Asmens Duomenu Apsauga. ES Reglamentas

2016 5 4 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys L 119/1
(Teiskros procedra priimami aktai)
REGLAMENTAI
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/679

2016 m. balandio 27 d.
dl fizini asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dl laisvo toki duomen judjimo ir
kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomen apsaugos reglamentas)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA,
atsivelgdami Sutart dl Europos Sjungos veikimo, ypa jos 16 straipsn,
atsivelgdami Europos Komisijos pasilym,
teiskros procedra priimamo akto projekt perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsivelgdami Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon (1),
atsivelgdami Region komiteto nuomon (2),
laikydamiesi prastos teiskros procedros (3),
kadangi:
(1) fizini asmen apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindin teis. Europos Sjungos pagrindini teisi
chartijos (toliau Chartija) 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau SESV)
16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teis savo asmens duomen apsaug;
(2) fizini asmen apsaugos tvarkant j asmens duomenis principais ir taisyklmis turt bti paisoma fizini
asmen pagrindini teisi ir laisvi, vis pirma j teiss asmens duomen apsaug, neatsivelgiant j pilietyb
ar gyvenamj viet. iuo reglamentu siekiama padti ubaigti kurti laisvs, saugumo ir teisingumo erdv ir
ekonomin sjung, skatinti ekonomin ir socialin paang, stiprinti valstybi nari ekonomik ir siekti j
ekonomikos konvergencijos vidaus rinkoje ir fizini asmen gerovs;
(3) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (4) siekiama suderinti fizini asmen pagrindini teisi ir
laisvi apsaug vykdant duomen tvarkymo veikl ir utikrinti laisv asmens duomen judjim tarp valstybi
nari;
(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 90.

