Anthony Giddens Sociologija PDF

_ ?
'jj - J
A A}/
UDK 316 Versta iš leidinio: SOCIOLOGY, 4 th edition by Anthony Giddens,
Gi 32 with the assistance o f Karen Birdsall, published by

Polity Press in association with B lackw ell Publishing Ltd, 2001.
ISBN 0-7456-2311-5
Iš a n g lų k a lb o s v e r tė Jūratė M a r k e v ič ie n ė ,
D o n a ta s M a s ilio n is , dr. A lg im a n ta s V a la n tie ju s
M o k s lin is red a k to riu s dr. A lg im a n ta s V a la n tie ju s
R ed a k to rė M ild a I c ik z o n ie n ė
T h is ed itio n is p u b lish e d w ith th e su p p ort from the O p en S o c ie ty

Fund - L ith u ania, and from the C E U T ran slation P roject o f the
O p en S o c ie ty In stitu te - B u d a p est
K n y g o s le id im ą iš d a lie s fin a n sa v o A tv ir o s L ie tu v o s fon d as

ir A tv ir o s v isu o m e n ė s in stitu tas B u d a p e šte
(V idu rio E u rop os u n iv e r site to V ertim ų p rojek tas)
Ali rights reserved. Except for the ąuatation o f short passages for
the purposes o f criticism and review, no part o f this publication may
be reproduced, stored in a retrieval system , or transmitted, in any
form or by any means, electronic, m echanical, photocopying,
recording or othenvise, without the prior perm ission o f the
publisher.
Copyright O Anthony Giddens 2001

© P olity Press in association with B lack w ell Publishing Ltd, 2001
© Vertimas į lietuvių kalbą, Jūratė M arkevičienė,
Donatas M asilionis, A lgim antas Valantiejus, 2005
IS B N 9 9 8 6 - 8 5 0 -5 4 - 1 © U A B „Poligrafija ir informatika“, 2005
Anthony GIDDENS
SOCIOLOCIJA
POLIGRAFIJA Efi
IR INFORMATIKA I I
Turinys
Pratarmė............................................................. 13 Globali raida.........................................................49

Kaip naudotis šia knyga.......................................... 15 Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai............... 50
Besivystantis pasaulis....................................... 50
1. KAS YRA SOCIOLOGIJA?.......................... 19 Naujosios industrinės šalys............................... 51
Sociologinės žiūros kūrimas................................ 20 Socialinė kaita.....................................................53
Studijuojame sociologiją...................................... 21 Socialinės kaitos priežastys.................................... 55
Kaip sociologija gali padėti mums gyvenime?.......22 Fizinė aplinka.................................................. 55
Kultūrinių skirtybių suvokimas.................................. 22 Politinė organizacija..........................................55
Politikos padarinių vertinimas.................................. 22 Kultūros veiksniai............................................. 56
Savišvieta.............................................................23 Kaita moderniuoju laikotarpiu.................................. 56
Sociologinės minties raida................................... 23 Ekonominės [takos........................................... 56
Ankstyvieji teoretikai.............................................. 23 Politinės įtakos................................................ 57
Auguste’as Comte’as............................................. 24 Kultūrinės įtakos..............................................57
Ėmile’is Durkheimas.............................................. 25 Išvados...............................................................57
Durkheimo studija apie savižudybę...........................27 TEMOS SANTRAUKA........................................... 58
Karlas Mancas.......................................................28 Pasvarstykite dar kartą.......................................... 59
Kapitalizmas ir klasių kova................................. 28 Papildoma literatūra...............................................60
Socialinė kaita: materialistinė istorijos samprata... 29 Interneto nuorodos................................................ 60
Maxas VVeberis..................................................... 29
Racionalizacija.................................................30 3. KINTANTIS PASAULIS..............................61
Pamirštoji pirmtakė................................................31 Globalizacijos matmenys..................................... 63
Naujesni sociologiniai rakursai............................. 32 Globalizaciją skatinantys veiksniai............................ 63
Funkcionalizmas................................................... 32 Globalizacijos stiprėjimo priežastys.......................... 66
Konfliktų teorijų rakursai......................................... 33 Politiniai pokyčiai............................................. 66
Socialinio veiksmo teorijų rakursai ........................... 33 Informacijos srautai.......................................... 66
Simbolinis interakcionizmas................................34 Transnacionalinės korporacijos.......................... 67
Išvados............................................................... 34 Diskusijos dėl globalizacijos................................ 69
TEMOS SANTRAUKA............................................35 „Skeptikai“ ........................................................... 69
„Hiperglobalistai“ ................................................... 70
2. KULTŪRA IR VISUOMENĖ............................37 Transformacijos šalininkai....................................... 70
Kultūros samprata............................................... 38 Globalizacijos poveikis mūsų gyvenimui............... 71
Vertybės ir normos.................................................38 Individualizmo stiprėjimas....................................... 71
Kultūrinių vertybių ir normų kaita.........................39 Siekiant šeimos ir darbo pusiausvyros...................... 72
Kultūrinė įvairovė.................................................. 40 Darbo modeliai..................................................... 72
Etnocentrizmas.....................................................41 Populiarioji kultūra................................................. 73
Socializacija........................................................ 41 Globalizacija ir rizika........................................... 74
Regio muzika....................................................... 42 „Technogeninės rizikos“ sklaida............................... 74
Socialiniai vaidmenys............................................. 43 Grėsmės aplinkai............................................. 75
Identitetas............................................................43 Elektroniniai virusai................................................75
Visuomenės tipai.................................................45 Grėsmės sveikatai........................................... 76
Nykstantis pasaulis: ikimoderniosios visuomenės Pasaulio klimato kaita............................................ 76
ir jų likimas......................................................45 Globali „rizikos visuomenė“ ..................................... 77
Medžiotojai ir maisto rinkėjai...............................45 Globalizacija ir nelygybė...................................... 78
Gyvulių augintojų ir žemdirbių visuomenės........... 46 Nelygybė ir globalūs padalijimai............................... 78
Nepramoninės, arba tradicinės, civilizacijos.......... 46 Žygis už „visuotinį teisingumą“................................. 81
Modernusis pasaulis: industrinės visuomenės............46 Išvados: globalinės vadybos poreikis....................83
6 TURINYS
TEMOS SANTRAUKA............................................83 Feminizmo požiūriai............................................ 119

Pasvarstykite dar kartą...........................................85 Liberalusis feminizmas................................... 119
Papildoma literatūra............................................... 85 Radikalusis feminizmas..................................120
Interneto nuorodos.................................................86 Sylvia Walby: apmąstant patriarchinius ryšius......... 121
Juodaodžių feminizmas.................................. 122
4. SOCIALINĖ SĄVEIKA Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių .... 122
IR KASDIENIS GYVENIMAS...................... 87 R. W. Connellis: lyčių tvarka................................. 123
Kasdienio gyvenimo tyrimai................................. 88 Lyčių hierarchija............................................ 124
Mikrosociologija ir makrosociologija..........................90 Mairtinas Mac an Ghaillis: švietimas ir vyriškumo
Moterys ir vyrai viešumoje: mikrosociologijos bei seksualumo formų susidarymas...................125
ir makrosociologijos sąryšis................................90 Lyčių tvarkos kaita: krizės tendencijos............... 126
Neverbalinis bendravimas....................................91 Vyriškumų transformacijos....................................126
Veidas, gestai ir emocijos....................................... 91 Nedarbas.....................................................126
„Veidas“ ir savigarba.............................................. 93 Nusikalstamumas..........................................127
Lytis ir neverbalinis bendravimas..............................93 Prasmės krizė?............................................. 127
Socialinės taisyklės ir šneka................................ 93 Žiniasklaidos vaizdiniai...................................127
Bendrieji supratimo pagrindai.................................. 94 Žmogaus seksualumas..................................... 127
Garfinkelio eksperimentai....................................... 94 Biologija ir seksualinė elgsena...............................128
Sąveikos chuliganizmas......................................... 95 Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai................ 128
Šnekos formos......................................................97 Seksualumas Vakarų kultūroje..............................129
Atsako šūktelėjimai................................................97 Seksualinė elgsena: Kinsey’o tyrimas............... 130
Šnekos riktai........................................................ 98 Seksualinė elgsena po Kinsey’o tyrimų..............131
Veidas, kūnas ir kalbėsena sąveikose....................98 Naujoji ištikimybė?..............................................132
Susidūrimai..........................................................99 Homoseksualumas........................................... 132
Gatvės išmintis......................................................99 Homoseksualumas Vakarų kultūroje......................133
Riboženkliai........................................................ 100 Lesbizmas....................................................134
Įspūdžio valdymas............................................... 101 Požiūriai į homoseksualumą................................. 134
Scena ir užkulisiai................................................ 101 Kampanija už įstatymo ginamas teises ir pripažinimą. 135
Tiriamasis atvejis: vaidmenų atlikimas Prostitucija...................................................... 136
intymių apžiūrų metu........................................102 Prostitucija šiandien............................................ 136
Socialinės tikrovės konstravimas.............................103 Prostitutės, jų klientai ir įstatymai Europoje............. 137
Asmeninė erdvė...................................................104 Vaikų prostitucija ir globalinė „sekso industrija“ ........ 138
Sąveikos laike ir erdvėje..................................... 105 Prostitucijos aiškinimai.........................................139
Laikrodžio laikas..................................................105 Išvados: lytis ir globalizacija..............................139
Socialinis gyvenimas ir erdvės bei laiko tvarkymas... 106 TEMOS SANTRAUKA.........................................140
Išvados: artumo trauka.......................................106 Pasvarstykite dar kartą........................................141
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 107 Papildoma literatūra............................................ 142
Pasvarstykite dar kartą......................................... 109 Interneto nuorodos..............................................142
Papildoma literatūra..............................................109
Interneto nuorodos............................................... 110 6. KŪNO SOCIOLOGIJA:
SVEIKATA, LIGOS IR SENĖJIMAS.......... 143
5. LYTIS IR SEKSUALUMAS........................... 111 Kūno sociologija.............................................. 145
Lyčių skirtybės...................................................113 Socialinis sveikatos pamatas............................ 146
Lytis ir biologija: natūralios skirtybės....................... 113 Klasė ir sveikata................................................. 146
Lyčių socializacija................................................ 114 Lytis ir sveikata..................................................149
Lyties identitetas: dvi teorijos..................................115 Socialiniai ryšiai: geresnės sveikatos raktas?..........152
Sigmundo Freudo lyčių raidos teorija.......................115 Rasė ir sveikata.................................................153
Nancy Chodorow lyčių raidos teorija....................... 115 „Atvirkštinės rūpybos“ dėsnis................................154
Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas.. 116 Medicina ir visuomenė......................................154
' Lyčių nelygybės koncepcijos............................... 117 Biomedicininio sveikatos modelio susiformavimas.... 154
Funkcionalizmo požiūriai........................................117 Demografija: gyventojų tyrimai ..........................155
Lyčių nelygybės tyrinėjimas................................... 118 Biomedicininis modelis....................................... 155
Vertinimas..................................................... 119 Biomedicininio modelio kritika...............................156
TURINYS 7
Hiperaktyvumo „medikalizacija“ .............................. 157 Psichologiniai aiškinimai:

Medicina ir sveikata kintančiame pasaulyje...............158 „nenormalios psichikos būsenos“ ...................... 199
Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą................ 158 Normos ir sankcijos............................................. 199
Sergančiojo vaidmuo............................................159 Sociologinės nusikaltimo ir deviacijos teorijos... 200
Įvertinimas.................................................... 160 Funkcionalizmo teorijos........................................200
Liga kaip „išgyventa patirtis“ .................................. 161 Nusikaltimas ir anomija: Durkheimas ir Mertonas . 201
Sveikata ir senėjimas............................................162 Robertas K. Mertonas: siekiai ir atlygiai..................201
Fiziniai senėjimo padariniai.................................... 164 Subkultūrų aiškinimai...................................... 202
Senėjimo problemos.............................................164 Įvertinimas....................................................202
Išvados: senėjimo ateitis.................................... 165 Interakcionizmo teorijos........................................202
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 166 Išmoktoji deviacija: diferencinis ryšys................. 203
Pasvarstykite dar kartą......................................... 168 Etikečių klijavimo teorija...................................203
Papildoma literatūra..............................................168 Deviacijų stiprinimas............................................ 204
Interneto nuorodos............................................... 168 Įvertinimas....................................................204
Konfliktų teorijos: „naujoji kriminologija"................... 205
7. ŠEIMOS..................................................... 169 Naujasis kairysis realizmas...............................206
Pagrindinės sąvokos.......................................... 171 Kontrolės teorijos........................................... 207
Šeimų įvairovė.................................................... 171 „Išdaužytų langų11teorija.,...................................... 207
Teoriniai požiūriai į šeimą................................... 172 Teorinės išvados................................................. 208
Funkcionalizmas..................................................172 Nusikalstamumo modeliai Jungtinėje Karalystėje . 209
Feminizmo koncepcijos......................................... 172 Nusikaltimai ir jų statistika.................................... 209
Pagrindinių britų šeimos modelių apžvalga................173 Nusikalstamumo mažinimo strategijos
Nauji šeimos sociologijos rakursai...........................175 rizikos visuomenėse......................................211
Beckas ir Beck-Gernsheim............................... 175 Politikos atsakas į nusikalstamumą.........................212
Santuoka ir skyrybos Britanijoje.............................. 176 Viešosios tvarkos palaikymas rizikos visuomenėje... 214
Vienišo tėvo ar motinos namų ūkiai....................177 Bendruomeninis viešosios tvarkos palaikymas......... 216
Antroji santuoka...................................................179 Nusikaltimų aukos ir kaltininkai.......................... 217
Atkurtosios šeimos............................................... 179 Lytis ir nusikaltimas..............................................217
Carol Smart ir Bren Neale: Šeimos fragmentai?.........180 Vyrų ir moterų nusikalstamumo santykis.............217
„Betėvystė“ .................................................... 181 Nusikaltimai ir „vyriškumo krizė“ ........................219
Kintantys požiūriai................................................ 182 Nusikaltimai prieš moteris................................ 220
Bevaikės moterys................................................ 183 Nusikaltimai prieš homoseksualus......................... 221
Šeimos modelių įvairovė: etniniai skirtumai Jaunimas ir nusikalstamumas............................... 222
Didžiojoje Britanijoje..................................... 183 „Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai...............................222
Pietų azijiečių šeimos........................................... 183 Bendrovių nusikaltimai.................................... 223
Juodaodžių šeimos.............................................. 185 Narkotikų prekyba................................................224
Santuokos alternatyvos...................................... 186 Organizuotas nusikalstamumas.......................... 225
Sugyvenimas...................................................... 186 Besimainantis organizuoto nusikalstamumo veidas .... 225
Gėjų ir lesbiečių partnerystės.................................187 Elektroniniai nusikaltimai...................................... 226
Smurtas ir prievarta šeimos gyvenime................. 188 Kalėjimai: atsakymas į nusikaltimus?..................227
Smurtas šeimose................................................. 188 Ateities nusikaltimai............................................. 228
Seksualinė prievarta prieš vaikus ir kraujomaiša.......190 Išvados:
Nauji seksualinės prievartos tyrimai................... 190 nusikaltimai, deviacijos ir socialinė tvarka.....229
Diskusija dėl šeimos vertybių.............................. 191 Baudžiamoji justicija: Jungtinių Valstijų atvejis.......... 230
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 192 TEMOS SANTRAUKA..........................................231
Pasvarstykite dar kartą......................................... 193 Pasvarstykite dar kartą.........................................233
Papildoma literatūra..............................................194 Papildoma literatūra.............................. 234
Interneto nuorodos............................................... 194 Interneto nuorodos...............................................234
8. NUSIKALTIMAS IR DEVIACIJA................. 195 9. RASĖ, ETNIŠKUMAS IR MIGRACIJA..... 235

Deviacijų sociologija.......................................... 197 Rasės ir etniškumo supratimas........................... 237
Nusikaltimo ir deviacijos aiškinimas....................198 Rasė................................................................. 237
Biologiniai aiškinimai: „nusikaltėlių tipai“ ................... 198 Etniškumas........................................................ 239
8 TURINYS
Mažumų grupės............................................. 239 Socialinių klasių skirtumai šiandienėse

„Juodaodžių“ identitetas........................................ 240 Vakarų visuomenėse.....................................277
Išankstinis nusistatymas, diskriminacija ir rasizmas . 241 Aukštuomenės klasė............................................ 277
Rasizmas...........................................................241 Vidurinė klasė.....................................................279
Stepheno Lawrence’o byla.....................................242 Kintanti darbininkų klasė....................................... 280
Iš „senojo rasizmo“ į „naująjį“ ............................ 243 „Laidinių darbuotojų“ iškilimas................................ 281
Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai..... 243 Klasė ir gyvenimo būdas....................................... 282
Psichologinės interpretacijos................................. 243 Vargingųjų klasė.................................................. 283
Rasizmo gajumas.................................................244 Lytis ir stratifikacija........................................... 283
Sociologinės interpretacijos................................... 245 Moterų klasinės padėties nustatymas..................... 283
Etnocentrizmas, grupės uždarumas Anapus namų?...............................................284
ir išteklių paskirstymas................................245 Moterų užimtumo poveikis klasiniams skirtumams... 285
Konfliktų teorijos.............................................246 Socialinis mobilumas.........................................285
Etninė integracija ir etniniai konfliktai............... 246 Lyginamieji mobilumo tyrimai................................. 285
Etninės integracijos modeliai................................. 246 Žemyneigis mobilumas.........................................286
Etninis konfliktas..................................................247 Socialinis mobilumas Britanijoje.............................287
Globalinė migracija............................................ 248 Ar Britanija - meritokratija?....................................287
Migraciniai persikėlimai......................................... 249 Lytis ir socialinis mobilumas.................................. 288
Globalinės diasporos............................................250 Išvados............................................................. 289
Imigracija į Jungtinę Karalystę............................ 252 TEMOS SANTRAUKA..........................................289
Kintanti Britanijos imigracijos politika....................... 252 Pasvarstykite dar kartą.........................................291
Etninė įvairovė Jungtinėje Karalystėje................. 254 Papildoma literatūra............................................. 291
Užimtumas ir ekonominė sėkmė............................. 255 Interneto nuorodos...............................................292
Etninių mažumų užimtumo modelių tendencijos
po XX a. septintojo dešimtmečio.................. 255 11. SKURDAS, GEROVĖ
Naujausi duomenys........................................ 256 IR SOCIALINĖ ATSKIRUS........................ 293
„Indų ekonominė sėkmė“ ................................. 256 Skurdas............................................................ 295
Keblumai, kopiant į viršūnę...............................257 Kas yra skurdas?.................................................295
Etninės mažumos ir „naujoji ekonomika“ .................. 257 Skurdo matavimas...............................................296
Būstas............................................................... 258 Oficialieji skurdo matavimai..............................296
Rasė ir nusikaltimas............................................. 259 Subjektyvieji skurdo matavimai......................... 297
Policijos pareigūnų rasizmas............................ 260 Naujos skurdo tendencijos Jungtinėje Karalystėje.... 297
Imigracija ir etniniai santykiai kitose Kas yra skurdžiai?...............................................300
Europos šalyse............................................ 261 Skurdo aiškinimai.................................................301
Migracija ir Europos Sąjunga................................. 262 Socialinė poliarizacija: ar kaltinti globalizaciją?......... 301
Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai Įvertinimas.................................................... 302
ir ekonominiai migrantai.....................................263 Skurdas ir socialinis mobilumas.............................302
Išvados............................................................. 264 Polemika dėl vargingųjų klasės.......................... 304
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 265 Diskusijų dėl vargingųjų klasės pagrindas................ 304
Pasvarstykite dar kartą......................................... 266 Vargingųjų klasė, ES ir migracija............................ 305
Papildoma literatūra............................................. 267 Ar Britanijoje yra vargingųjų klasė?.........................305
Interneto nuorodos............................................... 267 Įvertinimas.................................................... 306
Socialinė atskirtis.............................................. 306
10. KLASĖ, STRATIFIKACIJA Paauglių nėštumo ekonominiai padariniai................ 308
IR NELYGYBĖ............................................269 Socialinės atskirties formos................................... 309
Klasių ir stratifikacijos teorijos........................... 271 Būstas ir kaimynijos........................................ 309
Karlo Marxo teorija............................................... 271 Jaunuomenė................................................. 309
Klasių kilmė........................................................ 271 Kaimo teritorijos............................................. 310
Maxo VVeberio teorija............................................272 Benamiai............................................................311
Eriko Olino VVrighto klasių teorija............................ 273 Viršūnės socialinė atskirtis.....................................311
Klasių matavimai................................................274 Nusikalstamumas ir socialinė atskirtis..................... 313
Johnas Goldthorpe’as: klasė ir užimtumas............... 275 Socialinė parama ir gerovės valstybės reforma... 313
Klasių modelių įvertinimas.....................................276 Gerovės valstybės teorijos.....................................314
TURINYS 9
Marshallas: pilietybės teisės............................. 315 13. DARBAS IR EKONOMINIS GYVENIMAS .. 351

Esping-Andersenas: trys gerovės pasauliai .........315 Kas yra darbas?................................................ 353
Britanijos gerovės valstybės atsiradimas.................. 316 Mokamas ir nemokamas darbas ............................ 354
Reformuojant gerovės valstybę.............................. 317 Užimtumo sistemos tendencijos......................... 354
Konservatorių „traukimasis atgal“ ...................... 317 Žinių ekonomika.................................................. 356
Priklausomybė nuo socialinės paramos...................318 Darbo pasidalijimas ir ekonominė priklausomybė ... 357
Konservatorių „traukimosi atgal“ įvertinimas.......319 Darbas ir technologijos.........................................358
Dabartiniai socialinės paramos reformos prioritetai.. 319 Automatizacija.....................................................358
Vertinant socialines įsidarbinimo programas............. 321 Informacinės technologijos....................................358
Išvados: dar kartą apie lygybę ir nelygybę............ 321 Teilorizmas ir fordizmas........................................359
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 322 Teilorizmo ir fordizmo ribotumas.............................360
Pasvarstykite dar kartą......................................... 324 Darbo transformacija..........................................361
Papildoma literatūra............................................. 324 Postfordizmas.....................................................361
Interneto nuorodos............................................... 324 Lanksčioj! gamyba...............................................362
Grupinė gamyba................................................. 362
12. MODERNIOSIOS ORGANIZACIJOS..... 325 Komandinis darbas.........................................362
Organizacijos ir modernusis gyvenimas...............326 „Multikvalifikacija“ ................................................ 363
Organizacijos teorijos........................................ 327 Mokymasis darbo vietoje................................. 363
VVeberio požiūris į biurokratiją................................327 Postfordizmo kritika............................................. 364
Blau: formalūs ir neformalūs santykiai Moterys ir darbas...............................................364
biurokratinėse organizacijose...................... 329 Moterys ir darbo vieta: istorinė apžvalga..................364
Mertonas: biurokratijos disfunkcijos....................330 Moterų ekonominio aktyvumo didėjimas...................366
Burnsas ir Stalkeris: mechanistinės Lytis ir nelygybės darbe........................................367
ir organinės sistemos................................. 330 Darbo segregacija.......................................... 367
Totalinės institucijos..............................................331 Darbas ne visą darbo dieną..............................367
Pasipriešinimas totalinėms institucijoms: Užmokesčio skirtumas..........................................368
Goffmano teiginių kritika.................................. 331 Polemika dėl darbo ne visą dieną........................... 369
Michelio Foucault organizacijų teorija: Ar mažėja lyčių užimtumo nelygybė?...................... 371
laiko ir erdvės kontrolė..................................... 332 Padaugėjo galimybių moterims viršūnėje.............371
Kalėjimai kaip moderniosios institucijos....................333 Bet žemos kvalifikacijos moterų padėtis
Moderniųjų kalėjimų raida......................................333 išlieka nepalanki....................................... 371
Kalėjimų biurokratizacija....................................... 333 Darbo pasidalijimas namuose................................ 372
Priežiūra organizacijose................................... 334 Namų ruoša.................................................. 372
Priežiūros ribos.............................................. 335 Darbo pasidalijimo namuose pokyčiai..................... 373
Biurokratija ir demokratija......................................335 Darbas ir šeima................................................. 374
Geležinis oligarchijos dėsnis.................................. 336 Darbo-šeimos iššūkis.......................................... 374
Lytis ir organizacijos.......................................... 337 Darbo savaitės ilgėjimas....................................... 375
Seksualinis priekabiavimas.................................... 338 Tėvų užimtumas ir vaikų raida.......................... 375
Moterys ir valdymas............................................. 339 Spaudimas dirbančioms motinoms.................... 377
Anapus biurokratijos?........................................ 340 Šeimai palanki darbo politika................................. 378
Organizacijų kaita: japoniškasis modelis.................. 340 Lankstusis darbo dienos režimas...................... 378
Valdymo transformacija......................................... 342 Pareigų pasidalijimas...................................... 379
Technologija ir moderniosios organizacijos...............342 Darbas namuose ........................................... 379
Tinklaveikos organizacijos.....................................344 Tėvų atostogos..............................................379
Polemika dėl biurokratijos išcentrinimo....................345 Įvertinimas ....................................................380
„Adhokratijos“ iškilimas.................................... 345 Nedarbas...........................................................381
Postmodernioji organizacija.............................. 346 Nedarbo analizė.................................................. 381
Visuomenės „makdonaldizacija“? ...................... 346 Nedarbo tendencijos Britanijoje..............................381
Išvados............................................................. 347 Nedarbo patirtis.................................................. 383
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 347 Netikrumas dėl darbo.........................................384
Pasvarstykite dar kartą......................................... 349 Netikrumo dėl darbo atsiradimas............................ 384
Papildoma literatūra............................................. 349 „Neužtikrintas vidurys“: ar netikrumas
Interneto* nuorodos............................................... 349 dėl darbo nėra perdėtas?................................. 385
10 TURINYS
Žalingi netikrumo dėl darbo padariniai....................386 15. ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJOS.....421

„Gendantis charakteris“ .................................. 386 Laikraščiai ir televizija........................................423
„Darbo visą gyvenimą“ pabaiga?............................387 Laikraščiai..........................................................423
Darbo reikšmės nuosmukis?.............................. 388 Televizijos transliacija........................................... 423
TEMOS SANTRAUKA......................................... 389 Visuomeninė transliacija..................................423
Pasvarstykite dar kartą........................................ 391 BBC ateitis....................................................424
Papildoma literatūra.............................................391 Globalinė televizija..........................................425
Interneto nuorodos.............................................. 391 Televizijos poveikis............................................ 425
Televizija ir globalizacija: Indijos atvejis................... 426
14. VYRIAUSYBĖ IR POLITIKA.................. 393 TV ir smurtas..................................................... 427
Vyriausybė, politika ir galia.................................394 Sociologai tyrinėja TV žinias.................................. 427
Valstybės sąvoka.............................................. 395 Kritikos atsakas..............................................428
Politinio valdymo tipai....................................... 395 Televizija ir žanras................................................429
Monarchija........................................................ 396 „Muilo opera“ ................................................. 429
Demokratija....................................................... 396 Informavimo priemonių teorijos.......................... 430
Tiesioginė demokratija....................................396 Ankstyvosios teorijos........................................... 430
Atstovaujamoji demokratija..............................397 Jūrgenas Habermas: viešoji sritis........................... 431
Nagrinėjant demokratiją: kas yra „liaudies valdžia“? ... 397 Baudrillardas: hiperrealybės pasaulis...................... 431
„Liaudis“ ............................................................397 Johnas Thompsonas: informavimo priemonės
„Valdžia“ ............................................................397 ir modernioji visuomenė...................................432
Kas ką „valdo“? .................................................. 397 Ideologija ir informavimo priemonės...................433
Autoritarizmas.................................................... 398 Naujųjų komunikacijų technologija...................... 434
Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida.......398 Sąveikos rūšys....................................................434
Komunizmo žlugimas...........................................398 Mobilieji telefonai: ateities iššūkis?......................... 435
Liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys... 399 Internetas..........................................................437
Demokratijos triumfas: istorijos pabaiga?................ 401 Interneto ištakos................................................. 437
Demokratijos paradoksas.....................................402 Interneto poveikis................................................ 438
Internetas ir demokratizacija................................. 403 Naujoji socialinės izpliacijos era?........................... 440
Politinės partijos ir rinkimai Vakarų šalyse.......... 404 Globalizacija ir žiniasklaida................................ 441
Partinės sistemos...............................................404 Muzika...............................................................442
Kraštutinės dešiniosios partijos Europoje........... 405 Ar internetas transformuos muzikos pramonę?......... 443
Partijos ir rinkimai Britanijoje................................. 406 Kinas.................................................................443
Tečerizmas ir tolimesnės politikos gairės................ 406 Žiniasklaidos „superbendrovės“ ..............................444
„Naujieji leiboristai“..............................................407 Žiniasklaidos imperializmas............................... 446
1997 metų rinkimai........................................ 407 Globalinė žiniasklaida ir demokratija.......................447
„Trečiojo kelio“ politika.........................................408 Kaip televizija nušviečia besivystantį pasaulį............447
Moterų dalyvavimas politikoje............................... 410 Pasipriešinimas globalinei žiniasklaidai
Politika ir socialinė kaita....................................411 ir jos alternatyvos........................................... 447
Globalizacija ir socialiniai sąjūdžiai........................ 411 Televizija Kinijoje: „kultūros audros epicentrasu......... 448
Naujieji socialiniai sąjūdžiai..............................411 Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema........ 449
Technologijos ir socialiniai sąjūdžiai.......................412 Žiniasklaidos verslininkai: Rupertas Murdochas........ 450
Nacionaliniai sąjūdžiai ...................................... 413 Išvados............................................................. 451
Tautos susidarymo ir nacionalizmo teorijos............. 413 TEMOS SANTRAUKA..........................................452
Nacionalizmas ir modernioji visuomenė............ 414 Pasvarstykite dar kartą.........................................453
Tautos be valstybės............................................ 415 Papildoma literatūra............................................. 453
Tautinės mažumos ir Europos Sąjunga............. 416 Interneto nuorodos...............................................454
Tautos ir nacionalizmas besivystančiose šalyse....... 416
Išvados: nacionalinė valstybė, 16. ŠVIETIMAS................................................455
tautinis identitetas ir globalizacija.................417 Kintantis švietimo vaidmuo................................ 457
TEMOS SANTRAUKA........................................ 418 Švietimas ir industrializacija...................................457
Pasvarstykite dar kartą........................................419 Britų švietimas: ištakos ir raida.......................... 458
Papildoma literatūra............................................420 Švietimas ir politika..............................................460
Interneto nuorodos............................................. 420 „Viešosiosumokyklos........................................... 460
TURINYS 11
Valstybinė bendrojo lavinimo sistema ir jos kritikai... 461 Induizmas..................................................... 496

Švietimo politika, vadovaujant Budizmas, konfucianizmas, daosizmas.............. 496
Naujųjų leiboristų vyriausybei...................... 462 Religijos teorijos............................................... 497
Kuo skiriasi britų ir kitų šalių švietimas.................... 463 Manos ir religija.................................................. 497
Aukštasis mokslas............................................. 464 Durkheimas ir religinis ritualas............................... 498
Raštingumas, vertinant globaliai............................. 465 VVeberis: pasaulio religijos ir socialinė kaita............. 499
Britanijos aukštojo mokslo sistema..........................467 Įvertinimas..........................................................500
Aukštojo mokslo finansavimo krizė.................... 467 Religinių organizacijų tipai................................. 501
Elektroniniai universitetai...................................... 468 Bažnyčios ir sektos..............................................501
Švietimas ir naujosios komunikacinės Denominacijos ir kultai..........................................501
technologijos................................................469 Vertinimas..........................................................501
Technologijos klasėje............................................470 Lytis ir religija....................................................502
Švietimas ir technologinis atotrūkis.........................470 Religiniai vaizdiniai...............................................502
Švietimo privatizavimas......................................471 Moterys religinėse organizacijose........................... 503
Jungtinės Valstijos: iniciatyvūs švietimo verslininkai ... 472 Moterys ir katalikybė....................................... 504
Britanija: „žlungančių mokyklų“ gelbėjimas............... 474 Moterys Anglikonų bažnyčioje.......................... 504
Įvertinimas.......................................................... 474 Religija, sekuliarizacija ir socialinė kaita..............505
Mokymo ir nelygybės teorijos............................. 475 Sekuliarizacijos matmenys................................. 505
Bernsteinas: kalbos kodai......................................475 Religija Jungtinėje Karalystėje............................... 506
lllichas: slaptoji mokymo programa.........................476 Religija Jungtinėse Valstijose................................. 509
Bourdieu: švietimas ir kultūrinė reprodukcija.............477 Sekuliarizacijos teiginio vertinimas......................... 510
VViIlisas: kultūrinės reprodukcijos analizė................. 477 Naujieji religiniai sąjūdžiai.................................. 512
Išmokti darbe nepatrūkti: Naujųjų religinių sąjūdžių rūšys...............................512
dešimtojo dešimtmečio „kieti vyrukai“ ............ 478 Pasaulėteigos sąjūdžiai...................................513
Lytis ir švietimas................................................479 Pasaulėneigos sąjūdžiai.................................. 514
Lytis ir pasiekimai mokykloje................................. 479 Sambūvio su pasauliu sąjūdžiai.........................514
Ar blogi mokymosi rodikliai iš tiesų Naujieji religiniai sąjūdžiai ir sekuliarizacija.............. 514
yra susiję su lytimi?....................................481 Tūkstantmečio sąjūdžiai (milenarizmas).............. 514
Lytis ir aukštasis mokslas......................................482 Jokymo sekėjai................................................... 515
Švietimas ir etniškumas......................................482 Dvasių šokis....................................................... 515
Socialinė atskirtis ir mokymas................................483 Tūkstantmečio sąjūdžių prigimtis............................ 516
Intelekto koeficientas ir mokymosi sėkmė............ 484 Apokalipsizmas................................................... 516
Kas yra intelektas?.............................................. 484 Religinis fundamentalizmas ............................... 516
IQ ir genetiniai veiksniai................................... 484 Islamiškasis fundamentalizmas..............................517
Nesutarimai dėl „Varpo formos kreivės“ ... ..........485 Islamas ir Vakarai...........................................518
Emocinis ir bendražmogiškasis intelektas................ 486 Islamiškojo atgimimo plėtra..............................518
Išvados: mokymasis visą gyvenimą.....................487 Krikščioniškasis fundamentalizmas.........................519
TEMOS SANTRAUKA..........................................487 „Elektroninė bažnyčia“ .....................................521
Pasvarstykite dar kartą......................................... 489 Išvados............................................................. 522
Papildoma literatūra............................................. 489 TEMOS SANTRAUKA..........................................522
Interneto nuorodos............................................... 490 Pasvarstykite dar kartą.........................................524
Papildoma literatūra............................................. 525
17. RELIGIJA...................................................491 Interneto nuorodos...............................................525
Religijos apibrėžimas......................................... 493
Kas nėra religija.................................................. 493 18. MIESTAI IR MIESTŲ ERDVĖS................ 527
Kas yra religija.................................................... 493 Moderniosios urbanizacijos savybės...................529
Religijų įvairovė.................................................494 Moderniųjų miestų raida ....................................... 530
Totemizmas ir animizmas......................................494 Urbanizacijos teorijos ........................................531
Judaizmas, krikščionybė ir islamas.........................495 Čikagos mokykla................................................. 531
Judaizmas..................................................... 495 Miesto ekologija............................................. 531
Krikščionybė..................................................495 Urbanizacija kaip gyvenimo būdas.................... 532
Islamas......................................................... 495 Urbanizacija ir sukurtoji aplinka..............................534
Tolimųjų Rytų religijos...........................................496 Harvey’s: erdvės struktūros pertvarka................ 534
12 TURINYS
Castellsas: urbanizacija ir socialiniai sąjūdžiai.... 535 Dirvožemio erozija ir dykumėjimas.................... 570

Įvertinimas.................................................... 535 Miškų naikinimas........................................... 570
Vakarų miestų raidos tendencijos........................ 536 Rizika ir aplinka................................................. 571
Priemiesčių susidarymas...................................... 536 Visuotinis klimato atšilimas....................................571
Senųjų miestų centrų nyksmas...............................537 Kas yra visuotinis klimato atšilimas?..................571
Miesto konfliktai.................................................. 538 Galimi visuotinio klimato atšilimo padariniai....... 573
Miestų atnaujinimas............................................. 539 Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos?............ 573
Miesto renesanso link: Reagavimas į visuotinio atšilimo pavojų..............574
Miestų specialiosios grupės ataskaita........... 539 „Ekstremalios“ oro sąlygos: šiltesnio pasaulio kaina? .... 575
Regeneracija ir urbanistinis atnaujinimas..............540 Genetiškai modifikuotas maistas............................ 577
Dokai: miesto atnaujinimas ar miesto katastrofa?..... 541 Ginčai dėl genetiškai modifikuoto maisto............577
Urbanizacija besivystančiame pasaulyje...............542 Genetiškai modifikuoto maisto pavojų įvertinimas .. 579
Urbanizacijos iššūkiai besivystančiame pasaulyje..... 542 Žvelgiant į ateitį................................................. 579
Ekonominės implikacijos.................................. 542 Ar rūpinimasis aplinka yra sociologinė problema? 581
Megamiesto kūrimas............................................ 544 TEMOS SANTRAUKA..........................................582
Aplinkos iššūkiai..................................................545 Pasvarstykite dar kartą.........................................583
Socialiniai padariniai....................................... 546 Papildoma literatūra............................................. 584
Besivystančio pasaulio urbanizacijos ateitis..............546 Interneto nuorodos...............................................584
Miestai ir globalizacija........................................ 546
Globaliniai didmiesčiai.......................................... 547 20. SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ METODAI...... 585
Didmiestis ir periferija...........................................548 Sociologiniai klausimai..........................................587
Globalinis didmiestis ir nelygybė............................. 548 Ar sociologija - mokslas?................................... 588
Miestų administravimas globaliniame amžiuje..... 549 Tyrimo procesas................................................588
Globalumo valdymas............................................549 Tyrimo problema................................................. 589
Miestai kaip politiniai, ekonominiai ir socialiniai Esamų faktų apžvalga...........................................589
veiksniai....................................................... 550 Problemos tikslinimas...........................................589
Merų vaidmuo................................................551 Tyrimo modelio konstravimas................................ 589
Išvados: miestai ir globalinis vadovavimas.......... 552 Tyrimo procesas................................................. 589
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 552 Rezultatų interpretavimas..................................... 590
Pasvarstykite dar kartą......................................... 554 Tyrimo rezultatų skelbimas....................................590
Papildoma literatūra............................................. 554 Tikrovė trikdo!.....................................................590
Interneto nuorodos............................................... 554 Priežastis ir padarinys........................................ 590
Priežastingumas ir koreliacija................................ 591
19.GYVENTOJŲ GAUSĖJIMAS Priežastingumo veiksniai........................................591
IR EKOLOGINĖ KRIZĖ.............................. 555 Kontrolė............................................................. 592
Pasaulio gyventojų gausėjimas........................... 557 Priežasčių nustatymas..........................................592
Gyventojų analizė: demografija...............................557 Tyrimų metodai................................................. 593
Gyventojų kaitos dinamika.....................................557 Etnografija..........................................................593
Pagrindinės demografijos sąvokos..........................558 Etnografijos privalumai ir ribotumai ................... 593
Gyventojų gausėjimas besivystančiame pasaulyje.... 558 Apklausos.......................................................... 594
Demografinė pereiga............................................560 Anketos (klausimynai)..................................... 594
Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės.................. 561 Atranka......................................................... 594
Žmogaus poveikis gamtai................................... 562 Apklausų privalumai ir trūkumai.........................595
Nerimas dėl aplinkos: ar egzistuoja „augimo ribos“? ... 562 „Tautos pasirinkimas?“ ..........................................595
Tvari raida.......................................................... 563 Eksperimentai.....................................................596
Vartojimas, skurdas ir aplinka.................................564 Gyvenimo istorijos................................................596
Grėsmės šaltiniai............................................... 565 Istorinė analizė.................................................... 596
Tarša ir atliekos................................................... 565 Lyginamųjų ir istorinių tyrimų derinimas................... 597
Oro tarša.......................................................565 Socialinės kaitos tyrimai: globalizacijos atvejis.... 597
Vandens tarša................................................567 Tyrimai realiajame pasaulyje:
Kietosios atliekos............................................569 problemos, spąstai, dilemos.......... ............... 598
Senkantys ištekliai............................................... 569 Rasės ir skurdo miesto erdvėse tyrimai................... 598
Vanduo......................................................... 570 Tyrimo fokuso permąstymas............................. 598
TURINYS 13
Dalyvaujančiojo stebėtojo „įsitraukimas“ ..............599 VVeberio požiūris............................................ 616

Etnografinių duomenų skelbimas: anonimiškumas, Mano ir Weberio palyginimas............................... 617
sutikimas ir galios santykiai.........................600 Įvertinimas....................................................617
Statistinės sąvokos.............................................. 601 Vėlesnės teorijos...............................................618
Lentelių skaitymas............................................... 602 Postmodernistinė teorija....................................... 618
Išvados: sociologijos įtaka................................. 603 Michelis Foucault................................................ 618
TEMOS SANTRAUKA.......................................... 604 Kiti požiūriai........ ............................................... 620
Papildoma literatūra............................................. 604 Jūrgenas Habermasas: demokratija ir viešoji sritis... 620
Interneto nuorodos............................................... 604 Ulrichas Beckas: rizikos visuomenė........................621
Pasvarstykite dar kartą......................................... 605 Manuelis Castellsas: tinklo ekonomika.................... 622
Anthony's Giddensas: socialinis reflektyvumas......... 623
21. TEORINIAI SOCIOLOGIJOS PAGRINDAI... 607 TEMOS SANTRAUKA..........................................624
Maxas VVeberis: protestantiškoji etika..................... 608 Išvados............................................................. 624
Teorinės dilemos................................................ 610 Pasvarstykite dar kartą.........................................625
Pirmoji dilema: struktūra ir veiksmas....................... 611 Papildoma literatūra............................................. 626
Įvertinimas.................................................... 612
Antroji dilema: konsensas ir konfliktas..................... 613 Terminų žodynėlis............................................... 627
Įvertinimas.................................................... 613 Bibliografija........................................................ 647
Trečioji dilema: lyties problema...............................614 Pavardžių rodyklė............................................... 662
Įvertinimas.................................................... 616 Dalykinė rodyklė.................................................. 666
Ketvirtoji dilema: moderniojo pasaulio formavimas... 616
Marksistiniai požiūriai.......................................616
14
Pratarmė
Sociologija, žymaus šiuolaikinio sociologo Anthony‘o Giddenso vadovė

lis, - neabejotinai viena geriausių edukacinės srities priemonių. Knyga
glaustai perteikia visus pagrindinius šios dalykinės srities pasiekimus: čia
plačiai nagrinėjamos įvairios sociologijos idėjos, pateikiamos įžvalgiausios
disciplinos koncepcijos, aprašomi formalūs sociologijos sandaros kompo
nentai, aptariamos klasikinės ir dabartinės sociologijos teorijos, profesio
naliai išlaikant pusiausvyrą tarp jų ir empirinės medžiagos. Atkreiptinas
dėmesys, kad kiekvieną naują šio vadovėlio leidimą, įskaitant ir ketvirtą
jį, autorius praturtina naujomis, problemiškomis ir intriguojančiomis temo
mis, įtraukdamas atitinkamą empirinę medžiagą.
Autorius, kaip, beje, rodo ir stulbinama šios knygos paklausa, įsten
gia priartėti prie aktualiausių XXI a. klausimų, kviesdamas drauge apmąs
tyti itin sparčius šių dienų socialinius pokyčius. Giddensas aptaria globa-
lėjimą, kaip stiprėjančią žmonių tarpusavio priklausomybę, ir nagrinėja
tikėtinus šios raidos padarinius. Jį domina ne tik ekonominiai, bet ir ko
munikaciniai, kultūriniai ir politiniai integracijos procesai. Ne mažiau
svarbu - technologiniai informacinių visuomenių raidos pokyčiai, kurie
skverbiasi ne tik į darbo, bet ir kasdienio gyvenimo sritis. Sociologo po
žiūriu, šiandieną mūsų kasdienybei daro įtaką ne tiek praeitis, įpročiai,
papročiai, kiek ateities lūkesčiai.
Šioje knygoje atsiskleidžia - dėl autoriaus gebėjimo reikšti mintis aiš
kiai ir paprastai, tačiau anaiptol nesupaprastintai, - svarbi tiesa: sociolo
gija mėgina suprasti ne tik plačios apimties institutus, visuomenes, didžiu
les organizacijas, socialinius sąjūdžius, bet ir paskiro asmens patyrimą.
Pastarosios temos įtraukimas į sociologijos temų sąrašą - ir Giddenso, ir
mikrosociologų nuopelnas.
15
Jau vien dėl šios priežasties ši knyga yra puikus pradžiamokslis (pačia
geriausia šio žodžio prasme) visiems, kurie pirmą kartą susipažįsta su so
ciologija. Pirmas, dar nepažįstamas, susitikimas su mokslu, kuris siekia
suprasti tiek šiuolaikinių visuomenių sandarą, tiek atsitiktinumus, būdin
gus kasdienybės pasauliui, yra labai atsakingas tiek skaitančiajam, tiek ir
rašančiajam. Reikia pripažinti, kad knygos autorius tinkamai rūpinasi skai
tančiuoju, kuris palaipsniui susipažįsta su skirtingomis sociologijos sriti
mis, rasdamas reikiamas nuorodas, kaip lanksčiai naudotis knyga. Kiek
viena knygoje pateikiama detalė susiejama su problemiškomis teorinėmis
įžvalgomis.
Vienas įstabiausių A. Giddenso, kaip socialinio teoretiko, sukūrusio pla
čiai žinomą struktūrizacijos teoriją, gebėjimų - a) pateikti dėstomą me
džiagą problemiškai, t. y. susieti teorinę ir empirinę nagrinėjamo dalyko
puses, b) pasitelkti sociologinę vaizduotę, t. y. neapsiriboti tik žinių kau
pimo rutina, bet, priešingai, žvelgti plačiau, suprasti ontologinius struk
tūrizacijos dėmenis, c) pasitelkti istorinį požiūrį, t. y. gebėti apimti alter
natyvias kryptis, d) įtraukti originalias sociologijos idėjas ir atradimus,
nepiktnaudžiaujant pernelyg įmantriomis sąvokomis.
Nuo 1997 m. Anthony‘s Giddensas yra prestižinės Londono ekonomi
kos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) direktorius, pakeitęs buvusį sa
vo pirmtaką lordą Ralfą Dahrendorfą. Vėlyvuoju savo akademinės veik
los laikotarpiu sociologas vis dažniau dalyvauja viešajame visuomenės gy
venime, svarstydamas aktualius nūdienos klausimus, kuriuos jis linkęs sieti
su naujuoju, istorinių paralelių neturinčiu, rizikos tarpsniu.
Mokslinis redaktorius dr. Algimantas Valantiejus

16
Kaip naudotis šia knyga
Ši knyga buvo parašyta tvirtai tikint, kad sociologija vaidina pagrindinį

vaidmenį šiuolaikinėje intelektualioje kultūroje ir užima svarbiausią vie
tą tarp socialinių mokslų. Daugelį metų dėstydamas sociologiją įvairiais
lygiais, įsitikinau, kad, rašant elementarų šios disciplinos įvadą, reikia
glaustai pateikti kai kuriuos pagrindinius šios dalykinės srities laimėji
mus bei raidos bruožus.
Mano tikslas buvo parašyti knygą, kurioje originalumas derėtų su svar
biausių šiandien sociologus dominančių klausimų analize. Knygoje nepikt
naudžiaujama pernelyg įmantriomis sąvokomis; vis dėlto stengiamasi pla
čiai įtraukti idėjas ir atradimus, susijusius su įžvalgiausiais disciplinos pa
siekimais. Tikiuosi, jog elgiausi nešališkai; stengiausi nušviesti pagrindi
nes sociologijos koncepcijas, nors ir negaliu teigti, kad nebūta atrankos.
Knygoje siekiu išlaikyti pusiausvyrą tarp teorinės minties ir empirinių ty
rinėjimų. Akivaizdu, jog teorija sociologijai, kaip ir bet kuriam kitam da
lykui, yra svarbiausia. Knygoje studentai yra supažindinami su klasiki
niais požiūriais į teoriją, tačiau čia taip pat yra siekiama sutelkti dėmesį
į naujai atsirandančias teorines koncepcijas.
Svarbiausios temos
Knyga yra grindžiama svarbiausiomis temomis, kiekviena iš kurių šiam
darbui suteikia išskirtinumo. Viena pagrindinių temų yra pasaulio kaita.
Sociologijos atsiradimas tiesiogiai susijęs su transformacijomis, kurios at
siejo industrinę Vakarų socialinę tvarką nuo ankstesnėms visuomenėms
būdingo gyvenimo būdo. Sociologinės analizės svarbiausias objektas yra
šių pokyčių sukurtas pasaulis. Socialinių pokyčių tempas nuolatos spar
tėja, ir gali būti, kad mes stovime prie slenksčio tokių pat esminių poky
čių, kokie įvyko XVIII a. pabaigoje ir XIX amžiuje. Svarbiausias socio
logijos uždavinys yra išsiaiškinti transformacijas, įvykusias praeityje, ir
suprasti svarbiausius šiandien vykstančius pokyčius.
Antra svarbi šios knygos tema yra socialinio gyvenimo globalizacija.
Per ilgai sociologijoje dominavo požiūris, kad visuomenes galima nagri
nėti kaip savarankiškus vienetus. Tačiau net praeityje visuomenės neeg
zistavo izoliuotai. Šiuo metu akivaizdžiai matome globalinės integracijos
proceso spartėjimą. Tai akivaizdžiai matyti, pavyzdžiui, stebint globali
nės ekonomikos plėtrą ir šiandieninį elektroninių finansų rinkų vaidmenį
mūsų gyvenime. Globalizacijos reikšmė šioje knygoje taip pat glaudžiai
siejasi su tarpusavio priklausomybės tarp išsivysčiusių ir mažiau išsivys
čiusių pasaulio dalių svarba.
Trečia, šioje knygoje pabrėžiamas lyginimasis požiūris. Sociologijos
negalima dėstyti, vien tik aiškinant kurios nors konkrečios visuomenės ins
titucijas. Nors aš, žinoma, dažniausiai kalbu apie Britaniją, tokia diskusi
ja visada siekia išlaikyti pusiausvyrą, remdamasi gausia bei įvairia me
džiaga iš kitų bendruomenių ar kultūrų. Šioji medžiaga apima Vakarų ša
lyse atliktus tyrimus, tačiau aš taip pat dažnai remiuosi Rusija, Kinija ir
Artimaisiais Rytais, nes šiose visuomenėse dabar vyksta esminiai poky
čiai. Šioje knygoje taip pat pateikiama daugiau nei iki šiol buvo įprasta
įvaduose į sociologiją medžiagos apie vargingesnes pasaulio šalis. Be to,
aš labai pabrėžiu ryšį tarp sociologijos ir antropologijos, kurių profesi
niai interesai daugeliu atžvilgiu labai panašūs. Turint omenyje glaudžius
ryšius, sujungiančius viso pasaulio bendruomenes, ir tai, kad iš esmės iš
nyksta daugelis tradicinės socialinės sistemos formų, tampa vis sunkiau
nubrėžti ribą tarp sociologijos ir antropologijos.
Ketvirtoji tema - istorinė sociologijos orientacija. Tai kur kas daugiau
negu vien tik „istorinio konteksto“, kuriame vyko nagrinėjami įvykiai, api
būdinimas. Vienas iš svarbiausių įvykių sociologijoje per pastaruosius ke
lerius metus yra vis labiau pabrėžiama istorinės analizės reikšmė. Šito ne
reikėtų suprasti vien tik kaip sociologinio požiūrio taikymą praeičiai, o
kaip būdą, padedantį mums suprasti šiandienos institucijas. Pastarojo meto
istorinės sociologijos darbai yra plačiai naudojami šioje knygoje, jie su
kuria daugumoje skyrių pateikiamų interpretacijų sistemą.
Penkta, ypatingas dėmesys visoje knygoje yra skiriamas lyties klausi
mams. Lyties klausimų nagrinėjimas paprastai yra laikomas specialiu ben
drosios sociologijos skyriumi, tad šioje knygoje taip pat yra skyrius, ku
riame pateikiamos mintys bei tyrinėjimai šia tema. Tačiau lyčių santykių
klausimai sociologinei analizei yra taip svarbūs, kad jų negalima papras
čiausiai perkelti į vieną dalyko poskyrį.
Šeštoji tema yra ryšiai tarp visuomenės ir asmenybės. Sociologinis mąs
tymas yra gyvybiškai svarbus, norint padėti suprasti patį save, o tai, savo
ruožtu, vėl gali būti nukreipta į geresnį visuomeninio pasaulio supratimą.
Studijuodami sociologiją, turėtume pajusti išsilaisvinimo pojūtį: sociolo
gija praplečia mūsų simpatijas ir vaizduotę, atskleidžia naujus požiūrius
į mūsų poelgių priežastis ir padeda suvokti kitokią negu mūsų kultūrinę
aplinką. Kol sociologinės idėjos meta iššūkį dogmoms, moko mus ver
18
tinti kultūrinę įvairovę ir leidžia suprasti, kaip veikia socialinės instituci

jos, tol sociologijos praktika didina žmogaus laisvės galimybes.
Knygos sandara
Knygos pradžioje nepateikiama daug abstrakčių diskusijų apie pagrindi
nes sociologijos sąvokas. Atvirkščiai, sąvokos čia yra aiškinamos tada,
kai jos pateikiamos atitinkamuose skyriuose, ir aš visur stengiausi idė
jas, sąvokas bei teorijas pailiustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Nors šie pa
vyzdžiai paprastai remiasi sociologine medžiaga, aš gana dažnai pasitelk
davau kitus šaltinius (pavyzdžiui, laikraščių medžiagą). Stengiausi, kad
mano rašymo stilius būtų kaip įmanoma paprastesnis ir aiškesnis, tuo pat
metu siekdamas, kad knyga būtų gyva ir „kupina netikėtumų“.
Skyriai yra išdėstyti taip, kad skaitytojas gebėtų palaipsniui susipažinti
su skirtingomis sociologijos sritimis. Aš taip pat pasistengiau, kad knyga
būtų galima lanksčiai naudotis ir lengvai pritaikyti individualių studijų
poreikiams. Daug neprarandant, skyrius galima praleisti arba studijuoti
kita seka. Kiekvienas skyrius yra parašytas kaip gana savarankiškas vie
netas, o ten, kur tai yra aktualu, pateikiamos nuorodos į kitus skyrius.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos interneto nuorodos, kurios
padės pradėti paieškas gausioje internete sukauptoje informacijoje apie
žmones ir sociologiją. Internetas yra dinamiškas šaltinis, nuolatos kintan
tis, todėl interneto puslapiai tarp jūsų apsilankymų juose gali išsiplėsti,
pasikeisti ar visiškai išnykti. Šią knygą papildantis interneto tinklalapis
bus nuolatos papildomas naujais interneto šaltiniais bei nuorodomis, tad
jį reikėtų laikyti vertingu informacijos šaltiniu.
Sociologinės žiūros kūrimas 20
Studijuojame sociologiją 21
Kaip sociologija gali padėti
mums gyvenime? 22
Sociologinės minties raida 23
Naujesni sociologiniai rakursai 32
Išvados 34
Temos santrauka 35
1 skyrius. Kas yra sociologija?
Gyvename šiandien - XXI a. pradžioje - pasau Sociologinės žiūros kūrimas

lyje, kuris verčia stipriai nerimauti, bet kartu yra
kupinas neįprasčiausios ateities pažadų. Pasaulį už Mokytis mąstyti sociologiškai - kitaip tariant,
tvindė kaita, didelės prieštaros, nesantaika, įtam žvelgti plačiau - reiškia puoselėti savo vaizduo
pa, visuomenės susiskaidymas, o gamtinę aplin tę. Sociologijos studijos negali tapti vien žinių kau
ką niokoja šiuolaikinės technologijos. Kita vertus, pimo rutina. Sociologas yra tas, kuris geba atsi
turime tokias galimybes valdyti savo likimą ir ge riboti nuo asmeninių aplinkybių čia-ir-dabar bei
rinti gyvenimą, kokių mūsų pirmtakų kartos nė ne susieti dalykus su platesniu kontekstu. Sociologo
įstengė įsivaizduoti. darbą lemia savybė, kurią amerikietis mokslinin
Kaip atsirado mūsų pasaulis? Kodėl mūsų gy kas C. Wrightas Millsas taikliai pavadino socio
venimo sąlygos taip skiriasi nuo mūsų tėvų ir sene logine vaizduote (Mills, 1970).
lių gyvenimo sąlygų? Kur žengs, kaip keisis atei Sociologinė vaizduotė reikalauja mintimis „at
tis? Tokie klausimai labiausiai rūpi sociologijai - plėšti save“ nuo įprastų kasdienybės rutinų. Pa
ir būtent todėl šiai tyrimų sričiai tenka esminis nagrinėkime paprasčiausią veiksmą - kavos gėri
vaidmuo moderniojoje intelektinėje kultūroje. mą. Ką galėtume pasakyti apie tokį tariamai nuo
Sociologija tiria žmonių socialinį gyvenimą, bodų elgsenos atvejį, jei pažvelgtume sociologo
grupes bei visuomenes. Tai - nuostabus ir labai akimis? Ogi aibę dalykų.
įdomus darbas, nes tyrimų objektas yra mūsų pa Pirma, atkreiptume dėmesį, jog kava - ne vien
čių - socialinių būtybių - elgsena. Sociologiniai galimybė atsigaivinti. Kaip mūsų kasdienės socia
tyrimai apima nepaprastai plačią sritį - praside linės veiklos dalis, kava turi simbolinę vertę. Daž
dančią trumpalaikių susidūrimų, į kuriuos paten nai kavos gėrimo ritualas mums rūpi kur kas la
ka praeiviai gatvėje, analize ir siekiančią pasau biau, negu pats jos gėrimo veiksmas. Daugeliui
linių socialinių procesų tyrimus. vakariečių ryto kavos puodelis yra asmeninės ru
Dauguma mūsų regi pasaulį per pažįstamų as tinos ašis, pirmasis svarbus žingsnis, išaušus naujai
meninio gyvenimo ypatumų prizmę. Sociologija dienai. Po ryto kavos dažnai jos geriama ir die
siekia kur kas plačiau pažvelgti į tai, kodėl esa ną, drauge su kitais. Šitaip kavos gėrimas tampa
me tokie, kokie esame, ir kodėl veikiame taip, o socialiniu ritualu. Kai du žmonės tariasi susitikti
ne kitaip. Ji moko, kad dalykai, kuriuos laikome kavai, juos, ko gero, labiau traukia proga pabūti
savaime suprantamais, neišvengiamais, gerais ar drauge ir pašnekėti, o ne tai, ką jie geria. Bet ku
teisingais, gali būti kitokie, ir kad mūsų gyveni rioje visuomenėje gėrimas ir valgymas iš tiesų su
mo „duotybes“ stipriai veikia istorijos ir visuome teikia galimybę socialiai sąveikauti ir įgyvendin
nės jėgos. Sociologinei žiūrai iš esmės svarbu su ti ritualus - visa tai yra vertinga ir turtinga socio
prasti vos pastebimus, tačiau painius ir sudėtin loginių tyrimų tema.
gus būdus, kuriais mūsų asmeniniai gyvenimai at Antra, kava yra narkotikas, turintis kofeino, ku
spindi socialinės patirties kontekstus. ris skatina smegenų veiklą. Daugelis žmonių ge
KAS YRA SOCIOLOGIJA? 21
ria kavą, kad „pakeltų nuotaiką“. Kavos pertrau jimo. Populiarėdama kava tapo „firmine“ ir poli
kėlės padeda lengviau ištverti ilgas darbo dienas tizuota: juk vartotojų sprendimai, kurios rūšies ka
įstaigose ar mokymąsi vėlų vakarą. Kava yra prie vą gerti ir kur ją pirkti, virto gyvenimo būdo pa
monė, kuri formuoja įpročius, tačiau dauguma Va sirinkimais. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti gerti
karų kultūros žmonių nelaiko kavos mėgėjų nar tik tam tikrą kavą: ekologiškai švarią, be kofeino
komanais. Kava, kaip ir alkoholis, yra socialiai pri (kuris yra natūraliai ištraukiamas) arba „sąžinin
imtinas narkotikas, tačiau visuomenė netoleruoja gai nupirktą“ (per struktūras, mokančias smulkie
kitų narkotikų, pavyzdžiui, marichuanos. Kita ver siems kavos gamintojams besivystančiose šalyse
tus, yra visuomenių, kurios toleruoja marichuanos visą rinkos kainą). Vartotojai gali pasirinkti nuo
ar net kokaino vartojimą, tačiau rūstauja dėl ka latos pirkti mėgstamą produktą iš „nepriklauso
vos bei alkoholio. Sociologus domina, kodėl esama mų“ kavos firmų, šitaip paremdami jas, o ne „kor
šių prieštarų. poracinius“ kavos tinklus, tokius kaip Starbucks.
Trečia, individas, geriantis kavos puodelį, yra Kavos gėrėjai gali nuspręsti boikotuoti kavą, at
įtrauktas į sudėtingą, per visą pasaulį besidriekiantį keliavusią iš šalių, kurioms mažai rūpi žmogaus
socialinių bei ekonominių santykių tinklą. Kava teisės ar aplinkos apsauga. Sociologus domina su
yra produktas, siejantis kai kurių turtingiausių ir pratimas, kaip globalizacija padeda žmonėms aiš
skurdžiausių planetos kampelių žmones: turtingos kiau suvokti, kas vyksta tolimuose žemės kampe
šalys suvartoja didžiulį kiekį kavos, kurią išaugi liuose, ir skatina juos veikti, remiantis naujausio
no skurdžiosios. Tarptautinėje prekyboje kava ver mis žiniomis.
tinama beveik kaip nafta. Daugeliui šalių ji virto
pagrindiniu užsienio valiutos šaltiniu. Kavai ga
minti, gabenti ir paskirstyti reikia nuolatinių san
Studijuojame sociologiją
dorių tarp žmonių, esančių už tūkstančių mylių nuo Sociologinė vaizduotė leidžia mums įžvelgti, jog
kavos gėrėjo. Tirti tokius visuotinius sandorius - daugelis tarsi visai asmeniškų įvykių iš tiesų at
svarbi sociologijos užduotis, kadangi dabar pasau skleidžia didesnio masto problemas. Tarkime, sky
linės socialinės įtakos bei komunikacijos veikia rybų procesas gali nepaprastai varginti žmogų, ku
daugelį mūsų gyvenimo aspektų. riam tenka išgyventi šį, pasak Millso, asmeninį rū
Ketvirta, kavos gurkšnojimo veiksmas leidžia pestį. Bet Millsas nurodo, jog skyrybos kartu yra
numanyti visą praeities socialinę bei ekonominę ir viešoji problema, būdinga visuomenėms, to
raidą. Kavą imta plačiau vartoti tik XIX a. devin kioms kaip dabartinė Britanija, kurioje per dešimtį
tojo dešimtmečio pabaigoje kartu su kitais - šian metų suyra daugiau negu trečdalis visų santuokų.
dien vakariečiams įprastais - maisto produktais, Kitas pavyzdys - nedarbas - gali tapti asmenine
pavyzdžiui, arbata, bananais, bulvėmis ir baltuo tragedija žmogui, išmestam iš darbo ir nepajėgian
ju cukrumi. Beje, gėrimas kilęs iš Vidurinių Ry čiam rasti kito. Tačiau kai į tokią padėtį patenka
tų, bet jį imta masiškai vartoti tik Vakarų plėtros milijonai visuomenės narių ir peržengiamos asme
laikotarpiu - maždaug prieš pusantro šimto me ninės nevilties ribos, tuomet nedarbas tampa vie
tų. Iš esmės visa kava, kurią šiandien geriame, at šąja problema, išreiškiančia plačias socialines ten
keliauja iš buvusių europietiškų kolonijų (Pietų dencijas.
Amerikos bei Afrikos). Ji tikrai nėra „natūrali“ Va Pabandykite šitaip pažvelgti ir į savo gyveni
karų maisto dalis. Kolonijinis palikimas darė ne mą. Visai nebūtina turėti galvoje vien nerimą ke
paprastą įtaką pasaulinės prekybos kava raidai. liančių įvykių. Pavyzdžiui, pasvarstykite, kodėl ap
Penkta, kava yra produktas, apie kurį sukasi skritai vartote šios knygos puslapius, kodėl nu
šiuolaikinės diskusijas dėl globalizacijos, tarptau sprendėte studijuoti sociologiją? Galbūt mokotės
tinės prekybos, žmogaus teisių ir aplinkos nioko vangiai, nenoromis, tik tiek, kiek reikia mokslams
22 1 SKYRIUS
baigti. O gal trokštate plačiau pažinti šį dalyką? tingais būdais struktūrizuojamos ar modeliuoja
Kad ir kokie motyvai jus skatintų, veikiausiai, gal mos įvykių ar veiksmų aibės. Mūsų elgsenai ir tar
nė nenutuokdami, turėsite labai daug bendra su ki pusavio santykiams būdingi pasikartojimai. Kita
tais sociologijos studentais. Jūsų asmeninis spren vertus, socialinė struktūra nėra panaši į fizinę kon
dimas parodo jūsų padėtį platesnėje visuomenėje. strukciją, į kokį nors statinį, stūksantį nepriklau
Ar jums tinka šie apibūdinimai? Esate jaunas? somai nuo žmogaus veiksmų. Visuomenės visa
Baltaodis? Kilęs iš profesionalų ar „baltųjų apy da yra struktūrizuojamos. Kiekvieną akimirką jas
kaklių“ aplinkos? Gal teko ar vis dar tenka papil rekonstruoja sudedamieji „statybiniai blokai“ -
domai dirbti, kad padidintumėte savo pajamas? Ar žmonės, tokie kaip jūs ir aš.
baigę mokslus norėtumėte rasti gerą darbą, tačiau Kaip pavyzdį dar sykį apsvarstykime kavos gė
ne itin linkstate prie knygų? Iš tiesų nežinote, kas rimą. Kavos puodelis neatsiduria jūsų rankose pats
yra sociologija, bet manote, kad ji kažkaip susi savaime. Juk renkatės tam tikrą kavinę, juodą ar
jusi su žmonių elgsena grupėse? Daugiau kaip trys baltą kavą ir taip toliau. Nuspręsdami šitaip veikti,
ketvirtadaliai studentų į visus šiuos klausimus at drauge su milijonais kitų žmonių formuojate ka
sakys teigiamai. Aukštųjų mokyklų studentai nė vos rinką ir darote įtaką kavos gamintojų gyve
ra tipiškas gyventojų visumos atspindys, nes daž nimui, vykstančiam galbūt kažkur už tūkstančių
niau jie yra užaugę privilegijuotesnėje aplinkoje. mylių kitoje pasaulio pusėje.
Taigi jų nuostatos paprastai rodo draugų bei pa
žįstamų požiūrius. Socialinė aplinka, iš kurios at Kaip sociologija
ėjome, stipriai susijusi su mūsų deramo ar nede gali padėti mums gyvenime?
ramo pobūdžio sprendimais.
Dabar tarkime, jog į vieną ar keletą šių klau Sociologija mūsų gyvenime turi daug praktinių
simų atsakėte neigiamai. Gal esate kilę iš mažu bruožų. Šią jos savybę pabrėžė Millsas, kurdamas
mos grupės arba varguomenės? Gal esate viduti savąją sociologinės vaizduotės idėją.
nio amžiaus ar dar vyresni? Tikėtina, kad bet ku
riuo atveju jums teko įveikti slenksčius, kuriuos Kultūrinių skirtybių suvokimas
toliau ir įvardysime. Veikiausiai jums reikėjo pa
Pirma, sociologijos padedami į socialinį pasaulį
kovoti, kad patektumėte į mokymo įstaigą. Gal tu
galime pažvelgti ne tik savo, bet ir kitų akimis.
rėjote įveikti draugų bei kitų asmenų priešišku
Gana dažnai esti, jog teisingai supratę kitų gyve
mą, kilusį jums pasakius, jog ketinate siekti aukš
nimą mes imame geriau suvokti ir jų problemas.
tojo mokslo. O gal esate priversti derinti moky
Praktinė politika vargiai bus sėkminga, jei jos die
mąsi ir tėvystės ar motinystės pareigas, atiman
gėjai nepasirems žiniomis ir aiškiai nesuvoks, ko
čias visą jūsų laiką?
kia jos veikiamų žmonių gyvensena. Taip baltao
Taigi nors visi patiriame supančių socialinių ap
dis socialinis darbuotojas, kuris dirba daugiausia
linkų įtaką, tačiau nesielgiame tiesmukai, taip, kaip
juodaodžių bendruomenėje, neįgis jos narių pa
tos aplinkos lemia. Valdome ir kuriame savo asme
sitikėjimo, jei neišmoks pajusti socialinės patir
nybes. Sociologijos reikalas - tirti sąsajas tarp to,
ties ypatybių, dažnai skiriančių baltaodžius ir juo
kokius mus sukuria visuomenė, ir to, kokius pa
daodžius.
tys save sukuriame. Mūsų veikla struktūrizuoja ap
linkinę socialinę tikrovę - suteikia jai pavidalą -
Politikos padarinių vertinimas
ir drauge šioji socialinė tikrovė struktūrizuoja mū
sų veiklą. Antra, sociologiniai tyrimai praktiškai padeda ver
Socialinė struktūra - svarbi sociologijos są tinti politinių iniciatyvų rezultatus. Užuot pasie
voka. Ji nurodo, kad tikrovėje mūsų gyvenimų so kusi kūrėjų sumanytus tikslus, praktinės reformos
cialines aplinkas formuoja ne atsitiktinės, bet skir programa gali paprasčiausiai žlugti arba sukelti vi
sai nenumatytus ir netinkamus padarinius. Pavyz zultatus. Kodėl taip, o ne kitaip turi būti? Atsa
džiui, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, dau kymas siejasi su pačia dalyko kilme. Sociologija
gelio šalių miestų centruose iškilo didelių muni kalba apie mūsų gyvenimą bei elgseną, o tirti sa
cipalinių namų kvartalai. Buvo siekiama nepasi ve, kaip rodo gyvenimas, sudėtingiausia ir sunkiau
turinčias, lūšnynuose gyvenusias grupes aprūpinti sia.
aukštus reikalavimus atitinkančiais būstais, par
duotuvių patogumais bei kitomis viešosiomis pa
Ankstyvieji teoretikai
slaugomis greta namų. Tačiau tyrimai parodė, jog
persikėlę iš ankstesnių būstų į daugiaaukščių kvar Mums, žmonėms, visada buvo smalsu pažinti sa
talus daugelis žmonių pasijuto atskirti ir nelaimin vo elgsenos ištakas, tačiau daugelį tūkstantmečių
gi. Skurdesnėse miestų dalyse stūksantys daugia pastangos save suprasti priklausė nuo mąstymo bū
aukščiai namai bei prekybos centrai dažnai buvo do, perduodamo iš kartos į kartą. Dažnai šias idėjas
niokojami ir virsdavo plėšikavimų bei kitų smur išreikšdavo religinės nuostatos arba gaubdavo ge
tinių nusikaltimų aplinka. rai žinomi mitai, prietarai ar tradicijos. Objekty
vūs ir sistemingi žmogaus elgsenos ir visuomenės
Savišvieta tyrimai atsirado palyginti neseniai - XVIII a. pa
baigoje. Pagrindinis pertvarkymas - mokslo panau
Trečias ir tam tikrais atvejais svarbiausias daly
dojimas siekiant suprasti pasaulį, o mokslinio po
kas, kurį gali suteikti sociologija, yra savišvieta
žiūrio plėtra iš esmės pakeitė nuostatas ir supra
ir brandesnė savivoka. Kuo daugiau žinosime apie
timą apie tikrovę. Racionalus ir kritinis pažinimas
savo veiksmų priežastis ir visą mūsų visuomenės
palaipsniui iš įvairių sričių išstūmė tradicija bei
veiklą, tuo labiau tikėtina, jog pajėgsime daryti
religija paremtus aiškinimus.
įtaką savo ateičiai. Neturėtume manyti, jog socio
Panašiai kaip fizika, chemija, biologija bei kiti
logija padeda priimti žiniomis paremtus sprendi
mokymo dalykai, iš šio reikšmingo intelektinio
mus vien politikos kūrėjams - kitaip tariant, ga
proceso išsirutuliojo ir sociologija. Sociologijos
lingoms grupėms. Nereikėtų tikėti, kad vykdyda
ištakos glūdi daugelyje radikalių pokyčių, kuriuos
mi savo politiką valdantieji visuomet atsižvelgs į
pradėjo „dvi didžiosios revoliucijos“, įvykusios
silpnesniųjų ar neprivilegijuotųjų interesus. Daž
XVIII-XIX a. Europoje. Šie esminiai įvykiai ne
nai sociologiniai tyrimai gali duoti naudos saviš
atpažįstamai pakeitė gyvenseną, kurią žmonės pa
vietos grupėms, padėdami joms veiksmingai at
laikė tūkstančius metų. 1789 metų Prancūzijos re
siliepti į valdžios politiką ar pačioms formuoti po
voliucija buvo pasaulietinių idėjų ir vertybių - to
litines iniciatyvas. Savigalbos grupės, kaip antai,
kių kaip laisvė ir lygybė - triumfas prieš tradici
anoniminių alkoholikų, arba visuomeniniai sąjū
nę socialinę tvarką. Tuomet susibūrė galinga ir
džiai, tokie kaip aplinkosaugos, yra socialinių gru
veikli jėga, kuri tolydžio pasklido po Žemės ru
pių, kurios tiesiogiai ir iš tiesų sėkmingai siekia
tulį ir tapo pagrindiniu moderniojo pasaulio ele
praktinių reformų, pavyzdžiai.
✓ mentu. Antra didžioji revoliucija įvyko Britani
joje XVIII a. pabaigoje ir tik vėliau apėmė kitas
Sociologinės minties raida Europos šalis, Šiaurės Ameriką ir pan. Tai buvo
pramonės revoliucija, nulėmusi esmines socia
Kai studentai pradeda mokytis sociologijos, jie nu lines bei ekonomines transformacijas, kurios su
stemba, su kokia požiūrių įvairove tenka susidurti. po besiplėtojančias technologines naujoves, tokias
Sociologija niekada nebuvo disciplina, kurios są kaip garo energija ir mašinų įranga. Pramonės au
vokų visuma būtų pripažinta pagrįsta. Sociologai gimas sukėlė milžinišką valstiečių migraciją iš
dažnai tarpusavyje ginčijasi, kaip tirti žmogaus kaimo į fabrikus bei gamyklas. To padarinys bu
elgseną ir kaip geriausiai interpretuoti tyrimų re vo staigi miestų plėtra ir naujų socialinių santy
24 1 SKYRIUS
kių formų atsiradimas. Visa tai stulbinamai pakeitė

socialinio pasaulio vaizdą, taip pat ir daugelį as
meninių įpročių. Šiandien daugiausia mūsų val
gių bei gėrimų, tokių kaip kava, gaminama pra
moniniu būdu.
Regėdami greitą tradicinių gyvensenų nykimą,
mąstytojai turėjo iš naujo perprasti ir visuomenės,
ir gamtos pasaulį. Šias revoliucijas lydintys įvy
kiai į savo verpetą įsuko ir sociologijos pradinin
kus. XIX a. mąstytojams reikėjo nemažai pastangų
tų naujovių apraiškoms ir galimiems padariniams
suvokti, taip pat ir atsakyti į klausimus: kas yra
žmogaus prigimtis? kodėl visuomenės struktūra
būtent tokia? kaip ir kodėl keičiasi visuomenės?
Šiuos dalykus tebenagrinėja ir dabartiniai socio
logai.
Auguste’as Comte’as
Nėra žmogaus, kuris pats vienas pajėgtų sukurti
ištisą tyrimų sritį, taigi ankstyvąją sociologinę
Auguste’as Comte’as (1798-1857)
mintį formavo daugelis mokslininkų. Čia ypač iš
skirtinas prancūzų autorius Auguste’as Comte‘as
(Ogiustas Kontas, 1798-1857) jau vien todėl, kad
būtent jis sukūrė žodį „sociologija“. Iš pradžių
Comte‘as vartojo terminą „socialinė fizika“, bet nijos gerovę. Comte‘as teigė, jog visuomenė pa
jį taikė ir kai kurie mąstytojo varžovai. Norėda klūsta nekintamiems dėsniams maždaug taip pat,
mas atskirti savo ir kitų požiūrius, Comte‘as išrado kaip ir fizinis pasaulis.
terminą „sociologija“, siekdamas apibūdinti daly Comte‘as įsivaizdavo sociologiją kaip pozity
ką, kurį jis norėjo sukurti. vųjį mokslą. Jis tikėjo, kad visuomenei tirti socio
Comte‘o mąstymas atspindi audringus jo am logija turėtų taikyti tuos pačius griežtus moksli
žiaus įvykius. Prancūzijos revoliucija iš esmės pa nius metodus, kuriuos naudoja fizika ar chemija
keitė visuomenę, o pramonės augimas - tradicinį fiziniam pasauliui nagrinėti. Pozityvizmas teigia,
šalies žmonių gyvenimą. Comte‘as siekė sukurti kad mokslas turi domėtis tik ta tikrove, kurią ga
mokslą apie visuomenę, kuris paaiškintų sociali lima tiesiogiai stebėti. Remiantis nuodugniais, jus
nio pasaulio dėsnius taip, kaip gamtos mokslai linio pobūdžio stebėjimais, galima aptikti dėsnius,
aiškina fizinio pasaulio funkcionavimą. Nors Com- paaiškinančius santykį tarp stebimųjų reiškinių.
te‘as pripažino, kad kiekviena mokslo disciplina Supratę priežastinius įvykių ryšius, mokslininkai
turi savą nagrinėjimo objektą, tačiau manė, jog vi galės numatyti ateities įvykių raidą. Pozityvisti
sas jas vienija bendra logika ir mokslinis meto nė sociologijos traktuotė vadovaujasi nuostata, kad
das, kuriuo remiantis siekiama atskleisti visuoti visuomenės pažinimo pagrindą sudaro empiriniai
nius dėsnius. Kaip gamtos pasaulio dėsnių atra duomenys, sukaupti stebint, lyginant bei eksperi
dimas leidžia mums kontroliuoti bei numatyti įvy mentuojant.
kius, taip atradę žmonių visuomenę valdančius dės Comte‘o trijų pakopų dėsnis nustato, kad žmo
nius pajėgtume kreipti savo likimą ir tobulinti žmo- nija, stengdamasi suvokti pasaulį, perėjo tris jo pa
žinimo etapus: teologinį, metafizinį ir pozityvųjį.

Teologinėje pakopoje, arba tarpsnyje, mintis krei
pė religinės idėjos ir tikėjimas, kad visuomenė yra
Dievo valios išraiška. Metafiziniu tarpsniu, kuris
įsivyravo maždaug Renesanso laikais, atsirado ne
be antgamtiški, o natūralūs visuomenės vaizdiniai.
Pozityviajame etape, kurį pradėjo Koperniko, Ga
lilėjaus bei Niutono atradimai bei laimėjimai,
mokslinės metodikos imtos taikyti socialiniam pa
sauliui. Remdamasis šiuo požiūriu, Comte‘as lai
kė sociologiją vėliausiai susiformavusiu mokslu -
po fizikos, chemijos ir biologijos, tačiau reikšmin
giausiu ir sudėtingiausiu iš visų mokslų.
Vėlyvuoju veiklos laikotarpiu Comte‘as kūrė
ambicingus planus pertvarkyti ir Prancūzijos, ir
apskritai visas žmonių visuomenes pagal savo so
ciologinę koncepciją. Jis ragino įdiegti „žmoni
jos religiją“, kuri mokslinio pagrįstumo labui at
mestų tikėjimą bei dogmas. Pagal Comte‘ą, socio
logija taptų šios naujos religijos ašimi. Moksli
ninkas giliai suvokė savo visuomenės būseną, ne Ėmile’is Durkheimas (1858-1917)
rimavo dėl industrializacijos sukurtos nelygybės
ir jos grėsmės socialinei sanglaudai. Ilgalaikiu
sprendimu jis laikė moralinę santarvę, kuri, vie
ną kartą sukurta, padėtų reguliuoti ar išsaugoti
juos empiriškai. Durkheimas, kaip pirma Com-
drauge visuomenę, nepaisant naujų nelygybės pa
te‘as, manė, jog socialinį gyvenimą privalu tirti
vyzdžių. Nors Comte‘o visuomenės pertvarkos vi
taip objektyviai, kaip gamtos mokslai tiria gam
zija niekada nebuvo įgyvendinta, jo įnašas į vi
tinį pasaulį. Jis suformulavo pirmąjį savo garsų
suomenės mokslo sisteminimą bei vienijimą tu
sociologijos principą: „Tirti socialinius faktus kaip
rėjo didelės reikšmės ir padėjo įtvirtinti sociolo
daiktus'“. Tai reiškė, kad socialinį gyvenimą ga
giją kaip akademinę discipliną.
lima nagrinėti taip tiksliai, kaip ir gamtinius ob
jektus ar įvykius.
Ėmile’is Durkheimas Durkheimo raštai apėmė platų temų spektrą. Jis
Kito prancūzų mąstytojo Ėmile’io Durkheimo gvildeno tris pagrindines temas: sociologijos kaip
(1858-1917) raštai moderniajai sociologijai turėjo empirinio mokslo reikšmę, asmenybės formavimą
gerokai didesnį poveikį negu Comte‘o kūriniai. si ir naujos socialinės tvarkos susidarymą, paga
Durkheimas kai kuriais atžvilgiais sėmėsi minčių liau moralinio autoriteto visuomenėje ištakas bei
iš Comte‘o darbų, bet, kita vertus, daugelį pirm pobūdį. Su Durkheimo idėjomis vėl susidursime,
tako idėjų laikė pernelyg spekuliatyviomis ir ne aptardami religiją, deviacijas ir nusikalstamumą,
apibrėžtomis, manė, kad Comte‘ui nepavyko įgy taip pat darbą ir ekonominį gyvenimą.
vendinti savo programos - sukurti moksliškai pa Durkheimo nuomone, svarbiausia sociologijos
grįstos sociologijos. Durkheimas laikė sociologi intelektinių pastangų sritis - socialinių faktų ty
ją nauju mokslu, kurį būtų galima pasitelkti tra rimai. Užuot taikę sociologinius metodus indivi
diciniams filosofijoms klausimams aiškinti, tiriant dams tirti, sociologai turėtų nagrinėti socialinius
26 1 SKYRIUS
faktus - socialinio gyvenimo aspektus, formuojan seną reguliuoja bendrųjų vertybių ir papročių vi
čius mūsų kaip individų veiksmus, tokius kaip eko suma. Savo pirmame stambiame veikale The Di-
nomikos būklė ar religijos įtaka. Durkheimas ma vision of Labour in Society, 1893 („Darbo pasida
nė, jog visuomenės turi savaiminę tikrovę - ki lijimas visuomenėje“), Durkheimas pateikė socia
taip tariant, kad visuomenė yra kažkas daugiau, linės kaitos analizę, teigiančią, jog industrinės eros
negu atskirų jos narių veiksmai bei interesai. Pa atėjimas reiškė naujos rūšies solidarumo atsira
sak Durkheimo, socialiniai faktai - tai būdai veikti, dimą. Pateikdamas šį argumentą, Durkheimas
mąstyti ar jausti, kurie individų atžvilgiu yra išori priešpriešino du solidarumo tipus - mechanišką
niai ir turi savaiminę realybę, esančią už paskirų jį ir organiškąjį solidarumą - bei siejo juos su dar
žmonių gyvenimų bei suvokimų. Kitas socialinių bo pasidalijimu, su vis didesniais skirtumais tarp
faktų požymis - jie turi prievartos galią veikti in įvairių darbų.
dividus. Tačiau žmonės ne visuomet pripažįsta, jog Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms
varžanti socialinių faktų prigimtis yra prievarti būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi
nė. Taip atsitinka, nes žmonės paprastai laisva va mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma vi
lia paklūsta socialiniams faktams, tikėdami vei suomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sie
kią kaip patys pasirinko. O iš tikrųjų, kaip teigia ja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie ben
Durkheimas, žmonės paprasčiausiai laikosi mode dri įsitikinimai turi represinę galią - bendruome
lių, būdingų savo visuomenei. Žmogaus veiksmus nė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį
socialiniai faktai gali varžyti įvairiais būdais - pra konvenciniam gyvenimo būdui. Šitaip individui
dedant tiesiogine bausme (pavyzdžiui, kai nusi beveik nelieka galimybių nesutikti su bendrąja
kalstama) arba socialiniu atstūmimu (kai nepriim nuomone. Todėl mechaniškąjį solidarumą grindžia
tinai elgiamasi) ir baigiant tiesiog nesupratimu (ne konsensas ir panašūs įsitikinimai. Tačiau dėl in
tinkamai vartojant kalbą). dustrializacijos bei urbanizacijos darbo pasidali
Durkheimas sutiko, kad socialinius faktus sun jimas didėjo ir šitaip prisidėjo prie šios solidaru
ku tirti. Jie nematomi, nematerialūs, jų negalima mo formos iširimo. Sudėtingesnėse visuomenėse
tiesiogiai stebėti. Todėl socialinių faktų ypatybes - dėl užduočių specializacijos ir didėjančios so
tenka atskleisti netiesiogiai, analizuojant jų pada cialinės diferenciacijos - turėtų atsirasti nauja tvar
rinius ar atsižvelgiant į pastangas šiems faktams ka, kuriai būdingas organiškasis solidarumas, teigė
apibrėžti: įstatymus, religinius tekstus ar rašyti Durkheimas. Visuomenes, pasižyminčias orga
nes elgesio taisykles. Durkheimas pabrėžė, jog ti niškuoju solidarumu, išsaugo ekonominė žmonių
riant socialinius faktus svarbu atmesti prietarus ir tarpusavio priklausomybė ir pripažįstama kitų įna
ideologiją. Mokslinė nuostata reikalauja proto, ku šo svarba. Plėtojantis darbo pasidalijimui, žmo
ris yra atviras jusliniams duomenims ir laisvas nuo nės ima vis labiau priklausyti vieni nuo kitų, nes
išankstinių idėjų. Durkheimas laikėsi nuomonės, kiekvienam asmeniui reikia prekių bei paslaugų,
jog mokslines koncepcijas galima kurti, tik remian kurias gamina ir tiekia kiti. Kuriant socialinį kon-
tis moksline praktika. Jis kvietė sociologus tirti, sensą, bendrųjų įsitikinimų vietą pradeda užimti
kokie iš tiesų yra daiktai, ir kurti naujas sąvokas, ekonominis abipusiškumas ir tarpusavio priklau
atspindinčias tikrąją socialinių daiktų kilmę. somybės ryšiai.
Kaip ir kitiems sociologijos kūrėjams, Durk- Šiuolaikinio pasaulio kaitos procesai tokie spar
heimui rūpėjo permainos, keičiančios jo laikų vi tūs ir stiprūs, jog sukelia didelių socialinių pro
suomenę. Jį ypač domino socialinis bei moralinis blemų. Jie gali ardyti tradicinius gyvenimo būdus,
solidarumas - kitaip tariant, tai, kas išlaiko visuo moralę, religijas bei kasdienybės modelius, neteik
menę vieningą, neleidžia jai panirti į chaosą. So dami naujų aiškių vertybių. Šias kupinas nerimo
lidarumas palaikomas tuomet, kai individai yra sąlygas Durkheimas siejo su anomija - tikslo pra
sėkmingai integruoti į socialines grupes, o jų elg radimo ar nevilties jausmu, kurį sukelia moder-
Durkheimo studija apie savižudybę

Vienu iš klasikinių sociologijos veikalų individo ir vi nė protestantų laisvė reiškia, kad prieš Dievąjie „stoja
suomenės ryšiams tirti laikoma Ėmile’io Durkheimo vienui vieni“. Nuo savižudybės apsaugo ir santuoka,
studija apie savižudybę (Durkheim, 1952, pirmasis nes integruoja individus į stabilius socialinius santy
leid. 1897). Nors žmonės mano esą laisvi rinktis ir kius - tuo tarpu vienišiai visuomenėje lieka labiau
vykdyti savo valią, tačiau jų elgseną dažnai mode atskirti. Savižudybių retėjimą karo metu, pasak Durk
liuoja bei formuoja socialiniai veiksniai. Durkheimo heimo, galima traktuoti kaip sustiprėjusios socialinės
tyrimas parodė, jog socialinė tikrovė daro įtaką net integracijos ženklą.
itin asmeniškiems - tokiems kaip savižudybė - Anomines savižudybes sukelia socialinės regu
veiksmams. liacijos stygius. Durkheimas nurodo socialines ano-
Savižudybė tyrinėta ir iki Durkheimo, bet būtent mijos sąlygas, kai dėl staigios visuomenės kaitos ar
jis pirmasis pareikalavo ją aiškinti sociologiškai. So nestabilumo „nelieka jokių normų“. Išnykus nekinta
cialinių veiksnių įtaką savižudybei pripažino savo dar miems normų bei troškimų atramos taškams, gali su
buose ir ankstesni mokslininkai, tačiau aiškindami trikti žmonių padėties ir siekių pusiausvyra - taip at
individo savižudybės tikimybę jie ieškojo rasės, kli sitinka ekonomikos suiručių metu ar kilus individua
mato, psichinių sutrikimų ar panašių argumentų. Tuo liam konfliktui, pavyzdžiui, skyryboms.
tarpu Durkheimo nuomone, savižudybė yra sociali Altruistinės savižudybės įvyksta, kai žmogus esti
nis faktas, kurį įmanoma paaiškinti tik kitais sociali „pernelyg integruotas“ - susietas labai stipriais so
niais faktais. Savižudybė yra daugiau negu tik indi cialiniais saitais, o visuomenę vertina labiau negu
vidualių veikų suma - tai reiškinys, turintis sistemi patį save. Tokiu atveju savižudybė tampa auka dėl
nių požymių. „didesnio gėrio“. Japonų kamikadzės ar islamo savi
Nagrinėdamas oficialias savižudybių Prancūzijoje žudžiai sprogdintojai yra altruistinių savižudybių pa
ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmo vyzdžiai. Durkheimo nuomone, jos būdingos tradici
nių kategorijos linkusios žudytis dažniau negu kitos. nėms visuomenėms, kuriose vyrauja mechaniškasis
Pavyzdžiui, jis atrado, jog vyrai žudėsi dažniau negu solidarumas.
moterys, protestantai - dažniau negu katalikai, turtuo Paskutinis savižudybės tipas yra fatalistinė savi
liai - dažniau negu skurdžiai, o vienišiai - dažniau žudybė. Nors Durkheimas manė, jog tokios savižu
negu susituokę. Durkheimas taip pat pastebėjo ten dybės menkai susijusios su dabartimi, jis buvo įsiti
denciją jog karų metais savižudybių retėja, o ekono kinęs, kad jos įvyksta tuomet, kai visuomenė perne
mikos kaitos ar nestabilumo laikotarpiu - dažnėja. lyg kontroliuoja individą. Patirdamas priespaudą indi
Šie atradimai leido Durkheimui padaryti išvadą vidas ima jaustis bejėgis prieš likimą ar visuomenę.
kad individo atžvilgiu egzistuoja išorinės socialinės Visuomenės skiriasi savižudybių dažniu, tačiau
jėgos, kurios daro įtaką savižudybių dažniui. Šį savo atskirose visuomenėse ilgainiui atsiskleidžia tam tikri
aiškinimą mokslininkas susiejo su socialinio solidaru sisteminiai modeliai. Durkheimas laikė tai įrodymu,
mo idėja ir visuomenės turimais dviejų rūšių saitais jog egzistuoja atitinkamos socialinės jėgos, veikian
- socialine integracija ir socialine reguliacija. Durkhei čios savižudybių dažnį. Savižudybių dažnio tyrinėji
mas manė, jog žudytis mažiau linkę tie žmonės, kurie mas atskleidžia, kaip individų veiksmuose galima ap
tvirtai integruoti į socialines grupes ir kurių troškimus tikti bendruosius socialinius modelius.
bei siekius reguliuoja socialinės normos. Remdama Paskelbtoji Durkheimo studija Savižudybė ilgai
sis santykiniu integracijos bei reguliacijos buvimu ar niui susilaukė daug kritikos, ypač dėl to, kaip Durk
nebuvimu, jis išskyrė keturis savižudybių tipus. heimas naudojosi oficialiąa statistika, taip pat todėl,
Egoistinės savižudybės įvyksta dėl menkos in kad jis atmetė nesocialines įtakas savižudybei ir pri
tegracijos į visuomenę - individas žudosi, kai yra at mygtinai reikalavo kartu klasifikuoti visus savižudy
skirtas nuo kitų arba kai esti susilpnėję ar nutrūkę jo bės tipus. Vis dėlto šis veikalas tebėra klasika, o jo
ryšiai su grupe. Pavyzdžiui, katalikų savižudybių re pamatiniai teiginiai ir dabar reikšmingi: pasirodo, so
tumą galima paaiškinti tuo, kad jie turi stiprias socia ciologiškai aiškinti reikia ir tokį asmenišką veiksmą
lines bendruomenes, tuo tarpu asmeninė ir morali kaip savižudybė.
28 1 SKYRIUS
nusis socialinis gyvenimas. Moderni socialinė rai

da sugriauna tradicinę moralės priežiūrą bei stan
dartus, kuriuos paprastai teikdavo religija, todėl
daugelis moderniųjų visuomenių individų junta,
kad jų kasdieniam gyvenimui stinga prasmės.
Vienas garsiausių Durkheimo tyrimų (žr. tekstą
rėmeliuose p. 27) skirtas savižudybės analizei. Sa
vižudybė atrodo esanti grynai asmeninis veiksmas,
visiškos vidinės asmens nevilties padarinys. Ta
čiau Durkheimas parodė, jog savižudiškai elgse
nai lemiamą įtaką daro socialiniai veiksniai - tarp
jų ir anomija. Matyti, kad savižudybių dažnis metų
metus kartojasi, ir šiuos pavyzdžius būtina aiškinti
sociologiškai.
Karlas Marxas
Karlo Marxo (1818-1883) idėjos smarkiai skyrėsi
nuo to, ką teigė Comte‘as ir Durkheimas. Kita ver
tus, Marxas, kaip ir jie, siekė paaiškinti visuome
nėje vykusius pokyčius pramonės revoliucijos lai
kais. Jaunystėje Marxas dėl savo politinės veik
los konfliktavo su Vokietijos valdžia, trumpai pa Karlas Marxas (1818-1883)
sitraukė į Prancūziją, vėliau jis kaip tremtinys nuo
latos gyveno Britanijoje. Jis pats matė gamyklų
slo elementus. Pirmasis yra kapitalas - bet koks
ir pramonės gamybos augimą, taip pat dėl to at
turtas, taip pat ir pinigai, mašinos ar net gamyk
siradusią nelygybę. Marxą domino Europos dar
los, kurį galima naudoti ar investuoti būsimam tur
bininkų judėjimas ir socialistinės idėjos - visa tai
tui kurti. Kapitalo kaupimą lydi antrasis elemen
atsispindėjo jo veikaluose, nagrinėjančiuose įvai
tas -samdomasis darbas. Samdomasis darbas su
riausias temas. Marxo tyrinėjimai daugiausia apė
sijęs su darbininkais, kurie neturi nuosavų pragy
mė ekonominius klausimus, tačiau jam visuomet
venimo priemonių, todėl privalo susirasti darbą,
rūpėjo susieti ekonomikos problemas ir socialines
kurį suteikia kapitalo savininkai. Marxas manė, jog
institucijas, todėl jo kūriniuose buvo ir tebėra apstu
kapitalo savininkai, arba kapitalistai, sudaro val
sociologinių įžvalgų. Netgi aršiausi Marxo kriti
dančiąją klasę, o dauguma gyventojų - samdomųjų
kai pripažįsta jo darbų svarbą sociologijos raidai.
darbuotojų, arba darbininkų, klasę. Industrializa
cijai plečiantis, daugybė valstiečių, kurie anksčiau
Kapitalizmas ir klasių kova
išsilaikydavo dirbdami žemę, patraukė į augančius
Marxas rašė apie įvairius istorijos tarpsnius, bet miestus ir padėjo formuotis miesto pramonės dar
labiausiai domėjosi kaita naujaisiais laikais. Pa bininkų klasei. Ši darbininkų klasė dar vadinama
sak jo, svarbiausi pokyčiai buvo susiję su kapi proletariatu.
talizmo plėtra. Kapitalizmas - tai gamybos sis Pasak Marxo, kapitalizmui, kaip klasių siste
tema, kuri iš esmės skiriasi nuo ankstesnių isto mai, iš prigimties būdingi konfliktiniai klasių san
rinių ekonomikos sistemų, nes apima daugybei var tykiai. Beje, kapitalo savininkai ir darbininkai pri
totojų parduodamų prekių bei paslaugų gamybą. klauso vieni nuo kitų - kapitalistams reikia dar
Marxas išskyrė du pagrindinius kapitalistinio ver- bo, o darbininkams atlyginimų - tačiau šiai pri
klausomybei itin stinga pusiausvyros. Klasių tar ir į daugybę žmonių, kurie menkai pelnosi iš sa
pusavio santykiai yra išnaudotojiški, nes darbinin vo darbu kuriamų turtų. Taigi ekonomikos siste
kai beveik arba visiškai neturi galimybės kontro ma remsis bendruomenine nuosavybe ir bus su
liuoti savo darbo, o darbdaviai gali gauti pelno, kurta visuomenė, humaniškesnė už šiandien žino
pasisavindami darbininkų darbo vaisius. Marxas mą. Marxas buvo įsitikinęs, jog ateities visuome
manė, kad ilgainiui klasių konfliktas dėl ekono nėje gamyba bus pažangesnė ir efektyvesnė negu
minių išteklių vis aštrės. kapitalizmo laikais.
Marxo veikalai nepaprastai paveikė XX a. pa
Socialinė kaita: saulį. Dar visai neseniai daugiau negu trečdalis Že
materialistinė istorijos samprata mės gyventojų priklausė tokioms visuomenėms,
kaip Sovietų sąjunga ir Rytų Europos šalys, kurių
Marxas savo požiūrį grindė koncepcija, kurią pats vyriausybės teigė esančios įkvėptos Marxo idėjų.
vadino materialistine istorijos samprata. Pagal
šį požiūrį, pagrindiniai socialinės kaitos šaltiniai
Maxas VVeberis
yra anaiptol ne žmonių idėjos ar vertybės: pirmiau
sia ir kur kas labiau kaitą skatina ekonominiai Maxo Weberio (1864-1920), kaip ir Marxo, ne
veiksniai. Istorijos raidą motyvuoja klasių tarpu galima vadinti tiesiog sociologu - jį domino ir jau
savio konfliktai - jie yra tikrasis „istorijos varik dino daugelio sričių klausimai. Gimęs Vokietijoje
lis“. Marxo teigimu, „iki šiol visa žmonijos isto ir čia praleidęs didžiąją savo akademinės karjeros
rija buvo klasių kovos istorija“. Nors mokslinin dalį, Weberis buvo itin didelis eruditas. Jo veikalai
kas daugiausia dėmesio skyrė kapitalizmui ir mo apėmė ekonomikos, teisės, filosofijos ir lyginamo
derniajai visuomenei, jis taip pat tyrinėjo istori sios istorijos, taip pat sociologijos sritis. Daugelyje
nę visuomenių raidą. Pasak Marxo, socialinės sis savo darbų mokslininkas nagrinėjo šiuolaikinio ka
temos nuo vieno gamybos būdo pereina prie kito pitalizmo raidą ir ypatumus, skiriančius modernią
dėl savo ekonomikos prieštaravimų - kartais tai ją visuomenę nuo ankstesnių socialinės organiza
vyksta laipsniškai, o kartais revoliuciškai. Marxas cijos formų. Atlikęs keletą empirinių tyrimų, We-
šitaip aprašė istorinių tarpsnių raidą: iš pradžių eg beris suformulavo kai kuriuos pagrindinius mo
zistavo pirmykštės medžiotojų ir maisto rinkėjų derniųjų industrinių visuomenių požymius ir nu
bendruomenės, po to - senovės vergovinės siste statė svarbiausias sociologinių diskusijų kryptis,
mos, kurias pakeitė feodalinės, padalijusios žmo kurios sociologams yra itin reikšmingos ligi šiol.
nes į žemvaldžius ir baudžiauninkus. Pirklių bei Kaip ir kiti ano meto mąstytojai, Weberis sie
amatininkų atsiradimas reiškė, jog formuojasi nau kė suprasti socialinės kaitos kilmę bei priežastis.
ja verslininkų, arba kapitalistų, klasė, siekianti pa Jis patyrė Marxo įtaką, bet kartu stipriai kritika
keisti kilminguosius žemvaldžius. Marxo teigimu, vo kai kurias pagrindines jo nuostatas. Weberis at
kaip kapitalistai susivienijo feodalinei tvarkai nu metė materialistinę istorijos sampratą, o klasių
versti, taip ir patys bus pakeisti, o tuomet įsivy konfliktui skyrė mažiau reikšmės negu Marxas. Jis
raus nauja tvarka. pripažino ekonominių veiksnių svarbą, tačiau lai
Marxas tikėjo neišvengiama darbininkų revo kėsi nuomonės, kad idėjos ir vertybės taip pat daro
liucija, kuri nušluos kapitalistinę sistemą ir pa didelę įtaką socialiniams pokyčiams. Priešingai ki
skelbs naują visuomenę, kurioje nebus jokių kla tiems ankstyviesiems sociologams, Weberis ma
sių -jokio didžiulio atotrūkio tarp turtuolių ir var nė, jog sociologija turi sutelkti dėmesį [socialuų
gšų. Marxas nemanė, kad išnyks įvairios nelygy veiksmą, o ne į struktūras. Jis teigė, jog žmogaus
bės formos tarp individų. Pagal jį, veikiau turėtų motyvacijos ir idėjos - tai kaitos priežastys, kad
išnykti visuomenės susiskaidymas į negausią klasę, idėjos, vertybės ir įsitikinimai turi galią sukelti per
monopolizavusią ekonomikos bei politikos galias, mainas. Pasak Weberio, individai geba laisvai
30 1 SKYRIUS
Svarbus Weberio sociologinio rakurso dėmuo

- idealiojo tipo samprata. Idealieji tipai - tai abst-
raktieji, arba analitiniai modeliai, kuriuos galima
pasitelkti siekiant suprasti pasaulį. Tikrovėje ide
aliųjų tipų nėra arba beveik nėra - dažnai aptin
kami tik kai kurie jų požymiai. Kita vertus, šie hi-
poteziniai dariniai gali būti labai naudingi, nes ly
ginant su idealiuoju tipu galima suprasti kiekvie
ną tikrovės pasaulio situaciją. Šitaip idealieji ti
pai panaudojami kaip nekintami atskaitos princi
pai. Svarbu pabrėžti, jog „idealusis“ tipas nėra
koncepcija, sietina su tobulu, arba trokštamu, tiks
lu. Jis turėjo galvoje vien „grynąją“ tam tikro
reiškinio formą. Idealiuosius tipus Weberis taikė
savo veikaluose, kuriuose nagrinėjo biurokratijos
ir rinkos formas.
Racionalizacija
Weberio požiūriu, moderniosios visuomenės for
mavimasis tiesiogiai susijęs su svarbiais socialinio
veiksmo pavyzdžių pokyčiais. Jis manė, jog žmo
Maxas Vėberis (1864-1920)
nės tolsta nuo tradicinių įsitikinimų, pagrįstų prie
tarais, religija, papročiais bei įsisenėjusiais įpro
veikti ir formuoti ateitį. Priešingai Durkheimui ir čiais. Kita vertus, individai vis dažniau pasitelkia
Marxui, jis nemanė, jog struktūros yra išorinės in racionalius, instrumentinius skaičiavimus, kai nori
dividų atžvilgiu ar nuo jų nepriklauso. Teisingiau įvertinti efektyvumą ir būsimus padarinius. Indust
būtų teigti, kad visuomenės struktūras formuoja rinė visuomenė palieka mažai vietos jausmams ir
sudėtinga veiksmų sąveika. Sociologijos užduo neskatina ko nors daryti vien todėl, kad šitaip tvar-
tis - suprasti prasmes, siejamas su šiais veiksmais. kytasi iš kartos į kartą. Mokslo, moderniųjų tech
Dėmesys socialiniams veiksmams atsispindi kai nologijų ir biurokratijos raidą Weberis aprašė kartu
kuriuose reikšmingiausiuose Weberio veikaluose, kaip racionalizaciją - socialinio bei ekonominio
kuriuose nagrinėjama, kuo ypatinga Vakarų visuo gyvenimo organizavimą, vadovaujantis efektyvu
menė, palyginti su kitomis didžiosiomis civiliza mo principais ir remiantis techninėmis žiniomis.
cijomis. Jis tyrė Kinijos, Indijos bei Artimųjų Rytų Tradicinėse visuomenėse žmonių nuostatas ir ver
religijas ir šiais tyrinėjimais padarė didžiulį įna tybes daugiausia lemdavo religija bei įsisenėję pa
šą į religijos sociologiją. Lygindamas pagrindines pročiai, tuo tarpu moderniajai visuomenei būdin
Kinijos bei Indijos ir Vakarų religines sistemas, ga racionalizacija, apimanti vis daugiau gyveni
Weberis padarė išvadą, jog kapitalizmo atsiradi mo sričių - pradedant politika ir religija, baigiant
mą stipriai veikė tam tikri krikščioniškojo tikėji ekonomine veikla.
mo bruožai. Priešingai Marxo nuomonei, kapita Weberio požiūriu, pramonės revoliucija ir ka
lizmo pasaulėžiūrą formavo ne vien ekonominiai pitalizmo atsiradimas rodo platesnę racionaliza
pokyčiai. Pasak Weberio, kultūrinės idėjos bei ver cijos tendenciją. Kapitalizmo sąlygomis įsigali ne
tybės padeda formuoti visuomenę ir kiekvieno as klasių konfliktai, kaip manė Marxas, o besiformuo
mens individualius veiksmus. jančios plačios apimties struktūros - mokslas ir
Pamirštoji pirmtakė
Be abejo, Comte‘as, Durkheimas, Marxas ir Webe-
ris yra pagrindiniai sociologijos kūrėjai, tačiau tuo me
tu būta ir kitų reikšmingų mąstytojų, kurių įnašus į šį
mokslątaip pat reikėtų įvertinti. Kaip ir daugelis moks
lo sričių, sociologija ne visada laikėsi savo idealo pri
pažinti svarbiu kiekvieną mąstytoją, kurio darbas tik
rai šito nusipelno. „Klasikos“ laikotarpiu - XIX a. pa
baigoje ir XX a. pradžioje - galimybė tapti profesio
naliu sociologu buvo suteikiama tik retai moteriai ar
rasinės mažumos atstovui. Tačiau ir tuos kelis, ku
riems pavyko atlikti išliekamąją vertę turinčius so
ciologinius tyrimus, dažnai ignoruodavo šios srities
profesionalai. Šiandien tokios asmenybės, kaip Har-
riet Martineau, nusipelno sociologų dėmesio.
Harriet Martineau
Harriet Martineau (1802-1876) vadinama „pirmąja
Harriet Martineau (1802-1876) v
moterimi sociologe“, tačiau jos, kaip ir Marxo su We-
beriu, nederėtų laikyti vien sociologe. Martineau gi
mė ir mokėsi Anglijoje, parašė per penkiasdešimt tus, tarp jų - pagrindines politines, religines bei so
knygų, daugybę straipsnių. Šiandien Martineau ver cialines institucijas. Antra, ji atkakliai tvirtino, kad vi
tinama todėl, kad būtent ji supažindino Britaniją su suomenės analizė turi apimti moterų gyvenimo su
sociologija, išversdama pamatinį šios srities veikalą pratimą. Trečia, Martineau pirmoji sociologo akimis
- Comte‘0 Positive Philosophy („Pozityvioji filosofi pažvelgė į anksčiau nepaisytus dalykus, kaip antai:
ja“) (Rossi, 1973). Ji pirmoji atliko tiesioginius siste santuoką vaikus, namų ir religinį gyvenimą, taip pat
minius Amerikos visuomenės tyrimus. XIX a. ketvir rasių santykius. Martineau rašė, jog „vaikų kamba
tajame dešimtmetyje Martineau apkeliavo Jungtines rys, buduaras ir virtuvė yra puikios mokyklos, kurio
Valstijas ir šių tyrimų pagrindu parašė knygą Soc/e- se išmokstama moralės bei manierų“ (Martineau,
ty in America („Visuomenė Amerikoje“). Šiandien 1962: 53). Pagaliau ji pabrėžė, kad sociologai turėtų
Martineau darbai reikšmingi sociologams dėl kelių ne vien stebėti, bet ir veikti taip, kad duotų naudą
priežasčių. Pirma, mokslininkė teigė, jog, tyrinėjant visuomenei. Todėl mokslininkė aktyviai gynė moterų
visuomenę, būtina kreipti dėmesį į visus jos aspek- teises ir pasisakė už vergų išlaisvinimą.
biurokratija. Mokslinį Vakarų pobūdį Weberis lai Racionalizacijos padarinius Weberis vertino
kė vienu išskirtiniausių jų bruožų. Augant ekono anaiptol ne optimistiškai. Jis baiminosi modernio
mikai ir stiprėjant politiknei sistemai, plečiasi ir sios visuomenės kaip sistemos, kuri, bandydama
biurokratija - vienintelis būdas daugybei žmonių reguliuoti visas socialinio gyvenimo sritis, gali su
veiksmingai organizuoti. Norėdamas apibūdinti, gniuždyti žmogaus dvasią. Weberis ypač nerima
kaip moderniajame pasaulyje mokslinis mąstymas vo dėl būdingų - slopinančių ir dehumanizuojančių
nušlavė iš praeities kilusius sentimentalumo bruo - biurokratijos padarinių ir jos poveikio demokra
žus, Weberis vartojo atkerėjimo terminą. tijos likimui. Taigi XVIII Švietimo amžiaus pro-
32 1 SKYRIUS
grama, kuria buvo siekama didesnės pažangos, ge da, kai sociologai sutaria dėl analizės objekto, jie
rovės bei laimės, atmetant papročius bei prieta šią analizę dažnai atlieka, žvelgdami iš skirtingų
rus dėl mokslo ir technologijų, sukūrė savus pa teorinių rakursų.
vojus. Trys iš svarbiausių naujesnių teorinių rakursų
yra funkcionalizmas, konfliktų teorija ir simboli
Naujesni sociologiniai rakursai nis interakcionizmas, atitinkamai tiesiogiai susi
ję su Durkheimu, Marai ir Weberiu (žr. schemą
Ankstyvuosius sociologus vienijo troškimas su 1.1). Skaitydami šią knygą, susidursite su argu
prasti savo besikeičiančias visuomenes. Jie siekė mentais bei idėjomis, kurios remiasi šiais teori
ne tik aprašyti reikšmingus savo laikų įvykius. Dar niais požiūriais ir juos iliustruoja.
svarbesnis buvo jų ketinimas sukurti socialinės tik
rovės tyrimo būdus, kurie paaiškintų, kaip apskritai Funkcionalizmas
funkcionuoja visuomenės ir kokios socialinių po
kyčių priežastys. Tačiau, kaip jau turėjome pro Pagal funkcionalizmą, visuomenė - sudėtinga sis
gos įsitikinti, Durkheimas, Mantas ir Weberis so tema, kurios atskiros dalys veikia drauge, kad su
cialinį pasaulį traktavo labai skirtingai. Pavyzdžiui, kurtų stabilumą bei solidarumą. Remiantis šiuo po
Durkheimas ir Mantas sutelkė dėmesį į išorinių žiūriu, sociologija turėtų tirti santykius, siejančius
jėgų stiprumą, tuo tarpu Weberio atskaitos pagrin visuomenės dalis vieną su kita ir su visa visuo
das buvo individų gebėjimas kūrybiškai veikti iš mene. Pavyzdžiui, visuomenės religinius tikėjimus
orės pasaulį. Mantas pabrėžė ekonominius veiks bei papročius galime nagrinėti, rodydami jų ryšius
nius, o Weberis teikė reikšmę kur kas platesniam su kitomis visuomenės institucijomis, kadangi skir
veiksnių diapazonui. Šie traktuotės skirtumai iš tingos visuomenės dalys vystosi, glaudžiai sąvei-
liko per visą sociologijos istorijos raidą. Net ir ta- kaudamos viena su kita.
Tirti socialinės praktikos ar institucijos funk
cionavimą - reiškia nagrinėti, kaip ši praktika ar
institucija prisideda prie visuomenės tęstinumo.
Funkcionalistai, tarp jų - Comte‘as ir Durkheimas,
Auguste’as dažnai taikė organinę analogiją, kad palygintų vi
Comte’as suomenės ir gyvo organizmo funkcionavimą. Jie
(1798-1857) Karlas
Marxas teigė, jog paskiros visuomenės dalys, panašiai kaip
(1818-1883) Maxas įvairios žmogaus kūno dalys, veikia drauge visos
VVeberis visuomenės labui. Norėdami ištirti kurį nors kū
(1864-1920) George’as
Ėmile’is Herbertas no organą, pavyzdžiui, širdį, turime parodyti, kaip
Durkheimas \ Meadas ji susijusi su kitomis kūno dalimis. Varinėdama
(1858-1917) \ (1863-1931)
po kūną kraują, širdis atlieka esminį organizmo
\
\
gyvybės tęstinumo vaidmenį. Panašiai ir sociali
H nio reiškinio funkcijos analizė atskleidžia, koks
Simbolinis šios dalies įnašas pratęsiant visuomenės egzista
Funkcionalizmas Marksizmas interakcionizmas
vimą ir išsaugant jos sveikatą.
Ištisinės linijos žymi tiesioginę įtaką, punktyrinė linija -
Funkcionalizmas pabrėžia moralinio konsenso
netiesioginį ryšį. Meadas neperėmė VVeberio idėjų, svarbą visuomenės tvarkai ir stabilumui palaikyti.
tačiau VVeberio nuostatos - pabrėžti prasmingą, Moralinis konsensas gyvuoja tuomet, kai daugu
tikslingą žmogaus veiksmų prigimtį - artimos simboli
nio interakcionizmo tematikai. ma visuomenės žmonių išpažįsta tas pačias verty
bes. Funkcionalistai laiko tvarką bei pusiausvyrą
Schema 1.1. Teoriniai sociologijos rakursai normalia visuomenės būsena ir teigia, kad šią so-
dalinę pusiausvyrą grindžia visuomenės narių mo menės grupių. Jie mėgina suprasti, kaip sukuriami
ralinis konsensas. Pavyzdžiui, Durkheimas buvo ir įtvirtinami ilgalaikiai kontroliavimo santykiai.
įsitikinęs, jog religija nuolatos patvirtina žmonių Daugelis konfliktų teoretikų savo pažiūras kil
ištikimybę pagrindinėms socialinėms vertybėms, dina iš Marxo, kurio veikaluose pabrėžiamas klasių
šitaip padėdama palaikyti socialinę sanglaudą. konfliktas, tačiau kai kuriems įtaką darė ir We-
Funkcionalistinis mąstymas ilgai buvo bene pir beris. Geras pavyzdys - šiuolaikinis vokiečių so
maujanti teorinė sociologijos tradicija, ypač Jung ciologas Ralfas Dahrendorfas (g. 1929 m.). Kla
tinėse Amerikos Valstijose. Talcottas Parsonsas ir sikiniu tapusiame darbe Class and Class Conflict
Robertas Mertonas daugelio dalykų sėmėsi iš in Industrial Society (1959) („Klasės ir klasių kon
Durkheimo ir buvo vieni iš žymiausių jo sekėjų. fliktas industrinėje visuomenėje“) Dahrendorfas
Pastaraisiais metais išryškėjus funkcionalizmo ri tvirtina, jog funkcionalizmo mąstytojai atsižvel
botumams, jis tolydžio praranda populiarumą. gė tik į vieną visuomenės pusę ir į tuos sociali
Funkcionalizmui kritikai dažniausiai prikiša tai, nio gyvenimo aspektus, kur tvyro darna ir sutari
kad jis nepagrįstai sureikšmina veiksnius, skati mas. Tačiau tokios pat svarbios ar net svarbesnės
nančius socialinę sanglaudą, ir kartu sumenkina yra kitos gyvenimo sritys, susijusios su konflik
kitus, sukuriančius padalijimus ir konfliktus. Stabi tais ir padalijimais. Konfliktus, pasak Dahrendorfo,
lumo ir tvarkos išskyrimas reiškia, kad mažiau dė sukelia skirtingi individų ir grupių interesai. Mar-
mesio tenka visuomenės padalijimams ir nelygybės xas interesų skirtumus įžvelgė daugiausia tarp kla
formoms, kurių pagrindas - klasės, rasės, lyčių sių, o Dahrendorfas juos sieja su platesniu valdžios
skirtumai ir panašūs veiksniai. Mažiau pabrėžia ir galios kontekstu. Kiekvienoje visuomenėje esa
mas ir kūrybinių socialinių veiksmų visuomenėje ma takoskyros tarp turinčiųjų valdžią ir beveik vi
vaidmuo. Daugeliui kritikų atrodė, jog funkcinė siškai nuo jos atskirtų, tarp valdovų ir pavaldinių.
analizė priskiria visuomenėms socialinius požy
mius, kurių jos neturi. Funkcionalistai dažnai viską Socialinio veiksmo teorijų rakursai
charakterizavo taip, tarsi visuomenės turėtų „reik Funkcionalizmo ar konfliktų teorijų rakurso šali
mes“ ir „tikslus“, nors šios sąvokos turi prasmę ninkai pabrėžia struktūrų, sutvirtinančių visuomenę
tik tada, kai taikomos individualiems žmonėms. ir darančių įtaką individų elgsenai, svarbą, o so
cialinio veiksmo teorijos daugiau dėmesio ski
Konfliktų teorijų rakursai
ria visuomenės narių veiksmams bei sąveikoms
Sociologai, savo tyrimuose besiremiantys konflik formuojant šias struktūras. Šiuo atveju sociologijos
tų teorijomis, kaip ir funkcionalistai pabrėžia paskirtis kita - užuot aiškinusi, kurios išorinės jė
struktūrų svarbą visuomenėje. Jie taip pat patei gos verčia žmones vienaip ar kitaip veikti, ji turi
kia visapusį „modelį“ visuomenės funkcionavimui perprasti socialinių veiksmų bei sąveikų prasmę.
paaiškinti. Tačiau konfliktų teoretikai atmeta kon- Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos rakursai ska
senso reikšmę, kurią pabrėžia funkcionalizmas. Jie tino modelius, aiškinančius, kaip veikia visa vi
išryškina kitką - visuomenės padalijimų svarbą. suomenė, tuo tarpu socialinio veiksmo teoretikai
Žengdami šiuo keliu, jie sutelkia dėmesį į galios, daugiausia dėmesio skiria analizei, nagrinėjančiai,
nelygybės ir kovos problematiką. Jie linkę laiky kaip veikia individualūs veikėjai, kaip jie save
ti visuomenę skirtingų grupių, siekiančių savų in orientuoja vienas kito ir visuomenės atžvilgiu.
teresų, sankaupa. Atskiroms grupėms būdingų in Pirmuoju socialinio veiksmo koncepcijos ša
teresų egzistavimas rodo, kad visuomet yra poten lininku dažnai laikomas Weberis. Nors jis pripa
ciali konflikto grėsmė, o vienos grupės turės dau žino egzistuojant socialines struktūras - tokias kaip
giau naudos negu kitos. Konfliktų teoretikai tiria klasės, partijos, socialinio statuso grupės, - tačiau
įtampas tarp viešpataujančių ir pavaldžių visuo laikėsi nuomonės, jog šios struktūros sukurtos so
34 1 SKYRIUS
cialiniais individų veiksmais. Šią nuostatą siste- nybėje kilmės įžvalgų, šios krypties šalininkų po
mingiausiai išplėtojo simbolinis interakcionizmas žiūris susilaukė kritikos dėl to, kad nekreipia dė
- teorinės minties mokykla, ypatingą reikšmę įgiju mesio į galios ir struktūros klausimus, taip pat į
si Jungtinėse Valstijose. Weberis simbolinį interak jų naudojimą individų veiksmams varžyti.
cionizmą veikė tik netiesiogiai. Jo tikrosios šaknys
glūdi Amerikos filosofo George’o Herberto Meado
(1863-1931) darbuose. Išvados
Simbolinis interakcionizmas Kaip jau įsitikinome, sociologija aprėpia įvairiau
Simbolinis interakcionizmas formuojasi tiriant sias teorines pažiūras. Kartais teorinės nuostatos
kalbą ir prasmę. Meadas teigė, jog kalba leidžia yra visiškai priešingos. Kita vertus, ši įvairovė reiš
mums įgyti savimonę - suvokti savo individua kia veikiau objekto galimybes ir gyvybingumą, o
lybę ir matyti save iš šalies - tokius, kokius mus ne silpnumą.
regi kiti. Pagrindinis šio proceso dėmuo yra sim Visi sociologai sutaria, jog sociologija yra da
bolis. Simbolis yra tai, kas reprezentuoja dar kaž lykas, kuris skatina nesivadovauti savo asmenine
ką. Pavyzdžiui, žodžiai, kuriuos vartojame apibrėž pasaulėžiūra siekiant įdėmiau pažvelgti į įtakas,
dami tam tikrus objektus, iš esmės yra simboliai, formuojančias mūsų ir kitų žmonių gyvenimus. So
reprezentuojantys tai, ką turime savo mintyse. Žo ciologija, kaip savitos intelektinės pastangos, at
dis „šaukštas“ yra simbolis, kuriuo apibūdiname sirado plėtojantis moderniosioms visuomenėms, ir
įrankį sriubai valgyti. Neverbaliniai gestai ar ben tokių visuomenių tyrimai iki šiol jai rūpi labiau
dravimo formos taip pat yra simboliai. Mostas ki siai. Tačiau sociologai aiškinasi ir daugybę kitų
tam asmeniui ar šiurkštus gestas turi simbolinę klausimų, susijusių su socialinės sąveikos ir vi
reikšmę. Meadas teigė, kad tarpusavyje sąveikau suomenių kilme.
dami žmonės kliaujasi bendrais simboliais ir su Sociologija nėra vien abstraktaus mąstymo sri
pratimo būdais. Kadangi žmonės gyvena turinin tis - ji daro didelį praktinį poveikį žmonių gyve
goje simbolinėje visatoje, iš esmės visos indivi nimui. Todėl mokytis sociologijos tikrai nereiš
dų sąveikos apima simbolių mainus. kia vangios akademinės rutinos! Geriausias būdas
Simbolinis interakcionizmas kreipia mūsų dė įsitikinti, ar šitaip neatsitiko, - pasitelkti vaizduotę
mesį į tarpasmeninių sąveikų detales, taip pat į tai, ir susieti sociologijos idėjas bei atradimus su sa
kaip šios detalės taikomos kitų kalboms ir veiks vo gyvenimo aplinkybėmis.
mams įprasminti. Sociologus, kuriems padarė įtaką Tai galima padaryti suvokiant skirtumus tarp
simbolinis interakcionizmas, dažnai itin domina moderniosioms visuomenėms būdingos gyvense
betarpiškos sąveikos kasdieniame gyvenime. Jie nos, kurią laikome įprastine norma, ir kitų žmo
pabrėžia tokios sąveikos vaidmenį kuriant visuo nių grupių gyvensenos. Teisybė, žmonės turi daug
menę ir jos institucijas. bendra, tačiau visuomenėms bei kultūroms nestin
Nors simbolinio interakcionizmo rakursas ga ga įvairovės. Šias panašybes bei skirtybes nagri
li atverti daug mūsų veiksmų socialinėje kasdie nėsime kitame skyriuje „Kultūra ir visuomenė“.
1. Sociologiją galime apibrėžti kaip sisteminius visuomenių tyrimus, itin

išskiriančius moderniąsias, industrializuotas visuomenes.
2. Sociologijos praktika reikalauja gebėjimo mąstyti, pasitelkus vaiz
1
duotę, taip pat atsiriboti nuo išankstinių sampratų apie socialinę tik
rovę. TEMOS SANTRAUKA
3. Sociologija yra dalykas, turintis svarbias praktines implikacijas. Ji

gali prisidėti prie socialinės kritikos bei praktinių socialinių refor
mų keliais būdais. Pirma, geriau supratę konkrečią socialinių aplin
kybių visumą, dažnai įgyjame geresnę galimybę jas kontroliuoti. Tuo
pat metu sociologija teikia priemones mūsų kultūriniam jautrumui
didinti, ir šitaip padeda formuoti politiką, pagrįstą skirtingų kultū
ros vertybių suvokimu. Iš tikrųjų galime tirti pasekmes, kurios kiltų,
priėmus konkrečias politikos programas. Paskutinis ir gal svarbiau
sias dalykas - sociologija prisideda prie savišvietos, pasiūlydama gru
pėms bei individams daugiau progų pakeisti savo gyvenimo sąlygas.
4. Sociologija susiformavo kaip bandymas suprasti pokyčius, kuriuos
per du ar tris pastaruosius amžius patyrė visuomenės. Vyko ne tik
visuomenių, bet ir intymiausių, asmeniškiausių žmogaus gyvenimo
ypatumų kaita.
5. Iš klasikinių sociologijos pradininkų itin išsiskiria keturi mokslinin
kai: Auguste’as Comte‘as, Karlas Marxas, Ėmile’is Durkheimas ir
Maxas Weberis. Comte‘as ir Marxas, kūrę XIX a. viduryje, sufor
mulavo kai kuriuos pagrindinius sociologijos klausimus, kuriuos vėliau
išplėtojo Durkheimas ir Weberis. Šie klausimai susiję su sociologi
jos kilme, taip pat modernizacijos sukeltos socialinio pasaulio kai
tos poveikiu.
6. Sociologijai būdingos įvairios teorinės traktuotės. Netgi gamtos mokslų
teorinių diskusijų dalyviai sunkiai randa vieningą sprendimą, o socio
logai susiduria su ypatingais sunkumais, nes tyrimų dalyku padarius
mūsų pačių elgseną, tenka spręsti sudėtingas ir painias problemas.
7. Pagrindinės teorinės sociologijos koncepcijos - tai funkcionalizmas,
konfliktų teorija ir simbolinis interakcionizmas. Visas jas skiria keli
esminiai bruožai - būtent šie skirtumai darė didelę įtaką sociologi
jos raidai pokario laikotarpiu.
36
Kultūros samprata 38
Socializacija 41
Visuomenės tipai 45
Socialinė kaita 53
Išvados 57
Temos santrauka 58
Pasvarstykite dar kartą 59
2 skyrius. Kultūra ir visuomenė
Šiame skyriuje apžvelgsime žmonių gyvenimo ir žmonių sukurtas skirtingas kultūros vertybes bei
kultūros vienovę bei skirtumus, taip pat įvairius rezultatus - ir supriešintume visuomenių, kurioms
visuomenių tipus. Kultūros sąvoka yra viena pla būdinga savita kultūros raida, tipus. Kultūra per
čiausiai vartojamų sociologijos sampratų. Kasdie nelyg dažnai aptariama atskirai nuo visuomenės,
niuose pokalbiuose žodį „kultūra“ dažnai tapati tarsi jos abi būtų visiškai nesusijusios. Tačiau iš
name su „iškilesniais dvasios dalykais“ - menu, tiesų jos tvirtai sukibusios. Šiame skyriuje dėme
literatūra, muzika ir tapyba. Sociologų vartojamas sį labiausiai kreipsime į tai, kaip socialinė kaita
terminas apima šiuos dalykus, bet siekia ir kur kas veikia žmogaus kultūros raidą. Paskutiniuose skir
plačiau. Kultūra siejasi su visuomenės narių ar jos sniuose apžvelgsime kelis veiksnius, skatinančius
grupių gyvenimo būdais, pavyzdžiui, apranga, san socialinę kaitą, ir patyrinėsime visaapimančius po
tuokos papročiais, šeimos gyvenimu, darbo mo kyčius, pasireiškusius modemybės eroje.
deliais, religinėmis apeigomis ir laisvalaikio už
siėmimais.
Konceptualiai „kultūrą“ ir „visuomenę“ gali Kultūros samprata
ma atskirti, tačiau šios sampratos labai glaudžiai
susijusios. Visuomenė - tai tarpusavio santykių Kai sociologai kalba apie kultūrą, jiems rūpi tie
sistema, kuri suburia individus. Šiuo atžvilgiu Bri žmonių visuomenių aspektai, kurie yra išmokti, bet
tanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos yra visuo ne paveldėti. Šitokie kultūros elementai yra ben
menės. Jas sudaro milijonai žmonių. Kitos visuo dri visuomenės nariams, todėl leidžia bendradar
menės, tokios kaip pirmykštės medžiotojų ir maisto biauti ir bendrauti. Jie sukuria visuminį konteks
rinkėjų bendruomenės, gali turėti vos po trisde- tą, kuriame vienaip ar kitaip gyvena atskiri šios
šimt-keturiasdešimt narių. Visuomenes vienija visuomenės individai. Visuomenės kultūra apima
struktūrizuoti socialiniai santykiai, kurie organi dviejų rūšių aspektus - nematerialius, tokius kaip
zuojami remiantis unikalia kultūra. Jei nėra visuo įsitikinimai, idėjos bei vertybės, kurie sudaro kul
menės, nėra ir kultūros. Kita vertus, nė viena vi tūros turinį, ir materialius, tai yra objektus, sim
suomenė negali gyvuoti be kultūros. Be kultūros bolius ar technologijas, kurie šį turinį išreiškia.
apskritai nebūtume „žmonės“, bent jau ta prasme,
kurią paprastai teikiame šiam žodžiui. Neturėtu Vertybės ir normos
me kalbos save išreikšti, stokotume savimonės, o Visų kultūrų pagrindą sudaro idėjos, apibrėžian
mūsų gebėjimas mąstyti ar (ir) motyvuoti (daryti čios, kas visuomenei svarbu, vertinga ar pageidau
išvadas) būtų nepaprastai ribotas. tina. Šios abstrakčios idėjos, arba vertybės, su
Žmonių kultūrinė įvairovė susijusi su skirtin teikia prasmę bei kryptį žmonėms, kai jie užmez
gais visuomenės tipais; šiame skyriuje sugretin ga santykį su socialine tikrove. Pavyzdžiui, mo
sime ir palyginsime pagrindines istorines visuo nogamija - ištikimybė vieninteliam seksualiniam
menės formas. Taip darysime, kad tvirtai susietume partneriui - yra vertybės, būdingos daugeliui Va
du žmogaus socialinio egzistavimo aspektus - karų visuomenių, pavyzdys. Normos reiškia elg
KULTŪRA IR VISUOMENĖ 39
senos taisykles, atskleidžiančias ar įkūnijančias prieš kelis dešimtmečius prieštaravo visuomenės

kultūros vertybes. Vertybės ir normos veikia drau palaikomoms vertybėms. Vertybės, reguliuojančios
ge, taip formuodamos konkrečios kultūros narių mūsų intymius santykius, laipsniškai ir natūraliai
elgseną savo aplinkoje. Pavyzdžiui, mokymąsi ver brendo daugelį metų (žr. 7 skyrių „Šeimos“). O
tinančiose kultūrose kultūrinės normos skatins mo kas atsitinka, kai žmonių kultūrinės normos ir elg
kinius skirti tam daugybę jėgų, taip pat palaikys senos keičiamos sąmoningai?
tėvus, pasiaukojančius vaikų lavinimui. Jei kultūra 2000 metų sausį Japonijos vyriausybės komi
itin vertina svetingumą, kultūrinės normos gali re sija paskelbė pranešimą, nubrėžiantį pagrindinius
guliuoti dovanojimo lūkesčius arba svečių ir šei savo valstybės tikslus XXI amžiuje. Komisijai, ku
mininkų socialinę tarpusavio elgseną. rią sudarė ministras pirmininkas, atsižvelgdamas
Įvairių kultūrų vertybės ir normos labai skiriasi. į ekonomikos nuosmukį, didėjantį nusikalstamu
Kai kurios kultūros itin vertina individualizmą, o mą ir aukštą nedarbo lygį, buvo pavesta ateinan
kitos gali labiau pabrėžti bendrąsias reikmes. Tai tiems dešimtmečiams nubrėžti naują šalies raidos
paaiškina paprastas pavyzdys. Dauguma Britani kryptį. Pagrindinės šios komisijos išvados nuste
jos moksleivių pasipiktintų, egzamino metu paste bino daugelį žmonių: pasirodo, Japonija sėkmin
bėję kurį nors iš jų nusirašinėjant. Juk šioje šaly giau įveiktų dabartines socialines negandas, jei ša
je svetimų tekstų kopijavimas prieštarauja pama lies piliečiai mažiau laikytųsi kai kurių pamatinių
tinėms vertybėms - asmeniniams pasiekimams, savo vertybių. Komisija padarė išvadą, kad Japo
vienodoms galimybėms, sunkiam darbui ir pagar nijos kultūra per daug dėmesio skiria konformiz
bai „taisyklėms“. Tuo tarpu šis pasipiktinimo jaus mui ir lygybei, todėl kvietė mažinti visuomenėje
mas, būdingas besimokantiems britams, galėtų nu „homogeniškumo ir uniformizmo perteklių“. Ji at
stebinti rusų studentus. Pagalba draugui, kad jis kreipė dėmesį į kelis pagrindinius japonų gyve
išlaikytų egzaminą, parodo rusų vertybes - lygy nimo aspektus, rodančius šį supanašėjimą. Pavyz
bę ir bendrą problemų sprendimą susidūrus su val džiui, beveik visi Japonijos moksleiviai dėvi vi
džia. O ką apie pateiktąjį pavyzdį manote jūs? Ką siškai vienodas tamsiai mėlynas uniformas, sle
jis sako apie jūsų visuomenės vertybes? piančias individualybės žymes, o tarnautojai - dėl
Žinoma, netgi vienoje visuomenėje ar bendruo nerašyto draudimo anksti išeiti iš darbo - paprastai
menėje pasitaiko priešingų vertybių. Vieni žmo lieka įstaigoje iki vėlumos netgi tuomet, kai nėra
nės gali labiau vertinti tradicinius religinius tikė jokio reikalo. Komisijos išvada - šios vertybės
jimus, tuo tarpu kiti - pritarti pažangai ir moks kliudo japonams prisiimti asmeninės atsakomybės
lui. Vieniems svarbiau fizinis komfortas ir sėkmė, nuostatas, kurios gali būti esminės artimiausioje
o kiti mieliau renkasi paprastumą ir ramų gyve ateityje.
nimą. Mūsų kintančiame amžiuje, kai žmonės, idė Kultūrinės normos ir vertybės giliai įsišakni
jos, prekės ir informacija keliauja per visą pasau jusios, todėl šiandien dar per anksti sakyti, ar, vy
lį, visai nenuostabu, jog susiduriame su kultūros riausybei paliepus, japonų vertybes pavyks pakeis
vertybių prieštaravimais. ti. Juk net japonų priežodis - „jei vinis styro, ją
reikia įkalti“ - rodo, kad prireiks laiko ir pastan
gų, kol susilpnės japonų kultūrinės konformizmo
Kultūrinių vertybių ir normų kaita
ir asmenybės suvaržymo nuostatos.
Kultūrinės vertybės ir normos ilgainiui dažnai pa Daugelis mūsų kasdienės elgsenos būdų bei
sikeičia. Daugelis asmeninio gyvenimo normų, ku įpročių sudaro kultūros normų pagrindą. Toliau,
rios šiandien atrodo savaime suprantamos - pa 4 skyriuje „Socialinė sąveika ir kasdienis gyve
vyzdžiui, ikisantuokiniai seksualiniai santykiai ar nimas“ pamatysime, kad kultūriniai veiksniai da
ba nesusituokusių porų gyvenimas drauge - vos ro didelę įtaką mūsų judesiams, gestams bei išraiš
40 2 SKYRIUS
koms. Aiškus pavyzdys - skirtingų kultūrų žmo vengia jautienos. Vakariečiams bučiniai - normalus
nių būdai šypsotis, ypač viešose vietose. Šit Gren lyčių tarpusavio bendravimo elementas, tuo tar
landijos inuitai (eskimai) neturi įprastos tradici pu daugeliui kitų kultūrų bučiniai apskritai neži
jos „šypsotis viešumoje“, tuo tarpu šis paprotys nomi ar atrodo šleikštūs. Visa ši elgesio bruožų
itin būdingas daugeliui Vakarų Europos ir Šiau įvairovė atskleidžia bendrąsias kultūrines skirty
rės Amerikos regionų. Tai visai nereiškia, kad inui bes, kurios atskiria vienas visuomenes nuo kitų.
tai yra šalti ar nedraugiški - tiesiog jų visuome Mažos visuomenės, tokios kaip pirmykštės me
nėje neįprasta šypsotis pašaliniams ar persimesti džiotojų ir maisto rinkėjų bendruomenės, linku
su jais maloniais žodeliais. Tačiau pastaraisiais me sios į kultūrinį vienodumą arba monokultūrišku-
tais, plečiantis Grenlandijos paslaugų, aptarnavimo mą. Kai kurios modernios visuomenės, pavyzdžiui,
sričiai, kai kuriems darbuotojams bandoma „įskie Japonija, iki šiol tebėra monokultūrinės - kultū
pyti“ šypseną kaip kultūrinę vertybę. Manoma, jog ros požiūriu labai homogeniškos. Tačiau daugu
šypsojimasis ir mandagus elgesys su vartotojais ma industrializuotų visuomenių tampa kultūriškai
turi didžiulę reikšmę verslo konkurencingumui įvairesnėmis arba daugiakultūrinėmis. Iš 9 skyriaus
išlaikyti. Tikėtina, kad su šypsena sutiktas ir pa „Rasė, etniškumas ir migracija“ diskusijos apie
linkėjimais „geros dienos“ palydėtas klientas ims globalią migraciją sužinosite, kad tokie procesai
dažniau lankytis. Daugelis Grenlandijos prekybos kaip vergovė, kolonializmas, karai, migracija ir
centrų rodo savo pardavėjams vaizdajuostes, mo šiuolaikinė globalizacija vertė žmones kraustytis
kančias draugiškai aptarnauti, o kai kurie koope iš savo gyvenamųjų vietų ir kurtis naujose terito
ratyvai netgi pasiuntė savo personalą mokytis į už rijose. Kadangi naujas bendruomenes sudarydavo
sienį! Atidaryti greito maisto restoranai, tokie kaip grupės, susidariusios iš skirtingos kultūrinės, et
McDonald s, pirmąsyk pademonstravo vakarietišką ninės bei kalbinės aplinkos, ėmė formuotis kul
aptarnavimo stilių. McDonald s darbuotojai buvo tūriškai mišrios visuomenės. Štai šiuolaikiniuose
mokomi su lankytojais pasisveikinti, prisistatyti ir didmiesčiuose greta viena kitos gyvena daug sub-
dažnai šypsotis. Tokie reikalavimai iš pradžių šiek kultūrinių bendruomenių - pavyzdžiui, šiandien
tiek varžė personalą, kuriam atrodė, kad naujasis Londono centre aptinkame išeivių iš Vest Indijos,
aptarnavimo stilius yra nenuoširdus ir dirbtinis. Il Pakistano, Indijos, Bangladešo, Italijos, Graikijos
gainiui idėja šypsotis viešumoje - bent jau darbo ir Kinijos.
vietoje - tapo labiau priimtina. Subkultūros apibūdina ne vien didesnėje vi
suomenėje esančias etnines ar kalbines grupes. Šis
Kultūrinė įvairovė
terminas apima bet kurį gyventojų segmentą, sa
vo kultūros normomis išsiskiriantį iš likusios vi
Kultūras skiria ne vien kultūriniai įsitikinimai. įvai suomenės. Egzistuoja labai daug įvairių subkul
rios yra ir žmonių elgsena bei praktinė veikla. Skir tūrų - joms galima priskirti natūralistus, gotus,
tingų kultūrų visuomenė priimtinomis laiko labai kompiuterių įsilaužėlius (hakerius), hipius, rasta-
nevienodas elgsenos formas, kurios dažnai visiškai fariečius, hiphopo aistruolius ar futbolo klubų rė
priešingos tam, kas „normalu“ Vakarų visuome mėjus. Kai kurie žmonės gali aiškiai susitapatinti
nių nariams. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose Vakaruose su konkrečia subkultūra, tuo tarpu kiti - laisvai
manoma, kad dvylikos ar trylikos metų vaikai yra judėti tarp keleto skirtingų subkultūrų.
per jauni tuoktis. Tačiau kai kurioms kultūroms Kultūrai tenka svarbus vaidmuo įamžinant vi
tokio amžiaus vaikų santuokos - savaime supran suomenės vertybes ir normas, tačiau tuo pat me
tamas dalykas. Vakaruose valgomos austrės, bet tu ji suteikia reikšmingas galimybes kurti ir keis
ne kačiukai ar šuniukai, tuo tarpu kai kuriose ki tis. Subkultūros ir kontrkultūros - grupės, kurios
tose pasaulio dalyse jie laikomi skanėstu.Žydai beveik visiškai atmeta vyraujančias visuomenės
nevalgo kiaulienos, o indai jos neatsisako, tačiau vertybes ir normas - gali sukurti alternatyvius po
žiūrius. Socialiniai sąjūdžiai ar panašios gyven kurių privalėtų laikytis visi žmonės? Panagrinė
senos vienijamų žmonių grupės yra veiksmingos kime vieną pavyzdį.
jėgos, kurios skatina visuomenių kaitą. Taip sub Sovietų sąjungai pasitraukus iš Afganistano, re
kultūros suteikia žmonėms laisvę reikšti savo nuo gione įsiplieskė pilietinis karas. Didžiąją šalies dalį
mones, viltis bei įsitikinimus ir jais vadovautis. ėmė kontroliuoti Talibanas - grupė, siekianti su
kurti grynąją ir tvirtais principais pagrįstą islamo
visuomenę. Talibano valdžia nustatė griežtas tai
Etnocentrizmas
sykles, reguliavusias visas Afganistano moterų gy
Kiekviena kultūra turi savus, unikalius elgsenos venimo sritis, tarp jų - aprangą, pasirodymą vie
modelius, kurie atrodo svetimi kitos kultūrinės ap šosiose vietose ir asmeninius reikalus. Išeidamos
linkos žmonėms. Jei teko keliauti po užsienį, tik iš namų, jos privalėjo apsigobti skraiste nuo gal
riausiai žinote, koks jausmas apima atsidūrusius vos iki kojų, o veidus pridengti šydu. Moterys ne
naujoje aplinkoje. Kituose pasaulio kraštuose ga teko teisės dirbti ne namuose, taip pat mokytis.
lite apskritai neaptikti tokių kasdienybės aspektų, Daugelis musulmonų mokslininkų yra įsitikinę,
kuriuos savo kultūroje nesąmoningai laikote sa kad Talibano praktikuojama islamiškojo šariato tei
vaime suprantama gyvenimo dalimi. Netgi šaly sė yra pernelyg griežta. Nepaisydamas tarptauti
se, kalbančiose viena kalba, kasdieniai įpročiai, pa nės kritikos ir liepsningų kampanijų Afganistano
pročiai, elgsenos gali visiškai skirtis. Kultūros šo moterims ginti, Talibanas tvirtino, jog ši politika
kas - iš tiesų tinkamas posakis! Naujos kultūros moterų atžvilgiu yra iš esmės svarbi kuriant tyrą
vandenyse žmonės dažnai jaučiasi sutrikę. Taip at ir santūrią visuomenę, labai gerbiančią moteris bei
sitinka, kadangi jie neteko pažįstamų nuorodų, pa jų orumą.'
dedančių suvokti aplinkinį pasaulį, o susigaudyti Ar Talibano politika moterų atžvilgiu priimti
naujoje kultūroje dar neišmoko. na XXI a. pradžioje? Paprastų sprendimų neturi
Žvelgiant iš išorės, kultūrų esmė gali būti sun nei ši dilema, nei dešimtys kitų atvejų, kai nesu
kiai pagaunama. Neįmanoma suprasti poelgių ar tampa kultūrinės normos ir vertybės. Viena vertus,
įsitikinimų atskirai nuo platesnės kultūros, kuriai svarbu atsispirti ir netaikyti savos kultūros stan
jie priklauso. Viena iš pagrindinių sociologijos dartų žmonėms, gyvenantiems labai skirtingose
prielaidų - būtinybė tirti kultūrą, remiantis jos pa kultūros aplinkose. Tačiau kita vertus, sunku pri
čios prasmėmis ir vertybėmis. Pastaroji idėja dar tarti kultūros aiškinimams, kai situacija prieštarauja
vadinama kultūriniu reliatyvizmu. Sociologai vertybėms ir normoms, kuros laikomos duotybe.
kiek įmanydami stengiasi išvengti etnocentrizmo, Sociologo uždavinys - vengti „automatiškų“ atsa
kitaip tariant, kitų kultūrų vertinimo lyginant su kymų ir nagrinėti sudėtingus klausimus kruopš
savąja. Žmonių kultūros labai skirtingos, todėl ne čiai ir visapusiškai.
nuostabu, kad žmonėms, atkeliavusiems iš vienos
kultūros, sunku palankiai žvelgti į kitų kultūrų Socializacija
žmonių elgseną ar idėjas.
Taikant kultūrinio reliatyvizmo principą - ne Jau minėjome, jog kultūra susijusi veikiau su iš
leidžiant pasireikšti giliai glūdintiems savo įsiti moktais negu su paveldėtais visuomenės aspektais.
kinimams ir nagrinėjant situacijas pagal kitos kul Procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės
tūros standartus - galima pasijusti neužtikrintai ir narius šios visuomenės gyvenimo būdo, vadina
patirti iššūkį. Iš tiesų gali būti nelengva pamatyti mas socializacija. Būtent ji yra pagrindinis kanalas
faktus iš visiškai kito žiūros taško, atsiranda ir ne kultūrai perduoti iš kartos į kartą.
rimą keliančių klausimų. Ar kultūrinis reliatyviz
mas reiškia, kad vienodai priimtini visi papročiai 1 Talibano režimas valdė A fganistaną 1996-2001 m. (Vert.
ir elgsenos? Ar egzistuoja visuotiniai standartai, pas t.)
42 2 SKYRIUS
Regio muzika
Klausydamiesi dainos, populiariosios muzikos žino pasaulyje džiaugėsi Selassie žengimu į sostą, kai ku
vai dažnai atpažįsta stilistinius poveikius, kurie pa rie Vest Indijos gyventojai įtikėjo, jog Selassie esąs
dėjo ją sukomponuoti. Pagaliau kiekvienas muzikos dievas, pasiųstas žemėn, kad atvestų pavergtąją Af
stilius savaip derina ritmą, melodiją, harmoniją bei riką į laisvę. Selassie dar buvo vadinamas „karaliumi
dainos žodžius. Nereikia būti genijumi, kad pastebė Ras Tafariu“, todėl jį garbinę Vest Indijos žmonės pra
tum skirtumus tarp grandžo (grunge), sunkiojo roko, minė save „rastafariečiais". Rastafariečių kultas greitai
technomuzikos ir hiphopo, tačiau kurdami dainas mu paplito tarp burru, o muzikoje atsispindėjo ir burru
zikantai dažnai supina keletą stilių. Gali būti sunku būgnijimo stilius, ir biblinės pavergimo ir išsilaisvini
nustatyti šių dermių komponentus. Tačiau kultūros so mo temos. XX a. viduryje Vest Indijos muzikantai
ciologams šios pastangos dažnai būna geras atly šiuos ritmus ir dainų tekstus ėmė maišyti su ameri
gis. Skirtingi muzikos stiliai neretai atsiranda skirtin kietiško džiazo bei juodojo rhytm-and-blues elemen
gose socialinėse grupėse, todėl tirti, kaip derinasi ir tais. Šios dermės išsirutuliojo į „ska" muziką, o kiek
jungiasi stiliai, yra geras būdas, leidžiantis aptikti kul vėliau, septintajame dešimtmetyje, virto regiu, kuriam
tūros sąlyčius tarp grupių. būdingi lėtas taktas, pabrėžti bosai, taip pat pasako
Kai kurie kultūros sociologai atkreipė dėmesį į re jimai apie miesto skurdą ir kolektyvinės socialinės są
gio muziką, kadangi ji akivaizdžiai rodo, kaip sociali monės galią. Nemažai regio muzikantų, tokių kaip Bo
nių grupių tarpusavio ryšiai skatina kurti naujas mu bas Marley'us, pelnė komercinę sėkmę, o aštuntaja
zikos formas. Regio šaknys glūdi Vakarų Afrikoje. me dešimtmetyje regio muzikos jau klausėsi viso pa
XVII a. britų kolonistai pavergė daugybę vakarų afri saulio žmonės. Devintajame ir dešimtajame dešimt
kiečių ir laivais nuplukdė juos į Vest Indiją dirbti cuk mečiuose regis susiliejo su hiphopu (arba repu) ir su
ranendrių plantacijose. Britai mėgino drausminti ver kūrė naujus skambesius, girdimus Wu-Tang Clan ir
gus, neleisdami groti tradicinės afrikietiškos muzikos The Fugees grupių muzikoje (Hebdige, 1997).
- baimintasi, kad ji gali kviesti vergus į kovą. Tačiau Taigi regio istorija yra pasakojimas apie dviejų so
vergai sugebėjo išsaugoti afrikietiško būgnijimo tra cialinių grupių sąlytį ir apie politines, dvasines bei as
diciją, kurią kartais supindavo su vergvaldžių reika menines prasmes, kurias šios grupės išreiškė savo
lautais europiniais muzikos stiliais. Jamaikoje verg muzika. Globalizacija sustiprino ir pagilino tokius ry
valdžiai netgi atvirai palaikė vienos vergų grupės, bur šius. Pavyzdžiui, dabar jaunas Skandinavijos muzi
ru, būgnijimą, kadangi jis padėdavo reguliuoti darbo kantas gali bręsti klausydamasis muzikos, kurią gro
ritmą. 1834 metais vergovė Jamaikoje buvo visiškai ja vyrai ir moterys Londono Notting Hillo pusrūsiuo
uždrausta, tačiau burru būgnijimo tradicija tęsėsi ir se, tačiau drauge būti stipriai paveiktas, tarkime, ma-
tuomet, kai daugelis burru vyrų iš kaimo vietovių mig riachi muzikinio spektaklio, per palydovą tiesiogiai
ravo į Kingstono lūšnynus. Būtent čia ėmė formuotis transliuojamo iš Meksiko. Jei grupių tarpusavio kon
naujas religinis kultas, iš tiesų turėjęs lemiamą įtaką taktų skaičius yra svarbus muzikos raidos tempo le
regio raidai. 1930 metais vyras, vardu Haile Selas- miamas veiksnys, galima numanyti, jog artimiausiais
sie, buvo karūnuotas Etiopijos imperatoriumi. Tuo metais, toliau plėtojantis globalizacijos procesui, iš
metu, kai Europos kolonializmo priešininkai visame tiesų atsiras aibė naujų stilių.
Žemesnėms evoliucijos pakopoms priklausan Didžiausi bejėgiai yra žmonių kūdikiai; negauda
tys gyvūnai vos gimę jau pajėgia pasirūpinti savi mi pagalbos bent jau pirmuosius ketverius ar pen
mi beveik ar visai nepadedami suaugusiųjų. Ta kerius metus, vaikai apskritai nepajėgtų išgyven
čiau labiau evoliucionavę gyvūnai turi mokytis tin ti. Taigi socializacija yra procesas, kuris bejėgį
kamų elgesio būdų - jaunikliai dažnai gimsta vi kūdikį pamažu paverčia save suvokiančiu, pažiniu
sai bejėgiai, todėl jiems reikia suaugusiųjų globos. asmeniu, turinčiu gimtosios kultūros įgūdžių. So-
cializacija nėra kažkoks „kultūrinis programavi pats asmeniškai apie tai manytų. Kadangi šis vaid
mas“, kurio metu vaikas pasyviai priima patiria muo yra bendras visiems gydytojams, apie pro
mas įtakas. Netgi vos gimęs kūdikis turi reikmes fesinio vaidmens apibrėžtą gydytojo elgseną ga
bei reikalavimus, kurie veikia jo tėvų ar globėjų lime kalbėti apskritai, neatsižvelgdami į konkre
elgseną: iš pat pradžių vaikas yra aktyvi būtybė. čius šias padėtis užimančius individus.
Socializacija sujungia tarpusavyje skirtingas Kai kurių sociologų, ypač susijusių su funkcio
kartas. Vaiko gimimas pakeičia už jo ugdymą atsa nalizmo mokykla, nuomone, socialiniai vaidme
kingų žmonių gyvenimą - todėl ir jiems tenka nys yra įtvirtintos ir santykiškai nekintamos vi
išmokti naujų dalykų. Paprastai tėvystė ir motinys suomenės kultūros dalys. Jie apibūdinami kaip so
tė visam gyvenimui pririša suaugusiųjų veiklą prie cialiniai faktai. Toks požiūris rodo, kad individai
vaikų. Pagyvenę žmonės išlieka tėvais ir tuomet, sužino apie lūkesčius, kurie jų kultūroje apima
kai tampa seneliais, taip sukurdami dar vieną san kiekvieną socialinę padėtį, ir tokius vaidmenis daž
tykių visumą, tarpusavy jungiančią skirtingas kar niausiai atlieka taip, kaip apibrėžta. Socialiniai
tas. Todėl socializaciją reikia laikyti visą gyvenimą vaidmenys neįtraukia nei diskusijų, nei kūrybiš
trunkančiu procesu, kurio metu žmogaus elgseną kumo - tai veikiau nuorodos, apibrėžiančios in
nuolatos formuoja socialinės sąveikos. Šis procesas divido elgesio turinį ir kryptingumą. Socializuo-
leidžia individams kurti save, plėtoti savo galimy jami individai intemalizuoja socialinius vaidme
bes, mokytis ir prireikus atitinkamai pasikeisti. nis ir išmoksta juos atlikti.
Sociologai dažnai kalba, kad socializacija turi Tačiau šis požiūris yra klaidingas. Jis lemia tai,
du pagrindinius tarpsnius, kurie apima keletą skir kad, užuot derėjęsi dėl vaidmenų ar patys juos kū
tingų socializacijos veiksnių. Socializacijos veiks rę, individai tiesiog imasi vaidmenis atlikti. Iš tiesų
niai - tai grupės arba socialiniai kontekstai, kur socializacija yra procesas, kuriame žmonės gali
vyksta reikšmingi socializacijos procesai. Pirmi veikti aktyviai - jie anaiptol nėra pasyvūs subjek
nė socializacija apima kūdikystę bei vaikystę ir tai, lūkuriuojantys, ką jiems kas nors nurodys ar
yra intensyviausias kultūros mokymosi laikotar kaip suprogramuos. Individai ima susivokti ir pe
pis. Būtent tuomet vaikai mokosi kalbos ir pama rima socialinius vaidmenis, dalyvaudami besitę
tinių elgsenos modelių, sudarančių tolesnio mo siančioje socialinėje sąveikoje.
kymosi pagrindą. Šiame etape svarbiausias socia
lizacijos veiksnys yra šeima. Antrinė socializaci
ja vyksta vėlesniais vaikystės, taip pat brendimo Identitetas
metais. Šiuo tarpsniu dalį atsakomybės iš šeimos Kultūrinė aplinka, kurioje gimėme ir subrendome,
perima kiti socializacijos veiksniai. Mokykla, am daro įtaką mūsų elgsenai, tačiau tai nereiškia, kad
žiaus grupės, organizacijos, žiniasklaida ir galiau iš žmogaus atimama individualybė ar laisva valia.
siai darbovietė yra individus socializuojantys veik Galėtų atrodyti, jog esame paprasčiausiai įsprau
sniai. Socialinės sąveikos šiuose kontekstuose pa sti į formas, kurias mums iš anksto parengė visuo
deda žmonėms perimti vertybes, normas ir įsiti menė. Kai kurie sociologai būtent taip apibūdina
kinimus, sudarančius jų kultūros modelius. socializaciją, tačiau šis požiūris iš esmės klaidi
na. Žinoma, nuo gimimo iki mirties dalyvaujame
Socialiniai vaidmenys tarpusavio sąveikose, ir šis faktas tikrai daro po
Socializacija sudaro galimybę individams moky veikį mūsų asmenybėms, vertybėms, kurias pri
tis socialinių vaidmenų - socialiai prižiūrimų lū pažįstame ir mūsų elgesiui. Tačiau socializacijo-
kesčių, kurių laikosi asmuo, užimantis vienokią ar je taip pat glūdi pačios mūsų individualybės ir lais
kitokią socialinę padėtį. Pavyzdžiui, socialinį „gy vės šaknys. Socializacijos metu kiekvienas iš mūsų
dytojo“ vaidmenį sudaro elgesio taisyklės, kurių susikuria identiteto jausmą ir gebėjimą savaran
turi laikytis kiekvienas gydytojas, nesvarbu, ką jis kiškai mąstyti bei veikti.
44 2 SKYRIUS
Sociologinė identiteto samprata yra įvairiapusė, su savikūros procesu, kuriuo formuojame unikalų
ją galima aiškinti skirtingai. Apskritai, identitetas savimonės pojūtį ir savo santykį su aplinkiniu pa
- tai žmonių nuomonė apie pačius save ir sau pras sauliu. Savimonės identiteto sąvoka iš esmės re
mingus dalykus. Šios individų nuomonės brendi miasi simbolinio interakcionizmo kūrėjų darbais.
mas susijęs su tam tikrais požymiais, viršesniais Juk būtent nuolatinės individo derybos su išorės
už kitus prasmių šaltinius. Pagrindiniams identi pasauliu padeda jam (arba jai) susikurti savimo
teto šaltiniams priklauso, pavyzdžiui, lytis, sek nės prasmę. Sąveika tarp savimonės ir visuome
sualinė pakraipa, pilietybė, tautiškumas ar etniš nės padeda susieti individo asmeninį pasaulį su vie
kumas ir socialinė klasė. Sociologai dažnai kalba šuoju pasauliu. Nors kultūrinė bei socialinė aplinka
apie dvi identiteto rūšis: socialinį identitetą ir sa priklauso veiksniams, padedantiems formuoti sa
vimonės (arba asmeninį) identitetą. Analitine pras vimonės identitetą, tačiau svarbiausia yra indivi
me abi identiteto formos skiriasi, bet, kita vertus, dualus veiksnumas ir pasirinkimas.
yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Socialinis Analizuodami, kaip keitėsi savimonės identi
identitetas nurodo savybes, kurias individui pri tetas nuo tradicinių iki moderniųjų visuomenių, ga
skiria kiti. Jas galime laikyti riboženkliais, ben lime pastebėti, jog vis labiau tolstamą nuo įtvir
driausia prasme parodančiais, kas yra šis asmuo. tintų, paveldėtų veiksnių, seniau kreipusių iden
Tuo pat metu jos apibrėžia šio asmens vietą tarp titeto formavimąsi. Kadaise žmonių identitetus la
kitų individų, turinčių tokius pat bendrus bruožus. biausiai lemdavo priklausomybė plačioms socia
Socialinio identiteto pavyzdžiai galėtų būti studen linėms grupėms, susaistytoms klasės ar tautišku
tas, motina, teisininkas, katalikas, benamis, azi mo, tuo tarpu dabar jos įgijo daugiau aspektų ir
jietis, disleksikas, susituokęs ir taip toliau. Dau pasidarė mažiau stabilios. Miestų augimo ir indust
gelio individų socialinį identitetą sudaro ne vie rializacijos procesai, taip pat ankstesnių sociali
nas požymis. Tuo pačiu metu asmuo gali būti tė nių sanklodų žlugimas susilpnino paveldėtų tai
vas, inžinierius, musulmonas ir miesto tarybos na syklių bei konvencijų poveikį. Individai tapo pa
rys. Įvairūs socialiniai identitetai rodo daugelį žmo slankesniais ir socialiniu, ir geografiniu atžvilgiais.
gaus gyvenimo matmenų. Nors ši socialinių iden Tai išlaisvino žmones iš itin tvirtai susijusių, san-
titetu gausa gali virsti žmonių patiriamų konflik tykiškai homogeniškų praeities bendruomenių, ku
tų šaltiniu, tačiau dauguma individų savo gyve rios iš kartos į kartą nekintamai perduodavo savo
nimo prasmę ir patirtį formuoja pagal pagrindinį elgesio pavyzdžius. Visa tai atvėrė galimybes ki
identitetą, kuris yra pakankamai tolydus ir peržen tiems savimonės identiteto prasmių šaltiniams -
gia laiko ar vietos ribas. tokiems kaip lytis ir seksualinė orientacija.
Socialiniai identitetai dėl to susiję su kolektyvi Šiandienos pasaulyje turime beprecedentes ga
niu matmeniu. Jie žymi, kokiu būdu individas yra limybes formuoti save ir kurti savo identitetus. Pa
„toks pat“, kaip ir kiti. Kolektyviniai identitetai tys sau esame geriausi šaltiniai apsisprendžiant, kas
- besiremiantys bendrų tikslų, vertybių ar patirčių mes, iš kur atėjome ir kur einame. Dabar, kai su
visuma - gali tapti reikšmingu pagrindu sociali mažėjo tradicinių „kelio ženklų“ reikšmė, socia
niams sąjūdžiams atsirasti. Atvejus, kuomet ben linis pasaulis svaigina mus galybe pasirinkimų, kuo
dras socialinis identitetas tampa veiksmingu pras būti, kur gyventi ir ką daryti - drauge beveik ne
mės šaltiniu, iliustruoja feminizmo, aplinkosaugos, nurodydamas, ką būtent turėtume pasirinkti. Mū
profesinių sąjungų, religinių fundamentalistų rė sų kasdienio gyvenimo sprendimai - ką vilkėti,
mėjų ir/arba nacionalinių sąjūdžių pavyzdžiai. kaip elgtis ir kaip leisti laiką - padeda mums pa
Taigi socialinis identitetas rodo, kuo individai versti save tuo, kuo esame. Modernusis pasaulis
panašūs vienas į kitą, tuo tarpu savimonės (arba verčia mus rasti save. Pasitelkę žmonėms būdin
asmeninis) identitetas atitolina mus nuo kitų, kaip gą savimonės bei savižinos gebėjimą, nuolatos ku
atskirus individus. Savimonės identitetas susijęs riame ir perkuriame savo identitetus.
Visuomenės tipai žvejyba ir laukinių valgomųjų augalų rinkimas.

Šios kultūros dar ir šiandien gyvuoja kai kuriose
Kultūros bruožai glaudžiai susiję su visuminiais pasaulio dalyse, pavyzdžiui, viename kitame saus
visuomenės raidos modeliais. Konkrečios visuo ringame Afrikos kampelyje, taip pat Brazilijos ir
menės pasiektas materialios kultūros lygis daro įta Naujosios Gvinėjos džiunglėse. Tačiau daugumą
ką kitiems kultūros raidos aspektams, nors jokiu medžiotojų ir maisto rinkėjų kultūrų sunaikino arba
būdu jų nelemia. Tai nesunku pamatyti, pavyz absorbavo Vakarų kultūros plėtra, o išlikusieji turi
džiui, pasiremiant technologijos lygmeniu. Dau mažą tikimybę toliau gyventi kaip gyvenę. Dabar
guma kultūrinių reikmenų, šiandien būdingų mū pasaulyje medžiodami ir rinkdami maistą save iš
sų gyvenimui, - automobiliai, telefonai, kompiu laiko mažiau negu ketvirtadalis milijono žmonių
teriai, vandentiekis, elektra - atsirado dėl techno - vos 0,001 procento visų Žemės gyventojų.
loginių naujovių, kurios žmonijos istorijoje pasi Palyginti su didesnėmis visuomenėmis, ypač
rodė visai neseniai. Panašiai reikalai klostėsi ir moderniosiomis, tokiomis kaip Britanija ar Jung
ankstyvaisiais socialinės raidos laikotarpiais. Pa tinės Valstijos, daugumoje medžiotojų ir maisto
vyzdžiui, kol nebuvo išrastas metalų lydymas, rinkėjų grupių beveik nėra nelygybės. Medžioto
daiktus tekdavo gaminti iš gamtoje randamų me jai ir maisto rinkėjai iš esmės nesistengia sukaupti
džiagų, tokių kaip medis ar akmuo, o tai iš esmės materialių turtų daugiau, negu reikia esminiams
ribojo galimų sukurti daiktų pobūdį. Kitas veiks poreikiams tenkinti. Jiems labiausiai rūpi veikla,
nys, daręs didelę įtaką žmonių visuomenių formai, susijusi su religinėmis vertybėmis, apeigomis ir ri
buvo rašto sukūrimas. Didžiąją savo istorijos da tualais. Materialių gėrybių poreikiai yra riboti:
lį žmonija neturėjo rašto, tačiau jo atsiradimas su šiems žmonėms reikia tik ginklų medžioti, įran
teikė galimybę atsirasti kitokioms, į ankstesnes ne kių kasti ir statyti, spąstų, taip pat rykų valgiui ga
panašioms socialinės organizacijos formoms. minti. Todėl visuomenės nariai mažai skiriasi vie
Dabar panagrinėsime pagrindinius visuomenės nas nuo kito pagal materialaus turto kiekį ar rūšį
tipus, gyvavusius praeityje, tačiau ir šiandien dar - čia nėra pasidalijimo į turtingus ir vargšus. Pa
aptinkamus kai kuriose pasaulio vietose. Šiuo metu dėties ar rango skirtumus daugiausia riboja am
esame įpratę prie visuomenių, kurias sudaro mi žius ir lytis: vyrai beveik visada yra medžiotojai,
lijonai žmonių, o daugelis iš jų telkiasi sausa o moterys renka laukinius augalus, gamina valgį
kimšose miestų teritorijose. Bet didžiąją žmoni ir augina vaikus. Kita vertus, šis darbo pasidaliji
jos istorijos dalį Žemėje gyventa ne taip tankiai mas tarp vyrų ir moterų yra nepaprastai svarbus
kaip dabar, ir tik prieš kokį šimtą metų susifor - vyrams būdinga tendencija viešpatauti viešaja
mavo visuomenės, kuriose daugumą gyventojų su me gyvenime ir apeigose.
daro miestiečiai. Norėdami suprasti visuomenės Medžiotojai ir maisto rinkėjai - nėra vien „pri
formas, egzistavusias iki moderniosios industrinės mityvios“ tautelės, kurių gyvenimo būdai šiandien
visuomenės, turime pasitelkti istorinį sociologinės mūsų nebedomina. Jų kultūrų tyrimai leidžia aiš
vaizduotės matmenį. kiau pamatyti, jog kai kurios mūsų institucijos
anaiptol nėra „natūralūs“ socialinio gyvenimo
bruožai. Žinoma, neturėtume idealizuoti aplinky
Nykstantis pasaulis: bių, kuriomis gyveno medžiotojai ir maisto rin
ikimoderniosios visuomenės ir jų likimas kėjai. Tačiau, kita vertus, visuomenės, kuriose nėra
karų, turtų bei galios sukurtos nelygybės, kuriose
Medžiotojai ir maisto rinkėjai
svarbiau bendradarbiauti, o ne varžytis, mus iš tie
Didžiąją gyvavimo šioje planetoje laiko dalį žmo sų pamoko primindamos, jog modernios indust
nės gyveno medžiotojų ir maisto rinkėjų visuo rinės civilizacijos sukurtas pasaulis nebūtinai su
menėse. Jų gyvenimo šaltinis buvo medžioklė, tampa su „pažanga“.
46 2 SKYRIUS
Gyvulių augintojų ir žemdirbių visuomenės m. e.“ - prieš mūsų erą ir „m.e.“ - mūsų eros, o
ne „pr. Kr.“- prieš Kristų ir A. D. - Viešpaties me
Maždaug prieš dvidešimt tūkstančių metų kai ku
tais ar „po Kr.“ - po Kristaus.) Jos buvo pagrįs
rios medžiotojų ir maisto rinkėjų grupės pradėjo
tos miestų plėtra, pasižymėjo ryškiomis turtų bei
kitu būdu apsirūpinti, ko reikia gyvenimui, - ėmė
galios nelygybėmis ir buvo susijusios su karalių
auginti prisijaukintus gyvulius ir dirbti nuolatinius
ar imperatorių valdžia. Šiose visuomenėse imta
žemės sklypus. Gyvulių augintojų visuomenės
vartoti raštą, suklestėjo mokslas ir menas, todėl
prisijaukindavo gyvulius, o žemdirbių visuome
jos dažnai vadinamos civilizacijomis.
nės augino javus (vertėsi žemės ūkiu). Daugelio
Ankstyviausios civilizacijos vystėsi Vidu
visuomenių ūkio būta mišraus, apimančio ir gy
riniuose Rytuose, paprastai derlinguose upių slė
vulininkystę, ir augalininkystę.
Atsižvelgdami į savo gyvenamąją aplinką, pie niuose. Kinų imperija susikūrė maždaug 2000 m.
pr. m. e., tuo pat metu galingos valstybės įsikūrė
menys augindavo ir ganydavo karves ir jaučius,
ten, kur dabar yra Indija bei Pakistanas. Keletas
avis, ožkas, kupranugarius arba arklius. Šiandien
civilizacijų gyvavo Meksikoje ir Lotynų Ameri
pasaulyje dar gyvuoja nemažai gyvulių auginto
koje - pavyzdžiui, Meksikos actekai, Jukatano pu
jų visuomenių - jų daugiausia Afrikoje, Vidu
siasalio majai, Peru inkai.
riniuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje. Šios visuo
Dauguma senovės civilizacijų buvo dar ir im
menės paprastai įsikūrusios regionuose, kuriuose
perijos - jos plėtėsi, užkariaudamos kitas tautas
nestinga vešlių ganyklų, taip pat dykumose ar kal
nuose. Tokios vietos ne itin tinkamos našiai žem ir prijungdamos jas prie savo valdų (Kautsky,
1982). Būtent tuo pasižymėjo, pavyzdžiui, Seno
dirbystei, tačiau gali išmaitinti įvairius naminius
vės Kinija ir Roma. Didžiausio pakilimo metu, pir
gyvulius. Gyvulių augintojų visuomenėms įpras
ta kraustytis iš vienos vietos į kitą pagal metų lai majame m. e. amžiuje, Romos imperija driekėsi
kus. Dėl klajokliškų įpročių šių visuomenių žmo nuo Britanijos Šiaurės Vakarų Europoje iki ana
pus Vidurinių Rytų. Kinų imperija, gyvavusi per
nės nekaupia daug materialių turtų, nors daikų jie
du tūkstančius metų - iki XX a. pradžios, apėmė
turi daugiau, negu medžiotojai ir maisto rinkėjai.
milžinišką Rytų Azijos regioną, kurį dabar užima
Kitados medžiotojų ir maisto rinkėjų grupės,
užuot medžiojusios ir rinkusios laukinius augalus, šiuolaikinė Kinija.
ėmė sėti savas kultūras. Iš pradžių ši veikla priminė
„daržininkystę“ - žmonės paprasčiausiais kapliais Modernusis pasaulis:
ar kasimo įnagiais įdirbdavo mažus darželius. Kaip industrinės visuomenės
gyvulių auginimas, taip ir daržininkystė padėjo pa Kas vos prieš porą šimtų metų ėmė griauti visuo
tikimiau apsirūpinti maistu negu medžiojant ar menės formas, viešpatavusias istorijoje visą am
renkant maistą, taigi galėjo išlaikyti didesnes bend žinybę? Galėtume atsakyti vienu žodžiu - indust
ruomenes. Versdamiesi daržininkyste, žmonės tapo rializacija (su šia sąvoka jau supažindinome 1 sky
sėsliais, todėl ėmė kaupti daugiau materialių turtų, riuje „Kas yra sociologija?“). Industrializacija
negu kada nors būtų pajėgusios medžiotojų ir mais reiškia mašininės gamybos, pagrįstos fizinės ener
to rinkėjų ar gyvulių augintojų bendruomenės. gijos šaltiniais (tokiais kaip garas ar elektra), at
siradimą. Industrinės visuomenės (kartais vadi
Nepramoninės, arba tradicinės, civilizacijos namos „moderniosiomis“ ar „išsivysčiusiomis“)
Maždaug nuo šeštojo tūkstantmečio pr. m. e. ap nepaprastai skyrėsi nuo bet kurio ankstesnio so
tinkame didesnių negu kada nors visuomenių pėd cialinės tvarkos tipo, o jų raidos padariniai per
sakų- šios naujos visuomenės daugeliu atžvilgių žengė gimtosios Europos ribas.
skyrėsi nuo ankstesnių visuomenės tipų (žr. schemą Netgi pažangiausiose iš senovės civilizacijų
2.2). (Dabar istorikai linkę vartoti terminus „pr. dauguma gyventojų dirbo žemės ūkyje. Dėl pa-
10 000 metų pr.m.e.

