konfliktai tarp veikéjy. si mergina lankosi vakarélyje su savo vaikinu, ir jis staiga ima kari noes ki rodyti daugiau démesio negu ges — ims dometis: ,kaip tu tai pakenti?* Vakarélio scena tolygiai pereina j pa ydo sceng. Tagiau vaidinami konfliktai nera tikti konfliktai. Antroji teatre pasitaikantiy konfikey isis yra atsitiktiniai konfliktai, kylantys nes kant vaidmenj, nenumaty inkamai atlic- ns veikéjams jsiverius j sceng ir panasiai. Tokiu atveju scenoje esantys veikéjai bendromie pastangomis ima taisyti situaciig ir atkurti warkinga vaidi- rnimo eiga. Akivaizdu, kad gyvenimas pilnas nevaidinamy ir neatsitiktiniy konllikey. Zmones ir jy norai bei intere- sai skiriasi ir todél konflikto galimybé gladi gyvenimo situacijy. Zaidimo metafora santykius apiba- dina kaip taisykliy reguliuojams Zaidima, kur} pradeda du priesingus tikslus turintys oponentai. Zaidime kiekvienas siekia laiméti. Teatro vaidinimas vyksta pagal scenarijy, o Zaidimas vyksta pagal taisykles, todel $1 metafora taip pat gerai paaiskina socialiniam pasauliui bidinga tvarka. Ta- Giau skirtingai nuo teatro, kur vaidinimo sékmés salyga yra geras visy jo veikejy bendradarbiavimas, Zaidimo taisyklése u@fiksuotas Zaidéjy interesy konfliktas ir pergales sickiama prieSininko sqskaita. daugumoje Tiek teatro, tick Zaidimo metaforos socialiniame pasaulyje egzistuojangiy santykiy tvarkinguma aiskina taisy- kliy laikymusi, Tagiau iskyla dvi problemos: pirma, Salia tvar- kos santykiuose yra ir didesné ar mazesne dalis netvarkos; i ta netvarka néra isimtis (priesingai, nei teigia teatro metafo- ra); antra, Siose metaforose taisyklés priimamos kaip ,Dievo duotos*, nepaaiskinama, kaip ir kodél jos atsiranda ir kintaPi ssiauguyrg tarp twarkos ir netvarkos bei taisykliy ; seitma M. Billigas (987) aiskina kaip gine tarp ai turi skir~ rim it ssusiy dalyviy Kigkvienos situacijos daly von nor, iterests Rankstinius nusistatymus, pozid rus, Abi Salys siekia patenkinti savo poreikius, tagiau tuo ametu suvokia, kad negalés to padaryti be kitos Salies pagalbos. Norint. kad taip sqeikaujant abiem Salims baty jmanoma patenkinti savo poreikius ir tuo pat metu iSvengti iénaudojimo, rikia sukurti taisykles. Taisyklés bus efekty- vios irabiem Salims priimtinos tik tuomet, jei jos bus teisin- 0s (t-. bus vienodai atsidvelgiama j besikertanéius abiejy. Sali nteresus)iaiSkiai apibré#tos (jy laikymosi/nesilaiky- mo faktai uri biti objektyviai stebimi ir vienodai supran- tami abiejy Sali). Prasidéjes ginéas nei8vengiamai wétrunka, Tai le- mia ne tik dalyviy motyvacijos skirtumai (1 lyvis siekia laiméti ir gauti SETS ‘saluting jrikinandiy arg Tiesa neduota jiyra susitarimo reikalas, Ginéas yra neigvengiamas, Ginéas (neaiskumas, konfliktas) suteikia priez | mastyti ie keistis. Nieko nebiina be reikal,irjeigu 2mogus nemato aigkaus reikalo mastyti/mokyts js to ir nedarys, Batent skirtingumas ir ktimas yra samones salyga Ginéo neimanoma isspresti tik argumentas. Susitarimas yra imanomas, tatiau jis jvyksta tuomet, kai abi Salys noi susitarti. Toks noras atsiranda, ka viena Salis supranta, kad be kito Zmogaus pagalbos savo poreikiy nepatenkins, o priversti ta kita 2mogy tenkinti avo