IAULI UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
STATYBOS ININERIJOS KATEDRA

TVIRTINU
Katedros vedjas
doc. M. Pelika
_____________
2011-06-06

PRIEGAISRINS TARNYBOS PASTATAS KELMJE

Statybos ininerijos bakalauro darbas

Vadovas
_________ prof. I. idonis
2011-06-06

Autorius
_________ S-7 gr. stud. M. Miniotas
2011-06-06

Recenzentas
________________________
2011-06-10

IAULIAI, 2011
 Santrauka

Pagal baigiamojo darbo uduot projektuojamas specialiosios paskirties pastatas Kelmje,

kuriame sikurs Valstybin priegaisrin tarnyba. Numatoma, kad ioje tarnyboje dirbs 62 mons.
Pastat galima suskirstyti dvi dalis: vienaaukt ir triaukt. Vienaauktje dalyje bus laikomos
tarnybos mainos, gelbjimo priemons, bei atliekama automobili technin prieira ir nesudtingi
remonto darbai. Kitoje dalyje bus rengtos patalpos reikalingos ugniagesi - gelbtoj patogiam
poilsiui ir kasdieniniai veiklai, taip pat treiame aukte sikurs tarnybos administracija. Baigiamasis
bakalauro darbas susideda i keturi dali:
1. Architekrin dalis;
2. Laikanij konstrukcij skaiiavimo;
3. Techologins ir ekonomins;
4. Pastato ildymo sistemos skaiiavimo.
Architektrinje dalyje apraoma teritorija, kurioje bus statomas pastatas, parenkami
konstruktyviniai sprendimai, apskaiiuojami pagrindiniai pastato rodikliai ir apraoma, kaip atrodys
pastatas statybos pabaigoje.
Antroje dalyje apskaiiuojamos dvi laikaniosios kanstrukcijos: 16 m metalin trapecin
santvara ir nepertraukiamo formavimo gelbetonin plokt. Santvaros ros nustatomos
kompiuterine programa.
Treioje dalyje apskaiiuojami darb kiekiai ir smata pastato daliai. Smat suskaiiuoti
naudojama programa Sistela. Pagal gaut samat sudaromi grafikai.
Ketvirtoje dalyje apskaiiuojamos treio aukto iorini atitvar ilumins varos, nustatomi
ilumos nuostuoliai per ilginius iluminius tiltelius, atitvaras ir dl patalp vdinimo. Parenkami
radiatoriai ir subalansuojama ildymo sistema.
Prieduose pateikiama svarbi informacija, kuri papildo aikinamojo rato dalis ir pagrindia
sprendinius.
Brinius galime suskirstyti tris tipus:
1. Architektriniai;
2. Konstrukciniai;
3. Technologiniai.
Architektriniuose briniuose pateikiami pastato konstruktyviniai sprendimai, pastato
patalpinimas sklype, jo bendra padtis mieste.
Konstrukciniuose briniuose detalizuoti laikanij konstrukcij detals, parenkamos
mediagos ir reikalingi j kiekiai.
Technologiniuose briniuose vaizduojamas darbo organizavimas ir mediag idstymas
statybos aiktelje, taip pat treio aukto ildymo sistemos ivediojimas.
Skaiiavimai ir parinkimai atlikti pagal galiojanius teiss aktus.
2
 Summary

According to the final work task, the special purpose building in Kelm was designed, in
which the State Fire Service will settle. It is predicted that there will work 62 people. This building
can be divided into two parts: one-story and three-story. One-story part will be used for service
equipment, rescue tools to be kept in, car maintenance and simple repair will be performed. In the
other part facilities necessary for firefighters - rescuers comfortable rest and daily activities will be
arranged. On the third floor the Administration Office will be opened. The final Bachelor's work
consists of four parts.
1. Architectural part;
2. Calculation of load-bearing structures;
3. Technological and economical part;
4. Calculation of the building heating system.
In the Architectural part the territory, in which the building will be built, the constructive
decisions are selected, main characteristics of the building are calculated and also the foreseen
exterior is described at the end of construction.
In the second part two load- bearing constructions are calculated: 16m trapezoidal metal truss
and reinforced concrete slab forming. Trusses stress is calculated with a computer program
In the third part the volumes of work and the estimate of building part are provided. The
estimate is calculated with program "Sistela". Regarding the estimate obtained the schemes have been
created.
In the fourth part the third floor outside enclosure thermal resistance, heat set loss through the
bridges, walls and ventilation are calculated. The radiators are chosen and the heating system is
equilibrated.
In the annexes the important information is revealed, which supplements the explanatory
notes' parts and base the solutions.
The schemes can be divided into three types:
1. Architectural;
2. Constructural;
3. Technological.
In the architectural schemes the building constructive solutions, placing a building site, and
the overall situation of it, is described.
In the constructive schemes elaborate details of supporting structures, the selected materials
and their amount are indicated.
The technological schemes depict the labour organization and material to construction sites, as
well as the third-floor heating system routing.
Calculations and selections are made in accordance with current legislation acts.

3
 Turinys
vadas.......................................................................................................................................................................................6

1. Archtektrin dalis............................................................................................................................................................7
1.1. Objekto paskirtis..........................................................................................................................................................7
1.2. Ojekto sklypas..............................................................................................................................................................7
1.3. Planiniai triniai pastato rodikliai bei sprendiniai..................................................................................................8
1.4. Pastato patalpos..........................................................................................................................................................9
1.5 Pastato konstrukcijos....................................................................................................................................................9
1.6 Inineriniai tinklai......................................................................................................................................................14

2. Laikani konstrukcij skaiiavimas............................................................................................................................16

2.1. Gelbetonins nepertraukiamo formavimo kiaurymtos plokts skaiiavimas........................................................16
2.2. Metalins trapecins santvaros SN-1 skaiiavimas...................................................................................................38

3. Technologin ir ekonomin dalis.....................................................................................................................................52

3.1 Atliekami darbai.........................................................................................................................................................52
3.2 Darb sauga...............................................................................................................................................................54
3.3. Darb kokybs reikalavimai......................................................................................................................................55
3.4. Darb kieki skaiiavimas.........................................................................................................................................55
3.5 Smatos.......................................................................................................................................................................58

4. Pastato ildymo sistemos skaiiavimas..........................................................................................................................59

4.1 Iorini atitvar varos ir ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas...................................................................59
4.2. Pastat ildimo nuostuoliai ir ildymo snaudos......................................................................................................61
4.3. ildymo rengini skaiiavimas.................................................................................................................................76

Literatra................................................................................................................................................................................78

4
 Brini sraas

S.13.01.AD Generalinis planas; Situacijos schema; Pastato fasadai.

S.13.02.AD Iilginis ir skersiniai pjviai.
S.13.03.AD Pastato pirmo, antro ir treio aukt planai.
S.13.04.AD Pastato pamat planas; Pastato denginio planas; Pastato stogo planas.
S.13.05.KD Trapecins plienins santvaros SN-1 briniai.
S.13.06.TD Gelbetonins plokts PKE 20-7-9,3 briniai; Pirmo ir antro aukt perdang planai;
Statybos planas.
S.13.07.TD Kalendorinis darbo ir darbinink pareikalavimo grafikai. Treio aukto ildymo
sistemos planas.

5
 vadas

Projektuojamas priegaisrins tarnybos pastatas, kurio pagrindin paskirtis tinkamo gaisr

gesinimo ir gelbjimo tarnybos darbo utikrinimas. Pastatas suprojektuotas taip, kad ugniagesiai -
gelbtojai per trump laik sugebt nusigauti iki tarnybini main. io pastato statybos vieta
parinkta taip, kad bt utikrintas greitas nuvaiavimas bet kuri miestelio ar rajono dal. Pastatas
suprojektuotas taip, kad vienoje jo dalyje dirbs tarnybos administracja, o likusioje bus patalpos
reikalingos normaliam tarnybos darbui.
Pastatas projektuojamas taip, kad tenkint tokius reikalavimus:
1. Mechaninio patvarumo ir pastovumo;
2. Gaisrins saugos
3. Energijos suvartojimo
4. moni su negalia judjimo (tik daliai patalp);
5. Aplinkos apsaugos;
6. Higienos reikalavim.
Bakalauro darb sudaro keturios pagrindins dalys, kuriose turi bti laikomasi anksiau
pamint reikalavim.
Architektrinje dalyje apraoma teritorija, kurioje bus statomas pastatas, parenkami
konstruktyviniai sprendimai, apskaiiuojami pagrindiniai pastato rodikliai ir apraoma, kaip atrodys
pastatas statybos pabaigoje.
Skaiiuojant laikanisias konstrukcijas reikia, kad bt ilaikyti visi ribini bvi keliami
reikalavimai ir konstrukcijos suprojektuotos ekonomikai.
Technologinje ir ekonominje dalyje numatoma darb atlikimo eiga ir koki darbo metod
reikia laikytis. Taip pat nustatoma pastato dalies statybos vert ir kiek sugaitama laiko prie vieno ar
kito proceso.
Skaiiuojant ildimo sistem, ivertinama laukj atitvar ilumins varos, apskaiiuojami
ilumos nuostuoliai per atitvaras ir dl vdinimo, parenkami radiatoriai ir subalansuojama sistema,
kad cirkuliuot reikiami ilumneio debitai.
Kiekviena io projekto dalis yra svarbi, nes tinkamai parinktos konstrukcijos ir darbo metodai,
prailgina pastato tarnavimo laik ir sumaina statybos snaudas ir ilaidas reikalingas tinkamai jo
bklei palaikyti.

6
 1. Archtektrin dalis

1.1. Objekto paskirtis

Pastate sikurs Valstybins priegaisrins tarnybos Kelms poskyris. ios tarnybos paskirtis
bus gelbjimo ir gaisr gesinimo darbai Kelms rajone.
Vienoje pastato dalyje bus laikomos mainos, gesinimo priemons, gelbjimui reikalinga
ranga, o kitoje pastato dalyje sikurs tarnybos administracija ir bus rengtos patalpos, reikalingos
gaisrinink poreikiamas ir poilsiui. Numatyta vieta gaisrins automobili remontui ir prieirai.
Ugniagesi pamainos ilgis 24 valandos. Vienoje pamainoje vidutininkai dirbs 10 ugniagesi -
gelbtoj. Taip pat pastate dirbs tarnybos virininkas, jo pavaduotojas, pamain vadai, buhalteriai,
priegaisrins saugos inspektoriai, automobili mechanikas, dispeiariai, ukvedys ir valytoja. I viso
iame Valstybins priegaisrins tarnybos poskyryje dirbs 62 mons. Daugiausiai pamainoje dirbs 23
mons.
Tarp pirmo ir antro aukto numatomas 150 mm skersmens nerdijanio plieno stulpas skirtas
greitam nusileidimui i antro aukto pirm.
Pastate tilps penkios tarnybos mainios (autosisterna Iveco ML130 E24D (4x2), kurios ilgis
8669mm, plotis 2320, auktis 2671mm, Renault Midnum 220.14 (4x4), kurios ilgis 7495mm, plotis
2500, auktis 3281mm, rezervin autosisterna Ural 5557 (6x6), kurios ilgis 7703mm, plotis 2500,
auktis 3400mm, greito regavimo automobilis GAZ-33027-1084 (4x4), kurios ilgis 5875 mm, plotis
2100, auktis 2620mm, autokopeios Volvo FL6.17, kurios ilgis 9700 mm, plotis 2500, auktis
2380mm).

1.2. Ojekto sklypas

Objekto sklypas yra prietvakarinje Kelms miestelio dalyje. Sklypas yra alia Vytauto
Didiojo ir Tyliosios gatvi sankirtos. Sklypas yra madaug staiakampio formos. Sklypo ilgosios
kratins ilgis 83,00m ir ji driekiasi lygiagreiai Vytauto Didiojo gatvei. Sklypo trumpesniosios
kratins ilgis 47,00m ir ji driekiasi lygiagreiai Tyliajai gatvei. Sklypo plotas 38,57a, perimetras -
255,00m. Vidutin sklypo altitud 140,50m. Sklypo vidutinis nuolydis yra nedidelis apie 0,05%
Vytauto Didiojo gatv. vaiavimas tarnybiniams automobiliamas aiktel ir taip pat gara bus i
Vytauto Didiojo gatvs, o i Tiliosios gatvs numatomas vaiavimas aiktel darbuotoj
automobiliamas.
Sklype yra medi, kurie bus nukirsti, o kelmai igriami. Sklype nra pastat, todl nereiks
papildom l juos nugriauti. Sklype vyraujantis gruntas yra priesmlis. Netoli sklypo ribos praeina
vandentekio, duj, kanalizacijos vamzdynai ir elektros linija.
Nuogrinda aplink pastat ir takai mons iklojami betoninmis grindinio trinkelmis GT 2-6,
kuri matmenys 200x100x60mm. Automobili stovjimo aiktels rengiamas i asfalbetonio.
vaiavimai garaus taip pat padaromi i asfalbetonio su 2,5 nuolydiu. Taip pat alia vaiavim
7
gara rengiamos apsaugins monolitins 200mm storio sienuts, kurios gilinamos 1,2m emiau
ems paviriaus. Aiktels nuo alij plot atskiriamos gatvs bordirais, o nuogrindos ir piesij
takai atskiraimi vejos bordirais. Bendri duomenys apie sklyp 1.1 lentelje
Bendri duomenys apie sklyp
1.1 lentel
Sklypo plotas 3857,08m2
Asfalbetonio dangos plotas 1123,60m2
Trinkeli plotas 139,41m2
eldini plotas 1538,53 m2
Gatvs bordir ilgis 300,24m
Vejos bordir ilgis 183,86m

Prie vaiavimo tarnybini automobili aiktel rengiami stumdomi gembiniai vartai su

automatine atidarymo pavara. Slypo teritorij numatoma aptverti tvora. Stulp pamatams numatoma
naudoti 1,30m ilgio ir 200mm diametro gelbetoninius polius. Tvoros stulpams bus naudojami
plieniniai kvadratinio skerspjvio 60x60x1,5mm cinkuoti vamzdiai padengti poliesterio sluoksniu.
Stulpuose numatomos tvirtinimo kiauryms. Stulpai bus montuojami 2440mm atstumu vienas nuo
kito. Tvoros paneli ilgis 2500mm, auktis 2200mm. Pagaminti i takiniu budu suvirint 5mm
skermens plienini stryp. Panelio akuts staiakamps 200x50mm (standumo briaunuose 100x50).
Panelio strypeliai padengti poliesterio sluoksniu. Panels prie iorins stulp puss tvirtinamos
plastikinmis jungtimis ir M6 nerdijanio plieno vartais. Taip pat tvora atskiriamos automobili ir
tarnybini main aiktels.

1.3. Planiniai triniai pastato rodikliai bei sprendiniai

Pastato rodikliai nustatomi pagal [12] reikalvimus. Pastatas priskiriamas prie negyvenamosios
paskirties stattini, todl nustatomi tokie rodikliai:
Pagrindinis pastato plotas (priskiriamos patalpos, kuri numeriai 3, 4, 5, 6, 9, 11, 14, 17, 18,
19, 20, 21, 22, 26, 27, 28, 34, 36, 37, 38, 39, 42, 44):
A pagrindinis 922,81m 2 .

Pagalbini patalp plotas (priskiriamos patalpos, kuri numeriai 1, 2, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 16,
23, 24, 25, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 40, 40, 41,43):
A pagalbinis 413,82m 2 .

Bendrasis patalp plotas:

Abendrasis A pagalbinis A pagrindinis 413,82 922,81 1336,63m 2 .

Pastato ustatymo plotas:

Austatymo 1055,54m 2 .

8
Sklypo ustatymo koeficientas:
Austatymo 1055,54
K ust 0,28 .
Asklypo 3707,08

Vienaaukts pastato dalies tris:

V1 5003m 3 .
Triaukts pastato dalies tris:
V3 2276m 3 .

Bendras pastato tris:

V1 V3 5003 2276 7279m 3 .

Rbins ir duai projektuotos taip, kad iki 25% ugniagesi - gelbtoj bus moterys.

1.4. Pastato patalpos

Pastat galime suskirstyti dvi dalis:

1. Administracin - buitin;
2. Automobili stovjimo - rangos sandliavimo.
Administracin - buitin dal galime suskirstyti administracin, kurioje bus kabinetai ir
dispeerin ir buitin, kurioje bus poilsio patalpos, duai, WC, valgykla, rbin, sporto sal.
Automobil stovjimo - rangos sandliavimo dal galime suskirstyti gara, sandl ir
remonto dirbtuves.

1.5 Pastato konstrukcijos

Projektuojamas pastatas bus karkasinis. Administracin pastato dalis triaukt, o kita dalis -
vienaaukt. Priklausomai nuo jame vykstani proces vietos skirsis ir konstruktyviniai sprendimai.

1.5.1. Pamatai
Pastato pamatai yra seklieji. Pamatuose rengimos taurs 400x400mm ir 300x300mm
kolonoms tvirtinti. Pamato taurs gylis 450mm ar 350mm. Pamatai gilinami 1500mm emiau grind
paviriaus. Seklieji pamatai iliejami pakopomis, apatin pakopa 300mm ir antroji - 450mm aukio.
Po sienomis, kurios bus mrijamos i silikatini blokeli Arko M24, Arko M18 ar Arko M15, ant
seklj pamat bus sumontuojamos cokolins sijos arba iliejami juostiniai pamatai i C16/20-S2
betono. Monolitiniamas pamatams naudojama A3 klass A400C 12mm diametro armatra.
Monotitiniai pamatai gilinami 1500mm emiau grind lygio. Automobili remonto duobei
naudojami tokie pat juostiniai pamatai, tik jie gilinami 1700mm emiau numatom nulins grind
altituds.

9
 1.5.2. Kolonos
Vienoje pastoto dalyje kolonos gelbetonins, staiakampio skerspjvio 400x400mm.
Kolonos ingsnis iilgine pastato kryptimi 5000mm, o skersine - 16000mm. Kolonos apaioje
padarytos pjovos, kad geriau sitvirint pamat lizde, kai jis yra umonolitinamas. I kolonos viraus
ileisti inkariniai vartai, prie kuri yra tvirtinama santvaros atrmimo ploktel. Tarp vidurini
laikanio karkaso kolon yra rengiami kryminiai gelbetoniniai ryiai. Kolonose betuonuojamos
dtins detals, prie kuri privirinami vairs metaliniai elementai (kryminiai ryiai, vart rmo
karkasas, profiliai prie kuri tvirtinami lang rmai).
Kitoje pastato dalyje kolonos gelbetonins, staiakampio skerspjvio 400x400mm su
konsolmis, RL ir RT gelbetonini sij tvirtinimui. I konsoli ileisti inkariniai vartai, kuri
pagalba priveriamos sijos. Kolonos apaioje padarytos pjovos, kad geriau sitvirint pamat lizde,
kai jis yra umonolitinamas.

