ABC

Europos Sjungos teiss pagrindai
Prof. dr. Klaus-Dieter Borchardt
io leidinio turinys nebtinai atitinka oficiali Europos Sjungos pozicij. U jame pateikt informacij ir nuomones atsako tik autorius. Nuotrauk sraas Toliau nurodyti atvaizduot nuotrauk laikymo vieta ir (arba) naudoti altiniai bei teisi turtojai. Buvo dtos visos manomos pastangos rasti teisi atvaizduotas iliustracijas ir nuotraukas turtojus. Jei turite klausim, praome kreiptis leidj: Europos Sjungos leidini biuras 2, rue Mercier 2985 Luxemburg LUXEMBOURG 8, 18, 28, 34, 49, 70, 92 ir 112 puslapiai: Europos Komisijos mediateka, Briuselis. Europos Sjunga, 2011.
Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimus apie Europos Sjung Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):
00 800 6 7 8 9 10 11
(*) Kai kurie mobiliojo ryio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba ie skambuiai yra mokami.
Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete. Ji prieinama per portal EUROPA (http://europa.eu). Katalogo duomenys pateikiami io leidinio pabaigoje. Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2011 ISBN 978-92-78-40732-2 doi:10.2830/46725 Europos Sjunga, 2011 Leidiama atgaminti nurodius altin. Printed in Luxembourg SpauSdinta baltame popieriuje, balintame nenaudojant chloro
Pastaba skaitytojui
iame leidinyje Europos Sjungos teiss pagrindai atsivelgta Lisabonos sutartimi padarytus pakeitimus. Jame cituojami straipsniai i Europos Sjungos Sutari suvestini redakcij (2010m. kovo 30d. Europos Sjungos oficialusis lei dinys C83), iskyrus kai kurias citatas ir vietas, kuriose dl istorini aplinkybi reikalinga kas kita. Leidinyje pateikti 2010m. kovo mn. duomenys.
Turinys
007 VADAS 009 NUO PARYIAUS IKI LISABONOS PER ROM, MASTRICHT, AMSTERDAM IR NIC 019 020 021 021 022 022 022 023 029 029 033 038 041 045 PAGRINDINS EUROPOS SJUNGOS VERTYBS ES kaip taikos garantas Leitmotyvai vienyb ir lygyb Pagrindins laisvs Solidarumo principas Pagarba nacionaliniam tapatumui Saugumo poreikis Pagrindins teiss EUROPOS SJUNGOS KONSTITUCIJA ES teisin prigimtis ES uduotys ES galiojimai ES institucijos Institucijos: Europos Parlamentas Europos Vadov Taryba Taryba Europos Komisija Europos Sjungos Teisingumo Teismas Europos centrinis bankas Audito Rmai Patariamieji organai: Ekonomikos ir socialini reikal komitetas Region komitetas Europos investicij bankas EUROPOS SJUNGOS TEISTVARKA ES kaip teiss krinys ir teise grindiama bendrija Sjungos teiss altiniai ES steigiamosios sutartys kaip pirmin Sjungos teis ES teiss aktai kaip antrin Sjungos teis ES tarptautins sutartys Bendrieji teiss principai Paprotin teis ES valstybi nari susitarimai ir sutartys
075 077 079 079 080 080
ES veikimo priemons Reglamentai Direktyvos Sprendimai Rekomendacijos ir nuomons Rezoliucijos, deklaracijos ir veiksm programos Paskelbimas ir sigaliojimas 096 ES teiskros procedra 098 prasta teiskros procedra Pritarimo procedra Paprastoji procedra 102 ES teisins apsaugos sistema 102 Pareig pagal Sutartis nevykdymo procedra Iekinys dl panaikinimo Iekinys dl neveikimo Iekinys dl alos atlyginimo Tarnautoj iekiniai Sjungos patent teiss ginai Apeliacinio skundo procedra Laikinosios apsaugos priemons Prejudicinio sprendimo primimo procedra 109 Valstybi nari atsakomyb u Sjungos teiss paeidim 110 Valstybi nari atsakomyb u normatyvini teiss akt primim arba neprimim Atsakomyb u teismins valdios padaryt Sjungos teiss paeidim 086 087 113 113 114 115 116 SJUNGOS TEISS VIETA BENDROJE TEISS SISTEMOJE ES teistvarkos savarankikumas Sjungos teiss ir nacionalins teiss sveika Sjungos teiss ir nacionalins teiss kolizija Tiesioginis Sjungos teiss taikymas nacionalinje teisje Sjungos teiss virenyb prie nacionalin teis Sjungos teis atitinkantis nacionalins teiss aikinimas IVADOS PRIEDAS
123 125
EU R O P O S S J U N G O S T E I S S PAG R I N DA I
vadas
Europos Sjungos teistvarka tapo neatskiriama ms politins ir visuomenins tikrovs dalimi. Remiantis Sjungos Sutartimis kiekvienais metais priimami tkstaniai sprendim, kurie nulemia ES valstybi nari ir j piliei gyvenim. Jau seniai esame ne tik savo alies, savo miesto ar bendruomens, bet ir Sjungos pilieiai, otai yra labai svarbi prieastis susipainti su Sjungos teistvarka, kuri daro tak ir kasdieniam ms gyvenimui. Taiau perprasti vis ES ir jos teistvarkos struktr jos pilieiams ne taip lengva i dalies vien dl Sutari tekst, kurie danai bna sunkiai suprantami, oj taikymo apimtis sunkiai suvokiama. Be to, neprastos dauguma svok, kuriomis Sutartyse pavadinamos naujos aplinkybs. iame leidinyje bandoma vaizdiai parodyti ES struktr ir pagrindinius jos teistvarkos ramsius ir taip padti pagerinti Sjungos piliei supratim.
0 07
1948 m. gegus 7 d., Haga. Vinstonas erilis (Winston Churchill) iltai sutinkamas Europos kongrese, skirtame Europos vienijimosi judjimui. Buvs Britanijos ministras pirmininkas, tuo metu opozicijos lyderis, ved Europos kongreso atidarymo rengin. 1946 m. rugsjo 19 d. Ciuriche savo garsiojoje kalboje jis paragino Europ vienytis.
Nuo Paryiaus iki Lisabonos per Rom, Mastricht, Amsterdam ir Nic

Dar visai neseniai, po Antrojo pasaulinio karo, ms valstybinis ir politinis gyvenimas klostsi beveik tik pagal nacionalines konstitucijas ir statymus, kuriais ms demokratinse valstybse buvo sukurtos pilieiams, partijoms, netgi valstybei ir jos institucijoms privalomos elgesio taisykls. Tik visikas Europos lugimas ir ekonominis bei politinis senojo emyno smukimas sudar slygas naujai pradiai ir dav nauj postm naujos europins santvarkos idjai. irdami apskritai pokario Europos pastangas vienytis matome pain daugybs sudting ir sunkiai apvelgiam organizacij vaizd. Pavyzdiui, viena alia kitos ir be tikro tarpusavio ryio egzistuoja OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija, angl. OECD, Organization for Economic Cooperation and Development), VES (Vakar Europos Sjunga), NATO (iaurs Atlanto sutarties organizacija, angl. North Atlantic Treaty Organisation), Europos Taryba ir Europos Sjunga. Valstybi nari skaiius iose organizacijose svyruoja tarp deimties (VES) ir 47 (Europos Taryba). i europini darini vairov gis struktr tik jei inosime, koki konkrei tiksl ios organizacijos siekia. Jas galima suskirstyti tris dideles grupes.
P irma gruP . E uroPos ir atlanto organizacijos

Europos ir Atlanto organizacij itakos glauds Jungtini Amerikos Valstij ir Europos ryiai po Antrojo pasaulinio karo. Todl neatsitiktinai pirmoji pokario Europos organizacija EEBO (Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, angl. OEEC, Organization for European Economic Cooperation) 1948m. steigta Jungtini Valstij iniciatyva.
009
EU R O P OS S J U N G OS T E I S S PAG R I N DA I
1947 m. tuometinis Jungtini Valstij usienio reikal ministras Dordas Maralas (George Marshall) paragino Europos valstybes suvienyti pastangas siekiant atgaivinti ekonomik, paaddamas JAV param, kuri tapo tikrove gyvendinus Maralo plan ir buvo greito Vakar Europos atstatymo pagrindas. I pradi pagrindinis EEBO siekis buvo prekybos tarp valstybi liberalizavimas, o 1960 m., organizacij stojus JAV ir Kanadai, ikeltas dar vienas tikslas treiojo pasaulio ali ekonomikos skatinimas teikiant vystymosi pagalb; taip EEBO tapo OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija). Po EEBO 1949 m., kaip karinis paktas su Jungtinmis Valstijomis ir Kanada, steigta NATO, o1954m., siekiant stiprinti Europos valstybi bendradarbiavim saugumo politikos srityje Vakar Europos Sjunga (VES). Pastaroji kilo i Briuselio pakto, kur jau buvo sudariusios Belgija, Pranczija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Jungtin Karalyst, prie jo prisijungus Vokietijos Federacinei Respublikai ir Italijai. Vliau VES stojo Graikija, Ispanija ir Portugalija. 1954m. VES enklino saugumo ir gynybos politikos vystymosi Europoje pradi. Taiau ios organizacijos vaidmuo nebuvo iplstas, nes dauguma jos kompetencijos srii perduotos kitoms tarptautinms institucijoms, ypa NATO, Europos Tarybai ir ES. VES kompetencijoje liko kolektyvins gynybos uduotis, kuri ES kol kas neperduota.
a ntra gruP . E uroPos taryba ir Esbo

Antrai Europos organizacij grupei bdinga tokia struktra, kuria sudaroma galimyb jose dalyvauti kuo daugiau valstybi, nevirijant prasto tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Prie toki organizacij priskirtina 1949m. gegus 5d. kaip politin organizacija steigta Europos Taryba. Europos Tarybos statute nekalbama nei apie siek sukurti federacij ar sjung, nei apie ali suvereniteto dali perdavim ar sujungim. Europos Taryboje sprendimai visais svarbiausiais klausimais priimami pagal vienbalsikumo princip. Tai reikia, kad bet kuri valstyb, pareikdama veto, gali sukliudyti priimti sprendim toks principas taikomas ir Jungtini Taut (JTO) Saugumo Taryboje. Tad Europos Taryba pagal savo struktr tebra tarptautinio bendradarbiavimo institucija. Europos Taryboje priimta daugyb konvencij ekonomikos,
010
kultros, socialins politikos ir teiss srityse. I j reikmingiausia, okartu ir inomiausia 1950m. lapkriio 4d. priimta Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Europos mogaus teisi konvencija, ETK). ia Konvencija valstybms narms ne tik sukurtas praktikai svarbus btiniausias pagarbos mogaus teisms standartas, bet ir tvirtinta teisins apsaugos sistema, kuria Europos mogaus teisi komisijai ir Europos mogaus Teisi Teismui, tai yra vadovaujantis Konvencija Strasbre steigtoms institucijoms, suteikiama galimyb remiantis Konvencija pasmerkti mogaus teisi paeidimus valstybse narse. iai grupei priklauso ir 1994m. steigta Europos saugumo ir bendradarbia vimo organizacija (ESBO), kilusi i Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos. ESBO privalo laikytis princip ir siekti tiksl, nustatyt 1975m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990m. Paryiaus chartijoje. Tarp j, be Europos valstybi tarpusavio pasitikjim stiprinani priemoni skatinimo, yra ir saugumo tinklo, kuriuo tikimasi isprsti konfliktus taikiomis priemonmis, sukrimas. Kaip matyti i nesenos praeities, btent ioje srityje ir Europoje dar reikia labai daug nuveikti.
trEia gruP . E uroPos sjunga

Trei Europos organizacij grup sudaro Europos Sjunga. Palyginti su prastais tarptautiniais valstybi ryiais, esmin ES naujov ta, kad valstybs nars dl ES atsisak savo suvereniteto dalies ir paiai Sjungai suteik nuo valstybi nari nepriklausomus galiojimus. ES, vykdydama iuos galiojimus, gali priimti suverenius Europos teiss aktus, kurie pagal poveik prilygsta valstybs teiss aktams. ES pamatus padjo tuometinis Pranczijos usienio reikal ministras Roberas umanas (Robert Schuman) savo 1950m. gegus 9d. deklaracija, kurioje pristat savo ir ano Mon (Jean Monnet) parengt plan, kaip Europos angli ir plieno pramon suvienyti Europos angli ir plieno bendrij. Tai buvo tarsi istorin organizuotos ir aktyvios Europos, kurios indlis civilizacij yra btinas ir be kurios taika pasaulyje negali bti garantuota, iniciatyva. umano planas pagaliau tapo realybe 1951m. balandio 18d. Paryiuje eioms valstybms steigjoms (Belgijai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Pranczijai, Italijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams) sudarius Europos angli ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo
011
sutart (Paryiaus sutartis) ir 1952m. liepos 23d. iai Sutariai sigaliojus. i Bendrija veik 50 met ir 2002m. liepos 23d., pasibaigus jos steigimo sutarties galiojimui, integruota Europos bendrij. Po keleri met, 1957 m. kovo 25 d., toms paioms valstybms sudarius Romos sutartis steigta Europos ekonomin bendrija (EEB) ir Europos atomins energijos bendrija (EAEB arba Euratomas), kurios savo veikl pradjo 1958m. sausio 1d. sigaliojus Sutartims. Mastrichto sutartimi steigus Europos Sjung (ES) prasidjo naujas Europos politinio vienijimosi etapas. ioje Sutartyje, kuri buvo pasirayta dar 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte, taiau dl kai kuri ratifikavimo procedros klii (Danijos gyventojai pritar tik per antr referendum; Vokietijoje pateiktas iekinys dl parlamento nari pritarimo Sutariai prietaravimo konstitucijai) sigaliojo tik 1993m. lapkriio 1d., sakoma, kad ji enklina nauj glaudesns Europos taut sjungos krimo etap. i Sutartis yra Europos Sjungos steigimo aktas, taiau ji neubaigia paios Sjungos krimo, oyra tik pirmas dalinis ingsnis kuriant galutin konstitucin Europos santvark. Pirmasis ES vystymosi etapas pasiektas Amsterdamo ir Nicos sutartimis, sigaliojusiomis atitinkamai 1999m. gegus 1d. ir 2003m. vasario 1d. i Sutari reform tikslas buvo ilaikyti nuo 15 iki 27 ar daugiau valstybi nari isipltusios Europos Sjungos veiksnum. Todl pagal abi Sutartis pirmiausia imtasi institucij reform, opolitin valia sustiprinti Europos integracij, palyginti su ankstesniais reformos etapais, buvo silpna. Dl to danai pasigirsdavusi kritika dav postm pradti diskusij apie ES ateit ir jos institucin sandar. ios diskusijos rezultatas 2001m. gruodio 15d. Belgijos mieste Lakene valstybi ir vyriausybi vadov priimta Deklaracija dl Europos Sjungos ateities. Joje ES sipareigojo tapti demokratikesne, skaidresne bei veiksmingesne ir nutiesti keli Konstitucijai. Pirmas ingsnis siekiant io tikslo parengti Europos konstitucij patiktas Konventui dl Europos ateities, vadovaujamam buvusio Pranczijos prezidento Valeri iskaro dEsteno (Valry Giscard dEstaing). 2003 m. liepos 18 d. Konvento vardu Europos Vadov Tarybos pirmininkui jis oficialiai perdav Konvento parengt Sutarties dl Konstitucijos Europai projekt. Po deimties nauj valstybi nari stojimo ES 2004m. gegus 1d. ir po rinkim Europos Parlament
012
2004m. birelio mn. viduryje projekt su kai kuriomis pataisomis prim valstybi ir vyriausybi vadovai liepos 1718d. Briuselyje. Siekta, kad primus Konstitucij ankstesn Europos Sjunga ir ankstesn Europos bendrija tapt viena nauja Europos Sjunga, grindiama viena Konstitucine sutartimi. Ilikti turjo tik Europos atomins energijos bendrija, kaip dar viena savarankika Bendrija, taiau, kaip ir anksiau, glaudiai susijusi su Europos Sjunga. Taiau pastangos dl Konstitucijos lugo ratifikavimo procedros metu. I pradi 13 i 25 valstybi nari ES Konstitucinei sutariai pritar, taiau per referendum Pranczijoje (prie balsavo 54,68 % i 69,34 % dalyvavusi referendume piliei) ir Nyderlanduose (prie 61,7% i 63% dalyvavusi piliei) ji buvo atmesta. Po beveik dvejus metus trukusi svarstym tik 2007m. pirmame pusmetyje pavyko priimti nauj reform paket. Jame visikai formaliai atsisakoma Konstitucijos Europai koncepcijos, pagal kuri visos esamos Sutartys turjo bti panaikintos ir pakeistos vienu tekstu pavadinimu Sutartis dl Konstitucijos Europai. Vietoj to parengta Reform sutartis, kurioje, visai kaip Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartyse, padaryti esminiai esam ES Sutari pakeitimai, siekiant padidinti ES veiksnum vidaus ir iors reikaluose, sustiprinti demokratin teistum ir apskritai pagerinti ES veiksmingum. Lygiai taip pat, sekant sena gera tradicija, Reform sutartis pavadinta Lisabonos sutartimi. Lisabonos sutartis parengta nepaprastai spariai, ypa dl to, kad patys valstybi ir vyriausybi vadovai 2007m. birelio 2122d. Briuselyje vykusio Europos Vadov Tarybos posdio ivadose isamiai nustat, kaip ir kokia apimtimi dl Konstitucins sutarties sudertos naujovs turi bti trauktos esamas Sutartis. Toks valstybi ir vyriausybi veikimo bdas buvo netipikas jie neapsiribojo, kaip prasta, bendrais nurodymais, kurie vliau gyvendinami Tarpvyriausybinje konferencijoje, opatys reng darytin pakeitim struktr ir turin, danai netgi pateikdami tiksl tekst. Ypa ginytasi dl ES ir valstybi nari kompetencijos atskyrimo, tolesnio bendros usienio ir saugumo politikos vystymo, naujo nacionalini parlament vaidmens integracijos procese, Pagrindini teisi chartijos traukimo Sjungos teis ir galim paang policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose. Taigi 2007 m. suaukta Tarpvyriausybin konferencija didels veiksm laisvs neturjo ir buvo galiota tik technikai padaryti norimus pakeitimus.
013
Tarpvyriausybins konferencijos darbas buvo baigtas jau 2007m. spalio 1819 d. ir tuo pat metu Lisabonoje vykusiame neformaliame Europos Vadov Tarybos susitikime jam duotas politinis pritarimas. Ir pagaliau 2007m. gruodio 13d. Lisabonoje sutart ikilmingai pasira 27 ES valstybi nari ir j vyriausybi vadovai. Taiau ir ios Sutarties ratifikavimo procesas vyko labai sunkiai. Nors Lisabonos sutartis, prieingai negu Konstitucin sutartis, veik ratifikavimo klitis Pranczijoje ir Nyderlanduose, jos ratifikavimas lugo per 2008 m. birelio 12 d. vykus pirm referendum Airijoje (prie balsavo 53,4% i 53,1% dalyvavusi referendume piliei). Tik paadjus kai kurias teisines garantijas dl (ribotos) naujos Sutarties taikymo apimties Airijos piliei nuomons apie Lisabonos sutart paklausta per antr 2009m. spalio mn. vykus referendum. kart Sutartis i Airijos gyventoj sulauk plataus pripainimo (u balsavo 67,1% i 59% dalyvavusi piliei). Be to, skminga referendumo Airijoje baigtis atvr keli Lisabonos sutarties ratifikavimui Lenkijoje ir ekijoje. Lenkijos prezidentas Lechas Kainskis (Lech Kacziski) buvo paskelbs, kad savo para po ratifikaciniu ratu ds tik jei Airijos referendumas baigsis skmingai. ekijos prezidentas Vaclavas Klausas (Vclav Klaus) pirmiausia taip pat norjo palaukti Airijos referendumo, ovliau ratifikacinio rato pasiraym dar papildomai susiejo su garantija, kad Lisabonos sutartimi, ypa ja ES sutart traukta Pagrindini teisi chartija, nebus daromas joks poveikis 1945m. priimtiems vadinamiesiems Beneo dekretams, kuriais atmetamos pretenzijos buvusias Vokietijos teritorijas ekijoje. Isprendus ir reikalavim, 2009m. lapkriio 3d. ekijos prezidentas pasira ratifikacin rat. Tad ir paskutinje i 27 valstybi nari ratifikavimo procedra buvo skmingai baigta ir 2009m. gruodio 1d. Lisabonos sutartis sigaliojo. Lisabonos sutartimi Europos Sjunga ir Europos bendrija tapo viena Eu ropos Sjunga. Svoka Bendrija visur pakeista svoka Sjunga. Sjunga pakeiia Europos bendrij ir yra jos teisi permja. Taiau Sjungos teis ir toliau grindiama iomis trimis Sutartimis.
014
Europos Sjungos sutartis Europos Sjungos sutartis (ES sutartis) visikai pertvarkyta. Ji suskirstyta ias eias antratines dalis: Bendrosios nuostatos (I), Nuostatos dl demokratini princip (II), Nuostatos dl institucij (III), Tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatos (IV), Bendrosios nuostatos, susijusios su Sjungos iors veiksmais, ir konkreios nuostatos, susijusios su bendra usienio ir saugumo politika (V) ir Baigiamosios nuostatos (VI). Sutartis dl Europos Sjungos veikimo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (SESV) itakos Europos bendrijos steigimo sutartis. SESV struktra i esms atitinka EB sutarties struktr. Svarbiausi pakeitimai susij su ES iors veiksmais ir nauj skyri traukimu, ypa dl energetikos politikos, policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose, kosmoso, sporto ir turizmo. Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutartis Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB) pakeisti tik kai kurie punktai. Atitinkami specifiniai pakeitimai traukti protokolus, kurie pridti prie Lisabonos sutarties. ES sutartis ir SESV turi toki pai teisin gali. is tikslus teisinis paaikinimas yra btinas, nes dl naujo EB sutarties pavadinimo (Sutartis dl Europos Sjungos veikimo) ir reglamentavimo pobdio abiejose Sutartyse susidaro spdis, kad ES sutartis yra tarsi pagrindinis statymas ar pagrind sutartis, oSESV labiau gyvendinimo sutartis. Taiau ES sutarties ir SESV pobdis visikai ne konstitucinis. pokyt, palyginti su ankstesniuoju Konstitucijos projektu, atspindi apskritai Sutartyse vartojama terminija: svoka Konstitucija nevartojama, Sjungos usienio reikal ministras vadinamas Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo politikai, osvok statymas ir pagrind statymas visai atsisakyta. Taip pat pakeistose Sutartyse nra straipsni, kuriuose bt minimi ES simboliai, kaip antai: vliava, himnas ir kis. ES teiss virenyb netvirtinta aikia sutartine nuostata, oiplaukia, kaip ir anksiau, i ES Teisingumo Teismo praktikos, kuri iuo klausimu nurodoma vienoje i deklaracij.
015
Be to, Lisabonos sutartimi panaikintas ES trij ramsi modelis. Pirmasis ramstis, kur sudar daugiausia vidaus rinka ir EB politikos sritys, sujungtas su antruoju ramsiu, sudarytu i bendros usienio ir saugumo politikos, ir treiuoju ramsiu, sudarytu i policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose. Tiesa, tebegalioja specialios procedros bendros usienio ir saugumo politikos srityje, skaitant Europos gynyb, oprie Sutarties pridtomis Tarpvyriausybins konferencijos deklaracijomis pabriamas specifinis ios politikos srities pobdis ir ypatinga valstybi nari atsakomyb u j. iuo metu ES priklauso 27 valstybs nars. Pirmiausia tai eios EEB steigusios valstybs Belgija, Vokietija (1990m. spalio 3d. susivienijus abiem Vokietijos valstybms Sjunga padidjo buvusios VDR teritorija), Pranczija, Itali ja, Liuksemburgas ir Nyderlandai. 1973m. sausio 1d. Bendrij stojo Danija (taiau istojo Grenlandija, kurios pilieiai per 1982m. vasario mn. vykus referendum nedidele bals persvara pasisak prie salos likim EB), Airija ir Jungtin Karalyst; Norvegijos pilieiai ketinim stoti Bendrij 1972m. spalio mn. vykusiame referendume taip pat atmet (prie 53,5%). Vadinamoji ES pltra Pietus pradta 1981m. sausio 1d. stojus Graikijai ir baigta 1986m. sausio 1d. stojus Ispanijai ir Portugalijai. Po pltros Pietus 1995m. sausio 1d. ES stojo Austrija, Suomija ir vedija. Norvegijoje stojim, kaip ir prie 22 metus, sulugd nedidel ne bals persvara 52,4% Norvegijos piliei per referendum vl pasisak prie alies naryst ES. 2004m. gegus 1d. ES stojo Baltijos valstybs Estija, Latvija ir Lietuva, Ryt ir Vidurio Europos valstybs ekija, Vengrija, Lenkija, Slovnija ir Slovakija bei dvi Viduremio jros salos Kipras ir Malta. Tik po ger dvej met, 2007m. sausio 1d. stojus Bulgarijai ir Rumunijai, pltra Rytus kol kas laikinai baigta. Taigi ES valstybi nari skaiius nuo 15 iaugo iki 27, oSjungos piliei skaiius padidjo madaug 90milijon iki 474milijon. i istorin ES pltra yra branduolys ilgo proceso, per kur galjo susivienyti daugiau kaip pus imtmeio geleins udangos ir altojo karo suskaldytos Europos tautos. Po io penktojo ES pltros etapo suvienytame Europos emyne pirmiausia reikia utikrinti vali, taik, stabilum ir ekonomin gerov. Dar vienos derybos dl narysts jau vyksta su Turkija. Turkija paraik dl narysts pateik 1987m. balandio 14d., taiau jos ir ES ryiai siekia ankstesnius laikus dar 1963m. sudarytas EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas, kuriame minima alies narysts perspektyva. 1995m. steigta Muit sjunga, o1999m. gruodio mn. Helsinkyje Europos Vadov Taryba Turkijai oficialiai suteik alies kandidats status. Taip ireiktas sitikinimas, kad
016
alyje yra demokratins sistemos pagrindai, nors ji turi dar labai daug nuveikti pagarbos mogaus teisms ir maum apsaugos srityse. 2004m. gruodio mn. Europos Vadov Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, deryboms dl Turkijos narysts pagaliau udeg ali vies. Derybos prasidjo 2005m. spalio mn. Galutinis j tikslas alies naryst. Tiesa, garantijos, kad jis bus pasiektas, nra. ES taip pat sutariama, kad naryst galima ne anksiau kaip 2014m. Jai reikia labai rpestingai pasirengti, kad integracija vykt sklandiai, nerizikuojant tuo, kas pasiekta per daugiau kaip 50 Europos integracijos met. Kitos alys kandidats yra Kroatija, kuriai kelias derybas dl narysts atvertas 2005m. spalio mn., ir Buvusioji Jugoslavijos Respubli ka Makedonija, kuriai alies kandidats statusas suteiktas 2005m. gruodio mn., taiau konkreti deryb pradios data nenustatyta. 2009m. liepos 17d. paraik dl narysts pateik Islandija. 2010m. vasario 24d. Europos Komisija Tarybai rekomendavo su Islandija pradti derybas dl narysts. ES rytingai atsigr Vakar Balkan valstybes, nusprendusi joms taikyti toki pai strategij, kaip ir pirmesnms alims kandidatms. Tai reikia, kad iplstas stabilizavimo ir asociacijos procesas turi likti bendrja Vakar Balkan valstybi nuostata ES narysts klausimu per vis stojimo laikotarp. Pirmas svarbus ingsnis Europos partnerysts, steigtos su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Juodkalnija, skaitant Kosov(1). Europos partnerysts program, kurias kai kuriais atvejais dar reikia pritaikyti prie atitinkam poreiki, tikslas Vakar Balkan valstybms teikti pagalb, kad pasirengimas galimai narystei vykt tvarkingai ir darniai, taip pat padti rengiant veiksm planus, kuriuose turi bti nustatomi vykdytin reform tvarkaraiai ir tiksliai apibrtos priemons, kuri valstybs ketina imtis, kad vykdyt geresns integracijos ES reikalavimus. I anksto pasirpinta ir istojimu i ES: ES sutart traukta istojimo ilyga, pagal kuri valstyb nar turi teis istoti i ES. Istojimas nesusietas su jokia slyga, tik turi bti sudaromas ES ir tos valstybs nars susitarimas dl istojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, istojimas sigalioja ir be jo, prajus dvejiems metams po praneimo apie ketinim istoti pateikimo. Tiesa, nra jokios nuostatos dl valstybs nars paalinimo i ES dl iurki ir nuolatini Sutari paeidim.
(1) Kaip apibrta Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1244.
017
1955 m. birelio 13 d., Taormina (Italija). Jozefas Bechas (Joseph Bech), Polas Henris Spakas (Paul-Henri Spaak) ir Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen) viebuio, kuriame jie gyveno Mesinos konferencijos metu, sode. ie trys usienio reikal ministrai pareng Beniliukso memorandum, dl kurio per i konferencij diskutavo ei ali atstovai.
Pagrindins Europos Sjungos vertybs

ES sutarties 2straipsnis (Sjungos vertybs)
Sjunga yra grindiama iomis vertybmis: pagarba mogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba mogaus teisms, skaitant maumoms priklausani asmen teises. ios vertybs yra bendros valstybms narms, gyvenanioms visuomenje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moter bei vyr lygyb.
ES sutarties 3straipsnis (Sjungos tikslai)

1. Sjungos tikslas skatinti taik, savo vertybes ir savo taut gerov. 2. Sjunga savo pilieiams silo vidaus sien neturini laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje laisvas asmen judjimas utikrinamas kartu taikant atitinkamas iors sien kontrols, prieglobsio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. 3. Sjunga sukuria vidaus rink. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis bt tvarus, pagrstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiko uimtumo ir socialins paangos, bei aukto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybs gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos paang. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialin teisingum ir apsaug, moter ir vyr lygyb, kart solidarum ir vaiko teisi apsaug. Ji skatina ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum. Ji gerbia turting savo kultros ir kalb vairov bei utikrina, kad Europos kultros paveldas bt saugomas ir turtinamas.
019
4. Sjunga steigia Ekonomin ir pinig sjung, kurios valiuta euro. 5. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sjunga isaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliei apsaugos. Ji prisideda prie taikos isaugojimo, saugumo utikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, taut tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir siningos prekybos, skurdo panaikinimo ir mogaus, ypa vaiko, teisi apsaugos, taip pat prie grieto tarptautins teiss, skaitant Jungtini Taut Chartijos principus, laikymosi ir jos pltojimo. [...]
Suvienytos Europos krimo pamatas esmins vertybi sampratos, kuri laikytis valstybs nars jauia pareig ir kurias gyvendinti patikta veikianioms ES institucijoms. Tarp i pripaint pagrindini vertybi ilgalaiks taikos utikrinimas, vienyb, lygyb, laisv, solidarumas ir saugumas. ES aikiai pasisako u visoms valstybms narms bendr demokratijos ir teisins valstybs princip laikymsi bei pagrindini ir mogaus teisi apsaug. ios vertybs yra kelrodis ir toms valstybms, kurios ateityje nort stoti ES. Be to, dl iurktaus ir nuolatinio i vertybi paeidimo valstyb nar gali sulaukti sankcij. Jei valstybi ir vyriausybi vadovai, remdamiesi tredalio valstybi nari arba Komisijos pasilymu ir gav Europos Parlamento pritarim, nusprendia, kad iurkiai ir nuolat paeidiamos Sjungos vertybs ir principai, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali sustabdyti atitinkamos valstybs nars tam tikras pagal ES sutart ir SESV atsirandanias teises, skaitant tos valstybs nars vyriausybs atstovo Taryboje balsavimo teises. Taiau atitinkamos valstybs nars sipareigojimai pagal Sutartis tebra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypa atsivelgia tokio teisi sustabdymo padarinius piliei ir moni teisms ir pareigoms.
Es kaiP taikos garantas

N vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos trokimo. Per paskutin imtmet Europoje vyko du pasauliniai karai tarp valstybi, kurios iandien yra ES valstybs nars. Todl Europos politika kartu yra taikos politika, o krus ES kartu sukurtas Europos ilgalaiks taikos plano pagrindas, dl kurio karas tarp valstybi nari nemanomas. Tai rodo 50 met Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybi prisijungia prie io ilgalaiks taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. iuo poiriu abu
020
paskutiniai ES pltros etapai, per kuriuos Sjunga padidjo 12, daugiausia Ryt ir Vidurio Europos valstybi, buvo svarbus indlis Europos ilgalaiks taikos plano stiprinim.
l Eitmotyvai viEnyb ir lygyb

