Atomo sandara

Atomas sudtinga judani daleli mikrosistema, sudaryta i teigiamo krvio branduolio ir neigiamo krvio elektron. Branduolys sudarytas i proton (turini teigiam krv) ir neutron (neutrali daleli).
Dalel Protonas Neutronas Elektronas Simbolis p+ n eSantykin mas 1 1 0,000545 Santykinis krvis 1+ 0 1Vieta atome Branduolyje Branduolyje Skrieja aplink branduol

Proton skaiius branduolyje apsprendia atomo r. Atominis skaiius Z tai proton skaiius elemento atomo branduolyje. Z = branduolio krviui Z = elemento eils numeriui periodinje element sistemoje Mass skaiius A tai proton skaiiaus ir neutron skaiiaus suma elemento atomo branduolyje (A=Z+N)

Neutronai krvio neturi, tai j skaiiaus pasikeitimas branduolyje takoja tik atomo mas, bet nepakeiia branduolio krvio, kartu ir atomo chemini savybi. Pasikeitus neutron skaiiui atomo branduolyje, susidaro izotopai. Izotopais yra vadinami to paties elemento atomai, turintys skirtingas atomines mases ir vienod branduolio krv. Izotopo cheminis simbolis ZXA (ZXZ+N) Trys vandenilio izotopai: 1 + 1H protis - 1 p ir 0 n 2 + 1H deuteris - 1 p ir 1 n 3 + 1H tritis - 1 p ir 2 n Elemento atomin mas, urayta periodinje element sistemoje, yra vairi izotop masi vidurkis, paimt tuo procentiniu santykiu, kokiu ie izotopai paplit gamtoje.

Periodin element lentel remiasi periodiniu dsniu: chemini element bei jungini savybs yra periodikai susijusios su atomo branduolio krviu. Periodinje lentelje elementai yra surayti eiles, vadinamas periodais. Viena po kita idstytos eils (arba periodai) sudaro stulpelius, kurie vadinami grupmis.
Grupse isidsto vienod valentini elektron skaii ioriniame sluoksnyje turintys panai savybi elementai, kurie sudaro atitinkamas eimas, pvz.: arminiai metalai, halogenai. Element savybs ir j atom elektronin sandara kinta tiek perioduose, tiek grupse.

Perioduose i kairs dein:

1) trumpja atomo spindulys (daugjant elektron, stiprja e ir branduolio trauka ) 2) didja elemento elektrinis neigiamumas 3) element savybs kinta nuo metal link pusmetali ir nemetal 4) element oksid savybs: bazins amfoterins rgtins 5) stiprja element oksidacins savybs, o redukcins silpnja

Grupse i viraus apai:

1) didja atomo spindulys 2) silpnja element oksidacins savybs, o redukcins stiprja 3) fizikins charakteristikos tankis, lydymosi ir virimo temperatra didja Grupse isidsto vienod valentini elektron skaii ioriniame sluoksnyje turintys panai savybi elementai, kurie sudaro atitinkamas eimas, pvz.: arminiai metalai, halogenai

Periodin satom savyb s Element savybi periodin kitim rodo periodikai kintantys dydiai: jonizacijos energija giminingumo elektronui energija. Jonizacijos energija (I) yra darbas, kur reikia atlikti, norint iplti i atomo vien elektron ir paversti j teigiamuoju jonu /kJ/mol ar eV/atomui /. B e B+ , I = 801 kJ/mol; B+ e B2+, I = 2 427 kJ/mol

Giminingumo elektronui energija (G) isiskiria prisijungiant atomui

elektronus ir virstant neigiamaisiais jonais F + e- F- G = -328 kJ/mol Ar elemento atomas lengviau atiduoda, ar prisijungia elektronus, rodo jo elektrinis neigiamumas. Elektrinis neigiamumas lygus jonizacijos ir giminingumo elektronui energijos sumos pusei [EN=(I+G)/2].

Cheminiai ryiai
Metal ioriniame sluoksnyje yra maiau elektron ir jie link juos prarasti bei virsti teigiamais jonais. Nemetal ioriniame sluoksnyje yra daugiau elektron ir dauguma j link prisijungti elektronus bei virsti neigiamais jonais. Cheminiai ryiai tai elektrostatins jgos, kurios laiko atomus molekulse ar jonus jonini jungini kristaluose. Cheminio ryio tipas apsprendia cheminio junginio savybes.
Suartjus dviems atomams, vienos dalels elektronai traukia kitos dalels branduol ir atvirkiai. Per daug suartjus atomams, tarp j pradeda veikti stmos jgos. Nusistovjus pusiausvyrai, tarp atom susidaro cheminis ryys.

