Laima Mikulnait

Rasa Uleviit

Laima Mikulnait
Rasa Uleviit

Vilnius 2004

UDK

2004 m. Lietuvos sutrikusio intelekto moni globos bendra Viltis vykd

dalimosi patirtimi program Model Site Project In-Country Training,
kuri rm Atviros visuomens institutas (Budapetas). Programos vykdymo
eigoje buvo parengta knygel Ankstyvojo amiaus vaik autizmas.

OPEN SOCIETY INSTITUTE

& Soros Foundations Network

Lietuvos sutrikusio intelekto moni globos drauga Viltis

Katon g. 2/14-17, LT-0117 Vilnius
Tel.: (8~5) 261 52 23, faksas: (8~5) 261 08 20
El. patas: viltis@viltis.lt
Interneto puslapis: www.viltis.lt

ISBN
Lietuvos sutrikusio intelekto moni globos bendra Viltis

P
Respublikin universitetin ligonin Vaiko raidos centras dirba su ankstyvojo amiaus sutrikusios raidos vaikais. Metams bgant pleiasi i vaik ugdymo
galimybs. Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacos skyrius vykdo tris pagrindines programas. iuo metu Lietuvoje ypa aktuali viena j vaik, turini autizmo poymi, ankstyvoji reabilitaca. Todl ioje knygelje mes ir norime
pasidalyti patirtimi, kuri pavyko sukaupti per deimt met.
Vykdydami mint program, stengiams kuo anksiau nustatyti autizmo
poymius, nes kuo anksiau pradedama juos koreguoti, tuo akivaizdiau gerja
vaik autist bkl. Be to, pastebjome, kad labai svarbu pritaikyti iems vaikams aplink. Kuo ji bus tinkamesn, tuo geresns socialins integracos galima
tiktis. Todl ioje knygelje plaiais aikiname, kaip laiku pastebti nerim kelianius poymius ir kaip juos mainti.
i knygel skirta ir tvams, ir specialistams. Pirmiesiems bus naudingas isamus ankstyvojo amiaus vaik autizmo poymi aptarimas: jie suinos, k
atkreipti dmes, stebint vaik prastoje nam aplinkoje. Kalbant apie specialistus, knygelje pateikiamos inios turt pasitarnauti ne tik tiems j, kuri darbas
tiesiogiai suss su vaik raidos sutrikimais, bet ir visiems likusiesiems, kad pro
j akis neprasprst konkretaus vaiko vystymosi problemos.
Dar vienas knygels privalumas vieno i daugybs galim gydymo metod, t.y. struktruoto mokymo pristatymas. is metodas jau kuris laikas skmingai taikomas Vaiko raidos centre dirbant su vaikais, turiniais autizmo poymi. Daug dmesio knygelje skiriama ir sensorinei (jutiminei) integracai, nes
iems vaikams bdinga didiausia sensorin disfunkca. Kalbant apie autizm,
pastaroji tema apskritai yra labai retai lieiama. Tuo tarpu i vaik sensorinis
stimuliavimas labai svarbus dalykas. Sujungus elgesio terap, struktrin
mokym, sensorin stimuliavim, aplinkos pritaikym ir tv mokym, galima
pasiekti ger rezultat, kuri visi mes ir specialistai, ir tvai taip tikims
bei laukiame.
Yra vaik autist, kuriems nuo pat pradi tinka bendroji ugdymo staiga.
Bet netrksta ir toki, kuri pradin adaptaca vyksta labai sunkiai. Net dirbant
su tokiais vaikais specialiosiose ankstyvojo ugdymo staigose kyla daugyb problem. Tikkims, kad kaupiant patirt ir siekiant kuo veiksmingesns pagalbos
Lietuvoje bus sukurta vaik, turini autizmo poymi, ugdymo sistema.
Laima Mikulnait

A
Laima Mikulnait Respublikins universitetins ligonins Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacos skyriaus vedja. Pagrindins jos veiklos
kryptys vaik motorikos raidos sutrikim ankstyvoji diagnostika ir gydymas;
funkcin bei socialin adaptaca. Autor nuolat kelia savo kvalikac prestiikiausiuose ms alies ir usienio mokymo centruose. O gytomis iniomis
dalasi su bsimaisiais pediatrais ir kolegomis. Ji ne tik yra Vilties bendros
tarybos nar, bet ir dalyvauja Lietuvos vaik neurolog, Lietuvos socialins pediatros ir Tarptautins ankstyvosios intervencos draug veikloje.
Rasa Uleviit specialioji pedagog, vyr. mokytoja. Nuo 1993 m. dirba
Vilniaus vaik invalid ugdymo centre Viltis su vaikais, turiniais autizmo sutrikim bei proto negal. 1998 m. staavosi Amerikoje, kur iklaus TEACCH
mokymo programos kurs, kurio tikslas padti autistui pagal galimybes gyventi ir ireikti save visuomenje. Savo darbe taiko TEACCH programos principus, struktruot mokym, rengia vaizdumo priemones.
Nuo 2000 m. dirba Respublikins universitetins ligonins Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacos skyriuje su vaikais, turiniais autizmo spektro sutrikim. Skaito paskaitas apie autizm tvams ir specialistams.
Nuo 1993 m. abi autors dirba savanormis Lietuvos sutrikusio intelekto
moni globos bendros Viltis organizuojamose vasaros poilsio socialins
reabilitacos stovyklose ir yra APPLE specialiosios pedagogikos kurs lektors.

T
Pratarm
Apie autores

3
4

I. K

Autizmas raidos sutrikimas

Ankstyvoji autizmo diagnoz
Mitai apie autizm
Autizmo sunkumo laipsnis
Elgesio problemos ir neatsakyti klausimai
Klinikiniai poymiai
Komunikacos ir kalbos sutrikimai
Socialinio bendravimo sutrikimai
Autistinio elgesio poymiai
Sensorins integracos procesas
Pagrindins jutimo sistemos
Sensorins integracos proceso sutrikimai
Taktilin disfunkca
Vestibiulin disfunkca
Proprioceptin disfunkca
Klausos disfunkca
Disfunkcos sukeliamos problemos
Sutrikusios raidos vaik sensorins problemos
Pagrindiniai vaik, turini autizmo poymi, sensorins integracos
proceso sutrikimai
Sensorini sutrikim gydymas
Vaiko reguliacos proces stimuliavimas
Autizmo prognoz
Priedas
Autizmo spektro sutrikimai
Sindromai, kuriems bdingi autizmo spektro sutrikimai

9
11
13
14
14
14
16
17
17
18
20
21
22
22
23
23
24
25
25
26
28
28
29
29
32

II. V, ,

Pagrindiniai ugdymo principai

Struktruota aplinka
Mokymasis kalbti
Ritmas
Sensorin stimuliaca
Struktruotas mokymas
Fizins aplinkos struktra
Dienotvark
Individuali darbo sistema
Bendravimo gdi formavimas
Vaizdin regimoji uduoi struktra
Bat dui uduotys
Socialini gdi formavimas
Pabaigos odis
Priedai
1 priedas. Darbo vietos pavyzdys
2 priedas. Dienotvarki pavyzdiai
2.1. Simboli dienotvark
2.2. Nuotrauk dienotvark
2.3. Daiktins dienotvarks
3 priedas. Uduoi pavyzdiai
3.1. priedas. Uduotis Mokoms skaiiuoti
3.2. priedas. Uduotis Spalv riavimas
3.3. priedas. Uduotis Zoologos sodo gyvnai
3.4. priedas. Uduotis Mokoms skaiiuoti toliau
3.5. priedas. Uduotis Segtuk usegimas
4 priedas. Uduoi Bat duts pavyzdiai
4.1. priedas. Uduotis dti kaladles indel
4.2. priedas. Uduotis dti kaladles i ds paymt ertm
4.3. priedas. Uduotis dti paymtas kaladles atitinkamas dutes
4.4. priedas. Uduotis Sujungti kaladli girliand pagal
pieinyje nurodytas spalvas
5 priedas. Literatros sraas

35

37
38
39
39
39
41
42
44
46
47
51
52
56
58
59
59
60
60
61
62
63
63
64
65
66
67
68
68
69
70
71
72

A

Beveik prie 60 met JAV dirbs austr kilms psichiatras Leo Kanneris apra grup vaik, kurie nemgo bendrauti, teik pirmenyb vienatvei, nekalbjo
arba buvo link kartoti tuos paius odius, aktyviai prieinosi nusistovjusios
tvarkos ir aplinkos pokyiams bei sunkiai moksi. i bkl L. Kanneris pavadino autizmu. Nors nuo to laiko daugyb mokslinink tyr mint sutrikim, jis iki
iol tebra pakankamai neaikus.
Autizmas vienas sunkiausi raidos sutrikim, paveikiantis madaug vien vaik i 1000 (Ruer, 2000). Kit autori teigimu, 4-6 vaikus i 10000. Galima teigti, kad 0,25-0,5 proc. populiacos turi autizmo poymi. Berniukai serga
4 kartus daniau negu mergaits.
Anksiau buvo manoma, kad autizmas tai sunkus emocinis sutrikimas
arba gimta schizofrena. Daniausiai jis buvo siejamas su mamos atsisakymu
priimti vaik. Todl dideli sunkum kildavo paiai mamai, kuri danai aplinkini bdavo smerkiama kaip bloga mama. Laikui bgant paaikjo, kad tai tebuvo
klaidinga, niekuo nepagrsta ir nerodyta visuomens nuomon.
Anksiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, bet pastaruoju metu inoma, kad jis pasitaiko daniau negu diabetas, vys, spina bida (vaisiaus stuburo
vystymosi defektai) ar Dauno sindromas (Filipek, 1999).
Pagrindiniai autizmo poymiai sutriks socialinis bendravimas, kalbos
raidos ir komunikacos problemos, netipikas, keistas elgesys, vaizduots bei
laiko suvokimo problemos. Autizmas vairiai pasireikiantis klinikinis sindromas. Esama daug veiksni, slygojani vaiko smegen pakenkim, kuris pasireikia tam tikrais poymiais, vardamais autizmo diagnoze. iuo metu autizmas laikomas nespeciniu sutrikimu, kur sukelia vairs kenksmingi organiniai,
biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo poymius sukeliantys
mechanizmai smegen struktros disfunkca ir biochemini proces sutrikimas smegenyse.

10

Danai autizmo prieastimi tampa gimtos infekcos (raudonuk, citomegala, toksoplazmoz), mediag apykaitos ligos (fenilketonura), neurologins ligos (tuberozin skleroz ir kt.), genetiniai sindromai (Angelmano, Prader-Willio,
trapiosios X chromosomos, Landau-Klefnerio, Wiliamso ir kt.). Kartais vaikai gali
turti zini anomal, apsigimim. Esant autizmui yra pastebtos smegenli
anomalos.
Pagal Tarptautin lig klasikac TLK-10, autizmas priskiriamas vairiapusi raidos sutrikim grupei. Yra daugyb termin, apibriani i bkl:
autizmas, autizmo spektro sutrikimas, autizmas su protiniu atsilikimu, autizmo
poymiai ir pan.
Autizmo sutrikimas pasireikia jau pirmaisiais kdikio gyvenimo metais ir
ilieka vis gyvenim. Autizmo poymiai gali keistis: stiprti arba silpnti, o kartais ir visai inykti, bet keistumai ir ypatumai ilieka vis laik. Dauguma autist
prisitaiko prie gyvenimo, bet jiems reikia pagalbos.
Autizmo sutrikimas paplits visame pasaulyje. Mint sutrikim turintys vaikai gimsta vairiose eimose, nepriklausomai nuo tv isilavinimo, socialins padties ir rass. Berniukams is sutrikimas pasitaiko daniau negu mergaitms.
Autizm gali lydti protinis atsilikimas, epilepsa ir kiti sutrikimai bei ligos,
kurios apsunkina vaik, turini autizmo sutrikim, socialin integrac.
Daniausiai (beveik 50 proc., o kai kuri autori duomenimis iki 70 proc.
atvej) iems vaikams nustatomas ir protinis atsilikimas. iuo atveju smegen
patologinis procesas, kuris sukelia autizm, kartu paveikia ir tas sritis, kurios atsakingos u mogaus painimo raid.
Sutriks socialinis bendravimas labiausiai irykja per aidim. Vaikai autistai nesugeba aisti socialini aidim, mieliau renkasi vienatv negu bendravim, yra abejingi kitiems monms, neieko paguodos, nesupranta socialini
taisykli. kambaryje esanius mones ie vaikai danai link reaguoti kaip
daiktus: nesistengia su jais umegzti ryio, nepalaiko vilgsnio kontakto.
Autistams kyla daug socialini problem, nes jie nemato visumos, nesusieja
vieno veiksmo su kitu, nesuvokia, o tik mechanikai imoksta kai kuri veiksm.
iems vaikams ypa sunku prisitaikyti prie permain, kurioms jie nepasireng,
ypa sutikti ir priimti naujus nepastamus mones, nes moni ivaizda (plaukai, drabuiai, nuotaikos) danai keiiasi. Todl artimam bendravimui autistai
mieliau renkasi ne mones, bet daiktus, nes pastarieji nejuda ir nesikeiia.
* gimta citomegala vaisiaus apsikrtimas per placent, kuriam bdingi kepen,
blunies, kaul iulp ir centrins nerv sistemos paeidimai. Tokie naujagimiai serga
hepatitu, anema, trombocitopena, spazminiu paralyiumi, traukuliais ir kurtumu.
O gyta citomegala pasireikia hepatitu, tonzilitu, faringitu ir pneumona. Smegenys
nepaeidiamos.
* Toksoplazmoz ltin infekcin liga, kuri sukelia nerv sistemos pakenkimus, kepen ir
blunies padidjim bei danus skersaruoi, t. y. skeleto raumen paeidimus ir kt.
* Tuberozin skleroz liga, kylanti todl, kad atskiruose organuose blogai vystosi lsteli
grups, sudarydamos vairaus dydio sankaupas (lyg augliukus).
* Fenilketonura paveldtas mediag apykaitos sutrikimas, kurio negydant pasireikia
autizmo poymi, protinis atsilikimas ar epilepsa.

Vaikai autistai paprastai domisi ne visu daiktu, bet atskiromis jo dalimis.

Esant lengvesnei autizmo formai, visas dmesys sutelkiamas nereikmingas
aplinkos detales, pvz., domimasi kalendoriaus skaiiais, audinio rato linomis,
plastmasiniais dangteliais ir panaiomis smulkmenomis, kurios daugeliui moni atrodo visikai nereikmingos.
Danai vaik autist aidimai bna labai vienpusiki. Jie mielai aidia su
virvelmis, mediagos skiautelmis arba gali itisas valandas stebti jiems susidomjim kelianias veiklas, pvz.: gatve riedanius troleibusus, statyb keliamuosius kranus ir pan.
Kalbos ir komunikacos problemos sukelia dideli sunkum bendraujant
su kitais monmis, aidiant. Dauguma vaik autist negali kalbti. Jie nemgdioja gars, odi. Taiau jiems neretai bdingi kalbos pasikartojimai ir atkartojimai (echolalos). Nekalbantys autistai sunkiai supranta kitus, o juos paius
suprasti dar sunkiau, todl danai jie palaipsniui nutolsta nuo kit moni ir
visikai liaujasi bendrav.
Vaikams autistams bdingas netipikas elgesys, netikti usimimai ir pomgiai. Vienas pirmj autizmo poymi bet kokio aplinkini prisilietimo
atstmimas. Esant sunkesnei autizmo formai, danai atliekami vis tie patys
besikartojantys kno judesiai (lingavimas priek, aidimai su savo pirtais, veido grimasos), griebiamasi savistimuliacos. Autistai skiriasi nuo kit vaik polinkiu vienodum. Jiems sunku keisti prast veiklos ritm ir dienotvark. ie
vaikai bna arba labai aktyvs, sunkiai nustygstantys vienoje vietoje, arba pernelyg rams. Laikui bgant autistai gali susirgti depresa ir turti kit emocini
sutrikim, ypa jei j socialin adaptaca bna sutrikusi.
Taigi vaik, turini autizmo poymi, smegenys vis informac apdoroja
kitaip negu normaliai besivystani vaik, todl jiems sunku bendrauti su kitais
monmis. Dl ios prieasties vaikai autistai:
atsiriboja nuo aplinkos;
blogai suvokia prieasties ir pasekms ry;
sunkiai formuoja socialin elges;
nesivaizduoja arba sunkiai sivaizduoja daiktus, nepatenkanius j regos
lauk;
geriau suvokia regimj informac, nes moni kalba jiems tra nieko
nesakantis gars kratinys;
pastebi atskiras detales, bet nepajgia j susieti;
yra labai nerimastingi ir patiria didel aplinkos baim.