Vienyb yra leitmotyvas. Tik jei Europos valstybs engs priek keliu, vedaniu j vienyb, bus galima veikti dabarties problemas. Daugelio nuomone, be Europos integracijos ir be ES Europoje ir pasaulyje nemanoma utikrinti ir isaugoti taikos, demokratijos ir teisins valstybs, ekonomins gerovs ir socialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, aplinkos tara tai jau seniai ne nacionalins problemos ir isprsti j nacionaliniu lygmeniu nemanoma. Tik ES lygmeniu galima sukurti stabili ekonomikos sistem, tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti toki tarptautin ekonomin politik, kuria bt galima pagerinti Europos ekonomikos pajgum ir tvirtinti socialin teisin valstyb. Europa be savo vidinio susitelkimo negali apginti savo politins ir ekonomins nepriklausomybs nuo likusio pasaulio, atgauti takos pasaulyje ir utikrinti savo dalyvavim pasaulio politikoje. Vienyb galima tik ten, kur yra lygyb. N vienas Sjungos pilietis dl savo pilietybs negali bti statomas blogesn padt, t. y. diskriminuojamas. Turi bti kovojama su nevienodu poiriu dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos. Pagrindini teisi chartijoje iais poymiais neapsiribojama joje draudiama diskriminacija ir dl odos spalvos, genetini bruo, kalbos, politini ar kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turtins padties ar gimimo. Be to, visi Sjungos pilieiai lygs prie statym. Valstybms narms lygybs principas reikia, kad n viena neturi virenybs prie kit ir kad prigimtiniai skirtumai, kaip antai alies dydis, gyventoj skaiius ir skirtingos struktros, turi bti vertinami laikantis lygybs principo.
Pagrindins laisvs
Taika, vienyb ir lygyb kartu suteikia laisv. Dabar jau 27 valstybi ryiais sukrus didel erdv kartu suteikiama nemaai laisvi u nacionalini rib. Pirmiausia tai darbuotoj judjimo laisv, sisteigimo laisv, laisv teikti paslaugas, preki judjimo laisv ir kapitalo judjimo laisv. iomis
021
pagrindinmis laisvmis utikrinama galimyb verslininkams laisvai priimti sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo viet, vartotojams laisvai rinktis i vairiausi produkt. Dl laisvos konkurencijos verslininkai savo pasil gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaiiui vartotoj. Darbuotojai visoje ES erdvje gali iekoti darbo ir keisti j pagal savo norus ir interesus. Vartotojai i preki, kuri pasila dl didesns konkurencijos yra daug platesn, gali pasirinkti pigiausi ir geriausi. Tiesa, valstybi, kurios ES narmis tapo 2004 m. gegus 1 d. ir 2007m. sausio 1d., pilieiams i dalies dar taikomos pereinamosios nuostatos. ES stojimo sutartyje atitinkamos iimtys numatytos ypa dl laisvo darbuotoj judjimo, laisvs teikti paslaugas ir sisteigimo laisvs. Pagal ias iimtis senesns ES valstybs nars ne daugiau kaip septynerius metus gali riboti laisv i naujesni valstybi nari darbuotoj judjim, t.y. suteikti leidimus dirbti pagal nacionalin teis ar dvialius susitarimus.
s olidarumo PrinciPas
Solidarumas yra btina laisvs pataisa, nes dl beatodairiko naudojimosi laisve visada nukenia kiti. Todl norint, kad bendrijos tvarka ilikt, visada kaip esmin princip reikia pripainti jos nari solidarum, onaud, t.y. gerov, ir nat paskirstyti proporcingai ir teisingai visiems nariams.
Pagarba nacionaliniam taPatumui

Nacionalinis valstybi nari tapatumas gerbiamas. Valstybs nars ES turi ne susilieti, osu savo nacionaliniais savitumais j silieti. Btent i nacionalini savitum ir tapatum vairovs ES semiasi dvasini ir moralini jg, kurios savo ruotu panaudojamos bendros visumos labui.
saugumo PorEikis
Pagaliau visos ios pagrindins vertybs priklauso nuo saugumo. Ypa po 2001m. rugsjo 11d. teroristini ipuoli Amerikoje kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir Europoje vl atsidr dmesio centre. Nuolat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, bendr iorini ES sien apsauga.
022
Taiau saugumas Europoje reikia ir socialin vis ES gyvenani piliei apsaug, darbo viet saugum ir verslo priemoni, kuri imamasi pasitikint verslo aplinkos pastovumu, saugum. Todl iuo atvilgiu ES institucijos raginamos piliei ir moni ateiiai suteikti apibrtumo, oslygoms, nuo kuri jie priklauso pastovumo.
Pagrindins tEiss
Prie pagrindini vertybi ir esmini vertybi samprat, kuriomis grindiama ES, priklauso ir individualios pagrindins Sjungos piliei teiss. Europos istorij daugiau kaip du imtmeius enklino nuolatins pastangos stiprinti pagrindini teisi apsaug. Nuo pat 18-ojo amiaus, kai buvo paskelbta mogaus ir pilieio teisi deklaracija, pagrindins teiss ir laisvs yra neatskiriama daugumos civilizuot valstybi konstitucins santvarkos dalis. Ypa tai pasakytina apie ES valstybes nares, kuri teistvarka grindiama pagarba teisei ir orumui bei kiekvieno asmens laisve ir galimybmis vystytis. Be to, sudaryta daugyb tarptautini susitarim dl mogaus teisi apsaugos, i j ypa svarbi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (Europos mogaus teisi konvencija, ETK). Bendrijos pagrindini teisi sistema susiformavo tik pagal nusistovjusi Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktik, kuri, tiesa, pradta palyginti vlai 1969m., nes i pradi Teisingumo Teismas visus su pagrindinmis teismis susijusius iekinius atmesdavo nurodydamas, kad jis neturs sprsti problem, priklausani nacionalinei konstitucinei teisei. i savo pozicij Teisingumo Teismas turjo pakeisti ypa dl jo paties pagrsto Sjungos teiss virenybs prie nacionalin teis principo, nes i virenyb manoma tik jei Sjungos teise bus manoma utikrinti pagrindini teisi apsaug, lygiavert nacionalini konstitucij suteikiamai apsaugai. ios Teisingumo Teismo praktikos ieities takas buvo jo sprendimas byloje Stauder, kurios objektas buvo tai, kad karo aukoms skiriam imok gavjas savo orumo ir lygybs principo paeidimu laik reikalavim registruojantis nusipirkti sviesto su nuolaida, vadinamojo kaldinio sviesto, nurodyti savo pavard. Nors Teisingumo Teismas jau aikindamas Bendrijos teiss akt prijo prie ivados, kad pavards nurodyti nereikia, ir, ar tai yra pagrindini teisi paeidimas, i tikrj tirti jau nebereikjo, baigdamas jis konstatavo, kad ir pagrindini teisi utikrinimas priklauso bendriesiems Bendrijos tei-
023
ss sistemos principams, kuri laikymsi turi utikrinti Teisingumo Teismas. Taip Teisingumo Teismas pirm kart pripaino paios ES pagrindini teisi sistemos egzistavim. Atskiras pagrindini teisi utikrinimo nuostatas Teisingumo Teismas pirmiausia ived i kai kuri Sutari nuostat. Tai ypa pasakytina apie nemaai diskriminacijos draudim, kuriais ireikiami atitinkamai ypatingi bendrojo lygybs principo aspektai, pavyzdiui, bet kokios diskriminacijos dl pilietybs draudimas (SESV 18 straipsnis), kova su nevienodu poiriu dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos (SESV 10straipsnis), vienodas preki ir asmen traktavimas keturi pagrindini laisvi atvilgiu (laisvas preki judjimas, SESV 34straipsnis; laisvas asmen judjimas, SESV 45straipsnis; sisteigimo laisv, SESV 49 straipsnis; laisv teikti paslaugas, SESV 57straipsnis), konkurencijos laisv (SESV 101 ir kt.straipsniai) ir vienodas darbo umokestis vyrams ir moterims (SESV 157straipsnis). Keturias pagrindines EB laisves, kuriomis utikrinamos pagrindins profesinio gyvenimo laisvs, galima laikyti ir Bendrijos judjimo laisvs ir laisvs pasirinkti pro fesij pagrindine teise. Taip pat aikiai utikrinama teis burtis organizacijas (SESV 153straipsnis), teis pateikti peticij (SESV 24straipsnis) ir tarnybins ir komercins paslapties saugojimas (SESV 339straipsnis). Bendrijos teise grindiamus pagrindini teisi apsaugos principus Teisingumo Teismas nuolat tobulino ir papild kitomis pagrindinmis teismis, pripaindamas bendruosius teiss principus, kuriuos jis konkretino remdamasis, viena vertus, bendromis valstybi nari konstitucinmis tradicijomis, antra vertus, tarptautinmis sutartimis dl mogaus teisi apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybs nars. Pastarasis teiginys ypa pasakytinas apie ETK, kuri, formuluojant Bendrijos pagrindini teisi turin, yra svarbus orientyras dl j apsaugos reikalavim. iuo pagrindu Teisingumo Teismas kaip ES teistvarka utikrinamas pagrindines teises pripaino tokias pagrindines teises kaip nuosavybs teis, laisv pasirinkti profesij, bsto nelie iamyb, saviraikos laisv, bendroji asmenin neturtin teis, eimos apsauga (pavyzdiui, teis atvykti darbuotoj migrant eimos nariams), ekonomin laisv, religini sitikinim ir tikjimo laisv bei nemaai procesini pagrindi ni teisi, kaip antai teiss bti iklausytam principas, i bendrosios teiss (angl. common law) inomas korespondencijos su advokatu slaptumo apsaugos principas (angl. legal privilege), draudimo bausti du kartus u t pat nusikaltim principas arba pareiga motyvuoti Sjungos teiss aktus.
024
Ypa svarbus ir teisminiuose ginuose danai pasitelkiamas vienodo poi rio principas. Bendriausioje io principo apibrtyje sakoma, kad panaias aplinkybes negalima irti skirtingai, nebent diferenciacija bt objektyviai pagrsta. Taiau pagal Teisingumo Teismo praktik vienodo poirio principu nedraudiama, prieingai ligiolinms tarptautinms tradicijoms, savo alies pilieiams ar savo alies gaminiams taikyti grietesnius reikalavimus negu kit valstybi nari pilieiams ar veamiems gaminiams. ios vadinamosios atvirktins diskriminacijos Bendrijos teise panaikinti nemanoma, nes ji yra ribotos Sjungos kompetencijos pasekm. Pagal ligiolin Teisingumo Teismo praktik i pagrindini teisi kylantis liberalizavimo principas apima i esms tik tarpvalstybinius procesus. Nacionalini gamini gamybos ir pardavimo arba tos valstybs piliei teisinio statuso toje valstybje reglamentavimas Bendrijos teiss reglamentavimo srit patenka tik tiek, kiek tai suderinta Sjungos lygmeniu. Dl Teisingumo Teismo praktikos Sjungos teisje taip pat yra nemaai su pagrindinmis teismis susijusi teisins valstybs princip, tarp j didiul praktin reikm turintis proporcingumo principas. Jis apima naudos ir interes palyginimo princip, o is savo ruotu priemons tinkamumo ir btinumo bei draudimo nustatyti neproporcingus pareigojimus aspektus. Prie bendrj teiss princip, susijusi su pagrindinmis teismis, priskirtini ir bendrieji administracins teiss ir teisingo proceso (angl. due process) principai, pavyzdiui, teist lkesi apsaugos principas, nepalanki teiss akt taikymo atgaline data draudimas arba palanki teiss akt ataukimo ar panaikinimo draudimas bei teiss bti iklausytam principas, kuris taikomas ir Europos Komisijos administracinse procedrose, ir Teisingumo Teismo bylose. Ypating viet uima ir didesnio skaidrumo reikalavimas, pagal kur sprendimai turi bti priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliei. Esminis io skaidrumo elementas yra tai, kad kiekvienas Sjungos pilietis ir kiekvienas juridinis asmuo, kurio bstin vienoje i valstybi nari, turi teis prieiti prie Tarybos ir Europos Komisijos dokument. Be to, turi bti vieinamos visos imokos i ES biudeto fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tikslu kuriamos duomen bazs, prie kuri gali laisvai prieiti kiekvienas Sjungos pilietis. Net ir labai vertinant Teisingumo Teismo laimjimus kuriant neraytines pagrindines teises, visgi is Europos pagrindini teisi tobulinimo procesas turjo didel trkum Teisingumo Teismas apsiribojo konkreiais atvejais, todl jis negaljo i bendrj teiss princip ivesdinti pagrindini
025
teisi visose srityse, kuriose tai atrodo btina ar pageidautina. Jis taip pat negaljo nustatyti pagrindini teisi apsaugos apimties ir rib, kiek tai btina atsivelgiant visum ir diferencijuotum. Todl ES institucijos negaljo pakankamai vertinti, ar joms kyla pavojus paeisti kuri nors pagrindin teis, ar ne. Ir Sjungos pilieiai negaljo taip paprastai kiekvienu atveju nusprsti, ar paeidiama kuri nors i j pagrindini teisi. Kaip ieitis i ios padties ilg laik buvo laikomas ES prisijungimas prie Europos mogaus teisi konvencijos (ETK). Taiau Teisingumo Teismas savo Nuomonje 2/94 nustat, kad dabartiniame Sjungos teiss raidos etape ES neturi galiojim prisijungti prie Konvencijos. Teisingumo Teismas iuo klausimu iaikino, kad, net jeigu pagarba mogaus teisms yra ES veiksm teistumo slyga, dl prisijungimo prie ETK gerokai pasikeist dabartin Sjungos sistema, nes ES bt traukta atskir tarptautin institucin sistem, ovisos ETK nuostatos bt trauktos Sjungos teisin sistem. Toks ES mogaus teisi apsaugos sistemos pakeitimas, dl kurio ir ES, ir valstybs nars patirt esmini institucini pokyi, Teisingumo Teismo nuomone, turt konstitucin svarb ir todl dl savo pobdio viryt SESV 352straipsnyje numatyt Sutari papildymo kompetencij. Todl, sigaliojus Lisabonos sutariai, ES sutarties 6straipsnio 2dalyje aikiai sakoma, kad ES prisijungia prie ETK. Lisabonos sutartimi engtas dar vienas labai svarbus ingsnis tobulinant ES pagrindini teisi sistem ir sukurtas naujas ES pagrindini teisi apsaugos pagrindas. Naujame ES sutarties straipsnyje dl pagrindini teisi (6straipsnis) nurodyta, kad ES institucijos ir valstybs nars, taikydamos ir gyvendindamos Sjungos teis, privalo laikytis Europos Sjungos pagrindi ni teisi chartijos. Pagrindini teisi chartij pareng Konventas, sudarytas i 16 valstybi ir vyriausybi vadov galiotini, Europos Komisijos pirmininko, 16 Europos Parlamento nari ir 30 nacionalini parlament nari (po du i kiekvienos tuometins valstybs nars), vadovaujant prof.dr.Romanui Hercogui (Roman Herzog). 2000m. gruodio 7d. Nicoje per Europos Vadov Tarybos susitikim Chartij, kaip Europos Sjungos pagrindini teisi chartij, ikilmingai paskelb Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai. Vykstant konsultacijoms dl Konstitucijos Europai Chartija buvo perirta ir pakeista ir tapo neatskiriama 2004m. spalio 29d. Konstitucins sutarties dalimi. Konstitucinei sutariai lugus Europos Sjungos pagrindini teisi chartij, kaip savarankik teiss akt, 2007m. gruodio 12d. Strasbre vl ikilmingai paskelb Euro-
026
pos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai. ES sutartyje nurodoma btent i Chartijos redakcij, kaip privalom teiss akt. Taip Pagrindini teisi chartija tampa teisikai privaloma ir ja kartu nustatoma pagrindini teisi taikymo sritis Sjungos teisje. Taiau tai negalioja Lenkijai ir Jungtinei Karalystei. Abi ios valstybs nars negaljo ar nenorjo paklusti Chartijos pagrindini teisi reikalavimams, bijodamos, kad dl Chartijoje tvirtint pagrindini teisi galiojimo jos turs atsisakyti ar bent pakeisti savo nuomon tam tikrais klausimais, kaip antai religini sitikinim ir tikjimo arba poirio maumas. Abiem ioms valstybms narms pareiga gerbti pagrindines teises kyla ne i Pagrindini teisi chartijos, o, kaip ir anksiau, i Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su pagrindinmis teismis.
027
1964 m. rugsjo 27 d., Briuselis. Automobilis su europiniais numeriais prie statom pastat Joyeuse entre, bsim Europos Komisijos bstin.
Europos Sjungos Konstitucija

Kiekviena visuomenin sjunga turi konstitucij. Konstitucija nustatoma politins sistemos struktra, t.y. sjungos nari vieta vienas kito ir visumos atvilgiu, bendri tikslai ir privalom sprendim primimo taisykls. Todl ES, kaip valstybi sjungos, kuriai suteiktos tam tikros uduotys ir funkcijos, Konstitucija turi bti pajgi atsakyti tokius paius klausimus, kaip ir valstybs konstitucija. Du aukiausi valstybi bendruomeni valdymo principai yra teis (angl. rule of law) ir demokratija. Todl bet kokia Sjungos veikla, norint, kad ji atitikt pagrindinius teiss ir demokratijos reikalavimus, ir teiss, ir demokratijos poiriu turi bti teista steigimas, struktra, kompetencija, veikimas, valstybi nari ir j institucij statusas, piliei statusas. ES Konstitucija, lugus 2004m. spalio 29d. Konstitucinei sutariai, kaip ir anksiau, nra tvirtinta viename nuosekliame konstituciniame rate, kaip daugumos valstybi nari konstitucijos. Ji kyla i taisykli ir pagrindini vertybi, kuri suinteresuotieji subjektai laikosi kaip privalom, visumos. ios normos i dalies nustatytos Europos Sutartyse ar Sjungos institucij priimtuose teiss aktuose, i dalies atsispindi proiuose.
Es tEisin Prigimtis
Apibriant teisin prigimt turima mintyje bendrasis teisinis organizacijos suvokimas pagal jai bdingas savybes. Nors ios savybs nustatytos dar 1963 ir 1964 m. dviejuose lemiamuose Europos Bendrij Teisingumo Teismo sprendimuose, atsivelgiant tuometin Europos ekonomin bendrij, jos tebegalioja ir iandieninei Europos Sjungai.
BYLA VAN GEND&LOOS
ioje byloje Nyderland transporto mon Van Gend & Loos Nyderland teismui apskund Nyderland muit valdyb, kuri u tam tikr i Vokieti-
029
jos veam chemin gamin m didesn negu anksiau muit. mon tame velg EEB sutarties 12 straipsnio paeidim, kuriuo valstybms narms draudiama bendrojoje rinkoje nustatyti naujus ir didinti jau taikomus muitus. Atsivelgdamas tai, Nyderland teismas bylos nagrinjim sustabd ir kreipsi Teisingumo Teism praydamas iaikinti ginijamos EB sutarties nuostatos taikymo apimt turinio ir teiss poiriu. Teisingumo Teismas, pasinaudodamas ia byla, prim kai kurias esmines nuostatas dl EB teisins prigimties. io bylos sprendime sakoma: EEB sutarties tikslas sukurti bendrj rink, kurios funkcionavimas bt tiesiogiai susijs Bendrijos teiss subjektais, todl i Sutartis yra daugiau negu paprastas susitarimas, kuris nustatyt tik abipusius Susitarianij Valstybi sipareigojimus. i koncepcij patvirtina Sutarties preambul, taikoma ne tik vyriausybms, bet ir tautoms, btent kuriant institucijas, oficialiai teisinanias suverenias teises, kuri gyvendinimas susijs tiek su valstybmis narmis, tiek su j pilieiais. [...] Tokiomis aplinkybmis darytina ivada, jog Bendrija sudaro nauj tarptautins teiss teisin sistem, kurios labui valstybs, nors ir tik tam tikrose nustatytose srityse, apribojo savo suverenias teises ir kurios subjektai yra ne tik valstybs nars, bet ir j nacionaliniai subjektai.
BYLA COSTA PRIE ENEL
Jau po met byloje Costa prie ENEL Teisingumo Teismas turjo prog savo analiz pagilinti. Bylos aplinkybs buvo tokios: 1962m. Italija nacionalizavo elektros energijos gamybos ir skirstymo mones, oelektros energijos bendrovi eksploatacinius renginius perdav elektros tinkl bendrovei ENEL. Ponas F. Kosta (Costa), kaip vienos i nacionalizuot moni akcins bendrovs Editon Volta akcininkas, laik, kad i jo buvo atimti dividendai, ir dl to atsisak apmokti 1926ITL sskait u elektros energij. Taikos teisjui Milane ponas F. Kosta savo elges teisino, be kita ko, tuo, kad nacionalizavimo statymu paeista nemaai EEB sutarties nuostat. Taikos teismas, nordamas vertinti tok pono F. Kosta pareikim, Teisingumo Teismui pateik vairi klausim dl EEB sutarties aikinimo. is savo sprendime pateik tok EEB teisins prigimties aikinim: Kitaip negu paprastos tarptautins sutartys, EEB sutartis nustat sav teisin sistem, kuri [...] buvo integruota valstybi nari teisin sistem ir kuri
030
privalo taikyti j teismai. I ties kurdamos neribotam laikui Bendrij, turini savas institucijas, juridinio asmens teises, veiksnum, tarptautinio atstovavimo teises, ir ypa dl valstybi kompetencijos apribojimo arba dalies j funkcij perdavimo Bendrijai, reali valdi, valstybs, nors ir nedaugelyje srii, apribojo savo suverenias teises ir taip sukr teis, taikom j nacionaliniams subjektams ir joms paioms. I i isami svarstym Teisingumo Teismas daro tokias ivadas: I vis i argument darytina ivada, jog i Sutarties, kaip autonomiko altinio, kilusi teis dl savo ypatingos bei originalios prigimties neturt bti teisikai kvestionuojama vidaus teiss aktu, kad ir koks jis bt, nes tuomet prarast savo, kaip Bendrijos teiss, pobd, ir dl to kilt grsm paios Bendrijos teisiniam pagrindui. Valstybms perklus i j vidaus teisins sistemos Bendrijos teisin sistem teises ir pareigas, atitinkanias Sutarties nuostatas, buvo galutinai apribotos valstybi suverenios teiss, ir to apribojimo negali panaikinti vliau priimtas su Bendrijos idja nesuderinamas vienaalikas aktas. Remiantis abiem iais principiniais Teisingumo Teismo sprendimais galima nustatyti elementus, kuri visuma sudaro ES teisins prigimties ypatingum ir savitum:
institucin
struktra, kuria utikrinama, kad formuojant vali ES bus atsivelgiama ir bendr Europos interes, t.y. Sjungos tiksluose tvirtintus jos interesus; institucijoms suteikta kompetencija didesn negu prasta kitose tarptautinse organizacijose, taip pat ji suteikta srityse, u kurias paprastai atsako valstybs; sava teistvarka, nepriklausoma nuo valstybi nari teistvarkos;
Sjungos
sukurta
Sjungos
teis taikoma tiesiogiai, tai yra visas Sjungos teiss nuostat veiksmingumas visose valstybse narse vienodas ir jomis nustatoma pareig arba suteikiama teisi ir valstybms narms, ir j pilieiams; teiss virenyb, kuria utikrinama, kad nacionalin teis Sjungos teiss negali nei panaikinti, nei pakeisti, okolizijos atveju virenyb turi Sjungos teis.
Sjungos
031
Taigi ES yra savarankika valdios sjunga su savomis suvereniomis teismis ir nuo valstybi nari nepriklausoma teistvarka, kuriai ES priskirtose veiklos srityse paklsta ir valstybs nars, ir j pilieiai. I ES bding savybi atsiskleidia ir jos bendrumai ir skirtumai, palyginti su prastomis tarptautinmis organizacijomis ir su dariniais, panaiais federacin valstyb. Pati ES dar nra galutinai sukurtas darinys, greiiau tapsm patirianti sistema, kurios galutinio vaizdo kol kas negalima numatyti. prastas tarptautines organizacijas ES panai tik tuo, kad ir ji steigta tarptautine sutartimi. Taiau nuo savo tarptautini akn ji jau gerokai nutolusi. Nes ES steigimo akt, kurie taip pat pagrsti tarptautinmis sutartimis, pagrindu sukurta savarankika Sjunga, turinti savas suverenias teises ir kompetencij. Valstybs nars jos labui atsisak savo suverenios valdios dalies. ES patikt uduoi sraas irgi labai skiriasi nuo kit tarptautini organizacij uduoi. Pastarj atveju kalbama daniausiai apie tiksliai atskirtas, tarptautinio valdymo organo vykdomas technines uduotis, oES tenka tokios veiklos sritys, kuri visuma turi valstybi gyvavim lemiant pobd. Dl ES ir prast tarptautini organizacij skirtum ji kiek priartja prie valstybinio darinio. Ypa faktas, kad valstybs nars ES labui i dalies atsisak savo suvereniteto, laikytas poymiu, jog ES jau esama federacin valstyb panai struktr, taiau neatsivelgta tai, kad ES institucijos turi konkreiai nustatytus galiojimus tik Sjungos Sutartyse tvirtintiems tikslams pasiekti ir tik dl tam tikr dalyk. Todl jos negali paios pasirinkti tiksl, kaip tai gali valstybs, ir negali patenkinti vis reikalavim, kurie iandien keliami moderniai valstybei. ES neturi nei valstybei bdingos bendrosios kompetencijos, nei galiojimo kurti nauj kompetencij (vadinamosios kompetencijos paskirstymo kompetencijos). Todl ES nra nei klasikin tarptautin organizacija, nei valstybi asociacija, ovaldios sjunga, kurios vieta tarp i tradicini valstybi susivienijim modeli. Juridinje vartosenoje iai ypatingai padiai apibdinti sitvirtino svoka virvalstybin organizacija.
032
Es uduotys
ES patikt uduoi sraas labai panaus valstybs konstitucins santvarkos uduoi sra. Tai yra ne tiksliai apibrtos technins uduotys, kaip prasta tarptautini organizacij atveju, oveiklos sritys, kuri visuma turi valstybi gyvavim lemiant pobd. ES uduoi sraas kiek galima iplstas: jis apima ekonomines, socialines ir politines uduotis. Pagrindin ekonomin uduotis bendrosios rinkos, kurioje bt suvienijamos valstybi nari nacionalins rinkos ir kurioje preks ir paslaugos bt silomos ir parduodamos tokiomis paiomis slygomis kaip vidaus rinkoje, ir prie kurios visi Sjungos pilieiai turt vienod ir laisv prieig, sukrimas. Bendrosios rinkos sukrimo koncepcij inicijavo tuometinis Europos Komisijos pirmininkas akas Deloras (Jacques Delors), oji i esms gyvendinta valstybi ir vyriausybi vadov priimta Vidaus rinkos sukrimo iki 1992m. programa. Sjungos institucijoms pavyko nustatyti teisin veikianios vidaus rinkos pagrind. Laikui bgant jis isamiai papildytas nacionalinmis gyvendinimo priemonmis, taigi vidaus rinka jau tapo tikrove. Ji matoma ir kasdieniame gyvenime, ypa keliaujant po ES jau seniai nestabdoma prie nacionalini sien ir netikrinami asmens dokumentai. Vidaus rink papildo Ekonomin ir pinig sjunga. Taiau ES uduotis ekonomins politikos srityje yra ne nustatyti ir vykdyti Europos ekonomin politik, okoordinuoti valstybi nari ekonomin politik tokiu mastu, kad vienos ar keli valstybi nari sprendimai ekonomins politikos srityje neturt neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui. iuo tikslu priimtas Stabilumo ir augimo paktas, kuriame valstybms narms nurodomi konkrets kriterijai, kuriuos jos turi orientuotis priimdamos su biudeto politika susijusius sprendimus. Jei valstyb nar io reikalavimo nesilaiko, Europos Komisija gali j spti, ojei tos valstybs biudeto deficitas nuolat pervirinis, ES Taryba gali prie j imtis sankcij. ES uduotis pinig politikos srityje buvo ir yra vesti bendr ES valiut ir su pinigais susijusius klausimus sprsti centralizuotai. Pirmoji dalin skm ioje srityje jau pasiekta. 1999m. sausio 1d. valstybse narse, kurios atitiko tuo tikslu nustatytus konvergencijos kriterijus, vesta bendra Euro-
033
1977 m. gruodio 6 d., Briuselis. Demonstracija u tiesioginius Europos Parlamento rinkimus ir u vien valiut Europos Vadov Tarybos susitikimo metu 1977 m. gruodio 56 d.
pos valiuta euro. ios alys Belgija, Vokietija, Ispanija, Pranczija, Ai rija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija. 2002m. sausio 1d. i ali nacionalins valiutos pakeistos euro banknotais ir euro monetomis. Nuo to laiko ir kasdieniai mokjimai, ir piniginiai sandoriai jose vykdomi tik viena valiuta eurais. I pradi konvergencijos kriterij neatitiko Graikija ir vedija. Graikija euro zon priimta 2001m. sausio 1d., ovedijai, kuri i kriterij i esms negaljo atitikti dl to, kad nedalyvavo EPS valiut kurso mechanizme, kuris laikomas euro laukiamuoju, taikoma iimtis, pagal kuri Komisija ir ECB ne reiau kaip kas dvejus metus dl vedijos turi pateikti konvergencijos ataskaitas, kuriose jie gali rekomenduoti Tarybai vedij priimti. Jei tokia rekomendacija bus isakyta ir Taryba jai pritars, vedija negals ivengti dalyvavimo euro zonoje. Tiesa, kol kas euro didels paspirties i vedijos gyventoj nesulaukia. Per 2003m. vykus referendum euro vedimui nepritar 55,9 %, 2005 m. gruodio mn. apklausoje nepritar 49%, pritar 36% gyventoj. Kitokia padtis Danijoje ir Jungtinje Karalystje. ios valstybs nars pasiliko atsisakymo (angl. op ting out) galimyb, tai reikia, kad jos paios gali nusprsti, ar tyrimo procedra dl dalyvavimo bendros valiutos sistemoje bus pradta ir kada. Naujosios valstybs nars, kai tik atitiks konvergencijos reikalavimus, taip pat privals sivesti eur. N vienai i naujj valstybi nari opting out ilyga netaikoma; o ir dauguma j sivesti eur nori kuo greiiau. Tai jau pavyko Slovnijai (2007 m. sausio 1 d.), Kiprui (2008 m. sausio 1 d.), Maltai (2008m. sausio 1d.) ir Slovakijai (2009m. sausio 1d.). iuo metu vadinamajai euro zonai, kurios valiuta euro, priklauso 16 valstybi nari(2). Be ekonomins ir pinig politikos, ES tenka uduoi ir daugelyje kit ekonomins politikos srii, tarp j ypa ems kio ir uvininkysts politikos, transporto politikos, vartotoj politikos, struktrins ir sanglaudos politikos, mokslini tyrim ir pltros politikos, kosmoso politikos, aplinkos politikos, sveikatos politikos, prekybos politikos ar energetikos politikos. Socialins politikos srityje ES tenka uduotis pasirpinti, kad ekonomin integracija bt naudinga ne tik aktyviesiems ekonomikos subjektams, bet kad ji taip pat padt kurti socialin vidaus rinkos aspekt. Pirmasis pradios takas iuo poiriu socialins apsaugos sistemos sukrimas darbuotojams migrantams. ia sistema utikrinama, kad n vienas darbuotojas, kuris per
(2) 2011 m. sausio 1 d. Estija taps septynioliktja euro zonos nare ir sives bendrj ES valiut.
035
savo profesin veikl dirbo daugiau kaip vienoje valstybje narje ir dl to dalyvavo vairiose socialinio draudimo sistemose, dl to neatsidurt nepalankioje padtyje socialinio draudimo aspektu (senatvs pensija, invalidumo pensija, sveikatos prieiros paslaugos, imokos eimai, bedarbio paalpa). Kitas svarbus neatidliotinos socialins politikos pradios takas, atsivelgiant jau kelerius metus nerim keliant nedarb ES Europos uimtumo strategijos krimas. Valstybs nars ir ES raginamos kurti uimtumo strategij ir skatinti vis pirma darbuotoj kvalifikacij, mokym ir lankstum, kartu darbo rinkas pritaikant prie kintanios ekonomikos poreiki. Uimtumo skatinimas suprantamas kaip bendro intereso reikalas, todl valstybs nars savo nacionalin veikl turi suderinti Taryboje. ES turi prisidti prie uimtumo lygio didinimo skatindama valstybi nari bendradarbiavim, remdama j priemones ir prireikus, nepaeisdama valstybi nari kompetencijos, jas papildydama. Politinje srityje ES uduotys susijusios su Sjungos pilietybe, teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose politika ir bendra usienio ir saugumo politika. Sjungos pilietybe sustiprinti valstybi nari piliei teiss ir interesai ES. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisvai judti ES (SESV 21straipsnis), balsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus (SESV 22straipsnis), bdamas treiojoje alyje, turi teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ar konsulini staig teikiam apsaug (SESV 23straipsnis), turi teis pateikti peticij Europos Parlamentui (SESV 24straipsnis) ir, susiejant su bendruoju diskriminacijos draudimu, turi teis reikalauti, kad kiekvienoje valstybje narje su juo bt elgiamasi taip, kaip ir su tos valstybs nars pilieiais (SESV 20straipsnio 2dalis susiejant su 18straipsniu). Bendros usienio ir saugumo politikos srityje ES ypa tenka ios uduotys:
pagarba
ES bendroms vertybms, jos pagrindini interes ir nepriklausomybs gynimas; ir jos valstybi nari saugumo stiprinimas; pasaulyje utikrinimas ir tarptautinio saugumo stiprinimas; bendradarbiavimo skatinimas;
ES
taikos
tarptautinio
demokratijos
ir teisins valstybs skatinimas bei pagarba mogaus teisms ir pagrindinms laisvms; gynybos sistemos krimas.
bendros
036
Kadangi ES nra valstybinis darinys, ias uduotis ji gali vykdyti tik pamau. Usienio, ypa saugumo, politika tradicikai priklauso toms sritims, kuriose valstybs nars ypa didel dmes skiria savo suvereniteto isaugojimui. ioje srityje sunku apibrti bendrus interesus dar ir dl to, kad i ES valstybi nari tik Pranczija ir Jungtin Karalyst turi atomin ginkl. Kita problema ne visos ES valstybs nars priklauso gynybinms sjungoms NATO ir VES. Todl iuo metu sprendimai bendros usienio ir saugumo politikos srityje vis dar daugiausia priimami tarpvalstybinio bendradarbia vimo lygmeniu. Tiesa, sukurtos savarankikos veikimo priemons, dl kuri tarpvalstybinis bendradarbiavimas gavo tvirtus teisinius kontrus. Teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityje ES pirmiausia turi vykdyti Europos bendro intereso uduotis, tarp j ypa kov su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba monmis bei baudiamj persekiojim. Veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu atskirai nacionaliniu lygmeniu jau nemanoma, tam reikia bendr ES veiksm. Pirm daug adani priemoni imtasi primus Direktyv dl kovos su pinig plovimu ir steigus Europos policijos biur Europol, kuris oficialiai pradjo veikti 1998 m. (SESV 88straipsnis). ioje srityje taip pat svarbu palengvinti ir pagreitinti su teismo procesais ir sprendim vykdymu susijus bendradarbiavim, palengvinti ekstradicij tarp valstybi nari, nustatyti btiniausias taisykles dl nusikalstam veik ir bausmi nusikaltimo sudties poymi organizuoto nusikalstamumo, terorizmo, prekybos monmis bei seksualinio moter ir vaik inaudojimo, neteistos prekybos narkotikais ir ginklais, pinig plovimo ir korupcijos srityse (SESV 83 straipsnis). Vienas i reikmingiausi ingsni ES pltojant teismin bendradarbiavim Eurojusto steigimas 2003 m. balandio mnes (SESV 85 straipsnis). Eurojust, kurio bstin Hagoje, sudaro teisjai ir prokurorai i vis Europos Sjungos valstybi. Jo uduotis palengvinti tyrimo ir baudiamojo persekiojimo institucij bendradarbiavim dl sunki tarptautini nusikaltim. Eurojusto pagrindu Taryba gali kurti Europos prokuratr, siekiant kovoti su Sjungos finansiniams interesams kenkianiais nusikaltimais (SESV 86straipsnis). Dar vienas svarbus ingsnis nuo 2004m. sausio mn. galiojantis Europos areto orderis. Areto order galima iduoti, jei maiausia u nusikaltim skirtina bausm laisvs atmimas daugiau kaip vieniems metams. Europos areto orderiu siekiama pakeisti ilgai trunkanias ekstradicijos procedras.
037
Es galiojimai
ES steigiamosiose sutartyse Sjungos institucijoms nesuteikiama bendro galiojimo priimti bet kokius teiss aktus, reikalingus Sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti, o atskiruose skyriuose konkreiai nustatoma galiojim veikti apimtis. Pagrindinis principas ES ir jos institucijos paios negali priimti sprendim dl savo teisinio pagrindo ir kompetencijos. Tam taikomas kompetencijos suteikimo principas (SESV 2straipsnis). bd valstybs nars pasirinko, kad aikiai matyt, koki savo gali atsisako, ir kad galt tai kontroliuoti. Kompetencijos suteikimo apimtis dalykiniu poiriu, atsivelgiant ES suteikt uduoi srii pobd, yra skirtinga. Jei kompetencija ES nesuteikta, ji yra iimtinai valstybi nari. ES sutartyje aikiai sakoma, kad nacionalinio saugumo klausimai yra iimtin valstybi nari kompetencija. inoma, dl to kyla ES ir valstybi nari kompetencijos atskyrimo klausimas. Jis sprendiamas pagal tris kompetencijos kategorijas:
iimtin
kompetencija (SESV 3straipsnis) ES priklauso tose srityse, dl kuri manoma, kad veiksmai ES lygmeniu bus veiksmingesni u nekoordinuotus kurios nors valstybs nars veiksmus. ios sritys yra tiksliai atskirtos, tai muit sjunga, vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymas, pinig politika, skirta valstybms narms, kuri valiuta euro, bendra prekybos politika ir bendros uvininkysts politikos dalys. iose politikos srityse tik Europos Sjunga gali priimti teisikai privalomus aktus, ovalstybs nars paios tai daryti gali tik Europos Sjungai galiojus arba jei to reikia Sjungos aktams gyvendinti (SESV sutarties 2straipsnio 1dalis); kompetencija tarp ES ir valstybi nari (SESV 4straipsnis) taikoma tose srityse, kuriose ES veikimas duoda papildomos naudos, palyginti su valstybs nars veiksmais. Pasidalijamoji kompetencija numatyta vidaus rinkos, ekonomins, socialins ir teritorins sanglaudos, ems kio ir uvininkysts, aplinkosaugos, transporto, transeuropini tinkl, energetikos, laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs bei bendr sveikatos saugos problem, mokslini tyrim ir technologij pltros, kosmoso, bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos srityse. Visose iose srityse ES turi pirmenyb pasinaudoti kompetencija, kuri vis dlto apima tik atitinkamu Sjungos teiss
pasidalijamoji
038
aktu reglamentuojamus elementus, one vis politikos srit. Valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek ES nepasinaudojo arba nusprend daugiau nesinaudoti savo kompetencija (SESV 2straipsnio 2dalis). Pastarasis atvejis bna, kai atitinkama ES institucija nusprendia panaikinti statymo gali turint teiss akt, ypa siekiant atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus. Taryba taip pat vienos ar keli savo valstybi nari iniciatyva gali Komisij paraginti teikti pasilymus dl teiss akto panaikinimo;
remiamoji
kompetencija (SESV 6straipsnis): pagal remiamj kompetencij ES gali tik koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus, taiau tose srityse, kuriose jai priklauso remiamoji kompetencija, ji jokiu bdu negali imtis nacionalini teiss akt suderinimo (SESV 2straipsnio 5dalis). Taigi u teisin forminim yra atsakingos valstybs nars, kurios turi nema veikimo laisv. ios kategorijos kompetencija taikoma tokiose srityse kaip mogaus sveikatos apsauga ir gerinimas, pramons politika, kultra, turizmas, vietimas, jaunimas, sportas ir profesinis mokymas, civilin sauga ir administracinis bendradarbiavimas. Ekonomins ir uimtumo politikos srityse valstybs nars aikiai pripasta, kad j nacionalinius veiksmus turi koordinuoti ES.
Pamintina, kad ES kompetencijos ekonomins ir uimtumo politikos koordinavimo srityje bei bendros usienio ir saugumo politikos srityje negalima priskirti n vienai i i trij kategorij. Taigi ios sritys kompetencijos sra nepatenka. Tik viena nuostata patikslinama, kad bendra ES usienio ir saugumo politika neturi takos valstybi nari kompetencijai dl savo usienio politikos vykdymo ir nacionalinio atstovavimo pasaulyje. Be i speciali galiojim veikti, Sjungos Sutartyse Sjungos institucijoms suteikiama galimyb imtis veiksm ir tuomet, kai tai btina vidaus rinkai sukurti ir jai veikti bei neikreiptai konkurencijai utikrinti (plg. SESV 352straipsn vadinamoji Sutari papildymo kompetencija arba lankstumo ilyga). Taiau is galiojimas imtis veiksm nra bendras galiojimas, pagal kur Sjungos institucijos galt vykdyti uduotis, nesusijusias su Sutartyse ikeltais tikslais; jos taip pat negali, juo remdamosi, iplsti savo kompetencijos valstybi nari sskaita. Anksiau iuo galiojimu suteikiamomis galimybmis praktikoje naudotasi labai danai, nes laikui bgant ES buvo keliamos vis naujos uduotys, kuri nebuvo galima numatyti sudarant steigiamsias sutartis, todl Sutartyse nebuvo suteikta ir kompetencijos joms vykdyti. Pir-
039
miausia reikt paminti aplinkosaugos ir vartotoj apsaugos sritis, taip pat Europos regionins pltros fondo, kuriuo siekiama sumainti atotrk tarp isivysiusi ir nepakankamai isivysiusi ES region, steigim. iuo metu dl i srii jau suteikti specials galiojimai, todl dl aikaus reglamentavimo Sutari papildymo kompetencijos praktin reikm gerokai sumenko. Ja pasinaudoti reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Pagaliau numatyta ir kompetencija imtis veiksm, kurie btini jau aikiai suteiktiems galiojimams veiksmingai ir tikslingai vykdyti (kompetencija pa gal dalykin ry). Ypating reikm i kompetencija gavo iors santyki srityje. Pagal j ES gali prisiimti sipareigojimus ir jai nepriklausani valstybi ar kit tarptautini organizacij atvilgiu srityse, kurias apima ES uduoi sraas. Vaizdus pavyzdys Teisingumo Teismo nagrinta byla Kramer, kurios objektas buvo ES kompetencija bendradarbiauti su tarptautinmis jr teiss organizacijomis ir prireikus prisiimti atitinkamus tarptautinius sipareigojimus dl jr vejybos kvot nustatymo. Tam reikaling ir Sutartyse aikiai nenumatyt ES iors veiksm kompetencij Teisingumo Teismas ived i jos vidins kompetencijos uvininkysts politikos srityje vykdant bendr ems kio politik. ES naudodamasi savo kompetencija privalo laikytis i katalikikojo socialinio mokymo paimto subsidiarumo principo, kuris, j tvirtinus ES sutartyje (ES sutarties 5straipsnio 3dalis), pakeltas konstitucin lygmen. is principas turi dvi puses teigiam ir neigiam: teigiama, t.y. ES kompetencijos skatinimas ireiktas nuostata, kad ES turi veikti, jei keliamus tikslus pasiekti bt geriau Sjungos lygmeniu; neigiama, t.y. subsidiarumo principo ribojantis poveikis lemia tai, kad ES neturi veikti, jei tikslams pasiekti utenka valstybi nari veiksm. Praktikoje tai reikia, kad visos Sjungos institucijos, ypa Komisija, turi rodyti, jog bendras reglamentavimas ir bendri veiksmai apskritai reikalingi. Perfrazuojant . Monteskj (Ch. Montesquieu): jei ES lygmeniu reglamentuoti nebtina, btina nereglamentuoti. Jei poreikiui reglamentuoti ES lygmeniu pritariama, keliamas veiksmo, kurio Sjunga turi imtis, masto ir pobdio klausimas. Atsakymas klausim kyla i proporcingumo principo, kuris dl ES Teisingumo Teismo praktikos jo Sjungos teistvark ir, susiejant su nuostatomis dl kompetencijos, tvirtintas ES sutartyje (ES sutarties 5straipsnio 4dalis). Pagal princip reikia isamiai apsvarstyti, ar atitinkama teisin priemon btina ir ar nebt pakankamai veiksmingi kiti veiksmai. Pirmiausia tai reikia, kad pirmenyb teiktina pagrind statymams, btiniausiems reikalavimams ir nacionalini
040
reikalavim tarpusavio pripainimo taisyklms ir vengtini neproporcingai isams teiss aktai. Kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip dabar gali priirti ir nacionaliniai parlamentai. iuo tikslu sukurta iankstinio perspjimo sistema, pagal kuri nacionaliniai parlamentai per atuonias savaites nuo pasilymo dl statymo gali turinio teiss akto pateikimo gali pateikti pagrst nuomon, joje idstydami, kodl atitinkamas pasilymas dl statymo gali turinio teiss akto neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo reikalavim. Jei iai pagrstai nuomonei pritariama ne maiau kaip vienu tredaliu nacionaliniams parlamentams suteikt bals (kiekvienas nacionalinis parlamentas turi po du balsus, ojei parlamentas sudarytas i rm kiekvieni rmai turi po vien bals), pasilym dl to teiss akto jo rengjas (daniausiai Europos Komisija) turi dar kart apsvarstyti ir arba palikti tok pat, arba pakeisti, arba ataukti. Jei Europos Komisija nusprendia projekt palikti tok pat, pagrstoje nuomonje ji turi pagrsti, kodl, jos nuomone, projektas atitinka subsidiarumo princip. i pagrsta nuomon kartu su nacionalini parlament pagrstomis nuomonmis perduodama ES teiss akt leidjui, kad is jas atsivelgt teiskros procedros metu. Jei ES teiss akt leidjas, remdamasis 55% Tarybos nari dauguma arba Europos Parlamento bals dauguma, mano, kad pasilymas subsidiarumo principo neatitinka, jis daugiau nebesvarstomas.
Es institucijos
ES sutarties 13straipsnis (institucin struktra)
1. Sjungos institucine struktra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tiksl, tarnauti jos, jos piliei ir valstybi nari interesams bei utikrinti jos politikos ir veiksm nuoseklum, veiksmingum ir tstinum. Sjungos institucijos yra ios: Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Europos Komisija (toliau Komisija), Europos Sjungos Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas, Audito Rmai.
0 41
2. Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse jai suteikt galiojim ir laikydamasi jose nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. 3. Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rmais, taip pat isamios nuostatos dl kit institucij, pateikiamos Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo. 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas.
0 42
VIS INSTITUCIJ APVALGA (SESV)
27 valstybi ir vyriausybi vadovai, Europos Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas
EUROPOS VADOV TARYBA
TARYBA 27 ministrai (po vien i kiekvienos valstybs nars)
EUROPOS PARLAMENTAS 751 narys (3)
EUROPOS KOMISIJA 27 nariai (iki 2014 m.)
REGION KOMITETAS ne daugiau kaip 350 nari
EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS ne daugiau kaip 350 nari
ES TEISINGUMO TEISMAS
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
AUDITO RMAI 27 nariai (po vien i kiekvienos valstybs nars)
EUROPOS INVESTICIJ BANKAS
( 3) 2009 m. gruodio 1 d. sigaliojus Lisabonos sutariai Parlamento nari skaiius laikinai padidjo iki 754, taiau iki kit 2014 m. vyksiani rinkim reiks padaryti atitinkamus pakeitimus, kad nebt virijamas didiausias leistinas skaiius 751.
VALSTYB NAR VOKIETIJA PRANCZIJA ITALIJA JUNGTIN KARALYST ISPANIJA LENKIJA RUMUNIJA NYDERLANDAI BELGIJA EKIJA GRAIKIJA VENGRIJA PORTUGALIJA VEDIJA BULGARIJA AUSTRIJA DANIJA SLOVAKIJA SUOMIJA AIRIJA LIETUVA LATVIJA SLOVNIJA ESTIJA KIPRAS LIUKSEMBURGAS MALTA
BALS SKAIIUS TARYBOJE 29 29 29 29 27 27 14 13 12 12 12 12 12 10 10 10 7 7 7 7 7 4 4 4 4 4 3
VIETOS EUROPOS PARLAMENTE 99 78 78 78 54 54 35 27 24 24 24 24 24 19 18 18 14 14 14 13 13 9 7 6 6 6 5
Kitas klausimas, kuris kyla kalbant apie ES Konstitucij, susijs su jos struktra: kokios yra ES institucijos? Kadangi ES vykdo uduotis, kurios prastai priklauso tik valstybms, perasi klausimas, ar ir ji turi vyriausyb, parlament, administracines staigas ir teismus, kokie veikia valstybs narse. ES suteikt uduoi vykdymas ir integracijos proceso valdymas smoningai patikti ne vien valstybi nari iniciatyvai ir j kompetencijai ar
044
tarptautiniam bendradarbiavimui. Prieingai, ES sistema institucin, todl Sjunga gali suteikti nauj impuls Europos integracijai ir kelti naujus tikslus, taip pat jos kompetencijai priskirtose srityse nustatyti visoms valstybms narms vienodai privalom teis. Pagrindiniai ES institucins sistemos veikjai yra ES institucijos, tarp j Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Europos Komisija, ES Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ir Audito Rmai. Kaip papildomos institucijos ES institucinje sistemoje dar veikia Europos investicij bankas, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetas ir Region komitetas.
INSTITUCIJOS
Europos Parlamentas (ES sutarties 14straipsnis)

