Audris IMAKAUSKAS

Automobili
elektros renginiAI

Projekto kodas
VP1-2.2-MM 07-K-01-023

Studij program atnaujinimas

pagal ES reikalavimus, gerinant
studij kokyb ir taikant
inovatyvius studij metodus
Vilnius Technika 2012

VilniAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Audris IMAKAUSKAS

Automobili
elektros renginiAI
Laboratorini darb metodikos nurodymai

Vilnius Technika 2012

A. imakauskas. Automobili elektros renginiai. Laboratorini darb metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 2012. 107 p. [3,15aut.l.
2012 11 28]

Leidinys skirtas auktj mokykl studentams automobili elektros rengini disciplinos laboratoriniams darbams atlikti. Metodinje priemonje pateikiami ei io kurso laboratorini darb apraymai su atnaujinta teorine dalimi.
Leidinyje dstomi dalykai yra susieti su mokslo aktualijomis ir naujovmis.
Apraymas sudarytas taip, kad studentas, atlikdamas laboratorinius darbus, galt pasiruoti papildomai studijuodamas.
Autorius dkoja io leidinio konsultantui doc. dr. Sergijui Ignui imakauskui
u pagalb.
Leidin rekomendavo VGTU transporto ininerijos fakulteto studij
komitetas.
Recenzavo: habil. dr. prof. Algimantas Juozas Poka, VGTU automatikos
katedra
doc. dr. Saulius Nagurnas, VGTU automobili transporto
katedra
Leidinys parengtas ir ileistas u Europos struktrini fond las, jomis finansuojant VGTU Transporto ininerijos, Biomechanikos ir Aviacins mechanikos
ininerijos projekt Studij program atnaujinimas pagal ES reikalavimus,
gerinant studij kokyb ir taikant inovatyvius studij metodus pagal Lietuvos
20072013 m. mogikj itekli veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis
vis gyvenim VP1-2.2-MM-07-K priemon Studij kokybs gerinimas,
tarptautikumo didinimas. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-MM 07-K-01-023,
finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-MM-07-K-01-023.
VGTU leidyklos TECHNIKA 1422-S mokomosios
metodins literatros knyga

http://leidykla.vgtu.lt
Redaktor Ramut Pinkeviien
Maketuotojas Romanas Tumnas
eISBN 978-609-457-362-0
doi:10.3846/1422-S
Audris imakauskas, 2012
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2012

Turinys
vadas  5
Laboratoriniai darbai  7
1. Akumuliatorius  7
1.1. Veikimo principas  7
1.2. Konstrukcija  9
1.3. Charakteristikos  10
1.4. Akumuliatori krovimo metodai  18
2. Generatorius  22
2.1. Veikimo principas  22
2.2. Principins apvij sujungimo schemos  24
2.3. Konstrukcija  25
2.4. Charakteristikos ir parametrai  27
2.5. tampos reguliavimas  34
2.6. Impulsinis adinimo srovs reguliavimo bdas  36
2.7. Elektroniniai tampos reguliatoriai  38
3. Paleidimo sistema  41
3.1. Funkcin paleidimo sistemos schema  41
3.1.1. Sistemos veikimas  42
3.2. Paleidimo sistemos principin elektrin schema
ir konstrukcija  43
3.3. Paleidimo sistemos charakteristikos  48
3.3.1. Paleidimo sistemos darbo tako nustatymas
i charakteristik  52
4. Udegimo sistema  55
4.1. Induktyvin udegimo sistema  55
4.1.1. Elektrin schema ir veikimas  55
4.1.2. Element ir mazg konstrukcija  58
4.1.3. Darbo procesas  64
4.1.4. Charakteristikos  70
4.1.5. Udegimo momento reguliatoriai  75
4.2. Talpin udegimo sistema  78
4.3. Tranzistorin kontaktin udegimo sistema  79

5. Automobili ibintai  83
5.1. viesos prietaiso optins sistemos parametrai  83
5.2. Pagrindiniai ibintai  85
5.2.1. ibint sistemos  85
5.2.2. ibint konstrukcija  88
5.3. Kiti viesos prietaisai  92
6. Tiesioginio degal purkimo stendas  95
6.1. Signal (impuls) generatoriai. Jutikliai  98
6.1.1. Termistorius (termorezistorius)  98
6.1.2. Liambda zondo elementas (siaurajuostis)  100
6.1.3. Liambda zondas (plaiajuostis)  101
6.1.4. Magnetoelektrinis impuls generatorius  103
6.1.5. Holo impuls jutiklis  104
6.1.6. Pjezoelektrinis elementas  106

vadas
Automobilyje elektros energijos sunaudojama vis daugiau. Jame
kol kas yra tik du elektros energijos altiniai (akumuliatorius ir generatorius). Ilg laik jie maai keitsi. Elektros energijos imtuv yra
daug. Daugiausia elektros energijos sunaudoja apvietimo, ildymo,
elektros pavaros, udegimo, degal purkimo, signalizacijos, stabdi, vairi rengini kontrols bei valdymo prietaisai ir sistemos,
elektros energijos komutacijos aparatra. Elektros energijos imtuv
skaiius ir galia nuolatos didja.
Ne maiau svarbi su automobilio renginiais susijusi grup sudaro laboratorij ir servis elektros matavimo bei tikrinimo prietaisai
ir stendai.
Nuo normalaus automobilio elektros rengini darbo priklauso
ne tik automobilio ekonomikumas, galia, darbo efektyvumas, saugumas, bet ir aplinkos vara.
Automobili transporto ininerijos specialybs studentai privalo
studijuoti ne tik mint rengini teorij, bet studij metu taip pat
gyti praktini gdi aptarnaujant automobilio renginius. Toki
gdi studentai gaus atlikdami laboratorinius elektros rengini
darbus.
Prie atlikdami laboratorinius darbus, studentai privalo:
1. Susipainti su darbo uduotimi.
2. Perskaityti ir imokti tam darbui skirt automobili elektros
rengini kurso teorin dal.
Darbo metu studentai privalo:
1. Perskaityti ir imokti darbo apsaugos reikalavimus.
2. Ianalizuoti uduot.
3. Susipainti su bandymui skirtu stendu, matavimo prietaisais,
bandomuoju renginiu.
4. Paruoti darbo prietaisus bandymams (sujungti bandymo
schem).
5

5. Atlikti bandymus, surayti matavimo duomenis.

6. Sutvarkyti matavimo duomenis (apskaiiuoti rezultatus, nubraiyti grafikus, parayti ivadas).
7. Parengti darbo ataskait.

Laboratoriniai darbai
1. Akumuliatorius
Darbo uduotis.
Inagrinti starterinio akumuliatoriaus konstrukcij, plokteli
(elektrod) ypatumus, veikimo princip, parametrus, eksploatacinius
reikalavimus, akumuliatoriaus bsenos tikrinim j eksploatuojant.

1.1. Veikimo principas

Automobiliuose naudojami rgtiniai vino akumuliatoriai. Juos
sudaro indas su elektrolitu ir dviem elektrodais. Elektrod didiausi mediagos dal sudaro vinas. Kai elektrolit panardinami du
elektrodai, turintys vino sulfato, ir prie j prijungiamas pakankamas
tampos

1.1 pav. vino akumuliatoriaus schema:

1 indas; 2 elektrolitas; 3 elektrodai

altinis, per akumuliatori teka srov ir akumuliatorius kraunamas.

Jei prie krauto akumuliatoriaus elektrod prijungsime apkrov (var, lemput ar kt.), srov per akumuliatori teks prieinga kryptimi
negu krovimo metu. Akumuliatorius bus energijos altinis ir atiduos
didesnij dal energijos, sunaudotos krovimo metu. krovimo ir
ikrovimo metu akumuliatoriuje vyksta sudtingi procesai, kuriuos
apibendrintai galima pavaizduoti pateikta schema:

krovimas

Anodas
PbSO4

Katodas
PbSO4

Elektrolitas
2H2O

PbO2

Pb

2H2SO4

Ikrovimas

is procesas yra iaikintas dvigubos sulfatacijos teorijoje.

Cheminiai procesai vyksta elektrolito ir elektrodo aktyviosios
mass slyio vietoje. Elektrolite sieros rgtis disocijuojasi teigiamuosius vandenilio H+ ir neigiamuosius sulfato SO4- - jonus.
Akumuliatori kraunant, abiej plokteli vino sulfatas (PbSO4)
tirpsta ir elektrolite jonizuojasi. Dvivaleniai vino jonai Pb++, esantys
prie neigiamojo elektrodo, prisijungia du elektronus, neutralizuojasi
ir nusda neigiamajame elektrode. Dvivaleniai vino jonai Pb++ prie
teigiamosios ploktels, veikiami krovimo srovs, praranda du elektronus ir tampa keturvaleniais Pb++++. ie jonai susijungia su dviem
deguonies jonais ir sudaro neutral vino dioksid PbO2, kuris kaupiasi teigiamajame elektrode. Prie kiekvieno elektrodo susidar sulfato jonai SO4-- jungiasi su dviem vandenilio jonais ir sudaro sieros
rgt. Potencial skirtumas tarp krauto akumuliatoriaus elektrod
yra apie 2V.
Akumuliatori ikraunant, i teigiamosios ploktels, kurioje yra
grynas vinas, elektrolite isiskiria dvivaleniai vino jonai Pb++ .
Ploktel, prarasdama teigiamuosius krvius, bna neigiama. ie jonai reaguoja su sieros rgties SO4-- neigiamaisiais jonais. Taigi iame elektrode isiskiria vino sulfatas PbSO4. Teigiamosios ploktels
vino dioksidas PbO2, veikiamas srovs, pereina elektrolit, susidaro keturvaleniai vino Pb++++ ir vienvaleniai OH- jonai. Paskui
vino jonai prisijungia po du elektronus ir tampa dvivaleniais Pb++.
Dvivaleniai vino Pb++ ir sulfato SO4-- susijungia ir sudaro vino
sulfat. Jis kaupiasi ia pat anode. Vandenilio jonai H+ jungiasi su
OH- jonais ir susidaro vanduo. Reakcijos metu elektrolite jonai H+ ir
SO4-- juda elektrod link.

1.2. Konstrukcija
Svarbiausias akumuliatoriaus mazgas yra elektrodas. Jis turi
ploktels form, kurios pagrind sudaro vino lydinio tinkliukas
(1.2pav.).

1.2 pav. vino akumuliatoriaus plokt:

1 anodas; 2 skyriklis; 3 katodas

Kad lydinys bt tvirtesnis ir tinkamai dirbt sieros rgtis

elektrolite, vin dedama stibio, kadmio, kalcio, alavo ir kit mediag. Anksiau buvo naudojamas tik stibis (apie 7 proc.), taiau jis
akumuliatoriuje sukelia tokius neigiamus reikinius kaip intensyvus
duj isiskyrimas (virimas), didelis savaiminis isikrovimas ir kt.
Dl to stibio kiekis akumuliatoriuose mainamas arba keiiamas
kita mediaga. Taip buvo sukurti priirimi arba maai priirimi
akumuliatoriai.
Plokteli tinkliukas atlieka dvi funkcijas: jame laikosi aktyvioji
mas ir per jo strypelius iors apkrov arba akumuliatori, j kraunant, teka srov.
Aktyvioji mas gaminama i vino ir vino oksid, maiant juos
su elektrolitu. aktyvij mas dedama inertini priemai, didinani jos aktyvum. Taip pagaminta aktyvioji mas turi ikrauto akumuliatoriaus plokteli mediagos bsen. Ji presuojama tinkliuk. Tada ploktels formuojamos, dedant jas voni su elektrolitu
ir kraunant. Paskui ploktels iplaunamos, diovinamos ir jungiamos tilteliais sekcijas. Teigiamj ir neigiamj plokteli sekcijos
9

suneriamos ir atskiriamos akytojo plastiko skyrikliais. Tai sudaro

blok. Neigiamj plokteli sekcijoje daniausiai bna viena daugiau, todl jos i abiej pusi apgaubia teigiamsias plokteles. Taip
daroma, kad kratin teigiamoji ploktel dirbt i abiej pusi simetrikai. Jos aktyviosios mass storis gerokai keiiasi kraunant ir ikraunant. Dirbdama vienu onu, ji judt ir greitai ibyrt aktyvioji
mas. I teigiamosios ploktels puss dar dedama mineralin vata,
o skyrikliai daromi su briaunomis. Ten turi bti daugiau elektrolito.
12 V akumuliatori baterijoje bna ei blokai. Jie statomi
bendr ind, pertvert penkiomis pertvaromis taip, kad vieno bloko
teigiamj plokteli vadas bt greta kito bloko neigiamojo plokteli vado. Jie tarpusavyje jungiami sulydant. Sujungimai gali bti
padaryti po akumuliatoriaus dangiu arba vir jo. Pirmuoju atveju visos baterijos dangtis bendras. Kiekvieno akumuliatoriaus pertvaros
su bendru dangiu sulydytos ir gretim akumuliatori indai vienas
su kitu nesusisiekia. Antruoju atveju kiekvienas akumuliatorius turi
atskir dangtel, pro kurio skyles ieina plokteli vadai. Iorje, vir
dangtelio, jie sujungiami su gretimo akumuliatoriaus gnybtais sulydant. Akumuliatoriai hermetizuojami, kiekvieno dangtelio kratus
viruje uliejant mastika. Priirim akumuliatori dangiuose yra
kamiais usuktos angos, reikalingos jiems priirti. Taip pagaminta akumuliatori baterija vadinama sausai krautja baterija.

1.3. Charakteristikos
Elektrolito tankio, elektrovaros ir tampos kitimas kraunant
akumuliatori
ioms charakteristikoms sudaryti sujungiame schem, pateikt
paveiksle. Akumuliatoriui krauti reikalingas energijos altinis, kurio
maksimali tampa Ut yra didesn negu 2,7 V. Kad charakteristik pobdiui neturt takos krovimo srov, j viso krovimo metu reostatu
R palaikysime vienodo dydio, t.y. Iin = const. Priimama Iin= 0,05QN,
ia QN nominalioji akumuliatoriaus talpa.

10

1.3 pav. Akumuliatoriaus krovimo schema

Kai krovimo srov nekinta, per vienodus laiko tarpus vidutinis

elektrolito tankis dids vienodai, o jo kitimo charakteristika akumuliatoriaus normalaus darbo diapazone bus ties:

= i + t,

(1.1)

ia i ikrauto akumuliatoriaus tankis (galima priimti 1,11g/cm),

tankio augimo greitis,

t laikas.
Tiktai kai akumuliatorius bus beveik krautas, tankio augimas
sustos (1.4 pav.). Akumuliatorius dar kelias valandas kraunamas, kad
plokteli gilumoje nelikt nesureagavusi mediag.
Tyrinjant akumuliatori, nustatyta, kad jo elektrovara labai priklauso nuo elektrolito tankio. Sudaryta empirin priklausomyb nusistovjusiai elektrovarai ireikti:

Eo=0,84+,

ia Eo nusistovjusi akumuliatoriaus elektrovara, V,

volt skaiius, lygus vidutiniam elektrolito tankiui.

11

(1.2)

1.4 pav. Elektrolito tankio elektrovaros ir tampos kitimas akumuliatori

kraunant ir ikraunant

Nusistovjusia i elektrovara vadinama todl, kad bna tuomet,

kai akumuliatorius tam tikr laik nebuvo (i)kraunamas. Tankis visame akumuliatoriuje yra vienodas, nusistovjs.
I ankstesni formuli gauname, kad:

E0 = 0,84 + i + t

(1.3)

Akumuliatori kraunant, ploktelse isiskirianti sieros rgtis

padidina elektrolito tank jose, palyginti su nuo j nutolusiomis elektrolito vietomis.
Dl to, pradjus akumuliatori krauti, atsiras elektrovaros prieaugis Ein , palyginti su dydiu E0:

Ein = E0 + Ein ,

(1.4)

ia Ein akumuliatoriaus elektrovara krovimo metu.

krovimo elektrovaros prieaugio Ein kitimas yra eksponentinio
pobdio. Pradioje jis lygus nuliui, vliau eksponentikai didja iki
nusistovjusio dydio. Tai rodo, kad tuo metu tiek pat isiskiria sieros
12

rgties ir tiek pat jos nuteka atokesnes indo vietas. Kai akumuliatorius kraunamas madaug 85 proc., pradeda virti. Tuo metu
elektros srov elektrolizuoja vanden. Isiskiria vandenilis ir deguonis. Dalis vandenilio burbul kyla vir, atmosfer, o kiti kaupiasi
prie akumuliatoriaus plokteli, sudarydami papildom 0,33 V potencial skirtum. Dl to elektrovaros prieaugis padidja ia reikme.
Nepriirimuose akumuliatoriuose io padidjimo nra, nes juose
nra elektrolizs proceso.
tampa akumuliatoriaus gnybtuose krovimo metu Uin yra didesn negu elektrovara Ein tampos kritimu Uin vidaus varoje r vid:

Uin = Ein + Uin,

(1.5)

ia Uin = Iin rvid.

Akumuliatoriaus vara j kraunant sumaja madaug du kartus,
palyginti su jos dydiu, kai akumuliatorius ikrautas. Dl to tampos
kritimas Uin krovimo pabaigoje bus madaug du kartus maesnis
negu krovimo pradioje.
krovimo pabaigoje dydiai , Ein, Uin nustoja augti, taiau
norint, kad plokteli mediagos sureaguot galutinai, akumuliatorius kraunamas dar 23 valandas. krovimo pabaigoje tampa bna
apie2,7 V.
Elektrolito tankio, elektrovaros ir tampos kitimas ikraunant akumuliatori
Akumuliatoriui ikrauti gali bti sujungta ta pati schema kaip ir
kraunant (1.5 pav.), tik vietoje tinklo jungiama apkrova (pvz., ibinto
lemput). Reostatu R ikrovimo srov nustatoma to paties dydio kaip
ir krovimo metu. Viso ikrovimo proceso metu ji palaikoma vienodo
dydio (t.y. Ii = const),

13

1.5 pav. Akumuliatoriaus ikrovimo schema

todl dauguma nagrinjam dydi kis panaiomis linijomis kaip ir

kraunant akumuliatori, tik prieinga linkme. Vidutinis elektrolito
tankis g maja tiese:

= in t,

(1.6)

ia in krauto akumuliatoriaus elektrolito tankis (galima imti in =

1,29 g/cm).
Nusistovjusi elektrovara gali bti apskaiiuota pagal formul
(2.2).
Ikrovimo metu akumuliatoriaus ploktelse isiskiria vanduo.
Dl to elektrovara ikrovimo procese Ei bus maesn negu nusistovjusi elektrovara E0 ikrovimo elektrovaros sumajimo dydiu Ei,
t.y.:

Ei = E0 Ei.