1.5.3 Perdengos ir denginiai

Vienaauktje pastato dalyje perdengin laikanti konstrukcija santvarin. Projektuojama
santvara plienin trapecin i S355 plieno. Santvaros virutin ir apatin juosta projektuojama i
udar staiakampio profilio vamzdi. Santvaros tinklelio elematai projektuojami i kvadratinio
profilio vazdi. Visi santvaros vamzdi sujungimai - virintiniai. Santvar poroms rengiami
vertikals ryiai, o galinse angose tarp santvar rengiami horizontals ryiai. Ant santvaros
virutins juostos montuojami plieniniai apkrovas laikantieji profiluoti laktai Ruukki T130 0,7mm
storio. Ant j klojami tolimesni tolimesni stogo sluoksniai. Stogo sluoksniai ir j storis nurodyti 1.2
lentelje.
Vienaaukts dalies sutapdintas stogas
1.2 lentel
Mediaga Storis, mm
Plieniniai latai Ruukki T130 130
Akmens vatos plokts Paroc ROB60 20
Garo izoliacija Strotex AL 90 0,2
Akmens vatos plokts Paroc Ros 30 200
Akmens vatos plokts Paroc Rob 60 20
Rulonin danga Mida Balt PSV4s 3
Rulonin danga Mida Balt PSV4b 4,2

Kad paalinti stogo iluminje izoliacijoje susikaupusi drgm 60-80m2 stogo plotui rengimi
ventiliacijos kaminliai.
Kitoje statinio dalyje perdenginys tarp pirmo, antro ir treio aukt sudarytas i RL ir
apverstos RT sij, ant kuri remiasi tutumtos perdenginio plokts. RL ir RL sij auktis 400mm, o
plotis RL - 500mm, RT - 700mm. Ant sij montuojamos tutumtos nepertraukiamo formavimo
gelbetonins plokts plokts. Tarpai tarp ploki ir tarp sij yra umonolitinami ir papildomai

10
armuojami, kad utikrinti pakankam pastato perdangos standum. Armuojama iilgai sijos ir taip pat
tarpuose tarp ploki. Ant tarpauktini perdang smginiam garsui sumainti rengiamas birus
35mm smlio sluoksnis ir 30mm akmens vatos Paroc SSB 1 30mm sluoksnis. Ant io sluoksnio
paklojama polietileno plvel, kad betonuojant betonas nesubgt emiau esanius sluoksnius.
Armuoto sluoksnio sustiprinimui naudojama A3 klass A400C armatros tinklais (armatros strypo
diametras 4mm, ingsnis iilgine ir skerine kryptimi 150mm). Perdangos sluoksniai ir j storis
nurodyti 1.3 lentelje.
Perdangos
1.3 lentel
Mediaga Storis, mm
Gelbetonin plokt PKE 20 200
Birus sluoksnis (smlis) 35
Akmens vatos plokts Paroc SSB1 30
Polietileno plvel 0,2
Armuotas betono sluoksnis 50
Klijai linoleumui Schonos Emiclassic -
Linoleumas Tarket Veneto XF 2,5

Triaukts dalies laikanti denginio konstrukcija tokia pat kaip ir tarpauktini

perdang. iuo atveju formuojamas i smlio nuolydis, kad pateks ant stogo vanduo subgt lajas.
Stogo nuolydis svyruoja nuo 1,0 iki 2,5. Ant smlio formuojamas ilyginamasis betono sluoksnis,
ant kurio klojama termoizoliacijos sluoksnis ir kur inkaruojasi smeigs. Ant standios vatos
ploki Paroc ROB 60 prilydoma du sluoksniai ritinins bitumins stogo dangos. Triaukts dalies
denginio sluoksniai ir j storis nurodyti 1.4 lentelje.
Triaukts dalies denginys
1.4 lentel
Mediaga Storis, mm
Gelbetonin plokt PKE 20 200
Nuolyd formuojantis sluoksnis (smlis) 20-240
Ilyginamasis betono sluoksnis 40
Garo izoliacija Strotex AL 90 0,2
Akmens vatos plokts Paroc Ros 30 180
Akmens vatos plokts Paroc Rob 60 20
Rulonin danga Mida Balt PSV4s 3
Rulonin danga Mida Balt PSV4b 4,2

Kaip ir ant vienaaukts pastato dalies, rengimi ventiliacijos kaminliai kas 60-80m2 stogo ploto.

1.5.4. Grindys
Kadangi dalyje pastato vainsis gaisrins automobiliai ir bus sandliuojamos mediagos bei
gelbjimui skirti renginiai, todl butina gerai paruoti pagrind. Paalinamas silpnas gruntas ir
esamas gruntas sutankinams volais. Ant esamo grunto upilama skalda, kuri sutankinus turi
11
susidaryti ne maesnis nei 100mm sluosnis. Ant skaldos paklojama 100 mm storio polisterinio
putplasio ESP150 sluosknis 1,5m atstumu nuo pamatini sij pagal vienaaukts statinio dalies
perimetr. Ant termoizoliacijos yra paklojama polietileno plievel, kuri neleist betonui subegti
apatinius sluoksnius. Prie uliejant beton yra paklojamas ant speciali laikikli armatros tinklas
A3 klass A400C (armatros strypo diametras 5mm, ingsnis iilgine ir skerine kryptimi 150mm).
Armuoto betono sluoksnio storis, kur vainsis automobiliai - 150 mm, o kitose vienaaukts dalies
patalpuose - 100mm. Betonas objekt yra atveamas betonvemis. Armuoto betono sluosnio
suformavimui naudojamas C30/37-S3 betonas. Kur vainsis mainos ir dirbtuvse, betonas yra
lifuojamas nes ant jo nebus klojama grind danga.
Kituose patalpuose nebus tokios didels apkrovos kaip garae. Taiau vistiek butina gerai
paruoti pagrind. Paalinamas silpnas gruntas ir esamas gruntas sutankinams volais. Ant esamo
grunto upilama skalda, kuri sutankinus turi susidaryti ne maesnis negu 100 mm sluosnis. Ant
skaldos paklojama 100 mm storio polisterinio putplasio ESP100 sluosknis. Ant termoizoliacijos yra
paklojama plievel, kuri nepraleidia gar. Prie uliejant beton yra paklojamas ant speciali
laikikli armatros tinklas A3 klass A400C (armatros strypo diametras 4mm, ingsnis iilgine ir
skerine kryptimi 150mm). Armuoto betono sluoksnio storis 50 mm. Betonas objekt yra atveamas
betonvemis. Armuoto betono sluosnio suformavimui naudojamas C16/20-S3 betonas.
Priklausomai nuo patalpos paskirties grindys iklojamos linoleumu arba keramikinmis grind
plytelmis. Plytels yra klijuojamos tokiuose patalpuose kaip duai, WC ir kur padidintas drgms
lygis. Prie klojant plyteles ant grind ir sienios 20cm nuo grind paviriaus yra padengiama tepama
hidroizoliacija, kurituri utikrinti kad pateks ant grind vanduo neprasivert emiau esanius
sluoksnius. Taip pat 5cm nuo keramikini plyteli dangos paviriausa ant sienos yra klijuojamos
plytels, kurios atlieka grindjuosi funkcij. Linoleumas pasirinktas todl, kad nereikalauja daug
prieiros ir yra ilgaamis. Linoleumas prie paviri yra klijuojamas prie armuotobetono sluoksnio
specialiais linoleumui skirtais klijai. Kad nesimatyt sienos sandr su grindimis, kiekvienoje
patalpoje kur linoleumas pritvirtinamos palstikins grindjuosts.

1.5.5. Iors sienos

Administracini - buitini patalp iorins sienos mrijamos i silikatini blok Arko M15
340x150x198mm, Arko M18 340x180x198mm ir Arko M24 340x240x198mm. Sienas mrijamos
naudojant klijus. Horizontalios sils storis 2-3mm. Vertikalios sils nemrijamos, nes blokai
tarpusavyje susineria. Iorins sienos neperima joki apkrov, tik savo nuosavojo svorio. Prie
sumrint sien yra klijuojamos akmens vatos plokts Paroc Fas 3 170mm. Kadangi akmens vatos
lamels, tai plokts paviri reikia padengiamas 100% klijais. Priklijavus ploktes juos padengiamos
armavimo sluoksniu ir iame miinyje spaudiamas armavimo tinklelis. Idiuvus armavimo
sluoksniui, iorins sienos nutinkuojamos dekoratyviniu mineraliniu tinku. Atitvaros sloksni storiai
nurodyti 1.5 lentelje.

12
 Tinkuojamas fasadas
1.5 lentel
Mediaga Storis, mm
Gipsinis tinkas 20
Arko M24 ar M18 ar M15 silikatiniai blokeliai 240 ar 180 ar 150
Akmens vatos ploki klijai 10
Akmens vatos plokts Paroc FAS 3 170
Armavimo sluoksnis min 3
Dekoratyvinis tinkas 5

Garao iorins sienos sumontuojamos i daugiasluosni paneli Ruukki SP2B PU, kuri
isamesni duomenys pateikti 1.2 lentelje.
Ruukki SP2B PU
1.2 lentel
erdis Poliuretano putplastis
Tankis 37(+/-3)kg/m3
Plokts storis 100mm
ilumos laidumo koef. dec 0,021(W / m K )
ilumos perdavimo koef. U 0,21(W / m 2 K )
Garso izoliacija 24dB
Naudingas plokts plotis 1100mm
Maksimalus ilgis 18,50m
Iorins skardos storis 0,5mm
Vidins skardos storis 0,4mm

Paneliai tvirtinami prie kolon specialiais tvirtinimo elementais. Paneliai montuojami

horizontaliai. Virutiniai paneliai tvirtinami prie antkoloni, kurie privirinti prie santvaros atramins
ploktels. Visos paneli sandros yra udengiamos plieniniais skardos elementais, kurie yra
priderinti prie tokio tipo daugiasluoksni ploki.

1.5.6.Vidins pertvaros
Vidinms triaukts dalies pertvaroms montuoti naudojami CW 100 pertvariniai profiliai, tarp
kuri atsumas horizontalia kryptimi - 600mm. Tarp profili yra dedama akmens vata Paroc Ekstra,
kuri atliekas garso izoliacijos funkcijas. Prie profili montuojamos 12,5mm paprastos arba drgmei
atsparios gipso kartono plokts. I koridoriaus puss prisukamas antras gipso kartono ploki
sluoksnis. Gipso kartono ploki sils ir tvirtinimo element paliktos yms yra uglaistomos.
Priklausomai nuo patalpos dregms lygio sienos yra daomos lateksiniais daais arba iklijuojamos
1600mm nuo grind lygio plytelmis ir likusi dalis nudaoma.
Vienaauktje dalyje pertvaros taip pat montuojamos i plienini karkaso profili, tarp kuri
atstumas horizontalia kryptimi 600mm. Profilio plotis 150mm. Tarp karkaso element dedama
akmens vata Paroc Ekstra. Kad sienos visada likt varios, visa i konstrukcija apdengiama Ruukki

13
T20-29W-1100 profiliuotais plienins skardos laktais, kurie tvirtinami savisrgiais bangos apai.
Tokio prafilio skardos storis 0,5mm, o tokio profilio bendras auktis 17mm.

1.5.7. Laiptai, kopios ir pandusai

Ant vienaaukts iaurs vakarins pastato sienos, sumontuojamos priegaisrins kopios,
kurios pagamintos i vamzdinio profilio element. Kopeios prasideda nuo 2,0m nuo ems
paviriaus. Kopei plotis 650mm. Kad nenukrist mons, taip pat montuojamas apsauginis
plieninis karkasas.
Pastato viduje rengiami gelbetoniniai laiptai, kuri pakopos auktis 150mm, o ilgis 270mm.
Laiptatakio plotis 1500mm. Tarp laiptataki paliekamas 260mm tarpas. rengiami nerdyjanio
plieno turklai, kurie tvirtinami prie laiptatakio pakop.
moni su negalia judjimui po triaukt pastato dal utikrinimui rengiamas liftas Matola
2000.
Lauke rengiami monolitiniai gelbetoniniai laiptai. Taip pat ir pandusas, su nerdijanio
plieno turklais.

1.5.8. Langai, durys ir pertvaros

Langai buitinei - daministracinei daliai projektuojami plastikiniai, 6 kamer, Rehau Geneo
profilio. Tokio profilio gylis 86mm. Lango rmas yra komplektuojmas su 32 mm stiklo paketu. is
paketas yra dvikamerinis ir sudarytas i trij stikl, i kuri du yra selektyviniai. Stikl storis 4 mm.
Stiklo paketo kameros yra upildytos argonu. Lang blok dydis 1500x1200mm, 1900x1660mm,
1500x1700mm, 1200x1000mm, 1100x1600mm. Langai montuojami vienauktje dalyje yra
aliuminiai, kuri bloko dydis 1100x1000mm.
Durys buitinse - administracinse patalpuose dedamos faneruotos. Dirbtuvse ir kituose
panaaus pobudio patalpuose statomos plienins durys.
Naudojami vartai - segmentiniai pakeliami, kai kuriuose vartuose rengtos rakinamos durels.

1.6 Inineriniai tinklai

1.6.1. Komunikacijos
Norint, kad pastatas tinkamai funkcionuot reikia prisijungti prie toki miestelio ininerini
tinkl:
1. Gamtini duj
2. Elektros
3. altojo vandentiekio
4. Kanalizacijos
5. Lietaus kanalizacijos
Prisijungimui prie miestelio ininerini tinkl reikia gauti visus reikiamus leidimus.

14
 1.6.2. ildymas
Pastatas bus ildomas dujiniu katilu (negalime parinkti, nes nra nustatyti suminiai pastato
iluminiai nuostoliai). Triaukts pastato dalies patalpos yra ildomos Kermi radiatoriais, iskyrus
rbines, ten rengiamas grindinis ildymas. Vienaaukts dalies patalpos ildomos ortakiais
paduodamu iltu oru.

1.6.3 Kartas vanduo

Kartas vanduo ruoiamas momentiniu dujiniu katilu, kuris yra atskirtas nuo ildymo
sistemos.

1.6.4. Vdinimas
Vdinimo sistema yra subalansuotas su paduodamo ir itraukiamo oro kiekiu. Kad sumainti
ildymo nuostolius dl vdinimo rengiami rekuperatoriai, kuriuose itraukiamas lauk oras suildo
i lauko paduot or. Ypa ger vedinim reikia utikrinti ten, kur vainjasi automobiliai.

15
 2. Laikani konstrukcij skaiiavimas

2.1. Gelbetonins nepertraukiamo formavimo kiaurymtos plokts skaiiavimas

2.1.1. Pradiniai duomenys
Projektuojama nepertraukiamo formavimo gelbetonin plokt su kiaurymmis, skirta
perdangai tarp pirmo ir antro, taip pat tarp antro ir treio aukt. Plokts skirtos pastato buitinei -
administracinei daliai.
Pastato buitins administracins dalies chrakteristikos:
a) aplinkos slyg klas priskiriama X0 pagal [17] 1 lentel;
b) charakteristin apkrova perdangos ploktei susideda i naudojimo apkrovos pagal [16] 10.2
lentel (C3 kategorija) ir pertvar nuosavojo svorio pagal [16] 141.10.1 punkt. Tuomet visa

charakteristin apkrova tenkanti perdangos ploktei lygi q k 5,0 0,5 5,5kN / m 2 ;

c) perdangos plokts naudojamos pastato viduje, kur santykinis oro drgnumas neviryja 50%;
d) plokts nominalus plotis pagal bn 1,20m .
Pagal turimus duomenis projektuojame gelbetonin plokt.

2.1.2. Plokts naudojimo situacijos saugos ribinio bvio skaiiavimas

Veikianios apkrovos

Kad bt galima apskaiiuoti veikianias apkovas usiduodama gring konstrukcija.

Parenkant gelbetonin plokt atsivelgiama jos skaiiuotin ilg. Gelbetonins plokts
tarpatramio skaiiuotinis ilgis nustatomas pagal 2.1 paveiksllio schem.

Sumonolitinimas

Perdangos plokste
RL sija RT sija
Kolona

2.1 pav. Perdangos plokts fragmentas skersiniame pastato pjvyje

Pagal pateikt schem nustatomas skaiiuotinis plokts ilgis:
l eff l n 0,100 t a / 2 0,150 t a / 2,

ia: ln atstumas tarp kolon ai, m;

t - tarpelis, skirtas betono upildymui, t = 100mm;
16
 a - atrmimo ilgis. iuo atveju, remiant ant gelbetonins sijos a = 100mm;
ln - atstmas tarp kolonos centr.
l eff 6,60 0,100 0,100 0,100 / 2 0,150 0,100 0,100 / 2 6,05m .

Konstrukcinis gelbetonins plokts ilgis lk = 6,15m.

Apskaiiuojamos skaiiuotins situacijos apkrovos, kai perdang plokt veikia nuolatins ir
kintamos (trumpalaiks ir ilgalaiks) apkrovos.
Veikia tik viena kintamoji apkrova, kuri susideda i naudojimo ir pertvar nuosavojo svorio

apkrov q k 5,5kN / m .
2

Pastato grind konstrukcija pavaizduota 2.2 paveiksllyje. Konstrukcijos i - tojo sluoksnio

savojo svorio apkrova apskaiiuojama pagal formul:
g i i ti ,

ia: i - elemento savojo svorio apkrova;

ti - elemento storis, m.
Mediag vienetiniai svoriai nurodyti reglamento [16] 11 priede arba gamintojo pateikiamose
specifikacijuose.

2.2 pav. Grind konstrukcija: 1 - linoliaumas Tarket Veneto XF d = 2,5mm; 2 - klijai Schonox Emiclassic; 3
- armuotas betono sluoksnis, d = 50mm; 4 - polietileno plevel d = 200m; 5 - akmens vatos plokt Paroc
SSB1, d = 30mm; 6 - birus sluoksnis (smlis), d = 35mm, 7 - Gelbetonin plokt, d = 200mm.

Pasirenkame apkrov poveiki patikimumo koeficient reikmes pagal [16] 10 priedo 3

lentel (STR/GEO - B grup):
Gj,sup = 1,35;
Gj,inf = 1,00;
Q,1 = 1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai poveikis palankus).
Skaiiuotins poveiki reikms pateikiamos 2.1 lentelje.