(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 127.
(3) 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. balandio 8 d. Tarybos pozicija,
priimta per pirmj svarstym (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2016 m. balandio 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dl asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dl laisvo
toki duomen judjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
L 119/2 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys 2016 5 4
(4) asmens duomenys turt bti tvarkomi taip, kad tai pasitarnaut monijai. Teis asmens duomen apsaug nra
absoliuti; ji turi bti vertinama atsivelgiant jos visuomenin paskirt ir derti su kitomis pagrindinmis teismis,
remiantis proporcingumo principu. iuo reglamentu paisoma vis Chartijoje pripaint ir Sutartyse tvirtint
pagrindini teisi ir laisvi bei princip, vis pirma teiss privat ir eimos gyvenim, bsto nelieiamyb ir
komunikacijos slaptum, teiss asmens duomen apsaug, minties, sins ir religijos laisvs, saviraikos ir
informacijos laisvs, laisvs usiimti verslu, teiss veiksming teisin gynyb ir teising bylos nagrinjim ir
kultr, religij ir kalb vairovs;
(5) dl ekonomins ir socialins integracijos, kuri yra vidaus rinkos veikimo rezultatas, labai iaugo tarpvalstybinis
asmens duomen judjimas. Sjungoje daugiau keiiamasi asmens duomenimis tarp vieojo ir privaiojo
sektoriaus subjekt, skaitant fizinius asmenis, asociacijas ir mones. Sjungos teisje valstybi nari nacionalins
institucijos raginamos bendradarbiauti ir keistis asmens duomenimis, kad galt atlikti savo pareigas arba vykdyti
uduotis kitos valstybs nars valdios institucijos vardu;
(6) dl sparios technologins pltros ir globalizacijos kyla nauj asmens duomen apsaugos sunkum. ymiai
iaugo asmens duomen rinkimo ir keitimosi jais mastas. Technologijos leidia privaioms bendrovms ir
valdios institucijoms vykdant savo veikl naudotis asmens duomenimis precedento neturiniu mastu. Fiziniai
asmenys vis daniau vieina asmenin informacij pasaulio mastu. Technologijos pakeit ekonomin ir socialin
gyvenim ir turt sudaryti dar palankesnes slygas laisvam asmens duomen judjimui Sjungoje ir j
perdavimui treisias valstybes bei tarptautinms organizacijoms, kartu utikrinant aukt asmens duomen
apsaugos lyg;
(7) dl t pokyi Sjungoje reikia tvirtos ir geriau suderintos duomen apsaugos sistemos, paremtos grietu
vykdymo utikrinimu, kadangi svarbu sukurti pasitikjim, kuris sudarys slygas skaitmeninei ekonomikai
vystytis vidaus rinkoje. Fiziniai asmenys turt kontroliuoti savo asmens duomenis ir turt bti utikrintas
didesnis teisinis ir praktinis tikrumas fiziniams asmenims, ekonomins veiklos vykdytojams ir valdios institu
cijoms;
(8) kai iuo reglamentu numatoma galimyb valstybs nars teisje konkreiau apibrti reglamento taisykles ar
numatyti j apribojimus, valstybs nars, kiek tai btina suderinamumui utikrinti ir siekiant, kad nacionalins
nuostatos bt suprantamos asmenims, kuriems jos taikomos, gali savo nacionalin teis traukti io reglamento
elementus;
(9) Direktyvos 95/46/EB tikslai ir principai tebra pagrsti, taiau ji neukirto kelio suskaidytam duomen apsaugos
gyvendinimui Sjungoje, teisiniam netikrumui ar plaiai paplitusiai vieajai nuomonei, kad fizini asmen
apsaugai kyla dideli pavoj, vis pirma dl veiklos internete. Dl skirtingo fizini asmen teisi ir laisvi, vis
pirma teiss asmens duomen apsaug tvarkant asmens duomenis, apsaugos lygio valstybse narse gali bti
trikdomas laisvas asmens duomen judjimas Sjungoje. Todl tokie skirtumai gali kliudyti usiimti ekonomine
veikla Sjungos lygmeniu, ikreipti konkurencij ir trukdyti valdios institucijoms vykdyti savo pareigas pagal
Sjungos teis. Toki skirtingo lygio apsaug lemia nevienodas Direktyvos 95/46/EB gyvendinimas ir taikymas;
(10) siekiant utikrinti vienodo ir aukto lygio fizini asmen apsaug ir paalinti asmens duomen judjimo
Sjungoje klitis, visose valstybse narse turt bti utikrinama lygiavert asmen teisi ir laisvi apsauga
tvarkant tokius duomenis. Visoje Sjungoje turt bti utikrintas nuoseklus ir vienodas taisykli, kuriomis
reglamentuojama fizini asmen pagrindini teisi ir laisvi apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymas.
Kalbant apie asmens duomen tvarkym siekiant laikytis teisins prievols, uduoties, vykdomos dl vieojo
intereso arba vykdant duomen valdytojui pavestas vieosios valdios funkcijas, atlikimui valstybms narms
turt bti leidiama ilaikyti arba nustatyti nacionalines nuostatas, kuriomis konkreiau apibriamas iame
reglamente nustatyt taisykli taikymas. Kartu su bendraisiais ir horizontaliaisiais teiss aktais dl duomen
apsaugos, kuriais gyvendinama Direktyva 95/46/EB, valstybs nars turi kelet konkretiems sektoriams skirt
teiss akt srityse, kuriose reikia konkretesni nuostat. iuo reglamentu valstybms narms taip pat suteikiama
tam tikra veiksm laisv nustatyti savo taisykles, be kita ko, dl speciali kategorij asmens duomen (neskelbtini
duomenys) tvarkymo. Todl iuo reglamentu neukertamas kelias taikyti valstybs nars teis, kurioje nustatomos
konkrei duomen tvarkymo atvej aplinkybs, be kita ko, tiksliau apibriant slygas, kuriomis duomen
tvarkymas yra teistas;
(11) siekiant veiksmingos asmens duomen apsaugos visoje Sjungoje, reikia ne tik sustiprinti ir isamiai nustatyti
duomen subjekt teises ir asmens duomenis tvarkani ir j tvarkym nustatani subjekt prievoles, bet ir
valstybse narse suteikti lygiaverius galiojimus stebti ir utikrinti asmens duomen apsaugos taisykli
laikymsi ir nustatyti lygiavertes sankcijas dl paeidim;
(12) SESV 16 straipsnio 2 dalimi Europos Parlamentas ir Taryba galiojami nustatyti fizini asmen apsaugos tvarkant
asmens duomenis taisykles ir laisvo asmens duomen judjimo taisykles;
(13) siekiant utikrinti vienodo lygio fizini asmen apsaug visoje Sjungoje ir neleisti atsirasti skirtumams, kurie
kliudo laisvam asmens duomen judjimui vidaus rinkoje, reikia priimti reglament, kuriuo bt utikrintas
teisinis tikrumas ir skaidrumas ekonomins veiklos vykdytojams, skaitant labai maas, masias ir vidutines
mones, kuriuo fiziniams asmenims visose valstybse narse bt utikrintos vienodo lygio teisikai gyven
dinamos teiss, o duomen valdytojams ir duomen tvarkytojams bt nustatytos vienodo lygio prievols bei
atsakomyb, ir kuriuo bt utikrinta nuosekli asmens duomen tvarkymo stebsena ir lygiaverts sankcijos
visose valstybse narse, taip pat veiksmingas skirting valstybi nari prieiros institucij bendradarbiavimas.
Tam, kad vidaus rinka veikt tinkamai, reikia utikrinti, kad laisvas asmens duomen judjimas Sjungoje nebt
ribojamas ar draudiamas dl prieasi, susijusi su fizini asmen apsauga tvarkant asmens duomenis. Kad
bt atsivelgta ypating labai ma, maj ir vidutini moni padt, iame reglamente ra laikymo
atvilgiu organizacijoms, kuriose dirba maiau kaip 250 darbuotoj, numatyta nukrypti leidianti nuostata. Be to,
Sjungos institucijos ir staigos, valstybs nars ir j prieiros institucijos raginamos taikant reglament
atsivelgti specialius labai ma, maj ir vidutini moni poreikius. Labai ma, maj ir vidutini moni
svoka turt bti grindiama Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (1) priedo 2 straipsniu;
(14) iuo reglamentu utikrinama apsauga turt bti taikoma fiziniams asmenims tvarkant j asmens duomenis,
neatsivelgiant j pilietyb ar gyvenamj viet. is reglamentas neapimama juridini asmen ir vis pirma su
juridinio asmens status turini moni duomen, skaitant juridinio asmens pavadinim, teisin form ir
kontaktinius duomenis, tvarkymo;
(15) siekiant, kad bt ivengta rimtos teiss akt apjimo grsms, fizini asmen apsauga turt bti neutrali
technologij atvilgiu ir turt nepriklausyti nuo taikom metod. Fizini asmen apsauga turt bti taikoma
asmens duomenis tvarkant tiek automatizuotomis priemonmis, tiek rankiniu bdu, jeigu asmens duomenys
laikomi arba juos ketinama laikyti susistemintame rinkinyje. is reglamentas neturt bti taikomas pagal
specialius kriterijus nesusistemintiems rinkiniams ar j grupms, taip pat j tituliniams lapams;
(16) is reglamentas netaikomas nei pagrindini teisi ir laisvi apsaugai ar laisvo duomen, susijusi su Sjungos
teiss nereglamentuojama veikla, pavyzdiui, su nacionaliniu saugumu susijusia veikla, judjimo klausimams. is
reglamentas netaikomas asmens duomen tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko valstybs nars, vykdydamos
su Sjungos bendra usienio ir saugumo politika susijusi veikl;
(17) asmens duomen tvarkymui Sjungos institucijose, staigose, tarnybose ir agentrose taikomas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (2). Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir kiti Sjungos teiss
aktai, taikytini tokiam asmens duomen tvarkymui, turt bti pataisyti pagal iame reglamente nustatytus
principus ir taisykles ir taikomi atsivelgiant reglament. Siekiant utikrinti tvirt ir suderint duomen
apsaugos sistem Sjungoje, primus reglament turt bti atitinkamai pataisytas Reglamentas (EB)
Nr. 45/2001, kad j bt galima taikyti tuo paiu metu, kaip ir reglament;
(18) is reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmenin
ar nam kio prieiros veikl ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmenin ar nam kio
(1) 2003 m. gegus 6 d. Komisijos rekomendacija dl labai ma, maj ir vidutini moni sampratos (C(2003) 1422) (OL L 124, 2003
5 20, p. 36).
(2) 2000 m. gruodio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dl asmen apsaugos Bendrijos institucijoms ir
staigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo toki duomen judjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
prieiros veikl gali sudaryti, be kita ko, susirainjimas ir adres saugojimas arba naudojimasis socialiniais
tinklais ir internetin veikla, vykdoma atliekant toki veikl. Taiau is reglamentas taikomas duomen
valdytojams arba duomen tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomen tvarkymui vykdant toki
asmenin ar nam kio prieiros veikl;
(19) fizini asmen apsauga kompetentingoms valdios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstam veik
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudiamojon atsakomybn u jas arba baudiamj sankcij
vykdymo tikslais, skaitant apsaug nuo grsmi visuomens saugumui ir j prevencij, ir laisvas toki duomen
judjimas reglamentuojami specialiu Sjungos teiss aktu. Todl is reglamentas neturt bti taikomas duomen
tvarkymo veiklai tokiais tikslais. Taiau kai asmens duomenys, kuriuos valdios institucijos tvarko pagal
reglament, naudojami tais tikslais, j tvarkymas turt bti reglamentuojamas konkretesniu Sjungos teiss aktu,
tai yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (1). Valstybs nars gali kompetentingoms
valdios institucijoms, kaip apibrta Direktyvoje (ES) 2016/680, pavesti uduotis, kurios nebtinai atliekamos
nusikalstam veik prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudiamojon atsakomybn u jas arba
baudiamj sankcij vykdymo tikslais, skaitant apsaug nuo grsmi visuomens saugumui ir j prevencij, kad
tais kitais tikslais atliekamas asmens duomen tvarkymas tiek, kiek jis patenka Sjungos teiss taikymo srit,
patekt io reglamento taikymo srit.
Kalbant apie t kompetenting valdios institucij atliekam asmens duomen tvarkym tikslais, patenkaniais
io reglamento taikymo srit, valstybs nars galt palikti arba nustatyti konkretesnes nuostatas io reglamento
taisykli taikymui pritaikyti. Tokiomis nuostatomis gali bti tiksliau apibrti konkrets reikalavimai dl tais kitais
tikslais t kompetenting valdios institucij atliekamo asmens duomen tvarkymo, atsivelgiant atitinkamos
valstybs nars konstitucin, organizacin ir administracin struktr. Kai is reglamentas taikomas privaioms
staigoms tvarkant asmens duomenis, iame reglamente valstybms narms turt bti numatyta galimyb
konkreiomis slygomis teiss aktais apriboti tam tikras prievoles ir teises, kai toks apribojimas yra btina ir
proporcinga priemon demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti konkreius svarbius interesus, skaitant
visuomens saugum ir nusikalstam veik prevencij, tyrim, nustatym ir traukim baudiamojon
atsakomybn u jas arba baudiamj sankcij vykdym, skaitant apsaug nuo grsmi visuomens saugumui ir
j prevencij. Tai aktualu, pavyzdiui, kovojant su pinig plovimu ar vykdant kriminalini tyrim laboratorij
veikl;
(20) nors is reglamentas, inter alia, taikomas ir teism bei kit teismini institucij veiklai, Sjungos ar valstybs nars
teisje galt bti nurodytos duomen tvarkymo operacijos ir duomen tvarkymo procedros tvarkant asmens
duomenis teismuose bei kitose teisminse institucijose. Siekiant apsaugoti teismini institucij nepriklausomum
vykdant j teismines uduotis, skaitant j sprendim primimo nepriklausomum, prieiros institucij
kompetencijai neturt priklausyti asmens duomen tvarkymas teismams vykdant j teismines funkcijas. Toki
duomen tvarkymo operacij prieir turt bti galima pavesti konkreioms valstybs nars teism sistemos
staigoms; vis pirma jos turt utikrinti, kad bt laikomasi iame reglamente nustatyt taisykli, skatinti
teismini institucij nari informuotum apie j prievoles pagal reglament ir nagrinti su tokiomis duomen
tvarkymo operacijomis susijusius skundus;
(21) iuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB (2), vis pirma jos
1215 straipsniuose tvirtint tarpini paslaug teikj atsakomybs nuostat, taikymui. Ta direktyva siekiama
prisidti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo utikrinant laisv informacins visuomens paslaug judjim tarp
valstybi nari;
(22) bet koks asmens duomen tvarkymas, kai asmens duomenis Sjungoje vykdydama savo veikl tvarko duomen
valdytojo arba duomen tvarkytojo buvein, turt vykti pagal reglament, neatsivelgiant tai, ar pati
tvarkymo operacija atliekama Sjungoje. Buvein reikia, kad per stabilias struktras vykdoma veiksminga ir reali
veikla. Teisin toki struktr forma, neatsivelgiant tai, ar tai filialas ar patronuojamoji bendrov, turinti
juridinio asmens status, tuo poiriu nra lemiamas veiksnys;
(1) 2016 m. balandio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dl fizini asmen apsaugos kompetentingoms institu
cijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstam veik prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudiamojon atsakomybn u jas
arba baudiamj sankcij vykdymo tikslais ir dl laisvo toki duomen judjimo ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR (r. io Oficialiojo leidinio p. 89).
(2) 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa
elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
(23) kad fiziniams asmenims bt utikrinta apsauga, kuri jie turi teis pagal reglament, is reglamentas turt
bti taikomas Sjungoje esani duomen subjekt asmens duomen, kuriuos tvarko Sjungoje nesisteigs
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, tvarkymui, kai duomen tvarkymo veikla yra susijusi su preki ar
paslaug silymu tokiems duomen subjektams, neatsivelgiant tai, ar tai susij su mokjimu. Siekiant nustatyti,
ar toks duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas silo prekes ar paslaugas Sjungoje esantiems duomen
subjektams, turt bti sitikinta, ar akivaizdu, kad tas duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas numato
teikti paslaugas duomen subjektams vienoje ar keliose valstybse narse Sjungoje. Kadangi vien tik to, kad
Sjungoje yra prieinami duomen valdytojo, duomen tvarkytojo ar tarpininko interneto svetain ar el. pato
adresas, ir kiti kontaktiniai duomenys arba kad vartojama kalba, kuri paprastai vartojama treiojoje valstybje,
kurioje yra sisteigs duomen valdytojas, nepakanka sitikinti, kad esama tokio ketinimo, tokie veiksniai kaip
kalbos ar valiutos, paprastai vartojam (naudojam) vienoje ar keliose valstybse narse, vartojimas (naudojimas)
su galimybe usisakyti prekes ir paslaugas ta kita kalba, arba Sjungoje esani vartotoj ar naudotoj minjimas
gali bti aspektai, i kuri aiku, kad duomen valdytojas numato silyti prekes ar paslaugas duomen
subjektams Sjungoje;
(24) is reglamentas taip pat turt bti taikomas Sjungoje esani duomen subjekt asmens duomen, kuriuos
tvarko Sjungoje nesisteigs duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, tvarkymui, kai duomen tvarkymas
susijs su toki duomen subjekt elgesio tiek, kiek j elgesys vyksta Sjungoje, stebsena. Siekiant nustatyti, ar
duomen tvarkymo veikla gali bti laikoma duomen subjekt elgesio stebsena, reikt sitikinti, ar fiziniai
asmenys internete atsekami, be kita ko, vliau galbt taikant asmens duomen tvarkymo metodus, kuriais
fiziniam asmeniui suteikiamas profilis, ypa siekiant priimti su juo susijusius sprendimus arba inagrinti ar
prognozuoti jo asmeninius pomgius, elges ir poirius;
(25) kai pagal tarptautin viej teis taikoma valstybs nars teis, pavyzdiui, valstybi nari diplomatinse
atstovybse ar konsulinse staigose, is reglamentas taip pat turt bti taikomas Sjungoje nesisteigusiems
duomen valdytojams;
(26) duomen apsaugos principai turt bti taikomi bet kokiai informacijai apie fizin asmen, kurio asmens tapatyb
yra nustatyta arba gali bti nustatyta. Asmens duomenys, kuriems suteikti pseudonimai ir kurie galt bti
priskirti fiziniam asmeniui pasinaudojus papildoma informacija, turt bti laikomi informacija apie fizin
asmen, kurio tapatyb gali bti nustatyta. Sprendiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatyb, reikt
atsivelgti visas priemones, pavyzdiui, iskyrim, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti,
pagrstai tiktina, galt naudoti duomen valdytojas ar kitas asmuo. sitikinant, ar tam tikros priemons,
pagrstai tiktina, galt bti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatyb, reikt atsivelgti visus
objektyvius veiksnius, pavyzdiui, snaudas ir laiko trukm, kuri prireikt tapatybei nustatyti, turint omenyje
duomen tvarkymo metu turimas technologijas bei technologin pltr. Todl duomen apsaugos principai
neturt bti taikomi anonimikai informacijai, t. y. informacijai, kuri nra susijusi su fiziniu asmeniu, kurio
tapatyb yra nustatyta arba gali bti nustatyta, arba asmens duomenims, kuri anonimikumas utikrintas taip,
kad duomen subjekto tapatyb negali arba nebegali bti nustatyta. Todl is reglamentas netaikomas tokios
anonimikos informacijos tvarkymui, skaitant statistiniais ar tyrim tikslais;
(27) is reglamentas netaikomas mirusi asmen asmens duomenims. Valstybs nars gali numatyti mirusi asmen
asmens duomen tvarkymo taisykles;
(28) pseudonim suteikimas asmens duomenims gali sumainti atitinkamiems duomen subjektams kylanius pavojus
ir padti duomen valdytojams ir duomen tvarkytojams vykdyti savo duomen apsaugos prievoles. iame
reglamente aikiai numatytu pseudonim suteikimu neketinama kliudyti taikyti kitas duomen apsaugos
priemones;
(29) siekiant sukurti paskatas, kad tvarkant asmens duomenis bt suteikiami pseudonimai, turt bti galima pas t
pat duomen valdytoj taikyti pseudonim suteikimo asmens duomenims priemones, tuo pat metu sudarant
slygas atlikti bendr analiz, kai tas duomen valdytojas yra msis technini ir organizacini priemoni, btin
utikrinti, kad atitinkamo duomen tvarkymo atvilgiu bt gyvendinamas is reglamentas, ir utikrinant, kad
papildoma informacija, naudojama priskiriant asmens duomenis konkreiam duomen subjektui, bt laikoma
atskirai. Asmens duomenis tvarkantis duomen valdytojas turt nurodyti galiotus asmenis pas t pat duomen
valdytoj;
(30) fiziniai asmenys gali bti susieti su savo rengini, taikomj program, priemoni ir protokol interneto identifi
katoriais, pavyzdiui, IP adresais, slapuk identifikatoriais, arba kitais identifikatoriais, pavyzdiui, radijo daninio
atpainimo ymenimis. Taip gali likti pdsak, kurie vis pirma kartu su unikaliais identifikatoriais ir kita
serveri gauta informacija gali bti panaudoti fizini asmen profiliams kurti ir jiems identifikuoti;
(31) valdios institucijos, kurioms asmens duomenys atskleidiami laikantis teisins prievols, kad jos galt vykdyti
oficialias savo funkcijas kaip, pavyzdiui, mokesi institucijos ar muitins, finansini tyrim padaliniai, neprik
lausomos administracins valdios institucijos ar finans rink institucijos, atsakingos u vertybini popieri
rink reguliavim ir prieir, neturt bti laikomos asmens duomen gavjais, jei jos gauna duomenis, kurie
yra btini konkreiam tyrimui atlikti pagal bendr interes, vadovaujantis Sjungos arba valstybs nars teise.
Valdios institucij praymai atskleisti duomenis visada turt bti pateikiami ratu, bti pagrsti ir nereguliars ir
neturt bti susij su visu susistemintu rinkiniu ar dl j susisteminti rinkiniai neturt bti susiejami
tarpusavyje. Tos valdios institucijos asmens duomenis turt tvarkyti laikydamosi taikom duomen apsaugos
taisykli, atsivelgiant duomen tvarkymo tikslus;
(32) sutikimas turt bti duodamas aikiu aktu patvirtinant, kad yra suteiktas laisva valia, konkretus, informacija
pagrstas ir vienareikmis nurodymas, kad duomen subjektas sutinka, kad bt tvarkomi su juo susij asmens
duomenys, pavyzdiui ratikas, skaitant elektroninmis priemonmis,, arba odinis pareikimas. Tai galt bti
atliekama paymint langel interneto svetainje, pasirenkant informacins visuomens paslaug techninius
parametrus arba kitu pareikimu arba poelgiu, i kurio aikiai matyti tame kontekste, kad duomen subjektas
sutinka su silomu jo asmens duomen tvarkymu. Todl tyla, i anksto paymti langeliai arba neveikimas
neturt bti laikomi sutikimu. Sutikimas turt apimti vis duomen tvarkymo veikl, vykdom tuo paiu tikslu
ar tais paiais tikslais. Kai duomenys tvarkomi ne vienu tikslu, sutikimas turt bti duotas dl vis duomen
tvarkymo tiksl. Jeigu duomen subjekto sutikimo praoma elektroniniu bdu, praymas turi bti aikus, glaustas
ir bereikalingai nenutraukiantis naudojimosi paslauga, dl kurios praoma sutikimo;
(33) danai bna nemanoma asmens duomen rinkimo metu galutinai nustatyti, kad duomenys bus tvarkomi
mokslini tyrim tikslais. Todl duomen subjektai turt turti galimyb duoti sutikim dl tam tikr mokslini
tyrim srii, laikantis pripaint mokslini tyrim srities etikos standart. Duomen subjektai turt turti
galimyb duoti sutikim tik dl tam tikr tyrim srii arba tyrim projekt dali tiek, kiek tai leidiama pagal
numatyt tiksl;
(34) genetiniai duomenys turt bti apibriami kaip fizinio asmens duomenys, susij su asmens paveldtomis ar
gytomis genetinmis savybmis, kurios nustatytos ianalizavus biologin atitinkamo fizinio asmens mgin, ypa
ianalizavus chromosomas ir dezoksiribonukleino rgt (DNR) arba ribonukleino rgt (RNR), arba kitus
elementus, i kuri galima gauti lygiavert informacij;
(35) prie asmens sveikatos duomen turt bti priskirti visi duomenys apie duomen subjekto sveikatos bkl, kurie
atskleidia informacij apie duomen subjekto buvusi, esam ar bsim fizin ar psichin sveikat. Tai apima
informacij apie fizin asmen, surinkt registruojantis sveikatos prieiros paslaugoms gauti ar jas teikiant tam
fiziniam asmeniui, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES (1); fiziniam asmeniui
priskirt numer, simbol ar ym, pagal kuri galima konkreiai nustatyti fizinio asmens tapatyb sveikatos
prieiros tikslais; informacij, gaut atliekant kno dalies ar mediagos tyrimus ar analiz, skaitant genetinius
duomenis ir biologinius mginius; ir bet kuri informacij apie, pavyzdiui, lig, negali, rizik susirgti, sveikatos
istorij, klinikin gydym arba duomen subjekto fiziologin ar biomedicinin bkl, neatsivelgiant
informacijos altin, pavyzdiui, ar ji bt gauta i gydytojo, ar i kito sveikatos prieiros specialisto, ligonins,
medicinos priemons ar in vitro diagnostinio tyrimo;
(36) duomen valdytojo pagrindin buvein Sjungoje turt bti jo centrins administracijos vieta Sjungoje, iskyrus
atvejus, kai sprendimai dl asmens duomen tvarkymo tiksl ir priemoni priimami kitoje duomen valdytojo
buveinje Sjungoje; tokiu atveju ta kita buvein turt bti laikoma pagrindine buveine. Duomen valdytojo
(1) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dl pacient teisi tarpvalstybines sveikatos prieiros
paslaugas gyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).
pagrindin buvein Sjungoje turt bti nustatoma pagal objektyvius kriterijus, be to, per stabilias struktras ji
turt vykdyti veiksming ir reali valdymo veikl, priimdama pagrindinius sprendimus dl duomen tvarkymo
tiksl ir priemoni. Pagal t kriterij neturt bti svarbu, ar asmens duomenys faktikai tvarkomi toje vietoje.
Asmens duomen tvarkymo technini priemoni ir technologij buvimas ir naudojimas arba duomen tvarkymo
veikla savaime nereikia, kad buvein yra pagrindin ir todl nra esminiai pagrindins buveins nustatymo
kriterijai. Duomen tvarkytojo pagrindin buvein turt bti jo centrins administracijos vieta Sjungoje, o jeigu
jis neturi centrins administracijos Sjungoje vieta, kurioje Sjungoje vykdoma pagrindin duomen tvarkymo
veikla. Tais atvejais, kurie yra susij tiek su duomen valdytoju, tiek su duomen tvarkytoju, kompetentinga
vadovaujanti prieiros institucija turt ir toliau bti valstybs nars, kurioje yra duomen valdytojo pagrindin
buvein, prieiros institucija, o duomen tvarkytojo prieiros institucija turt bti laikoma susijusia prieiros
institucija ir ta prieiros institucija turt dalyvauti iuo reglamentu numatytoje bendradarbiavimo procedroje.
Bet kuriuo atveju valstybs nars arba valstybi nari, kuriose yra viena ar kelios duomen tvarkytojo buveins,
prieiros institucijos neturt bti laikomos susijusiomis prieiros institucijomis, kai sprendimo projektas yra
susijs tik su duomen valdytoju. Kai duomenis tvarko moni grup, tos moni grups pagrindine buveine
turt bti laikoma kontroliuojaniosios mons pagrindin buvein, iskyrus atvejus, kai duomen tvarkymo
tikslus ir priemones nustato kita mon;
(37) moni grup turt sudaryti kontroliuojanioji mon ir jos kontroliuojamos mons, o kontroliuojanioji mon
turt bti mon, galinti daryti lemiam poveik kitoms monms, pavyzdiui, dl nuosavybs, finansinio
dalyvavimo arba mons veikl reglamentuojani taisykli, arba galiojimo gyvendinti asmens duomen
apsaugos taisykles. mon, kuri kontroliuoja asmens duomen tvarkym su ja susijusiose monse, su tomis
monmis turt bt laikoma moni grupe;
(38) vaikams reikia ypatingos j asmens duomen apsaugos, nes jie gali nepakankamai suvokti su asmens duomen
tvarkymu susijusius pavojus, pasekmes ar apsaugos priemones ir savo teises. Tokia ypatinga apsauga vis pirma
turt bti vaik asmens duomen naudojimui rinkodaros, virtualios asmenybs ar vartotojo profilio sukrimo
tikslais ir su vaikais susijusi asmens duomen rinkimui naudojantis vaikui tiesiogiai pasilytomis paslaugomis.
Tv pareig turtojo sutikimo neturt bti reikalaujama tiesiogiai vaikui teikiant prevencijos ar konsultavimo
paslaugas;
(39) bet kuris asmens duomen tvarkymas turt bti teistas ir siningas. Taikant skaidrumo princip, fiziniams
asmenims turt bti aiku, kaip su jais susij asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipastama
arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo
princip informacija ir praneimai, susij su t asmens duomen tvarkymu, turi bti lengvai prieinami ir
suprantami, pateikiami aikia ir paprasta kalba. Tas principas vis pirma susijs su duomen subjekt
informavimu apie duomen valdytojo tapatyb ir duomen tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu,
kad bt utikrintas siningas ir skaidrus duomen tvarkymas atitinkam fizini asmen atvilgiu, j teise gauti
patvirtinim dl su jais susijusi asmens duomen tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turt
bti informuoti apie su asmens duomen tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir
apie tai, kaip naudotis savo teismis tokio asmens duomen tvarkymo srityje. Vis pirma konkrets tikslai,
kuriais tvarkomi asmens duomenys, turt bti aiks, teisti ir nustatyti duomen rinkimo metu. Asmens
duomenys turt bti tinkami, susij su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek j yra btina turti
atsivelgiant tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia utikrinti, kad asmens duomen saugojimo
laikotarpis bt tikrai minimalus. Asmens duomenys turt bti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomen
tvarkymo tikslo pagrstai negalima pasiekti kitomis priemonmis. Siekiant utikrinti, kad duomenys nebt
laikomi ilgiau nei btina, duomen valdytojas turt nustatyti duomen itrynimo arba periodins periros
terminus. Reikt imtis vis pagrst priemoni, siekiant utikrinti, kad netiksls asmens duomenys bt itaisyti
arba itrinti. Asmens duomenys turt bti tvarkomi taip, kad bt utikrintas tinkamas asmens duomen
saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, ukertant keli neteistai prieigai prie asmens duomen ir j tvarkymui
skirtos rangos ar neteistam j naudojimui;
(40) kad duomen tvarkymas bt teistas, asmens duomenys turt bti tvarkomi gavus atitinkamo duomen
subjekto sutikim arba remiantis kitu teistu teisiniu pagrindu, nustatytu iame reglamente arba kai iame
reglamente nurodoma kitame Sjungos teiss akte ar valstybs nars teisje, skaitant btinyb, kad duomen
valdytojas vykdyt jam tenkani teisin prievol, arba btinyb vykdyti sutart, kurios alis yra duomen
subjektas, arba siekiant imtis priemoni duomen subjekto praymu prie sudarant sutart;
(41) kai iame reglamente nurodomas teisinis pagrindas arba teiskros priemon, tai nebtinai reikia, kad
parlamentas turi priimti teiskros procedra priimam akt, nedarant poveikio reikalavimams, taikomiems pagal
atitinkamos valstybs nars konstitucin tvark. Taiau toks teisinis pagrindas ar teiskros priemon turt bti
aiks ir tiksls, o j taikymas turt bti numatomas tiems asmenims, kuriems jie turi bti taikomi, pagal
Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) ir Europos mogaus Teisi Teismo praktik;
(42) kai duomenys tvarkomi gavus duomen subjekto sutikim, duomen valdytojas turt galti rodyti, kad
duomen subjektas sutiko su duomen tvarkymo operacija. Vis pirma kai raytinis pareikimas teikiamas kitu
klausimu, apsaugos priemonmis turt bti utikrinta, kad duomen subjektas suvokt, kad jis duoda sutikim
ir dl ko jis j duoda. Laikantis Tarybos direktyvos 93/13/EEB (1), duomen valdytojo i anksto suformuluotas
sutikimo pareikimas turt bti pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aikia ir paprasta kalba, jame
neturt bti nesining slyg. Kad sutikimas bt grindiamas informacija, duomen subjektas turt bent
inoti duomen valdytojo tapatyb ir planuojamo asmens duomen tvarkymo tikslus. Sutikimas neturt bti
laikomas duotas laisva valia, jei duomen subjektas faktikai neturi laisvo pasirinkimo ar negali atsisakyti sutikti
arba sutikimo ataukti, nepatirdamas alos;
(43) siekiant utikrinti, kad sutikimas bt duotas laisva valia, sutikimas neturt bti laikomas pagrstu asmens
duomen tvarkymo teisiniu pagrindu konkreiu atveju, kai yra aikus duomen subjekto ir duomen valdytojo
padties disbalansas, ypa kai duomen valdytojas yra valdios institucija ir dl to nra tiktina, kad sutikimas,
atsivelgiant visas to konkretaus atvejo aplinkybes, buvo duotas laisva valia. Laikoma, kad sutikimas nebuvo
duotas laisva valia, jeigu neleidiama duoti atskiro sutikimo atskiroms asmens duomen tvarkymo operacijoms,
nors tai ir tikslinga atskirais atvejais, arba jeigu sutarties vykdymas, skaitant paslaugos teikim, priklauso nuo
sutikimo, nepaisant to, kad toks sutikimas nra btinas tokiam vykdymui;
(44) duomen tvarkymas turt bti laikomas teistu, kai jis btinas siekiant vykdyti sutart arba ketinant j sudaryti;
(45) kai duomen valdytojas duomenis tvarko vykdydamas jam tenkani teisin prievol arba kai duomenis btina
tvarkyti siekiant atlikti uduot, vykdom dl vieojo intereso arba vykdant vieosios valdios funkcijas, duomen
tvarkymo pagrindas turt bti tvirtintas Sjungos arba valstybs nars teisje. iuo reglamentu nereikalaujama
kiekvienu atskiru duomen tvarkymo atveju specialaus teiss o Kelioms duomen tvarkymo operacijoms gali
utekti vieno teiss akto, kai duomen valdytojas duomenis tvarko vykdydamas jam tenkani teisin prievol
arba kai duomenis btina tvarkyti siekiant atlikti uduot, vykdom dl vieojo intereso arba vykdant vieosios
valdios funkcijas. Be to, Sjungos ar valstybs nars teisje turt bti nustatytas asmens duomen tvarkymo
tikslas. Be to, iame pagrinde galt bti nurodytos bendrosios io reglamento slygos, kuriomis reglamen
tuojamas asmens duomen tvarkymo teistumas, nustatytos asmens duomen valdytojo, tvarkytin asmens
duomen ries, atitinkam duomen subjekt, subjekt, kuriems asmens duomenys gali bti atskleisti, tiksl
apribojim, saugojimo laikotarpio ir kit priemoni, kuriomis utikrinamas teistas ir siningas duomen
tvarkymas, specifikacijos. Sjungos arba valstybs nars teisje taip pat turt bti nustatyta, ar duomen
valdytojas, atlikdamas uduot, vykdom dl vieojo intereso arba vykdant vieosios valdios funkcijas, turt bti
valdios institucija arba kitas vieosios teiss reglamentuojamas fizinis ar juridinis asmuo arba, kai tai pateisinama
vieuoju interesu, skaitant sveikatos apsaugos tikslais, tokiais kaip visuomens sveikata ir socialin apsauga bei
sveikatos prieiros paslaug valdymas, privatins teiss reglamentuojamas asmuo, toks kaip profesin asociacija;
(46) asmens duomen tvarkymas taip pat turt bti laikomas teistu, kai jis btinas norint apsaugoti gyvybin
duomen subjekto ar kito fizinio asmens interes. Asmens duomenys remiantis kito fizinio asmens gyvybiniu
(1) 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).
interesu turt bti tvarkomi tik i esms kai duomen tvarkymas negali bti akivaizdiai grindiamas kitu
teisiniu pagrindu. Kai kuri ri duomen tvarkymas gali bti reikalingas tiek dl svarbi vieojo intereso
prieasi, tiek dl duomen subjekto gyvybini interes, pavyzdiui, kai duomenis btina tvarkyti humanita
riniais tikslais, be kita ko, siekiant stebti epidemij ir jos paplitim arba susidarius ekstremaliajai humanitarinei
situacijai, vis pirma, gaivalini ir mogaus sukelt nelaimi atvejais;
(47) teisti duomen valdytojo, skaitant duomen valdytoj, kuriam gali bti atskleisti asmens duomenys, arba
treiosios alies interesai gali bti teisiniu duomen tvarkymo pagrindu, jeigu duomen subjekto interesai arba
pagrindins teiss ir laisvs nra viresni, atsivelgiant pagrstus duomen subjekt lkesius j santyki su
duomen valdytoju pagrindu. Toks teistas interesas galt bti, pavyzdiui, kai egzistuoja susijs ir atitinkamas
santykis tarp duomen subjekto ir duomen valdytojo, pavyzdiui, kai duomen subjektas yra duomen
valdytojo klientas arba dirba duomen valdytojo tarnyboje. Bet kuriuo atveju reikt atidiai vertinti, ar esama
teisto intereso, be kita ko, siekiant nustatyti, ar duomen subjektas gali tuo metu, kai renkami asmens
duomenys, arba asmens duomen rinkimo kontekste tiktis, kad duomenys gali bti tvarkomi tuo tikslu.
Duomen subjekto interesai ir pagrindins teiss gali vis pirma bti viresni u duomen valdytojo interesus, kai
asmens duomenys tvarkomi tokiomis aplinkybmis, kuriomis duomen subjektai pagrstai nesitiki tolesnio
tvarkymo. Atsivelgiant tai, kad teisin asmens duomen tvarkymo pagrind valdios institucijoms teiss aktu
turi sukurti teiss akt leidjas, tas teisinis pagrindas neturt bti taikomas tais atvejais, kai valdios institucijos
duomenis tvarko vykdydamos savo funkcijas. Asmens duomen tvarkymas tik tiek, kiek tai yra btina
sukiavimo prevencijos tikslais, yra ir atitinkamo. Asmens duomen tvarkymas tiesiogins rinkodaros tikslais gali
bti vertinamas kaip atliekamas vadovaujantis teistu interesu;
(48) duomen valdytojai, priklausantys moni grupms arba staigoms, susijusioms su pagrindine staiga, gali turti
teist interes vidaus administraciniais tikslais, skaitant klient ar darbuotoj asmens duomen tvarkym,
moni grupje persisti asmens duomenis. Tuo nedaromas poveikis bendriesiems principams, reglamentuo
jantiems asmens duomen perdavim moni grups viduje treiojoje valstybje esaniai monei;
(49) valdios institucij, kompiuterini incident tyrimo tarnyb, kompiuteri saugumo incident tyrimo tarnyb,
elektronini ryi tinkl bei paslaug teikj ir saugumo technologij bei paslaug teikj atliekamas asmens
duomen tvarkymas tik tiek, kiek tai yra btina ir proporcinga siekiant utikrinti tinklo ir informacijos saugum,
t. y. tinklo ar informacins sistemos nustatyto patikimumo laipsnio atsparum trikdiams arba neteistiems ar
tyiniams veiksmams, kuriais paeidiamas saugom ar persiuniam asmens duomen prieinamumas,
autentikumas, vientisumas ir konfidencialumas, ir susijusi paslaug, kurias teikia tie tinklai ir sistemos arba
kurios per juos prieinamos, saugum, laikomas teistu atitinkamo duomen valdytojo interesu. Tai galt,
pavyzdiui, ukirsti keli neteistai prieigai prie elektronini ryi tinkl ir kenkimo program kod platinimui,
taip pat sustabdyti atkirtimo nuo paslaugos atakas ir neleisti pakenkti kompiuteri bei elektronini ryi
sistemoms;
(50) asmens duomen tvarkymas kitais tikslais nei tais, kuriais i pradi buvo rinkti asmens duomenys, turt bti
leidiamas tik tuomet, kai duomen tvarkymas suderinamas su tikslais, kuriais i pradi buvo rinkti asmens
duomenys. Tokiu atveju nereikalaujama atskiro teisinio pagrindo, utenka to pagrindo, kuriuo remiantis
leidiama rinkti asmens duomenis. Jeigu duomen tvarkytojui tvarkyti duomenis btina siekiant atlikti uduot,
vykdom dl vieojo intereso arba vykdant vieosios valdios funkcijas, Sjungos arba valstybs nars teisje
galima apibrti ir sukonkretinti uduotis ir tikslus, kuriais tolesnis duomen tvarkymas turt bti laikomas
suderinamu ir teistu. Tolesnis duomen tvarkymas archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar
istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais turt bti laikomas suderinamomis teistomis duomen
tvarkymo operacijomis. Sjungos ar valstybs nars teisje numatytas asmens duomen tvarkymo teisinis
pagrindas taip pat gali bti tolesnio duomen tvarkymo teisinis pagrindas. Tam, kad sitikint, ar tolesnio
duomen tvarkymo tikslas suderinamas su tikslu, kuriuo i pradi duomenys buvo rinkti, duomen valdytojas
po to, kai vykdo visus reikalavimus dl pradinio asmens duomen tvarkymo teistumo, turt atsivelgti, inter
alia, ssajas tarp t tiksl ir numatomo tolesnio asmens duomen tvarkymo tiksl, aplinkybes, kuriomis asmens
duomenys buvo surinkti, vis pirma pagrstus duomen subjekt lkesius j santyki su duomen valdytoju
pagrindu dl tolesnio duomen naudojimo; asmens duomen pobd; numatomo tolesnio duomen tvarkymo
pasekmes duomen subjektams ir tinkam apsaugos priemoni buvim tiek pradinse, tiek numatomose
tolesnse duomen tvarkymo operacijose.
Jei duomen subjektas yra davs sutikim arba duomen tvarkymas yra grindiamas Sjungos arba valstybs
nars teise, o tai demokratinje visuomenje yra btina ir proporcinga priemon siekiant apsaugoti vis pirma
svarbius bendro vieojo intereso tikslus, asmens duomen valdytojui turt bti leidiama toliau tvarkyti
duomenis neatsivelgiant tiksl suderinamum. Bet kuriuo atveju turt bti utikrinta, kad bt taikomi iame
reglamente nustatyti principai, vis pirma, kad duomen subjektas bt informuotas apie tuos kitus tikslus ir
apie savo teises, skaitant teis nesutikti. Kai duomen valdytojas nurodo galimas nusikalstamas veikas arba
grsmes vieajam saugumui ir persiunia susijusius atskir atvej arba keli atvej, susijusi su ta paia
nusikalstama veika arba grsmmis visuomens saugumui, asmens duomenis kompetentingai institucijai, laikoma,
kad tai atitinka duomen valdytojo teist interes. Taiau toks duomen persiuntimas dl duomen valdytojo
teisto intereso arba tolesnis asmens duomen tvarkymas turt bti draudiamas, jei duomen tvarkymas yra
nesuderinamas su teisine, profesine ar kita pareigojania prievole saugoti paslapt;
(51) asmens duomenims, kurie pagal savo pobd yra ypa neskelbtini pagrindini teisi ir laisvi atvilgiu, turi bti
utikrinta ypatinga apsauga, kadangi atsivelgiant j tvarkymo kontekst galt kilti didelis pavojus
pagrindinms teisms ir laisvms. Tie asmens duomenys turt apimti asmens duomenis, kuriais atskleidiama
rasin ar etnin kilm, taiau termino rasin kilm vartojimas iame reglamente nereikia, kad Sjunga pritaria
teorijoms, kuriomis siekiama apibrti atskir moni rasi egzistavim. Nuotrauk tvarkymas neturt bti
laikomas sisteminiu speciali kategorij asmens duomen tvarkymu, nes nuotraukoms biometrini duomen
apibrtis taikoma tik tuo atveju, kai jos tvarkomos taikant specialias technines priemones, leidianias konkreiai
nustatyti fizinio asmens tapatyb ar tapatum. Tokie asmens duomenys neturt bti tvarkomi, iskyrus atvejus,
kai juos tvarkyti leidiama iame reglamente nurodytais konkreiais atvejais, atsivelgiant tai, kad valstybi nari
teisje gali bti numatytos konkreios nuostatos dl duomen apsaugos, siekiant pritaikyti iame reglamente
nustatyt taisykli dl teisins prievols vykdymo arba uduoties, vykdomos dl vieojo intereso arba vykdant
duomen valdytojui pavestas vieosios valdios funkcijas, atlikimo taikym. Kartu su konkreiais tokio duomen
tvarkymo reikalavimais turt bti taikomi iame reglamente numatyti bendrieji principai ir kitos taisykls, vis
pirma, susijusios su teisto duomen tvarkymo slygomis. Turt bti aikiai nustatytos nuostatos, leidianios
nukrypti nuo bendro draudimo tvarkyti toki speciali kategorij asmens duomenis, inter alia, kai duomen
subjektas su tuo aikiai sutinka arba speciali poreiki atveju, vis pirma, kai vykdydamos teist veikl duomenis
tvarko tam tikros asociacijos ar fondai, kuri tikslas utikrinti galimyb naudotis pagrindinmis laisvmis;
(52) nukrypti nuo draudimo tvarkyti neskelbtin kategorij asmens duomenis turt bti leidiama ir tais atvejais, kai
tai numatoma Sjungos ar valstybje narje teisje ir laikantis tinkam apsaugos priemoni, kad bt apsaugoti
asmens duomenys ir kitos pagrindins teiss, kai tai pateisinama vieuoju interesu, vis pirma tvarkant asmens
duomenis darbo teiss, socialins apsaugos teiss, skaitant pensijas, srityje ir sveikatos saugumo, stebsenos ir
spjimo tikslais, utikrinant ukreiamj lig ir kit rimt grsmi sveikatai prevencij ar kontrol. Tokia
nukrypti leidianti nuostata gali bti taikoma sveikatos apsaugos tikslais, skaitant visuomens sveikat ir
sveikatos prieiros paslaug valdym, ypa siekiant utikrinti sveikatos draudimo sistemoje taikom praym
dl imok ir paslaug nagrinjimo procedr kokyb ir snaud efektyvum, arba archyvavimo tikslais vieojo
intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais. Pagal nukrypti leidiani nuostat
taip pat turt bti leidiama tvarkyti tokius asmens duomenis, jei tai btina siekiant pareikti, vykdyti ar ginti
teisinius reikalavimus, nesvarbu, ar pagal teismin, administracin arba kit neteismin procedr;
(53) speciali kategorij asmens duomenys, kuriems taikytina auktesnio lygio apsauga, galt bti tvarkomi tik su
sveikata susijusiais tikslais, kai btina pasiekti tuos tikslus fizini asmen ir visos visuomens labui, vis pirma
valdant sveikatos apsaugos arba socialins rpybos paslaugas ir sistemas, be kita ko, kai tokius duomenis tvarko
valdymo ir centrins nacionalins sveikatos apsaugos institucijos kokybs kontrols, valdymo informacijos ir
sveikatos apsaugos arba socialins rpybos sistemos bendros prieiros nacionaliniu ir vietos lygiu tikslais, ir
utikrinant sveikatos apsaugos arba socialins rpybos ir tarpvalstybins sveikatos prieiros tstinum arba
sveikatos saugumo, stebsenos ir spjimo tikslais, arba archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar
istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais, remiantis Sjungos arba valstybs nars teise, pagal kuriuos
reikia pasiekti vieojo intereso tiksl, taip pat dl vieojo intereso atliekant tyrimus visuomens sveikatos srityje.
Todl iame reglamente turt bti numatytos suderintos speciali kategorij asmens sveikatos duomen
tvarkymo slygos, atsivelgiant specialius poreikius, vis pirma kai tokius duomenis tam tikrais su sveikata
susijusiais tikslais tvarko asmenys, kuriems taikoma teisin prievol saugoti profesin paslapt. Sjungos ar
valstybs nars teisje turt bti numatytos konkreios ir tinkamos priemons fizini asmen pagrindinms
teisms ir asmens duomenims apsaugoti. Valstybms narms turt bti leidiama ilaikyti arba nustatyti
papildomas slygas, skaitant apribojimus, taikomas genetini duomen, biometrini duomen ar sveikatos
duomen tvarkymui. Taiau ias slygas taikant tarpvalstybiniam toki asmens duomen tvarkymui neturt bti
trikdomas laisvas duomen judjimas Sjungoje;
(54) visuomens sveikatos srityje gali reikti speciali kategorij asmens duomenis dl vieojo intereso prieasi
tvarkyti be duomen subjekto sutikimo. Tokie duomenys turt bti tvarkomi taikant tinkamas ir specialias
priemones, kad bt apsaugotos fizini asmen teiss ir laisvs. Todl svoka visuomens sveikata turt bti
aikinama, kaip apibrta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2008 (1) ir reikti visus
elementus, susijusius su sveikata, t. y. sveikatos bkl, skaitant sergamum ir negalum, veiksnius, daranius
poveik tai sveikatos bklei, sveikatos prieiros poreikius, sveikatos prieirai skirtus iteklius, sveikatos
prieiros paslaug teikim ir j visuotin prieinamum, taip pat sveikatos prieiros ilaidos ir finansavim, taip
pat mirtingumo prieastis. Dl to, kad sveikatos duomenys tvarkomi dl vieojo intereso prieasi, treiosios
alys, pavyzdiui, darbdaviai ar draudimo bendrovs ir bankai, neturt tvarkyti asmens duomen kitais tikslais;
(55) be to, siekiant oficialiai pripaint religini asociacij tiksl, nustatytus pagal konstitucin teis arba tarptautin
viej teis, valdios institucijos asmens duomenis tvarko vieojo intereso pagrindais;
(56) kai, vykstant rinkimams, demokratins sistemos veikimui valstybje narje utikrinti btina, kad politins partijos
surinkt asmens duomenis apie asmen politines pairas, dl vieojo intereso prieasi gali bti leista tvarkyti
tokius duomenis su slyga, kad yra nustatytos tinkamos apsaugos priemons;
(57) jeigu asmens duomen valdytojas pagal tvarkomus duomenis negali nustatyti fizinio asmens tapatybs, duomen
valdytojas neturt bti pareigojamas gauti papildomos informacijos duomen subjektui nustatyti vien tam, kam
bt laikomasi kurios nors io reglamento nuostatos. Taiau duomen valdytojas neturt atsisakyti priimti
papildomos informacijos, kuri duomen subjektas pateikia, kad pagrst naudojimsi savo teismis. Tapatybs
nustatymas turt apimti duomen subjekto tapatybs nustatym skaitmeninmis priemonmis, pavyzdiui,
pasitelkiant tok tapatumo nustatymo mechanizm kaip tie patys kredencialai, kuriuos duomen subjektas
naudoja, kad prisijungt prie internetins paslaugos, kuri silo duomen valdytojas;
(58) pagal skaidrumo princip visuomenei arba duomen subjektui skirta informacija turi bti glausta, lengvai
prieinama ir suprantama, pateikiama aikia ir paprasta kalba ir, be to, prireikus naudojamas vizualizavimas. Tokia
informacija galt bti pateikta elektronine forma, pavyzdiui, interneto svetainje, kai ji skirta vieai paskelbti.
Tai ypa svarbu tais atvejais, kai dl dalyvi gausos ir naudojam technologij sudtingumo duomen subjektui
sunku suvokti ir pastebti, ar jo asmens duomenys renkami, kas juos renka ir kokiu tikslu, kaip antai reklama
internete. Atsivelgiant tai, kad vaikams turi bti utikrinta ypatinga apsauga, informacija ir praneimai, kai
duomen tvarkymas orientuotas vaik, turt bti suformuluoti vaikui lengvai suprantama aikia ir paprasta
kalba;
(59) turt bti sudarytos slygos palengvinti duomen subjekto naudojimsi savo teismis pagal reglament,
skaitant mechanizmus, kaip prayti ir atitinkamais atvejais vis pirma nemokamai gauti galimyb susipainti su
asmens duomenimis ir juos itaisyti ar itrinti bei pasinaudoti teise nesutikti. Duomen valdytojas taip pat turt
sudaryti slygas pateikti praymus elektroniniu bdu, ypa tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi
elektroniniu bdu. Duomen valdytojas turt bti pareigotas duomen subjekto praymus atsakyti nepagrstai
nedelsdamas ir ne vliau kaip per vien mnes ir nurodyti prieastis, kai jis neketina patenkinti bet kuri toki
praym;
(1) 2008 m. gruodio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dl Bendrijos statistikos apie visuomens
sveikat ir sveikat bei saug darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).
(60) pagal siningo ir skaidraus duomen tvarkymo principus duomen subjektui praneama apie vykdom
duomen tvarkymo operacij ir jos tikslus. Duomen valdytojas turt pateikti duomen subjektui vis
papildom informacij, kuri btina tam, kad bt utikrintas siningas ir skaidrus duomen tvarkymas, atsi
velgiant konkreias asmens duomen tvarkymo aplinkybes ir kontekst. Be to, duomen subjektas turt bti
informuotas apie tai, kad vykdomas profiliavimas, ir apie tokio profiliavimo pasekmes. Kai asmens duomenys
renkami i duomen subjekto, duomen subjektas taip pat turt bti informuojamas, ar jis privalo pateikti
asmens duomenis, taip pat apie toki duomen nepateikimo pasekmes. Ta informacija gali bti pateikiama kartu
su standartizuotomis piktogramomis, siekiant lengvai matomai, suprantamai ir aikiai skaitomai pateikti
prasming numatomo tvarkymo apvalg. Jei piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turt bti
kompiuterio skaitomos;
(61) informacija apie duomen subjekto asmens duomen tvarkym turt bti jam suteikta duomenis renkant arba,
kai asmens duomenys gaunami ne i duomen subjekto, o i kito altinio, per pagrst laikotarp, priklausomai
nuo konkretaus atvejo aplinkybi. Kai asmens duomenis galima teistai atskleisti kitam duomen gavjui,
duomen subjektas apie tai turt bti informuojamas pirmo asmens duomen atskleidimo j gavjui metu. Jeigu
asmens duomen valdytojas ketina tvarkyti duomenis kitu tikslu nei tikslas, kuriuo jie buvo renkami, prie taip
toliau tvarkydamas duomenis, duomen valdytojas turt pateikti duomen subjektui informacij apie t kit
tiksl ir kit btin informacij. Tais atvejais, kai asmens duomen kilm duomen subjektui negali bti nurodyta
dl to, kad buvo naudoti vairs altiniai, turt bti pateikta bendro pobdio informacija;
(62) taiau prievols suteikti informacij nebtina nustatyti tais atvejais, kai duomen subjektas jau buvo apie tai
informuotas arba kai asmens duomen raymas ar atskleidimas aikiai tvirtintas statyme, arba kai pateikti
informacij duomen subjektui pasirodo nemanoma arba tai pareikalaut neproporcingai dideli pastang.
Pastarajam atvejui ypa bt galima priskirti duomen tvarkym archyvavimo tikslais vieojo intereso labui,
mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais. Tokioje situacijoje turt bti atsivelgiama
duomen subjekt skaii, duomen senum ir bet kokias patvirtintas tinkamas apsaugos priemones;
(63) duomen subjektas turt turti teis susipainti su apie j surinktais asmens duomenimis ir galimyb ta teise
lengvai ir pagrstais laiko tarpais pasinaudoti, kad inot apie duomen tvarkym ir galt patikrinti jo teistum.
Tai apima duomen subjekt teis susipainti su duomenimis apie savo sveikat, pavyzdiui, su medicinos
kortels duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnoz, tyrim rezultatai, gydani gydytoj
ivados ir paskirtas gydymas ar intervencijos. Todl kiekvienas duomen subjektas turt turti teis inoti ir bti
informuotas vis pirma apie tai, kokiais tikslais asmens duomenys tvarkomi, jei manoma kokiu laikotarpiu jie
tvarkomi, kas yra duomen gavjai, pagal koki logik asmens duomenys tvarkomi automatikai ir kokios galt
bti tokio asmens duomen tvarkymo pasekms bent jau tais atvejais, kai duomen tvarkymas grindiamas
profiliavimu. Kai manoma, duomen valdytojas turt galti suteikti nuotolin prieig prie saugios sistemos,
kurioje duomen subjektas gali tiesiogiai prieiti prie savo asmens duomen. Ta teis neturt turti neigiamo
poveikio kit asmen teisms ar laisvms, skaitant komercines paslaptis arba intelektins nuosavybs teises, ypa
autori teises, kuriomis saugoma programin ranga. Taiau tai neturt lemti, kad duomen subjektui bt
atsisakyta suteikti vis informacij. Tais atvejais, kai duomen valdytojas tvarko didel informacijos, susijusios su
duomen subjektu, kiek, jis turt galti prie teikdamas informacij paprayti duomen subjekto nurodyti, dl
kokios informacijos ar duomen tvarkymo veiklos pateiktas praymas;
(64) duomen valdytojas turt naudotis visomis pagrstomis priemonmis, kad patikrint praanio leisti susipainti
su duomenimis duomen subjekto tapatyb, ypa kai tai susij su interneto paslaugomis ir interneto identifika
toriais. Duomen valdytojas neturt saugoti asmens duomen vien tam, kad galt atsakyti galimus praymus;
(65) duomen subjektas turt turti teis reikalauti itaisyti jo asmens duomenis ir teis bti pamirtam, kai toki
duomen saugojimas paeidia reglament arba Sjungos ar valstybs nars teis, kuri taikoma duomen
valdytojui. Vis pirma duomen subjektas turt turti teis reikalauti, kad jo asmens duomenys bt itrinti ir
toliau nebetvarkomi, kai asmens duomen nebereikia tiems tikslams, kuriais jie buvo renkami ar kitaip tvarkomi,
kai duomen subjektas atauk savo sutikim ar nesutinka, kad jo asmens duomenys bt tvarkomi, arba kai jo
asmens duomen tvarkymas dl kit prieasi neatitinka io reglamento. Ta teis ypa svarbi tais atvejais, kai
duomen subjektas savo sutikim ireik bdamas vaikas ir nevisikai suvokdamas su duomen tvarkymu
susijusius pavojus, o vliau nori, kad tokie ypa internete saugomi asmens duomenys bt paalinti.
Duomen subjektas turt galti naudotis ta teise, nepaisant to, kad jis nebra vaikas. Taiau turt bti teista
toliau saugoti asmens duomenis, jei tai btina naudojimosi teise saviraikos ir informacijos laisv, siekiant
vykdyti teisin prievol, atlikti uduot, vykdom dl vieojo intereso arba vykdant duomen valdytojui pavestas
vieosios valdios funkcijas, dl vieojo intereso prieasi visuomens sveikatos srityje, archyvavimo tikslais
vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais, arba siekiant pareikti,
vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus;
(66) siekiant sustiprinti teis bti pamirtam internetinje aplinkoje, teis prayti itrinti duomenis turt bti iplsta
taip, kad duomen valdytojas, kuris asmens duomenis paskelb vieai, bt pareigotas informuoti tokius asmens
duomenis, tvarkanius duomen valdytojus, kad jie itrint visus saitus tuos asmens duomenis, j kopijas ar
dublikatus. Tai darydamas, duomen valdytojas, atsivelgdamas turimas technologijas ir jam prieinamas
priemones, skaitant technines priemones, turt imtis pagrst veiksm, kad apie duomen subjekto praym
informuot duomenis tvarkanius asmens duomen valdytojus;
(67) bdai, kuriais ribojamas asmens duomen tvarkymas, galt, inter alia, bti tokie: laikinai perkelti atrinktus
duomenis kit tvarkymo sistem, padaryti atrinktus asmens duomenis neprieinamus naudotojams arba laikinai
iimti paskelbtus duomenis i interneto svetains. Automatiniuose susistemintuose rinkiniuose duomen
tvarkymo ribojimas i esms turt bti utikrinamas techninmis priemonmis taip, kad asmens duomenys
nebt toliau tvarkomi ir j nebebt galima pakeisti. Tai, kad asmens duomen tvarkymas yra apribotas,
sistemoje turt bti aikiai nurodyta;
(68) kad duomen subjektai galt geriau kontroliuoti savo duomenis, tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi
automatizuotomis priemonmis, duomen subjektui taip pat turt bti leidiama gauti su juo susijusius asmens
duomenis, kuriuos jis pateik duomen valdytojui, susistemintu, paprastai naudojamu, kompiuterio skaitomu ir
sveikiu formatu ir persisti juos kitam duomen valdytojui. Reikt skatinti duomen valdytojus kurti sveikius
formatus, kad bt utikrinamas duomen perkeliamumas. Ta teis turt bti taikoma tais atvejais, kai duomen
subjektas asmens duomenis pateik savo sutikimu arba tvarkyti asmens duomenis reikia vykdant sutart. Ji
neturt bti taikoma, jeigu duomen tvarkymas grindiamas teisiniu pagrindu nei sutikimas ar sutartis. Dl
paios tos teiss esms ja neturt bti naudojamasi prie duomen valdytojus, kurie asmens duomenis tvarko
vykdydami savo viesias pareigas. Todl i teis neturt bti taikoma tais atvejais, kai asmens duomen
tvarkymas yra btinas duomen valdytojui siekiant laikytis jam nustatytos teisins prievols arba siekiant atlikti
uduot, vykdom dl vieojo intereso arba vykdant duomen valdytojui pavestas vieosios valdios funkcijas.
Duomen subjekto teis persisti arba gauti savo asmens duomenis neturt sukurti duomen valdytojams
prievols nustatyti ar ilaikyti duomen tvarkymo sistemas, kurios yra technikai suderinamos. Jei su tam tikru
asmens duomen rinkiniu yra susijs daugiau nei vienas duomen subjektas, teise gauti asmens duomenis
neturt bti daromas poveikis kit duomen subjekt teisms ir laisvms pagal reglament. Be to, ta teise
neturt bti daromas poveikis duomen subjekto teisei pasiekti, kad asmens duomenys bt itrinti, ir tos teiss
apribojimams, kaip nustatyta iame reglamente; vis pirma tai neturt reikti, kad gali bti itrinti su duomen
subjektu susij asmens duomenys, kuriuos jis pateik sutarties vykdymo tikslu, jeigu tie duomenys btini tai
sutariai vykdyti ir tol, kol tie asmens duomenys tam yra btini. Kai technikai manoma, duomen subjektas
turt turti teis pasiekti, kad vienas duomen valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persist kitam duomen
valdytojui;
(69) kai asmens duomenys galt bti teistai tvarkomi, kadangi duomenis tvarkyti btina siekiant atlikti uduot,
vykdom dl vieojo intereso arba vykdant duomen valdytojui pavestas vieosios valdios funkcijas, arba
vadovaujantis duomen valdytojo arba treiosios alies teistais interesais, duomen subjektas vis tiek turt
turti teis nesutikti su bet koki su jo konkreiu atveju susijusi asmens duomen tvarkymu. Pareiga rodyti, kad
tikinamas teistas duomen valdytojo interesas yra viresnis u duomen subjekto interesus arba pagrindines
teises ir laisves, turt tekti duomen valdytojui;
(70) jeigu asmens duomenys tvarkomi tiesiogins rinkodaros tikslais, duomen subjektas turt turti teis bet kada
nemokamai nesutikti su tokiu duomen tvarkymu, skaitant profiliavim tiek, kiek jis susijs su tokia tiesiogine
rinkodara, nesvarbu, ar tai yra pirminis ar tolesnis duomen tvarkymas. Apie t teis turt bti aikiai
informuojamas duomen subjektas ir i informacija pateikiama aikiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos;
(71) duomen subjektas turt turti teis tai, kad jam nebt taikomas sprendimas, kuriame gali bti numatyta
priemon, kuria vertinami su juo susij asmeniniai aspektai, kuri grindiama tik automatizuotu duomen
tvarkymu, ir kuri jo atvilgiu turi teisini pasekmi arba jam daro pana didel poveik, tok kaip automatinio
internetins kredito paraikos atmetimas ar elektroninio darbinimo praktika be mogaus sikiimo. Toks
duomen tvarkymas apima profiliavim, kur sudaro bet kokios formos automatizuotas asmens duomen
tvarkymas, kur vykdant vertinami su fiziniu asmeniu susij asmeniniai aspektai, vis pirma siekiant analizuoti
arba numatyti aspektus, susijusius su duomen subjekto darbo rezultatais, ekonomine padtimi, sveikatos bkle,
asmeniniais pomgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judjimu, kai tai jo atvilgiu sukelia
teisini pasekmi arba jam daro pana didel poveik. Taiau tokiu duomen tvarkymu, skaitant profiliavim,
grindiamas sprendim primimas turt bti leidiamas, kai jis yra aikiai leidiamas Sjungos ar valstybs nars
teisje, kuri taikoma duomen valdytojui, be kita ko, sukiavimo ir mokesi slpimo stebsenos ir prevencijos
tikslais, laikantis Sjungos institucij ar nacionalini prieiros staig taisykli, standart ir rekomendacij, ir
siekiant utikrinti duomen valdytojo suteiktos paslaugos saugum ir patikimum, arba kai tai btina sudarant
arba vykdant duomen subjekto ir duomen valdytojo sutart, arba tada, kai duomen subjektas yra davs aik
sutikim. Bet kuriuo atveju tokiam duomen tvarkymui turt bti taikomos tinkamos apsaugos priemons,
skaitant konkreios informacijos duomen subjektui suteikim ir teis reikalauti mogaus sikiimo, pareikti
savo poir, gauti sprendimo, priimto atlikus vertinim, paaikinim ir teis ginyti t sprendim. Tokia
priemon negali bti susijusi su vaiku.
Tam, kad bt utikrintas siningas ir skaidrus su duomen subjektu susijusi duomen tvarkymas, atsivelgiant
konkreias aplinkybes ir kontekst, kuriame tvarkomi asmens duomenys, duomen valdytojas profiliavimui
turt naudoti tinkamas matematines ar statistines procedras, gyvendinti technines ir organizacines priemones,
tinkamas vis pirma utikrinti, kad veiksniai, dl kuri atsiranda asmens duomen netikslum, bt itaisyti, o
klaid rizika bt kuo labiau sumainta, apsaugoti asmens duomenis taip, kad bt atsivelgiama galimus
pavojus, kylanius duomen subjekto interesams ir teisms, ir bt ivengta, inter alia, diskriminacinio poveikio
fiziniams asmenims dl rass ar etnins kilms, politini pair, religijos ar tikjimo, priklausymo profesinei
sjungai, genetins arba sveikatos bkls ar seksualins orientacijos arba tok poveik turini priemoni
atsiradimo. Automatizuotas sprendim primimas ir tam tikromis asmens duomen kategorijomis grindiamas
profiliavimas turt bti leidiamas tik konkreiomis slygomis;
(72) profiliavimui taikomos io reglamento taisykls, kuriomis reglamentuojamas asmens duomen tvarkymas, kaip
antai teisiniai duomen tvarkymo pagrindai ar duomen apsaugos principai. iuo reglamentu kurta Europos
duomen apsaugos valdyba (toliau Valdyba) turt galti ileisti gaires ta tema;
(73) Sjungos arba valstybs nars teisje gali bti nustatyti apribojimai, kuriais suvaromi konkrets principai ir teis
gauti informacij, teis susipainti su duomenimis ir teis reikalauti itaisyti ar itrinti asmens duomenis, teis
duomen perkeliamum, teis nesutikti, profiliavimu grindiami sprendimai, taip pat duomen subjekto
informavimas apie asmens duomen saugumo paeidim ir kai kurios susijusios duomen valdytoj prievols,
jeigu toks ribojimas btinas ir proporcingas demokratinje visuomenje siekiant utikrinti visuomens saugum,
skaitant moni gyvybi apsaug, ypa reaguojant gaivalines ar mogaus sukeltas nelaimes, nusikalstam veik
prevencij, tyrim ir patraukim baudiamojon atsakomybn u jas ar baudiamj sankcij vykdym, skaitant
apsaug nuo grsmi visuomens saugumui, reglamentuojamj profesij etikos taisykli paeidim, kit
Sjungos arba valstybs nars svarbi bendrj viej interes, vis pirma svarbaus Sjungos arba valstybs
nars ekonominio arba finansinio intereso, paeidim ir j prevencij, teis turti vieus registrus bendrojo
vieojo intereso tikslais, toliau tvarkyti suarchyvuotus asmens duomenis siekiant pateikti konkrei informacij,
susijusi su politine elgsena buvusi totalitarini valstybs reim metu, arba utikrinti duomen subjekto
apsaug arba kit asmen teisi ir laisvi apsaug, skaitant socialin apsaug, visuomens sveikat ir humanita
rinius tikslus. Tie apribojimai turt atitikti Chartijoje ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijoje nustatytus reikalavimus;
(74) turt bti nustatyta duomen valdytojo atsakomyb u bet kok duomen valdytojo arba jo vardu vykdom
asmens duomen tvarkym. Duomen valdytojas vis pirma turt bti pareigotas gyvendinti tinkamas ir
veiksmingas priemones ir galti rodyti, kad duomen tvarkymo veikla atitinka reglament, skaitant priemoni
veiksmingum. Tomis priemonmis turt bti atsivelgta duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst ir
tikslus, taip pat pavoj fizini asmen teisms ir laisvms;
(75) vairios tikimybs ir rimtumo pavojus fizini asmen teisms ir laisvms gali kilti dl tokio asmens duomen
tvarkymo, kurio metu galt bti padarytas kno sualojimas, materialin ar nematerialin ala, vis pirma kai
dl tvarkymo gali kilti diskriminacija, bti pavogta ar suklastota tapatyb, bti padaryta finansini nuostoli,
pakenkta reputacijai, prarastas asmens duomen, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas,
neleistinai panaikinti pseudonimai arba padaryta kita didel ekonomin ar socialin ala; kai duomen subjektai
gali netekti galimybs naudotis savo teismis ir laisvmis ar jiems ukertamas kelias kontroliuoti savo asmens
duomenis; kai tvarkomi asmens duomenys, kurie atskleidia rasin arba etnin kilm, politines pairas, religij ar
filosofinius sitikinimus, priklausym profesinms sjungoms, taip pat tvarkant genetinius duomenis, sveikatos
duomenis ar duomenis apie lytin gyvenim, arba apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas, arba
susijusias saugumo priemones; kai siekiant sukurti arba naudoti asmens profil vertinami asmeniniai aspektai,
vis pirma nagrinjami arba numatomi su asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos bkle,
asmeniniais pomgiais ar interesais, patikimumu arba elgesiu, vieta arba judjimu susij aspektai; kai tvarkomi
paeidiam fizini asmen, vis pirma vaik, asmens duomenys; arba kai duomen tvarkymas apima didel
kiek asmens duomen ir daro poveik daugeliui duomen subjekt;
(76) pavojaus duomen subjekto teisms ir laisvms tikimyb ir rimtumas turt bti nustatomi atsivelgiant
duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst ir tikslus. Pavojus turt bti vertinamas remiantis objektyviu
vertinimu, kurio metu nustatoma, ar duomen tvarkymo operacijos yra susijusios su pavojumi arba dideliu
pavojumi;
(77) duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo atliekamo tinkam priemoni gyvendinimo ir io reglamento
laikymosi rodymo gairs, ypa dl su duomen tvarkymu susijusio pavojaus nustatymo, kilms, pobdio,
tikimybs ir rimtumo vertinimo, taip pat geriausios patirties mainant t pavoj nustatymo, galt bti pateiktos
vis pirma patvirtintuose elgesio kodeksuose, patvirtintuose sertifikatuose, Valdybos pateiktose gairse arba
duomen apsaugos pareigno pateiktuose nurodymuose. Valdyba taip pat gali skelbti gaires dl duomen
tvarkymo operacij, kurias vykdant neturt kilti didelio pavojaus fizini asmen teisms bei laisvms, ir
nurodyti, koki priemoni gali pakakti norint tokiais atvejais panaikinti tok pavoj;
(78) siekiant utikrinti fizini asmen teisi ir laisvi apsaug tvarkant asmens duomenis reikia imtis tinkam
technini ir organizacini priemoni siekiant utikrinti, kad bt laikomasi io reglamento reikalavim. Kad
galt rodyti, jog laikosi io reglamento, duomen valdytojas turt priimti vidaus nuostatas ir gyvendinti
priemones, kuriomis vis pirma bt paisoma pritaikytosios ir standartizuotosios duomen apsaugos princip.
Tokios priemons galt apimti, inter alia, kuo maesns apimties asmens duomen tvarkym, kuo skubesn
pseudonim suteikim asmens duomenims, funkcij ir asmens duomen tvarkymo skaidrum, galimybs stebti
duomen tvarkym suteikim duomen subjektui, galimybs kurti ir tobulinti apsaugos priemones suteikim
duomen valdytojui. Pltojant, kuriant, atrenkant ir naudojant taikomsias programas, paslaugas ir produktus,
kurie grindiami asmens duomen tvarkymu arba kuri atveju asmens duomenys yra tvarkomi siekiant vykdyti
tam tikr uduot, toki produkt, paslaug ir taikomj program gamintojai, kurdami tokius produktus,
paslaugas ir taikomsias programas, turt bti skatinami atsivelgti teis duomen apsaug ir, tinkamai atsi
velgiant technini galimybi isivystymo lyg, turt bti skatinami utikrinti, kad duomen valdytojai ir
duomen tvarkytojai galt vykdyti savo duomen apsaugos prievoles. Vykdant vieuosius konkursus turt bti
taip pat atsivelgiama pritaikytosios ir standartizuotosios duomen apsaugos principus;
(79) atsivelgiant duomen subjekt teisi bei laisvi apsaug ir duomen valdytoj bei duomen tvarkytoj
atsakomyb, taip pat prieiros institucij vykdomos stebsenos ir taikom priemoni atvilgiu, reikia aikiai
paskirstyti atsakomyb pagal reglament, be kita ko, tais atvejais, kai duomen valdytojas kartu su kitais
duomen valdytojais nustato duomen tvarkymo tikslus ir priemones arba kai duomen tvarkymo operacija
atliekama duomen valdytojo vardu;
(80) kai Sjungoje esani duomen subjekt asmens duomenis tvarko Sjungoje nesisteigs duomen valdytojas arba
duomen tvarkytojas, kurio duomen tvarkymo veikla susijusi su preki ar paslaug silymu, tokiems duomen
subjektams Sjungoje, nepaisant to, ar reikalaujama, kad duomen subjektas atlikt mokjim, arba j elgesio, jei
jie veikia Sjungoje, stebsenai vykdyti, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt paskirti atstov,
nebent duomen tvarkymas yra nereguliarus, neapima speciali kategorij asmens duomen tvarkymo dideliu
mastu ar asmens duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas tvarkymo ir dl jo
neturt kilti pavojaus fizini asmen teisms ir laisvms, atsivelgiant duomen tvarkymo pobd, kontekst,
aprpt ir tikslus arba jei duomen valdytojas yra valdios institucija ar staiga. Atstovas turt veikti duomen
valdytojo arba duomen tvarkytojo vardu ir j gali kreiptis bet kuri prieiros institucija. Atstov duomen
valdytojas arba duomen tvarkytojas turt aikiai paskirti raytiniu galiojimu veikti jo vardu vykdant jo
prievoles pagal reglament. Paskiriant tok atstov nedaromas poveikis duomen valdytojo ar duomen
tvarkytojo atsakomybei pagal reglament. Toks atstovas turt vykdyti uduotis pagal i duomen valdytojo ar
duomen tvarkytojo gaut galiojim, be kita ko, bendradarbiauti su kompetentingomis prieiros institucijomis
imantis bet koki veiksm, kad bt utikrintas io reglamento laikymasis. Paskirtam atstovui turt bti taikomi
reikalavim laikymosi utikrinimo veiksmai tais atvejais, kai duomen valdytojas ar duomen tvarkytojas
nesilaiko reikalavim;
(81) siekiant utikrinti, kad bt laikomasi io reglamento reikalavim dl duomen tvarkymo, kur duomen
tvarkytojas atlieka duomen valdytojo vardu, duomen valdytojas, patikdamas duomen tvarkytojui tvarkymo
veikl, turt pasitelkti tik tokius duomen tvarkytojus, kurie suteikia pakankam garantij, susijusi vis pirma
su ekspertinmis iniomis, patikimumu ir itekliais, kad bt gyvendintos technins ir organizacins priemons,
kurios atitiks io reglamento reikalavimus, skaitant dl tvarkymo saugumo. Tuo, kad duomen tvarkytojas laikosi
patvirtinto elgesio kodekso arba patvirtinto sertifikavimo mechanizmo, gali bti remiamasi kaip vienu i aspekt
siekiant rodyti, kad duomen valdytojas vykdo prievoles. Duomen tvarkytojo atliekamas duomen tvarkymas
turt bti reglamentuojamas sutartimi ar kitu teiss aktu pagal Sjungos arba valstybs nars teis, kuriais
nustatomi duomen tvarkytojo sipareigojimai duomen valdytojui, duomen tvarkymo dalykas bei trukm,
duomen tvarkymo pobdis ir tikslai, asmens duomen ris ir duomen subjekt kategorijos, ir atsivelgiant
duomen tvarkytojo konkreias uduotis ir pareigas atliekant duomen tvarkym, taip pat pavoj duomen
subjekto teisms ir laisvms. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas gali pasirinkti naudoti atskir sutart
arba standartines sutari slygas, kurias patvirtina tiesiogiai Komisija arba prieiros institucija pagal
nuoseklumo utikrinimo mechanizm, o vliau patvirtina Komisija. Ubaigs duomen tvarkym duomen
valdytojo vardu, duomen tvarkytojas turt pagal duomen valdytojo sprendim grinti arba itrinti asmens
duomenis, iskyrus atvejus, kai pagal Sjungos arba valstybs nars teis, kuri yra taikoma asmens duomen
tvarkytojui, yra nustatytas reikalavimas iuos duomenis saugoti;
(82) kad rodyt, jog laikosi io reglamento, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt tvarkyti tvarkymo
veiklos, u kuri yra atsakingas, raus. Kiekvienas duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas turt bti
pareigotas bendradarbiauti su prieiros institucija ir jos praymu pateikti tuos raus, kad pagal juos bt galima
stebti tas duomen tvarkymo operacijas;
(83) siekiant utikrinti saugum ir ukirsti keli reglament paeidianiam duomen tvarkymui, duomen
valdytojas arba duomen tvarkytojas turt vertinti su duomen tvarkymu susijusius pavojus ir gyvendinti jo
mainimo priemones, pavyzdiui, ifravim. iomis priemonmis turt bti utikrintas tinkamo lygio saugumas,
skaitant konfidencialum, atsivelgiant technini galimybi isivystymo lyg ir gyvendinimo snaudas pavoj ir
saugotin asmens duomen pobdio atvilgiu. Vertinant pavoj duomen saugumui, reikt atsivelgti
pavojus, kurie kyla tvarkant asmens duomenis, pavyzdiui, tai, kad persisti, saugomi ar kitaip tvarkomi
duomenys gali bti netyia arba neteistai sunaikinti, prarasti, pakeisti, be leidimo atskleisti arba be leidimo prie
j gauta prieiga, ir dl to vis pirma gali bti padarytas kno sualojimas, materialin ar nematerialin ala;
(84) siekiant utikrinti, kad io reglamento bt geriau laikomasi, kai vykdant duomen tvarkymo operacijas gali kilti
didelis pavojus fizini asmen teisms ir laisvms, duomen valdytojas turt bti atsakingas u poveikio
duomen apsaugai vertinimo atlikim, kad bt vertinta vis pirma to pavojaus kilm, pobdis, specifika ir
rimtumas. io vertinimo rezultatus turt bti atsivelgta nustatant tinkamas priemones, kuri bt imtasi
siekiant rodyti, kad asmens duomen tvarkymas vykdomas laikantis io reglamento. Kai i poveikio duomen
apsaugai vertinimo paaikja, kad duomen tvarkymo operacijos susijusios su dideliu pavojumi, kurio duomen
valdytojas negali sumainti tinkamomis priemonmis, atsivelgiant turimas technologijas ir gyvendinimo
snaudas, prie pradedant duomen tvarkym turt bti konsultuojamasi su prieiros institucija;
(85) dl asmens duomen saugumo paeidimo, jei dl jo laiku nesiimama tinkam priemoni, fiziniai asmenys gali
patirti kno sualojim, materialin ar nematerialin al, pavyzdiui, prarasti savo asmens duomen kontrol,
patirti teisi apribojim, diskriminacij, gali bti pavogta ar suklastota jo asmens tapatyb, jam padaryta
finansini nuostoli, neleistinai panaikinti pseudonimai, gali bti pakenkta jo reputacijai, prarastas asmens
duomen, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas arba padaryta kita ekonomin ar socialin ala
atitinkamam fiziniam asmeniui. Todl, vos suinojs, kad padarytas asmens duomen saugumo paeidimas,
duomen valdytojas turt praneti kompetentingai prieiros institucijai nepagrstai nedelsdamas ir, jei
manoma, nuo to laiko, kai apie tai buvo suinota, prajus ne daugiau kaip 72 valandoms, apie asmens duomen
saugumo paeidim, nebent duomen valdytojas gali pagal atskaitomybs princip rodyti, kad asmens duomen
saugumo paeidimas neturt kelti pavojaus fizini asmen teisms ir laisvms. Kai to nemanoma praneti per
72 valandas, praneant turt bti pateiktos vlavimo prieastys ir informacija gali bti pateikiama etapais
daugiau nepagrstai nedelsiant;
(86) duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas turt praneti duomen subjektui apie asmens duomen saugumo
paeidim, kai dl to asmens duomen saugumo paeidimo gali kilti didelis pavojus fizinio asmens teisms ir
laisvms, kad jis galt imtis reikiam priemoni ukirsti tam keli. Praneime turt bti apraytas asmens
duomen saugumo paeidimo pobdis ir pateiktos atitinkamam fiziniam asmeniui skirtos rekomendacijos, kaip
sumainti galim neigiam poveik. Tokie praneimai duomen subjektams turt bti pateikti kuo greiiau ir
glaudiai bendradarbiaujant su prieiros institucija, laikantis jos ar kit atitinkam valdios institucij, toki kaip
teissaugos institucijos, pateikt nurodym. Pavyzdiui, siekiant sumainti tiesiogin alos pavoj, reikt
nedelsiant apie tai praneti duomen subjektams, o ilgesn praneimo termin bt galima pateisinti btinybe
gyvendinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama ukirsti keli besikartojantiems ar panaiems asmens
duomen saugumo paeidimams;
(87) turt bti sitikinta, ar gyvendintos visos tinkamos technologins apsaugos ir organizacins priemons, kad
nedelsiant bt nustatyta, ar buvo padarytas asmens duomen saugumo paeidimas, ir skubiai apie tai bt
informuoti prieiros institucija ir duomen subjektas. Turt bti nustatytas faktas, kad praneimas buvo
pateiktas nepagrstai nedelsiant, atsivelgiant vis pirma asmens duomen saugumo paeidimo pobd ir
sunkum, jo pasekmes ir neigiamus padarinius duomen subjektui. Dl tokio praneimo prieiros institucija gali
imtis intervencini veiksm vykdydama iame reglamente nustatytas uduotis ir galiojimus;
(88) nustatant isamias praneimo apie asmens duomen saugumo paeidimus formos ir tvarkos taisykles, turt bti
tinkamai atsivelgiama to paeidimo aplinkybes, skaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti tinkamomis
techninmis apsaugos priemonmis, veiksmingai ribojaniomis tapatybs klastojimo arba kitokio neteisto
duomen naudojimo tikimyb. Be to, nustatant tokias taisykles ir tvark reikt atsivelgti teistus teissaugos
institucij interesus, kai ankstyvas informacijos atskleidimas galt bereikalingai pakenkti asmens duomen
paeidimo aplinkybi tyrimui;
(89) Direktyvoje 95/46/EB numatyta bendra prievol praneti prieiros institucijoms apie asmens duomen
tvarkym. Ta prievol susijusi su administracine ir finansine nata, taiau ji ne visada paddavo gerinti asmens
duomen apsaug. Todl tokias bendras visuotines praneimo prievoles reikt panaikinti ir jas pakeisti
veiksmingomis procedromis ir mechanizmais, kurie bt labiau orientuoti t ri duomen tvarkymo
operacijas, dl kuri pobdio, aprpties, konteksto ir tiksl gali kilti didelis pavojus fizini asmen teisms ir
laisvms. Tokios duomen tvarkymo operacij rys gali bti tos rys, kurios vis pirma apima nauj
technologij naudojim arba yra naujos ries operacijos ir kuri atveju duomen valdytojas anksiau nra atliks
poveikio duomen apsaugai vertinimo, arba kurios tapo btinos atsivelgiant nuo pirminio duomen tvarkymo
prajus laik;
(90) tokiais atvejais duomen valdytojas, kad vertint didelio pavojaus konkrei tikimyb ir rimtum, atsivelgdamas
duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst ir tikslus bei pavojaus altinius, prie praddamas tvarkyti
duomenis, turt atlikti poveikio duomen apsaugai vertinim. Tame poveikio vertinime vis pirma turt bti
nurodytos numatomos priemons, apsaugos priemons ir mechanizmai, kuriais tas pavojus bt sumainamas,
utikrinama asmens duomen apsauga ir parodoma, kad laikomasi io reglamento;
(91) tai vis pirma turt bti taikoma didelio masto duomen tvarkymo operacijoms, kuriomis siekiama regioniniu,
nacionaliniu ar virnacionaliniu lygmeniu tvarkyti didel kiek asmens duomen, kurios galt daryti poveik
daugeliui duomen subjekt ir kurios gali kelti didel pavoj, pavyzdiui, dl j jautraus pobdio, kai atsi
velgiant pasiekt technologini ini lyg nauja technologija yra naudojama dideliu mastu, taip pat taikoma
kitoms duomen tvarkymo operacijoms, kurios kelia didel pavoj duomen subjekt teisms ir laisvms, vis
pirma, kai duomen subjektams dl i operacij yra sunkiau naudotis savo teismis. Poveikio duomen apsaugai
vertinimas taip pat turt bti atliktas tais atvejais, kai asmens duomenys yra tvarkomi siekiant priimti
sprendimus dl konkrei fizini asmen atlikus su fiziniais asmenimis susijus sisteming ir plataus masto
asmenini aspekt vertinim, remiantis t duomen profiliavimu, arba atlikus speciali kategorij asmens
duomen, biometrini duomen ar duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas ar
susijusias saugumo priemones tvarkym. Poveikio duomen apsaugai vertinimo taip pat reikalaujama siekiant
vykdyti vie viet stebjim dideliu mastu, ypa naudojant optinius elektroninius prietaisus, arba vykdant kitas
operacijas, kuri atveju kompetentinga prieiros institucija laikosi nuomons, kad tvarkant duomenis gali kilti
didelis pavojus duomen subjekt teisms ir laisvms, vis pirma dl to, kad jas vykdant duomen subjektams
ukertamas kelias naudotis savo teismis, paslaugomis arba sudaryti sutartis, arba dl to, kad jos yra vykdomos
sistemingai dideliu mastu. Asmens duomen tvarkymas neturt bti laikomas didelio masto duomen tvarkymu,
jei tai yra atskir gydytoj, kit sveikatos prieiros specialist pacient arba teisininko klient asmens duomen
tvarkymas. Tokiais atvejais neturt bti privaloma atlikti poveikio duomen apsaugai vertinimo;
(92) tam tikromis aplinkybmis gali bti protinga ir ekonomika atlikti platesnio masto poveikio duomen apsaugai
vertinim, o ne susieti j su vienu konkreiu projektu, pavyzdiui, kai valdios institucijos ar staigos siekia
sukurti bendr taikomj program ar duomen tvarkymo platform arba kai keli duomen valdytojai ketina tam
tikroje pramons akoje, jos sektoriuje arba plaiai paplitusioje horizontalioje veikloje pradti taikyti bendr
taikomj program ar duomen tvarkymo aplink;
(93) priimant valstybs nars statym, kurio pagrindu valdios institucija ar vieoji staiga vykdo savo uduotis ir
kuriuo reglamentuojama atitinkama konkreti duomen tvarkymo operacija ar j seka, valstybs nars gali
nusprsti, kad prie imantis duomen tvarkymo veiklos btina atlikti tok vertinim;
(94) kai i poveikio duomen apsaugai vertinimo paaikja, kad, nesant apsaugos priemoni, saugumo priemoni ir
mechanizm, skirt pavojui mainti, dl duomen tvarkymo kilt didelis pavojus fizini asmen teisms ir
laisvms, ir duomen valdytojas laikosi nuomons, jog is pavojus negali bti sumaintas pagrstomis
priemonmis atsivelgiant turimas technologijas ir gyvendinimo snaudas, prie pradedant duomen tvarkymo
veikl turt bti konsultuojamasi su prieiros institucija. Toks didelis pavojus gali kilti vykdant tam tikros
ries duomen tvarkymo veikl ir tam tikros apimties bei danumo duomen tvarkymo veikl, dl kurios taip
pat gali bti padaryta ala arba pakenkta fizinio asmens teisms ir laisvms. Prieiros institucija praym
suteikti konsultacij turt atsakyti per nustatyt laikotarp. Taiau tai, kad prieiros institucija nesureagavo per
t laikotarp, neturt turti poveikio prieiros institucijos intervenciniams veiksmams jai vykdant iame
reglamente nustatytas uduotis ir galiojimus, skaitanti galiojim udrausti duomen tvarkymo operacijas.
Vykdant t konsultavimosi proces, prieiros institucijai gali bti pateikti svarstomo duomen tvarkymo
atvilgiu atlikto poveikio duomen apsaugai vertinimo rezultatai, vis pirma priemons, kuriomis numatoma
sumainti pavoj fizini asmen teisms ir laisvms;
(95) duomen tvarkytojas prireikus arba gavs praym turt padti duomen valdytojui utikrinti, kad bt
vykdomos prievols, atsirandanios atliekant poveikio duomen apsaugai vertinimus ir i anksto konsultuojantis
su prieiros institucija;
(96) konsultacijos su prieiros institucija taip pat turt vykti rengiant teiskros arba reguliavimo priemones,
kuriomis numatomas asmens duomen tvarkymas, siekiant utikrinti, kad numatytas duomen tvarkymas
atitikt reglament, vis pirma bt sumaintas duomen subjektams kylantis pavojus;
(97) kai duomenis tvarko valdios institucija, iskyrus teismus ar nepriklausomas teismines institucijas, vykdanias
savo teisminius galiojimus, kai privaiajame sektoriuje duomenis tvarko duomen valdytojas, kurio pagrindin
veikl sudaro duomen tvarkymo operacijos, kurioms atlikti reikia reguliariai ir sistemingai stebti duomen
subjektus dideliu mastu, arba kai duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindin veikla yra speciali
kategorij duomen tvarkymas dideliu mastu ir duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas
veikas tvarkymas, duomen valdytojui ar duomen tvarkytojui stebti, kaip viduje laikomasi io reglamento,
turt padti asmuo, turintis ekspertini duomen apsaugos teiss ir praktikos ini. Privaiajame sektoriuje
duomen valdytojo pagrindin veikla yra susijusi su jo svarbiausia veikla ir nesusijusi su asmens duomen
tvarkymu kaip papildoma veikla. Btinas ekspertini ini lygis turt bti nustatomas vis pirma atsivelgiant
atliekamas duomen tvarkymo operacijas ir duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo tvarkom asmens
duomen reikiam apsaug. Tokie duomen apsaugos pareignai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra duomen
valdytojo darbuotojai, savo pareigas ir uduotis turt galti atlikti nepriklausomai;
(98) asociacijos ar kitos staigos, atstovaujanios vairi kategorij duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams,
turt bti skatinamos nevirijant io reglamento nuostat parengti elgesio kodeksus, kad palengvint veiksming
io reglamento taikym, atsivelgiant tam tikruose sektoriuose atliekamo duomen tvarkymo ypatumus ir
konkreius labai ma, maj ir vidutini moni poreikius. Tokiuose elgesio kodeksuose vis pirma galt bti
nustatomos duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj prievols, atsivelgiant pavoj, kuris tvarkant duomenis
gali kilti fizini asmen teisms ir laisvms;
(99) rengdamos elgesio kodeks arba j i dalies keisdamos ar iplsdamos, asociacijos ir kitos staigos, atstovaujanios
vairi kategorij duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams, turt konsultuotis su atitinkamais suintere
suotaisiais subjektais, be kita ko, jei manoma su duomen subjektais, ir atsivelgti toki konsultacij metu
gautus atsakymus ir pareiktas nuomones;
(100) siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio io reglamento laikymosi, reikt skatinti nustatyti sertifikavimo
mechanizmus ir duomen apsaugos enklus bei ymenis, kad duomen subjektai galt greitai vertinti
konkretaus produkto ar paslaugos duomen apsaugos lyg;
(101) asmens duomen judjimas Sjungai nepriklausanias valstybes ir tarptautines organizacijas ir i j reikalingas
tarptautins prekybos pltrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Iaugus tokiam judjimui, atsirado nauj
asmens duomen apsaugos sunkum ir rpesi. Taiau kai asmens duomenys i Sjungos perduodami duomen
valdytojams, duomen tvarkytojams ar kitiems gavjams treiosiose valstybse arba tarptautinms organizacijoms,
neturt sumati Sjungoje iuo reglamentu fiziniams asmenims garantuojamos apsaugos lygis, be kita ko, tais
atvejais, kai asmens duomenys toliau perduodami i tos treiosios valstybs ar tarptautins organizacijos
duomen valdytojams, duomen tvarkytojams toje paioje arba kitoje treiojoje valstybje ar kitai tarptautinei
organizacijai. Bet kuriuo atveju duomenys treisias valstybes ir tarptautinms organizacijoms gali bti
perduodami tik visapusikai laikantis io reglamento. Duomenys galt bti perduodami tik tuo atveju, jei
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas vykdo io reglamento nuostatose, susijusiose su asmens duomen
perdavimu treiosioms alims ar tarptautinms organizacijoms, nustatytas slygas, atsivelgiant kitas io
reglamento nuostatas;
(102) iuo reglamentu nedaromas poveikis Sjungos ir treij valstybi sudarytiems tarptautiniams susitarimams,
kuriais reglamentuojamas asmens duomen perdavimas, skaitant tinkamas duomen subjekt apsaugos
priemones. Valstybs nars gali sudaryti tarptautinius susitarimus, apimanius asmens duomen perdavim
treisias valstybes ar tarptautinms organizacijoms, jeigu tokie susitarimai neturi poveikio iam reglamentui arba
kitoms Sjungos teiss nuostatoms ir jais numatoma tinkamo lygio duomen subjekt pagrindini teisi apsauga;
(103) Komisija gali nusprsti, sprendimui galiojant visoje Sjungoje, kad treioji valstyb, teritorija arba nurodytas
sektorius treiojoje valstybje, arba tarptautin organizacija utikrina tinkam duomen apsaugos lyg, ir taip
garantuoti teisin tikrum ir vienod teiss taikym visoje Sjungoje, kiek tai susij su treija valstybe ar
tarptautine organizacija, kurios laikomos utikrinaniomis tok apsaugos lyg. iais atvejais asmens duomenys
toki trei valstyb gali bti perduodami be papildomo leidimo. Komisija, spjusi treij valstyb ar tarptautin
organizacij ir pateikusi jai isamias prieastis, taip pat gali nusprsti tok sprendim ataukti;
(104) atsivelgdama pagrindines vertybes, kuriomis grindiama Sjunga, vis pirma mogaus teisi apsaug,
Komisija, vertindama treij al arba teritorij, arba nurodyt sektori treiojoje alyje, turt atsivelgti tai,
kaip atitinkama treioji alis laikosi teisins valstybs, teiss kreiptis teism princip, tarptautini mogaus teisi
norm ir standart, taip pat savo bendros ir sektori teiss, skaitant visuomens saugum, gynyb ir nacionalin
saugum reglamentuojanius teiss aktus, ir vieosios tvarkos bei baudiamosios teiss. Priimant teritorijai arba
nurodytam sektoriui treiojoje alyje skirt sprendim dl tinkamumo turt bti atsivelgiama aikius ir
objektyvius kriterijus, pavyzdiui, konkrei duomen tvarkymo veikl ir treiojoje alyje taikytin teisini
standart bei galiojani teiss akt taikymo srit. Treioji alis turt suteikti garantijas, kuriomis bt
utikrinama atitinkamo lygio apsauga, i esms lygiavert Sjungoje garantuojamai apsaugai, vis pirma tada, kai
asmens duomenys tvarkomi viename ar keliuose nurodytuose sektoriuose. Vis pirma treioji valstyb turt
utikrinti veiksming nepriklausom duomen apsaugos prieir ir turt nustatyti bendradarbiavimo su
valstybi nari duomen apsaugos institucijomis mechanizmus, o duomen subjektams turt bti utikrintos
veiksmingos bei gyvendinamos teiss ir galimyb naudotis veiksmingomis administracinmis ir teisminmis teisi
gynimo priemonmis;
(105) Komisija turt atsivelgti ne tik treiosios valstybs arba tarptautins organizacijos prisiimtus tarptautinius
sipareigojimus, bet ir sipareigojimus, kylanius dl treiosios valstybs arba tarptautins organizacijos
dalyvavimo daugiaalse ar regioninse sistemose, vis pirma susijusio su asmens duomen apsauga, ir toki
sipareigojim gyvendinim. Vis pirma reikt atsivelgti treiosios valstybs prisijungim prie 1981 m.
sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dl asmen apsaugos ryium su asmens duomen automatizuotu
tvarkymu ir jos papildomo protokolo. Vertindama apsaugos lyg treiosiose valstybse ar tarptautinse organiza
cijose, Komisija turt konsultuotis su Valdyba;
(106) Komisija turt stebti, kaip vykdomi sprendimai dl apsaugos lygio treiojoje valstybje ar teritorijoje arba
nurodytame sektoriuje treiojoje valstybje, arba tarptautinje organizacijoje, ir stebti sprendim, priimt
remiantis Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi arba 26 straipsnio 4 dalimi, vykdym. Komisija
sprendimuose dl tinkamumo turt numatyti j vykdymo periodins periros mechanizm. Ta periodin
perira turt bti atliekama konsultuojantis su atitinkama treija valstybe ar tarptautine organizacija ir atsi
velgiant visus atitinkamus pokyius treiojoje valstybje ar tarptautinje organizacijoje. Stebsenos ir periodini
perir tikslais Komisija turt atsivelgti Europos Parlamento ir Tarybos, taip pat kit svarbi staig ir
altini nuomones ir ivadas. Komisija turt per pagrst laikotarp vertinti pastarj sprendim vykdym ir
atitinkamas ivadas pateikti komitetui, kaip apibrta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. 182/2011 (1) ir kaip nustatyta iuo reglamentu, Europos Parlamentui ir Tarybai;
(107) Komisija gali pripainti, kad treioji valstyb, teritorija arba nurodytas sektorius treiojoje valstybje, arba
tarptautin organizacija nebeutikrina tinkamo lygio duomen apsaugos. Todl perduoti asmens duomenis tai
treiajai aliai arba tarptautinei organizacijai turt bti draudiama, iskyrus atvejus, kai vykdomi iame
reglamente nustatyti reikalavimai, susij su perdavimu taikant tinkamas apsaugos priemones, skaitant monei
privalomas taisykles ir nukrypti leidianias nuostatas konkreiais atvejais. Tokiu atveju turt bti numatyta, kad
Komisija konsultuojasi su tokiomis treiosiomis valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis. Komisija turt
laiku informuoti treij valstyb arba tarptautin organizacij apie prieastis ir pradti su ja konsultacijas, kad ji
galt itaisyti padt;
(108) jei sprendimas dl tinkamumo nepriimtas, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt duomen
subjektams numatyti tinkamas apsaugos priemones nepakankamai duomen apsaugai treiojoje valstybje
kompensuoti. Tokios tinkamos apsaugos priemons galt bti rmimasis monei privalomomis taisyklmis,
Komisijos priimtomis standartinmis duomen apsaugos slygomis, prieiros institucijos priimtomis standar
tinmis duomen apsaugos slygomis arba prieiros institucijos pripaintomis sutarties slygomis. Tomis
apsaugos priemonmis turt bti utikrinama, kad bt laikomasi duomen apsaugos reikalavim, ir
utikrinamos tvarkant duomenis Sjungoje tinkamos duomen subjekt teiss, skaitant galimybes naudotis
vykdytinomis duomen subjekto teismis ir veiksmingomis teisi gynimo priemonmis, be kita ko, naudotis
veiksmingomis administracinmis ar teisminmis teisi gynimo priemonmis ir reikalauti kompensacijos
Sjungoje ar treiojoje valstybje. Jos turt bti susijusios vis pirma su bendrj asmens duomen tvarkymo
princip, pritaikytosios ir standartizuotosios duomen apsaugos princip laikymsi. Valdios institucijos ar
staigos taip pat gali perduoti duomenis valdios institucijoms ar staigoms treiosiose valstybse arba tarptau
tinms organizacijoms, turinioms atitinkamas pareigas ar atliekanioms atitinkamas funkcijas, be kita ko,
remdamosi nuostatomis, kurios turi bti trauktos administracinius susitarimus, pavyzdiui, susitarimo
memorandum, kuriais numatomos vykdytinos ir veiksmingos duomen subjekt teiss. Kai apsaugos priemons
yra nustatytos teisikai neprivalomuose administraciniuose susitarimuose, turt bti gautas kompetentingos
prieiros institucijos leidimas;
(109) galimyb duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui remtis Komisijos ar prieiros institucijos priimtomis
standartinmis duomen apsaugos slygomis neturt ukirsti kelio duomen valdytojams arba duomen
(1) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybi nari vykdomos
Komisijos naudojimosi gyvendinimo galiojimais kontrols mechanizm taisykls ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
tvarkytojams standartines duomen apsaugos slygas traukti platesnes sutartis, tokias kaip duomen tvarkytojo
sutartis su kitais duomen tvarkytojais, ar jas papildyti kitomis slygomis ar papildomomis apsaugos slygomis,
jei jos tiesiogiai ar netiesiogiai neprietarauja Komisijos ar prieiros institucijos priimtoms standartinms
sutari slygoms ar nedaro poveikio duomen subjekt pagrindinms teisms ir laisvms. Duomen valdytojai ir
duomen tvarkytojai turt bti skatinami taikyti dar grietesnes apsaugos priemones numatant sutartinius
sipareigojimus, papildanius standartines duomen apsaugos slygas;
(110) moni grup arba bendr ekonomin veikl vykdanti moni grup turt galti remtis patvirtintomis monms
privalomomis taisyklmis, taikomomis tarptautiniam duomen perdavimui i Sjungos organizacijoms toje
paioje moni grupje arba bendr ekonomin veikl vykdanioje moni grupje, jei tokiose moni taisyklse
tvirtinti visi svarbiausi principai ir vykdytinos teiss, kuriais utikrinamos tinkamos asmens duomen perdavimo
ar atskir kategorij duomen perdavimo apsaugos priemons;
(111) turt bti numatyta galimyb duomenis perduoti tam tikromis aplinkybmis, kai duomen subjektas yra davs
aik sutikim, kai duomen perdavimas atliekamas nereguliariai ir yra btinas dl sutarties ar iekinio, nepaisant
to, ar jis pareiktas teisminje ar administracinje, ar bet kokioje kitoje neteisminje procedroje, skaitant
procedras reguliavimo organuose. Taip pat turt bti numatyta galimyb perduoti duomenis, kai tai reikalinga
dl svarbi Sjungos ar valstybs nars teisje tvirtint vieojo intereso prieasi, arba kai duomenys
perduodami i teiss aktu steigto registro, kuris skirtas naudoti visuomenei ar teist interes turintiems
asmenims. iuo pastaruoju atveju neturt bti perduodama registre sukaupt asmens duomen visuma arba
itisos j kategorijos, o jeigu registras skirtas naudoti teist interes turintiems asmenims, duomenys turt bti
perduodami tiktai t asmen praymu arba jei jie yra duomen gavjai, visapusikai atsivelgiant duomen
subjekto interesus ir pagrindines teises;
(112) ios nukrypti leidianios nuostatos pirmiausia turt bti taikomos tais atvejais, kai duomenis reikalaujama ir
btina perduoti siekiant dl svarbi vieojo intereso prieasi, pavyzdiui, tarptautinio keitimosi duomenimis
tarp konkurencijos institucij, mokesi arba muit administracij, tarp finans prieiros institucij, tarp
kompetenting socialins apsaugos ar visuomens sveikatos tarnyb atvejais, pavyzdiui, kontakto atveju siekiant
atsekti ukreiamas ligas arba siekiant sumainti ir (arba) panaikinti doping sporte. Asmens duomen
perdavimas taip pat turt bti laikomas teistu, kai duomenis perduoti btina norint apsaugoti gyvybinius
duomen subjekto ar kito asmens interesus, skaitant fizin nelieiamyb arba gyvyb, jei duomen subjektas
negali duoti sutikimo. Jei sprendimas dl tinkamumo nepriimtas, Sjungos arba valstybs nars teisje dl svarbi
vieojo intereso prieasi gali bti aikiai nustatytos konkrei kategorij duomen perdavimo treij valstyb
ar tarptautinei organizacijai ribos. Valstybs nars apie tokias nuostatas turt praneti Komisijai. Duomen
subjekto, kuris dl fizini ar teisini prieasi negali duoti sutikimo, asmens duomen perdavimas tarptautinei
humanitarinei organizacijai, kad bt vykdoma pagal enevos konvencijas privaloma atlikti uduotis arba
taikoma tarptautin humanitarin teis, taikoma ginkluot konflikt metu, galt bti laikomas btinu dl
svarbios vieojo intereso prieasties arba gyvybikai svarbiu duomen subjektui;
(113) duomen perdavimas, kur galima laikyti nepasikartojaniu ir kuris yra susijs tik su tam tikru duomen subjekt
skaiiumi, taip pat galt bti galimas, kai duomen valdytojas vadovaujasi tikinamais teistais interesais, jeigu t
interes nevirija duomen subjekto interesai ar teiss ir laisvs ir jeigu duomen valdytojas vertino visas su
duomen perdavimu susijusias aplinkybes. Duomen valdytojas turt atsivelgti vis pirma asmens duomen
pobd, silomos duomen tvarkymo operacijos ar operacij tiksl ir trukm, taip pat padt kilms alyje,
treiojoje valstybje ir galutins paskirties alyje ir turt bti nustatytos su asmens duomen tvarkymu susijusios
tinkamos fizini asmen pagrindini teisi ir laisvi apsaugos priemons. Toks duomen perdavimas turt bti
galimas tik likusiais atvejais, kai nra taikytinos jokios kitos duomen perdavimo prieastys. Tai darant mokslini
ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais turt bti atsivelgiama teistus visuomens lkesius,
susijusius su ini bazs didinimu. Duomen valdytojas apie duomen perdavim turt informuoti prieiros
institucij ir duomen subjekt;
(114) bet kuriuo atveju, kai Komisija nra primusi sprendimo dl tinkamo duomen apsaugos lygio treiojoje
valstybje, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt rinktis tokias galimybes, kuriomis duomen
subjektams utikrinamos vykdytinos ir veiksmingos teiss j duomen tvarkymo Sjungoje atvilgiu, kai tie
duomenys yra perduoti, kad jie ir toliau galt naudotis pagrindinmis teismis ir apsaugos priemonmis;
(115) kai kurios treiosios valstybs yra primusios statymus ir kitus teiss aktus, kuriais siekiama tiesiogiai reguliuoti
valstybi nari jurisdikcijai priklausani fizini ir juridini asmen duomen tvarkymo veikl. Tai gali apimti
teism sprendimus arba administracins valdios institucij treiosiose valstybse sprendimus, kuriais
reikalaujama, kad duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas perduot ar atskleist asmens duomenis, ir
kurie nra pagrsti praym pateikusios treiosios valstybs ir Sjungos arba valstybs nars galiojaniu
tarptautiniu susitarimu, kaip antai savitarpio teisins pagalbos sutartis. Eksteritorialiu i statym ir kit teiss
akt taikymu gali bti paeista tarptautin teis ir trukdoma utikrinti iuo reglamentu Sjungoje garantuojam
asmen apsaug. Perduoti duomenis turt bti leidiama tik jeigu vykdytos duomen perdavimui treisias
valstybes taikomos iame reglamente nustatytos slygos. Taip gali bti, inter alia, jeigu atskleisti duomenis btina
dl svarbios Sjungos ar valstybs nars teisje, taikytinoje duomen valdytojui, pripaintos vieojo intereso
prieasties;
(116) kai asmens duomenys perduodami i vienos valstybs kit u Sjungos rib, asmenims gali bti daug sunkiau
pasinaudoti teismis duomen apsaug, vis pirma apsisaugoti nuo neteisto t duomen naudojimo arba
atskleidimo. Be to, prieiros institucijos gali nesugebti nagrinti skund ar vykdyti tyrim, susijusi su veikla
u j valstybs sien. J pastangoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu taip pat gali kliudyti nepakankami
galiojimai imtis prevencini ar taisomj veiksm, nenuoseklus teisinis reglamentavimas ir praktins klitys,
pavyzdiui, riboti itekliai. Todl reikia skatinti glaudesn duomen apsaugos prieiros institucij bendradar
biavim siekiant padti joms keistis informacija su usienio kolegomis ir kartu su jais atlikti tyrimus. Siekiant
sukurti tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais bt palengvinama ir teikiama tarptautin
savitarpio pagalba asmens duomen apsaugai skirt teiss akt gyvendinimo utikrinimo srityje, Komisija ir
prieiros institucijos turt keistis informacija ir bendradarbiauti su kompetentingomis valdios institucijomis
treiosiose valstybse vykdant su j galiojim gyvendinimu susijusi veikl, remiantis abipusikumo principu ir
laikantis io reglamento;
(117) prieiros institucij, galiot visikai nepriklausomai atlikti savo uduotis ir vykdyti savo galiojimus, steigimas
valstybse narse yra viena i esmini fizini asmen apsaugos tvarkant j asmens duomenis dali. Valstybs
nars turt galti steigti daugiau nei vien prieiros institucij atsivelgdamos savo konstitucin, organizacin
ir administracin sandar;
(118) prieiros institucij nepriklausomumas neturt reikti, kad toms prieiros institucijoms negali bti taikomi j
finansini ilaid kontrols ar stebsenos mechanizmai arba vykdoma teismin perira;
(119) jeigu valstyb nar steigia kelias prieiros institucijas, ji teiss priemonmis turt nustatyti tvark, kuria bt
utikrintas veiksmingas t prieiros institucij dalyvavimas nuoseklumo utikrinimo mechanizme. Ta valstyb
nar turt vis pirma paskirti prieiros institucij, kuri vykdyt vieno bendro informacinio punkto funkcij,
kad tos institucijos veiksmingai dalyvaut mechanizme, siekiant utikrinti greit ir skland bendradarbiavim su
kitomis prieiros institucijomis, Valdyba ir Komisija;
(120) kiekvienai prieiros institucijai turt bti suteikta finansini ir mogikj itekli, patalpos ir infrastruktra,
kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti j uduotis, skaitant su savitarpio pagalba ir bendradar
biavimu su kitomis prieiros institucijomis visoje Sjungoje susijusias uduotis. Kiekviena prieiros institucija
turt turti atskir metin vie biudet, kuris gali bti viso valstybs ar nacionalinio biudeto dalis;
(121) kiekvienoje valstybje narje teiss aktais turt bti nustatyti bendrieji reikalavimai prieiros institucijos nariui
arba nariams ir vis pirma turt bti numatyta, kad tie nariai bt skiriami, taikant skaidri procedr, valstybs
nars parlamento, vyriausybs arba valstybs vadovo, remiantis vyriausybs arba vyriausybs nario, parlamento,
parlamento rm pasilymu, arba nepriklausoma staiga, paskirta pagal valstybs nars teis Siekiant utikrinti
prieiros institucijos nepriklausomum, narys arba nariai turt veikti siningai, nesiimti joki su j pareigomis
nesuderinam veiksm ir kadencijos metu neturt dirbti jokio nesuderinamo mokamo ar nemokamo darbo.
Prieiros institucija turt turti savo darbuotojus, kuriuos parinkt prieiros institucija arba pagal valstybs
nars teis steigta nepriklausoma staiga, ir kurie turt vadovautis tik prieiros institucijos nario ar nari
nurodymais;
(122) kiekviena prieiros institucija savo valstybs nars teritorijoje turt turti kompetencij naudotis pagal
reglament jai suteiktais galiojimais ir vykdyti pagal reglament jai pavestas uduotis. Vis pirma tai turt
apimti duomen tvarkym, kai duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo buvein vykdo veikl jo valstybs
nars teritorijoje, asmens duomen tvarkym, kur atlieka vieajam interesui atstovaujanios valdios institucijos
arba privaios staigos, duomen tvarkym, darant poveik duomen subjektams jos teritorijoje, arba duomen
tvarkym, kur atlieka Sjungoje nesisteigs duomen valdytojas ar duomen tvarkytojas, kai imasi veiksm jos
teritorijoje gyvenani duomen subjekt atvilgiu. Taip turt bti nagrinjami duomen subjekto pateikti
skundai, atliekami tyrimai dl io reglamento taikymo, ir skatinamas visuomens informuotumas apie su asmens
duomen tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones ir teises;
(123) prieiros institucijos turt stebti, kaip taikomos nuostatos pagal reglament, ir padti jas nuosekliai taikyti
visoje Sjungoje, kad bt apsaugoti fiziniai asmenys tvarkant j asmens duomenis ir sudarytos palankesns
slygos laisvam asmens duomen judjimui vidaus rinkoje. iuo tikslu prieiros institucijos turt bendradar
biauti tarpusavyje ir su Komisija, nereikalaujant, kad valstybs nars sudaryt susitarim dl savitarpio pagalbos
teikimo arba dl tokio bendradarbiavimo;
(124) jeigu asmens duomenys yra tvarkomi, kai duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo buvein vykdo veikl
Sjungoje ir duomen valdytojas ar duomen tvarkytojas yra sisteigs daugiau nei vienoje valstybje narje, arba
jeigu duomen tvarkymas duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo vienintelei buveinei vykdant veikl
Sjungoje daro didel poveik arba gali padaryti didel poveik duomen subjektams daugiau nei vienoje valstybje
narje, duomen valdytojo ar duomen tvarkytojo pagrindins buveins arba duomen valdytojo ar duomen
tvarkytojo vienintels buveins prieiros institucija turt veikti kaip vadovaujanti institucija. Ji turt bendradar
biauti su kitomis susijusiomis institucijomis dl to, kad j valstybs nars teritorijoje yra duomen valdytojo ar
duomen tvarkytojo buvein, kad j teritorijoje gyvenantiems duomen subjektams daromas didelis poveikis arba
kad joms buvo pateiktas skundas. Be to, jeigu skund pateik duomen subjektas, kuris negyvena toje valstybje
narje, prieiros institucija, kuriai buvo pateiktas toks skundas, taip pat turt bti susijusi prieiros institucija.
Vykdydama savo uduot skelbti gaires bet kuriuo klausimu, susijusiu su io reglamento taikymu, Valdyba turt
galti paskelbti gaires vis pirma dl kriterij, kuriuos turi bti atsivelgta siekiant sitikinti, ar atitinkamas
duomen tvarkymas daro didel poveik duomen subjektams daugiau nei vienoje valstybje narje, ir dl to, kas
laikoma tinkamu ir pagrstu prietaravimu;
(125) vadovaujanti institucija turt bti kompetentinga priimti privalomus sprendimus dl priemoni, taikydama pagal
reglament jai suteiktus galiojimus. Vykdydama vadovaujanios institucijos funkcijas, prieiros institucija
turt sprendimo primimo proces aktyviai traukti susijusias prieiros institucijas ir koordinuoti j veikl. Kai
nusprendiama visikai arba i dalies atmesti duomen subjekto skund, t sprendim turt priimti ta prieiros
institucija, kuriai skundas buvo pateiktas;
(126) dl sprendimo turt kartu susitarti vadovaujanti prieiros institucija ir susijusios prieiros institucijos; jis
turt bti taikomas duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindinei arba vienintelei buveinei ir bti
privalomas duomen valdytojui ir duomen tvarkytojui. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt
imtis btin priemoni siekdami utikrinti, kad bt laikomasi io reglamento ir bt gyvendintas sprendimas
dl duomen tvarkymo veiklos Sjungoje, kur vadovaujanti prieiros institucija prane duomen valdytojo
arba duomen tvarkytojo pagrindinei buveinei;
(127) kiekviena prieiros institucija, kuri veikia ne kaip vadovaujanti prieiros institucija, turt bti kompetentinga
nagrinti atvejus vietoje, kai duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra sisteigs daugiau kaip vienoje
valstybje narje, taiau konkretaus duomen tvarkymo atvejo dalykas yra susijs su tik su vienoje valstybje
narje atliekamu asmens duomen tvarkymu ir su duomen subjektais tik toje vienoje valstybje narje,
pavyzdiui, kai dalykas yra susijs su darbuotoj duomen tvarkymu konkreiame su darbo santykiais
susijusiame kontekste valstybje narje. Tokiais atvejais prieiros institucija turt nedelsdama apie dalyk
informuoti vadovaujani prieiros institucij. Gavusi i informacij, vadovaujanti prieiros institucija turt
nusprsti, ar atvej ji nagrins pagal nuostat dl vadovaujanios prieiros institucijos bendradarbiavimo su
kitomis susijusiomis prieiros institucijomis, (vieno langelio mechanizmas) ar j informavusi prieiros
institucija turt t atvej nagrinti vietos lygiu. Priimdama sprendim, ar ji nagrins atvej, vadovaujanti
prieiros institucija turt atsivelgti tai, ar j informavusios prieiros institucijos valstybje narje yra
duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo buvein, siekiant utikrinti veiksming sprendimo vykdym
duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo atvilgiu. Tai atvejais, kai vadovaujanti prieiros institucija
nusprendia atvej nagrinti, j informavusi prieiros institucija turt turti galimyb pateikti sprendimo
projekt, kur vadovaujanti prieiros institucija turt kuo labiau atsivelgti rengdama savo sprendimo projekt
pagal t vieno langelio mechanizm;
(128) taisykls dl vadovaujanios prieiros institucijos ir vieno langelio mechanizmo neturt bti taikomos, jeigu
duomenis tvarko vieajam interesui atstovaujanios valdios institucijos arba privaios staigos. Tokiais atvejais
vienintel prieiros institucija, kompetentinga naudotis jai pagal reglament suteiktais galiojimais, turt bti
valstybs nars, kurioje yra sisteigusi ta valdios institucija arba privati staiga, prieiros institucija;
(129) siekiant utikrinti nuosekli io reglamento taikymo stebsen ir jo vykdym visoje Sjungoje, prieiros
institucijos kiekvienoje valstybje narje turt vykdyti tas paias uduotis ir naudotis tais paiais veiksmingais
galiojimais, skaitant tyrimo galiojimus, galiojimus imtis taisomj veiksm ir skirti sankcijas, taip pat leidim
idavimo ir patariamuosius galiojimus, vis pirma tais atvejais, kai gaunami skundai i fizini asmen, ir,
nedarant poveikio baudiamojo persekiojimo institucij galiojimams pagal valstybs nars teis, atkreipti
teismini institucij dmes io reglamento paeidimus ir (arba) bti teismo proceso alimi. Tokie galiojimai
turt apimti ir galiojim nustatyti laikin arba galutin duomen tvarkymo apribojim, skaitant jo draudim.
Valstybs nars gali nustatyti kitas uduotis, susijusias su asmens duomen apsauga pagal reglament.
Prieiros institucij galiojimais turt bti naudojamasi laikantis atitinkam procedrini apsaugos priemoni,
nustatyt Sjungos ir valstybs nars teisje, nealikai, siningai ir per pagrst laikotarp. Vis pirma kiekviena
priemon turt bti tinkama, btina ir proporcinga siekiant utikrinti io reglamento laikymsi, atsivelgiant
kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, ja turt bti gerbiama kiekvieno asmens teis bti iklausytam prie
imantis konkreios priemons, kuri jam padaryt neigiam poveik, ir taikoma taip, kad atitinkami asmenys
nepatirt bereikaling ilaid ir pernelyg dideli nepatogum. Tyrimo galiojimais, susijusiais su leidimu patekti
patalpas, turt bti naudojamasi laikantis valstybs nars proceso teisje nustatyt konkrei reikalavim,
pavyzdiui, reikalavimo i anksto gauti teismo leidim. Kiekviena teisikai privaloma prieiros institucijos
priemon turt bti parengta ratu, bti aiki ir nedviprasmika, joje turt bti nurodyta priemon paskelbusi
prieiros institucija, priemons paskelbimo data, j turt bti pasiras prieiros institucijos vadovas arba jo
galiotas prieiros institucijos narys, turt bti idstytos priemons prieastys ir nurodyta teis veiksming
teisi gynimo priemon. Tai neturt kliudyti taikyti papildom reikalavim pagal valstybs nars proceso teis.
Tai, kad priimamas teisikai privalomas sprendimas, reikia, kad juo remiantis gali bti vykdoma teismin
perira sprendim primusios prieiros institucijos valstybje narje;
(130) jeigu prieiros institucija, kuriai pateiktas skundas, nra vadovaujanti prieiros institucija, vadovaujanti
prieiros institucija turt glaudiai bendradarbiauti su ta prieiros institucija, kuriai buvo pateiktas skundas,
laikantis iame reglamente idstyt nuostat dl bendradarbiavimo ir nuoseklumo. Tokiais atvejais vadovaujanti
prieiros institucija, imdamasi priemoni, galini turti teisini padarini, be kita ko, nustatydama adminis
tracines baudas, turt kuo labiau atsivelgti prieiros institucijos, kuriai buvo pateiktas skundas ir kuri turt
ilikti kompetentinga atlikti tyrimus jos valstybs nars teritorijoje bendradarbiaujant su vadovaujania prieiros
institucija, nuomon;
(131) kai kita prieiros institucija turt veikti kaip duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo vykdomos duomen
tvarkymo veiklos vadovaujanti prieiros institucija, taiau konkretus skundo dalykas arba galimas paeidimas
yra susijs tik su duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo vykdoma duomen tvarkymo veikla toje
valstybje narje, kurioje buvo pateiktas skundas arba nustatytas galimas paeidimas, ir tas dalykas nedaro arba
negalt daryti didelio poveikio duomen subjektams kitose valstybse narse, prieiros institucija, kuri gauna
skund dl situacij, kuri atveju galbt yra paeistas is reglamentas, arba nustato tokias situacijas, arba yra kitu
bdu apie jas informuojama, turt siekti draugiko susitarimo su duomen valdytoju, o jeigu tai nepavykt
pasinaudoti visais savo galiojimais. Tai turt apimti: konkret duomen tvarkym, atliekam prieiros
institucijos valstybs nars teritorijoje arba tos valstybs nars teritorijoje esani duomen subjekt atvilgiu;
duomen tvarkym, kuris atliekamas, kai silomos preks ar paslaugos, konkreiai skirtos duomen subjektams
prieiros institucijos valstybs nars teritorijoje; ar duomen tvarkym, kuris turi bti vertintas atsivelgiant
susijusias teisines prievoles pagal valstybs nars teis;
(132) prieiros institucij vykdoma visuomens informuotumo didinimo veikla turt apimti konkreias priemones,
taikomas duomen valdytojams ir duomen tvarkytojams, skaitant labai maas, masias ir vidutines mones, ir
fiziniams asmenims, ypa vietimo kontekste;
(133) prieiros institucijos turt viena kitai padti vykdyti savo uduotis ir teikti savitarpio pagalb, siekiant
utikrinti, kad is reglamentas bt nuosekliai taikomas ir vykdomas vidaus rinkoje. Savitarpio pagalbos praym
pateikusi prieiros institucija gali patvirtinti laikinj priemon, jei ji negauna jokio atsakymo dl savitarpio
pagalbos praymo per vien mnes nuo to kitos prieiros institucijos praymo gavimo dienos;
(134) kiekviena prieiros institucija atitinkamais atvejais turt dalyvauti bendrose operacijose su kitomis prieiros
institucijomis. Praym gavusi prieiros institucija turt bti pareigota praym atsakyti per nustatyt
termin;
(135) siekiant utikrinti, kad is reglamentas bt nuosekliai taikomas visoje Sjungoje, turt bti sukurtas
nuoseklumo utikrinimo mechanizmas, pagal kur prieiros institucijos bendradarbiaut tarpusavyje. Tas
mechanizmas vis pirma turt bti taikomas, kai prieiros institucija siekia patvirtinti priemon, galini turti
teisini padarini, susijusi su duomen tvarkymo operacijomis, kuriomis daromas didelis poveikis daugeliui
duomen subjekt keliose valstybse narse. Be to, jis turt bti taikomas, kai kuri nors atitinkama prieiros
institucija arba Komisija prao, kad toks klausimas bt nagrinjamas pagal nuoseklumo utikrinimo
mechanizm. Tas mechanizmas neturt daryti poveikio priemonms, kuri Komisija gali imtis naudodamasi
savo galiojimais pagal Sutartis;
(136) taikydama nuoseklumo utikrinimo mechanizm, Valdyba turt per nustatyt termin pateikti nuomon, jeigu
taip nusprendia jos nari dauguma arba to prao bet kuri susijusi prieiros institucija arba Komisija. Be to,
Valdybai turt bti suteikti galiojimai priimti teisikai privalomus sprendimus, jeigu tarp prieiros institucij
kyla gin. iais tikslais ji turt i esms dviej tredali jos nari dauguma priimti teisikai privalomus
sprendimus aikiai apibrtais atvejais, kai prieiros institucij nuomons dl tam tikro atvejo esms yra prieta
ringos, vis pirma, kai taikomas vadovaujanios prieiros institucijos ir susijusi prieiros institucij bendradar
biavimo mechanizmas, vis pirma sprendiant klausim, ar buvo paeistas is reglamentas;
(137) gali kilti btinyb veikti skubiai, kad bt apsaugotos duomen subjekt teiss ir laisvs, ypa kai kyla pavojus,
kad galt bti labai apsunkintos duomen subjekto galimybs naudotis savo teise. Todl prieiros institucija
savo teritorijoje turt galti priimti deramai pagrstas laikinsias priemones, galiojanias konkret laikotarp,
kuris neturt viryti trij mnesi;
(138) tais atvejais, kai tokio mechanizmo taikymas yra privalomas, prieiros institucijos priemon, galinti turti
teisini padarini, laikoma teista tik tuo atveju, jeigu buvo taikytas is mechanizmas. Kitais tarpvalstybins
svarbos atvejais turt bti taikomas vadovaujanios prieiros institucijos ir susijusi prieiros institucij
bendradarbiavimo mechanizmas, o susijusios prieiros institucijos gali teikti savitarpio pagalb ir vykdyti
bendras operacijas dvialiu arba daugiaaliu pagrindu, nesinaudodamos nuoseklumo utikrinimo mechanizmu;
(139) kad bt skatinama nuosekliai taikyti reglament, Valdyba turt bti steigta kaip nepriklausoma Sjungos
staiga. Kad Valdyba galt gyvendinti savo tikslus, ji turt turti juridinio asmens status. Valdybai turt
atstovauti jos pirmininkas. Ji turt pakeisti Direktyva 95/46/EB steigt Darbo grup asmen apsaugai tvarkant
asmens duomenis. J turt sudaryti vis valstybi nari prieiros institucij vadovai ir Europos duomen
apsaugos prieiros pareignas arba atitinkami j atstovai. Komisija turt dalyvauti Valdybos veikloje be
balsavimo teisi, o Europos duomen apsaugos prieiros pareignas turt turti specialias balsavimo teises.
Valdyba turt padti nuosekliai taikyti reglament visoje Sjungoje, be kita ko, patarti Komisijai, vis pirma
dl apsaugos lygio treiosiose valstybse arba tarptautinse organizacijose, ir skatinti prieiros institucij bendra
darbiavim visoje Sjungoje. Vykdydama savo uduotis Valdyba turt veikti nepriklausomai;
(140) Valdybai turt padti Europos duomen apsaugos prieiros pareigno sekretoriatas. Su iuo reglamentu
Valdybai pavest uduoi vykdymu susij Europos duomen apsaugos prieiros pareigno darbuotojai savo
uduotis turt atlikti laikydamiesi imintinai tik Valdybos pirmininko nurodym ir bdami jam atskaitingi;
(141) kiekvienas duomen subjektas turt turti teis pateikti skund vienai prieiros institucijai, vis pirma
valstybje narje, kurioje yra jo prastin gyvenamoji vieta, ir turti teis veiksming teismin teisi gynimo
priemon pagal Chartijos 47 straipsn, jeigu duomen subjektas mano, kad jo teiss pagal reglament yra
paeistos arba jeigu prieiros institucija nesiima veiksm dl skundo, i dalies arba visikai atmeta skund arba
jo nepriima, arba nesiima veiksm, kai tokie veiksmai yra btini duomen subjekto teisms apsaugoti. Tyrimas
gavus skund turt bti vykdomas, atliekant teismin perir, tiek, kiek tai yra tikslinga konkreiu atveju.
Prieiros institucija per pagrst laikotarp turt informuoti duomen subjekt apie skundo tyrimo eig ir
rezultat. Jeigu konkreiu atveju reikia tsti tyrim arba derinti veiksmus su kita prieiros institucija, duomen
subjektui turt bti suteikta tarpin informacija. Kad bt lengviau teikti skundus, kiekviena prieiros
institucija turt imtis priemoni, pavyzdiui, pateikti skundo pateikimo form, kuri bt galima taip pat
upildyti elektroniniu bdu, neatmesdama galimybi naudotis ir kitomis ryio priemonmis;
(142) jeigu duomen subjektas mano, kad jo teiss pagal reglament yra paeistos, jis turt turti teis galioti ne
pelno staig, organizacij arba asociacij, kuri yra steigta pagal valstybs nars teis, kurios statais nustatyti
tikslai atitinka viej interes ir kuri veikia asmens duomen apsaugos srityje, pateikti skund prieiros
institucijai jo vardu, pasinaudoti teise teismin teisi gynimo priemon duomen subjekt vardu arba
pasinaudoti teise gauti kompensacij duomen subjekt vardu, jei i kompensacija numatyta valstybs nars
teisje Valstyb nar gali numatyti, kad tokia staiga, organizacija arba asociacija turi teis, nepriklausomai nuo
duomen subjekto galiojim, toje valstybje narje pateikti skund ir turti teis veiksming teismin teisi
gynimo priemon, kai ji turi prieasi manyti, kad buvo paeistos duomen subjekt teiss, nes tvarkant asmens
duomenis buvo paeistas is reglamentas. Tai staigai, organizacijai ar asociacijai gali bti neleidiama duomen
subjekto vardu reikalauti kompensacijos nesiremiant duomen subjekto suteiktais galiojimais;
(143) bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teis SESV 263 straipsnyje numatytomis slygomis Teisingumo Teisme
pareikti iekin dl Valdybos sprendim panaikinimo. Susijusios prieiros institucijos, kurioms tokie sprendimai
skirti ir kuriuos jos nori uginyti, turi pareikti iekin per du mnesius nuo tada, kai joms praneama apie tuos
sprendimus, laikantis SESV 263 straipsnio. Tuo atveju, jei Valdybos sprendimai yra tiesiogiai ir konkreiai susij
su duomen valdytoju, duomen tvarkytoju ar skundo pateikju, pastarasis gali pateikti iekin dl t sprendim
panaikinimo per du mnesius nuo j paskelbimo Valdybos interneto svetainje, laikantis SESV 263 straipsnio.
Nedarant poveikio iai teisei pagal SESV 263 straipsn, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turt turti galimyb
kompetentingame nacionaliniame teisme imtis veiksming teismini teisi gynimo priemoni prieiros
institucijos sprendimo, turinio tam asmeniui teisini padarini, atvilgiu. Toks sprendimas yra susijs vis pirma
su prieiros institucijos naudojimusi tyrimo galiojimais, galiojimais imtis taisomj veiksm ir leidim
idavimo galiojimais arba skund neprimimu ar atmetimu. Taiau i teis imtis veiksming teismini teisi
gynimo priemoni neapima kit prieiros institucij priemoni, kurios nra teisikai privalomos, pavyzdiui,
prieiros institucijos pateikt nuomoni ar patarim. Procesas prie prieiros institucij turt bti pradedamas
valstybs nars, kurioje prieiros institucija yra sisteigusi, teismuose ir turt vykti laikantis tos valstybs nars
proceso teiss. Tie teismai turt turti visapusik jurisdikcij, kuri turt apimti jurisdikcij nagrinti visus
faktinius ir teisinius klausimus, susijusius su ginu, dl kurio juos kreiptasi.
Jeigu prieiros institucija atmet skund arba jo neprim, skundo pateikjas gali ikelti byl tos paios valstybs
nars teismuose. Taikant su io reglamento taikymu susijusias teismines teisi gynimo priemones, nacionaliniai
teismai, manantys, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali arba SESV 267 straipsnyje
numatytu atveju privalo prayti Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo dl Sjungos teiss, skaitant
reglament, aikinimo. Be to, jeigu prieiros institucijos sprendimas, kuriuo gyvendinamas Valdybos
sprendimas, uginijamas nacionaliniame teisme ir sprendiamas to Valdybos sprendimo galiojimo klausimas, tas
nacionalinis teismas neturi galiojim paskelbti Valdybos sprendimo negaliojaniu, bet privalo pateikti klausim
dl galiojimo Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsn, kaip iaikino Teisingumo Teismas, kiekvienu atveju,
kai teismas mano, kad sprendimas negalioja. Taiau nacionalinis teismas negali pateikti klausimo dl Valdybos
sprendimo galiojimo fizinio arba juridinio asmens, kuris turjo galimyb pateikti iekin dl to sprendimo
panaikinimo, praymu, ypa tuo atveju, kai tas sprendimas buvo su juo tiesiogiai ir konkreiai susijs, bet per
SESV 263 straipsnyje nustatyt laikotarp to nepadar;
(144) kai teismas, kuriame ikelta byla dl prieiros institucijos sprendimo, turi pagrindo manyti, kad kitos valstybs
nars kompetentingame teisme yra ikelta byla dl to paties duomen tvarkymo atvejo, pavyzdiui, esama to
paties dalyko, susijusio su to paties duomen valdytojo ar duomen tvarkytojo, arba remiamasi tuo paiu iekinio
pagrindu, jis turt susisiekti su tuo teismu, kad bt patvirtintas tokios susijusios bylos egzistavimas. Jei susijusi
byla nagrinjama kitos valstybs nars teisme, bet kuris teismas, iskyrus teism, kur kreiptasi pirmiausia, gali
sustabdyti bylos nagrinjim arba vienos i ali praymu atsisakyti jurisdikcijos teismo, kur kreiptasi
pirmiausia, naudai, jei tas teismas turi jurisdikcij atitinkamos bylos atvilgiu ir pagal jo teis leidiama tokias
susijusias bylas sujungti. Bylos laikomos susijusiomis, kai jos yra taip glaudiai susijusios, kad jas tikslinga
nagrinti ir sprsti kartu, siekiant ivengti galimo atskirose bylose priimt teismo sprendim nesuderinamumo;
(145) iekinio duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui atveju iekovas turt turti galimyb j pareikti valstybs
nars, kurioje duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turi buvein arba kurioje duomen subjektas
gyvena, teismuose, nebent duomen valdytojas yra valstybs nars valdios institucija, vykdanti savo vieuosius
galiojimus;
(146) bet koki al, kuri asmuo gali patirti dl duomen tvarkymo paeidiant reglament, turt atlyginti
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turt bti atleisti
nuo atsakomybs, jeigu jie rodo, kad jokiu bdu nra atsakingi u al. alos svoka turt bti aikinama
plaiai, atsivelgiant Teisingumo Teismo praktik, taip, kad bt visapusikai atspindti io reglamento tikslai.
Tai nedaro poveikio jokiems reikalavimams dl alos atlyginimo, kurie pareikiami dl kit taisykli, nustatyt
Sjungos ar valstybs nars teisje, paeidimo. Duomen tvarkymas paeidiant reglament taip pat apima
duomen tvarkym paeidiant deleguotuosius ir gyvendinimo aktus, priimtus pagal reglament, ir
reglament tikslinanias valstybje nars teisje nustatytas taisykles. Duomen subjektai u patirt al turt
gauti vis ir veiksming kompensacij. Kai duomen valdytojai ar duomen tvarkytojai yra susij su tuo paiu
duomen tvarkymo atveju, turt bti laikoma, kad kiekvienas duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas
yra atsakingas u vis al. Taiau kai jie yra traukti t pai teismo byl laikantis valstybs nars teiss,
kompensacija gali bti proporcingai padalyta pagal kiekvieno duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo
atsakomyb u al, padaryt tvarkant asmens duomenis, su slyga, kad utikrinama visa ir veiksminga
kompensacija al patyrusiam duomen subjektui. Bet kuris duomen valdytojas ar duomen tvarkytojas, kuris
sumokjo vis kompensacij, gali vliau pareikti atgrtin reikalavim kitiems su tuo paiu duomen tvarkymo
atveju susijusiems duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams;
(147) kai iame reglamente yra nustatytos konkreios jurisdikcijos taisykls, vis pirma dl iekini duomen valdytojui
ar duomen tvarkytojui, kuriais siekiama teismins teisi gynimo priemons, skaitant kompensacij, bendrj
jurisdikcij reglamentuojanios taisykls, pavyzdiui, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. 1215/2012 (1), neturt daryti poveikio toki konkrei taisykli taikymui;
(148) siekiant utikrinti, kad io reglamento taisykls bt geriau gyvendinamos, u io reglamento paeidimus kartu
su atitinkamomis priemonmis, kurias prieiros institucija nustat pagal reglament, arba vietoj j turt bti
skiriamos sankcijos, skaitant administracines baudas. Nedidelio paeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali bti
skirta, sudaryt neproporcing nat fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali bti pareiktas papeikimas. Vis dlto
reikt tinkamai atsivelgti paeidimo pobd, sunkum ir trukm, tai, ar paeidimas buvo tyinis, veiksmus,
kuri imtasi patirtai alai sumainti, atsakomybs mast arba bet kokius svarbius ankstesnius paeidimus, tai,
kaip apie paeidim suinojo prieiros institucija, ar buvo laikomasi tam duomen valdytojui arba duomen
tvarkytojui taikyt priemoni, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinanius ar velninanius
veiksnius. Sankcijos, skaitant administracines baudas, turt bti skiriamos atsivelgiant atitinkamas
procedrines apsaugos priemones ir laikantis Sjungos teiss ir Chartijos bendrj princip, skaitant veiksming
teismin apsaug ir tinkam proces;
(149) valstybs nars turt galti nustatyti taisykles dl baudiamj sankcij u io reglamento paeidimus, be kita
ko, u nacionalini taisykli, priimt pagal reglament ir nevirijant jo nuostat, paeidimus. Tomis baudia
mosiomis sankcijomis taip pat gali bti leidiama konfiskuoti peln, gaut paeidus reglament. Taiau
nustatant baudiamsias sankcijas u toki nacionalini taisykli paeidimus ir nustatant administracines
sankcijas neturt bti paeistas ne bis in idem principas, kaip j aikina Teisingumo Teismas;
(150) siekiant sugrietinti ir suvienodinti administracines sankcijas u io reglamento paeidimus, kiekvienai prieiros
institucijai turt bti suteikti galiojimai skirti administracines baudas. iame reglamente turt bti nurodyti
(1) 2012 m. gruodio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse
ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).
paeidimai ir nustatyti didiausi susijusi administracini baud dydiai ir t baud nustatymo kriterijai; baudas
kiekvienu konkreiu atveju turt nustatyti kompetentinga prieiros institucija, atsivelgdama visas reikmingas
konkreios situacijos aplinkybes ir deramai atsivelgdama vis pirma paeidimo pobd, sunkum, trukm ir
pasekmes, taip pat priemones, kuri imtasi siekiant, kad bt laikomasi iame reglamente nustatyt prievoli, ir
siekiant ukirsti keli paeidimo pasekmms arba jas sumainti. Jei administracins baudos skiriamos monei, tais
tikslais mon turt bti suprantama kaip mon, apibrta SESV 101 ir 102 straipsniuose. Jei administracins
baudos skiriamos asmenims, kurie nra mon, svarstydama, koks bt tinkamas baudos dydis, prieiros
institucija turt atsivelgti bendr pajam lyg valstybje narje ir ekonomin to asmens padt. Siekiant
skatinti nuosekl administracini baud taikym taip pat gali bti naudojamas nuoseklumo utikrinimo
mechanizmas. Ar administracins baudos turt bti skiriamos valdios institucijoms ir kokiu mastu, turt
nustatyti valstybs nars. Skiriant administracin baud ar teikiant spjim nedaromas poveikis prieiros
institucij kit galiojim ar kit sankcij pagal reglament taikymui;
(151) Danijos ir Estijos teisinse sistemose neleidiama skirti administracini baud, kaip nustatyta iame reglamente.
Administracines baudas reglamentuojanios taisykls gali bti taikomos taip, kad Danijoje baud, kaip
baudiamj sankcij, skirt kompetentingi nacionaliniai teismai, o Estijoje pagal nusiengim procedr baud
skirt prieiros institucija su slyga, kad toks taisykli taikymas tose valstybse narse turt prieiros
institucij skiriamoms administracinms baudoms lygiavert poveik. Todl kompetentingi nacionaliniai teismai
turt atsivelgti baud inicijuojanios prieiros institucijos rekomendacij. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos
turi bti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;
(152) kai iuo reglamentu administracins sankcijos nra suderintos arba kai tai yra btina kitais atvejais, pavyzdiui,
dideli io reglamento paeidim atvejais, valstybs nars turt gyvendinti sistem, kuria numatomos
veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos. Toki sankcij baudiamj ar administracini pobdis
turt bti nustatytas valstybs nars teisje;
(153) valstybi nari teisje saviraikos ir informacijos laisv, skaitant urnalistin, akademin, menin ir (arba)
literatrin saviraik, reglamentuojanios taisykls turt bti suderintos su teise asmens duomen apsaug
pagal reglament. Asmens duomen tvarkymui vien urnalistiniais tikslais arba akademins, menins ar litera
trins saviraikos tikslais prireikus turt bti taikomos nuo tam tikr io reglamento nuostat nukrypti
leidianios nuostatos arba iimtys, kad teis asmens duomen apsaug bt suderinta su teise saviraikos ir
informacijos laisv, kuri yra tvirtinta Chartijos 11 straipsnyje. Tai vis pirma turt bti taikoma asmens
duomen tvarkymui audiovizualinje srityje ir ini bei spaudos archyvuose. Todl valstybs nars turt priimti
teiskros priemones, kuriomis bt nustatytos iimtys ir nukrypti leidianios nuostatos, reikalingos toms
pagrindinms teisms suderinti. Valstybs nars turt priimti tokias iimtis ir nukrypti leidianias nuostatas
bendrj princip, duomen subjekto teisi, duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj, duomen perdavimo
treisias valstybes ar tarptautinms organizacijoms, nepriklausom prieiros institucij, bendradarbiavimo,
nuoseklaus teiss taikymo atvilgiu ir konkretiems asmens duomen tvarkymo atvejams. Kai tokios iimtys ar
nukrypti leidianios nuostatos valstybse narse yra skirtingos, turt bti taikoma duomen valdytojui taikytina
valstybs nars teis. Kad bt atsivelgta teiss saviraikos laisv svarb demokratinje visuomenje, su ia
laisve susijusias svokas, kaip antai urnalistika, btina aikinti plaiai;
(154) iuo reglamentu sudaroma galimyb taikant reglament atsivelgti visuomens teiss susipainti su oficialiais
dokumentais princip. Visuomens teis susipainti su oficialiais dokumentais gali bti laikoma vieuoju interesu.
Valdios institucija ar vieoji staiga savo turimuose dokumentuose esanius asmens duomenis turt turti
galimyb vieai atskleisti tada, kai toks atskleidimas yra numatytas Sjungos ar valstybs nars teisje, kuri yra
taikoma tai valdios institucijai ar vieajai staigai. Tokiuose teiss aktuose visuomens teis susipainti su
oficialiais dokumentais ir vieojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas turt bti suderinti su teise
asmens duomen apsaug, taigi, jais gali bti utikrintas btinas suderinimas su asmens duomen apsauga pagal
reglament. Nuoroda valdios institucijas ir staigas tame kontekste turt apimti visas valdios institucijas ar
kitas staigas, kurioms taikomi valstybs nars teiss aktai dl visuomens teiss susipainti su dokumentais.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB (1) nekeiiama fizini asmen apsauga tvarkant asmens
(1) 2003 m. lapkriio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dl vieojo sektoriaus informacijos pakartotinio
naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).
duomenis pagal Sjungos ir valstybs nars teiss nuostatas ir ji neturi jokios takos tokiai apsaugai, vis pirma ja
nekeiiamos iame reglamente nustatytos prievols ir teiss. Vis pirma ta direktyva neturt bti taikoma
dokumentams, su kuriais susipainti neleidiama arba tokia galimyb ribojama dl asmens duomen apsaugos
prieasi pagal susipainimo su dokumentais taisykles, taip pat dokument dalims, su kuriomis susipainti
galima pagal tas taisykles, kai jose yra asmens duomen, kuri pakartotinis naudojimas pagal teiss aktus yra
nesuderinamas su teiss aktu dl fizini asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis;
(155) valstybs nars teisje ar kolektyvinse sutartyse, skaitant darbo sutartis, gali bti numatytos specialios taisykls,
kuriomis reglamentuojamas darbuotoj asmens duomen tvarkymas su darbo santykiais susijusiame kontekste,
vis pirma slygos, kuriomis asmens duomenys su darbo santykiais susijusiame kontekste gali bti tvarkomi
remiantis darbuotojo sutikimu, siekiant darbinti, vykdyti darbo sutart, skaitant teiss aktais arba kolektyvinmis
sutartimis nustatyt prievoli vykdym, darbo administravim, planavim ir organizavim, lygyb ir vairov
darbo vietoje, darbuotoj saug ir sveikat, taip pat siekiant naudotis su darbo santykiais susijusiomis individua
liomis ir kolektyvinmis teismis ir imokomis, taip pat siekiant nutraukti darbo santykius;
(156) tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba
statistiniais tikslais, turt bti taikomos tinkamos duomen subjekt teisi ir laisvi apsaugos priemons pagal
reglament. Tomis apsaugos priemonmis turt bti utikrinama, kad bt gyvendintos technins ir organi
zacins priemons siekiant utikrinti vis pirma duomen kiekio mainimo princip. Asmens duomenys
archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais turi bti
toliau tvarkomi po to, kai asmens duomen valdytojas vertina galimybes pasiekti iuos tikslus tvarkant
duomenis, kai negalima arba nebegalima nustatyti duomen subjekt, su slyga, kad galioja tinkamos apsaugos
priemons (tokios, kaip pavyzdiui pseudonim suteikimas asmens duomenims). Valstybs nars turt numatyti
tinkamas apsaugos priemones, taikomas tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais vieojo intereso labui,
mokslini ar istorini tyrim tikslais, arba statistiniais tikslais. Valstybms narms turt bti leidiama
konkreiomis aplinkybmis ir esant tinkamoms duomen subjekt apsaugos priemonms numatyti specifikacijas
ir nukrypti leidianias nuostatas dl informacijos reikalavim ir teisi asmens duomen itaisym ar itrynim,
bti pamirtam, duomen tvarkymo apribojim, duomen perkeliamum ir nesutikti su asmens duomen
tvarkymu archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais
tikslais. Dl mint slyg ir apsaugos priemoni gali tekti nustatyti specialias procedras duomen subjektams,
kad jie galt naudotis tomis teismis, jeigu tai tikslinga atsivelgiant konkretaus tvarkymo tikslus, ir technines
bei organizacines priemones, kuri tikslas kuo labiau sumainti asmens duomen tvarkymo apimt, laikantis
proporcingumo ir btinumo princip. Tvarkant asmens duomenis moksliniais tikslais taip pat turt bti
laikomasi kit atitinkam teiss akt, pavyzdiui, susijusi su klinikiniais tyrimais;
(157) susiedami registr informacij, tyrjai gali gauti nauj itin verting ini, susijusi su tokiomis plaiai paplitu
siomis ligomis, kaip irdies ir kraujagysli ligos, vys ir depresija. Tyrim rezultatai, gauti naudojant registrus,
gali tapti dar vertingesni, kadangi jie remiasi didesnio gyventoj skaiiaus duomenimis. Socialini moksl srityje
tyrjai, atlik tyrim naudodami registrus, gali gauti esmini ini apie ilgalaik kai kuri socialini slyg, toki
kaip nedarbas ir vietimas, atitikt kitoms gyvenimo slygoms. Tyrim rezultatai, gauti naudojant registrus, teikia
patikimas, kokybikas inias, kuriomis galima remtis formuojant ir gyvendinant iniomis grst politik, gerinant
tam tikr moni gyvenimo kokyb bei socialini paslaug veiksmingum. Siekiant sudaryti palankesnes slygas
moksliniams tyrimams, asmens duomenys gali bti tvarkomi mokslini tyrim tikslais, laikantis Sjungos arba
valstybs nars teisje nustatyt atitinkam slyg ir apsaugos priemoni;
(158) kai asmens duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais, is reglamentas taip pat turt bti taikomas tokiam
tvarkymui, atsivelgiant tai, kad is reglamentas neturt bti taikomas mirusiems asmenims. Valdios
institucijos arba vieosios ar privaios staigos, kurios saugoja vieojo intereso raus, turt bti tarnybos, kurios
pagal Sjungos ar valstybs nars teis turti teisin prievol gyti, saugoti, vertinti, suorganizuoti, apibdinti,
praneti, propaguoti, skleisti ir teikti prieig prie ilgalaik vert turini bendrojo vieojo intereso ra. Be to,
valstybms narms turt bti leidiama numatyti, kad asmens duomenis galima toliau tvarkyti archyvavimo
tikslais, pavyzdiui, siekiant teikti konkrei informacij, susijusi su politine elgsena buvusi totalitarini
valstybs reim metu, genocidu, nusikaltimais monikumui, vis pirma holokaustu, ar karo nusikaltimais;
(159) jei asmens duomenys tvarkomi mokslini tyrim tikslais, is reglamentas taip pat turt bti taikomas tokiam
tvarkymui. io reglamento tikslais asmens duomen tvarkymas mokslini tyrim tikslais turt bti aikinamas
plaiai, skaitant, pavyzdiui, technologin pltr ir demonstravim, fundamentinius tyrimus, taikomuosius
mokslinius tyrimus ir privaiojo sektoriaus lomis finansuojamus mokslinius tyrimus. Taip tvarkant duomenis
taip pat turt bti atsivelgta SESV 179 straipsnio 1 dalyje nustatyt Sjungos tiksl sukurti Europos mokslini
tyrim erdv. Mokslini tyrim tikslai taip pat turt apimti vieojo intereso labui atliekamus tyrimus
visuomens sveikatos srityje. Kad bt vykdyti asmens duomen tvarkymo mokslini tyrim tikslais specifiniai
reikalavimai, turt bti taikomos specialios slygos vis pirma dl skelbimo arba, kitais atvejais, dl asmens
duomen atskleidimo mokslini tyrim tiksl kontekste. Jeigu mokslini tyrim rezultatai, vis pirma sveikatos
srityje, sudaro prielaidas imtis tolesni priemoni duomen subjekto interes labui, toki priemoni atvilgiu
turt bti taikomos io reglamento bendros taisykls;
(160) jei asmens duomenys tvarkomi istorini tyrim tikslais, is reglamentas taip pat turt bti taikomas tokiam
tvarkymui. Tai taip pat turt apimti istorinius tyrimus ir geneologinius tyrimus, atsivelgiant tai, kad is
reglamentas neturt bti taikomas mirusiems asmenims;
(161) sutikimo dalyvauti mokslini tyrim veikloje atliekant klinikinius tyrimus tikslais turt bti taikomos
atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 (1) nuostatos;
(162) jei asmens duomenys tvarkomi statistiniais tikslais, is reglamentas turt bti taikomas tokiam tvarkymui.
Sjungos arba valstybs nars teisje, nevirijant io reglamento nuostat, turt bti nustatytas statistikos turinys,
prieigos kontrol, asmens duomen tvarkymo statistiniais tikslais specifikacijos ir tinkamos priemons duomen
subjekto teisms ir laisvms apsaugoti ir statistini duomen konfidencialumui utikrinti. Statistiniai tikslai reikia
bet koki asmens duomen, btin atliekant statistinius tyrimus arba rengiant statistinius rezultatus, rinkimo ir
tvarkymo operacij. Tie statistiniai rezultatai gali bti naudojami toliau vairiais tikslais, skaitant mokslini
tyrim tiksl. Statistinis tikslas reikia, kad duomen tvarkymo statistiniais tikslais rezultatas nra asmens
duomenys, o agreguotieji asmens duomenys, ir kad tas rezultatas arba asmens duomenys nenaudojami priimant
priemones ar sprendimus dl fizinio asmens;
(163) konfidenciali informacija, kuri Sjungos ir nacionalins statistikos institucijos renka oficialiai Europos ir oficialiai
nacionalinei statistikai rengti, turt bti apsaugota. Europos statistika turt bti pltojama, rengiama ir
skleidiama laikantis statistikos princip, nustatyt SESV 338 straipsnio 2 dalyje, o nacionalin statistika taip pat
turt atitikti valstybs nars teis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (2) pateikiama
papildoma patikslinta informacija apie Europos statistikos konfidencialum;
(164) kiek tai susij su prieiros institucij galiojimais reikalauti, kad duomen valdytojai ar tvarkytojai leist
susipainti su asmens duomenimis ir sileist savo patalpas, valstybs nars, nevirydamos io reglamento
nuostat, gali priimti teiss aktus, kuriuose tvirtint specialias profesins paslapties ar kit lygiaveri prievoli
saugoti paslapt taisykles, jeigu to reikia teisei asmens duomen apsaug ir prievolei saugoti profesin paslapt
suderinti. Tai neturi poveikio esamoms valstybi nari prievolms priimti taisykles dl profesins paslapties, jei to
reikalaujama pagal Sjungos teis;
(165) iuo reglamentu gerbiamas ir nepaeidiamas pagal galiojani konstitucin teis nustatytas valstybi nari
banyi ir religini asociacij ar bendruomeni statusas, kaip pripastama SESV 17 straipsniu;
(166) siekiant gyvendinti io reglamento tikslus, t. y. apsaugoti fizini asmen pagrindines teises ir laisves, vis pirma
j teis asmens duomen apsaug, ir utikrinti laisv asmens duomen judjim Sjungoje, pagal SESV
(1) 2014 m. balandio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dl monms skirt vaist klinikini tyrim,
kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).
(2) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dl Europos statistikos, panaikinantis Europos
Parlamento ir Tarybos reglament (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dl konfidenciali statistini duomen perdavimo Europos Bendrij
statistikos tarnybai, Tarybos reglament (EB) Nr. 322/97 dl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendim 89/382/EEB, Euratomas,
steigiant Europos Bendrij statistikos program komitet (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
290 straipsn Komisijai turt bti deleguoti galiojimai priimti aktus. Vis pirma deleguotieji aktai turt bti
priimti dl sertifikavimo mechanizm kriterij ir reikalavim, standartizuotomis piktogramomis pateikiamos
informacijos ir toki piktogram pateikimo tvarkos. Ypa svarbu, kad atlikdama parengiamj darb Komisija
tinkamai konsultuotsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijus parengiamj darb ir
rengdama j tekstus Komisija turt utikrinti, kad atitinkami dokumentai bt vienu metu, laiku ir tinkamai
perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(167) siekiant utikrinti vienodas io reglamento gyvendinimo slygas, Komisijai turt bti suteikti gyvendinimo
galiojimai, kai tai numatyta iuo reglamentu. Tais galiojimais turt bti naudojamasi pagal Europos Parlamento
ir Tarybos reglament (ES) Nr. 182/2011. Tame kontekste Komisija turt svarstyti konkreias labai maoms,
maosioms ir vidutinms monms skirtas priemones;
(168) nagrinjimo procedra turt bti taikoma siekiant priimti gyvendinimo aktus dl standartini sutari slyg
tarp duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj ir tarp duomen tvarkytoj; elgesio kodeks; technini standart
ir sertifikavimo mechanizm; tinkamo apsaugos lygio, kur utikrina treioji valstyb, teritorija arba nurodytas
sektorius toje treiojoje valstybje, arba tarptautin organizacija; standartini duomen apsaugos slyg;
duomen valdytoj, duomen tvarkytoj ir prieiros institucij keitimosi informacija apie monei privalomas
taisykles formato ir procedr; savitarpio pagalbos; ir keitimosi informacija tarp prieiros institucij, taip pat
tarp prieiros institucij ir Valdybos elektroninmis priemonmis tvarkos;
(169) Komisija turt priimti nedelsiant taikytinus gyvendinimo aktus, kai i turim rodym matyti, kad treioji
valstyb, teritorija arba nurodytas sektorius toje treiojoje valstybje, arba tarptautin organizacija neutikrina
tinkamo apsaugos lygio ir yra prieasi, dl kuri privaloma skubti;
(170) kadangi io reglamento tikslo, t. y. utikrinti lygiavert fizini asmen apsaugos lyg ir laisv asmens duomen
judjim Sjungoje, valstybs nars negali deramai pasiekti, o dl silomo veiksmo masto arba poveikio t tiksl
bt geriau siekti Sjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sjungos sutarties (toliau ES sutartis) 5 straipsnyje
nustatyto subsidiarumo principo Sjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatyt propor
cingumo princip iuo reglamentu nevirijama to, kas btina nurodytam tikslui pasiekti;
(171) Direktyva 95/46/EB turt bti panaikinta iuo reglamentu. io reglamento taikymo pradios dien jau
atliekamas duomen tvarkymas turt bti suderintas su iuo reglamentu per dvej met laikotarp, po kurio is
reglamentas sigalioja. Kai duomen tvarkymas grindiamas sutikimu pagal Direktyv 95/46/EB, duomen
subjektui nebtina dar kart duoti savo susitikimo, jei sutikimas duotas io reglamento slygas atitinkaniu bdu,
kad duomen valdytojas galt tsti tok duomen tvarkym po io reglamento taikymo pradios dienos.
Remiantis Direktyva 95/46/EB priimti Komisijos sprendimai ir prieiros institucij suteikti leidimai toliau galioja
tol, kol i dalies pakeiiami, pakeiiami naujais arba panaikinami;
(172) pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dal buvo pasikonsultuota su Europos duomen apsaugos
prieiros pareignu, kuris 2012 m. kovo 7 d. pateik nuomon (1);
(173) is reglamentas turt bti taikomas visiems su pagrindini teisi ir laisvi apsauga tvarkant asmens duomenis
susijusiems klausimams, kuriems negalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (2) nustatytos
konkreios prievols, kuriomis siekiama to paties tikslo, skaitant duomen valdytojo prievoles ir fizini asmen
teises. Siekiant aikiai apibrti io reglamento ir Direktyvos 2002/58/EB santyk, ta direktyva turt bti
atitinkamai i dalies pakeista. Kai is reglamentas bus priimtas, turt bti atlikta Direktyvos 2002/58/EB
perira, vis pirma siekiant utikrinti jos ir io reglamento suderinamum,
(1) OL C 192, 2012 6 30, p. 7.

