3 PDF

ISSN 2029-4239 (online)
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
EIMOS NARI SVOKOS NEAPIBRTUMAS

BAUDIAMAJAME PROCESE: TOS PAIOS LYTIES
ASMEN ATVEJO ANALIZ
Giedr Tomkeviit1
Pateikta 2013 m. vasario 28 d.
Teisininkas iaukltas gerbti esam teis. Vadinasi, teisininkas
labiau, negu kurios kitos specijalybs mogus, vertina teiss
pastovumo reikm. Todl jis maiau, negu kuris kitas, bus links
garbinti pajg ir besikeiiant atsitiktinum. Bet tuo bdu teisininkui,
pratusiam gerbti ir taikinti teis, gali susidaryti pavojus nepastebti
to, ko pasikeitusio gyvenimo slygos ir laiko dvasia protingai
reikalauja. Jis, pamau taps konsevatoriumi, gali virsti reform
prieu, neigianiu visa tai, kas nauja. Tiesa, teisininkui nepakeliui su
revoliucinmis mintimis, bet ji taip pat negali surambti ir pasidaryti
siauru savo specijalybs amatininku. Jis turi padti kurti laiko
reikalavimams tinkam teis, veikianij teis aikindamas, o ne
neigdamas j, kol ji bus naujja pakeista.2
Martynas Kavolis, 1934
SANTRAUKA
Ar giminysts ryiu nesusieti tos paios lyties asmenys, gyvenantys bendrai,
baudiamojo proceso Lietuvos Respublikoje metu turi teis bti laikomi eimos nariais?
Lietuvoje tos paios lyties asmen santykiai nra siejami su galiojaniomis eimos
teiss normomis vieoje erdvje tai yra danos kritikos objektas. Vis dlto, atsivelgus
plat ir dviprasmik eimos nari apibrim Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso
kodekso 38 straipsnyje, a priori nra pagrindo teigti, jog tos paios lyties asmenys nebt
laikomi eimos nariais baudiamojo proceso metu, juolab kad pagal konstitucin dokrin,
santyki iraikos forma konstitucinei eimos sampratai esmins reikms neturi.
Advokato padjja, el. p. giedre.tomkeviciute@magnussonlaw.com;

www.magnussonlaw.com. Autor dkoja doc. dr. Linui Mekiui u valgas tyrimo metu.
1
Martynas Kavolis, pratarm knygoje: M. KAVOLIS, S. BIELIACKINAS red., Baudiamasis statutas su

papildomaisiais baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais i Rusijos Senato ir Lietuvos
Vyriausiojo Tribunolo sprendim bei kit aikinim (Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1934), p. XII.
86
Giedr Tomkeviit
eimos nari svokos neapibrtumas
baudiamajame procese: tos paios lyties asmen
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Nors eimos nariai nelaikomi baudiamojo proceso subjektais, jie dl savo statuso
takos procesinms teisms ir pareigoms gali turti (skaitant teis neduoti parodym bei
pareig nusialinti ir t. t.), todl svarbu konkreiai vardyti eimos nariais laikytin
subjekt rat. Be to, eimos nario samprata baudiamojo proceso kontekste yra svarbi ir
dl mogaus teisi, skaitant teis pagarb eimai, apsaugos.
Straipsnyje, vadovaujantis teiss aktais bei doktrina, atskleidiama teisin eimos
samprata baudiamojo proceso teiss kontekste, analizuojamos prielaidos eimos nari
teisms ir pareigoms atsirasti. Atsivelgus pozityviosios teiss slygotus neaikumus,
aptarta nacionalini teism praktika bei Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija,
kurioje vertinami faktiniai fizini asmen santykiai vardijus eimos santykiams bdingus
poymius, pateikiama j ir tos paios lyties asmen santyki derms analiz.
REIKMINIAI ODIAI
Baudiamasis procesas, eimos nariai, teis pagarb eimai, tos paios lyties
asmenys, liudijimo imunitetas, funkcinis metodas.
VADAS
mogaus ir pilieio teisi bei laisvi gynyba yra neatsiejama nuo baudiamojo proceso
tiksl. Atskleidiant nusikalstamas veikas taip pat btina ginti visuomens ir valstybs
interesus tinkamas statymo taikymas slygoja teising baudiamj proces: teismas turi
teisingai nustatyti tikrsias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikyti baudiamj statym,
nepaeisti konstitucini procesins veiklos princip, laiduoti vis proceso dalyvi teises.3
Kad proceso dalyviams bt utikrintos j teiss, pirmiausia btina tiksliai vardyti visum
subjekt, galini tas teises gyti. Straipsnyje aptariama galimyb artimos giminysts ryiu
nesusietus tos paios lyties asmenis laikyti eimos nariais baudiamojo proceso metu
Lietuvos Respublikoje.
Temos problematika. Baudiamojo proceso kodekso (toliau BPK4) 38 straipsnyje5
vardyti bendrai gyvenantys nesusituok asmenys yra plati svoka, sudaranti galimyb
proceso metu vairiems asmenims pasinaudoti eimos nari teismis ir pareigomis.
Nepagrstai plaiai aikinant eimos nari svok ir taip suteikiant BPK numatytas teises
asmenims, kuri su atitinkamais subjektais eimos santykiai nesieja, bt sudaroma
prielaida teismis piktnaudiauti (pavyzdiui, galt atsisakyti liudyti asmuo, kuris
faktikai nra tariamojo/kaltinamojo eimos narys taip bt apsunkintas nusikalstamos
veikos iaikinimas). Kita vertus, nepagrst ribojim baudiamojo proceso srityje
nustatymas gali paeisti tiek baudiamojo proceso dalyvio, tiek jo eimos nari teises,
Valstyb p. L. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2006, Nr. 2K-30).

LR Baudiamojo proceso kodeksas (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2012-11-13), in. (2002, Nr.
37-1341, Nr. 46). Jei toliau tekste nenurodyta kitaip, nuoroda BPK reikia pastarj LR
Baudiamojo proceso kodekso redakcij.
5
2010-09-21 priimta straipsnio redakcija.
4
87
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
skaitant teis pagarb eimai.6 Dl i prieasi svarbu tiksliai aikinti baudiamj

proces reglamentuojant statym ir konkreiai nurodyti, kas laikomi eimos nariais,
kadangi nuo to gali priklausyti teis dalyvauti procese atstovo pagal statym teismis,
pareiga nusialinti ir t. t.
Konstitucin eimos samprata nra apribota tik santuokos ryiais, taiau statymuose
aikiais odiais nra nurodyta, ar kartu gyvenantys tos paios lyties asmenys bt laikomi
eimos nariais baudiamojo proceso metu. Taigi, teis vertinti analogikus santykius
nagrinjant byl yra palikta teismui (ir ikiteisminio tyrimo institucijai ikiteisminio tyrimo
metu). Turint omenyje eimos nari apibrim BPK paymtina, jog vien gyvenimas kartu
daugeliu atveju nra eimos santyki rodiklis taip gyvena bendrai patalpas nuomojantys
draugai, tokia yra vairi prieglaud specifika ir t. t., taigi, minta statymo norma nebt
taikoma visais atvejais asmenims gyvenant bendrai. Vis dlto, tos paios lyties asmenys
palaiko artimus santykius, tad atsivelgus mint baudiamojo proceso teiss norm kyla
pagrstas klausimas, ar jie teisikai bt laikomi eimos nariais Lietuvoje nagrinjant
baudiamj byl (svarbu ir tai, kad pleiantis vairiems judjimams u mogaus teises
didja ir atvej tikimyb, kad teismams teks sprsti, ar asmuo, gyvenantis su tos paios
lyties asmeniu, laikytinas eimos nariu baudiamajame procese).7 Tos paios lyties asmen
santykiai ir j teisinimas yra kritikuojamas,8 taiau straipsnyje apraomo tyrimo esm buvo
patikrinti hipotez, susijusi su konkreios teiss normos turinio apimtimi (tirta, k leidia
teis), o vertinant a priori nra pagrindo teigti, kad tos paios lyties asmenys baudiamojo
proceso metu nebt laikomi eimos nariais, kadangi: pagal konstitucin doktrin, eimos
samprata negali bti kildinama tik i santuokos, ir galiojaniame BPK nra imperatyvios
nuorodos, jog bendras gyvenimas nesusituokus atitinka moters ir vyro santykius. Vis dlto,
lietuvi tautos atstov veiksmai9 ir visuomenje vyraujanti nuomon 10 suponuoja, jog
suvereno valia BPK 38 straipsnio turinys neturt bti aikinamas palankiai tos paios
V. MIKELNAS, eimos teis (Vilnius: Justitia, 2009), p. 63.

2011 m. Lietuvoje (ir kitose ES alyse) atlikto gyventoj suraymo metu buvo renkami duomenys ir
apie eimin gyventoj padt anot Lietuvos statistikos departamento Gyventoj suraym ir
apklaus organizavimo skyriaus atstov, kitaip nei ankstesniuose suraymuose, kuriuose apsiribota
juridiniais duomenimis, t. y. santuok, ituok skaiiumi ir t. t., pastarojo suraymo metu buvo
renkami duomenys ir apie bendrai gyvenanius asmenis, skaitant tos paios lyties.
8
Pavyzdiui, r. A. HAVARD, C. GARCIMARTIN MONTERO, V. VOOGLAID praneimus tarptautinje
konferencijoje eima besikeiianioje visuomenje (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007-10-12;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5979&p_d=80024&p_k=1> [aplankyta 2013-02-23]),
plg. r. A. VAIVILA, Kitos eimos formos, arba bandymas priderinti eimos svok prie atskiro
asmens subjektyvumo, Socialini moksl studijos (2012 Nr. 4(3)).
9
98 Seimo nariai 2012-12-15 pateik statymo projekt dl eimos, grindiamos tik santuoka,
svokos tvirtinimo Konstitucijoje (LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo statymo projektas,
pateik S. edbaras ir kiti, Lietuvos Respublikos Seimas (2011-12-15, XIP-3981)).
10
2011 m. lapkrit Demografini tyrim instituto usakymu bendrovje Rait buvo atliktas eimos
stebsenos tyrimas: Lietuvos visuomenje itin maa dalis gyventoj mano, kad vienos lyties asmen
poros irgi gali bti laikomos eima. Pasak tyrimo, jauniausioje kartoje toki yra tik 13 proc.,
vidurinje 8 proc., o vyriausioje 3 proc. (Apklausa: eim eima padaro vaikai, o ne santuoka;
<http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-seima-seima-padaro-vaikai-o-nesantuoka.d?id=54518471> [aplankyta 2013-02-24]).
7
88
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
lyties asmenims, grindiant tuo, jog valstyb negali ginti eimos nariais nelaikytin
subjekt teisi.
Autor pritaria nuomonei, jog moralinis diskursas yra ankstesnis istorikai,
fundamentalesnis moni bendruomens vientisumo ir solidarumo palaikymo prasme, jis
visada ilieka kaip pirmin ir privaloma slyga teisiniam diskursui neikreiptai veikti,11
taiau atliekant tyrim, orientuot galiojani teiss norm taikym, moralinis diskursas
paliktas nuoalyje tai turt bti isamesnio tyrimo dalis.
Temos aktualumas. Analizuoti eimos nari svok baudiamojo proceso teiss
kontekste skatina toki asmen teisi ir pareig aib, dviprasmybs baudiamojo proceso
statyme, faktini moni santyki vairov, viei disputai dl eimos svokos ir jos
tvirtinimo Konstitucijoje bei dl tos paios lyties por teisi, kontraversika teiss akt
leidyba, teism praktikos nevienodumas ir, be abejo, teisini eimos apibrim gausa.
Klausimas, kas teisikai laikytina eima ir eimos nariais, Lietuvoje pasidar itin
aktualus 2008-aisiais, kai buvo priimta Valstybin eimos politikos koncepcija. Ikart po
koncepcijos primimo grup Seimo nari kreipsi Konstitucin Teism praydami itirti
io teiss akto atitikim Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po to, kai Konstitucinis
Teismas prim nutarim ioje byloje,12 Lietuvos Respublikos Seime buvo registruoti nauji
partnerysts statym projektai (viename i j numatyta galimyb partneryst registruoti
tos paios lyties asmenims),13 taip pat inicijuotas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas,
kuriuo buvo siekiama tvirtinti, kad eima sukuriama vyro ir moters sutarimu susituokus ir
kyla i tvysts bei motinysts, ir kuris bt turjs niveliacin efekt visoje nacionalinje
teiss sistemoje. 14 Taigi, Lietuvoje bendro sutarimo, kas laikytina eima, nra nei
visuomenje, nei tarp tautos atstov Seime.15 Teisininkai savo ruotu susiduria su
baudiamojo proceso statymo slygotu neapibrtumu, kuris atveria galimyb statym
interpretuoti labai vairiai btent todl is tyrimas yra aktualus dl fizini asmen faktini
santyki vertinimo baudiamajame procese ir vieojoje teisje analizs.
11
L. JEKENTAIT, Teisinio ir moralinio diskurs antitez, Jurisprudencija (2006, Nr. 9(87)). Plg. V.
Mikelnas akcentavo kiekvienai valstybei svarbu utikrinti tinkam teiss ir morals sveik
eimos teisini santyki srityje (r. ina 6: V. MIKELNAS, p. 63).
12
LR Konstitucinis Teismas, nutarimas (2011-09-28, Nr. 21/2008).
13
LR Partnerysts (bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projektas, pateik M. A.
Pavilionien, Lietuvos Respublikos Seimas (2011-10-12, XIP-3687).
14
2012-06-19 Seimas po I primimo vieno balso persvara atmet Konstitucijos 38 straipsnio patais
projekt (LR Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo statymo projektas, pateik S.
edbaras, Teiss ir teistvarkos komitetas, Lietuvos Respublikos Seimas (2012-04-05, XIP-3981(2)).
15
Skirting politini pair Seimo nari disput dl eimos svokos atspindi 2012-04-19 bei 201204-24 vyk Seimo posdiai svarstant Konstitucijos 38 str. pakeitimo statymo projekt: r. LR Seimo
plenarinio
posdio
Nr.
428
stenogram,
2012-04-19;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=422738> [aplankyta 2013-02-23]; plg. r.
LR
Seimo
plenarinio
posdio
Nr.
429
stenogram,
2012-04-24;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423045> [aplankyta 2013-02-23]. LR
Konstitucinio Teismo 2011-09-06 posdyje (byla Nr. 21/2008, kurioje priimtas mintas 2011-09-28
nutarimas) prieingas pozicijas dl eimos sampratos taip pat isak dvi Seimo nari grups.
89
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Tyrimo tikslas nustatyti, ar baudiamojo proceso metu Lietuvos Respublikoje tos

paios lyties asmenys, gyvenantys bendrai, turi teis bti laikomi eimos nariais (ne
giminysts pagrindu).
I. EIMOS NARIO SAMPRATOS YPATUMAI

BAUDIAMAJAME PROCESE
1. EIMOS IR EIMOS NARIO SAMPRATA EX
LEGE
1.1. KONSTITUCINS DOKTRINOS
PRIORITETAI: EIMOS SANTYKI TURINIO
VIRENYB PRIE FORM
Norint atskleisti gyvenimo kartu nesusituokus kaip eimos santyki formos prasm,
dl Konstitucijos virenybs principo neivengiamai tenka analizuoti tiek paios
Konstitucijos normas, tiek konstitucin doktrin, kadangi pirmiausia btent konstitucin
eimos samprata riboja BPK 38 straipsnio turinio aikinim.16 Kaip pabr E. Kris,
ordinarin (vis pirma statutin) teis turi bti konstitucikai pagrindiama, jos
legitimum ir galiojim turi bti manoma verifikuoti remiantis Konstitucija.17
LR Konstitucijos 38 straipsnyje tvirtinta eima yra visuomens ir valstybs
pagrindas, valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst, santuoka
sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Tarp santuokos ir eimos neabejotinas ryys yra,
taiau pagrindiniame statyme nenurodyta, ar kitoki sjung pagrindu gali bti sukuriama
eima. Pagal konstitucin doktrin, eimos samprata negali bti kildinama tik i santuokos
instituto. Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime pabrta santuokos svarba (santuoka
yra vienas i eimos konstitucinio instituto pagrind eimos santykiams kurti),18 taiau
kartu paymta, jog pagal Konstitucij yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos
pagrindu sudarytos eimos, inter alia santuokos nesudariusi vyro ir moters bendras
gyvenimas, kuris grindiamas pastoviais emocinio prieraiumo, tarpusavio supratimo,
atsakomybs, pagarbos, bendro vaik aukljimo ir panaiais ryiais bei savanoriku
apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucini motinysts,
tvysts ir vaikysts institut pagrindas.19 Konstitucinis Teismas akcentavo, jog
16
eimos nario apibrimas tiesiogiai priklauso nuo eimos svokos: visi eimos santyki dalyviai
laikytini eimos nariais (arba atvirkiai eim sudaro vis eimos nari tarpusavio santyki
visuma), juolab kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje akcentavo: konstitucin eimos samprata
grindiama eimos nari ... santyki turiniu (r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas).
17
E. KRIS, Konstitucija, konstitucin doktrina ir Konstitucinio Teismo diskrecija, straipsnis
knygoje: Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas (Vilnius: Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, 2002), p. 10.
18
r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas.
19
Ten pat.
90
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
konstitucin eimos samprat patenka ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos eimos,
taiau paiame nutarime kaip pavyzdys buvo pateiktas tik santuokos nesudariusi vyro ir
moters bendras gyvenimas t. y. Konstitucinis Teismas apie galimas dar kitas eimos
formas nekalbjo. Taigi, konstitucinje doktrinoje eima aikiais odiais yra vardyta tik
santuoka bei vyro ir moters bendras gyvenimas (ir i i sjung kylaniais ryiais tv
bei vaik, broli ir seser), taiau pastarasis atvejis pateiktas kaip kitoki nei santuokos
pagrindu sudaryt eim pavyzdys. Akivaizdu, kad eims, atitinkanios konstitucin
eimos samprat, form visuma lieka neatskleista, juo labiau kad, pagal Konstitucin
Teism, santyki iraikos forma konstitucinei eimos sampratai esmins reikms neturi. 20
Anot Konstitucinio Teismo teisjos R. Rukyts, kuri pateik atskirj nuomon dl
2011-09-28 nutarimo, Konstitucinis Teismas netinkamai iaikino Konstitucijos 38
straipsnio 1 dalyje vartojam svok eima":
Konstitucinis Teismas nepaaikina, i koki konkrei
Konstitucijos norm ir princip kyla inter alia emocinio prieraiumo
ir pan. element, kaip eim apibdinani poymi, btinumas,
neatskleidia nuo kurio momento ir kas deklaruoja, kad prisiimtos tam
tikros teiss ir pareigos, kad tok darin jau bt galima vadinti eima.
Konstitucinis Teismas nepaaikina, k reikia esmin ir neesmin
santuokos reikm eimos sampratai ir kodl santuoka yra btent tik
neesmin eimos santyki iraikos forma.21
I dalies ie teiginiai yra pagrsti Konstitucinio Teismo nutarime vardyti eimos
poymiai ar juos apibdinantys elementai nra aikiai susieti su konkreiais konstituciniais
reikalavimais, taiau svarbu paminti, jog mintame nutarime Konstitucijos 38 straipsnio 1
dalies nuostatos aikintos atsivelgus kitas Konstitucijos nuostatas (skaitant 38 str. 2 d.,
39 str. 1 d., 22 str. 4 d., 26 str. 5 d., 31 str., 146 str.), kurios sudaro valstybins eimos
politikos pagrind, ir i kuri ivesti konstitucini eimos santyki turinio reikalavimai.
Sunku paneigti, jog nuostatos, reglamentuojanios motinysts, tvysts ir vaikysts
apsaug, taip pat draudim savavalikai kitis eimynin gyvenim, rpinamsi vaik ir
globotini religiniu ir doroviniu aukljimu, taip pat reglamentuojanios draudim versti
duoti parodymus prie savo eimos narius ar artimus giminaiius ir t. t., savyje talpina
emocinio prieraiumo ir kit element, kaip eim apibdinani poymi (vardyt
Konstitucinio Teismo nutarime), btinum. Ypa tai pasakytina apie kertin teigin eima
yra visuomens ir valstybs pagrindas atskirosios nuomons implikacija apie iskirtin
vienos eimos formos (santuokos) reikm atrodo vis dlto nepakankamai pagrsta, kadangi
abejotina, ar visuomens ir valstybs pagrindas galt bti vis pirma santyki forma,
juolab kad eima, kaip socialinis institutas, atsirado pirmiau nei santuoka, kaip teisinis
institutas (be to, ir iuo metu santuoka paprastai sudaroma jau esant artimiems tarpusavio
ryiams (o ne atvirkiai), kurie ir sudaro eimos pamat).
20
21