17
 Apkrovos ir poveikiai
2.1 lentel
Poveiki patikimumo koeficientas Skaiiuotins poveiki
() reikms, kN/m2
Charakteristins apkrovos,
Tinkamumo Saugos Tinkamumo Saugos
kN/m2
ribiniams ribiniams ribiniams ribiniams
bviams bviams bviams bviams
Nuolatins (G):
Linoliaumas Tarket Veneto
XF 2,5 G1 1,0 G1 1,35 0,030 0,041
0,030
Klijai Schonox Emiclassic G 2 1,0 G 2 1,35 0,003 0,004
0,003
Armuotas betono sluoksnis G 3 1,0 G 3 1,35 1,150 1,553
23 0,05 = 1,150
Polietileno plevel 200m G 4 1,0 G 4 1,35 0,018 0,024
0,018
Akmens vatos plokt
Paroc SSB1 G 5 1,0 G 5 1,35 0,036 0,049
1,2 0,03 = 0,036
Birus sluoksnis (smlis) G 6 1,0 G 6 1,35 0,595 0,803
17 0,035 = 0,595
Gelbetonin plokt G 7 1,0 G 7 1,35 3,320 4,482
3,320
Sumin skaiiuotin
- - 5,15 6,96
apkrova (gd)
Kintamoji (N):
Naudojimo apkrova
Q 1,0 Q 1,30 5,50 7,43
q k 5,0 0,5 5,5

Pagal gautas apkrovas nustatomos ploktje susidaranios ros.

Poveiki efektai

Toliau sudarome plokts skaiiuotin schem ir skersini jg bei lenkimo moment

diagramas. p=g+q

2
pl eff
pl M max = 8
V max = 2eff

2.3 pav. Skaiiuotin schema ir skersini jg bei lenkimo moment diagramos

18
 Skaiiuotins saugos ribinio bvio apkrovos tenkanios plokts 1m ilgio atkarpai, kai jos
nominalus plotis bn 1,20m :
a) nuolatins apkrovos, skaitant plokts nuosavj svor:
g d g d 2 bn 6,96 1,20 8,35kN / m .

b) plokts svorio:
g d ,kp g k , kp G 7 bn 4,482 1,20 5,37kN / m.

c) kintamos apkrovos:
q d q d 2 bn 7,43 1,20 8,92kN / m.

d) sumin apkrova:
p d q d g d 8,92 8,35 17,27kN / m.

Apskaiiuojame plokt veikianias ras nuo skaiiuotini apkrov.

Maksimali skersin jga:
p d l eff 17,27 6,05
VEd 52,24kN .
2 2
Maksimalus lenkimo momentas:
2
p d l eff 17,27 6,05 2
M Ed 79,02kNm.
8 8
Skaiiuotins tinkamumo ribinio bvio apkrovos tenkanios plokts 1m ilgio atkarpai, kai jos
nominalus plotis bn 1,20m :
a) plokts savojo svorio:
g d ,kp g k ,kp G 7 bn 3,32 1,0 1,20 3,98kN / m.

b) nuolatini apkrov:
g d g k g d 2 bn 5,15 1,20 6,18kN / m.

c) naudojimo apkrovos ir pertvar nuosavajo svorio:

q d q k q d 2 bn (5,0 0,5) 1,2 6,60kN / m.

d) naudojimo apkovos tariamai nuolatin dalis pagal [16] 10 pr. 1 lentel, 2 =0,6:
q d ,lt q k ,lt q k ,lt 2 q d bn 0,6 5,5 1,2 3,96kN / m.

e) visa apkrova:
p d q k g k 6,60 6,18 12,78kN / m.

f) nuolatin ir tariamai nuolatin:

p gd p gk q k ,lt g k 3,96 6,18 10,14kN / m.

Apskaiiuojame plokt veikianias ras nuo skaiiuotini apkrov:

a) Lenkimo momentai:
19
 2
p d l eff 12,78 6,05 2
M Ed 58,47kNm ;
8 8
2
p gd l eff 10,14 6,05 2
M Egd 46,39kNm ;
8 8
2
g d ,kp l eff 3,98 6,05 2
M Eggd 18,21kNm.
8 8
b) Skesins jgos:
p gd l eff 10,14 6,05
V Egd 30,67kN .
2 2
Pagal gautas maksimalias ras atliksime tolimesnius skaiiavimus.

Pluokts skaiiuotiniai skerspjvio matmenys

Plokts auktis apskaiiuojamas h l eff / 30 6,05 / 30 0,202m. Galutinai priimamas

plokts auktis h = 0,2m.
Plokt bus naudojama X0 aplinkos slyg klasje, todl apsauginis betono sluoksnis ne
maesnis kaip 20mm. Atstamas nuo plokts apaios iki aramtros centro priimamas a1 35mm.
Tada naudingas plokts skerspjvio auktis d 165mm.
Priimame 6 kiaurymes, kuri h 120mm .
Apatins ir virutins lentyn storiai:
(h h ) / 2 (0,20 0,12) / 2 0,04m.

Virutins lentynos plotis:

beff 1,20 0,05 1,15m.

Briaunels vidutinis storis:

(beff (6 h )) / 7 (1,15 (6 0,12)) / 7 0,43 / 7 0,062m.

Skaiiuotinis kiaurymtj ploki skerspjvis yra dvitjinis. Virutins ir apatins lentyn

ploiai yra tokie pat kaip ir tikrojo skerpjvio. Taiau skaiiuojant plokts stipr saugos ribiniam
bviui, virutins lentynos aukt heff imame lyg minimaliam virutins plokts storiui, o dvitjinio
skerspjvio briaunos plot bw - vertikali briaun minimali stori sumai. Be to nepaisome apatins
tempiamos letynos.
Tikrinant plokts tinkamum pagal saugos ribinius bvius priimame tokius normalinio
skerspjvio matmenis:
h = 0,200m;
heff = 0,04m;
beff = 1,15m;
bw beff nk h 1,15 6 0,12 0,43m.

20
 Kiaurymtos plokts skerspjvis ir skaiiuotiniai ekvivalentiki skerspjviai pavaizduoti 2.4
paveiksle.

2.4 pav. Kiaurymtos plokts skaiiuotiniai skerspjviai

Tikrinant plokts atitikim tinkamumo ribini bvi slygoms, kiauryms priimamos
staiakampmis. Pakeitimai atliekami taip kad nepakist skerspjvio plotas ir inercijos momentas.
iuo atveju apskritas kiaurymes pakeiiamos kvadratinmis, kuri h1 b1 0,9 h .
Tikrinant plokts tinkamum pagal tinkamumo ribinius bvius priimame tokius
ekvivalentiko skerspjvio matmenis:
h = 0,200m;
heff h f 1 (h 09 h ) / 2 (0,20 0,9 0,12) / 2 0,046m;

beff = 1,15m;
bf1 = 1,195m;
bw beff nk 0,9 h 1,15 6 0,9 0,12 0,502m.

Priklausomai, nuo ribinio bvio, parenkamas ir skerspjvis.

Betono ir armatros savybi rodikliai

Naudojamas normalusis betonas C40/50. Visos betono charakteristikos paimamos i [17] 1

skyriaus.
Charakteristinis stipris gniudant f ck 40MPa;
Charakteristinis betono tempiamasis stipris f ctk , 0, 05 2,5MPa;
Betono tamprumo modulis E cm 35 10 3 MPa;
Betono apspaudimo stipris f cp 0,8 f ck 0,8 40 32 MPa.
Skaiiuotiniai betono stipriai:
a) saugos ribiniam bviui.
21
 - gniudomasis stipris:
f cd c f ck / c ,

ia: - koefocientas vertinantis staiakampio formos tempi pasiskirstymo diagram

pagal 2.05.05:2005 43 punkt, = 0,9;
c = 1,0, pagal [17] 43 punkt;
c - konstrukcijos darbo slyg koeficientas, c = 1,5 pagal [17] 43.1.2 punkt.
f cd 0,9 1,0 40 / 1,5 24,0MPa.

- tempiamasis stipris:
f ctd ct f ctk , 0, 05 / c ,

ia: ct = 1,0, pagal [17] 43 punkt.

f ctd 0,9 1,0 2,5 / 1,5 1,50MPa.

b) tinkamumo ribiniams bviams:

- gniudomasis stipris:
f cd c f ck / c ,

ia: c - konstrukcijos darbo slyg koeficientas, c = 1,0 pagal [17] 43.2 punkt.
f cd 0,9 1,0 40 / 1,0 36,0MPa

- tempiamasis stipris:
f ctd ct f ctk , 0, 05 / c ;

f ctd 0,9 1,0 2,5 / 1,0 2,25MPa.

Plokts armavimui naudojama lynin i anksto temta Y1860S armatra. Armatros

mechaniniai rodikliai imami i [18] 5 lentels.
Charakteristinis armatros stipris f pk 1860MPa;
Charakteristinis armatros stipris pagal slygin takumo rib f p 0 ,1k 1600 MPa;
Skaiiuotinis stipris f p 0,1d 1390 MPa;
Armatros tamprumo modulis priimamas E sm 205 10 3 MPa.

Preliminarus i anksto temptos armatros skaiiavimas

Skaiiavimus atliekame pagal 2.5 paveiksllyje pateikt schem.

Pagal [17] 139 punkt iankstiniai armatros tempiai:
p 0,75 f p 0,1k 0,75 1600 1200MPa.

Patikrinamos [17]12.1 slygos:

p p f p 0,1k ,

ia: p armatros tempi nuokrypis nustatomas pagal [17] 139 punkt, MPa.
p 0,05 p 0,05 1200 60 MPa;

22
1200 60 1260MPa 1600 MPa, slyga tenkinama.
Patikrinama ar ne per maai tempta armatra:
p p 0,3 f p 0,1k ;

1200 60 1140 MPa 0,3 1600 480MPa, slyga tenkinama.

2.5 pav. Plokts normalinio pjvio skaiiuotin schema

Armatros tempimo tikslumo koeficientas nustatomas pagal [17] 143 punkt:

sp 1 sp ,

ia: sp koeficientas priklausantis nuo armatros tempimo bdo, tempiant mechanikai

sp 0,1.

sp 1 0,1 0,9. (Minuso enklas, nes tempimo taka teigiama)

Armatros iankstiniai tempiai, vertinus armatros tempimo tikslumo koeficient:

p 1200 0,9 1080 MPa.

Spjama, kad neutralioji ais yra tjinio skerspjvio lentynoje, t.y. xeff heff . temptos
armatros skerspjvio plotas randamas i moment lygties (Mp = 0). Veikiantis iorinis momentas
M Ed 79,02kNm.

M Ed 0,07902
Ed 0,105.
f cd beff d 2
24,0 1,15 0,165 2

Santykinis gniudomos zonos auktis:

eff 1 1 2 Ed ;

eff 1 1 2 0,105 0,111 .

Patikrinamas gniudomos zonos auktis pagal formul:

x eff eff d 0,111 0,165 0,018m 0,040m , neutralioji ais yra lentynoje, todl prielaida buvo

padaryta tinkama.
Lenkiamo elemento gniudomos zonos ribinis santykinis auktis apskaiiuojmas pagal
reglamento [17] 8.14 ir 8.15 formules.

23

lim ,
s ,lim
1 1
sc ,lim 1,1

ia: - betono gniudomos zonos charakteristika;

s,lim - armatros tempiai, atsivelgiant armatros takumo riba, MPa;
sc,lim - gniudomos zonos armatros ribiniai tempiai. sc,lim = 500MPa.
0,008 f cd ,

ia: - koeficientas vertinantis betono r, normaliajam betonui = 0,85;

fcd - skaiiuotinis betono gniudomasis stipris.
0,85 0,008 24 0,658.

Naudojant lynus taikomas [17] 72 punkto formul:

s ,lim f p 0,1d 400 p ,

ia: fp0,1d - skaiiuotinis armatros tempiamasis stipris, MPa;

p - iankstiniai tempiai vertinant koeficient p.
s ,lim 1390 400 1080 710 MPa.

0,658
lim 0,419
710 0,658 .
1 1
500 1,1

Armatros darbo slyg koeficientas nustatomas pagal [17] 73 punkto nurodymus:

2 eff
s 6 ( 1) 1 ,
lim
ia: = 1,15, koeficientas vielai ir lynams.
2 0,111
s 6 1,15 (1,15 1) 1 1,22 1,15, slyga netenkinama, todl priimame, kad
0,419

s 6 1,15.

temtojo tempiamojo lyno skerspjvio plotas apskaiiuojamas pagal formul i projekcijos

lygties (Ny =0).
f cd beff eff d 24 1,15 0,111 0,165
A p1 3,16 10 4 m 2 .
f p 0,1d s 6 1390 1,15

I sortimento parenkami Y1860S 7 x9,3 lynai, kuri bendras skerspjvi plotas

A p1 3,64 10 4 m 2 . Vienos lyno skerspjvio plotas A1 0,52 10 4 m 2 .

Plokts ekvivalentiko skerpjvio geometriniai rodikiai

Gelbetons plokts geometriniai rodikliai apskaiiuojami pagal schem 2.6 ir naudojami

pakeisto dvitjinio skerpjvio matmenys.

24
 2.6 Ekvivalentikas plokts skerspjvis
Skerspjvio plotas:
Aeff bw h (beff bw ) heff (b f 1 bw ) h f 1 e A p1 ,

ia: e - armatros ir betono tamprumo moduli santykis.

E sm 205 10 3
e 5,86 ;
E cm 35 10 3

Aeff 0,502 0,20 (1,15 0,502) 0,046 (1,195 0,502) 0,046 5,86 3,64 10 4 0,1642m 2 .

Skerspjvio statinis momentas plokts apatinio sluoksnio atvilgiu:

2
S eff 0,5 bw h 2 (beff bw ) heff (h 0,5 heff ) 0,5 (b f 1 bw ) h f 1 e As1a1 ;

S eff 0,5 0,502 0,20 2 (1,15 0,502) 0,046 (0,20 0,5 0,046) 0,5 (1,195 0,502) 0,046 2 5,86
0,000364 0,035 0,01612m 3 .

Ekvivalentiko skerspjvio svorio centro atstumas nuo plokts apatinio sluoksnio:

S eff 0,01612
y sc 0,098m.
Aeff 0,1642

Ekvivalentiko skerspjvio inercijos momentas centrins aies (0-0) atvilgiu:

bw h 3 (beff bw ) heff3
I eff bw h (0,5 h y sc ) 2
(beff bw ) heff (h y sc 0,5 heff ) 2
12 12
(b f 1 bw ) h f 1
3

(b f 1 b w ) h f 1 ( y sc 0,5 h f 1 ) 2 e A p1 ( y sc a1 ) 2 ;
12

0,502 0,20 3 (1,15 0,502) 0,0463

I eff 0,502 0,20 (0,5 0,20 0,098)
2
(1,15 0,502) 0,046
12 12
(1,195 0,502) 0,0463
(0,20 0,098 0,5 0,046) 2 (1,195 0,502) 0,046 (0,098 0,5 0,046) 2
12
5,86 0,000364 (0,098 0,035) 2 0,0007198m 4 .

Skerspjvio atsparumo momentas plokts apatinio sluoksnio atvilgiu:

I eff 0,0007198
Weff 1 0,0073m 3 .
y sc 0,098

Skerspjvio atsparumo momentas plokts virutinio sluoksnio atvilgiu:

I eff 0,0007198
Weff 2 0,0071m 3 .
h y sc 0,20 0,098

Skerspjvio atsparumo momentas, vertinant betono plastines deformacijas, aptinio plokts

sluoksnio atvilgiu:

25
W pl1 Weff 1 ,

ia: - koeficientas vertinantis betono plastin darb. = 1,5, kadangi

beff / bw 1,15 / 0,502 2,29 6 .

W pl1 1,5 0,0073 0,0110 m 3 .

Skerspjvio atsparumo momentas, vertinant betono plastines deformacijas, virutinio

plokts sluoksnio atvilgiu:
W pl 2 Weff 2 1,5 0,0071 0,0107m 3 .

Skaiiavimais nustatyti ekvivalentiko skerspjvio svarbiausi rodikliai reikalingi tolimesniems

skaiiavimams.

Armatros iankstini tempi nuostoliai

Pradiniai armatros tempiai nevertinant nuostoli ( sp 1 ):

p sp p 1,0 1200 1200MPa.

Armatros svorio centras yra nutols nuo plokts svorio cento, todl susidaro ekcentricitetas,
kuris nustatomas pagal 2.6 paveiksll:
e p y sc a1 0,098 0,035 0,063m.

Pirmieji tempi nuostoliai apskaiiuojami pagal [17] 9 lentels nurodymus:

a) lyn armatros tempi relaksacija, tempiant juos mechaniniu bdu:
p 1200
pr 0,22 0,1 p 0,22 0,1 1200 78MPa.
f p 0,1k 1600

b) temperatr skirtumo betone ir atsparose:
T 1,0 t ,

ia: T temperatr skirtumas betone ir atsparose, T = 65 C.

T 1,0 65 65MPa

c) inkar deformacijos
l
l Esm ;
l
l 1,25 0,15,

ia: l - vairi inkaro dali deformacija, mm;

l - tempiamo lyno ilgis, l = 95500mm;
- lyno skersmuo, mm.
l 1,25 0,15 9,3 2,645mm;

2,645
l 205 10 5,68MPa.
3

95500
Betono apspaudimo jga atleidus armatr i atspar:

26
Pm 0 p p T l A p1 (1200 78 65 5,68) 3,64 10 4 0,3826 MN 382,6kN

Betono gniudymo tempiai ties armatros svorio centru nuo apspaudimo jgos ir plokts
savojo svorio sukeliamo lenkimo momento:
Pm 0 y a1 y a1 0,3826 0,098 0,035
cp1 P m 0 e p sc M Eggd sc 0,3826 0,063 0,01821
Aeff I eff I eff 0,1642 0,0007198
0,098 0,035
2,85MPa.
0,0007198
d) dl greitai pasireikianio betono valknumo pagal [17] 9 lentels 6 punkt:
cp1 cp1
pc1,1 40 , kai ,
f cp f cp

ia: - koeficientas, vertinantis betono kietjimo aplink. ildyto betono = 0,85;

fcp - betono apspaudimo stipris, MPa;
- koeficientas.
0,25 0,025 f cp 0,8;

0,25 0,025 32 1,05 0,8, slyga netenkinama, todl priimamas 0,8.

2,85
0,089 0,8, slyga tenkinama.
32
2,85
pc1,1 0,85 40 3,03MPa.
32
Betono tempiai kratiniame gniudomos zonos sluoksnyje:
Pm 0 h y sc h y sc 0,3826 0,2 0,098
cp1, 2 P m 0 e p M Eggd 0,3826 0,063 0,01821
Aeff I eff I eff 0,1642 0,0007198
0,2 0,098
1,49 MPa.
0,0007198

e) tempi nuostoliai tariamai esanioje gniudomos zonos armatroje dl greitai pasireikianio

valknumo pagal [17] 9 lentels 6 punkt:
cp1, 2 cp1, 2
pc1, 2 40 , kai ;
f cp f cp

1,49
0,047 0,8, slyga tenkinama.
32
1,49
pc1, 2 0,85 40 1,58MPa.
32
Suminiai pirmieji armatros tempi nuostoliai:
p1 pr T l pc1,1 78 65 5,68 3,03 151,71MPa.