(1.7)

Dydis Ei ikrovimo pradioje kinta panaiai kaip ir krovimo

metu: pradeda didti nuo 0 ir eksponentikai kyla iki nusistovjusios
reikms. Taiau krovimo pabaigoje pastebimas staigesnis augimas,
nes reakcija vyksta plokteli viduje. Ten labai sumaja elektrolito
koncentracija ir spartja elektrovaros majimas.
14

tampa akumuliatoriaus gnybtuose ikrovimo proceso metu Ui

yra maesn negu elektrovara Ei tampos kritimu Ui vidaus varoje:

Ui = Ei Ui,

(1.8)

ia Ui = Ii rvid .
Kaip matome, Ui = Uin, nes Ii = Iin. Ikrovimo pabaigos tampa yra 1,75 V. Pasiekus i tamp, ikrovimo procesas turi baigtis.
Talpa ir jos priklausomyb nuo ikrovimo srovs, elektrolito
temperatros ir tarnavimo laiko
Akumuliatoriaus talpa reikiama ampervalandmis, Ah. inoma,
kad 1 Ah gauti teorikai reikia 4,46 g vino dvideginio, 3,87 g vino ir
3,66 g sieros rgties, taiau realiame akumuliatoriuje i mediag
reikia kelis kartus daugiau. Be to, dl automobilio specifini darbo slyg visa akumuliatoriaus talpa danai negali bti panaudota. Tuomet
sakoma, kad dl vien ar kit prieasi ji sumajo. Vadinasi, tas
pats akumuliatorius gali turti vairi talp, kuri priklauso nuo jo darbo reimo. vairius akumuliatorius galima palyginti pagal nominalij talp. Ji gaunama akumuliatori ikraunant labai apibrtu reimu. Paplits standartas, pagal kur akumuliatoriaus nominalioji talpa
gaunama ikraunant j be pertraukos per 20 valand vienodo dydio
srove iki ikrovimo pabaigos tampos 1,75 V, jei ikrovimo pradioje,
esant krautam akumuliatoriui, jo elektrolito tankis buvo 1,285 g/cm,
o elektrolito temperatra ikrovimo proceso metu +25 C. I io
apibrimo galima sudaryti lygyb:

Q N = 20IN ,

(1.9)

ia Q N nominalioji akumuliatoriaus talpa, Ah.

Skaiius 20 reikia akumuliatoriaus ikrovimo trukm valandomis vienodo amperao srove IN, kuri vadinama nominalija. Pagal
i formul j galima apskaiiuoti. Jei, pavyzdiui, imsime vidutinio
15

dydio 75 Ah nominaliosios talpos akumuliatori, jo nominalioji srov bus 3,75 A. Kaip matome, ji yra nedidel. Automobilio ibinto lemputs srov danai bna didesn negu akumuliatoriaus nominalioji
srov. Tuo tarpu starteris gali apkrauti akumuliatori keliasdeimt ar
net kelis imtus kart didesne srove negu nominalioji. Dl to svarbu
inoti, kaip kinta akumuliatoriaus talpa j apkraunant didesne srove.
Tokia priklausomyb pateikta 1.6 pav. Apkrovos srov I*, charakteristikoje ireikta santykiniu dydiu, kuris rodo, kiek kart akumuliatoriaus apkrovos srov I virija nominalij jo srov IN:

I* = I / In.

(1.10)

Ikraunant akumuliatori kitokia negu nominalija srove matuojamas ikrovimo laikas. Jis baigiamas tuomet, kai akumuliatoriaus
tampa pradeda staigiai mati. Tai rodo, kad vieias elektrolitas
nespja

1.6 pav. Talpos priklausomyb nuo ikrovimo srovs

1.7 pav. Talpos priklausomyb nuo elektrolito temperatros

16

pasiekti plokteli gilumoje esani dar nesureagavusi aktyviosios mass sluoksni. Ta tampa, didjant ikrovimo srovei, maja.
Pavyzdiui, padidinus ikrovimo srov 10 kart, ikrovimo pabaigos
tampa bna 1,6 V. Kaip matyti i charakteristikos, pateiktos 1.6 paveiksle, akumuliatoriaus apkrov padidinus 20 kart, palyginti su nominalija, jo talpa sumaja per

1.8 pav. Du talpos kitimo atvejai akumuliatoriui dirbant automobilyje

pus. Tai nereikia, kad likusi talpos dalis uvo nuostoliuose. I tikrj aktyvioji mas nesureagavo, nes gilumini jos sluoksni nepasiekia
vieias elektrolitas. Akumuliatoriaus talpa taip pat sumaja majant temperatrai (1.7 pav.). Esant emoms temperatroms, padidja
elektrolito klampa. Dl to pablogja vieio elektrolito prasiskverbimas gilesnius plokteli sluoksnius. Be to, majant elektrolito temperatrai, pablogja elektrolitin disociacija. Taip pat didja akumuliatoriaus vidaus vara. Dl to sumaja akumuliatoriaus ikrovimo
pabaigos tampa. Kaip matyti i pateikto grafiko, elektrolito temperatrai pasikeitus nuo 240 K (33 C) iki 300 K (+27 C), akumuliatoriaus talpa apytiksliai sumaja du kartus. iuo atveju aktyvioji mas
gilesniuose plokteli sluoksniuose lieka nesureagavusi. Elektrolito
temperatr padidinus iki normaliosios, akumuliatorius grint ir
likusi talpos dal.
Eksploatuojant akumuliatori, jo talpa nebna vienoda (1.8 pav.).
Per pirmj pusmet ji iek tiek didja (apie 10 proc.). Vienu atveju ilieka gana vienoda iki akumuliatoriaus naudojimo pabaigos, antruoju
ji maja, nes palengva isiskalauja aktyvioji mas. Akumuliatoriaus
17

naudojimo laikui baigiantis, abiem atvejais talpa ima staigiai mati,

nes dl korozijos suyra teigiamj plokteli tinkliukas. Vidutinikai
akumuliatorius naudojimo laikas yra 45 metai, nors tinkamai priirimas geros kokybs akumuliatorius gali bti naudojamas ir ilgiau.

1.4. Akumuliatori krovimo metodai

Akumuliatori galima krauti nuolatine srove, t.y. kai krovimo
metu per j teka teigiamas suminis elektros kiekis.
Pagrindiniai akumuliatori krovimo metodai yra kai: 1) krovimo srov Iin = const; 2) krovimo altinio tampa Ut = const. krovimas
pirmuoju metodu buvo smulkiai inagrintas 1.3. skyrelyje. J reikt
papildyti tada, kai akumuliatorius kraunamas keliais laiptais. Taip
daroma norint sutaupyti laiko, nes, kai akumuliatorius ikrautas, jo
ploktelse daug vino sulfato mediagos. krovimo pradioje reakcija vyksta plokteli paviriuje arba negiliuose j sluoksniuose. Ji gali
bti intensyvi, o krovimo srov didel. Taiau, kai reakcija vyksta gilesniuose sluoksniuose, ji sultja. Ten yra maiau vieio elektrolito.
Dl to krovimo srov turi bti sumainta.

1.9 pav. Dviej laipt krovimo vienodu srovs dydiu charakteristikos

18

krovimo laipt skaiius gali bti vairus, bet daniausias yra

dviej laipt atvejis (1.9 pav.). Pirmajame laipte galima nustatyti srov Iin = 0,15QN ir krauti akumuliatori iki intensyvaus virimo. Tada
reikia sumainti srov iki dydio iki Iin = 0,05QN ir krauti iki galo.
krovimo pabaigos tampa apie 2,7 V vienam akumuliatoriui. Pagal
j skaiiuojamas krovimo altinis. krovimo pabaigos poymiai buvo
aprayti 1.3. skyrelyje. iuo metodu akumuliatorius gali bti krautas
100 proc. Jis daniausiai taikomas akumuliatori ruoimo bei remonto baruose.
Vienodos altinio tampos dydio metodas praktikai taikomas
transporto mainose. iuo atveju generatoriaus tampos reguliatorius
palaiko tamp Ut = const (1.10 pav.). Pradioje maksimali krovimo
srov Iin max gali bti apskaiiuota pagal formul:

Iin max = (UinEa) / Rin,

(1.11)

ia Ea akumuliatori baterijos elektrovara,

Rin krovimo grandins vara.
Maitinimo altinio tampa Ut gali bti nustatyta i akumuliatoriaus virimo tampos dydio (2,32,4 V vienam akumuliatoriui;
13,814,4 V 12 V baterijai).

1.10 pav. Akumuliatoriaus krovimo charakteristikos,

kai tinklo tampa Ut = const
19

Kraunant akumuliatori, jo elektrovara didja, todl krovimo

srov maja, o kai ji priartja prie krovimo altinio tampos Ut,
krovimo srov priartja prie nulio. Kaip matome, io metodo krovimo pabaigos tampa yra maesn negu pirmojo metodo metu. Dl
to antruoju metodu akumuliatorius kraunamas maiau negu pirmuoju. Kai akumuliatorius labai ikrautas, jo elektrovara Ea bna maa.
Maksimali krovimo srov Iin max, kaip matyti i formuls (1.11), gali
bti labai didel ir viryti leistinas akumuliatoriaus arba krovimo altinio (pvz., generatoriaus) sroves. Tuo atveju krovimo pradioje Iin max
ribojama (1.11 pav.), ir akumuliatorius kraunamas pirmuoju metodu.

1.11 pav. Akumuliatoriaus charakteristikos kraunant j dviem bdais:

pradioje Iin = const, vliau Ut = const

Kai akumuliatoriaus krovimo tampa priartja prie Ut, krovimas baigiamas antruoju metodu. is krovimo bdas vadinamas
kombinuotuoju.
1-ojo laboratorinio darbo planas
1. Susipainti su darbo apsaugos reikalavimais eksploatuojant
rgtinius akumuliatorius.
2. Inagrinti starterinio akumuliatoriaus tyrimo uduot.

20

3. Susipainti su akumuliatoriaus tikrinimu rgtimaiu, apkrovos akute, tikrinamojo akumuliatoriaus techniniais

duomenimis.
4. Matavimams paruoti plds tipo rgtimat ir apkrovos
akut.
5. Imatuoti akumuliatori baterijos elektrovar, esam elektrolito tank ir apkrauto akumuliatoriaus tamp apkrovos akute.
6. Apskaiiuoti tikrinamo akumuliatoriaus vidaus var.
7. Parengti laboratorinio darbo ataskait su ivadomis.

21

2. Generatorius
Darbo uduotis. Inagrinti trifazio kintamosios srovs generatoriaus su elektromagnetiniu adinimu konstrukcij ir elektrin
schem. Susipainti su galimais konstrukcijos ir elektrins schemos
variantais, automobili elektros generatori tampos reguliavimo
principu, Sudaryti generatoriaus elektrovaros ir tampos greitines
charakteristikas, kai generatorius dirba su tampos reguliatorium ir
be jo.

2.1. Veikimo principas

2.1 pav. Kintamosios srovs generatorius su besisukaniu nuolatiniu

magnetu: ST statorius su apvijomis w; RT rotorius

I bendrosios elektrotechnikos inome, kad, kai magnetinio lauko, kertanio laidinink, stiprumas keiiasi, jo galuose atsiranda kintamo dydio potencial skirtumas. is dsnis panaudotas generatoriuje. Jo veikim paaikina 2.1 paveiksle pateikta schema. Kaip matome,
sukant magnetint rotori RT, magnetinis laukas kerta statoriaus ST
apvij w, kurioje sukuriama elektrovara. Jos krypt galima nustatyti pagal deiniosios rankos taisykl. Kadangi, sukantis rotoriui, tas
paias vijas pakaitomis kerta iaurs ir piet poli magnetinio lauko
linijos, apvijoje keiiasi indukuotos elektrovaros kryptis, t. y. sukuriama kintamoji elektrovara. Iors grandinje teka kintamoji srov.
22

Tai kintamosios srovs generatorius. J ilyginus, turima nuolatin

srov. Paprasiausias lygintuvas yra mechaninis, panaudotas nuolatins srovs generatoriuje
Kol nebuvo puslaidininki lyginimo diod, automobiliuose buvo
naudojami tik nuolatins srovs generatoriai. Sukrus galingus silicio diodus, iki tol naudoti nuolatins srovs generatoriai buvo pakeisti kintamosios srovs generatoriais su puslaidininki lygintuvu
(2.2pav.). Magnetiniam laukui sukurti juose naudojamas elektromagnetas. Srov jo apvij tiekiama per besisukanius iedus ir nejudanius epeius. Palyginti su nuolatins srovs generatoriaus epei ir
pusiedi mazgu, is yra daug paprastesnis, lengvesnis. Per j teka
tik 510 proc. tos srovs, kuri tekt per tokios pat galios nuolatins
srovs generatoriaus epei mazg.
Yra kintamosios srovs generatori ris, kai apsieinama be epei. J magnetinio lauko sukrimo apvija nejuda.

2.2 pav. Kintamosios srovs generatorius su nejudania apvija w1 statoriuje

ir besisukania elektromagnetinio adinimo apvija w2 rotoriuje

23

2.2. Principins apvij sujungimo schemos

2.3 pav. Trifazio kintamosios srovs (su lygintuvu) generatoriaus,

sujungto vaigde, schema

2.4 pav. Trifazio kintamosios srovs (su lygintuvu) generatoriaus,

sujungto trikampiu, schema

24

Praktikos kintamosios srovs generatori schemos pateiktos 2.3

ir 2.4 paveiksluose. Kintamosios srovs generatori schem vairov
yra didel. Jie gali bti vienfaziai, trifaziai, sujungti vaigde (2.3 pav.)
ir trikampiu (2.4 pav.) bei daugiafaziai, sujungti daugiakampiu. Srovei
lyginti naudojami tilteliai. Diod skaiius du kartus didesnis negu fazi skaiius, nepaisant, ar jos sujungtos vaigde, ar daugiakampiu.

2.3. Konstrukcija
Labiausiai paplitusio generatoriaus su elektromagnetiniu suadinimu konstrukcijos schema pateikta 2.5 paveiksle. Jo korpus 1 sudaro elektrotechninio plieno tampuot plokteli pluotas. Plokteli
onai oksiduoti, kad korpuse netekt skurins srovs. Vidinje
j pusje tampavimo metu ikertamos imos. Pluote susidaro
grioveliai, kuriuos dedamos trifazs arba daugiafazs statoriaus apvijos 2. adinimo poliai 3 nukalti i masyvaus elektrotechninio plieno
ir turi ili form. Dl to labai paprasta adinimo apvija. J sudaro
viena cilindro formos rit 8, umauta ant generatoriaus veleno. Toks
rotoriaus mazgas labai atsparus icentrinms jgoms. adinimo apvija tekanti srov sukuria magnetin sraut . I iaurs poliaus per oro
tarp tarp statoriaus ir rotoriaus jis pakliva korpus. Juo pereina iki
piet poliaus. Tada antr kart kerta oro tarp, piet poliaus mediaga ir specialia vore 4 vl pasiekia iaurs poli. Generatoriaus dangiai 5 ir 11 labai skiriasi, taiau abu pagaminti i aliuminio lydinio,
turi auinimo angas, ausis generatoriui tvirtinti ir jo dirui tempti.
Ventiliatorius 7 or traukia i generatoriaus. Nors su skriemuliu 6 jis
sudaro vien mazg, taiau gaminamas atskirai.

25

2.5 pav. Kintamosios srovs generatoriaus su elektromagnetinio adinimo

apvija rotoriuje konstrukcijos schema: 1 statoriaus erdis; 2 statoriaus
apvija; 3 adinimo poliai; 4 feromagnetin vor; 5 priekinis dangtis;
6 skriemulys; 7 ventiliatorius; 8 adinimo apvija;
9 iedai; 10 lygintuvas; 11 upakalinis dangtis; 12 ain veleno
linija; 13rutuliniai guoliai; 14 epei laikiklis; 15 epeiai;
adinimo srautas

Jo skersmuo gerokai didesnis negu skriemulio. Be to, ventiliatorius tampuojamas i skardos, o skriemulys liejamas i ketaus.
Lygintuvas 10 montuojamas upakaliniame dangtyje, kad bt auinamas vieiu oru. Kaip matome i principini generatori schem,
lygintuvo diodai sudaro dvi grupes, todl sumontuoti dviejose viena
nuo kitos izoliuotose ploktelse. Jos taip pat auina diodus. Viena
ploktel sujungta su generatoriaus korpusu ir yra neigiamasis lygintuvo gnybtas, antroji izoliuota teigiamasis gnybtas. adinimo apvijos galai prilituoti prie dviej varini ied su izoliaciniu pagrindu,
presuot ant veleno 12. Velenas sukasi riedjimo guoliuose 13, presuotuose generatoriaus dangiuose. iedus lieia epeiai 15, sumontuoti laikiklyje 14.
Generatorius pradeda veikti, kai adinimo apvija teka srov, o
magnetinis laukas pereina statori taip, kaip parodyta paveiksle.
Tuomet, sukant rotori, pro statoriaus apvijas praeina tai iaurs, tai
26

piet polius. is kintamasis magnetinis laukas statoriaus apvijose sukuria elektrovar, kuri varo srov iors grandin.
Nuolatins srovs generatoriaus elektros energijos generavimo
principas toks pat kaip ir apraytame kintamosios srovs generatoriuje, nors j konstrukcija labai skiriasi.

2.4. Charakteristikos ir parametrai

Kintamosios srovs generatoriaus sukuriama elektrovara E~
ireikiama:
E~ = ce n ,

(2.1)

ia c e = 4k mkap/60 pastovus dydis, priklausantis nuo generatoriaus

konstrukcijos;

k m magnetinio lauko formos koeficientas;

ka apvij koeficientas;

p poli por skaiius;
 magnetinio srauto reikm oro tarpe tarp rotoriaus ir
statoriaus;

n veleno sukimosi danis.
Lygintuvo gnybtuose esanti tampa U bus maesn negu elektrovara E~ tampos kritimu generatoriaus viduje (apvijose), t.y. U = E~
DUG. Fazi A, B ir C tampos yra perstumtos 120 ir ireikiamos:

UA = Ufm sin t,

(2.2)

UB = Ufm sin (t 2/3),

(2.3)

UC = Ufm sin (t + 2/3),

(2.4)

ia Um fazins tampos amplitudin reikm;

= pn / 30 magnetinio lauko danis.
27

Grafinis i tamp kitimo vaizdas pateiktas 2.6 paveiksle. Jei

generatoriaus lygintuvas apkrautas aktyvija vara Ra, tai per diodus
j teks srov, kuri nusakys linijins generatoriaus tampos, ireikiamos kaip fazini tamp skirtumas UAB = UA UB, UAC = UA UC
arba UBC = UB UC. Srov vienu metu teks tik per du diodus. tampa
ir srov apkrovos varoje Ra bus pulsuojanti. Pulsavimo danis yra
eis kartus didesnis negu kintamosios srovs danis generatoriaus
apvijose. Kaip matome i kreivi, galime nesunkiai apskaiiuoti minimali Umin. ir maksimali Umax ilygintos tampos reikm. Taigi
Umin = 1,5Um; Umax = 1,73 Um. Ilygintos tampos vidutin reikm
Uvid galima apskaiiuoti i ilygintos tampos kreivs integruojant j
pulsacijos periodo ribose, t.y. 1 /12:
T 12

Um coswt dt = 1,65 Um = 2,33 Uf = 1,35 Ul, (2.5)

Uvid = 1/6
ia Uf ir Ul fazin ir linijin efektins tampos.
T 12

2.6 pav. Trifazio kintamosios srovs generatoriaus tampos

28

tampos pulsacijos amplitud Uvid yra maksimalios ir minimalios ilygint tamp skirtumas:

Uvid = (1,73 1,5)Um = 0,23 Um

(2.6)

Ireikiant santykinai:

Uvid = Uvid / Uvid = 0,23Um / 1,65Um = 0,139.

(2.7)

Kaip matome, kai vidutin ilyginta tampa yra 14 V, tampos

pulsacija yra 1,95 V. Suprantama, kad apkrovoje tursime analogik
srovs pulsacij. Srov Ia apkrovos varoje R a gali bti ireikiama:
Ia =

E~
E~
=
,
Za
( rG + Ra )2 + X G2

(2.8)

ia rG ir XG apvij aktyvin ir induktyvin varos.

Kaip inoma:

XG = 2fLG = 2pnLG /60 = Cxn ,

(2.9)

ia LG apvij induktyvumas;

Cx = pLG/30 pastovus dydis.
formul ra E~ ir XG iraikas, gauname:

I a = Cen / ( rG + Ra ) + C x 2 n 2 .