(2) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dl asmens duomen tvarkymo ir privatumo apsaugos
elektronini ryi sektoriuje (Direktyva dl privatumo ir elektronini ryi) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
PRIM REGLAMENT:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas ir tikslai
1. iuo reglamentu nustatomos taisykls, susijusios su fizini asmen apsauga tvarkant j asmens duomenis, ir
taisykls, susijusios su laisvu asmens duomen judjimu.
2. iuo reglamentu saugomos fizini asmen pagrindins teiss ir laisvs, vis pirma j teis asmens duomen
apsaug.
3. Laisvas asmens duomen judjimas Sjungoje nra nei ribojamas, nei draudiamas dl su fizini asmen apsauga
tvarkant j asmens duomenis susijusi prieasi.
2 straipsnis
Materialin taikymo sritis
1. is reglamentas taikomas asmens duomen tvarkymui, visikai arba i dalies atliekamam automatizuotomis
priemonmis, ir asmens duomen, kurie sudaro susisteminto rinkinio dal ar yra skirti j sudaryti, tvarkymui ne automa
tizuotomis priemonmis.
2. is reglamentas netaikomas asmens duomen tvarkymui, kai:
a) duomenys tvarkomi vykdant veikl, kuriai Sjungos teis netaikoma;
b) duomenis tvarko valstybs nars, vykdydamos veikl, kuriai taikomas ES sutarties V antratins dalies 2 skyrius;
c) duomenis tvarko fizinis asmuo, usiimdamas iimtinai asmenine ar nam kio veikla;
d) duomenis tvarko kompetentingos valdios institucijos nusikalstam veik prevencijos, tyrimo, nustatymo ar
patraukimo baudiamojon atsakomybn u jas, baudiamj sankcij vykdymo, skaitant apsaug nuo grsmi
visuomens saugumui ir j prevencij, tikslais.
3. Sjungos institucij, staig, tarnyb ir agentr atliekamam asmens duomen tvarkymui taikomas Reglamentas
(EB) Nr. 45/2001. Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir kiti Sjungos teiss aktai, taikytini tokiam asmens duomen
tvarkymui, pagal 98 straipsn pritaikomi pagal io reglamento principus ir taisykles.
4. is reglamentas nedaro poveikio Direktyvos 2000/31/EB, vis pirma tos direktyvos 1215 straipsniuose nustatyt
taisykli dl tarpininkavimo paslaug teikj atsakomybs, taikymui.
3 straipsnis
Teritorin taikymo sritis
1. is reglamentas taikomas asmens duomen tvarkymui, kai asmens duomenis Sjungoje tvarko duomen valdytojo
arba duomen tvarkytojo buvein, vykdydama savo veikl, neatsivelgiant tai, ar duomenys tvarkomi Sjungoje, ar ne.
2. is reglamentas taikomas asmens duomen tvarkymui, kai Sjungoje esani duomen subjekt asmens duomenis
tvarko Sjungoje nesisteigs duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas ir duomen tvarkymo veikla yra susijusi su:
a) preki arba paslaug silymu tokiems duomen subjektams Sjungoje, nepaisant to, ar u ias prekes arba paslaugas
duomen subjektui reikia mokti; arba
b) elgesio, kai jie veikia Sjungoje, stebsena.
3. is reglamentas taikomas asmens duomen tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko duomen valdytojas, sisteigs
ne Sjungoje, o vietoje, kurioje pagal viej tarptautin teis taikoma valstybs nars teis.
4 straipsnis
Apibrtys
iame reglamente:
1) asmens duomenys bet kokia informacija apie fizin asmen, kurio tapatyb nustatyta arba kurio tapatyb galima
nustatyti (duomen subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatyb galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatyb tiesiogiai
arba netiesiogiai galima nustatyti, vis pirma pagal identifikatori, kaip antai vard ir pavard, asmens identifi
kavimo numer, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatori arba pagal vien ar kelis to fizinio asmens
fizins, fiziologins, genetins, psichins, ekonomins, kultrins ar socialins tapatybs poymius;
2) duomen tvarkymas bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonmis su asmens duomenimis
ar asmens duomen rinkiniais atliekama operacija ar operacij seka, kaip antai rinkimas, raymas, riavimas,
sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, igava, susipainimas, naudojimas, atskleidimas persiuniant,
platinant ar kitu bdu sudarant galimyb jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis,
apribojimas, itrynimas arba sunaikinimas;
3) duomen tvarkymo apribojimas saugom asmens duomen ymjimas siekiant apriboti j tvarkym ateityje;
4) profiliavimas bet kokios formos automatizuotas asmens duomen tvarkymas, kai asmens duomenys naudojami
siekiant vertinti tam tikrus su fiziniu asmeniu susijusius asmeninius aspektus, vis pirma siekiant ianalizuoti ar
numatyti aspektus, susijusius su to fizinio asmens darbo rezultatais, ekonomine situacija, sveikatos bkle,
asmeniniais pomgiais, interesais, patikimumu, elgesiu, buvimo vieta arba judjimu;
5) pseudonim suteikimas asmens duomen tvarkymas taip, kad asmens duomenys nebegalt bti priskirti
konkreiam duomen subjektui nesinaudojant papildoma informacija, jeigu tokia papildoma informacija yra
saugoma atskirai ir jos atvilgiu taikomos technins bei organizacins priemons siekiant utikrinti asmens
duomen nepriskyrim fiziniam asmeniui, kurio tapatyb yra nustatyta arba kurio tapatyb galima nustatyti;
6) susistemintas rinkinys bet kuris susistemintas pagal specialius kriterijus prieinam asmens duomen rinkinys,
kuris gali bti centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu pagrindu;
7) duomen valdytojas fizinis arba juridinis asmuo, valdios institucija, agentra ar kita staiga, kuris vienas ar
drauge su kitais nustato duomen tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomen tvarkymo tikslai ir priemons
nustatyti Sjungos arba valstybs nars teiss, duomen valdytojas arba konkrets jo skyrimo kriterijai gali bti
nustatyti Sjungos arba valstybs nars teise;
8) duomen tvarkytojas fizinis arba juridinis asmuo, valdios institucija, agentra ar kita staiga, kuri duomen
valdytojo vardu tvarko asmens duomenis;
9) duomen gavjas fizinis arba juridinis asmuo, valdios institucija, agentra ar kita staiga, kuriai atskleidiami
asmens duomenys, nesvarbu, ar tai treioji alis ar ne. Taiau valdios institucijos, kurios pagal Sjungos arba
valstybs nars teis gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkret tyrim, nelaikomos duomen gavjais;
tvarkydamos tuos duomenis, tos valdios institucijos laikosi taikom duomen tvarkymo tikslus atitinkani
duomen apsaugos taisykli;
10) treioji alis fizinis arba juridinis asmuo, valdios institucija, agentra ar kita staiga, kuri nra duomen
subjektas, duomen valdytojas, duomen tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomen valdytojo ar
duomen tvarkytojo galiojimu leidiama tvarkyti asmens duomenis;
11) duomen subjekto sutikimas bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmikas tinkamai informuoto
duomen subjekto valios ireikimas pareikimu arba vienareikmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad bt
tvarkomi su juo susij asmens duomenys;
12) asmens duomen saugumo paeidimas saugumo paeidimas, dl kurio netyia arba neteistai sunaikinami,
prarandami, pakeiiami, be leidimo atskleidiami persisti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba
prie j be leidimo gaunama prieiga;
13) genetiniai duomenys asmens duomenys, susij su paveldtomis ar gytomis fizinio asmens genetinmis
savybmis, suteikianiomis unikalios informacijos apie to fizinio asmens fiziologij ar sveikat, ir kurie gauti vis
pirma analizuojant biologin atitinkamo fizinio asmens mgin;
14) biometriniai duomenys po specialaus techninio apdorojimo gauti asmens duomenys, susij su fizinio asmens
fizinmis, fiziologinmis arba elgesio savybmis, pagal kurias galima konkreiai nustatyti arba patvirtinti to fizinio
asmens tapatyb, kaip antai veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys;
15) sveikatos duomenys asmens duomenys, susij su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, skaitant duomenis
apie sveikatos prieiros paslaug teikim, atskleidiantys informacij apie to fizinio asmens sveikatos bkl;
16) pagrindin buvein
a) duomen valdytojo, turinio buveini daugiau kaip vienoje valstybje narje, atveju jo centrins administracijos
vieta Sjungoje, iskyrus atvejus, kai sprendimai dl asmens duomen tvarkymo tiksl ir priemoni priimami
kitoje duomen valdytojo buveinje Sjungoje ir ta buvein turi galiojimus nurodyti, kad tokie sprendimai bt
gyvendinti; tokiu atveju tokius sprendimus primusi buvein laikoma pagrindine buveine;
b) duomen tvarkytojo, turinio buveini daugiau kaip vienoje valstybje narje, atveju jo centrins adminis
tracijos vieta Sjungoje, arba jeigu duomen tvarkytojas neturi centrins administracijos Sjungoje duomen
tvarkytojo buvein Sjungoje, kurioje vykdoma pagrindin duomen tvarkymo veikla, kai duomen tvarkytojo
buvein vykdydama savo veikl tvarko duomenis tiek, kiek duomen tvarkytojui taikomos konkreios prievols
pagal reglament;
17) atstovas Sjungoje sisteigs, duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo ratu pagal 27 straipsn paskirtas
fizinis arba juridinis asmuo, kuris, kiek tai susij su j atitinkamomis prievolmis pagal reglament, atstovauja
duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui;
18) mon bet kokios teisins formos ekonomine veikla usiimantis fizinis arba juridinis asmuo, skaitant reguliaria
ekonomine veikla usiimanias kines bendrijas arba susivienijimus;
19) moni grup kontroliuojanioji mon ir jos kontroliuojamos mons;
20) monei privalomos taisykls asmens duomen apsaugos politikos nuostatos, kuri valstybs nars teritorijoje
sisteigs duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas laikosi, perduodamas asmens duomenis arba atlikdamas
perdavim sek vienos ar daugiau treij valstybi duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui, priklausaniam
tai paiai moni grupei arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grupei;
21) prieiros institucija valstybs nars pagal 51 straipsn steigta nepriklausoma valdios institucija;
22) susijusi prieiros institucija prieiros institucija, kuri yra susijusi su asmens duomen tvarkymu dl to, kad:
a) duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra sisteigs tos prieiros institucijos valstybs nars teritorijoje,
b) duomen tvarkymas daro arba gali padaryti didel poveik tos prieiros institucijos valstybje narje
gyvenantiems duomen subjektams; arba
c) skundas buvo pateiktas tai prieiros institucijai;
23) tarpvalstybinis duomen tvarkymas
vienas i toliau nurodyt:
a) asmens duomen tvarkymas vykdomas Sjungoje, kai veikl vykdo duomen valdytojo arba duomen
tvarkytojo buveins daugiau kaip vienoje valstybje narje, ir duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra
sisteigs daugiau kaip vienoje valstybje narje; arba
b) asmens duomen tvarkymas vykdomas Sjungoje, kai veikl vykdo duomen valdytojo arba duomen
tvarkytojo vienintel buvein, kuris daro arba gali padaryti didel poveik duomen subjektams daugiau nei
vienoje valstybje narje;
24) tinkamas ir pagrstas prietaravimas prietaravimas sprendimo projektui dl to, ar buvo padarytas io reglamento
paeidimas, arba, ar numatomas veiksmas, susijs su duomen valdytoju arba duomen tvarkytoju, atitinka
reglament, kuris aikiai parodo sprendimo projekto keliam pavoj duomen subjekt pagrindinms teisms ir
laisvms ir, kai taikoma, laisvam asmens duomen judjimui Sjungoje, reikmingum;
25) informacins visuomens paslauga paslauga, kaip apibrta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES)
2015/1535 (1) 1 straipsnio 1 dalies b punkte;
26) tarptautin organizacija organizacija ir jai pavaldios staigos, kuri veikl reglamentuoja tarptautin vieoji teis,
ar bet kuri kita staiga, steigta dviej ar daugiau valstybi susitarimu arba remiantis tokiu susitarimu.
II SKYRIUS
Principai
5 straipsnis
Su asmens duomen tvarkymu susij principai
1. Asmens duomenys turi bti:
a) duomen subjekto atvilgiu tvarkomi teistu, siningu ir skaidriu bdu (teistumo, siningumo ir skaidrumo
principas);
b) renkami nustatytais, aikiai apibrtais bei teistais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu bdu;
tolesnis duomen tvarkymas archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba
statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dal nra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo
principas);
c) adekvats, tinkami ir tik tokie, kuri reikia siekiant tiksl, dl kuri jie tvarkomi (duomen kiekio mainimo
principas);
d) tiksls ir prireikus atnaujinami; turi bti imamasi vis pagrst priemoni utikrinti, kad asmens duomenys, kurie
nra tiksls, atsivelgiant j tvarkymo tikslus, bt nedelsiant itrinami arba itaisomi (tikslumo principas);
(1) 2015 m. rugsjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius
reglamentus ir informacins visuomens paslaug taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
e) laikomi tokia forma, kad duomen subjekt tapatyb bt galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra btina tais tikslais,
kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens
duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba
statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dal, gyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kuri
reikalaujama iuo reglamentu siekiant apsaugoti duomen subjekto teises ir laisves (saugojimo trukms apribojimo
principas);
f) tvarkomi tokiu bdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones bt utikrintas tinkamas asmens
duomen saugumas, skaitant apsaug nuo duomen tvarkymo be leidimo arba neteisto duomen tvarkymo ir nuo
netyinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).
2. Duomen valdytojas yra atsakingas u tai, kad bt laikomasi 1 dalies, ir turi sugebti rodyti, kad jos laikomasi
(atskaitomybs principas).
6 straipsnis
Tvarkymo teistumas
1. Duomen tvarkymas yra teistas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena i i slyg, ir tik tokiu mastu, kokiu ji
yra taikoma:
a) duomen subjektas dav sutikim, kad jo asmens duomenys bt tvarkomi vienu ar keliais konkreiais tikslais;
b) tvarkyti duomenis btina siekiant vykdyti sutart, kurios alis yra duomen subjektas, arba siekiant imtis veiksm
duomen subjekto praymu prie sudarant sutart;
c) tvarkyti duomenis btina, kad bt vykdyta duomen valdytojui taikoma teisin prievol;
d) tvarkyti duomenis btina siekiant apsaugoti gyvybinius duomen subjekto ar kito fizinio asmens interesus;
e) tvarkyti duomenis btina siekiant atlikti uduot, vykdom vieojo intereso labui arba vykdant duomen valdytojui
pavestas vieosios valdios funkcijas;
f) tvarkyti duomenis btina siekiant teist duomen valdytojo arba treiosios alies interes, iskyrus atvejus, kai tokie
duomen subjekto interesai arba pagrindins teiss ir laisvs, dl kuri btina utikrinti asmens duomen apsaug,
yra u juos viresni, ypa kai duomen subjektas yra vaikas.
ios pastraipos f punktas netaikomas duomen tvarkymui, kur valdios institucijos atlieka vykdydamos savo uduotis.
2. Valstybs nars gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas io reglamento taisykli taikymui pritaikyti,
kiek tai susij su duomen tvarkymu, kad bt laikomasi 1 dalies c ir e punkt, tiksliau nustatydamos konkreius
duomen tvarkymui keliamus reikalavimus ir kitas teisto ir siningo duomen tvarkymo utikrinimo priemones,
skaitant kitais specialiais IX skyriuje numatytais duomen tvarkymo atvejais.
3. 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomen tvarkymo pagrindas nustatomas:
a) Sjungos teisje; arba
b) duomen valdytojui taikomoje valstybs nars teisje.
Duomen tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomen tvarkymo
atveju, yra btinas, siekiant atlikti uduot, vykdom vieojo intereso labui arba vykdant duomen valdytojui pavestas
vieosios valdios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galt bti idstytos konkreios nuostatos pagal reglament
taikom taisykli pritaikymui, skaitant bendrsias slygas, reglamentuojanias duomen valdytojo atliekamo duomen
tvarkymo teistum, tvarkytin duomen ris, atitinkamus duomen subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys
gali bti atskleisti ir tikslus, dl kuri asmens duomenys gali bti atskleisti, tikslo apribojimo princip, saugojimo
laikotarpius ir duomen tvarkymo operacijas bei duomen tvarkymo procedras, skaitant priemones, kuriomis bt
utikrintas teistas ir siningas duomen tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje
numatytiems duomen tvarkymo atvejams. Sjungos arba valstybs nars teis atitinka vieojo intereso tiksl ir yra
proporcinga teistam tikslui, kurio siekiama.
4. Kai duomen tvarkymas kitu tikslu nei tas dl kurio duomenys buvo surinkti, nra grindiamas duomen subjekto
sutikimu arba Sjungos ar valstybs nars teise, kuri yra demokratinje visuomenje btina ir proporcinga priemon
23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomen valdytojas siekdamas sitikinti, ar duomen tvarkymas
kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dl kurio i pradi asmens duomenys buvo surinkti, atsivelgia, inter alia, :
a) visas ssajas tarp tiksl, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomen tvarkymo tiksl;
b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, vis pirma susijusias su duomen subjekt ir duomen
valdytojo tarpusavio santykiu;
c) asmens duomen pobd, vis pirma ar tvarkomi speciali kategorij asmens duomenys pagal 9 straipsn, ar
tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsn;
d) numatomo tolesnio duomen tvarkymo galimas pasekmes duomen subjektams;
e) tinkam apsaugos priemoni, kurios gali apimti ifravim ar pseudonim suteikim, buvim.
7 straipsnis
Sutikimo slygos
1. Kai duomenys tvarkomi remiantis sutikimu, duomen valdytojas turi galti rodyti, kad duomen subjektas dav
sutikim, kad bt tvarkomi jo asmens duomenys.
2. Jeigu duomen subjekto sutikimas duodamas raytiniu pareikimu, susijusiu ir su kitais klausimais, praymas duoti
sutikim pateikiamas tokiu bdu, kad jis bt aikiai atskirtas nuo kit klausim, pateiktas suprantama ir lengvai
prieinama forma, aikia ir paprasta kalba. Jokia tokio pareikimo dalis, kuria paeidiamas is reglamentas, nra
privaloma.
3. Duomen subjektas turi teis bet kuriuo metu ataukti savo sutikim. Sutikimo ataukimas nedaro poveikio
sutikimu pagrsto duomen tvarkymo, atlikto iki sutikimo ataukimo, teistumui. Duomen subjektas apie tai
informuojamas prie jam duodant sutikim. Ataukti sutikim turi bti taip pat lengva kaip j duoti.
4. Vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, labiausiai atsivelgiama tai, ar, inter alia, sutarties vykdymui, skaitant
paslaugos teikim, yra nustatyta slyga, kad turi bti duotas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie nra btini tai
sutariai vykdyti.
8 straipsnis
Slygos, taikomos vaiko, kuriam silomos informacins visuomens paslaugos, sutikimui
1. Kai taikomas 6 straipsnio 1 dalies a punktas, kai tai susij su informacins visuomens paslaug tiesioginiu
silymu vaikui, vaiko asmens duomen tvarkymas yra teistas tik tuo atveju, jei vaikas yra bent 16 met amiaus. Kai
vaikas yra jaunesnis nei 16 met, toks tvarkymas yra teistas tik tuo atveju, jeigu t sutikim dav arba tvarkyti
duomenis leido vaiko tv pareig turtojas, ir tokiu mastu, kokiu duotas toks sutikimas ar leidimas.
Valstybs nars tais tikslais statymu gali numatyti jaunesnio amiaus rib su slyga, kad toks jaunesnis amius reikia ne
maiau nei 13 met.
2. Duomen valdytojas, atsivelgdamas turimas technologijas, deda pagrstas pastangas, kad tokiais atvejais
patikrint, ar yra gautas vaiko tv pareig turtojo sutikimas arba leidimas.
3. 1 dalis nedaro poveikio bendrajai valstybi nari sutari teisei, kaip antai taisyklms dl su vaiku sudaromos
sutarties galiojimo, sudarymo arba poveikio.
9 straipsnis
Speciali kategorij asmens duomen tvarkymas
1. Draudiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidianius rasin ar etnin kilm, politines pairas, religinius ar
filosofinius sitikinimus ar naryst profesinse sjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis,
siekiant konkreiai nustatyti fizinio asmens tapatyb, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytin
gyvenim ir lytin orientacij.
2. 1 dalis netaikoma, jei taikoma viena i toliau nurodyt slyg:
a) duomen subjektas aikiai sutiko, kad tokie asmens duomenys bt tvarkomi vienu ar keliais nurodytais tikslais,
iskyrus atvejus, kai Sjungos arba valstybs nars teisje numatyta, kad 1 dalyje nurodyto draudimo duomen
subjektas negali panaikinti;
b) tvarkyti duomenis btina, kad duomen valdytojas arba duomen subjektas galt vykdyti prievoles ir naudotis
specialiomis teismis darbo ir socialins apsaugos teiss srityje, kiek tai leidiama Sjungos arba valstybs nars teisje
arba pagal valstybs nars teis sudaryta kolektyvine sutartimi, kuriuose nustatytos tinkamos duomen subjekto
pagrindini teisi ir interes apsaugos priemons;
c) tvarkyti duomenis btina, kad bt apsaugoti gyvybiniai duomen subjekto arba kito fizinio asmens interesai, kai
duomen subjektas dl fizini ar teisini prieasi negali duoti sutikimo;
d) duomenis tvarko politini, filosofini, religini ar profesini sjung tiksl siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno
nesiekianti organizacija, vykdydama teist veikl ir taikydama tinkamas apsaugos priemones, ir su slyga, kad
tvarkomi tik tos organizacijos nari ar buvusi nari arba asmen, kurie reguliariai palaiko ryius su ja dl jos
siekiam tiksl, duomenys ir kad asmens duomenys neatskleidiami u organizacijos rib be duomen subjekt
sutikimo;
e) tvarkomi asmens duomenys, kuriuos duomen subjektas yra akivaizdiai paskelbs vieai;
f) tvarkyti duomenis btina siekiant pareikti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus arba tuo atveju, kai teismai
vykdo savo teisminius galiojimus;
g) tvarkyti duomenis btina dl svarbaus vieojo intereso prieasi, remiantis Sjungos arba valstybs nars teise, kurie
turi bti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepaeisti esmini teiss duomen apsaug nuostat ir kuriuose turi
bti numatytos tinkamos ir konkreios duomen subjekto pagrindini teisi ir interes apsaugos priemons;
h) tvarkyti duomenis btina profilaktins arba darbo medicinos tikslais, siekiant vertinti darbuotojo darbingum,
nustatyti medicinin diagnoz, teikti sveikatos prieiros arba socialins rpybos paslaugas ar gydym arba valdyti
sveikatos prieiros ar socialins rpybos sistemas ir paslaugas remiantis Sjungos arba valstybs nars teise arba
pagal sutart su sveikatos prieiros specialistu, taikant 3 dalyje nurodytas slygas ir apsaugos priemones;
i) tvarkyti duomenis btina dl vieojo intereso prieasi visuomens sveikatos srityje, pavyzdiui, siekiant apsisaugoti
nuo rimt tarpvalstybinio pobdio grsmi sveikatai arba utikrinti auktus sveikatos prieiros ir vaist arba
medicinos priemoni kokybs ir saugos standartus, remiantis Sjungos arba valstybs nars teise, kurioje numatomos
tinkamos ir konkreios priemons duomen subjekto teisms ir laisvms apsaugoti, vis pirma profesin paslaptis;
j) tvarkyti duomenis btina archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statis
tiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dal, remiantis Sjungos arba valstybs nars teise, kurie turi bti proporcingi
tikslui, kurio siekiama, nepaeisti esmini teiss duomen apsaug nuostat ir kuriuose turi bti numatytos
tinkamos ir konkreios duomen subjekto pagrindini teisi ir interes apsaugos priemons.
3. 1 dalyje nurodyti asmens duomenys gali bti tvarkomi 2 dalies h punkte nurodytais tikslais, kai tuos duomenis
tvarko specialistas, kuriam pagal Sjungos arba valstybs nars teis arba nacionalini kompetenting staig nustatytas
taisykles taikoma pareiga saugoti profesin paslapt, arba duomenys tvarkomi jo atsakomybe, arba kitas asmuo, kuriam
pagal Sjungos arba valstybs nars teis arba nacionalini kompetenting staig nustatytas taisykles taip pat taikoma
pareiga saugoti paslapt.
4. Valstybs nars gali toliau taikyti arba nustatyti papildomas slygas, skaitant apribojimus, genetini duomen,
biometrini duomen arba sveikatos duomen tvarkymui.
10 straipsnis
Asmens duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas tvarkymas
Asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones
remiantis 6 straipsnio 1 dalimi tvarkomi tik priirint valdios institucijai arba kai duomen tvarkymas leidiamas
Sjungos arba valstybs nars teise, kurioje nustatytos tinkamos duomen subjekt teisi ir laisvi apsaugos priemons.
Bet kuris isamus apkaltinamj nuosprendi duomen registras tvarkomas tik priirint valdios institucijai.
11 straipsnis
Duomen tvarkymas, kai asmens tapatybs nustatyti nereikia
1. Jeigu dl tiksl, kuriais duomen valdytojas tvarko asmens duomenis, duomen valdytojui nebtina ar nebra
btina nustatyti duomen subjekto tapatybs, duomen valdytojas nra pareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti
papildom informacij duomen subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam bt laikomasi io reglamento.
2. Kai io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais duomen valdytojas gali rodyti, kad neturi galimybs nustatyti
duomen subjekto tapatybs, duomen valdytojas, jei manoma, informuoja apie tai duomen subjekt. Tokiais atvejais
1520 straipsniai netaikomi, iskyrus atvejus, kai duomen subjektas, siekdamas pasinaudoti pagal tuos straipsnius jam
suteiktomis teismis, pateikia papildomos informacijos, leidianios nustatyti jo tapatyb.
III SKYRIUS
Duomen subjekto teiss
1 skir sn i s
S k a id r u ma s ir s l ygo s
12 straipsnis
Skaidrus informavimas, praneimas ir duomen subjekto naudojimosi savo teismis slygos
1. Duomen valdytojas imasi tinkam priemoni, kad vis 13 ir 14 straipsniuose nurodyt informacij ir visus
praneimus pagal 1522 ir 34 straipsnius, susijusius su duomen tvarkymu, duomen subjektui pateikt glausta,
skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aikia ir paprasta kalba, ypa jei informacija yra konkreiai skirta
vaikui. Informacija pateikiama ratu arba kitomis priemonmis, skaitant, prireikus, elektronine forma. Duomen
subjekto praymu informacija gali bti suteikta odiu, jeigu duomen subjekto tapatyb rodoma kitomis priemonmis.
2. Duomen valdytojas sudaro palankesnes slygas naudotis 1522 straipsniuose nustatytomis duomen subjekto
teismis. 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais duomen valdytojas neatsisako imtis veiksm pagal duomen
subjekto praym pasinaudoti teismis pagal 1522 straipsnius, nebent duomen valdytojas rodo, kad jis negali
nustatyti duomen subjekto tapatybs.
3. Duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas, taiau bet kuriuo atveju ne vliau kaip per vien mnes nuo
praymo gavimo, pateikia duomen subjektui informacij apie veiksmus, kuri imtasi gavus praym pagal
1522 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali bti pratstas dar dviem mnesiams, atsivelgiant praym
sudtingum ir skaii. Duomen valdytojas per vien mnes nuo praymo gavimo informuoja duomen subjekt apie
tok pratsim, kartu pateikdamas vlavimo prieastis. Kai duomen subjektas praym pateikia elektronins formos
priemonmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei manoma, elektroninmis priemonmis, iskyrus atvejus, kai
duomen subjektas paprao j pateikti kitaip.
4. Jei duomen valdytojas nesiima veiksm pagal duomen subjekto praym, duomen valdytojas nedelsdamas,
taiau ne vliau kaip per vien mnes nuo praymo gavimo, informuoja duomen subjekt apie neveikimo prieastis ir
apie galimyb pateikti skund prieiros institucijai bei pasinaudoti teisi gynimo priemone.
5. Pagal 13 ir 14 straipsnius teikiama informacija ir visi praneimai bei visi veiksmai pagal 1522 ir 34 straipsnius
yra nemokami. Kai duomen subjekto praymai yra akivaizdiai nepagrsti arba neproporcingi, vis pirma dl j pasikar
tojanio turinio, duomen valdytojas gali arba:
a) imti pagrst mokest, atsivelgdamas informacijos teikimo arba praneim ar veiksm, kuri praoma, adminis
tracines ilaidas; arba
b) gali atsisakyti imtis veiksm pagal praym.
Duomen valdytojui tenka pareiga rodyti, kad praymas yra akivaizdiai nepagrstas arba neproporcingas.
6. Nedarant poveikio 11 straipsniui, kai duomen valdytojas turi pagrst abejoni dl 1521 straipsniuose nurodyt
praym pateikusio fizinio asmens tapatybs, duomen valdytojas gali paprayti pateikti papildomos informacijos,
reikalingos norint patvirtinti duomen subjekto tapatyb.
7. Informacija, kuri duomen subjektams turi bti teikiama pagal 13 ir 14 straipsnius, gali bti teikiama su standarti
zuotomis piktogramomis siekiant, kad numatomas duomen tvarkymas bt prasmingai apibendrintas lengvai matomu,
suprantamu ir aikiai skaitomu bdu. Kai piktogramos pateikiamos elektronine forma, jos turi bti kompiuterio
skaitomos.
8. Komisijai pagal 92 straipsn suteikiami galiojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama nustatyti, kokia
informacija turi bti pateikta piktogramomis, ir nustatyti standartizuot piktogram pateikimo procedras.
2 skir sni s
I nf or m a v im a s ir t eis s usi pa int i su a sm ens d u o m e ni mi s
13 straipsnis
Informacija, kuri turi bti pateikta, kai asmens duomenys renkami i duomen subjekto
1. Kai i duomen subjekto renkami jo asmens duomenys, duomen valdytojas asmens duomen gavimo metu
duomen subjektui pateikia vis i informacij:
a) duomen valdytojo ir, jeigu taikoma, duomen valdytojo atstovo tapatyb ir kontaktinius duomenis;
b) duomen apsaugos pareigno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis;
c) duomen tvarkymo tikslus, dl kuri ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomen tvarkymo teisin
pagrind;
d) kai duomen tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punkt, teistus duomen valdytojo arba treiosios
alies interesus;
e) jei yra, asmens duomen gavjus arba asmens duomen gavj kategorijas
f) kai taikoma, apie duomen valdytojo ketinim asmens duomenis perduoti treij valstyb arba tarptautinei organi
zacijai ir Komisijos sprendimo dl tinkamumo buvim ar nebuvim, arba 46 ar 47 straipsniuose arba 49 straipsnio
1 dalies antroje pastraipoje nurodyt perdavim atveju tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones ir bdus,
kaip gauti j kopij arba kur suteikiama galimyb su jais susipainti;
2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomen valdytojas asmens duomen gavimo metu duomen subjektui
pateikia toliau nurodyt kit informacij, btin duomen tvarkymo siningumui ir skaidrumui utikrinti:
a) asmens duomen saugojimo laikotarp arba, jei tai nemanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;
b) teis prayti, kad duomen valdytojas leist susipainti su duomen subjekto asmens duomenimis ir juos itaisyt
arba itrint, arba apribot duomen tvarkym, arba teis nesutikti, kad duomenys bt tvarkomi, taip pat teis
duomen perkeliamum;
c) kai duomen tvarkymas grindiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teis bet
kuriuo metu ataukti sutikim, nedarant poveikio sutikimu grindiamo duomen tvarkymo iki sutikimo ataukimo
teistumui;
d) teis pateikti skund prieiros institucijai;
e) tai, ar asmens duomen pateikimas yra teiss aktais arba sutartyje numatytas reikalavimas, ar reikalavimas, kur
btina vykdyti norint sudaryti sutart, taip pat tai, ar duomen subjektas privalo pateikti asmens duomenis, ir
informacij apie galimas toki duomen nepateikimo pasekmes;
f) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendim primimo, skaitant profiliavim, ir,
bent tais atvejais, prasming informacij apie login jo pagrindim, taip pat tokio duomen tvarkymo reikm ir
numatomas pasekmes duomen subjektui.
3. Jeigu duomen valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys
buvo renkami, prie taip toliau tvarkydamas duomenis duomen valdytojas pateikia duomen subjektui informacij apie
t kit tiksl ir vis kit atitinkam papildom informacij, kaip nurodyta 2 dalyje.
4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu duomen subjektas jau turi informacij, ir tiek, kiek tos informacijos jis turi.
14 straipsnis
Informacija, kuri turi bti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne i duomen subjekto
1. Kai asmens duomenys yra gauti ne i duomen subjekto, duomen valdytojas pateikia duomen subjektui i
informacij:
a) duomen valdytojo ir duomen valdytojo atstovo, jei taikoma, tapatyb ir kontaktinius duomenis;
b) duomen apsaugos pareigno, jei taikoma, kontaktinius duomenis;
c) duomen tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomen tvarkymo teisin pagrind;
d) atitinkam asmens duomen kategorijas;
e) jei jos yra, asmens duomen gavjus arba asmens duomen gavj kategorijas;
f) kai taikoma, apie duomen valdytojo ketinim asmens duomenis perduoti gavjui treiojoje valstybje arba
tarptautinei organizacijai ir Komisijos sprendimo dl tinkamumo buvim ar nebuvim, o 46 ar 47 straipsniuose arba
49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyt perdavim atveju tinkamas arba pritaikytas apsaugos priemones
ir bdus, kaip gauti j kopij arba kur suteikiama galimyb su jais susipainti.
2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, duomen valdytojas pateikia duomen subjektui toliau nurodyt papildom
informacij, btin tvarkymo siningumui ir skaidrumui duomen subjekto atvilgiu utikrinti:
a) asmens duomen saugojimo laikotarp arba, jei tai nemanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti;
b) kai duomen tvarkymas atliekamas pagal 6 straipsnio 1 dalies f punkt, teistus duomen valdytojo arba treiosios
alies interesus;
c) teis prayti, kad duomen valdytojas leist susipainti su duomen subjekto asmens duomenimis ir juos itaisyt
arba itrint, arba apribot duomen tvarkym, ir teis nesutikti, kad duomenys bt tvarkomi, taip pat teis
duomen perkeliamum;
d) kai duomen tvarkymas grindiamas 6 straipsnio 1 dalies a punktu arba 9 straipsnio 2 dalies a punktu, teis bet
kuriuo metu ataukti sutikim, nedarant poveikio sutikimu grindiamo duomen tvarkymo iki sutikimo ataukimo
teistumui;
e) teis pateikti skund prieiros institucijai;
f) koks yra asmens duomen kilms altinis, ir, jei taikoma, ar duomenys gauti i vieai prieinam altini;
g) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendim primimo, skaitant profiliavim, ir,
bent tais atvejais, prasming informacij apie login jo pagrindim, taip pat tokio duomen tvarkymo reikm ir
3. Duomen valdytojas 1 ir 2 dalyse nurodyt informacij pateikia:
a) per pagrst laikotarp nuo asmens duomen gavimo, bet ne vliau kaip per vien mnes, atsivelgiant konkreias
asmens duomen tvarkymo aplinkybes;
b) jeigu asmens duomenys bus naudojami ryiams su duomen subjektu palaikyti ne vliau kaip pirm kart
susisiekiant su tuo duomen subjektu; arba
c) jeigu numatoma asmens duomenis atskleisti kitam duomen gavjui ne vliau kaip atskleidiant duomenis pirm
kart.
4. Kai duomen valdytojas ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo asmens duomenys buvo
gauti, prie toliau tvarkydamas tuos duomenis duomen valdytojas pateikia duomen subjektui informacij apie t kit
tiksl ir vis papildom atitinkam informacij, kaip nurodyta 2 dalyje.
5. 14 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek:
a) duomen subjektas jau turi informacijos;
b) tokios informacijos pateikimas yra nemanomas arba tam reikt neproporcing pastang, vis pirma kai duomenys
tvarkomi archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais
laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodyt slyg ir apsaugos priemoni arba jeigu dl io straipsnio 1 dalyje
nurodytos pareigos gali tapti nemanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais
duomen valdytojas imasi tinkam priemoni duomen subjekto teisms ir laisvms ir teistiems interesams
apsaugoti, skaitant vie informacijos paskelbim;
c) duomen gavimas ar atskleidimas aikiai nustatytas Sjungos arba valstybs nars teisje, ir kurie taikomi duomen
valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teist duomen subjekto interes apsaugos priemons; arba
d) kai asmens duomenys privalo ilikti konfidencials laikantis Sjungos ar valstybs nars teise reglamentuojamos
profesins paslapties prievols, skaitant statais nustatyt prievol saugoti paslapt.
15 straipsnis
Duomen subjekto teis susipainti su duomenimis
1. Duomen subjektas turi teis i duomen valdytojo gauti patvirtinim, ar su juo susij asmens duomenys yra
tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teis susipainti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta
informacija:
a) duomen tvarkymo tikslai;
b) atitinkam asmens duomen kategorijos;
c) duomen gavjai arba duomen gavj kategorijos, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, vis pirma
duomen gavjai treiosiose valstybse arba tarptautins organizacijos;
d) kai manoma, numatomas asmens duomen saugojimo laikotarpis arba, jei nemanoma, kriterijai, taikomi tam
laikotarpiui nustatyti;
e) teis prayti duomen valdytojo itaisyti arba itrinti asmens duomenis ar apriboti su duomen subjektu susijusi
asmens duomen tvarkym arba nesutikti su tokiu tvarkymu;
f) teis pateikti skund prieiros institucijai;
g) kai asmens duomenys renkami ne i duomen subjekto, visa turima informacija apie j altinius;
h) tai, kad esama 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto automatizuoto sprendim primimo, skaitant profiliavim, ir,
bent tais atvejais, prasminga informacija apie login jo pagrindim, taip pat tokio duomen tvarkymo reikm ir
2. Kai asmens duomenys perduodami treij valstyb arba tarptautinei organizacijai, duomen subjektas turi teis
bti informuotas apie tinkamas su duomen perdavimu susijusias apsaugos priemones pagal 46 straipsn.
3. Duomen valdytojas pateikia tvarkom asmens duomen kopij. U bet kurias kitas duomen subjekto praomas
kopijas duomen valdytojas gali imti pagrst mokest, nustatom pagal administracines ilaidas. Kai duomen subjektas
praym pateikia elektroninmis priemonmis ir iskyrus atvejus, kai duomen subjektas paprao j pateikti kitaip,
informacija pateikiama prastai naudojama elektronine forma.
4. 3 dalyje nurodyta teis gauti kopij negali daryti neigiamo poveikio kit teisms ir laisvms.
3 ski rsn i s
D u om en ita is yma s ir i tr ynim a s
16 straipsnis
Teis reikalauti itaisyti duomenis
Duomen subjektas turi teis reikalauti, kad duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas itaisyt netikslius su juo
susijusius asmens duomenis. Atsivelgiant tikslus, kuriais duomenys buvo tvarkomi, duomen subjektas turi teis
reikalauti, kad bt papildyti neisams asmens duomenys, be kita ko, pateikdamas papildom pareikim.
17 straipsnis
Teis reikalauti itrinti duomenis (teis bti pamirtam)
1. Duomen subjektas turi teis reikalauti, kad duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas itrint su juo susijusius
asmens duomenis, o duomen valdytojas yra pareigotas nepagrstai nedelsdamas itrinti asmens duomenis, jei tai galima
pagrsti viena i i prieasi:
a) asmens duomenys nebra reikalingi, kad bt pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi;
b) asmens duomen subjektas ataukia sutikim, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punkt arba 9 straipsnio 2 dalies
a punkt grindiamas duomen tvarkymas, ir nra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis;
c) asmens duomen subjektas nesutinka su duomen tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dal ir nra viresni teist
prieasi tvarkyti duomenis arba duomen subjektas nesutinka su duomen tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dal;
d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteistai;
e) asmens duomenys turi bti itrinti laikantis Sjungos arba valstybs nars teisje, kuri taikoma duomen valdytojui,
nustatytos teisins prievols;
f) asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacins visuomens paslaug silymo
kontekste.
2. Kai duomen valdytojas vieai paskelb asmens duomenis ir pagal 1 dal privalo asmens duomenis itrinti,
duomen valdytojas, atsivelgdamas turimas technologijas ir gyvendinimo snaudas, imasi pagrst veiksm, skaitant
technines priemones, kad informuot duomenis tvarkanius duomen valdytojus, jog duomen subjektas papra, kad
tokie duomen valdytojai itrint visas nuorodas tuos asmens duomenis arba j kopijas ar dublikatus.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomen tvarkymas yra btinas:
a) siekiant pasinaudoti teise saviraikos ir informacijos laisv;
b) siekiant laikytis Sjungos ar valstybs nars teise, kuri taikoma duomen valdytojui, nustatytos teisins prievols,
kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti uduot, vykdom vieojo intereso labui, arba vykdant
duomen valdytojui pavestas vieosios valdios funkcijas;
c) dl vieojo intereso prieasi visuomens sveikatos srityje pagal 9 straipsnio 2 dalies h bei i punktus ir 9 straipsnio
3 dal;
d) archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais laikantis
89 straipsnio 1 dalies, jeigu dl 1 dalyje nurodytos teiss gali tapti nemanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to
tvarkymo tikslus; arba
e) siekiant pareikti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.
18 straipsnis
Teis apriboti duomen tvarkym
1. Duomen subjektas turi teis reikalauti, kad duomen valdytojas apribot duomen tvarkym kai taikomas vienas
i i atvej:
a) asmens duomen subjektas uginija duomen tikslum tokiam laikotarpiui, per kur duomen valdytojas gali
patikrinti asmens duomen tikslum;
b) asmens duomen tvarkymas yra neteistas ir duomen subjektas nesutinka, kad duomenys bt itrinti, ir vietoj to
prao apriboti j naudojim;
c) duomen valdytojui nebereikia asmens duomen duomen tvarkymo tikslais, taiau j reikia duomen subjektui
siekiant pareikti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus; arba
d) duomen subjektas pagal 21 straipsnio 1 dal paprietaravo duomen tvarkymui, kol bus patikrinta, ar duomen
valdytojo teistos prieastys yra viresns u duomen subjekto prieastis.
2. Kai duomen tvarkymas yra apribotas pagal 1 dal, tokius asmens duomenis galima tvarkyti, iskyrus saugojim,
tik gavus duomen subjekto sutikim arba siekiant pareikti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus, arba apsaugoti
kito fizinio ar juridinio asmens teises, arba dl svarbaus Sjungos arba valstybs nars vieojo intereso prieasi.
3. Duomen subjekt, kuris pasiek, kad bt apribotas duomen tvarkymas pagal 1 dal, duomen valdytojas
informuoja prie panaikinant apribojim tvarkyti duomenis.
19 straipsnis
Prievol praneti apie asmens duomen itaisym ar itrynim arba duomen tvarkymo apribojim
Kiekvienam duomen gavjui, kuriam buvo atskleisti asmens duomenys, duomen valdytojas pranea apie bet kok
asmens duomen itaisym, itrynim arba tvarkymo apribojim, vykdom pagal 16 straipsn, 17 straipsnio 1 dal ir
18 straipsn, nebent to padaryti nebt manoma arba tai pareikalaut neproporcing pastang. Duomen subjektui
papraius, duomen valdytojas informuoja duomen subjekt apie tuos duomen gavjus.
20 straipsnis
Teis duomen perkeliamum
1. Duomen subjektas turi teis gauti su juo susijusius asmens duomenis, kuriuos jis pateik duomen valdytojui
susistemintu, prastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu, ir turi teis persisti tuos duomenis kitam duomen
valdytojui, o duomen valdytojas, kuriam asmens duomenys buvo pateikti, turi nesudaryti tam klii, kai:
a) duomen tvarkymas yra grindiamas sutikimu pagal 6 straipsnio 1 dalies a punkt arba 9 straipsnio 2 dalies
a punkt arba sutartimi pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt; ir
b) duomenys yra tvarkomi automatizuotomis priemonmis.
2. Naudodamasis savo teise duomen perkeliamum pagal 1 dal, duomen subjektas turi teis, kad vienas duomen
valdytojas asmens duomenis tiesiogiai persist kitam, kai tai technikai manoma.
3. io straipsnio 1 dalyje nurodyta teise naudojamasi nedarant poveikio 17 straipsniui. Ta teis netaikoma, kai
tvarkyti duomenis btina siekiant atlikti uduot, vykdom vieojo intereso labui arba vykdant duomen valdytojui
pavestas vieosios valdios funkcijas.
4. 1 dalyje nurodyta teis negali daryti neigiamo poveikio kit teisms ir laisvms.
4 ski r sn i s
Te is n es u tik t i ir a ut om a ti z uo t a s a t skir sp r end im p r i m im as
21 straipsnis
Teis nesutikti
1. Duomen subjektas turi teis dl su jo konkreiu atveju susijusi prieasi bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo
susij asmens duomenys bt tvarkomi, kai toks duomen tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba
f punktus, skaitant profiliavim remiantis tomis nuostatomis. Duomen valdytojas nebetvarko asmens duomen,
iskyrus atvejus, kai duomen valdytojas rodo, kad duomenys tvarkomi dl tikinam teist prieasi, kurios yra
viresns u duomen subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.
2. Kai asmens duomenys tvarkomi tiesiogins rinkodaros tikslais, duomen subjektas turi teis bet kuriuo metu
nesutikti, kad su juo susij asmens duomenys bt tvarkomi tokios rinkodaros tikslais, skaitant profiliavim, kiek jis
susijs su tokia tiesiogine rinkodara.
3. Kai duomen subjektas prietarauja duomen tvarkymui tiesiogins rinkodaros tikslais, asmens duomenys tokiais
tikslais nebetvarkomi.
4. Duomen subjektas apie 1 ir 2 dalyse nurodyt teis aikiai informuojamas ne vliau kaip pirm kart susisiekiant
su duomen subjektu, ir i informacija pateikiama aikiai ir atskirai nuo visos kitos informacijos.
5. Naudojimosi informacins visuomens paslaugomis atveju, nepaisant Direktyvos 2002/58/EB, duomen subjektas
gali naudotis savo teise nesutikti automatizuotomis priemonmis, kurioms naudojamos technins specifikacijos.
6. Kai asmens duomenys yra tvarkomi mokslini ar istorini tyrim arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio
1 dal, duomen subjektas dl su jo konkreiu atveju susijusi prieasi turi teis nesutikti, kad su juo susij asmens
duomenys bt tvarkomi, iskyrus atvejus, kai duomenis tvarkyti yra btina siekiant atlikti uduot, vykdom dl vieojo
intereso prieasi.
22 straipsnis
Automatizuotas atskir sprendim primimas, skaitant profiliavim
1. Duomen subjektas turi teis, kad jam nebt taikomas tik automatizuotu duomen tvarkymu, skaitant
profiliavim, grindiamas sprendimas, dl kurio jam kyla teisins pasekms arba kuris jam panaiu bdu daro didel
poveik.
2. 1 dalis netaikoma, jeigu sprendimas:
a) yra btinas siekiant sudaryti arba vykdyti sutart tarp duomen subjekto ir duomen valdytojo;
b) yra leidiamas Sjungos arba valstybs nars teisje, kurie taikomi duomen valdytojui ir kuriais taip pat nustatomos
tinkamos priemons duomen subjekto teisms bei laisvms ir teistiems interesams apsaugoti; arba
c) yra pagrstas aikiu duomen subjekto sutikimu.
3. 2 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais duomen valdytojas gyvendina tinkamas priemones, kad bt
apsaugotos duomen subjekto teiss bei laisvs ir teisti interesai, bent teis i duomen valdytojo reikalauti mogaus
sikiimo, pareikti savo poir ir uginyti sprendim.
4. 2 dalyje nurodyti sprendimai negrindiami 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais speciali kategorij asmens
duomenimis, nebent taikomi 9 straipsnio 2 dalies a arba g punktai ir yra nustatytos tinkamos priemons duomen
subjekto teisms bei laisvms ir teistiems interesams apsaugoti.
5 ski rsni s
A p r i boji ma i
23 straipsnis
Apribojimai
1. Sjungos ar valstybs nars teise, kuri taikoma duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui, teiskros priemone
gali bti apribotos 1222 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka
1222 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievols ir teiss, kai tokiu apribojimu gerbiama
pagrindini teisi ir laisvi esm ir jis demokratinje visuomenje yra btina ir proporcinga priemon siekiant utikrinti:
a) nacionalin saugum;
b) gynyb;
c) visuomens saugum;
d) nusikalstam veik prevencij, tyrim, nustatym ar patraukim u jas baudiamojon atsakomybn arba
baudiamj sankcij vykdym, skaitant apsaug nuo grsmi visuomens saugumui ir j prevencij;
e) kitus Sjungos ar valstybs nars svarbius tikslus, susijusius su bendrais vieaisiais interesais, vis pirma svarbiu
ekonominiu ar finansiniu Sjungos ar valstybs nars interesu, skaitant pinig, biudeto bei mokesi klausimus,
visuomens sveikat ir socialin apsaug;
f) teism nepriklausomumo ir teismo proceso apsaug;
g) reglamentuojamj profesij etikos paeidim prevencij, tyrim, nustatym ir patraukim baudiamojon

