5. alutin problema ir iskaidymas (dpe?age).

Taikant kolizines normas ikyla

juridini termin, naudojam paioje kolizins normos formuluotje, supratimo
problema (kaip apimties, taip ir nuorodos). vairi valstybi teisje ie terminai
(Buvimo vieta, sandorio forma, kilnojamasis ir nekilnojamas turtas ir t.t.)
pagal savo turin nesutampa. Pvz., Pranczijoje, kaip ir daugumoje kit valstybi,
iekinin senatis yra civilins teiss institutas, JAV ir Suomijoje - kaip
procesins teiss institutas.
Bet kuri kolizin norma yra skirta pripainti neapibrtam usienio teisini
sistem ir j veikimo sferoje kilusi subjektini teisi veikimo, ratui.
Todl ios normos, matyt, gali bti ireiktos tik naudojant terminus ir
apibrimus, kurie pagal savo turin yra bendri atitinkamose teiss sistemose.
Kitaip tariant, terminai ir apibrimai kolizinje normoje pagal turin gali
nesutapti su taip pat pavadintais terminais vidaus teisje.
Kuomet kolizinje normoje naudojamos svokos nuosavyb, civilinis
subjektikumas, ios svokos savo turiniu gali ir nesutapti su tokiomis pat
svokomis, naudojamomis vidaus teisje. Todl kolizins normos veikimo sfera (jos
apimtis) turi bti ireikta subendrint - bendr skirtingoms teiss sistemoms -
teisini svok pagalba.
Yra keletas pasilym, kaip bt galima isprsti i problem. Vienas kelias
- tarptautini konvencij pagalba siekti, kad bt vienodinama valstybi vidaus
teis. Vis tik velgiant pasaulio teisini sistem skirtumus, galima padaryti
ivad, kad is kelias neturi didesni perspektyv. Tuo tarpu kitas metodas, kur
naudojant bt panaikinti nepatogumai, atsirandantys dl skirting teiss norm,
reguliuojani tuos paius teisinius santykius, kur kas patogesnis. Tai -
tarptautins privatins teiss (kolizini) norm vienodinimas, tvirtinant jas
valstybi tarptautiniuose susitarimuose. Btent tokia yra 1980 met Romos
konvencijos dl teiss, taikytinos sutartiniams sipareigojimams paskirtis. Didelis
ingsnis priek ia kryptimi buvo engtas 1951, po Hagos tarptautins privatins
teiss konferencijos, kuomet buvo pasirayta nemaai tarptautini konvencij,
nurodiusi, kaip sprsti vien ar kit kolizij. Taip pat yra nemaai kit
tarptautini susitarim, kuriuose tvirtintos normos taikomos ir Lietuvoje (tai yra
tvirtinta naujajame LR Civiliniame kodekse). Tai, pavyzdiui, 1961 met Hagos
konvencija dl valdios institucij teisi ir taikytinos teiss nepilnamei teisi
gynimo srityje, 1973 met Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos
teiss, 1971 met Hagos konvencija dl eismo vykiams taikytinos teiss, 1930 met
enevos konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius
vekselius sprendimo, 1931 met enevos konvencija dl statym kolizij naudojant
ekius sprendimo.
Kalbant apie antrin teisin kvalifikacij, t.y., teiss taikym po to, kai
jau pritaikyta kolizin norma ir vykdytas nukreipimas kurios nors valstybs
teis, tai tokia tolimesn kvalifikacija turi bti vykdoma tos teiss, kuri
kolizin norma nukreipia, pagrindu, tai yra, turi bti remiamasi valstybs vidaus
teiss normomis.