R. RUKYT, atskiroji nuomon dl LR Konstitucinio Teismo nutarimo (r. ina 12), 2011-10-03.
91
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
E. Krio nuomone, Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad eima yra

visuomens ir valstybs pagrindas, neabejotinai traktuotina kaip principas, nes atitinka
klasikin dar H. L. A. Hart pasilyt teiss princip skirtumo nuo teiss norm
apibdinim.22 Pagal apibdinim, be teiss normos formuluots abstraktumo, svarbu ir
tai, kad:
principai daugiau arba maiau aikiai nurodo tam tikr siek,
tiksl, teiss turjim arba vertyb, todl tam tikra prasme manoma,
kad pageidautina juos ginti arba j laikytis, taigi jie vertinami ne tik
kaip teikiantys juos ireikiani norm paaikinim arba login
pagrindim, bet kaip bent padedantys jas pateisinti.23
Taigi, eimos samprata, konstitucinje doktrinoje iaikinta per eimos santyki turinio
elementus, atitinka pai konstitucin nuostat kaip princip, kadangi tokia nuostata teikia
j ireikiani nuostat paaikinim ir pateisinim, vadinasi vis j ireikiani
nuostat paaikinim, skaitant eimos ar eimos nari svok Civiliniame kodekse,
Baudiamojo proceso kodekse, Baudiamajame kodekse bei Lietuvos Respublikos imok
vaikams statyme ir t. t. Konstitucin eimos samprata turi padti utikrinti teiss sistemos
element darn, neprietaringum, o tai sunkiai susiejama su preciziku eimos form
detalizavimu Konstitucijoje ir konstitucinje doktrinoje.
Autor neabejoja tuo, kad santuokos kaip eimos pagrindo viepatavimo laikotarpiu
Konstitucijos rengjai neturjo omenyje net vyro bei moters kohabitacijos formuluodami
Konstitucijos 38 straipsn (tas pats pasakytina ir apie tautos konsensus referendumu
priimant Konstitucij), nekalbant jau apie tos paios lyties asmen laikym eima. 24 is
argumentas yra svarbus aikinant konstitucin eimos svok siaurja prasme (t.y.
atsirandani tik santuokos ir i jos kylani ryi pagrindu, o konstitucins doktrinos
kontekste atsirandani tik vyro ir moters santyki bei i j kylani ryi pagrindu),
atsivelgus taip pat tai, kad Konstitucijos nekintamumas yra svarbi teisins sistemos
darnaus funkcionavimo slyga ir vertyb.
Kita vertus, Konstitucijos stabilumas savaime nereikia absoliutaus Konstitucijos
nekintamumo imperatyvo:
22
E. KRIS, Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje, praneimo mediaga,

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo etoji
konferencija "Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje", Neringa, Lietuva,
2001 m. birelio 11-12 d.; <http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/01.pdf> [aplankyta 2013-02-23].
23
Ten pat.
24
Anot E. Jaraino, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengjams santuoka grindiama
eima buvo laikomas tokia savaime suprantama kategorija, kad didesni diskusij nekilo (E.
JARAINAS, eimos koncepcijos pagrindai 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, praneimas
tarptautinje konferencijoje eima besikeiianioje visuomenje, Lietuvos Respublikos Seimas,
2007-10-12; <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5979&p_d=80024&p_k=1> [aplankyta
2013-02-23]).
92
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Konstitucija, kaip tobula teis", kaip ideali norma" (kaip

idealus konstitucinis modelis), kiekvien kart yra dedama"
pasikeitusi, pagal model dar neorganizuot terp, todl labai
svarbu, kad naujai besiformuojantys santykiai nenukrypt nuo
Konstitucijos nustatyt parametr. ... Konstitucinis Teismas turt
iekoti galimybi (inaudoti visas galimybes) interpretuoti
Konstitucij taip, kad ji bt pritaikyta besikeiiantiems visuomens
poreikiams, kad galt atlikti jai tenkanias funkcijas, leist
adekvaiai reaguoti nauj tikrov. Tai galima padaryti tik pleiamai
aikinant Konstitucij, ypa konstitucinius principus.25
Todl poiris Konstitucijos sukrimo aplinkybes kaip prielaid dabartinei
Konstitucijos interpretacijai yra pagrstas tik i dalies [r]eikalas tas, kad
konstitucionalizmas kaip reikinys nra vienalytis. Jo raidoje persipina vairs politiniai
ideologiniai motyvai, nykstanios ir naujai ikylanios konstitucins vertybs.26 iuo
atveju tai pasakytina apie konstitucinje doktrinoje vardyt eimos santyki turin, kuris
nebra apribotas vien santuokiniais ryiais. Socialini santyki raida pati savaime nebtinai
suponuoja tos paios lyties asmen santyki traktavim eimos santykiais, bet, vertinant
visuomens realijas, santuokos iimtinumas eimos santykiams sukurti teisiniu poiriu yra
abejotinas tai atsivelg ir Konstitucinis Teismas.
E. Jarainas akcentavo, jog konstitucin jurisprudencija yra dinamika ir egzistuoja
galimyb, kad, nagrinjant konstitucins justicijos bylas, ilgainiui eimos sampratos
doktrina bt ipltota, papildyta ar net koreguota; be to, mokslininko nuomone, aikinant
konstitucines nuostatas pravartu atsivelgti ir sociologijos literatr.27 Jo poiriu,
atskleidiant eimos samprat svarbu vertinti tiek visuomens bkl, tiek teiss sistemos
raid. G. Sagaio argumentai panas: konstitucin eimos samprata nra statika ir
25
V. SINKEVIIUS, Konstitucijos interpretavimo principai ir ribos, praneimo mediaga, Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo devintoji
konferencija,
Ksias,
Lenkija,
2004
m.
birelio
21-25
d.;
<http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/17.pdf> [aplankyta 2013-02-24]. Plg. r. D. BUTVILAVIIUS,
Tautos atstovybs intervencijos konstitucijos tekst ribojimai: konstitucijos stabilumo aspektas,
Socialini moksl studijos (2010, Nr. 2(6)), p. 164).
26
J. ILYS, Kai kurie istorinio konstitucijos aikinimo aspektai, straipsnis knygoje: Konstitucijos
aikinimas ir tiesioginis taikymas (Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002), p.
107.
27
r. ina 24: E. JARAINAS. Pastarasis io konstitucionalisto praneimas skaitytas dar iki
Konstituciniam Teismui paskelbiant doktrin dl eimos sampratos, taiau pati hipotetin mintis
ilieka aktuali dabar jau egzistuoja konstitucin doktrina, suklusi vairias diskusijas, be to, buvo
pradta ir Konstitucijos 38 str. keitimo procedra (2012-06-19 pataisos nepriimtos).
93
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
nekintanti; jai visada turs takos vidaus ir iors veiksniai socialiniai visuomens
pokyiai, tarptautin teis ir supranacionalin jurisprudencija.28
eima yra socialin kategorija,29 ir akivaizdu, kad btent atsivelgus visuomeninius
procesus buvo ipltota konstitucin doktrina, pagal kuri santyki iraikos forma
konstitucinei eimos sampratai esmins reikms neturi.
1.2. EIMOS NARIO SVOKA IR JOS

NEAPIBRTUMAS BAUDIAMOJO PROCESO
KODEKSE
BPK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu
gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, asmens
sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neregistravs santuokos, arba
asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka
susitar sudaryti santuok, taip pat sutuoktinio tvai, buv sutuoktiniai.
Taigi, pagal BPK, bendras gyvenimas yra btina slyga pripainti asmenis eimos
nariais, taiau ji nra vienintel. eimos santykiai gali atsirasti bei pltotis skirtingu
pagrindu asmenis, laikomus eimos nariais, galima suskirstyti kelet pagrindini grupi:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
giminaiiai tiesiosios linijos pirmojo laipsnio giminaiiai (tvai/tviai ir

vaikai/tviai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys);
asmenys, siejami svainysts ryi tv sutuoktiniai, vaik sutuoktiniai, broli
bei seser sutuoktiniai, sutuoktinio tvai;
sutuoktiniai;
suadtiniai;
buvs sutuoktiniai;
asmenys, bendrai gyvenantys neregistrav santuokos.
Kitaip nei likusieji ryiai, BPK 38 straipsnyje vardytas bendras gyvenimas

nesusituokus nra susietas su privalomu juridinio fakto egzistavimu 30 (kita vertus bendras
gyvenimas neregistravus santuokos ssaj su santuoka turi ir tai yra kalbins iraikos
28
Autors versta i G. SAGATYS, The Concept of Family in Lithuanian Law, Jurisprudencija (2010,
Nr. 1(119)), p. 187. Kit teistyrinink darbuose iuo klausimu taip pat akcentuojama tiek
visuomenins kaitos, tiek j tyrinjanios sociologijos reikm: eima yra veikiau sociologijos nei
teiss kategorija (K. GRINEVIIT, Vaikas ir eima kaip baudiamojo statymo saugomos
vertybs, Jurisprudencija (2007, Nr. 8(98)), p. 86).
29
r. ina 6: V. MIKELNAS, p. 18.
30
Atsivelgus tai, kad civilins metrikacijos staigos registruoja gimim, tvysts pripainim,
tvysts nustatym, santuokos sudarym, santuokos nutraukim, vaikinim (r. CK 3.280 str.) bei
tai, kad paduotas nustatytos formos praymas civilins metrikacijos staigai registruoti santuok
reikia vie susitarim tuoktis suadtuves (r. CK. 3.8 str.), ia laikoma, jog ie eimos ryiai yra
pagrsti juridiniais faktais, neanalizuojant galim iimi. ia ir toliau nuoroda CK reikia LR
Civilin kodeks (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2012-06-19, in. (2000, Nr. 74-2262)).
94
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
pasekm. Tiktina, kad tokia santyki forma apibrta iskyrimo bdu atsiejant j nuo
daniausiai pasitaikanios ne giminysts pagrindu atsiradusios eimos formos santuokos).
Galima versija, jog bendras gyvenimas neregistravus santuokos pagal BPK 38 straipsn
atitinka partneryst CK treiosios knygos XV skyriaus31 prasme. E. apalait,
analizuodama BPK normas, prijo prie ivados, kad liudijimo imunitet (reglamentuot
BPK 82 straispnio 2 dalyje) turi tik partneriai, registrav partneryst remiantis CK 3.229
straipsniu.32 Vis dlto, pastarojoje versijoje yra keletas prietaravim, rodani, jog bendras
gyvenimas nesusituokus BPK 38 straipsnio prasme vis tik yra savarankika kategorija,
tiesiogiai nesusieta su CK treiosios knygos XV skyriumi.
Pirma, pagal CK 28 straipsn, treiosios knygos XV skyriaus normos dl bendro
gyvenimo neregistravus santuokos sigaliot tada, kai sigaliot statymas,
reglamentuojantis partnerysts registravimo tvark, taiau toks nra priimtas. Taigi,
registruoti partnerysts Lietuvoje kol kas nra galimybs, o BPK nuostatomis privalu
vadovautis esamoje situacijoje (kaip toliau aptarta teism praktikoje nagrinjant
baudiamsias bylas bendrai gyvenantys santuokos neregistrav asmenys yra pripastami
eimos nariais). Be to, CK XV skyrius nustato turtinius partneri (vyro ir moters) santykius,
ir partneryst reikia tik tikslo turjim eimos santykiams sukurti,33 taiau ne paius
eimos santykius. Nors baudiamojo proceso aspektu vardijant eimos nar aktuals ir
neturtiniai eimos nari santykiai bei i j kylanios teiss (pavyzdiui, teis neduoti
parodym arba neatsakyti kai kuriuos pateiktus klausimus), suprantama, kad j
nereglamentavimas Civiliniame kodekse savaime reikia, kad tie neturtiniai santykiai
neegzistuoja (net jei kalbama civilins teiss reglamentavimo ribose).
Vis dlto, svarbesn yra kita problema pagal CK treiosios knygos XV skyri,
partnerius sieja vien tikslas sukurti eimos santykius, taigi, pagal i formuluot, eimos
santyki tarp partneri nra, ir pastarieji dl to negali bti vardijami eimos nariais,
kadangi eima kaip eimos santyki terp nra sukurta.
Civilins teiss normas nagrinjanios I. Kudinaviits-Michailoviens nuomone,
pagal CK 3.229 str. sugyventiniai, t. y. vyras ir moteris, neregistrav santuokos bendrai
gyvenantys ne maiau kaip vienerius metus, ir registrav savo partneryst, nesukuria
eimini santyki, o tik turi tiksl juos sukurti34. Viena vertus, CK treiosios knygos
(eimos teis) VI dalis reglamentuoja btent kit eimos nari teises ir pareigas, tad
31
CK treiosios knygos (eimos teis) VI dalies (kit eimos nari teiss ir pareigos) XV skyriaus
(bendras gyvenimas neregistravus santuokos) normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters,
kurie, registrav savo partneryst statym nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne maiau kaip vienerius
metus neregistrav santuokos (sugyventiniai), turdami tiksl sukurti eiminius santykius (r. CK
3.229 str.).
32
E. APALAIT, Liudytojo apklausos reglamentavimo Baudiamojo proceso kodekse ir taikymo
praktikoje santykio problemos, Jurisprudencija (2007, Nr. 3(93)), p. 87.
33
r. CK 3.229 str.
34
I. KUDINAVIIT-MICHAILOVIEN, eimos nari teiss gyvenamj patalp gyvendinimas ir
gynimas, Socialini moksl studijos (2009, Nr. 3(3)), p. 197. Plg. r. Valstyb p. K. U., LR Kauno
apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-186-133).
95
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
bandymas i esms atskirti partnerysts institut nuo eimos form prietarauja logikos
dsniams (be to, teism praktikoje bendrai gyvenantys asmenys, neregistrav savo
santyki, yra pripastami eimos nariais).35 Taigi versija, kad registrav partneryst
asmenys vis tiek bt laikomi nesukrusiais eimos santyki, yra nedarni kalbant vien jau
apie civilins teiss taikymo ribas. Taiau, svarbiausia tai, kad CK raytas partnerysts
apibdinimas nesaisto ikiteismin tyrim atliekani institucij bei teismo, nustatant, ar
santuokos nesudar kartu gyvenantys asmenys yra laikytini eimos nariais.
Tai, kad BPK 38 straipsnio turinys nra tiesiogiai sietinas su CK XV normomis,
patvirtina ir teism praktika. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos kaip teisins
kategorijos savarankikum baudiamosios justicijos kontekste patvirtino Lietuvos
Aukiausiasis Teismas (toliau LAT). Inagrinjs byl Valstyb p. I. Daktarien, teismas
paymjo, kad:
pagal CK 3.229 straipsn, kuris reikalauja partnerysts
registracijos, teisins pasekms kyla civilins teiss taikymo ribose bei
nereglamentuoja asmenini neturtini sugyventini santyki. Be to, ...
Civilinio kodekso treiosios knygos XV skyriaus normos dl bendro
gyvenimo neregistravus santuokos sigalios pradjus galioti
statymui, reglamentuojaniam partnerysts registravimo tvark.
Toks statymas dar nra priimtas. BPK 82, 38 bei BK 235, 248
straipsni ... taikymas negali bti ribojamas siejant tai su mintu
Civilinio kodekso norm, reguliuojani gyvenimo neregistravus
santuokos turtinius santykius, sigaliojimu ir taikymu.36
Pagal LAT, vien tai, kad bendras gyvenimas neregistravus santuokos negali bti
registruotas, neduoda pagrindo teigti, kad eimos nariais pripastant kartu gyvenanius
asmenis paeidiamos baudiamojo bei baudiamojo proceso normos.37 Vadinasi, BPK 38
straipsnyje vardyti bendrai gyvenantys santuokos neregistrav asmenys nra tapatu
sugyventiniams pagal CK XV skyriaus normas, ir tokiu bdu i eimos nari apibrimo
dalis laikytina savarankika teisine svoka. Be to, kaip yra pabrs R. Jurka, eimos
fenomenas baudiamosios teisenos srityje turt bti suvokiamas plaiau nei tas pats
fenomenas pagal privatin teis.38
35
Aktuali analiz 4.1 skirsnyje.

Valstyb p. I. Daktarien, LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2004, Nr. 2K-615). ia LAT
nutartimi vadovaujasi ir kiti teismai, nagrindami baudiamsias bylas, pavyzdiui, r. ina 34:
Valstyb p. K. U. KAT pastarajame nuosprendyje inter alia paymjo:
darytina ivada, kad teismai eimos nario svok turi aikinti atsivelgdami teisini
santyki pobd, o ne vadovaudamiesi suformuluotomis svokomis arba terminais, kurie
turt bti itin svarbs sprendiant ginus, ir ypa tuomet, kai skirtingose teiss akose
yra nevienareikmika (pvz., nepagrstai padidinamas arba sumainamas subjekt
skaiius) eimos bei eimos nario svoka.
37
Ten pat, Valstyb p. I. Daktarien.
38
Autors versta i R. JURKA, Immunity of a Close Person as a Witness in Criminal Procedure of
Lithuania: Problem with Sufficiency, Jurisprudencija (2009, Nr. 3(117)), p. 189.
36
96
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Ankstesnje BPK 38 str. redakcijoje prie bendro gyvenimo neregistravus santuokos

kartu buvo trauktas patikslinimas partneryst,39 taiau 2010 m. analizuojamoje teiss
normoje jo neliko, tad akivaizdu, jog statym leidjas siek atsieti CK teiss normas nuo
BPK 38 straipsnio turinio, kuris aktualus nustatant atitinkamus subjektus, galinius gyti
teises ir pareigas baudiamajame procese (aktualu tai, kad CK normos nra sigaliojusios,
taiau, ar tai buvo vienintelis akstinas iems statymo leidjo veiksmams, autor neturi
duomen). BPK 38 straipsnyje atsirado ir daugiau pakeitim eimos nariais laikytin
subjekt ratas praplstas suadtiniais ir buvusiais sutuoktiniais. Analizuojant BPK 38
straipsnio turin, travaux prparatoires patvirtina, kad eimos nari apibrimo kait
slygojo siekis praplsti subjekt, galini pasinaudoti eimos nari teismis (ypa BPK 82
straipsnyje tvirtintu liudijimo imunitetu), rat, traukiant ir santuokiniais ryiais nesiejamus
asmenis, kadangi ir tarp j galimi eimos santykiai, saugotini pagal statym:
BPK 82 ... straipsnio 2 dalyje ivardint asmen ... sraas nra
isamus. Tokiu bdu, asmenys susitar sudaryti santuok arba buv
sutuoktiniai tarsi priversti liudyti vieni prie kitus. O tai neatitinka
Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje pateiktos eimos
svokos. ... Teismas ne viename savo sprendime yra pakartojs, jog
svoka eima, eimos gyvenimas mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme nra apribota tik
santuokiniais ryiais. Todl statymo projekte dar labiau
konkretizuojama eimos nari svoka. Toks pakeitimas sudaryt
galimyb praplsti asmen, galini pasinaudoti santykiniu imunitetu,
rat, o tai labiau utikrins tariamojo asmens socialini (eimos)
teisi apsaug.40
Nors lakonika nuoroda Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktik
yra teisinga,41 dl teiskros proceso prietaringumo (t.y. i esms skirtingos eimos
svokos tvirtinimas buvo/yra inicijuojamas t pai Seimo nari ir, be kita ko, ie
veiksmai vis tiek grindiami ETT jurisprudencija)42 statym leidjo tikslas i esms lieka
39
LR Baudiamojo proceso kodeksas, in. (2002, Nr. 37-1341, Nr. 46), 38 str. (2002-03-14 priimta
redakcija): asmens eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tvai (tviai), vaikai
(vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo
bendrai gyvena neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai.
40
Baudiamojo proceso kodekso papildymo 3(1) straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 82, 89, 102,
112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 178, 181, 208, 209, 210, 211, 212, 342, 348, 389,
418, 440 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto aikinamasis ratas, pateik S.
edbaras, V. iemelis, Lietuvos Respublikos Seimas (2009-11-09, XIP-1378). Plg. r. LR
Baudiamojo proceso kodekso papildymo 3(1) straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121,
125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440
straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto komiteto posdio protokolo ira, pateik
Teiss ir teistvarkos komitetas, Lietuvos Respublikos Seimas (2010-06-28, Nr. XIP-2100(2)).
41
iuo aspektu aktuali ETT praktikos analiz pateikiama 4.2 skirsnyje.
42
r. ina 40, taip pat r. LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo statymo projekto aikinamj
rat, pateik S. edbaras, Lietuvos Respublikos Seimas (2011-12-15, XIP-3981).
97
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
miglotas ar bent jau tiriant eimos nari svokos turin minti lydimieji statym projekt
dokumentai, autors nuomone, teleologiniu poiru netenka svarumo.43
Esama situacija rodo, jog eimos nario svoka baudiamojo proceso statyme yra
dviprasm ir susijusi su prietaromis, o dl ios prieasties neaikus ir baigtinis subjekt,
laikytin eimos nariais, sraas, taiau, kaip paymjo R. Aubalyt:
klojant nacionalins baudiamojo proceso teiss pamatus, turi
bti modeliuojama ir suvokiama iuolaikini teisini valstybi
baudiamojo proceso raida, ir, nepaisant pasirinkto istorikai
susiformavusio rungimosi arba inkvizicinio modelio, turi bti
pasirinkti tokie vertinimo kriterijai kaip Konstitucija ir tarptautiniai
(taip pat ir Europos Sjungos) mogaus teisi apsaugos ir gynybos
standartai.44
1.3. EUROPOS MOGAUS TEISI