Cheminis ryys tarp atom

joninis kovalentinis metalinis

tarp molekuli
vandenilinis Van der Valso jgos dispersins

Kokio tipo ryys susidarys tarp skirting element atom gali parodyti j elektrini neigiamum skirtumas. Jeigu jis maas (EN < 1,9) susidaro kovalentinis ryys Jei didelis (EN > 1,9) susidaro joninis ryys

polinis

nepolinis

donorinisakceptorinis dipolins

indukcins

Joninis ryys:jonai
Elementai stengiasi gyti toki elektronin konfigracij, kuri turi artimiausios inertins dujos. Kai kurie atomai praranda elektronus katijonai; Kiti gyja elektronus anijonai.

Ryys tarp prieingus krvius turini jon vadinamas joniniu ryiu. Joninis ryys gali susidaryti tuo atveju, kai tarpusavyje jungiasi atomai, kurie turi labai skirtingus elektrinius neigiamumus. Daniausiai is ryys susidaro tarp tipini metal ir nemetal.

Na + Cl + e- Cl2 Na + Cl2 2 Na+ClTeigiam ir neigiam krvius turintys jonai traukia vienas kit ir susidaro joninis kristalas.

Na+

e-

Kovalentinis ryys: molekuls Kovalentinis ryys tai toks ryys, kai elektronai ne pereina i vieno atomo kit, o sudaro vien arba kelet besijungiantiems atomams bendr riani elektron por.

Kovalentinis ryys gali bti: polinis nepolinis Elektrinis neigiamumas (EN), kuris yra susijs su jonizacijos energija ir elektriniu neigiamumu, apibdina atomo gebjim pritraukti ry sudaranius elektronus.

... .. :Cl . . + .Cl: ..

. H + .H

.. .. :Cl:Cl: .. ..

H:H

Kai rianios elektron poros yra sudaromos tarp dviej vienod atom, ryys vadinamas kovalentiniu nepoliniu ryiu.

Kai atomai jungiasi kovalentiniais ryiais, susidaro molekuliniai junginiai. Du atomai gali bti sujungti daugiau nei viena bendra elektron pora susidaro dvigubi ar trigubi ryiai.

. H + .H
... .. :Cl . . + .Cl: ..

H:H
.. .. :Cl:Cl: .. ..

.. :O C O: ..

:N

N:

Donorinis-akceptorinis ryys (daugiausiai bdingas kompleksiniams junginiams)

Kai rianti elektron pora yra sudaroma tarp atom, kuri elektrinis neigiamumas skirtingas, ryys vadinamas kovalentiniu poliniu ryiu. .. . .. H + .Cl: H :Cl: .. ..
Rianioji elektron pora yra pasislinkusi ariau atomo, kurio elektrinis neigiamumas didesnis. Kuo elektrinis neigiamumas didesnis, tuo stipriau atomas traukia prie savs ry sudaranius elektronus H2O polin molekul

Jis susidaro, kai D atomo elektron pora pereina A atomo laisv orbital. Atomas, duodantis ryiui sudaryti reikaling elektron por, vadinamas donoru, o atomas, turintis laisv orbital, kuri patenka ie elektronai akceptoriumi. Ryio mechanizmas: D: + A D : A Pereinant laisvai elektron porai tui orbital, susidaro kovalentinis ryys.

+ . . H O:

H +

Metalikasis ryys

Vandenilinis ryys Vandenilinis ryys tai elektrostatin traukos jga tarp elektroneigiam O, N, ar F atom laisvos elektron poros ir kitos (!) molekuls vandenilio atomo, kuris kovalentiniu ryiu sujungtas su kitu elektroneigiamu atomu
Dl io ryio pastarj mediag virimo temperatros yra daug auktesns negu kit panaios molekulins mass mediag.

delokalizuotas valentini elektron debesis, jungiantis metalo jonus metal kristaluose. is ryys susidaro metaluose ir yra bdingas tik metalams. (Valentiniais elektronais vadinami
elektronai, esantys ioriniame neubaigtame pildyti lygmenyje).
Metal atomai turi stipr polink atiduoti elektronus. Jie isidsto metalinje gardelje, kurioje nra neigiam jon. Metalo atom atiduoti valentiniai elektronai apsupa teigiamo krvio metal jonus ir, veikiant elektrostatinms jgoms, neleidia gardelei iirti. Valentiniai elektronai laisvai juda tarp gardels mazg (teigiam metalo jon). is elektron judjimas yra netvarkingas ir vadinamas elektron dujomis.

Tarpmolekulins van der Valso jgos - tarp molekuli veikianios jgos

3) Dispersin sveika
Visose dalelse (atomuose, jonuose, molekulse) sukantis elektronams ir svyruojant atom branduoliams atome labai trumpam susikuria dipoliai.

Skirstomos:
1) Dipolins jgos (veikia tarp dviej polini molekuli).
+ +

2) Indukcins jgos tarp molekuli susidaro tada, kai suartja polin ir nepolin molekuls.
+

Susidars dipolis paveikia kaimynini molekuli elektron isidstym, paversdamas kaimynines neutralias molekules dipoliais.

Silpna sveika tarp laikinai susikrusi dipoli vadinama dispersine sveika