Pasaulio gyventojai: 10 milij<
Medžiotojų (procentais): 100
1500 metų pr.m.e. 1

Pasaulio gyventojai: 350 mil
Medžiotojų (procentais): 1,0
1960-1970 metai
Pasaulio gyventojai: 3 milijd
Medžiotojų (procentais): 0,0I
Schema 2.1. Medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenių mažėjimas

baltinis: R. B. Lee and I. De Vore (eds), Man the Hunter, Aldine Press, 1968.
48 2 SKYRIUS
Lentelė 2.1. Ikimoderniųjų visuomenių tipai
Tipas Gyvavimo laikotarpis Požymiai
Medžiotojų ir maisto Nuo 50 000 metų pr.m.e Sudarytos iš nedaugelio žmonių, kurie gyvena iš medžioklės,
rinkėjų visuomenės iki dabar (šiuo metu ties žvejybos ir valgomųjų augalų rinkimo.
visiško išnykimo riba). Beveik nėra nelygybės.
Socialinio rango skirtumus riboja amžius ir lytis.
Žemdirbių Nuo 12 000 metų pr.m.e. Pagrįstos mažomis kaimo bendruomenėmis, be miestų
visuomenės iki dabar. Šiuo metu ar didmiesčių.
dauguma priklauso dides Gyvena iš žemės ūkio, papildomai verčiasi medžiokle ir
niems politiniams vienetams valgomųjų augalų rinkimu.
ir praranda savo išskirtinį Nelygybė didesnė negu medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenėse.
identitetą. Valdo vadai.
Gyvulių augintojų Nuo 12 000 metų pr.m.e. Priklauso nuo prijaukintų gyvulių, kuriuos prižiūri savo gyveni
visuomenės iki dabar. Šiuo metu mui aprūpinti.
dauguma sudaro didesnių Dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki daugelio tūkstančių žmonių.
valstybių dalis. Tradiciniams Būdinga ryški nelygybė.
gyvenimo būdams gresia Valdo vadai ar karaliai-kariai.
pavojus.
Neindustrinės Nuo 6000 metų pr.m.e. Daugiausia rėmėsi žemės ūkiu.
civilizacijos iki XIX a. Visos tradicinės Turėjo po keletą miestų, kuriuose telkėsi prekyba ir gamyba.
civilizacijos išnyko. Milžiniškos, kai kurios turėjo milijonus gyventojų (nors mažos, pa
lyginti su didesnėmis industrializuotomis visuomenėmis).
Atskiras valdymo aparatas, kuriam vadovavo karalius
ar imperatorius.
Didžiulė nelygybė tarp skirtingų klasių.
lyginti menkai išvystytos technikos tik nedauge Lentelė 2.2. Neindustrinių ir industrinių
lis galėjo išsilaisvinti nuo kasdienės žemės ūkio visuomenių žemės ūkio darbo jėga procentais,
gamybos naštos. Dabartinės industrinės visuome 1998 m.
nės, priešingai, pasižymi tuo, kad dauguma gyven
tojų dirba gamyklose, įstaigose ar parduotuvėse, Šalis Darbo jėga žemės
o ne žemės ūkyje (žr. lentelę 2.2). Taip pat per 90 ūkyje, procentais
procentų žmonių gyvena miestuose bei didmies Neindustrinės visuomenės
čiuose, kur yra dauguma darbo vietų ir kuriamos Nepalas 91,1
naujos darbo galimybės. Šiuolaikiniai megapoliai Ruanda 90,1
yra daug didesni už senovės civilizacijų miestus. Etiopija 88,3
Miesto socialinis gyvenimas praranda asmeniškus Uganda 82,1
bruožus ir darosi anonimiškas, o su nepažįstamai Bangladešas 64,2
siais kasdien susiduriame kur kas dažniau negu su
pažįstamais. Plačios apimties organizacijos, pavyz Industrinės visuomenės
Japonija 6,2
džiui, verslo korporacijos ar vyriausybinės agen Australija 5,0
tūros, ėmė daryti įtaką iš esmės kiekvieno žmo Vokietija 3,8
gaus gyvenimui. Kanada 3,4
Jungtinės Valstijos 2,8
Jungtinė Karalystė 2,0
Didmiesčių vaidmuo naujojoje globalinėje tvarkoje ap
tariamas skyrelyje „Miestai ir globalizacija“, p. 546.
Kitas moderniųjų visuomenių bruožas yra jų

Pramonės technologijų diegimas tikrai neapsi
politinė sistema - labiau išplėtota ir intensyvesnė,
ribojo taikiais ekonomikos raidos procesais. Nuo
palyginti su tradicinių valstybių valdymo formo pat industrializacijos pradžios pažangius gamybos
mis. Senovės civilizacijose politinė valdžia (mo procesus imta naudoti karybai. Buvo sukurta kur
narchai bei imperatoriai) turėjo menką tiesioginę kas tobulesnė ginkluotė ir naujoviškos karinės or
įtaką daugumos savo pavaldinių papročiams bei ganizacijos, gerokai aplenkusios neindustrinių kul
įpročiams, kadangi žmonės gyveno pakankamai sa tūrų pasiekimus, - visa tai iš esmės pakeitė kary
varankiškuose ir vienas nuo kito atskirtuose kai bos metodus. Didžiulė ekonominė galia, politinė
muose. Plėtojantis industrializacijai, labai paspar sanglauda ir karinis pranašumas drauge padėjo va
tėjo transportas ir ryšiai, o tai savo ruožtu skatino karietiškiems gyvenimo būdams du pastaruosius
kurtis integruotesnę „nacionalinę“ bendruomenę. šimtmečius beveik be pasipriešinimo plisti po vi
Industrinės visuomenės buvo pirmosios susi są pasaulį.
formavusios nacionalinės valstybės. Nacionalinės
valstybės - tai politinės bendruomenės, viena nuo Globali raida
kitos atsiskyrusios aiškiai nustatytomis sienomis,
visai nepanašiomis į gana neapibrėžtas ribas, bū Nuo XVII a. iki XX a. pradžios Vakarų šalys įkūrė
dingas tradicinėms valstybėms. Nacionalinės vy kolonijas daugybėje tradicinėms visuomenėms pri
riausybės, kurdamos įstatymus, taikomus visiems, klausiusių teritorijų, prireikus net naudodamos sa
kurie gyvena valstybėje, turi dideles galias valdyti vo karinės galios pranašumus. Teisybė, dabar iš
daugelį piliečių gyvenimo aspektų. Britanija yra esmės visos šios kolonijos išsikovojo nepriklau
nacionalinė valstybė, kaip ir iš esmės visos dabar somybę, tačiau būtent kolonializmo procesas la
tinio pasaulio visuomenės. biausiai prisidėjo prie tokio socialinio Žemės ru-
50 2 SKYRIUS
tūlio žemėlapio, kokį matome šiandien, formavi ir ekonominėje sistemose. Vadovaudamiesi Mar-
mo. Apie kolonializmą jau kalbėjome, ankstesnia xo mokymu (žr. 1 skyrių, p. 28-29), komunistų
me skyriuje aptardami prekybos kava raidą. Kai lyderiai manė, jog gamybos, pagrįstos kolektyvi
kuriuose regionuose, pirmiausia retai gyvenamuose ne nuosavybe, sistema suklestės labiau už vaka
medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenių, pavyz rietišką laisvosios rinkos sistemą.
džiui, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujoje Maždaug septyniasdešimt penkerius metus pa
Zelandijoje, europiečiai tapo gyventojų dauguma. saulio istoriją veikė globalios varžybos, kuriose
Kitose vietose, tarp jų didelėse Azijos, Afrikos bei viena prieš kitą kovojo Sovietų sąjunga bei Rytų
Pietų Amerikos teritorijose, daugumą ir toliau su Europos šalys ir kapitalistinės Vakarų bei Japo
daro vietiniai gyventojai. Visuomenės, priklausan nijos visuomenės. Nuolatinės ginkluotos priešprie
čios pirmajam iš šių dviejų tipų, tarp jų ir Jung šos būsena vadinta Šaltuoju karu, nes šalys nie
tinės Amerikos Valstijos, industrializavosi. Tuo tar kada nebuvo susirėmusios jokiame mūšyje. Tai bu
pu antrojo tipo šalys dažniausiai pasižymi kur kas vo savotiška karinė aklavietė, kai abi pusės nuo
žemesniu pramonės lygiu, todėl jos neretai vadi latos buvo pasirengusios kariauti viena su kita, bet
namos mažiau išvystytomis visuomenėmis arba be iš tiesų nekariavo. Šiandien priešpriešos nebėra.
sivystančiu pasauliu. Šioms visuomenėms priklau Pasibaigus Šaltajam karui ir žlugus komunizmui
so Kinija, Indija, dauguma Afrikos šalių (tokios buvusioje SSRS bei Rytų Europoje, Antrasis pa
kaip Nigerija, Gana ir Alžyras), taip pat Pietų saulis išnyko (žr. 14 skyrių „Vyriausybė ir politi
Amerikos šalys (pavyzdžiui, Brazilija, Peru ir Ve ka“). Rusija ir kitos buvusio Antrojo pasaulio vi
nesuela). Daugelis šių visuomenių yra į pietus nuo suomenės dabar laipsniškai žengia į konkurenci
Jungtinių Valstijų ir Europos, todėl jos kartais ben nės - tokios kaip Vakarų šalių - rinkos sistemą.
drai vadinamos Pietumis, priešpriešinant turtinges Buvusio Antrojo pasaulio šalys taip pat stengiasi
nei industrinei Šiaurei. sukurti demokratines politines institucijas, pagrįs
tas Vakarų modeliais.
,
Pirmasis Antrasis ir Trečiasis pasauliai
Besivystantis pasaulis
Dažnai galite išgirsti, kad besivystančios šalys va
dinamos Trečiuoju pasauliu. Terminas „Trečiasis Daugelis besivystančių visuomenių gyvena kolo
pasaulis“ apibūdino vieną iš trijų pagrindinių XX a. nijinį valdymą patyrusiose Azijos, Afrikos ir Pietų
pradžios vienas kitam priešingų visuomenės tipų Amerikos dalyse. Tik nedaugelis tokių teritorijų
(žr. schemą 2.3). Pirmojo pasaulio šalims priklau tapo nepriklausomomis palyginti seniai, kaip Hai
sė (ir tebepriklauso) industrializuotos Europos tis, kuris dar 1804 metų sausį tapo pirmąja sava
valstybės, Jungtinės Amerikos Valstijos, Okeani rankiška juodaodžių respublika. Ispanų kolonijos
ja (Australija, Naujoji Zelandija, Tasmanija ir Me- Pietų Amerikoje gavo laisvę 1810 metais, o Bra
lanezija), taip pat Japonija. Beveik visos Pirmojo zilija nuvertė portugalų valdžią 1822-aisiais. Ta
pasaulio visuomenės turi daugiapartines parlamen čiau dauguma besivystančio pasaulio tautų tapo
tines valdymo sistemas. Antrasis pasaulis reiš nepriklausomomis valstybėmis tik po Antrojo pa
kė komunistines visuomenes tuometinėje Sovie saulinio karo, ir dažnai šį tikslą pasiekdavo tik kru
tų sąjungoje (SSRS) bei Rytų Europoje, įskaitant vina kova prieš kolonizatorius. Kaip pavyzdžius
Čekoslovakiją, Lenkiją, Rytų Vokietiją ir Vengri galima paminėti Indiją, daugelį kitų Azijos vals
ją. Antrojo pasaulio šalys turėjo centralizuotai pla tybių (pavyzdžiui, Birmą, Malaiziją ir Singapūrą),
nuojamą ekonomiką, paliekančią labai nedaug vie taip pat Afrikos šalis (tokias kaip Kenija, Nigeri
tos privačiai nuosavybei ar konkurenciniam eko ja, Zairas, Tanzanija ir Alžyras).
nominiam verslumui. Šios valstybės buvo vienpar Nors šiose šalyse gali būti tradiciškai gyvenan
tinės: komunistų partija viešpatavo ir politinėje, čių tautų, tačiau besivystančios valstybės vis dėlto
labai skiriasi nuo ankstesnių tradicinės visuome kurios Trečiojo pasaulio šalys pradėjo industria
nės formų. Šių šalių politinės sistemos sumode lizacijos procesą ir per tris pastaruosius dešimt
liuotos pagal anksčiau Vakarų visuomenėse įtvir mečius patyrė stulbinamą ekonomikos augimą.
tintas sistemas. Kitaip tariant, tai - nacionalinės Kartais šios šalys vadinamos naujosiomis indust
valstybės. Tiesa, gyventojų dauguma tebegyvena rinėmis šalimis (NIŠ). Joms priklauso Brazilija
kaime, tačiau daugelyje iš šių visuomenių vyksta ir Meksika Lotynų Amerikoje drauge su Pietų Ko
spartus miestų plėtros procesas. Nors žemės ūkis rėja, Singapūru ir Taivanu Rytų Azijoje. Sėkmin
ir toliau lieka pagrindine ekonominės veiklos sri giausios iš tokių šalių savo ekonomikos augimo
timi, tačiau grūdinės kultūros dabar dažniau au tempu kelis kartus lenkia Vakarų industrinę rai
ginamos parduoti pasaulio rinkose, o ne patiems dą. Kai kuriose naujosiose industrinėse šalyse pa
vartoti. Besivystančių šalių negalima laikyti visuo jamos vienam gyventojui jau beveik pasiekė skur
menėmis, kurios tiesiog „atsiliko“ nuo industria desnių išsivysčiusių šalių lygį.
lizuotų kraštų. Juk šias visuomenes stipriai forma Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos nau
vo ryšys su Vakarų industrializmu, pakirtusiu pir josios industrinės Rytų Azijos šalys pasižymėjo
mesnes, labiau tradicines sistemas. stabiliausiu ekonomikos klestėjimo lygiu. Staigų
Per kelerius pastaruosius metus skurdžiausiose vadinamųjų „Azijos tigrų“ ekonomikos augimą lė
iš šių visuomenių gyvenimo sąlygos ne pagerėjo, mė čia pagamintų prekių eksportas, ypač į išsivys
o pablogėjo. Apytikriais skaičiavimais, XX a. pra čiusias šalis. Naujosios industrinės Rytų Azijos ša
džioje baisiame skurde gyveno 1,2 milijardo žmo lys taip pat pasižymėjo itin aukštu investicijų lygiu
nių, daugiausia besivystančių šalių gyventojų. Apie ir šalyje, ir užsienyje. Pietų Korėja labai padidino
3 milijardus žmonių - beveik pusė Žemės rutulio plieno gamybą, o jos laivų statyba ir elektronikos
gyventojų - gyvena mažiau negu už du JAV do pramonė atsidūrė tarp pasaulio lyderių. Singapū
lerius per dieną. Pasaulio skurdžiai daugiausiai su ras iškilo kaip itin stambus Pietryčių Azijos finansų
sitelkę Pietų ir Rytų Azijoje (žr. schemą 2.4), taip bei prekybos centras. Taivanas įgijo didelę reikš
pat Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, nors tarp šių mę apdirbamojoje ir elektronikos pramonėje.
regionų yra keletas esminių skirtumų. Pavyzdžiui, 1997-1998 metais, prasidėjus globaliai finan
per pastarąjį dešimtmetį skurdo lygis sumažėjo Ry sų krizei, kuri labai smarkiai pasireiškė ir sparčiai
tų Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau plito ir šiame regione, ir už jo ribų, Rytų Azijos
padidėjo Afrikos valstybėse į pietus nuo Sacha ekonomikos destabilizavosi. Nepaisant šių kliūčių,
ros. Šiame regione 1987-1998 metais žmonių, gy Rytų Azijos naujųjų industrinių šalių ekonomikos
venančių už mažiau negu 1 JAV dolerį per dieną, raida pagerino milijonų šio regiono žmonių gy
padaugėjo nuo 220 iki 290 milijonų (World Bank, venimo kokybę. Sumažėjo skurdo lygis bei kūdi
2000). Skurdo gerokai padaugėjo kai kuriose Pietų kių mirtingumas ir pailgėjo gyvenimo trukmė.
Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino Gali atrodyti, jog Azijos bei Lotynų Amerikos
dalyse. Daugelį skurdžiausių pasaulio šalių taip pat ekonomikų plėtra mažai susijusi su žmonių gyve
slegia ir sunki skolų našta. Procentai už užsienio nimu Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose
kreditorių paskolas kartais gali viršyti vyriausy ar kitose industrinėse valstybėse. Iš tikrųjų yra visai
bių investicijas į sveikatos apsaugą, socialinę rū kitaip. Dabar tautos pateko į globalią ekonomiką,
pybą ir švietimą. todėl tai, kas atsitinka vienose Žemės rutulio da
lyse, tuojau pat veikia kitas, o padarinius pajunta
visas pasaulis. Pavyzdžiui, plieno gamybos didė
Naujosios industrinės šalys
jimas Rytų Azijoje tiesiogiai paveikė Britaniją -
Besivystantis pasaulis nėra vientisas. Nors daugu per pastaruosius tris dešimtmečius jos dalis pasau
ma mažiau išsivysčiusių šalių ekonomikos atžvil linėje plieno gamyboje gerokai sumažėjo. Pana
giu gerokai atsilieka nuo Vakarų visuomenių, kai šiai atsitiko ir kilus naujai finansų krizei Rytų Azi-
52 2 SKYRIUS
^ x Europa ir • • #* •
Vidurinė Azija
r ^ į : tfflnMn
fffi
ffftif
Lotynų Amerika J
i v^ ./ iffim m ,
ĮĮĮ!!į|fįffSx^S '
ir Karibai t
vvvvvvvvvvv1
VVVVVVVfVVfVV
0 0 5 5 n n p n n n (I , v
**
r n n nūn n M II n fl ip ip v iiim v f v if f
Afrika',į pietus nuo I ITITFU II Hį l J ff-ff"
Sacharos Pietų Azija w -/
Kiekviena figūrėlė žymi 10 milijonų ^ J" t ^
žmonių, gyvenančių už 1 JAV
dolerį ar mažiau per dieną pagal
1985 metų tarptautines kainas.
Schema 2.4. Skurdas pagal besivystančius regionus

Šaltiniai: VVorld Bank, World Development Report 1998-1999, Oxford University Press, 1998, p. 118.
joje: ši krizė išklibino viso pasaulio finansų rin vai. Moderniųjų visuomenių raida prasidėjo tik
kas ir destabilizavo ekonomikas, kurios atrodė itin 23.59.30 vai.! Kita vertus, per paskutines trisde
tvirtos. Pagaliau naujųjų industrinių šalių augimas šimt šios žmonijos paros sekundžių galbūt įvyko
keičia jau minėtą tradicinę skirtį tarp „Šiaurės“ ir tiek pokyčių, kiek per visą ankstesnį laikotarpį.
„Pietų“. Todėl politinių ir ekonominių santykių jau Jau įsitikinome, kad modernaus pasaulio gy
nebegalima skirstyti pagal paprastą „Pirmojo“ ir vensenos ir jo socialinių institucijų savybės iš es
„Trečiojo“ pasaulių visuomenių modelį. Globali mės skiriasi netgi nuo netolimos praeities atitik
zacijos procesai, kuriuos smulkiau nagrinėsime 3 menų. Vos per du ar tris amžius - minutės truk
skyriuje „Kintantis pasaulis“, kuria galių bei pri mės atplaišą žmonijos istorijos kontekste - socia
vilegijų konfigūraciją, kur kas sudėtingesnę už do linis gyvenimas nusigręžė nuo socialinės tvarkos
minavusią prieš šimtą metų. tipų, pagal kuriuos žmonių gyventa tūkstančius
metų. Kaip sociologai aiškina šiuos kaitos proce
sus, pakeitusius žmonių gyvenseną? Likusioje šio
Socialinė kaita skyriaus dalyje apžvelgsime pastangas interpretuoti
Žmonės gyvena Žemėje apie pusę milijono metų. kaitos modelius, veikiančius visą žmogaus istori
Žemdirbystei, be kurios neįmanomos nuolatinės ją, po to pasvarstysime, kodėl modernų laikotar
gyvenvietės, - vos dvylika tūkstančių metų. Civili pį reikėtų sieti su tokia visaapimančia ir sparčia
zacijos atsirado ne anksčiau, negu prieš kokius še socialine kaita.
šis tūkstantmečius. Įsivaizduokime, kad visa žmo Socialinę kaitą sunku apibrėžti, kadangi jau
nijos istorija - viena para. Tuomet žemdirbystė at čiame, kad viskas nuolatos kinta. Kiekviena die
sirado maždaug 23.56 vai., o civilizacijos - 23.57 na yra nauja diena, kiekvienas akimirksnis - nauja
54 2 SKYRIUS
Lentelė 2.3. Moderniojo pasaulio visuomenės
Tipas Gyvavimo laikotarpis Požymiai
Pirmojo pasaulio Nuo XVIII a. iki dabar. Remiasi pramonės gamyba ir laisvąja verslininkyste.
visuomenės Dauguma žmonių gyvena miestuose ir didmiesčiuose, tik nedau
gelis dirba žemės ūkyje.
Klasių nelygybė labai didelė, tačiau ne tokia ryški kaip tradicinė
se valstybėse.
Atskiros politinės bendruomenės arba nacionalinės valstybės, tarp
jų - Vakarų, Japonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos tautos.
Antrojo pasaulio Nuo XX a. pradžios Remiasi pramone, bet ekonomikos sistema planuojama centralizuotai.
visuomenės (1917 m. Rusijos
Palyginti nedaug gyventojų dirba žemės ūkyje; dauguma gyvena
revoliucijos) iki dešimtojo miestuose ir didmiesčiuose.
dešimtmečio pradžios.
Atskiros politinės bendruomenės arba nacionalinės valstybės.
Iki 1989 metų šį pasaulį sudarė Sovietų sąjunga ir Rytų Europa.
Dėl socialinių ir ekonominių pokyčių šios šalys ėmė transformuo
tis į laisvosios verslininkystės sistemas, pagrįstas Pirmojo pasau
lio visuomenių modeliu.
Besivystančios Nuo XVIII a. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje, naudodami tradicinius
visuomenės (daugiausia kaip gamybos būdus.
(“Trečiojo pasaulio kolonijos) iki dabar. Kai kurie žemės ūkio gaminiai parduodami pasaulio rinkose.
visuomenės”)
Kai kurios turi laisvosios verslininkystės sistemas, o kitose
vyrauja planinė ekonomika.
Atskiros politinės bendruomenės arba nacionalinės valstybės, tarp
jų - Kinija, Indija ir dauguma Afrikos bei Pietų Amerikos tautų.
Naujosios industrinės Nuo XX a. aštuntojo Buvusios besivystančios šalys, dabar pagrįstos pramonės gamyba
šalys dešimtmečio iki dabar. ir iš esmės laisvąja verslininkyste.
Dauguma žmonių gyvena miestuose ir didmiesčiuose, nedaugelis
verčiasi žemdirbyste.
Labai didelė klasių nelygybė. Ji ryškesnė, negu Pirmojo pasaulio
visuomenėse.
Pajamų vienam gyventojui vidurkis žymiai mažesnis, negu Pirmojo
pasaulio visuomenėse.
Joms priklauso Honkongas, Pietų Korėja, Singapūras, Taivanas,
Brazilija ir Meksika.
laiko atkarpa. Graikų filosofas Herakleitas yra sa tūra, taip pat įbridusio asmens fizinė sandara ar
kęs, jog į tą pačią upę dukart neįbrisi. Antrąsyk individualybė - tokio tęstinumo visiškai pakanka
ten bus kita upė, nes vanduo spės nutekėti, o asmuo mūsų teiginiui, jog žmogus ir upė išliko „tie pa
- bent truputį pasikeisti. Nors tam tikru atžvilgiu tys“, tegu ir įvykus minėtiems pokyčiams.
šis pastebėjimas yra teisingas, tačiau paprastai iš Bandydami nustatyti reikšmingą pokytį, turi
tiesų norime pasakyti, jog tai ta pati upė ir tas pats me parodyti, kaip stipriai per tam tikrą laikotarpį
asmuo. Juk beveik nepakito upės forma ar struk pasikeitė objekto ar situacijos pamatinė sandara.
Norėdami nuspręsti, kiek ir kaip visuomenių sis Visuomenę gali veikti ir ne tokios ekstrema
temas apėmė kaitos procesas, turime atskleisti, ko lios fizinės sąlygos. Australijos čiabuviai nesiliovė
kiu laipsniu per apibrėžtą laikotarpį pakito pagrin verstis medžiokle ir maisto rinkimu, kadangi že
dinės institucijos. Aiškinant kaitą, reikia rodyti ir myne beveik nebuvo vietinių augalų, tinkamų
tai, kas tebėra stabilu, kadangi būtent nekintantys sistemingai kultivuoti, ar gyvūnų, kuriuos būtų
dalykai yra kriterijus permainoms matuoti. Netgi galima prisijaukinti ir auginti. Daugumos anksty
sparčiai žengiančiame šiandienos pasaulyje glūdi vųjų pasaulio civilizacijų lopšys - derlingos, žemės
tolimos praeities tęsiniai. Pagrindinės religinės sis ūkiui tinkamos žemės, pavyzdžiui, upių deltos. Di
temos, tokios kaip krikščionybė ar islamas, išlai delę reikšmę taip pat turi patogus susisiekimas sau
ko savo saitus su idėjomis ir praktikomis, atsira suma ir laivybos linijų prieinamumas: neretai vi
dusiomis maždaug prieš du tūkstančius metų. Kita suomenės, kurias nuo kitų skiria kalnų grandinės,
vertus, akivaizdu, kad moderniosiose visuomenėse neįžengiamos džiunglės ar dykumos, ilgus amžius
dauguma institucijų kinta kur kas sparčiau, negu lieka palyginti nepakitusios.
buvo būdinga tradicinio pasaulio institucijoms. Tačiau tiesioginis fizinės aplinkos poveikis so
cialinei kaitai nėra itin stiprus. Dažnai žmonės pa
Socialinės kaitos priežastys jėgia kurti gerovę palyginti nepalankaus klimato
teritorijose. Pavyzdžiui, Aliaskos gyventojai, ne
Per pastaruosius du amžius socialiniai teoretikai paisydami rūsčios gamtos, sugebėjo išplėtoti naftos
bandė sukurti didžiąją teoriją, kuri aiškintų socia bei mineralų gavybą. Kita vertus, medžiotojų ir
linės kaitos kilmę. Tačiau jokia vienos priežasties maisto rinkėjų kultūrų žmonės neretai gyvenda
teorija nepajėgi atsižvelgti į žmonijos socialinės vo ypač derlinguose regionuose, tačiau neužsiim-
raidos įvairovę nuo medžiotojų, maisto rinkėjų bei davo nei gyvulininkyste, nei žemdirbyste.
gyvulių augintojų tradicinių civilizacijų iki itin su
dėtingų šiandienos socialinių sistemų. Vis dėlto ga
lima nustatyti tris pagrindinius veiksnius, kurie Politinė organizacija
nuolatos ir nuosekliai daro įtaką socialinei kaitai, Kitas stiprus socialinės kaitos veiksnys - politi
- fizinę aplinką, politinę organizaciją ir kultūros nės organizacijos tipas. Medžiotojų ir maisto rin
veiksnius. kėjų visuomenės patyrė minimalų poveikį, kadangi
neturėjo jokios politinės valdžios, gebančios su
Fizinė aplinka telkti bendruomenę. Tačiau visų kitų visuomenės
Fizinė aplinka dažnai veikia žmonių socialinės or tipų atveju konkrečios visuomenės raidos kryptį
ganizacijos raidą. Šis poveikis aiškiausias ten, kur stipriai veikia ten egzistuojančios atskiros politi
dėl ekstremalesnių aplinkos sąlygų žmonės privers nės struktūros - vadai, valdovai, karaliai ir vyriau
ti organizuoti savo gyvenseną pagal orus. Polia sybės. Priešingai Marxo nuomonei, politinės sis
rinių regionų ir subtropikų gyventojų įpročiai bei temos anaiptol nėra tiesioginė pamatinės ekono
veikla neišvengiamai skiriasi. Žmonės, gyvenan minės organizacijos išraiška: visuomenėse, turin
tys Aliaskoje, kurioje žiemos ilgos ir šaltos, bus čiose panašias gamybos sistemas, gali egzistuoti
linkę laikytis socialinio gyvenimo modelių, nepa visiškai skirtingo tipo politinė tvarka. Pavyzdžiui,
našių į būdingus gerokai šiltesniems Viduržemio kai kurios industrinio kapitalizmo visuomenės tu
jūros kraštams. Dėl atšiaurios gamtinės aplinkos rėjo autoritarines politines sistemas (antai nacių
Aliaskos gyventojai daugiau laiko praleidžia už Vokietija ar Pietų Afrika apartheido laikotarpiu),
darose patalpose ir beveik visus metus, išskyrus tuo tarpu kitur šios sistemos buvo kur kas demo
trumpą vasarą, itin kruopščiai planuoja, ką ir kaip kratiškesnės (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose,
veiks atvirame ore. Britanijoje ar Švedijoje).
56 2 SKYRIUS
Daugumos tradicinių valstybių kūrimąsi nepa esmę. Jei lyderis sugeba vykdyti veiksmingą po
prastai stipriai veikė karinė galia; ji darė vieno litiką ir paskatinti mases laikytis ankstesnių mąs
dai lemiamą įtaką ir šių šalių gyvybingumui, ir jų tymo modelių arba juos iš esmės keisti, tuomet jis
plėtrai. Tačiau vėlgi gamybos lygio ir karinės ga gali nuversti anksčiau nustatytą tvarką.
lios sąsajos buvo netiesioginės. Valdytojas gali nu Kita vertus, individai gali pasiekti lyderio pa
spręsti visus išteklius skirti karo reikmėms, net jei dėtį ir veiksmingai reikštis tik esant palankioms
gu tai nuskurdintų daugumą kitų gyventojų. Taip socialinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, Adolfui Hitle
atsitiko Šiaurės Korėjoje valdant Kim II Sungui riui pavyko užgrobti valdžią Vokietijoje XX a. ket
ir jo sūnui Kim Jong Ilui. virtajame dešimtmetyje iš dalies ir dėl tuo metu
šalį apėmusios krizės bei tvyrančios įtampos. Jeigu
Kultūros veiksniai ne šios aplinkybės, Hitleris veikiausiai būtų likęs
nežymia negausios politinės frakcijos figūra. Tas
Trečioji esminė socialinių pokyčių priežastis - kul pat pasakytina ir apie kiek vėliau, po Antrojo pa
tūros veiksniai, kurie rodo religijos, komunikaci saulinio karo, veikusį Mahatmą Gandhį, garsųjį In
jos sistemų ir lyderių svarbą. Religija socialinia dijos pacifizmo lyderį. Jis galėjo veiksmingai ginti
me gyvenime gali veikti kaip konservatyvi arba savo šalies nepriklausomybę nuo Britanijos, ka
kaip atnaujinanti jėga (žr. 17 skyrių „Religija“). dangi karas ir kiti įvykiai išklibino Indijoje vei
Kai kurios religinių tikėjimų bei praktikų formos kusias kolonijines institucijas.
pristabdydavo kaitą, visų pirma pabrėždamos bū
tinybę ištikimai laikytis tradicinių vertybių ir ri
Kaita moderniuoju laikotarpiu
tualų. Kita vertus, kaip akcentavo Maxas Webe-
ris, religiniai įsitikinimai dažnai sutelkia, skatin Kas paaiškina, kodėl per du pastaruosius šimtme
dami socialinius pokyčius. čius - modemybės laikotarpiu - socialinė kaita įga
Ypač svarbus kultūros veiksnys, darantis įta vo tokį pašėlusį pagreitį? Nors šis klausimas pla
ką kaitos ypatybėms bei tempui, yra komunika tus ir sudėtingas, vis dėlto nesunku tiksliai nustatyti
cijos sistemų pobūdis. Pavyzdžiui, išradus raštą, kai kuriuos susijusius veiksnius. Nenuostabu, kad
tapo įmanoma daryti apskaitą, o tai suteikė gali galime surūšiuoti juos taip, kaip ir tuos, kurie darė
mybę geriau kontroliuoti materialius išteklius ir įtaką per visą istorijos eigą, išskyrus tai, kad fizi
plėtoti plačios apimties organizacijas. Raštas taip nės aplinkos poveikį priskirsime bendrai ekono
pat pakeitė žmonių suvokimą apie praeities, da minių veiksnių reikšmei.
barties ir ateities santykį. Raštingos visuomenės
nuolatos fiksuoja praeities įvykius ir žino turin Ekonominės įtakos
čios savo istoriją. Suprasti istoriją tolygu supras Moderni pramonė iš esmės skiriasi nuo pirmiau
ti, kaip apskritai vystosi ir kurlink žengia visuo gyvavusių gamybos sistemų, kadangi siejasi su
menė - tuomet žmonės gali aktyviai stengtis pa nuolatine gamybos plėtra ir be paliovos didėjan
remti šią raidą. čiu turtų kaupimu. Tradicinės gamybos sistemos
Į pagrindinį kultūros veiksnių sąrašą turėtume pasižymėjo palyginti nekintamais gamybos lygiais,
įtraukti ir lyderio vaidmenį. Pavienės asmenybės nes buvo pritaikytos nuolatinėms įprastoms reik
lyderės darė tiesiog stulbinamą įtaką pasaulio is mėms. Kapitalizmas skatina nuolatos keisti gamy
torijai. Pakanka prisiminti iškilias religines asme bos technologijas, į šį procesą vis labiau įtrauk
nybes (tokias kaip Jėzus), politikos lyderius bei damas mokslą. Modernios industrijos skatinamas
karo vadus (tokius kaip Julijus Cezaris) ar moks technologinių inovacijų tempas yra gerokai spar
lo bei filosofijos novatorius (tokius kaip Izaokas tesnis, negu buvo esant bet kuriai ankstesnio tipo
Niutonas) ir tuomet išsyk suvoksime šio reikalo ekonominei tvarkai.
Mokslo ir technologijų poveikis mūsų gyveni iš esmės padėjo globaliai vakarietiškų gyvenimo
mui gali būti labiausiai skatinamas ekonominių stilių sklaidai. XX a. itin didelių padarinių turėjo
veiksnių, tačiau jis pasireiškia ir už ūkinės veiklos du pasauliniai karai: daugelio šalių suniokojimas
ribų. Mokslas ir technologijos daro įtaką politi paskatino atstatymo procesus, pareikalavusius iš
niams bei kultūros veiksniams, bet, kita vertus, ir pagrindų keisti ir institucijas, kaip, pavyzdžiui, at
patys patiria šių veiksnių poveikį. Pavyzdžiui, sitiko Vokietijoje ir Japonijoje po Antrojo pasau
mokslo ir technologijų vystymasis padėjo sukur linio karo. Netgi šalims nugalėtojoms, tokioms
ti šiuolaikines komunikacijos formas - radiją, te kaip Jungtinė Karalystė, teko išgyventi didelius vi
leviziją, mobiliuosius telefonus ir internetą. Ojos dinius pokyčius, kuriuos sukėlė karo poveikis eko
savo ruožtu pastaraisiais metais sukėlė politikos nomikai.
pokyčius (žr. 14 skyrių „Vyriausybė ir politika“).
Elektroninių medijų, tokių kaip televizija bei in Kultūrinės įtakos
ternetas, naudojimas taip pat ėmė formuoti mūsų
Greta kitų kultūros veiksnių, dariusių įtaką socia
mąstymo ir nuomonės apie pasaulį būdus. linei kaitai moderniaisiais laikais, prie kritiško ir
novatoriško moderniosios žiūros pobūdžio itin pri
Politinės įtakos sidėjo ir mokslo raida, ir mąstymo sekuliarizaci
ja. Daugiau nebemanome, kad papročiai ar įpro
Antrasis pagrindinis tipas, sietinas su įtaka, daroma
čiai yra priimtini vien dėl jų ilgaamžės tradicijos
socialiniams pokyčiams moderniuoju laikotarpiu,
autoriteto. Priešingai, mūsų gyvensenos vis labiau
yra politinės raidos veiksniai. Pastaruosius du ar
reikalauja „racionalaus“ pamato. Pavyzdžiui, da
tris amžius kaitą skatinančiu šaltiniu buvo tautų
bar ligoninės projektas pirmiausia būtų grindžia
kova dėl didesnių galių bei gausesnių turtų ir siekis
mas ne tradiciniais skoniais, o funkcine galimy
nugalėti varžovus karine jėga. Tradicinėse visuo
be įgyvendinti pagrindinę ligoninės paskirtį -
menėse politikos pokyčiai paprastai apsiribodavo
veiksmingai gydyti ligonius.
elitu. Pavyzdžiui, šalies valdymą iš vienos didi
Pasikeitė ne tik mąstymo būdas, bet ir idėjų tu
kų šeimos galėdavo perimti kita, tačiau dauguma
rinys. Savikūros, laisvės, lygybės ir demokratijos
žmonių ir toliau gyvendavo beveik taip, kaip gy
idealai susiformavo daugiausia per du-tris pasta
venę. Tai visiškai nebūdinga modernioms politi
ruosius šimtmečius. Šie idealai padėjo išjudinti so
nėms sistemoms, kuriose politikos lyderių bei vy
cialinės ir politinės kaitos procesus, tarp jų ir re
riausybės pareigūnų veikla nuolatos daro įtaką ko voliucijas. Jie negali būti siejami su tradicija, nes
ne visiems gyventojams. Tiek išorės, tiek vidaus veikiau siūlo kitką - nuolatos pertvarkyti gyve
politiniai sprendimai palaiko ir kreipia socialinę nimą tam, kad žmogus tobulėtų. Tiesa, šie idea
kaitą kur kas stipriau negu ankstesniais laikais. lai išsirutuliojo Vakaruose, tačiau vėliau juos im
Du ar tris pastaruosius šimtmečius politinė raida ta taikyti visuotinai ir globaliai, o tai paskatino dau
iš tiesų veikė ekonomikos kaitą ne ką mažiau ne gumos pasaulio regionų kaitą.
gu pastaroji - politiką. Dabar vyriausybėms ten
ka itin svarbus vaidmuo skatinant (o kartais ir stab
dant) ekonomikos augimo tempą, visoms indust Išvados
rinėms valstybėms taip pat būdingas didelis val
džios kišimasis į gamybą-juk stambiausi šių ša Dėl pokyčių, šiandien vykstančių pasaulyje, skir
lių darbdaviai, be abejo, yra jų vyriausybės. tingos kultūros ir visuomenės ima priklausyti viena
Taip pat itin daug reiškė karinė galia ir karai. nuo kitos labiau negu kada nors anksčiau. Spartė
Nuo XVII a. Vakarų valstybių karinė galia leido jant kaitos tempui, įvykiai vienoje pasaulio vietoje
joms daryti įtaką visoms pasaulio dalims - taigi gali tiesiogiai paveikti žmones bet kurioje kitoje
58 2 SKYRIUS
teritorijoje. Iš dalies dėl minėtų naujųjų elektroni džiui, Britanija. Socialinės, politinės bei ekono
nės komunikacijos formų visi gyvename „vienas minės sąsajos, kertančios šalių sienas, lemtingai
kito kieme“ kur kas artimiau negu ankstesnės kar veikia tų šalių žmonių gyvenimą. Šią didėjančią
tos. Globali sistema reiškia ne vien aplinką, kurioje pasaulio visuomenės tarpusavio priklausomybę
rutuliojasi ir keičiasi atskiros visuomenės - pavyz nagrinėsime 3 skyriuje „Kintantis pasaulis“.
1. Kultūros sąvoka yra viena svarbiausių sociologijos sampratų. Kultū

ra susijusi su visuomenės narių ar visuomenės grupių gyvenimo bū
dais. Ji apima ne tik dailę, literatūrą, muziką, bet skleidžiasi kur kas
1
plačiau. Kultūrai taip pat priklauso žmonių rengimosi būdai, papro
čiai, darbo ir religinių apeigų modeliai.
TEMOS SANTRAUKA
2. Vertybės yra abstrakčios idėjos, apibrėžiančios, kas konkrečiai kul
tūrai atrodo svarbu, vertinga ar pageidautina. Normos yra elgsenos
taisyklės, atspindinčios kultūros vertybes. Vertybės ir normos veikia
drauge, formuodamos konkrečios kultūros narių elgseną savo aplin
koje. Vertybės ir normos giliai įsišaknijusios kultūroje, bet ilgainiui
gali keistis.
3. Kultūriniai įsitikinimai ir praktikos labai įvairūs. Etnocentrizmas reiškia
kitų kultūrų vertinimą lyginant pagal savo kultūrą. Sociologai sten
giasi taikyti kultūrinį reliatyvizmą - tirti kultūrą, remdamiesi jos pa
čios prasmėmis ir vertybėmis.
4. Kultūros ypatumų žmonės išmoksta socializacijos procese. Socializa-
cijos veiksniai - tai grupės ar socialinės aplinkos, kuriose vyksta
reikšmingi socializacijos procesai. Vaikų socializacija yra procesas,
kuomet, bendraudamas su kitais žmonėmis, bejėgis kūdikis laipsniš
kai virsta savivokiu, pažiniu žmogumi, įgudusiu veikti konkrečioje
kultūroje.
5. Identitetas susijęs su žmonių supratimu apie tai, kas jie yra ir kas jiems
prasminga. Socialinis identitetas nusako požymius, kuriuos individui
priskiria kiti. Dažnai šie požymiai apibrėžiami remiantis socialinė
mis grupėmis, kurioms, kaip manoma, priklauso konkretus žmogus,
laikomas, tarkime, vyru, azijiečiu ar kataliku, ir žymi, kuo individas
yra toks kaip kiti. Savimonės (arba asmeninis) identitetas suteikia
mums išskirtinę individualybę. Ji susijusi su unikaliu savimonės po
jūčiu, atsirandančiu savikūros ir nuolatinės individo sąveikos su iš
orės pasauliu procese.
6. Visuomenė yra individus jungiančių tarpusavio ryšių sistema. Gali
ma išskirti kelis ikimodemiųjų visuomenių tipus. Medžiotojų ir maisto
rinkėjų bendruomenės apsirūpina rinkdamos valgomuosius augalus
ir medžiodamos gyvūnus. Pagrindinis gyvulių augintojų visuomenių
gyvenimo šaltinis - prijaukintų gyvulių auginimas. Žemdirbių visuo-
menės priklauso nuo augalininkystės kultivavimo nuolatiniuose že

mės sklypuose. Didesnės, labiau išsivysčiusios miestiškos visuome
nės suformuoja tradicines civilizacijas.
7. Industrinėse visuomenėse ekonomikos pagrindu tampa pramonės ga
myba. Daugumą gyventojų sudaro miestiečiai, o plačios apimties or
ganizacijos daro įtaką iš esmės kiekvieno individo gyvenimui. Indust
rinės visuomenės buvo pirmosios nacionalinės valstybės - politinės
bendruomenės, nuo kitų atsiskyrusios aiškiai nubrėžtomis sienomis.
8. Industrinių visuomenių raidos ir Vakarų plėtros metu buvo užkariautos
daugelis pasaulio dalių, o kolonializmo procesas iš pagrindų pakeitė
seniai susiklosčiusias socialines sistemas ir kultūras.
9. Industrializuotas Vakarų šalis drauge su Japonija, Australija ir Nau
jąja Zelandija imta vadinti Pirmuoju, arba išsivysčiusiu, pasauliu. Ant
rasis pasaulis apibūdino komunistų valdytas industrializuotas visuo
menes buvusioje Sovietų sąjungoje ir Rytų Europos šalyse. Pasibai
gus Šaltajam karui - nuolatinės ginkluotos Pirmojo ir Antrojo pa
saulių priešpriešos laikotarpiui - Antrasis pasaulis iš esmės išnyko.
10. Šalis, kurios pirma buvo kolonizuotos ir turi menkiau išvystytą pra
monę, imta vadinti Trečiuoju, arba besivystančiu, pasauliu. Jame gy
vena didžioji pasaulio gyventojų dalis. Naujos industrinės šalys - tai
besivystančio pasaulio šalys, pradėjusios industrializacijos procesą
ir sparčiai ugdančios ekonomiką.
11 Moderniajam laikotarpiui - maždaug nuo XVIII a. iki šiandien - bū
dingas didelis kaitos procesų pagreitis. Šis laikotarpis apima trum
putę žmonijos istorijos akimirką, tačiau pasižymi tokiais gelminiais
pokyčiais, kokių žmonijai veikiausiai dar niekada anksčiau nebuvo
tekę patirti.
12. Visos socialinės kaitos negali paaiškinti jokia „vienos priežasties“ teo
rija. Galime išskirti kelias pagrindines įtakas, tarp kurių yra ir prisi
taikymas prie materialios aplinkos. Kitoms priklauso fizinė aplinka,
politinė organizacija ir kultūros veiksniai.
13. Svarbiems modernios socialinės kaitos veiksniams priskirtini indust
rinio kapitalizmo plėtra, centralizuotų nacionalinių valstybių forma
vimasis, karo industrializacija, taip pat mokslo iškilimas ir „racio
naliųjų“, arba kritiškųjų, mąstymo būdų atsiradimas.
1. Ar kiekviena visuomenė turi vientisą kultūrą? Pasvarstykite dar kartą
2. Kuo socializacija skiriasi nuo indoktrinacijos ar „smegenų plovimo“?

3. Kaip siejasi savimonės identitetas ir mūsų socialiniai identitetai?
4. Kokią reikšmę pirminė socializacija turi sudėtingoms ir sparčiai kin
tančioms visuomenėms?
60 2 SKYRIUS
5. Kas stabdo Trečiojo pasaulio raidą?

6. Kokią reikšmę socialinės kaitos procesui turi „didieji lyderiai“?
Papildoma literatūra Ruth Benedict. Patterns of Culture. New York: Mentor Books, 1946.
-
Brian M. Fagan. People of the Earth. London: HarperCollins, 1992.

-
Leslie Holmes. Post-Communism: An Introduction. - Cambridge: Polity,

1996.
Interneto nuorodos Exploring Ancient World Cultures

http://eawc.evansville.edu
Library of Congress Country Studies

http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/cshome.html
Rural History Centre

www.rdg.ac.uk/Instits/im/rural/hist.html
*
iv
’v
' ...'■■«* '■■
f iS f lS * . .._ , .... _
k m ' " .'JA: • ■ ! % , . .£ M L

«j3 .t-?^8'-
---g
fį-jj-^;.i.- ;., V*
u-" r; ^*r,2^;r: tirt?
Globalizacijos matmenys 63
Diskusijos dėl globalizacijos 69
Globalizacijos poveikis
mūsų gyvenimui 71
Globalizacija ir rizika 74
Globalizacija ir nelygybė 78
Išvados:
globalinės vadybos poreikis 83
Temos santrauka 82
3 skyrius. Kintantis pasaulis
Vargu ar manote, kad jūsų vietinis prekybos cen sius skirtingas pasaulio dalis į tarpusavio santy
tras labai susijęs su sociologijos studijomis. Bet kius. Pasaulis, kuriame šiandien gyvename, kur kas
jau 1 skyriuje sužinojome, jog sociologai sociali labiau negu kada nors anksčiau daro mus priklau
nio pasaulio įžvalgų dažnai ieško netikėčiausiose somus nuo kitų žmonių, galbūt gyvenančių už
vietose. Prekybos centras yra vieta, galinti daug tūkstančių mylių.
papasakoti apie socialinius reiškinius, itin domi Šios lokaliojo ir globaliojo dėmenų sąsajos -
nančius XXI a. pradžios sociologus, - spartų so visiškai naujas dalykas žmonijos istorijoje. Per pas
cialinės kaitos tempą ir globaliosios visuomenės taruosius trisdešimt ar keturiasdešimt metų jų ry
stiprėjimą. šys vis spartėjo dėl didžiulės komunikacinių ir in
Kai kitąkart apsilankysite savo prekybos cen formacinių technologijų, taip pat transporto pažan
tre, atkreipkite dėmesį į begales gaminių, išdės gos. Reaktyvinių lėktuvų, didelių bei greitų kro
tytų lentynose. Jei kaip ir daugelis žmonių pirmiau vininių laivų ir kitų sparčios kelionės priemonių
sia sukate į šviežių produktų skyrių, čia veikiau atsiradimas reiškė, kad žmonės ir prekės gali be
siai rasite ananasų iš Havajų, greipfrutų iš Izrae perstojo keliauti po pasaulį. O vos prieš kokius tris
lio, obuolių iš Pietų Afrikos ir avokadų iš Ispani dešimt metų sukurta pasaulinė palydovinio ryšio
jos. Kitoje eilėje gal aptiksite gausybę kario ir kitų sistema leidžia žmonėms nuolatos bendrauti vie
prieskonių indiškiems patiekalams, įvairiausių su niems su kitais.
dedamųjų Vidurinių Rytų maisto dalių, tarkime, Norėdami apibrėžti šiuos procesus, kurie stip
kuskuso ar falafelių, taip pat skardinių kokoso pie rina visą pasaulį apimančius socialinius santykius
no tajų patiekalams gaminti. Paėję toliau, atkreip ir tarpusavio priklausomybę, sociologai vartoja
kite dėmesį į kavą iš Kenijos, Indonezijos ir Ko globalizacijos terminą. Tai - socialinis reiškinys,
lumbijos, ėrieną iš Naujosios Zelandijos, butelius turintis daugybę vedinių - daugelį jų aptarsime šio
vyno iš Argentinos ir Čilės. O žvilgtelėję į sau je knygoje. Globalizacijos nereikėtų laikyti papras
sainių pakelį ar šokolado plytelę, tikriausiai pa čiausia pasaulinių tinklų - socialinių bei ekono
matytumėte, jog sudėtinės maisto dalys surašytos minių sistemų, tolimų mūsų asmeniniams rūpes
aštuoniomis ar dešimčia skirtingų kalbų. čiams, - plėtra. Ji taip pat yra vietinis reiškinys -
Kokius sociologinius matmenis turi šis gana taigi veikia visų mūsų kasdienį gyvenimą.
trumpas pasivaikščiojimas po prekybos centrą? Jau Norėdami tai parodyti, grįžkime į prekybos cen
diskutuodami apie „kavos sociologiją“ (žr. 1 skyrių trą. Jo lentynos keliais būdais parodo globaliza
„Kas yra sociologija?“) įsitikinome, kad savo vie cijos padarinius. Pirmiausia, per kelis pastaruosius
tinių veiklos formų negalime atskirti nuo plates dešimtmečius nepaprastai padaugėjo prekybos cen
nės socialinės aplinkos, besidriekiančios per visą truose parduodamų gaminių, ir jie yra akivaizdžiai
pasaulį. Nepaprastą gaminių įvairovę, kurią įpra įvairesni. Norėdami sutalpinti kuo daugiau įvai
tome matyti Vakarų prekybos centruose, lemia su rių prekių, prekybos centrai ėmė plėstis. Nuola
dėtingi ekonominiai bei socialiniai saitai, jungian tos nyksta užkardos, varžančios tarptautinę pre
tys pasaulio šalis ir žmones. Jie taip pat atspindi kybą, o rinkos atsiveria vis platesniam produktų
didelio masto socialinės kaitos procesus, įtrauku asortimentui. Antra, jūsiškio prekybos centro pre-
KINTANTIS PASAULIS 63
kės pagamintos gal kokio šimto ar daugiau šalių. doje. Prieš dešimtmetį terminas „globalizacija“ bu
Anksčiau dėl praktinių priežasčių buvo beveik ne vo palyginti nežinomas. Šiandien jis, atrodo, vir
įmanoma taip toli gabenti daugelio produktų, ypač to visuotiniu priežodžiu. Globalizacija nusako fak
greitai gendančių. tą, kad mes vis labiau gyvename „viename pasau
Trečia, ten, kur gyvenate, palyginti neseniai be lyje“, taigi stiprėja individų, grupių ir tautų tar
veik niekas gal nė nežinojo, kad yra gaminių, da pusavio priklausomybė.
bar ypač perkamų jūsų prekybos centre, tokių kaip Globalizacija neretai vaizduojama kaip vien tik
jau minėti „etniniai valgiai“. Vieną iš galimų pa ekonominis reiškinys. Šis supratimas labai susi
aiškinimų galima rasti pasaulinės migracijos mo jęs su transnacionalinių korporacijų vaidmeniu -
deliuose - tokia migracija formuoja kultūriškai jų vykdomos didžiulės operacijos peržengia na
įvairialypes visuomenes ir naujus kultūrinius po cionalines sienas, darydamos įtaką pasauliniams
mėgius. Pagaliau daug produktų, įprastų jūsiškiam gamybos procesams ir tarptautiniam darbo pasi
prekybos centrui, šiandien tiekiami išsyk į dau dalijimui. Kiti pabrėžia elektroninę pasaulio finan
gelį šalių, o ne į specifines nacionalines rinkas. sų rinkų integraciją ir milžinišką pasaulinio kapi
Šią naują geografinę įvairovę rodo gaminių eti talo judėjimo apimtį. Dar kiti atkreipia dėmesį į
ketės; prekių vartojimo ir sudėties nuorodos da beprecedentį pasaulio prekybos mastą, apimantį
bar dažnai užrašomos keliomis kalbomis, kad ga daug platesnį negu kada nors anksčiau prekių ir
miniai taptų prieinami daugelio šalių žmonėms. paslaugų asortimentą.
Globalizacija keičia pasaulio pavidalą ir mū Nors ekonominės jėgos yra integrali globali
sų būdą žvelgti į pasaulį. Priimdami globalinę pa zacijos dalis, būtų neteisinga daryti prielaidą, esą
saulėžiūrą, aiškiau suprantame sąsajas su kitų vi jos pačios vienos sukelia šį reiškinį. Globalizaci
suomenių žmonėmis. Geriau suvokiame ir daugelį ją drauge ir bendrai kuria politiniai, socialiniai, kul
problemų, su kuriomis pasaulis susiduria XXI a. tūriniai bei ekonominiai veiksniai. Pirmyn ją la
pradžioje. Globalinė perspektyva atveria mums biausiai stumia besivystančios informacinės ir ko
akis ir leidžia pamatyti, jog tvirtėjantys saitai su munikacinės technologijos, kurios padidino žmo
likusiuoju pasauliu reiškia, kad mūsų veiksmai tu nių tarpusavio sąveikos greitį ir mastą visame pa
rės pasekmių kitiems, o mes jusime pasaulio pro saulyje. Imkime paprastą pavyzdį - pasaulio fut
blemų pasekmes. Šiame skyriuje detaliau panag bolo taurės varžybas, vykusias Prancūzijoje. Dėl
rinėsime globalizacijos sampratą - šio reiškinio globalių televizijos ryšių kai kurias rungtynes ste
priežastis, matmenis ir galimus padarinius. Glo bėjo per 2 milijardus žmonių visoje planetoje.
balizacija - tai nenuspėjamų procesų sankaupa, to
dėl ji sunkiai valdoma ir atveria naujas rizikos for Globalizaciją skatinantys veiksniai
mas, veikiančias mus visus. Pastarąją temų porą
- sparčią kaitą ir su ja susipynusias rizikos for Globalinių komunikacijų proveržį paskatino tam
mas - rasite daugelyje šios knygos puslapių; po tikra esminė technologinė pažanga ir pasaulinė te
to pateiksime kai kuriuos metodus, sociologų tai lekomunikacijų infrastruktūra. Pokario laikotarpiu
komus mūsų kintančiam pasauliui tirti. visiškai pasikeitė telekomunikacinių ryšių mastas
ir intensyvumas. Tradicinį telefono ryšį užtikrin
davo analoginiai signalai, siunčiami laidais bei ka
Globalizacijos matmenys beliais, taikant mechaninį komutacinį perjungimą
- dabar jo vietą užėmė integruotos sistemos, kur
Tikriausiai teko nemažai girdėti apie globalizaci milžiniški informacijos kiekiai suglaudinami ir per
ją, netgi jei nesate visai tikri, ką tai reiškia. Per duodami skaitmeniniu pavidalu. Kabelinė techno
pastaruosius penkerius metus globalizacijos sąvoka logija tapo našesnė ir pigesnė, o sukurti pluošti
paplito politinėse diskusijose, versle ir žiniasklai- niai optiniai kabeliai nepaprastai padidino perda
64 3 SKYRIUS
vimo kanalų skaičių. Jei pirmieji transatlantiniai plitę ryšių palydovai. Šiandien veikia daugiau kaip
kabeliai, nutiesti XX a. šeštajame dešimtmetyje, 200 palydovų tinklas, skirtas informacijos perda
galėjo perduoti mažiau kaip šimtą balso takelių, vimui per Žemės rutulį palengvinti.
tai 1997 metais vienas vandenyno dugnu besidrie Šių komunikacinių sistemų poveikis iš tiesų stul
kiantis kabelis - jau apie 600 000 (Held et ak, bina. Šalyse, turinčiose ypač išplėtotas telekomuni
1999). Prie tarptautinių komunikacijų plėtros taip kacines infrastruktūras, būstus ir įstaigas su išorės
pat labai prisidėjo nuo septintojo dešimtmečio pa pasauliu dabar jungia daugybė saitų, tarp jų tele-
Daugiau žmonių žiūri televiziją... kalba telefonu ir bendrauja per internetą

250 Rytų Azija 100 t
Lotynų Amerika
Lotynų Amerika ir Karibų jūros
ir Karibų jūros regionas
200 regionas
Pietryčių Azijos
ir Ramiojo
vandenyno
150 regionas Rytų Azija
Arabų valstybės Arabų valstybės
Pietryčių Azijos
100 ir Ramiojo
vandenyno
regionas
50 Pietų Azija Pietų Azija

Afrika į pietus • Afrika į pietus
nuo Sacharos nuo Sacharos
1985 1995 1985 1995
1 Šioje srityje dirbantys asmenys vartoja tokius terminus: t e le p h o n e m a in lin e s - „fiksuotojo ryšio telefonija“ (priešinant visą telefoniją
mobiliajam ryšiui, kartais - priešinant ir kabeliniam, šviesolaidžio ir pan. ryšiui); 2 in te r n e t h o s ts - „interneto kompiuteriai“ (t. y. visi
internete esantys kompiuteriai, tiksliau, visi jame legaliai esantieji, t. y. „matomi“ pagal adresą). { R e d . p a s t . )
Schema 3.1. Televizorių ir telefonų skaičiaus didėjimas pasaulio regionuose 1985-1995 m.

ir bendravimo per internetą komunikacijų proveržis
Šaltiniai: Pasaulio banko duomenys. Iš UNDP, Human Development Report, Oxford University Press, 1999. p. 26.
Lentelė 3.1. Globalinis telekomunikacijų infrastruktūros ir naudojimo netolydumas, 1995 m.

Išeinantys Įeinantys
Magistralinės Mobilieji Faksų Asmeniniai telefono telefono
Gyventojai linijos telefonai aparatai kompiuteriai skambučiai skambučiai
(milijonais) 100 žmonių (tūkst.) (tūkst.) (tūkst.) (MMiTT) (MMiTT)
Indija 929,3 1,3 135 50 1000 341 809
Japonija 125,1 49,0 10 204 6000 19 000 1638 1140
JAV 263,1 63,0 33 786 14 052 86 300 15 623 7010
JK 58,5 n.d. 5737 n.d. 10 900 4016 4021
Kinija 1201,0 3,0 3629 270 2600 533 551
Prancūzija 58,1 56,0 1379 1200 9300 2804 2959
Švedija 8,8 68,0 2025 n.d. 1700 900 n.d.
Vokietija 81,9 49,0 3500 1447 13 500 5244 3881
MMiTT = milijonai minučių telefonų apkrovos

Šaltinis: D. Held et ai., 1999, Global Transformations, Polity, adaptuota iš G. Staple (ed.), Telegeography, 1996,
International Institute of Communications, 1996.
fonai (laidiniai ir mobilieji), fakso aparatai, skait

Šveicarija 247
meninė bei kabelinė televizija, elektroninis paštas
ir internetas. Internetas tapo komunikacijos prie
mone, besivystančia sparčiausiai iš visų žmogaus Belgija
išrastų ryšių sistemų - 1998 metais visame pasau 100 Kanada
lyje internetu naudojosi per 140 milijonų žmonių,

o 2001 metais - daugiau kaip 700 milijonų.
Šios technologijos formos padeda „suglausti“ 80
laiką ir erdvę: du individai, esantys skirtingose pla
netos pusėse - pavyzdžiui, Tokijuje ir Londone -
gali ne vien šnekėtis „realiu laiku“, bet ir siųsti
60 Jungtinės Valstijos
vienas kitam dokumentus bei atvaizdus palydovi
nės technologijos priemonėmis. Vis labiau plin Australija
tantis naudojimasis internetu bei mobiliaisiais te
lefonais gilina ir spartina globalizacijos procesus; 40
juk padedami šių technologijų vis daugiau žmo
nių užmezga tarpusavio ryšius - jie jungiasi net
gi iš tų vietovių, kurios anksčiau buvo izoliuotos Vengrija
20
ar menkai aprūpintos tradicinėmis komunikacijo Kosta Rika
mis (žr. schemą 3.1). Nors telekomunikacijų in Japonija
Čilė
frastruktūra pasaulyje išdėstyta netolygiai (žr. len Pietų Afrikos Respublika
telę 3.1 ir schemą 3.2), vis daugiau valstybių da 0 Mažiau kaip 5 minutės:
Tailandas 4
bar gali prieiti prie tarptautinių komunikacinių tin Kolumbija 3
Egiptas 2
klų tokiu būdu, kuris pirmiau buvo neįmanomas. Rusijos Federacija 2
Pirmyn globalizaciją gena ir pasaulio ekonomi Beninas 1
Gana 1
kos integravimasis. Priešingai ankstesnėms epo Pakistanas 1
choms, žemės ūkis ar pramonė nebėra svarbiausias
globalinės ekonomikos pagrindas. Veikiau ją vis la Schema 3.2. Tarptautiniai telefono skambučiai
biau užvaldo „besvorė“ ir nemateriali veikla (Quah, (minutės žmogui per metus), 1995 m.
1999). Šiai besvorei ekonomikai priklauso gami Šaltinis: UNDP, Human Development Report, Oxford
University Press, 1999, p. 28.
niai, kurių pagrindas yra informacija, - kompiu
terių programinė įranga, žiniasklaidos bei pramo
gų produktai ar per internetą teikiamos paslaugos.
Naujajam ekonomikos kontekstui aprašyti varto ekonomika daugeliu aspektų funkcionuoja per tin
jami įvairūs terminai, tarp jų - „postindustrinė vi klus, kurie kerta nacionalines sienas, užuot prie
suomenė“, „informacijos amžius“ ir šiandien be jų sustoję (Castells, 1996). Norėdamos išlikti kon
ne labiausiai paplitęs -žinių ekonomika (žr. 13 sky kurencingos globalizacijos sąlygomis, verslinin
rių „Darbas ir ekonominis gyvenimas“). Žinių eko kystė ir korporacijos pakeitė savo struktūras, kad
nomikos atsiradimas siejasi su daugėjimu vartotojų, taptų lankstesnės ir mažiau hierarchiškos (žr. 12
gerai išmanančių technologijas ir mielai integruo skyrių „Moderniosios organizacijos“). Gamybos
jančių į savo kasdienį gyvenimą kompiuterijos, pra praktika bei organizavimo modeliai įgavo daugiau
mogų ir telekomunikacijų naujoves. lankstumo, partnerystės su kitomis bendrovėmis
Pokyčius, įvykusius informacijos amžiuje, at sutartys pasidarė savaime suprantamu ir įprastu da
spindi globalinės ekonomikos veikimas. Šiandien lyku, o dalyvavimas pasauliniuose paskirstymo tin
66 3 SKYRIUS
kluose tapo iš esmės svarbus, verslininkaujant spar Pagaliau globalizaciją skatina tarptautinės tarp
čiai kintančioje globalioje rinkoje. vyriausybinės organizacijos (TTvO) ir tarptauti
nės nevyriausybinės organizacijos (TNvO). Gal šie
Globalizacijos stiprėjimo priežastys terminai jums skambės naujai, tačiau veikiausiai
žinote pačias tokių organizacijų idėjas. Tarpvyriau
Politiniai pokyčiai sybinė organizacija - tai joje dalyvaujančių vy
Šiuolaikinės globalizacijos varomąsias jėgas su riausybių įsteigta struktūra, kuriai patikėta atsa
daro keletas įtakų. Viena iš reikšmingiausių - so komybė reguliuoti ar prižiūrėti tam tikrą transna
vietinio tipo komunizmo žlugimas, pasireiškęs ke cionalinio masto veiklos sritį. Pirmoji tokia struk
liomis dramatiškomis 1989 metų revoliucijomis tūra - Tarptautinis telegrafo susivienijimas - bu
Rytų Europoje ir 1991 metais pasiekęs atomazgą vo įsteigtas 1865 metais. Vėliau buvo sukurta dau
- pačios Sovietų sąjungos suirimą (žr. 2 skyrių gybė panašių struktūrų, turėjusių reguliuoti įvai
„Kultūra ir visuomenė“). Žlugus komunizmui, bu rius dalykus - nuo civilinės aviacijos ar translia
vusio sovietų „bloko“ šalys, tarp jų - Rusija, Uk cijų iki pavojingų atliekų tvarkymo. 1909 metais
raina, Lenkija, Vengrija, Čekijos Respublika, Bal transnacionaliniams reikalams reguliuoti gyvavo
tijos valstybės, Kaukazo bei Vidurinės Azijos tau 37 tarpvyriausybinės organizacijos, o 1996 metais
tos ir daugelis kitų, pasuko vakarietiško tipo po - 260 (Held et ai., 1999).
litikos bei ekonomikos sistemų link. Jos nebėra at Vien iš pavadinimo aišku, jog nevyriausybinės
skirtos nuo pasaulio bendruomenės ir pradeda į ją organizacijos nuo tarpvyriausybinių skiriasi tuo,
integruotis. Ši raida reiškia, jog atėjo galas Šaltojo kad nėra susijusios su vyriausybinėmis instituci
karo metu gyvavusiai sistemai, kai „Pirmojo pasau jomis. Tai - nepriklausomos organizacijos, kurios
lio“ šalys stovėjo vienur, o „Antrojo pasaulio“ - veikia greta vyriausybinių struktūrų, siekdamos
kitur. Komunizmo griūtis pagreitino globalizacijos formuoti politinius sprendimus ir spręsti tarptau
procesus, bet ją derėtų laikyti ir pačios globaliza tinius klausimus. Kai kurios žinomesnės nevyriau
cijos padariniu. Centralizuotai planuojama komu sybinės organizacijos - tokios kaip Greenpeace,
nistinė ekonomika ir komunistų politinės valdžios Pasaulio gamtos fondas (WWF - World Wildlife
vykdyta ideologinė bei kultūrinė kontrolė visiškai Fund) - pasaulinis aplinkos apsaugos tinklas, Gy
nepajėgė išgyventi globalių medijų ir elektroniniu dytojai be sienų (Mėdecins Sans Frontiėres), Rau
būdu integruotos pasaulio ekonomikos epochoje. donasis kryžius ir Tarptautinė amnestija (Amnes-
Antrasis svarbus veiksnys, paskatinęs intensy ty International) - stengiasi apsaugoti aplinką arba
vesnę globalizaciją, yra tarptautinių ir regioninių teikti humanitarinę pagalbą. Tačiau ir tūkstančių
valdymo mechanizmų formavimasis. Jungtinės kitų mažiau žinomų grupių veikla taip pat susieja
Tautos ir Europos Sąjunga - tai du puikiausi pa šalis ir bendruomenes (žr. lentelę 3.3).
vyzdžiai tarptautinių organizacijų, kurios telkia
nacionalines valstybes į bendrus politinius foru Informacijos srautai
mus. Jungtinės Tautos veikia kaip individualių
nacionalinių valstybių susivienijimas, tuo tarpu Eu Matėme, kaip informacinių technologijų sklaida
ropos Sąjunga labiau pažengė kaip transnaciona praplėtė žmonių sąlyčių visame pasaulyje galimy
linio valdymo forma, kur valstybės narės iki tam bes. Ji padeda ir lengviau gauti informaciją apie
tikro laipsnio atsisako nacionalinio suverenumo. atokių vietų žmones ir įvykius. Kiekvieną dieną
Atskirų ES valstybių vyriausybės yra saistomos globalios medijos tiekia žmonėms į namus nau
bendrų ES institucijų direktyvų, reglamentų ir teis jienas, vaizdus bei informaciją, tiesiogiai ir neper
mo sprendimų, tačiau, kita vertus, dalyvaudamos traukiamai sujungdamos individus su išorės pasau
regionų sąjungoje gauna iš to ekonominę, socia liu. Kai kurie itin jaudinantys pastarųjų penkioli
linę ir politinę naudą. kos metų įvykiai - Berlyno sienos griuvimas, žiau-
gotųjų materialiąją gerovę ar žmogaus teises. Sti

chinių nelaimių atveju toks įsikišimas įgauna hu
manitarinės pagalbos bei techninės paramos for
mą. Šitaip pastaraisiais metais pasaulį pagalbai vie
nijo žemės drebėjimai Armėnijoje bei Turkijoje,
potvyniai Mozambike, badas Afrikoje ir uraganai
Centrinėje Amerikoje.
Pastaraisiais metais taip pat imta ryžtingiau
kviesti pasaulio bendriją įsikišti į karinius, etni
nius konfliktus ir žmogaus teisių pažeidimus, ta
čiau žmonių mobilizavimas tokiam tikslui yra la
biau abejotinas, negu įvykus stichinei neląimei. Vis
dėlto Persijos įlankos karo 1991 metais ir žiaurių
konfliktų buvusioje Jugoslavijoje (Bosnijoje ir Ko-
sove) atvejais daugelis žmonių pateisino karines
Schema 3.3. Tarptautinių nevyriausybinių intervencijas, laikydami esant būtina ginti žmogaus
organizacijų skaičiaus augimas, 1909-1993 m. teises ir nacionalinį suverenumą.
Šaltiniai: Commission on Global Governance, 1995.
Antra, globalinė pasaulėžiūra reiškia, kad bran
Iš UNDP, Human Development Report, Oxford dindami savimonės identiteto jausmą, žmonės vis
University Press, 1999. labiau dairosi kitų - ne vien nacionalinės valsty
bės - šaltinių. Tai - globalizacijos kuriamas reiški
nys, tačiau, kita vertus, jis pats veikia kaip glo
rus susidorojimas su demokratijos siekiančiais de balizacijos procesų variklis. Tuo metu, kai tradi
monstrantais Kinijos Tiananmenio aikštėje, Nel cinė nacionalinės valstybės galia iš pagrindų trans
sono Mandelos išrinkimas Pietų Afrikos preziden formuojasi, vietinės kultūros identitetas įvairiose
tu, princesės Dianos žūtis ar niokojantys žemės pasaulio dalyse patiria nepaprastą atgimimą. Pa
drebėjimai Turkijoje - žiniasklaidos kanalais nuvil vyzdžiui, Europoje Škotijos ar Ispanijos baskų re
nijo per pasaulį, pritraukdami iš tiesų globalią audi giono gyventojai veikiau linkę manyti esą škotai
toriją. Dėl šių ir tūkstančių kitų, mažiau dramatiškų ar baskai - arba tiesiog europiečiai - o ne britai
įvykių kitaip pakrypo žmonių mąstymas - iš ar ispanai. Globalinio bei regioninio lygmens po
nacionalinės valstybės lygmens jis pakilo į pasauli litiniai poslinkiai silpnina žmonių orientaciją į vals
nį. Dabar individai labiau negu kitados suvokia esą tybes, kuriose jie gyvena, todėl daugelyje terito
susiję su kitais, todėl, atrodo, stipriau tapatinasi rijų slūgsta nacionalinės valstybės, kaip identite
su pasaulinėmis problemomis bei procesais. to šaltinio, poveikis.
Poslinkis globalinės pasaulėžiūros link turi du
reikšmingus matmenis. Pirma, kaip pasaulio ben
Nacionalizmo ir nacijos teorijos plačiau nagrinėjamos
druomenės nariai, žmonės vis aiškiau supranta, jog poskyryje „Nacionaliniai sąjūdžiai“, p. 413
socialinė atsakomybė nesibaigia ties nacionaline
siena, o skleidžiasi ir užjos ribų. Stichinės nelai
mės ar skriaudos, kurias patiria žmonės kitoje Že
Transnacionalinės korporacijos
mės rutulio pusėje, nebelaikomos negandomis, ku
rias privalu iškęsti - jos tampa pagrįstu motyvu Iš daugelio globalizaciją skatinančių ekonominių
veikti ar įsikišti. Vis tvirtėja nuostata, jog ištikus veiksnių itin svarbus vaidmuo tenka transnacio
krizei, kuomet kyla grėsmė žmonių gyvenimui, nalinėms korporacijoms (TNK). Taip vadinamos
tarptautinė bendruomenė privalo veikti, kad apsau bendrovės, kurios gamina prekes ar teikia rinkos
68 3 SKYRIUS
paslaugas daugiau negu vienoje šalyje. Tarp jų gali Lentelė 3.2. Pirmaujančių korporacijų
būti ir palyginti mažos firmos, turinčios vieną ar pardavimų vertė palyginti su parinktų šalių BVP,
dvi gamyklas kitoje šalyje, ir milžiniškos tarptau 1997 m.
tinės įmonės, veikiančios skersai išilgai po visą pa
saulį. Iš stambiausių, visame pasaulyje žinomų BVP arba visi
Šalis pardavimai
transnacionalinių korporacijų paminėtinos Coca- arba korporacija (mlrd. JAV dolerių)
Cola, General Motors, Colgate-Palmolive, Kodak,
Mitsubishi ir daugelis kitų. Net ir turėdamos aiškiai G e n e r a l M o to r s 164
nacionalinį pagrindą, transnacionalinės korpora Tailandas 154
cijos vis tiek orientuojasi į globalias rinkas ir glo Norvegija 153
balius pelnus. F o r d M o to r 147
Transnacionalinės korporacijos - tai pati eko M its u i & Co. 145
nomikos globalizacijos šerdis: jos atsako už du Saudo Arabija 140
M its u b is h i 140
trečdalius visos pasaulio prekybos, taip pat glo 136
Lenkija
baliu mastu skatina naujų technologijų sklaidą, pa Ito c h u 136
galiau atlieka pagrindinius vaidmenis tarptautinėse Pietų Afrika 129
finansų rinkose. Vienas stebėtojas pavadino jas R o y a l D u tc h /S h e ll G ro u p 128
„šiuolaikinio pasaulio ekonomikos ratų kaiščiais“ M aru b e n i 124
(Held et ai., 1999: 282). 1996 metais daugiau kaip Graikija 123
400 transnacionalinių korporacijų metinės parda S u m ito m o 119
vimų apimtys viršijo 10 milijardų dolerių, tuo tarpu Exxon 117
T o y o ta M o to r 109
pasigirti bent jau ne mažesniu bendruoju nacio 105
W a l-M a rt S to re s
naliniu produktu galėjo vos 70 šalių. Kitaip tariant, Malaizija 98
pirmaujančios pasaulio transnacionalinės korpo Izraelis 98
racijos ekonomiškai praaugo daugumą pasaulio ša Kolumbija 96
lių (žr. lentelę 3.2). Venesuela 87
Transnacionalinės korporacijos tapo globaliu Filipinai 82
reiškiniu tik po Antrojo pasaulinio karo. Pirmai
siais pokario metais plėtrą pradėjo bendrovės, įsi Šaltiniai: Forbes Magazine, 1998; iš UN Development
Programme, Human Development Report, Oxford
kūrusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jau University Press, 1999, p. 32.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje investuoti užsie
nyje ėmė taip pat Europos ir Japonijos bendrovės.
Transnacionalinės korporacijos labai išsiplėtė de rializuotose ekonomikose, itin aktyviai plėtė sa
vintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame de vo veiklą besivystančiose šalyse ir buvusios So
šimtmetyje, kai atsirado trys galingos regioninės vietų sąjungos bei Rytų Europos visuomenėse.
rinkos - Europos (Bendroji rinka), Azijos-Ramiojo Ekonomikos globalizaciją palaiko ir kitas veiks
vandenyno regiono (Osakos deklaracija užtikrino nys - „elektroninė ekonomika“. Bankai, korpora
laisvą ir atvirą prekybą iki 2010 metų) ir Šiaurės cijos, fondų vadovai ir individualūs investuotojai
Amerikos (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos perveda lėšas iš vienos šalies į kitą, vos spragte
sutartis). Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir lėję pelės klavišą. Tačiau ši nauja galimybė per
kitų pasaulio regionų šalys ėmė mažiau riboti už akimirksnį pervesti „elektroninius pinigus“ susijusi
sienio investicijas. XXI a. pradžioje pasaulyje be ir su didele rizika. Milžiniškų kapitalo sumų per
veik neliko ekonomikų, kurių dar nepalietė tran vedimai gali destabilizuoti ekonomikas, sukelda
snacionalinės korporacijos. Per praėjusį dešimtmetį mi tarptautines finansų krizes, tokias kaip 1998
transnacionalinės korporacijos, įsikūrusios indust- metų ekonomikos krizė, nusidriekusi nuo „Azijos
tigrų“ ekonomikų iki Rusijos ir dar toliau. Glo si, kiek jie laikytini „globalizacija“. Nieko nuo
balinei ekonomikai vis labiau integruojantis, finan stabaus. Globalizacija yra neprognozuojamas ir
sinis krachas vienoje pasaulio vietoje gali nepa audringas procesas, todėl stebėtojai jį mato ir su
prastai stipriai paveikti netgi tolimas ekonomikas. pranta labai skirtingai. Davidas Heldas drauge su
Aprašyti politiniai, ekonominiai ir technologi kolegomis (1999) ištyrė šį ginčą ir jo dalyvius su
niai veiksniai jungdamiesi sukuria reiškinį, kuris skirstė į tris mąstymo mokyklas: skeptikus, hiper-
pagal savo intensyvumą ir mastą neturi jokių ati globalistus ir transformacijos šalininkus. Šios trys
tikmenų praeityje. Vėliau šiame skyriuje nagrinė vidinės debatų dėl globalizacijos tendencijos api
sime, kiek daug įvairių ir toli siekiančių pasekmių bendrintos lentelėje 3.3.
sukelia globalizacija. Tačiau pirmiausia pasidomė
kime pagrindiniais pastarųjų metų požiūriais į glo „Skeptikai“
balizaciją.
Kai kurie mąstytojai teigia, jog globalizacijos idėja
tiesiog „pervertinta“, o diskusijos apie ją - tik dau
Diskusijos dėl globalizacijos gybė šnekų apie visiškai nenaujus dalykus. Glo
balizacijos ginče skeptikai mano, jog dabartiniai
Pastaraisiais metais globalizacija tapo itin karštų ekonomikos tarpusavio priklausomybės lygiai
diskusijų tema. Dauguma žmonių sutinka, kad ap anaiptol nėra beprecedentis atvejis. Nurodydami
linkui vyksta reikšmingi pokyčiai, tačiau ginčija XIX a. pasaulio prekybos bei investicijų statisti-
Lentelė 3.3. Globalizacijos konceptualizavimas: trys tendencijos
Hiperglobalistai Skeptikai Transformacijos šalininkai
Kas nauja? Globalinis amžius Komercinės grupuotės, geo- Neturintys istorinių precedentų
valdymas silpnesnis, negu globalinio sąsajumo lygiai
ankstesniais laikotarpiais
Dominuojančios Globalinis kapitalizmas, Pasaulis mažiau priklausomas, „Tanki“ (intensyvi ir ekstensyvi)
savybės globalinis valdymas, negu XIX a. dešimtajame globalizacija
globalinė pilietinė visuomenė dešimtmetyje
Nacionalinių Silpstanti arba nykstanti Sustiprinta arba padidinta Atkurta, restruktūrizuota
vyriausybių galia
Globalizacijos Kapitalizmas ir technologijos Vyriausybės ir rinkos Bendrieji modemybės veiksniai
varomosios jėgos
Stratifikacijos Senųjų hierarchijų irimas Sustiprėjusi Pietų Nauja pasaulio tvarkos
modeliai marginalizacija struktūra
Vyraujanti McDonald’s, Madonna ir pan. Nacionalinis interesas Politinės bendruomenės
paskata transformavimas
Globalizacijos Žmogaus veiklos Internacionalizacija Tarpregioninių santykių
konceptualizavimas pagrindų pertvarka ir regionalizacija pertvarka ir nuotolinė veikla
Istorinė trajektorija Globalinė civilizacija Regioniniai blokai, Neapibrėžta: globalinė
civilizacijų konfliktai integracija ir fragmentacija
Apibendrinamasis Nacionalinės valstybės Internacionalizacija priklauso Globalizacija transformuoja
teiginys pabaiga nuo vyriausybių sutikimo vyriausybių galias
ir palaikymo ir pasaulio politiką
Šaltinis: Adaptuota iš D. Held et ai., Global Transformations, Polity, 1999, p. 10.

70 3 SKYRIUS
ką, jie teigia, kad praeities ir moderniąją globali galingi gamybos bei prekybos per sienas srautai.
zaciją skiria vien tautų tarpusavio sąveikų inten Vienas žinomiausių hiperglobalistų - japonų au
syvumas. torius Kenichi Ohmae - mano globalizaciją vedant
Skeptikai sutinka, jog galbūt dabar šalys ben į „pasaulį be sienų“, pasaulį, kuriame rinkos jė
drauja daugiau negu kadaise, tačiau, jų akimis, da gos yra galingesnės už nacionalines vyriausybes
bartinė pasaulio ekonomika nepakankamai integ (Ohmae, 1990, 1995).
ruota, kad sudarytų iš tiesų globalinę ekonomiką. Nagrinėdami globalizaciją, hiperglobalistai
Juk didžiausia prekyba vyksta trijose regioninėse daug dėmesio skiria kintančiam tautos vaidmeniui.
grupėse - Europoje, Azijos bei Ramiojo vande Jie teigia, kad dėl nepaprasto pasaulio prekybos
nyno regione ir Šiaurės Amerikoje. Pavyzdžiui, augimo atskiros šalys nebekontroliuoja savo eko
Europos Sąjungos šalys daugiausia prekiauja viena nomikų. Pasak jų, nacionalinėms vyriausybėms ir
su kita. Taip veikia ir kitos regioninės grupės, to jų politikams vis sunkiau kontroliuoti dalykus, ker
dėl vieningos globalinės ekonomikos samprata tie tančius jų sienas, - pavyzdžiui, permainingas fi
siog neturi pagrindo (Hirst, 1997). nansų rinkas ar grėsmę aplinkai. Piliečiai suvokia
Daugelis skeptikų itin domisi pasaulio ekono esant ribotas politikų galimybes spręsti šias prob
mikoje vykstančiais regionalizacijos procesais - lemas, todėl ima nepasitikėti egzistuojančiomis val
tokiais kaip didžiųjų finansinių ir prekybinių blokų dymo sistemomis. Kai kurie hiperglobalistai ma
atsiradimas. Pasak skeptikų, regionalizacijos stip no, jog nacionalinės vyriausybės susiduria su iš
rėjimas rodo, jog pasaulio ekonomika darosi ne šūkiu ir iš viršaus - jį primeta naujos regioninės
labiau, o silpniau integruota (Boyer ir Drache, bei tarptautinės institucijos, pavyzdžiui, Europos
1996; Hirst ir Thompson, 1999). Teigiama, jog pa Sąjunga, Pasaulio prekybos organizacija ir kitos.
lyginus su prieš šimtą metų dominavusiais preky Visi drauge šie poslinkiai hiperglobalistams
bos modeliais, šiandien pasaulio ekonomika yra reiškia brėkštančią „globalinę erą“ (Albrow, 1996),
mažiau globali geografiškai ir labiau telkiasi in kurioje smuks nacionalinių vyriausybių reikšmė
tensyvios veiklos nišose. ir įtaka.
Skeptikai atmeta hiperglobalistų (žr. toliau) ir
kai kurių kitų požiūrį, esą globalizacija iš esmės Transformacijos šalininkai
pakerta nacionalinių vyriausybių poziciją ir kuria
pasaulyje tvarką, kuriai esant joms tenka jau ne Transformacijos šalininkai labiau laikosi vidurio
svarbiausias vaidmuo. Pasak skeptikų, nacionali pozicijos. Pasak jų, globalizacija yra pagrindinė
nės vyriausybės ir toliau lieka pagrindinės veikė jėga, sužadinusi platų pokyčių spektrą - būtent jie
jos, kadangi būtent jos reguliuoja ir koordinuoja dabar formuoja moderniąsias visuomenes. Pagal
ekonominę veiklą. Pavyzdžiui, vyriausybės ska pastarąjį požiūrį, globalinė tvarka keičiasi, tačiau
tina daugelį prekybos sutarčių ir yra varomoji eko dar išlieka daug senų modelių. Pavyzdžiui, nors
nomikos liberalizavimo jėga. globalinė tarpusavio priklausomybė gerokai padi
dėjo, tačiau nacionalinės vyriausybės vis dar turi
nemažai galių. Šios transformacijos neapsiriboja
„Hiperglobalistai“
vien ekonomika - jos akivaizdžios politikos, kul
Hiperglobalistai laikosi visai priešingos nuomo tūros bei asmeninio gyvenimo srityse. Transfor
nės. Jų teigimu, globalizacija - tai labai realus macijos šalininkai tvirtina, kad dabartinis globa
reiškinys, kurio padarinius galima justi beveik vi lizacijos lygis ardo nusistovėjusias „vidaus“ ir „iš
sur. Globalizacija, jų požiūriu, tai - procesas, ku orės“, „tarptautines“ ir „vietines“ sienas. Mėgin
riam nesvarbios valstybių sienos. Ji formuoja naują dami prisiderinti prie šios naujos tvarkos, visuo
globalinę tvarką, kurią po visą pasaulį paskleidžia menės, institucijos ir individai yra priversti skin
tis kelią naujuose kontekstuose, kuriuose ankstes Globalizacijos poveikis

nės struktūros gerokai pakoreguotos. mūsų gyvenimui
Priešingai hiperglobalistams, transformacijos
šalininkai globalizaciją laiko dinamišku ir atviru Nors globalizacija dažnai siejama su „didžiųjų“ sis
procesu, kurį įmanoma veikti bei keisti. Jis rutu temų - tokių kaip pasaulio finansų rinkos, gamy
liojasi prieštaringu būdu, apimdamas tendencijas, ba ir prekyba, taip pat telekomunikacijos - kiti
dažnai veikiančias viena prieš kitą. Nors kai kurie mu, tačiau jos padariniai vienodai stipriai junta
teigia, jog globalizacija yra vienakryptis procesas, mi ir privačioje srityje. Globalizacija nėra kažkas
tačiau iš tiesų vaizdinių, informacijos ir įtakų srau „anapus“, veikiantis tolimu lygmeniu ir nesiker-
tai juda dviem kryptimis. Visuotinė migracija, ži- tantis su kasdieniais reikalais. Tai „čia esantis“ reiš
niasklaida ir telekomunikacijos prisideda prie kul kinys, daugeliu skirtingų būdų veikiantis mūsų in
tūrinių įtakų sklaidos. Pasaulio rezonatoriai - „glo tymius ir asmeninius gyvenimus. Asmeniniai gy
baliniai didmiesčiai“ - iki gelmių persmelkti dau venimai tiesiog negalėjo nepasikeisti, kai į mūsų
gelio kultūrų, o etninės grupės bei atskiros kul vietinius kontekstus, namus ir bendruomenes įsi
tūros ten kryžiuojasi ir gyvena greta. Pasak trans veržė globalizuojančios jėgos - ir nuasmenintais
formacijos šalininkų, globalizacija - tai „išcentrin- kanalais, tokiais kaip žiniasklaida, internetas, po
tas“ ir reflektyvus procesas, kuriam būdingas dau- puliarioji kultūra, ir per asmeninius kontaktus su
giakryptis jungčių ir kultūros srautų veikimas. Glo kitų šalių bei kultūrų žmonėmis.
balizacija yra daugelio susipynusių globalinių tin Globalizacija iš pagrindų keičia mūsų kasdie
klų rezultatas, todėl jos negalima laikyti procesu, nės patirties pobūdį. Mūsų visuomenėms patiriant
kurį kreiptų ir reguliuotų vien tam tikra pasaulio gelmines transformacijas, ima netikti įprastinės ins
dalis. titucijos, palaikiusios šių visuomenių tvermę. Tai
Jei hiperglobalistai teigia, kad šalys praranda verčia mus kitaip apibrėžti intymius ir asmeninius
suverenumą, tai, pasak transformacijos šalininkų, savo gyvenimų aspektus - tokius kaip šeima, ly
jos tiesiog keičia savo struktūras, reaguodamos į čių vaidmenys, erotiškumas, asmeninis identitetas,
naujas, iš esmės neteritorines ekonominės bei so sąveikos su kitais žmonėmis ir santykiai su dar
cialinės organizacijos formas (tokias kaip korpo bu. Globalizacijos procese iš pagrindų keičiasi mū
racijos, socialiniai sąjūdžiai ir tarptautinės insti sų būdas galvoti apie save, taip pat ir sąsajos su
tucijos). Jie tvirtina, jog daugiau nebegyvename kitais žmonėmis.
pasaulyje, kurio centrą sudarytų valstybės; sudė
tingos globalizacijos sąlygos verčia vyriausybes Individualizmo stiprėjimas
keisti savo požiūrį į valdymą ir užimti aktyves Mūsų amžiuje individai kaip niekada turi daug ga
nę, labiau į išorę orientuotą laikyseną (Rosenau, limybių formuoti savo gyvenimus. Kadaise žmo
1997). nių gyvenimo kelius ypač stipriai veikė tradicijos
Kieno požiūris arčiausia tiesos? Tikriausiai ir papročiai. Socialinė klasė, lytis, etninė ar net
transformacijos šalininkų. Skeptikų požiūris klai religinė priklausomybė ir kiti panašūs veiksniai ga
dina, kadangi nepakankamai įvertina pasaulio kai lėjo užkirsti individui vienus kelius arba atverti ki
tos mastą - o juk, pavyzdžiui, pasaulio finansų rin tus. Pavyzdžiui, vyriausias siuvėjo sūnus veikiau
kos šiandien globaliniu lygmeniu organizuotos kur siai turėtų iš jaunumės išmokti savo tėvo amatą
kas labiau negu kada nors anksčiau. Kita vertus, ir visą gyvenimą verstis siuvėjo darbu. Moters pri
hiperglobalistai į globalizaciją žvelgia pernelyg gimtinė veiklos sritis pagal tradiciją buvo rūpini
ekonomiškai, taip pat ne itin pagrįstai laiko ją vie- masis namais; jos gyvenimą ir identitetą daugiausia
nakrypčiu procesu. Tikrovėje globalizacija kur kas apibrėždavo vyro ar tėvo likimas ir priklausomy
sudėtingesnė. bė. Praeityje individų asmeniniai identitetai klos-
72 3 SKYRIUS
Siekiant šeimos ir darbo pusiausvyros

Kiek valandų per savaitę jūsų tėvai skirdavo moka dinti darbo našumą, ėmė skatinti savo samdomuo
mam darbui tuomet, kai augote? Ar tėvų atsidavi sius darbuotojus ilgiau būti darbe. Kodėl darbuotojai
mas darbui veikė jų būdą auginti jus ar jūsų brolius mielai sutinka dirbti ilgiau - dažnai kur kas daugiau
ir seseris? Kaip ateityje ketinate derinti savo profe negu keturiasdešimt valandų per savaitę - jei negau
sinius bei šeimyninius interesus? Britanijoje globali na už tai atlyginimo ir žino, kad tokie įsipareigojimai
zacija paveikė šeimos gyvenimo stilių, pailgindama darbdaviui ardo jų šeimyninį gyvenimą? Kodėl tai
laiką kurį kas savaitę žmonės praleidžia darbe. Šiuo vyksta tuo metu, kai kompiuterizacija labai padidino
metu Britanijoje tarnautojai dirba vidutiniškai daugiau darbo vietos efektyvumą? Argi technologijų pažanga
valandų, negu bet kurioje kitoje Europos valstybėje. neturėtų leisti darbininkams su šeima būti ilgiau, o ne
Jie taip pat atostogauja trumpiau negu prieš dvide trumpiau? „Kai kurie darbdaviai tikisi, kad darbovie
šimtį metų. Dar svarbiau, kad nuo Antrojo pasauli tės normų galia paskatins darbuotojus įsipareigoti il
nio karo pabaigos procentiškai nepaprastai padau giau dirbti“, - atsako Hochschild. Nauji tarnautojai so-
gėjo motinų, dirbančių visą darbo dieną. Visi šie fak cializuojami, plėtojant korporacinę kultūrą pagal kurią
tai leidžia daryti prielaidą, jog šiandien tėvai gali pra dirbti ilgas valandas reiškia būti atsidavusiam ir tik
leisti su vaikais mažiau laiko negu ankstesniais de ram profesionalui.
šimtmečiais. Dėl to gerokai pagausėjo vaikų, įtrauk Nors globalizacija pasiekė visas pasaulio tautas,
tų į įvairias vaikų priežiūros programas. Kai kas ga ji, atrodo, įvairiose šalyse skirtingai veikia darbo truk
lėtų teigti, jog perdavus kasdienį tėvų vaidmenį vai mę. Antai Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose toliau
kų globos teikėjams, šeimose akivaizdžiai padaugėjo stiprėja tendencija dirbti ilgai. Tuo tarpu Prancūzijoje
ir įtampos bei stresų. ir Vokietijoje darbininkai - kartais padedami profesi
Amerikos sociologė Arlie Hochschild savo nau nių sąjungų, kartais demonstruodami savo galią prie
joje knygoje Time Bind, 1997 („Laiko gniaužtai“) da balsadėžių - ne tik atmetė korporacijų kvietimus il
ro prielaidą, kad šie raidos procesai gali būti susiję ginti darbo savaitę, bet ir spaudžia darbdavius jątrum-
su globalizacija. Kai kurie darbdaviai sureagavo į glo pinti, taip pat skirti ilgesnes atostogas.
balinės konkurencijos spaudimą ir, norėdami padi
tesi jų gimtosios bendruomenės kontekste. Verty rinktis begales kelių, moterys nebėra pririštos vien
bės, gyvenimo būdai ir etika, viešpatavusios toje prie namų, dingo ir daugelis kitų kelrodžių, anks
bendruomenėje, pateikdavo palyginti tvirtas gai čiau formavusių žmonių gyvenimus. Irsta tradici
res, kuriomis žmonės vadovaudavosi savo gyve nės identiteto sistemos, atsiranda nauji jo mode
nime. liai. Globalizacija verčia žmones gyventi atviriau,
Tačiau globalizacijos sąlygomis susiduriame su reflektyviau. Tai reiškia, jog nuolatos atsiliepia
posūkiu į naują individualizmą, kai žmonėms ten me į kintančią aplinką ir su ja susideriname; va
ka aktyviai kurti save ir formuoti savo identite- dinasi, mūsų individualybės ryškėja platesniame
tus. Vykstant vietos bendruomenių sąveikai su nau mūsų gyvenimo kontekste ir vystosi drauge su juo.
ja globaline tvarka, mažėja tradicijų bei įtvirtintų Netgi kasdien pasirenkamos gyvenimo smulkme
vertybių reikšmė. Gerokai susilpnėjo ir „sociali nos - aprangos stiliai, būdai leisti laisvalaikį, rū
niai kodeksai“, anksčiau kreipdavę žmonių pasi pintis sveikata ar prižiūrėti savo kūną - yra tęsti
rinkimus bei veiklą. Šiandien, pavyzdžiui, vyriau nis savimonės identitetu kūrimo ir atkūrimo pro
sias siuvėjo sūnus, kurdamas savo ateitį, galėtų cesas.
Darbo modeliai Į darbo rinką atėjo daugybė moterų - šis fak

Daugeliui žmonių darbas yra gyvenimo ašis - ir tas stipriai paveikė abiejų lyčių žmonių asmeni
kasdienybėje, ir didesnių tikslų siekimo prasme. nius gyvenimus. Išsiplėtusios profesinio darbo ir
Galime laikyti darbą „nuobodybe ir kankyne“ ar mokymosi galimybės paskatino daugelį moterų pir
„neišvengiama blogybe“, tačiau nepaneigtume, jog ma pradėti karjerą, atidėliojant santuoką ir vaikų
tai esminė mūsų asmeninių gyvenimų dalis. „Dirb gimdymą. Šie pokyčiai taip pat reiškia, jog dau
dami“ ar „darbe“ praleidžiame begalę laiko ir pa gelis dirbančių moterų, gimus vaikams, skuba grįž
stebime, kad darbo modeliai formuoja daugelį mū ti į darbą, užuot pasilikusios su mažyliais namuose
sų egzistavimo aspektų - pradedant draugais ir bai kaip anksčiau. Šie poslinkiai pareikalavo iš nau
giant laisvalaikio užsiėmimais. jo derinti šeimos vidaus organizaciją, namų ūkio
Globalizacija darbo pasaulyje sukėlė didžiules darbų pasidalijimą, vyro vaidmenį auginant vai
transformacijas, kurias apžvelgsime 13 skyriuje kus, taip pat paskatino atsirasti naują, „šeimai pa
„Darbas ir ekonominis gyvenimas“. Nauji tarptau lankią“ darbo politiką, kuri tenkintų „maitintojų
tinės prekybos modeliai ir slinktis žinių ekonomi poros“ reikmes.
kos link stipriai paveikė senuosius užimtumo mo
delius. Daugelis tradicinių pramonės šakų pase Populiarioji kultūra
no dėl naujos technologinės pažangos arba dėl už Daug dėmesio susilaukia kultūriniai globalizaci
sienio konkurentų, kurių darbo kaina mažesnė negu jos poveikiai. Vaizdiniai, idėjos, daiktai ir stiliai
industrinėse šalyse, praranda kadaise turėtą rinkos dabar pasklinda po pasaulį kur kas greičiau negu
dalį. Globali prekyba ir naujos technologijų for kada nors anksčiau. Prekyba, naujos informacinės
mos smarkiai paveikė tradicines gamintojų ben technologijos, tarptautinė žiniasklaida ir globali
druomenes, nes pramonės darbuotojai liko be dar migracija drauge paskatino laisvą kultūros sklai
bo ir be įgūdžių, reikalingų įsijungti į naują žinių dą per nacionalines sienas. Daugelis žmonių ma
ekonomiką. Pavyzdžiui, dėl ekonomikos globali no, jog dabar gyvenime egzistuoja vieninga infor
zacijos Anglijos Midlendų pramonės darbininkų macinė tvarka - milžiniškas globalus tinklas, ku
ir Velso angliakasių bendruomenės susiduria su riuo informacija dalijamasi greitai ir dideliais kie
naujomis socialinėmis problemomis - ilgalaikiu kiais (žr. 15 skyrių „Žiniasklaida ir komunikaci
nedarbu ir didėjančiu nusikalstamumu. jos“). Šią nuostatą paaiškina paprastas pavyzdys.
Kitados viešpatavo darbo modelis, pagal kurį Ar matėte filmą Titanikas? Veikiausiai taip.
žmonės pradėdavo dirbti vienam darbdaviui ir daž Apytikriais skaičiavimais, Titaniką - kino teatre
niausiai likdavo ten kelis dešimtmečius ar dar il arba įrašytą į vaizdajuostę - matė šimtai milijonų
giau (vadinamoji „darbo visą gyvenimą“ sistema). pasaulio žmonių. 1997 metų filmas, pasakojantis
Tuo tarpu šiandien kur kas daugiau individų žen apie jauną porą, įsimylėjusią kelionėje per vande
gia savais karjeros keliais, vadovaudamiesi asme nyną pasmerktu laineriu, yra viena iš populiariau
niniais tikslais ir rinkdamiesi priemones, kad tuos sių visų laikų kino juostų. Titanikas pranoko vi
tikslus pasiektų. Tam dažnai tenka bent keliskart sus buvusius bilietų pardavimo rekordus - jo de
per karjerą keisti darbą, įgyti naujų įgūdžių bei ge monstravimas 55 šalyse davė per 1,8 milijardo do
bėjimų, pritaikyti juos skirtinguose darbo kontek lerių pajamų. Pradėjus rodyti Titaniką, daugelyje
stuose. Standartinius ištiso darbo laiko modelius šalių šimtai žmonių rikiavosi į eiles, kad gautų bi
ardo lankstesni sutarimai: darbo vieta namuose lietus. Filmas buvo populiarus tarp visų amžiaus
naudojant informacines technologijas, darbo pasi grupių, bet ypač tarp paauglių mergaičių, - dau
dalijimas, trumpalaikiai konsultaciniai projektai, gelis jų šį kino kūrinį žiūrėjo keliskart. Visiškai
lankstieji darbo dienos režimai ir taip toliau (Beck, pasikeitė Titaniko žvaigždžių - Leonardo DiCap-
1992). rio ir Kate Winslet - karjera ir ateitis: mažai ži
74 3 SKYRIUS
nomi aktoriai tapo pasaulio įžymybėmis. Titani tūros formų - taip žmonėms atsiveria stulbinamai
kas - vienas iš nedaugelio kultūros produktų, ku daug įvairių gyvensenų pavyzdžių, iš kurių galima
riems pavyko sėkmingai peržengti nacionalines sie rinktis. Prieš mūsų akis atsiveria ne vieninga glo
nas ir tapti tikrai tarptautiniu reiškiniu. balinė kultūra, o veikiau kultūros formų fragmen-
Kuo galima paaiškinti nepaprastą filmo Tita tacija (Baudrillard, 1988). Vietinėse bendruome
nikas sėkmę? O ką ši sėkmė byloja mums apie glo nėse bei kultūrose įtvirtinti identitetai ir įsišakni
balizaciją? Viena vertus, Titanikas buvo populia ję gyvenimo būdai traukiasi iš kelio naujoms „miš
rus dėl labai paprastų priežasčių: čia susipynė pa riojo identiteto“ formoms, sulipdytoms iš elementų,
lyginti nesudėtinga siužetinė linija (meilės romanas priklausančių priešpriešiniams kultūros šaltiniams
tragedijos fone) ir garsus istorinis įvykis - 1912 (S. Hali, 1992). Šitaip juodaodis Pietų Afrikos
metais per Titaniko katastrofą žuvo daugiau kaip miestietis šiandien ir toliau gali būti stipriai vei
1600 žmonių. Filmui kurti nepagailėta ir pinigų, kiamas tradicijų ir kultūrinių sampratų, kurias są-
daug dėmesio skirta detalėms, panaudoti naujausi lygoja jo gentinės šaknys. Tačiau tuo pat metu -
specialieji efektai. rinkdamasis aprangą ir pomėgius, leisdamas lais
Antroji Titaniko populiarumo priežastis - per valaikį ir pan. - jis laikosi kosmopolitinių stilių ir
teikta tam tikra idėjų bei vertybių visuma, kuriai skonių, kuriuos suformavo globalizacijos jėgos.
pritarė viso pasaulio žiūrovai. Viena iš pagrindi
nių filmo temų - romantiška meilė, galinti įveik
ti klasines skirtybes bei šeimos tradicijas. Daugu Globalizacija ir rizika
moje Vakarų šalių tokioms idėjoms iš esmės pri
Globalizacijos padariniai iš esmės veikia visus so
tariama, tačiau yra nemažai kitų pasaulio dalių, ku
cialinio pasaulio aspektus. Kita vertus, globaliza
riose jos tebėra varžomos. Titaniko sėkmė rodo,
cija yra atviras, negalutinis ir viduje prieštaringas
kad ir ten, kur palaikomos labiau tradicinės ver
procesas, todėl jos padarinius sunku numatyti ir
tybės, imama kitaip žvelgti į asmeninius ryšius bei
kontroliuoti. Tačiau šią dinamiką galima nagrinėti
santuoką. Kita vertus, galime teigti, jog Titanikas,
ir kitaip - per rizikos sampratos prizmę. Dauge
kaip ir daugelis kitų Vakarų filmų, prisideda prie
lis globalizacijos sukurtų pokyčių kelia mums ir
šios vertybių kaitos. Globalinę žiniasklaidą užvaldę
naujas rizikos formas, kurios labai skiriasi nuo eg
vakarietiški filmai bei televizijos programos turi
zistavusių ankstesniais laikais. Iš praeities atke
tendenciją pateikti tam tikrą politinių, socialinių
liavusios rizikos formos turi nustatytas priežastis
bei ekonominių programų rinkinį, atspindintį bū
ir žinomus padarinius, tačiau dabartiniai rizikos
tent Vakarų pasaulėžiūrą. Kai kas nerimauja, kad
veiksniai pagal savo kilmę, priešingai, yra nenu
globalizacija skatina kurti „globalinę kultūrą“, kur
spėjami, o jų pasekmės - neapibrėžtos.
galingiausių ir turtingiausių - šiuo atveju Holivudo
filmų kūrėjų - normos bei vertybės pakirs vieti
„Technogeninės rizikos“ sklaida
nių papročių ir tradicijų galias. Pagal šį požiūrį,
globalizacija yra „kultūrinio imperializmo“ atmai Žmonės visuomet susidurdavo su vienos ar kitos
na, itin agresyviai skleidžianti Vakarų pasaulio ver rūšies rizikos formomis, tačiau dabartinės koky
tybes, stilius bei pažiūras ir taip smaugianti indi biškai skiriasi nuo kildavusių anksčiau. Dar visai
vidualias tautines kultūras. neseniai žmonių visuomenes kamavo išorinė ri
Kiti, priešingai, sieja globalizacijos procesus su zika - sausros, žemės drebėjimai, badas, audros
didėjančia kultūros tradicijų ir formų diferenciacija. ir panašios grėsmės, kylančios iš gamtos pasau
Jų teigimu, globali visuomenė pasižymi ne homo lio ir nesusijusios su žmogaus veiksmais. Tačiau
geniška kultūra, o labai didelė viena šalia kitos gy šiandien vis dažniau susiduriame su įvairių rūšių
vuojančių kultūrų įvairove. Vietinės tradicijos jun technogenine rizika - grėsmėmis, kurias sukelia
giasi su aibe papildomų, iš svetur atkeliavusių kul mūsų žinių bei technologijų poveikis gamtai. Kaip
Elektroniniai virusai
2000 metų gegužės 4 dieną elektronikos pasaulį apė „Meilės virusas“ plito itin sparčiai, bet jis buvo
mė chaosas - vadinamasis „meilės virusas“ sukėlė anaiptol ne pirmas toks „kenkėjas“. Kuo labiau sudė-
kompiuterinių sistemų perkrovas visame pasaulyje. tingėja kompiuteriai ir elektroninės komunikacijos for
Paleistas iš asmeninio kompiuterio Filipinų sostinėje mos, kuo jie įgyja daugiau reikšmės, tuo labiau plin
Maniloje, „meilės virusas“ žaibiškai pasklido po Že ta ir pavojingesni tampa elektroniniai virusai. į „mei
mės rutulį ir privertė išsijungti beveik dešimtadalį pa lės virusą“ panašios programos rodo, kaip dėl globa
saulio elektroninio pašto tarnybinių stočių. Virusą iš lizacijos pažangos glaudžiai susipynė pasaulis. Jums
nešiojo elektroninis laiškas su antrašte „Myliu tave“. gali kilti mintis, jog šiuo konkrečiu atveju globalus su-
Atidarydami prie laiško prikabintą rinkmeną, jo gavė sietumas yra ganėtinai neigiamas dalykas, nes bū
jai savo kompiuteryje nežiniomis sužadindavo viru tent todėl kenksmingas virusas žaibiškai pasklido po
są. Šis imdavo daugintis ir automatiškai išsiųsdavo pasaulį. Tačiau šis įvykis taip pat rodo ir nemažai tei
pats save visais elektroninio pašto adresais, įrašy giamų globalizacijos aspektų. Vos tik aptikus virusą,
tais į kompiuterinę adresų knygelę, o po to puldavo viso pasaulio kompiuterijos ir saugumo ekspertai ėmė
informaciją ir rinkmenas, saugomas kietajame diske. dirbti drauge, kad užkirstų jo sklaidą apsaugotų na
Virusas pagal laiko juostas plito į vakarus - pirmiau cionalines kompiuterines sistemas ir pasidalytų gau
sia į Aziją vėliau - Europą ir pagaliau - Šiaurės Ame ta informacija apie viruso kilmę. Taigi globalizacija ke
rik ą - kur tik vietiniai tarnautojai, iš ryto atėję į darbą, lia nežinomas grėsmes, tačiau ji taip pat skatina mus
tikrindavo savo elektroninį paštą. Manoma, jog į die naudotis naujomis technologijomis bei globaliai koor
nos pabaigą „meilės viruso“ padaryta žala visame pa dinuoti pastangas siekiant užkirsti kelią šioms rizikos
saulyje viršijo 1 milijardą svarų sterlingų (apie 5,3 mi formoms.
lijardo litų).
toliau matysime, daugelis grėsmių aplinkai ir svei rios tikslių priežasčių neįmanoma nustatyti, o pa
katai, su kuriomis susiduria šiuolaikinės visuome darinius - nė kiek ne lengviau apskaičiuoti.
nės, yra technogeninės rizikos atvejai - mūsų ki Mūsų globalėjančiame pasaulyje ekologinė ri
šimosi į gamtą padariniai. zika atsiveria daugeliu pavidalų. Prieš kelerius me
tus mokslo bendruomenė sunerimo dėl visuotinio
Grėsmės aplinkai klimato atšilimo; dabar iš esmės sutinkama, kad
Vienas iš akivaizdžiausių technogeninės rizikos pa Žemės temperatūra kyla dėl kenksmingų dujų kau
vyzdžių yra grėsmės, pakibusios virš gamtinės ap pimosi atmosferoje. Galima tikėtis niokojančių vi
linkos (žr. 19 skyrių „Gyventojų gausėjimas ir eko suotinio atšilimo padarinių: jei ašigalių ledynai ir
loginė krizė“). Viena iš spartėjančios industrinės toliau tirps kaip dabar, pakils jūros lygis, o tuo
ir technologinės raidos pasekmių - nuolatinė žmo met gali kilti grėsmė žemumų teritorijoms ir ten
gaus kišimosi į gamtą plėtra. Šiandien beveik ne gyvenantiems žmonėms. Nurodoma, kad būtent
liko žmogaus dar nepaliestų gamtos pasaulio sri klimato modelių kaita galėjo sukelti smarkius po
čių - urbanizacija, pramonės gamyba ir tarša, mil tvynius kai kuriose Kinijos (1998 metais) ir Mo
žiniški žemės ūkio projektai, užtvankų bei hidro zambiko (2000 metais) dalyse (žr. tekstą rėmeliuo
elektrinių statyba, atominės energijos programos se kitame puslapyje).
tėra vos keletas būdų, kuriais žmonės veikia sa Grėsmių aplinkai kilmė labai neapibrėžta, to
vo gamtinę aplinką. Visi drauge šie procesai su dėl neaišku, kaip reikėtų jas įveikti arba kas turė
kėlė smarkiai plintančią aplinkos destrukciją ku tų atsakyti už atoveiksmių taikymą. Tai gali pa-
76 3 SKYRIUS
Pasaulio klimato kaita

Kad ir kurioje pasaulio dalyje gyventumėte, tikėtina, Nors niekas negali būti dėl to tikras, tačiau dau
kad pastaraisiais metais pastebėjote ar tiesiogiai pa gelio žmonių nuomone, šias stichines nelaimes iš da
tyrėte kiek neįprastus orus. Gamtos mokslų ir apsau lies sukelia visuotinis klimato atšilimas, kaistanti Že
gos nuo stichinių nelaimių specialistai atkreipė dė mės atmosfera. Jei ir toliau nekontroliuosime anglies
mesį, jog kur kas dažniau pasitaiko „ekstremalių“ orų: dvideginio emisijų, kurios skatina atšilimą, visai tikė
tam tikram metų laikui nebūdingų karščių, sausrų, po tina, kad bus negrįžtamai pakenkta Žemės klimatui.
tvynių ir viesulų. Pavyzdžiui, vien 1998 metais įvai Ką reikėtų kaltinti dėl visuotinio atšilimo ir ką galima
riose pasaulio vietose buvo užfiksuota aštuoniasde padaryti šiam procesui sulėtinti? Visame pasaulyje
šimt skirtingų gamtos katastrofų, tarp jų - niokojan juntamos grėsmės, susijusios su visuotiniu atšilimu,
tys potvyniai Kinijoje, uraganai Lotynų Amerikoje, žai tačiau beveik neįmanoma tiksliai nustatyti jo priežas
biškai plintantys gaisrai Indonezijoje ir stiprios pūgos čių. Toks neapibrėžtumas būdingas ir daugeliui mū
su kruša Šiaurės Amerikoje. Po to labai skirtingus sų kintančio pasaulio aspektų. Globalizacijos epocho
regionus - Etiopiją, Pietų Afganistaną ir Jungtinių je mums nuolatos primenama, kaip priklausome vie
Amerikos Valstijų vidurio bei vakarų žemes - užklu ni nuo kitų: individų ar institucijų veiksmai vienoje pa
po sausros, Venesuelą ir Mozambiką užtvindė potvy saulio dalyje gali labai paveikti ir paveikia visus žmo
niai, kai kuriose Europos dalyse siautė galingos aud nes, kad ir kur jie gyventų.
ros, o Australijos tyrus užplūdo skėriai.
aiškinti paprastas pavyzdys. Mokslininkai nustatė, mosferos dalimi, paprastai nepraleidžiančia ultra
jog cheminės taršos lygis neigiamai paveikė kai violetinių spindulių. Dėl didelės apimties chemi
kurias Antarkties pingvinų kolonijas. Tačiau ne nių emisijų, kurias sukelia žmogaus veikla ir pra
įmanoma tiksliai sužinoti nei šios taršos kilmės, monės gamyba, sumažėjo ozono koncentracija at
nei pasekmių, kurios ateityje galėtų paveikti ping mosferoje, o kai kur netgi atsivėrė „ozono skylės“.
vinus. Todėl šiuo ir šimtais kitų panašių atvejų vei Nemažai technogeninės rizikos pavyzdžių yra
kiausiai nebus imtasi veiksmų, kurie įveiktų grės susiję su maistu. Moderniąsias žemės ūkio ir mais
mę - juk nežinomas ir nenustatytas nei priežas to pramonės gamybos technologijas stipriai vei
ties, nei padarinių mastas (Beck, 1995). kia mokslo bei technologijų pažanga. Pavyzdžiui,
komercinėje žemdirbystėje plačiai naudojami che
Grėsmės sveikatai miniai pesticidai bei herbicidai, o daugelis gyvu
lių (viščiukai ir kiaulės) kimšte prikimšti hormo
Praėjusį dešimtmetį didelio dėmesio susilaukė pa nų ir antibiotikų. Pasak kai kurių žmonių, tokie
vojai, kuriuos technogeninė rizika kelia žmonių ūkininkavimo būdai nesuderinami su saugiu maistu
sveikatai. Pavyzdžiui, žiniasklaida ir visuomenės ir gali pakenkti sveikatai. Pastaraisiais metais itin
sveikatos kampanijos kvietė vengti kenksmingų ul didelį visuomenės dėmesį sužadino du ginčai dėl
travioletinių spindulių, trumpinant buvimą saulės saugaus maisto ir technogeninės rizikos: debatai
atokaitoje ir vartojant nuo nudegimo saugančius apie genetiškai modifikuotą maistą (aptariami 19
tepalus. Pastaraisiais metais daug kur pasaulyje im skyriuje „Gyventojų gausėjimas ir ekologinė kri
ta teigti, kad ilgai būnant saulės atokaitoje padi zė“), ir „karvių pasiutligė“.
dėja rizika susirgti odos vėžiu. Manoma, jog tai Galvijų spongiforminė encefalopatija (angį.
susiję su plonėjančiu ozono sluoksniu - Žemės at BSE), plačiai žinoma kaip „karvių pasiutligė“, pir
mą sykį aptikta Britanijoje 1986 metais. Moksli valo apsvarstyti rizikos sąlygas. Kadangi tokios
ninkai susiejo šią infekciją su paplitusia praktika rizikos priežastys ir padariniai nėra aiškiai apibrėž
į auginamų stambiųjų raguočių - paprastai žolė ti, kiekvienas individas priverstas spręsti, kiek ir
džių - pašarą pridėti gyvūninės kilmės (dažniau kaip jis pasirengęs rizikuoti. Tokios pastangos gali
siai galvijų) produktų. Po šio ligos protrūkio vy išmušti iš bet kokių vėžių! Ar reikėtų vartoti tokį
riausybė ėmėsi priemonių raguočių ligai kontro maistą ar žaliavas, kurių gamyba arba vartojimas
liuoti, tačiau užtikrino, jog valgyti jautieną visiš gali neigiamai paveikti mūsų pačių sveikatą ir gam
kai saugu, žmonėms niekas negresia. Tik XX a. tinę aplinką? Dabar net „paprasti“ sprendimai „ką
dešimtojo dešimtmečio viduryje pripažinta, jog ke valgyti“ priimami prieštaringos informacijos ir
letas žmonių mirčių nuo Kroicfeldo-Jakobo (Creut- skirtingų nuomonių apie santykinius gaminio pri
zfeldt-Jakob) ligos, naikinančios smegenis, buvo valumus bei trūkumus kontekste.
susijusios su valgyta užkrėstų galvijų mėsa (jau Riziką ir globalizaciją plačiai nagrinėjęs vokie
tiena). Buvo sunaikinti tūkstančiai stambiųjų ra čių sociologas Ulrichas Beckas mano, kad tokios
guočių Britanijoje, taip pat priimti griežti įstaty grėsmės padeda formuotis globaliai rizikos visuo
mai, sureguliavę šių galvijų auginimą ir prekybą menei (1992). (Tai gvildenama ir šios knygos 21
jautienos gaminiais. skyriuje „Teoriniai sociologijos pagrindai“.) Ka
Nors siekiant nustatyti galvijų spongiforminės dangi technologinė kaita vis spartėja ir kuria naujas
encefalopatijos žmonėms keliamą grėsmę buvo rizikos formas, mums tenka nuolatos reaguoti į to
pradėti platūs moksliniai tyrimai, tačiau gauti re kius pokyčius ir prie jų derintis. Beckas teigia, jog
zultatai neleido padaryti aiškių išvadų. Iš tiesų kyla rizikos visuomenėje reiškiasi ne vien grėsmės ap
pavojus, jog asmenys, iki atrandant ligą vartoję bri linkai ir sveikatai - čia veikia aibės susipynusių
tišką jautieną, gali būti infekuoti. Tačiau neseniai, šiuolaikinio socialinio gyvenimo pokyčių: permai
1999 metų gruodį, Europos Sąjungos Mokslinis ningi užimtumo modeliai, stiprėjantis netikrumas
koordinacinis komitetas pareiškė, jog „šiuo metu dėl darbo, mažėjanti tradicijų ir papročių įtaka sa
nežinoma, koks užkrato kiekis paveikia žmones“. vimonės identitetui, tradicinių šeimos modelių iri
Galvijų spongiforminės encefalopatijos pavojin mas ir asmeninių santykių demokratizavimas. Ka
gumo žmonėms apskaita rodo, kaip sudėtinga įver dangi šiuolaikinė visuomenė kur kas silpniau ne
tinti riziką šiuolaikiniame pasaulyje. Juk būtina ži gu tradicinė iš anksto „lemia“ asmeninę žmogaus
noti, ar užkrėsti galvijai pateko į vieną ar kitą mais ateitį, visų rūšių sprendimai darosi rizikingi. Pa
to tiekimo grandinę, kada tai įvyko, kaip ir kokiu vyzdžiui, tuoktis šiandien yra kur kas pavojingiau
mastu plito infekcija, kaip buvo apdorota jautie negu tuomet, kai santuokos institucija egzistavo
na, taip pat išsiaiškinti daug kitų detalių. Daugy visą žmogaus gyvenimą. Ne ką saugiau rinktis pro
bė nežinomų veiksnių apsunkino užduotį ir neleido fesijos ir karjeros kelius - juk ekonomikai kintant
tiksliai ištirti gresiančio pavojaus. taip greitai kaip mūsiškei, iš tiesų sunku numaty
ti, kurie įgūdžiai turės vertę ateityje.
Pasak Becko, svarbus rizikos visuomenės as
Globali „rizikos visuomenė“
pektas yra pavojai, kurių neriboja nei erdvė, nei
Visuotinis klimato atšilimas, galvijų spongiformi laikas, nei socialumas (1995). Dabartinės grėsmės
nės encefalopatijos krizė, audringai aptariamas ge veikia visas šalis ir visas socialines klases, jos turi
netiškai modifikuotas maistas ir kita technogeni globalines, o ne vien asmenines pasekmes. Dau
nė rizika pateikė individams naujus kasdienio gy gelis technogeninės rizikos formų, tokios kaip grės
venimo pasirinkimus ir metė naujus iššūkius. Nauji mės žmonių sveikatai ir aplinkai, peržengia vals
pavojai nepažymėti jokiuose „kelių žemėlapiuo tybių sienas. Šį aspektą aiškiai parodė Černoby
se“, todėl kai žmonės, šalys ar transnacionalinės lio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimas 1986
organizacijos renkasi, kaip reikėtų gyventi, jie pri metais. Kiekvienas, kuris gyveno arti Černobylio
78 3 SKYRIUS
- nesvarbu, koks jų buvo amžius, klasė, lytis ar centai viso vartojimo, 82 procentai eksporto rin
statusas - buvo apšvitintas pavojingomis radioak kų ir 74 procentai telefono linijų. Per 1994-1998
tyvių spindulių dozėmis. Tačiau katastrofos pada metus 200 turtingiausių pasaulio žmonių padvigu
riniai pasireiškė ir labai toli nuo elektrinės - dar bino grynąją savo turto vertę, o trijų didžiausių pa
ilgą laiką po sprogimo Europoje ir už jos ribų buvo saulio milijardierių turtas viršijo visų mažiausiai
aptinkami nenormaliai aukšti radioaktyviojo spin išsivysčiusių šalių ir jose gyvenančių 600 milijo
duliavimo lygiai. nų žmonių bendrąjį vidaus produktą (UNDP, 1999).
Praėjusį šimtmetį daugelyje besivystančio pa
saulio dalių ekonomikos augimo lygiai ir gamy
Globalizacija ir nelygybė bos apimtys atsiliko nuo gyventojų skaičiaus di
dėjimo, tuo tarpu industrializuotuose šalyse eko
Beckas ir kiti mokslininkai atkreipė dėmesį į ri nominio vystymosi lygis gyventojų prieaugį ge
ziką, kaip į vieną pagrindinių globalizacijos ir tech rokai lenkė. Dėl šių priešpriešinių tendencijų at
nologinės pažangos padarinių. Naujų formų rizi sirado ryškūs turtingiausių ir skurdžiausių pasau
ka meta sudėtingus iššūkius ir individams, ir išti lio šalių skirtumai. Atotrūkis tarp pirmųjų ir ant
soms visuomenėms, kurie verčiami keliauti neži rųjų 1820 metais buvo maždaug 3:1, 1913 metais
noma teritorija. Tačiau globalizacija kuria ir ki - 11:1, 1950 metais - 35:1, o 1992 metais - 72:1
tus reikšmingus iššūkius. (žr. schemą 3.4). Per praėjusį šimtmetį turtingiausio
Globalizacija žengia netolydžiai. Jos poveikis pasaulio gyventojų ketvirtadalio pajamos vienam
patiriamas nevienodai, o kai kurios pasekmės žmogui padidėjo beveik šešiagubai, o skurdžiau-
anaiptol nėra teigiamos. Tarp rimčiausių iššūkių, sio ketvirtadalio - mažiau negu tris kartus.
su kuriais pasaulis susiduria XXI a. pradžioje - Globalizacija, atrodo, stiprina šias tendencijas,
šalia didėjančių ekologinių problemų yra ir nely toliau telkdama pajamas, turtus ir išteklius maža
gybės plėtra - tiek visuomenių viduje, tiek tarp me šalių branduoliuke (žr. schemą 3.5). Kaip su
skirtingų visuomenių. žinojome šiame skyriuje, globalinė ekonomika au
ga ir integruojasi milžinišku greičiu. Šio proceso
Nelygybė ir globalūs padalijimai šerdis yra globalinės prekybos plėtra - nuo 1990
Aptardami visuomenės tipus (2 skyriuje „Kultūra iki 1997 metų tarptautinė prekyba didėjo 6,5 pro
ir visuomenė“), sužinojome, jog diduma pasaulio cento. Tačiau naudos iš šio augimo turėjo tik sau
turtų sutelkta industrializuotose, arba „išsivysčiu jelė besivystančių šalių, o pats integracijos į glo
siose“, pasaulio šalyse, tuo tarpu „besivystančio balinę ekonomiką procesas vyko netolydžiai (žr.
pasaulio“ tautos kenčia dėl skurdo, gyventojų per schemą 3.6). Kai kurioms šalims, tokioms kaip Ry
tekliaus, netinkamų švietimo ir sveikatos apsau tų Azijos ekonomikos, Čilė, Indija ir Lenkija, se
gos sistemų, taip pat dėl nepakeliamų užsienio sko kėsi puikiai, jų eksporto prieaugis viršijo 5 pro
lų. Visą XX a. atotrūkis tarp išsivysčiusio ir be centus. Tuo tarpu kitos šalys, pavyzdžiui, Rusija,
sivystančio pasaulių be paliovos didėjo, o šiandien Venesuela ir Alžyras, iš prekybos plėtros ir glo
jis yra didesnis negu kada nors anksčiau. balizacijos beveik neturėjo naudos (UNDP, 1999).
1999 metais Jungtinių Tautų paskelbtame „Pra Šį vaizdą papildo Pasaulio banko duomenys: iš 93
nešime apie žmogaus socialinę raidą“ (.Human De- besivystančio pasaulio tautų vos 23 galima pava
velopment Report) atskleista, kad vidutinės paja dinti „sparčiomis integrantėmis“. Kyla pavojus, jog
mos, tenkančios penktadaliui pasaulio gyventojų globalizacijai plečiantis, daugelis iš tų šalių, ku
turtingiausiose šalyse, 74 kartus pranoko kito penk rioms labiausiai reikia ekonomiškai augti, dar stip
tadalio, gyvenančio skurdžiausiose šalyse, viduti riau atsiliks (World Bank, 2000).
nes pajamas. XX a. dešimtojo dešimtmečio pabai Daugelio nuomone, geriausia priemonė ekono
goje 20 procentų pasaulio gyventojų teko 86 pro mikai plėtoti ir skurdui mažinti yra laisvoji pre-
Pasaulio BVP dalys

Turtingiausių
šalių 20% 86%
Vidutinių 13%
60%
Skurdžiausių
20 %
Prekių ir paslaugų eksporto dalys

Turtingiausių
20% 82%
Vidutinių
17%
60%
Skurdžiausių
20 %
Tiesioginių užsienio investicijų dalys

Turtingiausių
68 %
20 %
Vidutinių 31%
60%
Skurdžiausių
20 %
Interneto vartotojų dalys

Turtingiausių 93,3%
šalių 20%
Vidutinių 6,5%
60%
Skurdžiausių I o 2%
20% !
Schema 3.4. Didėjantis atotrūkis tarp Schema 3.5. Turtingiausių ir skurdesnių šalių
turtingiausių ir skurdžiausių šalių turimos globalinių pajamų, prekybos, finansų
nuo 1820 iki 1992 m. ir kom unikacijų dalys, 1997 m.
Šaltinis: UNDP, Human Development Report, Oxford Šaltinis: UNDP Human Development Report, Oxford
University Press, 1999, p. 38. University Press, 1999, p. 2.
80 3 SKYRIUS
PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTAS (procentinis prieaugis, metinis vidurkis) 1980-1996 m.
14
- Kinija -Tailandas
12 - Kor-eja-
- Bangladešas - Paragvajus
Botsvana - Nepalas - Meksika
-Jordanija
- Indija
Uganda rtiTš--------
- Marokas Kosta Rika - Lenkija
* Filipinai
-Tunisas
- Alžyras - Iranas
Burkina -Gvatemala
Fasas__
Nigeris
Bulgarija
Afrika Arabų Pietų Rytų Pietryčių Azija Lotynų Rytų Europa
į pietus valstybės Azija Azija ir Ramiojo Amerika ir NVS
nuo vandenyno Karibų jūros
Sacharos regionas regionas
PRAMONĖS GAMINIŲ EKSPORTAS (prekių eksportas procentais, metinis vidurkis) 1990-1997 m.
100
Korėja Slovėnija
80
f- Bangladešas Kinija -Singapūras
- Dominikos
F- Indija Respublika Rumunija
-Tunisas -Tailandas
- Mauricijus - Meksika
t-Šri Lanka -Malaizija
Lenkija
60
- Marokas - Brazilija
Vidurio
Afrikos
~Respublika
40
- Egiptas
- Senegalas
Rusijos
Federacija
20
Saudo -Bolivija
- Mozambikas Mianmaras - Venešuela
- Kamerūnas - Arabija Mongolija
- Kongas - Alžyras - Ekvadoras
0
Afrika Arabų Pietų Rytų Pietryčių Azija Lotynų Rytų Europa
į pietus valstybės Azija Azija ir Ramiojo Amerika ir ir NVS
nuo vandenyno Karibų jūros
Sacharos regionas regionas
Rytų Europos ir NVS (buvusios Sovietų sąjungos) duomenys nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos iki 1996-1997 m.
Schema 3.6. Nelygybė pasaulio regionų valstybių eksporto veikloje, 1980-1997 m.

Šaltinis: UNDP, Human Development Report, Oxford University Press, 1999, p. 27.
kybą. Tokios organizacijos, kaip Pasaulio preky protestuotojais stipriai susiremdavo vietinė poli
bos organizacija (PPO), stengiasi liberalizuoti pre cija. Sietlo centrą užtvindžiusioms minioms vai
kybos taisykles ir mažinti kliūtis pasaulio šalims kyti ji naudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
tarpusavyje prekiauti. Laisvoji prekyba per sienas Derybininkai, atstovavę 134 PPO valstybėms
- tai veiksmas, kai „visi laimi“, vienodai naudin narėms, susirinko aptarti ir suderinti priemonių,
gas ir išsivysčiusioms, ir besivystančioms šalims. kurios liberalizuotų globalinės prekybos ir inves
Nors industrializuotos ekonomikos pajėgia ekspor ticijų sąlygas, taikomas žemės ūkio bei miško pro
tuoti savo gaminius į viso pasaulio rinkas, teigia duktams, taip pat spręsti kitų klausimų. Tačiau vos
ma, jog galimybė patekti į šias rinkas duos nau pradėtos derybos nutrūko nespėjus dėl nieko su
dos ir besivystančioms šalims. O tai savo ruožtu tarti. Protestų organizatoriai triumfavo - demonst
pagerins jų perspektyvas integruotis į globalinę racijomis pasisekė nutraukti derybas, taip pat į pa
ekonomiką. viršių iškilo vidiniai ginčai tarp delegatų. Sietlo
protestai buvo paskelbti didžiausia pergale, kurią
Žygis už „visuotinį teisingumą“
iki šiol pasiekė žygio už „visuotinį teisingumą“
dalyviai.
Ne visi sutinka, kad laisvoji prekyba yra geriausias Bet dėl ko vyksta ši kampanija ir ar ji iš tiesų
sprendimas skurdui ir globalinei nelygybei mažinti. atspindi kylantį galingą „antiglobalizmo sąjūdį“,
Iš tiesų daugelis kritikų teigia, jog laisvoji prekyba kaip teigė kai kurie apžvalgininkai? Per kelis mė
- gana vienpusis dalykas, naudingas tiems, kurie nesius po Sietlo protestų panašios demonstracijos
jau turtingi, tačiau dar labiau bloginantis skurdo buvo surengtos kituose pasaulio miestuose, tokiuo
ir priklausomybės modelius, egzistuojančius be se kaip Londonas ir Vašingtonas. Jose dalyvavo
sivystančiame pasaulyje. Pastaruoju metu ši kri kur kas mažiau žmonių negu Sietle, tačiau tema
tika daugiausia buvo nukreipta į Pasaulio preky tikos būta tokios pat. Protestuotojai tvirtino, jog
bos organizacijos veiklą ir politiką - juk būtent dėl laisvosios prekybos ir globalizacijos turtai vis
ši organizacija skiria daugiausia pastangų globa labiau kaupiasi nedaugelio rankose, tuo tarpu dau
linei prekybai skatinti. guma pasaulio gyventojų vis labiau skursta. Be
1999 metų gruodį per 50 000 žmonių iš viso veik visi aktyvistai sutinka dėl globalinės preky
pasaulio išėjo į Sietlo gatves protestuoti, kai šia bos būtinumo ir galimos naudos nacionalinėms
me mieste vyko Pasaulio prekybos organizacijos ekonomikoms, tačiau tvirtina, kad jai valdyti rei
derybos prekybos klausimais - vadinamasis „Tūks kia kitokių taisyklių, nepanašių į tas, kurias remia
tantmečio apskritasis stalas“. Keturias dienas Sietle Pasaulio prekybos organizacija. Jie teigia, jog pre
šurmuliavo daugybė spalvingų demonstracijų, gat kybos taisyklės, užuot užtikrinusios jau turtingų
vės vaidinimų, vyko pilietinio nepaklusnumo ak korporacijų galimybę gauti didesnius pelnus, tu
cijos, eisenos, simpoziumai bei seminarai. Profe rėtų pirma ir labiausiai siekti saugoti žmogaus tei
sinių sąjungų veikėjai, aplinkosaugininkai, žmo ses, aplinką, darbo teises ir vietines ekonomikas.
gaus teisių gynėjai, sąjūdžio prieš atomo naudo Protestuotojai tvirtina, jog PPO yra nedemok
jimą aktyvistai, ūkininkai ir šimtų vietinių bei tarp ratiška organizacija, kurioje dominuoja turtingiau
tautinių nevyriausybinių organizacijų atstovai su sių pasaulio šalių, ypač Jungtinių Amerikos Vals
sivienijo savo nepasitenkinimui PPO pareikšti. tijų, interesai. Nors šios organizacijos narėmis yra
Daugelio nuomone, PPO - tai organizacija, iškė daugelis besivystančių šalių, tačiau nemažai jų iš
lusi ekonomines imperatyvas virš visų kitų pro esmės neturi įtakos organizacijos politikai - juk
blemų, tarp jų - žmogaus teisių, darbo teisių, ap programą sudaro turtingiausios valstybės. Pasau
linkos apsaugos ir darnios plėtros problemų. Nors lio banko prezidentas atkreipė dėmesį, jog 19 iš
protestuota daugiausia taikiai, tačiau kai kur su 42 Afrikos valstybių PPO narių nėra arba beveik
82 3 SKYRIUS
noekas joms neatstovauja organizacijos buveinė kuriems savo sprendimais daro tiesioginę įtaką.
je Ženevoje (World Bank, 2000). Ši pažeista pu Daugeliu atžvilgių šie priekaištai pagrįsti. PPO na
siausvyra, atrodo, turi labai konkrečius padarinius. rių tarpusavio ginčus dėl prekybos sprendžia už
Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija parei uždarų durų posėdžiaujantis niekieno nerinktas
kalavo, kad besivystančios šalys atvertų savo rin „ekspertų“ komitetas. Sprendimą oficialiai paskel
kas importui iš industrializuotų valstybių, tačiau bus, jis teisiškai susaisto visas valstybes nares.
tuo pat metu ji leido išsivysčiusioms šalims ir to PPO taip pat gali ginčyti arba būti viršesnė už at
liau stipriai varžyti žemės ūkio produktų impor skirų valstybių įstatymus, kuriuos laiko „kliūtimis
tą, kad apsaugotų savo žemės ūkio sektorius. Va prekybai“. Tai taikytina nacionaliniams įstatymams
dinasi, skurdžiausios pasaulio šalys, kurių daugelis ar dvišaliams susitarimams dėl aplinkos apsaugos,
tebėra agrarinės, negalės patekti į stambias išsi retų išteklių tausojimo, visuomenės sveikatos ap
vysčiusių šalių žemės ūkio produktų rinkas. saugos ar darbo standartų bei žmogaus teisių už
Panašus padalijimas matyti ir intelektinės nuo tikrinimo. Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organi
savybės teisių apsaugos srityje. Šią sritį reglamen zacija priėmė nepalankų sprendimą Europos Są
tuoja Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalė jungai, kuri atsisakė iš JAV importuoti hormonais
sutartis, vadinamoji Intelektinės nuosavybės tei apdorotą jautieną dėl to, kad ši mėsa gali skatinti
sių prekyboje sutartis (Trade-Related Aspects of susirgimą vėžiu. PPO taip pat ginčijo ir Masačiu-
Intellectual Property Rights - TRIPS). Industri setso valstijos (JAV) priimtą įstatymą, draudžiantį
nėms šalims nuosavybės teise priklauso 97 pro bendrovėms investuoti į Mianmarą (Birmą), nes
centai visų pasaulio patentų, tuo tarpu besivystan ten pažeidžiamos žmogaus teisės.
čiam pasauliui svetima net pati intelektinės nuo Paskutinė problema, dėl kurios bendrai neri
savybės teisių samprata. Per du pastaruosius de mauja daugelis aktyvistų - tai pernelyg didelė JAV
šimtmečius patentinių paraiškų skaičius itin padi daroma įtaka Pasaulio prekybos organizacijai ir ki
dėjo dėl biotechnologijų bendrovių bei tyrimų ins toms tarptautinėms institucijoms, pavyzdžiui, Pa
titutų veržimosi kontroliuoti ir „turėti“ vis daugiau saulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui. Žlu
žinių bei technologijų formų ir biologinės įvairo gus Sovietų sąjungai, JAV dažnai imta vadinti vie
vės atmainų. Pavyzdžiui, iš biologine įvairove pa nintele išlikusia pasaulio supervalstybe. Kai ku
sižyminčių teritorijų, tokių kaip atogrąžų miškai, riais atžvilgiais tai tikra tiesa. Dėl savo ekonomi
imama daug augalinės medžiagos bandinių - far nės, politinės bei karinės galios Jungtinės Ame
macinės bendrovės kuria iš jų pelningus vaistus, rikos Valstijos pajėgia daryti įtaką diskusijoms ir
kuriuos apsaugo patentu. Kuriant ir reklamuojant sprendimų priėmimui daugelyje tarptautinių ins
tokius vaistus, dažnai pasinaudojama čiabuvių ži titucijų. Todėl į globalizacijos „netolydumą“ iš da
niomis apie gydomąjį augalų vartojimą, tačiau vie lies reikia žvelgti kaip į atspindį, kuriame matyti,
tiniams gyventojams visiškai neatlyginama už jų jog politinė ir ekonominė galia yra sutelkta kelių
įnašą. Tuo metu, kai industrializuotos šalys, pri pagrindinių valstybių rankose.
klausančios PPO, daro spaudimą griežtinti intelek Protestuotojai prieš PPO bei kitas tarptautines
tinės nuosavybės apsaugos įstatymus, besivystan finansų institucijas, tokias kaip Pasaulio bankas
čiose šalyse daugelis teigia, kad toks žingsnis ken ir Tarptautinis valiutos fondas, teigia, kad globa
kia jų šalių reikmėms. Tyrimų programas diktuo linės ekonominės integracijos bei laisvosios pre
ja pelno siekiai, o ne žmonių interesai, todėl ver kybos perteklius verčia žmones gyventi veikiau
tingos technologijų formos gali tapti nebeprieina „ekonomikoje“ negu „visuomenėje“. Daugelis yra
momis skurdesnėms šalims, nors jų taikymas čia įsitikinę, kad tokie žingsniai toliau silpnins eko
galėtų duoti didžiulę naudą. nominę skurdžių visuomenių padėtį, kadangi trans
Pasaulio prekybos organizacija dar kritikuojama nacionalinėms korporacijoms bus leista veikti be
todėl, kad veikia slapta ir neatsiskaito piliečiams, veik ar visiškai nevaržomoms jokių saugumo ir ap
linkos apsaugos taisyklių. Pasak jų, komerciniai Kalbos apie valdymą viršvalstybiniu lygmeniu
interesai vis labiau stelbia rūpinimąsi žmogaus ge gali pasirodyti netikroviškos, tačiau, kita vertus,
rove. Siekiant išvengti dar didesnių globalinių pa jau žengta keletas žingsnių globalinės demokra
dalijimų, į „žmonių kapitalą“ - visuomenės svei tinės struktūros kūrimo link, pavyzdžiui, suformuo
katą, švietimą bei profesinį mokymą - reikia in tos Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga. ES ypač
vestuoti ir besivystančiose, ir industrializuotose ša laikytina naujovišku atsaku globalizacijai - ji pui
lyse. Svarbiausias iššūkis XXI amžiui - užtikrin kiai galėtų tapti panašios organizacijos modeliu ir
ti, kad globalizacija, užuot padėjusi tik tiems, kurie kitoms pasaulio dalims, turinčioms tvirtus regio
spėjo gerai įsitaisyti, veiktų visų žmonių labui. ninius saitus. Naujos globalinės vadybos formos
padėtų palaikyti kosmopolitinę pasaulio tvarką, ku
riai esant būtų laikomasi nustatytų skaidrių tarp
Išvados: tautinės elgsenos - tokios kaip žmogaus teisių gy
globalinės vadybos poreikis nimas - normų bei standartų.
Po Šaltojo karo buvusį dešimtmetį žymėjo
Globalizacijai stiprėjant ir plečiantis, esamos po smurtas, vidiniai konfliktai ir chaotiškos transfor
litinės struktūros ir modeliai, atrodo, neturi prie macijos daugelyje pasaulio vietų. Pesimistai ėmė
monių valdyti pasauliui, kuriame apstu rizikos, ne teigti, kad globalizacija spartina krizes ir chaosą,
lygybės bei iššūkių, peržengiančių valstybių sie tuo tarpu kiti įžvelgia gyvybines galimybes pa
nas. Atskiros vyriausybės nepajėgia kontroliuoti kreipti globalizuojančias jėgas lygybei, demokra
AIDS plitimo, įveikti visuotinio klimato atšilimo tijai ir gerovei didinti.
padarinių ar reguliuoti permainingų finansų rin Žengimas globalinės vadybos ir veiksminges
kų. Iš dabartinių valdymo mechanizmų glėbio iš nių priežiūros institucijų link tikrai nėra nelaiku
sprūsta daugelis procesų, veikiančių pasaulio vi atliekamas dalykas - juk šiandien mus visus la
suomenes. Dėl šios valdymo „stokos“ kai kas ėmė biau negu bet kada anksčiau sieja globalinė tar
reikalauti naujųjo formų - globalinės vadybos, ku pusavio priklausomybė ir staigūs kaitos tempai.
ri leistų visuotinai spręsti pasaulio problemas. Tei Tikrai pajėgiame pareikšti savo valią dėl sociali
giama, jog vis daugiau iššūkių veikia virš atskirų nio pasaulio. Toks uždavinys - tai didžiausia bū
valstybių lygmens, todėl ir reaguoti įjuos būtina tinybė ir kartu didžiausias iššūkis žmonių visuo
taip pat transnacionaliniu mastu. menėms XXI a. pradžioje.
1. Vienas iš socialinių reiškinių, labiausiai dominančių šiuolaikinius so

ciologus, yra globalizacija - pasaulio socialinių santykių ir tarpusa
vio priklausomybės stiprėjimas. Globalizacija reiškia tai, kad vis la
biau imame gyventi „viename pasaulyje“, kuriame mūsų veiksmai daro 3
įtaką kitiems žmonėms ir kurio problemos yra ir mūsų problemos. TEMOS SANTRAUKAI
Šiandien globalizacija veikia žmonių gyvenimus visose šalyse - ir
turtingose, ir skurdžiose, —keisdama ne tik globalines sistemas, bet
ir kasdienybę.
2. Globalizacija dažnai vaizduojama kaip ekonomikos reiškinys, tačiau
šis požiūris pernelyg supaprastintas. Globalizaciją kuria drauge pa
sireiškiantys politiniai, ekonominiai, kultūriniai ir socialiniai veiks
niai. Ją plečia pirmiausia informacinių ir komunikacinių technologi-
84 3 SKYRIUS
jų pažanga, pagreitinusi viso pasaulio žmonių tarpusavio sąveikas ir

padidinusi jų mastą.
3. Globalizacija stiprėja, padedama kelių veiksnių. Pirma, Šaltojo karo
pabaiga, sovietinio tipo komunizmo žlugimas ir tarptautinių bei re
gioninių valdymo formų plėtotė suartino pasaulio šalis. Antra, infor
macinių technologijų sklaida paspartino informacijos srautus per Že
mės rutulį ir paskatino žmones priimti globalinę pasaulėžiūrą. Tre
čia, transnacionalinės korporacijos išaugo ir įgijo daugiau įtakos, kur
damos gamybos bei vartojimo tinklus, kurie gaubia Žemės rutulį ir
sieja ekonomikos rinkas.
4. Globalizacija tapo karštų diskusijų tema. „Skeptikai“ mano, jog glo
balizacijos idėja tiesiog pervertinta, o dabartiniai tarpusavio priklau
somybės lygiai anaiptol ne beprecedentis atvejis. Dabartiniai tarpu
savio sąsajų lygmenys turi atitikmenų ir praeityje. Todėl kai kurie
skeptikai telkia dėmesį į regionalizacijos procesus, intensyvinančius
veiklą stambiose finansų bei prekybos grupėse. „Hiperglobalistai“ lai
kosi priešingos nuomonės ir tvirtina, kad globalizacija - tikras ir ga
lingas reiškinys, gresiantis visiškai panaikinti nacionalinių vyriau
sybių vaidmenį. Trečioji grupė - transformacijos šalininkai. Jie yra
įsitikinę, kad globalizacija transformuoja daugelį dabartinės globa
linės tvarkos aspektų, tarp jų ir ekonominius, politinius bei sociali
nius santykius, tačiau tebėra išlikę ir senieji modeliai. Jų požiūriu,
globalizacija yra prieštaringas procesas, susijęs su daugiakrypčiais,
kartais priešpriešinio poveikio įtakų srautais.
5. Globalizacijos neriboja didelės, globalios sistemos. Jos poveikis jun
tamas mūsų asmeniniuose gyvenimuose, savimonėje ir sąsajose su
kitais žmonėmis. Globalizuojančios jėgos įsiveržia į mūsų vietinius
kontekstus bei intymų gyvenimą ir nuasmenintais kanalais, tokiais
kaip žiniasklaida bei internetas, ir per asmeninius kontaktus su kitų
šalių bei kultūrų žmonėmis.
6. Globalizacija yra atviras, negalutinis ir prieštaringas procesas, todėl
jos padarinius sunku numatyti ir kontroliuoti. Globalizacija pateikia
mums naujas, skirtingas nuo kadaise egzistavusių rizikos formas. Iš
orinė rizika susijusi su gamtos pasaulio keliamais pavojais, tokiais
kaip žemės drebėjimai. Technogeninė rizika - tai grėsmės, kuriamos
žmogaus žinių bei technologijos poveikio gamtos pasauliui. Kai kas
mano, jog gyvename globalinės rizikos visuomenėje, kurioje žmo
nių bendruomenės visur susiduria su rizika (tokia kaip gresiantis vi
suotinis klimato atšilimas), kurią sukelia mūsų pačių kišimasis į gamtą.
7. Globalizacija vyksta sparčiai, bet netolydžiai. Ją žymi vis stiprėjanti
divergencija tarp turtingiausių ir skurdžiausių pasaulio šalių. Turtai,
pajamos, ištekliai bei vartojimas kaupiasi išsivysčiusiose visuome
nėse, tuo tarpu didžioji besivystančio pasaulio dalis kovoja su skur-
du, nepakankama mityba, ligomis ir užsienio skolomis. Daugeliui iš

šalių, kurioms labiausiai reiktų globalizacijos ekonominės naudos, ap
skritai gresia marginalizacija.
8. Pastaraisiais dešimtmečiais nuosekliai šalintos tarptautinės prekybos
kliūtys, o daugelis mano, jog laisvoji prekyba ir atviros rinkos leis
besivystančioms šalims labiau integruotis į globalinę ekonomiką. Šios
traktuotės priešininkai teigia, kad tarptautinėse prekybos institucijo
se, tokiose kaip Pasaulio prekybos organizacija, viešpatauja turtin
giausių šalių interesai ir nepaisoma besivystančio pasaulio reikmių.
Jie tvirtina, jog prekybos taisyklės turi garantuoti ne vien korporaci
joms didesnius pelnus, o pirma ir labiausiai privalo apsaugoti žmo
gaus ir darbo teises, aplinką, taip pat nacionalines ekonomikas.
9. Globalizacija kuria grėsmes, nelygybę ir iššūkius, kurie peržengia vals
tybių sienas ir šitaip išsprūsta iš esamų politinių struktūrų kontrolės.
Kadangi atskiros vyriausybės neturi priemonių šioms transnaciona
linėms problemoms įveikti, reikia naujų globalinės vadybos formų,
kurios padėtų visuotinai spręsti pasaulio problemas. Iš naujo pareikšti
savo valią dėl sparčiai kintančio socialinio pasaulio, ko gero, bus di
džiausias XXI amžiaus iššūkis.
1. Kaip gali globalizacija būti ir vietiniu reiškiniu?