A
Labai svarbu anksti nustatyti autizmo diagnoz. Ankstyvoji vaiko reabilitacija pagerina autizmo eig; vaikas ir eima geriau adaptuojasi.
Manoma, kad patyrs specialistas gali nustatyti autizm, kai vaikas sulaukia
2-3 met amiaus. Taiau pastaruoju metu iekoma kriter, leidiani diagnozuoti sutrikim dar anksiau, kad bt galima pradti ankstyvj reabilitac.

11

12

Autizmas nuo pat pradi slygoja kitok kdikio elges, bendravim ir kalbos
raid. Apie autizm byloja menkas aki kontaktas, sutrikusi abiej aki koordinaca, nesinaudojimas gestais kaip bendravimo priemone. ie kdikiai maiau guguoja, augdami taria maiau gars, nekartoja j ir neatsiliepia, igird savo vard.
Jie paprastai neiri tv veidus arba tik trumpam sulaiko ties jais savo vilgsn.
Floridos universiteto mokslininkai nusprend isiaikinti, ar i kdiki judesi galima nustatyti autizmo sutrikim. Pasirodo, sutrikim turintiems
kdikiams sunku sdti ir tiesiai stovti. O krisdami jie, kitaip nei instinktyviai
mginantys apsisaugoti sveiki mayliai, neitiesia rank ir nekelia galvos. Mintam tyrimui vadovavusios judesi eksperts Osnat Teitelbaum teigimu: Stebti kdikiai neturjo joki normaliems vaikams bding apsaugini reeks
ir krisdavo kaip kokie mediniai kareivliai. Mokslinink tvams pataria atlikti
pavertimo test pakelti kdik ir laikant rankose paversti 45 kampu kairn
arba deinn. Sveiki atuoni mnesi ir vyresni kdikiai iuo atveju stengsis
galv laikyti statmenai emei, tuo tarpu turintieji autizmo poymi galvos padt
derins ne su eme, o su likusiu knu ir todl galvos nepavers.
Daugelis tv pirmuosius nerim kelianius poymius paprastai pastebi iki
vaikui sukanka 18 mnesi. Taiau tv nusiskundimai bna labai nekonkrets.
Ir tai nenuostabu, nes danai vienose raidos srityse vaikas atsilieka, o kitose yra
akivaizdiai paengs priek. Todl ir gydytojai neretai vaiko raid vertina labai
prietaringai, nuramindami tvus. Tvai ir specialistai turt susirpinti, jei vaikas:
neguguoja iki 12 mnesi amiaus;
nerodo pirt daikt, nedaro atia iki 12 mnesi amiaus;
neitaria bent vieno odio iki 16 mnesi amiaus;
nesuformuluoja prasmingos dviej odi frazs iki 24 mnesi amiaus;
liaujasi kalbjs bet kokiame amiuje;
nenaudoja gest ar kit neodins komunikacos form.
Ankstyvojo amiaus autizmo klinika gali bti labai vairi. Vieni kdikiai
bna vangs, pasyvs, retai prao valgyti, ilgai ikenia sudrkusias sauskelnes.
Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera prieira, bet ne tiek, kad jie jos
reikalaut. Vis iniciatyv jie palieka mamai. Vyresniame amiuje ie vaikai bna
geri, t.y. nekelia joki problem: niekur nelenda, kur juos paliksi ten ir rasi.
Kiti kdikiai nuo pirmj gyvenimo dien bna labai jautrs: danai klykia,
prastai miega, isiskiria irankumu maistui. Prie j sunku prisitaikyti ir suprasti
j poreikius. Jie nemgsta nei bti ant rank, nei gulti veimlyje.
Pradj vaikioti, ie vaikai tampa sunkiai valdomi: eina kur nori, danai
krenta, nes jiems visikai nebdingas savisaugos instinktas. Chaotikas judjimas neleidia jiems aktyviai tirti aplinkos. Be to, ie vaikai akivaizdiai bo naujos aplinkos ir moni, yra ypa jautrs garsams.
Pastebta, kad vaikai autistai labai mgsta irti lempos vies, tyrinti
tapet ratus. Jie domisi muzikos ritmu, kartojamais eilraiais, neprastais judesiais. Mgsta aisti su savo pirtais, stebti j elius ant sien. Apraytas ir
i vaik perdtas susidomjimas knygeli puslapi vertimu, kaladli dliojimu eilutes ir dlionmis. Paprastai vaikus autistus sunku atitraukti nuo jiems
patinkanios veiklos.

Kita vertus, ritmikumas patinka visiems maiems vaikams, ypa jei ritmika
veikla vyksta kartu su artimu mogumi. Taiau sveiki vaikai daug labiau mgsta
okinti mamai ant rank nei maniee, noriai aidia su aislais, tuo siekdami
atkreipti tv dmes. O vaikams, turintiems autizmo poymi, nepatinka aisti
kartu su kitu asmeniu, todl beveik nemanoma prisidti prie j aidimo. ie
vaikai nepriima jokios pagalbos. Atrodo, kad jiems daug geriau bti vieniems, be
mamos, todl pastaroji pradeda nerimauti, nesuprasdama savo vaiko. Autistams
augant ima rykti stereotipiniai keisti judesiai, kurie tolydio kartojami.
Vaikai autistai laiku pradeda ypsotis, taiau j ypsena nebna nukreipta
vien suaugusj. Jie ypsosi, kai gauna jiems patinkani stimul. Dl i vaik
bendravimo ypatum paprastai sutrinka ankstyvasis vaiko ir mamos ryys, o tai
veda prie tarpusavio santyki sutrikimo. Vaikai autistai nori bti su mama, bet
neigiamas reakcas reikia tik tais atvejais, kai yra nuo jos atskiriami. Tuo tarpu
bdami kartu jie visikai nerodo teigiam emoc. Taigi specialistai turi:
atidiai iklausyti tv nusiskundim dl vaiko vystymosi;
kiekvienos prolaktins apiros metu vertinti visas vaiko raidos sritis;
atkreipti ypating dmes vaiko kalbos ir bendravimo raid;
tar kalbos raidos sutrikim, patikrinti vaiko klaus;
tar vairiapus raidos sutrikim, skirti vaikui kompleksin raidos tyrim;
skirti genetiko konsultac prieasiai ir rizikai nustatyti;
tar autizm, nustatyti ankstyvj raidos sutrikimo diagnoz ir skirti reabilitac.

M
Ms visuomenei bdingos ios nepagrstos iankstins nuostatos apie autizm:
vaikai, turintys autizmo poymi, gimsta emocikai altoms mamos; tai
netiesa, nes dabar jau inoma, kad autizm sukelia kitos prieastys;
vaikai autistai visikai nesugeba umegzti aki kontakto, parodyti pasitenkinimo, ypsotis, juoktis ir apskritai reikti emoc; daugeliui i vaik
minti dalykai prieinami. Kaip ir kiti vaikai, aplink autistai reaguoja ir
teigiamu, ir neigiamu bdu;
vaikai autistai negali imokti kalbti; nemaai autist pajgia tai padaryti,
o likusieji imoksta naudotis alternatyviomis kalbos ir komunikacos priemonmis;
i autizmo galima iaugti; is sutrikimas ilieka vis gyvenim, bet laikui bgant ir taikant tinkam reabilitac autizmo poymi maja;
visi vaikai autistai yra panas; jie nepakartojami, kaip ir visi kiti vaikai. Kiekvienas vaikas, turintis autizmo sutrikim, vystosi ir elgiasi individualiai.

13

14

A
Autizmo sunkumo laipsnis gali bti labai vairus. Vieni vaikai autistai patiria daugiau sunkum dl sutrikusios kalbos, kiti dl socialinio bendravimo.
Pastarieji gali nenorti ir nemokti pradti ar tsti pokalb.
Vaikai, turintys lengv autizm, daniausiai skiriasi nuo sveik vaik ne ivaizda, bet elgesiu. Kaip jau buvo minta, jiems bdinga kartoti odius (echolalijos), aisti stereotipinius aidimus, atlikti tuos paius judesius: svyruoti, sibuoti, linguoti ir pan. Vaikams, turintiems sunk autizm, itin sudtinga prisitaikyti
prie aplinkos. Jie isiskiria i aplinkini savitu elgesiu: perdtu vangumu ir pasyvumu; agresyvumu arba autoagresyvumu, rykiomis kalbos problemomis.

E
Daugeliui vaik, turini autizmo poymi, kyla vienoki ar kitoki elgesio
problem. ie vaikai gali bti arba labai aktyvs, sunkiai nustygstantys vienoje
vietoje, arba labai rams.
Vaikams autistams bding elges galima suskirstyti ias kategoras:
autoagresyvumas (savs alojimas) rank kandiojimas, galvos dauymas;
agresyvumas (kit alojimas) spjaudymas, spardymas, muimas;
staigus veiklos nutraukimas riksmas arba pabgimas i veiklos vietos,
daikt imtymas;
pakartotiniai veiksmai nuolatinis daikt kiimas burn, besaikis klausim kartojimas;
nesugebjimas savs kontroliuoti zinio kontakto vengimas, dmesio
sukaupimo stoka, alingi proiai.
Kalbant apie autizm, ilieka daugyb neatsakyt klausim. Kodl vien
vaik autist emocinis ryys su mama silpnas, o kit iltas ir kupinas meils? Kodl vieni j nuo gimimo vystosi normaliai ir tik po kurio laiko praranda
turtus gdius, o kitiems nuo pat maens diagnozuojami autizmo poymiai?
Kodl toje paioje eimoje vienas vaikas turi autizmo poymi, o kiti ne? Kokios
prieastys sukelia autizm? Kodl autizmo poymiai visiems vaikams pasireikia skirtingai? Panai kodl yra ir daugiau...

K
Kaip jau buvo minta anksiau, kiekvienas vaikas, turintis autizmo poymi, vis kitaip suvokia ir priima aplinkin pasaul, todl i vaik prisitaikymas
bei aplinkos suvokimas irgi skiriasi. Minti dalykai ir slygoja savitus autizmo
poymius. Autizmui bdinga kalbos ir komunikacos, socialinio bendravimo ir
elgesio bei veikl ypatumai.

15

Autizmo schema

Ignoruoja normalius
mokymo metodus.

Monotonikai vartalioja
daiktus.

Elgiasi lyg negirdt

ar bt kurias.

Ar tu eini? Ar tu eini?
Kartoja tuos paius
odius.

Gal ir nesugeba paspirti

kamuolio, taiau gali
sudti kaladles.

Bna arba perdtai

aktyvus, arba itin
pasyvus.

Pasiymi kratutiniais
verksmo, pykio ir
lidesio protrkiais be
regimos prieasties.

Prieinasi
nusistovjusios
dienotvarks ir veiklos
ritmo keitimui.

Pasiymi nevienodais
stambiosios ir
smulkiosios motorikos
gdiais.

Neprastai ilgai aidia

t pat aidim.

Sunkiai prisungia
prie kit vaik.

Ne vietoje ir ne laiku
juokiasi, kikena.

Nesugeba palaikyti
aki kontakto.

Neprastai prisiris
prie daikt.

Nesuvokia reali
pavoj.

Stovi nuo vis atsiskyrs.

Nejauia skausmo.

Nesileidia apkabinimas.

16

K
Daugiau kaip pus vaik autist turi kalbos sutrikim, o kai kurie j visai
nenaudoja kalbos kaip bendravo priemons. Tik nedidel dalis vaik autist neka ir bendrauja. i vaik kalba danai monotonika, maai emocinga. Bendraudami jie nenaudoja gest, mimikos. Vaik autist kalbai bdingos echolalos,
jie danai sako su esamu kontekstu nesususius odius, kartoja seniau girdtas
frazes. Kai kurie vaikai mgsta kartoti matyt reklam tekstus, kuriuos itaria
pakankami aikiai.
Vyresni vaikai autistai nemoka palaikyti pokalbio, danai tesugeba atsakyti uduot klausim vienu odiu ar trumpa fraze. J sakiniai paprastai bna
gramatikai netaisyklingi. Bendravimo procese galima pastebti iuos autizmo
poymius:
sunkumai perteikiant kitiems savo norus;
nesugebjimas mgdioti kalbos, gest, iraik;
nesuvokimas, kad kalba bendravimo su kitais monmis priemon;
nesugebjimas palaikyti pokalb ar bendrauti;
neprasti pomgiai; intensyvus, bet ribotas domjimasis aplinka, sunkinantis bendravim su kitais vaikais;
sunkumai sungiant bendr veikl, pereinant nuo vienos veiklos prie
kitos;
stiprus noras ir atkaklus siekimas daryti tai, k nori, kas patinka ar domina, neatsivelgiant kit norus ir poreikius;
antrojo ir treiojo asmens naudojimas vietoje pirmo asmens (a) kalboje,
savs vadinimas vardu.

Vaikai autistai nemoka umegzti santyki su kitais monmis. Jie mgsta

aisti vieni, maai domisi alia aidianiais vaikais, nesugeba umegzti kontakto su jais. Danai nemoka palaikyti draugik santyki su kitais monmis.
Apskritai maai reaguoja kitus mones, daugiau dmesio skirdami detalms,
aplinkui esantiems daiktams. Kartais bna gana alti tvams, nors daniausiai
santykiais su tvais pakankamai ilti.

A
Danai tvai nepastebi nieko keista vaiko elgesyje, kol iam nesukanka dveji
metai. Pirmieji poymiai, dl kuri kreipiamasi specialistus, vaiko nekalbjimas arba liovimasis kalbti. Pradjus su tvais aikintis sutrikimo prieastis
paaikja, kad jau nuo maens vaiko elgesys buvo savitas.
Pasirodo, vaikams autistams bdinga nesidomti aislais, nesidiaugti bendra veikla, nepalaikyti aki kontakto su kitais monmis. Nuo maens jie nemgsta bti imami ant rank, neiojami, vystomi ar perrengiami. Kartais neumezgamas joks kontaktas su tvais ar globjais, vaikas juos apskritai nekreipia
dmesio.
Vaikai autistai isiskiria keistomis kno padtimis. Jie gali ilg laik ilaikyti
pakl kojas ar rankas arba laikyti rankas plaiai atmestas alis. Dani ir stereotipiniai judesiai, neprastos baims, keistas maisto pasirinkimas: prast produkt atsisakymas, tik to paties maisto arba nevalgom dalyk valgymas.
Vaikai autistai domisi tik pai pasirinktais, jiems patinkaniais daiktais ar
veikla. J aidimai pasiymi stereotipikumu, pasikartojimu, vienodumu, imitavimo ir pamgdiojimo stoka. Augdami ie vaikai isiskiria nepasitenkinimo ir
pykio priepuoliais.

18

Judesi sutrikimai. Beveik tredalis vaik autist turi bendrosios motorikos

sutrikim. i vaik judesiai yra nerangs, einant jiems danai kyla pusiausvyros ir judesi koordinacos problem.
Apie 40 proc. vaik turi smulkiosios motorikos sutrikim. Jiems sunku rayti, pieti, kyla akies ir rankos koordinacos problem. Dalis vaik dl jutim
sutrikim ilgai vaikto ant pirt gal.
Painimo proceso sutrikimai. Painimo procesas danai suss su sensorins integracos problemomis. Vaikams, turintiems autizmo poymi, bdinga:
perdtas ir ribojantis dmesys detalms;
prasms suvokimo sunkumai;
ribotas gebjimas atskirti esminius dalykus nuo neesmini;
ribotas daikt ir veiksm tarpusavio ryio suvokimas;
sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai;
nesugebjimas vienu metu skirti dmes daugiau nei vienam dalykui;
gytos patirties ir imokt gdi analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, nesugebant viso to perkelti kit aplink ar veikl;
dmesingumo ir susikaupimo stoka;
geresnis regimosios nei odins informacos supratimas;
nesugebjimas sujungti keli idj ar svok (ypa, jei jos prietarauja viena kitai);
savs ir kit suvokimo sunkumai;
ribotas interes ratas;
veiklos planavimo sunkumai;
neprastas ir kiekvienu atveju unikalus sugebjim ir trkum derinys;.
sensorins integracos sutrikimai.

S
Pasaul mes pastame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girddami. Vis i informac gauname per sensorin (jutimin) sistem. Be to, suvokti
pasaul mums padeda veikla ir judesiai.
Visos gyvos btybs turi kiekvienai riai savit jutimin (sensorin) sistem,
kuri priima informac apie aplink ir organizmo procesus. i sistema perduoda
mint informac centrin nerv sistem, kur ji panaudojama keturioms funkcoms atlikti:
jutimams ir j suvokimui sukelti;
kno judesiams kontroliuoti;
smoningumui palaikyti;
gyvybinms organizmo funkcoms reguliuoti.
Sensorin sistema tai ms jutim sistema, kuri sudaro skonis, kvapas,
matymas, klausa ir lietimas. Nerv sistema mums irgi siunia ini apie judesius ir kno padtis, per j mes suvokiame savo kn. Informaca, kuri mes
gauname per sensorin sistem, keliauja smegenis, kur yra iifruojama. Btent smegen dka mes suvokiame tai, k matome, girdime, lieiame. Kiekvienas

19

ms t pai informac danai priima skirtingai, todl ir atsakas j irgi bna

nevienodas. Visas is procesas vadinamas sensorins integracos procesu.
Sensorin integraca tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informaca i jutim. Kai primimo ir organizavimo procesas veikia gerai, mes
atsakome dirgiklius tinkamai ir automatikai.
Sensorins integracos metu mogus mokosi jutimus panaudoti tikslingai
veiklai. io proceso metu centrin nerv sistema i jutim gauna informac, j
riuoja, lygina, sudeda, maina ar didina jos poveik ir atsako reikiamu veiksmu
pagal grtamojo ryio princip.