KONVENCIJOS TAKA EIMOS SAMPRATAI
Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime konstatuota, jog konstitucin eimos
samprata turi bti aikinama atsivelgiant ir tarptautinius Lietuvos valstybs
sipareigojimus, kuriuos ji prisim ratifikavusi mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencij (toliau ETK).45
Nutarime patvirtinta Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies nuostata dl ratifikuot
tarptautini sutari (Konstitucinio Teismo nutarimo atveju btent dl ETK) teisins
reikms: tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra
sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Todl statymo gali turi ir
Konvencija, kurios 8 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teis, kad bt
gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas, o valdios pareignai neturi teiss
kitis naudojimsi ia teise, iskyrus statymo numatytus atvejus ir esant btinybei. Taigi,
Konvencijoje valstybs expresis verbis sulygo dl teiss pagarb eimai, taiau pati
eimos svoka nra detalizuota.
43
Parlamentas, kaip atstovaujamosios demokratijos institutas, ireikia rinkj vali. Taigi iuo
aspektu teiss altinis yra parlamentas, o netiesiogiai rinkj valia, kuri ireikia rinkj rinkti
parlamentarai (r. ina 6: V. MIKELNAS, p. 80). Dl vardyt statymo leidjo veiksm rinkj
valia atrodyt viena kitai prietaraujanti, todl n vienas i kontraversik motyv statym
lydimuosiuose dokumentuose negali bti laikomas svaresniu vienas u kit.
44
Autors versta i R. AUBALYT, Tendencies of the Development of the Lithuanian Criminal
Procedure Law, Jurisprudencija (2010, Nr. 1(119)), p. 285.
45
r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas. Analogikai yra pabrs ir G. Sagatys:
Konstitucijoje tvirtinta eimos svoka negali bti aikinama atskirai nuo kit valstybs tarptautini
sipareigojim mogaus teisi srityje ir ES teiss, pavyzdiui, valstybs pareigos gerbti "eimos
gyvenim" pagal ETK 8 str. bei Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos 7 str. (r. ina 28:
G. SAGATYS, p. 186). ETK mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies
pakeista Protokolais Nr. 11 ir Nr. 14, priimta 1950-11-04, in. (2011, Nr. 156-7390).
98
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Kalbant apie Konvencijoje tvirtint pagarb eimai bei ETT praktikos tak teiss
aikinimui ir taikymui Lietuvoje, btina apvelgti konstitucin doktrin kitu klausimu
btent dl baudiamojo proceso teiss norm ir ETK sveikos. 1995-01-24 nutarime
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:
tarptautins sutartys, taip pat ir Konvencija, atskirose teisins
veiklos srityse taikomos nevienodai. ... Civilinje teisenoje yra
nustatytas tiesioginis tarptautini sutari taikymas kaip j ir Lietuvos
Respublikos statym norm konkurencijos sprendimo bdas. ...
Baudiamojoje teisenoje mintas norm konkurencijos sprendimo
bdas netaikomas. iais atvejais tiesiogiai taikomi Lietuvos
Respublikos baudiamieji ir baudiamojo proceso statymai, o
tarptautins sutartys taikomos tik specialiais i statym nustatytais
atvejais.46
Kyla klausimas, ar baudiamojoje teisenoje galima remtis Konvencija siekiant
isiaikinti, ar asmuo turi teis bti laikomas eimos nariu. Esant gana plaiai konstitucinei
eimos sampratai bei BPK tvirtintam eimos nari apibrimui, kolizija su paia ETK bei
ETT praktika nra ireikta (juolab kad Konvencijos 8 straipsnio nuostatos yra
inkorporuotos BPK 44 straipsnio 9 dal). Kadangi mint teiss norm konkurencijos
nra, darytina ivada, jog teismas, baudiamojoje byloje sprsdamas apie asmens galimyb
bti laikomam eimos nariu, bt saistomas ETK 8 straipsnio turinio, ypa atsivelgus
tai, kad 1969-05-23 Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 27 straipsnyje
nustatyta alis negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties
nesilaikymo (tai akcentavo ir pats Konstitucinis Teismas 1995-10-17 nutarime: Vienos
konvencija tarptautini sutari vykdymo srityje nustato tik du pagrindinius principus: 26
straipsnyje princip pacta sunt servanda ir 27 straipsnyje princip, neleidiant
pateisinti sutarties nevykdymo vidaus teiss normomis).47 Be to, anot R. Aubalyts:
skeptikas poiris tiesiogin Konvencijos taikym baudiamojo
proceso ir baudiamojoje teisje kinta pastebim Konvencijos
poveik baudiamojo proceso norm teiskrai ir BPK praktiniam
taikymui. Konstitucinio Teismo pripainimas, jog ETT
jurisprudencija yra Lietuvos teiss aikinimo altinis, taip pat
precedento sigaljimo procesas bei LR Aukiausiojo Teismo
praktika sekti ETT jurisprudencij, motyvuojant sprendimus
baudiamosiose bylose, leidia teigti, jog i tendencija intensyvja.48
D. Joien taip pat pateikia argumentus Konvencijos tiesioginio taikymo Lietuvos
baudiamojoje bei baudiamojo proceso teisje galimybei pagrsti. Pagal mokslinink, nra
pagrindo baudiamj teis laikyti svarbesne u civilin (venta karve) turint omenyje
46
LR Konstitucinis Teismas, ivada (1995-01-24, Nr. 22/94).

48
r. ina 44: R. AUBALYT, p. 288.
47
99
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
tarptautins teiss ir nacionalins teiss subordinacijos princip.49 Be to, btent mintuose

BPK 38 straipsnio keitimo slygas tvirtinaniuose dokumentuose atsispindi statymo
leidjo siekis keisti ios teiss normos formuluot atsivelgus ETT praktik, kuri yra
Konvencijos aikinimo praktika.
Daugelis ETK norm yra inkorporuotos BPK 44 straipsnyje (skaitant 9 jo dal, pagal
kuri kiekvienas asmuo turi teis, kad bt gerbiamas jo ir jo eimos privatus gyvenimas) ir
tai neivengiamai rodo ETK svarb teiss sistemoje. Be to, BPK 456 straipsnyje tvirtinta,
jog LR teism inagrintos baudiamosios bylos gali bti atnaujintos, kai Europos mogaus
teisi teismas pripasta, kad sprendimas nuteisti asmen yra priimtas paeidiant ETK.
Taigi, ETK yra svarbus teiss altinis baudiamojo proceso teisje, skaitant ir su juo
susijus eimos sampratos aikinim. Btent aikinim kaip minta, Konvencijos normos
pasiymi abstraktumu ir todl yra aktuali ETT, oficialaus Konvencijos aikintojo,
praktika, kuria atskleidiamas ETK turinys.
Kaip Kroon and others v. the Netherlands sprendime pabr ETT, 8 straipsnio
pagrindinis tikslas yra apsaugoti individ nuo valdios institucij savavalik veiksm;50
anot Teismo, yra galimos ir valstybs pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo efektyvios
pagarbos eimos gyvenimui, taiau pozityviosios ir negatyviosios pareigos pagal i
nuostat nra aikiai apibrtos; vis dlto, bet kuriuo atveju turi bti ilaikoma teisinga
pusiausvyra tarp konkuruojani individo ir bendruomens interes.51 Analizuojant eimos
nari svok baudiamajame procese suteikiam teisi ir pareig kontekste privalu
pabrti, jog ETT praktikoje itin danai akcentuojama Konvencijos ali institucij (taigi,
ir teism) diskrecija (angl. margin of appreciation) pasirenkant priemones tokiam valstybs
kiimuisi eimos gyvenim realizuoti bei pateisinti.52
49
D. JOIEN, Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos

Respublikos teisje (Vilnius: Eugrimas, 2000), 142 psl. LR Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d.
tvirtinta jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas
negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba
sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties
nuostatos, r. LR Tarptautini sutari statym (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2012-11-06; in.
(1999, Nr. 60-1948)).
50
ETT Europos mogaus Teisi Teismo byla: Kroon and others v. the Netherlands, Eur. Ct. HR,
no. 18535/91, 27 October 1994 (Series A no. 297-C). Analogika eimos apsaugos nuo savavalik
veiksm nuostata yra tvirtinta ir Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto (priimtas 1966-12-19,
in. (2002, Nr. 77-3288)) 17 str., taiau, kaip paymjo E. Kukura, kitos tarptautinio teisingumo
institucijos (iskyrus ETT) nra pasinaudojusios isakyti aiki pozicij iuo klausimu ir eimos
svokos nra ipltojusios (E. KUKURA, Finding Family: Considering the Recognition of Same-Sex
Families in International Human Rights Law and the European Court of Human Rights, Human
Rights Brief 13, (2006, No. 2), p. 2), be to, ir Jungtini Taut mogaus teisi komiteto (aikinanio
Pakto nuostatas) praktikos taka baudiamajam procesui Lietuvoje nra tiek pastebima, kiek ETK
taikymo atveju.
51
Ten pat, Kroon and others v. the Netherlands.
52
Ten pat. Plaiau r. Europos mogaus Teisi Teismo bylas: Keegan v. Ireland, Eur. Ct. HR, no.
16969/90, 26 May 1994 (Series A no. 290), Nunez v. Norway, Eur. Ct. HR, no. 55597/09, 28 June
2011.
100
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Remdamasis Y. Arai-Takahashi tyrimu G. Sagatys akcentuoja, kad mogaus teisi

apimtis, nustatyta tarptautins teiss dokumentuose, danai interpretuojama atsivelgiant
ndienos slygas.53 Visuomens poirio pokytis ar ndienos slyg vertinimas fiksuotu
momentu yra keblus dalykas analizuojant ir eimos svok; vis dlto, ETT tai stengiasi
atsivelgti. Oficialioji statistika gali parodyti tam tikrus eimos instituto struktrinius
pokyius,54 taiau kokia apimtimi i kaita atitinka ir eimos nariais laikytin subjekt
pltros tendencijas baudiamojo proceso prasme, yra atskiras klausimas.
eimos svokai pagal ETK svarbu tai, jog gyvo instrumento doktrina reikia
princip, jog Konvencija yra interpretuojama atsivelgiant dabarties situacij ir kad ji
vystosi per ETT praktik,55 ir, anot G. Sagaio, Konvencijos 8 straipsnis pasirod ess
labiausiai elastinga nuostata56 iuos teiginius patvirtina ir ETT praktikos analiz 4.2
skirsnyje.
2. EIMOS KAIP TEISINS KATEGORIJOS

UNIVERSALUMO UTOPIJA
Kaip vardyta 1.2 skirsnyje, bendras gyvenimas nesusituokus BPK 38 straipsnio
prasme yra savarankika teisin kategorija, tiesiogiai nesusieta su CK treiosios knygos XV
skyriumi. Tokioje situacijoje kyla klausimas, koki reikm bendro gyvenimo
neregistravus santuokos traktavimui turi materialins bei procesins teiss normos ir
apskritai ar viena ir ta pati svoka eima teisikai gali reikti i esms skirtingus dalykus.
Siekiant atskleisti prieastis, kodl teiss bei pareigos, nustatytos statymais, skiriasi
priklausomai nuo eimos form, taigi, atskleidiant ir BPK 38 straipsnio turinio apimt,
privalu ianalizuoti toki santyki reglamentavimo kait bei svok tvirtinimo ypatumus
teisinje sistemoje.
eimos instituto vystymasis yra svarbus aikinant teisin ios svokos reikm,
kadangi tai yra esminis visuomens vienetas, bdingas bet kuriai kultrai ar laikotarpiui.
Vis dlto, pabrtina, kad net ir santuoka, ilgainiui sitvirtinusi kaip vienintelis eimos
53
r. ina 28: G. SAGATYS, p. 187. Pats Y. Arai-Takahashi pabria btinyb iaikinti Konvencijos
reikalavimus pagal teiss ir visuomens poirio pokyius valstybse narse (Y. ARAI-TAKAHASHI,
The Margin of Appreciation Doctrine and the Principle of Proportionality in the Jurisprudence of
ECHR (Intersentia, 2001), p. 15).
54
Pavyzdiui, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 1990 metais Lietuvoje i viso ne
santuokoje gim 3 977 vaikai (tai atitiko 7 % vis gimusij), o 2010 metais is skaiius siek 10 220
(28,7 %); Eurostat duomenimis, 2009 metais nesantuokini vaik procentinis vidurkis Europos alyse
sudar daugiau nei 30 %.
55
r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas. Europos mogaus Teisi Konvencij, kaip gyv
priemon, interpretuotin pagal dabarties slygas, Europos mogaus Teisi Teismas akcentavo ne
vienoje savo byloje: plg. r. Schalk and Kopf v. Austria, Eur. Ct. HR, no. 30141/04, 24 June 2010, E.
B. v. France [GC], Eur. Ct. HR, no. 43546/02, 22 January 2008, Christine Goodwin v. the United
Kingdom [GC], Eur. Ct. HR, no. 28957/95, 11 July 2002 (2002-VI).
56
r. ina 28: G. SAGATYS, p. 187.
101
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
pagrindas,57 i esms galjo reikti ir daugeliu atvej apm skirtingus dalykus nei santuoka
dabartiniais terminais. Be to, kad tai buvo (ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojani teis
yra) vyro ir moters ryys, iuolaikinje visuomenje teisikai saugom/reglamentuojam
ryi apimtis yra gerokai platesn, palyginus su prajusiu laikotarpiu. Anot E. A. Posner,
[i]storikai buvo prasta sudaryti santuok iimtinai su tikslu susilaukti vaik ir dl
ekonomini privalum, be joki ketinim sukurti gilius emocinius ryius. 58 vairiomis
epochomis tai atsispindjo btent teiss taikymo ribose Lietuvos Statutuose nekalbama
apie moteris, kurios itekdamos kraiio vyro namus neatsinedavo, nes feodal teis
asmenini interes, nesusiet su turtiniais, negyn. 59 Statut primimo laiku, XVI a.
isivystymo lygis, tuometin visuomens sankloda ir socialiniai santykiai itin skyrsi nuo
dabartini laik, ir is pavyzdys padeda iliustruoti, kad istorinis eimos santyki turinio
pagrindimas suponuoja dilem nuo kurio laikotarpio dera lyginti toki santyki modelius
grindiant dabartin eimos samprat (kitaip tariant, kuriuo laikotarpiu reikt remtis kaip
pavyzdiniu). Viena vertus, tokiu bdu neivengiamai linkstama moralini dogm
plotm. Kita vertus, nesantuokinis gyvenimas vairiomis formomis globalioje visuomenje
57
Plaiau r. J. SIDERAVIIUS, Santuokos ir eimos santyki teisinis reguliavimas Lietuvoje 17951840 metais, straipsnis knygoje: P. DIIUS ir kiti red., Teisini institut raida Lietuvoje XIV-XIX a.
(Vilnius: Mintis, 1981). Santuoka, kaip vienintelis bdas eimai sukurti tvirtintas ir 1928 m. Lietuvos
Valstybs Konstitucijoje: []eimyninio gyvenimo pamatas yra moteryst (K. VALANIUS red.,
Lietuvos Valstybs Konstitucijos (Vilnius: Mokslas, 1989), p. 55) moteryst reikia teist vyro ir
moters ry, santuok (St. Keinys ir kiti red., Dabartins lietuvi kalbos odynas (Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidykla, 1993), p. 407). Be to, pagal 1927 m. Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo
sprendim baudiamojoje byloje, [b]e teist jungtuvi gyven nesudaro legalios eimos ir jos
nariams negali bti pritaikintas 170 str. (Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, apeliacinis sprendimas
(1927 m., Nr. 502), cituota i: M. KAVOLIS, S. BIELIACKINAS red., Baudiamasis statutas su
Vyriausiojo Tribunolo sprendim bei kit aikinim (Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1934), p. 200).
Paaikinimas: Baudiamojo Statuto vedamuoju statymu 1919 metais Lietuvos Respublikoje buvo
teisintas 1903 met Rusijos baudiamasis kodeksas, kurio 170 str. numat eimos nari baudiamj
atsakomyb alinanius pagrindus nusikaltim slpimo atvejais, taigi, is teismo sprendimas
patvirtina, kad, pagal baudiamj teis, vyro ir moters nesantuokinis gyvenimas (ar dabartiniais
terminais kohabitacija, partneryst, sugyvenimas) tarpukariu nebuvo laikomas eimos forma; arba
jei tiksliau pagal sprendimo lingvistik, eim gal ir sudar, taiau ne legali, o tik tokios nariams
galjo bti taikoma tam tikra apsauga baudiamojo statymo taikymo ribose. Pagal Baudiamojo
Statuto redakcins komisijos paaikinimus, eimos nariai turi t pat reikm, koki iam terminui
teikia statutas, kitaip sakant, eima laikoma: vyras ir mona, tvai ir vaikai, o taip pat kiti auktutiniai
ir emutiniai gimins, broliai ir seserys (M. KAVOLIS, S. BIELIACKINAS red., Baudiamasis statutas su
Vyriausiojo Tribunolo sprendim bei kit aikinim (Kaunas: D. Gutmano knygynas, 1934), p. 200).
58
Autors versta i E. A. POSNER, Law and Social Norms (Cambridge, Mass.: Harvard University
Press, 2002), p. 69.
59
V. ANDRIULIS, Teisinis eimos turtini santyki reguliavimas Lietuvoje XIII-XVI a., straipsnis
knygoje: P. DIIUS ir kiti red., Teisini institut raida Lietuvoje XIV-XIX a. (Vilnius: Mintis, 1981), p.
88. Plg. r. ina 57: J. SIDERAVIIUS, p. 110, p. 114.
102
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
iplito ir teisikai pradtas sankcionuoti tik XX a. pabaigoje XXI a. pradioje.60 Autors

nuomone, tai nesudaro pagrindo reikin vertinti neigiamai (t. y. kaip nepatenkant tarp
eimos form), grindiant jo naujumu; tokiomis aplinkybmis eimos sampratai atskleisti
bei siekiant patikrinti ikelt hipotez aktualesn dabarties teisins ir visuomenins
situacijos visapusika analiz.
F. Giardini, atlikusi teisins eimos koncepcijos lyginamj analiz, reziumavo, jog
ioje sferoje iuolaikinse teisinse sistemose pastaruoju metu vyksta du svarbs pokyiai:
pirmasis santuokos institucija nebra vienintelis, iimtins reikms institutas, kuriuo
teisinje sistemoje grindiama eimos svoka, o antrasis aspektas yra susijs su paios
santuokos koncepcijos kaita, skaitant ir pltot apimant tos paios lyties asmen
sjungas.61 i autor taip pat paymjo, jog ES apima teisines sistemas, pritvirtintas prie
tradicini santyki,62 tad teisin eimos samprata yra iimtinai paremta santuoka, o
santuoka kaip institutas reikia tik vyro ir moters sjung. 63 Apie santuokos kaip socialinio
instituto kait M. N. Stewart savo ruotu pabr kadangi socialinius institutus sudaro
bendra visuomenei reikm, jie neivengiamai kinta, kai tos reikms pasikeiia arba
nebelieka bendromis. I ties, tai yra vienintelis bdas socialiniam institutui pakisti. 64 is
argumentas darbo kontekste aktualus btent dl eimos kaip socialinio instituto kaitos. Vien
jau dl to, kad Lietuvoje, pagal Konstitucijos 38 straipsnio 3 dal ir CK 3.12 straipsn,
santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu, santuokos bendra visuomenei
reikm iuo atveju nekvestionuojama, kita vertus, dl jau vardyt socialini pokyi
eimos bendra visuomenei reikm neturi griet rib.
V. Mikelnas, remdamasis I. Schwenzer tyrimu, rao:
60
Nesantuokinis gyvenimas yra slygin svoka, kadangi vairiose alyse teisinta ir tos paios
lyties asmen santuoka, taigi, iuo atveju svoka nesantuokinis reikia neatitinkantis tradicins
vyro ir moters santuokos. Kalbant apie Lietuv partnerysts institutas trauktas Civilin kodeks,
ir, nors partneryst reglamentuojanios CK nuostatos negalioja, akivaizdu, kad tendencijas
visuomenje i esms atsivelgta. Dl kohabitacijos teisinio pripainimo ir teisinimo raidos plaiau
r. D. BRADLEY, Regulation of unmarried cohabitation in west-European jurisdictions: determinants
of legal policy, Int J Law Policy Family (2001, 15 (1)), plg. r. A. BARLOW, R. PROBERT,
Regulating Marriage and Cohabitation: Changing Family Values and Policies in Europe and North
America An Introductory Critique, 26 Law & Pol'y 1 (2004). Dl tos paios lyties asmen sjung
teisinimo/pripainimo raidos apvalgos ir analizs tarptautins teiss kontekste r. ina 50: E.
KUKURA.
61
Autors versta i F. GIARDINI, The Concept of Legal Family in Modern Legal Systems: A
Comparative Approach, draft paper, 12th World Conference of the International Society of Family
Law,
Salt
Lake
City,
Utah,
USA,
July
19-23,
2005;
<http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Giardini.pdf> [aplankyta 2013-02-24].
62
Ten pat.
63
Ten pat.
64
Autors versta i M. N. STEWART, Genderless Marriage and Institutional Theory, draft paper, 12th
World Conference of the International Society of Family Law, Salt Lake City, Utah, USA, July 1923, 2005; <http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Stewart.pdf> [aplankyta 201302-24]. Bendra visuomenei reikm iversta i autoriaus pateiktos samplaikos public shared
meaning (angl.).
103
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
dabartinei visuomenei bdingos vairios eimos formos: eima,

kurioje sutuoktiniai (partneriai) neturi vaik, t. y. bevaik eima;
vieno tvo (motinos) eima; eima, kurioje auga dl dirbtinio
apvaisinimo gim vaikai; eima, atsiradusi kohabitacijos
(partnerysts) ar tos paios lyties asmen partnerysts pagrindu;
eima, susikrusi antros (treios ir t. t.) santuokos pagrindu, ir kitos.65
Akcentuotina, kad n viename Lietuvos Respublikos statyme nra tvirtinta tokia
eimos svoka, kuri aikiais odiais apimt visas vardytas santyki formas. Nors eimos
svok siekiama apibrti btent per konkreias jos formas (objektyviai vertinamus
asmen ryius),66 net ir esamose teiss normose statym leidjo produktas iuo atvilgiu
taip pat pasiymi diversifikacija, t.y. eima bei eimos nariai vairiuose statymuose
apibriami skirtingai. Danai eimos nariais vardijami sutuoktiniai, nepilnameiai
vaikai,67 o priklausomai nuo statymo ypatum eimos nariais laikomi ir pilnameiai vaikai
iki tam tikro amiaus68 arba vaik amius apskritai neakcentuojamas (kaip BPK 38
straipsnio atveju),69 taip pat eimos nariais gali bti laikomi sugyventiniai,70 suadtiniai.71
Kaip papildomos slygos eimos gyvenimui konstatuoti kai kuriuose statymuose
nurodomas gyvenimas kartu ar tam tikra fizin bsena.72 Kartais lyg ir prasti ar akivaizds
ryiai (pavyzdiui, broli ir seser) pagal statymo raid nra laikomi kaip patenkantys
eimos santyki erdv vien dl statymu reglamentuojam santyki specifikos.73 vairi
faktori (de jure bei faktini ryi) visuma atskiruose statymuose, kuriuose pateikiama
eimos svoka, nesutampa74 akivaizdus pavyzdys yra BPK 38 straipsnio bei BK 248
straipsnio lingvistikos skirtumai.75 Teisiniu poiriu tokie skirtumai yra paaikinami:
eimos nario apibrimas pagal statym priklauso nuo reguliuojam teisini santyki
pobdio ir statymu saugom vertybi vienu atveju aktualesnis tarpusavio ilaikymas
65

