TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT BAUDIAMSIAS BYLAS DL SUDTING

PAVIENI NUSIKALSTAM VEIK IR NUSIKALSTAM VEIK SUTAPI APVALGA

Turinys
1. Pavien nusikalstama veika..............................................................................................................2
1.1. Tstin nusikalstama veika vairi kategorij baudiamosiose bylose.....................................2
1.1.1. Vieningos tyios nustatymas vairi kategorij baudiamosiose bylose............................2
1.1.2. Vieningas ksinimosi objektas vairi kategorij baudiamosiose bylose.......................12
1.1.3. Tstins nusikalstamos veikos nustatymas, jei nusikalstamos veikos sudtyje numatyti
alternatyvs pavojingos veikos poymiai...................................................................................16
1.1.4. Bausms skyrimo problemos, jei dl atskir tstins nusikalstamos veikos epizod
tyrimas yra iskaidomas kelias baudiamsias bylas...............................................................21
1.2. Trunkamoji nusikalstama veika vairi kategorij baudiamosiose bylose............................22
1.2.1. Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laikas.....................................................22
1.2.2. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin (BK 95 straipsnis) skaiiavimas
esant trunkamajai nusikalstamai veikai......................................................................................24
2. Nusikalstam veik sutaptis ir jos formos.....................................................................................25
2.1. Reali nusikalstam veik sutaptis vairi kategorij baudiamosiose bylose.........................26
2.1.1. Nepagrstas realios nusikalstam veik sutapties inkriminavimas netinkamai isprendus
baudiamosios teiss norm konkurencijos klausim................................................................26
2.1.2. Realios nusikalstam veik sutapties ir paviens tstins nusikalstamos veikos
atskyrimas...................................................................................................................................28
2.2. Ideali nusikalstam veik sutaptis vairi kategorij baudiamosiose bylose........................29
2.2.1. Idealios nusikalstam veik sutapties konstatavimas kasacinio teismo praktikoje.........29
2.2.2. Idealios nusikalstam veik sutapties sampratos pltojimasis kasacinio teismo praktikoje
....................................................................................................................................................34
3. Ivados............................................................................................................................................41
vadas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrta, kad pagrindinis
teisingumo siekis pagrstai ir teisingai nubausti kaltj asmen. Jeigu baudiamosiose bylose tai
nebt pasiekiama, netekt prasms Konstitucijos nuostatos, utikrinanios mogaus <...> teises ir
laisves (Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkriio 18 d. nutarimas). Aktualu, kad i teisingumo
sieki gyvendinimas baudiamosiose bylose, be kita ko, priklauso nuo tinkamo padaryt
nusikalstam veik kvalifikavimo, teisingo u i veik padarym nustatyt teisini padarini
taikymo. Apibendrinus teism praktik matyti, kad baudiamojo statymo taikymo, atitinkamai
teisingumo principo gyvendinimo, problemos teismams kildavo baudiamosiose bylose
sprendiant sudting pavieni nusikalstam veik ir nusikalstam veik sutapi inkriminavimo
kausimus. Atsivelgiant tai, apvalgoje aptartos pavieni tstini, trunkamj ir sudtini
nusikalstam veik konstatavimo vairi kategorij baudiamosiose bylose problemos; analizuoti
idealios ir realios nusikalstam veik sutapi nustatymo ir i sutapi atskyrimo kriterijai;
pasisakyta dl baudiamojo statymo norm konkurencijos veikimo taisykli.

2
Apibendrinant Lietuvos Aukiausiojo Teismo (toliau ir kasacinio teismo) iki 2016 m.
suformuot praktik, apvalgoje nenagrinti bausmi skyrimo u kelias nusikalstamas veikas
klausimai (BK 63 straipsnis). Nekeliant diskusijos dl nusikalstam veik daugeto ir sutapties
santykio, taip pat j form, apvalgoje neanalizuotas nusikaltim recidyvas (BK 27 straipsnis),
atitinkamai nesprstos BK 64 straipsnio nuostat taikymo skiriant bausm problemos. Neabejotina,
kad nusikalstam veik sutapties konstatavimas yra susijs ir su baudiamosios atsakomybs
individualizavimu, todl iuo aspektu aktualu, jog vairiais baudiamosios atsakomybs
individualizavimo klausimais yra pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teism praktikos
skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) apvalgoje (Teism praktika Nr. 27, 2007).
1. Pavien nusikalstama veika
Pavien nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo) sudties poymius ir kvalifikuojama pagal vien BK straipsn ar jo dal.
Nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jei jis padar tstin, trunkamj ar
sudtin nusikalstam veik.
1.1. Tstin nusikalstama veika vairi kategorij baudiamosiose bylose
Pagal formuojam kasacinio teismo praktik tstine pripastama tokia nusikalstama veika,
kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veik, i kuri kiekviena, vertinant
atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo
objektyviuosius poymius, taiau jos visos yra jungiamos vieningos tyios (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali bti laikoma tstine ir tais atvejais, kai
viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teiss paeidimo (administracinio
nusiengimo) poymius, taiau j visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004).
Tstine veika taip pat gali bti pripastamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nra
tapats ar vienariai, taiau jais gyvendinamas tas pats veikos poymis (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvs veikos poymiai
(kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais
gyvendinami alternatyvs veikos poymiai, paprastai pripastami tstine nusikalstama veika, jei
juos jungia vieninga kaltininko tyia ir jie yra padaryti dl to paties nusikalstamos veikos dalyko.
Pabrtina, kad veikos pripainimas tstine priklauso nuo rini padarytos nusikalstamos
veikos sudties poymi, todl atskir kategorij baudiamosiose bylose gali bti atsivelgta
skirtingas aplinkybes, patvirtinanias arba paneigianias veikos tstinum (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tstins nusikalstamos veikos ypatumas yra tas,
kad ji daroma ne itisai, o susideda i atskir veik, kurios, esant kitoms aplinkybms, galt bti
kvalifikuojamos atskirai, taiau dl anksiau mint poymi sudaro vienos tos paios
savarankikos nusikalstamos veikos atskiras sudtines dalis (epizodus).

1.1.1. Vieningos tyios nustatymas vairi kategorij baudiamosiose bylose

Tstins nusikalstamos veikos epizodus jungianiai vieningai tyiai paprastai bdinga tai,
kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientis nusikalstam veik ir, darydamas pirm veik,
jau turi susiformavus (pradin) sumanym ir dl kitos nusikalstamos veikos. Taiau dl nusikalstamos
veikos padarymo aplinkybi is sumanymas gyvendinamas ne i karto, o per kelis etapus

3
(pavyzdiui, kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todl nustaius, kad tyia
padaryti kit nusikalstam veik kilo jau po pirmosios padarymo, ios veikos, atsivelgiant byloje
nustatytas aplinkybes, nelaikomos tstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstam
veik sutaptis (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007,
2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).
Nustatant viening tyi vertinamas ne tik kaltininko prisipainimas padarius nusikalstam
veik, bet ir, be kita ko, isiaikinama, kaip jis suvok ir vertino savo darom veik pobd, kokios
paskatos lm nusikalstamos veikos padarym ir koki padarini ia veika buvo siekiama.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos poymiai, be nurodyt aplinkybi, nustatomi atsivelgiant ir
iorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos poymius: atliktus veiksmus, j pobd,
intensyvum, bd, situacij, kuriai esant ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdiui, kasacins
nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

1.1.1.1. Vieningos tyios vertinimas iaginimo (BK 149 straipsnis), seksualinio prievartavimo
(BK 150 straipsnis) ir lytins aistros tenkinimo paeidiant nepilnameio asmens seksualinio
apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum (BK 1511 straipsnis) baudiamosiose bylose

Kasacinio teismo praktikoje iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose

iaikinta, kad keli lytiniai santykiavimai ar lytins aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas
tstinis iaginimas ar seksualinis prievartavimas, jei jie atlikti kelis kartus su tuo paiu
nukentjusiuoju prie jo vali esant vieningai tyiai. Tstiniu nusikaltimu paprastai laikomos ir
tokios nusikalstamos veikos, kuri paskutinj epizod nuo pirmojo skiria ilgesnis laiko tarpas
(diena, mnuo, metai), jeigu tas pats kaltininkas esant vieningai tyiai agina ar seksualiai
prievartauja t pat nukentjusj (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K651/2010, 2K-53/2012, 2K-547/2012). I kasacins nutarties baudiamojoje byloje Nr. 2K547/2012 matyti, kad tokios praktikos laikomasi ir lytins aistros tenkinimo paeidiant
nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ir (ar) nelieiamum baudiamosiose
bylose:
Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji su nukentjusija tenkino savo lytin aistr
buiuodami ir rankomis glamondami nukentjusiosios kn, t. y. fizinio slyio bdu, o R. V. su
nukentjusija dar ir lytikai santykiavo bei tenkino su ja savo lytin aistr oraliniu bei analiniu
bdais. Lytins aistros tenkinimas vyko 2011 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., 2011 m.
sausio 16 d. laikotarpiu nuo 6 iki 7 val. ir 2011 m. sausio 21 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val.
Pirmosios instancijos teismas visus tris atvejus kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus. Apeliacins
instancijos teismas padar ivad, kad du pirmieji lytins aistros tenkinimo atvejai kvalifikuotini
kaip vienas tstinis nusikaltimas. Apeliacins instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad: pagal
teism praktik tstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau
tapai ar vienari veiksm, i kuri kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK
specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius
poymius, taiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyios (kasacin nutartis Nr.
2K-P-412/2007); Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodio 30 d. nutarime Nr. 49
taip pat iaikinta, kad, jei asmuo per tam tikr laiko tarp kelis kartus lytikai santykiauja arba
kelis kartus tenkina lytin aistr su tuo paiu nukentjusiuoju prie jo vali esant vieningai tyiai,
keli lytiniai santykiavimai arba keli lytins aistros tenkinimo veiksmai vertinami kai vienas tstinis
nusikaltimas; ioje byloje nustatyta, kad nuteistieji R. V. ir K. S., atvyk su nukentjusija R. G.
motel S. 2011 m. sausio 15 d. vakare, tenkino su nukentjusija lytin aistr t pat vakar nuo

4
22 iki 24 val., po to visi miegojo vienoje lovoje, o sausio 16 d. ryte, nuo 6 iki 7 val. toliau ts
lytins aistros tenkinimo veiksmus; akivaizdu, kad iuo atveju vlai vakare ir anksti ryte nuteistieji
lytins aistros tenkinimo veiksmus atliko esant j vieningai tyiai, todl tie j veiksmai turi bti
laikomi vienu tstiniu nusikaltimu.
Apeliacins instancijos teismas skundiamame nuosprendyje nenurod joki motyv, kodl
t pai kaltinink lytins aistros tenkinim su ta paia nukentjusija analogikais bdais, atlikt
2011 m. sausio 21 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., jis kvalifikuoja kaip atskir nusikaltim. Galima
tik spti, kad toks sprendimas priimtas dl to, jog antrj lytins aistros tenkinimo atvej nuo
treiojo skiria didesnis laiko tarpas 5 dienos. Kasacins instancijos teismo teisj kolegija
paymi, kad toks sprendimas prietarauja tiek paties apeliacins instancijos teismo pateiktai
(tinkamai darant nuorod kasacin nutart Nr. 2K-P-412/2007) tstinio nusikaltimo sampratai,
tiek BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatoms, tiek teism praktikai. Byloje nustatyta, kad kaltinamj
ir nukentjusiosios susitikimas 2011 m. sausio 15 d. buvo ne atsitiktinis: R. V. pra savo draugs
K. S. surasti mergin lytiniams santykiams. I bylos duomen matyti, kad tos merginos reikjo ne
prastiniams lytiniams santykiams, nes prastinius lytinius poreikius R. V. ir K. S. turjo galimyb
patenkinti (ir tenkino) lytikai santykiaudami vienas su kitu. Merginos reikjo grupiniam seksui. Tai
akivaizdu i abiej nuteistj parodym ir i K. S. bendravimo su nukentjusija R. G. internete bei
mobiliuoju telefonu. Iki pirmojo susitikimo 2011 m. sausio 15 d. K. S. bendravo su nukentjusija R.
G. net kelet mnesi. Baigiantis pirmajam susitikimui abu nuteistieji teiravosi nukentjusiosios, ar
jai patiko ir ar ji nenort susitikti dar kart. Antrasis susitikimas vyko po keleto dien; i
nuteistj ir nukentjusiosios parodym matyti, kad nuteistieji pageidavo (ketino) tenkinti savo
lytin aistr su nukentjusija ir ateityje. Aptartos aplinkybs patvirtina, kad jau i pat pradi
nuteistieji turjo sumanym tenkinti lytin aistr su nukentjusija ne vien kart ketino taip
elgtis bent jau tam tikr laikotarp. I teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosiose bylose matyti, kad vienu tstiniu nusikaltimu laikomos (esant kaltininko vieningai
tyiai) ir tokios nusikalstamos veikos, kuri paskutinysis epizodas nutols nuo pirmojo net ne
dienomis, o mnesiais ir metais, jeigu tas pats kaltininkas agina ar seksualiai prievartauja t
pai nukentjusij. Pavyzdiui, byloje, kurioje buvo priimta kasacin nutartis Nr. 2K-651/2010,
kaip tstinis nusikaltimas buvo kvalifikuoti kaltininko veiksmai seksualiai prievartaujant maamet
nukentjusij laikotarpiu nuo 2007 m. birelio mnesio iki 2008 m. birelio mnesio; byloje,
kurioje buvo priimta kasacin nutartis Nr. 2K-53/2012, kaip tstiniai nusikaltimai buvo kvalifikuoti
kaltininko veiksmai aginant ir seksualiai prievartaujant maamet nukentjusij laikotarpiu nuo
2007 m. vasaros iki 2009 m. lapkriio 1 d. ir kt.
I aptart aplinkybi matyti, kad abiej nuteistj visus nusikalstamus veiksmus jung
vieninga tyia, todl visi jie kvalifikuotini kaip vienas tstinis nusikaltimas (BK 63 straipsnio
10 dalis).

1.1.1.2. Vieningos tyios vertinimas vagysts (BK 178 straipsnis) baudiamosiose bylose

Vieningos tyios nustatymo svarba, sprendiant vagysts tstinumo klausim, paymta,

pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005. Pagal j, nustaius, kad
nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, o sudtinis, padarytos nusikalstamos veikos nors ir
bdamos tarpusavyje susijusios, vienos tstins nusikalstamos veikos epizodais nepripastamos:
<...> svetimo turto pagrobimas laikomas tstiniu, kai tyia, neteistai, neatlygintinai,
nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisin vertinim analogikais veiksmais i vieno altinio,
veikiant vieninga tyia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tstinio nusikaltimo ypatumas yra tas,
kad jis daromas ne itisai, o susideda i atskir veiksm, kurie, esant kitoms aplinkybms, galt

5
bti vertinami kaip savarankikos nusikalstamos veikos, taiau dl pirmiau pamint poymi
sudaro vieno to paties savarankiko nusikaltimo atskiras sudtines dalis. Pagrindinis tstins
nusikalstamos veikos poymis, skiriantis tstin veik nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas
kaltininko sumanymas, kuris sujungia kelet veiksm, kuri kiekvienas atskirai, nesant vieningo
sumanymo pagrobti <...> svetim turt, galt sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip
tariant, tstin veika yra tada, kai kaltininkas veikia turdamas konkret sumanym, siekdamas
pagrobti <...> turt, taiau dl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybi tai gyvendina ne i
karto, o per kelis etapus. <...>
E. P. ir K. T. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dal u tai, kad pagrob automobil
VW Golf ir, panaudodami j kitam automobiliui tempti, pagrob automobil Mercedes Benz
C 220. Teismai i veik pripaino tstine, motyvuodami tuo, kad nusikalstamas sumanymas
pagrobti du automobilius kilo dl to, kad vien i j vliau bt galima panaudoti kitam pagrobti.
Teismai teisingai pripaino, kad abiej automobili pagrobim jung vienas bendras kaltinink
sumanymas. Taiau is nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, bet sudtinis, nes pagrindinis
veikos tikslas ir kaltinink tyia buvo nukreipta pagrobti automobil Mercedes Benz C 220, o
automobilio VW Golf pagrobimas buvo pagalbinis veiksmas, palengvinantis ir sudarantis
slygas gyvendinti pagrindin nusikalstam sumanym pagrobti automobil Mercedes Benz
C 220, bet turintis savarankikus teisikai reikmingus nusikalstamos veikos poymius. Tai reikia,
kad vis nusikalstamo sumanymo struktr sudar du nelygiareikmiai nusikalstami ketinimai.
Pagrindinis tikslas buvo pagrobti automobil Mercedes Benz C 220, o tai nulm ir kito
automobilio VW Golf pagrobim. Taip kaltinink nusikalstamas sumanymas prajo tam tikr
raid ir susiformavo dviem etapais. Pirmiausia kilo sumanymas pagrobti automobil Mercedes
Benz C 220. Nepavykus io automobilio uvesti, kilo kitas io nusikalstamo sumanymo
gyvendinimo planas prie tai pagrobti automobil VW Golf ir j panaudoti pirmajam
automobiliui nutempti. Teismai, pripaindami, kad kaltininkai abu automobilius pagrob veikdami
vieninga tyia, nevisikai atskleid nusikalstamo sumanymo evoliucij, struktr, todl padar
klaid, vertindami nusikalstamo sumanymo turin. Nepakankamai atsivelgta ir nusikaltim
padarymo aplinkybes, kurios taip pat skiriasi. Automobilio VW Golf pagrobimas buvo padarytas
kitu bdu, kitoje vietoje ir jis priklaus kitam savininkui nei automobilis Mercedes Benz C 220.
Vis i aplinkybi teismai nesusiejo su nusikalstamo sumanymo turiniu, jo raidos ir
struktros iaikinimu, todl nevisikas i aplinkybi vertinimas bei prokuroro apeliacinio skundo
argument neinagrinjimas sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl bei priimti
teising sprendim dl automobili VW Golf ir Mercedes Benz C 220 vagysts kvalifikavimo
(kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005).
Tyios vieningumo kriterijus vagysts bylose analizuotas taip pat kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-122-693/2015, kurioje konstatuota, kad varpo grobimas i banyios
varpins per kelet kart (pirmas kartas nepavyko, nes buvo reikalingas raktas) turt bti
pripaintas tstiniu nusikaltimu: emesns instancijos teismai D. G. ir jo bendrinink veikas dl
varpo vagysts kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir 178 straipsnio 3 dal bei 178 straipsnio
3 dal kaip realij nusikaltim sutapt. Toks veik kvalifikavimas neatitinka teism praktikos.
Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam praktik tstine nusikalstama veika laikoma
tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm, i kuri kiekvienas,
vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius, taiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo
(vieningos tyios). Tstiniu nusikaltimu pripastami keli tapats laiko poiriu vienas nuo kito
nenutol veiksmai, padaryti <...> gyvendinant vien sumanym dl to paties dalyko (pavyzdiui,
grobiant turt i to paties altinio, padarant al tam paiam savininkui ir t. t.) (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007 ir kt.). Siekiant tinkamai pritaikyti
baudiamj statym, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius
poymius, nes nusikalstamos veikos sudtis baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir
subjektyvi poymi, kurie apibdina pavojing veik kaip tam tikr nusikaltim ar baudiamj

6
nusiengim, visuma. <...> ioje byloje nustatytos aplinkybs patvirtina, kad pirmu bandymu varpo
pagrobti nepavyko, nes buvo reikalingas raktas, kurio tuo metu neturjo. Kit kart D. G. su
bendrininkais atvyko su raktais ir varp pagrob. Taigi sumanymas buvo pagrobti varp, kuris
buvo vykdytas antru bandymu, dl to tai yra tstinis nusikaltimas. Dl to, kas idstyta, D. G.
veiksmai kvalifikuoti <...> kaip viena nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 3 dal.
Ir prieingai kasaciniam teismui pagal bylos aplinkybes nenustaius kaltininko vieningos
tyios (sumanymo) pagrobti turt, paneigiamas tokios veikos tstinumas, taigi padarytos vagysts
kvalifikuojamos kaip nusikalstam veik sutaptis: Nagrinjamoje byloje pripainta, kad V. D. 2012
m. rugsjo 4 d., apie 4 val., padar vagyst i P. G. ir V. N. priklausani gara ir 2012 m. rugsjo
5 d., apie 4 val. kit vagyst, kart bendrinink grupe su V. J. i to paties V. N. garao. ios
vagysts, padarytos skirtingomis dienomis, kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai, taiau
kasatorius teigia, kad tai yra vienas tstinis nusikaltimas, siejamas vieningos tyios. Toks
kasatoriaus teiginys prietarauja byloje nustatytoms aplinkybms. Nors kasaciniame skunde
nuteistasis V. D. teigia apie vieningos tyios buvim, taiau tai neatitinka jo paties parodym,
kuriais kaip vienu i rodym altini rmsi teismai. <...> mintis dar kart apvogti V. N. gara
jam kilo kit dien, nes prie tai (rugsjo 4 d.) pavogt kur pardav, o V. J. (kur jis pasitelk
darydamas antrj rugsjo 5 d. vagyst) jam buvo skolingas. Be to, <...> V. D. <...> nurod, jog
daugiau (po rugsjo 4 d. padarytos vagysts) apvogti garao nebuvo nusprends, taiau susiviliojs
udirbtais pinigais (gautais u parduot dyzelin, kur buvo pagrobs rugsjo 4 d.), nusprend
sugrti t pat gara, tada sugalvojo pasitelkti V. J., o iam sutikus, tok sumanym gyvendino.
Taigi nagrinjamais atvejais esmin aplinkyb kaltininko tyia nebuvo vieninga, sumanymas
pagrobti turt i V. N. garao sibraunant j antr kart rugsjo 5 d. kilo po to, kai prie tai
(rugsjo 4 d.) pagrobtas turtas (850 litr dyzelino) buvo galutinai uvaldytas ir netgi realizuotas
(parduotas) (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-436/2014).
Baudiamojoje byloje nustatyt aplinkybi visumos vertinimas, paneigiant tstins vagysts
padarym, taip pat matyti kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-77/2013: <...> byloje
nustatyta, kad transformatori vagysts buvo daromos panaiomis aplinkybmis: N. G. surasdavo
transformatorius, parinkdavo rankius ir priemones vagystms vykdyti, kartu su bendrininkais savo
automobiliu tuo paiu paros metu vykdavo nusikalstam veik darymo vietas, N. G. imontuodavo
transformatorius nuo elektros stulp, A. G. stebdavo aplink, taip j saugodamas;
transformatorius nugabenus toliau nuo nusikalstamos veikos vietos, N. G. nuimdavo nuo j metalo
apvijas, paprastai kartu su A. G. pakraudavo jas automobil, kur pagal aplinkybes vairuodavo
pasikeisdami bendrininkai G. G. ar A. P.; taip pat visada pats N. G. realizuodavo vogt metal ir
paskirstydavo gautus u j pinigus kitiems bendrininkams, be to, veikos laiko pairiu nebuvo viena
nuo kitos nutolusios, transformatoriai priklaus ir ala buvo tam paiam savininkui AB Lesto.
Pagrsdami teigin, jog tyia buvo vieninga, kasatoriai paymi ir tai, kad j tikslas buvo pasipelnyti
i transformatori vagysi ir tsti savo neteist veik tiek, kiek leis aplinkybs. Taiau ie
teiginiai dar nepatvirtina, kad nuteistj tyia buvo vieninga. Tyios vieningumas yra tada, kai,
prie praddami daryti pirmj vagyst, asmenys turjo viening sumanym uvaldyti tam tikros
ries, tam tikrose konkreiose vietose esant jiems inom turt. I bylos aplinkybi visumos
matyti, kad sumanymas uvadyti konkret transformatori pirmiausia kildavo N. G. Jis vaindavo
po Lietuvos rajonus (kaimus) ir supirkindavo metalo lau, apirjs, sidmjs tam tikras
teritorijas nuoalesnse vietovse, kur buvo rengti transformatoriai, vliau apsisprsdavo dl
vagysi vykdymo; jas vykds, toliau vaindavo po vis Lietuv ir atsitiktinai rinkdavosi vietoves,
analizuodavo priimtinus vagysi variantus. Bylos tyrimo metu N. G. taip pat yra patvirtins, kad
vagystes paprastai vykdydavo, kai labai reikjo pinig (pvz., kai bdavo laikas mokti mokesius).
Esant itin palankioms slygoms jis vienas pats tokias vagystes vykdydavo, prireikus pagalbos,
pasitelkdavo A. G., o paprastai vagysts vykdydavo dar padedant padjjams G. G. arba A. P. Kiti
bendrininkai apskritai jokio konkretaus vagysi vykdymo plano neturjo, dl kiekvienos
nusikalstamos veikos N. G. tardavosi atskirai ir pranedavo jiems prie pat vagystes. Tai, kad
kiekvien kart sumanymas uvaldyti konkret transformatori kildavo i naujo, patvirtina ir,
pavyzdiui, tas faktas, kad, N. G. ir A. G. bnant pastarojo tvikje, N. G., apirjs apylinkes ir