Antrieji tempi nuostoliai apskaiiuojami pagal [17] 9 lentels nurodymus:

a) Kadangi betonas auktesns nei C35/45 klass, gaminiai kietinami ildant, tai tempi
nuostoliai dl betono susitraukimo pc 50MPa.
Betono apspaudimo jga, vertinus pirmuosius tempi nuostolius:
Pm1 p p1 A p1 (1200 151,71) 3,64 10 4 0,3816MN 381,6kN .

27
 Betono gniudymo tempiai ties armatros svorio centru, nuo betono apspaudimo jgos Pm1:
Pm1 y a1 0,3816 0,098 0,035
cp 2 P m1 e p sc 0,3816 0,063 4,43MPa.
Aeff I eff 0,1642 0,0007198

b) dl ilgalaikio betono valknumo pagal [17] 9 lentels 9 punkt:

cp 3 cp 2
pc 2,1 150 , kai 0,75,
f cp f cp

ia: - koeficientas, vertinantis betono kietjimo aplink. ildyto betono = 0,85;

fcp - betono apspaudimo stipris, MPa;
4,43
0,138 0,75 slyga tenkinama.
32
4,43
pc 2 ,1 0,85 150 17,65MPa.
32
Betono tempiai kratiniame gniudomos zonos sluoksnyje:
Pm1 h y sc 0,3816 0,2 0,098
cp 2, 2 P m1 e p 0,3816 0,063 1,08MPa.
Aeff I eff 0,1642 0,0007198

Betono tempiai kratiniame gniudomos zonos sluoksnyje:

Pm 0 h y sc h y sc 0,3826 0,2 0,098
cp 2, 2 P m 0 e p M Eggd 0,3826 0,063 0,01821
Aeff I eff I eff 0,1642 0,0007198
0,2 0,098
1,49 MPa.
0,0007198

c) tempi nuostoliai tariamai esanioje gniudomos zonos armatroje dl ilgalaikio betono

valknumo pc 2, 2 0 MPa.
Artrieji suminiai armatros tempi nuostoliai:
p 2 pc pc 2,1 50 17,65 67,65MPa.

Suminiai (pirmieji ir antrieji) armatros iankstini itempi nuostloliai:

p ,com p1 p 2 151,71 67,65 219,36MPa 100MPa.

Armatros iankstinis tempimas vertinus nuostolius:

pm p p ,com 1200 219,36 980,64 MPa.

Vidutin betono apspaudimo jga, vertinus visus tempi nuostolius:

Pm ,0 pm A p1 980,64 3,64 10 4 0,3570MN 357,0kN .

Pagal apskaiiavimus nustatm faktikus armatros tempius.

Plokts normalinio pjvios stiprumo vertinimas

Skaiiuojant plokts normalinio pjvio stiprum vertinami faktikus armatros tempius.

Naudojama tokia pat skaiiuotin schema kaip ir 2.5 paveiksle. Lenkiamo elemento gniudomos
zonos ribinis santykinis auktis apskaiiuojamas pagal reglamento [17] 8.14 ir 8.15 formules:

28

lim ;
s ,lim
1 1
sc ,lim 1,1
s ,lim f P 0,1d 400 ( p );
p , com

s ,lim 1390 400 (1200 219,36) 809,36 ;

0,658
lim 0,399
809,36 0,658 .
1 1
500 1,1

Armatros darbo slyg koeficientas lieka toks pat s 6 1,15. Gniudomos zonos auktis
nustatomas i projekcijos lygties (Ny=0).
s 6 f p 0,1d A p1 1,15 1390 3,64 10 4
x eff 0,021m heff 0,04m .
f cd beff 24 1,15

Gniudomos zonos santykinis:

x eff 0,021
eff 0,127.
d 0,165
eff 0,127 lim 0,399 i ios neligybs matome, kad gniudomos zonos stiprumas yra

pakankamas.

Tikrinama ar armatra atlaikys plokt veikiant lenkimo moment:

M Rd s 6 f p 0,1d A p1 (d 0,5 x eff );

M Rd 1,15 1390 3,64 10 4 (0,165 0,5 0,021) 0,0899MNn 89,9kNm.

M Rd 89,90kNm M Ed 79,02kNm, slyga tenkinama, plokts normalinio pjvio stiprumas

pakankamas.
89,90 79,02
100% 13,76% .
79,02

Patikrinamas minimalus tokio skerspjvio armatros skerpjvio plotas:

Aeff 0,1642m 2 ;

A p1, min 0,005 Aeff 0,0005 0,1642 0,82 10 4 m 2 ;

A p1,min 0,82 10 4 m 2 A p1 3,64 10 4 m 2 .

Armatros kiekis pakankamas.

Ivada: plokts normalinio pjvio stiprumas yra pakankamas.

Plokts stri pjvi skaiiavimas

Plokts strio pjvio stiprumas tikrinamas ekvivalentiko skerspjvio fragmentui. Plokts

ekvivalentiko skerspjvio fragmento schema 2.7 paveiksle

29
 2.7 pav. Plokts skerspjvio fragmentas strio pjvio stiprumo skaiiavimui.
Ekvivalentiko skerspjvio fragmento charakteristikos:
Plotis beff 180mm 0,18m;
Plotas Aeff 0,0243m ;
2

Ekvivalentiko skerspjvio svorio centro atstumas nuo plokts apatinio sluoksnio y sc 0,098m;
Ekvivalentiko skerspjvio inercijos momentas centrins aies atvilgiu I eff 0,000113m ;
4

Vieno lyno iankstin tempimo jga, vertinus visus tempi nuostolius:

pm A p1 980,64 3,64 10 4
Ppm1 0,051MN .
n 7
Pagal 2.8 paveiksllyje pavaizduota apkrovimo schem atliekami tolimesni skaiiavimai.

a) pd = g d + q d

d
c2 = c 1 A p1
c2 = l 1
b)
VEd, max

VEd,c1

Mcr,d VEd,l1

c)

2.8 pav. strio pjvio skaiiuotin schema

Apkrov poveikiai plokts fragmento plotyje beff 0,18m :
a) vis apkrov:
p d ( g d p d ) beff (6,96 7,43) 0,18 2,59kN / m.

b) nuolatini ir tariamai nuolatini:

peff ,d ( g d 2 q d ) beff (6,96 0,6 7,43) 0,18 2,06kN / m.

c) didiausia skersin jga ties atramos kratu:

p d l eff 2,59 6,05
V Ed ,max 7,83kN 0,0078MN .
2 2

30
 Tikrinama, ar plokt gali bti be skersins armatros pagal [18] 6.4 slyg:
2,5 f ctd beff d V Ed ,max ;

2,5 1,50 0,18 0,165 0,111 MN 0,0078MN , slyga tenkinama.

Tikrinama STR 2.05.05:2005 3 priedo 6.12 slyga:
N Ed
c 0,5 f cd ,
Aeff

ia: Aeff - elemento skerspjvio ekvivalentinis plotas.

Apskaiiuojami normaliniai betono tempiai ties skerspjvio svorio centru:
N Ed Ppm1 0,051
x c 2,10MPa 0,5 24 12MPa, vadinasi [18] 6.2 slygos tikrinti
Aeff Aeff 0,0243

nereikia. Slyga tikrinama, kai dideli gniudymo tempiai, kurie gali sumainti plokts stiprum
stri plyi atvilgiu.
Apskaiiuojamas plokts ruoo ilgis nuo atramos krato l1, kuriame saugos ribiniame bvyje
neatsiranda normalini plyi, vadovaujamasi [18] 6.16 formule:
M Ed 0,5 (( g d q d ) l eff l1 ( g d q d ) l12 ) M cr ,d .

Skaiiavimams palengvinti priimami W pl 1,5 Weff ir 0,9 :

I eff 0,000113
Weff 0,00115 m 3 ;
y sc 0,098

W pl 1,5 0,00115 0,00173m 3 .

Atstumas r tarp ekvivalentiko skerspjvio sunkio centro ir branduolio virns, labiausiai nutolusios
nuo tempiamos zonos, kurio plyi atsiradimas tikrinamas yra nustatomas pagal [17] 14.10 formul.
Weff 0,00173
r 0,9 0,064m;
Aeff 0,0243

e p y sc a1 0,098 0,035 0,063m;

M cr , d f ctd W pl Ppm1 (e p r ) 1,50 0,00173 0,051 (0,063 0,064) 0,0091MNm.

Apskaiiujamas l1:
2
l eff
l eff 2 M cr ,d
l1 ;
2 2 g d qd

2
6,05 6,05 2 0,0091
l1 1,568m c max 2 d 2 0,165 0,33m .
2 2 0,00259

Normaliniai plyiai neatsiranda gan ilgame plokts ruoe, todl reikia tai atsivelgti.
Plokts strio pjvio stiprumas tikrinamas pagal [18] 6.5 slyg. Priimama, kad
c l1 1,568m.

c 4 (1 n ) f ctd beff d 2 M c4
VEd V Rcd ,min .
c c
Koeficientai ci ir nurodyti [17] 15 lentelje (normaliajam betonui):
31
c2 = 2,0;
c3 = 0,6;
c4 = 1,5;
= 0,01.
Nustatomas dydis Mc4:
M c 4 c 4 (1 n ) f ctd bw d 2 .

Koeficientas pagal [18] 6.9 formul:

N Ed
n 0,1 0,5 ,
f ctd beff d

ia: NEd = Ppm1.

0,051
n 0,1 0,114 0,5;
1,50 0,18 0,165

M c 4 1,5 (1 0,114) 1,5 0,18 0,1652 0,0123MNm;

V Rcd ,min c 3 (1 n ) f ctd beff d ;

V Rcd ,min 0,6 (1 0,114) 1,5 0,18 0,165 0,0298MN .

Ekvivalentiko skerspjvio dalies, esanios vir neutraliosios aies, statinis momentas apie i
a:
3h 0,12 3
S eff 0,5 beff (h y sc ) 2
0,5 0,18 (0,2 0,098) 2 0,000792m 3 .
12 12
Dydis Vcr,d apskaiiuojamas pagal [18] 6.18 formul, nepaisant svarbiausi gniudymo
tempi.
Laikant, kad svarbiausi gniudymo tempiai neturi takos tempiamajam betono stipriui, tada
[18] 6.19 formul kerpamasis stipris bt nustatomas:
xy , Rd f ctd 1 x / f ctd 1,50 1 2,10 / 1,50 2,32MPa.

Tikrinama, ar galime taikyti [18] 6.19 formul, tam naudojama [18] 6.25 formul:
mc ,lim 1 0,2 f ck ,cube ,

ia: = 0,01, normaliajam betonui.

fck,cube - gniudomo kubo charakteristin stiprio vert.
mc ,lim 1 0,2 0,01 50 0,3.

Pagal [18] 6.26 formul nustatome ribin kerpimo tempi reikm:

xy,lim f cd mc,lim ( mc,lim x / f cd ) 24,0 0,3 (0,3 2,10 / 24,0 ) 6,06MPa xy, Rd 2,32MPa.

tempiai pagal [17] 3 priedo 6.19 formul apskaiiuoti teisingai.

Pagal [18] 6.18 formul skaiiuojama istrius plyius sukeliani jg:
I eff 0,000113
Vcr , d bw xy , Rd 0,06 2,32 0,01986 MN .
S eff 0,000792

32
 Pagal [18] 6.27 formul skaiiuojamas istrio pjvio projekcijos ilgis:
M c4 0,0123
c 0,619m.
Vcr , d 0,01986

c4 1,5
c max d 0,165 0,413m.
c3 0,6

Kadangi cmax daugiau u c, priimama, kad strio pjvio projekcijos ilgis lygus cmax. Todl
c c max 0,413m. Be to c 0,413m l1 1,568m , todl ruoe c 0,413m normalini plyi

neatsiras.
Tikrinama stri pjvi stiprumo slyga, esant pjvio projekcijos ilgiui c 0,413m :
VEd VEd ,max c p eff ,d 7,83 0,413 2,06 6,98kN VRd ,c , min 29,8kN .

Tikrinama stri pjvi stiprumo slyga ruoo be normalini plyi ilgio gale l1 1,568m :
V Ed VEd , max l1 p eff , d 7,83 1,568 2,06 4,60kN VRd ,c ,min 29,8kN .

Abi slygos tenkinamos, todl gelbetonins plokts nereikia armuoti skersine armatra.
Patikrinama, ar nereiks armuoti skersine armatra, jei nevertinamas normalini plyi
nebuvimas ties atrama. Tikrinama pagal [18] 6.13 formul:
V Ed , max M c 4 p eff , d 12,3 2,06 5,03kN V Rd ,c , min 29,8kN ;

V Ed ,max 7,83kN V Rd ,c ,min 29,8kN .

Slygos tenkinamos V Ed , max V Rd ,c ,min , todl plokts nereikia armuoti skersine

armatra, nes skerspjvio stri pjvi stiprumas pakankamas.
Ivada: gelbetonin kiaurymta perdangos plokt atitinka visus saugos ribinio bvio
keliamus reikalavimus.

2.1.3. Plokts gamybos, transportavimo ir montavimo situacijos ribini bvi skaiiavimas

Tikriname trumpalaikes situacijas, susidaranias gamybos, montavimo ir transportavimo
metu, kurios gali bti pavojingos ploktei.
Tokio tipo plokts yra keliamos specialia kelimo priemone sija (traversa). Atstumas nuo
traversos iki plokts galo 0,8m.

Virutinio krato pleitumas apspaudiant plokt

Nustatomas plokts savojo svorio sukeltas lenkimo momentas atleidus armatr nuo atspar:
g kp ,d bn l k2 3,16 1,2 6,15 2
M Eggd 17,93kNm,
8 8
ia: lk - konstrukcinis plokts ilgio matmuo, m.
Nustatomas apspaudimo jgos ir plokts savojo svorio sukeltas lenkimo momentas atleidus
armatr nuo atspar:
M Egd Pd ,sup (e p rinf ) M Eggd ,

33
ia: rinf - atstumas tarp ekvivalentiko skerspjvio svorio centro ir branduolio virns, m;
Pd,sup - betono apspaudimo jga.
Pd ,sup sp Pcm 1,1 357 392,70kN ;

Weff 2
rinf , priimame = 1;
Aeff

0,0071
rinf 1 0,043m.
0,1642

M Egd 392,70 (0,063 0,043) 17,93 11,08kNm.

Kadangi momentas, veikiantis plokt, gautas su neigiamu enklu, tai gamybos metu
virutiniame krate nebus plyi, nes nra tempimo.

Pleitumas transportuojant ir montuojant

Skaiiuojamos situacijos schemos pavaizduotos 2.9 pav. Kadangi paklimo ranga tvirtinama
0,8m atstumu nuo krato, tada gembs ilgis lc = 0,8m. Skaiiavimuose naudojamos skaiiuotins
tinkamumo ribinio bvio reikms.

g s,s
ep

ep
lc lc
lk

2 1
eff

b eff f ctk
h eff

h-x

M Egd
0 0
x eff

h
ep
r inf

ysc

Pd
bw oc
h f1

A p1
b f1

2.9 pav. Apkrovimo schema ir itempi pasiskirstymas ploktje: 1 - skerspjvio branduolio virn;
2 - ekvivalentiko skerspjvio branduolio virn.
Nustatome lenkimo moment, kuris susidaro konsolje dl tokio paklimo traversos
prikabinimo nuo savojo plokts svorio, kuris vertinamas papildomu dinamikumo koeficientu d =
1,6:

34
 2
g kp ,d l c 3,16 1,20 0,8 2
M Egd d 1,6 1,94kNm.
2 2
Didiausi betono gniudymo tempiai:
Pd ,sup Pd ,sup e p M Egd 0,3927 0,3927 0,063 0,00194
c , max 6,09MPa.
Aeff Weff 1 0,1642 0,0073

Atstumas nuo svorio centro iki branduolio virns, labiausiai nutolusios nuo tempiamo
krato:
Weff 2
rinf ;
Aeff

c ,max 6,09
1,6 1,6 1,41 1, todl priimamas koeficientas 1 .
f cp 32

0,0071
rinf 1 0,043m.
0,1642

Patikrinama [18] 2.26 slyga, priimant M r M Egd 0,00194 MNm :

f cptk W pl 2 2,0 0,0107 0,0214MNm,

ia: f cptk 0,8 f ctk 0,8 2,5 2,0 MPa.

Pd ,sup (e p rinf ) M r 0,3213 (0,063 0,043) 0,00194 0,00837MNm f cptk W pl 2 0,0214MNm.

Transportuojant plokts viruje vertikalij plyi neatsiras.

Plokts stiprumas gamybos situacij metu

Nepertraukiamo formamimo plokts neturi jokios papildomos armatros, iskyrus pagridin.

Normalinio pjvio stiprum galima tikrinti lygiai taip pat kaip ir 2.9 pateiktoje schemoje. I anksiau
atlikt skaiiavim matome, kad plokts stiprumas gamybos metu yra pakankamas, nes gauta tokia
iraika c ,max 5,00MPa f cp 32MPa. Virutinje plokts zonoje nei atleidiant armatr, nei
transportuojant plyi neatsiras.
Ivada: gelbetonin plokt atitinka visus keliamus reikalavimus trumpalaiks naudojimo
situacijos metu.

2.1.4 Plokts naudojimo situacijos tinkamumo ribini buvi skaiiavimas

Normalini plyi atsiradimas

Isamesnius skaiiavimus irti 1.1 priede.

M cr 0,06188MNm M Ed 0,0585MNm.

Naudojimo metu nuo numatyt apkrov neatsiras normalini plyi.

stri plyi atsiradimas

Isamesnius skaiiavimus irti 1.1 priede.

35
 Kadangi slyga tenkinama mt 0,09MPa 1 2,5 2,5MPa, todl stri plyi lpt = 0,552
ruoe neatsitas.
Kadangi slyga tenkinama mt 0,727 MPa 1 2,5 2,5MPa, todl stri plyi pjvyje 2-2
pjvyje neturt atsirasti.

Plokts linkis
Isamesnius skaiiavimus irti 1.1 priede.
1 1
d lim l eff 6,05 0,030m 30mm.
200 200
Plokts linkis neviryja ribinio linkio d 9mm d lim 30mm.
linkio padidjimo dl lities deformacij nepaisoma, nes l eff / h 6,05 / 0,2 30,25 10.
Ivada: nepertraukiamo formavimo gelbetonin plokt tenkina visus tinkamumo ribinio
bvio reikalavimus.
Ivada: Gelbetonin nepertraukiamo formavimo plokt tenkina tiek saugos ribinio bvio,
tiek ir tinkamumo ribinio bvio reikalavimus.

2.1.5 Plokts konstravimas

Nepertraukiamo formavimo plokt neturi kitos armatros, iskyrus pagrindin. Bendri
duomenys apie plokt:
Betono tris 1,010m3;
Armatros mas 17,48kg;
Plokts mas 2,72t;
Plokts ymuo PKE 20-7-9,3.