(2.10)

Nuolatins srovs generatoriaus ivystoma elektrovara E= apskaiiuojama panaiai kaip ir kintamosios:

E= = pN n / a 60 ,
29

(2.11)

ia N inkaro apvijos aktyvi laidinink skaiius;

a inkaro apvijos lygiagrei ak por skaiius;

magnetinio srauto dydis.

Ce = pN / a 60 = const ,

(2.12)

E= = Cen.

(2.13)

todl

Svarbiausios automobilio generatoriaus charakteristikos yra danumins, t. y. vairi parametr, pirmiausia tampos generatoriaus
gnybtuose ir jo srovs, priklausomybs nuo rotoriaus sukimosi danio, nes eksploatuojant jis labai kinta (apie 10 kart).
tampos charakteristika UG = f(n), kai Ra = const tampos UG
generatoriaus gnybtuose priklausomyb nuo rotoriaus sukimosi danio n, esant pastovaus dydio apkrovai Ra. Ji gali bti sudaryta dirbant
generatoriui svetimo ir nuosavo adinimo reimu.
Pradioje iai charakteristikai sudaryti sujunkime generatoriaus
svetimo suadinimo schem, pateikt 2.7 paveiksle. Reostatu R
nustatoma tam tikro dydio (pvz., nominalioji) adinimo srov IN.
Pirmoji charakteristika (2.8 pav.) sudaroma dirbant generatoriui tuija veika, t. y. kai jungiklis J2 ijungtas. Ji atitinka generatoriaus
elektrovaros iraik ir yra ties, einanti per koordinai pradi.
Antroji kai generatoriaus apkrovimo vara Ra lygi nominaliai reikmei. iuo atveju, didjant sukimosi daniui, tampos augimo greitis
maja. Analitin charakteristikos iraika tai patvirtina. Ji gali bti
gauta apskaiiavus generatoriaus apkrovimo varoje Ra tampos kritim, kur sukelia srov Ia (2.10):
U G = Ra I a = Ra E~ /

( rG + Ra )

arba

30

+ Cx 2 n2 ,

U G = E~ /

( rG + Ra )

/ Ra 2 + C x 2 n 2 / Ra 2 .

(2.14)

Jei paymsime rG + Ra2 / Ra2 = A ir Cx2 / Ra2 = B, tuomet gausime:

U G = E~ / A + Bn 2 .

(2.15)

Kaip matome, apkrauto generatoriaus tampa yra jo elektrovaros

dalis, t.y. elektrovara, sumainta (A + Bn2)0,5 kart. is reikinys yra
didesnis u vienet ir auga iek tiek greiiau negu sukimosi danis.
Dl to ir ltja tampos augimas generatoriaus gnybtuose, didjant jo
sukimosi daniui.

2.7 pav. Schema kintamosios srovs generatoriaus

charakteristikoms sudaryti

Sudarant nuosavo adinimo charakteristikas (2.8 pav.), reikia

jungti jungikl J1, kai generatoriaus tampa iek tiek virija skaiiuotin tamp Usk. Tuomet adinimo srov pradeda tekti i generatoriaus.
Diodas D neleidia generatoriaus srovei tekti ankstesnj adinimo
srovs altin. Charakteristika 3 sudaroma, kai J2 jungiklis atjungtas.
Tuomet generatorius dirba tuija veika. Vliau jungikliu J2 jungiama nominalioji apkrovos vara ir sudaroma 4-oji charakteristika.
Kaip matome, abi charakteristikos sudarytos nuosavo adinimo reimu, panaios viena kit. J kitimas daug sudtingesnis, negu esant
svetimam adinimui. ia atsirado dar vienas kintamasis adinimo
srov. Ji didja, didjant generatoriaus tampai. Dl to virutinse 3
31

ir 4 charakteristik dalyse, didjant sukimosi daniui, tampos augimo greitis sumaja. ia generatoriaus adinimo srov yra didel,
ir generatoriaus magnetin grandin sisotina. Magnetinis adinimo
srautas beveik nedidja, todl tampos augimo pobdis darosi panaus
svetimo adinimo atvej. Taiau adinimo srov ia gerokai didesn
negu nominalioji, todl ir tampos didesns.

2.8 pav. Kintamosios srovs generatoriaus tampos priklausomybs nuo

sukimosi danio

Kintamosios srovs generatoriui dirbant automobilyje, pradioje jis adinamas i akumuliatori baterijos. Jo tampa kinta pagal 1
ir 2 charakteristikas. Taiau kai generatoriaus tampa pasidaro didesn negu akumuliatoriaus, adinimo srov pradeda tekti i generatoriaus, jis ima dirbti nuosavo adinimo reimu, t. y. pagal 3 ir 4
charakteristikas.
Nuolatins srovs generatoriai automobilyje dirba nuosavo adinimo reimu, todl j charakteristikos yra panaios 3 ir 4 kreives.
I pateikt charakteristik galima nustatyti kai kuriuos generatoriaus parametrus. Dl to lygyje UG = Usk nubr horizontali linij susikirtimo U1 ir U2 charakteristik linijomis vietose, randame
pradin tuiosios veikos ir minimalj sukimosi danius no ir nN .
Tai minimals generatoriaus parametrai. Pirmasis kai generatorius
ivysto skaiiuotin tamp tuiojoje veikoje. Praktikai tai yra sukimosi danis, kai generatorius pradeda krauti akumuliatori baterij.
32

Antrasis kai generatorius teikia nominalij srov, esant skaiiuotinai tampai, t.y. ivysto nominalij gali. Generatorius dar turi maksimalaus sukimosi danio parametr nmax. J lemia ne elektriniai, bet
kiti reikalavimai, kaip antai: ilgaamikumas, konstrukcija ir kt.
Srovs charakteristika IG = f(n), kai UG = const generatoriaus
srovs IG priklausomyb nuo rotoriaus sukimosi danio, esant generatoriaus skaiiuotinai tampai UG = Usk = const bei adinimo srovei I =
IN = const. Charakteristikai sudaryti galima sujungti schem, pavaizduot 2.7 paveiksle. Pirmasis takas yra, kai IG = 0 ir n = n0. Toliau
didinant sukimosi dan, generatoriaus apkrova didinama taip, kad
tampa ilikt lygi skaiiuotinai reikmei Usk. Srov IG asimptotikai
arts prie tam tikros maksimalios reikms IGmax (2.9 pav.).

2.9 pav. Kintamosios srovs generatoriaus srovs priklausomyb nuo

sukimosi danio

Jos dyd galima apskaiiuoti i formuls kaip srovs IG rib, didjant sukimosi daniui n iki begalybs:

I G max = lim I G = lim Cen /

n

(( r + R )
a

+ C 2 x n 2 = ( Ce / C x )

.
(2.16)

Reikm IGmax vadinama generatoriaus nuosavo ribojimo srove. Nominalioji generatoriaus srov IN, kuriai esant skaiiuojami jo
33

parametrai, kaip antai matmenys, mas yra (0,7 0,75) IGmax. Ji randama nubrus charakteristik IG = f (n) ir i koordinai pradios
ivedus jai liestin. Lietimosi tako koordinats yra IN ir nN.
Kai generatorius tiekia maksimali srov IGmax, esant skaiiuotinai tampai Usk, jis ivysto maksimali gali PGmax:
PGmax. = IGmax.Usk.

Kad generatorius ir jo elementai neperkaist, jo auinimas skaiiuojamas iam reimui.

2.5. tampos reguliavimas

tamp generatoriaus gnybtuose UG bendriausiu atveju galima
apskaiiuoti i 2.10 paveiksle pateiktos schemos.
UG = E UG

(2.17)

ia E generatoriaus elektrovara;

UG tampos kritimas generatoriaus vidaus varoje.
Kintamosios srovs atveju ji apskaiiuojama:
UG = IaZG ,

ia

ZG = rG2 + X G2 = rG2 + C X2 n 2

(2.18)

ra (2.1), (2.10), (2.18) reikmes (2.17), gauname:

U G = Cen

Cen rG2 + C X2 n 2
( rG + Ra )2 + C X2

= Cen(1

34

rG2 + C X2 n 2
( rG + Ra )2 + C X2

)

(2.19)

Kaip matome, formul eina pastovs koeficientai Ce ir Cx,

maai kintanti generatoriaus apvij vara rG (kinta dl ilimo), nuo
automobilio

2.10 pav. Atstojamoji generatoriaus schema tampai skaiiuoti

2.11 pav. Generatoriaus adinimo grandins atstojamoji schema

darbo reimo labai priklausantys dydiai Ra ir n bei laisvai keiiamas srautas . Norint ilaikyti vienodo dydio generatoriaus tamp
UG, kai kinta dydiai rG, Ra ir n, reikia keisti generatoriaus adinimo
sraut . Automobili generatoriuose tai daroma impulsiniu metodu
keiiant srov adinimo apvijoje.

35

2.6. Impulsinis adinimo srovs reguliavimo bdas

Impulsinis reguliavimas technikoje labai paplits. Visiems gerai inomi tokie renginiai kaip aldytuvai, lygintuvai, elektriniai vandens ildytuvai ir kt. J reguliatoriai tam tikru daniu prijungia ir atjungia rengin
prie elektros tinklo. Jei prijungtos bsenos laikas t1, o atjungtos t2, tuomet
renginio junginjimo danio period T sudarys laik t1 ir t2 suma:

T = t1 + t2 .

(2.20)

Norint pakeisti reguliavimo parametro dyd (pvz., vandens temperatr), reikia keisti laik t1 ir t2 santyk.
Automobili generatori tampos reguliatoriai taip pat dirba impulsiniu metodu. Nordami suprasti srovs reguliavim adinimo apvijoje, nubraiykime generatoriaus adinimo grandins atstojamj
elektrin schem (2.11 pav.). Ji pateikta savo induktyvumu LA ir apvij laido vara RA. Be to, grandinje papildomai nuosekliai jungta
vara Rp, untuota kontaktais K. Tegul tampa UG prilygsta generatoriaus tampos vidutinei reikmei ir nekinta. Kai reguliatoriaus kontaktai sujungti, grandinje teka maksimali adinimo srov:

Imax = UG / RA.

(2.21)

Kai jie atjungti minimali:

Imin = UG / (Rp + RA).

(2.22)

Sujungus ir atjungus kontaktus K, srov grandinje didja ir maja eksponentikai.

Inagrinkime charakteringus adinimo srovs impulsinio reguliatoriaus darbo atvejus (2.12 pav.). Kaip inome, srovs Imax ir Imin
yra ribiniai dydiai. Joms tekant adinimo apvija, generatoriaus adinimo poli magnetinje grandinje yra maksimalus arba minimalus
adinimo srautas max ir min. Taiau kai reguliatoriaus kontaktai K junginjasi, srov adinimo grandinje svyruoja apie vidutin
36

reikm Ivid. Jos dydis priklausys nuo adinimo apvijos grandins

varos, kurios vidutin reikm keisis, kintant laik t1 ir t2 santykiui.
Tegul kontakt sujungtos bsenos laikas bus t1, o atjungtos t2, tuomet
atstojamoji grandins vara R ef gali bti apskaiiuota pagal formul:

R ef = (RAt1 + (RA + Rp)t2) / (t1 + t2).

2.12 pav. Impulsinio adinimo srovs reguliavimo procesai

37

Arba

R ef = ((RA (t1 + t2) + Rpt2)) / (t1 + t2) = RA + Rp,

(2.23)

ia = t2 / (t1 + t2) santykinis atjungtos kontakt bsenos laikas.

Kaip keiiasi adinimo srov, kintant kontakt atjungtos bsenos
laikui, iliustruoja 2.12 paveiksle pateikti atvejai:
1) t1 > t2 (0 < < 0,5) grandinje teka srov Ivid1;
2) t1 = t2 ( = 0.5) grandinje teka srov Ivid2;
3) t1 < t2 (0,5 < < 1) grandinje teka srov Ivid3.
Vidutines sroves Ivid1, Ivid2 ir Ivid3 galima apskaiiuoti integruojant srovs kitimo funkcij periodo T metu.
Nesunku suprasti, kad adinimo srovs svyravimas sukels ir generatoriaus tampos svyravim. Generatoriaus adinimo srovs kitimo pobdis bus sudtingesnis negu nagrintieji atvejai, nes, keiiantis
adinimo srovei, iek tiek kinta generatoriaus tampa, kuri laikme
nekintania. Paklaida bus apie 10 proc.
iuo metu automobiliuose naudojami vibraciniai, kontaktiniai
tranzistoriniai ir bekontakiai reguliatoriai.

2.7. Elektroniniai tampos reguliatoriai

Pirmiausia buvo sukonstruoti tranzistoriniai kontaktiniai reguliatoriai (2.13 pav.). J pagrind sudaro elektromagnetin rel R,

2.13 pav. Kontaktinio tranzistorinio tampos reguliatoriaus schema

38

taiau ia ji komutuoja ne generatoriaus adinimo srov, kaip buvo

vibraciniame reguliatoriuje. Rels kontaktai valdo tranzistori T, kuris, vibruojant rels R inkarliui, generatoriaus adinimo apvij A
prijungia ir atjungia nuo maitinimo altinio.
Kaip matome, esant normaliai bsenai tampos reguliatoriaus rels kontaktai R atjungti. Rel paveiks tik tuomet, kai tarp apvijos
gnybt bus apie 14 V, todl jungus vidaus degimo variklio paleidimo
jungikl PJ, rels R kontaktai bus atjungti. Tranzistorius T bus jungtas, nes jo valdymo grandine i energijos altinio per tranzistoriaus
emiterio ir bazs sandr, var Rb altinio minusin gnybt teka
srov. Tranzistoriaus vara bus kur kas maesn negu Rp dydis, todl generatoriaus adinimo apvija teks maksimali srov. Susidarys
maksimalus adinimo srautas. Didjant generatoriaus rotoriaus sukimosi daniui bei tampai, paveiks rel R, jos kontaktai susijungs.
Jie untuos tranzistoriaus T emiterio ir bazs grandin. Jo valdymo
srov nutrks, ir tranzistorius bus ijungtas. adinimo srov teks per
papildomj adinimo var Rp ir prads mati. Silpns adinimo
srautas, mas generatoriaus tampa ir rels R inkarlio magnetinimas. J veikianti elektromagnetin jga Fel pasidarys maesn negu
spyruokls jga Fsp. Inkarlis gr normali padt ir tranzistorius
vl bus jungtas.
Matome, kad rels inkarlis vibruoja, junginja rels kontaktus,
taip pat ir tranzistori. Kadangi tranzistorius gali stiprina keliasdeimt kart, kontakt komutuojama galia, palyginti su vibraciniu reguliatoriumi, sumas tiek pat kart. Jis visikai nekibirkiuos.
Inagrintame reguliatoriuje tranzistorius veikia kaip stiprintuvas, todl kit vibracinio reguliatoriaus trkum nepanaikina. Jis nepadidina inkarlio vibravimo danio, nekompensuoja aplinkos temperatros poveikio. Dl to reguliatoriuje turi bti panaudoti anksiau
minti elementai. Be to, norint, kad tranzistorius patikimiau dirbt,
danai tenka panaudoti papildomus elementus. Vliau buvo sukurti tobulesni bekontakiai tampos reguliatoriai. Toliau tobulinant
gamybos technologij ir stengiantis didinti patikimum, buvo sukurti integraliniai automobili tampos reguliatoriai. Juos gaminant
39

sutaupoma daug mediag, ypa spalvotj metal. J konstrukcijos

pagrind sudaro metalin ploktel. i taip pat pagerina reguliatoriaus
auinim, sujungia j su automobilio mase. Prie pagrindo tvirtinama
keramin ploktel. Ant jos montuojami bekorpusiai elementai: tranzistoriai, diodai, varos, kondensatoriai. Reguliatoriaus elementai
hermetizuojami ulydant juos ilumai ir drgmei atspariu plastiku.
Taip pagaminti reguliatoriai neremontuojami, todl paskutin gamybos operacija bna ribiniai bandymai. J metu norima atskirti gaminius, kuriuose yra nepastebt defekt. Bandymus sudaro kelios
operacijos. Pavyzdiui, darbas tam tikr laik +85 C aplinkoje, esant
maksimaliai reguliatoriaus apkrovai, cikliki temperatros poveikiai
(40 C +85 C), ilaikymas (kelios paros) +85 C temperatroje.
Integraliniai reguliatoriai gali atlaikyti ilgalaik +115 C temperatr. Kadangi jie ma matmen, mass ir pritaikyti darbui auktoje
temperatroje, yra tvirtinami prie generatoriaus korpuso, esanio arti
vidaus degimo variklio aukt temperatr zonoje.

2-ojo laboratorinio darbo planas

1. Inagrinti darbo apsaugos reikalavimus, bandant generatori
laboratorijos stende.
2. Ianalizuoti uduot tikrinant duotj generatori su tampos
reguliatoriumi.
3. Urayti duotojo generatoriaus techninius duomenis, bandymo stendo io darbo dalies prietais techninius duomenis, pagalbini prietais techninius duomenis.
4. Tvirtinti bandomj generatori stende ir jo gnybtus sujungti
su atitinkamais stendo gnybtais.
5. Sudaryti generatoriaus elektrovaros be tampos reguliatoriaus
ir jo tampos su reguliatoriumi kitimo charakteristikas nuo
generatoriaus veleno sukimosi danio.
6. Nubraiyti grafikus Ef(n) ir Uf(n) ir padaryti ivadas.
7. Parengti darbo ataskait.

40

3. Paleidimo sistema
Darbo uduotis. Inagrinti paleidimo sistemos blokin schem ir tipinio starterio konstrukcij. Susipainti su starteri konstrukciniais ir scheminiais variantais. Sudaryti pagrindines starterio
charakteristikas.

3.1. Funkcin paleidimo sistemos schema

Kai vidaus degimo variklio alkninio veleno sukimosi danis artimas nuliui, jo sukimo momentas lygus nuliui. Variklis prads veikti,
jei jo velen suksime daniu, kuriam esant vidaus degimo variklis
ivysto sukimo moment, didesn negu nuostoli momentas. Kaip
matome i 3.1 paveiksle pateiktos paleidimo sistemos schemos, jos
pagrindinis renginys starteris privalo turti paleidimo varikl, io
variklio paleidimo aparatr, paleidimo ir vidaus degimo varikli velen sujungimo bei atjungimo, taip pat sukimosi dani suderinimo
mechanizmus. Be to, iuolaikinse paleidimo sistemose rengiama
starterio blokavimo grandis, kad jis sustot, kai paleidiamas vidaus
degimo variklis, o jei jis jau veikia kad nebt jungtas starteris.