Europos Parlamentas atstovauja ES susijungusi valstybi tautoms. Jis atsirado, kai 1957m. Konvencija dl tam tikr Europos Bendrij bendr institucij (pirmoji Sujungimo sutartis) EAPB generalin asamblja, EEB asamblja ir EAEB asamblja buvo sujungtos vien Asamblj. i Europos Parlament oficialiai pervardyta tik Europos Sjungos sutartimi, taiau tuo tik buvo teisintas bendrai vartotas pavadinimas, kils dar 1958m., kai pati Asamblja savo pavadinim pakeit Europos Parlament.
Sudtis ir rinkimai
Nuo 2009m. gruodio 1d., sigaliojus Lisabonos sutariai, Europos Parlamente yra 754 vietos, taigi virijamas ES sutartyje (14straipsnio 2dalyje) nustatytas didiausias viet skaiius 751. Per 20092014m. teiskros laikotarp tokia padtis iliks, nes i 2009m. birelio mn. irinkt Parlamento nari atimti mandato negalima. Taiau per kitus 2014m. vyksianius rinkimus reikalavimo dl didiausio leistino Parlamento nari skaiiaus reiks laikytis. is skaiius valstybms narms paskirstytas taip, kad, nors kiekvienas Parlamento narys i daug gyventoj turinios valstybs nars atstovauja daugiau piliei negu kiekvienas Parlamento narys i maiau gyventoj turinios valstybs nars, taiau kartu n viena maiau gyventoj turinti valstyb nar neturi daugiau viet negu daug gyventoj turinti valstyb nar. Nustatyta apatin riba paprastai eios vietos, virutin 96 vietos vienai valstybei narei. Per 20092014m. teiskros laikotarp dl vlai sigalioju-
0 45
sios Lisabonos sutarties iimtis kol kas taikoma Vokietijai, kuri ir toliau turi 99 atstovus (2009m. birelio mn. irinkti Parlamento nariai dl Lisabonos sutarties sigaliojimo negali prarasti mandato). Tiksli sudt dar turi nustatyti Taryba. I tikrj tai turjo vykti laiku prie tiesioginius Europos Parlamento rinkimus 2009 m. birelio mn. Taiau kadangi Lisabonos sutartis laiku prie tiesioginius EP rinkimus 2009m. birelio mn. nesigaliojo, negaljo bti taikomos ir naujos taisykls dl EP sudties per 20092014m. teiskros laikotarp, taigi iems EP rinkimams dar taikytas tas viet paskirstymas, kuris paskutin kart buvo patvirtintas Sjung stojus Bulgarijai ir Rumunijai. 2009m. gruodio 1d. sigaliojus Lisabonos sutariai Parlamento nari skaiius padidjo 18 iki 754; naujieji nariai yra i 12 valstybi nari. Toliau parodyta einamojo 20092014m. teiskros laikotarpio Europos Par lamento sudtis. Lisabonos sutartimi padaryti pakeitimai paymti.
PIRMININKAS 14 pirmininko pavaduotoj 5 kvestoriai (turi patariamj bals)
Pirmininkas, jo pavaduotojai ir kvestoriai sudaro Europos Parlamento biur, kur renka Europos Parlamentas dvej su puse met laikotarpiui. Pirminink sueigai dar priklauso frakcij pirmininkai. Ji atsakinga u Europos Parlamento vidaus struktr, santykius tarp institucij ir santykius su Europos Sjungai nepriklausaniomis institucijomis.
046
EUROPOS PARLAMENTO PLENARINIS POSDIS SU 754 NARIAIS

VALSTYB NAR VOKIETIJA PRANCZIJA ITALIJA JUNGTIN KARALYST ISPANIJA LENKIJA RUMUNIJA NYDERLANDAI BELGIJA EKIJA GRAIKIJA VENGRIJA PORTUGALIJA VEDIJA BULGARIJA AUSTRIJA DANIJA SLOVAKIJA SUOMIJA AIRIJA LIETUVA LATVIJA SLOVNIJA ESTIJA KIPRAS LIUKSEMBURGAS MALTA VIETOS EUROPOS PARLAMENTE 99 72 + 2 72 + 1 72 + 1 50 + 4 50 + 1 33 25 + 1 22 22 22 22 22 18 + 2 17 + 1 17 + 2 13 13 13 12 12 8 + 1 7 + 1 6 6 6 5 + 1
Iki 1979m. Europos Parlament bdavo skiriami ir deleguojami nacionalini parlament nariai. Dar Sutartyse tvirtint nuostat, kad Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise, valstybi nari gyventojai po daugybs lugusi iniciatyv galjo gyvendinti tik 1979m. t met birelio mn. vyko pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai. Nuo tada, atsivelgiant Parlamento teiskros laikotarpio trukm, tiesioginiai rinkimai vyksta kas penkeri metai. Sjungos teise pagrsta rinkim sistema po deimtmeius trukusi pastang vesta 1976 m. rugsjo 20 d. Aktu dl
0 47
atstov Europos Parlament rinkim remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise, paskutin kart i dalies pakeistu 2002m. birelio 25d. ir rugsjo 23d. Tarybos sprendimu (vadinamasis Tiesiogini rinkim aktas). Nors pagal j kiekviena valstyb nar dar pati nustato rinkim rengimo bd, taiau taiko tas paias pagrindines demokratines taisykles: rinkimai tiesioginiai ir visuotiniai, proporcinio balsavimo sistema, balsavimas slaptas ir laisvas, maiausias amius (visose valstybse narse balsavimo teis turi 18 met sulauk asmenys, iskyrus Austrij, kurioje rinkim amius paankstintas iki 16 met), penkeri met mandatas, kuris gali bti pratsiamas, pareig nesuderinamumas (EP nariai vienu metu negali eiti dviej pareig, pvz., teisjo, prokuroro, ministro; be to, jiems taikomi j alies statymai, kuriais galimyb eiti kitas pareigas ar uimti kit post gali bti dar labiau ribojama), rinkim data ir lygios vyr ir moter galimybs. Kai kuriose alyse balsuoti privaloma (Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje). Be to, 2009m. liepos 14d. sigaliojo Europos Parlamento nari sta tutas, kuriame skaidriau nustatytos slygos, kuriomis Parlamento nariai dirba, ir pateiktos aikios taisykls. iame Statute taip pat numatytas visiems Parlamento nariams vienodas atlyginimas, mokamas i ES biudeto. Tiesioginiais rinkimais tvirtintas demokratinis Europos Parlamento teistumas ir jis dabar tikrai gali save laikyti ES valstybi nari piliei atstovybe. Taiau vien tiesiogiai irinkto Parlamento buvimo neutenka, kad bt tenkinamas pagrindinis demokratins sandaros reikalavimas bet kokia valstybs valdia turi kilti i tautos. Tai reikia ne tik kad turi bti skaidri sprendim primimo procedra ir reprezentatyvios sprendimus priimanios institucijos, bet reikalinga ir parlamentin prieira bei sprendim primimo procese dalyvaujani Sjungos institucij teistumas, kur turi suteikti Parlamentas. Pastaraisiais metais ioje srityje pasiekta nemaa paanga ne tik buvo nuolat pleiamos Europos Parlamento teiss, bet Lisabonos sutartimi aikiai nustatyta pareiga Europos Sjungos veikl pagrsti atstovaujamja demokratija. Tai reikia, kad visiems Sjungos pilieiams yra tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir jie turi teis aktyviai dalyvauti demokratiniame ES gyvenime. Taip siekiama utikrinti, kad sprendimai ES lygmeniu bt priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliei. Politins partijos ES lygmeniu turi prisidti kuriant europin smoningum ir reikiant Sjungos piliei vali. Kalbdami apie dabartin demokratin ES santvark vieninteliu jos trkumu galtume laikyti tik tai, kad Europos Parlamentas nerenka sau atskaitingos vyriausybs, kaip valstybinio parlamentins demokratijos modelio atveju.
048
1979 m. liepos 20 d., Strasbras. Simone Veil tampa pirmja tiesiogiai irinkto Europos Parlamento pirmininke.
ES sutarties 10straipsnis (atstovaujamoji demokratija)

1. Sjungos veikla pagrsta atstovaujamja demokratija. 2. Pilieiai Sjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente. Valstybms narms Europos Vadov Taryboje atstovauja j valstybi ar vyriausybi vadovai, o Taryboje atstovauja j vyriausybs, paios bdamos demokratikai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar savo pilieiams. 3. Kiekvienas pilietis turi teis dalyvauti demokratiniame Sjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek manoma labiau juos priartinant prie piliei. 4. Politins partijos Europos lygiu prisideda formuojant europin politin smoningum ir reikiant Sjungos piliei vali.
is trkumas aikintinas paprasta aplinkybe vyriausybs prasta io odio prasme ES nra. Tiksliau sakant, vyriausybei bdingas funkcijas, nustatytas Sjungos Sutartyse, pagal darbo pasidalijimo princip atlieka Taryba ir Europos Komisija. Vis dlto Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui suteikti plats galiojimai sudarant Europos Komisij nuo Europos Komisijos pirmininko rinkim, kurie patikti Europos Parlamentui Europos Vadov Tarybos pasilymu, iki Europos Parlamento balsavimo dl visos Europos Komisijos sudties patvirtinimo (vadinamoji investitros teis). Taiau Tarybos sudiai Europos Parlamentas tokio poveikio daryti negali. Taryba pavaldi parlamentinei prieirai tik tiek, kiek kiekvienas jos narys, bdamas nacionalinis ministras, pavaldus savo alies parlamentui. Europos Parlamento vaidmuo gerokai sustiprintas ES teiskros procedros srityje. Bendro sprendimo procedr paklus ES prastos teiskros procedros lygmen, Europos Parlamentas kartu su Taryba tapo bema vienu i teiss akt leidj. Pagal prast ES teiskros procedr Europos Parlamentas keliais svarstymais gali suformuluoti teiskros akt pakeitimus ir, nevirydamas tam tikr rib, pasiekti, kad jiems pritart Taryba. Be vieningos Tarybos ir Europos Parlamento nuomons Sjungos teiss aktas negali bti priimtas. Tradicikai stipri Europos Parlamento padtis biudeto procedros metu. Lisabonos sutartimi Europos Parlamento biudetins funkcijos dar iplstos jis
050
turi patvirtinti daugiamet finansin plan ir dalyvauja priimant sprendimus dl vis ilaid (ilaidos nebeskirstomos privalomsias ir neprivalomsias). Europos Parlamentas turi pritarimo teis dl vis svarbi tarptautini susitarim, jei jie susij su sritimi, kurioje sprendimai priimami pagal bendro sprendimo procedr, bei dl vis stojimo sutari, kurios sudaromos su naujomis valstybmis narmis ir kuriose nustatomos narysts slygos. Laikui bgant smarkiai iplstos ir Europos Parlamento prieiros funkcijos. i prieira pasireikia ypa tuo, kad Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui, ji vieose plenarinse diskusijose turi apginti savo nuomon ir kiekvienais metais teikti Parlamentui svarstyti bendrj praneim apie Europos Sjungos veikl. iuo atveju Europos Parlamentas dviej tredali bals dauguma gali pareikti nepasitikjim Europos Komisija, priversdamas j atsistatydinti (SESV 234straipsnis). Iki iol Parlamente daug kart teikti pasilymai pareikti nepasitikjim, taiau n karto nebuvo pasiekta net apytikriai reikalingos bals daugumos. 1999m. buvo priversta atsistatydinti Santero Komisija Parlamentui atsisakius patvirtinti biudeto vykdym. Tada taip pat buvo norima pareikti nepasitikjim Komisija, bet pastangos, nors trko palyginti nedaug bals, irgi lugo. Kadangi Sjungos praktikoje Europos Parlamento klausimus atsako ir Taryba, Parlamentas turi galimyb vesti tiesiogines politines diskusijas su dviem svarbiomis ES institucijomis. iuo metu ios politins Europos Parlamento prieiros galimybs papildytos ir kitomis prieiros priemonmis. Paeidimus ar netinkamo veiklos administravimo ES atvejus Europos Parlamentas gali tirti savo specialiai steigtuose tyrimo komitetuose. Pavyzdiui, toks komitetas steigtas iaikinti Europos Komisijos atsakomyb dl jos labai pavluotos reakcijos Jungtinje Karalystje iplitus galvij spongiforminei encefalopatijai, kuri pavojinga moni sveikatai ir gyvybei. Be to, Sutartyse tvirtinta kiekvieno pilieio ar juridinio asmens teis Europos Parlamentui teikti peticijas, kurias nagrinja nuolatinis Peticij komitetas. Pagaliau Europos Parlamentas pasinaudojo jam suteikta galimybe ir paskyr ombudsmen, kuris nagrinja skundus dl netinkamo institucij ir valdymo organ, iskyrus Teisingumo Teism, veiklos administravimo. Ombudsmenas gali atlikti tyrimus ir informuoti atitinkam institucij. Jis Europos Parlamentui teikia praneimus apie savo veikl.
Darbo tvarka
Pagrindins Europos Parlamento darbo taisykls nustatytos Darbo tvarkos taisyklse.
051
Europos Parlamento nariai buriasi frakcijas. Atsivelgiant Europos Parlamento, kaip Sjungos institucijos, pobd frakcijos sudaromos ne pagal tautyb, opagal politines pairas Sjungos lygmeniu. Savaits trukms Europos Parlamento plenariniai posdiai vyksta kart per mnes, iskyrus rugpjio mn., Strasbre; taip pat galimi papildomi posdiai, ypa dl biudeto. Briuselyje gali bti rengiami trumpesni (vienos ar dviej dien) posdiai. Dl svarbi prieasi posdiai gali bti aukiami skubos tvarka, kad svarbiais klausimais Parlamentas savo nuomon galt ireikti nedelsdamas (pvz., dl Sjungos reikal, tarptautini reikal, mogaus teisi paeidimo ir pan.). Plenariniai posdiai daniausiai yra viei.
EUROPOS PARLAMENTO FRAKCIJOS ( 4 )
Nepriklausantys jokiai frakcijai 31 Laisvos ir demokratikos Europos frakcija 32 Europos vieningj kairij jungtin frakcija / iaurs ali alieji kairieji 32 Europos konservatori ir reformuotoj frakcija 54 alij frakcija / Europos laisvasis aljansas 55 (+ 1) Liberal ir demokrat aljanso u Europ frakcija 84 (+ 1)
Europos liaudies partijos (krikioni demokrat) frakcija 264 (+ 4)
Europos Parlamento socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija 162 (+ 5)
( 4) Kiek inoma, sigaliojus Lisabonos sutariai, dar 18 Parlamento nari priskirti prie i frakcij, 7 nariai i Pranczijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtins Karalysts dar nepriskirti prie jokios frakcijos.
052
NUOLATINIAI EUROPOS PARLAMENTO KOMITETAI Usienio reikal komitetas (mogaus teisi ir Saugumo ir gynybos pakomiteiai) Vystymosi komitetas Tarptautins prekybos komitetas Biudeto komitetas Biudeto kontrols komitetas Ekonomikos ir pinig politikos komitetas Uimtumo ir socialini reikal komitetas Aplinkos, visuomens sveikatos ir maisto saugos komitetas Pramons, mokslini tyrim ir energetikos komitetas Vidaus rinkos ir vartotoj apsaugos komitetas Transporto ir turizmo komitetas Regionins pltros komitetas ems kio ir kaimo pltros komitetas uvininkysts komitetas Kultros ir vietimo komitetas Teiss reikal komitetas Piliei laisvi, teisingumo ir vidaus reikal komitetas Konstitucini reikal komitetas Moter teisi ir lyi lygybs komitetas Peticij komitetas
Sprendim primimas
Paprastai Europos Parlamento sprendimams priimti reikalinga absoliuti bal savusij dauguma. Taiau didjant Europos Parlamento svarbai, nustatomi vis grietesni reikalavimai dl Parlamento nari dalyvavimo posdiuose. iuo metu yra nemaai sprendim, kurie gali bti priimti tik absoliuia tei ss aktuose nustatyto Europos Parlamento nari skaiiaus dauguma. Pareikti nepasitikjim Europos Komisija jau nebeutenka tik Europos Parlamento nari daugumos, oreikia dviej tredali balsavusij daugumos.
Bstin
Europos Vadov Taryba Edinburge vykusiame susitikime nusprend, kad Europos Parlamento bstin turi bti Strasbre, taip panaikindama 30met
053
trukus laikinum. Iki to laiko praktika buvo tokia, kad plenarins sesijos vykdavo Strasbre ir Briuselyje, frakcij ir komitet posdiai tomis savaitmis, kai nevykdavo Parlamento posdiai Briuselyje, oEuropos Parlamento Generalinis sekretoriatas buvo sikrs Liuksemburge. Europos Vadov Taryba Edinburge savo sprendimu dl bstins i padt tvirtino, tiesa, nustatydama, kad 12 plenarini sesij per metus turi vykti Strasbre. io sprendimo trkumas tas, kad Europos Parlamento nariai bei dalis pareign ir tarnautoj turi vainti tarp Strasbro, Briuselio ir Liuksemburgo tai brangiai atsieina.
Europos Vadov Taryba (ES sutarties 15straipsnis)

Europos Vadov Tarybos itakos ES valstybi nari ir vyriausybi vadov aukiausiojo lygio konferencijos. 1974 m. gruodio mn. Paryiuje vykusioje konferencijoje valstybi ir vyriausybi vadovai nusprend ateityje susitikti tris kartus per metus kaip Europos Vadov Taryba. Vliau Europos Vadov Taryba tapo savarankika Europos Sjungos institucija (ES sutarties 13straipsnis). Europos Vadov Taryba, tai yra valstybi nari ir vyriausybi vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas, susitinka ne reiau kaip du kartus per pusmet. Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali nusprsti, kad kiekvienam j padt ministras, oKomisijos pirmininkui Komisijos narys (ES sutarties 15straipsnio 3dalis). Lisabonos sutartimi vestos Europos Vadov Tarybos pirmininko pareigos(5). Europos Vadov Tarybos pirmininkas turi, prieingai negu iki tol pirmininkavusios valstybs, ne nacionalin, oeuropin mandat. Europos Vadov Tarybos pirmininkas renkamas dvej su puse met kadencijai ir ias pareigas jis eina visu etatu. Pirmininku turi bti irenkama ymi asmenyb kvalifikuota Europos Vadov Tarybos nari bals dauguma, jis gali bti perrenkamas dar vienai kadencijai. Pirmininkas yra atsakingas u pasirengim Europos Vadov Tarybos posdiams, jis taip pat atstovauja ES tarptautiniuose aukiausiojo lygio susitikimuose usienio ir saugumo politikos klausimais. Pagrindin paios Europos Vadov Tarybos funkcija nustatyti bendrsias politines ES veikimo gaires. Savo uduotis ji vykdo priimdama politinius principinius sprendimus arba formuluodama bendrsias nuorodas ir uda(5) Pirmuoju Europos Vadov Tarybos pirmininku 2009 m. gruodio 1 d. irinktas Hermanas Van Rompjus (Herman Van Rompuy), iki tol js Belgijos ministro pirmininko pareigas.
054
vinius Tarybai ar Europos Komisijai, pavyzdiui, Europos Vadov Taryba dav postm Ekonominei ir pinig sjungai, Europos pinig sistemai, tiesioginiams Europos Parlamento rinkimams, taip pat socialinei politinei veiklai ir stojimo klausimais.
Taryba (ES sutarties 16 straipsnis)