Sensorins integracos procesas

Sensorinis
impulsas

CNS

(centrin nerv sistema)

Motorinis,
kalbos,
emocinis,
paintinis atsakas

Sensorins disfunkcos procesas

Sensorinis
impulsas

CNS

(centrin nerv sistema)

Motorinis,
kalbos,
emocinis,
paintinis atsakas
Sensorin integraca yra labai sususi su mogaus gyvenimu. Btent dl jos
vystosi kno ir akies bei rankos koordinaca, mogus suvokia daikt santyk
erdvje, mokosi atsiminti ir kalbti, planuoja judesius ir veiklas, imoksta skaityti, rayti, mstyti, kontroliuoja savo elges vairiose situacose.
Paindamas daiktus, vaikas turi susidaryti vaizdinius apie j ior (form,
spalv, dyd), kvap, skon, mokti jais manipuliuoti. Praktinje veikloje, naudodamasis kalba, vaikas kaupia inias apie j supanio pasaulio reikinius; formuojasi atmintis, vaizduot, mstymas.
Sensorin sistema susiformuoja per paskutin ntumo trimestr ir kelet
pirmj gyvenimo mnesi.
1972 metais JAV mokslinink A. Jean Ayres sukr sensorins integracos
teor, kuri labai greitai buvo pritaikyta vaik reabilitacai. Naudojant sensorins
integracos principus, galima skmingai padti vaikams, turintiems raidos sutrikim, mokymosi problem ir autizmo poymi: koreguoti valgymo, elgesio problemas, gerinti motorik, mainti dezadaptac ir padti integruotis gyvenim.

20

Kaip vaikai imoksta judti, atlikti sudtingas veiklas, pvz.: usiriti bat
raitelius, rayti? i gdi jiems padeda gyti sensorin-motorin sistema. Jei
i sistema veikia tinkamai, net individualiai suvokdami pasaul vaikai sugeba
gerai prie jo prisitaikyti. Visi daugelio vaik jutimai pasireikia ir vystosi vienu
metu. Teisinga i jutim interakca (sveika) leidia mogui gerai jaustis.

P
Geriausiai inomos keturios jutimo sistemos.
Rega. Naujagimis neblogai mato, nors jo akies obuolys ir tinklain dar nra
visikai susiformav. I pradi kdikis yra trumparegis ir pradeda gana gerai
matyti tik baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams. Per regos analizatori mogus gauna apie 87 proc. informacos i iorinio pasaulio.
Klausa. Dar bdamas motinos siose vaisius jau reaguoja garsus. Per klaus mes gauname informac apie garsus, pajuntame pavoj, patiriame malonum klausydamiesi muzikos. Vaikai geriau priima auktus garsus, todl mes paploniname bals su jais kalbdami. Net neabejojama, kad vaisius nuolat girdi
motinos irdies plakim ir bals. Manoma, kad tai j ramina. rodyta, kad irzl
kdik nuramina juostel raytas motinos irdies plakimas. Naujagim daug
greiiau paguodia tylus motinos nabdesys nei svetim moni balsai.
Net sddamas labai triukmingoje aplinkoje, kur groja muzika, skamba
taurs, garsiai kalbasi aplinkiniai, mogus gali dalyvauti pokalbyje su prieais
sdiniu asmeniu. Smegenys ltruoja informac, nepriimdamos mums nereikming gars.
Skonis. Nors ir ne tokie jautrs kaip vyresni vaik, bet gana aktyvs yra ir
naujagimio skonio receptoriai. Nustatyta, kad net neineioti, 6-7 ntumo mnes gim vaikai jauia skon.
Uosl. Ji atsiranda tuojau po gimimo (6-8 dien kdikis jau atpasta motinos kvap). Ir apskritai kdikiai gerai skiria kvapus.
Bet yra ir kit sistem, kurios mums suteikia informac apie ms kno
padt, padeda ilaikyti koordinac, suvokti savo kn kaip visum. Visos ios
sistemos dirba labai koordinuotai, todl ms gaunama informaca apie aplink
yra teisinga.
Taktilin sistema suteikia mums informac per lietim (pirmiausia per
od), turi takos elgesio formavimuisi ir leidia pajusti vairius pojius.
Vestibiulin sistema. I vidins ausies yra gaunama informaca apie judes,
gravitac ir pusiausvyr. i informaca padeda mogui ilaikyti reikiam kno
padt. Vestibiulin sistema reguliuoja raumen tonus, pusiausvyr, abipus,
taip pat ir aki bei galvos, koordinac.
Propriorecepcin sistema suteikia mums informac per raumenis, raiius ir
snarius, padeda suvokti kno padt, reguliuoti judesi planavim, kait ir sek.
Iki dviej mnesi kdikis gauna informac per paprastas sensorines sistemas, t.y. pradeda priimti informac per regos, taktilinius ir vestibiulinius bei
proprioceptinius receptorius. vykus jutim integracai, kdikis pradeda suvok-

ti savo kn. Vystosi abipus integraca neurologinis procesas, kuris yra abipuss koordinacos ir elgesio pagrindas.
Pradeda formuotis praktika. Kdikis ima suprasti, k jis gali daryti su pirm
kart matomu daiktu, ir sugeba vien ar kit veiksm pakartoti. Minti procesai
vyksta iki vieneri met amiaus.
Per kitus trejus metus vystosi vaiko percepca paintinis supratimas apie
pasaul per jutimin pasaulio primim. Vaikas pradeda suprasti kalb. Geriau pritaiko savo reg. Supranta erdvinius ryius. Vystosi koordinaca tarp akies ir rankos. Tam reikia vizualins-motorins integracos. Atsiranda tikslinga veikla.
Madaug etaisiais gyvenimo metais vaiko sensorin integraca visikai susiformuoja. Vaikas pasirengia akademinei veiklai, kuriai reikia abstraktus mstymo, prieasties ir pasekms ryio suvokimo, kompleksini judesi, dmesio
reguliavimo, elgesio pritaikymo, abiej kno pusi veiklos specializacos, vizualizacos, savikontrols ir savimons.
Mokymuisi reikalingas susiformavs adaptacinis elgesys ir motorika. Mokymosi proces sudaro:
adaptacinis elgesys galimyb aktyviai ir tikslingai atsakyti naujas situacas, reikalavimus;
motorinis mokymasis gebjimas atlikti sudtingus judesius, pvz., prie
pagaunant kamuol, reikia imokti j mesti;
akademinis mokymasis gebjimas skaityti, rayti ir pan.

S
Sensorins integracos proceso sutrikimas (disfunkca) tai nesugebjimas suvokti, priimti ir atsakyti informac, gaunam sensorini sistem
pagalba.
Sensorins integracos sutrikim gali turti daugelis vaik. Daniausia
jie pasireikia sutrikusios raidos mayliams, bet gali pasitaikyti ir normaliai
besivystantiems vaikams. i problem turintys mons imoksta su jomis gyventi. Be to, laikui bgant jos maja, nes mogaus organizmas palaipsniui sugeba su jomis susidoroti.
Skiriamos dvi pagrindins sensorins integracos poymi grups. Jei vaikai labai aktyviai reaguoja ir atsako dirgiklius, organizmas stengiasi ivengti
per didelio stimul kiekio. O jei per silpnai, organizmui reikia aktyvesnio stimuliavimo, tad vaikai danai patys imasi stimuliuoti savo kn.
Labai jautrus (hyperjautrus) vaikas aktyviai reaguoja net menkus dirgiklius. Todl jis vengia net menkiausio prisilietimo arba nemgsta bti lieiamas
moni ar liestis prie daikt. Todl jis gali neigiamai reaguoti susitepim, lengvus prisilietimus, slyt su tam tikros mediagos rbais. Toks vaikas nemgsta
judti arba bti judinamas. Jis nesaugiai jauiasi keisdamas padtis, praranda
pusiausvyr. Todl vengia aktyvi aidim: bgimo, lipimo, supimosi. J pykina
vaiuojant automobiliu, kylant liu. Toks vaikas yra nelankstus, sitemps, pasiymi sutrikusia koordinaca.

21

22

Maai jautraus (hipojautraus) vaiko reakca i aplinkos gaunamus dirgiklius yra silpna. Todl jis nesuvokia skausmo, temperatros, daikt. Gali voliotis
purve, draskyti aislus, kramtyti nevalgomus daiktus, trintis sienas, baldus, eidamas atsimuinti mones. Tokio vaiko judesiai labai greiti, jis be paliovos sukinjasi, supasi ir vartosi. Taiau jo judesiai labai nerangs, jis danai atsimua
kitus objektus. I pairos atrodo pakumps, ltas. Jo eisena danai lepsinti.

T
Sensorins integracos proceso sutrikimas lietimo funkcos sutrikimas
(taktilin disfunkca) sukelia vaiko atsiribojim nuo aplinkos, bendr dirglum, isiblakym, hiperaktyvum.
Esant lietimo funkcos sutrikimui, hiperjautrus vaikas:
neigiamai reaguoja net lengvus prisilietimus, atsisako glamoni, bna
neramus ir agresyvus;
nemgsta, kai mons priartja pernelyg arti;
nemgsta bti lieiamas svetim moni;
nemgsta bet kokio prisilietimo prie savo odos;
nemgsta tam tikros mediagos drabui, moni prisilietim (net vos
juntam);
labai jautriai reaguoja net ma skausm ar brim.
Esant lietimo funkcos sutrikimui hipojautrus vaikas:
mgsta stipr apsikabinim, bet ne buinius. Gali nuolat liesti savo kn;
nori papildomos stimuliacos;
pasiymi taktiliniu nejautrumu: mgsta liestis prie kit moni, nenori savos erdvs, tiesiog prisikia prie kito mogaus;
nejauia skausmo, nekreipia dmesio susieidimus;
danai nesuvokia, k lieia ar ima rankas.

V
Sensorins integracos proceso sutrikimai vestibiulin disfunkca
sukelia akivaizdias koordinacos ir pusiausvyros problemas.
Esant iam sutrikimui, hiperjautrus vaikas:
bo iuoti, linguoti, suptis;
jauia pykinim, negali vaiuoti transportu;
sunkiai imoksta lipti laiptais ar kopti kaln;
negali vaikioti nestabiliu paviriumi;
bo didesns erdvs ir atrodo labai nerangus.
Esant vestibiulinei disfunkcai, hipojautrus vaikas:
labai aktyvus, nuolat juda;
nuolat rangosi, linguoja ir pan.;
pasiymi sunkia eisena, eidamas lepsi, stipriai pdomis remdamasis
grindis.

23

P
Sensorins integracos proceso sutrikimai proprioceptin disfunkca
vaikui sukelia:
nestabilumo pojt;
didel nerangum;
nesugebjim pritaikyti savo kno padties prie esamos situacos, dan
kritim;
gebjim ilgai ilaikyti keistas kno padtis;
nesugebjim manipuliuoti daiktais;
netvarking valgym, apsitakant ir isitepant.

K
Sensorins integracos proceso sutrikimai klausos disfunkca sukelia
vairi neadekvai reakc garsus.
Esant klausos hiperdisfunkcai (koks garsas bebt, j reaguojama per
stipriai), todl vaikas:
visus garsus girdi vienodai, tarsi nesiliaujant bombardavim;
negali kalbti su prieais esaniu mogumi.
Klasje toks vaikas girds klass draugo droiam pietuk, kit vaik kalbjimsi tarpusavyje, koj trepsjim, kdi stumdym ir t.t. Jis negals suvokti
aikinamos pamokos, nes visi dirgikliai j labai blakys. Todl prads sukintis,
tyrinti lubas, pleknoti rankomis. Skambutis tokiam vaikui gali sukelti zin
aus skausm.
Esant klausos hipofunkcai (koks garsas bebt, j reaguojama per vangiai), todl vaikas:
blogai jausis ramioje aplinkoje;
stengsis bet kokiu bdu sukelti gars: dauys pietuku per stal, tabaluos
kojomis, girgdins suol ir t.t.
Sensorins integracos sutrikim galima pavaizduoti schematikai.

Sensorins integracos sutrikimas

Sensorinis impulsas

Disfunkca

Motorinis, kalbos, emocinis, paintinis atsakas

Analiz; organizaca
Sintez (integraca)
Saugojimas (atmintis)
Nepakankamas grtamasis ryys sukelia:
dmesio ir reguliacos sutrikimus;
aktyvumo sutrikimus; sensorin (jutimin) gynybikum;
percepcos (suvokimo) problemas; atminties sutrikimus;
elgesio sutrikimus; bendravimo sutrikimus; mokymosi sutrikimus.

24

D
Sensorins integracos proceso sutrikimai (disfunkcos) sukelia keturias pagrindines problemas:
1. Dmesio ir reguliacos sutrikimai.
iuo atveju vaiko nerv sistema vienodai priima visus dirgiklius ir j nemoduliuoja. Tok vaik veikia dirgikliai, kuri mes paprastai n nejauiame, pvz.,
aldytuvo burzgimas ir pan. Vaikas, kurio sensorin integraca sutrikusi, danai
rkia be jokios matomos prieasties, yra emocikai labilus, nemoka pats nusiraminti. O jei dirgikli bus per maai, vaikas taps labai vangus ir stengsis pats
save stimuliuoti (linguoti, purtyti galv ir pan.). iuo atveju danai kyla problem dl miego (sumaioma diena su naktimi) ir valgymo (nesususi su burnos
motorika).
2. Sensorinis gynybikumas apsisaugojimas nuo per didelio stimul kiekio.
Jei dominuoja taktilinis (lietimo) gynybikumas, vaikas neigiamai reaguoja net lengvus prisilietimus, yra neramus, agresyvus, atsisako glamoni,
nemgsta, kai mons prisiartina prie jo pernelyg arti. Net ma skausm ar
brim reaguoja labai skaudiai ir ilgai prisimena i patirt. iuo atveju vaikas
danai vengia nepriimtin veikl, jam bdingas sujaudinimas, netoleranca nusistovjusiai tvarkai. Ypa sunku tokiam vaikui kirpti nagus, j maudyti, valyti
dantis. Jis netoleruoja drabui, valgo tik patinkant maist, jo socialiniai gdiai labai riboti.
Jei dominuoja klausos gynybikumas, vaikui bdinga gars ir triukmo
baim (bo dulki siurblio, plauk diovintuvo, sirenos, tualete nuleidiamo
vandens keliam gars). Kartais net delnais usidengia ausis.
Jei dominuoja regos gynybikumas, vaikas vengia regos dirgikli, kito
mogaus vilgsnio.
Jei dominuoja uosls gynybikumas, vaikas neadekvaiai reaguoja kvapus:
nuo malonaus gali vemti, o labai nemaloniu, pvz.: imat ar lapimo, mgautis.
Jei dominuoja vestibiulinis gynybikumas, vaikas netoleruoja judesi, nestabili paviri. Daugelis toki vaik nemgsta keisti padties, jiems nepatinka
gulti ant pilvo, jie danai bo greito judjimo, pvz., vaiavimo liu. Pasitaiko
vaik, kurie net atsisako vaiuoti automobiliu. Kiti vaikai labai lti, neturi noro ir
motyvacos judti, jiems bdingas motorinis pasyvumas. Tiriant neurologikai,
nustatoma pusiausvyros ir koordinacos sutrikim.
3. Aktyvumo sutrikimai.
Hiperaktyviam vaikui bdinga netikslinga veikla. Jis nesugeba sukaupti dmesio, sunkiai nusiramina po verksmo ar patinkanios veiklos. Kartais po hiperaktyvaus vaiko aidimo kambarys atrodo tarsi nusiaubtas tornado. Toks vaikas
atrodo labai impulsyvus, nekreipiantis dmesio tai, kas vyksta aplinkui.
Hipoaktyvus vaikas paprastai yra pasyvus. Jis menkai tiria aplink, maai
manipuliuoja daiktais, nenori aktyviai aisti. Daiktus toks vaikas mieliau stebi i
tolo. Jo aidimas labai monotonikas, stereotipinis: daikt kiimas burn, dauymas, kratymas. Taip elgdamasis vaikas reikalauja daugiau impuls. Jo judesiai

nerangs, prasta pusiausvyra ir koordinaca. Jis danai krenta, susimua galv,

jo knas nustas mlyni, pasitaiko net kaul li.
4. Elgesio sutrikimai.
Minti sutrikimai sutrikdo vaiko emocin ir socialin raid. Toks vaikas rigidikas, jo elgesys nelankstus. Jam sunku atsisakyti prastos tvarkos. Gali bti
labai jautrus, greitai sudirgti, rkti be regimos prieasties, kol gal gale pavyksta
nustatyti dirgikl.