pore! kius neturi galimybes. usitarimas bus ilgalaiks ir patvarus tiktai tuo atveju, je bus teisingas (ty, bus tolygial atsi2velgiarna jabiejy susita- rianéiy Sally poreikius). ‘© Susitarimas pakeitia pasauli sukuria naula realybe ir nauiarujy’ vaidimenys ~ jaudiasi bejegiai ir enka osilpn : juk scenarijy Faso ir vai jc i 1s ikryis jems tampa sunku pamatyti galimybes uacijg. Tokiose situacijose ji menis vial elas tal pumato ne i eit ems nepalankin ; vs ima nuskriaustyjy vaidmen), Kita vertus, vyenimas teatras, tuomet VISE miisy veidai téra tik kaukes, ‘Toki atveju nuoSirdumas tampa tik dar viena kauke. Aipatini Zmones, Kurie savo santykius su kitais crindia teatro metafora néra sunku. Visy pirma, tokie: ons asirpinasiatkia vaidmeny nustatymu tarp- acjoe. Tap pat, tokiems Zmonéms yra bid ‘ratyvumas,jems patinka pasipuikuoti savo d sickimais,Ziniomis ir viskuo, kas gali sukelt i usidavjimg. santykius, santykiy kokybg partneriai pirmiausia vertina pagal tai, kas santykiams ,vadovauja", Geri yra tie santykiai kuriuose ya esu galva", Tikea yra ta meilé, kuri leidyia man vadovauti. Dar dazniau si metafora naudojama darbiniuose santykiuose. Jei vadovas santykius darbe interpretuoja rem- damasis Zaidimo metafora, jis bus linkes daugiau démesio skirti savo pozicijai ginti, nei geriems darbo rezultatams siekti. Tokiu atveju bendra efektyvy darba daZniausiai uz- gozia paklusnumo siekimas. AtpazZinti Zmones, kurie savo santykius su kitais laiko Zaidimu, yra dar paprastiau nei tuos, kurie laiko- si teatro metaforos. Tokie Zmonés visur siekia pirmauti ir vadovauti, Susidire su akivaizdziai pranagesniu santykiy partneriu — nesvarbu, ar tai yra darbiniai, ar romantiniai, ar draugiski santykiai - Zaidéjai bus linke sukéiauti, lauzyti ir perkurti Zaidimo taisykles. Tai darant gali biti pademons- truota daug kirybiskumo, bet moralumo gali tekti ieskoti su Ziburiu. Jei pasiekti pranasumo nepavykty ir tokiais ba- dais, Zaidéjas nutrauks santykius. Zmonés, kurie santykiams suprasti pasitelkia gin- ora, moka aiskiai apsibrézti savo poreikius ir nuo- ‘Skirtingai nuo ,Zaidéjy*, jiemsariao PRINCIPAL 2a zmonémis, kurie taisykles sro metafonos prisiaikaniais 2jsta nekintamomts. : : Ferrin’ gngo metaforos salininkus galimma pagal “p sod ie piriausia sikiasustarti Jie aiskiai apibrézia ease regan ir yra pairuose klausyti oponenta. Toke savo poreikius It : ane ‘is ir nepalankiy taisykliy. nelaiko nenu- Simones yra lankst galimomis: klidtimis, i ' i 4 “Tigi metaoros, kurias naudojam siekdami su- prasti avo santykius su kitais 2monémis, turi mums labai onktetiy.praktiniy pasekmiy. Savo naudojamas metafo- ras paprastai perimam iS mums svarbiy Zmoniy (daZniausiai tévy). Daug jtakos ¢ia turi ir Ziniasklaida. Metaforos néra asmenybes savybés; tai greitiau santykiy suvokimo ir in- terpretavimo schemos. Kadangi jas daZniausiai naudojam automatiskai, nesmoningai, jy poveikj masy 2 GENTE) Bandydami suprasti santykiy pasaul, mes daznat griebiames metafory, kurios irySkina svarbiausias santykiy savybes ir su paprastina pacius santykius, Santykiy pasaulj galima aiskinti pasitelkiant teatro, 2aidimo ir gingo metaforas. Jei traktuosi- ime santykius