2. Ar komunizmo žlugimą sukėlė globalizacija?
3. Ar „makdonaldizacija“ yra pirmiausia ekonominis, kultūrinis ar po
litinis globalizacijos matmuo?
4. Ar stiprėjant individualizmo savivokai, tampame laisvi būti kuo no
rime ar tiesiog veržiamės kažką keisti?
5. Ar transnacionalinės korporacijos iš tiesų galingesnės už vyriausybes?
6. Kodėl vis daugiau kalbame būtent apie „technogenines rizikas“?
Peter Dicken. Global Shift: Transforming the World Economy. —New York: Papildoma literatūra
Guilford Press, 1998.
John Gray. Falše Dawn: The Delusions of Global Capitalism. - London:
Granta Books, 1998.
David Held, Anthony McGrew, David Goldblatt and Jonathan Perra-
ton (eds). Global Transformations. - Cambridge: Polity, 1999.
Frank J. Lechner and John Boli (eds). The Globalization Reader. - Ox-
ford: Blackwell, 2000.
86 3 SKYRIUS
J. Timmons Roberts and Amy Hite (eds). From Modernization to Glo

balization: Perspectives on Development and Sočiai Change. - Oxford:
Blackvvell, 1999.
Sarah Owen Vandersluis and Paris Yeros (eds). Poverty in World Poli-
tics: Whose Global Era?- Basingstoke: Macmillan, 1999.
Interneto nuorodos Centre for the Analysis of Risk and Regulation

http://www.lse.ac.uk/Depts/carr
Economic Policy Institute (on trade)

http://epinet.org/subjectpages/trade.htmi
Globalization Resource
http://www.polity.co.uk/global
International Forum on Globalization

http://www.ifg.org
One World International Foundation

http://www.oneworld.net/campaigns
Tradewatch
http://www.tradewatch.org
World Bank
http://www.worldbank.org/
World Trade Organization

http://www.wto.org/
Socialinė sąveika
ir kasdienis
gyvenimas
• Kasdienio gyvenimo tyrimai 88
• Neverbalinis bendravimas 91
• Socialinės taisyklės ir šneka 93
• Veidas, kūnas ir kalbėsena
sąveikose 98
• Sąveikos laike ir erdvėje 105
• Išvados: artumo trauka 106
• Temos santrauka 106
• Pasvarstykite dar kartą 109
4 skyrius. Socialinė sąveika
ir kasdienis gyvenimas
Ar esate kada kalbėję akis į akį su atvykėliu iš kitos mo įžymybes. Įsivaizduokite, kaip nusiviltume, jei
šalies? O gal jungėtės prie užsienio interneto sve atkeliavę į kitą kraštą pamatytume, kad jis ne ka
tainių? Ar yra tekę keliauti į kitą pasaulio dalį? žin kiek skiriasi nuo gimtojo miesto ar miestelio.
Jei bent į vieną šių klausimų atsakysite „taip“, va Dažniausiai turistai netrokšta pernelyg egzotiš
dinasi, matėte globalizacijos poveikius socialinei kos patirties. Viena populiariausių vietų, kurias jau
sąveikai. Socialinė sąveika - tai procesas, kuris nieji keliautojai lanko, pavyzdžiui, Paryžiuje, yra
apima mūsų veiksmus ir atoveiksmius, bendrau McDonald’s greito maisto restoranai. Britai, bū
jant su aplinkiniais žmonėmis. Tiesa, skirtingų tau dami užsienyje, dažnai neatsispiria pagundai stab
tų žmonės visais laikais vienaip ar kitaip bendrau telėti angliško stiliaus aludėse („pabuose“) bei už
davo tarpusavyje. Tačiau globalizacija pakeitė ir eigose. Kartais žmonėms maga šitaip pramogau
šių kontaktų dažnį, ir jų pobūdį. Jos dėka vis dides ti, bet neretai jiems tiesiog malonu paskanauti gerai
nę mūsų sąveikų dalį sudaro tiesioginiai ar netie žinomų valgių bei gėrimų pažįstamoje aplinkoje.
sioginiai ryšiai su kitų šalių ar kultūrų žmonėmis. Šie prieštaringi norai patirti ir egzotiškų, ir įpras
Kuo pasižymi skirtingų tautų individų tarpu tų dalykų yra aktyvios turisto laikysenos esmė.
savio sąveikos? Svarbus įnašas į šios problemos Atvykėliams ir „vietiniams“ betarpiškai ben
tyrimus priklauso tiems, kurie dirba turizmo so draujant, aktyvi turisto laikysena gali sukelti įtam
ciologijos srityje. Globalizacija nepaprastai išplėtė pą. Vietiniai žmonės, teikiantys turizmo paslaugas,
tarptautinių kelionių galimybes, skatindama domė gali toleruoti svetimšalius keliautojus dėl to, kad
tis kitomis šalimis ir padėdama turistams kirsti jų pastarieji duoda ekonominės naudos vietovėms, ku
sienas. Žinoma, aukštas tarptautinio turizmo ly rias aplanko. Kitus vietos gyventojus gali erzinti
gis pasireiškė tuo, kad skirtingų šalių žmonės ėmė turistų polinkis ne prašyti, o reikalauti, arba per
vis dažniau betarpiškai bendrauti. Pasak Johno Ur- nelyg smarki plėtra, neretai atsirandanti turistų lan
ry‘o (1990), daugelį šių sąveikų formuoja „akty komose vietovėse. Turistai gali klausinėti vietos
vi turisto laikysena“ - lūkesčiai, kad užsienio ke žmonių apie kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, mais
lionėje jis ar ji patirs egzotiškų įspūdžių. tą, darbą, poilsio įpročius, galbūt norėdami geriau
Patirtis laikoma „egzotiška“, jeigu ji sutrikdo suprasti kitas kultūras, o gal - neigiamai nuomo
kasdienius lūkesčius, kurie paprastai nusako, kaip nei apie kitokius žmones susidaryti. Turizmas ple
plėtojasi mūsų socialinė sąveika ir sąveika su fi čiasi kartu su globalizacija, todėl sociologams rei
zine aplinka. Pavyzdžiui, į Britaniją atvykstančius kės įdėmiai stebėti turistų bei vietinių žmonių ben
kitų Europos šalių gyventojus apstulbina tai, kad dravimą, rasti dominuojančius jų tarpusavio sąveikų
transportas rieda kairiąja kelio puse. Eismo taisyk modelius, ir, be kita ko, nustatyti, ar šios sąveikos
lės yra taip įsišaknijusios, kad šių taisyklių pažei krypsta į draugiškuumą, ar į priešiškumą.
dimą išgyvename kaip neįprastą dalyką. Tačiau tu
ristams šis keistumas malonus. Tam tikra prasme Kasdienio gyvenimo tyrimai
jie ir važiavo į kitą šalį, mokėjo pinigus, kad pa Nors neįsigilinus gali atrodyti, kad turizmas ne
matytų būtent šitokius dalykus, o ne vien turiz itin domina sociologus, bet iš tiesų turistų patir
SOCIALINĖ SĄVEIKA IR KASDIENIS GYVENIMAS 89
tis užsienyje gali daug ką pasakyti apie socialinį svarbūs ir neįdomūs. Bet sociologijai iš esmės
pasaulį. „Aktyvios turisto laikysenos“ idėja svar svarbu tirti šias tariamai nereikšmingas socialinių
bi todėl, kad atskleidžia, koks vaidmuo tenka mū sąveikų formas. Iš tiesų jos nėra neįdomios. Ma
sų kasdieniam gyvenimui formuojant aplinkinio ža to, jos sudaro vieną patraukliausių sociologi
pasaulio suvokimą: kaip atskiriama tai, kas įprasta nio tyrinėjimo sričių. Galime paminėti tris šios do
bei pažįstama, nuo to, kas ir kodėl - ypatinga. Už mės priežastis.
sienio turistai dažnai kurią nors veiklą ar vaizdus Pirma, kasdienės rutinos, kurioms priklauso be
palaiko nepaprastai „egzotiškais“, nors vietos veik nekintančios sąveikos su kitais, suteikia mūsų
žmonėms jie savaime suprantami ir neatsiejami darbams struktūrą ir formą. Tirdami jas, galime su
nuo kasdienybės. žinoti daugybę dalykų apie save pačius kaip so
Tarkime, Vakarų turistams, pirmąsyk aplankiu cialines būtybes, taip pat ir apie patį socialinį gyve
siems islamiškąją šalį, dažnai neišdildomą įspūdį nimą. Mūsų gyvenimas pagrįstas panašių elgsenos
daro kvietimo maldai garsai, penkis kartus per die modelių kartojimu kasdien, kas savaitę, kas mėnesį,
ną sklindantys iš šimtų vietos mečečių minaretų. metų metus. Pagalvokite, ką, pavyzdžiui, veikėte
Šis gražus, įsimenamas garsas daugumai vakariečių vakar ir užvakar. Jei buvo darbo dienos, veikiausiai
nepažįstamas. O į kasdienį islamo pasaulio gyve kėlėtės tuo pačiu laiku (savaime svarbus kasdienis
nimą jis taip įsipynęs, kad vietos žmonės jį suvo įprotis). Galbūt gana anksti išėjote iš namų į pamo
kia daugmaž nesąmoningai. Tačiau atkeliavę į Va kas ar paskaitas, patraukėte į mokyklą ar univer
karus, kur neskamba šis kvietimas maldai, jie pa sitetą taip, kaip ir beveik kiekvieną darbo dieną.
sigestų šio garso, be jo būtų keistai tuščia. Per pietus, ko gero, susitikote su keliais draugais,
Kad ir kurioje pasaulio dalyje gyventume, vi o po vidudienio vėl grįžote į auditorijas ar mokė
suomet atsiras dalykų, kuriuos atliekame kasdien, tės individualiai. Po to pasukote namo, pagaliau
daugybę kartų, net ne itin susimąstydami. Paim vakare galbūt išėjote susitikti su kitais draugais.
kime kitą pavyzdį - labai paplitusią sąveiką, kas Žinoma, rutinos, kuriomis vadovaujamės kas
dien milijonus kartų stebimą pasaulio miestuose dien, nebūna visiškai vienodos, o mūsų savaitga
ir didmiesčiuose. Kai priešpriešiais gatve eina du lio veiklos modeliai paprastai visai nepanašūs į
praeiviai, jie dar iš tolo, artėdami vienas prie ki darbo dienų. Kai iš esmės keičiame savo gyveni
to, persimeta žvilgsniais. Kiek priartėję abu nu mą, pavyzdžiui, baigę mokslus imamės darbo, daž
kreipia į šalį žvilgsnius, ir tuo momentu, kai pra niausiai negalime išvengti ir kasdienės rutinos po
silenkia, vengia žiūrėti vienas kitam į akis. Savo kyčių. Tačiau paskui vėl įtvirtiname naujus ir pa
veiksmais jie demonstruoja tai, ką Ervingas Gof- sikartojančius įpročius.
fmanas (1969, 1971) pavadino taktišku nedėme Antra, kasdienio gyvenimo tyrimai atskleidžia,
singumu. Daugeliu atvejų vienas iš kito reikalau- kokiu būdu žmonės gali kūrybiškai veikti, kad su
. jame būtent šitokios elgsenos. formuotų tikrovę. Tiesa, socialinė elgsena iš dalies
Taktiškas nedėmesingumas nereiškia, kad pa vadovaujasi išorinėmis jėgomis - vaidmenimis,
prasčiausiai nepaisome kito asmens. Kiekvienas normomis, bendrais lūkesčiais. Bet, kita vertus, dėl
individas parodo, jog pastebėjo kito asmens bu savo kilmės, interesų bei motyvacijos individai
vimą, tačiau vengia bet kokio judesio, kuris tam skirtingai suvokia tikrovę. Kadangi individai ge
asmeniui gal visai nepatiktų. Taktiškas nedėme ba veikti kūrybiškai, savo sprendimais bei veiks
singumas yra tai, ką darome kone savaimingai, bet mais jie nuolatos tą tikrovę formuoja. Kitaip ta
jis sudaro esminę mūsų kasdienio gyvenimo dalį. riant, tikrovė nėra nei stabili, nei nekintama - ji
Galbūt pamanysite, jog šie trivialūs socialinės sukuriama žmonių sąveikomis. Socialinės tikrovės
elgsenos aspektai, pavyzdžiui, prasilenkimas su ki konstravimo samprata sudaro simbolinio interak
tais asmenimis gatvėje ar reagavimas į nepažįsta cionizmo koncepcijos pagrindą. Ši koncepcija pa
mus papročius, tarkime, kvietimą maldai, yra ne teikta 1 skyriuje „Kas yra sociologija?“
90 4 SKYRIUS
Moterys ir vyrai viešumoje:

mikrosociologijos ir makrosociologijos ryšys
Gatve einančią moterį žodžiais užkabinėja grupė vy prasti, neatsižvelgiant į platesnį lyčių hierarchijos vi
rų. Ši sąveika gana dažna, todėl neįsigilinus ją gali suomenėje pagrindą. Šitaip galime pastebėti mikro-
ma palaikyti klasikiniu atveju mikrosociologinei ana ir makro analizių sąsajas. Pavyzdžiui, Gardner prie
lizei atlikti. Carol Brooks Gardner knygoje Passing kabiavimą prie moterų siejo su platesne lyčių nely
By: Genderand Public Harassment („Einant pro šalį: gybės sistema, kurią išreiškia vyrų privilegijos viešo
lytis ir priekabiavimas viešumoje“) nustatė, kad tokių siose erdvėse, moterų fizinis pažeidžiamumas ir vi
nepageidautinų sąveikų apstu įvairioje aplinkoje (ypač sada tvyranti išprievartavimo grėsmė.
tuo garsėja statybviečių pakraščiai) ir visur jos daž Nesiedami mikrosociologijos ir makrosociologijos,
niausiai žeidžia moteris. tik iš dalies galėsime suprasti šias sąveikas. Atrody
Tiesa, priekabiavimą prie vienos moters galima tų, kad šios sąveikų rūšys tėra paskiri atvejai arba
nagrinėti mikrosociologijos aspektu, sutelkiant dėmesį kad jas galima pašalinti išmokius žmones mandagiai
į paskirą sąveiką, bet šis paprasčiausias požiūris nė elgtis. Supratę šiąmikro- ir makrolygmenų jungtį, įsi
ra konstruktyvus. Tai - tipiška gatvės šneka, įtrau tikinsime, jog, norint susidoroti su pagrindine proble
kianti vyrus ir moteris, kurie yra nepažįstamieji (Gard mos priežastimi, reikia stengtis pašalinti lyčių nely
ner, 1995). Šio tipo sąveikų tiesiog neįmanoma su gybės formas, skatinančias šitokias sąveikas.
Trečia, kasdienio gyvenimo socialinių sąveikų sociologija. Mikrosociologinė analizė atliekama

tyrimai padeda suprasti ir platesnes socialines sis individų ar mažų grupių lygmeniu. Ji skiriasi nuo
temas bei institucijas. Iš tiesų visos plačios apim makrosociologijos, kuriai rūpi plačios apimties
ties socialinės sistemos priklauso nuo modelių, bū socialinės sistemos, pavyzdžiui, politinė sistema
dingų mus kasdien įtraukiančioms socialinėms są ar ekonominė tvarka. Makrosociologija taip pat
veikoms. Tai lengva parodyti. Grįžkime prie atvejo, analizuoja ilgalaikius kaitos procesus, pavyzdžiui,
kai gatvėje prasilenkia du nepažįstami žmonės. At industrializacijos raidą. Neįsigilinus atrodytų, kad
rodytų, šitoks įvykis beveik neturi tiesioginės reikš mikro- ir makroanalizės skiriasi viena nuo kitos.
mės didelio masto, stabilesnėms socialinės orga Bet skaitydami šį skyrių įsitikinsite, kad iš tiesų
nizacijos formoms. Tačiau šis ryšys atsiskleis, jeigu jos abi glaudžiai susijusios (Knorr-Cetina ir Ci-
atsižvelgsime į daugybę smulkiųjų sąveikų. Mo courel, 1981; Giddens, 1984).
derniosiose visuomenėse dauguma žmonių gyve Makroanalizė iš esmės svarbi, kai norime su
na miestuose, nuolatos bendrauja su asmeniškai ne prasti institucinį kasdienio gyvenimo pamatą. Kas
pažįstamais individais. Šiuolaikiniams miestams dienio žmonių gyvenimo būdus stipriai veikia pla
būdinga skubanti minia, nuasmeninti žmonių kon tesnė institucinė struktūra. Tai paaiškėja, lyginant
taktai, paviršutiniškas bendravimas. Taktiškas ne tradicinei kultūrai būdingą dienos darbų ratą ir gy
dėmesingumas tėra tik vienas iš veiksnių, palai venimą industrinio miesto aplinkoje. Moderniųjų
kančių būtent tokį miestų gyvenimo būdą. visuomenių gyventojai nuolatos susiduria su ne
pažįstamais žmonėmis. Šie kontaktai gali būti ne
Mikrosociologija ir makrosociologija tiesioginiai ir neasmeniški. Tačiau bet kuriuo at
Kasdienės elgsenos situacijose vykstančių betar veju, nepaisant konkretaus mūsų netiesioginių kon
piškų sąveikų tyrimus paprastai vadiname mikro taktų skaičiaus vieną ar kitą dieną, net ir sudėtin
SOCIALINĖ SĄVEIKĄ IR KASDIENIS GYVENIMAS 91
giausiose visuomenėse kitų žmonių buvimas gre diname „kūno kalba“, bet šis sugretinimas klai
ta yra esminis dalykas. Galime pasirinkti ir pasiųsti dina, nes žmonėms būdinga pasitelkti neverbali
pažįstamam elektroninį laišką per internetą, bet ga nius signalus, kai prireikia panaikinti ar praplėsti
lime taip pat nuspręsti skristi tūkstančius mylių, tai, kas pasakyta.
kad su draugu praleistume savaitgalį.
Savo ruožtu mikrotyrimų reikia nušviečiant pla Veidas, gestai ir emocijos
čius institucinius modelius. Akivaizdu, kad betar Vienas pagrindinių neverbalinio bendravimo aspek
piškos sąveikos yra visų bet kokio masto sociali tų - emocijų raiška veide, kitaip tariant, žmonių
nės sąveikos formų pagrindas. Tarkime, jog tiria mimika. Paulas Ekmanas ir jo kolegos sukūrė sis
me verslo korporaciją. Daugelį jos veiklos aspektų temą, kurią pavadino „veido išraiškų koduotės sis
galėsime suprasti tiesiog stebėdami žmonių elge tema“ (Facial Action Coding System - FACS). Ji
sį betarpiško bendravimo situacijose. Galime iš skirta aprašyti veido raumenų judesiams, formuo
nagrinėti tam tikras sąveikas, būdingas, pavyzdžiui, jantiems tam tikras išraiškas (Ekman ir Friesen,
direktoriams valdybos posėdžių kambaryje, žmo 1978). Tokiu būdu jie pamėgino suteikti šiek tiek
nėms, dirbantiems įvairiose įstaigose, ar darbinin tikslumo emocijų identifikavimo ir klasifikavimo
kams gamyklos ceche, tačiau šitaip darydami ne- sričiai, garsėjančiai nenuoseklumu ir prieštaringu
sukurtume visapusiško korporacijos vaizdo, nes da mu. Charlesas Danvinas, evoliucijos teorijos kū
lijos verslo proceso sudaro spaudintiniai dokumen rėjas, tvirtino, jog visi žmonės turi vienodus pa
tai, laiškai, pokalbiai telefonu bei darbas kompiu grindinius būdus emocijoms reikšti. Tiesa, kai kurie
teriais. Tačiau galėtume itin daug padėti, aiškin ginčijo šį teiginį, tačiau Ekmano atlikti visiškai skir
damiesi, kaipgi dirba ši organizacija. tingoje kultūrinėje aplinkoje gyvenančių žmonių
Tolesniuose skyriuose matysime daugiau pa tyrimai, atrodo, patvirtino Danvino nuomonę. Ek-
vyzdžių, atskleidžiančių, kaip sąveikos mikrokon- 'manas ir Friesenas tyrinėjo izoliuotą Naujosios Gvi
tekstuose veikia didesnio masto socialinius pro nėjos bendruomenę, kurios nariai anksčiau iš es
cesus, o makrosistemos savo ruožtu daro įtaką už mės nebuvo turėję jokių kontaktų su pašaliečiais.
daresnei socialinio gyvenimo aplinkai. Bet pirma Jiems buvo parodyti atvaizdai veidų, išreiškiančių
apžvelkime kai kuriuos esminius klausimus, ku šešis jausmus (laimę, liūdesį, pyktį, pasišlykštėji
riuos nagrinėja kasdienybės mikrolygio tyrimai. mą, baimę ir nuostabą). Naujosios Gvinėjos gyven
Pirmiausia aptarsime neverbalines (nežodines) tojai gebėjo atpažinti, kuri mimika ką reiškė.
užuominas (veido išraiškas bei kūno judesius), ku Pasak Ekmano, jo paties ir kiti panašūs skir
riuos visi pasitelkiame bendraudami vienas su kitu. tingų tautų tyrimai patvirtina požiūrį, jog veido iš
Paskui imsimės kasdienės kalbos analizės - pa raiškos, perduodančios emocijas, taip pat ir jų in
nagrinėsime, kaip vartojame kalbą, kad perteiktu terpretavimas žmonėms yra įgimtas dalykas. Moks
me kitiems norimas prasmes. Pagaliau apžvelgsi lininkas pripažįsta, kad jo surinkti duomenys ne
me būdus, kuriais kasdienės rutinos struktūrizuo- galutinai įrodo šį faktą, o atpažinimo procese, ga
ja mūsų gyvenimą. Ypatingą dėmesį skirsime žmo limas daiktas, reiškiasi ir daugeliui bendros kul
nių veiksmų suderinimui laiko ir erdvės atžvilgiu. tūros mokymosi patirtis. Kita vertus, Ekmano iš
vadas paremia kitokio pobūdžio tyrimai. I. Eibl-
Eibesfeldtas tyrė šešis iš prigimties kurčius ir ak
Neverbalinis bendravimas lus vaikus, kad atskleistų, ar skiriasi šių vaikų ir
Kasdienės sąveikos priklauso nuo subtilaus san sveikų individų veido išraiškos konkrečiose jaus
tykio tarp to, ką išreiškiame žodžiais, ir gausių ne minėse situacijose (1973). Mokslininkas nustatė,
verbalinio bendravimo formų, perteikiančių in kad vaikai šypsodavosi, užsiėmę aiškiai malonia
formaciją bei prasmes veido išraiška, gestais ir kū veikla, iš nuostabos kilstelėdavo antakius, apuos-
no judesiais. Neverbalinį bendravimą kartais va tydami neįprasto kvapo daiktą, ir susiraukdavo, kai
92 4 SKYRIUS
Šios Paulo Ekmano pateiktos fotografijos, kuriose matome izoliuotos bendruomenės Naujojoje Gvinėjoje
gyventoją, padėjo patikrinti teiginį, kad visų žmonių pagrindiniai būdai emocijoms reikšti yra vienodi.
Čia matome, kaip atrodytų jūsų veidas, jeigu: a) atvyktų jūsų draugas, kuriuo labai džiaugtumėtės;
b) mirtų jūsų vaikas; c) būtumėte piktas ir pasirengęs kautis; d) pamatytumėte ilgai gulėjusią negyvą kiaulę.
jiems siūlydavo ką nors nemėgstamą. Kadangi jie džiui, rodyti kryptį pirštu ar ranka (Bull, 1983).
negalėjo matyti kitų panašiai besielgiančių žmo Šit italai, norėdami ką nors pagirti, įbeda ištiestą
nių, galima daryti prielaidą, jog šiuos atoveiksmius smilių į skruosto vidurį ir ima sukti, bet šis ges
lemia mūsų prigimtis. tas, atrodo, nežinomas niekur kitur. Gestus bei kū
Taikydami FACS, Ekmanas ir Friesenas nustatė, no laikysenas, kaip ir veido išraiškas, nuolat nau
kad naujagimiai turi tam tikrą skaičių atskirų veido dojame norėdami papildyti savo žodžius, taip pat
raumenų judesių, kurie pastebimi ir suaugusiųjų perteikti prasmes, netardami nė žodžio. Visos trys
veiduose reiškiant savo jausmus. Panašu, kad kū priemonės puikiai tinka juokaujant, reiškiant iro
dikiai, reaguodami į rūgštų skonį, nutaiso veido niją ar skepticizmą.
išraišką, panašią į suaugusiųjų, kai jie rodo pasi Aprašytieji neverbaliniai įspūdžiai dažnai prieš
šlykštėjimą (sučiaupia lūpas ir susiraukia). Atro mūsų valią atskleidžia, jog sakome ne visai tą, ką
do, jausmų išraiškos veide iš dalies yra įgimtos. turime mintyje. Veidą išmušęs raudonis bene aiš
Bet, kita vertus, būtent individualūs bei kultūri kiausiai parodo, kaip fiziniai požymiai gali prieš
niai veiksniai lemia, kurią konkrečią formą įgaus tarauti išsakytoms prasmėms. Bet yra nemažai sub
veido judesiai ir kuriuose kontekstuose tiktų juos tilesnių ženklų, kuriuos gali pastebėti kiti žmonės.
taikyti. Pavyzdžiui, žmogaus šypseną sukuria kon Pavyzdžiui, įgudusiu žvilgsniu tiriant nežodinius
kretūs lūpų bei kitų veido raumenų judesiai. Ta signalus, dažnai įmanoma pajusti melą. Apgavi
čiau skirtingų kultūrų žmonių veiduose šypsena ką gali išduoti prakaitavimas, nervingas muisty-
šmėkšteli nevienodai. masis, spoksančios ar į šalį nukreiptos akys, ilgai
Nėra gestų ar kūno laikysenų, būdingų visoms sustingęs veidas (neapsimestinė veido išraiška pa
ar beveik visoms kultūroms. Kai kuriose visuo prastai kinta kas keturias-penkias sekundes). Ši
menėse žmonės ko nors atsisakydami linksi gal taip mes pasinaudojame kitų žmonių veido išraiška,
va, taigi elgiasi priešingai negu anglai ir ameri gestais bei kūno judesiais, kad papildytume jų žo
kiečiai. Yra tautų, kurios, atrodo, neturi gestų, ypač dinius pranešimus ir patikrintume, kiek nuoširdūs
paplitusių tarp europiečių ir amerikiečių, pavyz yra pasakyti žodžiai.
„Veidas“ ir savigarba tas, nenuostabu, jog vyrai ir moterys gali skirtin

gai suvokti bei išreikšti ir žodinius, ir nežodinius
Žodis „veidas“1 gali reikšti taip pat ir pagarbą,
pranešimus. 5 skyriuje „Lytis ir lytiškumas“ ma
kurią individui jaučia kiti. Kasdieniame sociali
tysime, jog ir pačios lyties, ir lyčių vaidmenų sam
niame gyvenime mes paprastai skiriame nemažai
pratos patiria stiprią socialinių veiksnių įtaką ir yra
dėmesio „veidui išsaugoti“. Didžiąją dalį vadina
glaudžiai susijusios su galia ir visuomenine padė
mojo mandagumo ar socialinių sambūrių etiketo
timi. Šią dinamiką aiškiai matome net standarti
sudaro nereagavimas į tuos elgesio aspektus, į ku
nėse kasdienio gyvenimo sąveikose. Paimkime la
riuos atkreipus dėmesį žmogus galėtų „prarasti
biausiai paplitusios neverbalinės raiškos pavyzdį
veidą“. Mes nekalbame apie tuos individo praei
- žvilgsnių kontaktą. Individai turi galybę būdų
ties dalykus ar asmenines savybes, kurių užuomina
juo pasinaudoti. Dažnai žvilgsnio kontaktu siekia
gali žmogų sutrikdyti. Mes nesišaipome iš plikių,
ma patraukti kieno nors dėmesį ar pradėti socia
jei sužinome, kad kuris nors aplinkinių dėvi pe
linę sąveiką. Visuomenėse, kuriose vyrai stelbia
ruką; dėl to, galime paerzinti tik artimiausius drau
moteris ir viešajame, ir privačiajame gyvenime, jie
gus. Taktas yra tam tikra apsaugos priemonė, ku
jaučiasi turį daugiau laisvės negu moterys ir tuo
ria naudojasi kiekvienas asmuo, tikėdamasis, kad
met, kai užmezga žvilgsnių kontaktus su nepažįs
savo ruožtu ir kiti tyčia viešai nedemaskuos jo ar
tamaisiais.
jos silpnybių. Taigi mūsų kasdieniai gyvenimai nė
Prieštaringas tapačių neverbalinio bendravimo
ra tik atsitiktiniai įvykiai. Sąveikaudami su kitais,
formų „prasmes“ atskleidžia ypatinga žvilgsnio
didžiąją laiko dalį sumaniai, atidžiai ir be palio
kontakto forma - spoksojimas. Kai vyras stebei-
vos kontroliuojame savo veido išraišką, kūno
lijasi į moterį, jo elgesys gali būti laikomas „na
laikyseną ir gestus, nė patys to nesuvokdami.
tūraliu“ ar „nekaltu“. Jei moteris jaučiasi nepato
Kai kurie žmonės tikrai meistriškai valdo vei
giai, ji gali išvengti žvilgsnio, nusukdama akis,
do išraišką ir taktiškai bendrauja su kitais asme
šitaip parodydama, jog nepalaikys šios sąveikos.
nimis. Pavyzdžiui, geras diplomatas turi gebėti
Kita vertus, kai moteris spokso į vyrą, dažnai ga
lengvai, laisvai ir maloniai bendrauti su kitais žmo
li būti pamanyta, kad ji rodo užuominą ar seksua
nėmis nors ir nesutinka su jų požiūriais ar netgi
liai provokuoja. Šitokie atvejai, nagrinėjami pavie
bjaurisi jais. Nuo šitokio meistriškumo kartais gali
niui, gali atrodyti nenuoseklūs, bet jų visuma at
priklausyti ir tautų likimas. Pavyzdžiui, lanksti dip
skleidžia, kaip jie padeda įtvirtinti lyčių domina
lomatija galėtų sušvelninti valstybių tarpusavio
vimo modelius.
įtampą ar užkirsti kelią karui.
Lytis ir neverbalinis bendravimas Socialinės taisyklės ir šneka

Ar kasdienės socialinės sąveikos turi lyties mat Nors mums įprasta pasitelkti daugybę neverbali
menį? Galime pagrįstai manyti, kad taip. Kadan nių užuominų, kuriomis naudojamės ieškodami ki
gi sąveikas formuoja platesnis socialinis konteks tų žmonių elgsenos prasmių, vis dėlto dauguma
mūsų sąveikų vyksta per šneką - įprastus žodžių
mainus neoficialiuose pokalbiuose. Sociologai vi
suomet pripažino, kad kalba yra esminė sociali
1 Lietuviai šiuo atveju kalba apie „vardą“, sakom e - „išsau nio gyvenimo dalis. Tačiau pastaruoju metu išplė
goti gerą vardą“ ir pan. Tačiau pakeitus originalo „veidą“ į
tota koncepcija, specialiai tirianti, kaip žmonės var
lietuvišką „vardą“, pasikeistų šio skyrelio prasmė, todėl pa
sirinktas pažodinis vertimas. Beje, šis prasmių skirtumas pui toja kalbą paprastuose kasdienybės kontekstuose.
kiai iliustruoja autoriaus nagrinėjamą kultūrinių kontekstų Pokalbių tyrimams didelę įtaką darė Ervingo Goflf-
įvairovę. (Vert. past.) mano darbai. Bet didžiausią poveikį šios rūšies
94 4 SKYRIUS
tyrimams padarė etnometodologijos kūrėjas Ha lika minučių po septynių išlipau iš lovos, nuėjau
roldas Garfinkelis (Garfinkel, 1984). į vonią ir ėmiau valytis dantis. Devyniolika mi
Etnometodologija tiria „etnometodus“, kitaip nučių po septynių atsistojau po dušu...“ Kokio po
tariant, liaudiškus, arba paprastus, būdus, kuriuos būdžio atsakymo tikisi Marija, suprastume tik ta
pasitelkia žmonės siekdami suprasti tai, ką daro da, jei ją pažinotume ir numanytume, kąjie pa
kiti asmenys, o ypač tai, kąjie sako. Visi vartojame prastai veikia drauge su Tomu, ką Tomas daro vie
šiuos metodus, bet dažniausiai nesąmoningai ar ne ną ar kitą savaitės dieną, taip pat ir kitus dalykus.
kreipdami dėmesio. Dažnai pokalbio prasmę su
vokiame tik tada, kai žinome žodžiais neišreikštą Garfinkelio eksperimentai
socialinį kontekstą. Štai kad ir toks pokalbis (He- „Pagrindo lūkesčiai“, kuriais grindžiame savo kas
ritage, 1984): dienius pokalbius, Garfinkeliui atsiskleidė atlikus
A . : Turiu k etu riolik m etį sūnų. tam tikrus eksperimentus su savanoriais studen
B . : Puiku.
tais. Studentas turėdavo užmegzti pokalbį su drau
A . : Dar turiu šunį. gu ar giminaičiu ir primygtinai reikalauti, kad pa
B . : O, apgailestauju. šnekovas aiškiai apibrėžtų tikslią atsitiktinių pa
stabų ar bendro pobūdžio posakių prasmę. Jei kas
Kaip manote, kas čia vyksta? Kas sieja pašneko tardavo „Geros dienos“, studentas turėdavo atsi
vus? Pokalbį suprasime tik tada, jei žinosime, kad liepti: „Kuria būtent prasme geros?“, „Kurį die
busimasis nuomininkas šnekasi su šeimininku. Kai nos metą turi galvoje?“ ir pan. Šit kaip vyko vie
kurie namų savininkai neprieštarauja, kad tėvai ap nas tokių pokalbių (Garfinkel, 1963):
sigyventų su vaikais, bet neleidžia nuomininkams
laikyti naminių gyvūnų. Nežinantiems socialinio S.: K aip laik aisi?
konteksto gali pasirodyti, kad asmens B atsaky E.: K aip aš laik au si, kuria prasm e? M ano sv eik a to s,
mai nesusiję su asmens A teiginiais. Dalį prasmės finan sinės p ad ėties, studijų, d v a sin ės ram ybės a r ...?
atskleidžia žodžiai, o kitą dalį nusako konkretus S. (išraudęs ir praradęs savitvardą): K lausyk! A š tik
socialinis kontekstas, kuris struktūrizuoja tai, kas sten giau si būti m andagus. T ie są pasak iu s, man n u si
pasakyta. švilp t, kaip tu laik aisi.
Kodėl žmonės taip sutrinka, kai nesivadovaujama

Bendrieji supratimo pagrindai
minimaliomis pašnekesio konvencijomis? Todėl,
Nenuosekliausios kasdienių pašnekesių formos yra kad mūsų kasdienio socialinio gyvenimo stabilu
grindžiamos prielaida, kad jų dalyviai turi sudėtin mas bei prasmingumas remiasi nerašytų bendrų
gus bendruosius supratimo pagrindus, taip pat jų kultūros prielaidų, ką ir kaip kalbėti, tarpusa
žino, apie ką kalbama. Iš tiesų mūsų paprasti pa vio supratimu. Jei negalėtume šituo kliautis, būtų
šnekesiai yra tokie sudėtingi, jog nė moderniau tiesiog neįmanoma prasmingai bendrauti. Bet kurį
sių technologijų kompiuterių iki šiol nepavyksta klausimą ar pastabą turėtų lydėti plati „paieškos
suprogramuoti kalbėtis su žmonėmis. Paprastuose procedūra“, panaši į tą, kurią Garfinkelis liepė at
pašnekesiuose vartojami žodžiai ne visuomet turi likti savo eksperimento dalyviams. Tokiais atve
tikslias reikšmes, o tai, ką norime pasakyti, „įtvir jais sąveika paprasčiausiai nutrūktų. Taigi atrodan
tiname“ neišsakytomis prielaidomis, kuriomis ir tys esą nesvarbūs pokalbio sąlyginumai turi esminę
pagrindžiame pokalbio prasmę. Jei Marija klausia reikšmę pačiam socialinio gyvenimo audiniui. Štai
Tomo, „Ką vakar veikei?“, patys žodžiai nereika kodėl į jų pažeidimus reaguojama taip rimtai.
lauja konkretaus atsakymo. Diena trunka ilgai, ir Atkreipkite dėmesį, jog kasdieniame gyveni
būtų visiškai logiška, jei Tomas atsakytų: „Na, at me žmonės kartais tyčia apsimeta nežiną nerašy
sibudau šešiolika minučių po septynių. Aštuonio tų nuostatų. Šitaip elgiamasi norint pasipriešinti
kitiems, pasišaipyti iš jų, sutrikdyti ar atkreipti dė specialiai pažeisdami pokalbio taisykles. Bet ką
mesį į ištartų žodžių dviprasmiškumą. Pavyzdžiui, galėtume pasakyti apie tikrus gyvenimo atvejus,
panagrinėkime šį klasikinį tėvo ir paauglio pokalbį: kai žmonės „sukelia nerimą“ dėl kalbėjimo įpro
čių? Du amerikiečių sociologai Mitchellas Dunei-
T.: Kur eini?
eras ir Harvey’us Molotchas (1999) Niujorke ty
P.: { lauką.
rinėjo pėsčiųjų ir „gatvės žmonių“ žodinius mai
T.: K ą veik si?
nus. Jie siekė suprasti, kodėl šias sąveikas praeiviai
P.: N iek o .
dažnai laiko kebliomis. Norėdami palyginti parink
Paauglio atsakymai visiškai priešingi tiems, ku tus persimetimus žodžiais gatvėje su kasdienės šne
riuos pateikdavo Garfinkelio eksperimento sava kos pavyzdžiais, mokslininkai taikė vadinamąją
noriai. Jie klausinėjo to, ko paprastai neklausia šnekos analizės techniką. Šnekos analizė yra me
ma, o šiuo atveju paauglys apskritai nenori dera todologija, kuri tiria visus turinčius prasmę pašne
mai atsakyti, iš esmės jis sako tėvui: „Ne tavo rei kesio bruožus nuo „reikšmes papildančių“ žode
kalas. Rūpinkis savimi“. lyčių (pvz., „mm“ ar „ėė“), iki tiksliai išmatuo
Kitame kontekste kitas asmuo į pirmąjį klau tos mainų trukmės (įskaitant pauzes, pertrūkius ir
simą galėtų atsakyti dar kitaip: sutapimus).
Duneieras ir Molotchas peržvelgė sąveikas tarp
A . : Kur eini? juodaodžių vyrų, daugiausia benamių, alkoholikų
B . : P atyliu k ais ein u iš proto. ar narkomanų, ir pro juos gatve praeinančių bal
B tyčia neteisingai supranta A klausimą, kad iro tųjų moterų. Vyrai dažnai mėgindavo užmegzti po
niškai išreikštų nerimą ar nusivylimą. Komizmas kalbius su moterimis, jas pašaukdami, ko nors pa-
ir juokai vešėte veši ten, kur tyčia neteisingai su klausdami ar sakydami komplimentus. Bet, pasak
prantame nerašytas pašnekesio prielaidas. Visa tai autorių, „kažkas buvo ne taip“, nes moterys tik ret
nieko bloga, jei tik jo dalyviai atpažįsta ketinimą karčiais reaguodavo taip, kaip būtų atsiliepusios
pajuokauti. įprastos sąveikos atveju. Nors vyrų laidomos pa
stabos retai skambėdavo priešiškai, moterys vis
Sąveikos chuliganizmas
tiek stengdavosi eiti greičiau ir žiūrėti tiesiai į prie
kį. Pažvelkime į beveik šešiasdešimtmečio juoda
Įsitikinome, kad pokalbiai yra vienas iš pagrindi odžio vyro pastangas prašnekinti moteris (Duneier
nių būdų, padedančių tvirtai, kryptingai ir darniai ir Molotch, 1999: 1273^4):
palaikyti mūsų kasdienį gyvenimą. Mums malo
[M u d r ick a s] prad ed a są v e ik ą , kai p a siro d o ram iai
nu, kai laikomasi numanomų taisyklių, būdingų
žin gsn iu ojan ti m ažd aug 25 m etų baltoji m oteris:
mūsų paprastam bendravimui. Bet kai šios taisyk
1. M udrickas: V aikeli, aš tave m yliu .
lės laužomos, patiriame grėsmę, jaučiamės sumi
Ji su k ryžiu oja rankas ir paspartina žin g sn į, ign oru o
šę ir nesaugūs. Daugelio kasdienių pašnekesių da
dam a pastabą.
lyviai atidžiai seka kitų rodomus ženklus, pavyz 2. M udrickas: Tekėk už m anęs.
džiui, intonacijos pokyčius, trumpas pauzes ar ges Po to p asirod o dvi b a lto sio s m oterys, taip pat k okių
tus, ir kruopščiai derinasi prie jų. Todėl pokalbis 25 m etų.
vyksta sklandžiai. Suvokdami, ką daro, pašneko 3. M udrickas: S v e ik o s, m ergytės, p u ikiai šiandien at
vai „bendradarbiauja“ pradėdami ir baigdami są rodote. A r turit k iek p in igų? Pirkit k ok ių nors knygų.
veiką, taip pat kai laikosi eilės kalbėti. O sąvei Jos j į ignoruoja. D abar pasirod o jauna juod aod ė.
kos, kuriose viena iš šalių „nebendradarbiauja“, 4. M udrickas: E i, gražute. Ei, gražute.
kad palaikytų pokalbį, gali sukelti įtampą. Ji eina toliau , tarsi jo nė nebūtų.
Garfinkelio sociologinio eksperimento dalį su 5. M udrickas: A tsiprašau. Atsiprašau. Žinau, kad girdi
darė įtampos situacijos, kurias studentai kurdavo m ane.
96 4 SKYRIUS
V ėliau jis kreipiasi į trisd ešim tm e tę baltąją m oterį. kas mezgė „procedūriškai nemandagų“ pokalbį.
6. M udrickas: Žiūriu aš į ju s. G ražiai atrodote, žinote. Bet savo ruožtu ir moteris buvo „procedūriškai ne
M oteris ignoruoja jį. mandagi“, kai ignoravo daugkartines Mudricko pa
stangas ją prašnekinti.
Sklandžiai tvarkyti pokalbių „pradžias“ ir „pabai Duneieras ir Molotchas teigia, kad būtent dėl
gas“ - iš esmės svarbus miestietiško mandagumo „procedūriškai nemandagaus“ šių gatvės mainų po
reikalavimas. Duneieras ir Molotchas nustatė, kad būdžio praeiviams buvo keblu juos valdyti. Pavyz
būtent šie lemiami pokalbio aspektai kėlė didelių džiui, liberalių politinių pažiūrų baltieji niujorkie
keblumų vyrų ir moterų sąveikose. Kai moterys čiai itin nesmagiai jaučiasi, kai sąveikaujant su
priešindavosi vyrų pastangoms užmegzti pokalbį, žmonėmis gatvėje jiems tenka pasielgti „procedū
vyrai nepaisydavo šio priešinimosi ir vėl atkak riškai nemandagiai“. Netgi tada, kai nesilaikoma
liai bandydavo. Kai vyrams pavykdavo prašnekinti standartinių pokalbio pradžios ir pabaigos repli
moteris, atsitikdavo panašus dalykas - norėdami kų, asmenys patiria stiprų ir nepaaiškinamą nesau
toliau kalbėtis, jie galėdavo tyčia nekreipti dėmesio gumo jausmą.
į moterų užuominas baigti pokalbį: Duneieras ir Molotchas vartoja sąveikos chu
1. M udrickas: Ei, gražute. liganizmo terminą, juo apibūdinami panašius at
2. M oteris: S v e ik s, kaip ein as? vejus, kai „šalutinis asmuo sulaužo numanomą ver
3. M udrickas: G erai laik aisi? tybinį kasdienių sąveikų pamatą, susiedamas jį su
4. M udrickas: Puikiai atrodai, žinai. M an patinka, kaip galios raiška“ (1999: 1288). Autoriai nurodo, kad
su sise g e i plaukus. „gatvės vyrai“ dažnai laikosi kasdienės kalbėse
5. M udrickas: A r tu ištek ėju si? nos formų tuomet, kai bendrauja vienas su kitu ar
6. M oteris: Jo. ba su vietinių parduotuvėlių savininkais, policija,
7. M udrickas: Cha! giminėmis bei pažįstamais. Tačiau panorėję jie gali
8. M oteris: Jo. atmesti šias numanomas konvencijas ir prašnekti
9. M udrickas: O kur žied as? taip, kad praeiviai sutriktų. Pasak autorių, „sąvei
10. M oteris: Turiu nam ie.
kos chuliganizmo aukos net negali dorai apibūdin
11. M udrickas: Turi nam ie?
ti, kas gi įvyko“: paaiškinti, ką išgyveno, joms dar
12. M oteris: Jo.
sunkiau negu žmonėms, patyrusiems fizinį smur
13. M udrickas: P asak ysi sa v o vardą?
14. M udrickas: A š vardu M u d rick as, o tu?
tą ar vulgarius žodinius užgauliojimus.
Ji neatsako ir nueina (D u neier ir M olotch , 1999: 1274).
Duneiero ir Molotcho sąveikos chuliganizmo
tyrimuose pateikiamas dar vienas pavyzdys, kai
Šiuo atveju Mudrickas ištaria devynis iš keturio abipusiai dvikrypčiai ryšiai sieja mikrolygio są
likos šią sąveiką sudarančių sakinių. Šitaip jis sie veikas ir makrolygiu veikiančias jėgas. „Gatvės vy
kia užmegzti pokalbį ir pamažu išgauti iš moters rams“ atrodo, jog baltosios moterys, nepaisančios
daugiau atsakymų. Vien skaitant pokalbio tekstą jų pastangų užmegzti pokalbį, yra nedraugiškos,
akivaizdu, kad moteris nelinkusi kalbėtis. Jos ne šaltos ir negailestingos, todėl vertos tapti šitokių
noras dar ryškesnis, analizuojant pokalbio garso sąveikų „taikiniais“. O moterys tokį vyrų elgesį
įrašą. Moteris vis vilkina atsakyti - jei apskritai dažnai palaiko įrodymu, kad tai iš tiesų pavojin
atsako, o Mudrickas atsiliepia tuojau pat, jo pa gi žmonės, todėl geriausiai jų vengti. Sąveikos chu
stabos kartais net sutampa sujos žodžiais. Truk liganizmas glaudžiai susijęs su vyraujančiomis kla
mė yra labai tikslus pokalbio eigos rodiklis. Jei sių, statuso, lyčių bei rasių struktūromis. Šios pa
atsakydami uždelsime vos dalelę sekundės, dau prasčiausios buitinės sąveikos kelia baimę ir ne
gumoje kasdienių sąveikų šis stabtelėjimas reikš rimą, kurie padeda formuotis užribio statusams bei
mūsų norą pakeisti pokalbio eigą. Nepateisinda jėgoms. O pastarieji savo ruožtu daro įtaką pa
mas šių numanomų socialumo taisyklių, Mudric čioms sąveikoms. Sąveikos chuliganizmas yra „pa
čią save stiprinančios abipusio įtarumo ir neman Tą patvirtina faktas, jog būdami vieni žmonės pa
dagumo sistemos“ dalis. prastai šitaip nešūkčioja. Dažniausiai „Ai!“ skiria
mas kitam asmeniui. Įvykio liudininkams šūksnis
Šnekos formos rodo, jog šis atsitikimas - tik menkutė bėda, trum
Žmonės iš tiesų atsitokėja, išgirdę pokalbio, ku pa žioplumo akimirka, o ne kas nors rimtesnio, ke
riame dalyvavo, garso įrašą ar perskaitę šių kal liančio abejonę, ar asmuo valdo savo veiksmus.
bų transkripciją. Pokalbiai yra kur kas padrikes- „Ai!“ vartojame menkų nesėkmių atvejais. Kur
ni, nerišlesni ir netaisyklingesni, negu dauguma kas rečiau šis žodelis išsprūsta ištikus rimtai ne
žmonių yra įsitikinę. Esame linkę manyti, jog kas laimei ar katastrofai. Šis faktas taip pat įrodo, kad
dieniuose pašnekesiuose viską pasakome sklan atsako šūktelėjimai yra mūsų valdomo socialinio
džiai. Taip manome todėl, kad konkrečius ištar gyvenimo detalės. Maža to, šitaip šūktelėti gali
tus žodžius mintyse nesąmoningai papildome kon žmogus, kuris stebi kitą asmenį arba staigiai į ką
tekstu. Bet iš tikrųjų šie pašnekesiai visiškai ne nors reaguoja. Tarkime, tėvas, žaismingai mėty
primena romanų pokalbių, kuriuose personažai kal damas vaiką aukštyn, kritišku momentu šūkteli
ba sklandžiais, gramatiškais taisyklingais sakiniais. „Ai, šlept!“ Šis šūksnis nuskamba svarbiausią aki
Šią kasdienių pokalbių analizę, panašiai kaip mirką, kai vaikas, išlėkęs į orą, gali pasijusti ne-
ir Goffmano taktiško nedėmesingumo tyrimus, ga bevaldąs savo kūno.
lima laikyti anaiptol ne pagrindinėmis sociologi Visa tai gali atrodyti labai painu, sudėtinga ir
jos problemoms. Būtent dėl šios priežasties dau pernelyg sureikšminta. Kam vargintis ir šitaip
gelis sociologų kritiškai žvelgė į etnometodologi- smulkiai nagrinėti nieko nelemiančius šūksnius. Ar
nius tyrimus. Bet kai kurie iš tų argumentų, ku tikrai skiriame tiek daug dėmesio tam, ką sako
riais buvo grindžiama ypatinga Goffmano darbų me, kaip rodytų šis pavyzdys? Sąmoningai, žino
reikšmė sociologijai, tinka ir etnometodologijai ma, kad neskiriame. Tačiau esminis dalykas yra
mūsų įsitikinimas, kad iš tiesų nuolatos vyksta ne
ginti. Kasdienių pokalbių tyrimai parodė, kokia su
paprastai sudėtinga mūsų išvaizdos bei veiksmų
dėtinga ir meistriškai nugludinta yra paprastų žmo
nių vartojama kalba. Šį jos sudėtingumą įrodo di kontrolė. Sąveikų situacijose nepakanka tik daly
vauti, vien pasirodyti scenoje. Iš mūsų kiti žmo
džiuliai sunkumai kuriant kompiuterių programas
nės tikisi (kaip ir mes iš jų tikimės), kad kiekvie
atlikti tai, ką be jokių pastangų daro gyvi kalbė
nas pademonstruos tai, ką Goffmanas pavadino
tojai. Be to, šneka yra esminis kiekvienos socia
„kontroliuojamu budrumu“. Būti žmogumi -
linio gyvenimo srities elementas. Prezidento Nixo-
reiškia nuolatos rodyti kitiems, kad kompetentin
no ir jo patarėjų Watergate garsajuostės tėra po
gai elgiamės kasdienio gyvenimo rutinose.
kalbių įrašai. Bet jos leido žvilgtelėti, kaip aukš
čiausieji sluoksniai naudojasi politine galia (Mo-
lotch ir Boden, 1985). Šnekos riktai
„Ai“ yra atsakas į ištikusią menką nesėkmę. Mes
Atsako šūktelėjimai
taip pat darome kalbos ir tarties klaidų. Jų pasi
Kai kurios replikos nėra šnekėjimas, o tik mur taiko pokalbiuose, paskaitose ir kitose šnekos si
mesys, neraiškus šūktelėjimas, kuriuos Goffmanas tuacijose. Tyrinėdamas „kasdienio gyvenimo psi
pavadino atsako šūktelėjimais (Goffman, 1981). chopatologiją“, Sigmundas Freudas išnagrinėjo
Štai žmogus, ką nors sudaužęs ar išmetęs, šūkteli daugybę tokių šnekos riktu (Freud, 1975). Pasak
„Ai!“. Šis „Ai!“ atrodo tiesiog paprasta savaimi Freudo, atsitiktinių šnekos riktu, ar tai būtų ne
nė reakcija į negrabumą, panaši į mirktelėjimą, kai teisingai ištarti, ne vietoje pavartoti žodžiai, ar už
kas nors staigiai mosteli ranka tiesiai prieš veidą. sikirtimai, miksėjimas, beveik nebūna. Verbaliniai
Vis dėlto šis atsakas nėra nesąmoningas atsakas. riktai glaustai parodo tai, ką sąmoningai ar nesą
98 4 SKYRIUS
moningai norėjome nuslėpti, ir akimirksnį atsklei Kiti pavyzdžiai priklauso nederamų kalbų grupei,
džia mūsų tikruosius jausmus. Šiuos riktus nesą kai dviprasmybę derėjo suvokti iš anksto, dar ren
moningai sukelia mūsų patirti jausmai, išstumti į giant tekstą, tačiau tai liko nepastebėta ir prasmuko
pasąmonę, arba tai, ką sąmoningai, bet nesėkmin į viešumą.
gai stengiamės nuslopinti. Dažnai, nors ne visa
„ į m oteris, kurios p ravažiu od am os p alik s savo drabu
da, šie jausmai siejasi su seksualinėmis asociaci
žiu s, n ed elsian t bus atkreiptas d ė m e sy s .“ 4
jomis. Pavyzdžiui, ketindamas sakyti „organiz
mas“, žmogus ištaria „orgazmas“. Freudas patei „G robis ir a u to m o b ilis b u vo įregistruoti kaip p avogti
kia pavyzdį, kai moteris, paklausta: „Kuriame pul L os A n d ž e lo p o lic ijo s departam en to.“
ke tarnauja jūsų sūnus?“, atsakė: „42-ajame žmog
žudžių pulke“ (vokiškai Morder vietoj Morser - „ H o liv u d e šn ek am a, kad b u vu si kino žvaigžd u tė per
artileristų, kaip ji ir norėjo pasakyti). m ė n e s į5 laukiasi jau p en k to v a ik o .“
Šnekos riktu būna juokingų, jie gali žmonėms Mes labiau linkę juoktis iš žodžių riktu, kai jie iš
atrodyti kaip pokštai. Riktą nuo pokšto skiria kal sprūsta iš diktorių (ar dėstytojų per paskaitas) lū
bėtojo ketinimas - ar sąmoningai buvo taip pasa pų, negu iš pasitaikančių paprastuose pokalbiuo
kyta, ar ne. Po šnekos riktais slepiasi ir kitokio se. Juokina ne vien patys klaidingi žodžiai, bet ir
pobūdžio „netinkamos“ kalbos. Freudas manė, jog diktoriaus ar lektoriaus sumišimas, kurį jie gali pa
ir pastarosios dažnai kyla iš pasąmonės, kai žmo rodyti jausdami ne itin puikiai sušnekėję. Tuomet
gus nepastebi ištaręs aiškiai dviprasmiškus žodžius. akimirką nukrinta šalto profesionalumo kaukė, ir
Jos taip pat gali būti suprastos kaip pokštas, jei pamatome ją slėpus paprastą žmogų.
kalbėtojas iš tiesų šito siekė. Priešingu atveju jos
tėra riktai, atsiradę kontroliuojamo šnekėjimo me
tu, kai iš žmonių tikimasi, kad jie žino, ką šneka. Apie kitą požiūrį į kalbą ir bendruosius supratimo
Šiuos dalykus bene geriausiai atskleidžia radijo pagrindus žr. poskyryje „Bernsteinas: kalbos kodai“,
p. 475.
ir televizijos pranešėjų riktu analizė. Pranešėjų kal
ba nėra spontaniška, ji iš anksto parengta, sure
daguota ir surežisuota. Dėl to tikimasi, kad pra
nešėjas rečiau užsikirs, aiškiau tars žodžius bei Veidas, kūnas ir kalbėsena sąveikose
išryškins tekstą, ir tuo jo kalba skirsis nuo papras
tos šnekamosios kalbos. Todėl kai žinių pranešė Sužinojome, kad, norėdami perteikti vienas pras
jas susipainioja, neapsižiūri ar apsirinka, jo apmau mes ir nuslėpti kitas, žmonės pasitelkia ir veidą,
džias klaidas visi pastebi kur kas geriau, negu pa ir kūną, ir kalbą. Kasdienių tarpusavio sąveikų me
sitaikančias atsitiktiniuose pokalbiuose. Pateikiame tu kiekvienas, dažniausiai nė nesuvokdamas, griež
porą šnekos riktu, kurie yra būtent tokio pobūdžio tai ir be paliovos kontroliuoja veido išraišką, kū
- „pernelyg arti tiesos“, kas itin domino Freudą no laikyseną ir judesius. Siekdami minėto tikslo,
(Goffman, 1981): atitinkamai organizuojame savo veiklą socialinio
gyvenimo kontekstuose. Dabar pažiūrėkime, kaip
„Kalba Kanados dom inijos lavon ų kastravim o tinklas“.2 visa tai vyksta.
„{m uškite k iau šin io trynį, pask u i įp ilk ite p ien o ir lėtai
m aišyk ite su p ersijotais m iltais. M aišyd am i p am atysi
te, kaip m išin y s im a p y k in ti“ .3
3 A ngliškai pasakyta sickening („pykinantis, vim dantis“), o
reikėjo pasakyti thickening („tirštėjantis“). (Vert. past.)
2 Angliškai pasakyta broadcorping castration (reikštų ir „pla
tų lavonų kastravimą“, ir „platų korporacinį kastravimą“), o
4 Drabužių valyklos reklam os tekstas. (Vert. past.)
5 A ngliškai in a month dažniausiai gali reikšti „po m ėne
reikėjo pasakyti broadcasting Corporation („transliuotės kor
poracija“). (Vert. past.) sio “, bet kartais ir - „per m ėn esį“. (Vert. past.)
Gatvės išmintis
Ar teko kada nors eiti gatve jaučiant, kad jums gre „Žmonių odos spalva, lytis, am žius, draugai, drabužiai,
sia pavojus iš paskui einančio ar besiartinančio iš papuošalai ir rankinės padeda nustatyti šių žm onių ta
patybę, todėl formuojasi prielaidos ir gali kilti noras ben
priekio žmogaus? Paprastas šios rūšies sąveikas
drauti. Š į viešąjį bendravim ą dar pagerina judesiai (greiti
pamėgino suprasti sociologas Elijah Andersonas.
ar lėti, apsimestiniai ar nuoširdūs, labai įvairūs ar beveik
Iš pradžių Andersonas aprašinėjo socialines są jokie). Nuo paros laiko, veiklos pobūdžio ir kitų panašių
veikas, kurios vyko dviejų gretimų vieno Amerikos veiksn ių „paaiškinančių" asm ens buvim ą šioje vietoje,
miesto kaimyniją gatvėse. Jo knyga Streetwise: Ra taip pat priklauso, kokių būdų ir kiek laiko prireiks „sve
če, Class, and Change in an Urban Community, 1990 timojo“ įvaizdžiui neutralizuoti. Jei apžiūros rezultatas
(„Gatvės išmintis: rasė, klasė ir kaita miesto ben neigiamas ir svetimojo negalim a laikyti „saugiu“, gali su
siformuoti plėšiko įvaizdis. Tuom et kiti pėstieji stengsis
druomenėje" ) grindžiama prielaida, jog kasdienio
išlaikyti a ts tu m ą atitinkantį šį įvaizdį.“ (1990: 167)
gyvenimo tyrimai atskleidžia, kaip neribotas skaičius
mikrolygio socialinių sąveikų (tarsi pavieniai staty Andersonas parodė, kad dažniausiai teigiamai įverti
biniai blokai) kuria socialinę tvarką. Autoriui ypač ma nami tie žmonės, kurie neatitinka visų priimto pavojin
gėjo suprasti sąveikas, kurioms esant bent viena gų asmenų stereotipo: „Vaikai iš karto sėkmingai per
šalis siejama su grėsme. Andersonas parodė, jog eina apžiūrą baltosios moterys ir baltieji vyrai verti
bendravimo būdai, būdingi daugeliui juodaodžių ir nami kiek ilgiau, o juodaodės moterys, juodaodžiai vy
baltųjų gyventojų viename mieste Jungtinių Valstijų rai ir juodaodžiai vyriškos lyties paaugliai tyrinėjami
šiaurėje, labai susiję su rasinių stereotipų struktūra, ilgiausiai“. Atskleisdamas, jog sąveikų įtampos kyla
o šioji siejasi su ekonomine visuomenės sandara. dėl išorės statusų, pavyzdžiui, rasės, klasės, lyties ir
Taip jis atskleidė mikrosąveikų ir stambesnių visuo pan., Andersonas parodo, jog mes negalime iki galo
menės makrostruktūrų saitus. suprasti situacijos, žvelgdami vien tik į mikrolygio są
Andersonas cituoja Ervingo Goffmano apibūdini veikas. Šitaip jis susieja mikrosąveikas ir makropro-
mą, kaip socialinės taisyklės bei statusai ima veikti cesus.
konkrečiose aplinkose ar vietose: „Kai individas įžen Andersonas teigia, kad žmonės turi „gatvės išmin
gia ten, kur jau yra kitų žmonių, pastarieji paprastai ties“, jei tobulina atitinkamus įgūdžius, pavyzdžiui,
stengiasi ką nors apie jį sužinoti ar pasinaudoja jau „meną vengti“, norėdami įveikti pažeidžiamumo jaus
turima informacija... Žinios apie individą padeda api mą kurį sukelia prievarta ar nusikaltimas. Pasak An
brėžti situaciją, nes kitiems suteikia galimybę iš dersono, gatvės išminties stokojantys baltieji neskiria
anksto sužinoti, ko šis atvykėlis tikėsis iš jų ir ko jie įvairaus tipo juodaodžių (pavyzdžiui, vidurinės klasės
patys gali iš jo tikėtis". jaunuolių ir gatvės gaujos narių). Jie gali nežinoti ir
Vadovaudamasis Goffmanu, Andersonas klausė, kitų dalykų, tarkime, kaip pakeisti žingsnių ritmą kai
kurios elgesio užuominų bei ženklų rūšys sudaro vie eini paskui „įtartiną“ asmenį, ar kaip pereiti „bloguo
šųjų sąveikų žodyną, ir padarė šitokią išvadą: sius kvartalus“ skirtingu paros metu.
Susidūrimai riose gatvėse, teatruose, vakarėliuose. Kai žmonės

Daugelyje socialinių situacijų įsitraukiame į, pa apsupti kitų žmonių, jie net ir tiesiogiai nekalbė
sak Goffmano, nefokusuotas sąveikas su kitais dami su aplinkiniais nuolatos bendrauja be žodžių
žmonėmis. Nefokusuotos sąveikos vyksta kaskart, - vien savo laikysena, veido išraiška bei gestais.
kai asmenys parodo, jog pastebi vienas kito buvi Fokusuotos sąveikos vyksta, kai individai tie
mą. Būdinga, kad jos paprastai vyksta tokiose vieto siogiai kreipia dėmesį į tai, ką sako ar daro kiti.
se, kuriose vienu metu susirenka daug žmonių: jud Visos sąveikos apima ir nefokusuotus, ir fokusuo-
100 4 SKYRIUS
tus mainus, išskyrus atvejus, kai žmogus, tarkime, liui veikiausiai klausosi radijo. Per dieną įvyksta
vakarėlyje, stovi pats sau vienas. Goffmanas fo daugybė jos sąveikų su bendradarbiais ir lanky
kusuotą sąveiką vadina susidūrimu. Didžiąją dalį tojais, pradedant trumpučiais pokalbiais ir baigiant
mūsų kasdienio gyvenimo užpildo susidūrimai su oficialiais susirinkimais. Kiekvieną šį susidūrimą
kitais žmonėmis - šeima, draugais, bendradarbiais, veikiausiai skiria riboženkliai, kuriuos Goffma
dažnai tuo pačiu metu antrajame plane vyksta ne nas vadina skliaustais. Jie atskiria kiekvieną fo
fokusuotos sąveikos su kitais aplinkiniais. Leng kusuotos sąveikos epizodą nuo jau įvykusio, taip
vi pokalbiai, seminarų diskusijos, žaidimai ir įpras pat nuo nefokusuotos sąveikos, vykstančios ant
ti kontaktai akis į akį (su bilietų pardavėjais, pa rajame plane (Goffman, 1974).
davėjais, parduotuvių personalu ir taip toliau) yra Pavyzdžiui, vakarėlyje tarpusavyje besišneku
susidūrimų pavyzdžiai. čiuojantys žmonės stengsis taip išsidėstyti ir kal
Susidūrimams visuomet reikia „pradžios“, kuri bėti, kad sudarytų nuo aplinkinių atskirą grupę. Jie
parodytų, jog atsisakoma taktiško nedėmesingu gali stovėti vienas priešais kitą, veiksmingai truk
mo. Kai susitinka ir ima kalbėtis nepažįstami žmo dydami dar kam nors įsiterpti tol, kol patys ne
nės, pavyzdžiui, vakarėliuose, taktiško nedėmesin panorės išsiskirti ar bent kiek susilpninti savo fo
gumo atsisakymo momentas visuomet yra šiek tiek kusuotos sąveikos užtvarų, pakeisdami savo pa
rizikingas, nes tą akimirką lengva apsirikti ir klai dėtis kambaryje. Oficialesnėmis progomis dažnai
dingai suprasti prasidedančio susidūrimo pobūdį naudojamos akivaizdžios priemonės, rodančios da
(Goffman, 1971). Todėl net pirmasis akių kontak lyviams konkretaus susidūrimo pradžią ir pabai
tas gali būti nevienareikšmis ir nedrąsus, nes jei gą. Pavyzdžiui, spektaklio pradžią žymi skambu
kita pusė atmestų bandymą, asmuo gali suvaidin tis, gęstančios šviesos ir kylanti uždanga. Spek
ti, kad jis niekuo dėtas. Fokusuotos sąveikos me takliui pasibaigus, šviesos vėl užsidega, o uždan
tu asmenys bendrauja tarpusavyje ir veido išraiš ga nusileidžia.
ka, ir gestais, ir konkrečiais žodžiais. Goffmanas Riboženkliai tampa ypač reikšmingi tuomet,
skiria išraiškas, kurias individai „perteikia tiesio kai susidūrimas labai neįprastas arba kai gali kil
giai“ ir „suvaidina“. Pirmosios apima žodžius ir ti abejonių, kas iš tiesų vyksta. Pavyzdžiui, kai
veido išraiškas, kuriomis žmonės siekia padaryti nuogi modeliai pozuoja dailės studentams, jie pa
kitiems tam tikrą įspūdį. Antrąsias sudaro priemo prastai nenusirenginėja ir neapsirenginėja grupei
nės, padedančios pastebėti, kiek mezgantys kon matant. Privatus (kitiems nematant) nusirengimo
taktą žmonės yra nuoširdūs ir teisingi. Pavyzdžiui, ir apsirengimo pobūdis leidžia staigiai apnuogin
restorano savininkas, mandagiai šypsodamasis, gali ti ar paslėpti kūną. Šitaip brėžiamos epizodo ri
klausytis, kaip lankytojai jam giria skanautus pa bos ir kartu parodoma, kad šis epizodas neturi sek
tiekalus, bet tuo pat metu jis atkreipia dėmesį į ki sualumo pamato, kurį priešingu atveju būtų gali
tus dalykus: kokia buvo šių žmonių nuotaika val ma pamanyti esant.
gant, kiek maisto paliko lėkštėse, kokiu tonu iš Itin ankštose erdvėse, pavyzdžiui, lifto kabino
sakė pasitenkinimą. je, sunku atriboti fokusuotos sąveikos teritoriją.
Šalia esantiems pašaliniams žmonėms ši situacija
nepalanki, nes erdvės lifte taip mažai, kad prie
Riboženkliai
šingai negu kitur, nelengva parodyti visiškai ne
Paprastą dieną beveik kiekvienas susitinka ir kal siklausant pokalbio, kaip galima būtų elgtis kitais
basi su daugybe žmonių. Tarkime, Kotryna keliasi, atvejais. Nepažįstamiems žmonėms irgi sunku pa
pusryčiauja su savo šeima ir tikriausiai palydi vai žvelgti vienam į kitą atviriau, negu leidžia taktiš
kus į mokyklą, o prie mokyklos durų trumpai stab ko nedėmesingumo normos. Todėl liftuose žmo
teli persimesti keliais mandagumo žodžiais su su nės dažnai perdėtai demonstruoja „nieko neklau
tikta drauge. Paskui ji važiuoja į darbą, o pake są“ ir „nieko nematą“ - jie spokso į tuštumą ar
lifto mygtukus, bet kur, tik ne į bendrakeleivius. „tarnautojo“ statusą. Nors mums gal labiau patiktų
Pokalbiai paprastai nutraukiami ar sutrumpinami manyti, jog svarbiausias yra pasiektasis statusas,
iki trumpų replikų. Panašiai būna įstaigoje, kai vie visuomenė gali su tuo nesutikti. Kiekvienoje vi
ną iš pokalbio dalyvių atitraukia telefono skam suomenėje tam tikri statusai yra aukštesni už vi
butis. Kitiems nepavyksta tą pačią akimirką pa sus kitus ir, apskritai, apibrėžia visuminę asmens
rodyti, jog į skambutį visiškai nekreipia dėmesio, padėtį toje visuomenėje. Sociologai ją vadina pa
todėl jų tolesnis pokalbis kurį laiką gali būti ne grindiniu statusu (E. C. Hughes, 1945; Becker,
ryžtingas, vangus. 1963). Labiausiai paplitę pagrindinio statuso tipai
pagrįsti lytimi ir rase. Sociologai atskleidė, jog su
sidūrimo metu žmogus bene pirmiausia pastebi kito
Įspūdžio valdymas
žmogaus lytį ir rasę (Omi ir Winant, 1994).
Goffmanas ir kiti mokslininkai socialinių sąvei
kų analizei dažnai pasitelkia sąvokas, pasiskolin
Scena ir užkulisiai
tas iš teatro terminijos. Pavyzdžiui, būtent iš te
atro aplinkos išsirutuliojo socialinio vaidmens sam Pasak Goffmano, didžioji socialinio gyvenimo da
prata. Vaidmenys reiškia socialiai apibrėžtus lūkes lis skirstoma į sceną ir užkulisius. Scena apima
čius, kurių siekia asmuo, turintis apibrėžtą statu socialinius įvykius ar susidūrimus, kurių metu in
są, ar atitinkamą socialinę padėtį. Būti mokytoju dividai atlieka formalius vaidmenis - „vaidina sce
reiškia užimti specifinę padėtį, nes mokytojo vaid noje“. Scenos spektaklių kūrimas dažnai yra ko
muo susideda iš ypatingų veiksmų, orientuotų į mandinis darbas. Du iškilūs vienos partijos politi
mokinius. Goffmanas mato socialinį gyvenimą tar kai, kalbėdami prieš televizijos kameras, gali tobu
si aktorių vaidinamą pjesę scenoje ar aibėje sce lai demonstruoti vienybę ir draugystę, nors abu iš
nų, nes mūsų veiksmų pobūdį lemia tam tikru metu visos širdies vienas kito nekenčia. Žmonai ir vyrui
mūsų atliekami vaidmenys. Ši koncepcija kartais gali rūpėti nuslėpti nuo vaikų tarpusavio barnius.
vadinama dramaturginiu modeliu, nes čia socia Šitaip jie išsaugo darnos fasadą, o įnirtingai susi
linis gyvenimas sugretinamas su spektakliu teatre. remia tik tada, kai vaikus saugiai suguldo į lovas.
Žmonės labai jautriai reaguoja į tai, kaip juos verti Užkulisiai - tai vieta, kurioje žmonės renka ir
na kiti, todėl įvairiausiais būdais stengiasi valdyti tvarko rekvizitus, rengdamiesi sąveikoms forma
įspūdį, kad tik priverstų reaguoti į save taip, kaip lesnėje aplinkoje. Socialinio gyvenimo užkulisiai
to patys nori. Kartais valdyti įspūdį galime apgal primena teatro užkulisius arba į kamerą nepaten
votai ir apskaičiuotai, tačiau dažniausiai šitai daro kančią veiklą filmavimo aikštelėje. Kai kitapus sce
me nesąmoningai. Tarkime, kai jaunuolis eina į nos saugu, žmonės gali atsipalaiduoti, duoti valią
verslo susitikimą, jis dėvi eilutę, ryši kaklaraištį jausmams ir laisviau elgtis, nes būdami scenoje
ir kuo mandagiau elgiasi, bet vakare su draugais turi kontroliuoti save. Užkulisiuose leidžiamos „ne
ilsėdamasis futbolo rungtynėse jis mūvės džinsus, švankybės, atviros seksualinės replikos, grabinėji-
vilkės sportinį megztinį ir pasakos daugybę anek masis... nerūpestinga, laisva apranga, „sudribusi“
dotų. Tai ir yra įspūdžio valdymas. stovėsena bei sėdėsena, tarmiška, kalbos normų ne
Sociologai taip pat linkę atskirti priskirtinį sta atitinkanti šneka, murmesiai ir šūkavimai, žaismin
tusą ir pasiektąjį statusą. Priskirtinis statusas jums gas agresyvumas ir „juokeliai“, neatidumas ki
„priskiriamas“ remiantis biologiniais veiksniais, tiems, atliekant nereikšmingus, bet potencialiai
pavyzdžiui, rase, lytimi ar amžiumi. Taigi priskir simboliškus veiksmus, taip pat mažesnė savikon
tinis statusas galėtų būti „baltoji“, „moteris“ ir „pa trolė, leidžiant sau, pavyzdžiui, niūniuoti panosėje,
auglė“. Pasiektąjį statusą individas užsitarnauja švilpauti, žiaumoti, graužti, riaugėti ir pukšėti“
savo paties pastangomis. Pavyzdžiui, galima įgy (Goffman, 1969). Taigi padavėja, aptarnaudama
ti „baigusiojo aukštąjį mokslą“, „sportininko“ ar klientą, gali atrodyti kaip ramybės bei paslaugu-
102 4 SKYRIUS
Tiriamasis atvejis: vaidmenų atlikimas intymių apžiūrų metu

Daugelį Goffmano dramaturginio metodo elementų kės. Medicinos sesuo padeda pacientei iš asmeny
- įspūdžio valdymą, riboženklius, vaidmenis ir susi bės pavirsti [„beasmenę būtybę“, nes esminėje sce
dūrimus aiškiai iliustruoja Jameso Henslino ir Mae noje bus veikiau kruopščiai apžiūrimas pacientės kū
Briggs atlikti tyrimai. Pasigilinkime, kaip jie tyrinėjo nas, o ne visuminis žmogus. Medicinos sesuo ne tik
specifišką, itin subtilią sąveiką: moters apsilankymą prižiūri, kad pacientė nusirengtų, bet imasi ir kitų dar
pas ginekologą (Henslin ir Briggs, 1971, 1997). bų, kuriuos paprastai gali padaryti ir pati pacientė -
Jų tyrimo laikais daugumą dubens apžiūrų atlik paima ir sulanksto drabužius, nuveda prie ginekolo
davo gydytojai vyrai, todėl šioje patirtyje buvo (ir kar ginės kėdės ir belaukiant gydytojo paklode pridengia
tais tebėra) apstu galimų dviprasmybių. Patirtis var beveik visą kūną.
žė abi šalis. Vakaruose vyrai ir moterys socializuoja- Pagrindinėje scenoje dalyvauja ir gydytojas, ir me
mi, mokant genitalijas laikyti privačiausia kūno dali dicinos sesuo. Jos buvimas padeda laiduoti, kad gy
mi, todėl kito žmogaus lyties organų matymą ir ypač dytojo ir pacientės sąveikoje neatsirastų jokių sek
jutimą jie paprastai sieja su intymiais lytiniais susi sualinių užuominų, taip pat ji yra gydytojo liudininkė,
dūrimais. Henslinas ir Briggs nagrinėjo medžiagą, kurios prireiktų, jei jis būtų apkaltintas neprofesiona
kurią Briggs, profesionali medicinos sesuo, sukaupė liu elgesiu. Apžiūra vyksta taip, tarsi pacientės as
per daugelį ginekologinių apžiūrų. Jie išsiaiškino, kad menybės čia nė nebūtų. Ant jos užmesta paklodė at
tiriamasis procesas turi keletą stadijų. Vartodami dra skiria genitalijų sritį nuo likusio kūno, o jos padėtis
maturginę metaforą, šie sociologai pasiūlė suvokti neleidžia stebėti tos apžiūros. Gydytojas užduoda tik
kiekvieną apžiūros stadiją kaip tam tikrą atskirą sce specifinius medicininius klausimus, o šiaip ją igno
ną. Vyksmui plėtojantis, kiekviename pjesės paveiks ruoja, sėdėdamas ant žemos kėdutės ten, kur nesie
le tolydžio keičiasi aktorių atliekami vaidmenys. Įžan kia jos žvilgsnis. Pacientė bendradarbiauja su gydy
ga prasideda, kai moteris įeina į laukiamąjį ir pasi toju, laikinai tapdama beasmene būtybe, nepradeda
rengia atlikti pacientės vaidmenį, laikinai atsisakyda ma pokalbio ir kiek įmanoma stengdamasi nejudėti.
ma išoriniam pasauliui skirto identiteto. Pakviesta į Prieš baigiamąjį paveikslą medicinos sesuo dar
gydytojo kabinetą, ji prisiima „pacientės“ vaidmenį, sykį imasi scenos darbininkės vaidmens, padėdama
taigi prasideda pirmasis paveikslas. Gydytojas de pacientei vėl atvirsti [visavertę asmenybę. Dabar jied
monstruoja dalykiškumą ir profesionalumą su pa vi gali pasišnekėti, pacientė gal pasidžiaugs, kad ap
ciente elgiasi pagarbiai, kaip su išmanančiu asme žiūra baigėsi. Apsirengusi ir susitvarkiusi pacientė jau
niu, palaikydamas akių kontaktą ir mandagiai jos iš gali vaidinti baigiamąją sceną. Gydytojas sugrįžta ir,
klausydamas. Nusprendęs, kad reikia apžiūros, jis aptardamas apžiūros rezultatus, vėl bendrauja su ja
tą pasako pacientei ir palieka kambarį. Pirmasis pa kaip su visaverčiu ir atsakingu asmeniu. Mandagia,
veikslas baigiasi. profesionalia elgsena jis parodo, kad intymus kon
Jam išėjus, įeina medicinos sesuo. Netrukus pra taktas su pacientės kūnu nė kiek nepakeitė jo reak
sidės pagrindinė scena, kurioje jai teks svarbus sce cijų į ją. Epilogas suvaidinamas tuomet, kai pacientė
nos darbininkės vaidmuo. Šiame paveiksle ji ramina palieka gydytojo kabinetą ir išorės pasaulyje vėl su
pacientę, jei moteris jaudinasi, atlieka du vaidmenis: sigrąžina savo identitetą. Taigi pacientė ir gydytojas
patikėtinės, nes žino tam tikrus „dalykus, kuriuos ten bendradarbiavo tokiu būdu, kad valdytų sąveiką ir vie
ka iškęsti moterims“, ir būsimų veiksmų pagalbinin nas kitam daromą įspūdį.
Socialinės tikrovės konstravimas

Socialinei tikrovei aiškinti sociologija taiko daug įvairių apie nepilnamečių nusikalstamumo dažnumą bei kon
teorinių paradigmų. Šios teorijos skiriasi socialinių krečius atvejus beveik visada apibrėžiami kaip duo
reiškinių aiškinimais, tačiau remiasi bendra prielai tybė (t. y. tikri faktai), kuriant teorijas paaiškinti pa
da, kad socialinė tikrovė egzistuoja nepriklausomai vyzdžiams, kuriuos atliepia duomenys. Antai suėmi
nuo to, ką žmonės apie ją sako ar kaip joje gyvena. mų ir dalyvavimo teismuose duomenys rodo, kad ne
Ne visi sociologai sutinka su šitokia prielaida. Teo pilnamečiai, kuriuos augina tik vienas tėvų, labiau lin
rinės krypties, vadinamos socialiniu konstrukcio- kę nusižengti, negu gyvenantys su abiem tėvais. Taigi
nizmu, šalininkai mano, kad tai, ką individai ir visuo sociologai kuria šio pastebėto ryšio paaiškinimus -
menė suvokia ir supranta kaip tikrovę, yra individų galbūt vienišo tėvo ar motinos auginami vaikai sto
bei grupių socialinės sąveikos kūrinys. Šiuo atveju koja priežiūros arba gal nemato atitinkamų vaidme
bandyti „paaiškinti“ socialinę tikrovę reikštų peržvelgti nų modelių.
ir sudaiktinti (laikant duotąja tiesa) procesus, kuriais Cicourelis pažvelgė į šią problemą iš priešingos
konstruojama ši tikrovė. Todėl, socialinių konstruk- pusės. Jis stebėjo procesus, susijusius su suėmimu
cionistų teigimu, sociologams reikia pagrįsti ir nagri bei nusikaltimais įtariamų nepilnamečių klasifikavimu,
nėti šiuos procesus, o ne vien jų sužadintą sociali kitaip tariant, stebėjo „oficialių“ nusikalstamumo duo
nės tikrovės sampratą. menų sudarymą. Mokslininkas atrado, kad policijos
Sociologai Peteris Bergeris ir Thomas Luckman- procedūros, taikomos nepilnamečiams, priklauso nuo
nas 1966 metų klasikiniame veikale Socialinės tikro to, kaip nepilnametis nusikaltėlis „iš tiesų atrodo“ svei
vės konstravimas* („The Sočiai Construction of Re- ko proto požiūriu.
ality“) ištyrė sveiko proto žinojimą - dalykus, kuriuos Pavyzdžiui, suėmę nepilnamečius iš žemesniųjų
individai laiko savaime suprantama tikrove. Jie pabrė sluoksnių šeimų policininkai buvo labiau linkę jų nusi
žė, kad šie „akivaizdūs“ socialinės tikrovės faktai ga žengimus vertinti kaip blogos priežiūros ar tinkamų
li atrodyti skirtingai ne tik įvairių kultūrų, bet netgi tos vaidmens modelių stokos padarinį ir todėl taikyti kar
pačios kultūros žmonėms. Taigi reikia analizuoti pro domąjį suėmimą. Tačiau nepilnamečių iš aukštesniųjų
cesus, leidžiančius individams suvokti, kuris „tikras“ sluoksnių atveju buvo kur kas labiau tikėtina, kad pra
dalykas jiems yra tikras (Berger ir Luckmann, 1966). sižengėlius paleis ir perduos tėvų globai, nes ir poli
Socialinio konstrukcionizmo šalininkai Bergerio ir cija, ir tėvai vylėsi, jog šitaip galima nepilnametį tin
Luckmanno idėjas taiko socialiniams reiškiniams ty kamai sudrausminti. Dėl tokios policijos praktikos ofi
rinėti, atskleisti būdams, kaip visuomenės nariai pa ciali „nepilnamečio nusikaltėlio“ etiketė kur kas daž
žįsta ir tuo pat metu sukuria tai, kas tikra. Socialiniai niau klijuojama nepilnamečiams iš žemesniųjų, o ne
konstrukcionistai tyrinėjo labai skirtingas problemas, iš aukštesniųjų klasių, net jei jaunuoliai padaro pa-
pavyzdžiui, mediciną ir gydymą, lyčių santykius, emo našųtvarkos pažeidimą. Remiantis tokiu požiūriu su
cijas. Kartu jie daug dėmesio skyrė socialinėms pro daromi duomenys savo ruožtu patvirtina sveiko pro
blemoms, nusikaltimams bei nusižengimams. to įžvelgiamus ryšius, o būtent tai, kad nepilname
Aarono Cicourelio darbas yra socialinio konstruk čiai iš skurdžių šeimų labiau linkę nusikalsti. Cicou
cionizmo atliekamų tyrimų pavyzdys, nagrinėjantis ne relio tyrimai parodo, kad per šias sąveikas sveiko pro
pilnamečių nusikalstamumą. Sociologijoje duomenys to palaikomi požiūriai į tikrovę patys susikuria nepri
* Berger, P., Luckmann, T. S ocialin ės tikrovės konstra
klausomus, „objektyvius“ savo pagrįstumo įrodymus
vimas. - V.: Pradai, 1999. (Cicourel, 1968).
104 4 SKYRIUS
Socialinis konstrukcionizmas turi ir kritikų. Socio Kiti sociologai socialinį konstrukcionizmą kritikuoja
logai Steve’as VVoolgaras ir Dorothy Pavvluch teigia, dėl šios traktuotės nenoro pripažinti platesnių socia-
kad socialiniai konstrukcionistai siekia parodyti sub liniųjėgų ir jų daromo didžiulio poveikio pastebimiems
jektyvų socialinės tikrovės kūrimą, bet šito siekdami socialiniams rezultatams. Štai kai kurie kritikai tvirti
kai kurias savybes pasirinktinai laiko objektyviomis, na, kad net jei tikrovė ir būtų sukurtas sveiko proto
o kitas - sukurtomis. Pavyzdžiui, nagrinėdami, ku įsitikinimų įamžinimas, pačių įsitikinimų priežastis gali
riems nepilnamečiams klijuojama nusikaltėlio etike būti egzistuojantys socialiniai veiksniai, tarkime, ka
tė, socialiniai konstrukcionistai dažnai tvirtina, kad pitalizmas ar patriarchiniai santykiai.
pranešimuose nurodoma pirminė nepilnamečių elg Galiausiai socialinis konstrukcionizmas siūlo te
sena yra identiška. Todėl jie daro išvadą, kad būtent orinį socialinės tikrovės supratimo metodą visiškai
„nusikaltėlio“ etiketės sukūrimas vienaip ar kitaip at nepanašų į daugumą kitų sociologinių požiūrių. Užuot
skiria nepilnamečius, paskelbtus nusikaltėliais, ir ki darydami prielaidą, kad socialinė tikrovė egzistuoja
tus, šios etiketės išvengusius. Kritikai teigia, kad so objektyviai, socialiniai konstrukcionistai nagrinėja ir
cialinis konstrukcionizmas nenuosekliai ir prieštarin siekia pagrįsti procesus, kuriais socialinė tikrovė kon
gai skelbia pradinės elgsenos objektyvumą, kartu struojama taip, kad vėliau šis darinys padeda patvir
tvirtindamas, jog etikečių klijavimas yra subjektyvus tinti jo paties, kaip socialinės tikrovės, statusą.
(VVoolgar ir Pavvluch, 1985).
mo įsikūnijimas, o anapus salės durų, virtuvėje, mieji arba tėvai ir vaikai. Asmeninis atstumas (nuo
virsti rėksminga ir agresyvia. Veikiausiai tik ne 50 iki 120 centimetrų) sudaro normalią susidūrimų
daugelis išliktų nuolatiniais restoranų lankytojais, su draugais ir gerais pažįstamais erdvę. Čia lei
jei galėtų pamatyti viską, kas dedasi virtuvėse. džiamas tam tikras kontaktų intymumas, bet pa
prastai jis griežtai ribojamas. Socialinis atstumas
(nuo 1,2 iki 3,6 metro) apima zoną kurios papras
Asmeninė erdvė tai laikomasi formalioje aplinkoje, pavyzdžiui, ap
Asmeninę erdvę apibrėžia kultūriniai skirtumai. klausų metu. Ketvirtąją zoną apibrėžia viešas at
Vakarų kultūrų žmonės fokusuotose sąveikose su stumas, viršijantis 3,6 metro. Jo laikosi tie, kurie
kitais asmenimis paprastai išlaiko kone metro ats kalba publikai.
tumą nors stovėdami greta, gali ir labiau priartėti Įprastų sąveikų atveju kebliausios yra intymiojo
vienas prie kito. Viduriniuose Rytuose žmonės daž ir asmeninio atstumo zonos. Jei į šias zonas įsiver
nai laikosi kur kas arčiau vienas kito, negu atrodo žiama, žmonės stengiasi atgauti savo erdvę. Mes
priimtina Vakarams. Todėl šioje pasaulio dalyje vie galime įsmeigti akis į įsibrovėlius, tarsi sakyda
šinčius vakariečius veikiausiai trikdo šis netikėtas mi „Eik šalin!“, arba stumtelėti juos į šoną. Ver
fizinis artumas. čiami būti arčiau, negu to pageidautą žmonės gali
Erwardas T. Hallas, plačiai tyrinėjęs neverba sukurti tam tikros rūšies fizinę užtvarą: sausakim
linį bendravimą išskiria keturias asmeninės erd šoje bibliotekoje skaitytojas pažymi asmeninę erd
vės zonas. Intymiojo atstumo spindulys siekia be vę sukrautomis knygomis (E. T. Hali, 1959, 1966).
veik 50 centimetrų ir yra skirtas itin mažam so Tam tikras vaidmuo tenka ir lyties aspektams.
cialinių kontaktų skaičiui. Šioje asmeninės erdvės Erdvėje tai vyksta maždaug taip pat, kaip ir kitų
zonoje veikia tik tie, kurių tarpusavio santykiai lei neverbalinio bendravimo formų atveju. Tradiciškai
džia nuolatos kūniškai liestis, pavyzdžiui, myli vyrai laisviau negu moterys galėjo naudotis erdve,
taip pat ir įsibrauti į moterų asmeninę erdvę net rose, riboja ir erdvė, ir laikas. Kai kurios namo
gi tada, kai vyro ir moters nesieja nei intymūs san dalys sudaro užkulisius, o kitose vyksta „vaidini
tykiai, nei artima pažintis. Vyras gali vesti moterį mai“. Kartais užkulisiais gali virsti visas namas.
už parankės, kai jie eina drauge, arba padėti ran Šią idėją gražiai apibūdina Goffmanas:
ką ant liemens, lydėdamas ją per duris, šitaip ro
dydamas draugišką globą ar mandagumą. Atvirkš „ S ek m ad ien io rytą še im y n a naudojasi „ sien a“ aplink
čias reiškinys - moters įsibrovimas į vyro asme v isą nam ų ūkį, kad atpalaid u ojantis van gu m as ren g
ninę erdvę dažnai laikomas flirtu ar seksualine pa tis ir būti form aliai m andagiam laisvai p ask listų po v i
skata. Daugelio Vakarų šalių priimti naujieji įsta sas nam ų k erteles, nors paprastai tokiam laisvu m u i
tymai bei reglamentai dėl seksualinio priekabia drau d žiam a p eržen g ti v irtu v ės ir m ieg a m ų jų ribas.
vimo siekia apginti žmonių - ir vyrų, ir moterų - A m erik os vidurinės k lasės k aim yn u ose p op ietėm is ga
asmeninę erdvę, apsaugoti nuo nepageidautino ly lim a rasti lin iją už kurios p rasideda u žk u lisiai: nuo
tėjimo ar kontaktų su kitais asmenimis. vaik ų ža id im ų a ik štelės ir nam ų m otin o s vaik štin ėja
su v aik ais d žin su o to s, įsisp y ru sio s į m inkštus nevars
tom u s p u sb ačiu s ir b e v e ik n e p a sid a žiu sio s... Ir, ž in o
Sąveikos laike ir erdvėje m a, tos teritorijos, kurias rū p estin gai su form avo nu o
latos atlik in ėti tam tikri ritualai, dažnai virsta u žk u li
Nagrinėjant susidūrimus ir siekiant apskritai su siais prieš k iek v ien ą v aid in im ą ir p o jo , nes būtent tuo
prasti socialinį gyvenimą, iš esmės svarbu išsiaiš m etu gali būti taisom a, atkuriam a ir pertvarkom a nu o
kinti, kaip mūsų veikla yra išsidėsčiusi laike ir erd latinė įranga ar vyk ti gen eralin ė repeticija. N orint pa
vėje. Visos sąveikos yra situacijos, nes vyksta kon m atyti šiu o s d alyk us, pakanka ž v ilg te lė ti į restoran ą
krečiose vietose ir trunka tam tikrą laiką. Savo vei parduotuvę ar nam us, likus iki atidarym o v o s k eliom s
ksmus per dieną mes linkę „skirstyti į zonas“ ir m in u tėm s.“
laiko, ir erdvės požiūriais. Pavyzdžiui, dienos laiko
zoną nuo 9 iki 17 valandos dauguma žmonių dir
Laikrodžio laikas
ba. Zonomis skirstomas ir savaitės laikas: tikėti
na, kad darbo dienomis žmonės dirba, o savaitga Moderniosiose visuomenėse veiklos skirstymą zo
lius praleidžia namuose, šiuo laikotarpiu keisdami nomis stipriai veikia laikrodžio laikas. Industria
savo veiklos modelius. Keliaudami per dienos laiko lizuotos visuomenės apskirtai negalėtų gyvuoti be
zonas, mes keliaujame ir erdve: kad patektume į laikrodžių ir savo veiklos tiksliai nepaskirstyda-
darbą gal važiuojame autobusu iš vienos miesto mos laike bei kartu nesuderindamos jos erdvėje
dalies į kitą arba nuolatos važinėjame iš priemies (Mumford, 1973). Šiandien matuoti laiką pagal
čių. Todėl nagrinėjant socialinių sąveikų konteks laikrodžius yra pasaulio standartas, suteikiantis ga
tus prasminga pažvelgti į žmonių judėjimą ir pri limybę veikti sudėtingoms tarptautinėms transporto
pažinti šią laiko ir erdvės konvergenciją. sistemoms bei komunikacijoms, nuo kurių visi pri
Socialinio gyvenimo padalijimo į zonas laiko klausome. Standartinis pasaulio laikas pirmą kartą
ir erdvės atžvilgiu pobūdį padės suprasti regiona- įvestas 1884 metais Vašingtone vykusioje tautų
lizacijos samprata. Pažvelkime į privatų gyvena konferencijoje. Tuomet konferencijos dalyviai pa
mąjį namą. Šiuolaikinis namas suskirstytas į kam saulį padalijo į dvidešimt keturias laiko juostas,
barius ir koridorius, taip pat į aukštus, jei jų yra kurios skyrėsi viena nuo kitos viena valanda. Dau
daugiau negu vienas. Šios erdvės reiškia ne vien gelį metų jos buvo susietos su vietos laiku ties nu
atskiras fizines teritorijas, bet taip pat turi ir sa line ilguma, vadinama Grinvičo dienovidiniu, nes
vas laiko zonas. Svetainėmis, darbo kambariais ir ji kerta senąją Karališkąją observatoriją Grinviče,
virtuvėmis daugiausia naudojamės dieną o mie Londone. 1986 metais terminą „vidutinis Grinvi
gamaisiais - naktį. Sąveikas, vykstančias šiose sfe čo laikas“ (Greenwich Mean Time, GMT) pakeitė
106 4 SKYRIUS
„visuotinis koordinačių laikas“ (Universal Time Išvados: artumo trauka

Coordinated, UTC).
XIV amžiaus vienuolijos buvo pirmosios or Kitaip negu tradicinėse, moderniosiose visuome
ganizacijos, bandžiusios reguliuoti savo gyventojų nėse nuolat sąveikaujame su žmonėmis, kurių gal
veiklą pagal tikslius dienos ir savaitės tvarkaraš būt niekada nematėme ar nesutikome. Beveik vi
čius. Šiandien vargu ar rastume grupę ar organi si mūsų kasdieniai sandoriai, tarkime, maisto pir
zaciją, kuri šito nedarytų: kuo daugiau žmonių ir kimas ar įmoka banke, mus susieja - bet netiesio
išteklių apima tam tikra veikla, tuo tiksliau būti giai - su žmonėmis, galbūt gyvenančiais už tūks
na tvarkyti laiką. Tai parodė Eviataro Zerubave- tančių mylių. Pavyzdžiui, bankų sistema yra tarp
lio tyrimas, skirtas didelės šiuolaikinės ligoninės tautinė. Bet kuris jūsų piniginis įnašas sudaro mažą
darbo laiko struktūrai (1979, 1982). Ligoninė pri dalelę finansinių investicijų, kurias vykdo bankas
valo dirbti visas dvidešimt keturias valandas, ta visame pasaulyje. Kai kurie žmonės nerimauja, kad
čiau suderinti personalo darbą ir išteklius itin su sparti komunikacinių technologijų - elektroninio
dėtinga. Pavyzdžiui, slaugės tam tikrą laiko dalį pašto, interneto ir elektroninės prekybos - pažanga
dirba A skyriuje, o kitą dalį - B skyriuje ir pana tik stiprins tendenciją bendrauti netiesiogiai. Kai
šiai, joms dar taikomas slenkamasis dienos ir nak kas teigia, jog dar sparčiau plėtojantis technolo
ties darbo grafikas. Slaugės, gydytojai ir kitas per ginėms galimybėms mūsų visuomenė virs „bebal
sonalas, taip pat jiems reikalingi ištekliai turi bū se“. Šiuo požiūriu, spartėjant gyvenimo tempui,
ti susieti ir laike, ir erdvėje. žmonės vis labiau izoliuojasi: daugiau bendrau
jama su televizoriais ir kompiuteriais, negu su kai
Socialinis gyvenimas mynais ar savo bendruomenės nariais.
ir erdvės bei laiko tvarkymas Dabar industrinėse šalyse daugelio žmonių tik
rove tapo elektroninis paštas, trumposios žinutės,
Internetas yra dar vienas pavyzdys, kaip glaudžiai elektroninės diskusijų grupės ir pokalbių svetai
mūsų socialinio gyvenimo formos susijusios su er nės. Bet kokia yra šių sąveikų prigimtis, kokių nau
dvės ir laiko valdymu. Tokių naujųjų technologijų jų sunkumų jos kelia? Iš 1997 metais tirtų Brita
formų kaip internetas dėka galime pasiekti bet kurį nijos įstaigų tarnautojų beveik pusė informantų pa
Žemės kampelį ir bendrauti su žmonėmis, jų nieka sakė, jog internetas išstūmė poreikį bendrauti be
da nematydami ir nesutikdami. Tokia technologi tarpiškai. Trečdalis prisipažino, jog sąmoningai
jų kaita „pertvarkė“ erdvę: dabar su bet kuo galime naudojasi elektroniniu paštu, nes nenori susitikti
susisiekti nė nepakildami nuo savo kėdės. Ji pakei su bendradarbiais. Kiti pasakė, kad „aštrių“ - už
tė ir mūsų laiko potyrius, nes užmegzti ryšį įmano gaulių ar įžeidžiamų - laiškų siuntinėjimas dar
ma beveik per akimirksnį. Prieš kokius 50 metų bovietėje visiškai nutraukė kai kuriuos santykius
bendravimui per atstumą prireikdavo laiko. Laiš įstaigoje. Atrodo, kad bendraujant elektroniniu
kas, pasiųstas į užsienį, neišsyk pasiekdavo adre būdu galima dažniau klaidingai suprasti mintį, pai
satą, nes tam tikrą laikotarpį trukdavo kelionė jūra niotis ir įžeisti, negu bendraujant tradiciškai:
ir sausuma.
Žinoma, žmonės ir šiandien teberašo laiškus, bet „P roblem a glūdi žm o n ių ben d ravim o prigim tyje. M es
mūsų socialiniame pasaulyje svarbiausiu dalyku ta laikom e bendravim ą m inties dariniu, bet iš tie sų jį kuria
po neatidėliotinas bendravimas. Bėjo beveik neįsi kūnai: m im ika ir veid o išraiška, balso intonacijos, kūno
vaizduojame savo gyvenimo. Taip įpratome įjungti ju d esia i, rankų g estai ... Internete yra m intis, tačiau
televizorių ir žiūrėti naujienas, paskambinti ar pa pasitraukia kūnas. G avėju s p asiek ia labai nedaug s ig
siųsti elektroninį laišką draugui į kitą valstybę, jog nalų, ap ib ūd in an čių rašančiojo asm en yb ę ir nuotaiką.
sunku ir įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip. G alim a tik sp ė lio ti, k od ėl b u vo p asių stos žin u tės, ką
jo s reiškia, kaip į ja s atsak yti. P asitik ėjim as b ev eik būtų bendrauti netiesiogiai, žmonės tebevertina -
išnyksta.6 Tai - pavojingas u žsiėm im as.“ (L ocke, 2 000) gal dar labiau - tiesioginius kontaktus. Pavyzdžiui,
verslininkai ir toliau dalyvauja susitikimuose, kar
Daugelis interneto entuziastų su tuo nesutinka. Jie tais dėl to jie skrenda į kitą pasaulio kraštą, nors
teigia, jog bendravimas per internetą ne tik kad atrodytų, jog verslo sandorius kur kas paprasčiau
nėra nuasmenintas, bet turi daug specifinių pra ir veiksmingiau tvarkyti pasitelkus elektroninę
našumų, kurių stokoja tradiciškesnės sąveikos for konferenciją ar vaizdo ryšį. Šeimos nariai irgi ga
mos, pavyzdžiui, bendravimas telefonu ir tiesio lėtų „virtualiai“ susitikinėti ar švęsti šventes, elek
giniai susitikimai. Žmogaus balsas gali kur kas to troninėmis priemonėmis susijungdami „realiame
buliau perteikti jausmus bei prasmių subtilybes, laike“, bet visi suvokiame, jog šiems renginiams
bet, kita vertus, jis taip pat suteikia žinių apie kal stigtų šilumos ir intymumo, kuriuos skleidžia be
bėtojo amžių, lytį, etninę priklausomybę ar socia tarpiškai švenčiamos šventės.
linę padėtį, o ši informacija gali būti panaudota Šį reiškinį paaiškino Deirdre Boden ir Har-
kalbėtojo nenaudai. Pabrėžiama, jog elektroninis vey‘us Molotchas, tyrę tai, ką pavadino artumo
bendravimas paslepia visus šio identiteto ribožen- trauka: individų juntamu poreikiu sutikti vienas
klius ir užtikrina, kad dėmesys bus skiriamas vien kitą buvimo kartu situacijose ar bendrauti akis į
pranešimo turiniui. Šitaip didelį pranašumą gali akį. Boden ir Molotchas mano, kad žmonės sten
įgyti moterys ar kitos tradiciškai nuskriaustos gru giasi dalyvauti susitikimuose, kadangi buvimo kar
pės, kurių nuomonės kitokioje aplinkoje nuvertina tu situacijos - dėl priežasčių, kurias savo sąvei
mos (Pascoe, 2000). Teigiama, kad elektroninės kų tyrimuose nurodė Goffmanas - kur kas giliau
sąveikos išlaisvina ir įgalioja, nes čia žmonės ga ir visapusiškiau atskleidžia žmonių mintis, jaus
li sukurti savus elektroninius identitetus ir kalbė mus ir nuoširdumą, negu bet kuri elektroninio ben
tis laisviau, negu sau leistų bendraudami kaip nors dravimo forma. Tik iš tiesų būdami su žmonėmis,
kitaip. kurie priima mums didelę įtaką darančius spren
Kas šioje diskusijoje teisus? Kokiu mastu elek dimus, jaučiamės galį sužinoti, kas vyksta, taip pat
troninės komunikacijos gali pakeisti betarpiškas tikimės, kad pajėgsime aiškiai išdėstyti savo po
sąveikas? Beveik nekyla abejonių, kad naujosios žiūrius ir įtikinti šiuos žmones savo nuoširdumu.
medijos iš esmės keičia žmonių bendravimo bū „Buvimas kartu, - rašo Boden ir Molotchas, - lei
dus. Kita vertus, netgi tais atvejais, kai tikslingiau džia pažvelgti į kūno dalį, kuri „niekada nemeluo
ja“ - į akis, į šiuos „sielos langus“. Pats akių kon
6 Originale pasakyta „nebesim ato lange“. Tai - žod žių žais taktas rodo intymumo bei pasitikėjimo mastą. Bū
mas, susijęs su „W indow s“ operacinės sistem os pavadinimu. dami drauge, žmonės nuolatos seka vos matomus
(Vert. pas t.) šios subtiliausios kūno dalies judesius“ (1994).
1. Socialinė sąveika - tai procesas, apimantis mūsų veiksmus ir atoveiks

mius, susijusius su mus supančiais žmonėmis. Daugelis tarsi trivia
lių mūsų kasdienės elgsenos aspektų, pažvelgus iš arti, pasirodo esą
ir sudėtingi, ir reikšmingi socialinės sąveikos dalykai. Geras pavyz
dys yra žiūrėsena - būdas žiūrėti į kitus žmones. Daugelio sąveikų
metu akys bent kiek laksto. Įdėmus žiūrėjimas į kitą žmogų gali būti TEMOS SANTRAUKA
palaikytas priešiškumo arba tam tikrais atvejais - meilės ženklu. So-
108 4 SKYRIUS
cialinių sąveikų tyrimai yra pamatinė sociologijos sritis, nušviečian

ti daugelį socialinio gyvenimo aspektų.
2. Betarpiškų sąveikų tyrimai paprastai vadinami mikrosociologija, o
makrosociologija tiria dideles grupes, institucijas ir socialines siste
mas. Iš tiesų mikroanalizė ir makroanalizė yra glaudžiai susijusios
ir papildo viena kitą.
3. Neverbalinis bendravimas apibūdina informacijos bei prasmių mainus,
atliekamus veido išraiška, gestais ir kūno laikysena. Žmogaus vei
das perteikia daug skirtingų išraiškų. Plačiai laikomasi nuomonės, jog
pagrindiniai jausmų raiškos veide aspektai yra įgimti. Kryžminiai
kultūrų tyrimai rodo, kad žmonės, priklausantys skirtingoms kultū
roms, gana panašiai reiškia savo jausmus veide ir panašiai aiškina
tų išraiškų reikšmes. „Veidas“ gali turėti ir platesnę prasmę - reikšti
individui kitų asmenų rodomą pagarbą. Apskritai sąveikose su kitais
žmonėmis mums rūpi išsaugoti savo „veidą“, kitaip tariant, apginti
savigarbą.
4. Neverbalinis bendravimas turi lyties matmenį. Kasdienių sąveikų metu
vyrai ir moterys gali skirtingai suvokti ir perteikti tam tikrus gestus
bei išraiškas, pavyzdžiui, akių kontakto užmezgimą ir spoksojimą.
5. Paprastų kasdienių kalbų bei pokalbių tyrimus imta vadinti etnome-
todologija. Šį terminą sukūrė Haroldas Garfinkelis. Etnometodolo-
gija nagrinėja būdus, kaip žmonės aktyviai, nors patys to nepastebė
dami, iš kitų žmonių žodžių ir veiksmų išsiaiškina, ką jie iš tiesų tu
ri galvoje. Dauguma kasdienių pašnekesių yra gana sudėtingi ir pri
klauso nuo pašnekovus siejančių bendrųjų supratimo pagrindų. Tiks
lingai ar netyčia pažeidus nerašytas pokalbio taisykles, žmonės daž
nai sutrinka ir pasijunta nesaugūs.
6. Daugelį šnekos prigimties dalykų galime sužinoti iš atsako šūktelė
jimų, taip pat tyrinėdami šnekos riktus (kai žmonės klaidingai išta
ria ar netaisyklingai pavartoja žodžius bei sakinius). Šnekos riktai
dažnai būna juokingi ir psichologine prasme iš tiesų glaudžiai susiję
su sąmojumi bei pokštais.
7. Nefokusuota sąveika vyksta, kai dideliuose sambūriuose individai su
vokia vienas kito buvimą, tarpusavyje nesikalbėdami. Fokusuota są
veika, kurią galima suskaidyti į atskirus susidūrimus - sąveikos epi
zodus - vyksta tuomet, kai individai tiesiogiai kreipia dėmesį į tai,
ką sako ar daro kitas asmuo arba kiti asmenys.
8. Socialines sąveikas dažnai galima tirti, taikant dramaturginį modelį.
Socialinės sąveikos tiriamos, tarsi jų dalyviai būtų aktoriai scenoje,
apsupti dekoracijų bei rekvizito. Kaip ir teatrui, skirtingiems socia
linio gyvenimo kontekstams būdingos aiškios ribos, skiriančios sce
ną (tai, kas priešakyje) ir užkulisius, kur aktoriai rengiasi vaidini
mams ir po jų ilsisi.
9. Asmeninę erdvę apibrėžia atstumas, kurį tarpusavyje palaiko indivi

dai, įsitraukę ar įtraukti į socialinę sąveiką. Įvairios kultūros skirtin
gai supranta asmeninę erdvę.
10. Visos socialinės sąveikos turi savo vietą laike ir erdvėje. Norėdami
išnagrinėti, kaip mūsų kasdieniai gyvenimai „skirstomi zonomis“ ir
laike, ir erdvėje, turime pažiūrėti, kaip vienokia ar kitokia veikla vyksta
aiškiai apibrėžtu metu ir kaip kartu atitinkamai judama erdvėje.
11. Moderniosioms visuomenėms itin būdingos netiesioginės tarpasme
ninės sąveikos, kai apskritai nėra buvimo kartu. Dėl to kyla vadina
moji artumo trauka - polinkis geisti asmeniško susitikimo, kai tik
įmanoma. Buvimo kartu situacijos teikia kur kas daugiau, įvairesnės
ir platesnės informacijos apie žmonių mintis, jausmus ir nuoširdu
mą, negu netiesioginio bendravimo formos.
1. Ar butų įmanomas socialinis gyvenimas, jei visuomenės nariai netu Pasvarstykite dar kartą
rėtų bendrųjų supratimo pagrindų prielaidų?
2. Kaip turistas galėtų pamatyti jūsų miestelį ar miestą kitokį, negu ma
tote jūs?
3. Kaip lengvai klasėje pavyktų įgyvendinti sąveikos chuliganizmą?
4. Kaip atrodote, kai „pasitikite savimi“?
5. Kokios strategijos griebiasi moterys kavinėse ir baruose, kad paro
dytų, jog nori likti vienos?
6. Ar elektroninis bendravimas gali pavaduoti betarpišką sąveiką?
Peter Berger and Thomas Luckmann. The Sočiai Construction of Rea- Papildoma literatūra
lity: A Treatise in the Sociology of Knowledge. - Garden City, N. Y.: Doub-
leday, 1966.
Stanley Cohen and Laurie Taylor. Escape Attempts: The Theory and Prac-
tice of Resistance to Everyday Life. —2nd edn, London: Routledge, 1995.
Erving Goffman. Behaviour in Public Places. - New York: Free Press,
1963.
Erving Goffman. The Presentation of the Self in Everyday Life. - Har-
mondsworth: Penguin, 1969.
Phil Manning. Erving Goffman and Modern Sociology. - Cambridge: Po-
lity, 1992.
110 4 SKYRIUS
Interneto nuorodos Ethno/CA News (online resource for ethnomethodology and conversation
analysis)
http://www.pscw.uva.nl/emca/bib90’s.htm
Society for the Study of Symbolic Interaction

http://sun.soci.niu.edu/~sssi
Lyčių skirtybės 113
Lyčių nelygybės koncepcijos 117
Moteriškumai, vyriškumai
ir santykiai tarp lyčių 122
Žmogaus seksualumas 127
Homoseksualumas 132
Prostitucija 136
Išvados: lytis ir globalizacija 139
Temos santrauka 140
5 skyrius. Lytis ir seksualumas
Ką reiškia būti vyru? Ką reiškia būti moterimi? keitusiems lytį asmenims Britanijos valdžia leidžia
Galbūt manote, jog buvimas vyru ar moterimi ga pakeisti daugumą dokumentų, tarp jų ir patvirti
liausiai susijęs su mūsų įgimta, biologine fizinio nančius asmens tapatybę. Tačiau ji netaiso vieno
kūno lytimi. Tačiau vyriškumo ir moteriškumo pri svarbiausių dokumentų - gimimo liudijimo, ku
gimtį, kaip ir daugelį kitų sociologus dominančių rio reikia norint visiškai įteisinti pakitusį indivi
dalykų, nelengva klasifikuoti. Pavyzdžiui, kai kurie do statusą. Daug transseksualų laiko šį dalyką es
žmonės jaučiasi gimę ne savo kūne, todėl gyveni minių žmogaus teisių klausimu.
mo kelyje siekia „ištaisyti padėtį“, pakeisdami lytį. Seksualiniai skirtumai daro tokią įtaką mūsų
Janeen Newham ir Davido Williso istorija pa gyvenimams, jog nė nekyla mintis, kad asmuo, bu
naši į tas, kurias išgyvena daugelis transseksua- vęs ,juo“, galėtų virsti „ja“. Paprastai šių skirtu
lų, iškentusių lyties keitimo operacijas, kad virstų mų netgi nepastebime - būtent todėl, kad jie per
žmonėmis, kuriais save laiko. Vis dėlto šis atvejis smelkia kone viską. Su mumis jie suauga nuo pat
ypatingas, nes juodu yra pirmoji susituokusi trans- pirmųjų gyvenimo žingsnių. Socialinės lyties iden
seksualų pora Britanijoje. titeto sampratos, taip pat seksualinės nuostatos bei
Janeen gimė berniuku, bet labai anksti ją ėmė su jomis susiję polinkiai susiklosto ankstyvojoje
trikdyti noras būti mergaite. Metams bėgant, ji jau vaikystėje, taigi suaugusiems visa tai atrodo jau
tė, kad jos kūnas darosi jai vis svetimesnis. Janeen savaime suprantama. Bet socialinė lytis ne tik eg
vedė, šeimoje gimė du vaikai, bet ji ir toliau ka zistuoja: pasak kai kurių sociologų, kasdienėse są
mavosi patekusi į svetimo kūno spąstus. Davidas veikose su kitais mes visi ją „kuriame“. Transsek-
gimė mergaite, bet visą vaikystę jautėsi esąs už sualams, pakeitusiems savo statusą kaip Janeen ir
slėptas vyras. Pasak Davido, šis jausmas taip trik Davidas, tenka mokytis kurti lytį kasdieniame gy
dė, jog kartais jis trokšdavo apskritai neturėti kū venime. Socialinė lytis ženklina visus mūsų bū
no. Galiausiai norėdami įveikti tai, ką Janeen va ties aspektus, pradedant balso tonu, gestais bei ju
dina „siaubinga gamtos klaida“, ir vienas, ir ki desiais ir baigiant elgsenos normomis. Per dieną
tas ryžosi pakeisti lytį. Jie iškentė ilgą gydymosi tūkstančiu mažyčių poelgių mes socialiai repro
procesą, apimantį hormonų terapiją bei operaci dukuojame - kuriame ir perkuriame - lytį.
jas (Neustatter, 1999). Janeen ir Davido istorija susijusi su klausimu,
Janeen ir Davidas susitiko organizacijoje, ko kurį itin gyvai svarsto lyties bei seksualumo so
vojančioje už transseksualų teises. Laikui bėgant ciologija. Mokslininkai nesutaria, kaip stipriai ir
jie pajuto stiprų ryšį. Panorę oficialiai įteisinti savo ilgai įgimtos biologinės savybės daro įtaką mūsų
partnerystę ir susituokti, jie sužinojo, kad Britani socialinės lyties identitetams ir seksualiniam
jos įstatymai neleidžia pakeitusiems lytį žmonėms gyvenimui. Šiame skyriuje panagrinėsime žmogaus
tapti vyru ir žmona. Santuokoje oficialiąja buvo seksualinės elgsenos kilmę, taip pat sudėtingą sek
laikoma lytis, nurodyta gimimo liudijime. Janeen sualumo - žmogaus seksualinių modelių - ir sek
ir Davidas susituokė Danijoje. Šioje šalyje pakeista sualinių skirtumų pobūdį. Moderniosiose visuo
lytis nekliudė tradicinei vedybų ceremonijai. Pa menėse seksualumas, kaip ir daugelis kitų daly
LYTIS IR SEKSUALUMAS 113
kų, pastebimai kinta, o tai savo ruožtu veikia dau kreipsime dėmesį į teorijas, kurios svarbiausiu da
gumos mūsų jausminį gyvenimą. Iš pradžių su šiais lyku laiko socializaciją ir lyties vaidmenų moky
pokyčiais ir susipažinsime, o skyriaus pabaigoje mąsi. Pagaliau apsvarstysime mokslines idėjas, ku
pasistengsime išsiaiškinti jų platesnę reikšmę. rių šalininkai mano, kad nei socialinė, nei biologinė
Tačiau pirmiausia apžvelgsime, kaip mokslinin lytis neturi jokio biologinio pagrindo ir abu kon
kai bandė aiškinti vyrų ir moterų skirtybes. Socio struojami tik socialiai.
logus nepaprastai domina socialinės lyčių skirty
bės, kadangi jos glaudžiai siejasi su nelygybės ir Lytis ir biologija: natūralios skirtybės
galios visuomenėje klausimais. Nepaprasti poky
Kiek labiau biologinė lytis lemia moterų ir vyrų
čiai, XX a. aštuntajame dešimtmetyje paskatinti elgsenos skirtybes negu socialinė? Kitaip tariant,
moterų sąjūdžio, įkvėpė naujas pastangas supras kiek tas skirtybes skatina biologinis nepanašumas?
ti, kaip mūsų visuomenėse kuriami, palaikomi ir
Kai kurie autoriai teigia, jog vyrų ir moterų elg
transformuojami socialiniai lyčių modeliai ir ne
senos skirtybės yra įgimtos, atsiradusios dėl bio
lygybė. Lyčių ir seksualumo studijos - vienas spar loginių žmogaus savybių - pradedant hormonais
čiausiai besiplečiančių ir itin įdomių šiuolaikinės bei chromosomomis ir baigiant smegenų apimti
sociologijos matmenų.
mi bei genetika. Pasak jų, tam tikras šių skirty
bių formas galima pastebėti bet kurioje kultūro
Lyčių skirtybės je, vadinasi, daugumai visuomenių būdingos socia
linės lyčių nelygybės priežastys - biologiniai vei
Pradžioje išsiaiškinkime vyrų ir moterų skirtybių ksniai. Šie tyrinėtojai greičiausiai atkreips dėme
kilmę. Lyčių identitetu ir jais pagrįstų socialinių sį į faktą, kad beveik visose kultūrose medžiokle
vaidmenų formavimasis aiškinamas remiantis prie ir karyba daugiau užsiima vyrai negu moterys. Ar
šingais požiūriais. Iš tiesų ginčijamasi dėl to, kiek iš tikrųjų šis faktas, klausia jie, nerodo, kad vy
ir kaip šį procesą veikia mokymasis: nagrinėda rai turi biologiškai pagrįstą polinkį į agresyvumą,
mi lyčių skirtybes, vieni mokslininkai labiau ne kurio stinga moterims?
gu kiti pabrėžia socialinius poveikius. Toks argumentas neįtikina daugelio tyrinėtojų.
Prieš aptariant šiuos prieštaringus požiūrius, vis Pasak jų, vyrų agresyvumo lygis įvairiose kultūro
dėlto reikia iš esmės atskirti biologinę ir socialinę se labai skiriasi, o moterų pasyvumo ar klusnumo
lytį. Apskritai biologinės lyties terminu sociolo vienose kultūrose tikimasi labiau negu kitose (El-
gai apibrėžia anatomines bei fiziologines vyro ir shtain, 1987). Kritikai nurodo, kad „biologinių
moters kūnų skirtybes. Ir priešingai - socialinę lytį skirtybių“ teorijos dažnai grindžiamos gyvūnų elg
apibūdina psichologinės, socialinės bei kultūrinės senos duomenimis, bet kur kas mažiau remiasi ant
vyrų ir moterų skirtybės. Socialinė lytis susijusi ropologiniais ir istoriniais žmonių elgsenos įrody
su visuomenės sukonstruotomis vyriškumo bei mo mais, kurie atskleidžia variacijas laiko ir vietos at
teriškumo sampratomis ir nebūtinai yra tiesioginis žvilgiu. Jie dar priduria, kad didesnį ar mažesnį
individo biologinės lyties padarinys. Iš esmės svar tam tikros savybės universalumą nebūtinai lemia
bu atsieti biologinę ir socialinę lytį, nes daugelis jos biologinė prigimtis; tokias savybes taip pat gali
vyrų ir moterų skirtybių yra ne biologinės kilmės. sukurti ir bendrojo pobūdžio kultūriniai veiksniai.
Sociologinės lyčių skirtybių bei nelygybių in Pavyzdžiui, daugumoje kultūrų beveik visos mo
terpretacijos prieštaringai atsako į šį biologinės ir terys didelę gyvenimo dalį skiria vaikų globai, to
socialinės lyties klausimą. Toliau panagrinėsime dėl negali nuolatos medžioti ar kariauti.
tris bendrąsias koncepcijas. Pirmiausia apžvelgsi Nors negalima išsyk atmesti hipotezės, esą vyrų
me argumentus, teigiančius, jog vyrų ir moterų elg ir moterų elgsenos modelius lemia biologiniai veik
senos skirtumai turi biologinį pagrindą. Vėliau at sniai, tačiau, kita vertus, beveik šimtmetį trukusios
114 5 SKYRIUS
šio poveikio fiziologinės kilmės paieškos vis dėlto nalistų požiūrį, socializacijos veiksniai padeda pa
buvo nesėkmingos. Nėra jokių įrodymų, kad esama laikyti socialinę tvarką, prižiūrėdami, kad naujų
sąsajų tarp tokių biologinių veiksnių ir sudėtingų kartų lyčių socializacija vyktų sklandžiai.
socialinių elgsenų, kurias demonstruoja vyrai ir Ši nelanksti seksualinių vaidmenų ir socializa
moterys (Connell, 1987). Teorijos, pasak kurių in cijos interpretacija sulaukė įvairiapusiškos kriti
dividai tiesiog paklūsta tam tikros rūšies įgimtiems kos. Nemažai autorių teigė, kad lyčių socializa-
polinkiams, neigia gyvybiškai svarbų socialinės są cijai nėra būdingas sklandumas: skirtingi „veiks
veikos vaidmenį formuojant žmogaus elgseną. niai“, tokie kaip šeima, mokykla ir vienmečių bei
draugų grupės, gali nesutarti viena su kita. Be to,
socializacijos teorijos ignoruoja individų gebėji
Lyčių socializacija mą atmesti ar modifikuoti socialinius lūkesčius,
susijusius su seksualiniais vaidmenimis. Pavyz
Dar vienas būdas, kuriuo galima remtis norint su
prasti lyčių skirtybių prigimtį, yra tirti lyčių so- džiui, Connellis teigia:
cializaciją - lyčių vaidmenų mokymąsi, padedant „S ocia liza cijo s v eik sn ia i“ n egali m echaniškai paveikti
socialiniams veiksniams, tokiems kaip šeima ar ži- au gan čio asm en s. Iš tiesų j ie tiktai k v iečia vaik ą tam
niasklaida. Tokia traktuotė skiria biologinę ir socia tikrom is są ly g o m is dalyvau ti so c ia lin ėje v eik lo je . Š is
linę lytį - kūdikis gimsta, turėdamas pirmąją, o vė kvietim as gali būti, ir dažnai būna, priverstinis - j į lydi
liau susikuria antrąją. Per sąlyčius su įvairiais - ir didžiulis spaudim as priimti, nė neužsim enant apie alter
pirminiais, ir antriniais - socializacijos veiksniais, n a ty v a s ... V is d ėlto vaikai atm eta šį k vietim ą, tik s
vaikai palengva intemalizuoja socialines normas liau tariant, iešk o sa v o k e lio į ly č ių teritoriją. Jie gali
ir lūkesčius, kurie, manoma, susiję su jų biologine atsisak yti h e te r o se k su a lu m o ... im ti derinti v y rišk u o
lytimi. Lyčių skirtybes lemia ne biologija - jas kuria sius ir m oteriškuosius elem entus, pavyzdžiui, mergaitės
kultūra. Remiantis šiuo požiūriu, lyčių nelygybė m okyk loje prim ygtinai reikalauja konkurencinio spor
atsiranda todėl, kad vyrai ir moterys socializuoja- to. Jie taip pat gali pradėti d v ily p į gyven im ą: p a v y z
mi rengiant juos skirtingiems vaidmenims. džiui, berniukai būdami vieni apsivelka m oteriškus dra
Lyčių socializacijos teorijas palankiai vertina b u žiu s. Dar j ie gali kurti fantazijų p asaulį, p riešin gą
funkcionalistai, kurių nuomone, berniukai ir mer jų įprastai banaliai v eik lai tik rovėje.“ (C on n ell, 1987)
gaitės mokosi „seksualinių vaidmenų“ bei juos ly
dinčių vyro ir moters identitetu - vyriškumo ir mo Svarbu atminti, kad žmonės nėra pasyvūs objek
teriškumo (žr. toliau, p. 117-119, „Funkcionaliz tai, tiesiogiai perimantys lytinį „programavimą“,
mo požiūriai“). Vykstant šiam procesui, vaikų kaip teigia kai kurie sociologai. Žmonės aktyviai
veiksmus reguliuoja teigiamos ir neigiamos sank patys kuria bei modifikuoja savo vaidmenis. Vi
cijos - socialiai taikomos prievartos priemonės, suminis seksualinių vaidmenų traktuotės taikymas
kurios atlygina už tam tikrą elgseną arba ją var vertintinas skeptiškai, nors, kita vertus, nemažai
žo. Pavyzdžiui, mažą berniuką galima paskatinti tyrimų parodė, kad lyčių identitetai tam tikru mastu
pagyrimu („Koks tu drąsus berniukas!“) arba su yra socialinių įtakų padarinys.
varžyti nepritarimu („Berniukai nežaidžia su lė Socialinės įtakos daugeliu skirtingų kanalų vei
lėmis“). Šitoks teigiamas ar neigiamas spaudimas kia lyties identitetą; netgi tėvams, nusprendusiems
padeda berniukams ir mergaitėms išmokti ir pri auklėti savo vaikus, jų nediskriminuojant pagal ly
imti biologinės lyties vaidmenis, kurių iš jų lau tį, pasirodo, sunku įveikti esamus lyties mokymosi
kiama. Jei individo lytinė veikla nesutampa su jo modelius (Statham, 1986). Pavyzdžiui, tėvų ir vai
ar jos biologine lytimi - kitaip tariant, jis (ar ji) kų sąveikų tyrimai atskleidė, kad tėvų ir motinų
yra deviantas - tai aiškinama netinkamu ar nesi- elgesys su berniukais ir mergaitėmis aiškiai sky
stemingu socializacijos procesu. Pagal šį funkcio- rėsi net ir tuomet, kai patys tėvai manė, kad abiem
Lyties identitetas: dvi teorijos

Dviejose pagrindinėse teorijose, aiškinančiose lyties pradinių iki vidurinių mokyklos klasių, vaiko gyveni
identiteto formavimąsi, kalbama apie emocinę vaikų me būna svarbiausios tos pačios lyties bendramin
ir jais besirūpinančiųjų tarpusavio dinamiką. Pagal čių grupės.
šias dvi koncepcijas lyčių skirtybės yra ne biologinio Freudo požiūriams ypač prieštaravo feminizmo
polinkio rezultatas, o „nesąmoningai“ formuojasi pa šalininkai, taip pat ir daug kitų autorių (Mitchell, 1973;
čioje gyvenimo pradžioje. Coward, 1984). Pirma, atrodo, jog Freudas sociali
nę lytį per daug tapatino su genitalijų suvokimu; čia
Sigmundo Freudo lyčių raidos teorija tikrai dalyvauja ir kiti, subtilesni, veiksniai. Antra, ši
teorija yra grindžiama samprata, kad varpa yra vir
Turbūt įtakingiausia - ir prieštaringiausia - yra Sig
šesnė už vaginą, kuri įsivaizduojama tiesiog kaip vy
mundo Freudo lyties identiteto atsiradimo teorija. Pa
riškojo organo nebuvimas. O kodėl moteriškų geni
sak Freudo, kūdikiai ir maži vaikai apie lyčių skirty
talijų negalima laikyti viršesnėmis už vyriškas? Tre
bes sprendžia pagal varpos buvimą arba nebuvimą.
čia, Freudas tėvą laiko svarbiausiu drausminančiu
,Aš turiu varpą“ yra teiginys, atitinkantis pasakymą
veiksniu, kai tuo tarpu daugelyje kultūrų motina vai
„aš esu berniukas“, o teiginys „aš esu mergaitė“ reiš
dina kur kas svarbesnį vaidmenį taikant drausmines
kia „aš neturiu varpos“. Freudas atsargiai teigia, kad
sankcijas. Ketvirta, Freudas mano, kad lytinio elgesio
čia kalbama ne vien tik apie anatomines skirtybes;
daugiausia mokomasi ketvirtaisiais ar penktaisiais gy
varpos buvimas ar nebuvimas simbolizuoja vyrišku
venimo metais. Dauguma vėlesnių autorių pabrėžia
mą arba moteriškumą.
ankstesnio mokymosi, pradedant kūdikystės laikotar
Pagal šią teoriją, maždaug ketverių ar penkerių
piu, svarbą.
metų amžiaus berniukas jaučia grėsmę dėl to, kad
tėvas reikalauja drausmės bei savarankiškumo, įsi
Nancy Chodorovv lyčių raidos teorija
vaizduodamas, kad tėvas nori pašalinti jo varpą. Iš
dalies sąmoningai, tačiau daugiausia nesąmoningai, Nors daugelis autorių, tyrinėdami lyties raidą nau
berniukas savo tėvą laiko varžovu, siekiant motinos dojosi Freudo traktuote, paprastai jie šią traktuotę pa
meilės. Slopindamas savo erotinius jausmus motinai grindiniais atžvilgiais modifikuodavo. Viena iš tokių
ir pripažindamas tėvą kaip viršesnę būtybę, berniu autorių yra sociologė Nancy Chodorovv (1978,1988).
kas ima tapatinti save su tėvu ir pradeda suvokti sa Chodorovv teigia, kad mokymasis jaustis vyru ar mo
vo vyriškąjį identitetą. Berniukas liaujasi mylėjęs sa terimi kyla iš kūdikio prisirišimo prie savo tėvų nuo
vo motiną dėl nesąmoningos baimės, kad tėvas jį iš pat mažens. Ji kur kas labiau negu Freudas pabrė
kastruos. Antra vertus, mergaitės, manoma, kanki žia motinos, o ne tėvo svarbą. Vaikui būdinga emo
nasi iš „pavydo dėl varpos“, nes jos neturi matomo ciškai prisirišti prie motinos, nes jos įtaka gyvenimo
organo, kuris išskiria berniukus. Mažos mergaitės pradžioje neabejotinai būna pati svarbiausia. Tam tik
akyse motina nuvertėja, nes taip pat neturi varpos ir ru momentu šį prisirišimą būtina nutraukti, kad atsi
negali jos suteikti. Kai mergaitė sutapatina save su rastų individualus savęs pojūtis - reikia, kad vaikas
motina, ji nuolankiai pripažįsta, kad yra „antrarūšė“. taptų mažiau priklausomas.
Kai ši fazė pasibaigia, vaikas jau būna išmokęs Chodorovv teigia, kad šis berniukų ir mergaičių ato
nuslopinti savo erotinius jausmus. Pasak Freudo, lai trūkio procesas vyksta skirtingai. Mergaitės išlieka ar
kotarpis maždaug nuo penkerių metų amžiaus iki lyti timesnės motinai - jos, pavyzdžiui, ir toliau geba ap
nės brandos yra latentinis - seksualinę veiklą būdin sikabinti, pabučiuoti motiną ir ją mėgdžioti. Dėl to,
ga laikinai atidėti, kol su lytiniu brendimu susiję bio kad nuo motinos griežtai neatitrūksta, mergaitė, o vė
loginiai pokyčiai iš naujo tiesiogiai neatgaivina eroti liau suaugusi moteris susikuria tokį savęs pojūtį, ku
nių troškimų. Latentiniu laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo ris ją labiau sieja su kitais žmonėmis. Todėl yra di-
116 5 SKYRIUS
desnė tikimybė, kad mergaitės identitetas susilies ar apibrėžia pirmiausia per santykius. Vyrai šiuos po
ba taps priklausomas nuo kito identiteto: iš pradžių reikius būna nuslopinę, taigi priima labiau manipulia
motinos, o vėliau - vyro. Pasak Chodorovv, tai formuo cinę laikyseną pasaulio atžvilgiu.
ja moterų jautrumo ir emocinės užuojautos savybes. Chodorovv darbas buvo visaip kritikuojamas. Pa
Berniukai pradeda save suvokti, radikaliau išsi vyzdžiui, Janet Sayers teigė, kad Chodorovv nepa
žadėdami savo ankstesnio artumo su motina, ir vy aiškina moterų kovos, siekiant, ypač dabartiniais lai
riškumo supratimą kuria iš to, kas nėra moteriška. kais, tapti savarankiškomis ir nepriklausomomis (Sa
Jie išmoksta būti ne „bailiukais" ir ne „mamyčiukais". yers, 1986). Autorė nurodo, kad moterys (ir vyrai) pa
Dėl to berniukams palyginti nekaip sekasi artimai su gal savo psichologinę sandarą yra labiau prieštarin
sisieti su kitais; jie sukuria būdus vertinti pasaulį ana- gi, negu daroma prielaida Chodorovv teorijoje. Mote
litiškiau. Berniukai ima laikytis aktyvesnio požiūrio į riškumas gali slėpti agresyvumą arba perdėtą pasiti
savo gyvenimą, pabrėždami laimėjimus, tačiau jie jau kėjimą savimi, kurie atsiskleidžia tik netiesiogiai, slap
būna nuslopinę gebėjimą suprasti savo bei kitųžmo- ta arba tam tikruose kontekstuose (Brennan, 1988).
niųjausmus. Chodorovv taip pat buvo kritikuojama už siaurą šei
Freudo akcentus Chodorovv tam tikru mastu su mos koncepciją, kurią ji pagrindė modeliu, būdingu
keičia vietomis. Vyriškumą, o ne moteriškumą api vidurinei klasei priklausantiems baltiesiems. Kas, pa
brėžia netektis, atimtas tęstinis artimas ryšys su mo vyzdžiui, nutinka vienišo tėvo ar motinos namų ūkiuo
tina. Vyriškas identitetas formuojamas atsiskiriant; to se arba šeimose, kuriose vaikais rūpinasi daugiau
dėl vyrai vėliau nesąmoningai jaučia pavojų savo negu vienas suaugęs žmogus?
identitetui, jei užmezga artimus emocinius santykius Ši kritika nesumenkina Chodorovv idėjų. Jos išlie
su kitais. Antra vertus, moterys jaučia, kad artimo ry ka svarbios. Autorės idėjos mus daug ko išmoko apie
šio su kitu žmogumi nebuvimas kelia grėsmę jų savi moteriškumo prigimtį ir padeda suprasti, iš kur kilo
garbai. Dėl moterų atliekamo pagrindinio vaidmens reiškinys, vadinamas vyrų nejausmingumu - kliūti
ankstyvojoje vaikų sočiaiizacijoje šie modeliai yra per mi, kurią patiria vyrai, atskleisdami savo jausmus ki
duodami iš kartos į kartą. Moterys save išreiškia ir tiems.
atvejais su jais elgiasi vienodai. Žaislai, paveiks Akivaizdu, kad lyčių socializacija yra labai ga
lėlių knygelės ir televizijos programos, su kuriais lingas procesas, o bandymai ją atmesti gali žlug
susipažįsta maži vaikai, turi tendenciją pabrėžti ti. Sykį „priskyrusi“ lytį visuomenė tikisi, kad in
skirtumus tarp vyro ir moters požymių. Dabar pa dividai elgsis kaip „moterys“ ir „vyrai“. Iš tiesų
dėtis šiek tiek keičiasi, bet vis dėlto daugumoje kasdieniame gyvenime įprasta šiuos lūkesčius pa
vaikiškų knygelių, pasakų, televizijos programų bei tenkinti ir atkurti (Lorber, 1994; Bourdieu, 1990).
kino filmų veikia daugiau vyriškų negu moteriš
kų personažų. Vyriškiems personažams būdingi ak Socialinis biologinės
tyvesni, kupini nuotykių vaidmenys, o moterys ir socialinės lyties konstravimas
dažniau vaizduojamos pasyvios, lūkuriuojančios, Pastaraisiais metais vis daugiau sociologų ima kri
besirūpinančios namais (Weitzman et ai., 1972; tikuoti socializacijos bei lyčių vaidmenų teorijas.
Zammuner, 1987; Davies, 1991). Feminizmo ty Pasak jų, biologinės lyties nereikėtų laikyti bio
rinėtojai parodė, kaip kultūros ir medijų produk logiškai determinuotu, o socialinės lyties - per kul
tai, siūlomi jaunimo auditorijoms, įkūnija tradici tūrą išmoktu dalyku. Ir biologinę, ir socialinę lytį
nius požiūrius į lytį, taip pat į lūkesčius dėl mer derėtų priskirti socialiai sukurtiems dariniams. Ta
gaičių ir berniukų tikslų bei siekių pobūdžio. čiau negana, kad lytis yra vien tik socialinis kū
rinys, stokojantis nekintamos „esmės“ - sociali individai ir grupės, daro stiprią įtaką vaidmenims,
nės jėgos veikia ir visaip formuoja bei keičia netgi kuriuos jie atlieka socialinėse institucijose - nuo
patį žmogaus kūną. Galime suteikti savo kūnams namų ūkio iki valstybės. Nors įvairiose kultūrose
prasmes, kurios meta iššūkį tam, ką įprasta laikyti vyrų ir moterų vaidmenys skiriasi, tačiau nežino
„natūralumu“. Individai gali pasirinkti ir pagal savo me tokių visuomenių, kuriose moterys būtų galin
norą formuoti bei performuoti savo kūną - pra gesnės už vyrus. Paprastai vyrų vaidmenys labiau
dėdami mankšta, dieta, išdurtomis skylutėmis pa vertinami ir geriau atlyginami negu moterų: be
puošalams ar savita apranga ir baigdami plastine veik kiekvienoje kultūroje moterys pirmiausia at
chirurgija bei lyties keitimo operacijomis. Techno sako už vaikų auginimą ir namų ūkio darbus, o
logija nutrina mūsų fizinių kūnų ribas. Todėl tęsda vyrams tradiciškai tenka atsakomybė aprūpinti šei
mi mintį galime teigti, kad žmogaus kūnas ir biolo mą. Dėl dominuojančio darbo pasidalijimo pagal
giniai požymiai nėra „duotybės“, priešingai, - juos lytį vyrai ir moterys turėjo prisiimti padėtis, ne
lemia žmogiškasis veiksnumas ir asmeniniai pasi lygias galios, prestižo ir turtų atžvilgiu.
rinkimai skirtinguose socialiniuose kontekstuose. Nors įvairiose pasaulio šalyse moterys išsiko
Žvelgdami tokiu rakursu, autoriai, telkiantys dė vojo daugiau teisių, lyčių skirtybės ir toliau lieka
mesį į lyčių vaidmenis bei vaidmenų mokymąsi, socialinės nelygybės pagrindas. Lyčių nelygybės
numanomai pripažįsta, kad lyčių skirtybės turi bio tyrimai bei aiškinimai sociologams rūpi labiausiai.
loginį pagrindą. Socializacijos koncepcijos šalinin Aiškinant, kodėl vyrai taip ilgai stelbia moteris
kų nuomone, biologinis lyčių skirtingumas sutei ekonomikos, politikos, šeimos ir kitose srityse, bu
kia struktūrą, kuri „kultūriškai išpuoselėjama“ pa vo pateikta daug teorinių požiūrių. Šiame skyriu
čioje visuomenėje. Priešingai mano teoretikai, bio je apžvelgsime pagrindines teorines kryptis, ku
loginę ir socialinę lytį laikantys socialiai sukur rios lyčių nelygybės kilmę aiškina visuomenės lyg
tais dariniais, todėl atmetantys bet kokį biologinį meniu, o diskusiją dėl lyčių nelygybės savitose ap
lyčių skirtingumo pagrindą. Pasak jų, lyties identi linkose ir institucijose paliksime kitiems skyriams
tetu raiška susijusi su visuomenėje suvokiamais (žr. tekstą rėmeliuose kitame puslapyje).
seksualiniais skirtumais ir savo ruožtu padeda šiuos
skirtumus formuoti. Pavyzdžiui, visuomenė, ku Funkcionalizmo požiūriai
rioje vyriškumo idėjas išreiškia fizinė jėga ir „kie Kaip sužinojome pirmame skyriuje, fimkcionalistai
ta“ laikysena, skatina vyrus puoselėti atitinkamą visuomenę laiko tarp savęs susijusių dalių siste
kūno įvaizdį bei manieras. Kitaip tariant, lyties ma, kuri, jei tik išlaiko pusiausvyrą, sklandžiai vei
identitetai ir seksualiniai skirtumai neatsiejamai su kia kurdama socialinį solidarumą. Taigi funkcio-
sijungia individualiuose žmonių kūnuose (Connell, nalistų ir funkcionalizmo paskatinti požiūriai į ly
1987; J. Butler, 1999; Scott ir Morgan, 1993). čių problemas siekia parodyti, kad lyčių skirtybės
prisideda prie socialinio stabilumo ir integracijos.
Lyčių nelygybės koncepcijos Nors kadaise tokie požiūriai turėjo nepaprastai tvir
tą paramą, jie buvo ir smarkiai kritikuojami dėl
Matėme, jog lytis yra socialiai sukurta samprata, to, kad neigia socialines įtampas, į pirmą vietą iš
kuri vyrams ir moterims priskiria nevienodus so keldami konsensą, taip pat skelbę konservatyvų po
cialinius vaidmenis ir skirtingus identitetus. Ly žiūrį į socialinį pasaulį.
čių skirtybės taip pat tik retkarčiais būna neutra Mokslininkai, kurie save priskiria „natūralio
lios, priešingai - beveik visose visuomenėse ly mis skirtybėmis“ pagrįstai mąstymo mokyklai, lin
tis yra reikšminga socialinės stratifikacijos forma. kę teigti, kad darbo pasidalijimas tarp vyrų ir mo
Ji yra lemiamas veiksnys struktūrizuojant galimy terų turi biologinį pagrindą. Moterys ir vyrai at
bių ir gyvenimo šansų tipus, su kuriais susiduria lieka tuos darbus, kuriems geriausiai tinka biolo-
118 5 SKYRIUS
Lyčių nelygybės tyrinėjimas

Sociologai lyčių nelygybę apibrėžia kaip statuso, ga Moterys šeimoje: kalbama visame 7 skyriuje „Šei
lios ir prestižo, kuriuos vyrai ir moterys turi grupėse, mos“.
kolektyvuose ir visuomenėse, skirtumą. Mąstant apie
Moterys ir nusikalstamumas: „Lytis ir nusikaltimas“,
lyčių nelygybę tarp vyrų ir moterų, galima užduoti štai
8 skyriuje, p. 217.
tokius klausimus: ar vyrams ir moterims lygiai pasie
kiami vertingi visuomeniniai ištekliai, pavyzdžiui, Keitimasis vietomis klasių struktūroje: „Lytis irstra-
maistas, pinigai, galia ir laikas? Antra, ar vyrai ir motę^ tifikacija“, 10 skyriuje, p. 283.
rys turi panašius gyvenimo pasirinkimus? Ar vyrų bei Moterys ir biurokratija: „Lytis ir organizacijos“, 12
moterų vaidmenys ir veikla yra vertinami panašiai? skyriuje, p. 337.
Šiuos pamatinius klausimus apie lyčių nelygybę ke
liame daugelyje knygos vietų, nagrinėdami pagrindi Moterys darbo rinkoje: darbas ir šeima; darbo pa
nes temas, patraukusias sociologų dėmesį. Išsamiai sidalijimas namuose: „Moterys ir darbas“ bei „Dar
lyčių klausimai yra aptarti šiose knygos vietose: bas ir šeima“, 13 skyriuje, p. 364 ir 374.
Lyties klausimai kasdieniame gyvenime: „Lytis ir Švietimo pasekmės: „Lytis ir švietimas“, 16 skyriu
neverbalinis bendravimas“, 4 skyriuje, p. 93. je, p. 479.
Lyties sąlygojami sveikatos ir senėjimo skirtumai: Vaidmenys religinėje aplinkoje: „Lytis ir religija“, 17
„Lytis ir sveikata“, 6 skyriuje, p. 149. skyriuje, p. 502.
giškai. Antai antropologas George’as Murdockas tinius vaidmenis, o būtent - tapti šeimos maitin
manė, kad moterims praktiška ir tinkama daugiau tojais. Kadangi pastarajam vaidmeniui būdinga kel
sia dėmesio skirti namų bei šeimos pareigoms, o ti įtampą, emociškus ir puoselėtojiškus moterų po
vyrams - dirbti už namų ribų. Pasirėmęs tarpkul- linkius derėtų naudoti vyrams nuraminti ir kom
tūriniu tyrimu, apėmusiu daugiau kaip 200 įvai fortui suteikti. Šis papildomas darbo pasidalijimas,
rių visuomenių, Murdockas padarė išvadą, kad kilęs iš biologinio lyčių skirtingumo, užtikrintų šei
lyčių darbo pasidalijimas reiškiasi visose kultūrose mos vienybę.
(1949). Net ir nebūdamas biologinio „programa Kitą funkcionalistinį požiūrį į vaikų auginimą
vimo“ padariniu, jis yra logiškiausias pamatas vi siūlė Johnas Bowlby’s (1953), kurio teigimu, bū
suomenei organizuoti. tent motina yra lemiamas pirminės vaikų sociali-
Talcottui Parsonsui, žymiam funkcionalizmo zacijos veiksnys. Jei motinos nėra arba dar ma
mąstytojui, rūpėjo šeimos vaidmuo industrinėse vi žas būdamas vaikas nuo jos atskiriamas, jis patenka
suomenėse (Parsons ir Balęs, 1956). Jis ypač do į motiniškos priežiūros stygiaus būseną - vai
mėjosi vaikų socializacija ir manė, kad stabilios, kui gresia netinkamos socializacijos pavojus. Vė
palaikančios šeimos laiduoja sėkmingą socializa- liau gyvenime tai gali sukelti socialinių bei psi
ciją. Parsonso nuomone, šeima geriausiai veikia chologinių sunkumų, tarp jų ir antisocialinius bei
tuomet, kai darbo pasidalijimas aiškiai apibrėžtas psichopatinius polinkius. Bowlby’s tvirtino, kad
seksualiniu pagrindu, kai moterys imasi emociš vaiko gerovę ir psichinę sveikatą geriausiai gali
kai išraiškingų vaidmenų, suteikdamos vaikams užtikrinti artimas, asmeninis ir nuolatinis ryšys su
globą bei saugumą ir siūlydamos jiems jausminę motina. Jis pripažino, kad tuomet, kai motinos nė
paramą. Kita vertus, vyrai turėtų atlikti instrumen ra, ją gali pavaduoti „motina-pakaitas“, tačiau tei
gė, kad pavaduoti gali tik moteris. Tokia nuosta riuose apžvelgsime argumentus, kuriais remiasi
ta leidžia neabejoti mokslininko požiūriu, jog mo trys pagrindinės feminizmo kryptys - liberalioji,
tinystės vaidmuo akivaizdžiai skirtas moterims. radikalioji ir juodaodžių feminizmo teorinė kryptis.
Bowlby’o motiniškos priežiūros stygiaus teze kai
kurie sociologai naudojosi norėdami įrodyti, kad Liberalusis feminizmas
dirbančioms motinoms būdingas nedėmesingumas Liberalusis feminizmas lyčių nelygybes aiškina
savo vaikams. atsižvelgdamas į socialines ir kultūrines nuosta
tas. Priešingai radikaliajam feminizmui, liberalioji
Vertinimas srovė moterų pavaldumo nelaiko didesnės siste
mos ar struktūros dalimi. Tačiau ji atkreipia dė
Feminizmo šalininkai aštriai kritikavo teiginius, mesį į daugelį atskirų veiksnių, kurie skatina vy
esą lyčių darbo pasidalijimas yra biologiškai nu rų ir moterų nelygybę. Pavyzdžiui, liberaliajam fe
lemtas. Jie teigė, kad toks užduočių paskirstymas minizmui rūpi moterų diskriminavimas ir nevie
visuomenėje visiškai nėra natūralus ar neišvengia nodas jų vertinimas darbovietėse, švietimo įstai
mas dalykas. Jokios biologinės savybės neužker gose bei žiniasklaidoje. Šio požiūrio šalininkai lin
ta moterims kelio imtis vienokių ar kitokių dar kę telkti pastangas, kad vienodos moterų galimy
bų, tiesiog žmonės socializuojami taip, kad imtų bės būtų užtikrintos ir apsaugotos įstatymais bei
si kultūriškai tikėtinų vaidmenų. kitomis demokratinėmis priemonėmis. Jie laikosi
Nuolatos atsiranda nemažai įrodymų, kurie lei nuomonės, jog lygybės įtvirtinimas įstatymais yra
džia suabejoti motiniškos priežiūros stygiaus te reikšmingas žingsnis moterų diskriminavimui pa
ze - tyrimai parodė, kad tuomet, kai abu tėvai bent šalinti, todėl gyvai rėmė teisinę pažangą, tokią kaip
dalį laiko dirba ne namuose, vaikų auklėjimo pro Vienodo darbo užmokesčio ir Diskriminacijos dėl
cesas ir asmeninė raida iš tiesų pagerėja (žr. 13 lyties įstatymai. Liberalusis feminizmas siekia pa
skyrių „Darbas ir ekonominis gyvenimas“, p. 351). naudoti esamą sistemą ir laipsniškai įgyvendinti
Parsonso požiūrį į „ekspresyvias“ moteris vieno reformas. Šiuo atžvilgiu jo tikslai bei metodai nuo
dai puolė ir feministai, ir kiti sociologai, kurie to saikesni negu radikaliojo feminizmo, kviečiančio
kius požiūrius laikė moterų dominavimo namuo esamą sistemą išardyti.
se toleravimu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šei Nors per praėjusį šimtmetį liberaliojo feminiz
ma negalės sklandžiai veikti be „ekspresyvios“ mo mo šalininkai labai prisidėjo prie moterų galimybių
ters - šis vaidmuo populiarinamas veikiau todėl, didėjimo, tačiau kritikai juos kaltina dėl nesėkmių,
kad vyrams atrodo bene patogiausias. aiškinantis pagrindines lyčių nelygybės priežas
tis, taip pat dėl atsisakymo pripažinti sisteminį mo
Feminizmo požiūriai terų priespaudos visuomenėje pobūdį. Liberalusis
feminizmas telkia dėmesį į pavienius moteris žei
Feminizmo sąjūdis paskatino atsirasti daug teori džiančius trūkumus - moterų diskriminavimą, ne
jų, mėginančių išaiškinti lyčių nelygybes ir pateikti tolygų jų vertinimą, „stiklines lubas“,1nevienodą
programas toms nelygybėms įveikti. Lyčių nely atlygį už darbą, - todėl sukuriamas tik dalinis, frag
gybės klausimu feminizmo teorijos tarpusavyje mentiškas lyčių nelygybės vaizdas. Radikalusis fe
aiškiai skiriasi. Visiems feminizmo autoriams rū minizmas kaltina liberalųjį dėl moterų skatinimo
pi nelygi moterų padėtis visuomenėje, tačiau jie susitaikyti su savo nelygia padėtimi visuomenėje
labai įvairiai ją traktuoja. Konkuruojančios femi ir jos konkurenciniu pobūdžiu.
nizmo mokyklos lyčių nelygybes stengėsi aiškinti
įvairiais giliai įsišaknijusiais socialiniais procesais, 1 Šis terminas reiškia nerašytą požiūrį, esą moterims nede
tokiais kaip moterų diskriminavimas, patriarchi- ra užimti aukščiausių pareigų; taip apribojamos moterų ga
ja, kapitalizmas ir rasizmas. Tolesniuose posky lim ybės siekti karjeros. (Vert. past.)
120 5 SKYRIUS
Radikalusis feminizmas moterų priklausomybę. Moters „sudaiktinimas“ ži-

niasklaidos, mados ir reklamos priemonėmis pa
Radikaliajam feminizmui būdingas įsitikinimas, verčia moteris seksualiniais objektais, kurių pagrin
jog būtent vyrai yra atsakingi už moterų engimą
dinis vaidmuo - tenkinti ir linksminti vyrus.
ir tuo naudojasi. Ši feminizmo atšaka ypač domi
si patriarchijos - sisteminės vyrų viršenybės mo
terų atžvilgiu - analize. Patriarchija laikoma vi Žr. diskusijas poskyriuose „Lytis ir neverbalinis bend
suotiniu reiškiniu, gyvavusiu daugelį amžių ir įvai ravimas“, p. 93 ir .Asmeninė erdvė“, p. 104.
riose kultūrose. Radikalusis feminizmas dažnai su )
— -------------------------------------------------------------
telkia dėmesį į šeimą kaip į vieną iš pagrindinių Radikaliojo feminizmo šalininkai netiki, kad bū
moters priespaudos visuomenėje šaltinių. Šio po tų galima išlaisvinti moteris iš seksualinės prie
žiūrio šalininkai teigia, kad vyrai išnaudoja mo spaudos reformomis ar laipsniška kaita. Kadangi
teris, kliaudamiesi nemokamu moterų darbu na patriarchija yra sisteminis reiškinys, tai lyčių ly
muose. Taip pat vyrai, kaip grupė, kliudo mote gybę įmanoma pasiekti tik išardant patriarchinę
rims visuomenėje siekti galios ir įtakos. tvarką, teigia jie.
Radikaliojo feminizmo šalininkai skirtingai in Daugelis feminizmo teoretikų patriarchijos sam
terpretuoja patriarchiją, bet dauguma sutaria, kad pratą dažnai vartoja lyčių nelygybei paaiškinti. Pa-
ji tam tikra forma pasisavina moters kūną ir sek reikšdami, jog „tai, kas asmeniška, yra politiška“,
sualumą. Shulamith Firestone (1971), viena iš ra radikaliojo feminizmo šalininkai ypač atkreipė dė
dikaliojo feminizmo pradininkių, teigia, jog vyrai mesį į daugelį tarpusavyje susijusių moterų prie
kontroliuoja moterų vaidmenis gimdant ir auginant spaudos aspektų. Pabrėždami vyrų smurtą ir mo
vaikus. Kadangi biologiškai tik moterys gali gim terų sudaiktinimą, jie šiuos klausimus padarė pa
dyti, jos ima materialiai priklausyti nuo vyrų, kurie grindine diskusijų dėl moterų priklausomybės
joms suteikia apsaugą ir gyvenimo lėšas. Ši „bio ašimi.
loginė nelygybė“ socialiai organizuota branduo Tačiau radikaliojo feminizmo požiūriams ga
linėje šeimoje. Firestone, apibūdindama moterų so lima ir gerokai paprieštarauti. Svarbiausias prie
cialinę padėtį, kalba apie „klasę pagal lytį“ ir tei kaištas veikiausiai būtų dėl patriarchijos sampra
gia, kad moterys gali išsilaisvinti tik panaikinus tos, nes ji netinkama bendrajam moterų priespau
šeimą ir jai būdingus galios santykius. dos aiškinimui. Radikalusis feminizmas buvo lin
Kiti radikaliojo feminizmo šalininkai nurodo, kęs teigti, jog patriarchija gyvavo įvairiais istori
kad vyrų viršenybei iš esmės svarbi prievarta prieš jos laikotarpiais ir įvairiose kultūrose - vadinasi,
moteris. Šio požiūrio šalininkų teigimu, smurtas na ji yra visuotinis reiškinys. Tačiau kritikai nurodo,
muose, prievartavimas ir seksualinis priekabiavi kad tokia patriarchijos samprata nepalieka vietos
mas yra veikiau sisteminės moterų priespaudos da istorinėms ar kultūrinėms variacijoms. Ji taip pat
lys, o ne atskiri atvejai, turintys psichologines ar nepaiso svarbios įtakos, kurią moterų priklauso
kriminalines šaknis. Prie lyčių nelygybės priside mybės pobūdžiui gali daryti rasė, klasė ar etniš
da netgi kasdienio gyvenimo sąveikos - tokios kaip kumas. Kitaip tariant, patriarchijos negalima lai
neverbalinis bendravimas, išklausymo ir pertrau kyti visuotiniu reiškiniu; taip elgiantis, kyla bio
kimo būdai, patogi moterų savijauta viešumoje. Ap loginio redukcionizmo pavojus - visus lyčių ne
tariamojo požiūrio šalininkai dar priduria, jog po lygybės sudėtingumus aiškinti paprasta vyrų ir mo
puliarias grožio ir seksualumo sampratas moterims terų skirtybe.
primeta vyrai, norėdami sukurti tam tikrą moteriš Pastaruoju metu patriarchijos sampratą peržiū
kumo tipą. Pavyzdžiui, socialinės bei kultūrinės rėjo Sylvia Walby (žr. tekstą rėmeliuose). Ji teigia,
normos, pabrėžiančios liauną kūną, prieraišumą vy kad patriarchijos sąvoka tebėra vertinga ir naudin
rams ir rūpinimąsi jais, padeda amžinai išsaugoti ga kaip aiškinimo priemonė kituose kontekstuose.
Sylvia VValby: apmąstant patriarchinius ryšius

Patriarchinių ryšių samprata užima svarbiausią vietą mažesnį atlyginimą ir yra segreguojamos, sutei
daugelyje lyčių nelygybės interpretacijų, kurias patei kiant mažiau kvalifikuoto darbo viętas.
kia feministai. Kaip analitinis įrankis ši samprata bu • Patriarchinė valstybė. Savo politika ir prioritetais
vo kritikuojama už negebėjimą paaiškinti lyčių nely valstybė linkusi ginti patriarchinių ryšių sistemos
gybės pokyčių bei įvairovės. Kritikai teigia, jog iš tiesų interesus.
negalima kalbėti apie vienarūšę ir nekintančią prie • Vyrų smurtas. Nors dažnai manoma, kad vyrų
spaudos sistemą, gyvavusią per visą istoriją. Sylvia smurtas pasireiškia pavieniais atvejais, iš tiesų
VValby yra viena iš teoretikių, įsitikinusių, kad patriar jis vyksta pagal tam tikrus modelius ir yra sistemin
chinių ryšių sąvoka yra esminė, atliekant bet kurią ly gas. Moterys šį smurtą patiria nuolat ir tai joms
čių nelygybės analizę. Tačiau mokslininkė sutinka, kad tampa tarsi gyvenimo norma. Valstybė į šį reiškinį
didžioji kritikos dalis yra pagrįsta. Knygoje Theorizing žiūri pro pirštus ir atsisako kištis, išskyrus ypatin
Patriarchy, 1990 („Apmąstant patriarchinius ryšius“) gus atvejus.
VValby pateikia lankstesnį patriarchijos supratimo bū • Patriarchiniai seksualumo santykiai. Tai pasireiškia
dą negu jos pirmtakai. Ji palieka erdvės kaitai istori per „privalomąjį heteroseksualumą“ ir dvigubus
joje ir atžvalgoms į etnines bei klasines skirtybes. seksualinius standartus vyrams ir moterims (pa
Pagal VValby, patriarchiniai ryšiai yra „socialinių gal kuriuos yra taikomos skirtingos seksualinės
struktūrų ir veiklos sistema, kurioje vyrai dominuoja, elgsenos „taisyklės“).
engia ir išnaudoja moteris“ (1990:20). Ji patriarchinius • Patriarchinės kultūros institucijos. Daugybė įvai
ryšius ir kapitalizmą laiko skirtingomis sistemomis, ku rių institucijų bei praktikų - tarp jų žiniasklaida,
rios įvairiai tarpusavyje sąveikauja - kartais harmo religija ir švietimas - kuria moterų įvaizdžius, į jas
ningai, o kartais įtemptai - nelygu kokios istorinės są „žvelgdami patriarchiškai“. Šie įvaizdžiai daro įtaką
lygos. Autorė teigia, kad kapitalizmas apskritai pasi moterų identitetams ir nurodo priimtinus elgsenos
pelnė iš patriarchinių ryšių dėl lyčių darbo padalijimo. bei veikimo standartus.
Tačiau būta ir tokių momentų, kai kapitalizmas ir pa
VValby išskiria dvi patriarchinių ryšių formas. Priva
triarchiniai ryšiai susipriešindavo - pavyzdžiui, per ka
čioji patriarchijos forma - ta, kai moterims viešpatauja
rus. Tada gausybė moterų įsiliedavo į darbo rinką, todėl
namų ūkį valdantis individualus patriarchas. Tai yra at-
kapitalizmo ir patriarchinių ryšių sistemos interesai ne
skirties strategija, nes moterims iš esmės neleidžiama
sutapdavo.
dalyvauti viešajame gyvenime. Viešoji patriarchijos for
VValby išskiria šešias struktūras, per kurias patriar-
ma yra kolektyviškesnė. Moterys yra įtraukiamos į to
chija veikia. Mokslininkė pripažįsta tą ankstyvosios fe
kias viešąsias sritis, kaip politika ir darbo rinka, tačiau
ministinės teorijos silpnybę - tendenciją sutelkti dė
ir toliau segreguojamos turto, galios ir statuso atžvilgiu.
mesį į vieną „esminę“ moterų priespaudos priežastį,
VValby tvirtina, kad bent jau Britanijoje nuo kara
tokią kaip vyrų smurtas ar moters vaidmuo reproduk
lienės Viktorijos laikų iki dabar pasikeitė ir patriarchi
cijoje. Kadangi VValby rūpi, kaip giliai glūdi lyčių nely
nių ryšių mastas, ir forma. Mokslininkė pastebi, jog
gybės šaknys ir koks jos sąsajumas, ji mano, kad pa-
mažėjantis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, taip
triarchiją sudaro šešios nepriklausomos, tačiau tarpu
pat moterų švietimo laimėjimai rodo silpstant patriar
savyje sąveikaujančios struktūros.•
chinių ryšių galią, tačiau tai dar nėra ženklas, jog pa
triarchinių ryšių sistema nugalėta. Jei kitados moterų
• Gamybiniai santykiai namų ūkyje. Vyras (arba su priespauda daugiausia pasireikšdavo namuose, da
gyventinis) pasisavina nemokamo moters darbo bar ji išplito po visą visuomenę - moterys dabar yra
namuose, tokio kaip namų ruoša ar vaikų prie segreguojamos ir tampa priklausomomis visose viešojo
žiūra, vaisius. gyvenimo srityse. VValby kandžiai pastebi, kad išsilais
• Mokamas darbas. Darbo rinkoje moterims nelei vinusios iš namų jungo moterys dabar gali būti išnau
džiama dirbti tam tikros rūšies darbo, jos gauna dojamos visos visuomenės mastu (1990).
122 5 SKYRIUS
Juodaodžių feminizmas už piliečių teises palikimą, kuris veikia lyčių ne

Ar pateiktosios feminizmo atmainos vienodai ati lygybę juodaodžių bendruomenėse. Šie autoriai nu
tinka baltųjų ir nebaltųjų moterų patirtį? Dauge rodo, kad pirmosios juodaodės sufražistės palai
lis juodaodžių, taip pat besivystančių šalių femi- kė moterų teisių kampaniją, tačiau suvokė, kad ne
nistų tai neigia. Jie tvirtina, kad pagrindinės fe galima nepaisyti rasės klausimo: juodaodės mo
ministinės minties mokyklos neatsižvelgia į etni terys buvo diskriminuojamos dėl rasės ir lyties.
nę moterų skaidą, nes yra orientuotos į dilemas, Pastaraisiais metais juodaodžių moterų klausimai
su kuriomis susiduria baltosios moterys, daugiausia turi mažesnę reikšmę moterų išsilaisvinimo judė
priklausančios vidurinei klasei ir gyvenančios in jimui - iš dalies todėl, kad šių moterų identitetus
dustrializuotose visuomenėse. Šio požiūrio šalinin labiau veikė rasės, o ne moteriškumo sampratos.
kai teigia, kad nėra jokio pagrindo apibendrinti mo Hooks teigė, kad baltųjų feministų pamėgtos
terų priklausomybės teorijų, remiantis specifinės aiškinimo sistemos - pavyzdžiui, požiūris į šei
moterų grupės patirtimi. Be to, problemiška pati mą kaip į pagrindinį patriarchinių santykių rams
idėja išskirti „unifikuotą“ seksualinės priespaudos tį, - netaikytini juodaodžių bendruomenėms, ku
formą, kurią vienodai patiria visos moterys. riose šeima yra vienybės pagrindas atsilaikyti prieš
Nepasitenkinimas esamomis feminizmo apraiš rasizmą. Kitaip tariant, juodaodžių ir baltaodžių
komis suformavo juodaodžių feminizmą, orien moterų priespauda skiriasi.
tuotą į konkrečias juodaodžių moterų patirties pro Todėl juodaodžių feminizmo teorijos pabrėžia
blemas. Savo atsiminimų pratarmėje amerikiečių nuomonę, kad nė viena lyčių lygybės teorija, kuri
juodaodė feministė Bell Hooks teigia: neatsižvelgia į rasizmą, negali tinkamai paaiškinti
juodaodžių moterų priespaudos. Klasiniai matme
„D augelis fem inizm o m ąstytojų, rašydam i ir kalbėdami nys - tai dar vienas veiksnys, kurio negalima ne
apie m ergystę, tuojau pat m ėg sta nurodyti, kad ju o paisyti daugelio juodaodžių moterų atveju. Kai ku
daodės m ergaitės labiau ja u č ia sa v o vertę negu balta- rie juodaodžių feminizmo šalininkai tvirtina, kad
odės. D ažnai šis skirtum as nu statom as rem iantis tuo, jų teorijų stiprybę sudaro dėmesys rasės, klasės ir
kad ju od aod ės m ergaitės atk a k lesn ės, daugiau kalba, lyties problemų tarpusavio poveikiams. Pasak jų,
atrodo labiau savim i p a sitik in č io s. T ačiau tradicinia juodaodės moterys yra nuskriaustos daugeliu at
m e p ietietišk o stiliau s ju o d a o d ž ių g y v e n im e tikėtasi žvilgių - dėl savo odos spalvos, lyties ir klasinės
ir tebesitikim a, kad m ergaitės aiškiai dėstys savo m intis padėties. Kai šie trys veiksniai ima sąveikauti, jie
ir oriai laik ysis. M ū sų tėvai ir m okytojai visu om et ra vienas kitą paremia ir sustiprina (Brewer, 1993).
gin o m us tiesiai sto v ėti ir aišk iai k alb ėti. Š ie bruožai
turėjo p ak ylėti rasę į au k štesn ę pakopą. Jie nebūtinai
buvo su siję su m oters savigarb os form avim u . D rąsiai
Moteriškumai, vyriškumai
kalbanti m ergaitė v is tiek galėjo jau stis bevertė dėl n e
ir santykiai tarp lyčių
pakankam ai šv ie s io s o d o s sp a lv o s ar b a ltiesiem s n e Turint galvoje feminizmo susirūpinimą moterų pri
būdingų plaukų. Tai kin tam ieji, į kuriuos dažnai n eat klausomybe visuomenėje, vargu ar stebina faktas,
siž v e lg ia baltieji tyrin ėtojai, m atuodam i ju o d a o d žių kad dauguma ankstyvųjų lyčių tyrimų beveik be
m oterų savigarbą lin iu o te, p ad alyta pagal baltųjų p a išimties domėjosi vien moterimis ir moteriškumo
tirties reik šm es (H o o k s, 1 9 9 7 ).“ sampratomis. Tuo tarpu vyrai ir vyriškumas buvo
laikomi palyginti paprastu ir aiškiu dalyku. Todėl
Juodaodžių feminizmo tekstuose linkstama pabrėž ne itin stengtasi ištirti vyriškumą, buvimo vyru pa
ti istoriją-praeities aspektus, formuojančius šiuo tirtį ar vyro identiteto formavimąsi. Sociologams
laikines problemas, su kuriomis susiduria juoda labiau rūpėjo suprasti vyrų vykdomą moterų prie
odės moterys. Amerikos juodaodžių feminizmas spaudą ir jų vaidmenį palaikant patriarchinius san
pabrėžia galingą vergovės, segregacijos ir sąjūdžio tykius.
Tačiau nuo XX a. devintojo dešimtmečio pa titucijų lygmeniu, sutvarkytos pagal pagrindinę pir
baigos kritinėms vyrų ir vyriškumo studijoms imta minę prielaidą - vyrų viršenybę moterų atžvilgiu.
skirti daugiau dėmesio. Industrializuotose visuo Pasak Connellio, santykiai tarp lyčių yra kas
menėse vyko esminiai pokyčiai, kurie veikė mo dienių sąveikų ir praktikos darinys. Paprastų žmo
terų vaidmenį ir šeimos modelius. Tai paskatino nių elgsena ir veiksmai asmeniniame gyvenime yra
klausti, kokia yra vyriškumo prigimtis ir kaip kinta tiesiogiai susiję su visuomenės kolektyvine socia
vyro vaidmuo visuomenėje. Ką reiškia būti vyru line tvarka. Žmonės be paliovos atkuria juos visą
vėlyvosios modemybės visuomenėje? Ar vyrišku gyvenimą iš kartos į kartą, bet, kita vertus, šios
mas patiria krizę? Kaip šiame sparčiai kintančia tvarkos dėmenys taip pat gali keistis.
me amžiuje transformavosi tradiciniai vyrams skirti Connellis pateikia tris visuomenės aspektus, ku
lūkesčiai ir daromas spaudimas? rie sąveikaudami formuoja visuomenės lyčių tvar
Pastaraisiais metais sociologai vis labiau do ką - vyriškumų ir moteriškumų galios santykių
misi vyrų padėtimi ir patirtimi platesnės juos for modelius, plačiai paplitusius visuomenėje. Pasak
muojančios tvarkos atžvilgiu. Šis lyčių ir seksua Connellio, darbas, galia ir kateksis (asmeniniai/
lumo sociologijos poslinkis paskatino dar labiau seksualiniai ryšiai) - tai skirtingos, tačiau susipy-
pabrėžti tyrimus, kurie nagrinėja vyrus bei vyriš nusios visuomenės dalys, kurios veikia drauge ir
kumą visuotiniame santykių tarp lyčių - socia keičiasi viena kitos atžvilgiu. Šiose trijose pagrin
liai sumodeliuotų sąveikų tarp vyrų ir moterų - dinėse srityse santykiai tarp lyčių yra konstruo
kontekste. Sociologams įdomu suvokti, kaip kon jami ir varžomi. Darbo pasidalijimas susijęs su ly
struojami vyrų identitetai ir kaip vyrų elgseną vei timi ir namuose (pareigos tvarkyti namus, augin
kia socialiai priskirti vaidmenys. ti vaikus), ir darbo rinkoje (profesinė segregaci
ja, nevienodas užmokestis ir panašios problemos).
Galia veikia per socialinius santykius, tokius kaip
R. W. Connellis: lyčių tvarka valdžia, prievarta ir ideologija institucijose, valsty
Knygose Gender and Power, 1987 („Lytis ir ga bėje, karyboje ir gyvenime namuose. Kateksis su
lia“) ir Masculinities, 1995 („Vyriškumai“) R. W. sijęs su intymių, jausminių bei asmeninių ryšių -
Connellis pateikia vieną išsamiausių teorinių ly įskaitant santuoką, seksualumą ir vaikų auginimą
ties įvertinimų. Connellio koncepcija ypač paveikė - dinamika.
sociologiją, nes jis integravo patriarchijos ir vy Kai santykiai tarp lyčių rutuliojasi šiose trijo
riškumo koncepcijas į visuotinę santykių tarp ly se visuomenės srityse, jie struktūrizuojami asocia-
čių teoriją. Pasak Connellio, vyriškumai sudaro es tyviniu lygmeniu, laikantis konkrečios lyčių tvar
minę lyčių tvarkos dalį, todėl jų neįmanoma su kos. Connellis vartoja lyčių režimo terminą, juo
prasti skyrium nuo šios tvarkos ar juos lydinčių apibrėždamas santykių tarp lyčių veikimą siaures
moteriškumų. nėje aplinkoje, pavyzdžiui, konkrečioje institucijo
Connellį domina, kaip vyrų turima socialinė ga je. Šitaip savus lyčių režimus turi ir šeima, ir kai
lia kuria ir palaiko lyčių nelygybę. Jis pabrėžia, mynija, ir valstybė. Mairtmas Mac an Ghaillis atli
kad empiriniai lyčių nelygybės faktai nėra tiesiog ko svarbius tyrimus, skirtus vyriškumo formavi
„beformė duomenų krūva“ - priešingai, jie atsklei muisi vieno tokio režimo - mokyklos - atveju (žr.
džia pagrindus, kuriais remiasi „organizuota žmo tekstą rėmeliuose, p. 125).
gaus praktikos ir socialinių santykių sritis“, pade
danti išlaikyti moteris pavaldžias vyrams (1987). Lyčių hierarchija
Mokslininkas teigia, kad Vakarų kapitalistinėse vi Connellis mano, kad vyriškumas ir moteriškumas
suomenėse santykius tarp lyčių vis dar nustato pa- turi daug skirtingų raiškų. Visuomenės lygmeniu
triarchinė galia. Įvairiausios vyriškumo ir mote šie prieštaringi variantai surikiuojami pagal tam
riškumo rūšys, pradedant individų ir baigiant ins tikrą hierarchiją, kurios kryptį nustato viena pa-
124 5 SKYRIUS
grindinė prielaida - vyrų viršenybė moterų atžvil tus, daugybė vyrų naudojasi pranašumais, kuriuos
giu (žr. schemą 5.1). Savo hierarchijoje Connel- teikia dominuojanti hegemoninio vyriškumo pa
lis taiko stilizuotus vyriškumo ir moteriškumo „ide dėtis patriarchinės tvarkos sąlygomis. Connellis šį
aliuosius tipus“. Hierarchiją vainikuoja hegemo- reiškinį vadina „patriarchiniais dividendais“ ir nu
ninis vyriškumas, kuris dominuoja visų kitų vi rodo, kad jais besinaudojantiems vyrams būdingas
suomenėje esančių vyriškumų ir moteriškumų at pritampantysis vyriškumas.
žvilgiu. Terminas „hegemoninis“ susijęs su hege Daugelis priklausomųjų vyriškumų ir moteriš
monijos koncepcija ir reiškia tam tikros grupės so kumų priklausomybės ryšiais yra susiję su hege-
cialinį dominavimą, įgyjamą ne šiurkščia prievarta, moniniu vyriškumu. Tarp priklausomųjų vyriškumų
bet dėl kultūros dinamikos, apimančios privataus svarbiausias yra homoseksualusis vyriškumas.
gyvenimo bei socialinę sritis. Todėl žiniasklaida, Kai lyčių tvarkoje viešpatauja hegemoninis vyriš
švietimas ir ideologija gali tapti kanalais hegemoni kumas, homoseksualas laikomas „tikrojo vyro“
jai įtvirtinti. Connellio nuomone, hegemoninis vy priešprieša; jis neatitinka hegemoninio vyriškumo
riškumas visų pirma susijęs su heteroseksualumu idealo ir dažnai įkūnija daugelį pastarojo „atsiža
bei santuoka, tačiau svarbu ir valdžia, mokamas dėtų“ bruožų. Homoseksualusis vyriškumas stig-
darbas, fizinė jėga bei ištvermė. Įkūnyto hegemoni- matizuojamas (pasmerkiamas gėdai) ir nustumia
nio vyriškumo pavyzdžiai yra Sylvesteris Stallo- mas į patį vyrų lyties hierarchijos dugną.
nė, Bruce‘as Willisas, Humphrey‘us Bogartas ir Connellis teigia, kad visi moteriškumai formuo
Jean-Claude‘as van Damme’as. jami, jiems skiriant padėtis, priklausomas nuo he
Nors hegemoninis vyriškumas pateikiamas kaip gemoninio vyriškumo. Viena iš moteriškumo for
idealioji vyriškumo forma, tik nedaugelis vyrų pa m ų- sureikšmintasis moteriškumas - yra svar
jėgia gyventi pagal jo reikalavimus. Bet, kita ver- bus hegemoninio vyriškumo papildas. Jis skirtas
vyrų interesams bei troškimams tenkinti ir pasi
žymi „nuolankumu, globa ir empatija“. Jaunų mo
terų atveju jis siejamas su seksualiniu juslumu, o
'H e g e m o n in is > vyresnes moteris kreipia į motinystę. Connellis nu
vyriš ku m as
rodo Marilyn Monroe kaip sureikšmintojo mote
Galingesni
riškumo „archetipą ir satyrą“. Jis pabrėžia, kad su
f P r ita m p a n ty s is ^
reikšmintojo moteriškumo įvaizdžiai tebėra domi
k vyriš ku m as J
nuojantys žiniasklaidoje, reklamoje bei rinkoda-
P rik lau so m ieji P rik lau so m ieji
ros kampanijose.
vyriškum o tipai .
m o te riš ku m o tipai Pagaliau yra priklausomųjų moteriškumų, ku
U vi: rie atmeta apibūdintą sureikšmintojo moterišku
mo variantą. Bet milžiniškas dėmesys, skiriamas
sureikšmintajam moteriškumui kaip įprastinei vi
Homoseksualusis Sureikšmintasis
vyriškumas moteriškumas suomenės normai palaikyti, dažniausiai reiškia, jog
balso teisės negauna kiti priklausomieji moteriš
kumai, prieštaraujantys nusistovėjusiems papro
Besipriešinantysis čiams. Nepriklausomus identitetus bei gyvenimo
moteriškumas būdus suformavo feministės, lesbietės, senmergės,
pribuvėjos, žiniuonės, prostitutės ir fiziškai dirban
Turintys
mažesnę galią čios moterys. Tačiau šių besipriešinančiųjų mo
teriškumų patirtis dažniausiai „neatsiveria isto
Schema 5.1. Lyčių hierarchija rijai“.
Mairtfnas Mac an Ghaillis:

švietimas ir vyriškumo bei seksualumo formų susidarymas
Mairtfnas Mac an Ghaillis atliko etnografinius tyri Antroji grupė - tai mokslo pirmūnai, kurie save
mus britų valstybinėje vidurinėje mokykloje, norėda laiko būsimais specialistais. Šiuos berniukus „kieti vy
mas ištirti „lyčių režimą“, t. y. išsiaiškinti, kaip mo rukai“ (ir mokytojai) vadina sumoteriškėjusiais „mul
kyklos ribose reiškiasi santykiai tarp lyčių. Remda kiais pirmūnais“. Pasak Mac an Ghaillio, pirmūnai
masis Connellio darbu, Mac an Ghaillis domėjosi, dažniausiai su šios pagiežingos etiketės klijavimu ko
kaip aktyviai mokyklos ugdo įvairias mokinių vyrišku voja, išsaugodami tikėjimą kad jų atkaklus darbas ir
mo ir moteriškumo formas. Nors mokslininką ypač išsimokslinimas užtikrins saugią ateitį. Tai sudaro jų
domino heteroseksualių vyriškumo formų ugdymas, vyriškųjų identitetu pagrindą.
jis taip pat nagrinėjo mokinių gėjų grupės patirtį. Mac Trečioji grupė - naujieji verslininkai. Tai - berniu
an Ghaillio surinkti duomenys, paskelbti knygoje The kai, linkstantys į tokius naujus profesinius mokymo
Making of Men, 1994 („Vyrų ugdymas“), atskleidė, dalykus kaip kompiuterija ir verslo studijos. Mac an
kad pati mokykla yra institucija, kuriai būdingi orien Ghaillis juos laiko naujosios „verslininkystės kultūros“,
tuoti pagal lytį ir heteroseksualūs modeliai. Dominuo kuri buvo puoselėjama Thatcher valdymo metais, vai
jantis „režimas“ skatina konstruoti tarp mokinių lyčių kais. Šiems berniukams sėkmė per baigiamuosius eg
santykius, sutampančius su platesnio masto lyčių zaminus yra palyginti bevertė, nes jie sureikšmina rin
tvarka - 1, y. mokykloje galima pastebėti dominuo ką ir instrumentiškai planuoja ateitį.
jančiųjų bei priklausomųjų vyriškumo ir moterišku Paskutinioji grupė - tai tikrieji anglai. Ji kelia dau
mo formų hierarchiją. Socialinės įtakos bei prakti giausia nerimo iš visų vidurinei klasei priklausančių
kos, kaip ir įvairios drausminimo procedūros, dėsto mokinių grupių, nes „tikrieji anglai“ prieštaringai ver
mų dalykų paskirstymas, mokytojo-mokinio ir moki- tina akademinį mokymąsi, tačiau save laiko „kultū
nio-mokytojo tarpusavio sąveikos, taip pat priežiū ros arbitrais“, pranašesniais už visa, ką gali pasiūlyti
ra - visi drauge padeda ugdyti heteroseksualias vy mokytojai. Kadangi šios grupės nariai svajoja apie
riškumo formas. karjerą „tikriesiems anglams“ vyriškumas reiškia su
Mac an Ghaillis išskiria keturis vyriškumo tipus, daryti įspūdį, kad gerų mokymosi rezultatų jie pasie
atsirandančius mokyklos aplinkoje. „Kieti vyrukąr - kia, nedėdami pastangų.
tai grupė baltaodžių darbininkų klasės berniukų, prieš Tirdamas homoseksualius mokinius, Mac an
gyniaujančių mokyklos vadovybei ir niekinančių mo Ghaillis pastebėjo, jog aiškiai heteroseksualios nor
kymosi procesą bei mokslo pirmūnus (taip pat žr. 16 mos bei vertybės, pagrįstos tradiciniais santykiais ir
skyrių „Švietimas“, p. 478-479). Mac an Ghaillis daro branduoline šeima, laikomos savaime suprantamu
išvadą kad „kieti vyrukai“ patiria „vyriškumo krizę“, dalyku visose klasėje vykstančiose diskusijose apie
nes nekvalifikuoto ir pusiau kvalifikuoto darbo vietų, lytį ar seksualumą. Todėl jauni gėjai, kurdami lytį ir
kurios šių berniukų manymu nulems jų būsimus iden- seksualinį identitetą susiduria su „painiava ir priešta
titetus, jau nebėra. Tad šie vyrukai susiduria su psi ravimais“ - juk jie tuo pačiu metu gali jausti, kad kiti
chologine ir praktine dilema dėl savo ateities, kurią juos ignoruoja bei priskiria kitai žmonių klasei.
jiems sunku suprasti ir dar sunkiau išspręsti.
126 5 SKYRIUS
Lyčių tvarkos kaita: krizės tendencijos cijas galima butų panaudoti lyčių nelygybei visiš
Nors Connellis suformulavo aiškiai organizuotą ly kai pašalinti (Connell, 1987, 1995).
čių hierarchiją, tačiau atmetė požiūrį, kad santy
kiai tarp lyčių yra įtvirtinti ar statiški. Priešingai, Vyriškumų transformacijos
Connelio nuomone, jie yra nuolatinio proceso pa Connellis išryškino kelias dabartinės lyčių tvar
darinys, todėl atviri kaitai bei iššūkiams. Lyčių kos „krizės tendencijas“, kurios kelia pavojų he-
tvarką Connellis vertina dinamiškai. Būdamas įsi
gemoninio vyriškumo stabilumui. Bet ne vien jis
tikinęs, kad seksualumas ir lytis konstruojami so
tyrinėjo gelminius pokyčius, veikiančius vyrus vė
cialiai, jis teigia, jog žmonės gali keisti savo ly
lyvosios modemybės visuomenėse: daugelis ste
tinę orientaciją. Šis jo teiginys nebūtinai reiškia,
bėtojų mano, jog ekonominės bei socialinės trans
kad žmonės gali keisti savo seksualumą - iš ho
formacijos skatina vyriškumo krizę. Šio požiū
moseksualų virsti heteroseksualais ir atvirkščiai,
rio šalininkai daro prielaidą, kad tradicines vyriš
nors ir šitaip kartais atsitinka. Connellis turi gal
kumo sampratas ardo kartu veikiančios įtakos, pra
voje, kad žmonių lyties identitetai ir požiūriai be
dedant kintančia darbo rinka ir baigiant dideliu
perstojo derinami. Pavyzdžiui, moteris, kadaise sa
skyrybų skaičiumi. Kadaise vidutinis vyras buvo
ve priskyrusi „sureikšmintojo moteriškumo“ tipui,
saugus darbo, šeimos ir apskritai visos visuome
galėtų susikurti feministės savivoką. Dėl šios nuo
nės atžvilgiu, tačiau dabar šitokią vyro padėtį kli
latinės kaitos galimybės santykių tarp lyčių mo
bina įvairios jėgos, atimančios iš jo pasitikėjimą
deliai yra atviri ardymui ir žmogiškojo veiksnio
savimi ir savo vaidmeniu visuomenėje. Toliau ap
galios poveikiui.
tarsime keletą sričių, kuriose galima pastebėti vy
Kai kurie sociologai daro prielaidą, kad Vaka
riškumo identitetu kaitą.
rų visuomenė patiria „lyčių krizę“, tačiau Connellis
sako, kad mes tiesiog matome galingas į krizę ve
dančias tendencijas. Šios krizės tendencijos įgijo Nedarbas
tris pavidalus. Pirma, esama institucionalizacijos Sara Willott ir Christine Griffin tyrinėjo vadina-
krizės. Connellis turi galvoje, kad laipsniškai ar mąją „vyriškumo krizę“, remdamosi ilgalaikių be
domos institucijos, tradiciškai palaikiusios vyrų ga darbių vyrų grupe iš Anglijos Vakarų Midlendų
lią, - tai šeima ir valstybė. Vyrų viršenybės moterų regiono. Jų tyrimo informantai gyveno teritorijo
atžvilgiu teisėtumą po truputį apkarpė įstatymai, je, kuri išsiskyrė aukštu nedarbo lygiu, taip pat
reguliuojantys skyrybas, smurtą namuose ir prie ekonominiais bei socialiniais nepritekliais. Dauge
kabiavimą, taip pat ekonominiai dalykai, tokie kaip lis šių žmonių buvo praradę viltį rasti nuolatinį dar
apmokestinimas ir pensijos. Antra, esama seksua bą. Tiriamų darbininkų vyriškumo idėjos buvo
lumo krizės, kai ima silpniau negu kadaise domi glaudžiai susijusios su „išėjimu iš namų“ ir parne
nuoti hegemoninis heteroseksualumas. Stiprėjan šimu šeimai tiek pajamų, kad ji nepriklausytų nuo
ti moterų ir gėjų seksualumo jėga spaudžia tradi valstybės paramos. Ilgalaikis nedarbas griovė šiuos
cinį hegemoninį vyriškumą. Pagaliau esama inte idealus ir šeimoje, ir socialinėje aplinkoje, pavyz
resųformavimo krizės. Connellis tvirtina, jog stip džiui, vietinėje aludėje. Tačiau Willott ir Griffin
rėja nauji socialinių interesų pagrindai, kurie prieš pabrėžia, kad nors nedarbas metė didelį iššūkį
tarauja egzistuojančiai lyčių tvarkai. Jai kelia pa „maitintojo“ vaidmeniui, bet asmeninio bejėgiš
vojų ištekėjusių moterų teisės, gėjų sąjūdžiai ir tarp kumo jausmas nebūtinai imdavo keisti bendrus vy
vyrų vis stiprėjančios „antiseksistinės“ nuostatos. rų ir moterų galios santykius. Kitaip tariant, ne
Connellis teigia, kad individų ir grupių veiks buvo jokių „vyriškumo krizės“ požymių apskri
mai gali skatinti keisti lyčių tvarką. Esamos tvar tai, veikiau silpo tik tam tikri tradicinio vyrišku
kos sąlygomis jau besireiškiančias krizės tenden mo elementai (Willott ir Griffin, 1996).
Nusikalstamumas tiria gilią netikrumo krizę, abejodami savo verte

