ANTANAS A.

JONYNAS
KRIOKLYS PO LEDU
Žiema prikaustė paukštį prie dangaus
ir su dangum į žemę paukštis krito
o aš nuo tų žiemos dienų dengiaus
lediniais šipuliais ledinio ryto

aš pyniau stiklines beržų šakas

iš debesų vijau stiklinį lyną
bet dužo mano darbas į šukes
kurių netirpdė geležinis vynas

ir šildžiau ledo šipuliuos rankas

ir tirpo rankos tik netirpo ledas
o pilkas debesis žeme. slenkąs
žiūrėk ir mus jau vedas

ir žvelgdamas į krioklį po ledu

aš pagalvojau kad išnyksi tu