SUDTIS
Po vien kiekvienos valstybs nars vyriausybs ministro lygio atstov; Taryba susirenka vairios sudties atsivelgiant darbo srit, btent Bendrj reikal ir usienio reikal taryba arba kitos atuonios tam tikros srities ministr tarybos
Valstybi nari vyriausybi Nuolatini atstov komitetas (COREPER I ir II )
Specialusis ems kio reikal komitetas
Darbo grups Generalinis sekretoriatas (apie 2 200 pareign) Uduotys Ekonomins politikos koordinavimas Iors santykiai
Teiskra
Biudetas
Paskyrimas
ES sutarties taikymas
Sudtis ir pirmininkavimas
Taryboje atstovaujama valstybi nari vyriausybms. Visos 27 valstybs nars reguliariai, taiau nepriverstinai siunia po vien atstov u numatytas nagrinti sritis atsaking ministr ar tos ministerijos valstybs sekretori. Svarbu, kad atitinkamai vyriausybei atstovaujantis asmuo galt prisiimti sipa-
055
reigojimus savo valstybs nars vyriausybs vardu. I to, kad valstybi nari vyriausybms gali bti vairiai atstovaujama, aiku, kad nuolatini Tarybos nari nra; prieingai, Taryba posdiauja devyni skirting sudi, atsivelgiant nagrintin tem: 1) Bendrj reikal ir usienio reikal taryba: i taryba, posdiaudama kaip Bendrj reikal taryba, rpinasi vairios sudties Tarybos darb nuoseklumu ir kartu su Europos Vadov Tarybos ir Komisijos pirmininkais koordinuoja pasirengim Europos Vadov Tarybos susitikimams, o posdiaudama kaip Usienio reikal taryba, dirba ES iors veiksm srityje, atsivelgdama Europos Vadov Tarybos nurodymus, ir stengiasi utikrinti ES veiksm nuoseklum. Bendrj reikal ir usienio reikal taryboje susitinka usienio reikal ministrai; jei aptariami bendrieji reikalai, jai pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstyb, ojei usienio reikalai visada Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai. Be mintos, galimos dar atuonios Tarybos sudtys, kai susitinka atitinkam srii valstybi nari ministrai: 2)Ekonomikos ir finans reikalai (vadinamoji Ecofin taryba), 3)Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityse, 4)Uimtumo, socialins politikos, sveikatos ir vartotoj reikalai, 5)Konkurencingumas, 6)Transportas, telekomunikacijos ir energetika, 7)ems kis ir uvininkyst, 8)Aplinka ir 9)vietimas, jaunimas ir kultra. Tarybai pirmininkauja kiekviena valstyb nar paeiliui po eis mnesius, iskyrus Usienio reikal ministr taryb jai pirmininkauja Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai. Eils tvark vienbalsiai nustato Taryba. Pirmininkaujanios valstybs pasikeiia atitinkamai sausio 1d. ir liepos 1d. (2008m. Slovnija, Pranczija; 2009m. ekija, vedija; 2010 m. Ispanija, Belgija; 2011 m. Vengrija, Lenkija; 2012m. Danija, Kipras; 2013m. Airija, Lietuva ir t.t.). Atsivelgiant palyginti dan pirmininkaujani valstybi kait, kiekviena pirmininkaujanti valstyb dirba pagal darbo program, kuri yra vienos valstybs nars pirmininkavimo metu suderinama su atitinkamai kitomis dviem po jos pirmininkausianiomis valstybmis ir todl galioja 18 mnesi (vadinamasis komandinis pirmininkavimas). Pagrindinis Tarybai pirmininkaujanios valstybs udavinys vadovauti Tarybos ir paruoiamuosius darbus atliekani komitet darbui. Be to, iai valstybei tai svarbu politikai, nes pirmininkavimas Tarybai pakelia jos vert pasaulinje scenoje ir todl ypa maesns valstybs nars gauna galimyb gyti politins svarbos alia didij ir tvirtinti savo vaidmen Europos politikoje. Tarybos bstin yra Briuselyje.
056
Uduotys
Svarbiausia Tarybos uduotis teiskra, kuri ji vykdo kartu su Europos Parlamentu pagal bendro sprendimo procedr. Tarybai taip pat tenka udavinys suderinti valstybi nari ekonomin politik. Taip pat Taryba pagal iankstin Europos Komisijos plan sudaro biudet, kur vliau dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, rekomenduoja Europos Parlamentui patvirtinti Komisijos biudeto vykdym, skiria Audito Rm, Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto ir Region komiteto narius, atsako u ES ir treij ali arba tarptautini organizacij susitarim sudarym.
Darbo tvarka
Tarybos darbo tvarka isamiai nustatyta Darbo tvarkos taisyklse. Praktikoje Tarybos darbas vyksta daugiausia trimis etapais.
Tarybos posdi parengimas

U Tarybos posdi parengim atsakingi du nuolatiniai organai, traukti Tarybos struktr valstybi nari vyriausybi Nuolatini atstov komite tas ir Generalinis sekretoriatas. Valstybi nari vyriausybi Nuolatini atstov komitetas, dar vadinamas prancz kalbos santrumpa COREPER (Comit des reprsentants permanents), atsakingas u Tarybos darbo parengim turinio aspektu ir Tarybos jam duot uduoi vykdym. Kad galt atlikti visas jam pavestas uduotis, jis dirba kaip COREPERI (susitinka nuolatini atstov pavaduotojai, kurie i esms atsakingi u labiau technini tam tikros srities Ministr Tarybos klausim parengim) ir kaip COREPERII (susitinka nuolatiniai atstovai, kurie i esms svarsto visus politinius klausimus). uduoi pasidalijim netraukta ems kio sritis, nes 1960m. steigtas Specialusis ems kio reikal komite tas (dar vadinamas CSA, Comit spcial de lagriculture), kuris i COREPER perm ems kio klausimus. Pasirengimas Tarybos posdiams, u kur atsakingi COREPER ir CSA, bna dvejopas: pirmiausia stengiamasi dar komiteto lygmeniu rasti sutarim dl nagrintino klausimo. Tokiu atveju komitetai gali pasitelkti apie 100 su vairiais sektoriais susijusi nuolat Taryboje veikiani darbo grupi, taip pat steigti specialias, vadinamsias adhoc grupes, kurioms suteikiami laikini galiojimai tam tikroms problemoms sprsti. Taip pat svarbu diskusijoms Taryboje pasi-
057
ruoti taip, kad tie klausimai, dl kuri patys Tarybos nariai turi diskutuoti ir priimti sprendimus, bt i anksto ikelti ir i dalies parengti darbiniuose praneimuose. Abu ie aspektai konkreiai atsispindi Tarybos posdio darbotvarkje klausimai, dl kuri sutarimas jau pasiektas, darbotvarkje ymimi Apunktu, dar neisprsti, diskutuotini klausimai Bpunktu. Generalinis sekretoriatas padeda Tarybai (ir lygiai taip pat COREPER ir CSA) sprsti administracinius klausimus. Ypa jis rpinasi techniniu posdi parengimu, organizuoja vertim odiu (valstybi nari atstovai kalba gimtja kalba) ir, jei reikia, ratu, teikia teisines konsultacijas Tarybai ir komitetams ir administruoja Tarybos biudet.
Svarstymai Taryboje
Taryba aukiama jos pirmininko (Tarybai pirmininkaujanios valstybs nars atstovo arba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai) sprendimu, vieno i jos nari arba Europos Komisijos praymu. Tarybos pirmininkas sudaro iankstin kiekvieno posdio darbotvark, kuri, kaip minta, sudaryta i A ir B dali. Tarybos nariai diskutuoja ir priima sprendimus remdamiesi tik dokumentais ir projektais, kurie pateikiami 23 oficialiosiomis kalbomis (airi, angl, bulgar, ek, dan, est, graik, ispan, ital, latvi, lenk, lietuvi, maltiei, oland, portugal, prancz, rumun, slovak, slovn, suomi, ved, vengr ir vokiei). Jei svarstomi skubs klausimai, Taryba gali vienbalsiai nutarti io reikalavimo dl kalb netaikyti. i ilyga taikoma ir tuo atveju, jei pasilymai dl pakeitim pateikiami ir dl j diskutuojama dar posdio metu. Jei Taryba svarsto pasilymus dl teiss akt arba dl j balsuoja, posdiai bna viei. Praktikoje vieumas utikrinimas posd transliuojant garso ir vaizdo priemonmis Tarybos pastate esanias stebjimo sales. Per Tarybos svarstymus subalansuojami individuals valstybi nari ir Sjungos interesai. Nors Taryboje pirmiausia ireikiami valstybi nari interesai, taiau kartu Tarybos nariai privalo atsivelgti bendrus ES tikslus ir poreikius. Taryba yra Sjungos institucija, one tarpvyriausybin konferencija, todl ir jos svarstymuose reikia iekoti ne maiausio bendro vardiklio tarp valstybi nari, ooptimalaus Sjungos ir valstybi nari interes subalansavimo.
058
Sprendim primimas
Dl balsavimo Taryboje ES Sutartyse i esms nustatyta daugumos taisykl, paprastai kvalifikuota dauguma (ES sutarties 16 straipsnio 3 dalis). Tik pavieniais atvejais ir nelabai opiais klausimais pakanka paprastos daugumos. Kiekvienas Tarybos narys turi po vien bals (taigi paprast daugum iuo metu sudaro 14 bals). Kvalifikuota dauguma vairiais etapais apskaiiuojama pagal skirtingus metodus. Iki 2014 m. lapkriio 1 d. kvalifikuotai daugumai pasiekti taikoma Nicos sutartimi nustatyta bals paskirstymo sistema, kuria didiosioms valstybms turt bti utikrinama didesn taka. Kvalifikuota dauguma pasiekiama, kai yra valstybi nari dauguma su ne maiau kaip 255 balsais i 345, be to, bet kuri valstyb nar gali reikalauti, kad ios valstybs atstovaut ne maiau kaip 62% ES gyventoj. Nuo 2007m. sausio 1d. valstybs nars turi po tiek bals:
BALS PASKIRSTYMAS VOKIETIJA PRANCZIJA ITALIJA JUNGTIN KARALYST ISPANIJA LENKIJA RUMUNIJA NYDERLANDAI BELGIJA EKIJA GRAIKIJA VENGRIJA PORTUGALIJA BULGARIJA 29 29 29 29 27 27 14 13 12 12 12 12 12 10 AUSTRIJA VEDIJA DANIJA AIRIJA LIETUVA SLOVAKIJA SUOMIJA ESTIJA KIPRAS LATVIJA LIUKSEMBURGAS SLOVNIJA MALTA 10 10 7 7 7 7 7 4 4 4 4 4 3
2014m. lapkriio 1d. sigalios nauja dvigubos daugumos sistema, pagal kuri kvalifikuota dauguma bus pasiekta, jei pasilymui dl statymo gali turinio teiss akto pritars ne maiau kaip 55% valstybi nari, atstovaujani ne
059
maiau kaip 65% ES gyventoj. Siekiant ivengti, kad kelios daug gyventoj turinios valstybs nars galt sukliudyti priimti sprendim, numatyta, kad sprendim blokuojanti mauma turi bti i ne maiau kaip keturi valstybi nari ir kad, jei io skaiiaus nepasiekiama, kvalifikuota dauguma laikoma pasiekta, net jei netenkinamas kriterijus dl gyventoj. i sistema papildyta mechanizmu, labai panaiu Janinos kompromis: jei sprendim blokuojanti mauma nesudaroma, sprendimo primimo procedra gali bti sustabdyta. Tokiu atveju Taryba nepereina prie balsavimo, otsia derybas per priimtin laikotarp, jei to reikalauja Tarybos nariai, atstovaujantys ne maiau kaip 75% gyventoj arba ne maiau kaip 75% valstybi nari skaiiaus, reikalingo sprendim blokuojaniai maumai sudaryti. Nuo 2017m. balandio 1d. bus taikomas tas pats mechanizmas, tik pasikeis procentiniai dydiai atitinkamai ne maiau kaip 55% gyventoj arba ne maiau kaip 55% valstybi nari skaiiaus, reikalingo sprendim blokuojaniai maumai sudaryti. Dejure Taryba i sistem gali pakeisti paprasta dauguma, taiau viename i protokol numatyta, kad i pradi tai turi bti apsvarstyta Europos Vadov Taryboje, oatitinkamas sprendimas priimamas vienbalsiai. Daugumos balsavimo principas reikmingas ne tiek dl to, kad juo gali bti ukertamas kelias maoms valstybms blokuoti svarbius sprendimus, odaugiau dl to, kad atsiranda galimyb bals dauguma nugalti atskiras dideles valstybes nares. Tiesa, balsavimo praktikoje bent politikai svarbus veiksnys yra vadinamasis Liuksemburgo susitarimas. Pagal j valstyb nar turi teis vetuoti atitinkam Bendrijos priemon, jei kyla grsm jos labai svarbiems valstybiniams interesams. is susitarimas padjo veikti kriz 1965m., kai Pranczija, manydama, kad dl bendros ems kio politikos finansavimo kyla grsm jos interesams, ir laikydamasi tuios kds politikos daugiau kaip eis mnesius blokavo sprendim primim Taryboje. Dl sprendim ypa opiose politikos srityse Sutartyse numatytas bals vie ningumas. Taiau dl susilaikymo balsuojant neukertamas kelias priimti sprendimus. Bals vieningumas dar reikalingas mokesi, laisvo darbuotoj judjimo, su darbuotoj teismis ir interesais susijusio reglamentavimo, su Sjungos pilietybe susijusi nuostat srityse, taip pat nustatant, ar valstyb nar paeid konstitucinius principus, ir nustatant principus bei gaires bendros usienio ir saugumo politikos bei policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityse.
060
Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai (ES sutarties 18straipsnis)
Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai netapo, kaip planuota projekte dl Konstitucijos, usienio reikal ministru, taiau jo padtis institucinje struktroje gerokai sustiprinta ir iplsta. Pirmiausia vyriausiojo galiotinio pareigos sujungtos su Komisijos nario, atsakingo u iors santykius, pareigomis. Taigi vyriausiasis galiotinis susijs ir su Taryba, kurioje jis pirmininkauja Usienio reikal tarybai, ir su Komisija, kurioje jis yra Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas u iors santykius. Vyriausij galiotin skiria Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma ir gavusi Europos Komisijos pirmininko sutikim (6). Jam padeda naujai steigta Iors veiksm tarnyba, kuri sudaro Europos Komisijos ir Tarybos Generalinio sekretoriato pareignai bei deleguoti valstybi nari diplomatini tarnyb atstovai.
Europos Komisija (ES sutarties 17straipsnis)

SUDTIS 27 nariai, i j pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas: Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, ei pirmininko pavaduotojai
I pradi buvo sutarta, kad nuo 2014 m. Europos Komisij turs sudaryti nebe po vien nar i kiekvienos valstybs nars, o toks nari skaiius, kuris atitikt du tredalius valstybi nari skaiiaus, taigi, jei iuo metu yra 27 valstybs nars, Komisijos nari skaiius 2014m. turs sumati iki 18. iuo tikslu turjo bti vesta rotacijos sistema, siekiant utikrinti, kad vienas kiekvienos valstybs nars atstovas bus Komisijos narys dvi i trij viena po kitos einani Komisijos kadencij. Tiesa, Europos Vadov Tarybai suteikta teis, sprendiant vieningai, i nuostat pakeisti. Atitinkam ketinim j pakeisti Europos Vadov Taryba tvirtino 2009m. birelio 1819d. Briuselyje vykusio posdio ivadose. Jose Europos Vadov Taryba sutar, kad sigaliojus Lisabonos sutariai pagal reikiamas teisines procedras bus priimtas sprendi(6) Vyriausija galiotine tapo brit baronien Katerina Eton (Catherine Ashton), iki tol jusi Komisijos nars, atsakingos u prekyb, pareigas.
0 61
mas, pagal kur Komisij ir toliau skiriama po vien nar i kiekvienos valstybs nars. Taip kartu patenkintas vienas i pagrindini reikalavim, kuriuos ikl Airija rengdama antrj referendum dl Lisabonos sutarties.
Sudtis
Komisijai vadovauja pirmininkas, kuriam padeda septyni jo pavaduotojai, skaitant Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra pirmasis pavaduotojas. Komisijos pirmininko padtis laikui bgant labai sustiprinta. Jis jau nra primus inter pares, ojo padtis tvirtinta tiek, kad jis nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo uduotis (ES sutarties 17straipsnis), taigi turi nurodomj kompetencij. Pirmininkas taip pat priima sprendimus dl Komisijos vidaus struktros, utikrindamas jos nuosekl ir veiksming darb, Komisijos nariams paskirsto Komisijai priklausanias atlikti pareigas; kadencijos metu ias uduotis jis gali perskirstyti. Pirmininkas skiria savo pavaduotojus, taip pat gali pareikalauti Komisijos nario atsistatydinti. Komisijos pirmininko iskirtin padt pagaliau rodo ir tai, kad jis priklauso Europos Vadov Tarybai. Komisijos pirmininkas ir nariai skiriami penkeri met kadencijai, taikant investitros procedr. Pagal j pirmiausia Europos Vadov Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui kandidat Komisijos pirminink, atsivelgdama daugumos santyk po Europos Parlamento rinkim. Europos Parlamentas savo nari bals dauguma kandidat irenka pirmininku. Jei is kandidatas Europos Parlamente nesurenka reikalingos bals daugumos, Europos Vadov Taryba per vien mnes Europos Parlamentui pasilo kit kandidat. Valstybs nars sudaro asmen, kuriuos jos silo skirti Komisijos nariais, sra. Taryba kvalifikuota bals dauguma bendru sutarimu su pirmininku sra patvirtina. Europos Parlamentas, irinks Komisijos pirminink, kolektyviai balsuodamas tvirtina visos Komisijos sudt. Remiantis iuo Europos Parlamento patvirtinimu, kitus Komisijos narius pagal formali procedr kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba. Komisijos nariai parenkami pagal j bendr kompetencij, utikrinant, kad j nepriklausomumas nekelia joki abejoni (ES sutarties 17straipsnio 3dalis). Jie negali nei gauti, nei paisyti jokios vyriausybs nurodym. Europos Komisijos bstin yra Briuselyje.
0 62
Uduotys
Uduotys
Sjungos teiskros iniciatyva
Sjungos teiss akt laikymosi ir teisingo j taikymo prieira Atstovavimas ES tarptautinse organizacijose
Sjungos teiss akt administravimas ir gyvendinimas
Pirmiausia Komisija yra ES politikos varomoji jga. Joje prasideda bet kokia Sjungos veikla, nes ji yra ta institucija, kuri privalo teikti Tarybai pasilymus dl Sjungos teiss akt (vadinamoji Komisijos iniciatyvos teis). iuo poiriu Komisija negali imtis veiksm savo nuoira ji privalo j imtis, jei tai reikalinga atsivelgiant Sjungos interesus; Taryba (SESV 241straipsnis), Europos Parlamentas (SESV 225straipsnis) ir Sjungos piliei grup (ES sutarties 11straipsnio 4dalis), imdamiesi piliei iniciatyvos, turi galimyb paraginti Komisij parengti pasilym. sigaliojus Lisabonos sutariai kai kuriais Sutartyse numatytais atvejais statymo gali turintys teiss aktai gali bti priimami ir valstybi nari grups arba Europos Parlamento iniciatyva, pagal Europos centrinio banko rekomendacij arba Teisingumo Teismo ar Europos investicinio banko praymu. Pirminius teiskros galiojimus Komisija turi tik tam tikrose srityse (pvz., ES biudeto, struktrini fond, kovos su diskriminacija mokesi srityje, pagalbos ir apsaugos ilyg srityse). Daug platesni u iuos yra Komisijai Tarybos ir Europos Parlamento suteikti teiskros galiojimai j priimtiems teiss aktams gyvendinti (plg.SESV 290straipsn). Komisija taip pat yra Sjungos teiss sergtoja. Ji priiri, kaip valstybs nars taiko ir gyvendina pirmin ir antrin Sjungos teis. Jei Komisija mano, kad Sjungos teis paeidiama, ji gali pradti pareig pagal Sutartis nevykdymo procedr (plg.SESV 258straipsn) ir prireikus kreiptis Teisingumo Teism. Komisija sikia ir tuo atveju, jei Sjungos teis paeidia fiziniai ir juridiniai asmenys, ir neretai skiria nemaas sankcijas. Kova su piktnaudiavimu Sjungos teiss aktais pastaraisiais metais tapo didele Komisijos darbo dalimi.
0 63
Glaudiai su sergtojos vaidmeniu susijusi Komisijos uduotis ginti Sjungos interesus. I esms Komisija negali turti joki kit interes, tik Sjungos. Ji nuolat turi stengtis danai sunkiose derybose su Taryba reikti Sjungos interesus ir iekoti kompromis, kuriais iuos interesus bt atsivelgiama. Danai kartu jai tenka ir tarpininks tarp valstybi nari vaidmuo, kuriam dl savo neutralumo ji ypa tinkama ir kompetentinga. Pagaliau Komisija, nors ir ribotu mastu, yra vykdomoji institucija. Ypa tai pasakytina apie konkurencijos teiss srit, kurioje Komisija veikia kaip visikai prasta administracin institucija. Ji tikrina faktus, suteikia leidimus ar patvirtina draudimus ir prireikus priima sprendimus dl sankcij. Panaiai tokie pat plats Komisijos administraciniai galiojimai Sjungos struktrini fond ir biudeto vykdymo srityse. Taiau paprastai paios valstybs turi rpintis Sjungos teiss akt gyvendinimu konkreiais atvejais. io Sjungos Sutartyse pasirinkto sprendimo pranaumas tas, kad pilieiams vis dar svetima europins santvarkos tikrov prie j priartinama pasinaudojant nacionalins santvarkos autoritetu ir pastama forma. Komisija atstovauja Sjungai tarptautinse organizacijose ir rpinasi kasdieniais Sjungos diplomatini misij ES viduje ir u jos rib reikalais. Komisija, turdama atitinkam Tarybos galiojim, yra atsakinga u derybas dl ES ir tarptautini organizacij bei treij ali susitarim, skaitant nauj valstybi nari stojimo sutartis. Komisija atstovauja Sjungai valstybi nari teismuose ir prireikus kartu su Taryba ES Teisingumo Teisme.
EUROPOS KOMISIJOS ADMINISTRACIN STRUKTRA Komisija (27 nariai) (kabinetai) Generalinis sekretoriatas Teiss tarnyba Komunikacijos generalinis direktoratas Europos politikos patarj biuras
064
GENERALINIAI DIREKTORATAI Ekonomikos ir finans reikal generalinis direktoratas moni ir pramons generalinis direktoratas Konkurencijos generalinis direktoratas Uimtumo, socialini reikal ir lygi galimybi generalinis direktoratas ems kio ir kaimo pltros generalinis direktoratas Energetikos generalinis direktoratas Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas Aplinkos generalinis direktoratas Klimato politikos generalinis direktoratas Mokslini tyrim generalinis direktoratas Jungtinis tyrim centras Informacins visuomens ir iniasklaidos generalinis direktoratas Jr reikal ir uvininkysts generalinis direktoratas Vidaus rinkos ir paslaug generalinis direktoratas Regionins politikos generalinis direktoratas Mokesi ir muit sjungos generalinis direktoratas vietimo ir kultros generalinis direktoratas Sveikatos ir vartotoj reikal generalinis direktoratas Teisingumo, laisvs ir saugumo generalinis direktoratas Iors santyki generalinis direktoratas Prekybos generalinis direktoratas Vystymosi generalinis direktoratas Pltros generalinis direktoratas Bendradarbiavimo tarnyba EuropeAid Humanitarins pagalbos generalinis direktoratas (ECHO) Eurostatas mogikj itekli ir saugumo generalinis direktoratas Informatikos generalinis direktoratas Biudeto generalinis direktoratas Vidaus audito tarnyba Europos kovos su sukiavimu tarnyba Vertimo odiu generalinis direktoratas Vertimo ratu generalinis direktoratas Leidini biuras Infrastruktros ir logistikos biuras (Briuselis) Infrastruktros ir logistikos biuras (Liuksemburgas) Individuali imok administravimo ir mokjimo biuras Europos personalo atrankos tarnyba
0 65
Europos Sjungos Teisingumo Teismas (ES sutarties 19straipsnis)

Bet kokia santvarka gali ilikti tik jei jos taisykles priirs nepriklausoma valdia. Valstybi sjungos atveju dar reikia pridurti, kad jei priirti bendras taisykles bt pavesta nacionaliniams teismams, kiekvienoje valstybje jos bt aikinamos ir taikomos skirtingai. Todl visose valstybse narse vienodas Sjungos teiss taikymas vargiai bt manomas. Dl i prieasi dar 1952m., steigiant pirmj bendrij (EAPB), steigtas ir Teisingumo Teismas, vliau, 1957m., taps ir kit dviej bendrij (EB (EEB) ir EAEB) teismine institucija. iandien Teisingumo Teismas yra ES teismin institucija. iuo metu teismin veikla vykdoma trimis lygmenimis:
Teisingumo
Teisme, kuris yra aukiausias Europos jurisdikcijos teismas (SESV 253straipsnis); Teisme (SESV 254straipsnis);
Bendrajame
specializuotuose
teismuose, kuriuos galima steigti prie Bendrojo Teismo, kurie nagrint ir sprst konkreiose srityse jiems pavestas bylas (SESV 257straipsnis).
066
Teisingumo Teismas
EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMO SUDTIS 27 teisjai ir 8 generaliniai advokatai, skiriami eeriems metams valstybi nari vyriausybi bendru sutarimui Proces rys
Pareig pagal Sutartis nevykdymo procedra: Komisija prie valstyb nar (SESV 258 straipsnis); valstyb nar prie valstyb nar (SESV 259 straipsnis)
Iekinys dl panaikinimo ir neveikimo: gali paduoti Sjungos institucija arba valstyb nar dl neteist teiss akt panaikinimo arba dl teiss akt neprimimo (SESV 263 ir 265 straipsniai)
Prejudicinio sprendimo primimo procedra: valstybi nari teism praymu iaikinti Sjungos teiss akt ar patikrinti jo galiojim (SESV 267 straipsnis)
Apeliacinis skundas: dl Bendrojo Teismo sprendim (SESV 256 straipsnis)
iuo metu Teisingumo Teism sudaro 27 teisjai ir atuoni generaliniai advokatai, skiriami eeriems metams valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu. Kiekviena valstyb nar deleguoja po vien teisj. Siekiant utikrinti teismins veiklos tstinum, pus teisj ir generalini advokat pasikeiia kas treji metai prasidedant naujiems Teismo darbo metams spalio 6d. Jie gali bti perrenkami kitai kadencijai. Teisingumo Teismui padeda atuoni generaliniai advokatai. Jie skiriami tokia paia tvarka ir savo pareigas vykdo nepriklausomai, kaip ir teisjai. I atuoni generalini advokat keturi visada bna i didij valstybi nari (Vokietijos, Pranczijos, Italijos ir Jungtins Karalysts), kiti keturi pakaitomis i likusi 23 valstybi nari. Generalinio advokato pareigos steigtos Pranczijos Conseil dtat (Valstybs Taryba) ir administraciniuose
0 67
teismuose veikiani Commissaires du Gouvernement pavyzdiu. J negalima painioti su prokuratra ar panaiomis institucijomis. Generalinio advokato pareigos Teisingumo Teisme vestos kaip atsvara i pradi vienpakopei jurisdikcijai ir dl to trkstamai apeliacinei instancijai. Generalini advokat pareiga vadinamosiose ivadose Teisingumo Teismui teikti neprivalom pasilym dl sprendimo, remiantis visikai nepriklausomai ir nealikai parengta teisine nuomone dl atitinkamoje byloje keliam teisini klausim. ios ivados yra odinio bylos nagrinjimo dalis ir kartu su sprendimu skelbiamos Teism praktikos rinkinyje. Generaliniai advokatai tak sprendimui daro tik tiek, kiek yra tikinamos j ivados, opasitarimuose ir balsavime dl sprendimo jie neda lyvauja.
Teisj ir generalini advokat parinkimas

Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus aukiausioms teisjo pareigoms, arba yra pripaintos kompetencijos teiss specialistai (SESV 253straipsnis). Todl valstybs nars teisjus ir generalinius advokatus gali skirti teisjus, pareignus, politikus, advokatus ar auktj mokykl dstytojus. vairios profesijos ir skirtinga patirtis Teisingumo Teismo darbe naudingos, nes padeda ikeltus faktinius ir teisinius klausimus iaikinti kiek galint isamiau teoriniais ir praktiniais aspektais. Kokie kandidatai teisjus ir generalinius advokatus parenkami ir vyriausybs silomi skirti ir pagal koki procedr, visose valstybse narse yra vykdomosios valdios reikalas. ios procedros labai skirtingos ir maai skaidrios, ties sakant, visai neskaidrios. iuo klausimu pagalb i dalies teikia naujai steigtas teisj tinkamumo tyrimo komitetas, kuris, prie valstybi nari vyriausybms skiriant Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisj ir generalin advokat, pateikia nuomon dl kandidat tinkamumo eiti tas pareigas (SESV 255 straipsnis). Komitet sudaro septyni asmenys, parenkami i buvusi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nari, nacionalini aukiausij teism nari ir pripaintos kompetencijos teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas.
068
Darbo pasiskirstymas
Teisingumo Teismas gali posdiauti:
visos
sudties su 27 teisjais; priimti sprendim visos sudties Teisme privaloma tik atstatydinimo ir drausms bylose prie Sjungos institucij narius, kitais atvejais byl perduoti visos sudties Teismui reikia paties Teismo sprendimo. ia galimybe naudojamasi tik iskirtinai svarbiose ir principinse bylose; kolegijos sudties su 13 teisj; i penki ir trij teisj.
Didiosios
kolegijomis
Teisingumo Teismo udaviniai