7
pamats transformatorius, pasil jam juos pavogti ir jie t padar, arba, pavyzdiui, metalinio
stendo vagyst, kuri buvo vykdyta spontanikai, nes is buvo laukuose vjo nuverstas, o atsitiktinai
pravaiuojaniam pro j N. G. kilo mintis nupjauti metalines stendo konstrukcijas ir kartu su A. G.
jie t padar. Visos ios aplinkybs, teisj kolegijos nuomone, leidia daryti ivad, kad teismai
pagrstai nepripaino padaryt veik tstiniu nusikaltimu ir, skirdami bausm nuteistiesiems,
netaik BK 63 straipsnio 10 dalies nuostat.
Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki
sumanymo pagrobti (sukiavimo atveju apgaule gyti) apibrto dydio svetim turt (sukiavimo
atveju ir turtin teis), kuris gyvendinamas ne i karto, o per kelis etapus (pavyzdiui, kasacins
nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Taiau
baudiamojoje byloje nustaius viening kaltininko sumanym grobti neapibrtos verts turt,
tstin nusikalstama veika gali bti konstatuojama, jei is neapibrtumas, vertinant kartu su
kitomis bylos aplinkybmis, leidia sprsti apie tstin veikos pobd. Pavyzdiui, kasacinje
nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012 nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo
daugiau medienos vertintas kit aplinkybi kontekste (vagysts buvo vykdomos susidarius tinkamai
situacijai, vagysts tapo papildomu kaltininko pragyvenimo altiniu ir kt.) ir prieita prie ivados,
kad buvo padaryta pavien tstin nusikalstama veika.
Teismas nustat, kad A. S., apsaugos tarnybos A., vykdiusios apsaugos funkcij UAB
P., darbuotojas, V. B. ir R. K., UAB P. darbuotojai (medienos pakrovjai), veikdami su kitais
nuteistaisiais, dalyvavo grobiant iai bendrovei priklausant turt. Medienos gaminiai buvo
grobiami nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2005 m. liepos 21 d. i viso 19 kart <...> tapaiais veiksmais,
i esms analogiku bdu ir aplinkybmis, visuose epizoduose nusikaltimo bendrininkams vadovavo
tas pats asmuo E. S., tas pats nusikaltimo dalykas (mediena), kuri buvo grobiama i to paties
altinio, atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko poiriu nebuvo nutol vienas nuo kito.
Nustatytos bylos aplinkybs patvirtina, kad atskiruose epizoduose bendrininkavusius asmenis siejo
bendras sumanymas ir tikslas, darydami pirmj veiksm kaltininkai jau turjo susiformavus
(pradin) sumanym ir dl tolesni nusikalstam veiksm. Teismas nuteistj viening tyi nustat
remdamasis <...> telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrols ir ra darymo
protokolais ir telefonini pokalbi bei trumpj tekstini inui suvestini turiniu ir kt. ie
duomenys patvirtino, kad bendrininkai buvo sutar grobstyti svetim turt, kai tik susidarys tam
tinkama situacija, aktyviai domdavosi kitu grobimu, buvo iniciatyvs. Teism sprendimuose
pagrstai konstatuota, kad nuteistieji turjo viening tyi i UAB P. grobti medienos gaminius
tol, kol bus galimyb tai daryti, jie siek pagrobti kuo daugiau medienos, vagysts buvo tapusios
papildomu j pragyvenimo altiniu. Nuteistieji taip pat suvok, jog buvo grobiamas didels verts
svetimas turtas: jie turjo sumanym daryti nevienkartin turto grobstym, kiekvienas nuteistasis
dalyvavo keliuose nusikalstamos veikos epizoduose, mediena bdavo iveama dideli gabarit
krovininmis transporto priemonmis, jie gaudavo didelius atlygius u dalyvavim nusikaltime. Tai,
kad dalis bendrinink atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose keitsi priklausomai nuo to,
kokia dirbdavo darbuotoj pamaina, ir kad dalis bendrinink nepainojo vis vagystse
dalyvavusi asmen, o kiekvienam nuteistajam inkriminuotas skirtingas pagrobtos medienos kiekis
ir vert, nepaneigia pirmosios instancijos teismo ivad, jog padaryta tstin nusikalstama veika.
Tyios vieningumo (kryptingumo) kriterijus taip pat aktualus nustaius, kad vagyst buvo
daroma etapais, taiau dal turto kaltininkas pagrob, o dalies (paruoto paimti) uvaldyti jis nespjo
dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios. iuo aspektu aktuali kasacin nutartis baudiamojoje
byloje Nr. 2K-702/1999, kuri buvo priimta dar galiojant 1961 m. BK (jo 271 straipsniui). Kasacinis
teismas ioje baudiamojoje byloje konstatavo netinkam baudiamojo statymo taikym ir
paymjo, kad tstin vagyst dl turto dalies, kuri pavyko pagrobti, ir likusios dalies, kuri buvo
paruota, bet nepagrobta, dalimis neskaidoma ir atskirai kaip dvi savarankikos veikos
nekvalifikuojama.
Teismas teisingai pripaino R. K. kaltu padarius vagyst sibraunant K. G. but. <...>
Taiau teismas, pripaindamas R. K. kaltu, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, dl to
neteisingai pritaik baudiamj statym, t. y. neteisingai kvalifikavo veik ir neteisingai paskyr

8
bausm. Dl turto dalies, kuri nuteistasis isine i buto (150 Lt verts magnetofono), teismas
veik kvalifikavo kaip baigt vagyst (BK 271 straipsnio 3 dalis), o dl t daikt, kurie buvo
paruoti ineti, taiau j uvaldyti nepavyko (100 Lt verts kavos servizo), kaip pasiksinim
padaryti vagyst (BK 16 straipsnio 2 dalis ir 271 straipsnio 3 dalis). Toki kvalifikacij kolegija
negali pripainti teisinga. Buvo padaryta viena veika esant vieningai tyiai pagrobti turto u 250
Lt. ioje situacijoje veika galjo bti kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas, priklausomai nuo tyios
kryptingumo bei pagrobto turto verts kaip baigta vagyst arba kaip pasiksinimas padaryti
vagyst. Jei kaltininko tyia bt nukreipta padaryti vagyst stambiu mastu, numatyt BK 271
straipsnio 4 dalyje, ir jam nepavykt uvaldyti turto stambiu mastu, jo veika bt vertinama kaip
pasiksinimas padaryti vagyst stambiu mastu. Jei kaltininko tyia buvo nukreipta ne stambaus
masto vagyst arba tyia buvo neapibrta, jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. iuo
atveju byloje nra duomen apie tyios pagrobti turt stambiu mastu, t. y. daugiau kaip u 250
MGL1 buvim. Realiai pagrobto ir paruoto pagrobti turto vert nevirijo 250 MGL. Taigi net jei
bt pavyk pagrobti vis turt, veika vis vien nebt kvalifikuojama kaip vagyst, padaryta
stambiu mastu. Vagyst, sibraunant gyvenamj patalp, yra baigtas nusikaltimas, jei bent dalis
svetimo turto buvo uvaldyta. Realiai dalis turto buvo uvaldyta. Uvaldyto turto vert leidia
kvalifikuoti veik kaip baigt vagyst. R. K. veika atitinka BK 271 straipsnio 3 dalyje nurodytos
vagysts sibraunant gyvenamj patalp poymius ir turt bti vertinama kaip baigtas
nusikaltimas. Kolegija laiko, kad byloje nurodytomis aplinkybmis vagyst, sibraunant
gyvenamj patalp, toje dalyje, kuri lieia paruot pagrobti, bet dar neuvaldyt turt, kaip
atskiras nusikaltimas nekvalifikuojama.
Tai, kad tstin vagyst priklausomai nuo tyios kryptingumo ir pagrobto turto verts gali
bti kvalifikuojama kaip baigta vagyst arba kaip pasiksinimas padaryti didels verts turto
vagyst, pasisakyta ir kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-351/2006: V. P. nuteistas
pagal BK 178 straipsnio 2 dal u tai, kad jis pagrob svetim turt, sibrovs saugykl, t. y.
automobil, bei pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 178 straipsnio 2 dal u tai, kad jis tuo paiu metu ir
i to paties automobilio pasiksino pagrobti galinio stiklo apsaugos nuo sauls tinklel. Teismai,
pripaindami, kad V. P. padar du savarankikus nusikaltimus ir atskirai juos kvalifikuodami,
netinkamai aikino ir taik baudiamj statym. <...> Kaltininkui pagrobus bent dal turto,
nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kur kaltininkas ksinosi pagrobti,
atvilgiu, iskyrus du atvejus: kai vagysts bdu ksinamasi pagrobti didesns nei 3 MGL 2 verts
turt, taiau pagrobiamas bet kokios maesns verts turtas, veika kvalifikuojama kaip
pasiksinimas pagrobti didesns nei 3 MGL verts turt; kai vagysts ar plimo bdu ksinamasi
pagrobti didels verts turt, taiau pagrobto turto dalis nesudaro didels verts poymio, veika
kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti didels verts turto vagyst ar plim. iuo atveju V. P.
uvald didij dal ketinto pagrobti turto, likusios dalies nepagrob dl prieasi,
nepriklausani nuo jo valios; aplinkybi, kad jis ksinosi pagrobti didels verts turt ar uvald
maesns nei 3 MGL verts turt, nors turjo tiksl uvaldyti didesn, nra nustatyta, todl jo veika
turjo bti pripainta kaip pavienis baigtas nusikaltimas ir kvalifikuota tik pagal BK 178 straipsnio
2 dal. Kadangi teismas nepagrstai pripaino V. P. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas,
numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir
nepagrstai jam paskyr dvi bausmes, tai skundiamas nuosprendis keistinas dl netinkamo
baudiamojo statymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis). V. P. veiksmai, kuriuos teismas kvalifikavo
1 Nuo 2008 m. rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teiss
paeidimams kvalifikuoti bei bausmi ir nuobaud dydiams apibrti ir apskaiiuoti, yra bazinis
bausmi ir nuobaud dydis (toliau BBND), kur tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb
(Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo umokesio dydi, socialins apsaugos imok ir
bazinio bausmi ir nuobaud dydio indeksavimo statymas (in., 2008, Nr. 83-3294). Atsivelgiant
tai, kad iuo metu baudiamajame statyme yra naudojamas MGL, o ne BBND rodiklis, ioje
apvalgoje taip pat bus naudojamas MGL.
2 2014 m. gruodio 18 d. statymu Nr. XII-1481 pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis. Nustatyta, kad
turtas yra nedidels verts, kai jo vert virija 3 MGL, bet nevirija 5 MGL dydio sumos.

9
kaip dvi nusikalstamas veikas, paskirdamas bausmes u kiekvien i j, kvalifikuotini kaip viena
nusikalstama veika, u kuri paskirtina tik viena bausm <...>.
Nusikalstam veik nuosavybei baudiamosiose bylose aktualu ir tai, kad ios kategorijos byloms
bdingi poymiai tas pats pagrobimo bdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobim, ta pati ar greta
esanti turto vieta ir pan. nra esminiai pripastant nusikalstam veik tstiniu nusikaltimu.
Nusikalstam veik pripainim tstine veika paprastai lemia <...> konstatavimas, kad kaltininko
tyia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems i esms
tos paios veikos sudtinmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (pavyzdiui, kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).
1.1.1.3. Vieningos tyios vertinimas sukiavimo (BK 182 straipsnis) baudiamosiose bylose
Visumos aplinkybi, be kita ko, ir vieningos tyios vertinimas sprendiant padaryt
sukiavim ir neteist elektronins mokjimo priemons panaudojim kvalifikavimo problemas
matyti, pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005: Pirmosios
instancijos teismas nustat, kad S. Z. vairiose Vilniaus ,,Statoil degalinse deimt kart (penkis
kartus veikdamas kartu su M. M.) panaudojo svetim mokjimo instrument UAB ,,S
priklausani UAB ,,S kuro kortel finansinei operacijai inicijuoti <...>. Kiekvienu atveju buvo
pripilama kuro, kurio vert nevirijo 1 MGL, t. y. 125 Lt. Kiekvien UAB ,,S kuro kortels
panaudojim teismas kvalifikavo kaip atskir nusikaltim pagal BK 214 straipsn, todl S. Z.
padar 10 toki nusikalstam veik, M. M. 5, o materialins pasekms dl kiekvieno kortels
panaudojimo buvo sudtos ir S. Z. i veika kvalifikuota kaip tstin pagal BK 182 straipsnio 1 dal,
t. y. kaip svetimo turto gijimas apgaule, pasinaudojant UAB ,,S priklausania UAB ,,S kuro
kortele, padarant mintai bendrovei 378,30 Lt al, o M. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dal, t. y.
kaip nedidels verts svetimo turto gijimas apgaule, pasinaudojant UAB ,,S priklausania
UAB ,,S kuro kortele, padarant mintai bendrovei 256,70 Lt al.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. Z. ir M. M. veikos teisingai kvalifikuotos
pagal BK 214 straipsn ir 182 straipsnio 1 dal, nenurods joki motyv, tik nustatomojoje
nuosprendio dalyje konstatuota, kad padaryta 10 nusikalstam veik panaudojant UAB ,,S
priklausani UAB ,,S kuro kortel, o svetimo turto gijimas apgaule, pasinaudojant ta paia
kortele, yra tstin veika. Apeliacins instancijos teismas dl i veik kvalifikavimo nepasisak,
nors nuteistieji pra sumainti u ias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
Pirmosios instancijos teismas nustat, kad S. Z. ir M. M. veiksmai panaudojant UAB ,,S
priklausani UAB ,,S kuro kortel buvo atlikti per trump laiko tarp, nuo 20.02 val. iki 1.19
val., iuos veiksmus siejo vieningas sumanymas kaltininkai sil pripilti kuro taksi vairuotojams
(jie vienas su kitu susisiekdavo radijo ryiu) ir siek gauti kuo didesn naud.
Remdamasi iomis nustatytomis aplinkybmis, teisj kolegija konstatuoja, kad kai
kaltininkas, panaudodamas svetim mokjimo instrument iuo atveju UAB ,,S priklausani
UAB ,,S kuro kortel ir turdamas viening sumanym, per trump laiko tarp atlieka kelias
finansines operacijas ir gyja svetim turt, tokia padaryta veika yra tstin ir kvalifikuojama kaip
BK 214 straipsnio ir 182 straipsnio atitinkamos dalies (pagal gyto svetimo turto vert) numatyt
nusikalstam veik idealioji sutaptis.
Tai, kad kaltininko vieningos tyios (sumanymo) susiformavim gali pagrsti objektyvios
byloje nustatytos aplinkybs, liudija, pavyzdiui, kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K309/2013: <...> nustatyta, kad tstine veika <...> neteistai gyto turto vert 47 150,35 Lt. <...>
Neteisto turto gijimo atveju turtas paprastai gaunamas i to paties altinio <...> ir padarant al
tam paiam savininkui. Nagrinjamu atveju panaudojant galiojim (surayt UAB A.
darbuotojui L. .), kuris galiojo jame nurodyt laikotarp <...> ir nebuvo skirtas vieno konkretaus
veiksmo atlikimui, o daugkartiniam naudojimui, nuo 2009 m. rugsjo 4 d. iki 22 d. per septynis
kartus tuo paiu bdu (pagal PVM sskaitas faktras) buvo neatlygintinai imamos preks i to
paties altinio (AB L.). Paymtina, kad jau 2009 m. rugsjo 4 d. buvo paimta preki, kuri vert

10
virijo 10 000 Lt. Kaip nustat teismai, faktins bylos aplinkybs rodo, kad nuteistasis turjo
viening tyi per tam tikr laikotarp tuo paiu bdu, i vieno altinio apgaule gyti vairi preki.
Taigi, A. B. jau prie darydamas jam inkriminuot veik turjo viening tyi atlikti
pasikartojanius veiksmus, gyjant svetim AB L. priklausant didels verts turt. Esant
idstytoms aplinkybms teisj kolegija konstatuoja, kad A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal
BK 182 straipsnio 2 dal.
1.1.1.4. Vieningos tyios vertinimas neteisto disponavimo narkotinmis ar psichotropinmis
mediagomis turint tiksl jas platinti arba neteisto disponavimo labai dideliu narkotini ar
psichotropini mediag kiekiu (BK 260 straipsnis) baudiamosiose bylose
Apvelgus kasacinio teismo praktik neteisto disponavimo narkotinmis ar
psichotropinmis mediagomis turint tiksl jas platinti baudiamosiose bylose, teigtina, kad tstin
nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrtas sumanymas iplatinti kuo
didesn narkotini ar psichotropini mediag kiek siekiant kuo daugiau pasipelnyti. Tokios
praktikos pavyzd iliustruoja, pavyzdiui, kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P412/2007:
Apeliacins instancijos teismas R. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras
veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dal ir 260 straipsnio 3 dal <...>. Jos buvo iaikintos
panaudojant NVIM. Siekiant tinkamai pritaikyti baudiamj statym, labai svarbu tiksliai
nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius poymius, nes nusikalstamos veikos sudtis
baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi, kurie apibdina pavojing
veik kaip tam tikr nusikaltim ar baudiamj nusiengim, visuma. <...> Nordami tiksliai
nustatyti R. L. veikos subjektyviuosius poymius, teismai privaljo ianalizuoti jo ir NVIM dalyvio
liudytojo ,,Artro pokalbius. I pokalbi turinio matyti, kad liudytojui Artrui pasakius: ,,...yra
toks dalykas. Reikia imto gram, R. L. paklausia: ,,Tiek maai?, tuomet ,,Artras: ,,Na matai,
norim, pavyzdiui... <...>. Pokalbi turinys ir tolesni nuteistojo R. L. bei liudytojo ,,Artro
veiksmai (R. L. abu kartus psichotropines mediagas gijo i to paties altinio nuteistojo M. N.
ir pardav liudytojui ,,Artrui) patvirtina, kad R. L. veiksmus lm ne tik pirkjo sumanymas pirkti
didesn psichotropins mediagos kiek, sitikinus jos kokybe, bet ir R. L. noras kuo didesn tos
psichotropins mediagos kiek iplatinti, siekiant kuo daugiau udirbti. Esant tokioms aplinkybms
R. L. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vien
sumanym, turint konkret tiksl daugiau udirbti.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai konstatavus,
kad R. L. padar tstin veik, kuri emesns instancijos teismai kvalifikavo kaip dvi atskiras
nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dal ir 260 straipsnio 3 dal, ie jo veiksmai
kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dal.
Tokios praktikos tstinumas matyti ir vliau priimtoje kasacinio teismo nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-40/2010: Pirmosios instancijos teismo nuosprendio apraomojoje
dalyje nurodyta, kad V. S., veikdamas kartu su V. G., neteistai disponavo psichotropine mediaga
amfetaminu, ir 2008 m. balandio 30 d. bei 2008 m. gegus 23 d. V. S. asmeniui, veikusiam pagal
NVIM, pardav amfetamino, kur gijo i V. G. Toliau nurodyta, kad V. G., veikdamas kartu su V. S.,
neteistai disponavo psichotropine mediaga amfetaminu, ir 2008 m. balandio 28 ar 29 d. bei
2008 m. gegus 20 d. perdav amfetamin V. S. nurodydamas j parduoti. Teismas pripaino, kad
abu veik bendrinink grupe, taiau V. G. veiksmus pripaino tstiniais ir jo veik kvalifikavo pagal
BK 260 straipsnio 1 dal, o V. S. veiksmus kvalifikavo kaip du pavienius nusikaltimus pagal BK 260
straipsnio 1 dal, remdamasis V. S. paaikinimu, kad jis i V. G. amfetamin gijo per du kartus.
Isamesns V. S. subjektyvij poymi analizs nuosprendyje nra. Taigi teismas kiekvieno
bendrininko veiksmus kvalifikavo skirtingai. Teismas nuosprendio apraomojoje dalyje privalo
aikiai nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, kuri pagrindu galima padaryti vienareikm ivad
dl kaltinink veikos kvalifikavimo. <...>

11
Siekiant tinkamai pritaikyti baudiamj statym, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik
objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius poymius <...>. Nordami tiksliai nustatyti V. S. veikos
subjektyviuosius poymius, teismai privaljo ianalizuoti byloje surinkt rodym visum. Byloje
surinkti ir teismo itirti rodymai patvirtino policijos turt operatyvin informacij, kad V. S.
pardavinja psichotropines mediagas, kurias gyja i V. G., kad t mediag su savimi turi ne po
vien pakel (i aplinkyb patvirtino liudytojas T. M.). Taigi nuteistojo V. S. bei NVIM dalyvio
liudytojo T. M. veiksmai (V. S. abu kartus psichotropines mediagas gijo i to paties altinio
nuteistojo V. G. ir pardav tam paiam liudytojui T. M.) patvirtina, kad V. S. veiksmus lm ne tik
pirkjo sumanymas pirkti psichotropin mediag, bet ir noras iplatinti kuo didesn tos
psichotropins mediagos kiek, siekiant kuo daugiau udirbti. Esant tokioms aplinkybms, V. S.
nusikalstami veiksmai vertintini kaip tstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vien
sumanym, turint konkret tiksl daugiau udirbti. Toki teism praktik formuoja Lietuvos
Aukiausiasis Teismas (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).
Jei baudiamojoje byloje nustatoma, kad dl narkotini ar psichotropini mediag gijimo
ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteistai disponuoti
narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, kiekviena i padaryt nusikalstam veik
kvalifikuojama kaip savarankika BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. tai atkreiptas
dmesys, pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010: Kasatorius
teigia, kad nusikalstamos veikos (2008 m. rugsjo 15 d. ir 2008 m. rugsjo 25 d. psichotropini
mediag pardavimas nusikalstam veik imituojaniam modeliui) turjo bti kvalifikuotos kaip
vienas nusikaltimas, o ne du atskiri nusikaltimai. <...> Pagal teism praktik tstine nusikalstama
veika laikoma tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm, i
kuri kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudiamojo kodekso specialiosios dalies
straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius, taiau jie
visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyios). <...> ioje byloje nustatyta, kad M. .
abiejuose epizoduose dl psichotropini mediag gijimo ir pardavimo tarsi atskirai. Taigi, abu
nusikaltimai laikomi baigtais nuo kiekvieno atskiro psichotropini mediag perdavimo momento,
todl veikos, padarytos 2008 m. rugsjo 15 d. ir 2008 m. rugsjo 25 d., teisingai kvalifikuotos kaip
du atskiri nusikaltimai.
1.1.1.5. Vieningos tyios vertinimas vieosios tvarkos paeidimo (BK 284 straipsnis)
baudiamosiose bylose
Vieosios tvarkos paeidim bylose nustatytas, pavyzdiui, li, grasinani ir pan.
veiksm pasikartojimas, ilgesnis j padarymo laikas, keli nukentjusij buvimas, kaltininko
tyios neapibrtumas, tolesni veiksm neplanavimas nra klitis toki veik pripainti tstine.
Prie tokios ivados prieita, pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-269/2011:
Pagal byloje nustatytas ir teism sprendimuose apraytas nusikalstamos veikos aplinkybes
kasatorius O. B. naktiniame klube liais veiksmais (smurtaudamas) sutrikd visuomens rimt ir
tvark. I pradi (1.51 val.) O. B. smurtavo prie G. P., kuri nenorjo sstis prie jo staliuko, po to,
prajus kelioms minutms (2.00 val.), tame paiame klube O. B. smurtavo prie kit nukentjusj
T. ., bandius sutrukdyti jam neti kit mergin prie staliuko. Nepaisant to, kad ie epizodai
susieti ta paia vieta ir nenutol vienas nuo kito laiko poiriu, teismas juos vertino kaip du
atskirus nusikaltimus. Tokio vertinimo motyvai nuosprendyje neaptarti. Apeliacins instancijos
teismas, atmesdamas nuteistojo argumentus dl veikos tstinumo, nurod, kad O. B. nusikalstamas
sumanymas buvo ne vienalytis ir susiformavo dviem etapais: pradinis veikos tikslas ir kaltininko
tyia buvo nukreipta visuomens rimties ir tvarkos sutrikdym panaudojant fizin smurt prie
nukentjusij G. P., o smurtavim prie nukentjusj T. . lm visai kitos aplinkybs, ir kad vis
nusikalstamo sumanymo struktr sudar du lygiareikmiai nusikalstami ketinimai.
Kasacinio teismo teisj kolegija nepritaria tokiam vertinimui, nes i esms vientisas O. B.
inkriminuotas lus elgesys, kuriuo sutrikdyta vieoji tvarka ir rimtis, dirbtinai kvalifikuotas kaip
du atskiri vieosios tvarkos paeidimai. Baudiamoji atsakomyb u vieosios tvarkos paeidim