Reta iimtis, kai statyme eksplicitikai yra nurodyta, kad jaunos eimos nariais taip pat laikomi
asmenys, teismo tvarka pripainti eimos nariais (LR Valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti
ir daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) statymas, oficialus tekstas su pakeitimais iki
2013-01-17; in. (1992, Nr. 14-378), 2 str. 5 d.).
67
Pavyzdiui, LR Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas
(oficialus tekstas su pakeitimais iki 2011-12-15, in. (1999, Nr. 110-3207)), 27 str. 2 d., CK 6.588
str. 1 d. (nuomininko eimos nariai).
68
Ten pat, Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas.
69
Pagal BPK 38 str., eimos nariais laikomi vaikai nepriklausomai nuo j amiaus, taiau privalomas
gyvenimas kartu su jais, kad vaikai bt pripainti eimos nariais.
70
Pavyzdiui, CK 6.588 str. 1 d. (nuomininko eimos nariai).
71
Pavyzdiui, BPK 38 str.
72
Mirusiojo eimos nariais laikomi ... mirusiojo vaikai (vaikiai), vyresni kaip 18 met, jeigu jie
pripainti negaliaisiais ... iki 18 met (r. ina 67: Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
socialinio draudimo statymas).
73
Pavyzdiui, LR Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas (oficialus tekstas su pakeitimais
iki 2012-06-05; in. (2000, Nr. 111-3574)), 3 str. 6 d. (eimos nariu laikomas sutuoktinis, vaikas
(vaikis), motina (tvas), mot (tvis)).
74
75
LR Baudiamasis kodeksas (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2012-11-08, in. (2000, Nr. 892741)).
66
104
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
(pavyzdiui, dl draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe), kitu atveju bendras

gyvenimas (pavyzdiui, kilus ginams dl nuomos teisini santyki) ir t. t. V. Mikelnas
teigia, jog vienintelis bendras iuose apibrimuose taikomas kriterijus kad teisikai
eima yra de facto dviej ar daugiau asmen bendras gyvenimas, t. y. faktinis eiminis j
ryys, pareigojantis valstyb utikrinti i santyki apsaug ir gerbim.76
Svokos bei apibrimai (i tikrj priemons, kuriomis saugomi ar skatinami
santykiai) priklauso nuo teiss akto paskirties, siekiamo rezultato (pavyzdiui, suteikti
param bstui sigyti) tai ir slygoja mintas apibrim, svok variacijas.77 Turint
omenyje eimos form gaus akcentuotina, jog viena i pagrindini prieasi, kodl teis
apskritai nepateikia vienos eimos svokos, matyt, ta, kad eima, kaip reikinys yra kur kas
daugiau nei vien teisin kategorija. eima pirmiausia socialin kategorija.78 Anot V.
Mikelno, eimos samprata priklauso nuo ... kompleksinio poirio socialinius
reikinius, socialin aplink apskritai, nuo j vertinimo, istorinio laikotarpio, kada
vertinama, nuo socialins vertintojo padties, isimokslinimo ir panaiai.79
Atsivelgiant tai, kad statymai priimami skirtingu laiku, skirting subjekt ir
skirtingais tikslais, apibrimai (skaitant eimos) ir suteikiam teisi apimtis skiriasi.
Vadinasi, teiss norm (susijusi su eimos ir jos nari samprata, neivengiamai
slygojania teisi ir pareig atsiradim) pirmiausia nustatyti, o po to ir interpretuoti
iimtinai pagal kit teiss akt svokas (taigi, ir kit teisini santyki prielaidas) bt
nepagrsta.80
Nors teisinis apibrtumas reikalauja, kad eima bt vienaip, ar kitaip apibrta,81
dl teisini santyki vairovs bendras visiems atvejams eimos apibrimas yra maai
tiktinas.82 Tam, kaip minta, tak daro ir visuomens realijos remiantis F. Giardini,
vienas i svarbi proces, darani tak teisinei eimos svokai, yra santuokos koncepcijos
kaita, kuri iuolaikinje visuomenje apima ir tos paios lyties asmen sjungas.83
76

E. Jarainas pateikia gana kritik poir tokius skirtumus statymuose: kiekvienai konkreiai
santyki sriiai statym leidjas bando konstruoti jam tuo kartu patogiausi eimos sampratos
konstrukcij (r. ina 24: E. JARAINAS).
78
79
Ten pat, p. 19.
80
Pavyzdiui, sugretinti BPK CK nuostatas arba eimos santyki teisinimo prielaidas dabar ir
1920-aisiais, ir t. t.
81
82
Plaiau r. B. H. BIX, Universal Theory in Family Law, draft paper, 12th World Conference of the
International Society of Family Law, Salt Lake City, Utah, USA, July 19-23, 2005;
<http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Bix.pdf> [aplankyta 2013-02-24].
83
r. ina 61: F. GIARDINI.
77
105
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Lietuvoje savanoriki vyr lytiniai santykiai dekriminalizuoti 1993 metais po ilgo

laikotarpio, kai dl toki santyki grs baudiamoji atsakomyb.84 Tad suprantama, kad
kur laik po to nebuvo pradta kalbti apie tos paios lyties asmen teisi apsaug ar juo
labiau apie tos paios lyties asmen tiek vyr, tiek moter santyki laikym eimos
santykiais (kaip suformulavo G. Sagatys, politinje erdvje apskritai klausimas, ar tos
paios lyties poros, gyvenanios kartu, gali bti laikomos eima, yra u diskusijos rib).85
M. Murray, analizavusi Jungtini Amerikos Valstij baudiamosios teiss ir eimos
teiss sveik, akcentavo istorikai sitvirtinus binarin intymi ryi reguliavim.86 Anot
ios autors, intyms ryiai prastai buvo ir yra arba eimos teiss, arba baudiamosios
teiss reguliavimo dalykas, ir istorikai neprasta, kad tokie ryiai bt visai
nereguliuojami.87 Kaip akcentuoja M. Murray, daugeliui toks binarinis reguliavimas atrodo
neivengiamas, skaitant ir tos paios lyties asmen santuokos bei partnerysts kritikus.
Autors nuomone, tos paios lyties asmen santyki88 kritikams (pavyzdiui, JAV
Aukiausiojo Teismo teisjui A. Scalia) toki asmen lytini santyki dekriminalizavimas
reikia btent implikacij tos paios lyties asmen ryiams oficialiai teisinti kaip eimos
ryius.89 Pati M. Murray binarin model iri kritikai su mintimi, kad toks pasirinkimas
arba-arba nra btinas vienas i pavyzdi, kuriuo remiamasi iam argumentui pagrsti,
yra ir Lawrence v. Texas byla, kurioje JAV Aukiausiasis Teismas nusprend, jog Teksaso
antisodomijos statymas, kriminalizavs homoseksual elges, prietaravo JAV
Konstitucijai.90 Anot mintos autors, [t]eorikai ... erdv tarp santuokos ir nusikaltimo yra
viena milinika galimyb,91 t. y. intyms ryiai/santykiai gali bti suprasti nei kaip
santuokiniai, nei kaip kriminaliniai. Vis dlto, Vakar Europos teiss pokyiai teisinant tos
paios lyties asmen partneryst bei santuok lyg ir atitinka M. Murray vardyt tendencij.
Kita vertus, daniausiai i transformacija (kuri nra visuotin) yra itsta laike, taigi tokia
situacija, kai, M. Murray odiais, John Geddes Lawrence ir Tyron Garner i nusikaltli,
negalini sudaryti santuokos, yra padaromi nenusikaltliais, taiau vis tiek negaliniais
84
Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso, Baudiamojo ir Administracini teiss paeidim

kodeks pakeitimo ir papildymo, LR statymas (priimtas 1993-06-10, in. (1993, Nr. 26-597)), II sk.
13 str. 1 p., taip pat r. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Baudiamj Kodeks (1961-06-26,
Nr. BK; negalioja nuo 2003-05-01), 122 str.
85
86
M. MURRAY, The Space Between: The Cooperative Regulation of Criminal LAW and Family
Law, Family Law Quarterly 44, No. 2 (Summer 2010).
87
Ten pat.
88
Ten pat. Straipsnyje M. Murray aptaria ir intymi ryi platesne prasme, t. y. kaip apimani ir
asmeninius santykius (santuok atveju), reguliavim, todl ia pavartotas odis ryiai. Tos paios
lyties asmen santyki atveju M. Murray straipsnyje aptaria lytini santyki dekriminalizavim, todl
iuo aspektu taip pat vartojama svoka santykiai.
89
Ten pat. Plaiau r. JAV byl: Lawrence v. Texas, 539 U.S. 558, 123 S. Ct. 2472 (2003), Justice
Scalia dissenting. Teisjos S. D. O'Connor atskiroji (angl. concurring, t. y. pritarianioji) nuomon
Lawrence v. Texas sprendime taip pat parodo, kad dekriminalizacijos-civilinio teisinimo skal yra
aktuali, plaiau r. Lawrence v. Texas, Justice O'Connor concurring.
90
JAV byla: Lawrence v. Texas, 539 U.S. 558, 123 S. Ct. 2472 (2003).
91
r. ina 86: M. MURRAY.
106
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
sudaryti santuokos,92 yra gana dana. Panai situacija yra ir Lietuvoje. Panai todl, kad
minta dekriminalizacija vyko (savanoriki moter tarpusavio lytiniai santykiai
kriminalizuoti nebuvo), taiau ar netrukus (ir ar apskritai) tos paios lyties asmen santuoka
bei partneryst bus teisintos, prognozuoti sudtinga, bet akivaizdu, kad tos paios lyties
asmen santykiai nra baudiami. Jie tiesiog nereglamentuoti. is aspektas aktualus
analizuojant eimos samprat ir tos paios lyties asmen ryi santyk su ja.
eimos apsauga yra Konstitucijoje tvirtinta vertybin nuostata atitinkamai asmen,
kuri santykiai buvo siejami su nusikaltimu, tarpusavio ryi teisin apsauga Lietuvoje yra
neymi. Vis dlto, santyki nereguliavimas statymu savaime nereikia, kad tos paios
lyties asmenys negali bti laikomi eimos nariais, kadangi pagrindin darbo dilema btent
ir kilo dl BPK 38 straipsnyje vardyt faktini santyki bei teismo teiss, galimybs ir iuo
metu jau praktikos vertinti vairius neregistruotus ryius kaip eimos santykius.
Atsivelgus tai, kad eimos ir eimos nari apibrimai statymuose priklauso nuo j
paskirties, taigi, ir nuo prielaid teisms bei pareigoms atsirasti, o teiss norm, susijusi su
eimos nari samprata, interpretuoti iimtinai pagal kit teisini santyki prielaidas bt
nepagrsta, svarbu ianalizuoti baudiamojo proceso ypatumus, slygojanius ir savit
eimos nari samprat.
3. BAUDIAMOJO PROCESO SPECIFIKA:

PRIELAIDOS EIMOS NARIO STATUSUI
ATSIRASTI
eimos ir jos nari kaip teisins svokos diferenciacija leidia teigti, jog ir
baudiamajame procese j suponuoja esam visuomenini santyki realijos, statym
leidjo siekiai bei procesins teiss kontekstas. Nors eimos nariai per se nra baudiamojo
proceso subjektai, jie dl savo statuso gali turti takos procesinms teisms ir pareigoms.
eimos nariai taip pat gali gyti teisi, tiesiogiai nesusijusi su baudiamosios bylos
nagrinjimu (pavyzdiui, teis dalyvauti ekshumacijoje), tad eimos nario svoka
neabejotinai susijusi su asmens teisi ir pareig apimtimi baudiamajame procese. Btent
per svarbiausi teisi ir pareig prizm toliau siekiama atskleisti, kas slygoja mogaus
teisi apsaugos (skaitant eimos gyvenimo gerbim) garantijas, tvirtintas baudiamojo
proceso teiss normomis.93
92
Ten pat.
T. y. neanalizuojamos eimos nari teiss, jei jos suteikiamos neiskiriant i asmen i kit
subjekt ir pagal savo pobd nra konkreiai susietos btent su eiminiu gyvenimu. Taip pat
neanalizuojama ir BPK 129 str., 343 str. numatyt priemoni pasirpinti suimtojo/nuteistojo vaikais
pagrstumas ir prielaidos joms atsirasti, nes suimtojo vaik iki atuoniolikos met perdavimas globoti
ir rpintis kitiems asmenims, jei tie asmenys de jure nra eimos nariai ir teisikai nra atsakingi u
vaik auginim (pvz., tos paios lyties asmen santyki atveju), bt vaik teisi apsaugos institucij,
bet ne prokuroro, prerogatyva.
93
107
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
eimos nario svoka baudiamajam procesui svarbi tiek, kiek tai susij su tokio
asmens konstitucinmis garantijomis baudiamj teisini santyki srityje.94 Darbo
autors nuomone, eimos nario samprata turi takos daugeliui teisi ir pareig
baudiamajame procese, kurios ne visada tiesiogiai susietos su Konstitucijos reikalavimais,
taiau neabejotinai kertin teis iuo atvilgiu yra eimos nario liudijimo imunitetas,
tvirtintas ir Konstitucijos 31 straispnio 3 dalyje (draudiama versti duoti parodymus prie
save, savo eimos narius ar artimus giminaiius). Pagal BPK 82 straipsn, tariamojo ir
kaltinamojo eimos nariai ar artimieji giminaiiai gali neduoti parodym arba neatsakyti
kai kuriuos pateiktus klausimus.95 G. Buinas, aptardamas ikiteisminio tyrimo praktinius
aspektus, pabria liudijimo imunitet pagrindia santykiai su tariamuoju
(kaltinamuoju).96 Teiginys, jog liudijimo imunitet pagrindia santykiai su tariamuoju
(kaltinamuoju), yra teisingas, taiau, turint omenyje eimos nari apibrim, ioje
trumpoje formuluotje i esms gldi esmin dilema kokie santykiai pagrindia liudijimo
imunitet (vien jau pagal BPK 38 straipsn, tie santykiai neapsiriboja
oficialiais/registruotais ryiais), t. y. kas sudaro turin tokio santykio, kuris pagrst
munitet?97 Teiss doktrinoje vyrauja poiris, jog faktini santyki pobdis lemia, ar
asmuo bt laikomas eimos nariu (taigi, turt ir teis neliudyti ar neatsakyti kai kuriuos
pateiktus klausimus).
Autors nuomone, baudiamojo proceso teiss aspektu bet kuris i BPK 38 straipsnyje
nurodyt juridini fakt yra vienas i santyki rodym (daniausiai ir pakankamas), taiau
tai savaime nra teisins apsaugos objektas. R. Jurka bei S. Juzukonis teigia panaiai
btina vertinti tarpusavyje ne tik svok "eima ar "santuoka" formaliuosius poymius,
bet taip pat ir tikrj asmen, susiet eimos ar panaiais ryiais, santyki prigimt.98 Anot
i mokslinink, liudytojo imunitetas yra vienas i garant eimos harmonijai isaugoti,
eim suprantant kaip faktin ar formali sjung, ar kylani i kit santyki, susijusi su
eimos ryiais, ir yra susijs su artimo asmens apsauga nuo bet kokio kiimosi asmenin
94
Autors versta i S. JUZUKONIS, R. JURKA, Controversial aspects of procedural immunities of