Sutrikusios raidos vaikai danai turi sensorini problem, todl reikia kuo
anksiau jas nustatyti ir pradti koreguoti. Pirmiausia labai svarbu, kad vaikas
gerai matyt ir girdt. Sultjusios raidos vaik btinai turi konsultuoti aki
gydytojas, kad blogai mataniam kuo anksiau bt pritaikyti tinkami akiniai.
Garsaus vokiei profesoriaus T. Helbriugs nuomone, klausos sutrikimai
vaikui turi bti diagnozuojami iki 6 mnesi amiaus. Tik taip anksti nustaius
ir pritaikius klausos aparat, jis gali imokti kalbti ir neturti bendravimo problem. Kuo vliau neprigirdjimas bus nustatytas, tuo prasiau vaikas kalbs, o
galbt ir visai to neimoks.
Dl sensorins integracos problem vaikams kyla kalbos, painimo, judesi raidos, elgesio ir mokymosi sunkum.
Anksti nustaius sensorins integracos sutrikimus ir taikant tinkam jutim stimuliac, galima padti vaikui imokti teisingai priimti aplinkos dirgiklius ir atsakyti juos.

P , ,

Vaikai autistai vis informac, ypa gaunam per klausos ir lytjimo organus, priima kitaip nei sveikieji. Danai jie turi klausos suvokimo ir primimo sutrikim. Jei vaikai per stipriai reaguoja garso dirgiklius, aplinkinis pasaulis jiems
atrodo labai triukmingas ir erzinantis. Kaip jau minjome, ie vaikai ypa jautrs
auktiems garsams, tad minti garsai ugriva juos tarsi bombardavimas.
Kai kalbame su vaiku autistu, jis girdi ne tik tai, k mes jam sakome, bet ir
visus tuo metu aplinkui skambanius garsus. Tad nenuostabu, kad jis tampa labai neramiu, siaudrina, negali susikaupti, danai dengiasi delnais ausis, sunkiai
orientuojasi aplinkoje ir reikia nepasitenkinim bei pykt.
Labai svarbu apsaugoti vaik autist nuo triukmo, kuris j eidia. Jeigu
vaikas pradeda klykti triukmingoje aplinkoje, vadinasi, jis tokiu bdu nori pasakyti, kad triukmas jam nepatinka. Be to, reikia turti galvoje, kad triukmas
kenkia nesubrendusiai ir silpnai vaiko nerv sistemai. Danai vaikai autistai turi
regos sutrikim. Centrinis matymas bna susilpnjs, bet periferinis matymas

25

26

normalus. Tai reikia, kad vaikas neiri tiesiai daikt, neumezga tinkamo aki
kontakto, bet velgia daiktus i ono. Labiau nei prasti aislai iems vaikams
patinka spindintys daiktai.
Neretai vaikai autistai turi lytjimo sutrikim. Jei taktilin sistema labai jautri, kyla problem pastant pasaul. ie vaikai ypatingai reaguoja prisilietimus:
menkai jauia skausm, bet stipriai reaguoja vos juntam prisilietim. Visa tai
labai apsunkina smulkiosios motorikos gdi formavimsi. Kartais autoagresiniai veiksmai (kandimas, muimasis, galvos dauymas ir kt.) jiems sukelia maloni poji.
Vaikai autistai gali turti skonio ir uosls sutrikim. iuo atveju jie menkai
reaguoja skon ir kvapus. Kaip jau minjome, malons kvapai jiems danai sukelia pasilyktjim, o nemalonius jie mielai uosto. iems vaikams sunku pradti valgyti nauj maist, o j apetitas priklauso nuo maisto paruoimo bdo,
konsistencos, net nuo patiekimo lktje. Vieni vaikai mgsta atr maist, kiti
gali valgyti tik vienos ries prastus produktus.
Dl sensorins (jutimins) sistemos sutrikim vaikams autistams gali kilti ir
kit problem:
jie greitai sudirgsta, jei tik atsiranda daug stimul. Todl gali usidengti
akis delnais, vengti aki kontakto, tapti nedmesingais, aktyviai reaguoti
ryki vies;
net galdami matyti jie stengiasi visus daiktus paliesti, nes j rega nra
pakankamai koordinuota. Jie gali nepastebti toki svarbi dalyk, kaip
mogaus veido iraika, gestai ar raytins direktyvos;
jie gali usidengti ausis delnais nuo jiems per didelio triukmo. Jiems nepatinka tam tikri garsai, ypa dulki siurblio burzgimas ir pan.;
jie gali nekreipti dmesio aplinkos garsus, sunkiai perprasti verbalines
(odines) instrukcas, nesiklausyti ar kalbtis su savimi monotoniku balsu. Paprastai mgsta irti televizori arba klausytis rado labai stipriu
garsu;
jie uosto visus daiktus, net tuos, kuri kiti vaikai paprastai n nepastebi;
jiems patinka nemalons kvapai, pvz., lapimo. Gali uostinti mones,
maist, vairius daiktus;
jie valgo tik tam tikros temperatros, skonio, atitinkamai patiekt maist.
Danai iaukioja valgydami;
jie ima ir ragauja nevalgomus daiktus. Patinka labai daug prieskoni turintis arba labai kartas maistas.

S
Vaik, turini sensorins integracos proceso sutrikim, gydymas yra ilgas
ir pakankamai sudtingas. Labai svarbu nustatyti tiksli diagnoz, t.y. isiaikinti, koks sensorins integracos sutrikimas dominuoja. Kiekvienas vaikas autistas
pasaul priima ir suvokia individualiai, nors paprastai ir kalbama apie bendrus
vienam ar kitam raidos sutrikimui bdingus poymius. Todl labai svarbu su-

prasti konkretaus vaiko problem, j tinkamai itiriant. Niekada nereikt skubti skirti medikament. Sensorins integracos sutrikim gydymui tinka sensorin dieta, aplinkos pritaikymas ir elgesio terapa.
Vienas svarbi veiksni aplinkos pritaikymas, siekiant sukurti vaikui
autistui optimali sensorin aplink. Reikia vengti vaik erzinani dirgikli.
Pravartu atsiminti, kad didel erdv paprastai skatina j judti, o maa suteikia
saugumo jausm ir sumaina impuls skaii.
Jei vaikas hiperjautrus, reikt pagalvoti apie jam tinkanias patalp spalvas. Geriausiai tiks mlyna ir velni oranin spalvos, o tai raudonos bei geltonos geriau atsisakyti. Vaiko autisto aplinkoje neturt bti daug daikt. Garso
slopinimui galima naudoti velnias paklodes, apdangalus, avies kail.
Hiperaktyvus vaikas geriau jausis maoje patalpoje, todl naudokite maas
erdves tentus, des, maus kambarlius, pagalvius. Tokiam vaikui patinka
velni ritmika muzika, natrals gamtos garsai. Taiau raai turi bti tik geros
kokybs. O terapeuto balsas ramus ir tylus. Reikt naudoti ne uorescencines, bet natralias lempas; raminanius vanils ir cinamono kvapus.
Dirbant su hiperjautriais vaikais svarbu j nesudirginti ir labai dozuoti sensorin stimuliavim. Hyperjautrs lytjimui vaikai geriau toleruoja stipr spaudim, o lengv prisilietim reikt atsisakyti. Ypa patartina vengti netikt prisilietim. Taikant sensorin diet vaiko reakcos taktilinius dirgiklius ilgainiui gerja. Jis tampa maiau dirglus ir geriau reaguoja aplink. Jei vaikas labai
jautrus garsui, rekomenduojama apsaugoti j nuo triukmingos aplinkos.
Hipojautraus vaiko aplinkoje turt dominuoti skaisios ir kontrastingos
spalvos, pvz., balta ir juoda. Patartina danai perkelti daiktus i vienos vietos
kit, keisti dekoravim, paveikslus. Daiktai turt bti kuo vairesns faktros.
Klausai stimuliuoti tinka aritmika, verli muzika. Vaik reikt skatinti okti,
idykauti, bgioti. Padeda ir masaas.
Vestibiulin sistem stimuliuoja okinjimas ant tramplino ar didelio kamuolio, kabojimas ant skersinio, svorio klimas rankomis, vertikali juost
pieimas ant lentos, lipimas virve, sunkaus kamuolio mtymas, sunki daikt
stumdymas ir pan. Pasitelkus supamj kd ar hamak, vaik reikt skatinti
gulti vairiose padtyse. Be to, mokyti verstis kliais, skatinti okinti. Tinka ir
sviedini terapa. Jei pratimai daromi umerktomis akimis, vestibiulin sistema
stimuliuojama labiau. Rekomenduojami vairs labirintai, klitys, konstrukciniai
aidimai, sudtingos sekos judesiai: plaukimas, aktyvs aidimai ir pan.
Proprioceptin jausm stimuliuoja spaudimas, tempimas, sunki daikt neiojimas. Rekomenduojama okinti ant tramplino ar iuinio, sibuoti ant kamuolio ar ritinio, ropoti, vaiuoti dviraiu, ploti katui, gaudyti kamuol, stumdyti baldus ir pan. Puikiai tinka aidimas Stebuklingas kambarys, kai vaikai
praomi didinti kambar, t.y. stumti sienas savo kno dalimis.
Pritaikius vaikui tinkam sensorin stimuliavim, maja vaiko sensorinis gynybikumas, vaikas tampa ramesniu, labiau sukaupia dmes, gerja jo elgesys.

27

28

V
Svarbu vaik mokyti kontroliuoti savo emocas, t.y.:
naudoti aiki mokymo strateg; instrukcos turi bti aikios, suprantamos ir pritaikytos vaikui;
skatinti vaik aisti su kitais monmis; daryti tai atkakliai, bet atsargiai,
motyvuojant vaik aidimui;
nuolat palaikyti tinkam drausm;
sukurti vaiko amiui pritaikytas taisykles;
stebti ir bandyti suprasti vaiko elges, sukelti susidomjim siloma veikla;
vaikui papraius, padti jam atlikti uduot, stebti vaiko poreikius;
tenkinti vaiko poreikius;
stebti, kaip vaikas sitraukia aidim su kitais asmenimis;
turti viz, kaip formuoti vaiko elges, ubgti u aki neigiamiems
veiksmams.

A
Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugeliui j
turini vaik nepavyksta gyti pakankamai socialini gdi, t.y. jie gali neimokti kalbti ir deramai elgtis. Tik labai nedaugelis veikia sutrikim be jokio
gydymo. Gera naujiena yra tai, kad iuo metu jau esama vairi efektyvi pagalbos bd. Taiau j poveikis vaikams autistams yra skirtingas: vienam vaikui tas
pats metodas suteiks didel pagerjim, o kitam beveik jokio. Nra tokio gydymo metodo, kuris vienodai padt kiekvienam autistui. Taiau visikai aiku,
kad, prieingai nei buvo tvirtinama iki iol, autizmas gali bti gydomas. Vaikai
autistai gali vystytis ir tobulti! Svarbu kuo anksiau pradti teikti jiems efektyvi pagalb, gydyti ir ugdyti. Kuo anksiau ie vaikai visa tai gauna, tuo geresns
sutrikimo prognozs. Galbt vaik autist raida ir bus kiek ltesn nei kit j
bendraami, bet jie tikrai gals gyventi laiming ir turining gyvenim.

P
Autizmas yra raidos sutrikimas, pasireikiantis vaiko socialini gdi,
kalbos ir elgesio sutrikimais. Kaip jau buvo minta anksiau, autizmui bdinga
daugyb vairi skirtingai pasireikiani poymi. Todl ir kalbama apie autizmo spektro sutrikimus. Pvz., kai kurie vaikai imoksta kalbti, o kiti kalba
sunkiai arba visikai neimoksta. Skirtingi autizmo spektro sutrikimai turi savo
pavadinimus: vairiapusiai raidos sutrikimai, Aspergerio sindromas (asmen,
kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, taiau jie patiria daug
autistik socialini bei elgesio problem), Reo sindromas ir kt.

A
Pateikiame autizmo spektro klasikac pagal Tarptautin statistin lig ir
sveikatos problem klasikac (TLK 10), naudojam ir Lietuvoje:

F84 vairiapusiai raidos sutrikimai

F84.0 Vaikysts autizmas

F84.1 Atipikas autizmas
F84.2 Reo sindromas
F84.3 Kiti dezintegraciniai vaikysts sutrikimai
F84.4 Hiperaktyvus sutrikimas, suss su protiniu atsilikimu ir
stereotipiniais judesiais
F84.5 Aspergerio sindromas
F84.8 Kiti vairiapusiai raidos sutrikimai
F84.9 Nepatikslintas vairiapusis raidos sutrikimas

F84 vairiapusiai raidos sutrikimai

iai sutrikim grupei bdingi socialinio bendravimo sunkumai, kalbos sutrikimai ir ribotas stereotipinis besikartojantis elgesys bei interes ratas. ie sutrikimai pasireikia visose situacose (gali skirtis tik sunkumo laipsnis). Daugeliu
atveju vaiko raida bna sutrikusi nuo pat kdikysts, nors kai kuriais atvejais
sutrikimas irykja per pirmuosius penkerius gyvenimo metus.

30

F84.0 Vaikysts autizmas

iam sutrikimui bdingi tipiki vairiapusio raidos sutrikimo poymiai (socialinio bendravimo sunkumai, sutrikusi kalba, stereotipinis elgesys). Sutrikimas
irykja iki 3 met amiaus. Gali bti ankstyvasis (simptomai stebimi nuo pat
gimimo) ir vlyvasis (sutrikimo poymiai irykja nuo 1,5 met iki 3 met amiaus). Danai pastebima simptom pasireikimo svyravim. Simptomai daniausiai sunkja amiaus tarpsnyje nuo 2 iki 5 met. Paskui ateina simptom
lengvjimo periodas. Paauglystje simptomai vl sunkja. Jai pasibaigus, jie stabilizuojasi ir ilieka visam gyvenimui.
F84.1 Atipikas autizmas
Tai vairiapusis raidos sutrikimas, kuris irykja vyresniems nei 3 met amiaus vaikams. Atipinis autizmas bdingas protinio atsilikimo atvejais. Danai jis
lydi sunk ar gil protin atsilikim.
F84.2 Reo sindromas
sutrikim 1966 metais pirm kart apra austr mokslininkas Andreas Rettas. Taiau plaiai inomas jis tapo tik po 20 met, kai prof. Hadgergas apra 35
minto sutrikimo atvejus vedoje, Portugaloje ir Pranczoje. Reo sindromu
serga tik mergaits, nors yra informacos ir apie kelet berniuk susirgimo atvej.
Prie Reo sindromui pasireikiant, vaikai paprastai vystosi normaliai iki 618 mnesi amiaus. Taiau vliau prasideda raidos regresa, pasireikianti tuo,
kad gaudami vienus gdius vaikai tuo paiu metu staiga ar palaipsniui praranda kitus. Ypa aktyviai sutrinka rank veikla. Vaikai, turintys Reo sindrom,
nebegali tikslingai naudotis rankomis ir tesugeba atlikti betikslius judesius, primenanius plovim, sukim ar trynim. J rank judesiai tampa stereotipiniais,
nekontroliuojamais. Danai ie vaikai kiasi rankas burn. Sustoja j kalbos
vystymasis. Rykja autistinis elgesys. Sergantieji negali atlikti sudting veikl ir judesi, praranda vaikiojimo gdius. Atsiranda kvpavimo sutrikim,
traukuli, valgymo ir rimo sutrikim, sustoja augimas. Vieni poymiai rykja,
o kiti ilieka stabils ar net silpnja.
iuo metu nustatyta genetin sindromo kilm. Reo sindrom sukeliantis
genas yra X chromosomoje. Taiau is sutrikimas gali bti ne tik paveldtas, bet ir
atsitiktinis. Kartais sutrikimo klinika bna netipika, pvz.: sindromas progresuoja nuo pat gimimo arba pasireikia vlyvoji raidos regresa. Tokiu atveju reikt
kalbti apie atipin Reo sindrom. Reo sindromui bdingos keturios stados:
I stada. Ankstyvoji ligos pradia.
Prasideda kdikiui sulaukus 5-6 mnesi ir tsiasi iki 4 met. Nuo puss
met amiaus sultja galvos apimties augimas, taiau vaikas toliau vystosi, gyja nauj gdi. Rykja emas raumen tonusas. Vliau vaikas pradeda netekti
turt gdi: sumaja aki kontaktas, rykja keisto elgesio problemos.
II stada. Raidos regresos stada.
Pasireikia 1-4 met amiuje. Vaikai staiga arba palaipsniui netenka jau
gyt gdi: pirmiausia tikslingi rank judesiai virsta stereotipiniais, sustoja
ir regresuoja kalbos vystymasis, atsiranda dant grieimas, padidja seiltekis.