12
pagal BK 284 straipsnio 1 dal taikoma asmeniui, kuris vieoje vietoje liu elgesiu, grasinimais,
patyiomis arba vandalikais veiksmais demonstravo nepagarb aplinkiniams ar aplinkai ir
sutrikd visuomens rimt ar tvark. Taikant i norm, be kita ko, btina nustatyti, kad kaltininko
veiksmai atlikti vieojoje vietoje ir kad dl j kilo neigiami padariniai visuomens rimties ar
tvarkos sutrikdymas. Paymtina, kad veikos ir padarini poymiams bdingas pakankamai auktas
abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvs veikos padarymo bdai, juos formuluojant panaudota
daugiskaita. Vadinasi, vieosios tvarkos paeidimas gali bti padarytas ir savo pobdiu
pakankamai skirtingais ir ilgesn laik besitsianiais agresyviais veiksmais, paeidianiais
daugelio asmen teises. Pabrtina ir tai, kad vieosios tvarkos paeidjas gali veikti
negalvodamas, kok poveik visuomenei turs jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruoais numatyti,
kad visuomens rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacin nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Tai, kad asmuo veik be aikios asmenins motyvacijos, spontanikai, neracionaliai, tik sustiprina
ivad, kad asmens veika pirmiausia buvo nukreipta vieajai tvarkai paeisti ir kvalifikuotina pagal
BK 284 straipsnio 1 dal. Atsivelgiant tai, konstatuotina, kad agresyvi spontanik veiksm
pasikartojimas, stichin j tkm, ilgesnis padarymo laikas, keli nukentjusij buvimas,
kaltininko tyios neapibrtumas, tolesni veiksm neplanavimas nra klitys pripainti tstin j
pobd ir kvalifikuoti kaip vien vieosios tvarkos paeidim.
1.1.1.6. Vieningos tyios vertinimas pelnymosi i kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis)
baudiamosiose bylose
Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, pelnymasis i kito asmens
prostitucijos laikomas tstine nusikalstama veika, be kit aplinkybi, nustaius viening kaltininko
tyi gauti pajam i asmen prostitucijos ir pastangas i nelegali veikl tsti. Tstinumo
paprastai nepaneigia sistemingas prostitucijos verslo slyg atnaujinimas, pavyzdiui, nauj ar t
pai asmen pakartotinis organizavimas prostitucijai. ie aspektai nagrinti kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-84/2011: <...> prostitucijos organizavimas suprantamas kaip vairi
veikla, utikrinanti nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavim, o vadovavimas prostitucijai tai
svarbiausi io nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimo klausim sprendimas. Nustatydami,
kad bendrinink pelnymosi i prostitucijos veikla truko ilg laiko tarp ir buvo sisteminga, netgi
tapusi nuteistj pragyvenimo altiniu, teismai atkreip dmes, kad kvalifikuotos pagal BK 307
straipsnio 2 dal nusikalstamos veikos poymiams buvo daugiau bdingas ne pakartotinumas, o
tstinumas. <...> atskirais laikotarpiais padaryti, taiau dl nuolatinio prostitucijos verslo slyg
atnaujinimo (nauj ar t pai moter pakartotinio organizavimo prostitucijai) besitsiantys
nuteistj bendrinink nusikalstami poelgiai buvo nukreipti t pai baudiamojo statymo
saugom vertyb visuomenje priimtas seksualini santyki normas, dorov. Prostitucijos verslui
vadovavus I. M. ir su juo bendrininkavusius asmenis siejo vienas bendras sumanymas ir tyia
pasipelnyti i sutikusi vykti London moter prostitucijos ir dti pastangas, kad is nelegalus
verslas tstsi. Visi bendrininkai, utikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmen
gabenimo prostitucijai veiksmus, siek to paties rezultato gauti pajam i bendromis pastangomis
sukurto nusikalstamo verslo. <...> nuolatinis apysunki nusikaltim darymas inkriminuotu
laikotarpiu <...> buvo taps pragyvenimo altiniu. <...> visos nuteistj padarytos nusikalstamos
veikos, kvalifikuotos kaip realioji nusikaltim sutaptis, laikytinos tstiniu nusikaltimu,
kvalifikuojamu pagal BK 307 straipsnio 2 dal.
Tokios BK 307 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pripainimo paviene tstine
nusikalstama veika praktikos laikomasi ir kitose kasacinio teismo nutartyse, pavyzdiui, kasacinse
nutartyse baudiamosiose bylose Nr. 2K-172/2004, 2K-315/2013.
1.1.2. Vieningas ksinimosi objektas vairi kategorij baudiamosiose bylose
Kaltininko tyios kryptingum paprastai parodo ir vieningas ksinimosi objektas. I
kasacinio teismo praktikos vairi kategorij baudiamosiose bylose matyti, kad vieningo objekto

13
interpretavimui takos turi padarytos nusikalstamos veikos specifika, jos mechanizmas, taip pat
byloje nustatytos kitos tstin nusikalstamos veikos pobd nurodanios aplinkybs.
1.1.2.1. Iaginimo (BK 149 straipsnis) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnis)
baudiamosios bylos
Kasacinio teismo praktikoje iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose
bylose laikomasi nuomons, kad jei asmuo lytikai santykiauja ar tenkina lytin aistr su keliais nukentjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltim sutapt ir kiekvieno nukentjusiojo iaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (Teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose apvalgos 17 punktas (Teism
praktika Nr. 22, 2004).
1.1.2.2. Vagysts (BK 178 straipsnis) baudiamosios bylos
Pagal kasacinio teismo praktik vagyst laikoma tstine, jei, be kit poymi, nustatoma,
kad ji padaryta dl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas grobiamas i to paties altinio
ir ala padaroma tam paiam asmeniui. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr.
2K-433/2012 konstatavus, kad turtas buvo pagrobtas i skirting nukentjusij, paneigti
kasatoriaus teiginiai, kad buvo padaryta tstin nusikalstama veika.
Teismo nuosprendiu nustatyta, kad kasatorius padar vien BK 180 straipsnio 2 dalyje,
vien 290 straipsnyje, po dvi 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.
I bylos mediagos matyti, kad tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek to paties straipsnio
2 dalyje numatytos nusikalstamas veikas kasatorius padar skirtingu laiku, o turtas buvo pagrobtas i
skirting nukentjusij: BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarytos 2010 m. liepos 10 d.
ir 2010 m. gruodio 22 d., o turtas pagrobtas atitinkamai i nukentjusij L. B. ir D. S.; BK 178
straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarytos 2010 m. lapkriio 19 d. ir 2010 m. gruodio 25 d., o
turtas pagrobtas atitinkamai i nukentjusij R. E. ir B. .
Esant ioms aplinkybms, nra pagrindo teigti, kad kasatorius padar tstines nusikalstamas
veikas ir jam taikyti BK 63 straipsnio 10 dal.
Kitoje kasacinio teismo nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-58/2008 nors ir nustatyta,
kad pagrobti automobiliai buvo to paties modelio, taiau vagyst taip pat nelaikyta tstine, nes ie
automobiliai priklaus skirtingiems savininkams ir buvo pagrobti i skirting viet:
Byloje nustatyta, kad E. D., T. L. ir R. M. pagrobti automobiliai priklaus skirtingiems
savininkams, jie buvo pagrobti i skirting viet ir skirtingu laiku. Nustatytos faktins bylos
aplinkybs rodo, kad automobiliai buvo vagiami veikiant tiesiogine apibrta tyia, t. y. kiekvien
kart siekiant uvaldyti konkret, skirtingiems savininkams priklausant turt, kiekvieno
automobilio vagyst buvo baigta iki j paslpimo V. P. garae. Apeliacins instancijos teismo
nuosprendyje nuteistj keliama vieningo sumanymo versija, remiantis nustatytomis faktinmis
aplinkybmis ir pai nuteistj parodymais, taip pat yra paneigta.
Teisj kolegija paymi, kad nusikaltim nuosavybei bylose tstin veika nuo nusikaltim
daugeto atribojama remiantis nustatyta tstinei veikai bding poymi visuma, o ne vien
kaltinamj parodymais. Kaltinamj sumanymas per vien nakt pagrobti i skirting viet
skirtingiems savininkams priklausanius automobilius, nepaisant to, kad automobiliai yra to paties
modelio ir pagrobiami analogiku bdu, nra pakankamas pagrindas vagystes pripainti viena
tstine nusikalstama veika.

14
Remiantis tuo, kas idstyta, teisj kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacins
instancijos teismas, nuteistj nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas kaip dvi atskiras veikas,
netinkamai pritaik baudiamj statym.
1.1.2.3. Sukiavimo (BK 182 straipsnis) baudiamosios bylos
Kasacinio teismo praktikoje, sprendiant paviens tstins nusikalstamos veikos ir
nusikalstam veik sutapties atskyrimo klausimus sukiavimo baudiamosiose bylose, be kita ko,
atsivelgiama tai, keliems fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta ala. Todl paprastai,
be kit aplinkybi, nustaius, kad turtas apgaule per kelis kartus buvo gytas i to paties altinio ir
ala padaryta tam paiam asmeniui, toks sukiavimas pripastamas tstiniu (pavyzdiui, kasacins
nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-535/2013, 2K-309/2013, 2K-90/2013, 2K-59/2015). Kaip
antai kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013 konstatavus, kad apgaul buvo
naudota prie tuos paius juridinius asmenis (UAB T. ir UAB A.), turtins prievols ivengtos ir
turtas bei subsidijos formos los gytos i t pai juridini asmen, pritarta teism padarytai ivadai,
kad atskirus kaltinink veiksmus jung vieninga tyia, todl padarytos veikos laikytinos dviem
tstiniais sukiavimais (dl UAB T. ir UAB A.).
Prieingai kasatoriaus tvirtinimui, abiej instancij teismai pagrstai nustat, kad H. T. ir jo
bendrinink veiksmais buvo padarytos dvi tstins nusikalstamos veikos.
Pagal teism praktik, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje,
jos vertintinos kaip viena tstin nusikalstama veika, jeigu jas jung vieninga tyia, kaltininkas
apgaul naudojo prie t pat asmen ir (ar) turt (turtin teis) gijo i to paties altinio
(nukentjusiojo), veikos padarytos panaiu bdu ir panaiomis aplinkybmis, esant nedideliam laiko
tarpui tarp j ir pan. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos poymius, tarp j ir apie kaltininko
tyi, jos turin (kartu ir tyios vieningum), teismai sprendia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet
ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes.
Teismai nustat, kad kaltininkai, darydami pirmj nusikalstam veik (sukiavimas UAB
T. atvilgiu) pagal dvi civilines sutartis, kurios sudarytos dviej savaii laikotarpiu (2005 m.
birelio 15 d. ir 2005 m. birelio 29 d.), i bendrovs T. apgaule UAB A. vardu gijo prekes
(mobilij telefon aparatus su SIM kortelmis ir abonentiniais numeriais) bei prisim pagal ias
sutartis sipareigojimus (turtin prievol), kuri neketino vykdyti. Darydami antrj nusikalstam
veik (sukiavimas UAB L. atvilgiu) kaltininkai sudar vien raytin sutart (2005 m. liepos 15
d.), kurios pagrindu gijo prekes (mobilij telefon aparatus su SIM kortelmis ir abonentiniais
numeriais) ir pagal i sutart prisim sipareigojimus naudotis judriojo telefono ryio paslaugomis
pagal sutarties slygas, o pagal vlesn (2005 m. liepos 22 d.) susitarim dl ios sutarties slyg
pakeitimo gijo subsidij. Prisiimdami sutartinius sipareigojimus nuteistieji gijo turtin teis
subsidij ir pagal j gavo las.
Taigi kaltinink atlikti nusikalstami veiksmai (kurie vertinti kaip dvi atskiros tstins
nusikalstamos veikos) kiekvienu konkreiu atveju buvo susij savo padarymo bdu ir aplinkybmis,
laiko atvilgiu nenutol vienas nuo kito, apgaul naudojant prie t pat juridin asmen ir gyjant
turt bei subsidijos forma las, taip pat ivengiant turtins prievols i to paties juridinio asmens.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybms teism padaryta ivada, kad atskirus kaltinink veiksmus
jung vieninga tyia, yra pagrsta.
Prieingai kasatoriaus tvirtinimui, kad sumanymas 2005 m. birelio 29 d. papildomai gauti
40 mobilij telefon aparat (su 40 SIM korteli su abonento numeriais) kilo tik po to, kai buvo
skmingai baigta 2005 m. birelio 15 d. veika, teismai, remdamiesi bylos rodym visetu, pagrstai
padar ivad, jog kaltinink siekis savo naudai gyti kuo didesn kiek ir kuo didesns verts
svetimo turto. Paymtina, kad H. T., veikdamas kartu su G. S., 2005 m. birelioliepos mn. sudar
fiktyvius sandorius ir su kitomis nukentjusiomis bendrovmis V. I., V., E., D., V.,
neketindamas vykdyti j metu prisiimt sipareigojim ir padarydamas joms turtin al. Tai, kad
kasatorius ne tik neteistai gijo svetim turt, o dl antrosios nusikalstamos veikos ir subsidij, bet

15
ir iveng turtins prievols, i anksto inodamas, kad prisiimti sutartiniai sipareigojimai nebus
vykdomi, neduoda pagrindo pripainti, jog jis padar atskiras nusikalstamas veikas, nes ie veiksmai
buvo tarpusavyje susij su konkreia panaudojant apgaul sudaryta sutartimi (dl pirmosios
nusikalstamos veikos su 2005 m. birelio 15 ir 29 d., dl antrosios su 2005 m. liepos 15 d.)
Kadangi nuteistieji, veikdami vieninga tyia, apgaule gijo svetim turt ir iveng turtins
prievols didesns negu 250 MGL verts (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai abi H. T. nusikalstamos
veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dal.
Aktualu ir tai, kad sprendiant, ar nusikalstama veika atitinka tstins veikos poymius,
btina atsivelgti padarytos nusikalstamos veikos specifik, jos mechanizm. Pavyzdiui,
kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013 prieita prie ivados, kad, esant vieningai
tyiai uvaldyti to paties juridinio asmens turt, tstins sukiavimo veikos pobdio nepaneigia tai,
kad tokiam turtui gyti buvo pasinaudota keturiomis lizingo bendrovmis, kurios suteikdavo
galimyb sigyti turt iperkamosios nuomos bdu.
Nuteistieji kasaciniuose skunduose nesutinka, kad j nusikalstama veika buvo vertinta
kaip tstin veika, nes nenustatyti jai bdingi poymiai. Kasatoriai tvirtina, kad jiems inkriminuotos
veikos buvo nutolusios laiko poiriu viena nuo kitos, ala padaryta skirtingiems savininkams,
nenustatytas bendras sumanymas dl to paties dalyko, o tai turi bti vertinama kaip atskir
nusikalstam veik buvim patvirtinanios aplinkybs. is kasacini skund argumentas atmestinas
kaip nepagrstas. <...>
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji pasinaudojo skirting asmen duomenimis,
tuos paius duomenis pateikdami ir patvirtindami po kelis kartus skirtingoms ir tapaioms prekms
pirkti, dirbdami vienoje monje (parduotuv B.), kuri buvo sudariusi tarpininkavimo sutartis su
keturiomis lizingo bendrovmis. Btent su iomis bendrovmis bdavo sistemingai, pagal t pai
schem sudarinjamos suklastotos lizingo sutartys, nepavykus su viena i karto buvo bandoma su
kita, o tai leidia teigti, jog tyia buvo nukreipta ne atskirai konkrei lizingo bendrov
konkreiam atvejui, bet bandant su bet kuria, kuri leisdavo sudaryti lizingo sutartis. Tokios bylos
aplinkybs patvirtina, kad kaltinink tyia buvo vieningai nukreipta turto, kuriuo iki sutari
sudarymo disponavo parduotuv B., uvaldym sukiavimo bdu, pasinaudojant keturiomis
lizingo bendrovmis, kurios suteikdavo galimyb sigyti turt iperkamosios nuomos bdu.
Kaltininkai, pagal bylos aplinkybes pasinaudodami analogika veikos darymo schema, sistemingai
apgaule, kit asmen naudai gijo vairi preki ir veik vieninga tyia, t. y. pasinaudodami
suklastotomis sutartimis siek gyti kuo didesn kiek ir kuo didesns verts svetimo turto,
pasinaudojant lizingo bendrovmis (nesvarbu kuria, nes veikimo logika pasiymjo principu, kuri
lizingo bendrov pirma leisdavo sudaryti sutart, tos paslaugomis ir buvo naudojamasi). Taigi
padarytos veikos turi esmini pasikartojani savybi, atskirai kiekvienai j bding skirtum
nra. Vien ta aplinkyb, kad veika truko daugiau nei pus met, nelaikytina klitimi veik vertinti
kaip atitinkani tstins veikos poymi visum, nes reikia atsivelgti paios veikos specifikum.
Esant ioms aplinkybms konstatuotina, kad kasatori veikos teisingai kvalifikuotos kaip viena
tstin nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 ar 2 dal, apgaule kit naudai gyjant svetim
turt ir didels verts svetim turt.
I to, kas idstyta, iplaukia, kad naikinti ar keisti skundiam apeliacins instancijos
teismo nuosprend dl kasaciniuose skunduose nurodyt motyv nra pagrindo.
Taiau, apibendrinus kasacinio teismo praktik, aktualu ir tai, kad keli nukentjusij
nustatymas ne visais atvejais leidia paneigti tstin sukiavimo pobd. Tokiais atvejais dl
sukiavimo tstinumo sprendiama atsivelgus byloje nustatyt aplinkybi visum, be kita ko,
padaryto sukiavimo specifik, veikos padarymo mechanizm ir kitas reikmingas aplinkybes.
Tokios praktikos pavyzdiu gali bti laikoma kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-112788/2015, kurioje buvo aikintasi finansins piramids schema ir sprstos apgauling silym pagal

16
j investuoti nerealius projektus kvalifikavimo problemos. Nustaius, kad nusikalstamos veikos
buvo vykdomos vieninga tyia, jos buvo nukreiptos ivilioti kuo daugiau pinig i patikli klient,
taikant tuos paius apgauls metodus, padaryta veika kvalifikuota kaip vienas tstinis sukiavimas.
I. . nagrinjamojoje byloje nuteista u du sukiavimus: pirmas tssi nuo 2004 m. kovo
iki 2006 m. birelio mn., antras nuo 2006 m. sausio iki balandio mn. Nei i kaltinamojo akto,
nei i teism priimt sprendim nra aiku, kokiu pagrindu i esms ta pati veikla silant asmenims
investuoti nerealius projektus ir adant didel naud buvo iskaidyta du tstinius nusikaltimus.
Nustatyta, kad abiem laikotarpiais I. . veik organizuota grupe su taip paiais asmenimis
(pirmuoju atveju su F. V. H. ir J. S., antruoju tik su J. S.) pagal toki pat finansins piramids
schem. Pirmuoju laikotarpiu suklaidinti 167, antruoju 24 asmenys. Pirmosios nusikalstamos
veiklos laikotarpis apima antrosios nusikalstamos veiklos laikotarp. Tai, kad vienu atveju buvo
siloma investuoti L., o kitu N. I., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ios veikos
padarytos skirtinga tyia ir turi bti kvalifikuojamos atskirai. Paymtina, kad teism nustatyta,
kad silymas investuoti nauj N. I. projekt, be kita ko, buvo susijs su L. projekto lugimu
I. . tikino klientus, jog investuojant N. I., bus galima atgauti pinigus i L. Atkreiptinas
dmesys tai, kad teism pateiktuose motyvuose I. . veikla analizuojama kaip vientisas
nusikaltimas, visikai neiskiriant skirting nusikalstamos veiklos laikotarpi, be to, konstatuota,
kad abiem atvejais naudotas toks pats apgauls mechanizmas. Nemaai suklaidint nukentjusij
investavo tiek L., tiek N. I. projektus.
I vis i aplinkybi iplaukia, kad dvi I. . inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo
vykdomos vieninga tyia, nukreipta ivilioti kuo daugiau pinig i patikli klient, taikant tuos
paius apgauls metodus, todl kvalifikuotinos kaip vienas tstinis sukiavimas.
1.1.2.4. Turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) baudiamosios bylos
Kasacinio teismo praktikoje turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) baudiamosiose
bylose tstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei, esant kaltininko vieningai tyiai,
tas pats nukentjusysis yra veriamas per kelis kartus perduoti turt, nepriklausomai nuo to, kad
laikui bgant gali keistis reikalaujama perduoti pinig suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas
perduodami dalimis arba keiiasi grasinim pobdis. Tstine nusikalstama veika taip pat gali bti
laikomas turto prievartavimas i keli asmen, jei neteistas reikalavimas buvo pareiktas vienu
metu keliems dalyvaujantiems asmenims. Taiau jei turtas buvo prievartaujamas i keli
nukentjusij tuo paiu metu, bet i kiekvieno atskirai, tokia veika kvalifikuojama pagal turto
prievartavimo sutapt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 1996 m. birelio 21 d.
nutarimo Nr. 43 Dl teism praktikos nagrinjant turto prievartavimo baudiamsias bylas 12
punktas).
1.1.2.5. Radinio pasisavinimo (BK 185 straipsnis) baudiamosios bylos
Radinio pasisavinimo (BK 185 straipsnis) baudiamosiose bylose, sprendiant ios
nusikalstamos veikos tstinumo klausim, aktuals kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr.
2K-7-358-303/2015 suformuluoti kriterijai. ioje byloje apibrto turto archeologini radini ir j
fragment pasisavinimas pripaintas tstiniu nusikaltimu atsivelgiant tai, kad nuteistojo
veiksmai iekant, randant ir pasisavinant archeologinius radinius buvo tapats, nukreipti i anksto
pasirinktas teritorijas (pavyzdiui, senovs laidojimo vietas), kuriose dl i viet ypatum radiniai
ir galjo bti aptikti. Apie nuteistojo veiksm tapatum ir vieningo sumanymo gyvendinim taip
pat leido sprsti ir tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atliekami analogiku bdu, panaudojant tas
paias priemones (metalo detektori, kastuv ir t. t.).
<...> iplstins septyni teisj kolegijos nuomone, <...> kasatoriaus veiksmai (dl
84 archeologini radini ir j fragment, 40 archeologini radini ir j fragment pasisavinimo) ir
jau prie tai aptarti veiksmai dl Kretingos ir Skuodo rajonuose esaniuose kapinynuose rast
110 archeologini radini ir j fragment pasisavinimo laikotarpiu nuo 2009 m. gegus 31 d. iki

17
birelio 1 d., turi bti vertinami ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip vienas tstinis nusikaltimas,
numatytas BK 185 straipsnyje. <...>
I nagrinjamos baudiamosios bylos matyti, kad nuteistojo V. . nusikalstamus veiksmus
(metalo detektoriumi iekoti, taip pat ir senovs kapinse, archeologini radini, o radus, juos
pasisavinti), padarytus tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vliau kaip iki 2009 m. birelio 30 d.,
tarp jo ir nuo 2009 m. gegus 31 d. iki birelio 4 d., jung vieningas konkretus sumanymas rasti
ir pasisavinti apibrt turt, t. y. archeologinius radinius ir j fragmentus, ir kuris dl
nusikalstamos veikos ypatum buvo gyvendintas ne i karto, o per kelis etapus (epizodus). I bylos
mediagos taip pat matyti, kad V. . veiksmai iekant, randant ir pasisavinant archeologinius
radinius buvo tapats, nukreipti i anksto pasirinktas teritorijas (pvz., senovs laidojimo vietas),
kuriose dl i viet ypatum radiniai ir galjo bti aptikti. Apie nuteistojo V. . veiksm tapatum
ir vieningo sumanymo gyvendinim, be kita ko, liudija ir tai, kad nusikalstami veiksmai buvo
atliekami analogiku bdu, panaudojant tas paias priemones (metalo detektori, kastuv ir t. t.).
Taigi, atsivelgusi tai, kas idstyta, iplstin septyni teisj kolegija konstatuoja, kad
nuteistojo V. . nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dal ir 185 straipsn,
turi bti kvalifikuojami pagal BK 185 straipsn kaip vienas tstinis nusikaltimas.
1.1.3. Tstins nusikalstamos veikos nustatymas, jei nusikalstamos veikos sudtyje numatyti
alternatyvs pavojingos veikos poymiai
Kaip minta, tstins nusikalstamos veikos sampratai neprietarauja ir tokie atvejai, kai
pasikartojantys veiksmai nra tapats ar vienariai, taiau jais gyvendinami tos paios
nusikalstamos veikos alternatyvs poymiai (r. Apvalgos 1.1 poskyris).
Ivad, kad tstins nusikalstamos veikos atveju padarytos kelios alternatyvios pavojingos
veikos nra kvalifikuojamos pagal nusikalstam veik sutapties taisykles, o sudaro pavien
nusikalstam veik, leidia pagrsti, pavyzdiui, kasacinio teismo praktika neteisto disponavimo
narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis baudiamosiose bylose. Joje atkreiptas dmesys,
kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tstin nusikalstama
veika, jei tam tikri veiksmai neteistas gaminimas, gijimas, pardavimas ir kt. buvo padaryti ne
vien kart, bet atlikti pagal vien sumanym, turint konkret tiksl, siekiant tam tikro apibrto
rezultato. Pavyzdiui, kai pagal susitarim su pardavju asmuo vien kart nupirktas narkotines ar
psichotropines mediagas i jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumans pasigaminti tam
tikr mediag kiek, jas gamina kelis kartus; kai kart gijs mediag, turdamas tiksl platinti,
jas pardavinja ne vien kart, parduodamas dalimis vienam ir tam paiam asmeniui ar keliems
asmenims, ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teism praktikos nusikalstam veik, susijusi
su neteistu disponavimu narkotinmis, psichotropinmis mediagomis ar pirmos kategorijos i
mediag pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai), apvalga (Teism
praktika Nr. 40, 2013).
ios kategorijos baudiamosiose bylose alternatyvi neteisto disponavimo narkotinmis
ar psichotropinmis mediagomis veik atlikimas paprastai pripastamas tstine BK 260
straipsnyje numatyta veika, jei jos yra susijusios su tuo paiu nusikalstamos veikos dalyku,
pavyzdiui: narkotini ar psichotropini mediag gaminimas, perdirbimas ar gijimas ir tolesnis t
pai narkotini ar psichotropini mediag laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks
platinimas. Toks veik, padaryt dl to paties nusikalstamos veikos dalyko, baudiamojo teisinio
vertinimo pavyzdys matyti kasacinse nutartyse baudiamosiose bylose Nr. 2K-442/2011 ir 2K140/2014. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-442/2011 nurodoma, kad
G. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dal nuteista u du nusikaltimus. Pirmiausia ji nuteista u tai, kad
savo namuose, esaniuose Kaune (duomenys neskelbtini), neteistai laik 0,098 g milteli, turini
savo sudtyje 0,028 g narkotins mediagos heroino, ir 2009 m. gruodio 9 d., apie 11 val., savo
bute i narkotin mediag neteistai pardav G. S.
2009 m. gruodio 9 d., apie 11.00 val., vykdytos nusikalstamos veikos neteisto
narkotins mediagos heroino laikymo ir platinimo, t. y. ios narkotins mediagos pardavimo