witness in the criminal proceeding of Lithuania, conference material, European Criminal Bar
Association
Autumn
Conference,
Stockholm,
Sweden,
October
2-3,
2009;
<http://www.ecba.org/extdocserv/conferences/stockholm2009/Juzukonis_RecDevLithuania.pdf>
[aplankyta 2013-02-24].
95
Suprantama, kad priversti liudyti prie asmen yra gana keblu, taiau pagal BPK 83 str. 2 d., 163
str. 1 d., be teisto pagrindo atsisakaniam liudyti asmeniui gresia bauda, tad siekiant patikrinti
hipotez yra aktualu, ar asmuo, atsisakantis liudyti prie tos paios lyties asmen grindiant tarpusavio
eimos santykiais, gali bti laikomas turiniu teist pagrind.
96
G. BUINAS, E. GRUODYT, Ikiteisminis tyrimas: procesiniai, kriminalistiniai ir praktiniai
aspektai (Vilnius: Registr centras, 2009), p. 52. Analogikai apie eimos nari teises akcentuoja ir G.
Goda: [l]iudijimo imunitet pagrindia ... tam tikri santykiai su tariamuoju (kaltinamuoju) (G.
GODA, M. KAZLAUSKAS, P. KUCONIS, Baudiamojo proceso teis: vadovlis (Vilnius: Registr
centras, 2011), p. 193).
97
Neaikum yra ir daugiau pavyzdiui, kaip tokio neapibrtumo kontekste (nedetalizavus, kokie
santykiai pagrindia imunitet) reikt vertinti santyki svarum, jei, pvz., asmuo, bendrai
gyvenantis su tariamuoju, siekia pasinaudoti liudijimo imunitetu.
98
r. ina 94: S. JUZUKONIS, R. JURKA.
108
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
eimos erdv.99 Liudytojo imunitetas ios apsaugos poiriu yra dvipusis: viena vertus, taip
suteikiama galimyb apsaugoti eimos paslapt ir eimos privataus gyvenimo detales, kita
vertus liudijimo imunitetu slyginai suteikiama galimyb nepaeisti lojalumo ar, K. M.
Mack odiais, eimos ramybs100 (tai reikia, jog taip isaugomas eimos nari
tarpusavio pasitikjimas, glaudus emocinis ryys bei ivengiama vlesni tarpusavio
bendravimo ar bendro gyvenimo trikdi, kuriuos gali sukelti liudijimas prie artim
asmen). ateit orientuota apsauga galimai net yra svarbesn, t. y. buvusio sutuoktinio
(kuris pagal BPK 38 straipsn taip pat laikomas eimos nariu) teis atsisakyti duoti
parodymus nublanksta prie toki teis esamo sutuoktinio, kadangi pastarasis turi
suinteresuotum, kad stabils eimos ryiai toliau tstsi (kuo, beje, suinteresuota ir
visuomen).101 Taigi, jam aktualu nekenkti (liudijant prie) asmeniui, su kuriuo toliau
reiks gyventi eimoje.
Kontinentins teiss alyse eimos nari imunitetas taikomas daug platesniam
asmen sraui102 lyginant su anglosaks teiss alimis (kita vertus, pastarosiose draudimo
versti duoti parodymus prie eimos nar (daniausiai sutuoktin) pagrindimas yra
susilauks daugiau dmesio skiriamas ne tik eimos ryi/paslapties isaugojimo
aspektas, taiau ir eimos nario kaip liudytojo nekompetencijos doktrina),103 taiau ias dvi
sistemas sieja bendri slyio takai:
yra nusistovjusi bendrosios teiss taisykl, priimta santuokos
institucijos apsaugai, pagal kuri n viena santuokos alis negali bti
liudytoja u ar prie kit al; ir taip pat prisidedant prie statymins
politikos skatinti abipus vyro ir monos pasitikjim, taip pat ir
santuokinio statuso apsaugai, bendrojoje teisje yra skiepyta
doktrina, pagal kuri visas privatus ir konfidencialus susiinojimas
tarp vyro ir monos yra privilegijuotas ir negali bti atskleistas net ir
ant liudytojo pakylos.104
Taigi, JAV teism jurisprudencijos svade akcentuojama santuokos instituto apsauga
(aktualu tai, kad svadas ileistas 1976 metais), kita vertus, vardijama ir dviej santuokos
(kuri tuo metu teisikai buvo vienintelis pagrindas eimai sukurti) ali apibusio
pasitikjimo ir privataus susiinojimo nelieiamumo svarba. Kaip paymjo K. M. Mack,
99
Ten pat.
Autors versta i: K. M. MACK, Compellability of Family Members of an Accused, 17 Melb.
U. L. Rev. 219 (1989-1990).
101
Ten pat.
102
E. APALAIT, Liudytojo apklausos reglamentavimo Baudiamojo proceso kodekse ir taikymo
praktikoje santykio problemos, Jurisprudencija (2007, Nr. 3(93)), p. 87.
103
Anot R. Jurkos, bendrosios teiss alyse draudimo versti duoti parodymus prie save bei savo
artim turinys tiek teiss doktrinoje, tiek ir teismo praktikoje yra platesnis nei kontinentins sistemos
alyse, ir i garantija anglosaksikoje teiss sistemoje pasiymi dispozityvumu bei dinamika. (R.
JURKA, Draudimas versti duoti parodymus prie save kaip asmens konstitucini teisi
baudiamajame procese garantas, Jurisprudencija (2006, Nr. 1 (79)), p. 38).
104
Autors versta i: American Jurisprudence 2nd, vol. 81, Witnesses to Workmens Compensation,
81 Am Jur 2nd (Jurisprudence Publishers Inc, 1976) p. 188.
100
109
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
atrodo anomalu saugoti vedybinius santykius, bet ne kitus artimus eimos santykius, kurie
patirt panaius sunkumus, jeigu bt priveriama liudyti prie kaltinamj.105
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, teis neliudyti nra iimtinai
suteikta sutuoktiniams.106 S. Juzukonis bei R. Jurka teigia:
siekiant tinkamai gyvendinti liudytojo imunitet, t. y., apsaugoti
teistus liudytojo interesus, btina nustatyti ir atsivelgti tikruosius
asmen santykius, abipusius ryius, ir kitas aplinkybes, rodanias
artimus santykius, ir kurios bt pagrstos t ryi pastovumu,
moraliniu artumu, giminysts ryiais, abipusiais sipareigojimais ir t.
t.107
Pastarieji autoriai rao, kad beslygikas subjekt, turini liudytojo imunitet rato
ipltimas gali sukelti netvark paties teisinio proceso dsningumuose ir gali prietarauti ne
tik visuotinai tvirtintoms prioritetinms socialinms vertybms, bet ir tvirtintosioms
Konstitucijoje.108 Vis dlto, liudytojo imunitet i esms pagrindia santykiai, kuri
pobdis lemia apsaugos poreik, ir kiekvienas atskiras atvejis gali ir turt bti vertinamas
pagal individualius egzistuojanius ryius tarp liudytojo ir jam artim asmen. Tiesa,
santuokiniai ryiai daniausiai yra nekvestionuojami 109 pirma, istorikai yra susiklost,
kad sutuoktini tarpusavio ryiai preziumuojami kaip artimi, ir antra, akivaizdu, kad
teismams individualus vis santyki vertinimas reikt darbo apsunkinim.
Kai kurie procesiniai veiksmai atliekant ikiteismin tyrim ar nagrinjant baudiamj
byl gali priklausyti ir nuo to, kokia yra baudiamojo proceso subjekt eimin padtis.
tak vairiems sprendimams gali turti btent eimos nari buvimo arba nebuvimo faktas
bei eimos nari tarpusavio ryi pobdis. Pagal BPK 57 straipsnio 2 dal, 58 straipsnio 1
dalies 1 punkt, ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas,
teisjas, teisiamojo posdio sekretorius, vertjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti
procese inter alia tais atvejais, jeigu jis toje byloje yra nukentjusiojo, privataus kaltintojo,
civilinio iekovo ar atsakovo, gynjo eimos narys (taip pat jeigu jis pats arba jo eimos
nariai yra suinteresuoti bylos baigtimi).110 Tiriant asmens, palaikanio artimus santykius su
tos paios lyties asmeniu, teisin status paymtina, kad siekiant pareikti nualinim
105
r. ina 100: K. M. MACK.

Pavyzdiui, r. ina 36: Valstyb p. I. Daktarien; pagal LAT, emesns instancijos teismai,
nustat, kad kaltinamoji ir jos suadtinis bendrai gyveno neregistrav santuokos, paeidim
nepadar: I. Daktarien buvo E. Daktaro eimos nar, todl turjo teis atsisakyti duoti parodymus.
Autors pastaba baudiamasis procesas vyko tuo metu, kai kaltinamoji jau buvo itekjusi.
107
r. ina 94: S. JUZUKONIS, R. JURKA.
108
Ten pat.
109
Yra teigiani, kad apskritai toki privilegij suteikimas visiems eimos santyki subjektams
danai yra nepagrstas ir nepateisinamas, nes kliudo atskleisti ties, r. D. MARKEL, J. M. COLLINS, E.
J. LEIB, Privilege or Punish: Criminal Justice and the Challenge of Family Ties, FSU College of
Law, Public Law Research Paper No. 473 Oxford University Press, 2009);
<http://ssrn.com/abstract=1677503> [aplankyta 2013-02-26].
110
r. BPK 58 str. 1 d. 3. p.
106
110
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
nebtina rodinti btent eimos ryi buvim utekt pagrsti suinteresuotumo/alikumo

buvim kaip tok; taiau eimos nari svokos aikumas atitinkamiems subjektams galimai
padt tinkamai vykdyti pavestas pareigas.
eimos nariai gali bti laikomi alikais bei turiniais asmenin suinteresuotum.
Atvirktin implikacija, jog asmeninio suinteresuotumo buvimas rodo eimini santyki
egzistavim, bt nelogika, taiau irint per baudiamojo proceso teiss norm prizm
vertt atsivelgti asmen ryius ir iuo aspektu, kadangi suinteresuotumas kartu su kitais
faktais gali padti vertinti, ar tos paios lyties asmenys galt bti laikomi eima.
Kiti aktuals aspektai, susij su eimos nari teist interes apsauga, yra eimos nari
mirtis arba staiga susidariusi pavojinga j gyvybei bkl, kaip svarbi prieastis nedalyvauti
baudiamajame procese,111 taip pat teis dalyvauti atstovo pagal statym teismis (pagal
BPK 53 straispnio 4 dal). ie aspektai apima eimos nari suinteresuotum kit eimos
nari gerove. Pagal LR Konstitucijos 22 straipsnio 4 dal, Europos mogaus Teisi
Konvencijos 8 straipsnio 2 dal, Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 17 straipsnio
1 dal, BPK 44 straipsnio 9 dal, eimos gyvenimo gerbimas yra susietas btent su
draudimu valstybs institucijoms kitis eimos gyvenim, tad mintos dvi teiss yra
ivestins i ios nesikiimo pareigos t. y. nedalyvauti procese dl eimos interes yra
teis, kurios kvestionavimas ar sankcij taikymas u tok nedalyvavim reikt t interes
nepaisym, lygiai kaip ir asmens, kuris galt dalyvauti procese atstovo pagal statym
teismis, veiksm ribojimo atveju. iomis BPK nuostatomis yra gyvendinama valstybs
pareiga ginti eimos nari teises ir teistus interesus, sudaryti slygas eimai tinkamai
funkcionuoti, eimos santykiams stiprinti.112 i teisi grup taip pat papildo teis
nukentjusiojo ar liudytojo anonimikum pagal BPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkt:
nukentjusiajam ir liudytojui anonimikumas gali bti taikomas, jei gresia realus pavojus jo
eimos nari gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems
teistiems interesams113 (nors i priemon labiau susieta ne su eimos nari gerovs
apsauga, o su nusikaltimo ir alos prevencija per se, taiau, kita vertus, tai yra
neatsiejama).114 Su garantija eimos santykiams (kaip konstitucinei vertybei) palaikyti yra
susijusi suimto nuteistojo eimos nari teis pasimatyti su nuteistuoju,115 taip pat nuteistojo
111
r. BPK 37 str. 1 d. 6 p.
Plg. r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas
[i] Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybs pareiga statymais ir kitais
teiss aktais nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint eimos, kaip konstitucins
vertybs, apsaug, suponuoja ne tik valstybs pareig nustatyti teisin reguliavim, kuriuo
inter alia bt sudarytos prielaidos eimai tinkamai funkcionuoti, bt stiprinami eimos
santykiai, ginamos eimos nari teiss ir teisti interesai, bet ir valstybs pareig
statymais ir kitais teiss aktais taip sureguliuoti eimos santykius, kad nebt sudaroma
prielaid diskriminuoti eimos santyki dalyvi (kaip antai santuokos neregistravusi
bendrai gyvenani vyro ir moters, j vaik (vaiki), vieno i tv, auginanio vaik
(vaik), ir kt.).
113
i slyga yra viena i trij privalom, kad bt pritaikytas anonimikumas.
114
Taip pat aktualus ir BPK 1991 str. (dalinis anonimikumas), BPK 282 str. (Liudytojo, kuriam
taikomas anonimikumas, apklausos ypatumai).
115
r. BPK 341 str.
112
111
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
eimos teis inoti jo bausms atlikimo viet.116 Su eimos nari tarpusavio sipareigojimais
bei teise ginti eimos nario interesus tiesiogiai susijusios BPK 367 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta eimos nario teis kasacine tvarka apsksti siteisjus teismo nuosprend ar
nutart, taip pat BPK 404 straipsnyje tvirtinta eimos nario teis apeliacine ar kasacine
tvarka apsksti teismo nutart taikyti priveriamj medicinos priemon. vardytos
baudiamojo proceso teiss normos yra skirtos garantuoti ir tinkam eimos nari
tarpusavio sipareigojim vykdym bei visapusik eimos funkcionavim, taigi,
baudiamojo proceso normomis taip vykdomi konstituciniai reikalavimai bei tarptautiniai
sipareigojimai gerbti eimos gyvenim.
II. EIMOS SANTYKI KONSTATAVIMAS

BAUDIAMAJAME PROCESE: TEISM PRAKTIKOS
PADIKTUOTOS SLYGOS
iuo metu baudiamojo proceso statymas sudaro galimyb eimos nario teismis
naudotis vairiems subjektams, net ir tiesiogiai nevardintiems eimos nariais. Tiktina, kad
tai susij su didesniu dmesiu santyki turiniui, kurio reikm akcentavo Konstitucinis
Teismas.117 Pagal visuotinai priimtas taisykles, santuokos, artimos giminysts atveju eimos
ryi egzistavimas nekvestionuojamas. i santyki saistomi asmenys baudiamojo
proceso statyme yra vardyti eimos nariais. Taiau, nesant juridini fakt, tam, kad
santykiai bt pripainti eimos, privalu juos pagrsti (reikalinga rodyti eimos poymius).
ioje dalyje analizuojamas faktini eimos santyki vertinimas teism praktikoje (ir kodl
jie ipso facto yra pripastami eimos santykiais), pateikiama eimos poymi ir tos paios
lyties asmen santyki derms analiz.
4. EIMOS POYMIAI PAGAL TEISM

PRAKTIK
4.1. LIETUVOS TEISM PRAKTIKOS
KRYPTINGUMAS
G. Sagatys mini [d]l pasitaikani statym leidybos sprag susiklost situacija,
kai aukiausios teismins instancijos buvo priverstos usiimti eimos sampratos krimu
ad hoc.118 Kadangi tokia tikslin kryba teism praktikoje danai yra neivengiama
(turint omenyje faktini santyki teisin vertinim), toliau apvelgiamos Lietuvos teism
116
r. BPK 348 str. io straipnsio 3 dalyje nurodyta, jog areto ir laisvs atmimo bausmes
vykdanios staigos turi praneti nuosprend primusiam teismui ir nuteistojo eimai (ar artimiesiems
giminaiiams) apie bausms atlikimo viet. I tokios institucij pareigos atitinkamai ivedama ir
eimos teis inoti, taiau eima nra teises ir pareigas galintis gyti subjektas, tad iuo atveju
formuluot nra teisinga, juolab kad taip kyla neaikumas, ar turi bti praneama bent vienam eimos
nariui, ar visiems eimos nariams.
117
118
112
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
praktikos tendencijoss vertinant asmen, gyvenani faktinje partnerystje, santykius bei

vardijami konkrets eimos poymius, aktuals nagrinjant baudiamsias bylas. Kadangi
BPK ir BK eimos nari svokos beveik sutampa, analizuojamas tiek procesins, tiek ir
materialins teiss norm taikymas teism praktikoje, juolab kad danai kvalifikuodami
nusikalstamas veikas (ypa nuudymus) teismai remiasi BPK 38 straipsnyje tvirtintu
eimos nari apibrimu.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2011 m. kasacine tvarka inagrinjo baudiamj
byl Valstyb p. D. M.,119 kurioje nukentjusija buvo pripainta L. T, 8 metus kartu
gyvenusi su moterimi, mirusia padarius nusikalstam veik (t. y. L. T. perm
nukentjusiosios status pagal Lietuvos teism praktik, nuo nusikalstamos veikos
mirusio asmens kaip nukentjusio nuo nusikalstamos veikos asmens status perima to
asmens eimos nariai).120 Pirmosios instancijos nuosprendio kaltinamasis neskund
apeliacine tvarka, ir nukentjusiosios statusas buvo ginytas tik kasaciniame skunde, kur
LAT atmet, o mintu aspektu apskritai nenagrinjo. Prokuroro atsiliepime kasacin
skund nurodyta, kad L. T. pripainta nukentjusija remiantis BPK 28 straipsnio 1
dalimi,121 ir pabrta, jog takos tam turjo jos patirta tiek turtin, tiek neturtin ala
nukentjusioji ir uvusioji kartu gyveno, ved bendr k, nukentjusioji buvo pripainta
uvusiosios turto paveldtoja, apmokjo laidojimo ilaidas.122 Vadovaujantis LAT
plenarins sesijos nutartimi byloje Valstyb p. S. L.,123 pagal kuri nukentjusiaisiais
pripastami eimos nariai, kai nuo nusikalstamos veikos nukentjs asmuo mirta, darytina
ivada, jog nukentjusiosios status L. T. gijo btent kaip eimos nar. 124
Lietuvos apeliacinis teismas, inagrinjs byl Valstyb p. V. M. ir pripains, jog
krata nuteistojo namuose buvo atlikta nepaeidiant procesins teiss norm (nes kratos
metu dalyvavo jo eimos nar),125 paymjo:
119
Valstyb p. D. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2011, Nr. 2K-158).

Plaiau r. Valstyb p. S. L., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2006, Nr. 2K-P-464).
121
Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins, turtins ar
moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi.
122
Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo duomenis, apklausta teisme nukentjusioji
paaikino, kad su uvusija gyveno kartu 8 metus, atsiliepime kasacin skund nurodyta, kad kartu
gyveno ir nukentjusiosios snus (r. ina 119: Valstyb p. D. M.).
123
r. ina 120: Valstyb p. S. L.
124
Plg r.: Valstyb p. O. B., LR Panevio apygardos teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-722-511)
byloje nukentjusiuoju yra pripaintas eismo vykio metu uvusiosios J. L. snus T. L.. Tai
atitinka dabartin teism praktik dl BK 38 str. taikymo. Teism praktikoje nukentjusiu
asmeniu BK 38 straipsnio prasme pripastamas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos
nukentjs asmuo, o jam mirus eimos nariai (BPK 38 straipsnis) ar (ir) artimieji
giminaiiai (BK 248 straipsnio 1 dalis);
plg. r. Valstyb p. D. S., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1-163-238), Valstyb
p. V. K. ir R. L., LR Panevio apygardos teismas, nutartis (2009, Nr. 1A-495-168).
125
Pagal BPK 145 str. 4 d., darant krat, turi dalyvauti buto, namo ar kit patalp, kuriose daroma
krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis j eimos narys ar artimasis giminaitis.
120
113
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
[n]ors jie nebuvo registrav santuokos, taiau gyveno kartu, turi

du vaikus ir ved bendr k, todl A. V. faktikai buvo nuteistojo
eimos nare. ... [I] nutarimo daryti krat ir paties kratos protokolo
matosi, kad dalyvavo nuteistojo sugyventin A. V. ... Ji gyvena tame
paiame bute. ... V. M. pats pripaino, kad A. V. yra jo eimos nar.
Krat atliekant dalyvaujant nuteistojo eimos nariui, paties V. M.,
kviestini ar kit asmen dalyvavimas jau nebuvo privalomas ir
btinas.126
Teismas atsivelg nuteistojo ir sugyventins auginamus vaikus (turi du vaikus),
taiau toje paioje nutartyje nurodyta, jog oficialiai nuteistojo tvyst nepripainta ir
nenustatyta. Taigi, darytina ivada, kad eimos ryiams konstatuoti teismui buvo aktualus
pats sipareigojim ir faktini ryi pobdis, o ne biologiniai saitai. Argumentacija, kai
esminiais poymiais eimos gyvenimui pagrsti laikomi bendras gyvenimas ir bendras kis,
yra gana dana, nors pastebtina ir tai, kad bendras kio vedimas nedetalizuojamas.
Anot LAT byloje Valstyb p. I. Daktarien:
[b]yloje nustatyta, kad I. Daktarien su E. Daktaru ... iki
santuokos ... bendrai gyveno neregistrav santuokos. Nustats tokias
faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I.
Daktarien buvo tariamojo E. Daktaro eimos nar, todl turjo teis
neduoti parodym arba atsisakyti atsakyti kai kuriuos klausimus.127
Turint omenyje ios bylos kontekst tiktina, jog vykusi santuoka patvirtino prie
santuok buvusius kaltinamosios ir jos suadtinio sipareigojimus, kurie neapsiribojo tik
bendru gyvenimu vienoje vietoje.
iauli apygardos teismas nuosprendyje byloje Valstyb p. K. J. ir I. Z. savo ruotu
akcentavo:
Pagal BPK 38 str. eimos nariui yra prilyginamas ir asmuo, su
kuriuo asmuo bendrai gyvena neregistrav santuokos. Taigi, jei bt
nustatyta, jog I. Z. ir nuteistasis K. J. gyveno kartu ir ved bendr k
tuomet, kai I. Z., nesupaindinta su savo teismis, dav melagingus
parodymus , tokie pastarosios veiksmai, esant pamintai situacijai,
neutraukt jai baudiamosios atsakomybs.128
Taikant baudiamojo kodekso nuostatas, ypa inkriminuojant nuudym (BK 129
straipsnis) bei sunk sveikatos sutrikdym (BK 135 straipsnis), pltojama ir faktini ryi
vertinimo praktika, kadangi vienas i kvalifikuojani poymi iais atvejais yra
nusikalstamos veikos padarymas eimos nario nenaudai (BK 129 straipsnio 2 dalies 3
126
Valstyb p. V. M., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2006, Nr. 1A-60).

r. ina 36: Valstyb p. I. Daktarien.
128
Valstyb p. K. J. ir I. Z., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1A-118-354).
127
114
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
punktas bei 135 straipsnio 2 dalkies 3 punktas). Vilniaus apygardos teismas nuosprendiu
byloje Valstyb p. R. K. nuteis R. K. dl sugyventins (eimos nars) nuudymo. Teismas
konstatavo, jog
jis tyia nuud savo eimos nar. O. K. laikytina kaltinamojo R.
K. eimos nare, jie gyveno kartu daugiau nei vieneri metai, gyveno
vienoje ir toje paioje gyvenamojoje vietoje, kartu rpinosi buitimi,
pragyvenimu (Lietuvos Respublikos BPK 38 str.). Tai, kad O. K. buvo
jo eimos narys neneigia ir pats kaltinamasis R. K.129
ioje byloje atsivelgta tiek sugyventini bendro gyvenimo trukm, tiek tai, kad
pats kaltinamasis neneigia buvusi ryi.
Panevio apygardos teismo byloje Valstyb p. A. V. svarstyta, kaip kvalifikuoti
buvusios sutuoktins nuudym:
[]eimos nario svoka yra iaikinta BPK 38 straipsnyje.
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje io straipsnio
redakcijoje buvo nurodyta, kad eimos nariu laikomas ir asmuo, su
kuriuo kitas asmuo bendrai gyvena neregistravs santuokos. A. V. ir
nuudytoji S. V. tarp j buvusi santuok oficialiai buvo nutrauk,
taiau kartu augino vaikus, A. V. i darbo komandiruoi usienyje
grdavo bendr j but, t.y. ir po santuokos nutraukimo toliau
gyveno bendrai, todl BPK 38 straipsnio prasme S. V. buvo A. V.
eimos nar.130
Byloje Valstyb p. L. Z. nustatyta, kad:
apeliantas su nukentjusija apie du metus gyveno kartu kaip
sugyventiniai. ... Partnerysts fakt ikiteisminio tyrimo metu ...
pirmosios ir apeliacins instancijos teisme patvirtino pats nuteistasis,
nurodydamas, kad abiej sugyventini pinigai buvo bendri, laikomi
staliuje ir kiekvienas galjo pasiimti j tiek, kiek reikia. Pamint
rodym visuma leidia daryti ivad, kad L.Z. ir J. T. nusikalstamos
veikos padarymo metu bendrai gyveno neregistrav santuokos
(partneryst). Todl apygardos teismas pagrstai konstatavo, jog L. Z.
129
Valstyb p. R. K., LR Vilniaus apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1-215-211).