atsakomybn u juos;
h) stebsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkcij, kuri (net jeigu tik kartais) yra susijusi su vieosios valdios funkcij
vykdymu a- e ir g punktuose nurodytais atvejais;
i) duomen subjekto apsaug arba kit asmen teisi ir laisvi apsaug;
j) civilini iekini vykdymo utikrinim.
2. Vis pirma visose 1 dalyje nurodytose teiskros priemonse pateikiamos konkreios nuostatos, susijusios tam
tikrais atvejais bent su:
a) duomen tvarkymo tikslais arba duomen tvarkymo kategorijomis,
b) asmens duomen kategorijomis,
c) nustatyt apribojim apimtimi,
d) apsaugos priemonmis, kuriomis siekiama ukirsti keli piktnaudiavimui arba neteistam susipainimui su
duomenimis ar j perdavimui,
e) duomen valdytojo arba duomen valdytoj kategorij apibdinimu,
f) saugojimo laikotarpiais ir taikytinomis apsaugos priemonmis, atsivelgiant duomen tvarkymo arba duomen
tvarkymo kategorij pobd, aprpt ir tikslus,
g) pavojais duomen subjekt teisms ir laisvms, ir
h) duomen subjekt teise bti informuotiems apie apribojim, nebent tai pakenkt apribojimo tikslui.
IV SKYRIUS
Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas
1 ski rsn i s
B end ro sio s p r i evo l s
24 straipsnis
Duomen valdytojo atsakomyb
1. Atsivelgdamas duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst bei tikslus, taip pat vairios tikimybs ir rimtumo
pavojus fizini asmen teisms ir laisvms, duomen valdytojas gyvendina tinkamas technines ir organizacines
priemones, kad utikrint ir galt rodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis io reglamento. Tos priemons prireikus
peririmos ir atnaujinamos.
2. Kai tai proporcinga duomen tvarkymo veiklos atvilgiu, 1 dalyje nurodytos priemons apima duomen valdytojo
gyvendinam atitinkam duomen apsaugos politik.
3. Tuo, kad laikomasi patvirtint elgesio kodeks, kaip nurodyta 40 straipsnyje, arba patvirtint sertifikavimo
mechanizm, kaip nurodyta 42 straipsnyje, gali bti remiamasi kaip vienu i element, kuriuo siekiama rodyti, kad
duomen valdytojas vykdo prievoles.
25 straipsnis
Pritaikytoji duomen apsauga ir standartizuotoji duomen apsauga
1. Atsivelgdamas technini galimybi isivystymo lyg, gyvendinimo snaudas bei duomen tvarkymo pobd,
aprpt, kontekst ir tikslus, taip pat duomen tvarkymo keliamus vairios tikimybs ir rimtumo pavojus fizini
asmen teisms ir laisvms, duomen valdytojas, tiek nustatydamas duomen tvarkymo priemones, tiek paties duomen
tvarkymo metu, gyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kaip antai pseudonim suteikim, kuriomis
siekiama veiksmingai gyvendinti duomen apsaugos principus, kaip antai duomen kiekio mainimo princip, ir
duomen tvarkym integruoti btinas apsaugos priemones, kad jis atitikt io reglamento reikalavimus ir apsaugot
duomen subjekt teises.
2. Duomen valdytojas gyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis utikrina, kad standarti
zuotai bt tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurie yra btini kiekvienam konkreiam duomen tvarkymo tikslui. Ta
prievol taikoma surinkt asmens duomen kiekiui, j tvarkymo apimiai, j saugojimo laikotarpiui ir j prieinamumui.
Vis pirma tokiomis priemonmis utikrinama, kad standartizuotai be fizinio asmens sikiimo su asmens duomenimis
negalt susipainti neribotas fizini asmen skaiius.
3. Patvirtintu sertifikavimo mechanizmu pagal 42 straipsn gali bti remiamasi kaip vienu i element siekiant rodyti,
kad laikomasi io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt reikalavim.
26 straipsnis
Bendri duomen valdytojai
1. Kai du ar daugiau duomen valdytoj kartu nustato duomen tvarkymo tikslus ir priemones, jie yra bendri
duomen valdytojai. Jie tarpusavio susitarimu skaidriu bdu nustato savo atitinkam atsakomyb u pagal reglament
nustatyt prievoli, vis pirma susijusi su duomen subjekto naudojimusi savo teismis ir j atitinkamomis pareigomis
pateikti 13 ir 14 straipsniuose nurodyt informacij, vykdym, iskyrus atvejus, kai atitinkama duomen valdytoj
atsakomyb yra nustatyta Sjungos arba valstybs nars teisje, kuri yra taikoma duomen valdytojams, ir tokiu mastu,
kokiu ji yra nustatyta. Susitarimu gali bti paskirtas duomen subjekt informavimo punktas.
2. 1 dalyje numatytame susitarime tinkamai apibriamos atitinkamos faktins bendr duomen valdytoj funkcijos
bei santykiai duomen subjekt atvilgiu. Duomen subjektui sudaroma galimyb susipainti su esminmis io
susitarimo nuostatomis.
3. Nepaisant 1 dalyje nurodyto susitarimo slyg, duomen subjektas gali naudotis savo teismis pagal reglament
kiekvieno i duomen valdytoj atvilgiu.
27 straipsnis
Sjungoje nesisteigusi duomen valdytoj ar duomen tvarkytoj atstovai
1. Jeigu taikoma 3 straipsnio 2 dalis, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas ratu paskiria atstov Sjungoje.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta prievol netaikoma:
a) jei duomen tvarkymas yra nereguliarus, neapima speciali kategorij duomen tvarkymo, kaip nurodyta
9 straipsnio 1 dalyje, dideliu mastu ar 10 straipsnyje nurodyto asmens duomen apie apkaltinamuosius
nuosprendius ir nusikalstamas veikas tvarkymo ir dl jo neturt kilti pavojus fizini asmen teisms ir laisvms,
atsivelgiant duomen tvarkymo pobd, kontekst, aprpt ir tikslus; arba
b) valdios institucijai arba staigai.