Vaikus itinka juoko, pykio, rkimo priepuoliai. Vliau jiems tampa sunku judti, vystosi judesi apraksa1. Eisena tampa nerangi, vaikai stovi plaiai ierg
kojas, kartais eidami mina tik ant pirt gal. Maja socialinis bendravimas,
atsiranda stereotipiniai kno judesiai: sibavimas, lingavimas ir pan. Toliau rykja autistinis elgesys ir protins raidos regesa. Kai kuriais atvejais prasideda
rank ir koj tremoras (traukuliai). Paprastai iems vaikams bdinga socialin
ypsena. Jie velgia arba pro mones, bet nebendrauja. Prie Reo sindromo dar prisideda ir epilepsa.
III stada. Santykins stabilizacos stada.
ios stados metu, tarp 2-10 met amiaus, vaid raidos regresa sustoja.
Taiau rykja judesi problemos, gali padanti traukuliai. Pradeda vystytis
skolioz (stuburo ikrypimas). O raida palaipsniui gerja: pradedama daugiau
domtis aplinka, geriau ksuojamas vilgsnis. Santykins stabilizacos stada
gali trukti vis likus gyvenim.
IV stada. Vlyvasis motorins sistemos pakenkimas.
Po 10 met amiaus gali kilti daugiau judesi sunkum. Prastja vaik eisena, silpnja raumenys, rykja spazmikumas, formuojasi snari kontraktros2.
Kartais vienokia ar kitokia padtis sukelia raumen ir kno skausmus. Rykja
skolioz. Tuo pat metu geriau sekasi sukaupti dmes, maja nevaling rank
judesi ir gali atsirasti valing.
Diagnoz yra nustatoma klinikiniu bdu ir tvirtinama atlikus genetinius tyrimus. Yra specials kriterai, leidiantys nustatyti Reo sindrom.
F84.3 Kiti dezintegraciniai vaikysts sutrikimai
ie raidos sutrikimai prasideda vyresniems negu 2 met vaikams. Dl daugeliu atveju neaiki prieasi vaikai pradeda prarasti jau gytus gdius: nustoja kalbti, tarti garsus. Silpnja i vaik paintiniai gdiai, rykja socialin
atskirtis, nenoras bendrauti. Jie sunkiai prisitaiko prie aplinkos. Atsiranda tualeto problem, blogja judesi raida. Sumaja domjimasis aplinka, atsiranda
stereotipiniai pasikartojantys judesiai. Po kurio laiko vaiko bkl pagerja, bet
ilieka vairaus laipsnio paintins raidos ir kalbos sutrikim.
F84.4 Hiperaktyvus sutrikimas, suss su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais
iam raidos sutrikimui bdingas sunkus protinis atsilikimas, lydimas hiperaktyvumo ir stereotipini judesi.
F84.5 Aspergerio sindromas
1944 metais vokiei gydytojas dr. H. Aspergeris pirm kart apra mones,
kurie kalbjo, pasiymjo normaliu intelektu, bet turjo komunikacos, vaizduots
ir elgesio sutrikim. is sutrikimas vliau ir buvo pavadintas Aspergerio sindromu.
1

Gr. apraxia neveiklumas, gyto sugebjimo atlikti tikslingus judesius netekimas dl galvos
smegen didij pusrutuli ievs paeidim.
Lot. contractura susitraukimas, snario judesi amplituds sumajimas dl minktj
audini arba nerv pakitim.

31

32

Vaikai, turintys sindrom, pasiymi autizmui bdingais elgesio ir socialinio bendravimo sutrikimais. J kalba ir paintin raida vystosi normaliai. Dauguma turi vidutin intelekt. Taiau i vaik socialin adaptac sunkina elgesio ir bendravimo
ypatumai. Aspergerio sindromas labiau bdingas berniukams nei mergaitms.
F84.8 Kiti vairiapusiai raidos sutrikimai
Diagnoz nustatoma, jei vaiko raidos sutrikimas neatitinka jokio iki iol minto konkretaus sutrikimo simptom, bet atitinka bendruosius F84 vairiapusi
raidos sutrikim principus.
F84.9 Nepatikslintas vairiapusis raidos sutrikimas
Genetiniai sindromai, sus su autizmo poymiais ar autizmu.

S,

Angelmano sindromas
Angelmano sindromas nepriklauso autizmo spektro sutrikimams, taiau
jam bdingi autizmo poymiai. sindrom 1965 metais pirmasis apra angl
gydytojas Harry Angelmanas.
Paprastai is sutrikimas diagnozuojamas vaikams nuo 3 iki 5 met. Sindromui pasireikus vaikai netenka gdi, bet is praradimas bna laikino pobdio. Po kurio laiko turti gdiai atsistato, taiau vliau isivysto kalbos sutrikimas. Vaikams, turintiems mint sindrom, bdingi nerangs judesiai, sutrikusi
koordinaca, staigs rank judesiai (kratymas). ie vaikai bna perdtai linksmi:
j veiduose nuolat matome plai atvir ypsen, jie nuolat juokiasi. Dl Angelmano sindromo gali sultti galvos apimties augimas. Pasitaiko valgymo ir miego sutrikim, pastebimas susiavjimas vandeniu, didesnis jautrumas kariui.
Laikoma, kad is sutrikimas kyla dl 15-osios chromosomos pakitimo. Jo paplitimas vienas i 15000-30000 vaik.
Prader-Willio sindromas
Prader-Willio sindromas irgi isivysto dl 15-osios chromosomos pakitimo.
Tik iuo atveju ne moterikos, bet vyrikos chromosomos puss. is sindromas
bdingas vienam i 10000 vaik.
Bdingas io sindromo poymis pastovus impulsyvus valgymas. ie vaikai danai yra nutuk. J lytiniai poymiai menkai ireikti, o raumen tonusas
emas. Dauguma turi lengv protin atsilikim. Be to, jiems bdingi autizmo poymiai: judesi nerangumas, kalbos sutrikimai. Nuo gimimo pasitaiko valgymo
ir miego sutrikim, nejautrumo skausmui, pykio priepuoli. Mokykliniame
amiuje irykja mokymosi sutrikimai.
Trapiosios X chromosomos sindromas
Trapiosios X chromosomos sindromas (fragiliosios X sindromas, MartinoBellio sindromas) yra genetinis sutrikimas (paeistas X chromosomos genas

FMR1). is sutrikimas labiau bdingas berniukams. sutrikim turi madaug

vienas i 1000-2000 vyr ir viena i 4000-6000 moter. Vyrai paprastai pasiymi
protiniu atsilikimu (nuo vidutinio iki sunkaus). Moterims bdinga daug lengvesn sutrikimo forma, kartais net visai nepastebima.
Apie penktadaliui ligoni pasireikia autizmo poymi: sutriks aki kontaktas, stereotipiniai judesiai. Vaikams bdingi kalbos raidos sutrikimai, elgesio
problemos, autoagresa. Pasitaiko hiperaktyvumo, dmesio sutrikimo, sensorini sutrikim.
mons, turintys trapiosios X chromosomos sindrom, pasiymi savotika
ivaizda: pailgu veidu ir didelmis ausimis. Jiems bdinga plokiapdyst, emas raumen tonusas, didels sklids (berniukams), kartais silpni irdies votuvai. O moterims gali pasireiki daug ankstesnis nei vidutinikai lytinis brendimas (nuo 8 met) ir ankstyva menopauz (madaug 40 met).
LandauKlefnerio sindromas
Landau-Klefnerio sindromas (gytoji afaza su traukuliais) yra reta vaikysts
epilepsos forma, kuri sukelia sunk kalbos sutrikim. Ypa iuo atveju sutrinka
kalbos supratimas. Todl danai net tariamas kurtumas. Kyla elgesio problem,
toki kaip hiperaktyvumas, dirglumas. Kai kuriems vaikams bdingi autizmo
poymiai: bendravimo sutrikimai, ryio su kitais asmenimis vengimas, nesugebjimas umegzti vilgsnio kontakto, irankumas maistui, miego problemos,
pykio ir agresos protrkiai, nejautra skausmui, keistas ir stereotipinis aidimas. is sindromas diagnozuojamas tarp 3 ir 8 met amiaus. Jei iki sindromo
pasireikimo vaikai dar nebna imok kalbti, jiems gali bti klaidingai diagnozuotas autizmas arba kalbos sutrikimas.
Wiliamso sindromas
Wiliamso sindromas yra reta genetin liga. Ji isivysto, kai 7-ojoje chromosomoje trksta mayts dalels (elastino geno). is sindromas pasitaiko vienam
i 20000-50000 vaik. Jam bdingas lengvas protinis atsilikimas ir tokie autizmo
bruoai, kaip kalbos sutrikimai, judesi nerangumas, sensoriniai sutrikimai. Vaikai, turintys sindrom, danai serga irdies ir kraujagysli ligomis. Bdingi
ir j veido bruoai (elfo veidas): migdolo pavidalo akys, ovalios ausys, putlios
lpos, siauras veidas ir plati burna. Kitaip nei vaikai autistai, vaikai, turintys Wiliamso sindrom, labai noriai bendrauja. Uaug jie pasiymi ypatingai gerais
kalbos gdiais (neka nesustodami) ir puikia ilgalaike atmintimi, taiau sunkiai
orientuojasi erdvje ir turi smulkiosios motorikos sutrikim.
Fenilketonura
Fenilketonura yra paveldtas mediag apykaitos sutrikimas, atsirandantis
dl enzimo fenilalanino hidroksilazs trkumo. Todl organizmas nebegali pasisavinti amino rgties fenilalanino. Liga sususi su chromosomomis. sutrikim turi vienas i 10000-20000 moni. Negydoma fenilketonura sukelia protin
atsilikim, autizmo poymi pasireikim ir vidaus organ funkcos sutrikimus.
Diagnostinis tyrimas atliekamas tuojau po gimimo. Jei liga gydoma, poymiai
gali visikai nepasireikti.

33

V,

Vienas vaik, turini autizmo poymi, gydymo ir ugdymo metod

struktruotas mokymas. Labai svarbu inoti, kaip padti tvams, kurie nori mokyti savo vaik namuose, t.y. nuo ko pradti, kokius ugdymo metodus taikyti
ir pan. Reikia turti galvoje, kad nra n vieno ugdymo ar gydymo bdo, kuris
tikt visais autizmo atvejais.
Darbo su vaikais autistais skms laidas intensyvi ankstyvoji reabilitaca,
dani zins kultros usimimai ir bendravimas su sveikais vaikais, nes pastarieji padeda vaikams autistams suvokti elgesio taisykles. Geriausia pradti vaik
mokyti kuo anksiau, bet ger rezultat galima pasiekti ir vyresniame amiuje.
iems vaikams reikalingas struktruotas, specialiai organizuotas mokymas,
taikant elgesio terapos metodus. Struktruoto mokymo tikslas padti vaikams autistams tapti savarankikesniais, isiugdyti kasdienio gyvenimo gdi,
susilpninti nerim, tamp, elgesio sutrikimus, suteikti j gyvenimui diaugsmo
ir prasms. iuo atveju labai svarbu minimaliai sumainti aplinkos dirgikli kiek, padedant vaikams autistams susikaupti ties esminmis mokymosi sritimis.
Kiekvienas vaikas autistas yra nepakartojamas, bet ie vaikai turi ir tam tikr
bendrybi. Mokant svarbu atsivelgti kiekvieno vaiko stiprisias ir silpnsias
puses, t.y. tai, k jis gali padaryti geriausiai, o kas jam sekasi prasiau. Pvz.,
silpnosios puss: nesiklausymas, kas jam sakoma; odi nesupratimas; nauj
daikt nemgimas; nesugebjimas diaugtis pagyrimais. Stipriosios puss: gebjimas gerai siminti daugyb dalyk; avjimasis pakartotine veikla. Btina
suprasti, kad vaiko autisto elgsenos savitumai tai natrali bsena, o ne blogo
elgesio apraikos. Todl pateikiame vaiko, turinio autizmo poymi, bdingos
elgsenos pavyzd ir patarimus, k tokioje situacoje turt daryti artimieji.

38

Specin elgsena, bdinga vaikui,

turiniam autizmo poymi
Elgesys:
papraytas k nors padaryti, vaikas nejuda ir nereaguoja.
prasta reakca:
vaikas yra nenuolaidus, usispyrs, atlieka veiksmus tik tada, kai to nori pats,
ir reikalauja dmesio.
Autizmo interpretavimas:
vaikas gali neinoti, nesuprasti, kas vyksta; nesisavinti nurodym arba delsti;
jis gali nesugebti perkelti savo dmesio nauj dirgikl arba net nepajgti pradti bendravimo; jis gali norti didesnio pasirinkimo ir maesnio nurodym
skaiiaus atliekant uduotis; jis gali atsisakyti vykdyti uduot.
K daryti:
pratskite veiklos laik, naudokite lieiamuosius simbolius ar gestus;
mokykite aikiais bdais ireikti atsisakym;
parenkite daiktin dienotvark, kad autistas inot vyki sek;
vizualizuokite visus veiklos pasirinkimus, kad vaikas galt daryti sprendimus;
uuot ilgai aikin uduot odiu, pateikite raytines nuorodas arba duokite
enklus vairiais gestais ar daiktais;
maiau nurodinkite, tegul pats vaikas atlieka kuo daugiau veiksm;
pakeiskite odines nuorodas situac modeliavim ir kartu su vaiku dalyvaukite veikloje.

S
Nekintama aplinka vaikams autistams yra labai svarbi. Visi usimimai turi
bti struktruoti, t.y. turti griet tvark. Pagrindinis struktruoto autist mokymo ypatumas suprantamai, vaizdiai ir aikiai pateikta j supanios aplinkos ir numatomos veiklos struktra. Ir namuose, ir ugdymo staigose siloma
taikyti vaikui suprantam individuali veiklos schem, padedani jam nuolat
inoti, k jis darys, kur dirbs, kiek laiko tam skirs ir kas bus po to. i schema turi
aikiai apibrti veiklos pabaig ir i anksto vardyti tolesn usimim.
Fiziniai ir muzikiniai usimimai taip pat nepaprastai svarbs autistams,
kadangi tai ramina, padeda susikaupti, suteikia naujos judesi patirties. ie usimimai turi vykti nuolat, t.y. kiekvien dien, geriausiai tuo paiu laiku. Usimimams reikia suteikti tam tikr tvark, kurios pageidautina laikytis. Aktyvus
judjimas sumaina vaik autist savistimuliac, suteikia naujos jutimins patirties, gerina sensorins integracos procesus.

M
Nesugebjimas kalbti vaikams autistams kelia didel nusivylim. Daniausiai savo norus ir trokimus jie gali ireikti vieninteliu bdu pradti rkti,
kristi ant grind, spardytis ar pan. Pastabus specialistas ar tvai gali atskirti, kada
vaikas klykia, nordamas k nors pasakyti, o kada siekdamas ivengti nemalonios veiklos. Net jei vaikas rkia ir spjaudosi usimimo metu, reikia tvarkingai
dirbti toliau bei stengtis nekreipti tai dmesio. Vaiko elgesys blogs, jei leisime
jam neatlikti uduoties. Net jei vaikas usimimo metu muasi, pasistenkite j
sustabdyti ir tsti usimim.

R
Ritmo usimimai yra labai svarbs. Daugelis vaik autist turi ritmo suvokimo problem. Kai kuri autist ritmo problemos yra sususios ne su kalbjimo
sutrikimais, o su sensoriniais sunkumais. Ergoterapeutai yra pastebj, kad kartais nekalbantys vaikai itaria gars ar odi, jei yra supami, nes svyruojamieji judesiai stimuliuoja vestibiulin sistem. Bet niekada nereikia supti vaiko per
prievart. Prievartin vestibiulin stimuliaca yra ne tik nemaloni, bet net gali
bti pavojinga. Supimas turi bti malonus aidimas. Jeigu tai tampa nemalonu,
reikia nedelsiant liautis.

S
Suteikdami naujos jutimins patirties, j didindami ar maindami, galime
padti vaikams autistams teisingai priimti ir suvokti i aplinkos gaunam informac. Vieni pratimai sumaina padidjus autist judrum (hyperaktyvum),
kiti atvirkiai aktyvina vaik.
Ramaus elgesio galima pasiekti kasdieniniais ziniais ir muzikiniais usimimais. Masaas ir vestibiulin stimuliaca danai taip pat ramina, taiau atliekama per prievart gali sukelti dar didesn vaiko udarum arba nepageidaujamas elgesio reakcas. Stebdami vaiko atsakus, galime suprasti, ar jam patinka
atliekama veikla ir kada geriausia bt j nutraukti.
Kiekvienas sensorins stimuliacos bdas turi bti vedamas palaipsniui.
Taip pat palaipsniui tai turt bti ir stiprinama. Trinant vaiko od vairiomis
mediagomis galima padidinti jo toleranc lietimui. Paprasti pratimai (voliojimas ant kluots, plauinio ir kt.) labai ramina. I pradi vaikas gali sunkiai
prisitaikyti ir stengtis nustumti nuo savs visas js naudojamas priemones, bet
palaipsniui jis prie to pras ir net pamgs i sensorin stimuliac. Raminantys
sensoriniai pratimai betarpikai parengia vaik tolesniems mokymo usimimams. Kai ie usimimai paveriami domiu aidimu, vaikas danai jau pats
nori tokios nusiraminim teikianios stimuliacos.