Valstyb p. A. V., LR Panevio apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-103-350). Viena
vertus, neaiku, kodl teismai (kaip ir iuo atveju) sprsdami nuudymo kvalifikavimo klausim,
remiasi procesins teiss normoje (BPK 38 straipsnyje) pateikta svoka, kai eimos nario svoka
pateikta Baudiamajame kodekse. Kita vertus, ios bylos atveju, nuudymas padarytas dar 2010-0501, ir pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BPK 38 str. redakcij, eimos nariu
laikomas ir asmuo, su kuriuo kitas asmuo bendrai gyvena neregistravs santuokos (su patikslinimu
partneryst), taiau teismas to neakcentavo.
130
115
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
nuud asmen, kuris pagal BK 248 str. 2 d. prilyginamas eimos

nariui.131
LAT nekvestionavo teism padarytos ivados, kad L. Z. ir J. T. nusikalstamos veikos
padarymo metu bendrai gyveno neregistrav santuokos (partneryst), ir paymjo, jog L.
Z., nuuds eimos nar sugyventin, pagrstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
3 punkt.132
Lietuvos apeliacinis teismas apie R. . padaryt nusikalstam veik (sugyventins
nuudymas) trumpai reziumavo: [p]agal BPK 38 straipsn L. S., su kuria nuteistasis
gyveno neregistravs santuokos, yra laikoma R. . eimos nare. Todl jo nusikalstama
veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt. 133 Pirmosios
instancijos teismas ioje byloje savo ruotu yra konstatavs: L. S. buvo R. . sugyventin,
su ja is bendrai pragyveno ir ved bendr k ne maiau kaip 4 metus, iki pat jos mirties.
L. S. atitinka LR BK 248 str. numatyt eimos nario svok ir laikytina R. . eimos
nariu.134
Lietuvos apeliacinis teismas, inagrinjs sugyventins nuudymo byl Valstyb p. A.
M., paymjo:
nuteistasis kartu su V. O. daug met gyveno pastarosios bute, j
tarpusavio santykiai buvo artimi, jie rpinosi vienas kitu, nuteistasis
buvo ilaikomas nukentjusiosios ir jos artimj, t. y. jie ved bendr
k ir buvo faktiniai eimos nariai. ... A. M. nuud savo eimos nar,
su kuriuo bendrai gyveno neregistravs santuokos.135
Kauno apygardos teismas, pripains V. D. kalta padarius nusikaltim, numatyt
Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje (btinosios ginties rib
perengimas) bei 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (artimojo giminaiio ar eimos nario
nuudymas), akcentavo: V. D. gyveno kartu su sugyventiniu A. . kaip partneriai moteris
su vyru kelet ar keliolika met, bendrai ved k136 (kaltinamoji V. D., prisipainusi dl
nuudymo, pati parod, jog su nuudytuoju keliolika met buvo sugyventiniai, gyveno
kartu, ved k bendrai).137
Pagal Panevio apygardos teismo nuosprend byloje Valstyb p. E. B., kaltinamoji E.
B. ... sunkiai sualojo savo eimos nar sugyventin, su kuriuo devynerius metus gyvena,
131
Valstyb p. L. Z., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2009, Nr. 1A-375).

Valstyb p. L. Z., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2010, Nr. 2K-49).
133
Valstyb p. R. ., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-199/2011).
134
Valstyb p. R. ., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-285-317).
135
Valstyb p. A. M., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-437); pagal kitus nutartyje
pateiktus duomenis, nuteistasis kartu su nuudytja kartu gyveno apie 18-20 met.
136
Valstyb p. V. D., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-200-508).
137
Ten pat.
132
116
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
nors ir nra registrav partnerysts. ... Esant nustatytoms aplinkybms E. B. nusikalstama

veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.138
Byloje Valstyb p. R. N. eimos poymiu vardytas vaik turjimas bei paties asmens
eimos santyki pripainimas:
R. N. ir I. V., nors ir nebuvo registrav santuokos, taiau gana
ilg laik gyveno kartu kaip sugyventiniai, susilauk snaus, todl
laikytina, kad jie buvo eimos nariai. Ta aplinkyb, kad j eimyninis
gyvenimas nebuvo darnus, danai konfliktavo, skyrsi ir taiksi,
nereikia, kad jie apskritai neved eimos gyvenimo. ... [K]aip matyti,
apeliantas viso proceso metu nekl n menkiausios abejons, jog j ir
I. V. sieja kitokie nei eimyniniai santykiai. ... Tad teismui nekyla joki
abejoni, jog R. N. ir I. V. buvo sugyventiniai. ... Vadinasi, R. N., savo
nusikalstamais veiksmais sunkiai sualojs savo eimos nar
sugyventin I. V., pagrstai nuteistas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.139
iauli apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo A. B. pripaintas kaltu padarius
nusikaltim, numatyt Lietuvos Respublikos Baudiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.,
nurodyta: [k]adangi kaltinamasis A. B. ir nukentjusioji G. A. kartu gyvena apie
devynerius metus, veda bendr k, palaiko intymius santykius, todl teismas konstatuoja,
kad tarp kaltinamojo ir nukentjusios yra susiklost eiminiai santykiai, t. y. jie yra
sugyventiniai.140 is nuosprendis yra bene vienintelis, kuriame autors atlikto tyrimo metu
aptiktas aikiais odiais vardytas eimos santyki poymis intyms santykiai.
Klaipdos apygardos teismas byloje Valstyb p. N. S. konstatavo:
N. S. ir O. P. yra eimos nariai, nes jie kartu gyvena apie 8
metus, veda bendr k, juos sieja bendri eimos interesai ir reikalai.
Be to, teisiamojo posdio metu tiek kaltinamoji, tiek nukentjusysis
patvirtino, kad ir toliau ada gyventi eimoje. Todl N. S.
nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 135 str. 2 d.
3 p.141
Lietuvos apeliacinis teismas, inagrinjs byl Valstyb p. R. P. dl nuosprendio,
kuriuo R. P. pirmosios instancijos teisme buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3
ir 6 punkt (u sunk sugyventins sveikatos sutrikdym kankinant), nusikalstam veik
perkvalifikavo BK 135 straipsnio 1 dal (sunkus sveikatos sutrikdymas), ir be kita ko,
kvestionuodamas pirmosios instancijos sprendim dl faktini aplinkybi vertinimo,
akcentavo, jog bendras gyvenimas nesusituokus reikia partneryst pagal CK XV skyriaus
138
Valstyb p. E. B., LR Panevio apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-48-168).

Valstyb p. R. N., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2010, Nr. 1A-377).
140
Valstyb p. A. B., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-111-309).
141
Valstyb p. N. S., LR Klaipdos apygardos teismas, nuosprendis (2011, Nr. 1-25-360).
139
117
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
nuostatas;142 apie tai, kas galt bti pripastama bendru gyvenimu neregistravus
santuokos (partneryste), galima sprsti i ... Civilinio kodekso. ... [P]artneriais pagal eimos
teis laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne maiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti
eim.143 is nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo dar 2004 m. byloje
Valstyb p. I. Daktarien pateikto iaikinimo.144 Be to, pati argumentacijos konstrukcija
rodo login klaid: pagal nuosprend, apie tai, kas galt bti pripastama bendru
gyvenimu nesusituokus eimos nari santykiais, vadovaujantis BK 248 str. bei BPK 38
str. galima sprsti pagal CK, kuriame nurodyta, kad partneriais laikytini asmenys, tik
ketinantys kurti eim (taigi, apeliacinio teismo motyvai mintoje byloje suponuoja, jog
asmenys, dar tik ketinantys kurti eim, galt bti pripainti eimos nariais). Kaip minta,
is CK tvirtintas reglamentavimas yra nedarnus, taiau aktualiau yra tai, kad pagal paties
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktik, partneryst pagal BPK 38 str. nra tapatu
partnerystei civilins teiss taikymo ribose.
iauli apygardos teismas byloje Valstyb p. L. J. K. reziumavo:
[v]ien tai, kad uvusysis B. S. ir nukentjusioji R. A. gyveno
neregistrav partnerysts, atitinkanios CK nuostatas, nra
pagrindas nelaikyti R. A. ir uvusiojo B. S. vienos eimos nariais
(BPK 38 str.), nes ... yra aiku, kad jie daugiau kaip metus gyveno
kartu, ved bendr k, ateityje ketino susituokti.145
iuo atveju buvo aktualus klausimas, ar tinkamas subjektas uvusiojo sugyventin
pateik civilin iekin; teismas atsak teigiamai.
Mintoje teism praktikoje vertinant faktinius fizini asmen santykius ir pripastant
juos eimos santykiais arba konstatuojant, jog jie negali bti tokiais laikomi (o atitinkami
subjektai eimos nariais), eimos santyki poymiais vardijami bendras asmen
gyvenimas (taip pat atsivelgiama jo trukm), bendro kio vedimas, pai asmen
pripainimas tokius santykius esant eiminiais, vaik turjimas bei auginimas,
sipareigojimas sudaryti santuok, bendras rpinimasis buitimi ir pragyvenimu, bendro
turto turjimas, artimi tarpusavio santykiai bei rpestis, tarpusavio ilaikymas, intyms
santykiai, bendri eimos interesai bei reikalai. Tiktina, kad keletas i i vardyt poymi
i esms reikia itin panaius ar net tuos paius dalykus, tik jie yra skirtingai ireikti
leksikai t. y. bendras kio vedimas paprastai apima ir rpinimsi buitimi, o bendri
eimos interesai susij tiek su bendro kio vedimu, tiek su bendro turto turjimu, artimais
tarpusavio santykiais bei ilaikymu, taip pat ir su vaik auginimu ir t.t. Taigi, autors
nuomone, baudiamosiose bylose vertinant faktinius asmen santykius, iskirtini ie eimos
poymiai (neskaiiuojant intymi (lytini) santyki, kurie paymti tik vienoje iame
tyrime apvelgtoje byloje): bendras gyvenimas (gyvenimas kartu toje paioje vietoje),
142
Valstyb p. R. P., LR Apeliacinis teismas, nuosprendis (2011, Nr. 1A-119).

Ten pat.
144
r. ina 36: Valstyb p. I. Daktarien.
145
Valstyb p. L. J. K., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1A-73-282).
143
118
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
bendro kio vedimas, asmen pripainimas, kad juos sieja eimos santykiai, vaik
auginimas, sipareigojimas sudaryti santuok, bendro turto turjimas, artimi tarpusavio
santykiai bei rpestis, tarpusavio ilaikymas.
4.2. METAMORFOZS EUROPOS MOGAUS

TEISI TEISMO JURISPRUDENCIJOJE
Siekiant atsakyti klausim, susijus su eimos samprata baudiamojo proceso
kodekse, aktualus ir G. Godos pastebjimas [n]acionalins baudiamojo proceso teiss
nuostatos iuo metu negali ir neturi bti analizuojamos neatsivelgiant Europos mogaus
Teisi Teismo praktikoje suformuluotus mogaus teisi apsaugos standartus.146
Konstitucinis Teismas, prims nutarim, kuriame buvo iaikinta konstitucin eimos
samprata, vardijo, kad:
ETT jurisprudencijoje analizuojama eimos samprata
neapsiriboja tradicins eimos, kuriamos santuokos pagrindu, svoka.
ETT ne kart yra paymjs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme
yra ginami ir kiti bendro gyvenimo santykiai, kuriuos apibdina
asmen tarpusavio ryi pastovumas, prisiimt sipareigojim
pobdis, bendr vaik turjimas ir kt. Paymtina ir tai, kad ETT
jurisprudencijoje nra pateikta isamaus kriterij, pagal kuriuos
galima apibrti eim, srao.147
Konstitucinis Teismas atsivelg Europos mogaus Teisi jurisprudencij ir
akcentavo btinyb ginti bendro gyvenimo santykius, kuriuos apibdina asmen tarpusavio
ryi pastovumas, prisiimt sipareigojim pobdis, bendr vaik turjimas ir kiti
poymiai. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencijoje, kuri, kaip pabrta
Konstitucinio Teismo nutarime, Lietuvos teiss aikinimui aktuali kaip teiss aikinimo
altinis, tvirtinta de facto eimos svoka. Remdamasis ETT praktika,148 pagal kuri
eimos samprata neapsiriboja tradicins eimos, kuriamos santuokos pagrindu, svoka,
Konstitucinis Teismas patvirtino ETT kaip ETK turin aikinanios institucijos
sprendim svarb ir reikm nacionalins teiss nuostatoms aikinti. Kita vertus, nutarime
nepaminti aktuals ETT praktikos aspektai, nors po 1997 m. (tada inagrinta byla El
Boujadi v. France vliausia i cituot Konstitucinio Teismo nutarime)149 buvo ipltota
de facto eimos svoka. iuo atveju svarbi ETT praktikos kaita, kai vairiuose
nutarimuose (atsisakyti priimti nagrinti pareikj peticijas/pareikimus) bei
146
r. ina 96: G. GODA, M. KAZLAUSKAS, P. KUCONIS, p. 20.

148
Europos mogaus Teisi Teismo bylos: Marckx v. Belgium, Eur. Ct. HR, no. 6833/74, 13 June
1979 (Series A no. 31); r. ina 52: Keegan v. Ireland; r. ina 50: Kroon and others v. the
Netherlands; El Boujadi v. France, Eur. Comm'n HR, no. 25613/94, 26 September 1997 (Reports
1997-VI).
149
r. ina12: Konstitucinio Teismo nutarimas.
147
119
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
sprendimuose, susijusiuose su tos paios lyties por teisiniu statusu, teismas pakeit savo
paties isakyt nuomon dl eimos gyvenimo svokos taikymo rib.
Kerkhoven and Hinke v. The Netherlands nutarime nepriimti nagrinti pareikj
skundo tuomet dar Europos mogaus Teisi Komisija akcentavo savo ankstesns praktikos
ivadas, kad, nepaisant poirio homoseksualum raidos, stabils homoseksuals
santykiai tarp dviej moter nepatenka Konvencijos 8 straipsnio taikymo srit pagarbos
eimai aspektu (pagal pareikime pateiktus faktus Komisija taip pat akcentavo, jog
santykiai tarp moters ir jos kartu su partnere auginamo antrosios partners biologinio vaiko
nepatenka ETK 8 straipsnio taikymo srit tiek, kiek juo ginama teis pagarb eimai).150
Atsisakius nagrinti Mata Estevez pareikim 2001 metais, Europos mogaus Teisi
Teismas pakartojo, jog pagal nusistovjusi praktik Konvencijos institucijose, ilgalaikiai
homoseksuals santykiai tarp dviej vyr nepatenka teiss pagarb eimos gyvenimui
taikymo sritin pagal Konvencijos 8 straipsn.151 Teismo manymu, nepaisant rykjanios
tendencijos kai kuriose Europos valstybse teisikai pripainti stabilias homoseksuali
asmen de facto partnerystes (byloje ETT nurod, kad iuo klausimu nra nusistovjusio
bendro sutarimo tarp Konvencijos valstybi), bylos primimo metu tai buvo sritis, kurioje
valstybs turjo plai diskrecijos laisv. Ianalizavs pareikime idstytus faktus Teismas
prijo prie analogikos ivados kaip ir mintoji Kerkhoven and Hinke v. The Netherlands
nutarime: pareikjo santykis su jo mirusiu partneriu nepatenka Konvencijos 8 straipsn
tiek, kiek i nuostata saugo teis pagarb eimos gyvenimui.
Inagrinjs byl Karner v. Austria,152 kurioje pareikjas teig, kad buvo
diskriminuojamas seksualins orientacijos pagrindu, kadangi Austrijos Aukiausiasis
Teismas sprendimu atsisak pripainti pareikj jo mirusio sugyventinio gyvenimo
partneriu Austrijos nuomos statymo prasme (taip ukertant keli pareikjui perimti
mirusio sugyventinio nuomos teises, nors toki galimyb skirtingos lyties partneriai turi),
ETT nusprend, jog buvo paeistas Konvencijos 8 bei 14 straipsnis.153 i byla rodo ryk
pokyt ETT jurisprudencijoje vertinant tos paios lyties asmen santykius, nors paiame
sprendime aikiais odiais tiesiogiai nebuvo akcentuotas eimos gyvenimo egzistavimas
atsivelgus bylos aplinkybes. Anot ETT, teismas gali pripainti, kad eimos apsauga
tradicine prasme yra svari ir teista prieastis, kuri gali pateisinti tok traktavimo skirtum
(sprendime pateikta nuoroda Mata Estevez v. Spain nutarim), taiau pagal bylos
aplinkybes teismas konstatavo, jog Austrijos vyriausyb byloje nepateik svari ir
tikinam argument, pateisinani toki siaur nuomos statymo nuostat interpretacij,
150
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Kerkhoven and Hinke v. The Netherlands (dec.), Eur.
Comm'n HR, no. 15666/89, 19 May 1992.
151
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Mata Estevez v. Spain (dec.), Eur. Ct. HR, no. 56501/00,
10 May 2001 (2001-VI).
152
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Karner v. Austria, Eur. Ct. HR, no. 40016/98, 24 July 2003
(2003-IX).
153
ETK 14 straipsniu udrausta diskriminacija vairiais pagrindais: naudojimasis Konvencijoje
pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rass, odos
spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo
tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais.
120
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
kuri neleido remtis iomis nuostatomis ilikusiam gyvam partneriui (tos paios lyties kaip ir
mirusysis).154
ETT, prims sprendim byloje Schalk and Kopf v. Austria 155 ir konstatavs, jog
Konvencija negarantuoja teiss santuok tos paios lyties asmenims (pareikjai teig, kad
jie buvo diskriminuojami kaip tos paios lyties pora, kadangi jiems nebuvo suteikta
galimyb tuoktis arba kitaip pripainti j santykius pagal statym), vis dlto, ne tik
pabr, kad tos paios lyties asmen santykiai (kaip ir pareikj atveju) patenka
privataus gyvenimo reguliavimo srit pagal Konvencijos 8 straipsn, bet ir pastebjo, jog
Karner v. Austria byloje pats ETT paliko neatsakyt klausim, ar tos paios lyties asmen
santykiai yra susij su privaiu ir eimos gyvenimu, kaip tai reguliuoja Konvencija.
Schalk and Kopf v. Austria sprendime teismas atkreip dmes poiri kait dl tos
paios lyties asmen santyki Konvencijos valstybse narse ir pareik, kad:
nenatralu bt palaikyti nusistatym, jog, prieingai nei
skirting lyi pora, tos paios lyties pora negali mgautis eimos
gyvenimu 8 straipsnio prasme. Dl tos prieasties pareikj, kartu
gyvenani stabilioje de facto partnerystje tos paios lyties asmen,
santykiai patenka eimos gyvenimo svok lygiai taip pat kaip
patekt ir skirtingos lyties asmen poros santykiai tokioje paioje
situacijoje.156
Anot Teismo, tos paios lyties asmenys lygiai kaip ir skirtingos lyties asmenys gali
umegzti stabilius ir pareigojanius santykius, todl jie yra panaioje situacijoje kaip ir
skirting lyi asmen poros, atsivelgiant santyki pripainimo ir apsaugos poreik.
Taigi, ETT praplt "eimos gyvenimo" svokos apimt traukdamas tos paios lyties
asmen poras, ir analogikas ivadas (jog kartu gyvenani stabilioje de facto partnerystje
tos paios lyties asmen santykiai patenka eimos gyvenimo svok) pakartojo byloje
P. B. and J. S. v. Austria.157
Europos mogaus Teisi Teismas, prims nutarim nagrinti byl Gas and Dubois v.
France ,158 konstatavo, kad Konvencijos 8 straipsnis negarantuoja teiss sukurti eimos,
taiau pritaik de facto eimos gyvenimo svok tos paios lyties asmen santykiams.
ETT nutarimas priimti nagrinti V. Gas ir N. Dubois pareikim 159 aktualus tuo, jog
Teismas, tikrindamas pareikimo atitikim priimtinumo kriterijams, ir dviej moter
bendram gyvenimui pritaiks de facto eimos gyvenimo svok, detalizavo eimos
154
r. ina 152: Karner v. Austria.