3. Atstovas turi bti sisteigs vienoje i t valstybi nari, kuriose yra duomen subjektai ir kuri asmens duomenys
yra tvarkomi preki ar paslaug silymo jiems tikslais arba kuri elgesys yra stebimas.
4. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas galioja atstov, kad vis pirma prieiros institucijos ir duomen
subjektai galt kreiptis ne tik duomen valdytoj ar duomen tvarkytoj, bet ir atstov, arba tik atstov visais
klausimais, susijusiais su duomen tvarkymu, siekiant utikrinti, kad bt laikomasi io reglamento.
5. Tai, kad duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas paskiria atstov, nedaro poveikio teisiniams veiksmams,
kuri galt bti imtasi prie pat duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj.
28 straipsnis
Duomen tvarkytojas
1. Kai duomenys turi bti tvarkomi duomen valdytojo vardu, duomen valdytojas pasitelkia tik tuos duomen
tvarkytojus, kurie pakankamai utikrina, kad tinkamos technins ir organizacins priemons bus gyvendintos tokiu
bdu, kad duomen tvarkymas atitikt io reglamento reikalavimus ir bt utikrinta duomen subjekto teisi apsauga.
2. Duomen tvarkytojas nepasitelkia kito duomen tvarkytojo be iankstinio konkretaus arba bendro raytinio
duomen valdytojo leidimo. Bendro raytinio leidimo atveju duomen tvarkytojas informuoja duomen valdytoj apie
visus planuojamus pakeitimus, susijusius su kit duomen tvarkytoj pasitelkimu ar pakeitimu, ir tokiu bdu
suteikdamas duomen valdytojui galimyb nesutikti su tokiais pakeitimais.
3. Duomen tvarkytojo atliekamas duomen tvarkymas reglamentuojamas sutartimi ar kitu teiss aktu pagal
Sjungos arba valstybs nars teis, kurie yra privalomi duomen tvarkytojui duomen valdytojo atvilgiu ir kurioje
nustatomi duomen tvarkymo dalykas ir trukm, duomen tvarkymo pobdis ir tikslas, asmens duomen ris ir
duomen subjekt kategorijos bei duomen valdytojo prievols ir teiss. Toje sutartyje ar kitame teiss akte vis pirma
nustatoma, kad duomen tvarkytojas:
a) tvarko asmens duomenis tik pagal duomen valdytojo dokumentais formintus nurodymus, skaitant susijusius su
asmens duomen perdavimu treij valstyb ar tarptautinei organizacijai, iskyrus atvejus, kai tai daryti
reikalaujama pagal Sjungos arba valstybs nars teis, kuri yra taikoma duomen tvarkytojui; tokiu atveju duomen
tvarkytojas prie praddamas tvarkyti duomenis pranea apie tok teisin reikalavim duomen valdytojui, iskyrus
atvejus, kai pagal t teis toks praneimas yra draudiamas dl svarbi vieojo intereso prieasi;
b) utikrina, kad asmens duomenis tvarkyti galioti asmenys bt sipareigoj utikrinti konfidencialum arba jiems
bt taikoma atitinkama statais nustatyta konfidencialumo prievol;
c) imasi vis priemoni, kuri reikalaujama pagal 32 straipsn;
d) laikosi 2 ir 4 dalyse nurodyt kito duomen tvarkytojo pasitelkimo slyg;
e) atsivelgdamas duomen tvarkymo pobd, padeda duomen valdytojui taikydamas tinkamas technines ir organi
zacines priemones, kiek tai manoma, kad bt vykdyta duomen valdytojo prievol atsakyti praymus pasinaudoti
III skyriuje nustatytomis duomen subjekto teismis;
f) padeda duomen valdytojui utikrinti 3236 straipsniuose nustatyt prievoli laikymsi, atsivelgdamas duomen
tvarkymo pobd ir duomen tvarkytojo turim informacij;
g) pagal duomen valdytojo pasirinkim, ubaigus teikti su duomen tvarkymu susijusias paslaugas, itrina arba grina
duomen valdytojui visus asmens duomenis ir itrina esamas j kopijas, iskyrus atvejus, kai Sjungos ar valstybs
nars teise reikalaujama asmens duomenis saugoti;
h) pateikia duomen valdytojui vis informacij, btin siekiant rodyti, kad vykdomos iame straipsnyje nustatytos
prievols, ir sudaro slygas bei padeda duomen valdytojui arba kitam duomen valdytojo galiotam auditoriui atlikti
audit, skaitant patikrinimus.
Pirmos pastraipos h punkto atvilgiu duomen tvarkytojas nedelsdamas informuoja duomen valdytoj, jei, jo
nuomone, nurodymas paeidia reglament ar kitas Sjungos ar valstybs nars duomen apsaugos nuostatas.
4. Kai duomen tvarkytojas konkreiai duomen tvarkymo veiklai duomen valdytojo vardu atlikti pasitelkia kit
duomen tvarkytoj, sutartimi ar kitu teiss aktu pagal Sjungos ar valstybs nars teis tam kitam duomen tvarkytojui
nustatomos tos paios duomen apsaugos prievols, kaip ir prievols, nustatytos 3 dalyje nurodytoje duomen valdytojo
ir duomen tvarkytojo sutartyje ar kitame teiss akte, vis pirma prievol pakankamai utikrinti, kad tinkamos technins
ir organizacins priemons bus gyvendintos tokiu bdu, kad duomen tvarkymas atitikt io reglamento reikalavimus.
Kai tas kitas duomen tvarkytojas nevykdo duomen apsaugos prievoli, pirminis duomen tvarkytojas ilieka visikai
atsakingas duomen valdytojui u to kito duomen tvarkytojo prievoli vykdym.
5. Tuo, kad duomen tvarkytojas laikosi patvirtinto elgesio kodekso, kaip nurodyta 40 straipsnyje, arba patvirtinto
sertifikavimo mechanizmo, kaip nurodyta 42 straipsnyje, gali bti remiamasi kaip vienu i element, kuriuo siekiama
rodyti pakankam utikrinim, kaip nurodyta io straipsnio 1 ir 4 dalyse.
6. Nedarant poveikio atskirai duomen valdytojo ir duomen tvarkytojo sutariai, io straipsnio 3 ir 4 dalyse
nurodyta sutartis ar kitas teiss aktas visas arba i dalies gali bti grindiamas standartinmis sutari slygomis,
nurodytomis io straipsnio 7 ir 8 dalyse, skaitant kai jos yra pagal 42 ir 43 straipsnius duomen valdytojui ar duomen
tvarkytojui suteikiamo sertifikavimo dalis.
7. Komisija io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais klausimais gali nustatyti standartines sutari slygas, laikydamasi
93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinjimo procedros.
8. Prieiros institucija io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais klausimais gali nustatyti standartines sutari slygas,
taikydama 63 straipsnyje nurodyt nuoseklumo utikrinimo mechanizm.
9. 3 ir 4 dalyse nurodyta sutartis ar kitas teiss aktas sudaromas ratu, skaitant elektronine forma.
10. Nedarant poveikio 82, 83 ir 84 straipsniams, jei duomen tvarkytojas nustatydamas duomen tvarkymo tikslus ir
priemones paeidia reglament, to duomen tvarkymo atvilgiu duomen tvarkytojas yra laikomas duomen
valdytoju.
29 straipsnis
Duomen valdytojui ar duomen tvarkytojui pavaldi asmen atliekamas duomen tvarkymas
Duomen tvarkytojas ir bet kuris duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui pavaldus asmuo, galintis susipainti su
asmens duomenimis, negali t duomen tvarkyti, iskyrus atvejus, kai duomen valdytojas duoda nurodymus juos
tvarkyti, nebent tai daryti reikalaujama pagal Sjungos ar valstybs nars teis.
30 straipsnis
Duomen tvarkymo veiklos raai
1. Kiekvienas duomen valdytojas ir, kai taikoma, duomen valdytojo atstovas tvarko duomen tvarkymo veiklos, u
kuri jis atsako, raus. Tame rae pateikiama visa toliau nurodyta informacija:
a) duomen valdytojo ir, jei taikoma, bendro duomen valdytojo, duomen valdytojo atstovo ir duomen apsaugos
pareigno vardas bei pavard (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;
b) duomen tvarkymo tikslai;
c) duomen subjekt kategorij ir asmens duomen kategorij apraymas;