39

40

Aplinkos takos vaikams, turintiems autizmo poymi, pavyzdys

Aplinka

Dirginantis poveikis

Raminantis poveikis

Triukmo lygis

Garss, netikti triukmai,

balsai, muzika.

velns balsai, ritmika

muzika.

Vaizdin
stimuliaca

Rykios spalvos, perdaug

ryki stimuliatori.

Pastelins spalvos,
vienas ar keletas spalv
stimuliatori.

Apvietimas

Ryki ar uorescencin viesa. velnus, natralus

apvietimas.

Kambario
apstatymas

Pernelyg daug bald; jie

sustatyti nesilaikant veiklos
rib, netvarka namuose.

Judesiai

Nenuspjami, staigs judesiai, Lti judesiai, ritmiki

staigus pozos pakeitimas.
svyravimai.

Lytjimas

velnus, netiktas
prisilietimas, kutenimas.

Paspaudimas,
apkabinimas.

Kvapai

Stiprs, atrs kvapai

(kvepalai, daai, cheminiai
tirpikiai).

velns kvapai (bananai,

vanil).

Temperatra

Staigs temperatros
svyravimai.

Vidutin temperatra.

prasta tvarka

Nauji vykiai, suardantys

nusistovjusi sanklod.

prasta tvarka su aikia

struktra.

Baldai sustatyti grietai

apibriant veiklos ribas.

Struktruotas mokymas dinamika ir lanksti programa autistams, kurioje

pagrindinis dmesys skiriamas autistiniam pasaulio suvokimui.
Pagrindiniai struktruoto autist mokymo ypatumai suprantamai, vaizdiai ir aikiai pateikta supanios aplinkos bei numatomos veiklos struktra ir
vairs dienotvarks ar uduoi lapai.

Struktruoto mokymo schema

Aplinkos struktra

Dienotvarks

1. Aikiai apibrta
1. Bendrieji tipai:
kiekvienos veiklos
1.1. daiktas/daikt seka;
vieta.
1.2. nuotrauka ar
2. Pagrindins
paveiksllis;
mokymo vietos:
1.3. nuotraukos ar
2.1. bendros veiklos;
paveikslliai;
individualios
1.4. situacos, veiksmo,
veiklos ir
daikto vardimas
savarankiko
raytiniais odiais;
darbo;
2.3. laisvalaikio ir
aidim;
2.4. dienotvarks vieta.

1.5. situacos, veiksmo,

daikto vardimas
atitinkamais simboliais.
2. Individualios
dienotvarks.

Darbo sistema
1. Individualus darbas
su vaiku.
2. Savarankikas vaiko
darbas.
3. Bendravimo
gdi lavinimas.
4. Vizualizuota
uduoi struktra:
4.1. vizuali instrukca;
4.2. vizuali organizaca;
4.3. vizualus aikumas.

42

F
Tinkamas zins aplinkos sukrimas vaik autist mokymo skms pagrindas. Fizin aplinkos struktra tai tvarka, pagal kuri vaikams autistams
pritaikoma j veikimo erdv: namai, klas ir pan. Kiekvienos veiklos zonos ribos
turi bti aikiai apibrtos, kad vaikai autistai suprast, kur kiekviena zona prasideda ir baigiasi, nes tai sumaina j nerim, baim ir isiblakym.
Namuose vaikai, turintys autizmo sutrikim, jauiasi palyginti gerai ir jiems
nekyla rimt elgesio problem, nes ms butai yra suskirstyti atitinkamas veiklos zonas: virtuv valgymo zona, kambariai aidim, laisvalaikio praleidimo, miegojimo, poilsio zonos ir t.t. Daugiausia elgesio problem vaikai autistai
patiria ij i nam: lauke, parduotuvje, visuomeniniame transporte, poliklinikoje, ugdymo staigoje ir t.t.
Nuo ko pradti? Daugeliui vaik autist kyla veiklos planavimo problem.
Jie neino, kur gali bti j darbo ar veiklos vieta ir kaip j patekti. Nesuprasdami kalbini nurodym, jie pasimeta aplinkoje, pradeda blakytis. Todl silome
namuose rengti vaikui autistui nuolatines veiklos zonas su aikiomis ir matomomis ribomis. ias ribas galima paymti vaizdiniais simboliais (paveikslliais,
nuotraukomis arba kitais enklais). Virtuvje vaiko autisto nuolatin viet prie
bendro stalo gali ymti vaiko nuotrauka. Jei vaikui patinka paveikslliai, jis pasta raides ar skaiius, veiklos vietas galima paymti ir kitaip, pvz.: uraant jo
vard ar skaii.
Kambaryje reikt rengti nuolatin, aikiai apribot vaiko aidim viet.
Ribas gali enklinti kilimliai, ant grind prikluotos juostels, lentynos, baldai
ir pan.). aislus geriausia sudti des, kad jie neblakyt dmesio ir bt aiku, kur ir kokioje dje yra reikalingi aislai ir priemons. Tai padt vaikui ne
tik nesiblakant susirasti aislus, bet ir susitvarkyti savo aidim viet (susidti
aislus des). Des galima parinkti vairi spalv ir dydi tai pads vaikui suvokti spalv, dydi ir form vairov.
Individualiam ir savarankikam darbui reikt renti nuolatin viet prie
mao staliuko. Skirtingas darbo veiklas, atliekamas ioje vietoje, galima paymti vaizdiniais simboliais (nuotrauka simbolis su urau). Darbo vieta turi bti
rengta labai patogioje ir vaiko autisto dmesio neblakanioje vietoje (irkite Individualaus ir savarankiko darbo vietos schem). Atskiras uduotis reikia
paymti paveikslliais, skirtingomis spalvomis, geometrinmis gromis, skaiiais, raidmis ir t.t. Darbo vietos pavyzdys pateikiamas 1 priede.

43

Individualaus ir savarankiko darbo vietos schema

Tvai,
mokytojas

Antroji
uduotis

Treioji
uduotis

Ketvirtoji
uduotis

Atlikt
uduoi
d

Pirmoji
uduotis

Tvarkaratis
Vaikas

Uduotys ymimos paveikslliais, spalvomis, geometrinmis gromis,

skaiiais, raidmis ir t.t.
Danai vaikams autistams prireikia suaugusiojo pagalbos. Sunkiai suprasdami kalbinius nurodymus, jie negali atlikti daugelio jiems skiriam uduoi.
Pvz., jiems gali bti sunku susitvarkyti savo aidim viet. Daugyb imtyt
aisl vaikus autistus gali ne tik erzinti, bet ir sukelti jiems elgesio problem.
iuo atveju tvai ir specialistai turt jiems padti, t.y. kartu su vaiku, laikydami
jo rank, surinkti ir sudti aislus. Jei aisl labai daug, tvai gali i pradi kai
kuriuos aislus sutvarkyti patys, o vaikui leisti surinkti tik likusiuosius. Tok ger
darb padarius vaik visada reikia pagirti, paskatinti.
Svarbu mokyti vaikus autistus tualeto gdi. Pirmiausia reikia pasirinkti
pastovi viet naktiniam puodukui, kad vaikas suprast ir matyt, kur jam reikia
lapintis ir tutintis. I pradi reikt stebti, kada vaikas pasitutina ar pasilapina kelnaites, kad inotumte jo biologin ritm. Formuojant tualeto gdius,
vesti vaik autist tualet ir sodinti ant puoduko reikt atsiklus i ryto, prie
valg, prie einant lauk ir prie guldant miegoti. Kitaip tariant, kas 1-1,5 val.
Nelaikykite vaiko ant puoduko ilgiau kaip 5 min. Ramiai pasodinkite j ant
puoduko ir vis laik bkite alia. Kaskart paskatinkite ir pagirkite, jeigu vaikui
pavyko nusilengvinti. Jeigu po 5 min. vaikas nieko neisds, pakelkite j nuo
puoduko, taiau neparodykite savo nepasitenkinimo. O skmingus bandymus btina ksuoti. Ant vonios dur pakabinkite vaiko kortel, kurioje nuolat ymkite
kiekvien skming vaiko bandym kokiu nors pasirinktu enklu (saulute, vaigdute ir pan.). Parodykite vaikui, kad esate labai patenkinti ir juo didiuojats.

44

Danai vaikai autistai apskritai atsisako sstis ant puoduko. Prieastys gali bti
vairios: nepatogus puodukas, neaiki vieta ir pan. Mokant vaik tualeto gdi,
reikia stengtis ilaikyti ger nuotaik, nepriekaitauti, nerodyti nepasitenkinimo.
Turkite galvoje, kad vaikas pastebi kiekvien js veido grimas, net nepatenkint vilgsn. Visada padkite vaikui. Kalbkite aikiais, trumpais odiais, pvz.:
lapias, varus ir pan. Visada pagirkite u pavykus bandym, nusiypsokite.
Neparodykite nepasitenkinimo, jeigu vaikas pridar kelnaites.
Visada perrenginkite vaik toje paioje vietoje, geriausiai vonioje, kad jis galt susieti higienos gdius su ia patalpa ir joje atliekama veikla. Panaiu bdu
galima vaik mokyti dant valymo, prausimosi, nusirengimo ir kt. gdi.
Kuriant socialin aplink, reikia pagalvoti apie tai, kaip idstyti vairias
veiklos zonas, kad dirgikliai neblakyt vaik autist dmesio. iuo atveju svarbus bald idstymas, nes tai gali padidinti ar sumainti vaik autist sugebjimus dirbti savarankikai bei laikytis ugdymo taisykli.
Svarbu, kad veiklos zonos vaikams autistams bt sukurtos ne tik namuose,
bet ir ugdymo staigose. Grupje arba klasje reikia paymti ias pagrindines
mokymosi vietas:
bendros veiklos vietas: bendro valgymo stal, individuali uduoi atlikimo viet ir pan.;
savarankiko darbo vietas: individualaus mokymosi stalus;
poilsio ir aidim viet;
dienotvarks ir pamok tvarkaraio laikymo viet;
specialisto darbo viet.

D
Dienotvarks paskirtis padti vaikams, turintiems autizmo sutrikim, kuo
savarankikiau ir geriau orientuotis aplinkoje. Vaizdiai pateikta dienotvark leidia vaikui nuolat matyti, o tuo paiu ir inoti tai, k ir kur jis darys konkreiu
momentu ir kokia bus veiklos seka.
Daiktin dienotvark pats paprasiausias neverbalins (neodins) sistemos tvarkaratis. I prast daikt arba sumaint j kop sudarytas tvarkaratis yra bendros struktros dalis. Daiktini dienotvarki pavyzdiai pateikiami
2.3 (a,b) priede.
Daiktin dienotvark sudarantys daiktai ar vaizdumo priemons idstomos
i viraus apai arba i kairs dein. Daiktin dienotvark yra pakabinama
vaikui autistui gerai matomoje ir prieinamoje vietoje arba idliojama dutje.
Kadangi vaikas turi matyti ir suprasti, kad i dienotvark yra jo, vir pakabintos
dienotvarks arba ant duts viraus yra prikluojama vaiko nuotrauka ir uraomas jo vardas.
Mokytis painti dienotvark pradedama nuo 1-2 daikt, kurie vaikui kelia
malonias asociacas ir yra suprantami, pvz.: kamuolys reikia aisti, puodukas gerti, batukai eiti lauk ir t.t. Suaugs kartu su vaiku, laikydamas jo rank, nuima nuo daiktins dienotvarks lentos (ar iima duts) veikl

atitinkant daikt ir eina atlikti konkreios uduoties. Vaikas turi suprasti daikt kaip veiklos simbol ir to daikto reikm dienotvarkje. Btina veikl atlikti
nedelsiant, kad tai usiksuot vaiko atmintyje. Dienotvarks taikymas turi
didel reikm. Kai vaikas autistas atsidurs kitoje, jam neprastoje aplinkoje,
pastami dienotvarks daiktai pads jam suprasti veiklos sek.
Padjus vaikui sisavinti pirmj dienotvark sudarani daikt reikmes
ir susieti iuos daiktus su konkreiomis uduotimis, reikia praplsti dienotvark
naujais daiktais.Vliau minti daiktai jau turi bti sus ne vien su malonumais,
bet, pvz.: su tualeto gdi mokymu, uduoties atlikimu prie individualaus mokymosi stalo, aisl tvarkymu ir t.t. Kai vaikas atlieka pastarsias uduotis, jam
turi bti leidiama pasidiaugti malonia veikla, kaip paskatinamja priemone,
t.y. dovana u gerai atlikt ankstesn uduot.
Daiktins dienotvarks privalumas vaikui autistui pastam daikt naudojimas, paveriant juos ir mokymosi priemonmis. Taiau i dienotvark turi ir
trkum. Pvz., sunku suteikti vis informac per daiktus ir perkelti dienotvark
i vienos vietos kit.
Yra keletas dienotvarks sudarymo bd: jau minta daiktin dienotvark,
paveikslli dienotvark, nuotrauk dienotvark, simboli dienotvark ir raytin dienotvark. Daiktin dienotvark labiausiai tinka maiems ir sunkios kompleksins negals vaikams. Imokus naudotis daiktine dienotvarke, galima pereiti prie dienotvarks, sudarytos i nuotrauk, paveikslli, simboli ir ura. Tik
svarbu, kad kiekvienas vaikas autistas j turt. Perjimas prie auktesnio lygio
dienotvarks turi vykti pamau, laipsnikai. I pradi prie dienotvarks veiklas
ymini daikt reikt pridti j nuotraukas arba paveiksllius, kad vaikas susiet konkret daikt ir jo vaizdi kop. Kai imokstama naudotis nuotraukomis arba paveikslliais, daiktai nuimami. Nuotrauk arba paveikslli dienotvarks mokymas vyksta panaiai kaip ir daiktins dienotvarks. Pamus nuo
lentos nuotrauk arba paveiksll, drauge su vaiku einama atlikti uduoties.
Danai tvai nenori naudotis vizualinmis dienotvarkmis, manydami, kad j
vaikas, imoks naudotis simboliais, visai nekalbs. Tai yra klaidinga nuomon, nes
dienotvarks mokymas padeda vaikams, turintiems autizmo sutrikim, orientuotis
aplinkoje, matyti, kas bus daroma per dien, o tuo paiu maja vaiko nerimastingumas ir stresas. is mokymo bdas leidia vaikams autistams mokytis perprasti
laiko sek (t.y. suprasti, kas yra rytas ir vakaras, savaits dienos, mnesiai ir t.t.).
Nuotrauk arba paveikslli dienotvarks reikalauja auktesnio suvokimo
lygio nei daiktins dienotvarks. Nuotraukose turi bti pavaizduoti reals daiktai, mons arba vykiai. Jos turi bti ikabintos lentoje arba sudtos album.
Vaikui reikia sugebti atpainti vaizdus nuotraukose, pasirinkti vien nuotrauk
i daugelio, j parodyti.
Be mint dienotvarki, naudojama ir tarptautin simboli sistema, pagal kuri kiekvienas simbolis reikia daikt, od ar veiksm. i sistem sudaro daugiau
kaip 1400 simboli. Reikia stengtis, kad vaikas autistas sugebt suvokti, jog visi
simboliai reikia konkreius odius arba daiktus, ir juos skirt. Be to, simboliai gali
tarnauti kaip pagalbin bendravimo priemon. Nepaisant sudtingumo, simboli
dienotvark yra naudinga. Taiau ir ji turi trkum. Kadangi i sistem sudaro

45

46

daugyb odi reikiantys simboliai, mokytis tenka ilgai, o tai, kad kai kurie simboliai yra labai panas ir juos sudtinga skirti, sunkina supratim ir naudojimsi.
Labai svarbus atliekamos veiklos ir dienotvarks ritmikumas, pastovumas,
individuals sensorins integracos gerinimo pratimai, bendrosios ir smulkiosios motorikos lavinimas. Dienotvarki pavyzdius rasite 2 priede.