3.1 pav. Paleidimo sistemos funkcin schema:

STR starteris (TR traukos rel, EV elektros variklis, SV sviri
sistema, PM postmio mechanizmas, TEM tuiosios veikos mova,
i reduktorius); VDV vidaus degimo variklis; PJ paleidimo jungiklis;
BR blokavimo rel; D vidaus degimo variklio sukimosi danio jutiklis

41

Starteris turi nuolatins srovs varikl EV. I vis varikli ri

didiausi paleidimo moment turi nuoseklaus ir miraus adinimo
varikliai. variklio paleidimo aparatr eina pagrindinio jungiklio
kontaktai PJ, blokavimo rel BR ir traukos rel TR. Ji turi stiprios
srovs kontaktus ir be joki tarpini grandi starterio varikl vidaus
degimo variklio paleidimo metu sujungia su akumuliatori baterija.
Blokavimo rel atlieka dvi funkcijas: palengvina (sumaina srov)
pagrindinio jungiklio PJ kontakt darb ir, jei reikia, blokuoja starterio paleidim. i komand ji gauna i vidaus degimo variklio veleno
sukimosi danio jutiklio SJ. Vidaus degimo variklio ir starterio velen sujungimo ir atjungimo mechanizmas turi tris pagrindines grandis: svirtis ir spyruokles SV, sujungimo mechanizmo postmio mov
PM ir tuiosios veikos mov TEM. Ji sukimo moment perduoda tik
viena kryptimi i elektros variklio puss vidaus degimo varikl.
Reduktorius suderina starterio ir vidaus degimo variklio velen sukimosi danius.
3.1.1. Sistemos veikimas
Kai sujungiami pagrindinio jungiklio paleidimo PJ kontaktai, blokavimo rel BR prijungiama prie maitinimo altinio teigiamo gnybto
AB. Jei vidaus degimo variklio alkninis velenas nesisuka, jutiklis SJ
nesiunia draudimo impuls, tuomet blokavimo rel BR leidia tekti
srovei i maitinimo altinio AB traukos rel TR. Ji paveikia ir, traukus inkar, per svirtis ir spyruokles SV pastumia movas PM, TEM,
sujungia reduktoriaus i krumpliaraius su vidaus degimo variklio
smagraio krumpliaraiu, o pabaigoje savo kontaktus. varikl EV
i akumuliatori baterijos pradeda tekti srov. Starterio variklis EV
suka vidaus degimo variklio alknin velen. Variklis paleidiamas.
Jo veleno sukimosi jutiklis SJ siunia impulsus blokavimo rel BR,
kuri nutraukia akumuliatori baterijos srovs tekjimo traukos rel
TR grandin. Ji atjungia starterio elektros varikl nuo akumuliatori
baterijos. Visos paleidimo sistemos grandys grta pirmin bsen.
Paleidus vidaus degimo varikl, jo sukimosi danis padidja apie
10 kart, todl keiiasi sukimo momento perdavimo kryptis. Ji eina i
42

vidaus degimo variklio starterio pus. Jei starteris dar neatjungtas,

vidaus degimo variklis j pradt sukti neleistinu daniu. Subyrt
starterio inkaras, todl nedelsiant turi bti atjungtas nuo vidaus degimo variklio smagraio. Tai padaro tuiosios veikos mova TEM.
Kai sitikinama, kad vidaus degimo variklis paleistas, atjungiami
pagrindinio jungiklio paleidimo kontaktai PJ.
Tuo atveju, kai nra blokavimo grandies, starterio variklis sukasi
ir paleidimo sistemos grandys bna paleidimo bsenos tol, kol vairuotojas atjungia pagrindinio jungiklio kontaktus PJ.

3.2. Paleidimo sistemos principin elektrin schema

ir konstrukcija
Tipikos paleidimo sistemos principin elektrin ir starterio
konstrukcijos schemos pateiktos 3.2 ir 3.3 paveiksluose. Principinje
schemoje matome miraus adinimo varikl bei traukos rel, sudaryt
i dviej apvij lygiagreiosios U ir nuosekliosios I. Konstrukcijos
schemoje pavaizduoti pagrindiniai starterio mazgai. Jo korpusas 1 gaminamas i minkto elektrotechninio plieno juostos sulenkiant ir suvirinant. Prie korpuso tvirtinami adinimo poliai 3. Jie pagaminti taip
pat i elektrotechninio plieno. Ant adinimo poliaus udta adinimo
apvija. Starteriai daniausiai turi keturis adinimo polius. Jei yra dvi
adinimo apvijos, tada nuoseklioji, kaip pagrindin, bna ant dviej
arba trij poli, o lygiagreioji ant likusij. Nuoseklioji apvija turi
maai vij.

3.2 pav. Principin paleidimo sistemos schema

43

Laido skerspjvis yra didelis, nes jomis teka pagrindin starterio srov. Lygiagreiosios apvijos laidas mao skerspjvio, o vij
skaiius didelis. Ji jungiama prie starterio variklio altinio gnybt.
Elektros varikli inkaras labai panaus nuolatins srovs generatoriaus inkar. J sudaro pluotas tampuot elektrotechninio plieno
plokteli 4, kuri pavirius, oksiduojant metal, padengtas plonu izoliacijos sluoksniu. Pluoto grioveliuose sudtos inkaro apvijos 5. Jos
daromos i staiakampio skerspjvio laido. Viename griovelyje bna
dvi vijos. J galai jungiami prie kolektoriaus lameli 6, kurios viena
nuo kitos izoliuotos. Per epeius ir lameles inkaro apvijas teka srov. Jie tvirtinami prie sujungt su mase 7 ir nuo jos izoliuot laikikli.
Prie starterio korpuso tvirtinama traukos rel 10. Ji ypatinga tuo, kad
turi didels eigos traukiamj inkar. Kad rel paveikt, jo magnetinje erdyje turi bti sukurtas stiprus magnetinis laukas. Dl to apvija
daniausiai turi dvi dalis lygiagreij U (ji yra btina) ir nuoseklij I. i bna prijungta nuosekliai starterio variklio inkaro apvijai. Kol
rels TR kontaktai nesujungti, srov i akumuliatori baterijos teka
per abi apvijas. Kai kontaktai sujungiami, nuoseklioji apvija untuojama, ir ji nenaudoja energijos, kuri tuo metu labai reikalinga vidaus
degimo varikliui sukti. Traukos rel ilaikyti jungt pakanka ir vienos apvijos. Traukos rels inkaras per traukl, svirt 11 ir postmio
mechanizm bei tuiosios veikos mov 17 su reduktoriaus mauoju
krumpliaraiu 16 sujungia starterio ir vidaus degimo variklio velenus.
Mazgai 12, 13, 15 ir 16 slankioja velenu. Dalis j slankioja veleno
idroomis, kurios gali bti tiesios arba sraigto formos. Starterio sujungimo su vidaus degimo varikliu mechanizmas udengtas priekiniu
starterio dangiu 14. Jis bna lietas i ketaus arba aliuminio lydinio.
Kai kurie starteriai io dangio neturi. Jei starteris ilgas, pertvaroje
rengiamas treiasis veleno slydimo guolis. Jei starteris neturi priekinio dangio, slydimo guolis rengiamas sankabos korpuse.

44

3.3 pav. Starterio konstrukcijos schema:

1 korpusas; 2 adinimo poliai; 3 adinimo apvija; 4 inkaro plieno
erdis; 5 inkaro apvija; 6 kolektoriaus lamels; 7 ir 12 epeiai;
8 tarplamelin izoliacija; 9 ir 11 epei laikikliai; 10 upakalinis
dangtis su slydimo guoliu; 13 traukos rel; 14 svirtis; 15 postmio
mechanizmas; 16 tuiosios veikos mova; 17 starterio krumpliaratis;
18 veleno ain linija; 19 priekinis starterio dangtis;
20 pertvara su tarpiniu guoliu

3.4 pav. Tuiosios veikos movos su ritinliais schema:

1 ir 3 iorin ir vidin puss; 2 ritinlis

Labai atsakingas starterio mazgas yra tuiosios veikos mova. Ji

apsaugo starterio inkar nuo subyrjimo, kai paleistas vidaus degimo
variklis pradeda j sukti.
45

Labiausiai paplitusios tuiosios veikos movos su ritinliais.

Reiau naudojamos movos su cilindru ir tarkle. Movos su ritinliais
turi varanij iorin 1 ir varomj vidin 3 puses. Tarp j yra ritinliai 2 (3.4 pav.). Erdv, kurioje yra ritinliai, siaurja (pavirius turi
Archimedo spirals form), todl, sukant varanij pus, ritinlis
sispraudia tarp abiej pusi paviri. Abi movos puss sukimba ir
sukimo momentas perduodamas i iorins movos puss vidin. Per
j starterio krumpliarat ir vidaus degimo variklio smagrat. Kai
vidaus degimo variklis paleidiamas, buvusi varomoji movos pus
tampa varanija, taiau neilgam. Ji pradeda suktis greiiau negu iorin ir ritinl istumia platesn erdvs, kurioje jis yra, dal. Abiej
movos pusi, taip pat vidaus degimo variklio ir starterio velen sukibimas iyra. Jie pradeda suktis nepriklausomai vienas nuo kito.
Kad movos pusi sukibimas bt patikimesnis, ritinliai prispaudiami. Pagal prispaudimo tais konstrukcij movos skirstomos
plunerines (3.5 pav.) ir bepluneres (3.6 pav.) movas. Plunerinse
movose kiekvien ritinl prispaudia atskiras pluneris. io tipo movos blogai veikia, kai vidaus degimo variklio paleidimas nestabilus
(su smgiais). Be to, plunerins movos iorin pus danai trksta,
nes pluneri kiauryms susilpnina jo korpuso atsparum. Tuo poiriu bepluners movos yra patikimesns. Jos gali turti atskirus
kiekvieno ritinlio prispaudimo stmiklius arba grupin ritinli pastmimo apkab. Ji patikimai fiksuoja ritinlius lygiagreiai su movos aimi ir vienodiau juos prispaudia. Dl to sumaja ritinli
praslydimo galimyb.

46

3.5 pav. Plunerins movos konstrukcija:

1 vor; 2 kevalas; 3 ritinliai; 4 iorin movos pus;
5 ir 6 skridinliai; 7 krumpliaratis; 8 bronzins vors; 9 pluneris;
10 spyruokl; 11 atraml

3.6 pav. Bepluners movos konstrukcija:

1 ir 5 fiksavimo iedai; 2 ir 7 atbrailos; 3 ir 6 spyruokls; 4vor;
8 centravimo iedas; 9 apkaba; 10 varanioji movos pus;
11ritinlis; 12 ploktel; 13 ir 14 metalo ir veltinio skridinliai;
15varomoji movos pus; 16 krumpliaratis; 17 vors;
18 stmiklis; 19 spyruokl
47

3.3. Paleidimo sistemos charakteristikos

3.7 pav. Paleidimo sistemos elektrini jgos grandini atstojamoji schema

Sudarant paleidimo sistemos analitines charakteristik iraikas,

turi bti vertintos net ir nedidels jungimo laid rl, akumuliatori
baterijos ir starterio elektros variklio vidaus varos ra ir r v, nes starterio variklio grandine teka didel paleidimo srov. Paleidimo sistemos
atstojamojoje schemoje (3.7 pav.) tampos kritimas epei ir kolektoriaus kontakte vertinamas dydiu E, beveik nepriklausaniu nuo
srovs. Energijos altinis turi elektrovar Ea, kuri grandinje pravaro
srov, o besisukantis starterio elektros variklis sukuria elektrovar Ev,
nukreipt prieinga kryptimi negu akumuliatoriaus elektrovara.
Pagrindins paleidimo sistemos charakteristikos tai
priklausomybs:

ia

N2 = f1(I), M2 = f2(I), n = f3(I), = f4(I), Ust = f5(I),

N2 starterio galia velene;
I srov starterio elektros variklio grandinje;
M2 sukimo momentas starterio velene;
n starterio veleno sukimosi danis;
starterio naudingumo koeficientas;
Ust tampa starterio variklio gnybtuose.

48

(3.1)

ias charakteristikas galima sudaryti isprendus toliau pateikt

lygi sistem, kuri eina kelios i mechanikos ir bendrosios elektrotechnikos kurso inomos priklausomybs bei viena paleidimo sistemos atstojamajai schemai (3.7 pav.) pagal II Kirchhofo dsn sudaryta lygtis:

N = M
el
el
M el= kmI

n
=
30

Ev

n =
k
e

km 30
=

ke
Ea =
Ev I ( ra + re + rv ) + E

N el N n
N=
2

(3.2)

ia Nel ir Mel starterio elektros variklio ivystoma elektromagnetin galia ir momentas. Jie nevertina mechanini ir permagnetinimo nuostoli;

, (n) starterio veleno sukimosi danis, s-1 (min-1);
k m ir ke starterio variklio koeficientai, priklausantys nuo jo
konstrukcijos;

magnetinis srautas starterio variklio oro tarpe;

Nn mechaniniai ir permagnetinimo nuostoliai starteryje.
Pradioje sprendiame ei pirmj lygi sistem ir gauname:

Nel = (Ea E)I (ra + re + r v)I2.

(3.3)

Nordami nubrti i priklausomyb, pradioje nustatome takus, kai starterio galia lygi nuliui:

49

Nel = (Ea E)I (ra + re + r v)I2 = 0.

(3.4)

Isprend i suprastint kvadratin funkcij, gauname dvi

aknis:

I2 =

I1 = 0,

(3.5)

E a E
.
ra + re + rv

(3.6)

Kaip matome, srov I2 yra maksimali, nes j riboja tik elektrovara

epeiuose ir aktyvios grandins varos. Be to, srovs I2 iraikoje
nra elektros variklio elektrovaros Ev. J variklis sukuria tik sukdamasis. Vadinasi, starterio variklis nesisuka. Jis sustabdytas, todl I2
vadinama stabdymo arba trumpojo jungimo srove.

3.8 pav. Paleidimo sistemos charakteristikos

50

inant starterio srov, galima apskaiiuoti adinimo sraut

starterio elektros variklio oro tarpe. Jis pavaizduotas punktyrine linija 3.8 paveiksle. Srovei didjant, srautas auga tiesiog proporcingai jai,
taiau vliau elektros variklio magnetin grandin sisotina ir srautas
beveik nedidja. Dl to skaiiavimuose j galima aproksimuoti dviem
tiesiomis linijomis taip, kaip pavaizduota paveiksle. inodami sraut
ir j atitinkani srov, galime apskaiiuoti ir elektromagnetinio momento charakteristik Mel = f2(I). Turdami ias dvi priklausomybes
galime sudaryti ir sukimosi danio kreiv.
Tarkime, kad akumuliatoriaus vidaus vara ra nepriklauso nuo
srovs. tampos kitimas starterio variklio gnybtuose Ustr tada bus
reikiamas tiesia linija:

Ustr = Ea Ust,

(3.10)

ia Ustr=(ra+re)I tampos kritimas akumuliatoriaus vidaus varoje ir laiduose, jungianiuose starter su akumuliatoriumi.
Nordami suinoti nauding gali velene N2, turime i elektromagnetins galios atimti nuostolius. Analitikai jie sunkiai apskaiiuojami, todl daniausiai pateikiami grafikai, empirine iraika
arba lentels forma. Sakykime, kad jie yra tokie, kaip pavaizduota 3.8
pav. priklausomybe Nn = f6(I). Gauta naujoji galios kreiv N2 = f1(I)
panai elektromagnetins galios kreiv, bet skiriasi nuo parabols.
Jos pradia nuo koordinai pradios yra nutolusi dydiu I0, kuris lygus tuiosios veikos srovei, nes iame take starterio ivystoma galia
lygi nuliui. Jei i io tako ivesime vertikali linij iki susikirtimo su
sukimosi danio charakteristika, gausime tuiosios veikos sukimosi
dan. Matome, kad nors jis ir didelis, taiau ribotas. J riboja starterio
nuostoliai.
Naudingasis starterio sukimo momentas M2 jo velene lengvai
apskaiiuojamas i priklausomybs N2 = f1(I) ir n = f3(I). i charakteristika prasideda take I0 ir eina iek tiek emiau negu Mel, su juo
susilygindama trumpojo jungimo take.
51

3.3.1. Paleidimo sistemos darbo tako nustatymas

i charakteristik
Galia Np, kurios reikia norint paleisti vidaus degimo varikl, apskaiiuojama pagal formul:

Np=pMp,

(3.11)

ia p vidaus degimo variklio paleidimo alkninio veleno sukimosi

danis;
Mp vidaus degimo variklio pasiprieinimo momentas paleidimo
metu.

3.9 pav. Vidaus degimo variklio paleidimo trukms tp priklausomyb nuo

paleidimo danio np

Vidaus degimo variklio paleidimo laikas tp labai priklauso nuo

alkninio veleno sukimosi danio. Tai vaizduoja 3.9 paveiksle pateikta kreiv. Kaip matome, egzistuoja minimalus alkninio veleno
sukimosi danis, kuriam esant, paleidimo laikas didja iki begalybs.
Didjant paleidimo daniui, auga paleidimo galia. Egzistuoja patikimo paleidimo danis. Benzino varikliams j pirmiausia apibria
karbiuracijos procesas. siurbimo takte stmoklio greitis turi viryti
52

minimal, kad bt siurbtas pakankamas benzino kiekis, jo laeliai

smulks. Dyzeliniams varikliams stmoklio greitis suspaudimo takte
turi bti toks, kad dujos kaist iki darbo miinio usidegimo temperatros. Karbiuratorinio variklio patikimo paleidimo alkninio veleno sukimosi danis yra apie 1s-1, o dyzelinio 2 s-1.
Pasiprieinimas atsiranda dl trinties tarp cilindr paviriaus
ir ied bei vairi velen guoliuose, taip pat kompresijos jgos.
Paleidimo sistema turi nugalti stabdani jg, atsirandani darbo
miin udegus prie virutin rimties tak.
Eksperimentikai nustatyta, kad pasiprieinimo momentas gali
bti apskaiiuojamas i empirins formuls:

Mp=kMpVe,Nm,

(3.12)

ia kMp koeficientas, priklausantis nuo variklio tipo.

Karbiuratoriniam varikliui jis lygus 3540, dyzeliniam 7080;
Ve variklio darbo tris, l.
I ia galima apskaiiuoti paleidimo gali:

Np=kNpVe, kW,

(3.13)

ia kNp koeficientas, priklausantis nuo vidaus degimo variklio tipo.

Karbiuratoriniam varikliui jis lygus 0,180,21,
dyzeliniam 0,761,1.
3.9 paveiksle pateiktoje kreivje paymti trys paleidimo sistemos darbo takai. Pirmajame take paleidimo galia maiausia, taiau
paleidimas neefektyvus, nes ilgas paleidimo laikas. Treiajame take paleidimo laikas labai maas, taiau reikalinga didel paleidimo
galia. Paleidimo sistema turs didel mas, reiks galingos akumuliatori baterijos. Optimalus yra antrasis paleidimo takas. Taiau
suprojektavus paleidimo sistem darbui iame take ir j blogai suderinus su paleidimo sistemos charakteristikomis, paleidimas gali bti
53

neefektyvus. Pablogjus paleidimo slygoms (pavyzdiui, nukritus

aplinkos temperatrai ir padidjus tepalo klampumui), paleidimo procesas gali pasislinkti pirmojo tako pus. Kad sistema, suprojektuota
darbui take t2, bt efektyvi, paleidimo sistema turi dirbti starterio
veleno sukimosi danio mao kitimo zonoje. Paleidimo sistemos charakteristikose tokia vieta yra ten, kur, kintant vidaus degimo variklio
pasiprieinimo momentui, starterio veleno sukimosi danis stabiliausias, t.y. dein nuo starterio ivystomos galios kreivs maksimumo.
Sukauptas patyrimas rodo, kad toks takas yra, kai paleidimo sistemos srov sudaro apie 0,67 It.j. Taigi, inant variklio paleidimo sukimosi dan np, galima apskaiiuoti paleidimo sistemos reduktoriaus
perdavimo skaii i.

3-iojo darbo planas

1. Isiaikinti darbo apsaugos reikalavimus bandant starter laboratorijos stende.
2. Inagrinti paleidimo sistemos uduoties turinio klausimus.
3. Urayti paleidimo sistemos rengini techninius duomenis,
stendo io darbo dalies prietais techninius duomenis.
4. Tvirtinti starter stende ir jo gnybtus sujungti su atitinkamais
stendo gnybtais.
5. Sudaryti starterio veleno sukimosi danio nf(I), momento
Mf(I), galios Pf(I), akumuliatori baterijos tampos Uf(I),
naudingumo koeficiento nf(I) charakteristikas (I srov, kuri starteris ima i akumuliatori baterijos).
Jei stendas neturi starterio veleno apkrovos reguliavimo galimybs, sudaryti skaiiuotinas charakteristikas, panaudojant
starterio visiko stabdymo duomenis ir tipinio starterio charakteristikas, ireiktas santykiniais vienetais.
6. Nubraiyti mintus grafikus ir padaryti ivadas.
7. Parengti darbo ataskait.

