Ar verta tapti vegetaru?

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme
susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir
piktesnį. Gyvūninės kilmės maisto atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių,
sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko. Tačiau vegetaras vegetarui
nelygu – vieni visiškai atsisako gyvūninio maisto, kiti vienokį ar kitokį valgo.
Daugelis iš mūsų į vegetarus žvelgiame su šiokiu tokiu pavydu: mėsos nevalgymą siejame su
sveiku gyvenimo būdu, galimybe tapti harmoninga asmenybe ir ilgai gyventi. Bet ar verta patiems
susiimti ir tapti vegetarais?

Vegetarizmo tipai
Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus.
Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį,
taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Kodėl tampama vegetarais?

„Yra kelios labai skirtingos priežastys. Kai kurie, dažniausiai jauni žmonės, tokią mitybą
pasirenka dėl moralinių nuostatų ir savo požiūrio į gyvus organizmus. Jie mano, kad neetiška žudyti
ir valgyti negyvo gyvulio mėsą... Kita grupė, kiek mažesnė, taip elgiasi dėl religinių įsitikinimų,
kurie neleidžia mėgautis gyvūninės kilmės maistu. Ir tik mažuma vegetarais tampa dėl sveikatos,“ -
sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Ant vienų svarstyklių niekaip nepasversime dviejų skirtingų dalykų: moralinių nuostatų,
neleidžiančių valgyti nužudytus gyvūnus, ir argumentų apie tai, kaip vegetarizmas veikia sveikatą.
Jei esate nusiteikę prieš bet kokį maistą, pagamintą iš mūsų „mažųjų brolių“, jokie aiškinimai, kad
be mėsos negausime mums labai reikalingos geležies ar kokio vitamino, neturi prasmės. Tačiau jei
vegetarais tampame tikėdamiesi geriau jaustis, verta atidžiau įsigilinti, ar tikrai taip ir bus...
 Vegetarizmo trūkumai
• Vegetariškame maiste trūksta aminorūgščių, vit. B12, vit. D, kalcio, geležies.
Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja
proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas
ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač
mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto
tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti
košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4
mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų
čiulpuose) geležies atsargos.
• Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas.
• Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto
produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų,
blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną
ir sojos varškę.
• Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų
patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir
teikia nedaug energijos.
• Gerai suplanuota vegetarinė mityba su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis
maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia mityba nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą
sveikatą dar nėra įrodyta.

Neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės

• Dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė.
• Dėl baltymų stokos – pasireiškia edemos, ascitai.
• Žmogus suliesėja iki visiško išsekimo.
• Mergaitėms ir moterims gali atsirasti antrinė amenorėja (pranyksta mėnesinės).
• Žmogui sutrinka psichika (nežino ką valgyti).

Kodėl mus puola civilizacijos ligos?

Tai, ką valgome, veikia mūsų sveikatą, tad nenuostabu, kad mokslininkai nuolat tyrinėja,
vertina, kokią įtaką jai daro vienokia ar kitokia mityba. Kaip pasakoja Edita Gavelienė, atlikus
išsamius tyrimus buvo nustatyta, kad žmonės, kurie valgo vegetarinį maistą, gyvena ilgiau, neserga
vadinamosiomis civilizacijos ligomis: širdies – kraujagyslių susirgimais, cukriniu diabetu, jų
nekamuoja aukštas kraujospūdis. Tuomet imta teigti, kad vegetarinė mityba yra sveikatos garantija
ir visiems reikėtų taip valgyti.
Tačiau... Kai mokslininkai atidžiau įsižiūrėjo į tuos tyrimus, kilo abejonių. Akivaizdu, kad
medicinos moksle tyrimai turi būti atliekami taip, kad jų duomenys būtų patikimi ir pritaikomi visai
visuomenei. Tačiau ne taip paprasta rasti daug žmonių, ilgą laiką griežtai besilaikančių vegetariškos
mitybos. Tad tie tyrimai buvo atliekami religinėse bendruomenėse, kuriose vienas iš gyvenimo
principų yra vegetarinė mityba. Tik tie žmonės ne tik nevalgo mėsos, bet dar ir nerūko, negeria
alkoholinių gėrimų, gyvena pakankamai uždarai, tad stresas ten retas „svečias“, be to, jį padeda
įveikti meditacijos ir maldos...
Toks gyvenimo būdas irgi lemia, kad jie neserga civilizacijos ligomis, kurių kaltininkė ne tik
mėsa, bet ir žalingi įpročiai, amžinai persekiojantis stresas. Kita vertus, tas bendruomenes kamavo
kiti susirgimai: mažakraujystė, įvairios kraujo ligos. Taip buvo paneigta nuomonė, kad vegetarinė
mityba yra stiprios sveikatos garantija.
Kitu išsamiu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kiek mėsos mums reikia. Jis atliktas Viduržemio
jūros regiono šalyse. Ten įprasta valgyti gyvūninės kilmės maisto ne kiekvieną dieną ir tam tikrą
kiekį - beje, mažesnį, nei mes esame įpratę (!). Paaiškėjo, jog tai padeda ilgai ir sveikai gyventi
nesusergant civilizacijos ligomis.

Kam tie kraštutinumai...

Norint nevalgyti mėsos ir gauti visų reikiamų maistinių medžiagų, reikia labai daug žinių ir...
maisto papildų. Organizmui reikalingų medžiagų trūkumą vegetarai linkę kompensuoti
polivitaminų ir mineralų kompleksais. „Bet ar sveika valgyti vegetarišką maistą ir saują tablečių?
Manau, tikrai naudingiau rinktis visavertę mitybą,“ - tvirtina gydytoja dietologė. Netgi ir vieną
mėnesį per metus pabūti vegetaru nėra naudos sveikatai. Juk ilgesnį laiką nevalgant mėsos mūsų
virškinimo sistema ima gaminti mažiau fermentų, virškinančių šį maistą. O kai nebegalime ištverti
ir nutariame vegetarišką gyvenimą baigti, dėl tų fermentų trūkumo jaučiamės prastai. Tiesa, tai
laikina, organizmas vėl iš naujo prisitaiko virškinti mėsą, ir viskas grįžta į senas vėžes.
Kartais tenka smarkiai ar visiškai riboti gyvūninės kilmės maistą: taip gali atsitikti sergant su
baltymų apykaita susijusiomis ligomis, įvairiais reumatoidiniais artritais. Tačiau jei esate sveiki,
valgiaraštyje turi būti visų maisto grupių produktų.
Straipsnis parengtas remiantis:
http://mano.zebra.lt
http://www.delfi.lt
Danguolė Kiškienė, žurnalas "Sveika"