1

ASMENYBS TYRIMAS POKALBIO METODU

POKALBIO METODO APIBDINIMAS

Pokalbis - dviej moni verbalins komunikacijos aktas, kurio tikslas - surinkti informacij apie tiriamj, jo savybes ar
poirius tam tikrus dalykus.
Pokalbio metu gaunama informacij yra skirstoma :
informacija apie tiriamojo elges;
informacija apie aplinkos faktorius veikianius tiriamojo elges;
informacija apie subjektyvius faktorius veikianius tiriamojo elges (vidins asmenybs slygos).
Pokalbiu metodu galima isiaikinti KAIP tiriamasis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, K jis tuo metu galvoja / jauia ir
KODL jis taip elgiasi / galvoja / jauia.
POKALBIO RYS

Pokalbiai yra skirstomi standartizuotus, pusiau standartizuotus ir nestandartizuotus pokalbius.
Standartizuotas pokalbis. I anksto sudaromi klausimai bei pokalbio planas. Tyrjas negali klausim keisti ar savaip
performuluoti. Tai lengvina tyrimo rezultat palyginim ir informacijos atrinkim.
Minusai: pokalbis tampa nelankstus; skatina stereotipinus atsakymus; susidaro tampa.
Pusiau standartizuotas pokalbis. Vyksta taip pat kaip ir standartizuotas pokalbis, taiau esant reikiamybei tyrjas gali
pateikti pagalbinius klausimus.
Nestandartizuotas (laisvas) pokalbis. Vyksta laisvai ir sklandiai, tyrjas bando umegzti psichologin kontakt, privalo bti
geras klausytojas ir domus panekovas. Klausimus formuluoja pokalbio metu ir priklausomai nuo pokalbio konteksto. Prie
pokalb yra nustatoma pagrindin pokalbio tema, kuri savo klausimais tyrjas turi nukreipinti tiriamj.
Minusai: sunku palyginti skirtingus pokalbius; reikalingas guds tyrjas.
KONTAKTO UMEZGIMAS POKALBIO PRADIOJE

Kontakto pokalbio pradioje umezgimo ingsniai:
1. Nepasitikjimo paalinimas.
a. reikia sukurti bent minimal saugumo jausm (pvz.: utikrinant, kad pokalbis bus konfidencialus);
b. utikrinti mog, jog jo atsakymai yra tinkami (pvz.: nra blog atsakym; visi atsakymai verti dmesio).
2. Tyrjo savikontrol.
a. tyrjas negali ironizuoti, duoti neatsargias pastabas ir daryti kitokius neigiamus dalykus tiriamojo atvilgiu;
b. tyrjas negali turti neigiam jausm tiriamajam arba bti prie j nusistats.
3. Tiriamojo nuteikimas pozytiviam bendravimui.
a. tyrjas turt vengti tem ir klausim sukeliani gin ar prietaravim.
4. Artimesni ryi su tiriamuoju paieka (bendr interes, bendros veiklos, etc. paieka).


2
KLAUSIM FORMULAVIMAS

Klausimai turi bti trumpi ir aiks (be imantri ir sudting svok, nesuprantam tiriamajam). Negavus isamaus atsakymo
klasim (jei atsako "taip" arba "neinau"), tyrjas turi turti atsargini klausim, kad nesusidaryt nemaloni tyla.
Reikia vengti klausim, kuriuos atsakymai gali bti "taip" arba "ne".
Patartina naudoti projekcinius klausimus, kuriais yra klausima ne apie tiriamj ir jo savybes, o apie sivaizduojam mog.
Pateikus situacij tiriamojo klausiam kaip jis pasielgt.
Tiriamasis stengiasi save parodyti kaip ger mog, todl reikia prayti, kad jis pateikt savo ger darb pavyzdiu i
realaus gyvenimo.
Formuluojant klausim negalima isiduoti ir leisti tiriamajam pajusti, kokio atsakymo, teigiamo ar neigiamo, i jo tikimasi.
KAI KURIE BDAI PAINTI TIRIAMOJO ASMENYB

