Ar isilavinimas utikrina jauno mogaus skm?

Skm? Mes matome turtingus mones televizijos ekranuose baltais dantimis

linksmai mums besiypsanius. To mums utenka, kad paklausti, k rekia skm,
atsakytumm, jog tai puiki karjera, grai ivaizda, brangs daiktai. Ne. Skm
yra tada, kai gali skaiiuoti vaigdes, atskirti ied spalvas, uuosti ols kvap.
A gyvenime matau tik vien neskm - kai mogus nevertina kiek daug jis turi
ir koks skmingas jis yra. iandien visuomenje yra susidars mitas apie ger
isilavinim, tariamai garantuojant skm gyvenime. Juk mes danai girdime i
tv, i mokytoj, kad jeigu gerai mokysims, pabaig mokykl, studijas tursime
ger darb su dideliu atlyginimu, galsime sau leisti visk, ko norsime,
galiausiai, kad ms gyvenimas bus pasiseks. Deja, bet isilavinimas negarantuoja nieko, kad ir kaip troktame tikti, kad jis - universalus raktas ms skm.
Daug kas mano, kad atj pas darbdav su diplomu, gausime stipr rankos
paspaudim ir diugi fraz - Galite pradti darb jau nuo rytojaus. Nenoriu
Js lidinti, bet isilavinimas neutikrina profesins skms. Jeigu stengsits ir
sunkiai dirbsite, anksiau ar vliau ikopsite auktumas, tikinamas jaunimas.
Taiau iandieninje visuomenje individo skm nuo jo paties priklauso tik i dalies. Darbo rinka nesipleia, o traukiasi, nes mog vis daugiau pakeiia naujosios
technologijos. Lidna tiesa, bet nemaa dalis jaunuoli, kurie dabar mokosi ar studijuoja, gyvens i socialini paalp, imsis nedomi darb arba iaip ne taip
sudurs gal su galu. O juk kiek daug milijardieri, net nebaigusi mokykla Vienas
j Riardas Bransonas, Virgin Group vadovas ir krjas, sukaups 18 milijard
JAV doleri. Bdamas 16 met met vidurin mokykl ir pradjo leisti urnal, o
jau po ketveri met steig savo mon. Nebaig net mokyklos. Lietuvos darbo
biros duomenimis, tarp bedarbi yra 7,3 tkst. pernai auktsias mokyklas
baigusi jaun moni. Tarp labiausiai isilavinusi jaun bedarbi pus baig
universitetus, pus - kolegijas. Tai tik patvirtina, kad diplomas tik popierius.
Dar viena nelinksma inia, kad isilavinimas neutikrina pasisekimo
asmeniniame gyvenime. Stefano vino straipsnyje Optimizmo tironija, kuris yra
paskelbtas internetiniame puslapyje, keliamas klausimas: Kam reikt rengti
jaun mog, engiant pirmuosius ingsnius savo gyvenimo kelyje? Atsakymas
j pateikiamas paprastas nuslpti negerus dalykus, kurie gali jam nutikti. Toks
poiris yra labai neteisingas. Taip pat straipsnyje raoma, kad Dabar mokykla
danai mgina sudaryti spd, kad ji <...> siekia parengti mokinius praktiniam
gyvenimui. Taiau <..> dl spaudimo mokytojams, kur daro tvai, nenorintys n
girdti, kad j vaikas gyvenime gali pralaimti, neleidia mokyklai atlikti i
svarbi udavini. iandien mes mokykloje suinome, kas yra FOR ciklas, kaip
elektronai isidsto atom orbitalse, bet ar suinome tokius svarbius dalykus,
pavyzdiui, kaip apsisaugoti nuo vagysts, kaip rinktis draugus? Mokykloje jaunuolis mokomas istorijos, kuria neino, ar gali tikti, taiau nesuino, kur kreiptis
sugedus iaupui, kur sumokti u elektr ir ildym. Mano nuomone, mokiniai turt daugiau skaityti knyg, irti film, pasakojani apie tai, i ko kyla sutuoktini nesutarimai, su kokiomis psichologinmis problemomis susiduria
bendraudamos motina ir dukt, kokiomis formomis pasireikia prieikumas dar-

be, k dvasiniu poiriu reikia prarasti darb, k vaikui reikia tv mirtis ar sunki artimo mogaus mirtis mog reikia parengti sunkiems ibandymams, t. y.
,kaip pasak Stefanas vinas: imokyti atsipraau u prast paradoks, kaip
gyventi laimingai ir imintingai, kai esi nelaimingas. Galbt toks inojimas pads
ukirsti keli natraliam mogaus polinkiui bgti nuo tikr sunkum, kuri mums
negaili gyvenimas profesinis ir asmeninis.
A esu tvirtai sitikinusi, kad vien isilavinimas negarantuoja pasisekimo
gyvenime, nes yra kur kas svarbesni dalyk utikrinani fizin ir dvasin
pasisekim. Mokymosi staigose ms neruoia kaip elgtis sunkiose situacijose,
todl gyvenimui metus mums sunk ibandym, mes spruksime, nes tamsiausias
gyvenimo puses, atseit, dl ms pai gerovs slp mons, nenorj pakirsti
ms jaunatviko entuziazmo ir tikjimo viesia ateitimi. Galbt, jeigu
mokyklose ms mokyt sudtingo gyvenimo ties, isilavinim galtume vadinti
raktu skming gyvenim.
Violeta Lyskoit