18
savo buvusiam vyrui G. S. faktas ir veikos kvalifikacija teisj kolegijai nekelia abejoni. T
patvirtina byloje surinkti rodymai. <...>
Be to, ji nuteista u tai, kad, turdama tiksl platinti, iki 2009 m. gruodio 9 d. neteistai
laik su savimi 2,441 g milteli, turini savo sudtyje 0,714 g narkotins mediagos heroino, i
narkotin mediag neteistai gabeno nuo savo nam, esani Kaune (duomenys neskelbtini), iki
PC Maxima, Kaune, Savanori pr. 255, kur 2009 m. gruodio 9 d., apie 14.10 val., buvo
sulaikyta policijos pareign, narkotin mediaga buvo rasta ir paimta. Kratos metu pas kasator
buvo rasta 18 plastikini paketli, urit baltos spalvos silais, kuriuose buvo narkotins
mediagos heroino. <...> teismai, patikrin ir vertin <...> rodymus, pagrstai konstatavo, kad
G. S. laik ir gabeno narkotines mediagas ne sau vartoti, o turdama tiksl jas platinti. Teismais
tinkamai vertino byloje esanias faktines aplinkybes ir pagrstai G. S. veikas kvalifikavo pagal BK
260 straipsnio 1 dal.
Taiau teisj kolegija laiko, kad teismai be pagrindo G. S. padarytas veikas vertino kaip
nusikaltim dauget ir kvalifikavo kaip du nusikaltimus. Apylinks teismo nuosprendiu
konstatuota, kad 18 paketli su milteliais, kuri sudtyje buvo 2,441 g heroino, kasator laik prie
savs ir gabeno nuo savo nam parduotuvs Maxima link. Visi 18 paketli savo ivaizda buvo
identiki tam paketliui, kur kasator prie kelias valandas savo namuose pardav G. S. Visuose
paketliuose buvo ta pati narkotin mediaga heroinas, kiekiai irgi buvo panas. Byloje nra
joki duomen, kurie liudyt, kad 18 paketli su narkotine mediaga heroinu kasator naujai gijo
po to, kai 11 val. G. S. pardav anksiau gyt ir laikyt namie vien paketl su narkotine
mediaga heroinu. Todl teismas daro ivad, kad 0,098 g milteli, turini savo sudtyje 0,028 g
narkotins mediagos heroino, kuriuos kasator savo namuose laik ir 2009 m. gruodio 9 d.
11 val. savo bute pardav G. S., ir 2,441 g milteli, turini savo sudtyje 0,714 g narkotins
mediagos heroino, kuriuos kasator laik su savimi ir 14 val. nuo savo nam, esani Kaune,
(duomenys neskelbtini), gabeno, turdama tiksl parduoti, yra ta pati narkotini mediag partija.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. birelio 21 d. nutarime Nr. 37 Dl teism praktikos
nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos
kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio platinimo baudiamsias bylas (1961 m. BK 2321, 2322, 2325, 23210 str.) 22 punkte
aikinama, kad pagal BK 2321 straipsn (atitinkamai 2000 m. BK 259, 260 straipsniai)
psichotropini ar narkotini mediag gaminimas ar gijimas ir tolesnis t pai psichotropini ar
narkotini mediag laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas nesudaro
nusikaltim pakartotinumo ir veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas. Dl to teisj kolegija
daro ivad, kad G. S. veiksmai kvalifikuotini kaip vienas nusikaltimas.
iame kontekste aktualu, kad tstins nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti
vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka skirtingas to paties BK specialiosios dalies
straipsnio dalis. Todl, jei realizuojami alternatyvs veikos poymiai, numatyti skirtingose to paties
BK straipsnio dalyse, tstin veika kvalifikuojama pagal sunkiausi poym numatani taikomo
straipsnio dal, o kiti byloje nustatyti alternatyvs sudties poymiai apraomi nuosprendyje (BPK
305, 331 straipsniai). ios tstins nusikalstamos veikos kvalifikavimo problemos kasacinio teismo
praktikoje sprstos, be kita ko, neteisto namini stipri alkoholini grim ir aparat jiems gaminti
disponavimo (BK 201 straipsnis) baudiamosiose bylose. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012 prieita prie ivados, kad kaltininko padaryti BK 201
straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai su skirtingais (alternatyviais) io nusikaltimo dalykais laikomi
pavieniu tstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vien BK 201 straipsn (ar jo dal), jeigu juos
jungia vieningas kaltininko sumanymas.
Pagal BK 201 straipsnio 1 dal (2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 redakcija)
nusikaltimu buvo pripastamas nam gamybos stipri alkoholini grim, nedenatruoto,
denatruoto ar techninio etilo alkoholio, j skiedini (miini) neteistas gaminimas, laikymas,
gabenimas, turint tiksl juos realizuoti, j realizavimas, taip pat aparat nam gamybos stipriems
alkoholiniams grimams gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. Taigi io

19
nusikaltimo dalykas yra ne tik nam gamybos stiprs alkoholiniai grimai, kiti alkoholio produktai,
bet ir aparatai nam gamybos stipriems alkoholiniams grimams gaminti. Visi minti veiksmai,
apibdinantys neteist disponavim nam gamybos stipriais alkoholiniais grimais, kitais
alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvs ir kaltininko veik kvalifikuojant
pagal BK 201 straipsnio 1 dal pakanka nustatyti, kad jis padar bent vien i mint veiksm.
Jeigu asmuo padaro kelis alternatyvius veiksmus, gali kilti klausimas dl toki veiksm vertinimo
kaip paviens tstins nusikalstamos veikos ar kaip veiksm, padaryt esant nusikalstam veik
sutapiai. Galimos ir tokios teisins situacijos, kai kaltininkas padaro kelis BK 201 straipsnio 1
dalyje numatytus veiksmus su skirtingais io nusikaltimo dalykais. Antai, pavyzdiui, pagamina
aparat nam gamybos stipriems alkoholiniams grimams gaminti, aparat laiko ir j panaudoja
gamindamas nam gamybos stiprius alkoholinius grimus, turdamas tiksl juos realizuoti. iuo
atveju tokie asmens veiksmai paprastai pripastami pavieniu tstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami
pagal vien BK straipsn (ar jo dal), t. y. BK 201 straipsnio 1 dal, jeigu jie yra apjungti vieningo
kaltininko sumanymo. Antai turi bti nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas tok aparat, j
laikydamas, turjo sumanym j panaudoti nam gamybos stipriems alkoholiniams grimams
gaminti ir, pagamins tokius alkoholinius grimus, sumanym realizavo.
Pagal BK 201 straipsnio 3 dal (2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 redakcija)
baudiamuoju nusiengimu buvo pripastamas deimt ar daugiau litr nam gamybos stipri
alkoholini grim, nedenatruoto, denatruoto ar techninio etilo alkoholio, j skiedini (miini)
neteistas pagaminimas, laikymas, gabenimas, neturint tikslo j realizuoti. Nagrinjamos bylos
kontekste paymtina, kad galimos tokios teisins situacijos, kai kaltininkas, pagamins aparat
nam gamybos stipriems alkoholiniams grimams gaminti (BK 201 straipsnio 1 dalis), juo
pagamina (pasiksina pagaminti) daugiau nei deimt litr nam gamybos stipri alkoholini
grim, neturdamas tikslo j realizuoti (BK 201 straipsnio 3 dalis). Nors iuo atveju kaltininkas
padaro veikas, formaliai atitinkanias skirtingose BK 201 straipsnio dalyse numatyt nusikalstam
veik poymius, taiau ir mintoje situacijoje, sprendiant klausim, ar tai pavienis nusikaltimas ar
nusikalstam veik sutaptis, reikia nustatyti, kokio pobdio sumanym turjo kaltininkas
atlikdamas iuos veiksmus. Antai, jeigu nustatyta, kad kaltininkas, gamindamas aparat nam
gamybos stipriems alkoholiniams grimams gaminti, j laikydamas, turjo sumanym
panaudodamas aparat pagaminti deimt ar daugiau litr toki alkoholini grim be tikslo juos
realizuoti ir sumanym gyvendino (ar nebaig jo gyvendinti dl nuo jo valios nepriklausani
prieasi), tai tokia kaltininko veika turt bti pripastama pavieniu nusikaltimu ir
kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 1 dal, o ne pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis kaip
nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sutaptis. Btent iuo atveju, esant vieningam sumanymui
dl nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo, kurie yra neatskiriami, padarymo, pavojingesn
nusikalstama veika nusikaltimas apima ir maiau pavojing nusikalstam veik baudiamj
nusiengim ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK straipsnio dal, nustatani
atsakomyb u pavojingesns nusikalstamos veikos nusikaltimo padarym. Prieingu atveju
bt nepagrstai, nesant objektyvaus pagrindo, pasunkinta asmens, padariusio kelis veiksmus, i
kuri vienas laikomas nusikaltimu, o kitas baudiamuoju nusiengimu, teisin padtis, palyginus su
tuo asmeniu, kurio padaryti veiksmai, nors kiekvienas i j atskirai reikia nusikaltimo padarym,
yra kvalifikuojami pagal t pai BK 201 straipsnio 1 dal, nes jie ioje dalyje numatyti kaip
alternatyvs poymiai.
Nagrinjamoje byloje buvo nustatyta, kad G. K., pagamindamas aparat nam gamybos
stipriems alkoholiniams grimams gaminti, j laikydamas, turjo sumanym panaudojant aparat
pagaminti daugiau kaip deimt litr mint alkoholini grim, neturint tikslo j realizuoti, ir
sumanym pradjo gyvendinti. Taigi minti G. K. veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo ir
todl teism negaljo bti kvalifikuoti kaip padaryti esant nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo
sutapiai, t. y. pagal BK 201 straipsnio 1 dal, 22 straipsnio 1 dal ir 201 straipsnio 3 dal. iuo
atveju BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas i esms apm ir tuos veiksmus, kurie

20
pagal BK 201 straipsnio 3 dal laikytini baudiamuoju nusiengimu. Kasacinio teismo teisj
kolegija konstatuoja, kad, netinkamai pritaikius baudiamj statym, G. K. nusikalstamos veikos
neteisingai kvalifikuotos pagal BK 201 straipsnio 1 dal, 22 straipsnio 1 dal ir 201 straipsnio 3
dal, todl teism sprendimai dl jo nuteisimo turi bti pakeisti. ioje byloje G. K. padaryta veika
perkvalifikuota i BK 201 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 3 dalies BK
201 straipsnio 1 dal.
Tstins nusikalstamos veikos kvalifikavimo problem teism praktikoje taip pat kilo
byloje nustaius, kad viena i alternatyvi veik yra baigta, taiau pas kaltinink randamas tolesnei
nusikalstamos veikos dalyko gamybai tinkamas naudoti tarpinis produktas. Pavyzdiui, netikr
pinig ar vertybini popieri disponavimo (BK 213 straipsnis) baudiamosiose bylose formuojama
praktika, kad tarpinio produkto (netikr pinig ruoini) igavimas netikr pinig gaminimo
proceso metu neturt bti kvalifikuojamas kaip savarankika nebaigta nusikalstama veika, jei
nustatyta, kad netikr pinig gaminimui yra bdingi tstins nusikalstamos veikos poymiai. iuo
aspektu pasisakyta kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2012:
BK 213 straipsnio 1 dalis numato baudiamj atsakomyb u netikr Lietuvos ar kitos
valstybs apyvartoje esani ar oficialiai patvirtint, bet apyvart dar neileist pinig arba
vertybini popieri pagaminim, tikr Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani ar oficialiai
patvirtint, bet apyvart dar neileist pinig arba vertybini popieri klastojim, netikr ar
suklastot Lietuvos ar kitos valstybs apyvartoje esani ar oficialiai patvirtint, bet apyvart dar
neileist pinig arba vertybini popieri gijim, laikym ar realizavim arba rangos,
programins rangos ar specialij mediag netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams
klastoti gaminim, gijim, laikym ar realizavim. Mintos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje
numatytos kaip alternatyvios, todl baudiamajai atsakomybei pagal straipsn kilti pakanka bent
vienos i j padarymo (kasacins nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-388/2010). Tokios alternatyvios
veikos laikytinos viena tstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos paios
savarankikos nusikalstamos veikos atskiras sudtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga
kaltininko tyia. Kadangi tstin veika laikoma paviene nusikalstama veika, tai ji nra skaidoma
dalimis dl atskir alternatyvi veik ir todl kvalifikuojama pagal vien BK 213 straipsnio
atitinkam dal. Toki ivad, kad ios kategorijos baudiamosiose bylose alternatyvios veikos gali
bti pripaintos paviens veikos epizodais, leidia daryti ir kasacinio teismo nutartys, kuriose buvo
pritarta keli veik kvalifikavimui pagal vien BK 213 straipsnio atitinkam dal (kasacins
nutartys Nr. 2K-164/2007, Nr. 2K-388/2010).
Nagrinjamoje byloje teismai kasatoriaus veik dl 64 banknot, kuri vert 2500 Lt,
pagaminimo ir laikymo kvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 2 dal kaip baigt, o dl 53 banknot
ruoini, kuri vert 2540 Lt, pagaminimo ir laikymo kaip pasiksinim pagaminti didel kiek
netikr pinig pagal BK 22 straipsnio 1 dal, 213 straipsnio 2 dal. Minta, kad tiek pagamint
netikr pinig kiekis, tiek ir ruoini kaip tarpinio produkto kiekis neleidia daryti ivados apie
kasatoriaus tyi pagaminti didel kiek arba didels verts netikr pinig. Realiai pagamintas
netikr pinig kiekis yra nepakankamas, kad kasatoriaus veika bt kvalifikuojama pagal
BK 213 straipsnio 2 dal, o ta aplinkyb, kad ne visi ruoiniai buvo sunaudoti netikr pinig
gamyboje dl prieasi, nepriklausani nuo kasatoriaus valios, iuo atveju veikos kvalifikavimui
reikms neturi. Nenustaius, kad kasatoriaus tyia susiformuodavo kaskart i naujo jau pagaminus
tam tikr netikr banknot kiek, netikr pinig gaminimo procesas negaljo bti skaidomas
dalimis, o ruoini pagaminimas vertinamas kaip savarankika pasiksinimo stadijoje nutrkusi
nusikalstama veika. Todl nagrinjamoje byloje pateiktas ruoini pagaminimo baudiamasis
teisinis vertinimas neteisingas. Toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kai i nuolatinio netikr
pinig gaminimo proceso iskirtas vienas jo etap ruoini pagaminimas, dirbtinai padidina
padarytos veikos pavojingum. Teismai taip pat nepagrstai kaip savarankik nusikalstam veik
pagal BK 213 straipsnio 1 dal kvalifikavo 370 Lt verts netikr banknot realizavim. I bylos
aplinkybi matyti, kad per vis mint laikotarp kasatoriaus tyia buvo nukreipta ne tik netikr
pinig pagaminim, laikym, bet ir j realizavim, t. y. netikri pinigai buvo gaminami i anksto
numatant, kad, igavus tinkam j kokyb, vliau jie bus realizuoti. Kadangi keletas

21
BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyt veik buvo padarytos dl to paties nusikaltimo dalyko, tai E.
E. padaryta veika laikytina viena tstine nusikalstama veika, ir ruoini pagaminimas bei dalies
pagamint netikr pinig realizavimas atskirai kaip savarankikos nusikalstamos veikos
nekvalifikuotinos.
Atsivelgiant tai, iplstin teisj kolegija daro ivad, kad E. E. viening veik
sudarani fakt visumos teisinis vertinimas neivengiamai reikalauja vis kasatoriaus
nusikalstam veik vertinti kaip vien tstin nusikaltim ir kvalifikuoti pagal vien
BK 213 straipsnio 1 dal.
ios bylos kontekste svarbu ir tai, kad ruoini kiekiai gali turti takos nusikalstamos
veikos kvalifikavimui, jei nustatoma, kad pagamint netikr pinig kiekis nra didelis (todl veika
bt kvalifikuojama pagal BK 213 straipsnio 1 dal), taiau rast ruoini kiekiai rodo, kad
kaltininkas siek pagaminti didel kiek netikr pinig. iuo atveju nusikalstama veika turt bti
kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio atitinkam dal ir 213 straipsnio 2 dal.
Panai tarpinio produkto vertinimo praktika yra suformuota ir neteisto nam gamybos
stipri alkoholini grim ir kt. gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo baudiamosiose
bylose (2000 m. BK 201 straipsnis, 1961 m. BK 310 straipsnis). ios kategorijos bylose dani
atvejai, kai, pavyzdiui, be galutinio produkto nam gamybos stipri alkoholini grim pas
kaltinink taip pat randamas raugalas (broga) kaip tarpinis produktas. Pirmieji su tokia situacija
susij kasacinio teismo iaikinimai buvo pateikti galiojant 1961 m. BK (jo 310 straipsniui).
Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-55/2003 nepritarta neteisto nam
gamybos stipri alkoholini grim pagaminimo proceso skaidymui dalis ir tstins gaminimo
veikos vertinimui i sutapties pozicij: A. P. nuteistas u tai, kad pasigamino ir laik aparatus
naminei degtinei gaminti, gamino namin degtin dideliais kiekiais bei pasiksino gaminti namin
degtin dideliais kiekiais. Btent 1998 m. vasario mn. pradioje Klaipdos rajone, atri kaime,
jis kartu su R. D., veikdami grupe i anksto susitarusi asmen, pasigamino ir laik aparatus
naminei degtinei gaminti, o 1998 m. vasario 19 d. pasigamino didel kiek, t. y. 170 litr namins
degtins, turinios 8,8 59,8 laipsnius stiprumo.
A. P. nuteistas ir u tai, kad 1998 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), jis kartu su R.
D., veikdami grupe i anksto susitarusi asmen, i pasigaminto didelio kiekio 1068 litr raugalo
(brogos) pasiksino pagaminti didel kiek 94,6 litro namins degtins, t. y. 100 procent
stiprumo absoliutaus etilo alkoholio, taiau dl prieasi, nepriklausani nuo j valios,
nusikaltimo nebaig, nes nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti policijos pareign. <...>
BK 310 straipsnio 10 dalyje yra iaikinta, kad baudiamj atsakomyb utraukia
namins degtins, kurios trin alkoholio koncentracija yra ne maesn kaip 15 procent,
gaminimas, laikymas, gabenimas ar kitoks realizavimas. <...>
Taiau kolegija laiko, kad teismai nepagrstai kasatoriaus veiksmus vertino ne kaip vien
nusikaltim, o kaip nusikaltim dauget, t. y. dviej nusikaltim realij sutapt. Nors i nuteistojo
R. D. parodym matyti, kad i visos paruotos brogos jis kartu su A. P. ketino pagaminti 30-40
litr 55-60 laipsni stiprumo namins degtins, taiau jie buvo sulaikyti jau pagamin tok namins
degtins kiek, u kur numatyta baudiamoji atsakomyb pagal BK 310 straipsnio 6 dal. vykio
vietoje taip pat buvo rasta 1068 litrai raugalo (brogos), i kurios galima pagaminti 94,6 litro
namins degtins, t. y. 100 procent stiprumo absoliutaus etilo alkoholio. Todl darytina ivada,
kad nuteistieji turjo viening tyi gaminti namin degtin stambiu mastu. Realiai pagamintos
namins degtins kiekis leidia j veik kvalifikuoti kaip baigt nusikaltim, o ta aplinkyb, kad ne
i viso raugalo (brogos) kiekio buvo pagaminta namin degtin dl prieasi, nepriklausani
nuo nuteistj valios, iuo atveju veikos kvalifikavimui reikms neturi. Esant nurodytoms
aplinkybms, kolegija sprendia, kad A. P. veiksmai turi bti vertintini kaip vienas tstinis
nusikaltimas ir kvalifikuotini tik pagal vien BK straipsn 310 straipsnio 6 dal. <...> Nuteistj
A. P. ir R. D. nusikalstama veika i BK 310 straipsnio 6 dalies ir BK 16 straipsnio 2 dalies ir 310
straipsnio 6 dalies perkvalifikuotina BK 310 straipsnio 6 dal, paliekant jiems pagal straipsn
Klaipdos miesto apylinks teismo 2002 m. birelio 5 d. nuosprendiu paskirtas bausmes.