Nusikalstamumas - tai dar viena sritis, kurioje jun ir naudingumu, o tuo metu tradicinę ištikimybę,
tama „vyriškumo krizė“. Remdamasi empiriniais įsipareigojimus ir vaidmenis ardo nevaldomai
jaunų vyrų smurtinio elgesio tyrimais keliuose vešanti vartotojiška kultūra bei sparčiai didėjan
miestuose, Beatrix Campbell padarė prielaidą, jog tis vartojimas.
šis elgesys turi ryšį su kintančiu vyrų vaidmeniu Žiniasklaidos vaizdiniai
moderniosiose visuomenėse (1993). Anksčiau net
gi gyvendami kaimynuose, kuriose nusikalstamu Besikeičiančius vyriškumo vaizdinius masinėje
mo lygis būdavo aukštas, jaunuoliai turėjo aiškius kultūroje, spaudoje, reklamoje ir madoje svarstė
siektinus gyvenimo tikslus: gauti teisėtą darbą ir Jonathanas Rutherfordas (1988). Jis atkreipė dė
tapti žmonos bei šeimos maitintojais. Tačiau šian mesį į du idealizuotus vyro įvaizdžius, atspindin
dien toks vyro maitintojo vaidmuo kelia įtampą, čius atoveiksmį iššūkiams, kuriuos meta feminiz
ypač jauniems vyrams, gyvenantiems skurdesnė mas ir kintantis moterų vaidmuo. Pirmasis - „ker
se teritorijose, teigia Campbell. Ten, kur ateitis ža šijančio vyro“ - įvaizdis atitinka visuomenines tra
da tik ilgalaikį nedarbą, neįmanoma rinktis tikslo dicinio vyriškumo sampratas. Keršijantis vyras gi
aprūpinti šeimą. Be to, moterys pasidarė nepriklau- na savo vyriškąją esybę ir garbę, užsipuldamas
somesnės negu kadaise, todėl ir be vyrų pagalbos tuos, kurie atstovauja vyriškumo „išdavikams“ -
gali įgyti padėtį visuomenėje. Taip atsiranda so „išskydusiems“ ar „sumoteriškėjusiems“ vyrams.
cialinio nuosmukio spiralė, panaši į tas, kurios Šioje srityje jėga vėl patvirtinamas tradicinis vy
šiandien įžvelgiamos apleistuose senuosiuose mies riškumas, kurį įkūnija Rembo personažas, kovo
tų centruose. Campbell tyrimai panašūs į kitus nau jantis prieš visas ir bet kurias galimas grėsmes, kad
jus sociologų darbus, kuriuose nagrinėjama skur vėl sugrąžintų tradicinę tvarką.
das, nusikalstamumas ir didmiesčiai. Kita alternatyva - vadinamasis naujasis vyras.
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio šis personažas
vis dažniau ėmė rodytis žiniasklaidoje bei rekla
Prasmės krizė? mos kampanijose. Rutherfordas laiko naująjį vy
Knygoje Stiffed: The Betrayal of the Modern Man, rą anksčiau slopinto vyriškumo išraiška. Naujasis
1999 („Sąstingis: moderniojo vyro apgavystė“) Su- vyras rodo esąs jautrus moterims, vaikams ir sa
san Faludi nagrinėjo amerikiečių vyrų patirtį XX a. vo paties emocinėms reikmėms. Jis kuria tėvys
pabaigoje. Ji tvirtina, kad šiuolaikinius vyrus apga tės madą, pasirodydamas kaip stiprus, bet švelnus
vo visuomenė, kurioje didėja nedarbas, mažėja dar globėjas. Naująjį vyrą galima vaizduoti ir kaip sek
bo užmokestis, ilgėja darbo laikas ir nuolatos tvyro sualinį objektą, maždaug taip, kaip buvo įprasta
baimė būti atleistam - visa tai menkina jų kadai vaizduoti moteris. Šitaip leidžiama apversti būdin
se turėtą saugų „maitintojo“ vaidmenį. Bet, pasak gą procesą, kuris moteris paversdavo objektais vy
Faludi, pavojai vyrams gresia ne vien darbo sri rų „akims ganyti“. Naujojo seksualizuoto, jautraus
tyje. Jos tyrimai atskleidė, kad vedybos ir tarpu vyro populiarumas laikytinas pastangomis atkur
savio santykiai nebelaikomi tokiais stabiliais kaip ti vyriškumo idėjas, atsiliepiant į feminizmo iššūkį.
anksčiau; taip pat sumenko vyrų vaidmuo bendruo
menėje - bažnytinėse, politinėse ir vietinėse ins Žmogaus seksualumas
titucijose. Ji nustatė, jog stiprėjančios amerikie
čių visuomenės vartotojiškos nuostatos nuvertino Transformuojantis tradicinėms lyčių sampratoms,
daugelį gyvenimo lūkesčių, kurių išsipildymą da stipriai kinta ir seksualumo idėjos. Per kelis pas
bartiniams vyrams jaunystėje žadėjo ir kuriam taruosius dešimtmečius Vakarų šalyse iš esmės pa
ruošėjų tėvai. Todėl, daro išvadą Faludi, vyrai pa sikeitė reikšmingi žmonių seksualinio gyvenimo
128 5 SKYRIUS
aspektai. Tradicinėse visuomenėse seksualumas vo tikima, jog patelės poruojasi su patinais, kurie
buvo glaudžiai susijęs su reprodukcijos procesu, pajėgia perduoti palikuonims potencialiausią ge
tačiau dabartiniais laikais jie atsiskyrė. Seksua netinį paveldą. Bet naujausi paukščių patelių ty
lumas tapo gyvenimo matmeniu, kurį kiekvienam rimai verčia abejoti šiuo teiginiu. Jie rodo, kad pa
individui valia tyrinėti ir formuoti. Kadaise seksua telės pasirenka papildomą partnerį ne dėl jo ge
lumą „apibrėžė“ heteroseksualumo bei monogami nų, bet todėl, kad jis galėtų būti geresnis tėvas ar
jos pagrindai santuokinių ryšių kontekste, o dabar pasiūlytų geresnę namų aplinką palikuonims au
vis labiau priimamos skirtingos seksualinės elgse ginti.
nos bei orientacijos įvairiausiuose kontekstuose. Šių tyrimų išvados nėra galutinės, ypač jei vie
Šiame poskyryje panagrinėsime žmogaus sek naip ar kitaip taikomos nagrinėjant žmonių sek
sualumo atmainas ir dabartinę kaitą. Pradžioje pa sualinę elgseną. Vis dėlto žmones ir gyvūnus aiš
svarstysime apie santykinę reikšmę, kurią seksuali kiai skiria vienas dalykas: žmonių seksualinė elg
nei žmogaus elgsenai turi biologiniai ir priešingai sena yra prasminga, t. y. žmonės labai įvairiais bū
- socialiniai bei kultūriniai poveikiai. Šiuo klau dais naudoja ir išreiškia savo seksualumą. Žmo
simu mokslininkai turi skirtingas nuomones. Vė nėms seksualinis aktyvumas reiškia kur kas dau
liau apžvelgsime socialines įtakas seksualinei elg giau negu biologinį poreikį. Jis yra simboliškas
senai, dabartines žmogaus seksualinio gyvenimo ir atspindi, kas esame, kokius jausmus patiriame.
tendencijas ir požiūrių į homoseksualumą kaitą. Toliau įsitikinsime, kad seksualumas yra pernelyg
sudėtingas dalykas, todėl jo neįmanoma laikyti
vien tik biologine savybe. Seksualumo sampratą
Biologija ir seksualinė elgsena
privalu grįsti socialinėmis prasmėmis, kurias jam
Ilgus metus seksualumas buvo laikomas itin as priskiria žmonės.
menišku dalyku. Todėl ši tyrimų sritis - tikras iš
šūkis sociologams. Dar visai neseniai daugumos
Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai
žinių apie seksualumą sėmėmės iš biologų, me
dicinos tyrinėtojų bei seksologų. Norėdami geriau Visose visuomenėse dauguma žmonių yra hetero-
suprasti žmonių seksualinę elgseną, mokslininkai seksualai - jie jausminiams ryšiams ir seksuali
žvelgė ir į gyvūnų pasaulį. niams malonumams ieško priešingos lyties. Kiek
Seksualumas turi akivaizdų biologinį pagrin vienoje visuomenėje heteroseksualumas sudaro
dą, nes vyrai ir moterys skiriasi anatomiškai. Eg santuokos ir šeimos pagrindą.
zistuoja ir biologinis dauginimosi imperatyvas, nes Podraug gyvuoja daug mažumų, turinčių savus
priešingu atveju žmonių rūšis išnyktų. Kai kurie seksualinius skonius bei polinkius. Judith Lorber
biologai teigia, kad didesnį vyrų polinkį į seksu (1994) išskiria net dešimt skirtingų seksualinių
aliai laisvesnį gyvenimą galima paaiškinti evoliu identitetu: tipiška moteris (heteroseksuali), tipiškas
cija. Jie nurodo, kad vyrai biologiškai linkę ap vyras, moteris lesbietė, vyras gėjus, biseksuali mo
vaisinti kiek galima daugiau moterų, o moterys no teris, biseksualus vyras, moteris transvestitė (mo
ri nuolatinių partnerių, kad šitaip išsaugotų vai teris, kuri nuolatos rengiasi vyriškai), vyras trans-
kams perduodamą biologinį paveldimumą. Šį tei vestitas (vyras, kuris nuolatos rengiasi moteriškai),
ginį palaiko gyvūnų seksualinės elgsenos tyrimai, moteris transseksualė (vyras, tapęs moterimi) ir vy
kuriais siekiama parodyti, kad rūšies viduje papras ras transseksualas (moteris, tapusi vyru). Dar la
tai patinai, o ne patelės elgiasi „laisviau“. biau skiriasi seksualinės praktikos formos. Freu-
Tačiau naujesni tyrimai atskleidė, kad iš tiesų das vadino žmones „polimorfiškai perversiškomis
ir gyvūnų pasaulyje patelių neištikimybė yra gana būtybėmis“. Jis manė, kad žmonės turi aibę įvai
įprastas dalykas, o daugelio gyvūnų seksualinis gy rių seksualinių pomėgių, kuriuos gali praktikuoti
venimas sudėtingesnis, negu manyta. Anksčiau bu netgi tuomet, jei toje visuomenėje jie laikomi ne
padoriais ar neteisėtais. Savo tyrimus Freudas pra jų iš esmės nėra. Esama visuomenių, tikinčių, jog
dėjo XIX a. pabaigoje, kai daugelis žmonių sek pernelyg dažnas santykiavimas fiziškai išsekina ar
sualiniu atžvilgiu buvo pernelyg drovūs; tačiau jo sukelia ligas. Seniangų gentyje, Ramiojo vande
pacientai atskleisdavo stulbinamą seksualinių po nyno pietuose, pageidautiną mylėjimosi dažnį re
mėgių įvairovę. komenduoja kaimo senoliai - jie taip pat mano,
Paminėtini kai kurie įmanomi seksualinės prak kad žilagalviam asmeniui leistina santykiauti kas
tikos variantai. Vyras ar moteris gali turėti seksua nakt!
linius santykius su moterimi, vyru arba abiem. Gali Daugumoje kultūrų seksualinio patrauklumo
būti santykiaujama pavymui ar vienu metu daly normos (kurių laikosi ir moterys, ir vyrai) daugiau
vaujant trims ar daugiau asmenų. Asmuo gali už dėmesio skiria moterų, o ne vyrų fizinei išvaiz
siiminėti seksu pats vienas (masturbacija) arba vi dai. Vakaruose, moterims vis aktyviau reiškiantis
sai neturėti seksualinių santykių (celibatas). Jis gali už namų sienų, ši padėtis, atrodo, pamažu kinta.
turėti seksualinius santykius su transseksualais ar Modernieji Vakarai žavisi liaunu, smulkiu kūno su
asmenimis, kurie, siekdami erotinių tikslų, persi dėjimu, o kitas kultūras labiausiai traukia kur kas
rengia priešingos lyties drabužiais, taip pat nau aptakesnės formos (žr. 6 skyrių „Kūno sociologi
dotis pornografinėmis priemonėmis ar seksualiniais ja“). Vienos visuomenės krūtų nelaiko jokiu sek
reikmenimis, praktikuoti sadomazochizmą (eroti sualiniu dirgikliu, o kitos joms priskiria ypatingą
niais tikslais naudoti pančius ir kelti skausmą), san erotinę reikšmę. Vienur itin sureikšminama vei
tykiauti su gyvūnais ir taip toliau (Lorber, 1994). do forma, kitur pabrėžiama akių spalva ir tipas arba
Visos visuomenės turi seksualines normas, ku nosies ir lūpų dydis bei forma.
rios vienokius papročius palaiko, o kitokius var
žo ar smerkia. Visuomenių nariai šių normų iš
Seksualumas Vakarų kultūroje
moksta vykstant socializacijos procesui. Pavyz
džiui, kelis pastaruosius dešimtmečius Vakarų kul Vakarų nuostatas seksualinės elgsenos atžvilgiu
tūrų seksualinės normos buvo susijusios su roman beveik du tūkstančius metų stipriausiai formavo
tiškos meilės ir šeimos ryšių idėjomis. Bet skir krikščionybė. Tiesa, įvairios sektos ir denominaci
tingos kultūros labai įvairiai taiko šitokias normas. jos skirtingai žvelgė į deramą seksualumo vietą gy
Tipiškas pavyzdys yra homoseksualumas. Būta venime, bet apskritai krikščionybė vadovavosi pa
kultūrų, kurios tam tikruose kontekstuose arba to grindine nuostata - nepasitikėti jokia seksualine
leravo, arba aktyviai skatino homoseksualumą. Tar elgsena, išskyrus tą, kurios reikia giminei pratęsti.
kime, senovės graikai idealizavo vyrų meilę ber Tam tikrais laikotarpiais šis požiūris visuomenėje
niukams kaip iškiliausią seksualinės meilės formą. išugdydavo itin didelį drovumą. Bet kitu metu daug
Priimtini seksualinės elgsenos tipai įvairiose žmonių nepaisydavo bažnyčios mokymo ar jam
kultūrose taip pat gali skirtis. Iš šių skirtumų ga priešindavosi, dažniausiai užsiimdami tuo, ką drau
lime suprasti, kad dauguma seksualinių reakcijų dė bažnyčios institucijos (pavyzdžiui, svetimavi
yra išmoktas, o ne įgimtas dalykas. Plačiausius šios mu). Tik retkarčiais tikėta idėja, kad seksualinės
srities tyrimus prieš penkiasdešimt metų atliko pilnatvės galima ir reikia ieškoti santuokoje.
Clellanas Fordas ir Frankas Beachas (1951). Jie XIX a. religinius seksualumo pagrindus iš da
išnagrinėjo daugiau kaip dviejų šimtų visuomenių lies pakeitė medicinos nuostatos. Tačiau daugu
antropologinius duomenis. Mokslininkai atskleidė ma ankstyvųjų raštų, sukurtų gydytojų, seksuali
stulbinamai įvairius požiūrius į „natūralią“ seksua nę elgseną apibūdino taip pat griežtai, kaip ir baž
linę elgseną ir seksualinio patrauklumo normas. nyčia. Kai kurie autoriai teigė, jog bet koks sek
Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose prieš sueitį pa sualinis aktyvumas, nesusijęs su giminės pratęsi
geidaujami ar net būtinai reikalaujami ilgi, gal net mu, daro didelę fizinę žalą. Sakyta, jog dėl mas
valandas trunkantys įžanginiai žaidimai, o kitose turbacijos galima apakti, išprotėti, susirgti širdies
130 5 SKYRIUS
Lentelė 5.1. Požiūriai į seksualinius santykius. Didžioji Britanija, 1988 metai (procentais)
Visada Dažniausiai Kartais Retai Visai

blogai blogai blogai blogai neblogai Kita Iš viso
Vyras ir moteris, palaikantys

ikisantuokinius seksualinius santykius 8 8 12 10 58 5 100
Susituokęs asmuo, palaikantis seksualinius

santykius su kuo nors kitu, be sutuoktinio 52 29 13 1 2 4 100
Jaunesni kaip 16 metų berniukai

ir mergaitės, turintys seksualinių santykių 56 24 11 3 3 3 100
Dviejų tos pačios lyties suaugusiųjų

seksualiniai santykiai 39 12 11 8 23 8 100
Aštuoniolikmečių ir vyresnių žmonių buvo paklausta, ar jie neigiamai, ar teigiamai vertina skirtingas seksualinių
santykių rūšis. Jie turėjo atsakyti pagal penkių balų skalę, vertindami nuo „visada blogai“ iki „visai neblogai“; skiltis
„kita“ apėmė informantus, neatsakiusius, atsakiusius „nežinau“ ir tuos, kurie nurodė „priklausomai nuo to“ arba
„įvairiai“.
Šaltinis: British Sočiai Attitudes Survey, National Centre for Sočiai Research. Iš Sočiai Trends, 30 (2000), p. 41.
Karališkoji autorinė teisė.
ir kitomis ligomis, o oralinis seksas sukeliąs vė ir apskritai šnairuoja į bet kurias seksualinės elg
žį. Viktorijos laikais tikrai nestigo seksualinės veid senos formas, išskyrus heteroseksualius santykius,
mainystės. Manyta, kad doros moterys yra frigi neperžengiančius santuokos ribų, nors šiandien kur
diškos, o savo sutuoktinių meilinimąsi priima tik kas labiau pritariama požiūriui, jog seksualinis ma
iš pareigos. Kita vertus, besiplečiančiuose mies lonumas yra pageidautinas ir svarbus dalykas. Kiti,
tuose ir didmiesčiuose vešėjo prostitucija, kuri daž priešingai, toleruoja ikisantuokinius seksualinius
nai būdavo atvirai toleruojama, o „palaidos“ mo santykius arba aktyviai jiems pritaria, taip pat pa
terys laikytos visiškai kita rūšimi, nepanašia į jų kančiai žvelgia į įvairias seksualines praktikas (žr.
garbiąsias seseris. lentelę 5.1). Be abejo, per pastaruosius trisdešimt
Daugelis Viktorijos laikų vyrų - pažiūrėti rimti, metų daugumoje Vakarų šalių seksualinės nuosta
santūrus, padorūs, savo žmonoms atsidavę pilie tos gerokai sušvelnėjo. Filmuose ir spektakliuose
čiai - nuolatos lankydavosi pas prostitutes ar tu rodomos scenos, kurios anksčiau būtų buvusios vi
rėdavo meilužes. Į tokį elgesį žvelgta atlaidžiai. siškai nepriimtinos, o pornografinė medžiaga leng
Kita vertus, jei paaiškėdavo, kad meilužį turi „gar vai prieinama daugumai jos geidžiančių suaugu
bi“ moteris, visuomenė pasmerkdavo jos elgesį ir siųjų.
viešai jos šalindavosi. Skirtingi požiūriai į vyrų
ir moterų lytinį aktyvumą sukūrė dvigubą standar Seksualinė elgsena: Kinsey’o tyrimas
tą, kuris ilgai gyvavo ir kurio liekanos reiškiasi
iki šiol. Seksualumo atveju turime kur kas tvirtesnį pagrin
Pastaruoju metu seksualumo atžvilgiu lygiagre dą kalboms apie visuomenines vertybes negu apie
čiai gyvuoja ir tradicinės nuostatos, ir kur kas li asmenines praktikas, nes pastarosios dėl savo pri
beralesnės pažiūros, kurios itin sparčiai formavosi gimties dažniausiai lieka neužfiksuotos. Alfredas
XX a. septintajame dešimtmetyje. Kai kurie žmo Kinsey’s savo tyrimą Jungtinėse Valstijose pradėjo
nės, ypač paveikti krikščionybės mokymų, neigia XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose -
mai vertina ikisantuokinius seksualinius santykius jis pirmasis ėmėsi plačiai tyrinėti faktinę seksua
linę elgseną. Religinės organizacijos pasmerkė nėms normoms. Šie sąjūdžiai skelbė seksualinę
Kinsey’į ir jam talkinusius tyrėjus, o Kongresas laisvę, o kontraceptinių tablečių moterims išradi
ir laikraščiai paskelbė jo darbą amoraliu. Tačiau mas leido aiškiai atskirti seksualinius malonumus
mokslininkas atsilaikė ir galiausiai surinko 18 000 nuo giminės pratęsimo. Moterų grupės taip pat ėmė
žmonių seksualinio gyvenimo istorijas - tai visiš daryti spaudimą, siekdamos mažiau priklausyti nuo
kai reprezentatyvi imtis baltiesiems Amerikos gy vyrų seksualinių vertybių. Jos reikalavo atmesti
ventojams apibūdinti (Kinsey et ai., 1948, 1953). dvigubus standartus ir pripažinti moterų poreikį
Kinsey’o išvados daugumą žmonių nustebino, patirti didesnį pasitenkinimą seksualinių santykių
o nemažai jų net pribloškė, kadangi atskleidė di metu.
džiulį skirtumą tarp tuomet vyravusių visuomenės Dar visai neseniai buvo sunku tiksliai sužino
lūkesčių seksualinės elgsenos atžvilgiu ir tikro ti, kiek seksualinė elgsena pasikeitė nuo Kinsey’o
seksualinio elgesio. Tyrimas nustatė, kad beveik tyrimo laikų. XX a. devintojo dešimtmečio pabai
70 procentų vyrų buvo lankęsi pas prostitutes, o goje Lillian Rubin, norėdama nustatyti, kaip pa
84 procentai turėjo ikisantuokinę seksualinę pa kito seksualinė elgsena bei nuostatos jos atžvil
tirtį. Tačiau, laikydamiesi dvigubų standartų, 40 giu per maždaug trisdešimt pastarųjų metų, apklau
procentų vyrų pageidavo vesti skaisčias merginas. sė 1000 amerikiečių nuo trylikos iki keturiasde
Per 90 procentų vyrų masturbavosi, o beveik 60 šimt aštuonerių metų. Gauti duomenys atskleidė
procentų vienaip ar kitaip užsiiminėjo oraliniu sek iš tiesų svarbius pokyčius. Tiriamuoju laikotarpiu
su. Ikisantuokinę seksualinę patirtį turėjo ir apie žmonės paprastai buvo seksualiai aktyvesni jau
50 procentų moterų, tiesa, daugiausia su savo būsi nesnio amžiaus, negu jų tėvų karta, o paauglių sek
mais vyrais. Apie 60 procentų moterų masturba sualinė praktika linko į įvairovę bei visapusišku
vosi ir maždaug tiek pat turėjo oralinių ir genita- mą, būdingą suaugusiems. Vis dar buvo taikomi
linių kontaktų. dvigubi standartai, tačiau jų galia gerokai sumažė
Atotrūkis tarp viešai priimtų nuostatų ir tikro jo. Vienas svarbiausių pokyčių buvo moterų noras
sios elgsenos, kurį parodė Kinsey’o tyrimo duome ir siekis santykiuose patirti seksualinį malonumą.
nys, ko gero, ypač padidėjo tuo metu, kai pasibaigė Jos tikėjosi ne tik teikti, bet ir patirti seksualinį
Antrasis pasaulinis karas. Iš tiesų seksualinės li- pasitenkinimą. Pastarasis reiškinys, teigia Rubin,
beralizacijos etapas prasidėjo anksčiau, XX a. tre smarkiai paveikė abi lytis - vyrus ir moteris.
čiajame dešimtmetyje, kai daug jaunų žmonių pa Moterys tapo seksualiai laisvomis kaip nieka
sijuto išsilaisvinę iš griežtų moralės kodeksų, val da anksčiau, tačiau kartu su šiuo pokyčiu, kurį
džiusių ankstesnes kartas. Pati seksualinė elgse dauguma vyrų sveikino, kilo naujas moterų pasi
na, matyt, gerokai pasikeitė, bet seksualumo da tikėjimas savimi, o su juo daugeliui vyrų buvo sun
lykai nebuvo aptariami taip atvirai, kaip įprasta ku susitaikyti. Rubin pašnekovai vyrai dažnai jai
šiandien. Žmonės, įsitraukę į visuomenės lygme sakė, kad „jaučiasi netikę“, bijojo, kad „niekada
niu itin smerkiamą seksualinę veiklą, ją slėpda nieko nepadarys gerai“ ir buvo įsitikinę, jog
vo, nė neįsivaizduodami, kiek dar kitų žmonių daro „šiandien moterų nebeįmanoma patenkinti“ (Ru
lygiai tą patį. Pakantesnis bei atlaidesnis septin bin, 1990).
tojo dešimtmečio laikotarpis labiau suvienodino Vyrai jaučiasi nevisaverčiai? Ar tai nepriešta
atvirai reiškiamas nuostatas ir tikrąją elgseną. rauja viskam, ko galėjome tikėtis? Juk modernio
sios visuomenės vyrai ir toliau viešpatauja daugu
Seksualinė elgsena po Kinsey’o tyrimų moje sričių. Apskritai, vyrai kur kas labiau smur
XX a. septintajame dešimtmetyje socialiniai są tauja prieš moteris, negu moterys prieš vyrus. Šiuo
jūdžiai - pavyzdžiui, susiję su kontrkultūrinėmis smurtu iš esmės siekiama kontroliuoti moteris ir
ar „hipiškomis“ gyvensenomis - metė iššūkį esa toliau jas valdyti. Bet kai kurie mokslininkai - kaip
mai tvarkai, taip pat ir egzistavusioms seksuali jau sužinojome iš šio skyriaus - ėmė teigti, kad
132 5 SKYRIUS
vyriškumas yra ir atpildo šaltinis, ir našta. Pasak Neseniai karštų debatų epicentru tapo seksua
šių autorių, vyrų seksualumas dažnai esti veikiau linės elgsenos apklausų pagrįstumas (Levvontin,
priverstinis negu teikiantis pasitenkinimą. Jei vyrai 1995). Mūsų aptartų tyrimų kritikai teigė, kad to
liautųsi naudoję seksualumą kaip kontrolės prie kios apklausos nesukaupia patikimos informaci
monę, laimėtų ne vien moterys, bet ir jie patys. jos apie seksualines praktikas. Iš dalies ginčytasi
dėl vyresnio amžiaus informantų atsakymų. Ty
Naujoji ištikimybė? rėjai pranešė, jog 45 procentai aštuoniasdešimties-
1994 metais grupė tyrėjų išleido knygą The So aštuoniasdešimt penkerių metų vyrų sakė seksualiai
čiai Organization of Sexuality: Sexual Practices santykiaujantys su savo pora. Kritikams atrodė, kad
in the United States („Socialinė seksualumo orga šis faktas toks akivaizdžiai neteisingas, jog ver
nizacija: seksualinė praktika Jungtinėse Amerikos čia abejoti viskuo, kas nustatyta apklausose. Ty
Valstijose“) - išsamiausią po Kinsey’o seksualinės rėjai gynėsi nuo šio kaltinimo ir sulaukė tam tik
elgsenos studiją, kurios nepranoko jokios kitos ša ros paramos iš pagyvenusius žmones tiriančių spe
lies tyrimai. Daugelio nuostabai, tyrėjų surinkti cialistų. Pastarieji apkaltino kritikus esant susida
duomenys atskleidė nepaprastą amerikiečių sek riusius neigiamus senėjimo stereotipus. Jie nuro
sualinį konservatyvumą. Pavyzdžiui, 83 procen dė vieną tyrimą, nustačiusį, kad 74 procentai se
tai tiriamųjų per vienerius metus iki tyrimo turė nyvo amžiaus vyrų, gyvenančių ne priežiūros įstai
jo tik po vieną partnerį (arba visai jo neturėjo), o gose, buvo seksualiai aktyvūs. Vienu tyrimu iš tie
tarp susituokusių žmonių šis skaičius padidėja iki sų buvo nustatyta, jog dauguma vyrų, netgi įko
96 procentų. Visiškai įprasta ir ištikimybė sutuok pusių į dešimtą dešimtį, tebesidomėjo seksu.
tiniui: tik 10 procentų moterų ir mažiau kaip 25
procentai vyrų sakė, jog savo gyvenime turėjo ne
santuokinių santykių. Šio tyrimo duomenimis, Homoseksualumas
amerikiečiai per visą gyvenimą vidutiniškai turi
vos po tris partnerius. Nepaisant akivaizdžiai sta Homoseksualumas - seksualinis potraukis tos pa
bilaus šios elgsenos pobūdžio, tyrimas atskleidė čios lyties asmenims - gyvuoja visose kultūrose.
ir kai kuriuos aiškius pokyčius. Itin stipriai išsi Kai kurios nevakarietiškos kultūros priima ar net
skiria laipsniškai kylantis ikisantuokinės seksuali skatina tam tikrų grupių homoseksualius santykius.
nės patirties lygis, ypač tarp moterų. Iš tiesų per Pavyzdžiui, batakų gentis Šiaurės Sumatroje lei
95 procentus šiandien besituokiančių amerikiečių džia homoseksualius ikivedybinius vyrų santykius.
turi seksualinę patirtį (Laumann et ai., 1994). Berniukai, sulaukę lytinės brandos, palieka tėvų
Rengiant apklausas seksualinei elgsenai tirti su namus ir apsigyvena drauge su tuzinu ar daugiau
siduriama su daugybe sunkumų. Mes tiesiog ne vyresnių vyrų. Šie ir supažindina naujokus su ho
žinome, kiek tiesos apie savo seksualinį gyveni moseksualia praktika. Tačiau daugelis visuomenių
mą žmonės pasako tyrėjui. Darbas „Socialinė sek šitaip atvirai nepalaiko homoseksualumo. Pavyz
sualumo organizacija“ parodo, jog, ko gero, šian džiui, pagal homoseksualumo sampratą, vyraujan
dien seksualiniame gyvenime amerikiečiai mažiau čią Vakarų pasaulyje, homoseksualais laikomi in
vaikosi nuotykių, negu Kinsey’o tyrimų laikais. dividai, kurie savo seksualinių polinkių prasme yra
Bet galbūt patiems Kinsey’o tyrimams stinga tiks aiškiai atsiriboję nuo daugumos gyventojų.
lumo. O gal AIDS baimė privertė daugelį žmo Michelis Foucault seksualumo studijose atsklei
nių apriboti savo seksualinį aktyvumą. Galimas da dė, jog iki XVIII a. beveik nebuvo homoseksua
lykas, kad dėl tam tikrų priežasčių šiandien žmo liojo asmens sampratos (Foucault, 1978). Sodomiją
nės linkę labiau slėpti savo seksualinio gyvenimo smerkė bažnyčios autoritetai ir įstatymai; Angli
aspektus. Taigi negalime būti dėl nieko pakanka joje ir keliose kitose Europos šalyse už ją bausta
mai tikri. myriop. Bet sodomija nebuvo apibrėžiama kaip
grynai homoseksualinis nusižengimas. Ją taikė ir populiaciją, nes daug asmenų buvo infekuoti ir mi
vyrų bei moterų, ir vyrų bei gyvūnų, ir vyrų tar rė. Bet, kita vertus, ji sustiprino gėjų bendruome
pusavio santykiams. „Homoseksualumo“ terminas nę ir pavertė homoseksualumą atvirai svarstomu
buvo sukurtas maždaug 1860 metais. Nuo to lai viešu dalyku.
ko homoseksualai vis labiau laikyti atskiru žmo Pastaraisiais metais daugelyje Vakarų šalių po
nių tipu, pasižyminčiu specifišku seksualiniu ne žiūris į homoseksualus sušvelnėjo, o teigiami gė
normalumu (Weeks, 1986). Homoseksualumas ta jų tarpusavio santykių įvaizdžiai labiau paplito ži-
po „medicininio“ diskurso dalimi, todėl jį imta ap niasklaidoje.
tarinėti kaip klinikinį, laikant veikiau psichikos su
trikimu ar iškrypimu negu religine „nuodėme“. Homoseksualumas Vakarų kultūroje
Manyta, jog homoseksualai drauge su kitais „de- Kennethas Plummeris savo klasikinėje studijoje iš
viantais“, tokiais kaip pedofilai ir transvestitai, skyrė keturis homoseksualumo tipus, kurie reiškia
kenčia dėl biologinės patologijos, keliančios grės si modernioje Vakarų kultūroje. Nenuolatinis ho
mę visuomenės sveikatai. moseksualumas - tai trumpalaikis homoseksualių
santykių tipas, kuris iš esmės nestruktūrizuoja viso
asmens seksualinio gyvenimo. Tipiški pavyzdžiai
Daugiau apie medicininius požiūrius žr. poskyryje
- mokyklinės berniukų aistros ir grupinės mastur
„Biomedicininio sveikatos modelio susiformavimas“,
p. 154.
bacijos. Situacinė veikla susijusi su aplinkybėmis,
kai homoseksualios sueitys vyksta reguliariai, ta
čiau tai netampa pagrindiniu asmens pasirinkimu.
Mirties bausmė už „nenatūralias sueitis“ Jungti Kalėjimų, kareivinių ar panašioje aplinkoje, kurioje
nėse Valstijose buvo uždrausta, paskelbus nepri vyrams tenka gyventi be moterų, tokio pobūdžio
klausomybę, o Europos šalys tą patį padarė XVIII a. homoseksualumas yra įprastas dalykas, laikomas
pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Kita vertus, dar prieš heteroseksualios elgsenos pakaitu, o ne labiau pa
kelis dešimtmečius iš esmės visose Vakarų šalyse geidautina elgsena.
homoseksualumas buvo laikomas nusikalstama vei Personalizuotas homoseksualumas būdingas in
kla. Po truputį homoseksualai išeina iš „pogrindžio“ dividams, kurie linkę būtent į homoseksualius san
į plačiąją visuomenę - šis procesas dar nesibaigė, tykius, bet yra atsiskyrę nuo grupių, kurios leng
tačiau pastaraisiais metais pastebimi spartūs pasi vai juos priimtų. Šiuo atveju homoseksualumas
keitimai. Galima pažymėti keletą lemtingų momen reiškiasi kaip slapta veikla, dangstoma nuo drau
tų. Pirma, Kinsey’o ataskaitos apie seksualinę elg gų ir bendradarbių. Homoseksualumas kaip gyve
seną paskelbimas atkreipė visuomenės dėmesį į di nimo būdas yra būdingas individams, kurie „at
delį homoseksualumo paplitimą Amerikos visuo siskleidė“, o ryšius su kitais panašių seksualinių
menėje (žr. toliau). Šie atradimai sukrėtė daugelį polinkių asmenimis pavertė esmine savo gyvenimo
žmonių, tačiau padėjo išklibinti klaidingą įsitiki dalimi. Tokie žmonės paprastai priklauso gėjų sub
nimą, esą homoseksualai sudaro mažytę grupę de- kultūroms, kuriose homoseksuali veikla integruota
viantų, turinčių psichikos sutrikimų. Kitas kritiš į savitą gyvenseną (Plummer, 1975). Tokios ben
kas momentas buvo 1969 metų Stonewallio riau druomenės dažnai sudaro galimybę imtis bendrų
šės - žiaurus smurtinis policijos ir Niujorko gėjų politinių veiksmų kovojant už homoseksualų tei
bendruomenės susirėmimas. Stonewallis sužadino ses bei interesus.
gėjų išsilaisvinimo sąjūdį ne vien Jungtinėse Ame Tikėtina, kad žmonių (ir vyrų, ir moterų), tu
rikos Valstijose, bet ir kitose šalyse. Paskutinis le rinčių homoseksualios patirties ar bent pajutusių
miamas naujausios homoseksualumo istorijos įvy stiprų polinkį į homoseksualumą, yra kur kas dau
kis buvo AIDS epidemija, kilusi XX a. devintojo giau negu tų, kurie atvirai gyvena gėjų gyvenimą.
dešimtmečio pradžioje. Viena vertus, ji naikino gėjų Apie tikėtiną homoseksualumo paplitimo mastą
134 5 SKYRIUS
Vakarų kultūrose pirmą sykį sužinota paskelbus Lesbizmas

Kinsey’o tyrimą. Jo duomenimis, ne daugiau kaip Apskritai, vyrų homoseksualumui skiriama dau
pusė amerikiečių vyrų, vertinant pagal jų seksua giau dėmesio negu lesbizmui - homoseksualiam
linę veiklą bei polinkius po lytinės brandos, yra moterų tarpusavio prieraišumui ar veiklai. Lesbie-
visiški heteroseksualai. Iš Kinsey’o imties 8 pro čių grupės paprastai menkiau organizuotos, negu
centai informantų turėjo vien homoseksualius san vyrų gėjų subkultūros, taip pat pasižymi procen
tykius trejetą metų ar ilgiau. Dar 10 procentų be tiškai mažesniu atsitiktinių santykių skaičiumi.
veik lygiomis praktikavo ir homoseksualius, ir he- Kampanijų už homoseksualų teises atveju dažnai
teroseksualius santykius. Labiausiai apstulbino
manoma, kad lesbiečių aktyvisčių grupės turi to
Kinsey’o nustatytas faktas, kad 37 procentai vy kius pat interesus kaip ir vyrų organizacijos. Iš tie
rų bent sykį buvo homoseksualiai santykiavę ir pa
sų kartais gėjai ir lesbietės glaudžiai bendradar
tyrę orgazmą. Dar 13 procentų jautė homoseksua
biauja, bet yra ir skirtumų, ypač tada, kai lesbie
lius geidulius, bet jais nesivadovavo.
tės aktyviai dalyvauja feminizmo sąjūdyje. Kai ku
Moterų homoseksualumo rodikliai, kuriuos pa
rios moterys lesbietės ėmė jausti, kad gėjų išsi
teikė Kinsey’o tyrimas, buvo mažesni: tik apie 2
laisvinimo sąjūdis atspindi vyrų interesus, o libe
procentus moterų sudarė visiškos homoseksualės,
raliajam ir radikaliajam feminizmui rūpi vien vidu
13 procentų sakė turėjusios homoseksualios patir
rinės klasės heteroseksualių moterų reikalai. Taigi
ties, o dar 15 procentų pripažino, kad jautė ho susiformavo atskira lesbietiškojo feminizmo atša
moseksualius geidulius, bet juos atmetė. Kinsey’į ka, kuri populiarino „moteriškųjų vertybių“ sklaidą
bei jo kolegas apstulbino homoseksualumo lygis,
ir metė iššūkį įtvirtintam vyriškajam heteroseksu-
kurį atskleidė jų tyrimas. Todėl jie įvairiais me
aliam tradiciškumui. Moterų lesbizmą daugelis gė
todais tikrino rezultatus, tačiau gaudavo tas pačias
jų laiko ne tiek seksualine orientacija, kiek suta
išvadas (Kinsey et ai., 1948, 1953).
rimu su kitomis moterimis ir tarpusavio solidaru
Bet štai knygoje „Socialinė seksualumo orga
mo forma - politiniu, socialiniu bei asmeniniu lyg
nizacija“ pateikti duomenys verčia suabejoti Kin
meniu (Seidman, 1997).
sey’o studijoje nustatytais homoseksualumo papli
timo skaičiais. Priešingai Kinsey’ui, pastarasis ty
rimas nurodo nebe 37, o tik 9 procentus vyrų, kurie Požiūriai į homoseksualumą
sakėsi homoseksualiai santykiavę ir patyrę orgaz Nepakantumas homoseksualumui praeityje reiškėsi
mą. Dabar tik 8 procentai vyrų teigė jautę homo taip stipriai, jog tik pastaraisiais metais buvo iš
seksualius geidulius (palyginti su pirmesniais 13 sklaidyti kai kurie šį reiškinį gaubę mitai. Homo
procentų) ir tik mažiau kaip 3 procentai nurodė, seksualumas nebelaikomas liga ir nebėra išskirti
kad santykiavo su kitu vyru per vienerius metus nai siejamas su kokia nors psichikos sutrikimo for
iki šio tyrimo. ma. Vyrams homoseksualams nebetaikomi jokie
Pastarojo tyrimo autoriai pripažino, kad dėl gė apribojimai profesinio užimtumo srityje, nors anks
dos jausmo, vis dar ženklinančio homoseksualu čiau buvo toleruojami tik kai kurių profesijų at
mą, žmonės apskritai galėjo slėpti nuo tyrėjų sa stovai homoseksualai, pavyzdžiui, kirpėjai, inter
vo homoseksualią elgseną. Taip pat - kaip paste jero dekoratoriai ar menininkai. Sąvoka hetero-
bėjo vienas iš kritikų - mokslininkų pasirinktoje seksizmas - artima rasizmui ir seksizmui - api
atsitiktinėje imtyje nebuvo atsižvelgta į geografi būdina procesą, kai neheteroseksualūs žmonės rū
nį homoseksualų susitelkimą didmiesčiuose, ku šiuojami pagal seksualinę orientaciją ir dėl jos dis
riuose šie asmenys veikiausiai sudaro beveik 10 kriminuojami. Homofobija reiškia homoseksua
procentų visų gyventojų (Laumann et ai., 1994). lių individų baimę ir jiems jaučiamą panieką.
Nors homoseksualumas vis labiau pripažįsta sualus visuomenei, ši epidemija privertė paklausti,
mas, bet heteroseksizmas bei homofobija ir toliau ar heteroseksualumas iš tiesų yra „visuotinis“, ir
lieka įsišakniję daugelyje Vakarų visuomenės sri parodė, jog tradicinė branduolinė šeima turi alter
čių, o priešiškumas homoseksualams vis dar gy natyvų (Redman, 1996). Kita vertus, atsakas kar
vuoja daugelio žmonių emocinėse nuostatose. Dar tais įgyja isteriškas ir paranojiškas formas. Homo
gana dažni atvejai, kai prieš homoseksualus nau seksualai vaizduojami kaip deviacijos grėsmė „nor
dojamas smurtas, jie žudomi. Dėl pastarosios prie malios visuomenės“ moralinei gerovei. Siekiant iš
žasties daugelis homoseksualų grupių organizuo saugoti heteroseksualų vyriškumą kaip „normą“,
ja kampanijas, kuriomis siekiama, kad veikos prieš būtina išstumti į užribį ir juodinti juntamą grės
homoseksualus būtų priskirtos „neapykantą kurs mę (Rutherford ir Chapman, 1988).
tantiems nusikaltimams“.
Kampanija už įstatymo ginamas
Žr. klausimus, iškeltus poskyryje „Nusikaltimai prieš teises ir pripažinimą
homoseksualus“, p. 221.
Daugeliu atžvilgiu homoseksualumas tapo norma
lesniu dalyku, kitaip tariant, priimtinesne visuo
Kai kuriuos gėjų elgsenos tipus galima laikyti menės kasdienybės dalimi. Keletas šalių priėmė
pastangomis pakeisti įprastus vyriškumo ir galios homoseksualų teises ginančius įstatymus. Pietų Af
saitus - galbūt ir dėl šios priežasties heterosek- rika, 1996 metais priėmusi naująją Konstituciją,
sualioji bendruomenė tokius bandymus dažnai pa tapo viena pirmųjų pasaulio šalių, konstituciškai
laiko grėsme. Gėjai linkę atmesti jiems visuotinai garantuojančių šias teises. Kelios Europos šalys,
priskiriamą sumoteriškėjimo įvaizdį ir bando jo iš pavyzdžiui, Danija, Norvegija ir Švedija, dabar lei
vengti dviem būdais. Pirma, jie puoselėja šokiruo džia homoseksualams oficialiai įregistruoti savo
jantį moteriškumą - manieringą vyriškumą, kuris partnerystę ir reikalauti daugumos teisių, pirma bu
parodijuoja stereotipus. Antra, sukuria „tikro vy vusių tik santuokos prerogatyva. Olandijos, Pran
ro“ įvaizdį. Pastarasis taip pat nėra vyriškas įpras cūzijos ir Belgijos vietinės valdžios institucjos taip
tine prasme, nes vyrai, rengdamiesi motociklinin pat pradėjo pripažinti homoseksualius santykius.
kais ar kaubojais, pernelyg išpučia vyriškumą, taigi Amerikos Havajų ir Vermonto valstijos priėmė
vėl jį parodijuoja (Bertelson, 1986). įstatymus, įteisinančius homoseksualų santuoką ir
Kai kurie sociologai, tyrę AIDS epidemijos po „civilinę sąjungą“ (homoseksualų partnerystę, nu
veikį paplitusiems požiūriams į homoseksualumą, matančią santuokines teises bei pareigas). Naujas
daro prielaidą, jog epidemija privertė suabejoti kai teismo sprendimas Britanijoje paskelbė, kad ho
kuriais svarbiausiais ideologiniais heteroseksualaus moseksualų porą, susietą nuolatiniu ryšiu, galima
vyriškumo pagrindais. Pavyzdžiui, seksualumas ir apibrėžti kaip šeimą - šis sprendimas turi didelę
seksualinė elgsena tapo viešų diskusijų tema, pra reikšmę paveldėjimo teisėms ir tėvystės bei mo
dedant valstybės finansuojamomis saugaus sekso tinystės statusui.
kampanijomis ir baigiant epidemijos plitimo nu Vis daugiau gėjų aktyvistų siekia, kad homo
švietimu žiniasklaidoje. Epidemija išklibino tra seksualų santuokos būtų visiškai įteisintos. Kodėl
dicinių doros idėjų pagrįstumą, nes atkreipė vie šie dalykai jiems parūpo dabar, kai santuoka tar
šąjį dėmesį į tai, kad visuomenėje plačiai paplitę si praranda reikšmę heteroseksualioms poroms? Jie
ikisantuokiniai seksualiniai kontaktai, nesantuoki tuo rūpinasi, nes nori turėti su kitais vienodą pa
niai ryšiai ir neheteroseksualūs santykiai. Tačiau dėtį, teises bei pareigas. Šiandien santuoka pir
svarbiausia, kad vis labiau atskleisdama homosek miausia reiškia emocinius įsipareigojimus, tačiau
136 5 SKYRIUS
jos oficialus pripažinimas turi ir apibrėžtus teisi pasaulyje sekso paslaugas už ekonominį atlygį teikė
nius padarinius. Ji suteikia partneriams teisę pri kurtizanės, konkubinos (išlaikomos meilužės) ar
imti medicininius sprendimus dėl gyvenimo ar mir ba vergės. Tradicinėse visuomenėse kurtizanės ir
ties, teisę paveldėti, taip pat teises bendrai nau konkubinos dažnai užimdavo aukštą padėtį.
dotis pensijomis, pašalpomis ir kitomis ekonomi Šiuolaikinės prostitucijos esmę sudaro faktas,
nėmis lengvatomis. „Įžadų apeigos“ - neoficialios kad paprastai moterys ir jų klientai vieni kitų ne
santuokos, kurios Amerikoje paplito ir tarp homo pažįsta. Tiesa, vyrai gali tapti „nuolatiniais lan
seksualų, ir tarp heteroseksualų, - nesuteikia šių kytojais“, bet ryšys prasideda ne nuo asmeninės
teisių bei pareigų. Ir priešingai, būtent teisiniai pa pažinties. To nebuvo ankstesniais laikais, už ma
dariniai yra viena iš priežasčių, dabar skatinančių terialų atlygį teikiant daugumą įvairių seksualinių
daugelį heteroseksualių porų atidėti santuoką ar paslaugų. Prostitucija yra tiesiogiai susijusi su ma
ba visiškai jos atsisakyti. Homoseksualių santuo žų bendruomenių irimu, didelių nuasmenintų mies
kų priešininkai smerkia jas kaip lengvabūdiškas to teritorijų plėtra ir socialinių santykių komercia-
arba nenatūralias. Jie mano, kad šitaip įteisinama lizacija. Mažose tradicinėse bendruomenėse sek
seksualinė orientacija, kurią valstybė privalėtų kiek sualiniai santykiai buvo kontroliuojami jau vien
įmanydama žaboti. Amerikoje esama grupių, sie todėl, kad jie buvo akivaizdžiai matomi. Sukur
kiančių priversti homoseksualus pakeisti savo įpro tose naujose miestų teritorijose lengviau užmegzti
čius ir tuoktis su priešingos lyties žmonėmis. Kai anonimiškus socialinius ryšius.
kas tebelaiko homoseksualumą iškrypimu ir aršiai
priešinasi bet kurioms teisinėms nuostatoms, ga Prostitucija šiandien
linčioms jį sunorminti. Jungtinėje Karalystėje šiandien, kaip ir praeityje,
Tačiau dauguma gėjų tiesiog nori, kad juos lai prostitučių gretas daugiausia papildo moterys iš
kytų eiliniais žmonėmis. Jie nurodo, kad homo skurdesnės socialinės aplinkos, tačiau dabar prie
seksualams ne mažiau negu visiems kitiems rei jų prisijungia iš tiesų daug vidurinės klasės atsto
kia emocinio bei ekonominio saugumo. Savo kny vių. Didėjant skyrybų skaičiui, kai kurias dėl to
goje Virtually Normai, 1995 („Iš esmės normalus“) staiga nuskurdusias moteris ima vilioti prostitucija.
Andrew’us Sullivanas įtikinamai gina homosek Į prostitučių gretas įsilieja ir jaunos merginos, ku
sualios santuokos dorybes. Būdamas katalikas ir rios baigė studijas, tačiau nerado darbo, todėl laiki
homoseksualas, jis tiesiog kamavosi stengdama nai, kol suras kitokią veiklą, įsidarbina masažo ka
sis suderinti savo religinius įsitikinimus ir seksua binetuose ar „merginų pagal iškvietimą“ tinkluose.
lumą. Sullivanas teigia, kad homoseksualumas, Paulas J. Goldsteinas klasifikavo prostituciją
bent jau iš dalies, pareina nuo gamtos - papras pagal įsitraukimą į darbą ir darbo sąlygas. Įsi
čiausiai šiaip sau jo „nepasirinksi“. Prašyti, kad traukimą apibūdina moters užsiėmimo prostitucija
žmogus atsisakytų homoseksualumo, reiškia prašy dažnumas. Daug moterų tuo verčiasi laikinai, sek
ti, kad jis ar ji atsisakytų progos mylėti ir būti my sualines paslaugas teikia retkarčiais, o paskui il
limi kito žmogaus. Šiai meilei reikia galimybės gam arba visam laikui palieka prostituciją. „Ne
reikštis santuokoje. Jei nenorima, kad homosek nuolatinės prostitutės“ - tai moterys, kurios gana
sualai virstų susvetimėjusia mažuma, privalu įtei dažnai, bet nereguliariai užsidirba pinigų už sek
sinti jų santuokas, teigia Sullivanas. są, kad papildytų iš kitų šaltinių gaunamas paja
mas. Kitos moterys nuolatos verčiasi prostitucija
Prostitucija ir būtent iš jos gauna pagrindines pajamas. Dar
bo sąlygos reiškia moterų darbo aplinkos ir sąvei
Prostitucija apibūdinama kaip seksualinių paslau kos proceso tipą. „Gatvių“ prostitutės siūlosi vy
gų teikimą už pinigus. Žodį „prostitutė“ bendrinėje rams gatvėje, „merginos pagal iškvietimą“ klien
kalboje imta vartoti XVIII a. pabaigoje. Senovės tus vilioja telefonu, vyrus kviesdamosi pas save
Prostitutės, jų klientai ir įstatymai Europoje

Anglija ir Velsas. Verstis prostitucija čia nėra nelega Prancūzija. Prostitucijos veiklos yra teisėtos, tačiau
lu, tačiau prostituciją reguliuojantys įstatymai yra vieni valstybės reglamentuojami viešnamiai buvo uždaryti
griežčiausių pasaulyje. Kabinėtis ir šlaistytis, siūlytis 1946 metais. Dabar visi viešnamiai, kaip ir siūlyma
gatvės pažinčių ieškantiems vyrams automobiliuose sis gatvėje, yra nelegalūs, nors „raudonųjų žibintų“
yra neteisėta. Prostitutei leidžiama dirbti savo patal kvartaluose tai toleruojama. Prancūzijos policija su
pose, tačiau jei dvi ar daugiau dirba po vienu stogu, vienijo jėgas su Vokietija bei kitomis šalimis, kad su
tai yra laikoma nelegaliu viešnamiu. Vyrai ir moterys, sidorotų su tarptautine prostitucija.
valdantys prostitutes, gali būti apkaltinti, kad gyvena
Rusija. Prostitucija šioje šalyje yra neteisėta, tačiau
iš amoralaus uždarbio. čia mažai kas kreipia dėmesį į įstatymus. Pažeidimai
nagrinėjami pagal civilinį, o ne baudžiamąjį kodek
Vokietija. Prostitucija čia yra plačiai toleruojama ir
są, todėl galima skirti tik baudas. Sugauta besisiū
kontroliuojama, registruojant prostitutes. Skirtingųže-
lanti moteris gali būti nubausta vieno mėnesio mini
mių įstatymai nevienodi. Didmiesčiuose daugėja tei
malaus atlyginimo dydžio bauda - 82 rubliais (maž
sėtų viešnamių, o Hamburgas yra antroji sekso sos
daug 10 litų. - Vert. past.). Ši suma Maskvos, Sankt
tinė Europoje ir nusileidžia tik Amsterdamui. Ren
Peterburgo bei kitų miestų prostitutėms yra juokin
giamos kampanijos, kad prostitucija būtų pripažinta
ga. Viešnamių turėtojai gali būti patraukti baudžia
tikru darbu.
mojon atsakomybėn ir įkalinti.
Italija. Prostitucija yra neteisėta, tačiau baudžiamojon Švedija. Ilgą laiką Švedija buvo laikoma viena iš li
atsakomybėn patraukiama retai. Vatikano spaudimas beraliausių pasaulio šalių pagal savo nuostatas sek
padėjo užgniaužti neseniai vykusius debatus dėl vieš so ir pornografijos atžvilgiu. Dabar Švedija priėmė
namių, kurie įdarbina vis daugiau moterų iš Rytų Eu įstatymą, pagal kurį prostitutė vis dar gali dirbti lega
ropos ir Afrikos, įteisinimo. Romos katalikų bei kitos liai, tačiau jos klientas gali būti patrauktas baudžia
labdaringos organizacijos ragina, kad būtų peržiūrė mojon atsakomybėn. Mokėti už seksą tapo baudžia
tas įstatymas, draudžiantis viešnamių steigimą. muoju nusižengimu.
Šaltinis: Guardian, 30 Oct. 1999.
arba pačios juos lankydamos. „Namų prostitutė“ 1951 metais Jungtinių Tautų priimta rezoliucija
- tai moteris, dirbanti uždarame klube arba vieš smerkia tuos, kurie organizuoja prostituciją ar pel
namyje. „Prostitutė masažuotoja“ teikia sekso pa nosi iš prostitučių darbo, tačiau ji nedraudžia pa
slaugas įstaigoje, kurioje, kaip teigiama oficialiai, čios prostitucijos. Šiai rezoliucijai oficialiai pri
siūlomos vien teisėtos masažo bei sveikatingumo tarė 53 valstybės narės, tarp jų ir Jungtinė Kara
paslaugos. lystė, nors šių šalių teisės aktai, reguliuojantys
Daugelis moterų seksualines paslaugas teikia prostituciją, gerokai skiriasi (žr. tekstą rėmeliuose).
ir natūriniais mainais (kai atsiskaitoma ne pinigais, Kai kuriose šalyse prostitucija apskritai yra už įsta
bet prekėmis ar kitomis paslaugomis). Daugelis tymo ribų. Kitur, taip pat ir Britanijoje, draudžia
Goldsteino tyrinėtų „merginų pagal iškvietimą“ mos tik kai kurios jos rūšys, tokios kaip prieka
seksą nuolatos mainė į televizorius, automobilių, biavimas gatvėje ar vaikų prostitucija. Kitos vy
elektros prietaisų remontą, drabužius, teisines bei riausybės ar savivaldybės duoda licencijas oficia
dantų gydymo paslaugas (Goldstein, 1979). liai pripažintiems viešnamiams ar sekso kabinę-
138 5 SKYRIUS
tams, tokiems kaip „Eroso centrai“ Vokietijoje ar kai, arba nuolatos juos atstumia. Visos kategori
sekso namai Amsterdame. 1999 metų spalį Dani jos apima ir berniukus, ir mergaites.
jos parlamentas pavertė prostituciją teisėta profe Kai kuriose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Tai
sija, kuria verčiasi apytikriai 30 000 moterų, dir lande ir Filipinuose, vaikų prostitucija yra sekso
bančių sekso industrijoje. Dabar vietos valdžia reg turizmo industrijos dalis. Organizuotos turistinės
lamentuoja, licencijuoja ir kontroliuoja visas sek kelionės prostitucijos tikslais pritraukia į šiuos
sualinių paslaugų pardavimo vietas. Kelios šalys kraštus vyrus iš Europos, Jungtinių Valstijų ir Ja
suteikia licencijas verstis prostitucija ir vyrams. ponijos, o šit Jungtinė Karalystė dabar jas teisiš
Antiprostitucinė teisė retai numato bausmes kai uždraudė. Azijos moterų grupių narės organi
klientams. Perkantieji seksualines paslaugas nesu- zavo viešus protestus prieš tokias keliones, tačiau
imami, nepersekiojami teismine tvarka ir netrau jos tebesitęsia. Sekso turizmas Tolimuosiuose Ry
kiami baudžiamojon atsakomybėn; teismo proce tuose kilo iš Amerikos kariuomenės aprūpinimo
dūrų metu galima neatskleisti jų tapatybių. Klientus prostitutėmis Korėjos ir Vietnamo karų metu. Tai
mokslininkai tyrinėja kur kas rečiau, negu tuos, lande, Filipinuose, Vietname, Korėjoje ir Taiva-
kurie parduoda sekso paslaugas; retai daroma ir ne buvo pastatyti „poilsio bei rekreacijos“ centrai.
prielaida, kad prostitutės patiria neigiamą psicho Kai kurie jų išliko iki šiol, o Filipinuose jie ap
loginį poveikį, nors tai dažnai nustatoma arba nu tarnauja ir reguliariai atvykstančias turistų grupes,
manoma. Ši tyrimų disproporcija akivaizdžiai rodo, ir regione dislokuotus kariškius.
kaip nekritiškai vertinami tradiciniai seksualumo 1998 metų Tarptautinės darbo organizacijos (In
stereotipai, pagal kuriuos vyrams „normalu“ ener ternational Labour Organization) ataskaitoje skel
gingai siekti įvairiausių seksualinių iškrovų, o biama, kad pastaraisiais dešimtmečiais Šiaurės Ry
šiuos poreikius tenkinančios moterys smerkiamos. tų Azijoje prostitucija sparčiai plito, o sekso in
dustrija greitai augo ir tapo brandžiu komercijos
sektoriumi. Nors daugelio Azijos ekonomikų plėtra
Vaikų prostitucija
sulėtėjo, bet sekso prekybos paklausa, atrodo, nė
ir globalinė „sekso industrija“
kiek nemažėja. Iš dalies šitaip vyksta dėl tarptau
Dažnai į prostituciją įtraukiami ir vaikai. Jungti tiniu tapusio šios industrijos pobūdžio, ypač dėl
nėse Amerikos Valstijose, Britanijoje ir Vakarų Vo didėjančio Azijos ir tarptautinių valiutų kurso skir
kietijoje atlikti vaikų prostitucijos tyrimai parodė, tumo, kuris sekso turizmą daro labiau įperkamą
jog prostitucijos griebiasi daugiausia iš namų pa ir patrauklų užsieniečiams. Sekso industrija yra su
bėgę vaikai, kurie, neturėdami jokių pajamų, imasi sijusi ir su vietos nedarbo lygiu. Ekonominių sun
šio „verslo“, kad išgyventų. kumų laikais moterys ir vaikai dažnai laikomi gy
Kad daugelis iš namų pabėgusių vaikų griebiasi ventojų „pertekliumi“. Kai kurios į neviltį puolu
prostitucijos, iš dalies yra nenumatyta įstatymų, sios šeimos pačios stumia savo vaikus į prosti
kurie gina nepilnamečius nuo nelegalaus įdarbi tuciją; kiti jaunuoliai į sekso prekybos pinkles pa
nimo, spraga. Tačiau anaiptol ne visi prostitucija tenka netyčia, naiviai atsiliepdami į skelbimus, ieš
besiverčiantys vaikai yra pabėgę iš namų. Gali kančius „pramogų srities darbuotojų“ ar „šokėjų“.
ma išskirti tris dideles prostitucija užsiimančių vai Svarbus sekso industrijos augimo veiksnys yra
kų kategorijas (Janus ir Heid Bracey, 1980): bė migracijos iš kaimo į miestą modeliai, nes dau
glius, kurie paliko namus ir nėra tėvų ieškomi arba gelis moterų, norinčių ištrūkti iš tradicinių ir įpa
kiekvienąsyk surasti ir sugrąžinti vėl pabėga; bas reigojančių savo gimtojo miestelio gniaužtų, pa
tūnus, kurie iš esmės gyvena namuose, bet peri sinaudoja bet kokia proga.
odiškai kurį laiką praleidžia kitur, pavyzdžiui, gana Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitoje
dažnai palieka namus kelioms paroms; taip pat pa perspėjama, kad daugelis šalių, kuriose itin išsi
mestinukus, kurių tėvai nesirūpina, ką daro vai plėtojo sekso industrija, neturi teisinės struktūros
ar socialinės politikos, kaip įveikti gana nemažai Išvados:

šio verslo padarinių. Prostitucija stipriai priside lytis ir globalizacija
da prie AIDS bei lytiškai užkrečiamų ligų pliti
mo. Dažnai ji taip pat susijusi su smurtu, nusikal Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skyrėme lyčių
timais, prekyba narkotikais, išnaudojimu ir žmo sampratoms Vakarų industrinėse visuomenėse ap
gaus teisių pažeidimais (Lim, 1998). tarti. Pamatėme, kaip moterų sąjūdis davė pradžią
įtaigiai ir plačiai socialinei teorijai, siekiančiai su
Prostitucijos aiškinimai prasti nuolatines lyčių nelygybes ir pateikti pro
gramas joms įveikti.
Kodėl egzistuoja prostitucija? Tai iš tiesų gyvybin
Tačiau feminizmas nėra vien akademinis užsi
gas reiškinys, kuris atsispiria valdžios pastangoms ėmimas, jis taip pat neapsiriboja vien Šiaurės Ame
jį pašalinti. Be to, beveik visada seksualines pa rika bei Vakarų Europa. Moterų sąjūdis - tai di
slaugas moterys parduodavo vyrams, o ne atvirkš namiškas tarptautinis reiškinys, nutaikytas ir į nuo
čiai - tiesa, esama ir tokių atvejų, pavyzdžiui, Vo latines įsisenėjusias lyčių nelygybes, ir į naujus
kietijos Hamburgo mieste, kuriame „malonumų na iššūkius, kuriuos moterims meta globalinė era. Pa
muose“ teikiamos seksualinės vyrų paslaugos mo vyzdžiui, Kinijos moterys siekia lygių teisių į už
terims. Ir, žinoma, berniukai bei vyrai parsiduo imtumą ir nori lygiomis su vyrais dalyvauti poli
da kitiems vyrams. tikoje. Pietų Afrikoje moterys suvaidino lemiamą
Prostitucijos negali paaiškinti vienas kuris nors vaidmenį kovoje su apartheidu, o jį įveikus siekia
veiksnys. Gali atrodyti, kad vyrų seksualiniai po pagerinti žmonių galimybes mokytis, naudotis gy
reikiai tiesiog stipresni ar pastovesni negu mote dymo įstaigomis, apsirūpinti būstais ir gauti dar
rų, todėl jiems reikia iškrovų, kurias ir suteikia bą. Peru aktyvistės dirbo ištisus dešimtmečius, kad
prostitucija. Bet šis aiškinimas visiškai neįtikina sustiprintų moterų vaidmenį viešajame gyvenime.
mas. Atrodo, dauguma moterų geba reikšti savo Nors moterų sąjūdžių dalyvės daugelį metų
seksualumą kur kas intensyviau negu panašaus am puoselėjo ryšius su kitų šalių aktyvistais, globali
žiaus vyrai. Maža to, jei prostitucija gyvuotų tie zacijos procesai padidino šių kontaktų skaičių bei
siog seksualinėms reikmėms tenkinti, iš tiesų at svarbą. Pirmasis forumas, skirtas tarptautiniams
sirastų daug vyrų, teikiančių sekso paslaugas mo kontaktams užmegzti, buvo Jungtinių Tautų moterų
terims. konferencija, nuo 1975 metų surengta jau keturis
Labiausiai įtikinama bendra išvada, kad pros kartus. Paskutinėje konferencijoje, įvykusioje Ki
titucija išreiškia ir tam tikru mastu padeda įam nijos sostinėje Pekine, dalyvavo apie 50 000 žmo
žinti vyrų polinkį elgtis su moterimis kaip su daik nių, iš jų - du trečdaliai moterų. Delegatai atsto
tais, tinkamais „naudoti“ seksualiniams tikslams. vavo 181 valstybei, taip pat tūkstančiams nevy
Prostitucija tam tikrame kontekste išreiškia vyrų riausybinių organizacijų. Ieškota būdų, kaip „už
ir moterų galios nelygybę. Žinoma, turi įtakos ir tikrinti vienodas moterų galimybes naudotis eko
daugelis kitų dalykų. Dėl prostitucijos seksualinį nominiais ištekliais, įskaitant žemę, kreditus, moks
pasitenkinimą gali patirti tokie žmonės, kurie dėl lą bei technologijas, profesinį išsilavinimą, infor
savo fizinių trūkumų arba dėl draudžiančių tai maciją, komunikacijas ir rinkas“. Dešimt dienų
daryti dorovės kodeksų negali rasti kitokių sek konferencijos dalyviai klausėsi pranešimų apie mo
sualinių partnerių. Prostitutės aptarnauja vyrus, iš terų būklę visame pasaulyje, aptarinėjo priemones
vykusius iš namų, trokštančius neįpareigojančių jai pagerinti, taip pat mezgė profesinius bei asme
seksualinių sueičių ar turinčius neįprastų seksuali ninius tarpusavio ryšius.
nių pomėgių, kuriems nepritartų kitos moterys. Bet „Veiksmų platforma“ (Platform for Action), dėl
pastarieji veiksniai susiję veikiau su prostitucijos kurios baigdami susitarė konferencijos dalyviai,
paplitimo mastu, negu su jos visumine kilme. kvietė pasaulio šalis spręsti šiuos klausimus:
140 5 SKYRIUS
• moterų pečius užgulančios nuolatinės ir di • lyčių nelygybių valdant gamtinius išteklius,
dėjančios skurdo naštos, • nuolatinės mergaičių diskriminacijos ir jų tei
• smurto prieš moteris, sių pažeidimų.
• ginkluotų ir kitokio pobūdžio konfliktų po Ar moterų sąjūdžiai turi turėti tarptautinę pa
veikio moterims, kraipą, kad būtų veiksmingi? Ar visame pasaulyje
moterų interesai iš esmės tie patys? Ką galėtų
• vyrų ir moterų nelygybės dalijantis valdžia reikšti feminizmas besivystančio pasaulio mote
ir sprendimų priėmimu, rims? Globalizacijos procesui neprarandant pagrei
• moterų stereotipų kūrimo ir taikymo, čio, karštai svarstomi šie ir daugelis kitų klausimų.
5
1. Sociologai skiria biologinę ir socialinę lytis. Biologinė lytis apibrė
žia biologines vyrų ir moterų kūnų skirtybes, o socialinė lytis apibūdina
psichologines, socialines bei kultūrines vyrų ir moterų skirtybes.
2. Kai kurie žmonės teigia, jog vyrų ir moterų skirtybės nulemtos ge
TEMOS SANTRAUKA netiškai. Tačiau nėra jokių įtikinamų įrodymų, kurie leistų teigti esant
biologinį lyčių skirtumų pagrindą.
3. Lyčių socializacija reiškia lyties vaidmens mokymąsi padedant to
kiems veiksniams kaip šeima ir žiniasklaida. Manoma, kad lytinė so
cializacija prasideda kūdikiui vos gimus. Vaikai mokosi ir šitaip įsi
savina normas bei lūkesčius, kurie laikomi susijusiais su jų biologi
ne lytimi. Šitaip jie prisiima „lyties vaidmenis“ ir juos lydinčius vy
rų ir moterų identitetus (vyriškumus ir moteriškumus).
4. Kai kurie sociologai mano, jog ir biologinė, ir socialinė lytis yra so
cialiniai dariniai, kuriuos galima įvairiais būdais formuoti ir keisti.
Įtvirtintos „esmės“ stinga ne tik lyčiai, bet pačiai žmogaus kūno sub
stancijai, kurią galima pakeisti socialiniais poveikiais bei technolo
ginėmis intervencijomis.
5. Lyčių nelygybė siejasi su skirtingais statusais, galia bei prestižu, kuriais
įvairiuose kontekstuose naudojasi vyrai ir moterys. Funkcionalistai,
aiškindami lyčių nelygybę, pabrėžė, kad lyčių skirtybės ir lyčių dar
bo pasidalijimas padeda užtikrinti socialinį stabilumą bei integraci
ją. Feministinės koncepcijos atmetė idėją, kad lyčių nelygybė turi bent
menkiausias natūralias priežastis. Liberalieji feministai kildina lyčių
nelygybę iš socialinių ir kultūrinių nuostatų, tokių kaip moterų dis
kriminacija ir nevienodas jų vertinimas. Radikalieji feministai teigia,
kad už moterų išnaudojimą atsako vyrai, kurie šiam tikslui naudoja
patriarchines nuostatas - sisteminę vyrų viršenybę moterų atžvilgiu.
Juodaodžių feminizmas mato ne vien lyties, bet ir kitus, papildomus
veiksnius, tokius kaip klasė ir etniškumas, taip pat iš esmės svarbius
siekiant suprasti priespaudą, kurią patiria nebaltosios moterys.
6. Santykiai tarp lyčių apibūdina asociatyviai sumodeliuotas vyrų ir mo

terų tarpusavio sąveikas visuomenėje. Kai kurie sociologai teigia, kad
egzistuoja lyčių tvarka, kurioje hierarchiškai organizuotos vyrišku
mo ir moteriškumo raiškos - ši hierarchija palaiko vyrų viršenybę
moterų atžvilgiu.
7. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skirta vyriškumo savivokai. Kai
kurie stebėtojai mano, kad visuotinės ekonominės bei socialinės trans
formacijos sukelia vyriškumo krizę, kurioje irsta tradiciniai vyrų vaid
menys.
8. Nors žmonių seksualumas turi akivaizdų biologinį pagrindą, daugu
ma seksualinės elgsenos dalykų yra veikiau išmokti negu įgimti. Sek
sualinės praktikos labai skiriasi ir įvairiose kultūrose, ir vienoje kul
tūroje. Vakarų seksualinių nuostatų formavimąsi stipriai veikė krikš
čionybė. Visuomenėse, turinčiose itin griežtus seksualinės elgsenos
kodeksus, paplitę dvigubi standartai ir veidmainystė. Seksualinės elg
senos tyrimai parodė, kad šiuo atveju normas ir esamą praktiką gali
skirti tikra praraja. Vakaruose slopinamąsias ir baudžiamąsias nuostatas
seksualumo atžvilgiu XX a. septintajame dešimtmetyje pakeitė pakan
tesnis, tolerantiškesnis požiūris, kurio padariniai akivaizdūs ir šiandien.
9. Dauguma pasaulio gyventojų yra heteroseksualūs, bet nestinga ir ma
žumų, turinčių kitokius seksualinius pomėgius bei polinkius. Homo
seksualumas, atrodo, egzistuoja visose kultūrose, o pastaraisiais me
tais požiūris į homoseksualus sušvelnėjo. Kai kurios šalys priėmė įsta
tymus, įteisinančius homoseksualų sąjungas ir užtikrinančius gėjų po
roms tokias teises, kuriomis naudojasi sutuoktiniai.
10. Prostitucija reiškia seksualinių paslaugų teikimą už atlygį. Moder
niosiose visuomenėse egzistuoja įvairių rūšių ir pobūdžio prostitucija,
įskaitant vyrų ir vaikų parduodamas seksualines paslaugas. Kai ku
riose šalyse vyriausybė ar regionų valdžia leidžia licencijuotą pros
tituciją, bet daugumoje valstybių prostitutės veikia už įstatymo ribų.
Kai kuriose pasaulio dalyse atsirado ir suklestėjo sekso turizmo in
dustrija, besiremianti prostitucija.
1. Ar įmanoma ir ar pageidautina pašalinti iš visuomenės lyčių skirtybes? Pasvarstykite dar kartą

2. Ar įmanoma išsaugoti lyčių skirtybes, kai pašalinama lyčių nelygybė?
3. Kokiu būdu tokie veiksniai, kaip klasė, etniškumas, seksualinė orien
tacija ir pan., formuoja mūsų lyties patirtį?
4. Kokios naujos vyriškumo ir moteriškumo rūšys galėtų atsirasti arti
miausiais dešimtmečiais, kaip atsakas į platesnius socialinės kaitos
procesus?
142 S SKYRIUS
5. Kokiais budais strukturizuojama socialinė sąveika, atsižvelgiant į pri

imtą heteroseksualumo normą.
6. Kuo prostitucija skiriasi nuo visų kitų būdų užsidirbti gyvenimui?
Papildoma literatūra John Horton and Sue Mendus (eds). Toleration, Identity, and Differen-
ce. - Basingstoke: Macmillan, 1999.
Michael S. Kimmel and Michael A. Messner. Men s Lives. - Boston,
Mass.: Allyn and Bacon, 1998.
Londa Schiebinger. Has Feminism ChangedScience? - Cambridge, Mass.:
Harvard University Press, 1999.
Lynne Segal. Why Feminism? - Cambridge: Polity, 1999.
Steven Seidman. Difference Troubles: Queering Sočiai Theory and Se-
xual Politics. - Cambridge: Cambridge University Press, 1997.
Interneto nuorodos Archive for research on women’s studies and gender - International links
http://www.Iib.utsa.edU/Archives/Iinks2.htm#intl
Fawcett Library, dabar žinoma kaip The Women’s Library

www.lgu.ac.uk/fawcett/main.htm
Masculinity and Representation

http://www.newcastle.edu.au/department/so/kibby.htm
Queer Resource Directory

http://www.qrd.org/
Voice of the Shuttle

http:/vos.ucsb.edu/shuttle/gender.html
Kūno
• Socialinis sveikatos pamatas 146

• Medicina ir visuomenė 154
• Sociologiniai požiūriai
į sveikatą ir ligą 158
• Išvados: senėjimoateitis 165
6 skyrius. Kūno sociologija:
sveikata, ligos ir senėjimas
Visą ankstesnį gyvenimą Jan Mason trykšte tryš paplito domėjimasis alternatyviosios medicinos
ko sveikata. Vėliau ji ėmė jausti nepaprastą nuo galimybėmis. Daugėja alternatyviosios medicinos
vargį ir depresiją, tačiau pamatė, kad jos nuolati gydytojų, taip pat prieinamų gydymo būdų. Mo
nis gydytojas nepajėgia bent kiek labiau padėti. dernioji visuomenė regi, kaip išpopuliarėjo svei
katos apsaugos alternatyvos. Naujųjų metodų „ofi
„A nksčiau buvau p u ikios fizin ės form os. G alėjau plau
cialioji“ medicinos sistema dažnai nepripažįsta arba
k ioti, žaisti s k v o š ą bet štai sy k į p ažaid u si staiga nu
iš dalies jais naudojasi. Tai - gydymas vaistažo
alpau. A p silan k iau pas g y d y to ją tačiau n iek as n e g a
lėmis, adatų terapija, refleksologijos ir chiroprak-
lėjo pasak yti, kas atsitiko. B e n d r o sio s praktikos g y
tiniais būdais. Manoma, jog kas ketvirtas britas yra
dytojas m anė, jo g su sirgau in fe k c in e m o n o n u k leo ze
konsultavusis su alternatyviosios medicinos gydy
ir d avė a n tib io tik ą nuo kurių p rasid ėjo b aisi p ien li-
toju. Tipišku individu, ieškančiu alternatyviojo gy
gė. Tuom et jis ėm ė sakyti n ežin ą s, kas m an atsitiko.
dymo formų, laikoma jauna ar vidutinio amžiaus
M an buvo atlikti v isi tyrim ai. Iš tie sų jau čiau si labai
moteris, priklausanti vidurinei klasei.
p aliegu si. Tai truko še šis m ėn esiu s. V is sirgau, o g y
Industrinės šalys turi nemažai puikiausiai įreng
dytojai v is n ežin o jo , k ok ia lig a m ane a p sėd o “ (c itu o
tų bei aprūpintų gydymo įstaigą kuriomis pirmauja
jama: Sharm a, 1992: 37).
pasaulyje. Kodėl gi daugėja žmonią kurie atsisako
Jan gydytojai patarė pamėginti vartoti antidepre sveikatos apsaugos sistemos ir renkasi „nemoks
santą nes nusprendė, jog ji kenčia nuo patirtų stre linį“ gydymą tarkime, kvapais ar hipnoze? Pir
sų. Tačiau Jan buvo įsitikinusi, kad antidepresan miausia svarbu pabrėžti, jog ne kiekvienas žmo
tai nepadės, nors ir pripažino, jog nediagnozuota gus, kuris renkasi alternatyviąją mediciną laiko
būsena virto didžiuliu jos gyvenimo trikdžių. Pa ją tradicinio gydymo pakaitalu (nors kai kurie al
siklausiusi vienos radijo laidos, moteris ėmė įtar ternatyvieji metodai, pavyzdžiui, homeopatija, vi
ti, kad jos apatiją galėjo sukelti povirusinis per siškai atmeta tradicinės medicinos pagrindus).
vargimo sindromas. Draugės patarta, ji ėmė ieš Daugelis žmonių derina abu gydymo būdus. Dėl
koti homeopato pagalbos. Šie alternatyviosios me šios priežasties kai kurie mokslininkai netradici
dicinos gydytojai įvertina viso kūno būseną ir tuo nes metodikas mieliau vadina papildomąja, o ne
met ima gydyti mažytėmis medžiagų dozėmis - altematyviąa medicina (Saks, 1992).
„panašų veikia panašiu“, - nes laikosi nuomonės, Yra keletas priežasčių, dėl kurių individai yra
kad ligos požymiai yra kūno savigydos proceso linkę ieškoti alternatyviosios medicinos gydyto
dalis. Suradusi homeopatą kurio metodas jai at jo paslaugų. Kai kurie žmonės mano, jog tradici
rodė priimtinas, Jan liko labai patenkinta taikytu nei medicinai stinga žinių ar galių palengvinti
gydymu (Sharma, 1992). nuolatinį maudžiantį skausmą arba streso bei ne
Jan iš tų žmonių, kurie savo įprastinei sveika rimo požymius. Kitų netenkina moderniosios svei
tos priežiūrai naudoja ir netradicinės medicinos katos apsaugos sistemos veikimo būdai - ilgi lau
praktiką. Tokių žmonių vis gausėja. Pastarąjį de kiančiųjų sąrašai, vaikščiojimas pas ištisą virtinę
šimtmetį daugelyje industrinių šalių nepaprastai specialistų, finansiniai apribojimai ir taip toliau.
KŪNO SOCIOLOGIJA: SVEIKATA, LIGOS IR SENĖJIMAS 145
Šį sąrašą papildo nerimas dėl kenksmingų šaluti demybės laikais. Daugelį būsenų bei ligų, kurioms
nių gydymo poveikių ir chirurginių operacijų, nau gydyti individai ieško alternatyviosios medicinos
dojant moderniosios sveikatos apsaugos sistemos pagalbos, atrodo, nulėmė pats modernusis amžius.
gydytojų mėgstamas technikas. Šiai sistemai taip Industrinėse visuomenėse vis daugiau žmonių ka
pat būdinga gydytojų ir pacientų galios santykio muoja nemiga, nerimas, stresai, depresijos, nuo
asimetrija, kuri daugelį žmonių skatinte skatina pa vargis ir chroniški skausmai (sukelti artrito, vė
sirinkti alternatyviosios medicinos paslaugas. Šie žio bei kitų ligų). Nors šių būsenų būta ir seniau,
žmonės jaučia, kad „pasyvaus“ paciento vaidmuo tačiau dabar jos, atrodo, slegia žmones ir ardo jų
nesuteikia jiems pakankamai galimybių patiems sveikatą labiau negu kadaise. Neseniai atliktos ap
prisidėti prie savo priežiūros bei gydymo. Paga klausos atskleidė, jog peršalimą - ilgai buvusią pa
liau kai kurie asmenys prisipažįsta, jog tradicinei grindinę žmonių neatėjimo į darbą priežastį - šian
medicinai nepritaria religiniu ar filosofiniu požiū dien aplenkė stresas. Pasaulio sveikatos organiza
riu, kadangi dvasia ir kūnu ji linkusi rūpintis at cija prognozuoja, kad per dvidešimt metų depre
skirai. Jie mano, kad tradicinės medicinos prakti sija taps labiausiai sekinančia liga pasaulyje. Iro
ka dažnai neatsižvelgia į dvasinius bei psicholo niška, tačiau tradicinė medicina sunkiai susitvar
ginius sveikatos ir ligos aspektus. Šiame skyriuje ko būtent su modemybės padariniais. Nors mažai
įsitikinsime, kad visi minėti priekaištai tarp eilu tikėtina, jog alternatyvioji medicina visiškai ap
čių arba atvirai kritikuoja biomedicininį sveika lenks „oficialiąją“ sveikatos apsaugą, nemažai žen
tos modelį - pamatą, kuriuo remiasi įtakingos Va klų rodo, kad jos vaidmuo ir toliau didės.
karų medicinos institucijos. Biomedicininis svei
katos modelis ligas apibrėžia objektyviai ir teigia,
kad fizinę sveikatą galima atkurti mokslu parem
Kūno sociologija
tu gydymu. Sritis, vadinama kūno sociologija, tiria, kaip so
Alternatyviosios medicinos plėtotė sociologams cialinė aplinka daro įtaką mūsų kūnams. Žmonės
pateikia svarstyti keletą įdomių klausimų. Pirmiau yra materialūs - jie turi kūnus. Bet kūnas nėra
sia tai galimybė apmąstyti moderniosiose visuo daiktas, kurį tiesiog turime. Jis nėra ir kažkas fi
menėse vykstančias transformacijas. Gyvename to ziška, kas egzistuotų anapus visuomenės. Mūsų kū
kiais laikais, kai ką nors rinkdamiesi galime pa nus smarkiai veikia mūsų socialinė patirtis, taip
sisemti vis daugiau informacijos iš įvairiausių šal pat normos bei moralinės vertybės tos grupės, ku
tinių. Šia prasme ne išimtis ir sveikatos apsauga. riai priklausome. Tik pastaruoju metu sociologai
Individai vis labiau virsta „sveikatos vartotojais“, ėmė pripažinti gelminę socialinės aplinkos ir kū
kitaip tariant, pasirenka aktyvią laikyseną savo no tarpusavio ryšių prigimtį. Taigi ši sritis visiš
sveikatos ir gerovės atžvilgiu. Pajėgiame ne vien kai nauja, tačiau viena iš įdomiausių.
rinktis, kokios srities gydytojai galėtų mums pa Kūno sociologija sujungia keletą pagrindinių
tarti, bet taip pat labiau rūpinamės savęs pačių prie temų, kurias apžvelgsime šiame skyriuje. Viena pa
žiūra bei gydymu. Šitaip alternatyviosios medici grindinių temų susijusi su socialinės kaitos povei
nos plėtotė susijungia su savigalbos sąjūdžiu, ap kiais kūnui, kadangi ši knyga visur pabrėžia pa
imančiu paramos grupes, savišvietos būrelius ir sa čią socialinę kaitą. Sparčiai besimainančiame mūsų
vigalbos knygas. Atrodo, dabar labiau negu ka pasaulyje tyko nauji pavojai bei iššūkiai, galintys
daise žmonės ima kontroliuoti savo gyvenimus, paveikti mūsų kūnus ir sveikatą. Bet šis pasaulis
juos aktyviai keisti, o ne vien kliautis kitų nuo suteikia ir galimybių rinktis kasdienės gyvense
rodomis ar nuomonėmis. nos bei sveikatos priežiūros būdus. Medicinos ir
Kitas sociologams įdomus klausimas susijęs su sveikatos apsaugos sistemos patiria didelius po
sveikatos ir ligų pobūdžio kaita vėlyvosios mo- kyčius, kurie leidžia patiems asmenims atlikti kur
146 6 SKYRIUS
kas reikšmingesnį vaidmenį gydantis ir naudojantis nuslėpti, jog tarp gyventojų sveikata ir ligos pa
slauga. Keičiasi medicinos ekspertų bei pacientų siskirsto anaiptol netolygiai. Tyrimai parodė, kad
tarpusavio santykiai ir vis labiau populiarėja „al vienos žmonių grupės yra kur kas sveikesnės už
ternatyviosios“ medicinos formos. kitas. Ši sveikatos nelygybė, atrodo, susijusi su pla
Kitame knygos poskyryje bus nagrinėjamas so tesnės apimties socioekonominiais modeliais.
cialinis sveikatos pamatas, daugiausia dėmesio ski Sociologai ir socialinės epidemiologijos spe
riant sveikatos ir ligos modeliams, taip pat jų są cialistai (mokslininkai, tiriantys ligų ir sergamu
sajoms su socialine nelygybe. Vėliau apžvelgsime, mo sklaidą, paplitimą bei dažnį visuomenėse) ban
kaip atsirado mokslinė medicina ir iškilo biome- dė paaiškinti ryšį, siejantį sveikatą ir kintamuo
dicininis sveikatos modelis. Apsvarstysime abu sius - socialinę klasę, lytį, rasę, amžių ir geogra
šiuos procesus, taip pat šiuolaikinę mediciną grin finę padėtį. Viena vertus, dauguma mokslininkų
džiančius principus ir jų kritiką. Toliau atkreipsi pripažįsta sveikatos ir socialinės nelygybės kore
me dėmesį į sociologines sveikatos perspektyvas, liaciją. Bet kita vertus, visiškai nesutariama dėl pri
ypač į darbus, kuriuos atliko simbolinio interak gimties ar būdų, kurie padėtų įveikti sveikatos ne
cionizmo atstovai, tyrinėję ligų atvejus. Pagaliau lygybę, sąsajos. Viena pagrindinių šių diskusijų sri
aptarsime kūno senėjimą. Kaip ir daugelis kitų gy čių sutelkia dėmesį į santykinę atskirų kintamųjų
venimo moderniosiose visuomenėse aspektų, taip (pavyzdžiui, gyvensenos, elgsenos, dietos ir kul
ir senėjimas šiandien nebe toks, koks buvo kadaise. tūros modelių) svarbą, palyginti su aplinkos ar
Senėjimo procesas nėra vien fizinis reiškinys, o struktūriniais veiksniais (pavyzdžiui, pajamų pa
pagyvenusių žmonių padėtis visuomenėje šiandien siskirstymu ir skurdu). Šiame poskyryje apžvelg
iš pagrindų keičiasi. sime Britanijos sveikatos modelių atmainas pagal
socialinę klasę, lytį, rasę ir geografinę padėtį. Taip
pat aptarsime kai kuriuos prieštaringus jų tvermės
Socialinis sveikatos pamatas aiškinimus.
XX amžiuje paaiškėjo, kad industrinių visuomenių
tikėtina žmonių gyvenimo trukmė aiškiai pailgė Klasė ir sveikata
jo. Iš esmės visiškai išnaikintos kai kurios ligos, Sveikatos ir klasių tyrimai atskleidė aiškų mirtin
pavyzdžiui, poliomielitas, skarlatina ir tuberkulio gumo bei liguistumo (nesveikatos) ir socialinės in
zė. Sveikatos ir gerovės standartai santykiškai divido klasės savitarpio santykį. Skleidžiant infor
aukšti, palyginti su kitomis pasaulio dalimis. Dau maciją apie sveikatos nelygybės lygį pagal klasės
gelį šių visuomenės sveikatos pažangos dalykų su požymį, svarbų vaidmenį atliko dvi didelės nacio
kūrė moderniosios medicinos galia. Plačiai tiki nalinio masto studijos, skirtos sveikatai Britani
ma prielaida, kad moksliniais medicinos tyrimais joje. Tai „Juodoji ataskaita“ (The Black Report,
sekėsi ir seksis atskleisti biologines ligų priežas 1980) ir „Sveikatos klasifikacija“ (The Health Di-
tis ir kurti veiksmingus jų kontrolės būdus. Toliau vide, 1987). Daugelis žmonių manė, jog gauti duo
teigiama, kad plečiantis medicinos žinioms bei pa menys yra stulbinami. Viena vertus, išryškėjo vi
tirčiai galime tikėtis sulaukti nepertraukiamo ir sta suomenės sveikatos visuotinio gerėjimo tenden
bilaus visuomenės sveikatos gerėjimo. cija. Bet, kita vertus, atsiskleidė dideli netolydu
Nors šis požiūris į sveikatą ir ligas turi nepa mai, skyrę įvairias klases ir darę įtaką sveikatos
prastai didelės įtakos, bet sociologų iš dalies neten rodikliams, pradedant naujagimių svoriu ir baigiant
kina. Mat šiame požiūryje neatsižvelgta į sociali kraujospūdžiu bei rizika susirgti lėtine liga. Indi
nius bei aplinkos poveikius sveikatos ir ligų mo vidai, užimantys aukštesnę socioekonominę padėtį,
deliams. Per pastarąjį šimtmetį bendroji visuome buvo vidutiniškai sveikesni, aukštesnio ūgio, stip
nės sveikata iš tiesų pagerėjo, tačiau negalima ir resni ir gyveno ilgiau už žmones, užimančius že
mesnes socialinės hierarchijos pakopas. Ypač ryš Lentelė 6.1. Kūdikių mirtingumas JK pagal
kiai skyrėsi kūdikių (pirmaisiais gyvenimo metais) socialinę klasę (iš 1000 gimusių gyvų kūdikių,
ir vaikų mirtingumas. Tačiau bet kuriuo amžiaus procentais)
tarpsniu skurdžiau gyvenantys žmonės patirdavo
1981 1991 1996
didesnę mirties riziką negu pasiturintys.
Kai kurias pagrindines nelygybes dėl klasės api Santuokiniai
bendrino Brovvne’as ir Botrillis (1999). Jie įtrau Profesionalų 7,8 5,0 3,6
kė šiuos faktus: Administratorių ir inžinierių-technikų 8,2 5,3 4,4
Kvalifikuotų nefizinio darbo specialistų 9,0 6,2 5,4
• Tikėtina, kad nekvalifikuoti fizinio darbo dar Kvalifikuotų fizinio darbo specialistų 10,5 6,3 5,8
bininkai, priklausantys žemiausiam profesi Pusiau kvalifikuotų darbuotojų 12,7 7,2 5,9
niam lygmeniui (V socialinei klasei), gali mir Nekvalifikuotų 15,7 8,4 7,8
ti nesulaukę pensinio amžiaus maždaug du Kitų 15,6 11,8 8,3
kartus dažniau, negu kvalifikuoti įstaigų tar
Visi santuokiniai 10,4 6,3 5,4
nautojai („baltosios apykaklės“), priklausan
tys aukščiausiam profesiniam lygmeniui (I so Nesantuokiniai
cialinei klasei). Įregistruoti abiejų tėvų 14,1 8,7 6,9
• Nekvalifikuotų darbininkų šeimose negyvų Įregistruoti vieno tėvų 16,2 10,8 7,2
kūdikių gimsta arba miršta pirmąją gyveni Visi nesantuokiniai 15,0 9,3 7,0
mo savaitę dvigubai daugiau negu profesio
nalų šeimose (žr. lentelę 6.1) Kūdikių mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais.
Priklausomybės socialinei klasei kriterijus - tėvo
• Tikėtina, kad asmuo, gimęs I (profesionalų) profesinė veikla.
socialinėje klasėje, gyvens vidutiniškai sep- Šaltiniai: Office for National Statistics; General Register
tyneriais metais ilgiau negu asmuo, gimęs V Office for Scotland; Northern Ireland Statistics and
Research Agency. Iš Sočiai Trends, 29 (1999), p. 120.
socialinėje klasėje.
• Apie 90 procentų pagrindinių mirties priežas
čių dažniau pasitaiko tarp IV ir V socialinių
klasių atstovų, palyginti su kitomis (žr. sche
mą 6.1). džiausius visuomenės narius, dabar didėja. Vis dau
• Darbininkų klasės atstovai dažniau lankosi gėja tyrimų, siekiančių atskleisti sveikatos nely
pas savo gydytojus ir skundžiasi įvairesniais gybės ir socialinės klasės saitus, tačiau, kita vertus,
mokslininkams dar nepavyko aptikti tikrųjų šios
negalavimais negu darbuotojai profesionalai;
taip pat tarp nekvalifikuotų fizinio darbo dar sąsajos mechanizmų. Koreliacijos priežastis aiš
kina keli vienas kitam prieštaraujantys požiūriai:
bininkų įsisenėjusių ligų pasitaiko 50 procen
tų dažniau negu profesionalų sluoksniuose. 1. Artefaktų aiškinimai atkreipia dėmesį į pro
• Sveikatos nelygybė, atsižvelgiant į socialinę blemišką statistinių duomenų pateikimo po
klasę, didėja ilgai buvus be darbo: dirbantys būdį. Kai kurie ekspertai teigia, kad tiek kla
žmonės paprastai gyvena ilgiau negu netu sės, tiek ir sveikatos kintamųjų matavimai gali
rintys darbo. turėti įvairios formos paklaidų, taigi būti ne
patikimi. Todėl į bet kurias ryškėjančias są
Tyrimai, atlikti kitose industrinėse šalyse, patvir sajas reikia žvelgti skeptiškai, kadangi jos gali
tino, jog sveikata turi akivaizdų klasinį gradien rastis tiesiog dėl duomenų rinkimo būdo.
tą. Kai kurie mokslininkai mano, kad santykinė 2. Atrankos pagal sveikatą aiškinimai teigia, kad
sveikatos nelygybė, skirianti turtingiausius ir skur- veikiau asmens sveikata daro įtaką jo sočia-
148 6 SKYRIUS
Mirties priežastis
I klasė
II klasė
III klasė: nefizinio darbo
Tikėtinas visų gyventojų vidurkis
III klasė: fizinio darbo yra 100. Mirtingumas, siekiantis
IV klasė daugiau kaip 100, yra didesnis,
V klasė o nesiekiantis šimto - mažesnis
už tikėtiną.
Kvėpavimo takų ligos
Schema 6.1. Vyrų, sulaukusių 15-64 metų (mirties dieną) mirtingumas 1976-1989 m.
(pagal mirties priežastį ir socialinę klasę, kuriai jie priklausė 1971 m.)
Šaltinis: Duomenys iš Popuiation Trends, 80 (1995). Iš Sociology Review, 9.2 (Nov. 1999), p. 3. Karališkoji autorinė teisė.
linei padėčiai, o ne atvirkščiai. Pagal šį po ar jos bendraamžiai. Šis teiginys pažymi, kad
žiūrį, žmonėms, turintiems gerą sveikatą, ge bloga sveikata gali sutrukdyti gauti tam tik
riau sekasi, jie lengviau kyla karjeros laip rą darbą, padaryti karjerą ar būti paskirtam į
tais, tuo tarpu silpnesnės sveikatos žmonės vienokias ar kitokias pareigas.
savaime gali nusmukti į žemesnę socialinės 3. Kultūriniai ir elgsenos aiškinimai pabrėžia in
hierarchijos pakopą. Pavyzdžiui, jei vaikas iš dividualios gyvensenos reikšmę sveikatai. Že
mažumės turėjo sveikatos sutrikimų, vėliau mesniųjų klasių žmonėms labiau būdinga
gyvenime jis gali nepasiekti tokio išsilavini įnikti į žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūky
mo ar profesinės karjeros lygio, kurį įgijo jo ti, nesilaikyti dietos, girtauti, o visa tai ken-
kia sveikatai. Šiuo požiūriu už prastą savo individams imtis atsakomybės už savo gerovę,
sveikatą pirmiausia atsako patys individai, nes kartu jos mažiau domisi, kaip žmonių pasirinki
jie laisvai pasirenka daugelį gyvensenos bū mus bei galimybes gali varžyti socialinė padėtis.
dų. Kai kurie šios nuostatos gynėjai teigia, Pavyzdžiui, švieži vaisiai ir daržovės sudaro tin
jog šitokia elgsena nepriklauso vien indivi kamos dietos pagrindą, tačiau kainuoja kur kas
do kontrolės sričiai, o veikiau glūdi sociali brangiau, negu daugelis maisto gaminių, kuriuo
niame klasės kontekste. Bet ir jie nurodo, kad se apstu riebalų bei cholesterolio. Tyrimai rodo,
būtent gyvensenos ir vartojimo modeliai yra jog daugiausia sveiko maisto suvartoja socialinės
pagrindinės prastos sveikatos priežastys. grupės, gaunančios dideles pajamas.
4. Materialistiniai arba aplinkos poveikio aiški Naujųjų leiboristų vyriausybė užsibrėžė vado
nimai sveikatos nelygybės priežastimi laiko vautis platesniu požiūriu į sveikatos nelygybę, pri
didesnio nasto socialines struktūras, tokias pažindama tiek kultūrinių, tiek ir materialinių
kaip skurdas, turto bei pajamų pasiskirstymas, veiksnių svarbą žmonių sveikatai. 1998 metų atas
nedarbas, būsto problemos, aplinkos tarša ir kaita „Mūsų sveikesnė tauta“ (Our Healthier Na-
blogos darbo sąlygos. Sveikatos nelygybės tiori) pabrėžė daug skirtingų įtakų - socialinių, eko
modeliai, skiriantys klases, laikomi materia nominių, aplinkos ir kultūrinių, kurios drauge veik
linio nepritekliaus išdava. Sumažinti sveikatos damos prastina sveikatą (kai kurios parodytos sche
nelygybę pavyktų tiktai sprendžiant esmines moje 6.2). Ši ataskaita taip pat pasiūlė pluoštą vy
bendrosios socialinės nelygybės priežastis. riausybės iniciatyvų, orientuojamų ne vien įprastos
sveikatos požymius, bet ir įjos priežastis - nedar
„Juodoji ataskaita“ buvo atlikta vyriausybės pave bą, neprilygstančius standartui būstus ir švietimą.
dimu ir turėjo apžvelgti sveikatos nelygybės duo
Lytis ir sveikata
menis, taip pat pateikti sveikatos politikos bei to
lesnių tyrimų rekomendacijas. Daugiausia dėme Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į vyrų ir moterų
sio skirta materialistiniams sveikatos nelygybės sveikatos netolygumus. Apskritai, beveik kiekvie
aiškinimams. Ataskaita neatmetė galimo kitokių noje pasaulio šalyje moterims būdinga ilgesnė ti
teiginių reikšmingumo, tačiau pabrėžė, kad svei kėtina gyvenimo trukmė. Kartu moterys, ypač vė
katos nelygybei įveikti būtina visuotinės kovos su lesniaisiais gyvenimo metais, kenčia nuo ligų daž
skurdu strategija, taip pat geresnis švietimas. Dau niau negu vyrai. Joms labiau būdinga prašyti me
gelis vėlesnių tyrimų parėmė šias išvadas (Macin- dicinos priežiūros ir dažniau pranešti apie savo li
tyre, 1997). gas (žr. lentelę 6.2). Industrinėse šalyse moterys
Tačiau oficialioji vyriausybės politika, aiškin du kartus dažniau negu vyrai skundžiasi nuovar
dama sveikatos nelygybę, buvo linkusi atsižvelg giu ir depresija. Bendras stiprios ekonomikos pa
ti į kultūrinius bei elgsenos veiksnius. Konserva saulio moterų sveikatos vaizdas atskleidžia, kad
torių vyriausybė, vadovaujama ponios Thatcher, moterys gyvena ilgiau už vyrus, tačiau yra ligo-
atmetė „Juodosios ataskaitos“ duomenis, teigda tesnės, būna mažiau darbingos (Doyal, 1995).
ma, kad valstybės išlaidų poreikis, numatytas ata Mirties priežastys bei ligų apraiškos rodo tam
skaitoje, yra nerealus ir neprognozuojamas. Vė tikrus vyrų ir moterų skirtumus (žr. schemą 6.3).
lesnės vyriausybės tęsė šią politiką, sureikšmin- Širdies ligos dažniausiai žudo tiek vyrus, tiek mo
damos visuomenės sveikatos kampanijas, daran teris, tačiau vyrai dažniau miršta dėl nelaimingų
čias įtaką asmeniniam žmogaus gyvensenos pasi atsitikimų bei smurto, taip pat lengviau tampa pri
rinkimui. Dvi tokias pastangas formuoti visuome klausomi nuo narkotikų bei alkoholio. Apskritai,
nės elgseną rodo nerūkymo iniciatyva ir „sveikos vyrams būdinga rečiau sirgti, bet juos kamuoja li
mitybos“ programa. Šio pobūdžio kampanijos siūlo gos, pavojingesnės gyvybei.
150 6 SKYRIUS
Schema 6.2. Kultūriniai ir materialiniai poveikiai sveikatai

Šaltinis: K. B row ne, An Introduction to Sociology, 2nd ed n, Polity, 1 9 9 8 . Iš Sociology Review, 9 .2 (N ov. 1 9 9 9 ), p .5.
Karališkoji autorinė te isė.
Atrodo, moterų sveikatos būklei daro įtakos ma matyti, lyginant santykinę vienišų motinų ir vie
terialinės aplinkybės, bet pastarąjį veiksnį iš se nišų tėvų sveikatą - vienišų motinų sveikata ap
no sunku tiksliai įvertinti. Daugelyje tyrimų ban skritai blogesnė.
dyta skirstyti moteris pagal jų vyrų socialinę kla Ieškant vyrų ir moterų sveikatos skirtumų prie
sę ir šitaip buvo sukurtas iškreiptas moterų svei žasčių, buvo pateikta ir kai kurių genetinių aiškini
katos vaizdas (žr. 10 skyrių „Klasė, stratifikacija mų. Iš tiesų įmanoma, jog tam tikrus sveikatos ne
ir nelygybė“). Kita vertus, esama ir aiškių rodik vienodumus (pavyzdžiui, atsparumą širdies ligoms)
lių. Vyresnės moterys paprastai gauna mažesnes sukelia ir biologiniai veiksniai. Tačiau mažai tikė
pajamas negu to paties amžiaus vyrai. Dėl šio ne tina, kad jie galėtų paaiškinti visą skirtumų spektrą.
atitikimo gali sumažėti moterų galimybės naudo Įtikinamesnė vyrų ir moterų sveikatos skirtumų
tis ištekliais, kurie suteikia nepriklausomybę ir ska modelių priežastis - socialiniai veiksniai ir nevie
tina aktyvų gyvenimą. Kitą skirtumą galima pa nodos materialinės sąlygos. Pavyzdžiui, vyrų dar-
Lentelė 6.2. Žmonių nusiskundimai savo sveikata JK pagal lytį ir amžių, 1996-1997 m. (procentais)
16-44 45-64 65-74 75 Visi sulaukę

ir daugiau 16-os ir vyresni
VYRAI
S kau sm as arba prasta savijau ta 18 39 52 56 32
Jaudrum as 6 22 36 50 18
N erim a s ar depresija 12 19 20 19 15
S u lė tėję s aktyvu m as 5 16 21 27 12
A sm en in ės priežiūros prob lem os 1 6 8 14 5
MOTERYS
S kau sm as arba prasta sa vijau ta 20 40 51 65 34
Jaudrum as 6 21 37 60 19
das ar depresija 18 24 25 30 22
S u lė tėję s aktyvu m as 7 17 23 40 15
A sm eninės priežiūros prob lem os 2 5 9 21 6
Inform antų, kurie skundėsi patirian tys b e nd ro pobūdžio sveikatos ir sulėtėjusio aktyvu m o k a s d ie n ia m e g y v e n im e
problem ų, skaičius procentais.
Šaltinis: G en eral H ou seh old S urvey, O ffice for N ational Statistics; C ontinuous H ou seh old Survey, N orth ern Ireland
Statistics and R es e a rc h A gency. Iš Sočiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 12 0. K arališkoji au torin ė te isė.
Vyrai Moterys
Schema 6.3. Žmonių iki 65 metų mirčių skaičius pagal lytį ir parinktą mirties priežastį JK, 1971-1997 m.
(iš 100 000 gyventojų, procentais)
Šaltiniai: O ffice for N atio n a l S tatistics; G e n e ra l R e g is te r O ffice for S cotlan d; N orthern Irelan d S tatistic s an d
R e s e a rc h A gency. Iš Sočiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 13 2. K arališkoji a u to rin ė te isė.
152 6 SKYRIUS
Socialiniai ryšiai: geresnės sveikatos raktas?

S ie k d a m i išnarplioti s v e ik a to s n e ly g y b ė s p rie ža s tis , vis p a la ik y tų n u s k ria u s tu o s iu s . Kiti k ritik u o ja VVilkinsono
d a u g ia u s o c io lo g ų a tk re ip ia d ė m e s į į s o c ia lin ė s p a ra s tu d iją m e to d o lo g in iu p o žiū riu ir te ig ia , ka d ja m n e p a
m o s ir s o c ia lin ių ry š ių v a id m e n į g e ra i s v e ik a ta i p u o v y k o įrodyti a iš k a u s p rie ž a s tin io ryšio ta rp p a ja m ų n e
s e lė ti. Iš m ū s ų d is k u s ijo s a p ie D u r k h e im ą 1 s k y riu je ly g y b ė s ir b lo g o s s v e ik a to s (J u d g e , 1 9 9 5 ). K ritikai tvir
„K as y ra s o c io lo g ija ? “ g a lite p risim in ti, ka d so cia lin is tin a , jo g lig as gali su k e lti n e rib o ta i d a u g a r m a ž a i kitų
s o lid a ru m a s y ra v ie n a s v a rb ia u s ių so c io lo g ijo s s ą v o ta rp in ių v e ik s n ių . J ie te ig ia , k a d e m p irin ia i d u o m e n y s ,
kų. S o lid a ru m o , b ū d in g o k o n k re č ia i ku ltū rai, laip sn į bei ku ria is V V ilkin son as p a r ė m ė s a v o te ig in iu s , g e ria u s iu
tip ą D u r k h e im a s la ik ė v ie n u iš e s m in g ia u s ių jo s b ru o a tv e ju y ra n e v ie n a re ik š m ia i.
žų . P a v y z d ž iu i, s a v o s tu d ijo je a p ie s a v iž u d y b ę jis n u V V ilkin son as n a g rin ė ja s o c ia lin iu s ryšiu s ir s v e ik a
s ta tė , jo g g e ra i į v is u o m e n ę in te g ru o tų in d iv id ų bei g ru t ą v is u o m e n ė s ka ip v is u m o s ly g m e n iu , o kiti s o c io lo
p ių a tv e ju y ra m a ž e s n ė tik im y b ė , k a d jie - p a lyg in ti su g a i s u te lk ia d ė m e s į į a ts k iru s g y v e n to jų s e g m e n tu s .
kitais a s m e n im is ir g ru p ė m is - iš s iž a d ė s s a v o g y v e H e a th e r G ra h a m ty rė s tre s o p a d a rin iu s b a lta o d ž ių d a r
n im o. b in in k ų k la s ė s m o te rų s v e ik a ta i. Ji išryš kin o fa k tą , kad
K e liu o s e s tra ip s n iu o s e ir v ė le s n ė je k n y g o je Un- g y v e n im o k riz ė s m e tu m o te ry s , e s a n č io s s o c io e k o n o -
healthy Societies: The Afflictions of lnequality, 1996 m in io s p e k tro a p a č io je , turi m a ž ia u g a lim y b ių p a s ie k ti
(„N e s v e ik o s v is u o m e n ė s : n e ly g y b ių n e g a lio s “) R ic h a r s o c ia lin ė s p a ra m o s tin klu s n e g u v id u rin ė s k la s ė s m o
d a s V Vilkinsonas te ig ia , jo g s v e ik ia u s io s p a s a u lio vi te ry s . M o k s lin in k ė p a s te b i te n d e n c iją , jo g d a rb in in k ų
s u o m e n ė s y ra n e to s š a ly s , k u rio s tu rtin g ia u s io s , o k la s ė s m o te ry s d a ž n ia u n e g u k itų g ru p ių n a rė s su si
to s, ku rio s e p a ja m o s p a s k irs to m o s to ly g ia u s ia i, o s o d u ria su g y v e n im o k riz ė m is (to k io m is ka ip d a rb o n e
c ia lin ė s in te g ra c ijo s lyg iai a u k š č ia u s i. P a s a k VVilkin- te k im a s , s k y ry b o s , iš k e ld in im a s iš bū sto a r v a ik o m ir
so n o , dideli n a c io n a lin ia i tu rta i n e b ū tin a i virs ta g e re s tis) ir a p s k rita i turi m e n k e s n iu s įg ū d žiu s tv a rk y tis su
n e g y v e n to jų s v e ik a ta . T y rin ė d a m a s įv a irių p a s a u lio šio m is p ro b le m o m is bei m a ž ia u p ro g ų bei b ū d ų išlieti
š a lių e m p irin iu s d u o m e n is , V V ilkin so n as a p tik o a iš k ų n e rim ą . Ž a lin g u s fizin iu s ir p s ic h o lo g in iu s p a d a rin iu s
ryšį ta rp m irtin g u m o k o e fic ie n to ir p a ja m ų p a s is k irs ty s u k e lia n e v ie n p a ts s tre s a s . P a s iro d o , ka d k e n k ia ir
m o m o d e lių . Ž m o n ių , g y v e n a n č ių š a ly s e , p a n a š io s e į kai ku rio s p rie m o n ė s , n a u d o ja m o s ja m įveikti, p a v y z
J a p o n iją ir Š v e d iją , k u rio s p ris k iria m o s d id ž ia u s io s vi d žiu i, rū k y m a s . G r a h a m te ig ia , jo g rū k y m a s - tai b ū
s u o tin ė s ly g y b ė s (e g a lita r in ė m s ) š a lim s , vid u tin is g e d a s n e rv in e i įta m p a i s u m a ž in ti, kai ji p a s ie k ia kritin ę
ros s v e ik a to s lygis y ra a u k š te s n is , n e g u v a ls ty b ė s e , b ū k lę a s m e n in ių s a n ty k ių a r m a te r ia lių iš te k lių p ra s
ku rio se tu rtu o lių ir s k u rd ž ių a to trū k is y ra ryške sn is, p a m e . Taigi rū k y m a s m o te rų g y v e n im e u ž im a p a ra d o k
v y z d ž iu i, JAV. s a lią v ie tą - d id in d a m a s p a v o jų m o te rų bei jų v a ik ų
VVilkinsono p o ž iū riu , d id ė ja n ti p a ja m ų p a s is k irs ty s v e ik a ta i, jis ka rtu le id ž ia jo m s ištverti s u n k ia s g y v e
m o d is p ro p o rc ija p a k e rta s o c ia lin iu s ryšiu s ir s u n k in a n im o a k im irk a s (G r a h a m , 1 9 8 7 , 1 9 9 4 ).
ž m o n ių g a lim y b e s va ld yti r iz ik ą b e i išš ū kiu s. D id ė ja n A n n O a k le y ir jo s k o leg o s k e tu riu o s e A ng lijo s m ie s
č ią s o c ia lin ę iz o lia c iją ir n e g e b ė jim ą su sid o ro ti su s tre tu o s e ty rė s o c ia lin ė s p a ra m o s re ik š m ę s o c ia lia i n u
su atsp in d i s v e ik a to s ro d ikliai. V V ilkin son as te ig ia , jo g s k ria u s tų m o te rų ir v a ik ų s v e ik a ta i. Ji te ig ia , jo g s tre
so cialin ia i v e ik s n ia i - s o c ia lin ių k o n ta k tų s tip ru m a s , s a s v e ik ia s v e ik a tą tie k u ž g riu v u s d id e lė m s g y v e n im o
b e n d ru o m e n in ia i s a ita i, s o c ia lin ė s p a g a lb o s p a s ie k ia k riz ė m s , tie k ir ištiku s s m u lk io m s n e g a n d o m s ir kad
m u m a s , s a u g u m o ja u s m a s y ra p a g rin d in ia i v is u o m e šis ryšys itin stip riai ju n ta m a s d a rb in in k ų k la s ė s a t
n ė s s a n ty k in ė s s v e ik a to s v e ik s n ia i. s to v ų g y v e n im e . O a k le y p a s te b i, k a d s o c ia lin ė p a ra
VVilkinsono te z ė iš p ro v o k a v o r y ž tin g ą a ts a k ą . V ie m a , p a v y z d ž iu i, k o n s u lta c in ė s ta rn y b o s , s p e c ia lio s te
ni tvirtina, ka d jo v e ik a la s tu rė tų ta p ti p riv a lo m a v a ls le fo n o linijos a r la n k y m a s n a m u o s e , gali ve ikti tarsi
ty b ė s p a re ig ū n ų , s tra te g ų b e i p o litik ų k n y g a . Jie s u „ a m o rtiz a to riu s “ ir slo pin ti n e ig ia m a s p a s e k m e s , s u
tin k a su V Vilkinsonu, jo g b u v o s u re ik š m in ti rinko s s a n k e lta s s tre s o , k u rį d a ž n a i p a tiria m o te ry s (O a k le y e t
ty kiai ir g e ro v ė s s ie k is . Ši n u o s ta ta s u ž lu g d ė d a u g e lį a i., 1 9 9 4 ). K ito s s tu d ijo s p a ro d ė , jo g s o c ia lin ė p a r a
v is u o m e n ė s n a rių , ta ig i a tė jo la ik a s a p s v a rs ty ti h u m a m a yra s v a rb u s v e ik s n y s , g a lin tis p a d ė ti ž m o n ė m s pri
n iš k e s n ę ir s o cialin e p ra s m e a ts a k in g e s n ę politiką, kuri sitaikyti prie lig ų bei s irg im o (E li, 1 9 9 6 ).
bai ir apskritai jų gyvensena gali būti pavojingesni rinio diabeto tarp šių gyventojų didesnis negu tarp
negu moterų, ir tai paaiškina didesnį mirtingumą baltaodžių. Afrokaribiečiai dažniau negu viduti
dėl smurto bei nelaimingų atsitikimų. Tuo tarpu niškai kenčia dėl padidėjusio kraujospūdžio. Pa
moterys labiau negu vyrai nuskriaustos ekonomine lyginti su kitomis grupėmis jie kur kas dažniau
prasme, todėl labiau kenčia dėl skurdo poveikio. serga pjautuvine anemija - paveldima liga, veikian
Pasak kai kurių stebėtojų, daugybė vaidmenų, čia raudonąsias kraujo ląsteles. Indijos subkonti
kuriuos linkusios atlikti moterys, - namų ruoša, nento žmonės dažniau miršta nuo širdies ligų. Azi-
vaikų globa, profesinės pareigos, - gali stiprinti jiečiai vaikai, atrodo, imlesni rachitui negu kitos
moterų stresus ir prisidėti prie didesnio jų sergamu kilmės vaikai.
mo. Lesley‘s Doyalas darė prielaidą, kad moterų Kaip ir ieškant lyčių sveikatos skirtumų, taip
sveikatos ir sergamumo modelius geriausiai galima ir ligos modelių kilmę imta aiškinti genetinėmis
paaiškinti, siejant juos su pagrindinėmis veiklos priežastimis. Akivaizdu, jog kai kurios sąlygos yra
sritimis, sudarančiomis moterų gyvenimą. Plačiąja paveldėtos, taigi turi genetinį pagrindą. Tačiau vien
prasme moterų gyvenimas iš esmės yra kitoks negu genetika, ko gero, negali būti didesnių rasei bū
vyrų, žvelgiant įjuos vaidmenų bei atliekamų įpra dingų ligų modelių variacijų priežastis. Tas varia
stinių užduočių - namų ūkio darbų, seksualinės cijas būtina suvokti atsižvelgiant į didesnes įtakas.
reprodukcijos, vaikų auginimo ir motinystės, gims Kai kurie mokslininkai, norėdami paaiškinti
tamumo reguliavimo kontraceptinėmis priemonė sveikatos pagal rasinį požymį modelių formavimą
mis ir pan. - aspektais. Pasak Doyalo, „šių įvai si, atsigręžė į kultūrines bei elgsenos priežastis.
rių darbų kaupiamieji poveikiai labiausiai lemia Kaip ir kultūros ypatumais aiškinant klasinius svei
moterų sveikatos būklę“ (1995: 22). Todėl atlie katos nelygybės pagrindus, taip ir šiuo atveju pa
kant bet kurią moterų sveikatos analizę privalu atsi brėžiama individų bei grupių gyvensena, kuri, at
žvelgti į socialinių, psichologinių ir biologinių įta rodo, blogina sveikatą. Gyvensena dažnai traktuo
kų sąveiką. jama susietai su religija ar kultūra, pavyzdžiui, die
tos ir maisto gaminimo papročiais ar kraujo gimi
nyste (praktikuojamomis vedybomis tarp antrosios
Rasė ir sveikata
eilės pusbrolių bei pusseserių). Tačiau tokioms trak
Nors brandžiose visuomenėse sveikata sumode tuotėms galima prikišti, kad jos formuoja etnocen-
liuota pagal rasinį požymį, mes geriausiu atveju trinį požiūrį į sveikatą. Kaltindami individus ar ben
tik iš dalies suprantame rasės ir sveikatos ryšį. druomenes, šie aiškinimai duoda suprasti, jog et
Gausėja sociologinių studijų, tiriančių rasę ir svei ninės kultūros kažkodėl yra prastesnės ir sąlygoja
katą, tačiau pateikti įrodymai vis dar neįtikinami. blogą sveikatą. Nedaug įrodymų patvirtina tokius
Vienas pagrindinių sunkumų kyla dėl to, kad ra pareiškimus. Pavyzdžiui, ligų priežastimi negali
sės bei etniškumo sampratos vis dar stokoja aiš ma laikyti „kultūrinių“ dietų, nes maisto nesuba-
kumo ir tebėra nevienareikšmės. Tai sunkina duo lansavimas etninėje mityboje atsiranda tik tuomet,
menų rinkimo procesą, nes nėra jokių suderintų kai ji „pažeidžiama“, t. y. kai būna sunku gauti kai
apibrėžimų etninėms grupėms atskirti ar klasifi kurių pagrindinių maisto sudedamųjų dalių, todėl
kuoti. Todėl rasės ir sveikatos duomenis būtina jas tenka pakeisti kuo kitu. Kritikai teigia, jog kul
traktuoti atsargiai. Kai kuriais atvejais, priskiriant tūriniais aiškinimais nepavyksta nustatyti tikrosios
rasei tam tikras tendencijas, galėjo būti nepaiso problemos - struktūrinės nelygybės, veikiančios et
ma kitų veiksnių, pavyzdžiui, klasės ar lyties, taip nines grupes, taip pat rasizmo bei diskriminacijos,
pat galėjusių turėti didelę reikšmę. su kuriais šios grupės susiduria sveikatos apsaugos
Vis dėlto kai kuriomis ligomis dažniau serga sistemoje.
afrokaribiečių bei azijiečių kilmės individai. Mir Sveikatos pagal rasinį požymį modelių forma
tingumas nuo kepenų vėžio, tuberkuliozės bei cuk vimuisi skirti socialiniai struktūriniai aiškinimai
154 6 SKYRIUS
sutelkia dėmesį į socialinį kontekstą, kuriame gy veiksnių deriniai - ir įvairiuose regionuose jie ne
vena afrokaribiečiai ir azijiečiai. Ir vieni, ir kiti vienodi. Šalies dalys skiriasi pagal klimatą, aplin
dažnai patiria daugybę sunkumų, galinčių pakenkti kos taršą, vandens kokybę, būsto tipus, darbo ir
jų sveikatai. Tuos sunkumus gali sudaryti skurdaus nedarbo modelius, taip pat bendrąjį skurdo lygį.
ar per ankšto būsto sąlygos, didelis nedarbo ly Šios variacijos veikia gyventojų sveikatą.
gis arba pernelyg didelės šių gyventojų dalies dar Kai kurie sociologai pastebėjo, kad gyventojų
bas pavojinguose, mažai apmokamuose darbuose. sveikatos apsaugos poreikiai ne visuomet sutam
Šie materialūs veiksniai vėliau susimaišo su rasiz pa su prieinamais ištekliais. Kitaip tariant, grupės,
mo poveikiu, kuris patiriamas tiesiogiai - per labiausiai kenčiančios dėl blogos sveikatos, daž
smurtą, pavojų, diskriminaciją arba per institucio nai gyvena regionuose, turinčiuose mažiau ištek
nalizuotas formas (žr. 9 skyrių „Rasė, etniškumas lių. Ši asimetriško sveikatos aprūpinimo tenden
ir migracija“). cija vadinama atvirkštinės rūpybos dėsniu.
Institucinis rasizmas pastebėtas teikiant svei
katos apsaugos paslaugas. Siekdamos sveikatos pa
slaugų, etninės grupės gali susidurti su netolygio Medicina ir visuomenė
mis galimybėmis ar patirti keblumų. Problemų gali
kelti ir kalbos kliūtys, kai nepavyksta aiškiai per Biomedicininio sveikatos modelio
teikti informacijos. Sveikatos tarnybų specialistai susiformavimas
dažnai neatsižvelgia į kultūros determinuotą spe Kaip ir daugelis šioje knygoje nagrinėjamų idėjų,
cifinį ligos ir gydymo supratimą. Britanijos nacio „sveikata“ ir „liga“ yra kultūriškai bei socialiai api
nalinė sveikatos tarnyba buvo kritikuota, nes ne brėžtos sąvokos. Kultūros skiriasi tuo, kąjos laiko
reikalavo, kad jos darbuotojai geriau išmanytų et esant sveika ir normalu. Visos kultūros turi savo
ninių grupių kultūrą bei religiją, taip pat mažiau fizinės sveikatos bei ligos sampratas. Tačiau dau
dėmesio skyrė ligoms, kuriomis dažniausiai serga guma dalykų, kuriuos šiandien laikome medicina,
nebaltaodžiai gyventojai. yra atsiradę Vakarų visuomenėje per pastaruosius
Nėra bendro sutarimo dėl rasės ir sveikatos ne tris šimtus metų. Ikimodemiosiose kultūrose pagrin
lygybės ryšio. Iš tiesų reikia atlikti dar daug tyri dinė institucija, kovojanti su ligomis ar negalavi
mų. Kita vertus, akivaizdu, jog rasės ir sveikatos mais, buvo šeima. Be to, visuomet buvo individų,
nelygybės klausimą privalu svarstyti susietai su di kurie specializavosi kaip žiniuoniai, taikantys fizi
desniais socialiniais, ekonominiais bei politiniais nių bei maginių gydymo priemonių derinį. Daugelį
veiksniais, darančiais įtaką Britanijos etninių ma šių tradicinių gydymo sistemų ir šiandien tebėra iš
žumų grupių patirčiai. laikiusios viso pasaulio nevakarietiškos kultūros.
Nemažai jų priklauso alternatyviosios medicinos,
„Atvirkštinės rūpybos“ dėsnis kurią aprašėme šio skyriaus pradžioje, rūšims.
Vakaruose maždaug du šimtus metų vyraujan
Jau aptarėme, kaip socialinė klasė, lytis ir rasė daro čios medicinos idėjos rėmėsi minėtuoju biomedici-
įtaką gyventojų sveikatos modeliams bei patirčiai. niniu sveikatos modeliu. Šis sveikatos bei ligos su
Šias variacijas galima įžvelgti ir sveikatos nely pratimas rutuliojosi drauge su moderniųjų visuome
gybėje regiono mastu. Sveikatos nelygybė turi erd nių raida. Iš tiesųjį galima laikyti vienu iš pagrin
vinį matmenį. dinių tokių visuomenių bruožų. Jo atsiradimas glau
Britanijoje pagrindiniai regioniniai sveikatos džiai susijęs su mokslo ir proto pergale, įveikiant
skirtumai ryškėja tarp šiaurinių ir pietinių šalies tradicinius ar religija pagrįstus pasaulio aiškinimus
dalių. Iš viso pietūs gali pasigirti geresniais ištek (žr. diskusiją apie Weberį ir racionalizaciją, p. 30).
liais ir gyventojams prieinamesne sveikatos apsau Prieš aptardami prielaidas, sutvirtinančias bio-
ga. Tačiau apskritai sveikatos būklei įtaką daro medicininį sveikatos modelį, glaustai apžvelkime
socialinį bei istorinį kontekstą, kuriame jis atsira reprodukcija, užsimota suvaržyti ir kontroliuoti.
do. Kaip pažymėjome, tradicinių visuomenių na Šį valstybės vykdomą nuolatinį seksualumo pri
riai labiausiai kliovėsi liaudiškomis gydymo prie žiūrėjimą iš dalies rodė renkami duomenys apie
monėmis ir priežiūros būdais, taip pat žiniuonių me santuoką, seksualinę elgseną, santuokinius ir ne
todais, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Li santuokinius vaikus, naudojimąsi kontraceptinė
gos dažnai buvo vertinamos maginiu ar religiniu mis priemonėmis, abortus. Ranka rankon su šia
požiūriais ir priskiriamos esamoms blogio dvasioms kontrole buvo populiarinamos tvirtos visuomenės
ar turimai „nuodėmei“. Nebuvo jokios išorinės kon normos, susijusios su seksualine dora ir priimtina
trolės, kuri rūpintųsi valstiečių ar paprastų mies seksualine veikla. Pavyzdžiui, buvo „klijuojamos
telėnų sveikata taip, kaip šiandien daro valstybi etiketės“ ir pasmerkiami tokie seksualiniai „iškry
nės ir viešosios sveikatos sistemos. Tada sveikata pimai“, kaip homoseksualumas, masturbacija ir ne
buvo privatus reikalas, o ne bendrasis rūpestis. santuokinis seksas.
Visuomenės sveikatos idėja susiformavo ban
Demografija: gyventojų tyrimai dant išnaikinti „patologijas“, tūnančias gyventojų
Nacionalinių valstybių iškilimas ir industrializa visumoje - „socialiniame kūne“. Valstybė palaips
cija iš esmės pakeitė šią situaciją. Atsiradus na niui ėmėsi atsakomybės gerinti žmonių gyvenimo
cionalinėms valstybėms, turinčioms apibrėžtas sie sąlygas. Apsaugai nuo ligų buvo sukurtos kana
nas, imta kitaip žvelgti ir į vietos žmones. Jie nu lizacijos ir vandentiekio sistemos. Imti grįsti ke
stojo buvę tiesiog žemės gyventojais ir virto liau liai, skirtas dėmesys būstui. Tolydžio buvo įtei
dimi, kuri pateko į centrinės valdžios rankas. Gy sinti reikalavimai skerdykloms ir maisto gamybos
ventojai tapo ištekliais, kuriuos reikia nuolatos ste patalpoms bei įrenginiams. Nuolatos stebėtos lai
bėti ir reguliuoti, nes jie sudaro nacionalinio tur dotuvės, norint užtikrinti, kad jos netaptų grėsme
tėjimo bei galios stiprinimo proceso dalį. Valsty gyventojų sveikatai. Atsirado ištisa virtinė atitinka
bė ėmė labiau domėtis savo gyventojų sveikata, mų institucijų - kalėjimų, prieglaudų, pataisos dar
nes gera gyventojų savijauta darė įtaką tautos na bų įstaigų, mokyklų ir ligoninių, - kurios irgi pri
šumui, klestėjimo lygiui, gebėjimui apsiginti ir au klausė stiprėjančiam valstybės siekiui nuolatos pri
gimo tempui. Todėl daugiau reikšmės skirta de žiūrėti žmones, juos kontroliuoti ir tobulinti.
mografijai - gyventojų skaičiaus, sandaros bei di
namikos tyrimams. Siekiant suregistruoti ir nuo Biomedicininis modelis
latos stebėti populiacijoje vykstančius pokyčius,
pradėti gyventojų surašymai. Buvo renkama kuo Medicinos praktika glaudžiai susipynė su aprašy
įvairesnė statistika: gimstamumo ir mirtingumo ro tais socialiniais pokyčiais. Mokslo taikymas ligoms
dikliai, santuokinio ir gimdymo amžiaus vidurkiai, diagnozuoti bei gydyti buvo pagrindinis moder
savižudybių dažnumo rodikliai, tikėtina gyveni niųjų sveikatos apsaugos sistemų raidos bruožas.
mo trukmė, mitybos įpročiai, paplitusios ligos, mir Ligas pradėta apibūdinti objektyviai, pagal nusta
ties priežastys ir pan. tomų simptomų rodiklius. Formali sveikatos ap
Michelis Foucault įnešė svarų įnašą, leidusį ge sauga, įgyvendinama mokytų „ekspertų“, tapo pri
riau suprasti, kaip atsirado ir sutvirtėjo modernioji imtinu būdu gydyti tiek kūno, tiek ir dvasios li
medicina. Būtent jis atkreipė dėmesį į valstybės goms. Medicina virto priemone tobulinti elgseną
vykdomą kūno reglamentavimą ir disciplinavimą. ar būsenas, laikomas deviacijomis, pradedant nu
Foucault teigia, jog didžiausią reikšmę šiam pro sikaltimu ir baigiant homoseksualumu bei psichi
cesui turėjo seksualumas bei seksualinė elgsena. kos ligomis.
Seksas buvo priemonė gyventojams reprodukuo- Egzistuoja trys pagrindinės prielaidos, kurio
tis ir gausėti, bet, kita vertus, galėjo grėsti jų svei mis remiasi biomedicininis sveikatos modelis. Pir
katai ir gerai savijautai. Seksualumą, nesusijusį su miausia, liga laikoma triktimi, kuri atsiranda žmo-
156 6 SKYRIUS
Lentelė 6.3. Biomedicininio modelio prielaidos ir kritika

Prielaidos Kritika
Liga yra žm o g a u s kūno triktis, Liga yra so cialinė konstrukcija ir nėra ka žk a s , k ą būtų
sukelta vieno ar kito biologinio veiksn io. galim a atskleisti rem iantis „m oksline tie s a “.
P acie n ta s yra pasyvi bū tyb ė, kurios n e s v e ik ą kū n ą P acie n to n u om on ė bei sirgim o patirtis iš esm ės
galim a gydyti atsietai nuo dvasio s. svarbios gydym ui. P a c ie n ta s yra aktyvi, „vientisa“
būtybė, todėl svarbu jo visum inė ge ra savijau ta,
o ne vien fizinė s v eika ta.
M edicinos specialistai turi „eksperto žinių" ir siūlo M edicinos ek sp e rta i nėra vienin telis žin ių ap ie ligas
vie n in telį p a tikim ą bei v e ik s m in g ą ligos gydym ą. bei sirg im ą šaltinis. A ltern atyvios žin ių form os tiek pat
patikim os bei veiksm ing os.
Tinkam a gydym o p ro c ed ū rų a re n a yra ligoninė, Gydyti nebūtinai reikia lig on inėje. P ro ced ūros naud ojan t
kurioje sutelktos m edicinos techn olo gijo s techn olo giją, g y d ym as vaistin iais prep aratais
ir dirba geriausi specialistai. ir chirurginiais bū dais nebū tinai yra p ran ašesni.
gaus kūne ir išveda jį iš „normalios“ būsenos. Li Biomedicininio modelio kritika

gos sukėlėjo teorija, išsirutuliojusi XVIII a. pa Per kelis pastaruosius dešimtmečius aprašytasis
baigoje, teigia, kad kiekviena liga ištinka dėl kon biomedicininis ligos modelis tapo stiprėjančios kri
kretaus identifikuojamo veiksnio. Siekiant atkur tikos objektu. Pirma, kai kurie mokslininkai pa
ti fizinę sveikatą, privalu izoliuoti ir pašalinti li reiškė, kad mokslinės medicinos veiksmingumas
gos priežastį. yra „pervertintas“. Nepaisant prestižo, kurį įgijo
Antra, dvasią ir kūną reikia gydyti skyrium. Pa modernioji medicina, prie visuminio sveikatos ge
cientas reiškia veikiau serganti kūną - patologiją rėjimo dalykų kur kas labiau galėtume priskirti ne
- negu vientisą individą. Todėl pabrėžiamas ligos medicinos įgūdžius, bet socialinius ir aplinkos po
gydymas, o ne gera individo savijauta. Pagal bio- kyčius. Veiksmingai gerinamos sanitarijos sąlygos,
medicininį sveikatos modelį, sergantį kūną gali tinkamesnė mityba, tobulesnės kanalizacijos sis
ma veikti, tirti ir gydyti atsietai, neatsižvelgiant į temos ir higiena padarė sveikatai didesnę įtaką.
kitus veiksnius. Medicinos specialistai naudojasi Ypač dėl to sumažėjo naujagimių, kūdikių ir ma
mediko žvilgsniu - atsietu metodu, taikomu ap žamečių vaikų mirtingumas (McKeown, 1979). O
žiūrint ir gydant sergantį pacientą. Procedūras rei štai vaistai, chirurgijos pažanga ir antibiotikai ėmė
kia atlikti neutraliai, be emocijų, o informaciją su aiškiai mažinti mirtingumą tik gerokai pažengus
rinkti pagal klinikinius rodiklius ir atitinkamai su dvidešimtajam amžiui. Antibiotikai, vartoti bakte
jungti ją oficialioje paciento ligos istorijoje. rinėms infekcijoms gydyti, tapo prieinamais ket
Trečia, mokytais medicinos specialistais laiko virtajame ir penktajame dešimtmečiuose, tuo tar
mi vien ligos gydymo ekspertai. Mediko profesi pu imunizacija (apsauganti nuo ligų, panašių į po
ja, kaip institucija, laikosi pripažinto etikos kodek liomielitą) paplito dar vėliau. Kai kurie kritikai,
so, o ją sudaro akredituoti individai, sėkmingai bai pavyzdžiui, Ivanas Illichas (1976) teigė, kad mo
gę ilgus mokslus. Čia nėra vietos savamoksliams dernioji medicina iš tiesų padarė daugiau žalos ne
žiniuoniams ar „nemokslinei“ medicinos praktikai. gu naudos. Nuvertinus asmeninę priežiūrą bei tra
Tinkama rimtoms ligoms gydyti aplinka yra ligo dicines gydymo formas, žmonės, užuot kliovęsi sa
ninė, o pats gydymas dažnai kliaujasi technolo vais įgūdžiais bei žiniomis, ėmė priklausyti nuo
gijos, vaistinių preparatų ar chirurgijos deriniu. medicinos ekspertų.
Pagrindinės biomedicininio modelio prielaidos Antra, modernioji medicina buvo kaltinama tuo,
ir jo kritika apibendrinama lentelėje 6.3. kad ji, siekdama gydyti ligonius, nuvertina jų nuo
monę bei patirtį. Kadangi medicina, aiškindama- sudaro ligą, o kas jos nesudaro. Gydytojas geba
si konkrečių fizinių negalavimų priežastis bei gy pasinaudoti savąja „mokslinės tiesos“ arbitro pa
dymo priemones, tariamai remiasi objektyviu, dėtimi, kad medicinos kontrolei pajungtų vis dau
moksliniu supratimu, ji beveik nejaučia poreikio giau žmogaus gyvenimo sričių. Kai kuriuos ašt
išklausyti, kaip pacientai patys vertina savo būk riausius priekaištus išsako moterys. Jos teigia, kad
lę. Kiekvienas ligonis yra „sergantis kūnas“, pri modernioji medicina pasisavino ir „medikalizavo“
žiūrėtinas ir gydytinas. Tačiau kritikai teigia, jog nėštumo bei gimdymo procesą. Užuot likęs pačių
veiksmingai gydyti įmanoma tik tuomet, kai su li moterų žinioje, namuose, talkinant pribuvėjoms,
goniu elgiamasi kaip su mąstančia ir galinčia sau gimdymas dabar vyksta ligoninėse, vadovaujamas
padėti būtybe, kuri turi savo pagrįstus samprota daugiausia specialistų vyrų. Į nėštumą, šiaip jau
vimus apie ligą bei moka ją paaiškinti. įprastą bei natūralų reiškinį, žvelgiama tarsi į „li
Trečia, kritikai teigia, jog mokslinė medicina pa gą“, kupiną grėsmių ir pavojų. Feministai teigia,
teikia save kaip tobulesnę už bet kurią alternaty jog moterys prarado šio proceso kontrolę, nes „eks
vią medicinos ar tradicinio gydymo formą. Be galo pertai“, dabar prižiūrintys nėštumo ir gimdymo
įtikėta, kad visa, kas „nemoksliška“, būtinai yra procesą, laiko moterų nuomonę bei žinias atsie
menkesnis ar blogesnės kokybės dalykas. Kaip įsiti tomis ir nereikšmingomis (Oakley, 1984). Pana
kinome, tvirtinimą, jog modernioji medicina kažko šiai nerimauta ir dėl „normalių“ būsenų medika-
dėl esanti patikimesnė žinių forma, ima klibinti vis lizacijos: dėl vaikų hiperaktyvumo (žr. tekstą
labiau populiarėjančios alternatyviosios medicinos rėmeliuose), prislėgtumo ar lengvos depresijos (ku
formos, pavyzdžiui, homeopatija ir akupunktūra. rie paprastai reguliuojami vaistais, panašiais į „Pro-
Ketvirta, kai kurie sociologai teigia, kad me zaką“) ir nuovargio (kuriam dažnai lipdoma chro
diko profesija turi milžinišką galią apibrėžti, kas niško pervargimo sindromo etiketė).
Hiperaktyvumo „medikalizacija“
XX a. devintajame dešimtmetyje proporcingai didėjo Tačiau ritalino priešininkai teigė, jog šis vaistas
išrašytų ritalino receptų skaičius. Jungtinėse Valsti anaiptol nėra „toks nekaltas“, kaip dažnai apie jį kal
jose beveik trys procentai vaikų ir paauglių nuo pen- bama. Nepaisant fakto, kad pastaraisiais metais JAV
kerių iki aštuoniolikos metų reguliariai vartoja ritali- ir JK ritalino gydytojai išrašydavo vis daugiau, nebu
ną. Britanijoje 1998 metais išrašyta per 125 000 šio vo atlikta jokių visapusiškų tyrimų, kurie nustatytų ga
vaisto receptų, tuo tarpu 1993 metais jų buvo skirta limą ilgalaikį šių vaistų poveikį vaikų protui ir kūnui.
tik 3500 pacientų. Kas yra ritalinas ir kodėl jis turėtų Galbūt labiau kelia nerimą pareiškimas, kad ritalinas
rūpėti sociologams? Ritalinas yra vaistas, skiriamas tapo įprastu šios iš tiesų netgi ne fizinės problemos
hiperaktyviems vaikams bei paaugliams. Šis sutriki „sprendimu“. Ritalino priešininkai teigia, kad dėme
mas vadinamas dėmesio stoka dėl hiperaktyvumo sio stokos dėl hiperaktyvumo „simptomai“ iš tiesų ro
(Attention Deficit Hyperactive Disorder, ADHD). Pa do šiuolaikinių vaikų patiriamą didėjantį spaudimą bei
sak daugelio gydytojų terapeutų bei psichiatrų, šis psi stresą kuriuos sukelia spartėjantis gyvenimo tempas,
chologinis sutrikimas yra vaikų neatidos, sunkumų su visa apimantis informacinių technologijų poveikis,
sikaupti ir nesugebėjimo mokytis mokykloje priežas mankštos stoka, saldumynais perkrauta mityba ir pa
tis. Ritalinas buvo apibūdintas kaip „magiškoji piliu krikęs šeimos gyvenimas. Pareiškiama, kad užuot at
lė“. Jis padedąs vaikams susikaupti, juos nuraminąs kreipusi dėmesį į socialines pastebėtų simptomų prie
ir leidžiąs veiksmingiau mokytis. Sunkūs, klasės tvar žastis, medicina, pasinaudodama ritalinu, sėkmingai
ką ardantys vaikai, ėmę vartoti ritaliną, pasak kai ku „medikalizavo“ vaikų hiperaktyvumą bei nedėmesin
rių mokytojų, virsdavę „angeliškais mokiniais“. gumą.
158 6 SKYRIUS
Medicina ir sveikata kintančiame pasaulyje Sociologiniai požiūriai

Vis plačiau suvokiama, jog ne vien medicinos eks į sveikatą ir ligą
pertai išmano ir supranta apie sveikatą bei ligas. Vienas pagrindinių sociologų rūpesčių - tirti li
Visi pajėgiame išsiaiškinti, ko mūsų kūnai nori, gos patyrimą, taigi sužinoti, kaip sirgimą, lėtinę
ir kurti gerą savijautą, kasdieniame gyvenime rink ligą ar negalią patiria ir aiškina patys ligoniai, taip
damiesi tinkamą mitybą, mankštą, vartojimo mo pat su jais bendraujantys asmenys. Jei jūs kada
delius bei apskritai gyvenseną. Šios naujos visuo nors esate tegu ir trumpai sirgę, žinote, kad tuo
tinai paplitusio rūpinimosi sveikata kryptys drauge met kasdienio gyvenimo modeliai laikinai pasikei
su kita, anksčiau apibūdinta moderniosios medici čia, o jūsų sąveikos su kitais transformuojasi. Ši
nos kritika prisideda prie gelminių transformaci taip atsitinka todėl, kad „normalus“ kūno veiki
jų, kurios vyksta moderniųjų visuomenių sveika mas sudaro gyvybiškai svarbią, nors dažnai ir ne
tos apsaugos sistemose (žr. schemą 6.4). pastebimą mūsų gyvenimo dalį. Mes tikimės sa
Tačiau esama ir kitų svarbių tiesiogiai susiju vo kūnus veiksiant taip, kaip jie turėtų veikti. Mūsų
sių veiksnių: keičiasi pačių ligų pobūdis bei mas savimonė grindžiama lūkesčiais, kad mūsų kūnai
tas. Ankstesniais laikais pagrindinės ligos buvo ne varžys, o palengvins mūsų socialines sąveikas
infekcinės, pavyzdžiui, tuberkuliozė, cholera, ma ir kasdienę veiklą.
liarija ir poliomielitas. Dažnai jos virsdavo epide Ligai būdingi tiek asmeniniai, tiek ir visuome
mijomis ir grėsdavo visiems gyventojams. Indust niniai aspektai. Kai susergame, ne vien mes pati
rinėse šalyse šios ūminės infekcinės ligos tik ret riame skausmą, nepatogumus, sutrikimą bei kito
karčiais tampa mirties priežastimi, o kai kurios jau kių problemų. Visa tai veikia ir kitus. Artimai su
iš esmės išnaikintos. Labiausiai šiose šalyse pa mumis susiję žmonės gali imti labiau užjausti, rū-
plitusios mirties priežastys yra neužkrečiamos lė
tinės ligos, pavyzdžiui, vėžys, širdies ligos, cuk
rinis diabetas ar kraujo apytakos ligos. Šis poslin
kis vadinamas sergamumo transformacija. Juk
ikimodemiosiose visuomenėse didžiausias mirtin
gumas buvo kūdikių ir mažų vaikų grupėje, o šian
dien mirtingumas didėja drauge su žmonių amžiu
mi. Žmonės gyvena ilgiau ir kenčia daugiausia nuo
lėtinių degeneracinių ligų, todėl reikia naujo po
žiūrio į sveikatą ir jos apsaugą. Vis labiau pabrė
žiamas ir „gyvensenos pasirinkimas“ - rūkymas
ar mankšta, tinkama mityba. Manoma, kad žalingi
įpročiai skatina daugelį lėtinių ligų. Nėra aišku,
ar šios šiuolaikinės sveikatos apsaugos transfor
macijos, pasak kai kurių mokslininkų, baigsis nau
ja „sveikatos paradigma“, kuri pakeis biomedici-
ninį modelį. Tačiau akivaizdu, jog esame reikš Ligonis A sm u o
mingos ir sparčios moderniosios medicinos refor
mos ir kintančio žmonių požiūrio į ją liudininkai. Schema 6.4. Pagrindinės šiuolaikinės sveikatos
Sarah Nettleton (1995) apibendrino pagrindines ir medicinos kryptys.
sveikatos apsaugos tendencijas, išskirdama sep Šaltinis: S. N e ttle to n , The Sociology of Health and
tynis plataus pobūdžio poslinkius (žr. schemą 6.4). lllness, Polity, 1 9 9 5 .
pintis ir palaikyti. Jie gali stengtis įprasminti mūsų 2. Manoma, kad ligoniui priklauso tam tikros
sirgimo faktą ar ieškoti būdų, kaip jį įtraukus į savo teisės bei privilegijos, tarp jų - nusišalini
gyvenimo modelius. Kiti žmonės, su kuriais ben mas nuo įprastų pareigų. Kadangi ligonis vi
draujame, taip pat gali atsiliepti į mūsų ligą. Šie siškai neatsako už savo susirgimų jį ar ją at
atoveiksmiai savo ruožtu padeda mums formuoti leidžiame nuo tam tikrų pareigų, vaidmenų
asmenines ligos interpretacijas ir gali tapti iššū bei elgesio, kurie kitais atvejais būtų privalo
kiu savimonės identitetui. mi. Pavyzdžiui, ligonis gali būti „išvaduotas“
Sociologinės minties srityje ligos patirčiai su nuo įprastų pareigų namuose. Jis įgyja teisę,
prasti ypač didelę įtaką turėjo du būdai. Pirmasis, pavyzdžiui, gulėti lovoje ar laikinai neiti į
susijęs su funkcionalistų mokykla, pateikė elgse darbą.
nos normas, kurias, kaip tikimasi, turėtų priimti 3. Ligonis privalo stengtis atgauti sveikatą, kon-
susirgę individai. Antrasis požiūris, kurį išplėto sultuodamasis su medicinos ekspertu ir su
jo simbolinio interakcionizmo šalininkai, yra įvai tikdamas tapti „pacientu “. Ligonio vaidmuo
riapusiškesnis bandymas atskleisti ligai priskiria yra laikinas ir „sąlygiškas“, priklauso nuo ak
mas interpretacijas ir šių prasmių įtaką žmonių tyvių paties ligonio pastangų pasveikti. Kad
veiksmams bei elgsenai. susirgęs asmuo galėtų atlikti ligonio vaidme
nį, jis privalo gauti profesionalaus mediko
pritarimą. Šis patvirtina, kad į jį kreipęsis as
Sergančiojo vaidmuo muo iš tiesų serga. Eksperto lūpomis patvir
Žymus funkcionalizmo mąstytojas Talcottas Par- tintas ligos faktas leidžia ligonio aplinkiniams
sonsas pateikė sergančiojo vaidmens sąvoką. Ji pripažinti jo nusiskundimus. Iš paciento ti
skirta apibūdinti elgsenos modeliams, kuriuos ima kimasi, kad jis padės sau sveikti, laikydamasis
taikyti ligonis, siekdamas sumažinti ardomąjį sir „gydytojo nurodymų“. Susirgęs asmuo, atsi
gimo poveikį (Parsons, 1952). Funkcionalistinis sakąs konsultuotis su gydytoju ar nepaisąs
mąstymas tvirtina, kad visuomenė paprastai vei medicinos autoriteto patarimų, rizikuoja ne
kia sklandžiai ir darniai. Todėl liga laikoma dis tekti savo kaip sergančiojo vaidmens.
funkcija, galinčia suardyti šios normalios egzis Parsonso apibrėžtą ligonio vaidmenį ištobulino kiti
tencijos būsenos tėkmę. Pavyzdžiui, gal ligonis ne sociologai, padarę prielaidų kad sergančiojo vaid
įgalės atlikti visų įprastų savo pareigų arba pasi mens atžvilgiu ne visos ligos yra „tokios pačios“.
darys ne toks patikimas ir veiklus kaip paprastai. Jie teigia, kad sergančiojo vaidmens patirtys ski
Kadangi ligoniai negali atlikti savo įprastų vaid riasi nelygu ligos tipas, kadangi ligos sunkumas ir
menų ima trikti juos supančių žmonių gyvenimai: jos suvokimas daro įtaką žmonių reakcijoms į ser
nebaigiamos darbo užduotys, šitaip sukeliant ben gantį asmenį. Taigi galima nevienodai patirti pri
dradarbiams stresų neatliekamos pareigos namuose dėtines teises bei privilegijas, sudarančias sergan
ir taip toliau. čiojo vaidmens dalį. Freidsonas (1970) nustatė tris
Pasak Parsonso, sergančiojo vaidmens žmonės sergančiojo vaidmens atmainas, susijusias su skir
mokosi per socializacijos procesų o susirgę kitų tingomis ligomis bei nevienodųjų sunkumo laips
padedami jį suvaidina. Sergančiojo vaidmenį pa niu. Sąlygiško sergančiojo vaidmuo taikomas in
laiko trys pagrindiniai ramsčiai: dividams, kurie kenčia dėl laikinos ir leidžiančios
1. Ligonis nėra asmeniškai atsakingas už tai, pasveikti būsenos. Tikimasi, kad toks ligonis „iš
kad serga. Liga laikoma padariniu, atsiradusiu sikapstys“, o jam suteikiamos teisės bei privilegijos
dėl individo nekontroliuojamų fizinių prie derinamos su ligos sunkumu. Pavyzdžiui, sergantis
žasčių. Susirgimas nesusijęs su individo elg bronchitu pelnytų daugiau prielankumo negu pa
sena ar veiksmais. prasčiausiai sloguojantis. Besąlygiškai teisėto ser
160 6 SKYRIUS
gančiojo vaidmuo skiriamas individams, sergan lį. Tačiau nestinga ir kritikos, kurią galima pateikti
tiems nepagydomomis ligomis. Kadangi šitoks as kaip pretenzijas. Kai kurie mokslininkai teigė, jog
muo negali nieko „padaryti“, kad pasveiktų, jis ar sergančiojo vaidmens „formulė“ nepajėgia užfik
ji automatiškai įgyja teisę atlikti sergančiojo vaid suoti sirgimo patirties. Kiti nurodo, kad jos ne
menį. Besąlygiškai teisėtas vaidmuo gali būti taiko galima visuotinai taikyti. Pavyzdžiui, sergančio
mas individams, sergantiems alopecija - visišku nu jo vaidmens teorija neatsižvelgia į atvejus, kai gy
plikimu, sunkia akne - odos riebalinių liaukų už dytojai ir ligoniai nesutaria dėl diagnozės ar turi
degimu (abiem atvejais nėra jokių ypatingų privi skirtingų interesų. Jai taip pat nepavyksta paaiš
legijų, veikiau pripažįstama, kad individas neatsako kinti „ligų“, kurios nereikalauja sustabdyti įpras
už savo ligą), vėžiu arba Parkinsono liga (tuomet tinės veiklos, pavyzdžiui, nėštumo, alkoholizmo,
suteikiamos reikšmingos privilegijos ir teisė nebe- kai kurių neįgalumų ir lėtinių ligų. Negana to, ser
atlikinėti daugelio savo prievolių bei pareigų). Ir gančiojo vaidmens suteikimas ne visuomet yra
pagaliau - neteisėto sergančiojo vaidmuo. Jis įgy paprastas procesas. Kai kuriuos individus, pavyz
jamas tuomet, kai individas kenčia ligą ar būsenų džiui, Jan Mason, kurios atvejį aprašėme skyriaus
kurią kiti smerkia. Tokiais atvejais žmonės jaučia, pradžioje, metų metus kamuoja nuolatiniai skaus
kad ligonis gali būti pats atsakingas už tai, kad su mai ar nemalonūs simptomai, tačiau gydytojai nuo
sirgo. Taigi anaiptol neprivalu jam užtikrinti pa latos nustato klaidingas jų diagnozes. Tačiau tol,
pildomų teisių bei privilegijų. AIDS, matyt, yra ryš kol šių asmenų būsena nėra aiškiai diagnozuota,
kiausias pasmerktos ligos pavyzdys. Šitokia žmo jie negauna teisės į ligonio vaidmenį. Kitais at
nių nuostata veikia teisę įgyti sergančiojo vaidmenį. vejais reiškiasi socialiniai veiksniai, pavyzdžiui,
Stigma yra bet kuri savybė, atskirianti indivi rasė, klasė ir lytis. Iš dalies jie gali lemti, ar as
dą ar grupę nuo gyventojų daugumos ir kartu su meniui bus garantuotas sergančiojo vaidmuo ir
kelianti įtarų ar priešišką elgesį su tokiu individu kiek noriai bei lengvai tai bus daroma. Sergančiojo
ar grupe. Jau įsitikinome, kad dauguma sirgimo vaidmens negalima atskirti nuo jį supančių socia
formų sukelia sveikųjų užuojautą ar gailestį, o li linių, kultūrinių ir ekonominių poveikių.
gonis įgyja ypatingų „privilegijų“. Tačiau jei lai Gyvenimo ir sirgimo tikrovė sudėtingesnė, negu
koma, kad liga ypač užkrečiama, ar manoma, jog rodo sergančiojo vaidmuo. Mūsų moderniajame
ji kažin kaip žymi negarbę ar gėdų „sveikieji“ gy amžiuje gyvensena ir sveikata vis labiau pabrėžia
ventojai gali atmesti kenčiančiuosius. Viduramžiais mos, vadinasi, manoma, kad didėja individų at
šitaip elgtasi su žmonėmis, susirgusiais raupsais: sakomybė už savo pačių gerą savijautą. Tai prieš
jų visuotinai atsižadėdavo ir versdavo gyventi at tarauja pirmajai sergančiojo vaidmens prielaidai,
skirose raupsuotųjų gyvenvietėse (leprozoriumuo- pasak kurią individas nėra kaltintinas dėl savo li
se). Mūsų laikais panašių nors ne tokią kraštuti gos. Maža to, poslinkis nuo ūmių infekcinių ligų
nę stigmatizaciją sužadina AIDS, nepaisant fak lėtinių susirgimų link, pasireiškęs moderniose vi
to, jog paprastose kasdienio gyvenimo situacijo suomenėse, sumažino sergančiojo vaidmens taiko-
se pavojaus užsikrėsti šia liga, kaip ir raupsais, nė mumą. Nors ligonio vaidmuo gali praversti suvo
ra. Tačiau stigmos retai grindžiamos motyvuotu kiant ūmius susirgimus, jis duoda mažiau naudos
supratimu. Jos kyla iš stereotipų arba suvokimų, lėtinių ligų atveju: nėra jokios vienintelės formu
kurie gali būti klaidingi ar tik iš dalies teisingi. lės, kuria vadovautųsi sergantys lėtinėmis ligomis
ar neįgalūs žmonės. Ir patys ligoniai, ir aplinki
Įvertinimas niai žmonės labai įvairiai patiria ir interpretuoja
gyvenimą sergant.
Sergančiojo vaidmens modelis buvo įtakinga te Dabar pažvelgsime į keletą būdų, kuriais sir
orija, aiškiai atskleidusi, kaip sergantis asmuo su gimo patirtį bandė suprasti simbolinio interakcio
daro integralią platesnio socialinio konteksto da nizmo krypties sociologai.
Liga kaip „išgyventa patirtis“ jo transformacijas. Jos rutuliojasi, veikiamos tiek

Simbolinio interakcionizmo šalininkus domina, realių, tiek ir individo įsivaizduojamų ar suvokiamų
kaip žmonės interpretuoja socialinį pasaulį ir pras kitų žmonių reakcijų į savo ligą. Daugeliui įprastos
mes, kurias sieja su šiomis interpretacijomis. Dau socialinės sąveikos gali kelti baimės ar netikrumo
gelis sociologų pritaikė šį metodą sveikatos ir li jausmą sergantiems lėtinėmis ligomis ar neįgaliems
gos sritims, norėdami suprasti, kaip žmonės pa žmonėms. Paprastas kasdienes sąveikas sutvirtina
tiria savo ligotumą ar suvokia kitų sirgimą. Kaip bendrosios sampratos, tačiau jos ne visuomet pasi
žmonės reaguoja, sužinoję apie rimtą ligą, kaip pri reiškia, kai veiksnys yra liga ar neįgalumas. Bend
sitaiko prie šio žinojimo? Kaip ligos formuoja kas rųjų situacijų interpretavimas taip pat gali iš esmės
dienį individų gyvenimą? Kaip individo savimonės skirtis. Galbūt sergančiam asmeniui reikia paramos,
identitetą veikia gyvenimas sergant lėtine liga? bet jis, pavyzdžiui, nenori pasirodyti priklausomas.
Įsitikinome, kad moderniosiose visuomenėse li Individas gali užjausti kitą, kuriam diagnozuota li
gų modeliai keičiasi. Užuot mirę nuo ūmių infek ga, bet nėra tikras, ar gali atvirai kalbėti apie šį da
cinių ligų jauname amžiuje, kaip ankstesniais lai lyką. Pasikeitęs socialinių sąveikų kontekstas gali
kais, industrinių visuomenių žmonės dabar gyve paspartinti savimonės identiteto transformacijas.
na ilgiau, lėtinėmis ligomis jie suserga sulaukę vy Kai kurie sociologai tyrinėjo, kaip individai,
resnio amžiaus. Medicina jau geba palengvinti sergantys lėtinėmis ligomis, tvarkosi su jomis vi
skausmą bei nepatogumus, susijusius su kai ku so savo gyvenimo kontekste (Jobling, 1988; Wil-
riomis šitokiomis būsenomis, vis daugiau žmonių liams, 1993). Liga gali pareikalauti iš žmonių ne
sirgdami nugyvena ilgus metus. Sociologams rū paprastai daug laiko, energijos, jėgų bei emocijų
pi, kaip šiais atvejais liga įtraukiama į asmeninę išteklių. Corbin ir Straussas (1985) tyrė sveikatos
individo „biografiją“. režimus, kuriuos susikuria ligoniai, sergantys lė
Viena sociologų tyrinėtų temų buvo sergančių tinėmis ligomis, siekdami organizuoti savo kas
lėtinėmis ligomis individų mokymasis praktiškai dienį gyvenimą. Jie nustatė trijų rūšių „darbus“,
ir emociškai tvarkytis su savo liga. Sergant kai ku glūdinčius žmonių kasdienybės strategijoje. Ser
riomis ligomis reikia reguliarių procedūrų ar prie gančiojo darbai apibūdina veiklą, skirtą susido
žiūros, galinčių paveikti įprastą žmonių kasdieny roti su ligotumo būsena, pavyzdžiui, skausmo ša
bės tvarką. Dializė, insulino injekcijos ar didelio linimo procedūras, atliekamus diagnostinius tyri
piliulių kiekio vartojimas reikalauja, kad indivi mus ar fizioterapiją. Kasdieniai darbai - tai kas
dai derintų savo dienotvarkes, atsižvelgdami į li dienio gyvenimo tvarkymas: ryšiai su kitais žmo
gą. Kitos ligos gali neprognozuojamai paveikti kū nėmis, namų reikalai, profesiniai bei asmeniniai
ną, pavyzdžiui, žmogus staiga ima nebesuvaldyti interesai. Biografiniai darbai apima ligonio veiklą,
šlapinimosi ar tuštinimosi arba pradeda smarkiai sudarančią jo kuriamo ar perkuriamo asmeninio
vemti. Individams, kenčiantiems tokias būsenas, naratyvo dalį. Kitaip tariant, visa tai yra procesas,
dažnai tenka susikurti strategiją tvarkytis su liga kuriuo liga įtraukiama į asmens gyvenimą, suran
kasdieniame gyvenime. Tai apima praktinius su dant jos prasmę ir sukuriant būdus ją paaiškinti
metimus, pavyzdžiui, atsidūrus nepažįstamoje vie kitiems. Šis procesas gali padėti žmonėms, susi
toje visada pasižvalgyti, kur yra tualetas, taip pat taikiusiems su lėtinės ligos faktu, atkurti savo gy
įgūdžius valdyti tarpasmeninius santykius - ir in venimo prasmę bei tvarką.
tymius, ir banalius kasdienius. Nors ligos simp Simbolinio interakcionizmo atstovų darbai apie
tomai gali varžyti ir viską griauti, žmonės susi gyvenimą sergant yra vienas reikšmingiausių kū
kuria tvarkymosi strategijas, padedančias kiek ga no sociologijos aspektų. Šio skyriaus pabaigoje su
lima normaliau gyventi (M. P. Kelly, 1992). žinosime, jog gyvenimas visuomenėje, kurioje in
Tuo pat metu ligos patirtis gali tapti iššūkiu dividai gyvena ilgiau, o pagyvenę žmonės užsi
žmogaus savimonės identitetui ir sukelti pastaro ima aktyvesne veikla negu kada nors anksčiau, kar-
162 6 SKYRIUS
tais reiškia ir ilgesnį gyvenimą sergant, nerimau žengusių šešiasdešimt penkerius metus britų bu
jant, baiminantis. vo apie 5 procentus visų gyventojų. Šiandien šis
skaičius pranoko 15 procentų ir toliau didės. Brita
nijoje daugiau kaip pusantro šimtmečio vis ilgėja
Sveikata ir senėjimas
žmonių amžiaus vidurkis. 1800 metais jis veikiau
Gyvename senstančioje visuomenėje, kurioje nuo siai siekė vos šešiolika metų, dvidešimtojo amžiaus
latos didėja šešiasdešimt penkerių metų ir vyres pradžioje pailgėjo iki dvidešimt trejų, maždaug
nio amžiaus žmonių santykinė dalis. Tačiau senė 1970 metais - iki dvidešimt aštuonerių, o šiandien
jimo socialinės svarbos klausimas yra kur kas pla - per trisdešimt. Vidutinio amžiaus ilgėjimas tu
tesnis. Juk iš tiesų stulbinamai keičiasi pati senatvė rėtų dar tęstis su sąlyga, jei iš esmės nepakis da
-jos tikrasis pobūdis, siūlomos galimybės ir už bartinės demografijos tendencijos. 2030 metais jis
kraunamos naštos. Gerontologija, senėjimo bei pa gali pasiekti trisdešimt septynerius metus.
gyvenusiųjų tyrimai, domisi ne vien fiziniu - vir Britanija - ne vienintelė visuomenė, išgyvenanti
smo senu žmogumi - procesu, bet ir socialiniais „žilimo“ procesą. Artimiausiais dešimtmečiais su
bei kultūriniais veiksniais, susijusiais su senėjimu. savo gyventojų senėjimu susidurs beveik visos
Čia veikia du gana prieštaringi procesai. Vie stiprios ekonomikos šalys. Peteris Petersonas šį po
na vertus, moderniosiose visuomenėse pagyvenu slinkį pavadino „žiląja aušra“ (1999). Šiuo metu
siems žmonėms būdinga turėti žemesnį statusą ir išsivysčiusiame pasaulyje kas septintas žmogus yra
mažiau galios, negu jų protėviams ikimodemio- perkopęs per šešiasdešimt penkerius metus. Per
siose kultūrose. Pastarosiose, o ir dabartinėse neva
karietiškose kultūrose (pavyzdžiui, Indijoje ar Ki
nijoje) manoma, kad senyvas amžius suteikia iš
minties. Todėl bet kurioje tokioje bendruomenėje
pagrindinė sprendimų teisė paprastai tekdavo ar
tenka senoliams. Šiandien vyresnio amžiaus žmo
nės patiria priešingų dalykų. Visuomenėje, kuri
nuolatos kinta kaip mūsiškė, pagyvenusių žmonių
sukauptas žinias jaunimas dažnai laiko ne vertin
ga išminties sankaupa, o tiesiog atsilikimu.
Bet, kita vertus, šiandien pagyvenę žmonės kur
kas mažiau linkę priimti senėjimą kaip neišven
giamą kūno silpimo bei trikčių procesą. Čia dar
sykį galime aptikti gamtos socializacijos įtaką. Ka
daise visi sutiko, kad senėjimo procesas yra neiš
vengiama niokojančio laiko poveikio raiška. Bet
laipsniškai imama vis labiau abejoti, ar senėjimas
iš tiesų natūralus. Medicinos bei mitybos pažan
ga parodė, kad galima atstumti ar sulėtinti dau
gelį senėjimo apraiškų, kadaise laikytų neišven
giamybe. Žmonės vidutiniškai gyvena kur kas il
M ilijon ai žm o n ių
giau negu prieš šimtą metų, kadangi pagerėjo mi
tyba, higiena bei sveikatos apsauga. Schema 6.5. Senyvo amžiaus gyventojai JK
Žvelgdami į kintančią demografijos statistiką, 1901-2051 m.
kai kurie sociologai ir gerontologai mini gyven
Šaltinis: O P C S . Iš Sociology Review, 8 .2 (N ov. 1 9 9 8 ),
tojų „žilimą“ (žr. schemą 6.5). 1850 metais per reve rs a s . K arališ ko ji au to rin ė te isė.
trisdešimt metų šis santykis pakils iki kas ketvir slaugų bei sveikatos sistemų paklausa. Tikėtinos
to žmogaus. Maždaug 2030 metais gyventojų, per gyvenimo trukmės ilgėjimas reiškia, kad pensijas
žengusių šešiasdešimt penkerių metų ribą, dalis su teks mokėti daugiau metų negu dabar (žr. sche
darys nuo 33 procentų Australijoje iki beveik 50 mas 6.6 ir 6.7).
procentų Vokietijoje. Senų (vyresnių kaip aštuo Tačiau programas, kurios remia pagyvenusiuo
niasdešimt penkerių metų) žmonių skaičius didė sius, finansuoja dirbantys gyventojai. Ilgėjant ti
ja sparčiau negu senyvų. Per pirmąją XXI amžiaus kėtinai pagyvenusiųjų gyvenimo trukmei, tolydžio
pusę vyresnių kaip aštuoniasdešimt penkerių me didės įtampa dėl prieinamų išteklių. Demografijos
tų žmonių padaugės šešiagubai. Pastarasis proce prognozės verčia vyriausybes, interesų grupes ir
sas kartais vadinamas „pagyvenusiųjų senėjimu“. politikus-praktikus žvelgti priekin ir kurti siūly
Šis esminis amžiaus pasiskirstymo tarp gyven mus, kaip geriau tenkinti žmonių reikmes, ilgėjant
tojų poslinkis meta ypatingus iššūkius Britanijai gyvenimo trukmei. Pavyzdžiui, pastaruoju metu
bei daugeliui kitų industrinių šalių. Yra keli bū pensijų susivienijimai įspėja, kad dabartinė pensijų
dai šiam reiškiniui įvertinti. Vienas jų - apgalvo mokėjimo sistema neišsilaikys neribotą laiką. Jie
ti priklausomybės santykį - ryšį, kurio vieną pusę reikalauja didinti pensinio amžiaus ribą iki sep
sudaro vaikų bei pensinio amžiaus žmonių skai tyniasdešimties metų tiek moterims (dabar šešias
sčius, o kitą - darbingo amžiaus žmonių skaičius. dešimt, kyla iki šešiasdešimt penkerių), tiek ir vy
Jei pagyvenusių žmonių gausės ir dvidešimt pir rams (dabar šešiasdešimt penkeri). Tai leistų at
majame šimtmetyje, podraug didės ir socialinių pa sverti išaugusį ilgaamžiškumą.
] 1995 m.
1953 1985 1975 1990 1962 1980 1952 1987