54

4. Udegimo sistema
Darbo uduotis. Inagrinti kontaktins-induktyvins udegimo sistemos schem, jos sudedamj dali (pertraukiklio, skirstytuvo, udegimo rits, vaks) konstrukcij, j pagrindinius techninius
duomenis, taip pat tai, kuo nuo jos skiriasi induktyvin-kontaktin ir
bekontakt udegimo sistemos, kuo nuo induktyvins skiriasi talpin
udegimo sistema, inagrinti konstrukcinius udegimo rii bei vaki variantus, be to, tranzistorini blok ir procesori paskirt.
Dauguma udegimo sistem dirba panaiai kaip ir vidaus degimo
variklis impulsiniu reimu. Kol variklis ruoiasi udegimo taktui,
udegimo sistema i akumuliatori baterijos ima energij ir j kaupia.
Vliau, atjus udegimo momentui, j paveria kibirktimi. Energija
kibirkiai kaupiama induktyvume arba talpume. Induktyvini udegimo sistem kur kas daugiau negu talpini. Palyginti su induktyvinmis, talpins turi ir trkum, ir privalum. Kai kuriais atvejais jos
yra nepakeiiamos.
Pirmosios udegimo sistemos buvo induktyvins. iuo metu automobiliuose dar naudojama 1908 m. Keteringo sukurta udegimo
sistema. Technikai sprendimas buvo toks geras, kad iki iol liko nepakeistas. Ji dar vadinama baterine, klasikine udegimo sistema arba
tiesiog bateriniu udegimu.

4.1. Induktyvin udegimo sistema

4.1.1. Elektrin schema ir veikimas
Vidaus degimo variklio alkninis velenas tiesiogiai arba per reduktori suka pertraukiklio velen, ant kurio galo rengtas skirstytuvas SK (4.1 pav.).
Pertraukiklis P savo kontaktais komutuoja udegimo rits UR1
pirmin grandin. Skirstytuvo rotorius sinchronikai su pertraukiklio
kontaktais komutuoja udegimo sistemos auktosios tampos grandin ir siunia udegimo rits energij t vak V, kurios cilindre turi
vykti degimas. Pertraukiklio kontakt atjungimo moment dar valdo
55

vakuuminis VR ir icentrinis IR reguliatoriai. Icentrinis reguliatorius

drauge koreguoja skirstytuvo rotoriaus padt.

4.1 pav. Induktyvins udegimo sistemos funkcin schema

4.2 pav. Induktyvins kontaktins udegimo sistemos

principin elektrin schema

56

Induktyvins udegimo sistemos principin elektrin schema

labai paprasta (4.2 pav.). Pagrindins detals ir mazgai yra: pertraukiklis P su skirstytuvu SK, udegimo rit UR, vaks V1 V4 ir
kondensatorius C. Pagalbiniai mazgai papildomoji vara Rp ir slopinimo varos Rs. Papildomoji vara palengvina udegimo rits temperatrin reim, taip pat leidia padidinti kibirkties energij vidaus
degimo variklio paleidimo metu. Slopinimo varos sumaina radijo
trikdius, kuriuos sukelia udegimo sistema. Induktyvin udegimo
sistema gali dirbti be pagalbini rengini.
Sakykime, kad vidaus degimo variklio paleidimo metu pertraukiklio kontaktai yra atjungti. Sujungus paleidimo jungiklio udegimo
sistemos kontaktus PJ ir sukant vidaus degimo variklio alknin velen, sukasi pertraukiklio kumtelis. Ateina momentas, kai kontaktai P
sujungiami. Susidaro udara grandin: +AB-PJ-RP-L1-P-mas. Joje yra
elektros energijos altinis, todl grandinje teks srov i1. Taiau udegimo ritje atsiradusi saviindukcijos elektrovara es1 stabdo srovs i1
didjim. Pirmuoju kontakt P sujungimo momentu es1 prilygsta maitinimo altinio AB tampai. Sakykime, kad ji yra 12 V. Saviindukcijos
elektrovara atsiranda ir antrinje udegimo rits apvijoje, kuri su pirmja jungia magnetin grandin. Jos dydis daugiausia priklauso nuo
udegimo rits transformacijos koeficiento kTR (apytikriai antrins
II ir pirmins I apvij vij skaiiaus santykio). is dydis yra 60250.
Imkime 100. Tuomet udegimo rits antrinje apvijoje tursime apie
1200 V potencial skirtum. i tampa bus skirstytuvo centriniame
auktosios tampos vade, taiau pramuti vaks tarpeliui ji per maa.
Taigi galime teigti, kad pertraukiklio kontaktams susijungus, antrinje udegimo rits grandinje nevyksta jokie procesai. Toliau sukantis
alkniniam velenui, kontaktai P kur laik bus sujungti. Sakykime,
kad srov i1 per t laik padidjo iki Is1 reikms. Udegimo ritje bus
sukaupta energija Ws = L1 I s21 / 2 (L1 udegimo rits pirmins grandins induktyvumas). Kontaktams P atsijungiant, keiiasi saviindukcijos
elektrovaros es1 veikimo kryptis. Kadangi srov turi mati, naujoji
saviindukcijos elektrovara majim stabdo. Elektrovaros dyd ir
augimo greit riboja tik sukauptos energijos kiekis Ws, nuostoliai bei
udegimo sistemos grandini talpos.
57

Mechanini pertraukiklio kontakt P atsijungimo greitis maas,

palyginti su saviindukcijos elektrovaros augimu, todl jie kibirkiuoja. Reikia priemoni, mainani elektrovaros augimo greit tiek, kad
jis pasidaryt maesnis negu kontakt P atsijungimo greitis. Tuomet
kontaktai nutrauks grandin nesukibirkiav.
Induktyvinje udegimo sistemoje elektrovaros es1 augimo greiiui sumainti jungiamas kondensatorius C. Kai pertraukiklio kontaktai P buvo sujungti, kondensatorius C ikrautas. Dabar, kontaktams atsijungiant, saviindukcijos elektrovara es1 j krauna. Maksimali
krovimo tampa priklauso nuo udegimo ritje sukauptos energijos
Ws ir daugelio udegimo sistemos parametr. Ji bna apie 200300V.
Antrinje udegimo rits apvijoje, kaip minta, tampa bus apytikriai kTR kart didesn negu es1. Jei kTR = 100, antrinje apvijoje
bus 2000030000 V. i tampa lengvai pramua tarpel tarp vaks
elektrod. Udegimo ritje sukauptoji energija kaitina tarpelyje tarp
vaks elektrod esanias dujas iki auktos temperatros ir udega
darbo miin. Pertraukiklio kontaktams atsijungus, kylant tampai ir
pramuus tarpel tarp vaks elektrod induktyvinje udegimo sistemoje vyksta sudtingi procesai. Jie baigiasi, kai sukauptoji energija
Ws1 sta vairiose udegimo sistemos elementuose ir sunaudojama
kibirktyje. Ji gsta. Udegimo sistema bna pasirengusi kitam kibirkties ciklui.
4.1.2. Element ir mazg konstrukcija
Pertraukiklis ir skirstytuvas
io mechanizmo pagrind sudaro i ketaus ar aliuminio lydinio
lietas korpusas 1 (4.3 pav.). Jo centre velenas 2, kurio apatinis galas
per reduktori sujungiamas su vidaus degimo variklio alkniniu velenu. Ant virutins veleno 2 dalies umaunamas pertraukiklio kumtelio 12 vor ir rengiamas icentrinis udegimo momento reguliatorius
3. Korpuso 1 viduje yra pertraukiklio kontakt mazgas. Jo pagrindas
yra nejudanioji ploktel 16, kietai tvirtinama prie korpuso 1. Per
guol 17 ant jos laikosi kita judanti ploktel 14. Ant jos sumontuoti nejudantysis ir judantysis 13 pertraukiklio kontaktai. judanij
58

ploktel kniedyta ael 5. Ant jos umauta vakuuminio reguliatoriaus 4 traukls ausel. U aels 5 traukl pasuka judanij pertraukiklio ploktel su kontaktais ir keiia udegimo moment, keiiantis
vidaus degimo variklio apkrovai. Virutinje nagrinjamojo mechanizmo dalyje yra skirstytuvas. J sudaro plastikinis dangtelis 6 su
vienu centriniu 7 ir oniniais 11 vadais. Centrinis vadas auktosios
tampos laidu sujungiamas su udegimo rite, o per spyruokliuojant
angliuk 8 su izoliacinio rotoriaus 10 laidia ploktele 9. oniniai
vadai jungiami su vakmis. Rotorius umautas ant virutins kumtelio 12 vors dalies ir sukasi drauge su velenu 2.

4.3 pav. Pertraukiklio ir skirstytuvo konstrukcija:

1 korpusas; 2 velenas; 3 ir 4 icentrinis ir vakuuminis reguliatoriai;
5 ael; 6 skirstytuvo dangtelis ; 7 ir 11 centrinis ir oninis vadai;
8 anglinis epetlis; 9 laidi ploktel; 10 rotorius; 12 kumtelis;
13pertraukiklio judaniojo kontakto svirtel; 14 ir 16 judanioji
ir nejudanioji ploktels; 15 kondensatorius; 17 guolis

Kai pertraukiklio velenas sukasi, kumtelio 12 briaunos pakelia judaniojo kontakto svirtel ir atjungia pertraukiklio kontaktus.
59

Kumtelio briaunai nusisukus, judaniojo kontakto svirtel, veikiama plokios spyruokls, grta atgal, ir pertraukiklio kontaktai susijungia. Kadangi rotorius 10 sukasi drauge su kumteliu, kontaktams
atsijungus, rotoriaus 10 ploktele 9 kibirkiai skirta energija teka
reikiam vak. Icentrinis reguliatorius, didjant veleno sukimosi
daniui, pasuka kumtelio vor veleno atvilgiu jo sukimosi kryptimi ir ankstina udegimo moment. Vakuuminis reguliatorius udegimo moment ankstina majant apkrovai. Jis pasuka judanij
ploktel 14, ant kurios sumontuoti pertraukiklio kontaktai, prie veleno sukimosi krypt.
Udegimo moment galima reguliuoti ir statikai pasukant vis
pertraukiklio korpus vidaus degimo variklio bloko atvilgiu.
Dvintis pertraukiklio kumteliui, kontaktams bei judaniojo
kontakto svirtels atramai, keiiasi tarpelio tarp kontakt dydis. J
galima reguliuoti tam tikslui rengtais vartais, keiiant nejudaniojo kontakto kronteino tvirtinimo padt ploktelje 14. Pertraukiklio
korpuso viduje arba prie jo ono iorje tvirtinamas kondensatorius
15. Jo viena ploktel bna sujungta su korpusu, o antroji su judaniojo kontakto vadu.
Udegimo rit
Ji rengta taip, kaip transformatorius, nors tipins rits konstrukcija j nepanai (4.4 pav.). Taip yra dl to, kad udegimo rit yra
ma matmen, ivysto keli deimi kilovolt tamp ir dirba labai
sunkiomis slygomis. Rit turi dvi apvijas: pirmin, arba emosios
tampos 1, ir antrin, arba auktosios tampos 2. Viena su kita jos
gali bti sujungtos kaip autotransformatorius (pirmins apvijos pradia su antrins pabaiga) arba atskirtos. Magnetolaidis turi didel tarp. Pateiktoje konstrukcijoje jis yra tarp erdies 3 ir oninio cilindro
4. Apvijos su magnetolaidiu dedamos presuot skardin korpus
5, upilamos alyva 6 ir udengiama dangteliu 8. Jis prispaudiamas
valcuojant ir sandarinamas guminiu iedu 7. Dangtelis gaminamas
i geros kokybs plastiko. Jame yra trys vadai: du emosios tampos
(9ir 12) ir vienas auktosios tampos 11. Per spyruokl 10 jis sujungtas
60

su magnetolaidio erdimi, o is su auktosios tampos apvijos pradia. Taigi magnetolaidio erdis turi bti izoliuota nuo korpuso. Dl
to korpuso dugne dedamas keraminis izoliatorius 13. Kiek reiau ileidiamos udegimo rits su udaru magnetolaidiu (4.5 pav.). Oro
tarpas yra ir ia, bet jis kur kas maesnis. ia jis reikalingas tik tam,
kad magnetolaidis nesisotint. Apvijos ioje ritje rengtos atvirkiai negu ankstesnje ariau erdies yra pirmin 2, o toliau nuo jos
antrin 3. Nuo iors apvijos izoliuotos uliejus plastiku.

4.4 pav. Udegimo rits su atviru magnetolaidiu konstrukcija:

1 ir 2 emosios ir auktosios tampos apvijos; 3 ir 4 magnetolaidio
erdis ir oninis cilindras; 5 korpusas; 6 alyva; 7 guminis iedas;
8dangtelis; 9 ir 12 emosios tampos vadai; 10 spyruokl;
11 auktosios tampos vadas; 13 keraminis izoliatorius

61

4.5 pav. Udegimo rit su udaru magnetolaidiu:

1 magnetolaidis; 2 ir 3 pirmin ir antrin apvija; 4 plastikas

vak
iuolaikins vaks prototipu laikoma io amiaus pradioje pranczo Budevilio pasilyta konstrukcija. Nuo to laiko keitsi jos korpusas, izoliatoriaus konstrukcija ir mediaga, elektrod lydinys. 4.6 paveiksle pavaizduotas iilginis neiardomos vaks pjvis. Pagrindas
yra plieninis korpusas 1, kuriame tvirtintas keraminis izoliatorius 2.
Izoliatoriaus darbo slygos labai sunkios. J periodikai veikia deganio darbo miinio apie 50kg/cm2 slgio smgis, 20002500 C temperatros ir 2030 kV auktosios tampos impulsai. Visa tai vyksta
esant gana auktai vidutinei izoliatoriaus temperatrai. Izoliatoriaus
centre lietas centrinis vadas 3. Jo apaioje yra centrinis elektrodas.
Taip daroma siekiant taupumo. Virutin dalis gaminama i paprastojo plieno, o apatin i specialaus lydinio. Jo pagrindas taip pat
plienas. Priedai bna nikelis ir kt. Jie padidina elektrodo atsparum
erozijai, kuri labai greitina agresyvs degimo produkt komponentai, pavyzdiui, siera. Izoliatoriaus ir centrinio elektrodo viduryje yra
centrinio vado suvirinimo vieta 4. Hermetikas 5 dedamas centrinio
elektrodo suvirinimo vietoje bei tarp izoliatoriaus ir virutins korpuso dalies, kuri valcuojama. Jei izoliatorius blogai hermetizuotas,
kartos dujos i cilindro veriasi ior, izoliatorius kaista, tad vak
pradeda blogai dirbti. Apatinje izoliatoriaus ir korpuso dalyje dedamas minkto metalo, turinio ger ilumos laidum, skridinlis 6.
62

oninis elektrodas 7 gaminamas i tokio pat lydinio, kaip ir centrinis

elektrodas.
vak dirba normaliai, kai jos izoliatoriaus vidinio kgio galas
bna kaits iki 400800 C. Tada ant jo pakliuvusios darbo miinio
dalels igaruoja, nesirenka degsiai vak pati nusivalo. Kad izoliatorius turt i temperatr, vak turi bti parinkta pagal parametr, vadinamj ilumin vert (kartum). Jis priklauso nuo vaks
konstrukcijos, pirmiausia nuo izoliatoriaus kgio vidins dalies ilgio
bei isklaidomos ilumos per korpus. Pavyzdiui, jei izoliatoriaus vidinis kgis ilgas, vak bus karta. is parametras ymimas ant vaks korpuso arba izoliatoriaus. Firmos j vairiai nustato ir normuoja.

4.6 pav. vaks konstrukcija:

1 korpusas; 2 izoliatorius; 3 centrinis elektrodas; 4 centrinio vado
ir elektrodo suvirinimo vieta; 5 hermetikas; 6 skridinlis;
7 iorinis elektrodas

63

Parenkant vak varikliui, reikia stengtis, kad ji bt altesn,

taiau ne per daug alta. Tai nustatyti nesunku. Jei benzino maitinimo
ir kitos vidaus degimo variklio sistemos veikia normaliai, vaks izoliatoriaus vidinis kgis turi bti nuo kakavos iki okolado spalvos. Jei
jis apnetas suodiais vak per alta. Darbo miinio udegimas bus
praleidinjamas, variklis neivystys reikiamos galios, dirbs neekonomikai, ter aplink. Jei vidinis izoliatoriaus kgis baltas, ant jo pastebimi isilydiusios keramikos arba metalo burbuliukai vak per
karta. vaks vidinis kgis, varikliui dirbant, bus perkaits ir darbo
miin udegs per anksti. Mas variklio galia, ekonomikumas, jis
detonuos ir gali bti sugadintas.
Slopinimo vara
Jos konstrukcij lemia tai, kad vara jungiama auktosios tampos grandinje, o tekant srovei tarp jos vad yra aukta, keleto kilovolt tampa. Dl to vairiuose automobiliuose ji komponuojama su
kitais auktosios tampos elementais. Vara Rs1 daniausiai rengiama skirstytuvo rotoriuje, Rs2-Rs4 vaki auktosios tampos laid
antgaliuose (kartais net vaki izoliatoriaus virutinje dalyje), kartais auktosios tampos laid laidioji gysla gaminama i didels varos laidininko. Vienos slopinimo varos dydis yra apie 10 k.
4.1.3. Darbo procesas
Inagrinj udegimo sistemos veikimo cikl, galime vardyti
34 etapus. Trys i j bna visuomet. Tai energijos kaupimas, tampos augimas ir kibirktin ikrova. Jei kibirktini impuls danis
nedidelis, tuomet dar bna pauz. Tarp etap yra labai aikios ribos,
todl juos pavaizduosime atskiromis atstojamosiomis schemomis ir
grafiku.

64

4.7 pav. Udegimo sistemos pirmojo etapo atstojamoji schema

I veikimo principo apraymo prisimename, kad, susijungus pertraukiklio kontaktams, prasideda energijos kaupimas ir tsiasi tol, kol
jie atsijungia. Kol kontaktai sujungti, kondensatorius yra untuotas
ir neveikia, todl io etapo atstojamojoje schemoje (4.7 pav.) jis nepavaizduotas. Joje taip pat neparodyta udegimo sistemos auktosios
tampos grandin, nes, kaip prisimename, energijos kaupimo etapo
metu joje vyksta neesminiai procesai. Taigi pirmojo etapo atstojamoji
schema yra labai paprasta ir turi tris elementus: akumuliatori baterijos elektrovar EAB, udegimo sistemos emosios tampos grandins
atstojamj var r1 ir udegimo rits pirmins apvijos induktyvum
L1. iai atstojamajai schemai pereinamajame reime uraome lygt
pagal II Kirchhofo dsn:

ia es1 = L1

E AB es1 = i1r1 ,
d i1
udegimo rits pirmins apvijos saviindukcijos
dt

elektrovara;
r1 udegimo sistemos emosios tampos grandins var suma
(udegimo rits pirmins apvijos, papildomoji, pertraukiklio
kontakt, akumuliatoriaus vidaus varos).
65

Isprend sudaryt lygt, randame emos tampos grandins srovs kitim laike, t.y.:

i1 = In(1 exp(t / )),

(4.1)

ia: In nusistovjusi srov udegimo sistemos emosios tampos

grandinje;

udegimo sistemos emosios tampos grandins pastovioji.
Grafikai i funkcija pavaizduota 4.10 paveiksle.
Nuo kontakt susijungimo momento praslinkus laikui ts, emosios tampos grandinje teks srov Is. J galime apskaiiuoti pagal
lygyb (4.1), ra ts reikm:

Is = In(1 exp(ts / )).