r. ina 55: Schalk and Kopf v. Austria.
156
Ten pat.
157
Europos mogaus Teisi Teismo byla: P. B. and J. S. v. Austria, Eur. Ct. HR, no. 18984/02, 22
July 2010.
158
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Gas and Dubois v. France (dec.), Eur. Ct. HR, no.
25951/07, 31 August 2010. Byloje buvo nagrinjamas skundas dl Pranzcijos tarnautoj atsisakymo
leisti moteriai sivaikinti partners pagimdyt ir j kartu auginam mergait.
159
Ten pat.
155
121
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
gyvenimo ypatumus ir sulygino juos skirting bei tos paios lyties por atveju. Anot
Teismo, eimos svoka Konvencijos 8 straipsnyje neapsiriboja vien tik santuokos ryiais ir
gali apimti kitus de facto eimos ryius, kai alys gyvena kartu u santuokos rib
(sprendiant, ar santykiai apima eimos gyvenim, svarbs yra daugelis faktori, skaitant
bendr poros gyvenim, santyki trukm, ir faktas, ar asmenys pademonstravo
sipareigojimus vienas kitam kartu augindami vaikus).160
Remiantis per pastarj deimtmet nagrintomis ETT bylomis, eima teisine prasme
ETK taikymo ribose gali bti sudaryta tiek vyro ir moters, tiek ir tos paios lyties asmen
sjungos pagrindu, jei asmenis sieja stabils ir pareigojantys santykiai, skaitant bendr
gyvenim bei vaik auginim. Atkreiptinas dmesys, jog ie poymiai patenka Lietuvos
nacionalini teism praktikoje vardyt eimos poymi visum.
5. EIMOS POYMI IR TOS PAIOS LYTIES

ASMEN SANTYKI DERMS ANALIZ
Atsivelgiant tai, kad santuokos neregistravusi asmen santykiai teism praktikoje
yra vertinami ad hoc (nustatant, ar jie laikytini eimos santykiais), iame poskyryje tiriamas
funkcinio metodo taikymas tos paios lyties asmen santykiams vertinti, ir analizuojami
eimos poymiai tos paios lyties asmen santyki kontekste.
Dl to, kad eimos santyki buvimas baudiamosiose bylose konstatuojamas vertinus
tam tikrus asmen faktini santyki poymius (kurie vertinami kaip atitinkantys
bdinguosius eimai), akcentuotina, kad tokiame procese naudojamas funkcinis metodas,
apie kur teisja C. L'Heureux-Dub yra raiusi (vardindama tai kaip funkcin poir):
funkcinis poiris apima grups kintamj, paprastai bding eimai, vertinim. 161
Funkcinis metodas pasitelkiamas tuomet, kai statymo nuostatoje (iuo atveju BPK 38
str.) neaikiai vardytas konkrei eimos santyki subjekt ratas tuomet teismams yra
palikta galimyb statym interpretuoti vairiai, vertinus konkreius bylos faktus sprsti dl
eimos santyki buvimo ar nebuvimo pagal vidin sitikinim. Tokio metodo naudojimas
160
Ten pat. Nutarime kalbant apie vaik auginim angl kalba panaudotas odis having, reikiantis
turjim, taiau atsivelgus bylos kontekst (pareikimas pateiktas dviej moter, kartu
gyvenani nuo 1989 m., registravusi civilin partneryst 2002 m. ir kartu auginani vaik (nuo jo
gimimo), kurio nebuvo leista vaikinti biologins motinos partnerei) darytina ivada, jog vaiko
turjimo faktorius paties Teismo nebuvo susietas su biologiniais abiej pareikj ir vaiko ryiais ar
j nebuvimu, ir iuo atveju reik btent auginim. eimos poymi palyginimui r. ina 50:
Kroon and others v. the Netherlands.
161
Kanados byla: Canada (Attorney General) v. Mossop, [1993] 1 SCR. 554, C. L'Heureux-Dub
dissenting. Angl kalba paraytoje C. L'Heureux-Dub atskirojoje nuomonje naudojamas junginys
functional approach, kuris lietuvi kalb gali bti veriamas kaip funkcinis poiris, taiau
svoka poiris, io darbo autors nuomone, nesuponuoja veiksm (o nagrinjamoje situacijoje
aktuals baudiamj proces gyvendinani institucij, ypa teismo, veiksmai, vertinant asmen
santykius ir taip darant tak procesui), ir kita vertus, lietuvi kalboje poiris labiau atspindi
individualias pairas (t. y. aktualus subjektyvumo kriterijus), todl toliau darbe naudojama
funkcinio metodo svoka, omenyje turint metod kaip veikimo bd.
122
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
matomas ir nagrintose Lietuvos teism bylose. Kadangi nustatyt taisykli, kurie

poymiai yra esminiai ir be kuri eimos gyvenimas negalimas (iskyrus bendr gyvenim,
vadovaujantis BPK 38 str.), nra, teismai vadovaujasi savo sitikinimu, atsivelg
konkreios bylos fakt visum. Kaip nustatyta anksiau, pagal statymo raid, tos paios
lyties asmenys gali bti laikomi bendrai gyvenaniais neregistravus santuokos. Esant
tokioms aplinkybms, kai teismai eimos santyki buvim konstatuoja atsivelg tam
tikrus bendro gyvenimo poymius (kurie gali bti pripastami kaip eimos santyki
poymiai), nra pagrindo tokio metodo netaikyti tos paios lyties asmen ryiams vertinti.
Anot R. Jurkos:
siekiant apsaugoti asmenin bei eimos paslapt, svarbu vertinti
ir eimos nario statuso kokyb faktiniu aspektu. eimos ryi
vertinimas turi bti atliekamas remiantis konkreios bylos
aplinkybmis, t. y. nepaneigiant to fakto, jog asmenins ar eimos
paslapties apsaugos poreik baudiamojoje byloje danai lemia
faktinio pobdio santykiai tarp asmen, kurie, nors, juridikai ir nra
laikomi eimos nariais, taiau yra susij santykiais, grindiamais
kraujo ryiu, moraliniais sipareigojimais, galiausiai tvysts
santykiais ir t. t.162
Pagal sociologijos teorij, paprasiausia eima tai intymi grup moni, susijusi
kraujo ir teisiniais ryiais bei lytiniais santykiais, kurioje suaugusieji yra atsakingi u vaik
(biologini ar vaikint) prieir bei auginim, 163 taiau XX a. pabaigoje eima tapo daug
sudtingesn palyginti su XX a. etuoju deimtmeiu. Tai slygojo padidjs skaiius
nesantuokini ryi, skyryb, taip pat ir tos paios lyties asmen eim, kuriose auginami
vaikai (teisinis toki eim pripainimas dar labiau sukomplikavo eimos apibrim).164
eim apibdinant per jos funkcijas individui ir visuomenei, vardijamos reprodukcin,
socializacijos, apsaugin (iskiriant fizin ir emocin apsaug), seksualin, religin,
laisvalaikio leidimo funkcijos.165 ie eimos apibdinimai yra panas C. Lvi-Strauss
tyrinjim apibendrinim E. Jaraino praneime eims narius (sutuoktinius ir j vaikus
bei prie io branduolio prisijungusius giminaiius) sieja vairaus pobdio teisi ir pareig
visuma, skaitant teisinius ryius, ekonominio, religinio pobdio sipareigojimus, apibrt
tinkl lytini teisi ir pareig, vairius nevienarius psichologinius jausmus. 166
Ilgainiui keiiasi ne tik subjekt, vardijam eimos nariais, ratas, taiau ir paios
eimos funkcijos bei j reikm. Sekuliarizacija vairiose valstybse lm, jog religinio
pobdio usimimai eimose nebe tokie reikmingi, kai kur net apskritai tapo neaktuals;
162
r. ina 38: R. JURKA, p. 195.

S. BRUCE, S. YEARLEY, The Sage Dictionary of Sociology (London: SAGE Publications, 2006), p.
103.
164
Ten pat, p. 104.
165
W. A. DARITY ed., International Encyclopedia of the Social Sciences, 2nd ed., vol. 3, Ethnic
Conflict-Inequaliy, Gender (Detroit : Macmillan Reference USA, 2008), p. 85.
166
r. ina 24: E. JARAINAS.
163
123
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
pakito socialins funkcijos gyvendinimas ipltojus vietimo sistemas, taip pat dl

iniasklaidos takos ir vairi susibrimo bei laiko leidimo viet eima kaip socializacijos
erdv prarado savo iskirtin reikm.167
Lyginant sociologijos teorijoje ir teism praktikoje vardytus eimos poymius,
pirmiausia akcentuotina tai, kad teism praktikoje yra aktuals konkreiais patikrinamais
faktais apibriami santykiai, o sociologiniu poiriu jie daniau vardijami
abstraktesnmis svokomis tai suprantama, nes sociologijos teorija apima daugel panai
galim variant, o bylose yra atliekamas individualus vertinimas atsivelgiant konkrei
asmen gyvenimo bd.
Kita vertus, bylose konketizuoti eimos poymiai neabejotinai gali bti susieti su
kiekviena i sociolog vardyt funkcij: vaik auginimas i dalies atitinka reprodukcin
funkcij, artimi tarpusavio santykiai bei rpestis socializacijos bei apsaugin ir t.t.
Sociologijoje tiriant eim kaip socialin vienet iskiriama seksualin funkcija, kuriai
teism praktikoje dmesio beveik neskiriama t. y. asmenis siejantys intyms santykiai
kaip eimos poymis vardytas tik vienoje iame tyrime apvelgtoje byloje,168 tad i esms
galima teigti, jog is poymis teism praktikoje apskritai nefigruoja. 169 Sociolog tyrimai
gali padti apibrti teisin eimos svok statymuose, nes ie tyrimai yra orientuoti
visuomens realijas (o iuo metu teisin eimos samprata teism praktikos dka yra
formuojama atsivelgiant btent procesus visuomenje). Be to, sociologijos teorijoje
iskiriamos seksualins funkcijos gyvendinimas yra svarbus eimos santyki aspektas ir
juos baudiamajame procese konstatuojant taip pat svarbu atsivelgti intymi ryi
buvimo ar nebuvimo fakt.
Autors nuomone, eimos santyki poymiai: gyvenimas kartu toje paioje vietoje,
bendro kio vedimas, taip pat bendro turto turjimas, artimi tarpusavio santykiai bei lytiniai
santykiai, pamus kiekvien i j atskirai, gali bti bdingi ne tik sutuoktiniams, bet ir
kitoms eimoms, ir netgi ne eimoms, o ir kitiems vairi santyki subjektams. Asmen
pripainimas, kad juos sieja eimos santykiai, taip pat tarpusavio ilaikymas daniausiai
rodo itin glaudius ryius, ir darbo kontekste paymtina, kad nra pagrindo juos priskirti
tik vyro ir moters santykiams analogikai tos paios lyties asmenys gali save laikyti
eimos nariais ar vienas kit ilaikyti. Kadangi sipareigojimas susituokti daniausiai yra
vertinamas pagal oficial suadtuvi fakt,170 darytina ivada, kad kaip eimos poymis
susitarimas tuoktis tos paios lyties asmen santykiams nebdingas (t.y. iuo atveju nra
aptariamos situacijos, kai asmenys planuoja tuoktis valstybse, kuriose tos paios lyties
167
r. ina 165: W. A. DARITY.

r. ina 140: Valstyb p. A. B.
169
Tiktina, jog toki tendencij slygoja keblumas poym konstatuoti t. y., intymi santyki
egzistavimas daniausiai galt bti paliudytas tik atitinkam asmen; sprendiant pagal analizuotose
bylose matom kaltinamj, liudytoj nutyljim, apie iuos santykius daniausiai nekalbama
nagrinjant byl teisme.
170
r. CK. 3.8 str.
168
124
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
asmen sjungos teisintos). Taiau susitarimas tuoktis teism praktikoje nra lemiamas
veiksnys eimos santykiams konstatuoti, taip pat nra danas.
Dilem kelia reprodukcins funkcijos gyvendimas vaik turjimas kaip eimos
poymis. Anot P. S. Vitkeviiaus, [v]ienos lyties asmen sjunga Lietuvos statym
nepripastama, nes svarbiausia eimos funkcija yra biologin eimos pratsimas.171
Suprantama, kad tos paios lyties asmenys bendr palikuoni susilaukti negali. Taiau
ityrus teism praktik pastebta, kad visi aptarti eimos poymiai kaip visuma (skaitant ir
galimyb susilaukti vaik ar palikuoni buvimo fakt) nagrintose bylose nebuvo btini
eimos santykiams konstatuoti teismai danai pripasta buvus/esant eimos santykius
atsivelg tik bendro gyvenimo bei bendro kio vedimo fakt. Kai kuriose bylose
konstatuojamas ir vaik auginimo faktas, taiau n vienoje byloje nebuvo bandyta
kiekvieno i poymi iekoti atitinkam subjekt santykiuose teismai konstatuoja
eimos santykius ir bevaiki por atveju, taip pat ir neanalizav, ar apskritai tokia galimyb
atitinkam subjekt atvilgiu egzistuoja (pavyzdiui, vyresnio amiaus nesusituokusiems
vyrui ir moteriai). Vertindami bendr gyvenim nesusituokus bei vaik auginim teismai
neakcentuoja biologini ryi (tiksliau, jie nelaikomi nulemianiu faktoriumi) eimos
saitams konstatuoti.172 Tyrimo metu neidentifikuota n viena byla, kurioje eimos santyki
nebuvim (teismo nuomone) lemt vaik neturjimas ar negaljimas j turti, todl tyrimo
ribose darytinos ivados, jog, viena, prokreacijos galimyb nra conditio sine qua non
eimos santykiams konstatuoti baudiamojo proceso metu, ir antra, nagrint byl
kontekste kaip eimos poymis vardijamas bendras vaik auginimas (kaip sipareigojim
visuma vaikams ir tarp pai suaugusij, bet ne kaip bendr biologini vaik turjimas), o
toki galimyb tos paios lyties asmenys turi.
Kadangi Lietuvos teismai baudiamosiose bylose faktinius asmen santykius vertina
atsivelgdami eimai bding poymi visum, darytina ivada, kad tokiu paiu bdu
turt bti vertinami ir tos paios lyties asmen santykiai, juolab kad daugelis toki
poymi gali bti bdingi ir tos paios lyties asmen santykiams.
IVADOS
1.
eimos samprat Lietuvos baudiamojo proceso teisje slygoja tiek

konstitucin doktrina, tiek tarptautins teiss aktai, skaitant Europos mogaus
Teisi Konvencij, tiek baudiamojo proceso teiss norm visuma.
171
P. S. VITKEVIIUS, eimos nari turtiniai teisiniai santykiai (Vilnius: Justitia, 2006), p. 34. Plg. r.
ina 8: A. VAIVILA
eima privalsime laikyti ne bet kok asmen tarpusavio santyk, o tik tok, kuris yra
teisinis ir kuris bent i principo pajgus atlikti visuomens ir valstybs pagrindo funkcij,
t. y. pajgia utikrinti visuomens fizin tstinum, gyvybingum. ... [J]au vien dl ios
prieasties eima negali bti laikomas santykis tarp tos paios lyties asmen.
172
r. ina 126: Valstyb p. V. M. Byloje teismas atsivelg nuteistojo ir sugyventins auginamus
vaikus (turi du vaikus), taiau toje paioje nutartyje yra paymta, jog oficialiai nuteistojo tvyst
nepripainta ir nenustatyta. Plg. r. ina 158, Gas and Dubois v. France.
125
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
1.1.
Pagal konstitucin doktrin, eimos samprat patenka ir kitokios nei

santuokos pagrindu sudarytos eimos, taiau eimos form, atitinkani
konstitucin eimos samprat, visuma nra aiki, juolab kad santyki
iraikos forma konstitucinei eimos sampratai esmins reikms neturi.
1.2.
Baudiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje vardytas bendras

gyvenimas neregistravus santuokos yra savarankika teisin kategorija,
nesusieta su negaliojaniomis CK treiosios knygos XV skyriaus
normomis, reglamentuojaniomis vyro ir moters partneryst.
1.3.
Baudiamj proces gyvendinanios institucijos, sprsdamos apie

asmens galimyb bti laikomam eimos nariu, yra saistomos statymo
gali turinios Europos mogaus Teisi Konvencijos 8 straipsnio turinio.
Europos mogaus Teisi Konvencijoje eimos svoka nra konkretizuota,
taiau jai atskleisti aktuali Konvencijos nuostatas aikinanio Europos
mogaus Teisi Teismo jurisprudencija.
2.
eimos svok vairov teisinje sistemoje suponuoja skirtinga teiss akt

paskirtis bei reglamentuojam teisini santyki pobdis, todl BPK 38
straipsnio, skaitant jame vardyto bendro gyvenimo neregistravus santuokos,
turin aikinti iimtinai pagal kit teisini santyki svokas, apibrimus ir
prielaidas bt nepagrsta.
3.
Baudiamojo proceso teiss normos, susijusios su eimos nari teismis ir

pareigomis, yra skirtos ir garantuoti tinkam eimos nari tarpusavio
sipareigojim vykdym bei visapusik eimos funkcionavim. Taigi,
baudiamojo proceso normomis taip vykdomi konstituciniai reikalavimai bei
tarptautiniai ir baudiamojo proceso paskirties suponuoti sipareigojimai gerbti
eimos gyvenim.
4.
Teism praktikoje faktini fizini asmen santyki vertinimas varijuoja, taiau

daniausiai jie vardijami pasitelkus eimos poymius.
4.1.
Pagal nacionalini teism praktik baudiamosiose bylose, vertinant

faktinius asmen ryius, eimos santyki poymiais daniausiai
vardijami bendras gyvenimas, bendro kio vedimas, asmen
pripainimas, kad juos sieja eimos santykiai, vaik auginimas,
sipareigojimas sudaryti santuok, bendro turto turjimas, artimi
tarpusavio santykiai bei rpestis, tarpusavio ilaikymas, o intyms
santykiai nra akcentuojami.
4.2.
Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje minimi eimos poymiai

atitinka vardytuosius Lietuvos teism praktikoje. Be to, Europos
mogaus Teisi Teismas aikiais odiais yra vardijs, jog eima teisine
prasme gali bti sudaryta tiek vyro ir moters, tiek ir tos paios lyties
126
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
asmen sjungos pagrindu, jei asmenis sieja stabils ir pareigojantys

santykiai, skaitant bendr gyvenim bei vaik auginim.
5.
Funkcinis metodas (eimos santyki konstatavimas atsivelgiant tokiems

santykiams bding poymi buvim arba nebuvim) yra faktikai taikomas
Lietuvos teism praktikoje ir juo galima pasinaudoti vertinant tos paios lyties
asmen santykius baudiamosios justicijos bylose. Teorikai daugeliu i teism
praktikoje vardijam eimos santyki poymi (iskyrus oficial susitarim
tuoktis pagal CK 3.8 straipsn), kurie identifikuoti bylose vertinant vyr ir
moter bendr gyvenim nesusituokus, gali pasiymti ir tos paios lyties
asmen santykiai.
Atsivelgus pateiktus rezultatus, darytina ivada, kad baudiamojo proceso metu

Lietuvos Respublikoje giminysts ryiu nesusieti tos paios lyties asmenys, gyvenantys
bendrai, turi teis bti laikomi eimos nariais (ne giminysts pagrindu).
LITERATROS SRAAS
KNYGOS
American Jurisprudence 2nd. Vol. 81, Witnesses to Workmens Compensation. 81 Am Jur
2nd. Jurisprudence Publishers Inc: 1976.
ARAI-TAKAHASHI Y. The Margin of Appreciation Doctrine and the Principle of
Proportionality in the Jurisprudence of ECHR. Intersentia, 2001.
BRUCE S., S. YEARLEY. The Sage Dictionary of Sociology. London: SAGE Publications,
2006.
BUINAS G., E. GRUODYT. Ikiteisminis tyrimas: procesiniai, kriminalistiniai ir praktiniai
aspektai. Vilnius: Registr centras, 2009.
DARITY W. A. ed. International Encyclopedia of the Social Sciences. 2nd ed., vol. 3, Ethnic
Conflict-Inequaliy, Gender. Detroit: Macmillan Reference USA, 2008.
DIIUS P. ir kiti red. Teisini institut raida Lietuvoje XIV-XIX a. Vilnius: Mintis, 1981.
GODA G., M. KAZLAUSKAS, P. KUCONIS. Baudiamojo proceso teis: vadovlis. Vilnius:
Registr centras, 2011.
JOIEN D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos
Respublikos teisje. Vilnius: Eugrimas, 2000.
KAVOLIS M., S. BIELIACKINAS red. Baudiamasis statutas su papildomaisiais
baudiamaisiais statymais ir komentarais, sudarytais i Rusijos Senato ir Lietuvos
127
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Vyriausiojo Tribunolo sprendim bei kit aikinim. Kaunas: D. Gutmano knygynas,