22
1.1.4. Bausms skyrimo problemos, jei dl atskir tstins nusikalstamos veikos epizod
tyrimas yra iskaidomas kelias baudiamsias bylas
Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dmesys tai, kad galimos tokios teisins
situacijos, kai dl tos paios tstins nusikalstamos veikos atskir epizod asmuo yra nuteisiamas ne
vienu nuosprendiu, o keliais, nes baudiamosios bylos buvo iskirtos kelis savarankikas
baudiamsias bylas. Atsivelgiant teisingo bylos nagrinjimo principo reikalavimus, tokiais
atvejais asmens padtis neturt bti pabloginama dl to, kad jo padarytos tstins veikos dalys
buvo nagrinjamos skirtingose baudiamosiose bylose. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014 iaikinta, kad byl iskyrimas neturi lemti, jog u tstin
nusikalstam veik pagal paskutin nuosprend paskirta galutin subendrinta bausm bt grietesn
nei ta bausm, kuri galt bti paskirta, jei veika bt nagrinta vienoje baudiamojoje byloje ir dl
jos padarymo bt priimtas vienas nuosprendis.
Nagrinjamos bylos kontekste teisj kolegija paymi, jog Lietuvos Aukiausiasis Teismas
yra nurods, kad galimos ir tokios teisins situacijos, kai asmeniui, per neilg laikotarp padarius
vienares nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudiamosios bylos yra iskiriamos
(iskaidomos) kelis savarankikus ikiteisminius tyrimus, kelias baudiamsias bylas ir u i
nusikalstam veik padarym kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendiu, o keliais.
Apskritai nepritartina tokiai teism praktikai, kai asmeniui, per neilg laikotarp padarius kelias
nesudtingas nusikalstamas veikas, i veik ikiteisminis tyrimas iskaidomas kelias
baudiamsias bylas ir tai suponuoja keli atskir nuosprendi primim. Taiau, jeigu tokia
teisin situacija, kuri yra nulemta atitinkam valstybs institucij veikimo (neveikimo), susidaro, tai
ji negali tapti prieastimi, dl kurios bt pasunkinta kaltininko teisin padtis, taip pat ir galutins
subendrintos bausms u padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis byl
iskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad u nusikalstam veik padarym pagal
paskutin nuosprend paskirta galutin subendrinta bausm bt grietesn nei ta bausm, kuri
galjo bti paskirta pagal vien nuosprend, jei visos veikos bt tiriamos vienoje byloje (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
is aikinimas aktualus ir nagrinjamoje byloje, nes teisingo bylos nagrinjimo principas
reikalauja, kad N. R. teisin padtis neturt bti pabloginama dl to, kad jo padarytos tstins
veikos dalys buvo nagrinjamos skirtingose baudiamosiose bylose (mutatis mutandis Garaudy c.
France, no. 65831/01, dcision du 24 juin 2003; Al Fayed v. France, no. 38501/02, decision of 27
September 2007). Kolegija sprendia, kad byl iskyrimas neturt lemti, jog u tstin
nusikalstam veik pagal paskutin nuosprend paskirta galutin subendrinta bausm bt
grietesn nei ta bausm, kuri galt bti paskirta, jei veika bt dirbtinai neiskaidyta ir teismo
vertinta priimant vien nuosprend.
1.2. Trunkamoji nusikalstama veika vairi kategorij baudiamosiose bylose
Dl formuluoi, vartojam baudiamajame statyme apraant nusikalstamos veikos
sudties poymius (pavojing veik), pavien nusikalstama veika gali gauti ir trunkamosios
nusikalstamos veikos iraik. Pagal kasacinio teismo praktik trunkamoji nusikalstama veika
apibdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudties, numatytos BK
straipsnyje, realizavimu tam tikr laik (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-768/2009, 2K-P-267/2011).
Trunkamosios neveikimu padarytos nusikalstamos veikos pavyzdys, kai kaltininko
nusikalstama bsena atsiranda dl teisins pareigos nevykdymo, yra vengimas ilaikyti vaik (BK
164 straipsnis). Kadangi BK 164 straipsnio dispozicijoje nurodyta pavojinga veika vengimas
reikia nusikalstamos bsenos pastovum, nuolatin jos pobd, todl i veika laikytina trunkamja,
bet ne tstine. tai atkreiptas dmesys kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009:
<...> skundiamoje nutartyje ir kasaciniame skunde apibdinant A. P. vengim ilaikyti vaikus
trunkamosios ir tstins nusikalstamos veikos svokos aikinamos neteisingai, daroma klaidinga

23
ivada, kad tstin nusikalstama veika apima ir trunkamj veik. Teism praktikoje tstin veika
suprantama kaip keli tapats laiko poiriu vienas nuo kito nenutol veiksmai, padaryti analogiku
bdu, analogikomis aplinkybmis, gyvendinant vien sumanym dl to paties dalyko (pavyzdiui,
grobiant turt i to paties altinio, padarant al tam paiam savininkui ir t. t. (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007). Tuo tarpu trunkamoji nusikalstama
veika yra tada, kai kaltininkas tam tikr laikotarp nepertraukiamai yra nusikalstamos bsenos,
kuri susidaro nevykdant teisins pareigos arba padarius tam tikr kit neteist veiksm.
Taigi BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra ne tstinis, o trunkamasis, kuris
trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teissaugos institucij pareignai
arba neinyksta kaltininko pareiga ilaikyti vaik. Dl to apeliacins instancijos teismas
nepagrstai taik byloje BK 63 straipsnio 10 dalyje tvirtint norm, reglamentuojani tstins
nusikalstamos veikos atribojim nuo keli pavieni nusikalstam veik.
Taip pat tam tikr laikotarp trunkanti asmens nusikalstama bsena gali atsirasti jam
padarius kit neteist veiksm. Pavyzdiui, kasacinio teismo praktikoje neteisto disponavimo
narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis (BK 259, 260 straipsniai) baudiamosiose bylose
neteistas narkotini ar psichotropini mediag laikymas yra traktuojamas kaip trunkamoji veika,
be kita ko, pasisakant, kad paprastai laikomos tos mediagos, kurias kaltininkas buvo prie tai
pagamins ar gijs (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teism praktikos nusikalstam veik, susijusi
su neteistu disponavimu narkotinmis, psichotropinmis mediagomis ar pirmos kategorijos i
mediag pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apvalga (Teism
praktika Nr. 40, 2013). Trunkamja veika pripaintinas ir narkotini ar psichotropini mediag
gabenimas arba siuntimas.

1.2.1. Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laikas

Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas, be kita ko, svarbus

nusikalstamos veikos kvalifikavimui, baudiamojo statymo galiojimo laiko atvilgiu nuostat
(BK 3 straipsnis), apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin (BK 95 straipsnis)
taikymui, taip pat non bis in idem (draudimo bausti du kartus u t pai nusikalstam veik)
principo reikalavim gyvendinimui.
Nustatant trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laik svarbu tai, kad iuo laiku
pripastamas visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statyme numatyt veik, taiau tokia
veika kvalifikuojama pagal baudiamj statym, galiojus nusikalstamos veikos pasibaigimo metu.
Pagal kasacinio teismo praktik nusikalstamos veikos darymo laikas nustatomas atsivelgiant
konkreias bylos aplinkybes, svarbias tiksliam trunkamojo laikotarpio nustatymui. Kaip antai,
vengimo ilaikyti vaik laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsivelgiant konkreias
bylos aplinkybes, be kita ko, paalinant i kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko ilaikymo mok
nemokjim pateisino objektyvios aplinkybs. Paymtina, kad asmens pareiga ilaikyti savo vaikus
ilieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudiamasis persekiojimas dl tokios pareigos nevykdymo
(kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats j nutraukia, tai
padaro kiti asmenys ar teissaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybs, trukdanios toliau
tsti nusikalstamos veikos darym, taip pat inykus kaltininko pareigai veikti. Pavyzdiui, apie ias
aplinkybes vengimo ilaikyti vaik (BK 164 straipsnis) kontekste pasisakyta mintoje kasacinje

24
nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009: Taigi BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas
yra ne tstinis, o trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar
teissaugos institucij pareignai arba neinyksta kaltininko pareiga ilaikyti vaik.
Vienas i atvej, susijusi su trunkamosios nusikalstamos veikos pabaiga, yra teissaugos
institucij pareign sikiimas, be kita ko, asmens nuteisimas u ios nusikalstamos veikos
padarym. Paprastai teism praktikoje toki situacij sprendimas kelia sunkum, jei nustatoma, kad
kaltininkas, teissaugos institucijoms iaikinus nusikalstamos veikos padarymo fakt, pradjus
ikiteismin tyrim ir vliau primus apkaltinamj nuosprend, toliau neatlieka veiksm, btin
vykdyti savo teisin pareig. iuo aspektu aktuali tampa Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31
straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti dvigubo baudimo draudim: konstitucinis principas non bis
in idem reikia draudim bausti antr kart u t pai teisei prieing veik u t pat
nusikaltim, taip pat u t pat teiss paeidim, kuris nra nusikaltimas (Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2001 m. gegus 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkriio 10 d., 2008 m.
sausio 21 d., 2008 m. rugsjo 17 d. nutarimai). Minta situacija non bis in idem principo ir vengimo
ilaikyti vaik nusikalstamos veikos kontekste analizuota kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje
Nr. 2K-7-68/2009, kurioje iaikinta, kad, siekiant ivengti minto principo paeidimo, esmin
reikm turi tinkamas konkreios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du
kartus u t pat laikotarp asmuo negali bti baudiamas. Jei kaltininkas, nuteistas u teisins
pareigos nevykdym, tam tikru laikotarpiu ir toliau vengia jos vykdymo, tolesnis kaltininko
neveikimas nauju laikotarpiu paprastai rodo jo tyios atsinaujinim, taigi ir naujos nusikalstamos
veikos, kuri sudaro nors ir analogikas, bet i esms kitas nusikalstamas elgesys, darym.
Teiss principas non bis in idem reikia, kad asmuo negali bti baudiamas u t pai
veik antr kart. is principas tvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos
Respublikos teisje principas non bis in idem tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem
tvirtintas keli tarptautini sutari normose, tarp kuri nagrinjamos bylos kontekste svarbiausia
yra mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) protokolo
Nr. 7 4 straipsnis, kuris aikinamas Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ir ETT) praktikoje.
Tiek nurodytos teiss normos, tiek Lietuvos Respublikos teism bei Europos mogaus Teisi Teismo
praktika rodo, jog principo non bis in idem paeidimas i esms nustatomas tada, kai asmuo antr
kart nubaudiamas u identikus arba i esms tuos paius teisikai reikmingus faktus (t pat
poelg) (kasacins nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, ETT sprendimas
Sergey Zolotukhin prie Rusij (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber
judgement of 10 February 2009, 82).
ETT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali
bti aikinamas tiek plaiai, kad bt draudiamas pakartotinas nuteisimas u elges, kuris
pasireik kelis skirtingus kartus, net jei jo esm tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli
elgesio epizodai laiko ir erdvs poiriu nra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi
tokio paties elgesio pasireikimo atvejai (ETT sprendimai Sergey Zolotukhin prie Rusij (Sergey
Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, 31; Sergey Zolotukhin v. Russia,
Grand Chamber judgement of 10 February 2009, 92-93). Be to, ETT praktikoje paymima, kad
analogiko nusikalstamo elgesio klausimas ypa aktualus dl nusikalstam veik, kurios
padaromos nesilaikant statymo numatytos pareigos (ETT sprendimas Smolickis prie Latvij
(Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, dcision du 27 janvier 2005) bei Europos mogaus teisi
komisijos sprendimas Raninen prie Suomij (Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission
decision of 7 March 1996, Decisions and Reports 84, p. 17). iuo atveju ETT praktikoje i esms
laikomasi pozicijos, kad, teissaugos institucijoms nutraukus trunkam nusikalstam veik, tolesnis
atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyios atsinaujinim, tad asmuo nauju laikotarpiu
daro nauj nusikalstam veik, kuri sudaro nors ir analogikas, bet i esms kitas nusikalstamas
elgesys.

25
Siekiant ivengti principo non bis in idem paeidimo tokiose bylose, esmin reikm turi
tinkamas konkreios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus u t
pat laikotarp asmuo negali bti baudiamas.
I nagrinjamos bylos mediagos matyti, kad A. P. pareigos ilaikyti maametes dukteris
nevykdo nuo teismo sprendimo mokti las dukterims G. J. ir D. J. ilaikyti sigaliojimo dienos.
2006 m. kovo 2 d. apylinks teismo nuosprendiu A. P. buvo nuteista inter alia u vengim ilaikyti
maametes dukteris laikotarpiu, kuris truko nuo 2003 m. vasario 21 d. iki 2005 m. lapkriio 1 d.
Tuo tarpu nagrinjamoje byloje ji buvo kaltinama dl vengimo ilaikyti dukteris kitu laikotarpiu, t.
y. nuo 2006 m. kovo 26 d. iki 2007 m. gruodio 1 d. Kol vyko ikiteisminis tyrimas ioje byloje, buvo
panaikintas A. P. pirmuoju nuosprendiu paskirtos bausms vykdymo atidjimas ir priimtas
sprendimas vykdyti paskirt vieneri met laisvs atmimo bausm. Tai i esms reikia, kad
bausms atidjimo tikslai iuo atveju, be kita ko, pareigos ilaikyti vaikus vykdymo utikrinimas
nebuvo pasiekti. A. P. nevykd teismo skirt pareigojim, tarp j ir pareigojimo siekti pradti
dirbti. Dl to atsirado i 2006 m. kovo 2 d. apylinks teismo nuosprendio kylantys teisiniai
padariniai panaikintas tuo nuosprendiu taikytas bausms vykdymo atidjimas. Be to,
nevykdydama pareigos ilaikyti savo vaikus, A. P. padar nauj trunkam nusikalstam veik, dl
kurios prajus beveik metams po jos nuteisimo 2006 m. kovo 2 d. apylinks teismo nuosprendiu
buvo pradtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad po pirmojo nuteisimo nebuvo pasiektas prevencinis ir
aukljamasis bausms vykdymo atidjimo tikslas, nereikia, kad kaltininkas negali bti
persekiojamas u nepasiekus io tikslo padarytas naujas nusikalstamas veikas. Prieingu atveju
kart patraukus asmen baudiamojon atsakomybn u trunkam nusikalstam veik, kurios
pagrindas yra atitinkamos pareigos nevykdymas, jis bt beslygikai atleidiamas nuo tolesnio jos
vykdymo (mutatis mutandis Smolickis prie Latvij).
Taigi apeliacins instancijos teismas, netinkamai nustats trunkamosios veikos, u kuri
A. P. nuteista 2006 m. kovo 2 d. apylinks teismo nuosprendiu, pabaigos moment, padar
nepagrst ivad, kad baudiamoji atsakomyb u besitsiant vengim ilaikyti vaikus po 2006 m.
kovo 2 d. apylinks teismo nuosprendio primimo galima tik u laikotarp po bausms pagal
nuosprend atlikimo ir kad BK 64 straipsnio 1 dalyje ir 75 straipsnio 4 dalies 4 punkte esanios
bausms skyrimo taisykls A. P. negaljo bti taikomos, nes ji naujo nusikaltimo nepadar (kasacin
nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).

1.2.2. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin (BK 95 straipsnis)

skaiiavimas esant trunkamajai nusikalstamai veikai

Tikslaus trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo svarba yra susijusi
ir su kitu aktualiu apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin taikymo klausimu.
Pagal BK 95 straipsnio 2 dal apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas
skaiiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Taigi
juridikai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaiiuoti apkaltinamojo nuosprendio primimo
senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (kasacins nutartys baudiamosiose
bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-484/2012).
Jei nusikalstama veika pasireikia teisins pareigos nevykdymu ir baudiamojo proceso
metu kaltininkas jos taip ir nevykdo, nustatant apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties
termino pradi, paprastai vadovaujamasi kaltinamajame akte nurodytu laiku, iki kurio truko
kaltininko neveikimas. Kadangi teismas yra juridikai saistomas kaltinamajame akte nurodytomis
nusikalstamos veikos aplinkybmis (BPK 255 straipsnis), tarp j ir nurodytu trunkamosios veikos
laiku (BPK 219 straipsnio 3 punktas), tai paprastai apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties

26
terminai pradedami skaiiuoti nuo kaltinamajame akte tiksliai nurodyto laiko, iki kurio truko
nusikalstama veika. iuo aspektu pasisakyta, pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje
Nr. 2K-484/2012: <...> tenka pripainti, kad <...> teism praktikoje susiformavusios nuostatos vis
dlto nepateikia vienareikmiko atsakymo, kaip nustatytinas nusikalstamos veikos laikas, kai ji
padaroma nevykdant savo pareigos (neveikimu) ir proceso metu tariamasis ar kaltinamasis savo
pareigos taip ir nevykdo (veika faktikai lieka nenutraukta). Teisj kolegijos vertinimu, tokiais
atvejais btina remtis tam tikru procesiniu kriterijumi, yminiu tokios nusikalstamos veikos
padarymo laik, nuo kurio ir turi bti skaiiuojamas senaties terminas.
Paymtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra aplinkyb, kuri privalomai
nurodoma kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Paymtina ir tai, kad prokuroras
kaltinamajame akte negali nurodyti bsimo trunkanios nusikalstamos veikos laiko. Vadovaujantis
BPK 255 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinjimo ribomis, teismas juridikai saistomas
kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybmis, tarp j ir nurodytu tokios
veikos laiku. Nagrinjamoje byloje kaltinamajame akte tiksliai nurodytas laikas, iki kurio truko
nusikalstama veika 2009 m. kovo 26 d. Apeliacins instancijos teismas, nutraukdamas byl dl
senaties, nurod, kad btent nuo io laiko ir turjo bti skaiiuojamas senaties terminas.
Konstatuotina, kad taip sprsdamas teismas statymo taikymo klaidos nepadar.
Kasacinio skundo teiginys, kad nusikalstamos veikos laikas i tikrj yra kitoks nei
nurodytas kaltinamajame akte ir teism sprendimuose, nelogikas ir prietarauja procesiniams
bylos nagrinjimo principams. iame kontekste paymtina, kad baudiamoji atsakomyb u
neveikim (iuo atveju u teismo sprendimo nevykdym) galima tik tuo atveju, kai kaltinamas
asmuo turjo ne tik pareig, bet ir galimyb atitinkamai veikti. Ivada, kad kaltininkas turjo
galimyb vykdyti pareig, negali bti preziumuojama, ji turi bti pagrsta byloje esaniais ir teismo
patikrintais rodymais. Nagrinjamoje byloje teismai, remdamiesi itirtais rodymais, nustat, kad
I. K. galimyb vykdyti teismo sprendim turjo nuo 2003 m. sausio 20 d. iki 2003 m. kovo 24 d. ir
nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2009 m. kovo 26 d. Konstatuota, kad btent iais laikotarpiais teismo
sprendimas nebuvo vykdomas dl nepateisinamos prieasties. Todl prokuroro teiginys, kad
nusikalstama veika, prieingai nei nustatyta byloje, vis dar trunka, pagrstas prielaida, bet ne
procesinmis priemonmis nustatytais faktais.
Ne procesinmis priemonmis nustatytais faktais, bet vien tik prielaida pagrstas ir
prokuroro teiginys, kad I. K., toliau nevykdydama teismo sprendimo, padar nauj nusikalstam
veik ir kad i veika nutrauk senaties eig dl anksiau padarytos veikos (BK 95 straipsnio 7 dalis).
Paymtina, kad naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas negali bti konstatuotas hipotetikai,
nesant duomen apie naujai inicijuot baudiamj proces ir jo metu nustatytus faktus. Joki
duomen apie nauj baudiamj byl I. K. ir joje nustatytus faktus teismams nebuvo pateikta.
2. Nusikalstam veik sutaptis ir jos formos
Nusikalstam veik sutaptis pagal kasacinio teismo praktik tai situacija, kai asmuo
padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik (nusikaltim ar baudiamj nusiengim) iki
apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo ir nra teisini klii u j padarym
taikyti baudiamj statym (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2A-7-4699/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012). Sutapties nustatymas turi esmins reikms padaryt
nusikalstam veik kvalifikavimui ir bausms u j padarym skyrimui. Sutapt sudaranios
nusikalstamos veikos gali bti kvalifikuojamos pagal t pat arba skirtingus BK straipsnius ar j
dalis.
Klausim, susijusi su nusikalstam veik kvalifikavimu esant nusikalstam veik
sutapiai, sprendimui nepakanka konstatuoti tik pat sutapties fakt btina nustatyti ir atitinkam
jos form: i nusikalstam veik sutapties bendriausia traktuot turi bti tikslinama, kai taikant
baudiamj statym reikia apsisprsti, ar konkreiu atveju yra ideali ar reali sutaptis. Nuo
atitinkamo sprendimo priklauso svarbs baudiamojo statymo taikymo klausimai, pirmiausia
susij su bausmi subendrinimo bd parinkimu ir panaudojimu. Baudiamajame statyme realios

27
ir idealios nusikalstam veik sutapi svokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsivelgs
bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstam veik sutaptis yra reali ar ideali
(pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015,
2K-385/2014, 2K-P-78/2012).
2.1. Reali nusikalstam veik sutaptis vairi kategorij baudiamosiose bylose
Pagal kasacinio teismo praktik reali nusikalstam veik sutaptis yra tada, kai asmuo
savarankikomis veikomis, paprastai esant tarp j laiko tarpui, realizuoja dviej ar daugiau
nusikalstam veik sudi poymius, numatytus skirtinguose ar tuose paiuose BK straipsniuose
ar j dalyse (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustaius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro
reali sutapt, u kiekvien i veik paskirtos bausms subendrinamos jas visikai arba i dalies
sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmi apmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63
straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais.
Sprendiant keli padaryt nusikalstam veik teisini padarini klausim, taip pat svarbu
atriboti nusikalstam veik sutapt nuo recidyvo (BK 27, 64 straipsniai). iuo aspektu aktuali
kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-203/2009: Teisj kolegija atkreipia dmes tai,
kad M. T. ir M. E. nusikaltim padar po nuosprendio primimo, bet neatlik paskirtos bausms.
Taigi j veikoje yra nusikaltim recidyvas. Esant nusikaltim recidyvui paskirtos bausms
bendrinamos ne BK 63 straipsnio, kaip tai padar apylinks teismas, o BK 64 straipsnyje
nurodytais pagrindais. Tuo tarpu apylinks teismas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63
straipsniu, kuris taikomas tik esant nusikaltim sutapiai. Recidyvas konstatuotinas ir tuo atveju,
kai nauja nusikalstama veika padaroma po nuosprendio primimo, bet iki jo siteisjimo: BK 63
straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstam veik sutapiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai
nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendio primimo, t. y. kai naujas
nusikaltimas padaromas per neatliktos bausms, paskirtos pagal ankstesn nuosprend, laikotarp.
<...> Pagal susiformavusi teism praktik, kai nuteistasis po nuosprendio primimo, bet iki jo
siteisjimo, padaro nauj nusikalstam veik, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64
straipsniu, taiau tik po to, kai siteisja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008). Tokiai praktikai pritarta ir vlesnse kasacinio teismo
nutartyse, kuriose, be kita ko, buvo sprsti bausmi skyrimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius klausimai
(pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K477/2011).
2.1.1. Nepagrstas realios nusikalstam veik sutapties inkriminavimas netinkamai isprendus
baudiamosios teiss norm konkurencijos klausim
Nustaius, kad kelios baudiamojo statymo normos atitinka vien padaryt nusikalstam
veik, t. y. esant baudiamojo statymo norm konkurencijai, problem teismams kilo kaltininkui
inkriminuojant kelias jo padaryt nusikalstam veik kvalifikuojanias aplinkybes, taip pat
sprendiant bendrosios ir specialiosios norm santyk.
Jei padarytoje nusikalstamoje veikoje yra keli j kvalifikuojantys poymiai, iai veikai
taikomas tas BK straipsnis ar jo dalis, kuri numato sunkiausi kvalifikuojant poym, taiau
nuosprendyje turi bti nurodyti ir kiti byloje nustatyti padarytos veikos sudties poymiai (BPK
305, 331 straipsniai). iuo aspektu pasisakyta kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K289/2013 teisikai vertinant kaltininko veiksmus, kurie pasireik ne tik neteisto moni gabenimo
per valstybs sien organizavimu (BK 292 straipsnio 3 dalis), bet ir toki veiksm atlikimu dl
savanaudik paskat (BK 292 straipsnio 2 dalis): statymo taikymo klaida taip pat padaryta A. M.
padarytas veikas kvalifikuojant ne tik pagal BK 292 straipsnio 3 dal (neteisto usieniei
gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien organizavimas), bet ir pagal BK 292 straipsnio
2 dal (neteistas usieniei gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybs sien dl savanaudik

28
paskat). Neteistas moni gabenimas per valstybs sien kaip nusikalstama veika apraytas
pagrindine (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuotomis sudtimis (BK 294 straipsnio 2 ir 3 dalis).
Kvalifikuotose sudtyse neatkartojamas visas pagrindins nusikalstamos veikos turinys, bet tik
daroma nuoroda turin ir pateikiami papildomi kvalifikuojamieji poymiai. Tai, kad BK 292
straipsnio 3 dalyje nra nuorodos 2 dal, nereikia, kad statymas reikalauja ias dvi veikas taikyti
atskirai vien nuo kitos. Kai dl tos paios veikos konkuruoja pagrindin ir kvalifikuota sudtys,
taikoma kvalifikuota sudtis, o esant kvalifikuot sudi konkurencijai, taikytina norma,
apibrianti grieiausiai baustin nusikalstam veik. iuo atveju tai yra BK 292 straipsnio 3
dalis, numatanti atsakomyb u neteisto usieniei gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybs
sien organizavim. Norint tokiais atvejais tinkamai vertinti fakt, kad minta veika buvo daroma
dl savanaudik paskat, i aplinkyb gali bti nurodyta nustatomojoje ir motyvuojamojoje
nuosprendio dalyse, taiau ios veikos kvalifikavimas atskirai pagal BK 292 straipsnio 2 dal yra
netaisyklingas. Nagrinjamoje byloje perteklin nuteistojo A. M. padaryt veik kvalifikacija
apsunkino jo teisin padt dar ir tuo, kad bausms, paskirtos pagal BK 292 straipsnio 2 ir 3 dal,
subendrintos sudjimo bdu. Toks aikinimas kasacinio teismo praktikoje yra pateikiamas ir kit
kategorij, pavyzdiui, nusikaltim mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui
bylose (Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato nutarimo Nr. 49 Dl teism praktikos
iaginimo ir seksualinio prievartavimo baudiamosiose bylose 16 punktas (Teism praktika Nr. 22,
2004).
Nepagrsto realios nusikalstam veik sutapties konstatavimo prieastys gali bti susijusios
ir su netinkamu bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos klausimo isprendimu,
pavyzdiui, kaltininko veikos kvalifikavimui taikant kartu bendrj ir specialij norm.
Nepritardamas tokiai praktikai kasacinis teismas iuo klausimu pasisak, pavyzdiui, nusikalstam
veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose, atkreipdamas dmes
BK 228 ir 225 straipsniuose numatyt veik santyk.
<...> G. G. veiksmai nepagrstai kvalifikuoti dar ir kaip piktnaudiavimas pagal BK 228
straipsnio 1 dal. Paymtina, kad kyininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudiavimas
tarnybine padtimi, todl santykis tarp i dviej gimining norm vardijamas kaip bendrosios
normos (piktnaudiavimas) ir specialiosios normos (kyininkavimas) konkurencija. veikiant i
konkurencijos r, pirmenyb teikiama specialiajai normai, kurios visikai pakanka veikai
kvalifikuoti. Btent todl piktnaudiavimo siekiant asmenins ar turtins naudos normoje (BK 228
straipsnio 2 dalis) yra nuoroda tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyininkavimo
poymi. Kyininkavimo ir piktnaudiavimo norm taikymas i sutapties galimas tik tuo atveju, kai
ios dvi nusikalstamos veikos nra tiesiogiai susijusios ir skiriasi savo faktinmis aplinkybmis. I
kaltinamojo akto ir teismo nuosprendio matyti, kad G. G. piktnaudiavimo nusikalstamos veikos
inkriminavimas pagrstas epizodu, kai is suklastojo dokument ir j panaudojo. Toks
kvalifikavimas bt pagrstas, jeigu ie veiksmai nebt sudedamoji atskleisto kyininkavimo dalis.
Taiau pagal byloje nustatytas aplinkybes netikro dokumento isiuntimas 2010 m. rugpjio 17 d.
faksu A. P. darbovietei buvo glaudiai susijs su kyininkavimo veiksmais. I A. P. parodym ir kit
byloje esani duomen matyti, kad palankaus praneimo (rato) isiuntimas darbovietei apie A. P.
statuso pasikeitim byloje buvo jo korupcini deryb su G. G. objektas, rat G. G. isiunt kit
dien po to, kai gavo pirmj kyio dal. Todl piktnaudiavimas suklastojant dokument ir j
panaudojant nevertintinas kaip atskira nuo kyininkavimo nusikalstama veika. Atsivelgiant tai,
teism sprendimai keistini, bylos dalis dl nuteisimo u piktnaudiavim pagal BK 228 straipsnio 1
dal nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi
(BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013).
Taip kyininkavimo (BK 225 straipsnis) ir piktnaudiavimo (BK 228 straipsnis) norm
konkurencija sprendiama ir kitose kasacinio teismo ios kategorijos baudiamosiose bylose
priimtose nutartyse (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K531/2011, 2K- 89/2009).