d) duomen gavj, kuriems buvo arba bus atskleisti asmens duomenys, skaitant duomen gavjus treiosiose
valstybse ar tarptautines organizacijas, kategorijos;
e) kai taikoma, asmens duomen perdavimai treij valstyb arba tarptautinei organizacijai, skaitant tos treiosios
valstybs arba tarptautins organizacijos pavadinim, ir 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais
duomen perdavim atvejais tinkam apsaugos priemoni dokumentai;
f) kai manoma, numatomi vairi kategorij duomen itrynimo terminai;
g) kai manoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodyt technini ir organizacini saugumo priemoni apraymas.
2. Kiekvienas duomen tvarkytojas ir, jei taikoma, duomen tvarkytojo atstovas tvarko su vis kategorij su
duomen tvarkymo veikla, vykdoma duomen valdytojo vardu, susijusius raus, kuriuose nurodoma:
a) duomen tvarkytojo ar duomen tvarkytoj ir kiekvieno duomen valdytojo, kurio vardu veikia duomen
tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, duomen valdytojo ar duomen tvarkytojo atstovo ir duomen apsaugos pareigno
vardas bei pavard (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;
b) kiekvieno duomen valdytojo vardu atliekamo duomen tvarkymo kategorijos;
c) kai taikoma, asmen duomen perdavimai treij valstyb arba tarptautinei organizacijai, be kita ko, nurodant t
treij valstyb arba tarptautin organizacij, ir, 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyt duomen
perdavim atveju, tinkam apsaugos priemoni dokumentai;
d) kai manoma, bendras 32 straipsnio 1 dalyje nurodyt technini ir organizacini saugumo priemoni apraymas.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyti raai tvarkomi ratu, skaitant elektronine forma.
4. Duomen valdytojas ar duomen tvarkytojas ir, jei taikoma, duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo atstovas
pateikia ra prieiros institucijai, gav praym.
5. 1 ir 2 dalyse nurodytos prievols netaikomos monei arba organizacijai, kurioje dirba maiau kaip 250 darbuotoj,
iskyrus atvejus, kai dl jos vykdomo duomen tvarkymo gali kilti pavojus duomen subjekt teisms ir laisvms,
duomen tvarkymas nra nereguliarus arba duomen tvarkymas apima speciali kategorij asmens duomenis, kaip
nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje, arba tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas
veikas, kaip nurodyta 10 straipsnyje.
31 straipsnis
Bendradarbiavimas su prieiros institucija
Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, j atstovai, gav praym bendradarbiauja su
prieiros institucija jai vykdant savo uduotis.
2 skir sni s
A s me ns d uo me n sa ug um a s
32 straipsnis
Duomen tvarkymo saugumas
1. Atsivelgdamas technini galimybi isivystymo lyg, gyvendinimo snaudas bei duomen tvarkymo pobd,
aprpt, kontekst ir tikslus, taip pat duomen tvarkymo keliamus vairios tikimybs ir rimtumo pavojus fizini asmen
teisms ir laisvms, duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas gyvendina tinkamas technines ir organizacines
priemones, kad bt utikrintas pavoj atitinkanio lygio saugumas, skaitant, inter alia, jei reikia:
a) pseudonim suteikim asmens duomenims ir j ifravim;

b) gebjim utikrinti nuolatin duomen tvarkymo sistem ir paslaug konfidencialum, vientisum, prieinamum ir
atsparum;
c) gebjim laiku atkurti slygas ir galimybes naudotis asmens duomenimis fizinio ar techninio incidento atveju;
d) reguliar technini ir organizacini priemoni, kuriomis utikrinamas duomen tvarkymo saugumas, tikrinimo,
vertinimo ir veiksmingumo vertinimo proces.
2. Nustatant tinkamo lygio saugum vis pirma atsivelgiama pavojus, kurie kyla dl duomen tvarkymo, vis
pirma dl netyinio arba neteisto persist, saugom ar kitaip tvarkom duomen sunaikinimo, praradimo, pakeitimo,
atskleidimo be leidimo ar neteistos prieigos prie j.
3. Tuo, kad laikomasi patvirtinto elgesio kodekso, kaip nurodyta 40 straipsnyje, arba patvirtinto sertifikavimo
mechanizmo, kaip nurodyta 42 straipsnyje, gali bti remiamasi kaip vienu i element, kuriuo siekiama rodyti, kad
laikomasi io straipsnio 1 dalyje nustatyt reikalavim.
4. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas imasi priemoni, siekdami utikrinti, kad bet kuris duomen
valdytojui arba duomen tvarkytojui pavaldus fizinis asmuo, galintis susipainti su asmens duomenimis, j netvarkyt,
iskyrus atvejus, kai duomen valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tas asmuo privalo tai daryti pagal
Sjungos arba valstybs nars teis.
33 straipsnis
Praneimas prieiros institucijai apie asmens duomen saugumo paeidim
1. Asmens duomen saugumo paeidimo atveju duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas ir, jei manoma, prajus
ne daugiau kaip per 72 valandoms nuo tada, kai jis suino apie asmens duomen saugumo paeidim, apie tai pranea
prieiros institucijai, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsn, nebent asmens duomen saugumo paeidimas neturt
kelti pavojaus fizini asmen teisms ir laisvms. Jeigu prieiros institucijai apie asmens duomen saugumo paeidim
nepraneama per 72 valandas, prie praneimo pridedamos vlavimo prieastys.
2. Duomen tvarkytojas, suinojs apie asmens duomen saugumo paeidim, nepagrstai nedelsdamas apie tai
pranea duomen valdytojui.
3. 1 dalyje nurodytame praneime turi bti bent:
a) apraytas asmens duomen saugumo paeidimo pobdis, skaitant, jeigu manoma, atitinkam duomen subjekt
kategorijas ir apytiksl skaii, taip pat atitinkam asmens duomen ra kategorijas ir apytiksl skaii;
b) nurodyta duomen apsaugos pareigno arba kito kontaktinio asmens, galinio suteikti daugiau informacijos, vardas
bei pavard (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;
c) apraytos tiktinos asmens duomen saugumo paeidimo pasekms;
d) apraytos priemons, kuri msi arba pasil imtis duomen valdytojas, kad bt paalintas asmens duomen
saugumo paeidimas, skaitant, kai tinkama, priemones galimoms neigiamoms jo pasekmms sumainti.
4. Kai ir jeigu informacijos nemanoma pateikti tuo paiu metu, informacija toliau nepagrstai nedelsiant gali bti
teikiama etapais.
5. Duomen valdytojas dokumentuoja visus asmens duomen saugumo paeidimus, skaitant su asmens duomen
saugumo paeidimu susijusius faktus, jo poveik ir taisomuosius veiksmus, kuri buvo imtasi. Remdamasi tais
dokumentais, prieiros institucija turi galti patikrinti, ar laikomasi io straipsnio.
34 straipsnis
Praneimas duomen subjektui apie asmens duomen saugumo paeidim
1. Kai dl asmens duomen saugumo paeidimo gali kilti didelis pavojus duomen fizini asmen teisms ir
laisvms, duomen valdytojas nepagrstai nedelsdamas pranea apie asmens duomen saugumo paeidim duomen
subjektui.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytame praneime duomen subjektui aikia ir paprasta kalba apraomas asmens
duomen saugumo paeidimo pobdis ir pateikiama bent 33 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktuose nurodyta
informacija ir priemons.
3. 1 dalyje nurodyto praneimo duomen subjektui nereikalaujama, jeigu vykdomos bet kurios toliau nurodytos
slygos:
a) duomen valdytojas gyvendino tinkamas technines ir organizacines apsaugos priemones ir tos priemons taikytos
asmens duomenims, kuriems asmens duomen saugumo paeidimas turjo poveikio, vis pirma tas priemones,
kuriomis utikrinama, kad asmeniui, neturiniam leidimo susipainti su asmens duomenimis, jie bt nesuprantami,
pavyzdiui, ifravimo priemones;
b) duomen valdytojas vliau msi priemoni, kuriomis utikrinama, kad nebegalt kilti 1 dalyje nurodytas didelis
pavojus duomen subjekt teisms ir laisvms;
c) tai pareikalaut neproporcingai daug pastang. Tokiu atveju vietoj to apie tai vieai paskelbiama arba taikoma panai
priemon, kuria duomen subjektai bt informuojami taip pat efektyviai.
4. Jeigu duomen valdytojas dar nra pranes duomen subjektui apie asmens duomen saugumo paeidim,
prieiros institucija, apsvarsiusi, kokia yra tikimyb, kad dl asmens duomen saugumo paeidimo kils didelis pavojus,
gali pareikalauti, kad jis t padaryt, arba gali nusprsti, kad vykdyta bet kuri i 3 dalyje nurodyt slyg.
3 ski rsn is
P ovei k io d uo m en a p s au ga i ve r ti nim as ir i a nks tin s ko ns u lt ac ij o s
35 straipsnis
Poveikio duomen apsaugai vertinimas
1. Tais atvejais, kai dl duomen tvarkymo ries, vis pirma, kai naudojamos naujos technologijos, ir atsivelgiant
duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst ir tikslus, fizini asmen teisms bei laisvms gali kilti didelis pavojus,
duomen valdytojas, prie praddamas tvarkyti duomenis, atlieka numatyt duomen tvarkymo operacij poveikio
asmens duomen apsaugai vertinim. Panaius didelius pavojus keliani duomen tvarkymo operacij sekai inagrinti
galima atlikti vien vertinim.
2. Atlikdamas poveikio duomen apsaugai vertinim duomen valdytojas konsultuojasi su duomen apsaugos
pareignu, jei toks yra paskirtas.
3. 1 dalyje nurodytas poveikio duomen apsaugai vertinimas vis pirma turi bti atliekamas iuo atveju:
a) sistemingas ir isamus su fiziniais asmenimis susijusi asmenini aspekt vertinimas, kuris yra grindiamas automa
tizuotu tvarkymu, skaitant profiliavim, ir kuriuo remiantis priimami sprendimai, kuriais padaromas su fiziniu
asmeniu susijs teisinis poveikis arba kurie daro pana didel poveik fiziniam asmeniui;
b) 9 straipsnio 1 dalyje nurodyt speciali kategorij duomen arba 10 straipsnyje nurodyt asmens duomen apie
apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas tvarkymas dideliu mastu; arba
c) sistemingas vieos vietos stebjimas dideliu mastu.
4. Prieiros institucija sudaro ir vieai paskelbia t ri duomen tvarkymo operacij, kurioms taikomas
reikalavimas atlikti poveikio duomen apsaugai vertinim pagal 1 dal, sra. Prieiros institucija iuos sraus pateikia
68 straipsnyje nurodytai Valdybai.
5. Prieiros institucija taip pat gali sudaryti ir vieai paskelbti t ri duomen tvarkymo operacij, kurioms
netaikomas reikalavimas atlikti poveikio duomen apsaugai vertinim, sra. Prieiros institucija iuos sraus pateikia
Valdybai.
6. Prie patvirtindama 4 ir 5 dalyse nurodytus sraus, kompetentinga prieiros institucija taiko 63 straipsnyje
nurodyt nuoseklumo utikrinimo mechanizm, kai tokiuose srauose nurodoma duomen tvarkymo veikla, kuri yra
susijusi su preki ar paslaug silymu duomen subjektams arba su duomen subjekt elgesio stebjimu keliose
valstybse narse, arba kuri vykdant gali bti padarytas didelis poveikis laisvam asmens duomen judjimui Sjungoje.
7. vertinime pateikiama bent jau:
a) sistemingas numatyt duomen tvarkymo operacij apraymas ir duomen tvarkymo tikslai, skaitant, kai taikoma,
teistus interesus, kuri siekia duomen valdytojas;
b) duomen tvarkymo operacij reikalingumo ir proporcingumo, palyginti su tikslais, vertinimas;
c) 1 dalyje nurodytas duomen subjekt teisms ir laisvms kylani pavoj vertinimas; ir
d) pavojams paalinti numatytos priemons, skaitant apsaugos priemones, saugumo priemones ir mechanizmus, kuriais
utikrinama asmens duomen apsauga ir rodoma, kad laikomasi io reglamento, atsivelgiant duomen subjekt ir
kit susijusi asmen teises ir teistus interesus.
8. Vertinant duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj vykdom duomen tvarkymo operacij poveik, vis pirma
atliekant poveikio duomen apsaugai vertinim, deramai atsivelgiama tai, ar atitinkami duomen valdytojai ir
duomen tvarkytojai laikosi 40 straipsnyje nurodyt patvirtint elgesio kodeks.
9. Atitinkamais atvejais duomen valdytojas siekia isiaikinti duomen subjekt ar j atstov nuomon apie
numatyt duomen tvarkym, nepaeisdamas komercini ar viej interes apsaugos arba duomen tvarkymo
operacij saugumo reikalavim.
10. Jeigu duomen tvarkymas pagal 6 straipsnio 1 dalies c arba e punkt turi teisin pagrind Sjungos arba valstybs
nars teisje, kuri yra taikoma duomen valdytojui, ir tokia teis reglamentuoja atitinkam konkrei duomen
tvarkymo operacij ar operacij sek, o poveikio duomen apsaugai vertinimas jau buvo atliktas kaip dalis bendro
poveikio vertinimo priimant t teisin pagrind, 17 dalys netaikomos, iskyrus atvejus, kai valstybs nars mano, kad
prie pradedant duomen tvarkymo veikl btina atlikti tok vertinim.
11. Prireikus duomen valdytojas atlieka perir, kad vertint, ar duomenys tvarkomi laikantis poveikio duomen
apsaugai vertinimo, bent tais atvejais, kai pakinta tvarkymo operacij keliamas pavojus.
36 straipsnis
Iankstins konsultacijos
1. Duomen valdytojas, prie praddamas tvarkyti duomenis, konsultuojasi su prieiros institucija, jeigu pagal
35 straipsn poveikio duomen apsaugai vertinime nurodyta, kad tvarkant duomenis kilt didelis pavojus, jei duomen
valdytojas nesiimt priemoni pavojui sumainti.
2. Jeigu prieiros institucija laikosi nuomons, kad 1 dalyje nurodytas numatytas duomen tvarkymas paeist
reglament, vis pirma tais atvejais, kai duomen valdytojas nepakankamai nustat arba nepakankamai sumaino
pavoj, prieiros institucija ne vliau kaip per atuonias savaites nuo praymo dl konsultacijos gavimo, ratu pateikia
duomen valdytojui ir, kai taikoma, duomen tvarkytojui, rekomendacijas ir gali pasinaudoti bet kuriais 58 straipsnyje
nurodytais galiojimais. Tas laikotarpis gali bti pratstas eioms savaitms, atsivelgiant numatyto duomen tvarkymo
sudtingum. Prieiros institucija informuoja duomen valdytoj ir, kai taikoma, duomen tvarkytoj, apie bet kok
tok pratesim per vien mnes nuo praymo dl konsultacijos gavimo, kartu su vlavimo prieastimis. Tie laikotarpiai
gali bti sustabdyti iki prieiros institucija gavus informacij, kurios ji buvo papraiusi konsultacij tikslais.
3. Konsultuodamasis su prieiros institucija pagal 1 dal, duomen valdytojas prieiros institucijai nurodo:
a) kai taikoma, atitinkamas duomen tvarkymo procese dalyvaujanio duomen valdytojo, bendr duomen valdytoj
ir duomen tvarkytoj atsakomybs sritis, vis pirma, kai duomenys tvarkomi moni grupje;
b) numatyto duomen tvarkymo tikslus ir priemones;
c) nustatytas priemones bei apsaugos priemones duomen subjekt teisms ir laisvms apsaugoti pagal reglament;
d) kai taikoma, duomen apsaugos pareigno kontaktinius duomenis;

e) 35 straipsnyje numatyt poveikio duomen apsaugai vertinim; ir
f) bet koki kit prieiros institucijos praom informacij.
4. Valstybs nars, rengdamos pasilym dl teiskros priemons, kuri turi priimti nacionalinis parlamentas, arba
tokia teiskros priemone grindiamos reguliavimo priemons, susijusios su duomen tvarkymu, konsultuojasi su
prieiros institucija.
5. Nepaisant 1 dalies, pagal valstybs nars teis gali bti reikalaujama, kad duomen valdytojai konsultuotsi su
prieiros institucija ir gaut jos iankstin leidim dl duomen valdytojo atliekamo duomen tvarkymo siekiant atlikti
uduot, kuri duomen valdytojas vykdo dl vieojo intereso, skaitant duomen tvarkym socialins apsaugos ir
visuomens sveikatos srityje.
4 skir sni s
D uo m en a p sa ug os p a re ig nas
37 straipsnis
Duomen apsaugos pareigno skyrimas
1. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas paskiria duomen apsaugos pareign, kai:
a) duomenis tvarko valdios institucija arba staiga, iskyrus teismus, kai jie vykdo savo teismines funkcijas;
b) duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindin veikla yra duomen tvarkymo operacijos, dl kuri
pobdio, aprpties ir (arba) tiksl btina reguliariai ir sistemingai dideliu mastu stebti duomen subjektus; arba
c) duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindin veikla yra speciali kategorij duomen tvarkymas dideliu
mastu pagal 9 straipsn ir 10 straipsnyje nurodyt asmens duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir
nusikalstamas veikas tvarkymas dideliu mastu.
2. moni grup gali paskirti vien duomen apsaugos pareign, jeigu su duomen apsaugos pareignu lengva
susisiekti i kiekvienos buveins.
3. Jeigu duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra valdios institucija ar staiga, vienas duomen apsaugos
pareignas gali bti skiriamas kelioms tokioms institucijoms arba staigoms, atsivelgiant j organizacin struktr ir
dyd.
4. Kitais 1 dalyje nenurodytais atvejais duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, arba asociacijos ir kitos
staigos, atstovaujanios vairi kategorij duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams, gali paskirti arba, jei to
reikalaujama Sjungos ar valstybs nars teisje, paskiria duomen apsaugos pareign. Duomen pareignas gali veikti
toki asociacij ir kit staig, atstovaujani duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams, vardu.
5. Duomen apsaugos pareignas paskiriamas remiantis profesinmis savybmis, vis pirma duomen apsaugos
teiss ir praktikos ekspertinmis iniomis, taip pat gebjimu atlikti 39 straipsnyje nurodytas uduotis.
6. Duomen apsaugos pareignas gali bti duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo personalo narys arba atlikti
uduotis pagal paslaug teikimo sutart.
7. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas paskelbia duomen apsaugos pareigno kontaktinius duomenis ir
pranea juos prieiros institucijai.
38 straipsnis
Duomen apsaugos pareigno statusas
1. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas utikrina, kad duomen apsaugos pareignas bt tinkamai ir laiku
traukiamas vis su asmens duomen apsauga susijusi klausim nagrinjim.
2. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas padeda duomen apsaugos pareignui atlikti 39 straipsnyje nurodytas
uduotis suteikdamas toms uduotims atlikti btinus iteklius, taip pat suteikdamas galimyb susipainti su asmens
duomenimis, dalyvauti duomen tvarkymo operacijose ir ilaikyti savo ekspertines inias.
3. Duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas utikrina, kad duomen apsaugos pareignas negaut joki
nurodym dl t uduoi vykdymo. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas negali jo atleisti arba bausti dl
jam nustatyt uduoi atlikimo. Duomen apsaugos pareignas tiesiogiai atsiskaito duomen valdytojo arba duomen
tvarkytojo aukiausio lygio vadovybei.
4. Duomen subjektai gali kreiptis duomen apsaugos pareign visais klausimais, susijusiais j asmenini
duomen tvarkymu ir naudojimusi savo teismis pagal reglament.
5. Duomen apsaugos pareignas privalo utikrinti slaptum arba konfidencialum, susijus su jo uduoi vykdymu,
laikydamasis Sjungos ar valstybs nars teiss.
6. Duomen apsaugos pareignas gali vykdyti kitas uduotis ir pareigas. Duomen valdytojas arba duomen
tvarkytojas utikrina, kad dl bet koki toki uduoi ir pareig nekilt interes konfliktas.
39 straipsnis
Duomen apsaugos pareigno uduotys
1. Duomen apsaugos pareignas atlieka bent ias uduotis:
a) informuoja duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj ir duomenis tvarkanius darbuotojus apie j prievoles pagal
reglament ir kitus Sjungos arba valstybs nars apsaugos nuostatas ir konsultuoja juos iais klausimais;
b) stebi, kaip laikomasi io reglamento, kit Sjungos arba nacionalins duomen apsaugos nuostat ir duomen
valdytojo arba duomen tvarkytojo politikos asmens duomen apsaugos srityje, skaitant pareig pavedim,
duomen tvarkymo operacijose dalyvaujani darbuotoj informuotumo didinim bei mokym ir susijusius auditus;
c) papraius konsultuoja dl poveikio duomen apsaugai vertinimo ir stebi jo atlikim pagal 35 straipsn;
d) bendradarbiauja su prieiros institucija;
e) atlieka kontaktinio asmens funkcijas prieiros institucijai kreipiantis su duomen tvarkymu susijusiais klausimais,
skaitant 36 straipsnyje nurodytas iankstines konsultacijas, ir prireikus konsultuoja visais kitais klausimais.
2. Duomen apsaugos pareignas, vykdydamas savo uduotis, tinkamai vertina su duomen tvarkymo operacijomis
susijus pavoj, atsivelgdamas duomen tvarkymo pobd, aprpt, kontekst ir tikslus.
5 ski rsni s
E lge sio kod eksa i ir se r ti f i ka v im as
40 straipsnis
Elgesio kodeksai
1. Valstybs nars, prieiros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina parengti elgesio kodeksus, kuriais bt siekiama
padti tinkamai taikyti reglament, atsivelgiant konkreius vairi su duomen tvarkymu susijusi sektori
ypatumus ir konkreius labai ma, maj ir vidutini moni poreikius.
2. Asociacijos ir kitos staigos, atstovaujanios vairi kategorij duomen valdytojams arba duomen tvarkytojams,
gali parengti elgesio kodeksus arba i dalies pakeisti ar iplsti tokius kodeksus siekdamos nustatyti, kaip turi bti
taikomas is reglamentas, atsivelgiant :
a) sining ir skaidr duomen tvarkym;

b) teistus interesus, kuriais konkreiomis aplinkybmis vadovaujasi duomen valdytojai;
c) asmens duomen rinkim;
d) pseudonim suteikim asmens duomenims;
e) visuomens ir duomen subjekt informavim;
f) naudojimsi duomen subjekt teismis;
g) vaik informavim ir apsaug, taip pat bd gauti vaik tv pareig turtoj sutikim;
h) 24 ir 25 straipsniuose nurodytas priemones bei procedras ir priemones, kuriomis utikrinamas 32 straipsnyje

nurodytas duomen tvarkymo saugumas;
i) praneim apie asmens duomen saugumo paeidimus prieiros institucijoms ir praneima apie tokius asmens
duomen saugumo paeidimus duomen subjektams;
j) asmens duomen perdavim treisias valstybes ir tarptautinms organizacijoms; ar
k) neteisminio gin nagrinjim ir kit gin sprendimo procedras, pagal kurias sprendiami su duomen tvarkymu
susij duomen valdytoj ir duomen subjekt ginai, nedarant poveikio duomen subjekt teisms pagal 77 ir
79 straipsnius.
3. Pagal io straipsnio 5 dal patvirtint ir pagal io straipsnio 9 dal visuotinai galiojani elgesio kodeks gali
laikytis ne tik duomen valdytojai arba duomen tvarkytojai, kuriems taikomas is reglamentas, bet ir duomen
valdytojai ir duomen tvarkytojai, kuriems pagal 3 straipsn is reglamentas netaikomas, kad utikrint asmens
duomen perdavimo treisias valstybes arba tarptautinms organizacijoms tinkamas apsaugos priemones, kaip
numatyta 46 straipsnio 2 dalies e punkte. Tokie duomen valdytojai arba duomen tvarkytojai gali prisiimti privalomus
ir vykdytinus sipareigojimus taikyti ias tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, duomen subjekt teisi atvilgiu,
naudodamiesi sutartinmis arba kitomis teisikai privalomomis priemonmis.
4. io straipsnio 2 dalyje nurodytame elgesio kodekse numatomi mechanizmai, leidiantys 41 straipsnio 1 dalyje
nurodytai staigai vykdyti privalom duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj, kurie sipareigoja taikyti kodeks, io
kodekso nuostat laikymosi stebsen, nedarant poveikio prieiros institucijoms, kurios yra kompetentingos pagal
55 arba 56 straipsn, uduotimis ir galiojimams.
5. io straipsnio 2 dalyje nurodytos asociacijos ir kitos staigos, ketinanios parengti elgesio kodeks arba i dalies
pakeisti ar iplsti galiojant kodeks, pateikia kodekso projekt, pakeitim ar ipltim prieiros institucijai, kuri yra
kompetentinga pagal 55 straipsn. Prieiros institucija pateikia nuomon dl to, ar kodekso projektas, pakeitimas ar
ipltimas atitinka reglament, ir patvirtina tok kodekso projekt, pakeitim ar ipltim, jei nustato, kad jame
numatytos pakankamos tinkamos apsaugos priemons.
6. Jeigu pagal 5 dal patvirtinamas elgesio kodekso projektas ar pakeitimas arba ipltimas, ir jei atitinkamas elgesio
kodeksas nra susijs su keliose valstybse narse vykdoma duomen tvarkymo veikla, prieiros institucija uregistruoja
ir paskelbia kodeks.
7. Jeigu elgesio kodekso projektas yra susijs su keliose valstybse narse vykdoma duomen tvarkymo veikla,
prieiros institucija, kuri yra kompetentinga pagal 55 straipsn, prie patvirtindama kodekso projekt, pakeitim ar
ipltim, taikydama 63 straipsnyje nurodyt procedr, pateikia j Valdybai, kuri pateikia nuomon dl to, ar kodekso
projektas, pakeitimas ar ipltimas atitinka reglament, arba, esant io straipsnio 3 dalyje nurodytai situacijai, ar jame
nustatytos tinkamos apsaugos priemons.
8. Jeigu 7 dalyje nurodytoje nuomonje patvirtinama, kad kodekso projektas, pakeitimas ar ipltimas atitinka
reglament, arba, esant 3 dalyje nurodytai situacijai, jame nustatytos tinkamos apsaugos priemons, Valdyba pateikia
savo nuomon Komisijai.
9. Komisija gyvendinimo aktais gali nusprsti, kad pagal io straipsnio 8 dal jai pateiktas patvirtinti elgesio kodeksas,
pakeitimas ar ipltimas visuotinai galioja Sjungoje. Tie gyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje
nurodytos nagrinjimo procedros.
10. Komisija utikrina, kad patvirtinti kodeksai, kurie sprendimu pagal 9 dal pripainti visuotinai galiojaniais, bt
tinkamai skelbiami vieai.
11. Valdyba traukia registr visus patvirtintus elgesio kodeksus, pakeitimus ir ipltimus ir padaro juos vieai
prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonmis.
41 straipsnis
Patvirtint elgesio kodeks stebsena
1. Nedarant poveikio kompetentingos prieiros institucijos uduotims ir galiojimams pagal 57 ir 58 straipsnius,

elgesio kodekso laikymosi stebsen pagal 40 straipsn gali atlikti staiga, turinti tinkamo lygio ekspertini ini kodekso
dalyko srityje ir tuo tikslu akredituota kompetentingos prieiros institucijos.
2. staiga, kaip nurodyta 1 dalyje, gali bti akredituota stebti elgesio kodekso laikymsi, jeigu ta staiga:
a) kompetentingai prieiros institucijai tikinamai rod savo nepriklausomum ir ekspertines inias kodekso dalyko
srityje;
b) nustat procedras, kurios jai suteikia galimyb vertinti atitinkam duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj
tinkamum taikyti kodeks, stebti, kaip jie laikosi kodekso nuostat, ir periodikai perirti kodekso veikim;
c) nustat procedras ir struktras, skirtas skundams dl kodekso paeidim arba dl to, kaip duomen valdytojas arba
duomen tvarkytojas gyvendino ar gyvendina kodeks, nagrinti, utikrindama, kad tos procedros ir struktros
bt skaidrios duomen subjektams ir visuomenei; ir
d) kompetentingai prieiros institucijai tikinamai rod, kad dl jos uduoi ir pareig nekyla interes konfliktas.
3. Kompetentinga prieiros institucija pateikia staigos, kaip nurodyta io straipsnio 1 dalyje, akreditavimo kriterij
projekt Valdybai, taikydama 63 straipsnyje nurodyt nuoseklumo utikrinimo mechanizm.
4. Nedarant poveikio kompetentingos prieiros institucijos uduotims ir galiojimams ir VIII skyriaus nuostatoms,
staiga, kaip nurodyta io straipsnio 1 dalyje, jeigu taikomos tinkamos apsaugos priemons, imasi atitinkam veiksm
tais atvejais, kai duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas paeidia kodeks, skaitant atitinkamo duomen
valdytojo arba duomen tvarkytojo teiss usiimti su kodeksu susijusia veikla sustabdym ar j nualinim nuo su
kodeksu susijusi pareig. Apie tokius veiksmus ir j vykdymo prieastis ji informuoja kompetenting prieiros
institucij.
5. Kompetentinga prieiros institucija panaikina staigos akreditacij, kaip nurodyta 1 dalyje, jeigu akreditavimo
slygos nevykdomos arba nebevykdomos, arba jeigu veiksmai, kuri imasi ta staiga, paeidia reglament.
6. is straipsnis netaikomas valdios institucij ir staig atliekamam duomen tvarkymui.
42 straipsnis
Sertifikavimas
1. Valstybs nars, prieiros institucijos, Valdyba ir Komisija skatina nustatyti vis pirma Sjungos lygmeniu
duomen apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomen apsaugos enklus bei ymenis, kad bt galima rodyti, jog
duomen valdytojai ir duomen tvarkytojai, vykdydami duomen tvarkymo operacijas, laikosi io reglamento.
Atsivelgiama konkreius labai ma, maj ir vidutini moni poreikius.
2. Pagal io straipsnio 5 dal patvirtintus duomen apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomen apsaugos
enklus bei ymenis galima nustatyti ne tik siekiant rodyti, kad duomen valdytojai arba duomen tvarkytojai laikosi jo
nuostat, bet ir siekiant rodyti, kad duomen valdytojai ir duomen tvarkytojai, kuriems pagal 3 straipsn is
reglamentas netaikomas, perduodant asmens duomenis treisias valstybes arba tarptautinms organizacijoms utikrina
atitinkamas apsaugos priemones, kaip numatyta 46 straipsnio 2 dalies f punkte. Tokie duomen valdytojai arba
duomen tvarkytojai gali prisiimti privalomus ir vykdytinus sipareigojimus taikyti ias tinkamas apsaugos priemones, be
kita ko, susijusias su duomen subjekt teismis, naudodamiesi sutartinmis arba kitomis teisikai privalomomis
priemonmis.
3. Sertifikavimas yra savanorikas ir prieinamas taikant skaidr proces.
4. Sertifikavimu pagal straipsn nesumainama duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo atsakomyb u io
reglamento laikymsi ir nedaromas poveikis prieiros institucijos, kurios yra kompetentingos pagal 55 arba
56 straipsn, uduotims ir galiojimams.
5. Sertifikatus pagal straipsn iduoda 43 straipsnyje nurodytos sertifikavimo staigos arba kompetentinga
prieiros institucija, remdamosi kompetentingos prieiros institucijos ar Valdybos patvirtintais kriterijais pagal
58 straipsnio 3 dal arba, pagal 63 straipsn. Jei kriterijai yra patvirtinti Valdybos, gali bti iduodamas bendras
sertifikatas Europos duomen apsaugos enklas.
6. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, kuris kreipiasi, kad jo atliekamam duomen tvarkymui bt
taikomas sertifikavimo mechanizmas, pateikia 43 straipsnyje nurodytai sertifikavimo staigai arba, kai taikoma,
kompetentingai prieiros institucijai, vis informacij ir suteikia galimyb susipainti su jo atliekama duomen
tvarkymo veikla, kad bt galima atlikti sertifikavimo procedr.
7. Duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui sertifikatas iduodamas ne ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui ir
gali bti atnaujintas tomis paiomis slygomis, jei ir toliau vykdomi atitinkami reikalavimai. Jei sertifikavimo
reikalavimai nevykdomi arba nebevykdomi, kai taikoma, 43 straipsnyje nurodytos sertifikavimo staigos arba
kompetentinga prieiros institucija sertifikavim panaikina.
8. Valdyba traukia registr visus sertifikavimo mechanizmus ir duomen apsaugos enklus bei ymenis ir padaro
juos vieai prieinamus naudodamasi atitinkamomis priemonmis.
43 straipsnis
Sertifikavimo staigos
1. Nedarant poveikio kompetentingos prieiros institucijos uduotims ir galiojimams pagal 57 ir 58 straipsnius,

sertifikavimo staigos, turinios tinkamo lygio ekspertini ini duomen apsaugos srityje, informavusios prieiros
institucij, kad ji prireikus galt pasinaudoti savo galiojimais pagal 58 straipsnio 2 dalies h punkt, iduoda ir atnaujina
sertifikatus. Valstybs nars utikrina, kad tos sertifikavimo staigos yra akredituotos vienos ar abiej toliau nurodyt
subjekt:
a) prieiros institucijos, kompetentingos pagal 55 arba 56 straipsn;
b) nacionalins akreditavimo staigos, paskelbtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglament (EB) Nr. 765/2008 (1),
laikantis EN-ISO/IEC 17065/2012 ir papildom reikalavim, kuriuos nustat prieiros institucija, kompetentinga
pagal 55 arba 56 straipsn.
2. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo staigos akredituojamos pagal t dal tik tuo atveju, jei:
a) yra kompetentingai prieiros institucijai tikinamai rodiusios savo nepriklausomum ir ekspertines inias sertifi
kavimo dalyko srityje;
(1) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gamini prekyba susijusius
akreditavimo ir rinkos prieiros reikalavimus ir panaikinantis Reglament (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
b) sipareigojo laikytis 42 straipsnio 5 dalyje nurodyt ir prieiros institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba
56 straipsn, arba, laikantis 63 straipsnio, Valdybos patvirtint kriterij;
c) yra nustaiusi duomen apsaugos sertifikat, enkl ir ymen idavimo, periodins periros ir panaikinimo
procedras;
d) yra nustaiusi procedras ir struktras, skirtas skundams dl sertifikavimo paeidim arba dl to, kaip duomen
valdytojas ar duomen tvarkytojas gyvendino ar gyvendina sertifikavim, nagrinti, utikrindama, kad tos
procedros ir struktros bt skaidrios duomen subjektams ir visuomenei; ir
e) kompetentingai prieiros institucijai tikinamai rod, kad dl j uduoi ir pareig nekyla interes konfliktas.
3. Sertifikavimo staig akreditavimas, kaip nurodyta io straipsnio 1 ir 2 dalyse, vykdomas remiantis prieiros
institucijos, kuri yra kompetentinga pagal 55 arba 56 straipsn, arba, Valdybos laikantis 63 straipsnyje patvirtintais
kriterijais. Jei akreditavimas vykdomas pagal io straipsnio 1 dalies b punkt, tais reikalavimais papildomi Reglamente
(EB) Nr. 765/2008 numatyti reikalavimai ir technins taisykls, kuriomis apibdinami sertifikavimo staig metodai ir
procedros.
4. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo staigos atsako u tai, kad bt atliktas tinkamas vertinimas, kuriuo remiantis toks
sertifikatas bt iduodamas arba panaikinamas, nedarant poveikio duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo
atsakomybei u io reglamento laikymsi. Akreditacija suteikiama ne ilgesniam kaip penkeri met laikotarpiui ir gali
bti pratsta tomis paiomis slygomis, jei sertifikavimo staiga ir toliau vykdo iame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5. 1 dalyje nurodytos sertifikavimo staigos kompetentingoms prieiros institucijoms nurodo prieastis, kodl
praomas sertifikavimas buvo suteiktas arba panaikintas.
6. Prieiros institucija io straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus ir 42 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus
padaro lengvai vieai prieinamus. Prieiros institucijos tuos reikalavimus ir kriterijus taip pat pateikia Valdybai. Valdyba
traukia registr visus sertifikavimo mechanizmus ir duomen apsaugos enklus ir padaro juos vieai prieinamus
naudodamasi atitinkamomis priemonmis.
7. Nedarant poveikio VIII skyriui, kompetentinga prieiros institucija arba nacionalin akreditavimo staiga panaikina
pagal io straipsnio 1 dal sertifikavimo staigai suteikt akreditacij, jeigu akreditavimo slygos nevykdomos arba
nebevykdomos, arba jeigu veiksmai, kuri imasi sertifikavimo staiga, paeidia reglament.
8. Komisijai pagal 92 straipsn suteikiami galiojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti reikalavimus,
kuriuos turi bti atsivelgta 42 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomen apsaugos sertifikavimo mechanizmuose.
9. Komisija gali priimti gyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai sertifikavimo mechanizmai ir duomen
apsaugos enkl bei ymen standartai, taip pat t sertifikavimo mechanizm, enkl bei ymen propagavimo ir
pripainimo mechanizmus. Tie gyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinjimo
procedros.
V SKYRIUS
Asmens duomen perdavimai treisias valstybes arba tarptautinms organizacijoms
44 straipsnis
Bendras duomen perdavimo principas
Asmens duomenys, kurie yra tvarkomi arba kuriuos ketinama tvarkyti juos perdavus treij valstyb arba tarptautinei
organizacijai, perduodami tik tuo atveju, jei duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas, laikydamiesi kit io
reglamento nuostat, laikosi iame skyriuje nustatyt slyg, be kita ko, susijusi su tolesniu asmens duomen
perdavimu i tos treiosios valstybs ar tarptautins organizacijos kit treij al ar kitai tarptautinei organizacijai.
Visos io skyriaus nuostatos taikomos siekiant utikrinti, kad nebt pakenkta iuo reglamentu garantuojamam fizini
asmen apsaugos lygiui.
45 straipsnis
Duomen perdavimas remiantis sprendimu dl tinkamumo
1. Perduoti asmens duomenis treij valstyb arba tarptautinei organizacijai galima, jeigu Komisija nusprend, kad
atitinkama treioji valstyb, teritorija arba vienas ar daugiau nurodyt sektori toje treiojoje valstybje, arba atitinkama
tarptautin organizacija utikrina tinkamo lygio apsaug. Tokiam duomen perdavimui specialaus leidimo nereikia.
2. Vertindama apsaugos lygio tinkamum, Komisija vis pirma atsivelgia iuos aspektus:
a) teisins valstybs princip, pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, atitinkamus bendruosius ir atskiriems
sektoriams skirtus teiss aktus, skaitant susijusius su visuomens saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu,
baudiamja teise ir valdios institucij prieiga prie asmens duomen, taip pat toki teiss akt gyvendinim,
duomen apsaugos taisykles, profesines taisykles ir saugumo priemones, skaitant taisykles dl tolesnio asmens
duomen perdavimo kit treij valstyb ar kitai tarptautinei organizacijai, kuri laikomasi toje valstybje arba
kuri laikosi ta tarptautin organizacija, teism praktikos precedentus, taip pat veiksmingas ir vykdytinas duomen
subjekt teises ir veiksmingas administracines bei teismines duomen subjekt, kuri asmens duomenys yra
perduodami, teisi gynimo priemones;
b) tai, ar yra ir ar veiksmingai veikia viena ar kelios nepriklausomos prieiros institucijos treiojoje alyje arba kurioms
yra pavaldi tarptautin organizacija ir kuri atsakomyb yra utikrinti, kad bt laikomasi duomen apsaugos
taisykli ir jos bt vykdomos, skaitant tinkamus vykdymo galiojimus padti duomen subjektams naudotis savo
teismis ir patarti, kaip tai daryti, ir bendradarbiauti su valstybi nari prieiros institucijomis; ir
c) atitinkamos treiosios valstybs arba tarptautins organizacijos prisiimtus tarptautinius sipareigojimus ar kitus
sipareigojimus, atsirandanius dl teisikai privalom konvencij ar priemoni, taip pat dl j dalyvavimo
daugiaalse ar regioninse sistemose, vis pirma kiek tai susij su asmens duomen apsauga.
3. Komisija, vertinusi apsaugos lygio tinkamum, gali nusprsti, priimdama gyvendinimo akt, kad treioji valstyb,
teritorija arba vienas ar daugiau nurodyt sektori toje treiojoje valstybje, arba tarptautin organizacija utikrina
tinkamo lygio apsaug, kaip apibrta io straipsnio 2 dalyje. gyvendinimo akte numatomas periodins periros,
atliekamos bent kas ketverius metus, kuria atsivelgiama visus atitinkamus pokyius treiojoje valstybje ar tarptau
tinje organizacijoje, mechanizmas. gyvendinimo akte nustatoma jo teritorin ir sektorin taikymo sritis ir, kai taikoma,
nurodoma io straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta prieiros institucija ar institucijos. gyvendinimo aktas priimamas
laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinjimo procedros.
4. Komisija nuolat stebi pokyius treiosiose valstybse ir tarptautinse organizacijose, kurie galt daryti poveik
pagal io straipsnio 3 dal priimt sprendim ir pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dal priimt sprendim
veikimui.
5. Komisija nusprendia, kad treioji valstyb, teritorija arba nurodytas vienas ar keli sektoriai treiojoje valstybje,
arba tarptautin organizacija nebeutikrina tinkamo lygio apsaugos, kaip apibrta io straipsnio 2 dalyje, jei tai
paaikja i turimos informacijos, vis pirma atlikus io straipsnio 3 dalyje nurodyt perir, reikiamu mastu
gyvendinimo aktais panaikina arba i dalies pakeiia io straipsnio 3 dalyje nurodyt sprendim, arba sustabdo jo
galiojim nustatydama, kad tai netaikoma atgaline data. Tie gyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje
nurodytos nagrinjimo procedros.
Ypatingos skubos atvejais Komisija priima i karto taikomus gyvendinimo aktus laikantis 93 straipsnio 3 dalyje
nurodytos procedros.
6. Komisija pradeda konsultacijas su treija valstybe arba tarptautine organizacija, siekdama, kad padtis, dl kurios
buvo priimtas sprendimas pagal 5 dal, bt itaisyta.
7. Sprendimas pagal io straipsnio 5 dal nedaro poveikio asmens duomen perdavimui atitinkam treij valstyb,
teritorij arba nurodyt sektori toje treiojoje valstybje, arba atitinkamai tarptautinei organizacijai pagal
4649 straipsnius.
8. Komisija Europos Sjungos oficialiajame leidinyje ir savo interneto svetainje paskelbia treij valstybi, teritorij ir
nurodyto vieno ar keli sektori treiojoje valstybje, taip pat tarptautini organizacij, kurios, kaip ji nusprend,
utikrina tinkam apsaugos lyg arba jo nebeutikrina, sra.
9. Sprendimai, kuriuos Komisija prim remdamasi Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi, lieka galioti tol, kol
Komisijos sprendimu, priimtu pagal io straipsnio 3 ar 5 dal, jie bus i dalies pakeisti, pakeisti naujais sprendimais arba
panaikinti.
46 straipsnis
Duomen perdavimas taikant tinkamas apsaugos priemones
1. Jeigu nra priimtas sprendimas pagal 45 straipsnio 3 dal, duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas gali
perduoti asmens duomenis treij valstyb arba tarptautinei organizacijai tik tuo atveju, jeigu duomen valdytojas
arba duomen tvarkytojas yra nustats tinkamas apsaugos priemones, su slyga, kad suteikiama galimyb naudotis
vykdytinomis duomen subjekt teismis ir veiksmingomis duomen subjekt teisi gynimo priemonmis.
2. 1 dalyje nurodytos tinkamos apsaugos priemons, nereikalaujant specialaus prieiros institucijos leidimo, gali bti
nustatomos:
a) teisikai privalomu ir vykdytinu valdios institucij arba staig tarpusavio dokumentu;
b) monms privalomomis taisyklmis pagal 47 straipsn;
c) standartinmis duomen apsaugos slygomis, kurias Komisija priima laikydamasi 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinjimo procedros;
d) standartinmis duomen apsaugos slygomis, kurias priima prieiros institucija ir pagal 93 straipsnio 2 dalyje
nurodyt nagrinjimo procedr patvirtina Komisija;
e) patvirtintu elgesio kodeksu pagal 40 straipsn kartu su privalomais ir vykdytinais duomen valdytojo arba duomen
tvarkytojo treiojoje valstybje sipareigojimais taikyti tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, susijusias su
duomen subjekt teismis; arba
f) patvirtintu sertifikavimo mechanizmu pagal 42 straipsn kartu su privalomais ir vykdytinais duomen valdytojo arba
duomen tvarkytojo treiojoje valstybje sipareigojimais taikyti tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, susijusias
su duomen subjekt teismis.
3. Gavus kompetentingos prieiros institucijos leidim, 1 dalyje nurodytos tinkamos apsaugos priemons taip pat
gali bti nustatomos, vis pirma:
a) duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo ir duomen valdytojo, duomen tvarkytojo arba asmens duomen
gavjo treiojoje valstybje arba tarptautins organizacijos sutari slygomis; arba
b) nuostatomis, kurios turi bti trauktos valdios institucij arba staig tarpusavio administracinius susitarimus,
kuriais numatomos vykdytinos ir veiksmingos duomen subjekt teiss.
4. io straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prieiros institucija taiko 63 straipsnyje nurodyt nuoseklumo
utikrinimo mechanizm.
5. Leidimai, kuriuos valstyb nar arba prieiros institucija suteik remdamasi Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio
2 dalimi, lieka galioti tol, kol ta prieiros institucija prireikus juos i dalies pakeis, pakeis naujais leidimais arba
panaikins. Sprendimai, kuriuos Komisija prim remdamasi Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 4 dalimi, lieka galioti tol,
kol Komisijos sprendimu, priimtu pagal io straipsnio 2 dal, jie bus prireikus i dalies pakeisti, pakeisti naujais
sprendimais arba panaikinti.
47 straipsnis
monei privalomos taisykls
1. Kompetentinga prieiros institucija patvirtina monei privalomas taisykles pagal 63 straipsnyje nustatyt
nuoseklumo utikrinimo mechanizm, jeigu:
a) jos yra teisikai privalomos ir taikomos visiems atitinkamiems moni grups arba bendr ekonomin veikl
vykdani moni grups nariams, skaitant j darbuotojus, ir jie utikrina j vykdym;
b) jomis duomen subjektams aikiai suteikiamos vykdytinos teiss, susijusios su j asmens duomen tvarkymu; ir
c) jos atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. 1 dalyje nurodytose monei privalomose taisyklse nurodoma bent:
a) moni grups arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grups ir kiekvieno jos nario struktra bei
kontaktiniai duomenys;
b) duomen perdavimai arba duomen perdavim seka, skaitant asmens duomen kategorijas, duomen tvarkymo
r ir jo tikslus, duomen subjekt, kuriems daromas poveikis, r ir atitinkam treij valstyb arba valstybes;
c) tai, kad jos yra teisikai privalomos tiek vidaus, tiek iors lygiu;
d) tai, kad taikomi bendrieji duomen apsaugos principai, vis pirma tiksl apribojimo, duomen kiekio mainimo,
ribot duomen saugojimo laikotarpi, duomen kokybs, pritaikytosios ir standartizuotosios duomen apsaugos,
duomen tvarkymo teisinio pagrindo, speciali kategorij asmens duomen tvarkymo principai, duomen saugumo
utikrinimo priemons ir reikalavimai dl tolesnio duomen perdavimo staigoms, kurios neprivalo laikytis monei
privalom taisykli;
e) duomen subjekt teiss, susijusios su duomen tvarkymu, ir naudojimosi tomis teismis priemons, skaitant teis
tai, kad nebt taikomi tik automatizuotu duomen tvarkymu, skaitant profiliavim, grindiami sprendimai pagal
22 straipsn, teis pateikti skund kompetentingai prieiros institucijai bei kompetentingiems valstybi nari
teismams pagal 79 straipsn ir teis naudotis teisi gynimo priemonmis ir, kai tinkama, reikalauti atlyginti al u
monei privalom taisykli paeidim;
f) tai, kad duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, sisteigs valstybs nars teritorijoje, prisiima atsakomyb u
visus bet kurio Sjungoje nesisteigusio atitinkamo nario padarytus monei privalom taisykli paeidimus;
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas visikai ar i dalies atleidiamas nuo tos atsakomybs tik tuo atveju,
jei jis rodo, kad tas narys nra atsakingas u vyk, dl kurio patirta ala;
g) kaip informacija apie monei privalomas taisykles, vis pirma apie ios dalies d, e ir f punktuose nurodytas
nuostatas, teikiama duomen subjektams, be to, kas numatyta 13 ir 14 straipsniuose;
h) pagal 37 straipsn paskirto bet kurio duomen apsaugos pareigno arba bet kurio kito asmens ar subjekto,
atsakingo u stebsen, ar moni grupje arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grupje laikomasi
monei privalom taisykli, taip pat mokymo ir skund nagrinjimo stebsen, uduotys;
i) skund nagrinjimo procedros;
j) moni grupje arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grupje taikomi mechanizmai, kuriais siekiama
utikrinti, kad bt tikrinama, ar laikomasi monei privalom taisykli. Tokie mechanizmai apima duomen
apsaugos audit ir metodus, kuriais utikrinami taisomieji veiksmai siekiant apsaugoti duomen subjekto teises.
Tokio patikrinimo rezultatai turt bti perduoti asmeniui arba subjektui, kaip nurodyta h punkte, ir moni grup
kontroliuojaniosios mons arba bendr ekonomin veikl vykdanios moni grups valdybai ir papraius turt
bti pateikti kompetentingai prieiros institucijai;
k) ataskait teikimo ir taisykli pakeitim registravimo, taip pat praneimo apie tuos pakeitimus prieiros institucijai
mechanizmai;
l) bendradarbiavimo su prieiros institucija mechanizmas, kuriuo siekiama utikrinti, kad visi moni grups arba
bendr ekonomin veikl vykdani moni grups nariai laikytsi monei privalom taisykli, vis pirma prieiros
institucijai teikiant j punkte nurodyto priemoni patikrinimo rezultatus;
m) mechanizmas, pagal kur kompetentingai prieiros institucijai teikiamos ataskaitos apie visus teisinius reikalavimus,
taikomus moni grups arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grups nariui treiojoje alyje, galinius
turti esmin neigiam poveik monei privalomomis taisyklmis utikrinamoms garantijoms; ir
n) atitinkami mokymai duomen apsaugos srityje darbuotojams, kurie turi teis nuolat ar reguliariai susipainti su
asmens duomenimis.
3. Komisija gali nustatyti duomen valdytoj, duomen tvarkytoj ir prieiros institucij keitimosi informacija apie
monei privalomas taisykles, kaip apibrta iame straipsnyje, format ir procedras. Tie gyvendinimo aktai priimami
48 straipsnis
Sjungos teisje neleidiamas duomen perdavimas ar atskleidimas
Bet kuris teismo sprendimas ir bet kuris treiosios valstybs administracins institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama,
kad duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas perduot ar atskleist asmens duomenis, gali bti bet kuriuo bdu
pripastamas arba vykdytinas, tik jei jis grindiamas tarptautiniu susitarimu, pavyzdiui, galiojania praym pateikusios
treiosios valstybs ir Sjungos arba valstybs nars savitarpio teisins pagalbos sutartimi, nedarant poveikio kitiems
perdavimo pagrindams pagal skyri.
49 straipsnis
Nukrypti leidianios nuostatos konkreiais atvejais
1. Jeigu nepriimtas sprendimas dl tinkamumo pagal 45 straipsnio 3 dal arba nenustatytos tinkamos apsaugos
priemons pagal 46 straipsn, skaitant monei privalomas taisykles, asmens duomen perdavimas treij valstyb arba
tarptautinei organizacijai arba toki perdavim seka atliekami tik su viena i i slyg:
a) duomen subjektas aikiai sutiko su silomu duomen perdavimu po to, kai buvo informuotas apie galimus toki
perdavim pavojus duomen subjektui dl to, kad nepriimtas sprendimas dl tinkamumo ir nenustatytos tinkamos
apsaugos priemons;
b) duomen perdavimas yra btinas duomen subjekto ir duomen valdytojo sutariai vykdyti arba ikisutartinms
priemonms, kuri imtasi duomen subjekto praymu, gyvendinti;
c) duomen perdavimas yra btinas, kad bt sudaryta arba vykdyta duomen subjekto interesais sudaroma duomen
valdytojo ir kito fizinio ar juridinio asmens sutartis;
d) duomen perdavimas yra btinas dl svarbi vieojo intereso prieasi;
e) duomen perdavimas yra btinas siekiant pareikti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus;
f) duomen perdavimas yra btinas, kad bt apsaugoti gyvybiniai duomen subjekto arba kit asmen interesai, jeigu
duomen subjektas dl fizini ar teisini prieasi negali duoti sutikimo;
g) duomenys perduodami i registro, pagal Sjungos arba valstybs nars teis skirto teikti informacij visuomenei, su
kuria gali susipainti plaioji visuomen arba bet kuris asmuo, galintis rodyti teist interes, taiau tik tiek, kiek
konkreiu atveju laikomasi pagal Sjungos arba valstybs nars teis nustatyt susipainimo su tokiame registre
esania informacija slyg.
Kai perdavimas negali bti grindiamas 45 arba 46 straipsnio nuostata, skaitant nuostatas dl monei privalom
taisykli, ir netaikoma jokia pirmoje pastraipoje nurodyta konkreioje situacijoje nukrypti leidianti nuostata,
perdavimas nra kartojamas, yra susijs tik su ribotu duomen subjekt skaiiumi, yra btinas tikinam duomen
valdytojo ginam teist interes, kai nra u juos viresni duomen subjekto interes ar teisi ir laisvi, tikslais, jeigu
duomen valdytojas yra vertins visas su duomen perdavimu susijusias aplinkybes ir, remdamasis tuo vertinimu, yra
nustats tinkamas su asmens duomen apsauga susijusias apsaugos priemones. Duomen valdytojas pranea prieiros
institucijai apie duomen perdavim. Be 13 ir 14 straipsniuose nurodytos informacijos, duomen valdytojas pranea
duomen subjektui apie duomen perdavim ir apie tikinamus ginamus teistus interesus.
2. Jeigu duomenys perduodami pagal 1 dalies pirmos pastraipos g punkt, negali bti perduodami visi registre
esantys asmens duomenys arba visi registre esantys tam tikr kategorij asmens duomenys. Jeigu registras yra skirtas
tam, kad su jame esania informacija susipaint teist interes turintys asmenys, duomenys perduodami tik t asmen
praymu arba jeigu tie asmenys bus t duomen gavjai.
3. 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai bei jos antra pastraipa netaikomi veiklai, kuri valdios institucijos
atlieka vykdydamos savo vieuosius galiojimus.
4. 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas vieasis interesas turi bti pripaintas Sjungos teise arba duomen
valdytojui taikomos valstybs nars teise.
5. Jei sprendimas dl tinkamumo nepriimtas, Sjungos arba valstybs nars teisje dl svarbi vieojo intereso
prieasi gali bti aikiai nustatytos konkrei kategorij asmens duomen perdavimo treij valstyb ar tarptautinei
organizacijai ribos. Valstybs nars tokias nuostatas pranea Komisijai.
6. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas 30 straipsnyje nurodytuose rauose dokumentais pagrindia
vertinim ir io straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas tinkamas apsaugos priemones.
50 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas asmens duomen apsaugos srityje
Komisija ir prieiros institucijos imasi tinkam veiksm treij valstybi ir tarptautini organizacij atvilgiu, kuriais
siekiama:
a) sukurti tarptautinius bendradarbiavimo mechanizmus, kad bt sudarytos palankesns slygos veiksmingai utikrinti
asmens duomen apsaugos teiss akt vykdym;
b) teikti tarptautin savitarpio pagalb utikrinant asmens duomen apsaugos teiss akt vykdym, be kita ko, teikiant
praneimus, perduodant nagrinti skundus, padedant atlikti tyrimus ir keiiantis informacija, jeigu taikomos su
asmens duomen bei kit pagrindini teisi ir laisvi apsauga susijusios tinkamos apsaugos priemons;
c) atitinkamus suinteresuotuosius subjektus traukti diskusijas ir veikl, kuri tikslas prisidti prie tarptautinio
bendradarbiavimo utikrinant asmens duomen apsaugos teiss akt vykdym;
d) skatinti keistis asmens duomen apsaugos teiss aktais bei ios srities praktikos pavyzdiais ir juos dokumentuoti, be
kita ko, jurisdikcijos konflikt su treiosiomis valstybmis klausimais.
VI SKYRIUS
Nepriklausomos prieiros institucijos
1 skirsn i s
N ep r ikl a uso m a s s t a tus a s
51 straipsnis
Prieiros institucija
1. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdios institucijos yra atsakingos u io
reglamento taikymo stebsen, kad bt apsaugotos fizini asmen pagrindins teiss ir laisvs tvarkant duomenis ir
sudarytos palankesns slygos laisvam asmens duomen judjimui Sjungoje (toliau prieiros institucija).
2. Kiekviena prieiros institucija prisideda prie nuoseklaus io reglamento taikymo visoje Sjungoje. Tuo tikslu
prieiros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vadovaudamosi VII skyriumi.
3. Jeigu valstybje narje steigta daugiau nei viena prieiros institucija, ta valstyb nar paskiria prieiros
institucij, kuri turi atstovauti toms institucijoms Valdyboje, ir nustato mechanizm, kuriuo bt utikrinta, kad kitos
institucijos laikytsi su 63 straipsnyje nurodytu nuoseklumo utikrinimo mechanizmu susijusi taisykli.
4. Kiekviena valstyb nar ne vliau kaip 2018 m. gegus 25 d. pranea Komisijai apie teiss akt nuostatas, kurias ji
priima pagal skyri, ir nedelsdama pranea apie visus vlesnius toms nuostatoms takos turinius pakeitimus.
52 straipsnis
Nepriklausomumas
1. Atlikdama savo uduotis pagal reglament ir naudodamasi savo galiojimais, kiekviena prieiros institucija
veikia visikai nepriklausomai.
2. Kiekvienos prieiros institucijos narys arba nariai, atlikdami savo uduotis ir naudodamiesi savo galiojimais pagal
reglament, nepatiria nei tiesiogins, nei netiesiogins iors takos ir neprao bei nepriima joki nurodym.
3. Prieiros institucijos narys ar nariai nesiima joki su j pareigomis nesuderinam veiksm ir kadencijos metu
negali dirbti jokio nesuderinamo mokamo ar nemokamo darbo.
4. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad kiekvienai prieiros institucijai bt suteikti mogikieji, techniniai ir
finansiniai itekliai, patalpos ir infrastruktra, kurie yra btini, kad ji veiksmingai atlikt savo uduotis ir naudotsi savo
galiojimais, skaitant uduotis ir galiojimus, vykdytinus savitarpio pagalbos srityje, bendradarbiaujant ir dalyvaujant
Valdybos veikloje.
5. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad kiekviena prieiros institucija rinktsi ir turt savo darbuotojus, kuriems
iimtinai vadovauja atitinkamos prieiros institucijos narys ar nariai.
6. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad kiekviena prieiros institucija bt finansikai kontroliuojama nedarant
poveikio jos nepriklausomumui ir kad turt atskir vie metin biudet, kuris gali bti viso valstybs ar nacionalinio
biudeto dalis.
53 straipsnis
Bendrieji reikalavimai prieiros institucijos nariams
1. Valstybs nars utikrina, kad kiekvienas j prieiros institucijos narys turi bti skiriamas taikant skaidri
procedr; j skiria:
j parlamentas;
j vyriausyb;
j valstybs vadovas; arba
nepriklausoma staiga, kuriai pagal valstybs nars teis pavesta skirti narius.
2. Kiekvienas narys turi turti kvalifikacij, patirt ir gebjimus, vis pirma asmens duomen apsaugos srityje, kurie
yra btini, kad jie galt atlikti savo pareigas ir naudotis savo galiojimais.
3. Narys nustoja eiti pareigas, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina arba privalo ieiti pensij, laikantis
atitinkamos valstybs nars teiss.
4. Narys gali bti atleistas i pareig tik sunkaus nusiengimo atveju arba jeigu narys nebeatitinka jo pareigoms atlikti
keliam reikalavim.
54 straipsnis
Prieiros institucijos steigimo taisykls
1. Kiekviena valstyb nar teiss aktais nustato visus iuos elementus:
a) kiekvienos prieiros institucijos steigim;