Udegimo ritje sukaupta energija Ws gali bti apskaiiuota:

Ws =

L1 I s2
.
2

Pertraukiklio kontaktams atsijungus, prasideda antrasis etapas

tampos augimas. io etapo atstojamoji schema pavaizduota 4.10 paveiksle. J sudarant paneigta akumuliatori baterijos elektrovara EAB,
nes ji keliasdeimt kart maesn u io etapo udegimo rits sukurt elektrovar. Atstojamosios schemos auktosios tampos grendins
varos koncentruojamos r2 ir r. Vara r2 vaizduoja vis nuoseklij
var sum, o r lygiagreij var jungin. Kondensatorius CEK
reikia auktosios tampos grandins isklaidyt talpum sum.

66

4.8 pav. Udegimo sistemos antrojo etapo atstojamoji schema

Pagal Kirchhofo dsnius iai schemai pereinamajame procese galima sudaryti lygi sistem:

i2= i + icek
U = r i
2
di1
di2
0
L1 dt + M dt + i1r1 + U1 =

di1
di
M
0
+ L2 2 + i2 r2 + U 2 =
dt
dt

du2
icek = CEK
dt

du

1
i1 = C dt

(4.2)

I atstojamosios schemos ir dalinio sudarytos lygi sistemos

sprendinio galima pastebti, kad joje vyksta sudtingi srovi ir tamp kitimai vytavimai. Itisin vytuojanti U2 linija atitinka t atvej, kai tarpelis tarp vaks elektrod nepramuamas. Matome, kad tai
gstantys vytavimai. J pirmojo periodo pirmoji amplitudin reikm U2m vadinama udegimo sistemos ivystoma tampa. Auktosios
tampos grandinje yra dar vienas tampos dydis tarpelio tarp vaks elektrod pramuimo tampa Upr. Kad udegimo sistema veikt,
turi bti slyga: Upr < U2m.
67

Taigi veikiant vidaus degimo varikliui, tampa U2 kyla tol, kol

pramuamas vaks elektrod tarpelis. ia baigiasi tampos kilimo
etapas ir prasideda kibirktin ikrova. tampos kilimo etapas klasikinje udegimo sistemoje trunka keliasdeimt mikrosekundi.
Treiojo etapo (kibirkties ikrovos) atstojamoji schema sudaryta
i dviej dali (4.9 a, b pav.). Jei pairsime antrojo etapo atstojamj
schem, pamatysime, kad vaks elektrod tarpel untuoja kondensatorius CEK. Vadinasi, vaks elektrod tarpelis bus pramutas tik tuo
atveju, jei kondensatorius krautas iki pramuimo tampos. Pramuimo
2
. Kadangi jis
metu kondensatorius CEK turi energij WCEK = 0, 5CEKU pr
yra arti vaks elektrod, per pramut tarpel isikrauna labai greitai.
Likusi udegimo sistemos dalis nespja kokiu nors bdu paveikti kondensatoriaus isikrovimo. Dl to i kibirktins ikrovos dalis vaizduojama labai paprastu kondensatoriaus ir kibirkties ikrovos lygiagreiu
junginiu.

4.9 pav. Udegimo sistemos treiojo etapo atstojamoji schema

Ji vadinama talpine kibirkties dedamja. Pasiymi iomis ypatybmis: a) didele srove (ic=510 A) impulso pradioje, kuri greitai
maja; b) maa impulso trukme (tc = 13 ms); c) aukta temperatra (tc = 10 000 C), nes esant nurodytai srovei bna lanko ikrova, kuri isilaiko tol, kol ikrovos srov sumaja madaug iki 0,1A.
Ikrova yra melsvos spalvos. Udegimo sistemai normaliai veikiant,
kondensatorius CEK sikraudamas sunaudoja ne vis sukaupt energij. Jos dar lieka kituose udegimo sistemos elementuose, pavyzdiui:
kondensatoriuje C, udegimo rits magnetiniame lauke ir kitur. Su
68

vaks elektrod tarpeliu jie susieti per dideles varas (r2, udegimo
rits induktyvumas ir kt.). Dabar, kai kondensatorius CEK isikrov,
vaks elektrod tarpelis pramutas, per ias srov ribojanias varas
ir pramut tarpel saviindukcijos elektrovara ir toliau varo, bet jau
maesn srov ir palaiko kibirkties ikrov. Tai bus antroji jos dedamoji, kuri vadinama induktyvine ikrova. Jos ypatybs: a) rinios
(rusenanios) ikrovos srov (10010 mA); b) gerokai didesn ikrovos trukm (13 ms) negu talpins dedamosios metu; c) kibirkties
kanalo temperatra tL0 = 2500 C. Induktyvin ikrova yra oranins
spalvos.
Jei darbo miinys gerai paruotas variklis iltas, tuomet j udega talpin dedamoji, taiau jei variklis altas, darbo miinys blogai paruotas (pavyzdiui, stambs degal laeliai), liesas, tuomet
pirmoji kibirkties dedamoji nespja udegti. Udega antroji. Taigi
abi kibirkties dedamosios yra labai svarbios tam, kad variklis gerai
dirbt. Jei energijos sukaupta per maai ir visa buvo sunaudota krauti kondensatoriui CEK, induktyvins dedamosios nebus. Variklis bus
sunkiai paleidiamas, bet paildytas dirbs normaliai. Energijos induktyvinei dedamajai gali trkti tuo atveju, jei sumajo srov Is1 (apdeg
pertraukiklio kontaktai ir padidjo j vara), padidjo energijos nuostoliai auktosios tampos grandyse (blogi auktosios tampos laidai,
apdulkj ir drgni udegimo sistemos auktosios tampos paviriai),
padidjo tarpeliai tarp vaki elektrod.

69

4.10 pav. Udegimo sistemos darbo proceso grafikai

4.1.4. Charakteristikos
I daugelio udegimo sistemos charakteristik pagrindins yra
tampos U2m priklausomybs nuo kibirktini impuls danio f ki, t.y.
70

U2m=f1( f ki), kondensatoriaus C talpos U2m=f2(C) bei untuojanio

kondensatoriaus CEK talpos U2m=f3(CEK). Analitins i priklausomybi iraikos slypi (4.2) lygi sistemoje. Pasinaudojus apytikriais
skaiiavimo metodais, jas galima apskaiiuoti kompiuteriu. Tai ne
visada patogu, taiau, primus papildomas prielaidas ir sumainus
sprendini tikslum, galima sudaryti paprastesnes analitines tampos
U2m priklausomybes. Nors, primus ias prielaidas, charakteristik
nukrypimas gali siekti 30 proc., jomis danai naudojamasi atliekant
apytikr ir palyginamj udegimo sistem charakteristik analiz.
Prielaidos yra ios:
1. Visa udegimo ritje sukaupta energija, pertraukiklio kontaktams atsijungus, krauna kondensatori C, CEK ir sta
nuostoliuose;
2. Udegimo sistemos emosios ir auktosios tampos grandinse vykstant elektromagnetiniams vytavimams, j pirmojo
periodo daniai ir fazs sutampa;
3. emosios ir auktosios tampos grandini ryio koeficientas
yra 1.
Uraant analitikai:

Ws = WC + WCEK + Wn,

(4.3)

ia WC = 0,5CU21m kondensatoriaus C, krauto iki emosios tampos grandins tampos amplitudins reikms, energija;
WCEK = 0,5CEKU22m kondensatoriaus CEK, krauto iki auktosios
tampos amplitudins reikms, energija;
Wn energija, stanti nuostoliuose. Analitins iraikos ji neturi.
ra energijos iraikas Ws, WC ir WEK, turime:

L1I 2s = CU 21m + CEKU 22m + 2Wn.

71

Jei prisiminsime, kad

U2m / U1m 2 / 1 = kTR,

ia kTR udegimo rits transformacijos koeficientas, 1 ir 2 udegimo rits pirmins ir antrins apvijos vij skaiiai, tada

L1 I s2 = C 1 U 22m + CEKU 22m + 2Wn .
2
I ia gauname reikiam priklausomyb:
U 2m =

L1 I s2 2Wn
2

C 1 + CEK
2

(4.4)

4.11 pav. Ivystomos tampos priklausomyb nuo vidaus degimo variklio

sukimosi danio

4.11 paveiksle pavaizduota teorin T (apskaiiuota pagal formul

(4.4) ir eksperimentin E (matuota su prietaisais stende) charakteristika U2m = f1( f ki). Braiant teorin, imamos ios slygos: udegimo
72

sistemos nuostoliai Wn = const, talpa CEK = const. I teorins charakteristikos T matome, kad, didjant kibirktini impuls daniui, kuris
proporcingas vidaus degimo variklio sukimosi daniui, tampa U2m
tolydio maja. Taip vyksta dl to, kad trumpja kontakt sujungtos bsenos laikas ir maja srov Is. Eksperimentin charakteristika
nuo teorins skiriasi ma ir dideli kibirktini impuls dani zonose. Prieastis paprasta braiydami charakteristik, tarme, kad
nuostoliai Wn nekinta visame pertraukiklio veleno sukimosi danio
diapazone. I tikrj jie kinta. Esant maam ir dideliam sukimosi
daniui, pertraukiklio kontaktai labiau kibirkiuoja, nuostoliai tuo
metu didja.

4.12 pav. Ivystomos tampos priklausomyb nuo kondensatoriaus dydio

I charakteristikos U2m = f2(C), nubrtos pagal formul (4.4),

matome, kad, majant kondensatoriaus C, untuojanio pertraukiklio kontaktus, talpai, turt didti udegimo sistemos ivystoma
tampa U2m. Taiau eksperimentin priklausomyb rodo, kad, mainant kondensatoriaus C talp, tampa U2m didja tik iki tam tikros
ribos, o vliau staigiai maja (ubrkniuota zona). Taip vyksta dl
to, kad nuostoliai Wn nra vienodo dydio visame kondensatoriaus C
kitimo diapazone. Kai kondensatorius C maas, pertraukiklio kontaktai labai kibirkiuoja, nuostoliai yra dideli, o ivystoma tampa maa.

73

4.13 pav. Ivystomos tampos priklausomyb

nuo ekranavimo talpos dydio

Treioji udegimo sistemos charakteristika U2m = f3(CEK)

(4.13 pav.) yra domi tuo atveju, kai keiiasi ekranuojanio kondensatoriaus CEK talpa. Taip bna, kai keiiami auktosios tampos grandins elementai (laidai, vaks, laid ar vaki antgaliai, j tvirtinimas). Sakykime, kad kiti dydiai nekinta, t. y. pertraukiklio veleno
sukimosi danis n=const, nuostoliai Wn=const, kondensatoriaus talpa C=const=Copt. Eksperimentin kreiv iuo atveju nesiskiria nuo
teorins, nubraiytos pagal formul (4.4). Charakteristika turi vien
ypatyb prasideda ties dydiu CEKmin, nes praktikai negalima pagaminti udegimo sistemos, kurios auktosios tampos grandinje ekranuojanio kondensatoriaus talpa bt artima nuliui. Minimali ekranuojanio kondensatoriaus CEKmin talpa neekranuotoms sistemoms
bna apie 5070pF, o ekranuotoms net apie 300 pF. Kaip matome,
didjant ekranuojaniai talpai CEK, ivystoma tampa krenta. Dl to,
labai pakeitus auktosios tampos grandins parametrus, gali sumati ivystoma tampa, taip pat udegimo sistemos auktosios tampos
atsargos koeficientas. Kai kuriuose reimuose vidaus degimo varikli
darbo miinio udegimas gali bti nepatikimas. untuojanioji vara
r maina tamp U2m. Pavyzdiui, iai varai sumajus nuo r=
iki r=3M, induktyvins kontaktins sistemos, tampa sumaja
apie 12 proc. Konstruojant iuolaikines udegimo sistemas, priimama
1M untuojanios varos reikm.

74

4.1.5. Udegimo momento reguliatoriai

Darbo miinio degimas vidaus degimo variklio cilindre primena
sprogim, taiau, kol miinys sudega, alkninis velenas pastebimai pasisuka. Pasisukimo kampas ypa didelis, esant dideliam alkninio veleno
sukimosi daniui ir blogai miinio kokybei (kai maa variklio apkrova).
Miinio degimo greitis kinta. Jis priklauso nuo daugelio veiksni.
Tuo tarpu degimo procesas veiksmingiausias, kai, degant miiniui, maksimalus slgis cilindre, pasisukus alkniniam velenui, yra 1015 laipsni
u virutinio rimties tako (VMT). Ivada paprasta keiiantis vidaus
degimo variklio darbo reimui ir kitoms slygoms, turinioms takos miinio degimo greiiui, keiiasi optimalaus darbo miinio udegimo momentas. J automatikai keiia reguliatoriai. Dauguma automobili turi
du icentrin ir vakuumin udegimo momento reguliatori. Icentrinis
reguliatorius keiia udegimo moment, keiiantis vidaus degimo variklio
alkninio veleno sukimosi daniui, vakuuminis apkrovimui. Kai kurie
automobiliai vakuuminio reguliatoriaus neturi.
Optimalaus udegimo momento charakteristikos yra sudtingos ir
kiekvienam varikliui kitokios. Icentriniai ir vakuuminiai mechaniniai
udegimo momento reguliatoriai negali j realizuoti. 4.14 paveiksle parodyti du vieno vidaus degimo variklio udegimo momento atvejai: optimalaus (punktyras) ir to, kur realizuoja mechaninis reguliatorius.

4.14 pav. Optimalaus udegimo momento (punktyras) ir icentrinio

mechaninio reguliatoriaus darbo charakteristikos
75

Icentrinis reguliatorius
J sudaro vor 1 su kumteliu 2 ir pavalkliu 3 (4.15 pav.).
Pavalklis turi ipjovas. Skirstytuvo veleno ploktelje presuotos dvi
svoreli aels 7. U j vienu galu ukabintos dvi cilindrins spyruokls 8. Kiti j galai ukabinti u laisvame svoreli gale esani
auseli 9. Spyruokl svorelius traukia vien prie kito jga Fsp. Kai
kumtelio vor su pavalkliu umaunama ant skirstytuvo velenlio 6,
pavalkli ipjovas eina svoreli kaiteliai 4. Sukantis skirstytuvo
velenliui, svorelius veikia icentrins jgos Fi. Jos nugali spyruokli
jgas Fsp ir apie aeles 7 svorelius pasuka ior. Svoreli kaiteliai 4,
sukdamiesi drauge su jais, slenka pavalklio 3 ipjovomis ir, didjant
velenlio sukimosi daniui, suka j pagal velenlio sukimosi krypt.
Ta paia kryptimi drauge pasukamas ir kumtelis. Jo briauna anksiau atjungia pertraukiklio kontaktus ir anksiau udega darbo miin
variklio cilindre.

4.15 pav. Icentrinio reguliatoriaus konstrukcijos schema:

1 vor; 2 kumtelis; 3 pavalklis; 4 kaitelis; 5 lentynl;
6 skirstytuvo velenlis; 7 ael; 8 spyruokl; 9 ausel

76

Vakuuminis reguliatorius
Vakuuminio mechaninio reguliatoriaus konstrukcija pateikta
4.16 paveiksle. Jo hermetika kameros dalis 1 vamzdeliu 2 sujungiama
su karbiuratoriaus siurbimo kamera akseleratoriaus sklends zonoje.
Kameros dalyje 3 yra atmosferos slgis. Abi kameros puss perskirtos
lanksia diafragma 4. I vienos puss j veikia cilindrins spyruokls 5, jga Fsp. Prieinga kryptimi veikia atmosferos slgio jga Fatm.
Diafragma traukle 6 sujungta su judania pertraukiklio ploktele 7.
Ant jos sumontuoti pertraukiklio kontaktai 8. Abiejose kameros dalyse, esant vienodam oro slgiui, jga Fatm=0 ir diafragma 4 bna kairje kratinje padtyje. Majant variklio apkrovai, maja oro slgis
siurbimo vamzdyje. Dl atsiradusio slgi skirtumo kameros dalyse
atsiranda jga Fatm. Kai ji pasidaro didesn negu spyruokls jga Fsp,
diafragma 4 ilinksta dein ir traukle 6 pasuka ploktel 7 prie pertraukiklio velenlio sukimosi krypt. Pertraukiklio kumtelio briauna
anksiau, negu esant didesniam apkrovimui, atjungia pertraukiklio
kontaktus ir anksiau udega darbo miin variklio cilindre.

4.16 pav. Vakuuminio reguliatoriaus konstrukcijos schema:

1 ir 3 hermetika ir atmosferin kameros dalis; 2 vamzdelis;
4 membrana; 5 spyruokl; 6 traukl; 7 pasukama ploktel;
8 kontaktai

77

4.2. Talpin udegimo sistema

Sistemos funkcin schema pateikta 4.17 paveiksle, o elektrin
principin 4.18. Palyginti su baterine udegimo sistema, ia atsirado
tampos keitiklis K. Jis pakeiia sistemos maitinimo tamp i 12 V
200400 V. Pirminje udegimo rits grandinje nra papildomosios
varos. Be to, pasikeit kai kuri sistemos rengini darbo pobdis.
Pavyzdiui, udegimo rit UR1 talpinje udegimo sistemoje naudojama tik kaip transformatorius. Kondensatorius C yra kelet kart didesns talpos negu induktyvinje udegimo sistemoje. Taip pat pakito
jo prijungimas ir paskirtis. Jis naudojamas energijai kaupti, o udegimo impulsas formuojamas, kai susijungia pertraukiklio P kontaktai.

4.17 pav. Talpins udegimo sistemos funkcin schema

jungus pagrindin perjungikl PJ ir esant atjungtiems pertraukiklio kontaktams P, pradeda veikti tampos keitiklis K. kraunamas
kondensatorius C. Jo energija Wc=0,5CU 2 (U krauto kondensatoriaus tampa). Besisukant velenui, susijungia pertraukiklio kontaktai
P. krautas kondensatorius su udegimo rits pirmine apvija I sudaro
virpamj kontr L1C. Kadangi kondensatorius turi energijos, kontre prasideda elektromagnetiniai virpesiai. Udegimo rits antrinje
78

apvijoje II bus auktosios tampos virpesiai. Kondensatoriaus C tampa ir talpa turi bti tokio dydio, kad udegimo rits antrinje apvijoje
bt 25 kV.

4.18 pav. Talpins udegimo sistemos principin elektrin schema

4.3. Tranzistorin kontaktin udegimo sistema

Udegimo sistem apibdinantis parametras yra ivystomos
auktosios tampos atsargos koeficientas kats. Jis ireikiamas:

kats =

U 2m
,
U pr

ia Upr vaks elektrod tarpelio pramuimo tampa.

Visuose vidaus degimo variklio darbo reimuose naujoms udegimo sistemoms jis turi bti didesnis negu 1,5. Taiau baterin udegimo sistema ne visuomet turi tokio dydio atsargos koeficient.
J padidinti trukdo kontakt kibirkiavimas, kurio kondensatorius
C visikai nepanaikina. Tai buvo isprsta septintajame io amiaus
deimtmetyje, pirmiausia sukrus tranzistorin, o kiek vliau tiristorin kontaktines udegimo sistemas.
79

Tranzistorins kontaktins udegimo sistemos principin elektrin schema pateikta 4.19, o funkcin 4.20 paveiksle. Palygin baterins udegimo sistemos funkcin schem (4.1 pav.) su analogika kontaktins tranzistorins sistemos schema (4.20 pav.), pamatysime, kad
tranzistorinje panaudotas naujas blokas stiprintuvas ST1. Drauge
su udegimo rite ir papildoma vara, pritaikytomis iam stiprintuvui,
jis pagerina daugum sistemos parametr. is stiprintuvas yra vieno
laipsnio. Jis dirba perjungimo reimu. Tranzistorius yra prijungtas
pertraukiklio vietoje, t.y. komutuoja udegimo rits pirmins apvijos
srov. Pertraukiklio kontaktai j jungia ir ijungia. Kadangi tranzistoriaus galios stiprinimo koeficientas yra daug kart didesnis u vienet, kontakt komutuojama galia sumaja tiek, kad, net ir padidinus
udegimo rits srov kelis kartus, jie visikai nustoja kibirkiuoti.