36
 2.2. Metalins trapecins santvaros SN-1 skaiiavimas
2.2.1 Konstrukcij idstymas
Stogo konstrukcijos svorio ir nauding apkrov turi atlaikyti metalin 16 m ilgio trapecin
santvara. Konstrukcij ingsnis numatytas 5 m. Horizontals ryiai idstomi ties pastato galais ir ne
reiau kaip 30 m. Vertikals ryiai rengiami santvar poroms. Konstrukcij idstymas pavaizduotas
2.10 pav.

SN-1 SN-1 SN-1 SN-1 SN-1 SN-1 SN-1

SN-1 SN-1
VR VR VR VR VR VR
HR
HR HR
SN-1

2.10 pav. Konstrukcij ir ryi idstymo schema: SN-1 trapecin santvara; VR vertikals ryiai;
HR horizontals ryiai.
Pagal pavaiduot konstrukcij idstym atliksimi tolimesni skaiiavimai.

2.2.2 Santvaros geometrini dydi skaiiavimas

37
 Trapecins santvaroms rekomenduotinas pakilos auktis 18 1 9 l pagal [6]:

1 1
f l 16 2 m.
8 8
1 1
Trapecins santvaroms rekomenduotinas virutins juostos nuolydis i arba
12 8
i 4,78 7,18 pagal [1]:
1
i 0,125 ;
8
arctgi arctg 0,125 7,13 7 .

Santvaros schema pavaizduota 2.11 paveiksle.

o
i=7,18 H
G G'
D F F'
E K E'
D'

A L B M C B' A'

2.11 pav. Santvaros geometrin schema

inomi dydiai:
Spyris AD 1,00 m;
Spyris CH 2,00 m;
Virutins juostos posvyrio kampas 7,18 .

Apskaiiuojami dydiai:
Virutins juostos vienos puss ilgis:
DH DK 2 KH 2 8,0 2 1,0 2 8,06 m.

KH CH AD 2,0 1,0 1,0 m.

Apatins juostos paneli ilgiai:
l 16,0
AB BC B C AB 4 m.
4 4
Spyrio BF ilgis:
1 1
BF AD KH 1,0 1 1,5 m.
2 2
Spyrio AE ilgis:
38
AE AL2 EL2 2,0 2 1,25 2 2,36 m;

1 1
EL AD KH 1,0 1,0 1,25 m.
4 4
Spyrio BG ilgis:
BG BM 2 GM 2 2,0 2 1,75 2 2,66 m;
3 3
GM AD KH 1,0 1,0 1,75 m.
4 4
Kampas 1 ( EAL ):
EL 1,25
1 arctg arctg arctg 0,625 32 ;
AL 2,0

Kadangi linija EL trikamp AEB dalyja dvi visikai vienodas dalis, todl spyriai AE BE 2,36 m.
ir kampai EAL EBL 1 32 .
Kampas 2 ( GBM ):
GM 1,75
2 arctg arctg arctg 0,875 41,19 ;
BM 2,0

Kadangi linija GM trikamp BGC dalyja dvi visikai vienodas dalis, todl spyriai BG CG 2,66
m. ir kampai GBM GCM 2 41,19 .
Nustatme visus santvaros kamp dydius, paneli ir sryp ilgius, reikalingus tolimesniems
skaiiavimams.

2.1.3 Veikiani apkrov skaiiavimas

Stogo konstrukcijos svoris

Stogo konstrukcija pavaizduota 2.12 paveiksllyje.

2.12 pav. Stogo konstrukcija: 1 rulonin danga Mida Balt PSV4b (skalno pabarstas),

39
d = 4,2 mm; 2 rulonin danga Mida Balt PSV4s (smlio pabarstas), d = 3,0 mm; 3 Paroc ROB 60,
d = 20 mm; 4 Paroc ROS 30, d = 200 mm; 5 garo izoliacija Strotex AL 90, d = 0,2 mm; 6
atraminiai profiliuoti skardos laktai TP-128; 7 santvaros virutin juosta; 8 smeig akmens vatai
tvirtinti.
Stogo konstrukcijos svorio skaiiavimas pateikiamas 2.2 lentelje.

Stogo konstrukcijos 1m2 svoris

2.2 lentel
Eil. Charakteristin Dalinis apkrovos Skaiiuojamoji
Stogo elementai ir j mas
Nr. apkrova N/m2 koeficietas g apkrova N/m2
Du sluoksniai prilydomos
rulonins dangos:
Apatinis sluoksnis Mida Balt
1. PVS3s, kurio 1m2 svoris 4,0kg; 89,00 1,35 120,15
Virutinis sluoksnis Mida Balt
PVS4b, kurio 1m2 svoris 4,9kg.
Bendras dang 1m2 svoris 8,9kg.
Apiltinimui panaudojami trys
akmens vatos sluosniai. Apatinis ir
virutinis Paroc ROB 60 20 mm,
kurio 1m3 svoris 175kg.
gROB60 = 1750,02 = 3,5kg.
2. 310,00 1,35 418,50
Vidurinis Paroc ROS 30 200 mm,
kurio 1m3 svoris 175kg.
gROS30= 1200,2 = 24,0kg.
Bendras termoizoliacijos 1m2
svoris: 3,5 2 + 24,0 = 31,0kg.
Garo izoliacija Strotex AL 90,
3. 0,90 1,35 1,22
kurios 1m2 svoris 0,09kg.
Atraminiai profiliuoti skardos
4. laktai TP-128 0,7 mm storio, 9,00 1,35 12,15
vertinant 100mm persidengim
I viso: gk = 408,90 g = 552,02

Sniego apkrova

Sniego apkrovos stogo horizontali projekcij dydis nustatomas pagal formul:

s i Ce Ct sk , (2.1)
ia: - sniego apkrovos koeficientas priklausantis nuo stogo formos pagal [16] 2 priedo 1 lentel;
sk - sniego dangos svorio ant 1m2 horizontaliojo ems paviriaus charakteristin reikm, imama
pagal [16] 1 priedo 1 pav. Statybos vieov numatyta Kelmje, todl sk = 1,2 kN/m2;
Ce - atodangos koeficientas, kurio reikm iuo atveju lygi 1;
C t - terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli per stoga ir kitos termins takos.
iuo atveju koeficientas lygus 1.
40
 Kadangi stogo forma atitinka dvilaiio stogo formos schem ir virutins juostos posvirio
kampas maesnis kaip 25, todl = 1.
Sniego charakteristin apkrova, tenkanti stogo horizontaliajai projekcijai pagal 2.1:
s k 1 1 1 1,2 1,2kN / m 2 .

Skaiiuotin sniego apkrova, tenkanti stogo horizontaliajai projekcijai:

s sk Q , (2.2)
ia: Q - dalinis sniego apkrovos koeficientas, Q = 1,3.
s 1,2 1,3 1,56kN / m 2 .

Tokios apkrovos veikia I sniego apkrovos rajone, kur patenka statybos vietov.

Kintamoji stog naudojimo apkrova

Pagal pastato panaudojim, stog priskiriame H kategorijai pagal [16] 10.9 lentel. Tokios
kategorijos stogo apkrovos nurodytos [16] 10.10 lentelje.
q k 0,4kN / m 2

Qk 1,1kN

Pagal [16] 131 punkt tuo paiu metu negali veikti stogo naudojimo ir sniego apkrovos, todl
i i apkrov priimame pavojingesn. iuo atveju pavojingesn sniego apkrova, todl
skaiiavimuose stogo naudojimo apkrova niekur nefiguruoja.

2.1.4 Apkrov perskaiiavimas mazgines apkrovas

Denginio konstrukcijos svoris

Sudarome santvar veikiani apkrov schemas, kurios pavaizduotos 2.13 paveiksllyje.

10
11
8 8 9
7 9 10 1
6 6 12 11
7 15
5 14 22 23 16
20 21
13 18 19 24
1 2 3 4
1 2 3 4

41
 2.13 pav. Santvaros apkrovimo schema
Denginio konstrukcijos svoris imamas kaip tolygiai iskirstyta apkrova konstrukcijos
horizontaliajai projekcijai, todl esant tam tikram virutins juostos posviriui apkrova padauginama i
koeficiento k.
l1
k , (2.3)
l
ia: l1- santvaros virutins juostos ilgis, l1 DH HD ' ;
l - perdengiamos angos ilgis.
8,06 8,06
k 1,008 .
16
Charakteristins apkrovos tenkanios santvaros horizontaliajai projekcijai:
g deng ,k g k k , (2.4)
ia: gk - charakteristin stogo konstrukcijos apkrova apskaiiuota 2.1 lentelje, N/m2;
g deng ,k 408,90 1,008 412,17 N / m 2 .

Skaiiuotins apkrovos tenkanios santvaros horizontaliajai projekcijai:

g deng g k , (2.5)
ia: gdeng - skaiiuotin stogo konstrukcijos apkrova apskaiiuota 2.1 lenelje, N/m2;
g deng 552,02 1,008 556,44 N / m 2 .

Sniego apkrova

Sniego apkrova stogo horizontalij projekcij nustatyta.

Sniego charakteristin apkrova, tenkanti stogo horizontaliajai projekcijai:
s k 1,2kN / m 2 .

Skaiiuotin sniego apkrova, tenkanti stogo horizontaliajai projekcijai:

s 1,56kN / m 2 .

Santvaros savasis svoris

Charakteristin metalins trapecins santvaros savojo svorio apkrova pagal formul:

g san, k k s l , (2.6)
ia: l - perdengiamos angos ilgis;
ks koeficientas priklausantis nuo santvaros tipo bei apkrovos intesyvumo 6 k s 12 . iu atveju
priimamas ks = 8.
g san, k 8 16 128 N / m 2 ,

Skaiiuotin santvaros savojo svorio apkrova pagal formul:

42
g san g s ,k g 128 1,1 140,8 N / m 2 .

Sumin apkrova

Skaiiavimuose visada priimamos nuolatins apkrovos ir veikia tik viena kintamoji apkrova,
todl gaunamas tik vienas galimas santvaros apkrovos varinatas.
Sumin santvaros skaiiuotin apkrova (skaitant ir jos nuosavj svor):
p g den s g san 556,44 1560 140,8 2257,24 N / m 2 2,257kN / m 2

Gaut apkrov perskaiiuojame mazgin.

2,0
F6 F14 p B ;
2
ia: B atstumas tarp santvar, m.
2,0
F6 F14 2,257 5,0 11,285 KN ;
2
F7 F8 F9 F10 F11 F12 F13 p B 2,0;

F7 F8 F9 F10 F11 F12 F13 2,257 5,0 2 22,57kN .

Skaiiavimai atliekami kompiuterine programa ir gauti rezultatai pateikiami 2.3 lentelje.

Santvaros element r os
2.3 lentel

Santvaros Elemento ra nuo sumins Skaiiuotins ros, kN

elemento padtis ymjimas apkrovos, kN tempimas gniudymas
4 0,000 0,000
6 - 181,965 - 181,965
10 - 181,965 - 181,965
12 - 181,965 - 181,965
Virutin juosta
16 - 181,965 - 181,965
18 - 181,965 - 181,965
22 - 181,965 - 181,965
24 0,000 0,000
3 126,392 126,392
9 193,457 193,457
Apatin juosta
15 193,457 193,457
21 126,392 126,392
1 - 11,285 - 11,285
7 - 22,570 - 22,570
Statramsiai 13 22,570 22,570
19 - 22,570 - 22,570
25 - 11,285 - 11,285
Spyriai 2 -149,048 -149,048
5 63,878 63,878
8 -17,137 -17,137
11 -17,137 -17,137
43
 14 -17,137 -17,137
17 -17,137 -17,137
20 63,878 63,878
23 -149,048 -149,048

Pagal gautas ras elementuose projektuojame santvar. Programos skaiiavimai 1.2 priede.

2.1.4. Santvaros element skaiiavimas

Santvaros konstrukcija projektuojama i kvadrationio ir staiakampio skerspjvio vamzdi,
kurie pagaminti pagal DIN 59410 ir EN 10219:1997 standartus. Vamzdiai gaminami i S355
statybinio plieno. Plieno charakteristikos yra paiimamos i [19] 6.9 lentels. Plieno stipris pagal
takumo rib f y 355MPa, skaiiuotinis plieno stipris pagal takumo rib
f y , d f y / M 355 / 1,1 322,73MPa.

Santvaros virutins juostos skaiiavimas

Santvaros virutin juosta apskaiiuojama kaip centrikai gniudomas strypas. Virutin juosta
skaiiuojama pagal didiausi j veikinai ain jg NEd = -181,965kN. Skaiiuotinis centrikai
gniudomo strypo ilgis l eff 2,016m.
Spjamas juotos liaunis 100, pagal tok liaun klupumo koeficientas 0,445 pagal
STR 2.05.08:2005 1 priedo 1 lentel.
Reikalingas profilio skerspjvio plotas:
N Ed
Ad , (2.1)
f y ,d c

ia: NEd veikianti ain jga;

elemento klupumo koeficientas;
c elemento darbo slyg koeficientas pagal [19] 7.1 lentel c = 1.
181,965
Ad 12,67 10 4 m 2 .
0,445 322,73 10 1,0
3

Inercijos spindulys:
l eff 201,6
i 2,02cm.
100
I sortimento parenkamas profilis 100x50x5,0, kurio A = 13,4cm2, iy = 1,98cm, iz = 3,44cm.
Parinkto skerspjvio liaunis:
l eff 201,6
y 101,82;
iy 1,98

l eff 201,6
z 58,60.
iz 3,44

Didesn tikimyb, kad elementas iklups ta kryptimi, kur liaunis didesnis, todl tikriname
pavojingesn variant max y 101,82.
44
Tikrinamas koks skirtumas gaunamas tarp usiduoto ir gauto liaunio:
max 100 101,8
P ( ) 100% 100% 1,79% 25%.
max 101,8

Usiduotas ir gautas liaunis skiriasi maai, todl dar vienas priartjimas nereikalingas. Pagal
gaut liaun i [20] 1 lentels nustatomas klupumo koeficients 1 0,432.
Tikrinamas centrikai gniudomo elemento pastovumas pagal slyg:
N Ed
1, (2.3)
N c , Rd

ia: Nc,Rd skaiiuotinis centrikai gniudomo elemento atsparis.

N c , Rd A f y ,d c 0,432 13,4 10 4 322,73 10 3 1,0 186,82kN .

181,965
0,974 1, elemento pastovumas pakankamas (atsarga 2,6%).
186,82

Centrikai gniudomo santvaros strypo ribinis liaunis pagal [19] 7.18 lentel :
u 180 60 , (2.4)
N Ed
ia: 0,974.
N c , Rd

u 180 60 0,974 121,56 max 101,82

Santvaros virutines juostos liaunis maesnis nei ribinis. Patikrinus visas slygas galutinai
priimamas skerspjvis 100x50x5,0.

Santvaros apatins juostos skaiiavimas

Apatin juosta skaiiuojama kaip centrikai tempiamas elementas. Skaiiuotin didiausia

ra N Ed 193,457 kN . Visus keliamus reikalvimus tenkint 80x60x2,5 (atsarga 4,2%), taiau prie
apatins juostos bus virinamos 10 mm ploktels, todl profilio sienel parenkama soresn nei 4mm.
I sortimento parenkamas profilis 80x60x4,0, kurio A = 10,1cm2, iy = 2,35cm, iz = 2,94cm.
Skaiiuotinis tempiamo strypo ilgis l eff 4,00m.
Tikrinant centrikai tempiamo elemento stiprum turi bti tenkinama slyga:
N Ed
1,0 , (2.2)
N pl , Rd

ia: NEd - skaiiuotin ains jgos reikm;

Npl,Rd - skaiiuotinis tempiamasis plieno atsparis pagal takumo rib.
Skaiiuotinis tempiamasis plieninio elemento atsparis pagal takumo rib nustatomas pagal formul:
N pl , Rd Anet f y , d c , (2.4)
ia: Anet - grynasis skerspjvio plotas;
c - darbo slyg koeficientaspagal [19] 7.1 lentel, c =0,95.

45
N pl , Rd 10,1 10 4 322,73 10 3 0,95 309,97kN .

Tikrinama, ar 2.2 slyga tenkinama:

193,457
0624 1,0 .
309,97

Centrikai tempiamo elemento stiprumas pakankamas (atsarga 37,6%).

Tikriname ar tempiamos juostos ribinis liaunis neviryja ribins reikms.
u , (2.5)
Tuomet tempiamos santvaros apatins juostos stryp liaunis:
l eff 400
y 170,21 ;
iy 2,35

l eff 400
z 136,05.
iz 2,94

Didesn tikimyb, kad elementas iklups ta kryptimi, kur liaunis didesnis, todl tikriname
pavojingesn variant max y 170,21 .
Kadangi santvar veikia tik statins apkrovos, ribinis liaunis lygus 400 pagal [19] 7.19 lentel.
u 400 max 170,21 .

Ribinis liaunis nevirytas, tempiama juosta pakankamo standumo. Patikrinus visas slygas
galutinai priimamas skerspjvis 80x60x4,0.

Santvaros onini statramsi skaiiavimas

oniniai statramsiai projektuojami panas kaip ir santvaros virutin juosta, dl estetinio

vaizdo. Taip pat jie bus virinami prie atraminio lakto, kuris bus 20mm storio. Statramsiai
apskaiiuojami kaip centrikai gniudomi elementai. Jie gaminami ilgesni, nes santvaros pakelta 50
mm aukiau nuo atramos. taip pat Skaiiuotinis elemento ilgis l eff 1,00m. Tikriname usiduoto
profilio tinkamum 100x50x6,3, kurio A = 15,9cm2, iy = 3,32cm, iz = 1,91cm.
Parinkto skerspjvio liaunis:
l eff 100
y 30,12.
iy 3,32

l eff 100
z 52,35.
iz 1,91

Didesn tikimyb, kad elementas iklups ta kryptimi, kur liaunis didesnis, todl tikriname
pavojingesn variant max z 52,35.
Pagal gaut liaun i [19] 1 priedo 1 lentels nustatomas klupumo koeficientas 0,815.
Nustatomas skaiiuotinis centrikai gniudomo elemento atsparis.
N c , Rd A f y , d c 0,815 15,9 10 4 322,73 10 3 1,0 412,69kN .

Tikrinamas centrikai gniudomo elemento pastovumas pagal 2.3 slyg:

46
11,285
0,027 1, elemento pastovumas pakankamas (atsarga 97,3%).
412,69

Centrikai gniudomo santvaros strypo ribinis liaunis 2.4 formul:

u 180 60 0,027 178,38 max 52,35.

Santvaros onini statrami liaunis maesnis nei ribinis. Patikrinus visas slygas galutinai
priimtas onini statramsi skerspjvis 100x50x6,3.