1934.
KEINYS ST. ir kiti red. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidykla, 1993.
Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas. Vilnius: Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, 2002.
MIKELNAS V. eimos teis. Vilnius: Justitia, 2009.
POSNER E. A. Law and Social Norms. Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 2002.
VALANIUS K. red. Lietuvos Valstybs Konstitucijos. Vilnius: Mokslas, 1989.
VITKEVIIUS P. S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006.
PERIODINIAI LEIDINIAI
AUBALYT R. Tendencies of the Development of the Lithuanian Criminal Procedure
Law. Jurisprudencija, 2010, Nr. 1(119).
BARLOW A., R. PROBERT. Regulating Marriage and Cohabitation: Changing Family
Values and Policies in Europe and North America An Introductory Critique. 26
Law & Pol'y 1 (2004).
BRADLEY D. Regulation of unmarried cohabitation in west-European jurisdictions:
determinants of legal policy. Int J Law Policy Family, 2001, 15 (1).
BUTVILAVIIUS D. Tautos atstovybs intervencijos konstitucijos tekst ribojimai:
konstitucijos stabilumo aspektas. Socialini moksl studijos, 2010, Nr. 2(6).
GRINEVIIT K. Vaikas ir eima kaip baudiamojo statymo saugomos vertybs.
Jurisprudencija, 2007, Nr. 8(98).
JEKENTAIT L. Teisinio ir moralinio diskurs antitez. Jurisprudencija, 2006, Nr. 9(87).
JURKA R. Draudimas versti duoti parodymus prie save kaip asmens konstitucini teisi
baudiamajame procese garantas. Jurisprudencija, 2006, Nr. 1 (79).
JURKA R. Immunity of a Close Person as a Witness in Criminal Procedure of Lithuania:
Problem with Sufficiency. Jurisprudencija, 2009, Nr. 3(117).
KUDINAVIIT-MICHAILOVIEN I. eimos nari teiss gyvenamj
gyvendinimas ir gynimas. Socialini moksl studijos, 2009, Nr. 3(3).
patalp
KUKURA E. Finding Family: Considering the Recognition of Same-Sex Families in
128
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
International Human Rights Law and the European Court of Human Rights. Human
Rights Brief 13, 2006, No. 2.
MACK K. M. Compellability of Family Members of an Accused. 17 Melb. U. L. Rev.
219, 1989-1990.
MURRAY M. The Space Between: The Cooperative Regulation of Criminal LAW and
Family Law. Family Law Quarterly 44, No. 2 (Summer 2010).
SAGATYS G. The Concept of Family in Lithuanian Law. Jurisprudencija, 2010, Nr.
1(119).
APALAIT E. Liudytojo apklausos reglamentavimo Baudiamojo proceso kodekse ir
taikymo praktikoje santykio problemos. Jurisprudencija, 2007, Nr. 3(93).
VAIVILA A. Kitos eimos formos, arba bandymas priderinti eimos svok prie atskiro
asmens subjektyvumo. Socialini moksl studijos, 2012, Nr. 4(3).
TEISS AKTAI
Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso, Baudiamojo ir Administracini teiss
paeidim kodeks pakeitimo ir papildymo, LR statymas, priimtas 1993-06-10 (Nr. I180).
Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Baudiamasis Kodeksas, priimtas 1961-06-26
(Nr. BK), negalioja nuo 2003-05-01.
LR Baudiamasis kodeksas, in. (2000, Nr. 89-2741).
LR Baudiamojo proceso kodeksas, in. (2002, Nr. 37-1341, Nr. 46).
LR Civilinis kodeksas, in. (2000, Nr. 74-2262).
LR Konstitucija, priimta 1992-10-25, in. (1992, Nr. 33-1014).
LR Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas, in. (2000, Nr. 111-3574).
LR Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas, in.
(1999, Nr. 110-3207).
LR Tarptautini sutari statymas, in. (1999, Nr. 60-1948).
LR Valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti ir daugiabuiams namams atnaujinti
(modernizuoti) statymas, in. (1992, Nr. 14-378).
Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas, priimtas 1966-12-19, in. (2002, Nr. 773288).
129
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, i dalies pakeista Protokolais

Nr. 11 ir Nr. 14, priimta 1950-11-04, in. (2011, Nr. 156-7390).
KITI ALTINIAI
Apklausa:
eim
eima
padaro
vaikai,
o
ne
santuoka;
<http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklausa-seima-seima-padaro-vaikai-o-nesantuoka.d?id=54518471>, [aplankyta 2013-02-24].
Baudiamojo proceso kodekso papildymo 3(1) straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 82,
89, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 178, 181, 208, 209, 210,
211, 212, 342, 348, 389, 418, 440 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto
aikinamasis ratas. Pateik S. edbaras, V. iemelis, Lietuvos Respublikos Seimas
(2009-11-09, XIP-1378).
BIX B. H. Universal Theory in Family Law. Draft paper. 12th World Conference of the
International Society of Family Law. Salt Lake City, Utah, USA, July 19-23, 2005;
<http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Bix.pdf>
[aplankyta
2013-02-24].
GIARDINI F. The Concept of Legal Family in Modern Legal Systems: A Comparative
Approach. Draft paper. 12th World Conference of the International Society of Family
Law.
Salt
Lake
City,
Utah,
USA,
July
19-23,
2005;
<http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Giardini.pdf> [aplankyta
2013-02-24].
JUZUKONIS S., R. JURKA. Controversial aspects of procedural immunities of witness in the
criminal proceeding of Lithuania. Conference material. European Criminal Bar
Association Autumn Conference. Stockholm, Sweden, October 2-3, 2009;
<http://www.ecba.org/extdocserv/conferences/stockholm2009/Juzukonis_RecDevLith
uania.pdf> [aplankyta 2013-02-24].
KRIS E. Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje. Praneimo
mediaga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos
Konstitucinio Tribunolo etoji konferencija "Konstitucini princip pltojimas
konstitucinje jurisprudencijoje". Neringa, Lietuva, 2001 m. birelio 11-12 d.;
<http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/01.pdf> [aplankyta 2013-02-23].
LR Baudiamojo proceso kodekso papildymo 3(1) straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81,
102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178,
181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekto
komiteto posdio protokolo iraas. Pateik Teiss ir teistvarkos komitetas, Lietuvos
Respublikos Seimas (2010-06-28, Nr. XIP-2100(2)).
130
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo statymo projektas. Pateik S. edbaras ir kiti,

Lietuvos Respublikos Seimas (2011-12-15, XIP-3981).
LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo statymo projekto aikinamasis ratas. Pateik S.
edbaras, Lietuvos Respublikos Seimas (2011-12-15, XIP-3981).
LR Partnerysts (bendro gyvenimo neregistravus santuokos) statymo projektas. Pateik
M. A. Pavilionien, Lietuvos Respublikos Seimas (2011-10-12, XIP-3687).
LR
Seimo
plenarinio
posdio
Nr.
428
stenograma,
2012-04-19;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=422738> [aplankyta 201302-23].
LR
Seimo
plenarinio
posdio
Nr.
429
stenograma,
2012-04-24;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=423045> [aplankyta 201302-23].
MARKEL D., J. M. COLLINS, E. J. LEIB. Privilege or Punish: Criminal Justice and the
Challenge of Family Ties. FSU College of Law, Public Law Research Paper No. 473,
Oxford University Press, 2009; <http://ssrn.com/abstract=1677503> [aplankyta 201302-26].
RUKYT R. Atskiroji nuomon dl LR Konstitucinio Teismo nutarimo (2011-09-28, Nr.
21/2008), 2011-10-03.
SINKEVIIUS V. Konstitucijos interpretavimo principai ir ribos. Praneimo mediaga.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio
Tribunolo devintoji konferencija. Ksias, Lenkija, 2004 m. birelio 21-25 d.;
<http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/17.pdf> [aplankyta 2013-02-24].
STEWART M. N. Genderless Marriage and Institutional Theory. Draft paper. 12th World
Conference of the International Society of Family Law. Salt Lake City, Utah, USA,
July
19-23,
2005;
<http://www.isflhome.org/saltlakeconference/papers/isflpdfs/Stewart.pdf> [aplankyta
2013-02-24].
eima besikeiianioje visuomenje. Konferencijos mediaga, Lietuvos Respublikos
Seimas,
2007-10-12;
<http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5979&p_d=80024&p_k=1>
[aplankyta
2013-02-23].
TEISM PRAKTIKA
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Christine Goodwin v. the United Kingdom [GC],
Eur. Ct. HR, no. 28957/95, 11 July 2002 (2002-VI).
131
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Europos mogaus Teisi Teismo byla: E. B. v. France [GC], Eur. Ct. HR, no. 43546/02,
22 January 2008.
Europos mogaus Teisi Teismo byla: El Boujadi v. France, Eur. Comm'n HR, no.
25613/94, 26 September 1997 (Reports 1997-VI).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Gas and Dubois v. France (dec.), Eur. Ct. HR, no.
25951/07, 31 August 2010.
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Karner v. Austria, Eur. Ct. HR, no. 40016/98, 24
July 2003 (2003-IX).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Keegan v. Ireland, Eur. Ct. HR, no. 16969/90, 26
May 1994 (Series A no. 290).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Kerkhoven and Hinke v. The Netherlands (dec.),
Eur. Comm'n HR, no. 15666/89, 19 May 1992.
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Kroon and others v. the Netherlands, Eur. Ct. HR,
no. 18535/91, 27 October 1994 (Series A no. 297-C).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Marckx v. Belgium, Eur. Ct. HR, no. 6833/74, 13
June 1979 (Series A no. 31).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Mata Estevez v. Spain (dec.), Eur. Ct. HR, no.
56501/00, 10 May 2001 (2001-VI).
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Nunez v. Norway, Eur. Ct. HR, no. 55597/09, 28
June 2011.
Europos mogaus Teisi Teismo byla: P. B. and J. S. v. Austria, Eur. Ct. HR, no.
18984/02, 22 July 2010.
Europos mogaus Teisi Teismo byla: Schalk and Kopf v. Austria, Eur. Ct. HR, no.
30141/04, 24 June 2010.
JAV byla: Lawrence v. Texas, 539 U.S. 558, 123 S. Ct. 2472 (2003).
Kanados byla: Canada (Attorney General) v. Mossop, [1993] 1 SCR. 554, C. L'HeureuxDub dissenting.
LR Konstitucinis Teismas, ivada (1995-01-24, Nr. 22/94).
Valstyb p. A. B., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-111-309).
132
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
Valstyb p. A. M., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-437).

Valstyb p. A. V., LR Panevio apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-103-350).
Valstyb p. D. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2011, Nr. 2K-158).
Valstyb p. D. S., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1-163-238)
Valstyb p. E. B., LR Panevio apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-48-168).
Valstyb p. I. Daktarien, LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2004, Nr. 2K-615).
Valstyb p. K. J. ir I. Z., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1A-118354).
Valstyb p. K. U., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-186-133).
Valstyb p. L. J. K., LR iauli apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1A-73-282).
Valstyb p. L. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2006, Nr. 2K-30).
Valstyb p. L. Z., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2009, Nr. 1A-375).
Valstyb p. L. Z., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2010, Nr. 2K-49).
Valstyb p. N. S., LR Klaipdos apygardos teismas, nuosprendis (2011, Nr. 1-25-360).
Valstyb p. O. B., LR Panevio apygardos teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-722-511).
Valstyb p. R. K., LR Vilniaus apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1-215-211).
Valstyb p. R. N., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2010, Nr. 1A-377).
Valstyb p. R. P., LR Apeliacinis teismas, nuosprendis (2011, Nr. 1A-119).
Valstyb p. R. ., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2011, Nr. 1A-199/2011).
Valstyb p. R. ., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-285-317).
Valstyb p. S. L., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2006, Nr. 2K-P-464).
Valstyb p. V. D., LR Kauno apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-200-508).
Valstyb p. V. K. ir R. L., LR Panevio apygardos teismas, nutartis (2009, Nr. 1A-495168).
Valstyb p. V. M., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2006, Nr. 1A-60).
133
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
SUMMARY
Article Definition of family members and its indetermination in criminal procedure:
case study of the same-sex couples by Giedr Tomkeviit173 is based on examining
whether relationships of the same-sex couples fall within the legal notion of family in the
context of criminal procedure in Lithuania and how to evaluate the fact of family existence
while in pretrial investigation or in court.
Constitutional requirement to decide case correctly inter alia implies that a court has
to guarantee the rights of all parties. However, at first entities capable to acquire those
rights must be specified. Although family members themselves are not considered subjects
of criminal procedure, they do have certain rights, one of the most important being witness
immunity. Therefore, it is important to define clearly who is considered a family member in
order to avoid an abuse of rights and also to guarantee the protection of and respect to
family life.
In Lithuania same-sex relationships are not associated with the current family law or
legal definition of family as such, especially when common public criticism is taken into
consideration. However, given the broad and ambiguous definition of family members in
the Article 38 of the Code of Criminal Procedure (between other things stating that a
person with whom the other person lives without registering a marriage is considered a
family member), there is no a priori reason to argue that same-sex persons cannot be
considered family members during criminal proceedings.
Firstly the legal concept of family and family members in the context of criminal
procedure was analyzed. Moreover, given the uncertainties caused by the positive law, the
cases of national courts and European Court of Human Rights were examined, focusing on
the ones which considered the actual relationship between individuals (questioning if these
relationships constitute family). After naming the features of family relationships and after
analysing their consistency with the same-sex relations, conclusions were drawn.
It was settled that finite list of the types of family that meet its constitutional concept is
not clarified and that the Article 38 of the CCP (as much as it defines what is a family
member) is a separate legal category not directly related with the partnership provisions
stated in the Civil Code. What is more, institutions implementing the criminal procedure
and deciding on whether a person is entitled to the status of family member are bound by
the content of the Article 8 of the European Convention on Human Rights, as well as the
jurisprudence of European Court of Human Rights plays an important role while
implementing the CCP provisions related to definition of family.
It was concluded that CCP provisions related to family rights and duties are
essentially intended to ensure proper engagement between family members and the full
173
Associate lawyer at MAGNUSSON law firm (e-mail giedre.tomkeviciute@magnussonlaw.com;

www.magnussonlaw.com).
134
Giedr Tomkeviit
atvejo analiz
Teiss apvalga
Law review
No. 1 (10), 2013, p. 86-135
execution of the functioning of the family, so that the rules of criminal procedure are
carried out in the constitutional and international requirements with the obligations to
respect family life met.
According to the national case-law in criminal cases assessing actual relations of
individuals, family relationships are most often described by family features including
common life, own recognition that persons are linked by familial ties, child rearing,
commitment to marry, joint property holding, close relationship. Intimate relationship is
not emphasized in case-law analyzed, although under the theory of sociology it is an
important family feature. Family features named in ECtHR jurisprudence are similar to the
ones mentioned in national case-law but it is also important that this Court has explicitly
stated that family can also be established within the union of the same-sex partners. There
was a conclusion made that in theory a number of family features (other than a formal
agreement to marry under the Article 3.8 of Civil Code) can be inherent to same-sex
relations and the same functional approach can be used while defining relationships of
same-sex couples in particular cases, in the same way that is used when factual oppositesex relations fall into consideration.
KEYWORDS
Criminal procedure, family members, right to respect for family life, same-sex
persons, witness' imunity, functional approach.
135

3 PDF

Transféré par

Informations du document

Titre original

Copyright

Formats disponibles

Partager ce document

Partager ou intégrer le document

Options de partage

Avez-vous trouvé ce document utile ?

Ce contenu est-il inapproprié ?

Droits d'auteur :

Formats disponibles

3 PDF

Transféré par

Droits d'auteur :

Formats disponibles

ISSN 2029-4239 (online)

EIMOS NARI SVOKOS NEAPIBRTUMAS

Advokato padjja, el. p. giedre.tomkeviciute@magnussonlaw.com;

Martynas Kavolis, pratarm knygoje: M. KAVOLIS, S. BIELIACKINAS red., Baudiamasis statutas su

Valstyb p. L. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2006, Nr. 2K-30).

skaitant teis pagarb eimai.6 Dl i prieasi svarbu tiksliai aikinti baudiamj

V. MIKELNAS, eimos teis (Vilnius: Justitia, 2009), p. 63.

Tyrimo tikslas nustatyti, ar baudiamojo proceso metu Lietuvos Respublikoje tos

I. EIMOS NARIO SAMPRATOS YPATUMAI

r. ina 12: Konstitucinio Teismo nutarimas.

E. Krio nuomone, Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad eima yra

E. KRIS, Konstitucini princip pltojimas konstitucinje jurisprudencijoje, praneimo mediaga,

Konstitucija, kaip tobula teis", kaip ideali norma" (kaip

V. SINKEVIIUS, Konstitucijos interpretavimo principai ir ribos, praneimo mediaga, Lietuvos

1.2. EIMOS NARIO SVOKA IR JOS

giminaiiai tiesiosios linijos pirmojo laipsnio giminaiiai (tvai/tviai ir

Kitaip nei likusieji ryiai, BPK 38 straipsnyje vardytas bendras gyvenimas

Aktuali analiz 4.1 skirsnyje.

Ankstesnje BPK 38 str. redakcijoje prie bendro gyvenimo neregistravus santuokos

1.3. EUROPOS MOGAUS TEISI

LR Konstitucinis Teismas, ivada (1995-01-24, Nr. 22/94).

tarptautins teiss ir nacionalins teiss subordinacijos princip.49 Be to, btent mintuose

D. JOIEN, Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos

Remdamasis Y. Arai-Takahashi tyrimu G. Sagatys akcentuoja, kad mogaus teisi

2. EIMOS KAIP TEISINS KATEGORIJOS

iplito ir teisikai pradtas sankcionuoti tik XX a. pabaigoje XXI a. pradioje.60 Autors

dabartinei visuomenei bdingos vairios eimos formos: eima,

r. ina 6: V. MIKELNAS, p. 32.

(pavyzdiui, dl draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe), kitu atveju bendras

r. ina 6: V. MIKELNAS, p. 27.

Lietuvoje savanoriki vyr lytiniai santykiai dekriminalizuoti 1993 metais po ilgo

Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso, Baudiamojo ir Administracini teiss paeidim

3. BAUDIAMOJO PROCESO SPECIFIKA:

Autors versta i S. JUZUKONIS, R. JURKA, Controversial aspects of procedural immunities of

r. ina 100: K. M. MACK.

nebtina rodinti btent eimos ryi buvim utekt pagrsti suinteresuotumo/alikumo

II. EIMOS SANTYKI KONSTATAVIMAS

4. EIMOS POYMIAI PAGAL TEISM

praktikos tendencijoss vertinant asmen, gyvenani faktinje partnerystje, santykius bei

Valstyb p. D. M., LR Aukiausiasis Teismas, nutartis (2011, Nr. 2K-158).

[n]ors jie nebuvo registrav santuokos, taiau gyveno kartu, turi

Valstyb p. V. M., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2006, Nr. 1A-60).

Valstyb p. R. K., LR Vilniaus apygardos teismas, nuosprendis (2009, Nr. 1-215-211).

nuud asmen, kuris pagal BK 248 str. 2 d. prilyginamas eimos

Valstyb p. L. Z., LR Apeliacinis teismas, nutartis (2009, Nr. 1A-375).

nors ir nra registrav partnerysts. ... Esant nustatytoms aplinkybms E. B. nusikalstama

Valstyb p. E. B., LR Panevio apygardos teismas, nuosprendis (2010, Nr. 1-48-168).

Valstyb p. R. P., LR Apeliacinis teismas, nuosprendis (2011, Nr. 1A-119).

4.2. METAMORFOZS EUROPOS MOGAUS

r. ina 96: G. GODA, M. KAZLAUSKAS, P. KUCONIS, p. 20.

r. ina 152: Karner v. Austria.

5. EIMOS POYMI IR TOS PAIOS LYTIES

matomas ir nagrintose Lietuvos teism bylose. Kadangi nustatyt taisykli, kurie

r. ina 38: R. JURKA, p. 195.

pakito socialins funkcijos gyvendinimas ipltojus vietimo sistemas, taip pat dl

r. ina 165: W. A. DARITY.

eimos samprat Lietuvos baudiamojo proceso teisje slygoja tiek

Pagal konstitucin doktrin, eimos samprat patenka ir kitokios nei

Baudiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje vardytas bendras

Baudiamj proces gyvendinanios institucijos, sprsdamos apie

eimos svok vairov teisinje sistemoje suponuoja skirtinga teiss akt

Baudiamojo proceso teiss normos, susijusios su eimos nari teismis ir

Teism praktikoje faktini fizini asmen santyki vertinimas varijuoja, taiau