Teisingumo Teismas turi aukiausi ir kartu iimtin teismin valdi visais Sjungos teiss klausimais. Pagrindinis jo udavinys nusakomas taip: Jis utikrina, kad aikinant ir taikant Sutartis bt laikomasi teiss. i bendra formuluot apima tris pagrindines sritis:
prieira,
kaip Sjungos teis taiko ES institucijos, vykdydamos Sutartis, ir valstybs nars bei asmenys, vykdydami jiems i Sjungos teiss atsirandanias pareigas; teiss aikinimas ir teiss vystymas.
Sjungos Sjungos
iuos udavinius Teisingumo Teismas vykdo atlikdamas ir teisini konsultacij funkcij, ir teismin funkcij. Teisines konsultacijas jis teikia rengdamas privalomas nuomones dl sutari, kurias Sjunga ketina sudaryti su treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis. Taiau nepalyginti svarbesn Teisingumo Teismo, kaip teismins institucijos, funkcija. Atlikdamas i funkcij jis vykdo tokius udavinius, kurie valstybi nari teistvarkoje pagal j pobd paskirstyti vairi ri teismams: taigi Teisingumo Teismas priima sprendimus kaip konstitucinis teismas ginuose tarp Sjungos institucij ir priirdamas Sjungos teiskros teistum, kaip administracinis teismas tikrindamas Europos Komisijos arba netiesiogiai valstybi nari institucij (remiantis Sjungos teise) priimtus administracinius teiss aktus, kaip darbo gin ir socialini reikal teismas dl klausim, susijusi su lais-
0 69
1992 m. lapkriio 1 d. Ant Europos emlapio pastatyto lagamino nuotrauka, simbolizuojanti laisv asmen judjim, tvirtint Mastrichto sutartimi. Uraas ant lagamino Europos pilietis. Mano alis 92.
vu darbuotoj judjimu ir socialine j apsauga bei vyr ir moter lygiomis galimybmis profesinje veikloje, kaip mokestini byl teismas dl klausim, susijusi su direktyv nuostat galiojimu ir taikymu mokesi ir muit teiss srityje, kaip baudiamj byl teismas perirdamas Europos Komisijos skirtas baudas ir kaip civilini byl teismas nagrindamas iekinius dl alos atlyginimo, aikindamas nuostatas dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo bei ginuose, susijusiuose su Europos intelektins nuosavybs teismis, kuriuose gali bti pagrindiama Teisingumo Teismo jurisdikcija (SESV 262straipsnis).
Bendrasis Teismas
Teisingumo Teismas, kaip ir visi teismai, perkrautas darbu. Laikui bgant byl skaiius nuolat augo ir augs toliau, inant, koks potencialas konfliktams atsirado primus daugyb vidaus rinkai sukurti skirt ir nacionalin teis perkelt direktyv. Jau rykja ir kiti ginytini su Europos Sjungos sutartimi susij klausimai, kuriuos galutin atsakym irgi turs duoti Teisingumo Teismas. Todl siekiant sumainti jo krv 1988 m. steigtas dar vienas Bendrasis Teismas.
BENDROJO TEISMO SUDTIS 27 teisjai, skiriami eeriems metams valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu Proces rys Iekiniai dl panaikinimo ir neveikimo: pateikia fiziniai ir juridiniai asmenys dl neteist Sjungos teiss akt panaikinimo arba dl teiss akt neprimimo (SESV 263 ir 265 straipsniai)
Iekiniai dl alos atlyginimo: dl sutartins ir deliktins atsakomybs (SESV 268 straipsnis ir 340 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Apeliaciniai skundai: dl Teisingumo Teismo kolegij sprendim (SESV 256 straipsnio 2 dalis)
071
Nors Bendrasis Teismas nra atskira Sjungos institucija, o priklauso Teisingumo Teismui, kaip Sjungos institucijai, taiau jis yra savarankikas ir net struktrikai atskirtas nuo Teisingumo Teismo, turi savo kanceliarij ir savo Procedros reglament. Kad bt galima atskirti, Bendrojo Teismo bylos ymimos raide T (Tribunal) (pvz.,T-1/99), oTeisingumo Teismo raide C (Cour) (pvz.,C-1/99). Bendrj Teism sudaro 27 nariai, dl kuri kvalifikacijos, skyrimo ir teisinio statuso taikomos tokios paios slygos ir taisykls, kaip ir dl Teisingumo Teismo teisj. Nors pagal savo funkcij jie daniausiai dirba kaip teisjai, taiau adhoc gali bti ir generaliniai advokatai, jei byla nagrinjama visos sudties Teisme arba jei byla nagrinjama vienoje i kolegij ir tai reikalinga dl bylos fakt ar teisinio jos sudtingumo. Ligiolinje praktikoje ia galimybe naudotasi labai retai. Bendrasis Teismas posdiauja kolegijomis, kurias sudaro penki arba trys, okai kuriais atvejais ir vienas teisjas. Jis taip pat gali posdiauti Didiosios kolegijos (13 teisj) sudties arba visos sudties (27 teisjai), jei tai reikalinga dl teisinio bylos sudtingumo arba jos reikmingumo. Daugiau kaip 80% byl Bendrajame Teisme nagrinja trij teisj kolegija. I pradi Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklaus tik tam tikro pobdio iekiniai, odabar jo kompetencija tokia:
pirmja
instancija, t.y. teisikai priirint Teisingumo Teismui, jo jurisdikcijai priklauso nagrinti kurios nors Sjungos institucijos atvilgiu fizini ir juridini asmen pareiktus iekinius dl panaikinimo ir neveikimo, priimti sprendimus pagal bet kuri ES ar jos vardu sudarytos sutarties arbitrain ilyg ir nagrinti prie ES nukreiptus iekinius dl alos atlyginimo; apeliacinis teismas jis periri specializuot teism sprendimus;
kaip
pagaliau
numatyta, kad Bendrojo Teismo jurisdikcijai tam tikrose srityse gali bti priskirta priimti prejudicinius sprendimus, taiau kol kas ia galimybe n karto nepasinaudota.
072
Specializuoti teismai
2004m. ES Taryba, siekdama sumainti Teisingumo Teismo krv ir pagerinti teisin apsaug ES, prie Bendrojo Teismo steig specializuot Tarnautoj teism. is specializuotas teismas pirmja instancija nagrinja ginus ES vieosios tarnybos srityje. Anksiau tokie ginai priklaus Bendrojo Teismo jurisdikcijai. Tarnautoj teism sudaro septyni teisjai, kuri teisinis statusas panaus Bendrojo Teismo nari ir kurie skiriami eeri met laikotarpiui. Jie turi tenkinti teisjo pareigoms keliamus reikalavimus. Specializuotas teismas daniausiai posdiauja kolegijomis, kurias sudaro trys teisjai, taiau gali sudaryti ir penki, ir vienas teisjas, taip pat jis gali posdiauti visos sudties. Apeliacinius skundus dl specializuoto teismo sprendim galima duoti Bendrajam Teismui tik teiss klausimais, oapeliacin skund dl Bendrojo Teismo sprendimo Teisingumo Teismui gali paduoti pirmasis generalinis advokatas (ne gino alys!), jei kyla grsm teiss vientisumui ar teismins praktikos darnai.
Europos centrinis bankas (SESV 129 ir 130straipsniai)

Europos centrinis bankas (ECB), kurio bstin yra Frankfurte prie Maino, yra Ekonomins ir pinig sjungos (EPS) centras. Jis atsako u Europos valiutos euro stabilum ir kontroliuoja apyvartoje esani pinig kiek (SESV 128straipsnis). Kad ECB galt vykdyti i uduot, jo nepriklausomyb utikrinama daugybe nuostat. Nei ECB, nei valstybi nari centriniai bankai, naudodamiesi jiems suteiktais galiojimais ir vykdydami juose nustatytas uduotis bei pareigas, negali priimti joki Sjungos institucij, valstybi nari vyriausybi ar kit subjekt nurodym, oEuropos Sjungos institucijos ir valstybi nari vyriausybs nesiekia j paveikti (SESV 130straipsnis). ECB turi Valdanij taryb ir Vykdomj valdyb. Valdanij taryb sudaro iuo metu 16 euro zonai priklausani valstybi nari centrini bank valdytojai ir Vykdomosios valdybos nariai. Vykdomoji valdyba, kuri sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai, praktikai yra ECB einamj reikal tvarkytoja. Jos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai skiriami i profesin patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen valstybi nari sutarimu pagal Tarybos rekomendacij, iai
073
pasikonsultavus su Europos Parlamentu. J kadencija yra atuoneri metai, ir, siekiant utikrinti Vykdomosios valdybos nari nepriklausomyb, jie negali bti paskirti kitai kadencijai (SESV 283straipsnis). ECB ir valstybi nari centriniai bankai priklauso Europos centrini bank sistemai (ECBS) (SESV 129straipsnis). ECBS udavinys nustatyti ir gyvendinti Sjungos pinig politik; tik ji turi iimtin teis duoti leidim Sjungoje ileisti banknotus ir monetas. ECBS taip pat turi valdyti oficialisias valstybi nari usienio valiutos atsargas ir rpintis, kad mokjimo sistemos Sjungoje veikt sklandiai (SESV 127straipsnio 2dalis).
Audito Rmai (SESV 285 ir 286straipsniai)

Audito Rmai steigti 1975m. liepos 22d., veikl pradjo 1977m. spalio mn. Liuksemburge; iuo metu jie yra Sjungos institucija (ES sutarties 13straipsnis). Audito Rmus sudaro po vien nar i kiekvienos valstybs nars iuo metu 27 nariai. Juos eeri met kadencijai skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota bals dauguma priimdama pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt nari sra (SESV 286straipsnio 2dalis). I savo tarpo jie trej met kadencijai isirenka Audito Rm pirminink. Audito Rm nariai gali bti perrenkami kitai kadencijai. Audito Rm uduotis tikrinti, ar visos pajamos gautos ir visos ilaidos padarytos teistai ir tvarkingai, taip pat ar finans valdymas yra patikimas. Prieingai negu kai kurie nacionaliniai valstybi nari Audito rmai, jis neturi teismins kompetencijos priverstinai vykdyti savo prieiros galiojimus arba bausti u teisinius paeidimus, kuriuos iaikina vykdydamas savo prieiros veikl. Kita vertus, jis gali visikai savarankikai pasirinkti tikrinimo objekt ir tikrinimo metod. Audito Rmai gali tikrinti ir privaius asmenis, pavyzdiui, ar i Sjungos l privaiam gavjui imokta subsidija naudojama pagal Sjungos teiss reikalavimus. Tikrasis Audito Rm ginklas yra vieumo poveikis. Jo prieiros veiklos rezultatai pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams apibendrinami metiniame praneime, kuris skelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje taip jie pavieinami visoje Europoje. Be to, Audito Rmai bet kada gali pateikti pastabas tam tikrais klausimais specialiuose praneimuose, kurie taip pat skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
074
PATARIAMIEJI ORGANAI
Ekonomikos ir socialini reikal komitetas (SESV 301straipsnis)

Ekonomikos ir socialini reikal komiteto (ESRK) tikslas utikrinti, kad Europos Sjungoje institucij lygmeniu bt atstovaujama vairioms ekonominms ir socialinms grupms, ypa darbdaviams ir darbuotojams, kininkams, vejams, prekybininkams, amatininkams, laisvj profesij atstovams ir maj ir vidutini moni vadovams. Per komitet tak gali daryti ir vartotojai, aplinkosaugininkai ir sjungos. Komitet gali sudaryti ne daugiau kaip 350 nari (patarj) i organizacij, geriausiai reprezentuojani valstybes nares. Komiteto narius penkeriems metams skiria Taryba patvirtindama pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt sra. Komiteto nari skaiiaus paskirstymas pagal alis (7):
VOKIETIJA PRANCZIJA ITALIJA JUNGTIN KARALYST ISPANIJA LENKIJA RUMUNIJA BELGIJA BULGARIJA EKIJA GRAIKIJA VENGRIJA NYDERLANDAI AUSTRIJA PORTUGALIJA VEDIJA DANIJA 24 24 24 24 21 21 15 12 12 12 12 12 12 12 12 12 9
(7) altinis: Ekonomikos ir socialini reikal komiteto svetain, 2010 m. kovo mn. 344 nariai.
075
AIRIJA LIETUVA SLOVAKIJA SUOMIJA ESTIJA LATVIJA SLOVNIJA KIPRAS LIUKSEMBURGAS MALTA
9 9 9 9 7 7 7 6 6 5
Patarjai suskirstyti tris grupes (darbdaviai, darbuotojai ir pilietins visuomens atstovai). Jei nuomons priimamos Asambljoje, jas rengti privalo specializuoti skyriai, sudaryti i patarj (kaip ekspertai jose gali dalyvauti ir patarj pavaduotojai). Be to, komitetas glaudiai bendradarbiauja su parlamentiniais komitetais ir Europos Parlamento specialiosiomis grupmis. Su iuo komitetu, kuris steigtas Romos sutartimis, kai kuriais atvejais Europos Komisijos pasilymu turi konsultuotis Taryba. Be to, jis teikia nuomones savo iniciatyva. Komiteto nuomonse ireikiama kartais labai skirting pradini pozicij sintez. Europos Komisijai ir Tarybai ios nuomons labai naudingos, nes i j matyti, koki pakeitim nori tos asmen grups, kurioms konkreiai skirtas tam tikras pasilymas. Daug kart komiteto iniciatyva pateiktos nuomons turjo didel politin reikm, pavyzdiui, jo 1989m. vasario 22d. nuomon dl pagrindini socialini teisi ES tapo Europos Komisijos pasilytos (ir 11 valstybi nari priimtos) Socialins chartijos pagrindu.
Region komitetas (SESV 305straipsnis)

ES sutartimi (Mastrichto sutartimi), be jau veikusio Ekonomikos ir socialini reikal komiteto, steigtas naujas patariamasis organas Region komitetas. is komitetas, kaip ir ESRK, nra ES institucija tikrja to odio prasme, nes atlieka tik patariamsias uduotis, prieingai negu ES institucijos (Europos Parlamentas, Taryba, Europos Komisija, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas, Audito Rmai), kurios Sjungai pavestas uduotis vykdo teisikai privalomu bdu.
076
Kaip ir Ekonomikos ir socialini reikal komiteto, Region komiteto nari skaiius negali viryti 350 (8). J sudaro valstybi nari region ir vietos valdios struktr atstovai, kurie turi valdios rinkj mandat arba yra politikai atskaitingi irinktai asambljai. Viet skaiius valstybms narms paskirstomas taip pat, kaip ir ESRK. Komiteto narius penkeriems metams skiria Taryba patvirtindama pagal kiekvienos valstybs nars pateiktus pasilymus sudaryt sra. Region komitetas i savo tarpo dvej met kadencijai isirenka pirminink. Kai kuriais nustatytais atvejais Taryba arba Komisija privalo konsultuotis su Region komitetu (privalomoji konsultacija), ypa vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, transeuropini tinkl pltros, transporto, telekomunikacij ir energetikos infrastruktros, ekonomins ir socialins sanglaudos, uimtumo politikos ir socialini teiss akt leidybos srityse. Taiau ir be teisinio pareigojimo Taryba su Region komitetu reguliariai konsultuojasi vairiausiais teiskros klausimais (fakultatyvioji konsultacija).
EUROPOS INVESTICIJ BANKAS (SESV 308STRAIPSNIS)
ES finansin institucija, kuria siekiama prisidti prie darnios ir stabilios ES pltros, yra Europos investicij bankas (EIB), kurio bstin yra Liuksemburge. Europos investicij bankas turi teikti paskolas ir garantijas visuose ekonomikos sektoriuose, ypa menkiau isivysiusi region pltrai, monms modernizuoti ar pertvarkyti ir naujoms darbo vietoms kurti, taip pat kelioms valstybms narms svarbiems projektams finansuoti. EIB struktra trinar: aukiausias valdymo organas Valdytoj taryba, kuri sudaro valstybi nari finans ministrai. Ji nustato bendrsias kreditavimo politikos nuorodas ir duoda leidim EIB vykdyti veikl u ES rib. Po Valdytoj tarybos eina Direktori valdyba, kuri sudaro 28 direktoriai (po vien valstybi nari ir Europos Komisijos atstov) ir 18 pakaitini direktori. Direktori valdybos nariai daniausiai bna aukti nacionalini finans ar kio ministerij pareignai. Ji priima sprendimus dl paskol ir garantij teikimo bei paskol mimo, taip pat priiri, ar Bankui vadovaujama pagal Valdytoj tarybos nustatytas bendrsias nuorodas. U EIB einamj veikl atsakingas Valdymo komitetas, kur sudaro devyni nariai, skiriami eeriems metams.
(8) altinis: Region komiteto interneto svetain, 2010 m. kovo mn. 344 nariai.
077
Europos Sjungos teistvarka

K tik apraytai ES Konstitucijai, ypa pagrindinms jos vertybms, tik Sjungos teis gali kvpti gyvybs ir j gyvendinti. Todl ES yra dvigubas teiss fenomenas: ji yra teiss krinys ir teise grindiama bendrija.
Es kaiP tEiss krinys ir tEisE grindiama bEndrija

Nauja ir lemiama, palyginti su ankstesniais bandymais suvienyti Europ, yra tai, kad naudojama ne jga ar prievarta, oteiss galia. Teise norima sukurti tai, ko imtmeiais nepajg kraujas ir geleis. Nes tik laisvu apsisprendimu grindiama vienyb gali ilikti. Vienyb, kurios pamatas yra pagrindins vertybs, kaip antai laisv ir lygyb, ir kuri saugo ir gyvendina teis. iuo supratimu grindiamos Europos Sjungos steigiamosios sutartys, kurios yra jos krimo aktai. ES yra ne tik teiss krinys, bet ir savo tiksl ji siekia tik teisinmis priemonmis. Ji yra teise grindiama bendrija. Ekonominis ir socialinis valstybi nari taut gyvenimas drauge reguliuojamas ne jgos stiprumu, bet Sjungos teise. Sjungos teis yra institucins sistemos pagrindas. Remiantis teise nustatytos Sjungos institucij sprendim primimo procedros ir reglamentuojamas j tarpusavio santykis. Remiantis teise nustatytos institucij veikimo galimybs priimant reglamentus, direktyvas ir sprendimus, kurie yra valstybms narms ir j pilieiams privalomi teiss aktai. Taip Sjungos dalyviu tampa kiekvienas asmuo. Sjungos teistvarka vis labiau tiesiogiai daroma taka kasdieniam ms gyvenimui. Ja suteikiama teisi ir nustatoma pareig, taigi, kaip valstybs ir Sjungos pilieiai, turime paklusti skirtingo laipsnio teistvarkai, kaip prasta federacinse valstybse. ES teistvarkoje, kaip ir kiekvienoje teistvarkoje, yra udara teisins apsaugos sistema nesutarimams dl Sjungos teiss sprsti ir jai gyvendinti. Sjungos teise nustatytas ES ir valstybi nari santykis. Valstybs nars privalo imtis vis tinkam priemoni, kad vykdyt pagal Sutartis ar Sjungos institucij teiss aktus atsirandanias pareigas. Jos privalo padti ES gyvendinti jos uduotis
079
ir nesiimti joki veiksm, kuriais gali bti trukdoma siekti Sutartyse ikelt tiksl. Valstybs nars Sjungos piliei atvilgiu atsako u bet koki al, atsiradusi dl Sjungos teiss paeidimo.
sjungos tEiss altiniai

Svoka teiss altinis turi dvi reikmes: pirmine io odio reikme apibdinama teiss atsiradimo prieastis, t.y. motyvacija sukurti teis. ia prasme Sjungos teiss altinis bt siekis isaugoti taik ir sukurti geresn Europ glaudiai susiejant ekonominius interesus; tai yra du momentai, dl kuri ES apskritai egzistuoja. Juridinje vartosenoje svoka teiss altinis reikia teiss kilm ir tvirtinim.
SJUNGOS TEISS ALTINIAI . 1. PIRMIN TEIS Sjungos Sutartys Bendrieji teiss principai 2. ES TARPTAUTINS SUTARTYS 3. ANTRIN TEIS statymo gali turintys teiss aktai Reglamentai Direktyvos Sprendimai statymo galios neturintys teiss aktai Deleguoti teiss aktai gyvendinimo teiss aktai Kiti teiss aktai Rekomendacijos ir nuomons Tarpinstituciniai susitarimai Rezoliucijos, deklaracijos, veiksm programos 4. BENDRIEJI TEISS PRINCIPAI 5. VALSTYBI NARI SUSITARIMAI COREPER sprendimai Tarptautiniai susitarimai
ES STEIGIAMOSIOS SUTARTYS KAIP PIRMIN SJUNGOS TEIS
Kaip pirmasis teiss altinis pamintinos ES steigiamosios sutartys, skaitant j priedus, priedlius ir protokolus bei vlesnius papildymus ir pakeitimus. iose steigiamosiose sutartyse bei j papildymuose ir pakeitimuose, tai yra pirmiausia Mastrichto, Amsterdamo, Nicos ir Lisabonos sutartyse bei vai-
080
riose stojimo sutartyse, idstytos esmins teisins nuostatos dl ES tiksl, struktros ir veikimo bei jos kins teiss dalys; taigi nustatytos konstitucins bendrosios ES egzistavimo slygos, kurias turi sukonkretinti Sjungos institucijos, atsivelgdamos Sjungos interesus. Tuo tikslu joms suteikti teiss akt leidybos ir administravimo galiojimai. ios teisins nuostatos, kaip tiesiogiai pai valstybi nari sukurta teis, juridinje vartosenoje vadinamos pirmine Sjungos teise.
ES TEISS AKTAI KAIP ANTRIN SJUNGOS TEIS
Teis, sukurta vykdant ES institucijoms suteiktus galiojimus, vadinama antrine Sjungos teise, antruoju svarbiu ES teiss altiniu. J sudaro statymo gali turintys teiss aktai, deleguoti teiss aktai, gyvendinimo teiss aktai ir kiti teiss aktai. statymo gali turintys teiss aktai yra tokie teiss aktai, kurie priimti pagal prast ar speciali teiskros procedr (SESV 289straipsnis). Deleguoti teiss aktai yra statymo galios neturintys, taiau bendro ir privalomo pobdio teiss aktai, kuriais gali bti papildomos ar i dalies keiiamos tam tikros neesmins statymo gali turinio teiss akto nuostatos. Deleguotus teiss aktus priima Komisija, kai jai tam aikiai suteikiamas galiojimas statymo gali turiniame teiss akte. Atitinkamame statymo gali turiniame teiss akte aikiai nustatomi to galiojimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukm. Europos Parlamentas ir Taryba suteikt galiojim gali bet kada ataukti. Deleguotas teiss aktas gali sigalioti tik tada, jei per laikotarp, nustatyt statymo gali turiniame teiss akte, Europos Parlamentas ir Taryba nepareikia prietaravimo (SESV 290 straipsnis). gyvendinimo teiss aktai sudaro principo, kad valstybs nars imasi vis nacionalins teiss priemoni, btin teisikai privalomiems Sjungos aktams gyvendinti, iimt. Kai teisikai privalomiems ES teiss aktams gyvendinti turi bti nustatomos vienodos slygos, tai daroma atitinkamais gyvendinimo teiss aktais, kuriuos daniausiai priima Komisija, iimties atveju Taryba. Tiesa, Europos Parlamentas ir Taryba i anksto nustato valstybi nari vykdomos kontrols, kai Komisija vykdo gyvendinimo galiojimus, mechanizm taisykles ir bendruosius principus (SESV 291straipsnis). Pagaliau yra nemaai kit teiss akt, kuriais Sjungos institucijoms suteikiama galimyb pateikti nepareigojanias pastabas ar pareikimus arba kuriais reglamentuojama ES ar jos institucij vidaus tvarka, kaip antai bendru sutarimu nustatomos taisykls, tarpinstituciniai susitarimai ar institucij darbo tvarkos taisykls.
0 81
ie teiss aktai gali bti labai skirting form. Pagrindins j ivardytos ir apibrtos SESV 288straipsnyje. Kaip teisikai privalomi aktai jie apima bendrsias ir abstrakias teisines normas bei konkreias ir individualias priemones. Juose taip pat numatyta galimyb Sjungos institucijoms teikti teisikai neprivalomas pastabas. is sraas jokiu bdu nra baigtinis yra daug kit teiss akt form, kuri nemanoma priskirti prie specifini kategorij, kaip antai rezoliucijos, deklaracijos, veiksm programos, baltosios ir aliosios knygos. vairi teiss akt form skirtumai, kalbant apie j primimo procedr, teisin poveik ir adresat, labai dideli, todl isamiau jie aptarti atskirame Sjungos veikimo priemonms skirtame skyriuje. Antrins Sjungos teiss krimas vyksta pamau, taiau nuolat. Ji kvepia gyvybs pirminei Sjungos teisei, kuri sudaro Sjungos Sutartys, oEuropos teistvarka laikui bgant gyvendinama ir tobulinama.
ES TARPTAUTINS SUTARTYS
Treiasis teiss altinis susijs su ES vaidmeniu tarptautiniu lygmeniu. Kaip vienas i pasaulio traukos tak, Europa negali apsiriboti tik savo vidaus reikal tvarkymu, vis pirma ji turi rpintis savo ekonominiais, socialiniais ir politiniais ryiais su kitomis pasaulio alimis. iuo tikslu su ne valstybmis narmis (vadinamosiomis treiosiomis alimis) ir kitomis tarptautinmis organizacijomis ES sudaro tarptautinius susitarimus pradedant sutartimis dl plataus bendradarbiavimo prekybos politikos, pramons, socialins politikos ar technikos srityse ir baigiant susitarimais dl prekybos konkreiais produktais. Ypa pamintinos trys ES ir treij ali sutartini santyki formos.
Asociacijos susitarimai
Asociacija gerokai virija grynai prekybos politikos reglamentavim ir yra nukreipta glaud ekonomin bendradarbiavim numatant didel ES finansin param sutarties aliai (SESV 217 straipsnis). Reikt skirti ias tris asociacijos susitarim formas.
Susitarimai siekiant ilaikyti ypating kai kuri valstybi nari ry su treiosiomis alimis
Sukurti asociacijos priemon paskatino ne Europos alys ir teritorijos, kurios su Belgija, Danija, Pranczija, Italija, Nyderlandais ir Jungtine Karalys-
0 82
te, kaip buvusios j kolonijos, palaik ypa glaudius ekonominius ryius. vedus bendr ES iors muit bt buv smarkiai sutrikdyti prekybiniai mainai su iomis teritorijomis, todl reikjo specialaus reglamentavimo. i ali ir teritorij asociacijos tikslas skatinti j ekonomin bei socialin pltr ir umegzti glaudius j ekonominius santykius su Sjunga kaip visuma (SESV 198straipsnis). Taigi sudaryta nemaai lengvatini susitarim, pagal kuriuos i i ali ir teritorij veamoms prekms taikomas lengvatinis muitas arba netaikomas ivis joks. ES finansin ir technin pagalba teikiama per Europos pltros fond. Praktikoje neabejotinai svarbiausias yra ES ir AKR partnerysts susitarimas tarp ES ir 70 Afrikos, Karib jros ir Ramiojo vandenyno valstybi. Neseniai is susitarimas tapo vienu i ekonomini partnerysts susitarim, kuriais AKR valstybms pamau suteikiama laisva prieiga prie Europos vidaus rinkos.
Susitarimai siekiant pasirengti galimam stojimui ir sudaryti muit sjung

Be to, asociacijos susitarimai naudojami siekiant pasirengti galimam kurios nors alies stojimui ES. Ji yra lyg pirmoji stojimo pakopa, kurioje stengiamasi priderinti ekonomines alies kandidats slygas prie ES.
Europos ekonomins erdvs (EEE) susitarimas

EEB susitarimu likusioms ELPA valstybms (Islandijai, Lichtenteinui ir Norvegijai) suteikiama galimyb prieiti prie ES vidaus rinkos, o pareigojimu perimti beveik du tredalius Sjungos teiss nuostat sukurtas tvirtas pagrindas vlesniam galimam i ali stojimui ES. EEE, remiantis esama pirmine ir antrine Sjungos teise (acquis communautaire), turi bti utikrinta laisvas preki, asmen ir kapitalo judjimas bei laisv teikti paslaugas, tvirtinta vienoda konkurencijos bei pagalbos tvarka ir sustiprintas bendradarbiavimas horizontaliose ir papildomose politikos srityse (pvz., aplinkosaugos, mokslini tyrim ir pltros bei vietimo).
Bendradarbiavimo susitarimai
Bendradarbiavimo susitarim tikslai ne tokie plats kaip asociacijos susitarim jie nukreipti tik intensyv ekonomin bendradarbiavim. Tokie susitarimai ES sieja, be kit, su Magribo valstybmis (Alyru, Maroku ir Tunisu), Mareko valstybmis (Egiptu, Jordanija, Libanu ir Sirija) ir su Izraeliu.
0 83
Prekybos susitarimai
Pagaliau yra daugyb prekybos susitarim, kurie sudaryti tik su pavienmis treiosiomis alimis ar j grupmis arba pagal tarptautines prekybos organizacijas muit ir prekybos politikos srityse. Svarbiausi tarptautiniai prekybos susitarimai yra Pasaulio prekybos organizacijos (angl. World Trade Organisa tion, WTO) steigimo sutartis ir pagal j sudaryti daugiaaliai prekybos susitarimai, i kuri svarbiausi: Bendrasis susitarimas dl muit tarif ir prekybos (GATT, 1994m.), Antidempingo ir subsidij kodeksas, Bendrasis susitarimas dl prekybos paslaugomis (GATS), Susitarimas dl intelektins nuosavybs tei si aspekt, susijusi su prekyba (TRIPS) ir Susitarimas dl gin sprendimo taisykli ir tvarkos.
NERAYTINIAI TEISS ALTINIAI
Pirmiau ivardytiems Sjungos teiss altiniams bendra tai, kad jie priklauso raytinei Sjungos teisei. Taiau ES teistvarkos, kaip ir kiekvienos kitos, negali sudaryti tik raytins normos, nes kiekvienoje teistvarkoje esama sprag, kurias reikia upildyti neraytine teise.
Bendrieji teiss principai

Neraytiniai Sjungos teiss altiniai pirmiausia yra bendrieji teiss principai, tai yra normos, kuriomis ireikiama elementari teiss ir teisingumo samprata, kuria turi bti grindiama bet kuri teistvarka. Raytine Sjungos teise, kuria daniausiai reglamentuojamos tik ekonomins ir socialins aplinkybs, poreik galima patenkinti tik i dalies, taigi bendrieji teiss principai yra vienas i svarbiausi Sjungos teiss altini. Jais upildomos esamos spragos arba pltojama esama teis aikinant j pagal teisingumo princip. Teiss principai gyvendinami taikant teis, ypa per Teisingumo Teismo praktik, kai jis vykdo jam pavest udavin utikrinti, kad aikinant ir taikant Sutartis bt laikomasi teiss. Ieities takas nustatant bendruosius teiss principus pirmiausia yra bendrieji valstybi nari teistvarkos teiss principai. Jie yra pagrindin mediaga, i kurios ES lygmeniu sukuriamos tam tikrai problemai isprsti reikalingos teisins taisykls. Prie i bendrj teiss princip, be konstitucini Sjungos teiss savarankikumo, tiesioginio taikymo ir virenybs princip, priklauso ir pagrindi-
084
ni teisi utikrinimo, proporcingumo, teist lkesi apsaugos, teiss bti iklausytam ir valstybi nari atsakomybs u Sjungos teiss paeidim principai.
Paprotin teis
Neraytinei Sjungos teisei priklauso ir paprotin teis, tai yra teis, atsiradusi dl tam tikr norm laikymosi ir teisinio sitikinimo. Ja papildoma ar i dalies keiiama pirmin ar antrin teis. Galimyb, kad gali egzistuoti Sjungos paprotin teis, i principo pripastama, taiau realus jos formavimasis Sjungos teiss lygmeniu labai ribotas. Pirmoji klitis kyla dl specialios Sutari dalinio pakeitimo procedros buvimo (ES sutarties 54straipsnis). Nors dl to paprotins teiss formavimuisi kelias visikai neukertamas, taiau sugrietinami reikalavimai rodyti, kad atitinkam teiss norm laikytasi ilg laik ir kad esama atitinkamo teisinio sitikinimo. Kita klitis paprotins teiss formavimuisi Sjungos institucijose yra faktas, kad bet kokio Sjungos institucijos veiksmo pagrstumas kyla tik i Sutari, one i j pai faktinio veikimo ar ketinimo sukurti teisinius santykius. I to aikja, kad paprotin teis, kaip Sutari teis, jokiu bdu negali kilti i Sjungos institucij, ovisais atvejais tik i valstybi nari k tik apraytomis grietomis slygomis. Tiesa, aikinant Sjungos institucij sukurtas teisines nuostatas, galima pasitelkti i institucij procedras ir teisinius sitikinimus, taip, atsivelgiant aplinkybes, i dalies pakeiiant atitinkamo teiss akto teisin ir faktin taikymo apimt, taiau ir tokiu atveju reikia atsivelgti pirmine Sjungos teise nustatytas slygas ir ribas.
ES valstybi nari susitarimai ir sutartys