29
Taigi, konkuruojant BK bendrajai ir specialiajai normai, padaryta nusikalstama veika
kvalifikuojama pagal specialij norm numatant BK straipsn ar jo dal. Tokia nusikalstama veika
laikoma paviene.
2.1.2. Realios nusikalstam veik sutapties ir paviens tstins nusikalstamos veikos
atskyrimas
Reali nusikalstam veik sutaptis kasacinio teismo praktikoje, be kit, yra apibriama ir
padaryt nusikalstam veik savarankikumo poymiu, kuris yra aktualus atribojant i sutapt nuo
paviens tstins nusikalstamos veikos. Todl, nustaius kiekvienos i keli padaryt veik
esminius skirtumus, paprastai yra paneigiamas i veik tstinumas tokios veikos nelaikomos
tstins nusikalstamos veikos epizodais. Pavyzdiui, keleto padaryt kyininkavim (BK 225
straipsnis) kvalifikavimo klausimas nusikalstam veik daugeto ir tstins nusikalstamos veikos
aspektu buvo sprstas kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008: Kasatoriaus V.
S. skundo argumentas, kad jo padaryta veika turi bti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, bet
kaip viena tstin nusikalstama veika, atmestinas. Tstins nusikalstamos veikos svoka statyme
minima BK 63 straipsnio 10 dalyje. is straipsnis reglamentuoja bausmi u kelias nusikalstamas
veikas skyrim, todl tstins nusikalstamos veikos svoka neatskleidiama, tik pabriamas
bausms skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas,
jeigu jis padar tstin nusikalstam veik. Esant tokiai statymo formuluotei, svarbu inoti, kaip
kriterijai, pagal kuriuos manoma atskirti pavien tstin nusikalstam veik nuo realios
nusikalstam veik sutapties, vertinami susiklosiusioje teism praktikoje. <...> Skundo teiginys,
argumentuojamas nuoroda baudiamosios teiss vadovl, kad realij sutapt sudaro tik tokios
nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, neatitinka
dabar galiojanios baudiamosios teiss nuostat, kurios pakeit nusikalstam veik daugeto
atvej reglamentavim (nebra, pvz., senajame BK dano ir kvalifikavimui reikmingo
pakartotinumo poymio ir kt.). Todl kasatoriaus teikiama nusikalstam veik realiosios sutapties
traktuot neatitinka ioje baudiamojoje byloje taikyto baudiamojo statymo reikalavim ir
iuolaikins teism praktikos.
Kasatorius skunde pabria, kad jam inkriminuotas veikas padar tais paiais veiksmais,
vadovaudamasis tais paiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo, vieninga tyia. Taiau jis
nemini ir nevertina nusikalstamos veikos dalyko aspekto, kuris iuo konkreiu atveju byloje yra
lemiamas. Kaltinamajame akte yra aikiai iskirtos septynios nusikalstamos veikos. Dl kiekvienos
kyio sumos, sudaranios atskir nusikalstamos veikos dalyk, yra detaliai aprayti visi atlikti
veiksmai ir j dalyviai, kadangi kiekvieno kyio pamimas buvo organizuojamas ir gyvendinamas
atskirai, skirtingu laiku, i skirting moni vadov, jiems nurodant skirtingas kyio reikalavimo
prieastis. Pirmosios instancijos teismo padaryt veikos kvalifikavimo ir bausms skyrimo klaid
apeliacins instancijos teismas itais, kiekvien i inkriminuojam veik kvalifikuodamas kaip
atskir nusikaltim pagal BK 225 straipsnio 2 dal. <...> Nepaisant to, kad padarytos veikos turi
pasikartojani bruo, yra ir kiekvienai i i veik bding esmini skirtum, todl jos vertintos
kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tokia kvalifikacija atitinka baudiamojo statymo nuostatas ir j
traktuot susiklosiusioje teism praktikoje (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr. 2K-451/2006, 2K-111/2007).
2.2. Ideali nusikalstam veik sutaptis vairi kategorij baudiamosiose bylose
2.2.1. Idealios nusikalstam veik sutapties konstatavimas kasacinio teismo praktikoje
Pagal kasacinio teismo praktik ideali nusikalstam veik sutaptis paprastai konstatuojama
tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo paiu laiku padaro du ar daugiau
nusikaltim ar baudiamj nusiengim, numatyt skirtinguose BK straipsniuose (kasacins

30
nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reikia, kad isamus
viening veik sudarani fakt teisinis vertinimas neivengiamai reikalauja taikyti daugiau negu
vien, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudi, i kuri kiekviena turi
skirting, savarankik raik baudiamojo statymo tekste.
Apvelgus kasacinio teismo praktik teigtina, kad idealios sutapties poymio keli
nusikalstam veik padarymas viena veika aikinimas didesni problem nekl. Nustaius, kad
viena veika atitinka keli nusikalstam veik (nusikaltim ar baudiamj nusiengim) sudties
poymius, ideali sutaptis konstatuota vertinus padaryt nusikalstam veik pavojingum, paeist
vertybi santyk, nusikalstam veik baigtumo moment, laiko tarp tarp j, taip pat vadovautasi
baudiamojo statymo norm konkurencijos veikimo taisyklmis.
Dl padaryt nusikalstam veik ypatum idealiai j sutapiai konstatuoti teism
praktikoje naudoti ir papildomi, pavyzdiui, tos paios veik padarymo vietos, kriterijai. Kaip antai,
kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-361/2011 motyvuojant ideali vieosios tvarkos
paeidimo (BK 284 straipsnis) ir pasiprieinimo valstybs tarnautojui ar vieojo administravimo
funkcijas atliekaniam asmeniui (BK 286 straipsnis) sutapt, nurodyta, kad pirmasis nusikaltimas
atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicij, o antrasis BK 286 straipsnio dispozicij. Taiau
u tuos nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas bendrino taikydamas BK 63
straipsnio 4 dal dalinio sudjimo bdu; tai reikia, kad tuos veiksmus teismas vertino kaip realij
nusikaltim sutapt. Kasacins instancijos teismo teisj kolegija daro ivad, kad taip teismas
netinkamai pritaik baudiamj statym, nes toks sprendimas neatitinka byloje nustatyt
aplinkybi. Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimus nuteistasis padar toje paioje vietoje, tuo paiu
metu, praktikai viena veika demonstruodamas nepagarb aplinkiniams ir aplinkai jis tuo paiu
metu pastm ir j bandius sutramdyti policijos pareign. Tokia situacija vertintina kaip idealioji
BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatyt nusikaltim sutaptis. ios kategorijos
baudiamosiose bylose, be kit, tos paios veik padarymo vietos kriterijumi vadovautasi ir
kasacinio teismo nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-144-489/2015.
Nustaius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro ideali sutapt, u kiekvien i
veik paskirtos bausms subendrinamos apmimo bdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkt.
2.2.1.1. Nepagrstas idealios nusikalstam veik sutapties inkriminavimas netinkamai
isprendus baudiamosios teiss norm konkurencijos klausim
Pagrstam idealios sutapties konstatavimui taip pat svarbus teisingas baudiamojo statymo
norm konkurencijos veikimas, taip ivengiant dirbtinio kaltinamojo teisins padties
pasunkinimo. Pavyzdiui, netinkamai isprendus vienos i norm normos-visumos ir normosdalies konkurencijos klausim, kaltininkui gali bti nepagrstai inkriminuojama ideali padaryt
nusikalstam veik sutaptis. Tokios situacijos sprendimo pavyzdys matyti mintoje kasacinje
nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-289/2013. Joje prieita prie ivados, kad neteistas
usieniei gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybs sien kvalifikuotinas tik pagal BK 292
straipsnio atitinkam dal, nes i norma apima ir neteist valstybs sienos perjim (BK 291
straipsnis).
<...> pagal bylos mediag A. M. (kaip organizatorius) ir J. M. (kaip padjjas) dalyvavo
padarant tris tstines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo siekiama, neteistai pereinant valstybs
sien gabenti usienieius i Baltarusijos Respublikos Lietuvos Respublik, juos slpti ir utikrinti
j ivykim kit al. Kvalifikuojant tokio pobdio veikas, pirmiausia btina atsivelgti BK 291
ir 292 straipsni santyk. i dviej norm poymiai konkuruoja dl t pai nusikalstam veiksm
neteisto valstybs sienos kirtimo. is BK specialiosios dalies norm santykis gali bti
vardijamas kaip normos-visumos (BK 292 straipsnis) ir normos-dalies (BK 291 straipsnis)
konkurencija. Esant iai norm konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, nes j visikai
savo poymiais apima norma-visuma. Taip ivengiama dirbtinio kaltinamojo teisins padties
pasunkinimo, kai asmuo, i esms padars vien nusikalstam veik, kaltinamas dviej

31
nusikalstam veik padarymu. Norma-dalis taikytina kartu su norma-visuma tik tais atvejais, kai ji
numato grieiau baustin nusikalstam veik, kuri negali bti apimta normos-visumos (kasacin
nutartis Nr. 2K-652/2007). Atsivelgiant ias taisykles, kvalifikuojant veiksmus, kuriais
usienieiai buvo neteistai gabenami Lietuvos Respublik per valstybs sien ir slepiami,
pakanka taikyti BK 292 straipsnio atitinkam dal, kuri visikai apima neteist valstybs sienos
perjim, u kur atsakomyb numatyta BK 291 straipsnyje. Todl teismai, kiekvienu i trij atvej
kvalifikuodami A. M. ir J. M. veikas tiek pagal BK 292 straipsnio atitinkam dal, tiek ir pagal BK
291 straipsnio 1 dal, netinkamai taik baudiamj statym.
I kasacinio teismo praktikos matyti, kad su probleminiais baudiamojo statymo norm
konkurencijos sprendimo klausimais teismai taip pat susiduria nustatydami dviej bendrosios ir
specialiosios norm santyk bei kvalifikuodami veik. Neteisingai nustaius konkuruojani
norm pobd, nepagrstai gali bti nustatoma reali (r. Apvalgos 2.1.1 poskyr) arba ideali
nusikalstam veik sutaptis. Kaip antai, nusikalstam veik, padaryt elektroninje erdvje, bylose
teismams sunkum kelia klausimas, ar tradicin nusikalstam veik numatanti norma gali bti
pritaikoma ir elektroninje erdvje padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti netinkamai
isprendus klausim, kaltininkui gali bti nepagrstai inkriminuojama keletas ideali sutapt
sudarani nusikalstam veik. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-138976/2015, pasisakant dl BK 168 ir 198 straipsni santykio, iaikinta, kad vien tai, jog informacija
apie kito mogaus privat gyvenim yra elektronini duomen formos, nra pagrindas kaltininkui
inkriminuoti dviej BK 168 ir 198 straipsniuose numatyt nusikalstam veik ideali sutapt.
iuo aspektu aktualu, kad BK 168 straipsnyje yra kriminalizuotas asmens privataus gyvenimo
paeidimas ne tik fizinje, bet ir elektroninje erdvje.
Sprendiant BK 168 ir 198 straipsniuose numatyt nusikalstam veik atribojimo klausim,
vis pirma, paymtina, kad BK 168 straipsnyje kriminalizuotas asmens privataus gyvenimo
paeidimas ne tik fizinje, bet taip pat ir elektroninje erdvje. iame straipsnyje nurodyti neteisto
informacijos apie asmens privat gyvenim atskleidimo ar panaudojimo veiksmai, palyginus su BK
198 straipsnyje numatytaisiais, yra konkretesni, tiesiogiai susij btent su asmens privataus
gyvenimo nelieiamumo paeidimais. BK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta norma turi ir visus
bendrojoje normoje (BK 198 straipsnio 1 dalis) nurodytus poymius, taiau reguliuoja statymo
leidjo specialiai iskirtus privataus gyvenimo nelieiamumo paeidimo atvejus. Todl BK 168
straipsnio 1 dalyje nurodyta norma laikytina specialija, o BK 198 straipsnio 1 dalyje esanti
bendrja. Antra, svarbu yra tai, kad vieas informacijos apie kito mogaus privat gyvenim
paskelbimas galimas ne tik fizinje, bet ir elektroninje erdvje, todl ioje erdvje (pvz.,
elektroniniu patu) paskelbta informacija turi ir visus elektronini duomen poymius. Taigi BK
198 straipsnio taikymas vien dl to, kad nusikalstamos veikos dalykas, t. y. informacija apie kito
mogaus privat gyvenim, yra elektronini duomen formos, yra nepagrstas. vertinusi tai, teisj
kolegija sprendia, kad L. B. veiksm privataus D. . ir D. J. susirainjimo isiuntimo eiais
elektroninio pato adresais kvalifikavimas pagal ideali nusikalstam veik sutapt, t. y. pagal BK
168 ir 198 straipsnius, yra netinkamas (perteklinis). ie veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 168
straipsnio 1 dal.

2.2.1.2. Paviens sudtins nusikalstamos veikos ir idealios nusikalstam veik sutapties

atskyrimas
Sudtin nusikalstama veika yra sudaryta i keli nusikalstam veik sudi, kuri
kiekviena, vertinama atskirai, atitinka savarankik nusikalstam veik, taiau dl sudtins
nusikalstamos veikos konstrukcijos tokios veikos kvalifikuojamos pagal vien BK straipsn ar jo
dal.
Jei padaryta nusikalstama veika paeidiami keli objektai, pavien sudtin nusikalstama
veika arba ideali nusikalstam veik sutaptis paprastai konstatuojama atsivelgus padaryt veik

32
tarpusavio santyk, j pavojingum, paeist objekt santyk, nusikalstam veik baigtumo
moment ir kitas aplinkybes.
2.2.1.2.1. Fizinio smurto inkriminavimas iaginimo (BK 149 straipsnis) ir seksualinio
prievartavimo (BK 150 straipsnis) baudiamosiose bylose
Sveikatos sutrikdym kvalifikavimo klausimas aktualus nusikalstam veik mogaus
seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui baudiamosiose bylose. Kasacinio teismo
praktikoje pasisakyta, kad jei dl iaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio
smurto nukentjusiajam padaromas nesunkus ar neymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsn nekvalifikuojama.
Taiau jei dl panaudoto fizinio smurto nukentjusiojo pasiprieinimui palauti jam padarytas tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta veika kvalifikuojama kaip keli nusikaltim idealioji
sutaptis pagal BK 149 ar 150 straipsn ir 135 straipsnio atitinkam dal.
Nuudymas iaginimo ar seksualinio prievartavimo metu priklausomai nuo nuudymo
padarymo laiko kvalifikuojamas kaip nusikaltim idealioji ar realioji sutaptis pagal BK 129
straipsnio atitinkam dal ir BK 149 ar 150 straipsnio atitinkam dal (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo teisj senato nutarimo Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio prievartavimo
baudiamosiose bylose 7 punktas (Teism praktika Nr. 22, 2004).
2.2.1.2.2. Fizinio smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnis)
inkriminavimas grasinimo nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus
terorizavimo (BK 145 straipsnis) baudiamosiose bylose
Idealios sutapties nustatymui aktuali ir kasacinio teismo praktika mogaus terorizavimo
(BK 145 straipsnio 2 dalis) baudiamosiose bylose, sprendiant, ar fizinio skausmo suklimu ar
neymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis), taip pat turto sunaikinimu ar sugadinimu
(BK 187 straipsnio 2 dalis) ireiktas mogaus terorizavimas turt bti vertinami kaip ideali vis
padaryt nusikalstam veik sutaptis. iuo aspektu svarbi kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr. 2K-116/2014, kurioje iaikina, kad mogaus terorizavimo ir sistemingo bauginimo norma
neapima nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto fizinio skausmo suklimo, nei BK 187 straipsnyje
numatyto turto sunaikinimo ar sugadinimo. Tai, kad tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien
BK 145 straipsnio 2 dalies, rodo tiek padaryt nusikalstam veik baigtumo momentas, tiek iomis
veikomis paeidiam baudiamojo statymo saugom vertybi svarba.
<...> sistemingo kito mogaus bauginimo naudojant psichin prievart sudtyje psichin
prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nuudyti, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas
bauginimo procesas, objektyviai pasireikiantis baims jausmo suklimu kitam mogui.
Sistemingu mogaus bauginimu gali bti pripainti pasikartojantys, ne vien tik odiu ar
ratu, bet ir vairiais kitais atvirais ar umaskuotais bdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama
sukelti arba palaikyti baims jausm nukentjusiajam. Bauginamasis poveikis gali bti ireiktas ir
neteistu fiziniu poveikiu nukentjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir
pan.
Nagrinjamoje byloje nustatytas S. K. naudotas fizinis smurtas, tyinis nedidels verts
svetimo turto sugadinimas, padaryti siekiant bauginti nukentjusij, pagrstai vertinti ne tik kaip
atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, bet
ir kaip psichins prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, iraika. iuo atveju veikos
kvalifikavimui svarbu, kad teismai nustat, jog besitsiantys bauginimo veiksmai kaltininko
padaryti ne vien kart, jie sudaro tam tikr neteisto elgesio grandin, padaryti siekiant sukelti ir
palaikyti nukentjusiosios baim, norint, kad ji nerimaut, jaustsi nesaugiai, paklust S. K. valiai,
atnaujint su juo nutrauktus eiminius santykius. Nuteistasis sistemingai baugindamas V. C. veik
tiesiogine tyia, nes suprato, kad pavojingai psichikai veikia nukentjusij, kelia jai baim, siek
i bsen palaikyti, ir norjo taip elgtis.

33
Byloje nustatyti S. K. padaryto sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai, pasireik
turto sunaikinimu, poveikiu nukentjusiosios sveikatai, pagrstai kvalifikuoti kaip sutaptis su
nusikaltimais, numatytais BK 140 ir 187 straipsniuose. BK 145 straipsnio 2 dalyje esanios veikos,
pasireikianios nevienkartiniais nurodyto turinio grasinimais ar sistemingu bauginimu naudojant
psichin prievart, neapima nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto fizinio skausmo suklimo, nei
BK 187 straipsnyje numatyto turto sunaikinimo ar sugadinimo (kasacin nutartis baudiamojoje
byloje Nr. 2K-116/2014).
2.2.1.2.3. Fizinio smurto inkriminavimas plimo (BK 180 straipsnis) baudiamosiose bylose
Kasacinio teismo praktikoje plimo (BK 180 straipsnis) baudiamosiose bylose
iaikintas ios veikos metu padaromo nuudymo ir vairaus masto sveikatos sutrikdym
inkriminavimo klausimas: <...> kai nuudymas padaromas plimo ar turto prievartavimo metu,
veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt ir atitinkamas BK 180 ar 181
straipsnio dalis (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-593/2012, 2K-517/2007). Jei
plimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi bti kvalifikuojama pagal atitinkam BK 180 straipsnio dal (priklausomai nuo to, kokie yra plim kvalifikuojantys poymiai) ir
pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkt, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dl savanaudik paskat, taiau nenumato nuosavybs pagrobimo (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisj senato nutarimo Nr. 52 Dl teism praktikos vagysts ir plimo
baudiamosiose bylose 11 punktas (Teism praktika Nr. 23, 2005).
2.2.1.2.4. Fizinio smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnis), neapykantos
kurstymo (BK 170 straipsnis) inkriminavimas vieosios tvarkos paeidimo (BK 284 straipsnis)
baudiamosiose bylose
I kasacinio teismo praktikos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudoto
smurto inkriminavimo klausimai gali kilti ir kitose su galimu prievartos panaudojimu susijusiose
nusikalstamose veikose. Kadangi, pavyzdiui, vieosios tvarkos sutrikdymo sudtis numato vairius
nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo bdus l elges, grasinimus, patyias,
vandalikus veiksmus, tai nereti atvejai, kai btina sprsti keli baudiamojo statymo saugom
vertybi paeidim kvalifikavimo klausimus. Antai, vieosios tvarkos paeidimo baudiamosiose
bylose, be kita ko, svarbus vieno i alternatyvaus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nepagarbos
aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo bd laus elgesio tinkamas interpretavimas.
Kadangi vieoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsivelgiant visas byloje nustatytas
aplinkybes, gali bti laikomas liu elgesiu (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr. 2K-136/2010, 2K-367/2013, 2K-386/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015), todl bylose
paprastai yra btina nustatyti, ar vieosios tvarkos paeidimas ir sveikatos sutrikdymas neturt bti
kvalifikuojami pagal keli nusikalstam veik sutapt. Kasacinio teismo praktikoje ios kategorijos
baudiamosiose bylose pabriama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant vieojoje vietoje, kitiems
asmenims gali bti padaromi vairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama
nuosavyb, taiau i vis galim sveikatos sutrikdym is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo
suklim ir neym sveikatos sutrikdym. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal
BK 284 straipsnio 1 dal. Taiau, jeigu sutrikdant visuomens rimt ar tvark nukentjusiajam
padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviej
nusikalstam veik sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dal ir 135 ar 138 straipsnio atitinkam
dal. Jei vieosios tvarkos paeidimas padaromas dl chuliganik paskat ir dl to kitam asmeniui
nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dal ir 138
straipsnio 2 dalies 8 punkt (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Taiau, sprendiant, ar