Santvaros tinklelio projektavimas

Visus santvaros tinklelio elementus projektuojame vienodo skerspjvio iskyruas 2 ir 23

spyrius.
Labiausiai apkrauti tinklelio elemetai spyriai 2 ir 23, kuriuose veikianti ain jga
N Ed 149,048kN . Tinklelio elementai skaiiuojami taip pat kaip centrikai gniudoma virutin

santvaros juosta. Skaiiuotinis elemento ilgis l eff 2,359m. Tikriname usiduoto profilio
tinkamum 70x70x4,0, kurio A = 10,4cm2, i = 2,6 cm.
Parinkto skerspjvio liaunis:
l eff 235,9
87,70
i 2,69

Pagal [20] 1 lentel nustatomas klupumo koeficientas, pagal gaut liaun: 0,538.
Nustatomas skaiiuotinis centrikai gniudomo elemento atsparis.
N c , Rd A f y ,d c 0,538 10,4 10 4 322,73 10 3 1,0 180,57 kN .

Tikrinamas centrikai gniudomo elemento pastovumas pagal 2.3 slyg:

149,048
0,825 1, elemento pastovumas pakankamas (atsarga 17,5%). Elemento skersjvio
180,57

sumainimas negalimas, nes nra maesni profili kurie tenkint elemento pastovumo slyg.
Centrikai gniudomo santvaros strypo ribinis liaunis 1.4 formul:
u 180 60 0,825 130,5 87,70.

Santvaros spyri 2 ir 23 liaunis maesnis nei ribinis. Patikrinus visas slygas galutinai
priimamas spyri 2 ir 23 skerspjvis 70x70x4,0.
Projektuojami lik santvaros tinklelio elementai. Skaiiuotin didiausia ra
N Ed 63,87 kN , todl santvaros elementai apskaiiuojami kaip centrikai tempiami. I sorimento

parenkamas profilis 70x70x3,2, kurio A = 8,46cm2, i = 2,72cm. Skaiiuotinis tempiamo strypo ilgis
l eff 2,359m.

Skaiiuotinis tempiamasis plieninio elemento atsparis pagal takumo rib nustatomas pagal 2.4
formul:
N pl , Rd 8,46 10 4 322,73 10 3 0,95 259,38kN .

Tikrinama, ar 2.2 slyga tenkinama:

47
 63,88
0,246 1,0 .
259,38

Centrikai tempiamo elemento stiprumas pakankamas (atsarga 75,4%). Skerspjvio mainti

negalima dl estenini prieasi.
Tempiamo strypo liaunis:
l eff 235,9
86,73 .
i 2,72

Tikrinama, ar tempiamos spyrio ribinis liaunis neviryja ribins reikms pagal 2.5 slyg. Kadangi
santvar veikia tik statins apkrovos, ribinis liaunis lygus 400 pagal [19] 7.19 lentel.
u 400 101,24 .

Ribinis liaunis nevirytas, tempiamas elementas pakankamo standumo. Patikrinus visas

slygas galutinai priimamas vis likusi snatvaros tinkleli skerspjvis 70x70x3,2.

2.1.5. Santvaros mazg projektavimas

Atraminis mazgas

oniniame statramstyje 1 veikianti ain jga Nc1 = - 11,285 kN, spyryje 2 veikianti ain jga
Nc2 = -149,048 kN, apatins juostos didiausia ra atraminiame mazge Nt = 126,392 kN.
Atraminis mazgas pavaizduotas 2.14 paveiksllyje.

1
2

2.14 pav. Atraminis mazgas

Kampins sil reikalinga profilio privirinimui prie statramsio. Skaiiuojame slyginiam
kirpimui dviejuose pjviuose.
Per sils metal:
N Ed
1; (2.6)
wf k f l w,eff f vw, f ,d c

Per sulydimo srities metal:

N Ed
1, (2.7)
wz k f l w,eff f vw, z ,d c
48
ia: wf, wz - koeficientai naudojami, kai virinamj plienini element takumo riba iki 530 MPa
pagal [19] 7.30 lentel. Darbai arliekami rankiniu bdu, todl wf = 0,7, wz = 1,0;
kf - virinimo sils statinio auktis [19] 7.29 lentel, kf = 5mm;
fvw,f,d - kerpamasis sils metalo stipris;
fvw,z,d - skaiiuotinis kerpamasis metalo stipris.
Pagal [20] 3.13 lentel parenkame glaistytus elektrodus LST EN 499 E 50, iems elektrodams:
fvw,u = 560MPa, fvw,f,d = 245MPa.
Suvirintins kertins jungties sils stipris per sulydimo metal pagal [20] 3.12 lentel. Naudojamas
plienas S355, kurio stiprumo riba f u 490MPa .
fvw,z,d = 0,45 fu = 0,45 490 = 220,50 MPa.
Patiktiname, kuris suirimo atvejas pavojingesnis.
wf f vw, f ,d 0,7 245 171,50MPa wz f vw, z ,d 1 220,50 220,50MPa .

Matome, kad pavojingesnis suirimo atvejas per sils metal, todl atvej ir tikriname. I
2.6 formuls nustatome reikaling sils ilg :
126,392 10 3
l wk ,eff 0,155m .
0,7 5 10 3 245 10 6 0,95

Skaiiuotinis sils ilgis atmus i abiej sils pusi po 5mm, o virinama aplink visa profil
80x60x4,0. Reikalingas sils ilgis pakankamas l eff 0,210m l w,eff 0,155m.
Reikalingas sils ilgis spyriui 2 privirinti prie statramsio pagal formul:
N Ed
l w,eff ;
wf k f f vw, f , d y c

149,048 10 3
l w,eff 0,177 m .
0,7 5 10 3 245 10 6 0,95

Reikalingas sils ilgis pakankamas l eff 0,222m l w,eff 0,177m.

Patikrintos santvaros atraminio mazgo suvirinimo vietos, matome kad suvirinimai atlaikys
juos veikianias raas.

Santvaros mazgo tikrinimas

Kadangi 7 mazge veikia didels ains jgos, tikriname, ar atlaikys suvirinimai. Naudojami
tokie pat elektrodai ir metalas, todl surimas bus per sils metal. Skaiiuotin 3 mazgo schema
pavaizduota 2.15 paveiksle.

2 5

49
 2.15 pav. Santvaros mazgas
Reikalingas sils ilgis strypui 6 privirinti prie kit element pagal 2.6 formul:
181,965 10 3
l w,eff 0,279m.
0,7 4 10 3 245 10 6 0,95

Reikalingas sils ilgis pakankamas l eff 0,547m l w,eff 0,279m.

Reikalingas sils ilgis strypui 2 privirinti prie kit element pagal 2.6 formul:
149,048 10 3
l w,eff 0,229m.
0,7 4 10 3 245 10 6 0,95

Reikalingas sils ilgis pakankamas l eff 0,304m l w,eff 0,229m.

Kituose santvaros elementuose ains jgos maesns, todl j netikriname, nes i karto aiku,
kad suvirinimai pakankamai stiprs.

50
 3. Technologin ir ekonomin dalis

3.1 Atliekami darbai

3.1.1 Tinkuojamo Fasado rengimas
Maiausiai 30cm vir grunto ribos ant sienos pritvirtintinami cokolio profiliai, panaudojant
maiausiai 5 mrvines viename metre. Tarp atskir profilio atkarp paliekami apie 3mm tarpai.
Pirm mrvin pritvirtinti vienoje profilio pusje esanioje ertmje, tiksliai nustatyti profilio padt ir
pritvirtinti kitomis mrvinmis. Esanius pagrindo nelygumus koreguoti pagrindo ilyginimo
elementais. Sien kampuose profilius suvesti 45 laipsnio kampu arba panaudoti atitinkam kampin
profil.
Klijavimo skiedinius reikia paruoti pagal instrukcij ant pakuots. Apiltinant ploktmis i
lamelins mineralins vatos, visas izoliacins plokts plotas dengiamas klijais. Ant plokts
udedamas atitinkamas kiekis klijavimo mediagos ir 12 12 mm metmen dantyta kelne tolygiai
itepamas visas pavirius. Naudojant mineralins vatos plokts, vietas, kurios bus tepamos klijais,
pirmiausiai reikia plonai nugruntuoti ta paia klijavimo mediaga.
Sutept klijais plokt reikia tuojau pat pridti prie numatytos sienos dalies ir prispausti taip, kad jos
pavirius susilygint su gretimais esani ploki paviriumi. Ploktes idstyti prasilenkimo bdu,
sandariai prispaudiant prie anksiau priklijuot. Per didel klij kiek nuvalyti taip, kad ant plokts
krat nelikt joki j liekan.. Sien kampuose ploktes reikia idstyti prasilenkimo bdu taip, kad
jos ueit viena ant kitos. Izoliacines ploktes reikia taip idstyti, kad j sandros nesutapt su lang
ir dur angokrai kampais.

Jeigu kuriose nors vietose plokts buvo idstytos netiksliai, atsiradusius didesnius nei 2 mm
plyius reikia gerai upildyti termoizoliacins mediagos juostomis ar poliuretano putomis. Jeigu
plokts pavirius yra nelygus, jos paviri reikia nulifuoti atitinkama trintuve ar tinkavimo mentele
su veiiamuoju popieriumi. Tai atlikti galima ne anksiau nei po 3 par nuo ploki priklijavimo.
Ypa svarbu yra palikti staius kampus ties sien kampais bei lang ir dur angokraiais.
Ne anksiau nei 3 paros po priklijavimo izoliacines ploktes reikia papildomai pritvirtinti
specialiomis smeigmis. J ilgis parenkamas pagal plokts, klij sluoksnio sluoksnio stor bei
reikiam inkaravimo sienoje gyl (vidutinikai apie 3 cm). Naudojama 6-8 smeigi 1 m2, priklausomai
nuo vietos sienoje (kamp zona, vidurin sienos dalis), pastato aukio, izoliacini ploki smeigi
atsparumo apkrovoms. Smeigi galvuts turi tiksliai sutapti su izoliacini ploki
paviriumi. Smeigi galvutes padengti atitinkamu klijavimo miiniu.
Prie lang ir dur angokrai kamp ant termoizoliacini ploki reikia 45 kampu
priklijuoti armuojanio audinio gaballius, kuri matmenys 20x35 cm. Tai apsaugo nuo trkim ir
plyim pastato fasado apdailos sluoksnyje. Be to atitinkamus stiklo audinio gabaliukus reikia
priklijuoti vertikalios staktos dalies ir virudurio bei antstakio sandrose.
51
Igaubtus sien kampus ir dur staktos kratus reikia papildomai susitiprinti, panaudojant kampinius
profilius. Toks sustiprinimas nra btinas prie lango staktos, taiau tai palengvina stai kamp
ilaikym. Abiejose stiprinamo krato pusse tepamas klijuojantis miinys, o po to prispaudiamas
kampinis profilis, ilaikant atitinkam vertikali ir horizontali linij. I profilio tarp ilendant
miin reikia tuojau pat uglaistyti. Ant horizontali dur ir lang angokrai reikia tvirtinti
kampinius nulajimo profilius.
Armavimo darbus galima pradti ne anksiau nei 3 paros po izoliacini ploki priklijavimo.
Klijuojanius skiedinius reikia tepti itisinmis juostomis, sutampaniomis su audinio ploiu, bei
praukuoti dantyta 10x10 mm kelne. paruot skiedinio sluoksn, ilygint mentele, tuojau pat
spaudiamas armuojantis audinys, ilyginamui, jeigu reikia, naudojama papildoma klijuojanio
skiedinio porcija. Audinys turi bti vienodai temptas, be raukli ir turi visikai pasksti klij
masje. Vienu audinio sluoksniu armuoto paviriaus storis turi bti 3-5 mm storio. Gretimas audinio
juostas reikia kloti, uleidiant 10 cm.
Tinko gruntui idivus, t.y. po madaug 24 val., galima pradti tinkuoti plonasluoksniu tinku.
Paruot tinko mas reikia kloti nerdijanio plieno mentele tokiu sluoksniu, kuris atitinka jos
grdtum. Draudiama vykdyti tinkavimo darbus lietuje, puiant stipriam vjui ar esant stipriam
saultumui apiltinamo fasado pusje, jeigu nra speciali, atmosferos veiksni poveik mainani
udang.
Fasado iors spalva gaunama, daant tinko mas arba tinkuojant baltu tinku, kuris vliau yra
daomas fasadiniais daais. Tinko pertekli reikia atidiai surinkti iki struktrinio upildo granuli
lygio, atkreipiant ypating dmes tinko sujungim atskir darbini paviri sandroje. Faktros
modeliavim reikia daryti po kurio laiko, kuomet tinkas jau nesiklijuoja prie mentels. Laukimo
laikas priklauso nuo oro temperatros ir drgms bei nuo tinko upildo stambumo. Draudiama tink
vilgyti vandeniu. Reikia atkreipti dmes pastov utrinimo kampo ilaikym. Grdtos faktros
tinko pavirius utrinamas apskritiminiais judesiais, naudojant plastmasin mentel.
Kai paviriai yra labai dideli ir darb negalima atlikti be pertrauk darbin pavii reikia padalyti
maesniu fragmentus. Tokius fragmentus reikia atskirti, apklijuojant juosta. Tinkavimo darbai yra
atliekami, pradedant nuo sienos viraus ir dengiant vertikaliomis juostomis, kuri auktis priklauso
nuo naudojam pastoli ries. Daniausiai auktis siekia apie 2m.

3.1.2 Santvar montavimas

Plienin trapecin santvara keliama krano pagalba. Keliant santvar apatiniuose jos
tempiamosios juostos elementuose nuo nuosavos mass atsiranda gniudymo tempiai. Todl tokio
tipo santvaroms kelti btinos traversos, kurios tolygiau paskirsto ras.
Prie pakelimo traversos pritvirtinami pakelimo stropai. Stropuojamoms konstrukcijoms
btina:
1. patikimai stropuoti;

52
 2. irti, kad jos savaime neatsikabint;
3. neleisti keliamuose elementuose atsirasti defektams;
4. greitas strop atkabinimas.
Stropavimo priemones reikia periodikai tikrinti. Apiros metu nustatoma kokia dalis lyno
vij trukusi, patikrinamos sos, iedai, kabliai.
Montuotojai iki kolonos viraus pakeliami keltuv pagalba. I keltuvo lopelio atliekami visi
santvaros tvirtinimo ir darb kontrols darbai.

3.2 Darb sauga

Statybinio keltuvo savininkas privalo utikrinti, kad statybinis keltuvas bt naudojamas

pagal paskirt bei gamintojo numatytomis slygomis ir vis jo naudojimo laik bt tinkamai
technikai priirimas bei remontuojamas pagal gamintojo naudojimo dokumentuose ir teisiniuose
aktuose numatytas taisykles. Statybiniams keltuvams montuoti, imontuoti, remontuoti ar atlikti
nuolatin prieir gali tik kompetentingi (atitinkamos kvalifikacijos, apmokyti ir instruktuoti)
asmenys. Atsiradus gedimams, nedelsiant paalinti statybinio keltuvo gedimus ar naudojimo
trkumus ir, jei btina, sustabdyti statybinio keltuvo naudojim, kai nustatoma, kad dl atsiradusi
gedim ar kitoki veiksni gali vykti avarija.
Kranai ir klimo reikmenys, skaitant pagrindines, sudedamsias dalis, tvirtinimus,
tvirtinimus ir atramas, turi bti:
1. Reikiamai suprojektuoti ir pastatyti bei pakankamai stiprs naudoti pagal numatyt
paskirt;
2. Teisingai sumontuoti ir naudojami;
3. Tvarkingai priirimi;
4. Tikrinami ir reguliariai bandomi bei kontroliuojami, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos potencialiai pavojing rengini prieiros statymu bei kitais norminiais
teiss aktais;
5. Aptarnaujami kvalifikuot (atitinkamai apmokyt, atestuot) darbuotoj;
6. Ant kran ir klimo priemoni turi bti aikiai matomoje vietoje nurodytas
didiausias
leistinas apkrovos dydis keliamoji galia;
7. Kranai ir klimo priemons turi bti naudojami tik pagal paskirt.
Dirbant su kranu, darbininkams grietai draudiama:
1. Stovti po pakeltomis konstrukcijimis ir atlikti darbus toje zonoje, dl krentani
daikt pavojaus;
2. Palikti kran be prieiros, su pakeltu kroviniu;
3. Naudoti klimo priemones be nurodyt pagrindini duomen.

53
 3.3. Darb kokybs reikalavimai

Visi darbai turi bti atlikti laikantis statybos proceso technologijos ir nuokrypiai nuo
projektini veri turi bti maesnu u teisiniuose dokumentuose nurodytas reikmes.