Paskutinis ES teiss altinis yra valstybi nari susitarimai. Viena vertus, jie gali bti sudaromi siekiant isprsti klausimus, kuriems, nors jie ir glaudiai susij su ES veikla, sprsti Sjungos institucijoms nesuteikta kompetencija. Kita vertus, valstybs nars tarpusavyje gali sudaryti ir tikrus tarptautinius susitarimus, ypa siekdamos veikti teritorin nacionalinio reglamentavimo ribotum ir sukurti vienod teis Sjungos lygmeniu. Ypa tai svarbu tarptautins privatins teiss srityje. Kaip pavyzdys pamintina Konvencija dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose vykdymo (1968 m.); tiesa, i konvencija pakeista 2001 m. Tarybos reglamentu, iskyrus Danij, taigi perkelta antrin Sjungos teis; bereinkommen ber die gegenseitige Anerkennung von Gesellschaften und juristischen Perso
0 85
nen (Konvencija dl bendrovi ir juridini asmen tarpusavio pripainimo) (1968m.), Konvencija dl dvigubo apmokestinimo ivengimo koreguojant asocijuot moni peln (1990m.) ir Konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss (1980m.).
Es vEikimo PriEmons
Steigiant ES reikjo i naujo irasti bendr teiss akt sistem. Pirmiausia kilo klausimas, kokio jie turi bti pobdio ir kok turi daryti poveik, nepamirtant, kad Sjungos institucijos, viena vertus, turt pajgti veiksmingai, t.y. nepriklausydamos nuo valstybi nari geros valios, ilyginti skirtingas ir nelygias ekonomines, socialines ir ne paskutinje vietoje ekologines slygas valstybse narse, visiems Sjungos pilieiams sukuriant kuo geresnes gyvenimo slygas, antra vertus, jos neturt nacionalin teistvark kitis daugiau negu btina. Todl visa ES teiss akt ir teiskros sistema pagrsta principu, kad, jei visoms valstybms narms btinas bendras, net ir labai isamus, reglamentavimas, nacionalins taisykls keistinos Sjungos teiss aktais, taiau jei tokios btinybs nra, reikia deramai atsivelgti esam valstybi nari teistvark. Pagal princip sukurtos tokios veikimo priemons, kuriomis Sjungos institucijoms leidiama daryti poveik nacionalinei teistvarkai skirtingu mastu. Grieiausia forma nacionalini taisykli pakeitimas Sjungos normomis. Taikant kitas Sjungos normas Sjungos institucijos poveik nacionalinei valstybi nari teistvarkai daro tik netiesiogiai. Taip pat yra galimyb imtis priemoni prie vardyt ar nustatytin adresat, jei reikia reglamentuoti konkret atvej. Pagaliau galimi ir tokie teiss aktai, kuriais neduodami jokie privalomi nurodymai valstybms narms ar Sjungos pilieiams. Jei suskirstytume ES teiss aktus pagal tai, kam jie skirti ir kok poveik daro valstybms narms, gautume toki j sistem:
086
ADRESATAI REGLAMENTAS Visos valstybs nars, fiziniai ir juridiniai asmenys Visos arba kai kurios valstybs nars
POVEIKIS Taikomas tiesiogiai, privalomas visas Privaloma siekiant nurodyto rezultato; tiesiogiai taikoma tik specialiomis slygomis
DIREKTYVA
SPRENDIMAS
Neapibrta asmen Taikomas tiesiogiai, grup; visos arba kai privalomas visas kurios valstybs nars; kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Visos arba kai kurios valstybs nars, kitos ES institucijos, pavieniai asmenys Visos arba kai kurios valstybs nars, kitos ES institucijos; neapibrta adresat grup Neprivaloma
REKOMENDACIJA
NUOMON
Neprivaloma
REGLAMENTAI KAIP SJUNGOS STATYMAI
Teiss aktai, kuriais Sjungos institucijos gali labiausiai kitis nacionalin teistvark, yra reglamentai. Jie isiskiria dviem tarptautinje teisje visikai neprastomis savybmis:
bendru
pobdiu nepaisant valstybi sien, jais visoje Sjungoje nustatoma ta pati teis ir jie visose valstybse narse taikomi vienodai ir visikai. Valstybs nars negali reglamento nuostatas taikyti ne visikai arba rinktis i j, atmetant tas, dl kuri ji prietaravo sprendimo primimo procedros metu arba kurios nedera su tam tikrais nacionaliniais jos interesais. Valstybs nars taip pat negali ivengti reglamento nuostat privalomumo remdamosi nacionalins teiss taisyklmis ir praktika; taikymu reglamentais nustatoma ta pati teis ir Sjungos pilieiams tiesiogiai suteikiama teisi ir nustatoma pareig ir be speciali valstybs nurodym dl j galiojimo. Valstybs nars, skaitant
tiesioginiu
0 87
j institucijas, teismus ir valdios staigas, ir visi asmenys, kurie asmenikai patenka to reglamento taikymo srit, yra tiesiogiai susaistyti su Sjungos teise ir privalo jos laikytis taip pat kaip nacionalins teiss. i teiss akt ir nacionalins teiss statym panaumas akivaizdus. Reglamentai, kuriuos priimant dalyvauja Europos Parlamentas (vadinamoji bendro sprendimo procedra apie j isamiau kitame skyriuje), vadinami statymo gali turiniais teiss aktais. Jei reglamentus priima tik Taryba ar Europos Komisija, taigi be bendros Parlamento atsakomybs, jie bent formaliai turi ne visus pagrindinius skiriamuosius statymo poymius.
DIREKTYVOS
Direktyva, be reglamento, yra svarbiausia ES veikimo priemon. Ja bandoma suderinti du siekius utikrinti btin Sjungos teiss bendrum ir isaugoti nacionalini savitum vairov. Todl pirmutinis direktyvos tikslas, prieingai negu reglamento, yra ne teiss suvienodinimas, oteiss suderinimas. Suderinant teis siekiama isprsti prietaravimus tarp nacionalini teisini ir administracini taisykli arba pamau panaikinti skirtumus, kad valstybse narse bt kuo vienodesns materialins slygos. Todl direktyva yra viena i pagrindini vidaus rinkos krimo priemoni. Valstybms narms privaloma pasiekti direktyvoje nustatyt rezultat, bet nacionalins valdios institucijos, siekdamos bendrai nustatyt tiksl, gali pasirinkti direktyvos gyvendinimo form ir bdus. i valstybms narms suteikta galimyb atspindi ketinim valstybs vidaus teisin ir administracin tvark kitis kuo velnesne forma. Taigi valstybs nars, laikydamosi teisini nurodym dl bendr tiksl, gali atsivelgti savo nacionalinius ypatumus, nes direktyvos nuostatos automatikai nepradeda galioti vietoje nacionalini teiss akt valstybs nars pareigojamos savo nacionalin teis pritaikyti prie Bendrijos nuostat. Dl to teiskros procesas daniausiai yra dvipakopis. Pirmojoje pakopoje direktyvoje ES lygmeniu nustatomas rezultatas, kur per nustatyt laikotarp privalo pasiekti atitinkami adresatai, t.y. kelios ar visos valstybs nars. Sjungos institucijos siektin rezultat gali taip isamiai idstyti, kad dalykiniu aspektu valstybms narms nebelieka veikimo laisvs. ia galimybe daniausiai naudojamasi technini norm ir aplinkosaugos srityse.
088
Antrojoje, nacionalinje pakopoje ES lygmeniu nustatytas rezultatas gyvendinamas valstybse narse, tai yra perkeliamas nacionalin teis. Nors valstybs nars i principo gali pasirinkti gyvendinimo form ir bdus, taiau ar jie atitinka ES teis, vertinama pagal ES kriterijus. Pagrindinis principas tas, kad gyvendinant direktyv turi bti sukuriama tokia teisin padtis, i kurios bt pakankamai aikiai ir apibrtai matyti i direktyvos nuostat kylanios teiss ir pareigos ir kuria Sjungos pilieiams bt sudaroma galimyb jas ginti arba joms prieintis teisme. Tam daniausiai reikia priimti privalomus nacionalinius teiss aktus arba panaikinti ar i dalies pakeisti esamas teisines ir administracines taisykles. Vien administracini procedr neutenka, nes jas pagal j prigimt gali pakeisti atitinkamos administracins staigos savo nuoira, be to, jos nepakankamai vieos. Direktyva paprastai nepagrindiamos jokios tiesiogins Sjungos piliei teiss ir pareigos ji skiriama tik valstybms narms. Sjungos pilieiams suteikiama teisi arba nustatoma pareig tik direktyvos gyvendinimo aktais, kuriuos priima atsakingos valstybi nari institucijos. Sjungos pilieiams tai neturi reikms tol, kol valstybs nars vykdo savo pareigas pagal Sjungos teiss aktus. ala Sjungos pilieiams atsiranda tuo atveju, jei direktyvoje nustatytas tikslas jiems naudingas, taiau valstyb nepriima joki jam pasiekti btin teiss akt arba priima netinkamus. Siekiant iuos trkumus paalinti, pagal nusistovjusi Teisingumo Teismo praktik priimti sprendimai, kad tam tikromis slygomis Bendrijos pilieiai gali tiesiogiai remtis direktyvos nuostatomis ir pasinaudoti jiems pagal j priklausaniomis teismis bei prireikus apginti jas nacionaliniuose teismuose. io tiesioginio poveikio slygas Teisingumo Teismas aprao taip:
Sjungos
piliei ar moni teiss direktyvos nuostatomis turi bti nustatytos pakankamai aikiai ir tiksliai; teise negali bti susietas su jokia slyga ar reikalavimu;
pasinaudojimas nacionaliniam
statym leidjui negali bti suteikta jokia veikimo laisv kuriant teiss turin; bti pasibaigs direktyvos perklimo nacionalin teis terminas.
turi
i Teisingumo Teismo praktika dl tiesioginio direktyv poveikio i esms grindiama svarstymu, kad valstyb nar elgiasi prietaringai ir neteistai, taikydama savo senj teis, nors privaljo j pritaikyti atitinkamai pagal
0 89
direktyvos nuostatas. Tai yra valstybs nars piktnaudiavimas teise ir pripastant tiesiogin direktyvos nuostat poveik stengiamasi su tuo kovoti, ukertant keli tai valstybei narei dl Sjungos teiss nepaisymo turti kokios nors naudos. ia prasme tiesioginis direktyv poveikis yra sankcijos pobdio. Todl svarbu, kad Teisingumo Teismas tiesiogin direktyv poveik iki iol yra pripains tik atsivelgiant asmens ir valstybs nars santyk ir tik kai tiesioginis direktyvos poveikis Sjungos pilieiams naudingas, one nenaudingas, t.y. tik tais atvejais, kai pagal Sjungos teis Sjungos pilieiui taikytina palankesn nuostata negu pagal atitinkamai nepritaikyt nacionalin teis (vadinamasis vertikalus tiesioginis poveikis). Faktas, kad vienam asmeniui palankus tiesioginis direktyvos nuostatos poveikis kitam asmeniui gali bti neivengiamai nepalankus (vadinamoji dvigubo poveikio direktyva, dana viej pirkim ir aplinkos teisje), nekliudo taikyti vertikalaus tiesioginio direktyv poveikio. nepalankum reikia irti tik kaip neigiam teiss atspind, kuris neivengiamai atsiranda i valstybi nari pareigos pasibaigus direktyvos nuostat perklimo nacionalin teis laikotarpiui savo teistvark bti priderinusioms prie direktyvos tiksl; didesnio u nepalankumo dl vertikalaus tiesioginio direktyv poveikio neatsiranda. Tiesioginio direktyv poveikio asmen tarpusavio santykiams (vadinamojo horizontalaus tiesioginio poveikio) Teisingumo Teismas, prieingai, nepripaino. Atsivelgdamas tiesioginio poveikio sankcijos pobd, jis nustat, kad toks poveikis negalimas privai asmen atvilgiu, nes j negalima laikyti atsakingais u valstybs nars delsim. Asmenys labiau gali remtis teisinio tikrumo ir teist lkesi apsaugos principais. Sjungos pilieiai turi galti tikti, kad direktyvos poveikis jiems galimas tik dl nacionalini nuostat, kuriomis direktyva perkeliama nacionalin teis. Vis dlto Teisingumo Teismas savo pastarojo meto praktikoje tiesioginio direktyv teiss poveikio privatins teiss santykiams nepripainim kiek suvelnino, taikydamas tik tais atvejais, kai viena susitarianioji alis nori pasinaudoti i direktyvos kylania teise prie kitos susitarianiosios alies i nacionalins teiss kylani teis. Taip atveriamas kelias horizontaliam tiesiogiai taikom direktyvos nuostat taikymui tais atvejais, kai kalbama apie objektyviosios nacionalins teiss laikymsi (pvz., vienas konkurentas nori priversti kit konkurent laikytis nacionalins teiss, kuria paeidiama direktyvos teis) arba apie pareig, kylani i nacionalins teiss, kuriomis prietaraujama direktyvos taikymui, vykdym (pvz., atsisakoma vykdyti sutart, remiantis nacionalinmis draudiamosiomis nuostatomis, kuriomis paeidiama direktyvos teis).
090
Tiesioginis direktyvos poveikis nebtinai reikia, kad tam tikra direktyvos nuostata asmeniui suteikiama teisi. Tiksliau sakant, direktyv nuostatomis sukuriamas toks tiesioginis poveikis, koks yra j objektyvus teisi nis poveikis. Dl io poveikio pripainimo taikomos tokios paios slygos, kaip ir dl tiesioginio poveikio pripainimo, tik su vieninteliu ypatumu, kad vietoje aikiai ir tiksliai apibrtos Sjungos pilieio ar mons teiss nustatyta aikiai ir tiksliai apibrta valstybi nari pareiga. Tokiu atveju visos valstybi nari institucijos, tai yra statym leidjas, administracins staigos ir teismai, yra susaistyti direktyvos ir pagal savo pareigas privalo j atsivelgti ir j taikyti, kaip virenyb turini Sjungos teis. Konkreiai i ia kyla pareiga nacionalin teis aikinti pagal direktyvas (direktyvas atitinkantis aikinimas) arba ginijamai direktyvos nuostatai suteikti taikymo virenyb prie jai prietaraujani nacionalin teis. Be to, valstybi nari atvilgiu direktyvos turi tam tikr blokuojamj poveik dar netgi nepasibaigus j nuostat perklimo nacionalin teis laikotarpiui. Atsivelgiant privalomum siekti direktyvoje nustatyto tikslo ir laikantis itikimybs Sjungai principo (ES sutarties 4straipsnis), valstybs nars dar nepasibaigus direktyvos nuostat perklimo nacionalin teis laikotarpiui privalo nesiimti joki priemoni, dl kuri gali kilti rimtas pavojus siekti direktyvoje nustatyt tiksl. Pagaliau Teisingumo Teismas 1991 m. sprendimuose Francovich ir Bonifaci pripaino valstybi nari pareig atlyginti al dl direktyv nuostat neperklimo nacionalin teis arba netinkamo perklimo. iose bylose nagrintas Italijos atsakomybs dl 1980m. spalio 20d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dl valstybi nari statym, susijusi su darbuotoj apsauga j darbdaviui tapus nemokiam, perklimo nacionalin teis ne laiku klausimas. Direktyva susijusi su darbuotoj teismis darbo umokest per laikotarp prie darbdaviui tampant nemokiu ar nutraukiant darbo sutart dl ios prieasties. iuo tikslu turjo bti steigtos garantij institucijos, i kuri nebuvo galima mokti joki imok kitiems darbdavio kreditoriams ir kurias turjo finansuoti darbdaviai ir (arba) valdios institucijos. Teisingumo Teismas susidr su problema, kai, nors ia direktyva siekiama darbuotojams suteikti subjektyvi teis tolesn darbo umokesio mokjim i garantij institucijos, kuri reikjo steigti, taiau tiesiogin taikym dl ios teiss, t.y. rmimsi ja nacionaliniuose teismuose, reikjo atmesti, nes, direktyvos nuostat neperklus nacionalin teis, nebuvo steigta garantijos institucija ir nebuvo galima nustatyti, kas yra skolininkas, turintis mokti imokas monei bankrutavus. iuo atveju
0 91
1985 m. gruodio 23 d., Liuksemburgas. Prie Europos Vadov Tarybos Europos federalistai dalyvauja demonstracijoje u Europos Sjung ir u sien panaikinim, kurio kai kurios alys dar turjo palaukti deimt met.
Teisingumo Teismas prim sprendim, kad u alos atlyginim nukentjusiems darbuotojams yra atsakinga Italija, nes, neperklusi direktyvos nuostat nacionalin teis, ji atm i darbuotoj jiems direktyva suteikt teis. Pareiga atlyginti al, nors ir aikiai nenustatyta Sjungos teisje, Teisingumo Teismo nuomone, yra neatskiriama ES teistvarkos dalis, nes bt paeistas visapusis Sjungos norm veiksmingumas ir susilpninta j suteikiam teisi apsauga, jei privats asmenys negalt gauti alos atlyginimo, kai j teiss paeidiamos dl Sjungos teiss paeidimo, kuris priskiriamas valstybei narei.
SPRENDIMAI
Trei teiss akt kategorij ES teiskros sistemoje sudaro sprendimai. Veiksmingas Sjungos Sutari ir reglament taikymas ir gyvendinimas manomas tik jei Sjungos institucijos tais atvejais, kai jos paios atsakingos u Sjungos teiss vykdym, turs galimyb tiesiogiai daryti tak pavieni Sjungos piliei, moni ir valstybi nari santykiams. Nacionalins teistvarkos padtis lygiai tokia pati nacionalins administracins institucijos, priimdamos administracinius aktus, piliei atvilgiu privalomai nustato pasekmes, atsirandanias dl, pavyzdiui, statymo taikymo konkreiu atveju. ES teistvarkoje i funkcij atlieka sprendimai. Jie yra tipiki teiss aktai, kuriais Sjungos institucijos privalomai sureguliuoja konkreius atvejus. Sprendimu Sjungos institucijos gali pareikalauti i valstybs nars ar Sjungos pilieio veikti arba neveikti, gali suteikti jam teisi arba nustatyti pareig. Struktrinius skiriamuosius sprendimo poymius galima apibdinti taip:
sprendimas
galioja individualiai; tuo jis skiriasi nuo reglamento. Turi bti konkreiai nurodoma, kam sprendimas skirtas, ir j vykdyti privalo tik nurodyti adresatai. is reikalavimas tenkinamas, jei sprendimo primimo metu galima vardyti atitinkam asmen grup ir ateityje jos negalima iplsti. Ypa atkreiptinas dmesys sprendimo turin, kuris turi bti toks, kad juo bt galima individualiai ir tiesiogiai daryti tak teiss subjekt padiai. iuo poiriu sprendimas individualiai gali liesti ir treiuosius asmenis, jei jie paveikiami dl ypating poymi arba faktini aplinkybi, kurios iskiria juos i kit asmen ir todl individualizuoja taip pat, kaip ir asmen, kuriam is sprendimas skirtas; privalomas visas ir tuo jis skiriasi nuo direktyv, kurios privalomos tik siektino tikslo atvilgiu;
sprendimas
0 93
sprendimu
adresatas pareigojamas tiesiogiai. Be to, valstybei narei skirtas sprendimas tokiomis paiomis slygomis kaip direktyva gali turti tiesiogin poveik ir Sjungos pilieiams.
REKOMENDACIJOS IR NUOMONS
Paskutin Sjungos Sutartyse aikiai numatyt teiss akt kategorija rekomendacijos ir nuomons. Jomis Sjungos institucijoms suteikiama galimyb valstybi nari, okai kuriais atvejais ir Sjungos piliei atvilgiu ireikti nepareigojani nuomon, t.y. ja nepagrindiant teisini pareigojim adresatui. Rekomendacijose adresatams rekomenduojama imtis tam tikr veiksm, taiau teisikai jie nepareigojami to daryti. Pavyzdiui, tais atvejais, kai dl kokios nors statym ir kit teiss akt nuostatos primimo ar pakeitimo valstybje narje gali bti ikreipiamos Europos vidaus rinkos konkurencijos slygos, Europos Komisija atitinkamai valstybei narei gali rekomenduoti tokias priemones, kurios padt ivengti io ikreipimo (plg.SESV 117straipsnio 1dalies 2sakin). Nuomones, prieingai, Sjungos institucijos pateikia nordamos vertinti esam padt ar tam tikrus procesus Sjungoje ar valstybse narse, taiau jos gali bti skirtos ir privalomiems teiss aktams, kurie bus priimti vliau, parengti arba gali bti pagrindas kreiptis Teisingumo Teism (plg.SESV 258 ir 259straipsnius). Pagrindin rekomendacij ir nuomoni reikm vis pirma yra politin ir moralin. Sutari autoriai, traukdami iuos teiss aktus, vylsi, kad suinteresuotieji asmenys dl Sjungos institucij autoriteto ir savo plaios, nacionalinius santykius virijanios valgos ir imanymo savanorikai atsivelgs jiems duot patarim arba i tam tikros situacijos vertinimo padarys reikiamas ivadas. Vis dlto rekomendacijos ir nuomons gali netiesiogiai turti teisin poveik, jei jomis sukuriamas pagrindas vliau priimamiems privalomiems teiss aktams arba atitinkama Sjungos institucija pati sipareigoja, odl to tam tikromis aplinkybmis gali bti sukuriama teist lkesi.
REZOLIUCIJOS, DEKLARACIJOS IR VEIKSM PROGRAMOS
Be Sjungos Sutartyse ivardyt teiss akt, Sjungos institucijos gali pasinaudoti ir kitomis vairiomis j formomis, siekdamos ES teistvarkai suteikti
094
form ir pavidal. Sjungos praktikoje ypa svarbios rezoliucijos, deklaracijos ir veiksm programos. Rezoliucij autoriai Europos Vadov Taryba, Taryba ir Europos Parlamentas. Rezoliucijose ireikiamos bendros nuomons ir ketinimai dl bendros integracijos raidos ir konkrei udavini ES ir u jos rib. Su ES vidaus reikalais susijusi rezoliucij objektas buvo, pavyzdiui, principiniai politins sjungos klausimai, regionin politika, energetikos politika ir Ekonomin ir pinig sjunga, ypa Europos pinig sistemos sukrimas. Rezoliucij reikm vis pirma politin jos yra orientacin pagalba Tarybai dl jos bsimo darbo. Dl rezoliucij, kaip bendros politins valios iraikos, daug lengviau pasiekti susitarim Taryboje. Be to, jomis utikrinama, kad tam tikru maiausiu mastu Bendrijos ir valstybi nari sprendim primimo lygmenys yra suderinti. i rezoliucij funkcij reikia atsivelgti jas vertinant ir teisiniu aspektu, t.y. rezoliucijos turi bti lanksios ir j negalima per daug apkrauti teisiniais reikalavimais ir pareigojimais. Deklaracijos bna dvejopos susijusios su tolesne Sjungos raida, pavyzdiui, dl ES, demokratijos ar pagrindini teisi, pagal savo reikm i esms prilygstanios rezoliucijoms, daugiausia naudojamos norint kreiptis plaij visuomen ar tam tikr adresat grup ir susijusios su sprendimais, priimamais Taryboje, kuriose Tarybos nariai bendrai ar vienaalikai ireikia savo nuomon dl Taryboje priimt sprendim aikinimo. Tokiomis aikinamo siomis deklaracijomis Taryboje danai naudojamasi be j neapsieinama iekant kompromiso. Teisin i deklaracij reikm vertintina pagal bendruosius aikinimo principus, tai reikia, kad aikinant koki nors nuostat i esms labai svarbi autoriaus valia. Tiesa, tai galima pritaikyti tik tokiu atveju, jei aikinamosios deklaracijos yra pakankamai vieos, nes antrins Sjungos teiss, kuria asmenims suteikiama tiesiogini teisi, negalima suvaryti nepaskelbtais papildomais susitarimais. Veiksm programas rengia Taryba arba Europos Komisija savo iniciatyva arba Europos Vadov Tarybos raginimu; jos skirtos Sjungos Sutartyse tvirtintoms teiskros programoms ir bendrosioms gairms sukonkretinti. Jei ios programos Sjungos Sutartyse aikiai numatytos, Sjungos institucijos, jas planuodamos, ias nuostatas privalo atsivelgti. Sjungos praktikoje tokios veiksm programos priimamos kaip vadinamosios baltosios knygos. Kitos programos, prieingai, praktikoje naudojamos tik kaip orientacin pagalba ir neturi jokio teisinio poveikio, taiau jomis ireikiamas Sjungos instituci-
0 95
j ketinimas veikti pagal j turin. Sjungos praktikoje jos priimamos kaip aliosios knygos.
PASKELBIMAS IR SIGALIOJIMAS
statymo gali turintys teiss aktai, priimti reglament, visoms valstybms narms skirt direktyv ir sprendim, kai juose nenurodyta, kam jie skirti, forma, skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje, Ldalyje (statymo gali turintys teiss aktai [L Lgislation]). Jie sigalioja juose nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo. statymo galios neturinius teiss aktus pasirao juos primusios institucijos pirmininkas. Jie skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje, Cserijoje (praneimai [C Communication]). Apie kitas direktyvas ir sprendimus, kuriuose nurodomi j adresatai, praneama tiems adresatams ir jie sigalioja nuo tokio praneimo momento. Neprivalomj teiss akt skelbti ar apie juos praneti neprivaloma, bet daniausiai jie taip pat skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje, Cserijoje (praneimai).
Es tEiskros ProcEdra
Skirtingai negu valstybse, kuriose valia formuojama parlamente, ES valios formavim ilg laik nulemdavo Taryba, sudaryta i valstybi nari vyriausybi atstov. Tai lm paprasta prieastis ES isivyst ne i vienos Europos tautos, oj sukr ir suformavo valstybs nars. Valstybs nars dalies savo suvereniteto ES labui atsisak ne iaip sau, tok ingsn jos drso engti tik matydamos savo stipri padt vykdant ES sprendim primimo procedr. Taiau vystant ir pleiant ES teistvark is i pradi labai vienpusikai valstybi nari interesus nukreiptas kompetencijos padalijimas ES sprendim primimo procedroje, nuolat stiprinant Europos Parlamento padt, uleido viet subalansuotai sprendim primimo sistemai. Taigi i pradi ES teiskros procese numatyta nuostata, kad Europos Parlamentas turi bti iklausytas, vliau papildyta nuostata, kad Europos Parlamentas bendradarbiauja su Taryba, odar vliau vesta bendro sprendimo procedra dalyvaujant Europos Parlamentui.
096
Lisabonos sutartimi bendro sprendimo procedra dalyvaujant Europos Par lamentui tapo prasta teiskros procedra, taigi prastu atveju, taip dar labiau sustiprinant demokratin ES teiskros element. Bendro sprendimo procedra reikia, kad reglament, direktyv arba sprendim priima bendrai Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos pasilymu. Tik retais, aikiai reglamentuotais atvejais reglament, direktyv arba sprendim pagal specia li teiskros procedr priima Europos Parlamentas dalyvaujant Tarybai arba Taryba dalyvaujant Europos Parlamentui. ios teiskros procedros papildomos pritarimo procedra, kuria Europos Parlamentui suteikiama galimyb priimti paskutin sprendim dl teiss akto sigaliojimo, ir paprastoji procedra, taikoma priimant neprivalomus teiss aktus ir tik vienos Sjungos institucijos priimamus teiss aktus.
Procedros eiga Pasilymo rengimo etapas

Procedr pradeda daniausiai Komisija, pateikdama pasilym dl vykdytinos Sjungos priemons (iniciatyvos teis). Pasilym rengia u reglamentuotin ekonomikos srit atsakinga Komisijos tarnyba, kuri danai kaip konsultantus pasitelkia ir nacionalinius ekspertus. Pasilymas su nacionaliniais ekspertais derinamas i dalies specialiai tuo tikslu steigtuose komitetuose arba Komisijos tarnyb adhoc surengtos ekspert apklausos forma. Taiau Komisija, rengdama savo pasilymus, neprivalo atsivelgti pasitarim su nacionaliniais ekspertais rezultatus. Komisijos parengt projekt, kuriame isamiai apraytas vykdytinos priemons turinys ir forma, apsvarsto Komisijos nariai ir paprasta bals dauguma priima sprendim. Tada kaip Komisijos pasilymas jis vienu metu pateikiamas Tarybai ir Europos Parlamentui bei, atsivelgiant aplinkybes, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui, kuris turi bti iklausytas, ir (arba) Region komitetui, nurodant isamius motyvus.
0 97
PRASTA TEISKROS PROCEDRA (SESV 294 STRAIPSNIS) KOMISIJA Pasilymai
REGION KOMITETAS
EUROPOS PARLAMENTAS
EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS
(pirmasis svarstymas)
EP pozicija ir komitet nuomon
TARYBA
(pirmasis svarstymas)
EP pakeitim nepateikia arba Taryba visiems pakeitimams pritaria Teiss aktas priimamas
arba
Tarybos pozicija
EUROPOS PARLAMENTAS
(antrasis svarstymas)
Pritaria Tarybos pozicijai Pateikia pakeitimus priimdamas nari bals dauguma Nari bals dauguma nepritaria Tarybos pozicijai
Teiss aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Tarybos pozicij
Teiskros procedra baigta teiss aktas nepriimamas
KOMISIJA Pritaria EP pakeitimams TARYBA Nepritaria EP pakeitimams
(antrasis svarstymas)
Patvirtina pakeitimus kvalifikuota bals dauguma Teiss aktas priimamas Taryba pakeitimams nepritaria Patvirtina pakeitimus vienbalsiai Teiss aktas priimamas
TAIKINIMO KOMITETAS TARYBA / EP
098
Pasiekiamas sutarimas Rezultat treiuoju svarstymu patvirtina Taryba ir EP
Sutarimas nepasiekiamas Teiss aktas laikomas nepriimtu teiskros procedra baigta
Pirmasis svarstymas EP ir Taryboje

Europos Parlamento pirmininkas pasilym nukreipia vadovaujaniam Parlamento komitetui svarstyti. Komiteto svarstymo rezultatas svarstomas Europos Parlamento plenariniame posdyje ir priimama nuomon, kurioje pasilymui pritariama ar nepritariama arba pateikiami pasilymai dl jo pakeitimo. Tada Europos Parlamentas savo pozicij perduoda Tarybai. Taryba pirmuoju svarstymu taip pat gali pritarti arba nepritarti Europos Parlamento pozicijai:
jei
Taryba pritaria EP pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka EP pozicij; teiskros procedra baigta; Taryba nepritaria EP pozicijai, ji priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j perduoda Europos Parlamentui.
jei
Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo pozicij. Komisija isamiai informuoja Europos Parlament apie savo pozicij.
Antrasis svarstymas EP ir Taryboje

Europos Parlamentas antruoju svarstymu per tris mnesius nuo Tarybos pozicijos gavimo turi tris galimybes: 1) patvirtinti Tarybos pozicij arba nepriimti jokio sprendimo tada atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos pozicij; 2) savo nari bals dauguma atmesti Tarybos pozicij tada silomas aktas laikomas nepriimtu ir teiskros procedra baigta; 3) savo nari bals dauguma pakeisti Tarybos pozicij tada pakeistas tekstas siuniamas Tarybai ir Komisijai; Komisija dl pakeitim pateikia savo nuomon. Taryba apsvarsto pakeist pozicij ir per tris mnesius nuo EP pakeitim gavimo turi dvi galimybes: 1) patvirtinti visus EP pakeitimus tada tas teiss aktas laikomas priimtu; iuo atveju utenka kvalifikuotos bals daugumos, jei su EP pakei-
099
timais sutinka ir Komisija; prieingu atveju Taryba EP pakeitimus gali patvirtinti tik vienbalsiai; 2) patvirtinti ne visus EP pakeitimus tada pradedama taikinimo procedra; pastaroji procedra pradedama ir tuo atveju, jei Taryba nesurenka reikiamos daugumos.
Taikinimo procedra
Taikinimo procedr pradeda Tarybos pirmininkas, susitars su Europos Parlamento pirmininku. Jis suaukia Taikinimo komitet, kur iuo metu sudaro 27 lygiateisiai Tarybos ir Europos Parlamento atstovai ir kuriam keliama uduotis per eias savaites nuo jo suaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarim dl bendro projekto kvalifikuota nari bals dauguma. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas. Jei per eias savaites nuo posdio suaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, silomas teiss aktas laikomas nepriimtu.
Treiasis svarstymas EP ir Taryboje

Jei per eias savaites Taikinimo komitetas patvirtina bendr projekt, Europos Parlamentas, sprsdamas atiduot bals dauguma, ir Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, per eias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti t akt pagal projekt. Jei jie to nepadaro, silomas aktas laikomas nepriimtu, oteiskros procedra baigta.
Paskelbimas
Priimtas teiss aktas paskutine redakcija parengiamas iuo metu 23 oficialiosiomis kalbomis airi, angl, bulgar, ek, dan, est, graik, ispan, ital, latvi, lenk, lietuvi, maltiei, oland, portugal, prancz, rumun, slovak, slovn, suomi, ved, vengr ir vokiei, pasiraomas Europos Parlamento ir Tarybos pirminink ir paskelbiamas Europos Sjungos oficialiajame leidinyje arba, jei jame nurodomi adresatai, apie j praneama tiems adresatams.
10 0
Bendro sprendimo procedra Europos Parlamentui reikia ik, bet kartu ir galimyb. Nors toks veikimo bdas yra skmingas tik jei pasiekiamas susitarimas Taikinimo komitete, juo i esms pakeiiamas Europos Parlamento ir Tarybos santykis. Teiskros srityje abi institucijos turi vienodas teises. Nuo Europos Parlamento ir Tarybos priklauso, ar jie rodys savo politin gebjim rasti kompromis ir Taikinimo komitete pasiekti susitarim dl bendro projekto.
PRITARIMO PROCEDRA
Taip pat stipri Europos Parlamento dalyvavimo ES teiskroje forma yra pritarimo procedra. Pagal j teiss aktas gali bti priimamas tik gavus Europos Parlamento pritarim. Tiesa, pritarimo procedra Europos Parlamentui nesuteikiama laisv kurti atitinkamo teiss akto turin, tai yra jis negali silyti joki pakeitim ar siekti, kad jie bt priimti, jis tik gali pritarti arba nepritarti pasilytam teiss aktui. Pritarimo procedra taikoma dl valstybi stojimo ES, sudarant asociacijos sutartis, sudarant susitarimus, turinius svarbi padarini ES biudetui, ir susitarimus su treiosiomis alimis, apimanius tas politikos sritis, kurioms taikoma prasta teiskros procedra (SESV 218straipsnio 6dalis).
PAPRASTOJI PROCEDRA
Pagal paprastj procedr teiss aktus priima kuri nors Sjungos institucija be Komisijos pasilymo. i procedra daniausiai taikoma, kai Komisija pagal savo kompetencij priima teiss aktus (pvz., patvirtina nacionalin pagalb). Pagal paprastj procedr taip pat priimami neprivalomieji teiss aktai, ypa Tarybos ir Komisijos rekomendacijos ir nuomons. Komisija gali neapsiriboti Sutartyse numatytais atvejais, opriimti rekomendacijas ir pareikti nuomon, kai laiko tai reikalinga. Pagal paprastj procedr teiss aktai daugiausia priimami paprasta bals dauguma.
101
Es tEisins aPsaugos sistEma

Sjunga, kuri suprantama kaip teisin bendrija, teiss subjektams turi utikrinti isami ir veiksming teisins apsaugos sistem. ES teisins apsaugos sistema tokia ir yra. Ja pripastama kiekvieno asmens teis veiksming teismin i ES teistvarkos atsirandani teisi apsaug. i apsauga priklauso bendriesiems teiss principams, kurie kyla i bendr valstybi nari konstitucini tradicij ir Europos mogaus teisi konvencijos (6 ir 13straipsniai) ir utikrinami ES jurisdikcija (Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo ir specializuot teism). iuo tikslu numatyta nemaai procedr. Jos trumpai apraytos toliau.
PAREIG PAGAL SUTARTIS NEVYKDYMO PROCEDRA (SESV 258STRAIPSNIS)
Pareig pagal Sutartis nevykdymo procedra skirta nustatyti, ar kuri nors valstyb nar nevykd jai Sjungos teise nustatyt pareig. i procedr gali atlikti tik Europos Sjungos Teisingumo Teismas. Atsivelgiant tokio kaltinimo rimtum, prie kreipiantis Teisingumo Teism, btina atlikti iankstin procedr, pagal kuri atitinkamai valstybei narei suteikiama galimyb dl kaltinimo pareikti savo nuomon. Jei pagal iankstin procedr gino isprsti nepavyksta, arba Komisija (SESV 258straipsnis), arba kuri nors valstyb nar (SESV 259straipsnis) gali kreiptis Teisingumo Teism dl pareig pagal Sutartis nevykdymo. Praktikoje ia iniciatyva daniausiai naudojasi Komisija. Teisingumo Teismas gin inagrinja ir nustato, ar kuri nors pareiga pagal Sutartis vykdyta, ar ne. Jei jis nustato, kad pareiga pagal Sutartis nevykdyta, atitinkama valstyb nar pareigojama t trkum nedelsiant paalinti. Jei ji io sprendimo nevykdo, Komisija gali vl kreiptis Teisingumo Teism, nurodydama vienkartins sumos arba periodins baudos, kurios ji antrame sprendime reikalauja i valstybs nars, nevykdanios pareigos pagal Sutartis ir nekreipianios dmesio Teisingumo Teismo sprendim, dyd (SESV 260straipsnis). Taigi, jei valstyb nar delsia vykdyti Teisingumo Teismo sprendim dl pareigos pagal Sutartis nevykdymo, jai tai gali turti nema finansini pasekmi.
IEKINYS DL PANAIKINIMO (SESV 263STRAIPSNIS)
Iekiniu dl panaikinimo (jis dar vadinamas skundu dl pripainimo negaliojaniu) sudaroma galimyb vykdyti objektyvi teismin Sjungos insti-
102
tucij veiksm prieir (abstrakioji teisin prieira) ir suteikiama galimyb asmenims, nors ir su tam tikrais apribojimais, pasinaudoti ES jurisdikcija (individualios teisins apsaugos garantija). Galima apsksti visas Sjungos institucij priemones, kuriomis sukuriamas teisikai privalomas poveikis, kuriuo paeidiami iekovo interesai, pakeiiant jo teisin status. Be valstybi nari, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, iekovai gali bti Audito Rmai, Europos centrinis bankas ir Region komitetas, jei mano, kad paeidiamos jiems suteiktos teiss. Sjungos pilieiai ir mons, prieingai, iekin dl panaikinimo gali paduoti tik prie sprendimus, kurie skirti jiems, arba prie sprendimus, kurie, nors skirti kitiems asmenims, bet tiesiogiai ir konkreiai daro jiems poveik. i tiesioginio ir individualaus poveikio slyga pagal Teisingumo Teismo praktik tenkinama tada, kai asmuo individualizuojamas taip, kad jis iskiriamas i kit ekonomikos subjekt. Tiesioginio poveikio kriterijumi siekiama utikrinti, kad Teisingumo Teism ar Bendrj Teism bt kreipiamasi tik tada, kai yra aikus neigiamo poveikio teisiniam iekovo statusui faktas ir to neigiamo poveikio pobdis. Individualumo kriterijumi siekiama ivengti actiopopularis. Jei iekinys pagrstas, Teisingumo Teismas ar Bendrasis Teismas apskst teiss akt paskelbia negaliojaniu atgaline data. Pagrstais atvejais Teisingumo Teismas ar Bendrasis Teismas akt gali paskelbti negaliojaniu nuo sprendimo paskelbimo, taiau siekiant apginti iekovo teises ir interesus tokiais atvejais netaikomas sprendimo paskelbti teiss akt negaliojaniu poveikio apribojimas.
IEKINYS DL NEVEIKIMO (SESV 265STRAIPSNIS)
Iekiniu dl neveikimo papildoma teisin apsauga Europos Parlamento, Europos Vadov Tarybos, Tarybos, Komisijos ir ECB atvilgiu, nes suteikiama galimyb kreiptis teism ir dl neteisto neveikimo, t. y. Sjungos teiss akto neprimimo. Taiau prie paduodant iekin btina atlikti iankstin procedr, pagal kuri iekovas atitinkam Sjungos institucij turi paraginti imtis veiksm. Iekiniu dl neveikimo, kur gali paduoti viena i institucij, gali bti praoma nustatyti, kad atitinkama institucija, paeisdama Sutartis, neprim atitinkamo teiss akto. Iekiniu, kur gali paduoti Sjungos pilieiai ir mons, gali bti praoma tik nustatyti, kad atitinkama ins-
103
titucija, paeisdama Sutartis, neprim atitinkamo teiss akto, kuris turjo bti skirtas iekovui, t.y. iekovui skirto sprendimo. Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo sprendime nustatomas tik tam tikro teiss akto neprimimo neteistumas, taiau jie neturi teiss savo sprendime nustatyti pareigojimo priimti reikaling teiss akt. Byl pralaimjusi alis tik pareigojama imtis btin priemoni Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo sprendimui vykdyti (SESV 266straipsnis).
IEKINYS DL ALOS ATLYGINIMO (SESV 268STRAIPSNIS IR 340STRAIPSNIO 2DALIS)
iuo iekiniu Sjungos pilieiams ir monms, taip pat valstybms narms, kurios dl ES tarnautoj padarytos klaidos patyr al, suteikiama galimyb kreiptis ES Teisingumo Teism su praymu i al atlyginti. ES atsakomybs slygos Sutartyse sureguliuotos nepakankamai; be kita ko, jos apibriamos pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus. Teisingumo Teismas savo praktikoje jas sukonkretino, nustatydamas, kad ES privalo atlyginti al, kai tenkinamos tokios slygos: 1)neteisti Sjungos institucijos ar ES tarnautoj veiksmai einant pareigas. Neteisti veiksmai yra tada, kai akivaizdiai paeidiama Sjungos teiss norma, kuria asmeniui, monei ar valstybei narei suteikiama teisi arba ji priimta j apsaugos tikslais. Apsaugins normos pobdio pirmiausia yra vidaus rinkos pagrindins teiss ir pagrindins laisvs, taip pat teist lkesi apsaugos ir proporcingumo principai. Pakankamai akivaizdus paeidimas yra tada, kai veikianti Sjungos institucija aikiai ir smarkiai virijo savo galiojimus. Teisingumo Teismas ypa kreipia dmes ribot nuo neteistos priemons nukentjusi asmen skaii ir patirtos alos dyd, kuris turi viryti atitinkamai ekonomikos akai prastos ekonomins rizikos ribas; 2)alos buvimas; 3)prieastinio ryio tarp patirtos alos ir Sjungos veiksmo buvimas; 4)nebtina veikianios Sjungos institucijos kalt.
TARNAUTOJ IEKINIAI (SESV 270STRAIPSNIS)
ES Teisingumo Teism galima kreiptis ir dl gin, kylani dl ES ir jos tarnautoj arba, j mirties atveju, j artimj tarnybini santyki. ie iekiniai priklauso neseniai iuo tikslu prie Bendrojo Teismo steigto specializuoto Tarnautoj teismo jurisdikcijai.
10 4
SJUNGOS PATENT TEISS GINAI (SESV 257 IR 262STRAIPSNIAI)
Nicos sutartimi sukurtas teisinis pagrindas steigti Sjungos patent teism. is teismas bt steigiamas prie ES Teisingumo Teismo, o jo jurisdikcijai priklausyt su bsima Sjungos patent sistema susij ginai, ypa bylos dl Sjungos patent paeidimo ar galiojimo. Tikimasi, kad diegus Sjungos patent sistem visoje Sjungoje bus pigiau ir paprasiau utikrinti iradim apsaug, btent taikant tik vien registravimo procedr. Taip, siekiant padti Europos novatoriams, siekiama paalinti trkumus konkurencijos srityje ir skatinti investicijas mokslinius tyrimus ir pltr.
APELIACINIO SKUNDO PROCEDRA (SESV 256STRAIPSNIO 2DALIS)
Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo santykis reglamentuotas taip, kad dl vis Bendrojo Teismo sprendim galima paduoti apeliacin skund Teisingumo Teismui tik teiss klausimais. Apeliacinis skundas gali bti paduodamas dl Bendrojo Teismo kompetencijos trkumo, dl jo padaryto teismo proceso tvarkos paeidimo, kuriuo buvo neigiamai paveikti apelianto interesai, taip pat dl Bendrojo Teismo padaryto Sjungos teiss paeidimo. Jei apeliacinis skundas yra priimtinas ir pagrstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendim panaikina. Jis gali pats paskelbti galutin sprendim, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grinti byl Bendrajam Teismui naujam sprendimui priimti. Teisingumo Teismo teisinis vertinimas Bendrajam Teismui privalomas. Dabar panaiai reglamentuotas specializuot teism ir Bendrojo Teismo santykis. Bendrasis Teismas specializuot teism sprendimus periri kaip tam tikra apeliacin instancija. Bendrojo Teismo (apeliacinius) sprendimus savo ruotu gali dar kart apsvarstyti Teisingumo Teismas, tiesa, tik tam tikromis slygomis.
LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS (SESV 278 IR 279STRAIPSNIAI)
Dl Teisingumo Teismui ar Bendrajam Teismui paduot iekini ir dl Teisingumo Teismui paduot apeliacini skund dl Bendrojo Teismo sprendim ginijamo akto galiojimas nesustabdomas. Taiau kaip kompensacin priemon numatyta galimyb pateikti Teisingumo Teismui ar Bendrajam
105
Teismui praym sustabdyti ginijamo akto taikym (SESV 278 straipsnis) arba nustatyti bet kurias btinas laikinsias apsaugos priemones (SESV 279straipsnis). Praymo nustatyti laikinsias apsaugos priemones pagrstumas teism praktikoje vertinamas pagal tris kriterijus: 1)galimyb laimti pagrindin byl (fu mus boni juris): ar galimyb laimti byl pakankama, sprendiama i anksto bendrai vertinant praymo pateikjo nurodytas aplinkybes; 2)laikinj ap saugos priemoni nustatymo skuba: ji vertinama pagal tai, ar btina nustatyti laikinsias apsaugos priemones norint ivengti didels ir nepataisomos alos praymo pateikjui. iuo atveju vertinimo kriterijai yra teiss paeidimo pobdis ir sunkumas bei konkrets ir galutiniai neigiami padariniai praymo pateikjo materialiajam ir kitam turtui, kuriam taikoma teisin apsauga. Finansin ala laikoma didele ir nepataisoma ala daugiausia tik tuo atveju, jei, praymo pateikjui laimjus pagrindin byl, ios alos visos kompensuoti nemanoma; 3)interes vertinimas: trkumai, kuri gali atsirasti praymo pateikjui, jei laikinosios apsaugos priemons bt nenustatomos, vertinami atsivelgiant ES interesus, kad atitinkamas teiss aktas bt taikomas nedelsiant, ir trkumus, kuri atsirast tretiesiems asmenims, jei laikinosios apsaugos priemons bt nustatytos.
PREJUDICINIO SPRENDIMO PRIMIMO PROCEDRA (SESV 267STRAIPSNIS)
Pagal prejudicinio sprendimo primimo procedr Teisingumo Teism gali kreiptis nacionaliniai teismai. Jei nacionalinis teismas savo nagrinjamoje byloje turi taikyti Sjungos teiss nuostatas, jis gali ios bylos nagrinjim sustabdyti ir Teisingumo Teismui pateikti klausim, ar atitinkamas Sjungos institucij priimtas teiss aktas galioja ir (arba) kaip is teiss aktas ir Sjungos Sutartys turi bti aikintini. Nacionalinio teismo teisjas suformuluoja teisin klausim, kur Teisingumo Teismas atsako ne pateikdamas nuomon, opriimdamas sprendim taip net formaliai parodomas privalomas io sprendimo pobdis. Taiau prejudicinio sprendimo primimo procedra nra, kaip kitos aptartos procedros, bylos nagrinjimo procedra, pagal kuri byloje priimamas sprendimas, o tik bendros procedros, kuri pradedama ir baigiama nacionaliniame teisme, dalis. Prejudicinio sprendimo primimo procedros tikslas vis pirma utikrinti vienod Sjungos teiss aikinim, okartu ES teistvarkos darn. Be teiss
10 6
bendrumo visoje ES utikrinimo funkcijos, i procedra reikminga ir individualiai teisinei apsaugai. Kad nacionaliniai teismai galt pasinaudoti jiems suteikta galimybe patikrinti nacionalins teiss ir Sjungos teiss suderinamum ir nesuderinamumo atveju taikyti viresn tiesiogiai taikom Sjungos teis, btina, kad Sjungos teiss turinys ir taikymo apimtis bt pakankami aikiai apibrti. Daniausiai toks aikumas manomas tik per Teisingumo Teismo prejudicin sprendim, todl prejudicinio sprendimo primimo procedra yra galimyb ir Sjungos pilieiams pasiprieinti savo valstybs nars veiksmams, jei jais paeidiama Sjungos teis, ir nacionaliniuose teismuose reikalauti, kad bt taikoma Sjungos teis. Prejudicinio sprendimo primimo procedra dl ios jos dvigubos funkcijos tam tikru mastu kompensuojama ribota privai asmen galimyb tiesiogiai paduoti iekin Teisingumo Teismui, todl ji labai svarbi asmen teisinei apsaugai. ios procedros skm priklauso nuo nacionalini teism ir j teisj noro pateikti praym. Praymo priimti prejudicin sprendim objektas: Teisingumo Teismas, viena vertus, priima sprendim atitinkamo Sjungos teiss aikinimo klausimu, antra vertus, vykdo Sjungos institucij priimt teiss akt galiojimo prieir. Nacionalins teiss nuostatos negali bti prejudicinio sprendimo objektas. Teisingumo Teismas pagal prejudicinio sprendimo primimo procedr neturi teiss nei aikinti nacionalins teiss, nei vertinti jos suderinamumo su Sjungos teise. Teisingumo Teismui pateikiamuose praymuose tai danai neatkreipiama dmesio neretai juose tikslingai keliami klausimai dl nacionalini teiss akt suderinamumo su Sjungos nuostatomis arba dl tam tikr Sjungos nuostat taikymo nacionalinio teismo nagrinjamoje byloje. Toki i principo nepriimtin klausim Teisingumo Teismas neatmeta, ojuos iaikina taip, kad praym pateiks teismas surast svarbiausius atitinkamos Sjungos teiss nuostatos aikinimo kriterijus ir pats galt nusprsti, ar sprendimui svarbi nacionalins teiss nuostata suderinama su Sjungos teise. Tokiu atveju Teisingumo Teismas, atsivelgdamas vis valstybs nars teismo pateikt mediag, ypa sprendimo pateikti praym pagrindim, inagrinja tuos Sjungos teiss elementus, kuriuos, atsivelgiant bylos objekt, reikia iaikinti. Teis pateikti praym priimti prejudicin sprendim: pateikti praym gali visi valstybi nari teismai. Svoka teismas iuo atveju suprantama pagal Sjungos teis ir apibriama ne pagal pavadinim, opagal tos institucijos funkcij ir status valstybs nars teisins apsaugos sistemoje. Tai reikia,
107
kad teismais laikomos visos nepriklausomos, t.y. nepriimanios joki nurodym, institucijos, privalanios pagal teisins valstybs principais grindiam procedr teisiniuose ginuose priimti teisin gali turinius sprendimus. Vadinasi, teis pateikti praym i esms turi ir valstybi nari konstituciniai teismai, ir ginus nagrinjanios nevalstybins jurisdikcijos institucijos, taiau neturi privats arbitrao teismai. Ar nacionalinio teismo teisjas pasinaudoja teise pateikti praym, priklauso nuo sprendimo, susijusio su Bendrijos teisiniais klausimais, svarbos pagrindinei bylai, kurioje sprendim priima pats nacionalinio teismo teisjas. Bylos alys gali tik suteikti tam tikr postm. Teisingumo Teismas sprendimo svarb patikrina tik atsivelgdamas tai, ar klausimas gali bti pateikiamas, t.y. ar ikeltas klausimas tikrai susijs su Sjungos Sutari aikinimu arba atitinkamo Sjungos institucijos priimto teiss akto galiojimu, ar tai yra tikras ginas, t. y. ar kalbama ne tik apie hipotetin ar sugalvot klausim, kuriuo siekiama Teisingumo Teism, pasinaudojant prejudicinio sprendimo primimo procedra, paskatinti pateikti teisin nuomon. Taiau dl i prieasi Teisingumo Teismas pateiktus klausimus atmeta labai retai, nes, atsivelgdamas ypating teism bendradarbiavimo svarstant iuos abu aspektus svarb, laikosi tam tikro nuosaikumo. Vis dlto i pastarojo meto Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad praymo pateikimo reikalavimus jis sugrietino priimdamas sprendim, ar praymas priimtinas, kreipia labai didel dmes, ar tenkinamas jau ir pirmiau keltas reikalavimas pakankamai aikiai ir isamiai paaikinti faktines ir teisines pagrindins bylos aplinkybes ir, jei duomen trksta, pareikia negalintis tinkamai iaikinti atitinkamos Sjungos teiss nuostatos ir praym priimti prejudicin sprendim atmeta kaip nepriimtin. Pareiga pateikti praym priimti prejudicin sprendim: pateikti praym privalo bet kuris teismas, kurio sprendimo nebegalima apsksti apeliacine tvarka pagal nacionalin teis. Svoka apeliacija apima visas periros procedras, pagal kurias kurio nors teismo sprendim gali perirti auktesns instancijos teismin institucija faktiniu ir teisiniu apsektais (pvz., apeliacija) arba tik teisiniu aspektu (pvz., perira), iskyrus prastas periros procedras, turinias ribot ir specifini pasekmi (pvz., sprendim perirjimas, skundas dl konstitucijai prietaraujani veiksm). Teismas, kuris privalo pateikti praym, gali jo nepateikti tik tuo atveju, jei tas klausimas nesvarbus bylos baigiai, dl jo Teisingumo Teismas jau yra prims sprendim arba Sjungos teiss akto aikinimas yra akivaizdus. Beslygika pareiga pateikti praym yra tuo atveju, jei nacionalinis teismas nori remtis Sjungos teiss
10 8
akto negaliojimu. Teisingumo Teismas yra aikiai nustats, kad tik jis vienas turi teis atmesti neteist Sjungos teiss akt. Todl nacionaliniai teismai privalo taikyti ir pripainti Sjungos teiss akt tol, kol Teisingumo Teismas galutinai nenustatys, kad jis negalioja. Speciali nuostata taikoma teismams, kurie veikia pagal laikinj apsaugos priemoni nustatymo procedr. Pagal pastarojo meto Teisingumo Teismo praktik jiems suteikiama teis, laikantis tam tikr slyg, sustabdyti Sjungos reglamentu grindiamo administracinio akto vykdym arba imtis kit laikinj apsaugos priemoni, siekiant laikinai forminti ginijamas teisines pozicijas ar teisinius santykius, nesilaikant esam Sjungos nuostat. Pareigos pateikti praym priimti prejudicin sprendim nesilaikymas reikia pareigos pagal Sjungos Sutartis nevykdym, kuris priskiriamas valstybei narei ir dl kurio pagal pareig nevykdymo pagal Sutartis procedr gali bti imamasi sankcij. Tiesa, praktinis tokios procedros poveikis labai ribotas, nes atitinkamos valstybs nars vyriausyb negali vykdyti tokio Teisingumo Teismo nuosprendio, nes dl teism nepriklausomybs ir valdios pasidalijimo principo ji negali duoti nurodym nacionaliniam teismui. Skmingesn gali bti, pripainus valstybi nari atsakomyb pagal Sjungos teis u Sjungos teiss paeidim (r.taip pat kit skirsn), asmen galimyb i atitinkamos valstybs nars reikalauti atlyginti al, atsiradusi dl pareigos pateikti praym priimti prejudicin sprendim nevykdymo. Prejudicinio sprendimo poveikis: prejudicinis sprendimas, kadangi tai yra Teisingumo Teismo sprendimas, one nuomon, privalomas pirmiausia praym pateikusiam teismui ir visiems kitiems nacionaliniams teismams, nagrinjantiems t byl. Be to, praktikoje prejudiciniai sprendimai turi didel prejudicin poveik kitoms panaioms byloms.
valstybi nari atsakomyb u sjungos tEiss PaEidim

Valstybi nari atsakomyb u al, kuri patiria asmuo dl valstybei priskirtino Sjungos teiss paeidimo, Teisingumo Teismas i esms nustat savo 1996m. kovo 5d. sprendime sujungtose bylose C-46/93 Brasserie du pcheur ir C-48/93 Factortame. is sprendimas dl atsakomybs yra principinis sprendimas, pagal reikm prilygstantis ankstyviesiems Teisingumo Teismo sprendimams dl Sjungos teiss virenybs, tiesioginio Sjungos teiss nuostat poveikio ir paios Sjungos pagrindini teisi pripainimo. Paties
10 9
Teisingumo Teismo odiais, tai yra neivengiama Bendrijos nuostat, kurias paeidus patirta ala, tiesioginio poveikio pasekm. iuo sprendimu gerokai sustiprinamos asmen galimybs i vis trij valdi (vykdomosios, statym leidiamosios ir teismins) institucij reikalauti laikytis Sjungos teiss ir j taikyti. Teisingumo Teismas ipleia jau savo sprendimuose bylose Francovich ir Bonifaci pradt praktik. Pastarosiose bylose valstybi nari atsakomyb numatyta dar tik tais atvejais, kai asmenys patyr al dl to, kad valstyb nar nacionalin teis ne laiku perkl direktyvos nuostatas, kuriomis asmenims suteikiama subjektyvi teisi, taiau jos neturi tiesioginio poveikio, o vlesniame sprendime nustatytas bendrosios atsakomybs principas, apimantis bet kok valstybei priskirtin Sjungos teiss paeidim.
VALSTYBI NARI ATSAKOMYB U NORMATYVINI TEISS AKT PRIMIM ARBA NEPRIMIM
i atsakomyb nusakoma pagal tris kriterijus, kurie i esms atitinka panaioje situacijoje Sjungai taikomus atsakomybs kriterijus: 1) Sjungos teiss norma, kuri buvo paeista, turi bti siekiama suteikti teisi asmenims; 2) paeidimas turi bti pakankamai akivaizdus, t.y. valstyb nar turi bti aikiai ir smarkiai virijusi jai paliktos veiksm laisvs ribas. Tai vertinti privalo nacionaliniai teismai. Jie vieninteliai kompetentingi nustatyti faktus ir to Sjungos teiss paeidimo akivaizdum. Tiesa, Teisingumo Teismas savo sprendime nacionaliniams teismams nurodo kai kurias esmines kryptis: Veiksniai, kuriuos kompetentingas teismas gali atsivelgti, yra paeistos normos aikumas ir tikslumas, pagal t norm nacionalinms ar Bendrijos institucijoms paliekamas veiksm laisvs mastas, paeidimo arba alos padarymas tyia ar dl neatsargumo, ar padaryta teiss klaida yra pateisinama ar nepateisinama, faktas, kad Bendrijos institucijos pasirinkta pozicija galjo skatinti neveikim, Bendrijos teisei prietaraujani nacionalini priemoni ar veiklos mimsi ar nenutraukim. Bet kuriuo atveju Bendrijos teiss paeidimas bus tikrai akivaizdus, jei jis iliks, nepaisant sprendimo, kuriuo konstatuojamas inkriminuojamas sipareigojim nevykdymas, ar prejudicinio sprendimo arba nusistovjusios Teisingumo Teismo
110
praktikos iuo klausimu, i kuri aiku, kad konkretus elgesys yra paeidimas. 3) turi bti tiesioginis prieastinis ryys tarp valstybei narei nustatytos pareigos nevykdymo ir nukentjusio asmens patirtos alos. Kalts (tyios ar neatsargumo), suprantamos plaiau u pakankamai akivaizd Sjungos teiss paeidim, gali nebti.
ATSAKOMYB U TEISMINS VALDIOS PADARYT SJUNGOS TEISS PAEIDIM
Teisingumo Teismas neleidia abejoti, kad jo nustatyti atsakomybs principai taikytini ir treiajai valdiai teismams. Nuo iol j sprendimai gali bti persvarstomi ne tik instancij, bet ir jei jie priimti nepaisant Sjungos teiss norm ar jas paeidiant pagal alos atlyginimo procedr, kuri turi atlikti kompetentingi valstybi nari teismai. Pagal i procedr, nustatant, kad ginijamu sprendimu paeista Sjungos teis, turi bti i naujo persvarstomi ir materialiniai su Sjungos teise susij klausimai, kompetentingam teismui negalint remtis galimu privalomu specializuoto teismo sprendimo poveikiu. Dl atitinkam Sjungos teiss norm aikinimo ir (ar) galiojimo arba nacionalini atsakomybs nuostat suderinamumo su Sjungos teise kompetentingi nacionaliniai teismai savo ruotu gali kreiptis Teisingumo Teism pagal prejudicinio sprendimo procedr (SESV 267straipsnis). Taiau atsakomyb u netinkam teism veikim vis dlto ir toliau bus iimtis. Dl griet atsakomybs kriterij gal gale atsakomyb galima taikyti tik jei teismas savavalikai nepaiso galiojanios Sjungos teiss arba, kaip antai byloje Kbler, paskutins instancijos teismas, nepaisydamas Sjungos teiss, priima Sjungos pilieiui nepalank sprendim, prie tai nesikreips Teisingumo Teism ir nepapras iaikinti iam sprendimui svarbios teisins padties pagal Sjungos teis. Pastaruoju atveju, remiantis Sjungos teise grindiamomis Sjungos piliei teisi apsaugos nuostatomis, Sjungos pilieiui btina atlyginti al, kuri jis patyr dl paskutins instancijos teismo sprendimo.
111
2004 m. kovo 1 d. Moteris kreida pieia Europos emlap, kaip jis atrodys 2007 m. sausio 1 d.
Sjungos teiss vieta bendroje teiss sistemoje

Tiek suinojus apie ES struktr ir teistvark ne taip lengva nustatyti, koki viet dert skirti Sjungos teisei bendroje teiss sistemoje ir kokios yra jos ir kit teisini sistem ribos. Viena aiku: Sjungos teiss negalima laikyti tik tarpvalstybini susitarim rinkiniu arba nacionalins teistvarkos dalimi ar priedliu prie jos.
Es tEistvarkos savarankikumas
Valstybs nars steigdamos Sjung apribojo savo statym leidybos suverenum ir sukr savarankik teistvark, privalom joms paioms ir j pilieiams bei taikom j teism. Teisingumo Teismas tai nustat garsioje ir jau ms aptartoje 1964m. byloje Costa prie ENEL, kurioje ponas F. Kosta (Costa) kreipsi teism dl Italijos elektros energijos gamybos ir skirstymo kio nacionalizavimo ir su tuo susijusio elektros energijos bendrovi eksploatacini rengini perdavimo elektros tinkl bendrovei ENEL. ES teistvarkos savarankikumas ES ilikimui turi esmin reikm, nes tik juo galima utikrinti, kad Sjungos teiss nesumenkins nacionalin teis ir kad visose valstybse narse ji bus taikoma vienodai. Tad, remiantis ES teistvarkos savarankikumu, Sjungos teiss svokos apibriamos i esms pagal Sjungos teiss poreikius ir Sjungos tikslus. Toks specifinis Sjungos svok nustatymas btinas, nes Sjungos teise utikrinamos teiss atsidurt pavojuje, jei kiekviena valstyb nar, savaip nustatydama svok turin, gal gale pati galt nusprsti, kada taikyti Sjungos teise utikrinamas laisves. Kaip pavyzd galima paminti svok darbuotojas, kuria nusakoma laisvo judjimo teiss taikymo apimtis. Darbuotojo svoka, vartojama kalbant apie Sjungos reikalus, gali skirtis nuo tos, kuri vartojama ir yra prasta valstybse narse, savo turiniu. Pagaliau ir Sjungos teiss akt tikrinimo
113
kriterijus yra tik pati Sjunga, one nacionalin statymais nustatyta ar konstitucin teis. Taiau kaip, atsivelgiant tok ES teistvarkos savarankikum, apibdinti Sjungos teiss ir nacionalins teiss santyk? Nors Sjungos teis valstybi nari teistvarkos atvilgiu yra savarankika teistvarka, to negalima suprasti taip, lyg ES ir valstybi nari teiss sistemos tarsi kokie uolienos sluoksniai slgso viena ant kitos. Taip grietai j atskirti negalima vis pirma dl to, kad abi jos susijusios su tais paiais monmis, kurie yra valstybs ir Sjungos pilieiai, kita vertus, negalima pamirti, kad Sjungos teis gali tapti gyvybinga tik jei bus traukta valstybi nari teistvark. I tikrj ES ir nacionalins teiss sistemos yra glaudiai susijusios ir abipusikai priklausomos.
sjungos tEiss ir nacionalins tEiss svEika

is Sjungos teiss ir nacionalins teiss santykio aspektas apima tuos ryius, kuriais Sjungos teis ir nacionalin teis viena kit papildo. is ryys vaizdiai apibdintas ESsutarties 4straipsnio 3dalyje: Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sjunga ir valstybs nars gerbia viena kit ir viena kitai padeda vykdydamos i Sutari kylanias uduotis. Kad utikrint pagal Sutartis ar Sjungos institucij aktus atsirandani pareig vykdym, valstybs nars imasi bet kuri reikiam bendr ar speciali priemoni. Valstybs nars padeda Sjungai gyvendinti jos uduotis ir nesiima joki priemoni, kurios gali trukdyti siekti Sjungos tiksl. is bendrasis lojalaus bendradarbiavimo principas suformuluotas suvokiant, kad vien tik ES teistvarka negalima pasiekti kuriant ES ikelt tiksl. Prieingai nei nacionalin teistvarka, ES teistvarka nra udara sistema jai gyvendinti reikia pasitelkti nacionalin teistvark. Todl visos valstybs institucijos statym leidjas, vyriausyb (skaitant administracines institucijas) ir teismai privalo suprasti, kad ES teistvarka nra kakas i iors ar kakas svetimo, o kad valstybs nars ir Sjungos institucijos, siekdamos bendr tiksl, turi veikti solidariai kaip nedaloma visuma. Taigi ES yra ne tik interes bendrija pirmiausia ji yra solidari bendrija. Taigi
114
valstybi nari valdios institucijos ne tik turi atsivelgti Sjungos Sutartis ir joms gyvendinti Sjungos institucij priimtus teiss aktus, bet ir juos vykdyti ir kvpti jiems gyvyb. i Sjungos ir nacionalins teiss sveika yra tokia daugialyp, kad norint j pailiustruoti tenka pasitelkti net kelet svarbi pavyzdi. Glaudaus ES ir nacionalini teiss sistem ryio bei j tarpusavio papildymo iraika vis pirma yra direktyv sistema, kuri jau aptarme kalbdami apie teiss aktus. Paioje direktyvoje valstybms narms privaloma forma nustatomas tik siektinas rezultatas, okokiu bdu ir kokiomis priemonmis j pasiekti, paliekama sprsti valstybi valdios institucijoms, t.y. nacionalinei teisei. Jurisdikcijos srityje glaudus ryys sukuriamas prejudicinio sprendimo primimo procedra pagal SESV 267 straipsn. Pagal i procedr nacionaliniai teismai gali (turi) Teisingumo Teismui pateikti praym priimti prejudicin sprendim dl Sjungos teiss aikinimo ir galiojimo, jei tai gali bti svarbu sprendimui j nagrinjamoje byloje. Viena vertus, prejudicinio sprendimo primimo procedra aikiai parodoma, kad ir valstybi nari teismai privalo laikytis Sjungos teiss ir j taikyti, kita vertus, kad Sjungos teiss aikinimas ir jos galiojimo vertinimas priklauso iimtinai Teisingumo Teismo kompetencijai. Pagaliau abipusika ES ir nacionalini teiss sistem priklausomyb matyti ir tada, kai reikia upildyti ES teistvarkos spragas tokiu atveju Sjungos teiss aktuose, siekiant papildyti ES taisykles, nurodoma valstybi nari teistvarkoje jau esanias teisines nuostatas. Taip kurios nors Sjungos teiss nuostatos likim tam tikru momentu nulemia atitinkami nacionaliniai teiss aktai. Apskritai tai galioja vykdant visus Sjungos teiss aktus, jei j vykdymo taisykls nenustatytos pagal Sjungos teis. Visais iais atvejais nacionalins valdios institucijos Sjungos teiss aktus vykdo pagal nacionalins teiss nuostatas. inoma, is principas taikomas tik jei dl to nekyla grsm Sjungos nuostat veiksmingumui ir tenkinami vienodo Sjungos teiss taikymo reikalavimai, nes bet kokiu atveju reikia vengti, kad ekonomikos dalyviai bt traktuojami pagal skirtingus kriterijus, taigi neteisingai.
sjungos tEiss ir nacionalins tEiss kolizija

Taiau Sjungos teiss ir nacionalins teiss santykiui bdinga ir tai, kad ES teiss ir nacionalins teiss sistemos kartais susikerta. Tokiu atveju kalbama apie Sjungos teiss ir nacionalins teiss kolizij. Taip atsitinka visada,
115
kai kuri nors Sjungos teiss nuostata, kuria Sjungos pilieiams suteikiama tiesiogini teisi ar nustatoma pareig, turinio atvilgiu prietarauja nacionalins teiss normai. ioje, atrodo, paprastoje problemoje slypi du principiniai ES struktros klausimai, oatsakymas juos yra rimtas ES teistvarkos gyvavimo ibandymas tai yra tiesioginis Sjungos teiss taikymas ir Sjungos teiss virenyb prie jai prietaraujani nacionalin teis.
TIESIOGINIS SJUNGOS TEISS TAIKYMAS NACIONALINJE TEISJE
Tiesioginis Sjungos teiss taikymas reikia, kad Sjungos teise, be Sjungos institucij ir valstybi nari, ir Sjungos pilieiams tiesiogiai suteikiama teisi ir nustatoma pareig. Vienas i reikmingiausi Teisingumo Teismo laimjim yra tai, kad jis, nepaisydamas pirminio kai kuri valstybi nari pasiprieinimo, tvirtino tiesiogin Sjungos teiss akt taikym ir utikrino ES teistvarkos egzistavim. Teisingumo Teismo praktikos ieities takas buvo pirmiau aptartas Nyderland transporto mons Van Gend&Loos atvejis, kai ji Nyderland teismui apskund Nyderland sprendim u tam tikr i Vokietijos Federacins Respublikos veam chemin gamin imti didesn muit. Apsvarsius aplinkybes, gal gale ios bylos baigtis priklaus nuo klausimo, ar ir asmuo, nesutikdamas su neteistai imamu mokesiu, gali remtis EEB sutarties 12straipsniu, kuriuo valstybms narms aikiai draudiama bendrojoje rinkoje nustatyti naujus ir didinti jau taikomus muitus. Teisingumo Teismas, nepaisydamas daugelio vyriausybi ir generalinio advokato patarimo, nustat, kad, atsivelgiant Sjungos prigimt ir tikslus, Sjungos teiss nuostatos i esms turi bti taikomos tiesiogiai. Kaip motyv Teisingumo Teismas nurodo, kad: Bendrija sudaro nauj tarptautins teiss teisin sistem [...], kurios subjektai yra ne tik valstybs nars, bet ir j nacionaliniai subjektai. Vadinasi, Bendrijos teis yra nepriklausoma nuo valstybi nari teiss, ir ji ne tik nustato pareigas asmenims, bet ir suteikia teises, kurios yra sudedamoji t asmen teisi ir pareig visumos dalis. ios teiss atsiranda ne tik tada, kai Sutartis aikiai jas apibria, bet taip pat ir dl pareig, kurias Sutartis labai konkreiai nustato tiek asmenims, tiek valstybms narms, tiek Bendrijos institucijoms.
116
Vien iuo teiginiu pasiekta dar nedaug, nes neaiku, kokios Sjungos teiss nuostatos taikytinos tiesiogiai. Teisingumo Teismas io klausimo msi pirmiausia atsivelgdamas pirmins Sjungos teiss nuostatas ir nustat, kad tiesiogiai asmenims gali bti taikomos tos Sjungos Sutari normos, kurios 1)beslygikai suformuluotos, 2)isamios ir teisikai ubaigtos ir todl 3) j vykdymui ar veiksmingumui nereikia joki kit valstybi nari ar Sjungos institucij teiss akt. Teisingumo Teismas nustat, kad EEB sutarties 12straipsnis iuos kriterijus atitinka, taigi ir mon Van Gend&Loos i ios nuostatos galjo ivesdinti savo teises, kurias Nyderland teismas turjo utikrinti; tuo remdamasis Nyderland teismas pripaino paeidiant Sutart imt mokest negaliojaniu. Teisingumo Teismo praktikoje vliau pripaintas ir kit Sutarties nuostat, kuri reikm Sjungos pilieiams yra daug didesn negu EEB sutarties 12 straipsnio, tiesioginis taikymas. Ypa pamintini sprendimai, susij su laisvu asmen judjimu (SESV 45 straipsnis), sisteigimo laisve (SESV 49straipsnis) ir laisve teikti paslaugas (SESV 56straipsnis). Kalbant apie laisvo judjimo utikrinim, Teisingumo Teismas sprendim dl tiesioginio taikymo prim byloje Van Duyn. ios bylos faktins aplinkybs buvo tokios: 1973m. gegus mn. olandei Van Duyn neleista atvykti Jungtin Karalyst, nes ji ketino dirbti sekretore Scientologijos banyioje, kuri Britanijos vidaus reikal ministerija laik socialiai pavojinga. Panel Van Duyn, remdamasi Sjungos teiss nuostatomis dl laisvo darbuotoj judjimo, padav skund Aukiausiajam teismui (angl.High Court), praydama nustatyti, ar ji turi teis Jungtinje Karalystje vykdyti nesavarankik veikl ir ar turi teis gauti leidim atvykti Jungtin Karalyst. Aukiausiasis teismas kreipsi Teisingumo Teism, ois atsak, kad EEB sutarties 48straipsnis (SESV sutarties 45straipsnis) taikytinas tiesiogiai, taigi ir pavieniams asmenims pagal j suteikiama teis, kuria jie gali remtis valstybs nars teismuose. Tiesioginio nuostatos dl sisteigimo laisvs taikymo klausim Teisingumo Teismas svarst Belgijos Conseil dtat praymu. is teismas turjo nagrinti Nyderland advokato J. Reinerso (J. Reyners) skund, kuriame is rmsi savo teismis pagal EEB sutarties 52 straipsn (SESV 49 straipsnis). Prieastimi paduoti skund ponas J. Reinersas laik tai, kad jam, nors jis buvo ilaiks Belgijoje reikiamus egzaminus, nebuvo suteiktas leidimas Belgijoje verstis advokato veikla dl to, kad jis usienietis. 1974m. liepos 21d. Tei-
117
singumo Teismas ioje byloje prim sprendim, kad sisteigimo klausimu negalima skirtingai traktuoti alies gyventoj ir usieniei, nes pasibaigus pereinamajam laikotarpiui EEB sutarties 52straipsnis taikytinas tiesiogiai ir todl juo Sjungos pilieiams suteikiama teis kitoje valstybje narje, kaip ir tos valstybs pilieiams, pradti ir vykdyti ekonomin veikl. Remiantis iuo sprendimu ponui J. Reinersui turjo bti suteiktas leidimas Belgijoje verstis advokato praktika. Byloje Van Binsbergen Teisingumo Teismas turjo galimyb aikiai nustatyti ir tiesiogin nuostatos dl laisvs teikti paslaugas taikym. ioje byloje, be kita ko, buvo keliamas klausimas, ar Nyderland teiss nuostata, pagal kuri apeliaciniame teisme proceso galiotiniai gali bti tik Nyderlanduose sisteig asmenys, yra suderinama su Sjungos teiss nuostatomis dl laisvs teikti paslaugas. Teisingumo Teismas klausim atsak neigiamai motyvuodamas, kad bet kokiais Sjungos piliei suvarymais dl pilietybs ar gyvenamosios vietos paeidiamas EEB sutarties 59straipsnis (SESV 56straipsnis) ir todl jie yra negaliojantys. Didel praktin reikm turi ir tiesioginis nuostat dl laisvo preki jud jimo (SESV 41straipsnis) ir konkurencijos laisvs (SESV 101straipsnis) bei vyr ir moter vienodo umokesio principo (SESV 157 straipsnis) ir ben drojo diskriminacijos principo (SESV 25 straipsnis) taikymas. Antrins tei ss srityje tiesioginio taikymo klausimas kyla tik kalbant apie direktyvas ir valstybms narms skirtus sprendimus, nes reglament ir asmenims skirt sprendim atveju is poveikis atsiranda tiesiogiai pagal Sjungos Sutartis (SESV 288straipsnio 2 ir 4dalys). Nuo 1970m. Teisingumo Teismas tiesioginio pirmins Sjungos teiss taikymo principus iplt apimdamas ir direktyvas bei valstybms narms skirtus sprendimus. Tiesioginio Sjungos teiss poveikio tokia forma, koki nustat ir ipltojo Teisingumo Teismas, praktin reikm akivaizdi: juo pagerinama asmen padtis, nes bendrosios rinkos laisvs prilyginamos teisms, kuriomis asmenys gali remtis nacionaliniuose teismuose. Tad tiesioginis Sjungos teiss taikymas yra tarsi vienas i ES teistvarkos ramsi.
SJUNGOS TEISS VIRENYB PRIE NACIONALIN TEIS
Be tiesioginio Sjungos teiss nuostat taikymo, yra dar vienas, taip pat esminis klausimas. Kas bna, jei Sjungos teiss nuostata, kuria Sjungos
118
pilieiams suteikiama tiesiogini teisi ir nustatoma tiesiogini pareig, turinio atvilgiu prietarauja nacionalins teiss normai? Tokiu atveju Sjungos teiss ir nacionalins teiss konflikt galima isprsti tik vienai j suteikus virenyb. Raytinje Sjungos teisje aikaus reglamentavimo iuo klausimu nra. N vienoje Sjungos Sutari nra nuostatos, pagal kuri Sjungos teis yra viresn u nacionalin teis ar Sjungos teis subordinuota nacionalinei teisei. Taiau Sjungos teiss ir nacionalins teiss kolizij galima isprsti tik Sjungos teisei suteikiant virenyb prie nacionalin teis taip, kad Sjungos teis anuliuot visas nacionalines taisykles, nukrypstanias nuo Sjungos nuostat, ir uimt j viet nacionalinje teistvarkoje. Nes kas gi likt i ES teistvarkos, jei Sjungos teis turt paklusti nacionalinei teisei? Ogi beveik nieko! Sjungos teiss nuostatas bt galima pakeisti bet kokiu valstybs statymu. Negalt bti n kalbos apie vienod ir lyg Sjungos teiss taikym visose valstybse narse. ES vykdyti valstybi nari jai patiktas uduotis taip pat bt nemanoma. Kilt grsm Sjungos veiksnumui ir puoseltos didels viltys suvienyti Europ lugt. Tokia problema neegzistuoja kalbant apie tarptautins ir valstybs teiss santyk. Kadangi tarptautin teis tampa valstybs teistvarkos dalimi tik kai ji atitinkamu aktu inkorporuojama ar perkeliama, virenybs klausimas sprendiamas tik pagal valstybs teiss taisykles. Atsivelgiant rang, kuris valstybs teise suteikiamas tarptautinei teisei valstybs teistvarkoje, tarptautin teis yra arba aukiau u konstitucin teis, arba jos vieta yra tarp konstitucins teiss ir paprastos statymais nustatytos teiss, arba ji turi tik paprastos statymais nustatytos teiss rang. Vienodo rango inkorporuotos ar perkeltos tarptautins teiss ir valstybs teiss santykis nustatomas taikant taisykl, pagal kuri vliau priimtu teiss aktu panaikinamas iki tol galiojs teiss aktas (lex posterior derogat legi priori). Taiau ios valstybje taikomos kolizijos taisykls netaikytinos nustatant Sjungos teiss ir valstybs teiss santyk, nes Sjungos teis nra valstybs teistvarkos dalis. Todl Sjungos ir nacionalins teiss konflikt galima isprsti tik remiantis ES teistvarka. Ir vl Teisingumo Teismas, atsivelgdamas ias pasekmes ir nepaisydamas kai kuri valstybi nari pasiprieinimo, nustat Sjungos teiss virenybs princip, kuris btinas ES teistvarkos egzistavimui, sukurdamas, be tiesioginio taikymo, antr ES teistvarkos ramst, kur tvirtinus ES teistvarka pagaliau tapo patvariu statiniu.
119
Pirmiau aptartoje byloje Costa prie ENEL Teisingumo Teismas nustat du Sjungos teiss ir nacionalins teiss santykiui svarbius dalykus:
pirma,
valstybs galutinai perdav suverenumo teises savo sukurtai bendrijai ir vlesns vienaalikos priemons bt nesuderinamos su Sjungos teiss koncepcija; tai yra Sutarties principas, kad n viena valstyb nar negali kvestionuoti Sjungos teiss savitumo visoje Sjungoje galioti vienodai ir visai.
antra,
I viso to aikja, kad Sjungos teis, kuri sukurta pagal Sutartyse suteiktus galiojimus, turi virenyb prie jai prietaraujani valstybi nari teis. Ji yra ne tik stipresn u anksiau priimtus nacionalins teiss aktus, bet ir turi blokuojamj poveik vliau priimt teiss akt atvilgiu. Teisingumo Teismas savo sprendime byloje Costa prie ENEL neuginijo Italijos elektros energijos kio nacionalizavimo, taiau aikiai nustat Sjungos teiss virenyb prie nacionalin teis. ios nuostatos dl virenybs teisin pasekm kolizijos atveju yra tai, kad Sjungos teisei prietaraujanti nacionalin teis tampa netaikytina ir ukertamas kelias nauj valstybs teiss akt leidybai, jei jie bt nesuderinami su Sjungos teise. Nuo to laiko Teisingumo Teismas savo nusistovjusioje praktikoje rmsi ia nuostata, tiesa, patobulins vienu apsektu. K tik pirmiau mintame sprendime jis nagrinjo Sjungos teiss virenyb prie valstybs statymus, ovliau patvirtino virenybs princip kalbant apie Sjungos teiss ir valstybs konstitucins teiss santyk. Nacionaliniai teismai, i pradi kiek dvejoj, i esms pripaino Teisingumo Teismo nuomon. Nyderlanduose ir taip negaljo kilti problem, nes Nyderland konstitucijoje aikiai tvirtinta Sjungos teiss virenyb prie nacionalin statymais nustatyt teis (6567straipsniai). Kit valstybi nari nacionaliniai teismai taip pat pripaino Sjungos teiss virenybs prie paprastus nacionalinius statymus princip. Taiau Sjungos teiss virenybei prie nacionalin konstitucin teis, ypa prie nacionalin pagrindini teisi utikrinim, i pradi pasiprieino Vokietijos Federacins Respublikos ir Italijos konstituciniai teismai. J pasiprieinimas iblso tik kai pagrindini teisi apsauga ES teistvarkoje pasiek tok standart, kuris i esms atitinka nacionalines konstitucijas. Vis dlto Vokietijos
120
federacinis konstitucinis teismas laikosi neigiamo nusistatymo dl tolesns integracijos, kur jis aikiai suformulavo savo sprendimuose, pirmiausia dl Mastrichto sutarties, oneseniai dl Lisabonos sutarties.
SJUNGOS TEIS ATITINKANTIS NACIONALINS TEISS AIKINIMAS
Visos valstybs institucijos, konkreiai taikanios teiss aktus ir vykdanios teiskr, siekdamos ivengti Sjungos teiss ir nacionalins teiss norm konflikto, kur galima isprsti taikant virenybs taisykl, gali remtis Sjun gos teis atitinkanio nacionalins teiss aikinimo principu. Sjungos teis atitinkanio aikinimo princip Teisingumo Teismas pripaino ir jis pradtas taikyti Sjungos teistvarkoje palyginti vlai. I pradi, atsakydamas nacionalini teism paklausim, Teisingumo Teismas laik tik tikslinga utikrinti vienod nacionalini teiss akt aikinim direktyv taikymo srityje, odirektyvas atitinkanio aikinimo pareig nustat 1984 m. byloje Von Colson ir Kamann. ios bylos objektas buvo alos u moter diskriminacij darbinant kompensacijos dydio nustatymas. Vokietijos teiss nuostatose buvo nustatytas tik teist lkesi alos atlyginimas (ypa kandidatavimo ilaidos), oDirektyvoje 76/207/EEB reikalaujama, kad nacionalinje teisje bt imamasi veiksming sankcij siekiant utikrinti lygias galimybes sidarbinant. Taiau kadangi is reikalavimas dl sankcij direktyvoje labiau nesukonkretintas, nebuvo galima laikyti ios direktyvos iuo atvilgiu taikytinos tiesiogiai, taigi kilo pavojus, kad bus priimtas sprendimas, kuriame, nors bus nustatytas nacionalinio statymo prietaravimas Sjungos teisei, nacionaliniam teismui nebus suteikiama jokio pagrindo nepaisyti nacionalins nuostatos. Todl Teisingumo Teismas nusprend, kad nacionaliniai teismai turi bti pareigoti valstybs civilins teiss nuostatas aikinti ir taikyti taip, kad bt utikrinta veiksminga sankcija dl diskriminacijos dl lyties tik simbolins kompensacijos nepakanka, kad bt vykdyti reikalavimai veiksmingai perkelti direktyv nacionalin teis. Kaip teisin Sjungos teis atitinkanio aikinimo pagrind Teisingumo Teismas laiko lojalaus bendradarbiavimo princip (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis). Pagal j valstybs nars turi imtis bet kuri reikiam bendr ar speciali priemoni, kad utikrint pagal ES sutart ar Sjungos institucij aktus atsirandani pareig vykdym. Tai taip pat reikia, kad nacionalins institucijos valstybs teiss aktus, prie kuriuos Sjungos teiss aktai turi
121
virenyb, formuluots ir tikslo atvilgiu privalo taikyti ir aikinti pagal Sjungos teis (itikimybs Sjungai pareiga). Taigi nacionalini teism kaip Europos teism vaidmuo yra utikrinti teising Bendrijos teiss taikym ir prieir. Ypatinga Sjungos teis atitinkanio aikinimo forma yra direktyvas atitin kantis aikinimas. Tai reikia, kad valstybs nars privalo perkelti direktyvas nacionalin teis. Teis taikanios institucijos ir teismai, laikydamiesi direktyvas atitinkanio aikinimo, turi prisidti prie to, kad atitinkama valstyb i pareig visikai vykdyt. Direktyvas atitinkaniu aikinimu siekiama utikrinti, kad bt suderinamumas su direktyvomis teiss taikymo lygmeniu ir kad visose valstybse narse bt vienodai aikinamos ir taikomos nuostatos, kurias reikia perkelti nacionalin teis. Taip siekiama utikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nebt diferencijuojama tai, kas k tik suderinta Sjungos lygmeniu. Bendrijos teis atitinkantis aikinimas netaikytinas, jei vienareikmikos nacionalins nuostatos formuluots aikinti nemanoma; net ir esant Bendrijos teise nustatytai pareigai, kad nacionalin teis turi bti aikinama pagal Sjungos teis, nacionalins teiss negalima aikinti contra legem. Tai taikoma ir tuo atveju, jei nacionalinis statym leidjas aikiai atsisako perkelti direktyv nacionalin teis. Dl to kilus Sjungos teiss ir nacionalins teiss konflikt galima isprsti tik pagal pareig pagal Sutartis nevykdymo procedr (SESV 258ir 259straipsniai).
122
Ivados
Taigi kok bendr vaizd galime susidaryti apie ES teistvark? ES teistvarka yra tikrasis ES pamatas ir suteikia jai teisins bendrijos pobd. Tik sukuriant nauj teis ir j ilaikant galima pasiekti tikslus, kurie ikelti kuriant ES. ES teistvarka prie to daug prisidjo. ios naujos teistvarkos nuopelnas yra tas, kad i esms atvertos sienos, vyksta dideli preki ir paslaug mainai bei darbuotoj migracija, daugyb tarpvalstybiniu lygmeniu susijusi moni bendrj rink pavert kone 500milijon moni kasdienio gyvenimo dalimi. Kitas, iandien jau istorinis, Sjungos teistvarkos poymis yra jos taikdarika galia. Siekdama savo tikslo isaugoti taik ir laisv, prievart, kaip konflikt sprendimo bd, ji pakeiia teiss taisyklmis, sujungdama ir asmenis, ir valstybes nares vien solidari bendrij. Taip Sjungos teistvarka tampa svarbia taikos isaugojimo ir krimo priemone. ES teistvarka ir ja grindiama teisin bendrija gali ilikti tik utikrinus, kad teistvarkos bus laikomasi ir ji bus saugoma. To garantas yra du Sjungos teistvarkos ramsiai tiesioginis Sjungos teiss taikymas ir Sjungos teiss virenyb prie nacionalin teis. Abiem iais principais, kuri egzistavim ir ilaikym su dideliu rytu apgyn Teisingumo Teismas, utikrinamas visose valstybse narse vienodas ir pirmenybinis Sjungos teiss galiojimas. Net ir pripastant Sjungos teiss netobulum, jos indlis ES valstybi nari politini, ekonomini ir socialini problem sprendim yra nekainojamas.
123
Priedas
P rEcEdEntiniai atvEjai
Sjungos teiss teisin prigimtis ir virenyb
Byla 26/62 Van Gend & Loos, 1963, Rink. p. 1 (Sjungos teiss teisin prigimtis; asmen teiss ir pareigos) Byla 6/64 Costa prie ENEL, 1964, Rink. p. 1141 (Sjungos teiss teisin prigimtis; tiesioginis taikymas, Sjungos teiss virenyb) Byla 14/83 Von Colson ir Kamann, 1984, Rink. p. 1891 (Sjungos teis atitinkantis nacionalins teiss aikinimas) Byla C-213/89 Factortame, 1990, Rink. p. I-2433 (tiesioginis Sjungos teiss taikymas ir Sjungos teiss virenyb) Sujungtos bylos C-6/90 ir 9/90 Francovich ir Bonifaci, 1991, Rink. p. I-5357 (Sjungos teiss veiksmingumas, valstybi nari atsakomyb u Sjungos teiss paeidim, ia: direktyvos nuostat neperklimas nacionalin teis) Sujungtos bylos C-46/93 ir C-48/93 Brasserie du pcheur ir Factortame, 1996, Rink. p. I-1029 (Sjungos teiss veiksmingumas; bendroji valstybi nari atsakomyb u Sjungos teiss paeidim) Sujungtos bylos C-10/97C-22/97 IN.CO.GE90 ir kt., 1998, Rink. p. I-6307 (Sjungos teiss virenyb) Byla C-416/00 Morellato, 2003, Rink. p. I-9343 (Sjungos teiss virenyb) Sujungtos bylos C-397/01C-403/01 Pfeiffer ir kt., 2004, Rink. p. I-8835 (Sjungos teis atitinkantis nacionalins teiss aikinimas)
ES kompetencija
Byla 8/55 Fdchar (Fdration charbonnire de Belgique), 1955/56, Rink. p. 291 (numanomi galiojimai; privalomas kain nustatymas) Byla 22/70 Komisija prie Taryb, 1971, Rink. p. 263 (ES kaip juridinis asmuo ir jos kompetencija sudaryti sutartis) Byla 6/76 Kramer, 1976, Rink. p. 1279 (iors santykiai; sipareigojimai pagal tarptautin teis; ES kompetencija) Nuomon 1/91, 1991, Rink. p. I-6079 (EEE susitarimas I kompetencijos padalijimas) Nuomon 2/91, 1993, Rink. p. I-1061 (kompetencijos paskirstymas tarp ES ir valstybi nari) Nuomon 1/94, 1994, Rink. p. I-5267 (PPO susitarimas kompetencijos padalijimas)
125
Nuomon 2/94, 1996, Rink. p. I-1759 (EB prisijungimas prie ETK kompetencijos nebuvimas)
Byla C-91/92 Faccini Dori, 1994, Rink. p. I-3325 (direktyvos, horizontalus tiesioginis poveikis) Byla C-431/92 Komisija prie Vokietij, 1995, Rink. p. I-2189 (direktyva; objektyvus teisinis poveikis) Byla C-465/93 Atlanta Fruchthandelsgesellschaft ir kt., 1995, Rink. p. I-3761 (reglamento galiojimo patikrinimas; prejudicinio sprendimo primimo procedra; laikinosios apsaugos priemons; slygos) Byla C-469/93 Chiquita Italia, 1995, Rink. p. I-4533 (tiesioginis GATT ir Lom susitarim nuostat poveikis) Byla C-368/96 Generics (JK) ir kt., 1998, Rink. p. I-7967 (pareikimai protokole, pareiga atsivelgti aikinant) Byla C-144/04 Mangold, 2005, Rink. p. I-9981 (direktyva; horizontalus tiesioginis poveikis)
Teiss akt poveikis

Byla 2/74 Reyners, 1974, Rink. p. 631 (tiesioginis taikymas; sisteigimo laisv) Byla 33/74 Van Binsbergen, 1974, Rink. p. 1299 (tiesioginis taikymas; laisv teikti paslaugas) Byla 41/74 Van Duyn, 1974, Rink. p. 1337 (tiesioginis taikymas; laisvas judjimas) Byla 11/77 Patrick, 1977, Rink. p. 1199 (tiesioginis taikymas; sisteigimo teis) Byla 70/83 Kloppenburg, 1984, Rink. p. 1075 (direktyvos; tiesioginis taikymas) Byla 152/84 Marshall, 1986, Rink. p. 723 (direktyvos; tiesioginis taikymas) Byla 103/88 Fratelli Costanzo, 1989, Rink. p. 1839 (direktyvos, tiesioginis taikymas, slygos, pasekms) Byla 322/88 Grimaldi, 1989, Rink. p. 4407 (rekomendacijos, tiesioginio taikymo nebuvimas, nacionalini teism pareiga atsivelgti) Byla C-188/89 Foster ir kt., 1990, Rink. p. I-3313 (direktyvos, horizontalus tiesioginis poveikis) Byla C-292/89 Antonissen, 1991, Rink. p. I-745 (Ministr Tarybos pareikimas protokole, pareiga atsivelgti aikinant)
Pagrindins tEiss
Byla 29/69 Stauder, 1969, Rink. p. 419 (pagrindins teiss; bendrieji teiss principai) Byla 11/70 Internationale Handelsgesellschaft, 1970, Rink. p. 1125 (pagrindins teiss; bendrieji teiss principai) Byla 4/73 Nold, 1974, Rink. p. 491 (pagrindins teiss; bendrieji teiss principai, bendros konstitucins tradicijos)
126
Bylos 146/73 ir 166/73 Rheinmhlen Dsseldorf, 1974, Rink. p. 139 ir 33 (apimtis, kuria nacionaliniams teismams privalomi auktesni teism sprendimai) Byla 175/73 Gewerkschaftsbund ir kt., 1974, Rink. p. 917 (laisv burtis organizacijas) Byla 130/75 Prais, 1976, Rink. p. 1589 (religini sitikim ir tikjimo laisv) Byla 85/76 Hoffmann-La Roche, 1979, Rink. p. 461 (pagrindins teiss; teiss bti iklausytam principas) Byla 149/77 Defrenne, 1978, Rink. p. 1381 (pagrindins teiss; bendrieji teiss principai) Byla 44/79 Hauer, 1979, Rink. p. 3727 (pagrindins teiss; nuosavybs teis) Byla 293/83 Gravier, 1985, Rink. p. 593 (vienodas poiris, mokestis u studijas) Byla 234/85 Keller, 1986, Rink. p. 2897 (laisv pasirinkti profesij) Sujungtos bylos 46/87 ir 227/88 Hoechst, 1989, Rink. p. 2859 (pagrindins teiss, teiss bti iklausytam principas, administracins procedros, bsto nelieiamyb, ssaja su ETK) Byla 265/87 Schrder, 1989, Rink. p. 2237 (nuosavybs teis, laisv pasirinkti profesij, apribojimai) Byla 5/88 Wachauf, 1989, Rink. p. 2609 (pagrindini teisi apribojimas)
Byla C-357/89 Raulin, 1992, Rink. p. I-1027 (vienodo poirio principas, bet kokios diskriminacijos dl pilietybs draudimas) Byla C-97/91 Borelli, 1992, Rink. p. 6313 (pagrindins teiss, teisinio problemos sprendimo bdo utikrinimas) Byla C-132/91 Katsikas, 1992, Rink. p. I-6577 (pagrindins teiss, laisv pasirinkti profesij) Byla C-219/91 Ter Voort, 1992, Rink. p. I-5485 (saviraikos laisv) Byla C-2/92 Bostock, 1994, Rink. p. I-955 (pagrindins teiss, nuosavybs teis, laisv pasirinkti profesij; konsultacijos gyvendinant ES teis) Byla C-280/93 Vokietija prie Taryb, 1994, Rink. p. I-4973 (nuosavybs teis, laisv pasirinkti profesij, apribojimas dl bendro intereso) Byla C-415/93 Bosman ir kt., 1995, Rink. p. I-4921 (pagrindins teiss, laisv pasirinkti profesij) Nuomon 2/94, 1996, Rink. p. I-1759 (pagrindins teiss; ES prisijungimas prie ETK) Byla C-55/94 Gebhard, 1995, Rink. p. I-4165 (pagrindins teiss; sisteigimo teis; laisv pasirinkti profesij) Byla C-377/98 Nyderlandai prie Parlament ir Taryb, 2001,
127
Rink. p. I-7079 (mogaus orumas; teis fizin nelieiamum) Byla C-274/99 P Connolly, 2001, Rink. p. I-1611 (saviraikos laisv) Byla C-60/00 Carpenter, 2002, Rink. p. I-6294 (eimos apsauga) Byla C-112/00 Schmidberger, 2003, Rink. p. I-5659 (Bendrijos teise grindiam pagrindini teisi apribojimai; susirinkim ir saviraikos laisv) Byla C-276/01 Steffensen, 2003, Rink. p. I-3735 (teis veiksming teisin apsaug) Byla C-25/02 Rinke, 2003, Rink. p. I-8349 (bendrasis lygybs principas) Byla C-36/02 Omega, 2004, Rink. p. I-9609 (pagrindini teisi apribojimai)
Byla 70/83 Kloppenburg, 1984, Rink. p. 1075 Sujungtos bylos T-551/93, T-231/94T-234/94 Industrias Pesqueras Campos ir kt., 1996, Rink. p. II-247 Sujungtos bylos T-116/01 ir T-118/01 P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputacin Foral de Vizcaya prie Komisij, 2003, Rink. p. II-2957
Proporcingumas
Byla 116/76 Granaria, 1977, Rink. p. 1247 Byla 265/87 Schrder, 1989, Rink. p. 2237 Byla C-161/96 Sdzucker, 1998, Rink. p. I-281 Byla C-171/03 Toeters, 2004, Rink. p. I-10945
Teist lkesi apsauga

Byla 74/74 CNTA, 1975, Rink. p. 533
b EndriEji tEiss PrinciPai (atrinkti)

Teisinis tikrumas
Sujungtos bylos 18/65 ir 35/65 Gutmann, 1967, Rink. p. 75 Byla 98/78 Racke, 1979, Rink. p. 69 Byla 99/78 Decker, 1979, Rink. p. 101 Byla 61/79 Denkavit, 1980, Rink. p. 1205 Sujungtos bylos 66/79, 127/79 ir 128/79 Salumi, 1980, Rink. p. 1237
Byla 120/86 Mulder, 1988, Rink. p. 2321 Byla 170/86 Von Deetzen, 1988, Rink. p. 2355 Byla C-368/89 Crispoltoni, 1991, Rink. p. I-3695 Byla T-119/95 Hauer, 1998, Rink. p. II-2713
Subsidiarumo principas
Byla T-29/92 SPO ir kt. prie Komisij, 1995, Rink. p. II-289
128
Byla C-84/94, Jungtin Karalyst prie Taryb, 1996, Rink. p. I-5755 Sujungtos bylos C-36/97 ir 37/97 Kellinghusen ir Ketelsen, 1998, Rink. p. I-6337 Byla C-491/01, British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, 2002, Rink. p. I-11453
Sjungos pilietyb
Byla C-85/96 Martnez Sala, 1998, Rink. p. I-2691 Byla C-224/98 DHoop, 2002, Rink. p. I-6191 Byla C-184/99 Grzelczyk, 2001, Rink. p. I-6193 Byla C-413/99 Baumbast, 2002, Rink. p. I-7091 Byla C-403/03 Schempp, 2005, Rink. p. I-6421
129
Europos Komisija Europos Sjungos teiss pagrindai Prof. dr. Klaus-Dieter Borchardt Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2011 2011 129 p. 16,3 25 cm ISBN 978-92-78-40732-2 doi:10.2830/46725

ABC

Transféré par

Informations du document

Copyright

Formats disponibles

Partager ce document

Partager ou intégrer le document

Options de partage

Avez-vous trouvé ce document utile ?

Ce contenu est-il inapproprié ?

Droits d'auteur :

Formats disponibles

ABC

Transféré par

Droits d'auteur :

Formats disponibles

Europos Sjungos teiss pagrindai

Prof. dr. Klaus-Dieter Borchardt

075 077 079 079 080 080

Nuo Paryiaus iki Lisabonos per Rom, Mastricht, Amsterdam ir Nic

P irma gruP . E uroPos ir atlanto organizacijos

a ntra gruP . E uroPos taryba ir Esbo

trEia gruP . E uroPos sjunga

(1) Kaip apibrta Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1244.

Pagrindins Europos Sjungos vertybs

ES sutarties 3straipsnis (Sjungos tikslai)

Es kaiP taikos garantas

l Eitmotyvai viEnyb ir lygyb

Pagarba nacionaliniam taPatumui

Europos Sjungos Konstitucija

VIS INSTITUCIJ APVALGA (SESV)

27 valstybi ir vyriausybi vadovai, Europos Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas

EUROPOS VADOV TARYBA

TARYBA 27 ministrai (po vien i kiekvienos valstybs nars)

EUROPOS PARLAMENTAS 751 narys (3)

EUROPOS KOMISIJA 27 nariai (iki 2014 m.)

REGION KOMITETAS ne daugiau kaip 350 nari

EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS ne daugiau kaip 350 nari

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

AUDITO RMAI 27 nariai (po vien i kiekvienos valstybs nars)

EUROPOS INVESTICIJ BANKAS

BALS SKAIIUS TARYBOJE 29 29 29 29 27 27 14 13 12 12 12 12 12 10 10 10 7 7 7 7 7 4 4 4 4 4 3

VIETOS EUROPOS PARLAMENTE 99 78 78 78 54 54 35 27 24 24 24 24 24 19 18 18 14 14 14 13 13 9 7 6 6 6 5

Europos Parlamentas (ES sutarties 14straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO PLENARINIS POSDIS SU 754 NARIAIS

ES sutarties 10straipsnis (atstovaujamoji demokratija)

EUROPOS PARLAMENTO FRAKCIJOS ( 4 )

Europos liaudies partijos (krikioni demokrat) frakcija 264 (+ 4)

Europos Parlamento socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija 162 (+ 5)

Europos Vadov Taryba (ES sutarties 15straipsnis)

Taryba (ES sutarties 16 straipsnis)

Valstybi nari vyriausybi Nuolatini atstov komitetas (COREPER I ir II )

Specialusis ems kio reikal komitetas

Tarybos posdi parengimas

Europos Komisija (ES sutarties 17straipsnis)

Sjungos teiskros iniciatyva

Sjungos teiss akt administravimas ir gyvendinimas

Europos Sjungos Teisingumo Teismas (ES sutarties 19straipsnis)

Apeliacinis skundas: dl Bendrojo Teismo sprendim (SESV 256 straipsnis)

Teisj ir generalini advokat parinkimas

Teisingumo Teismo udaviniai

Europos centrinis bankas (SESV 129 ir 130straipsniai)

Audito Rmai (SESV 285 ir 286straipsniai)

Ekonomikos ir socialini reikal komitetas (SESV 301straipsnis)

Region komitetas (SESV 305straipsnis)

Europos Sjungos teistvarka

Es kaiP tEiss krinys ir tEisE grindiama bEndrija

sjungos tEiss altiniai

ES STEIGIAMOSIOS SUTARTYS KAIP PIRMIN SJUNGOS TEIS

Susitarimai siekiant pasirengti galimam stojimui ir sudaryti muit sjung

Europos ekonomins erdvs (EEE) susitarimas

Bendrieji teiss principai

ES valstybi nari susitarimai ir sutartys

REGLAMENTAI KAIP SJUNGOS STATYMAI

Procedros eiga Pasilymo rengimo etapas

PRASTA TEISKROS PROCEDRA (SESV 294 STRAIPSNIS) KOMISIJA Pasilymai

EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS

Teiss aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Tarybos pozicij

Teiskros procedra baigta teiss aktas nepriimamas

KOMISIJA Pritaria EP pakeitimams TARYBA Nepritaria EP pakeitimams