kaip teatra, kuriame kiekvienas aktorius siekia atlikti i$ anksto jam nustatyta vaidmeni, tai mums pades su- prasti socialinio pasaulio tvarka, tatiau negalesime suprasti, is kur atsiranda konfliktai Jei santykiams aiskinti naudosime 2aidimo metafora, i iSrySkins bendradarbiavima ir konfliktus regulluojantiy taisykliy vaidmeni, tatiau nepasakys, i$ kur at- sirado taisyklés. Ginéo metafora isrySkina atsizvelgimo | part- rerio interesus ir geranori8ko susitarimo svarba santykiuose. ‘Savo naudojamy metafory ir jy atsiradimo Saltiniy daznai ‘net nejsisamoniname, tatiau jos turi algkial apziuopiamy pa~ | __sekmiy mdsy gyvenimui. Metafory jsisamoninimas padedakieno nors Sid), gauti geresnj darba, paaukstinima ir taip toliau, Visas siais atvejais mus domina, kodel santykiy partneriaielgiasi tap, kaip je elgias, ir ka turetumeme padaryt, kad jie elgtusi taip, kaip mes norime, © Suinteresuotumas domgimosi rezultatais, Esame suintere suoti, kad masy santykiy partneriai elotys! tai, kaip mes norim. Taéiau tuo pat metu bijom, kad je gali pasielgt pendrieji zmogaus elgesio priezasciy tyrinejimo principai prieSingai. Todel, domédamiesikity moni elgesio prie- 2astimis, dazniausiai nesame iki galo nuo3irdus ~ savo tyringjimus esam linkg vykdyti ne taip, kad atskleistume realybe, kokia ji yra, 0 taip, kad jrodytume savo iganks- tings nuomones pagiistuma, Taig ilindamiesijsavo ir Sanya arp Zmoniy it vienokio ar kitokio Zmoniy elgesio juoseprieZastys yralaba specifiné tyrinéjimy sritis, kuriai, prlygint su kitais mokshais (pvz., fizika ar istorija), yra ba- digi trys iskirtiniai bruoZai: (¢-Turinga asmeniné patirtis 2moniy elgesys santykivose ; kity 2moniy elgesio priezastis dazniausial maton ne tal, 172 kekvieno i misy susidomejimo objektas, nes jvai- kas yra, 0 tal, ka norim matyti arba ka bijom matyti. Opti- ‘ausuosesanykivose dalyvaujame nuo pat vaikystés. ‘mista yralinke matyt tai, ka nori matyti,o pesimistai yra Netams bégant, bendraudami su tévais, draugali ) linke matyti tai, kq bij2 matyti. Kadangi dometis kity 2mo- ‘Oj, aptarnaujaniojo personalo darbu Caf De ecisains pradedame dainiausiai tuomet, ‘is tals Zmonémis sukaupiame turting nti svarby vaidmen buitinivo- rains = ak eva Yi yae masysharinimg daryti tai, ko jis ankséiau ne~ 1 imogaus iskaitant ir 20 a dalis vaiky linkey nema Baty iy valia, dare. Pavyzdzivi fet i «iprie Kompiuterio ar televizoriaus

Vous aimerez peut-être aussi

• Tarptautine Viesoji Teise Konspektas

  

  Document48 pages

  Tarptautine Viesoji Teise Konspektas

  Karolina Kazilionyte

  Pas encore d'évaluation
• Civilinė Teisė, Prievolių Teisė

  

  Document608 pages

  Civilinė Teisė, Prievolių Teisė

  Karolina Kazilionyte

  67% (6)
• BT Konspektas Bendroji Dalis

  

  Document21 pages

  BT Konspektas Bendroji Dalis

  Karolina Kazilionyte

  0% (1)
• • Magazines
  • Podcasts
  • Partition
• Bylos Analizes Forma

  

  Document2 pages

  Bylos Analizes Forma

  Karolina Kazilionyte

  Pas encore d'évaluation
• V.Legkauskas "Psichologijos Įvadas": WWW - Timas.lt

  

  Document4 pages

  V.Legkauskas "Psichologijos Įvadas": WWW - Timas.lt

  Karolina Kazilionyte

  Pas encore d'évaluation