Académique Documents
Professionnel Documents
Culture Documents
Diciembre 2014
N 86
FOTO: WWW:capinota.wordpress.com
Wallunkarikuyqa Cochabamba
departamentollapi
Kay takiykunaqa may unaymanta,
waynuchus kaspaqa tika jina phancharinchis.
Nuqapis sipas kaspaa takirikuni,
wallunkarikuni, mamay mana munaqchu,
suwarpachikuwaqtaq nispa kamiriwaq,
jinapis atipakuq kani.
Rosca (hacienda) tiempopiqa patrones imata
takichiwasunri, saqras karqanku...
UMAN
APACHIMUNKU
a
n
u
k
a
n
i
s
q
i
r
a
r
u
p
a
w
a
W
Qhuchipampa, Tapacar:
5, 6 de octubre
intercambio de experiencia
ruwakurqa, comunidades
Tapacarimanta Norte Potosi
comunidadeswan, chaypi
kanka mikhunata tukuyniyku
mikhurirqayku.
I ka
AASKITU # 86 Diciembre 2014 CENDA Av. Tadeo Haenke 2231 Telf.: 4243412 Fax:4 281502 Casilla: 3226 www.cenda.org Cochabamba - Bolivia (Jr)
AASKIT
Plantas Medicinales:
JAMPI QHURAKUNAMANTA
Wallpitas
kanku.
puriykachakuch
qa
Chiri tiempopi
kuta
moquillo qhipan
a.
qhatiykachanq
an,
pina tiy
n
ja
a
q
a
asman
wallpat
Ajinata ingeniero waw.
nispa achachisan
y
CEBOLLA: Khuskanpaq
khuskannin.
EUCALIPTO: Uk
maki qapi.
YAKU: Kimsa
litros yaku.
LIMN: Uk entero.
ABEJA MISKI:
Uk cuchara.
AJINATA WAKICHINA
Kimsa litro yakuta mankaman jichaykuytawan
timpuchina, uk chuwapi iskay kiru ajosta,
khuskanpaq khuchkan cebollata picaytawan
timpusaq mankaman jichaykuna,
timpuchinallapuni.
Mankata ituqarpaytawan eucalipto laqhista
churaykuna pasaykunanpaq, ilayarpachina.
Ilayarquntinpacha chay uk limonta
chirwaykuna, uk chuchara abeja miskita
churaykuytawan qaywirpana.
Sutiyaymanta wallpa corralman pisimanta pisi
ukyanankupaq churapuna .
Kimsa
ntes
Estudia de ocho
s
ores
y profes ducativas de loera
se
qu
unidade s Paza y Ante valorizar
e
io
r
municip n la feria para gar y ensear
o
r
lu
l
a
organiz tos propios de bebidas.
en
sy
rque
los alim variados plato maranto, cha e
tr
,a
, quinua a achacana, enentes
o
u
h
c
Papa, ma y la tpic dos en difer s
de lla ron mostra r los mismo
o
ue
otros, f , preparados premos qu
s
e
a
s
V
me
...!
ntes.
estudia han expuesto
platos
AJ DE ACHACANA
Ingredientes
Tambin hemos
preparado un aj
de chuo, con
habas verdes, aj
molido, cebolla y
charque.
va
Educati
Unidad Pagador
n
ti
a
Sebas de Antequer
io
Municip
Preparacin
PASO
Preparacin de la sarza
Picar la cebolla en pluma, el tomate en cubos
y aderezar con aceite y sal.
Servir el aj de achacana con sarza encima,
acompaado de mote y chuo.
a
Taw
(Tomado de www.recetas.com.bo)
PREPARACIN DE LA ACHACANA
Se pela c
Unidad Educativa
Juan Orlandini, 3 grado
PASO
Aj de achacana listo
para servirse!
Se corta y ya se tiene la achacana lista para cocinar.
P h ic h q
como la papa.
Hemos
preparado
tambin un
refresco de
ayrampu,
es muy
delicioso.
ta
Suq
AASKITU # 86 Diciembre 2014 CENDA Av. Tadeo Haenke 2231 Telf.: 4243412 Fax:4 281502 Casilla: 3226 www.cenda.org Cochabamba - Bolivia (Jr)
FOTO: www.capinota.wordpress.com
Escalerata churanapuni
yki awas
a
q
s
i
r
a
l
.W
Wil
cuentos
s
tivo
atiq
s Educa
apaq w
Qankun manta Ncleo anta ima
ram
urso
5, 6 c a, Santa Brba inkumanta,
v
a
a
c
h yn
Challa
nta, yac parlarispa,
a
m
u
k
nin
n
kawsay amasninkuwa qanku.
m
,
a
a
t
lq rir
ta
upaq qil
it
k
s
a
Kusi Kusimanta
Sikimiramantawan
Uk wata, paray tiempopi, uk Kusi Kusi wasinta mana sumaqtachu ruwasqa, mana sinchitachu
millmitasninta watasqa. Chay wata sinchi para chayamusqa, wasintaqa phirirpasqa. Sinchi
llakisqa purikamusqa, chaypiri Sikimirawan tinkukusqa. Sikimiraqa mancharikusqa Kusi Kusita
rikuytawanqa:
- Kunanqa mikhuwanqachari! nirisqa.
Kusi Kusiqa, Sikimiraman chinpaykusqa nispa:
Wasiyta ruwaysiwankimanchu?, willarisqa sinchi para wasinta phirisqanmanta. Sikimiraqa,
kutichisqa:
- Ari, yanapasqayki, jaku wasita ruwamuna. Iskayninku riytawan, watiqmanta sinpasqanku wasintaqa.
Kusi Kusi kaytuta ruwasqa, Sikimirataq sumaq sinchita watasqa. Sumaq sinchitapuni watasqanku,
watiq sinchi para chamuytawanpis, manaa Kusi Kusiq wasintaqa phirisqachu. Ajinapiqa Kusi Kusi,
Sikimirawanqa kusisqa karikusqanku.
- Pachi, pachi yanapawasqaykimanta!. Nisqa Kusi Kusiqa.
Chaypachamanta Kusi Kusiqa, sinchi para jamunan kaptinqa, wasinta sumaqta ruwan. Chayta
runaqa qhawarin, yachananpaq sinchi para jamunanta.a
khuchka kanankumanta llakirikusqanku, sapa uk yanninta
ripusqanku.
Jinallapi, Janpatuqa karu, karuta phinkisqa, runari sumaqta
chayta qhawasasqa:
- Kay wataqa, sumaq wata papapaq kanqa, chayrayku
La araa y la
hormiga
Dibujo y cuento:
Juan Elvis y Jheyson
Gonzlez Colque
Qan c h s
La semilla dorada
En su camita de tierra
descansa la semilla dorada;
algunas gotitas de la lluvia
entraron a despertarla.
El sol se acerc un poquito
y le regal su calor.
La semilla rompi su traje,
hizo fuerza... y se estir.
Se asom muy curiosa
y el mundo descubri.
As la semilla dorada
en planta se convirti.
imaqa kastilla
Atispa, riksispa qillqariy kay
ta
qallupi sutisnin lla rimaytapis
sti
a
frutaspata. K man.ichari?.
yachakuna kan
Quechua
Castellano
Pus
aq
QHICHWATA YACHARIKUNA
p
rojo
q
r
blanco
Uk raqhanawan
qhichwapi junt'achiy,
chay rimaykunata
q
plomo
a
a
negro
ch
caf
Verde