b) kiekvienos prieiros institucijos nario pareigoms uimti btin kvalifikacij ir taikomus tinkamumo reikalavimus;
c) kiekvienos prieiros institucijos nario ar nari skyrimo taisykles ir procedras;
d) kiekvienos prieiros institucijos nario arba nari kadencijos trukm, kuri negali bti trumpesn kaip ketveri metai,
iskyrus dal pirmj nari, skiriam po 2016 m. gegus 24 d., kuri kadencija gali bti trumpesn, jeigu siekiant
isaugoti prieiros institucijos nepriklausomum nariai turi bti skiriami keliais etapais;
e) tai, ar kiekvienos prieiros institucijos nario arba nari kadencija gali bti atnaujinama, ir jei taip kelioms
kadencijoms;
f) slygas, reglamentuojanias kiekvienos prieiros institucijos nario arba nari ir darbuotoj prievoles, draudim
kadencijos metu ir jai pasibaigus imtis su tomis prievolmis nesuderinam veiksm, dirbti darb ir gauti imokas ir
darbo nutraukim reglamentuojanias taisykles.
2. Kiekvienos prieiros institucijos narys arba nariai ir darbuotojai pareigojami kadencijos metu ir jai pasibaigus
pagal Sjungos ar valstybs nars teis saugoti profesin paslapt, susijusi su bet kokia konfidencialia informacija, kuri
jie suinojo atlikdami savo uduotis arba naudodamiesi savo galiojimais. J kadencijos metu tas pareigojimas saugoti
profesin paslapt vis pirma taikomas fizini asmen teikiamiems parneimams apie io reglamento paeidimus.
2 ski rsni s
Komp e te n cija , u duo ty s ir ga l io jim a i
55 straipsnis
Kompetencija
1. Kiekviena prieiros institucija turi kompetencij savo valstybs nars teritorijoje vykdyti pagal reglament jai
pavestas uduotis ir naudotis pagal reglament jai suteiktais galiojimais.
2. Jeigu duomenis tvarko valdios institucijos arba privaios staigos, veikianios pagal 6 straipsnio 1 dalies c arba
e punkt, kompetencij turi atitinkamos valstybs nars prieiros institucija. Tokiais atvejais 56 straipsnis netaikomas.
3. Prieiros institucijos nra kompetentingos priirti duomen tvarkymo operacij, kurias atlieka teismai,
vykdydami savo teismines funkcijas.
56 straipsnis
Vadovaujanios prieiros institucijos kompetencija
1. Nedarant poveikio 55 straipsniui, duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindins buveins arba
vienintels buveins prieiros institucija turi kompetencij veikti kaip vadovaujanti prieiros institucija, kai tas
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas vykdo tarpvalstybin duomen tvarkym, vadovaujantis 60 straipsnyje
nustatyta procedra.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kiekviena prieiros institucija turi kompetencij nagrinti jai pateikt skund arba
galim io reglamento paeidim, jeigu dalykas yra susijs tik su buveine jos valstybje narje arba daro didel poveik
duomen subjektams tik jos valstybje narje.
3. io straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais prieiros institucija tuo klausimu nedelsdama informuoja vadovaujani
prieiros institucij. Per tris savaites nuo informacijos gavimo vadovaujanti prieiros institucija nusprendia, ar ji
nagrins atvej vadovaudamasi 60 straipsnyje numatyta procedra, ar ne, atsivelgdama tai, ar j informavusios
prieiros institucijos valstybje narje yra duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo buvein.
4. Tuo atveju, jei vadovaujanti prieiros institucija nusprendia atvej nagrinti, taikoma 60 straipsnyje numatyta
procedra. Vadovaujani prieiros institucij informavusi prieiros institucija gali vadovaujaniai prieiros
institucijai pateikti sprendimo projekt. Rengdama 60 straipsnio 3 dalyje nurodyt sprendimo projekt vadovaujanti
prieiros institucija kuo labiau atsivelgia pirmiau mint projekt.
5. Tuo atveju, jei vadovaujanti prieiros institucija nusprendia io atvejo nenagrinti, vadovaujani prieiros
institucij informavusi prieiros institucija atvej nagrinja vadovaudamasi 61 ir 62 straipsniais.
6. Vadovaujanti prieiros institucija yra vienintel institucija, su kuria duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas
palaiko ryius, kai jie vykdo tarpvalstybin duomen tvarkym.
57 straipsnis
Uduotys
1. Nedarant poveikio kitoms pagal reglament nustatytoms uduotims, kiekviena prieiros institucija savo
teritorijoje:
a) stebi, kaip taikomas is reglamentas, ir utikrina, kad jis bt taikomas;
b) skatina visuomens informuotum apie su duomen tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones ir
teises bei j supratim. Veiklai, konkreiai susijusiai su vaikais, skiriamas ypatingas dmesys;
c) laikydamasi valstybs nars teiss, pataria nacionaliniam parlamentui, vyriausybei ir kitoms institucijoms bei
staigoms teiskros ir administracini priemoni, susijusi su fizini asmen teisi ir laisvi apsauga tvarkant
duomenis, klausimais;
d) skatina duomen valdytoj ir duomen tvarkytoj informuotum apie j prievoles pagal reglament;
e) bet kurio duomen subjekto praymu suteikia jam informacij apie naudojimsi iame reglamente nustatytomis jo
teismis ir prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su kit valstybi nari prieiros institucijomis;
f) nagrinja skundus, kuriuos pagal 80 straipsn pateik duomen subjektas arba staiga, organizacija ar asociacija, ir
tinkamu mastu tiria skundo dalyk, taip pat per pagrst laikotarp informuoja skundo pateikj apie skundo tyrimo
paang ir rezultatus, vis pirma tais atvejais, kai btina tsti tyrim arba derinti veiksmus su kita prieiros
institucija;
g) bendradarbiauja su kitomis prieiros institucijomis, be kita ko, dalijasi informacija ir teikia joms savitarpio pagalb
siekiant utikrinti, kad is reglamentas bt taikomas ir vykdomas nuosekliai;
h) atlieka tyrimus io reglamento taikymo srityje, be kita ko, remiantis i kitos prieiros institucijos arba kitos valdios
institucijos gauta informacija;
i) stebi susijusius vykius, jei jie turi takos asmens duomen apsaugai, vis pirma informacini ir ryi technologij,
taip pat komercins praktikos raid;
j) priima standartines sutari slygas, nurodytas 28 straipsnio 8 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalies d punkte;
k) sudaro ir tvarko sra, susijus su poveikio duomen apsaugai vertinimo reikalavimu pagal 35 straipsnio 4 dal;
l) teikia konsultacijas dl 36 straipsnio 2 dalyje nurodyt duomen tvarkymo operacij;
m) skatina rengti elgesio kodeksus pagal 40 straipsnio 1dal, teikia nuomon ir patvirtina tokius elgesio kodeksus,
kuriais utikrinama pakankamai apsaugos priemoni, pagal 40 straipsnio 5 dal;
n) skatina nustatyti duomen apsaugos sertifikavimo mechanizmus ir duomen apsaugos enklus bei ymenis pagal
42 straipsnio 1 dal ir patvirtina sertifikavimo kriterijus pagal 42 straipsnio 5 dal;
o) kai taikoma, periodikai atlieka iduot sertifikat perir pagal 42 straipsnio 7 dal;
p) parengia ir paskelbia u elgesio kodeks stebsen atsakingos staigos akreditacijos pagal 41 straipsn ir sertifikavimo
staigos akreditacijos pagal 43 straipsn kriterijus;
q) vykdo u elgesio kodeks stebsen atsakingos staigos akreditacij pagal 41 straipsn ir sertifikavimo staigos
akreditacij pagal 43 straipsn;
r) duoda leidim taikyti sutari slygas ir nuostatas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalyje;
s) tvirtina monei privalomas taisykles pagal 47 straipsn;
t) prisideda prie Valdybos veiklos;
u) tvarko vidaus raus apie io reglamento paeidimus ir apie priemones, kuri buvo imtasi pagal 58 straipsnio 2 dal;
ir
v) vykdo visas kitas su asmens duomen apsauga susijusias uduotis.
2. Kiekviena prieiros institucija palengvina 1 dalies f punkte nurodyt skund pateikim, pavyzdiui, pateikdama
skundo pateikimo form, kuri taip pat galima upildyti elektroniniu bdu, suteikdama galimyb naudotis ir kitomis
ryio priemonmis.
3. Kiekviena prieiros institucija savo uduotis duomen subjekto ir, jei taikoma, duomen apsaugos pareigno
atvilgiu vykdo nemokamai.
4. Jeigu praymai yra akivaizdiai nepagrsti arba neproporcingi, vis pirma dl j pasikartojanio turinio, prieiros
institucija gali imti mokest, nustatom atsivelgiant administracines ilaidas, arba atsisakyti imtis veiksm pagal
praym. Prieiros institucijai tenka pareiga rodyti, kad praymas yra akivaizdiai nepagrstas arba neproporcingas.
58 straipsnis
galiojimai
1. Kiekviena prieiros institucija turi visus iuos tyrimo galiojamus:
a) nurodyti duomen valdytojui ir duomen tvarkytojui ir, kai taikoma, duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo
atstovui pateikti vis jos uduotims atlikti reikaling informacij;
b) atlikti tyrimus, kurie atliekami duomen apsaugos audito forma;
c) atlikti iduot sertifikat perir pagal 42 straipsnio 7 dal;
d) praneti duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui apie tariam io reglamento paeidim;
e) i duomen valdytojo ir duomen tvarkytojo gauti leidim susipainti su visais asmens duomenimis ir visa
informacija, kurie btini jos uduotims atlikti;
f) laikantis Sjungos arba valstybs nars proceso teiss, gauti leidim patekti visas duomen valdytojo ir duomen
tvarkytojo patalpas, skaitant prieig prie visos duomen tvarkymo rangos ir priemoni.
2. Kiekviena prieiros institucija turi visus iuos galiojimus imtis taisomj veiksm:
a) spti duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj, kad numatomomis duomen tvarkymo operacijomis gali bti
paeistos io reglamento nuostatos;
b) pareikti papeikimus duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui, kai duomen tvarkymo operacijomis buvo
paeistos io reglamento nuostatos;
c) nurodyti duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui patenkinti duomen subjekto praymus pasinaudoti savo
teismis pagal reglament;
d) nurodyti duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui suderinti duomen tvarkymo operacijas su io reglamento
nuostatomis, tam tikrais atvejais nustatytu bdu ir per nustatyt laikotarp;
e) nurodyti duomen valdytojui praneti duomen subjektui apie asmens duomen saugumo paeidim;
f) nustatyti laikin arba galutin duomen tvarkymo apribojim, skaitant tvarkymo draudim;
g) nurodyti itaisyti arba itrinti asmens duomenis arba apriboti j tvarkym pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir praneti
apie tokius veiksmus duomen gavjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dal ir
19 straipsn;
h) ataukti sertifikat arba nurodyti sertifikavimo staigai ataukti pagal 42 ir 43 straipsnius iduot sertifikat, arba
nurodyti sertifikavimo staigai neiduoti sertifikato, jei nevykdomi arba nebevykdomi sertifikavimo reikalavimai;
i) skirti administracin baud pagal 83 straipsn, kartu taikydama ioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj j, atsi
velgiant kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;
j) nurodyti sustabdyti duomen srautus duomen gavjui treiojoje valstybje arba tarptautinei organizacijai.
3. Kiekviena prieiros institucija turi visus iuos leidimo idavimo ir patariamuosius galiojimus:
a) patarti duomen valdytojui pagal 36 straipsnyje nurodyt iankstini konsultacij procedr;
b) savo iniciatyva arba gavus praym teikti nuomones nacionaliniam parlamentui, valstybs nars vyriausybei arba,
vadovaujantis valstybs nars teise, kitoms institucijoms ir staigoms, taip pat visuomenei, visais su asmens duomen
apsauga susijusiais klausimais;
c) suteikti leidim atlikti 36 straipsnio 5 dalyje nurodyt duomen tvarkym, jei pagal valstybs nars teiss aktus
reikalaujama tokio iankstinio leidimo;
d) teikti nuomon ir tvirtinti elgesio kodeks projektus pagal 40 straipsnio 5 dal;
e) akredituoti sertifikavimo staigas pagal 43 straipsn;
f) iduoti sertifikatus ir patvirtinti sertifikavimo kriterijus pagal 42 straipsnio 5 dal;
g) patvirtinti 28 straipsnio 8 dalies ir 46 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas standartines duomen apsaugos slygas;
h) duoti leidim taikyti 46 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sutari slygas;
i) duoti leidim taikyti 46 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytus administracinius susitarimus;
j) patvirtinti monei privalomas taisykles pagal 47 straipsn.
4. Naudojimuisi pagal straipsn prieiros institucijai suteiktais galiojimais taikomos atitinkamos apsaugos
priemons, skaitant veiksming apskundim teismine tvarka ir tinkam proces, kaip nustatyta Sjungos ir valstybs
nars teisje, laikantis Chartijos.
5. Kiekviena valstyb nar teiss aktais nustato, kad jos prieiros institucija turi galiojimus atkreipti teismini
institucij dmes io reglamento paeidimus ir tam tikrais atvejais pradti teismo proces arba kitaip dalyvauti teismo
procese siekiant utikrinti io reglamento nuostat vykdym.
6. Kiekviena valstyb nar teiss aktais gali nustatyti, kad jos prieiros institucija be 1, 2 ir 3 dalyse nurodyt
galiojim turi papildom galiojim. Naudojimasis tais galiojimais neturi pakenkti veiksmingam VII skyriaus veikimui.
59 straipsnis
Veiklos ataskaitos
Kiekviena prieiros institucija parengia metin savo veiklos ataskait, kuri gali bti trauktas paeidim, apie kuriuos
praneta, ri ir priemoni, kuri imtasi pagal 58 straipsnio 2 dal, ri sraas. Tos ataskaitos perduodamos naciona
liniam parlamentui, vyriausybei ir kitoms institucijoms, kaip nurodyta valstybs nars teiss aktuose. Jos pateikiamos
visuomenei, Komisijai ir Valdybai.
VII SKYRIUS
Bendradarbiavimas ir nuoseklumas
1 ski rsn i s
B end ra d a rbi avim a s
60 straipsnis
Vadovaujanios prieiros institucijos ir kit susijusi prieiros institucij bendradarbiavimas
1. Vadovaujanti prieiros institucija pagal straipsn bendradarbiauja su kitomis susijusiomis prieiros institu
cijomis stengdamasi rasti konsensus. Vadovaujanti prieiros institucija ir susijusios prieiros institucijos tarpusavyje
keiiasi visa atitinkama informacija.
2. Vadovaujanti prieiros institucija bet kuriuo metu gali paprayti kit susijusi prieiros institucij teikti
savitarpio pagalb pagal 61 straipsn ir gali vykdyti bendras operacijas pagal 62 straipsn, vis pirma atliekant tyrimus
arba stebint su kitoje valstybje narje sisteigusiu duomen valdytoju ar duomen tvarkytoju susijusios priemons
gyvendinim.
3. Vadovaujanti prieiros institucija nedelsdama perduoda atitinkam informacij iuo klausimu kitoms susijusioms
prieiros institucijoms. Ji nedelsdama pateikia sprendimo projekt kitoms susijusioms prieiros institucijoms, kad jos
pateikt savo nuomon, ir deramai atsivelgia j nuomones.
4. Jeigu bet kuri i kit susijusi prieiros institucij per keturias savaites nuo tada, kai su ja pagal io straipsnio
3 dal buvo konsultuotasi, pareikia tinkam ir pagrst prietaravim dl sprendimo projekto, vadovaujanti prieiros
institucija, jeigu ji neatsivelgia susijus ir pagrst prietaravim arba laikosi nuomons, kad prietaravimas nra
tinkamas ar pagrstas, pateikia klausim sprsti pagal 63 straipsnyje nurodyt nuoseklumo utikrinimo mechanizm.
5. Jeigu vadovaujanti prieiros institucija ketina atsivelgti pareikt susijus ir pagrst prietaravim, ji pateikia
kitoms susijusioms prieiros institucijoms perirt sprendimo projekt, kad jos pateikt savo nuomon. Tam
perirtam sprendimo projektui per dviej savaii laikotarp taikoma 4 dalyje nurodyta procedra.
6. Jeigu per 4 ir 5 dalyse nurodyt laikotarp jokia kita susijusi prieiros institucija nepareik prietaravimo
vadovaujanios prieiros institucijos pateiktam sprendimo projektui, laikoma, kad vadovaujanti prieiros institucija ir
susijusios prieiros institucijos tam sprendimo projektui pritaria ir jis joms yra privalomas.
7. Vadovaujanti prieiros institucija priima sprendim ir pranea j atitinkamai duomen valdytojo arba duomen
tvarkytojo pagrindinei buveinei arba vienintelei buveinei ir informuoja kitas susijusias prieiros institucijas bei Valdyb
apie atitinkam sprendim, be kita ko, pateikdama atitinkam fakt ir prieasi santrauk. Prieiros institucija, kuriai
buvo pateiktas skundas, apie sprendim informuoja skundo pateikj.
8. Nukrypstant nuo 7 dalies, jeigu skundas nepriimamas arba atmetamas, prieiros institucija, kuriai skundas buvo
pateiktas, priima sprendim, pranea j skundo pateikjui ir informuoja apie tai duomen valdytoj.
9. Jeigu vadovaujanti prieiros institucija ir susijusios prieiros institucijos sutinka, kad tam tikros skundo dalys
turi bti nepriimtos arba atmestos, o dl kit to skundo dali reikia imtis veiksm, dl kiekvienos i t skundo dali
priimami atskiri sprendimai. Vadovaujanti prieiros institucija priima sprendim dl skundo dalies dl su duomen
valdytoju susijusi veiksm, pranea j duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo pagrindinei buveinei arba
vienintelei buveinei savo valstybs nars teritorijoje ir apie tai informuoja skundo pateikj, o skundo pateikjo
prieiros institucija priima sprendim, susijus su to skundo dalies neprimimu arba atmetimu, ir pranea j tam skundo
pateikjui, taip pat apie tai informuoja duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj.
10. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, pagal 7 ir 9 dalis gavs praneim apie vadovaujanios prieiros
institucijos sprendim, imasi btin priemoni, kad utikrint sprendimo laikymsi vykdant duomen tvarkymo veikl
visose Sjungoje esaniose jo buveinse. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas pranea vadovaujaniai
prieiros institucijai apie priemones, kuri imtasi, kad bt laikomasi sprendimo, o i institucija informuoja kitas
susijusias prieiros institucijas.
11. Tais atvejais, kai, iimtinmis aplinkybmis, susijusi prieiros institucija turi prieasi manyti, kad reikia skubiai
imtis veiksm duomen subjekt interesams apsaugoti, taikoma 66 straipsnyje nurodyta skubos procedra.
12. Vadovaujanti prieiros institucija ir kitos susijusios prieiros institucijos pagal straipsn privalom informacij
viena kitai teikia elektroninmis priemonmis, naudodamosi standartizuota forma.
61 straipsnis
Savitarpio pagalba
1. Prieiros institucijos teikia viena kitai reikming informacij ir savitarpio pagalb, kad is reglamentas bt
gyvendintas ir taikomas nuosekliai, ir diegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Savitarpio pagalba
vis pirma yra susijusi su informacijos praymais ir prieiros priemonmis, kaip antai praymais suteikti iankstinius
leidimus ir vykdyti konsultacijas, patikrinimus ir tyrimus.
2. Kiekviena prieiros institucija imasi vis btin tinkam priemoni, kad atsakyt kitos prieiros institucijos
praym nepagrstai nedelsdama ir ne vliau kaip per vien mnes nuo jo gavimo. Tokios priemons vis pirma gali
bti reikmingos informacijos apie tyrimo eig persiuntimas.
3. Pagalbos praymuose nurodoma visa btina informacija, skaitant praymo tiksl ir prieastis. Informacija, kuria
pasikeista, naudojama tik tam tikslui, kuriam jos buvo praoma.
4. Praym gavusi prieiros institucija negali atsisakyti praymo patenkinti, iskyrus atvejus, kai:
a) ji nra kompetentinga praymo dalyko arba priemoni, kurias jos praoma vykdyti, srityje; arba
b) praymo patenkinimas paeist reglament arba Sjungos ar valstybs nars teis, kuri taikoma praym
gaunaniai prieiros institucijai.
5. Praym gavusi prieiros institucija informuoja praym pateikusi prieiros institucij apie rezultatus arba,
atitinkamai, paang arba priemones, kuri imtasi siekiant j atsakyti. Praym gavusi prieiros institucija bet kurio
atsisakymo pagal 4 dal atveju pateikia atsisakymo patenkinti praym prieastis.
6. Praym gavusi prieiros institucijos paprastai teikia kit prieiros institucij praom informacij elektroninmis
priemonmis, naudodamosi standartizuota forma.
7. Praym gavusios prieiros institucijos u veiksmus, kuri imamasi gavus savitarpio pagalbos praym, mokesio
neima. Prieiros institucijos gali dl taisykli, reglamentuojani viena kitai mokam kompensacij u konkreias
ilaidas, patirtas dl savitarpio pagalbos teikimo iimtinmis aplinkybmis.
8. Jeigu prieiros institucija nepateikia io straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos per vien mnes nuo kitos
prieiros institucijos praymo gavimo, praym pateikusi prieiros institucija gali pagal 55 straipsnio 1 dal patvirtinti
laikinj priemon savo valstybs nars teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje
numatytos btinybs imtis skubi veiksm slygos ir reikalingas skubus privalomas Valdybos sprendimas pagal
66 straipsnio 2 dal.
9. Komisija gali gyvendinimo aktais nustatyti iame straipsnyje nurodytos savitarpio pagalbos form ir procedras ir
prieiros institucij tarpusavio, taip pat prieiros institucij ir Valdybos keitimosi informacija elektroninmis
priemonmis tvark, vis pirma io straipsnio 6 dalyje nurodyt standartizuot form. Tie gyvendinimo aktai priimami
62 straipsnis
Prieiros institucij bendros operacijos
1. Prieiros institucijos tam tikrais atvejais vykdo bendras operacijas, skaitant bendrus tyrimus ir bendras vykdymo
utikrinimo priemones, kuriose dalyvauja kit valstybi nari prieiros institucij nariai arba darbuotojai.
2. Kai duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turi buveini keliose valstybse narse arba kai duomen
tvarkymo operacijomis gali bti daromas didelis poveikis daugeliui duomen subjekt daugiau nei vienoje valstybje
narje, kiekvienos i t valstybi nari prieiros institucija turi teis dalyvauti vykdant bendras operacijas. Prieiros
institucija, kuri yra kompetentinga pagal 56 straipsnio 1 dal arba 4 dal, pakvieia kiekvienos i t valstybi nari
prieiros institucij dalyvauti vykdant bendras operacijas ir nedelsdama atsako prieiros institucijos praym dl
dalyvavimo.
3. Prieiros institucija, laikydamasi valstybs nars teiss ir komandiruojaniajai prieiros institucijai leidus, gali
suteikti galiojimus, be kita ko, tyrimo galiojimus, komandiruojaniosios prieiros institucijos nariams arba
darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant bendras operacijas, arba, jeigu tai leidiama priimaniosios prieiros institucijos
valstybs nars teiss aktais, leisti komandiruojaniosios prieiros institucijos nariams arba darbuotojams naudotis savo
tyrimo galiojimais pagal komandiruojaniosios prieiros institucijos valstybs nars teiss aktus. Tokiais tyrimo
galiojimais gali bti naudojamasi tik vadovaujant priimaniosios prieiros institucijos nariams arba darbuotojams ir
jiems dalyvaujant. Komandiruojaniosios prieiros institucijos nariams arba darbuotojams taikoma priimaniosios
prieiros institucijos valstybs nars teis.
4. Tais atvejais, kai pagal 1 dal komandiruojaniosios prieiros institucijos darbuotojai vykdo veikl kitoje valstybje
narje, priimaniosios prieiros institucijos valstyb nar prisiima atsakomyb u j veiksmus, skaitant atsakomyb u
bet koki jiems vykdant veikl padaryt al, pagal valstybs nars, kurios teritorijoje jie vykdo veikl, teis.
5. Valstyb nar, kurios teritorijoje buvo padaryta ala, j atlygina tokiomis paiomis slygomis, kuriomis atlygint
savo darbuotoj padaryt al. Komandiruojaniosios prieiros institucijos, kurios darbuotojai kitos valstybs nars
teritorijoje padar al bet kuriam asmeniui, valstyb nar grina tai kitai valstybei narei visas sumas, jos sumoktas j
vardu teis jas gauti turintiems asmenims.
6. Nedarant poveikio naudojimuisi savo teismis treij ali atvilgiu ir iskyrus 5 dalyje nurodyt atvej, 1 dalyje
numatytu atveju n viena valstyb nar nereikalauja kitos valstybs nars atlyginti jos patirt al, nurodyt 4 dalyje.
7. Jeigu ketinama vykdyti bendr operacij ir prieiros institucija per vien mnes nevykdo io straipsnio 2 dalies
antrame sakinyje nustatytos prievols, kitos prieiros institucijos gali pagal 55 straipsn patvirtinti laikinj priemon
savo valstybs nars teritorijoje. Tuo atveju laikoma, kad patenkinamos 66 straipsnio 1 dalyje numatytos btinybs
skubiai imtis veiksm slygos ir reikalinga skubi Valdybos nuomon arba skubus privalomas sprendimas pagal
66 straipsnio 2 dal.
2 skir sni s
Nu os eklu m a s
63 straipsnis
Nuoseklumo utikrinimo mechanizmas
Siekdamos padti nuosekliai taikyti reglament visoje Sjungoje, prieiros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir
tam tikrais atvejais su Komisija pagal iame skirsnyje nustatyt nuoseklumo utikrinimo mechanizm.
64 straipsnis
Valdybos nuomon
1. Valdyba pateikia nuomon visais atvejais, kai kompetentinga prieiros institucija ketina patvirtinti bet kuri i
toliau nurodyt priemoni. Tuo tikslu kompetentinga prieiros institucija pateikia Valdybai sprendimo projekt, kai:
a) juo siekiama priimti duomen tvarkymo operacij, kurioms pagal 35 straipsnio 4 dal taikomas poveikio duomen
apsaugai vertinimo reikalavimas, sra;
b) jis yra susijs su klausimu pagal 40 straipsnio 7 dal dl to, ar elgesio kodekso projektas arba elgesio kodekso
keitimas ar ipltimas atitinka reglament;
c) juo siekiama patvirtinti staigos akreditacijos pagal 41 straipsnio 3 dal arba sertifikavimo staigos akreditacijos pagal
43 straipsnio 3 dal kriterijus;
d) juo siekiama nustatyti 46 straipsnio 2 dalies d punkte ir 28 straipsnio 8 dalyje nurodytas standartines duomen
apsaugos slygas;
e) juo siekiama duoti leidim taikyti sutari slygas, nurodytas 46 straipsnio 3 dalies a punkte; arba
f) juo siekiama patvirtinti monei privalomas taisykles, kaip apibrta 47 straipsnyje.
2. Bet kuri prieiros institucija, Valdybos pirmininkas arba Komisija gali prayti, kad Valdyba inagrint bet kur
bendro pobdio klausim arba klausim, kuris daro poveik daugiau nei vienoje valstybje narje, ir kad ji pateikt
nuomon, vis pirma tais atvejais, kai kompetentinga prieiros institucija nesilaiko su savitarpio pagalba susijusi
prievoli pagal 61 straipsn arba su bendromis operacijomis susijusi prievoli pagal 62 straipsn.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Valdyba pateikia nuomon dl jai pateikto klausimo, iskyrus atvejus, kai ji tuo
paiu klausimu jau yra pateikusi nuomon. Ta nuomon priimama per atuonias savaites Valdybos nari paprasta bals
dauguma. Tas laikotarpis gali bti pratstas dar eioms savaitms atsivelgiant dalyko sudtingum. 1 dalyje nurodyto
sprendimo projekto, iplatinto valdybos nariams pagal 5 dal, atvilgiu laikoma, kad narys, per pirmininko nurodyt
pagrst laikotarp nepareiks prietaravim, pritaria sprendimo projektui.
4. Prieiros institucijos ir Komisija nepagrstai nedelsdamos, naudodamosi standartizuota forma, elektroninmis