Japonija Prancūzija JK JAV
Schema 6.6. Valstybės išlaidos pensijoms Schema 6.7. Senyvo amžiaus žmonių, gyve
ir sveikatos pašalpoms septyniose šalyse 1995 nančių drauge su vaikais, santykio skirtumai,
m. ir prognozuojamos 2030 m. lyginant įvairias šalis ir skirtingus laikotarpius
Šaltiniai: O E C D ; s u ra š y m a s ; a u to ria u s s k a ič ia v im a i. Iš Šaltiniai: O E C D . Iš P. G. P eterso n, Grey Dawn, R andom
P. G. P eterson, Gray Dawn, R andom H ouse, 19 9 9 , p. 69. H ou se, 1 9 9 9 , p. 153.
164 6 SKYRIUS
Fiziniai senėjimo padariniai dami žmonės susiduria su fizinių, emocinių ir ma

terialių problemų deriniu. Gali būti sunkųjį įveikti.
Senyvo amžiaus negalima tapatinti su prasta svei
Vienas iš pagrindinių pagyvenusių žmonių rūpes
kata ar neįgalumu, tačiau bėgantys metai, žinoma,
čių - kaip išsaugoti nepriklausomybę, judėjimo
pažeria vis daugiau sveikatos problemų. Bet tik
laisvę ir gebėjimą visapusiškai dalyvauti visuome
maždaug du pastaruosius dešimtmečius biologai
niniame gyvenime. Bet, kaip ir galėjome tikėtis,
sistemingai stengiasi atskirti fizinius senėjimo pa
senėjimas nėra reiškinys, kurį visi patiria vieno
darinius nuo su ligomis susijusių ypatumų. Kyla
dai. Pagyvenę žmonės labai skiriasi pagal savo ma
ginčų dėl to, kiek būtent metams bėgant neišven
terialius išteklius ir galimybes gauti emocinę bei
giamai išsenka mūsų kūnas. Sunku atnarplioti ir
socialinių bei ekonominių netekčių, fizinio pablo sveikatos paramą. Šie skirtumai gali daryti įtaką
pagyvenusiųjų gebėjimui išlaikyti savo nepriklau
gėjimo padarinius. Juk žmogui gali tekti sumokėti
somybę ir visapusiškai gerą savijautą.
fizinę duoklę už tai, kad jis neteko giminių bei
Senėjimo patirtį iš esmės veikia klasė, lytis ir
draugų, atsiskyrė nuo kažin kur gyvenančių vai
kų ir prarado darbą. rasė. Pavyzdžiui, senėjimo reiškinys turi lytinį as
Tačiau, apskritai, tyrimų duomenys parodė, jog pektą. Moterys paprastai gyvena ilgiau negu vy
rai, todėl senyvas amžius tampa itin „moteriškas“.
prasta sveikata ir senyvas amžius jokiu būdu ne
sinonimai. Yra daug žmonių, peržengusių šešias Vėlesnius gyvenimo metus nepaprastai stipriai le
dešimt penkerių ribą, tačiau tvirtinančių, kad yra mia ankstesnio gyvenimo patirtis. Moteris saisto
beveik puikios sveikatos. pareigos namuose bei vaikų auginimas, todėl, ap
skritai, jos mažiau ir rečiau negu vyrai dirba mo
Kūno senėjimą veikia socialinės įtakos, tačiau,
žinoma, valdo ir genetiniai veiksniai. Apskritai, kamą darbą. Jos taip pat gauna mažesnius atlygi
biologai sutinka, kad žmonės turi genų reguliuo nimus. Šie ir panašūs veiksniai stipriai paveikia
jamą gyvenimo trukmės maksimumą - manoma, tolesnio moterų gyvenimo materialias sąlygas,
kad jis yra apie 120 metų. Žmogaus, kaip ir visų ypač jei privačios ar tarnybinės pensijos mokėji
gyvūnų, kūnas genetiškai suprogramuotas mirti. mo planas priklauso nuo finansinės paramos. Ty
Bet kiek ilgiau galėtume gyventi? Jei geneti rimai atskleidė, kad pagyvenusios moterys turi ma
kai rastų būdą senėjimui bei mirčiai valdyti, tai žesnes negu vyrai asmenines pajamas, taip pat pa
tiria nelygybę kitų išteklių, pavyzdžiui, būsto ar
būtų vienas reikšmingiausių minėtosios gamtos so-
automobilio nuosavybės, atžvilgiu. Gali pasirodyti,
cializacijos aspektų. Mokslininkai jau įrodė, kad
galima manipuliuoti senstančiomis gyvūnų ląste jog automobilio neturėjimas nėra pagrindinis rū
lėmis priverčiant jas elgtis taip, kaip būdinga jau pestis. Bet, kita vertus, jis gali gerokai suvaržyti
noms. Ronaldas Klatzas, Amerikos medicininių se visapusišką moters mobilumą ir galimybę naudotis
nėjimo problemų tyrimų akademijos {The Ameri sveikatos apsauga, parduotuvėmis, taip pat ben
can Academy of Anti-Ageing Medicine) pirminin
drauti su kitais. Bėgant metams, moterys labiau
kas, pažymi: „Tikiu, kad išvysime kur kas pail negu vyrai kenčia dėl neįgalumo. Vadinasi, joms
reikia daugiau pagalbos bei paramos, kad pasisektų
gėjusį gyvenimą, gal net mūsų laikais. Jau turi
atlikti kasdienius darbus ir įprastai prisižiūrėti, pa
me naujas technologijas. Jas reikia plėtoti. Turi
me pradėti rengtis nesenstančiai visuomenei. Se vyzdžiui, išsimaudyti vonioje, keltis iš lovos ar
nėjimas yra liga, kurią galima išgydyti“ (cituoja gultis. Maždaug pusė pagyvenusių Britanijos mo
ma: Kelsey, 1996: 2). terų gyvena vienišos, o tuo tarpu vieniši vyrai su
daro vos penktadalį. Taigi globos modeliai, kuriuos
ketinama taikyti pagyvenusiems gyventojams, turi
Senėjimo problemos
specifiškų lyties reikšmių.
Senėjimas - tai procesas, teikiantis naujų galimy Yra tendencija, kad pagyvenusieji patiria dau
bių, tačiau jį lydi nemažai neįprastų iššūkių. Sen- giau materialių nepriteklių, palyginti su kitais gy
ventojų segmentais. Išėjus poilsio, sumažėja pa anksčiau, individai laisvi gyventi aktyvų nepriklau
jamos, todėl gali gerokai pablogėti pagyvenusių somą gyvenimą - keliauti, toliau šviestis ar for
žmonių gyvenimo lygio standartai. Sociologai at muoti naujus įgūdžius. Tuomet ketvirtasis amžius
skleidė, kad nelygybės modeliai, reiškęsi ankstes reikštų gyvenimo metus, kai atsiranda rimtesnių
niais individo gyvenimo tarpsniais, turi tendenciją iššūkių žmogaus nepriklausomybei ar gebėjimui
tęstis ir vėlesniais gyvenimo metais. Tiesa, dau visiškai savimi pasirūpinti.
gelis skurdo ir klasės tyrimų domisi išimtinai dar Prasidėjo ir aktyvistų grupių kova prieš diskri
bingo amžiaus žmonėmis. Bet neseniai Kento uni minaciją dėl amžiaus. Ja siekiama paskatinti pa
versiteto (Milne et ai., 1999) atlikta apklausa gy lankų požiūrį į senyvą amžių ir pagyvenusius žmo
venimo būdams išaiškinti, apėmusi 1317 pagyve nes. Diskriminacija dėl amžiaus yra ideologija,
nusių Britanijos žmonių, rado įrodymų, jog esa kaip ir moterų diskriminacija bei rasizmas. Pagy
ma dviejų skirtingų „pasaulių“. Pirmąjį sudarė in venusiems žmonėms taikomų neteisingų stereoti
dividai, neseniai išėję į pensiją, gyvenantys ben pų nėra mažiau negu kitose gyvenimo srityse. Pa
drame namų ūkyje ir gaunantys tarnybines pen vyzdžiui, dažnai tikima, kad senesni darbuotojai
sijas. Jie gyveno gana pasiturimai. Antrąjį pasau ne tokie kompetentingi kaip jaunesni, kad dauguma
lį sudarė tie, kuriems per aštuoniasdešimt. Jie buvo žmonių, perkopusių šešiasdešimt penkerius metus,
vieniši ir beveik neturėjo santaupų, todėl kentėjo guli ligoninėse ar gyvena senelių namuose ar kad
dėl didelio skurdo. Tyrimas atskleidė, jog pusė pa tarp jų apstu nukaršėlių. Visi šie įsitikinimai yra
gyvenusiųjų, kuriems sukako aštuoniasdešimt ar klaidingi. Darbuotojų, kuriems per šešiasdešimt,
daugiau metų, gyvena iš 80 ar mažiau svarų per našumo ir atėjimo į darbą vidurkis yra geresnis,
savaitę. Tarp pagrindinių rūpesčių, kuriuos pagal palyginti su jaunesnio amžiaus grupėmis. Devy
svarbą nurodė apklausos informantai, nerimas dėl niasdešimt penki procentai žmonių, kuriems per
pinigų nusileido tik prastėjančiai sveikatai. šešiasdešimt penkerius, gyvena privačiuose būs
tuose. Pagaliau vos septyni procentai tų, kuriems
nuo šešiasdešimt penkerių iki aštuoniasdešimties,
Išvados: senėjimo ateitis turi aiškių senatvinės karšaties simptomų.
Visuomenėje, kuri itin vertina jaunystę, energin Savo knygoje Life after Work: The Arrival of
gumą bei fizinį patrauklumą, vyresni žmonės lin the Ageless Society, 1991 („Gyvenimas po darbo:
kę tapti nematomais. Tačiau pastaraisiais metais beamžės visuomenės atėjimas“) Michaelis Youn-
regime kai kuriuos požiūrių į senyvą amžių poky gas ir Tomas Schulleris teigia, kad amžius tapo en
čius. Mažai tikėtina, kad pagyvenę žmonės atgaus gimo priemone, skirta žmonėms įsprausti į nusta
visą autoritetą bei prestižą, kurį bendruomenės se tytus stereotipiškus vaidmenis. Daugelis pagyve
noliams suteikdavo senovės visuomenės. Tačiau nusių žmonių maištauja prieš šitokį elgesį ir tyri
sudarydami vis didesnę gyventojų dalį, jie įgijo nėja naujas veiklos rūšis bei savirealizacijos bū
stipresnę negu anksčiau politinę įtaką. Pagyvenu dus. Jie priešinasi tam, ką Youngas ir Schulleris
sieji jau tapo galinga politinio spaudimo grupe. vadina „amžių įkalinančia visuomene“.
Nemažai žmonių vėlyvesniuose gyvenimo me Moderniosiose visuomenėse tiek jaunimas, tiek
tuose vis dažniau įžvelgia didžiulių galimybių ar ir senimas skirstomi į kategorijas veikiau pagal am
net išgarsėjimo laiką. Tai - refleksijos metas, kai žių, negu remiantis jų savybėmis, darbais bei iden-
apmąstomi viso gyvenimo pasiekimai. Bet jis taip titetais. Pasak Youngo ir Schullerio, šios dvi grupės
pat leidžia individams toliau tobulėti, mokytis, ty turėtų sudaryti sąjungą, kad išsiveržtų iš šių ka
rinėti. Šiuos metus, kai žmonės tampa laisvi tiek tegorijų ir sukurtų beamžę visuomenę. Jie galėtų
nuo tėvystės ar motinystės, tiek ir nuo darbo pa tapti pirmeiviais ir imtis ginti interesus, susijusius
reigų, dažnai apibūdina sąvoka trečiasis amžius. ne vien su savo socialinėmis padėtimis, bet ir su
Šiuo laikotarpiu, kuris dabar trunka ilgiau negu dauguma gyventojų, dirbančių mokamą darbą.
166 6 SKYRIUS
Youngas ir Schulleris teigia, kad jaunimas ir damas“. Jie galėtų susikurti unikalias asmenines
senimas galėtų padėti nukreipti visuomenę nuo var savybes bei interesus. Šitaip gana įspūdingai pa
totojiškumo bėgių. Vis daugiau žmonių būtų gali sielgė Woolf. Ji pamanė, jog kitu atveju jos „ne
ma išlaisvinti iš darbo prievolių, sako jie cituo didelis, tačiau savininkei brangus“ rašytojos talen
dami Virginiją Woolf, kuri teigia: „visados privalai tas „išnyks, o drauge su juo ir aš, mano siela...
dirbti darbą, kuriuo bodiesi, ir turi atlikti jį taip, kaip pavasario žiedai, kuriuos sugraužia rūdys“.
kaip darytų vergas - meilikaudamas ir pataikau
1. Kūno sociologija domisi būdais, kuriais mūsų kūnus veikia sociali

nės įtakos. Socialinės bei aplinkos jėgos padeda formuoti sveikatos
ir ligos modelius. Tai rodo faktas, jog kai kurioms žmonių grupėms
būdinga kur kas geresnė sveikata negu kitoms.
TEMOS SANTRAUKA
2. Sociologiniai tyrimai atskleidė glaudžius ligų ir nelygybės ryšius. In
dustrinėse šalyse skurdesnių grupių tikėtinos gyvenimo trukmės vi
durkis yra mažesnis ir jos yra imlesnės ligoms negu turtingesni sluoks
niai. Turtingesnių šalių tikėtinos gyvenimo trukmės vidurkis irgi yra
didesnis negu skurdesnių šalių. Kai kurie žmonės mano, kad klasių
pagrindu paremtą sveikatos nelygybę galima paaiškinti kultūros ir elg
senos veiksniais, pavyzdžiui, mityba bei gyvensena. Kiti pabrėžia
struktūrines įtakas, tokias kaip nedarbas, neprilygstantis standartui
būstas ir prastos darbo sąlygos.
3. Sveikatos ir ligos modeliai turi dar ir lyties bei rasės aspektus. Be
veik kiekvienoje pasaulio šalyje moterys apskritai gyvena ilgiau negu
vyrai, tačiau kartu dažniau serga. Kai kurios ligos labiau paplitusios
etninių mažumų palyginti su baltaodžių gyventojų grupėmis. Svei
katos skirtumai tarp lyčių ir rasių aiškinti genetinėmis priežastimis,
bet patys vieni šie argumentai negali paaiškinti nelygybės. Nors kai
kurios sveikatos sąlygos iš dalies gali turėti biologinį pagrindą, visu
miniai sveikatos ir ligos modeliai taip pat privalo atsižvelgti į socia
linius veiksnius ir vienų ar kitų grupių materialių sąlygų skirtumus.
4. Vakarų medicina grindžiama biomedicininiu sveikatos modeliu - ti
kėjimu, kad galima apibrėžti ligą objektyviomis sąvokomis, o ser
gančiam kūnui sugrąžinti sveikatą taikant moksliškai paremtas gy
dymo procedūras. Biomedicininis sveikatos modelis atsirado drauge
su moderniosiomis visuomenėmis. Jis buvo susijęs su demografijos
atsiradimu - gyventojų skaičiaus, sudėties ir dinamikos tyrimais, taip
pat su stiprėjančiu valstybių interesu palaikyti visuomenės sveikatą.
Moderniosioms sveikatos apsaugos sistemoms nepaprastai didelę įtaką
turėjo mokslo taikymas medicininei diagnozei bei gydymui.
5. Biomedicininis sveikatos modelis susilaukia vis daugiau kritikos. Kri
tikai teigia, jog mokslinė medicina nėra tokia veiksminga, kaip sten-
giasi atrodyti, priekaištauja, kad medicinos specialistai nevertina gy

domų pacientų nuomonės, o savo taikomus gydymo būdus laiko pra
našesniais už bet kurias alternatyvias gydymo formas, kurios nere
mia ortodoksinių metodų.
6. Sociologus domina ligos patirtis: kaip ligonis ir šalia jo esantys as
menys išgyvena sirgimo, lėtinės ligos ar neįgalumo būsenas. Sergan
čiojo vaidmens idėja, išrutuliota Talcotto Parsonso, pagrįsta prielai
da, kad ligonis, siekdamas sumažinti ardomąjį ligos poveikį, ima nau
dotis tam tikromis elgsenos formomis. Sergančiam individui užtik
rinamos kai kurios privilegijos, tokios kaip teisė nusišalinti nuo darbo,
neatlikti pareigų šeimoje, tačiau mainais jis privalo aktyviai stengtis
atgauti sveikatą, sutikdamas laikytis gydytojų nurodymų.
7. Simbolinio interakcionizmo atstovai tyrinėjo, kaip žmonės kasdieniame
gyvenime tvarkosi su sirgimu ir lėtinėmis ligomis. Sirgimo patirtis
gali sužadinti individų savimonės identiteto ir kasdienės gyvenimo
tvarkos pokyčius. Šis kūno sociologijos aspektas tampa vis reikšmin
gesniu daugeliui visuomenių, nes dabar žmonės gyvena ilgiau negu
kada nors anksčiau ir dažniau kenčia nuo alinamų lėtinių, o ne nuo
ūmių ligų.
.
8 Dar viena svarbi kūno sociologijos sritis yra gerontologija - senėji
mo bei pagyvenusių žmonių tyrimai. Gerontologijai rūpi ne vien fi
zinis senėjimo procesas, bet ir jam įtaką darantys socialiniai bei kul
tūriniai veiksniai.
9. Daugumai industrinių šalių būdingas gyventojų „žilimas“. Žmonės,
kuriems per šešiasdešimt penkerius metus, sudaro vis didesnę gyvento
jų dalį ir ateinančiais dešimtmečiais jų nuolatos gausės. Toliau didė
jant senatvės priklausomybės santykiui, visuomenės susidurs su naujais
iššūkiais. Senatvės priklausomybės santykis apibūdina pensinio am
žiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus ryšį. Gausėjant pagyve
nusių žmonių grupėms, didės socialinės globos, pensijų ir sveikatos
apsaugos sistemų paklausa. Kita vertus, bus mažiau žmonių, kurie
dirba mokamą darbą ir padeda finansuoti šias programas.
10. Senėjimas atveria žmonėms daug galimybių išsilaisvinti iš darbo prie
volių. Tačiau individams (o dažnai ir šeimoms) jis taip pat sukelia
socialinių, ekonominių bei psichologinių problemų. Išėjimas į pen
siją daugumai žmonių reiškia esminę pereigą, pirmiausia statuso ne
tektį. Žmonės šiuo metu gali jaustis vieniši ir sutrikę, nes jiems ten
ka pakeisti daugelį savo įprastų kasdienių dalykų.
11. Pastaraisiais metais pagyvenę žmonės, kurie dabar industrinėse ša
lyse sudaro didelę gyventojų dalį, pradėjo aktyviau reikalauti, kad
jiems būdingi interesai bei reikmės būtų labiau pripažįstami. Kova
su diskriminacija dėl amžiaus yra svarbus šios raidos aspektas.
168 6 SKYRIUS
Pasvarstykite dar kart; 1. Kaip butų galima sumažinti nelygybę sveikatos apsaugos srityje?
2. Kaip vyrų ir moterų gyvenimo skirtumai gali paaiškinti nevienodųjų
sveikatos patirtį?
3. Kokią politiką galėtumėte rekomenduoti, kad Nacionalinė sveikatos
tarnyba (NST) būtų priversta labiau atsižvelgti į pacientų kultūrinę ap
linką?
4. Ar medicinai perimant kai kurių būsenų, pavyzdžiui, nėštumo arba pri
slėgtumo, kontrolę ir atimant ją iš paciento didėja medicinos steigi
mų galios?
5. Kaip Jan Mason istorija iliustruoja biografinių darbų svarbą lėtine liga
sergančiam individui?
6. Kaip asmens senėjimo patirtį formuoja socialiniai veiksniai?
Papildoma literatūra Sara Arber and Jay Ginn (eds). Connecting Gender and Ageing: A So-
ciological Approach.. - Buckingham: Open University Press, 1995.
Lesley Doyal. What Makes Women Siek. - London: Macmillan, 1995.
Sarah Nettleton. The Sociology of Health and Illness. - Cambridge: Po-
lity, 1995.
Peter G. Peterson. Gray Dawn: How the Corning Age Wave will Trans-
form America - and the World. - New York: Random House, 1999.
Interneto nuorodos European Observatory on Health Care Systems

http://www.observatory.dk
International Public Health
http://www.ldb.org/iphw/
LSE Health: institute for researching public health issues and health policy
http://www.lse.ac.uk/Depts/lse-health/default.htm/
OECD - International work on ageing
http://www.oecd.org/subject/ageing
Wellcome Library on the History and Understanding of Medicine
www.wellcome.ac.uk/en/l/lib.html
World Health Organization
http://www.who.int
■ MHP"
• Pagrindinės sąvokos 171

• Teoriniai požiūriai į šeimą 172
• Šeimos modelių įvairovė:
etniniai skirtumai
Didžiojoje Britanijoje 183
• Santuokos alternatyvos 186
• Smurtas ir prievarta
šeimos gyvenime 188
• Diskusija dėl šeimos
vertybių 191
7 skyrius. Šeimos
Šioje knygoje daug kalbama kaitos tema. Pasaulis, kui. Šiandien daugumos rūšių seksualiniai ryšiai,
kuriame gyvename, kupinas naujų galimybių, ta taip pat ir santuoka virto būtent šitokiais santy
čiau jis taip pat yra sudėtingas ir neįprastas. Patinka kiais. Pastarieji vis labiau priklauso nuo dalyvių
ar ne, bet visi esame priversti susitaikyti su gali bendradarbiavimo ir bendravimo. Emocinis bend
mybių ir rizikos formų mišiniu, kurį pateikia ši ravimas tapo ne vien seksualinės meilės, bet taip
toks pasaulis. Šis pastebėjimas niekam taip netinka, pat ir draugystės, tėvų bei vaikų santykių pagrindu.
kaip mūsų asmeniniam ir emociniam gyvenimui. Šios transformacijos neapsiriboja vien indust
Per kelis pastaruosius dešimtmečius Britanija rinėmis šalimis. Aprašytieji procesai, nors ir ne
ir kitos Vakarų visuomenės išvydo tokius šeimos tolygiai, vyksta visose pasaulio visuomenėse. Ki
modelių poslinkius, kurių nė negalėjo įsivaizduoti nijos pavyzdys aiškiai parodo, kokios prieštarin
ankstesnės kartos (žr. tekstą rėmeliuose, p. 173). gos prigimties yra šeimos kaita. Palyginti su Va
Didžiulė šeimos bei namų ūkio formų įvairovė tapo karų šalimis, Kinijoje tebėra procentiškai mažas
mūsų amžiaus kasdienybės bruožu. Šiandien žmo skyrybų skaičius, tačiau jis sparčiai didėja kaip ir
nės tuokiasi rečiau negu kitados ir linkę tai dary kitose besivystančiose Azijos visuomenėse. Kinijos
ti sulaukę vyresnio amžiaus. Nepaprastai pagau miestuose padažnėjo ne tik skyrybų, bet ir sugy
sėjo skyrybų ir dėl to vis daugiau vaikų auga vie venimo atvejų. Tai paskatino vyriausybę svarsty
nišo tėvo ar motinos šeimoje. Antrosios santuo ti, kaip pasunkinti skyrybas. Dabartiniai santuo
kos ar nauji ryšiai formuoja „atkurtąsias šeimas“ kos įstatymai, priimti XX a. šeštąjį dešimtmetį, yra
(žr. toliau, p. 179), įtraukiančias ankstesnių sąjungų labai liberalūs. Santuoka laikoma praktine sutar
vaikus. Vis daugiau žmonių iki santuokos ar užuot timi, kurią galima panaikinti, kai „šito nori ir vy
tuokęsi renkasi gyvenimą drauge, t. y. sugyveni ras, ir žmona“. Kai išblėsta „abipusė meilė“, san
mą. Trumpai tariant, šeimos pasaulis atrodo kur tuoka gali būti nutraukiama netgi tada, kai vienas
kas įvairesnis negu prieš penkiasdešimt metų. Šei partnerių su tuo nesutinka. Palaukę dvi savaites
mos ir santuokos institucijos vis dar gyvuoja ir yra ir sumokėję mažą administracinį mokestį, poros
svarbios mūsų gyvenimui, tačiau jų pobūdis aiš nariai tampa nepriklausomi vienas nuo kito.
kiai pasikeitė. Kinijoje daug kalbama apie „tradicinių“ šeimos
Pakito ne vien šeimos ir namų ūkio sandara. modelių gynimą, turint galvoje tuos, kuriuos te
Tiek pat svarbu, kad pakito lūkesčiai - ko žmo bepraktikuoja kaimas. Nepaisant vyriausybės ofi
nės tikisi iš tarpusavio santykių. Terminą „santy cialiosios politikos, pagal kurią šeima gali turėti
kiai“, taikomą asmeniniam gyvenimui, imta pla vieną arba du vaikus, santuoka bei šeimos gyve
čiai vartoti vos prieš dvidešimt ar trisdešimt me nimas kaimo regionuose išlieka kur kas tradiciš-
tų. Tuo pat metu paplito ir idėja, kad asmeninia kesnis negu miestuose. Santuoka yra dviejų šei
me gyvenime reikia „artumo“ ar „įsipareigojimo“. mų susitarimas, kurį patvirtina veikiau tėvai ne
Mūsų vėlyvosios modemybės amžiuje „santykiai“ gu suinteresuotieji asmenys. Kai kuriose provin
reiškia aktyvius veiksmus. Laimėtas kito žmogaus cijose apie 60 procentų visų santuokų vis dar or
pasitikėjimas lems, ar šie santykiai atsispirs lai ganizuoja tėvai. Bet šiuo atveju Kinijos moderni-
ŠEIMOS 171
žavimo istorija daro ironišką vingį: dauguma Ki gai vadina branduoline šeima - du suaugusius,
nijos miestuose besiskiriančių porų yra iš tų, ku gyvenančius namų ūkyje drauge su savo ar įvai
rios tradiciškai susituokė kaimo regionuose. kintais vaikais. Daugumoje tradicinių visuomenių
Šis pavyzdys rodo, kad su daugeliu panašių pro branduolinė šeima sudarė platesnio vienokio ar ki
blemų susiduria visos pasaulio visuomenės, nes tokio giminystės tinklo dalį. Kai kiti artimi gimi
kinta šeimos gyvenimas. Rūpesčiai dėl britų šei nės gyvena viename namų ūkyje su sutuoktinių po
mų „irimo“ beveik tokie patys, kokius patiria ir ra bei jų vaikais arba palaiko artimus ir nuolati
kitos industrinės bei neindustrinės šalys. Skiriasi nius tarpusavio ryšius, kalbame apie išplėstinę šei
tik tų rūpesčių mastas ir raiška kultūriniame kon mą. Pastaroji gali apimti senelius, brolius su žmo
tekste. Tradicinių šeimos gyvenimo formų erozi nomis, seseris su vyrais, tetas ir dėdes, dukterė
ja - Britanijoje, Kinijoje ir kitose pasaulio visuo čias ir sūnėnus.
menėse - kyla dėl globalizacijos ir kartu svariai Vakarų visuomenėse santuoka, taigi ir šeima,
prie jos prisideda. Pamatysime, kad šeimos gyve siejama su monogamija. Vyras ar moteris neturi
nimo pokyčiams dažnai priešinamasi ir kviečia teisės vienu metu būti susituokę su daugiau negu
ma grįžti į „auksines“ praeities dienas. Akivaiz vienu partneriu. Tačiau šitaip būna ne visur. Sa
du, jog daugelis mūsų, kurie priešinasi ar nesiprie vo žymiame veikale, kuriame palyginamos keli
šina pokyčiams, vis dėlto daug apie juos mąsto. šimtai visuomenių XX a. viduryje, George’as Mur-
Šis faktas - įtikinamas požymis, kaip pasaulio kaita dockas nustatė, kad per 80 procentų šių visuomenių
per kelis pastaruosius dešimtmečius paveikė mū leido poligamiją, kai vyrui ar žmonai galima turėti
sų asmeninį ir emocinį gyvenimą. Į praeitį sugrįžti daugiau negu vieną sutuoktinį (Murdock, 1949).
neįmanoma. Priešingai, privalome aktyviai ir kū Yra dvi poligamijos rūšys: poliginija (<daugpatys
rybiškai įsitraukti į kintančią aplinką, prisiderinti tė), kai vienas vyras vienu metu gali būti vedęs
prie jos padarinių mūsų vidiniam gyvenimui. daugiau negu vieną moterį, ir kur kas mažiau papli
tusi poliandrija {daugvyrystė), kai viena moteris
tuo pat metu gali turėti du ar kelis vyrus.
Pagrindinės sąvokos
Šeimų įvairovė
Pirmiausia turime apibrėžti kai kurias pagrindines
sąvokas, ypač susijusias su šeima, giminyste ir san Daugelis sociologų mano, kad jau nebegalime kal
tuoka. Šeima yra grupė asmenų, kuriuos tiesio bėti apie „šeimą“, tarsi egzistuotų tik vienas, daug
giai sieja giminystės ryšiai, o suaugusieji grupės maž universalus šeimos gyvenimo modelis. Tra
nariai prisiima atsakomybę už vaikų globą. Gimi dicinės branduolinės šeimos vyravimas, kaip ma
nystės saitai reiškia individų tarpusavio ryšius, su tysime šiame skyriuje, XX a. antrojoje pusėje nuo
kurtus vedybų ar kilmės linijos, jungiančios kraujo latos iro. Britanijoje tradicinį šeimos modelį ati
gimines (motinas, tėvus, tikrus brolius ir seseris, tinka mažiau negu ketvirtadalis namų ūkių. Aiš
palikuonis ir pan.). Santuoką galima apibrėžti, kiai skiriasi ir įvairių etninių mažumų šeimos mo
kaip socialiai pripažintą ir priimtą dviejų suaugusių deliai. Pavyzdžiui, azijiečių namų ūkis dažnai ap
individų seksualinę sąjungą. Kai du žmonės susi ima daugiau kaip vieną šeimą su vaikais, o juo
tuokia, jie tampa vienas kito gimine. Santuokos daodžių bendruomenės pasižymi dideliu vienišo
ryšiai paverčia giminėmis ir platesnį žmonių ra tėvo ar motinos šeimų skaičiumi.
tą. Tėvai, broliai, seserys ir kiti kraujo giminės per Dėl šių priežasčių, atrodo, geriau kalbėti apie
vedybas tampa ir partnerio giminėmis. „šeimas“. Nuoroda „šeimos“ pabrėžia šeimos for
Šeimos santykius visuomet pripažįsta ir plates mų įvairovę. Trumpindami dažnai galime kalbėti
nės giminystės grupės. Iš tikrųjų visose visuome apie „šeimą“, tačiau gyvybiškai svarbu prisimin
nėse galime rasti tai, ką sociologai bei antropolo ti, kokią įvairovę apima šis terminas.
172 7 SKYRIUS
Teoriniai požiūriai į šeimą Parsonsas vertino branduolinę šeimą kaip me

chanizmą, geriausiai parengtą tvarkytis su indust
Skirtingų įsitikinimų sociologai skirtingai tyrinė rinės visuomenės reikalavimais. „Įprastinėje šei
jo šeimą bei jos gyvenimą. Daugelis požiūrių, net moje“ vienas suaugusiųjų gali dirbti už namų ri
ir tokių, kurie buvo pripažįstami vos prieš kelis bų, o kitas - prižiūrėti namus ir vaikus. Praktine
dešimtmečius, šiandien dėl naujųjų tyrimų ir svar prasme ši branduolinės šeimos vaidmenų specia
bių socialinio pasaulio pokyčių atrodo kur kas ma lizacija iš vyro reikalaudavo prisiimti „instrumenti
žiau įtikinami. Tačiau prieš atsigręžiant į šiuolai nį“ šeimos maitintojo vaidmenį, o iš moters - atlik
kines šeimos tyrimų koncepcijas, verta trumpai ap ti „afektyvųjį“, emocinį vaidmenį namų aplinkoje.
tarti sociologinės minties raidą. Šiais laikais Parsonso požiūris į šeimą kritikuo
jamas ir laikomas atgyvenusiu. Funkcionalistinės
Funkcionalizmas šeimos teorijos sulaukė aštrios kritikos, nes patei
Iš funkcionalizmo požiūrio visuomenė matoma sino vyrų ir moterų darbo namuose pasidalijimą
kaip visuma socialinių institucijų, kurios atlieka kaip natūralų ir neproblemišką. Bet kai į šias teori
specifines funkcijas, kad užtikrintų tęstinumą ir jas žvelgiame jų pačių istoriniame kontekste, jos
damą. Pagal šį požiūrį, šeima atlieka reikšmingas darosi šiek tiek suprantamesnės. Pačiais pirmai
užduotis, kurios atliepia svarbiausius visuomenės siais pokario metais moterys ėmė grįžti prie savo
poreikius ir padeda amžiams išsaugoti socialinę tradicinių vaidmenų namuose, o vyrai vėl prisiė
tvarką. Funkcionalizmo tradicijos šalininkai manė, mė vienintelio šeimos maitintojo vaidmenį. Funk-
kad moderniosiose visuomenėse branduolinė šei cionalistų požiūrius galime kritikuoti remdamie
ma tenkina tam tikrų specializuotų vaidmenų po si kuo kitu. Pabrėždami šeimos svarbą atliekant
reikius. Atėjus industrializacijai, sumažėjo šeimos, tam tikras funkcijas, teoretikai kartu neigė vaid
kaip ekonominės gamybos vieneto, vaidmuo, ta menį, kurį vaikų socializacijoje vaidina kitos ins
čiau daugiau dėmesio skirta reprodukcijai, taip pat titucijos, pavyzdžiui, vyriausybė, žiniasklaida ir
vaikų auginimui ir socializacijai. mokykla. Šios teorijos taip pat neigė šeimos for
Pasak amerikiečių sociologo Talcotto Parson- mų atmainas, neatitinkančias branduolinės šeimos
so, šeima atlieka dvi pagrindines funkcijas - pir modelio. Šeimos, kurios neatitiko priemiesčio vi
minę socializaciją ir asmenybės stabilizaciją (Par- durinės klasės baltųjų šeimos „idealo“, laikytos de-
sons ir Balęs, 1956). Pirminė socializacija - tai viantinėmis.
procesas, kai vaikai mokomi gimtosios visuome
Feminizmo koncepcijos
nės kultūros normų. Kadangi socializuojama anks
tyvojoje vaikystėje, šeima tampa svarbiausia are Daugeliui žmonių šeima yra gyvybingas paguo
na žmogaus asmenybei formuoti. Asmenybės sta dos ir ramybės, meilės ir draugiškumo šaltinis. Bet
bilizacija nusako vaidmenį, kurį atlieka šeima, ji taip pat gali būti išnaudojimo, vienatvės ir be
emociškai padėdama suaugusiems šeimos nariams. galinės nelygybės vieta. Feminizmas suteikė so
Vyro ir moters santuoka yra susitarimas, pagal kurį ciologijai milžinišką impulsą, ginčydamas šeimos,
suaugusiųjų asmenybės gauna paramą ir sveika kaip damos ir lygybės karalystės, viziją. 1965 me
tos palaikymą. Teigiama, kad industrinėje visuo tais pasigirdo vienas pirmųjų „atskalūniškų“ bal
menėje, stabilizuojant suaugusiųjų asmenybes, šei sų, kuris priklausė Amerikos feministei Betty Frei-
mos vaidmuo tampa kritišku. Taip vyksta todėl, dan. Ji rašė apie „problemą be vardo“ - izoliaciją
kad branduolinė šeima dažnai nutolsta nuo plates ir nuobodulį, gniaužiančius daugelį Amerikos prie
nės giminės ir, kitaip negu ikiindustrinių laikų šei miesčių namų šeimininkių, kurios jautėsi ištrem
mos, nepajėgia ar nebegali pasinaudoti platesniais tos į amžinąjį vaikų globos bei namų darbų ratą.
giminystės ryšiais. Vėliau pasirodė kiti autoriai, ėmę tirti „belaisvės
ŠEIMOS 173
Pagrindinių britų šeimos modelių apžvalga

Daugelį Britanijos stebėtojų tiesiog glumina pokyčiai, • Vaikų gimdymas. Moterys nusprendžia turėti vai
veikiantys šiuolaikines šeimas. Šeimos modeliai, il kų sulaukusios vyresnio amžiaus. Vidutinis gimdy
gai laikyti savaime suprantamu dalyku, nyksta aky mo amžius yra 29 metai, tačiau daug moterų ati
se. Santykiuose pabrėžiamos individo reikmės, bet, dėlioja vaikų gimdymą, kol beveik įpusėja ketvirtąjį
atrodo, dėl to nukenčia šeima kaip pamatinė visuo ar penktąjį dešimtmetį. Manoma, kad ketvirtadalis
menės institucija. Ar Jungtinė Karalystė rutuliojasi į moterų, gimusių 1973 metais, bevaikės sulauks
„vienišių naciją“? Spręsdami iš pagrindinių šeimos 45 metų.
modelių tendencijų, ryškėjančių pastaraisiais metais, • Skyrybos. Didėja skyrybų skaičius. Dabar jomis
kai kurie stebėtojai sako, kad taip. baigiasi apie 40 procentų santuokų.
Dabar pavieniui gyvena kur kas daugiau žmonių
negu kada nors anksčiau bet kuriuo gyvenimo ciklo • Vienišo tėvo ar motinos šeimos. Šitokiose šeimo
laikotarpiu. Skaičiuojama, kad XXI a. pradžioje per 6 se dabar gyvena daugiau negu kada nors anks
milijonus britų - 28 procentai visų namų ūkių - gy čiau vaikų. Šiandien vien su motina ar tėvu gyve
vens po vieną (žr. lentelę 7.1). Šis skaičius tris kartus na 21 procentas vaikų - tris kartus daugiau negu
pranoksta ūkių, kurie šitaip vertėsi prieš keturiasde 1972 metais.
šimt metų, skaičių. Namų ūkių sandaros tyrinėjimuo
se pažymėti šie „gyvenimo solo“ plėtros veiksniai: Jei šeimos iš tiesų „irsta“, kaip linkę teigti kai kurie
tyrinėtojai, tai šio irimo padariniai gali būti gana ryš
• Santuoka. Tuokiasi mažiau žmonių, o santuokos kūs. Juk šeima yra vieta, kurioje susiduria įvairūs pro
sudaromos sulaukus vyresnio amžiaus. Santuokų cesai, veikiantys visuomenę kaip visumą: didėjanti
skaičius per metus pasiekė žemiausią lygį per lyčių lygybė, masiškas moterų įsiliejimas į darbo rin
daugiau kaip 150 metų. Didėja pirmą kartą besi ką, seksualinės elgsenos bei lūkesčių kaita, taip pat
tuokiančiųjų amžiaus vidurkis. 1996 metais vidu besikeičiantys namų ir darbo santykiai.
tinis amžius siekė: vyrų - 29 metus, moterų - 27
metus. Tapo įprasta ilgiau „gyventi vienišam“.
Lentelė 7.1. Didžiosios Britanijos namų ūkių nariai pagal šeimos tipą
Metai 1961 1971 1981 1991 1998

Poros (%)
Turi išlaiko m ų v a ik ų 38 35 31 25 23
Neturi išlaiko m ų v a ik ų 10 8 8 8 7
N eturi va ikų 26 27 26 28 28
Vieniši tėvai (%)

Turi išlaiko m ų v a ik ų 2 3 5 6 7
Neturi išlaiko m ų v a ik ų 4 4 4 4 3
Daugiašeimiai namų ūkiai (%) 3 1 1 1 1
Vienašmeniai namų ūkiai (%) 11 18 22 27 28
Du ar daug iau ne su s iju s ių su au g u s ių jų (% ) 5 4 5 3 3
Visos šeimos (m ilijo n a is) 13,7 14,5 14 ,8 15 ,7 16,3
Visi namų ūkiai (m ilijo n a is) 16,3 18,6 2 0 ,2 2 2 ,4 2 3 ,6
Šaltinis: Guardian, 2 7 M ar. 2 0 0 0 , p. 3.

174 7 SKYRIUS
žmonos“ reiškinį (Gavron, 1966) ir žalojantį „du rinkti duomenys parodė, kad nepaisant to, jog dau
sinančios“ šeimos aplinkos poveikį tarpasmeni giau negu kada nors anksčiau moterų dirba mo
niams santykiams (Laing, 1971). kamą darbą už namų ribų, ant jų pečių tebegula
XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtme pagrindinė atsakomybė už namų užduotis, taip pat
čiuose daugumoje šeimai skirtų diskusijų ir tyri jos turi mažiau laisvalaikio negu vyrai (Gershu-
mų dominavo feminizmo rakursai. Anksčiau šei ny et ai., 1994; Hochschild, 1989; Sullivan, 1997).
mos sociologija daugiau dėmesio skyrė šeimos Nagrinėdami giminingą temą, kai kurie sociolo
struktūroms, branduolinės ir išplėstinės šeimos is gai apžvelgė prieštaringas mokamo ir nemokamo
torinei raidai bei giminystės saitų reikšmei. Tuo darbo sritis, daugiausia domėdamiesi, koks yra ne
tarpu feminizmui pavyko nukreipti dėmesį į šei mokamo moterų darbo namuose įnašas į bendrą
mos vidų, kad būtų ištirta moterų patirtis namuo ją ekonomiką (Oakley, 1974). Kiti tyrinėjo būdus,
se. Daugelis feminizmo autorių abejojo vizija, kad kuriais šeimos nariams paskirstomi ištekliai, ir mo
šeima esanti bendradarbiaujantis vienetas, pagrįstas delius, taikomus namų ūkio pajamoms gauti ir
bendrais interesais ir abipuse parama. Jie siekė pa kontroliuoti (Pahl, 1989).
rodyti, kad šeimoje esama nelygios galios santy Antra, feministai atkreipė dėmesį į galios san
kių, o tai reiškia, jog kai kurie šeimos nariai lin tykių netolygumą, egzistuojantį daugelyje šeimų.
kę gauti daugiau naudos negu kiti. Viena temų, kuri dėl šios priežasties patraukė dau
Feminizmo nagrinėjamos idėjos apėmė platų giau dėmesio, buvo smurtas namuose. Tai - „žmo
temų spektrą, bet iš esmės itin svarbią reikšmę turi nų mušimas“, santuokiniai išprievartavimai, krau
trys temos. Pirma, viena pagrindinių domėjimosi jomaiša bei seksualinis vaikų tvirkinimas. Šį su
sričių, kurią nuodugniau patyrinėsime 13 skyriu sidomėjimą sužadino feministų pareiškimai, kad
je „Darbas ir ekonominis gyvenimas“, yra darbo ir akademiniuose kontekstuose, ir teisės bei poli
namuose pasidalijimas - būdas priskirti namiš tikos srityse ilgą laiką buvo ignoruotos tos šeimos
kiams užduotis. Šio pasidalijimo istorinę raišką fe- gyvenimo pusės, kuriose glūdi smurtas, žiaurus el
ministai apibrėžia nevienodai. Kai kurie ją laiko gesys ir piktnaudžiavimas. Feministai sociologai
industrinio kapitalizmo padariniu, tuo tarpu kiti siekė suprasti, kaip šeima prisideda prie lyčių prie
teigia, kad ji susijusi su patriarchija, taigi atsira spaudos ir net fizinių išpuolių.
do anksčiau negu industrializacija. Yra pagrindo Globos veiklos tyrimai yra trečioji sritis, į ku
manyti, kad darbo namuose pasidalijimas gyva rią feministai įnešė itin reikšmingą įnašą. Ši sri
vo dar iki industrializacijos, bet, ko gero, kapita tis apima įvairius procesus, pradedant susirgusio
listinė gamyba kur kas aiškiau atskyrė namų ir dar šeimos nario slaugymu ir baigiant ilgalaike seny
bo sritis. Šio proceso padarinys - kristalizavosi vo giminaičio priežiūra. Kartais globoti reiškia tie
„vyriškosios sritys“ ir „moteriškosios sritys“, taip siog padėti kitam geriau jaustis, prisiderinti prie
pat galios santykiai, kurie juntami iki dabar. Dar jo psichologine prasme - šiuo „emociniu darbu“
visai neseniai daugumoje industrializuotų visuo tarpusavio santykiuose domėjosi keletas feminiz
menių buvo plačiai paplitęs vyro maitintojo mui atstovaujančių autorių. Moterims būdinga ten
modelis. dencija užsikrauti ant savo pečių ne vien konkre
Feministai sociologai ėmė tirti, kokiu būdu vy čias užduotis, pavyzdžiui, tvarkyti namus ar pri
rai ir moterys pasidalija namų užduotis, tokias kaip žiūrėti vaikus. Jos taip pat įdeda daug emocinio
vaikų priežiūra ir namų ūkio darbai. Jie aiškinosi, darbo, kad palaikytų asmeninius santykius (Dun-
kiek pagrįsti tokie tvirtinimai, kaip „simetriškosios combe ir Marsden, 1993). Nors globos veiklą grin
šeimos“ (Young ir Willmott, 1973) - įsitikinimas, džia meilė ir gilūs jausmai, ji taip pat yra darbo
jog ilgainiui šeimose atsiranda vis daugiau lygy forma, reikalaujanti gebėjimo klausytis, suvokti,
bės pasiskirstant vaidmenimis bei pareigomis. Su tartis ir kūrybiškai veikti.
ŠEIMOS 175
Nauji šeimos sociologijos rakursai ardydami su kitais sudarytas sąjungas, individai

Teorinės bei empirinės studijos per feminizmo susiduria su begaline aibe pasirinkimų, kurie su
prizmę, atliktos per kelis pastaruosius dešimtme daro šių procesų dalį. Dabar tuokiamasi savo no
ru, o ne tiek dėl ekonominių tikslų ar šeimos ra
čius, paskatino ir mokslinius sluoksnius, ir plačiąją
ginimų. Šis faktas teikia ir laisvę, ir naujų suvar
visuomenę labiau domėtis šeima. Mūsų kasdienia
žymų. Mokslininkai daro išvadą, kad visa tai iš
me žodyne atsirado terminai, panašūs į „antrąjį po
tiesų reikalauja daug sunkaus darbo ir pastangų.
slinkį“, apibūdinantys dvigubą moters vaidmenį
Mūsų amžių Beckas ir Beck-Gemsheim mato
darbe ir namuose. Bet feministiniai šeimos tyri
kaip laikotarpį, kuriame apstu prieštaringų inte
mai dažnai sutelkdavo dėmesį į specifinius namų
resų, susijusių su šeima, darbu bei meile arba su
srities klausimus, todėl ne visada atspindėdavo pla
laisve įgyvendinti individualius tikslus. Šis susi
tesnes tendencijas bei įtakas, pasireiškiančias už
kirtimas itin stipriai juntamas asmeniniuose san
namų ribų.
tykiuose, ypač kai tenka žongliruoti nebe viena,
Pastarąjį dešimtmetį buvo paskelbta daug reikš
o dviem „darbo rinkos biografijomis“. Čia auto
mingų sociologijos veikalų, skirtų šeimai. Jie nau
riai turi galvoje tai, kad vis daugiau moterų kaip
dojasi feminizmo požiūriais, bet griežtai jais ne
ir vyrai gyvenimui bėgant siekia karjeros. Anks
siremia. Pagrindinis dėmesys skiriamas didesnėms
čiau tarp moterų ryškėjo tendencija tik dalį laiko
šeimos formų transformacijoms - šeimų bei na
dirbti už namų ribų ar ilgam atsisakyti karjeros,
mų ūkių susidarymui ir išnykimui, taip pat lūkes
kad užaugintų vaikus. Dabar šie modeliai nebe to
čiams, kurie išsirutulioja individo asmeniniuose
kie tvirti kaip kadaise, taigi ir vyrai, ir moterys
santykiuose. Domimasi skyrybų ir vienišų tėvų ar
pabrėžia savo profesines bei asmenines reikmes.
motinų gausėjimu, „atkurtųjų šeimų“ ir gėjų šei
Beckas ir Beck-Gemsheim daro išvadą, kad mū
mų pasirodymu, taip pat išpopuliarėjusiu gyveni
sų moderniajame amžiuje santykiai, tiesą sakant,
mu nesusituokus. Tačiau visų šių transformacijų
apima kur kas daugiau negu vien santykius. Ta
negalima suprasti jas atsiėjus nuo didesnių poky riamasi ne tik dėl meilės, sekso, vaikų, santuokos
čių, vykstančių mūsų vėlyvosios modemybės am
ir namų pareigų. Dabar santykių temomis tapo dar
žiuje. Jei norime apčiuopti asmeninių transforma
bas, politika, ekonomika, profesijos ir nelygybė.
cijų ir stambesnių kaitos modelių ryšį, privalome
Šiuolaikinėms poroms tenka laviruoti tarp kasdie-
atkreipti dėmesį į poslinkius, vykstančius visuo niškiausių ir sudėtingiausių problemų.
menių ir net globaliniu lygmenimis. Vienus svar Tad gal nereikėtų stebėtis, jog stiprėja vyrų ir
biausių įnašų į šią sociologinę literatūrą įnešė drau moterų antagonizmas. Beckas ir Beck-Gemsheim
ge dirbantys vyras ir žmona Ulrichas Beckas ir Eli- teigia, kad „pagrindinė mūsų laikų drama“ yra „ly
sabeth Beck-Gemsheim. čių kova“, kurią liudija didėjantis santuokos kon
sultacijų centrų, šeimos teismų, santuokinės savi-
galbos grupių ir skyrybų skaičius. Nors santuoka
Beckas ir Beck-Gernsheim ir šeimos gyvenimas atrodo „trapesni“ negu anks
Knygoje The Normai Chaos ofLove, 1995 („Nor čiau, jie žmonėms vis tiek lieka itin reikšmingi.
malus meilės chaosas“) Ulrichas Beckas ir Elisa- Vis daugėja skyrybų, tačiau procentiškai daug su
beth Beck-Gemsheim gvildena audringą bei pa daroma ir antrųjų santuokų. Gal mažėja gimsta
driką asmeninių santykių, santuokos ir šeimos mo mumas, bet taip pat ryškėja didžiulis poreikis gy
delių prigimtį greitai kintančio pasaulio fone. Au dyti nevaisingumą. Mažiau žmonių gali rinktis san
toriai teigia, kad tradicijos, taisyklės ir gairės, ki tuoką, bet troškimas gyventi su kuo nors poroje
tados valdžiusios asmeninius santykius, nebetin iš tiesų nė kiek nesilpnėja. Kaip galima šias prieš
ka. Todėl dabar, kurdami, derindami, gerindami ar taringas tendencijas paaiškinti?
176 7 SKYRIUS
Pasak mokslininkų, atsakymas paprastas - mei tanijos (žr. schemą 7.1), šeimos modelius. Šiame
lė. Jie pareiškia, kad šiandienė „lyčių kova“ yra poskyryje išsamiau apžvelgsime šias tendencijas
aiškiausiai įmanomas žmonių „meilės troškulio“ ir patyrinėsime kai kuriuos jų padarinius.
požymis. Žmonės tuokiasi dėl meilės ir skiriasi dėl Vakaruose santuoka daugelį amžių buvo laiko
meilės, jie įsisuka į amžiną vilties, nusivylimų ir ma iš esmės neišardoma. Skyrybos būdavo leidžia
naujų mėginimų ratą. Viena vertus, tarp vyrų ir mo mos tik itin ribotais atvejais, pavyzdžiui, dėl ne
terų tvyro didelė įtampa, tačiau, kita vertus, išlieka įvykdytos santuokos.1Viena kita industrinė šalis
stiprūs viltis bei tikėjimas, kad įmanoma rasti mei nepripažįsta skyrybų ligi šiol. Tačiau dabar tai tik
lės ir pasitenkinimo pilnatvę. pavieniai atvejai, o dauguma šalių sparčiai žen
Galite pagalvoti, jog „meilė“ yra pernelyg su gia pirmyn, palengvindamos skyrybų procesą. Iš
paprastintas atsakymas į dabartinio amžiaus painy- esmės visos industrializuotos visuomenės pasižy
bes. Tačiau Beckas ir Beck-Gemsheim teigia, jog mėjo vadinamąja kaltinamąja sistema. Norėdamas
meilės reikšmė ėmė didėti kaip tik todėl, kad mūsų oficialiai išsiskirti, vienas sutuoktinių turėjo ap
pasaulis yra toks milžiniškas, nuasmenintas, abst kaltinti kitą (pavyzdžiui, žiaurumu, pametimu ar
raktus ir taip sparčiai keičiasi. Pasak autorių, meilė neištikimybe). XX a. septintojo dešimtmečio vi
yra vienintelis dalykas, padedantis žmonėms at duryje kai kurios šalys priėmė pirmuosius skyry
rasti save ir susijungti su kitais. Tik meilė mūsų bų „nesant kaltės“ įstatymus. Nuo to laiko dau
nepatikimame ir pavojingame pasaulyje yra tikra: gelis Vakarų valstybių irgi ėmė elgtis panašiai, nors
kai kurios jų taikomų būdų detalės skiriasi. Jung
„M ylėti - reišk ia iešk o ti sa v ę s, trokšti tikrojo m anęs
ir tavęs są ly č io , d alytis k ū nais, m in tim is, pažinti v ie 1 Moralės teologijos terminas, vartojamas kalbant apie san
nas kitą n iek o n en u slep ian t, išp ažin ti k altę ir gauti at tuokos teisę. {Vert. past.)
leidim ą, suprasti, parem ti ir p alaik yti, kas b u vo ir yra,
ilg ėtis nam ų ir tikėti, kad b u s įv e ik to s ab ejon ės ir n e
rim as, kuriuos k elia m o d e m u s g y v e n im a s. Jei niekas
neatrodo tikra ar saugu, je i net k vėp u oti p avojinga u ž
terštam e p asau lyje, tuom et ž m o n ė s v a ik o si ap gau lin
gų m eilės svajonių, kol jo s staiga virsta košm aru (1995:
1 7 5 -1 7 6 ).“
Mokslininkai teigia, kad meilė tuo pat metu ir stu

mia į neviltį, ir ramina. Ji - „galinga jėga, paklūs
tanti savo pačios taisyklėms ir žadinanti žmonių
lūkesčius, kelianti nerimą bei formuojanti elgse
nos modelius“. Mūsų nepastoviame pasaulyje mei
lė virto nauja tikėjimo versme.
Santuoka ir skyrybos Britanijoje

Ar Beckas ir Beck-Gemsheim teisūs, kai sako, jog
vyrų ir moterų antagonizmas yra „pagrindinė mūsų Schema 7.1. Santuokos, pakartotinės
laikų drama“? Santuokų ir skyrybų procentinė sta santuokos ir skyrybos, Britanija, 1961-1997 m.
tistika šiek tiek patvirtina šį požiūrį. Didėjantis (tūkstančiais)
skyrybų skaičius buvo viena ryškiausių tendencijų, Šaltiniai: Sočiai Trends, 30 (2000). Iš Guardian, 27
paveikusių daugelio industrinių šalių tarp jų ir Bri Mar. 2000, p. 3.
ŠEIMOS 177
tinėje Karalystėje 1969 metais buvo priimtas ir tingų žmonių dalį, santuoka nebėra stipriai aso
1971 metais įsigaliojo Skyrybų reformos įstaty cijuojama su troškimu amžinai - iš kartos į kartą
mas, kuris palengvino porų skyrybas ir turėjo „ne - išsaugoti turtą bei padėtį. Moterims įgijus dides
sant kaltės“ nuostatas. Vėliau „nesant kaltės“ prin nę ekonominę nepriklausomybę, sumažėjo santuo
cipas buvo įtvirtintas naujajame įstatyme, priim kos, kaip ekonominės partnerystės, poreikis. Iš
tame 1996 metais. augusi bendroji gerovė reiškia, kad turėti atskirą
1960-1970 metų laikotarpiu skyrybų skaičius namų ūkį, kilus nepasitenkinimui santuoka, dabar
Britanijoje nuolatos didėjo po 9 procentus kasmet lengviau negu ankstesniais laikais. Iš dalies bū
ir per minėtą dešimtmetį padvigubėjo. Iki 1972 me tent dėl šių naujovių skyrybas beveik nustota lai
tų jis dar sykį padvigubėjo iš dalies dėl 1969 me kyti negarbe. Kita vertus, toks požiūris suteikia
tų įstatymo, kuris palengvino skyrybas tiems, kieno naujovėms impulsą. Dar vienas svarbus veiksnys
santuokos seniai buvo išblėsusios. Nuo 1980 me - stiprėjanti tendencija vertinti santuoką pagal as
tų skyrybų dažnis šiek tiek stabilizavosi, bet išli meninio pasitenkinimo laipsnį. Tad, ko gero, didė
ko labai didelis, palyginti su bet kuriuo ankstes jantis skyrybų skaičius rodo ne gilų nusivylimą pa
niu laikotarpiu. Dabar skyrybomis baigiasi du čia santuoka, o ryžtingumą paversti ją atlygina
penktadaliai visų santuokų. mais ir teikiančiais pasitenkinimą santykiais.
Aišku, skyrybų dažnis nėra tiesioginis nelaimin
go santuokinio gyvenimo rodiklis. Pirmiausia į
Vienišo tėvo ar motinos namų ūkiai
procentinę skyrybų išraišką neįtraukiami žmonės,
kurie gyvena atskirai, tačiau teisiškai nėra išsisky Per pastaruosius tris dešimtmečius vis labiau ėmė
rę. Be to, nesėkmingai susituokę žmonės gali pa plisti vienišų tėvų ar motinų namų ūkiai. Dabar
sirinkti gyvenimą drauge, nes tiki santuokos šven juose gyvena per 20 procentų išlaikomų vaikų. Di
tumu, nerimauja dėl finansinių ar emocinių išsi džiajai šių ūkių daliai - maždaug 90 procentų -
skyrimo padarinių arba nori būti kartu, kad vai vadovauja moterys. XX a. dešimtojo dešimtmečio
kams suteiktų „šeimos“ namus. viduryje Britanijoje buvo 1,6 milijono vienišų tėvų
Kodėl skyrybos tampa įprastesnės? Tai lemia ar motinų namų ūkių, ir šis skaičius didėja (žr. len
keletas veiksnių, susijusių su didesniais socialiniais telę 7.2). Skaičiuojant vidurkį, daugiausia jų esa
pokyčiais. Šiandien, jei atmestume labai mažą tur ma skurdžiausiose šiuolaikinės visuomenės gru-
Lentelė 7.2. Vienišo tėvo ar motinos šeimų procentinis santykis (tarp visų šeimų, turinčių išlaikomų
vaikų) pagal šeiminę padėtį (Didžioji Britanija)
Metai 1971 1976 1981 1986 1991-1992 1996-1997 1998-1999
Vieniša motina
Netekėjusi 1 2 2 3 6 7 9
Našlė 2 2 2 1 1 1 1
Išsiskyrusi 2 3 4 6 6 6 8
Atsiskyrusi 2 2 2 3 4 5 5
Visos vienišos motinos 7 9 11 13 18 20 22
Vienišas tėvas 1 2 2 1 1 2 2
Sutuoktinių/sugyventinių poros 92 89 87 86 81 79 75
Visos šeimos, turinčios išlaikomų vaikų 100 100 100 100 100 100 100
Šaltiniai: General Household Survey, Office for National Statistics. Iš Sočiai Trends, 30 (2000). Karališkoji autorinė teisė.
178 7 SKYRIUS
Schema 7.2. Keliai į vienišą tėvystę ar motinystę ir iš jos.

Šaltinis: G. Crow and M. Hardey, „Diversity and ambiguity among lone-parent households in modern Britain“, in C.
Marsh and S. Arber (eds), Families and Households, Macmillan, 1992.
pėse. Daugelis vienišų tėvų, nesvarbu, ar jie kada sudarė 42 procentus visų vienišų tėvų ar motinų
nors buvo ar nebuvo susituokę, vis dar susiduria šeimų. Sunku pasakyti, kiek iš jų sąmoningai pa
su neigiama visuomenės nuomone, taip pat ir su sirinko vienišos auginti vaikus. Dauguma žmonių
ekonominiu nesaugumu. Tačiau, atrodo, iš kasdie nenori būti vienišais tėvais, tačiau gyvuoja ir kas
nybės tolydžio ima nykti ankstesni epitetai „apleis kart gausėja mažuma, kuri pasirenka būtent šį kelią
tos žmonos“, „betėvės šeimos“, „sudužę namai“. - auginti vaiką arba vaikus be sutuoktinio ar part
Vienišų tėvų ar motinų namų ūkių kategorija nerio pagalbos. Žodžiai „vienišos motinos savo no
gana įvairi. Pavyzdžiui, daugiau negu pusė naš ru“ tinka apibūdinti kai kurioms vienišoms
laujančių motinų turi nuosavus būstus, tačiau dau motinoms, paprastai toms, kurioms pakanka ištek
guma netekėjusių vienišų motinų gyvena nuomo lių patenkinamai tvarkytis šitokiame vienišame na
jamose patalpose. Vienišos tėvystės ar motinys mų ūkyje. Deja, daugumos nevedusių tėvų ar nie
tės būsena turi tendenciją keistis, jos ribos neaiš kada netekėjusių motinų tikrovė yra kitokia: ne
kios: daug kelių į šią vienatvę atveda ir daug iš santuokinių gimimų procentas itin koreliuoja su
jos išveda (žr. schemą 7.2). Aiškus lūžis matomas skurdo bei socialinio nepritekliaus rodikliais. Jau
tuomet, kai miršta sutuoktinis, nors netgi šiuo at matėme, kad šios įtakos labai svarbios aiškinant
veju asmuo galbūt iš esmės gyveno vienas, jei jo didelę vienišų tėvų ar motinų šeimų dalį tarp iš
ar jos partneris prieš mirdamas kurį laiką pralei eivių iš Vest Indijos Jungtinėje Karalystėje.
do ligoninėje. Tačiau šiandien apie 60 procentų Crow ir Hardey (1992) teigia, kad į vienišų tėvų
vienišų tėvų ar motinų namų ūkių atsiranda išsi ar motinų namų šeimas atveda ir išveda daugybė
skyrus ar atsiskyrus. įvairių „takelių“, o ši įvairovė reiškia, jog vienišų
Iš 1,6 milijono vienišų tėvų ar motinų šeimų tėvų visuma nesudaro unifikuotos ar glaudžios gru
sparčiausiai didėja grupė, kuriai priklauso vieni pės. Nors visos vienišų tėvų ar motinų namų šei
šos, niekada netekėjusios motinos. 1997 metais jos mos gali patirti tam tikrų bendrų materialių ir so
ŠEIMOS 179
cialinių skriaudų, jos turi labai menką kolektyvi žiaus grupes, labiau tikėtina, kad vėl susituoks
nį identitetą. Gausa kelių, vedančių iš vienišos tė žmonės, kurie jau buvo susituokę ir išsiskyrė, o
vystės ar motinystės ir į ją atvedančių reiškia, kad ne tie, kuriems santuoka būtų pirmoji. Visose am
siekiant socialinės politikos tikslų sunku apibrėžti žiaus grupėse labiau tikėtina, kad antrą kartą ves
šios grupės ribas bei tiksliai nustatyti jos reikmes. išsiskyrę vyrai, o ne ištekės išsiskyrusios mote
rys: antrąsias santuokas sudaro trys iš keturių iš
Antroji santuoka siskyrusių moterų, bet penki iš šešių išsiskyrusių
Antrosios santuokos sąlygos esti įvairios. Kai ku vyrų. Bent jau statistiškai antrosios santuokos ne
rios antrą kartą besituokiančios poros būna vos tokios sėkmingos kaip pirmosios. Antrosios san
įžengusios į trečiąją dešimtį ir nė vienas sutuok tuokos dažniau už pirmąsias baigiasi skyrybomis.
tinių į naująją šeimą neatsiveda vaikų. Kai antrą Tačiau tai nerodo, kad antrosios santuokos pa
kartą tuokiasi poros, kurioms beveik trisdešimt, per smerktos žlugti. Išsiskyrę žmonės gali daugiau ti
trisdešimt ar vos per keturiasdešimt, kiekvienas su kėtis iš santuokos negu tie, kurie neišsiskyrė. Taigi
tuoktinių gali pasiimti drauge gyventi vieną ar dau jie gali būti labiau pasirengę nutraukti naujas san
giau vaikų iš pirmosios santuokos. Tie, kurie an tuokas negu tie, kurie tuokėsi tik kartą. Galimas
trą kartą tuokiasi sulaukę vyresnio amžiaus, gali daiktas, kad laiko bandymą išlaikiusios antrosios
turėti suaugusių vaikų, kurie jau įsikūrę atskirai, santuokos gali tenkinti labiau negu pirmosios.
todėl iš naujo kuriamuose tėvų namuose negyvens.
Atkurtosios šeimos
Ir pačioje naujojoje santuokoje taip pat gali atsi
rasti vaikų. Pagaliau bet kuris naująją šeimą ku Terminas atkurtoji šeima apibūdina šeimą, kurioje
riantis partneris anksčiau galėjo būti vienišas, iš bent vienas iš suaugusiųjų turi vaikų iš ankstesnės
siskyręs ar našlys. Šitaip susidaro aštuoni įmano santuokos ar santykių. Šitokias šeimas įprasta va
mi deriniai. Todėl apibendrinti antrosios santuo dinti pakaitinėmis. Akivaizdu, kad atkurtosios šei
kos temą reikia itin atsargiai, nors vis dėlto verta mos teikia laimę ir naudą, todėl jų daugėja. Bet kyla
nustatyti kai kuriuos bendrus dalykus. ir tam tikrų sunkumų. Pirma, paprastai kur nors ki
1900 metais Jungtinėje Karalystėje devynis de tur gyvena ir biologinis tėvas ar motina, todėl ti
šimtadalius visų santuokų sudarė pirmosios san kėtina, kad jis ar ji ir toliau daro vaikui didelę įta
tuokos. Iš daugumos antrųjų santuokų mažiausiai ką. Antra, išsiskyrusių asmenų bendravimas daž
vienas buvo našlaujantis asmuo. Padidėjus skyrybų nai esti komplikuotas, vienam ar abiem antrąsyk
skaičiui, gausėjo ir antrųjų santuokų, o vis didesnė susituokus. Pavyzdžiui, kai du vaikus turinti mote
jų dalis apėmė išsiskyrusius asmenis. 1971 metais ris išteka už vyro, taip pat turinčio du vaikus, ir
antrosios santuokos sudarė 20 procentų santuokų, visi apsigyvena kartu. Jei „likę nuošalėje“ tėvai rei
šiandien šis skaičius pranoksta 40 procentų. kalaus, kad vaikai lankytų juos tuo pat metu kaip
Dabar dvidešimt aštuonias iš šimto santuokų ir anksčiau, bus gerokai sunkiau vienyti naująją šei
sudaro asmenys, kurių bent vienas pirma jau bu mą. Antai gali atsitikti, kad savaitgaliais naujoji šei
vo susituokęs. Daugumą antrųjų santuokų iki tris ma apskritai neturės galimybių susiburti draugėn.
dešimt penkerių metų sudaro išsiskyrę žmonės. Vy Trečia, atkurtosios šeimos sujungia vaikus, ki
resniame amžiuje padidėja našlių dalis, o tarp pa lusius iš skirtingos aplinkos, ir jie galbūt tikisi ki
siekusių penkiasdešimt penkerių metų ribą tokių tokios deramos elgsenos šeimoje. Kadangi daugu
antrųjų santuokų dalis jau viršija antrųjų santuo ma povaikių „priklauso“ dviems namų ūkiams,
kų, sudaromų išsiskyrus, dalį. esama didelės tikimybės kilti papročių ir pažiūrų
Nors ir keista, bet abi lytys santuokos tikimy konfliktui. Štai kaip savo patirtį aprašo pamotė,
bei padidinti turi geriausią būdą - pirma pagyventi kuriai teko susidurti šeimoje su problemomis, pa
vedusiam ar ištekėjusiai! Lyginant panašaus am sibaigusiomis atsiskyrimu:
180 7 SKYRIUS
„Graužia d idžiulė kaltė. N eg a li elg tis taip, kaip papras Atkurtoji šeima yra besirutuliojančios giminys
tai p asielgtu m su sa v o vaik u , tod ėl ja u tiesi kalta. N et tės santykių rūšis. Moderniųjų Vakarų visuome-
je i norm aliai su reaguoji ir su p yk sti, ja u tiesi kalta ir nių gyvenimą šie santykiai papildė visiškai nese
dėl šito. V isu om et b aisiai bijai būti šališk a. N esu ta niai. Kilo ir naujų sunkumų, kuriuos sukelia po
rėm e su jo s (pod u k ros) tėvu , tod ėl je i būčiau ją nu skyrybų sudarytos antrosios santuokos. Dabar šių
baudusi, jis pasakytų, kad k ab in ėju osi. K uo labiau jis šeimų nariai mina savus kelius, kad prisiderintų
jo s nedrausm ino, tuo p riek ab esn ė atrodžiau a š ... N o prie palyginti neapibrėžtų aplinkybių, kuriose at
rėjau jai kažk ą d u oti, tapti g y v e n im o dalim i, kurios sidūrė. Šiandien kai kurie autoriai kalba apie dvi
ja i stig o , b et, m atyt, n eb u v a u p ak an k am ai lan k sti branduolines šeimas, turėdami galvoje, kad po
(Sm ith, 1990: 4 2 ) .“ skyrybų susiformavę du namų ūkiai ir toliau su
daro vieną šeimos sistemą tada, kai esama vaikų.
Beveik nėra įtvirtintų normų, kurios nustatytų pa Susidūrus su tiek daug ir painių transformaci
tėvių ir povaikių santykius. Ar naująjį patėvį ar jų, bene labiausiai tiktų padaryti paprastą išvadą:
ba pamotę vaikas turėtų vadinti vardu? O gal la nors skyrybos ardo santuokas, tačiau, apskritai, jos
biau tiktų vadinti „tėčiu“ ar „mama“? Ar patėvis neardo šeimų - ypač tada, kai vienas ar abu su
turėtų bausti vaiką taip, kaip tikrasis tėvas? O kaip tuoktiniai iš buvusios santuokos turi vaikų, dau
jam ar jai derėtų elgtis su naujuoju savo buvusio gelis saitų išlieka, nepaisant šeimos ryšių pertvar
partnerio sutuoktiniu pasiimant vaikus? kos dėl antrosios santuokos.
Carol Smart ir Bren Neale: Šeimos fragmentai?

Nuo 1994 iki 1996 metų Carol Smart ir Bren Neale motinos namų ūkyje. Tėvai buvo priversti nuolatos iš
surengė du interviu ciklus - apklausė grupę tėvų Va naujo vertinti savuosius tėvystės metodus ne vien vai
karų Jorkšyre. Grupę sudarė šešiasdešimt tėvų, ku kus veikiančių „didžiųjų sprendimų“ prasme, bet ir
rie, priėmus 1989 metų Vaikų įstatymą, gyveno atsi kasdienių auklėjimo aspektų atžvilgiu, nes dabar vis
skyrę arba išsiskyrę. Šis įstatymas pakeitė situaciją, kas funkcionavo nebe viename, o dviejuose namų
su kuria tėvai ir vaikai susidurdavo per skyrybas, nes ūkiuose. Po skyrybų tėvai susidūrė su dviem priešin
panaikino senąsias „globos“ ir „teisės bendrauti“ są gomis reikmėmis - asmeniniu noru atsiskirti, pasi
vokas. Taigi tėvams nebereikėjo manyti, kad jie pri traukti nuo buvusio sutuoktinio ir drauge su poreikiu
valą per kovą siekti savo vaikų. Įstatymas numatė, išlaikyti ryšį, kuris sudarė bendros tėviškosios atsa
kad skyrybos nekeičia vaikų ir jų tėvų teisinių santy komybės dalį.
kių, taip pat skatino tėvus bendrai auginti vaikus ir Smart ir Neale konstatavo, kad tėvystės po sky
reikalavo, kad teisėjai ir visi kiti labiau įsiklausytų į rybų patirtis buvo nepaprastai nepastovi, permainin
vaikų nuomones. Smart ir Neale buvo įdomu sužino ga ir laikui bėgant keitėsi. Praslinkus metams po sky
ti, kaip išsyk po skyrybų buvo suformuoti pirminiai tė rybų daugelis apklaustų tėvų pajėgė pažvelgti atgal,
vystės bei motinystės modeliai ir kaip laikui bėgant į pirmines vienišos tėvystės stadijas ir įvertinti savo
jie pakito. Savo tyrinėjimuose sociologės lygino tėvų tuometinius tėvystės sprendimus. Kai pakisdavo tė
lūkesčius dėl tėvystės bei motinystės po skyrybų, at vų supratimas, jie dažnai iš naujo pervertindavo sa
siskleidusius atsiskyrimo momentu, ir aplinkybių „tik vo elgseną bei veiksmus. Pavyzdžiui, daugeliui kėlė
rovę“ po vienerių metų. nerimą žala, kurią jų vaikai galėjo patirti dėl skyrybų.
Smart ir Neale nustatė, kad tėvystė po skyrybų Tačiau jie nežinojo, kaip savo baimes bei kaltės jaus
siejosi su nuolatinio derinimo procesu, kurio dauge mą transformuoti į konstruktyvius veiksmus. Todėl kai
lis tėvų nenumatė ir todėl buvo blogai pasirengę. Tė kurie tėvai laikėsi pernelyg tvirtai įsikibę į savo vai
vystės įgūdžių, kurie funkcionavo kaip abiejų tėvų ko kus arba elgėsi su jais it su patikimais „suaugusiais“
mandos elementas, ne visada užteko vienišo tėvo ar draugais. Kitais atvejais šis nežinojimas ir netikrumas
ŠEIMOS 181
„ Betėvystė“ savo vaikais bendraudavo nedažnai arba visiškai

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos-aštunto- nuo jų atitrūkdavo. Ir Britanijoje, ir Jungtinėse Val
jo dešimtmečio pradžios laikotarpis kartais vadi stijose, kuriose būta vieno iš didžiausių pasauly
namas „betėvystės“ laikotarpiu. Antrojo pasauli je skyrybų skaičiaus, ši padėtis sukėlė audringą
nio karo metais daugelis tėvų dėl karo tarnybos diskusiją. Kai kas prabilo apie „tėčio mirtį“.
retai matydavosi su vaikais. Pokario laikotarpiu Priešingų pažiūrų sociologai ir apžvalgininkai
didelė dalis moterų, turinčių šeimas, apmokamo didėjančiu betėvių šeimų santykiu naudojosi tar
darbo nedirbo ir namuose prižiūrėjo vaikus. Tė si raktu, atveriančiu visą socialinių problemų įvai
vas būdavo pagrindinis šeimos maitintojas, taigi rovę, pradedant nusikalstamumo plitimu ir baigiant
visą dieną praleisdavo darbe. Savo vaikus jis ga itin sparčiai augančiomis socialinės paramos vai
lėjo pamatyti tik vakarais ar savaitgaliais. kams sąnaudomis. Kai kurie mokslininkai teigė,
Kiek vėliau, didėjant skyrybų ir vienišų tėvų jog vaikai niekada netaps tikrais socialinės gru
ar motinų namų ūkių skaičiui, „betėvystės“ tema pės nariais, jei savo tiesioginėje aplinkoje nuola
ėmė reikšti ką kita. Šiuo terminu pradėta apibū tos nematys suaugusiųjų tarpusavio derybų, ben
dinti tėvus, kurie dėl atsiskyrimo ar skyrybų su dradarbiavimo bei kompromisų pavyzdžių (Den-
vedė į susvetimėjimą, nutolimą ir prasmingų ryšių pra padarytum dar vienąžingsnį, tarkime, praleistum su vai
radimą. kais savaitę ir sužinotum, kaip tau seksis su jais tvarky
Pasak autorių, žiniasklaidoje ir tam tikruose poli tis“. Jis tiesiog įsiuto, nes pamanė, kad turės man pa
tarnauti - pabūti vaikų aukle, ir atrėžė: „Ne“. Aš pasa
tiniuose kontekstuose gyvuoja numanoma, o kartais
kiau: „Klausyk, jei tu šitaip, aš tada nesu pasirengusi
ir aiškiai išsakoma prielaida, kad po skyrybų suaugu su tavimi diskutuoti, nes jaučiu, kad nežinai, koks sunkus
sieji atsisako dorovinių normų ir ima veikti savanau šis darbas, - juk per trejus metus nė karto neprižiūrėjai
diškai, vedami vien savo interesų. Staiga dingsta vaikų visą dieną todėl man atrodo, kad kiek atitrūkai.
lankstumas, kilnumas, sukalbamumas ir jautrumas, Manau, kad turėtum pajusti normalią kasdienybės ruti
atmetama moralinė sistema, kuria anksčiau buvo ną: nuvesti į mokyklą ir parvesti namo, virti valgį, valyti,
remtasi priimant sprendimus dėl šeimos ir gerovės. skalbti ir lyginti jų drabužius, padėti rengti pamokas,
slaugyti susirgusius. Po to vėl aptarsime ir iš naujo įver
Smart ir Neale interviu su išsiskyrusiais tėvais privertė
tinsime situaciją“. (Cituota iš kn.: Smart ir Neale, 1999:
atmesti šią prielaidą. Mokslininkės teigė, kad tėvai, 125).“
vykdydami tėvystės priedermes, veikia vadovauda
miesi moraline sistema, bet visa tai, matyt, būtų ge Aprašytuoju atveju motina rikiuoja „darbus, kurių
riausia suprasti kaip globos moralę, o ne kaip viena tikrai reikia“, atsižvelgdama į daugialypius veiksnius.
reikšmę moralinę argumentaciją, pagristą principų ar Nors ryšiai su buvusiu sutuoktiniu buvo keblūs, o po
tikėjimų rinkiniu. Tačiau, pasak Smart ir Neale, tėvai, reikis apginti padarytą savikūros pažangą - didelis,
rūpindamiesi savo vaikais, susiduria su sprendimais ji vis tiek stengėsi konstruktyviai paveikti buvusį vy
dėl „darbų, kurių dera imtis“. Šie sprendimai itin kon- rą kad užtikrintų vaikų interesus.
tekstualūs: tėvai turi pasverti daugybę aplinkybių, taip Smart ir Neale daro išvadą kad skyrybos pastū
pat ir sprendimo poveikius vaikams, ar tinkamas lai mėja keistis aplinkybes, kurias tik retkarčiais įmano
kas veikti, ir kas gali pakenkti bendrosios tėvystės ma „surikiuoti“ kartą ir visiems laikams. Sėkminga tė
ryšiui. Pasvarstykite, ką pasakė vieniša motina, ku vystė ir motinystė po skyrybų reikalauja nuolatos tartis
rios buvęs vyras pareikalavo leisti globoti vaikus: ir bendrauti. Tiesa, 1989 metų Vaikų įstatymas sutei
kė reikiamo lankstumo šiuolaikinėms poskyrybinėms
„Aš pasakiau: „Klausyk, jei tu tikrai jauti, kad galėsi visą
tėvystės sutartims. Tačiau dėl jo pabrėžiamos vaiko
dieną prižiūrėti vaikus, ar nemanai, kad turėtum pasi
gerovės galima nepastebėti esminio vaidmens, ku
imti juos savaitgalį ir praleisti jį kartu, tada tiesiog pama
tytum, kaip visa tai atrodo, o paskui, po savaitgalio, gal ris tenka išsiskyrusių tėvų tarpusavio ryšio kokybei.
182 7 SKYRIUS
Kintantys požiūriai
Atrodo, esama nemažai klasinių skirtumų, veikian kinson ir Geoffas Mulganas atliko du plačius vyrų ir
čių reakcijas į kintantį šeimos gyvenimo pobūdį ir į moterų nuo aštuoniolikos iki trisdešimt ketveriųmetų
turimus aukštus skyrybų lygius. Savo knygoje Fami- amžiaus tyrimus (VVilkinson, 1994; VVilkinson ir Mul-
lies on the Fault Line, 1994 („Šeimos ant sprūdžio gan, 1995). Jie nustatė, kad labai pakito būtent jau
linijos“) Lilijana Rubin išsamiai apklausė trisdešimt nų moterų pasaulėžiūra ir kad Britanijoje 18-34 me
dviejų darbininkų klasės šeimų narius. Ji padarė iš tų kartos vertybės apskritai kontrastavo su vyresniųjų
vadą, jog palyginti su vidurinės klasės šeimomis dar kartų išpažįstamomis vertybėmis.
bininkų klasės tėvai yra tradiciškesni. Darbininkai, net Jaunos moterys „troško būti savarankiškos, rea
gi nebūdami itin religingi, mažiau pritarė normoms, lizuoti save ir darbe, ir šeimoje“, taip pat „vertino ri
kurios buvo priimtinos daugeliui vidurinės klasės tė ziką, stiprius įspūdžius ir kaitą“. Šiuo požiūriu paste
vų, pavyzdžiui, atvirai ikisantuokinio sekso raiškai. To bimas didesnis atitikimas tarp tradicinių vertybių, ku
dėl darbininkų klasės namų ūkiams būdingesni kartų rias išpažino vyrai, ir naujesniųjų vertybių, kurių lai
konfliktai. kosi moterys. VVilkinson ir Mulganas daro prielaidą,
Rubin savo tyrime teigia, jog jauni žmonės suti kad jaunesniosios kartos vertybes formavo paveldė
ko, kad jie ir jų tėvai skirtingai vertina seksualinę elg tos laisvės, kurių dažniausiai negalėjo gauti anks
seną, santuoką ir lyčių skirtumus. Bet jie primygtinai tesnės kartos: moterų laisvė dirbti ir kontroliuoti gim
pabrėždavo, jog anaiptol nesiekia vien tik malonumų. dymų skaičių, abiejų kartų laisvė būti mobiliems ir
Tiesiog jie turėjo kitas vertybes negu vyresnioji karta. nusistatyti savą gyvenseną. Šitokios laisvės paska
Rubin nustatė, kad jos apklaustos jaunos moteys tino didesnį atvirumą, kilniaširdiškumą bei pakantu
žvelgia į santuoką kur kas priekabiau, negu jų tėvų mą, bet, kita vertus, jos gali išugdyti ir siaurą, sava
karta. Jos labai aiškiai suvokė vyrų netobulumus ir naudį individualizmą bei pasitikėjimo kitais stoką.
kalbėjo, kad reikėtų patyrinėti prieinamus pasirinki Tarp šios imties apklaustųjų 29 procentai moterų ir
mus ir gyventi visapusiškiau bei atviriau, negu galėjo 51 procentas vyrų norėjo „kiek įmanoma atitolinti vai
jų motinos. Kartų poslinkis vyrų požiūrius pakeitė ma kų gimimą“. 75 procentai 16-24 metų amžiaus gru
žiau. pės moterų manė, kad vieniši tėvai gali užauginti vai
Rubin tyrimas buvo atliktas JAV, tačiau jos duo kus nė kiek ne blogiau negu poros. Tyrimo autoriai
menys labai artimi Britanijos ir kitų Europos šalių ty nustatė, kad šio amžiaus grupės ir moterims, ir vy
rėjų duomenims. Jungtinėje Karalystėje Helena Wil- rams santuoka praranda patrauklumą.
nis ir Erdos, 1992). Šitokie argumentai suponuo tai ir skamba ironiškai, pastūmėjo juos elgtis lais
ja prielaidą, kad be tėvų užaugusiems berniukams viau negu pirma.
bus sunku tapti gerais tėvais. Amerikiečiai mokslininkai, suvaidinę ryškų
Kiek kitokio požiūrio į „tėvystės krizės“ gin vaidmenį toje diskusijoje, stipriai paveikė ir šio
čą laikėsi Francis Fukuyama. Knygoje The End klausimo svarstymą Jungtinėje Karalystėje. Savo
of Order, 1997 („Tvarkos pabaiga“) Fukuyama nu knygoje Fatherless America, 1995 („Betėvė Ame
statė, kad šeimos „didžiosios griūties“ priežastis rika“) Davidas Blankenhomas teigia, jog visuo
yra didėjantis dirbančių moterų skaičius. Jis ne menės, kuriose gausu skyrybų, patiria ne vien tė
teigė, kad dirbančios moterys nepaiso pareigos au vų netektį, bet ir pačios tėvystės idėjos eroziją, kar
ginti vaikus, o nurodė, kad dabar vyrai suvokia mo tu su itin sunkiomis socialinėmis pasekmėmis, nes
teris kaip savarankiškesnes ir gebančias pasirūpinti šiandien daugelis vaikų auga be autoritetingos as
vaiku geriau, negu galėtų jie patys - tėvai. Ka menybės, į kurią prireikus galėtų kreiptis. Iki šiol
daise jauni vyrai jautė pareigą atsakyti už savo visose visuomenėse santuoka ir tėvystė teikdavo
veiksmus. Tačiau moterų emancipacija galbūt, nors priemonių vyrų sekso bei agresijos energijai nu
ŠEIMOS 183
kreipti. Jei jų nebūtų, ši energija, matyt, pasireikštų Office of Population Censuses and Surveys) ata
nusikaltimais ir smurtu. Pasak vieno Blankenhomo skaita, priešingai, numatė, kad 20 procentų mo
knygos recenzento, „geriau turėti tėtį, kuris par terų, gimusių 1960-1990 metais, liks bevaikės bū
eina namo iš atgrasaus darbo, kad pagertų alaus tent savo noru. Šiandien Britanijos moterys apsi
priešais televizorių, negu apskritai neturėti tėčio“ sprendžia turėti ar neturėti vaikų remdamosi ki
(The Economist, 1995 m. balandžio 8 d., p. 121). tomis savo gyvenimo motyvacijomis, tarp jų - sėk
Ar tai tiesa? „Betėvystės“ problema iš dalies mės darbe ir savarankiškumo asmeniniame gyve
sutampa su bendresniu klausimu - skyrybų povei nime siekiais.
kiu vaikams, ir čia, kaip matėme, turimų įrody Bevaikės moterys jau nebėra liūdnos senmer
mų reikšmės anaiptol neaiškios. Tas pats recen gės. Ištekėjusi ar netekėjusi moteris gali nuspręs
zentas klausia: „Argi tėvas chuliganas neveisia ti, kad liks bevaikė, šitaip pareikšdama savo lais
chuliganų sūnų? Argi kai kurie tėvai nėra blogi vę rinktis. Tačiau yra ir neigiamų priežasčių. Bri
savo šeimoms?“ Kai kurie mokslininkai padarė tanijoje naujų karjeros galimybių nelydėjo atitin
prielaidą, kad esminis klausimas - ne tas, ar šei kama socialinė parama: tėvystės ar motinystės
ma apskritai turi tėvą, bet tas, kiek tėvas įsitrau atostogos vaikų globai. Kai kurios moterys gal ne
kęs į šeimos gyvenimą ir tėvystę. Kitaip tariant, drįsta turėti vaikų, nes baiminasi skyrybų ir gali
gali būti ne tiek svarbi namų ūkio sudėtis, kiek mybės vėl nugrimzti į skurdą.
globos, atidos ir paramos, kurią vaikai gauna iš Gimstamumas mažėja ir Britanijoje, ir beveik
kitų šeimos narių, kokybė. visose Vakarų Europos šalyse. Tiesa, Britanijos vi
Nors yra tendencija dėl „betėvystės“ reiškinio durkis - 1,73 vaiko moteriai yra kiek didesnis negu
besąlygiškai apkaltinti vyrus „moraline neatsako- daugumos Europos Sąjungos šalių. Tačiau jis ne
mybe“, tačiau esama ir daug jaunų vyrų gynėjų, siekia 2,1 vaiko moteriai vidurkio, kurio reikia, kad
kurie teigia, kad jauni vyrai kupini vilties tapti tė ir toliau būtų išlaikytas dabartinis gyventojų lygis.
vais, tačiau stokoja tam tikrų įgūdžių ryšiams pa Mažiausias gimstamumo lygis pasaulyje yra Itali
laikyti arba nesulaukia didesnės paramos, todėl ir joje - 1,2 vaiko moteriai. Manoma, kad dėl „kūdi
palieka savo vaikus, kurie užauga pikti ir susve kių krizės“ šalies gyventojų per pirmąjį XXI a. ket
timėję. Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Brita virtį sumažės nuo 57,3 iki 51,3 milijono žmonių.
nijoje dėl „tėvystės krizės“ ėmė rastis vis daugiau
savigalbos grupių vyrams, norintiems tapti geres
niais tėvais. Jungtinėse Valstijose grupės, panašios Šeimos modelių įvairovė:
į „Pažadų tesėtojus“ (Promise Keepers) ar į Na etniniai skirtumai Didžiojoje Britanijoje
cionalinę tėvystės iniciatyvą {National Fatherhood
Initiative), moko vyrus šeimos bei tėvystės įgū Šiandien Jungtinė Karalystė yra kultūriškai įvai
džių. Juodaodžių bendruomenėse vyksta renginiai, rialypė šalis, taigi joje yra nemažai šeimos ir san
panašūs į Milijono vyrų žygį {Million Man March), tuokos atmainų. Kai kurios ryškiausios jų apima
organizuotą Islamo nacijos (Nation oflslam). Jais baltųjų ir nebaltųjų žmonių šeimos modelių skir
siekiama atkreipti dėmesį į didžiulį vienišų moterų tumus, todėl reikia pasvarstyti, kodėl taip yra. Kai
šeimų skaičių. kuriuos naujus duomenis, rodančius Britanijos et
ninių mažumų grupių šeimų sandarą, galima pa
Bevaikės moterys matyti schemose 7.3 bei 7.4 ir lentelėje 7.3.
Apklausa, kurią 1976 metais atliko Britanijos šei Pietų azijiečių šeimos
mos sandaros tyrimų tarnyba {The British Fami
ly Formation Survey), nustatė, kad tuo metu vos Britų šeimos tipų įvairovėje yra vienas modelis,
1procentas moterų nenorėjo turėti vaikų. Tuo tarpu visiškai išsiskiriantis iš kitų. Jis būdingas pietų azi
naujausia Gyventojų surašymo ir tyrimų biuro {The jiečių grupėms. Pietų Azijos kilmės gyventojų JK
184 7 SKYRIUS
11 l 11 111 Buvę santuokoje yra per milijoną. Migracija prasidėjo XX a. šeš

I I Vieniši tajame dešimtmetyje iš trijų pagrindinių Indijos
Gyvenantys kaip santuokoje subkontinento teritorijų - Pendžabo, Gudžarato ir
V //////A Oficialiai susituokę
Bengalijos. Britanijoje šie imigrantai sudarydavo
bendruomenes pagal religiją, kilmės vietą, kastą,
o svarbiausia - giminystės ryšius. Daugelis imig
rantų įsitikino, kad jų garbės bei ištikimybės šei
mai idėjų beveik visiškai neturi vietiniai Britani
jos gyventojai. Atvykėliai stengėsi palaikyti šei
mos vienybę, tačiau iškilo būsto problema. Dide
li seni namai buvo prieinami tik apleistose, nyks
tančiose teritorijose. Taigi siekti geresnės gyve
nimo kokybės reiškė kraustytis į mažesnius namus
ir ardyti išplėstines šeimas.
Pietų azijiečių vaikus, gimusius JK, šiandien
Baltieji Karibiečiai Pietų veikia dvi labai skirtingos kultūros. Namuose tė
azijiečiai
vai tikisi ar reikalauja, kad vaikai paklustų ben
dradarbiavimo, pagarbos ir ištikimybės šeimai nor
Schema 7.3. Tėvų, turinčių vaikų, statusas moms. Mokykloje laukiama, kad jie sieks moks
šeimose pagal etnines grupes Britanijoje lo pažangos konkurencingoje ir individualistinė
Šaltinis: T. Modood et ai., Etnic Minorities in Britain, je socialinėje aplinkoje. Dauguma jų pasirenka
Policy Studies Institute, 1997, p. 39. tvarkyti namų bei asmeninį gyvenimą pagal etni
nę subkultūrą, nes vertina glaudžius tradicinio šei
mos gyvenimo ryšius. Tačiau įsitraukimas į bri
tiškąją kultūrą šį bei tą pakeitė. Vakarietiškoji kul
tūros tradicija tuoktis „iš meilės“ dažnai susiprie
šina su azijiečių bendruomenėms būdinga organi
zuotų vedybų praktika. Šitokios sąjungos, kurias
rengia tėvai bei šeimos nariai, pagrįstos tikėjimu,
kad meilė kyla iš santuokos. Tuo tarpu abiejų ly
čių jaunimas reikalauja, kad organizuojant jų san
tuokas būtų labiau tariamasi su jais pačiais.
Statistikos duomenys, kuriuos pateikia Politi
kos studijų instituto (The Policy Study Institute)
ketvirtasis nacionalinis etninių mažumų tyrimas
(Modood et ai., 1997), rodo, kad santuokos labiau
siai tikėtinos tarp indų, pakistaniečių, banglade-
šiečių ir afroazijiečių etninių grupių atstovų.
Skaičiuojant visas turinčias vaikų poras, susituo
kusios sudarė 90 procentų, tuo tarpu susituokusių
Schema 7.4. Visų suaugusiųjų, sudariusių baltųjų ir afrokaribiečių procentiškai buvo kiek ma
oficialias santuokas, dalis pagal amžių žiau. Mažesnę dalį sudarė ir kartu gyvenančios ne
ir etninę grupę Britanijoje susituokusios pietų azijiečių poros, auginančios
Šaltinis: T. Modood et ai., Etnic Minorities in Britain, vaikus. Nors vienišų tėvų ar motinų namų ūkių
Policy Studies Institute, 1997, p. 33. skaičius tarp pietų azijiečių didėja sparčiau negu
ŠEIMOS 185
Lentelė 7.3. Suaugusiųjų iki šešiasdešimties metų šeiminė padėtis

Baltieji Karibiečiai Indai Afrikiečiai, Pakistaniečiai Bangladešiečiai Kinai
azijiečiai
Vieniši 23 41 21 21 19 22 34
Susituokę 60 39 72 72 74 73 62
Gyvena kaip susituokę 9 10 3 2 3 1 1
Gyvena atskirai/išsiškyrę 7 9 3 3 3 1 3
Našlauja 1 2 2 1 2 3 -
Svorinis skaičiavimas 4194 1834 1539 960 1053 344 467
Nesvorinis skaičiavimas 4187 1298 1560 951 1709 815 271
Stulpeliuose parodytas procentinis santykis; analizė paremta visų tirtų namų ūkių individų, išskyrus išlaikomus vaikus
bei turinčius 60 ir daugiau metų žmones, apklausa.
Šaltinis: T. Modood et ai., Etnic Minorities in Britain, Policy Studies Institute, 1997, p. 24.
kitose etninėse mažumose, jų dalis (5 procentai) nihanas apibūdino juodaodžių šeimas kaip „dez
vis tiek gerokai mažesnė negu tarp baltųjų (16 pro organizuotas“ ir „apraizgytas patologijų“ (Moy-
centų) ar afrokaribiečių (36 procentai). Tiesa, yra nihan, 1965). Nuo XX a. septintojo dešimtmečio
ženklų, rodančių pietų azijiečių šeimų Britanijo pradžios, kai buvo atliktas Moynihano tyrimas,
je kaitą - pavyzdžiui, jauni žmonės nori daryti stip JAV gerokai padidėjo baltųjų ir juodaodžių šeimų
resnę įtaką savo santuokai, šiek tiek didėja sky modelių divergencija. 1960 metais 21 procento af-
rybų bei vienišų tėvų ar motinų namų ūkių skai roamerikiečių šeimų moterys buvo šeimos galvos,
čius. Bet apskritai, pietų azijiečių šeimos ir toliau tarp baltųjų jos vadovavo 8 procentams šeimų.
išlieka nepaprastai tvirtos. 1993 metais ši dalis juodaodžių šeimose pakilo iki
58, tuo tarpu baltųjų šeimose - iki 26 procentų.
Šeimos, kurioms vadovauja moterys, labiausiai
Juodaodžių šeimos
būdingos skurdžiausiems juodaodžių gyventojų
Afrokaribiečių kilmės šeimos Britanijoje vėlgi yra sluoksniams. Afroamerikiečių, įsikūrusių senųjų
skirtingos struktūros. Su vyrais gyvena kur kas ma miesto centrų* rajonuose, gyvenimo sąlygos per
žiau dvidešimties-keturiasdešimt ketverių metų porą pastarųjų dešimtmečių beveik nepagerėjo:
juodaodžių, negu tos pačios amžiaus grupės bal dauguma žmonių turi tekintis menkai mokamu dar
tųjų moterų. Šioje etninėje grupėje įvyksta dau bu arba kone nuolat visai jo neturi. Šiomis aplin
giau skyrybų bei atsiskyrimų negu kitose Brita kybėmis beveik niekas neskatina santuokinių san
nijos etninėse grupėse. Vienišų tėvų ar motinų na tykių tęstinumo. Atrodo, jog panašūs veiksniai
mų ūkiai tarp afrokaribiečių irgi paplitę labiau, pa reiškiasi ir Londono bei kitų JK miestų skurdes
lyginti su bet kuria kita etnine mažuma. Tačiau nių rajonų juodaodžių šeimose.
priešingai negu kitose grupėse, afrokaribiečių at
veju labiau tikėtina, kad vienišos motinos turės dar
bą (Modood et ai., 1997). * Inner city (angį.) - senieji miestų centrai (tam tikros miestų
dalys); labai savitas terminas, sociologų paprastai vartojamas,
Panašių modelių galima rasti ir tarp JAV afro- kai kalbama apie anksčiau klestėjusias m iestų dalis, kurias
amerikiečių namų ūkių. Šis faktas Jungtinėse Vals palaipsniui apleidžia pasiturintys žm onės; šios dalys tampa
tijose sukėlė karštus ginčus. Prieš trisdešimt pen savotiškais „vidiniais m iestais“, kuriuose pastebimas didesnis
kerius metus senatorius Danielis Patrickas Moy- nusikalstam um as, skurdas ir 1.1. {Red. past.)
186 7 SKYRIUS
Daugelis diskusijų juodaodžių šeimų tema su

telkia dėmesį į mažą oficialių santuokų skaičių,
tačiau kai kurie stebėtojai mano, jog iškeliami ne
tie dalykai. Juodaodžių šeimose santuokinis ryšys
nebūtinai formuoja šeimos sandarą taip, kaip ki
tų grupių šeimose. Vest Indijos grupėms didelę
reikšmę turi išplėtoti giminystės tinklai. Afroka-
ribiečiams, palyginti su dauguma baltųjų bendruo
menių, kur kas svarbiau giminystės ryšiai, o ne
santuokos saitai. Tikėtina, kad motina, vadovau
janti vienišai šeimai, turės artimą, ją palaikantį gi
minių tinklą, kuriuo galės pasikliauti. Daugelyje
afrokaribiečių šeimų svarbus vaidmuo tenka bro
liams bei seserims, kurie padeda auginti mažes
niuosius vaikus (Chamberlain, 1999). Visa tai
prieštarauja minčiai, esą vieniši juodaodžiai tėvai
ir jų vaikai būtinai kuria nestabilias šeimas. Mo
terų vadovaujamų afroamerikiečių šeimų, kurio
se gyvena ir kiti giminės, yra kur kas daugiau, negu
moterų vadovaujamų baltųjų šeimų.
Santuokos alternatyvos
Sugyvenimas
Sugyvenimas reiškia poros, kurią sieja seksuali
niai santykiai, gyvenimą drauge nesusituokus. Jis Geras ■ Blogas ^ Ne kitiems
vis labiau plinta daugumoje Vakarų visuomenių. dalykas | dalykas ^ spręsti
Anksčiau lemiamą dviejų žmonių sąjungos pagrin
dą sudarė vedybos, tačiau dabar jų nebegalima ši Schema 7.5, Penkiolikos-dvidešimt ketverių
taip vertinti. Šiandien gal labiau tiktų kalbėti apie metų amžiaus asmenų nuomonės apie
susiporavimą ir išsiporavimą. Vis daugiau porų, gyvenimą drauge nesusituokus,
susijusių ilgalaikiais santykiais, pasirenka gyve Europos Sąjunga, 1993
nimą ir vaikų auginimą nesusituokus. Apskritai Šaltinis: Eurobarometer, Survey 39.0, 1993. Iš
Britanijoje sugyvenimas dar visai neseniai buvo Eurostat, Sočiai Profile of Europe, 1998, p. 61.
laikomas šiek tiek skandalingu dalyku. „Bendrieji
namų ūkių tyrimai“ (The General Household Sur-
vey), pagrindinis duomenų apie britų namų ūkio
modelius šaltinis, klausimą dėl sugyvenimo pir JK net 400 procentų padaugėjo žmonių, gyvenu
mąsyk įtraukė tik 1979 metais. Tačiau jaunų žmo sių kartu iki santuokos. Tuo tarpu kartu gyveno
nių požiūris į sugyvenimą keičiasi ir Britanijoje, vos 4 procentai moterų, gimusių XX a. trečiajame
ir visoje Europoje (žr. schemą 7.5 ir lentelę 7.4). dešimtmetyje, o gimusių penktajame dešimtmetyje
Pastaraisiais dešimtmečiais nepaprastai padidėjo -jau 19 procentų. Tačiau tarp moterų, gimusių sep
nesusituokusių vyrų bei moterų, turinčių bendrą tintajame dešimtmetyje, šis skaičius padidėjo be
ūkį, skaičius. Per praėjusius keturiasdešimt metų veik dvigubai. Prognozuota, kad 2000 metais ke-
ŠEIMOS 187
Lentelė 7.4. Sugyventinių procentinis santykis 1999 metų Notinghemo universiteto tyrėjų at
pagal amžių ir lytį, Didžioji Britanija, liktoje studijoje sociologai apklausė susituokusių
1998-1999 m. ir sugyventinių porų, turėjusių vienuolikos metų
Vyrai Moterys
ar jaunesnių vaikų, imtį, taip pat jų tėvų, kurie te
bebuvo susituokę, imtį. Mokslininkus domino, kuo
16-19 1 8 skiriasi įsipareigojimai, siejantys vyresnius susi
20-24 18 27 tuokusius žmones ir jaunesniosios kartos poras. Ty
25-29 39 39 rėjai nustatė, kad jaunesnės susituokusios ir sugy
30-34 44 35 ventinių poros turi daugiau bendra viena su kita
35-39 36 29 negu su savo tėvais. Vyresnioji karta santuoką trak
tavo kaip prievoles ir pareigas, tuo tarpu jaunes
40-44 31 26 nioji pabrėžė laisvai duotus įsipareigojimus. Pa
45-49 28 16 grindinis jaunesnių informantų tarpusavio skirtu
50-54 17 16 mas - kai kurie jų nori per santuoką įgyti viešą
55-59 18 12 savo įsipareigojimų pripažinimą (Dyer, 1999).
Visi nesusituokę
16-59 metų amžiaus žmonės 26 25
Gėjų ir lesbiečių partnerystės
Nesusituokusiųjų kategorija apima atskirai gyvenančius,
bet teisėtai susituokusius žmones.
Šiandien daugelis homoseksualių vyrų ir moterų,
Šaltiniai: General Household Survey, Office for National
palaikydami stabilius santykius, gyvena poromis.
Statistics. Išs Sočiai Trends, 30 (2000), p. 40. Tačiau dauguma šalių oficialiai vis dar nepritaria
Karališkoji autorinė teisė. homoseksualų santuokoms, todėl gėjų ir lesbiečių
santykiai paremti ne tiek įstatymu, kiek asmeni
niais įsipareigojimais ir abipusiu pasitikėjimu. Kar
tais gėjų partnerystei taikomas „pasirinktinės šei
tūnos iš penkių susituokusių porų pagyvens drauge mos“ terminas. Juo siekiama parodyti teigiamas
iki santuokos (Wilkinson ir Mulgan, 1995). ir kūrybiškas kasdienio gyvenimo formas, kurių
Nors sugyvenimas vis labiau populiarėja, ty drauge siekti vis labiau geba homoseksualios po
rimai rodo, kad santuoka tebėra stabilesnė. Tiki ros. Į gėjų ir lesbiečių šeimas integruojama daug
mybė, kad išsiskirs drauge gyvenančios poros, yra tradicinių savybių, būdingų heteroseksualioms
tris ar keturis kartus didesnė už tikimybę, kad iširs partnerystėms, pavyzdžiui, abipusė parama, glo
santuokos. ba ir atsakomybė ligos atveju, bendri finansai ir
Šiandien Britanijoje sugyvenimas, atrodo, daž pan. Ši integracija vyksta būdais, kurie anksčiau
niausiai yra bandomasis etapas prieš susituokiant. buvo neįmanomi.
Tačiau sugyvenimas iki santuokos vis ilgėja, taip Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vis didėjo
pat vis daugiau porų jį pasirenka kaip santuokos mokslininkų susidomėjimas gėjų ir lesbiečių part
alternatyvą. Dažnai jauni žmonės ima gyventi kartu neryste. Sociologai manė, kad intymumo bei ly
tiesiog srovės nešami, o ne viską apskaičiavę ir gybės formos, atsiveriančios homoseksualiuose
suplanavę. Pora, jau palaikanti seksualinius san santykiuose, visiškai skiriasi nuo įprastų hetero
tykius, vis daugiau laiko praleidžia drauge, kol pa seksualioms poroms. Kadangi gėjams ir lesbietėms
galiau atsisako vienų ar kitų savo individualių na uždrausta santuokos institucija, o tradicinius lyčių
mų. Drauge gyvenantys jauni žmonės beveik vi vaidmenis nebuvo lengva pritaikyti vienalytėms
sada tikisi, jog kada nors susituoks, tačiau nebū poroms, homoseksualias partnerystes teko kons
tinai su dabartiniais partneriais. Tik maža šitokių truoti bei derinti anapus normų ir gairių, regulia
porų dalis sujungia savo finansus. vusių daugelį heteroseksualių sąjungų. Kai kas da
188 7 SKYRIUS
rė prielaidą, kad AIDS epidemija buvo svarbus vei Pastaruoju metu homoseksualių porų pasiektų
ksnys kuriant savitą homoseksualių partnerių glo teisinių pergalių skaičius rodo, kad jų teises laips
bos bei įsipareigojimų kultūrą. niškai ima įtvirtinti įstatymai. Britanijoje ryškus
Weeksas, Heaphy’s ir Donovan (1999) nuro posūkis to link buvo 1999 m. teismo nutarimas,
do tris reikšmingus gėjų ir lesbiečių partnerystės kuriuo pripažįstama, kad homoseksualią porą, tu
modelius. Pirma, pabrėžiama, kad čia glūdi dides rinčią stabilius santykius, galima apibrėžti kaip šei
nės partneriu lygybės galimybės, nes kultūrinės bei mą. Šis klasifikavimas, homoseksualius partnerius
socialinės prielaidos, sutvirtinančios heteroseksu- priskiriantis „šeimos nariams“, paveiks kai kurias
alius santykius, nedaro įtakos partnerių tarpusa teisės sritis, pavyzdžiui, imigraciją, socialinę rū
vio ryšiams. Gėjų ir lesbiečių poros gali pasirinkti, pybą, apmokestinimą, paveldėjimą ir vaikų pašal
jog savo santykius formuos apgalvotai, stengda pas. 1999 metais JAV teismas apgynė gėjų poros
mosi išvengti nelygybės ir nepažeisti jėgų pusiau tėvystės teises būti įrašytiems drauge jų vaiko, kurį
svyros taip, kaip būdinga daugeliui heteroseksu- pagimdė motina donorė, gimimo liudijime. Vie
alių porų. Antra, homoseksualūs partneriai taria nas vyrų, pateikusių ieškinį, sakė: „Mes švenčia
si dėl savo santykių parametrų bei vidinio veiki me teisinę pergalę. Visiems pažįstama branduoli
mo. Heteroseksualioms poroms daro įtaką socia nė šeima plėtojasi. Reikėtų pabrėžti ne buvimą tėvu
liai įkūnyti lyčių vaidmenys, tuo tarpu vienalytės ar motina, bet mylinčius, globojančius tėvus, ne
poros turi kur kas mažiau išankstinių lūkesčių dėl svarbu, ar tai būtų vieniša motina, ar gėjų pora,
to, ką kuriam reikėtų veikti palaikant tarpusavio gyvenanti pagal įpareigojančius santykius“ (Hart-
santykius. Pavyzdžiui, heteroseksualių santuokų ley-Brewer, 1999).
atveju yra tendencija, kad moterys dirba daugiau
namų bei vaikų priežiūros darbų, tuo tarpu homo Smurtas ir prievarta
seksualų partnerystėse dėl visko deramasi ir tos šeimos gyvenime
derybos gali baigtis lygesniu atsakomybės pasi
dalijimu. Trečia, gėjų ir lesbiečių partnerystės rodo Kadangi šeimos ar giminystės ryšiai sudaro kiek
specifinę įsipareigojimo formą, kuriai stinga ins vieno žmogaus egzistencijos dalį, šeimos gyveni
titucinės paramos. Abipusis pasitikėjimas, noras mas apima iš esmės visą emocinės patirties spek
bei ryžtas spręsti sunkumus ir bendra atsakomy trą. Šeimos santykiai - vyro ir žmonos, tėvų ir vai
bė už „emocinį darbą“, atrodo, yra pagrindiniai ski kų, brolių ir seserų arba tolimesnių giminaičių -
riamieji homoseksualų partnerystės ženklai (Weeks gali būti šilti ir tenkinti šeimos narius. Bet juose
et ai., 1999). taip pat gali glūdėti stipriausios įtampos, genan
Ankstesnių netolerantiškų požiūrių į homosek čios žmones į neviltį ar keliančios didelį nerimo
sualumą švelnėjimą lydi stiprėjantis teismų ryž ir kaltės jausmą. Ši šeimos gyvenimo pusė paneigia
tas leisti globoti vaikus ir lesbietiškai gyvenan rožinius damos vaizdus, kuriuos gana dažnai iš
čioms motinoms. Dirbtinio apvaisinimo dėka les- ryškina TV reklamos ir kita žiniasklaida. Labiau
bietės gali turėti vaikų ir tapti šeimomis be jokių siai nerimauti verčia du aspektai - smurtas namuo
heteroseksualių kontaktų. Britanijoje iš esmės kiek se ir seksualinė prievarta prieš vaikus.
vieną homoseksualią porą, turinčią vaikų, sudaro
Smurtas šeimose
dvi moterys, tačiau JAV XX a. septintojo dešimt
mečio pabaigos ir aštuntojo pradžios laikotarpiu Smurtą namuose galime apibūdinti kaip žiaurų vie
kai kurių miestų socialinės rūpybos agentūros ati no šeimos nario fizinį elgesį prieš kitą ar kitus.
duodavo benamius paauglius gėjus (berniukus) Tyrimai rodo, kad pirmiausi žiauraus fizinio el
globoti vyrų gėjų poroms. Ši praktika buvo nu gesio taikiniai yra vaikai, ypač maži, iki šešerių
traukta daugiausia dėl priešiškos visuomenės re metų. Vyrų smurtas prieš žmonas sudaro antrąjį
akcijos. labiausiai paplitusį netinkamo elgesio šeimoje ti
ŠEIMOS 189
pą. Bet fiziškai smurtauti namuose, įvykdyti smur naudojama prievarta bet kuriuo atveju yra ribo-
tinius nusikaltimus prieš mažus vaikus ir vyrus gali tesnė ir epizodiškesnė negu vyrų ir kad moterys
ir moterys. kur kas mažiau fizinės žalos gali padaryti. Kriti
Namai iš tiesų yra pavojingiausia moderniosios kai taip pat teigia, jog nepakanka vadovautis smur
visuomenės vieta. Pagal statistiką kur kas labiau tinių įvykių šeimose „skaičiumi“. Iš esmės svar
tikėtina, kad bet kurio amžiaus ar lyties asmuo taps bu pamatyti kitką - smurto prasmę, kontekstą ir
fizinio išpuolio objektu namuose, o ne naktį gat padarinius. „Žmonų mušimas“ - reguliarus fizi
vėje. Vieną iš keturių žmogžudysčių JK įvykdo šei nis vyrų brutalumas su savo žmonomis - neturi
mos narys, nužudydamas kitą savo šeimos narį. jokio atitikmens priešingoje pusėje. Taip pat ir iš
Smurto prieš moteris atveju moterims yra pavo vyrų, fiziškai žiauriai besielgiančių su vaikais, la
jingesni jų šeimos vyrai ar artimi pažįstami negu biau negu iš smurtaujančių moterų galima tikėtis,
svetimi žmonės. kad jie nuolatos panašiai elgsis, sukeldami ilga
Smurto namuose klausimas atkreipė visuome laikius sužalojimus.
nės ir mokslininkų dėmesį XX a. aštuntajame de Jamesas Nazroo, užsimojęs atskleisti smurto na
šimtmetyje. Jį sužadino feministinių grupių dar muose paplitimo mastą, ištyrė devyniasdešimt še
bas su „mušamų moterų“ prieglobsčio centrais. Iki šias sugyventinių poras Britanijoje (1995). Jis nu
šio laikotarpio į smurto namuose, kaip ir į žiau statė, kad vyrų smurtas turi kur kas didesnę tikimy
raus elgesio su vaikais reiškinį visuomenė taktiš bę sukelti fizinius sužalojimus ir padaryti ilgalaikę
kai užmerkdavo akis. Feministų atliktos smurto na žalą, negu moterų smurto veiksmai prieš vyrus.
muose studijos atskleidė, kaip plačiai paplitęs, įsi Kodėl namų smurtas yra palyginti įprastas da
galėjęs ir žiaurus yra namų smurtas prieš mote lykas? Lemia kelios veiksnių grupės. Vienųjų su
ris. Žiauriausi elgesio su sutuoktiniu atvejai, apie daro šeimos gyvenimo emocinio intensyvumo ir
kuriuos buvo pranešta policijai, - tai vyrų smur asmeninio intymumo savybių derinys. Šeimos sai
tas prieš savo žmonas. Mažiau kaip 5 procentais tai paprastai turi stiprių emocijų užtaisą, kuriame
atvejų fizinę jėgą prieš savo vyrus naudojo ir mo dažnai susipina meilė ir neapykanta. Namų aplin
terys (Dobash ir Dobash, 1980). Feministai rėmėsi koje pratrūkstantys barniai gali išlaisvinti antago
šia statistika teigdami, jog smurtas namuose yra nizmus, kurie kituose socialiniuose kontekstuose
svarbi vyrų vykdoma moterų kontrolės forma. tokiu pat būdu prasiveržę nebūtų juntami. Pažiū
rėti menkas įvykis gali sukelti visuotinį sutuokti
nių poros ar tėvų ir vaikų priešiškumą. Vyras, bū
Patriarchinių santykių ir dominavimo rakursų ieškoki
damas pakantus ekscentriškai kitų moterų elgse
te poskyryje „Radikalusis feminizmas“, p. 120.
nai, gali įdūkti, kai jo žmona per daug šneka kvies
tinių pietų metu ar atskleidžia intymius dalykus,
Pastaraisiais metais konservatyvieji apžvalgi kuriuos jis linkęs nuslėpti.
ninkai yra pareiškę, jog smurtas šeimoje susijęs Kitą įtaką sudaro faktas, kad į daugelį smurto
ne su patriarchiškąja vyrų galia, o su „disfunkciš- šeimoje dalykų iš tiesų žvelgiama pakančiai, net
komis šeimomis“. Smurtas prieš moteris rodo di jiems pritariama. Nors visuomenės leidžiamas
dėjančią šeimų krizę ir dorovės standartų nykimą. smurtas šeimoje yra palyginti ribotas, jis lengvai
Jie abejoja reto žmonų smurto prieš vyrus duome gali išsirutulioti į žiauresnes išpuolio formas. Bri
nimis. Tiesiog vyrai, patyrę savo žmonų smurtą, tanijoje maža vaikų, kuriems tėvas ar motina ne
ne taip aktyviai praneša apie įvykį, palyginti su būtų kokį kartą, tegu ir nesmarkiai, įkrėtę į kailį.
žmonomis, susidūrusiomis su vyrų smurtu (Straus Kiti žmonės gana dažnai visiškai pritaria šitokiems
ir Gelles, 1986). veiksmams ir veikiausiai nė nelaiko jų „smurtu“.
Šios prielaidos susilaukė stiprios feministų bei Taip pat, nors ir ne taip aiškiai matomas, gyvuo
kitų mokslininkų kritikos. Jie teigė, kad moterų ja ar praeityje gyvavo socialinis pritarimas smur
190 7 SKYRIUS
tui tarp sutuoktinių. Kultūrinį šios namų smurto Akivaizdžiausių šios prievartos atmainų prigim
formos priimtinumą atskleidžia sena dainelė: „Kuo tis aiški. Tačiau sunku, o gal ir neįmanoma apskai
labiau moterį, arklį ir hikorijos medį muši, tuo jie čiuoti visos šios seksualinės prievartos apimties,
bus geresni“. nes ji gali įgauti daugybę formų. Nei mokslinin
Darbovietėje, o ir kitoje viešoje aplinkoje ga kai, nei teismai nėra visiškai sutarę nei dėl bend
lioja bendra taisyklė - niekas negali pakelti ran rojo prievartos, nei dėl specialiojo seksualinės prie
kos prieš kitą, nors ir patį bjauriausią ar baisiau vartos prieš vaiką apibrėžimo. 1989 metais priimto
siai erzinantį žmogų. Tuo tarpu šeimoje ji nega Vaikų įstatymo skyriuje kalbama apie „didelę žalą“
lioja. Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad di dėl deramos priežiūros stokos, bet terminą „dide
delė dalis porų mano, jog kai kada yra pagrįsta ir lė“ palieka miglotą, neapibrėžtą. Nacionalinė vaikų
teisinga suduoti savo antrajai pusei. Maždaug vie apsaugos draugija (The National Society for the
nas iš keturių abiejų lyčių amerikiečių laikosi po Protection of Children) išskiria keturias prievartos
žiūrio, kad vyras gali turėti tinkamą priežastį trink rūšis: „nesirūpinimą“, „fizinę prievartą“, „emocinę
telėti žmonai. Šiek tiek mažiau žmonių mano, kad prievartą“ ir „seksualinę prievartą“. Seksualinė
pagrįstas ir priešingas atvejis (Greenblat, 1983). prievarta apibrėžiama kaip „seksualinis kontaktas
tarp vaiko ir suaugusiojo, pastarajam siekiant sek
Seksualinė prievarta prieš vaikus sualinio pasitenkinimo“ (Lyon ir de Cruz, 1993).
ir kraujomaiša Jėgos ar prievartos baimė pasireiškia daugeliu
Seksualinę prievartą prieš vaikus paprasčiausiai ga kraujomaišos atvejų. Kartais vaikai būna daugmaž
lima apibūdinti kaip seksualinius veiksmus, ku savanoriai dalyviai, bet, atrodo, taip esti gana re
riuos suaugusieji atlieka su nepilnamečiais vaikais tai. Žinoma, vaikai - seksualios būtybės ir paly
(Britanijoje - su jaunesniais negu šešiolikos metų). ginti dažnai drauge užsiima švelniais seksualiniais
Kraujomaiša - tai seksualiniai ryšiai tarp artimų žaidimais ar vienas kitą tyrinėja. Bet dauguma vai
giminaičių. Ne kiekviena kraujomaiša yra seksuali kų, kuriems teko patirti seksualinius kontaktus su
nė prievarta prieš vaiką. Pavyzdžiui, brolio ir sesers suaugusiais šeimos nariais, laikė šią patirtį šlykš
lytinis aktas - tai kraujomaiša, tačiau ji neatitin čia, gėdinga ar trikdančia. Dabar turima pakanka
ka seksualinės prievartos apibrėžimo. Seksualinės mai medžiagos, rodančios, kad vaikų seksualinis
prievartos prieš vaiką atveju suaugęs žmogus iš prievartavimas nukentėjusiems gali turėti ilgalai
tikrųjų išnaudoja vaiką ar nepilnametį savo seksua kių padarinių. Prostitučių, mažamečių nusikaltė
liniams tikslams patenkinti (Ennew, 1986). Tačiau lių, paauglių bėglių ir narkomanų tyrimai rodo, kad
labiausiai paplitusi kraujomaišos forma yra kartu didelė jų dalis vaikystėje patyrė seksualinę prievar
ir seksualinė prievarta prieš vaiką - tai kraujomai- tą. Žinoma, koreliacija nereiškia priežastingumo.
šiški tėvo ryšiai su nesubrendusiomis dukterimis. Atskleidimas, jog šių kategorijų žmonės vaikys
Kraujomaiša ir vaikų seksualinis prievartavi tėje buvo seksualiai išnaudojami, visai nerodo, kad
mas platesniąją prasme yra reiškiniai, „atrasti“ tik ši prievarta nulėmė jų tolesnę elgseną. Veikiau pa
per pastaruosius dešimt ar dvidešimt metų. Aiš sireiškė poveikių spektras, pavyzdžiui, konfliktai
ku, seniai žinota, kad esti tokių seksualinių veiks šeimoje, tėvų aplaidumas ir fizinis smurtas.
mų. Tačiau didžiuma socialinių stebėtojų darė prie
laidą, jog griežčiausi tokios elgsenos draudimai
Nauji seksualinės prievartos tyrimai
reiškia ir tai, kad ji ypač reta. Bet taip nėra. Pasi
rodė, kad seksualinė prievarta prieš vaikus papli Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios Bri
tusi taip, jog turėtų kelti nerimą. Galbūt dažniau tanijoje atlikta per keturiasdešimt prievartos prieš
ji pasitaiko žemesniųjų sluoksnių šeimose, bet, vaikus tyrimų. Vienas labiausiai diskutuotų atve
kaip matysime, gyvuoja visuose socialinės hierar jų buvo 1987 metų Klyvlendo tyrimas (The Cle-
chijos lygiuose, taip pat ir institucijose. veland Inąuiry), kurį atliko du gydytojai - Ma-
ŠEIMOS 191
rietta Higgs ir Geoffrey‘us Wyattas. Jie nustatė, iš šių namų valdytojo pavaduotojas buvo įpratęs
kad tam tikras skaičius vaikų tiriamoje teritorijoje kasdien vėlai vakare kviestis grupę čia gyvenan
buvo seksualiai prievartaujami savo šeimose. Todėl čių berniukų į savo butą, kuriame juos seksualiai
socialinių tarnybų darbuotojai atėmė vaikus iš tėvų, išnaudodavo. Personalas žinojo apie jo veiksmus,
o tėvai piktai protestavo, teigdami esą nekalti. tačiau niekada nedarė pastabų, kad šitoks elgesys
Policijos gydytojai nesutiko su tokia diagnoze, nepriimtinas. Šitaip jie sukūrė, kaip rašoma ata
ir visoje šalyje kilo diskusija, kurią lydėjo gausybė skaitoje, „tylos kultą“, apgobusį prievartą. Vaikai
straipsnių spaudoje šiuo klausimu. Paskui Klyv būdavo prigrasomi nesiskųsti, o socialinės tarny
lendo socialinės tarnybos direktorius pripažino, kad bos sistemos taikomos pensionų stebėjimo ir val
dvylika iš šių šeimų, turėjusios dvidešimt šešis vai dymo procedūros buvo netinkamos.
kus, buvo neteisingai apkaltintos. Retas klausimas
gali sužadinti tokius stiprius jausmus, todėl tikė
tina, kad seksualinės prievartos prieš vaiką kalti
Diskusija dėl šeimos vertybių
ninkai ryžtingai neigs bet kurį panašų kaltinimą. „Šeima žlunga!“ - šaukia šeimos vertybių gynėjai,
Kita vertus, jei tėvai ar šeimos nariai apkaltinami tyrinėdami kelių pastarųjų dešimtmečių pokyčius:
klaidingai, kyla didžiulių emocinių nuoskaudų. liberalesnį bei atviresnį požiūrį į seksualumą, spar
Didžiausias Britanijoje prievartos prieš vaikus čiai didėjantį skyrybų skaičių ir visuotinį asme
tyrimas buvo atliktas pagal pareiškimus dėl prie ninės laimės siekimą, atmetant senesnes pareigos
vartos, vykdomos ne šeimoje, o institucijose. 1996 šeimai koncepcijas. Jie teigia, kad turime susigrą
metais buvo pareikalauta atlikti Waterhouso tyri žinti moralinę šeimos gyvenimo prasmę, privalo
mą. Globos pensionų dviejose Šiaurės Velso vie me atkurti tradicinę šeimą, kuri buvo kur kas sta
tovėse darbuotojai buvo kaltinami seksualine prie bilesnė ir tvarkingesnė už painų santykių voratin
varta prieš vaikus. Tirta ilgiau kaip 200 dienų, bu klį, kuriame dabar atsidūrė dauguma mūsų.
vo gauti 575 liudininkų parodymai, tarp jų - 259 „Ne! - atsako jų kritikai. -Tai jūs manote, kad
buvusių gyventojų pretenzijos. 2000 vasarį pa šeima žlunga. Iš tiesų ji tiesiog įvairėja. Turėtu
skelbta ataskaita atskleidė, kad 1974-1990 metų me aktyviai skatinti šeimos formų ir seksualinio
laikotarpiu čia smarkiai plito fizinė bei seksuali gyvenimo įvairovę, užuot tarę, kad kiekvieną reikia
nė prievarta prieš berniukus. Prieš mergaites ji bu įsprausti į tą pačią formą“.
vo truputį mažesnė. Šie atvejai buvo užfiksuoti ke Kurie iš jų teisūs? Veikiausiai abu požiūrius tu
liuose vietinės valdžios pensionuose. Daugiausia rėtume vertinti kritiškai. Nebėra galimybės sugrįžti
vaikus prievartavo vyriausieji valdytojai bei rū į tradicinę šeimą. Neįmanoma ne vien todėl, kad,
pybos darbuotojai. Gyvenimas vienuose iš šių na kaip jau aiškinome, tradicinė šeima, kokią ją pa
mų - Bryn Estyne - šioje ataskaitoje buvo įver prastai įsivaizduojame, apskritai niekada neegzis
tintas kaip „kankinimas arba kažkas dar blogiau. tavo, arba todėl, kad praeityje šeimos turėjo per
Iš šių namų vaikai išeidavo labiau sužaloti, negu nelyg daug atgrasių bruožų, kad būtų verta priimti
buvo prieš patekdami įjuos“ (Waterhouse Inqui- jas kaip šiandienos modelį. Kelią užkerta ir socia
ry, 2000). liniai pokyčiai, kurie daugiausia negrįžtamai trans
Daugelyje tyrimui pateiktų skundų buvo teigia formavo ankstesnes santuokos ir šeimos formas.
ma, kad prieš vaikus nuolat naudojama jėga - jie Moterys nesugrįš į daugumą namuose vyravusių
mušami ir smaugiami, patiria grasinimus ir emo situacijų, iš kurių per skausmus gebėjo išsilaisvinti.
cinę prievartą. Tačiau didžiausias dėmesys buvo Seksualinės partnerystės ir santuokos, gerai tai ar
sutelktas į personalo vykdomą seksualinę prievartą blogai, šiandien nebegali būti tokios, kokios bu
prieš berniukus. Ataskaita patvirtino, kad daugiau vo. Emocinis bendravimas, tiksliau tariant, akty
kaip dešimt metų du vyriausieji pareigūnai vyrai vus santykių kūrimas ir palaikymas tapo mūsų as
nuolat seksualiai prievartaudavo globotinius. Vienų meninio ir šeimos gyvenimo pagrindu.
192 7 SKYRIUS
Kokie bus rezultatai? Skyrybų skaičiaus krei likti vieniši ir dėl to nebepatiria visuomenės pa
vė gal kiek išsitiesino, palyginti su ankstesniu stai smerkimo, kaip kadaise būdavo smerkiami senber
giu kilimu, tačiau nekrinta. Visi skyrybų matai tam niai, o dar labiau - senmergės. Porų, kurios gy
tikru mastu yra apytikriai, bet, remdamiesi praei vena susidėjusios, socialiai neatstumia „garbinges
ties tendencijomis, galime spėti, kad apie 60 pro ni“ susituokę draugai. Gėjų poros gali drauge kurti
centų visų dabar sudarytų santuokų per dešimt me namus ir auginti vaikus, nebesusidurdamos su to
tų gali baigtis skyrybomis. kiu stipriu priešiškumu, koks būtų buvęs anksčiau.
Kaip įsitikinome, skyrybos ne visuomet rodo Pasakius visus šiuos dalykus, sunku atsispirti
nepasitenkinimą. Žmonės, kurie ankstesniais lai išvadai, jog stovime kryžkelėje. Ar ateityje ir to
kais jautėsi priversti gyventi nelaimingoje santuo liau irs ilgalaikė santuoka ir partnerystė? Ar emo
koje, dabar vėl gali pradėti viską iš naujo. Tačiau cinį bei seksualinį kraštovaizdį tolydžio vagos kar
neabejotina, kad tendencijos, veikiančios seksua tėlio ir smurto randai? Niekas to negali tikrai pa
lumą, santuoką ir šeimą, kai kuriems žmonėms ke sakyti. Bet šitokia sociologinė santuokos ir šeimos
lia didelį susirūpinimą, drauge atverdamos naujas analizė, kaip ką tik baigtoji, tvirtai teigia, kad ne
pasitenkinimo ir savirealizacijos galimybes. išspręsime savo problemų žvelgdami į praeitį. Pri
Teigiama, kad reikia sveikinti šiandien egzistuo valome stengtis derinti individualias laisves, ku
jančią didžiulę šeimos formų įvairovę, nes ji išlais rias daugelis mūsų ėmė vertinti asmeniniame gy
vina mus iš praeities ribotumų bei kančių. Iš dalies venime, ir reikmę formuoti stabilius bei ilgalai
čia yra tiesos. Vyrai ir moterys, jei pageidauja, gali kius ryšius su kitais žmonėmis.
1. Giminystė, šeima ir santuoka yra glaudžiai susijusios sąvokos, tu

rinčios ypatingą reikšmę sociologijai ir antropologijai. Giminystė ap
ima arba genetinius, arba santuokos pradėtus ryšius. Šeima yra gi
minių grupė, atsakinga už vaikų auginimą. Santuoka reiškia saitus
TEMOS SANTRAUKA tarp dviejų žmonių, gyvenančių drauge ir palaikančių socialiai pri
imtus seksualinius santykius.
2. Branduolinė šeima - tai namų ūkis, kuriame susituokusi pora (arba
vienišas tėvas ar motina) gyvena drauge su savo ar įvaikintais vai
kais. Tuomet, kai ir kiti giminės gyvena tame pačiame namų ūkyje
arba palaiko glaudžius ir nuolatinius santykius, kalbame apie išplės
tinės šeimos gyvavimą.
3. Vakarų visuomenėse santuoka, taigi ir šeima, yra monogamiška (kul
tūriškai priimti vieno vyro ir vienos moters seksualiniai santykiai).
Daug kitų kultūrų toleruoja arba skatina poligamiją, kai vienas as
muo vienu metu gali būti santuokoje su dviem ar daugiau partnerių.
4. XX amžiuje daugumoje industrializuotų šalių nuolatos silpo tradici
nės branduolinės šeimos vyravimas. Šiuo metu egzistuoja aibė įvai
rių šeimos formų.
5. Šeimos tyrimams pasitelkiamos priešingos teorinės nuostatos. Funk-
cionalistai pabrėžė šeimą kaip vieną pamatinių visuomenės institu
cijų, ypač išryškindami jos vaidmenį vaikų socializacijos procese. Fe-
ŠEIMOS 193
ministai studijavo nelygybes, pasireiškiančias daugelyje šeimos gy

venimo sričių, įskaitant darbų namuose pasidalijimą, nelygios galios
santykius ir globos veiklą.
6. Pokario metais didėjo skyrybų skaičius ir mažėjo pirmųjų santuokų.
Šių pokyčių rezultatas - vis didesnė gyventojų dalis gyvena vienišų
tėvų ar motinų namų ūkiuose.
7. Antrųjų santuokų skaičius gana didelis. Antroji santuoka gali paska
tinti formuoti atkurtąją šeimą. Šitokioje šeimoje bent vienas iš suau
gusiųjų turi vaikų iš ankstesnės santuokos ar santykių. Terminas
„betėvystė“ apibūdina tėvus, kurie po atsiskyrimo ar skyrybų nedažnai
bendrauja (arba visai nebendrauja) su savo vaikais.
8. Etninių mažumų grupėms būdinga didelė šeimos formų įvairovė. Bri
tanijoje pietų azijiečių ir afrokaribiečių kilmės šeimos skiriasi nuo
dominuojančių šeimos tipų.
9. Santuoka nebėra lemiamas dviejų žmonių sąjungos pagrindas. Dau
gelyje industrinių šalių paplito sugyvenimas (kai pora, sujungta sek
sualinio ryšio, gyvena drauge nesusituokę). Sušvelnėjus požiūriui į
homoseksualumą, gėjai ir lesbietės turi vis daugiau galimybių gyventi
drauge kaip poros. Kai kurias atvejais homoseksualios poros išsiko
vojo juridinę teisę būti laikomos šeima.
10. Šeimos gyvenimas nieku gyvu nereiškia, kad čia visada tvyro dama
ir laimė. Kartais namuose esama seksualinės prievartos ir smurto. Sek
sualiai vaikus prievartauja ir namuose smurtauja daugiausia vyrai. At
rodo, kad šie veiksmai susiję su kitomis smurtinės elgsenos rūšimis,
į kurias įsitraukia kai kurie vyrai.
11. Abiem lytims santuoka liovėsi buvusi reguliarios seksualinės patir
ties sąlyga. Ji taip pat nebėra ekonominės veiklos pagrindas. Iš vis
ko matyti, kad ir toliau vešės skirtingos socialinių ir seksualinių san
tykių formos. Santuoka ir šeima lieka tvirtai pripažintos institucijos,
tačiau patiria didelius sukrėtimus ir deformacijas.
1. Ar šiuolaikinėse visuomenėse vienodai priimtinos visos šeimos formos?

2. Ar moderniojoje visuomenėje gali atsirasti bent kiek vietos poliginijai
ir poliandrijai?
3. Kaip didėjantis skyrybų skaičius gali rodyti, kad santuokinis ryšys
ne sumenkėjo, o tapo reikšmingesnis?
4. Kokios socialinės priemonės sumažintų smurtą šeimose?
5. Kokie yra nauji vyrų vaidmenys šeimose, sumažėjus vyro maitinto
jo vaidmeniui?
6. Ar šeimos institucijai apsaugoti pakanka vien meilės?
194 7 SKYRIUS
Papildoma literatūra Linda Hantrais and Marlene Lohkamp-Himminghofen (eds). Changing

Family Forms, Law and Policy. - Loughborough: Cross-National Research
Group, European Research Centre, Loughborough University, 1999.
Brenda M. Hoggett et ai. The Family, Law and Society: Cases and Ma
terials. - London: Routledge, 2000.
Gordon Hughes and Ross Ferguson (eds.). Ordering Lives: Family, Work
and Welfare. - London: Routledge, 2000.
Richard M. Lerner and Domini R. Castellino (eds). Adolescents and
their Families: Structure, Function and Parent-Youth Relationships. -New
York: Garland, 1999.
Heien Wilkinson (ed.). Family Business. —London: Demos, 2000.
Interneto nuorodos Australian Institute of Family Studies

http://www.aifs.org.au/
Centre for Policy Studies - a think-tank created by Margaret Thatcher to

foster the family, enterprise, individualism and liberty
http://www.cps.org.uk
Clearinghouse on International Developments in Child, Youth and Fami

ly Policies
http://www.childpolicyintl.org/
Demos - a think-tank covering research on sočiai exclusion, the family

and poverty
http://www.demos.co.uk
ir deviacija
• Deviacijų sociologija 197

• Nusikaltimo ir deviacijos
aiškinimas 198
• Sociologinės nusikaltimo
ir deviacijos teorijos 200
• Nusikalstamumo modeliai
Jungtinėje Karalystėje 209
• Nusikalstamumo
mažinimo strategijos
rizikos visuomenėse 211
• Nusikaltimų aukos
ir kaltininkai 217
• Organizuotas
nusikalstamumas 225
• Kalėjimai:
atsakymas į nusikaltimus? 227
• Išvados: nusikaltimai,
deviacijos ir socialinė tvarka 229
8 skyrius. Nusikaltimas ir deviacija
Visi žinome ar bent manome žiną, kas yra devian- stabilumui. Paskirstytieji atsisakymai aptarnauti
tai. Deviantai yra asmenys, atsisakantys gyventi (idistributed deniai of Service, DdoS), kurie 2000
pagal taisykles, kurių laikosi dauguma mūsų. Tai metų vasarį užplūdo garsias elektroninės prekybos
- kriminaliniai nusikaltėliai, narkomanai ar žlu svetaines, sukėlė „įsibrovimo isteriją“ žiniasklaido-
gę žmonės, valkatos bei nevykėliai, neatitinkan je, korporacijų pasaulyje ir tarptautinėse teisėsau
tys reikalavimų, kuriuos dauguma žmonių pava gos institucijose. Kai kurios svetainės, turinčios
dintų eiliniais priimtinumo standartais. Tačiau yra itin didelį lankytojų srautą, pavyzdžiui, Yahoo!,
visai ne taip, kaip atrodo. Sociologija skatina pa e-bay.com ir Amazon.com, sustojo ištisoms valan
žvelgti už akivaizdumo ribų. Devianto sampratą doms, nes jų serverius užtvindė milijonai netikrų
iš tiesų nelengva apibrėžti, o deviacijos ir nusi informacijos užklausų, siunčiamų iš viso pasau
kaltimo ryšys nėra paprastas ir tiesioginis. lio kompiuterių. Dar nespėjus susigaudyti, kas gi
Keviną Mitnicką vadino „labiausiai pasaulyje užpuolė internetą, imta badyti pirštais į kompiu
šlovinamu kompiuterių įsibrovėliu“. Būtų teisin terių įsibrovėlius. Jie buvo vaizduojami „nesuge
ga sakyti, kad šį trisdešimt šešerių metų kalifor- bančiais prisitaikyti prie visuomenės“ jaunais žmo
nietį žmonės vienodai garbina ir niekina. 100 000 nėmis (daugiausia tai buvo vyrai), kurie vengia
kompiuterių įsibrovėlių, kurie, kaip manoma, vei bendrauti, todėl susikuria alternatyvius gyvenimus,
kia pasaulyje, Mitnicką laiko genialiu išradėju, o pridengtus anonimiškų tinklo vartotojų vardais.
jo įkalinimą penkeriems metams JAV - neteisin Tačiau, pasak Mitnicko bei kitų kompiuterių įsi
gu ir neteisėtu, taip pat akivaizdžiu įrodymu, kad brovėlių bendruomenės narių, sunku būtų sugal
plintant informacinėms technologijoms imama voti ką nors labiau iškreipiančio tiesą, negu toks
klaidingai vertinti kompiuterių įsibrovimus. JAV patologiškas jų vertinimas. „Sąvoka „įsibrovėlis“
valdžiai ir aukštųjų technologijų korporacijoms (hacker) reiškia gerą vardą ir pagarbą“, - teigė
Sun Microsystems, Motorola ir Nokia Mitnickas Mitnickas straipsnyje, kurį parašė netrukus po to,
- vienas pavojingiausių žmonių pasaulyje. 1995 kai buvo paleistas iš kalėjimo. „Ši sąvoka apibū
metais jį sulaikė JAV federacinis tyrimų biuras dina ne veiklą, o gebėjimus bei įgūdžius lygiai taip,
(FTB). Vėliau jis buvo nuteistas už pirminių kodų kaip juos nusako žodis „gydytojas“. Dešimtmečius
parsisiųsdinimą ir programinės įrangos, tariamai ji vartota talentingiems kompiuterių aistruoliams
vertos milijonų dolerių, vagystes iš šių ir kitų bend apibūdinti. Tai - žmonės, kurių gebėjimus kom
rovių. 2000 metų sausį Mitnickas buvo paleistas piuteriais spręsti technines problemas bei mįsles
iš kalėjimo su sąlyga, kad nekiš pirštų prie kompiu gerbė, tebegerbia ir žavėdamiesi ^fcpa kiti, tu
terių ir viešai nekalbės technologiniais klausimais. rintys panašių techninių įgūdžių“ (Mrtnick, 2000).
Maždaug per pastarąjį dešimtmetį kompiuterių Kompiuterių įsibrovėliai mielai aiškina, kad di
įsibrovėliai, kadaise mažai pastebimi gyventojai džioji jų veiklos dalis anaiptol nėra nusikalstama.
- kompiuterių entuziastai, laipsniškai transforma Juos veikiau traukia tyrinėti kompiuterinės tech
vosi į itin koneveikiamą deviantų grupę, kuri, kaip nologijos pranašumus, stengiantis aptikti kritinius
manoma, gresia pačiam informacijos amžiaus taškus bei spragas, ir nustatyti, kaip giliai įmano
NUSIKALTIMAS IR DEVIACIJA 197
ma įsiskverbti į kitų kompiuterių sistemas. Apti liųjų kodeksų šios bendruomenės atstovai, pavyz
kus klaidas bei trūkumus, „įsibrovėlio etika“ rei džiui, „įsilaužėliai“, gali būti iš jos išvaryti.
kalauja viešai pasidalyti šia informacija. Dauge Nusikaltimų ir deviacijų tyrimai yra viena la
lis įsibrovėlių netgi dirbo didelių korporacijų ir vy biausiai intriguojančių, bet sudėtingų sociologijos
riausybės įstaigų konsultantais, padėdami apsau sričių. Ji mus moko, kad niekas nėra normalus taip,
goti jų sistemas nuo įsilaužimų iš išorės. kaip gal norėtume manyti. Ši sociologijos sritis taip
Kompiuterių įsibrovėliai mano, kad pastarai pat padeda įsitikinti, kad supratus, kodėl būtent ši
siais metais juos nepagrįstai demonizavo, nes ter taip, o ne kitaip veikė žmonės, kurių elgsena ga
miną „įsibrovėlis“ imta plačiai (ir netiksliai) pri lėjo atrodyti nesuvokiama ar svetima, šiuose žmo
skirti vis gausėjančiam būriui kompiuterių „įsilau nėse galima įžvelgti racionalias būtybes.
žėlių“ (cracker), kurie siaubia interneto svetaines,
jose daro nusikaltimus ar pradeda DdoS antpuolius. Deviacijų sociologija
Sukrečiantis internete įvykdytas 12 milijonų do
lerių pagrobimas iš Citybank sąskaitų 1992 me Deviaciją galima apibrėžti kaip nekonformistiš-
tais, taip pat nesena 300 000 kredito kortelių nu kumą konkrečios normų aibės atžvilgiu, kai tuo
merių vagystė iš CD Universe interneto svetainės tarpu šioms normoms pritaria nemaža dalis ben
- tai nusikaltimai, priskirti kompiuterių įsibrovė druomenės ar visuomenės narių. Kaip jau pabrė
liams, nors jie to nepripažįsta. įsibrovėliais laiko žėme, jokios visuomenės negalima paprastai pada
mos ir didėjančios „rašeivų vaikių“ gretos. Šie pa lyti į tuos, kurie nukrypsta nuo normų, ir tuos, ku
augliai, prisidengdami kitų žmonių tapatybėmis, rie prie jų prisitaiko. Tam tikrais atvejais dauguma
siautėja ir kelia sumaištį internete, kišdamiesi į pri mūsų peržengia visuotinai priimtų elgsenos taisyk
vatų susirašinėjimą elektroniniu paštu. Kompiu lių ribas. Pavyzdžiui, sykį ar kitą galėjome įvyk
terių įsibrovėliai, panašūs į Mitnicką, nepriskiria dyti kokią smulkią vagystę, tarkime, ką nors nu
savęs prie tų, kurie siekia daryti žalą. Paleistas iš džiauti parduotuvėje arba parsinešti iš darbo smul
kalėjimo, Mitnickas JAV žiniasklaidai sakė: „Lai kių daiktelių - popieriaus ar rašiklių - asmeniniam
kau save elektroniniu avantiūristu. Nemanau, kad naudojimui. Kada nors gyvenime vairuojant au
esu vagis“. tomobilį gal teko viršyti leistiną greitį, krėsti pokš
Jau įsitikinome, kad žmogaus socialinį gyveni tus telefonu ar parūkyti marichuanos.
mą valdo taisyklės ir normos. Mūsų veikla sužlugtų, Deviacija ir nusikaltimas nėra sinonimai, nors
pavirsdama chaosu, jei nesilaikytume taisyklių, nu daugeliu atveju iš dalies sutampa. Deviacijos samp
statančių, jog kai kurios elgsenos rūšys tam tikruose rata kur kas platesnė negu nusikaltimo, nes pasta
kontekstuose yra tinkamos, o kitos - ne. Pradėda rasis susijęs tik su įstatymą pažeidžiančiu nekon
mi tyrinėti deviacinę elgseną, privalome pasidomė formistišku žmonių elgesiu. įstatymai nesankcio
ti, kurių taisyklių žmonės laikosi, o kurias pažei nuoja daugelio neatitinkančios įprastos elgsenos
džia. Niekas nelaužo visų taisyklių, bet taip pat nėra formų. Todėl deviacijų tyrimai galėtų nagrinėti
nė vieno individo, kuris visoms paklustų. Mes nu- gana skirtingus reiškinius, pavyzdžiui, natūristų
sistatome taisykles, mes jas ir pažeidžiame. Netgi (nudistų), reivo.kultūros ir „Naujojo amžiaus“ ke
asmenys, kurie, atrodo, atsidūrę už garbios visuo liautojų.
menės ribą kaip dažnai juodinami kompiuterių įsi
brovėliai, tikriausiai laikysis grupių, kurioms pri Daugiau apie „vertybes ir normas“, susijusias su kul
klauso, taisyklių. Pavyzdžiui, kompiuterių įsibro tūros samprata, skaitykite p. 38.
vėliai save laiko didesnės bendruomenės dalimi,
bendruomenės, turinčios tam tikrus bendrus prin Deviacijos sampratą galima taikyti tiek individų
cipus bei garbės kodeksą. Nukrypę nuo neforma elgsenai, tiek ir grupių veiklai. Šitą rodo, pavyz
198 8 SKYRIUS
džiui, Hare Krišnos kultas - religinė grupė, kuri mų ar į konformistiškumą jų atžvilgiu, visuomet
savo tikėjimu ir gyvenimo būdu skiriasi nuo dau turėtume klausti - kieno šios taisyklės? Pamaty
gumos Britanijos žmonių. Kultas susikūrė XX a. sime, kad socialines normas stipriai veikia galios
septintajame dešimtmetyje, kai iš Indijos į Vaka ir klasių skirtybės.
rus atkeliavo Srilas Prabhupada, užsimojęs skleisti
Krišnos mokymą. Jis ypač taikėsi į jaunuolius, var Nusikaltimo ir deviacijos aiškinimas
tojusius narkotikus, ir skelbė, kad, sekdamas jo
mokymu, žmogus gali „visą laiką būti pakylėtas Kai kuriose sociologijos srityse ilgainiui paaiškė
ir atrasti amžinąją palaimą“. Hare Krišnos nariai davo, jog kuris nors vienas teorinis požiūris yra
tapo įprastu reiškiniu: jie šoka ir gieda gatvėse, pranašesnis už kitus. Ir priešingai, daugelis teori
išlaiko vegetariškas valgyklas ir dalija praeiviams nių atšakų išsaugo savo reikšmę deviacijų teori
literatūrą apie savo tikėjimą. Dauguma gyvento jai. Trumpai apžvelgę biologinius ir psichologi
jų į juos žvelgia iš esmės palankiai, net jei šios nius aiškinimus, atsigręšime į keturias sociologi
jų pažiūros atrodo kiek ekscentriškos. nes traktuotes, turėjusias įtaką deviacijų sociolo
Hare Krišna yra deviacinės subkultūros pa gijai: funkcionalizmo, interakcionizmo, konfliktų
vyzdys. Nors šiandien šis kultas turi mažiau na ir kontrolės teorijas.
rių, negu pakilimo laikotarpiu prieš keletą metų,
jie gana lengvai pajėgė išgyventi platesnėje visuo Biologiniai aiškinimai: „nusikaltėlių tipai“
menėje. Organizacija turtinga, jai lėšas aukoja na Kai kurios pirmosios pastangos paaiškinti nusikals
riai ir šalininkai. Jų padėtis nepanaši į kitos de tamumą turėjo grynai biologinį pobūdį. Jos sutelkė
viacinės subkultūros - nuolatinių benamių, čia mi dėmesį į įgimtas individų savybes kaip į nusikal
nimų dėl kontrasto, padėtį. Žlugę žmonės dieną timų ir deviacijų šaltinį. Italų kriminologas Cezare
gyvena gatvėse, leisdami laiką parkuose ar viešuo Lombroso’as, dirbęs XIX a. aštuntajame dešimt
siuose pastatuose. Jie gali miegoti lauke ar glaustis metyje, manė, kad nusikaltėlių tipus galima iden
prieglaudose. Dauguma nuolatinių benamių, eg tifikuoti pagal tam tikrus anatominius bruožus. Jis
zistuodami platesnės visuomenės pašalėse, vos su tyrinėjo nusikaltėlių išvaizdą bei fizines savybes
duria galą su galu. - kaukolės bei kaktos formą, žandikaulių dydį bei
Nusikaltimai bei deviacijos yra dviejų atskirų, rankų ilgį - ir padarė išvadą, kad nusikaltėliai tu
tačiau susijusių mokslo disciplinų tyrimo dalykas. rėjo ypatumų, išlikusių iš ankstesnių žmogaus evo
Kriminologija tiria elgsenos formas, kurias sank liucijos laikotarpių. Lombroso’as sutiko, kad so
cionuoja baudžiamoji teisė. Kriminologai dažnai cialinis mokymas galėtų teigiama linkme veikti nu
domisi nusikaltimų matavimo metodais, nusikals sikalstamos elgsenos raidą, bet laikėsi nuomonės,
tamumo lygio tendencijomis ir politika, siekian jog dauguma nusikaltėlių yra biologiškai išsigimę
čia sumažinti nusikalstamumą bendruomenėse. De arba nenormalūs. Jie neišsivystė į visaverčius žmo
viacijų sociologija atlieka kriminologinius tyri nes, todėl linkę veikti būdais, kurie nedera žmonių
mus, tačiau jai labiau rūpi individų elgsena, ku visuomenei. Lombroso idėjos buvo visiškai dis
rios nenagrinėja baudžiamoji teisė. Sociologai ty kredituotos, bet panašius požiūrius pakartotinai pa
rinėja elgsenos deviacijas, stengdamiesi suprasti, teikdavo ir kiti tyrinėtojai.
kodėl kai kurias elgsenos formas daugelis laiko ne Vėlesnė teorija išskyrė tris pagrindinius žmo
priimtinomis, ir kaip skirtingai šie požiūriai į de gaus psichikos tipus ir paskelbė, kad vienas jų tie
viacijas pritaikomi žmonėms visuomenės viduje. siogiai susijęs su nusikalstamumu. Pagal šią teoriją
Dėl to deviacijų tyrimai skatina mus pasido raumeningi, aktyvūs tipai (mezomorfai) yra agre
mėti socialine galia, taip pat socialinių klasių - syvesni ir fiziškai stipresni, todėl tikėtina, kad nu
turtuolių ir skurdžių skirtybės poveikiu. Kai žvel sižengs būtent jie, o ne liesi bei gležni (ektomor-
giame į nukrypimą nuo socialinių taisyklių bei nor fiški) ar apkūnesni (endomorfiški) žmonės (Shel-
Normos ir sankcijos
Socialinių normų laikomės daugiausia todėl, kad so- atstovauja teismai ir kalėjimai. Įstatymas yra forma
cializavimo metu įpratome šitaip elgtis. Visas socia lioji sankcija, kurią valstybė nustato kaip taisyklę ar
lines normas saugo sankcijos, skatinančios šių nor principą, privalomą laikytis visiems jos piliečiams. Ši
mų laikytis ir baudžiančios už neklusnumą. Sankcija sankcija naudojama prieš nepaklūstančius žmones.
- tai bet kuri kitų asmenų reakcija į individo ar gru Neformaliosios sankcijos - tai mažiau organizuo
pės elgseną, siekiant, kad ši elgsena atitiktų konkre tos ir spontaniškesnės reakcijos į nenorą prisitaikyti.
čią normą. Sankcijos gali būti pritariančios (siūlomas Tam tikros rūšies neformaliąsias sankcijas savo kai
atpildas už mokėjimą prisiderinti) ar nepritariančios liu patiria uolus mokinys, kurį klasės draugai erzina
(bausmės už neklusnią elgseną). dėl pernelyg didelio stropumo, o atsisakiusį išeiti kur
Sankcijas galima skirti formaliai arba neformaliai. nors vakare drauge pravardžiuoja „nuoboda moks
Formaliąsias sankcijas taiko institucionalizuota žmo liuku“. Neformalus sankcijų taikymas gali, pavyzdžiui,
nių grupė ar įstaiga, turinti užtikrinti, kad būtų laiko pasireikšti ir tada, kai individas, pasakęs nešvankią
masi konkretaus normų rinkinio. Moderniosiose vi arba rasistinę pastabą susilaukia draugų ar bendra
suomenėse pagrindinėms formaliųjų sankcijų rūšims darbių nepritarimo.
don, 1949; Glueck ir Glueck, 1956). Šie požiūriai je, o ne visuomenėje. Tačiau biologiniai požiūriai
taip pat susilaukė plačios kritikos. Net jei kūno san daugiausia dėmesio skyrė fizinėms savybėms, ska
darą ir nusikalstamumą iš tiesų sietų visuminis ry tinančioms individą nusikalsti, tuo tarpu psicho
šys, jis niekaip neparodytų paveldimumo įtakos. loginiai požiūriai susitelkė į asmenybės tipus.
Raumeningo sudėjimo žmonės gali linkti į nusi Daugelis ankstyvųjų kriminologinių tyrimų bu
kalstamą veiklą, nes ji suteikia galimybę fiziškai vo atliekami kalėjimuose ir kitose įstaigose, pa
pademonstruoti atletiškumą. Maža to, beveik visi vyzdžiui, psichiatrijos ligoninėse. Šioje aplinko
šios srities tyrimai apsiribojo nusikaltėliais patai je buvo įtakingos psichiatrijos idėjos. Buvo pabrė
sos įstaigose, tačiau visiškai įmanoma, kad į ši žiami išskirtiniai nusikaltėlių ypatumai, tarp jų -
tokiais įstaigas labiau linkstama siųsti tvirtesnius, „silpnaprotystė“ ir „moralinis išsigimimas“. Hansas
sportiškos išvaizdos nusikaltėlius, o ne trapiai at Eysenckas (1964) padarė prielaidą kad nenorma
rodančius sudžiūvėlius. lios psichikos būsenos yra paveldėtos: jos arba
Kai kurie individai gali būti greiti susierzinti traukia individą nusikalsti, arba sukuria problemas
ar agresyviai reaguoti, ir šis faktas galėtų atsispin socializacijos proceso metu.
dėti fizinių užpuolimų nusikaltimuose. Visgi nė Kai kas darė prielaidas, kad nedidelė dalis in
ra nepaneigiamų įrodymų, kad kurie nors asme dividų susiformuoja kaip amoralios arba psicho-
nybės ypatumai būtų šitaip paveldimi. Net jei ir patiškos asmenybės. Psichopatai yra uždaro bū
turėtume šitokių įrodymų, su nusikalstamumu juos do, bejausmiai individai, kurie veikia impulsyviai,
geriausiu atveju sietų vien tolimas ryšys. juos retai graužia kaltės jausmas. Kai kurie psi
chopatai mėgaujasi smurtu vien dėl smurto. Indi
vidai, turintys psichopatinių ypatumą kartais įvyk
Psichologiniai aiškinimai:
do smurtinius nusikaltimus, bet dėl pačios psicho
„nenormalios psichikos būsenos“
pato sampratos kyla didelių ginčų. Visiškai neaiš
Psichologinės teorijos, kaip ir biologiniai aiškini ku, ar psichopatiškos savybės neišvengiamai yra
mai, ieškojo deviacijos priežasčių individo vidu nusikaltėliškos. Beveik visi tyrimai, nagrinėję žmo-
200 8 SKYRIUS
ninės savybės nėra panašios į likusių gyventojų,

mažai tikėtina, kad šitaip išsiskiria dauguma nu
sikaltėlių. Nusikaltimų rūšių tiek daug, jog niekaip
neįmanoma manyti, esą jų vykdytojus sieja ben
dros psichologinės savybės.
Ir biologiniuose, ir psichologiniuose požiūriuo
se į nusikalstamumą daroma prielaida, kad devia-
A cija žymi asmenybės, o ne visuomenės „blogį“.
Nusikaltimą sukelia veiksniai, esantys už indivi
do kontrolės ribų, - glūdintys jo kūne ar dvasio
je. Jei mokslinė kriminologija galėtų tiksliai nu
statyti nusikaltimo priežastis, jas būtų įmanoma
šalinti. Šiuo atžvilgiu tiek biologinės, tiek ir psi
chologinės nusikaltimo teorijos yra iš prigimties
pozityvistinės. Jau pirmajame skyriuje, aptardami
Comte’o teoriją, sužinojome, kad pozityvizmas
reiškia įsitikinimą, jog gamtos mokslų metodų tai
kymas socialiniam pasauliui tirti gali atskleisti jo
pamatines tiesas. Pozityvistinės kriminologijos at
veju šis požiūris įtikino, kad empiriniai tyrimai gali
tiksliai nustatyti nusikaltimų priežastis ir savo
ruožtu pateikti siūlymus, kaip jas šalinti.
Sociologinės nusikaltimo
ir deviacijos teorijos
Nusikaltėlių tipai, pateikti Cezare Lombroso
(1836-1909) knygoje L’Homme criminel: plėšikas Ankstyvąją pozityvistinę kriminologiją stipriai kri
iš Neapolio, klastotojas iš Pjemonto, žudikas
Boggia, Cartouche (Kartušas), kurio kriminaliniai tikavo vėlesnės mokslininkų kartos. Pastarieji tei
polinkiai neapibrėžti, pakelių plėšiko žmona gė, kad bet kuris priimtinas nusikaltimo prigim
ir nuodytojas. ties pagrindas privalo būti sociologinis, nes nusi
kaltimus lemia visuomenės socialinės institucijos.
Laikui bėgant, dėmesys nuo individualistinių nu
sikaltimo aiškinimų nukrypo link teorijų, kurios
pabrėžė socialinį bei kultūrinį vykstančios devia
cijos kontekstą.
nes, kurie, kaip sakoma, turėjo šitokių savybių,
apėmė nuteistuosius kalinius, o jų asmenybės tu
rėjo neišvengiamą tendenciją atsiskleisti neigiamai. Funkcionalizmo teorijos
Jei tuos pačius ypatumus aprašytume teigiamai, as Pagal funkcionalizmo teorijas, nusikaltimus ir de
menybės tipas padarytų visiškai kitą įspūdį. Tuo viacijas sukelia struktūrinės įtampos ir moralinės
met atrodytų, jog nėra priežasties, dėl kurios šie reguliacijos visuomenėje stoka. Jei visuomenėje
žmonės būtinai turėtų tapti nusikaltėliais. esančių individų bei grupių siekiai nesutampa su
Psichologinės nusikalstamumo teorijos geriau prieinamais atlygiais, šį troškimų ir jų patenkini
siu atveju gali paaiškinti tik kai kuriuos nusikal mo atotrūkį galima pajusti kai kurių šios visuo
timo aspektus. Jeigu kai kurių nusikaltėlių asme menės narių deviacijų motyvacijose.
Robertas K. Mertonas: siekiai ir atlygiai

Mertonas laikė deviaciją natūraliu individo atsaku į vertybių. Taisyklių laikomasi dėl taisyklių, nema
situacijas, su kuriomis jis susidūrė. Mokslininkas nu tant jose didesnio tikslo ir atliekant kaip prievoles.
statė penkias įmanomas reakcijas į įtampas, kylan Ritualistais galėtų būti žmonės, pasiaukoję nuo
čias tarp socialiai įtvirtintų vertybių ir ribotų galimybių bodiems darbams, net jei šie neturi jokių karjeros
jas įgyvendinti: perspektyvų ir neteikia beveik jokių paskatų.
• Konformistai priima ir visuotines vertybes, ir įpras • Atsiskyrėliai visiškai atsisako konkurencinės žiū
tines šio įgyvendinimo priemones, nepaisydami, ros, šitaip atmesdami ir dominuojančias vertybes,
ar jiems pasiseka. I šią kategoriją patenka dau ir joms įgyvendinti priimtas priemones. Šie indivi
guma gyventojų. dai dažniausiai „atsisako dalyvauti“ visuomenės
• Novatoriai lieka ištikimi socialiai priimtoms verty reikaluose. Kaip pavyzdį galima pateikti savaran
bėms, bet norėdami jų laikytis, pasitelkia netei kiškos nepriklausomos bendruomenės narius.
sėtas bei uždraustas priemones. Šiai rūšiai indi • Maištautojai atmeta esamas vertybes ir priemo
vidų priklauso nusikaltėliai, įgyjantys turtus nele nes, tačiau aktyviai trokšta pakeisti jas naujomis
galia veikla. ir pertvarkyti socialinę sistemą. Į šią kategoriją pa
• Ritualistai paklūsta socialiai priimtiems standar tenka radikalių politinių grupių nariai.
tams, tačiau už šių standartų neįžvelgia glūdinčių
Nusikaltimas ir anomija: Pagal Durkheimą, visuomenei reikia ir devia

