Svoka asmenybs laisv apibdinama kaip mog varani apribojim

nebuvimas. Tai ne fizin, o dvasin laisvs iraika. Lietuvi literatroje i tema yra
gan nauja. XXa. vykiai Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, vyravusi tampa,
odio ribojimas pakeit poir mog. Suvaryti lietuvi raytojai, suprat,
kokia didel yra laisvs kaina, savo apmstymus perteik tekstuose. Tarp j buvo ir
prozininkai: V. Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, ir poetas Bronius Krivickas. i
autori sukurtiems veikjams asmens laisv dvasin nepriklausomyb.
Realisto, poeto bei prozininko V. Mykolaiio Putino sukurtam personaui Liudui
Vasariui, asmenybs laisv idealo ir tikrovs santarv, isivadavimas i varani
iorinio gyvenimo veiksni, kurie nesutampa su vidinmis nuostatomis.
Psichologinis-intelektualinis romanas Altori ly sukl audring visuomens
reakcij. Manyta, kad autorius per daug atvirai pavaizdavo kunig kasdienyb.
Krinio tema Liudo Vasario gyvenimo kelion, bandant suderinti kunigo profesij ir
poeto paaukim. i dviej dalyk konflikt iliustruoja vaikino odiai: Kaip
kunigas, a ne poetas, o kaip poetas, a ne kunigas. Dvasininko gyvensena,
mstysena, proiai, jam, menikos sielos mogui, yra svetimi. ie igyvenimai yra
artimi ir paio V. Mykolaiio Putino asmenybei: raytojas taip pat buvo kunigas,
sunkiai derins pareigas su savo talentu. Protagonistui Liudui Vasariui tikrj
paaukim atrasti ir isivaduoti i kasdiens rutinos padeda jam svarbios moterys:
pirmojoje dalyje Bandym dienos Liucija skatina vaikino suvyrikjim, suteikia
dar nepatirtus jausmus; antrojoje Eina gyvenimas baronien Rainakien ragina j
domtis menu, skaityti (Vasario dvasin nelaisv ia ireikiama kontrastuojant
juoda kunigo sutan ir balt moters suknel); Auks paskutinje dalyje
Isivadavimas skatina kunig atsisakyti profesijos. Romano pabaigoje veikjas
pagaliau pasijunta laisvas, atsisaks dvasininko statuso ir pasirinks poeto keli. ia
vl irykja panaumas su romano autoriumi: jis taip pat met kunigo darb. Taigi,
individo laisv Altori ly, tai iorinio ir vidinio pasaulio harmonija, atsidjimas
veiklai, ugdaniai dvasi ir asmenyb iuo atveju, krybai.
Simbolizmo atstovas, moderniosios lietuvi poezijos ir istorins poetins dramos
pradininkas Balys Sruoga, savo romane Diev mikas, atskleid kiek kitok
asmenybs suvarym fizin, kuris gali labai palauti mogaus dvasi. Krinys
vardijamas kaip memuar knyga, nes Balys Sruoga buvo i t, kuriems teko ieiti
lagerio mokykl. Laisvs apribojimo staigose vyrauja kiti statymai, kita tvarka.
Visikai nesvarbu, kokias pozicijas mogus um prie ia patenkant visi vienodi.
Romano pagrindinis veikjas (pats B. Sruoga), kartu su dar keliais inteligentais
udaromas koncentracijos lager, kuriame bandyta visokiais bdais palauti mog
tiek fizikai, tiek dvasikai. Raydamas Diev mik Sruoga atsiribojo nuo
asmenini igyvenim ir istorij pavaizdavo juoko forma. Tai sukl didel kai kuri
moni nepasitenkinim: juokas mirties akivaizdoje atrod lyg nesusipratimas,
beprotyb. Autorius apsigyn iais odiais: Ironija buvo tas skydas, kuriuo a
prisidengiau nuo mirties pavojaus. is poiris neinyksta kalbant ne tik apie kitus
kalinius bet ir apie save: paiepia kaip poet, ypsn kelia bergdias bandymas
prisitaikyti prie aplinkos. Grs i tuthofo koncentracijos stovyklos Sruoga,
isilaisvins i fizini kani, vl pasijauia suvarytas komunistin valdia teig,
jog Diev mikas nepriimtinas sovietiniam skaitytojui, nes kelia asociacijas su

stalininiais lageriais, apie kuriuos buvo draudiama rayti ir prabilta tik XXa.
pabaigoje. Memuarai ileisti prabgus 10 met nuo autoriaus mirties. Taigi,
nemonikas situacijas, fizines kanias iksti, dvasikai neiprotti bei nepasiduoti
mintimis padjo ironikas poiris gyvenim.
Ankstyvojo modernizmo poetui, partizanui Broniui Krivickui, asmenybs
nepriklausomyb laisvas apsisprendimas. Artjant frontui, autorius svarst
galimyb trauktis vakarus, bet pasirinko likti Lietuvoje. Tada manyta, kad sovietai
jau pasikeit, sumogikj. Jaunj literat viltys nepasiteisino: sigaljo teroras.
Krivickas, anksiau dirbs mokytoju, sitrauk partizanin kov. Krybos nepaliko
nuoalyje toliau ra, redagavo tautin spaud. Jo poezijoje lyrinis subjektas
atsiskleidia kaip pasirys aukotis dl tvyns mogus ir t auk apmstanti
asmenyb. Nors stojimas partizan gretas ir reik greit mirt, tai blaivus, laisvo
individo pasirinkimas. Suvokdamas tragik asmens ir tautos lemt, sonet lyrinis
subjektas neabejoja kovos prasmingumu: Ms rankos lyg dien skaisi/ Vliav
kovos inet privalo. Mirtis partizaninje kovoje yra garbinga, nes asmuo va
laisvas, o ne pavergtas svetimos tautos. Tokios tragikos poezijos lietuviai dar
nebuvo turj, nedaug taut apskritai toki turi.
Apibendrinant bt galima teigti, kad lietuvi literatroje asmenybs laisvs tema
geriausiai atskleidiama XXa. prozoje, kur akcentuojama mogaus dvasini
igyvenim svarba. Nors ir visi paminti autoriai pateikia skirtingus mogaus
suvarymus, aplinkybes, konfliktus, asmenybs laisvs samprata yra panai.