Dembo - Rubintein metodas.
Tyrjas pasirenka kelet parametr
(pvz.: laim, sveikata, protas, etc.),
bria linij ir liepia tiriamajam
parodyti kur jis yra dabar ir kur
nort bti ateityje. Tuomet
uduodama kuo daugiau klausim
susijusi su tiriamojo nurodyta
vieta (pvz.: kodl js neesate
laimingiausias, kodl nenortumte
bti laimingiausias, etc.). Galiausiai
reikia isiaikinti kaip tiriamasis
supranta pasirinkt parametr (iuo
atveju laim), nes kiekvienas mogus tai gali suvokti skirtingai. Aptarus vien parametr einama prie kito. Toks metodas
padeda isiaikinti asmenybs savs vertinim, interesus ir sitikinimus.
KLAUSYMASIS IR STEBJIMAS POKALBIO METU

Tyrjas pokalbio metu privalo ne tik igirsti tiriamj, bet ir suprasti jo poir, velgti jaudinimsi, abejingum,
pasitenkinim ar vos valdom pykt. Taip pat privalo ilikti emocikai stabilus.Tyrjas negali maiyti, kitis pasakojim.
Tyrjas pokalbio metu privalo stebti tiriamojo gestikuliacij, mimik, ton ir balso intonacijas.
SLEPIAM FAKT BEI APLINKYBI ATSKLEIDIMAS

Tyrjas turi atkreipti dmes tiriamojo atsakymuose irykjanius akcentus - vienas atsakymo vietas tiriamasis bando
pakartoti ir uakcentuoti, kai tuo tarpu kitas bando apeiti. Norint tai pastebti reikia lyginti atskiras pokalbio dalis
tarpusavyje. Jei tiriamasis visk aikina nuosekliai ir aikiai, akcent iskirti beveik nemanoma. Tokiu atveju tyrjas
apklausia tiriamojo draugus, tvus, etc. ir ieko nesutapim.

3
ATSAKYM REGISTRAVIMAS

Egzistuoja keletas tiriamojo atsakym fiksavimo bd.
Paodinis atsakym uraymas. Sunku suspti urayti, praktikai neimanoma stebti tiriamojo reakcij bei
reikalauja daug pauzi.
Pokalbio atkrimas i atminties. Nekelia tiriamajam nepatogumo jausmo, taiau dalis informacijos gali bti
umirta.
Mirus bdas. Dalis atsakym yra uraoma, kita dalis simenama.
Pokalbio uraymas magnetofono juost. Tyrjas gali sutelkti vis dmes tiriamj, taiau tiriamasis jauiasi
suvarytas.
POKALBIO REZULTAT VERTINIMAS

Tyrjas vertina atsakymus pokalbio metu. Tuomet, pokalbiui pasibaigus, tyrjas objektyviai tiria uraus, lygina informacij
gaut i tiriamojo su kita informacija, iskiria tiriamojo nupasakotus veiksmus ir nupasakotus igyvenimus.
POKALBIO METODO PRIVALUMAI IR TRKUMAI

PRIVALUMAI:
pokalbio metodas leidia atlikti tyrim be i anksto paruot sudting schem;
pokalbio metodas leidia gauti ne tik faktin mediag, bet ir suinoti subjektyv tiriamojo poir;
pokalbio metodas leidia bendrauti su tiriamuoju naudojant jam suprantam kalbos stili ir svokas;
pokalbio metodas leidia isiaikinti kaip tiriamasis suvokia asmenines problemas ir gauti intymi informacij;
pokalbio metodas leidia ne tik fiksuoti tiriamojo atsakym turin, bet ir stebti jo reakcijas.
TRKUMAI:
pokalbio metodas yra gana gremzdikas ir reikalauja daug laiko;
pokalbio metodas reikalauja auktos tyrjo kvalfikacijos;
pokalbio metodas slygoja nema gaunamos informacijos subjektyvum;
pokalbio rezultatus sunku formalizuoti.