Durkheimas ir Mertonas cijų, nes jos atlieka dvi svarbias funkcijas. Pirma,
1 skyriuje buvo pažymėta, kad anomijos sąvoką deviacija atlieka adaptyviąją funkciją. Pateikda
pirmasis sukūrė Ėmile’is Durkheimas, sakęs, kad mos visuomenei naujas idėjas bei iššūkius, devia
moderniosiose visuomenėse tradicinės normos bei cijos tampa naujinimo jėga. Jos sužadina kaitą. An
standartai pakertami, jų nepakeičiant naujais. Ano tra, deviacijos skatina palaikyti ribą, skiriančią „ge
mija egzistuoja ten, kur nėra jokių aiškių standartų, rą“ ir „blogą“ elgseną visuomenėje. Įvykęs nusi
kreipiančių elgseną konkrečioje socialinio gyve kaltimas gali sukelti kolektyvinį atsaką, kuris su
nimo srityje. Durkheimas manė, kad šitokiomis ap stiprintų grupės solidarumą ir išgrynintų sociali
linkybėmis žmonės jaučiasi dezorientuoti ir sutrikę, nes normas. Pavyzdžiui, kaimynijos gyventojai, su
todėl anomija yra vienas socialinių veiksnių, da sidūrę su prekeivių narkotikais problema ir ėmę
rančių įtaką savižudybėms. si kovoti su kvaišalais, galiausiai galėtų susivie
Nusikaltimą ir deviaciją Durkheimas laikė so nyti ir įsipareigoti, jog ir toliau išlaikys šią teri
cialiniais faktais ir manė, kad jie abu yra neišven toriją be narkotikų.
giami ir reikalingi moderniųjų visuomenių elemen Durkheimo pateiktos nusikaltimo ir deviacijos
tai. Pagal Durkheimą, modemybės amžiuje žmo idėjos darė įtaką perkeliant dėmesį nuo individua
nės mažiau suvaržyti negu tradicinėje visuomenėje. listinių aiškinimų į socialines jėgas. Jo anomijos
Moderniajame pasaulyje yra daugiau erdvės indi sąvoka pasinaudojo amerikietis sociologas Rober
vidualiems pasirinkimams, todėl būtinai reikšis ir tas K. Mertonas, sukūręs itin įtakingą deviacijų te
tam tikras nekonformistiškumas. Durkheimas pri oriją, kuri nusikalstamumo šaltinį lokalizavo pa
pažino, kad jokioje visuomenėje niekada nebus vi čioje Amerikos visuomenės struktūroje (1957).
siškos santarvės dėl ją valdančių normų bei ver Mertonas modifikavo anomijos sampratą, kad
tybių. ją susietų su krūviu, slegiančiu individo elgseną,
202 8 SKYRIUS
kai priimtos normos prieštarauja socialinei tikrovei. Richardas A. Clowardas ir Lloydas E. Ohlinas
Amerikoje - o iki tam tikro laipsnio ir kitose in (1960) sutiko su Cohenu, kad dauguma teisės pa
dustrinėse visuomenėse - vyraujančios tradicinės žeidėjų jaunuolių kyla iš darbininkų klasės žemes
vertybės pabrėžia materialiąją sėkmę. Manoma, jog niųjų sluoksnių. Tačiau jie teigė, jog labiausiai „ri
tam, kad sektųsi, reikia savidrausmės ir sunkaus zikuoja“ berniukai, kurie vis dėlto įsisavino vidu
darbo. Taigi žmonėms, kurie iš tiesų sunkiai dir rinės klasės vertybes ir buvo paskatinti siekti šiai
ba, gali pasisekti, nepaisant gyvenimo atskaitos klasei būdingos ateities remiantis savo gebėjimais.
taško. Iš tiesų ši idėja neteisinga, nes daugumai KaiJhe jaunuoliai nepajėgia įgyvendinti savo sie
nuskriaustųjų suteikiamos tik ribotos įprastinės pa kinių, jie tampa itin imlūs nusikalstamai veiklai.
žangos galimybės arba apskritai nieko neduodama. Savuosiuose berniukų gaujų tyrimuose Clowardas
Tačiau tie, kuriems „nepasisekė“, jaučiasi smer ir Ohlinas nustatė, kad teisės pažeidėjų gaujos su
kiami dėl savo tariamų nesugebėjimų daryti mate siformuoja tose subkultūrinėse bendruomenėse, ku
rialios pažangos. Šioje situacijoje kyla didžiulis riose maža teisėtų sėkmės galimybių, pavyzdžiui,
spaudimas stengtis ir siekti pažangos, griebiantis skurdžiai gyvenančiose etninėse mažumose.
bet kokių priemonių - teisėtų ar neteisėtų. Tuomet,
pasak Mertono, deviacija yra šalutinis ekonominės Įvertinimas
nelygybės ir vienodų galimybių stokos produktas. Funkcionalizmo teorijos teisingai pabrėžė konfor-
Savo raštuose Mertonas ėmėsi vienos pagrin mistiškumo ir deviacijos ryšius skirtinguose so
dinių kriminologijos studijų mįslių: kodėl tuo me cialiniuose kontekstuose. Sėkmės galimybių sto
tu, kai visa visuomenė turtėja, joje ir toliau didė ka platesnės visuomenės prasme sudaro vieną pa
ja nusikalstamumas? Pabrėždamas didėjančių sie grindinių skiriamųjų veiksnių, dalijančių žmones
kių ir nekintančių nelygybių kontrastą, Mertonas į tuos, kurie ima elgtis nusikalstamai, ir tuos, ku
nurodo, kokią prasmę turi santykinė deviacija - rie šito nedaro. Tačiau turėtume atsargiai vertinti
svarbus nederamos elgsenos elementas. idėją, kad skurdžiau gyvenančių bendruomenių
Subkultūrų aiškinimai žmonės veržiasi į tą patį sėkmės lygmenį, kaip ir
turtingesnieji. Dauguma visgi linksta siekius de
Vėlyvesnieji tyrinėtojai sistemino deviacijas pa rinti su tuo, ką mano esant jų gyvenime realiau
gal subkultūrines grupes, pripažįstančias normas, sia. Mertoną, Coheną ir Clowardą su Ohlinu ga
kurios skatina nusikalstamą elgseną ar už ją atly lima kritikuoti dėl jų prielaidos, kad vidurinės kla
gina. Albertas Cohenas, panašiai kaip ir Merto sės vertybes priėmė visa visuomenė. Neteisinga
nas, pagrindine nusikaltimų priežastimi laikė Ame būtų ir manyti, jog siekių ir galimybių nepajėgia
rikos visuomenės vidaus prieštaras. Tačiau Mer sutapatinti vien tie, kurie turi mažiau privilegijų.
tonas pabrėždavo individualias deviacijas, kurio Spaudimas nusikalsti reiškiasi ir kitose grupėse.
mis atsakoma į įtampą tarp vertybių ir prasmių. Jį rodo vadinamieji „baltųjų apykaklių“ nusikal
Tuo tarpu Cohenas įžvelgė atsakus, pasireiškian timai: pasisavinimas bei išeikvojimas, sukčiavimas
čius kolektyviai per subkultūras. Knygoje Delin- ir mokesčių vengimas, kuriuos panagrinėsime vė
quent Boys, 1995 („Berniukai nusikaltėliai“) Co liau.
henas teigė, jog darbininkų klasės žemesniųjų
sluoksnių berniukai, kuriuos gniuždo padėtis gy Interakcionizmo teorijos
venime, dažnai susiburia į teisės pažeidėjų sub
kultūras, pavyzdžiui, gaujas. Šios subkultūros at Sociologai, kurie tiria nusikaltimus ir deviacijas,
meta vidurinės klasės vertybes ir pakeičia jas nor remdamiesi interakcionizmo tradicija, sutelkia dė
momis, šlovinančiomis atvirą nepaklusnumą, kaip mesį į deviaciją kaip į socialiai sukonstruotą reiš
antai, įstatymų pažeidimą ir kitus nekonformis kinį. Jie atmeta idėją, jog esama iš prigimties „ne
tiškus veiksmus. atitinkančio normų“ elgesio tipų. Interakcionistai
veikiau klausia, kodėl kai kurias elgsenas imta lai ja turtuoliai vargšams, vyrai moterims, senimas
kyti deviacinėmis ir kodėl deviantų etiketės buvo jaunimui, etninės daugumos mažumų grupėms. Pa
prilipdytos vienoms, o ne kitoms grupėms. vyzdžiui, daugelis vaikų užklysta į kitų žmonių
sodus, vagia vaisius ar žaidžia, pabėgę iš pamo
Išmoktoji deviacija: diferencinis ryšys kų. Turtingesnėse kaimynuose tėvai, mokytojai ir
policija visa tai gali laikyti nekaltomis vaikystės
Vienas ankstyviausių autorių, padariusių prielai
pramogomis, tačiau skurdžiose teritorijose šitokius
dą, jog deviacinio elgesio išmokstama sąveikose
poelgius gali vertinti kaip nepilnamečių nusikals
su kitais, buvo Edwinas H. Sutherlandas. 1949 me
tamumo tendencijų įrodymą. Vaikui sykį prilip-
tais jis pareiškė nuomonę, kuriai buvo lemta pa
džius pažeidėjo etiketę, jis ar ji įgyja nusikaltėlio
veikti daugelį vėlesnių interakcionizmo darbų: nu
stigmą, todėl mokytojai ir busimieji darbdaviai vei
sikaltimus jis susiejo su diferenciniu ryšiu. Ši idė
kiausiai laikys juos nepatikimais. Taigi abiem at
ja labai paprasta. Visuomenėje, kuri apima aibę
vejais veiksmai lieka tie patys, tačiau jiems sutei
subkultūrų, kai kurios socialinės aplinkos linkusios
kiamos skirtingos prasmės.
skatinti neteisėtą veiklą, o tuo metu kitos šito ne
Sociologas Howardas Beckeris bene daugiau
daro. Individai tampa deviantais, užmegzdami ry
sia skyrė dėmesio etikečių klijavimo teorijai. Jam
šius su žmonėmis - nusikalstamų normų skleidė
rūpėjo parodyti, kaip deviantų identitetus formuoja
jais. Pagal Sutherlandą, nusikalstamos elgsenos
veikiau etikečių klijavimas, o ne normų neatitin
daugiausia išmokstama pirminėse, ypač vienmečių
kančios motyvacijos ar elgsenos. Pagal Beckerį,
grupėse. Ši teorija prieštarauja požiūriui, esą nu
„deviacinė elgsena - tai elgsena, kuriai žmonės kli
sikaltėlius iš kitų žmonių išskiria psichologiniai
juoja atitinkamą etiketę“. Jis itin kritiškai vertino
skirtumai. Pagal šią teoriją, nusikalstamos veiklos
kriminologines traktuotes, teigiančias, jog „norma
išmokstama beveik taip pat, kaip išmokstama lai
lus“ ir „nenormalus“ individas aiškiai skiriasi. De-
kytis įstatymo, ir orientuojamasi į tokias pat reik
viacinės elgsenos Beckeris nelaikė lemiamu veiks
mes bei vertybes. Vagys visiškai panašūs į žmones,
niu individui virstant „nenormaliu“. Jis labiau pa
dirbančius teisėtą darbą, nes irgi stengiasi užsidirbti
brėžė procesus, kurie nėra susiję su pačia elgsena,
pinigų, tačiau kartu skiriasi, nes šiam tikslui pasi
tačiau daro didžiulę įtaką pasirenkant, klijuoti as
renka neteisėtas priemones.
meniui devianto etiketę, ar ne. Pagrindiniai veiks
niai, lemiantys šį sprendimą, gali būti žmogaus ap
Etikečių klijavimo teorija
ranga, kalbėsena ar kilmės šalis.
Viena reikšmingiausių traktuočių, padedančių su Etikečių klijavimo teoriją imta sieti su Becke-
prasti nusikalstamumą, vadinama etikečių klija rio atliktais marichuanos rūkytojų tyrimais (1963).
vimo teorija. Jai atstovaujantys teoretikai devia XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje marichua
ciją aiškina ne kaip individų ar grupių ypatumų nos rūkymas buvo veikiau marginalinė veikla sub
rinkinį, bet kaip deviantų ir normaliai besielgian kultūros viduje, o ne gyvensenos pasirinkimas kaip
čių žmonių tarpusavio sąveikos procesą. Jų nuo yra šiandien.
mone, siekdami suprasti deviacijos prigimtį, pri Beckeris nustatė, jog individas virsdavo mari
valome sužinoti, kodėl kai kuriems žmonėms kli chuanos rūkytoju, atsižvelgiant į tai, ar neatstum
juojamos „deviantų“ etiketės. davo jo subkultūra, ar tvirti ryšiai siejo jį su pa
Etiketes daugiausia klijuoja žmonės, atstovau tyrusiais rūkytojais ir kaip jis vertino nerūkančius.
jantys teisės bei tvarkos galioms arba sugebantys Etikečių klijavimas veikia ne vien kitų žmo
kitiems įpiršti tradicinės moralės apibrėžtis. Tai nių požiūrį į individą, bet ir daro įtaką šio indivi
gi etiketės, sukuriančios deviacijų rūšis, šitaip iš do savimonės identitetui. Edvvinas Lemertas (1972)
reiškia visuomenės galių struktūrą. Apskritai, tai pateikė modelį, kuris paaiškina, kaip deviacinė elg
sykles, pagal kurias apibrėžiama deviacija, formuo sena gali arba koegzistuoti su individo identitetu,
204 8 SKYRIUS
Deviacijų stiprinimas
Leslie’s VVilkinsas (1964) domėjosi, kaip šakojasi de- tyrė, kaip XX a. septintajame dešimtmetyje policija
viacinio identiteto „valdymas“ bei integravimas į as stengėsi kontroliuoti kai kurias jaunimo subkultūras-
mens kasdienį gyvenimą. Jis padarė prielaidą, kad vadinamuosius modus ir rokerius, bet poveikis buvo
šio proceso padarinys dažnai yra deviacijos stiprini priešingas: šios grupės susilaukė dar daugiau jaunimo
mas. Pastarasis nusako netikslinius padarinius, galin dėmesio ir populiarumo. Stengiantis kontroliuoti gru
čius pasireikšti tuomet, kai kontrolės jėgos, priklijuoda- pes, joms klijuotos autsaiderių ar ramybės drumstėjų
mos elgsenai deviacijos etiketę, iš tiesų dar labiau etiketės, tačiau šis procesas atsigręžė prieš teisėsau
provokuoja elgtis ne pagal normas. Jei asmuo, kuriam gą ir sukūrė jai netgi daugiau problemų. Besaikis, sen
priklijuota etiketė, antrinėje deviacijoje priskirtąją sa sacijų besivaikąs žiniasklaidos dėmesys modams ir
vo identitetui, tikėtina, jog tai paskatintų stipresnį kon rokeriams paskatino moralinę paniką. Sociologai
trolės jėgų atsaką. Kitaip tariant, elgsena, laikyta ne vartoja šį terminą, kad apibrėžtų žiniasklaidos įkvėptą
pageidautina, dar labiau įsigali, o deviantais pavadinti perdėtą reakciją į tam tikrą grupę ar elgsenos tipą.
asmenys tampa atsparesni mėginimams juos pakeisti. Moralinė panika dažnai kyla dėl visuomeninių dalykų,
Platų deviacijų stiprinimo poveikį iliustravo reikš kurie palaikomi bendrosios socialinės netvarkos požy
mingas Stenley’o Coheno veikalas, pavadintas Folk miais. Pastaraisiais metais moralinę paniką kėlė jauni
Devils and Morai Panics, 1980 („Liaudies baubai ir mo mo nusikalstamumo ir „tariamų“ prieglobsčio prašytojų
ralinė panika“). Šioje klasikinėje studijoje Cohenas iš klausimai.
arba tapti jo pagrindu. Priešingai, negu galėtume dinti atsitiktine, inspiruota per didelio atsipalaida
pamanyti, teigė Lemertas, deviacija iš tiesų yra vi vimo, todėl atleistina jaunuolio savybe. Lukas dėl
siškai įprastas dalykas, ir deviantai dažniausiai tokio elgesio galėtų būti įspėtas ar jam skirta ne
lengvai išsisuka! Pavyzdžiui, kai kurie nenorma didelė bauda. Jei jis kilęs iš „padorios“ aplinkos,
lūs veiksmai, tarkime, eismo taisyklių pažeidimai, reikėtų tikėtis būtent tokio jo veikos įvertinimo.
retai išaiškėja, o kiti, pavyzdžiui, smulkios vagys Jei bus manoma, kad jaunuolis turi gerą reputa
tės iš darbovietės, dažnai lieka išvis „nepastebė ciją, tik šia proga pernelyg įsisiautėjo, lango daužy
ti“. Pradinę nusižengimo veiką Lemertas vadino mas liks tik pirminės deviacijos lygmens nusižen
pirmine deviacija. Daugeliu atvejų šios veikos lie gimas. Kita vertus, jei policija ir teismas paskelbtų
ka „šalutinės“ individo savimonės identiteto atžvil nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas būtų atidė
giu: įvyksta nukrypusios nuo normų veikos nor tas, tačiau įpareigotų Luką registruotis pas socia
malizacijos procesas. Tačiau kai kuriais atvejais linį darbuotoją, šis įvykis galėtų tapti pirmuoju
ta normalizacija neįvyksta, ir asmeniui priklijuo žingsniu į antrinės deviacijos kelią. Šį „mokymosi
jama nusikaltėlio ar teisės pažeidėjo etiketė. Ant būti deviantu“ procesą linkę stiprinti būtent kalė
rinės deviacijos terminą Lemertas vartojo apibū jimai ir socialinės institucijos - organizacijos,
dinti situacijai, kai individai ima pripažinti priskir įsteigtos nenormaliai elgsenai taisyti.
tąsias etiketes ir patys save laikyti deviantais. Ši
tokiais atvejais etiketė gali tapti asmens identite
Įvertinimas
to pagrindu ir skatinti tęsti bei stiprinti neatitin
kančią normų elgseną. Etikečių klijavimo teorija yra svarbi, nes prasideda
Pasiremkime tokiu pavyzdžiu: Lukas, šeštadienį prielaida, kad jokia veika nėra savaime nusikals
vakarodamas su draugais mieste, išdaužė parduo tama. Nusikalstamumo apibrėžimus sukuria turinys
tuvės langą. Galbūt šią veiką būtų galima pava valdžią žmonės, kai formuluoja įstatymus ir juos
diegia per policiją, teismus bei pataisos įstaigas. cija ar etiketės. Mokslininkai tvirtino, kad devia-
Etikečių klijavimo kritikai kartais teigdavo, jog cinę elgseną aktyviai pasirenka veikiau patys in
esama kai kurių veikų, kurias nuosekliai drausdavo dividai, atsiliepdami į kapitalistinės sistemos ne
iš esmės visos kultūros, tarkime, žmogžudystę, iš lygybes. Taigi „deviacinėmis“ laikomų kontrkul-
prievartavimą ir plėšikavimą. Pastarasis požiūris tūrinių grupių nariai, pavyzdžiui, Juodosios jėgos
tikrai neteisingas: pavyzdžiui, Britanijoje užmušti (The Black Power) ar gėjų išsilaisvinimo sąjūdžių
ne visuomet reiškė nužudyti. Karo metais teigia rėmėjai, įsitraukdavo į aiškiai politinius veiksmus,
mai vertintas tas, kuris užmušė priešą, o Britani metančius iššūkį socialinei tvarkai. Naujosios kri
jos įstatymai dar visai neseniai nepripažindavo, kad minologijos teoretikai savąją nusikaltimų ir de
lytiniai santykiai, vyrui panaudojus jėgą prieš žmo viacijų analizę formavo, remdamiesi visuomenės
ną, yra išprievartavimas. struktūra ir galios išsaugojimu valdančiosios kla
Etikečių klijavimo teoriją galima nuosekliau sės viduje. ^
kritikuoti remiantis kitais pagrindais. Pirmiausia, Knygoje „Naujoji kriminologija“ pateiktą platų
pabrėždami veikiantį etikečių klijavimo procesą, konkrečių krypčių požiūrį plėtojo kiti mokslinin
jo teoretikai neigė procesus, kurie atveda į veikas, kai. Stuartas Hallas ir kiti specialistai iš Birmingha-
laikomas deviacinėmis. Juk tam tikros veiklos pri mo šiuolaikinių kultūros studijų centro atliko reikš
skyrimas deviacinei nėra visiškai savaiminis da mingą tyrimą, kuriame gvildeno nepaprastai sudo
lykas. Socializacijos, požiūrių ir galimybių skir minusį Britaniją XX a. aštuntojo dešimtmečio pra
tumai lemia, kaip giliai žmonės pasiners į veiklą, džioje reiškinį - nusikaltimus, užpuolant ir apiplė
kuri gali būti palaikyta deviacine. Pavyzdžiui, la šiant gatvėje. Keli itin išsiskiriantys užpuolimai
biau tikėtina, kad iš parduotuvių vogs ne turtin buvo plačiai aprašyti ir kurstė visuotinį susirūpini
gesni, o iš skurdžios aplinkos kilę vaikai. Vogti mą dėl nusikalstamumo gatvėse plitimo. Plėšikai
juos pastūmėja pirmiausia jų gyvenamoji aplinka, beveik visada buvo vaizduojami esą juodaodžiais,
veikianti daug stipriau negu etikečių klijavimas. šitaip skatinant požiūrį, jog dėl visuomenės nege
Antra, nėra aišku, ar etikečių klijavimo poveikis rovių pirmiausia yra kalti imigrantai. Knygoje Po-
tikrai gali stiprinti deviacinį elgesį. Į pažeidimus licing the Crisis, 1978 („Krizės valdymas“) Hal
linkusio žmogaus elgesys turi tendenciją stiprėti las ir jo kolegos teigė, kad moralinę paniką dėl
dėl įsitikinimų, bet ar taip yra dėl etikečių klija užpuolimų skatino ir valstybė, ir žiniasklaida, ši
vimo? Juk tam gali turėti įtakos ir kiti veiksniai, taip atitraukdamos dėmesį nuo didėjančio nedar
pavyzdžiui, intensyvesnė abipusė sąveika su ki bo, mažėjančių atlyginimų ir kitų giluminių struk
tais pažeidėjais ar išmoktos naujos galimybės nu tūrinių visuomenės ydų.
sikalsti. Beveik tuo pat metu kiti kriminologai ištyrė,
kaip visuomenėje kuriami bei taikomi įstatymai,
ir pareiškė, kad įstatymai yra įrankiai, kuriuos ga
Konfliktų teorijos: „naujoji kriminologija“
lingieji naudoja savo privilegijuotoms padėtims
Tayloro, Waltono ir Youngo knygos The New Cri- išlaikyti. Jie atmetė idėją, kad įstatymai „neutra
minology („Naujoji kriminologija“) paskelbimas liai“ ir nešališkai taikomi visiems gyventojams ir
1973 metais buvo svarbus žingsnis, atsisakant ank teigė priešingą dalyką, kad, didėjant nelygybėms
stesnių deviacijos teorijų. Formuluodami savo tei tarp valdančiųjų ir darbininkų klasių, įstatymas
ginį, jog neatitinkanti priimtų normų veikla pasi tampa netgi pagrindiniu įrankiu, kurio padedami
renkama sąmoningai ir dažnai turi politinę prigimtį, turintieji valdžią palaiko tvarką. Šią dinamiką gali
šios knygos autoriai pasinaudojo marksistinės min ma įžvelgti baudžiamosios justicijos sistemoje, kuri
ties elementais. Jie atmetė idėją, kad žmonių de vis labiau kovoja su „nusikaltėliais“ iš darbininkų
viacinį elgesį „nulemia“ tokie veiksniai, kaip bio klasės, arba mokesčių įstatymuose, kurie netoly
logija, asmenybė, anomija, socialinė dezorganiza giai palankūs turtingiesiems. Tačiau ši galios pu
206 8 SKYRIUS
siausvyros stoka neapsiriboja vien teisėkūra. Tur Naujasis kairysis realizmas atkreipė dėmesį į
tingieji taip pat pažeidinėja įstatymus, teigė moks nusikaltimų aukas ir teigė, jog aukų apklausos (žr.
lininkai, tačiau jie retai pagaunami. Apskritai, pas p.209-211) pateikia kur kas tikresnį nusikalstamu
tarieji nusikaltimai yra kur kas reikšmingesni, negu mo mastų vaizdą negu oficialioji statistika (Evans,
kasdieniai nusikaltimai bei teisės pažeidimai, pri 1992). Šios apklausos atskleidė, kad nusikalstamu
traukiantys daugiausia dėmesio. Tačiau teisėsau mas yra rimta problema, ypač nuskurdusiose se
ga bijo padarinių, kurių susilauktų, persekiodama nųjų miestų centrų teritorijose. Naujieji kairieji rea
„baltosioms apykaklėms“ priklausančius nusikal listai atkreipė dėmesį į nusikaltimų ir viktimiza-
tėlius, todėl savo pastangas nukreipia į mažiau ga cijcĮp koncentravimąsi paribio kaimynijose: nusi
lingus visuomenės narius, pavyzdžiui, prostitutes, kaltimo pavojus labiau gresia nepasiturinčioms ne
narkomanus ir smulkiuosius vagišius bei sukčius gu kitoms visuomenės grupėms. Šio požiūrio šali
(Pearce, 1976; Chambliss, 1978). ninkai, remdamiesi Mertonu, Clowardu, Ohlinu ir
Šie ir kiti su „naująja kriminologija“ susiję ty kitais, daro prielaidą, kad senuosiuose miestų cen
rimai buvo reikšmingi, išplečiant diskusijas dėl nu truose plėtojasi nusikaltėlių subkultūros. Šios sub
sikaltimų bei deviacijų, nes paakino įtraukti so kultūros kyla ne iš skurdo, jos atsiranda dėl atskir-
cialinio teisingumo, galios ir politikos klausimus. ties nuo platesnės bendruomenės. Pavyzdžiui, lin
Tyrimuose buvo pabrėžta, kad nusikaltimų pasi kusios nusikalsti jaunuolių grupės veikia „pado
taiko visuose visuomenės lygmenyse ir kad šiuos rios visuomenės“ paribiuose ir su ja kovoja. Pas
nusikaltimus privalu suprasti nelygybių ir socia taraisiais metais procentiškai padidėjęs juodaodžių
linių grupių konkurencinių interesų kontekste. įvykdomų nusikaltimų mastas aiškinamas faktu,
kad nesėkmę patyrė rasinės integracijos politika.
Norėdamas sutelkti pastangas į šias problemas,
Naujasis kairysis realizmas naujasis kairysis realizmas pateikė „realistiškus“
XX a. devintajame dešimtmetyje pasirodė nauja kri siūlymus pakeisti viešosios tvarkos palaikymo pro
minologijos atmaina. Vadinamasis naujasis kairy cedūras. Šios srovės atstovai pareiškė, jog teisė
sis realizmas pasinaudojo kai kuriomis neomark- tvarka turi būti dėmesingesnė bendruomenėms, ji
sistinėmis idėjomis, kurias iškėlė mūsų ką tik ap neturi kliautis vien „sukarinto viešosios tvarkos pa
tarti naujieji kriminologai. Tačiau ši atmaina atsiri laikymo“ priemonėmis, kurios nesusilaukia visuo
bojo nuo „kairiųjų idealistų“, kurie, jos atstovų ma menės paramos. Naujieji kairieji realistai siūlė „mi
nymu, romantizavo deviaciją ir nuvertino tikrąją nimalų viešosios tvarkos palaikymą“, kai vietose
nusikaltimų baimę, kuriąjaučia daugybė gyventojų. renkami policijos vadai būtų atskaitingi piliečiams,
Ilgą laiką daugelis kriminologų buvo linkę men o pastarieji turėtų didesnę įtaką, nustatant viešo
kinti oficialiai pateikiamo procentiškai didėjančio sios tvarkos palaikymo jų teritorijoje prioritetus.
nusikalstamumo reikšmę. Jie siekė parodyti, jog dėl Skirdama daugiau laiko nusikaltimams tirti bei iš
šio klausimo žiniasklaida sukelia visuomenėje vi aiškinti ir mažiau - formaliam ar administraciniam
siškai nereikalingą sąmyšį, arba teigė, jog daugu darbui, policija galėtų atgauti vietos bendruome
ma nusikaltimų yra paslėptos protesto prieš nely nių pasitikėjimą. Apskritai, naujasis kairysis re
gybes formos. Naujasis kairysis realizmas buvo ki alizmas yra pragmatiškesnė ir labiau politiškai
tokios pozicijos. Jis pabrėžė, kad nusikaltimų iš tie orientuota koncepcija, negu daugelis ankstesnių
sų daugėjo, o visuomenė buvo teisi, dėl šito neri jų kriminologinių požiūrių.
maudama. Naujieji kairieji realistai teigė, jog kri Naujojo kairiojo realizmo kritikai pritaria, kad
minologijai reikia aktyviau imtis tikrų nusikalsta svarbu pabrėžti viktimizacijos reikšmę. Tačiau jie
mumo prevencijos bei socialinės politikos klausi nurodo, jog visuomenė dažnai suvokia nusikalti
mų, užuot abstrakčiai apie juos diskutavus (Lea ir mus, remdamasi stereotipais. Naujieji kairieji re
Young, 1984; Matthews ir Young, 1986). alistai nenoromis galėjo sustiprinti stereotipą,juo-
„Išdaužytų langų“ teorija

Kontrolės teorija siejama su įtakinga viešosios tvar cijai griežtai persekiojant menkus nukrypimus nuo
kos palaikymo traktuote, plačiai žinoma kaip „išdau normos, atsiras teigiamas poveikis, dėl kurio suma
žytų langų“ teorija. Beveik prieš du dešimtmečius žės sunkesnių nusikalstamumo formų. Nesitaiksto-
sukurtoje (VVilson ir Kelling, 1982) teorijoje daroma mas viešosios tvarkos palaikymas buvo akivaizdžiai
prielaida, kad netvarką ir faktinius nusikaltimus jun sėkmingas Niujorke, todėl vėliau jis buvo plačiai įdieg
gia tiesiogirfis ryšys. Jei išdaužus kokį langą kaimy tas kituose Amerikos didmiesčiuose. Niujorko polici
nijoje jo niekas taip ir nesutvarko, šis langas it žinutė jos departamento darbas prasidėjo energinga kam
praneša galimiems nusikaltėliams, kad bendruome panija tvarkai miesto metro atkurti. Vėliau nesitaiks
nės reikalai nerūpi nei policijai, nei vietos gyvento tymo su tvarkos pažeidimaiš nuostatos buvo perkel
jams. Ilgainiui prie išdaužto lango prisidės kiti netvar tos į gatves, labiau suvaržant elgetas, benamius, gat
kos ženklai - piešiniai ant sienų, šiukšlės, vandalizmo vės prekeivius ir klubų bei knygynų suaugusiems sa
žymės, palikti ir apleisti automobiliai. Prasidės laips vininkus. Nepaprastai sumažėjo įprastų nusikaltimų
niškas teritorijos nuosmukio procesas, kurio metu (užpuolimų bei apiplėšimų gatvėje, vagysčių ir pan.),
„padorūs“ gyventojai išsikraustys, o jų vietas užims o žmogžudysčių skaičius pasiekė mažiausią lygį per
ateiviai deviantai - narkotikų prekeiviai, benamiai ir beveik šimtą metų (Kelling ir Coles, 1997).
lygtinai nuo bausmės atleisti žmonės. Tačiau „išdaužytų langų“ teorija turi vieną rimtą
„Išdaužytų langų“ teorija padėjo pagrįsti vadina ydą - ji leidžia policijai savo nuožiūra nustatyti „so
mąjį nesitaikstomą viešosios tvarkos palaikymą. cialinę netvarką“. Neturint sisteminio netvarkos api
Pastaroji traktuotė ypač pabrėžia nuolatinį tvarkos pa brėžimo, policijai suteikiama galia beveik visur įžvelgti
laikymo procesą kaip garantą sunkių nusikaltimų skai jos ženklus ir beveik kiekvieną laikyti grėsme. Iš tie
čiui mažinti. Nesitaikstomo viešosios tvarkos palai sų XX a. devintąjį dešimtmetį Niujorke nusikaltimų
kymo taikinius sudaro smulkūs nusikaltimai bei ar skaičius sumažėjo, tačiau tuo pat metu padaugėjo
domojo pobūdžio elgesio formos - vandalizmas, skundų dėl policijos smurto bei priekabiavimo, kuriuos
šlaistymasis, kabinėjimasis, prašant pinigų, ir pasi ypač pajuto jauni juodaodžiai vyrai - miestiečiai, ati
rodymas girtam viešojoje vietoje. Manoma, kad poli tikę galimo nusikaltėlio „profilį“.
daodis = nusikaltėlis“. Ši traktuotė kritikuojama žiau domisi individo motyvacijomis įvykdyti nu
taip pat ir todėl, kad pernelyg daug dėmesio sky sikaltimą, nes daro prielaidą, kad žmonės veikia
rė aukoms. Tačiau iš tiesų reikėtų nagrinėti tiek racionaliai ir kad progai pasitaikius kiekvienas ga
aukų, tiek ir skriaudikų patirtis. Susitelkęs į aukų lėtų imtis pripažintų normų neatitinkančių veikų.
problemas, naujasis kairysis realizmas nepakan Daugelis nusikaltimų rūšių, teigia ši teorija, yra „ap
kamai domėjosi nusikalstamos elgsenos motyvais linkybių paveiktų sprendimų“ padarinys: asmuo pa
(G. Hughes, 1991). mato galimybę ir jos motyvuojamas ima veikti.
Vienas žinomiausių kontrolės teoretikų Travi-
sas Hirschis teigė, jog žmonės iš esmės yra sava
Kontrolės teorijos
naudės būtybės, kurios apskaičiuoja, verta ar ne
Kontrolės teorija postuluoja, kad nusikaltimai at verta imtis nusikalstamos veiklos, ir apsisprendžia
siranda dėl pažeistos pusiausvyros tarp paskatų im tik pasvėrusios galimą naudą bei pavojus. Knygoje
tis nusikalstamos veikos ir socialinės ar fizinės kon Causes of Delinąuency, 1969 („Nusikalstamumo
trolės, kuri atgraso nuo šitokių veikų. Ši teorija ma priežastys“) Hirschis pareiškė, jog esama keturių
208 8 SKYRIUS
tipų ryšio, kuris sieja žmones su visuomene bei Pastaraisiais metais politikai pamėgo kliūčių
įstatymams paklūstančia elgsena: prisirišimas, įsi kūrimo metodus ir nesitaikstymo politiką, dėl ku
pareigojimas, įsitraukimas ir tikėjimas. Kai šie ele rios tam tikruose kontekstuose, atrodo, sekasi ri
mentai pakankamai stiprūs, jie padeda palaikyti so boti nusikalstamumą. Bet šią koncepciją galima
cialinę kontrolę ir paklusnumą, nes daro žmones ir kritikuoti. Kliūčių kūrimas ir nesitaikstymo po
nelaisvus laužyti taisykles. Jei ryšiai su visuomene litika nenagrinėja ir nešalina pagrindinių nusikal
netvirti, jos nariai gali pažeisti įstatymus bei pa timų priežasčių. Iš esmės šitaip siekiama apsau
minti priimtas normas. Hirschio traktuotė perša goti bei apginti tam tikrus visuomenės elementus,
prielaidą, jog pažeidėjais dažnai būna individai, kad jų nepasiektų nusikaltimai. Vis labiau popu
kurie dėl netinkamos socializacijos namuose ar liarėja privačios saugos paslaugos, apsauginė au
mokykloje yra išsiugdę menką savikontrolę (Gott- tomobilių ir namų signalizacija, sarginiai šunys ir
fredson ir Hirschi, 1990). tvorų bei vartų ginamos bendruomenės, todėl kai
Kai kurių kontrolės teoretikų nuomone, nusi kurie žmonės ėmė manyti, jog gyvename „šarvais
kaltimų gausėja dėl moderniojoje visuomenėje vis apsikausčiusioje visuomenėje“, kurioje visuome
didėjančio galimybių nusikalsti ir nusikaltimo tai nės segmentai jaučiasi priversti gintis vieni nuo
kinių skaičiaus. Gyventojams turtėjant ir vis la kitų. Britanijoje ir JAV ši tendencija atsiranda, di
biau jų kasdienybėje įsigalint vartojimo siekiniams, dėjant atotrūkiui tarp turtingiausiai ir skurdžiau
daugėja žmonių, turinčių televizorius, vaizdo įran siai gyvenančių žmonių. Ši tendencija itin ryški
gos, kompiuterių, automobilių, garsių madų dizai buvusios Sovietų sąjungos šalyse, Pietų Afrikoje
nerių sukurtų drabužių - daiktų, labiausiai masi ir Brazilijoje, kurių privilegijuotuose sluoksniuo
nančių vagis. Vis gausesnis būrys moterų įsidar se formuojasi „tvirtovės mentalitetas“.
bina už namų ribų, todėl vis daugiau gyvenamų Ši politika turi dar vieną nenumatytą padari
jų namų lieka tušti visą dieną. „Motyvuotieji pa nį: „apsaugojus“ mėgstamiausius nusikaltėlių tai
žeidėjai“, norėdami įvykdyti nusikaltimą, gali rink kinius, nusikaltimų modeliai iš vienos srities gali
tis iš aibės „tinkamų taikinių“. tiesiog persislinkti į kitą. Pavyzdžiui, Jungtinėje
Atsižvelgiant į šiuos nepageidaujamus poslin Karalystėje buvo įteisinta prievolė rakinti visų nau
kius, daugelis oficialiųjų nusikalstamumo preven jų automobilių vairus, tačiau ši prievolė nebuvo
cijos nuostatų pastaraisiais metais yra orientuoja taikoma senesnių automobilių savininkams. Todėl
mos į galimybių nusikalsti ribojimą. Šios politi vagys, mėgę naujesnius modelius, dabar persimetė
kos pagrindą sudaro kliūčių kūrimo idėja. Jos es prie senesnių. Kliūčių kūrimo metodai ir nesitaiks
mė - sunkinti sąlygas nusikaltimui padaryti, tie tymo nuostatos kelia grėsmę, kad kriminaliniai nu
siogiai įsikišant į potencialias „nusikaltimą skati sikaltimai iš geriau apsaugotų teritorijų persikels
nančias situacijas“. Geriausias pavyzdys - įstaty į pažeidžiamesnes. Taigi turtingiems rajonams su
mai, reikalaujantys rakinti visų naujų automobilių stiprinus savo gynybą, nusikaltimų bei teisės pa
vairus, kad sumažėtų automobilių vagių galimy žeidimų gali padažnėti skurdžiose ar socialiai ne
bės. Kai kuriose teritorijose taksofonai aprūpina glaudžiose kaimynijose.
mi tvirtesnėmis monetų talpyklomis, kad nugintų
šalin vandalus, nesibodinčius pasinaudoti palan
Teorinės išvados
kiomis progomis. Kitas būdas atgrasyti nuo nusi
kalstamos veiklos - įrengti vaizdo kameras mies Kokią išvadą galėtume padaryti, apžvelgę nusikal
tų centruose bei viešosiose vietose. Kontrolės teo timų teorijas? Pirmiausia turime prisiminti, ką
retikai teigia, jog, užuot stengusis atvesti nusikal anksčiau įrodėme: nusikaltimai sudaro vos vieną
tėlius į doros kelią, reikia taikyti geriausią politi deviacinės elgsenos visumos porūšį, tačiau jie ap
ką—imtis praktinių priemonių, kurios kontroliuotų ima nepaprastą veiklos formų įvairovę (pradedant
nusikaltėlio galimybę įvykdyti nusikaltimą. šokoladuko nugvelbimu iš parduotuvės ir baigiant
masinėmis žmogžudystėmis), todėl vargiai galė jog dabar žmonės gerokai labiau bijo nusikaltimų,
tume sukurti vieningą teoriją, kuri paaiškintų vi jaudinasi, kai sutemus reikia išeiti iš namų. Graužia
sas nusikalstamos elgsenos formas. mintys, kad vagys apiplėš namus, o jie patys taps
Sociologinės nusikaltimų teorijos padarė dve smurto aukomis.
jopą įnašą į nusikaltimų aiškinimą. Pirma, jos tei Kiek nusikaltimų įvyksta dabar ir ar apsaugo
singai pabrėžė nusikalstamos ir „padorios“ elgse ti nuo jų gyventojai? Ką galima padaryti, siekiant
nos tęstinumą. Aplinkos, kuriose tam tikros rūšies pažaboti šią akivaizdžiai staigią nusikalstamumo
veikla laikoma nusikalstama ir teisiškai baustina, plėtrą? Keletą pastarųjų dešimtmečių šiais klau
iš tiesų įvairios. Viena, ir beveik tikra, jog tai su simais karštai diskutuojama, nes spaudai vis išsa
siję su galios ir nelygybės visuomenėje klausimais. miau informuojant apie nusikaltimus, kilo visuo
Antra, visi sutaria, kad kriminalinei veiklai yra menės pasipiktinimas, o kiekviena nauja vyriau
svarbios sąlygos. Socialinis mokymasis ir socia sybė žadėdavo „griežčiau kovoti su nusikalstamu
linė aplinka iš esmės daro įtaką tam, ar individas mu“. Pasirodė, jog kovos su nusikalstamumu po
įsitrauks į nusikalstamą veiką, kaip jis tą padarys litikai pačiai vienai anaiptol ne taip paprasta iš
ir ar jį palaikys nusikaltėliu. narplioti nusikaltimų pobūdį bei vykdymą.
Nepaisant visų savo trūkumų, etikečių klijavi
mo teorija veikiausiai yra plačiausiai taikoma trak Nusikaltimai ir jų statistika
tuotė nusikaltimams ir deviacinei elgsenai suprasti. Norėdami nustatyti nusikalstamumo apimtis ir la
Ši teorija padeda mums jautriau reaguoti į būdus, biausiai paplitusias kriminalinių nusikaltimų for
kuriais tam tikra veikla priskiriama teisiškai baus mas, iš pradžių pažvelgsime į oficialiąją nusikals
tinai, taip pat į galios ryšius, kurie sukuria šito tamumo statistiką. Ši statistika reguliariai skelbia
kius apibrėžimus, bei į aplinkybes, kuomet atski ma spaudoje, todėl gali pasirodyti, jog nustatyti
ri individai nusižengia įstatymams. nusikaltimų skaičių labai nesunku. Tačiau ši prie
Būdas nusikalstamumui suprasti tiesiogiai vei laida visiškai klaidinga. Nusikaltimų ir pažeidimų
kia formuojamą kovos su juo politiką. Pavyzdžiui, statistika yra bene nepatikimiausia iš visų oficia
jei nusikaltimas laikomas nepritekliaus ar socia liai skelbiamų kiekybinių duomenų socialiniais
linės dezorganizacijos padariniu, šia politika ga klausimais. Daugelis kriminologų pabrėžė, kad ofi
lima būtų siekti mažinti skurdą ar stiprinti socia cialiosios statistikos negalima priimti už tikrą pi
lines paslaugas. Jei manoma, kad individai savo nigą, nes privalu atkreipti dėmesį, kokiu būdu su
noru ar laisvai pasirenka nusikalstamumo kelią, pa daryta ši statistika.
stangos jam įveikti bus kitų formų. Dabar panag Oficialioji nusikalstamumo statistika labiausiai
rinėsime šiuolaikines nusikaltimų Jungtinėje Ka ribota todėl, kad ji apima tik policijos faktiškai už
ralystėje kryptis ir aptarsime kai kuriuos politikos registruotus nusikaltimus. Galimą nusikaltimą ir
atsakus į tai. jo užregistravimą policijoje skiria ilga problemiškų
sprendimų virtinė. Policijai apskritai niekada ne
Nusikalstamumo modeliai pranešama apie daugelį nusikaltimų, ypač apie
Jungtinėje Karalystėje smulkias vagystes (žr. lentelę 8.1). Net smurtinių
nusikaltimų atveju daugiau kaip trečdalis aukų nu
Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Jungtinėje Kara sprendžia su policija neturėti reikalų, nes tai esą
lystėje nuolatos didėjo užregistruotų nusikaltimų jų asmeninis reikalas ir jos pačios turėtų susitvar
skaičius. Dauguma gyventojų manė, kad laikui bė kyti (HMSO,* 1999).
gant nusikaltimų daugės ir jie taps sunkesni. Vie
nu metu nusikaltimai laikyti marginaliniu ar išim
ties dalyku, tačiau antrojoje XX a. pusėje jie pri * H M SO - O ficialiųjų dokumentų leidybos valdyba. (Vert.
vertė nerimauti daugelį žmonių. Apklausos rodo, past.)
210 8 SKYRIUS
Į statistiką neįtraukiama aibė nusikaltimų, apie Lentelė 8.1. Priežastys, paskatinusios

kuriuos policija vienaip ar kitaip sužino. 1998 metų nepranešti policijai apie nusikaltimą,
„Britanijos nusikalstamumo tyrimas“ (The British Anglija ir Velsas, 1997 m.
Crime Survey) parodė, kad buvo užregistruota tik
šiek tiek daugiau kaip pusė nusikaltimų, apie ku Labai n e reikšm ing as, jo k ių nu ostolių 44
riuos 1997 metais pranešta Anglijos ir Velso po Policija nieko n e g a lė tų padaryti 33
licijai. Šitaip gali atsitikti dėl kelių priežasčių. Po Policijos šis įvykis n e su d o m in tų 22
licija gali suabejoti, ar ji gavo teisingą pranešimą P atys su tva rkė m e šį re ik a lą 11
apie esą įvykusius nusikaltimus, o auka galbūt at Buvo nepatog u pranešti 4
sisako pateikti oficialų pareiškimą. Kai praneša Bijojau atsako m o jo sm ūgio 3
ma tik apie dalį nusikaltimų, o ir užregistruoja P ra n eš ta kitai v a ld žia i 2
ma taip pat tik dalis, oficialiajai statistikai daro Bijau, nem ėgstu policijos -
mas visuminis poveikis, nes dėl šios priežasties Kitos 5
minėtoji statistika irgi parodo tik dalį visų krimi

P rocentiškai nurodytos p riežastys, dėl kurių nu ken tėję
nalinių pažeidimų (žr. lentelę 8.2). Pažeidimai, ne nuo n u sikaltėlių individai n e sikreip ė į policiją. G alim a
įtraukti į oficialiąją statistiką, vadinami „tamsiai buvo pateikti da u g iau kaip v ie n ą priežastį.
siais“ latentinio nusikalstamumo duomenimis. Šaltiniai: British C rim e Survey, H o m e O ffice. Iš Sočiai
Iki 1982 ir 1984 metų „Britanijos nusikalsta Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 15 6. K arališkoji autorin ė teisė.
mumo tyrimų“ (BNT) Jungtinė Karalystė neturė

Lentelė 8.2. Praneštų ir užregistruotų
jo jokio oficialaus neregistruotų nusikaltimų įver
tinimo. Vėliau BNT surinkti duomenys turėjo nusikaltimų santykis, Anglija ir Velsas
reikšmės, parodant, kiek neatitinka oficialioji sta Policijai Policija
tistika ir žmonių turima faktinė nusikalstamumo pranešta užregistravo
patirtis. Užduodant informantams klausimą, ar jie
1981 36 22
praėjusiais metais buvo tapę kokio nors nusikal
1991 49 30
timo aukomis, apklausos atskleidė, jog nusikalti
mų aukos procentiškai sudarė kur kas didesnį ne 19 93 47 26
gu manyta gyventojų skaičių. Šios rūšies apklau 1 9 95 46 23
sos vadinamos viktimizacijos tyrimais. Jos pa 1 9 97 44 24
teikia vertingų rodiklių, bet, kita vertus, šių tyri Šaltiniai: British C rim e Survey, H o m e O ffice. Iš Sočiai
mų duomenimis reikia naudotis atsargiai. Tam tik Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 15 2.
rais atvejais, pavyzdžiui, įvykus smurtui namuose,
gerokai sumažinti pranešimų skaičių gali paties ty
rimo metodologija. BNT duomenys renkami, ap mingumo arba noro pateikti sulaikymų protoko
klausiant informantą jo namuose. Visiškai tikėtina, lus, kurie rodytų policiją gerai dirbant. Britanijos
kad smurto namuose auka nepraneš apie smurti vyriausybė nacionalinės atrankos būdu atlieka re
nius įvykius, jei apklausa vyks pačiam smurtau guliarius „Bendruosius namų ūkių tyrimus“ (The
tojui dalyvaujant. General Household Survey). 1972, 1973, 1979 ir
Norint nustatyti procentiškai teisingą nusikals 1980 metais į apklausas buvo įtrauktas klausimas
tamumo mastą, negalima tiesiog pridėti nepraneštų apie įsibrovimus į namus. Namų ūkių nariai buvo
nusikaltimų prie oficialių policijos pateiktų rodik paprašyti paminėti bet kuriuos įsibrovimus, įvy
lių. Juk vietinės policijos pajėgos nevienodai pra kusius per dvylika mėnesių iki apklausos. Pagal
nešinėja apie nusikaltimus. Kai kurios nuovados 1981 metų apklausos rezultatus buvo padaryta
praneša, kad jų teritorijose įvyko mažiau nusikal išvada, jog nuo 1972 iki 1980 metų įsibrovimų ne
timų negu kitur. Taip esti dėl policijos neveiks- ką padaugėjo. Tuo tarpu oficialioji Britanijos nu-
sikalstamumo statistika, pagrįsta policijai praneš

tais nusikaltimais, parodė 50 procentų prieaugį
(Bottomley ir Pease, 1986: 22-23). Labiausiai ti
kėtina šio aiškaus didėjimo priežastis ta, kad vi
suomenė ėmė daugiau išmanyti apie nusikalstamu
mą, o žinios skatino dažniau pranešinėti apie įvy
kius. Reikėtų pridėti ir tai, kad policija turėjo
veiksmingesnius būdus duomenims rinkti. Dar vie
nas veiksnys, galėjęs skatinti žmones pranešti apie
nusikaltimus, buvo būsto draudimas, tuo metu ap
saugodavęs vis daugiau namų ūkių.
Nusikaltimų, apie kuriuos pranešta policijai,
statistika rodo, kad gerokai ilgiau negu pusę am
žiaus nusikaltimų Jungtinėje Karalystėje procen Schema 8.1. Pranešti ir policijos užregistruoti
tiškai daugėjo kone be pertrūkio. Iki 1920 metų pažeidimai, 1971-1997 m.
Anglijoje ir Velse kasmet būdavo užregistruoja
mi mažiau kaip 100 000 teisės pažeidimų. 1950 Šaltinis: H om e O ffice, R oyal U lster C onsfabulary. Iš So
čiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 151. K arališkoji autorinė teisė.
metais šis skaičius pasiekė 500 000, o 1992 - 5,6
milijono. Vėliau nusikaltimų skaičius šiek tiek su
mažėjo, ir 1998 metais siekė 4,5 milijono. Taigi temetu (žr. „Elektroniniai nusikaltimai“ toliau, p.
dabar policija kasmet užregistruoja per aštuonis 226-227). 1998 metais pirmą kartą ėmė mažėti
teisės pažeidimus šimtui žmonių. Šiaurės Airiją ga smurtinių nusikaltimų, nors per du ankstesniuo
lima sieti su aukštesniu teroristinio smurto lygiu, sius dešimtmečius jų skaičius didėjo itin sparčiai.
bet pagal policijos statistiką ji turi gerokai mažesnį Nėra sutarimo dėl šio naujo nusikaltimų suma
negu Anglija ir Velsas bendrąjį nusikalstamumo žėjimo, kurį rodo statistika. Nesutariama, ar jis
lygį - vos keturis teisės pažeidimus šimtui asme reiškia, kad kriminalinių pažeidimų iš tiesų ma
nų (žr. schemą 8.1). žėja, ar tiesiog jie neužregistruojami. Gali būti, kad
Svarbu pastebėti, jog įvairių rūšių teisės pažei nusikaltimų skaičius iš tiesų didėja, bet jį rodo vien
dimų prieaugio ir nuosmukio procentinė išraiška „tamsieji“ latentinio nusikalstamumo duomenys.
nevienoda. Schema 8.2 rodo, kaip kito nusikals Taip atsitinka, jei, pavyzdžiui, žmonės nutaria ne
tamumo vaizdas Britanijoje per paskutinį XX a. pranešti apie nusikaltimus nuosavybei, bijodami,
dešimtmetį. „Britanijos nusikalstamumo tyrimų“ kad padidės jų draudimo įmokos. Ilgą laiką nuo
duomenys kalba apie tai, kad devintajame dešimt XX a. vidurio nusikalstamumo skaičius procen
metyje 95 procentais padaugėjo nusikaltimų, su tais nuolat didėjo. Kai kuriuos žmones šis faktas
sijusių su nuosavybe, ir tik 21 procentu padažnėjo verčia klausti, gal naujasis sumažėjimas - tiesiog
smurto prieš asmenį atvejų. XX a. dešimtajame de nukrypimas nuo normos?
šimtmetyje ėmė mažėti nusikaltimų nuosavybei.
Be abejo, šio pobūdžio nusikaltimai vis tiek sudarė
gausiausią nusikaltimų rūšį. Pavyzdžiui, nuo 1991 Nusikalstamumo mažinimo
iki 1997 metų įsibrovimų Anglijoje ir Velse su strategijos rizikos visuomenėse
mažėjo 17 procentų, o vagysčių ir prekybos vogto Nors oficialioji statistika pateikia klaidinamą vaiz
mis prekėmis atvejų - 22 procentais. Sukčiavimų dą, tačiau ją sujungus su viktimizacijos tyrimų duo
ir klastojimų šiuo laikotarpiu sumažėjo 23 procen menimis aiškėja, kad Britanijos visuomenėje kri
tais, tačiau vėl nepaprastai pagausėjo 1998-1999 minaliniams pažeidimams tenka vis ryškesnis vaid
metais, daugiausia dėl nusikaltimų, susijusiu su in- muo. Maža to, piliečiai jaučia, kad dabar yra di-
212 8 SKYRIUS
dėsnis pavojus tapti nusikaltimo aukomis negu valdymo procesą įtraukti ne vien individai. Dabar
anksčiau. Senųjų miestų centrų gyventojai turi dau ir vyriausybės susiduria su visuomenėmis, kurios
giau pagrindo nerimauti dėl nusikalstamumo, ne atrodo pavojingesnės ir nepatikimesnės negu ka
gu kitoje aplinkoje gyvenantys žmonės (žr. len da nors anksčiau. Moderniosiose valstybėse nu
telę 8.3). 1998 metais „Britanijos nusikalstamu sikaltimų ir teisės pažeidimų kontrolė sudaro vieną
mo tyrimas“ pirmą kartą parengė „rizikos indek iš pagrindinių socialinės politikos uždavinių. Jei
są“, nurodantį, kuriems visuomenės segmentams vienu metu valstybės ieškojo būdų užtikrinti sa
labiau gresia vienokie ar kitokie nusikaltimai (žr. vo piliečių saugumą, tai dabar vis labiau siekia
schemą 8.3). „valdyti“ nesaugumą.
Susidūrę su aibe pokyčių ir netikrumų mus su
pančiame pasaulyje, visi įsitraukėme į nuolatinį ri
Politikos atsakas į nusikalstamumą
zikos valdymo procesą. Nusikaltimas yra viena iš
akivaizdžiausių grėsmių, su kuriomis susiduria vė Prieš du dešimtmečius, į valdžią Britanijoje atėjus
lyvosios modemybės amžiaus žmonės. [ rizikos Margaret Thatcher, o JAV - Ronaldui Reaganui,
Schema 8.2. Nusikalstamumo profiliai XX a. dešimtajame dešimtmetyje

Šaltiniai: H o m e O ffice. Iš The Guardian, 13 O ct. 1 9 9 9 , p. 4.
Lentelė 8.3. Nerimas dėl nusikaltimų pagal abi šalys prieš nusikalstamumą griebėsi ryžtingo
gyvenamąją vietą, Anglija ir Velsas, 1998 m. „įstatymo ir tvarkos“ metodo. Nusikaltimų ir tei
sės pažeidimų gausėjimas buvo susietas su mora
Senieji Ne miestų liniu išsigimimu, šeimos institucijos nuosmukiu ir
miestų centrai centrai
tradicinių vertybių irimu. Vieši debatai ir proce
Įsibrovim ai 30 18 są plačiai nušvietusi žiniasklaida labiausiai domė
U žpu olim ai ir ap ip lė šim ai g a tv ė je 27 16
josi išplitusiais smurtu ir įstatymų nesilaikymu, ku
Išp rievartavim as (m o terų ) 39 30
rie grėsė užvaldyti visuomenę. Deviacijos buvo
vaizduojamos kaip individų patologija - tam tik
Fizinis užpuolim as 27 17
ra visuma žalingų, įstatymams nepaklūstančių elg
Autom obilio vagystė 36 20 senos tipų, kuriuos aktyviai pasirenka bei įgyven
V agystė iš autom obilio 27 16 dina individai, stokojantys savikontrolės ir mora
linių kriterijų. Atsiliepdamos į įstatymų nesilaiky
S kaič iai rodo v ie n k a rtin ė s a r p a k a rto tin ė s vik tim izacijo s mo pitimą ir visuomenėje stiprėjančią nusikalti
procentą. N usikaltim ų, su siju sių su au tom ob iliais, d u o m e mų baimę, konservatorių vyriausybės ėmė stiprinti
nys rodo au tom ob ilių sa vin in kų sk a ič ių procentais.
teisėtvarką. Buvo išplėstos policijos galios, dides
Šaltiniai: British C rim e S urvey, H o m e O ffice. Iš Sočiai nis finansavimas skirtas baudžiamosios justicijos
Trends, 30 (2 0 0 0 ), p. 15 5. K arališkoji au torin ė teisė.
sistemai ir vis daugiau vilčių dėta į ilgalaikio lais
vės atėmimo nuosprendžius, kurie esą veiksmin
giausiai atgraso nuo nusikaltimų.
Populiarus nusikaltimų rizikos „valdymo“ me
todas buvo „situacinė“ nusikaltimų prevencija, pa
V idutinis rizikos laipsn is vyzdžiui, kliūčių kūrimas ar sekimo sistemos. Po
N e k iln o ja m a s is tu rtas
p a g rin d in ė je g a tv ė je
i
litikos strategai neretai mėgsta šitokias priemones,
B utai, dviau kščiai butai
ir m ažieji n a m a i
Š ia u rė
, nes jas palyginti lengva įdiegti, sujungiant su tu
rimais viešosios tvarkos palaikymo būdais. Be to,
S a v iv a ld y b ė s teritorija
šios priemonės nuramina piliečius, kadangi sudaro
P a ja m o s < 5 0 0 0 s v a rų įspūdį, kad prieš nusikalstamumą imamasi griež
s terlin g ų
S e n ie ji m ie s tų ce n trai
j tų veiksmų. Tačiau jos nekliudo giluminių nusi
kalstamumo priežasčių - socialinės nelygybės, ne
K on fliktinės teritorijos
darbo ir skurdo, todėl daugiausia jomis pavyksta
P rivatū s nu om ininkai
; [ I l j
apsaugoti nuo nusikaltimų tik kai kuriuos visuo
N a m ų ūkio g a lva be d arb is menės segmentus, tuotarpu teisės pažeidimai per
V ien iši tė vai simeta į kitas sritis.
j j : i [ į
D id e lė fizin ė n e tva rka Šią dinamiką gali pailiustruoti fizinė atskirtis
N a m ų ūkio g a lvai 1 6 -
I
- kai kurių žmonių tipų pašalinimas iš viešųjų erd
2 4 m. I i i
vių, siekiant sumažinti nusikalstamumą ir susilp
0 2 4 6 8 10 12 14 16
M ilijon ai ž m o n ių ninti nusikaltimo grėsmės pojūtį. Atsiliepiant į ne
saugos jausmus, kuriuos patiria daugelis gyven
Schema 8.3. Namų ūkiai, kuriems labiausiai tojų, vis daugiau visuomenės naudojamų viešųjų
gresia įsibrovimas: vieną kartą ar pakartotinai erdvių, pavyzdžiui, bibliotekos, parkai ar net gatvių
nukentėjusiųjų skaičius pagal kiekvieną rūšį, sankryžos, transformuojamos į „saugumo gaubtus“.
procentais Rizikos valdymo praktikos, tarkime, policijos vyk
Šaltiniai: British C rim e S urvey, 1 9 9 8 . Iš Sociology
domos priežiūros, privačios saugos grupių ir se
Review, 8 .4 (Apr. 1 9 9 9 ). kimo sistemų paskirtis - apsaugoti visuomenę nuo
214 8 SKYRIUS
galimų pavojų. Pavyzdžiui, prekybos centruose ar

teritorijose saugos priemonės vis labiau virsta tam
tikru „sutartiniu sandoriu“, kurį verslininkas su
daro su vartotoju. Kad pritrauktų ir išlaikytų pa
grindinius vartotojus, verslas privalo užtikrinti savo
klientams saugą bei patogumus. Būdinga tenden
cija - iš šitokių vietų išstumti kuo daugiau jaunų
žmonių, nes manoma, kad jie pavojingesni, be to,
statistika rodo, kad jie gali pažeisti įstatymus daž
niau negu suaugusieji (žr. schemą 8.4). Jaunimas
pastebi, jog kuriant vartotojams „saugias vietas“
mažėja viešųjų erdvių, kurios būtų jam atviros.
Šie klausimai nagrinėjami toliau, poskyryje „Nusikals

tamumas ir socialinė atskirtis“, p. 313.
Reaguodamos į didėjantį nusikalstamumą, iš

siplėtė ir policijos pajėgos. Mat tokiais atvejais vi
suomenė beveik neišvengiamai ima reikalauti, kad Schema 8.4. Pažeidėjų (procentais)
„gatvėse“ atsirastų daugiau policininkų. Vyriau nuo gyventojų skaičiaus pagal lytį ir amžių,
sybės, trokšdamos pademonstruoti griežtus veiks Anglija ir Velsas, 1997 m.
mus ir bandydamos atgrasyti nuo nusikaltimų, mie
Šaltiniai: H o m e O ffic e . Iš Sočiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ) ,
lai linksta didinti policininkų skaičių bei išteklius. p. 15 8. K arališkoji a u to rin ė te isė.
Visuomenėje labai paplitusi nuomonė, kad būtent
viešosios tvarkos palaikymas yra kertinis teisės ir
tvarkos išsaugojimo akmuo. Bet iš tikrųjų, kokį
vaidmenį, kontroliuojant nusikalstamumą, turi po
licija? Neaišku, ar dėl didesnio policininkų skai
policija aktyviai ėmėsi kontroliuoti nusikalstamu
čiaus būtinai mažėja nusikaltimų. Jungtinės Ka
mą, tirti teisės pažeidimus ir palaikyti baudžiamo
ralystės turima oficialioji nusikaltimų ir policininkų
skaičių statistika leidžia abejoti, ar šie dalykai su sios justicijos sistemą. Bet neseniai pasirodžiusia
siję (žr. schemą 8.5). Tad kyla keletas keblių klau me darbe Policing the Risk Society, 1999 („Vie
simų: jei sustiprintos viešosios tvarkos palaikymo šosios tvarkos palaikymas rizikos visuomenėje“)
Richardas Ericsonas ir Kevinas Haggerty’s kalbėjo,
priemonės neužkardo nusikaltimų, kodėl visuome
nė reikalauja, kad policija būtų matoma? Kokį jog reikėtų iš naujo įvertinti viešosios tvarkos pa
vaidmenį viešosios tvarkos palaikymas atlieka mū laikymo vaidmenį vėlyvajame moderniajame am
sų visuomenėje? žiuje. Teisės ir tvarkos palaikymas, bendravimas
su piliečiais ir paslaugų teikimas iš tiesų sudaro
šiuolaikinio viešosios tvarkos palaikymo sistemos
Viešosios tvarkos palaikymas dalį. Kita vertus, šie darbai tėra vos dalelė policijos
rizikos visuomenėje faktinės veiklos. Autoriai teigia, jog dabar viešo
Kai kurie sociologai bei kriminologai padarė prie sios tvarkos palaikymas kur kas mažiau reiškia nu
laidą, jog visuomenę ramina akivaizdūs viešosios sikalstamumo kontrolę ir kur kas labiau - grės
tvarkos palaikymo metodai, pavyzdžiui, patru mės nustatymą bei rizikos valdymą. Bet svarbiau
liavimas gatvėse. Ši veikla atitinka suvokimą, jog sias dalykas - pateikti informaciją apie grėsmę ki-
valandą. Girtam vairuotojui pareiškiami įtarimai

dėl keleivių sužalojimo netinkamai vairuojant
transporto priemonę ir dėl vairavimo neblaiviam
- viršijus leistiną alkoholio kiekio normą. Auto
matiškai dvylikai valandų atimamos vairuotojo
teisės.
Baigęs šį standartinį tyrimą, pareigūnas tris va
landas praleidžia, rašydamas šešiolika skirtingų
ataskaitų pastarajam eismo įvykiui užregistruoti.
Būtent čia akivaizdžiai atsiskleidžia policijos, kaip
informacijos „brokerės“, vaidmuo:
• Provincijos automobilių registras reikalauja
informacijos apie eismo įvykio vietą ir jame
dalyvavusius automobilius bei žmones. Pa
gal šias žinias sudaromi „rizikos profiliai“,
reikalingi eismo įvykių prevencijos iniciaty
voms, taip pat eismui reguliuoti ir ištekliams
paskirstyti.
• Automobilių gamintojams reikia žinių apie
automobilius, patekusius į eismo įvykį, nes
jie nori pagerinti saugos standartus, pateikti
ataskaitas valstybinio reguliavimo instituci
joms ir saugos informaciją vartotojų grupėms.
• Susijusioms draudimo bendrovėms reikia in
Schema 8.5. Nusikalstamumo lygių pokyčiai, formacijos apie eismo įvykį, nes jos turi nu
lyginant su policijos pareigūnų skaičiaus pokyčiais statyti atsakomybę ir priimti reikiamus spren
dimus. Policijos duomenų joms reikia ir sa
Šaltiniai: H om e Office S tatistical Bulletin. Iš The Guardian, vo statistiniams rizikos profiliams sudaryti,
19 O ct. 1 9 9 9 .
nes jais remdamosi nustato klientams taiky
tinų įmokų bei išmokų dydžius.
• Visuomenės sveikatos apsaugos sistema rei
toms šių žinių reikalaujančioms visuomenės ins kalauja smulkios informacijos apie sužaloji
mų bei jų padarymo pobūdį. Šios žinios nau
titucijoms.
dojamos statistiniams profiliams parengti ir
Pasak Ericsono ir Haggerty’o, policija daugiau
sia ir pirmiausia yra „žinių darbuotoja“. Moksli greitosios pagalbos teikimui planuoti.
ninkai turi galvoje, kad didžiausią savo laiko da • Baudžiamiesiems teismams policijos duome
lį policija skiria informacijai apdoroti, ataskaitoms nų reikia kaip dokumentų teisminiam perse
parengti ar duomenims pateikti. Šį aspektą iliust kiojimui ir kaip įrodymo, kad įvykio vieta de
ruoja „paprastas“ eismo įvykis Kanados Ontarijo ramai ištirta, o įkalčiai surinkti.
provincijoje. Policijos pareigūnas iškviečiamas į • Policijos vadovybė irgi reikalauja ataskaitų
autoavarijos, kurioje susidūrė du automobiliai, vie apie įvykį, nes jas naudoja vidaus dokumen
tą. Niekas nežuvo, tačiau keli keleiviai lengvai su tacijai ir nacionalinei kompiuterinei duome
žaloti, o vienas iš vairuotojų girtas. Tyrimas trunka nų bazei.
216 8 SKYRIUS
Šis pavyzdys atskleidžia, kaip policija tampa pa Bendruomeninis viešosios

grindiniu sankirtos tašku sudėtingoje informacijos tvarkos palaikymas
apytakos sistemoje, kuri sieja institucijas, dirban Nusikaltimų prevencija ir nusikaltimų baimės ma
čias rizikos valdymo darbą. Ericsonas ir Hagger- žinimas artimai susiją su tvirtų bendruomenių at
ty’s teigia, kad padedant naujoms technologijos kūrimu. Jau anksčiau, aptardami „išdaužytų lan
formoms policijos darbas vis labiau virsta savo gų“ teoriją, įsitikinome, kad pastaraisiais metais
tišku grėsmės gyventojams „žemėlapiu“ bei prog viena reikšmingiausių kriminologijos naujovių bu
nozavimu. vo atradimas, jog nykstantis kasdienis pilietišku
Toliau Ericsonas ir Haggerty’s daro prielaidą, mas tiesiogiai susijąs su nusikalstamumu. Ilgą laiką
jog šie kitų institucijų, pavyzdžiui, draudimo ver telktas dėmesys beveik vien į sunkius nusikalti
slo, reikalavimai pateikti informaciją dabar tiesio mus - apiplėšimus, užpuolimus bei išžaginimus ar
giai formuoja policijos darbo būdus. Policija priva smurtą, tuo tarpu smulkesniems nusikaltimams ir
lo rinkti ir pateikti informaciją, derindamasi prie viešosios netvarkos formoms būdinga kumuliaty-
pašalinių įstaigų reikalavimų. Dabar policijos bū vaus poveikio tendencija. Europos ir Amerikos
dus, kaip teikti informaciją, nustato kompiuteri didmiesčių neramių kaimynijų gyventojai, papra
zuotos sistemos bei formos. Užuot savais žodžiais šyti apibūdinti savo problemas, paminėjo paliktus
nuosekliai aprašą įvykius, policijos pareigūnai įve bei apleistus automobilius, piešinius ant sienų, jau
da atskiro atvejo „faktus“ į standartizuotas formas, nimo gaujas ir panašius reiškinius. Nerimaudami
pažymėdami laukelius ir pasirinkdami vieną ar kitą dėl šių dalykų, žmonės atitinkamai ir elgiasi: jei
prieinamą variantą. Informacija, įvesta į tokias for tik gali, išsikrausto iš šių teritorijų, įsitaiso tvir
mas, naudojama žmonėms ir įvykiams klasifikuoti tas durų spynas bei langų grotas, taip pat aplei
kuriant rizikos profilius. Tačiau, pasak Ericsono džia viešąsias erdves. Pažeidžianti viešąją tvarką
ir Haggerty’o, šie ataskaitos formatai turi „užda elgsena, kurios niekas nevaržo, pasako piliečiams,
ro tipo“ savybes, veikiančias tai, ką policija stebi kad teritorija nesaugi. Įsibaiminą žmonės vengia
ir tiria, kaip supranta bei aiškina įvykį ir kokį me gatvių, lenkia tam tikras kaimynijas ir riboja savo
todą pasirenka problemai sprąsti. įprastiną veiklą bei draugystės ryšius. Pasitraukda
Dėl sureikšminto informacijos rinkimo bei ap mi fiziškai, jie taip pat atmeta ir bendrapiliečiams
dorojimo policija gali atbukti ir nusivilti savo darbu. būdingus savitarpio pagalbos vaidmenis. Šitaip
Daugelis policijos pareigūnų skiria „tikrąjį policijos žmonės atsisako socialinės kontrolės, kuri anksčiau
darbą“, pavyzdžiui, nusikaltimų tyrimą, ir „asilų padėdavo bendruomenėje palaikyti pilietiškumą.
darbą“ - šiems įvykiams skirtų ataskaitų bei do Kokių veiksmų reikėtų imtis šiai plintančiai nei
kumentų rengimą. Daugeliui policijos pareigūnų ši giamai tendencijai įveikti? Pastaraisiais metais išpo
tokios biurokratinės ataskaitų procedūros panašios puliarėjo idėja, jog policija turi artimai bendradar
į „veidrodinį langą“, nes jie nemato, kur glūdi iš biauti su piliečiais, kad pagerintų vietos bendruo
jų reikalaujamos gausios dokumentacijos prasmė. menės standartus bei pilietiną elgseną per švieti
Ericsono ir Haggerty’o nuomone, viešosios mą, įtikinėjimus ir patarimus, o ne laisvės atėmimą.
tvarkos palaikymą rizikos visuomenėje labiausiai „Bendruomeninis viešosios tvarkos palaiky
įkūnija bendruomenių pagalba šioje srityje ir kaimas“ reiškia, jog į šį darbą įtraukiami ne vien patys
mynijų savanorių grupės. Šitokiais atvejais poli piliečiai, bet ir keičiamas būdingas pačios polici
cija skatina vietos gyventojus, kad jie aktyviai nuo jos požiūris į šiuos dalykus. Iš naujo pabrėžiamas
latos stebėtų, iš kur jiems kyla pavojus, ir prisi dėmesys veikiau prevencijai, o ne prievartai, tad
dėtų valdant riziką. Apie vietiną grėsmą šios gru jį galima sugretinti su viešosios tvarkos palaiky
pės savu ruožtu gali pranešinėti žinių tinklams. Čia mo integracija į bendruomenę. Kitu atveju, kai po
joms padėtų ryšiai su vietos policija, kuri it „bro- licija izoliuojama nuo tų, kuriems turėtų tarnauti,
kerė“ perduotų informaciją kitoms institucijoms. ir turi nedaug sistemingų kontaktų su eiliniais pi
liečiais, susiformuoja „amžinos priešų apgulties“ centrų rajonuose atrodo esąs reikšmingas veiksnys,
mentalitetas. lemiantis procentiškai didelę jų viktimizaciją.
Vyriausybės bei jos įstaigų, baudžiamosios jus
ticijos sistemos, vietinių susivienijimų ir bendruo Apie Jungtinės Karalystės etninių mažumų ryšį su nu
menės organizacijų partnerystės veiks, jei bus vi sikalstamumu bei baudžiamosios justicijos sistema
suotinės, todėl privalu į šią veiklą įtraukti visas papildomai žr. poskyryje „Rasė ir nusikaltimas“, p. 259.
ekonomines bei etnines grupes (Kelling ir Coles,
1997). Gaivinant moralinio nuosmukio apimtus
miestus, vyriausybė ir verslas gali veikti drauge. Lytis ir nusikaltimas
Vienas iš galimų modelių - sukurti verslo gerini Kriminologijos studijos, kaip ir kitos sociologijos
mo rajonus, mažinant mokesčius bendrovėms, ku sritys, tradiciškai ignoravo pusę gyventojų. Femi-
rios dalyvauja strateginiame planavime ir siūlosi nistai buvo teisūs, kritikuodami kriminologiją kaip
investuoti į numatytas teritorijas. Šių schemų sėk vyrų užkariautą discipliną, nes ir teoriniuose svars
mei būtinai reikia ilgalaikių susitarimų dėl socia tymuose, ir empiriniuose tyrimuose beveik visai
linių siekinių. „nematyti“ moterų. Nuo XX a. aštuntojo dešimt
Pabrėžti šias strategijas - anaiptol nereiškia kar mečio daugelis svarbių feminizmo veikalų atkreipė
tu paneigti nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo sai dėmesį, kokiu būdu moterys padaro teisės pažei
tus. Priešingai, kovą su šiomis socialinėmis pro dimus kitokiomis negu vyrai sąlygomis ir kaip mo
blemomis reikėtų derinti su bendruomeninės nu terų patirčiai baudžiamosios justicijos sistemoje da
sikaltimų prevencijos būdais. Šie būdai iš tiesų gali ro įtaką tam tikros lytiškai nuspalvintos prielai
tiesiogiai bei netiesiogiai padėti remti socialinį tei dos dėl vyrams ir moterims skiriamų vaidmenų.
singumą. Ten, kur drauge su socialinėmis tarny Feministai taip pat suvaidino lemiamą vaidmenį,
bomis sunyko socialinė tvarka, sumažėja ir kitų atskleidžiant visuotinį smurto prieš moteris papli
galimybių, pavyzdžiui, naujų darbo vietų. Geri timą ir namuose, ir viešumoje.
nant kaimynijų gyvenimo kokybę, jos gali atgyti.
Vyrų ir moterų nusikalstamumo santykis
Nusikaltimų aukos ir kaltininkai Nusikalstamumo pagal lytį statistika pribloškia. Pa

vyzdžiui, 1997 metais Anglijoje ir Velse vyrai su
Ar tikėtina, jog kai kurie individai ar grupės gali darė net 83 procentus visų individų, pripažintų kal
dažniau negu kiti nusikalsti arba tapti nusikaltimų tais ar gavusių įspėjimus dėl nusikaltimų, kuriems
aukomis? Kriminologai sako „taip“ - tyrimai bei būtinas kaltinamasis aktas. Nepaprastai netolygus
nusikalstamumo statistika rodo, jog nusikalstamu ir kalinčių vyrų bei moterų santykis, kuris būdin
mas ir viktimizacija tarp gyventojų pasiskirsto gas ne vien Britanijai, bet ir visoms industriali
neatsitiktiniu būdu. Pavyzdžiui, vyrams nusikalsti zuotoms šalims. Moterys sudaro vos 3 procentus
būdingiau negu moterims, o jaunimas įsitraukia į visų Britanijos kalėjimų gyventojų. Teisės pažei
nusikaltimus dažniau negu pagyvenę žmonės. dimai, kuriuos padaro moterys, retai susiję su
Tikimybė, kad asmuo taps nusikaltimo auka, yra smurtu ir beveik visuomet menki. Tipiškiems mo
itin tvirtai susijusi su jo ar jos gyvenamąja terito teriškiems nusikaltimams priskirtini smulkios va
rija. Apskritai, materialiai skurdesnėms teritorijoms gystės, pavyzdžiui, iš parduotuvių, ir viešosios
būdingas didesnis nusikaltimų skaičius. Individams, tvarkos pažeidimai - girtavimas viešoje vietoje ar
gyvenantiems senųjų miestų centrų kaimynuose, prostitucija (Flowers, 1987).
pavojus tapti nusikaltimo aukomis yra kur kas di Žinoma, gali būti, kad nusikaltimų pagal lytį
desnis, negu turtingų priemiesčių gyventojams. Ne skaičiaus skirtumas iš tiesų yra mažesnis, negu ro
tolygus etninių mažumų susitelkimas senųjų miestų do oficialioji statistika. XX a. šeštajame dešimt
218 8 SKYRIUS
metyje Otto Pollakas padarė prielaidą, kad šis skai suimamos dažniau negu berniukai. Šitokiais atve
čius didesnis, nes žmonės esą linkę nepranešti apie jais moterys laikomos „dvigubai nukrypusios nuo
kai kuriuos moterų įvykdytus nusikaltimus. Jis ma normų“, nes ne vien pažeidė įstatymą, bet ir pa
nė, kad moterims būdingiausias namų vaidmuo su sityčiojo iš moteriai „prideramos“ elgsenos. Tuo
teikia joms galimybę daryti nusikaltimus namuo met jos teisiamos ne tiek už padarytą teisės pa
se ir privačioje srityje. Pollakas laikė moteris iš žeidimą, kiek už „nukrypusios nuo normos“ gy
prigimties apgavikėmis ir itin įgudusiomis slėpti vensenos pasirinkimą. Heidensohn ir kiti nurodė,
savo nusikaltimus. Pasak mokslininko, tai susiję kad baudžiamosios justicijos sistemoje esama dvi
su biologija, nes moterys išmoko slėpti nuo vyrų gubų standartų: vyrų agresija bei smurtas laiko
menstruacijų skausmą bei nepatogumus, taip pat mi natūraliu reiškiniu, tuo tarpu moterų padary
geba imituoti potraukį lytiniams santykiams taip, tus nusižengimus siekiama aiškinti „psichologiniu“
kaip to negali padaryti vyrai! Pollakas dar teigė, disbalansu.
kad į teisės pažeidėjas žvelgiama pakančiau, nes Moterų nusikalstamumui plačiau atskleisti fe-
vyrai policijos pareigūnai linkę su jomis elgtis „ga ministai atliko kelis išsamius tyrinėjimus, skirtus
lantiškai“ (1950). nusikaltėlėms, pradedant mergaičių gaujomis, tę
Pollako sukurtas moterų klastūnių bei apgavi siant teroristėmis ir baigiant kalinėmis. Šie tyri
kių paveikslas remiasi nepagrįstais stereotipais. Ta mai parodė, kad smurtas nėra išimtinė vyrų nusi
čiau jo prielaida, kad baudžiamosios justicijos sis kalstamumo savybė. Iš moterų kur kas mažiau ne
tema švelniau ir pakančiau elgiasi su moterimis, gu iš vyrų galima tikėtis, kad jos dalyvaus smur
sukėlė daug diskusijų bei paakino tyrimus. Galan tiniuose nusikaltimuose, tačiau jos irgi ne visada
tiškumo tezė taikyta dviem būdais. Pirmiausia, ga susilaiko, įjuos neįsipainiojusios. Bet kodėl mo
limas daiktas, kad policijos bei kiti pareigūnai ma terų nusikalstamumas procentiškai vis dėlto gero
no, jog teisės pažeidėjos kelia mažesnį pavojų negu kai mažesnis negu vyrų?
pažeidėjai, todėl nekreipia dėmesio į veiklą, už ku Yra tam tikrų įrodymų, kad įstatymų pažeidė
rią suimtų vyrus. Antra, priimant nuosprendžius jos gana dažnai gali išsisukti nuo teismo, nes su
baudžiamosiose bylose, tikėtina, kad laisvės atėmi geba įkalbėti policiją ar kitą valdžią įvertinti jų
mo veikiau susilauks vyrai, o ne moterys. Galan veiksmus iš moteriškosios pusės. Jos manipuliuoja
tiškumo tezei patikrinti buvo atlikti keli tyrimai, vadinamąja „lyčių sutartimi“ - nerašytu vyrų ir
bet rezultatai vis dar neįtikino. Vienas pagrindi moterų susitarimu, pagal kurį būti moterimi reiš
nių sunkumų - įvertinti santykinį lyties poveikį, kia būti permaininga, impulsyvia, bet, kita vertus,
lyginant su kitais veiksniais, pavyzdžiui, amžiu reikalinga apsaugos (Worrall, 1990).
mi, klase ir rase. Antai atrodo, kad su pagyvenu Vis dėlto diferencijuotas elgesys vargu ar gali
siomis pažeidėjomis linkstama elgtis ne taip ag paaiškinti didžiulį skirtumą tarp vyrų ir moterų nu
resyviai kaip su to paties amžiaus vyrais. Kiti ty sikalstamumo. Bemaž tikrai galima teigti, kad čia
rimai parodė, kad su juodaode moterimi, pakliu glūdi tos pačios priežastys, kurios paaiškina lyčių
vusią į policijos rankas, elgiamasi šiurkščiau ne skirtumus kitose srityse. Žinoma, esama tam tik
gu su baltaode. rų ypatingų „moteriškų nusikaltimų“. Bene ryš
Remiantis kitu feministų priimtu požiūriu, ty kiausias - prostitucija, už kurią teisia moteris, bet
rinėjama, kaip socialinis „moteriškumo“ suprati ne jų klientus. „Vyriškieji nusikaltimai“ išlieka
mas veikia moterų patirtį baudžiamosios justici „vyriškais“ dėl socializacijos skirtumų, taip pat ir
jos sistemoje. Frances Heidensohn (1985) teigė, dėl to, kad vyrų veikla, polinkis į aštrius pojūčius
kad su moterimis šiurkščiau elgiamasi tais atve bei ryšiai iki šiol kur kas mažiau susiję su namais,
jais, kai jos esą yra nukrypusios nuo moteriškojo negu daugumos moterų užsiėmimai. Pasak Polla
seksualumo normų. Pavyzdžiui, pamanius, kad ko, lyčių nusikalstamumo nesutapimai dažnai buvo
mergaitės seksualiai pasileidusios, jos iki teismo aiškinami, kaip manoma, įgimtais biologiniais ar
psichologiniais skirtumais: nevienoda fizine jėga, priimtinais vyriškojo identiteto aspektais, daugelis
pasyvumu ar aktyvumu reprodukcijos procese. Pa sociologų ir kriminologų pasitelkė Connellio „vieš
gal dabarties požiūrį, „moteriškosios“ savybės ge pataujančio vyriškumo“ idėjas (žr. p. 123).
neruojamos socialiai, drauge su „vyriškumo“ bruo Jaunų vyrų nusikalstamumo lygis artimai su
žais. Daugelis moterų socializuojamos vertinti so sijęs su nedarbu: bedarbiai 16-29 metų vaikinai
cialinio gyvenimo savybes (rūpinimąsi kitais ir as turi didžiulę procentinę persvarą tiek padaromų nu
meninių santykių skatinimą), kurios skiriasi nuo sikaltimų nuosavybei, tiek ir smurtinių nusikalti
vyrams priskirtinų vertybių. Ne mažiau svarbu ir mų atvejais. Regioninė analizė dar labiau patvir
tai, kad pasitelkus ideologiją ir kitus veiksnius, pa tina šią sąsają. Pagrindiniai šalies nedarbo rizikos
vyzdžiui, „gerutės mergaitės“ idėją, moterų elg regionai, pavyzdžiui, Mersisaidas, Didysis Man
sena dažnai ribojama bei kontroliuojama tokiais česteris, Vakarų Midlendai, Pietų Velsas ir Didy
būdais, kurie netaikomi vyrų veiklai. sis Londonas, pasižymi ir kaip padidėjusio nusi
Nuo pat XIX a. pabaigos kriminologai prog kalstamumo rizikos regionai (Wells, 1995).
nozavo, kad lyčių sulyginimas sumažins ar paša Kai kurie specialistai padarė prielaidą, kad auk
lins vyrų ir moterų nusikalstamumo skirtumus, ta štas vyrų nedarbo lygis pradeda formuoti naują
čiau nusikaltimai iki šiol tebėra su lytimi susijęs karjeros nusikaltėlių rūšį. 1996 metais Vidaus rei
reiškinys. Vis dar negalime tvirtai pasakyti, ar vie kalų ministerijos paskelbtame pranešime „Jauni
ną dieną išnyks moterų ir vyrų nusikalstamumo mas ir nusikalstamumas“ (Young People and Cri-
skaičiaus svyravimai. me) pateikiama tyrimų medžiaga, kuri iš esmės pa
tvirtina šį teiginį. Tyrimą pranešimui sudarė ap
Nusikaltimai ir „vyriškumo krizė“ klausos, apėmusios 2500 abiejų lyčių jaunuolių
Aukštas nusikalstamumo lygis, pastebimas skur nuo keturiolikos iki dvidešimt penkerių metų am
desnėse didžiųjų miestų teritorijose, ypač susijęs žiaus. Tyrėjai nepasikliovė policijos statistika, o
su jaunų vyrų veikla. Kodėl šiose teritorijose tiek paprašė informantų konfidencialiai atsakyti, ar
daug vaikinų nusikalsta? Kai kuriuos atsakymus jiems kada nors teko padaryti nusikaltimą. Rezul
jau nagrinėjome. Dažnai berniukai iš mažumės įsi tatai parodė, jog net 30 procentų jaunuolių iki dvi
traukia į gaujas, ir kai kurios nusikalstamumo for dešimt penkerių metų amžiaus dalyvavo kokioje
mos šioje subkultūroje tampa jų gyvenimo būdu. nors nusikalstamoje veikloje, be neteisėto narko
Jei valdžia priklijuoja gaujos nariams nusikaltė tikų vartojimo ir eismo taisyklių pažeidimų. Pa
lių etiketes, jie imasi nuolatinės nusikalstamos prastai nusikalstama jaunų vyrų veikla gerokai ap
veiklos. Nepaisant fakto, kad šiandien gyvuoja ir rimdavo, kai jie pradėdavo trečiąją dešimtį, tačiau
merginų gaujos, šios subkultūros iš esmės yra vy tyrimas parodė, kad dabar šitaip nebeatsitinka. Pa
riškos, prisodrintos vyriškųjų vertybių - nuotykių, vyzdžiui, 22-25 metų amžiaus jaunų vyrų grupės
aštrių įspūdžių, draugystės. atstovų vagiliauja daugiau, palyginti su 18-21 me
5 skyriuje „Lytis ir seksualumas“ aptarėme po tų amžiaus grupės jaunuoliais.
žiūrį, kad moderniosios visuomenės regi „vyriš Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad jauni
kumo krizę“. Buvo metas, kai jauni vyrai galėjo vyrai, priešingai negu anksčiau, liovėsi „išauginėti
žvelgti į ateitį, būdami užtikrinti dėl ilgalaikės kar iš nusikaltimų darymo marškinėlių“. 1996 metais
jeros ir stabilaus šeimos maitintojo vaidmens. Ta beveik 70 procentų vyrų, apkaltintų padarius krimi
čiau dabar daugeliui vyrų kur kas sunkiau šį vaid nalinius nusikaltimus, jau anksčiau kartą ar daugiau
menį turėti. Darbo rinkos poslinkiai pavertė ne buvo teisti. Ir priešingai, pakartotinai nusižengdavo
darbą ir netikrumą dėl darbo realiu pavojumi, tuo įstatymui mažiau kaip pusė moterų (HMSO, 1999).
tarpu moterys tampa vis labiau nepriklausomos fi Tai rodo, kad dėl nuolatinio darbo perspektyvos
nansiniu, profesiniu bei kitais atžvilgiais. Norėdami stokos nemažai jaunosios kartos daliai vis sunkiau
paaiškinti, kodėl smurtą ir agresiją galima laikyti tapti atsakingais suaugusiais.
220 8 SKYRIUS
Nusikaltimai prieš moteris vartavimų. Apytikriais skaičiavimais, pusė visų „pa

Esama tokių nusikaltimų rūšių, kai daugiausia vy žinties“ išprievartavimų susiję su asmeniu, kurį au
rai būna agresoriai, o moterys - aukos. Smurtas ka pažinojo mažiau kaip dvidešimt keturias valan
namuose, seksualinis priekabiavimas, seksualiniai das. Tuo metu, kai didėjo „pažinties“ išprievartavi
užpuolimai ir išprievartavimai priklauso nusikal mų skaičius, kartu sumažėjo pranešimų apie nepa
timams, kuriuos padaro vyrai, prieš moteris nau žįstamųjų įvykdytus išprievartavimus, kurie dabar
dodami didesnę savo socialinę galią ar fizinę jė sudaro 12 procentų visų seksualinių užpuolimų.
gą. Tiesa, būna, kad ir moterys šitaip elgiasi su Iki 1991 metų Britanija nepripažino išprievar
vyrais, bet vis dėlto šios veikos beveik be išim tavimo santuokoje. 1736 metais seras Matthew Ha-
ties išlieka vyrų padaromais nusikaltimais prieš le’as priėmė teismo nuosprendį, kuriuo pareiškė,
moteris. Apytikriai skaičiuojant, smurto aukomis kad vyras „negali būti kaltas išprievartavęs savo
vienu ar kitu gyvenimo momentu buvo ketvirta teisėtą žmoną, nes pagal jų bendrą santuokinį su
dalis moterų, tačiau visos jos tiesiogiai ar netie tikimą ir sutartį žmona šioje srityje pasišventė savo
siogiai susiduria su šių nusikaltimų grėsme. vyrui ir negali šito atsisakyti“ (cituojama R. Hali
Daugelį metų baudžiamosios justicijos sistema et ai., 1984: 20). Ši formuluotė Anglijos ir Velso
ignoravo šiuos pažeidimus, o aukos turėjo nenu- teisėje išsilaikė iki XX a. devintojo dešimtmečio,
ilsdamos grumtis su nuolatiniu pasipriešinimu, kad kai Lordų rūmai nustatė, jog šiais laikais nebepri-
nukentėjusios sulauktų teisinės pagalbos. Netgi imtina nuomonė, jog vyras turi teisę prievarta sa
šiandien anaiptol nėra paprasta patraukti baudžia ve primesti žmonai.
mojon atsakomybėn dėl nusikaltimų prieš mote Moteris gali turėti daug priežasčių, dėl kurių nu
ris. Tačiau feministinė kriminologija daug nuveikė, sprendžia, jog nepraneš policijai apie seksualinį
padėdama aiškiau ir plačiau suvokti nusikaltimų smurtą. Dauguma išprievartautų moterų arba nori
prieš moteris esmę ir įtraukti šio pobūdžio pažei ištrinti šį įvykį iš atminties, arba netrokšta daly
dimus į pagrindinį diskusijų dėl nusikalstamumo vauti galinčiame žeminti procese - medicinos ap
srautą. Šiame poskyryje patyrinėsime vieną nusi žiūroje, apklausoje ir akistatoje. Neretai teismo pro
kaltimų rūšių - išprievartavimą, o diskusijas dėl cesas užsitęsia ilgai ir gali bauginti. Teismo pro
smurto namuose ir seksualinio priekabiavimo pa cedūros yra viešos, o auka privalo akis į akį susi
liksime kitiems skyriams (žr. 7 skyrių „Šeimos“ tikti su kaltinamuoju. Reikia įrodyti prievartauto
ir 13 skyrių „Darbas ir ekonominis gyvenimas“). jo tapatybę, faktą, kad aktas įvyko, ir tai, kad jis
Bent kiek tiksliau įvertinti išprievartavimų lai įvykdytas be moters sutikimo. Jei moters seksua
psnį labai sunku. Iš tiesų tik maža dalis išprievar linis gyvenimas nagrinėjamas viešai, kaip dažnai
tavimų atkreipia policijos dėmesį ir pateikiama sta atsitinka, moteris pati gali pasijusti teisiamoji.
tistikai. Kasmet policijai pranešama apie maždaug Keletą pastarųjų metų moterų grupės siekė pa
6000 išprievartavimų ir 17 500 seksualinių užpuo keisti tiek teisės sistemos, tiek ir visuomenės mąs
limų. Tačiau tyrimas, kurį 2000 metų vasarį pa tymą apie išprievartavimą. Jos pabrėžė, kad čia rei
skelbė Vidaus reikalų ministerija, apytikriai įver kėtų matyti ne seksualinį pažeidimą, o tam tikros
tino, kad tikrasis išprievartavimų ir seksualinių už rūšies smurtinį nusikaltimą. Tai ne šiaip sau fizi
puolimų skaičius Britanijoje sudaro atitinkamai nis užpuolimas, o prievarta prieš individo neliečia
maždaug 118 000 ir 295 000 per metus (Guardian, mybę bei orumą. Išprievartavimas aiškiai susijęs
2000 m. vasario 18 d.). su vyriškumo ir galios dominavimo bei tvirtumo
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje padaugėjo ryšiais. Norą prievartauti dažniausiai sukelia ne ne
pranešimų apie atvejus, kai auka pažinojo užpuoli nugalimas seksualinis geidulys, bet seksualumo ir
ką. Giminės, draugai, buvę partneriai ar nauji pažįs galios bei viršenybės pojūčių saitai. Pats lytinis
tami padaro 43 procentus seksualinių užpuolimų aktas būna mažiau svarbus už moters pažemini
- vadinamųjų „pasimatymo“ ar „pažinties“ išprie mą (Estrich, 1987). Kampanija pasiekė tam tikrų
apčiuopiamų rezultatų - buvo padaryti įstatymų dalis vyrų gėjų ir ketvirtadalis lesbiečių buvo bent
pakeitimai, ir šiandien teisė apskritai pripažįsta, vieno smurtinio užpuolimo aukomis. Trečdalis pa
kad išprievartavimas yra specifinė nusikalstamo tyrė vienokį ar kitokį priekabiavimą, tarp jų - gra
smurto rūšis. Tam tikra prasme visos moterys jau sinimus ar vandalizmą. Didžiulis skaičius - 73 pro
čiasi esančios išprievartavimo aukos. Net ir nie centai - gėjų ir lesbiečių žodžiais buvo užgaulio
kada nepatyrusios prievartos moterys dažnai pa jami viešoje vietoje (Mason ir Palmer, 1996, ci
tiria tokią pat baimę, kaip ir tos, prieš kurias ka tuoja Richardson ir May, 1999).
daise buvo panaudota fizinė jėga. Jos gali bijoti Diana Richardson ir Hazel May teigė, jog dau
vienos išeiti vakare, net jei gatvėse pilna žmonių, gelyje visuomenių homoseksualai tebėra stigma-
ir beveik tiek pat bijoti likti vienos savo name ar tizuojami ir marginalizuojami, todėl labiau linksta
bute. Susan Brovvnmiller, pabrėždama artimą ry ma manyti, jog jie „nusipelnė“ prievartos ir kad
šį tarp išprievartavimo ir tradicinio vyriškojo sek jie visiškai nėra nekaltos aukos. Homoseksualūs
sualumo, teigė, jog išprievartavimas sudaro dalį santykiai tebelaikomi privačiosios srities priklausi-
vyriškosios bauginimo sistemos, kuri palaiko vi niais, o viešosiose erdvėse iš esmės dominuoja he-
sų moterų baimę. Tas, kurios nebuvo išprievartau teroseksualumo norma. Pasak Richardson ir May,
tos, irgi veikia šitaip sukeltas nerimas ir būtinu lesbietės ir gėjai, kurie nukrypsta nuo šios priva
mas įvairiais kasdienio gyvenimo atžvilgiais ser tumo ir viešumo sutarties, demonstruodami savo
gėtis kur kas labiau už vyrus (Brownmiller, 1975). homoseksualumą viešai, dažnai kaltinami, jog jie
patys save padaro pažeidžiamus, atsiveria nusikal
timams. Šis homoseksualumo demonstravimas vie
Nusikaltimai prieš homoseksualus
šai vertinamas kaip provokacijos forma.
Feministai nurodė, kad smurto supratimai itin su Šitokia pažiūra grindžia teisinę gynybą, besi
siję su lytimi, juos veikia rizikos bei atsakomy remiančią „homoseksualine panika“. Britų ir ame
bės prasmė, kokią suvokia „sveikas protas“. Ap rikiečių teisės sistemose ja galima pasinaudoti, sie
skritai, manoma, kad moterys turi mažiau galimy kiant kaltinimą žmogžudyste sušvelninti iki kal
bių apsiginti nuo smurtinių užpuolimų. Todėl svei tinimo tyčiniu nužudymu lengvinančiomis aplin
kas protas reikalauja, jog, siekdamos sumažinti ri kybėmis ar dėl neatsargumo. Apkaltintas žmog
ziką tapti smurto aukomis, jos turėtų modifikuoti žudyste asmuo gali pareikšti, jog dėl nepageidau
savo elgseną. Pavyzdžiui, moterys turėtų vengti tino kito asmens homoseksualaus meilikavimo jis
vienos ar naktį vaikščioti nesaugiose kaimynijo- arba ji neteko savitvardos ir puolė auką. Visai ne
se. Joms taip pat reikėtų būti atsargesnėms ir ne seniai Jungtinių Valstijų Vajomingo valstijoje jau
sirengti arba nesielgti provokuojamai, kad nebū nas vyras sėkmingai pasinaudojo tokia gynyba uni
tų neteisingai suprastos. Moteris, kurios šito neda versiteto studento Matthew Shepardo nužudymo
ro, galima kaltinti, kad jos pačios „šaukiasi bėdos“. byloje. Kaltinamasis ir du kiti vyrai žiauriai sumu
Teismo aplinkoje, nagrinėjant kaltinamojo smur šė Shepardą lauke prie baro, o paskui pririštą prie
tu veiką, provokuojama moters elgsena gali būti medžio paliko miške, kur jis mirė po penkių die
palaikyta nusikaltimą švelninančia aplinkybe (Ri- nų. Tokiais atvejais homofobiškas smurtas laiko
chardson ir May, 1999; Dobash ir Dobash, 1992). mas pateisinamu atsaku, tuo tarpu į aukos esminį
Buvo padaryta prielaida, kad tokia pat „svei „asmenybiškumą“ ar jos teisę gyventi neatsižvel
ko proto“ logika taikoma smurto veikų prieš gė- giama arba šie dalykai išvis atmetami. Nusikalti
jus ir lesbietes atvejais. Viktimizacijos tyrimai at mai, panašūs į Matthew Shepardo nužudymą, pa
skleidžia, kad homoseksualai itin dažnai patiria skatino daugelį socialinių grupių raginti, kad bū
smurtinius nusikaltimus bei priekabiavimą. Nacio tų priimti įstatymai, draudžiantys „neapykantos nu-
nalinis tyrimas, apėmęs 4000 gėjų ir lesbiečių, nu sikaltimus“ir ginantys stigma paženklintų socia
statė, kad per pastaruosius penkerius metus treč linių grupių žmonių teises.
222 8 SKYRIUS
Jaunimas ir nusikalstamumas vienam iš šių berniukų gana anksti pasireiškė po

Visuomenės baimė dėl nusikalstamumo susitelkia linkio į smurtą bei autoagresiją požymiai, tačiau
ties „gatvės nusikaltimais“ - vagystėmis, įsilauži nebuvo imtasi jokių priemonių (Muncie, 1999).
Apdairiai reikėtų vertinti ir visuomenėje papli
mais, užpuolimais ir išprievartavimais, kurie dau
tusį požiūrį, esą didžioji jaunimo nusikaltimų da
giausia laikomi darbininkų klasės jaunų vyrų sfera.
Žiniasklaida, nušviesdama didėjantį nusikalstamu lis susijusi su narkotikais. Muncie’is pastebėjo daž
mą, daugiausia dėmesio skiria jaunų žmonių „mo nai daromą prielaidą, kad, pavyzdžiui, apiplėšimus
raliniam nuosmukiui“ ir, siekdama parodyti, kad jauni žmonės įvykdo, prireikus pinigų eilinei nar
kotikų dozei. Nauji tyrimai atskleidė, jog narko
visuomenėje vis labiau „viskas leidžiama“, iške
lia vandalizmo, vengimo lankyti mokyklą ir nar tikų bei alkoholio vartojimas tarp jaunimo santy
kotikų vartojimo klausimus. Pasak kai kurių socio kinai „normalizavosi“. Daugiau kaip 7000 penkio-
likos-šešiolikos metų paauglių tyrimas parodė, kad
logų, jaunimo tapatinimas su nusikalstama veikla
nėra naujas dalykas. Jauni žmonės dažnai laikomi per trisdešimt dienų iki apklausos per 94 procen
pačios visuomenės sveikatos ir gerovės rodikliu. tus informantų vartojo alkoholį, vienas trečdalis
Jau matėme (schema 8.4), kad oficialioji nu rūkė cigaretes ir 42 procentai bent sykį pabandė
sikaltimų statistika atskleidžia esant procentiškai narkotikų (Miller ir Plant, 1996). Pasikeitė varto
daug jaunų pažeidėjų. Du penktadaliai visų pa jamos narkotikų rūšys - vietoje stipriųjų narkoti
žeidėjų, 1997 metais įspėtų ar nuteistų dėl nusi kų, pavyzdžiui, heroino, vartojami medžiagų de
kaltimų padarymo, nebuvo sulaukę dvidešimt vie- riniai: amfetaminai, alkoholis ir ekstazis. Pastarasis
nerių metų amžiaus. Ir vyrai, ir moterys daugiausia tapo ypatingu „gyvenimo stiliaus“ narkotiku, su
teisės pažeidimų įvykdo būdami aštuoniolikos me sijusiu su reivu bei klubų subkultūromis, bet ma
tų (HMSO, 1999). Tačiau, kaip pastebėjo Johnas žiau pasireiškia kaip brangus nenugalimas įprotis.
Muncie’is (1999), būtina apdairiau traktuoti prie Dėl „karo su narkotikais“, teigia Muncie’is, krimi-
laidas dėl jaunimo ir nusikaltimų. Jis teigia, jog nalizuojami dideli jaunimo segmentai, kurie apskri
„moralinė panika“ dėl jaunimo nusikalstamumo ga tai gerbia įstatymą (Muncie, 1999).
li netiksliai atspindėti socialinę tikrovę. Paskiras Jaunimo nusikalstamumo analizė retai būna pa
įvykis, susiejęs jaunimą ir nusikaltimą, gali būti prasta. Nusikalsti - reiškia pažeisti įstatymą, tuo
tarpu jaunimo nusikalstamumas yra susijęs su veik
simboliškai transformuotas į išsiplėtojusią „vaikys
tės krizę“, reikalaujančią griežto „teisės ir tvarkos“ la, kuri, tiesą pasakius, nėra nusikaltimas. Asocialią
atsako. Išskirtinio nusikaltimo - dvejų metukų Ja- elgseną, subkultūras ir nenorą prisitaikyti galima
laikyti deviacija, o ne nusikalstamu elgesiu.
meso Bulgerio nužudymo, kurį įvykdė pora de
šimtmečių berniukų, - pavyzdys parodo, kaip mo
„Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai
ralinis pasipiktinimas gali nukreipti dėmesį nuo
platesnių socialinių klausimų. Bulgerio atveju pre Nors gyvuoja tendencija sieti nusikaltimus su jau
kybos centro vidaus tinklo vaizdo kameros užfik nais žmonėmis, ypač vyrais, priklausančiais žemes
savo, kaip du berniukai už rankų veda mažylį. Šis nėms klasėms, bet nusikalstama veikla jokiu bū
vaizdas įsirėžė į visuomenės sąmonę. Pasak Mun- du neapsiriboja šiuo visuomenės segmentu. Nu
cie’io, brutalioji žmogžudystė įžengė į naują eta sikaltimus įvykdo daug turtingų ir galingų žmo
pą, vaizduojant jaunimo nusikalstamumą politikoje nių, o tų nusikaltimų padariniai gali būti kur kas
bei žiniasklaidoje. Potencialia smurto grėsme imta grėsmingesnį, palyginti su neretai smulkiais ne
laikyti netgi mažus vaikus. Dešimtmečiams ber turtingųjų padaromais nusikaltimais.
niukams buvo klijuojamos „demonų“, „pabaisų“ Terminą „baltųjų apykaklių64 nusikaltimas
bei „žvėrių“ etiketės ir mažiau dėmesio skiriama pirmasis pavartojo Edwinas Sutherlandas (1949),
asmeninėms nusikaltėlių istorijoms arba faktui, kad apibūdindamas nusikaltimus, kuriuos įvykdo in-
dividai, priklausantys turtingesniems visuomenės ti jų galimybė pasiekti visas pasaulio vietas reiš
sektoriams. Terminas apima daugelio rūšių nusi kia, kad jos įvairiais būdais paliečia mūsų gyve
kalstamą veiklą, tarp jų - mokestinius sukčiavi nimus. Bendrovės gamina automobilius, kuriuos
mus, neteisėtus pardavimus, sukčiavimus, susiju vairuojame, maistą, kurį valgome, ir aibę kitų da
sius su vertybiniais popieriais bei žeme, pasisavi lykų. Jos taip pat daro milžinišką poveikį gamti
nimus ir išeikvojimus, pavojingų medžiagų gamy nei aplinkai ir finansų rinkoms - mus visus vei
bą bei pardavimą, taip pat paprastas vagystes. kiantiems gyvenimo aspektams.
Išmatuoti „baltųjų apykaklių“ nusikaltimų pasi Gary’s Slapperis ir Steve’as Tombsas (1999)
skirstymą netgi sunkiau, negu kitų nusikaltimų rū apžvelgė kiekybinius bei kokybinius bendrovių nu
šių sklaidą, o diduma jo formų apskritai nepasi sikalstamumo tyrimus ir padarė išvadą, kad daug
rodo oficialiojoje statistikoje. Mes galime atskir bendrovių nesilaiko joms nustatytų teisės normų.
ti „baltųjų apykaklių“ ir galingųjų nusikaltimus. Bendrovių nusikalstamumas neapsiriboja keliais
„Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai daugiausia ap „netikėliais“, teigia autoriai, bet plačiai driekiasi
ima pasinaudojimą vidurinės klasės atstovo ar spe ir giliai smelkiasi. Tyrimai atskleidė šešis įstatymo
cialisto padėtimi, įsitraukiant į neteisėtą veiklą. Ga pažeidimų tipus, susijusius su stambiomis bendro
lingųjų nusikaltimais vadiname tuos, kai nusikals vėmis: administracinius (raštvedybos taisyklių
tamais būdais pasinaudojama padėties suteikta val nesilaikymas), aplinkosauginius (tarša, leidimų
džia, pavyzdžiui, kai pareigūnas priima kyšį už pa pažeidimai), finansinius (mokesčių pažeidimai,
lankumą tam tikrai politikai. neteisėti mokėjimai), darbo (darbo sąlygų, samdos
Nors į šiuos nusikaltimus valdžia žvelgia kur praktikos), gamybos (gaminių saugumo, etikečių
kas atlaidžiau, negu į tuos, kuriuos įvykdo mažiau informacijos) ir nesąžiningos prekybos praktikos
privilegijuotieji, „baltųjų apykaklių“ nusikaltimų (konkurencijos pažeidimai, klaidinama ar melagin
kaina tiesiog milžiniška. Šie nusikaltimai JAV ty ga reklama).
rinėti kur kas daugiau negu Britanijoje. Amerikoje Bendrovių nusikaltimų viktimizacijos modeliai
apskaičiuota, kad pinigų masė, susijusi su „bal nėra paprasti. Tiesa, tam tikrais atvejais esama
tųjų apykaklių“ nusikalstamumu (jį apibrėžiant „akivaizdžių“ aukų, pavyzdžiui, įvykus didelei
kaip sukčiavimus mokesčių, draudimo, namų bei avarijai ar ekologinei katastrofai, kaip Indijos Bho-
automobilių remonto srityse), keturiasdešimt kartų palo chemijos gamykloje, iš kurios į aplinką išsi
pranoksta pinigų sumas, padarant įprastus nusikal veržė nuodingosios medžiagos, arba kilus pavo
timus nuosavybei - apiplėšimus, įsibrovimus, turto jui moterų sveikatai dėl krūtų silikoninių implan-
pagrobimą, klastojimus ir automobilių vagystes. tų. Neseniai geležinkelio katastrofose sužaloti žmo
(Prezidento komisija organizuotam nusikalstamu nės ar žuvusiųjų giminės pareikalavo paduoti į teis
mui, Presidents Commission on Organized Cri- mą bendrovių, atsakingų už traukinius bei gele
me, 1986). žinkelius, valdytojus, jei išryškėtų bendrovių ap
laidumas. Bet labai dažnai bendrovių nusikaltimų
Bendrovių nusikaltimai aukos nesijaučia aukomis. Taip atsitinka, nes „tra
Kai kurie kriminologai, norėdami apibūdinti nu dicinių“ nusikaltimų aukos ir kaltininkai susiję kur
sikaltimų rūšis, kurias visuomenėje vykdo dide kas artimiau - išties būtų sunku nepastebėti, kad
lės bendrovės (korporacijos), kalba apie bendro gatvėje tave užpuolė ir apiplėšė! Tuo tarpu ben
vių nusikaltimus. Aplinkos tarša, klaidingai pri drovių nusikaltimų aukas ir kaltininkus skiria il
klijuotos etiketės ir sveikatos bei saugos reglamen gesni laikotarpiai, tolimesni atstumai, todėl aukos
tų pažeidimai veikia kur kas daugiau žmonių, negu gali nesuprasti, jog buvo viktimizuotos, arba ne
smulkusis nusikalstamumas. Stiprėjanti didelių žinoti, kaip apginti savo teises ar siekti, kad joms
bendrovių galia bei įtaka, taip pat smarkiai didėjan atlygintų žalą.
224 8 SKYRIUS
Narkotikų prekyba
Ar lengva nusipirkti marichuanos mokykloje ar kole Kitas atsakymas, kurį neseniai aptarinėjo viršū
gijoje? Ar populiariosios muzikos renginiai kada nors nių susitikimas, subūręs aštuonių pagrindinių indust
vyksta be kvaišalų? Kad ir kaip būtų liūdna, bet dau rijos milžinių vadovus, sako, kad narkotikų prekeiviai
guma Britanijos jaunuolių gali palyginti lengvai įsigyti sugebėjo pasinaudoti globalizacijos pranašumais. Pir
uždraustų narkotikų. ma, stengdamiesi išsisukti nuo atsakomybės valdžiai,
Kokie veiksniai lemia uždraustų narkotikų priei- narkotikų prekeiviai ėmė naudotis visomis komuni
namumąjūsų bendruomenėje? Svarbus, žinoma, tei kacijų technologijomis, kurios prieinamos mūsų glo
sėtvarkos lygis, taip pat vietinės paklausos apimtys. baliajame amžiuje. Kaip teigė vienas apžvalgininkas,
Bet ne mažiau reikšmės turi gyvasis tinklas, kuriuo „dabar jie naudoja sudėtingą technologiją pavyzdžiui,
prekeiviai pajėgia atgabenti narkotikų iš jų kilmės ša signalų perėmiklius, kad suklaidintų radarus ir išveng
lies iki jūsų gyvenamojo miesto. Šie tinklai suklestė tų sistemingo sekimo, /.../ jie taip pat gali naudoti fak
jo iš dalies dėl globalizacijos. Jei marichuanos kulti sus, kompiuterius bei mobiliuosius telefonus savo
vavimas gali būti vien kažkieno namų darželio pro veiklai koordinuoti ir verslui sklandžiai tvarkyti“. An
blema, tai beveik visi pasaulio kokos krūmokšniai ir tra, finansų sektoriaus globalizacija padėjo sukurti in
opijinės aguonos auginami trečiajame pasaulyje. Sie frastruktūrą kai elektroniniu būdu galima per akimir
kiant padėti trečiojo pasaulio tautoms išnaikinti šį reiš ksnį pasiųsti aplink pasaulį dideles pinigų sumas. Tai
kinį, kasmet išleidžiami milijardai. Tačiau nepaisant gi pasidarė palyginti lengva „plauti“ pinigus (tai yra
šių milžiniškų sąnaudų, nelabai matyti, kad išnaikini parodyti, kad jie tarsi uždirbti iš teisėtų verslo opera
mo ar užtvarų kūrimo pastangos būtų ženkliau su cijų). Trečia, naujieji vyriausybių politikos pokyčiai, ku
mažinusios uždraustų narkotikų tiekimą į Britaniją bei riais buvo siekiama palengvinti asmenų ir teisėtų pre
kitas Europos šalis. Kodėl žlugo šios pastangos? kių srautų pervežimą per valstybių sienas, kartu pa
Vienas atsakymų nurodo pernelyg stiprų pasipel didino ir kontrabandos galimybes.
nymo motyvo poveikį. Bolivijos ar Peru valstiečiai, iš Tuo pat metu globalizacija gali sudaryti naujas są
paskutiniųjų besistengiantys sudurti galą su galu, Ko lygas vyriausybėms drauge kovoti su narkotikų pre
lumbijos narkotikų kartelių nariai, taip pat smulkieji kyba. Iš tiesų, neseniai pasaulio lyderiai pakvietė plės
prekeiviai mūsų gatvėse bei klubuose gauna nemažą ti tarptautinį bendradarbiavimą teisėtvarkai šioje sri
piniginį atlygį už savo neteisėtą veiklą. Šie atlygiai itin tyje užtikrinti, pabrėždami poreikį dalytis informacija
stipriai skatina išradinėti, kaip geriau apėjus kovos su ir koordinuoti teisėtvarkos pastangas.
narkotikais pastangas, ir rizikuoti, kad būsi sučiuptas.
Dažnai visuomenė bendrovių nusikalstamumo priemones, turinčias kenksmingų pašalinių povei

poveikius patiria netolygiai. Būdinga, kad žmo kių (Slapper ir Tombs, 1999).
nės, nuskriausti dėl kitų socioekonominių nelygy Bendrovių nusikalstamumo smurtinius aspek
bių rūšių, ir šiuo atveju labiau kenčia. Pavyzdžiui, tus įžvelgti kur kas sunkiau, negu žmogžudystės
pavojai darbuotojų fizinei saugai ir sveikatai daž ar užpuolimo. Bet jie taip pat tikri ir kartais gali
niausiai tyko menkai mokamų darbų vietose. Mo turėti kur kas rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, kai
terims labiau negu vyrams gresia sveikatos prie nepaisoma taisyklių, reguliuojančių naujų vaistų
žiūros priemonių bei vaistų pavojus, pavyzdžiui, kūrimą, darbo saugą ar taršą, galima fiziškai su
vartojant kontraceptines ar nevaisingumo gydymo žaloti ar net numarinti daugybę žmonių. Mirčių,
kurias sukėlė pavojingos darbo sąlygos, skaičius niausiai nepaisydami įstatymų dėl darbo sąlygų,
gerokai pranoksta žmogžudysčių skaičių, nors sun taip pat neretai taikydavo korupcijos ir smurto deri
ku gauti tikslius nelaimingų atsitikimų darbe sta nį verslo imperijoms kurti.
tistikos duomenis. Žinia, negalima daryti prielai Turime nedaug sistemingos informacijos apie
dos, kad visas ar bent daugumą šių mirčių bei suža organizuotą nusikalstamumą Jungtinėje Karalys
lojimų lėmė tai, kad darbdaviai nepaisė saugos rei tėje, tačiau yra žinoma, kad Londono ir kitų did
kalavimų, už kuriuos jie buvo teisiškai atsakingi. miesčių teritorijose egzistuoja platūs nusikalsta
Tačiau turime tam tikro pagrindo manyti, kad dau mi tinklai. Kai kurie turi ir tarptautinius ryšius.
gelį jų sukėlė darbdavių ar valdytojų panieka tei Ypač pasižymi Londonas kaip centras, kurį nusi
siškai privalomoms saugos normoms. kaltėliai naudoja operacijoms, turinčioms atramos
taškus Jungtinėse Valstijose ar kur nors kitur. „Tria
dos“ (kinų gangsteriai, pirmiausia atsiradę Hon
Organizuotas nusikalstamumas konge bei Pietryčių Azijoje) bei „jardžiai“ (nar
Organizuotas nusikalstamumas susijęs su veiklos kotikų prekeiviai, turintys ryšių su Karibais) su
formomis, kurios turi daugelį įstatymui klusnaus daro du didžiausius nusikalstamus tinklus, tačiau
verslo savybių, tačiau nėra teisėtos. Organizuotas ir kitos organizuotų nusikaltėlių grupės, kilusios
nusikalstamumas apima kontrabandą, neteisėtus iš Rytų Europos, Pietų Amerikos bei Vakarų Af
azartinius lošimus, narkotikų prekybą, prostituciją, rikos, dalyvauja pinigų plovimo, narkotikų preky
vagystes dideliu mastu, apsaugos reketą ir kitokią bos bei sukčiavimų projektuose.
veiklą. Visa tai darant, dažnai kliaujamasi smur Organizuotas nusikalstamumas Britanijoje kur
tu ar grasinimu jį naudoti. Organizuotas nusikals kas kompleksiškesnis, negu buvo prieš keletą metų.
tamumas tradiciškai formavosi atskirose šalyse, ru Neturime vienos nacionalinės organizacijos, sie
tuliojosi kultūrine prasme skirtingais būdais, ta jančios skirtingas nusikalstamas grupes, bet patys
čiau dabar savo užmojais jis vis labiau virsta tran nusikaltimai tapo rafinuotesni negu kada nors anks
snacionaliniu. čiau. Pavyzdžiui, kai kurios didesnės nusikalsta
Dabar daugelis pasaulio šalių patiria, kad jas mos organizacijos randa būdų plauti pinigus per
pasiekė organizuotas nusikalstamumas, tačiau is stambius atsiskaitymų bankus, nors esama užkar
toriškai jis turėjo galią vos keliose tautose. Ame dų tam sukliudyti. Tuomet savo „švarius“ pinigus
rikoje organizuotas nusikalstamumas sudaro labai jie investuoja į teisėtą verslą. Policija mano, jog
plačią verslo sritį, konkuruojančią su bet kuriuo kasmet per Jungtinės Karalystės bankus pereina
iš pagrindinių teisėtų verslininkystės sektorių, pa nuo 2,5 iki 4 milijardų svarų sterlingų, gautų nu
vyzdžiui, automobilių pramone. Nacionalinės ir sikalstamu būdu.
vietinės nusikalstamos organizacijos neteisėtu būdu
įsigytomis prekėmis bei paslaugomis aprūpina dau
Besimainantis organizuoto
gybę vartotojų. Jungtinėse Valstijose didžiausią or
nusikalstamumo veidas
ganizuoto nusikalstamumo sukuriamą pajamų šalti
nį sudaro uždrausti azartiniai lošimai žirgų lenkty Knygoje The End of Millenium, 1998 („Tūkstant
nėse, loterijose bei sporto rungtynėse. Amerikos mečio pabaiga“) Manuelis Castellsas teigia, kad
visuomenėje ši nusikaltimų rūšis taip įsišaknijo, organizuoto nusikalstamumo grupių užmojai vis
matyt, todėl, kad ankstyvojoje stadijoje buvo su labiau įgyja tarptautinį mastą. Mokslininkas pa
sijusi su XIX a. pabaigos pramonės „plėšikų ka žymi, kad nusikalstamos veiklos koordinavimas,
ralių“ veikla, o iš dalies ir formavosi pagal tokius peržengiant valstybių sienas ir remiantis naujosio
pavyzdžius. Daugelis ankstyvųjų pramonininkų mis informacinėmis technologijomis, tampa esmine
kaupė turtus, išnaudodami imigrantų darbą, daž naujos globaliosios ekonomikos savybe, Įsitrau
226 8 SKYRIUS
kusios į įvairią veiklą, pradedant narkotikų pre tojo dešimtmečio pradžioje kasmet padidėdavo per
kyba, pinigų padirbinėjimu ir baigiant neteisėtu 10 procentų. Ji taip pat turi itin aukštą pelno lygį.
imigrantų įvežimu bei žmogaus organų kontraban Heroino tinklai tęsiasi per Tolimuosius Rytus, ypač
da, organizuotos nusikalstamos grupės dabar dau per Pietryčių Aziją, tačiau išsidėstę ir Šiaurės Af
giau reiškiasi lanksčiuose tarptautiniuose tinkluose rikoje, Viduriniuose Rytuose bei Lotynų Amerikoje.
negu savo teritorinėse viešpatijose. Tiekimo linijos taip pat kerta Paryžių ir Amster
Pagal Castellsą, nusikalstamos grupės tarpusa damą, iš kur narkotikai atgabenami į Britaniją.
vyje sudaro strategines sąjungas. Tarptautinė pre
kyba narkotikais, ginklais, branduolinių medžia Elektroniniai nusikaltimai
gų pardavimas ir pinigų plovimas „susijungė“, per
Naujųjų informacinių technologijų pažanga ne tik
žengdami valstybių sienas ir susiedami nusikal
tėlių grupes. Nusikalstamos organizacijos linksta smarkiai paskatino tarptautinio organizuoto nusi
telkti operacijas „nedidelės rizikos“ šalyse, kuriose kalstamumo plėtrą, bet ir atrodo, kad informaci
jų veiklai kyla mažiau pavojų. Pastaraisiais me jos bei telekomunikacijų revoliucija iš esmės pa
tais vienu iš pagrindinių tarptautinio organizuoto keis nusikalstamumo pobūdį. Technologijų pažan
nusikalstamumo konvergencijos taškų tapo buvusi ga atvėrė naujas kvapą gniaužiančias galimybes,
Sovietų sąjunga. Lankstus šio nusikalstamumo, su davė didžiulę naudą, bet kartu padarė pasaulį la
jungto į tinklą, pobūdis leidžia nusikalstamoms biau pažeidžiamą nusikaltimų. Tiesa, sunku apskai
grupėms palyginti lengvai išslysti ten, kur nebe čiuoti, koks iš tiesų yra elektroninių nusikalti
siekia teisėtvarkos iniciatyvos. Vienai nusikaltė mų - kriminalinės veikos, atliekamos pasitelkus
lių „saugumo salelei“ tapus pavojingesne, „orga informacines technologijas, - mastas. Tačiau visai
nizacijos geometrija“ gali pasikeisti, kad suformuo įmanoma apibūdinti kai kurias pagrindines jo for
tų naują modelį. mas. P. N.Grabosky’s ir Russellas Smithas (1998)
Jungtinė Karalystė irgi pajuto tarptautinį nu išskyrė devynias pagrindines technologinių nusi
sikalstamumo pobūdį. Čia įsikūrė japonų jakudzų kaltimų rūšis:
gaujos ir italų bei amerikiečių mafijos operatoriai. • Neteisėtas prisijungimas prie telekomunikaci
Tarp naujausių atvykėlių - nusikaltėliai iš buvusios jos sistemų reiškia, kad pasidarė lengviau
Sovietų sąjungos. Kai kurie apžvalgininkai mano, slapta klausytis. Jo implikacijos prasideda
jog pavojingiausias pasaulyje organizuoto nusikals „sutuoktinio sekimu“ ir baigiasi šnipinėjimu.
tamumo sindikatas yra naujoji Rusijos mafija. Ru
• Visuomenę kur kas plačiau ir stipriau pažei
sų nusikalstami tinklai pradėjo itin stipriai plauti
džia elektroninis vandalizmas ir teroriz
pinigus, siedami savo veiklą su beveik nekontro
mas. Vakarų visuomenės vis labiau pasikliau
liuojamais Rusijos bankais. Kai kas mano, kad ru
ja kompiuterizuotomis sistemomis. Nepagrįs
siškos grupės gali virsti didžiausiais pasaulio nusi
tas kišimasis į šitokias sistemas, kaip, pavyz
kalstamais tinklais. Jų atspara - Rusijos valstybė,
džiui, anksčiau, p. 196, minėti DdoS išpuoliai,
kurioje knibždėte knibžda mafijozų, o nusikaltėlių
gali kelti rimtą pavojų.
pasaulio teikiama „apsauga“ tapo daugeliui verslų
įprastu dalyku. Didžiausią nerimą kelia tikimybė, • Galimybė vogti telekomunikacines paslau
kad naujieji Rusijos gangsteriai tarptautiniu mastu gas reiškia, kad žmonės gali vadovauti už
verčiasi branduolinių medžiagų, pagrobtų iš sovie draustam verslui ir jų nepavyksta susekti, arba
tinių branduolinių ginklų sandėlių, kontrabanda. tiesiog manipuliuoti telekomo bei mobiliųjų
Nepaisant aibės vyriausybinių bei policijos ak telefonų paslaugomis, kad galėtų nemokamai
cijų, narkotikų prekyba yra viena labiausiai besi arba su nuolaida kalbėtis telefonu.
plečiančių tarptautinio nusikalstamo verslo šakų, • Vis aštrėja telekomunikacijų privatumo pro
kuri XX a. devintajame dešimtmetyje bei dešim blema. Tapo palyginti lengva pažeisti auto
rių teises, kopijuojant duomenis, programi baudžiamojon atsakomybėn. įtrauktųjų šalių po
nę įrangą, filmus bei kompaktines plokšteles. licijai neišvengiamai tenka nustatyti įvykusios vei
• Kibemetinėje erdvėje sunku kontroliuoti pro kos jurisdikciją ir susitarti, kad šalys išduotų pa
dukcijos pornografinį ir nusikalstamą turinį. žeidėjus bei pateiktų kaltinimui reikalingus įrody
Internete galima skelbti ir iš jo parsisiųsti aiš mus. Plečiantis elektroniniam nusikalstamumui,
kiai pornografinę medžiagą, skleisti rasizmą, gali tobulėti tarptautinis policijos bendradarbiavi
platinti ginkluotės gamybos instrukcijas. „Ki- mas, tačiau dabar elektroniniai nusikaltėliai turi
bemetiniai pašnekesiai“ gali kelti ne tik virtua didelę manevrų laisvę.
lią, bet ir realią grėsmę interneto vartotojams. Tuo metu, kai viso pasaulio šalyse elektroniškai
integruojamos finansų, komercijos ir gamybos sis
• Pastebėta, jog gausėja nuotolinės rinkodaros temos, sukčiavimų per internetą bei neteisėtų elek
sukčiavimų. Sunku reguliuoti ir apgavikiškus troninių įsibrovimų, panašių į DdoS atakas, mas
labdaros planus bei investicijų galimybes. tas didėja. Šie faktai aiškiai įspėja, kaip lengva pa
• Padidėjo nusikaltimų, susijusių su atsiskai žeisti esamas kompiuterių saugos sistemas. Vyriau
tymais elektroniniais pinigais, pavojus. Vis sybės, pradedant JAV federaciniu tyrimų biuru ir
plačiau naudojantis bankomatais, intemetine baigiant naujomis Japonijos policijos pajėgomis
elektronine prekyba bei „elektroniniais pini kovai su kompiuterių įsibrovėliais, deda visas pa
gais“, didėja rizika, jog kai kurie sandoriai stangas, kad įveiktų naujas ir sunkiai apčiuopia
bus neteisėtai perimti. mas tarptautinės kompiuterinės veiklos formas.
• Elektroninis pinigų plovimas padeda „atskirti“
neteisėtas pajamas nuo paties nusikaltimo ir
šitaip nuslėpti jų kilmę. Kalėjimai:
atsakymas į nusikaltimus?
• Per telekomunikacijas galima regzti nusikals
tamus suokalbius. Dėl įmantrių kodavimo sis Modernūs kalėjimai vadovaujasi principu „atvesti
temų ir didelio duomenų perdavimo greičio individus į doros kelią“ ir parengti juos deramam
teisėtvarkos struktūros nesuskumba slapčia socialiniam vaidmeniui, kurį reikėtų atlikti išėjus
perimti informacijos apie nusikalstamą veiklą. į laisvę. Kalėjimai ir ilgalaikio įkalinimo bausmės
Tuo ir naudojasi tarptautiniai nusikaltėliai. taip pat laikomi itin veiksminga priemone, atgra
sančia nuo nusikaltimų. Dėl šios priežasties dau
Esama požymių, kad elektroninis nusikalstamumas gelis politikų, trokštančių „kietai imtis“ didėjan
stiprėja. Britanijoje XX a. dešimtojo dešimtmečio čio nusikalstamumo, pritarė griežtesnei baudžia
pabaigoje sukčiavimai per internetą sudarė spar mosios justicijos sistemai ir kalėjimų plėtrai. Ar
čiausiai plintančią nusikaltimų rūšį. Per metus iki kalėjimai daro norimą poveikį - ar padeda „per
1999 rugsėjo sukčiavimų bei klastočių padaugėjo auklėti“ nuteistuosius nusikaltėlius ir užkardyti
29 procentais, o tai sudarė 70 000 pažeidimų per naujus nusikaltimus? Vėliau pamatysime, jog tai
metus prieaugį. Šis prieaugis buvo aiškinamas tuo, sudėtingas klausimas, bet faktai, atrodo, liudija,
kad pagausėjo nusikaltimų, padaromų per internetą. jog nedaro.
Telekomunikaciniai nusikaltimai pasiekia bet Britiškoji baudžiamosios justicijos sistema pas
kurią pasaulio dalį, ir šis globalumas meta teisė taraisiais metais ėmė taikyti griežtesnes bausmes.
tvarkai ypatingus iššūkius. Nusikalstamos veikos, Schema 8.6 rodo, kad kalinių skaičius nuolatos di
padarytos kurioje nors vienoje šalyje, gali paversti dėjo: 1997 metais kalėjimuose bausmę atlikinėjo
aukomis žmones visame pasaulyje. Kaip pastebėjo 67 000 žmonių, o tai sudarė 10 procentų prieaugį
Grabosky‘s ir Smithas, dėl to kyla keblumų, pri per vienerius metus (HMSO, 1999). Anglijoje ir
reikus išaiškinti nusikaltimus ir patraukti asmenis Velse kaliniai sudarė didesnę visų gyventojų da-
228 8 SKYRIUS
lį, negu bet kurioje kitoje Vakarų Europos šalyje,

išskyrus Portugaliją (Guardian, 2000 m. vasario
23 d.), o teismai dar turi tendenciją nuteisti pa
žeidėjus kalėti ilgiau, palyginti su kitų Europos ša
lių teismais. Kai kurie kritikai baiminasi, kad Bri
tanija pernelyg seka Jungtinėmis Valstijomis, pa
sižyminčiomis ku kas griežtesnėmis baudžiamosio
mis priemonėmis palyginti su kitomis pasaulio šali
mis (žr. tekstą rėmeliuose kitame puslapyje).
Su kaliniais dabar fiziškai žiauriai nebesielgia
ma, kaip kadaise, tačiau jie kenčia dėl daugelio
kitų praradimų bei suvaržymų. Iš kalinių atima
ma ne vien asmens laisvė, bet ir pajamos, šeimos
ir buvusių draugų bendrija, jie negali turėti hete-
roseksualių santykių, nuosavų drabužių ir kitokių Schema 8.6. Kaliniai ir jų aprūpinimas Didžiojoje
asmeninių daiktų. Kaliniai dažnai gyvena perpil Britanijoje, 1971-1997 m.
dytose kamerose, turi paklusti griežtai drausmei Šaltiniai: H om e Office; Scottish H om e O ffice D ep artm e n t.
Iš Sočiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ). K arališkoji au to rin ė te isė.
bei visiškam kasdienio gyvenimo reglamentavimui.
Gyvenimas šitokiomis sąlygomis, užuot priar
tinęs kalinių elgseną prie visuomenės normų, vei
kiau įvaro pleištą tarp jų ir išorės visuomenės. Ka mų skaičių ir griežtinti įkalinimo bausmes už dau
liniams tenka prisitaikyti prie aplinkos, kuri vis gelį nusikaltimų. Kalėjimai perpildyti, o tai ska
kuo skiriasi nuo gyvenimo laisvėje, o kalėjime su tina naujų laisvės suvaržymo įstaigų statybas. Tuo
siklostę papročiai bei pažiūros gana dažnai iš es tarpu kritikai teigia, jog kalėjimų statybos progra
mės prieštarauja elgsenai, kurią jie, kaip tikėtasi, mos ne tik užkraus mokesčių mokėtojams nepa
turėjo išsiugdyti. Pavyzdžiui, kaliniai gali subran grįstai didelę naštą, bet ir menkai tepaveiks nusi
dinti savyje pagiežą paprastiems piliečiams, išmok kaltimų skaičių.
ti priimti smurtą kaip normą, užmegzti ryšius su Kai kurie kampanijos už baudžiamumo refor
patyrusiais nusikaltėliais, o išėję į laisvę tęsti šį mą dalyviai teigia, jog reikia poslinkio - pereigos
bendravimą, pagaliau įgyti nusikalstamų įgūdžių, iš baudžiamojo į reabilituojamąjį teisingumą.
kurių pirma beveik neturėjo. Dėl to kalėjimai kar „Reabilituojamasis teisingumas“ vadovaujasi prin
tais vadinami „nusikaltimų universitetais“. Tad nė cipu, jog teisės pažeidėjai geriau suvoks savo pa
ra ko stebėtis, kad recidyvizmas - buvusių kali darytų nusikaltimų esmę, jeigu „bausmes“ atliks
nių pakartotinai padaromi pažeidimai, sudaro bau bendruomenėje. Iš pažeidėjų gali būti reikalauja
ginamai didelį procentą. Jungtinėje Karalystėje per ma talkinti teikiant viešąsias paslaugas arba da
60 procentų visų vyrų, atlikusių bausmę ir išėju lyvauti tarpininkaujamuose santaikos susitikimuose
sių į laisvę, per ketverius metus, prabėgusius nuo su aukomis. Užuot atskyrus nuo visuomenės ir ap
padarytų pirmųjų nusikaltimų, vėl buvo suimti. saugojus nuo padarinių, kuriuos sukėlė jų nusikals
Kaip jau matėme, sumažėjo tikimybė, kad jaunieji tamos veikos, nusikaltėliams reikia leisti prasmin
pažeidėjai „išaugs iš nusikaltimų darymo marški gai patirti savo nederamų poelgių kainą.
nėlių“, kaip būdavo ankstesniais laikais. Diskusija dėl to, ar kalėjimai „veikia“, nepa
Faktai, ko^ero, liudija, kad kalėjimams nesi teikia lengvų atsakymų. Net jei kalėjimams nesi
seka reabilituoti kalinių. Nepaisant šito, vyriau seka reabilituoti kalinių, kita vertus, galbūt jie su
sybė ir toliau smarkiai spaudžiama didinti kalėj i- laiko žmones nuo kitų nusikaltimų, kuriuos gale-
Ateities nusikaltimai
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nebėra grynųjų pini taip, kad veiktų tik teisėto savininko rankose. Masiš
gų, visas asmeninis turtas pažymėtas elektroniniais kai paplis suasmenintos „tapatybės“ - kompiuterių
lustais, o asmens tapatybė yra didžiausia jūsų turi lustai, PIN numeriai bei saugos kodai. Jie taps iš es
ma vertybė. Pagal Prekybos ir pramonės departa mės svarbūs, vykdant sandorius per internetą, nau
mento ataskaitą, pavadintą „Čia pat už kampo“ (Just dojantis „gudriomis kortelėmis“ (elektroniniais pini
Around the Corner, DTI, 2000), technikos pažanga gais) ir kertant saugos sistemas. Pasak šios ataskai
netrukus iš pagrindų pakeis nusikalstamumą. Perdu tos, kuo daugiau gyvenimo aspektų remsis aukšto
dešimtmečius, teigiama ataskaitoje, daugelis prekių, siomis technologijomis, tuo labiau plis „tapatybės
tokių kaip automobiliai, vaizdo bei fotokameros, kom klastotės“ ir asmens tapatybės vagystės.
piuteriai, mažiau vilios vagis, nes bus suprogramuoti
tų padaryti. Nors tie, kurie atlieka bausmę, dary Išvados: nusikaltimai, deviacijos
dami nusikaltimą kalėjimo nebijojo, tačiau nema ir socialinė tvarka
lonus šios įstaigos gyvenimas puikiai gali atgra Būtų klaidinga nusikaltimą ir deviaciją vertinti vien
syti kitus. Čia kalėjimų reformatoriai susiduria su neigiamai. Bet kuri visuomenė, pripažįstanti, jog
itin sunkiai sprendžiama problema. Jei kalėjimai žmonių išpažįstamos vertybės bei domėjimosi sri
virstų visiškai bjauriomis vietomis, jie veikiausiai tys yra skirtingos, privalo rasti vietos individams
padėtų atgrasyti potencialius pažeidėjus. Kita ver ar grupėms, kurių veikla neatitinka daugumos žmo
tus, būtų nepaprastai sunku įgyvendinti reabilita nių nusistatytų normų. Tie, kurie laikosi tradici
cinius įkalinimo tikslus. Bet kuo labiau švelnėja nių pažiūrų, dažnai įtariai žvelgia į žmones, ku
rūsčios kalėjimo sąlygos, tuo mažiau bijoma čia riančius naujas idėjas politikos, mokslo, meno ar
patekti. kitose srityse. Pavyzdžiui, Amerikos revoliucijos
Taigi nors kalėjimai pašalina iš viešojo gyve sukurtoms politinėms idėjoms - individo laisvei
nimo kai kuriuos pavojingus individus, faktai by ir galimybių lygybei - įnirtingai priešinosi dau
loja, kad norint sutramdyti nusikaltimus reikia ki gelis amžininkų, bet dabar jos jau priimtos visa
tokių priemonių. Sociologinis nusikalstamumo me pasaulyje. Reikia drąsos ir ryžto, kad nukryp-
aiškinimas parodo, kad šią problemą sprendžiant tum nuo dominuojančių visuomenės normų, bet
paskubomis tikrai nieko nelaimima. Nusikalstamu dažnai tai iš esmės svarbu, apsaugant kaitos pro
mo priežastys susipynusios su struktūrinėmis vi cesus, kuriuose vėliau bus įžvelgta visuotinė nauda.
suomenės sąlygomis, tarp jų - skurdu, miestų se Ar „žalingą deviaciją“ reikėtų laikyti kaina, ku
nųjų centrų būkle ir prastėjančiomis daugelio jaunų rią visuomenei tenka sumokėti, kai ji suteikia ne
vyrų gyvenimo aplinkybėmis. Beje, trumpalaikes mažai veiksmų laisvės žmonėms, kad jie pasiryž
priemones, pavyzdžiui, reformas, kurios paverčia tų nekonformistiškiems siekiams bei darbams? Ar
kalėjimus veikiau reabilitacijos, o ne laisvės at procentiškai didelis nusikalstamo smurto mastas
ėmimo vietomis, ir kalėjimų alternatyvų eksperi reiškia kainą, reikalaujamą iš visuomenės mainais
mentus, pavyzdžiui, darbą bendruomenėje, reikia už individo laisves, kuriomis naudojasi jos pilie
papildomai tirti. Viena aišku - veiksmingi spren čiai? Kai kurie iš tiesų padarė būtent šitokią prie
dimai privalo būti ilgalaikiai (Currie, 1998b). laidą ir teigia, kad smurtiniai nusikaltimai yra ne-
230 8 SKYRIUS
Baudžiamoji justicija: Jungtinių Valstijų atvejis

Jungtinių Valstijų teisingumo sistema, palyginti su li
kusiu pasauliu, yra labiausiai baudžiamoji. Šiuo me
tu Amerikos kalėjimuose atlieka bausmę per 2 mili
jonus žmonių, o dar 4 milijonai yra patekę į baudžia
mosios sistemos jurisdikciją. Nors Jungtinės Valsti
jos tesudaro 5 procentus visų pasaulio gyventojų,
joms tenka 25 procentai visų pasaulio kalinių. Ame
rikos kalėjimų sistema įdarbina per 500 000 žmonių,
ojos išlaikymas kasmet kainuoja 35 milijardus dole
rių. Kalėjimai iš dalies privatizuoti, todėl dabar, sie
kiant aprūpinti vis didėjantį kalinių skaičių, privačios
bendrovės gali laimėti vyriausybinius kontraktus ka
lėjimams statyti bei valdyti. Kritikai kaltina, jog iškilo
„kalėjimų pramonės kompleksas“: daugybė žmonių,
tarp jų - biurokratų, politikų ir kalėjimų tarnautojų, in
vestavo kapitalą į kalėjimų sistemos gyvavimą bei to
lesnę plėtrą.
Jungtinėse Valstijoje itin remiama mirties baus
mė. 1999 metais 71 procentas apklaustų suaugusiųjų
laikė mirties bausmę prasminga, o 21 procentas pa
sisakė prieš. Tai didžiulis pasikeitimas, lyginant su
1965 metais, kuomet už mirties bausmę pasisakė 38
procentai apklaustųjų, o prieštaravo 47 procentai. In Schema 8.7. Žmonių, kuriems paskirta
dividų, laukiančių mirties nuosprendžio įvykdymo, mirties bausmė, skaičius JAV, 1957-1997 m.
skaičius nuolatos didėjo nuo 1977 metų, kai Aukš
Šaltinis: U S B ureau of Justice, Capital Punishment
čiausiasis teismas patvirtino valstybinius įstatymus 1997, S tatistics Bulletin, U S G o v e rn m e n t Printing
dėl mirties bausmės (žr. schemą 8.7). 1997 metų pa Office, 19 98.
baigoje „mirtininkų eilę“ sudarė per 3000 kalinių. Iš
viso jų skaičiaus 99 procentus sudarė vyrai, 56 pro
centus baltieji ir 42 procentus juodaodžiai (JAV tei ardomas šeimas ir bendruomenes. Kalėjime arba
singumo valdyba, US Bureau ofJustice, 1998). baudžiamosios sistemos priežiūroje gyvena per ket
Griežtų bausmių gynėjai nurodo, kad per praėju virtadalį visų afroamerikiečių vyrų. Apie 60 procentų
sį dešimtmetį sumažėjęs bendrasis nusikalstamumas Jungtinėse Valstijose įkalintų individų nuteisti dėl ne
patvirtina, jog kalėjimai tikrai daro poveikį. Kritikai ne smurtinių, su narkotikais susijusių nusikaltimų. Kriti
sutinka, tvirtindami, kad nusikaltimų skaičiaus mažė kai kaltina dėl tokio didžiulio disbalanso, kuris įrodo,
jimą galima paaiškinti kitais veiksniais, pavyzdžiui, kad įkalinimas liovėsi buvęs „paskutine priemone" -
tvirta ekonomika ir menku nedarbo lygiu. Jie teigia, dabar kalėjimai virto visų socialinių problemų spren
kad didelis įkalinimo lygis reiškia visai be reikalo iš- dimo įrankiu.
išvengiami visuomenėje, kuri griežtai neapibrėžia rezultatų veikiausiai galima pasiekti tik ten, kur in
konformistiškumo. Tačiau šis požiūris įsigilinus ne divido laisvės derinamos su socialiniu teisingumu,
atlaiko kritikos. Kai kuriose visuomenėse, pripa t. y. esant socialinei tvarkai, kuri neslegia žmonių
žįstančiose labai daug įvairių individo laisvių ir pa milžiniškomis nelygybėmis, o kiekvienas individas
kančiose deviacinei veiklai (pavyzdžiui, Olandija), gali gyventi visavertį gyvenimą. Jei nėra laisvės
padaroma palyginti mažai smurtinių nusikaltimų. ir lygybės pusiausvyros, o daugelis žmonių negali
Tuo tarpu šalyse, kurios varžo individo laisvę, es gyvenime savęs realizuoti, tikėtina, kad jų elgsena
ti priešingai - jose gali būti aukštas smurto lygis. nukryps į socialiai žalingus tikslus.
Visuomenei, kuri yra pakanti deviacinei elgse
nai, nebūtinai gresia socialinis žlugimas, tačiau gerų
1. Deviacinei elgsenai būdingi veiksmai, kurie pažeidžia visuotinai pri

imtas normas. Įvairiais laikotarpiais ir įvairiose vietose deviacijos sam
prata gali skirtis: ką viena kultūra laiko „normaliu“ dalyku, kita gal
būt paskelbia „nuokrypiu“. Deviacijos samprata yra platesnė negu nu
sikaltimo, nes pastarąjį apibūdina tik įstatymą pažeidžiantis nekon
formistiškas elgesys.
2. Socialinėms normoms sutvirtinti visuomenė taiko formalias arba ne
formalias sankcijas. Normos, kurias nustato ir verčia laikytis vyriau
sybės, yra vadinamos įstatymais.
3. Primesti nusikaltimams ir įvairioms deviacijų formoms genetinį po
būdį buvo sukurtos biologinės ir fizinės teorijos, tačiau daugelis šių
teorijų jau paneigtos. Sociologai teigia, kad skirtingos socialinės aplin
kos konformizmą ir deviacijas apibrėžia nevienodai. Turtų ir galios
divergencija visuomenėje daro didelę įtaką galimybėms, kurios atsi
veria skirtingoms individų grupėms, ir sprendimams, kurias veiklos
rūšis laikyti nusikalstamomis. Veikti nusikalstamai išmokstama maž
daug taip pat, kaip ir veikti, paklūstant įstatymui. Apskritai, ir vie
na, ir kita veikla siekiama tų pačių reikmių.
4. Pagal funkcionalistų teorijas, nusikaltimus ir deviacijas sukelia vi
suomenėje tvyrančios struktūrinės įtampos bei moralinės reguliaci
jos stoka. Durkheimas sukūrė anomijos terminą apibrėžti individų ne
rimui bei jausmų sumaiščiai, kurie atsirado moderniojoje visuome
nėje ėmus irti tradiciniam gyvenimo būdui. Robertas Mertonas išplėtė
šią sąvoką, įtraukdamas individų įtampas, kurias jie patiria kas sykį,
kai normos prieštarauja socialinei tikrovei. Subkultūrų aiškinimai at
kreipia dėmesį į grupes, pavyzdžiui, gaujas, kurios atsisako domi
nuojančių vertybių ir pakeičia jas normomis, iškeliančiomis atvirą ne
paklusnumą, nusižengimus ar nenorą prisitaikyti.
232 8 SKYRIUS
5. Etikečių klijavimo teorija (pagal ją - devianto etiketės įtvirtins as

menų, kuriems jos buvo primestos, deviacinę elgseną) yra svarbi dėl
jos pradinės prielaidos, kad nėra jokių iš prigimties nusikalstamų (arba
normalių) veikų. Etikečių klijavimo teoretikus domina, kaip tam tikras
elgsenas imama laikyti neatitinkančiomis normų ir kodėl deviantų eti
ketės klijuojamos vienoms, o ne kitoms grupėms.
6. Konfliktų teorijos nusikaltimus ir deviacijas nagrinėja visuomenės
struktūros, skirtingų socialinių grupių interesų konkurencijos ir ga
lios išsaugojimo elito sluoksniuose požiūriu. Naujasis kairysis rea
lizmas yra kriminologijos atmaina, kuri patyrė šios tradicijos įtaką,
tačiau daugeliu svarbių aspektų ją atmetė. Jis atkreipia dėmesį į nu
sikaltimų aukas ir ragina pakeisti politiką, kad teisėsauga labiau at
silieptų į bendruomenių, ypač gyvenančių senuosiuose miestų centruo
se, interesus.
7. Kontrolės teorija postuluoja, kad nusikaltimus daro asmenys ten, kur
nėra atitinkamos socialinės ar fizinės kontrolės, atgrasančios nuo ši
tokių veikų. Nusikalstamumo didėjimas yra susijęs su galimybių bei
tikslų gausėjimu moderniosiose visuomenėse. „Išdaužytų langų“ teorija
teigia, jog esama tiesioginio ryšio tarp atsiradusios netvarkos ir fak
tinio nusikalstamumo.
8. Bet kuriai visuomenei sunku įvertinti nusikalstamumo mastą, nes pra
nešama ne apie visus nusikaltimus. „Tamsieji“ latentinio nusikalsta
mumo duomenys rodo esant pažeidimų, kurių oficialioji statistika ne
užfiksuoja. Viktimizacijos tyrimai (apklausos, siekiant išsiaiškinti, ar
informantams per praėjusius metus buvo tekę tapti kokio nors nusi
kaltimo aukomis) atskleidė, jog oficialiai skelbiamas nusikalstamu
mo lygis neatitinka faktinės žmonių patirties.
9. Užregistruotų nusikaltimų lygis Britanijoje didėjo nuo XX a. šeštojo
dešimtmečio, o piliečiai ėmė jausti nusikaltimų grėsmę labiau negu
praeityje. Policijos priemonės prieš nusikalstamumą apėmė intensy
vesnę teisėsaugos veiklą, situacinius nusikaltimų prevencijos meto
dus (pavyzdžiui, sekimas ir kliūčių kūrimas), privačias saugos pa
slaugas ir bendruomeninio viešosios tvarkos palaikymo iniciatyvas.
10. Moterų nusikalstamumo lygis yra mažesnis negu vyrų. Taip veikiausiai
yra dėl bendrųjų vyrų ir moterų socializacijos skirtumų ir todėl, kad
vyrai labiau atiduoda pirmenybę ne namams. Vyrų nusikalstamumą
didina nedarbas ir „vyriškumo krizė“. Kai kurių rūšių nusikaltimų
aukomis daugiausia tampa moterys. Atrodo, kad išprievartavimas pa
plitęs kur kas labiau, negu rodo oficialioji statistika. Tam tikra pras
me visos moterys yra išprievartavimo aukos, nes joms tenka nuola
tos nuo to saugotis, gyventi, bijantis patirti seksualinę prievartą. Ho-
moseksualiems vyrams ir moterims būdingas aukštas kriminalinės vik-

timizacijos ir priekabiavimo lygis, tačiau dėl marginalizuotos padė
ties visuomenėje jie neretai laikomi „pelnytai“ nukentėjusiais ir kur
kas rečiau - nekaltomis nusikaltimo aukomis.
11. Plačiai pasklidusi nusikaltimų baimė dažniausiai krypsta į nusikalti
mus gatvėje - vagystes, įsibrovimus ir užpuolimus. Šiuos nusikalti
mus daugiausia padaro jauni darbininkų klasės vyrai. Tai rodo ir ofi
cialioji statistika. Tačiau kartu turėtume atsargiai žvelgti į moralinę
paniką dėl jaunimo nusikalstamumo. Daugelis deviacinės jaunuolių
elgsenos apraiškų, pavyzdžiui, asociali elgsena ir nenoras prisitaikyti
prie nusistovėjusios tvarkos, iš tiesų nėra nusikalstami.
12. „Baltųjų apykaklių“ ir bendrovių nusikaltimai - tai nusikaltimai, ku
riuos padaro turtingesnių visuomenės sluoksnių atstovai. Šių nusi
kaltimų padariniai esti žalingesni, negu neturtingųjų padaromi teisės
pažeidimai, bet, kita vertus, teisėsauga jiems skiria mažiau dėmesio.
Organizuotą nusikalstamumą apibrėžia institucionalizuotos nusikals
tamos veiklos formos, kai prisidengus teisėtoms organizacijoms bū
dinga veikla sistemingai užsiimama neteisėtais dalykais. Elektroni
niai nusikaltimai - tai nusikaltimai, padaromi naudojantis informacinių
technologijų priemonėmis. Šiai įstatymus pažeidžiančiai veiklai pri
klauso elektroninis pinigų plovimas ir sukčiavimas per internetą.
13. Kalėjimai įsteigti iš dalies visuomenei apsaugoti, o iš dalies - siekiant
„perauklėti“ nusikaltėlius. Kalėjimai, kaip rodo patirtis, neatgraso nuo
nusikaltimų, o kalinių reabilitacijos, rengiant juos grįžti į išorės pasaulį
ir stengiantis apsaugoti nuo nusikalstamos veiklos pasikartojimo, po
veikis gana abejotinas. Recidyvizmas - tai pakartotiniai įstatymų pa
žeidimai, kuriuos padaro jau kalėję individai. Buvo pasiūlyta kalėji
mo alternatyva, pavyzdžiui, bausmės atlikimas dirbant bendruome
nei naudingą darbą.
1. Kaip galima skirtingai aiškinti veiksmus, atliktus „devianto“ etiketę Pasvarstykite dar kartą
turinčio individo ir „normalaus“ asmens?
2. Kodėl aukos galėtų pateikti tikresnį nusikalstamumo masto vaizdą,
negu oficialioji statistika?
3. Ar dabar policija pirmiausia dirba informacinį darbą?
4. Ar moterims vis labiau įsitraukiant į viešąją sritį neišvengiamai pa
sikeis ir jų nusikalstamumas?
5. Ar bendrovės vadovas yra tipiškesnis nusikaltėlis negu bedarbis
jaunuolis?
6. Kaip nusikalstamumą veikia globalizacijos procesai?
234 8 SKYRIUS
Papildoma literatūra Erich Goode. Deviant Behaviour. Upper Saddle River, N. J.: Prentice
-
Hali, 1997.
Simon Holdaway and Paul Rock (eds). Thinking about Criminology. -
London: UCL Press, 1998.
Paul Walton and Jock Young (eds). The New Criminology Revisited. -
London: Macmillan, 1998.
Interneto nuorodos Australian Institute of Criminology

www.aic.gov.au
British Journal of Criminology

www3.oup.co.uk/crimin
Home Office (UK)

www.homeoffice.gov.uk
Institute of Criminology, from the University of Cambridge

http:// www.law.cam.ac.uk/crim/CRIMLINK.HTM
NACRO - concemed with the prevention of crime and the welfare of

offenders
www.nacro.org.uk
I
• Rasės ir etniškumo
supratimas 237
• Išankstinis nusistatymas,
diskriminacija ir rasizmas 241
• Rasizmo ir etninės
diskriminacijos aiškinimai 243
• Etninė integracija
ir etniniai konfliktai 246
• Globalinė migracija 248
• Imigracija į Jungtinę
Karalystę 252
• Etninė įvairovė
Jungtinėje Karalystėje 254
• Imigracija ir etniniai santykiai
kitose Europos šalyse 261
• Išvados 264
9 skyrius. Rasė, etniškumas ir migracija
Prieš keliolika metų Pietų Afrikoje viešpatavo Mandelą, kalėjusį dvidešimt septynerius metus.
apartheidas - prievartinės rasinės segregacijos sis Vėliau prasidėjo daugybė sudėtingų derybų, pra-
tema. Kiekvieną pietų afrikietį apartheidas priskir skynusių kelią pirmiesiems nacionaliniams Pietų
davo vienai iš keturių rūšių: baltiesiems (Europos Afrikos Respublikos rinkimams, kuriuose drauge
imigrantų palikuonims), „spalvotiesiems“ (žmo dalyvavo ir baltieji, ir nebaltieji. 1994 metų balan
nėms, kurių protėviai priklausė daugiau negu vie džio 27 dieną ANK gavo didžiulį balsų skaičių (62
nai „rasei“), azijiečiams ir juodaodžiams. Pietų Af procentus visų balsų), ir Nelsonas Mandela tapo
rikos Respublikos baltųjų mažuma, sudariusi apie pirmuoju prezidentu po apartheido žlugimo.
13 procentų visų gyventojų, valdė nebaltųjų daugu Mandela ir ANK susidūrė su milžiniška užduo
mą. Nebaltieji neturėjo jokios balsavimo teisės ir timi. Šalyje, turinčioje 38 milijonus gyventojų, 9
atstovų šalies vyriausybėje. Segregacija buvo pri milijonai gyveno skurde, o 20 milijonų - be elek
valoma visais visuomenės lygmenimis, pradedant tros energijos. Plito nedarbas. Daugiau negu pu
viešosiomis vietomis - tualetais ar traukinių va sė juodaodžių gyventojų buvo beraščiai, jų kūdi
gonais, ir baigiant gyventojų kaimynijomis bei mo kių mirtingumas daugiau kaip dešimt kartų virši
kyklomis. Milijonai juodaodžių buvo suvaryti į va jo baltųjų kūdikių mirtingumą. Pietų Afrikos vi
dinamąsias „tėviškes“ („bantustanus“), esančias ga suomenėje viešpatavo ne vien didžiulė materiali
na toli nuo pagrindinių miestų, ir kaip migrantai nė nelygybė, bet ir nepaprastas susiskaidymas.
juodadarbiai triūsė aukso ir deimantų kasyklose. Ideologizuotos, pagrįstos tikėjimu rasine viršenybe
Apartheidas buvo įteisintas šalies įstatymais, ta valdžios dešimtmečiai pasėjo šalyje baimę ir žūt
čiau įgyvendinamas smurtu ir šiurkščia jėga. Na būtinį poreikį susitaikyti. Reikėjo atlyginti už
cionalinė partija, atėjusi į valdžią 1948 metais ir apartheido režimo žiaurumus ir sugriauti rasinės
formalizavusi apartheido režimą, siekė nuslopin priespaudos kultūrą. Afrikiečių gyventojų etninė
ti bet kokį pasipriešinimą ir tam naudojo teisėsau įtampa prasiverždavo įniršio pliūpsniais ir grėsė
gos bei saugumo struktūras. Opozicijos grupės bu pilietiniu karu.
vo paskelbtos už įstatymo ribų, o politinius disi Mandela visą savo prezidentavimo laiką, pa
dentus suimdavo be teismo ir neretai kankindavo. sibaigusį 1999 metais, nenuilstamai klojo pama
Taikios demonstracijos dažnai baigdavosi smur tus, ant kurių galėtų iškilti teisinga ir atsikračiusi
tu. Metų metus smerktas tarptautiniu lygiu, baus prietarų daugiaetninė visuomenė. 1996 metais pri
tas politinėmis bei kultūrinėmis sankcijomis ir su imta Konstitucija buvo viena pažangiausių pasau
sidurdamas su vis didesniu vidaus pasipriešinimu lyje. Ji paskelbė neteisėta ir uždraudė bet kokią
apartheido režimas ėmė silpti. Kai 1989 metais diskriminaciją pagal rasę, etninę ar socialinę kilmę,
Pietų Afrikos Respublikos prezidentu tapo F. W. religiją ar įsitikinimus, taip pat seksualinę orien
de Klerkas, jis paveldėjo apimtą gilios krizės ir taciją, neįgalumą ir nėštumą. Mandela nuolatos
iš esmės nebevaldomą šalį. skelbė „naująjį patriotizmą“, kuriuo siekė sutelk
1990 metais de Klerkas atšaukė Afrikos nacio ti „nervinguosius baltuosius“ ir „nekantruolius juo
nalinio kongreso (ANK), pagrindinės opozicinės daodžius“ drauge kurti tautą. Etninėms bei poli
partijos, draudimą ir išlaisvino jos lyderį Nelsoną tinėms įtampoms mažinti, kad nekiltų smurtas, į
RASĖ, ETNIŠKUMAS IR MIGRACIJA 237
vyriausybę buvo įtrauktos politinės grupės, turin tančias kalbas ir įsteigė „lygių teisių“ teismų sis
čios atskirą nuomonę, pavyzdžiui, zulusais besi temą kaltinimams rasine diskriminacija nagrinėti.
remianti Inkatos laisvės partija (Inkatha Freedom Tiesos ir santaikos komisijos posėdžiai buvo be
Party, IFP). galo svarbus Pietų Afrikos Respublikos istorijos
Prezidentaujant Mandelai, vienas ryškiausių įvykis po apartheido panaikinimo. Šie posėdžiai
įvykių, skirtų apartheido laikotarpio palikimui ša įtvirtino ir naują atvirumo bei sąžiningumo stan
linti, buvo 1996 metų balandį-1998 metų liepą dartą tvarkant rasinės skaidos reikalus. Komisija
dirbusi Tiesos ir santaikos komisija - TSK (Truth privertė atkeipti dėmesį į pavojingus rasinės neapy
and Reconciliation Commission, TRC). Ji rengė kantos padarinius ir savo pavyzdžiu pademonst
posėdžius įvairiose Pietų Afrikos Respublikos ben ravo bendravimo ir dialogo galią santaikos procese.
druomenėse, kad ištirtų piktnaudžiavimą žmogaus Šiame skyriuje nagrinėsime „rasės“ ir etnišku
teisėmis apartheido laikotarpiu. Nobelio premijos mo sampratas, taip pat klausimą, kodėl rasinė bei
laureatas arkivyskupas Desmondas Tutu vadova etninė skaida taip dažnai sukelia socialinius kon
vo šiai komisijai tiriant prievartos atvejus 1960— fliktus, kaip atsitiko Pietų Afrikoje ir daugelyje
1994 metais. Komisija sulaukė ir užregistravo per kitų visuomenių. Aptarę, kaip mokslininkai socio
21 000 liudijimų, posėdžiai vyko viešai, o žiniask- logai supranta ir taiko rasės bei etniškumo sąvo
laida juos plačiai nušviesdavo. Planuota, kad šie kas, imsimės išankstinių nusistatymų, diskrimina
posėdžiai atskleis ir visiems parodys apartheido cijos, rasizmo temų bei apsvarstysime jų gajumą
laikotarpio tikrovę - nuo baisiausių iki banaliau paaiškinančias psichologines ir sociologines inter
sių dalykų. Posėdžiai neturėjo virsti teisminiais pretacijas. Vėliau atkreipsime dėmesį į etninės in
nagrinėjimais ar skirti bausmes. {vykdžiusiems nu tegracijos modelius ir patyrinėsime etninių kon
sikaltimus apartheido metu asmenims, tarp jų - po fliktų pavyzdžius, o baigę aptarsime modelius, bū
licininkams bei saugumo pareigūnams, buvo pa dingus globalinei migracijai, kuri padeda žmonių
siūlyta amnestija mainais už sąžiningus parody visuomenėms integruotis. Paskutiniuose posky
mus bei „visiškai atskleistą“ susijusią informaciją. riuose pažvelgsime į etninę įvairovę bei etninius
1998 metais Tiesos ir santaikos komisija pa ryšius Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos ša
skelbė 3500 puslapių surinktų duomenų ataskai lyse, ypač atkreipdami dėmesį į imigracijos ten
tą. Nenuostabu, kad pagrindine piktnaudžiavimo dencijas ir etninės nelygybės modelius.
žmogaus teisėmis kaltininke buvo įvardyta apart
heido vyriausybė, nors pabrėžti ir pažeidimai, ku
riuos įvykdė kitos organizacijos, tarp jų - Afri Rasės ir etniškumo supratimas
kos nacionalinis kongresas. Komisija susilaukė ir
Rasė
kritikos: priekaištauta, kad ji beveik neperžengė
apartheido nusikaltimų archyvo ribų ir nepajėgė Rasė yra viena sudėtingiausių sociologijos sąvo
atitaisyti padarytų skriaudų. Tačiau daugelis kitų kų. Prie to nemažai prisideda sąvokos kasdienės
žmonių tikėjo, jog pats liudijimų rinkimo proce vartosenos ir jos mokslinio pagrindo (ar jo stokos)
sas, apklausiant ir naudojusius prievartą, ir ją pa prieštara. Šiandien daugelis klaidingai įsitikinę, kad
tyrusius asmenis, išryškino apartheido laikotarpio žmones lengvai galima suskirstyti į biologiškai
neteisybes. skirtingas rases. Ši nuomonė nestebina, turint gal
Aišku, Tiesos ir santaikos komisija pati viena voje gausias mokslininkų pastangas apibrėžti ra
negalėjo įveikti dešimtmečius trukusių rasinės skal sines pasaulio tautų kategorijas. Kai kurie moks
dos ir diskriminacijos. Pietų Afrikos visuomenė lininkai išskyrė keturias ar penkias pagrindines ra
vis dar tebėra suskaldyta ir tęsia kovą su fanatiz ses, tuo tarpu kiti aptiko net trejetą tuzinų.
mu* bei nepakanta. „Transformacijos“ įstatymai, Rasės mokslinės teorijos atsirado XVIII ir
priimti 2000 metais, uždraudė neapykantą kurs XIX a. sandūroje. Jos naudotos pateisinti socialinei
238 9 SKYRIUS
tvarkai, kuri ėmė formuotis, kai Anglija ir kitos Kas yra rasė, jeigu ji nesusijusi su biologinė
Europos tautos virto galingomis imperijomis, turin mis kategorijomis? Juk žmogiškosios būtybės tu
čiomis daugybę pavaldžių teritorijų ir gyventojų. ri akivaizdžius fizinius skirtumus, o kai kuriuos
Grafas Josephas Arthuras de Gobineau (1816— iš jų įgimtus. Tačiau klausimas, kodėl būtent vie
1882), kuris kartais vadinamas moderniojo rasiz nokie, o ne kitokie skirtumai buvo pasirinkti so
mo tėvu, pareiškė, jog egzistuoja trys rasės: baltoji cialinei diskriminacijai bei išankstiniams nusista
(kaukaziečių), juodoji (negriduį) ir geltonoji (mon- tymams, neturi nieko bendra su biologine kilme.
golidų). Pagal Gobineau, baltoji rasė pasižymi to Todėl rasinius skirtumus reikia suprasti kaip fizi
bulesniu protu, tvirtesne morale ir stipresne valios nes atmainas, kurias bendruomenės ar visuome
jėga - būtent šios paveldėtosios savybės grindžia nės nariai išskyrė, suteikdami joms socialinę reikš
Vakarų civilizacijos plėtrą po visą pasaulį. Juoda mę. Pavyzdžiui, odos spalvos skirtumai laikomi
odžiai, priešingai, yra menkesnių gabumų, jų pri svarbiu dalyku, o plaukų spalva nesureikšminama.
gimtis labiau nežabota, jiems būdinga moralės sto Rasę galima suprasti kaip socialinių santykių vi
ka ir emocinis nestabilumas. Gobineau ir jam arti sumą, kuri leidžia lokalizuoti individus bei gru
mų mokslinio rasizmo gynėjų idėjos vėliau darė pes ir priskirti jiems įvairius požymius bei kom
įtaką Adolfui Hitleriui, kuris jas įtraukė į nacių petencijas, remiantis biologiškai paveldėtais bruo
partijos ideologiją, taip pat kitoms baltųjų prana žais. Rasinės skirtybės reiškia ne vien būdus žmo
šumą diegiančioms grupėms - kukluksklanui JAV nių nevienodumams apibrėžti, bet ir šį tą daugiau
ar apartheido architektams Pietų Afrikoje. - svarbius veiksnius, atkuriant galios ir nelygy
Po Antrojo pasaulinio karo „rasių mokslas“ bu bės modelius visuomenėje.
vo visiškai paneigtas. Nėra jokių biologine pras Procesas, kai rasės supratimai taikomi indivi
me grynųjų „rasių“, egzistuoja tik didelė žmogiš dams ar žmonių grupėms klasifikuoti, vadinamas
kųjų būtybių fizinių atmainų įvairovė. Žmonių gru rasiniu rūšiavimu. Istoriškai jis reiškė etikečių
pių fizinius skirtumus lemia giminiškų ryšių, ku klijavimą kai kurioms žmonių grupėms, nurodant,
rių pobūdis kinta pagal skirtingų socialinių ar kul kad jie sudaro atskiras biologines grupes, pagrįs
tūrinių grupių tarpusavio santykių laipsnį, bendru tas natūraliomis fizinėmis savybėmis (kaip Gobi
mas. Visuomenės grupės yra tęstinės. Bendruome neau suformuluotų idėjų atveju). Nuo XV a. eu
nių, kurių individus sieja bendri regimieji fiziniai ropiečiai vis dažniau susidurdavo su skirtingų Že
bruožai, vidinė genetinė įvairovė yra tokia pat di mės regionų žmonėmis. Todėl stengtasi susistemin
delė, kaip ir tarp skirtingų bendruomenių. Dėl šių ti naująsias žinias, klasifikuojant bei aiškinant tiek
faktų mokslininkai iš esmės atsisakė rasės sąvo gamtinius, tiek ir socialinius reiškinius. Neeuro
kos. Daugelis socialinės srities mokslininkų sutar pietiškosios visuomenės buvo „surūšiuotos pagal
tinai teigia, kad rasė yra ne kas kita, kaip tik ideo rasę“, priešpriešinant jas europiečių „baltajai ra
loginė konstrukcija, todėl jos taikymas akademinėje sei“. Kai kuriais atvejais šis rūšiavimas įgavo „ko
srityje tiktai įtvirtina plačiai paplitusį tikėjimą bio difikuotas“ institucines formas, kaip, pavyzdžiui,
logine rasės kilme (Milės, 1993). Kiti socialinės vergija Amerikos kolonijose ir apartheidas Pietų
srities mokslininkai nepritaria šiai nuomonei, sa Afrikoje. Tačiau kur kas labiau paplito kasdienio
kydami, kad net ir paneigus rasės biologinį pagrin gyvenimo institucijų rasinis rūšiavimas de facto
dą daugeliui žmonių rasė kaip sąvoka tebeturi pras būdu. Esant pagal rasę rūšiuotoms sistemoms, in
mę. Jie teigia, kad sociologinės analizės reikmėms dividų kasdienio gyvenimo aspektus, tarp jų - įdar
rasės sąvoka išlieka gyvybiškai svarbi, nors ir la binimą, asmeninius santykius, būstą, sveikatos ap
bai ginčytina. Todėl kai kurie mokslininkai ėmė žo saugą, švietimą bei teisinį statusą - formuoja ir
dį „rasė“ rašyti kabutėse, kad šitaip parodytų jos varžo šiems individams priskirtos rasinės padėtys
klaidinamą, tačiau įprastinę vartoseną. šioje sistemoje.
Etniškumas stovumo ar kitų veiksnių gyventojai susimaišyda

Rasės idėja klaidingai implikuoja kažką nekinta vo, sukurdami etniškai skirtingas bendruomenes.
mą ir biologišką, tuo tarpu „etniškumo“ sąvokos Sociologai linkę vartoti „etniškumo“ terminą,
reikšmė yra socialinė. Etniškumas susijęs su kon nes šios sąvokos reikšmė - visiškai socialinė. Ta
krečios visuomenės žmonių kultūros praktika ir pa- čiau nuorodos į etniškumą bei etninius skirtumus
saulėžiūromis, atskiriančiomis juos nuo kitų. Et gali būti problemiškos, ypač jei suponuoja prieš
ninių grupių nariai yra įsitikinę, kad kultūrine pras priešą „neetninei“ normai. Pavyzdžiui, Britanijo
me skiriasi nuo kitų visuomenės grupių, o šios savu je etniškumu įprasta apibūdinti kultūros praktikas
ruožtu atsilygina tuo pačiu. Išskirti etnines gru bei tradicijas, kurios skiriasi nuo „vietinės“ bri
pes gali padėti įvairios savybės, tačiau labiausiai tiškosios praktikos. Terminas „etninis“ taikomas
įprastos yra kalba, istorija ar protėviai (tikri ar įsi labai įvairioms sritims, pavyzdžiui, valgiams, dra
vaizduojami), religija ir būdai rengtis bei puoštis. bužiams, muzikai ir kaimynijoms, pažymint visa
Etniniai ypatumai yra visiškai išmoktas dalykas. tai, kas „nebritiška“. Kai etniškumo etiketės kli
Šis aspektas, atrodytų, savaime suprantamas, jei juojamos tokiu bendriniu būdu, kyla pavojus at
tik neprisimintume, kaip dažnai kai kurios grupės skirti „mus“ ir ,juos“ taip, kad vienos visuomenės
laikytos „gimusiomis valdyti“, „vangiomis“, „ne dalys bus laikomos „etninėmis“, o kitos - ne. Iš
protingomis“ ir pan. Iš tiesų etniškumas neturi nie tiesų etniškumo požymis būdingas visiems visuo
ko įgimta, tai - socialinis reiškinys, kuriamas ir menės nariams, o ne vien jos paskiriems segmen
atkuriamas laikui bėgant. Socializacijos procese tams. Bet kaip įsitikinsime, praktiškai etniškumas
jauni žmonės įsisavina savo bendruomenių gyve dažniausiai susiejamas su visuomenei priklausan
nimo būdus, normas ir pasaulėžiūras. čiomis mažumų grupėmis.
Daugeliui žmonių etniškumas yra individualiojo
Mažumų grupės
ir kolektyvinio identiteto pagrindas. Etniškumas
gali suteikti svarbią tęstinumo sąsają su praeiti Sociologijoje plačiai vartojama samprata mažu
mi, o jo gyvybingumą dažnai palaiko praktikuo mų grupės (dažnai etninių mažumų), o tai jokiu
jamos kultūros tradicijos. Londone, Notting Hil- būdu nėra tik skaitmeninė išraiška. Statistine pras
lo gatvėse karnavalo jaudulys ir meistriški regi me esama daug įvairių mažumų, pavyzdžiui, žmo
niai kasmet prikelia Karibų dvasią. Kitas pavyz nės, kurių ūgis per 180 cm ar svoris per 110 kg.
dys - tai trečioji airių kilmės amerikiečių karta, Tačiau remiantis minėta sociologijos samprata, jie
kuri, nors visą gyvenimą praleido Jungtinėse Vals nelaikomi mažumomis. Sociologų vartojamas ma
tijose, gali išdidžiai save laikyti Amerikos airiais. žumų grupių apibrėžimas nusako blogesnę padėtį,
Dažnai airių šeimos bei didesnės bendruomenės palyginti su gyventojų dauguma, taip pat reiškia
iš kartos į kartą perduoda šios tautos tradicijas ir tam tikrą grupės solidarumo, bendros priklausomy
papročius. Etniškumas palaikomas per tradicijas, bės jausmą. Išankstinių nusistatymų bei diskrimi
tačiau jis nėra nei statiškas, nei nekintamas. Jis vei nacijos objekto patirtis paprastai sustiprina ištiki
kiau slankus ir prisitaikąs prie kintančių aplinky mybės bendruomenei ir vieningų interesų pojūčius.
bių. Amerikos airių pavyzdys rodo, kaip tradici Taigi terminą „mažuma“ sociologai dažnai var
niai Airijos papročiai buvo saugomi ir kaip kartu toja ne pažodžiui ir jį labiau susieja su priklauso
juos keitė Amerikos visuomenės kultūra. Pašėlu ma grupės padėtimi visuomenėje, o ne su atsto
sios Šv. Patriko dienos eitynės daugelyje Ameri vaujamu narių skaičiumi. Apstu atvejų, kai „ma
kos didmiesčių puikiai parodo, kaip airių pavel žuma“ iš tiesų sudaro daugumą! Kai kuriose geo
das buvo pakeistas pagal savitą amerikietišką sko grafinėse teritorijose, pavyzdžiui, senuosiuose mie
nį. Panašių pavyzdžių galime rasti visame Žemės stų centruose, etninėms mažumoms priklauso dau
rutulyje - dėl migracijos, karo, darbo rinkų nepa guma gyventojų, bet jie vis tiek vadinami „mažu-
240 9 SKYRIUS
„Juodaodžių“ identitetas
Termino „juodaodis“ vartosena, apibrėžiant individus termino priešininkų, užuot darius prielaidas dėl bend
ir gyventojus, laikui bėgant iš esmės kito ir iki šiol ros patirties, reikia skirti daugiau dėmesio išskirtinei
tebėra itin ginčytina. „Juodaodis“ ilgai reiškė žemi individualių etninių mažumų patirčiai. Tariąas Modoo-
namą etiketę, kurią klijuodavo baltieji. Tik XX a. sep das buvo vienas pagrindinių kritiką teigusių, jog termi
tintajame dešimtmetyje iš Afrikos kilę amerikiečiai ir nas „juodaodis“ vartojamas pernelyg laisvai, - kartais
britai „ištaisė“ terminą ir sau patiems pritaikė teigia jis reiškia vien iš Afrikos kilusius žmones, o kartais
mą prasmę. „Juodaodis“ nustojo buvęs rasine paty juo drauge apibūdinami ir azijiečiai. Jo nuomone, šis
čia ir virto išdidumo ir identiteto šaltiniu. Šūkis „juoda terminas pernelyg pabrėžia odos spalvą ir paneigia
- gražu“ ir motyvuotoji „juodosios jėgos“ idėja tapo daugybę kultūra pagrįsto rasizmo aspektų. Pasak Mo-
juodaodžių išsilaisvinimo sąjūdžio branduoliu. Šios doodo, azijiečiai nelinkę savęs laikyti „juodaodžiais“,
idėjos panaudotos, kad pasipriešintų simboliniam nes šis terminas turi labai stiprias konotacijas su kilusių
„baltybės“ dominavimui „juodybės“ atžvilgiu. Kai ter iš Afrikos žmonių patirtimi. Pagaliau Modoodas nuro
minas „juodaodis“ tapo priimtinesnis visuomenei, jį do, kad „juodaodis“ implikuoja esminį identitetą o tai
imta taikyti ir kitiems, nebe Afrikos kilmės nebaltie savaime klaidinga. Nebaltosios visuomenės turi daug
siems, ypač azijiečiams. Terminas „juodaodis“ reiš įvairių identitetu kaip ir grupės, priklausančios vadi
kė šį tą daugiau už paprastą etiketę - po juo glūdėjo namajai „baltajai“ visuomenei (Modood, 1994).
taip pat ir politinė žinia. Kadangi visi „juodaodžiai“ pa Sociologai neturi aiškaus sutarimo dėl termino
tiria baltųjų įgyvendinamą rasizmą ir atskirtį, visi jie „juodaodis“ vartosenos. Modoodo ir kitų pareikštoji
kviesti telkti jėgas, stiprinant bendrąjį juodaodžių iden- kritika reikšminga, tačiau terminas „juodaodis“ labai
.titetą ir šitaip sužadinti kaitą. praverčia, kalbant apie baltųjų rasizmo bendrą patir
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kai kurie tį, tekusią daugumai nebaltųjų. Naujosios sociologi
mokslininkai ir etninių mažumų nariai ėmė ginčyti ter jos tendencijos, atrodo, pritaria Modoodo nuomonei.
mino „juodaodis“ vartoseną, kaip visumą apibūdinant Autoriai, susiję su postmodemiąja mokykla, labiau
nebaltuosius gyventojus. Pripažindami, kad visi nebal linksta pabrėžti skirtumus tarp įvairių etninių mažu
tieji patiria bendrą priespaudą jie teigė, jog terminas mų grupių, o ne sustoti ties kolektyvine „juodaodžių“
„juodaodis“ paslepia etninių grupių skirtumus. Pasak identiteto reikšme.
ma“. Taip atsitinka, nes terminas „mažuma“ fik se ar šalies regionuose. Daugumos ir mažumos gru
suoja ją esant nepalankioje padėtyje. Kartais kaip pių arba skirtingų mažumų grupių nariai retai tuo
mažumos grupė apibūdinamos moterys, nors dau kiasi tarpusavyje. Mažumų žmonės kartais akty
gelyje pasaulio šalių pagal skaičių jos sudaro dau viai skatina endogamiją (santuoką grupės viduje),
gumą. Tačiau moterims būdinga tendencija būti la kad palaikytų gyvą savo kultūros individualumą.
biau nuskriaustoms negu vyrai („dauguma“), to Kai kurie mokslininkai linkę kalbėti apie „ma
dėl šis terminas joms ir taikomas. žumas“, bendrais bruožais apibūdindami grupes,
Mažumos grupių nariai dažnai linkę laikyti save kurios patyrė „daugumos“ visuomenės išankstinius
žmonėmis, gyvenančiais skyrium nuo daugumos. nusistatymus. Terminas „mažumos“, apibūdinda
Paprastai jie būna ir fiziškai, ir socialiai atskirti mas patirties bendrybes, būdingas įvairioms pri
nuo platesnės bendruomenės. Šitokie žmonės yra klausomoms visuomenės grupėms, atkreipia dėme
linkę telktis tam tikrose kaimynijose, didmiesčiuo sį į tai, kad diskriminacija yra plačiai paplitęs reiš-
kinys. Pavyzdžiui, antisemitizmas, homofobija ir atžvilgiu. Asmuo, iš anksto nusistatęs prieš kon
rasizmas turi daug bendrų savybių ir atskleidžia, krečią grupę, atsisakys nešališkai jos išklausyti.
kaip skirtingų grupių engimas gali įgauti panašias Išankstinius nusistatymus paprastai lemia ste
formas. Tačiau tuo pat metu kalbos apie „mažu reotipai - įsitvirtinę ir nelankstūs žmonių grupių
mų“ visetą gali baigtis diskriminacijos ir engimo apibūdinimai. Stereotipai dažnai taikomi etninių
apibendrinimais, kurie tiksliai neparodo individua mažumų grupėms, - pavyzdžiui, manoma, kad visi
lių grupių patirties. Nors ir homoseksualai, ir pa juodaodžiai vyrai iš prigimties sportiški ar kad rytų
kistaniečiai sudaro Londono mažumų grupes, savo azijiečiai yra ypač darbštūs ir uolūs studentai. Kai
priklausomybę visuomenei jie patiria anaiptol ne kurie stereotipai turi tiesos krislą, bet pernelyg su
vienodai. reikšminami. Kiti tėra vien priešiškumo ar pyk
Daugelį mažumų iš likusios visuomenės išskiria čio jausmų perkėlimo į objektus, kurie nėra tik
etniniai bei fiziniai bruožai. Tai būdinga iš Vest roji šių jausmų priežastis, įrankis. Stereotipai įsi-
Indijos ir Azijos kilusiems individams Britanijo šaknyja kultūros nuostatose ir yra sunkiai suardomi
je, afroamerikiečiams, kinams ir kitoms grupėms netgi tuomet, kai stipriai iškreipia tikrovę. Būdin
Jungtinėse Valstijose. Kaip anksčiau pabrėžėme, gas atsparaus, nors faktais nepagrįsto stereotipo
praktiniais atvejais grupė ar papročių visuma pri pavyzdys yra įsitikinimas, kad vienišos motinos
skiriamos „etninėms“, remiantis tam tikra atran kliaujasi socialine parama ir atsisako dirbti. Dau
ka. Išeiviai iš Vest Indijos Britanijoje ir afroame- gybė vienišų moterų dirba, o daugelis gaunančiųjų
rikiečiai Jungtinėse Valstijose yra akivaizdūs et socialines pašalpas mieliau dirbtų, bet negali vaikui
ninių mažumų pavyzdžiai, tuo tarpu mažiau tikė užtikrinti socialinės globos.
tina, kad šitokiomis mažumomis bus palaikyti italų Išankstiniai nusistatymai atskleidžia nuostatas
ar lenkų kilmės britai arba amerikiečiai. Prisky bei nuomones, o diskriminacija - tai faktinė elg
rimą etninei mažumai dažnai lemia fizinių skir sena su kita grupe ar individu. Diskriminacija lai
tumų veiksniai, pavyzdžiui, odos spalva. Kaip įsi koma veikla, kai iš vienos grupės narių atimamos
tikinsime skaitydami šį skyrių, etninės skirtybės galimybės, atviros kitiems, pavyzdžiui, kai juoda
retai būna neutralios ir paprastai siejasi su turtų odį britą atsisakoma priimti į darbą, prieinamą bal
bei galios nelygybėmis, taip pat su grupių tarpu tajam. Nors išankstinis nusistatymas dažnai lemia
savio priešpriešomis. ir diskriminaciją, šiedu dalykai gali egzistuoti ir
pavieniui. Žmonės gali būti iš anksto prieš ką nors
nusistatę, tačiau neįgyvendinti savo pažiūrų. Pa
Išankstinis nusistatymas, brėžtina, jog diskriminacija irgi nebūtinai kyla iš
diskriminacija ir rasizmas išankstinio nusistatymo. Pavyzdžiui, susiruošę
pirkti namą, baltieji gali atsisakyti jį pirkti kaimy-
Rasės sąvoka yra moderni, tačiau išankstinis nu nijose, kuriose apstu juodaodžių, ir šitaip pasielgti
sistatymas bei diskriminacija buvo plačiai papli ne todėl, kad būtų priešiškai nusiteikę, o todėl, kad
tę žmonijos istorijoje. Todėl pirmiausia privalo baiminasi nekilnojamojo turto vertės nuosmukio.
me juos aiškiai skirti. Išankstinis nusistatymas Šiuo atveju išankstiniai nusistatymai daro įtaką dis
nurodo nuomones ar nuostatas, kurių vienos gru kriminacijai, tačiau netiesiogiai.
pės nariai laikosi kitos grupės narių atžvilgiu.
Iš anksto nusistačiusio asmens nuomonę suda
ro prielaidos, o ją grindžia veikiau gandai negu tikri Rasizmas
faktai. Ši išankstinė nuomonė atsispiria kaitai netgi Rasės sąvoka iš esmės svarbi rasizmo - išanksti
tuomet, kai susiduria su nauja informacija. Žmonės nio nusistatymo, vadovaujantis socialiai reikšmin
gali puoselėti teigiamą išankstinį nusistatymą at gomis fizinėmis skirtybėmis, egzistencijai. Rasistas
žvilgiu tų, su kuriais tapatinasi, ir neigiamą - kitų yra asmuo, tikintis, jog kai kurie individai dėl savo
242 9 SKYRIUS
rasinių ypatumų yra viršesni arba menkesni už ki laikančios rasistinę programą, pavyzdžiui, baltų
tus. Rasizmas paprastai suprantamas kaip elgse jų pranašumą įgyvendinančios organizacijos. Ta
na ar nuostatos, kurių laikosi kai kurie individai čiau daugelis teigė, jog rasizmas reiškia kur kas
ar grupės. Individas gali pats vienas skelbti rasis daugiau, negu vien saujelės fanatikų individų idėją.
tinius įsitikinimus arba prisijungti prie grupės, pa Veikiau jis įterptas į pačią visuomenės struktūrą
Stepheno Lavvrence’o byla