I
Individuali darbo su vaiku autistu sistema leidia pasiekti geriausi rezultat. Individuali usimim metu vaikas geriau susikaupia, atlieka uduotis,
suvokia nauj mokomj mediag. Sddamas prie stalo vaikas mato, kiek ir
koki uduoi jis turs atlikti, kokia veikla jo laukia vliau. Uduotis galima
pateikti naudojantis simboliais (daiktais, paveikslliais, skaiiais, spalvomis, geometrinmis gromis, raidmis ir pan.). Maloni veikla po individualaus darbo
naudojama kaip skatinimo priemon.
Individuali vaizdini simboli sistema taikoma paiose vairiausiose gyvenimo srityse. Ji leidia vaikui autistui saugiai jaustis naujose vietose ar situacose,
nes jam visur reikalingi pastami ir suprantami orientyrai. Pateikiame praktini
paintini uduoi pavyzdi.

Geometrini gr priderinimas
Tikslas:
vizualaus dmesio lavinimas; sisteminis lyginimas ir priderinimas
Uduotis:
priderinti tris geometrines gras
Priemons:
kartonas
Bendrieji nurodymai:
ikirpkite i kartono kelet trikampi, kvadrat ir apskritim; visos ios geometrins gros turi bti vienodos spalvos ir dydio; padkite ant stalo, prie
vaik, po vien skirtingos formos gr; prie paduodami vaikui kiekvien gr, aikiai itarkite jos pavadinim; duokite vaikui po vien likusias skirting
form gras ir praykite udti kiekvien ant j atitinkanios formos gros,
jau gulinios ant stalo. Jeigu vaikas bandys tai atlikti neteisingai, pakoreguokite
savo ranka vaiko rankos krypt; jeigu matysite, kad vaikas nesupranta, k turi
daryti, savo ranka paimkite vaiko rank, padkite turim gr reikiam viet
ir btinai sakykite: tinka arba netinka. Aiku, i pradi vaikas nesupras
pavadinim, bet po keli usimim jis jau atpains skirting geometrini gr pavadinimus sudaranius garsus; stenkits atlikti i uduot kiekvien
dien, tuo paiu laiku, toje paioje vietoje, prie to paties stalo; nepriklausomai
nuo to, kaip vaikui seksi, pagirkite j ir paskatinkite malonia veikla.

Paros laiko suvokimas

Tikslas:
paros laiko suvokimas, kalbinio odyno pltimas
Uduotis:
vienu odiu ar sakiniu atsakyti paprastus klausimus apie poros laik
Priemons:
paveiksliukai su berniuku, kuris atlieka kasdienius darbus (valgo, miega, valosi dantis, aidia ir t.t.)
Bendrieji nurodymai:
parodykite vaikui paveiksll; trumpais aikiais sakiniais ar odiais paaikinkite, kas paveiksllyje parodyta (pvz.: miega arba berniukas miega); paklauskite: K berniukas daro nakt?; jeigu vaikas atsako miega, patvirtinkite teisingai ir dar kart paaikinkite, kad berniukas nakt miega; vliau
pakartokite uduot, bet jau klauskite: Kada berniukas miega?; jeigu vaikas
abejoja, neino, padkite jam pasakydami pirmj atsakymo raid m. Jeigu
vaikas sisavino uduot, tai klausim K berniukas daro nakt? pateikite be
paveiksllio; tokiu pat bdu supaindinkite vaik ir su kitais paveikslliais; taip
vaikas nuolat girds odius naktis, diena, rytas, vakaras; toliau mokykite, k galima veikti ryte, dien ir vakare (pvz.: atsikelti, pusryiauti, aisti
ir t.t. ); btinai vaik girkite, net jei jam ir nelabai sekasi atlikti uduotis.

B
Vaizdin simboli sistema padeda vaikui mokytis bendravimo gdi. Norint bendrauti, reikia suprasti pasaul ryius tarp moni, veiksm ir daikt. Tai
yra pagrindins sampratos, kurias vaikas isiifruoja mokydamasis kalbos. Paeistas i ryi supratimas atsispindi stereotipiniuose vaik autist aidimuose.
Kadangi ie vaikai kitaip suvokia pasaul, j galimybs bendrauti yra ribotos.
Atsivelgiant vaik, turini autizmo poymi, ypatumus, svarbiausia pagerinti i vaik galimybes bendrauti kasdiense situacose. Bendrauti galima
gestais, veido mimika, judesiais, naudojant daiktus, nuotraukas, simbolius ir kalb. Pateikiame bendravimo per simbolius, pasitelkus dienotvark, pavyzd.

47

48

Dienotvarks pavyzdys
Mano vardas:
S

T
iandien yra:

iandien mokykloje dariau iuos darbus:

Ryto ratas

Mokiausi

Baseinas

Priepieiai

Laukas

i diena buvo:

Puiki

Bloga

Mai vaikai autistai pradeda bendrauti, naudodami daiktus. Btent taip jie
gali parodyti, kokia veikla jiems patinka, o kurios jie nemgsta. Jei vaikas nori
ieiti lauk, jis duoda mamai striuk ar batus, jei nori gerti, rodo puodel. Taiau reikia turti galvoje, kad namuose vaikas labai gerai orientuojasi ir daugel
dalyk gali atlikti pats, be kit pagalbos ir kalbinjim. Didiausios problemos
kyla u nam sien, kai vaikas negali paaikinti, ko jam reikia, o suaugusieji nesupranta jo nor. Tuomet pasikeiia vaiko elgesys: pasireikia agresa arba autoagresa (save alojantis elgesys), riksmas, daikt mtymas ir pan. Norint ivengti
tokio elgesio pasikartojimo, labai svarbu mokyti vaikus autistus bendrauti, naudojant vizualini simboli sistem ir kalb.
Ne maiau svarbu elgesio formavimo usimimus tsti ir namuose. Pateikiame elgesio formavimo usimim pavyzdi.

49

Problema: Daikt mtymas

Bdingi poelgiai:
daikt mtymas daniausiai pasireikia, kai reikia usiimti mokomja veikla
prie stalo arba kai negaunama to, ko norima; ignoravimas, liepimas pakelti
daiktus, muimas per rank ne visada duoda teigiam rezultat; daniausiai
ziniai suvarymai vaikams autistams yra labai nepriimtini.
Analiz: mtydamas daiktus, vaikas kontroliuoja kitus; jis gali bet kokiu momentu nutraukti usimim ir sutrukdyti aplinkiniams; daikt mtymas pavojingas ir paiam vaikui ir aplinkiniams; vaikas neimoks daikt mtymo
elgesio uslopinti, jeigu nesupras, kokios blogos pasekms gali dl to laukti jo
ir aplinkini; pvz., zinis suvarymas, kuris vaikui yra labai nepriimtinas, ir
yra tokio elgesio pasekm.
Tikslas:
atpratinti vaik usimim metu mtyti daiktus.
Usimimai:
prie usimim btina patraukti visus brangius daiktus i vaiko matymo zonos; stebkite, kad vaikas nepaimt ir nemest daikto; vis dmes skirkite tam,
kad atpratintumte vaik usimim metu mtyti daiktus, kurie reikalingi uduoiai atlikti; nekreipkite dmesio, jeigu vaikas k ir numes; usimimo metu
skirkite vaikui lengvas uduotis; kiekvien kart, kai vaikas numeta daikt, reaguokite sakydami nemesti ir suimdami abi jo rankas, nuleisdami emyn bei
prispausdami prie kno. Savo galv pasukite on ir skaiiuokite iki 30. Paskui
paleiskite vaiko rankas, pasisukite j ir duokite kit daikt, reikaling uduoiai
atlikti; nusibraiykite lentel (r. Mtym lentels pavyzd) ir ymkite joje vaiko elges (kiek kart numet daiktus); usimimo metu niekada nepakilkite nuo
stalo paimti numesto daikto; turkite tiek priemoni, kad galtumte su vaiku
ubaigti uduot; taip darykite kaskart, kai tik vaikas numes daikt; btinai
pagirkite, kaskart, kai vaikas nemeta daikto, duokite jam skatinamj priemon (rieut, saldain, razin), sakydami: gerai darai, nusiypsokite, paplokite
kartu su juo rankomis.

Mtym lentels pavyzdys

Data

Uduotis

Mtym
danumas

Pagyrim u
nemtym danumas

2005-02-15

Sudti tris kamuolius

dutes

MM

PPPPP

2005-02-16

Sudti keturias gras

ipjovas

MMMMM

PP

50

Problema: Savo rank kandiojimas

Bdingi poelgiai:
vaikas kandioja savo rankas, kai reikia usiimti kokia nors veikla arba pereiti
prie kitos veiklos.
Analiz:
kandiojimas tai bdas praneti apie patiriam stres; tokiu bdu vaikas pasiekia to, kad aplinkiniai duoda jam tai, ko jis nori, arba nebereikalauja vykdyti
nurodym; vaikai, turintys autizmo poymi, skausm jauia silpniau, tad
tokiu bdu pranea apie savo stres; aplinkiniai turi suvokti vaiko bsen ir
rasti kompromis (pvz.: pakeisti uduot, paskatinti ir t.t.).
Tikslas:
imokyti vaik kitokiu bdu reikti savo nepasitenkinim.
Usimimai:
atidiai stebkite vaik, kad laiku sustabdytumte rank kandiojim; veiklos
metu staigiai sugriebkite vaiko rank, jei tik jis mgins j ksti; atitraukite savo
ranka vaiko rank nuo burnos ir nuleiskite j po stalu, sakydami: emyn rank; reikalaukite, kad vaikas pamgdiot rankos nuleidim vietoje kandimo;
jei vaikas padaro tai, ko praomas, palinkskite galv, sakydami: noriu saldainio, jei nevykdo, sakykite: neduoti saldainio; iuo atveju reikia stebti vaiko
bsen ir nuotaik; kai vaikas pamgdioja jus, sakykite: gerai, aunuolis,
a tau padsiu arba gerai, dar kart ir gausi saldain; btinai skatinkite
vaik u ger elges.
Kitas etapas mokyti vaik autist bendrauti, naudojant paveiksllius arba
nuotraukas. iuo atveju svarbu leisti pasirinkti norim veikl. Mokant bendrauti,
reikalinga papildomai parengta vaizdin mediaga (nuotraukos, paveikslliai,
simboliai).
Geriausia pradti vaik mokyti naudotis simboli sistema maitinimo metu.
Reikia parengti mgstam produkt vaizdini simboli korteles ir mokyti vaik
paprayti patiekalo, parodant kortel. Pavykus bandymui, btinai paskatinkite
vaik jo mgstamu produktu (trakuiu, sausainiu, razina ar pan.).
Vienas svarbiausi dalyk, kur reikia turti galvoje mokant vaik autist
bendrauti, yra tai, kad jis visada turi matyti ir suvokti:
k jam reiks daryti;
kurioje vietoje jam reiks dirbti, aisti ir pan.;
kokias uduotis jis turs atlikti;
kiek laiko bus skiriama kiekvienai uduoiai atlikti;
kas bus daroma, atlikus darb.

51

V
Atlikdami didel darb mes visada mintyse sivaizduojame galutin rezultat. Kiekvien didel darb sudaro smulkesni uduoi atlikimas. Mes visada susiejame ias maas uduotis ir gautus rezultatus visum. i visum mes
vadiname didelio darbo rezultatu. Vaikai autistai daniausiai nemato visumos,
bet didel dmes skiria detalms. Jie sunkiai atranda reikini tarpusavio ryius,
ypa jei detali yra daugyb.
Norint padti vaikui autistui atlikti uduot, reikia iki minimumo sumainti
aplinkos stimul kiek. Siekiant, kad vaikas autistas geriau atlikt uduot, reikia
ios uduoties mediag idlioti specialias dutes ir parengti aikias darbo
atlikimo instrukcas.
Vaizdin regimoji uduoi struktra tai ugdymo metodas, kurio metu
uduoiai atlikti naudojama konkreti, aikiai pateikta vizualin instrukca.

Veiklos Stalo valymas sekos pavyzdys

Padk paluot ant stalo.

Judink paluot emyn ir

auktyn, emyn ir auktyn.

Judink paluot iilgai stalo

kairn ir deinn.

Baik valyti. Stop.

aunuolis!!! Geras darbas!

Puiku!

52

Informac apie tai, kaip atlikti darb, vaikui autistui reikia pateikti ne kalbos, o simboli (paveikslli ir pan.) pagalba. i sistema gali bti naudojama
savarankikam darbo atlikimui. Labai svarbu, kad vaikas inot, kada pradti ir
baigti darb. iuos darbo etapus reikia atitinkamai iskirti (pvz., garsiniu signalu: varpelio ar adintuvo skambesiu ir t.t.).
Uduoties vaizdin regimoji instrukca suteikia autistui informac apie tai,
kaip sudti daikt i atskir dali. Tam btina paymti atskir dali ribas, ipjov ir paveikslli detales ar pateikti raytines instrukcas.
Uduoties vykdymo regimoji informaca (instrukca, organizavimas) tai metodas, kur taikant sumainama aplinkos stimuliaca ir padedama susitelkti uduoties atlikim. Todl uduotis sudedama atskiras dutes, o ios laikomos vienoje apibrtoje vietoje. iuo atveju vaikai autistai gali lengviau susikoncentruoti uduoties
atlikimui, matyti darbo pradi ir pabaig. Uduoi pavyzdi rasite 3 priede.
Uduoi vykdymo regimasis aikumas leidia vaikui autistui geriau suvokti instrukcas. Pagrindins kiekvienos uduoties atlikimo instrukcos turi
bti skirtingai paymtos (spalvomis, pieinliais, skaiiais ar odiais).

B
Vienas bd pateikti vaikams autistams regimj struktr yra Bat dui
uduotys, o kitaip tariant, paprasiausia veikla. Tai pirmosios uduotys, skirtos patiems maiausiems autistams ir sunkios proto negals vaikams. Bat dui uduotis vaikas atlieka individualiai. Mint uduoi tikslas skmingai ubaigti
individual darb. iuo atveju naudojamas regimasis detali idstymas, skatinantis
vaikus atlikti pagrindin uduot. Uduotys sunkinamos, pereinama nuo paprasto
veiksmo dti iki sudtingesni veikl, pvz., parinkti paveikslliui por. Skmingas uduoi tiksl pasiekimas tampa pagrindu tolimesni gdi ugdymui.
Uduotys yra atliekamos naudojantis dutmis. Vaikas turi imokti dti
daikt jam skirt viet.Vliau uduotys tampa sudtingesnmis. Atliekamas riavimas, iekoma atitinkani daikt, parenkama pora paveikslliui. Atliekant
ias uduotis danai prireikia suaugusiojo pagalbos. Bat dui uduoi
pavyzdi rasite 4 priede.
Vienas struktruotos veiklos bd mokymo uduoi parengimas. Jos
turi bti pritaikytos vaikui, atitinkanios jo isivystymo galimybes. Nurodymus
galima pateikti odiu arba parodyti, nes svarbiausia, kad vaikas suprast, ko i
jo norima. Pateikdami vaikui uduot nevartokite daug odi, kalbkite aikiai
ir suprantamai.
Pvz., nereikia sakyti: A noriau, kad atliks uduot, tu nunetum ir padtum visas dutes spintel, ir po to i karto galsi eiti aisti. Kalbkite trumpais ir aikiais sakiniais: Nunek dutes spintel ir eik aisti. sitikinkite, kad
vaikas jus mato ir girdi. Nebtina, kad jis tuo metu irt jums akis. Neretai
autistai gestais ir garsais gali parodyti, kad suprato uduot.
Atliekant uduot svarbu ilaikyti princip i kairs dein. Tokiu bdu
sudarytos uduotys padeda vaikui autistui savarankikai susidoroti su uduotimi, o specialistui ar tvams nereikia duoti daug nurodym.

53

Bat dui uduotys

Paprastos uduotys dti

dti kaladles nuo dangio

atvir ertm.

dti kaladles i ds
paymt ertm.

dti trakuius i indo

prapjaut ertm.

dti atskirus trakuius

prapjaut ertm.

dti monetas i ds taupykl.

dti atskiras medines vinis

prapjaut ertm.

Iardyti sukibusius daiktus

ir sudti ipjov.

Atskirti segtukus nuo korteli

ir sudti atskirai pagal ipjovas.

54

Dliojimas boktus

Lego boktas.

Puodeli boktas.

Form vrimas ant strypo.

Tr dydi puodeli boktas.

Riavimo uduotys

Suriuoti dvispalvius daiktus

pagal spalvas.

Suriuoti skirtingus daiktus ir

sudti paveiksll i dviej dali.

Mozaikos

dti vietas keturias gras.

55

Paveikslli poros

Tik vien paveiksll udti ant

atitinkanio paveiksllio .

Atskirus paveiksllius udti ant

atitinkanio paveiksllio.

Smulkiosios motorikos ir koordinacos lavinimo uduotys

Nuimti segtukus
ir dti prapjaut ertm.

Nuimti karoliukus nuo virvs

ir dti d.

Atitikimo uduotys

Golfo sviedini ymeklius

dti ikil ind.

Iimti medines vinis i ds

ir dti ipjovas dje.

dti plastikinius vaisius

kiauini d.

Iardyti kami vrin

ir dti ikili d.