3.4. Darb kieki skaiiavimas

Darb kiekiai apskaiiuojami vienai pastatato daliai. Visi darb kiekiai skaiiuojami pagal
dabar galiojanius normatyvus. Pagal sudaryt darb kieki sra vliau bus saudaroma smata.

ems darbai

ems darbo pavadinimas Kiekis, m3

Augalinio sluoksnio paalinimas (apie 30 cm) 299,06
Pamat duobi kasimas 405,81

Laikanios konstrukcijos

Konstrukcijos
Ilgis, m Plotis, m Auktis, m Tris, m3 Kiekis, vnt Viso, m3
pavadinimas
Gelbetoniniai
tauriniai 2,100 1,900 0,750 1,771 11 19,48
pamatai
2,100 1,900 0,750 2,014 3 6,04
2,100 1,900 0,750 1,892 3 3,57
1,650 1,650 0,750 1,189 2 2,38
2,100 1,900 0,750 1,954 1 1,95
5,690 3,000 0,750 9,698 1 9,70
3,000 2,150 0,750 2,993 1 2,99
viso: 26,63
3,450 0,260 1,450 1,301 - 1,30
Juostiniai
4,325 0,260 1,450 1,631 - 1,63
pamatai
viso: 2,93
4,550 0,220 0,750 0,751 9 6,76
3,800 0,220 0,750 0,627 3 1,88
Pamatines ir
5,200 0,220 0,750 0,858 2 1,72
cokolins sijos
5,250 0,220 0,750 0,866 1 0,87
viso: 11,23
Papildomi - 0,220 0,750 - 14 1,26
betonavimai 18,80 0,250 1,450 6,815 1 6,82
pamatams viso: 8,08
0,400 0,400 6,204 0,993 2 1,99
0,400 0,400 6,129 0,981 6 5,88
0,400 0,400 6,305 1,009 4 4,04
Kolonos
0,400 0,400 6,217 0,995 6 5,97
0,400 0,400 6,208 0,993 2 1,99
0,300 0,300 8135 0,732 2 1,46
viso: 21,33

54
 Daugiasluoksni ploki montavimo

Plotas, m2
Ais Ilgis, m Auktis, m Storis, m
sien ang be ang
1-1 16,40 7,60 0,10 121,36 6,50 114,86
B-B 44,52 7,06 0,10 314,31 98,55 215,76
E-E 44,52 7,06 0,10 314,31 25,20 289,11
viso: 620,73

Pertvar montavimo

Karkasins pertvaros

Plotas, m2
Ais Ilgis, m Auktis, m Storis, m
pertvar ang be ang
C1-C1 4,66 5,00 0,184 23,30 - 23,30
D1-D1 4,66 5,00 0,180 23,30 1,68 21,62
2-2 12,40 5,00 0,184 62,00 3,78 58,22
3-3 16,40 5,00 0,184 82,00 3,78 78,22
4-4 12,37 5,00 0,184 61,85 - 61,85
5-5 15,60 5,00 0,184 78,00 14,39 63,61
C1-C1 8,63 5,00 0,184 43,15 - 43,15
D1-D1 5,01 5,00 0,184 25,05 - 25,05
viso: 375,02

Mrins pertvaros

Mro
Auktis, Plotas, m2
Ais Ilgis, m Storis, m kiekis, m3
m
sien ang be ang be ang
2-2 3,22 5,00 0,24 16,10 1,89 14,21 3,41
D1-D1 4,56 5,00 0,24 22,80 - 22,80 5,47
viso: 8,88

Lang, dur ir vart montavimo kieki skaiiavimas

Matmenys Kiekis, Bendras

Gaminys ymuo
plotis, m auktis, m plotas, m2 perimetras, m vnt plotas, m2
L6 1,10 1,00 1,10 4,20 10 11,00
Langas
L7 3,60 1,00 3,60 9,20 7 25,20
viso: 36,20
D4 0,90 2,10 1,89 6,00 6 11,34
Durys D6 1,00 2,10 2,10 6,20 1 2,10
D5 0,80 2,10 1,68 5,80 3 17,40
viso: 13,44
PV1 4,00 3,50 14,00 15,00 6 84,00
Pakeliami
PV2 3,50 2,90 10,15 12,80 1 12,80
vartai
PV3 2,50 2,50 6,25 10,00 2 12,50
viso: 109,30

55
 Apdailos darbai

Tinkavimo darbai

Patalpos Nr. Patalpa Tinkavimo auktis, m Tinkavimo plotas, m2

22 Rbin 2,60 5,45
23 Sanitarinis mazgas 2,60 6,62
24 Katilin 5,00 39,23
viso: 51,43

Kiti apdailos darbai

Patalpos Nr. Patalpa Auktis, m Plotas, m2

Tinko glaistymas
22 Rbin 2,60 5,45
23 Sanitarinis mazgas 2,60 6,62
24 Katilin 5,00 39,23
viso: 51,43
Gipso kartono sili glaistymas
22 Rbin 5,00 22,59
23 Sanitarinis mazgas 5,00 69,88
viso: 92,47
Keramikini plyteli klijavimas
23 Sanitarinis mazgas 1,60 24,24
Daymo darbai
22 Rbin 2,60 18,94
23 Sanitarinis mazgas 2,60 13,34
24 Katilin 5,00 39,23
viso: 71,51
Akmens mass pliteli kilavimas
23 Sanitarinis mazgas - 6,11
Linoliaumo klojimas
22 Rbin - 6,55
Pakabinamos lubos
22 Rbin 2,50 6,92
23 Sanitarinis mazgas 2,50 6,55

Kiti darb kiekiai

Grind darb ontavimo kiekiai:

14 ir 19 pataloje rengiamos grindys:
Armuotas betonas 150 mm 505,49 m2;
Polisterinis Putplastis EPS 150 100 mm 1,5 nuo krato pamatins sijos 92,80 m2;
Sutankinta skalda 100mm 505,49 m2;
Kitose patalpose rengiamos grindys:
Armuotas betonas 100 mm 225,04 m2;
Polisterinis Putplastis EPS 150 100 mm 1,5 nuo krato pamatins sijos 65,86 m2;

56
Sutankinta skalda 150 mm 225,04 m2;
Stogo dengimo darb kiekiai:
Rulonin danga 2 sluoksniai 737,40 m2;
Akmens vatos ploks Paroc ROB 60 d=20mm 737,40 m2
Akmens vatos plokts Paroc ROS 30 d=200mm 737,40 m2
Garo izoliacija 737,40 m2
Laikantieji profiliuoti laktai T-130 737,40 m2
Cokoliniu siju apiltinimas: 64,02 m2

3.5 Smatos
Smatos buvo skaiiuojmos sistelos programa. io smatos pateikiamos 2.1 priede.

57
 4. Pastato ildymo sistemos skaiiavimas

4.1 Iorini atitvar varos ir ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas

Isamesni atitvar ilumini var ir ilumos perdavimo koeficient skaiiavimai pateikiami

4.1 priede. Gauti suvestins rezultatai palyginimi su statybos techninio reglamento Pastat atitvar
ilumin technika reikalavimais, pavaizduota 4.1 lentelje.
Rezultat suvestin
4.1 lentel
Projektinis ilumos perdavimo Norminis ilumos Leistinas ilumos perdavimo
koeficientas perdavimo koeficientas koeficientas
Atitvaros ris W W W
U, U N, UMN,
m2 K m2 K m2 K
Iorin siena 0,21 0,25 0,40
Plokias stogas 0,18 0,25 0,25
Langai
L1 0,83 1,6 1,9
L2 0,83 1,6 1,9
L3 0,86 1,6 1,9
L4 0,87 1,6 1,9
L5 0,89 1,6 1,9

Pastato savitieji ilumos nuostoliai

Pastato atitvar projektiniai savitieji nuosoliai HTD nustatomi pagal formul:

H TD ( Ar U D , r ) ( A fg U D , fg ) ( Aw U D , w) ( Awd U D , wd ) ( Ad U D , d ) ( D ,t l t ) ,

ia: A atitinkamos atitvaros plotas, m2 (poraidiai: r stogas, fg atitvaros besiribojanios su

gruntu, w sienos, wd langai, d durys, t ilginiai iluminiai tilteliai);
W
UD atitinkamos atitvaros projektinis ilumos perdavimo koeficientas, ;
m2 K
W
D,t ilginio iluminio tiltelio projektinis ilumos perdavimo koeficientas, ;
m K
lt ilginio iluminio tiltelio ilgis, m.
Pastato atitvar norminiai savitieji nuosoliai HTD nustatomi pagal formul:
H ND ( Ar U N ,r ) ( A fg U N , fg ) ( Aw U N , w) ( Awd U N , wd ) ( Ad U N ,d ) ( N ,t l t ) ,

W
ia: UN atitinkamos atitvaros norminis ilumos perdavimo koeficientas, ;
m2 K
W
N,t ilginio iluminio tiltelio norminis ilumos perdavimo koeficientas, .
m K
Skaiiavimus pateikiame 4.2 lentelje.

58
 Pastato savitieji ilumos nuostoliai
4.2 lentel
Atitvar plotas Projektinis Norminis Pastato atitvar Pastato atitvar
Atitvara ar ar ilumini ilumos ilumos projektiniai norminiai
konstrukcija ilgini tilteli perdavimo perdavimo ilumos ilumos
ilgis koeficientas koeficientas nuostoliai nuostoliai
Iorins siena 126,57 0,21 0,25 26,58 31,64
Plokias stogas 216,66 0,18 0,20 39,00 43,33
Langai
L1 18,00 0,83 1,6 14,94 28,80
L2 - 0,83 1,6 0 0,00
L3 5,10 0,86 1,6 4,39 8,16
L4 2,40 0,87 1,6 2,09 3,84
L5 5,28 0,89 1,6 4,70 8,45
Ilginiai iluminiai tlteliai
Stogo ir sienos
52,18 0,10 0,20 5,22 10,44
sandros
Sienos kampai 10,35 - 0,10 0,20 - 1,04 2,07
Lang ar dur
73,40 0,10 0,20 7,34 14,68
sandros su siena
Sram ir lang ar
22,20 0,25 0,20 5,55 4,44
dur sandros
I viso: 108,76 155,85

I palyginimo matome, kad pastato treio aukto projektiniai savitieji ilumos nuostoliai yra
maesni u norminius treio aukto savituosius nuostolius.
W W
H TD 108,76 H TN 155,85 .
K K
Projetiniai savitieji ilumos nuostoliai maesni 30,2% u norminius savituosius ilumos nuostolius.

59
 4.2. Pastat ildimo nuostuoliai ir ildymo snaudos
ilumos nuostolius nustatome pagal toki formul:
el v ,

ia: el ilumos nuostoliai per atitvaras;

ilumos nuostoliai per ilginius ilumos tiltelius;
v ilumos nuostoliai dl patalp vdinimo.

Pastato ilumos nuostoliai per atitvaras

iluminiai srautai, kuriuos prarandame per atitvaras nustatomi tokia formule:
el A U k a bu (1 k 0 k w k h ) ( i e ) ,

ia: A atitvaros plotas, per kur praeina ilumos srautas;

U atitvaros ilumos perdavimo koeficientas;
ka pataisa, kai patalpa ribojasi su kit projektin temperatr turinia patalpa. Pataisa lygi 1, nes
visur projektins temperatros vienodos;
bu - pataisa, jei atitvara ribojasi su neildoma patalpa. Visur patapos ildomos, todl pataisa lygi
1.
k0 pataisa dl atitvaros padties pasaulio ali atvilgiu pagal [22] 4 priedo 4.2 lentel;
kw pataisa dl vjo takos pagal [22] 4 priedo 4.2 lentel;
kh pataisa dl ildymo prietais ries pagal [22] 4 priedo 4.2 lentel;
i patalpos projektin temperatra;
e iors projektin temperatra (aliausio penkiadienio).
Skaiiavimus pateikiame 4.3 lentelje.

60
 Srautai per atitvaras
4.3 lentel
Atitvaros ilumos
perdavimo ilumos
Atitvaros matmenys ilumos
Patalpos Atitvaros Patalpos koeficientas Uel, srautas
ka bu k0 kw kh i, C e, C srautai
Nr. pavadinimas orentacija W patalpai,
plotis, auktis ar plotas, ang el, W
W
m ilgis, m m2 plotas, m2 m2 K
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

Siena PR 6,99 3,45 24,12 3,60 0,21 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 188,23
Siena R 4,09 3,45 14,11 1,80 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 118,35
Siena V 2,15 3,45 7,42 2,55 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 46,82
Siena PV 2,10 3,45 7,25 1,76 0,21 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 50,36
35 Stogas - - - 68,73 - 0,19 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 570,40 1341,90
2 x Langas L1 PR 1,20 1,50 3,60 - 0,83 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 130,52
Langas L1 R 1,20 1,50 1,80 - 0,83 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 68,40
Langas L3 V 1,70 1,50 2,55 - 0,86 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 100,40
Langas L5 PV 1,60 1,10 1,76 - 0,89 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 68,42
Siena R 3,51 3,45 12,11 3,60 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 81,81
36 Stogas - 3,51 4,36 15,30 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 120,29 338,89
2 x Langas L1 R 1,20 1,50 3,60 - 0,83 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 136,79
Siena R 3,11 3,45 10,73 1,80 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 85,85
37 Stogas - 3,11 4,36 13,55 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 106,54 260,79
Langas L1 R 1,20 1,50 1,80 - 0,83 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 68,40
Siena R 3,58 3,45 12,35 3,60 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 84,12
38 Stogas - 3,58 4,36 15,61 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 122,73 343,64
2 x Langas L1 R 1,20 1,50 3,60 - 0,83 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 136,79
Siena R 4,45 3,45 15,35 3,60 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 112,96
Siena V 4,72 3,45 16,28 2,55 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 132,00
39 Stogas - 4,06 4,36 17,70 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 139,16 621,31
2 x Langas L1 R 1,20 1,50 3,60 - 0,83 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 136,79
Langas L3 V 1,70 1,50 2,55 - 0,86 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 100,40

4.3 lentels tsinys

64
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.
Siena V 3,44 3,45 11,87 1,20 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 102,58
40 Stogas - 3,17 3,44 10,90 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 85,70 236,07
Langas L4 V 1,00 1,20 1,20 - 0,87 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 47,79
Siena V 3,67 3,45 12,66 1,20 0,21 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 110,17
Siena PV 3,56 3,45 12,28 - 0,21 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 112,64
41 353,08
Stogas - 3,31 3,17 10,49 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 82,48
Langas L4 V 1,00 1,20 1,20 - 0,87 1,00 1,00 0,05 0,02 0,02 + 20 - 22 47,79
Siena PV 3,57 3,45 12,32 1,76 0,21 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 96,86
42 Stogas - - - 22,33 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 175,57 340,85
Langas L5 PV 1,10 1,60 1,76 - 0,89 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 68,42
43 Stogas - 3,80 4,01 15,24 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 119,82 119,82
Siena PV 5,66 3,45 19,53 3,52 0,21 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 146,86
44 Stogas - - - 26,81 - 0,18 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 210,79 494,49
2 x Langas L5 PV 1,10 1,60 3,52 - 0,89 1,00 1,00 - 0,02 0,02 + 20 - 22 136,84
Viso: 4450,84

65
 ilumos srauto nuostoliai per ilginius iluminius tiltelius

iluminiai srautai, kuriuos prarandame per ilginius iluminius tiltelius nustatomi tokia
formule:
l k a bu ( i e ),

W
ia: ilginio ilumos tiltelio ilumos perdavimo koeficientas, . Kadangi konstrukcijos
m K
inomos, jo reikm nustatoma i [15] 7 priedo;
l ilginio ilumos tiltelio ilgis;
ka pataisa, kai patalpa ribojasi su kit projektin temperatr turinia patalpa. Pataisa lygi 1, nes
visur projektins temperatros vienodos;
bu - pataisa, jei atitvara ribojasi su neildoma patalpa. Visur patapos ildomos, todl pataisa lygi
1.
i patalpos projektin temperatra;
e iors projektin temperatra (aliausio penkiadienio).
Skaiiavimus pateikiame 4.4 lentelje.

66
 Srautai per ilginius iluminius tiltelius

4.4 lentel
Patalpos W ilumos srautai , ilumos srautas
iluminio tiltelio vieta ([15] 7 priedo schema) , l, m ka bu i, C e, C
Nr. mK W patalpai, W
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 14,44 1,00 1,00 + 20 - 22 60,65
Sienos kampas (3.1) -0,10 3,45 1,00 1,00 + 20 - 22 -14,49
35 207,27
Lang sandros su siena (7.17) 0,10 21,11 1,00 1,00 + 20 - 22 88,66
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 6,90 1,00 1,00 + 20 - 22 72,45
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 3,51 1,00 1,00 + 20 - 22 14,74
36 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 8,40 1,00 1,00 + 20 - 22 35,28 75,22
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 2,40 1,00 1,00 + 20 - 22 25,20
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 3,11 1,00 1,00 + 20 - 22 13,06
37 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 4,20 1,00 1,00 + 20 - 22 17,64 43,30
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 1,20 1,00 1,00 + 20 - 22 12,60
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 3,58 1,00 1,00 + 20 -22 15,04
38 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 8,40 1,00 1,00 + 20 - 22 35,28 75,52
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 2,40 1,00 1,00 + 20 - 22 25,20
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 8,42 1,00 1,00 + 20 - 22 35,36
Sienos kampas (3.1) -0,10 3,45 1,00 1,00 + 20 - 22 -14,49
39 118,94
Lang sandros su siena (7.17) 0,10 13,10 1,00 1,00 + 20 - 22 55,02
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 4,10 1,00 1,00 + 20 - 22 43,05
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 3,44 1,00 1,00 + 20 - 22 14,45
40 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 3,40 1,00 1,00 + 20 - 22 14,28 39,23
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 1,00 1,00 1,00 + 20 - 22 10,50
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 6,45 1,00 1,00 + 20 - 22 27,09
Sienos kampas (3.1) -0,10 3,45 1,00 1,00 + 20 - 22 -14,49
41 37,38
Lang sandros su siena (7.17) 0,10 3,40 1,00 1,00 + 20 - 22 14,28
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 1,00 1,00 1,00 + 20 - 22 10,50
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 3,57 1,00 1,00 + 20 - 22 14,99
42 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 3,80 1,00 1,00 + 20 - 22 15,96 47,75
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 1,60 1,00 1,00 + 20 - 22 16,80
43 - - - - - - - - -
Stogo ir sienos sandra (1.2) 0,10 5,66 1,00 1,00 + 20 - 22 23,77
44 Lang sandros su siena (7.17) 0,10 7,60 1,00 1,00 + 20 - 22 31,92 72,49
Sram ir lang sandra (8.18) 0,25 1,60 1,00 1,00 + 20 - 22 16,80
Viso: 717,10

67
 ilumos nuostoliai dl vdinimo
Patalpos vedinimo nuostoliai nustatomi pagal [22] rekomendacijas:
v ev in ,

ia: ev ilumos nuostoliai dl priverstins vdinimo sistemos veikimo;

in ilumos nuostoliai dl iors oro infiltracijos.
Pastate bus rengta priverstins ventiliacijos sistema. Pagal statybos techninio relamento [15]1
pried nustatomi reikiami kiekiai vieio oro patiekiamo patapas. Apie moni skaii nra tiksli
duomen, todl oro kiekio projektins reiks nustatomos pagal patalos plot.
Reikiamas ilumos srautas tekjusiam orui suildyti apskaiiuojamas taip:
v 0,34 Lv ( i e ) ,

m3
ia: Lv vieio oro debitas, ;
h
i patalpos projektin temperatra;
e iors projektin temperatra (aliausio penkiadienio).
Skaiiavimus pateikiame 4.5 lentelje.
ilumos nuostoliai dl priverstinio vdinimo sistemos veikimo
4.5 lentel

Tiekiamo lauko oro kiekis, m3/h Orui suildyti

Srautas
Patalpos Patalpos plotas, reikalingas
i, C e, C reikalingas dl
Nr. m2 ilumos
1 m2 grind patalpai ilumokaiio, W
srautas, W
35 64,97 - - + 20 - 22 - -
36 14,51 3,6 52,23 + 20 - 22 745,84 140,22
37 12,71 3,6 45,76 + 20 - 22 653,45 122,85
38 14,83 3,6 53,39 + 20 - 22 762,41 143,33
39 17,12 3,6 61,63 + 20 - 22 880,08 165,46
40 9,72 - - + 20 - 22 - -
41 9,72 - - + 20 - 22 - -
42 19,26 3,6 69,33 + 20 - 22 990,03 186,13
43 14,13 1,3 18,37 + 20 - 22 262,32 49,32
44 25,02 5,4 135,11 + 20 - 22 1929,37 362,72
I viso: 6223,50 1170,03
Norint sumainti ildymo sistemos galingum rengiamas Kompakt REGO 500 vedinimo
renginys su rekuperatoriu, kurio techniniai duomenys pateikiami emiau:
1. Tiekiamas/alinamas oro kiekis 500/500 m/h;
2. Tiekiamas/alinamas sistemos slgis 250/280 Pa;
3. Rotacinio ilumokaiio temperatrinis efektyvumas 81,2% ;
4. Rotacinio ilumokaiio energijos grinimas 7,0 kW;
5. Integruota valdymo automatika C3.
ilumos nuostoliai dl oro infiltracijos nustatomi pagal formul:
in 0,34 Lin ( i e ) ,
68
 m3
ia: Lin vieio oro debitas, ;
h
i patalpos projektin temperatra;
e iors projektin temperatra (aliausio penkiadienio).
Lin nin A p h k c (1 k b ) (1 k g ) ,

ia: nin oro apykaita dl infiltracijos, kartais/h, imama pagal [22] 5 priedo 5.1 lentel;
Ap patalpos plotas, m2;
h patalpos auktis, m;
kc pataisa, vertinanti infiltracijos padidjim kampinse patalpose. Jei kampinje patalpoje
langai skirtingose sienose kc = 1,2, jei vienoje kc = 1,1, jei lang nra kc = 1,0;
kb pataisa, vertinanti vdinimo sistemos r [22] 5 priedo 5.2 lentel;
kg pataisa, vertinanti patalpos padt pastate, apskaiiuojama pagal formul:
N 0,005
kg Ni 1 ,
2 N

ia: N aukt skaiius;

Ni auktas, kuriame yra patalpa.
Skaiiavimo rezultatus pateikiame 4.6 lentelje.
ilumos nuostoliai dl iors oro infiltracijos
4.6 lentel
Patalpos Orui suildyti
Patalpos nin Lin, i,C e,C
kc kb kg reikalingas ilumos
Nr. plotas, m 2
auktis, h kartais/h m3/h
srautas, W
35 64,97 2,985 0,3 1,2 - 0,1 0,001 67,43 + 20 - 22 898,18
36 14,51 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 13,80 + 20 - 22 183,88
37 12,71 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 12,09 + 20 - 22 161,07
38 14,83 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 14,11 + 20 - 22 187,93
39 17,12 2,985 0,3 1,2 - 0,1 0,001 36,09 + 20 - 22 236,68
40 9,72 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 9,25 + 20 - 22 123,18
41 9,72 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 9,25 + 20 - 22 123,18
42 19,26 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 18,32 + 20 - 22 244,07
43 14,13 2,985 0,3 1,0 - 0,1 0,001 12,22 + 20 - 22 162,78
44 25,02 2,985 0,3 1,1 - 0,1 0,001 23,80 + 20 - 22 317,07
I viso: 2638,02

Suminiai ildymo nuostoliai dl vdinimo suraomi 4.8 lentelje.