priemonmis Valdybai pateikia bet koki reikming informacij, skaitant, tam tikrais atvejais, fakt santrauk,
sprendimo projekt, prieastis, dl kuri btina taikyti toki priemon, ir kit susijusi prieiros institucij nuomones.
5. Valdybos pirmininkas nepagrstai nedelsdamas elektroninmis priemonmis:
a) Valdybos nariams ir Komisijai pateikia bet koki reikming informacij, kuri jam buvo pateikta naudojantis standar
tizuota forma. Valdybos sekretoriatas prireikus pateikia reikmingos informacijos vertim; ir
b) tam tikrais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytai prieiros institucijai ir Komisijai pateikia nuomon ir j paskelbia.
6. Kompetentinga prieiros institucija per 3 dalyje nurodyt laikotarp nepriima savo sprendimo projekto, nurodyto
1 dalyje.
7. 1 dalyje nurodyta prieiros institucija kuo labiau atsivelgia Valdybos nuomon ir per dvi savaites nuo
nuomons gavimo elektroninmis priemonmis pranea Valdybos pirmininkui apie tai, ar ji nekeis sprendimo projekto,
ar j i dalies pakeis, ir jei j i dalies pakeiia, pateikia i dalies pakeist sprendimo projekt, naudodamasi standartizuota
forma.
8. Jeigu susijusi prieiros institucija per io straipsnio 7 dalyje nurodyt laikotarp informuoja Valdybos pirminink,
kad ji neketina visikai arba i dalies atsivelgti valdybos nuomon, pateikdama atitinkamas prieastis, taikoma
65 straipsnio 1 dalis.
65 straipsnis
Europos duomen apsaugos valdybos sprendiami ginai
1. Siekiant utikrinti tinkam ir nuosekl io reglamento taikym atskirais atvejais, Valdyba priima privalom
sprendim iais atvejais:
a) jeigu, 60 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, susijusi prieiros institucija yra pareikusi tinkam ir pagrst prieta
ravim vadovaujanios institucijos sprendimo projektui arba vadovaujanti institucija yra atmetusi tok prietaravim
kaip netinkam arba nepagrst. Privalomas sprendimas turi bti susijs su visais klausimais, dl kuri pateiktas
tinkamas ir pagrstas prietaravimas, vis pirma dl to, ar paeidiamas is reglamentas;
b) jeigu esama prietaring nuomoni dl to, kuri i susijusi prieiros institucij yra kompetentinga pagrindins
buveins atvilgiu;
c) jeigu kompetentinga prieiros institucija neprao Valdybos pateikti nuomon 64 straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais arba nesilaiko pagal 64 straipsn pateiktos Valdybos nuomons. Tuo atveju bet kuri susijusi prieiros
institucija arba Komisija gali praneti apie klausim Valdybai.
2. 1 dalyje nurodytas sprendimas dviej tredali valdybos nari bals dauguma priimamas per vien mnes nuo
dalyko pateikimo. Dl dalyko sudtingumo tas laikotarpis gali bti pratstas dar vienam mnesiui. 1 dalyje nurodytas
sprendimas turi bti pagrstas, skirtas vadovaujaniai prieiros institucijai bei visoms susijusioms prieiros institu
cijoms ir joms privalomas.
3. Jei valdybai nepavyko priimti sprendimo per 2 dalyje nurodytus laikotarpius, ji sprendim priima paprasta
valdybos nari bals dauguma per dvi savaites nuo 2 dalyje nurodyto antrojo mnesio pabaigos. Jei valdybos nari
balsai pasidalija po lygiai, sprendim lemia jos pirmininko balsas.
4. Per 2 ir 3 dalyse nurodytus laikotarpius susijusios prieiros institucijos nepriima sprendimo dl pagal 1 dal
valdybai pateikto dalyko.
5. Valdybos pirmininkas nepagrstai nedelsdamas pranea 1 dalyje nurodyt sprendim susijusioms prieiros institu
cijoms. Apie tai jis informuoja Komisij. Po to, kai prieiros institucija pranea 6 dalyje nurodyt galutin sprendim,
sprendimas nedelsiant paskelbiamas Valdybos interneto svetainje.
6. Vadovaujanti prieiros institucija arba, tam tikrais atvejais, prieiros institucija, kuriai pateiktas skundas,
nepagrstai nedelsdama ir ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai Valdyba pranea savo sprendim, priima
galutin sprendim remdamasi io straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu. Vadovaujanti prieiros institucija arba, tam
tikrais atvejais, prieiros institucija, kuriai pateiktas skundas, pranea Valdybai jos galutinio sprendimo praneimo
atitinkamai duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui ir duomen subjektui dat. Susijusi prieiros institucij
galutinis sprendimas priimamas laikantis 60 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse idstyt slyg. Galutiniame sprendime daroma
nuoroda io straipsnio 1 dalyje nurodyt sprendim ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytas sprendimas pagal io
straipsnio 5 dal bus paskelbtas Valdybos interneto svetainje. Prie galutinio sprendimo pridedamas io straipsnio
1 dalyje nurodytas sprendimas.
66 straipsnis
Skubos procedra
1. Iimtinmis aplinkybmis, jeigu susijusi prieiros institucija mano, jog btina imtis skubi veiksm, kad bt
apsaugotos duomen subjekt teiss ir laisvs, ji, nukrypdama nuo 63, 64 ir 65 straipsnyje nurodyto nuoseklumo
utikrinimo mechanizmo arba 60 straipsnyje nurodytos procedros, gali nedelsdama priimti konkret ne ilgiau kaip tris
mnesius trunkant laikotarp galiojanias laikinsias priemones, galinias turti teisini padarini jos paios valstybs
nars teritorijoje. Prieiros institucija tas priemones ir j patvirtinimo prieastis nedelsdama pateikia kitoms susijusioms
prieiros institucijoms, Valdybai ir Komisijai.
2. Jeigu prieiros institucija msi priemons pagal 1 dal ir mano, kad btina skubiai patvirtinti galutines
priemones, ji gali prayti, kad Valdyba skubiai pateikt nuomon arba skubiai priimt privalom sprendim,
nurodydama praymo pateikti toki nuomon ar priimti tok sprendim prieastis.
3. Bet kuri prieiros institucija gali prayti Valdybos atitinkamai skubiai pateikti nuomon arba skubiai priimti
privalom sprendim, jeigu kompetentinga prieiros institucija nesim tinkamos priemons tuo atveju, kai btina
imtis skubi veiksm, kad bt apsaugotos duomen subjekt teiss ir laisvs, nurodydama praymo pateikti toki
nuomon ar priimti tok sprendim prieastis, be kita ko, susijusias su btinybe imtis skubi veiksm.
4. Nukrypstant nuo 64 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies, io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta skubi
nuomon arba skubus privalomas sprendimas per dvi savaites priimami Valdybos nari paprasta bals dauguma.
67 straipsnis
Keitimasis informacija
Komisija gali priimti bendro pobdio gyvendinimo aktus, tam kad bt nustatyti prieiros institucij tarpusavio, taip
pat prieiros institucij ir Valdybos keitimosi informacija elektroninmis priemonmis tvarka, vis pirma 64 straipsnyje
nurodyta standartizuota forma.
Tie gyvendinimo aktai priimami laikantis 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinjimo procedros.
3 ski rsni s
E ur opo s duo m en a p sa ug os va ld yba
68 straipsnis
Europos duomen apsaugos valdyba
1. Europos duomen apsaugos valdyba (toliau Valdyba) steigiama kaip Sjungos staiga, turinti juridinio asmens
status.
2. Valdybai atstovauja jos pirmininkas.
3. Valdyb sudaro kiekvienos valstybs nars vienos prieiros institucijos vadovai ir Europos duomen apsaugos
prieiros pareignas arba j atitinkami atstovai.
4. Jeigu valstybje narje u nuostat taikymo stebsen pagal reglament yra atsakinga daugiau kaip viena
prieiros institucija, pagal tos valstybs nars teis paskiriamas bendras atstovas.
5. Komisija turi teis dalyvauti Valdybos veikloje bei posdiuose be balsavimo teiss. Komisija paskiria atstov.
Valdybos pirmininkas pranea Komisijai apie Valdybos veikl.
6. Su 65 straipsnyje nurodytais atvejais Europos duomen apsaugos prieiros pareignas balsavimo teis turi
priimant tik tuos sprendimus, kurie yra susij su Sjungos institucijoms, staigoms organams ir agentroms taikomais
principais ir taisyklmis, kurie i esms atitinka iame reglamente nustatytus principus ir taisykles.
69 straipsnis
Nepriklausomumas
1. Atlikdama savo uduotis arba naudodamasi savo galiojimais pagal 70 ir 71 straipsnius Valdyba veikia neprik
lausomai.
2. Nedarant poveikio Komisijos galimybei teikti 70 straipsnio 1 dalies b punkte ir 70 straipsnio 2 dalyje nurodytus
praymus, Valdyba, atlikdama savo uduotis arba naudodamasi savo galiojimais, neprao ir nepriima joki nurodym.
70 straipsnis
Valdybos uduotys
1. Valdyba utikrina, kad is reglamentas bt taikomas nuosekliai. iuo tikslu Valdyba savo iniciatyva arba tam
tikrais atvejais Komisijos praymu vis pirma:
a) stebi ir utikrina tinkam io reglamento taikym 64 ir 65 straipsniuose nurodytais atvejais, nedarant poveikio
nacionalini prieiros institucij uduotims;
b) konsultuoja Komisij visais su asmens duomen apsauga Sjungoje susijusiais klausimais, be kita ko, dl silom io
reglamento pakeitim;
c) konsultuoja Komisij dl duomen valdytoj, duomen tvarkytoj ir prieiros institucij keitimosi informacija apie
monei privalomas taisykles formato ir procedr;
d) teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdius, susijusius su procedromis, kaip itrinti asmens
duomen saitus, kopijas ar dublikatus i vieai prieinam ryi paslaug, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalyje;
e) savo iniciatyva, vieno i savo nari praymu arba Komisijos praymu nagrinja klausimus, susijusius su io
reglamento taikymu, ir teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdius, kad paskatint reglament
taikyti nuosekliai;
f) pagal ios dalies e punkt teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdius, kad labiau patikslint
profiliavimu grindiam sprendim pagal 22 straipsnio 2 dal kriterijus ir slygas;
g) pagal ios dalies e punkt teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdius dl 33 straipsnio 1 ir
2 dalyse nurodyto asmens duomen saugumo paeidimo ir nepagrsto delsimo nustatymo, taip pat konkrei
aplinkybi, kuriomis duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turi praneti apie asmens duomen paeidim;
h) pagal ios dalies b punkt teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdius, susijusius su tokiomis
aplinkybmis, kai dl asmens duomen saugumo paeidimo gali kilti didelis pavojus fizini asmen teisms ir
laisvms, kaip nurodyta 34 straipsnio 1 dalyje;
i) pagal ios dalies e punkt teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdius, kad labiau patikslint
kriterijus ir reikalavimus, taikomus asmens duomen perdavimams, kurie grindiami monei privalomomis
taisyklmis, kuri laikosi duomen valdytojai, ir monei privalomomis taisyklmis, kuri laikosi duomen
tvarkytojai, ir kitais btinais reikalavimais, kuriais siekiama utikrinti atitinkam duomen subjekt asmens
duomen apsaug, kaip nurodyta 47 straipsnyje;
j) pagal ios dalies e punkt teikia gaires, rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdius, kad labiau patikslint
asmens duomen perdavimo remiantis 49 straipsnio 1 dalimi kriterijus ir reikalavimus;
k) rengia prieiros institucijoms skirtas gaires dl 58 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyt priemoni taikymo ir
administracini baud pagal 83 straipsn nustatymo;
l) periri e ir f punktuose nurodyt gairi, rekomendacij ir geriausios praktikos pavyzdi praktin taikym;
m) pagal ios e punkt teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdius siekiant nustatyti bendr fizini
asmen teikiam praneim apie io reglamento paeidimus pagal 54 straipsnio 2 dal tvark;
n) skatina rengti elgesio kodeksus ir nustatyti duomen apsaugos sertifikavimo mechanizmus bei duomen apsaugos
enklus ir ymenis pagal 40 ir 42 straipsnius;
o) vykdo sertifikavimo staig akreditavim ir jo periodin perir pagal 43 straipsn ir tvarko vie akredituot staig
registr pagal 43 straipsnio 6 dal ir vie treiosiose valstybse sisteigusi akredituot duomen valdytoj ar
duomen tvarkytoj registr pagal 42 straipsnio 7 dal;
p) tiksliai apibdina 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus siekiant akredituoti sertifikavimo staigas pagal
42 straipsn;
q) pateikia Komisijai nuomon dl 43 straipsnio 8 dalyje nurodyt sertifikavimo reikalavim;
r) pateikia Komisijai nuomon dl 12 straipsnio 7 dalyje nurodyt piktogram;
s) pateikia Komisijai nuomon dl apsaugos lygio treiojoje valstybje arba tarptautinje organizacijoje tinkamumo
vertinimo, skaitant vertinim, ar treioji valstyb, teritorija arba tarptautin organizacija ar nurodytas vienas ar keli
sektoriai toje treiojoje valstybje nebeutikrina tinkamo apsaugos lygio. Tuo tikslu Komisija pateikia Valdybai visus
btinus dokumentus, skaitant korespondencij su treiosios valstybs vyriausybe, dl tos treiosios alies, teritorijos
ar nurodyto sektoriaus, arba su tarptautine organizacija;
t) teikia nuomones dl prieiros institucij sprendim projekt pagal 64 straipsnio 1 dalyje nurodyt nuoseklumo
utikrinimo mechanizm ir dl klausim, pateikt pagal 64 straipsnio 2 dal, ir priima privalomus sprendimus pagal
65 straipsn, skaitant 66 straipsnyje nurodytus atvejus;
u) skatina prieiros institucij bendradarbiavim ir veiksming dvial bei daugiaal keitimsi informacija ir geriausios
praktikos pavyzdiais;
v) skatina vykdyti bendras mokymo programas ir palengvina prieiros institucij darbuotoj mainus, ir tam tikrais
atvejais darbuotoj mainus su treij valstybi prieiros institucijomis arba su tarptautinmis organizacijomis;
w) skatina keistis iniomis ir dokumentais apie duomen apsaugos teiss aktus ir praktik su duomen apsaugos
prieiros institucijomis visame pasaulyje;
x) teikia nuomones dl pagal 40 straipsnio 4 dal Sjungos lygmeniu parengt elgesio kodeks; ir
y) tvarko vieai prieinam prieiros institucij ir teism sprendim dl klausim, nagrint taikant nuoseklumo
utikrinimo mechanizm, elektronin registr.
2. Jeigu Komisija prao Valdybos konsultacijos, ji gali nurodyti termin, atsivelgdama klausimo skubum.
3. Valdyba savo nuomones, gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdius teikia Komisijai bei
93 straipsnyje nurodytam komitetui ir skelbia juos vieai.
4. Valdyba tam tikrais atvejais konsultuojasi su suinteresuotosiomis alimis ir suteikia joms galimyb per pagrst
laikotarp pateikti pastab. Nedarant poveikio 76 straipsniui, Valdyba vieai paskelbia konsultavimosi procedros
rezultatus.
71 straipsnis
Ataskaitos
1. Valdyba parengia metin ataskait dl fizini asmen apsaugos tvarkant duomenis Sjungoje ir tam tikrais atvejais
treiosiose valstybse bei tarptautinse organizacijose. Ataskaita skelbiama vieai ir perduodama Europos Parlamentui,
Tarybai ir Komisijai.
2. Toje metinje ataskaitoje apvelgiamas 70 straipsnio 1 dalies l punkte nurodyt gairi, rekomendacij ir geriausios
praktikos pavyzdi, taip pat 65 straipsnyje nurodyt privalom sprendim praktinis taikymas.
72 straipsnis
Procedra
1. Valdyba sprendimus priima paprasta savo nari bals dauguma, nebent iame reglamente bt nurodyta kitaip.
2. Valdyba savo darbo tvarkos taisykles priima dviej tredali savo nari bals dauguma ir pati nustato savo darbo
tvark.
73 straipsnis
Pirmininkas
1. Valdyba paprasta bals dauguma i savo nari renka pirminink ir du jo pavaduotojus.
2. Pirmininko ir jo pavaduotoj kadencija yra penkeri metai; ji gali bti atnaujinta vien kart.
74 straipsnis
Pirmininko uduotys
1. Pirmininko uduotys yra ios:
a) aukti Valdybos posdius ir rengti j darbotvark;
b) praneti pagal 65 straipsn Valdybos priimtus sprendimus vadovaujaniai prieiros institucijai ir susijusioms
prieiros institucijoms;
c) utikrinti, kad Valdyba laiku atlikt savo uduotis, vis pirma susijusias su 63 straipsnyje nurodytu nuoseklumo
utikrinimo mechanizmu.
2. Valdyba savo darbo tvarkos taisyklse nustato, kaip paskirstomos pirmininko ir jo pavaduotoj uduotys.
75 straipsnis
Sekretoriatas
1. Valdyba turi sekretoriat, kurio paslaugas teikia Europos duomen apsaugos prieiros pareigno staiga.
2. Sekretoriatas vykdo savo uduotis laikydamasis imintinai Valdybos pirmininko nurodym.
3. Vykdant iuo reglamentu Valdybai pavestas uduotis dalyvaujantys Europos duomen apsaugos prieiros
pareigno staigos darbuotojai atsiskaito skirtingiems vadovams, nei darbuotojai, vykdantys Europos duomen apsaugos
prieiros pareignui pavestas uduotis.
4. Tam tikrais atvejais Valdyba ir Europos duomen apsaugos prieiros pareignas parengia ir paskelbia susitarimo
memorandum, kuriuo gyvendinamas is straipsnis; jame apibriamos j bendradarbiavimo slygos ir jis taikomas
Europos duomen apsaugos prieiros pareigno staigos darbuotojams, dalyvaujantiems vykdant iuo reglamentu
Valdybai pavestas uduotis.
5. Sekretoriatas Valdybai teikia analitin, administracin ir logistin param.
6. Sekretoriatas vis pirma atsako u:
a) Valdybos kasdien veikl;
b) Valdybos nari, jos pirmininko ir Komisijos tarpusavio ryius;
c) ryius su kitomis institucijomis ir visuomene;
d) elektronini priemoni naudojim vidaus ir iors ryiams palaikyti;
e) reikmingos informacijos vertim;
f) Valdybos posdi rengim ir su jais susijusi tolesn veikl;
g) su Valdybos priimamomis nuomonmis, sprendimais dl prieiros institucij gin isprendimo ir kitais tekstais
susijus parengiamj darb, j rengim ir paskelbim.
76 straipsnis
Konfidencialumas
1. Valdybos diskusijos yra konfidencialios, jei valdybos nuomone tai yra btina, kaip nustatyta jos darbo tvarkos
taisyklse.
2. Galimyb susipainti su Valdybos nariams, ekspertams ir treij ali atstovams pateiktais dokumentais reglamen
tuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 (1).
VIII SKYRIUS
Teisi gynimo priemons, atsakomyb ir sankcijos
77 straipsnis
Teis pateikti skund prieiros institucijai
1. Neapribojant galimybi imtis kit administracini arba teismini teisi gynimo priemoni, kiekvienas duomen
subjektas turi teis pateikti skund prieiros institucijai, vis pirma valstybje narje, kurioje yra jo nuolatin
gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas tariamas paeidimas, jeigu tas duomen subjektas mano, kad
su juo susijs asmens duomen tvarkymas atliekamas paeidiant reglament.
2. Prieiros institucija, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikj apie skundo nagrinjimo paang ir
rezultatus, be kita ko, apie galimyb imtis teismini teisi gynimo priemoni pagal 78 straipsn.
78 straipsnis
Teis imtis veiksming teismini teisi gynimo priemoni prie prieiros institucij
1. Nedarant poveikio galimybei imtis kit administracini arba neteismini teisi gynimo priemoni, kiekvienas
fizinis ar juridinis asmuo turi teis imtis veiksming teismini teisi gynimo priemoni prie prieiros institucijos dl
jo priimt teisikai privalom sprendim.
2. Nedarant poveikio galimybei imtis kit administracini arba neteismini teisi gynimo priemoni, kiekvienas
duomen subjektas turi teis imtis veiksming teismini teisi gynimo priemoni, jeigu prieiros institucija, kuri yra
kompetentinga pagal 55 straipsn ir 56 straipsnius, skundo nenagrinja arba per tris mnesius nepranea duomen
subjektui apie pagal 77 straipsn pateikto skundo nagrinjimo paang arba rezultatus.
3. Byla prieiros institucijai keliama valstybs nars, kurioje prieiros institucija yra sisteigusi, teismuose.
4. Kai byla ikelta dl prieiros institucijos sprendimo, kuris buvo priimtas po to, kai Valdyba pateik nuomon ar
prim sprendim pagal nuoseklumo utikrinimo mechanizm, prieiros institucija perduoda teismui t nuomon ar
sprendim.
79 straipsnis
Teis imtis veiksming teismini teisi gynimo priemoni prie duomen valdytoj arba duomen
tvarkytoj
1. Nedarant poveikio galimybei imtis bet koki galim administracini arba neteismini teisi gynimo priemoni,
skaitant teis pateikti skund prieiros institucijai pagal 77 straipsn, kiekvienas duomen subjektas turi teis imtis
veiksming teismini teisi gynimo priemoni, jeigu mano, kad iuo reglamentu nustatytos jo teiss buvo paeistos, nes
jo asmens duomenys buvo tvarkomi paeidiant reglament.
2. Byla duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui keliama valstybs nars, kurioje yra duomen valdytojo arba
duomen tvarkytojo buvein, teismuose. Kitu atveju tokia byla gali bti keliama valstybs nars, kurioje yra nuolatin
duomen subjekto gyvenamoji vieta, teismuose, iskyrus atvejus, kai duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra
valstybs nars valdios institucija, vykdanti savo vieuosius galiojimus.
(1) 2001 m. gegus 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dl galimybs visuomenei susipainti su Europos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
80 straipsnis
Atstovavimas duomen subjektams
1. Duomen subjektas turi teis galioti ne pelno staig, organizacij ar asociacij, kuri tinkamai steigta pagal
valstybs nars teis ir kurios statais nustatyti tikslai atitinka viej interes, kuri veikia duomen subjekto teisi bei
laisvi apsaugos srityje, kiek tai susij su j asmens duomen apsauga, jo vardu pateikti skund ir jo vardu naudotis
teismis, nurodytomis 77, 78 bei 79 straipsniuose, jo vardu naudotis 82 straipsnyje nurodyta teise gauti kompensacij,
jei taip numatyta valstybs nars teisje.
2. Valstybs nars gali nustatyti, kad bet kuri io straipsnio 1 dalyje nurodyta staiga, organizacija ar asociacija, neprik
lausomai nuo duomen subjekto galiojim, toje valstybje narje turi teis pateikti skund prieiros institucijai, kuri
yra kompetentinga pagal 77 straipsn, ir turi teis naudotis 78 ir 79 straipsniuose nurodytomis teismis, jei mano, kad
tvarkant duomenis duomen subjekto teiss pagal reglament buvo paeistos.
81 straipsnis
Bylos nagrinjimo sustabdymas
1. Kai valstybs nars kompetentingas teismas turi informacijos apie kitos valstybs nars teisme nagrinjam byl dl
to paties dalyko, susijusio su to paties duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo vykdomu duomen tvarkymu, jis
susisiekia su tuo kitos valstybs nars teismu, kad bt patvirtintas tokios bylos egzistavimas.
2. Kai kitos valstybs nars teisme yra nagrinjama byla dl to paties dalyko, susijusio su to paties duomen valdytojo
arba duomen tvarkytojo vykdomu duomen tvarkymu, bet kuris kompetentingas teismas, iskyrus teism, kur
kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti tos bylos nagrinjim.
3. Kai ta byla nagrinjama pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, iskyrus teism, kur kreiptasi pirmiausia,
taip pat gali vienos i ali praymu atsisakyti jurisdikcijos, jei teismas, kur kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikcij
atitinkam iekini atvilgiu ir pagal jo teiss aktus leidiama tuos iekinius sujungti.
82 straipsnis
Teis kompensacij ir atsakomyb
1. Bet kuris asmuo, patyrs materialin ar nematerialin al dl io reglamento paeidimo, turi teis i duomen
valdytojo arba duomen tvarkytojo gauti kompensacij u patirt al.
2. Tvarkant duomenis dalyvaujantis duomen valdytojas atsako u al, padaryt dl vykdyto duomen tvarkymo
paeidiant reglament. Duomen tvarkytojas u dl duomen tvarkymo sukelt al atsako tik tuo atveju, jei jis
nesilaik iame reglamente konkreiai duomen tvarkytojams nustatyt prievoli arba jei jis veik nepaisydamas teist
duomen valdytojo nurodym arba juos paeisdamas.
3. Duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas atleidiami nuo atsakomybs pagal 2 dal, jeigu jis rodo, kad jokiu
bdu nra atsakingas u vyk, dl kurio patirta ala.
4. Jei tame paiame duomen tvarkymo procese dalyvauja daugiau nei vienas duomen valdytojas ar duomen
tvarkytojas arba dalyvauja abu duomen valdytojas ir duomen tvarkytojas ir kai jie pagal 2 ir 3 dalis yra atsakingi
u bet koki dl tokio tvarkymo sukelt al, laikoma, kad kiekvienas duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas yra
atsakingi u vis al, kad bt utikrinta veiksminga kompensacija duomen subjektui.
5. Kai duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas pagal 4 dal sumokjo vis kompensacij u patirt al, tas
duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas turi teis reikalauti i kit tame paiame duomen tvarkymo procese
dalyvavusi duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj, kad jie sugrint jam kompensacijos dal, atitinkani j
atsakomybs dal, laikantis 2 dalyje idstyt slyg.
6. Bylos dl naudojimosi teise gauti kompensacij ikeliamos pagal valstybs nars valstybs nars teiss aktus
kompetentinguose teismuose, kaip nurodyta 79 straipsnio 2 dalyje.
83 straipsnis
Bendrosios administracini baud skyrimo slygos
1. Kiekviena prieiros institucija utikrina, kad pagal straipsn skiriamos administracins baudos u 4, 5 ir
6 dalyse nurodytus io reglamento paeidimus kiekvienu konkreiu atveju bt veiksmingos, proporcingos ir
atgrasomos.
2. Administracins baudos, atsivelgiant kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio
2 dalies ah punktuose ir j punkte nurodytomis priemonmis arba vietoj j. Sprendiant dl to, ar skirti administracin
baud, ir sprendiant dl administracins baudos dydio kiekvienu konkreiu atveju deramai atsivelgiama iuos
dalykus:
a) paeidimo pobd, sunkum ir trukm, atsivelgiant atitinkamo duomen tvarkymo pobd, aprpt ar tiksl, taip
pat nukentjusi duomen subjekt skaii ir j patirtos alos dyd;
b) tai, ar paeidimas padarytas tyia, ar dl aplaidumo;
c) bet kuriuos veiksmus, kuri duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas msi, kad sumaint duomen subjekt
patirt al;
d) duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo atsakomybs dyd, atsivelgiant j pagal 25 ir 32 straipsnius
gyvendintas technines ir organizacines priemones;
e) bet kuriuos to duomen valdytojo arba duomen tvarkytojo svarbius ankstesnius paeidimus;
f) bendradarbiavimo su prieiros institucija siekiant atitaisyti paeidim ir sumainti galim neigiam jo poveik
laipsn;
g) asmens duomen, kuriems paeidimas turi poveik, kategorijas;
h) tai, kokiu bdu prieiros institucija suinojo apie paeidim, vis pirma tai, ar duomen valdytojas arba duomen
tvarkytojas prane apie paeidim (jei taip kokiu mastu);
i) jei atitinkamam duomen valdytojui arba duomen tvarkytojui dl to paties dalyko anksiau buvo taikytos
58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemons ar laikytasi t priemoni;
j) ar laikomasi patvirtint elgesio kodeks pagal 40 straipsn arba patvirtint sertifikavimo mechanizm pagal
42 straipsn; ir
k) kitus sunkinanius ar velninanius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybmis, pavyzdiui, finansin
naud, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kuri buvo ivengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dl paeidimo;
3. Jei duomen valdytojas arba duomen tvarkytojas, atlikdamas t pai tvarkymo operacij ar susijusias tvarkymo
operacijas, tyia ar dl aplaidumo paeidia kelias io reglamento nuostatas, bendra administracins baudos suma nra
didesn nei suma, kuri nustatyta u rimiausi paeidim.
4. Paeidus toliau ivardytas nuostatas, pagal 2 dal skiriamos administracins baudos iki 10 000 000 EUR arba,
mons atveju iki 2 % jos ankstesni finansini met bendros metins pasaulins apyvartos, atsivelgiant tai, kuri
suma yra didesn:
a) duomen valdytojo ir duomen tvarkytojo prievoles 8, 11, 25-39 ir 42 bei 43 straipsnius;
b) sertifikavimo staigos prievoles pagal 42 ir 43 straipsnius;
c) stebsenos staigos prievoles pagal 41 straipsnio 4 dal;

5. Paeidus toliau ivardytas nuostatas, pagal 2 dal skiriamos administracins baudos iki 20 000 000 EUR arba,
mons atveju iki 4 % jos ankstesni finansini met bendros metins pasaulins apyvartos, atsivelgiant tai, kuri
suma yra didesn:
a) pagrindinius duomen tvarkymo principus, skaitant sutikimo slygas, pagal 5, 6, 7 ir 9 straipsnius;
b) duomen subjekto teises pagal 1222 straipsnius;
c) asmens duomen perdavim duomen gavjui treiojoje valstybje arba tarptautinei organizacijai pagal
4449 straipsnius;
d) prievoles pagal valstybs nars teiss aktus, priimtus pagal IX skyri;
e) jei nesilaikoma prieiros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomen tvarkymo apribojimo arba
duomen sraut sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dal arba nesuteikiama prieigos galimyb paeidiant
58 straipsnio 1 dal;
6. Jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto prieiros institucijos nurodymo, pagal io straipsnio 2 dal
skiriamos administracins baudos iki 20 000 000 EUR arba, mons atveju iki 4 % jos ankstesni finansini met
bendros metins pasaulins apyvartos, atsivelgiant tai, kuri suma yra didesn.
7. Nedarant poveikio prieiros institucij galiojimams imtis taisomj veiksm pagal 58 straipsnio 2 dal, kiekviena
valstyb nar gali nustatyti taisykles, reglamentuojanias tai, ar ir kokiu mastu administracins baudos gali bti skiriamos
valdios institucijomis ir staigoms, sisteigusioms toje valstybje narje.
8. Prieiros institucijos naudojimuisi galiojimais pagal straipsn taikomos atitinkamos procedrins garantijos
laikantis Sjungos teiss akt ir valstybs nars teiss akt, skaitant veiksmingas teismines teisi gynimo priemones ir
tinkam proces.
9. Jei valstybs nars teiss sistemoje nenumatoma administracini baud, is straipsnis gali bti taikomas taip, kad
baud inicijuot kompetentinga prieiros institucija, o j skirt kompetentingi nacionaliniai teismai, kartu utikrinant,
kad tos teisi gynimo priemons bt veiksmingos ir turt prieiros institucij skiriamoms administracinms
baudoms lygiavert poveik. Bet kuriuo atveju skiriamos baudos turi bti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos
valstybs nars ne vliau kaip 2018 m. gegus 25 d. pranea Komisijai savo teiss akt nuostatas, kurias jos priima
pagal i dal, ir nedelsdamos pranea vlesnius tas nuostatas keiianius teiss aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.
84 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybs nars nustato taisykles dl kit sankcij, taikytin u io reglamento paeidimus, vis pirma paeidimus,
dl kuri netaikomos administracins baudos pagal 83 straipsn, ir imasi vis btin priemoni utikrinti, kad jos bt
gyvendinamos. Tokios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2. Kiekviena valstyb nar ne vliau kaip 2018 m. gegus 25 d. pranea Komisijai savo teiss akt nuostatas, kurias
ji priima pagal 1 dal, ir nedelsdama pranea vlesnius su tomis nuostatomis susijusius pakeitimus.
IX SKYRIUS
Nuostatos, susijusios su konkreiais duomen tvarkymo atvejais
85 straipsnis
Duomen tvarkymas ir saviraikos ir informacijos laisv
1. Valstybs nars teisje teis asmens duomen apsaug pagal reglament turi bti suderinta su teise saviraikos
ir informacijos laisv, skaitant duomen tvarkym urnalistikos tikslais ir akademins, menins ar literatrins
saviraikos tikslais.
2. Duomen tvarkymui urnalistikos arba akademins, menins ar literatrins saviraikos tikslais valstybs nars
numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomen subjekto teiss), IV skyriaus (duomen valdytojas ir duomen
tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomen perdavimas treisias valstybes arba tarptautinms organizacijoms),
VI skyriaus (nepriklausomos prieiros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus
(specials duomen tvarkymo atvejai) iimtis arba nuo j nukrypti leidianias nuostatas, jei jos yra btinos, kad teis
asmens duomen apsaug bt suderinta su saviraikos ir informacijos laisve.
3. Kiekviena valstyb nar pranea Komisijai savo teiss akt nuostatas, kurias ji prim pagal 2 dal, ir nedelsdama
pranea visus vlesnius tas nuostatas keiianius teiss aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.
86 straipsnis
Duomen tvarkymas ir visuomens teis susipainti su oficialiais dokumentais
Valdios institucijos arba vieosios staigos ar privaios staigos turimuose oficialiuose dokumentuose, reikalinguose
uduoiai, vykdomai dl vieojo intereso, atlikti, esantys asmens duomenys ios institucijos arba staigos gali bti
atskleisti laikantis Sjungos ar valstybs nars teiss, kuri taikoma tai valdios institucijai arba staigai, siekiant
visuomens teis susipainti su oficialiais dokumentais suderinti su teise asmens duomen apsaug pagal reglament.
87 straipsnis
Nacionalinio asmens identifikavimo numerio tvarkymas
Valstybs nars gali tiksliau apibrti konkreias slygas, kuriomis tvarkomas nacionalinis asmens identifikavimo numeris
ar bet kuris kitas bendro taikymo identifikatorius. Tuo atveju nacionalinis asmens identifikavimo numeris ar bet kuris
kitas bendro taikymo identifikatorius naudojamas tik jei laikomasi tinkam duomen subjekto teisi ir laisvi apsaugos
priemoni pagal reglament.
88 straipsnis
Duomen tvarkymas su darbo santykiais susijusiame kontekste
1. Valstybs nars gali teisje ar kolektyvinse sutartyse numatyti konkretesnes taisykles, kuriomis siekiama utikrinti
teisi ir laisvi apsaug tvarkant darbuotoj asmens duomenis su darbo santykiais susijusiame kontekste, vis pirma juos
darbinant, vykdant darbo sutart, skaitant teiss aktais arba kolektyvinmis sutartimis nustatyt prievoli vykdym,
utikrinant darbo administravim, planavim ir organizavim, lygyb ir vairov darbo vietoje, darbuotoj saug ir
sveikat, darbdavio ar kliento turto apsaug, taip pat siekiant pasinaudoti su darbo santykiais susijusiomis individua
liomis ir kolektyvinmis teismis ir imokomis, taip pat siekiant nutraukti darbo santykius.
2. Tos taisykls apima tinkamas ir konkreias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti duomen subjekto mogikj
orum, teistus interesus ir pagrindines teises, ypating dmes skiriant duomen tvarkymo skaidrumui, asmens
duomen perdavimui moni grupje arba bendr ekonomin veikl vykdani moni grupje ir stebsenos sistemoms
darbo vietoje.
3. Kiekviena valstyb nar ne vliau kaip 2018 m. gegus 25 d. pranea Komisijai tas savo teiss akt nuostatas,
kurias ji priima pagal 1 dal, ir nedelsdama pranea vlesnius su tomis nuostatomis susijusius pakeitimus.
89 straipsnis
Apsaugos priemons ir nukrypti leidianios nuostatos, susijusios su duomen tvarkymu

archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais
tikslais
1. Duomen tvarkymui archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statis
tiniais tikslais pagal reglament taikomos tinkamos duomen subjekto teisi ir laisvi apsaugos priemons. Tomis
apsaugos priemonmis utikrinama, kad bt diegtos technins ir organizacins priemons, vis pirma siekiant
utikrinti, kad bt laikomasi duomen kiekio mainimo principo. Tos priemons gali apimti pseudonim suteikim,
jeigu tie tikslai gali bti pasiekti tuo bdu. Visais atvejais, kai tuos tikslus galima pasiekti toliau tvarkant duomenis, i
kuri negalima arba nebegalima nustatyti duomen subjekt tapatybs, t tiksl siekiama tuo bdu.
2. Kai asmens duomenys tvarkomi mokslini ar istorini tyrim tikslais arba statistiniais tikslais, Sjungos arba
valstybs nars teiss aktais gali bti nustatytos nukrypti leidianios nuostatos, susijusios su 15, 16, 18 ir 21 straips
niuose nurodytomis teismis, jei taikomos io straipsnio 1 dalyje nurodytos slygos ir apsaugos priemons, tokiu mastu,
kokiu dl toki teisi gali tapti nemanoma pasiekti konkrei tiksl arba jos gali tapti rimta klitimi jiems pasiekti, ir
norint pasiekti tuos tikslus yra btinos tokios nukrypti leidianios nuostatos.
3. Kai asmens duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais vieojo intereso labui, Sjungos arba valstybs nars teiss
aktais gali bti nustatytos nukrypti leidianios nuostatos, susijusios su 15, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose
nurodytomis teismis, jei taikomos io straipsnio 1 dalyje nurodytos slygos ir apsaugos priemons, tokiu mastu, kokiu
dl toki teisi gali tapti nemanoma pasiekti konkrei tiksl arba jos gali tapti rimta klitimi jiems pasiekti, ir norint
pasiekti tuos tikslus yra btinos tokios nukrypti leidianios nuostatos.
4. Kai 2 ir 3 dalyse nurodytas tvarkymas tuo pat metu padeda siekti kito tikslo, nukrypti leidianias nuostatas
galima taikyti tik duomen tvarkymui tose dalyse nurodytais tikslais.
90 straipsnis
Prievols saugoti paslapt
1. Valstybs nars gali priimti specialias taisykles ir jose idstyti 58 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nustatytus
prieiros institucij galiojimus dl duomen valdytoj arba duomen tvarkytoj, kuriems pagal Sjungos arba
valstybs nars teis arba nacionalini kompetenting staig nustatytas taisykles taikoma prievol saugoti profesin
paslapt arba kitos lygiaverts prievols saugoti paslapt, jeigu tai btina ir proporcinga siekiant suderinti teis asmens
duomen apsaug su prievole saugoti paslapt. Tos taisykls taikomos tik asmens duomenims, kuriuos duomen
valdytojas arba duomen tvarkytojas gavo arba gijo vykdydamas veikl, kuriai taikoma ta prievol saugoti paslapt.
2. Kiekviena valstyb nar ne vliau kaip 2018 m. gegus 25 d. pranea Komisijai taisykles, kurias ji priima pagal
1 dal, ir nedelsdama pranea vlesnius su tomis taisyklmis susijusius pakeitimus.
91 straipsnis
Galiojanios banyi ir religini asociacij duomen apsaugos taisykls
1. Jeigu sigaliojant iam reglamentui valstybje narje banyios ir religins asociacijos arba bendruomens taiko
visapusikas taisykles dl asmen apsaugos tvarkant duomenis, tokios taisykls gali bti toliau taikomos, jeigu jos yra
suderintos su iuo reglamentu.
2. Banyias ir religines asociacijas, taikanias isamias taisykles pagal io straipsnio 1 dal, priiri nepriklausoma
prieiros institucija, kuri gali bti specialaus pobdio, taiau ji turi atitikti io reglamento VI skyriuje nustatytas
slygas.
X SKYRIUS
Deleguotieji aktai ir gyvendinimo aktai
92 straipsnis
galiojim delegavimas
1. galiojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iame straipsnyje nustatytomis slygomis.
2. 12 straipsnio 8 dalyje ir 43 straipsnio 8 dalyje nurodyti galiojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai
suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2016 m. gegus 24 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada ataukti 12 straipsnio 8 dalyje ir 43 straipsnio 8 dalyje nurodytus
deleguotuosius galiojimus. Sprendimu dl galiojim ataukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti galiojimai
priimti deleguotuosius aktus. Jis sigalioja kit dien po jo paskelbimo Europos Sjungos oficialiajame leidinyje arba vlesn
jame nurodyt dien. Jis nedaro poveikio jau galiojani deleguotj akt galiojimui.
4. Apie priimt deleguotj akt Komisija nedelsdama vienu metu pranea Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 12 straipsnio 8 dal ir 43 straipsnio 8 dal priimtas deleguotasis aktas sigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris
mnesius nuo praneimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie akt dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba
nepareikia prietaravim arba jeigu dar nepasibaigus iam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba pranea
Komisijai, kad prietaravim nereik. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva is laikotarpis pratsiamas trim
mnesiais.
93 straipsnis
Komiteto procedra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda i dal, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3. Kai daroma nuoroda i dal, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.
XI SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
94 straipsnis
Direktyvos 95/46/EB panaikinimas
1. Direktyva 95/46//EB panaikinama nuo 2018 m. gegus 25 d.
2. Nuorodos panaikint direktyv laikomos nuorodomis reglament. Nuorodos Direktyvos 95/46/EB

29 straipsniu steigt Darbo grup asmen apsaugai tvarkant asmens duomenis laikomos nuorodomis iuo reglamentu
steigt Europos duomen apsaugos valdyb.
95 straipsnis
Ryys su Direktyva 2002/58/EB
iuo reglamentu fiziniams arba juridiniams asmenims nenustatoma papildom prievoli, susijusi su duomen
tvarkymu Sjungoje vieaisiais ryi tinklais teikiant vieai prieinamas elektronini ryi paslaugas, kiek tai susij su
klausimais, kuriais jiems taikomos Direktyvoje 2002/58/EB nustatytos specialios prievols, kuriomis siekiama to paties
tikslo.
96 straipsnis
Ryys su anksiau sudarytais susitarimais
Tarptautiniai susitarimai, kuriuose numatomas asmens duomen perdavimas treisias valstybes arba tarptautinms
organizacijoms, kuriuos valstybs nars sudar prie 2016 m. gegus 24 d. ir kurie atitinka Sjungos teis, taikytin
prie t dat, lieka galioti tol, kol bus i dalies pakeisti, pakeisti naujais susitarimais arba panaikinti.
97 straipsnis
Komisijos ataskaitos
1. Ne vliau kaip 2020 m. gegus 25 d. ir vliau kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai
io reglamento vertinimo ir periros ataskaitas. Ataskaitos skelbiamos vieai.
2. Atlikdama 1 dalyje nurodytus vertinimus ir periras, Komisija vis pirma inagrinja, kaip taikomos ir kaip
veikia:
a) V skyriaus nuostatos dl asmens duomen perdavimo treisias valstybes arba tarptautinms organizacijoms,
ypating dmes skiriant sprendimams, priimtiems pagal io reglamento 45 straipsnio 3 dal, ir sprendimams,
priimtiems remiantis Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalimi;
b) VII skyriaus nuostatos dl bendradarbiavimo ir nuoseklumo.
3. 1 dalies tikslu Komisija gali prayti valstybi nari ir prieiros institucij pateikti informacij.
4. Atlikdama 1 ir 2 dalyse nurodyt vertinim ir perir, Komisija atsivelgia Europos Parlamento, Tarybos, taip
pat kit svarbi staig ar altini nuomones ir ivadas.
5. Prireikus Komisija pateikia tinkamus pasilymus i dalies pakeisti reglament, vis pirma atsivelgdama
informacini technologij raid ir informacins visuomens paang.
98 straipsnis
Kit Sjungos duomen apsaugos teiss akt perira
Prireikus Komisija teikia pasilymus dl teiskros procedra priimam akt, kuriais siekiama i dalies pakeisti kitas
Sjungos teiss aktus asmens duomen apsaugos srityje, siekiant utikrinti vienod ir nuosekli fizini asmen apsaug
tvarkant duomenis. Tai vis pirma taikoma taisyklms, susijusioms su fizini asmen apsauga Sjungos institucijoms,
staigoms, tarnyboms ir agentroms tvarkant duomenis, ir taisyklms, susijusioms su laisvu toki duomen judjimu.
99 straipsnis
sigaliojimas ir taikymas
1. is reglamentas sigalioja dvideimt dien po jo paskelbimo Europos Sjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2018 m. gegus 25 d.

is reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse.
Priimta Briuselyje 2016 m. balandio 27 d.
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirminink
M. SCHULZ J.A. HENNIS-PLASSCHAERT

Asmens Duomenu Apsauga. ES Reglamentas

Transféré par

Informations du document

Copyright

Formats disponibles

Partager ce document

Partager ou intégrer le document

Options de partage

Avez-vous trouvé ce document utile ?

Ce contenu est-il inapproprié ?

Droits d'auteur :

Formats disponibles

Asmens Duomenu Apsauga. ES Reglamentas

Transféré par

Droits d'auteur :

Formats disponibles

2016 5 4 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys L 119/1

(Teiskros procedra priimami aktai)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/679

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA,

atsivelgdami Sutart dl Europos Sjungos veikimo, ypa jos 16 straipsn,

atsivelgdami Europos Komisijos pasilym,

teiskros procedra priimamo akto projekt perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsivelgdami Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon (1),

atsivelgdami Region komiteto nuomon (2),

laikydamiesi prastos teiskros procedros (3),

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 90.

(1) OL C 192, 2012 6 30, p. 7.

Materialin taikymo sritis

2. is reglamentas netaikomas asmens duomen tvarkymui, kai:

a) duomenys tvarkomi vykdant veikl, kuriai Sjungos teis netaikoma;

Teritorin taikymo sritis

b) elgesio, kai jie veikia Sjungoje, stebsena.

16) pagrindin buvein

19) moni grup kontroliuojanioji mon ir jos kontroliuojamos mons;

c) skundas buvo pateiktas tai prieiros institucijai;

23) tarpvalstybinis duomen tvarkymas

vienas i toliau nurodyt:

Su asmens duomen tvarkymu susij principai

1. Asmens duomenys turi bti:

3. 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomen tvarkymo pagrindas nustatomas:

a) Sjungos teisje; arba

b) duomen valdytojui taikomoje valstybs nars teisje.

d) numatomo tolesnio duomen tvarkymo galimas pasekmes duomen subjektams;

Slygos, taikomos vaiko, kuriam silomos informacins visuomens paslaugos, sutikimui

Speciali kategorij asmens duomen tvarkymas

2. 1 dalis netaikoma, jei taikoma viena i toliau nurodyt slyg:

Asmens duomen apie apkaltinamuosius nuosprendius ir nusikalstamas veikas tvarkymas

Duomen tvarkymas, kai asmens tapatybs nustatyti nereikia

Duomen subjekto teiss

Skaidrus informavimas, praneimas ir duomen subjekto naudojimosi savo teismis slygos

b) gali atsisakyti imtis veiksm pagal praym.

I nf or m a v im a s ir t eis s usi pa int i su a sm ens d u o m e ni mi s

b) duomen apsaugos pareigno, jeigu taikoma, kontaktinius duomenis;

d) teis pateikti skund prieiros institucijai;

b) duomen apsaugos pareigno, jei taikoma, kontaktinius duomenis;

d) atitinkam asmens duomen kategorijas;

e) teis pateikti skund prieiros institucijai;

3. Duomen valdytojas 1 ir 2 dalyse nurodyt informacij pateikia:

5. 14 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek:

a) duomen subjektas jau turi informacijos;

Duomen subjekto teis susipainti su duomenimis

a) duomen tvarkymo tikslai;

b) atitinkam asmens duomen kategorijos;

f) teis pateikti skund prieiros institucijai;

D u om en ita is yma s ir i tr ynim a s

Teis reikalauti itaisyti duomenis

Teis reikalauti itrinti duomenis (teis bti pamirtam)

d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteistai;

3. 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomen tvarkymas yra btinas:

a) siekiant pasinaudoti teise saviraikos ir informacijos laisv;

e) siekiant pareikti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.

Teis apriboti duomen tvarkym

Teis duomen perkeliamum

b) duomenys yra tvarkomi automatizuotomis priemonmis.

Te is n es u tik t i ir a ut om a ti z uo t a s a t skir sp r end im p r i m im as

Automatizuotas atskir sprendim primimas, skaitant profiliavim

2. 1 dalis netaikoma, jeigu sprendimas:

c) yra pagrstas aikiu duomen subjekto sutikimu.