34
vieosios tvarkos paeidimas kiekvienkart apima BK 140 straipsnyje numatyt fizinio skausmo
suklimo ar neymaus sveikatos sutrikdymo veik, tikslintina, ar tokio masto sveikatos sutrikdymas
nra susijs su i veik kvalifikuojaniomis, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje (artimojo giminaiio
ar eimos nario) ar 3 dalyje (maameio arba kankinant nukentjus asmen) nurodytomis
aplinkybmis. Todl nustaius, kad papildomai vertybei yra padaroma didesn ala, nei vieajai
tvarkai, pastarosios vertybs paeidimas kvalifikuotinas kaip savarankikas BK 140 straipsnio
atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas.
Kasacinio teismo praktikoje sprsta ir dl vieosios tvarkos paeidimo bei turto
sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnis) idealios sutapties. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 iaikinta, kad nusikalstamo elgesio padariniai yra
vieosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors is BK straipsnis saugo toki vertyb kaip vieoji
tvarka ir rimtis, taiau dl kaltininko veiksm sutrikdant viej tvark paprastai kitiems monms
padaromi sveikatos sutrikdymai, sualojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Vieosios tvarkos paeidimo padarinys gali bti ir gyvn
sualojimai (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-25/2013). Taiau paymtina, kad
sveikata, turtas greta vieosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos saugoma vertyb, todl neymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus
apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudtis ir ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti
veik pagal kitus straipsnius.
Kasacinio teismo praktikoje dl idealios nusikalstam veik sutapties pasisakyta taip pat
vieosios tvarkos sutrikdymo (BK 284 straipsnis) ir kurstymo prie bet kokios tautos, rass, etnin,
religin ar kitoki moni grup (BK 170 straipsnis) baudiamosiose bylose. i veik ideali
sutaptis paprastai konstatuojama, jei kaltininko veiksmai sutrikdant visuomens rimt ar tvark
pasireik kurstymu prie bet kokios tautos, rass, etnin, religin ar kitoki moni grup (viena
veika), realizuojant tiksl paeminti iai grupei priklausant asmen ir taip paeidiant kelias
baudiamojo statymo saugomas vertybes. iuo aspektu pasisakyta, pavyzdiui, kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010: Kasaciniame skunde idstyti teiginiai, jog BK 170 ir 284
straipsni sutaptis negalima, nes i nusikalstam veik tyios turinys i esms paneigia vienas
kit, kadangi vienu atveju tyia yra pademonstruoti paniek aplinkiniams ir aplinkai, o kitu atveju
diskriminuoti asmen dl jo antropologins savybs. ie argumentai nepagrsti. BK 170
straipsnyje numatyt nusikalstam veik pagrindinis objektas yra asmens (mogaus)
lygiateisikumas ir sins laisv. Papildomas objektas gali bti (kaip nagrinjamoje byloje)
atitinkamai moni grupei priklausanio asmens garb, orumas, sveikata. BK 284 straipsnyje
numatytos veikos pagrindinis objektas vieoji tvarka, papildomi objektai, kaip ir BK 170
straipsnyje, asmens garb, orumas, nuosavyb, sveikata. V. I., vieais pareikimais niekindama,
tyiodamasi i nukentjusiosios, kaip i kitai rasei priklausanio asmens, vieoje vietoje keikdamasi
necenzriniais odiais bei suduodama smgius nukentjusiajai, iais veiksmais paeid BK 170 ir
284 straipsni saugomas vertybes. ie nusikaltimai yra tyiniai. BK 170 straipsnyje numatyta veika
padaroma tiesiogine, konkretizuota tyia, turint tiksl pasityioti, paniekinti asmen dl jo rass,
tautybs bei kit straipsnyje nurodyt poymi, o BK 284 straipsnyje numatyta veika taip pat
padaroma tyiniais veiksmais, taiau tyia gali bti nekonkretizuota. Vieoje vietoje, centrinje
miesto dalyje, tyiodamasi i nukentjusiosios dl jos rass, vartodama necenzrinius odius bei
suduodama smgius nukentjusiajai, matant autobus stotelje buvusiems monms bei
pravaiuojani automobili keleiviams, V. I. turjo tiksl paeminti, pasityioti i B. C. C. dl jos
priklausymo kitai rasei, kartu suprato, jog tokiais veiksmais paeidia viej tvark, ir norjo taip
veikti. Teismai pagrstai ias veikas kvalifikavo kaip idealiosios nusikaltim sutapties atvej.
2.2.1.3. Ideali nusikalstam veik sutaptis nusikalstam veik valstybs tarnybai ir
vieiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) baudiamosiose bylose
Apvelgus kasacinio teismo praktik baudiamosiose bylose dl nusikalstam veik
sutapties nustatymo, matyti, kad nemaai idealios nusikalstam veik sutapties konstatavimui

35
svarbi moment aptarta sprendiant nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems
interesams baudiamsias bylas. Kaip antai, jose iaikinta, kad jei valstybs tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo piktnaudiaudamas tarnybine padtimi ar virijs galiojimus (BK 228 straipsnis)
padaro ir kitas nusikalstamas veikas (iskyrus nusikalstamas veikas valstybs tarnybai ir vieiesiems
interesams), jos, priklausomai nuo veik padarymo aplinkybi, gali sudaryti tiek ideali, tiek ir
reali sutapt. Pavyzdiui, ideali BK 228 ir 300 straipsniuose numatyt nusikalstam veik sutaptis
paprastai konstatuojama, jei kaltininko piktnaudiavimas tarnybine padtimi pasireik btent
dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, taigi ir viena veika, ir tuo paiu
metu.
Jei asmuo, piktnaudiaudamas tarnyba, padaro kit nusikalstam veik (bet ne
nusikalstam veik valstybs tarnybai ar vieiesiems interesams), padarytos veikos vertinamos kaip
nusikalstam veik daugetas ir veikos kvalifikuojamos pagal BK 228 straipsn bei kit BK
specialiosios dalies straipsn. Priklausomai nuo nusikalstam veik padarymo aplinkybi (ar jos
buvo padarytos tuo paiu metu ir viena veika ar keliomis veikomis, tarp kuri buvo laiko tarpas),
jos gali sudaryti tiek ideali, tiek ir reali nusikalstam veik sutapt. <...> I bylos mediagos
matyti, kad D. B. suklastojo ir realizavo (perduodamas T. U.) bei padjo panaudoti suklastot tikr
dokument piktnaudiaudamas tarnybine padtimi ir veikdamas prieingai tarnybos interesams.
Taigi abi nusikalstamos veikos buvo padarytos viena veika tuo paiu metu, nes D. B.
piktnaudiavimas tarnybine padtimi pasireik btent tuo, kad D. B. dl einam pareig
galdamas prieiti prie dokument (Paraikos kokybs vertinimo element srao lap) juos
suklastojo, t. y. atspausdino naujus Paraikos kokybs vertinimo element srao lapus, kuriuose
pateikiamas paraikos vertinimas 65 balais, ir iuos lapus perdav T. U., kad pastarasis juos
sukeist su UAB (duomenys neskelbtini) byloje buvusiais 2005 m. birelio 15 d. D. B. surayto
Paraikos kokybs vertinimo element srao lapais, kuriuose nurodytas paraikos vertinimas yra
62 balai. T. U. jus (duomenys neskelbtini) patalpas sukeisti dokumentus, D. B., pasinaudodamas
savo kaip asmens dl pareig inanio UAB (duomenys neskelbtini) bylos saugojimo viet,
darbo telefonu teik informacij, reikaling dokumentams sukeisti. Taigi D. B. piktnaudiavimas
tarnyba pasireik tikro dokumento suklastojimu, realizavimu ir padjimu j panaudoti, t. y. keli
nusikaltimai buvo padaryti tomis paiomis veikomis, todl ios veikos sudaro ideali nusikalstam
veik sutapt. Esant idealiai nusikalstam veik sutapiai, D. B. u atskirus nusikaltimus paskirtos
bausms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bendrintinos bausmi apmimo bdu
(kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-355/2009). Taip pat idealija nusikalstam veik,
numatyt BK 228 ir 246 straipsniuose, sutaptimi laikytini atvejai, kai valstybs tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo, piktnaudiaudamas tarnybine padtimi, neteistai perleidia, paslepia,
sunaikina ar sugadina aprayt ar aretuot ir jam patikt turt arba turt, kuriam nustatytas
laikinas nuosavybs teiss apribojimas (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010).

2.2.2. Idealios nusikalstam veik sutapties sampratos pltojimasis kasacinio teismo

praktikoje
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstam veik sutapt galima laikyti
idealia ir tuo atveju, jei, gyvendinant viening sumanym, padaromos kelios skirtinguose BK
straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios i esms yra neatskiriamos (btinos) viso
kaltininko sumanymo gyvendinimo dalys, ios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui
gyvendinti btin laiko tarp (pavyzdiui, kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-

36
92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Teismas i
ideali nusikalstam veik sutapt gali konstatuoti atsivelgdamas byloje nustatyt aplinkybi
visum.
Sumanymui gyvendinti btinas laiko tarpas paprastai nustatomas vertinus padaryt
nusikalstam veik specifik ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015 atsivelgus padaryt nusikalstam veik pobd,
nusprsta, kad keli mnesi laikotarpis atliekant korupcinio pobdio veikas nepaneigia padaryt
nusikalstam veik idealios sutapties: Prokuroro kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad
netikslus yra apeliacins instancijos teismo tvirtinimas, jog abi nusikalstamos veikos buvo
padarytos t pai dien, t. y. 2011 m. gruodio 19 d., nes pagal nustatytas aplinkybes i dien
vyko susitarimas dl neteist veiksm atlikimo galimybi, vliau, 2011 m. gruodio 22 d., buvo
paimtas 2000 Lt kyis, o 2012 m. balandio 10 d. buvo paimtas 30 000 Lt kyis. Taigi matyti, kad
per keli mnesi laikotarp (nuo 2011 m. gruodio 19 d. iki 2012 m. balandio 10 d.) buvo
atliekami veiksmai, kuriais buvo siekiama, jog L. J. baudiamojoje byloje bt priimtas nuteistajam
palankus sprendimas. Vis dlto keli mnesi laikotarpis, atsivelgiant bylos aplinkybi
iskirtinum, prieingai negu nurodo prokuroras, laikytinas pakankamai trumpu laiko tarpu
sprendiant sutapties klausim. Sutiktina su apeliacins instancijos teismo ivada, kad R. S.
veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, kilusio 2011 m. gruodio 19 d. susitikimo metu, ir kad
vieningas sumanymas ioje byloje yra lemianti aplinkyb konstatuojant nusikalstam veik
sutapties pobd. I byloje nustatyt aplinkybi akivaizdu, kad vis nusikalstam veik esm buvo
surasti bdus, kurie padt L. J. byl inagrinti tenkinant jo interesus. Taigi sumanymas buvo
vienas, i kurio kilo vairios iniciatyvos advokatui V. P. tariantis su teisju R. S., jiems sudarant tam
tikr veiksm plan, kaip pasiekti norim tiksl. Atskiri tokio sumanymo veiksmai gavo skirting
nusikalstam veik poymius, taiau buvo vienijami vieno bendro sumanymo, nukreipti viening
tiksl. Atsivelgiant tai, darytina ivada, kad tokiu atveju veik kaip idealiosios sutapties
vertinimas yra teisingas, atitinka teism praktikos iaikinimus dl sutapties poymi ir
baudiamasis statymas (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bendrinant bausmes byloje
pritaikytas tinkamai.
Kasacinio teismo praktikoje mintais kriterijais, leidianiais konstatuoti ideali
nusikalstam veik sutapt, vadovaujamasi iaginimo ir seksualinio prievartavimo (BK 149 ir 150
straipsniai), vagysts (BK 178 straipsnis), PVM sukiavimo (BK 182 straipsnis), kyininkavimo ir
piktnaudiavimo (BK 228 ir 225 straipsniai) bei kitose baudiamosiose bylose.
2.2.2.1. Idealios nusikalstam veik sutapties nustatymas iaginimo (BK 149 straipsnis) ir
seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnis) baudiamosiose bylose
Kasacinio teismo praktikoje nusikalstam veik mogaus seksualinio apsisprendimo
laisvei ir nelieiamumui bylose, be kita ko, pasisakyta ir realios bei idealios nusikalstam veik
sutapties klausimais. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-477/2008
atkreiptas dmesys tai, kad kaltininko <...> padaryti lytinio santykiavimo ir lytins aistros
tenkinimo veiksmai vienu atveju gali sudaryti reali, kitu ideali nusikaltim sutapt. Sprendiant
klausim, koki nusikaltim sutapt sudaro lytinis santykiavimas ir lytins aistros tenkinimas, reikia
vertinti: a) kiek veiksm padar kaltininkas; b) ar tais veiksmais kelis kartus paeistas tas pats ar
skirtingi BK straipsniai; c) ar tarp veiksm yra laiko tarpas ir ar galima padarytus veiksmus
vertinti kaip padarytus tuo pat metu; d) ar padarytus veiksmus sieja vieningas sumanymas.
Priklausomai nuo i poymi sprendiama, ar padaryti veiksmai sudaro reali ar ideali
nusikaltim sutapt.
Jei asmuo su nukentjusiuoju lytikai santykiavo ir i karto po to tenkino lytin aistr arba
atvirkiai, padaryti veiksmai sudaro ideali iaginimo ir seksualinio prievartavimo sutapt. Toks
lytinis santykiavimas ir lytins aistros tenkinimas laikomi padarytais tuo paiu metu, jei kaltininkas
i pradi tenkina lytin aistr oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio slyio bdu, taiau, nebaigs
tenkinti lytins aistros, i karto po to pradeda su nukentjusija lytikai santykiauti arba atvirkiai.

37
Kaip ideali iaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptis vertintini taip pat tokie atvejai, kai
asmuo baigia lytin akt su moterimi ir po to lytin aistr ima tenkinti oraliniu, analiniu ar kitokio
fizinio slyio bdu arba atvirkiai. Tuo atveju, jei lytinis santykiavimas ir lytins aistros
tenkinimas padaryti keliais skirtingais veiksmais, tarp j yra laiko tarpas ir skirtingi sumanymai,
tokie veiksmai sudaro reali nusikaltim sutapt.
Nuosprendiu nustatyta, kad 2007 m. liepos 17 d. vakar A. R. tenkino savo lytin aistr
oraliniu bdu su nepilnamete E. ., taiau nepasitenkins t pat dar su J. ., t. y. seksualiai
prievartavo prie j vali. Be to, seksualiai iprievartavs nukentjusij J. ., toje paioje vietoje
ir tuo paiu metu atliko su ja vien prievartin lytin akt prie jos vali, t. y. j iagino. Kaip
parod nukentjusioji J. ., A. R. pasitenkino tik tada, kai po lytinio akto normaliu bdu vl tenkino
savo lytin aistr oraliniu bdu, taigi nors jo veiksmai truko ne trumpai, taiau juos apm
vieningas sumanymas patenkinti lytin aistr. Kadangi nuteistasis A. R. savo lytin aistr tenkino
vairiais bdais, tai dar kelis kartus kol pasitenkino, todl akivaizdu, kad lytins aistros tenkinimas
ir lytinis santykiavimas, nors ir buvo padaryti keliais veiksmais, bet jie sek vienas po kito ir buvo
apimti vieningo sumanymo, todl sudaro ideali nusikaltim sutapt.
Kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-477/2008, konstatuojant ideali
iaginimo ir seksualinio prievartavimo sutapt, taip pat paymtas vieningo sumanymo patenkinti
lytin aistr siekimas ir atlikt veiksm pobdis: Pagal statymo prasm reali nusikalstam veik
sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankikomis veikomis, esant tarp j laiko tarpui,
padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, numatyt tiek skirtinguose, tiek tuose paiuose
Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose ar straipsni dalyse. Ideali nusikalstam
veik sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pat metu padaro kelias
nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudiamojo kodekso straipsniuose. Teism
praktikoje pripastama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, bet visi
veiksmai sek vienas paskui kit, buvo padaryti per trump laiko tarp, esant bendram sumanymui
(kasacins bylos Nr. 2K-92/2005, Nr. 2K-437/2006). <...> Nuosprendiu nustatyta, kad 2007 m.
liepos 17 d. vakar, A. R. tenkino savo lytin aistr oraliniu bdu su nepilnamete E. ., taiau
nepasitenkins t pat dar su J. ., t. y. seksualiai prievartavo prie j vali. Be to, seksualiai
iprievartavs nukentjusij J. ., toje paioje vietoje ir tuo paiu metu atliko su ja vien
prievartin lytin akt prie jos vali, t. y. j iagino. Kaip parod nukentjusioji J. ., A. R.
pasitenkino tik tada, kai po lytinio akto normaliu bdu vl tenkino savo lytin aistr oraliniu bdu,
taigi nors jo veiksmai truko ne trumpai, taiau juos apm vieningas sumanymas patenkinti lytin
aistr. Kadangi nuteistasis A. R. savo lytin aistr tenkino vairiais bdais, tai dar kelis kartus kol
pasitenkino, todl akivaizdu, kad lytins aistros tenkinimas ir lytinis santykiavimas, nors ir buvo
padaryti keliais veiksmais, bet jie sek vienas po kito ir buvo apimti vieningo sumanymo, todl
sudaro ideali nusikaltim sutapt.
Apvelgus kasacinio teismo praktik, matyti, kad joje taip pat buvo pasitaik atvej, kai
sprsta, ar iaginimas (BK 149 straipsnis) ir seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnis) turt
bti laikomi padaryti idealia sutaptimi ar i ties tai yra pavien iaginimo (arba seksualinio
prievartavimo) veika. iuo aspektu aktuali kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-583/2012,
kurioje iaikinta, kad iaginimo ir seksualinio prievartavimo sutapiai konstatuoti btina nustatyti
savarankik tyi kiekvieno nusikaltimo atvilgiu, t. y. suvokim ir nor tenkinti lytin aistr
lytikai santykiaujant ir nor tenkinti lytin aistr kitokiu negu lytinis santykiavimas bdu. Todl
nustaius, kad seksualinio prievartavimo veiksmai neturjo savarankiko pobdio ir buvo skirti tik
pasirengti pagrindiniam tikslui patenkinti lytin aistr BK 149 straipsnyje numatytu bdu
gyvendinti, tokie veiksmai savarankikai pagal BK 150 straipsn nekvalifikuojami.
Byloje nustatyta, kad nuteistojo tikslas buvo tenkinti lytin aistr ne kitokiu negu lytinis
santykiavimas bdu, t. y. btent lytinio santykiavimo bdu. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato
2004 m. gruodio 30 d nutarimo Nr. 49 Dl teism praktikos iaginimo ir seksualinio
prievartavimo baudiamosiose bylose 2 ir 3 punktuose teismams iaikinta, kad lytinis
santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirting lyi asmen, vyro ir moters, lytinis aktas,
vedant vyro varp moters makt. Vyro lytinis aktas su vyru ar moters su moterimi, esant kitiems

38
iaginimo poymiams, neatitinka BK 149 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudties. Tuo tarpu
lytins aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirting lyi asmen arba tos paios
lyties asmen veiksmai, kai lytin aistra tenkinama kitais bdais, negu numatyta BK 149
straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio slyio bdais (dirginant vyro ar moters
lytinius organus, lieiant lytiniu organu kito mogaus kn ir pan.).
I principo kai kurie A. B. inkriminuoti veiksmai, kuriuos nurodo kasatorius, kaip antai:
kito asmens lytini organ dirginimas, lytinio organo trynimas kito asmens kn, atitinka
seksualinio prievartavimo objektyviuosius poymius ir galt bti laikomi atskiru nusikaltimu
seksualiniu prievartavimu. Taiau tam, kad tokia veika bt vertinama kaip atskiras nusikaltimas ir
kvalifikuojama pagal BK 150 straipsn, turi bti nustatyti ne tik objektyvieji io nusikaltimo sudties
poymiai, bet ir subjektyvieji, t. y. kaltininko tyia tenkinti savo lytin aistr seksualiai
prievartaujant asmen kitais bdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje. Kadangi ir iaginimo, ir
seksualinio prievartavimo tikslas yra tenkinti asmens lytin aistr statymu draudiamu bdu,
veikai kvalifikuoti kaip dviej nusikaltim sutapiai btina nustatyti savarankik tyi kiekvieno
nusikaltimo atvilgiu, t. y. suvokim ir nor tenkinti lytin aistr lytikai santykiaujant ir nor
tenkinti lytin aistr kitokiu negu lytinis santykiavimas bdu. Nuteistasis neparod, kad,
dirgindamas lytinius organus ar liesdamas savo lytiniu organu mergaits kn, siek tenkinti lytin
aistr. Jo tikslas buvo lytinis santykiavimas. Kaip teisingai paymjo apeliacins instancijos
teismas, nuteistojo atlikti veiksmai, pirmosios instancijos teismo vertinti pagal BK 150 straipsnio 4
dal, neturjo savarankiko pobdio, o buvo skirti pasirengti lytiniam santykiavimui. Apeliacins
instancijos teismas pagrstai paymjo, kad iaginimo metu beveik visada atliekami veiksmai,
bdingi nusikalstam veik, numatyt BK 150 straipsnyje, objektyviesiems poymiams, taiau jeigu
jie daromi kaip preliudija natraliam lytiniam aktui, o ne lytinei aistrai patenkinti kitokio slyio
bdu, veika kvalifikuojama kaip iaginimas (pasiksinimas iaginti), o ne kaip dviej nusikaltim
iaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptis.

2.2.2.2. Idealios nusikalstam veik sutapties nustatymas vagysts (BK 178 straipsnis)
baudiamosiose bylose
Kasacinio teismo praktikoje pripastama, kad situacijose, kai vagysts sibraunant
automobil (BK 178 straipsnio 2 dalis) metu yra sugadinamas turtas (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir,
be kita ko, pagrobiamas antspaudas (BK 302 straipsnio 1 dalis), paprastai turt bti velgiama
ideali padaryt nusikalstam veik sutaptis. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje
Nr. 2K-92/2005 akcentuota, kad nors braunantis automobil ir grobiant turt buvo atlikti keli
veiksmai, numatyti skirtinguose BK straipsniuose, taiau jie sek vienas paskui kit, buvo padaryti
per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turt, todl automobili
dureli sugadinimas nebuvo savitikslis tai buvo sudtin dalis veiksm, kuriais buvo pagrobtas
svetimas turtas.
Nuosprendiu nustatyta, kad D. G. 2004 m. kovo 4 d. apie 23 val. sugadino UAB T
turt, pagrob ios bendrovs turt ir antspaud, t. y. padar nusikalstamas veikas, numatytas BK
187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. ias nusikalstamas
veikas pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip ideali nusikalstam veik sutapt.
Pirmosios instancijos teismas nustat tokias D. G. nusikalstam veik aplinkybes: eidami
gatve D. G. ir R. S. pastebjo krovinin automobil su priekaba; D. G. pasil apvogti automobil,
nes jame mat racij ir automagnetol; D. G. atsuktuvu sulau vairuotojo puss dureli spynel ir
kartu su R. S. lipo automobil; D. G. pam automagnetol ir antspaud, o R. S. racij; po to R.
S., D. G. stebint aplink, atsuko ir pam du automobilio halogeninius ibintus.
Nors D. G. atliko kelis veiksmus, atitinkanius skirtinguose BK straipsniuose numatyt
nusikalstam veik sudi objektyviuosius poymius, taiau visi veiksmai sek vienas paskui kit,
buvo padaryti per labai trump laiko tarp, esant bendram sumanymui pagrobti svetim turt. iuo

39
atveju automobilio dureli sugadinimas nebuvo savitikslis; tai buvo tik tam tikras etapas siekiant
konkretaus tikslo pagrobti svetim turt. Aiku, laudamas automobilio dureles, D.G. suvok, kad
gadina svetim didesns nei 3 MGL dydio verts turt, ir to norjo, t. y. veik tiesiogine tyia,
todl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudtis. Taiau i
nusikalstama veika buvo sudtin dalis veiksm, kuriais buvo pagrobtas svetimas turtas: ilauiant
automobilio dureles buvo veikta klitis, trukdanti gyvendinti iankstin sumanym pagrobti
svetim turt, todl iuo atveju UAB T turto sugadinimas ir turto pagrobimas vertintini kaip
ideali nusikalstam veik sutaptis.
UAB T antspaud D. G. pagrob kartu su kitu ios bendrovs turtu. D. G. suvok, kad
grobia antspaud, ir to norjo, todl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1
dalyje, sudtis. Nors UAB T antspaudo ir turto pagrobimas kvalifikuoti pagal skirtingus BK
straipsnius, taiau ie nusikaltimai nevertintini kaip reali nusikalstam veik sutaptis. Nusikaltim,
numatyt BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios puss poymis
veika yra analogikas pagrobimas. Tiek UAB T antspaudas, tiek turtas buvo pagrobti vienu ir
tuo paiu metu ir tai reikia, kad ie nusikaltimai buvo padaryti viena veika ir sudaro ideali
nusikalstam veik sutapt.
Taigi visos nusikalstamos veikos, u kurias D. G. buvo nuteistas <...> sudaro ideali
nusikalstam veik sutapt, todl teismas, skirdamas subendrint bausm, pagrstai taik bausmi
apmimo bd (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-92/2005).
2.2.2.3. Idealios nusikalstam veik sutapties nustatymas sukiavimo (BK 182 straipsnis)
baudiamosiose bylose
Dl idealios nusikalstam veik sutapties nustatymo, kai, siekiant sumainti moktin
biudet PVM sum (BK 182 straipsnis), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokument
suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasisakyta kasacinje nutartyje baudiamojoje
byloje Nr. 2K-P-78/2012: Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota <...> kad sutaptis yra ideali
ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trump laiko
tarp, gyvendinant viening sumanym <...>. Tokia teisin situacija gali susidaryti ir tada, kai tas
pats kaltininkas, turdamas pagrindin tiksl panaikinti prievol sumokti valstybs biudet
pridtins verts mokest (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus
dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterin
apskait (BK 222 straipsnis), ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje
situacijoje i esms yra neatskiriamos (btinos) visos kaltininko veikos dalys, kuri bent vienos
nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdiui panaikinti prievol
sumokti valstybs biudet PVM. Btent is tikslas lemia vis kit nusikalstam veik paskatas
(motyvus). Tokia veika (veik sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tsiasi
(daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) panaikinti prievol sumokti valstybs biudet
PVM. Tokia situacija atsivelgus konkreios bylos faktines aplinkybes gali bti prilyginama
idealiai sutapiai.
2.2.2.4. Idealios nusikalstam veik sutapties nustatymas nusikalstam veik valstybs
tarnybai ir vieiesiems interesams (BK XXXIII skyrius) baudiamosiose bylose
Nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose
konstatuojant ideali nusikalstam veik sutapt taip pat atsivelgiama tai, ar vairi nusikalstam
veik padarymas nebuvo savitikslis, t. y. vertinama, ar ios veikos buvo sudtin dalis veiksm,
kuriais siekta gyvendinti pagrindin tiksl, ar jos padarytos per sumanymui gyvendinti btin laiko
tarp. Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013 iaikinta, kad BK
300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudaro ideali sutapt, be kita ko,
ir dl to, kad jos padarytos gyvendinant t pat nusikalstam sumanym imtis veiksm, kad bt