4.19 pav. Tranzistorins kontaktins udegimo sistemos principin

elektrin schema (Bosch)

Panagrinkime smulkiau ios sistemos veikim. Tegul pagrindinis jungiklis PJ jungtas. Sukantis pertraukiklio velenui, kontaktai
P susijungia. Tada tranzistoriaus T baz per var R2 prijungiama
prie mass. Prie jos taip pat jungiamas akumuliatori baterijos AB
neigiamasis gnybtas. Per jungikl PJ, papildomj var RP, pirmin
80

udegimo rits apvij prie teigiamojo akumuliatori baterijos gnybto

prijungtas tranzistoriaus emiteris. Vadinasi, per jo emiterio ir bazs
sandr teka valdymo srov. Kadangi tranzistorius T dirba perjungimo reimu, jis bus jungtas. Ijimo grandins (tarp emiterio ir kolektoriaus) vara bus labai maa, ja i akumuliatori baterijos teks srov. Kaip ir induktyvinje kontaktinje udegimo sistemoje, udegimo
rits pirminje apvijoje srov dids nuo nulio, bus kaupiama energija.
Vliau, pertraukikliui nutraukus valdymo srov, tranzistorius T isijungs. Jo emiterio ir kolektoriaus grandins vara iaugs ir nutrauks
udegimo rits pirmins apvijos srov. Joje kils saviindukcijos elektrovara, kuri stengsis palaikyti iki tol joje buvusi srov. Kadangi
kondensatorius C2 buvo ikrautas, saviindukcijos elektrovara prads j
krauti. Elektrovaros augimas bus pristabdytas. Saviindukcijos elektrovara kils ir antrinje udegimo rits apvijoje, kuri magnetikai susieta su pirmine. Taiau ia ji bus kelis imtus kart didesn negu pirminje, nes ir vij joje yra kelis imtus kart daugiau. Visi grandini
parametrai taip apskaiiuoti, kad pirminje apvijoje bt daugiau kaip
100 V, o antrinje per 20000V. i tampa per skirstytuv pakliva
tarp vaki elektrod. Pirmins udegimo rits apvijoje saviindukcijos elektrovaros, isijungiant tranzistoriui T, poliarikumas yra toks:
stabilitrono DST katodas plius. Todl, kai saviindukcijos elektrovara
virys stabilitrono pramuimo tamp (100150V), jo vara sumas,
neleis didti saviindukcijos elektrovarai ir apsaugos tranzistori nuo
pramuimo.

81

4.20 pav. Tranzistorins kontaktins udegimo sistemos funkcin schema

4-ojo laboratorinio darbo planas

1. Darbo apsaugos reikalavimai tikrinant udegimo sistem
stende.
2. Inagrinti darbo uduoties turin.
3. Urayti tikrinamosios udegimo sistemos sudedamj dali
tipus, j pagrindinius techninius duomenis, stendo iam darbui skirt prietais techninius duomenis.
4. Sujungti tikrinamj udegimo sistem su stendu ir jo
prietaisais.
5. Sudaryti darbo vietoje nurodytas udegimo sistemos charakteristikas ar patikrinti jos sudedamsias dalis.
6. Sutvarkyti matavimo duomenis. Parayti ivadas.
7. Paruoti darbo ataskait.
82

5. Automobili ibintai
Darbo uduotis. Ianalizuoti ibint sistemas (vieno ir dviej
ibint, europietikj simetrin ir asimetrin bei amerikietikj).
Inagrinti ibint sandar, j mazgus, veikimo princip, susipainti
su pagrindiniais parametrais, reguliavimu.

5.1. viesos prietaiso optins sistemos parametrai

Automobili viesos prietais pagrind sudaro optin sistema.
Jos pagrindiniai parametrai yra:
1) aktyvusis pavirius,
2) viesos anga,
3) idinio nuotolis,
4) gaubimo kampas,
5) spinduliavimo ir sklaidos kampai,
6) atspindio koeficientas,
7) pralaidumo koeficientas.
Optins sistemos aktyviuoju paviriumi laikomas tas, kuris atspindi ibinto altinio spindulius pagal veidrodinio atspindio dsnius
(5.1 pav.)
viesos anga tai optins sistemos aktyviojo paviriaus projekcija ploktumoje, statmenoje prietaiso optinei aiai 00.
Atstumas F tarp idinio ir reflektoriaus virns optins aies
kryptimi vadinamas idinio nuotoliu. idinys yra bdingas optinei
sistemai takas, kuriame, esant takiniam viesos altiniui, nuo parabolinio reflektoriaus atsispindj viesos spinduliai eina lygiagreiai
su optine aimi. Realiose optinse sistemose tako formos viesos altini nebna.
Kampas , kurio ribose i prietaiso optins aies tako (paprastai
i idinio) matosi aktyvus pavirius, vadinamas gaubimo kampu.
Kampas, kuriame sukoncentruotas aktyviojo paviriaus atspindtas viesos srautas, vadinamas spinduliavimo kampu 0, o kuriame
sukoncentruotas inaudojamas viesos srautas sklaidos kampu.
83

5.1 pav. Optinio viesos prietaiso sistemos parametrai

Atspindio koeficientas tai nuo reflektoriaus atsispindjusio

srauto santykis su j krentaniu viesos srautu.
Pralaidumo koeficientas tai prajusio pro pralaid srauto santykis su j krentaniu srautu.
Projektuojant automobilio ibintus, norint gerai inaudoti viesos altinio sraut, reikia kiek galima didesn jo dal nukreipti reflektori. Dalis viesos spinduli i optins sistemos ieina tiesiogiai,
neatsispindj nuo reflektoriaus. Jie turi didel sklaidos kamp ir
pablogina kelio apvietim esant blogam orui. Dl to pagrindiniuose ibintuose rengiami ekranai, o skaiiavimuose ta srauto dalis atmetama. Kituose prietaisuose ta viesos srauto dalis vertinama, nes
pagerina j fotometrinius parametrus.
Visi viesos prietaisai turi atitikti tarptautinius reikalavimus. Be
pagrindini ibint, tai pasakytina ir apie kitus viesos informacijos
bei signalizacijos prietaisus.

84

5.2. Pagrindiniai ibintai

5.2.1. ibint sistemos
Automobiliui vaiuojant nakt, vairuotojas spja saugiai sustoti,
jei klit pastebi tuomet, kai atstumas iki jos yra ne maesnis negu
reikalingas saugiai sustoti. Pavyzdiui, esant normalioms slygoms
ir vaiuojant 100km/h greiiu, lengvojo automobilio stabdymo kelias
yra apie 70m, sunkveimio 80m. Taigi automobilio ibintai turi
apviesti ne trumpesn negu 100m keli. Gerai suprojektuoti ir sureguliuoti ibintai (proektoriai) gali apviesti ir ilgesn kelio ruo,
taiau ia susiduriama su neigiamu stipri vies poveikiu prieprieiais atvaiuojani automobili vairuotoj akinimu. Vadinasi,
pagrindiniai automobilio ibintai turi patenkinti du prietaringus reikalavimus: gerai apviesti keli ir neakinti vairuotoj. iai problemai
jau daug met skiriamas ypatingas dmesys, yra daug jos sprendimo
bd.
Stacionars vaiuojamosios dalies apvietimo ibintai, prijungti prie energetins sistemos elektros tinklo, i problem isprendia
beveik idealiai, taiau brangiai kainuoja. Jie rengiami miestuose, gyvenvietse ir pavojingose aktyvaus eismo keli vietose.
Seniai inoma poliarizuotos viesos ibint sistema. Jos ibint
stiklai ir priekinis automobilio stiklas padengiami plvele, poliarizuojania vies 45 kampu. Tada prieprieiais vaiuojani automobili
ibint viesos poliarizavimo ploktumos bna pasuktos 90 kampu
ir viesa nepraeina pro priekin stikl. Tokia ibint sistema neakint,
taiau viesos srautas, prajs pro poliaroidin plvel, susilpnja ir
sumaja kelio apvietimas. ibintuose naudojant halogenines lempas, i sistema tampa perspektyvi.
Naudojami ir kiti renginiai, i dalies mainantys vairuotoj akinim. Tai ibint aliuzs, traukiamieji ibintai, priekinio stiklo
pralaidumo keitimas, papildomos ibint linzs ir kt. Taiau labiausiai paplito tolimj ir artimj vies perjungimo ibint sistemos.
J ibintai dirba dviem reimais: kai tamsiu metu i priekio atvaiuoja
85

automobilis, vairuotojas ijungia tolimsias ir jungia artimsias

viesas.
Jos rengiamos vairiai. Vien didel grup sudaro dviej, antrj keturi automobilio ibint sistemos. Dviej ibint sistemos
bna amerikietikosios ir europietikosios, o pastarosios simetrins
ir asimetrins.
Labiausiai paplitusios dviej ibint sistemos. J ibintuose naudojamos dviej kaitinimo sileli lempos: vienas silelis tolimajai,
kitas artimajai viesai. Keturi ibint sistemos ibintui reikalinga
lempa su vienu kaitinimo sileliu.

5.2 pav. Dviej kaitinimo sileli lempa

Pastaruoju metu labiausiai paplitusi europietikoji asimetrin

ibint sistema. Ji isivyst i europietikosios simetrins sistemos,
didinant artimosios viesos efektyvum. Asimetrini ir simetrini
europietikj sistem (5.2 pav.) lempa turi du kaitinimo silelius.
Tolimosios viesos silelis turi pasagos arba cilindrins spirals, nukreiptos iilgai lempos optins aies, form. Artimosios viesos silelis bna rengtas vir optins ibinto aies prie tolimosios viesos
silel. Jis turi cilindrins spirals form, i apaios ir priekio j udengia ekranas. Simetrinje sistemoje ekranas bna simetrikas, o
asimetrinje kairioji jo pus (irint i vairuotojo vietos, 5.1 pav.
I-I) nuleidiama 15 kampu. djus lemp ibint, tolimj vies
kaitinimo silelis atsiduria ibinto idinyje F. Jo viesa, atsispindjusi
nuo reflektoriaus, sklinda siauru pluotu priek. Dl ibinto element netikslum ir lempos sileli matmen ne visi spinduliai bna lygiagrets su optine ibinto aimi. jungus artimosios viesos silel,
86

jo spinduliai atsimua tik virutin reflektoriaus dal ir, esant simetrikam ekranui, atsispindj nukreipiami emyn optin ibinto a.
Dl to kelio paviriuje prie automobil bna simetrika viesi dm
(5.3 a pav.).

5.3 pav. Kelio apvietimas europietikja simetrine (a)

ir asimetrine (b)sistema

Kai ekranas nesimetrikas, artimj vies silelio spinduliai

atsispindi nuo kairiosios reflektoriaus dalies. i spinduli dalis nukreipiama deinij kelio pus ir neakina i priekio atvaiuojanio
vairuotojo. Kelio paviriuje bna nesimetrika viesi dm su deinje
jos pusje esaniu lieuviu (5.3 b pav.).
Amerikietikosios dviej ibint sistemos lempa taip pat turi du
silelius. Abu sileliai cilindro formos, j ais eina statmenai ibinto
optinei aiai. Lemp djus ibint, tolimj vies silelio centras
sutampa su reflektoriaus idiniu. Artimj vies silelis bna vir ir
ariau tolimj vies silelio. jungus tolimsias viesas, spinduliai
eina panaiai kaip europietikojoje sistemoje. Kadangi ioje lempoje
nra ekrano, artimj vies spinduliai krenta vairias puses, taiau
dl sileli padties reflektoriaus atvilgiu didiausia lempos viesos
srauto dalis nukreipiama emyn. Prieprieiais atvaiuojanio automobilio vairuotojo i viesa neakina, jei jo automobilis turi toki pat
arba nesimetrin europietikj sistem, kuri yra gana stipri vies
sistema. Dviej ibint sistemoje, vienam ibinte rengiant tolimsias
ir artimsias viesas, nukenia jos abi, nes tolimj ir artimj vies
reikalavimai yra prietaringi. Dl to buvo sukurta keturi ibint sistema. Ji atsirado JAV, todl danai vadinama amerikietikja. Keturi
ibint sistemose tolimosios ir artimosios viesos lempos rengiamos
87

atskiruose ibintuose, kurie projektuojami pagal i vies reikalavimus. ibintai rengiami poromis horizontaliai arba vertikaliai.
Vidiniuose (arba apatiniuose) ibintuose lempos silelis bna reflektoriaus idinyje. J sklaidytuvas projektuojamas tik tolimajai viesai.
Iorini (arba virutini) ibint lempa turi du silelius. Lemp djus ibint, artimj vies silelis pakliva reflektoriaus idin.
Antrasis tolimj vies silelis bna tarp idinio ir reflektoriaus.
i ibint sklaidytuvas projektuojamas pagal artimj vies reikalavimus. jungus artimsias viesas, iba iorini ibint idinyje
esantis silelis. viesa sklinda taip, kad neakint i priekio atvaiuojanio vairuotojo. jungus tolimsias viesas, iba vis keturi ibint tolimj vies lemp sileliai. Vidiniai (apatiniai) ibintai veikia
kaip proektoriai, o iorini (virutini) ibint isklaidyta viesa apvieia artimas kelio vietas, alikeles. Taiau keturi ibint sistema
turi trkum, palyginti su dviej ibint sistema, todl pastarosios
neistm. Ji brangesn, maesnis artimj vies veiksmingumas,
nes maesnis ibint skersmuo. Antra vertus, dviej ibint sistema
buvo patobulinta, sukrus staiakamps formos ibintus.
Reziumuojant galima pasakyti, kad, nepaisant konstruktori ir
iradj pastang, vairuotoj akinimo problema, prasilenkiant transporto mainoms, neisprsta, todl vis laik iekoma nauj sprendim, ibintuose rengiamos linzs.
5.2.2. ibint konstrukcija
Bet kokios ibint formos konstrukcijoje galime skirti optin element, korpus ir reguliavimo rengin.
Pagrindins optinio ibinto elemento dalys yra: reflektorius 1,
sklaidytuvas 2, lempa 3 ir jos ekranas 4 (5.4pav.). Reflektorius tampuojamas i plieno skardos. Jo vidinis pavirius lakuojamas. Lako pavirius poliruojamas ir padengiamas plonu aliuminio sluoksniu. Jis
turi privalum, palyginti su chromu ir net sidabru, nes yra nebrangus,
chemikai atsparus, o atspindio koeficientas yra ne blogesnis negu
sidabro apie 90 proc.

88

5.4 pav. Optinis ibinto elementas

Stiklas saugo ibinto vid nuo atmosferos poveikio ir paskirsto

viesos sraut reikiamomis kryptimis, todl jis yra sudtinga linz.
Gaminamas i specialaus presuoto stiklo. ibintuose jis daniausiai
klijuojamas prie reflektoriaus arba prie ibinto korpuso.
ibintuose ir kituose viesos prietaisuose naudojamos kaitinimo lempos. Jos turi kaitinimo sil (spiral) 1, balion 2 ir cokol 3
(5.4pav.). ibint lempos turi dar ir artimos viesos ekran 4. Lemp
kaitinimo silelis gaminamas i volframo, turinio aukt lydymosi temperatr, vielos. Paprastose lempose normalaus ibjimo metu
jis kaitinamas madaug iki 2700 C. Norint, kad silelis bt kiek
galima maesnis, volframo viela susukama spiral. Paprast lemp
balionas gaminamas i paprasto stiklo, o halogenini i kvarcinio
stiklo. Mao viesos stiprumo lemp (iki 3cd) balione bna didelis
vakuumas. Kitose vairi duj, daniausiai inertini, miinys.

89

5.5 pav. Automobilio ibint lempos:

1 kaitinimo silelis; 2 balionas; 3 cokolis;
4 artimosios viesos silelio ekranas

Automobili lemp trkumas yra kaitinimo silelio garavimas.

viesos stiprumas maja, nes baliono vidinis pavirius pasidengia
tamsiu igaravusio volframo sluoksniu, trumpja silelio naudojimo
laikas. Perspektyviomis laikomos halogenins kaitinimo lempos.
Nuo paprastj jos skiriasi tuo, kad balion, be inertini duj, leidiamas tam tikras kiekis halogen grups mediag (jodo, boro).
Halogenai, esantys prie baliono paviriaus, kurio temperatra bna
apie 600 C, chemikai susijungia su volframu, esaniu baliono paviriuje. Junginys yra dujos, todl galima sakyti, kad halogenas nuo baliono paviriaus nuima volfram. Volframo halogenidas, juddamas
balione, pakliva silel ir auktoje temperatroje skyla. Volframas
lieka kaitinimo silelyje, o laisvas halogenas vl juda baliono sieneli link atneti naujos volframo porcijos. io ciklo metu nuvalomas baliono stiklas ir sutvirtinamas kaitinimo silelis. Kad baliono
temperatra bt aukta, jis daromas nedideli matmen, o kad nesuminktt, gaminamas i kvarco stiklo. Maas mechanikai atsparus balionas leidia jame padidinti duj slg iki 1 MPa. Volframo
90

silelio temperatr galima padidinti iki 33003400 C, nes sumaja

volframo garavimas. Palyginti su paprastomis lempomis, viesogra
padidja 5060 proc. Nors eksperimentuojama seniai, taiau tik pastaruoju metu ibintuose panaudotos ksenono lempos. Jos, palyginti su
kaitinimo lempomis, turi privalum ir trkum, taiau yra brangios ir
dar nepaplito. Lemp cokoliai bna vairs (5.5pav.). ibint lempos
turi dviej ri cokolius.
ibinto efektyvumas labai priklauso nuo optinio elemento skersmens. Toliau esanioje lentelje pateikti duomenys, kaip keiiasi atstumas tarp ibinto ir minimalaus apvietimo (12 lx) tako, esant tai
paiai 37W, 700lm viesos srauto lempai ir keiiantis optinio elemento skersmeniui.
ibinto optinio elemento skersmens taka kelio apvietimui
Optinio elemento skersmuo D, mm
Apvietimo atstumas L, m

100
76,5

130
100

160
123

170
130

200
152

Konstruojant iuolaikinius automobilius, ypa lengvuosius, susiduriama su dviem prietaravimais. Norint padidinti automobilio
aptakum, stengiamasi eminti jo priek, bet efektyvesniam kelio apvietimui reikia didinti ibint skersmen. Kompromisas buvo rastas
sukrus staiakampius ir kitoki (sudtingesni) form ibintus. Nors
j gamybos technologija sudtingesn, lengvuosiuose automobiliuose
jie beveik istm apvaliuosius. Staiakampi ibint reflektori horizontalioji viesos anga bna iki 250mm. Jie geriau paskirsto vies
horizontalija kryptimi, ypa dirbant artimosioms viesoms.
Esant rkui, stipriam lietui ar sniegui, kelio apvietimas pagerja
naudojant rko ibintus. Pagrindini ibint viesa, atsispinddama
nuo smulki vandens laeli ir isisklaidydama, vairuotojo aki auktyje sukuria vytini mas. Rko ibint viesos srautas yra apribojamas vertikalija kryptimi ir padidinamas horizontalija. Tai pasiekiama rengiant rko ibintus emiau pagrindini ibint ir tinkamai
suprojektavus j stiklus. Stiklo spalva neturi lemiamos reikms, o
esamos normos leidia naudoti gelton ir bespalv stikl. Reflektorius
91

bna paraboloido formos apvalus arba staiakampis. Rko ibintuose

rengiami ekranai, kad erdv prie vairuotoj nesklist tiesioginiai
(nevaldomi) lempos spinduliai. Atsispindj nuo vandens laeli jie
sukelia t pat efekt kaip pagrindini ibint viesa. iuose ibintuose naudojamos paprastos ir halogenins vieno kaitinimo silelio
lempos.