1993 metais juodaodį paauglį Stepheną Lavvrence’ą ce’o byla bus visiškai ištirta, o 1999 metais Macpher-
nužudė penki baltieji jaunuoliai, kurie dėl rasinių pa sono ataskaita paskelbė šio tyrimo išvadas. Ataskai
skatų užpuolė jį, belaukiantį su draugu autobuso sto tos autoriai vienareikšmiai nustatė, kad:
telėje pietryčių Londone. Jaunuoliai be jokios provo
„įrodymai, tiriant Stepheno Lavvrence’o nužudymą
kacijos puolė Lavvrence’ą, dukart smogė peiliu ir pali
dėl rasistinių motyvų, leidžia padaryti aiškias išva
ko mirti ant grindinio. Faktas, kad dėl šios žmogžudys
das. Nėra jokios abejonės, kad tiriant buvo pada
tės niekas nebuvo apkaltintas, buvo įvertintas kaip
rytos esminės klaidos. Policijos tyrimą sužlugdė
didžiulė teisingumo klaida ir įrodymas, jog teisėsau
profesinė nekompetencija, institucinis rasizmas ir
gos ir baudžiamosios justicijos sistemas persmelkė
vyresniųjų pareigūnų nevykęs vadovavimas“.
rasizmas.
Komisija, nagrinėjusi šį atvejį, padarė išvadą, kad Kaltinimas instituciniu rasizmu buvo vienas svar
Lavvrence’o nužudymas iš pat pradžių buvo prastai biausių šio tyrimo rezultatų. Ataskaitos autoriai pa
tiriamas (Macpherson, 1999). Policija, atvykusi į įvy darė išvadą, jog ne vien sostinės policijai, bet ir dau
kio vietą, ne itin stengėsi persekioti Lavvrence’o už geliui kitų institucijų, tarp jų - baudžiamosios justici
puolikus ir parodė nepagarbąjo tėvams, atsisakyda jos sistemai, būdingas „bendrasis nesugebėjimas...
ma pranešti jiems apie įvykį, nors tėvai turėjo teisę tinkamai ir profesionaliai aptarnauti žmones, nepai
gauti šią informaciją. Buvo padaryta klaidinga prielai sant jų odos spalvos, kultūrinės priklausomybės ar
da, kad Lavvrence’as, užuot buvęs nekalta neišpro etninės kilmės. Tuo galima įsitikinti nagrinėjant pro
vokuoto rasistinio užpuolimo auka, veikiausiai įsivėlė cesus, nuostatas ir elgseną, kurie prilygsta diskrimi
į gatvės peštynes. Policija prastai organizavo įtaria nacijai, pasireiškiančiai per netyčinius prietarus, ne
mųjų paieškas ir vykdė jas „neskubėdama“, pavyz išmanymą, nerūpestingumą ir per rasistinius stereo
džiui, nepaisė užuominų apie galimas ginklų slėptu tipus, kurie daro žalą etninių mažumų žmonėms“
ves ir nenuodugniai atliko įtariamųjų gyvenamųjų vietų (Macpherson, 1999).
kratas. Vyresnieji pareigūnai, kurių tarnybinė padėtis Apibendrinant išvadas, Macphersono ataskaitoje
leido įsikišti ir prireikus ištaisyti tokias klaidas, to ne nurodoma, kad „kiekvienos institucijos pareiga peržiū
padarė. Tyrimo ir vėlesnių kvotų metu policijos parei rėti savo politiką ir jos padarinius“, siekiant užtikrinti,
gūnai nuslėpė gyvybiškai svarbią informaciją, dangstė kad nebūtų skriaudžiamas joks gyventojų segmen
vieni kitus ir atsisakė prisiimti atsakomybę už klaidas. tas. Buvo pateikta septyniasdešimt rekomendacijų,
Dėl Lavvrence’o tėvų atkaklumo 1996 metais bau kaip pagerinti apsaugą nuo rasistinių nusikaltimų. Siū
džiamojon atsakomybėn buvo patraukti trys įtariamie lyta mokyti policijos pareigūnus rasinio sąmoningu
ji, tačiau byla buvo nutraukta, kai teisėjas nuspren mo, stiprinti drausmines galias, pašalinti pareigūnus
dė, jog stinga pakankamo pagrindo priimti vieno liu rasistus, aiškiau apibrėžti, kas sudaro rasistinį įvykį,
dytojo pateiktus parodymus. 1997 metais vidaus rei taip pat įsipareigoti padidinti policijos pajėgose ben
kalų ministras Jackas Stravv pareiškė, jog Lavvren drą juodaodžių ir azijiečių pareigūnų skaičių.
ir veikimą. Institucinio rasizmo idėja kalba apie Tie, kurie teigia iškilus „naująjį rasizmą“, sa
tai, kad rasizmas sistemiškai įsismelkia į visas vi ko, jog tam tikriems gyventojų segmentams dis
suomenės struktūras. Pagal šį požiūrį, visuome kriminuoti dabar pasitelkiami jau ne biologiniai,
nės institucijos - policija, sveikatos apsauga ir o kultūriniai argumentai. Pagal šį požiūrį, pra
švietimo sistema - remia politiką, kuri kai kurioms našumo ir menkumo hierarchijos kuriamos, vado
grupėms yra palanki, o kitas diskriminuoja. vaujantis daugumos kultūros vertybėmis. Nuo dau
Institucinio rasizmo idėja kilo Jungtinėse Valsti gumos pasitraukusios grupės gali būti marginali-
jose XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Jos zuotos ar juodinamos tuomet, kai atsisako asimi
autoriai - piliečių teisių gynėjai, manantys, kad liuotis. Sakoma, kad „naujasis rasizmas“ turi aiškų
rasizmas, užuot išreiškęs tik nedidelės mažumos politinį matmenį. Britanijoje jį galima įžvelgti na
nuomones, veikiau remia pačią visuomenės sanda cionalinių švietimo programų turinyje, kurio „šer
rą. Vėliau institucinis rasizmas buvo plačiai priim dis“ veikiau yra britų autoriai ir istorija, o ne „dau-
tas, o tam tikrose srityse netgi atvirai pripažintas. giakultūrinis“ požiūris, taip pat varžančioje imig
Nauji Londono policijos tarnybos praktikos tyri racijos politikoje, kuri siekia riboti nebaltųjų imig
mai, atlikti atsižvelgiant į Stepheno Lawrence’o rantų skaičių. Kitus ryškius „naujojo rasizmo“ pa
nužudymo aplinkybes (žr. tekstą rėmeliuose p. vyzdžius galima pastebėti kai kurių Amerikos po
242), nustatė, jog institucinis rasizmas persmelkė litikų pastangose įteisinti oficialią „vien anglų“ kal
policijos pajėgas ir baudžiamosios justicijos siste bos politiką ar Prancūzijoje vykusiuose konflik
mą. Kultūroje ir mene institucinis rasizmas atsi tuose dėl mergaičių, pageidavusių mokykloje gob
skleidė per televizijos laidas (programose etninės ūs islamiškomis skraistėmis. Rasizmas vis dažniau
mažumos vaizduojamos neigiamai ar ribotai) ir plėtojasi kultūriniu, o ne biologiniu pagrindu. Šis
tarptautiniame mados versle (visą sritį apėmęs ša faktas paskatino kai kuriuos mokslininkus pada
liškumas, orientuotas prieš nebaltuosius modelius). ryti prielaidą, jog gyvename „daugialypio rasiz
mo“ amžiuje, kai gyventojų segmentai patiria skir
Iš „senojo rasizmo“ į „naująjį“ tingą diskriminaciją (Modood et ai., 1997).
Paneigus biologinės rasės koncepciją, šiandien vi
suomenėje tik retkarčiais atvirai reiškiamas ir se
noviškasis „biologinis“ rasizmas, paremtas fizinių Rasizmo ir etninės
bruožų skirtumais. Atmetant „biologinį rasizmą“ diskriminacijos aiškinimai
svarbūs buvo du lūžio momentai - įteisintos seg Psichologinės interpretacijos
regacijos Jungtinėse Valstijose baigtis ir apartheido
Pietų Afrikoje žlugimas. Abiem atvejais rasistinės Psichologinės teorijos padeda suprasti, kokia iš
nuostatos skelbtos, tiesiogiai susiejant fizinius ankstinių nusistatymų kilmė ir kodėl etniniai skir
bruožus ir biologinį nevisavertiškumą. Šiandien re tumai tiek daug žmonėms reiškia. Tam paaiškinti
tai beišgirsi tokias akivaizdžiai rasistines idėjas - pasitelksime dvi psichologines koncepcijas. Pir
jos pratrūksta tik neapykantos sužadintų smurti moji sako, kad išankstiniai nusistatymai daugiausia
nių nusikaltimų atvejais arba kai kurių ekstremistų veikia per stereotipinę mąstyseną. Kartais indivi
grupių programose. Tačiau negalima sakyti, kad dai naudojasi stereotipais išlieti savo priešiškumui
rasistinės nuostatos iš moderniųjų visuomenių visai „atpirkimo ožiams“ - žmonėms, be kaltės kalti
išnyko. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jas vei namiems dėl vieno ar kito dalyko. Atpirkimo ožių
kiau pakeitė rafinuotesnis naujasis (arba kultū paieška plinta, kai dvi skurdžiai gyvenančios et
rinis) rasizmas, kuris tam tikroms grupėms nu ninės grupės ima tarpusavy varžytis dėl ekonomi
šalinti pasinaudoja kultūrinių skirtumų idėja (Bar- nio atlygio. Pavyzdžiui, žmonės, puolantys juoda
ker, 1981). odžius, dažnai turi panašią ekonominę padėtį. Jie
244 9 SKYRIUS
kaltina juodaodžius dėl skriaudų, iš tiesų įsišak Pagal vieną iš šių skalių žmonės, pavyzdžiui, buvo
nijusių visai kitur. Atpirkimo ožių paieška papras klausiami, ar jie sutinka ar nesutinka su tam tik
tai nukreipiama į išsiskiriančias ir palyginti bejė rais teiginiais, išreiškiančiais radikalius antisemiti
ges grupes, nes jos - lengvas taikinys. Įvairiais Va nius požiūrius. Kaip parodė tyrimai, žmonės, kurie
karų istorijos laikotarpiais šis negeidžiamas atpir buvo iš anksto nusistatę prieš žydus, buvo linkę
kimo ožio vaidmuo buvo tekęs protestantams, ka reikšti neigiamas nuostatas ir kitų mažumų atžvil
talikams, žydams, italams, juodaodžiams afrikie giu. Tyrėjai padarė išvadą, kad autoritarinės asme
čiams, romams (čigonams) ir pan. nybės linkusios būti konformistais, paklūstančiais
Antroji traktuotė pateikia prielaidą, kad gali būti viršesniems ir atsainiais žemesniems už juos. Ši
keletas žmonių tipų, kurie dėl ankstyvos sociali- tokie žmonės yra itin nepakantūs ir kitokių reli
zacijos yra itin imlūs stereotipinei mąstysenai ir ginių bei seksualinių nuostatų atžvilgiu.
projekcijai - nesąmoningam savo troškimų bei Pagal tyrėjų prielaidą, autoritarinės asmenybės
pykčio priskyrimui kitiems. Garsūs tyrimai, ku ypatumus suformuoja auklėjimo modelis, kai tė
riuos XX a. penktajame dešimtmetyje atliko Theo- vai nepajėgia tiesiogiai išreikšti savo meilės vai
doras Adomo’as kartu su kolegomis, nustatė cha kams, yra susvetimėję ir griežti. Kai tokie indivi
rakterio tipą, kurį pavadino autoritarine asmeny dai užauga, juos persekioja nerimas, kurį gali su
be (Adomo et ai., 1950). Tyrėjai sukūrė keletą ma tramdyti, tik vadovaudamiesi nelanksčia pasaulė
tavimo skalių išankstiniam nusistatymui įvertinti. žiūra. Jie nepajėgia įvaldyti nevienareikšmių si-
Rasizmo gajumas
Kodėl suvešėjo rasizmas? Esama kelių priežasčių. Antrasis svarbus veiksnys, sužadinęs modernųjį
Vieną sudaro Europos kultūroje giliai įsišaknijusi „bal rasizmą, buvo pačios rasės sąvokos sukūrimas ir
to“ ir „juodo“, kaip kultūrų simbolių, prieštara. Ilgus sklaida. Žinoma, jog kvazirasistiniai požiūriai gyvavo
amžius „balta“ siejosi su tyrumu, o „juoda“ - su blo šimtmečius. Bet rasės, kaip nekintamų bruožų kom
giu (šis simbolizmas neturi nieko savaiminio, nes kai plekto, samprata iškilo drauge su „rasių mokslo“, ku
kuriose kitose kultūrose pripažįstamas atvirkštinis rį jau aptarėme, atsiradimu. Baltosios rasės prana
santykis). Juodumo simbolis turėjo neigiamas pras šumo samprata, nors iš tiesų visiškai bevertė, vis dėl
mes jau tuomet, kai europiečiai dar beveik nepalaikė to išlieka pagrindiniu baltųjų rasizmo elementu.
kontaktų su juodaodžių tautomis. Šios simbolinės Trečioji modernaus rasizmo atsiradimo priežas
prasmės turėjo tendenciją paveikti europiečių reak tis - išnaudotojiški santykiai, kuriuos baltieji taikė ne
cijas į juodaodžius, pirmą sykį susidūrus su jais Afri baltųjų tautų atžvilgiu. Nebūtų buvę įmanoma prekiau
kos pakrantėse. Pojūtis, kad baltosios ir juodaodės ti vergais, jei nebūtų išplitęs europiečių tikėjimas, kad
tautos iš esmės skiriasi, susipynė su afrikiečių „pa juodaodžiai priklauso žemesnei, netgi ne žmonių ra
gonybe“ - krikščionybės nepažinimu, ir paskatino sei. Rasizmas padėjo pateisinti kolonijinį nebaltųjų
daugelį europiečių žvelgti į juodaodžius paniekina tautų valdymą ir neigė jų dalyvavimo politikoje tei
mai ir su baime. Tiesa, kraštutiniosios tokių nuostatų ses, kurias savo Europos tėvynėse buvo išsikovoję
apraiškos šiandien jau išnyko, tačiau sunku patikėti, baltieji. Kai kurie sociologai teigia, jog atskirtis nuo
kad šio „baltojo“ ir „juodojo“ kultūrinio simbolizmo ele pilietybės taip pat išlieka pagrindine moderniojo ra
mentai jau nebėra plačiai paplitę. sizmo ypatybe.
tuacijų, taip pat nepaiso nenuoseklumų bei prieš toriją ši nuostata sukurstė nesuskaičiuojamus et
taravimų ir yra linkę mąstyti stereotipiškai. ninius konfliktus.
Adomo tyrimus pasitiko kritikos kruša. Kai Etnocentrizmas dažnai pasireiškia kartu su gru
kurie abejojo jo taikytų matavimo skalių verte. Kiti pės uždarumu. „Uždarumas“ nurodo procesą, ku
teigė, jog autoritarizmas nėra asmenybės ypatu riuo grupės palaiko ir saugo ribas, atskiriančias šias
mas, o tiesiog parodo tam tikrų platesnės visuo grupes nuo kitų. Šios sienos kuriamos, taikant so
menės subkultūrų vertybes bei normas. Šie tyri cialinės atskirties metodus, kurie stiprina vienos
nėjimai galėtų turėti daugiau vertės, kaip padedan ir kitos etninės grupės tarpusavio skirtis. Šie me
tys apskritai suprasti autoritarinius mąstysenos mo todai apima skirtingų grupių narių mišrių santuo
delius, o ne kaip išskiriantys ypatingą asmenybės kų ribojimą ar draudimą, socialinių kontaktų ar
tipą. Pagaliau tokiomis traktuotėmis siekiama pa ekonominių santykių, pavyzdžiui, prekybos, su
rodyti, kad rasizmas yra įsitikinimų sistema, ku varžymus, taip pat fizinę grupės išskirtį (kaip et
rios laikosi tik nedaugelis individų, pasižyminčių ninių getų atvejais). Afroamerikiečiai JAV paty
konkrečiomis psichologinėmis savybėmis. Dauge rė visus tris atskirties metodus: kai kurios valsti
lis sociologinių interpretacijų siekia priešingo da jos draudė mišrias rasines santuokas, Pietų valstijos
lyko - aptikti rasizmo bei išankstinio nusistaty buvo įteisinusios ekonominę bei socialinę segre
mo priežasčių vietą kultūroje ar pačios visuome gaciją, o stambiausiuose didmiesčiuose vis dar eg
nės struktūrose. zistuoja segreguoti juodaodžių getai.
Kartais lygios galios grupės drauge įtvirtina už
Sociologinės interpretacijos darąsias linijas: jų nariai laikosi skyrium vienas
nuo kito, bet nė viena iš grupių nedominuoja. Ta
Apibūdintasis psichologinis modelis aptinkamas
čiau dažniau viena etninė grupė užima galios pa
tarp visų visuomenių narių ir padeda paaiškinti,
dėtį kitos grupės atžvilgiu. Tokiomis aplinkybė
kodėl etninės priešpriešos yra toks bendras skir
mis grupės uždarumas sutampa su išteklių pa
tingų kultūrų elementas. Bet šios žinios mažai ką
skirstymu, šitaip suformuojant turtų ir materia
pasako apie socialinius procesus, susijusius su dis
liųjų gėrybių sklaidos nelygybes.
kriminacija. Pastariesiems procesams tirti priva
Kai kurie smarkiausi etninių grupių tarpusavio
lome pasitelkti sociologines idėjas.
konfliktai nukreipiami į uždarąsias ribas, nes bū
,
Etnocentrizmas grupės uždarumas
ir išteklių paskirstymas
tent šios skirties linijos ženklina turtų, galios ir vi
suomeninės padėties nelygybes. Etninės grupės už
darumo sąvoka padeda mums suprasti tiek akivaiz
Sociologinės sąvokos, bendruoju lygmeniu susi džius, tiek ir slaptesnius skirtumus, atidalijančius
jusios su etniniais konfliktais, apima etnocentriz vieną žmonių bendruomenę nuo kitos, - ji ne vien
mą, etninės grupės uždarumą ir išteklių paskirs paaiškina, kodėl kai kurių grupių nariai šaudomi,
tymą. Etnocentrizmas - tai nepasitikėjimas paša linčiuojami, mušami ar užgauliojami, bet ir atsklei
liečiais, susipynęs su polinkiu kitą kultūrą vertinti džia, kodėl jie negauna gero darbo, negali įgyti
savosios kultūros prasme. Su šia sąvoka jau susi gero išsilavinimo arba negali apsigyventi ten, kur
pažinome (žr. 2 skyrių, p. 41). Iš esmės visos kul norėtų. Turtai, galia ir socialinis statusas yra de
tūros buvo bent kiek etnocentriškos, taigi gana ficitiniai ištekliai - kai kurios grupės turi jų dau
lengva pamatyti, kaip etnocentrizmas susipina su giau už kitas. Norėdamos išlaikyti savo išskirti
stereotipiniu mąstymu. Pašaliečiai laikomi atei nes padėtis, privilegijuotosios grupės kartais grie
viais, barbarais arba moraliai ir protiškai nevisa biasi kraštutinių smurtinių veiksmų prieš kitas. Pa
verčiais. Būtent šitaip dauguma civilizacijų žvel našiai smurto gali imtis ir nevisateisės grupės, ši
gė, pavyzdžiui, į mažesnes kultūras. Per visą is taip siekdamos pagerinti savo padėtį.
246 9 SKYRIUS
Konfliktų teorijos Etninė integracija

Kai kurie mokslininkai mėgino rasizmą įterpti į ir etniniai konfliktai
bendrąją visuomenės kultūrą, teigdami, jog jis - Šiandien daugeliui pasaulio valstybių būdingos
natūraliojo konservatizmo rūšis, atsirandanti kai daugiaetninės visuomenės. Dažnai jos šitaip rutu
tos ir nestabilumo laikais. Kultūriniai aiškinimai liojosi šimtmečius. Kai kurias Vidurinių Rytų ir
įžvelgė rasizmą esant savotiška savigynos rūšimi, Vidurio Europos šalis, pavyzdžiui, Turkiją ar Veng
nukreipta prieš diegiamus naujus papročius, kal riją, etniškai daugialypėmis pavertė ilgaamžė is
bas bei gyvensenas, kurie gresia esamai tvarkai torinė raida, kai nuolat kišdavo sienos, šalis oku
(Cashmore, 1987). Tačiau šie teiginiai nelabai įti puodavo svetimos jėgos, vyko regioninė migracija.
kinami, nes negali paaiškinti, kaip rasizmas susi Kitos visuomenės daugiaetninėmis pavirto kur kas
jęs su struktūromis bei jėgomis veikiau visuome sparčiau - dėl iš anksto apgalvotos migraciją ska
nės, o ne individo lygmeniu. tinančios politikos arba kaip kolonijinio ir impe
Konfliktų teorijoms - priešingai, viena vertus, rinio palikimo išdava.
rūpi rasizmo ir išankstinio nusistatymo saitai, o Globalizacijos ir sparčios socialinės kaitos am
kita vertus, - galios ir nelygybės ryšiai. Anksty žiuje vis daugiau valstybių susiduria su gausiais
vąsias konfliktines rasizmo traktuotes stipriai veikė etninės įvairovės privalumais ir sudėtingais iššū
marksizmo idėjos, kurios laikė ekonomikos siste kiais. Plėtojantis globalinės ekonomikos integraci
mas veiksniu, lemiančiu visus kitus visuomenės jai, kartu spartėja tarptautinė migracija, ir, atrodo,
aspektus. Kai kurie marksizmo teoretikai tvirtino, žmoniųjudėjimas bei maišymasis artimiausiais me
jog rasizmas yra kapitalistinės sistemos darinys, tais dar labiau sustiprės. Tuo tarpu viso pasaulio
ir aiškino, kad valdančioji klasė panaudojo ver visuomenėse tebetvyro etninės įtampos ir vis dar
giją, kolonizaciją ir rasizmą kaip priemones dar plieskiasi etniniai konfliktai, vienur gresiantys su
bininkams išnaudoti (Cox, 1959). ardyti daugiaetnines valstybes, o kitur - suteikti
Vėlyvesnieji neomarksistai manė, kad šios for progą tęsti smurtą. Kaip galima prisitaikyti prie et
muluotės pernelyg nelanksčios ir supaprastintos, ninės įvairovės ir užkirsti kelią etninių konfliktų
taigi ėmė kalbėti, jog rasizmas - ne vien ekono proveržiams? Kokie turėtų būti etninių mažumų
minių jėgų darinys. 1982 metais Birminghamo grupių ir gyventojų daugumos tarpusavio santykiai
šiuolaikinių kultūros studijų centro išleistas straips daugiaetninėse visuomenėse? Yra trys pirminiai et
nių rinkinys The Empire Strikes Back („Imperija ninės integracijos modeliai, kuriuos, susidūrusios
smogia atgal“) į rasizmo iškilimą žvelgia plačiau. su šiais iššūkiais, priėmė daugiaetninės visuome
Johnas Solomosas, Paulas Gilroy’us ir kiti, sutik nės: asimiliacija, „tautų katilas“ ir pliuralizmas.
dami, kad vieną veiksnių sudaro kapitalistinis dar
bo išnaudojimas, kartu nurodo įvairias istorines bei Etninės integracijos modeliai
politines įtakas, kurios sužadino specifinę rasiz Pirmasis kelias yra asimiliacija, reiškianti, kad
mo atšaką Britanijoje XX a. aštuntajame ir devin imigrantai atsisako savo prigimtinių papročių bei
tajame dešimtmečiuose. Jie teigė rasizmą esant su praktikų ir performuoja savo elgseną pagal dau
dėtingą ir daugiabriaunį reiškinį, apimantį etninės gumos normas bei vertybes. Asimiliacinis požiū
mažumos ir darbininkų klasės identitetu bei pa ris reiškia, kad iš imigrantų reikalaujama pakeis
saulėžiūrų sąveiką. Jie įžvelgė rasizmą reiškiant ti kalbą, aprangą, gyvenimo būdą ir kultūrines pa-
kur kas daugiau, negu vien despotiškas idėjas, ku saulėžiūras, o tai iš dalies sudaro integravimąsi į
rias nebaltiesiems gyventojams primetė galią tu naują socialinę tvarką. Jungtinėse Valstijose, ku
rintis elitas (S. Hali et ai., 1982). rios buvo sukurtos kaip „imigrantų tauta“, atvykę-
lių kartos patirdavo spaudimą šitaip „asimiliuotis“. žia pliuralizmo kelią. Teks daug kovoti, norint pa
Ir galiausiai daugelis imigrantų vaikų tapo daugiau siekti „kitokio, bet lygiateisio“ statuso, kuris bent
ar mažiau „amerikiečiais“. Jungtinės Karalystės šiandien atrodo labai tolima alternatyva. Dauge
oficialioji politika daugiausia siekė asimiliuoti imi lis žmonių etnines mažumas vis dar suvokia kaip
grantus iki atitikmens britų visuomenei. grėsmę - pavojų savo darbui, saugumui ir „tauti
Antrasis modelis yra „tautų katilas“. Šiuo at nei kultūrai“. Nuolatos gyvuoja tendencija ieško
veju imigrantų tradicijos neišnyksta ir neužleidžia ti atpirkimo ožių etninėse mažumose. Vakarų Eu
vietos kitoms, vyraujančioms tarp ankstesnių vietos ropos jaunimo išankstiniai nusistatymai dažnai pa
gyventojų, bet sumaišomos draugėn ir šitaip su našūs į tuos, kurių laikosi vyresnės kartos, todėl
formuoja naujus, besivystančius kultūros modelius. daugelyje šalių etninėms mažumoms prieš akis -
Taigi skirtingos vertybės bei normos įskiepijamos ateitis, kurioje tęsis diskriminacija, o socialinėje
visuomenei iš išorės, tačiau įvairovę taip pat ku atmosferoje tvyros įtampa ir nerimas.
ria ir etninių grupių taikymasis prie platesnės so
cialinės aplinkos, į kurią jos pateko. Etninis konfliktas
Daugelis tikėjo, kad „tautų katilo“ modelis yra Etninė įvairovė gali nepaprastai praturtinti visuo
labiausiai pageidautina etninės įvairovės išdava. menes. Daugiaetninės valstybės - tai dažnai kun
Užuot atsisakius imigrantų tradicijų bei papročių, kuliuojančios, judrios vietos, kurias sustiprina įvai
teigiama, kad jie įneša savo dalį ir formuoja nuo riausių gyventojų įnašai. Tuo tarpu susidūrusios
latos besimainančią socialinę aplinką. „Katilo“ su vidaus sukrėtimais ar išorės grėsmėmis, jos gali
traktuotę išreiškia virtuvės, mados, muzikos ir ar būti ir labai trapios. Skirtinga kalbos, religijos ir
chitektūros hibridinės formos. Šis modelis iki tam kultūros aplinka gali tapti abipusio kaltinimo ži
tikro masto yra tiksli Amerikos kultūros raidos as diniu, virstančiu atvira etninių grupių priešprieša.
pektų išraiška. Nors ryškiausia išliko „angliško Būna ir taip, kad visuomenes, turinčias ilgą etni
ji“ kultūra, jos pobūdis iš dalies rodo daugelio skir nės pakantos ir integracijos istorijų staiga apima
tingų grupių dabar formuojančių Amerikos visuo etninis konfliktas - skirtingos etninės grupės ar
menę, poveikį. bendruomenės susipriešina.
Trečiasis modelis - tai kultūrinis pliuralizmas. Neseniai šitaip atsitiko buvusioje Jugoslavijo
Pagal šį požiūrį, tinkamiausia kryptis - puoselėti je - daugiaetniniu paveldu garsėjančiame regio
ir plėtoti iš tiesų etniškai įvairialypę visuomenę, ne. Balkanai ilgą laiką buvo Europos kryžkelė.
kurioje aibei skirtingų kultūrų pripažįstamos ly Migracijos ir viena kitą keitusių imperijų valdy
gios gyvavimo teisės. Pagal pliuralistinę traktuo mo šimtmečiai sukūrė daugialypę, mišrią visuo
tę, etninių mažumų grupės laikomos lygiavertė menę, kurią sudarė daugiausia slavai (stačiatikiai
mis visuomenės dalininkėmis, vadinasi, naudoja serbai), kroatai (katalikai), musulmonai ir žydai.
si tokiomis pat teisėmis kaip ir gyventojų daugu Nuo 1991 metų, kai žlugo komunizmas, čia vyko
ma. Etniniai skirtumai gerbiami ir šlovinami kaip esminės politinės bei socialinės transformacijos.
gyvybiški platesnio tautinio gyvenimo elementai. Keliose buvusios Jugoslavijos teritorijose įsiplieskė
Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys daugeliu itin žiaurūs etninių grupių tarpusavio konfliktai.
atžvilgiu yra pliuralistinės, tačiau jų etniniai skir Šių konfliktų esmę sudarė etninis valymas -
tumai kur kas labiau sietini su nelygybėmis, ne siekis sukurti etniškai vienalytes teritorijas, ma
gu su lygiateise, bet nepriklausoma naryste tauti siškai išstumiant kitas etnines grupes. Pavyzdžiui,
nėje bendruomenėje. Kroatija tapo nepriklausoma „monoetnine“ vals
Britanijoje ir kitose Europos šalyse kone visų tybe po brangiai kainavusio karo, kuris išstūmė iš
etninių mažumų grupių lyderiai vis labiau pabrė šalies tūkstančius serbų. 1992 metais Bosnijoje kilo
248 9 SKYRIUS
serbų, kroatų ir musulmonų karas, kurio metu ser žydų. Tai ligi šiol lieka siaubingiausias pavyzdys,
bai vykdė Bosnijos musulmonų etninį valymą. rodantis, kaip viena etninė grupė planingai naiki
Tūkstančiai musulmonų vyrų buvo uždaryti į in no kitą. Neseniai, 1994 metais, Ruandoje etninė
ternuotų asmenų stovyklas, o prieš musulmones hutų dauguma pradėjo genocido kampaniją prieš
vykdyta sistemingo žaginimo kampanija. 1999 me tutsių mažumą. Per tris mėnesius žuvo daugiau
tų karą Kosove įžiebė kaltinimai, kad serbų pajė kaip 800 000 žmonių. Per du milijonus ruandie
gos vykdo Kosovo albanų (musulmonų) etninį va čių pabėgėlių pasklido po kaimynines valstybes,
lymą, išstumdami juos iš šios provincijos. padidindami etnines įtampas Burundyje ir Zaire
Tiek Bosnijos, tiek ir Kosovo etniniai konflik (dabar Kongas).
tai virto tarptautiniais. Šimtai tūkstančių pabėgė Pastebėta, jog visame Žemės rutulyje smurti
lių pasklido po kaimynines teritorijas, dar labiau nių konfliktų priežastimi vis dažniau tampa etni
destabilizuodami regioną. Vakarų valstybės, siek nė skaida. Karai tarp atskirų valstybių sudaro tik
damos apginti etninių grupių, tapusių etninio va menką dalelę, o diduma kylančių karų yra pilie
lymo taikiniais, žmogaus teises, įsikišo ir diploma tiniai ir turi etninius matmenis. Pasaulyje, kuria
tiniu, ir kariniu lygmenimis. Per trumpą laiką šio me didėja savitarpio priklausomybė ir konkuren
mis intervencijomis pasisekė nuslopinti nuolatinį cija, tarptautiniai veiksniai įgyja netgi didesnę
smurtą. Bet jos turėjo ir nenumatytų padarinių. Tra reikšmę, formuojant etninius santykius, o „vidaus“
pią taiką Bosnijoje palaikė ten buvusios tarptauti konfliktų poveikiai juntami tolokai už nacionali
nių taikdarių kariuomenės. Šalis buvo padalyta į nių sienų. Kaip įsitikinome, etniniai konfliktai at
atskirus etninius anklavus. Kosove po NATO bom kreipia tarptautinį dėmesį, o kartais paskatina fi
bardavimo kampanijos pasireiškė „atvirkštinio et zinę intervenciją. Buvo sušaukti tarptautiniai ka
ninio valymo“ procesas. Etniniai Kosovo albanai ro tribunolai, kad ištirtų ir teistų tuos, kurie atsa
ėmė ginti iš krašto vietinius serbus. Jungtinių Tautų kingi už etninį valymą bei genocidą Jugoslavijo
vadovaujamų taikos palaikymo karinių dalinių je ir Ruandoje. Reagavimas į etninius konfliktus
(KFOR) buvimo nepakako, kad būtų užkirstas ke ir jų užkardymas tapo vienu iš pagrindinių iššū
lias iš naujo įsiplieskiančioms etninėms įtampoms. kių, su kuriais susiduria ir pavienės valstybės, ir
Etninis valymas - tai prievartinis etninės gru tarptautinės politinės struktūros. Nors etninės įtam
pės perkėlimas, tam naudojant kryptingą smurtą, pos dažnai patiriamos, interpretuojamos ir apibū
užgauliojimus, grasinimus ir teroro kampanijas. dinamos vietiniu lygmeniu, jos vis labiau įgyja na
Genocidas - priešingai, reiškia, kad etninė grupė cionalinius ir tarptautinius matmenis.
sistemingai naikina kitą etninę grupę. „Genocido“
terminą dažnai vartojame, apibūdindami procesą,
kurio metu atvykėliai europiečiai - naujų teritorijų Globalinė migracija
žvalgytojai bei naujakuriai „nušlavė“ daugumą
Šiaurės ir Pietų Amerikos čiabuvių. Ligos, privers Prieš šimtmečius Europos ekspansija paskatino di
tinis perkėlimas ir jėgos naudojimo kampanijos delį gyventojų persikėlimą, kuris savu ruožtu su
naikino vietinius gyventojus, tačiau iki šiol gin darė pagrindą atsirasti daugiaetninėms pasaulio vi
čijamasi, kaip sistemingai planuotas šis procesas. suomenėms. Praūžus pirmosioms globalinės mig
XX amžius išvydo, kaip atsirado „organizuo racijos bangoms, žmonės ir toliau bendravo bei
tas“ genocidas, ir buvo pavadintas abejotinu „ge- maišėsi, o šių kontaktų būdai iš esmės formavo
nocidiškiausio“ istorijos šimtmečio vardu. Armėnų daugelio šalių etninę sandarą. Šiame poskyryje pa
genocido metu nuo 1915 iki 1923 metų turkai os nagrinėsime sąvokas, susijusias su globalinės mig
manai nužudė per milijoną armėnų. Per nacių įvyk racijos modeliais, o paskui konkrečiai pažvelgsi
dytą holokaustą žuvo daugiau kaip šeši milijonai me į imigracijos poveikius Jungtinei Karalystei.
Migraciniai persikėlimai Vokietija, Šveicarija, Belgija ir kitos valstybės

laikėsi trečiojo tipo politikos - imigrantų darbi
Migracija nėra naujas reiškinys, tačiau ji, ko gero, ninkų modelio. Vadovaudamasi šia schema, šalis
spartėja, būdama sudedamąja globalinės integra priimdavo imigrantus laikinai, dažnai siekdama pa
cijos proceso dalimi. Pasaulinės migracijos mode tenkinti darbo rinkos reikmes. Bet tokiems atvy
lius galima laikyti vienu atspindžių, rodančių spar kėliams, net ir ilgai išgyvenusiems šalyje, nebū
čiai kintančius ekonominius, politinius bei kultū davo suteikiama pilietybė. Pagaliau dėl imigraci
rinius šalių tarpusavio saitus. Manoma, kad XX a. jos įstatymų sugriežtinimo daugelyje industrinių
dešimtajame dešimtmetyje pasaulio migrantų skai šalių ėmė vis labiau plisti nelegalios imigracijos
čių sudarė per 80 milijonų žmonių, iš jų - 20 mi modeliai. Imigrantai, kurie patenka į šalį slapta ar
lijonų pabėgėlių. Atrodo, kad XXI a. pradžioje šis apsimetę „ne imigrantais“, dažnai sugeba gyven
skaičius tikrai ims didėti, todėl kai kuriems moks ti nelegaliai - už oficialiosios visuomenės ribų. Bū
lininkams kilo mintis pavadinti jį „migracijos šimt dingas pavyzdys - aibė meksikiečių, kurie kaip
mečiu“ (Castles ir Miller, 1993). „neteisėti svetimšaliai“ gyvena daugelyje pietinių
Imigracija - žmonių atvykimas į šalį siekiant Amerikos miestų, arba besiplėtojantis tarptautinis
čia įsikurti, o emigracija - žmonių išvykimas iš verslas - nelegalus pabėgėlių gabenimas per vals
vienos šalies siekiant įsikurti kitoje. Drauge jos tybių sienas (žr. toliau, p. 263-264).
sudaro globalinės migracijos modelius, jungian Kokios jėgos glūdi už globalinės migracijos
čius kilmės ir paskirties šalis. Migraciniai persi ir kaip jos kinta dėl globalizacijos? Daugelis anks
kėlimai papildo daugelio visuomenių etninę bei tyvųjų migracijos teorijų sutelkė dėmesį į vadina
kultūrinę įvairovę, taip pat padeda formuoti de muosius stumdės ir traukos veiksnius. „Stum
mografinę, ekonominę bei socialinę dinamiką. Glo dės“ veiksniai susiję su vidine kilmės šalies di
balinės migracijos stiprėjimas po Antrojo pasau namika, kuri verčia žmones emigruoti, pavyzdžiui,
linio karo, o ypač per du pastaruosius dešimtme su karu, badu, politiniu persekiojimu ar demogra
čius, daugeliui šalių tapo svarbiu politiniu klau finio pobūdžio „spaudimu“. „Traukos“ veiksniai
simu. Daugelyje Vakarų visuomenių imigrantų - priešingai, apibūdina imigrantus patraukusias pa
skaičiaus didėjimas metė iššūkį visuotinai priim skirties šalies savybes. Pavyzdžiui, imigrantus iš
toms tautinio identiteto sampratoms ir privertė per kitų regionų galėtų „traukti“ klestinčios darbo rin
žiūrėti pilietybės sąvokas. kos, geresnės bendrosios gyvenimo sąlygos ir ma
Mokslininkai išskyrė keturis migracijos mode žesnis gyventojų tankis.
lius, apibūdinančius pagrindinius po 1945 metų vy Vėliau „stumdės ir traukos“ teorijos susilaukė
kusius globalinius gyventojų persikėlimus. Klasi kritikos, nes pernelyg supaprastintai aiškino šį su
kinis migracijos modelis taikytinas Kanadai, Jung dėtingą ir daugiabriaunį procesą. Migraciją tirian
tinėms Valstijoms ir Australijai, kurios susiformavo tys mokslininkai vis labiau remiasi kitu požiūriu
kaip „imigrantų tautos“. Šiais atvejais imigracija - globalinės migracijos procesuose jie įžvelgia
dažniausiai būdavo skatinama, o naujiems atvy „sistemas“, sukurtas makro- ir mikrolygių proce
kėliams žadama pilietybė, nors taisyklės bei kvotos sų tarpusavio sąveikų. Gal ši idėja skamba sudė
padėdavo riboti kasmetinius imigrantų srautus. Ko tingai, bet iš tiesų yra visai paprasta. Makrolygio
lonijinis imigracijos modelis, diegtas Prancūzijo veiksniai susiję su visuminiais dalykais, pavyz
je ir Jungtinėje Karalystėje, turi tendenciją imig džiui, teritorijos politine padėtimi, imigracijos bei
rantus iš buvusių savo kolonijų vertinti kur kas pa emigracijos kontrolės įstatymais bei taisyklėmis
lankiau, negu atvykėlius iš kitų šalių. Britanijoje ar tarptautinės ekonomikos pokyčiais. Kita vertus,
šią tendenciją rodo didelis skaičius imigrantų iš mikrolygio veiksniai susiję su ištekliais, žiniomis
Naujosios Sandraugos šalių. bei supratimu, kuriais pasižymi migrantai.
250 9 SKYRIUS
Makro- ir mikrolygių procesų sankirtą galima Globalinės diasporos

pastebėti Vokietijoje gyvenančioje didelėje turkų
Kitas būdas suprasti globalinės migracijos mode
bendruomenėje. Makrolygiu besireiškiančius veik
lius - studijuoti diasporas. Diasporos terminas nu
snius sudaro Vokietijos ekonominis darbo jėgos po
sako etninių grupių sklaidą iš pirmapradės tėvynės
reikis ir šios šalies politika, palanki užsienio „dar
į užsienio teritorijas, dažnai vykstančią priverstinai
bininkams imigrantams“, taip pat Turkijos ekono
ar spaudžiant skausmingoms aplinkybėms. Šiam
mikos būklė, dėl kurios daugelis šios valstybės
procesui apibūdinti dažnai pateikiami žydų ir afri
gyventojų negali užsidirbti tiek, kiek norėtų. Mik-
kiečių diasporų pavyzdžiai, parodantys, kaip dėl
rolygiu egzistuoja neformalūs abipusės paramos
vergovės ar genocido jų bendruomenės buvo iš
tinklai bei kanalai, iš vidaus jungiantys Vokietijos
naujo paskirstytos po pasaulį. Nors diasporos nariai
turkų bendruomenę, ir stiprūs saitai su šeima bei
tiesiogine prasme yra geografiškai išsisklaidę, juos
draugais, likusiais Turkijoje. Žinios apie Vokietiją
sutelkia kiti veiksniai - bendra istorija, pirmap
ir „socialinis kapitalas“ - prireikus prieinami žmo
radės tėvynės prisiminimai arba visiems būdingas
nių ar bendruomeniniai ištekliai - padeda poten
etninis identitetas, kurį jie puoselėja ir saugo.
cialiems turkų emigrantams paversti Vokietiją vie
Robinas Cohenas teigė, jog diasporos atsiran
na populiariausių paskirties šalių. Migracijos sis
da keliais skirtingais būdais, nors dažniausiai pa
temų traktuotės rėmėjai pabrėžia, kad joks veiks
teikiami ne savu noru, o dėl persekiojimų bei smur
nys savaime negali paaiškinti migracijos proceso.
to susibūrusių diasporų pavydžiai. Knygoje Glo
Veikiau kiekvienas atskiras migracinis persikėli
bal Diasporas, 1997 („Globalinės diasporos“) Co
mas, pavyzdžiui, iš Turkijos į Vokietiją, yra makro-
henas pritaiko istorinę traktuotę ir pagal pagrin
ir mikrolygio procesų sąveikos padarinys.
dines pirmapradės bendruomenės sklaidos jėgas iš
Nagrinėdami naujas globalinės migracijos kryp
skiria penkias skirtingas diasporų rūšis: aukų (pa
tis, Stephenas Castlesas ir Markas Milleris (1993)
vyzdžiui, afrikiečių, žydų ir armėnų), imperines
nustatė keturias tendencijas, kurios, jų teigimu, bus
būdingos artimiausių metų migracijos modeliams: (britų), darbo (indų), prekybos (kinų) ir kultūri
nes (karibiečių). Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui,
• Pagreitis. Migracija kertant sienas tampa ma- kinų, dideli gyventojų persikėlimai vyko savu no
siškesnė negu kada nors anksčiau. ru, o ne dėl lemiamų nepalankių įvykių.
• Įvairėjimas. Į daugelį šalių dabar atvyksta la Nepaisant formų įvairovės, visos diasporos turi
bai skirtingų tipų imigrantai, palyginti su tam tikras bendras esmines savybes. Cohenas daro
ankstesniais laikais, kai dominuodavo kuri prielaidą, kad visos diasporos atitinka šiuos krite
nors konkreti imigracijos forma, pavyzdžiui, rijus:
darbo ieškotojai ar pabėgėliai. • priverstinį arba savanorišką persikėlimą iš pir
• Globalizacija. Migracija įgavo globalesnį po mapradės tėvynės į naują regioną ar regionus;
būdį, apimdama daugiau šalių - tiek siuntė • bendrus pirmapradės tėvynės prisiminimus,
jų, tiek ir gavėjų (žr. schemas 9.1 ir 9.2). susitarimą juos saugoti ir tikėjimą grįžti at
• Feminizacija. Daugėja migrančių, todėl šiuo galios;
laikinė migracija, palyginti su ankstesnėmis,
• aiškų ir tvirtą etninį identitetą, nepaisant laiko
yra kur kas mažiau vyriška. Moterų migran ir nuotolių;
čių skaičiaus didėjimas artimai susijęs su glo
balinės darbo rinkos pokyčiais, tarp jų - di • jaučiamą solidarumą su tos pačios etninės
dėjančia namų tvarkytojų paklausa, sekso tu grupės nariais, taip pat gyvenančiais diaspo
rizmu ir „prekybos moterimis“ plėtra (žr. 5 ros teritorijose;
skyrių „Lytis ir seksualumas“, p. 138), taip • tam tikrą įtampą visuomenių šeimininkių at
pat „paštu užsakytų nuotakų“ reiškinį. žvilgiu;
Schema 9.1. Globalinės migracijos 1945-1973 m.

Šaltinis: S. Castles and M. J. Miller, The Age o f Migration. Macmillan, 1993. p. 67.
Schema 9.2. Globaliniai migraciniai persikėlimai nuo 1973 m.

Šaltinis: S. Castles and M. J. Miller, The Age o f Migration. Macmillan, 1993. p. 6.
252 9 SKYRIUS
• sugebėjimą naudingai ir kūrybiškai talkinti šimtmečio pradžioje paskatino kitų Europos šalių
pliuralistinėms visuomenėms šeimininkėms. žydų kartą saugumo sumetimais trauktis į Vaka
rus. Vienas tyrimas įvertino, kad 1933-1939 me
Kai kurie mokslininkai apkaltino Coheną bandy tais Jungtinėje Karalystėje įsikūrė 60 000 žydų, ta
mu supaprastinti sudėtingą ir išskirtinę migraci čiau iš tiesų jų galėjo būti ir daugiau. 80 000 pa
jos patirtį, įspraudžiant ją į siaurą tipologiją ir su bėgėlių iš Vidurio Europos atvyko 1933-1939 me
siejant diasporų „rūšis“ su konkrečiomis etninė tais, o dar 70 000 - per patį karą. 1945 metų ge
mis grupėmis. Kiti teigė, kad Coheno diasporų gužę Europa susidūrė su pabėgėlių problema, ne
konceptualizavimas nėra pakankamai tikslus ana turinčia jokio atitikmens: pabėgėliais virto mili
lizei, kurios jis ėmėsi. Nepaisant šios kritikos, Co jonai žmonių. Keli šimtai tūkstančių šių žmonių
heno studija turi vertę, kadangi parodo, jog dias įsikūrė Britanijoje.
poros nėra statiškos, o gyvuoja kaip tęstiniai pro Po Antrojo pasaulinio karo Britanija patyrė iki
cesai, palaikantys kolektyvinį identitetą ir išsau- tol nematyto masto imigraciją - diduma naujųjų
gantys etninę kultūrą pasaulyje, kuris taip spar gyventojų atvyko iš Sandraugos šalių, atsiliepda
čiai globalėja. mi į darbo galimybes. Pokario Britanijoje stigo dar
bo rankų, todėl tam tikrą laiką darbdaviai ener
Imigracija į Jungtinę Karalystę gingai stengėsi pritraukti darbininkus imigrantus.
Buvo ne tik atkuriama šalis bei ekonomika, šali
Imigraciją į Britaniją galėtume laikyti XX a. reiš nant karo sugriovimus, bet ir plečiama pramonė.
kiniu, tačiau iš tiesų šis procesas turi šaknis, sie Visa tai suteikė britų darbininkams beprecedentį
kiančias ankstyviausius rašytinės istorijos etapus mobilumą ir sukėlė nekvalifikuoto bei rankų dar
ir netgi senesnius laikus. Nemažai airiškų, velsie- bo poreikį. Vyriausybei darė įtaką didžiojo Brita
tiškų bei škotiškų vardų, kurie šiandien paplitę tarp nijos imperinio paveldo idėja, todėl šiuose sluoks
Anglijos gyventojų, primena tradicinius žmonių niuose manyta, kad žmonės iš Vest Indijos, Indi
srautus iš „keltiškųjų užkampių“ į Anglijos miestų jos, Pakistano bei buvusių Afrikos kolonijų yra
centrus. XIX a. pradžioje, gerokai prieš praside Britanijos piliečiai, taigi turi teisę čia kurtis. Imig
dant didžiajai imigracijai iš tolimųjų kolonijų, be- rantų antplūdį palaikė 1948 metų Britanijos pilie
siplėtojantys Anglijos miestai traukė migrantus iš tybės įstatymas, kuris Sandraugos šalių piliečiams
mažiau pasiturinčių Britanijos salų vietovių. užtikrino prioritetines imigracijos teises.
Industrializacijos plėtra radikaliai pakeitė ša
lies vidaus migracijos, taip pat ir tarptautinės imig
racijos į Angliją, modelius. Didėjančios darbo ga Kintanti Britanijos imigracijos politika
limybės miestuose ir smunkanti namų ūkio gamyba XX a. septintajame dešimtmetyje pradėta laipsniš
kaime skatino migracijos iš kaimo į miestą ten kai tolti nuo idėjos, kad visi britų imperijos gy
dencijas. Darbo rinkos reikmės vėl padidino imig ventojai turi teisę imigruoti į Britaniją ir reikalauti
raciją iš užsienio. Tiesa, airių, žydų ir juodaodžių jos pilietybės. Naujuosius imigracijos apribojimus
bendruomenės Britanijoje gyvavo gerokai prieš galėjo bent kiek paveikti darbo rinkos galimybių
prasidedant pramonės revoliucijai, tačiau galimy pokyčiai, tačiau tų apribojimų įvedimas atitiko ir
bių antplūdis iš esmės pakeitė tarptautinės imig neigiamą daugelio baltųjų britų reakciją į imigrantų
racijos pobūdį bei mastą. Naujosios olandų, kinų, antplūdį. Į kasdienio gyvenimo griūtį, sukeltą imig
airių ir juodaodžių imigrantų bangos padėjo trans racijos, ypač jautriai reagavo darbo žmonės, gy
formuoti Anglijos socioekonominį klimatą. venantys skurdesnėse teritorijose, kurios traukė
Didelė imigrantų banga užplūdo Britaniją ir vė naujuosius imigrantus. Dažnai į naujuosius atei
liau, kai nacių persekiojimai XX a. ketvirtojo de vius žvelgta priešiškai. 1958 metų riaušės Notting
Hille, kai baltieji gyventojai užpuolė juodaodžius Britanijos piliečiai, tačiau dabar jie privalėjo pra
imigrantus, paliudijo rasistinių nuostatų galią. šyti natūralizacijos tokiomis pat sąlygomis, kaip
Vis daugiau balsų kvietė kontroliuoti imigra ir bet kurios kitos pasaulio dalies gyventojai. įva
ciją. Jiems buvo labai artima garsioji konservatorių žiavimui ir teisei gyventi imti taikyti ir kiti papil
ministro Enocho Powello frazė. 1962 metais, kal domi suvaržymai. Visą tai dar sugriežtino 1988 ir
bėdamas Birminghame, Powellas numatė, kad Bri 1996 metais priimtos teisės normos.
tanijoje nepaprastai padaugės nebaltųjų gyvento Apkaltinti imigracijos politiką esant rasistinę
jų: „Kaip kadaise romėnams, taip ir man atrodo, galima ir remiantis trumpalaikių leidimų atvykė
kad matau „Tibro upę, srūvančią krauju“. Gallu- liams iš užsienio išdavimu. 1992 metų Vidaus rei
po apklausa parodė, kad 75 procentai gyventojų kalų ministerijos duomenimis, imigracijos kontrolė
labai prijautė Powello pažiūroms. sugrąžino vieną iš 63 atvykusių Jamaikos ir vie
Kovotojai su rasizmu ir šia tema rašantys au ną iš 82 Bangladešo gyventojų. Tuo tarpu ameri
toriai teigė, jog Britanijos imigracijos politika yra kiečių ir švedų atvykėlių atitinkamas santykis su
rasistinė ir diskriminuoja nebaltuosius gyventojus. darė 1:3011 ir 1:4319 (Skellington, 1996).
Po 1962 metų Sandraugos imigrantų įstatymo buvo Britanija taip pat sumažino galimybes patekti
įteisintas pluoštas priemonių, suvaržiusių nebal į šalį pabėgėliams nuo politinių ar religinių per
tųjų įvažiavimo bei įsikūrimo teises, bet apsaugo sekiojimų. 1991 metais priimti prieglobsčio sutei
jusių baltųjų galimybę palyginti laisvai patekti į kimo įstatymai įteisino kruopščias prieglobsčio
Britaniją. Net Sandraugos valstybių piliečių atžvil prašančių žmonių patikras, apimančias ir pirštų at
giu šie imigracijos įstatymai diskriminavo Nau spaudus, ir sumažintą galimybę gauti nemokamą
josios Sandraugos valstybes, gyvenamas daugiau teisinę konsultaciją, ir padvigubintas baudas oro
sia nebaltųjų, bet drauge išsaugojo „senosios San linijoms, atgabenančioms keleivius be galiojančių
draugos“ šalių - Kanados ir Australijos - imig vizų. Dėl 1993 metų Prašymų dėl prieglobsčio ir
rantų teises. Pilietybės pagal kilmę principas, kurį imigracijos įstatymo padidėjo neigiamų atsakymų
įteisino 1968 metų Sandraugos imigrantų įstaty skaičius ir padaugėjo prieglobsčio prašytojų, ilgam
mas, reiškė, kad Britanijos pilietybės gali prašyti sulaikomų internuotųjų asmenų centruose. 2000
tik tie Sandraugos šalių piliečiai, kurie gimė, bu metų balandį įsigaliojo nauji įstatymai, kurie nu
vo įvaikinti ar natūralizuoti Jungtinėje Karalystėje stato griežtas baudas sunkvežimių vairuotojams,
arba šiuos kriterijus atitiko bent vienas iš tėvų ar neteisėtai įvežantiems į Britaniją prieglobsčio pra
senelių. Apskritai šie reikalavimai kur kas labiau šytojus. Maža to, prieglobsčio prašytojams, esan
padėjo imigruoti baltiesiems negu visiems kitiems tiems Britanijoje ir laukiantiems atsakymo į pra
(Skellington, 1996). šymą, gresia deportacijos pavojus, jei juos sugautų
Britanijos pilietybės įstatymas, priimtas 1981 elgetaujant, o vietoje pinigųjie dabar dažniau gau
metais, sugriežtino sąlygas, leidžiančias atvykti į na čekius, skirtus maistui ir kitiems būtiniausiems
Jungtinę Karalystę žmonėms iš buvusių ar ir da daiktams pirkti.
bar priklausomų teritorijų. Britanijos pilietybė bu Itin stiprūs kaltinimai rasistine imigracijos po
vo atskirta nuo Britanijos priklausomų teritorijų litika skambėjo Konservatorių partijos, vadovau
pilietybės. Sukurta ir „Britanijos užjūrio piliečių“ jamos Margaret Thatcher, laikotarpiu, nors šie prie
kategorija, daugiausia taikoma Honkonge, Malai kaištai kartojosi ir atėjus Naujųjų leiboristų vyriau
zijoje ir Singapūre gyvenantiems žmonėms, ku sybei. Rasizmo priešininkai pažymėjo kai kurių po
riems nebuvo suteikta teisė apsigyventi Jungtinėje litikų polinkį viešosiose kalbose bei diskusijose
Karalystėje, o vaikai negalėjo paveldėti tėvų pi mesti „rasinę kortą“. Pasirėmę stereotipais ar per
lietybės. Anksčiau Sandraugos piliečiai, penkerius pasakodami netikslią informaciją apie imigracijos
metus išgyvenę šalyje, galėjo būti įregistruoti kaip modelius, politikai gali nuteikti visuomenę prieš
254 9 SKYRIUS
„plūstančius“ į Britaniją imigrantus. Pavyzdžiui, procentai šešiolikmečių ir jaunesnių, bet vos 1 pro
esama prielaidos, kad didumą prieglobsčio prašy centas tų, kuriems 35 metai ar daugiau (HMSO,
tojų sudaro nuskurdę ir nekvalifikuoti migrantai. 1999). Šie skaičiai rodo esminį poslinkį iš „imig
Ši prielaida klaidina, tačiau sukelia stiprų rezonan rantų bendruomenės“ į nebaltųjų britų bendruo
są ten, kur skeptiškai vertinama imigracijos ir prie menę, turinčią visas pilietines teises.
globsčio prašymo politika. 1991 metų gyventojų surašymo metu pirmą sykį
informantų buvo paprašyta klasifikuoti save pa
Etninė įvairovė gal etninę priklausomybę. Tuo tarpu anksčiau duo
Jungtinėje Karalystėje menys apie gyventojų etninę priklausomybę bu
vo nustatomi remiantis informacija apie „namų
Dabar etninių mažumų grupės sudaro per šešis pro ūkio galvos“ gimimo vietą. Tačiau vis daugiau et
centus visų Britanijos gyventojų. Kaip jau įsiti ninių mažumų gyventojų ėmė gimti Britanijoje, tai
kinome, imigracija buvo reikšmingas veiksnys, for gi ši traktuotė buvo palaikyta nebetinkama. Dabar
muojant etninę šalies sandarą. Svarbu pastebėti, narystės etninėje grupėje „saviklasifikacijos“ mat
kad šiais laikais imigracijos politika yra atsakin menys tapo standartu, atliekant daugelį oficialių
ga ir už mažėjančią etninių mažumų gyventojų da jų apklausų bei tyrimų, pavyzdžiui, „Darbo jėgos
lį. Dauguma etninių mažumų grupių narių gimė tyrimus“ (Labour Force Survey, LFS). Tačiau įvai
Jungtinėje Karalystėje. Šis faktas akivaizdus, pa rių tyrimų taikomos etninės klasifikacijos ne vi
žvelgus į etninių mažumų gyventojų amžiaus struk sada atitinka viena kitą, todėl gali būti sunku kryž
tūrą - kiekvienos grupės atveju kur kas labiau ti miškai lyginti šių tyrimų duomenis (Mason, 1995).
kėtina, kad vaikai, o ne pagyvenę žmonės bus gi Visuomet reikia atsargiai vertinti oficialiosios sta
mę Britanijoje (lentelė 9.1). Pavyzdžiui, tarp Bri tistikos tikslumą. Pavyzdžiui, informantai savo et
tanijos indų mažumos narių Britanijoje gimė 96 niškumą gali suvokti kur kas sudėtingiau, negu pa-
Lentelė 9.1. Žmonių, gimusių Jungtinėje Karalystėje, procentinė sudėtis pagal etninę grupę ir amžių,
Didžioji Britanija, 1997-1998 m.
Iki 16 m. 16-24 m. 25-34 m. 35 m. Visos amžiaus
ir vyresni grupės
Baltieji 98 96 95 95 96
Juodaodžiai karibiečiai 94 87 86 17 56
Juodaodžiai afrikiečiai 61 36 27 6 33
Kitos juodaodžių grupės 97 94 88 57 87
Indai 96 81 37 1 44
Pakistaniečiai 93 65 35 5 54
Bangladešiečiai 84 40 - - 47
Kinai 77 41 - - 26
Neišvardytieji 87 61 35 16 56
Visos etninės grupės 97 93 91 92 93
Eilutė „neišvardytieji“ apima mišrios kilmės žmones; „visos etninės grupės“ - nenurodžiusius savo etninės grupės.
Šaltiniai: Labour Force Survey, Office for National Statistics. Iš Sočiai Trends, 29 (1999). p. 33. Karališkoji autorinė teisė.
teikia iš anksto nustatyti apklausos pasirinkimai Užimtumas ir ekonominė sėkmė

ar kategorijos (Moore, 1995). Tai ypač pasitvirti
Užimtumas yra pagrindinė sritis, stebint nepalan
na, kai individai turi mišrų etninį pagrindą.
kios socialinės bei ekonominės padėties dėl lyties,
Britanijos etninių mažumų nariai, kurių dabar
amžiaus, klasės ir etninės priklausomybės pada
yra per 3 milijonus, daugiausia telkiasi tankiau
rinius. Tiriant etninių mažumų padėtį darbo rin
siai gyvenamose urbanizuotose Anglijos teritori
koje, buvo atskleisti jiems nepalankūs darbo vie
jose. 1991 metų gyventojų surašymas atskleidė,
tų paskirstymo, užmokesčio lygių, diskriminavi
kad daugiausia etninių mažumų gyventojų susitel
mo samdos bei skatinimo praktikoje ir nedarbo mo
kę Londone ir Vakarų Midlenduose (atitinkamai
deliai. Šiame poskyryje apžvelgsime kai kurias pa
44,8 ir 14 procentų etninių mažumų gyventojų),
minėtas temas.
ir kur kas mažiau jų įsikūrę priemiesčių bei kai
mo teritorijose (Owen, 1992). Dauguma juodao
Etninių mažumų užimtumo modelių tendencijos
džių gyvena senuosiuose miestų centruose, kuriuos
po XX a. septintojo dešimtmečio
pasirinko ne savo valia, o todėl, kad šių teritorijų
nemėgo baltieji gyventojai. Taigi jiems pasitraukus Ankstyviausi Britanijoje atlikti nacionaliniai etni
buvo galima rasti tuščių būstų. 1991m. ir ankstes nių mažumų tyrimai, kurių XX a. septintajame de
nių metų gyventojų surašymų duomenų palygini šimtmetyje ėmėsi Politikos studijų institutas (Po-
mai atskleidė, kad visuotinė gyventojų traukimo licy Studies Institute, PSI), nustatė, kad vėliausiai
si iš miesto į kaimą tendencija nebuvo būdinga et atvykę imigrantai buvo susitelkę neproporcingai,
ninėms mažumoms. Veikiau ji paskatino etninių užimdami rankų darbo vietas nedaugelyje pramo
mažumų grupes dar labiau telktis tose miestų te nės šakų. Naujieji atvykėliai, nors ir turėjo kvalifi
ritorijose, kuriose mažėjo gyventojų (Owen, 1992). kaciją savo kilmės šalyje, buvo priversti dirbti dar
Jauniausią Britanijos etninių mažumų grupę su bus, neatitinkančius jų gebėjimų. Diskriminacija
daro bangladešiečiai, turintys 45 procentus šešio dėl etninės priklausomybės buvo paplitusi ir vie
likmečių ar jaunesnių narių (HMSO, 1999). Ly ša praktika, kai kurie darbdaviai atsisakydavo sam
čių atžvilgiu dauguma etninių mažumų grupių šian dyti nebaltuosius darbininkus arba priimdavo juos
dien pasižymi didesne negu anksčiau lyčių san tik tada, kai stigdavo tinkamų baltųjų darbininkų.
tykio pusiausvyra. Seniau imigrantai, ypač atvy Nuo aštuntojo dešimtmečio užimtumo mode
kėliai iš Naujosios Sandraugos šalių, daugiausia liai šiek tiek pasikeitė. Etninių mažumų nariai ir
buvo vyrai. Dėl vėlesnės politikos, kuri buvo pa toliau dirbo pusiau kvalifikuoto ar nekvalifikuo
lanki imigrantams, norėjusiems suvienyti šeimas, to darbo vietose, tačiau padidėjo jų užimtumas kva
šis poslinkis daugeliui etninių mažumų grupių pa lifikuoto rankų darbo srityje. Vienos kitos etninės
dėjo sulyginti vyrų ir moterų skaičių. mažumos nariai rasdavo specialisto ar vadovo dar
Pateiktus Britanijos etninės įvairovės apibūdi bo vietą. Nepaisant įstatymų pakeitimų, siekusių
nimus reikėtų vertinti tik kaip plačiausio pobūdžio užkirsti kelią rasinei diskriminacijai samdos prak
rodiklius, kurie žymi nepaprastai sudėtingus ir įvai tikoje, tyrimai nustatė, kad, kviečiant pokalbiams
rialypius modelius bendruomenės viduje. Sociolo ir siūlant darbo galimybes, baltiesiems nuolatos
gai ir kitų sričių mokslininkai vis labiau pabrėžia, teikta pirmenybė, palyginti su tokios pat kvalifi
kad, užuot apskritai kalbėjus apie Britanijos etninių kacijos nebaltaisiais pretendentais.
mažumų patirtį, reikia sutelkti dėmesį į jų grupių 1982 metais PSI atliko trečiąjį nacionalinį et
skirtybes. Kaip matysime kitame, rasei ir nelygy ninių mažumų tyrimą, kuris nustatė, kad dėl ben
bei skirtame poskyryje, Britanijoje juodaodžiai ir dro ekonomikos nuosmukio, stipriai sukrėtusio ga
azijiečiai, palyginti su baltaisiais, sudaro nuskriaus mybos sektorių, etninės mažumos, išskyrus afro-
tąją visumą, tačiau etninių mažumų grupės yra labai azij iečių ir indų vyrus, kentė dvigubai didesnį ne
diferencijuotos, o tai reikia išsamiau tyrinėti. darbą negu baltieji. Tačiau kvalifikuoti ir laisvai
256 9 SKYRIUS
angliškai kalbantys nebaltieji vis dažniau užimdavo Jaunų karibiečių vyrų patirtis darbo rinkoje ne
įstaigų tarnautojų darbo vietas, o etninių mažumų paprastai skiriasi nuo indų ir baltųjų patirties. Stu
ir baltųjų darbuotojų užmokesčio atotrūkis mažė dija, paremta vienuolikos metų Labour Force Sur-
jo. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos ėmė vey („Darbo jėgos tyrimų“) duomenimis, nustatė,
gausėti etninių mažumų, kurių nariai pradėjo plė kad karibiečių vyrų tikimybė būti bedarbiais dau
toti savo verslą, šitaip prisidėdami prie didesnio giau kaip dukart viršijo baltųjų antrininkų tikimy
uždarbio ir mažesnio nedarbo lygio, ypač tarp indų bę, taip pat išryškėjo tendencija, kad šiems etni
ir afroazij iečių atstovų. nės mažumos nariams buvo mokama mažiau ne
gu kitoms grupėms. Kitą stulbinamą pokytį gali
Naujausi duomenys ma pastebėti darbo perspektyvose, kurias turi aukš
Naujausio nacionalinio Britanijos etninių mažu tąjį mokslą baigę afrikiečiai vyrai. Nepaisant įgyto
išsimokslinimo, tikimybė, kad jie neįsidarbins, yra
mų tyrimo, kurį atliko PSI, pagrindą sudarė ap
septynis kartus didesnė negu panašiai išsilavinu
klausti 5196 Azijos ir Karibų kilmės britai (greta
2867 baltųjų). Rezultatai buvo paskelbti ataskai sio baltojo (Berthoud, 1999).
toje Ethnic Minorities in Britam: Diversity and Labai skiriasi ir nebaltųjų moterų užimtumo
Disadvantage, Modood et ai., 1997 („Etninės ma
modeliai. Karibietės rankų darbą dirba kur kas re
žumos Britanijoje: įvairovė ir nepalanki padėtis“). čiau, negu baltosios moterys, o štai indės, kaip ir
Šis tyrimas atskleidė, kad etninių mažumų keliai pakistanietės, pirmiausia linkusios užimti rankų
į darbo rinką išsiskyrė labiau negu bet kada anks darbo vietas. Karibietės ir indės pasižymi gana in
čiau. Tiesa, etninės mažumos ir toliau jautėsi už tensyvia ekonomine veikla, tuo tarpu moterys iš
imančios nepalankią padėtį darbo užmokesčio, Pakistano ir Bangladešo ne tokios aktyvios dar
samdos praktikos ir nedarbo lygio atžvilgiu. Bet, bo rinkoje. Vidutiniškai karibietės ir indės už vi
kita vertus, Britanijos nebaltieji gyventojai yra he- sos dienos darbą gauna šiek tiek daugiau negu bal
terogeniški, o kai kurioms etninėms grupėms už tosios moterys, nors tarp daug uždirbančių ir ma
imtumo srityje pasiseka labiau negu kitoms. Pa žas pajamas turinčių indžiu būdinga ryški polia
vyzdžiui, neproporcingai daug pakistaniečių ir ban- rizacija (Modood et ai., 1997).
gladešiečių tebedirba rankų darbus, o tikimybė, kad
jie užims specialistų ir vadovų darbo vietas, ne „Indų ekonominė sėkmė "
siekia nė trečdalio baltųjų darbuotojų galimybių. Sėkmingiausiai verčiasi, lyginant pagal kitų ne
Palyginti su kitomis moterimis, vos trečdalis pa baltųjų pajamas, tie pietų azijiečiai, kurie dirba sa
kistaniečių ir dešimtadalis bangladešiečių turi mo varankiškai arba yra smulkieji darbdaviai. Tokių
kamą darbą ne namuose (Modood et ai., 1997). žmonių skaičius per pastaruosius dvidešimt metų
Kitoje šio spektro pusėje yra afroazij iečių ir ki nuolatos didėjo: šiandien indų vyrų ir moterų ti
nų kilmės individai. Šiose grupėse uždarbio lygiai kimybė dirbti sau daugiau kaip du kartus didesnė
praktiškai atitinka baltųjų uždarbius, o nedarbo ly negu baltųjų. Azijiečių parduotuvėlės ir kitos jų
giai irgi panašūs. Afroazij iečiai vyrai turi tokią pat verslo formos tapo iškiliu britų visuomenės aspek
tikimybę užimti specialistų, vadovų ar darbdavių tu. Kai kas daro prielaidą, kad būtent jie galėtų
vietas, kaip ir baltieji, o kinės čia turi dvigubai di pirmauti, ekonomiškai atgaivinant senuosius mies
desnę tikimybę negu baltosios moterys. Naciona to centrus. Pasak Tariąo Modoodo, „indų ekono
linės apklausos atlikėjai padarė išvadą, kad šių gru minė sėkmė“ - tai sunkaus darbo, bendruomenės
pių nebetinka laikyti nuskriaustomis, palyginti su ir šeimos paramos, taip pat išsilavinimui skiria
baltaisiais, nes pagal kelis socioekonominius ro mos pirmenybės rezultatas (1991).
diklius jos iš tiesų stelbia baltuosius gyventojus Svarbu ir nepervertinti pietų azijiečių smulkiojo
(Modood et ai., 1997). verslo klestėjimo ir galimo poveikio. Daugelis sa-
Etninės mažumos ir „naujoji ekonomika“

Dėl didelės etninių mažumų darbininkų koncentraci menimis, Paulas Iganskis ir-Geoffas Payne’as paste
jos gamyboje ir pramonėje daugelis stebėtojų pada bėjo, jog etninės mažumos kaip visuma prarado ma
rė prielaidą, jog gamybos nuosmukis neproporcingai žiau darbo vietų, negu likusi pramonės darbo jėga.
veikė šį gyventojų segmentą. Padidėjęs nedarbas, Nuo 1971 iki 1991 metų, skaičiuojant pagal 1971 me
teigė jie, rodo ekonomikos restruktūrizacijos įtakas tais ekonomiškai aktyvių žmonių skaičių, nebaltieji
etninių mažumų darbininkams, nes jie mažiau kvali prarado 12 procentų darbo vietų, o visos darbo jė
fikuoti ir labiau pažeidžiami. Britanijos ekonomikos gos atžvilgiu buvo prarasta 14,4 procento. Iganskis
poslinkis iš gamyba paremto sektoriaus į kitus - tech ir Payne’as pabrėžė, kad ši bendroji kryptis pasižy
nologijų bei paslaugų sektorius - buvo žalingas etni mėjo ir nemažais vidiniais netolygumais, pavyzdžiui,
nių mažumų darbininkams, nes jie ne taip gerai pa tarp vyrų ir moterų, arba įvairių pramonės sektorių.
sirengę pereigai prie naujų veiklų. Tačiau apskritai, kaip nustatė šie mokslininkai, žen
Tačiau šiam tradiciniam požiūriui metė iššūkį PSI giant į „naująją ekonomiką“ reiškėsi tendencija pa
apklausų ir panašūs atradimai, taip pat „Darbo jėgos našiai „šluoti“ ir nebaltuosius, ir baltuosius, o tai su
tyrimų“ (Labour Force Survey) ir surašymo duomenų mažino jų tarpusavio atotrūkį. Pasak Iganskio ir Pay-
palyginimai (Iganski ir Payne, 1999). Šie tyrimai pa ne’o, dabar Britanija turi nemažą nebaltąą bendruo
rodė, kad pastaraisiais dešimtmečiais ekonomikos bei menę, kurios užimtumo struktūros kaita savo būdais
užimtumo srityse kai kurios nebaltųjų grupės iš tiesų nebeatskiriama nuo būdingų baltosios daugumos
sulaukė didelės sėkmės, kaip ir svarių laimėjimų pa bendruomenei.
siekiantys baltieji darbininkai. Šie mokslininkai teigia, Iganskis ir Payne’as apdairiai nurodo, kad dėl es
kad ekonomikos restruktūrizacijos procesas iš tikrų minių laimėjimų, kurių pasiekė kai kurios etninės ma
jų padėjo mažinti atotrūkį tarp etninių mažumų ir bal žumos, nereikėtų klaidingai manyti, jog pastarųjų at
tųjų darbo rinkoje. Taip atsitiko, nes didelio masto vi žvilgiu užimtumo srityje daugiau nebereiškiamas ne
dinės ekonomikos transformacijos turėjo tendenciją palankumas. Šis „kolektyvinis socialinis mobilumas“
apimti ir etninių mažumų, ir baltuosius žmones. veikiau rodo, kad poindustrinės restruktūrizacijos jė
Pasinaudoję „Darbo jėgos tyrimų“ ir gyventojų su gos yra galingesnės už rasinę diskriminaciją ir nuo
rašymų trijų dešimtmečių (1971, 1981 ir1991)duo- latines skriaudas (1999).
varankiškai dirbančių azijiečių skiria darbui ne ima įstaigų tarnautojų vietas, tačiau virš jų galvų,
paprastai daug laiko - net šešiasdešimt ar aštuo atrodo, kyla „stiklo lubos“, kurios neleidžia etni
niasdešimt valandų per savaitę, už tai gaudami pa nių mažumų žmonėms, išskyrus vieną kitą išim
lyginti mažas bendrąsias pajamas. Jie įregistruoti tį, pakilti į aukščiausius karjeros postus didelėse
kaip dirbantys sau, bet iš tiesų dirba kitiems - šį bendrovėse bei organizacijose. Apskritai, etninių
verslą valdantiems šeimos nariams. Taip pat jie ne mažumų atstovai, nors ir įgiję gerą kvalifikaciją
turi pranašumų, įprastų samdomiems darbuoto turi perpus mažesnę negu baltieji tikimybę užim
jams: pašalpų ligos atveju, mokamų atostogų ir ti aukščiausiai vertinamas (galios, statuso ir dar
darbdavio įnašų į valstybinį draudimą. bo užmokesčio atžvilgiu) padėtis, kurios sudaro
,
Keblumai kopiant į viršūnę
10 procentų visų darbų vietų.
Nauja Profesinių sąjungų kongreso (Trades
Užimtumo struktūros pažanga ne visuomet atitinka Union Congress, TUC) ataskaita, pavadinta Qu-
didesnį atstovavimą aukščiausiam galios lygme alijyingfor Racism, 2000 („Mažinti rasizmą“), pa
niui. Nors vis daugiau etninių mažumų atstovų už žymi, kad XX a. dešimtajame dešimtmetyje pa
258 9 SKYRIUS
didėjo baltųjų ir nebaltųjų „atotrūkis“ užimant va ir bangladešiečių gyvena perpildytose patalpose
dybos ir kontrolės darbo vietas. Kongresas kvie (vidutinį jų namų ūkį sudaro daug asmenų), jų būs
tė vykdyti privalomą visų darbdavių priežiūrą, ši tai drėgnesni, čia rečiau įvestas ir centrinis šildy
taip užkertant kelią juodaodžių ir azijiečių darbi mas (žr. lentelę 9.2).
ninkų rasinei diskriminacijai, kuri dėl etninės pri Indai elgiasi priešingai - panašiai kaip ir bal
klausomybės suvaržo jų galimybes kilti karjeros tieji, jie linkę kurtis atskiruose ar blokuotuose na
laiptais. Tikėtina, kad laikui bėgant susilpnės už muose ir kur kas rečiau negu kitos etninės gru
kardos kelyje į vadovų vietas, bet šiuo metu jos pės apsigyvena senųjų miestų centrų kaimynijo-
įtaigiai primena, koks tvarus yra išankstinis nusi se. Tuo tarpu iš karibiečių namų ūkių kur kas la
statymas ir rasizmas, kurį junta individai, kilę iš biau galima tikėtis, kad, užuot tapę namų savinin
etninių mažumų. kais, jie išsinuomos patalpas socialinio būsto sek
toriuje. Tokia nuostata gali sietis su dideliu vie
nišų tėvų ar motinų šeimų skaičiumi, būdingu šiai
Būstas
etninei grupei.
Pastebima tendencija, kad Britanijos etninės ma Bredfordo būsto forumas (Bradford Housing
žumos patiria diskriminaciją, užgauliojimus ir ma Forum) susirūpino nelygybėmis ir „įtampa dėl būs
terialias netektis būsto rinkoje. Nuo pat ankstyvųjų to“, su kuriomis jo bendruomenėje susiduria et
raginimų kontroliuoti imigraciją būstas atsidūrė ninės mažumos, todėl 1995 metais jis atliko vie
grupių tarpusavio kovų dėl išteklių ir etninio už tinį būsto poreikių tyrimą. Gauti rezultatai svar
darumo centre. Viena galimų to priežasčių - itin būs taip pat ir dėl bendresnių dalykų, gerokai per
simboliška būsto reikšmė: jis žymi statusą, sutei žengusių paties miesto problemų ribas. Apklau
kia saugumą ir yra neatskiriama viso gyvenimo sus 1000 nebaltųjų gyventojų namų ūkių, buvo at
dalis. Būsto kokybės bei rūšies skiriamieji požy skleisti du pagrindiniai dalykai. Pirma, maždaug
miai, kaip ir užimtumo modeliai, kinta pagal et pusės pakistaniečių ir bangladešiečių informantų
nines grupes. Nors būsto atžvilgiu visi nebaltieji namų ūkių nė vienas narys nedirbo visą darbo die
gyventojai užima mažiau palankią padėtį negu bal ną. Bradfordo gamybos pramonės nuosmukis stip
tieji gyventojai, šis vaizdas anaiptol nevienalytis. riai paveikė etninių mažumų bendruomenes, labai
Kai kurios grupės, pavyzdžiui, indai, pasiekė aukš padidindamas jų nedarbo lygį. Antra, labiausiai so
tą lygį kaip namų savininkai, tuo tarpu kiti liko cialiai nuskriaustų nebaltųjų gyventojų namų ūkių
neproporcingai susitelkę standartų neatitinkančiuo nariai ypač dažnai ir ilgai sirgo, juos kamavo ne
se prieglobsčiuose ar socialinio būsto sektoriuje galios. Sergamumo duomenys, surinkti per 1991
(Ratcliffe, 1999). metų gyventojų surašymą, irgi atskleidė, jog et
Nebaltųjų ir baltųjų gyventojų, taip pat įvairių ninių mažumų grupės neproporcingai kenčia dėl
nebaltųjų grupių būsto skiriamuosius požymius lėtinių kvėpavimo ligų ir plaučių problemų. Brad
skatina tam tikri veiksniai. Tikėtina, kad būsto mo fordo duomenys parėmė teiginį, kad fizinė svei
delių atžvilgiu etninę segregaciją skatina rasinis kata glaudžiai siejasi su būsto sąlygomis.
užgauliojimas ar smurtiniai užpuolimai, kurių daž Kaip suprasti būsto etninius skiriamuosius po
nėja ne vien Britanijoje, bet ir kitose Europos ša žymius? Kai kurie sociologai teigė, jog etninės ma
lyse. Nebaltųjų gyventojų šeimos, turinčios lėšų žumos konkurencinių būsto rinkos procesų metu
persikelti į turtingesnes, daugiausia baltųjų gyve iškilo kaip atskira „būsto klasė“ (Rex ir Moore,
namas kaimynijas, gali šito atsisakyti dėl etninio 1967). Pagal šį požiūrį, mažumų grupės susidu
priešiškumo. Kitas veiksnys siejasi su būsto fizi ria su iššūkiais, pradedant nepalankiomis ekono
ne būkle. Apskritai būstai, kuriuose gyvena etni minėmis sąlygomis ir baigiant rasine diskrimina
nių mažumų grupės, menkiau prižiūrimi negu bal- cija. Šie iššūkiai reiškia, kad jos turi mažai pasi
tųjų gyventojų namai. Didelė dalis pakistaniečių rinkimų ir menkas galimybes kontroliuoti savo
Lentelė 9.2. Namų ūkiai, patiriantys fizines būsto problemas, pagal etninę sudėtį Didžiojoje Britanijoje,
1991 m.
Be individualiai naudojamų Be centrinio
vonios ar tualeto šildymo
Daugiau negu Nėra atskirų
vienas asmuo gyvenamųjų (asmenų (asmenų
kambaryje patalpų namų namų
Etninė grupė (%> (% ) (% ) ūkiui) <%) ūkiui)
Baltieji 1,8 0 ,9 1,2 1,5 0 18 ,9 2 ,1 6
E tninės m ažum os 13,1 2 ,4 2,1 2 ,0 9 17 ,8 3 ,3 3
Juod aod žiai 7 ,2 3,1 2 ,3 1,6 9 17,4 2 ,3 3
Juod aod žiai karibiečiai 4 ,7 2 ,0 1,4 1,6 5 17 ,4 2 ,3 0
Ju od aod žiai afrikiečiai 15,1 6 ,5 5,1 1,7 3 15 ,8 2 ,4 6
Kiti ju odaod žiai 5 ,6 3,2 2 ,4 1,6 7 2 0 ,2 2 ,2 7
P ie tų azijiečiai 2 0 ,5 1,1 1,4 3 ,0 8 19 ,5 4 ,4 3
Indai 12 ,8 1,0 1,1 2 ,6 5 12 ,4 3 ,5 9
P akistan iečiai 2 9 ,7 1,2 1.7 3,31 3 4 ,2 4 ,9 5
B an g lad ešiečia i 47,1 1,3 2 ,0 4 ,1 7 2 3 ,6 5 ,1 9
Kinai ir kiti 9 ,4 3 ,6 3 ,0 1,7 8 15 ,0 2 ,6 2
Kinai 10 ,6 3,5 3,2 1,9 5 16 ,0 2 ,8 2
Kiti azijiečiai 11.0 3,7 3,0 1,7 9 12,1 2 ,8 3
Kitų etnin ių m a ž u m ų atsto vai 7 ,4 3,7 3 ,0 1,6 7 16,7 2 ,3 9
Visi gyventojai 2 ,2 1,0 * 1,3 1,5 4 18 ,9 2,21
Šaltinis: D. O w en; D avid M a so n , Rače and Ethnicity in Modern Britain. O xford U niversity P ress, 19 95.
būsto padėtį. Iš esmės etninės mažumos verčiamos nių mažumų pasiskirstymu tarp visų gyventojų,
taikstytis su netinkamomis būsto sąlygomis, nes joms tenka pernelyg didelis kalinių skaičius. 1997
šiuo atveju beveik arba visiškai neturi galimybių metais Anglijoje ir Velse vienas iš aštuonių kali
pasirinkti. Kol egzistuoja tikrai daug varžančių ap nių vyrų priklausė etninei mažumai (HMSO,
linkybių, kurios būsto rinką daro nepalankią et 1999). Neproporcingai didelis ir afrokaribiečių su
ninėms mažumoms, būtų neteisinga manyti, kad ėmimų lygis - jis siekė 7 procentus visų 1,3 mi
šie žmonės tėra pasyvios diskriminacinių ar rasis lijono suėmimų 1998-1999 metais, nors afroka-
tinių jėgų aukos. Laikui bėgant, modeliai ir prak ribiečiai sudaro vos 2 procentus visų gyventojų.
tika gali kisti dėl socialinių veikėjų pasirenkamų Esama pagrindo manyti, kad etninių mažumų
galimybių. Diskriminacija taip pat gali virsti kū nariai, patekę į baudžiamosios justicijos sistemos
rybiškų veiksmų akstinu. akiratį, patiria savo atžvilgiu diskriminacinį elgesį.
Laisvės atėmimo bausme dažniau baudžiami ne
baltieji netgi tuomet, jei anksčiau beveik arba vi
Rasė ir nusikaltimas
sai neturėjo teistumų. Labiau tikėtina ir kad etni
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio į baudžiamo nių mažumų nariai įkalinti patirs diskriminaciją ar
sios justicijos sistemos akiratį pateko daugiau negu rasinius išpuolius. Kai kurie mokslininkai nuro
kada nors anksčiau etninių mažumų narių, skai dė, kad baudžiamosios justicijos sistemos admi
čiuojant ir pažeidėjus, ir aukas. Palyginti su etni nistracijoje visiškai dominuoja baltieji. Juodaodžiai
260 9 SKYRIUS
sudaro tik mažą dalį praktikuojančių advokatų ir lius (taip pat žr. 18 skyrių „Miestai ir miestų erd
mažiau kaip 2 procentus policijos pajėgų (Denney, vės“). Čia ryškėja rasės, nedarbo ir nusikalstamu
1998) . mo koreliacija, turinti tendenciją pasireikšti ypač
Visos nebaltųjų grupės neapsaugotos nuo vie tarp juodaodžių vaikinų. Politikų ir žiniasklaidos
nos ar kitos rūšies rasizmo, taip pat ir užpuolimų kuriama „moralinė panika“ dėl nusikalstamumo
dėl rasinių motyvų. Didžioji dalis išvengia šių ne (žr. p. 204) visuomenėje įtvirtino rasės ir nusikals
malonumų, tačiau vistiek mažumos patirtis gali tamumo sąsają. Laikraštis Daily Telegraph komen
kelti nerimą. Politikos studijų instituto {The Po- tavo: „Nemažai Britanijoje gyvenančių jaunuolių
licy Studies Institute) tyrimas (Modood et ai., iš Vest Indijos, panašiai kaip ir vis daugiau jaunų
1997) atskleidė, kad per praėjusius metus 12 pro baltųjų gyventojų, visiškai nejaučia, kad tauta, tarp
centų informantų patyrė rasines patyčias, įžeidi kurios jie gyvena, yra jų pačių dalis. Todėl jiems
mus ar užpuolimus. Iš jų 25 procentai buvo vik- šios tautos piliečiai tampa vien smurtinio išnau
timizuoti penkis ar daugiau kartų. Ketvirtadalis ap dojimo objektais“ (cituota: Solomos ir Rackett,
klaustųjų informantų prisipažino, kad nerimauja 1991: 44). Tačiau daugelis jaunų juodaodžių pa
dėl galimybės tapti rasinių persekiojimų aukomis. tyrė, kad būtent jie pavirsta „smurtinio išnaudo
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio kreipta jimo objektais“, kai susiduria su baltaisiais, taip
į rasiškai motyvuotus nusikaltimus prieš etnines pat, deja, ir su policija.
mažumas. Viktimizacijos studijos atskleidė, kad ra
sinį motyvą aukos įžvelgia veikiau grasinimuose,
Policijos pareigūnų rasizmas
vandalizmo aktuose ir smurtiniuose užpuolimuo
se, o ne tokiuose nusikaltimuose kaip įsibrovimas. Sociologinės studijos padėjo atskleisti ir policijos
1998 metų Nusikalstamumo Britanijoje tyrimai pareigūnų rasistinius nusistatymus. Rogeris Grae-
(British Crime Survey) nustatė, kad įžvelgti rasi fas savo tyrime padarė išvadą, kad „policija yra
nį nusikaltimų motyvą būdingiausia pakistanie aktyvi visų etninių mažumų priešininkė“. Jis pa
čiams ir bangladešiečiams (šitaip jie įvertino 26 žymėjo, kaip dažnai, kalbėdami apie etnines ma
procentus visų nusikaltimų). Tuo tarpu indai (13 žumas, policijos pareigūnai griebiasi stereotipų bei
procentų) ir juodaodžiai informantai (9 procentai) rasistinių užgauliojimų (1989). Paskutinį XX a. de
kriminaliniuose įvykiuose įžvelgė kiek mažiau ra šimtmetį Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose atsi
sinių motyvų. Priešingai nusikaltimus suvokia bal tiko keli ypatingi įvykiai, kurie padėjo visuome
tieji: vos 1 procentas baltųjų manė, kad prieš juos nei suvokti policijos pareigūnų rasizmą taip, kaip
įvykdyti nusikaltimai turi rasinių motyvų (HMSO, nebūtų pajėgę padaryti jokie tyrimai. Britanijoje
1999) . vykusias diskusijas dėl rasizmo pobūdžio nepa
Kaip galėtume paaiškinti šiuos nusikalstamu prastai pakeitė mūsų jau aptartas 1993 metų Step-
mo ir viktimizacijos modelius? 8 skyriuje „Nusi heno Lawrence’o nužudymas, pademonstravęs,
kaltimas ir deviacija“ jau pažymėjome, kad tarp kad rasizmas neapsiriboja konkrečiais individais,
gyventojų nusikalstamumas pasiskirsto netolygiai. bet gali persmelkti ištisas institucijas.
Nusikalstamumo ir viktimizacijos modeliai, atro Po to, kai 1999 metais buvo išspausdinta Mac-
do, turi akivaizdų erdvinį elementą. Teritorijoms, phersono ataskaita apie Stepheno Lawrence’o nu
kurios patiria materialius nepriteklius, paprastai bū žudymą, vidaus reikalų ministras Jackas Straw pa
dingas ir didesnis nusikalstamumas, o individai, reikalavo, kad policija taptų „kovotoja už daugia-
gyvenantys šiuose regionuose, labiau rizikuoja tap kultūrinę visuomenę“. Jau per vienerius metus po
ti nusikaltimų aukomis. ataskaitos paskelbimo imta laikytis daugelio iš sep
Dėl nepriteklių, kuriuos patiria neapsaugoti nuo tyniasdešimties jos rekomendacijų, nors kritikai
rasizmo žmonės, nyksta senųjų miestų centrų ap tvirtino, kad pokyčiai vyksta nepakankamai grei
linka, kuri nykdama dar labiau sukelia nepritek tai. Anglijoje ir Velse pareigūnai azijiečiai ir et
ninių mažumų atstovai buvo įtraukti į 9 iš 43 po mone, policija nesidomėjo įvykiu ir nenorėjo jo
licijos nuovadų. Tačiau prieš Macphersoną būta tirti (Modood et ai., 1997).
ir neigiamos reakcijos. Ją reiškė kai kurie teisė Etninėms mažumoms labiausiai reikia polici
saugos atstovai, manę, kad ataskaita tendencinga jos ir baudžiamosios justicijos sistemos apsaugos,
policijos atžvilgiu. nes jų nariai greičiau negu baltieji gyventojai ga
JAV sunerimo dėl institucinio rasizmo, atsaky li tapti nusikaltimų aukomis. Kita vertus, kai ku
damos į keletą smurtinių įvykių, kuriuose baltieji rie požymiai rodo, jog teisėsaugos politika gali tu
policininkai susirėmė su juodaodžiais piliečiais. rėti rasinį pobūdį, nukreiptą prieš nebaltuosius
Kai 1991 metais Los Andželo policijos departa žmones. Policijos taikomas „rasinis profiliavimas“
mento pareigūnai žiauriai mušė juodaodį vairuo reiškia, kad etninių grupių nariai neretai stebimi
toją Rodney'į Kingą, sceną pavyko nufilmuoti mė įdėmiau už baltuosius ir dažniau įtariami blogais
gėjiška vaizdo kamera, o vėliau televizija kelis kar darbais. Vadinamąja politika „sustabdyk ir apieš
tus rodė šiuos vaizdus apstulbusiai tautai. 1992 me kok“ linkstama skirti neproporcingą dėmesį nebal
tais policiją dėl šio incidento visiškai išteisinus, tiesiems gyventojams. Pavyzdžiui, Londone tiki
kai kuriose Los Andželo vietose kilo bruzdėjimai. mybė, kad bus sulaikytas juodaodis, yra šešis kar
Riaušės truko beveik savaitę. 40 žmonių žuvo, tus didesnė, taip pat juodaodžiai gali būti dažniau
5000 buvo suimta, turtinė žala siekė per milijar suimami. Kiti nurodo, jog kai policijos pagalbos
dą dolerių. 1999 metais Niujorke išteisinus ketu šaukiasi nebaltieji, pareigūnai jiems gali padėti ne
ris baltuosius policininkus, kurie nušovė Amadou taip greitai ir rūpestingai kaip baltiesiems.
Diallą, policiją imta dar labiau kaltinti rasizmu.
Diallas, imigrantas iš Gvinėjos, buvo nušautas dau
giabučio namo, kuriame gyveno, tarpduryje, kai Imigracija ir etniniai santykiai
norėjo išsitraukti piniginę. Policininkai, pamanę, kitose Europos šalyse
kad jis ginkluotas, šovė į jį keturiasdešimt tris kar
tus. Niujorko meras Rudolphas Guilianis ir mies Per XX amžių dėl migracijos labai pasikeitė ne
to policijos komisaras Williamas Safiras susilau vien Britanija, bet ir dauguma Europos šalių. Pa
kė aršios kritikos dėl jų palaikomos griežtos „tei sibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europoje du
sės ir tvarkos“ politikos, kuri daugiausia buvo dešimtmečius vyko didelio masto migracija. Vi
skiriama juodaodžiams niujorkiečiams. Kritikai duržemio jūros šalys pigia darbo jėga aprūpino tau
kaltino, jog vaikantis didelio suėmimų skaičiaus tas, gyvenančias šiaurėje ir vakaruose. Migrantai
buvo sukurta situacija, kai nepakankamai apmo traukė iš tokių teritorijų, kaip Turkija, Šiaurės Af
kyti, bet entuziazmu trykštantys policininkai lin rika, Graikija, Ispanijos ir Italijos pietūs, o šalys
ko „pirma šauti, paskui klausti“. šeimininkės, jausdamos ypatingą darbo jėgos sty
Šių įvykių fone ne itin stebina tyrimo patvir gių, kurį laiką šį procesą aktyviai skatino. Švei
tintas juodaodžių grupių priešiškumas policijai ir carija, Vokietija, Belgija ir Švedija turi nemažai
Britanijoje, ir Jungtinėse Valstijose. Tam tikru mas migrantų darbininkų. Tuo pat metu į buvusias ko
tu šį priešiškumą paakina paprasčiausia tiesiogi lonijines valstybes ėmė plūsti imigrantai iš kadaise
nė patirtis, o juodaodžių jaunuolių požiūrius ypač valdytų kolonijų: tai patyrė Prancūzija (su alžy
formuoja policijos pasirinkta viešosios tvarkos pa riečiais), Nyderlandai (su indoneziečiais), taip pat
laikymo strategija, su kuria jie susiduria. Politi Jungtinė Karalystė. Darbo jėgos migracija į Va
kos studijų instituto atliktas tyrimas nustatė, kad karų Europą ir jos viduje gerokai sulėtėjo prieš po
vos ketvirtadalis informantų, į kuriuos praėjusiais rą dešimtmečių, kai spartus ekonomikos augimas
metais buvo pasikėsinta dėl rasės, nutarė apie in virto nuosmukiu. Tačiau po 1989 metų, kai griu
cidentus pranešti policijai. Pusė besikreipusiųjų li vo Berlyno siena ir ėmė transformuotis Rytų Eu
ko nepatenkinti policijos veiksmais. Daugelio nuo ropos bei buvusios Sovietų sąjungos šalys, Euro
262 9 SKYRIUS
pa išvydo formuojantis reiškinį, pavadintą nau tybėmis. Šios sutarties signatarės dabar kontroliuo
jąja migracija. Šią „naująją migraciją“ žymėjo du ja tik savo išorines sienas (žr. schemą 9.3) ir leidžia
įvykiai. Pirma, atvėrus Rytus ir Vakarus skyrusias laisvai įvažiuoti į šalį kitų Bendrijos narių gyven
sienas, Europoje kilo migracijos banga: nuo 1989 tojams. Šis Europos sienų kontrolės performavimas
iki 1994 metų persikėlė apie 5 milijonus žmonių. nepaprastai paveikė nelegalią imigraciją į ES ir už
Antra, karas ir etninė nesantaika buvusioje Jugos sienio piliečių nusikalstamumą. Nelegalūs migran
lavijoje sukėlė apytikriai 5 milijonų pabėgėlių ant tai, sugebėję patekti į kurią nors Šengeno valsty
plūdį į kitus Europos regionus (Koser ir Lutz, bę, gali nevaržomi keliauti po visą šią zoną.
1998). Vis labiau nusitrinant riboms tarp kilmės Dabar, kai dauguma Europos Sąjungos valsty
ir paskirties šalių, pakito ir geografiniai Europos bių apribojo teisėtą imigraciją, suteikdamos leidi
migracijos modeliai. Daugelis migrantų rinkosi mus tik šeimoms susijungti, ėmė didėti nelegali
Pietų ir Vidurio Europos šalis, taigi aiškiai paki imigracija. Kai kurie nelegalai į ES patenka tei
to ankstesnės imigracijos kryptys. sėtai, kaip studentai ar turistai ir pasilieka ilgiau,
Kitas „naujosios migracijos“ bruožas - etninis negu leidžia jų viza, tačiau vis daugiau nelegalių
„išsigryninimas“. Buvusioje Sovietų sąjungoje, Ju imigrantų per sienas gabenami slapta (žr. schemą
goslavijoje ir kai kuriose Vidurio Europos vals 9.4). Tarptautinio migracijos politikos formavimo
tybėse keitėsi sienos, politiniai režimai ar žiebėsi centro (The International Centrefor Migration Po-
konfliktai, sukėlę migracijas, pagrįstas „etniniu licy Development) skaičiavimais, kasmet į ES slap
bendrumu“. Puikus pavyzdys - etniniai rusai, ta ta atgabenama 400 000 žmonių. Ilga Italijos pa
pę naujų nepriklausomų šalių, atsiradusių žlugus krantės siena laikoma viena akyčiausių Europoje
Sovietų sąjungai (tokių kaip Latvija, Kazachsta ir pritraukia nelegalius imigrantus iš gretimos Al
nas ar Ukraina) gyventojais. Daugelis jų nutaria banijos, buvusios Jugoslavijos, Turkijos ir Irako.
grįžti atgal į Rusiją ir šitaip įsijungia į etninio iš- Prisijungusi prie Šengeno sutarties, Italija turi iš
sigryninimo procesą (Brubaker, 1998). esmės sutvirtinti savo išorines sienas. Vokietija,
susidūrusi su neproporcingai dideliu nelegalių mig
rantų ir prieglobsčio prašytojų skaičiumi, drauge
Migracija ir Europos Sąjunga
su Lenkijos ir Čekijos vyriausybėmis stiprino ry
Įgyvendinant Europos integraciją, pašalinta daug tinių sienų kontrolę. Europos Sąjunga gali labai
kliūčių, anksčiau varžiusių laisvą prekių, kapita greitai priimti šias šalis į savo gretas, taigi vos po
lo ir samdomų darbuotojų judėjimą. Šis procesas kelerių metų jos taps rytine ES siena* Tuomet jų
nepaprastai padidino regioninę migraciją tarp Eu ilgos sienos su Slovakija, Ukraina, Baltarusija ir
ropos šalių. Europos Sąjungos valstybių piliečiai Rusijos Kaliningrado sritimi gali tapti ES migra
dabar turi teisę dirbti bet kurioje ES šalyje. Taigi cijos kontrolės naująja „silpnąja grandimi“.
prie didžiausių Europos migrantų - prieglobsčio „Naujųjų migrantų“ kontrolė griežtinama ne
prašytojų ir ekonominių migrantų - prisijungė dar tuščioje vietoje. Imigracijos politikos pokyčiai su
viena - itin kvalifikuotų ir įgudusių specialistų gru silaukia neformalaus atsako iš nelegalios preky
pė. Mokslininkai pastebėjo, kad drauge su šiuo po bos žmonėmis ir jų gabenimo tinklų. Prekyba mig
slinkiu migrantai vis labiau poliarizuojasi - skirs rantais virto viena sparčiausiai besiplečiančių Eu
tosi į „pasiturinčius“ ir „nepasiturinčius“. ropos organizuoto nusikalstamumo rūšių. Šios nu
Migracija į Europos Sąjungą iš jai nepriklau sikalstamos grupuotės gabena per sienas narkoti
sančių šalių tapo vienu opiausių politinės darbo kus, ginklus ir vogtus daiktus, bet ne ką blogiau
tvarkės klausimų daugelyje Europos valstybių. Tę
siantis Europos integracijos procesui ir įgyvendi
* 2004 m. gegužės 1 d. į ES buvo priimtos Čekija, Estija,
nant Šengeno sutartį, kai kurios šalys atsisakė kon K ipras, Latvija, Lenkija, L ietuva, M alta, S lovakija,
troliuoti savo vidaus sienas su kaimyninėmis vals Slovėnija, Vengrija. (Red. pas t.)
įsigudrina įvairiais būdais pervežti ir nelegalius

migrantus. Rinkdamiesi kelius prasmukti, migran
tai ir kontrabandininkai semiasi žinių bei patirties
iš kitų migrantų. Šiuo atžvilgiu policijos sankci
jos tarytum sužadina naujas pasipriešinimo formas
(Koser ir Lutz, 1998).
Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai

ir ekonominiai migrantai
Europos Sąjungos sienos vis labiau užsisklendžia,
todėl prieglobsčio prašymas liko vienas iš nedau
gelio kanalų, kuriuo asmenys, neturintys ES pi Schema 9.4. Apytikrė nelegalių imigrantų,
lietybės, gali gauti leidimą apsigyventi ES. Prie atvykusių į Europos Sąjungą, apskaita
globsčio prašytojas - tai asmuo, kuris prašo su (tūkstančiais), 1993-1999 m.
teikti prieglobstį užsienio valstybėje, bijodamas Šaltiniai: International Centre for Migration Policy
persekiojimo savo kilmės šalyje. Teisė kreiptis dėl Development. Iš The Economist, 16 Oct. 1999. p. 31.
264 9 SKYRIUS
prieglobsčio laikoma visuotine teise, tačiau dau Rasizmas ir antiimigracinės nuotaikos XX a.

gelio Europos valstybių politika, nagrinėjanti prie dešimtajame dešimtmetyje Europoje sukėlė kelis
globsčio prašymus, tapo labai abejotina. Kritikai pavojingus incidentus. 1991 ir 1992 metais vos
kaltina, jog su prieglobsčio prašytojais elgiamasi spėjusioje susivienyti Vokietijoje šimtus kartų buvo
ne ką geriau negu su nusikaltėliais, - kol prašy užpulti užsieniečiai ir turkai darbininkai, nors kai
mai nagrinėjami, šie žmonės verčiami gyventi per kurie iš jų šalyje gyveno per dvidešimt metų. Vi
pildytuose, kalėjimus primenančiuose internuotųjų durio ir Rytų Europoje padažnėjo ir smurtinių iš
asmenų centruose. Daugelyje šalių susikaupia šūs puolių prieš romus.
nys neperžiūrėtų prašymų, susidaro didžiulės ei
lės, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2000 me
tų pradžioje sprendimų dėl prieglobsčio suteiki Išvados
mo laukė per 100 000 įvairių šalių gyventojų.
Tačiau ES šalių vyriausybės pabrėžia poreikį Mūsų globalėjančiame pasaulyje per sienas lieja
apsisaugoti nuo „fiktyvių“ prieglobsčio prašymų, si tokia gausybė idėjų ir žmonių srautų, kokių is
tuo pat metu gindamos teises tų, kurie iš tiesų ir torija dar neregėjo. Šie procesai iš pagrindų kei
pagrįstai bijo persekiojimų savo kilmės šalyje. Ka čia mūsų visuomenes. Daugelis visuomenių pir
dangi kai kurie Europos Sąjungos darbo užmokes mą sykį įgyja etninę įvairovę, kitos pastebi, jog
čio, socialinės paramos tarnybų ir būsto standar turimi daugiaetniškumo modeliai transformuoja
tai yra aukščiausi pasaulyje, į Bendriją traukia ne si ar stiprėja. Tačiau visose visuomenėse vieni in
mažai „ekonominių migrantų“, kurie iš savo ša dividai ima nuolatos bendrauti su kitais, kurie ki
lies išvažiuoja ne dėl persekiojimų, o ieškodami taip mąsto, kitaip atrodo ir kitaip gyvena. Šios są
geresnio gyvenimo. Negaudami įvažiavimo vizos veikos vyksta ir asmeniškai bendraujant dėl glo
tam tikslui, bet vis tiek norėdami patekti į šalį, jie balinės migracijos, ir per vaizdus, perduodamus
gali prašyti prieglobsčio. Griežta prieglobsčio po žiniasklaidos priemonėmis bei internetu.
litika daugelį paskatino prabilti apie Europos tvir Vieni sveikina šį naująjį etninį bei kultūrinį
tovę - saugomą zoną, kuri veikia kolektyviai, kad kompleksiškumą, laikydami jį gyvybiška kosmo
apgintų savo turtus ir aukštus gyvenimo standar politinės visuomenės sudedamąja dalimi. Kitiems
tus nuo migrantų, plūstančių iš kitų pasaulio šalių jis atrodo pavojingas ir grėsmingas reiškinys. Fun
ir taip pat siekiančių pasinaudoti Europos gerove. damentalistinės pasaulėžiūros šalininkai ieško prie
Daugelyje Vakarų Europos šalių buvo rengia globsčio tvirtose tradicijose ir atsisako dialogo su
mos kampanijos, reikalaujančios grąžinti migrantus kitokiais žmonėmis (žr. 17 skyrių „Religija“). Dau
į jų kilmės šalis, bedarbiams ar pažeidėjams grė gelį etninių konfliktų, kurie šiandien krečia visą
sė deportavimas. Daugelyje šalių „moralinės pa pasaulį, galima laikyti šių fundamentalistinių nuo
nikos“ politika vaizduoja migrantus kaip nusikal statų išraiška. Vienas pagrindinių iššūkių mūsų glo-
tėlius ir priklausomus nuo valstybės socialinės pa bėjančiam pasauliui - kaip sukurti kosmopolitiš-
ramos, todėl reikalaujama dar labiau sugriežtinti kesnės prigimties visuomenę. Kantriomis pastan
imigraciją. Robinas Cohenas (1994), apibūdinda gomis Tiesos ir santaikos komisija Pietų Afrikoje
mas reiškinį, kaip viešos diskusijos palaiko ypa parodė, jog iš tiesų sunku sukurti atviro ir pagar
tingą tautinio paveldo viziją ir stato užkardas „už baus bendravimo forumą, bet tai pirmas veiksmin
sieniečiams“ ar „kitokiems“ žmonėms, vartoja gas žingsnis į rasinę santaiką.
„identiteto sienų“ frazę.
9
1. Rasė siejama su fizinėmis savybėmis, tokiomis kaip odos spalva, ku
rioms bendruomenės ar visuomenės nariai priskiria etninę reikšmę,
laikydami ypatingų kultūrinių požymių ženklais. Daugelis paplitu
sių įsitikinimų rasių atžvilgiu yra prasimanyti. Nėra jokių aiškiai api
brėžtų savybių, kuriomis remiantis žmogiškąsias būtybes būtų gali
TEMOS SANTRAUKA
ma priskirti skirtingoms rasėms.
2. Visuomenės dalys sudaro etnines grupes, remdamosi bendromis kul
tūrinėmis savybėmis, kurios skiriasi nuo kitų visuomenės narių. Et
niškumas susijęs su kultūrinėmis skirtybėmis, kurios vieną grupę at
skiria nuo kitos. Etninės grupės pagrindines išskirtines savybes su
daro kalba, istorija ar kilmė, religija ir būdai rengtis ar puoštis. Et
ninės skirtybės - tai visiškai išmoktas dalykas, nors kartais jos lai
komos „natūraliomis“.
3. Mažumų grupe laikoma grupė, kurios narius diskriminuoja visuomenės
gyventojų dauguma. Mažumų grupių nariai dažnai turi stiprų savo
grupės solidarumo jausmą, kuris iš dalies kyla dėl bendrai patiria
mos atskirties.
4. Atskirtis ir „atpirkimo ožių“ paieška yra psichologiniai mechanizmai,
susiję su prietarais ir diskriminacija. Atskirties atveju priešiškumo jaus
mas nukreipiamas į objektus, kurie nėra tikroji kilusio nerimo prie
žastis. Dėl savo nerimo ir nesaugumo žmonės kaltina kitus, vadina
muosius atpirkimo ožius. Dėl prietarų laikomasi išankstinės nuomo
nės apie individą ar grupę, o jų diskriminaciją rodo faktinė elgsena,
atimanti iš kurios nors grupės narių kitiems atviras galimybes.
5. Rasizmas reiškia klaidingą paveldėtų savybių ar elgsenos priskirtą in
dividams, turintiems tam tikrą fizinę išvaizdą. Rasistas - tai asmuo,
tikintis, jog galima biologiškai paaiškinti nevisavertiškumo savybes,
kurias, manoma, turi vienos ar kitos fizinės padermės žmonės. Insti
tucinis rasizmas susijęs su etniškumu paremtais diskriminacijos mo
deliais, kurie tapo struktūrine esamų socialinių institucijų dalimi. Nau
jasis rasizmas apibūdina rasistinius požiūrius, kuriuos išreiškia vei
kiau kultūrinės skirtybės, negu biologinio nevisavertiškumo nuosta
tos.
6. Grupės uždarumas ir privileginė teisė naudotis ištekliais sudaro svarbią
daugelio etninio antagonizmo atvejų dalį. Tačiau kai kuriuos pama
tinius moderniųjų etninių konfliktų aspektus, ypač rasistinius baltų
jų požiūrius į juodaodžius, suformavo Vakarų ekspansija ir kolonia
lizmo istorija.
7. Daugiaetninės visuomenės išskyrė tris etninės integracijos modelius:
asimiliacijos modelį, kai naujųjų imigrantų grupės priima dominuo-
266 9 SKYRIUS
jančios visuomenės požiūrius ir kalbą; „tautų katilo“, kai visuome

nėje draugėn suliejamos skirtingos etninių grupių kultūros bei pa
saulėžiūros, ir pliuralizmo, kai etninės grupės gyvuoja atskirai ir lai
komos lygiateisėmis ekonominio bei politinio gyvenimo dalyvėmis.
8. Daugiaetninės valstybės gali būti netvirtos, todėl kartais jose kyla
etniniai konfliktai. Etninis valymas - tai etninio konflikto forma, kai
kuriamos etniškai vienalytės teritorijos, masiškai ištremiant kitas et
nines grupes. Genocidą apibūdina sistemingas vienos etninės grupės
pašalinimas kitos grupės naudojamomis priemonėmis.
9. Migracija yra žmonių persikėlimas iš vieno regiono ar visuomenės į
kitą, siekiant ten įsikurti. Po Antrojo pasaulinio karo padidėjo, o glo
balizacijos proceso metu vis stiprėja globalinė migracija - individų
persikėlimas, kertant nacionalines sienas. Diaspora susijusi su etni
nės bendruomenės sklaida iš pirmapradės tėvynės į užsienio terito
rijas, dažnai vystanti priverstinai ar spaudžiant skausmingoms aplin
kybėms.
10. Dėl imigracijos Britanijoje, JAV ir kitose industrinėse šalyse ėmė gy
vuoti nemažai skirtingų etninių grupių. Palyginti su baltaisiais gy
ventojais, Britanijoje etninės mažumos kaip visuma yra nuskriaus
tos užimtumo, pajamų, būsto, nusikalstamumo ir panašiose srityse.
Tačiau nelygybės modeliai keičiasi, ir dabar tarp etninių grupių at
siranda naujų skirtumų: kai kurios grupės beveik pasiekė paritetą su
baltaisiais gyventojais.
11. Naujoji migracija susijusi su pasikeitusiais Europos migracijos mo
deliais, kuriuos sužadino Šaltojo karo baigtis, užsitęsę etniniai kon
fliktai buvusioje Jugoslavijoje ir stiprėjanti Europos integracija. Eu
ropos Sąjungai tolydžio ribojant legalios imigracijos galimybes, di
dėja nelegali imigracija.
Pasvarstykite dar kartą 1. Kaip neturintis išankstinių nusistatymų asmuo galėtų veikti diskri
minuojamai?
2. Ar reikia suprasti istoriją, kad galėtume suvokti šiuolaikinius mig
racijos modelius ir etninę priešpriešą?
3. Kokia daugiakultūriškumo nuostatos vertė?
4. Ką galima įgyti, gyvenant „tautų katilo“ kultūroje?
5. Ar sociologija turėtų atsisakyti rasės koncepcijos?
6. Ar reikia sugebėti gyventi ir dirbti bet kurioje pasaulio vietoje?
Martin Bulmer and John Solomos (eds). Ethnic and Račiai Studies To Papildoma literatūra
day. - New York: Routledge, 1999.
Phil Cohen (ed.). New Ethnicities, Old Racisms? London: Zed Books,
-
1999.
Stephen Cornell and Douglas Hartmann. Ethnicity and Rače: Making
Identities in a Changing World. - Thousand Oaks, Calif.: Pine Forge Press,
1998.
Liz Fawcett. Religion, Ethnicity and Sočiai Change. - Basingstoke: Mac-
millan, 2000.
Michael Ignatieff. Blood and Belonging. - Toronto: Viking, 1993.
Ross Poole. Nation and Identity. - London: Routledge, 1999.
Black and Asian History Map Interneto nuorodos

www.blackhistorymap.com
Centre for Research in Ethnic Relations, Warwick University

www.csv.warwick.ac.uk/fac/soc/CRER_RC
Commission for Račiai Eąuality

http: ://www.cre.gov.uk
United Nations Commissioner for Refugees

http://unhcr.ch
268
Klasė,
• Klasių ir stratifikacijos
teorijos 271
• Klasių matavimai 274
• Socialinių klasių skirtumai
šiandienėse Vakarų
visuomenėse 277
• Lytis ir stratifikacija 283
• Socialinis mobilumas 285
• Išvados 289
10 skyrius.
Klasė, stratifikacija ir nelygybė
Apibūdindami individų ir grupių nelygybę visuo Klasių sistema daugeliu atžvilgių skiriasi nuo
menėse, sociologai kalba apie socialinę stratifi- vergijos, kastų ar luomų. Klasę galėtume apibrėžti
kaciją. Dažnai stratifikaciją suvokiame turto ar kaip plačios apimties socialinę grupę, turinčią ben
nuosavybės prasme, tačiau ji gali reikštis ir pagal drus ekonominius išteklius, kurie stipriai veikia
kitus požymius, pavyzdžiui, lytį, amžių, religinę šios grupės gyvenimo būdą. Esminius klasinių skir
priklausomybę ar karinį laipsnį. tumų pagrindus sudaro turto nuosavybė ir užim
Užimdami skirtingas padėtis sluoksnių struk tumas. Nuo ankstesnių stratifikacijos formų kla
tūroje, individai ir grupės turi nelygias galimybes sės skiriasi keliais atžvilgiais:
gauti atlygį. Taigi stratifikaciją galima paprasčiau • Priešingai kitoms stratų rūšims, klasės susi
siai apibrėžti kaip struktūrinę skirtingų socialinių formuoja ne pagal kokias nors teisines ar re
grupių nelygybę. Pravartu įsivaizduoti, kad stra ligines nuostatas; priklausymo tam tikrai kla
tifikacija panaši į geologinius uolienų sluoksnius sei nepagrindžia paveldėtoji padėtis, kurią
žemės paviršiuje. Visuomenes galime laikyti su apibrėžtų teisė ar papročiai. Paprastai klasių
darytomis iš hierarchiškai sugulusių „sluoksnių“: sistemoms būdingas didesnis nepastovumas,
išrinktieji yra viršuje, o mažiau privilegijuotieji - palyginti su kitomis stratifikacijos rūšimis,
apačioje. niekada aiškiai neapibrėžiamos ribos tarp kla
Istoriškai visuomenėse gyvavo keturios pagrin sių. Nėra jokių formalių apribojimų skirtin
dinės stratifikacijos sistemos: vergija, kastos, luo gų klasių žmonių santuokoms.
mai ir klasės. Vergija yra kraštutinė nelygybės for
• Paskiro individo klasinė padėtis yra bent iš
ma, kuriai esant vieni individai priklauso kitiems
dalies pasiekiama. Tai nėra paprasčiausia pri
tiesiog kaip nuosavas turtas. Vergija kaip formali
gimtinė „duotybė“, kaip įprasta kitoms stra
institucija palaipsniui buvo šalinama, o šiandien
tifikacijos sistemų rūšims. Socialinis mobi
visiškai išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kastos pir
lumas - kilimas arba smukimas žemyn socia
miausia siejamos su Indijos subkontinento kultū
linės struktūros viduje - kur kas labiau papli
romis ir induizmo tikėjimu. Tikima, jog individai,
tęs negu kitų rūšių atveju (esant kastų siste
nepaklusę savosios kastos ritualams bei pareigoms,
per kitą reinkarnaciją nusmuks į žemesnę padėtį. mai, individai iš vienos kastos į kitą apskri
tai negali pereiti).
Kastų sistemos struktūrizuoja santykių rūšis, ku
rių gali būti tarp skirtingo rango narių. Luomai • Klasės priklauso nuo individų grupių eko
buvo daugelio tradicinių civilizacijų, tarp jų ir eu- nominių skirtumų - materialių išteklių turė
ropietiškojo feodalizmo, dalis. Feodalinius luomus jimo ir valdymo nelygybės. Tuo tarpu kitų
sudarė sluoksniai, vienas kito atžvilgiu turėję skir rūšių stratifikacijos sistemoms paprastai svar
tingas prievoles ir teises. Europoje aukščiausiajam biausi neekonominiai veiksniai (pavyzdžiui,
luomui priklausė aristokratija ir netituluotoji dva- religijos įtaka Indijos kastų sistemai).
rininkija, kitam luomui - dvasininkija, o nekilmin • Kitų rūšių stratifikacijos sistemose nelygy
gieji žmonės (baudžiauninkai, pirkliai ir amatinin bės pirmiausia pasireiškia asmeniniuose pa
kai) sudarė vadinamąjį „trečiąjį luomą“. reigų ar prievolių santykiuose, siejančiuose
KLASĖ, STRATIFIKACIJA IR NELYGYBĖ 271
baudžiauninką ir dvarininką, vergą ir jo šei mones pirmiausia sudarė žemė ir įrankiai pasėliams
mininką arba žemesniosios ir aukštesniosios bei ganomiems gyvuliams prižiūrėti. Todėl prieš-
kastos individus. Klasių sistema veikia prie industrinėse visuomenėse būta dviejų pagrindinių
šingai - daugiausia per plačius neasmeninio klasių - žemės savininkų (aristokratų, netituluo
pobūdžio ryšius. Pavyzdžiui, vienas pagrin tos smulkiosios dvarininkijos, vergvaldžių) ir akty
dinių klasinių skirtumų yra atlygio ir darbo viai gaminančių jiems produktus (baudžiauninkų,
sąlygų nelygybė, kaip ekonominių aplinky vergų ir laisvųjų valstiečių). Moderniosiose indust
bių padarinys, vyraujantis visoje ekonomiko rinėse visuomenėse didesnę reikšmę įgijo fabrikai,
je, todėl veikia visus tam tikros profesinės ka įstaigos, mašinos ir jiems įsigyti reikalingi turtas
tegorijos žmones. bei kapitalas. Pagrindinėmis klasėmis tapo naujųjų
gamybos priemonių savininkai - pramonininkai,
arba kapitalistai, ir tie, kurie užsidirbo gyveni
Klasių ir stratifikacijos teorijos mui, parduodami pirmiesiems savo darbą, - dar
Daugumos klasių ir stratifikacijos sociologinių mo bininkų klasė arba, vartojant kiek pasenusį, tačiau
delių pagrindą sudaro Karlo Marxo ir Maxo We- Marxo kartais mėgtą terminą, „proletariatas“.
berio sukurtos koncepcijos. Mokslininkai, kurie va Pagal Mantą, klases siejantys santykiai yra iš
dovaujasi marksizmo tradicija, toliau plėtojo pa naudotojiški. Feodalinėse visuomenėse išnaudo
ties Marxo paskelbtas idėjas, o kiti bandė rutulioti jimas dažnai įgaudavo tiesioginio produkcijos per
Weberio sąvokas. Iš pradžių apžvelgsime Marxo davimo iš valstietijos aristokratijai formą. Valdo
ir Weberio suformuluotas teorijas, o paskui panag vams aristokratams jų baudžiauninkai privalėjo ati
rinėsime neomarksistinį požiūrį, kurį pateikė Eri duoti tam tikrą savo darbo vaisių dalį arba kas mė
kas Olinas Wrightas. nesį tam tikrą dienų skaičių dirbti dvarininko lau
kuose - auginti derlių, kurį suvartodavo ponas su
Karlo Marxo teorija savo svita. Moderniosios kapitalistinės visuome
nės turi ne tokį akivaizdų išnaudojimo šaltinį, to
Didžiojoje dalyje Marxo darbų nagrinėjamos stra dėl Mantas skyrė daug dėmesio bei pastangų jo
tifikacijos ir, žinoma, socialinių klasių problemos. prigimčiai išryškinti. Per darbo dieną, aiškino Mar-
Nors ir keista, bet jis nepateikė sisteminės klasės xas, darbininkai pagamina daugiau, negu faktiš
sampratos analizės. Rankraštis, prie kurio Mantas kai reikia darbdaviams, siekiantiems susigrąžinti
dirbo prieš mirtį (vėliau išspausdintas kaip jo pa samdos išlaidas. Ši pridėtinė vertė sudaro pelno
grindinio veikalo „Kapitalas“ dalis), nutrūksta toje šaltinį, kurį kapitalistai gali naudoti savo reik
vietoje, kurioje autorius užduoda klausimą: „Kas mėms. Tarkime, grupė darbininkų siuvimo fabri
sudaro klasę?“ Taigi Marxo klasės sampratą rei ke per dieną gali pasiūti šimtą kostiumų. Parda
kia atkurti iš jo raštų visumos. Kadangi įvairiems vęs 75 procentus šių kostiumų, gamintojas gaus
klases aptariantiems tekstų fragmentams kartais pajamas, kurių pakaks sumokėti darbininkų atly
stinga nuoseklumo, mokslininkai dažnai diskutuo ginimams ir padengti gamyklos bei įrangos išlai
davo dėl to, „ką iš tiesų turėjo galvoje Mantas?“ kymo sąnaudoms. Pajamos, gautos pardavus liku
Tuo tarpu pagrindiniai jo pažiūrų principai visiš sius drabužius, laikomos pelnu.
kai aiškūs. Mantą pribloškė kapitalizmo sistemos sukuria
mos nelygybės formos. Nors ankstesniais laikais
Klasių kilmė aristokratai gyveno prabangoje, kuri anaiptol ne
Mantui klasė reiškė grupę žmonių, kuriuos sieja buvo prieinama valstiečiams, bet apskritai agra
bendri santykiai su gamybos priemonėmis, t. y. rinės visuomenės buvo palyginti skurdžios. Net jei
priemonėmis užsidirbti lėšų gyvenimui. Prieš at- aristokratų nebūtų buvę, gyvenimo standartai ne
sjrandant moderniajai industrijai, gamybos prie išvengiamai liktų kuklūs. Plėtojantis moderniajai
272 10 SKYRIUS
pramonei, turtų gamyba padidėjo iki neregėto mas na vienos ar kitos rūšies darbą. Weberis tikėjo, kad
to, tačiau darbininkams šie turtai, sukurti jų pa individo padėtis rinkoje daro didelę įtaką visiems
čių darbu, buvo beveik neprieinami. Darbininkai jo arba jos „gyvenimo šansams“. Vadovaujantys
ir toliau gyveno gana skurdžiai, o turtingųjų kla darbuotojai ar specialistai uždirba daugiau ir turi
sė vis labiau lobo. Procesui, kai darbininkai vis palankesnes darbo sąlygas negu, pavyzdžiui, žmo
labiau skursta, palyginti su kapitalistų klase, api nės, dirbantys „mėlynųjų apykaklių“ darbą. Pirmųjų
būdinti Mantas pavartojo terminą pauperizacija. kvalifikacija - laipsniai, diplomai ir įgūdžiai didina
Net jei darbininkai prakustų absoliučiąją prasme, ^ šių žmonių „paklausumą rinkoje“, palyginti su ki
atotrūkis nuo kapitalistų klasės vis tiek nesiliau tais, menkiau kvalifikuotais darbuotojais. Tarp že
tų didėjęs. Šių nelygybių, skiriančių kapitalistų ir mesnio lygio darbininkų kvalifikuotieji amatinin
darbininkų klases, kilmė nėra visiškai ekonomi kai gali užsitikrinti didesnį uždarbį, negu iš dalies
nė. Mantas pažymėjo, kad modernių fabrikų plėtra kvalifikuoti ar visai nekvalifikuoti žmonės.
ir gamybos proceso mechanizavimas reiškia, jog Pagal Weberio teoriją, statusas susijęs su skir
darbas dažnai ima ypač bukinti ir slėgti. Darbas, tinga socialinių grupių pagarba ar prestižu, kuriuos
mūsų gerovės šaltinis, neretai gamyklų darbinin šioms grupėms priskiria kiti. Tradicinėse visuo
kus alina fiziškai ir vargina dvasiškai, nes jų dar menėse statusą dažnai lemdavo tiesioginės žinios
bą sudaro šabloniškos užduotys, kartojamos die apie asmenį, metų metus kaupiamos iš daugybės
na po dienos nesikeičiančioje aplinkoje. sąveikų skirtinguose kontekstuose. Tačiau visuo
menėms įgijus sudėtingesnę struktūrą, būtent šitaip
priskirti statusą tapo neįmanoma. Pasak Weberio,
Maxo VVeberio teorija
statusui išreikšti imta taikyti kitą priemonę - žmo
Weberis apibrėžė stratifikaciją, remdamasis Mar- nių gyvenimo būdo kriterijų. Riboženkliai ir sta
xo sukurta analize, kurią modifikavo ir išplėtojo. tuso simboliai - būstas, apranga, kalbėsena ir už
Weberis kaip ir Mantas manė, kad visuomenę api siėmimas - padeda formuoti kitiems demonstruo
būdina konfliktai dėl galios ir išteklių. Bet Mar- jamą individo socialinę padėtį. To paties statuso
xas visų socialinių konfliktų pagrindu laikė polia žmonės sudaro bendriją, kurioje gyvuoja bendro
rizuotus klasinius santykius ir ekonomines proble identiteto pojūtis.
mas, tuo tarpu Weberis sukūrė sudėtingesnį, dau Mantas statuso skirtybes laikė visuomenės kla
giamatį visuomenės vaizdinį. Pagal Weberį, socia sinio padalijimo išdava, tuo tarpu Weberis teigė,
linė stratifikacija nėra vien klasių dalykas, nes ją kad statuso variacijos dažnai nepriklauso nuo kla
formuoja dar du aspektai: statusas ir partija. Šie sinio padalijimo. Paprastai turtingiems žmonėms
trys iš dalies sutampantys stratifikacijos elemen būdinga suteikti aukštą statusą, bet yra ir daug iš
tai visuomenėje sukuria aibę įmanomų padėčių, kur imčių. Tokį pavyzdį apibūdina terminas „aristok
kas daugiau negu Manto siūlytas griežtesnis dvi ratiškas skurdas“. Britanijoje individai, kilę iš aris
naris modelis. tokratiškų šeimų, susilaukia nemenkos visuome
Tiesa, Weberis pritarė Manto požiūriui, jog kla nės pagarbos net ir tuomet, kai netenka savo tur
sę formuoja esamos objektyvios ekonominės są tų. Ir priešingai, „naujaturčiai“ susilaukia tam tik
lygos, bet daugiau negu Mantas įžvelgė įvairių eko ros solidžių turtingųjų paniekos.
nominių veiksnių, turinčių reikšmę klasių susida Weberis nurodo, kad moderniosiose visuome
rymui. Pagal Weberį, padalijimas į klases kyla ne nėse svarbų galios aspektą sudaro partijų forma
vien iš gamybos priemonių valdymo ar nevaldy- vimasis, galintis daryti įtaką stratifikacijai nepri
mo, bet ir iš ekonominių skirtybių, tiesiogiai nie klausomai nuo klasių ir statuso. Partija apibrė
kaip nesusijusių su nuosavybe. Tokiems ištekliams žia grupę žmonių, kurie dirba drauge, nes turi vie
ypač priklauso įgūdžiai bei patvirtinti profesiniai ningą pagrindą, tikslus ar interesus. Partijos daž
gebėjimai, arba kvalifikacija, dėl kurių žmonės gau nai veikia organizuotai, taikydamosi į konkretų
tikslą, kuris pritraukia jų narius. Mantas linko aiš Kapitalistai valdo visus šiuos tris gamybos siste
kinti statuso skirtybes ir partijų susidarymą kla mos matmenis. Darbininkų klasės nariai nevaldo
sine prasme. Tačiau Weberis tvirtino, kad iš tiesų nė vieno. Tarp šių dviejų pagrindinių klasių yra
nė vieno jų negalima susiaurinti iki klasinio pa grupių, užimančių mažiau apibrėžtą padėtį, - tai
siskirstymo, nors pastarasis gali veikti ir vieną, ir vadovai ir įstaigų darbuotojai („baltosios apykak
kitą, o šie savo ruožtu gali daryti įtaką individų lės“), kuriuos jau minėjome. Wrightas sakė, kad
ir grupių ekonominėms aplinkybėms, šitaip paveik šie žmonės užima prieštaringas klasines padė
dami klases. Partijos gali imtis problemų, peržen tis, nes gali daryti įtaką kai kuriems gamybos as
giančių klasines skirtybes, pavyzdžiui, remtis re pektams, bet neturi leidimo valdyti kitų. Pavyz
ligine priklausomybe ar tautiniais idealais. Mark džiui, jei „baltosios apykaklės“ ir specialistai no
sistas katalikų ir protestantų konfliktus Šiaurės Ai ri užsidirbti gyvenimui, jie turi parduoti savo ži
rijoje bandytų aiškinti klasine prasme, nes rankų nias ir įgūdžius darbdaviams taip, kaip ir dirban
darbu verčiasi daugiau katalikų negu protestantų. tys fizinį darbą žmonės. Bet jie valdo darbo ap
Weberio sekėjas įtikinėtų, kad šitoks aiškinimas linką labiau, negu dauguma darbininkų („mėlynųjų
neveiksmingas, nes daugelis protestantų pagal savo apykaklių“). Tokių darbuotojų klasinę padėtį
kilmę taip pat priklauso darbininkų klasei. Parti Wrightas vadina „prieštaringa“, nes jie nėra nei ka
jos, prie kurių žmonės prisijungia, išreiškia ir re pitalistai, nei fiziniai darbininkai, tačiau bendros
ligines, ir klasines jų skirtybes. savybės juos sieja ir su vienais, ir su kitais.
Socialinei stratifikacijai skirti Weberio veika Pasak Wrighto (1997), didelis gyventojų seg
lai yra svarbūs, kadangi parodo, jog žmonių gy mentas, nuo 85 iki 90 procentų, priklauso kate
venimo būdui didelę įtaką daro ne vien klasiniai, gorijai, priverstai parduoti savo darbo jėgą, nes šie
bet ir kiti stratifikacijos matmenys. Marxas socia žmonės nevaldo gamybos priemonių. Tačiau kartu
linę stratifikaciją stengėsi susiaurinti vien iki kla jie pasižymi didele vidine įvairove, pradedant tra
sinio pasiskirstymo, tuo tarpu Weberis atkreipė dė dicine darbininkų klase, dirbančia fizinį darbą, ir
mesį į sudėtingą sąveiką, kai klasės, statusas ir par baigiant „baltosiomis apykaklėmis“. Diferencijuo
tijos reiškiasi kaip pavieniai socialinės stratifika damas klasinį išsidėstymą šio didelio gyventojų
cijos aspektai. Dauguma sociologų mano, kad We- segmento viduje, Wrightas remiasi dviem veiks
berio schema stratifikacijos analizei suteikia laks- niais: santykiu su valdžia ir įgūdžių ar patirties tu
tesnį ir subtilesnį pagrindą, negu siūlė Marxas. rėjimu. Pirma, teigia Wrightas, daugelis vidurinės
klasės darbuotojų, tokių kaip vadovai ar prižiūrė
tojai, naudojasi privilegijuotesniais negu darbinin
Eriko Olino VVrighto klasių teorija kų klasė santykiais su valdžia. Kapitalistai kvie
čiasi šiuos darbuotojus kontroliuoti darbininkų kla
Amerikiečių sociologas Erikas Olinas Wrightas su
kūrė įtakingą klasių teoriją, kurioje sujungė Mar- sę - pavyzdžiui, nuolatos stebėti darbuotojų dar
xo ir Weberio požiūrių aspektus (Wright, 1978, bą ar atlikti personalo atranką bei vertinimus. Už
„lojalumą“ jie gauna atpildą - didesnį atlyginimą,
1985, 1997). Pagal Wrightą, moderniąją kapita
sistemingai paaukštinamos jų pareigos. Tuo pat
listinę gamybą sudaro trys ekonominių išteklių val
metu šie individai nepaliekami be savininkų ka
dymo matmenys, pagal kuriuos galima nustatyti
pitalistų kontrolės. Kitaip tariant, jie kartu yra ir
pagrindines esamas klases. Tai:
išnaudotojai, ir išnaudojamieji.
1. Investicijų ar finansinio kapitalo valdymas. Antrąjį veiksnį, diferencijuojantį klasinį išsi
dėstymą vidurinėje klasėje, sudaro įgūdžių ar pa
2. Fizinių gamybos priemonių (žemės, gamyk
tirties turėjimas. Pagal Wrightą, samdomi vidu
lų ir bendrovių) valdymas.
rinės klasės darbuotojai, turintys paklausių darbo
, 3. Darbo jėgos valdymas. rinkoje įgūdžių, kapitalistinės sistemos sąlygomis
274 10 SKYRIUS
gali pasinaudoti ypatinga galios forma. Jei stinga tikinę, jog esama tendencijos, kad tokį pat darbą
jų patirties pasiūlos, atsiranda galimybė gauti di dirbantys individai susiduria su panašaus masto so
desnį darbo užmokestį. Šį momentą iliustruoja pel cialiniais pranašumais ar skriaudomis, laikosi su
ningos pozicijos, atsivėrusios informacinių tech lyginamos gyvensenos ir apskritai turi panašias ga
nologijų specialistams, plėtojantis žinių ekonomi limybes gyvenime.
kai. Be to, teigia Wrightas, žinių bei įgūdžių tu Klasių schemos, paremtos užimtumo struktū
rinčius darbuotojus sunkiau stebėti ir kontroliuo ra, turi kelias skirtingas formas. Kai kurios jų yra
ti, todėl darbdaviai priversti atitinkamu atlygiu už daugiausia aprašomojo pobūdžio - parodo visuo
sitikrinti jų lojalumą ir bendradarbiavimą. menės užimtumo ir klasių struktūros formą, nesi-
imdamos gvildenti socialinių klasių tarpusavio san
Klasių matavimai tykių. Tokius modelius mėgo mokslininkai, ne
įžvelgę stratifikacijoje jokių problemų ir laikę ją
Tiek teoriškai, tiek ir empiriškai buvo tiriamas kla natūralios socialinės tvarkos dalimi, pavyzdžiui,
sinės padėties ryšys su kitais socialinio gyvenimo tie, kurie laikėsi funkcionalizmo tradicijos. Kitos
matmenimis, pavyzdžiui, balsavimo modeliais, iš schemos buvo labiau teoriškai pagrįstos, jų kūrė
silavinimu ir fizine sveikata. Bet kaip jau įsitiki jai dažnai semdavosi idėjų iš Marxo ar Weberio
nome, klasės samprata anaiptol nėra apibrėžta. Ir ir bandė išaiškinti klasių tarpusavio santykius vi
akademinėse srityse, ir kasdienybėje terminas „kla suomenėje. „Santykiškas“ klasių schemas linkę
sė“ suprantamas ir vartojamas nepaprastai įvairiai. rinktis sociologai, visuomenės vidaus padalijimus
Kaipgi tada, atlikdami empirinius tyrimus, socio ir įtampas siekdami atskleisti per konfliktų para
logai ir tyrėjai gali matuoti netikslias sąvokas, to digmas. Eriko Olino Wrighto klasių apibūdinimas
kias kaip klasė? (žr. anksčiau) - tai santykinės klasių schemos pa
Kai atliekant tyrimą abstrakti sąvoka, tokia kaip vyzdys, nes juo siekiama iš marksistinio požiūrio
klasė, transformuojama į išmatuojamą dydį, sako apibūdinti klasinio išnaudojimo procesus.
me, kad sąvoka yra operacionalizuojama. Tai Visuotinį socialinių klasių registrą, VSKR (The
reiškia, kad ji buvo apibrėžta taip aiškiai ir kon Registrar General s Sočiai Class, RGSC), Brita
krečiai, jog ją būtų galima patikrinti empiriniais nijos vyriausybės statistikai naudoja kaip vieną iš
tyrimais. Sociologai operacionalizavo klasės są dviejų oficialiųjų užimtumo klasifikatorių. Tai vei
voką pasitelkdami įvairias schemas, kuriomis mė kiau „aprašomosios“, o ne teoriškai paremtos kla
gina pavaizduoti visuomenės klasinę struktūrą. Ši sių schemos pavyzdys. VSKR hierarchiją sudaro
tokios schemos suteikia teorinį pagrindą, pagal kurį šešios užimtumo kategorijos: specialistai, tarpinės
individai priskiriami socialinių klasių kategorijoms. grandies (daugiausia protinio darbo), kvalifikuo
Dauguma klasių schemų turi bendrą savybę - ti protinio darbo, kvalifikuoti fizinio darbo, iš da
jos sudarytos užimtumo struktūros pagrindu. So lies kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbuotojai. Šio
ciologai manė, kad klasinės padalos apskritai ati mis kategorijomis siekiama parodyti britų visuo
tinka materialias ir socialines nelygybes pagal už menėje visuotinai priimtas nuostatas dėl užimtu
imtumo rūšis. Kapitalizmo ir industrializmo plėt mo privalumų ir trūkumų. VSKR schema indivi
rą žymėjo didėjantis darbo pasidalijimas ir vis su do socialinę klasę nustato griežtai pagal jo dar
dėtingesnė užimtumo struktūra. Užimtumas, nors bą. Oficialiame „Darbų klasifikatoriuje“ įvardyta
ir ne taip, kaip kadaise, yra vienas iš kritiškiau per 500 darbų, kurių kiekvienas priskirtas vienai
sių veiksnių, darančių įtaką individo socialinei pa iš šešių kategorijų. Ruošiantis 2001 metų surašy
dėčiai, gyvenimo šansams ir materialaus komfor mui, VSKR schema buvo peržiūrėta. Tikėtasi, kad
to lygiui. Mokslininkai sociologai plačiau taikė už ši schema ir toliau bus naudojama socialinės po
imtumą kaip socialinės klasės rodiklį, nes buvo įsi litikos tikslams, tačiau ji gali būti modifikuota.
Johnas Goldthorpe’as: klasė ir užimtumas Individo rinkos padėtis susijusi su jo darbo užmo
Kai kurie sociologai buvo nepatenkinti aprašomo kesčio lygiu, užimtumo sauga ir karjeros perspek
siomis VSKR tipo schemomis, todėl teigė, kad jos tyvomis, ji pabrėžia materialų atlygį ir bendruosius
tik parodo socialines ir materialias nelygybes tarp „gyvenimo šansus“. Darbo padėtis - priešingai, su
klasių ir nesistengia paaiškinti klasinių procesų, telkta į vidinius veiklos klausimus dėl kontrolės,
nulėmusių šias nelygybės. Turėdamas galvoje šį galios ir valdžios. Individo darbo padėtis susijusi
dalyką, sociologas Johnas Goldthorpe’as sukūrė su savarankiškumo lygiu darbo vietoje ir su visumi
schemą empiriniams socialinio mobilumo tyri niais kontrolės santykiais, kurie veikia darbuotoją.
mams. Goldthorpe’o klasių schema buvo apibrėžta Goldthorpe’as suprojektavo savo schemą, įver
remiantis ne hierarchijos principais, bet perteikė tindamas veiklas pagal jų santykines rinkos ir dar
„santykišką“ šiuolaikinės klasių struktūros kilmę. bo padėtis. Gautąją klasifikaciją parodo lentelė
Nors dabar Goldthorpe’as beveik nepabrėžia jo 10.1. Goldthorpe’o schema apima vienuolika kla
kių aiškių teorinių įtakų savo schemai (Erikson ir sinių padėčių ir yra detalesnė už daugelį kitų. Ta
Goldthorpe, 1993), sociologai jo klasifikaciją daž čiau įprastinėje praktikoje šios pozicijos sujungia
nai nurodydavo kaip neovėberiškosios klasių sche mos į tris pagrindines klasių stratas: „tarnautojų“
mos pavyzdį. Taip teigta, nes originalioji Goldthor klasę (I ir II klasės), „tarpine klasę“ (III ir IV kla
pe’o schema nustatė klasines padėtis, remdamasi sės) ir „darbininkų klasę“ (V, VI ir VII klasės).
dviem veiksniais: rinkos padėtimi ir darbo padėtimi. Goldthorpe’as taip pat pripažino, jog pačioje sche-
Lentelė 10.1. Goldthorpe’o klasių schema
Klasė Užimtumo santykis
Tarnautojai I Aukštesnio rango specialistai, administratoriai Samdos arba tarnybos

ir pareigūnai. Stambieji vadovai ir savininkai. santykiai.
II Žemesnio rango specialistai, administratoriai Tarnybos santykiai.
ir pareigūnai. Smulkieji vadovai ir savininkai.
Tarpinė grandis III Administravimo ir prekybos sričių (daugiausia įstaigų) tar Tarpiniai santykiai.
nautojai. Paprasti paslaugų pramonės samdomieji darbuotojai.
lllb Žemesnio rango tarnautojai (prekyba ir paslaugos). Tarpiniai santykiai (vyrai),
darbo sutartys (moterys).
IV Smulkieji savininkai ir savarankiškai dirbantys amatininkai. Samdos santykiai.
IVb Smulkieji savininkai ir savarankiškai dirbantys Savarankiško darbo santykiai.
amatininkai be samdomųjų darbuotojų
IVc Ūkininkai ir smulkieji savininkai bei nuomininkai, kiti Samdos arba savarankiško
savarankiškai dirbantys žemės ūkyje. darbo santykiai.
V Žemesnio rango technikai, prižiūrintys fizinį darbą Tarpiniai santykiai
dirbančius žmones.
Darbininkai VI Kvalifikuoti darbininkai. Darbo sutartys.
VII Iš dalies kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai. Darbo sutartys.
Vllb Žemės ūkio darbininkai. Darbo sutartys.
Šaltinis: Adaptuota pagal R. Crompton, Class and Stratificiation, 2nd edn, Polity, 1998. p. 67.
276 10 SKYRIUS
mos viršūnėje yra elitinė savininkų klasė, tačiau vadinimai nėra pakankami individo turto ir visų
teigė, kad ji sudaro labai mažą visuomenės seg vertybių rodikliai. Tai itin pasitvirtina turtingiau
mentą, todėl kaip kategorija neturi prasmės em sių visuomenės narių atžvilgiu, turint galvoje ver
piriniams tyrimams. slininkus, finansininkus, taip pat „senuosius tur
Naujausiuose veikaluose Goldthorpe’as, likda tuolius“, pagal kurių veiklos pavadinimus - „di
mas savosios schemos ribose, labiau pabrėžė įdar rektorius“, „administratorius“ - galima priskirti
binimo santykius, o ne anksčiau apibūdintą darbo juos tai pačiai kategorijai, kaip ir daugelį specia
padėties sampratą (Goldthorpe ir Marshall, 1992). listų, turinčių kur kas ribotesnius išteklius. Kitaip
Šitaip Goldthorpe’as atkreipė dėmesį į skirtingus tariant, klasių modeliai, sudaryti pagal užimtumo
įdarbinimo sutarčių tipus. Darbo sutartis numato kategorijas, tiksliai neatskleidžia nepaprastos turtų
užmokesčio ir pastangų mainus, kurie specialiai koncentracijos „ekonomikos elito“ rankose. Kla-
apibrėžiami ir apribojami, tuo tarpu tarnybos su sifikuodamos šiuos individus kartu su kitais aukš
tartis turi „ateities“ elementą, pavyzdžiui, parei tuomenės profesionalais, klasių schemos, parem
gų paaukštinimo ar didėjančio atlyginimo galimy tos užimtumu, sumenkina santykinę nuosavybės
bę. Pagal Goldthorpe’ą, darbininkų klasei būdin santykių reikšmę socialinei stratifikacijai.
gesnės darbo, o tarnautojų klasei - tarnybos su Johnas Westergaardas priklauso sociologams,
tartys. Tuomet tarpinei klasei lieka tarpiniai įdar ginčijusiems požiūrį, esą turtuolių tiek mažai, kad
binimo santykių tipai. juos galima pašalinti iš schemų, detalizuojančių kla
sių struktūrą, kam, beje, pritarė Goldthorpe’as. Tuo
Klasių modelių įvertinimas tarpu Westergaardas tvirtino, kad „būtent intensy
Ir Visuotinis registras, ir Goldthorpe’o klasių sche vi galios ir privilegijų koncentracija nedaugelio ran
ma plačiai taikyti empiriniuose tyrimuose. Jie pra kose paverčia šiuos žmones pasaulio viešpačiais.
vertė, nušviečiant klasėmis pagrįstas nelygybes, pa Šių individų bendrasis sociostruktūrinis svoris yra
vyzdžiui, susijusias su sveikata ir švietimu, taip pat neproporcingai didelis, palyginti su jų menku skai
parodant klasinio pagrindo matmenis, ryškėjančius čiumi, o visuomenė, kurios viršuje jie yra, pavirs
balsavimo modeliuose, politinėse pažiūrose ir ben ta klasine visuomene, nepaisant žemesniųjų lygių
drosiose socialinėse nuostatose.Tačiau svarbu pa pasiskirstymo modelių skirtumų“ (1995: 127).
stebėti kelis reikšmingus šių schemų ribotumus, tu Kaip matėme, projektuojant klasių schemas, ga
rinčius perspėti dėl nekritiško schemų taikymo. linčias patikimai „pavaizduoti“ visuomenės kla
Klasių užimtumo schemas sunku pritaikyti eko sių struktūrą, kyla tam tikrų keblumų. Socialinių
nomiškai neaktyviems asmenims, pavyzdžiui, be klasių matavimas ir vaizdavimas susijęs su aibe
darbiams, studentams, pensininkams ir vaikams. sunkumų net ir tuomet, kai užimtumo struktūra pa
Bedarbiai ir išėję į pensiją individai dažnai klasi lyginti „stabili“. Sparti ekonomikos transformacija,
fikuojami, remiantis jų buvusia darbo veikla, nors vykstanti industrinėse visuomenėse, privertė dar
šis skirstymas gali būti problemiškas ilgalaikio ne labiau suabejoti klasių matavimu, o kai ką net pa
darbo arba sporadiškos darbo veiklos istorijų at skatino klausti, kiek naudos iš pačios klasės sam
veju. Studentus kartais įmanoma klasifikuoti pa pratos. Atsiranda naujos užimtumo kategorijos,
gal jų mokslo šaką, tačiau sėkmės galime tikėtis įvyko bendras poslinkis iš gamybos į paslaugų ir
veikiau tuomet, kai studijų sritis glaudžiai susi žinių darbą, be to, pastaraisiais dešimtmečiais į dar
jusi su konkrečia profesine veikla (tokia kaip in bo rinką įsiliejo nepaprastai daug moterų. Klasių
žinerija ar medicina). užimtumo schemos nebūtinai būna gerai pritaiky
Klasių schemos, pagrįstos užimtumo skirtybė tos fiksuoti dinamiškiems klasių formuotės, mo
mis, taip pat nepajėgia parodyti nuosavybės ir turto bilumo ir kaitos procesams, kuriuos sužadino šios
svarbos socialinei klasei. Patys vieni veiklos pa socialinės transformacijos.
Socialinių klasių skirtumai šiandienėse vidams negu organizacijoms) turto. 10 procentų tur
Vakarų visuomenėse tingiausių žmonių rankose - maždaug pusė viso na
mų ūkių turto, o skurdžiausiajai gyventojų pusei
Aukštuomenės klasė
priklauso tik 8 procentai viso turto (žr. lentelę 10.2).
Kieno teisybė, Westergaardo ar Goldthorpe’o? Ar Akcijų ir obligacijų nuosavybė dar netolyges
vis dar esama išskirtinės aukštuomenės klasės, pa nė, palyginti su turimo turto visumos dalimi. Jung
grįstos turtų ir žemės nuosavybe? O gal labiau turė tinės Karalystės viršūnei, sudarančiai 1 procentą,
tume kalbėti apie platesnę tarnautojų klasę, kaip, nuosavybės teise priklauso apie 75 procentus pri
pavyzdžiui, siūlo Goldthorpe’as?-Vienas galimų šių vačiai valdomų bendrovių akcijų, o sudarančiai 5
problemų nagrinėjimo būdų - apžvelgti, kiek pa procentus - per 90 procentų visos sumos. Šiuo at
žengė turtų ir pajamų koncentracija nedaugelio ran žvilgiu būta ir daugiau pokyčių. Dabar akcijų sa
kose. vininkai sudaro apie 25 procentus gyventojų, pa
Sužinoti patikimą informaciją apie turto pasi lyginus su 14 procentų 1986 metais. Daugelis žmo
skirstymą sunku. Kai kurios šalys veda statistiką nių pirmąsyk įsigijo akcijų, konservatorių vyriau
tiksliau už kitas, bet visuomet tenka daug spėlio sybei vykdant privatizavimo programą. Šis augi
ti. Turtuoliai paprastai neviešina visų savo turimų mas dar labiau išryškėja, apžvelgus ilgesnį laiko
vertybių, todėl dažnai pastebima, kad apie skur tarpį, nes 1979 metais akcijų turėjo vos 5 procentai
džius žinome kur kas daugiau negu apie turčius. gyventojų. Dauguma akcijų paketų smulkūs (verti
Tačiau visiškai tikra, kad turtai iš tiesų sutelkti ma mažiau kaip 1000 svarų sterlingų 1991 metų kai
žumos rankose. Britanijos viršūnei, sudarančiai 1 nomis), o institucinė akcinė nuosavybė (akcijos,
procentą, nuosavybės teise priklauso apie 19 pro kurias bendrovės laiko kitose firmose) didėja spar
centų viso asmeninio (priklausančio veikiau indi čiau negu asmeninė akcinė nuosavybė.
Lentelė 10.2. Turto pasiskirstymas Jungtinėje Karalystėje
1976 1981 1986 1991 1994 1995
Rinkoje įgyjamas turtas

Turtas (procentais), priklausantis:
1-am procentui turtingiausiųjų 21 18 18 17 19 19
5-iems procentams turtingiausiųjų 38 36 36 35 39 38
10-iai procentų turtingiausiųjų 50 50 50 47 52 50
Rinkoje įgyjamo turto bendroji suma
(mlrd. svarų sterlingų) 280 565 955 1711 1950 2033
Rinkoje įgyjamas turtas, atėmus būsto vertę
Turtas (procentais), priklausantis:
1-am procentui turtingiausiųjų 29 26 25 29 29 27
Šaltiniai: Inland Revenue. Iš Sočiai Trends, 29 (1999). p. 100.