40
nutrauktas ikiteisminis tyrimas: Nagrinjamoje byloje nustatyta tstin kyininkavimo veika: kyio
buvo pradta reikalauti 2010 m. balandio 1 d., pirmoji kyio dalis (1000 Lt) priimta 2010 m.
rugpjio 16 d., antroji dalis (1500 Lt) priimta 2010 m. rugsjo 8 d. Tstins kyininkavimo veikos
laikotarpiu, 2010 m. rugpjio 17 d., primus pirmj kyio dal, A. P. darbovietei faksu buvo
isistas netikras ratas, i veika byloje kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dal. I byloje
nustatyt aplinkybi matyti, kad netikro rato isiuntimas A. P. darbovietei tai neteist veiksm,
u kuriuos buvo reikalaujamas ir priimtas kyis, dalis. Todl nekelia abejoni, kad tiek kyio
reikalavimas ir jo primimas, tiek dokumento suklastojimas ir tokio dokumento panaudojimas
padaryti pagal t pat nusikalstam sumanym ir i esms viena tstine veika. Atsivelgiant tai,
konstatuotina, kad G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje
ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro ideali sutapt, todl, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1
punktu, u jas paskirtos bausms bendrintinos apmimo bdu.
2.2.2.5. Realios ir idealios nusikalstam veik sutapties atskyrimas
Reali ir ideali (r. Apvalgos 2.2.2 poskyr) nusikalstam veik sutaptis atskiriama
vertinus kaltininko nusikalstam sumanym, padaryt nusikalstam veik kiek, pobd ir
tarpusavio ssaj, j tiksl, sumanymui gyvendinti btin laiko tarp ir nusikalstam veik
eilikum bei kitas sutapi atskyrimui svarbias aplinkybes.
Isamus idealios sutapties konstatavimo ir atskyrimo nuo realios sutapties motyvavimas
pateiktas jau mintoje kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, kurioje
pasisakyta dl galimybs velgti ideali sutapt tuo atveju, kai vykdant tstin veik, kuria siekiama
sumainti moktin biudet PVM sum (sukiavim), kartu padaromos ir tokios veikos kaip
dokument suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas (r. Apvalgos 2.2.2.3 poskyr). Taip
pat reali sutaptis paneigta kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013, kurioje
ivada dl idealios sutapties padaryta atsivelgus tstinio kyininkavimo (BK 225 straipsnis) ir
dokumento suklastojimo bei jo panaudojimo (BK 300 straipsnis) ry pastarieji veiksmai
pripainti neteist veiksm, u kuriuos ir buvo reikalaujamas kyis, dalis (r. Apvalgos 2.2.2.4
poskyr).
Todl prieingai nenustaius esmini idealiai nusikalstam veik sutapiai bding
poymi, kasacinio teismo praktikoje paprastai konstatuojama reali padaryt veik sutaptis.
Pavyzdiui, kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-138-976/2015 atkreipus dmes tai,
kad L. B. veikos (numatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje) nebuvo
susijusios vienu sumanymu, susiformavusia viena tyia, pripainta, jog ios veikos nra visos L. B.
padarytos veikos sudedamosios dalys: Teisj kolegija konstatuoja, kad ioje byloje L. B. padarytos
nusikalstamos veikos sudaro ne ideali, o reali nusikalstam veik sutapt. <...>
Byloje nenustatyta, kad L. B. veiksmais neteistai prisijungiant prie elektroninio pato
paskyros j@yahoo.de, gaunant privataus pobdio D. J. ir D. . susirainjim elektroniniu patu
ir vliau susirainjim isiuniant eiais elektroninio pato adresais buvo siekta vieno
pagrindinio tikslo vieai paskleisti informacij apie asmens privat gyvenim, ir kad juos jung
vieningas sumanymas. Prieingai, i bylos mediagos darytina ivada, kad neteisto prisijungimo
prie D. J. elektroninio pato duts tikslas buvo patikrinti, kokio turinio susirainjimas yra jos
pato dutje. Kitas savarankikas sumanymas ir tyia atskleisti tretiesiems asmenims isaugotas
nuotraukas ir susirainjim kilo tada, kai L. B. atsitiktinai pastebjo mintas nuotraukas ir
perskait D. J. ir D. . susirainjim <...>. Taigi ioje situacijoje, teisj kolegijos nuomone, visos
L. B. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios viena ta paia paskata (motyvu),
susiformavusia viena tyia, taigi ir nebuvo neatskiriamos jo padarytos veikos dalys.
Panaiais argumentais ideali nusikalstam veik sutaptis paneigta ir kasacinje nutartyje
baudiamojoje byloje Nr. 2K-43/2014, kurioje konstatuota, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 264
straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, be kita ko, buvo padarytos neturint vieningo sumanymo ir
skirtingais veiksmais, prie skirtingas nukentjusisias, taigi esant realiai nusikalstam veik
sutapiai: Praym taikyti nuteistiesiems paskirt bausmi apmimo bd nuteistasis M. S. ir

41
nuteistojo D. K. gynjas motyvuoja tuo, kad padaryti nusikalstami veiksmai vertintini kaip ideali
BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje numatyt nusikaltim sutaptis. Kasacins
instancijos teismo teisj kolegija sprendia, kad is praymas yra nepagrstas, prietarauja bylos
mediagai ir BK norm nuostatoms.
Viena i bausmi bendrinimo apmimo bdu taikymo slyg nustatyta BK 63 straipsnio
5 dalies 1 punkte, t. y. teismas bausmi apmim taiko tada, kai yra ideali nusikalstam veik
sutaptis. Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad M. S. ir D. K. dvi nusikalstamas veikas
psichotropini mediag laikym, turint tiksl jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), ir lenkim ne
gydymo tikslais vartoti psichotropines mediagas (BK 264 straipsnio 1 dalis) padar skirtingu
metu (ios veikos padarytos viena po kitos), neturdami vieningo sumanymo ir skirtingais veiksmais
(nuteistieji neteistai laik psichotropines mediagas, kurias tik po seksualinio pobdio
prievartini veiksm, perdav nukentjusiosioms, o ioms atsisakius savanorikai jas igerti, lenk
(primygtinai liep) jas vartoti), prie skirtingas nukentjusisias, t. y. esant realiajai nusikaltim
sutapiai. Taigi teismai, bendrindami bausmes, neturjo teisinio pagrindo taikyti apmimo bdo ir
bausmi bendrinimas taikant dalinio sudjimo bd iuo atveju atitinka statymo reikalavimus.
Byloje nustatyt aplinkybi nepakankamumas konstatuoti ideali sutapt pabrtas ir
kasacinje nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-389/2011, priimtoje nusikalstam veik valstybs
tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamojoje byloje: Pagal teism praktik ideali nusikalstam
veik sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo paiu metu padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nors A. G.
inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos skirtinguose baudiamojo statymo straipsniuose,
taiau to neutenka konstatuoti ideali nusikaltim sutapt. Pagal BK 225 straipsnio 2 dal A. G.
nuteistas u tai, kad, bdamas valstybs tarnautojui prilygintas asmuo, 2008 m. rugsjo mnes
provokavo duoti ky u inomai neteistus savo veiksmus (vieojo konkurso organizavim taip, kad
j laimt pageidaujamas rangovas) ir j prim per du kartus 2009 m. sausio 6 d. ir t pai
met tiksliai nenustatytu laiku vasar. Pagal BK 300 straipsnio 1 dal jis nuteistas u tai, kad 2008
m. rugsjogruodio mnesiais suklastojo vieojo konkurso parengtus tikrus dokumentus.
Akivaizdu, kad ie du nusikaltimai baigtiniai, padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose,
skirtingais veiksmais ir aplinkybmis, esant skirtingam tyios turiniui. Kaltininkas pam ky ne tik
u tai, kad suklastojo viej pirkim komisijos nars parengtus tikrus dokumentus, bet ir u
statym bei normini akt neatitinkant elges (supaprastint viej pirkim reikalaujam
veiksm neatlikim, inomai neteist nurodym davim pavaldiai viej pirkim komisijos
narei) ir u fiktyvaus darb pirkimo konkurso organizavimo galutin rezultat UAB L.
pripainim (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalp remonto darb viej pirkim
laimtoja. Provokuodamas duoti ky ir j priimdamas, kaltininkas siek neteistai praturtti. Tuo
tarpu dokument suklastojimas padarytas kaip atskiras veiksmas, siekiant teisinje apyvartoje
tvirtinti apgaul.
Konstatuotina, kad teismas iuo konkreiu atveju A. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas
teisingai vertino kaip padarytas esant realiajai nusikaltim sutapiai, todl paskyrs subendrint
bausm, pritaikydamas visik bausmi sudjimo bd, teisingai taik BK 63 straipsnio 1, 3 dali
nuostatas ir baudiamojo statymo taikymo klaidos nepadar.
Kasacinio teismo praktikoje turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) baudiamosiose
bylose laikomasi nuomons, kad jei kaltininkas, pareikalavs perduoti vienok turt ir jo negavs,
panaudojs smurt ar jo nepanaudojs, tuoj pat pats pagrobia kitok turt, tokie veiksmai
kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius. Tai, kad ios nusikalstamos veikos
tarpusavyje gali sudaryti tik reali nusikalstam veik sutapt, atkreiptas dmesys kasacinje
nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015:
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, t. y.
plimas ir turto prievartavimas, pagal kai kuriuos poymius panaios veikos. BK 180 straipsnio 1

42
dalyje tvirtinta plimo nusikaltimo sudtis numato fizinio smurto panaudojim ar grasinim
smurtu ar kitaip atimant galimyb prieintis prie turto savinink ar teist valdytoj, siekiant
uvaldyti svetim turt. BK 181 straipsnio 2 dalyje tvirtinta turto prievartavimo sudtis numato
fizinio smurto panaudojim, prievartaujant turt be teisto pagrindo veriant kit asmen
perduoti turt. Taigi, tiek plimas, tiek turto prievartavimas gali bti padaromi panaudojant fizin
smurt, siekiant uvaldyti svetim turt. <...>
Nors kasatorius nesutinka su nuteistojo 2010 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., padaryt
veiksm kvalifikavimu tiek pagal BK 180 straipsnio 1 dal, tiek pagal BK 181 straipsnio 2 dal,
teisj kolegija laiko, kad teismai tinkamai pritaik baudiamj statym vertindami nuteistojo
veiksmus fizinio smurto panaudojim tiek apipliant nukentjusj, tiek prievartaujant jo turt.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis, veikdamas bendrinink grupe kartu su trimis nenustatytais
asmenimis, panaudojo prie nukentjusj fizin smurt sudav ne maiau kaip trisdeimt vien
kart vairias kno vietas, reikalavo i jo 5000 Lt (1448,10 Eur) u gaunam peln i verslo ir,
tsdami nusikalstam veik, pagrob nukentjusiojo turtus daiktus. Taigi, nuteistasis nusikalstam
veik padarymo bd fizin smurt (tuos paius smurtinius veiksmus), naudojo skirtingais tikslais,
dviem nusikalstamoms veikoms vykdyti siekdamas palauti nukentjusiojo vali, prievartaujant i
jo turt, ir atimdamas galimyb nukentjusiajam prieintis, pagrobiant i jo turtus daiktus.
Paymtina ir tai, jog baudiamasis statymas nenumato reikalavimo, kad ioms dviem
nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti bt naudojami skirtingi ar atskirti, netapats fizin smurt
sudarantys veiksmai, todl pagrindo teigti, kad nuteistojo panaudotas fizinis smurtas ne maiau
kaip trisdeimt vieno karto sudavimas nukentjusiajam vairias kno vietas turi bti siejamas tik
su kuria nors i BK 180 straipsnio 1 dalyje ar 181 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika
ir negali bti laikomas mint dviej nusikalstam veik sudi objektyviuoju poymiu, nra.
Kai pareikalavs perduoti vienok turt ir jo negavs, kaltininkas, panaudojs smurt ar jo
nepanaudojs, tuoj pat pats pagrobia kitok turt, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal
BK 180 ir 181 straipsnius. Kasatoriaus teiginio, kad t pai smurtini veiksm inkriminavimas,
nuteistj pripastant kaltu tiek pagal BK 180 straipsnio 1 dal, tiek pagal BK 181 straipsnio 2 dal
bt manomas, jei ios dvi veikos bt padarytos esant idealiai nusikalstam veik sutapiai,
kontekste paymtina, kad minti kaltininko veiksmai gali sudaryti tik reali nusikalstam veik
sutapt. Plimo sudtis yra materiali, o turto prievartavimo formali, taigi visais atvejais skiriasi
i veik baigtumo momentas, be to, baudiamieji statymai nuo i veik padarymo saugo tuos
paius teisinius grius, o i veik ideali sutaptis reikt ir nusikaltimo dalyko bei nukentjusiojo
sutapim, taiau dviguba ala nukentjusiajam ir tam paiam statymo saugomam teisiniam griui
negali bti padaroma vienu veikimu. Taigi, idealios i nusikalstam veik sutapties objektyviai
bti negali.

Ivados
1. Pavien nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar
baudiamojo nusiengimo) sudties poymius ir kvalifikuojama pagal vien BK straipsn ar jo dal.

43
Nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jei jis padar tstin, trunkamj ar
sudtin nusikalstam veik.
2. Sudtin nusikalstama veika yra sudaryta i keli nusikalstam veik sudi, kuri
kiekviena, vertinama atskirai, atitinka savarankik nusikalstam veik, taiau dl sudtins
nusikalstamos veikos konstrukcijos tokios veikos kvalifikuojamos pagal vien BK straipsn ar jo
dal.
Jei padaryta nusikalstama veika paeidiami keli objektai, pavien sudtin nusikalstama
veika arba ideali nusikalstam veik sutaptis paprastai konstatuojama atsivelgus padaryt veik
tarpusavio santyk, j pavojingum, paeist objekt santyk, nusikalstam veik baigtumo
moment ir kitas aplinkybes (r. Apvalgos 2.2.1.2 poskyr).
3. Tstine pripastama tokia nusikalstama veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai
ar vienari veik, i kuri kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius, taiau jos visos yra jungiamos
vieningos tyios. Nusikalstama veika gali bti pripainta tstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios
atskiros veikos atitinka administracinio teiss paeidimo (administracinio nusiengimo) poymius,
taiau j visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika.
Tstine veika taip pat gali bti pripastamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nra
tapats ar vienariai, taiau jais gyvendinamas tas pats veikos poymis arba alternatyvs veikos
poymiai. Veiksmai, kuriais gyvendinami alternatyvs veikos poymiai, paprastai pripastami
tstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyia ir jie yra padaryti dl to paties
nusikalstamos veikos dalyko.
Tas pats nusikalstamos veikos padarymo bdas, nedidelis laiko tarpas tarp veik, ta pati ar
greta esanti veik padarymo vieta ir pan. ne visada yra btini konstatuojant tstin nusikalstam
veik, taiau, atsivelgiant nusikalstamos veikos specifik, jais gali bti papildomai remiamasi
pagrindiant tstin nusikalstamos veikos pobd (r. Apvalgos 1.1.1.2 poskyr).
Jei realizuoti alternatyvs veikos poymiai yra numatyti skirtingose to paties BK straipsnio
dalyse, tstin veika kvalifikuojama pagal sunkiausi poym numatani taikomo straipsnio dal, o
kiti byloje nustatyti alternatyvs sudties poymiai apraomi nuosprendyje (BPK 305, 331
straipsniai) (r. Apvalgos 1.1.3 poskyr).
Nustaius, kad bent viena i alternatyvi veik yra baigta, taiau pas kaltinink randamas
tolesnei nusikalstamos veikos dalyko gamybai tinkamas naudoti tarpinis produktas (pavyzdiui,
netikr pinig ruoiniai, raugalas (broga), atsivelgus kaltininko tyios kryptingum, tokia veika
laikytina tstine (r. Apvalgos 1.1.3 poskyr).
4. Veikos pripainimas tstine priklauso nuo rini padarytos nusikalstamos veikos
sudties poymi, todl atskir kategorij baudiamosiose bylose gali bti atsivelgta skirtingas
aplinkybes, patvirtinanias arba paneigianias veikos tstinum:
4.1. Tstins nusikalstamos veikos epizodus jungianiai vieningai tyiai paprastai bdinga
tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientis nusikalstam veik ir, darydamas pirm
veik, jau turi susiformavus (pradin) sumanym ir dl kitos nusikalstamos veikos. Nustaius, kad
tyia padaryti kit nusikalstam veik kilo jau po pirmosios padarymo, ios veikos, atsivelgiant
byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip
nusikalstam veik sutaptis.
Vagysts ir sukiavimo baudiamosiose bylose paprastai vieningas sumanymas rodo siek
uvaldyti apibrto dydio svetim turt (sukiavimo atveju ir turtin teis). Kita vertus, tstin
nusikalstama veika, atsivelgiant byloje nustatyt aplinkybi visum, gali bti konstatuojama ir
tada, jei nustatomas sumanymas pagrobti (apgaule gyti) neapibrtos verts turt (turtin teis) (r.
Apvalgos 1.1.1.2 ir 1.1.1.3 poskyriai).
Neteisto disponavimo narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis turint tiksl jas
platinti atveju tstin nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatomas neapibrtas
sumanymas iplatinti kuo didesn narkotini ar psichotropini mediag kiek siekiant kuo daugiau
pasipelnyti (r. Apvalgos 1.1.1.4 poskyr).

44
Vieosios tvarkos paeidim bylose nustatytas, pavyzdiui, li, grasinani ir pan.
veiksm pasikartojimas, ilgesnis j padarymo laikas, keli nukentjusij buvimas, kaltininko
tyios neapibrtumas, tolesni veiksm neplanavimas nra klitis toki veik pripainti tstine (r.
Apvalgos 1.1.1.5 poskyr).
Pelnymasis i kito asmens prostitucijos laikomas tstine nusikalstama veika, be kit
aplinkybi, nustaius viening kaltininko tyi gauti pajam i asmen prostitucijos ir pastangas i
nelegali veikl tsti. Tstinumo paprastai nepaneigia sistemingas prostitucijos verslo slyg
atnaujinimas, pavyzdiui, nauj ar t pai asmen pakartotinis organizavimas prostitucijai
(r. Apvalgos 1.1.1.6 poskyr).
4.2. Kaltininko tyios kryptingum paprastai parodo ir vieningas ksinimosi objektas.
Jei asmuo iagina ar seksualiai prievartauja kelis nukentjusiuosius, padarytos veikos sudaro nusikaltim sutapt ir kiekvieno nukentjusiojo iaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (r. Apvalgos 1.1.2.1 poskyr).
Vagyst laikoma tstine, jei, be kit poymi, nustatoma, kad ji padaryta dl to paties
nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas grobiamas i to paties altinio ir ala padaroma tam paiam
asmeniui (r. Apvalgos 1.1.2.2 poskyr).
Sukiavimas paprastai laikomas tstiniu, jei, be kit aplinkybi, nustatoma, kad turtas
(turtin teis) apgaule per kelis kartus buvo gytas i to paties altinio ir ala padaryta tam paiam
asmeniui. Kita vertus, keli nukentjusij nustatymas ne visais atvejais paneigia tstin sukiavimo
pobd: dl sukiavimo tstinumo sprendiama atsivelgus byloje nustatyt aplinkybi visum, be
kita ko, padaryto sukiavimo specifik, veikos padarymo mechanizm ir kitas reikmingas
aplinkybes (r. Apvalgos 1.1.2.3 poskyr).
5. Trunkamoji nusikalstama veika apibdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos
nusikalstamos veikos sudties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikr laik (pavyzdiui,
BK 164, 242, 243, 316 straipsniai).
5.1. Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas, be kita ko, svarbus
nusikalstamos veikos kvalifikavimui, baudiamojo statymo galiojimo laiko atvilgiu nuostat
(BK 3 straipsnis), apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin (BK 95 straipsnis)
taikymui, taip pat non bis in idem (draudimo bausti du kartus u t pai nusikalstam veik)
principo reikalavim gyvendinimui.
Trunkamosios nusikalstamos veikos padarymo laiku pripastamas visas laikas, kai asmuo
dar baudiamajame statyme numatyt veik. Tokia veika kvalifikuojama pagal baudiamj
statym, galiojus nusikalstamos veikos pasibaigimo metu.
5.2. Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats j nutraukia,
tai padaro kiti asmenys ar teissaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybs, trukdanios toliau
tsti nusikalstamos veikos darym, taip pat inykus kaltininko pareigai veikti.
Jei nusikalstama veika pasireikia teisins pareigos nevykdymu ir baudiamojo proceso
metu kaltininkas jos taip ir nevykdo, nustatant apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties
termino pradi paprastai vadovaujamasi kaltinamajame akte nurodytu laiku, iki kurio truko
kaltininko neveikimas.
5.3. Jei kaltininkas, nuteistas u teisins pareigos nevykdym, tam tikru laikotarpiu ir toliau
vengia jos vykdymo, tolesnis kaltininko neveikimas nauju laikotarpiu paprastai rodo jo tyios
atsinaujinim, taigi ir naujos nusikalstamos veikos, kuri sudaro nors ir analogikas, bet i esms
kitas nusikalstamas elgesys, darym.
6. Jei padarytoje nusikalstamoje veikoje yra keli j kvalifikuojantys poymiai, iai veikai
taikomas tas BK straipsnis ar jo dalis, kuri numato sunkiausi kvalifikuojant poym (pavyzdiui,
BK 178, 292 straipsniai), taiau nuosprendyje turi bti nurodyti ir kiti byloje nustatyti padarytos
veikos sudties poymiai (BPK 305, 331 straipsniai) (r. Apvalgos 2.1.1 poskyr).
Konkuruojant BK bendrajai ir specialiajai normai (pavyzdiui, BK 225 ir 228 straipsniai),
padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal specialij norm numatant BK straipsn ar jo
dal (pavyzdiui, BK 225 straipsn). Tokia nusikalstama veika laikoma paviene (r. Apvalgos 2.1.1
poskyr).

45
7. Nusikalstam veik sutaptis tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau
nusikalstam veik (nusikaltim ar baudiamj nusiengim) iki apkaltinamojo nuosprendio u
bent vien i j primimo ir nra teisini klii u j padarym taikyti baudiamj statym.
Sutapties nustatymas turi esmins reikms padaryt nusikalstam veik kvalifikavimui ir bausms
u j padarym skyrimui. Sutapt sudaranios nusikalstamos veikos gali bti kvalifikuojamos pagal
t pat arba skirtingus BK straipsnius ar j dalis. Nusikalstam veik sutaptis gali bti reali arba
ideali.
8. Reali nusikalstam veik sutaptis yra tada, kai asmuo savarankikomis veikomis,
paprastai esant tarp j laiko tarpui, realizuoja dviej ar daugiau nusikalstam veik sudi
poymius, numatytus skirtinguose ar tuose paiuose BK straipsniuose ar j dalyse.
Nustaius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro reali sutapt, u kiekvien i veik
paskirtos bausms subendrinamos jas visikai arba i dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys).
Bausmi apmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose
numatytais atvejais.
9. Ideali nusikalstam veik sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba
neveikimu) tuo paiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltim ar baudiamj nusiengim,
numatyt skirtinguose BK straipsniuose. Nustaius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro
ideali sutapt, u kiekvien i veik paskirtos bausms subendrinamos apmimo bdu pagal BK
63 straipsnio 5 dalies 1 punkt.
Nusikalstam veik sutapt galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, gyvendinant viening
sumanym, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos,
kurios i esms yra neatskiriamos (btinos) viso kaltininko sumanymo gyvendinimo dalys, ios
veikos padaromos viena po kitos per sumanymui gyvendinti btin laiko tarp. Teismas i ideali
nusikalstam veik sutapt gali konstatuoti atsivelgdamas byloje nustatyt aplinkybi visum (r.
Apvalgos 2.2.2 poskyr).
10. Reali ir ideali nusikalstam veik sutaptys atskirtinos vertinus kaltininko nusikalstam
sumanym, padaryt nusikalstam veik kiek, pobd ir tarpusavio ssaj, j tiksl, sumanymui
gyvendinti btin laiko tarp ir nusikalstam veik eilikum bei kitas sutapi atskyrimui svarbias
aplinkybes (r. Apvalgos 2.2.2.5 poskyr).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo

Teiss tyrim ir apibendrinimo departamentas
Pritarta 2016 m. balandio 28 d. Baudiamj byl skyriaus teisj pasitarime