5.3. Kiti viesos prietaisai

Pagal veikianias normas automobilis turi iuos viesos signalizacijos prietaisus: po du priekinius ir upakalinius gabaritinius ibintus, du upakalinius stabdymo signalo ibintus, po du priekinius, upakalinius ir oninius poski signalizacijos mirksinius ibintus, du
upakalinius atvaitus bei valstybins registracijos enklo apvietimo
ibint. Kai kurie automobiliai privalo turti papildomus sunkveimio kontr, atpainimo bei vaiavimo pirmenybs viesos enklus
(ibintus). Be to, automobilis gali turti iuos viesos prietaisus: upakalin rko vies, stovjimo vies, onines (ymjimo) viesas,
papildom stabdymo signal, atbulins eigos ibint ir trajektorijos
ymekl.
Kai kurie i mint prietais jungiami tik esant blogam matomumui (tamsa, rkas). J lemp viesos stiprumas bna 212cd, o ibint konstrukcija paprasta. Kit viesos prietais veikimas turi bti pastebimas dienos metu, esant stipriam sauls apvietimui. Jie kruopiai
projektuojami, o lemp viesos stiprumas bna 200700 cd. Tokie
stiprs ibintai nakties metu aplinkinius vairuotojus gali erzinti, todl
jie gali turti du reimus: dienos ir nakties. Kai sutemus jungiami
nakties signalizacijos prietaisai, dienos prietaisai automatikai perjungiami maesnio viesos stiprinimo reim.
viesos signalizacijos prietaisams normuojami taip pat viesos
matymo (sklidimo) kampai bei j stikl (skleidiamos viesos) spalva.
Raudona viesa gerai isiskiria i kitos spalvos vies, gerai matoma
rke, j gerai pastebi vyresniojo amiaus vairuotojai, todl reikalaujama, kad upakaliniai signalai (stabdymo, atvait, gabaritini vies) bt raudonos spalvos. Priekiniai gabaritini vies bei atbulins
92

eigos signalai turi bti baltos spalvos, o poski visi oraniniai.

Pagal JAV standart upakaliniai poski signalai gali bti ir raudonos spalvos.
Tarptautins normos taip pat nustato automobilio viesos prietais idstym, aukt nuo ems, atstumus nuo onini gabarit, j
matymo kampus vertikaliojoje ir horizontaliojoje ploktumoje.
viesos signalizacijos prietais konstrukcijos ypatumai
Automobili viesos signalizacijos prietais konstrukcija labai
vairi. Jie pritaikomi kiekvienos mainos iorei. Yra tendencija viesos
prietaisus jungti blokus. 5.6 pav. matome sunkveimio kombinuotojo
ibinto sklaidytuvo vaizd. Jo plastikiniame korpuse yra ipresuotos
kelios signalizacijos prietais sekcijos drauge su vies atspindiniais
paviriais ir pertvaromis. Sklaidytuvas sudarytas i atskir skirtingos
spalvos dali. Taiau kombinuotj ibint sklaidytuvas liejamas ir
vientisas i skirting spalv plastiko. Vibracijoms sumainti sunkveimi viesos signalizacijos prietaisai turi bti tvirtinami per amortizuojanius elementus.

5.6 pav. Sunkaus automobilio paibini sklaidytuvo vaizdas:

1 atbulins eigos; 2 stabdymo; 3 gabaritinis; 4 poski ibintai

Panaiai atrodo ir lengvj automobili kombinuotasis ibintas (5.7 pav.). J konstruojant, ypatingas dmesys skiriamas aerodinaminms savybms. Kombinuotieji ibintai rengiami automobilio
kbulo kampuose, todl j aptakumas turi bti labai geras. Pateikto
ibinto korpusas presuojamas (liejamas). Jame taip pat yra reflektuojantys paviriai ir pertvaros. Jis turi kelias sekcijas (skyrius): kratins iorins poski, kratins vidins stabdymo, centrinje
dalyje likusios.
93

5.7 pav. Lengvojo automobilio paibini sklaidytuvo vaizdas:

1 stabdymo; 2 poski; 3 atbulins eigos;
4 gabarit (deinje), rko (kairje); 5 gabarit

5-ojo darbo planas

1. ibint takos eismo saugumui nagrinjimas.
2. Darbo uduoties klausim turinio nagrinjimas.
3. Urayti tikrinamojo ibinto mark, jo techninius duomenis,
ibinto automobilio mark, laboratorinio darbo matavimo
prietaisus ir j techninius duomenis.
4. Pasirinkti ibinto tikrinimo bd ir eig.
5. ibint patikrinti ir surayti matavimo duomenis.
6. Apskaiiuoti reikiamus dydius.
7. Parengti laboratorinio darbo ataskait.

94

6. Tiesioginio degal purkimo stendas

Darbo uduotis. Susipainti su tiesioginio degal purkimo
stendu (FSI) ir jo galimybmis. Surayti stendo jutiklius ir kiekvien
trumpai charakterizuoti. Patikrinti dviej jutikli veikim arba sudaryti j pagrindin charakteristik.
FSI yra aukto slgio tiesioginio degal purkimo sistema, skirta Oto varikliams. Ji isiskiria i inom sistem tiek veikimo principu, tiek konstrukcija. Pagrindiniai ios sistemos komponentai yra
aukto slgio rampa ir aukto slgio siurblys. purkimo slgis iki
120 bar. Degalai tiesiogiai degimo kamer gali bti purkiami bet
kuriuo metu per elektromagnetinius purkimo votuvus. siurbiamo
oro mas matuojama plveline oro mass matuokle, o reguliuojama
elektroniniu bdu kontroliuojant siurbimo kolektoriaus sklends votuv. Plaiajuostis Lambda zondas, sumontuotas prie imetamj
duj katalizatori, naudojamas miinio kontrolei. Remdamasis jo matavimais, variklio valdymo blokas reguliuoja du pagrindinius veikimo reimus: sluoksniuotj pripildymo reim (Lambda nuo 1 iki 3)
ir homogenin reim (Lambda = 1).
FSI valdymo blokas jungiamas degimo rakteliu su imobilizatorium. Smagratis su padties jutikliu, veleno krumpliaratis ir aukto
slgio siurblys mechanikai sukami reguliuojamu trij fazi varikliu (greiio diapazonas yra toks pats kaip ir transporto priemonje).
Variklio greitis nurodomas prastu automobilio greiio indikatoriumi.
Kuro slg, oro srauto jutiklio tamp ir purkimo kiek rodo skaitmeniniai ekranai. Akseleratoriaus pedalas reguliuojamas nuolatos, o jo
padt parodo skal. Asmeniniu kompiuteriu manoma rayti ir vertinti matavimo duomenis. Bendras stendo vaizdas parodytas 6.1 pav.

95

6.1 pav. Tiesioginio degal purkimo stendas (FSI)

jimai (vestis)
Udegimo jungiklis su imobilizatoriumi
Degal slgio jutiklis
kaitintos plvels oro mass matuoklis
siurbimo kolektoriaus slgio jutiklis (keitiklis)
siurbimo oro temperatros jutiklis
tekanio auinimo skysio jutiklis
96

Itekanio auinimo skysio jutiklis

Akceleratoriaus pedalo padties jutiklis
Akceleratoriaus votuvo padties jutiklis
Lambda zondas
NOx skirstytuvas
NOx jutiklio valdymo renginys
Imetamj duj temperatros jutiklis
Variklio ski jutiklis
Paskirstymo velenlio padties Holo jutiklis
siurbimo kolektoriaus sklends jutiklis
Imetamj duj recirkuliacijos potensiometras
Stabdi stiprintuvo slgio jutiklis
Stabdi ibint jungiklis
Stabdi pedalo jungiklis
Sankabos jungiklis
Sankabos pedalo jungiklis
Oro kondicionieriaus kompresorius
Oro kondicionieriaus budjimas
Dur jungiklis
Apdorojimas
FSI valdymo renginys
vesties parinktis
Mikroprocesorius ir atmintis
Ivesties parinktis
Originalaus testerio diagnostin jungtis
Ijimai (ivestis)
Degal siurblio rel
Degal slgio valdymo votuvas
Degal matavimo votuvas
Degal purkimo votuvai
Votuv velenlio reguliavimas
Variklio auinimo (valdymo pagal emlap) termostatas
97

Udegimo rits su ijimo kaskadais

Droselio poskio pavara
Kaitinamas liambda jutiklis
Kaitinamas NOx jutiklis
Auinimo skysio ventiliatoriaus valdymo blokas
Imetamj duj recirkuliacijos votuvas
siurbimo kolektoriaus votuvo (atvarto) valdymo renginys
Aktyvuotos anglies filtro elektromagnetinis votuvas

6.2 pav. Siurbli, siurbimo kolektorius, udegimas ir purkimo votuvas

su originaliais komponentais

6.1. signal (impuls) generatoriai. Jutikliai

6.1.1. termistorius (termorezistorius)
io puslaidininki prietaiso vara stipriai keiiasi, kintant jo
temperatrai.
Termorezistori konstrukcija labai vairi: strypelis, diskas, skridinlis ir kt. (6.3 pav.).

6.3 pav. Termorezistori konstrukcijos pavidalai

98

Termorezistoriaus vara RT nuo temperatros kinta eksponentikai (6.4 pav.). Darbo temperatr diapazone ji gana tiksliai ireikiama formule:

RT = RoexpB(1/T 1 / To),

ia RT ir Ro termorezistoriaus varos dydiai, esant jo temperatroms T ir To;

B termorezistoriaus pastovioji.
Sudarant i charakteristik, keiiama aplinkos temperatra ir
matuojama joje esanio termorezistoriaus vara.
Pagrindiniai termorezistoriaus parametrai yra nominalioji vara, temperatrinis varos koeficientas (TVK) ir maksimalus sklaidos
galingumas.
Nominalioji vara matuojama esant tam tikrai temperatrai.
Daniausiai tai 20 C. Vara bna nuo keli om iki keli imt
kiloom.
Koeficientas TVK tai santykinis varos pokytis procentais, pakitus jo temperatrai 1. Neigiamas TVK svyruoja apie 24 %/K. Kad
bt galima palyginti, 6.4 paveiksle pateiktas termorezistori ir metalo varos kitimas.

6.4 pav. Termorezistori (+TVK ir TVK) bei metalo varos priklausomyb

nuo temperatros
99

Maksimali sklaidos galia yra tokia, kai tranzistorius dar dirba

normaliai.
Termorezistoriai daniausiai naudojami temperatrai stabilizuoti, reguliuoti ir vairiems dydiams matuoti.
6.1.2. Liambda zondo elementas (siaurajuostis)
Jis reaguoja deguonies kiek vidaus degimo variklio imetamosiose dujose. i jutikli jautrj element sudaro cirkonio dvideginio
keramika ir j i dviej pusi gaubiantys platinos elektrodai (6.5pav.).

6.5 pav. Liambda zondo veikimo schema:

1 cirkonio dvideginio keramika; 2 ir 3 platinos elektrodai;
4 ir 5 vidaus degimo variklio imetimo vamzdis ir imetamosios dujos

Esant auktai temperatrai (350900 C), cirkonio dvideginio

keramika tampa elektrolitu, o jutiklis galvaniniu elementu. Tuo
metu elemento ior veikia imetamosios vidaus degimo variklio dujos, o vidin aplinkos oro deguonis. Kai abiejose pusse skiriasi
deguonies kiekis, tarp jo elektrod bna potencial skirtumas. Jo dydis labai keiiasi, esant tam tikram deguonies kiekiui imetamosiose
dujose. Elementas bna taip sukonstruotas, kad potencial skirtumas
stipriai keistsi, kai vidaus degimo variklio degal oro pertekliaus
koeficientas yra 1 (6.6 pav.).
Kai jis maesnis negu 1, vidaus degimo variklio darbo miinys
yra riebus, trksta deguonies, jis visikai sureaguoja benzinui degant.
Imetamosiose dujose deguonies beveik nra. Tarp elektrod bna
auktas potencial skirtumas. Kai koeficientas yra didesnis negu
1, vidaus degimo variklio darbo miinys bna liesas, nes deguonies
jame daugiau, negu reikia benzinui sudegti. Dl to vidaus degimo
variklio imetamosiose dujose bna nesureagavusio deguonies. Tarp
100

elektrod pasikeiia potencial skirtumas. Jis maja. Taigi jutiklis

skleidia signal, reikaling vidaus degimo variklio valdymo blokui,
kad bt padidintas arba sumaintas benzino kiekis darbo miinyje, o
vidaus degimo variklis dirbt ekonomikai.

6.6 pav. Liambda zondo jautriojo elemento elektrovaros priklausomyb

nuo oro pertekliaus koeficiento

6.1.3. Liambda zondas (plaiajuostis)

Imetimo dujos per duj patekimo ang, esani pumpavimo elemente, patenka Nernsto elemento matavimo kamer (difuzin ply)
(6.8 pav.). yra reguliuojamas (koreguojamas) difuziniame plyyje.
Nernsto elementas palygina dujas, esanias difuziniame plyyje, su
esaniomis etaloniniame oro kanale. Prijungus pumpavimo tamp
Up tarp platinini pumpavimo elemento elektrod, deguonis i imetamj duj per difuzin barjer gali bti pumpuojamas difuzin
ply arba i jo. Dl Nernsto cels valdymo renginys keiia pumpavimo cels tamp Up taip, kad duj sudtis difuziniame plyyje ilikt
pastovi ( = 1). Jei dujose yra deguonies perteklius, jis pumpuojamas
difuzin ply (neigiama Ip srov); jei yra jo trkumas, pumpuojamas difuzin ply (neigiama Ip srov). Kai = 1, Ip = 0. Ip yra proporcinga deguonies imetimo dujose koncentracijai (6.7 pav.).

101

6.7 pav. Plaiajuosio Liambda zondo srovs Ip priklausomyb nuo oro

pertekliaus koeficiento

6.8 pav. 1 imetimo dujos; 2 imetimo vamzdis; 3 pakaitinimo

elementas; 4 valdymo elektronika; 5 etalonin cel (elementas) su
etaloniniu oro kanalu; 6 difuzinis plyys; 7 Nernsto cel (elementas)
su matavimo elektrodu difuzinio plyio pusje ir etaloniniais elektrodais
etalonins cels pusje; 8 deguonies pumpavimo (siurbimo) cel
(elementas) su elektrodu; 9 akytas apsauginis sluoksnis; 10 duj
patekimo anga; 11 akytas difuzinis barjeras. Ip pumpavimo srov;
Uppumpavimo tampa; UH pakaitinimo tampa; UET etalonin
tampa (450 mV atitinka =1); Us jutiklio tampa
102

6.1.4. Magnetoelektrinis impuls generatorius

J sudaro apvija ir prie jos judantis (besisukantis) magnetas
(6.9pav.). Kai velenas sukasi daniu n, magnetinio srauto , susijusio
su apvija, turinia vij, dydis kinta. Apvijos galuose atsiranda potencial skirtumas em. J galima apskaiiuoti pagal formul:

em = k m (d / dt),

ia: k m koeficientas, priklausantis nuo magnetins grandins

charakteristik;

d/dt magnetinio srauto kitimo greitis.

6.9 pav. Magnetoelektrinio jutiklio veikimo schema:

N-S ir nuolatinis magnetas ir jo sukuriamas magnetinis srautas;
n magneto veleno sukimosi danis; rits vij skaiius;
em magnetoelektrinio jutiklio sukuriama elektrovara

Impulso forma priklauso nuo magnetinio srauto kitimo pobdio

ir veleno sukimosi danio (6.10 pav.). Vidaus degimo variklio paleidimo metu, kai veleno sukimosi danis ir srauto kitimo greitis maas,
jutiklis neivysto pakankamo dydio impulso. Dl to vidaus degimo
variklio udegimo sistem magnetoelektrini jutikli konstrukcija
bna sudtingesn.

103

6.10 pav. Magnetoelektrinio jutiklio elektrovaros em priklausomyb nuo jo

sukimosi danio n ir kampo

6.1.5. Holo impuls jutiklis

Jo jautrj element sudaro staiakampio formos puslaidininkio ploktel arba plonasluoksn plvel (6.11 pav.). Jos storis bna
0,001 0,1 mm, plotas keli kvadratiniai milimetrai. I maitinimo
altinio tekant srovei iilgai ploktels, o statmenai j veikiant magnetiniam laukui, tarp jos on atsiranda potencial skirtumas eH.
Keiiant magnetinio lauko stiprum, potencial skirtumas kinta. I
jo formuojamas valdymo impulsas. 6.12 paveiksle pateikta jutiklio su
iuo elementu konstrukcin schema. Holo efekto elemento impulso
dyd galima apskaiiuoti pagal formul:

ia

eH =kHIB / h,
kH = Xr Holo pastovioji;
X srovs neikli judrumas, m/V;
r ploktels mediagos lyginamoji vara;
I ploktels srov;
h ploktels storis;
B magnetinio lauko indukcija.

104

Elemento generuojam impuls forma priklauso nuo magnetinio

lauko kitimo pobdio, taiau jo frontai bna lkti. Toks impulsas
netinka valdymui, todl vliau formuojamas ir stiprinamas. Jo frontai
tampa stats (6.13 pav.).

6.11 pav. Holo efekto elementas: magnetinis srautas; Ut ir It

maitinimo tampa ir srov; eH Holo elemento potencial skirtumas

6.12 pav. Holo jutiklio konstrukcin schema: N-S nuolatinis magnetas

HE Holo elementas; U feromagnetin uuolaidl; 00 uuolaidls
pasisukimo ais (feromagnetin uuolaidl tarp magneto ir HE)

6.13 pav. Holo elemento neformuotas eH ir suformuotas eHD impulsai

105

6.1.6. Pjezoelektrinis elementas

element (6.14.) sudaro pjezokristalai 2 ir 4, dti korpus 1.
Jie atskirti izoliuotuoju elektrodu 3 (alvario folija). Per paslanki, su
korpusu besijungiani detal 5 (pvz., membran), pjezokristalus veikiant jgai P, tarp korpuso ir izoliuotojo elektrodo atsiranda elektros
krvis Q. Jo dydis apskaiiuojamas:

Q = kQP,

ia kQ proporcingumo koeficientas.
Jutikli pjezokristalai bna nedideli ir sukuria maos energijos
impuls. Jo ijimo grandinje turi bti labai maas srovs nuotkis,
o stiprintuvas privalo turti labai didel jimo var.
ie elementai naudojami detonacijos ir kituose jutikliuose matuojant vidaus degimo variklio slgio impulsus.

6.14 pav. Pjezoelektrinio elemento konstrukcijos schema:

1 korpusas; 2 ir 4 pjezokristalai; 3 izoliuotasis elektrodas;
5 membrana

6-ojo darbo planas

1. Urayti darbo apsaugos reikalavimus dirbant su degal
purkimo stendu.
2. Isiaikinti ir konkretizuoti darbo uduoties reikalavimus.
3. Susipainti su stendo prietaisais, skirtais pateikt jutikli tyrimui, pagalbini prietais techniniais duomenimis ir tiriamaisiais jutikliais.
4. Sujungti tiriamj jutikli schemas.
106

5. Itirti jutiklius ir surayti tyrimo duomenis.

6. Sutvarkyti jutikli tyrimo duomenis ir padaryti ivadas.
7. Parengti laboratorinio darbo ataskait.

107