278 10 SKYRIUS
Lentelė 10.3. Dešimt turtingiausių Britanijos žmonių

Vieta Vardas, pavardė Nuosavasis kapitalas Turto šaltinis
1. Hansas Rausingas 4,0 mlrd. svarų sterlingų Maisto pakuotės

2. VVestminsterio kunigaikštis 3,75 mlrd. svarų sterlingų Nuosavybė
3. Seras Richardas Bransonas 2,4 mlrd. svarų sterlingų Kelionės, mažmeninė prekyba, mobilieji telefonai
4-5. Lordas Sainsbury’s ir šeima 2,2 mlrd. svarų sterlingų Maistas
4-5. Lakshmi Mittal 2,2 mlrd. svarų sterlingų Plienas
6-7. Josephas Lewis 2,0 mlrd. svarų sterlingų Finansai ir internetas
6-7. Bernie ir Slavica Ecclestone 2,0 mlrd. svarų sterlingų Automobilių lenktynės
8. Šri ir Gopi Hinduja 1,95 mlrd. svarų sterlingų Prekyba ir pramonė
9-10. Bruno Schroderis ir šeima 1,5 mlrd. svarų sterlingų Bankininkystė
9-10. Philippe Foriel-Destezet 1,5 mlrd. svarų sterlingų Darbuotojų atrankos paslaugos
Šaltinis: Sunday Times 2000 Rich List.
„Turtuoliai“ nėra vienalytė grupė. Jie nesuda ję savo turtus. Kai kurie savo jėgomis iškilę mi
ro ir nekintamos kategorijos. Individai įgyja tur lijonieriai pinigus užsidirbo „naujosios ekonomi
tus arba juos praranda įvairiais būdais. Kai kurie kos“ srityje - iš programinės įrangos, žiniasklai-
turtingi žmonės gimė „senų pinigų“ šeimose (šis dos, interneto ir telekomunikacijų. Antra, turtuo
posakis apibūdina ilgai egzistuojantį ir iš kartos į lių gretas papildo vis daugiau moterų. 1989 me
kartą perduodamą bei paveldimą turtą), kiti iški tais turtingiausiems britams atstovavo vos šešios
lo savo jėgomis, nuo varganos pradžios sėkmin moterys, o 2000 m. jų skaičius padidėjo daugiau
gai kaupdami turtus. Turtingiausių visuomenės na negu dešimteriopai - iki šešiasdešimt keturių. Tre
rių veiklos profiliai labai įvairūs. Greta senųjų tur čia, daugelis turtingiausių visuomenės narių visiš
tingų šeimų narių rasime muzikos ir kino garse kai jauni - dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai.
nybių, sportininkų ir „naujojo elito“ atstovų, ku 2000 metais 17 trisdešimties nesulaukusių britų tu
rie milijonus uždirbo, kurdami ir tobulindami kom rėjo per 30 milijonų svarų sterlingų. Pagaliau tarp
piuterius, telekomunikacijas, interneto paslaugas. didžiausių turtuolių vis dažniau iškyla etninių ma
Turtą, kaip ir skurdą, reikia vertinti gyvenimo ciklų žumų atstovų, ypač azijietiškos kilmės {Sunday Ti
kontekste. Kai kurie individai praturtėja labai grei mes 2000 metų turtuolių sąrašas). 1999-2000 me
tai, vien tam, kad daug arba viską prarastų, kiti tais 200 turtingiausių Britanijos azijiečių bendras
laikui bėgant gali patirti, kaip tolydžio daugėja ar turtas padidėjo 40 procentų.
mažėja jų turimų vertybių. Turtuolių sandara iš tiesų kinta, tačiau požiū
Nors sunku surinkti tikslią informaciją apie tur ris, jog nebeliko išskiriamos aukštuomenės klasės,
tuolių sukauptas vertybes ir gyvenimą, tačiau įma yra ginčytinas. Johnas Scottas teigė, kad šiandien
noma atsekti didelius turtingiausio visuomenės aukštuomenės klasė pakeitė formą, tačiau išsau
segmento sandaros poslinkius. Pastaraisiais metais gojo savo išskirtinę vietą (1991). Jis nurodė tris
Britanijoje išryškėjo kai kurios dėmesio vertos ten išskirtines grupes, drauge sudarančias interesų
dencijos. Pirma, „save sukūrę milijonieriai“ sudaro žvaigždyną, kad kontroliuotų didįjį verslą ir iš jo
lyg ir didesnę santykinę turtingiausių individų dalį. pelnytųsi. Didelių korporacijų vyriausieji valdy
2000 metais per 70 procentų iš tūkstančio turtin tojai gali neturėti nuosavų bendrovių, tačiau daž
giausių britų buvo patys susikrovę, o ne paveldė nai pajėgia sukaupti akcijų paketus ir susijungti
su tradiciniais pramonininkais ir „finansų kapitalis sitiko todėl, kad per XX amžių „baltųjų apykak
tais“. Šiandieninės aukštuomenės branduolį, Scotto lių“ darbų dalis gerokai išaugo, palyginti su „mė
nuomone, sudaro finansų kapitalistų kategorija, ku lynųjų apykaklių“ darbais (žr. 13 skyrių „Darbas
riai priklauso žmonės, turintys draudimo bendro ir ekonominis gyvenimas“).
ves, bankus, investicinius fondus ir kitas organi Vidurinės klasės nariai yra išsimokslinę ir įgi
zacijas - stambias institucines akcininkes. XX a. ję profesinius įgūdžius ar techninę kvalifikaciją.
devintojo dešimtmečio politika, skatinusi versli Dėl šio privalumo jie užima padėtis, suteikiančias
ninkystę, ir dešimtojo dešimtmečio informacinių daugiau materialių ir kultūrinių pranašumų, negu
technologijų bumas į aukštuomenės gretas atvedė tenka darbininkams. Priešingai darbininkų klasei,
naujus žmones, pralobusius iš verslo ir technolo vidurinės klasės nariai, siekdami užsidirbti gyve
gijų pažangos. Tuo pat metu daugėjo korporacijų nimui, gali parduoti savo protinio ir fizinio dar
akcijų turėtojų vidurinio sluoksnio namų ūkiuose, bo jėgą. Pastaroji skirtybė naudinga, apytikriai at
o tai savo ruožtu išplėtė korporacinės nuosavybės skiriant vidurinę ir darbininkų klases, bet, kita ver
profilį. Kita vertus, aukštuomenės klasės galios ir tus, itin tikslią vidurinės klasės ribų apibrėžtį sun
turtų kaupimo principai išlieka nepakitę. Nors kor kina dinamiška užimtumo struktūros prigimtis ir
poracinės nuosavybės modeliai paplitę plačiau ne aukštyn ar žemyn orientuoto socialinio mobilumo
gu kadaise, tačiau galima teigti, kad turimos ak galimybė.
cijos duoda didelį pelną tik nedidelei mažumai. Dėl savo narių įvairovės ir jų skirtingų intere
Taigi galime padaryti išvadą, kad mums reikia sų vidurinė klasė nėra ir veikiausiai nebus glaudi
koncepcijos, kuri aprėptų ir aukštuomenės, ir tar (Butler ir Savage, 1995). Iš tiesų, palyginti su dar
nautojų klases. Aukštuomenės klasę sudaro ne bininkų klase, vidurinė klasė yra mažiau homo
didelė mažuma, kurios individai turi ir turtus, ir geniška, o jos nariai neturi bendrų socialinių iš
galią ir sugeba šias privilegijas perduoti savo vai takų ar kultūrinės pasaulėžiūros, kas dažniausiai
kams. Aukštuomenės klasę apytikriai galima su būdinga viršutiniams aukštuomenės sluoksniams.
tapatinti su vienu procentu tų, kurie savo ranko Tačiau „laisva“ vidurinės klasės sandara nėra nau
se laiko didžiausius turtus. Po šios klasės išsidėsto jas reiškinys - šią savybę ji turėjo nuolatos, nuo
tarnautojų klasė, kurią, pasak Goldthorpe’o, for pat savo atsiradimo XIX a. pradžioje.
muoja specialistai, vadovai ir aukščiausio rango Profesinės, valdymo ir administravimo veiklos
administratoriai. Jie sudaro apie 5 procentus visų sudarė sparčiausiai augančius vidurinės klasės sek
gyventojų. Goldthorpe’o apibūdintą „tarpinę kla torius. Šis faktas turi kelias priežastis. Pirmoji ta,
sę“ gal bųtų paprasčiau vadinti vidurine klase. Pa kad sustiprėjo plačios apimties organizacijų reikš
žvelkime į ją atidžiau. mė moderniosiose visuomenėse (žr. 12 skyrių „Mo
derniosios organizacijos“). Plečiantis biurokrati
jai, susidarė galimybės samdomiesiems darbuoto
Vidurinė klasė
jams dirbti institucinėje aplinkoje, ir jų paklausa
Sąvoka vidurinė klasė apima platų spektrą žmo tolydžio didėjo. Šioje terpėje linksta dirbti ir to
nių, dirbančių daugybę skirtingų darbų, pradedant kių profesijų atstovai, kaip medikai ir teisininkai,
paslaugų pramonės samdomaisiais darbuotojais, ankstesniais laikotarpiais galėję dirbti sau. Antra,
pereinant prie mokytojų ir baigiant medicinos spe specialistų gausėjimas rodo, kad vis daugiau žmo
cialistais. Kai kurie autoriai noriau kalba apie „vi nių nori dirbti tuose ekonomikos sektoriuose, ku
durines klases“, šitaip atkreipdami dėmesį į užim riuose pagrindinį vaidmenį vaidina vyriausybė.
tumo, klasių, statuso ir gyvenimo šansų įvairovę, Kuriant gerovės valstybę, prireikė nepaprastai daug
būdingą jos nariams. Pasak daugelio stebėtojų, vi profesijų šiems įsipareigojimams įgyvendinti - so
durinė klasė dabar sudaro Britanijos ir daugumos cialinių darbuotojų, mokytojų ir sveikatos apsau
ki]tų industrinių šalių gyventojų daugumą. Taip at gos specialistų. Pagaliau spartėjant ekonominei ir
280 10 SKYRIUS
industrinei raidai, nuolatos auga ekspertų paslau vo požiūrį, jog darbininkų klasė sukurs prielaidas
gų paklausa teisės, finansų, apskaitos, technolo revoliucinei visuomenės transformacijai. Ogi iš tie
gijų ir informacinių sistemų srityse. Šiuo požiū sų darbininkų klasė vis mažėjo. Vos prieš ketvirtį
riu specialistus galima laikyti moderniosios eros amžiaus „mėlynųjų apykaklių“ darbu vertėsi apie
vaisiumi ir pagrindiniu jos evoliucijos bei plėtros 40 procentų visų dirbančių gyventojų. Dabar Jung
varikliu. tinėje Karalystėje jie sudaro tik apie 18 procen
Specialistai, vadovai ir aukštesniojo lygmens tų, ir ši santykinė dalis vis mažėja. Be to, kinta
administratoriai įgyja savo padėtį remdamiesi kva darbininkų klasės žmonių gyvenimo sąlygos ir gy
lifikacijos pažymėjimais - laipsniais, diplomais ir venimo būdas.
kitais kriterijais. Kaip visuma jie naudojasi paly Britų visuomenėje, kaip ir daugelyje kitų in
ginti saugiomis ir pelningomis karjeromis, o pas dustrinių šalių, gyvena nemažai skurdžių. Tačiau
taraisiais metais, ko gero, dar labiau atsiskyrė nuo nebeskursta dauguma „mėlynųjų apykaklių“. Kaip
žmonių, dirbančių paprastesnį protinį darbą. Kai jau minėjome, nuo XX a. pradžios darbininkų pa
kurie autoriai mano, kad specialistai ir kitos jamos gerokai išaugo. Kylantį gyvenimo standartą
aukštesnio lygio „baltųjų apykaklių“ grupės sudaro rodo vis didesnis vartojamųjų prekių prieinamu
savitą - „specialistų-vadovų“ - klasę (Ehrenreich mas visoms klasėms. Apie 50 procentų darbinin
ir Ehrenreich, 1979). Tačiau pastaroji grupė, at kų dabar turi nuosavą būstą. Labai didelė dalis na
rodo, per mažai nutolo ir nepakankamai aiškiai at mų ūkių turi automobilius, skalbykles, televizo
siskyrė nuo kitų „baltųjų apykaklių“, kad šitokia rius ir telefonus.
nuomonė pasitvirtintų. Darbininkų klasės turtėjimo reiškinys leidžia
Kiti autoriai nagrinėjo „baltųjų apykaklių“ spe daryti prielaidą, kad jie tolydžio pereina į „viduri
cialistų bandymus jungtis draugėn ir siekti sutvir nės klasės visuomenę“. Gal pradėję geriau gyventi
tinti savo interesus bei apginti aukštą materialaus darbininkai ėmė virsti vidurine klase? Ši idėja dėl
atlygio bei prestižo lygmenį. Šį atvejį aiškiai iliust sociologų pomėgio įmantriai formuluoti tapo ži
ruoja medikų profesijos atstovai (Parry ir Parry, noma kaip suburžuazėjimo tezė. Suburžuazėjimas
1976). Medikai sėkmingai organizavosi, kad ap reiškia „virtimą didesniu buržua“, šitaip Marxo sti
saugotų savo padėtį visuomenėje ir užsitikrintų di liaus terminu apibrėžiant „tapsmą vidurine klase“.
delį materialų atlygį. Įgyvendinti visa tai jiems pa XX a. šeštajame dešimtmetyje, pirmąsyk paskel
dėjo trys pagrindiniai specializacijos reikalavimai: bus šią tezę, jos rėmėjai įrodinėjo, kad daugelis
įsijungti į profesionalių medikų būrį leidžiama tik darbininkų, uždirbdami tiek, kiek ir vidurinės kla
tiems, kurie atitinka griežtai apibrėžtų kriterijų vi sės atstovai, galėtų taip pat priimti pastarųjų iš
sumą (kvalifikaciją); gydytojų profesinė asociacija pažįstamas vertybes, pažiūras ir gyvenimo būdą.
nuolatos stebi savo narius ir drausmina už netin Labai paplito įsitikinimas, kad industrinės visuo
kamą elgesį; visuotinai priimta, kad tik šios aso menės pažanga daro didelį poveikį socialinės stra
ciacijos nariai turi kvalifikaciją dirbti gydytojais. tifikacijos formai.
Naudodamosi šiais svertais, savavaldžios profesio XX a. septintajame dešimtmetyje Johnas Gold-
nalų organizacijos į savo gretas neįsileidžia nepa thorpe‘as su savo kolegomis atliko vėliau labai iš
geidaujamų asmenų ir sutvirtina savo narių padėtį garsėjusį tyrimą, skirtą suburžuazėjimo hipotezei
rinkoje. patikrinti. Imdamiesi šio tyrimo jie teigė: jei su
buržuazėjimo tezė teisinga, pasiturinčių samdomųjų
darbininkų praktiškai nebus galima atskirti nuo
Kintanti darbininkų klasė
samdomųjų „baltųjų apykaklių“ pagal jų požiūrį į
Marxas manė, kad darbininkų klasė („mėlyno darbą, gyvenimo būdą ir politiką. Tyrimas, pagrįstas
siomis apykaklėmis“ vadinami žmonės, dirbantys Lutono automobilių ir chemijos pramonės darbi
gamyboje) progresyviai didės. Tuo jis grindė sa ninkų apklausų duomenimis, buvo paskelbtas tri-
„Laidinių darbuotojų“ iškilimas

Globalizacija, informacinių technologijų pažanga ir piuterių, dirbdami neformalioje aplinkoje. Užuot vyk
darbo pobūdžio kaita kartu kuria naują ekonomikos dę tas pačias užduotis, „laidiniai darbuotojai“ užsi
rūšį, dažnai apibūdinamą kaip žinių ekonomika (žr. ima dinamiška problemų sprendimo veikla. Sunku
13 skyrių „Darbas ir ekonominis gyvenimas“). Dina bent kiek tiksliau įvertinti tikrą skaičių, bet manoma,
miškiausi šios naujosios ekonomikos sektoriai - kom kad Europos Sąjungos šalyse jie sudaro net trečdalį
piuteriai, finansai, programinė įranga, telekomunika visos darbo jėgos, o Jungtinėse Valstijose - šiek tiek
cijos - labiausiai priklauso nuo „žinių srities darbuo daugiau. Pagal visus skaičiavimus, žinių ekonomika
tojų“: samdomų „baltųjų apykaklių“, tvarkančių ir ku vis dar išgyvena kūrimosi stadiją, todėl galima ma
riančių informaciją, o ne fizines gėrybes. nyti, kad „laidinių darbuotojų“ daugės ir ateityje.
Žmonės, dirbantys informacinių technologijų sek „Laidiniai darbuotojai“ stovi pirmosiose naujos po
toriuje, sudaro vieną iš sparčiausiai didėjančių vidu litinės kultūros, peržengiančios tradicinės „kairės ir
rinės klasės segmentų. Vadinamieji „laidiniai darbuo dešinės“ politikos ribas, šalininkų gretose. Šiai nau
tojai“ samdomi įvairiausiems darbams - interneto jajai tvarkai būdinga tai, kad politinės pažiūros silpniau
puslapių dizainerių, elektroninės prekybos, rinkoda- grindžiamos tradiciniais klasiniais aspektais, kaip an
ros ir reklamos darbuotojų, duomenų ir sistemų ana tai mokesčių politika ir socialine rūpyba, o stipriau -
litikų, programinės įrangos kūrėjų, grafikos dizaine „gyvenimo būdo klausimais“, rodančiais asmeninius
rių ir finansų konsultantų. Nepaisant šios veiklų įvai rūpesčius bei vertybes (Clark ir Hoffman-Martinot,
rovės, laidinius darbuotojus vienija keletas bendry 1998).
bių. Jie savo dienas praleidžia daugiausia prie kom
juose tomuose. Nuorodose jis dažnai vadinamas bėms ir beveik nesuteikiančius vidinio pasitenki
„Pasiturinčių darbininkų tyrimu“ (Affluent Worker nimo. Tyrimo autoriai nustatė, kad pasiturintys dar
study, Goldthorpe et ai., 1968-1969). Buvo ap bininkai savo darbą laikė įrankiu geram atlygini
klausti 229 darbininkai ir kartu, siekiant palygin mui gauti. Jų darbas dažniausiai buvo monoto
ti, - 54 darbuotojai - „baltosios apykaklės“. Dau niškas, neįdomus, o tiesioginė atsakomybė labai
gelis darbininkų į Lutoną atvyko, ieškodami ge nedidelė.
riau mokamo darbo. Palyginus su dauguma kitų Nepaisant turto dydžio, gretintino su „baltųjų
darbininkų, jiems iš tiesų buvo labai gerai moka apykaklių“ lygiu, apklausoje dalyvavę darbininkai
ma - uždirbdavo daugiau negu dauguma žemes laisvalaikiu su „baltosiomis apykaklėmis“ nebend
nio rango „baltųjų apykaklių“. raudavo ir netroško kilti klasių laiptais. Goldthor
Johnas Goldthorpe‘as ir jo kolegos sutelkė dė pe‘as ir jo kolegos tyrimo metu atskleidė, kad pra
mesį į tris darbininkų požiūrių matmenis ir beveik turtėjusių darbininkų socializacija daugiausia vyk
neaptiko duomenų, palaikančių suburžuazėjimo te davo namuose, su artimiausiais šeimos nariais ar
zę. Autoriai sutiko, kad ekonomine prasme ir po giminėmis, arba kaimynais, taip pat priklausian-
žiūriais į darbą daugelis darbininkų pasiekė vidu čiais darbininkų klasei. Mažai požymių rodė, kad
rinės klasės gyvenimo lygį pagal savo pajamas ir darbininkai būtų artėję prie vidurinės klasės normų
vartojamųjų prekių įsigijimą. Tačiau šis santyki ir vertybių. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, jog
nis praturtėjimas buvo pasiektas, dirbant mažai pel praturtėjusios darbininkų klasės politinės pažiū
ningus darbus, esant menkoms karjeros galimy ros nepasikeitė - jos atstovai ir toliau nerėmė
282 10 SKYRIUS
Konservatorių partijos. Tuo tarpu suburžuazėjimo savo kūną ir kur atsipalaiduoti, bet mažiau sieja
tezės šalininkai prognozavo, jog darbininkų kla ma su tradiciniais klasiniais rodikliais, tokiais kaip
sės turtėjimas susilpnins jos tradicinę paramą lei darbo pobūdis.
boristams. Prancūzų sociologas Pierre’as Bourdieu mano,
Autorių manymu, jų tyrimas aiškiai atskleidė, kad klasių grupes galima nustatyti pagal kintan
kad suburžuazėjimo tezė buvo klaidinga. Iš tiesų čius jų kultūrinio ir ekonominio kapitalo lygme
darbininkai nesiekė tapti vidurine klase. Tačiau nis (1986). Individai ima vis labiau išskirti save
Goldthorpe‘as ir jo kolegos pripažino, jog tarp že iš kitų, pasiremdami kultūros gyvenimo skoniais
mesniųjų vidurinės klasės ir aukštesniųjų darbi ir laisvalaikio pomėgiais, o nebe ekonominiais ar
ninkų klasės sluoksnių galima ir šiokia tokia kon užimtumo veiksniais. Čia jiems talkina „prekei
vergencija. Pasiturinčius darbininkus ir jiems pri vių reikmėmis“ paplitimas - vis daugiau žmonių
lygstančias „baltąsias apykakles“ siejo bendri eko imasi pristatinėti bei demonstruoti simbolines ar
nominio vartojimo modeliai, jų pažiūras formavo realias prekes ir paslaugas, skirtas vartoti kapita
turimas turtas - nuosavi namai ir pan., jie rėmė listinėje sistemoje. Reklamuotojai, rinkodarinin-
instrumentinį kolektyvizmą (bendrus veiksmus per kai, madų dizaineriai, stiliaus konsultantai, inter
profesines sąjungas, siekiant padidinti atlyginimą jero dizaineriai, asmeniniai treneriai, gydytojai ir
ir pagerinti sąlygas) darbo vietoje. interneto svetainių kūrėjai bei daugybė kitų nepa
Vėlesniais metais nebuvo atlikta nė vieno tiks minėtų specialistų be paliovos stengiasi daryti įtaką
liai palygintino tyrimo, tad net jeigu Goldthorpe‘o didėjančios vartotojų bendruomenės kultūriniams
ir kitų išvados tyrimo laikotarpiu pasitvirtino, ne skoniams ir gyvenimo būdo pasirinkimams.
aišku, kiek tiesos jose išliko šiandien. Apskritai, Kiti mokslininkai sutiko su Bourdieu, kad kla
sutariama, kad smunkant gamybos pramonei ir vei sių pasiskirstymas gali būti susietas su gyvenimo
kiant vartojimo skatinimui, senoji, tradicinė dar būdų ir vartojimo modelių savitumu. Kalbėdami
bininkų klasės bendruomenė turėjo fragmentuotis apie vidurinės klasės vidines grupuotes, sociolo
arba visai subyrėti. Tačiau diskusijoms atviras lieka gas Savage’as ir kiti (1992) pagal kultūrinius sko
klausimas, kaip toli pažengė tokia fragmentacija. nius ir „vertybes“ išskyrė tris sektorius. Specialistai,
dirbantys valstybės tarnyboje ir turintys didelį „kul
tūrinį“, tačiau mažą „ekonominį kapitalą“, buvo lin
Klasė ir gyvenimo būdas
kę gyventi sveikai ir aktyviai: mankštintis, vartoti
Nagrinėdami klasių padėtį, sociologai tradiciškai mažai alkoholio, dalyvauti kultūrinėje ir bendruo
pasikliaudavo konvenciniais šios klasinės padėties menės veikloje. Antrasis sektorius - vadovų ir biu
rodikliais - užimama vieta rinkoje, santykiais su rokratų - priešingai, pasižymėjo „neišskirtiniais“
gamybos priemonėmis ir užimtumu. Tačiau kai ku vartojimo modeliais: vidutiniškai arba mažai mank
rie dabartiniai autoriai teigia, kad individų klasi štinosi, privengė kultūrinės veiklos ir labiau mė
nę poziciją turėtume vertinti ne vien ar bent ne dau go tradicinius aprangos ir namų apstatymo stilius.
giausia ekonomikos ir užimtumo atžvilgiu, bet ir Trečiosios grupuotės atstovų, „postmodemiųjų“,
pagal ryšį su kultūriniais veiksniais, tokiais kaip gyvenimo būdas stokojo kokio nors apibrėžto prin
gyvenimo būdas bei vartojimo modeliai. Pagal šią cipo, tačiau galėjo apimti ir naudoti netradiciškai
traktuotę, mūsų amžius - tai laikotarpis, kai kas sugretintus elementus. Antai be jodinėjimo ir domė
dieniame gyvenime kaip niekad didelis vaidmuo jimosi klasikine literatūra, „postmodemieji“ galėjo
tenka „simboliams“ ir ženklams, susijusiems su žavėtis ekstremaliomis sporto šakomis, pavyzdžiui,
vartojimu. Individualių identitetu struktūra kuriama kopimu į uolas, ir reivo bei ekstazio pomėgiu.
labiau pagal gyvenimo būdo pasirinkimą - kaip, Apskritai, būtų sunku ginčyti, kad stratifika-
pavyzdžiui, apsirengti, ką valgyti, kaip puoselėti cija ir klasių viduje, ir tarp klasių ėmė priklausy
ti ne vien nuo užimtumo skirtybių, bet ir nuo var gyventojų persvara senuosiuose miestų centruose
tojimo bei gyvensenos savitumų. Šį faktą patvir paskatino prabilti apie .juodaodžių varguomenę“
tina visuomenės kaip visumos tendencijos. Pavyz (W. J. Wilson, 1978; Murray, 1984, 1990). Tačiau
džiui, sparti paslaugų ekonomikos bei pramogų ir šis reiškinys būdingas ne vien Amerikai. Britani
laisvalaikio pramonės plėtra rodo tolydžio stiprė jos vargingųjų klasei atstovauja neproporcingai
jantį vartojimą industrinėse šalyse. Moderniosios daug juodaodžių ir azijiečių. Kai kuriose kitose Eu
visuomenės virto vartotojų visuomenėmis, orien ropos šalyse darbininkai migrantai, prieš dvidešimtį
tuotomis į materialias gėrybės. Tam tikrais atžvil metų didesnio klestėjimo laikais čia susiradę dar
giais vartotojų visuomenė yra „masinė visuome bą, dabar sudaro didžiąją varguomenės sektoriaus
nė“, kurioje bent kiek nepaisoma klasių skirtybių; dalį. Tas pat pasakytina, pavyzdžiui, apie alžyrie
taigi visi žmonės gali žiūrėti vienodas televizijos čius Prancūzijoje ir turkų imigrantus Vokietijoje.
programas ar pirktis darbužius tose pačiose „pa Sociologai karštai aptarinėja vargingųjų klasės
grindinės gatvės“ parduotuvėse net ir tuomet, kai prigimtį, o iš tiesų ir pačią jos egzistenciją. Var
priklauso skirtingai klasinei aplinkai. Tačiau gy guomenės temą detaliau gvildensime 11 skyriuje
venimo būdo ir „skonio“ variacijos gali kartu su „Skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis“.
intensyvinti klasių skirtybes (Bourdieu, 1986).
Šiuos pokyčius reikia turėti galvoje, bet kita
vertus, neįmanoma nepaisyti lemiamo vaidmens, Lytis ir stratifikacija
kurį socialinių nelygybių reprodukcijoje atlieka
ekonominiai veiksniai. Individai patiria didelius Ilgus metus atliekant stratifikacijos tyrimus buvo
socialinius bei materialius nepriteklius daugiausia visiškai nepaisoma lyties, tarsi moterys nė neeg
ne todėl, kad pasirinko tokią gyvenseną - veikiau zistuotų arba būtų neįdomios ar nesvarbios anali
jų padėtį suvaržė veiksniai, susiję su ekonomine zei, tiriančiai galios, turtų ir prestižo pasiskirstymą.
ir užimtumo struktūra (Crompton, 1998). Tačiau lytis savaime yra vienas ryškiausių strati
fikacijos pavyzdžių. Nėra visuomenių, kuriose vy
rai tam tikrais socialinio gyvenimo atžvilgiais ne
Vargingųjų klasė
pranoktų moterų turimais turtais, statusu ir įtaka.
Terminas „vargingųjų klasė“ dažnai vartojamas Lyčių ir stratifikacijos tyrimai moderniosiose
apibūdinti gyventojų segmentui, esančiam pačia visuomenėse iškėlė vieną pagrindinių problemų,
me klasių struktūros „dugne“. Varguomenės na kurią lengva apibūdinti, bet, pasirodo, sunku spręs
rių gyvenimo standartai gerokai žemesni už dau ti. Kyla klausimas, kaip giliai galime suprasti lyčių
gumos visuomenės žmonių. Šios grupės gyveni nelygybes moderniaisiais laikais, remdamiesi kla
mą supa daugybė nepalankių veiksnių. Joje yra sinio pasiskirstymo kriterijais. Istoriškai lyčių ne
daug ilgalaikių bedarbių arba nuolat įsidarbinan lygybės įsišaknijusios kur kas giliau, negu klasių
čių ir darbą prarandančių žmonių, benamių arba sistemos - net medžiotojų ir maisto rinkėjų visuo
neturinčių nuolatinės gyvenimo vietos. Varguome menėse, kuriose nėra klasių, būtent vyrai užima
nės nariams gali ilgai reikėti socialinės rūpybos viršesnę padėtį. Tačiau moderniosiose visuomenėse
pašalpų. Varguomenė dažnai vadinama „paribio vi klasinis pasiskirstymas toks ženklus, kad jis, be
suomene“, nes ji „išstumta“ iš didžiosios dalies gy abejo, iš dalies sutampa su lyčių nelygybės for
ventojų pasirinkto gyvenimo būdo. momis. Esama tendencijos daugelio moterų ma
Neretai varguomenė siejama su mažiau privi terialią padėtį sieti su tėvo ar vyro padėtimi, va
legijuotomis etninėmis mažumomis. Daugelis dis dinasi, galima teigti, kad lyčių nelygybę turime
kusijų dėl varguomenės prasidėjo Jungtinėse Vals aiškinti daugiausia pagal priklausomybę vienai ar
tijose, kuriose vargingai gyvenančių juodaodžių kitai klasei.
284 10 SKYRIUS
Moterų klasinės padėties nustatymas tintojos yra moterys. Šį faktą liudija didėjantis vie
nišų motinų ir bevaikių dirbančių moterų skaičius.
Dar visai neseniai požiūris, kad lyčių stratifika-
Tokios moterys iš esmės nulemia savo namų ūkių
ciją iš principo lemia klasinė nelygybė, dažnai bū
klasinę padėtį, išskyrus atvejus, kai gaunančios ali
davo vien garsiai neišsakyta prielaida. Tačiau fe
mentus moterys pagal pajamas pasiekia savo bu
ministinė kritika ir nenuneigiami moterų ekono
vusių vyrų ekonominį lygį (Stamvorth, 1984; Wal-
minio vaidmens pokyčiai daugelyje Vakarų visuo
by, 1986).
menių privertė šį klausimą svarstyti.
Goldthorpe’as ir kiti gynė tradicinį požiūrį, ta
„Konvenciniu“ klasių analizės požiūriu mote
čiau į jo klasių modelį buvo įtraukti ir kai kurie
rų mokamas darbas buvo vertinamas kaip santy
svarbūs pakeitimai. Tyrimo tikslams namų ūkiui
kinai nežymus, palyginti su vyrų darbu, todėl ma
klasifikuoti galima naudoti jo narį, užimantį aukš
nyta, kad moteris galima priskirti jų vyrų klasėms
tesnę klasinę padėtį, - nesvarbu, vyrą ar moterį.
(Goldthorpe, 1983). Pagal Goldthorpe’ą, šiuo įsi
Užuot klasifikavus pagal „vyrą maitintoją“, dabar
tikinimu iš pradžių pagrindusio savo klasių sche
namų ūkiai klasifikuojami pagal „pagrindinį mai
mą, pastarasis požiūris nesiremia seksizmo ideo
tintoją“. Be to, Goldthorpe’o schemos III klasė bu
logija. Priešingai, jis pripažįsta antraeilę padėtį, į
vo padalyta į dvi subkategorijas, kad parodytų mo
kurią patenka dauguma dirbančių moterų. Yra di
terų persvarą žemo lygio „baltųjų apykaklių“ dar
desnė tikimybė, kad moterys, palyginti su vyrais,
buose. Taikant šią schemą moterims, III b klasė
dirbs ne visą darbo dieną, taip pat nutrauks mo
(žemesnio rango prekybos ir paslaugų sektorių tar
kamą darbą, nes gali iš jo ilgam pasitraukti gim
nautojai) traktuojama kaip VII klasė. Manoma, kad
dyti ir auginti vaikų (žr. 13 skyrių „Darbas ir eko
šitaip tiksliau vaizduojama nekvalifikuotų ir iš da
nominis gyvenimas“). Kadangi daugumos mote
lies kvalifikuotų moterų padėtis darbo rinkoje.
rų materiali padėtis tradiciškai priklausė nuo jų vy
rų, vadinasi, moters klasinę padėtį dažniausiai lėmė
Anapus namų?
jos vyro klasinė padėtis.
Goldthorpe’o teiginys buvo kritikuotas keliais Kai kurie sociologai, plėtodami diskusijas dėl kla
aspektais. Pirma, nemažai namų ūkių daliai mote sinių padėčių priskirties, pasiūlė individo klasinę
rų pajamos iš esmės svarbios, palaikant šeimos padėtį nustatyti neatsižvelgiant į namų ūkį. Kitaip
materialią padėtį ir gyvenimo būdą. Tokiomis ap tariant, kiekvieno individo socialinę klasę reikė
linkybėmis mokamas moterų darbas iš dalies le tų įvertinti pagal dirbamą darbą, konkrečiai nesie
mia namų ūkio klasinę padėtį. Antra, žmonos dar jant su šio asmens namų aplinkybėmis. Šia trak
bas kartais gali nustatyti visos šeimos padėtį. Net tuote, pavyzdžiui, buvo pasinaudota Gordono
jei žmona uždirba mažiau už vyrą, jos darbas vis Marshallo ir jo kolegų darbe, tiriant Jungtinės Ka
tiek gali būti „pirmasis“ veiksnys, darantis įtaką ralystės klasių sistemą (Marshall et*ai., 1988).
vyro klasei. Taip, pavyzdžiui, gali atsitikti, jei vyras Tačiau šis požiūris turi savo trūkumų. Vienoje
- nekvalifikuotas ar iš dalies kvalifikuotas darbi pusėje jis palieka tuos, kurie nedirba mokamo dar
ninkas, o žmona, tarkime, vadovauja parduotuvei. bo, tarp jų - ne tik žmonas, besitvarkančias vien
Trečia, esama „tarpklasinių“ namų ūkių, kuriuo namuose, bet taip pat pensininkus ir bedarbius. Dvi
se vyras ir žmona dirba skirtingų kategorijų darbą. pastarąsias grupes galima klasifikuoti pagal pas
Šiais atvejais gali būti tam tikrų tikslų, dėl kurių kutinę turėtą darbo vietą, bet jei šie žmonės kurį
praktiškiau traktuoti vyrus ir moteris, kaip užiman laiką nedirbo, rezultatai gali kelti abejonių. Be to,
čius skirtingų klasių padėtis net ir tuomet, kai jie visiškas namų ūkio nepaisymas gali labai klaidinti.
priklauso vienam namų ūkiui. Ketvirta, vis didesnę Juk individo vienišumas ar šeiminė partnerystė gali
dalį sudaro namų ūkiai, kuriuose vienintelės mai jam atverti labai skirtingas galimybes.
Moterų užimtumo poveikis vyzdžiui, asmuo, dirbęs bendrovėje viename mies

klasiniams skirtumams te, gali būti paskirtas į aukštesnes pareigas firmos
filiale kitame mieste ar net kitoje šalyje. Sociali
Moterų įsiliejimas į mokamo darbo rinką paste
nį mobilumą galima nagrinėti dviem būdais. Pir
bimai paveikė namų ūkių pajamas. Bet šis povei
ma, individų asmeninės karjeros požiūriu - nusta
kis netolygus ir gali dar labiau išryškinti klasių
tyti, kiek jie pakilo ar nusileido socialiniais laip
skirtybes tarp namų ūkių. Daugėja moterų, užiman
tais per savo darbo gyvenimą. Šis judėjimas pa
čių specialisčių ir vadovių darbo vietas bei gau
prastai vadinamas vidiniu kartos mobilumu. An
nančių dideles algas. Tai skatina poliarizaciją tarp
tra, alternatyviu požiūriu - analizuoti, kiek vai
namų ūkių, kurių abu nariai uždirba dideles paja
kai seka tėvų ir senelių pėdomis ir dirba tokį pat
mas, ir namų ūkių, turinčių vieną dirbantį narį arba
darbą. Mobilumas iš kartos į kartą vadinamas kar
nė vieno (žr. 13 skyrių „Darbas ir ekonominis gy
tų mobilumu.
venimas“).
Tyrimai parodė, kad daug uždirbančios moterys
Lyginamieji mobilumo tyrimai
linkusios turėti ir daug uždirbančius partnerius ir
kad specialistų ar vadovų vyrų žmonos uždirba Vertikaliojo mobilumo galimybė visuomenėje yra
daugiau negu kitų dirbančių vyrų žmonos. Vedy pagrindinis jos „atvirumo“ laipsnio rodmuo, kaip
bos pakrypsta į partnerystes, kurių abu nariai yra aukštai socioekonominiais laiptais gali užkopti ta
atitinkamai darbo atžvilgiu privilegijuoti arba nu lentingi individai, kilę iš žemesniųjų sluoksnių.
skriausti (Bonney, 1992). Šiuo atžvilgiu socialinis mobilumas yra svarbus
Dviejų pajamų gavėjų partnerysčių poveikį dar politinis klausimas, ypač tose valstybėse, kurios
sustiprina didėjantis vaikų gimdymo amžiaus vi įsipareigojo diegti liberalią viziją - visų piliečių
durkis. Tai ypač būdinga kaijeros moterims. Daugė vienodas galimybes. Kiek „atviros“ industrinės vi
ja ir bevaikių porų, kurių abu nariai uždirba paja suomenės socialinio mobilumo atžvilgiu? Ar Bri
mas. Tai irgi tolydžio didina atotrūkį tarp daugiau tanijoje vienodų galimybių daugiau negu kitur?
siai ir mažiausiai pajamų gaunančių namų ūkių. Socialinio mobilumo tyrimai atliekami daugiau
kaip penkiasdešimt metų ir dažnai apima tarptau
Socialinis mobilumas tinius palyginimus. Reikšmingus ankstyvuosius ty
rimus XX a. septintajame dešimtmetyje atliko Pe
Tyrinėdami visuomenės stratifikaciją, turime ap teris Blau ir Otis Dudley’us Duncanas (Blau ir
svarstyti ne tik tai, kokią ekonominę padėtį užima Duncan, 1967). Jų tyrinėjimai iki šiol išlieka iš
vienas ar kitas asmuo, kokį darbą dirba, bet ir in samiausia socialinio mobilumo studija, atlikta vie
dividų mobilumą. Terminas socialinis mobilumas noje šalyje (nors ir labai plačios apimties, ji, kaip
susijęs su individų ir grupių persikėlimų iš vie ir dauguma kitų mobilumo tyrimų, pasižymi mū
nokios socioekonominės padėties į kitokią. Ver sų jau nurodytu vienašališkumu - tyrinėjo tik vy
tikalusis mobilumas reiškia kilimą arba leidimąsi rus). Blau ir Duncanas surinko informaciją apie
socioekonominės hierarchijos laiptais. Apie tuos, atrinktus nacionalinei apklausai 20 000 vyrų.
kurių turtas, pajamos didėja, statusas kyla, sako Mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Vals
ma, kad jie kopia aukštyn, o tie, kurie žengia prie tijose reiškiasi intensyvus vertikalusis mobilumas,
šinga kryptimi, leidžiasi žemyn. Moderniosiose vi tačiau jis vyksta beveik tik tarp darbo vietų, la
suomenėse apstu ir horizontaliojo mobilumo, ku bai artimų viena kitai. Tuo tarpu „tolimasis“ mo
ris siejasi su geografiniu persikėlimu iš vienų kai- bilumas - retas dalykas. Žemyneigio mobilumo at
mynijų, miestų ar regionų į kitus. Vertikalusis ir vejų pasitaiko ir asmeninėse karjerose, ir iš kar
horizontalusis mobilumai dažnai yra derinami. Pa tos į kartą, tačiau jis kur kas mažiau paplitęs ne
286 10 SKYRIUS
gu aukštyneigis mobilumas. Taip atsitiko todėl, kad jausmui. Vieni teigė, kad socialinis mobilumas su
„baltųjų apykaklių“ ir specialistų darbo vietų gau kuria prarastos pusiausvyros, izoliacijos ir „išrautų
sėjo gerokai sparčiau negu darbininkų, ir šis po šaknų“ jausmų kiti laikėsi optimistiškesnės nuo
slinkis atvėrė darbininkų sūnums kelius persikel monės, darydami prielaidų kad neišvengiamai ir
ti į „baltųjų apykaklių“ vietas. Blau ir Duncanas įprastai vyksta tolydus prisitaikymo prie naujos kla
pabrėžė, kad individo sėkmei labai svarbus išsi sės procesas.
lavinimas ir profesinis mokymasis. Jų nuomone, Pasinaudodami Bulgarijos, ankstesnės Čekos
socialinis mobilumas aukštyn sudaro industrinių lovakijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos,
visuomenių bendrąją savybę ir prisideda prie so Slovėnijos, JAV ir JK duomenimis, Marshallas ir
cialinio stabilumo bei integracijos. Firthas nagrinėjo, ar klasių mobilumas turi ryšį su
Bene garsiausią tarptautinį socialinio mobilu stiprėjančiu pasitenkinimo arba nepasitenkinimo
mo tyrimą atliko Seymouras Martinas Lipsetas ir jausmu, kurį sukelia kasdienio gyvenimo aspek
Reinhartas Bendixas (1959). Jie išnagrinėjo devy tai, tokie kaip šeima, bendruomenė, darbas, paja
nių industrinių valstybių - Britanijos, Prancūzi mos ir politika. Autoriai rado mažai įrodymų kurie
jos, Vakarų Vokietijos, Švedijos, Šveicarijos, Ja patvirtintų ryšį tarp informantų klasinės patirties
ponijos, Danijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų - ir pasitenkinimo visu gyvenimu. Tai buvo teisin
duomenis, sutelkdami dėmesį į vyrų mobilumą iš ga abiem atvejais - ir individų kurie iš darbinin
darbininkų darbo vietų į „baltųjų apykaklių“ vie kų klasės pakilo iki vidurinės klasės, ir tų, kurie
tas. Priešingai negu tikėtasi, jie nerado jokių įro smuko žemyn, atžvilgiu.
dymų, kad Jungtinės Valstijos yra atviresnės už Eu
ropos visuomenes. Visas vertikalusis mobilumas
Žemyneigis mobilumas
darbininkų-„baltųjų apykaklių“ kryptimi Jungti
nėse Valstijose sudarė 30 procentų, o kitose visuo Žemyneigis mobilumas nėra toks įprastas kaip
menėse svyravo nuo 27 iki 31 procento. Lipsetas aukštyneigis, bet vis dėlto paplitęs reiškinys. Kartų
ir Bendixas padarė išvadų kad visos industrinės smukimas žemyn taip pat įprastas dalykas. Šio tipo
šalys patyrė panašius pokyčius „baltųjų apykak mobilumas dažnai susijęs su psichologinėmis pro
lių“ darbo vietų plėtros atžvilgiu. Tai sukėlė „aukš- blemomis ir nerimu, kai individai nebepajėgia pa
tyneigio mobilumo bangą“, kuri visose šalyse tu laikyti savo gyvenimo būdo, prie kurio įprato. Pa
rėjo palygintinus matmenis. Kiti mokslininkai su vyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės, netekę dar
abejojo jų išvadomis ir teigė, kad labiau pasido bo, gali apskritai sunkiai rasti naują arba rasti tik
mėjus žemyneigiu mobilumu bei atsižvelgus ir į mažiau mokamą negu turėjo.
tolimąjį mobilumų būtų nustatyti ryškūs šalių skir Iki šiol Jungtinėje Karalystėje buvo labai ma
tumai (Heath, 1981; Grusky ir Hauser, 1984). žai tyrimų, kurie nagrinėjo žemyneigį mobilumą.
Diduma socialinio mobilumo tyrimų, panašių Tačiau galimas daiktas, kad žemyneigis mobilu
į aprašytuosius, kreipė dėmesį į „objektyvius“ mo mas ir kartos viduje, ir iš kartos į kartą Britanijo
bilumo matmenis, t. y. buvo klausiama, kokios mo je stiprėja taip, kaip ir Jungtinėse Valstijose. JAV
bilumas galėtų būti apimties, kurioms gyventojų pastaruoju metu atlikti keli šio reiškinio tyrimai.
grupėms būdinga judėti ir kurlink. Gordonas Mars- Jungtinėse Valstijose XX a. devintajame dešimt
hallas ir Davidas Firthas (1999) savo lyginama metyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje pirmą
jame socialinio mobilumo tyrime pasirėmė kitu po syk po Antrojo pasaulinio karo bendrąjį realiųjų
žiūriu -jie tyrinėjo „subjektyvius“ žmonių pojū pajamų (pajamų pakoregavus pagal infliaciją) nuo
čius dėl besikeičiančių klasinių padėčių. Autoriai smukį patyrė žmonės, dirbę vidurinio lygio „bal
užsimojo atlikti tyrimų atremti, pasak jų, socio tųjų apykaklių“ darbą. Taigi nors šių darbo vietų,
logų „nepagrįstoms spekuliacijoms“ apie tikėtinus palyginti su kitomis, daugėja, jos gali nebepaten-
socialinio mobilumo poveikius individų gerovės kinti tokios pat gyvensenos siekių, kaip kadaise.
Ar Britanija - meritokratija?
Peteris Saundersas (1990, 1996) priklauso tiems Į šiuos pareiškimus netruko atsiliepti Richardas
mokslininkams, kurie garsiausiai ir atviriausiai kriti Breenas ir Johnas Goldthorpe’as, kurie kritikavo Saun
kavo britiškąją socialinio mobilumo tyrimų tradiciją, dersą ir teoriniu, ir metodologiniu požiūriais (1999). Jie
apimančią studijas, panašias į Glasso ir Goldthorpe’o apkaltino Saundersą tendencinga apklausos duomenų
atliktus tyrimus. Pagal Saundersą, Britanija yra tikra analize, pavyzdžiui, dėl to, kad atmetė darbo neturinčius
meritokratija, nes atpildas savaime pasiekia tuos, informantus. Breenas ir Goldthorpe’as pateikė alternaty
kurie yra geriausi „atlikėjai“ ir kuriems būdingi sieki vią analizę. Išnagrinėję tuos pačius Saunderso naudo
mo įgūdžiai. Jo požiūriu, ne klasinė aplinka, o gebė tus duomenis, nustatė visiškai kitus dalykus, kurie pa
jimai ir pastangos yra pagrindiniai veiksniai, užtikri tvirtino jų pačių įsitikinimą, kad klasiniai barjerai turi rei
nantys darbo karjeros sėkmę. Norėdamas parodyti, kšmės socialiniam mobilumui. Šie sociologai padarė iš
kad gabūs, stropūs ir darbštūs vaikai pelnys sėkmę, vadą, kad asmeniniai pranašumai iš tiesų prisideda prie
nepaisant socialinės aplinkos pranašumų ar trūkumų, individų klasinės padėties apibrėžimo, tačiau „kilmės
kuriuos jie galėtų patirti, Saundersas rėmėsi Nacio klasė“ tebedaro milžinišką įtaką. Pagal Breenąir Gold-
nalinių vaiko raidos tyrimų empiriniais duomenimis. thorpe’ą, norėdami užimti tokias pat klasines padėtis,
Jo vertinimu, Britanija gal ir nėra lygiųjų visuomenė, vaikai iš nepalankios aplinkos turi įdėti daugiau pastan
bet ji yra teisinga. gų, negu tie, kurie kilo iš palankesnės aplinkos.
Pagrindinės šių pokyčių priežastys - korpora Davidas Glassas (1954). Glasso veikale nagrinė
cijų restruktūrizacija ir smulkėjimas. Didėjančios jamas kartų mobilumas apėmė gana ilgą laikotar
globalinės konkurencijos akivaizdoje daugelis ben pį - iki pat XX a. šeštojo dešimtmečio. Sociolo
drovių apkarpė darbuotojų skaičių. Buvo atsisa go surinkti duomenys atitiko jau minėtų tarptau
kyta „baltųjų apykaklių“, taip pat ir visą dieną dir tinių tyrimų rezultatus, pagal kuriuos darbininkų
bančių darbininkų vietų - jas turėjo pakeisti men perėjimas į „baltųjų apykaklių“ darbo vietas su
kiau mokamas darbas ne visą dieną. darė apie 30 procentų. Faktiškai tie, kurie atliko
Šiandien JAV itin paplitęs išsiskyrusių ar atsi tarptautinius palyginimus, daug sėmėsi iš Glasso
skyrusių moterų su vaikais žemyneigis mobilumas. tyrimo. Pats Glassas padarė išvadą, kad Britanija
Šios moterys, kurios santuokoje naudojosi saikingu buvo ne itin „atvira“ visuomenė. Tiesa, mobilu
vidurinės klasės atstovų komfortu, po skyrybų daž mo jai nestigo, bet didžiąją jo dalį sudarė artima
nai ima gyventi kone pusbadžiu. Daugeliu atveju sis mobilumas. Aukštyneigis mobilumas buvo pa
jos gauna menkus alimentus arba apskritai jų ne plitęs kur kas labiau negu žemyneigis ir koncen
gauna, ir moterims, bandančioms žongliruoti dar travosi viduriniuose klasių struktūros sluoksniuose.
bu, vaikų globa ir namų pareigomis, darosi sun „Dugne“ esantys žmonės buvo linkę jame ir lik
ku sudurti galus (Schwarz ir Volgy, 1992). ti, o beveik 50 procentų specialistų ir vadovų sū
nų patys užėmė panašias darbo vietas. Glassas taip
pat pastebėjo dideliu mastu vykstančią šios rūšies
Socialinis mobilumas Britanijoje
„savisamdą“ į elitines darbo vietas visuomenėje.
Britanijoje bendrieji mobilumo lygiai išsamiai ty Kitą svarbų tyrimą, pavadintą „Oxfordo mobi
rinėti pokario laikotarpiu, nors visi tyrimai buvo lumo tyrimu“, atliko Johnas Goldthorpe’as su savo
sutelkti į vyrus. Ankstyvajam tyrimui vadovavo kolegomis. Jie rėmėsi 1972 metų apklausos duo
288 10 SKYRIUS
menimis (Goldthorpe, Llewellyn ir Payne, 1980). nusiteikusi prieš moteris, kurių mobilumo galimy
Mokslininkai užsimojo ištirti, kiek pasikeitė so bes varžo tai, kad joms daugiausia tenka dirbti pa
cialinio mobilumo modeliai nuo Glasso laikų, ir prastą protinį darbą. Mobilus moderniosios visuo
padarė išvadą, kad, palyginti su ankstesniu laiko menės pobūdis labiausiai kyla išjos polinkio kopti
tarpiu, bendrasis vyrų mobilumo lygis faktiškai pa aukštyn. Marshallas ir jo bendraautoriai daro iš
kilo ir buvo pastebėta daugiau išvykimo į tolimes vadą: „Nuostatos „daugiau erdvės viršūnėje“ ne
nius kraštus atvejų. Bet vėlgi pagrindinė priežas lydėjo lygesnės galimybės ten patekti“ (Marshall
tis buvo anaiptol ne padidėjęs užimtumo sistemos et ai., 1988: 138). Tačiau reikėtų turėti galvoje jau
egalitarizmas. Pokyčius veikiau sukėlė vis spar anksčiau pažymėtą momentą: mobilumas - ilga
tėjanti „baltųjų apykaklių“ darbo vietų plėtra, pa laikis procesas, ir jei visuomenė tampa „atvires
lyginti su „mėlynųjų apykaklių“ vietomis. Tyrė nė“, visų jo padarinių nepamatysime per vienos
jai nustatė, kad du trečdaliai nekvalifikuotų ar iš kartos gyvenimą.
dalies kvalifikuotų darbininkų sūnų taip pat dir
bo fizinį darbą. Apie 30 procentų specialistų ir va
Lytis ir socialinis mobilumas
dovų buvo kilę iš darbininkų, tuo tarpu tik apie 4
procentus darbininkų atėjo iš specialistų ar vado Daugybė socialinio mobilumo tyrimų labiausiai
vų aplinkos. domėjosi vyrais, tačiau pastaraisiais metais imta
Nepaisant gautų įrodymų dėl didesnio abso kreipti daugiau dėmesio į moterų mobilumo mo
liutaus socialinio mobilumo masto, Oxfordo mo delius. Šiais laikais, kai mokyklose mergaitės ge
bilumo tyrimas padarė išvadą, kad Britanijoje skir riau mokosi ir yra aktyvesnės už berniukus, o aukš
tingi gyventojų segmentai ir toliau turi itin nely tąjį mokslą baigia daugiau moterų negu vyrų, maga
gias santykines mobilumo galimybes, o ši nely daryti išvadą, jog ilgai trunkančios lyčių nelygy
gybė ir toliau tiesiogiai kyla iš klasių struktūros. bės galbūt silpnina vyrų galias. Gal užimtumo
Originalusis Oxfordo mobilumo tyrimas vėliau struktūra tapo palankesnė moterims, o gal jų mo
buvo atnaujintas, jį papildžius nauja medžiaga, su bilumo galimybes ir toliau veikia šeimos ir socia
rinkta maždaug po dešimties metų (Goldthorpe ir linė aplinka?
Payne, 1986). Pagrindinės ankstesniojo darbo iš Naujas tyrimas „Tie, kuriems XX a. dešimta
vados buvo patvirtintos, tačiau pastebėta ir naujo jame dešimtmetyje per dvidešimt“ (Twenty-Somet-
vių. Pavyzdžiui, iš darbininkų kilusiems berniu hing in the 1990s), kurį atliko Ekonominių ir so
kams atsirado daugiau galimybių gauti specialisto cialinių tyrimų taryba, stebėjo 9000 britų, gimu
ar vadovo darbą. Šis dalykas vėlgi siejosi su užim sių tą pačią savaitę 1970 metais, gyvenimus. Nau
tumo struktūros pokyčiais, kai mažėjo „mėlynų jausia informantų, sulaukusių dvidešimt šešerių
jų apykaklių“ darbo vietų skaičius, o gausėjo aukš metų, apklausa parodė, kad šeimos aplinka ir kla
tesnio lygio „baltųjų apykaklių“ darbo vietų. sinė kilmė išsaugo nepaprastą įtaką ir vyrams, ir
XX a. devintajame dešimtmetyje Marshallas su moterims. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad leng
bendraautoriais pateikė rezultatus, kurie daugiausia viausiai perėjo į suaugusio žmogaus gyvenimą tie
patvirtino Goldthorpe’o ir kitų paskelbtus duome jaunuoliai, kurie įgijo geresnį išsilavinimą, atidė
nis. Essexo mobilumo tyrimo autoriai nustatė, kad jo santuokas ir vaikų gimdymą bei turėjo specia
iš darbininkų aplinkos buvo kilęs trečdalis žmo listų darbus dirbančius tėvus. Individai, kilę iš ne
nių, dirbusių aukštesnio lygio „baltųjų apykaklių“ palankios aplinkos, labiau linko joje ir pasilikti.
ar specialistų darbą. Šie ir panašūs duomenys ro Tyrimu nustatyta, kad apskritai moterys šian
do nemenką britų visuomenės mobilumą: dauge dien turi kur kas daugiau galimybių, negu anks
lis žmonių iš tiesų gali pakilti socialinės hierar tesnės kartos atstovės. Šie poslinkiai daugiausia
chijos laiptais ir kartos vidinio mobilumo, ir kar naudos davė vidurinės klasės moterims: jos ir jų
tų mobilumo požiūriu. Tačiau ši hierarchija vis dar bendraamžiai vyrai galėjo lygiai taip pat studijuoti
universitete, o baigą mokslus gauti gerai moka skirstymas ir toliau lieka moderniųjų visuomenių
mą darbą. Šią didesnės lygybės tendenciją rodė ir ekonominių nelygybių pamatas. Klasės stipriai te
sustiprėjęs moterų savikliovos ir savigarbos jaus beveikia mūsų gyvenimą, o priklausymas vienai
mas, palyginti su panašia grupe moterų, gimusių ar kitai klasei yra susijęs su įvairiausiomis nely
vos dvylika metų anksčiau. gybėmis, pradedant tikėtina gyvenimo trukme ir
Didėja moterų galimybės siekti karjeros, tačiau bendrąja fizine sveikata, o baigiant galimybe įgyti
čia išlieka dvi pagrindinės kliūtys. Vadovai ir darb išsilavinimą ir rasti gerai mokamą darbą.
daviai vyrai vis dar diskriminuoja moteris-preten- Per pastaruosius dvidešimt metų Britanijoje pa
dentes į atsakingas pareigas. Jie bent iš dalies ši didėjo nelygybė, skirianti skurdžius ir turtinges
taip elgiasi dėl savo įsitikinimo, kad „faktiškai mo niuosius. Ar stiprėjanti klasinė nelygybė reiškia
terys nesidomi karjera“ ir kad sukūrusios šeimą kainą, kurią turime sumokėti už garantuotą eko
jos paliks darbą. Tikra tiesa, kad vaikai itin stip nomikos plėtrą? Ši prielaida itin ryškėjo, valdant
riai veikia moters karjeros galimybes. Taip atsi Thatcher vyriausybei. Aiškinta, kad ekonomikos
tinka ne tiek dėl to, kad moterų nedomintų karje plėtrą sukuria turtų siekimas, kuris, kaip motyvuo
ra, kiek todėl, kad jos dažnai iš tiesų priverstos jamoji jėga, skatina dirbti naujoviškai ir veržtis į
rinktis: gauti aukštesnes pareigas darbe arba tu naujas rinkas. Daugelis teigia, kad mūsų dienomis
rėti vaikų. Vyrai retai turi noro dalytis visa atsa globalizacija ir ekonominių rinkų išcentrinimas di
komybe už namų ūkio darbus ir vaikų priežiūrą. dina atotrūkį tarp turtuolių ir skurdžių bei klasi
Nors dabar kur kas daugiau moterų organizuoja nių nelygybių „grūdinimo“.
savo namų gyvenimą taip, kad galėtų siekti kar Kita vertus, svarbu atminti, kad klasinė padėtis
jeros, tačiau jų kelyje vis dar stūkso didelės už niekada galutinai nenulemia mūsų veiklos: dau
tvaros. gelis žmonių linkę į socialinį mobilumą. Aukšto
jo mokslo plėtra, vis labiau pasiekiama profesinė
kvalifikacija, taip pat interneto ir „naujosios eko
Išvados nomikos“ atsiradimas atvėrė naujas galimybes kop
Nekelia abejonių, jog kai kuriais atžvilgiais, ypač ti aukštyn. Šios naujovės toliau ardo senuosius kla
žmonių identitetu raidos prasme, tradicinis klasių sių ir stratifikacijos modelius ir prisideda prie mo
poveikis silpnėja, bet, kita vertus, klasinis pasi bilesnės, meritokratinės tvarkos.
1. Socialinė stratifikacija - tai visuomenės padalijimas į sluoksnius, arba

stratas. Kai kalbame apie socialinę stratifikaciją, atkreipiame dėme
sį į nelygias padėtis, kurias visuomenėje užima individai. Visoms vi
suomenėms būdinga stratifikacija pagal lytį ir amžių. Didesnėse tra
dicinėse visuomenėse, o šiandien ir industrializuotose šalyse egzis TEMOS SANTRAUKA
tuoja stratifikacija pagal turtą, nuosavybę ir galimybę naudotis ma
terialiomis gėrybėmis bei kultūros produktais.
2. Galima išskirti keturis pagrindinius stratifikacijos sistemos tipus: ver
giją, kastas, luomus ir klases. Pirmieji trys nulemti teisės ar religijos
įtvirtintų nelygybių, tuo tarpu klasės nėra pripažįstamos „oficialiai“,
bet kyla iš ekonominių veiksnių, darančių įtaką materialioms žmo
gaus gyvenimo aplinkybėms.
290 10 SKYRIUS
3. Reikšmingiausias ir įtakingiausias stratifikacijos teorijas sukūrė Mantas

ir Weberis. Mantas į pirmą vietą iškėlė klasę, kurią laikė objektyviu
visuomenės ekonominės sandaros požymiu. Jis įžvelgė esminį nesu
tapimą tarp kapitalo savininkų ir darbininkų, kurie kapitalo neturi.
Weberis pritarė panašiam požiūriui, bet išskyrė du kitus stratifikaci
jos aspektus - statusą ir partiją. Statusas susijęs su pagarba arba „socia
liniu išskirtinumu“, suteikiamu individams ar grupėms, o partija -
su aktyvia grupių mobilizacija, siekiant įtvirtinti užsibrėžtus tikslus.
4. Užimtumas dažniausiai pasitelkiamas kaip socialinės klasės nuoro
da. Vienodus darbus turintys individai patiria panašias palankias ar
ba nepalankias aplinkybes ir turi panašius gyvenimo šansus. Visuo
menės klasių struktūrai pavaizduoti sociologai tradiciškai taikė kla
sių užimtumo schemas. Klasių schemos vertingos tuo, kad padeda
nustatyti plačiai paplitusias nelygybes klasiniu pagrindu, tačiau ki
tais atžvilgiais yra ribotos. Pavyzdžiui, klasių schemas sunku pritai
kyti ekonomiškai neaktyviems žmonėms, jos taip pat neparodo turto
ir nuosavybės turėjimo reikšmės socialinei klasei.
5. Dauguma moderniųjų visuomenių žmonių šiandien yra turtingesni,
negu gyvenusieji prieš kelias kartas, tačiau turtai ir toliau lieka su
koncentruoti santykinai mažo asmenų skaičiaus rankose. Aukštuo
menės klasę sudaro mažuma žmonių, turinčių ir turtus, ir galią, taip
pat galimybę perduoti savo privilegijas ateinančiai kartai. Turtuoliai
yra daugialypė ir kintanti grupė, o pastaraisiais metais į jos gretas
įsiliejo aibė savo jėgomis iškilusių milijonierių, moterų ir jaunų vyrų.
6. Vidurinė klasė yra gausi. Ją sudaro „baltųjų apykaklių“ darbą dir
bantys žmonės - mokytojai, medikai ir paslaugų pramonės samdo
mieji darbuotojai. Daugelyje industrinių šalių vidurinei klasei dabar
priklauso dauguma gyventojų, labiausiai dėl didėjančio specialistų,
vadovų ir administratorių darbo vietų skaičiaus. Priešingai darbinin
kų klasei, vidurinės klasės nariai paprastai yra išsilavinę, turi profe
sinių įgūdžių ar techninę kvalifikaciją, todėl užsidirba gyvenimui, par
duodami ir protinį, ir fizinį darbą.
7. Darbininkų klasę sudaro žmonės, dirbantys „mėlynųjų apykalių“, arba
rankų darbą. Per XX amžių darbininkų klasė gerokai sumažėjo, kaip
ir gamybos apimtys. Dabar darbininkų klasės nariai gyvena turtin
giau negu prieš šimtmetį.
8. Kai kurie sociologai padarė prielaidą, kad klasinei padėčiai svarią įtaką
daro kultūriniai veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdo ir vartojimo mo
deliai. Pagal šį požiūrį, individų identitetu struktūra kuriama labiau
pagal gyvensenos pasirinkimą, bet mažiau siejasi su tradiciniais kla
sių rodikliais, tokiais kaip užimtumas.
9. Stratifikacijos tyrimuose tradiciškai buvo gvildenama vyrų padėtis.

Iš dalies tai vyko dėl prielaidos, kad lyčių nelygybės rodo klasinius
skirtumus, bet ši prielaida labai abejotina. Moderniosiose visuomenėse
lyčių įtaka stratifikacijai iki tam tikro masto nepriklauso nuo klasės.
10. Individas savo klasinę padėtį bent jau iš dalies pasiekia, o ne tiesiog
„įgyja“ gimdamas. Socialinis aukštyneigis mobilumas, tiek ir že-
myneigis mobilumas yra gana paplitęs reiškinys.
11. Socialinio mobilumo tyrimuose daromas skirtumas tarp kartos vidi
nio mobilumo ir kartų mobilumo.. Pirmasis susijęs su persikėlimu,
kopiant ar leidžiantis socialiniais laiptais visą darbingą individo gy
venimą. Antrasis - su persikėlimais iš kartos į kartą, kai, pavyzdžiui,
„mėlynųjų apykaklių“ kilmės sūnus ar duktė kopia specializacijos laip
tais. Socialinio mobilumo diapazonas dažniausia ribotas. Dauguma
žmonių nenutolsta nuo savo šeimų lygio, nors „baltųjų apykaklių“
darbo vietų plėtra pastaraisiais dešimtmečiais suteikė didelę artimo
jo mobilumo galimybę.
1. Kurios teorinės stratifikacijos koncepcijos atrodo labiausiai susiju Pasvarstykite dar kartą
sios su jūsų kasdiene patirtimi?
2. Kodėl tiek daug sociologų taiko užimtumą kaip socialinės klasės matą?
3. Ar moderniosiose visuomenėse žemyneigis mobilumas mažiau pa
plitęs negu aukštyneigis mobilumas?
4. Ką turi galvoje sociologai, kalbėdami apie „santykiškas“ klasių
schemas?
5. Koks tinkamiausias klasių analizės vienetas - individas ar namų ūkis?
6. Ar nelygybė visuomenėje - blogas dalykas, jei visi sočiai pavalgę ir
tinkamai apsirengę?
Rosemary Crompton. Class and Stratification: An lntroduction to Cur- Papildoma literatūra

rent Debates. - Cambridge: Polity, 1998.
Michael Lavalette and Gerry Mooney (eds). Class Struggle and Sočiai
Welfare. - New York: Routledge, 2000.
T. H. Marshall. Citizenship and Sočiai Class, and Other Essays. —Camb
ridge: Cambridge University Press, 1950.
Sally R. Munt (ed.). Cultural Studies and the Working Class. - London:
Cassell, 2000.
292 10 SKYRIUS
Christine Zmroczek and Pat Mahony (eds). Women and Sočiai Class:
International Feminist Perspectives. - London: UCL Press, 1999.
Interneto nuorodos Bibliography on sočiai class (University of Amsterdam)

http://www.pscw.uva.nl/sociosite/CLASS/bibA.html
Explorations in Sočiai Ineąualities

http://www.trinity.edu/mkearl/strat.html
Marxist Internet Archive

http://www.marxist.org
Multidisciplinary Program in Ineąuality and Sočiai Policy at the Kenne-

dy School of Government
http://www.ksg.harvard.edu/inequality
The Progress of Nations 2000 Unicef Report

http://www.unicef.org/ponOO/
H M
• Skurdas 295
• Polemika dėl vargingųjų
klasės 304
• Socialinėatskirtis 306
• Socialinė parama
ir gerovėsvalstybės reforma 313
• Išvados: dar kartą
apie lygybę ir nelygybę 321
Temos santrauka 322
11 skyrius.
Skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis
Carol, dvidešimt ketverių metų moteris, dirba pa Ji žino, kad labiau subalansuota mityba būtų vi
slaugų telefonu centre, kuriame ji teikia informa siems į naudą, tačiau šalia komunalinio gyvena
ciją žmonėms, telefonu tvarkantiems savo kelio mojo rajono nėra jokių parduotuvių, o daug švie
nes. Jos darbo diena trunka ilgai, neretai iki iš žių produktų ir šiaip nepajėgtų įpirkti.
naktų. Drauge su Carol šiame centre dirba vien Carol nerimauja, kad pernelyg daug laiko bū
moterys. Visos jos sėdi didelėje patalpoje, eilėmis, na atskirai nuo vaikų, tačiau nemato jokio būdo
viena nuo kitos atskirtos pilkų pertvarų. Moterys savo problemai išspręsti. Po skyrybų pirmus aš
kalba į ausinių mikrofonus, kartu įtraukdamos ir tuoniolika mėnesių ji praleido namuose su vaikais,
surasdamos informaciją priešais stovinčiuose kom gyvendama iš valstybės pašalpos. Nors Carol vi
piuterių terminaluose. są laiką priversta grumtis su gyvenimo sunkumais,
Kaip ir daugelis bendradarbių, Carol - vieniša ji nenori tapti priklausoma nuo socialinės paramos.
motina. Iš savo nedidelio atlyginimo ji išlaiko du Moteris tikisi, kad kelerius metus padirbėjusi pa
mažus vaikus. Buvęs vyras vaikams kas mėnesį slaugų telefonu centre, ji įgis patirties ir galės už
siunčia šiek tiek pinigų, bet šios sumos niekada imti atsakingesnes ir geriau apmokamas pareigas.
nepakanka išlaidoms padengti. Carol gyvena, kaip Daugelis žmonių Carol ir ją panašių asmenų gy
sakoma, nuo algos iki algos. Triskart per savaitę venimą vertintų įvairiai. Jie galėtų nuspręsti, kad
rytais ji papildomai dirba valytoja administraci Carol skursta ir užima žemą padėtį visuomenėje
niame pastate netoli savo buto. Pinigais, kuriuos dėl įgimtų gabumų ar gero auklėjimo stokos. Ki
papildomai užsidirba, moteris gali laiku apmokė ti gal moterį apkaltintų, kad ji nepakankamai sten
ti sąskaitas, pirkti vaikams drabužių ir užmokėti giasi įveikti savo sunkią padėtį. Ar šios nuomo
už jų priežiūrą. Nors ir dirbdama pridėtines va nės teisingos? Sociologijos užduotis - išnagrinė
landas, Carol kiekvieną mėnesį grumiasi, kad su ti šias prielaidas ir sukurti platesnį mūsų visuo
durtų galą su galu. Ji su vaikais gyvena komuna menės vaizdą, leidžiantį suprasti žmonių, panašių
liniame bute daugiabučių namų gyvenamajame ra į Carol, patirtį.
jone. Pirmiausias Carol tikslas - pažengti tiek, kad Carol su savo vaikais - tai tik vienas iš dau
galėtų persikelti į saugesnę, malonesnę vietovę. gelio pavyzdžių, parodančių Jungtinės Karalystės
Vakarais, kai paslaugų telefonu centre tenka namų ūkius, egzistuojančius skurdo sąlygomis. Pa
dirbti iki vėlumos, Carol dumia pasiimti vaikų iš sak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga
savo motinos, kuri juos prižiūri kiekvieną pavakarį, nizacijos, EBPO (Organization for Economic Co-
užsidarius dieniniam globos centrui. Jei Carol pa operation and Development, OECD), Britanijos
siseka, vaikai, parvežti namo, netrukus suminga, skurdo apskaita rodo, kad šalies rodikliai vieni blo
tačiau dažną vakarą juos reikia varu varyti į lovas. giausių'išsivysčiusiame pasaulyje (žr. schemą
Kai vaikai pagaliau užmiega, ji jaučiasi pernelyg 11.1). Daugelį galėtų apstulbinti žinia, kad Brita
išsekusi ir tepajėgia įsijungti televizorių. Carol turi nija šioje srityje taip atsilikusi. Turtingesni žmo
mažai laiko maistui pirkti ar tinkamam valgiui ga nės dažnai menkai ką žino apie šalia jų tvyrančio
minti, taigi jie visi valgo daug šaldytų produktų. skurdo mastą.
SKURDAS, GEROVĖ IR SOCIALINĖ ATSKIRUS 295
tykinio skurdo koncepcija, susiejanti skurdą su

bendruoju gyvenimo standartu, vyraujančiu kon
krečioje visuomenėje. Santykinio skurdo koncep
cijos gynėjai mano, kad skurdą apibrėžia kultūra,
todėl nereikėtų jo matuoti pagal kažkokį univer
salų nepritekliaus standartą. Būtų klaida daryti
prielaidą, kad žmogaus reikmės visur tos pačios,
nes iš tiesų jos skiriasi ir kultūros viduje, ir tarp
kultūrų. Viena kultūra gali laikyti daiktus esmi
niais, o kita - priskirti juos prabangai. Pavyzdžiui,
daugumoje industrializuotų šalių švarus vanduo,
tvarkingi tualetai ir sistemingas vaisių bei daržo
vių vartojimas yra sveikos gyvensenos pagrindas;
žmonės, kurie gyvena be jų, galima sakyti, gyve
na skurde. Tačiau daugeliui besivystančių šalių gy
ventojų šie dalykai nėra įprasti, todėl būtų bepras
Schema 11.1. Vidutinis skurdo lygis šešiose miška matuoti skurdą pagal šių dalykų turėjimą
šalyse ar neturėjimą.
Šaltiniai: OECD. Iš The Guardian, 12 Jan. 2000.
Apibrėžiant ir absoliutųjį, ir santykinį skurdą
kyla tam tikrų sunkumų. Vienas labiausiai papli
tusių priemonių absoliučiajam skurdui matuoti -
skurdo ribos nustatymas. Ši riba paremta kaina,
kurią konkrečioje visuomenėje tenka mokėti už pa
Skurdas grindines prekes, būtinas žmogui išgyventi. Jei in
divido ar namų ūkio pajamos yra žemesnės už
Kas yra skurdas?
skurdo ribą, sakoma, kad jie gyvena skurde. Ta
Kas yra skurdas ir kaip reikėtų jį apibrėžti? So čiau tik vienintelio skurdo kriterijaus taikymas gali
ciologai ir tyrinėtojai labiausiai palaikė dvi skir būti problemiškas, nes šitaip apibrėžiant skurdą ne
tingas skurdo traktuotes: absoliutųįį skurdą ir san pavyksta atsižvelgti į žmogaus reikmių variacijas
tykinį skurdą. Absoliučiojo skurdo koncepciją tiek vienos visuomenės viduje, tiek ir skirtingose
grindžia išgyvenimo idėja - pagrindinės sąlygos, visuomenėse. Pavyzdžiui, vienose šalies teritori
kurias privalu patenkinti, kad būtų palaikomas fi jose gyventi kur kas brangiau negu kitose, o bū
ziškai sveikas egzistavimas. Sakoma, kad žmonės tiniausių dalykų kaina įvairiuose regionuose ski
gyvena skurde, jei jie negali patenkinti šių esmi riasi. Be to, asmenims, dirbantiems fizinį darbą lau
nių savo poreikių - turėti užtektinai maisto, kur ke, tikriausiai reikia daugiau maisto, negu, tarki
prisiglausti ir kuo apsirengti. Absoliučiojo skur me, įstaigos darbuotojams, visą dieną praleidžian-
do koncepcija taikytina visuotinai. Manoma, kad tiems patalpose. Taikant vienintelį skurdo krite
žmogaus išgyvenimo standartai yra daugmaž vie rijų, esama galimybės kai kuriuos individus įver
nodi visiems panašaus amžiaus ir fizinių duome tinti kaip pakilusius virš skurdo ribos, nors iš tie
nų žmonėms, kad ir kur jie gyventų. Jei individo, sų jų pajamos netenkintų nė pagrindinių gyveni
esančio bet kurioje pasaulio vietoje, gyvenimo mo poreikių.
lygis yra žemesnis už šiuos standartus, galima sa Tačiau santykinio skurdo koncepcija turi ir savų
kyti, kad jis gyvena skurde. trūkumų. Vienas pagrindinių yra tas, kad visuo
Tačiau ne visi sutinka, kad įmanoma nustatyti menėms vystantis privalo keistis ir santykinio skur
tokį standartą. Jie teigia, jog tinkamesnė būtų san do supratimas. Visuomenėms turtėjant, tolydžio di-
296 11 SKYRIUS
dinami ir santykinio skurdo standartai. Buvo me

tas, kai automobiliai, šaldytuvai, centrinis šildy
mas ir telefonai būdavo priskiriami prabangai. Bet
šiandien daugumoje industrinių valstybių jie lai
komi būtinybe, užtikrinančia visavertį ir aktyvų
gyvenimą. Kai kurie kritikai įspėjo, kad santyki
nio skurdo koncepcijos taikymas turi tendenciją
atitraukti dėmesį nuo fakto, kad net neturtingiau
si visuomenės nariai dabar gyvena geriau negu
anksčiau. Jie abejoja, ar galima kalbėti apie „tik
ro“ skurdo egzistavimą visuomenėje, kurioje, pa
našiai kaip šių dienų Britanijoje, iš esmės kiek
vienuose namuose esama vartojamųjų prekių, pa
vyzdžiui, šaldytuvų ir skalbyklių.
Tikra tiesa, kad dabar net mažiausias pajamas
gaunančios šeimos turi kur kas daugiau galimy
%
^ ■1 9 7 9 m. I 11993-1994 m.
bių įsigyti prekių bei paslaugų, negu turėjo prieš
du dešimtmečius (žr. schemą 11.2). Bet būtų klai Schema 11.2. Namų ūkių, kuriems prieinami
dinga manyti, jog šie ženklai rodo skurdą išnykus. namų ūkio patogumai ir paslaugos, skaičius
Nors britų visuomenė kaip visuma tapo turtingesnė, procentais (iš žemutinių 10 procentų pajamų
atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių jos narių pasiskirstymo lygio)
netgi ryškėja. Mažiausiam pajamų lygiui priskiria
mi namų ūkiai, tokie kaip Carol, vis dar sunkiai Šaltiniai: Family Expenditure Survey, Iš Sociology Review,
8.1 (Sept. 1998), p. 19.
suduria galus. Taikydami nepritekliaus indeksą,
matuojantį reikalingų vaikui auginti dalykų turėji
mą ar neturėjimą, sociologai nustatė, kad dauge
lis namų ūkių labai vargsta, stengdamiesi aprūpinti ties, Jungtinės Karalystės tyrėjai, matuodami skur
vaikus būtiniausiais dalykais - šviežiais vaisiais do lygį, turėjo pasikliauti kitais statistiniais rodik
bent kartą per dieną, neperšlampamais apsiaustais liais, tokiais kaip aprūpinimas pašalpomis. Jei kie
arba galimybe užsiimti pomėgiais ar laisvalaikio no nors pajamos neperžengdavo pridėtinių pašal
veikla (Middleton et ai., 1997). Mažas pajamas tu pų lygio ar būdavo už jį mažesnės, tyrimai tokį
rintiems namų ūkių nariams būdinga prasta mity asmenį apibrėždavo kaip gyvenantį „skurde“. Pri
ba, silpna sveikata, ribotos galimybės šviestis ir dėtinėmis pašalpomis vadinamos piniginės išmo
naudotis komunalinėmis paslaugomis. Nesaugios kos žmonėms, kurių pajamos nesiekia lygio, lai
ir jų gyvenimo sąlygos. Šie rodikliai byloja, kad komo būtinu išgyvenimui. Žmonės, kurių pajamos
santykinai skurdas tebėra įsitvirtinęs britų visuo sudarė nuo 100 iki 140 procentų pridėtinių pašalpų
menėje. lygio, buvo apibrėžiami kaip gyvenantys „skur
do paribiuose“. Neseniai pašalpas pakeitė pajamų
Skurdo matavimas rėmimas, ir dabar skurdas dažniausiai matuojamas
nurodant skaičių namų ūkių, gyvenančių iš ma
Oficialieji skurdo matavimai
žesnių už vidurkį (medianinių) pajamų arba gau
Priešingai Jungtinėms Valstijoms ir daugeliui ki nančių pusę pajamų vidurkio.
tų šalių, turinčių oficialiąją „skurdo ribą“, Brita XX a. devintajame dešimtmetyje dėl to nepa
nijos vyriausybė nėra patvirtinusi pačios skurdo prastai padidėjo skaičius žmonių, priskiriamų prie
apibrėžties. Nesant oficialiosios skurdo apibrėž- gyvenančių skurde ar jo paribiuose (Blackbum,
SKURDAS, GEROVĖ IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS 297
1991); šis faktas taip pat paveikė daugiau vaikų. per menkas ir gerokai mažesnis už minimalų ly
1979 metais apie 10 procentų vaikų (jaunesnių kaip gį, kurio reikia namų ūkiui visavertiškam ir pras
15 metų) gyveno namų ūkiuose, kurių pajamos bu mingam gyvenimui visuomenėje.
vo 50 procentų mažesnės už šalies vidurkį, o 1991- Pasiremdami Tovvnsendo darbais, Joanna Mack
aisiais šis skaičius padidėjo iki 31 procento (Ku- ir Stevvartas Lansley’us atliko du svarbius santyki
mar, 1993). Aiškiai pašokęs XX a. devintajame de nio skurdo Britanijoje tyrimus. Mack ir Lansley’us
šimtmetyje, vėliau, dešimtajame dešimtmetyje, atliko visuomenės nuomonės apklausą televizijos
skurdo lygis išliko gana stabilus. Dešimtojo de programai Breadline Britain („Duonos eilių Bri
šimtmečio pabaigos duomenys atskleidė, kad maž tanija“). Jie turėjo nustatyti, ką žmonės laiko „pri
daug 10,7 milijono britų gyveno gaudami mažiau imtino“ gyvenimo lygio „būtinybe“. Remdamiesi
kaip pusę vidutinių pajamų, o atsižvelgiant į iš šiais atsakymais, jie sudarė dvidešimt vieno iš es
laidas būstui, šis skaičius didėjo iki 14 milijonų mės būtino dalyko sąrašą, įtraukdami tuos dalykus,
(Howarth et ai., 1999). kuriuos per 50 procentų informantų laikė svarbiais
normaliam gyvenimui. Per 90 procentų informantų
sutiko dėl penkių būtiniausių dalykų: šildymo, vi
Subjektyvieji skurdo matavimai
daus tualeto ir vonios, atskiros lovos kiekvienam
Kai kurie tyrėjai įsitikinę, kad skurdo matavimas namų ūkio nariui ir sauso būsto. Vadovaudamiesi
vien pajamų atžvilgiu neįvertina, kokį nepritekliaus šiomis dvidešimt šešiomis būtinybėmis ir jų turė
mastą iš tiesų patiria namų ūkiai, gaunantys ma jimu ar neturėjimu, Mack ir Lansley’us matavo
žas pajamas. Keliose reikšmingose studijose imta skurdo lygį 1983, o dar kartą - 1990 metais. Jų
matuoti skurdą pagal subjektyviuosius kriterijus, rezultatai atskleidė ryškų skurdo didėjimą XX a.
atsisakant objektyviųjų, tokių kaip pajamų lygis. devintajame dešimtmetyje, kai žmonių, gyvenančių
Peteris Townsendas - vienas iš mokslininkų, skurde (jį apibrėžiant kaip stoką trijų ar daugiau
įsitikinusių, kad oficialieji skurdo matavimai ne būtinybių iš dvidešimt šešių), skaičius padidėjo
atitinka šio reiškinio. Savo tyrimuose Townsen- nuo 7,5 iki 11 milijonų, o gyvenančių visiškame
das nesirėmė pajamų statistika, tačiau atsigręžė į skurde (septynių ar daugiau būtinybių stoka) - nuo
žmonių subjektyvius skurdo suvokimus (1979; 2,6 iki 3,5 milijono (Mack ir Lansley, 1985, 1992).
Townsend et ai., 1987). Informantų buvo klausia Panašūs nepriteklių indeksai, pagrįsti subjek
ma, kokių pajamų, jų nuomone, būtinai reikėtų jų tyviaisiais kriterijais, taikyti vaikų skurdui matuoti
namų ūkiui deramai išlaikyti ir ar dabar gaunamos ir tarptautiniams santykinio skurdo lygio palygi
pajamos yra didesnės už šią sumą, ar jos nesiekia. nimams atlikti (žr. lentelę 11.1).
Apklaustų labai įvairių namų ūkių apskaičiuotos
būtinosios pajamos vidutiniškai 61 procentu viršijo
Naujos skurdo tendencijos
vyriausybės nustatytą remiamų pajamų minimumą.
Jungtinėje Karalystėje
Informantai taip pat pateikė detalią informaciją
apie savo gyvenseną: gyvenimo sąlygas, mitybos Josepho Rovvntree fondas ir Naujosios politikos
įpročius, laisvalaikį ir visuomeninę veiklą. Šie duo institutas sudarė sąrašą, apimantį penkiasdešimt
menys parodė, kad dažnai esti reikšmingų prieštarų skurdo ir socialinės atskirties rodiklių, ir atlieka
tarp namų ūkio suvokiamų reikmių ir galimybių kasmetinę jų peržiūrą, siekdami įvertinti, kiek veik
jas tenkinti. Gaunantys pajamų mažiau už mini smingos kovos su skurdu programos (Howarth et
mumą namų ūkiai kentė „daugybę nepriteklių“, ai., 1999). Į rodiklius įtrauktos ne tik namų ūkio
t. y. vertėsi be keleto dalykų ar užsiėmimų, kuriuos pajamos, bet ir tokie veiksniai, kaip sveikata, ga
laikė esminiais. Pasirėmęs šiais duomenimis, Town- limybė įgyti išsilavinimą, įsidarbinimo modeliai
sendas padarė išvadą, kad vyriausybės nustatytas ir bendruomeninė veikla. Štai kokie buvo kai ku
remtinų pajamų lygis daugiau kaip 50 procentų yra rie 1999 metais nustatyti pagrindiniai duomenys.
298 11 SKYRIUS
Lentelė 11.1. Namų ūkių, kurie nesijautė išgalį Kaip galėtume paaiškinti skurdą, išplitusį turtin
įsigyti tam tikrus dalykus palyginimai ES, 1995 m. gose valstybėse, tokiose kaip Britanija? Vienas iš
(proc.) logiškų išeities taškų - pasvarstyti didėjančias ne
lygybes tarp „turinčiųjų“ ir „neturinčiųjų“ Brita
Kas antrą Pirkti Turėti nijoje ir kitose industrinėse visuomenėse. Turtin
dieną valgyti naujus savaitę giausių ir skurdžiausių visuomenės narių atotrū
mėsą drabužius atostogų
kis nepaprastai padidėjo XX a. devintajame de
Portugalija 6 47 59 šimtmetyje: 1977-1990 metų laikotarpiu Britani
Graikija 35 32 51 ja užėmė antrąją vietą tarp industrinių valstybių,
Ispanija 2 9 49 susiduriančių su staigiausiai kylančia ekonominės
Jungtinė Karalystė 10 15 40 nelygybės kreive, ir ją pralenkė tik Naujoji Zelan
Airijos Respublika 4 7 38 dija. Šį drastišką poslinkį lėmė įvairūs veiksniai,
Italija 6 15 38 o daugelis jų buvo susiję su konkrečia valstybės
Prancūzija 5 10 34
politika, siekusia atgaivinti vangią ekonomiką.
Belgija 4 10 26
Margaret Thatcher vyriausybės politika rėmė
si teorija, kad asmenų ir bendrovių mokesčių su
Austrija 8 10 24
mažinimas turėtų sužadinti itin spartų ekonomi
Danija 2 5 16
kos augimą, o iš pastarojo šaltinio „nubyrėtų“ ir
Nyderlandai 2 13 15
vargšams. Panašią politiką diegė Jungtinės Vals
Liuksemburgas 3 5 14 tijos, valdant prezidentui Ronaldui Reaganui. Pa
Vokietija 5 15 12 lyginamieji rezultatai rodo, kad „išganingojo šal
tinio vargšams pamaitinti“ neatsirado. Ekonomi
Šaltinis: Sočiai Trends, 29 (1999). Lentelė 5.12.
Karališkoji autorinė teisė. kos raidos pagreitį šitokia ekonominė politika gali
sužadinti, o gali ir nesužadinti, tačiau jos rezulta
• Per du milijonus vaikų gyveno namų ūkiuose, tai turi tendenciją didinti prarają tarp skurdžių ir
kuriuose nė vienas suaugęs asmuo nedirbo turtuolių, faktiškai gausinti skurde gyvenančių
mokamo darbo. Per tris milijonus vaikų gyve žmonių skaičių.
no namų ūkiuose, kurių pajamos buvo 50 pro Vyriausybės politika, inicijuota XX a. devin
centų mažesnės už šalies vidurkį. tajame dešimtmetyje ir dešimtojo pradžioje, lin
ko remti turtingesnius visuomenės narius, tuo pat
• Daugiau kaip dviejų trečdalių namų ūkių, įsi metu didindama nepriteklius, kuriuos patiria skur
kūrusių komunaliniuose būstuose, maitinto džiai. Kadaise nacionalizuotų pramonės šakų pri
jai neturėjo mokamo darbo. vatizavimas suteikė pelningų galimybių vidurinės
• Daugiau kaip milijono pensininkų gyvenimas klasės ir aukštuomenės investuotojams. Tuo tar
visiškai priklausė nuo valstybinės pensijos ir pu sumažinus Užimtumo apsaugos įstatymo nusta
socialinių pašalpų. Pensininkų koncentracija tytas darbininkų teises, darbininkai, kurie dirbo fi
toje pajamų pasiskirstymo pusėje, kurioje fik zinį ir nekvalifikuotą darbą, dažnai pastebėdavo
suojamos mažesnės pajamos, ir toliau tebe mažėjantį savo atlyginimą.
buvo nepaprastai didelė. Socialinės poliarizacijos tendencijas Britanijoje,
• Tarp Britanijos gyventojų ryškėjo sveikatos Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse skatino ir
nelygybės. Nuo 1991 metų per 40 procentų kiti užimtumo struktūros ir globalinės ekonomi
padaugėjo savivaldybių teritorijų, kurių gy kos pokyčiai. Kaip pastebėjome 10 skyriuje, spe
ventojų mirtingumo lygis gerokai viršijo vi cialistų ir vadovų vietų skaičių didėjimą lėmė san
durkį. tykinis fizinių darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Šis
procesas stipriai paveikė ir pajamų paskirstymo,

ir nedarbo modelius. Nekvalifikuoti ar iš dalies
kvalifikuoti darbininkai dažniausiai pajusdavo, kad
jiems sunku žengti į staigiai kintančią darbo rin
ką, kurioje vis didėjo išsilavinimu įgytos kvalifi
kacijos ir technologinės kompetencijos paklausa.
Tiesa, gerokai išsiplėtė paslaugų sektoriaus gali
mybės, bet ši plėtra apėmė tik menkai apmoka
mas ir turinčias mažai karjeros perspektyvų dar
bo vietas.
Moterų atėjimas į darbo rinką reiškė didėjan
čią perskyrą tarp „darbu aprūpintų“ namų ūkių, ku
riuose dirbo du asmenys, ir „darbu neaprūpintų“
namų ūkių, kurių nė vienas asmuo nedalyvavo dar
bo rinkoje. Moterų atlyginimai labiau negu kada
nors anksčiau ėmė veikti namų ūkio pajamas, o
jei moterys eina įtakingas ir itin gerai apmokamas
pareigas, jų atlyginimo poveikis gali turėti didelę
reikšmę. Namų ūkių, kurių abu nariai dirba ir ypač
jei neturi vaikų, sėkmė sudaro vieną svarbiausių
veiksnių, skatinančių pajamų paskirstymo mode
lių poslinkius. Vis labiau ryškėja akivaizdūs skir
tumai tarp namų ūkių, kuriuose dirba du asmenys,
vienas asmuo ir neturinčių dirbančių asmenų.
Matyt, didžiausią įtaką skurdui turi nedarbas.
Šis faktas gali atrodyti savaime suprantamas, ta
čiau dažnai būtent jam neteikiama daug reikšmės.
Žinoma, neskurdžiam gyvenimui užsitikrinti ne
pakanka vien stabilaus atlygio, tačiau jis - svarbi
prielaida. „Darbo neturtingų“ ir neuždirbantys pa
jamų namų ūkiai nelabai gali išvengti skurdo.
Skurdo ir nedarbo ryšį akivaizdžiai rodo vaikų
skurdo statistika. Naujausias tyrimas atskleidė, kad
Schema 11.3. Vaikų skaičius ir procentas
Jungtinėje Karalystėje beveik penktadalis vaikų -
per du milijonus - gyvena namų ūkiuose, kuriuose šeimose, kuriose nedirba nė vienas darbingo
nė vienas suaugusiųjų neturi mokamo darbo (žr. amžiaus narys
schemą 11.3). Šaltiniai: Joseph Rowntree Foundation; Department of
Todėl vyriausybėms, ketinančioms įveikti skur Sočiai Security. Iš The Guardian, 7 Dec. 1999.
dą, svarbiausias prioritetas turėtų būti klestinti dar
bo rinka, suteikianti geras galimybes gauti darbą.
Jei daugiau žmonių dirbs, nacionaliniame biudžete cialinės paramos reformą, daugelio dabartinių ko
atsiras ir daugiau išteklių, kuriuos būtų galima skir vos su skurdu strategijų pagrindą sudaro užimtu
ti sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms sociali mo programos, padedančios žmonėms ateiti į darbo
nėms paslaugoms. Kaip matysime aptardami so rinką.
300 11 SKYRIUS
Kas yra skurdžiai?

Neįmanoma pateikti „skurdžiaus“ apibrėžimo:
skurdas turi skirtingus ir amžinai besimainančius
pavidalus. Tačiau kai kurių kategorijų žmonėms,
palyginti su kitais, yra didesnė tikimybė gyventi
skurde. Dažnai skurdžiais gali tapti asmenys, gy
venime nuskriausti kitais atžvilgiais. Bent dalį savo
gyvenimo skursti gali bedarbiai, dirbantys ne vi
są darbo dieną ar turintys nepatikimą darbą, pa
gyvenę žmonės, ligoniai ir neįgalieji, vaikai, mo
terys, didelių ir (arba) vienišo tėvo ar motinos šei
mų nariai, taip pat etninės mažumos.
Skurdas plačiai paplitęs tarp senyvo amžiaus
žmonių, gyvenančių iš pensijos (žr. schemą 11.4).
Daugelis žmonių, kurie būdami darbingo amžiaus
gal ir gaudavo pakankamus atlyginimus, išėję į
pensiją patiria, kad jų pajamos smarkiai sumažė
jo. Kai kurie pagyvenę žmonės sendami ima vis Schema 11.4. Pensininkų koncentracija
labiau priklausyti nuo kitų paramos - materialios, apatinėje pajamų pasiskirstymo dalyje
fizinės ir emocinės. Jungtinėje Karalystėje tie, ku
Šaltinis: C. Hovvarth et ai., Monitoring Poverty and
riems sukako per šešiasdešimt penkerius, sudaro Sočiai Exclusion 1999, Joseph Rovvntree Foundation,
didžiausią grupę individų, gaunančių remtinų pa 1999, schema 5.
jamų dydžio pašalpas, o 1998 metais 1,3 milijo
no gyventojų priklausė vien tik nuo pensijų bei
valstybės skiriamų pašalpų (Howarth et ai., 1999).
1996-1997 metais šiai grupei teko du penktada
liai visų socialinės apsaugos išlaidų (HMSO,
1999). gis didesnis negu trijų aukštutinių, o išsilavinimo
Pastaraisiais metais padidėjo dalis vaikų (iki rezultatai vis dar rodo vaikų kilmės socialinę klasę
penkiolikos metų), gyvenančių namų ūkiuose, kurių (Howarth et ai., 1999).
pajamos sudaro mažiau kaip pusę šalies vidurkio. Neproporcingai daug skurdžiai gyvenančių et
1979 metais tokiuose namų ūkiuose gyveno 10 pro ninių mažumų atstovų. Skurdo Britanijoje tyrimai,
centų vaikų. Iki 1991 metų ši dalis padidėjo ir pa atlikti XX a. dešimtajame dešimtmetyje, perspė
siekė 31 procentą. Vaikų skurdo sklaidai didžiau jo apie pavojingai aukštą skurdo lygį pakistanie
sią įtaką daro aukštas nedarbo lygis, ekonomikoje čių ir bangladešiečių namų ūkiuose, kuriuose bu
didėjanti menkai apmokamų darbo vietų dalis ir vo paplitęs itin didelis nedarbas. Panašiai patrau
vienišų tėvų ar motinų namų ūkių gausėjimas. kė dėmesį ir vienišų motinų afrokaribiečių persvara
Vaikų skurdo padariniai jų gyvenimo galimy (Joseph Rowntree Foundation, 1995). Jungtinėse
bėms yra aiškiai išreikšti: tikimybė, kad nepakan Valstijose etniškumas ir skurdas tvirtai susipynę:
kamo svorio kūdikių susilauks IV ir V socialinėms juodaodžių amerikiečių skurdo lygis sudaro 26,1
klasėms priklausantys tėvai 20 procentų pranoksta procento (9,1 milijono žmonių), o lotynų ameri
tikimybę, kad tokie kūdikiai gims I, II ir III so kiečių kilmės - 25,6 procento (8,1 milijono žmo
cialinių klasių šeimose. Dviejų žemutinių klasių nių), arba apytikriai tris kartus viršija atitinkamą
vaikų mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ly- baltųjų gyventojų santykį.
Socialinė poliarizacija: ar kaltinti globalizaciją?

Tuo metu, kai globalizacijos jėgos tapo pagrindine mū Vis dėlto reikėtų atsargiai teigti, kad už ekonomi
sų kintančio pasaulio savybe, dažnai daroma prielai nę nelygybę atsakinga globalizacija. Pajamų pasi
da, kad už didėjančią ekonominę nelygybę labiausiai skirstymo tendencijų tyrimas rodo, kad didžiausi ato
reikia kaltinti globalizaciją. Manoma, kad susitarimų trūkiai nebūtinai yra tose šalyse, kuriose reikšmin
dėl laisvosios prekybos plėtra leidžia kai kurių šalių gesnė vieta tenka tarptautinei prekybai. Neabejoti
nekvalifikuotiems darbininkams nuvertinti kitų šalių ne nai svarbesni yra technologiniai poslinkiai, nes jie
kvalifikuotų darbininkų padėtį. Pavyzdžiui, tekstilės smukdo nekvalifikuotų darbininkų paklausą atitinka
įmonių Filipinuose darbininkams reikia mažesnių at mai mažėja ir šių žmonių atlyginimai bei užimtumo
lyginimų ir pašalpų, negu tokiems pat darbininkams garantijos. Tuo tarpu darbuotojai, gebantys dirbti in
Britanijoje ar Jungtinėse Valstijose. Dėl to darbai „per formacinių technologijų srityje, rinkoje tampa paklau
gabenami į užsienį“, nes kai kurias gamybos proceso sesni ir gali užsitikrinti geresnį uždarbį.
dalis korporacijos pagal sutartis užsako tarptautinė
se darbo rinkose.
Skurdo aiškinimai Šios pažiūros iš naujo atgimė XX amžiuje, pra

sidėjus aštuntajam ir devintajam dešimtmečiams.
Skurdo aiškinimus galima suskirstyti į dvi pagrin Tuomet politika iškėlė verslininkystę bei asmeni
dines grupes: į teorijas, kurios skurdžiai gyvenan nes ambicijas, taigi atlygio sulaukdavo tie, kuriems
čius asmenis susieja su jų pačių atsakomybe už visuomenėje „pasisekė“, tuo tarpu nelaimėliai lai
savo skurdą ir teorijas, kurių požiūriu skurdą kuria kyti atsakingais už aplinkybes, kuriose atsidurdavo.
ir atkuria visuomenės struktūrinės jėgos. Šios be Neretai skurdo aiškinimų ieškota skurdžių gyven
sivaržančios traktuotės kartais atitinkamai vadina senose ir kartu nuostatose bei pažiūrose, kurių jie
mos „aukos apkaltos“ ir „sistemos apkaltos“ teori esą laikėsi. Oscaras Lewisas (1961) išdėstė vieną
jomis. Paeiliui trumpai jas apžvelgsime. įtakingiausių iš šių teorijų. Jis teigė, kad daugelio
Požiūriai, kad skurdžiai patys atsako už savo vargšų gyvenimui būdinga skurdo kultūra. Pa
nepalankias padėtis, turi ilgą istoriją. Ankstyvo sak Lewiso, skurdas nėra vien individualios neati-
sios pastangos spręsti skurdo problemas, pavyz tikties išdava, bet ir platesnio pobūdžio socialinė
džiui, XIX a. vargšų prieglaudomis, buvo parem bei kultūrinė aplinka, kurioje socializuojami skur
tos įsitikinimu, kad skurdas yra individų nevisa- džių vaikai. Skurdo kultūra perduodama iš kartos
vertiškumo ar patologijos išdava. Į vargšus žvelgta į kartą nes iš mažumės jauni žmonės beveik ne
kaip [nepajėgius sėkmingai pritapti visuomenėje įžvelgia, kodėl reikėtų siekti šio to daugiau. Jie
dėl įgūdžių stokos, moralinės ar fizinės silpnybės, linkę fatališkai susitaikyti su skurdinančia tikrove.
motyvacijos stygiaus ar menkesnių negu viduti Vėliau skurdo kultūros teze rėmėsi amerikie
niai gabumų. Socialinė padėtis laikyta asmens ta čių sociologas Charlesas Murray’us. Individus, ku
lento ir pastangų atspindžiu: tie, kurie verti sėk rie skursta „ne dėl savo kaltės“ - našlius ar našles,
mės, ją užsitarnavo, o kiti, mažiau pajėgūs, buvo našlaičius ar neįgaliuosius ir panašiai - jis priskyrė
pasmerkti žlugti. „Nugalėtojų“ ir „nevykėlių“ eg kitai kategorijai, atidalydamas nuo tų, kuriuos laikė
zistavimas laikytas gyvenimo tiesa. priklausomybės kultūros dalimi. Šiuo terminu
302 11 SKYRIUS
Murray’us apibūdino skurdžiai gyvenančius žmo tolygiau paskirstyti pajamas ir išteklius. Pašalpos
nes, kurie, užuot ėję į darbo rinką, kliaujasi valsty vaikų priežiūrai, nustatytas valandinio užmokes
bės teikiama socialine parama. Mokslininkas teigė, čio minimumas ir užtikrintas šeimos pajamų ly
kad gerovės valstybės augimas sukūrė subkultūrą, gis yra tam tikros politinės priemonės nuolatinėms
pakertančią asmenines ambicijas ir žmonių gebėji socialinėms nelygybėms atitaisyti.
mą pasirūpinti savimi. Užuot žvelgę į ateitį ir kovo
ję dėl geresnio gyvenimo, šie socialiniai išlaikyti Įvertinimas
niai patenkinti, jog gauna šalpą. Socialinė parama, Abi teorijos susilaukė didelės paramos, o viešuo
teigė jis, susilpnino žmonių paskatas dirbti (1984). se debatuose skurdo klausimais nuolatos susidu
Šitokioms teorijoms, atrodo, pritaria ir Britanijos riama su abiejų požiūrių atmainomis. Skurdo kul
gyventojai. Apklausos parodė, kad dauguma britų tūros požiūrio kritikai kaltina jo šalininkus skur
laiko skurdžius atsakingais už savo skurdą ir įta do „individualizacija“ ir priekaištais vargšams dėl
riai žvelgia į gyvenančius „nemokamai“ - iš „vy
aplinkybių, kurių kontrolė tiesiog peržengia šių
riausybės išmaldos“. Daugelis mano, kad žmonės, žmonių galimybių ribas. Šie kritikai skurdžius lai
gaunantys socialinę paramą, galėtų susirasti darbą, ko aukomis, o ne veltėdžiais, piktnaudžiaujančiais
jei būtų priversti. Tačiau tokie požiūriai neatitinka
sistema. Tačiau turėtume būti apdairūs ir kritiški,
skurdo tikrovės. Maždaug ketvirtadalis skurstan
kai pritariame teigiantiems, jog skurdo priežastys
čių Jungtinės Karalystės gyventojų vienaip ar ki
glūdi tik pačios visuomenės struktūrose. Pastaro
taip dirba, tačiau gauna per mažai, kad pakiltų virš ji traktuotė implikuoja, kad skurdžiai, patekę į sun
skurdo ribos. Daugumą likusiųjų sudaro vaikai iki
kias situacijas, tiesiog pasyviai su jomis susitai
keturiolikos metų, tie, kuriems šešiasdešimt pen-
ko. Kaip toliau įsitikinsime, šis teiginys anaiptol
keri ar daugiau metų, taip pat ligoniai ar neįgalieji.
nėra tiesa.
Visuomenėje gaji nuomonė, kad socialinė parama
itin dažnai išviliojama sukčiavimu. Tačiau iš tie
Skurdas ir socialinis mobilumas
sų apgaulingi pareiškimai nesudaro netgi vieno pro
cento visų socialinės paramos prašymų. Šis skai Praeityje daugumoje skurdo tyrimų buvo domė
čius kur kas mažesnis, negu pajamų mokesčių nuos tasi, kaip žmonės virsta skurdžiais, ir metų metus
toliai, kai mokesčiai, nesurinkti dėl neteisingai pa buvo matuojami bendrieji skurdo lygiai. Tradiciš
teiktų ar nuslėptų duomenų deklaracijose, sudaro kai mažiau dėmesio buvo skiriama skurdo „gyve
per 10 procentų (žr. tekstą rėmelyje apie „priklau nimo ciklui“ - žmonių keliams iš skurdo (o daž
somybę nuo socialinės paramos“, p. 318). nai ir atgal), nusidriekiantiems bėgant laikui.
Antroji traktuotė, aiškinanti skurdą, pabrėžia di Plačiai laikomasi požiūrio, kad skurdas yra nuo
desnio masto socialinius procesus, sukuriančius latinė būsena. Bet būti skurdžiumi nebūtinai reiškia
skurdo sąlygas, kurias individams sunku įveikti. įklimpti į skurdą. Nemaža dalis skurdžiai gyve
Pagal šį požiūrį, išteklių paskirstymo būdą formuo nančių žmonių kada nors anksčiau yra turėję ge
ja visuomenėje veikiančios struktūrinės jėgos - to resnes gyvenimo sąlygas arba kada nors ateityje
kie veiksniai, kaip klasė, lytis, etniškumas, užim gali tikėtis iškopti iš skurdo. Naujausi tyrimai at
tumo, išsilavinimo lygiai ir taip toliau. Sociolo skleidė didelį mobilumą į skurdą ir iš jo: stulbi
gai, ginantys struktūrinius skurdo aiškinimus, tei namai daug žmonių pajėgia iš jo išsivaduoti, bet
gia, jog kai kuriems skurdžiams prikišama ambi taip pat daugiau negu anksčiau individų patiria
cijų stoka, kuri dažnai laikoma „priklausomybės skurdą bet kuriuo savo gyvenimo momentu.
kultūra“, iš tiesų yra suvaržytų šių žmonių aplin Britanijos namų ūkių komisijos (BNŪK) ap
kybiųpadaržes, o ne priežastis. Skurdo nesuma klausos (British Household Panel Survey, BHPS)
žinsi, keisdamas individų pažiūras, teigia jie, tam statistiniai duomenys rodo, kad tik per pusę indi
reikia politinių priemonių, siekiančių visuomenėje vidų, pagal savo pajamų lygį 1991 metais priklau
siusiu apatiniam penktadaliui, išliko šioje katego „Išvengusiųjų“ skurdo vidutinis gautų pajamų ly
rijoje ir 1996 metais (žr. lentelę 11.2). Bet tai ne gis buvo apie 30 procentų aukštesnis už skurdo ri
būtinai reiškia, kad šie žmonės visus penkerius me bą. Tačiau daugiau negu pusė šių individų bent
tus be paliovos priklausė apatiniam penktadaliui. vienerius šio dešimtmečio metus buvo nusiritę į
Vienų gyvenimas galėjo visą šį laikotarpį nepasi „dugną“.
keisti, tuo tarpu kiti gal buvo pakilę virš šio penk Mokslininkai pabrėžia, jog tokius duomenis tu
tadalio ir vėl nusmuko atgal. BNŪK apklausa taip rėtume tiksliai interpretuoti, nes jais gali pasinau
pat atskleidė, kad tik vienas iš dešimties suaugu doti tie, kurie nori mažinti teikiamą socialinę pa
siųjų be pertraukos priklausė skurdžiausiems 20 ramą arba visiškai išsisukti nuo diskusijų apie skur
procentų gyventojų penkerius metus iš šešerių, per dą kaip politinį ir socialinį klausimą. Johnas Hillsas
kuriuos vyko apklausa. Šešiasdešimt procentų su iš Socialinės atskirties analizių centro perspėjo, kad
augusiųjų nuo 1991 iki 1996 metų niekada nepri netinka taikyti „loterijos modelio“ nustatant pa
klausė skurdžiausiems 20 procentų gyventojų. Ap jamas. Jo nuomone, turėtume skeptiškai vertinti
skritai, šie duomenys byloja, kad apie pusę suau teiginius, pateikiančius skurdą kaip „vienkartinę“
gusiųjų, kurie per aptariamąjį laikotarpį bet kuriuo išdavą, kurią žmonės, žengdami pajamų hierarchi
metu buvo patekę į skurdžiausiai gyvenančių 20 jos pakopomis, patiria daugmaž atsitiktinai. Pas
procentų kategoriją, kenčia dėl nuolatinio pajamų tarasis požiūris remiasi prielaida, kad nelygybės
stygiaus, tuo tarpu kita pusė metų metus kyla iš tarp turtuolių ir skurdžių nėra ypač kritiškos, o
apatinės grupės ir vėl į ją smunka (HMSO, 1999). kiekvienas visuomenės narys turi progą tam tik
Vokietijos pajamų modelių duomenys, apiman ru momentu laimėti ar pralošti, - taigi skurdo idėja
tys 1984-1994 metus, taip pat atskleidė didelį mo nebeturėtų kelti didelių rūpesčių. Kai kurie nelai
bilumą į skurdą ir iš jo. Per 30 procentų vokiečių mingi individai gali net keletą metų paeiliui gau
patyrė skurdą (uždirbo mažiau kaip pusę pajamų ti tik mažas pajamas, aiškinama toliau, bet iš es
vidurkio) bent vienerius metus per apžvelgiamą de mės tai yra atsitiktinis reiškinys.
šimtmetį. Šis skaičius yra triskart didesnis už mak Hillsas nurodo, kad BNŪK apklausa atskleidžia
simalų skurdžių skaičių per bet kuriuos vienerius nemažą mobilumą trumpuoju nuotoliu, būdingą da
šio laikotarpio metus (Leisering ir Leibfried, 1999). liai skurstančių žmonių. Pavyzdžiui, 46 procen-
Lentelė 11.2. Pajamų pasiskirstymas tarp suaugusiųjų 1991 m. ir 1996 m., Didžioji Britanija (proc.)
Pajamų grupavimasis 1996 m.
Apatinis Aukštesnis Vidurinis Aukštesnis Viršutinis Visi

penktadalis penktadalis penktadalis penktadalis penktadalis suaugusieji
Pajamų grupavimasis 1991 m.

Apatinis penktadalis 52 26 12 7 4 100
Aukštesnis penktadalis 25 35 22 12 6 100
Vidurinis penktadalis 11 21 33 23 12 100
Aukštesnis penktadalis 7 12 20 37 23 100
Viršutinis penktadalis 4 6 11 21 59 100
šaltiniai: British Household Panel Survey, Institute for Sočiai and Economic Research. Iš Sočiai Trends, 29 (1999),
p. 98. Karališkoji autorinė teisė.
304 11 SKYRIUS
tai individų, priklausiusių skurdžiausiam dešim los istoriją) ir galus suduria daugiausia priklausy
tadaliui, iš jo neiškopė ir kitais metais. Taigi ga dami nuo valstybinių pašalpų. „Vargingųjų klasės“
lima prielaida, kad daugiau kaip pusė žemiausio- terminas yra atsidūręs sociologų karštų debatų ir
jo dešimtadalio žmonių sugebėjo išvengti skurdo. ginčų centre. Nors šis terminas jau pateko į kas
Bet žvelgiant įdėmiau matyti, kad 67 procentai in dienę kalbą, daugelis mokslininkų ir ekspertų per
dividų lieka dviejuose apatiniuose dešimtadaliuose spėja visai jo nevartoti! Ši sąvoka apima platų pras
ir tik vienas trečdalis pakyla aukščiau. Po viene- mių spektrą, o kai kuriose iš jų galima įžvelgti po
rių metų 65 procentai iš gyventojų penktadalio, tu litinį užtaisą ir neigiamas konotacijas.
rinčio mažiausias pajamas, tebebuvo šiame apa Vargingųjų klasės sąvoka turi ilgą istoriją. Mar-
tiniame penktadalyje, o 85 procentai liko dviejuose xas rašė apie liumpenproletariatą, sudarytą iš in
apatiniuose penktadaliuose. Šie duomenys leidžia dividų, nuolatinai pasitraukusių iš dominuojančių
daryti prielaidą, kad maždaug trečdaliui žmonių, ekonominės gamybos ir mainų sričių. Vėliau ši
turinčiųjų mažas pajamas, ši būsena yra „laikino“ samprata buvo pritaikyta „pavojingosioms kla
pobūdžio, tuo tarpu dviem kitiems trečdaliams - sėms“ - elgetoms, vagims ir valkatoms, kurie at
anaiptol ne. Pasak Hillso, klaidinga manyti, jog sisako dirbti, verčiau yra linkę kaip „socialiniai
laikui bėgant gyventojai tolydžio „pabūna“ visuose parazitai“ egzistuoti visuomenės paribiuose. Nau
pajamų dešimtadaliuose. Tikriau sakant, daugelis jesniais laikais atgimė idėja, kad vargingųjų kla
žmonių, pakilę iš skurdo, toli nenužengia ir ga sė priklauso nuo socialinių pašalpų ir neturi ini
liausiai vėl į jį nusmunka, o ilgiau negu vienerius ciatyvos, o šį atgimimą itin paskatino Charleso
metus liekantiems „dugne“ pabėgimo iš jo dažnis Murray’aus veikalai. Netrukus aptarsime jo pažiū
proporcingai mažėja (Hills, 1998). ras šiuo klausimu.
Nors kopiant iš skurdo tikrai apstu iššūkių ir
kliūčių, tyrimų duomenys rodo, kad judėjimas į
Diskusijų dėl vargingųjų klasės pagrindas
skurdą ir iš jo yra kur kas nepastovesnis, negu daž
nai manoma. Skurdas nėra vien socialinių jėgų, Dabartinius debatus dėl vargingųjų klasės sukėlė
veikiančių pasyvius gyventojus, išdava. Net ir at keletas amerikiečių sociologų paskelbtų reikšmin
sidūrę labai nepalankiose situacijose, individai gali gų darbų, skirtų juodaodžiams vargšams, gyvenan
rasti progų savo padėčiai pagerinti, todėl nereikėtų tiems senuosiuose miestų centruose. Williamas Ju
sumenkinti žmogiškojo veiksnio galios sukelti kai lius Wilsonas savo darbe The Declining Signifi-
tą. Stiprinant nuskriaustųjų individų ir bendruo cance ofRace, 1978 („Mažėjanti rasės reikšmė“),
menių veiklos potencialą, svarbų vaidmenį gali at kuriame panaudojo Čikagoje atlikto tyrimo rezul
likti socialinė politika. Toliau šiame skyriuje, ap tatus, teigė, kad per pastaruosius tris ar keturis de
tardami gerovę, atkreipsime dėmesį į politines prie šimtmečius JAV atsirado nemenka vidurinė juo
mones, kuriomis siekiama mažinti skurdą, stipri daodžių klasė, dirbanti „baltųjų apykaklių“ ir spe
nant darbo rinką, švietimo bei profesinio moky cialistų darbą. Ne visi afroamerikiečiai tebegyvena
mosi galimybes ir socialinius tarpusavio ryšius. miestų getuose, o tuos, kurie liko, ten sulaiko ne
tiek aktyvi diskriminacija, kiek ekonominiai veiks
niai, kitaip tariant, veikiau klasė negu rasė. Seno
Polemika dėl vargingųjų klasės sios rasistinės užtvaros nyksta, o getuose juodao
džiai įstringa dėl ekonominių kliūčių.
10 skyriuje kalbėjome apie vargingųjų klasės - Charlesas Murray’us sutiko, kad daugumoje
gyventojų segmento, gyvenančio ypač nepalankio didmiesčių egzistuoja juodaodžių vargingųjų klasė.
mis sąlygomis visuomenės paribiuose, - sampra Tačiau, pasak Murray’aus, afroamerikiečiai atsi
tą. Turimi galvoje individai, kurie patiria ilgalai duria visuomenės dugne dėl pačios socialinės pa
kį nedarbą (ar turi itin fragmentiškos darbo veik ramos politikos, sukurtos jų padėčiai gerinti. Tai
gi čia pakartojamas skurdo kultūros teiginys. Žmo miestas, skaičiuojant pagal asmeninių pajamų vi
nės tampa priklausomi nuo socialinės paramos ir durkį, čia taip pat gyvena daugiausia Vokietijos
turi mažai paskatų ieškotis darbo, kurti tvirtas ben milijonierių, bet, kita vertus, šiame mieste didžiau
druomenes ar sudaryti stabilias santuokas (Mur- sias bedarbių ir socialiai remtinų žmonių skaičius
ray, 1984). - 40 procentų pranokstantis šalies vidurkį.
Atsakydamas į Murray’aus pareiškimus, Wil- Vakarų Europos šalyse daugumą vargšų ir be
sonas, irgi pasinaudodamas Čikagoje atliktu tyri darbių sudaro vietinės kilmės žmonės, tačiau ne
mu, pakartojo ir išplėtė savo ankstesnius teiginius. mažai pirmosios ir antrosios kartos imigrantų taip
Jis padarė prielaidą, kad daugelio baltųjų persikė pat gyvena skurde, užspeisti nykstančiose didmies
limas iš miestų į priemiesčius bei miestų pramo čių kaimynuose. Šiose šalyse susibūrė nemenkos
nės nuosmukis tapo afroamerikiečių vyrų didelio etninės mažumos: turkų - Vokietijoje, alžyriečių
nedarbo priežastimi. Murray’aus nurodytas socia - Prancūzijoje, albanų - Italijoje. Ieškantys geres
linės dezintegracijos formas, tarp jų ir didelį ne nių gyvenimo standartų migrantai dažnai randa tik
tekėjusių juodaodžių motinų skaičių, Wilsonas aiš laikinus darbus, už kuriuos mokamas mažesnis at
kino mažėjančiu „santuokai tinkamų“ (turinčių dar lyginimas ir beveik nėra karjeros perspektyvų. Be
bą) vyrų skaičiumi. to, savo uždarbį migrantai dažnai siunčia namo,
Naujesniuose savo darbuose Wilsonas tyrinė kad paremtų ten likusius šeimos narius. Todėl nau
jo tokių socialinių procesų vaidmenį kuriant erd jųjų imigrantų gyvenimo standartas gali būti pa
vėje sutelktas miesto skurdo salas, kuriose gyve vojingai žemas.
no vadinamosios „geto varguomenės“. Geto var Kai pas migrantą nelegaliai atvyksta šeimos na
guomenės nariai - daugiausia afroamerikiečiai ir riai, siekdami vėl sujungti šeimą, itin padidėja at
lotynų amerikiečiai - patiria daugybę nepriteklių skirties ir marginalizacijos galimybė. Neturintys
- nuo žemo išsilavinimo bei žemų sveikatos stan oficialaus statuso migrantai neturi ir teisės į valsty
dartų iki aukšto kriminalinės viktimizacijos lygio. bines socialines pašalpas, taigi iš valstybės negau
Jie taip pat nuskriausti dėl prastos miesto infra na jokios paramos, kad palaikytų minimalų gyveni
struktūros - nevisaverčių visuomeninio transpor mo standartą. Tokie asmenys itin pažeidžiami, jie
to sistemų, komunalinių įmonių ir švietimo insti patenka į ypač varžomas sąlygas, kai ištikus kri
tucijų, o tai dar labiau sumažina šių žmonių gali zei ar nelaimei beveik nėra iš kur gauti išteklių.
mybes socialiai, politiškai ir ekonomiškai integ
ruotis į visuomenę (Wilson, 1999).
Ar Britanijoje yra vargingųjų klasė?
Charlesas Murray’us pirmiausia rašė apie Jungti
Vargingųjų klasė, ES ir migracija
nes Valstijas, bet vėliau savo teiginius pritaikė ir
Polemika dėl vargingųjų klasės Jungtinėse Vals Jungtinei Karalystei (1990). Pasak jo, aiškiai api
tijose daugiausia sukasi apie jos etninį matmenį. brėžta vargingųjų klasė JK dar neegzistuoja, ta
Ši pakraipa darosi vis būdingesnė ir Europai, nes čiau sparčiai artėjama link to. Ši klasė apims ne
ekonominės skaidos ir socialinės atskirties tenden vien etninių mažumų narius, bet ir baltuosius iš
cijos, kuriomis šiuo metu pasižymi JAV, atrodo, nuskurdusių teritorijų, kuriose stiprėja socialinė
stiprėja ir Britanijoje, ir kitose Vakarų Europos ša dezintegracija. Tačiau Murray’aus darbą aštriai kri
lyse. Vargingųjų klasė yra artimai susijusi su ra tikavo kiti sociologai, dirbantys šioje šalyje.
sės, etniškumo ir migracijos klausimais. Tokiuo Štai sociologas Duncanas Gallie’s teigia, jog
se miestuose kaip Londonas, Mančesteris, Roter atskira kultūra pasižyminčios vargingųjų klasės
damas, Frankfurtas, Paryžius ir Neapolis egzistuoja idėja turi menką pagrindą. Savo analizėje, nagri
kaimynuos, paženklintos didžiulio ekonominio ne nėjančioje Socialinės kaitos ir ekonominio gyve
pritekliaus. Hamburgas yra turtingiausias Europos nimo iniciatyvos (Sočiai Change and Economic
306 11 SKYRIUS
Life Initiative) duomenis (1994), Gallie’s tvirtino, fikuoto darbo vietose, o vidutinis jų nedarbo ly
kad darbininkų klasės atstovai ir ilgalaikiai bedar gis aukštesnis negu baltųjų vyrų.
biai nedaug tesiskiria politinėmis pažiūromis ar
darbo veiklos istorijomis. Jo požiūriu, ilgalaikiai Įvertinimas
bedarbiai gali patirti didesnę izoliaciją, labiau nu Kaip galėtume suprasti šias prieštaringas vargin
skursti, tačiau jie ir toliau tapatinasi su platesne gųjų klasės traktuotes? Ar sociologiniai tyrimai pa
darbininkų klase. Sociologas nustatė, kad žmonės, remia idėją, kad egzistuoja atskira nuskriaustų
ilgą laiką neturėję darbo, labiau negu kiti remia žmonių klasė, kurios narius vienija panašios gy
darbo koncepciją. venimo galimybės?
Lydia Morris tyrinėjo erdvinius skurdo matme Vargingųjų klasės idėja pirmiausia buvo pateik
nis Hartlepoole, Anglijos šiaurės rytuose. Būtent ta Jungtinėse Valstijose ir iki šiol tebėra aktuali
į Hartlepoolą panašiose teritorijose, kurios paty būtent šioje šalyje. JAV pasižymi ryškesniu skir
rė gamybos pramonės nuosmukį ir itin išplitusį ne tumu tarp turtuolių ir vargšų negu Vakarų Euro
darbą, galima tikėtis atsirasiant vargingųjų klasę. pa. Ypač tuomet, kai ekonominė ir socialinė skriau
Bet Morris tyrimas nepatvirtino atskiros vargin da susilieja su rasiniais skirtumais, neprivilegijuo
gųjų klasės atsiradimo. Jos nuomone, vargingųjų tųjų grupės paprastai atsiduria už užtrenktų durų
klasės koncepcija yra pernelyg supaprastinta (ir į platesnę visuomenę. Šitokiomis aplinkybėmis aiš
politizuota), kad atskleistų skurdo ir socialinių trū kiai pritaikoma vargingųjų klasės koncepcija. Ta
kumų sudėtingumą šiuolaikinėje visuomenėje. čiau ji veikiausiai netinka Europos šalims. Nors
Morris studijavo tris bedarbių darbininkų gru Europoje irgi esama panašių skriaudos sąlygų, bet
pes: pirma, poras, kuriose vyras mažų mažiausiai jos, ko gero, ne tokios ryškios kaip JAV Akivaiz
dvylika mėnesių neturėjo darbo, antra, poras, ku daus skurdo sąlygomis gyvenantys žmonės ir ki
riose vyras pastaruosius dvylika mėnesių turėjo tą ta visuomenės dalis nėra arba dar nėra taip smar
patį darbą, ir, trečia, poras, kuriose vyras per pas kiai atsiskyrę vieni nuo kitų.
taruosius dvylika mėnesių pradėjo naują darbą.
Atsižvelgdama į tai, ar individai arba šeimos
turi paramos tinklus, kuriais galėtų kliautis, Morris Socialinė atskirtis
neaptiko didesnių skirtumų tarp šių trijų grupių.
Tie, kurie daugiau kaip metus neturėjo darbo, vis Dauguma tyrinėtojų Europoje labiau linkę varto
dar jo ieškojo - taigi jie nebuvo susikūrę nedir- ti ne vargingųjų klasės koncepciją, bet socialinės
bimo kultūros. Šių vyrų situaciją suformavo ilga atskirties sąvoką. Socialinės atskirties idėją pe
laikis teritorijos ekonomikos nuosmukis, įgūdžių rėmė politikai, tačiau pirmiausia ji pasirodė socio
neturėjimas ir santykinė neformalių darbo kontak logų veikaluose naujiems nelygybės šaltiniams api
tų stoka, nes šie kontaktai galėtų padėti jiems rasti būdinti. Socialinė atskirtis nurodo būdus, kuriais
darbą vietoje. Tačiau Morris atskleidė, kad dau galima individus atskirti - neleisti visiškai įsitrauk
guma ilgalaikių bedarbių taip pat turėjo bedarbius ti į platesnę visuomenę. Ši sąvoka platesnė negu
partnerius ir bedarbių draugų. Vis dėlto moksli „vargingųjų klasė“ ir turi pranašumą, nes pabrė
ninkė padarė išvadą, kad jos „tyrime nebuvo jo žia procesus - atskirties veiksnius. Pavyzdžiui,
kių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų atskirą žmonėms, gyvenantiems suniokotame gyvenama
„vargingųjų klasės“ kultūrą“ (Morris, 1993: 410). jame rajone, kur prastos mokyklos, o aplinkui be
Tačiau Morris tyrimas neįtikinamas. Jis buvo veik neįmanoma įsidarbinti, galima iš esmės už
atliktas tik vienoje šalies dalyje, kurioje nėra gau kirsti galimybes tobulintis, kuriomis naudojasi dau
sių etninių mažumų. Išeiviai iš Vest Indijos ir Azi guma visuomenės narių. Socialinė atskirtis taip pat
jos kilmės vyrai daugiau susitelkę iš dalies kvali skiriasi nuo savaiminio skurdo. Ši sąvoka kreipia
dėmesį į platų spektrą veiksnių, užkertančių indi negali pasinaudoti daugeliu paslaugų, kurias bankai
vidams ar grupėms galimybes, atviras daugumai teikia vartotojams. Kaip netrukus matysime, itin
gyventojų. akį rėžiantis socialinės atskirties pavyzdys yra be
Visaverčiam ir aktyviam gyvenimui nepakan namystė. Žmonėms, neturintiems nuolatinės gy
ka, kad individai išgalėtų prasimaitinti, apsireng venamosios vietos, pasirodo, beveik neįmanoma
ti ir kur nors apsigyventi. Jiems dar turi būti pri dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis.
einamos būtiniausios prekės bei paslaugos - trans
portas, telefonas, draudimas ir banko paslaugos. 2) Politinė atskirtis. Liberalių demokratiškų vals
Siekiant socialiai integruoti bendruomenę ar vi tybių kertinis akmuo - visuotinis ir nuolatinis pi
suomenę, svarbu, kad jos nariai naudotųsi bendro liečių dalyvavimas politikoje. Piliečiai skatinami
mis institucijomis, pavyzdžiui, mokyklomis, svei išlikti sąmoningi politiniaisTdausimais, balsuoti už
katingumo infrastruktūra ir viešuoju transportu. ar prieš, kilus problemoms kreiptis į savo išrink
Šios bendrosios institucijos prisideda prie gyven tus atstovus, taip pat dalyvauti visais politinio pro
tojų socialinio solidarumo jausmo. ceso lygmenimis. Tačiau galimas daiktas, kad so
Socialinė atskirtis gali būti kelių skirtingų for cialiai atskirtieji nepajėgs aktyviai dalyvauti po
mų: vykti izoliuotose kaimo bendruomenėse, at litikoje, nes gali stokoti būtinų išteklių, informa
kirstose nuo daugelio paslaugų ir galimybių, arba cijos ir progų įsitraukti į politinį procesą. Lobis
senųjų miestų centrų kaimynijose, pasižyminčio tinė veikla, dalyvavimas sambūriuose ir politinių
se dideliu nusikalstamumu ir būtiniausių reikalavi susitikimų lankymas reikalauja tam tikro mobilu
mų neatitinkančiais būstais. į atskirti bei priskirtą mo, laiko ir galimybių informacijai gauti, o bū
galima žvelgti ekonomine, politine ir socialine tent šių dalykų gali stigti atskirtoms bendruome
prasme.1 nėms. Todėl socialiai atskirtųjų balsai ir reikmės
nepatenka į politines darbotvarkes. Šie iššūkiai įsu
1) Ekonominė atskirtis. Individai ir bendruome ka savaime atsikuriančią spiralę.
nės gali patirti ekonominę atskirtį ir gamybos, ir
vartojimo atžvilgiais. Gamybos srityje priskirties 3) Socialinė atskirtis. Atskirtį galima patirti ir so
branduolį sudaro užimtumas ir dalyvavimas dar cialiniame bei bendruomeniniame gyvenime. Te
bo rinkoje. Bendruomenėse, kurios pasižymi la ritorijos, itin paveiktos socialinės atskirties, gali
bai koncentruotais materialiais nepritekliais, ma turėti mažai komunalinių paslaugų, tokių kaip par
žiau žmonių dirba visą darbo dieną, yra prasčiau kai, sporto aikštynai, kultūros centrai ir teatrai. Pi
išplėtoti neformalieji informacijos tinklai, kurie ga liečių aktyvumas čia dažnai būna menkas. Atskir
lėtų padėti bedarbiams patekti į darbo rinką. Ne tos šeimos ar individai gali turėti mažiau laisva
darbo lygis dažnai aukštas, o užimtumo galimy laikio, galimybių keliauti ir veikti už namų ribų.
bės apskritai ribotos. Sykį atskirtiems nuo darbo Socialinė atskirtis dar gali reikšti ribotą ar prastą
rinkos žmonėms gali būti ypač sunku vėl į ją grįžti. socialinį tinklą, o tai savu ruožtu izoliuoja žmo
Atskirtis nuo ekonomikos gali vykti ir varto nes ar sumažina jų ryšius su kitais.
jimo modelių prasme, kitaip tariant, pagal tai, ką
žmonės perka, vartoja ir naudoja savo kasdienia Socialinės atskirties koncepcija iškelia veiksnio
me gyvenime. Socialinę atskirtį gali paskatinti ne klausimą. Pagaliau žodis „atskirtis“ leidžia supras
turėjimas telefono, nes telefonas - vienas pagrin ti, jog kai kas kai ko neįleido. Žinoma, esti atve
dinių dalykų ryšiams tarp individų ir platesnio jų, kai individai atskiriami sprendimais, priima
draugų, šeimos, kaimynų ir bendruomenės narių mais už jų asmeninės kontrolės ribų. Bankai gali
pasaulio palaikyti. Kitas socialinės atskirties ro atsisakyti suteikti einamąją sąskaitą ar kredito kor
diklis - banko sąskaitos neturėjimas, nes žmonės teles individams, gyvenantiems tam tikroje admi-
308 11 SKYRIUS
Paauglių nėštumo Jungtinė Karalystė

ekonominiai padariniai Portugalija y //////////A m m
Austrija V ////////////M
Daugelis diskusijų vargingųjų klasės tema atkreipia Airijos Respublika w //////m
dėmesį į didelį paauglių nėštumo skaičių. Nepapras Graikija v /m m Ą
tai gausėjant vienišų motinų, auginančių vaikus, tai Vokietija
virto skurdą skatinančiu veiksniu ir padidino Britani Prancūzija m m 'i 1

Liuksemburgas m m ;
jos išlaidas socialinei paramai. Atvejai, kai dvylika
Suomija W //M ' i
metės ar trylikametės mergaitės gimdydavo kūdikius,
Belgija w /// a ;;
kurių tėvai buvo to paties amžiaus berniukai, sukėlė
Ispanija w /// a i -
moralinę paniką dėl tėvų paauglių. Nors paauglių nėš Švedija '!
tumų Jungtinėje Karalystėje XX a. dešimtąjį dešimt Danija w m i: i ,
metį procentiškai sumažėjo, jis vis tiek išlieka didžiau Italija
" '
lito vidurkisc
1r o v/i rli irL-iif
sias Europoje (žr. schemą 11.5). 1996 metais Angli Nyderlandai
» j ,
joje ir Velse šis skaičius sudarė 63 pastojimus 1000 ) 5 10 15 20 25
C
merginų iki dvidešimties metų amžiaus. Motinų pa 1000-iui moterų, procentais
auglių tikimybė gimdyti ne santuokoje yra didesnė,
negu vyresnio amžiaus motinų, - 89 procentai visų Schema 11.5. Naujagimiai, kuriuos pagimdė
paauglių gimdymų teko netekėjusioms merginoms.
paauglės. Europos Sąjungos palyginimas,
29 procentais atvejų kūdikio gimimą įregistruodavo
1995 m. (tūkstančiui 15-19 m. amžiaus
vien tik motina (HMSO, 1999).
merginų, procentais)
Vyriausybinis Socialinės atskirties padalinys,
įsteigtas 1997 metais ministro pirmininko Tony’o Blai- Šaltiniai: Eurostat; Office for National Statistics.
ro, ėmėsi nagrinėti šį paauglių motinystės ir tėvystės
Iš Sočiai Trends, 30 (2000). p. 43. Karališkoji
autorinė teisė.
reiškinį savo ataskaitoje „Vienišas nėštumas“ (Sin
gle Pregnancy, 1999). Ataskaitos duomenys leidžia
daryti prielaidą, kad paaugliai mokykloje per seksua
linio švietimo programas negauna atitinkamos ir tiks
lios informacijos apie seksą. Kai paaugliai pradeda
seksualinius bandymus, jų neišmanymas apie lytinio menų modelių įtaka, betžiniasklaidos piešiamas sek
akto pasekmes labai dažnai baigiasi nepageidauja sualinis užkariavimas ir „kietų vyrukų“ elgsena. Tai,
mu nėštumu. Faktas, kad pirmąsyk lytiškai santykiau kad Jungtinė Karalystė pirmauja Europoje pagal pa
dami apsaugos priemonėmis naudojosi vos pusė britų auglių nėštumų skaičių, rodo, jog skurdas ir atskirtis
paauglių iki šešiolikos metų, taip pat patvirtina po stipriau užvaldė šią šalį.
žiūrį, jog seksualinį švietimą reikia gerintk Bet ne visi Longitudinis tyrimas, apėmęs 9000 jaunų žmo
sutinka, kad viską lemia tik švietimas. Politinei deši nių, gimusių 1970 metais, nušviečia paauglių moti
nei priklausantys kritikai tvirtina, jog mokykloje sutei nystės ir tėvystės galimus padarinius tolesniam jų gy
kiant daugiau informacijos apie seksą jaunuoliai tik venimui. Ketvirtadalis informančių, paauglystėje ta
paskatinami anksčiau tapti seksualiai aktyviais. pusių motinomis, ir sulaukusios dvidešimt šešerių me
Kiti dėmesį sutelkė į socialinę atskirtį, skurdą ir tų vienišos augino vaikus. Tarp vyrų, paauglystėje ta
kultūrinius lūkesčius, būtent juos laikydami paauglių pusių tėvais, 25 procentai buvo bedarbiai ir tik 4 pro
dažnų nėštumų JK pagrindiniais veiksniais. Šio po centai turėjo vadovo ar specialisto darbą, palyginti
žiūrio šalininkai tvirtina, kad daugelio vaikinų sekso su 25 procentais vyrų, kurie tapo tėvais, perkopę į
ir tėvystės supratimą formuoja ne mokykla ar vaid- trečią dešimtmetį (ESRC, 1997).
nistracinėje teritorijoje. Draudimo bendrovės ga skriausti individai atskiriami nuo pageidaujamo
li atmesti prašymą apdrausti, remdamosi prašytojo būsto pasirinkimo, tuo tarpu bendruomenės šitaip
biografija ir kilme. Iš darbo atleistas darbuotojas gali būti atskirtos nuo galimybių ir veiklos, suda
vėliau - dėl jo amžiaus - gali būti pripažintas ne rančių likusios visuomenės dalies normas. Atskirtis
tinkamu dirbti kitus darbus. gali įgauti erdvinį matmenį: kaimynijos labai ski
Socialinė atskirtis nėra vien žmonių atskyrimo riasi saugumo, ekologinių sąlygų ir prieinamų pa
padarinys - ją gali sukelti ir patys individai, atsi- slaugų bei komunalinių patogumų atžvilgiu. Pa
skirdami nuo pagrindinės visuomenės. Individai vyzdžiui, palyginti su labiau pageidautinomis te
gali pasirinkti, kad mes mokslus, atsisakys galimy ritorijomis, nepaklausiose kaimynijose paprastai
bės įsidarbinti ir taps ekonomiškai neaktyvūs arba būna mažiau pagrindinių paslaugų, tokių kaip ban
kad nebalsuos politiniuose rinkimuose. Svarstyda kai, maisto parduotuvės ir pašto skyriai. Taip pat
mi socialinės atskirties reiškinį, mes ir vėl privalo čia gali būti ribotas viešųjų erdvių - parkų, spor
me suvokti sąveiką tarp, viena vertus, žmogiškojo to aikštynų, bibliotekų ir pan. - skaičius. Kita ver
veiksnio bei atsakomybės, ir, kita vertus, sociali tus, žmonės, gyvenantys nepalankiose vietose, daž
nių jėgų vaidmens, formuojant žmonių gyvenimo nai priklauso būtent nuo negausių prieinamų pa
aplinkybes. togumų. Priešingai turtingesnių teritorijų gyven
tojams, jie neturi galimybės pasinaudoti transportu
Socialinės atskirties formos (ar lėšomis), kad apsipirktų ir pasinaudotų paslau
Sociologai yra ištyrę skirtingus būdus, kuriais in gomis kur nors kitur.
dividai ir bendruomenės patiria atskirtį. Tyrinėji Nuskurdusiose bendruomenėse žmonėms gali
mai apėmė tokias skirtingas temas, kaip būstas, būti sunku įveikti atskirtį ir pasiryžti visapusiškiau
švietimas, darbo rinka, nusikaltimai, jaunimas ir dalyvauti visuomenės veikloje. Socialiniai tinklai
pagyvenę žmonės. Dabar trumpai pažvelgsime į čia gali būti silpni, todėl mažiau prieinama infor
macija apie darbo vietas, politinę veiklą ir ben
tris skirtingus atskirties pavyzdžius, kurie patraukė
druomenės įvykius. Didelis nedarbas ir mažos pa
dėmesį ir Britanijoje, ir kitose industrializuotose
visuomenėse. jamos sukelia įtampas šeimos gyvenime, nusikal
timai ir paauglių nusikalstamumas kenkia visai gy
venimo kaimynijoje kokybei. Nepaklausiose teri
Būstas ir kaimynijos
torijose neretai vyksta intensyvi gyventojų kaita,
Socialinės atskirties prigimtį ir pobūdį galima aiš nes daugelis bando persikelti į geidžiamesnius būs
kiai pamatyti būsto sektoriuje. Daugelis žmonių tus, o tuo pat metu nuolatos pasirodo naujų, nu
industrializuotose visuomenėse gyvena patogiuose, skriaustų būsto rinkos ateivių.
erdviuose namuose, tačiau kiti glaudžiasi perpil
dytuose, netinkamai šildomuose ir nesaugios kon
strukcijos būstuose. Būsto rinkoje individai gali Jaunuomenė
įgyti būstą pagal savo turimus ir numatomus iš Dažnam nė nešautų į galvą, kad jaunuoliai gali būti
teklius. Pavyzdžiui, dviejų dirbančių asmenų be tikėtini kandidatai į socialinę atskirtį. Paaugliai ir
vaikė pora turės didesnę galimybę gauti įkeičia- pilnamečiai jaunuoliai pasiekia paties jėgų žydė
mąją paskolą namui patrauklesnėje teritorijoje, tuo jimo metą, pradeda karjerą, kuria šeimą ir savo at
tarpu namų ūkiui, kurio suaugę nariai neturi dar eitį. Tačiau jaunuolio tapsmas suaugėliu yra tik
bo arba dirba už menką atlyginimą, gali tekti rink ras iššūkis. Daugelis jaunų žmonių deda visas pa
tis paprastesnį būstą nuomojamajame ar komuna stangas, kad integruotųsi į visuomenę, tačiau dėl
liniame sektoriuje. įvairiausių priežasčių atsiduria atskirtyje.
Būsto sektoriuje stratifikacija reiškiasi ir namų Pastaraisiais metais įvyko keletas pokyčių, jau
ūkio, ir bendruomenės lygmeniu. Socialiai nu nuomenės atskirtį pavertusių didele problema. Pir
310 11 SKYRIUS
masis susijęs su darbo rinkos poslinkiais. Anks tų šeimą, įsidarbintų kitame regione ar tiesiog pra
čiau suaugusiaisiais paprastai buvo tampama darbo dėtų nepriklausomai gyventi. Tačiau daugelis jau
kaijeros pradžioje. Dabar jaunimo darbo rinka ma nuolių turi ribotus išteklius, todėl turi mažą būsto
žiau užtikrinta negu kadaise, todėl pereiga iš na pasirinkimo laisvę. Šeimų išlaidų tyrimo (The Fa
mų į nepriklausomą suaugėlio gyvenimą nebėra mily Expenditure Survey) apklausos atskleidė, kad
tokia tiesi. Daugeliui jaunuolių sunku rasti darbą daugėja „tarpinių“ ir „pakaitinių“ būstų, tokių kaip
- nekvalifikuotus darbus išstumia veikla, reikalau bendrabučiai bei jaunimo viešbučiai, vienmečių ar
janti įgūdžių ar patirties naujųjų technologijų sri kolegų namų ūkiai, kuriuose keletas jaunuolių da
tyje. 1997 metais Britanijoje maždaug 160 000 pil lijasi būstu. Jaunimui reikia pritaikytų prie naujų
namečių jaunuolių - nuo šešiolikos iki aštuonio sąlygų ir įperkamų būstų, tačiau vyraujanti nuo
likos metų - nesimokė, nestudijavo ir nedirbo (Ho- savo ar komunalinio būsto rinka nebūtinai tenki
warth et ai., 1999). na šiuos poreikius. Vengdami būsto rinkos spau
Jaunimo atskirties modelius taip pat paveikė kin dimo, kai kurie jaunuoliai grįžta į gimtuosius na
tančios socialinės pašalpos. Nors jaunuomenė ir to mus, tačiau kiti pasuka į gatves (Jonės, 1997).
liau paveldi politines teises ir statusą, tačiau apri
botos jos socialinės teisės į darbą, švietimą ir būstą.
Todėl jaunuoliai pradėjo labiau (ir ilgiau) priklau Kaimo teritorijos
syti nuo savo šeimos. Praeityje, pereidami į suau- Nors daugiau dėmesio skiriama socialinei atskir-
gėlių gyvenimą, jaunuoliai galėjo tikėtis remtinų čiai mieste, bet ją gali patirti ir kaimo regionuose
pajamų ir pašalpos būstui. XX a. devintajame de gyvenantys žmonės. Kai kurie socialiniai darbuo
šimtmetyje, susiaurinus gerovės valstybės ribas, kai tojai bei globėjai mano, kad kaimo vietovėse at
kurie jaunuoliai pasijuto esą pažeidžiamesni negu skirties iššūkiai tokie pat, o gal ir stipresni negu
anksčiau, ypač todėl, kad tuo metu smuko dauge didmiesčiuose. Mažuose kaimuose ir retai gyve
liojaunų žmonių darbo užmokesčio lygis. 1999 me namose vietovėse prieinama kur kas mažiau pre
tų pavasarį 1,25 milijono pilnamečių jaunuolių nuo kių, paslaugų ir patogumų, negu tankiau gyvena
šešiolikos iki dvidešimt ketverių metų buvo mo mose teritorijose. Daugelis industrinių visuome
kama mažiau kaip pusė vyro vidutinio valandinio nių mano, kad aktyviam, visaverčiam ir sveikam
darbo užmokesčio sumos (Hovvarth et ai., 1999). gyvenimui būtinai reikia po ranka esančių pagrin
Kelia nerimą ir tai, kad švietimo sistema - tiek dinių paslaugų - gydytojų, pašto skyrių, mokyk
formaliai, tiek neformaliai - atstumia vis daugiau lų, bažnyčių, bibliotekų ir valstybinių tarnybų. Bet
jaunimo. Dėl užimtumo poslinkių daugeliui jau kaimo gyventojai dažnai turi ribotas galimybes šio
nų žmonių švietimas ėmė atrodyti nebesvarbiu. Da mis paslaugomis naudotis ir priklauso nuo pato
bartine politika, skatinančia atranką ir mokyklo gumų, prieinamų vietinėje bendruomenėje.
se, ir tarp mokyklų, linkstama skriausti jaunuolius, Vienas stipriausių veiksnių, darančių poveikį
jau ir taip esančius visuomenės paribiuose (Fran kaimo atskirčiai, - galimybė naudotis transportu.
ce ir Wiles, 1998). Išlikti integruotiems į visuomenę namų ūkiams
Viena pagrindinių jaunuomenės atskirties ap kiek lengviau, jei turi nuosavą automobilį. Pavyz
raiškų yra benamystė. Dėl nuo XX a. devintojo džiui, šeimos nariai gali nuspręsti įsidarbinti ki
dešimtmečio didėjančio jaunų benamių skaičiaus tuose miestuose, taip pat jie gali reguliariai apsi
darytina prielaida, kad šiandienis būsto sektorius pirkti ten, kur daugiau parduotuvių, arba be dides
blogai pritaikytas tvarkytis su kintančiais jauni nio vargo aplankyti draugus ar šeimos narius, gy
mo mobilumo modeliais. Palyginti su praėjusiais venančius kitose vietovėse. Iš pobūvių galima par
laikais, dabar jauni žmonės anksčiau palieka gim sivežti namo sūnų ar dukrą. Tačiau žmonės, ne
tuosius namus - dažnai todėl, kad įgytų išsilavini galintys naudotis nuosavais automobiliais, priklau
mą ar profesinę kvalifikaciją kitame mieste, sukur so nuo viešojo transporto, o kaimo teritorijose šių
Viršūnės socialinė atskirtis

Atskirties pavyzdžiai, kuriuos iki šiol apžvelgėme, bu bendruomenės vis labiau atsiskiria nuo likusios vi
vo susiję su individais ar grupėmis, dėl kokių nors suomenės: vadinamosios „užsisklendusios bendruo
priežasčių nepajėgiančiais visapusiškai dalyvauti ins menės“ įsikuria už aukštų sienų bei apsaugos kon
titucijų bei kitoje veikloje, palyginti su dauguma gy trolės postų. Mokamus mokesčius ir finansines prie
ventojų. Bet ne visi atskirties atvejai priskirtini vien voles galima stipriai sumažinti, rūpestingai tvarkan
nuskriaustiesiems, gyvenantiems visuomenės tis ir talkinant privatiems finansų planuotojams. Ak
„dugne“. Pastaraisiais metais ėmė kilti naujos varo tyvų elito dalyvavimą politikoje dažnai pakeičia dide
mosios jėgos, kuriančios „viršūnės socialinę atskir lės aukos politiniams kandidatams, tikintis, kad jie at
ti“. Šie žodžiai reiškia, kad individų mažuma, esanti stovaus aukotojų interesams, kuo ypač pasižymi JAV.
pačioje viršūnėje, dėl savo turtų, įtakos ir ryšių gali Esama įvairių būdų, kuriais labai turtingi žmonės pa
„nusišalinti“ ir nedalyvauti pagrindinių visuomenės ins sitraukia į uždarą, privačią, atskirtą nuo likusios vi
titucijų veikloje. suomenės sritį, šitaip išvengdami socialinių ir finan
Viršūnės atskirtis gali būti kelių formų. Turtingieji sinių pareigų. Apačios socialinė atskirtis pakerta so
gali visiškai pasitraukti iš viešojo švietimo ir sveika cialinį solidarumą ir tarpusavio priklausomybę, tačiau
tos apsaugos paslaugų srities, mieliau mokėdami už lygiai taip pat integruotai visuomenei kenkia ir viršū
privačias paslaugas ir rūpybą. Turtingos gyventojų nės atskirtis.
paslaugų apimtys yra nedidelės. Pavyzdžiui, į kai tys nuo šių žmonių valios. Likusiųjų be nuolati
kuriuos kaimus autobusai atvažiuoja vos keliskart nio būsto gyvenimai kartais įsisuka į negandų ir
per dieną, dar rečiau savaitgaliais ar švenčių die nepriteklių spiralę.
nomis, o vakarais išvis jų nebūna. Kas yra benamiai Britanijoje? Iš tiesų jie su
daro mišrią kategoriją. Maždaug ketvirtadalis jų
- tai žmonės, kažkiek laiko praleidę psichiatrijos
Benamiai
ligoninėse. Iki XX a. septintojo dešimtmečio bent
Dauguma žmonių gyvena kokiuose nors namuo dalis šių žmonių galėjo būti ilgalaikiai minėtų įstai
se ar turi nuolatinį prieglobstį. Tie, kurie šito ne gų gyventojai. Tačiau vėliau, pasikeitus sveikatos
turi - benamiai, - per pastaruosius dvidešimt metų apsaugos politikai, sergančius lėtinėmis psichikos
bado akis didmiesčių gatvėse. Benamystė - tai vie ligomis imta išleisti iš ligoninių. Šį institucinės
na kraštutiniausių atskirties formų. Žmonėms, ne priežiūros mažinimo procesą (žr. toliau) sukėlė
turintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, gali bū keli veiksniai. Pirma, vyriausybė norėjo sutaupy
ti užkirstas kelias užsiimti įvairia kasdiene veik ti lėšų, o išlaikyti žmones ir psichiatrijos, ir kitų
la, kurią kiti laiko garantuota, pavyzdžiui, eiti į rūšių ligoninėse daug kainuoja. Antrasis, pagirti-
darbą, turėti sąskaitą banke, priiminėti draugus, net nesnis motyvas - kai kurių žymiausių psichiatrų
gauti laiškus pašte. įsitikinimas, kad ilgalaikė hospitalizacija dažnai
Kai kurie benamiai sąmoningai pasirenka bas- padaro daugiau žalos negu duoda naudos. Kiek
tymąsi gatvėmis, miegą be jokių patogumų, gy vieną tokį ligonį, jei tik įmanoma, būtina gydyti
venimą be suvaržymų, kuriuos sukuria turtas ir ambulatoriškai. Tačiau rezultatai nepateisino lū
nuosavybė. Tačiau daugelis šito visiškai nenori - kesčių, kurių tikėjosi žmonės, laikę institucinės
į benamystę juos įstūmė veiksniai, nepriklausan priežiūros mažinimą teigiamu žingsniu. Kai ku
312 11 SKYRIUS
rios ligoninės išrašė pacientus, neturinčius kur eiti Streets, 1999) VPTI atskleidė, jog keturi iš pen
ir gal metų metus negyvenusius išoriniame pasau kių miegančiųjų gatvėse bent sykį buvo nusikal
lyje. Dažnai buvo skiriama ir labai mažai lėšų de timo aukomis. Beveik pusė jų buvo užpulti, bet
ramam ambulatoriniam gydymui aprūpinti. tik penktadalis nutarė pranešti apie tai policijai.
Tačiau dauguma benamių nėra nei buvę psichi Atsiskleidžia vaizdas, jog benamiai, kurie itin daž
kos ligoniai, nei alkoholikai, nei nuolatiniai ne nai tampa smurto gatvėse aukomis, yra atskirti ir
legalių narkotikų vartotojai. Tai tiesiog žmonės, nuo teisinės bei policinės apsaugos sistemos, ku
atsidūrę gatvėje dėl asmeninės nelaimės, dažnai ri galėtų pasiūlyti šiokią tokią pagalbą.
ir dėl kelių, ištikusių vienu metu. Benamiu retai 1999 metais vyriausybė paskelbė ketinanti iki
tampama dėl tiesioginio „priežastinio ir pasekmi 2002 metų dviem trečdaliais sumažinti miegančiųjų
nio“ ryšio. Viena po kitos žmogų gali ištikti ke gatvėse skaičių. Benamystės paskelbimas svarbiau
lios nelaimės, šitaip suformuodamos galingą, že siu prioritetu visur išgirtas, tačiau beveik nebuvo
myn krintančią spiralę. Pavyzdžiui, moteris gali sutarta, kaip perkelti žmones iš gatvių į nuolatinį
išsiskirti ir tuo pat metu prarasti ne vien namus, būstą ir paskatinti juos stabiliau gyventi. Benamių
bet ir darbą. Jaunuolis gali turėti problemų namuo gynėjai sutiko, kad reikia ilgalaikiškesnio meto
se ir be jokios paramos patraukti į didmiestį. Ty do, kuris apimtų konsultavimo, tarpininkavimo pa
rimai parodė, kad nuo benamystės menkiausiai ap slaugų, profesinio mokymo ir paramos sistemas.
saugoti žmonės iš darbininkų klasės žemutinių Tuo tarpu daugelis labdaros grupių nenori nutraukti
sluoksnių, neturintys jokių ypatingų įgūdžių ir trumpalaikių priemonių: pamaitinti benamius gat
gaunantys labai mažas pajamas. Ilgalaikis nedar vėse sriuba, aprūpinti juos miegmaišiais ir šiltais
bas yra vienas iš pagrindinių rodiklių. Esminę įta drabužiais. Ši problema iš tiesų prieštaringa. Be
ką, be to, daro ir suirusi šeima bei pašliję santy sistengdama perkelti dėmesį į nuolatinių sprendi
kiai. mų poreikį, „benamystės karalienė“ Louise Casey
Pasak būsto aprūpinimo aktyvistų grupės, va pastebėjo, kad „kupini gerų norų žmonės leidžia
dinamos „Prieglobsčiu“ (Shelter), nuo 1978 iki pinigus problemai spręsti gatvėse, ir ji toliau iš
1992 metų benamystė padidėjo 300 procentų. Vy lieka“ (cituota: Gillan, 1999). Su tuo sutinka dau
riausybės statistika rodo, kad 1998 metais Angli gelis aprūpinimo būstu aktyvistų grupių. Bet lab
joje ir Velse gyveno 132 300 benamių žmonių. Ta daros ir pagalbos skurdžiams organizacijos, pavyz
čiau benamių gynimo grupės, tokios kaip „Prie džiui, „Gelbėjimo armija“, kitaip žvelgia į šią prob
globstis“, mano, jog tikrasis skaičius gerokai di lemą: kol bus žmonių, gyvenančių gatvėje, tol šios
desnis. Daugiausia labdaros darbuotojų, žiniask- organizacijos narės eis pas tuos žmones ir siūlys
laidos ir apskritai gyventojų dėmesio sulaukia visokeriopą pagalbą.
„miegantys gatvėje“ benamiai. Dabartiniais skai Dauguma šią temą tyrinėjusių sociologų sutin
čiavimais, Britanijoje gatvėse miega apie 2000 ka, kad nors aprūpinimas tinkamesnių būstu ir nėra
žmonių, iš jų per 600 - vien Londone. visapusiškas atsakymas, bet jis iš esmės svarbus
Miegoti gatvėje pavojinga. Viešosios politikos sprendžiant daugines benamių problemas ir tuo
tyrimų instituto, VPTI {The Institutefor Public Po- met, kai vyriausybė tiesiogiai remia aprūpinimą
licy Research, IPPR) atliktas benamystės ir nusi būstais, ir tuomet, kai neremia. Christopheris Jenc-
kalstamumo gatvėse tyrimas Londone, Glazge ir ksas savo knygoje The Homeless, 1994 („Bena
Swansea pateikia pirmąsias nuorodas apie mastą miai“) daro šitokią išvadą: „Nesvarbu, kokios prie
viktimizacijos, kurią patiria benamiai gatvėse. Bri žastys atvedė žmones į gatvę. Reikšmingiausias
tanijos nusikalstamumo tyrimas {The British Cri- dalykas, kurį galėtume padaryti jų gyvenimui pa
me Survey), pagrindinis nusikalstamumo Britani gerinti - duoti šiems žmonėms gyventi vietą, ku
joje statistikos rodiklis, neįtraukia benamių į savo ri suteiktų truputį privatumo ir stabilumo. Jei nė
informantus. Tyrime „Nesaugios gatvės“ {Unsafe ra nuolatinio būsto, vargiai veiks ir visa kita“.
Kiti šiai nuomonei nepritaria ir pabrėžia, jog Pasak Currie’o, nusikalstamumo didėjimą ir so
benamystė tik 20 procentų susijusi su „plytomis cialinę atskirtį jungia keli pagrindiniai dalykai. Pir
ir mūrais“, o 80 procentų - su socialiniu darbu bei ma, dėl darbo rinkos ir vyriausybės apmokestini
pagalba įveikiant padarinius, kuriuos sukėlė šei mo bei minimalaus darbo užmokesčio politikos po
mos irimas, smurtas ir prievarta, polinkis į alko slinkių JAV nepaprastai padidėjo ir santykinis, ir
holizmą ir narkomaniją, taip pat depresija. Šitaip absoliutusis gyventojų skurdas. Antra, šis sociali
galvoja ir benamis Mike’as, baigiantis šeštąją de nės atskirties stiprėjimas jaučiamas vietos bendruo
šimtį: „Manau, kad daugumos žmonių situacija kur menėse, kurios kenčia nuo stabilaus darbo užmo
kas sudėtingesnė, negu atrodo. Dažnai tai tikėji kesčio praradimo, laikinųjų gyventojų, brangstan
mo savimi, savo vertės praradimo problema. Dau čio būsto ir silpstančių socialinių ryšių. Trečia,
gybė gatvės žmonių turi menką savigarbą. Jie ne ekonominiai nepritekliai ir bendruomenės skilimas
tiki, kad galėtų daryti ką nors geresnio“ (cituoja sunkina šeimos gyvenimą. Daugelis skurdžiai besi
ma: Bamforth, 1999). verčiančių šeimų, kad išgyventų, priverstos vie
nu metu imtis kelių darbų. Tokia padėtis sukelia
nuolatinę įtampą, nerimą ir nepalieka laiko pabū
Nusikalstamumas ir socialinė atskirtis
ti namuose. Dėl to susilpnėja socializacija ir rū
Kai kurie sociologai teigė, kad industrializuotose pinimasis vaikais, o bendruomenės visuotinis „so
valstybėse, tokiose kaip Britanija ir Jungtinės Vals cialinis nuskurdimas“ reiškia, jog tėvai turi ma
tijos, esama glaudžių ryšių tarp nusikalstamumo žai galimybių kreiptis paramos į kitas šeimas ar
ir socialinės atskirties. Vėlyvosios modemybės vi gimines. Ketvirta, valstybė „nusišalino“ nuo dau
suomenėse, pasak jų, linkstama trauktis nuo pri- gelio programų ir viešųjų paslaugų, kurios būtų
skirtinių siekinių (pagrįstų piliečių teisėmis) ir mie galėjusios „vėl priimti“ socialiai atskirtuosius, pa
liau pasikliauti priemonėmis, kuriomis pripažįsta vyzdžiui, kūdikių globos, vaikų priežiūros ir psi
ma ir netgi skatinama kai kurių piliečių atskirtis chikos ligonių slaugos.
(Young, 1998, 1999). Nusikalstamumo lygis gal Pagaliau socialiai atskirti gyventojai negali tei
būt parodo faktą, jog daugėja žmonių, nejaučian sėtomis priemonėmis patenkinti visuomenėje ska
čių, kad juos vertintų ar gerbtų visuomenės, ku tinamų ekonominio statuso ir vartojimo standar
riose jie gyvena. tų. Pasak Currie’o, vienas labiausiai nerimą ke
Amerikiečių sociologas Elliottas Currie’s ty liančių matmenų, kuriuos turi ši socialinės atskir
rinėjo socialinės atskirties ir nusikalstamumo są ties ir nusikalstamumo sąsaja, yra tas, kad aplen
sajas Jungtinėse Valstijose, ypač tarp jaunimo. kiami teisėti mainų kanalai, mieliau renkantis ne
Currie’s teigia, kad Amerikos visuomenė yra „na teisėtus. Nusikaltimai vertinami labiau negu alter
tūrali laboratorija“, jau pademonstravusi rinkos natyvios priemonės, tokios kaip politinė sistema
valdomos socialinės politikos „grėsmingą pamu ar bendruomeninė organizacija (Currie, 1998a).
šalą“: kylantį skurdą ir benamystę, toksikomani-
ją ir piktnaudžiavimą narkotikais, smarkiai didė
jantį smurtinį nusikalstamumą. Sociologas pažy Socialinė parama ir gerovės
mi, kad jaunuoliai vis dažniau užauga patys, ne valstybės reforma
gaudami reikiamų patarimų ir paramos iš suaugu
siųjų. Jaunus žmones užburia rinkos ir vartojamųjų Šiandien dauguma industrinių ir industrinėmis virs
prekių apžavai, o darbo rinkos galimybės gyve tančių pasaulio šalių yra gerovės valstybės, - ki
nimo šaltiniui užtikrinti mažėja. Tai gali sukelti taip tariant, valstybės, kurių vyriausybės imasi pa
stiprų santykinio nepritekliaus jausmą ir norą grindinio vaidmens mažinant gyventojų tarpusa
griebtis neteisėtų priemonių, kad tik būtų išlaiky vio nelygybes - aprūpina tam tikromis prekėmis
tas trokštamas gyvenimo būdas. ar paslaugomis arba jas subsidijuoja. Socialinės pa
314 11 SKYRIUS
ramos tikslas - neutralizuoti neigiamus rinkos po deli, nes socialinės paramos sistemą reikia gerai
veikius žmonėms, kurie dėl aibės priežasčių pri finansuoti. Jie teigia, kad gerovės valstybę priva
versti kovoti, kad patenkintų savo pagrindines reik lu išlaikyti ir net išplėsti, kad valstybė galėtų ri
mes. Tai - būdas valdyti riziką, su kuria žmonės boti itin poliarizuojančius rinkos padarinius, net
gyvenimui bėgant susiduria: ligas, neįgalumą, dar jeigu tai reikštų didesnę mokesčių naštą. Jie tei
bo netektį ir senyvą amžių. Atskirų valstybių so gia, kad kiekvienos civilizuotos valstybės parei
cialinės paramos paslaugos skiriasi, bet dažnai ap ga - aprūpinti ir apsaugoti savo piliečius. „Užtik
ima aprūpinimą švietimo, sveikatos apsaugos, būs rintų pajamų gerovės valstybės“ gynėjai pabrėžia,
to, remtinų pajamų, neįgalumo, nedarbo ir pensi kad socialinės paramos pašalpas turėtų gauti tik
jų srityse. Skiriasi ir išlaidų socialinei paramai tie, kuriems labiausiai reikia, šį poreikį nustatant
mastas. Kai kurios šalys turi itin išplėtotas socia pagal remtinus išteklius. Jie taip pat mano, kad ge
linės paramos sistemas ir joms skiria didelę na rovės valstybė brangi, neveiksminga ir pernelyg
cionalinio biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Švedijoje iš biurokratiška, taigi kviečia ją riboti.
laidos gerovės valstybei sudaro beveik 50 procentų Šis nuomonių apie institucinį ir likutinį mode
bendrojo vidaus produkto (BVP). lius skirtumas sudaro dabartinės polemikos dėl so
Vieną pagrindinių socialinės paramos modelių cialinės paramos reformos branduolį. Visos indust
skirtumų sudaro pašalpų prieinamumas gyvento rializuotos šalys intensyviai nagrinėja gerovės vals
jams. Socialinės paramos sistemose, užtikrinančio tybės ateitį. Susidūrusi su visuomenės kaita, su
se visuotines pašalpas, visi turi vienodą teisę pri kelta globalizacijos, migracijos, šeimos bei dar
reikus pasinaudoti socialine parama, kad ir koks bo ir kitų pamatinių pokyčių, gerovės valstybė taip
būtų pajamų lygis ar ekonominis statusas. Socia pat privalo keistis. Šiame poskyryje panagrinėsi
linės paramos sistemos, pagrįstos visuotinėmis pa me socialinės paramos būklę Britanijoje, iššūkius,
šalpomis, kuriamos taip, kad nuolatos užtikrintų su kuriais ji šiandien susiduria, taip pat reformos
visų piliečių pagrindines socialinės paramos reik pastangas.
mes. Švediškoji sistema visuotinių pašalpų teikia
daugiau negu britiškoji, kuri labiau kliaujasi rem
Gerovės valstybės teorijos
tinų išteklių pašalpomis. Žodžiai „remtini ištek
liai“ apibūdina procesą, kuriuo įvertinama, ar pa Kodėl gerovės valstybė susikūrė labiausiai indust
šalpos prašytojas turi teisę į paslaugą, ar ne. Tei rializuotose šalyse? Kaip galime paaiškinti įvai
sė gauti paramą dažnai nustatoma remiantis paja rių valstybių pasirenkamas socialinės paramos mo
momis. Pavyzdžiui, pašalpa būstui gali būti pa delių atmainas? Įvairiose šalyse socialinės para
siūlyta tik mažas pajamas turintiems žmonėms. mos formos skiriasi, net jei apskritai viešosioms
Politikos lygmeniu šis visuotinių ir remtinų iš reikmėms tenkinti industrinės visuomenės paau
teklių pašalpų skirtumas reiškiasi dviem priešin koja didelę dalį savo išteklių.
gomis socialinės paramos koncepcijomis. Institu Gerovės valstybės evoliucijai aiškinti pateikta
cinio požiūrio į socialinę paramą šalininkai teigia, daug teorijų. Marksistai manė, kad socialinė pa
kad socialinės paramos paslaugas privalu užtik rama - būtinybė kapitalistinei sistemai palaikyti.
rinti kaip kiekvieno individo teisę. Likutinio po Tuo tarpu funkcionalizmo teoretikų nuomone, so
žiūrio šalininkai mano, kad socialinė parama tu cialinės paramos sistemos padėjo metodiškai in
rėtų būti prieinama tik tiems visuomenės nariams, tegruoti visuomenę išsivysčiusios industrializacijos
kuriems iš tiesų reikia pagalbos ir kurie nepajė sąlygomis.
gia patenkinti savo gerovės reikmių. Nors šie ir kiti požiūriai buvo palaikomi metų
Polemizuojama ir dėl mokesčių. Socialinės pa metus, bet įtakingiausias įnašas į gerovės valsty
ramos paslaugos turi būti finansuojamos per mo bės teoriją veikiausiai priklauso T. H. Marshallui
kesčius. Kai kas mano, kad mokesčiai turi būti di ir Gpstai Esping-Andersenui.
Marshallas: piliečių teisės sias įnašas į gerovės valstybės teoriją. Šiame reikš
mingame darbe Esping-Andersenas lygina Vaka
Marshallas, dirbęs XX a. septintajame dešimtme rų socialinės paramos sistemas ir pateikia „gero
tyje, socialinę paramą laikė išdava, kurią sufor vės režimų“ trijų dalių tipologiją. Kurdamas sa
mavo pažangi piliečių teisių raida kartu su indust vąją tipologiją, Esping-Andersenas įvertino socia
rinių visuomenių plėtra. Pasirėmęs istoriniu me linės paramos atsieties nuo rinkos lygį (šis ter
todu, Marshallas išnagrinėjo pilietybės Britanijo minas nusako, kiek socialinės paramos paslaugos
je evoliuciją ir nustatė tris pagrindines stadijas. yra laisvos nuo rinkos). Sistemoje, kuri stipriai at
XVIII amžius, pasak Marshallo, - tai laikotarpis, sieta nuo rinkos, socialinė parama teikiama vals
kai buvo įgytos piliečių teisės. Jos apėmė pagrin tybės ir niekaip nesiejama su individo pajamomis
dines asmens laisves, tokias kaip žodžio, minties ar ekonominiais ištekliais. Esant su rinka susietai
ir tikėjimo laisves, teisę į asmeninę nuosavybę ir sistemai, į socialinės paramos paslaugas žvelgia
nešališką teisinį vertinimą. XIX amžiuje iškovo ma veikiau kaip į prekes - manoma, kad jas rei
tos politinės teisės: teisė balsuoti, užimti pareigas kia pardavinėti rinkoje, kaip ir visas kitas prekes
ir dalyvauti politiniame procese. Trečiasis teisių ar paslaugas. Lygindamas pensijų, nedarbo ir pa
pluoštas - socialinės teisės - buvo įgytas tik XX jamų rėmimo politiką įvairiose šalyse, Esping-An
amžiuje. Piliečių ekonominės ir socialinės saugos dersenas nustatė šiuos tris gerovės režimo tipus:
teises, kurias užtikrina švietimo, sveikatos apsau
gos, būsto, pensijų ir kitos paslaugos, imta puo • Socialinis demokratinis. Socialiniai demokra
selėti gerovės valstybėje. Socialinių teisių įtrau tiniai gerovės režimai stipriai atsieti nuo rin
kimas į pilietybės sąvoką reiškė, jog kiekvienas, kos. Socialinės paramos paslaugas subsidijuo
kad ir kokią padėtį visuomenėje užimtų, įgijo teisę ja valstybė, jos prieinamos visiems piliečiams
gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą, taip pat tu (visuotinės pašalpos). Dauguma Skandinavi
rėti prideramas pajamas. Šiuo atžvilgiu teisės, su jos valstybių yra socialinio demokratinio ge
sijusios su socialine pilietybe, gerokai patobuli rovės režimo pavyzdžiai.
no visų lygybės idealą (Marshall, 1973).
Marshallo pažiūros darė įtaką sociologų pole • Konservatoriskas korporacinis. Konservato-
mikai dėl pilietybės prigimties ir dėl socialinės pri- riškosiose korporacinėse valstybėse, tokiose
skirties bei atskirties klausimų. Su pilietybės są kaip Prancūzija ir Vokietija, socialinės para
voka tvirtai susipina teisės ir atsakomybės kon mos paslaugos gali būti stipriai atsietos nuo
cepcija - šios idėjos gana populiarios dabartinė rinkos, tačiau nebūtinai esti visuotinės. Skai
se diskusijose, nagrinėjančiose, kokiais būdais ska čius pašalpų, į kurias turi teisę piliečiai, pri
tinti „aktyvų pilietiškumą“. Piliečių teisėms skir klauso nuo konkrečių individų padėties vi
ti Marshallo darbai tebeturi didelę reikšmę šiuo suomenėje. Šio tipo gerovės režimai gali tu
laikinėms diskusijoms, bet, kita vertus, jie praver rėti tikslą ne pašalinti nelygybes, o palaiky
čia tik iš dalies. Kritikai pažymėjo, kad Marshal ti socialinį stabilumą, tvirtas šeimas ir loja
las, kurdamas savo pažiūras į piliečių teises, dė lumą valstybei.
mesį sutelkė vien į Jungtinę Karalystę, todėl vi • Liberalusis. Liberaliojo gerovės režimo pa
sai neaišku, ar kitose visuomenėse socialinė pa vyzdys yra Jungtinės Valstijos. Socialinė pa
rama išsirutuliojo tuo pačiu būdu. rama čia stipriai susieta su rinka ir joje par
duodama. Labai skurdžiai gyvenantys žmo
Esping-Andersenas: trys gerovės pasauliai nės gali gauti remtinų išteklių pašalpas, ta
Danų mokslininko Gpstos Esping-Anderseno kny čiau tampa itin pažeminti. Taip atsitinka to
ga The Three Worlds ofWelfare Capitalism, 1990 dėl, kad iš gyventojų daugumos tikimasi, jog
(„Trys gerovės kapitalizmo pasauliai“) - naujau savo gerovę jie nusipirks rinkoje.
316 11 SKYRIUS
Jungtinės Karalystės negalima priskirti nė vienam me buvo užsibrėžta išrauti iš visuomenės gyvenimo
iš šių trijų „idealiųjų tipų“. Anksčiau ji buvo ar penkias didžiąsias blogybes: skurdą, ligas, tamsu
timesnė socialiniam demokratiniam modeliui, bet mą, purvą ir dykinėjimą. Valdant pokario leibo
XX a. aštuntojo dešimtmečio socialinės paramos ristų vyriausybei, imtasi keleto teisinių priemonių,
reformos ją labiau priartino prie liberaliojo gero kurios šią viziją tolydžio vertė konkrečiais veiks
vės režimo, labiau susieto su rinka. mais. Naujosios visuotinės gerovės valstybės pa
grindą sudarė keli esminiai įstatymai. 1944 metų
Švietimo įstatymu kovota su mokyklinio lavini
Britanijos gerovės valstybės atsiradimas
mo stoka, o 1946 metų Nacionaliniu sveikatos įsta
Gerovės valstybė, kurią šiandien matome, buvo su tymu rūpintasi pagerinti gyventojų sveikatos ko
kurta XX a. viduryje, po Antrojo pasaulinio ka kybę. „Skurdo“ imtasi 1946 metų Nacionalinio
ro, bet jos šaknys siekia karalienės Elžbietos lai draudimo įstatymu, kuris nustatė sistemą, saugan
kus. Visuomenei pereinant iš agrarinės į industri čią nuo darbo užmokesčio netekimo dėl nedarbo,
nę, ėmė irti tradicinės formos, kurias buvo įgavusi prastos sveikatos, atsistatydinimo, sulaukus senyvo
neformalioji parama šeimose ir bendruomenėse. amžiaus ar mirus vienam šeimos nariui. 1948 metų
Siekiant palaikyti socialinę tvarką ir sumažinti ka Nacionalinis paramos įstatymas numatė remtinų
pitalizmo sukeltas nelygybes, būtinai reikėjo pa išteklių palaikymą tiems, kurių negynė Naciona
gelbėti visuomenės nariams, atsidūrusiems rinkos linis draudimo įstatymas. Kiti įstatymai buvo skirti
ekonomikos pakraščiuose. Pirmasis vyriausybės šeimos reikmėms (1945 metų Pašalpų šeimai įsta
bandymas įvesti tam tikrą tvarką teikiant neturtė tymas) ir poreikiui gerinti būsto sąlygas (1946 me
liams bei ligoniams pagalbą ir paramą buvo „Skur tų Naujųjų miestų įstatymas).
do įstatymai“. Tuo metu pagrindinį socialinės pa Britanijos gerovės valstybė ėmė gyvuoti spe
ramos šaltinį sudarė retas privačios labdaros tin cifinių sąlygų viseto ir kartu tam tikrų dominuo
klas, daugeliu atveju susijęs su bažnyčia. Ilgainiui jančių nuostatų dėl visuomenės prigimties sąlygo
aprūpinant varguolius vis didesnį vaidmenį ėmė mis. Gerovės valstybė buvo kuriama remiantis tre
vaidinti valstybė. XIX a. pabaigoje buvo priimti jopomis prielaidomis. Pirma, gerovės valstybė dar
įstatymai, įteisinę valstybinį švietimo ir sveikatos bą prilygino mokamam darbui ir rėmėsi įsitikini
apsaugos valdymą. Tai buvo gera pradžia, kurią mu, kad visuotinis užimtumas yra įmanomas. Ga
vėliau, po kokių šešiasdešimties metų, išplėtojo di lutinis tikslas buvo visuomenė, kurioje mokamas
desnio masto programos. darbas atliktų pagrindinį vaidmenį daugumos žmo
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo nepaprastai nių gyvenime, o socialinė parama padėtų tiems,
veržtasi reformuoti ir plėsti socialinės paramos sis kurie, praradę darbą ar tapę neįgaliaisiais, atsidūrė
temą. Būtent šį laikotarpį galime laikyti dabartinės anapus rinkos ekonomikos. Pagal tokią nuostatą
gerovės valstybės pradžia. Užuot rūpinusis vien gerovės valstybės vizija rėmėsi patriarchinės šei
skurstančiais ir sergančiais, ji atsigręžė į visus vi mos koncepcija - vyras maitintojas turėjo išlai
suomenės narius. Karas buvo įtempta, gili ir skaudi kyti šeimą, tuo tarpu žmona - rūpintis namais. So
patirtis visai tautai - ir turtuoliams, ir vargšams. cialinės paramos programos kurtos vadovaujantis
Ji sužadino solidarumo jausmą ir suvokimą, kad šiuo tradiciniu šeimos modeliu ir numatant antro
nelaimės ir tragedijos lemtos ne vien nepasiturin sios pakopos paslaugas šeimoms, kurios neturi vy
tiems. ro maitintojo.
Šį poslinkį nuo atrankinės į visuotinę viziją api Antra, manyta, kad gerovės valstybė turėtų ska
bendrino 1942 metų Beveridge’o pranešimas (The tinti nacionalinį solidarumą. Ji integruotų naciją,
Beveridge Report), dažnai laikomas moderniosios įtraukdama visus gyventojus į bendrą paslaugų sis
gerovės valstybės projektu. Beveridge’o praneši temą. Socialinė parama sudarė būdą valstybės ir
gyventojų ryšiui stiprinti. Trečia, gerovės valsty grafinė bomba“ gali triuškinamai paveikti socia
bei rūpėjo valdyti rizikas, atsirandančias slenkant linės paramos sistemą: gyventojams senstant, rei
gyvenimui. Šiuo atžvilgiu į socialinę paramą žvelg kėjo vis daugiau paslaugų, tuo tarpu mažėjo jaunų
ta kaip į tam tikros rūšies draudimą, kuris praverstų darbingo amžiaus žmonių, mokėjusių įmokas į šią
apsisaugant nuo rūpesčių, galinčių kilti nenuspė sistemą. Tai buvo galimos finansų krizės ženklas.
jamoje ateityje. Gerovės valstybės priemonėmis
būtų galima susidoroti su nedarbu, ligomis bei ki
Gyventojų „žilimas“ aptartas poskyryje „Sveikata ir se
tomis nelaimėmis šalies socialiniame ir ekonomi
nėjimas“, p. 162
niame gyvenime.
Tris pokario dešimtmečius šie principai palai
kė nepaprastą gerovės valstybės plėtrą. Augant ga Antroji kritikos kryptis buvo susijusi su pri
mybos ekonomikai, gerovės valstybė rodė sėkmin klausomybės nuo socialinės paramos sąvoka.
gą klasių „sandorį“, kuris tenkino ir darbininkų kla Esamų socialinės paramos institucijų kritikai tei
sės, ir ekonominio elito, priklausiusio nuo svei gė, kad žmonės ima priklausyti būtent nuo tų pro
kos ir itin efektyvios darbo jėgos, reikmes. Tačiau gramų, kuriomis siekta leisti jiems susikurti ne
kaip matysime kituose poskyriuose, nuo XX a. aš priklausomą ir prasmingą gyvenimą. Jie tampa ne
tuntojo dešimtmečio politinė nuomonė ėmė vis la tik materialiai, bet ir psichologiškai priklausomi
biau skaidytis į institucinės ir likutinės socialinės nuo gaunamų paramos išmokų. Užuot aktyviai ka-
paramos stovyklas. Dešimtajame dešimtmetyje ir binęsi į gyvenimą, jie linksta susitaikyti su esa
kairė, ir dešinė pripažino, kad sąlygos, kuriomis ma padėtimi ir tampa pasyvūs, tikėdamiesi, kad
kurta gerovės valstybė, pasikeitė, paversdamos Be- juos palaikys socialinės paramos sistema.
veridge’o socialinės paramos viziją pasenusia, taigi Britanijoje polemika dėl priklausomybės nuo
iš esmės reformuotina. socialinės paramos sukosi apie „valstybės-auklės“
kritiką, šitaip apibūdinant valstybę, kurios vyriau
Reformuojant gerovės valstybę sybė įsipareigojusi (bet ne privalo) rūpintis visais
Konservatorių „traukimasis atgal “ piliečių poreikiais. Margaret Thatcher vadovauja
mas konservatorių kabinetas kaip esmines verty
Politinis sutarimas dėl gerovės valstybės tikslų ėmė bes rėmė asmeninę iniciatyvą ir savarankiškumą.
byrėti XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir sustip Posūkis į visiškai laisvos rinkos ekonomiką apė
rėjo devintajame, kai Jungtinėje Karalystėje Mar- mė ir socialinės paramos reformas, kurios turėjo
garet Thatcher, o JAV - Ronaldo Reagano vyriau nebeskatinti valstybinės šalpos vilčių. Valstybės
sybės bandė „trauktis atgal“ nuo gerovės valsty paramą turėjo gauti tik tie, kurie patys nepajėgė
bės. Pastangas mažinti socialinę paramą grindė ke mokėti už savo gerovę. 1988 metų Socialinės sau
lios pagrindinės kritinės nuostatos. Pirmoji buvo gos įstatymas leido valstybei sumažinti išlaidas so
susijusi su finansinių išlaidų gerovės valstybei di cialinei paramai, didinant reikalavimus remtinoms
dėjimu. Bendrasis ekonomikos nuosmukis, didė pajamoms, taip pat šeimos kreditavimui ir būsto
jantis nedarbas ir milžiniškos biurokratijos socia pašalpoms gauti.
linei paramai tvarkyti atsiradimas reiškė, kad iš Konservatorių vyriausybė įdiegė keletą sociali
laidos socialiniams reikalams nuolatos didėja ir turi nės paramos reformų, pradėjusių nukelti nuo vals
spartesnį pagreitį negu visuminė ekonomikos plėt tybės pečių atsakomybę už viešąją gerovę ir per
ra. Taigi kilo debatai dėl išlaidų socialinei paramai, duoti ją privačiam sektoriui, savanorių sektoriui
kuriuose „traukimosi atgal“ gynėjai nurodydavo, ir vietos bendruomenėms. Paslaugos, kurias valsty
jog šią sistemą vis stipriau spaudžia finansai. Po bė teikė specialiai subsidijuodama, buvo privati
litikos strategai pabrėždavo, kad „delstinė demo zuotos arba imta griežčiau tikrinti, kiek remtini
318 11 SKYRIUS
Priklausomybė nuo socialinės paramos

Priklausomybės nuo socialinės paramos idėja verti Socialinė parama gali pagerinti vienišų tėvų gy
nama prieštaringai, o kai kas neigia šią priklausomybę venimą. Tyrimas rodo, kad trečdalis jų - beveik vien
esant plačiai paplitus. „Gyvenimą iš socialinės para motinos - suirus santuokai tapo labiau pasiturintys.
mos“ įprasta laikyti gėdingu dalyku, sako jie, ir dau Tačiau daugelis ėmė gyventi blogiau.
guma žmonių, patekę į tokią padėtį, atrodo, kiek tik XX a. dešimtajame dešimtmetyje tik 12 procentų
įmanydami stengiasi atsikratyti šios paramos. žmonių, gyvenančių iš socialinės pagalbos, sakė, kad
Carol VValker analizavo tyrimus, kaip iš paramos „tvarkosi visai gerai“. Dauguma kalbėjo, jog „tik sudu
gyvenantys žmonės geba tvarkyti savo gyvenimą. Jos ria galą su galu“ arba „prasidėjo sunkumai“. Esti keblu
atskleistas vaizdas stipriai skyrėsi nuo to, kurį piešia iš anksto ką nors planuoti. Negalima atidėti pinigų
teigėjai, kad gyventi iš socialinės paramos - lengviau ateičiai, o sąskaitų apmokėjimas nuolatos kelia rūpes
sias pasirinkimas. