Petras Bartkus 1925-1949

Algimantas Petrauskas

Partizan vado Petro Bartkaus gyvenimui ir kovai atminti

2005

UDK 947.45.083 Pe233

Autorius dkoja Danai ir Gedui Sakus i Toronto u param leidiant i knyg

Virelis Fotoreprodukcijos Pieiniai

Romualdo Vaitkeviiaus Stanislovo Sajausko Irmanto Petrausko

ISBN 9955-665-32-7

Algimantas Petrauskas, 2005

Lietuva laisvs kov verpetuose

Iki iol istorijos mokslas tiksliai neatsak, i kur ir kaip lietuvi tauta atsirado Baltijos jros pakrantse. Bet atidiau panagrinjus jos praeit, sitikinsime, kad ms tautos gyvenimas nuo pat valstybs organizavimo pradios visus imtmeius vyko didesnje ar maesnje tampoje, tam tikros rezistencijos bklje ar dvasioje. Jos prieastys vairios, bet viena i pagrindini - geografin pa dtis. Lietuva sikr tarp vakar ir ryt kultr, ekonomini ir dvasini gyventoj prieingybi, j interes skirtum. Jau Mindaugo laikais kryiuoi ordinas puldinjo pagonik Lietuv nordamas j apkriktyti. Vliau, Kstuiui ir Vytautui valdant, Lietuva isiplt nuo Baltijos iki Juodosios jros. Galinga buvo valstyb. Vis laik kryiuoi ir lenk invazijos Lietuv buvo organizuojamos to paties krikto motyvais. Lietuvos kunigaiktis Algirdas savo veikl daugiausiai kreip rytus. Bendraudamas su Tvers kunigaikiu, net tris kartus buvo prijs Maskv ir kardu beld kremliaus vartus. Vytauto valdymo laikotarpiu didiul Lietuvos valstyb buvo nuolatins tampos bklje, nuolatiniuose karuose - i vakar j puldinjo kryiuoi ordinas, i ryt Rusijos kunigaikiai. Kultriniu, politiniu ir reli giniu atvilgiu Europoje susidar ypatinga padtis: maa pagoni ka lietuvi tauta sukr didiul valstyb, kuri dalija Europ dvi dalis - ryt ir vakar. Vakar valstybes vald imperatoriai ir karaliai, ryt - kunigaikiai. Lietuvoje bajor seimai ir seimeliai, kuri vali turjo vykdyti kunigaikiai ar karaliai. Gal Lietuva (seimai, Lietuvos statutas) ir buvo demokratins sistemos ir mokslo gimtin...

Vakarai ir rytai susimst, - dirbo j protai, politikai. Matyda ma pavoj, Lietuva susijung su Lenkija, kr Lietuvos-Lenkijos karalyst. XVIII amiaus pradioje Vakarai, susitar su Rusija, unij panaikino, pasidalindami Lietuv ir Lenkij. Lietuva atiteko Rusijai, kuri beveik 300 met j vald. Jau tada prasidjo rezis tencin kova. Veikliausi lietuvi tautos nariai sodinami kalji mus, tremiami tolimas Rusijos sritis, Sibir. Tai buvo imperins Rusijos pirmj genocido pamok praktika. Dr. Juozas Mekauskas 1997 lapkriio 22 d. Drauge", straips nyje Lietuvi sukilimai" rao: 1863-1864 m. sukilimuose Lietu vos valstieiai dalyvavo aktyviai. Sukilli vadai Sierakauskas, Kalinauskas, Mackeviius ir iandien prisimenami kaip sukilli rezistent vadai, kovoj dl Lietuvos laisvs prie rus imperij. Sukilimas iauriai numalintas. Mirties bausme nuteisti - suau dyti buvo 128, Sibir itremti 972 sukilliai. U dalyvavim sukili me tolimus Rusijos regionus buvo perkelta vir 7000 lietuvi, kurie policijos prieiroje, be teiss grti Lietuv gyveno tenai". Ibuvo carins Rusijos priespaudoje Lietuva iki I pasaulinio karo. Karui einant pabaig, Rusijoje valdi pamus bolevikams, lietuvi tauta, ginklu kovodama prie bolevikus, bermontininkus ir lenkus, ikovojo nepriklausomyb ir per 22 metus savo kultra, ekonomika ir politika pasiek amiais buvusi laisv valstybi lyg. Graiai sutardama su kaimynais gyveno lietuvi tauta: ar em, meldsi, dainavo Maironio dainas apie Dubys, eup, Lenk okupuot Vilni. Nepakeniamas buvo raudonajai Rusijai ir faistinei Vokietijai gintarinis kratas prie Baltijos. Henrikas Kudreikis, ikagoje leidiamame lietuvi laikratyje Draugas" 1998 m. vasario 8 d. straipsnyje Apie valstybs ties metus" rao: Vadovaujantis istoriniais altiniais inoma, kad 1940 m. birelio 8 d. raudonosios armijos generolas A. Jeremenko i Baltarusijos karo apygardos vado generolo leitenanto Kuznecovo prim nu rodymus - ruotis bsimam karui ir Lietuvos umimui. Birelio 10 d. korpusas paruotas veiksmams. Birelio 11 d. puolamieji daliniai sutelkti Lietuvos pasienyje. T pai dien Lydoje vyko

raudonosios armijos karo vad pasitarimas, kuriam vadovavo ge nerolas pulkininkas D. Pavlovas. Pasitarime idstytas Lietuvos umimo planas. Birelio 14 d. korpusas um kovos pozicijas. Birelio 15 d. gautas konkretus sakymas - puolim pradti birelio 16 d. 9 vai, 15 min. ryte. Tos paios dienos 8 val. ryto korpuso vadas Jeremenko gavo Baltarusijos apygardos vado sakym ne pulti. Lietuva kapituliavo, pasidav be karo. Birelio 17 d. Jere menkos korpusas ygiavo Kauno gatvmis". Hitleris ir Stalinas pradjo gyvendinti Europos ukariavimo planus. Per vienerius rus okupacijos metus sunaikinta tai, k Lie tuvos mons buvo sukr per vis nepriklausomybs laikotarp. Itremta Rusijos iaur ir dalinai sunaikinta daugiau kaip 23 000 lietuvi. 1941 m. birelio 22 d. Vokietija paskelb kar sovietinei Rusijai. Neglost Lietuvos ir vokieiai. Po keli savaii likvidavo laikinj vyriausyb ir ved civilin okupant valdym. Faistai sunaikino Lietuvos ydus, represavo vietinius lenkus, ve koncentracijos stovyklas lietuvius. Vokiei okupacijos metu tauta neteko apie 60 000 buvusi jos piliei. Nepobedimaja" raudonoji armija, karo pradioje panikai b gusi rytus, po 1942 met laimjim fronte stm vokieius vaka rus. 1944 m. raudonoji armija gro Lietuv. Prasidjo pats ilgiau sias Lietuvoje rezistencinis karas. Ginkluota kova, toliau tyli po grindin veikla prie komunizm, kova itisus 50 met. Niekas nesuskaiiuos, kiek is karas pareikalavo auk. Devynis metus ne pavasari ied kvapais prisipildydavo Lietuvos em - kvepjo ji parako dmais, krauju, buvo permirkusi tautos aaromis...

Aarom sidabro verk rtos alios, Verk kanose sksdami mikai,

-

dainavo tada lietuviai. Prasidjo partizanin kova. Mikai priglau d tkstanius ginkluot partizan. Niekas tiksliai neino, kiek neinom kap iandien apl umarties ole emaitijos

auktumose, Suvalkijos lygumose, Dzkijos smlynuose, tolimojo Sibiro sniegynuose. O visos aukos vien u tai, kad mes esame lietuviai, norjome bti lietuviais, kad norjome kalbti, dainuoti ir melstis sava kalba. Norjome aplink matyti tai, kas mums prasta, miela, artima. Todl ir sulaukme tokios rsios lemties. Juk mes nekalti, kad ms protviai kurdino mus Europos krykelje, neapsakomai graioje, bet godiems didiesiems kaimynams reikalingoje tragikoje emje. Kuo kaltas mokytojas, kad mok vaikus painti pirmj raid, itarti odius Motina", Lietuva", Laisv", kuo kaltas gydytojas, suteiks pirmj pagalb sueistam kariui, valstietis, duonos ks niu pamaitins alkan miko brol. Kuo kaltas artojas, ivars gim tojoje emje tiesi vag, ienpjovys, kad jo nupjauta pradalg kve pjo visos Lietuvos ied kvapais. Kalti likom visi. Visi pasmerkti. Pakilo kov visa tauta. Kovojo prie okupantus ginklu, odiu, tyliu pritarimu. Visaip vertinamos pokario met kovos. Broludikomis sker dynmis vadino vieni, didvyrika laisvs kova kiti, bet iandien suprantame, kad tai buvo daug auk pareikalavusi teisinga, nebe prasmika kova. Tai iandien sunkiai, gal ir per daug atsargiai narpliojamas kruvinas mazgas, nes vien jau nra, kiti, nusiluost rusikos imtasils rankoves kruvinas rankas, nors jau kliban iais dantimis, valgo j pai kulkomis sukruvintoje, kaulais nustoje Lietuvos emje uaugint duon. Beveik milijon ms maos tautos moni ta kova suvert nebties duob. Amina lov ir atmintis tiems, kurie nepagailjo gyvybs kovodami u Lietuvos laisv. Prie 14 met atgavome nepriklau somyb. Pakl galv tauta. Prisimenu Baltijos keli 1989-aisiais. Tokia vieninga, galinga, blaivi atrod tauta. Rank grandin nuo Vilniaus iki Talino buvo pasiryusi kurti gr, diaugsm, vienyb. Tauta gyn televizijos bokt, parlament, ir atrod, kad dl laisvs bet kokia auka ne per didel. Kraujo ir aar jroje per 50 met maudyti lietuviai buvo tyri, permatomi, atviromis irdimis mat puiki, visapusikai grai, turting Lietuv....

iandien su lidesiu prisimenu partizano Petro Bartkaus eil raio Tvynei", parayto dar 1945 m., pranaikus odius:

O tada, kai tauta bus laisva be pavoj, Kai nebus jau kov nei varg, Na tada atsiras daug balsing heroj, Kurie sieks pinig ir dvar.
iandieniniai balsingieji ir pinigingieji herojai ne dvarus at statinja, - mrija pilis, bastijonus, valdo gamyklas, fabrikus, milijonus... Bet Lietuva engia ateit. Auga jaunoji karta, nesuluointa ilgalaiks okupacijos, mokanti skirti gr nuo blogio. Ateitis pri klauso jai. Tvirtai tikiu - viesi Lietuvos ateitis.

Pirmoji rus okupacija Raseiniuose

1940-j birelio 17 d. Raudonosios armijos kariuomen pa sklido Lietuvoje. Raseiniai, galima sakyti, pasienio su tuometine Vokietija zona. Drebindami Lietuvos em rus tankai legsjo vakarus. Jau pirmj nakt rus tankistas, matyt nesuvaldydamas galin gos mainos, vaiavo yd nam Raseiniuose. Pervaiavo lovoje gulini sen yd ir ilindo kitoje namo pusje. Nam rus karei viai atstat per kelias paras, suvaintos moteriks laidotuvi ilaidas eimai atlygino rus karikiai. Pasklido rus kariuomen Raseini apylinkse. ikiks dvaro, esanio u 3 km nuo Rasei ni, kiaulidse, dj didesnius langus, reng kareivines ir juose apgyvendinio apie 200 kareivi. Jau pirmj okupacijos iem jaunimas, susirinks kaimo vakarukose, dainavo: Parvaiavo bolevikai su blkiniais tankais, Visi ydai pasitiko juos, iskleid rankas... Stalino saulut vieia, mirksi Lenino akis, Pas save visus ji kvieia, kas tik latras ir vagis... Tais metais kaimuose idavik nebuvo, visi vienodai neap kent okupant, aipsi i j aprangos, bendravimo su monmis. Dl virugalvyje smailjani karik iemini kepuri, vadino juos pempiukais". Bet kokia antitarybin daina, anekdotas nepa siekdavo rus saugumo, likdavo kaimo bendruomenje.

10

Sklido katiua" ir kitos rusikos dainos ikikje, Rasei niuose, visoje Lietuvoje. Valstieiams tarybos udjo prievoles. statom tarp Kalnuj ir Raseini karin aerodrom reikjo nuveti deimtis kubini metr vyro, akmen. Ve visi aplinkini kaim valstieiai. Aerodrome dirbo daugiausiai rus karikiai. 1941 m. pavasar aerodrome, kuris dar nebuvo baigtas, stovjo kelias deimt dvisparni lktuv. Pirmj karo dien nepakilo nei vienas. mons kalbjo, kad lktuvus vietoj benzino buvo pripiltas ka koks nedegus skystis. Matyt vokiei penktoji kolona ia pasi darbavo skmingai. ikiks dvaro kieme kareiviams rodydavo kilnojam kin. Daugelis moni nebuvo mat tikro kino ir, prisimenu, kai rod kakok karin film, ekrane tankai riaumojo tiesiai irovus, pakilo i pirmj eili moterys, paskui jas vaikai - bgo, kad tan kas nesuvaint". Rus kareiviai juoksi i Lietuvos kaimo mo ni. .. Atklysdavo pavieniai kareiviai valstiei sodybas. Pakapurnyje rus gulos nebuvo. Kai nueidavau pas dd Ste p, ten danai bdavo j kaimynai Venslauskai, epai, Aliauskas, Antanas ir Petras Bartkai. Petras, tada eiolikmetis jaunuolis, mo ksi Raseini gimnazijoje. Neinau ir iandien, kokiu tikslu, kam, bet Petras pra, kai nueinu vakarais ikiks pairti kin, suskaiiuoti kiek ir koki prie kareivini stovi main, kiek karei vi susirenka irti kino. Neprisimenu skaii, bet u keletos dien ujusiams ms sodyb Petrui valgybos" rezultatus perdaviau. Matyt Raseiniuose Petras turjo ry su vyresnio am iaus pasiprieinimo dalyviais, nes jo giminaitis Izidorius ir Povilas Keparuiai, Petras Digrys 1941 m. pavasar buvo aretuoti. Buvo suimtas ir Petras, bet u keli dien j, kaip nepilnamet, paleido. Gal trejet dien prie 22 birelio Kriuks lankose ttis arkline pjaunamja ienavo. I miko atjo civiliai apsirengs pusamis vyrikis. Papra rkyti. Kadangi tvas nerk, pasiunt mane namus, kad i samdinio Petro atneiau tabokos. Sveias papra, jeigu galiu, atneti k nors pavalgyti. Sulaksiau greitai. Vyrikis valg, klausinjo kur stovi rus gulos, kiek jose kareivi, kokios

11

karins mainos yra ikiks, Raseini kareivinse. Ne visk ino jome. Apie ikikje esani kariuomen papasakojau visk. Ttis klaus, k reikia lktuv, paliekani dm juostas, skraidymas. Nusiypsojs vyrikis sako sekmadien suinosite". Padkojs u visk pagrioviais nujo greta esant mik. Vliau supratome, kad tai buvo vokiei desantininkas - valgas. Be didesni sukrtim Lau seninijoje atjo 1941 m. birelio 22 d. Jau prieauryje pasirod vokiei lktuvai. Sprogimai ir gais rai u Raseini - matyt buvo naikinami lktuvai naujai ruotame aerodrome prie Raseini-Kalnuj kelio. Suaud valsiaus virait Orent, milicinink Jukn, vokieiai padubysio kaimus paliko ramybje. Tris metus tssi vokiei okupacija. emdirbiams udjo prievoles, kurias laiku reikjo vykdyti. Jeigu visas valdios uduo tis atlikdavo, joki represij vokieiai nesim. Pagalba ryt fron tui buvo laisvanorika, - mezg moterys iltas kojines, pirtines, ausines ir ne Raseinius, i ten centralizuotai dovanas siunt ryt front.

12

I ryt artja frontas

1943-1944 metais mokiausi Raseini gimnazijoje. 1943 m. ruden vokiei kariuomen sikr centriniuose Raseini gimna zijos pastatuose. Mus, mokinius, perkl senj gimnazij miesto centre, dabartinje T. Vaiganto gatvje. Ten ir baigme mokslo metus. Rugpjio 4 d., rytuose ir pietuose nuo tviks, girdjosi fron to kanonada. Beryts, Kulki, Kaimels, Meit kaim gyventojus vokieiai prievarta var vakarus. Paliko vokieiai ms eimas prie Vidukls ir sak visiems vaiuoti vakarus. Pasklido eimos visas puses, prasidjo klajn dienos. Ilgesniam laikui apsisto jome u Nemaki Sugint kaime. Ilaisvino" mus rus armija spalio mnesio antroje pusje. Patraukme tvik, kurios nema tme 9 savaites. Vaiuojant pro Raseini kapines, Arkainius, tarp vokiei ir rus pirmj linij, lomoje u kapini, per iaut ir neiaut vairaus kalibro ovini krvas vaiavome kaip vyruotu keliu. Abiejose kelio pusse daugyb sudegint tank, grioviuose krvos karins amunicijos, min laukuose vokiei kareivi lavonai... Grome Beryt, savo sodyb, kuri nuo rugpjio pradios jau buvo uimta rus. Didesn dalis pastat sudeginta, aplinkui min laukai. Iminuotas tiktai kiemas ir vaiavimas j. Vaizdas kraupus. Rpjo kaip iliko artimiausi gimins Pakapurnyje - Bartkai. Petro brolis Antanas ir sesuo su motina buvo dar savo namuose. Petras, kartu su Jonu ir Benadu Venslauskais, Adolfu ir Jonu Bikneviiais, Jonu Digriu, broliais Malkeviiais sudar pirmj

13

partizan br. Rus kariuomens buvo daug, bet ji, matyt, neturjo uduoties kovoti su besislapstaniais ginkluotais vyrais. Taigi ir pirmieji partizaniniai ingsniai buvo maiau rizikingi, drss. 1945 m. teko bti dds Stepono Bartkaus sodyboje. Ten buvo Petras Bartkus, broliai Venslauskai, Juodiai ir keli karininkai rusikomis uniformomis. nekjo jie tarpusavyje lietuvikai... Frontas prie Raseini stovjo 9 savaites. Raseiniai i rank rankas jo tris kartus. Pirmos linijos nuo ms sodybos buvo u trij kilometr. Visi mikai, mikeliai ir krmai buvo nusagstyti tvirtinimais, bunkeriais, apkasais. Juose - karo trofjai, - ginklai, oviniai, kita karin amunicija. Dar 1944 m. ruden P. Bartkus sak rinkti nors ir apgadintus ginklus, ovinius, rankines granatas, kit karin amunicij ir slpti savo pai rengtose slptuvse mikuo se. namus neti surinktus trofjus kategorikai draud. Ieidavome aplinkinius mikus su pusbroliu Antanu, kaimy nu Stasiu Mankum, kurie u mane metais kitais buvo vyresni ir maiuose kiek pakeldavome nedavome visk k tik rasdavome. Radini buvo daug, - bunkeriuose arba prie j rasdavome ger ir apgadint ginkl, krvas ovini, rankini granat. Net prie tankin autuv rad paslpme Mankaus jaujoje, kuri buvo prie mikelio nuoaliau nuo sodybos. Mes su pusbroliu Antanu slp tuves sirengme netoli esaniame mikelyje po lazdyn krmais. Bendraygiai buvo Alfonsas Alimaitis, Algis Kavaliauskas, Jonas ir Vytas Griniai. Kai sukaupdavome daugiau ginkluots, prane davau Petrui. Ateidavo jis su vyrais, pasiimdavo kas reikalinga, padkodavo ir pra labai atsargiai i veikl tsti toliau. Idyk buvome. Prie Dubysos esaniame mike ibandme ne vien au tuv, pistolet, rankin granat. Rusik autuv ovinius seikda vome kibirais. Maiau rasdavome rusik automat, nagano o vini. Daugiausiai tai buvo rusika karin amunicija. Mainyda vome tarpusavyje ginkluot su bendraygiais, didinome atsarg asortiment.

14

Gal por kart ovini, rankini granat, autuv esu ves turg", prie Dubysos esant mik. Neprisimenu kas nurod nuveti prekes" ten, bet i anos Dubysos puss atvaiav su ratais vyrai atvedavo maius jav ir u ms paslaug, atiduodavo mums. Grdai mums buvo brangenyb, nes tviks laukai u minuoti, javai sudeginti, - trko kasdieninio duonos ksnio. Petro papraytas ovini, rankini granat ir kitos amunicijos esu nuves prie Alkupio upelio kairiojo kranto. Petras pasi imdavo ir paslpdavo savo slptuvse Alkupio krantuose.

Petras Bartkus (centre, su kepure) su artimiausiais giminmis pusbrolio Stepono eima. I kairs antra - Aldona Poderyt. 1944 metai

15

1944-ieji metai
Frontas 1944 metais prie Raseini priartjo rugpjio 4 d. ir rytinje ir pietinje miesto dalyje apsistojo dviem savaitm. Rasei niai du kartus buvo rus uimti ir vl vokiei istumti atgal. Dalis raseiniei nuo artjani rus trauksi vakarus savanorikai, dal vokieiai var Vokietij prievarta. Sumaitis, i ryt artjanti neinia, stm nevilt, - gaila palikti Tvyn, baugina nesulaiko mai artjanti kruvinoji banga. Ilgai galvoti nebuvo kada: nors jau girdjosi artjanio fronto kanonada, eiliniai mons netikjo rus pergale, nesiruo okupacijai. Kitaip mst jaunimas: ilik gyvi savo tvikse vietins rink tins savanoraiai, LLA kariai, kaup ginklus, audmenis, - ruosi kovai prie rus okupantus. I didesni miest pasitrauk kaim LLA nariai, pabg i vokiei armijos vyrai, svarst kaip pradti ginkluot kov, kas juos rems, kokia bus kovos pabaiga. A. Pocius Simono Staneviiaus emaii bendrijos leidinyje Aitvarai" 1998 m. (71 psl.) rao: Pietryi emaitijoje ir Raseini apskrityje labai aktyviai veik politin-karin LLA organizacija, kurios nariais tapo nemaai io krato inteligent, kinink, moksleivi. Aktyvs ios organizacijos nariai buvo Raseini gim nazijos 8 kl. moksleivis Jonas iraitis, i Pakapurnio kaimo kils ymus emaitijos laisvs kov organizatorius ir vadas Petras Bart kus, i Aliej J. Ubartas ir daugyb kit patriot. Kiekvienas, sto jantysis i organizacij, duodavo priesaik, kurios svarbiausias motyvas - kova u Lietuvos nepriklausomyb . Artjant frontui, 1944 m. birelio mnes kapitono P. Guaiio iniciatyva Raseiniuose buvo suauktas apskrities inteligentijos ir

16

pogrindini organizacij pasi tarimas. Jame dalyvavo Raseini apskrities LLA dalini vadas J. eponis, LLA sektori vadovai J. iraitis, P. Bartkus, generolas St. Zaskeviius, pulkininkas J. Gu daviius, tuometinis apskrities virininkas A. Giedraitis, sveika tos apsaugos skyriaus vedjas Naujokaitis, valsi viraiiai, generolas V. Nageviius. Pagrindi nis klausimas - antrosios bolevi kins okupacijos grsm Lietuvai". Pakl galvas, sujudo iki iol nieko nenuveik raudonieji parti zanai: rinko inias apie besiruo Jonas Venslauskas, ianius kovai prie bolevizm Biruts rinktins brio vadas aktyviuosius lietuvius, klaussi moni kalb, ketinim. 1943-1944 m. jie pasirodydavo dienos metu, nebaudiami vaikiojo padubysiais, lanksi vietini rus arba jiems prijauiani valstiei sodybose. Nemgo kraujo lietu viai valstieiai, nors dauguma neapkent raudonj, - neskubjo praneti vokieiams apie j pasirodym. Pradjo raudonieji partizanai plikauti, udyti besiruoianius kovai su jais lietuvius. Kaup ginklus vyrai, ruosi kovai. Gimtajame Pakapurnyje, Alkupio krantuose, kaip pasakoja jo brolis Antanas ir pusbrolis Jo nas Digrys, P. Bartkus buvo rengs kelias iemines, - jose kaup i vokiei gautus bei nuo 1941 m. fronto usilikusius ginklus, ovinius. 1944 m. pavasar Petras be ginklo nei tualet neidavo...",- pasakoj a jo brolis Antanas. Visados paruoti ginklai buvo pas Petro kaimyn Jon Venslausk, brolius Juodius, Bikneviius ir pas daugel kit. Ginklai buvo paruoti prie raudonuosius partizanus, kurie siunti njo ratelius, perduodavo inias per savo ryininkus apie susidoroji m su lietuviais, besiruoianiais kovai prie artjanius okupantus.

17

Antras i kairs stovi Jonas Venslauskas, antras i dens - Petras Bartkus. 1944 metai

Prisimenu Petro kaimyn Jon Venslausk. Jonas buvo siuv jas, plataus akiraio vyras, ivaizdus, auktas, viesi garbanot plauk. Tarnavs Lietuvos kariuomenje, aulys, buvs vokiei savisaugos daliniuose ryt fronte. 1943 m. ruden, grs atostog, vokiei armij negro. Slapstsi nuo vokiei, veng raudonj partizan, kurie ne kart ksinosi jo gyvyb. Pokario metais jo vadovaujamas partizan brys buvo Raseini apskrities strib siaubas. Raseini, Betygalos, Girkalnio, Vidukls apylinkse Venslausko vardas strib ir kagbist buvo tariamas kaip pra keiksmas, prisotintas baims ir neapykantos jausmo. Partizanai ir jo rmjai tikjo J. Venslausko drsa, sumanumu, rytu ir suprato, kad nra tokio akto, kur nevykdyt Venslausko vadovaujamas brys. Maiau Venslausk kelet kart partizan tarpe, - atrod didingai. Karika laikysena, puikiai ginkluotas, nuostabaus stoto ir groio vyras. Maiau ir 1948 m. uvus, numest Raseiniuose prie strib bstins. Apdegs veidas, kietai sugniauti kumiai, atrod, kad garsiojo partizano knas tik laikinai mirties stadijoje,

18

Tarp bendramini ant Pakapurnio kalno 1944 m. Sdi pirmas i kairs partizanas Benas Venslauskas, ketvirtas - Petras Bartkus. Stovi pirmas i kairs - partizanas Viktoras Juodis, eta - Aldona Poderyt, septintas - partizanas Jonas Venslauskas

kad atsistos visa didybe ir sunaikins aplinkui besivalkiojanius stribus.... Buvo slygos Petrui Bartkui su eima pasitraukti Vokietij. Mano dd Steponas Bartkus, Stasys epas ir kiti yra pasakoj, kad Petras tuo metu abejojanius spdavo: Jeigu visi pasitrauks su vokieiais, kas nuo raudonj Lietuv gins?" Kaup ginklus ir kiti io krato vyrai. Birut Juodyt-Vlutien i Betygalos valsiaus Armon kaimo pasakoja, kad ginkl sand lis buvs Betygaloje po banyios, kurioje klebonavo kunigas Plan kis, ventoriumi. Slptuvs buvo ir j sodyboje, kaimyn Lu, Gedmin slaptavietse. Artjant frontui ginklus maiau pas brolius Pakarklius i Beryts kaimo, j turjo St. Mankus, Venslauskai, Ivanauskai, epai, Bakuiai, Paulauskai, Malkeviiai, Stulgaiiai

19

i aplinkini kaim. Ginklai - vokiki, ekiki, bgani rus karei vi 1941 m. imtyti deimtviai. Rusik deimtvi medins buos daugumoje buvo nagingesni meistr padarytos, nes vo kieiai, pirmosiomis karo dienomis pam nelaisv ginkluotus rus kareivius, ginkl nerinkdavo, - akmen ar storesn med sudauydavo autuvo medin buo, iimdavo spyn ir visk i mtydavo upel, pelk, up. Vyrai, net ir mes, piemenys, juos susirasdavome, susirinkdavome dar vokiei okupacijos metais, ir, nors aprdijusius, atskiromis dalimis, atiduodavome aplinkini kaim inomiems vyrams.

20

Pakapurnys
Tai kaimas, kurio iaurin dal kelis kilometrus juosia Dubysos slniai. alia ilaiks pagonik vard, vingiuoja sraunus Alkupis. Rytuose u Dubysos baltuoja Betygalos banyios boktai, slnyje istorinis Maslausiki malnas, pietuose, vakaruose mik masy vai. Tiems, kurie ten gim, augo, gyveno ir dangus ia mlynesnis, altini, tekani Dubys, vanduo skaniausias, lauk gli ied kvapas maloniausias. Graus emaii - raseiniei kratas prie Dubysos! Lukn, Alkupis, Mk, - tai Dubysos vaikai, vingiuodami, krykdami ver iasi pro alksnynus, rieutynus, - skuba savo motinos Dubysos glb. Nuostabs vaizdai Dubysos slnius atsiveria, pavelgus nuo uolais, eglmis ir puimis apaugusi jos krant. Ne veltui ir Maironis, kurio gimtin u keli kilometr antroje pusje Duby sos, sako: Kaip puiks slniai sraunios Dubysos..." Grtant senov, sugretinus Prsijos kronikinink Fochto bei Narbuto tyrinjimus, vyskupo M. Valaniaus apraymus, galima daryti prielaid, kad netoli Betygalos, esanios u 4 km nuo Pa kapurnio, buvusi paskutinioji pagoni ventykla, kurioje 1413 m. amin poils rado paskutinysis krivi krivaitis Gintautas. Netoli Dubysos prie Alkupio dar 1930 m. stovjo nudivs gal dviej metr skersmens uolas, po kuriuo mtsi buvusio aukuro akmenys... Pakapurnys. Kaimo pavadinimas kils nuo Kapurnos kalno, kuris vir jros lygio 134 m. Tai ko gero aukiausia vieta Raseini rajone. Jo vardas minimas emaitijos XVI amiaus teismo bylose,

21

saugotose Raseiniuose. XIX amiaus gale kalnas apraytas J. Spruo gio geografiniame odyne, pamintas kaip dirvonuojantis laukas. Minimas io kalno vardas ir Bgos rinktiniuose ratuose bei kituose altiniuose. (K. Bartkaus asmeninis archyvas.) Seniausia moni gyvenviet buvo prie trumpo, sraunaus, altiniuoto ir giliame slnyje tekanio Alkupio - deiniojo Dubysos intako. Aplink j, Dubysos slniuose, buvo apstu uol, egli, lazdyn, uogienoj ir grybyn. Tokia gamta teik monms ne tik uuovj, maist, bet ir soi ganiav j gyvuliams. Tarp j ir bebrams. i laukini gyvuli prieira ir mediokl buvo pir moji vietos gyventoj prievol valsiui, o paskui ir valstybei, kai tik ji susikr. emaiiai - mikingo padubysio gyventojai, 1413 m. vieai atsisak stabmeldysts, dar ilgai buvo jai itikimi. Raseini apy linki gyventojai jau po 5 oficialaus krikto met buvo sukil prie Vytauto skirtus srii valdytojus bei i Vokietijos atvykusius kuni gus. M. Valanius tvirtino, kad net XVI a. emaiiai dar degin mikuose aukas savo seniesiems dievams. 1812 m. Napoleono ygis Rusij bei 1831 m. ir 1863 m. sukili mai neaplenk padubysio kaim, taip pat ir Pakapurnio gyventoj. Raseinius, padubys ir Pakapurn 1831 m. sukilimo ugnis pa siek du kartus. Pirmj kart ji pasiek Pakapurn tada, kai Rasei ni sukilliai, susitelk prie Ariogalos, 1831 kovo 31 d. norjo u kirsti keli atygiuojaniai juos sunaikinti caro armijai. Nugaltus

Kapurnos kalnas, irint i Stepono Bartkaus sodybos. Apie 1940 m.

22

Viduryje sdi - Steponas Bartkus, Petro senelis, kairje - jo snus Petras su mona Ona Maiulyte (Maironio pussesere), deinje - snus Antanas, Petro tvas; deinje stovi dukros Ona ir Marijona

sukillius rus armija persekiojo iki Tytuvn. Antr kart is kaimas nukentjo tada, kai gegus 5 d. penki tkstaniai auktai i sukilli, pailsj Baisiogaloje, per Grinkik patrauk emaii pusn. Perj Dubys, pasklid jos apylinkse, sukilliai sustojo u mylios nuo Raseini, nes j tarpe pradjo siausti choleros epi demija. Po i kov ir neskmi daug padubysio gyventoj, ypa baudiaunink uvo. Kiti imir usikrt cholera, treti isikl i gimtj viet. Taip, matyt, atsitiko ir su Pakapurnio gyventojais bebryn saugotojais prie Dubysos ir Alkupio. iose vietose apie 20 met nebuvo gyventoj, bebrynai inyko, ariami laukai apaugo mikais. Tik apie 1850 m. ia, buvusioje Pakapurnio Karalikje, pieti niame Alkupio krante, sikr du naujai atsikl gyventojai Mykolas Bartkus ir Antanas ebatas. Yra iliks pasakojimas, kad Mykolas Bartkus isikas Alkupio krante emin ir su visa eima joje sikr. Jo sns Steponas ir Petras, pasistat bendrus

23

trobesius, pasidalij em, ramiai gyveno. Dideliame dviej gal gyvenamajame name gyveno j vaik Petro ir Antano eimos. Antanas, Petro (adgailos) tvas apsived i Navinink kaimo Anastazij Gedminait. Anastazijos motina - emaityt i Kiauli nink kaimo. Jie turjo 4 vaikus, - Genovait, Antan, Zigmant (mir 1929 m.) ir Petr. Kitas brolis Petras Bartkus apsived poeto Maironio pusseser On Maiulyt i Dickaimio kaimo Betygalos parapijos ir uaugino 5 pdinius - Anel, Stepon, Kaspar, Eleonor ir Birut. Nors eimos buvo gausios, sodyboje sutilpo ir graiai sugyveno bendra me name, bendruose kiniuose pastatuose. Taip likimas lm, kad 1931 m. iame name Anels Bartkuts ir Mato Petrausko eimoje gimiau ir a. Petras jau buvo 5 met ir, kaip pasakojo moiut Ona, buvo nepamainoma mano aukl. Norisi paminti Pakapurnio kaimo ymyb - Kapurnos (da bar i vakar puss nuo Raseini Pakapurnio, nuo Betygalos vakarus emygalos) kaln. Jis yra deimtame kilometre nuo Rasei ni prie Betygalos-Raseini viekelio. Tai nuostabus gamtos kri nys. Senieji mons pasakoja, kad nuo jo virns anksiau buvo matyti deimties banyi boktai. Viekelis Betygal buvo inomas keli parapij valstieiams. Iki II pasaulinio karo prie Betygalos per Dubys buvo medinis tiltas. Vaiuodavo iuo viekeliu per tilt mons i Raseini Betygal, Ugionis, Ariogal, Ilgiius, Krakes ir kitus gana tolimus miestus ir miestelius. V. Za borskait knygoje Maironis" 10-ame puslapyje rao, kad apie 1830 m. Milaaiiuose, kurie yra 3 km nuo Pakapurnio, kunigavo ir kur laik jo Betygalos banyios kuratoriaus pareigas M. Va laniaus bendrapavardis jo dd. Pas j i emaitijos Pakapurnio viekeliu, dar bdamas klieriku, atvaiuodavo busimasis vysku pas, su kuriuo jau tada susipain Maironio tvai. Reikia manyti, kad M. Valanius, poilsiui, pasigroti nuostabia Dubysos pano rama, ne kart buvo sustojs prie Kapurnos kalno. Kad Milaaiius, Ugionis, Betygal Maironis paino gerai, nra abejoni. Ugioni, akmens mro liaudies klasicizmo XIX a.

24

Autoriaus moiut Ona Maiulyt-Bartken (stovi) ir Maironio sesuo Marcel Maiulyt Maironio namuose Kaune. Apie 1930 m.

pradioje pastatyta banyia, sikrusi natraliame pusiasalyje Dubysos slnyje garsjo vaizdingomis apylinkmis, stebuklingais altiniais, tryktaniais kalne prie banyios. Mano moiuts Onos Maiulyts-Bartkiens pasakojimu, Mai ronis, ypa jaunystje, atostog metu danai atvaiuodavo Paka purn, Bartk sodyb. Beveik kiekvien kart Maironis nueidavo Kapurnos kaln, kuris nuo sodybos buvo u nepilno kilometro, pasidiaugdavo puikiais apylinki vaizdais, padubysiu, paalkupiu pareidavo atgal sodyb. Tuo metu, kaip ir iandien, nuo Bety galos puss kaln vadino emygalos, nuo Raseini Pakapurnio. Mano moiut, mama yra pasakojusi, kad, kai Maironis sve iuodavosi j sodyboje, keturi-penki met Petriukas, kadangi gyveno po tuo paiu stogu, nepaleisdavo Maironio sutanos i rank - eidavo visur kartu, Maironiui praant, yra saks kakok imokt eilraio posmel.

25

Paskutin kart Maironis sveiuose Bartk eimoje buvs 1930 m. Neusiraiau smulkmenas, bet atsimenu moiuts pasako jim apie apsilankym. inojo Bartkai apie Maironio ketinimus, todl pasiruo priimti garbj svei. Atsisak Maironis paruot vaii, papra tik juodos duonos, medaus ir pieno, uvalg ir moiuts Onos papra palydti ant Pakapurnio kalniuko, kur, matyt, nepamiro nuo jaun dien. Palydjau, pasakojo moiut. Pavaikiojo kalno virnje Maironis, liep savo vairuotojui raseinieiui idlauskui atneti divoniuk, atsisdo kalnje. Mo iut ir jo vairuotojas inojo Maironio proius - jeigu papra patiesti divoniuk, kur vis laik veiojosi mainoje, reikia nori pasilikti vienas. Atsisveikino moiut su Maironiu ir gro namus. Maironis liko ant Pakapurnio - emygalos kalno. Kas ino, gal ne vienas posmas gim jo irdyje, sdint nuostabiame gamtos prie globstyje, nes, kaip yra pasakojs vairuotojas idlauskas, isd davo Maironis jam patikusioje vietoje vienas kelias valandas. Kak skaitydavo, kak raydavo... Eilratyje atrija" Maironis, kadangi jo tvik u 4-5 km iaurje nuo Pakapurnio kalno iluvos pusje, prisimena emy gal:

Nematyti n boni nauj, Aukto idlavo, Kelms, Skaudvyli, N emygalos medi trij, Nors jie vaizds u keletos myli.
Kaip savo asmeninio archyvo dokumentuose rao kratotyri ninkas Kasparas Bartkus, tuo metu ant kalno augusios trys didels puys ir keli baltaliemeniai berai. Broli Petro ir Antano vaikai suaugo, sukr savo eimas, at jo btinyb pasistatyti naujas sodybas. 1937 m. Kapurnos kalno papdje Petro snus Steponas persikl nauj gyvenviet. Bart kai buvo darbts, krybingi, sodyba buvo puiki. Dd Steponas yra pasakojs, kad 1938 m. graiausi tame krate sodyb, buvo atvaiavs tuometinis prezidentas Antanas Smetona.

26

Petro Bartkaus tvik

Stepono Bartkaus sodyba 1939 m. eiminink nuteisus, gyvenamasis namas pervetas Raseinius, lik pastatai sudeginti 1946 metais

27

Nugriovs senuosius sodybos pastatus, pastat naujus Antano Bartkaus snus, Petro brolis Antanas. Graiai, pasituriniai gyve no. Kaip ir daugelis Pakapurnio patriotikai nusiteikusi vyr ir Antanas, ir Steponas priklaus auli organizacijai. Su nostalgija vyresni to krato mons prisimena tarpukario Lietuvos valstiei Pakapurnyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenim. Dirbo daug, bet graiai sugyveno, ventadieniais suruo geguines, linksmin davosi Dubysos lankose, ant Kapurnos kalno. Girt nebdavo, bet dainos skambjo Dubysos slniuose, sklido j posmai apie meil tvynei, gimtajai emei, tvams, mergelei toli, toli... Balsingiausi buvo broliai ir seserys Bartkai, Venslauskai, Januai. Iki 1940 m. Pakapurnys buvo vienas i didiausi buvusios Lau seninijos kaim. Surinkti archyviniai dokumentai rodo, kad 1940 m. Pakapurnio kaime buvo 33 sodybos, kuriose gyveno 137 mopns. Iskirtinai graios sodybos buvo Stepono ir Antano Bartk, Antano Aliausko, Jono epo, Vaclovo Kriko, Petro Vai noriaus. Visi gyventojai gyveno tarpusavyje draugikai, paddavo vieni kitiems, buvo labai religingi, linksmi, Dubysos lankos skam bdavo nuo j dain. 1940 m. rusams okupavus Lietuv, prasidjo nelaimi, kaim naikinimo metai. 1944-1950 m. tik i Pakapurnio kaimo mikuose prie rus okupantus kovojo 6 partizanai. uvo visi. Iveta Si bir ebat eima. Keturios eimos nuo iveimo pabgo. Nuteisti ir patalpinti lageriuose 14 gyventoj. Iblakyti po Lietuv slpsi nuo okupant represij 35 mons. Strib tarpe i Pakapurnio nebuvo nei vieno. Petras, tais metais paauglys, lank pradin mokykl Lenke liuose, Jagmin sodyboje. 1937 m. pradjo mokytis Raseini gim nazijoje. ingeidus nuo pat vaikysts buvo Petriukas - rpjo paalkupio uolai, rieutynai, geriau kaip suaug inojo kur auga grybai, sirpsta emuogs, kuriose vietose kimba uvys Dubysoje. Bdamas dar paauglys, mgdavo bti jaunimo, suaugusi susi brimuose. Antanina Berinskait-adauskien, jo antros eils pus seser, pasakoja: Tarnavo pas Bartkus du samdiniai - berniukas

28

Antano Bartkaus eima apie 1929 m. Ant motinos Anastazijos keli sdi Antanukas, tvo - Petriukas. Stovi sesuo Genut

ir mergait. Padjo Bartkams ems kio darbuose, buvo darb ts, pareigingi. Pamilo vienas kit ir nutar sukurti savo eim. Gerairdiai eimininkai Antanas ir Anastazija jiems suruo vestuves. Sveiai - aplinkiniai kaimynai, gimins. Vestuvs vyko senajame name, kur buvo senovika didiul krosnis. Petriukas nesisdo u stalo. Nuleids kojas emyn nuo krosnies, stebjo susirinkusius i viraus. Jaunieji sdjo po juo, prie krosnies. pu sjus vestuvms, ant iltos krosnies Petriukas umigo ir nu planiravo" emyn ant stalo prie jaunuosius. Laimingai skrido, nesusi eid, tik ivart kai kuriuos valgius ir grimus. Juoksi, plojo sveiai, tvirtino, kad skrydis nea laim jauniesiems, o Petriukui pranaavo lakno ateit."

29

I kairs: Petras, Genut ir Antanas Bartkai. Apie 1939 m.

Darnioje eimoje augo Petras. Myljo j tvai, ypa motina, myljo sesuo Genovait, vyresnysis brolis Antanas. Petras buvo labai tvarkingas, varus. Nenusiplovs rank ne imdavo rankas knygos, rytais prausdavosi prie ulinio altu van deniu, kiek leido slygos - sportuodavo, - pasakojo brolis Antanas. Pradinje mokykloje, gimnazijoje moksi gerai. Gyveno Rasei niuose Petras kartu su keliais gimnazistais prie banyi siauroje gatvelje pas davatkl Leonor Elzbergait. Mokini ten gyveno daug. Petras j tarpe nors buvo jaunas, turjo autoritet, vadovavo jiems visose srityse. Matyt tokia organizatoriaus - vadovo prigimtis. Nuo vaikysts prisimenu Petr ir a. Ms sodyba yra pusiau kelje Raseiniai-Pakapurnys. Mama Petrui kaip vyresnioji sesuo.

30

Ueidavo jis pas mus danai, atsigerdavo pieno, pavalgydavo ir eidavo tolyn. Pavydjau a ddei Petrui (nors dde jo a niekad nevadinau), jo laikysenos, tvarkingumo, mokjimo bendrauti su vaikais ir suaugusiais. Danai lyddavau j iki Lau, o kartais iki Pakapurnio, kur pasilikdavau, jeigu mama leisdavo, kelioms dienoms. Susitikdavom ir pirmaisiais okupacijos metais. Kaip minjau anksiau, jis domjosi rus kari dislokavimo vietomis, j skaiiumi, technika. Bendravo Petras su gerokai u j vyresniu gimnazistu Izidorium Keparuiu, pusbroliu Petru Digriu i Kengi kaimo. 1941 m. rusai juos aretavo. Sum ir Petr, bet po keli dien, kaip nepilnamet, paleido. Izidorius ir Petras Digrys tvik negro, - mir kaljime. Prasidjus vokiei - rus karui, frontui nuslinkus rytus, 1941 m. ruden Petras pradjo mokytis Kauno auktesniojoje technikos mokykloje. Pirmaisiais metais apsigyveno Kasparo Bartkaus uovi Binkevii name Viinskio g. 49. Bendramokslio auktesniojoje technikos mokykloje Vytauto Staaiio pasakojimu, jau 1942 m. keli bendraminiai Laimutis Vilkaitis, Vytautas Sinkeviius, Algis Kazlinas, Stasys lapikas,

Mato Petrausko ir Anels Bartkuts eima apie 1939 metus

31

Petras Bartkus, Vytautas Staaitis, L Vilkaiio bute Viinskio g. pri siek Lietuvos Laisvs Armijos organizacijai. LLA auktesniosios vadovybs eiliniai nariai neinojo. Buvo sudarytos trij pogrin dinink grups. Grups turjo konspiracinius butus, kuriuose eils tvarka rinkdavosi pasitarimams. Kaip pasakoja V. Staaitis, pir masis LLA nari udavinys buvo - apsiginkluoti. A. Kazlinas ir V. Sinkeviius nuginkluodavo pavienius vokiei karininkus ar kareivius, kaup ginkluot kovai prie vokikuosius okupantus. Nepasisek V. Sinkeviiui 1940 m. gruodio mnesio karin operacija - vokieiai j apaud, sueid, nuve ligonin ir paliko gestapo prieiroje. P. Bartkus organizavo V. Sinkeviiaus pagro bim i ligonins. Nuvaiavs tvik, sutar su mano tte M. Pet rausku, kad is, kai gaus ini, atvaiuos Kaun parveti Paka purn sueist LLA kovotoj V. Sinkevii. M. Petrausko arkliai buvo geriausi apylinkje ir Petras, kaip senu pastamu ir gimine, pasitikjo juo. Nesulauk Matas nurodymo vaiuoti Kaun V. Sinkeviius mir ligoninje. (Smulkiau apie laikotarp pasakoja buvusi partizan ryi nink N. Nausdait.) 1943 m. Petras stojo sklandytoj kursus. iemos metu kurs nariai gamino detales sklandytuvams. Vadovavo j gamybai ga bus sklandytojas Vakelis. 1944 m. pavasar pirmieji sklandymo bandymai. Baz buvo Kulautuvoje, Nemuno laite. Nebuvo jam lemta ilgesniam laikui pakilti or, - organizacinis darbas LLA, ruoimasis antrajai rus okupacijai atimdavo daug brangaus laiko. LLA brius Petras organizavo ir savo tvikje. Jo bendray giai buvo Jonas ir Benadas Venslauskai, Mius ir Antanas Malke viiai, Viktoras ir Vytas Juodiai, Stasys epas, Steponas ir Antanas Bartkai ir kiti laisv mylintys Pakapurnio ir aplinkini kaim vyrai. Pasitarimuose P. Bartkaus sodyboje dalyvaudavo karininkai J. emaitis, J. eponis, kiti LLA nariai - raseinieiai. I ryt artjo fronto kanonada. Lietuvos em pakvipo parako dmais, krauju. Pakapurnys tapo pasiprieinimo antrajai rus okupacijai Raseini apskrityje centru.

32

P. Bartkus tarp draug prie gimtosios Dubysos

19441949-ieji - Petro Bartkaus partizanins kovos metai

Nuostabioje vietoje Pakapurnyje buvo broli Petro ir Antano Bartk sodyba. Viekeliu Raseiniai-Betygala, kuris buvo u ne pilno puskilometrio, mons vaiuodavo Betygal, Dotnuv, Kdainius, Ilgiius, Krakes, Paliepius ir t.t. Vaiuodavo arkliais. Maina viekelyje pasirodydavo kelis kartus per metus. Bdinga, nepamirtama ir nepalyganama su iais laikais moni elgesys, religingumas, paira vien kitus. Nepravaiuodavo ir nepra eidavo turbt nei vienas nenukls kepurs pro pakelje stovint kryi. Vaiuodami vieni pro kitus, nors buvo nepastami, nukel davo kepur, linkteldavo galv - sveikindavosi. Sodybose apie gyvenamojo namo uraktus niekas negalvojo. Urakt turbt ne buvo visose kaimo sodyb duryse. Urakindavo tik svirnus, ku riuose laik grd, maisto atsargas. Ivaiuodami Raseinius, jeigu namuose nieko nelikdavo, i lauko puss duris uremdavo luota arba, ilau i luotos rykt, ukidavo j u dur rankenos. Ne buvo aplinkiniuose kaimuose atvejo, kad kas nors svetimas js namo vid k nors pavogt... Bartk sodyba buvo u keli imt metr nuo srauniojo Alk upio. Aplink sodyb - imtameiai uolai. I j vienas, po kuriuo pastatytas paminklas Petrui, iliks ir iandien. Sodyb juos slyv, vyni juosta. Didelis sodas. Dviej gal namo palangse jurgin, kit vairiausi gli darelis, bendras abiej broli eimoms. Petro eimoje augo penki, Antano trys vaikai. Tarpusavio santy kiai - viena eima, vienas gyvenimo tikslas, tikjimas Dievu, meil

34

Petras Bartkus. 1943 m.

Tvynei. Turbt ir Petras, augdamas tokioje aplinkoje, gijo visas gersias mogaus savybes. Lietuvos nepriklausomybs netekties diena atjo 1940 m., kai po 22 laisvs met ugriuvo rus - bolevik okupacija. Prasidjo lietuvi tautos genocidas. J ts ir vokieiai, okupav Lietuv 1941 m. Lyg kruvina banga i ryt 1944 m. artjo antroji rus oku pacija. Raudonoji armija, tusi u pralaimjimus pirmaisiais karo metais, kerijo visiems. Lietuv jie taip pat nelaik sava ir elgsi kaip su nugaltais svetimtauiais. Pirmieji Petro Bartkaus kovos ingsniai paskutinmis vokiei okupacijos dienomis 1944 m. gegus mnes. Raudonieji partiza nai, i savo rmj turdami ini apie LLA veikl ruoiantis kovai prie bolevikin okupacij, nusprend sunaikinti jos vadov P. Bartk. Nepavyko. Petro brolio Antano Bartkaus pasakojimas -

35

Pirmasis kovos kriktas

Antanas Bartkus

I ryt artjo frontas. Vokieiai, jausdami pralaimjim, blaksi. Nerpjo jiems lietuvi veikla, nuotaikos, raudonj grsm Lietuvai. Tarybiniai partiza nai veik beveik legaliai, - vaikiojo po padubysio kaimus dienos metu, terori zavo valstieius, stebjo ir naikino nepasitraukusius Vokietij buvusius vokiei policininkus, savavalikai pabgusius i faistins kariuomens Lietuvos vyrus. Sunku buvo isilaikyti jiems: neglost vokieiai, persekiojo ir naikino rus partizanai. Apie 1944-j met pavasar pasakojo Petro brolis Antanas: Ms sodyboje gyveno kelet rusi moter. Jos paddavo ems kio darbuose, lauk grtani savj. Gegus 9 d., pavakary, pasodinus pirmsias bulves, nuvediau arklius ganykl prie Alkupio. I Alkupio krm ilindo subintuota galva vyrikis. Lietuvikai, tik su stipriu akcentu, klaus kur gyvena Petras Bartkus, Jonas Venslauskas, kuri pus Vgn kaimas. Parodiau sodybas ir pasakiau, kad esu Petro Bartkaus brolis. Netariau nieko blogo, nes vyrikis buvo neginkluotas, laiksi ramiai. Buvau benueins, paliks vyrik ganykloje, bet jis sak ess labai ialks, gal Bartk sodyboje gaut pavalgyti. Nekvieiamas kartu jo sodybos pusn. Prijs artyn nam, usimin, kad nort pernakvoti, nes Vgn kaimas toli, o laikas jau vlyvas. Atsakiau, kad nakvynei vietos nra, o uvalgyti k nors rasime. Parjome. Sveias atsisdo virtuvje ant suolo, veidu duris. Kaip vliau pagalvojau, buvo tartina, kad vyrikis dein rank nuolat laik kienje. Papra pakviesti Petr. is buvo kitame kambaryje, kurio langai Alkupio pusje. Kambaryje radau atidaryt lang, o Petro nebuvo. Sunerimau. U keli minui virtuv, sispyrs basas kojas kalious, vienmarkinis, atjo Jonas Venslauskas. Sveias, pamats atjus Jon, atsilo kamp u virtuvinio stalo. Jonas atsisdo prie vyrik antroje stalo pusje. Venslauskas pasiteiravo lankytojo ko jis ieks. is paklaus Jono pavards ir su neapykanta prabilo, kad Jonas ess vokiei savanoris ir kaltas prie Lietuvos liaud, kuri netrukus jo veikl vertins, nubaus.

36

Petro brolis Antanas Bartkus Sibire 1959 m.

Nespjo Jonas atsakyti kaltinim kai pro duris, rankoje u nugaros laikydamas pistolet, jo Petras. Tarybinis partizanas matyt taip pat buvo ginkl paruos ir laik j rankoje po stalu. Partizanas ov Petr, - nepataik. Kulka smigo dur stakt u keli centimetr nuo Petro galvos. Spjo raudonasis nuspausti pistoleto gaiduk ir antr kart, bet kulka sutrupino puodyn su rgusiu pienu, kuri buvo pastatyta ant krosnies prie pat dur. ov Petras. Partizanas sukniubo ant stalo, band pakelti galv, bet po akimirkos i poros metr nuotolio jo galv ov Jonas Venslauskas. Kraujas ir galvos smegenys aptak sien. Gryia pakvipo paraku, krauju. Kaip vliau pasakojo Petras, pamats Antan pareinant su tartinu vyru, ioks pro lang nubgo pas Venslausk, kurio sodyba buvo gal u poros imt metr. Sutar, kad Jonas eis kambar pirmas, po to Petras ir isiaikins ko nori nuo Kengi, kur nuolat laikydavosi partizanai, atjs vyrikis. Rus partizanas pirmasis paleido v. Aikintis su juo galimybs nebuvo. Neliko kitos ieities kaip atsakyti tuo paiu. Petro ranka buvo taiklesn. Pabaig tragedij uviu i arti Jonas Venslauskas.

Gryioje chaosas. Mama, Gen, tarnait Bron klykdamos ibgo i namo. Niekas nenorjo pasilikti po vienu stogu su uvusiu. Neprisimenu kas, bet apie vyk prane Juodiams, Petrylai, Digriui, Morkui, kurie susirink aptar tolesnius veiksmus. Nutar pakviesti kaimynus Romanenk ir Staait, kad ie, pam i gryios lavon, j palaidot. Ikrat mirusio kienes rado gal pusimt ovini, nuog mergaii nuotrauk, nesuprantam laikrai ikarp. Pistoletas, ikrits i ovusiojo rank, guljo po stalu. Dokument, rodani uvusiojo asmenyb, nebuvo. Aretuotas 1945 m. tardymo metu suinojau, kad nuautas tarybinis partizanas vadinosi Basiuk Vasilyj Fiodorovi. Pakviestieji kaimynai lavon nuve Kebaii kapinaites ir ten palaidojo. Tarms dl tolesni veksm. Rus partizanai, nesulauk grtanio savo brio kario, galjo didesnmis pajgomis atakuoti Bartk sodyb. Artimiausio kaimyno J. ebato kieme ikasme apkasus, pasistat kulkosvaid, gal septyni ginkluoti vyrai laukme rus partizan atakos. Jausdami, gal ir inodami pasiruoim, raudonieji nepasirod. Nuo to laiko Petras be ginklo neieidavo i kambario. Lauk kerto. Mgindami susidoroti su Juodi eima, gegus 13 d. raudonieji atakavo j sodyb Armon kaime. Pasiprieinimas ten buvo dar stipresnis, - palik tris lavonus, rus kareivos pasitrauk.

38

Jau pirmosiomis rugpjio dienomis, kai stumdami vokieius vakarus, perj Dubys, rusai sitvirtino rytinje Raseini dalyje, Petras ijo mik. Vienmini tais metais buvo daug: LLA nariai Viktoras ir Vytautas Juodiai, Alfonsas Petryla, Jonas ir Benadas Venslauskai, Adolfas ir Jonas Bikneviiai ir deimtys, imtai kaimo ir miesto lietuvi, kuriems buvo nepriimtini bolevikins nelaisvs paniai. Laisvs kov archyvo 12 Nr., 7 psl. D. Kuodyt rao: MGB duomenimis, vien Raseini apskrityje 1944 m. veik 19 bri - 2 000 partizan". Petro brys buvo kovinis branduolys tolimesnje emaitijos partizan kovoje. Reikjo vad, nes nemaa dalis vyr, palik arkl, ginkl pam rankas pirm kart. Reikjo imokyti naudotis vis ri ginklais, nes pokario metais, ypa frontui po 9 savaii pasislinkus vakarus, j buvo daug ir vairi. Pirmieji Petro bendraygiai-vadai buvo Viktoras Juodis, turs policininko patirt, savisaugos batalijone tarnavs Jonas Vens lauskas, vliau J. eponis, A. Zaskeviius ir kiti. iluvikis kapito nas Jonas emaitis buvo tolimas P. Bartkaus giminaitis. (Petro motinos A. Gedminaits mama buvo emaityt i Kiaulinink kai mo.) Petras su kapitonu emaiiu susitikindavo Pakapurnyje dar vokiei okupacijos metais. Lankydavosi jo sodyboje J. eponis, Guaitis ir kiti karininkai bei politikai, pasiruo kovai prie ko munizm. Jau 1945 m. iem, kai J. emaitis nuo bolevik slapstsi vienas, Petras susitikdavo su juo ir kviet bendrai kovai. Reikjo karo meno imanani karinink, - toks buvo J. emaitis. 1944 m. ruden, 1945 m. iem P. Bartkus su savo briais laiky davosi Betygalos, Girkalnio, Vidukls apylinkse. Apie t met padubysio partizan veikl pasakoja pokario laisvs kov dalyvis Jonas Digrys.

39

Dubysos slnio partizanai

Jonas Digrys
Kur stats krantai ant Dubysos, Kur lama banguoti mikai ygiuoja narss partizanai, Rke dingsta ingsni aidai...
Petras Bartkus - mano antros eils pusbrolis. Gyvenome gretimame Kengi kaime, apie 3 km nuo Bartk sodybos Pakapurnyje. eimos tarpusavyje bendravo, graiai sugyveno, padjo vieni kitiems. Nors Petras u mane buvo 9 metais jaunesnis, bet paskutiniais tarpukario laisvos Lietuvos metais

bendravome artimai. Savo protu, isilavinimu Petras dar jaunystje skyrsi nuo vyresnio brolio Antano, sesers Gens, kit to amiaus kaimo jaunuoli. Dar besimokydamas Raseini gimnazijoje, 1941 m. u ryius su anti komunistikai nusiteikusiais pogrindininkais buvo aretuotas, bet, kaip

nepilnametis, paleistas. Daugiau suartjome vokiei okupacijos metais. Petras moksi Kaune, grs atostog, arba iaip parvaiavs Pakapurn, parvedavo pogrindins antifaistins literatros, br paangesnius kaimo vyrus Lietuvos Laisvs Armij. Nesitikjo Petras gero i bolevik ir frontui grtant Lietuv 1944 metais. Artjant frontui i ryt jis sak: Dabar rusai turt bti kitokie. Jie pamat vokiei jg, kultring

Europ sigijo sjungininkus amerikieius, anglus. Turt dabar suprasti laisvo pasaulio gyvenim... Deja, bolevikai gro dar nuomesni, piktesni, pasiry keryti u pirmj karo dien nuostolius. Priartjus frontui prie Lietuvos, raudonieji partizanai, kurie anksiau buvo gana pasyvs kovotojai prie faizm, sujudo - norjo usitarnauti nuopeln raudonj santvarkai. 1944 m. gegus 9 d. atjo Kerytojo brio partizanas Vasilyj Fiodorovi

Basiuk. Jo tikslas - sunaikinti Petr Bartk, nes jo prieikumas faistinei ir komunistinei okupacijai buvo inomas plaiai. ov raudonasis pro duris

40

I kairs: Birut Bartkut, Jonas Digrys, Algimantas Petrauskas - su Petru sumainyta kepure, Aldona Petrauskait. Priekyje jaunesni seserys ir brolis Petrauskai. 1952 m.

jus Petr, nepataik. Petro ranka buvo taiklesn, - partizanas krito. T pai dien Petras savo namus pakviet mane. Vaizdas klaikus: virtuvje nuauto vyro lavonas, pasimet namikiai pasitrauk i nam. Kartu su broliais Venslauskais, Morkumi, Juodiais, Petryla kaimyno ebato sodyboje laukme raudonj partizan puolimo. Parink patogias pozicijas, isikasme apkasus, kovai paruome kulkosvaid. Nei t, nei kit nakt raudonieji partizanai nepasirod. Po keli dien jie atakavo Juodi sodyb Armon kaime. Pasitrauk, palik 3 savo bendraygi lavonus. inojo tarybiniai partizanai aplinkini gyventoj nuotaikas, poir art jani antrj rus okupacij. Bdavo jie Dubysos mikuose, dienos metu vaikiodavo Kengi kaime, galima sakyti, vieai stovyklavo arupino, Pociaus sodybose. Valstieiai buvo tolerantiki, nenorjo kraujo ir tarybini partizan nemat". Vokieiai naikinti juos jau neturjo nei jgos, nei laiko. 1944-1945 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, jaunesnius vyrus mobilizavo raudonj armij. Beveik visi tarnybos raudonj apkasuose

41

veng. Dalis j slapstsi namuose, dalis, pam ginklus, ijo mikus ir gyveno partizanin gyvenim. Ginkl, prie Raseini devynias savaites istovjus frontui, buvo utektinai. Ne vienetais, o deimtimis j buvo prisirink aplinkini kaim vyrai, net vaikai. ovini ginklams vienetais neskaiiavo, seikdavo kibirais arba sverdavo svarstyklmis. Petro Bartkaus ir Jono Venslausko paragintas 1944-1945 met iem br ijau ir a. Briui, kuriame buvo Pakapurnio ir aplinkini kaim vyrai, vadovavo Jonas Venslauskas. Jis buvo vokiei armijos savanoris, bet, maty damas faist pralaimjim, dar 1943 m. ruden, parvyks atostog, front nebegro. Dalis vyr buvo tarnav Lietuvos kariuomenje, bet buvo ir toki, kurie ginklo rankose niekada neturjo. Veikla vietini partizan buvo stichi ka. Brys atrod spdingai, - apsiginklav gerai, visi jauni, rytingi, jautsi nenugalimi. P. Bartkus bryje bdavo retai. Ieidavo kartu su V. Juodiu, Petryla, Morkumi kelioms dienoms, grdavo br, pailsdavo ir vl eidavo kitus brius net keliasdeimt kilometr per nakt. Teko lydti Petr panaias ivykas ir man. Nueidavome Bedani, imkaii, aiginio, Tytuvn mikus. Apsistodavome. Petras, isikviets reikiamus asmenis, kitose patalpose arba nuoaliau mike tardavosi, sprsdavo, kaip pats yra saks, partizan bri susivienijimo, pavaldumo, ryi ir kitus organizacinius klausimus. Mes susi tikdavome ir bendraudavome tik su kit bri vadus lydiniais partizanais. Buvome kakada uj prie iluvos Kiaulinink kaim pas J. emait, su kuriuo Petras, kaip giminaitis, buvo pastamas seniai. Atsiskyrs nuo kit, susirads rami vietel darinje ar padubysio mikuose ant kelmo, Petras ra. Jo raini skaityti neteko, - kelet eilrai poilsio metu vyrams yra paskaits pats. Jau 1945 m. vyrai, pritaik melodij, dainuodavo jo eilrai odiais. Ir iandien vyresnio amiaus mons mintinai moka Petro kryb. Partizaninei kovai prieik moni aplinkiniuose kaimuose tais metais, galima sakyti, - nebuvo. Nebuvo i t kaim ir vadinam liaudies gynj. Beveik visi gyventojai ginklu, kovotoj rmimu, tyliu pritarimu buvo prieiki rus okupacijai. I vis isiskyr Petro kaimynai Ramanienkai. Jau vokiei okupacijos metais jie buvo raudonj partizan rmjai. J snus Vladas nuo

42

Jonas Digrys

pat pirmj antrosios okupacijos met sek aplinkinius gyventojus, stebjo partizan veikl, apie tai praneinjo atitinkamoms staigoms Raseiniuose. Petras yra pasakojs, kad partizanai Vlad ne kart yra spj, sak nutraukti prieik veikl. 1944 m. ruden vietiniai partizanai j, slankiojant Alkupio krmuose, pam. Vladas buvo ginkluotas pistoletu. Vyrai sil j nuauti arba bent kaip reikiant pamokyti". Atkalbjau - Vladas buvo vaikysts draugas, artimiausias kaimynas. Priadjo su saugumu daugiau nebendrauti. Paado neitesjo, - savo veikl vykd toliau. Bnant Vidukls mikuose, vietins rinktins partizanai suruo karo lauko teism ir Vlad 1944 m. gruodio mnes suaud. Petras Bartkus pasiymjo prieikumu plimams, kertui, prievartai, sunaikinimui be teismo ir kitiems stichikiems partizan veiksmams. U j nesilakym grietai bausdavo net mirties bausme. Nepatyr partizanins kovos taktikoje buvo pirmieji briai. 1945 m. iem apsistojome Lenkeli kaime Viktoro Gudino sodyboje. Bryje buvo gal 15 ginkluot vyr. Mano namai u poros kilometr. Papras brio vado leidimo,

43

ijau aplankyti tvus. Paryiais turjau grti br. Pasisveiavs namuose, ijau atgal. Buvo viesi iemos naktis. Sniego nedaug. jau tiesiai laukais. Nuo Kengi puss buvo didelis V. Gudino sodas. Namas, kuriame apsistoj vyrai, gal u poros imto metr. Nakties tyloje igirdau kakok metalo skambjim. Pasislpiau u senos obels kamieno. Pagalvojau, kad vyrai, ne lauk kol sugriu, eina mans pasitikti. Jau buvau besuunks, bet kakokia nuojauta sukaust lieuv. Gal dvideimt vyr vora prajo pro mane u 50 metr. Igirdau rusikai nekant, keikiantis. Supratau - tai garnizono kareiviai. Sustingau. Turbt ir sniegas itirpo po kojomis... Nujo kareiviai Kengi link. Medi eliais slinkau prie namo. Tylu, sargybinio nematyt. Sutartu beldimu pabeldiau duris. Atidar jas usimiegojs bendraygis. Sukliau ant koj visus. Atsargiai ij lauk, apirjome kareivi pdsakus. Kelios sniege paliktos pdos ved prie namo lango. Vaikiota, itrypta sniegas. Matyt, pairj pro lang vid, kadangi tamsu, nematyti jokios gyvybs, nusprend, kad nieko nra, njo. Prislgti buvusio pavojaus nedrsome pairti vieni kitus. Gerai, kad tokia laiminga baigtis. Dl vyr nepatyrimo, dl aplaidumo kart ilikome, o galjo vykti kruvinas mis, skerdyns... Nebuvo tame bryje Petro Bartkaus. Jis su Jonu Venslausku ir keliais partizanais buvo ijs kitur. Nuslpti vykio buvo negalima, - pasakme vadams. Ilgai tyljo P. Bartkus. Nebar, nepriekaitavo, tik nuo to karto bryje buvo vesta grieta disciplina, vyrai apmokomi naudotis vairi sistem ginklais, partizanins veiklos ypatumais. 1944-1945 met iem naktimis Kengi, Pakapurnio, Kebaii kaimuose strib nebdavo. Bijojo. Bandit lizdas" - taip apibdindavo raudonieji iuos kaimus. Atvaiuodavo baudjai dienomis, bet tik imtiniais briais. Tais metais imtai rus kariuomens bri siautjo apylinkse. Bganius nuo j nuov beginklius Jon Deik, Benad Sabaliausk, suri ir udeg barzd ir plaukus, kankino iene rast Pakapurnio gyventoj Mid. Ilsjoms J. Venslausko sodyboje. Ginklus turjome visi, bet audiusi i j buvo vienetai. Nutarme juos imginti. Pasirinkome stat Dubysos krant ties Pakapurnio kalnu ir po vien, ir kartu pylme krante sustatytus taikinius. Ibandme kulkosvaidius, rusikus ir vokikus automatus ir pistoletus. Venslauskas apmok naudotis rankinmis granatomis. Aidjo Dubysos slniai

44

nuo vi, parako dmais pakvipo mikai, granat sprogimai drebino tviks em... Mokms kariauti. Visiems geriausiai patiko vokikos ilgais kotais ranki ns granatos. Rusikas gynybines granatas vadindavome rupkinmis", - jos buvo iraiytos grioveliais, iurkios kaip rups oda. Paplekin gal por valand, persiklme per Dubys ir nujome Tautui mikus. Vliau vietiniai gyventojai pasakojo, kad Padubysyje buvo mis, kad uvo keli partizanai ir daugyb rus kareivi. Laki, tarnaujanti j siekiams, buvo valstiei vaizduot... Rus kariuomen prisistat ryte, bet toje vietoje rado tik krvas tui gilzi. Kritik valand buvo ir daugiau. Vaikiodavom kartais po vien, po du. Nakvojau vien iemos nakt pas Petr Janu. Nakt atjo rus kareiviai. Gerai, kad Januas, ijs lauk, juos ukalbino ir i darins atne por buteli samagono, bryz laini. Kareiviai patenkinti nujo tolyn kaim. U Dubysos, Saugailiuose dien praleidinjome isidst keliose sodybose. Apie pietus pamatme, kad gretimame kaime, ant kalniuko rus kareiviai stato kulkosvaidius, kakam ruoiasi. Raguvomis, grioviais traukms Dubysos pakrant. Iki vagos buvo atvira lanka, reikjo j perbgti. Rusai atidar pasiutusi ugn, atrod nei vienas neibgsime. Vis ginkl ugnimi atsakme ir mes. Antroje Dubysos pusje, prie Ivanausko dvaro susirinkome visi. Visi gyvi, sveiki. Rusai kakodl nepersekiojo, gal mat, kad ms buvo kelios deimtys, bijojo didesnio mio. Didesn dalis ms bryje buvo kininkai. Ne vienas, grs namus, ginkl paslpdavo prie nam krmokniuose, imdavo rankas plg ir ardavo... Jau 1945 m. gale vieni gro namus, kiti stojo rus kariuomen, nes karas buvo pasibaigs, kiti visam laikui liko partizan gretose. Tais paiais metais mane itiko nelaim. Turjau lin apdirbimo patalpas, mainas. Minant linus, jauj atjo brys strib. Susijaudinau, nes liep baigti darb ir eiti i darins. Vienas i j, prijs prie mainos, pam mane u peties. Nusigandau, nes jauiausi prie juos kaltas. Nepajutau, kaip mano rankos plataka pakliuvo mainos volus. Sutraikyti visi deins rankos pirtai. Bilin ligoninje dein rank nupjov iki rieo. Visam gyvenimui likau invalidas. Nelikau abejingas partizan veiklai ir toliau. Kuo galjau - padjau. Su P. Bartkumi susitikinjau reiau. Uduoi i jo gaudavau ir jas atlikdavau.

45

Rusik automat, kur turjau partizanaudamas, kliau skarotos egls virn, umaskavau akelmis ir palikau. Apylinks pirmininkas Romas Mickus matavo em. Jam padjo Stepas Minalga. is pamat eglje automat ir parod Mickui. Im Mickus i egls ginkl, kart iov ir isine. Tyljo R. Mickus apie ginkl, radimo viet, - neidav. Apie tai niekam neprasitar ir Stepukas. Vliau suinojau, kad R. Mickus buvo partizan rmjas, nes kitaip biau buvs aretuotas, nuteistas. Kit karin amunicij paslpiau tvarte slptuvje. Belgik pistolet, nupirkt dar vokiei okupacijos metais i vieno policininko, per Algimant perdaviau partizanams. Pistoleto perdavimas vos nesibaig tragikai. I Petro gavs praym perduoti vyrams pistolet, ims j i slptuvs pamaiau, kad nejudinamas kelet met pistoletas aprdijo, aptrauktas kakokia lipnia mase. Nutariau, kad reikia j apvalyti. Kito patikimo pagalbininko apart Algimanto neturjau. Atjo jis pas mane namus. Atsineme ibalo, vatos, skudur ir, vado vaudamiesi schema, kuri radome knygelje Automatiniai pistoletai",

pradjome j ardyti, valyti atskiras detales, ovinius. A viena ranka maai k galjau padti. pusjus darbui, vilgteljau pro lang ir kieme pamaiau br rus kareivi. Garnizonas!" - rikteljau. Algis buvo apsirengs kelnes, kuri galai buvo sukiti batus. Vienu mostu jis nuo stalo sulav visk kelnes. U minuts kambaryje pasirod garnizono kareiviai. Patikrin dokumentus,

apirj kambarius, - ijo. Abu ilgai tyljome. Neatids buvo kareiviai - smirdjo ibalu, ant stalo matsi taukuotos dms. Jeigu bt tai atkreip dmes, ikrat Alg, btume abu nuteisti keliolikai met. Papraiau, kad Algis netsi namo pistolet, surinkt j ir perduot partiza nams, kuriuos a nukreipsiu pas j. Visk jis atliko puikiai. Ibandydamas surinkt pistolet, sak iovs vien kart kltyje laipt turklus. Ms neatsargumas kart baigsi laimingai. Turdamas tik kair rank, negaljau vykdyti didesni krovini perneimo i vienos vietos kit. Uduotis padjo vykdyti artimiausias ir patikimas mano pagalbininkas - snnas Algimantas i Beryts.

2002 m.

46

Sovietmeiu ileistuose J. emaiio tardymo protokoluose* raoma: 1945 m. sausio mn. vienkiem, kur a slapsiausi, atjo ginkluot LLA dalyvi grup - P. Bartkus, V. Juodis, A. Petryla. Jie pasil man stoti LLA brius ir vadovauti j ginkluotai organizacijai. 1945 m. birelio 2 dienos nakt mano vienkiemyje vl pasirod P. Bartkus su grupe nepastam bandit". Jie pasil pereiti j gauj". T nakt a ijau su jais. Viename i Lukaii kaimo vienkiemi susitikau su kitais gaujos" dalyviais. P. Bartkus teik man automat PPD. I vienkiemio patraukme Bedani mik Raseini valsiuje, kur palapinse gyvenome apie 40 vyr. Iki lie pos 15-17 dienos brys vadinosi ebenkties" rinktin." ebenkties" rinktin, kuriai tuo metu vadovavo kapitonas J. eponis, buvo sudaryta i 4 bri. Bri vadai buvo J. Vens lauskas, Vareikis, Pranckeviius ir P. Morknas. jau tik penkioliktus metus, bet matyti partizanus teko danai. iluvos valsiuje, Nagi kaime, mamos sesers Leonoros Keparu tiens sodyboje danai bdavo rinktins, bri vadai. Esu ten mats J. emait, P. Bartk, J. Venslausk, P. Morkn. I Paka purnio gal por kart esu ten lydjs Petro draug Aldon Pode ryt. simintina, kaip paaugliui, kelion padubys. Nuvaiavs pas tet Nagius, radau kelet partizan. Tarp j buvo ir Petras Bartkus. Savaime aiku, neinojau, kas jie, i kur, bet avjo mane j elgesys, drausm, laikysena. Ypa spdingai atrod vienas i vad ryais plaukais, dideliais raudonais sais vyrikis, kurio kilms ir pavards ir iandien neinau. Buvo t vakar ir Antanas Keparutis, tetos Leonoros vyro brolis, tuo metu - stribas. Nakt miegojau - nemaiau kada ir kur ijo vyrai. Dar i vakaro Bartkus buvo spjs, kad rytoj kartu su Antanu nuvaiuoiau prie Dubysos ir parvaryiau atgal veim ir arkl, nes Antanas turs pasilikti padubysyje. Ivaiavome anksti.
* Kruvinos udik pdos ", Vilnius, 1968 m., 254 psl.

47

vienkink prikraut ieno veiml pakinkytas tetos kumel. Va iuojant po kojomis pajutau kak kieto. Nustms ien, pama iau mai, kuriame buvo ginklai. Klausiamai pairjau Antan: - Udenk mai ienu. Supranti k veame... Netoli Dubysos Antanas liep sustoti prie pakelyje esanios sodybls. Atne du maius bulvi ir met veiml. - Jeigu grtant kas nors sustabdyt, sakyk, kad stribas Anta nas liep parveti bulvi. Nuvaiavome kakur prie Dubysos, netoli Vitkiks bany tls. Pamat mus atvaiuojanius, kieme pasirod keli neginkluoti vyrai, atidar vartus, darins duris. vaiavome darin. Vyrai, im mai, i jo pradjo traukti ginklus ir dti ant darinje paklot lent. eiminink pakviet kambar igerti pieno. Viduje radau Petr ir dar vien jaun vyrik. Abu buvo neginkluoti, apsirengimu ir elgesiu paprasti valstieiai. Prisimenu, - Petras ant stalo buvo pasidjs pluot popieriaus, pietuk, matyt kak ra. Dar kart atsisveikinome. Ypating dmes P. Bartkus skyr jaunimui. Danai bendravo su penkiolikmeiais, eiolikmeiais. Esu girdjs jo mintis apie tokio amiaus jaunuolius: suaug mons turjo vienoki ar kito ki nuodmi tarpukario, pirmosios rus okupacijos, vokiei okupacijos metais. Rus saugumieiai t griek" tiesiog iekojo norjo mones tuo pagrindu pakinkyti savo nipinjimo - ida vysts arkl. Jaunuoliai, daugiausiai moksleiviai, KGB'ist dme sio centre nebuvo, nors j, vienokiu ar kitokiu bdu padedani partizanams, kaime buvo daug. I aplinkini kaim mano vien meiai, kuriuos gerai painau, tik vienas kitas neturjo nieko bend ro su miku. Saugojo Petras jaunus bendraygius, - iaikins si tuacij, spjs apie galimas pasekmes, pavesdavo jiems tik paias nepavojingiausias uduotis. Toki uduoi i jo, broli Pakarkli, J. Venslausko gaudavome jau nuo 1945 m. Mano bendraygiai buvo pusbrolis Antanas Petrauskas, Pakarkli snnas Alfonsas Alimaitis, kaimynas Vytautas Grinius. Painau ne vien partizan,

48

kuris i pairos atrod vienmetis su manimi. Aiku, kas jis, i kur, kiek met, teirautis buvo neleistina. Vytauto Steponaiio knygoje Laisvs kov aukos piet e maitijoje", ileistoje 1996 m., gal tik apytiksliai parayti uvusi partizan gimimo metai. Gimusi 1930,1931,1932 m. priskaiiavau 54, 1930 m. - 26, 1931 m. - 12, 1932 m. ir net vlesni met - 16. Pavyzdiui, Genut Juodyt i Armon kaimo Betygalos valsiaus mik ijo 15 m. uvo kovoje 1951 m. Viktoro niuolio sesuo Birut, gimusi 1931 m., partizan br ijo 1944 m., uvo imoni girioje. Gerai painau G. Stulgaityt, gimusi 1929 m. Devynio likmet partizan Brigita myje sunkiai sueista 1948 m., tardant KGB'istams nukapojus jos rank pirtus, u keli dien mir. 1945 m. birelio mnes per ryinink, gyvenusi prie Paka purnio gretimame Kebaii kaime Janin epait, tuo metu dirbu si netoli Raseini esaniame Bilin dvare ligoninje, suinoj, kad gydomas ir KGB saugomas Lietuvos kariuomens leitenantas J. Kasperaviius, J. emaiiui ir P. Bartkui paruous ilaisvinimo plan, partizanai apsupo ligonin, nuginklavo sargybinius ir ilais vino J. Kasperavii. Operacijai vadovavo J. eponis. J. emaitis, P. Bartkus, J. eponis siek susivienijimo tikslu u megzti ryius su Taurags, Kdaini, iauli, Jurbarko partizanais. 1945 m. balandio mn. grup partizan, vadovaujami P. Bartkaus, jo Taurags apskrit susitikti su vietiniais partizanais. Umegzti ryi nepavyko, - Raseini valsiaus Papari mike partizanai sutiko kit grup, kuri, nepainusi sav, pradjo m. Susiaudy me uvo A. Petryla, sunkiai sueistas V. Juodis. Apie paint su P. Bartkumi, Juodi eimos likim rao Vikto ro sesuo Birut Juodyt-Velutien.

49

Laisvs kovos prie Lukns

Birut Juodyt- Velutien

Tvelis, usidirbs pinig Amerikoje, prie pirm pasaulin kar gro Lietuv. Betygalos valsiuje, Armon kaime nusipirko 18 ha ems ir ant Lukns kranto pasistat grai sodyb, pasituriniai gyveno. Gausi buvo Juodi eima - du sns ir keturios dukterys. Patys, be samdini, dirbo em, augino duon, gerb banyi ir aplinkinius mones. Niekas niekada pikto odio apie tvus nra pasaks. Ramiai Juodiai gyveno iki pirmosios rus okupacijos. Komunizmo idjos ms eimai buvo svetimos. Jau keturiasdeimtais metais organizavosi buv auliai, Lietuvos kariuomens kariai-atsarginiai, kaup ginklus, rengsi kovai su okupantais. Prasidjus karui, tiek Juodiai, tiek kiti patriotikai nusiteik valstieiai tikjo, kad vokieiai atne laisv, grins Lietuvai nepriklausomyb. Diaugsi Kaune susikrusia laikinja Lietuvos vyriausybe. Neilgai diaugsi, greitai Lietuvos vyriausyb buvo nepripainta, likviduota. Nordamas padti savo kratieiams, brolis Viktoras stojo policij. Tarnavo Betygaloje. Su pirmj karo dien vietiniais ydaudiais kalbos nerado, - liko j idjiniu prieu. Bendraminiai buvo netolimi kaimynai Gedminai, Luai, Petras Bartkus, Jonas Venslauskas. Ariau su Petru Bartkumi mano broliai susipaino vokiei okupacijos metais. Ms sodyboje buvo rengti du bunkeriai - slptuvs, kuriose vyrai kaup ginklus, nakvodavo i Kauno ir Raseini atvaiav LLA kovotojai. Ginklus rinko karo pradioje imtytus rus kareivi, vliau u degtin ir maisto produktus pirko i vokiei. Slp juos bunkeriuose, pa dedant Betygalos kunigui Plankiui, po banyios altoriumi. 1943-1944 metais raudonieji partizanai pradjo drsiau veikti ir

apiplinti taikius kaimo gyventojus. Vyrai prieinosi rus terorui ir ginklus laikydavo paruotus namuose. Vokiei kariuomens kaimuose ir mauose miesteliuose nebuvo. Policija - lietuviai. Dalis j LLA nariai. Jau 1943 metais ms sodyboje susirinkdavo atsargos karininkai, studentai i Kauno, vietiniai laisv mylintys vyrai. Nors jaunesnis u kitus, susirinkimams, pasitarimams

50

Stepono Bartkaus sodyboje Pakapurnio kalno fone. 1944 m. I kairs: Steponas Bartkus, Aldona Poderyt, Petras Bartkus, neinoma moteris, Birut Bartkut (profiliu), Viktoras Juodis

kovai prie vokieius ir raudonuosius partizanus vadovavo Petras Bartkus. Kita slapt susitikim vieta buvo Mato Gedmino, Petro Bartkaus motinos brolio sodyboje Saugaili kaime. Dirbo vyrai Lietuvos labui. Spauda, odiu, o reikalui esant ir ginklu, kovojo prie vokieius, nepasidav norjusiems juos nuginkluoti, sunaikinti raudoniesiems partizanams. Dar tarpukario Lietuvoje tvelis, nordamas nusausinti dirvas, griovius kasti samd zimagorus". Vienas i j buvo vietinis rusas Borodica. Jis puikiai paino ms eim, inojo jos poir okupantus. Vokiei okupacijos metais Borodica vadovavo raudonj partizan briui, veikianiam Betygalos apy linkse. Tai buvo kerytojo" grups padalinys. Grie dant Borodica ant Juodi, Bartkaus ir kit laisvs kov dalyvi eim. Ne kart spjo Juodius, kad iaudysi j eim, sunaikinsi sodyb.

51

1944 met gegus 13 dien name buvo susirink gal 10-12 kaimyn. Vyko tradicins Lietuvos kaime geguins pamaldos. Dar nepradjus melstis, pasigirdo beldimas duris, kurios buvo i vidaus ukabintos kabliu. Ttis atidar duris ir prie save pamat rusika uniforma kareiv, kuris rankoje laik automat. Tvas buvo rytingas, - viena ranka trenk per automat, kita udar ir ukabino kabliu duris. Broliai iupo visada paruotus ginklus. Maldi ninkai sugul ant grind. Brolis Vytas pro lang paleido pirmuosius vius. okome su broliu Viktoru namo palp ir nuo aukto pradjome audyti upuoljus. Viktoras vien nuov kieme prie ulinio, a, nesitaikydama audiau tik kiemo pus, kuriame mirinjo upuolikai. I medioklinio autuvo pro lang bumsjo tvas. Rusai, atsitrauk nuo namo, ruosi turmui. Nutilo Vyto viai. Nusigandome, nes rusai pavieniais viais pliek duris, langus. ovini name turjome nedaug - kiti ginklai ir oviniai buvo slptuvse tvarte, kltyje. Rusai i u ulinio pradjo audyti i kulkosvaidio. U pusmetrio nuo Viktoro kulkos suvarp lov. Staiga nuo klties sukaleno kitas kulkosvaidis. - Vytas! - nudiugo Viktoras. Pasirodo per sod, pro darus, Vytelis nubgo klt, kurioje buvo pa ruotas kulkosvaidis ir pradjo pliekti upuolikus. Raudonieji kareivos atsiaudydami per pievas bgo prie Lukns. Vytelis aud kol baigsi oviniai. Sukilo ant grind gulj kaimynai. Um gynybos pozicijas pasiruom tolimesniam miui, nes laukm pakartotino puolimo. Po pusvalandio, paruo ginklus, ilindom kiem. U keliolikos metr nuo namo guljo du rus partizanai. Prie ulinio - treias. Nespjo partizanai paimti uvusi ginklus, kit amunicij. Taip ms atsargas papild du automatai ir kulkosvaidis. Iauus apirjome bgusij pdsakus. Ant rasotos ols matsi kraujo laai. Vliau aplinkiniai mons pasakojo, kad raudonj partizan vadas Borodica sunkiai sueistas. Visi uvusieji buvo ne vietiniai, - neturjo joki dokument. Ryte i Betygalos atvaiavo policija. Kunigas Plankys, keli vokieiai i Raseini. Rus partizanus nuve Betygal ir palaidojo u kapini tvoros. Pas mus atvaiavo broli bendraygiai P. Bartkus, P. Morkus, J. Vens lauskas. Artjant frontui i ryt, rus partizanai suaktyvjo, - puldinjo ir naikino jiems prieikai nusiteikusius gyventojus, degino j sodybas. Prie kelias dienas jie norjo sunaikinti P. Bartk jo sodyboje Pakapurnio kaime.

52

Petro ranka buvo taiklesn, - uvo vienas raudonasis partizanas. Aplinkini kaim vyrai nutar apsiginkluoti ir naktimis briais saugoti gyventojus. Naujo upuolimo laukme ir mes. Kad per langus nemest granat, juos umrinome plytomis palik angas atsiaudymui. Laukme naujo raudonj puolimo. Budjome ne vieni. Po upuolimo Petras Bartkus beveik vis laik gyveno pas mus, vadovavo pasiruoimui gynybai. Bendraygiai buvo Gedminai, Vaitkiai, Luai ir kiti kininkai. Matydami jg, raudonieji partizanai bijojo ginkluot valstiei ir iki fronto priartjimo visikai pasitrauk i ms apylinki. Jaut vyrai, kad vokieiai pralaimi. Reikjo sprsti, k daryti toliau. Trauktis vakarus su vokieiais, parpinti reikiamus dokumentus sil Betygalos kunigas Plankis. Susirink ms sodyboje vyrai tarsi, kr tolimesnius planus. Nuomoni buvo vairi. Svarstymams, kaip paprastai, vadovavo P. Bartkus. Jo sprendimas - likti tvynje, ginti j nuo raudonj okupant. T mint palaik ir kiti bendraminiai. Kategorikas iuo klausimu buvo tt: - Myliu savo prakaitu aplaistyt tviks em ir tik prievarta gali atitraukti mane nuo jos. Dievo rankose ms likimas, - ikilmingai pasak jis. Pritarme jo miniai, nors puikiai supratome, kad netrukus gimtj em teks ginti ginklu. Petras sprendimui pritar ir tolesns dienos buvo skirtos pasiruoimui partizaninei kovai. Ginkl sukaup turjome daug, bet apginkluoti bsimus laisvs kov dalyvius - savanorius, kuri buvo gausu, - nelengva. Petras Bartkus savo gimtinje taip pat turjo kelias ginkl slptuves. Apr pinti ginklais busimuosius partizanus, vyrai stengsi centralizuotai: prie ms sodybos, Lukns krante, reng ginkl sandlius, kuriuose vis par buddavo du ginkluoti vyrai. Rugpjio pradioje vokieiai pasitrauk vakarus. Frontas sustojo prie Raseini. Ms krat upldo raudonoji armija. Frontui nusiritus u Dubysos, broliai Viktoras ir Vytautas, a ir sesuo Irena ijome i nam. P. Bartkus, surinks gana didel aplinkini vyr br, vadovavo Armon, Saugaili, Pakapurnio, Betygalos partizan briams. Broliai ijo su juo. Mes su Irena slapstms pas pastamus iluvos apylinkse. Ilgai mus globojo iluvos valsiaus Nagi kaimo gyventoja Leonora Keparu tien, Petro Bartkaus pusseser. Jos sodyboje, tarp il ir aiginio mik buvo partizan susitikim, pasitarim ir poilsio centras. Namuose liko tvai, seserys

53

Valerija ir Genut. Tvai ir sesuo Valerija dar 1945 met pradioje buvo itremti Komij, i kur nei vienas negro. eiolikos met sesuo Genut ijo betygaliki partizan br. 1945 metais balandio mnes Papari mike buvo sunkiai sueistas brolis Viktoras. P. Bartkus broliui parpino dokumentus svetima pavarde ir j paguldme ligonin Kaune. Po poros savaii Viktoras mir. Palaidojome j centrinse Kauno kapinse (dabartiniame Ramybs parke). Laidotuvse

persireng, nusigrimav dalyvavo P. Bartkus, brolis Vytautas, keli bendraygiai partizanai. Kadangi ms eima buvo sunaikinta, kapus perklus Petrainus, brolio palaikai liko vietoj ir ilsisi Ramybs parke. uvus broliui savo globon mane perm Petras Bartkus. Bdavome iluvos, aiginio, Tautui mikuose. Dar prie Virtuk m, netoli Betygalos, J. emaitis buvo lengvai sueistas koj. Gaudavau i iluvos vaistininko Leskausko vaist ir perriindavau jo aizd. 1945 met ruden mane upuol unvots. Susirgau rimtai. Miko slygomis isigydyti negaljau, nes visas knas buvo ipiltas skauduli. J. emaitis, P. Bartkus, brolis Vytas atved mane Beryts kaim pas Petrauskus. Anel Bartkut-Petrauskien buvo P. Bartkaus pusseser. kurdino mane Petrauskai kltyje po grindimis padarytoje slp tuvje. Ant slptuvs dangio ustatytoje lovoje miegojo j snus Algimantas. Tai buvo mano valgas, pasiuntinys, ryininkas. Berytje gyvenau apie du mnesius. Aplankyti ateidavo brolis Vytas, P. Bartkus ir kiti partizanai. Su Petrauskiene skalbdavome vyr drabuius, parpindavome maisto produkt, palaikydavome ryius su kitomis partizan grupmis. susitikimo vietas arkliu arba dviraiu nuvedavo A. Petrauskien arba j snus Algimantas. Nekart P. Bartkus yra minjs, kad jo giminaitis Algimantas auga tikras lietuvis. I Raseini medicinos felerio Lazdausko gautais vaistais A. Petrauskien mane igyd. Jauiausi saugiai, nes niekas netar, kad prie viekelio esanioje sodyboje gali slptis bandit". Mano sargybinis Algimantas buvo drsus, bet atsargus berniukas. Sutartu enklu klties ar namo sien spdavo apie pasirodiusius stribus, pasitikdavo, leisdavo ir ileisdavo atjusius partizanus. mik grti negaljau, slapsiausi pas tolim giminait Andriuaii kaime. Pamat ten mane kaimyn Monika - paino. 1945 m. vl ruden are tavo, nuteis 25 metams. Grau i Sibiro lageri Lietuv po dvylikos met.

54

Sodyba sunaikinta. Tv ir sesers kap, kurie mir Komijoje, - neinau. Brolis Vytautas uvo 1948 metais. Stribai j ukas Betygaloje, kalki duobje. Sesuo Genut Juodyt-Praciauskien, partizanavusi eis metus, uvo 1951 metais Betygalos valsiuje, Jakaii kaime, Onos Butkuviens sodyboje. 1949 m. Genut pagimd sn. Neinia kas buvo primja, neinia kaip nia jautsi ji pati, bet aiku, kad prie ir po gimdymo ilgai vienoje vietoje pasilikti negaljo. Sn teko palikti ger moni globoje, o paiai, kiekviename ings nyje sekant miriai, klajoti tviks emje. Bevardio snaus tvas Romualdas uvo 1949 m. Snus, lyg laisvs iburys, jo i rank rankas. Neinomas, bevardis, nes nuo aplinkini aki j gaub paslaptis. Kiek ir kur gyveno, neinoma. Neinomyb ir iandieninis jo likimas: gal vaikto kur nors eme 55 met partizano snus, o gal jo, maameio partizano, smulks kauleliai guli kakur tv ivaikiotoje, aaromis ir krauju aplaistytoje tviks emje. Laik lager man niekas nera. Po dvylikos kani ir paeminimo met, grus Lietuv, suinojau, kad itikimas tvynei snus Petras Bartkus uvo 1949 met rugpjio 13 dien. Gyvenime sutikau daugyb moni. Lygaus jam - ne. Tai buvo dvasinio tobulumo, auktos morals, meils Lietuvai Duby sos snus. Lai ilsisi Jis ramybje po daugelio met kov u Lietuvos laisv. Gyveno Jis giliai tikdamas Dievu ir mir, manau, su Dievo ir Tvyns vardu lpose. Palaiminta lai bna Jo kilni siela Auktybse, o emje Jo atminimas tarp kit Lietuvos didvyri, tegu ilieka laisv mylini Lietuvos moni tarpe aminai.

Marijampol, 2000 m.

55

Organizuojant ryius su kitomis apygardomis, Kstuio apy gardos vad J. emaiio, P. Bartkaus, kit LLA tabo darbuotoj buvo nusprsta, kad legalizacija visada bus laikoma priesaikos sulauymu, dezertyravimu. Apie tai rao D. Kuodyt Laisvs kov archyvo 12 Nr. 6 psl.: I io sakymo matome griet emaitijos partizan vad pozicij legalizacijos atvilgiu. Tauro, Dainavos, Auktaitijos partizanai galjo pasirinkti, bet emaitijoje tai buvo laikoma priesaikos sulauymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata iliko iki galo. Tai buvo dsninga - visi Kstuio apygardos vadai - J. Kas peraviius, P. Bartkus, J. emaitis, J. eponis ir kiti buvo LLA nariai, tab darbuotojai, nekeit principini nuostat". Po Virtuk kautyni, smarkiai sumajus A. Zaskeviiaus autoritetui, Vgls rinktin buvo panaikinta. Apygardos krimo darbas buvo tsiamas. 1946 m. balandio mn. buvo paskelbta apie aibo apygardos sukrim. ebenkties ir Lydio rinktini vado vyb naujos apygardos vadu irinko J. emait. tabo nariais P. Bartk, J. epon, A. Zaskevii.* 1945 m. iem P.Bartkus ilgesniam laikui buvo apsistojs Vi dukls valsiaus Andili kaime rengtame bunkeryje. Ten spaus dino sakymus, atsiaukimus, o nuo lapkriio mnesio - laikrat Laisvs varpas", kur per ryininkus gaudavo visi aibo apygar dos briai. 1946 m. pradioje J. emaitis svarst planus 1946 m. veiklai. Pa grindinis tikslas - suformuoti apygard ir sudaryti tab, kad jis ga lt vadovauti ginkluotiems briams, kurie bus apygardos sudtyje. 1946 m. sausio mn. buvo ruoiamasi rinkimams TSRS auk iausi taryb. P. Bartkus, J. emaitis, J. eponis nutar organizuo ti rinkim boikot. P. Bartkus Kstuio apygardos leidiamame
* Nijol Gakait-emaitien. uvusij prezidentas", 73 psl.

56

laikratyje ra prie rinkimus nukreiptus straipsnius, kuriuose ragino gyventojus visapusikai ignoruoti rinkimus. Buvo leidiami atsiaukimai, informaciniai lapeliai. Ginaii rinkimin apylink Raseini valsiuje ir Rimkiki Vidukls valsiuje rinkim ivaka rse partizan buvo apaudytos. T pai met pavasar J. emaitis ir P. Bartkus perjo ilu vos valsiaus P. Morkno rinktin. Tikslas - umegzti ryius su iauli ir Kdaini rinktinmis. Ryiais su kitomis rytinje dalyje esaniomis rinktinmis rpinosi P. Bartkus. Bnant P. Bartkui Morkno grupje, buvo leidiamas laikratis Alio". Jame, me diag redaguojant P. Bartkui, buvo spausdinami straipsniai po grinio veiklos, tarptautins padties temomis. Spauda per ryi ninkus buvo siuniama kitus brius. Liepos 6 d. ryt, didels prie pajgos atakavo stovykl Pyra gi mike. Sumaniai vadovaujant J. emaiiui, partizanai, netek vieno kovotojo, pasitrauk Rekyvos pelkes. Smulkiau apie m , kuriame dalyvavo ji pati, savo prisiminimuose rao Nina Naus dait. Nina Nausdait - partizan ryinink tarp Tauro ir Kstuio apygard 1945-1947 metais. U nuopelnus apdovanota Vyio Kry iaus Ordinu, jai suteiktas karins kapitons laipsnis. Mir 2004 m. rugpjio 6 d. Kaune.

57

Laisvs kov skuryje

Nina Nausdait

Nuo jaunysts viliojo paukio skrydis: berib erdv, vaigdynai, danguje plaukioj pilki debesliai trauk save. Svajojau apie lakns karjer. Jauiausi sveika, energinga, mgau technik, - laukiau progos ir slyg gyvendinti realybje savo svajon. 1942 m., vokiei okupacijos metu, pradjau mokytis Kauno auktes niojoje technikos mokykloje. Pasirinkimo prieastis - galimyb stoti sklan dytoj klub imginti pradioje nesudtingus skrydius, i auktum pamatyti gimtosios ems, kuri labai myljau, vaizdus. Kurse buvo tik berniukai ir a - vienintel mergait. Pradioje jauiausi nedrsiai, bet tolesns mokslo dienos buvo geros: berniukai buvo kultringi, draugiki, susirink Kaun i visos Lietuvos, gerb ir myljo mane, ilgakas mergait. Kaip kurso draug ten pirm kart pamaiau Petr Bartk. Raseinietis, nuo Dubysos krant, septyniolikmetis jaunuolis savo elgesiu, kultra padar gil spd. Daugiau suartjome stoj sklandytoj klub. Remontavome ir restauravome senus sklandytuvus, Kulautuvoje siruome baz ir ten pra djome pirmuosius skrydius. Dauguma bendramoksli berniuk buvo tikri Lietuvos patriotai - nekent pirmosios bolevik okupacijos, netoleravo ir faistins Vokietijos veiklos ir represij Lietuvoje. Krsi antifaistins organizacijos, kiek leido galimybs leidiama pogrindin spauda. Su Petru sugyvenome gerai. Tarp ms politini paslapi nebuvo. Abu myljome laisv nepriklausom Lietuv, abu neapkentme vien ir kit svetimali okupacijos. Jau pirmosiomis mokslo dienomis Petras isiskyr i kit jaunuoli savo energija, mstymu, sugebjimu vadovauti. Greitai jis pasidar kurso autoritetu - lyderiu. Lietuvos kariuomens karininkai, vokiei okupacijos metu netarnauj faistams, sukr Lietuvos Laisvs Armijos organizacij. Jai priklaus nemaa dalis kurso draug. Tai V. Staaitis, V. Sinkeviius, K. Pyplys, A. lapikas. Petras

58

Nina Nausdait

Bartkus prisiek LLA 1942 met vasar. Prasidjo jo antifaistin veikla. Dalyvavo jis pogrindinje spaudoje, kr kovinius brius. Reikjo ginkl, nes vokieiai buvo iaurs savo prieams ir u kiekvien smulkiausi pasiprieinim suaudydavo. Turjo LLA ginkl, usilikusi nuo pirmj karo dien, nuo sukilimo prie rusus Kaune, u pinigus arba maisto produktus pirkdavo i atskir vokiei gul kariki. Petras buvo vienas aktyviausi ios veiklos dalyvi: kr planus ateiiai, numatydavo vykdom priemoni tikslingum, tobulino konspiracij. Pirmoji ms kurso auka buvo LLA kovotojas Vytautas Sinkeviius, kuris, nordamas apsirpinti audmenimis, vokiei sargybos buvo paautas, are tuotas, saugomas vokiei policijos paguldytas Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin. Lankme j ligoninje. Pradjus sveikti, Petras sukr plan jga ilaisvinti Vytaut i ligonins ir tolimesniam slaugymui perveti j savo tvik, kur jau buvo sukauptos ir apginkluotos gana stiprios LLA pajgos. Sumanymas nepavyko. Dl nepakankamos ligonins personalo prieiros Vytaut itiko stablig ir jis mir. Laidojome visas kursas. Vytauto Didiojo ba nyioje laidojant V. Sinkevii, v. Mii met giedojo Beatryia Grinceviit. Po io ir kit vyki juodi debesys utemd LLA veikl. Prasidjo aretai, persekiojimai. 1944 met pavasar i mokyklos turjo pasitraukti K. Pyplys. Grus raudoniesiems, jis rytingas ir drsus Suvalkijos partizanas Maytis".

59

Su mokykla ir Kaunu atsisveikino ir Petras Bartkus, nuo io laiko gyvens Raseini valsiuje gimtajame Pakapurnio kaime. Atvaiuodavo Petras Kaun, susitikdavo su LLA vadais, ivaiuodavo atgal Raseinius ir ten plt LLA veikl, ginklavosi kovai prie artjant i ryt raudonj teror. 1944 m. vasar, priartjus frontui prie Kauno, mokykla usidar. Grau tvik. Rusams umus Kaun ir didesn dal Lietuvos, sesuo Elena, Medici nos instituto student, dirbo Raudonojo Kryiaus ligoninje medicinos sesele. Elena paddavo partizanams medikamentais, slaug sueistuosius ir persekio jama KGB, buvo priversta ieiti mik. Rus saugumo dmesin pakliuvo ir visa ms eima. Aretavo ir mane. Saugumieiai norjo nustatyti mano ryius su partizanais. Tard saugumo virininkas ydas Odincovas. Mano ryi su partizanais saugumieiai nenustat. Po mnes trukusio areto mane paleido. Aiku, kad tai buvo laikina. Palikome namus visam gyvenimui ir kartu su mama nelegaliai sidarbinome kitame Lietuvos krate - Paveni cukraus fabrike. Dar bnant Petrui Technikos mokykloje, buvo sutarta, kad kai gausiu i jo nurodym, sijungsiu kov su artjaniais bolevikais. 1945 m. per ryinink gavau pakvietim atvykti Raseini apylink susitikti su partizanu Petru Bartkumi. Petras, pirmosiomis antros rus okupacijos dieno mis ijs mik, jau buvo nemao partizan brio vadas. Prisiekiau dirbti partizan ryininke tarp Tauro ir Kstuio apygard. Nam netekau. Dien ir nakt basiausi po Raseini, iluvos, Bataki, Taurags apylinkes emaitijoje, Marijampols, Kazl Rdos, Prien apylinkes Suvalkijoje. Ryi reikalais danai teko vaiuoti Kaun, Vilni. Pasidar sudtingas ir labai pavojingas gyvenimas. Meil Tvynei, neapykanta okupantams padjo rasti jg ir itverms vykdant vairiausias uduotis. Bendraujant su partizanais ilgesn laik, kartu vykstant i vienos vietos kit, P. Bartkus duodavo pistolet, kartais ir rankin granat. Naudotis ginklais buvau imokusi. Jau gyvenent nelegaliai, turjau paimti i Universiteto rsi tvarstomosios mediagos ir perduoti j Suvalkijos partizanams. Toliau kieme turjo laukti ryininkai vyrai ir ryul perimti. Pamiau gerok ryul su vaistais ir tvarsliava, atidiai apsivalgiau ir ijau tui gatv. I kakokios tarpuvarts ijo trys vyrai. Vien i karto painau, tai buvo saugumo tardytojas Odincovas. Bgti buvo vlu. Pam jie mane u rankos ir vedsi Archyvo gatve. Ieitis

60

viena - bgti. Jeigu ikratys, pamatys vaistus - kaljimas. jome pro pirt, kiemus, aptvertus neaukta tvora. Itraukiau i j rank ir tiesiog skriste perskridau tvor. Mtydama pdas, kiemais, darais, atsidriau aniuose pas mokyklos draug A. lapik. Apie mano veikl jis inojo. Saugumieiai mano pdas pamet, bet visame kvartale sukl paiekas, norjo sugauti pab gusi pavojing bandit". Nesusek mans. Kaip pabgau, pro kur ir kokiu greiiu, ir iandien neprisimenu. inau tiek, kad per tvoras, griovius skridau kaip pauktis. Tolesnje veikloje buvau atsargesn. emaitijoje susitikdavau tik su partizan vadais. Nurodymus, korespon dencij, slaptaodius su kitais ryininkais visados perduodavo P. Bartkus (Rimgaila, Dargis, Sin). Susitikdavau J. emait, J. Kasperavii, J. epon, A. Zaskevii. Isiskyr i kit Zaskeviius-alna. Jis norjo visk inoti, visiems vadovauti. Man jis pasirod nepatikimas. Kakada paklausiau P. Bartkaus, i kur atsirado Zaskeviius bryje. - Neinau, - atsak. - Jo tvas, aukto rango karikis, nepriklausomoje Lietuvoje buvo karinis ata Maskvoje. Man jis taip pat neaikus. Kart, bnant partizan tabe, br atvestas KGB nipas. Tai buvo seniai iaikintas, partizan iekomas rus valgybos agentas. Partizan Karo lauko teismas j buvo nuteiss mirties bausme. - Patikrinkim aln. Mirties bausm nipui sakykime vykdyti jam. Jeigu jis turi ryius su rus saugumieiais, nip nenuaus, - pasil emaitis. Bartkus emaiio nuomonei pritar. Nusived alna nip nuo stovyklos toliau. Keli partizanai nematomi sek alnos veiksmus. nip Zaskeviius nuov. Neklydo vyrai. Zaskeviius buvo Markulio bendraygis, idavikas. Likvi davus partizanin judjim, jis laisvas gyveno Vilniuje, dirbo. Keliauti i vienos vietos kit teko daug. Partizanai vienoje vietoje ilgai nebdavo, nes bolevik valgyba, KGB agentai stebdavo apylinkes, pranei ndavo apie partizan pasirodym. 1946 m. ebenkties rinktins tabas, buvs netoli Raseini Bedani mike, saugumo sumetimais persikl Mork no vadovaujam rinktin Pyragi mike. Liepos mnes buvau ioje stovyk loje, jai vadovavo J. emaitis. Stovykla buvo ruota pagal visus karinius reikala vimus: apkasai, kulkosvaidi lizdai, stebjimo ir sargyb postai. Vien ryt rus kareiviai ir vietiniai stribai glaudiai apsupo stovykl. Liko vienintelis

61

kelias - prasiverti. Vis ginkl ugn emaitis sak sutelkti viena kryptimi. Prasiverme. uvo tik vienas partizanas. Mtydami pdsakus traukms Rekyvos pelki link. Trauktis teko dienos metu, nes mis utruko ilgai ir pra siverimas vyko tik apie 15 val. Nepastebti gyventoj pasitraukti negaljome, bet, reikia pripainti, tuo metu partizanus rm beveik visi kaimo mons. Jiems padedant, atitrukome nuo mus persekiojanio gausaus prieo. simintini gal 10 met berniuko veiksmai. Reikjo pereiti nema tarpumik. Ten pie menukas gan karves. Kakuris i vad su juo susitar, kad, jeigu pasirodys rus kareiviai, jis prads kiek gali garsiau rkti kakok karvs vard, jeigu aplink bus ramu, berniukas dainuos kaimo piemenuk daineles, mins kitokius karvi vardus. Vienas i partizan inojo keli per pelkes. Pavojus prajo. Kovojo prie okupantus vaikai, merginos ir su ginklu rankose subrends jaunimas. Rasti bendr kalb, bendrauti su jaunimu puikiai mokjo Petras Bartkus. Ne kart maiau j nekant su 15-16 met berniukais, duodant jiems nurodymus kaip ir kuo gali padti partizanams. Pasakojo, kad patikim jau nuoli, kurie atlieka jo pavestas uduotis, yra ir prie gimtosios Dubysos. 1947 m. vasar P. Bartkus yra man saks, kad, esant btinam reikalui ir neradus kit ryi, jam skirtus praneimus perduoiau jo snnui A. Petrauskui. Saugojo Petras savo snno ir jo eimos ramyb, jo paslaugomis leido pasi naudoti tik kratutiniu atveju. Bet raydama prisiminimus apie P. Bartk, isiaikinus aplinkybes ir laik, prisimenu, kad su jo snnu A. Petrausku 1947 m. vasar, perduodama P. Bartkui skirt praneim, buvau susitikusi Raseiniuose. Susitikimo aplinkybi, slaptaodi neprisimenu. Diaugdavosi Petras jaunimo rytu, patriotikumu, bet jiems pavesdavo tik nepavojingiausias uduotis, saugodavo juos ir j eimas nuo KGB persekiojimo, areto, tremties. Markuliui pradjus kurti VGP, mane paskyr ryininke tarp apygard ir vyriausios vadovybs. susitikimus su partizan vadais teko lydti ir pat Markul. Ryininks patirtis man diktavo taisykl, - inoti kuo maiau, tik tai, kas btina. Markulis buvo kitoks: vaiuojant, einant susitikimus, nuolat klausi njo, kaip vadinasi tas ar kitas kaimas, kokios ryinink-tarpinink pavards, koks nuotolis nuo didesnio miesto, kur ir su kuo susitiksime partizan stovyklo je. Mano atsakymas buvo vienas - neinau. Tai, maiau, nervindavo Markul.

62

Tikjo juo J. emaitis, altai, bet netariai sutikdavo P. Bartkus. J. Kasperaviius mat kak negero ir savo tarimus nekart idst J. emaiiui ir P. Bartkui. 1947 m. buvo ruoiamas partizan vad suvaiavimas. Apie vad susi tikim inojo ir Markulis. Suvaiavimo ivakarse rinkoms Vilniuje, ygio gatvje Nr. 85. Ten Juozas Luka prane, kad Markulis-Erelis idavikas. I Vilniaus ivykome slaptai ir skubiai. Vyrai norjo Erel ivilioti i Vilniaus ir Vytauto apygardos tabe iaikinti jo asmenyb. I karto Erelis sutiko, bet, sptas Zaskeviiaus, vykti provincij atsisak. Visi skubjome apygard tabus su praneimu apie Erelio idavyst. Tuo tikslu Kstuio apygard skubjau ir a. Apygardos tabas buvo persikls Taurags mikus. Buvo alta iema. Eiti teko neinomais keliais, mikais. Aplink stgavo vilkai. Apie KGB spstus praneta. Vad suvaiavimas, kur organizavo Markulis, atauktas. Partizan tabai, dislokacijos vietos skubiai perkeltos kitur. Sprendimus dl viet parinkimo, kovotoj bri performavim dar J. emaitis, P. Bartkus, J. Kasperaviius. Sovietiniam saugumui nepavykus vilioti Kstuio apygardos partizan paruotas pinkles buvo organizuotos ekistins-karins operacijos, kuri met 1947 m. balandio mnes Bataki valsiuje uvo Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius. Po Kasperavi iaus uvimo reikjo atstatyti apygardos tabo sudt. Apygardos vad pasitarime gegus mnes J. emaitis irinktas apygardos vadu, P. Bartkus tabo organizacinio skyriaus virininku. Tuo sunkiu laikotarpiu P. Bartkus msi paio sunkiausio darbo - organiza vo rinktini, bri vadovyb, stengsi umegzti ryius su kaimyninmis parti zan apygardomis, rinktinmis. Sunkus buvo tada laikas. Viename susitikime su vadais po Markulio idavysts Bartkus yra pasaks: ...kovos su prieu neatsisakysime, nors ir kaip ji bebt sunki. Kas liks gyvas, - turs papasakoti kokia tai buvo kova". Tais metais P. Bartkus-Sin buvo artimiausias ir patikimiausias J. emai io-Vytauto mogus. Neatsitiktinai jis pasirinko slapyvard Sin". Siningu mas partizaninje kovoje, meil Tvynei ir kovos draugams buvo pagrindiniai partizaninio gyvenimo principai, kuri jis laiksi iki mirties. Paskui j kasdien sek mirtis, bet Sin liko mogumi, kuris buvo vienodai teisingas bendra

63

ygiams ir prieams. Nepadar j iauriu gyvenimas mike, nebuvo jis iaurus, neteisingas, nebausdavo net idavikus, pilnai nesitikins j kaltumu. Jo dainose, pokalbiuose odiai mirti u Tvyn" buvo nepaeidiama priesaika. Neabejoju, ir mir jis su Tvyns vardu lpose. Apie P. Bartkaus uvim 1949 m. suinojau nelaisvje, nuteista deimiai met kaljimo. Tai buvo skaudiausias gyvenime smgis. Pergyvenau io karygio mirt sunkiai, meldiau Dievo palaimos jam pomirtiniame gyvenime, nes Petras vis laik buvo giliai tikintis katalikas. iandien Lietuva, isikovojusi laisv, nemoka jos branginti, ja diaugtis. Palyginti su tais, kurie pokario metais su ginklu rankose kovojo u Lietuvos laisv, iandieniniai didvyriai" meil Tvynei ireikia melu, tuiais paadais. Aiku, iandien kraujo nereikia, bet priesaika tvynei, meil jai galt bent dalinai atspindti partizan priesaik ir didvyrik kov u Lietuvos moni geresn ateit, laisv ir nepriklausomyb nuo iorini jg. iandien tauta suskaldyta, suprieinta. Palyginkim kokia ji buvo, ypa kaimas, kai ugriuvo antroji bolevik okupacija. Dl neapgalvot politini pair skirtum iandien prieais virsta broliai, kaimynai, buv draugai. Tada idavik buvo vienetai ir buvo jie vis pasmerkti, niekinami, naikinami. Sunku iandien bt laisvs kovotojams, jeigu jie prisikelt i pelki, apleist ulini, kur juos, bijodami net mirusi, iniekin ukas prieai. Nuskurdinta, apiplta ir apgauta tauta nesuvokia gyvenimo esms, nesupranta kas gali j igelbti. Laukia sav ir svetim tautos gelbtoj, tiki jais, o ie melu, prarad mogikj sin, klasta ir apgaule veda taut neini, suprieinim, isigimim. Skaudus ir tragikas kovojusi partizan likimas gal kada ir primins pasauliui j ir tautos pasiaukojim - mirtu u Tvyn. Deimt met trukusi iauriausia kova su suvrjusiu okupantu neturi pasaulyje analogo. Kokia tai buvo kova, gal supras ir vertins ateinanios kartos. Dabar tik artimj ir dar likusi kovos draug atminties aminimas, partizan uvimo vietos ir kapai... Neinomi kapai, neinomi didvyriai taip ir liks neinomi, o likusieji gyvi patirs dar vien tragik tautos likimo dal, nes iandien vargu ar atsirast kas itart mirtu u Tvyn". Pinigas tapo dievu.

64

K padarysi, kad mano igyvenimai neturi senaties. Viskas gyva, viskas dar ir iandien atrodo aktualu. Gal praeities kov dvasia pads atgimti Lietuvai. Gal... Skaudani aizd irdyje palieka partizan paminkl, kap aplankymas. Buvau Radvilikyje, kai buvo perlaidojami P. Bartkaus, B. Liesio, V. niuolio ir kit partizan palaikai. Diaugiausi paminklaviete P. Bartkui jo gimtinje, Raseini rajone Pakapurnio kaime, kuri padaryta P. Bartkaus snno rpesiu. Btinas Bartkaus atminties aminimas, nes tai buvo kovotojas u laisv, ino mas visoje Lietuvoje, artimiausias generolo Jono emaiio bendraygis. Lai gimtosios Dubysos vanduo nabda Jam amin mald, o gimtinje liks vienintelis uolas, ikls dang stiprias akas, primena jo pavsyje uaugus Lietuvi tautos didvyr.

65

1946 m. rugsjo 12 d. susirinko rinktini vadai ir atstovai: Ly dio" - H. Danileviius-Vidmantas, J. Kasperaviius-Angis, J. Mo cius-vedrys, Januliauskas-Merkys, alio" - J. eponis-Tauragis ir Vareikis-Gauas, erno" - P. Bartkus-Rimgaila. Buvo nutarta kurti apygard. Junginys buvo pavadintas Jungtin Kstuio apy garda. P. Bartkus atsive erno" rinktinje sukurt apygardos veiklos projekt, taiau posdyje buvo priimtas Lydio" rinktins statuto variantas. T pai dien erno" rinktin oficialiai stojo JKA. Netrukus apygard buvo priimta ir jurbarkik Trij lelij" rinktin, o gruodio mnes prisijung ir Vytauto Didiojo rinktin. Jungtins Kstuio apygardos vadu vieningai irinktas Lydio" rinktins vadas J. Kasperaviius. tabo organizacinio skyriaus virininku - P. Bartkus. Apygardos spaudos organas Laisvs varpas".* Gruodio 22 d., lydimas A. Zaskeviiaus ir J. Lukos, apy gard atvyko BDPS pirmininkas Erelis - MGB agentas Markulis. Erelis labai norjo patekti apygardos tabo bunker, taiau kons piracijos sumetimais partizanai vadaviet jo neved. Susitikime dalyvavo JKA tabo nariai - vadas J. Kasperaviius, organizacinio skyriaus virininkas P. Bartkus, informacinio skyriaus virininkas A. Paulaitis, kio skyriaus virininkas Januliauskas. Apygardos vadovyb buvo pakviesta BDPS pirmininko organizuojam 1947 m. sausio 18 d. vyksiant Lietuvos partizan vad suva iavim. ** Jau 1947 m. sausio pradioje iaikjo J. Markulio idavyst. Sausio 11 d., atvaiavus Raseini apylinkes, po ilg iekojim, pa vojing kelioni, tab ryinink N. Nausdaitj. emaiiui ir P. Bart kui prane apie J. Markulio veikl ir bendradarbiavim su KGB.
* uvusij prezidentas", 1998 m., 96 psl. ** uvusij prezidentas", 1998 m., 106-107 psl.

66

Sveiuose pas tet Anastazij

Ankstyvas 1947 m. pavasaris. Mikuose, Dubysos krantuose dar baltuoja sniegas. Dubysos vagoje pajudjo ledas. Eidamas i Raseini, ujs namus Jonas Digrys pasak, kad serga Petro ma ma, kuri iuo metu slepiasi Saugailiuose vienoje sodyboje. Reikia jai nuneti varios patalyns, drabui, maisto. Jonui viena ranka didesn neul neti sunku. Be to pra apie jos lig praneti Petrui, kuris tuo metu turys bti tose vietovse. Nujau Kengius. Pavakare ijome Saugailius. Svarbiausia pereiti Dubys, nes ledas jau trkinjo, matsi vandens properos. Vengdami proper, ledo lytimis pasiekme kit krant. Sodyb, kurioje buvo Petro mama, Jonas inojo. Aplankme tet Anastazij, pakalbjome. Jon ir mane ji paino seniai, pasitikjo, - buvome artimi gimins. Atrod ji neblogai, bet buvo seniai maiusi Petr, norjo, kad jis j aplankyt. Sutemus ijome Armon kaim. Sodyboje ant Lukns kranto usukome Jonui inom kiem. Pasikeit su eimininku slaptaodiais, pasakme apsilankymo tiksl. eimininkas liep palaukti, o pats ijo. Gal u gero pusva landio pasirod Petras, su juo 5 partizanai. Nulido Petras igir ds apie motinos lig. Labai jis myljo savo motin - pergyveno dl jos, partizano motinos, likimo. Bet koks jos praymas Petrui buvo ventas. Ijome Saugailius visi. Eidami kalbjoms apie

Petras Bartkus (kairje) su mama ir broliu

67

Petro mama

Anastazija Gedminait-Bartkien. Apie 1947 m.

gimines, bendrus pastamus. Prij sody b, kurioje buvo mama, Petras sako: -Mama nemgsta mane matyti gink luot. Imk, Algi, mano ginkl, ovinyn. Pistolet sidjo kien, man paliko tik dir su kabru. Usimeiau ant peties vokik automat ir susd prie darins laukme Petro. Jonas kartu su Petru nujo trobos vid. Neprisimenu partizan slapyvardi, idilo ir veid bruoai, bet iliko gili pagarba ir susiavjimas vyr drausme, prasmingais pokalbiais, laikysena. Vyrai pasidalino dvi grupes, - vieni prie darins nuo Dubysos, kiti u tvarto nuo nedidelio mikelio puss. Didvyriu jauiausi a - eiolikmetis partizanas. Ginkl rankose laikiau ne vien kart, bet bti ginkluotu kartu su partizanais kas kita. Kaip ir visais pokario metais, bendraudamas su partiza nais, baims nejauiau. I namo ijo Jonas. Ilgai pabuvs pas mam kiem gro ir Petras. Ijo linksmesnis, - paprastas gripas, eilinis peralimas, nes mama turjo slapstytis, nelegaliai gyventi tai pas vienus, tai pas kitus partizan rmjus. Myljo Petras savo mam ir pokalbiuose danai su lidesiu mindavo jos benams dali. Palydsime jus prie Dubysos, - pasak Petras. Pereiti per led pavojinga, padsime. Pam vyrai i patvorio pora keli metr kari ir pasukome Dubysos link. Netoli buvo Dubysa, netrukome ateiti. Dl atsargos apsiginklav ilgomis kartimis, atsisveikin su vyrais, ties Navi ninkais laimingai pasiekme savj krant. Kiek matme vyrai mojavo mums rankomis, linkjo laimingos kelions namus. Visam laikui atmintyje iliko i kelion.

Balandio mnes P. Bartkus umezg ryius su Tauro apygar da ir kartu su J. emaiiu vyko susitikim su apygardos vadais. Susitikimas nevyko - nelaimingo atsitikimo metu P. Bartkus buvo sueistas. Apie vyk pasakoja ryininks R. Jankeviit-alnie rinien, E. Grigalaviit. Bartkus gydytis paliktas E. Grigalavi its sodyboje Auktalynio kaime, vliau perkeltas slptuv gretimoje sodyboje. Slaug ir perriinjo jo aizdas Grigalaviit ir Jankeviit. Apie laikotarp R. Jankeviit-Jurgis rao savo prisiminimuose. aizda P. Bartkui atsiliep ilgai, bet jo rytas, valia nugaljo po mnesio Bartkus vl sijung partizanin vadovybs veikl. Dar besigydantis Bartkus gavo ini apie Markulio idavys t, - Jungtins Kstuio apygardos vado J. Kasperaviiaus ir jo adjutanto A. Vilino uvim. Po aktyvi rus karini operacij, uvus patyrusiems kovoje partizanams, tabo veikloje susidar sunkumai. Kstuio apygar dos tabe dirbo pats J. emaitis, nuo sueidimo besigydantis P. Bartkus, broliai Teofilis ir Alfonsas Pakarkliai, E. Kurtinaitis, P. Maiulis. Gegus 20-25 dienomis, iek tiek pasveiks, P. Bart kus suauk buvusi tabo nari pasitarim. Jame dalyvavo orga nizacinio skyriaus virininkas P. Bartkus-Sin, JanuliauskasMerkys, H. Danileviius-Vidmantas, J. emaitis-Matas. Pasitari mas vyko imkaii mike. Vadu vieningai irinktas J. emaitis. Kaip matyti i archyvini dokument, i likusi gyv ryinin k, P. Bartkus, nors 12 met jaunesnis u J. emait, nuo jaun dien buvo puikus organizatorius, daugelio iniciatyv kvpjas. J. emaitis partizan gretas atjo P. Bartkaus raginamas. Taps partizaninio judjimo vadu, J. emaitis visados gerb jo sumanu m, drs, atsidavim tvynei. U P. Bartkaus neisenkani ener gij kovoje su okupantais, nealikus veiksmus ir iradingum konspiraciniame darbe, krybinius sugebjimus J. emaitis j my ljo kaip sn, kaip jaunesn brol.

69

Krinta vaigds
Elvyra Tugaudyt-Savickien

1947-ieji metai. Partizanin kova visoje Lietuvoje pasiek aukiausi laipsn. Mikuose prie rus okupacij kovojo apie 30 000 geriausi Lietuvos vyr. Dideli idavysi tais metais nebuvo, KGB nip buvo nedaug. nipinjimo KGB naudai metai buvo vliau, kai Sibir ive rmjus, kai buvo suimti ir uverbuoti dalis ryinink, neretai ir partizan. Audringa buvo ms jaunyst. Rus kariuomens ir strib siautjimai mikuose vert bti atsargiems, kartais, susidrus su valdios atstovais, ir veidmainiauti. 1947 met sausio mnes sveiuose pas kaimyn Jon Grigalin Dvarnink kaime susitikau su partizanais. Ten buvo Jonas Cibulskas-Nalaitis, Jonas Bieloglovas-Algis, Petras Bartkus-Dargis ir dar keli partizanai. Tada susipainau su Petru Bartkumi-Dargiu, kuris isiskyr i kit savo ramia laikysena, dmesiu kovos draugams ir kiekvienam nepritarianiam komunistinei santvarkai Lietuvos mogui. Partizanai ilsjosi, val ginklus, skait spaud, dainavo apie pavergt Lietuv, inaikintas sodybas, kankinamus kaljimuose ir tremtyje tvus, brolius ir seseris. Dainavo graiai. Graiu baritonu isiskyr i kit Petras Bartkus. Vliau suinojau, kad daug dain buvo P. Bartkaus eilrai odiais. Nors Petras tarp kit buvo jauniausias, bet autoritet partizan tarpe turjo didel. Kiekvienas jo odis buvo apgalvotas, tikslingas, sprendimas priimtinas visiems. Tai buvo vado, partizanins kovos organizatoriaus ypatybs. Nuo to karto pasidariau partizan rmja, laisvs kov dalyv. Ryininks priesaikos nedaviau, bet vendrs" slapyvardiu vyrai mane pakriktijo. Partizanai danai apsistodavo ms namuose. Jie gerb mano tvus, ie myljo ir kiek galdami paddavo vyrams. Urainjau partizan dainuojam dain odius ir, krosnyje rengtoje slptuvje, slpiau. Naktys buvo neramios; tai vienoje, tai kitoje pusje aidjo viai, deg sodybos, miest aiktse iniekinti

70

guljo partizan lavonai. Neirint visko, kaimas gyveno savo gyvenim. Susirink didesn ar maesn br, dainuodavome, grojant kaimo muzikan tams, paokdavome. Jauni buvome. 1948 met vasar grau i kaimo vaka ruk. Buvau jauna, mgau pasilinksminti, padainuoti, pabti jaunimo bryje. Mane lydjo keli gretimo kaimo vyrai. Ms sodyba buvo Dkto miko pakra tyje Puininki kaime. alimais tvyrojo neibrendama pelk. Tokiose

nuoaliose vietose taryb valdios, ypa nakt, nebuvo. Netoli mano nam vyrai udainavo tuo metu populiari kaime dainuk:

Iau pavasarlis, Gegut ukukuos, Ateis i miko Petras, Tau rr itarkuos...

Atsisveikinau su visais, pravriau pirkios duris ir... tarpduryje, plaiai ypsodamasis, pasitiko Petras Bartkus. Nustebau sutapimu, - tik prie kelias minutes draugai dainoje ibr", kad ateis i miko Petras... Negalvojau apie tarkavim" - nesijauiau kalta, o ir Dargis grietai kovojo prie panaius bausms metodus. inau, kad miko vyrai, nors partizan vadovyb buvo grietai prieinga tokioms bausmms, patarkuodavo aktyviems komjaunuo liams upakalius, dargi druska pabarstydavo... Tarkos istorija giliai iliko atmintyje, nes, pasirodo, buvo minima ir namuose. Atjus i miko vyrams, mano atuoniasdeimties met moiut pasikviet Darg prie lovos, padav tark, papra nueiti vakarukas ir itarkuoti okjams upakalius... Liejasi kraujas, udomi mons, o jie linksminasi, - kaltinamj

nuosprend isak moiut. - Bet ten oka ir js ank Elvyra, - nordamas suvelninti nuosprend pasak Petras. -Jai pirmajai ir itarkuokite, - moiut buvo negailestinga. - Nereikia, motinle. Nuo to, kad jie oka, linksminasi, mums ne blogiau. Tegu pasilinksmina jaunimas, neinia kas ateityje j laukia. Girdjote, kokias

71

dainas jie dainuoja? Gerai, kad js kaimas nuoalus, stribai nakt bijo pasirodyti, bet savo drs taip rodyti nedert... Apkabino Petras moiut, pabuiavo, padkojo u patriotik pair tuolaikin kaimo jaunimo gyvenim. Juoksi visi namikiai, juoksi partizanai. Poktu buvo patenkintas ir Dargis. - Jeigu mane toks vyras pabuiuot, surinkiau visas tarkas ir atneiau jam, - springdama juoku pamaiktavo mama. Graus vyras buvo P. Bartkus. Vidutinio gio, viess garbanoti plaukai, didels rudos lidesiu spindinios akys. Daug jis nenekdavo, bet k pasakydavo, atrod tik taip ir reikjo. Nors maiau daug kart, - niekad negirdjau pasakant piktesn od, juo labiau, - keiksmaod. Keiktis buvo udrauds ir partizanams. Dauguma partizan dvjo karikomis uniformomis, bet P. Bartk maiau apsirengus tik civiliniais rbais. Ginkl beveik kiekvien kart turjo kitok. Myljo Petras mones, myljo bendraygius, skaudiai pergyveno

partizan, ryinink arba kit moni idavystes. Mgo Petras poezij, pats kr posmus dainoms. Sunku tada buvo atskirti, kuri daina buvo Petro - Alkupno, kuri kit partizan, nes j eilse buvo ne vienas talentingas poetas, dain krjas. Pritaikydavo melodijas eilms patys partizanai, keitjas ir dainavo savaip kiekviename krate ir Lietuvos gyventojai. Turjau surinkusi savo slptuvje gal 200 partizan dain. Tarp j buvo ir Petro kryba. Eilin kart vyrams atjus ms namus, papraiau Petro, kad jis rayt ssiuvinyje man prisiminim. Tais laikais beveik kiekvienas jaunas mogus turjo prisiminim knygel ir j parayti linkjimus, nupieti k nors, praydavo vis artimesni pastam, gimini, draug. I karto Petras parayti atsisak. Es tai pavojinga, neatsargu. Parodiau jam savo slptuv, kurioje laikiau partizan spaud dain, eilrai tekstus. Slptuv utikrinta. Nesugriovs visos krosnies, niekas jos neras, -

pagyr Petras ir mano ssiuvinyje ra posmel, kuris mintyse iliko iki i dien:

72

Krinta vaigds em kas nakt, Gal su joms mano laim nukris, Gal paliaus vjai, a dros vis pt Ir uvers mano skausmui duris.
Kaip pasira po iuo posmeliu Petras - neprisimenu. J. Cibulskas-Nalaitis ra: Kol Lietuvos moterys gimdys snus - partizanus, Lietuva neus. Lietuviai myli savo gimt em ir, kol gyvi, gins jos nepriklausomyb." Kart Petras man paliko pluot jam rayt laik, pra juos laikinai pasaugoti savo slptuvje. Prisimenu, buvo laik nuo Irenos. Gal tai buvo jo artimai pastamos Aldonos laikai. 1949 metais dirbau kolkyje sandlininke. Kolkio pirmininkas buvo A. Staauskas. Kiek galdama paddavau partizanams: per patikimus mones perduodavau i sandlio jav, kit maisto produkt. Pirmininkas mans nemgo. Pradjo tarti ryiais su partizanais, o mikui skleid gandus, kad esu komjaunuol, taryb valdios aktyvist. Eiliniame susitikime, mane pasikviets nuoaliau, Dargis pasak: Bk atsargesn. Aplinkui yra daug klasting moni. Mes apie tave

inome, o bolevikai, jeigu suinos tavo veikl mums - aretuos. Tu mums reikalinga. T pai met vasar gavau nurodym nuvaiuot Pakap ir i batsiuvio paimti partizanams dvi poras bat. Nuneiau juos Dkto mik. Ten stovyklavo partizan brys, kuriame buvo ir Dargis. Vyrai paruo pietus - laue kept bulvi kurias valgme su sviestu. Gal todl, kad mike, kad buvome visi praalk - buvo labai skanu. Einant namo Dargis pasil pasirinkti palydov, kuris ives i miko. Atsisakiau, bet Petras palydjo mane kok kilometr miku. Toliau jau viena. Tada neinojau, kad vyrus maiau paskutin kart. Aretavo mane 1950 m. sausio 20 dien. Po keli dien pas tvus atjo Jurgiukas - Maryt Praneviit. Maryt buvo Veterinarijos akademijos stu dent. Energinga, linksma mergina. viess, didelmis garbanomis ant pei krint plaukai, mlynos akys, liekna figra dar j nuostabiai grai. A ir ms eima j myljome... Ji pas mus bdavo danai, kartais kelias dienas laukdavo ateinant partizan. Maryt ms sodyboje ir kitur susitikindavo su Dargiu - P. Bartkumi.

73

Maryt inojo, kad slepiu kompromituojanius ratus, bet kur slptuv neinojo. J inojo tik mano tvas. Kadangi tvas paino Jurgiuk kaip partizan ryinink, - slptuv parod. Kartu su tvu, Jurgiukas visk sudegino. Taip dmais pavirto dain tekstai, Petrui skirti laikai, partizanins spaudos keli komplektai, turmo" brio nuotraukos. Mane tardydami, saugumieiai norjo suinoti, kur yra J. emaiio, P. Bartkaus bunkeriai. A j - neinojau, todl ilaikyti kankinimus buvo lengviau. Darydami krat mano namuose KGB'istai, taip pat nieko kaltinanio mane nerado. Ibuvusi septynius metus Krasnojarsko Ozerlage, 1957 metais grau Lietuv.

Kaiiadorys, 2003 m.

Bendraudamas su laisvs kov dalyviais, su partizan rm jais, P. Bartkus pasiymjo mokjimu suprasti mones, liko pa prastas artimas kiekvienam tvyn myliniam mogui. simintinas susitikimas su juo 1947 m. vasar.

74

Sargyboje

1947-j vasara. Dds Antano vaikai prane, kad esu kvie iamas j namus. Nujau. Radau gal 7 partizanus. Petras Bartkus, broliai Teofilis ir Alfonsas Pakarkliai buvo gerai pastami. Painau ir Broni Neverdausk, nes mano teta Birut, kai jis dirbo moky toju Knebioni pradinje mokykloje, su juo draugavo. Kiti nepas tami, bet savo laikysena, elgesiu, kalba savi. Petras sak nueiti Raseinius, nusipirkti laikrat (kok, ne prisimenu) ir prie emaiio paminklo nurodyt valand j laikyti rankose, sklaidyti. Turjau sulaukti ryininks, kuri rankoje turi laikyti tok pat laikrat. Slaptaodis - kakoks pokalbis apie vien laikraio straipsn. Neprisimenu detali, bet atjusi vyresn u mane juodplauk grai mergait, pasikeitus slaptaodiais, padav man laikut, kur turjau perduoti Petrui. Manau, kad tai buvo Nina Nausdait. Raseinius ir atgal dviraiu suvainjau greitai. Nujau Anta n sodyb ir perdaviau Petrui laikel. Ilgai kalbjoms su Petru. Sak atostogaujs... Prisiminme kartu praleist vaikyst, kaimy nus, artimiausius gimines Bartkus. Su lidesiu kalbjo Petras apie savo motin, kuriai teko benams dalia. Sak, esant maiausiai galimybei, neirint pavoj, aplanks j, nes brangesnio mogaus pasaulyje neturs. Lidjo Petras dl sugriauto gyvenimo, gailjosi brolio Antano, sesers Gens, pusbrolio Stepono eim likimo, pa vyzdingiausi sodyb Pakapurnyje sunaikinimo. Kalbjo apie sunki partizan dali, nevardindamas vietovi nei pavardi. Kalbjoms apie Aldon Poderyt, kuri, atvaiavusi i Kauno, esu lydjs prie iluvos esant Nagi kaim, tetos Eleonoros Bart kuts namus. Petras buvo linksmas, matyt diaugsi artimj aplinka, greta esaniu gimtuoju kaimu, Dubysa. Neumiriu tada pasakyt Petro odi: Niekada neoviau beginkl, nepamiau nei vieno daikto arba duonos ksnio, jeigu jo savininkas nesutiko. Nejauiu bendra

75

ygiams kerto jausmo dl smulki j akibrokt. Mano sin vari, rami, - niekada nenukrypau nuo savo princi p, pairos mones, gyve nimikos tiesos kriterij". Be rods tada jo slapyvardis buvo Sin", Matyt ji prabilo Pet ro lpomis... Vyrai tyliai dainavo par tizanikas dainas. Dainavo ir Petro sukurtus posmus. T posm melodija buvo ypatin ga, vairs tremtini chorai tas paias dainas dainuoja ian dien visai kitaip. Vakarjant Petras, iki jie valgys vakarien, pasil man

Alfonsas Pakarklis, Kstuio apy gardos tabo apsaugos brio vadas

pastovti sargyboje. Sutikau. Dav vokik karabin, ovini, dir su vokiku parabeliu. inojo jis nuo pirmj pokario dien, kad ginkl vartoti moku. Matyt mano - sargybinio - sugebjimais tikjo ir kiti partizanai, nes prietaraujani nebuvo. Petras pasak, kad gali ateiti ryininkas, taigi btina, kad jisai sustabdytas pasakyt slaptaod. Kok - neprisimenu. Neapsakomas jausmas septyniolikmeiui, sauganiam partizan ramyb. Baims nebuvo nei elio - tik atsakomyb, tampa, pasi tikjimas savimi. Pirt laikiau ant karabino saugiklio. Lizde - ovinys. Vyrai tyliai dainavo, vakarieniavo. Ant stalo stovjo pusbonkis degtins, kur septyni vyrai iki galo taip ir neigr. Nuo Kriuks puss u sodelio sumavo mogaus siliuetas. - Stok! Slaptaodis! - kuo vyrikesniu balsu suukau. - Eik tu ..., - igirdau atsakym - slaptaod". Painau ir bals - tai buvo i gretimos sodybos mano pusseser Onut Pet rauskait. Ji, painusi mano bals, atsak mano sakym stoti

76

kasdieniniu isireikimu, nors inojo, kad sodyboje yra partizanai. Ji man, kad at sitiktinai pamats j juokauju. Pamaiusi mane ginkluot - nustebo. Susitinkame su ja danai ir dabar, prisimename ir pasijuokiame i tragikomikos situacijos. Girdjau kaip pavakarieniav vyrai kalbjo mald Prie yg". Ij kiem nuginklavo" mane ir visi pasukome Kriuks tiltelio pusn. Lydjo pussesers Onut ir Otilija. spdingai atrod Teo filis Pakarklis: turbt dviej metr gio, plai pei, apsisiauts rusik pla-

Bronius Neverdauskas Biruts rinktins vadas

palatk". Per peius ir krtine sukryiuotos kulkosvaidio juostos, ant paties rusikas lengvasis kulkosvaidis. Ir iandien mintyse matau jo taisykling bruo ger veid, iltai mog velgianias akis, gerairdik ypsen. Painau j ir jo brol Alfons nuo vai kysts, bet prisiminimuose rykiausiai iliko to susitikimo vaizdas. Prie Kriuks tilto partizanai atsisveikino su Onute ir Otilija. Mes pasukome Mankaus jaujos link. Jauja buvo atokiau nuo sody bos, prie mikelio. Ten buvo atsargini ginkl, ovini ir kitos amunicijos slptuv. J inojau ir a, nes slpme ginklus ten nuo 1944-j, kai dar nebuvo aretuotas Manki snus Stasys. Atsisveikinant Petras, pairjs mano vokiko kirpimo als v kepur, sako: - Parodyk man savo kepur, pasimatuok manj, - ir nusims nuo galvos kietu, blizganiu snapeliu tamsiai pilk kepur, padav man. - Mainykim. Man tavoji patogesn, iltesn, - usidjo Petras manj kepur. Truputi didel buvo man Petro kepur... djs vid kakok skudur, priekaktyje siuvs gabal kartono neiojau j gal daugiau 10 met. Gaila, dabar jos, muziejins vertybs, nerandu. Inyko vyrai tamsoje, neinomais takais ikeliavo pavojing neini...

77

Apie P. Bartkaus veikl Laisvs kov archyvo 13 Nr. 6 psl., Dalia Kuodyt rao: 1947 m. viduryje Kstuio apygardoje vyki pasikeitimai buvo ypatingi. Reikjo visk kurti i naujo - organi zuoti tabo veikl, iekoti pareign apygardos ir rinktini ta bus. is darbas truko vis mnes. Pagrindinis ir vienintelis J. e maiio pagalbininkas buvo P. Bartkus-Sin - KA tabo organi zacinio skyriaus virininkas". Tuo metu buvo formuojamas ir apygardos tabas. tabo virininku buvo paskirtas P. Bartkus-ad gaila. Taigi jungtin Kstuio apygardos tab buvo surinkti e maitijos partizan lyderiai, pakl sunkiausi atsakomybs nat. 1947 m. vasar ebenkties rinktins tabas sikr Vidukls valsiuje arkaimio kaime Juozo Kaiuio sodyboje. ia nuolat gyveno P. Bartkus, E. Kurtinaitis, Teofilis ir Alfonsas Pakarkliai. Danai ia lanksi apygardos vadas J. emaitis. Prasidjus aktyvioms KGB operacijoms, sumimams, pakeisti apygardos, rinktini, bri vad slapyvardiai, j pavadinimai. Ilgai vienoje vietoje slptis buvo pavojinga. J. emaitis ir P. Bartkus ijo Kelms-Krai apylinkes ir Stulgi apylinkse 7-8 km spinduliu reng 4 slptuves-bunkerius. Slptuvje, kodiniu pava dinimu Aura" 1947-1948 met iem dalinai praleido J. emai tis, A. Liesius, P. Bartkus. Dar 1947 m. ruden, siautjant okupant kariuomenei, buvo nutrauktas reguliarus ryys su rytinje Lietu voje veikusiomis rinktinmis. J. emaiio sakymu Dkto mikus buvo pasisti tabo nariai P. Bartkus ir B. Liesis. Jie turjo sprsti naujos Prisiklimo apygardos klausimus. Met pabaigoje Dkto mikus atvyko Kstuio apygardos pareignai ir pradjo vykdyti uduotis. Reikjo nustatyti ryius, susitikti su rinktini vadais. Su Atlyno rinktins vadu J. Raziuliu-Mayliu Bartkus palaik ryius dar nuo 1946 m. Susitiko aliosios rinktins vad P.Masilait-Virp. 1947 m. pabaigoje iemos metu P. Bartkus, lydimas partizan Teofilio ir Alfonso Pakarkli, Br. Neverdausko ir dar keli partiza n lanksi ms apylinkse. Teko su jais susitikti, rogmis per veti i vienos vietos kit, duoti ryininko priesaik.

78

Priesaika

1947-j pabaiga. iema. ie metai mano gyvenime iskirti niai. Prisiekiau dirbti partizan ryininku. Trubt Alfonsas Alimaitis, partizan Alfonso ir Teofilio sesers snus, prane, kad vakare, pasikinks roges arklius, atvaiuo iau gretimo Lau kaimo Aliausko vienkiem. Neprisimenu kodl, bet arkl teko skolintis i to paties Ali maiio, rogs vienkinks, nedidels. roges susdo gal 9 partizanai. Susdo glaudiai, kojas nuleid nuo rogi, ant keli paruoti ginklai. alia mans sdjo P. Bartkus, broliai Pakarkliai, B. Never dauskas ir dar keli ne pirm kart matyti partizanai. Lkme Lau, Kebaii miku Pakapurnio pusn. Sustojome kakur vienkiemyje Vilaiiuose netoli Milaaii. Bartkus, Pakark liai, gal dar pora partizan nujo vid. Kiti vyrai isidst sargy boje aplink sodyb. Sdjau su likusiais rogse gal pora valand. Susirinkome visi ir vaiavome atgal kakur pro Pakapurn, Kebaiius, Andriuaii pusn. Apsistojome Petro Maiukeviiaus sodyboje, kuri buvo prie miko. Visi sujome nam, susdome gana didelje virtuvje. Petras istat sargybinius. Neprisimenu, valgme k ar taip nekjome, bet Petras Bartkus pasil: - Daug, Algi, tu mums padjai. Manau, neatsisakysi bendrauti ir ateityje. Tu baigi septynioliktus metus. A tokio amiaus Kaune prisiekiau Lietuvos Laisvs Armijos kovotoju. Silau prisiekti dirbti partizan ryininku. Kakaip sutrikau. Iki iol atlikdamas bet koki partizan u duot negalvojau apie priesaik. Ir slapyvardio neturjau, nes bendravau tik su gerai pastamais vyrais. Berods Alfonsas Pakarklis padjo ant stalo ginkl, kryel, pa dav priesaikos tekst. - Pasirink slapyvard, - pasak Petras. Gteljau peiais. Buvo staigmena, pasimeiau. Ant stalo gu ljo knyga uolinis". Lyg tai prisimenu, kad knyga buvo

79

vidutinio formato, virelyje mogaus veidas, vietoj barzdos uolo aknys, plaukai - akos. Knygos autoriaus, ileidimo met ir ian dien nenustaiau, nors iekojau vairiose Lietuvos bibliotekose. Vilties dar nenustoju, nes tai buvo, turbt, tarpukario Lietuvos leidinys, archyvuose turt bti iliks. - Kuo blogas slapyvardis tos knygos pavadinimas, - pasak kakuris i vyr. Pritar visi. Sutikau. Priesaikos teksto taip pat neprisimenu, bet nuo 1947 m. iemos partizanai mane apart turto vardo pa kriktijo uoliniu". Priesaikos liudininkai buvo partizanai ir eiminink snus Petras. Vyrai uvo visi. Tebegyvena Andriuaiiuose tik mano krikto liudininkas Petras Maiukeviius. Sveikino vyrai primus partizan ryininko priesaik. Petras Maiukeviius turbt j ryininkas buvo anksiau, nes sekaniais metais ryi reikalais su juo teko susitikti. - Ieikime kiem, palydsiu, - pasil Petras Bartkus. Susdome rogse ir gal valand instruktavo mane dl busimo sios veiklos. Vis pirma atsargumas, konspiracija. Apie mano veik l neturi inoti niekas. inojau susitikim slaptaodius, pato d ut prie Valio uolo. Petras grietai udraud kalbti, vykdyti bet kokias gautas uduotis i kit asmen, nepastam partizan. Bendrauti leido tik su juo, broliais Pakarkliais, Broniu Neverdausku. Jo paties nurodym vykdymui buvo atskiras slaptaodis, ka kas apie gerai man ir jam inomas Dubysos lankas, j pavadinimus ar pan. Kitus partizanus teko sutikti vliau kelet kartu. Teofilis Pa karklis, mano brolio Kstuio krikto tvas, uvo tais paiais me tais Kald pirm dien, Kelms rajone, Bargaili kaime, kininko Margio sodyboje. Palikau vyrus Maiukevii sodyboje ir pusiaunaktyje sk mingai grau namus. Neklausinjo tvai kur, su kuo buvau. ei moje buvo nusistovjusi tokia taisykl, - neklausinti vieni kit to, apie k nenorima kalbti.

80

1948 m. pradioje apygardos tabo darbuotoj pasitarime nu tarta spariau kurti nauj apygard. Kstuio apygardos vado sakymu kovo 31 d. P. Bartkus-Marimas atleistas i Kstuio apy gardos tabo ir paskirtas naujos Prisiklimo apygardos vadu. tabo virininku patvirtintas L. Grigonis-Krivis. Vis 1948 m. balandio mnes tabas dislokavosi Dkto mike. Apygardos vadas P. Bart kus, kreipdamasis naujus apygardos kovotojus, ra: Kovodami dl savo tautos laisvs ir nepriklausomybs, kartu kovojame ir dl viso kultringojo pasaulio likimo. Mums atitenka sunkus, bet didingas ir garbingas udavinys. Tegu Aukiausiojo palaima lydi ms ingsnius ir darbus". (Lietuvos partizanai", 1996 m. 274 psl.) Specifin Prisiklimo apygardos veiklos kryptis - spauda. Bir elio mn. 1 d. ileistas pirmasis apygardos laikraio Prisiklimo ugnis" numeris. Laik ratyje buvo spausdina ma politin apvalga, mi apraymai, be veik kiekviename nume ryje partizan kryba poezija. Tai buvo visoje Lietuvoje turbt turi ningiausias pogrindins spaudos leidinys. Redak cijos jgos ioje apy gardoje buvo stiprios: poetas Petras Bartkus po poezijos kriniais pasirainjs Alkup no slapyvardiu, Vytau tas niuolis-Vytenis, Bronius Liesis-Naktis. Leidinio dailininkas L. Minglas-Diugas.
81

Petro Bartkaus-Alkupno kryba

Dar 1946-1947 metais P.Bartkus partizanams ir j rmjams dviem leidiniais buvo pateiks mainratin savo krybos rinki nuk. 1948 m. Prisiklimo apygardoje, Maironio rinktinje, ileista dain ir eilrai antologija Kovos keliu engiant". Pirmieji du tomai ileisti 1948 m., treiasis - 1949 m. Juose 319 eilrai, pa plitusi ne tik Lietuvos vakarinje dalyje, bet inom ir dainuo jam visoje Lietuvoje. Leidinlyje Partizan sielos atgarsiai", ileistame 1948 metais, tik Petro Bartkaus-Alkupno kryba. Rinkinlyje 18 eilrai. Vietoj vado P. Bartkus rao: Neiekokite ia meno, Tai k Js igirsit, Yra mintys partizano, engianio pro mirt. Nesimok Petras eildaros moksl, gal todl ir ra, kad di delio meno jo eilraiuose nebus. Gimtieji Dubysos slniai, nuostabi gyvenamoji aplinka nuo pat vaikysts Petrui kvp romantikumo, meils gimtajai Duby sai, Tvynei jausm. 1929 metais Petro gimtojoje sodyboje sveiavosi poetas Mai ronis. Viename dviej gal name gyveno broliai Petras ir Antanas Bartkai. Petras buvo veds Maironio pusseser On Maiulyt i Didskaimio kaimo Betygalos parapijoje. Antanas - Petro tvas. Prisimenu savo moiuts Onos pasakojim, kad Maironio sve iavimosi Pakapurnyje metu, Petras nepaleido Maironio rankos,

82

Petras Bartkus mokslo metais

visur buvo kartu, dargi pasaks trump vaikik eilratuk... Gal tai buvo lemtis, gal prigimtis, bet Petras labai myljo gamt. Dar vaikas bdamas, aisdavo pro sodyb tekaniame Alkupio upe lyje, mgdavo klaidioti nuostabiomis Dubysos pakrantmis. Mgo lauko ir darelio gles, grdavosi sodyb puoianiais imtameiais uolais, ydiniu sodu. Vienas i sodybvietje liku si uol ir iandien oia Jam skirtoje paminklavietje. Poetas Maironis Bartk sodyboje lanksi ne kart. Iliks mo iuts Onos pasakojimas, kad kakuriais metais Maironis sveia vosi savo pussesers sodyboje. Moiut, vienai i savo dukter Eleonorai paliep nubgti sod ir parinkti skanesni obuoli. Netrukus mergait atne piln krepel. Visi obuoliai buvo pra ksti...

83

- K tu ia sugalvojai? Atneei prakstus obuolius, - barsi moiut. - A rinkau tik skanius... O kaip neparagavusi inosiu, kurie skans, - naiviai aikinosi Levut. Juoksi visi, iki aar kvatojosi ir Maironis. Paglost, pabu iavo mergait u geranorikum ir sumanum. Mokjo Petras bendrauti su aplinkiniais, nevengdavo suaugu si draugijos. ie jame mat mstant, isiskiriant i kit to am iaus paaugli, berniuk. 1944 metais vokieiams pasitraukus vakarus, sugrus raudo niesiems, Petras pasuko partizano keliu. gimti vadovavimo suge bjimai, lankstus protas, isilavinimas Petr pastat partizanins kovos vad gretas. 1945 metai - partizanins kovos masikumo metai. Atitrks nuo organizacini darb, eilratyje alieji vanagai mike" Petras ra: Kas i armijos paspruko, Kam pasibaig iaudai, Ir kantrybs kam pritrko, Prieglobstis visiems - mikai. Tikjimas teisingos kovos pergale, partizan buitis ir kas dienyb atsispindi to paties pavadinimo eilraio kitame posme: Mediai lama, lauas smilksta, Skamba juokas ir ginklai, Bga dienos, neprailgsta, Vis trumpja ms vargai. Tais metais dauguma Lietuvos moni ir partizan tikjo, kad raudonasis teroras - trumpalaikis reikinys, kad tiesa turi nugalti, kad laisv pads ikovoti stiprios vakar alys. Bolevikai Lietuvoje siautjo. U prieing komunizmui od, u anekdot, u antitarybin dain atpildas buvo standartinis 25 metai kaljimo. Eilratyje Bolevikams" Petras ra:

84

Sudeginot ms sodybas, Nuudt senus tvelius, U tai, kad snus pasirys Dl laisvs paliko namus. Patikim moni breliuose partizanin spauda, kurioje buvo ir vienas kitas eiliuotas posmelis, buvo skaitoma, platinama i ran k rankas, eilraiai, pritaikius liaudies dain melodijas, - dai nuojami. Pietinje emaitijos dalyje Kstuio apygardoje, beveik visi gyventojai mokjo partizan dainas uvusiam draugui", Atsisveikinimas", Dubysos slnio partizanai", Partizan y giai", Partizan ilgesys", Nakties ygiai", Mergaits daina par tizanui" ir daugyb kit posm. Dainuojamos jos buvo kiekviena me krate kitaip. Danai ir odiai keiiami. Dainavo jas ir partiza nai. Dainavo mike prie smilkstanio lauo, palapinse, eminse, dainavo valstiei sodybose, kurias juos atvesdavo klajn dalia. Dainuojanius partizanus teko girdti daug kart. Kai kurie turdavo lpines armonikles, kuriomis labai graiai pritardavo dainininkams. Tautui mikuose gana dideliame partizan bry je teko girdti grojanius armonika, smuiku, gitara. Kaip pasakoja ryinink L. Grigalaviit, 1945 m. Paupio mik didelje sto vykloje partizanai buvo atsitemp net pianin... 1947 m. teko bti partizan bryje, kuriam vadovavo P. Bart kus. Dainavo tada vyrai tyliai, ramiai - tikrai graiai. Dainuodavo su jais ir Petras. Jo baritonas dain pynje skambjo ramiai, rykiai, bet kakaip lidnai, tragikai. Iliko atmintyje dain odiai ir melodija. Petro daina Atsi sveikinimas", kuri dainuojant girdjau ne kart ir j pat, skam bjo visai kitaip, kaip j dabar dainuoja Kauno ir Vilniaus tremti ni chorai. Ir odiai kaip kur pakeisti. Leidinlyje Partizan sielos atgarsiai" parayta: Islinksiu a, kaip koks elis, Mane priglobs tamsi naktis, Ach, kaip noriau grti vlei! Ir griu - jei tik ne mirtis. 85

Klajosiu tviks laukuose, Drsiai juos ginsiu kovose Ir vien kart suinosi, Kad a jau ties NKVD. Po io posmelio, puikiai prisimenu, vyrai dainuodavo sekant: Nuvilks ten mano rbus menkus, Nuaus suplyusius batus, Bet mirusiam visko utenka, Gali ir valgyt, jei gardus... Gal is posmelis neetikas, vulgarus, gal todl ir redaguojant leidinl Partizano sielos atgarsiai" jis nebuvo ispausdintas, bet partizanai j dainuodavo. Paskutinius posmelius vyrai dainuodavo taip: yds vl vasaros auksins, Lauk gli iedai subrs, Prisimink t, kurs dl Tvyns, Neteko visko, net tavs. Bet netikk, nes tai tik odiai, Jie, kaip miraas, greit praeis... A griu vl ir lpos godiai Buiuos tavsias vakarais... Iskirtin daina Dubysos slnio partizanai". J mokjo ir slapia dainavo visi raseinieiai, apygard, rinktini, bri par tizanai. Padubysio mikai ir gyventojai buvo nuolatinis partizan prieglobstis. Pirmj partizan bri - LLA Vanag bazs buvo prie Dubysos esaniuose Kengi, Pakapurnio, Navinink, Sau gaili, emygalos kaimuose, Padubysio, Bedani, Virtuk, ai ginio, Tautui mikuose. Su didele meile iame eilratyje Petras apdainavo savo gimtin, partizan eim likim, tikjim, kad ateis laikas, kai vergijos nei gimtinje, nei Tvynje nebus:

86

Kur stats krantai ant Dubysos, Kur lama banguoti mikai, ygiuoja vorel itysus, Rke dingsta ingsni aidai. Apie savo ir kit partizan gimtines, eim likim rao: Namuose j niekas nelaukia, Siaubinga ten sukas mirtis. Motul ir ses ijo, O tvas umerk akis... Bdinga, kad Petras, raydamas apie mergaites, visados jas vadindavo viesiaplaukmis. Ne visos padubysio mergaits buvo viesiaplauks, bet Aldona, su kuria nuo jaunysts draugavo Petras, buvo viesiais lino plaukais. Todl tame paiame eilratyje jis rao: Kas vakar, kai saul leidias, Kakur pasigirsta daina... Jaunut mergait viesplauk Nutyla kako laukdama... Mirtis partizan lauk kiekvien akimirk. Petras ramina viesiaplauk: Bet ne - jis tebra dar gyvas, Tvynei jo plaka irdis! Kai tvikj nebus vergijos, Tada mylimasis sugr... Pasibaigus karui Lietuv i fronto kovai su partizanais buvo permesta tkstaniai rus kareivi. Nordamas palaikyti partiza n dvasi, negalvoti apie pavoj, kur kelia mik ukavimai, ablavos Petras eilratyje Nakties ygiai" su humoru rao: Rusais mus tenebaugina, Jie tik em ms smardina. Juk ir per ablav Ms nepagavo.

87

domi, atspindinti partizan santykius su tuometiniais Lietu vos valstieiais, eilratis - daina Nakvininkai": Gal atrasite kaimyn, Gal gimini, O jei ne, - tai galit sprsti I ms veid. Mes ne vagys, ne plikai, Bet mons katalikai, Tokie kaip js. Dainuodavo vyrai t dain ueidami pas nepastamus arba retai lankomus mones, matydami abejones, baim, nepasitikjim partizanais. Tai lyg pasisveikinimo himnas. Praddavo j taip: Ko taip baisiai nusimin irit mus? Gal dar pirm kart matot Tokius sveius? Nebkit nusimin, Jei lanko jus mikiniai, Jie gerbia jus! Dainai pritardavo trypimu kojomis, rank plojimu, grojimu pirtais kulkosvaidio ar automato disk ir t.t. Po tokios dainos tampa tarp eiminink ir svei inykdavo. Eilratyje uvusiam draugui" Petras Bartkus-Alkupnas ra: Bet Tu uvai, krauju em aplaistei... Kovos draugams sudie dar pasakei; Visas jgas Tu paaukojai laisvei, Bet laisvo krato Tu jau nematei. Tkstaniai partizan uvo nelygioje kovoje u Tvyns laisv. Vieni uvo prie kulk pakirsti, kiti, matydami grsiani nelaisv ir kankinimus, susisprogdino, nusiov patys. Nedaug i j mirdami spjo atsisveikinti su draugais, su Tvyns dangumi.

88

Nepasakei, Petrai, ir Tu kovos draugams sudie". Nespjai. Baudj kulk suvarpytas su ginklu rankose kritai Upelki mike 1949 metais rugpjio 13 dien. Sugr gimtoji em Tavo krauj. Knas, bolevik iniekintas, kelias dienas guljo Radvilikyje, v liau mestas apleist ulin. uvai, bet likai amina laisvs kovoto jo legenda ir Tavo nemirtinga siela iandien gyva ms prisi minimuose. Iskirtinis eilratis Tvynei", kur 1945 m. Petras para lyg mald, lyg rekviem savo gyvenimui ir likimui. Tvyn Jam, tai ne tik gimtieji Dubysos slniai, ivaikioti visi piet Lietuvos mi kai. Tvyn - visa Lietuva, jo mons, kuriuos Jis mat tik laisvus: Visada, net sapne apie laisv svajoju, Apie laisv gimtj lauk... - ra Petras. Gal tai nra labai tobula eildara, parinkti odiai, bet tai Petro irdies daina, Jo sielos aidas pasklids po vis al. odyje T vyn" - visas Jo gyvenimas. Trumpas, bet neumirtamas, pras mingas: Dl Tavs, o Tvyne, iandien a kovoju, Dl Tavs, dl Tavj vaik! Dl Tavs ir gyvyb statau pavoj, Tavo laisvei kelius tuo grindiu. Jeigu Tu, Petrai, matytum iandienin ms laisv, sunku b t. Lyg pranaas, tame paiame eilratyje, beveik prie 60 met raei: O po to, kai tauta bus laisva, be pavoj, Kai nebus jau kov, nei varg, Na, tada atsiras daug balsing heroj, Kurie sieks pinig ir dvar... Daugiau kaip prie pus amiaus numatei, Petrai, ateities vizij. Jautei, kad atsiras daug balsing heroj...", kuriems neu teks pinig ir dvar. Valdydami milijoninius Lietuvos turtus, jie

89

siekia valdyti vis Lietuv. Rusijos imperijos palikuonys Lietuvoje alkanu vilgsniu iri J, nori gelbti" Lietuv, pakartoti imt mei istorij, - priglausti po savo grobuoniku sparnu. Nepasi duos idavystei tauta, - imoko skirti tuius paadus nuo tikrojo grio. Negalima leisti, kad kovose dl laisvs ilietas kraujas bt apipiltas umarties dulkmis, iandienini heroj melo ir ida vysts iuklmis. Eilratis Jai" raytas, kaip teigia Petro bendrayg Birut Juodyt, padubysio mike ant kelmo. Tai nekaltos meils odiai, skirti Aldonai. Palietus P. Bartkaus kryb - partizanines dainas, manau, bus domu eilraio-dainos A verkiau parimus" kilm. Partizan dain rinkiniuose ji pavadinta Mergaits daina partizanui" ir buvo inoma, dainuojama kaip viena pirmj pogrindio dain: A verkiau parimus darely prie lango, Kai paspauds rank tyliai ijai. Aarom sidabro verk rtos alios, Verk kanose sksdami laukai. Tai odiai atspausdinti ir dainuojami jau 1943 metais. Pasi rodo, kad gim i daina Vilniaus krate. odius jai para lietu vait i Dauglikio Vanda Panavait-Stankien. Eilratis Mano ilgesys" buvo skirtas lietuvi savisaugos bataliono kariams, kartu su vokieiais kariavusiais ryt fronte. Pirm kart jis ispausdintas savisaugos dalini savaitratyje Ka rys", 1943 m. sausio 16 d. Tais paiais metais perspausdintas ki ninko patarjo" kalendoriuje pavadinimu Kai sugri". 1944 m. Vanda Panavait emigravo Vakarus ir gyveno Kanadoje. Julija Gylien, pokalbyje su poete, estrados dainininke V. Panavait 1996 met Amerikos lietuvi laikratyje Draugas" Nr. 73 rao: Labai jautriai apie i dain atsiliep Bernardas Brazdionis 1956 m. balandio mnesio Lietuvi dienose": is eilratis yra labai cha rakteringas nepriklausomos Lietuvos lyrikai ir turi puiki origina li poetini vaizdi. Dl savo nuoirdaus Tvyns ginti ieinan

90

iam kariui mergaits jausmo, taip bdingo ir ms liaudies dainoje, jis bus patiks ir i dien tvyns laisvs kovotojams. Rado atgars jis ir tremtini irdyse, ir visi j mielai dainuoja". i posm autor V. Panavait rao: O visai nepelnytai susi laukiau priekait, kad es pasisavinau lietuvs partizans - miko sess sukurtus odius. A gi labai dkinga miko sesms ir bro liams, kad j dainavo slapia tuo skaudiu tautai metu. Gal dl to ir norjau paskelbti tikrj original ir savo, kaip autors, vard. Juk tas eilratis tapo ir j - partizan ir laisvje gyvenani tvy naini daina..." Girdjau t dain dainuojant P. Bartk, brolius T. ir A. Pakarklius, B. Neverdausk, J. Venslausk ir kitus partiza nus. Tik melodij, kuri girdjau ir gerai prisimenu iandien, poli tini kalini ir tremtini choruose ir atskir asmen daininink dainuojama kitaip. Aiku, dainos odiai, j i lp lpas, perj vis Lietuv, pakeisti, pritaikyti tarmei, vieno ar kito Lietuvos krato gyventoj charakteriui. Bet tai vis daina. Daina - kurios posmuo se atsispindi Lietuvos likimas, - nuolatin kova prie pavergjus. Nortsi prie Tavo krybos, Petrai, prisiliesti iomis eilutmis: Puikus Pakapurnys prie Alkupio - Tava gimtin. Uaugai ten Tu uolu galinu... Iki mirties venti tau buvo odiai Lietuva Tvyn, Ginklu kai stojai ginti J nuo atjn. ventoji atmintis - gimtinje prie uolo paminklas Gyvens tarp ms - Tavo bendraygi. Ir ateities kartoms laisvs kov istorija - tai ginklas, Kuris primins narsius partizanus, Tautos Karygius. Jei iandien btum gyvas, Petrai, Tu, Matytum, kad pasaulis Lietuv jau ino, Tik kartais vjui puiant i ryt Agresyvum jauiam i sen kaimyn...

91

Alkupnas

Jai
Dar tuomet kai pro ber skarot Mums atrod gltas dangus, Supratau, kad irdis valdo prot, Kad kakas taip suartino mus. Bgo dienos lyg bitms glse... Tuia bt gyventi be j. Vakarai, tylumoje ibls, Neumerkdavo ms aki... Bet mylt vien tave negaljau, Sau priskyriau Tvyns vargus, Neblakiausi kaip pkas ant vjo, Nors likimas atrod baisus. Nepalau vargai ir pavojai, U Tvyn ir mirt nebaisu! Tik skaudu, kad tu net nepamojai, Kai skubjai nuo miko taku. Tave apne dulks parado, Atitolo vargai svetimi. Kakas naujo tavy atsirado, Tai, kas buvo, pamirti imi... Neramu, kartais ird taip gelia. Laim tik atminimuos randu... Bet vistiek kantriai seksiu t keli, Nors js esat man brangs abu!
1946 m. spalis

Eilratis visam gyvenimui

Vytautas Kvedys

Eilratis buvo ispausdintas eilrai rinkinyje Partizan sielos atgarsiai" 1948 m., eilrai tritomyje Kovos keliu engiant" 1950 metais. Pakartotas to paties pavadinimo partizan eilrai ir dain rinkinyje 1991 m. Ta tragikos meils istorija prasidjo taip paprastai. 1940-j met vasar Pakapurnio kaim netoli Raseini atvaiavo jauna, grai kauniet Aldut Poderyt. I pradi ji susipaino su kaimyn Brazausk Onute, jo kartu uogauti, rieutauti. Padubysio laitai aidjo nuo nerpestingo keturiolikmei juoko: jo negaljo ugniauti nei sveitimi tankai, nei vir visos Europos besitvenkiantys karo debesys. T juok igirdo ir penkiolikmetis Raseini gimnazijos gimnazistas Petras Bartkus. Neinojo tada jis, kad is juokas strigo ird visam gyvenimui. T dien jiedu paprasiausiai susipaino, kartu rieutavo. Paskui prasidjo laikai. Jiedu kalbjo apie gyvenim, jaunyst, draugyst, dar neusimindami apie meil. Gal tam dar ir laikas nebuvo atjs. Paskui, kai Petras stojo Kauno technikos mokykl, jiedu susitikdavo daniau, taiau ne taip danai, kaip abiems norjosi. Aldona pajuto, kad Petras gyvena ir kakok kit jai neinom gyvenim. Jis kalbjo apie meil Tvynei, apie auktus idealus, taiau nepasakojo k praktikai daro. O jis jau buvo pasiprie inimo vokikiesiems okupantams dalyvis, priklaus Lietuvos laisvs armijai. Artjant frontui ne vienas Petro draugas pasitrauk vakarus, toliau nuo artjanio raudonojo teroro, kurio kruvinus nagus buvo mat pirmosios okupacijos metais. Bartkus tuo laiku buvo pasirys kovoti u Tvyn Tvynje. Kartu su savo bendraminiais jis pasitrauk mik, msi ginklo. Tomis dienomis Aldona gavo laik, parayt 1944 met lapkriio 15 dien: Skaudu be nam, be artimj, be senj draug, bet jei jau taip reikia, tai aimanuoti nra ko, i viso a per daug aiman ireikiu, bet labai maa entuziazmo. Bet inai, kam svaidytis odiais ir nutolti nuo realios tikrovs, kuri altu realumu artja kartu su alta iema ir kitais draug" ruoiamais malonumais. Visa tai

93

bt nepaprastai lengva praleisti, tik grsta, kad tai gan ilgai tsiasi, o gal dar nemaa laiko kamuos..." Kad tai jau gana ilgai tsiasi..." O dar buvo tik 1944-j ruduo, dar tik pati pradia partizano kelio, kada jaunus Lietuvos vyrus dar gaivino viltis apie greit Lietuvos ivadavim, kada jie tikjo, kad neliks vienii nelygioje kovoje. Po keli mnesi, 1945 m. gegus 30 dien Petras ra: ...Neinau, gal a suklysiu, bet man atrodo, kad ms kelias laisv ne roi iedais, bet atriausiais j dygliais klotas. Tikiuosi, kad dar kart teks praleisti karo audr, kuri gali daug k nusiaubti. Na, o po to jau tikrai galsime leisti laisvas ir laimingas dienas. Bet diaugsmas negali bti skaidrus. J temdys mirtis draug, kurie tiek daug aukojosi ir dirbo, bet darbo vaisi jau neteko pamatyti..." Pokario laikai nebuvo dani, ir ateidavo jie ne per pat. Daniausiai juos atnedavo nepastamos merginos, moterys. I rato, i mini Aldona suinodavo, kad tai Petro laikai jai: pasiraydavo jis tai Povilu, tai Antanu, o j vadindavo Onute. Grietos konspiracijos taisykls net mylimuosius neleido vadintis tikrais vardais. Pakliuvs ekist rankas toks laikas galjo tapti rimtu kaliu. Deja, suprasdamas tai, Petras pra, kad visus laikus, raytus po keturiasdeimt ketvirtj met rugpjio pirmos dienos, Aldona sunaikint, arba gerai paslpt. Ji ipild antrj praym: laikus isaugojo iki i dien. Ryininks pakviesdavo ir retus susitikimus - kart, retkariais du kartus per metus. Aldonai tekdavo vainti pas savo tet arba kuri nors geleinkelio stot. ia jos paprastai laukdavo ryinink. Apie vien tok susitikim pasakojo raseinik Onut Jainauskien - ta pati Brazauskait, tuo laiku irgi gyvenusi Pakapurnio kaime, savo tvikje: - Aldut pas tet atvaiavo jau pavakar, taiau norjo kuo greiiau susitikti Petr. Man j reikjo nuvesti kokius 20 kilometr Nagi kaim tarp aiginio ir iluvos. Ijome, nelaukdamos ryto. Nagiuose a j perdaviau kitiems monms, o pati grau. Po keli dien suinojau, kad Aldona susirgo plaui udegimu. Liga usits, net Aldonos motina i Kauno buvo atvaiavusi jos iekoti. Laim, kad tada baigsi viskas gerai. - Taip, tie reti susitikimai buvo sunks. A i vaikysts buvau silpnos sveikatos, o ia neretai tekdavo eiti per sniegynus, nakvoti palapinse. Bet taip norjosi pasimatyti, pakalbti apie ateit, juk mudu tikjom, kad ji bus

94

Petras Bartkus ir Aldona Poderyt Pakapurnyje. 1944 m.

bendra ir grai. Myljom vienas kit nekalta jaunatvika meile, net pasibuiuoti drovdavoms - taip jau buvome auklti. Apie savo partizaninius reikalus Petras beveik nekalbdavo, tik bendrais bruoais. Ir jo draug artimiau nepainojau, nors ne vien buvau sutikusi. Kiek daugiau painojau kapiton emait, vien kart su jo mona i Kauno kartu vaiavome susitikim. Dar prisimenu vien partizan, gal dl to, kad Petras graiai apie j atsiliep. Gervele j vadino - toks jaunutis buvo partizanas. Net mike, bunkeriuose jis stengsi graiai susitvarkyti, apsivarinti, i medio pasidarydavo akut. Paskui suinojau, kad jis uvo.

95

Sunkus buvo partizan gyvenimas. A tik vien kit dien taip mike praleisdavau, o jie juk taip vis laik. Ir vis laik jiems grs apsupimas, mirtis. Suprantama, kad mirties ar bent sumimo grsm buvo pakibusi vir Aldonos. Galjo kliti kelionje, galjo bti apsupta kartu su partizanais mike. Ir paiame Kaune gyvenimas nebuvo ramus. Aldonos tvas savanoriu kovojo su ginklu prie Lietuvos prieus, vliau dirbo policininku. Ir nors jis mir dar nepriklausomos Lietuvos laikais, taiau kain ar naujoji valdia bt leidusi, kad universitete mokytsi savanorio policininko dukt. Neinojo valdia ir to, kad Aldona, jau dirbdama universiteto kadr skyriuje, iplia i byl kompromituojanius dokumentus, iduoda suklastotas paymas, taip ji padjo monms, kuriems grs susidorojimas. Laikai atgaivindavo, suteikdavo vilt ir vienam, ir kitam. Taiau laikas bgo, o ta bendra ateitis, apie kuri abu svajojo, vis tolo ir tolo. Keturiasdeimt atuntj sausio devint Petras ra: ...Gal todl, kad su savo dabartimi ir pats esu persisunks melancholija, jauiuosi perdaug ivargs, neinios kamuojamas. O gal todl, kad nepramatau gyvenime nieko geresnio kaip tik tuos paius vargus, kurie gana danai keiiasi ir keisis savo pavidalu, bet esmje lieka tie patys - gyvenimo vargai. Laim prabga minutmis, vargas nusidriekia metais. Pavydas apima matant mones, kurie moka ir stengia praleisti laik nieko gilaus nepastaniame usimirime. Argi jiems ne geriau. Per daug slegianios mintys, kad jas galiau pasakyti tau. Su akmenimis ant kaklo skenduolis neturi kabinti akmenis ant kaklo to, kuris galbt yra be j, kuris dar turi jg ir energijos, kuris dar turi gyveneti - tavs. ...A bijau. Pats neinau ko, bet kako tai bijau". O prie tai buvo paskutinis j susitikimas, kakoks negeras, lyg pranaaujantis nelaim. Buvo keturiasdeimt septintj vasara. Aldonai, to laiko valdininko akimis irint, teko didel garb - vaiuoti Maskv, parod, skirt fizkultrinink dienai. Petras tam prietaravo - jo nuomone, netinka lietuvaitms ygiuoti okupant sostins centre. I kitos puss, Aldonai sukl nerim Petro pasakojimas apie tai, kad jis turi galimybi pasitraukti usien. Ji nieko balsu nepasak, taiau mintyse pagalvojo - tu tai pasitrauksi, o kur a dingsiu, k a viena darysiu.

96

tai po io susitikimo kartu su laiku Petras atsiunt eilrat - ir dabar ji saugo mayt bloknoto lapel primargint pietuku. Neseniai ileistame rinkinyje is eilratis, pasiraytas Alkupno (Alkupis - tai Dubys tekantis upelis, su kuriuo ribojosi Bartk em) vardu, yra datuotas 1946 metais. - Gal kai kuriuos posmus jis buvo paras ir anksiau, taiau apie parado dulkes tegaljo suinoti tik keturiasdeimt septintj vasar. Ir dar u irdies ima tos eiluts - tik skaudu, kad tu net nepamojai, kai skubjai nuo miko taku. I ties, a nepamojau. jom su ryininke i miko, dar pagalvojau, kad reikia pamojuoti ranka, taiau pagalvojau, kad negera akis gali pamatyti. Ne pasiteisinsi tada, kad uogas rinkai, kai pamatys, kad su kakuo atsisveikinai, prisimena Aldona. - Taip paskutin kart ir atsisveikinome su iuo protingu mogumi. Tiesa, po to dar buvo keletas laik, paskutinis i j raytas 1948 met birelio 15 dien. Bet tuo laiku atjo ir negera inia: Petras susirado kit mergin. Neteisinga buvo ta inia, tik nepatikrintas gandas, taiau jauna mergina sieid. O ia dar nutrko laikai, nors gal tai atsitiko dl smgio ryinink grandinei - kas dabar beino? Bet itekjo Aldona tik po trij met, kai paaikjo, kad Petro jau seniai nra. Noriau dabar nors prie jo kapo pastovti, pakalbti su juo, ten

guliniu. Geresnio mogaus u j nesivaizduoju, - suvirpa vilniets Aldonos Baltuiens balsas. - Bet kur jis, tas kapas? ...Kol kas inoma, kad buvs Prisiklimo apygardos vadas, LLKS - Lietuvos laisvs kovos sjdio - pirmininko adjutantas majoras adgaila (toks paskutinis P. Bartkaus slapyvardis) uvo vykdydamas uduot ir iduotas 1949 met rugpjio 13 dien Radvilikio rajono Upelki mike kartu su LLKS spaudos skyriaus virininku kapitonu Svajnu ir tautinio skyriaus virininku kapitonu Naktimi. uvo trys lietuviai - raseinikis Petras Bartkus, iaulikis Vytautas niuolis, jurbarkikis Bronius Liesis, trys poetai - Alkupnas, Svajnas ir glis.

Raseini rajono laikratis Naujas rytas", 1991 08 01.

97

Prisiklimo ugnis" buvo mielai skaitoma visose Lietuvos apygardose, rinktinse, nes joje, apart politins apvalgos, buvo mint poet poezija - tapusi partizan dainomis. Kaip rao kny goje uvusij prezidentas" N. Gakait-emaitien, J. emaitis stebdavo ir diaugdavosi gera partizan nuotaika. Tai labai svar bus ir reikmingas atitrkimas nuo kasdienybs. J. emaitis su pasitenkinimu klausydavosi P. Bartkaus, broli Liesiu, L. Grigo nio, kit partizan dain. Dainuodavo jie pai sukurtas patrio tines, meils Tvynei, tvams ir merginai dainas. 1948 m. vasara P. Bartkui Prisiklimo apygardos stiprinimo, ryi ir konspiracijos, atskir padalini apmokymo ir tobulinimo vasara. Apie laikotarp rao Ro Jankeviit-alniernien Jurgis - Ziga.

Praslink metai ir veidai..

Ro Jankeviit-alniernien

Mano tvik - puikus Auktaitijos kratas netoli Kupikio. Tarpukario Lietuvoje mokiausi Kupikio gimnazijoje. Mgau literatr, men, visuomenin veikl. Vokiei okupacijos metais studijavau medicin Vilniaus universitete. Antrosios rus okupacijos laikotarpiu u prieik bolevikams veikl 1945 metais vasario 16 dien buvau aretuota. Paleido. Supratau, kad laisvje ib siu neilgai. I Vilniaus pasitraukiau Raseini rajono Pareigi kaim, kurso draugs Danuts Mikyts tvik. Petr Bartk - Rimgail, Savanorio rinktins tabo nar, pirm kart sutikau 1946 met rugsjo mnes. Pas partizanus mane atved Danut, anksiau u mane turjusi ry su miko broliais. Pasakiau, kad dl saugumiei persekiojimo esu pasitraukusi i Vilniaus universiteto, paskutinio medicinos fakulteto kurso. Partizan vadai J. emaitis-Tylius, P. Bartkus-Rimgaila apsidiaug, medikas partizan bryje - brangus asmuo. Rimgaila ilgai aikino - supaindino su partizanins kovos ypatybmis: drausme, konspiracija, ryiais. Klass draugo, uvusio 1941 metais, atminiai slapyvard pasirinkau Jurgis. Paaikin artimiausias uduotis, pasak ryi slaptaodius, vyrai nuved mane pas Viktor. Igirdusi Viktoro vard, nedrsau paprayti, kad mane palikt pas mergait. Pasirodo Viktoras - tai miela, protinga kaimo mergina. Tuo labai apsidiaugiau. Vietovi pavadinim, pavardi klausinti buvo

draudiama, nors dabar, po daugelio met, bt labai domu susitikti bendraygius j tarpe ir Viktor. Jeigu esi gyva, atsiliepk, Viktorai", - 1946 metais sutikta puiki mergait... Taip prasidjo mano odisja po emaitijos kaimus, laukus ir mikus. Daug teko keliauti ir iem, ir vasar. Ir niekad be tikslo - tik su uduotimis. Sunkios kelions naktimis nepastamose vietovse. Baugino kaime lojantys unys, kartais, didesniuose mikuose, stgaudavo vilkai, nes po karo i plrn buvo apstu. Kojos - vienos psls, bet eiti reikia. Vilkai, palyginus su idavik-

99

strib gaujomis, nebaiss. Plikai stribai tais metais buvo kaimo siaubas. Prisimenu 1946 met iem, ryinink roges pakinkytu arkliu, po ienu, veiau partizanams skirt raomj mainl, apirograf. Auktaitika mano prigimtis neleido tinkamai vanyioti emaitikai pakinkyt arkl. Leidiantis pakaln is isikink i rogi ir pabgo. Rogs, atsimuusios alikelje esant akmen, sulo. Ant kalnelio pasirod ginkluot vyr brys. Tai buvo stribai. - Kas tau, mergaite, nutiko ? Palauk, pagausime arkl, kinkysime ir galsi vaiuoti toliau. Gal kuo nors atsilyginsi, - lojo vienas po kito. Nors veidas buvo sukaustytas, turjau ypsotis, neparodyti baims, nepasitikjimo jais. Pagavo arkl, pakink, paklausinjo, kur vaiuoju. Gerai, kad inojau toje pusje, kuri vaiavau, kaimo pavadinim. Pavard igalvojau. Matyt ir stribai buvo nevietiniai, nekreip tai dmesio. Vaiavau toliau kaip sapne. Atsigavau tik nuvaiavusi paskirties viet. Negaljau kalbti, - lieuvis buvo lyg svetimas. Vykdant P. Bartkaus uduotis, teko vainti pakeleivinmis mainomis, sunkveimiais, dviraiu. Kad susisiekimas su ryininkais bt spartesnis, saugesnis, P. Bartkus, jau - Dargis, padovanojo dvirat. Juo ivainti keliai, keleliai, takeliai Raseini, iluvos, Vidukls, Nemaki, Skaudvils apylinkse. Net iaulius, esanius u 80 km, gavusi Dargio uduot, pasiekdavau dviraiu. Atvaiavusi i Kauno ilipdavau i pakeleivinio sunkveimio prie Raseini ant kalniuko. Eidavau pus kilometro psiomis pakaln ir apie kilometr upelio vaga iki jaukios sodybos. Ten ant stalo jau garuoja bulviniai blynai... Tomis dienomis, kai turjau atvaiuoti, eimininkai stebdavo keli, matydavo ilipani i sunkveimio ir visada lauk. Tai buvo svetingi, mieli kaimo mo ns, tikri lietuviai patriotai.

Apsistojusi prie Skaudvils Maint kaime siuvjo Andriulio namuose, papraiau, kad imokyt siti vyrikas kelnes. - Iki piet neimoksi, - pareik siuvjas. - Iki vakaro nesimokinsiu, - atsakiau jo tonu. ia buvau tik kelias valandas, - laukiau P. Bartkaus. Ilgai jo laukti nereikdavo - inojo mano atvykimo viet, laik ir t pat vakar susitikdavome.

100

Buvau iaudins kaime pas kinink Gaidauskien. T pat vakar, lyg elis, pasirod Dargis. I kur - klausti nevalia. Tik 2002 m. suinojau, kad bunkeriai-slptuvs buvo Andriulio ir Gaidauskiens sodybose. Kaimuose, kuriuose tekdavo apsilankyti daniau, pabti ilgiau, kaimynai galjo atkreipti dmes mane - jaun, inteligentikai atrodani mergin. eiminink pastami, aplink gyvenantis jaunimas, nusived mane vakarukas, kad galt pasakyti jog tai giminait Teres, kuri atvaiuoja i Kauno. Palydjo namus mane keletas kaimo berniok. - Sutvarkykim tylen mergiot, - igirdau, kaip pasil vienas i j. - Ar pasiutai, neinai su kuo turi reikal, - nusodino drsuol kitas. Jauiau pagarb, pasitikjim, net meil man sen ir jaun kaimo moni tarpe. Nujaut jie, kad turiu ry su miku, bet gerb, ujaut, globojo. Buvo ir toki, kurie bijojo. Dirbau partizanams ir medicinos srityje. Paruoiau daniausiai vartojam vaist anotacijas. Jos buvo padaugintos ir idalintos rinktinms, briams. Patarimais, konsultacijomis padjau pasveikti ne vienam vyrui. Teko gydyti ir sueistuosius. 1947 metais balandio mnes, einant susitikim su Tauro" apygardos atstovais, atsitiktinai buvo sueistas P. Bartkus. Ant lovos galo pakabintas automatas netyia Bartkaus ukliudytas iov ir kulka kliud jo klub, on ir rank. Partizanai j paliko gydytis pas E. Grigalaviit, o vliau perkl Stasio ir Elenos Ambrozaii sodyboje Auktalynio kaime rengt slptuv. Pradioje j perriinjo E. Grigalaviit, vliau gydym tsiau a. Slptuv buvo nesudtinga, - darinje po ienu. Kart, bnant P. Bartkaus slptuvje igirdom ingsnius. Kakas vaikto... Nutilome. P. Bartkus isim pistolet, mostu parod tylti. temptas laukimas. Po keli minui sutartu beldimu dav enkl eiminink. Atne valgyti... Dargio aizda ilgai neugijo. Kulka buvo kliudiusi klubo kaul ir laikas nuo laiko aizda atsiverdavo. Nesiskund niekada Petras - kentjo ir ygius jo kartu su visais. Teko tvarstyti aizdas, perriinti ir kitus, miuose sueistus, partizanus. Visada tikjau partizan vadais. Ir iandien meldiuosi jiems, nes man JIE man VENTIEJI, savo darbais ir tikjimu, teisinga kova prie okupantus.

101

J didyb, paveldta i protvi, ilaik ventas tautos idjas, nepalo pakeliui mirt. I partizan jie reikalavo grietos drausms, viet juos politikai, palaik moralikai, siek, kad kiekvienas i j inot ir tikt partizanins kovos tikslu ir idja. Nebuvau iki tada, net ir iandien nesutikau tokios plaios erudicijos ir gilios inteligencijos asmenybs, kaip apygardos vadas Jonas emaitis-Tomas. Kart emaitis dav man paskaityti vienos rinktins vado jam parayt laik. Laike jis buvo kaltinamas pasidavs Dargio - P. Bartkaus - studenioko takai. Po keli dien skaiiau atsakym, kur gerai atsimenu ir iandien: Visikoje kieno nors takoje man bti neteko, bet a diaugiuosi, kad sugebu pasiduoti nors daug jaunesnio u mane kovotojo gerai takai. Myljo J. emaitis Petr Bartk, gab organizatori, suman partizanins kovos bendrayg. Deinioji J. emaiio ranka, - daug kas pasakydavo apie Bartk. Grusi po eilins uduoties i Suvalkijos, pasakojau spdius apie piet Lietuvos partizanus. Parneiau unemuns partizan dain tekstus, dainuo dama norjau perduoti ten dainuojamas j melodijas. emaiiai jas kartojo ne taip melodingai. Savas jie dainavo graiai, kartais net emaitikai. Pasakojau naujus suvalkietikus anekdotus apie Stalin, Berij, apajev, stribus.

Mano gyvenimas - kelions. Ilgai vienoje vietoje neusibdavau - tolimi ir artimesni objektai sodybose, mikuose. Daugyb moni sutikau per iuos metus. Vieni buvo ir liko itikimi Tvynei, kovotojams dl jos laisvs ir nepriklausomybs, partizanams. Deja, buvo ir toki, kurie kankinami, usupti KGB-ist melu ir paadais, iduodavo savo miko brolius. E. Grigalaviit yra pasakojusi, kad Bartkus ra dieno rat- prozos krin pavadinimu Praslink metai ir veidai". Ji buvo kartu, kai Bartkus vienos sodybos pakratyje, griovio krante, atitinkamai paruos, ukas tuos uraus. Deja, per daugyb met pasikeit kaimo aplinka. Laukai iarti, upeliai ir grioviai numelioruoti, sodybos perkeltos gyvenvietes. Nustatyti slaptaviet iandien nemanoma. Slinko metai, blso sutikt moni veidai, nes vienus maiau kelias dienas ar dar ilgiau, kitus kelias valandas, dar kitus kelias ar keliolika minui.

102

Vaizduotje, ir jeigu sutikiau natroje, bendraygi veidus gal ir atgaiviniau, prisiminiau. Buvo j tarpe ir visai sen, jaunimo, net vaik. 1948 met pavasar i Dkto mik jome Kstuio apygard. Apsistojome netoli iluvos tarp mik buvusioje sodyboje. Dviraiu sodyb atvaiavo gal atuoniolikos met jaunuolis. Kur laik nuoaliau su juo kalbjosi P. Bartkus. Vliau Dargis pakviet mane, supaindino, sak, kad tai ess jo giminaitis gyvens prie Raseini. Liep siirti vienam kit, kad esant ryi reikalui, paintume. Ar teko vliau sutikti jaunuol, neprisimenu. Inyko i atminties jaunuolio veido bruoai, bet susitikus po 50 met, aptarus aplinkybes, viet ir laik, galiu drsiai tvirtinti, kad tai buvo Algimantas Petrauskas, dabartinis P. Bartkaus atminimo rengini sumanytojas ir vykdytojas. Daug brangi veid nuslinko umart. Daug j jau seniai nra gyv. Partizanai uvo visi, dalis ryinink mir lageriuose, dalis pokario vtrose prarad sveikat, ijo anapilin. Yra ir ilikusi. Bt nuostabu aplankyti vietoves, sodybas, mik tankmes, kur tiek dien ir valand, bnant nuolatiniame pavojuje, miriai sekiojant ms pdomis, pragyventa. 1948 met balandio mnes Prisiklimo apygardos vadovyb vizitavo atskirus partizan brius. Buvo tikrinama, kaip vyrai moka naudotis ginklu, laikosi veiklos konspiracijos, sugeba naudotis ryiais. Briuose trko emesnio rango vad, todl P. Bartkaus iniciatyva buvo nutarta organizuoti kuop vad kursus. Tuo metu, beveik vis laik buvau Prisiklimo apygardoje. Bartkus, vykdamas Jonikio rajono mikus, kartu pam ir mane, nes kursuose buvo numatytas ne tik kovinis rengimas, bet ir kitos partizaniniame gyvenime reikalingos disciplinos. Man buvo sakyta skaityti kursantams pirmosios pagalbos teikimo ir sanitarijos kurs. tabo apsaugos lydimi, i Dkto miko ijome balandio pabaigoje. Keliavome naktimis. Dien praleisdavome pas patikimus kininkus, arba mike. jome pro Radvilionis, Gandiogal, Kryi kaln. Kelion buvo tolima, sunki. Ji mane labai suartino su P. Bartkum, jame pamaiau mog, kuris ujausdavo, suprasdavo, saugodavo mane, dar jaun mergin. MVD kariuomenei siautjant tuose kratuose P. Bartkus kurs organi zavimo atsisak. Grome Dkto mikus. Dar prie mint yg, Bartkus,

103

matyt, ruo mane miko gyvenimui, norjo, kad painiau, suprasiau partizaninio gyvenimo kasdienyb, jo sunkumus, pavoj. Kart Bartkus pasak: Turi pagyventi partizan stovyklavietje. Gal kada, kai bsim laisvi,

reiks papasakoti, parayti apie j. Nusived didel mik. Tankus eglynas, palapin be stogo, umaskuotas lauas. Vyrai sugul aplink lau. Susisukusi ilgus kailinius atsiguliau ir a. Po kiek laiko atjo Dargis. Savo vatinuku apklojo mane, atsigul alia. Supratau draugik est ir savo kailiniais apklojau abu. P. Bartkus buvo lyrika asmenyb. Pagrindins pokalbi temos - partiza nin kova, partizan veikla ir ypatybs, Tvyns meil, meil gimtajam kratui, motinai. Negirdjau j pasakojant anekdotus, linksmus nuotykius. Negirdjau keikiantis, blevyzgojant. Dargis nerk ir negr alkoholini grim. Ypatingai vertino partizanin spaud - rpinosi jos leidyba, redagavimu ir platinimu. - Spauda auklja, vienija partizanus, informuoja apie ms kovos tikslus, ypatybes, j skaitanius Lietuvos mones, - sakydavo P.Bartkus. Alkupno slapyvardiu P. Bartkus kr, spausdino savo eilraius, virtu sius partizaninmis dainomis. Jas dainavo emaiiai, mokjo auktaiiai, i lp lpas periminjo visa Lietuva. Ankstyv pavasar mikuose yddavo ibuokls. Kartais atrod, kad brendi per mlyn mlyn jr. Bartkus, bdamas poetikos prigimties, matyt tai pastebjo ir 1948 metais, kai mane jau tard saugumieiai, jo bendraygi tvirtinimu, para man skirt eilrat Sesei":

Nekart maiau ibuokli jroj Inyrant garbanas gelsvas, Bet kas i to dabar, kad iriu, Tave ia niekas neatve...
Po tolimo ygio apsistojome Talkinink kaime, tarp Vidukls ir ienlaukio geleinkelio stoi. eimininkas - Aleksandras Ananka. Dien praleidome darinje. Bryje buvo J. emaitis, P. Bartkus, broliai Pakarkliai ir dar keletas

104

partizan. Pavakaryje sargybinis suuko Stribai!" I vis pusi pasipyl pragarika ugnis. Atskir vi nebuvo girdti - sodyba gaud. Per kelet sekundi atsidriau lauke. Ugnimi atsakme ir mes. Vyrai um gynybines pozicijas ir trauksi artimiausio mikelio link. Kulkosvaidininkas padav man ovini juost ir liep neti. Sueid vien partizan. Blakiausi tarp vyr ir sau prisiekiau Tarp ginkluot daugiau nebsiu beginkl. Nesvarbu, kad taikliai audyti nemoku, sueista sau kakt pataikyiau"... Atsiaudydami traukms jau tamsoje. dang kilo vairiaspalvs raketos. Sprogimas sodyboje. Sueistas partizanas uolas susisprogdino rankine granata. Sueistas pilv sprogstama kulka, kitas partizanas mir ant mano rank. Po to vykio papraiau Bartkaus, kad vien kasdien neiojamo varko sag montuot nuod ampul. Jauiausi ramiau, ypa bdama su uduotimis mieste. Teko igirsti pastab, spjim i Dargio. Kalbant su gerai inomais monmis, raginau juos padti partizanams. - Ne tavo reikalas verbuoti ryininkus, - bar mane Dargis. Neinojau, kad ryininks Pelyts draugas - apygardos OS vadas. Kons piracija partizan ir ryinink tarpe buvo btina. Ypatingai tuo rpinosi, reikalavo, kad slaptumas bt privalomas be iimties visiems, P. Bartkus. - Kuo maiau aki mato, aus girdi, - tuo geriau, - eiliniuose pokalbiuose pastebdavo Dargis. 1948 met vasar, lyg jausdama savo nelaim - aret, ryininke rekomendavau savo gerai pastam Elvyr Pliupelyt. Partizan vadovyb primj, patikrino, dav Zitos slapyvard ir nenusivyl. Mane aretavus, Zita beveik du metus puikiai atlikinjo tabo uduotis. Vasaros vakarais, miko gilumoje prie lauelio, vyrai tyliai padainuodavo, pasakodavo anekdotus, pasvajodavo apie ateit: - Kai bsim laisvi, reiks baigti studijas, - nutrauks mokslus universitete svajojo Rytas. - Mans mergait laukia, - lidnai prabilo Nyktis. - Griu - vaikai mans nepains, - susimsts prasitar Jogas. - Tai arsiu emel, tai arsiu..., - lyg laikydamas plg kietomis emdirbio rankomis, numat ateit Daiva. Nelemta buvo isipildyti j svajonms; ir studento, ir mokytojo, ir

105

emdirbio krauj sugr Lietuvos em. Ir iandien j kaulai, strib imtyti apkasuose, uliniuose, pelkse, gldi neinioje, bet ilik daugumos moni atmintyje, pagarboje. Gerbiami emaitijos partizanai buvo u aukt moral, graias dainas, elgesio kultr. Antrais su partizanais painties metais Nalaitis man sak: Dargis ir keiktis mums udraud. Merginos danai pas mus bna.

Negrau. Gerb partizanai moteris. Tik bdama kaljime pagalvojau, kad ir pernelyg didelis asketizmas vyravo j tarpe. Suvalkieiai sakydavo: Kokia tu ryinink, jeigu neiauginsi snaus partizano..." Gal tai ir teisinga - bt ilaikytas genetinis fondas... J. emaiio snui tada buvo 4 metai. Nuostabius, pilnus meils, ilumos laikus ra tvas savo snui - nalaiiui. (Motina buvojau mirusi.) Paskaity davo man juos maojo Laimuio globjai. Gaila, iuos laikus reikjo sunaikinti. Apie bendraygius J. emaitis kalbjo su giliu sielvartu: - Gaila paius geriausius Lietuvos mones nukreipti didiausiam pavojui, net iai. Bet reikia. Reikia kovos, reikia spaudos, ryinink, reikia, kad mons suprast ms pasiprieinimo okupacijai tiksl ir istorines aplinkybes. Po eils neskmi, bendraygi ties, kart Dargis sak: - Mes sime, jus, ryininkus, kaljiman sugrs, ms rmjus itrems Sibir. Ms valtis plaukia atvir jr... Visa tai, k pasakoju, neumirtama, amina. Baim kalbti apie praeit, apie slaptum, pavojus iliko iki i dien. Sapnuoju kankinimus tardant, tardytoj vrikum ir krpioju i siaubo. Kas tardomas kaukia vries balsu, tas bijo vri ir bijos dar ilgai. Atgavusi nepriklausomyb lietuvi tauta iandien gyva. Lietuviai privalo inoti, kad tikri didvyriai gyveno, kovojo u Lietuvos laisv ne tik prie imt meius. Dabartinio jaunimo, moksleivi proseneliai, seneliai, gimins buvo didvyriai, Lietuvos laisvs kov dalyviai. Atminim ir pagarb jie peln ne maesn, kaip savanoriai 1918 metais, kaip Klaipdos krato ivaduotojai 1923 m., kaip sukilimo dalyviai 1941 metais. Kovojanti Lietuva, - toks Jos likimas per prajusius kelis imtmeius.

106

Su pagarba prisimenu bendraygius partizanus J. emait, P. Bartk, T. ir A. Pakarklius, A. ir B. Liesius, L. Grigon, B. Neverdausk, E. Kurtinait, ryininkus Nin Nausdait, Elvyr Pliupelyt, Eleonor Grigalaviit, B. Grigalaviit, Maryt Mikait. J atminimas vis tolesn gyvenim man suteikia jg, nor gyventi tais paiais ventais sitikinimais, siekiais. Dants pragaras, palyginus su KGB kameromis, tik ydintis sodas... Didvyri atminim, paminkl, kryi uvimo vietose Lietuvoje daug. Deja, kai kurie j nepriirimi, apleisti, umirti. Nortsi, kad partizan vardais bt amintas j atminimas karini dalini, mokykl, miest ir miesteli gatvi pavadinimuose, kad mokyklose bt dstoma laisvs kov istorija, kad partizan paminklus, kapavietes priirt, inotj pastatymo tiksl dabartin ms jaunoji karta. Ai tau, Petrai, kad Tu buvai, kad painau Tave ir iandien mintyse matau gyv. Savo prisiminimus noriu baigti Tavo sukurt eili uvusiam draugui", kuris kaip rekviem skirtas Tau, posmu:

Bet tu uvai, krauju em aplaistei... Kovos draugams sudie dar pasakei; Visas jgas tu paaukojai laisvei, Bet laisvo krato tu jau nematei.
2004 m.

107

P. Bartkus, kadangi jo vadovaujama apygarda ribojosi su Lat vija, turjo tiksl umegzti ryius su Latvijos partizanais. Deja, tai nepavyko, nes Latvijos partizanai pastovios vadovybs neturjo, j veikla buvo stichika. Bendravo su latviais tik pavieniai par tizan briai, atskiri partizanai. Kai P. Bartkus tobulino Prisikli mo apygardos veikl, J. emaitis kr nauj organizacin vienet srit. i idja ne kart buvo aptarta su Bartkum ir emaii apygar dos vadovybe. Gegus mnes buvo sprendiamas is svarbus klausimas. Vad pasitarime prie Lyduvn liepos mn. steigta vakar sritis pavadinta Jros vardu. Jos vadas J. emaitis pasirinko alio slapyvard, pavaduotojais tapo A. Milaeviius-Radvila ir P. Bartkus-Marimas. (uvusij prezidentas", 154 psl.) Tolesn srities veikl J. emaitis sprend kartu su P. Bartkumi, Bronium Liesiu, broliais Vytautu ir Viktoru niuoliais, Povilu Ci bulsku ir buvo su jais kur laik kartu Prisiklimo apygardoje. Gegus mnes prasidjo masinis lietuvi trmimas Sibir. Apie tas dienas Antanas Sadeckas Kauno dienoje" straipsnyje Sajan priekalnse" rao: 1948 m. gegus 22 d., 00 val. ginkluoti NKVD'istai autuv buoi smgiais duris paadino 39 766 lie tuvius. Geleinkeli stotyse jau stovjo 1849 prekiniai vagonai, juos sukabino 30 eelon. Operacijoje Vesna" (Pavasaris) dalyvavo 41 564 MGB ir pasienio kareiviai bei karininkai. Jiems vadovavo generolas leitenantas Bokovas ir jo pagalbininkai - apie pusimtis pulkinink, papulkinink ir major. Msiki idavik lydimi jie vaikiojo po kaim vienkiemius, mokykl bendrabuius, po miest butus. Operacija atlikta organizuotai. Panaudota 2501 automaina, neskaitant kinkomojo transporto, telefono ryys ir kariuomens radijo stotys. Tremtiniai buvo iblakyti: po Krasnojarsko krat - 23 734 mons, po Irkutsko srit - 11 644 ir Buriatijos-Mongolijos ASSR 4 014, paskutines geleinkelio stotis pasiek birelio 5-12 dienomis.

108

Tremties vietas (mik kirtavietes, tarybinius kius ir pramons mones) dar po keli, gal 10 dien, priklausomai nuo vietini pirk li organizuotumo ir resurs. ie skaiiai ir faktai pateikti pagal NKVD ir NKGB doku mentus. Tai vyko, kai Lietuvoje ydjo obelys ir pavasarins gls, kai tuiose sodybose myk karvs ir staug unys, kai iedlapiai krito ant iniekint jaun kn, gulini miesteli aiktse". 1948 m. ruden A. Pakarklis-Kilpa sak man nuvaiuoti iau li krat kakur tarp Kiaunori ir Pakaps, susitikti P. Bartk ir perduoti jam mintinai imoktus gal 4-5 sakinius. Neatsimenu tiks liai, kak apie vanag ir Drebulyns mik. Nuvaiavs dviraiu nurodyt sodyb, pasikeits su eimi ninku slaptaodiais, (kakokia manipuliacija su kortomis), su laukiau Petro. nekjoms vis vakar. Jis teiravosi apie gimines, savo gimtins apylinki pastamus mones. Tada jam pasakiau, kad mokykloje mes trys draugai, a, Zigmas Butkus ir Pranas Mic knas sudarme slapt grup. iais metais vasario 16 d. Raseiniuo se ikabinome atsiaukimus gautus i A.Pakarklio-Kilpos. I jo gaudavau ir partizanins spaudos. Papasakojau, kad vasario 16 d. partizan atsiaukim, kaip rytojaus dien mane informavo P. Micknas, priklijavs ant Raseini rajono partijos komiteto dur. Atidiai iklauss mane, Petras grietai sak nutraukti i veikl, nes ms pastangos nevertos tos rizikos, kuri atsiranda ms veikloje. Pasak, kad apie tai spsis ir A. Pakarkl-Kilp. Prisimenu dav pasiskaityti vairios partizanins spaudos. Tik pasiskaityti vietoje. Vetis namus net maiausio lapelio neleido, - kelias ilgas, neinia kokia grimo lemtis... Atgal Kilpai parveiau taip pat mintinai imokt, man paiam nesuprantam atsakym. 1948 m. lapkriio 12 d. vyko BDPS Prezidiumo posdis, ku riame dalyvavo vakar srities atstovai J. emaitis, P. Bartkus, ryt - J. Kimtas, J. ibaila. J. emaitis buvo irinktas Ginkluotj pajg vadu, P. Bartkus-adgaila BDPS Prezidiumo sekretoriumi.

109

Lapkriio 23 d., paymdamas Lietuvos kariuomens dien, J. emaitis pasira pirmj BDPSP Prezidiumo pirmininko akt sakym nustatyti Laisvs kovotoj karinius laipsnius. Majorais tapo J. Kimtas, J. ibaila, P. Bartkus, A. Milaeviius. Prisiklimo apygardai tuo metu vadovavo Leonardas Grigo nis, turdamas vadovavimo partizan briams didiul patirt. Apie jo t 1950 m. savo prisiminimuose pasakoja Kstutis Ber snas.

110

Verkia kanose sksdami mikai.

Kstutis Bersnas

Nuo seno mikas, jo vrys lietuviui buvo duona, prieglobstis nuo prie, groio ir diaugsmo altinis. Siravo, lingavo girios prie Nemuno, Dubysos, prie Ginvs. valgsi visas puses skarotos egls, liekni bereliai, plaiaaks puys. Galinai uolai, ikl savo ididias virnes, irjo Dubysos slnius, Ginvs laitus, nardami karpytais lapais, kalbjosi su po j kojomis iurlenaniais upeliais. Ne vienas imtametis gal prisimena laikus, kai j paunksmje vaidilos kreno ventj ugn... 1944 metais, Lietuv upldus raudonajam terorui, mikai priglaud tkstanius partizan. Iekodami j stovykl, rus baudjai viais skardino Lietuvos em, jos laukus, kasdien drumst mik ramyb. Vienas i partizaninio judjimo vad - Leonardas Grigonis - taikiausios ir kilniausios specialybs atstovas - mokytojas. L. Grigonis gim 1906 metais Rokikio apskrityje, Rokikio valsiuje, Puoni kaime, kinink eimoje. Baigs Rokikio gimnazij, gro gimtj kaim. Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomyb ir jaunasis Grigonis entuziastikai rpinosi lietuvybs atkrimu kaime. Pauliaukos vienkiemyje, kininko Kuprio namuose, steig pradin mokykl, kuri lank apylinks vaikai. Grigonis nemet ir kininkavimo, nes tvas buvo mirs ir visi kio rpesiai gul ant jo pei. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, savanoriams ir maaemiams buvo dalijama em. Netoli Puoni atsirado naujakuri kaimas. Sunku pasakyti, kada is ems kampelis pirm kart buvo pavadintas Slyne, taiau tikrai inoma, kad vard naujai besikurianiam kaimui parinko Pauliaukos mokyklos vedjas L. Grigonis. Jis labai domjosi savo krato istorija ir buvo skaits, kad iose apylinkse kadaise klajojusi sli gentis, todl kaim ir pavadino Slyne. 1934 m. mokytojo L. Grigonio iniciatyva Slynje buvo pastatyta medin pradin mokykla. Mokyklos vedjas - L. Grigonis. Jis vadovavo dideliam Slyns auli briui, buvo Rokikio apskrities auli rinktins komiteto narys. 1938 -

111

Leonardas Grigonis

1939 met iem, sudegus medinei mokyklai, dauguma klasi buvo kurdinta kinink namuose. Kita dalis mokini moksi mokyklos vedjo namuose. Mokyklos vedjas L.Grigonis labai rpinosi mokyklos atstatymu. 1940 m. senosios mokyklos vietoje buvo pradta statyti nauja mrin mokykla. Sovietams okupavus Lietuv, mokyklos statymo darbai sustojo. Tik 1941 met antroje pusje didelmis L. Grigonio pastangomis Vilniuje pavyko gauti l mokyklos atsatymui baigti. 1942 met ruden mokiniai rinkosi nauj mokyk l. Mokiniai ir mokytojai keisdavosi, bet L. Grigonis liko mokyklos vedju iki 1944 met. Tai buvo labai didelio intelekto mogus, myljo Lietuv. Tvyns meil, patriotizm skiepijo ir savo mokiniams. 1944 metais, artjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis su savo sesers vyru, nepriklausomos Lietuvos karininku Zablockiu, ivyko jo gimtsias vietas iauln valsiaus eimi kaim. 1946 met pavasar L. Grigonis pasirinko partizanin keli. L. Grigonis buvo viesi asmenyb, savo pavyzdiu patraukusi mokinius. Nemaai jo buvusi mokini kovojo dl Lietuvos laisvs ir uvo Rokikio apskrities mikuose. O mokykla, pastatyta L. Grigonio iniciatyva, ir iandien tebestovi. Slyns ir aplinkini kaim senieji mons su pagarba prisimena savo buvus mokytoj.

112

krus Prisiklimo apygard, vadu paskirtas Petras Bartkus-Marimas. tabo virininku L. Grigonis-Krivis. Naujos apygardos ribos centrinje Lietuvoje iaurje siek Latvijos sien, pietuose Kaun. Jau balandio pradioje, P.Bartkui ivykus partizan mokymus Jonikio mikuose, j laikinai pavadavo L. Grigonis. Jono emaiio sakymu, 1948 m. liepos 28 dien P. Bartkus paskiriamas VLKSO tabo organizacinio skyriaus virininku, L. Grigonis - Prisiklimo apygardos vadu. L. Grigonis dalyvavo 1949 m. vasario mnesio 10-20 dienomis vykusio visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. Pakeistas pogrindio organizacijos pavadinimas ji pavadinta Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiu. Irinktas

prezidiumas, kurio nariu buvo ir L. Grigonis. Maironio rinktinje ispausdinta 1100 LLKS Tarybos deklaracijos egzempliori ir iplatinta visoje Lietuvoje. Toje paioje rinktinje, kuriai vadovavo P. Morknas, buvo leidiamas partizan laikratis Prisiklimo ugnis". 1949 m. liepos 31 dien Leonardas Grigonis paskirtas LLKS Prezidiumo pirmininko Jono emaiio pavaduotoju, o 1949 m. rugjio 13 dien uvus P. Bartkui, Prezidiumo sekretoriumi. Brys partizan, vadovaujam P. Bartkaus-adgailos, 1948 m. pavasar atjo Ariogalos apylinks Daugliki mik. Eigulio Juozo Bersno eiguvoje, dviej bevardi upeli santakoje, nutar rengti slptuv-bunker. Dirbo vyrai daug: kibirais ne ikastas emes upelio vag, tvirtino slptuvs sienas, ruo ventiliacij, jimo angas. Dirbo pakaitomis - vieni slptuvs statyboje, kiti, isidst aplinkui, saugojo vietov nuo paalins akies, nes KGB nip aktyvumas ir gausumas tais metais buvo didiulis. - Atsargus buvo P. Bartkus, - pasakojo Juozo Bersno snus Kstutis. Niekad atjusi ryinink prie statomos slptuvs nesivesdavo. Pasitikdavo juos u gero puskilometrio, pakalbdavo ir, nurods uduot, atsisveikindavo. - altas tais metais buvo pavasaris, - ts pasakojim Kstutis. Vyrams norjosi pasiildyti prie lauelio, isivirti karto viralo, bet lauaviet viduryje miko - idavik. Papra P. Bartkus, kad Kstutis gaut samagono virimo rang. Pastat j mike, atokiau nuo slptuvs, kad atsitiktinai uklyd paaliniai asmenys pagalvot, jog tai samagono gamintoj stovykla.

113

Po savaits slptuv buvo baigta, palikta susigulti. Umaskuota ji buvo taip, kad nieko neinantys grybautojai ar uogautojai, nepastebdami

netardami nieko, galjo vaikioti jos virumi. 1949-1950 metais ia trumpam apsistodavo partizan vadovyb. Tris kartus slptuvje tais metais lanksi LLKS Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas, P. Bartkus-adgaila. 1949 m. liepos antroje pusje slptuvje su penkiais kovos draugais apsigyveno Leonardas Grigonis. Kartu su juo buvo partizanai Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, Aleksandras Mekauskas-Lokys, Juozas Tomkus-Gabrys, Juozas Zinius-Nemunlis ir partizanas Banga. Daug nelaimi suimtiems partizanams ryininkams atne kamer KGB agentai. Gruodio mnes suimta prisiklimo apygardos ryinink E. Grigala viit, kameros agentei paminjo kitos ryininks Maryts Praneviits vard. KGB nustat, kas yra i ryinink ir kur laik j sek. 1950 m. birelio mnesio 6 dien Praneviit sulaikyta su kaliais. Veant kit viet partizanai" j ilaisvino ir tard. Praneviit jiems prisipaino esanti vyriausios partizan vadovybs ryinink. Pasak, kad inanti, kur yra L. Grigonio slptuv. Tai buvo KGB darbuotoj, suvaidinusi partizanus, provokacija. Saugumieiai suinojo daug. 1949 met antroje pusje M.Praneviit-Jurgiukas ms sodyboje

pasirod pirm kart. - Ar iame upelyje yra uv? - pasakydama pirmj slaptaodio pus paklaus Jurgiukas. - uv nra, tik vi nemaai, - pasakiau antrj slaptaodio dal. 1950 met birelio pabaigoje M. Praneviit vl apsilank ms

sodyboje. Atsine siuntin, adresuot kakokiam tremtiniui Irkutsko srit. - Ar ino tvai L. Grigonio bunker? - uklaus mans. I jos laikysenos nujauiau kak negero ir atsakiau neigiamai. - Eime darin, apirsime siuntin. Geriau, kad tvai jo nematyt, pasakiau Jurgiukui ir nusivediau j klojim. Siuntinio dut buvo pripilta tamsi milt. Atpl dvigub dugn, radome nemaai pogrindins spaudos, dokument, kurie buvo atsisti i Dainavos ir Tauro apygard.

114

Spaud ir dokumentus nuneme L. Grigonio slptuv. Jurgiukas liko Grigonio bunkeryje, o a, grs namus, siuntinio dut ir apvalkal sudeginau. Liepos 21 dien sodyb i Grigonio bunkerio atjo du partizanai, pra paruoti jiems vakarien. Kartu su jais, valg nuneme slptuv. Bnant bunkeryje, Grigonis spjo, kad rytojaus dien stebiau ar aplink nra rus kareivi, nes pas mus sodyb turi atvykti ryinink Jurgiukas. Jeigu visur ramu, sak j atvesti bunker. Paket, skirt perduoti ryininkei Irenai Lenius, saugumo dlei palikau netoli nam po eglaite. 1950 met liepos dvideimt antrosios ryt rus kareiviai apsupo sodyb. Dar namuose KGB karininkas klausinjo, kur yra bandit bunkeris, koks ryininkas turi ateiti susitikimui su Grigoniu. Tyljau. Parod brin, kuriame buvo paymti du vien susikert upeliai. A pasakiau, kad toki upeli mike daug. - Parodyk tuos upelius, kuriuose gaudai vius, - su paaipa pasak karininkas. Supratau, kad esame iduoti, nes karininkas paminjo seniau buvusio slaptaodio dal. Pusnuog isivar mik ir proskynomis ved tiesiai prie bunkerio. Aplinkui daugyb rus kareivi, miko keliukuose stovjo tankets. Netoli slptuvs radijo ryi centras, prie jo operacijai vadovauj karininkai. Mane prie bunkerio neleido. Nuo jo, sargybos apsuptas buvau madaug u imto metr. Netoliese pamaiau karikai aprengt mergait, kuri man priartjus dingo. Nijol Gakait-emaitien knygoje uvusij prezidentas 206

puslapyje rao: Dvasikai palauta M.Praneviit, kartu su bunker inaniu J. Bersnu, nuved ekistus L. Grigonio tabaviet. Liepos 22-r dien, kartu su kitais penkiais vyrais, pasiprieins ginklu, L.Grigonis uvo". Tai neteisingas teiginys. Prie bunkerio, kuris rus kariuomens jau buvo apsuptas keliais iedais, isivar mane - Kstut Bersn. Prasidjo partizan naikinimas. viai, sprogimai. Uvir neilgas, bet nirtingas mis. Kai nutilo viai, mane nuved prie slptuvs. U keli metr nuo angos guljo Aleksandras Mekauskas. Pro slptuvs angas, kurias padar sprogdamos granatos, kilo dmai. Rus kareiviai, tvarstydami aizdas keiksi:

115

Granat brosila baba, - guodsi vienas kitam, nesitikj tokio

pasiprieinimo. A. Mekauskas-Lokys buvo ilgais plaukais. Rusai j palaik moterimi. Man sak lsti bunker, uriti paduot virv ir traukti partizan lavonus laukan. L. Grigonis be gyvybs enkl guljo slptuvs angoje. Kiti slptuvje. uvusius vyrus vilko toliau prie upelio, sodino greta vienas kito, matyt, ruosi fotografuoti ar filmuoti. Tarp uvusij pasigirdo dejon. Dar gyvas buvo partizanas Nemunlis - Juozas Zinius. Kaip maitvanagiai puol rusai sueistj... Karininkai ir kareiviai vienas po kito brovsi slptuv, - tikjosi ten rasti bandit" prisiplto turto, trofj. Sulindo gal daugiau deimt baudj. Staiga baisus sprogimas, liepsnos, dmai. Pro apgriuvusi ang, lyg fakelai, virto degdami kareiviai. Gesino juos medi akomis, nes nei vandens, nei smlio nebuvo. Klyksmai, spiegimai, dejons. Karininkai tiesiog pasiuto, suvert main uvusius partizanus, kit sudegusius ir apdegusius kareivius ir nudm Kauno link. Turbt nei karininkai i karto nesuprato, kas vyko, galvojo, kad bunkeris buvo uminuotas. A prisiminiau, kad vakar bunkeryje maiau piln, gal dvideimties litr talpos, benzino bak. Partizanai savo benzininiais prietaisais vir valg, diovindavo rbus, nuo drgms rasojanias bunkerio sienas. Matyt nuo granat skeveldr benzinas isiliejo visoje slp tuvje. Kareiviai, kadangi ten buvo tamsu, pasiviet degtukais... - Tai buvo paskutiniai ingsniai gimtojoje emje. Kartu su igydytu ir ikankintu J. Zinium, ryininke Elvyra Pliupelyte-Zita, mus nuteis dvideimt penkiems metams. Ibuvs lageriuose beveik 6 metus, grau tvik, baig lidn pasakojim Kstutis Bersnas. Rymo senas kryius, pastatytas uvusi artimj, prie buvusios slptuvs duobs. Ir apipuvs kelmas, pro kur buvo padaryta ventiliacijos anga, tebra. Nukirstos egls, idiv bevardiai upeliai mat prie 50 met vykusi tragedij. 2000-aisiais liepos 22 dien pamintos Leonardo Grigonio ir kit partizan ties 50-osios metins. Ta proga Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro lomis pastatytas betoninis kryius. Tai atmintis. Praeis dar 10, 20 met ir gyv pokario Laisvs kov liudytoj neliks. Liks tik atmintis. venta, nepamirtama kaip Laisv, kaip Nepriklausomyb. moni pareiga t atmint aminti, priminti apie uvusius partizanus ateinaniom

116

kartom. Kodl nepavadinti L. Grigonio, kit partizan vardu Ariogaloje, arba j gimtinse mokykl, gatv, ar bent miko kvartal, kuriame uvo tautos Didvyriai. Amina atmintis ir pagarba kovojusiems ir uvusiems u Tvyn, Laisv ir Nepriklausomyb ! Kstuio Bersno, gyvenanio Raseini rajone, Ariogalos seninijoje, Molupi kaime pasakojim ura Algimantas Petrauskas.*

1948-1949 m. iem slptuvje Einoraii kaime kur laik kar tu buvo J. emaitis, P. Bartkus, Cibulskas. Atsargins slptuvs buvo Maironio rinktins rajone (Tytuvn, Dotnuvos, Radvilikio, Ariogalos rajonuose). E.Pliupelyts-Zitos prisiminimai -

* Raant L. Grigonio biografij panaudotas Viktoro niuolio straipsnis J akis buiavo gintarin em". Straipsnis ispausdintas knygoje Laisvs kovos Prisiklimo apygardoje". Vilnius, 1999 m., 256-257 psl.

117

Neidildoma atmintis
Elvyra Pliupelyt

1948 met pavasaris. Lietuv ver rus okupacijos paniai. Gimtoji em nulaistyta partizan ir taiki gyventoj krauju. Mikai laukai pasruv parako dmais, sodybos skendjo liepsnose. Miest ir miesteli aiktse guljo iniekinti miko broli lavonai. Sadistikai tyiojosi i j saugumo darbuotojai, pagieos negailjo lietuviai idavikai stribai. Jeigu nukautj tarpe buvo moterys, - ant j ukeldavo negyvus vyrus, burnas prikidavo arkli mlu... Sargyboje stovj stribai stebjo praeivius, lauk uvusij artimj reakcijos. Sibir dundjo eelonai, kuriuose sklido dejons ir ventos giesms, - lietuviai buvo veami vergijon tolim Rusijos iaur. Tais kvieiama metais dirbti buvau Moksl baigusi Vilniaus Valstybin Universitet. komunizmo Buvau ideolog

Akademijoje.

Matydama

pastangas sunaikinti lietuvi paangij inteligentij, igyvendinti tai, kas buvo brangu kiekvienam laisv myliniam lietuviui, pasukau laisvs kov keliu. Norjosi kovoti su raudonuoju slibinu jei ne ginklu, tai pagalba mikuose kovojantiems partizanams. Studij ir kambario draug Ro Jankeviit atlikinjo partizan uduotis nuo 1946 met. Pasitikjo ji manimi, kiek leido konspiracija, pasakodavo apie didvyrik miko broli kov. Tikjau ja ir a. Jai pasilius susitikti su partizanais, - apsidiaugiau. Juo labiau, nes Ro spjo, kad susitiksime ne su eiliniais kovotojais, o su partizanins kovos vadais. Ilipusios i traukinio netoli iauli iln stotelje, toliau jome Ros inomais takais Dkto mik. Partizan stovyklavietje radome Petr Bartk, Leonard Grigon ir tabo apsaugos br. Nuoirdus ir domus pokalbis prie smilkstanio lauelio. Domino mane j poiris kov su okupantais, rmj ir artimj tremtis Sibir, idavik ir provokatori tinklo plitimas, kova su jais. ventos kovos tikslu vadai neabejojo. Buvo kakiek nusivyl adta ir radijo bangomis skelbta Vakar pagalba. Laimti kov, atneti Lietuvai laisv, vilties tais metais jau nebuvo. Ilikti - taip pat. Partizanai buvo pasiry kovoti

118

u laisv iki paskutinio kraujo lao, nes tai venta kova prie pavergjus, prie Europos siaub - komunizm. Iskirtin asmenyb savo mstymu, paira laisvs kovas, dmesiu bendraygiams pasirod Petras Bartkus. Neisiskyr jis i kit nei savo figra, ioriniu groiu, apranga, bet vidiniu sielos turtingumu buvo didinga asmenyb. Vidutinio gio, tvirto sudjimo, viesiais garbanotais plaukais, atviro, didelmis rudomis akimis veido jaunuolis. Tada jis buvo tik 23 met, bet gyvenimo, partizanins veiklos nuo 1944 met patirtis, autoritetas kovos draug tarpe, j padar gerbiamu, mylimu, vis pripaintu vadu. Bendradarbiaudama su juo vliau sitikinau, kad tiek partizanai, tiek ryininkai ar kiti mons su kuriais nuolat susitikdavo Petras, niekada nepastebj jo, kaip apygardos vado, LLKS Prezidiumo nario valdios apraik. Ne sunki ir pavojing partizano dali lygiai kaip visi, stovdavo sargyboje, ruodavo valg, diaugsi laimjimais, lidjo dl bendraygi ties. Karikos uniformos Bartkus neneiojo, apsivilkdavo j tik partizan vad pasitarimuose, tradicini veni, minjim proga. Ginklus taip pat nuolat keisdavo. Jau pirmosiosmis susitikimo valandomis pamaiau, kad partizanai manimi pasitiki. Matyt, tai buvo Ros nuopelnas - ji su miko broliais bendravo, atliko j uduotis jau du metus. P. Bartkus Dkto miko pakratyje parod vieni sodyb ir pasak, kad ry palaikysiu per jos eiminink Gegu. Vliau toje paioje iln stotelje i Ros pavog rankin, kurioje buvo jos dokumentai. Tuo metu ji gavo uduot nuvaiuoti Tauro apygard, netoli Lenkijos sienos. Dokumentai pasienio zonoje ten buvo tikrinami visur ir visada. Uduot atlikti reikjo. Daviau Roei savo pas, kitus dokumentus, nors panaumas tarp ms buvo menkas. Susitarm, kad atlikusi uduot, Ro atvaiuos tuos paius ilnus, grins mano dokumentus. Laukiau jos sutartoje vietoje - Ro neatvyko, o ryininkai buvo prat visk atlikti sutartu laiku ir tiksliai nurodytoje vietoje. Supratau, kad vyko nelaim, kakas nenumatyto, negero. Nujusi pas Gegu papraiau, kad nuvest partizan stovykl. Pirm kart mat mane Geguis, bet pasikeitus slaptaodiais, nuved miko stovyklaviet, kurioje buvo J. emaitis, P. Bartkus, L. Grigonis.

119

Jonas emaitis man sak Vilni negrti. Ro turjo mano pas, taigi jeigu j aretavo, - mano pasas saugumiei rankose. Ieitis viena - likti su partizanais. Vyrai tuoj pat msi atsargumo priemoni: stovykl perkl kit viet, apie Ros aret spjo ryinink Gegu, nes saugumieiai, turdami mano pas, jau galjo sekti pdomis. Rugpjio naktys buvo vsokos, o a buvau su plona suknute, apsiavusi basutmis. Einant kit stovyklaviet, per atvirus, mnulio apviestus laukus, teko liauti. Sustoj poilsio, lauo kurti negaljome - aplinkui gyventojai. J. emaitis, P. Bartkus rpinosi manimi: ant pei umesdavo savo iltesnius rbus, poilsio metu apklodavo kojas. Vietos buvo nepastamos, mons, pas kuriuos ueidavome pavalgyti, - nematyti. Taip ir liko kaip sapnas ta ir kitos kelions... Bendraudama su partizanais pastebjau, kad kai P. Bartkus ueidavo pas inomus mones, ie j sutikdavo kaip mylimiausi gimin. Su nepastamais taip pat mokjo bendrauti ir labai greitai gydavo j pagarb ir pasitikjim. Prasidjo klajoni, nenumatyt ygi metai. Tiesioginis mano globjas ir virininkas buvo P. Bartkus. Ryi reikalais teko vaiuoti, eiti emaitij, Auktaitij, lankytis Tytuvn, Ariogalos, Baisiogalos, iluvos, Betygalos ir Raseini apylinkse. Nakvodavau pas inomus ryininkus ir visai nepastamus mones. Tais metais dar buvo patikls, paslaugs, dosns laisvs kov daly viams - nieko neklausindavo, niekam apie uklydusi mergait nepasakodavo. Prisimenu vieno valstieio sodyboje, kakur prie Baisiogalos, po vakariens paklausiau penkiamet berniuk ar moka kok eilrat. Dar veplas vyras ipokino:

Eina stlibas kleivas, sleivas, Automatas ant pei, Duonos plut sikands, Plaso buos laini...
trumpesnes keliones vaiuodavau dviraiu. Su Bartkum susitikdavau prie ivykstant sutartoje vietoje, nustatytu laiku. Daniausiai susitikim P. Bartkus ateidavo vienas. Jeigu buvo btina, kartu su juo nueidavau stovykl,

120

kurioje bdavo nemaas brys partizan. Praneusi apie atlikt uduot ir gavusi kit, ieidavau arba pasilikdavau bryje laukti kitos uduoties. Bdavo, kad susd mike ant rstgalio ar kelmo su P. Bartkumi pranekdavom kelias valandas. Kalbant apie Lietuvos likim, vj nugairintame, grietame, bet i prigimties dvelkianiame gerumu Petro veide matsi lidesys. Net po keturi partizanins kovos met Petras netikjo, kad Vakarai paliks likimo valiai komunizmo terorizuojam Lietuv. Pasakodavo Petras apie savo gimtj Pa kapurn, lageryje kankinam seser Gen, brol Antan. Su didele meile kalbjo apie motin, kuri benam klajokl priglausdavo vieni ar kiti geri mons. Pasakodavo apie artimiausi gimini Pakapurnio Bartk bolevik iblakytas eimas, apie dar ilikusius patikimus gimines - bendraygius. Su nostalgija prisimindavo mylim mergait kauniet Aldon. Imok mane Petras naudotis pistoletu, bet, vaiuojant ryi reikalais, ginkl palikdavau jam. 1948 met ruden nekart teko miegoti prie lauo ir, veriantis nuo vieno ono ant kito, ildytis. Artjant iemai, vadovyb patar man susirasti saugi viet ir apsigyventi ilgesniam laikui. Nuvaiavau Teli rajono Duseiki durpyn, kur med. felere dirbo Danut Mikyt. I universiteto ji buvo paalinta kaip buoi dukt. Partizanai man buvo parpin dokumentus Strazdaits pavarde. sidarbinau durpyno med. punkte sanitare. 1949 m. pavasar gavau nurodym atvaiuoti Dkto mik. Ten mans lauk P. Bartkus. Supaindino jis mane su jauna viesiaplauke mergina ir pasak, kad ryiams mane pakeis ji. Mane nukreip Kaun, i kur turjau palaikyti ry su tuometiniu Prisiklimo apygardos vadu Leonardu Grigoniu. K. Bersno tvirtinimu, Ariogalos apylinkse Dauglikiu mike esant bunker mane atved P. Bartkus. Bunkeris buvo rengtas sumaniai: dviej bevardi upeli santakoje, apaugs miko olmis, aliavo partizan pasodintos kelios eglaits. jimas nuo upelio umaskuotas dangtyje sodinta eglaite, ventilia cija - alia bunkerio buvusiame kelme. Bunkeryje apsilankydavo vadai J. e maitis, P. Bartkus, P. Morknas. Kartu su L. Grigoniu gyveno partizanai Vytautas Kuzmickas, Aleksandras Mekauskas, Juozas Tomkus, Juozas Zinius ir partiza nas Banga. Su vairiomis iniomis ia bdavo ir ryinink tarp apygard Maryt Praneviit-Jurgiukas. 1949 met gale ji pakliuvo KGB pinkles ir saugumiei

121

provokacij pasekoje 1950 met liepos 22 dien Grigonio slptuv atved rus kareivius. Bunkeris ir jame buv ei partizanai sunaikinti. Su M. Praneviite susitikindavau danai. Ji inojo mano but Kaune, perduodavo man L. Grigoniui skirt korespondencij, kuri nunedavau Dauglikiu mik, perduodavau jam. 1949 met rugpjio gale, kai susitikau su L. Grigoniu, is pasak, kad rupjio 13 dien Upelki mike uvo Petras Bartkus. Giliai pergyvenau i nelaim. Tokios gilios sielos, neeilinio dvasikumo mogaus t giliai jauiau vis tolesn gyvenim. Tada man atrod, kad mlyname Lietuvos danguje atsiveria juodos dms, kurios uvus tokiems monms plinta ir udengia saul. Baigiant prisiminimus apie P. Bartk lyg rekviem noriu pasakyti eilut i jo eilraio uvusiam draugui":

Kovojai Tu, nes laisvs tenorjai, Nes Tu matei, kaip vargsta monija, Kad atjnai, baiss, suvrj, Tetrokta tik, kad t ms tauta.
Nepamirtamas P. Bartkus ir ms dienomis. Gal atgauta nepriklausomyb bt giedresn, jeigu iandien bt gyvi tokie mons didvyriai. 1950 metais, kai buvo sunaikintas L. Grigonio vadovaujamas partizan brys, liepos 22 dien buvau aretuota ir a. Supratau, kad esu iduota M. Praneviits. KGB agent buvau sekama ir seniau. Teis mane kartu su J. Ziniumi, K. Bersnu. Tardytojas visiems grsino mirties bausme. Apsi diaugiau kai nuteis 25 metams. Magadano lageriuose ikentjau 6 metus.

Kaunas, 2000 m.

122

1948 m. pabaiga - pasiruoimas Lietuvos partizan vad su vaiavimui. Organizacinio darbo buvo daug: utikrinti saug sri i atstov atvykim, patikrinti j autentikum ir galiojimus, pasirpinti apgyvendinimu iki suvaiavimo pradios, utikrinti konspiracij, izoliuoti nuo KGB nip, agent veiklos Prisiklimo apygardos iali - Radvilikio apylonkse, kur buvo numatytas suvaiavimas. P. Bartkui teko didiausia io krvio dalis, nes jis buvo gerai susipains su apylinkmis, paino Prisiklimo apygardos, rinkti ni ir bri vadus, sumaniai vadovavo apygardos partizaninei kovai. kin pasiruoimo dalis, saugumo utikrinimas buvo pa vestas prityrusiam partizanui Viktorui niuoliui-Vytvyiui. 1948 m. pabaigoje BDPS Prezidiumo pirmininkas J. emaitis, sekretorius P. Bartkus intensyviai reng bendros pogrindio orga nizacijos veiklos statut. Po ilgos ir pavojingos kelions 1949 m. vasario pradioje Prisiklimo apygard atvyko Piet srities galio tiniai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Aleksandras GrybinasFaustas. Atstovus pasitiko P. Bartkus. sitikinus, kad visi srii atstovai yra tikrieji galiotiniai, vasa rio 10 d. pradtas posdis. Posdyje dalyvavo BDPS Prezidiumo pirmininkas J. emaitis, sekretorius P. Bartkus, visuomenins dalies virininkas Ryt srities galiotinis J. ibaila, Piet srities ir Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas, Tauro apygardos va das A. Grybinas, Vakar srities virininkas V. Guas ir du Prisi klimo apygardos atstovai - vadas L. Grigonis ir tabo virininkas Br. Liesis. Organizuota atitinkama suvaiavimo apsauga, keli kilomet r spinduliu nuosekliai budjo srii ir apygardos ryininkai, nors apie suvaiavim jie nieko neinojo. Suvaiavime BDPS pavadini mas pakeistas Lietuvos Laisvs Kovos sjdiu. Paskutinmis darbo dienomis suvaiavimas patvirtino LLKS Prezidiumo sudt: J. emaitis-Vytautas, P. Bartkus-adgaila,

123

Partizan vadai po suvaiavimo 1949 m. vasario mn. Pirmoje eilje i deins: Petras Bartkus-adgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas; antroje eilje Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas

J. ibaila-Meiranis, Br. Liesis-Naktis. Pirmininku, suteikus jam generolo laipsn, patvirtintas J. emaitis, sekretoriumi - P. Bartkus. Prisiklimo apygardoje ispausdinta daugiau kaip 1000 LLKS tarybos deklaracij ir, kad suvaiavime priimtieji dokumentai greiiau pasiekt visas Lietuvos partizan sritis ir apygardas, iplatintos Lietuvoje. Vadovaudamiesi LLKS nutarimais, partizanai pradjo stiprinti civilins valdios funkcijas, kuriose pasakyta, kad visiems par tizanais apsimetusiems plikams be joki ilyg bus taikoma mirties bausm. U piliei apiplimus, - veiksmus, atliktus plikavimo tikslu ir kitus niekikus darbus, kuriais meiiamas Lietuvos partizan vardas, pagal Karo lauko teismo nuostat sprendim atlyginimas - mirties bausm", - ra partizaninje

127

spaudoje Perspjimas plikui" (Laisvs kovos Prisiklimo apygardoje . Vilnius, 1999 m., 65 psl.). 1949 m. vasar LLKS Prezidiumo pirmininkas J. emaitis, nordamas sustiprinti gynybos pajg tab, Petr Bartk paskyr GP tabo organizacinio skyriaus virininku. (GP vadu suvaiavi me buvo paskirtas A. Ramanauskas.) Iki iemos Bartkus turjo nukeliauti Piet Lietuv, todl rugpjio 12 d., pasims reikia mus dokumentus, per Maironio rinktin ikeliavo paskyrimo viet. Lydjo j Prisiklimo apygardos tabo pareignai, - tabo virininkas Vytautas niuolis, jo brolis apsaugos dalinio kovotojas Viktoras niuolis, vado adjutantas L. Mingilas, vadovybs narys Br. Liesis. (Laisvs kovos Prisiklimo apygardoje, psl. 66.) Rugpjio 13 d. Upelki mike j lauk Maironio rinktins partizanai, tarp kuri buvo ir KGB agentas Zelionas. Apie m su baudjais, vad, tarp j ir P. Bartkaus, uvim savo atsiminimuose rao partizanas Viktoras niuolis-Vytvytis, ines i mio lauko L. Mingil, vienintelis ir iandien iliks gyvas partizanas. Viktoro niuolio, Vyio Kryiaus Ordino Kavalieriaus, prisi minimai -

128

Nepamirtami kovos draugai

Viktoras niuolis

Mano tvik - Mieaii kaimas Radvilikio valsiuje. Nra ten mly nuojani eer, nra vaizdingais slniais ir kalnais vingiuojani upi, bet tai Tvik, kur oia imtameiai uolai, praydusiose liepose dzgia

tkstaniai bii. alia sodybos upeliukas Ber, pasipuousi svyruokliais karklais, laukini gli ied vaivorykte. ia buvo ir yra Lietuva, mes - lietuviai. Augome laisvoje Lietuvoje. Dar vaikystje tvai mus mok mylti Diev, Tvyn ir artimuosius. Tokie ir uaugome. Matme 1940-j met raudonj okupant teror, pajautme paniek maai lietuvi tautai vokiei okupacijos metais. Krate augo pasiprieinimas okupacijai - krsi Lietuvos Laisvs Armija. jos gretas stojau, daviau priesaik, bdamas tik 16 met. Kaupme ginklus, ruoms kovai prie esam ir i ryt artjani okupacij. 1944 metais ryt fronte dar gaudiant patrankoms, Mauoli mike

susibr gal 30 LLA kari. Juos vienijo viena mintis - ginklu kovoti prie bolevik okupacij. partizanin veikl sijung visi laisv mylintys lietuviai. Ryininkais dirbo tvai, sesuo, brolis - partizan kovotoj gretose. Greta vyresnio brolio, partizano keliu pasukau ir a. 1945 m. pavasar krsi alioji rinktin, kuriai vadovavo Izidorius Puceviius-Radvila. Tai buvo pajgus, gal 120 partizan brys. 1945-1946 metai - partizanins kovos masikumo metai. mikus ijo tik laisvs kov teisingumu, nesutink su tvyns okupacija ir lietuvi naikinimu vyrai. Buvo daug kov, daug auk, nemaai ir idavysi. 1947 m. mes priklausme Vytauto Didiojo rinktinei. Umezgme ryius su Kstuio apygardos vadovybe. Tais paiais metais ms rinktinje pradjo lankytis Kstuio apygardos tabo narys - partizanas Petras Bartkus. Pradjome gauti Kstuio apygardos leidin Laivs varpas". P. Bartkus domjosi partizan gyvenimu, nuotaikomis, paira ateit. Organizaciniais klausimais lanksi aliosios", Vytauto Didiojo, velgaiio rinktinse, tarsi su rinktini vadais, tab darbuotojais. P. Bartkus buvo jaunas, bet partizaninje kovoje turs didel

129

patirt, energingas organizatorius tobulinant apygard kovin veikl. Myljo ir gerb u sumanum bri ir rinktini vadai, mielai bendravo eiliniai partiza nai, nes P. Bartkus savo paprastumu kiekvienam buvo patrauklus, artimas. 1948 m. ankstyv pavasar Liaudiki miko eigulio Petro Samuolio sodyboje vyko Maironio", aliosios", Vytauto Didiojo ir velgaiio" rinktini vad pasitarimas. Vieningai nutarta nauj Prisiklimo" apygard, suvienyti visas rinktines, kuri ribos iaurje siekia Latvijos sien, pietuose Kauno prieigas. Apygardos krjas, veiklos programos sudarytojas buvo Petras Bartkus-adgaila. 1948 m. balandio 1 d. Prisiklimo apygardoje P. Bartkus ileido pirmj sakym, kuriame ra: ...kupini meils savo Tvynei, pilni paniekos bailiams ir iaudadiams, teisingi, bet rsts prieams, negailestingi idavikams, turime, kad ir i lto, bet tvirtai, nepalauiamai engti usibrtos kovos keliu, kad ipildytume pareig Tvynei ir padtume tvirtus pagrindus ms laisvai, nepriklausomai, demokratiniais pagrindais tvarkomai valstybei atkurti".* 1948 m. birelio mnes ijo pirmasis Prisiklimo apygardos laikratis Prisiklimo ugnis". Apygardos tabe dirbo darbts, pareigingi ir krybingi partizanai. P. Bartkus, B. Liesis, Vyt. niuolis ra eilraius. Laurynas Mingilas buvo puikus dailininkas - meistrikai apipavidalindavo leidin. Galima tvirtinti, kad pogrindin spauda Prisiklimo apygardoje buvo geriausia visoje Lietu voje. Mint poet eilraiai, pritaikius melodijas, buvo dainuojami visoje Lietuvoje. P. Bartkus vienoje vietoje ilgai neusibdavo. Lydimas patikim partizan brelio, nuolat keliaudavo i vienos apygardos kit. Daniausiai bdavo Kstuio apygardoje, kurioje laiksi J. emaitis. 1948 m. vasar, apjungiant Lietuvoje veikusias 9 apygardas, numatyta kurti 3 sritis. Vadovaujami P. Bartkaus, L. Grigonis ir a vykome Ryt Lietuvoje veikusias Algimanto", Didiosios kovos", Vytauto" ir Vyio" apygardas, kuriose j vad pasitarime, kurta Kaln sritis. Man, vykstant kartu su Bartkumi, teko rpintis ryiais, kelioni ir pasitarim apsauga, konspiracijos klausimais. Danai P. Bartk lyddavo

* Prisiklimo apygardos vado 1948 m. 04 sakymas Nr. 1, Laisvs kovos Prisiklimo apygardoje, 1999, psl. 14.

130

ryinink Ro Jankeviit-Smala. numatyt vad pasitarim rajon danai tekdavo eiti anksiau parinkti saugi viet, utikrinti vietini partizan apsaug. Tais paiais metais lankms prie Dubysos Lyduvn apylinkse. Ten buvo ruoiamas vakarins emaitijos dalies apygard vad pasitarimas. Numatyta kurti viening Jros" srit. Prie pasitarim, P. Bartkaus nurodymu, su keliais partizanais buvome nuj prie Dubysos esant netoli Bartkaus tviks kaim ir jo giminaiiui Algimantui Petrauskui perdavme sakym, kur jis privaljo pristatyti, kiek prisimenu, Kstuio apygardos tabo apsaugos brio vadui. P. Bartkus uduotis vykd apgalvotai tvirtai, pavojinguose ygiuose jo pirmas. Po sunki nakties ygi sargybinio pareigas eidavo pirmiausiai, leisdamas kitiems kovotojams pailsti. Niekada nesinaudojo vado privilegijomis, nerod savo, kaip vado valdingumo. Kovos draugams buvo grietas, bet teisingas. Neapkent girtavimo, keiksmaodi, pajuokos dl j prigimties yd atskiriems kovotojams. Gerb ryininkes - moteris. Neleisdavo dviprasmik isireikim su jomis, laik lygiavertmis kovotojomis. Kakiek artimiau bendravo su Smala. Savo kryba Petras nesididiavo ir j paskaitydavo tik praant kitiems. Daniausiai jo eilraius deklamuodavo mano brolis Vytas, Leonardas Grigonis. Karin uniform P. Bartkus neiojo retai - tik per tradicines Lietuvos nepriklausomybs ventes, eidamas vad pasitarimus, vizituodamas atskirus brius, rinktines. 1948 m. iem partizan vadovyb ruosi visos Lietuvos srii vad pasitarimui. Buvo nutarta, kad jis vyks Prisiklimo apygardoje, nes ia buvo pats organizuoiausias, stipriausias partizanins kovos brys. 1948 m. spalio mnes partizanin vadovyb persikl gerai ruot Mnaii kaimo gyventojo Stasio Mikniaus sodyboje esant bunker. Jame nuolat buvo apygardos vadas L. Grigonis, tabo virininkas B. Liesis, informa cijos ir spaudos virininkas Vyt. niuolis, apygardos vado adjutantas L. Mingilas. A tabe dirbau techniniu darbuotoju. Nors Prisiklimo apygardoje siautjo MVD kariuomen, agentai-smogikai ir nipai, gerokai suardytas ryi tinklas, bet BDPS ginkluotj pajg vado Jono emaiio sekretoriaus P. Bartkaus sprendimu visos Lietuvos vad su vaiavim nutarta pravesti ioje apygardoje.

131

1949 m. vasario pirmomis dienomis atvyko piet Lietuvos srities galiotinis Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kiti suvaiavimo delegatai. Suvaiavimo sau gumui buvo skirtas ypatingas dmesys. A buvau paskirtas suvaiavimo organi zacinio brio vadu. Rinkosi vadai maomis grupelmis, prisilaikant grietos konspiracijos. Eiliniai partizanai, ryininkai, lydj vadus suvaiavimo viet, neinojo j rinkimosi tikslo, galiotini pareig ir pavardi. Kai kurie vadai net savo slapyvardius trumpam laikui buvo pakeit. Pirmieji posdiai vyko gretimame kaime prie Mnaii. Apylinkje pasirodius tartiniems asmenims persiklme Mnaii kaim. Bunkeris buvo maas, jame tilpo tik delegatai ir suvaiavimo vadai. kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis. Suvaiavimas vyko 10 dien. Sudaryta teista Lietuvos vyriausyb, - LLKS prezidiumas, kurio pirmininku irinktas Lietuvos kariuomens kapitonas Jonas emaitis-Vytautas. Jam su teiktas generolo laipsnis. Vyriausiu ginkluotj pajg vadu suvaiavimas irin ko Adolf Ramanausk-Vanag. Jam suteiktas pulkininko laipsnis. Prezidiumo sekretoriumi - Petras Bartkus. Jam suteiktas majoro laipsnis. Vis prezidium sudar 8 partizan vadai. Prisiklimo apygarda, vadas L. Grigonis, pirmoji pradjo praktikai gyven dinti LLKS vadovybs priimtus nutarimus. Maironio rinktinje buvo ispausdinta 1100 LLKS tarybos deklaracijos egzempliori. Tuo metu ji buvo tarsi Lietuvos sostin. Esu vienas iliks gyvas to suvaiavimo dalyvis, suvaiavimo organiza torius, nes tada jau Prisiklimo apygardos vado adjutanto pareigas. U sk ming ios uduoties vykdym, u konspiracijos ilaikym po suvaiavimo, 1949 m. liepos 31 dien Jono emaiio sakymu Nr. 10, 3 buvo parayta: Pasiymjusius laisvs kovotojus partizanus apdovanoju: Laisvs Kovos Kryiumi III laipsnio su kardais Vytvyt - u drs kautynse ir ger, sk ming pavest udavini vykdym". Mano slapyvardis tada buvo Vytvytis. P. Bartkus po suvaiavimo Prisiklimo apygardoje buvo retai, bet jam pasi rodius visi diaugsi, klausinjo apie partizanin judjim Lietuvoje, kovos perspektyvas. emesnio rango partizan tarpe buvo kalbama, kad prezidiumo pirmi ninkas J. emaitis itin daug tariasi su Bartkum ir su maomis pataisomis

132

gyvendina jo pasilymus laisvs kovoje, partizaninje spaudoje, visuomens tarpe. Vad tarpe toki mini nebuvo, - jie mat J. emait P. Bartk, L. Grigon vadus, beslygikai ir apgalvotai kovojanius u Lietuvos laisv, vykdanius partizan, j rmj ir daugumos Lietuvos gyventoj siekius, mintis ir vali. 1949 m. vasar LLKS prezidiumo pirmininkas J. emaitis, nordamas sustiprinti Generalin Gynybos pajg tab, P. Bartk pasiunt centrin Lietuv GP tabo organizacinio skyriaus virininku. Rugpjio 10 dien i Kstuio apygardos pas mus atjo P. Bartkus. Bunkeris, kur susirinkome, buvo Mumelio mike, ant uvs kranto. Supokavome reikiamus dokumentus, raomj mainl, rotatori ir rugpjio 12 dienos vakare iygiavome. ygiui vadovavo mano brolis Vytautas niuolis. Pirmasis ilgesnis sustojimas turjo bti L. Grigonio bunkeris. Pirmasis sustojimas u 20 kilomotr. Neuliai, ginklai buvo sunks, - pavargome. Rugpjio 13 apsistojome Upelki miko pa kratyje. Ten ms lauk keturi Prisiklimo apygardos partizanai. J tarpe buvo ir Leonas Jukus-Karinas. Ukrme ma lauel, pastatme sargybin, nutarme pailsti. Dalis vyr umigo. Atsiguliau tarp P. Bartkaus ir brolio. Puikus rugpjio rytas. Mike vairiausi iulbani pauki balsai, proskynose margas miko gli kilimas. - Kako taip neramu, negera, lyg em traukia.... - panibdomis pasak Bartkus ir atsiguls ant ono umigo. Apie 10 valand atjo ryininkas Dangus. Jis pasak, kad aplink visur ramu, rus kariuomens, strib nematyti. Netrukus turjo atneti pusryius. Staiga - viai. Tarp medi mirgjo rusikos kareivi milins. Pagrindin ugnis i miko puss. Verkims miko gilum, - dav komand Bartkus ir audydamas

savo turmoviku, perbgindamas versi audani rus pus. Tolesn vadovavim perm brolis Vytas. Uvir pragaras. Rus buvo deimteriopai daugiau. Patyr kovose partizanai grmsi kaip litai. Lyg emn prasmego ryininkas Dangus ir partizanas Leonas Jukus. Dengdami vieni kitus, verms miko gilum. I ten uraganin ugnis. alia mans sudejavs, kulk serijos mirtinai suvarpytas, onu krito Petras Bartkus. Po keli perbgim knibias pargriuvo Bronius Liesis. I ms puss viai retjo. Matydami, kad nepavyko mus istmti i miko laukus, kur

133

lauk pasala, rusai sustiprino ugn. Atskir vi nebuvo girdti, - mikas gaud, pasruvo parako dmais. Galvoti apie isigelbjim nebuvo kada. Veriausi zvimbiant kulkoms, krintant medi akom, nuo kulkosvaidi serij plyinjant medi ievei. Pro pagrindines pajgas prasiverm. Perbgant, po mediu pamaiau dailinink Lauryn Mingl. Pamats mane, kruvinomis lpomis, kairje rankoje laikydamas pistolet kak sak: - nepalik, broli, mans gyvo, nuauk... Supratau jo praym. L. Minglas buvo sunkiai sueistas: vir alkns sutrupintas deins rankos kaulas, perskeltas

andikaulis, vir raktikaulio kulka idraskiusi krtins lst. Negaljo Diugas nusiauti, nes pistoletas neutaisytas, o ranka viena. Mes buvome vienas kitam prisiek nepalikti prieui sunkiai sueisto kovos draugo. Apsisprsti reikjo akimirksniu. Vykdyti nuosprend kovos broliui nepakilo ranka. Nutariau j neti i kautyni lauko - gelbti. U koki 20 m pasislps u medio kamieno aud brolis Vytautas. - Gelbk Diug! Pridengsiu, - kteljo jis. Tai buvo paskutiniai brolio, kovos draugo, artimiausio mogaus odiai. Gindamas mane nuo persekiojimo brolis ten pat uvo. Pavargs, kruvinas Diugo krauju, vargais negalais pasiekiau bunker, i kurio tik vakar ijome. Partizan Stirna msi perriinti, slaugyti sueistj Diug. Skaud visam partizaniniam judjimui smg sudav rus baudjai. uvo trys partizan vadai, - poetai Petras Bartkus-adgaila, Bronius Liesis-Naktis, Vytautas niuolis-Svajnas ir dar du Prisiklimo apygardos partizanai. Po j mirties prezidiumo pirmininko J. emaiio sakymu jiems suteiktas pats aukiausias apdovanojimas, - Laisvs Kovos Karygio garbs vardai. Partizan knai iniekinti Radvilikio saugumo kieme, vliau sumesti Kantaniki kaimo gyventojo Meionio ulin. Buvs partizanas Leonas JukusKarinas pasidar Sokolovo divizijos smogiku. 1953 m. kovo 13 dien ikviets susitikim, KGB idav ir mane. Tais paiais metais birelio 19 dien jis ir kiti idavikai J. Valantinas, K. Nalinas nuud Prisiklimo apygardos vad P. Mor kn. Po eils idavysi, daugybs partizan sunaikinimo, bijodamas atpildo, Leonas Jukus apsigyveno Rusijos platybse, jeigu gyvas, ten gyvena ir iandien. Nuteis mane 25 metams. Dar 10-iai met atm teis grti Lietuv.

134

Vytautas niuolis

Petras Bartkus

Bronius Liesis

Permain Taryb Sjungoje dka, Lietuv grau 1961 m. Artimj gyv neradau. Tv dar 1945 m. nuov enkavedistai, kai jis bgo partizan br praneti apie siautjanius baudjus. 1949 m. mano akyse uvo brolis Vytautas. Tais paiais metais imoni girioje uvo sesuo - partizan Birut. Mama, slaps tydamasi nuo areto ar tremties, dl organizmo isekimo mir 1954 m. Po keturi deimtmei radvilikieio Algirdo Kamantausko iniciatyva, po labai ilg iekojim, uvusij didvyri palaikus radome Meionio ulinyje. Ikasti juos ir perlaidoti buvo sunku, nes sodyba sunaikinta, ulinio vietoje pastatytas susivienijimo metalo sandlis. Rytas ir bendros pastangos nu galjo, - palaikai perlaidoti Radvilikio kapus. Pastatytas paminklas, granite ikaltos uvusij pavards. Baigdamas tai, k prisimenu apie P. Bartkaus partizanin veikl, noriu sukalbti partizan mald Jam ir visiems uvusiems kovos draugams. Tu vienas, Viepatie, inai, kokie jausmai mus jungia su tais, kuri jau nebra ms tarpe. Jie buvo ms eimos broliai, sess, ms kov u Tvyns laisv dalyviai. Buvo Jie mons, kaip ir mes, su savo dorybmis ir silpnybmis. Leisk, Viepatie, aminai prisiminti Juos ir prayti Jiems Tavo gailestingumo. Uskaityk, Viepatie, aukas t, kurie kaip karygiai aukojosi u laisvos Tvyns ateit. Suteik Jiems ir visiems uvusiems, nukankintiems, i tremties kaljim negrusiems Tavo palaiminim ir amin vies per amius amen".

135

Negalvojo Petras, ieidamas yg, kad tai paskutin jo ke lion. Apie mirt, kuri vis partizanavimo laikotarp kiekviename ingsnyje buvo greta, ra eilraiuose, dainavo dainas, bet numatyti kada ir kur ta juodaskar j pasitiks, - negaljo. Apie vykus Prisiklimo apygardoje partizan vad suvaia vim, centralizuotos vadovybs sukrim, rus saugumieiai inojo jau 1949 m. kovo mnes. Taigi, visos valgybos jgos, visos pastangos buvo nukreiptos LLKS vadovybs likvidavim.

136

Atmintis
Tai auka Tvynei, Kuri Tu aukoji. odiai paskutiniai Jai ir Tau, brangioji...
P. Bartkus. Motinai. 1945 m. kios
-

iandien per televizij, radij, spaudoje retai igirstame od Tvyn. Visur kalbama apie usienio investicijas, verslo padt, pasiektus laimjimus ir problemas ems kio srityje, nuolat ger jant Lietuvos gyventoj bv. Praeitis pamirta. Netolima pra eitis - tik 60 met atgal. Minime didij Lietuvos kunigaiki Mindaugo, Gedimino, Kstuio, Vytauto valdymo metus. Klestjo, visoje Europoje tada buvo inoma Lietuva. Minime tarpukario kovotojus u nepriklau somyb ir jos atstatym Lietuvoje J. Basanavii, A. Smeton, St. Kair, J. Vilei ir kitus. Kr jie laisv Lietuv ir po ilgamets carins Rusijos vergijos pasiek puiki laimjim inom visame pasaulyje. 22 metus ydjo Lietuva vairiausias klestjimo, diaugsmo, laisvs iedais. Trumpalaikiai buvo laisvs metai. 1940 m. kartojosi Rusijos invazija Lietuv, tik jau ne imperins, valdomos caro, - bolevikins, krauju nudaytos raudonosios Rusijos okupacijos. vairiai sutiko Lietuvoje raudonosios Rusijos tankus mons, dauguma su lidesiu, baime, prieikumu. Dalis, daugiausiai ne lietuvi tautybs, su glmis ir raudonomis vliavomis. Kovojo 1940-1941 m. su rus vykdomu tautos genocidu lietuviai. Kovojo su faizmu, kuris pareikalavo taip pat nemaai auk. Didiausias pasiprieinimas okupacijai buvo 1944-1952 m., kai su ginklu ran kose prie raudonj keliasdeimt kart gausesn armij, savuosius idavikus, mikuose kovojo apie 30 000 partizan.

137

Turbt utekt rankos pirt suskaiiuoti iandien dar gyvus t met partizanus. Tkstaniai j ijo nebt. Iniekinti j lavo nai imtyti nuo karo likusiuose apkasuose, pelkse, apleistuose uliniuose. Ne tik ilikusi artimj tarpe venta j atmintis. Svar biausia - garbinga j atmintis turi eiti i kartos kart ir t vent pagarbos jausm uvusiems turi suprasti ir pajausti jaunoji, ku rianioji ateities Lietuv, karta. Mano archyve yra ilik 1936-1939 m. leidini Karys", Tri mitas" komplektai. Juose iki pat nepriklausomybs praradimo 1940 m. raoma apie kovas u Lietuvos nepriklausomyb 19181919 m. Ms iandieninje spaudoje apie pokario laisvs kovas retenyb. Dar 1995-1997 m. mokykliniuose vadovliuose buvo itraukos, einanios lietuvi literatros mokymo program, apie partizanin kar. iandien ie straipsniai inyko. Kuo tai pateisinti?! Juk tose kovose uvo patys geriausi Lietuvos sns, kurie negail dami gyvybs, aukodami savo ir artimj laim tikjosi ikovoti Lietuvai laisv, nepriklausomyb nuo raudonj okupant. Su pagarba mes, kurie gyvenome pokario metais, buvome daugiau ar maiau aktyvs partizaniniame judjime, minime va dus Jon emait, Petr Bartk, Adolf Ramanausk, Antan Bak, Povil Morkn, Leonard Grigon, Jon epon, J. Kasperavii, J. Luk ir kitas i kov istorines asmenybes. Partizan vad J. emaiio, J. Lukos, A. Ramanausko, J. Vit kaus vardai aminti paminkluose, karini mokymo staig arba dalini pavadinimuose, mokykl, aiki, gatvi varduose. Ileista apie juos knyg, apraym, apie Juozo Lukos likim sukurtas filmas Vienui vieni". Tai kilnus, labai reikalingas ir tstinas tuo besirpinani valdios moni darbas. Dalis partizan vad po mirties apdovanoti aukiausiu valstybiniu apdovanojimu - Vyio Kryiaus I laipsnio ordinu. 1997 m. lapkriio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dek retu Nr. 1458 Petras Bartkus-adgaila apdovanotas Vyio Kryiaus I laipsnio ordinu. Ko gero, iskyrus emiet generol J. emait vienintelis Raseini rajone. Deja, jo vardas iki iol nesulauk

138

ilgalaikio aminimo. Keista - juk jis vis, tyrinjani pokario partizan veiklos istorij, pripaintas pagrindiniu J. emaiio pa djju, - deinioji jo ranka. Viktoro niuolio ir Algirdo Kamantausko dka suradus parti zan vad P. Bartkaus, Br. Liesio, V. niuolio, uvusi 1949 m. rugpjio 13 d., palaikus apleistame ulinyje, Radvilikio kapinse pastatytas jiems puikus paminklas. Mano iniciatyva, padedant visiems giminaiiams, Pakapurny je, jo gimtinje, po vieninteliu ilikusiu buvusioje puikioje sodyboje uolu, 1995 m. gimimo septyniasdeimtmeio proga pastatytas paminklinis akmuo, kuriame ikaltas uraas LLKS sekretoriaus, majoro Petro Bartkaus-adgailos-Alkupno tvik". Ikilmingai paventintas. Ant Petro numylto kalno tuometinio Raseini klebo no R. Jankausko aukotos v. Miios. Dalyvavo ikilmse apie 400 moni - Genocido centro Generalin direktor D. Kuodyt, ak torius K. Genys, Petro brolis Antanas, partizanai V. niuolis ir V. Bubulas, ryininks N. Nausdait, R. Jankeviit, E. Pliupelyt, deimtys rezistent i visos Lietuvos, taip pat nemaas brys gimi ni bei kaimyn. Raseini kratotyros muziejaus direktor B. Kul pinskait susuko pusantros valandos trunkant film. Vienintelis akmuo dirbamos ems laukuose neatliko savo vaidmens; po uolu pavs rinkdavosi aplink besiganantys gyvuliai, piemenys kr lauus. Norjosi padaryti kak spdingesnio, - patobulinti, papuoti teritorij. 1999-ieji - Petro Bartkaus ties 50-meio metai. Mintis giminms ir gerbiantiems partizan atminim pritariantiems, res tauruoti paminklaviet kilo dar 1997 m. Mano snus architektas Irmantas Petrauskas padar paminklaviets projekt. Projektas patvirtintas Genocido centre, Raseini rajono savivaldybje, pri tarimu tarp artimiausi gimini. Darbo, vykdant restauracij, buvo daug. Labai daug pagelbjo Kauno I pulko kariai - paruo pamatus paminklui, aptvrimo stulpams ir t.t. Visi buvome ir esame dkingi pulko vadui Modalovui, vadovavusiems darbams karininkams.

139

 kart, rekonstruojant paminklaviet, paminklinje lentoje nutarta rayti aplinkini kaim, Petro bendraygi - partizan ir KGB represij metu nuudyt asmen pavardes (12 partizan ir 8 represij aukos). Padjo lomis Raseini savivaldyb skyrusi 1500 Lt, tuome tinis meras Stanknas, P. Bartkaus ir kit, rayt paminklinje lentoje, artimieji, gimins. I aktyviausi pagalbinink tvarkant paminklaviet pamin tini Rtenis Bartkus, Romas adauskas, Stasys Keparutis, Stasys Sajauskas. ventinant paminkl ypatingai graiai sudalyvavo Vil niaus Politini kalini ir tremtini choras, kuriam tada vadovavo Petro dukteria Paulina Grigalinien. Puikus ceremonialas vyko ventinant paminkl. Grojo Kauno I pulko karinis orkestras, parti zan dainas dainavo Vilniaus tremtini choras, ventino paminkl ir ant Pakapurnio kalno aukojo v. Miias kunigas R. Jankauskas. Apie paminklo paventinim straipsnyje Pakapurnio didvy riai" rao Stanislovas Sajauskas. Puikiai atrod glse paskends paminklas. Ir po atidarymo j lank aplinkini kaim gyventojai, moksleiviai i Raseini, Bety galos, Milaaii. Pagal projekt aplink paminklaviet pasodinta 20 uoliuk - tiek kiek rayta paminkle pavardi. Padjo juos sodinti, paruoti dirv Raseini Kalno vidurins mokyklos moks leiviai. Vlini ir kit veni metu prie paminklo deg vakuts. Laikas bgo. Galutinai ubaigti paminklaviet adtos pagal bos tikjausi i Genocido centro. Manau, kad paadai, duoti ratu, ateityje bus itsti. Paminkle raytos partizan vad, Kstuio apygardos tabo nari Teofilio ir Alfonso Pakarkli, Broniaus Neverdausko, Jono Venslausko pavards. Tai asmenybs, kuri indlis Laisvs kovose niekada negali bti umirtas. Deja, nei P. Bartkaus nei mint kit partizan vardai nra niekur apart straipsni spaudoje am intas. Su pagarba nukeliam kepur prie paminklus J. emaiiui, J. Vitkui, J. Lukai, jauiame atminties diaugsm igird atskir karini staig, mokykl, gatvi pavadinimus partizan vardais.

140

Vertas atminties aminimo pulkininkas Vyio Kryiaus I laipsnio kavalierius Petras Bartkus, visi kovoj ir uv u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb partizanai. Malonu, kad Raseini Kalno vidurinje mokykloje atidengta paminklin buvusi mokini rezistent atminties aminimo lenta. Joje raytos 37 pavards visoje Lietuvoje inom kovotoj u laisv pavards. Moksi ioje mokykloje J. emaitis, P. Bartkus, broliai A. ir T. Pakarkliai, J. e ponis, V. Ivanauskas, Ed. Kurtinaitis, Br. Neverdauskas, St. Zda naviius. Mokytojavo A. Bakys. ei rayt paminklinje vidu rins mokyklos lentoje partizan, taip pat raytos ir paminkle Pa kapurnyje. Jeigu mokyklos bendruomen pritart, kodl i mokykl ne pavadinus P. Bartkaus vardu? Manau tam neprietaraut Raseini rajono savivaldyb, Lietuvos Respublikos vietimo ministerija. Verti atminties visi, kuri pavards raytos atminimo lentoje, bet J. emaiio vardas jau amintas, o P. Bartkui, jeigu jis bt gyvas, 2005 m. gegus mn. sukakt 80 met. Ta proga ir bt galima sprsti jo vardo aminimo klausim. Raseiniai pleiasi. Atsiranda nauj aiki, gatvi. Kodl jas nepavadinus partizan - raseiniei vardais, - juk daugelis i j partizanins kovos Lietuvoje pradininkai. 2004 m. susikomplikavo paminklo padtis P. Bartkui ir greti m kaim partizanams Pakapurnyje, Petro gimtinje. Norjosi u baigti paminklaviet tais metais, kiek manoma, pataisyti 400 m lauko keliuk, vedant nuo viekelio Raseiniai-Tarosai paminkla viet. Raseini kratotyros muziejaus direktor B. Kulpinskait paadjo, kad medio drojai, kurie kasmet susirenka Raseinius ir padaro deimtis medio skulptr, prie keliuko, vedanio nuo viekelio paminklaviet, padarys rodykl-skulptr. Pritar iai miniai ir Raseini savivaldybs meras E. Jonyla, numat las ir tais paiais metais renovavo paminklaviet. Statant paminkl 1998 m. i Raseini emtvarkos buvo gautas vietovs emlapis, kuriame emtvarkininks S. Lingeviiens nurodyta paminklaviets ir j vedanio lauko keliuko vieta. Dabar

141

isiaikinta, kad buvusi A. Bartkaus em idalinta aplinkiniams valstieiams ir nei paminklaviet, nei kelias j i ems kio naud men neiimti. Iki iol sprendiamas paminklaviets ir privaia vimo prie jo keliuko likimas. Manau, is klausimas isisprs tei giamai, -juk Vyio Kryiaus ordininkams Vilniuje duodami labai brangs ems sklypai, o iuo atveju P. Bartkui net gimtojoje sody boje paminklo vietos ir privaiavimo prie jo klausimas pakibo ore. Praymu Raseini Kalno vidurin mokykl 80-meio proga pavadinti Petro Bartkaus-adgailos vardu 2005 m. kovo mn. 16 d. ratu kreipiausi mokyklos direktori, bendruomen. Pritaria iam sprendimui Lietuvos Respublikos Seimo pasi prieinimo okupaciniams reimams dalyvi ir nuo okupacij nukentjusi asmen teisi ir reikal komisija. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Generalin Direktor Dalia Kuodyt ratu vietimo ministerijai, Raseini merui, Kalno vidurins mokyklos direktoriui ir bendruo menei pritar P. Bartkaus gimimo 80-meio proga mokykl pa vadinti Jo vardu. Deja, nors tikrai tikjau teigiamu mokyklos bendrijos spren dimu, bet atsakymas mano pareikim buvo tokio turinio: Vykdydami pavedim apsvarstyti A. Petrausko praym Kalno" vidurin mokykl pervadinti Petro Bartkaus vidurin mokykl, atlikome mokyklos bendruomens apklaus ir 2005-04-06 vyku siame mokyklos tarybos posdyje nutarme nekeisti Kalno" vidu rins mokyklos vardo. Mokyklos taryboje, mokini, mokytoj ir mokini tv atsto vai ireik bendruomens nuomon, kad Kalno vidurins mokyk los vardas inomas Respublikoje, j garsina mokiniai, dalyvaudami vairiuose konkursuose, projektuose, olimpiadose, stodami auk tsias mokyklas." Po sprendimu pasira mokyklos direktorius G. Dirys ir mokyklos tarybos pirminink D. Ramanauskien. Nemanau, kad mokyklos pavadinimas partizan vado P. Bart kaus vardu paemint mokyklos autoritet. Prieingai - tai bt

142

iniciatyva mokytojams ir mokiniams geriau painti istorin reikm turinias pokario laisvs kovas Raseini rajone. Nuo iandienini vidurini mokykl moksleivi priklauso Lietuvos ateitis, taigi j istorinis poiris rezistencines kovas dl laisvs, ateities kartoms turs didel reikm. Dabartiniu metu 400 metr lauko keliukas-privaiavimas prie paminklaviets, eina per Stass Malkeviits-Velioniens, kurios du tvo broliai Mius ir Antanas, pokario laisvs kov dalyviai, nu kankinti iluvoje, em. J pavards raytos paminkle. Paminkla viet ir didesn dalis privaiavimo keliuko yra Valdo Bartkaus, Petro brolio Antano snaus, kuris gyvena Vilkavikyje, emje. Manau, kad minti ems savininkai, pokario auk artimi gimins, P. Bartkaus gimtinje, gerbdami visoje Lietuvoje inomo partizan vado ir Laisvs kov dalyvio Antano ir Meiaus Malke vii atminim, ras teigiam sprendim dl privaiavimo prie paminklaviets.
Kaunas, 2005 m.

143

Pakapurnio didvyriai
Stanislovas Sajauskas

Maironio apdainuotame Raseini krate, prie Dubysos ir jos intako Alkupio, rugpjio 21 d. suvaiavo mons i visos Lietuvos. Moterys tautiniais rbis, kari orkestras, auliai. ia su vliavom politinius kalinius, tremtinius, rezistentus Pakapurnio kaim sutrauk Laisvs kovos karygio, Vyio Kryiaus ordino I laipsnio kavalieriaus, pulkininko Petro Bartkaus atminimas: jis prie 50 met uvo nuo klastingo prieo kulkos. Petro Bartkaus gimtosios sodybos vietoje rekonstruotas paminklas, pastatytas pernai jo 70-meiui. Jis tapo aplinkini kaim uvusi partizan ir nukankint rezistent memorialu. Naujas raas skelbia uvusi P. Bartkaus bendraygi vardus ir pavardes. Tai partizanai Edmundas

Bikneviius, Jonas Bikneviius, Janina epait, Jonas Bajorinas, Bronius Neverdauskas, Alfonsas Pakarklis, Teofilis Pakarklis, Viktoras Stulgaitis, Gen Stulgaityt, Benadas Venclauskas, Jonas Venslauskas, Stasys Zdanaviius, taip pat nuudyti represij metu rezistentai Petras Bitvinskas, Jonas Brazauskas, Petras Digrys, Meius Malkeviius, Antanas Malkeviius, Stasys Mankus, Antanas Petrauskas. Paminklo iniciatorius Algimantas Petrauskas, pradedamas rengin, plaiai nupasakojo Petro Bartkaus gyvenim. Gims 1925 m., studijavo auktesniojoje technikos mokykloje, 1944 m. stojo Lietuvos laisvs armij (LLA) ir prisiek ginti tvyn nuo artjanio raudonojo maro. Kartu su juo mik ijo didesn dalis jaun Pakapurnio, Kengi, Kebaii, Beryts kaim vyr. Petras Bartkusadgaila, Martynas, Sin, Dargis - buvo artimiausias kovojanios Lietuvos prezidento generolo Jono emaiio bendraygis ir padjjas, Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) Tarybos Prezidiumo sekretorius, LLKS 1949 02 16 Deklaracijos bendraautorius, Jungtins Kstuio apygardos tabo virininkas, Prisiklimo apygardos krjas ir pirmasis vadas. Penkerius partizanavimo metus jis imintingai vadovavo, nesitaikstydamas su plikavimu, girtavimu, konspiracijos paeidimais. Kartu Petras Bartkus buvo ir jautrios sielos poetas

144

Paminklas partizanams Radvilikyje, kur 1991 m. perlaidoti Petro Bartkaus palaikai

P. Bartkaus bendramokslis Vytautas Staaitis prie paminklinio akmens kalba apie 1942-1944 m. LLA veikl Kaune. Pakapurnys, 1995 m. rupjio 12 d.

Vilniaus politini kalini ir tremtini choras, vadovaujamas Paulinos Grigaliniens

P. Bartkaus bendraygis partizanas Viktoras niuolis dalijasi prisiminimais apie m, kuriame uvo P. Bartkus. Pakapurnys, 1995 m. rugpjio 12 d.

Algimantas Petrauskas ir Viktoras niuolis

Petro Bartkaus brolis Antanas Bartkus (deinje) paminklinio akmens pastatymo ikilmse 1995 m.

Elvyra Tugaudyt-Savickien. 2000 m.

Paminklas P. Bartkaus tvikje P. Bartkui, aplinkini kaim uvusiems partizanams ir genocido aukoms. 1999 m.

Kauno Pirmojo pulko kariai, rengiant paminkl Dubysos partizanams. 1998 m.

Kauno I pulko orkestras paminklo ventinimo metu

Paminkl paventino, v. Miias aukojo kun. G. Jankauskas. 1999 m.

Artimiausi Petro Bartkaus gimins prie paminklo 1999 m.

Nina Nausdait, Ro Jankeviit-alniernien, Elvyra Pliupelyt

Ro Jankeviiut-alniernien kalba prie Jono emaiio bunkerio imkaiiuose. 2003 m.

Partizan ryinink Nina Nausdait kalba apie bendrayg, LLKS prezidiumo pirminink Jon emait-Vytaut imkaiiuose prie jo paskutinio bunkerio. 2003 m.

Leonardas Grigonis

L. Grigonio rpesiu 1942 m. atstatyta mokykla Slynje. 2004 m. nuotrauka

Partizan vado Leonardo Grigonio uvimo vieta Dauglikiu mike Ariogalos seninijoje

Dvideimiai Plaugini mike 1948 m. gruodio 3 dien uvusiems partizanams atminti Kaukn kaime Juozo Ivanausko iniciatyva bei lomis pastatytas ir 2005 m. birelio 5 d. paventintas paminklas

Alkupnas, savo eiles spausdins partizan leidiniuose Malda girioj", poezijos rinktinje Kovos keliu engiant". Anot ryininks Ninos Nausdaits-Rasos, jis buvo tikroji mogikoji SIN". Bet neturjo sins idavikas MGB agentas Leonas Juka-Drsuolis. T nelemt 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio rajone, Upelki mike kartu su Petru Bartkumi uvo partizanai, taip pat poetai Vytautas niuolis-Vytenis, Bronius Liesis-glis. nabdk, Dubysa, amin mald u Lietuvos Laisv uvusiems partizanams. Alkupio pakrantm nuvilnija Vilniaus LPKTB choro Mes nemir..." (vadov Paulina Grigalinien) atliekamos dainos, sukurtos Petro Bartkaus odiais.

Liki sveika, mergyte mano, Ramuns iedu laim burk! Man gi - likimas partizano: iandien a ia, o ryt - kakur. Islinksiu a kaip koks elis, Mane priglaus tamsi naktis. O kaip noriau grti vlei! Ir griu - jei tik ne mirtis...
Paminkl paventinti atvyko Serediaus klebonas kun. R. Jankauskas, vliau aukojs v. Miias ant vaizdingo Kapurnos kalno. Graius odius apie P. Bartk ir uvusius Raseini apskrities partizanus tar ebenkties rinktins partizanas, LLKS narys Vyio Kryiaus ordino kavalierius leitenantas Steponas Bubulas, ypa pagerbdamas partizan Motinas. Jis primin, kad i Raseini ems mik ijo ir yms partizan vadai - ebenkties rinktins pirmasis vadas kapitonas Juozapas eponis-Tauragis, visos Lietuvos partizan vadas generolas Jonas emaitis-Vytautas. Dar kalbjo Tauro ir Prisiklimo apygard ryinink - politin kalin, Vyio Kryiaus III laipsnio ordino kavalier Nina Nausdait-Rasa, P. Bartkaus ryinink Elvyra Pliupelyt-Zita. Baigiant minjim, pakiliai tarsi priesaika suskamba Lietuviais esame mes gim" bei Kauno I pulko kari orkestro ir vi salvs palydtas Lietuvos himnas. Lietuva, Tvyne ms, Tu didvyri em...

Tremtinys" Nr. 32 (366), 1999 08 27.

145

Akmenys ir uolas belik

Vytautas Kvedys
Nelidk, moiute, Nors tau ird gelia. Neraudok, jei siu, Skindams laisvei keli.
Alkupnas, 1945 m.

iandien 12 valand Pakapurnio kaime, buvusios Bartk sodybos vietoje, bus paventints paminklinis akmuo, skirtas partizan vadui Petrui Bartkui atminti. iemet jam bt sukak 70 met, taiau uvo Petras bdamas vos 24 met. Kaip tik rytoj sukanka 46 metai nuo lemtingo mio Radvilikio rajono Upelki mike, kada krito trys Lietuvos laisvs kov sjdio prezidiumo nariai ir du partizanai i Prisiklimo apygardos tabo. Petras Bartkus kov u Lietuvos laisv pradjo dar vokiei okupacijos laikais: 1942 metais, bdamas Kauno auktesniosios technikos mokyklos moksleiviu, stojo pogrindin Lietuvos laisvs armij, per metus laiko Pakapurnio kaime subr vis LLA kovotoj br. Prie sovietinius okupantus pradjo kovoti tuoj pat prajus frontui. Vis laik um vadovaujanias pareigas vairiose rinktinse, Kstuio, Prisiklimo apygard, Jros srities tabuose. Kadangi pasiymjo dideliais organizaciniais gabumais, tai daniau siai dirbdavo organizacinio skyriaus virininku, daug keliaudavo, lankydavosi vairiuose briuose ir rinktinse. Mirt sutiko bdamas Lietuvos laisvs kov sjdio prezidiumo sekretoriumi, Lietuvos partizan majoru. Partizanams buvo inomas Sins, adgailos slapyvardiais. Maiau kas inojo, kad P. Bartkus ra eilraius, tai, beje, rodyta jau ms laikais. Jo eilraiai Alkupno slapyvarde buvo spausdinami

pogrindiniuose laikraiuose, rinkiniuose, nemaai j virto dainomis. P. Bartkaus ir jo bendraygi lavonai buvo iniekinti Radvilikio saugumo kieme, o vliau neinomoje vietoje ukasti. Tik nepriklausomos Lietuvos laikais pavyko surasti j palaikus. Jie 1991 met rugsjo 29 dien buvo ikilmingai

146

palaidoti Radvilikio kapinse, prie uvusij garbei pastatyto paminklo. Po mirties R Bartkus buvo apdovanotas LLKS pirmo laipsnio Vyties Kryiumi. iandien spausdiname partizan, asmenikai kov metais painojusi Petr Bartk, prisiminimus. Buvs partizanas Antanas Banys, dabar gyvenantis Kaulakiuose: Su Petru Bartkumi susipainau dar vokiei okupacijos laiku, 1943 met pavasar. Netoliese, Armon kaime gyveno trys broliai Juodiai. Vienas i j, Viktoras, karo pradioje tarnavo policijoje, bet vliau i tos tarnybos pasitrauk. Vis dlto rus partizanai, matyt, galvojo, kad jis turi ginkl ir nutar j paimti. Atj nakt Juodi sodyb jie band sibrauti vid. Bet pasirodo, kad ginkl turjo ne tik Viktoras, bet ir jo broliai bei tvas, pastarasis - medioklin autuv. Trumpo susiaudymo metu buvo nukauti trys rus partizanai. Po to ir gretim kaim gyventojai, tarp j buvo ir Bartkus, m saugoti Juodi sodyb. Vokiei andarai jiems leido laikyti ginklus, kad apsigint nuo partizan. Juodi sodyb mane nusived j pusbrolis, mano geras

pastamas Tautkus. Ten vyrai daniausiai aisdavo achmatais ir, suprantama, laukdavo upuolimo. Taiau jo nebuvo. Palaipsniui viskas aptyko. Juodiai apsimrijo sienas iki palangi, langus, kad nemest granat, apvarst vielomis. Kaimynai nutar, kad jei igirs kur vius, puls vienas kitam padti, nes beveik visi turjo ginklus. Neramios dienos tiek Juodiams, tiek P. Bartkui vl atjo, kai 1944 met liepos mnes nuo Dubysos pajudjo frontas. Mes kaip tik netoliese buvome evakuoti, ir jau pirmj dien, iekodami j, pasirod civiliai ir kareiviai, matyt, jie norjo atkeryti u uvusius partizanus. Tuo tarpu vyrai jau slapstsi. Vakarais jie ateidavo pas mus, panekdavo. Atsimenu Petro odius, lyg tai klausimus: K, vyrai, su armija darysite? Po dienos kitos, kaip ir mes, bsite priversti slapstytis. O gal kitaip galvojate?" Panaiai ir buvo. Spalio mnes vokieiai buvo nublokti nuo Raseini toli vakarus, o lapkriio mnes pradjo vyrus gaudyti sovietin armij. Mes tai slapstydavoms, tai atviriau gyvendavom, tai paimdavom ginklus, tai vl juos paddavom. Lapkriio 23 dien Navinink kaim, savo tvik parjo du broliai Luai ir keletas j draug, tarp j, tikriausiai, buvo ir

147

P. Bartkus. Kaip tik tuo laiku sodyboje pasirod garnizonas i Betygalos. Partizanai atideng ugn, buvo nuautas Betygalos milicijos virininkas. Didesnis mis tada nesiliepsnojo, atsitrauk tiek vieni, tiek kiti, taiau kit dien i Betygalos atvaiavo daugiau kareivi, sudegino Lu sodyb, prie tai surink daug turto. Abi puses nutar atkeryti vieni kitiems. Saugailiuose, kokie 5-6 kilometrai nuo Betygalos, buvo sutelkti 4 ar 5 partizan briai. Buvo numatyta uimti Betygal, operacijai vadovavo P. Bartkus, taiau prieas ten subr daugiau jg, ir mums teko trauktis. P. Bartkus tuo metu vis laik buvo su partizanais, sumaniai jiems vadovavo. Nors mikus ukavo gauss armijos daliniai, taiau apsupimo ar didesni susiaudym pavyko ivengti, auk i ms puss nebuvo. Prie iem ms brys isikas bunkerius Liekns laituose. Jie buvo taip gerai umaskuoti, kad saugumieiams j i viso nepavyko surasti. Gal padjo ir tai, kad toje vietoje susiejo trij valsi ribos, ir tas kampas liko tarsi niekieno. T 1944-1945 met iem P. Bartkus danai pas mus apsilankydavo, pailsdavo, taiau ilgam neusibdavo. Jis vis ieidavo ir ieidavo. Kur - mes, eiliniai partizanai, nei inojom, nei klausinjom. Paskutin kart j maiau 1945 met pavasar. Apskritai Petras kakuo skyrsi nuo kit partizan vad. Gal savo inteligentikumu, nuolatiniu susimstymu, paslaptingumu... Beje, su savimi paprastai jis neiodavosi tik kienin ginkl". Buvs partizanas Viktoras niuolis, LLKS visuomens dalies virininko adjutantas, gyvenantis iauliuose: P. Bartkus pasiymjo nepaprasta drsa, pasiaukojimu ir sugebjimu organizuoti bei vadovauti. Pavojingose vietovse eidavo pirmas. Po sunki ygi jis pasilikdavo stovti sargyboje, kad kovos draugai galt bent kiek pailsti. Jis gerb ir ujaut kiekvien kar, turjo labai jautri siel. Kiek inau, jis nerk, niekada negr, jo vadovaujami partizanai rytais melsdavosi, o vakarais, uj kaim, dainuodavo partizanikas dainas". iose nuotraukose esanios vietovs glaudiai susijusios su P. Bartkaus gyvenimu. Pirmojoje - Liekns pakrant, ia 1946 met pavasar Petras, dengiamas Venclausko brio, susitiko su savo mama. Tie susitikimai bdavo

148

labai reti, nes teko slapstytis abiems- vienam mike, kitai - pas tolimus giminaiius ar pastamus. Tuo metu ji slapstsi Broniaus Malkaus sodyboje Kaulaki kaime ir i ten buvo pakviesta. Visai netoli ios vietos stovjo Elenos ir Povilo Vaii sodyba, kurioje labai danai apsilankydavo partizanai. Antroji nuotrauka daryta Bartk sodybos vietoje. Tik uolas ir aplink surinkt akmen krva primena j. O aplink piktolynai, taip ir primenantys anksti praudyt gyvenim. Bet Petras negaljo ilikti nuoalyje nuo tautos kani.

APYBRAIOS

Nevystanti mik gl

Mat Genut Tvyn tikrj, nepriklausom, imoko j mylti kartu su pirmja raide. Grai ji buvo laukini gli ydjime Du bysos slniuose, vyturio giesmje gimtuosiuose Kebaiiuose, motinos dainose. Kaip seni mons pasakoja, Kebaiiuose per v. Velykas buvo girdimi Betygalos, Milaaii, Ugioni, Girkalnio banyi varpai, kurie skelb monms Kristaus prisiklim, taik ir laisv gyve nim nepriklausomoje Lietuvoje. Graus buvo kaimas Kebaiiai... 1940 m. jame buvo 18 sodyb, gyveno 92 mons. Diaugsi jaunyste Genut ir Viktoras Stulgaiiai, artimai bend ravo su Bartk, ep, Venslausk eimomis. Susibrimo vietos buvo Pakapurnio kalnas, nuostabs Dubysos slniai jo papdje. ...Nugalj vokieius, 1944 met ruden gro bolevikai. Lietuvoje liejosi aaros, kraujas. Mikuose, Dubysos slniuose aidjo viai, em laist partizan kraujas. Tik i Kebaii kaimo mikuose kovojo ir uvo 4 partizanai. Brolis Viktoras pasirinko partizano keli. Genut - j ryinink Svr. Tvai - itremti Sibir. Nenusakomi, neimatuojami jos keliai po emaitij: slapstsi nuo KGB persekiojimo, atlikinjo vairias partizan uduotis. Paios lidniausios Genutei buvo 1947 met Kald vents. Pirmj Kald dien kartu su partizan briu, vadovaujamu Stasio Narueviiaus-Jreivio, juos Kelms rajone, Bargaili kaime, Jono Margio sodyboje apsupo Kelms garnizono kareiviai. Mis. uvo Teofilis Pakarklis, partizanai Dirginius, Milkintas, Jurevi ius, Povilauskas. Alfonsui Pakarkliui su perauta virutine nosies dalimi pavyko pabgti. Per sumait pasivadinusi Brons Velio naits vardu, Genut liko Bargailiuose Velioni eimoje. Baudj sakymu nuautus partizanus J. Margis nuve Kelm. Iniekinti partizan lavonai ten guljo iki nauj met.

151

Keliolika valand prie m, Ki nakt gimtajame Ke baii kaime uvo Genuts brolis Viktoras. Per ryininkus suino jusi apie tai Genut skaudiai pergyveno: verk kelias paras. Bijodama KGB persekiojim 1948 m. pradioje ji slapstsi Kau ne. Buvusi partizan ryininke, tuo metu KGB agent ibut, ino jusi Genuts slapstymosi Kaune viet, perdav j rus saugumie iams. Po sunki tardym, grasinim ir paad Genut priadjo dirbti rus saugumui. Kaip ir dauguma suimtj ryinink, MGB band Genut panaudoti operatyvinje kombinacijoje - sunaikinti Savanorio rinktins, jei pavykt, ir Kstuio apygardos tab. 1948 met vasario 6 dien majoro Sokolovo vadovaujama 15 smogik grup atvyko Raseinius. Gen Stulgaityt perrengtus par tizanais smogikus ern, Taur ir Aid turjo nuvesti Molavn kaim pas partizan ryinink Jon Kiulk. Ten buvo partizan brys, vadovaujamas to paties Jreivio, kuris buvo veiklus, laisvs kovose ugrdintas brio vadas. Jeigu G. Stulgaityt odiu, judesiu ar kitais bdais iduot partizanams MGB smogikus, jiems buvo sakyta j nuauti, po to sunaikinti likusius partizanus. Sokolovas su MVD kariuomene rezultat lauk Skroblyns kaimo mikelyje. Genut sugebjo spti partizanus, kad su ja yra KGB agentai. Gerai inoj vietoves partizanai ijo i apsupimo iedo, isived Genut ir paimtus gyvus ekistus. Tai buvo skaudus smgis Soko lovo briams, nes minti agentai partizanams idav smogik metodus ir jiems inom MGB agentr. Genutei kito kelio neliko likti su partizanais bryje ir ginklu tsti kov su prieu. 1948 m. iema. Vien nakt mano tv sodyb atjo 3 parti zanai. Alfons Pakarkl ir Stas Zdanavii painau gerai, treias buvo tik matytas. Neusibuvo vyrai. Pasinekj su tvais, isi kviet mane kiem ir pra, kad rytojaus vakare pasikinkyiau arklius roges ir atvaiuoiau tame paiame kaime gyvenusio P. Valio kiem. Jaut tvai, kokiu tikslu ivaiavau rytojaus vakare, bet kur, su kuo - neinojo. Privaiavau prie auktos iaud-mlo krvos, po kuria buvo slptuv. Lyg barsukai i urvo tiesiai roges suoko 7 partizanai.

152

I kairs: Petras Bartkus, Viktoras Stulgaitis, ketvirta - Genut Stulgaityt. I deins pirmas - Jonas Digrys

Tarp j buvo viena mergina. Geriau siirjs painau Genut Stulgaityt-Brigit. Ne pirm kart iemos metu veiau partizanus. J pdos sniege - idaviks, todl, jeigu bdavo galimyb, persike liant i vienos vietos kit, kad nelikt sniege pdsak, patikimi mons juos pervedavo rogmis. Vaiavome lauko keliukais, darme vingius, ratus - mtme pdas. Vaiuojant pro netoli gyvenusi Skrinsk (pavard pakeis ta - aut. pastaba), A. Pakarklis pasak: - Gal rastume namuose Skrinsk Stasiuk, reikia j likviduoti. Partizan Karo Lauko teisme jis nuteistas mirties bausme. Pasukome atokiau esant mik, sustojome. - A pasiliksiu su uoliuku, neisiu, - pasak Genut vyrams. Tuo metu mano slapyvardis buvo uolinis", bet danai vadin davo uoliuku.

153

- Palieku rogse kulkosvaid, ten jis man nebtinas, - pasak kakuris. Nukreips kulkosvaidio vamzd rogi gal pastat j ant kojeli ir nujo su vyrais. Guljome rogse su Genute, nekjoms. Painau j seniai, bet dabar ji man, septyniolikmeiui, atrod kaip stebuklas: ant galvos kailin kubank", kailinukai suverti diru su pistoleto dklu, ant kaklo ironai, vokikas automatas. Kerinti ypsena, valios akys, staigus, rytingi judesiai paliko neidildom moterspartizans vaizd. Per snieg atpukavo vyrai. - Neradome. Raseiniuose, tarnyboje Stasys, - prane Kilpa. Apsuk kelis ratus krmuose, pravaintais keliukais ir pie vomis per Liauberik, Meitus lkme tolyn iaurs vakar pus. Netrukus pasiekme sodyb prie Rakavos miko. Kieme vyrai ilipo. Pams Genuts rankas pabuiavau. Ji, sumusi delnais mano veid, pabuiavo lpas... Pamilau j tada. Ir grtant namo, ir sekanias dienas jo paveikslas lyg gyvas stovjo akyse. Ne inojau, kad tai buvo pirmasis ir paskutinis, iandien galima tvirtinti, ventosios mergels pabuiavimas. Grdamas privaiavau Grinkikio viekel. Kakoks vidinis balsas sak nevaiuoti ta kryptimi, i kurios atvaiavau. Padars keli kilometr rat, per Gruzdiks, Girdaii, ikiks kaimus grau namus. Vos nukinkiau arklius, i tos puss, kuri veiau partizanus, pasirod garnizono kareiviai. Nemonika tampa. Dl savs baims nebuvo - buvau jaunas, iki irdies gelmi atsidavs miko broliams. Bijojau, kad mano veikla neatnet nelaims tvams, eimai. Padar krat sodyboje kareiviai nujo Dubysos link. Neumirtama kelion baigsi laimingai. Alfonsas Pakarklis-Kilpa 1948 met gruodio 3 d. dienoratyje rao: iandien paliekame rami ir ilgai gyvent sodyb. Apsi stojome pas ryinink Gryb. I sargybos grs partizanas pasak, kad aplink labai loja unys. Rodsi pirmieji auros enklai.

154

- ygiuojam, vyrai, - sakiau. Ilga vora 12 vyr sulindome mik. Stovykla Sodas". Sdi me prie lauo. vairios prisiminim temos, tyli daina. Pusryiai. Prie lauo juos man atnea Brigita. Tai msa ir sriuba, ms vadinama bulbienuku". Atsigulu palapinje. Nespjus umigti, stovykloje subruzdimas, viai. Dreba mikas, em. Sproginja rankins granatos. Nuo vi kaito mano turmavikas". Bando me prasiverti, bet i ten dar didesn ugnis. Kovos draugai krinta vienas po kito. Pribg miko pakrat, sustojame tik du - a ir Daiva". A. Pocius Aitvar" Nr.6, 119 psl., rao: Agentas Raseiniai klasta i savo giminaits suinojo, kad Bedani mike stovvklauja apie 20 partizan. Apie tai prane Raseini MGB ir pats pasisil bti baudj vedliu. ekistin-karin operacija, kurioje dalyvavo 350 kareivi ir strib, keliais iedais apsupo stovykl. Nukauta 18 partizan. Pranas Linkus-Atlantas ir Gen Stulgaityt-Brigita, sunkiai sueisti, paimti gyvi". Juozo Ivanausko, kuris tuo metu gyveno Kaukn kaime, pa sakojimu, nuautus partizanus rusai atve Plaugini kaime esan i Ubarto sodyb, kurioje tuo metu gyveno Petras ir Jonas Gailiai. Suguld juos prie kieme esanio prdo. Sueist Link vilko dar in, o Gen Stulgaityt u plauk trauk gyvenamo namo vid. Penkiolikmetis Juozas i gretimos sodybos atjo Gaili kiem ir visk mat savo akimis. Ne tik uvimo vietoje buvo niekinami partizan lavonai. Kruvini ten buvo medi kamienai, kelmai, i mtyti nevertingi partizan daiktai. Prie kdros daugiausiai lietu vikai kalbantys stribai krat lavon kienes, drask drabuius, nusegiojo laikrodius, mov uvusij batus. Jeigu batai sunkiai nusimaudavo, ant lavono sulipdavo vienas ar du stribai, prispaus davo mirusj prie ems, o treias numaudavo batus. Matyt, i karto pain Genut Stulgaityt MGB-istai kambaryje pradjo j tardyti. Skubjo, kerijo u jos dka partizan sunai kintus Sokolovo smogikus. Bijojo, kad sunkiai sueista partizan nenumirt.

155

Juzef Gailien, buvusi gretimame kambary, pasakojo: MGB karininkai papra skudur, kad perrit partizans aizdas. Pada viau vari balt paklod. U keli minui saugumieiai, atidar duris ms kambar, paklod met sakydami, kad ji perdaug vari, gera, kad bandits aizdoms tinka bet kokie skudurai, autai. Girdjau, kaip ekistai kako Stulgaityts klaus. Sunkiai sueista partizan kartojo: - Neinau, neinau, neinau... Jos balsas pamau tilo, buvo girdtis smgiai, ekist keiks mai, pikta kalba. Dar gyv partizan u plauk itemp i namo ir paguld alia kit, guljusi lauke. Kai partizan lavonus ive, kambaryje, kuriame ekistai tard Genut, ant palangs radome nukapotus jos pirtus. Tarpusavyje namikiai kalbjo, kad pir tukus ukas prie netoli sodybos stovjusio kryiaus. Kas juos palaidojo, - neisiaikinome, nes siautjant bolevikams, tuo metu buvo visiems pavojinga paslaptis". Viena aiku, kad partizan Genut Stulgaityt-Brigita mir did vyrs mirtimi. Jausdama gyvenimo pabaig, neidav gal jau ir uvusi kovos draug. J painojusi tarpe kalbama, kad nuve saugumieiai j Bilin ligonin, norjo igydyti, tardyti, bet Stul gaityt, persikandusi rank venas, nukraujavo ir mir. Aiku, palai dojimo vieta neinoma. Guli jos kauleliai miko broli krauju aplais tytoje emje, o tardant nukapoti pirtukai - Plaugini kaime prie ten stovjusio kryiaus. Gimins, ilik gyvi kovos draugai jos atmi nim, kaip graiausios miko gls, irdyje turt ilaikyti aminai. Buvs artimiausias Gaili kaimynas Juozas Ivanauskas, dabar gyvenantis iauliuose, pastat koplytstulp. Numato jis paminkl restauruoti, papildyti naujomis detalmis ir skirti uvusi parti zan atminimui. ydi lauko gli iedai ant Genuts kapo ten, kur ukasti jos pirtukai. Tie patys pirtai, kurie vaikystje glost motinos veid, egnojosi, laik prie nukreipt ginkl, gamino valg kovos draugams, laimino juos yg. Tegul primena ie iedai visiems vien i graiausi miko gli - Genut Stulgaityt.

156

Vilk" mediokl su varovais

Tretieji pokario metai. Laimj Antrj pasaulin kar, rusai triumfavo: komunizmo skla, nors ir nesvetingoje emje, pasta beveik pusje Europos. Karas prie blog nesibaigia. Lietuvoje ir kitose laisv myliniose okupuotose alyse vyko didesn ar maes n partizanin kova prie pavergjus. Mikai priglaud tkstanius u laisv ir nepriklausomyb kovojani partizan. Tai buvo kruvina kova su daug galingesniu prieu. Nuslopinti partizanin judjim rus saugumieiai pasikviet kariuomen. Kiekviename miestelyje ar banytkaimyje kr strib - lietuvi idavik - b rius. iauriomis represijomis baud Lietuvos kininkus u partiza n rmim. imtai fronte ugrdint kareivi buvo siuniami u kuoti" mikus, iekoti partizan stovyklaviei. Vyko nuomus, persunktas neapykanta, iaurumu, klasta i vienos puss ir tikji mu laisve, teisinga kova, didvyrikumu i kitos puss karas. Raseini gimnazijoje ms, berniuk, klasje buvo apie 30 vaikin. Visi 15-16 met, karo audr praleid paaugliai. Visi gerai imanme apie ginklus, karin amunicij, nes frontas Raseiniuose stovjo 9 savaites. Karo trofj buvo pilni mikai, palikti tvirtini mai, apkasai. klas atsinedavome ir tarpusavyje mainykau davome oviniais, detonatoriais, kartais rankinmis granatomis. Buvome karo vaikai. Rus kalb dst mokyklos direktorius Nikiforas Karumna. Jau pusjus rugsjui, atjs pamok, direktorius paskelb: - Organizuojama vilk mediokl. j varovais kvieiami vy resni klasi berniukai. Visi, kurie dalyvaus medioklje, atlei diami nuo pamok. I mokyklos maina rytoj nuve mediokls viet. eiolikmeiams pramutgalviams - gundanti perspektyva: nereiks sdti pamokose, pasivaikiosim po rudenjant mik, o gal dar ir gyv ar nuaut vilk pamatysime...

157

Rytojaus dien apie 20 mokini, pasiruo medioklei, laukme prie mokyklos. Kur mediosime - niekas neinojo. Nors klausme apie mediokls viet, nepasak ir direktorius. Atvaia vo sunkveimis. Sulipome j ir stati, sikib kbulo bortus, ried jome Vidukls link. Visi patenkinti, smalss, energingi. Kakur prie Vidukl sunkveimis pasuko Paupio mikus. Privaiav pamik pamatme, kad ten jau stovi gal trys sunkveimiai, o prie j briuojasi karikomis uniformomis apie imtas mediotoj". Ginkluoti jie buvo kulkosvaidiais, automatiniais autuvais, apsisagst rankinmis granatomis. - Kakokia velniava, - nustebs kuda klass draugas Zig mas. - Negi vilkus mediosime su kulkosvaidiais ir rankinmis granatomis... - Neramu ir man. ia, matyt, kitokia mediokl. Ir vilkai, ko gero, dvikojai, - papildiau. Nerams buvo ir kiti ms mokyklos draugai. valgsi vienas kit, tyljo. Neilgai dvejojome, sprendme. Prie ms prijo keli kareiviai ar stribai, irikiavo ir po vien terp ilgok baudj vor. sakymas netriukmauti, tarpusavyje nekalbti, tik eiti, eiti miku vienoje voroje su mediotojais". Atseit vilkus ibaidysime... Pajudjome. Deinje ir kairje maiau tik karikius. Su pirmaisiais ingsniais i vis ginkl sutratjo viai. Mano deinje nuolat pykjo lengvasis kulkosvaidis. Atskir vi nebuvo gir dti, - mikas , gaud. Matyti, kaip kulkos kapojo medi akas, lakst storesni egli iev. Dundjome miku gal ger pusvaland. Staiga viai nutilo. Grandine prabgo kakoks saky mas. Visi sustojo. Stovime ir mes. Karininkai nubgo grandins centr, kak tarsi, lakst. Kur ne kur palik prie ms karik, mums sak stovti, nejudti. Dal kareivi kakur isiunt dein pus. Grandin sutrumpjo, praretjo. Komanda eiti toliau, bet vora buvo reta, aud maiau. Matyt, js grandinje netoliese, i miko ilindo Zigmas. - Maunam velniop, sako man tyliai. - ia ne juokai, juk galime utikti ne tik tui stovykl. Velnias ia mus ne!

158

Patyliukais jis pasakojo, kad garnizono kareiviai rado partiza n stovykl. Tui. Kada, kuri pus pasitrauk partizanai, niekas neinojo. Matyt, atskiri kareivi briai juos persekiojo, iekojo pdsak, nes ginkluot mediotoj" gerokai patrumpjo. - Sutinku, kad kliuvome, bet kur, kuri pus bgti?Dar tie patys stribai nuaus, pamat besislapstanius, - sakau. Mums besinekant, nauj komanda Vperiod". Stebjo mus dar akyliau ir, pastat savo tarpus, liep eiti pirmyn per kit kvartal. Vl ta pati muzika". Apkurtome nuo vi, akys aarojo nuo parako dm. Pusiaudienyje ijome didel tarpumik. Pasidar viskas ai ku, - visoje laukymje, grioviuose, lomelse buvo prigul kareivi. Lauk ms varom vilk"... Toliau tarp mik siterps kaimas. Matsi atskiros sodybos. Mums, varovams", leido sueiti br. Visi tyls, nerams irime vienas kit, jausdami kalts, baims ir gdos jausm. Apgavo mus, - vis galvose vienoda mintis. - Teks palaukti kelet valand. Atvaiuos mainos, parveime Raseinius, - pasak kakoks saugumo pareignas. - Pasidalinkite maesnes grupes ir eikite kaim, gal gausite pavalgyti. Apie mediokl nei iandien, nei rytoj mokykloje niekam n odio! Pasitrankius kelet valand mike, valgyti norisi. un su stum", - sako ialk kaimieiai... - Kakur prie Paupio gyvena Felikso tvai, - po ilgo tyljimo prabilo Zigmas. Atsiskyrme nuo grups ir pasukome artimiausi sodyb. Valstieiai buvo sibaimin, bijojo kareivi, strib, nes ie, iekoda mi partizan, iversdavo spintas, spinteles, stalius, net kienes ir, rad k geresnio, vogdavo. - Gal inote, kur gyvena Petroeviiai? - pamat kieme pagyvenusi moterik paklausme. - Ten, gale kaimo, didel sodyba, - pirtu parod tolumoje dunksanius trobesius. - O ko jums ten reikia? Mike bandit neradote, tai po namus pradsite iekoti...

159

Net pritpme, lyg kuolu galv gav, - mus palaik stribais! - Ne, moiute, Petroevii Feliksas ms klass draugas, o mus apgavo rusai, sak, bsit varovais tikr vilk medioklje... - A ir misliju, kad js ne stribai. Jauni dar, be ginkl, ir veidai geri. Tik nevaikiokit po mikus su tais kraugeriais... - Stribais mes niekad nebsime, - susijaudin nuo toki pa mokym, su nuoskauda prisimin mediokl", prabilome. - Saugok jus, viepatie, nuo t vagi draugysts, - lyg laimin dama mus, palydjo u varteli. Rudenjaniais laukais nujome Petroevii sodyb. Na muose radome tik jaunut Felikso seser. - Mama ijo melti karves, ttis su Feliksu ivaiavo Vidukl, - irdama mus porino mergaiiuk. Ant stalo garavo didelis, tik igriebt i puodo kart cepelin dubuo. Mus jie viliojo, kvepjo kaip neapsakomi skanstai... - Pairsiu, gal grta mama, - palikusi mus virtuvje, mer gyt ibgo. Susivalg tarpusavyje, suprat vienas kit, iupome i dubens po por kart cepelin ir, suki kelni kienes, movme pro duris... Kieme sutikome mergait ir pieno kibirais nein Felikso mam. - Kur bgate, berniukai? Grkite, pavalgysite. Kaip inodama, priviriau cepelin... kliuvome t pai dien antr kart: karti cepelinai utino launis. I skausmo kraipydami upakalius, grome virtuv. Kol Felikso mama pridjo lktes cepelin, upyl padau, vogtieji kiense atauo. Buvome laimingi, valgme u du. Petrueviien dar atne pieno, uogiens ir nuolat kartojo: - Pasakojo Feliksiukas apie Zigm, Alg, Vyt ir kitus klass draugus. Sak, kad geri berniukai, taigi ai, kad usukote. Tik po mikus vaikioti pavojinga. Stribai audo ir beginklius. Mes pastami su nakties paukiais... Uplsta ir dieniniai vagys stribai, - mok mus valstietikos iminties Petroeviien.

160

Pavalgme ir, vos panedami prikimtus pilvus, padkoj u vaiingum, ijome. Suspausti kiense cepelinai sunksi pro kelnes. Ivert kienes ikratme juos ir juokms, nors aputintos launys skaudjo... Gal neimeskim, parveim direktoriui lauktuvi u toki mediokl", - juokais pasil Zigmas. Parve mus Raseinius kartu su stribais. Nors buvo gda ir skaudu, pasakojome apie mediokl" kla ss draugams, kai kuriems mokytojams. Visi tyljo - suprato, koks pavojus grs mums, jeigu tuose mikuose, kur mediojome", bt buv partizanai. Kulka kvaila - neskiria sav nuo svetim... Tai buvo saugumiei sumanyta klasta. Kad uimt didesn miko plot, mirtininkais pam mus, nepilnameius gimnazistus. Tok nusikaltim sugalvoti galjo tik monikumo netur pokario rus saugumieiai. Nekomentavo mediokls", galv nuleids tyljo ir mokyklos direktorius Nikiforas Karumna.

161

Raitas ant stribo pei

- Ko taip baisiai nusimin irit mus? Gal dar pirm kart matot tokius sveius? Nebkit nusimin, jei lanko jus mikiniai. Jie gerbia jus... - garuodami aliu pusiaunaktyje Dargio gryi virto devyni partizan brys. Linksmuoliai, maiktuoliai, jauni. - Pavarg ir alkani, - spjo brio vadas aka".- Jeigu priimsite, norime pailsti, praleisti dien. Rytoj vakare ieisime. Dargis, pusamis valstietis, nei apsidiaug, nei nusimin: - Pailsti reikia, vyrai. K turime, tuo dalinsims. Kurkits, emaitikas charakteris neleido daug kalbti. - Motin, - kreipsi mon, - ukurk peiuk seklyioje. Neil dyta kelios savaits. I ten durys tiesiai sod. Liolingos pakrants u keliolikos metr. Jei kas, pro jas... - Mergaits, ruokite vyrams vakarien, - sak dukroms mama. Dargio sodyba po karo sumajo: sudeg kluonas, kltis. ien iemai teko sukrauti brag (taip emaiiai vadina ant keturi stulp pakabint kilnojam stog, kuris, sukraunant ien, kelia mas auktyn, o j sueriant gyvuliams, nuolat leidiamas emyn). Bragas stovjo toliau nuo Dargio gyvenamojo namo, kaimo pus. - Kad kieme nesirodyt paalinis mogus, budsime ant brago. Pirmasis - Nyktis". Ulipk, usitrauk kopias ir stebk, sak aka". Nyktis" ijo. Partizanai pavalg, sugul kas kur. Gryioje tylu, ramu... Dienos metu partizanai val ginklus, lop suplyusius drabu ius, avalyn. Kiti skait laikraius. Vadas kak ra.

162

Tiktai Liolinga nara tyliai. Glosto galvas plik akmen. Daugel mat kov ji u laisv Ir ne kart pasruvo krauju, - uved dain skardiabalsis Vyturys". Viktoras jo vardas, bet dl nuostabaus tenoro vadinoj Vyturiu", Vyturliu". Tyliai pritar ir kiti partizanai. Liejosi daina apie pavergt Tvyn, apie motin, ses, apie gimtj sodi... Susimsts ir klevas senelis, Daugel mat sunki valand, Mat veant Sibir brolius, Mat sodius apleistus vis... - ts dain Vyturlis"... Artjo sutemos. Partizanai ruosi keli. Ruosi neini. Kiekviename ingsnyje j lauk mirtis, bet vyrai apie tai negalvojo. Priprato. Sargyboje ant brago buvo atuoniolikmetis Dobilas". Lepino j partizanai. Jaunas, visa eima Sibire. Bryje buvo tik kelios savaits. Nesiskirdavo jis su knyga, ra eileraius. Skait Dobilas" ir valgsi nuo brago artjanias sutemas. Tylu. Ramu. Usndo. Sapnavo gimtj sodyb prie Dubysos, grauol kaimyn dukter Sigut... Dargis ruosi tvarte. Buvo beeins parneti gyvuliams ieno, kai pamat kieman i kelio pasukus gana didel br kareivi. Apsisuko ir, kad nesukelt tarimo, ramiai nujo gryi. - Vyrai, stribai pasuko ms sodybos link, - jau ne ltai, ne emaitikai ipykino. Sudundjo troba. Per keliolik sekundi viskas, kas priklaus partizanams, buvo j rankose. Tokia taisykl, tokia treniruoi ir gyvenimo patirtis.

163

- m nesileisime! Traukiams Lioling! - trumpa akos" komanda. - Tik tas Dobillis"... Jeigu ras Dobil", stosim m i miko puss. eimininkas neturi nukentti! Inyko lyg eliai vyrai vakaro sutemose. Sniego dar nebuvo, neliko ir pdsak. Pasklido sodyboje gal 30 liaudies gynj". Nesitikjo, matyt, rasti partizanus. Dl viso ko pairjo tvartus, paland gryioje... - Ueina banditai? - klausinjo saugumietis. - K js! Nematm j gyv, neinom, kas jie, - greitakalbe atsak Dargien. - Raseiniuose maiau, prie emaiio suguldytus... Nieko tartino neirj, stribai susirinko kieme ir patrauk tolyn kaim. Miko jie bijojo. Nuo varstom dur trinksjimo, garsi kalb kieme pabudo Dobilas". Pamat, kad kiemas pilnas ginkluot kareivi. - Kodl neaudo? Kur vyrai?! Dieve, k a padariau! - viesulu sukosi mintys Dobilo" galvoje. Prisitrauk automat, pasidjo alia granatas, pasiruo... - Gerai, kad kopias usitraukiau, - blyksteljo mintis. vi nebuvo. Paerzeliav kieme stribai sele, pro brag ygiavo i kiemo. Buvo jau tamsu. - Matyt, vyrai spjo pasitraukti, - su palengvjimu paman Dobilas". Nutolo prie virtin, nutilo kalbos. Dobilas", umirs kopias, iteljo nuo brago emyn. Pajuto, kad uoko ant tupinio mogaus. Suinkt lyg unytis prispaustasis. Pasimet ir Dobilas". Sukrito abu prie ieno sienos. Dobilas" oko bgti, bet apatinis grieb u kojos. Batas liko prieo rankose. Vienu batu, tabaluodamas baltais autais, Dobilas" lyg kikis striuoksjo Liolingos pakaln. Ten krmai, raguvos. Tik u keli minui prapliupo stribo automatas. Pakvipo parako dmais ir mlu. viai buvo Dobilui" nepavojingi, akli.

164

Atsitiktinumas, kad vienas i gynj", eidamas i kiemo, pajuto nor gamtikam reikalui. Kitiems pajus, pritp u brago... Automat buvo atrms ien toliau... Sujudo toliau paj gynjo" bendraygiai. Gro paruo ginklus. - k audei, kas yra? - klausinjo Jarilinas. - Kakas oko nuo viraus ant sprando, prispaud, o dar tose kelnse susipainiojau..., - usikirsdamas aikino gynjas".- tai tik bat atmiau... mogus dingo... Apsupo ieno kupet gynjai", ulipo ant jos. Rado tik kopias ir dar ilt guol. - Kas ten guljo? - tard Darg. - K a inau! Bragas toliau nuo sodybos. Gal bernas koks taiksi pas mergas... - isisukinjo. U puskilometrio Dobil" sustabd draugai. - Kur buvai? Kaip ibgai? Kas aud? - pasipyl pikti klau simai. - Dovanokit, vyrai, umigau. Kai pabudau, js nebuvo. Tik stribai kieme. Supratau, kad pasitraukt be mio. Jiems pajus, okau nuo brago ir uokau ant kelnes nusileidusio stribo... Kvatojo vyrai iki aar... - O bat kur pametei? - paklaus kakuris. - Numov. Grieb stribas u blauzd, a spyriau jam, ir kojas... Geri buvo batai, - su gailesiu pridr irdamas bas koj. Batus sigysi kitus, bet ant stribo pajodinti kan ar kada

nors teks, - replikavo kakuris. Nuo to laiko umir Dobilo" slapyvard, vadino j Raitu". Sugagjo vyrai dar linksmiau. Linksma istorija. Viena i linksmiausi. Ne visados taip baig davosi panas susitikimai.

165

Ilgiausioji met naktis

Tik neverk, mamyte, kad prie Ki stalo iandien viena vieta pasiliks tuia, Ir nelau i rank tos baltos plotkels Tas, kur lau pernai ir dar buvo ia...
Partizan daina

Po atodrkio spusteljo altukas. Medi sakos pasipuo sidabru. Sidabru mnulis nuda ir snieg. Rogi ivaintu keliu spariai eng Jonas Baniulis. Skubjo namo, kur jo lauk motina, seserys, paruotas Ki stalas. Perkniks ilo mediuose bliz gjo imtai sniego vaigdui. Didels snaigs sidabro skraiste deng pakelio eglaites - puo jas Kald ventei. Spengianti tyluma ir kur ne kur ybss iburlis. Visi ruosi Kioms. Pajunta ilum krtinje Jonas, galvodamas apie gimtuosius namus, pasidaro alta, prisiminus priirtojo darb Raseini kaljime, ten kankinamus kaimynus, raseinieius. Ten dejons, ka lini kraujas, ekist riksmai. Dar prie valand Jonas, perdavs pamain, girdjo kalini giedamas giesmes, maldas, - pasmerktieji sutiko vent Ki vakar. alo rankos. Tos paios rankos, kurios neseniai vilko i kalji mo nukankintus kalinius ir sumet juos ilikusius po karo apka sus netoli kaljimo... Patryn sniegu rankas, ir sniegas, atrod, nusida krauju... Nirios mintys upldo jaun idaviko galv... Kelios vs sniege ved i kelio Kielaii link. Bus ariau, greiiau", - nusprend Jonas ir pasuko jomis. Eiti buvo sunkiau, sniegas minktas, gilus. Vs ved Butaut sody bl. U jos - Jono namai. Keista, Ki vakaras, o nematyti jokios viesos", - stebjosi.

166

Sustojo u kaimyno tvarto. valgsi. Neryki viesa versi pro udangstytus langus. Ir uo neloja. Toks piktas buvo", msteljo dar didesnis tarimas. Sugirgdjo priemens durys. Jonas sustingo. Ijo vyrikis. Ilgokai pastovjo priemens elyje, klaussi. Stovjo prie tvarto prisiglauds ir Jonas. I u debesies ilinds mnulis apviet stovint. Rankoje vyrikis laik automat. Banditai", - lyg aibas blyksteljo mintis Jono galvoje. Gink luotas mogus apjo apie nam, apsivalg ir smuko vid. K daryti? Bgti namo? Raseinius?" - vienas po kito mainsi spren dimai. Kojos lyg prialo prie ems. Pamau pasitrauk tvarto el ir paknopstom bgo savo pdomis atgal. U krmokni viesomis surjo Rakno langai. Pasuks jo kiem pabeld lang. Ijo Raknas. - Greitai kinkyk arkl. Banditai pas Butaut Kias valgo, dusliu balsu sak eimininkui. - Na ir tegu... - ltai itar Raknas. - Greiiau, brangi kiekviena minut! - Jonui pabudo kartas idaviko kraujas. Pats isived i tvarto arkl, pats pakink. - Pamgink praneti, - supsi kaljime tu ir tavo vaikai, pagrasino Raknui, ir surs arkliui, ilk i kiemo. Baltas jo gryi Raknas. Nemielas jam pasidar Ki sta las, nemielas visas gyvenimas. Baisi nuojauta, sunkios mintys u gul pirmja arma papuot galv... Bgti pas Butautus, spti, - pirmoji galv atjusi mintis, bet Jonas pasakys, kas spjo, sunaikins vis eim enkavedistai..." - Kas ia beldsi lang, tveli? - klausinjo Kaziukas. - Niekas nesibeld, nieko nebuvo. Taip reikjo... Sin nugaljo baim. Su baime atjo idavyst. Penki partizanai ir Nalaiio" sesuo Smilgel", atvaiav sutemus, ruosi valgyti Kias. Bendravo ir anksiau Butautai su partizanais. Sodyba menka, ems nedaug, niekas netar j ryi su miku.

167

Kuklus, bet, pagal tradicij, dvylikos patiekal Ki stalas. - Ieik, apsivalgyk, Nalaiti", - sak kuopos vadas Nar nas". - Nusiprausime, padengsime stal, pakeisime tave. Skambjo indai: Ki stal ruo eiminink, padjo dukt Nastut ir partizan Smilgel". Vieninteliame kambaryje ilta. Partizanai, sustat ginklus, praussi, persirenginjo variais markiniais, ruosi ventei. - Ramu. Naktis viesi, toli aplinkui matyti, - prane su alio garu vid virts Nalaitis". - Negerai, vyrai. Pavalg Kias budsime. Post istatysime ant tvarto, - nusprend Narnas". - Pasimelskime, - kai visi stovjo prie stalo, pasak Btautien. Tylus, bet vieningas Tve ms" skambjo ikilmingai ir lidnai... Prisimin tvus broliai Dobilai. Visi prisimin Kias praeity, savo artimj aplinkoje, kai dar nebuvo kraujo, aar, benami dalios... - Sugiedokime Marija, Marija", - pasil Smilgel" ir tyliai pradjo pirmj posm. Jai pritar rsts Narno", Tylenio", Nalaiio", broli Dobil balsai. Butautas eimininko ir vyriausiojo teise padalijo plotkeles. - Tegu is ventas vakaras atnea Lietuvai taik, ramyb ir laisv. Tegu ms irdyse niekad neiblsta meil Tvynei, gimta jai emei. Tegu Dievas ir ms motin malda saugo mus sunkiame partizan kelyje! Paskutiniai Smilgels" odiai buvo vos girdimi, nes aaros, prisiminus Sibir itremtus tvus, ugo odius. Rsts, vj igairinti vyr veidai suakmenjo. Lau vieni i kit rank plotkel, djo burn, ir inyko juose pavojaus, nuolatins tampos jausmas, siel upild gris, ramyb... - Pagerbkime tyla uvusius, linkkime visiems sussti u kit Ki stalo, - pasil Narnas". Nelemta buvo sulaukti jiems kit Ki. Net ir ias baigti buvo nelemta... Juodaskraist mirtis artjo. J pakviet Baniulis, ne pilni kareivi ir strib sunkveimiai...

168

- Pavalgysim, paskui bursime savo ateit, - lyg rimtai, lyg juokais po ikilmingos tylos prabilo Nalaitis". - Pirmiausia ieno pluotel i po staltiess trauks Smilgel", jaunesniojo Dobilo akys blyksteljo nukaitus mergaits veid. Jeigu bus pora, iais metais iteks... - Turiu a vyr, - Smilgel" parod kampe pastatyt auto mat. - Nelabai graus, dargi iaurus, bet visada itikimas, visada alia... Jauni vyrai buvo. Ir meil jiems nesvetima. Saugojo jie grauol Smilgel" daugiau kaip save. Ir myljo visi. Myljo kaip seser, kaip bendrayg, bet Smilgel" visada buvo alia jaunesniojo Dobilo... Lemtinga Ki naktis. Sako, visus mones t nakt aplanko Gris. Vis irdyse palaima, susitaikymas. Umirta krauj, aaras, Tvyns praradim. Ne varpeliai tilindiavo Betygalos keliu vaiuojani berne li miias t tyli nakt. Riaumodamos per snieg Pakapurnio link slinko mainos. vangjo ginklai, aidjo lietuviki ir rusiki keiksmai, stumiant per pusnis neivaiuojanias mainas. Ir mnu lis lyg nusigands palindo po pilku debesim, ir vaigds usi merk, nenordamos matyti ir girdti baisi keiksm, dar baises ni idavik ketinim. - Utenka! Toliau eisime psti! Piekom pojdiom, - koman davo leitenantas Brinius. Bijojo miko liaudies gynjai", bijojo veniani sodyb, moni bijojo. Bijojo savo juodos idavik sins. Daugiau kaip penkiasdeimt iki dant ginkluot vyr apsupo Butauto sodyb. Mirties elis nusileido t vent nakt vir lietuviko sodiaus. Kaip vagys enkavedistai slino vis ariau. Butaut pirkel nu kreiptas plienas, deimtys nirusi, pikt aki... - Gyv nepaimsime, nepasiduos, - perdav grandine Brinius. Granatami ich... Nuskriejo namel deimtys utais: langus, duris, pro i daut stogo langel... Trenksmas, liepsnos. vi paplipos susiliejo vien gaudes.

169

Be skausmo lo Smilgel". U Ki stalo palinko broliai Dobilai. oko Narnas" prie savo itikimo kulkosvaidio, nepa siek jo. Krtin suvarp granat skeveldros. Tyla. Nutilo em ir dangus. Tik vaigds blykiodamos aa rojo, matydamos mogaus iaurum, krauju aplaistyt em... Zdavaities! - rk artdami enkavedistai. Bijojo jie kovotoj u Lietuvos laisv. Net j lavon bijojo... Tyla. Atsakymo nebuvo. Ir dejoni nebuvo. Gyvos liko tik ei minink ir dukt Nastut. Buvo ijusios virtuv papildyti Ki stalo. Nesulaik gims Kristus baudj rankos. Sukniub u stalo, amiams umigo vyrai. Atviros Dobilo akys irjo alia gulini Smilgel". Stalo gale nukrito Butautas. Tik ingsnio betrko Narnui" iki savo kulkosvaidio. Ugeso vaks liepsna, pastalje krauju aptakyta guljo plotkel... Raseini banyioje Berneli miios. Sveikas Jzau gimusis, kdikli brangiausis..." - sklido kaldin giesm. Pro ventori tyliai slinko arkliais pakinkytos rogs. Jose suversti Smilgels" ir kit partizan knai. Kartu guljo ir Butautas. Raudoni kraujo karoliukai nuda snieg nuo pat Kielaii. Ant lavon drybsojo spjs prisigerti Brinius ir kiti baudjai. Strib bendrabutyje antr butel samagono" tutino Baniulis. Vienas. Paklaikusios akys, juodas veidas, juoda sin...

Kryiaus paslaptis
Nuo seno lietuvi sodybas saugodavo kryiai. Juos statydavo veni ir mirties proga, prie j lietuvaits sodindavo gles, prie j sunkia valand suklupdavo lietuviai. Ne vienas kryius saugo savo paslapt. Ypa daug toki paslapi yra lik i pokario laik. Neramus buvo pokaris Lietuvos kaime: degino ir pl rau donieji, bijojo mons ir mikini apsilankymo - j pdomis sek mirtis. valgydavosi kaimieiai atsikl kaimyn sodybas, ar juose yra gyvyb, ar visi, vakare atsigul, atsikl ryt. T vlyvo rudens nakt aidjo viai Betygalos pusje, pa dubysiuose. Ilgai nenutilo jie - matyt, stiprs buvo vieni gausumu, kiti dvasia. Anksti keldavosi tada kaimo mons: lauk j kasdieniniai darbai, rpesiai. Brko darganotas rudens rytas. Vjas blak paskutinius medi lapus. Atjo prislgta, pilna neramumo ir neinios diena: kas aud, k nuov i pastam, kaimyn, gimini... Pamatme, kai prie keliuko ms sodyb sustojo trejetas arkliais kinkyt veim. Apie juos nemaas brys kareivi. Gal septyni pasuko ms kiem. Kitas brys - tiesiai per lauk kaimyn link. jo atsargiai, paruo ginklus. - iuich niet? - pravrs duris, irk savo prastin posm vienas. - irkit, iekokit, nra, - subumbjo ttis. Apirjo kambarius, atidarinjo spintas, stalius. Kiti aplank tvari, darin. Nieko nerad, sugujo trob. - Matka, kuat! - ne tai pra, ne tai sak, matyt, vyresnysis laipsniu. Pasklido troboje prakaito, purvo ir kraujo tvaikas. Visi buvo kruvini: kruvinos milins, rankos, net veidai aptakyti krauju.

171

Dar neinojome, kad veimuose ant kelio sukrauti nuudyt partizan lavonai. Matyt kariviai savo rankomis trauk juos kru vinus i bunkerio, krov veimus. Mama ruo pusryius. Ant stalo garavo pilnas dubuo cepe lin. Nereikjo silyti, raginti, - kaip alkani unys puol prie j. Grieb rankomis ir, pavartydami delnuose, kartus grdo bur nas... O rankos, rankos! Nuo kart ir dar drgn cepelin pradjo bgti ant j rank apdivs kraujas. Cepelinai nusida krauju, purvu ir dar Dievas ino kuo... Ne valg, o rijo... Mama pasikokiodama ibgo kit kambar... Baisus buvo vaizdas: veidai kakokie laukiniai, akys blausios. vrys, mogdros, - toks Europos ukariautoj" vaizdas iliko iki ios dienos... - Itakme bandit lizd! - diaugsi vyresnysis. - Pasisteng vaikinai... Cepelin kaip nebta. Patys pasim suspirgintus lainius, da duon juos ir kimo toliau... Vienas i kiemo atsived tv. - Vodki niet? - klaus. - Ne, neturiu. I kur, - tikinjo tvas. - Duok butel degtins ir imk, - kio i kiens itrauks kruvin viesiai ali alik kitas. - Ne, ne, neturiu, nereikia, - kratsi abiem rankom tt. - Gal nori batus? Geri batai, tuoj numausime, atneim, aipsi ukariautojas". Ttis kak murmjo ir trauksi atbulas. Nusiluost milines rankas, vienas po kito ijo. Susirinko prie veim visi. Smalsumas patrauk ir mane. Stovjau u kelio griovio ir irjau veimus, priklotus partizan lavon. Nematyti veid, - kruvina drabui ir kn mas. Paskutiniame veime pasigirdo dejon. Sukluso kareiviai, su bgo prie veimo, tamp, kilnojo, kak sava kalba erzeliojo. Visi atsitrauk. Du prieais atsistoj laik arklius.

172

Matyt neatskyr, kuris lavonas parod gyvybs enklus. Vie nas i vyresnij isitrauk pistolet ir pasilips ant veimo ipy kino vis apkab uvusi galvas. Dejon nutilo. Paoko arkliai. Nestens svolaius daugiau, mat, mat, - suburbjo grups vadas ir paragino arklius... Nudardjo veimai Raseinius. alia voromis slinko pilka kareivi grandin. Ant kelio liko trys dms, trys klanai partizan kraujo. Tyldamas atsineiau kastuv, ikasiau prie kryiaus duob ir palaidojau joje kelio dulkse sigrus partizan krauj. Vis uvusi kartu, vis vien kap. Sesuo kiekvien pavasar pasodina gli apie kryi. Auga jos, ydi. Senas iandien kryius prie ms keliuko. Pastatytas jis prie atuoniasdeimt met moiuts Marijonos Petrauskiens. Reikia statyti nauj, bet tesaugo i paslapt ir partizan kov atminim senas kryius prie kelio...

Panaudota literatra

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

Aitvarai. S. Staneviiaus bendrijos metratis. Kstuio apy gardos partizanai. Kaunas, 1998 m. Kovos keliu engiant. Vilnius, Vyturys", 1991 m. Kruvinos udik pdos. Archyviniai dokumentai. IX rinkinys. Vilnius, Mintis", 1968 m. Laisvs kov archyvas. Nr. 12 ir 13. Kaunas, 1994,1995 m. Vytautas Steponaitis. Laisvs kov aukos Piet emaitijoje. Kaunas, 1996 m. Laisvs kovos Prisiklimo apygardoje. Vilnius, 1999 m. Vytautas lapinskas. Laisvs vytis. Kaunas, 1999 m. Kstutis Kasparas. Lietuvos karas. Kaunas, 1999 m. Lietuvos partizanai.1944-1953 m. Kaunas, 1996 m. Nijol Gakait. Pasiprieinimo istorija 1944-1953 m. Aidai. 1997 m.

11. Nijol Gakait-emaitien. uvusij prezidentas. Vilnius, 1998 m. 12. Draugas". ikagoje leidiamas lietuvi laikratis.

174

Turinys

Lietuva laisvs kov verpetuose............................................................. Pirmoji rus okupacija Raseiniuose........................................................ I ryt artja frontas.................................................................................. 1944-ieji metai ............................................................................................ Pakapurnys................................................................................................. 19441949-ieji - Petro Bartkaus partizanins kovos metai................ Antanas Bartkus. Pirmasis kovos kriktas................................................. Jonas Digrys. Dubysos slnio partizanai................................................... Birut Juodyt-Velutien. Laisvs kovos prie Lukns................................ Nina Nausdait. Laisvs kov skuryje................................................... Sveiuose pas tet Anastazij.................................................................. Elvyra Tugaudyt-Savickien. Krinta vaigds......................................... Sargyboje..................................................................................................... Priesaika...................................................................................................... Petro Bartkaus-Alkupno kryba........................................................... Alkupnas. Jai ............................................................................................... Vytautas Kvedys. Eilratis visam gyvenimui.......................................... Ro Jankeviit-alniernien. Praslink metai ir veidai........................ Kstutis Bersnas. Verkia kanose sksdami mikai............................... Elvyra Pliupelyt. Neidildoma atmintis................................................... Viktoras niuolis. Nepamirtami kovos draugai..................................... Atmintis ...................................................................................................... Stasys Sajauskas. Pakapurnio didvyriai ................................................... Vytautas Kvedys. Akmenys ir uolas belik........................................... Apybraios Nevystanti mik gl.............................................................................. Vilk" mediokl su varovais................................................................ Raitas ant stribo pei .............................................................................. Ilgiausioji met naktis............................................................................... Kryiaus paslaptis.....................................................................................

5 10 13 16 21 34 36 40 50 58 67 70 75 79 82 92 93 99 111 118 129 137 144 146 151 157 162 166 171

Panaudota literatra.................................................................................. 174

175

Petrauskas, Algimantas Pe233 Tvynei jo plak irdis : Partizan vado Petro Bartkaus gyve nimui ir kovai atminti / Algimantas Petrauskas. - Kaunas, 2005. 192 p. : iliustr. ISBN 9955-665-32-7 Leidinys skirtas partizan vado Petro Bartkaus-adgailos (19251949) sukakiai - 80 met nuo jo gimimo. Autoriaus ir devyni partiza n bei ryinink prisiminimuose ikyla iskirtin P. Bartkaus, Jono emaiio-Vytauto artimo bendraygio, asmenyb. Knygoje taip pat yra penkios autoriaus apybraios partizanine tematika - dvi paraytos pagal buvusi partizan pasakojimus, kitos yra paties autoriaus prisiminimai. UDK 947.45.083

Algimantas Petrauskas TVYNEI JO PLAK IRDIS

Partizan vado Petro Bartkaus gyvenimui ir kovai atminti 2005-06-28. 12 sp. 1. Tiraas 500 egz. Usakymas 5-398. Leidjas Algimantas Petrauskas. Spaustuv MORKNAS ir Ko", Draugysts g. 17, LT-51229 Kaunas.

Knyg skiriu partizan vado Petro Bartkaus-adgailos gimimo atuonias deimt meiui paminti. Joje aprayta Petro vaikyst, paauglio metai ir partizano veikla. Knygoje mano ir devyni Petro Bartkaus bendraygi prisiminimai. Antroje dalyje - penkios apybraios partizanine tematika. Dvi i j - vyki liudinink pasakojimai, trys - mano paties pokario igyvenimai.