56

S
Socialini gdi formavimas padeda vaikams, turintiems autizmo sutrikim, mokytis gyventi savarankikai, maiau priklausyti nuo kit asmen. Jie turi
imokti savarankikai valgyti, apsirengti ir nusirengti, gyti higienos ir tualeto
gdi. Mokyti reikia pradti anksti. Tai nenutrkstamas procesas, kuris turi
vykti namuose, darelyje ir mokykloje.
Mokant iuos vaikus, susiduriama su sunkumais, atsirandaniais dl autizmui bding bruo:
vaikai autistai iranks maistui, danai valgo tik jiems patinkant valg. i
ypatyb galima panaudoti mokant savarankikai valgyti. Pradkite mokyti nuo skani ir mgstam produkt;
vaikai autistai blogai kalba, sunku suprasti, ko jie nori. Bendraudami naudokite gestus, regimuosius nurodymus. Aiks gestai ir vizuals nurodymai padeda iems vaikams suprasti, ko i j norima;
vaikai autistai bo staigi permain. Imoktus gdius geriausiai panaudoja pastamoje aplinkoje. Stengiasi laikytis nusistovjusios tvarkos ir
nieko nekeisti. Jeigu gdis buvo sisavintas specinje situacoje, j sunku
perkelti kit situac ir pritaikyti pasikeitusiomis slygomis. Bandykite
kart imokt uduot kartoti tol, kol ji bus atliekama automatikai, palaipsniui keiiant aplink;
ikreipta reakca skirtingus kvapus, drgm, alt, alk arba skausm.
Vaikai autistai gali visikai nereaguoti arba labai stipriai reaguoti net
menkus dirgiklius. Visa tai priklauso nuo kitokios jutimins sistemos ir
ypatingo stimul suvokimo. Taikant sensorin stimuliac, ikreiptas dirgikli suvokimas normalja;
vaikai autistai nesugeba ilgiau sutelkti dmesio, blogai susikaupia ties uduoties atlikimu, todl reikia labai gerai modeliuoti mokymosi situac,
naudoti aiki regimj ir girdimj informac.
Naudinga kiekvienoje situacoje vaikui pateikti veiklos instrukcas (socialini gdi instrukcas, socialines istoras), kaip jam reikt elgtis. Nurodymai
gali bti pateikiami naudojant paveiksllius, simbolius, uraus ir pan. Ypa tai
naudinga, jei vaikas tam tikroje situacoje elgiasi neadekvaiai arba nesuvokia,
k jam reikt daryti. Galima pasirinkti vien ar dvi situacas ir specialiai mokyti vaik, kaip jis turt reaguoti kiekvien j. Svarbu laikytis taisykli ir j
nekaitalioti, pateikti tikslius ir suprantamus nurodymus, k vaikas turi daryti.
Duokite laiko nurodymui atlikti. Be to, suteikite vaikui bd ar priemoni, kurie
jam padt suprantamai ireikti savo norus ar poreikius.
Socialins gdi instrukcos (socialins istoros) tai vadovas, padedantis vaikams autistams tinkamai elgtis vairiose gyvenimo situacose. Socialines
istoras reikia pradti kurti tada, kai kyla elgesio problem, sususi su socialine
aplinka. ios istoros gali bti pateikiamos nuotrauk, paveikslli, simboli ar
ura pagalba. Pateikiame socialini gdi simboli instrukcos pavyzd.

Socialini gdi simboli instrukcos pavyzdys

mons kartais kia pirt nos.

monms nemalonu irti pirt nosyje.

A papraau nosins, kai noriu kiti pirt nos.

monms patinka naudoti nosin.

Mamai irgi patinka, kai a naudoju nosin.

57

58

Instrukca: socialin instrukca pateikiama simboli ir ura pagalba. Pirmieji du sakiniai yra bendro pobdio, t.y. paaikina, kam monms reikalinga
nosin. Vliau eils tvarka pateikiami sakiniai apie tai, k reikia daryti su nosine.
Toliau parodoma ir uraoma, kaip turi elgtis vaikas, kai reikia nusinirpti nos.
Pabaigoje btina parodyti ir urayti, koks vaikas aunuolis, kad naudojasi nosine, ir kokie patenkinti dl to yra jo namikiai arba su juo dirbantys specialistai.
Socialines bendravimo gdi instrukcas galima naudoti vairiais socialinio bendravimo atvejais: pasisveikinimui, atsisveikinimui, praymui palaukti u
dur, kai kabinetas yra urakintas arba uimtas, mandagumo odeliams ai,
praau, praymui garsiai nekalbti pamokli metu ir t.t.

P
iuo metu rodyta, kad ankstyvoji reabilitaca yra labai svarbi ir reikminga
tolimesniam vaik autist gyvenimui. Vienas veiksmingiausi pagalbos bd
struktruotas mokymas ir elgesio terapa. Tai leidia iems vaikams greiiau prisitaikyti prie aplinkos, geriau suvokti pasaul, mokytis, gyti buities ir higienos
gdi. Turkite galvoje, kad nra vieno stebuklingo gydymo metodo, kuris
tikt visiems vaikams autistams. Kiekvien esam mokymo ar gydymo metod
reikia pritaikyti konkreiam vaikui. Svarbiausia vadovautis principu nepakenkti.
Btina suvokti, kad nra medikamentinio autizmo gydymo, nes autizm sukelia daugyb prieasi. inoma, yra medikament, kurie gali pagerinti vaiko
elges, bet autizmo jie neigydo.
Norint pasiekti ger i vaik gydymo ir mokymo rezultat, svarbu laikytis
nusistovjusios veiklos tvarkos, tinkamai parengti darbo viet, pritaikyti priemones, parinkti specialias metodikas uduoiai suvokti bei atlikti, mokyti socialins
adaptacos.
Ms tikslas pagerinti vaik autist gyvenimo kokyb, skatinti j integrac visuomen, sudaryti slygas kuo savarankikesniam gyvenimui.

P
1 priedas. Darbo vietos pavyzdys

60

2 priedas. Dienotvarki pavyzdiai

2.1 priedas. Simboli dienotvark

2.2 priedas. Nuotrauk dienotvark

61

62

2.3 priedas. Daiktins dienotvarks

(b)
(a)

3 priedas. Uduoi pavyzdiai

3.1 priedas. Uduotis Mokoms skaiiuoti

Uduoties tikslas susieti suskaiiuotus takus su konkreiu skaiiumi;

uduotis pateikiama ant atskiro lapo, o skaiiai sudedami vok; vaikas turi suskaiiuoti takus ant vok ir dti vokus atitinkam skaii; uduotis turi aiki
pradi ir pabaig, be to, vaizdiai pateikiama visa jos seka; vietoje tak galima
pasirinkti vairias geometrines gras, daiktus, gles ir t.t.

63

64

3.2 priedas. Uduotis Spalv riavimas

Uduoties tikslas sudti vokelius spalvotas korteles pagal silom spalvos pavyzd; uduotis pateikiama ant vieno popieriaus lapo, o uduoties detals
sudedamos vokelius; pirmas etapas: sudti po vien kiekvienos spalvos kortel vokus; antras etapas: sudti po dvi ir daugiau kiekvienos spalvos korteli
vokus; vaikai danai nesupranta uduoties, kai gauna dvi ir daugiau vienos
spalvos korteli, todl jiems reikia vaizdiai parodyti, k daryti su likusiomis
kortelmis; treias etapas galima pridti kitos spalvos kortel ir mokyti vaik
parodyti arba pasakyti, kad tokios spalvos kortels vokuose nra; uduotis turi
aiki pradi ir pabaig, vaizdiai pateikiama jos seka; uduotis skirta ir individualiam, ir savarankikam darbui.

3.3 priedas. Uduotis Zoologos sodo gyvnai

Uduoties
duoties tikslas spalv ir form riavimas, zoologos sodo gyvn pavadinim tvirtinimas; uduotis pateikiama ant vieno popieriaus lapo; aiki uduoties pradia ir pabaiga; pateikiama vaizdin informaca, palengvinanti uduoties
supratim; vaikas autistas turi surasti ir prikluoti reikiam viet gyvno kno
dalis, vadovaudamasis spalvomis ir formomis; i uduotis tai dlion, kuri sudaro dvi dalys; uduotis skirta ir individualiam, ir savarankikam darbui.

65

66

3.4 priedas. Uduotis Mokoms skaiiuoti toliau

Uduotis pateikiama ant atskiro popieriaus lapo, vienoje lapo pusje yra
skaiiai, kitoje juodi kvadratliai, kuriuos i pradi reikia suskaiiuoti, o po
to prilipdyti prie j atitinkam skaii; kadangi ioje uduotyje juod kvadratli blokeliai nra atskirti linomis, kai kurie vaikai skaiiuoja visus kvadratlius,
esanius visuose kvadratli blokuose. Todl galima kvadratli blokelius atskirti linomis; i uduotis dar kart patvirtina, kad vaikams autistams reikalingos
aikios, matomos ribos ir uduotyse, ir veiklose.

3.5 priedas. Uduotis Segtuk usegimas

Uduoties tikslas usegti segtukus ant korteli pagal spalvas ir pagal

vaizdiai parodyt skaii; priemon pateikta atskiroje dutje; uduot galima
pasunkinti, pridedant daugiau skaii; i uduotis tinka individualiam darbui,
o vaikui imokus gerai j atlikti, ir savarankikam darbui; kitas uduoties etapas prisegti tiek segtuk, koks paraytas skaiius.

67

68

4 priedas. Uduoi Bat duts pavyzdiai

Bat dui uduoi tikslas veiklos pradios ir pabaigos supratimas, spalv, form, paveikslli riavimas, aki ir rank koordinacos
lavinimas; Bat dui uduotims galima naudoti paprasiausius buityje naudojamus daiktus: dangtelius, indelius, dutes, segtukus ir t.t.; ias
uduotis tvai gali skmingai atlikti su vaiku namuose.
4.1 priedas. Uduotis dti kaladles indel

4.2 priedas. Uduotis dti kaladles i ds paymt ertm

69

70

4.3 priedas. Uduotis dti paymtas kaladles atitinkamas dutes

4.4 priedas. Uduotis Sujungti kaladli girliand pagal pieinyje

nurodytas spalvas

71

72

5 priedas. Literatros sraas

1. Ambrukaitien A.J., Ivokuvien R. (1997). Vaik autizmas. iauli universitetas,
iauliai.
2. Lesinskien S. (2000). Vaikysts autizmo diagnostikos ir gydymo principai.
Vilnius.
3. Vyinien D. Autizmo sutrikimas (1993). Informacinis biuletenis Nr. 3. Vilnius.
4. Akerley M. (1988). Whats in a Name? In E. Schopler, Mesibov G. Diagnosis and
Assessment in Autism. N. Y.: Plenum Press.
5. Autistic spectrum disorder. (2002) Best practice guidelines for screening, diagnosis
ant assessment. California department of developmental services.
6. Charman T., Howling P. (2004) Measuring developmental Progress of children with
Autism spectrum disorder on School entry using parent Report. National Autistic
society, vol. 8, 89-100.
7. Cox A., Bentovin A. (2000) The Family Pack of Questionnaires and Scales. London
Crown copyright.
8. Doman Robert J. (1986). The Autistic Child. Journal of the national academy for
child development, vol. 6, no. 11.
9. Filipek P.A., Accardo P. J. and co.(2000) Practice parameter: screening and diagnosis
of autism. American Academy of Neurology.
10. Freeman B. J. (1998). Guidelines for evaluating Intervention Programs for Autistic
Children. Division of Child and Adolescent Psychiatry, Los Angeles.
11. Frith U. (1999). Autism and Asperger syndrome. Cambridge university press.
12. Grandin T. (1995). Thinking in pictures and other reports from my life with autism.
New York: Doubleday.
13. Young R., Neilbrewer (2003) Parental identication of early behavioral
abnormalities in children with autistic disorder. National Autistic society, vol. 7,
125-143.
14. Klin A., Fred R. (1995) Aspergers Syndrome: Guidelines for Assessment and
diagnosis Published by the Learning Disabilities Association of America.
15. June Kranowitz C. S. (1998). The Out-of-Sync Child. A Skylight Press Book.
16. Layton T.L., Watson L. R. (1988). Enhancing Communication in Nonverbal Children
with Autism. Plenum publishing Corporation.
17. Mahoney G., Perales F. (2003) Using relationship-focused intervention to enhance
the social-emotional functioning of young children with autism spectrum disorders
in Topics in Early Childhood Special Education, Summer, 2003.
18. Mesibov G. and al. Assessment in classroom (1988). Diagnosis and assessment in
autism. Plenum publishing Corporation.
19. Mesibov G. and al. Structured Teaching. (1994). Behavioral Issues in Autism.
Plenum publishing Corporation.
20. Noterdaeme M., Milgenberger K. (2002) Parent information and direct observation
in the diagnosis of pervasive and specic developmental disorders. National
Autistic society, vol. 6, 159-168.
21. Visually Structured Tasks (1996). Division of department of psychiatry school of
Medicine, The University of North Carolina at Chapel Hill.

S
Vilties bendros leidiam vietjik leidini cikl apie labiausiai paplitusius raidos sutrikimus papild Atviros visuomens instituto (Budapetas)
lomis parengta ir ileista Respublikins universitetins ligonins Vaiko raidos centro Ankstyvosios raidos skyriaus vedjos dr. Laimos Mikulnaits ir Vilniaus ugdymo centro Viltis specialiosios pedagogs Rasos Uleviits knygel
Ankstyvojo amiaus vaik autizmas.
Nuo pat ankstyvos vaikysts iems vaikams kyla vairi verbalins ir neverbalins komunikacos, socializacos, laisvalaikio ar aidimo problem. Todl skaitydami i knygel tvai ir specialistai gals isiaikinti pagrindinius autizmo spektro
sutrikim poymius, nes ankstyvoji diagnostika bei pagalba yra itin reikminga
tolesniam vaiko, turinio autizmo sindrom, vystymuisi ir jo eimos gerovei.
Be to, i knygel pads atsisakyti mit apie autizm. Juk iuo metu vaikai
autistai gimsta visame pasaulyje, nepriklausomai nuo tv rasins, etnins ir socialins padties. Specialiosios mokymo programos ir elgesio terapa laikomos
veiksmingiausia pagalba vaikui, turiniam autizmo sindrom. Tad ioje knygelje
pateikiamos aikios vizualizuotos uduotys pravers ir tvams, ir profesionalams.

S
The book Autism in Early Age by Dr. Laima Mikulnait, the Head of Early Intervention Department of Childs Development Centre of the Republican
University Hospital and special pedagogue of Vilnius Educational Centre Viltis Rasa Uleviit, is the long-awaited publication of the educational cycle on
the most common developmental disabilities published by Lithuanian Welfare
Society for Persons with Mental Disabilities Viltis. The publication was sponsored by Open Society Institute of Budapest.
Since the early childhood children with autism typically have diculties in
verbal and non-verbal communication, social interactions, and leisure or play
activities. Therefore, this book includes all the basic information needed by parents and practitioners for identication of the main symptoms on the autistic
spectrum. Early diagnosis and intervention are vital to the future development
of the child with autism as well as for wellbeing of his/her family.
Furthermore, this book will be particularly useful for unraveling of the myths
of autism, because at present this diagnosis has been found throughout the world
in families of all racial, ethnic, and social backgrounds. Special educational programs using behavioral methods have proven to be the most helpful treatment
for the child with autism. Clear and visualized tasks presented in this book will
be very helpful for both parents and professionals.

73

Virelyje panaudotas Visagino savivaldybs

specialiojo ugdymo ir socializacos centro lankytojo

Dmitraus Miagkovo
koliaas.

Laima Mikulnait
Rasa Uleviit

A
Atsakinga u parengim spaudai Janina Butkuvien
Redagavo, korektr skait Jrat eimantien
sp.l. Tiraas 1000 egz.
Spausdino UAB Progretus

Knygel Ankstyvojo amiaus vaik autizmas

parengta ir ileista Atviros visuomens
instituto (Budapetas) lomis.

Nuo pat ankstyvos vaikysts vaikams, turintiems

autizmo spektro sutrikim, kyla vairi verbalins ir
neverbalins komunikacos, socializacos, laisvalaikio
ar aidimo problem. Todl skaitydami i knygel tvai
ir specialistai gals isiaikinti pagrindinius autizmo
spektro sutrikim poymius, nes ankstyvoji diagnostika
bei pagalba yra itin reikminga tolesniam vaiko, turinio
autizmo sindrom, vystymuisi ir jo eimos gerovei.

Be to, i knygel pads atsisakyti mit apie autizm. Juk iuo

metu vaikai autistai gimsta visame pasaulyje, nepriklausomai nuo
tv rasins, etnins ir socialins padties. Specialiosios mokymo
programos ir elgesio terapa laikomos veiksmingiausia pagalba
vaikui, turiniam autizmo sindrom. Tad ioje knygelje pateikiamos
aikios vizualizuotos uduotys pravers ir tvams, ir specialistams.