Suminiai vdinimo nuostoliai
4.7 lentel
Orui suildyti reikalingas ilumos srautas, W Suminis orui suildyti reikalingas
Patalpos Nr
patiektam per ventiliacijos sistem infiltuotam per nesandarumus ilumos srautas, W
35 - 898,18 898,18
36 140,22 183,88 324,1
37 122,85 161,07 283,92

4.7 lentels tsinys

38 143,33 187,93 331,26

69
 39 165,46 236,68 402,14
40 - 123,18 123,18
41 - 123,18 123,18
42 186,13 244,07 430,2
43 49,32 162,78 212,1
44 362,72 317,07 679,79
I viso: 1170,03 2638,02 3808,05

Pastato suminiai ilumos nuostoliai

Pastatui ildyti reikalinga projektin galia Ph, W, nustatoma sudjus visus ilumos srautus ir
nevertinant ilumini prieteki:
el v ,

ia: el ilumos nuostoliai per atitvaras;

ilumos nuostoliai per ilginius ilumos tiltelius;
v ilumos nuostoliai dl patalp vdinimo.
Patalpos patiriami ildymo nuostoliai ir tuo paiu ildymo prietais reikalinga galia surayta
4.8 lentelje.

Patalp ildymo nuostoliai

4.8 lentel
Patalpos Nr. el, W , W v, W h, W
1. 2. 3. 4. 5.
35 1341,90 207,27 898,18 2447,35
36 338,89 75,22 324,1 738,21
37 260,79 43,30 283,92 588,01
38 343,64 75,52 331,26 750,42
39 621,31 118,94 402,14 1142,39
40 236,07 39,23 123,18 398,48
41 353,08 37,38 123,18 513,64
42 340,85 47,75 430,2 818,80
43 119,82 - 212,1 331,92
44 494,49 72,49 679,79 1246,77
I viso: 4450,84 717,10 3808,05 8975,99

Pastato treio aukto projektin ildymo ildymo sistemos galia, esant aliausiam
penkiakieniui ir nevertinant ilumos prieteki:
P h
P ,
2 3
ia: Ph patalpai ildyti reiklalinga projektin galia,W;
2 ilumos altinio naudingumo koeficientas pagal [22] 6 priedo 6.3 lentel. Pastatas
projektuojamas apildomas dujiniu katilu su automatiniu reguliavimu, todl 2 = 0,94.
3 ildymos sistemos vamzdyn termoizoliacijos naudingumo koeficientas pagal [22] 6 priedo
6.4 lentel. Priimame, kad tenkina keliamus reikalavimus, todl 3 = 0,97.

70
 8975,99
P 9844,25W 9,84kW .
0,94 0,97

Vidutiniai ilumos pritekiai pastat

Vidutiniai projektiniai ilumos pritekjimai dl sauls spinduliuots s nustatomi:

Qs q s Astiklo t ,

ia: qs sauls ilumos srauto tankis per ildymo sezon pagal [22] 7 priedo 7.7 lentel, W/m2.
Astiklo lango stiklo plotas, m2;
t laikas, kur veikia sauls spinduliuot per ildymo sezon, h.
Priimame, kad ildymo sezono trukm bus 222 paros. Skaiiavimus suraome 4.9 lentel.
Vidutiniai ilumos pritekjimai nuo sauls spinduoliuots
4.9 lentel
Patalpos Nr. Orentacija Astiklo, m2 qs, W/m2 t, h Qs, kWh
1. 2. 3. 4. 5. 6.
PR 2,46 57,6 5328 754,96
R 1,23 46,9 5328 307,36
35
V 1,84 30,4 5328 298,03
PV 1,19 35,1 5328 222,55
36 R 2,46 46,9 5328 614,71
37 R 1,23 46,9 5328 307,37
38 R 2,46 46,9 5328 614,71
R 2,46 46,9 5328 614,71
39
V 1,84 30,4 5328 298,03
40 V 0,75 30,4 5328 121,48
41 V 0,75 30,4 5328 121,48
42 PV 1,19 35,1 5328 222,55
43 - - - - -
44 PV 2,38 35,1 5328 445,09
4943,03
ildymo sezono vidutiniai ilumos pritekiai patalpas nuo viduje esani ilumos altini
nustatomi tokia formule:
Q pr t q A t ,

ia: q ilumos pritiekis dl moni buvimo, elektrini prietais ir apvietimo pagal [22] 4 priedo
4.4 lentel, W/m2.
A bendras patalp plotas, m2;
t ildymo sezono trukm, h.
Q pr 3,10 201,99 ( 222 24) 357743,98Wh 3336,29kWh .

Bendras ilumos pritekis:

Qsp Qs Q pr 4943,03 3336,29 8279,32kWh .

ildymo snaudos pastate

71
 Pastato vidutinis ilumos kiekio poreikis per 222 dien trukms ildimo sezon turi bti lygus
pastato vidutini ilumos nuostoli ir ilumos priteki skirtumui padaugintam i ildymo laikotarpio
trukms.
i er
Q Phv t Qsp ,
i e
ia: Phv visu patalp ildymo nuostuoliai, kW;
i patalpos projektin temperatra, C;
e iors projektin temperatra (aliausio penkiadienio), C;
er iors vidutin ildymo sezono temperatra, C.
t ildymo sezono trukm, h;
Qsp bendri ilumos pritekiai, kWh.
20 ( 0,6)
Q 8,98 (222 24) 7074,33 65880,21 7074,33 23467,05kWh 23,47MWh .
20 (22)

Preliminariai paskaiiuojame ilaidas ildimui pagal formul:

Q
M K ,
n
ia: Q ilumos kiekis reikalingas pastatui ildyti per vis sezon, kWh;
n i trio (mass) vieneto gaunamas ilumos kiekis;
K trio ar mass vieneto kaina.
Skaiiuojant snaudas tokia formule, nevertinamas katilo naudingumo koeficientas.
Skaiiavimus pateikiamia 4.10 lentelje:
Snaudos ildymui
4.10 lentel
Gamtins dujos
Mato vienetas m3
Gaunamas ilumos kiekis kWh 9,31
Reikalingas kiekis 2520,63
Kaina u vienet 1,45 (2 vartotoj pogrupis)
Ilaidos, Lt 3654,91

Pastato energetinio naudingumo klas

kWh kWh
Normins sumins Q N , sum , ir skaiiuojamosios sumins Qsum , 2 pastato
m metai
2
m metai
energijos snaudos apskaiiuojamos pagal formules:
Q N ,env Q N ,vent Qd 1 Qe Q i
Q N , sum Q E Qh , w ;
N , h. s

Qenv Qvent Qd 1 Qinf Qe Q i

Qsum Q E Qh , w ;
h. s

72
 h , s 1 2 ,

ia: N,h.s norminis pastato ildymo sistemos naudingumo koeficientas pagal [14] 2 priedo 2.18
lentel;
h.s skaiiuojamasisis pastato ildymo sistemos naudingumo koeficientas;
1 pastato ildymo sistemos reguliavimo tais skaiiuojamasis naudingumo koeficientas pagal
[14] 2.16 lentel;
2 pastato ildymo sistemos ilumos altinio skaiiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto
dalys. Nustatomas pagal [14] 1 priedo 17.2 punkto reikalavimus, o nesant duomen imamas i to
paties reglamento 2.17 lentels;
Qenv ilumos nuostoliai per visas pastato atitvaras ildymo sezono laikotarpiu;
kWh
QE elektros energijos suvartojimas, ;
m metai
2

kWh
Qh,w energijos snaudos katajam vandeniui, .
m metai
2

Elektros energijos suvartojimas QE nustatomas pagal formul:

Q E f E E ,

ia: fE pastato dalis, vartojanti elektros energij pagal [14] 2 priedo 2.4 lentel;
kWh
E metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui pagal [14] 2 priedo
m metai
2

2.4 lentels;
kWh
QE 0,9 20 18 ,00 .
m metai
2

Energijos snaudos kartjam vandeniui Qh,w nustatomas pagal formul:

h,w
Qh , w ,
h,w

kWh
ia: h,w metinis energijos poreikis kartam vandeniui, pagal [14] 2 priedo 2.4 lentel;
m metai
2

h,w karto vandens ruoimo sistemos naudingumo koeficientas pagal [14] 2 priedo 2.15 lentel.
10 kWh .
Qh , w 10,53
0,95 m metai
2

h , s 0,93 0,94 0,87 ;

Skaiiuojamosios sumins Qsum pastato energijos snaudos:

Q 23467,05 kWh
116,18 2
A 201,99 m metai
116,18 kWh
Qsum 18 10,53 162,07 2
0,87 m metai

Normins sumins Q N , sum pastato energijos snaudos:

73
 133,90 kWh
Q N , sum 18 10,53 219,82 2
0,7 m metai

Pastato treio aukto energetinio naudingumo vertinimas atliekamas pagal kvalifikacinio

rodiklio C vert, kuris nustatomas taip:
Qsum 162,07
C 0,74 .
Q N , sum 219,82

Kvalifikacinio rodiklio vert lygi 0,74, o is skaiius patenka interval nuo 0,5 iki 1, todl
pastato treias auktas priskirimas B energinio naudingumo klasei. Pastato energinio naudingumo
sertifikatas 75 io darbo puslapyje.

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS

Nr. 1

Pastato adresas: Kelm

Pastato paskirtis: Administracin pastato dalis
Pastato naudingasis plotas: 201,99 m2:

74
 Pastato energinio
Pastat energinio naudingumo klasifikavimas klases*: naudingumo klas:

* A klas nurodo energikai labai efektyv pastat,

G klas nurodo energikai neefektyv pastat
Skaiiuojamosios sumins energijos snaudos vienam kvadratiniam 116,18 (ildymui)
metrui pastato naudingojo ploto, kWh/(m2metai): 162,07 (bendras)
Pagrindinis pastato ildymui naudojamas ilumos altinis: Gamtins dujos
Sertifikato idavimo data: 20011-05-10
Sertifikato galiojimo terminas: -
Sertifikat idav _______________ ________-_______ ___________
ekspertas: vardas, pavard paymjimo numeris paraas

4.3. ildymo rengini skaiiavimas

Radiatori parinkimas

75
 Pagal patalpos suminius ilumos nuostolius parenkami atitinkamos galios radiatoriai.
Parenkame plieninius Kermi radiatorius. Patalp temparatra yra 20 C, o ilumneio temperatra
tiekiamjame vamzdyje - 75 C, o grtamjame - 65 C. Todl kolektorin sistema (75/65/20).
ilumneio debitai cirkuliuojantys per radiatori, kad bt ilaikyta j projektin galia,
nustatomi tokia lygtimi:
0,86 i
Gi ,
T
ia: i projektin radiatoriaus galia, nurodyta gamintojo, W;
T tiekiamojo ir grtamojo ilumneio temperatr skirtumas (75 65 = 10 C).
Skaiiavimai pateikiami 4.11 lentelje.
Radiatoriai ir ilumneio debitai
4.11 lentel
Patalpos Radiatoriaus Nuokrypis nuo
Patalpos Debitas G,
iluminiai ilgis, auktis, reikalingos galios,
Nr. galia, W tipas kg/h
nuostoliai, W mm mm %
836 11 1200 400 71,90
697 11 1000 400 59,94
35 2447,35 2,52
488 11 700 400 41,97
488 11 700 400 41,97
36 738,21 767 11 1100 400 3,90 65,96
37 588,01 627 11 900 400 6,63 53,92
38 750,42 767 11 1100 400 2,21 65,96
627 11 900 400 53,92
39 1142,39 3,73
558 11 800 400 47,99
40 398,48 418 11 600 400 4,90 35,95
41 513,64 558 11 800 400 8,64 47,99
42 818,80 836 11 1200 400 2,10 71,90
43 331,92 349 11 500 400 5,15 30,01
627 11 900 400 53,92
44 1246,77 5,80
627 11 900 400 53,92
I viso: 797,22

Pagal gautus rezultatus atliksime tolimesnius skaiiavimus.

Slgio nuostoli skaiiavimas

Slgio nuostoliai apskaiiuojami pagal formul:

p R i l i z ,

ia: Ri i - tojo ruoo slgio nuostoliai viename tiesiniame metre, dl vandens trinties vamzdio
sieneles;
li i - tojo ruoo ilgis, m;
vietini klii slgio nuostoli koeficientas;
z slgio nuostoliai bet kurioje vietinje kliutyke, kai = 1.
Gautus rezultatus suraome 4.12 lentel:

ildymo sistemos balansavimas

76
 4.12 lentel
Patalpos Ruoo Debitas Greitis z, pN, pN- p, TSV
Ilgis, m R, Pa p, Pa
Nr. Nr. kg/h v, m/s Pa kPa kPa yma
1 71,90 18,14 0,137 23,27 260,41 684,34 19,32 4
2 59,94 6,94 0,110 16,88 126,30 243,45 19,76 3
35
3 41,97 16,67 0,078 9,53 68,20 227,18 19,77 2
4 41,97 14,03 0,078 9,53 67,23 200,80 19,80 2
36 1 65,96 11,56 0,123 20,02 219,97 451,40 19,55 3
37 1 53,92 12,81 0,103 14,08 105,25 285,61 19,71 3
38 1 65,96 21,92 0,123 20,02 216,84 525,48 19,47 3
1 53,92 24,64 0,103 14,08 105,25 452,18 20 19,55 3
39
2 47,99 21,57 0,091 13,28 90,09 376,54 19,62 2
40 1 35,95 17,15 0,067 7,40 56,84 182,72 19,82 2
41 1 47,99 10,58 0,091 13,28 88,81 229,31 19,77 2
42 1 71,90 8,40 0,137 23,27 260,41 456,72 19,54 4
43 1 30,01 13,12 0,060 5,00 38,70 104,30 19,90 2
1 53,92 18,65 0,103 14,08 103,75 366,34 19,63 3
44
2 53,92 21,60 0,103 14,08 105,25 409,38 19,59 3

Balansavimas reikalingas, norint utikrinti, kad cirkuliuot projektiniai ilumneio kiekiai.

Literatra

1. Akmens vatos gaminiai. [irta 2011-03-15]. Prieiga per internet:

<http://www.paroc.lt>.

77
2. Gakas, V., Augonis, M. (2004). Plokios statikai isprendiamos santvaros. Kaunas, 54
p.
3. Gelbetonio gaminiai [irta 2011-05-16]. Prieiga per internet:
<http://www.markuiai.lt>.
4. Janickas, A. (2000). Gelbetonio konstrukcijos. Kaunas, 304 p.
5. Kermi radiatoriai. [irta 2011-03-15]. Prieiga per internet: <http://www.kermi.de>.
6. Paulauskas, J., Kvedaras, A. (1977) Metalins konstrukcijos. Vilnius, 464 p.
7. Raaitis, V. (2004). Pastat kontravimo pagrindai. Vilnius, 328 p.
8. Plieno gaminiai. [irta 2011-04-28] < http://www.ruukki.com>.
9. Plieniniai konstrukciniai profiliai. [irta 2011-04-15]. Prieiga per internet:
<http://www.roymech.co.uk/Useful_Tables/Sections/SHS_hf.html>.
10. Tinkuojm fasad sistemos. [irta 2011-05-15]. Prieiga per internet:
<http://www.caparol.lt>.
11. Statybos ininieriaus inynas. (2004) Vilnius, 1096 p.
12. STR 1.14.01:1999. Pastat plot ir tri skaiiavimo tvarka.
13. STR 2.01.03:2003. Statybini mediag ir gamini ilumini technini dydi
deklaruojamosios ir projektins verts.
14. STR 2.01.09:2005. Pastat energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo
sertifikavimas.
15. STR 2.05.01:2005. Pastat atitvar ilumin technika.
16. STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos.
17. STR 2.05.05:2005. Betonini ir gelbetonini konstrukcij projektavimas.
18. STR 2.05.05:2005. 3 priedas. Praktinio taikymo vadovas.
19. STR 2.05.08:2005. Plienini konstrukcij projektavimas. Pagrindins snuostatos.
20. STR 2.05.08:2005. 1 priedas. Plienini konstrukcij projektavimas.
21. STR 2.09.02:2005. ildymas, vdinimas, ir oro kondencionavimas.
22. STR 2.09.04: 2008. Pastato ildymo sistemos galia. ilumos poreikis ildymmui.
23. Venkeviius, V., idonis, I. (2007). Pastat perdangos su surenkamosiomis
gelbetoninmis kiaurymtosiomis ploktmis. iauliai, 70 p.
24. Zavadskas, E. K., Karablikovas, A., Kriukelis, V., Nakas H., Sakalauskas R. (2007).
Pastat statybos technologija. Vilnius, 346 p.
25. Zavadskas, E. K., Krupinskas, V., Kriukelis, V., Nakas H., Midvinskas D. (1981).
Statybos darb technologija. Vilnius.

78
Priedai

79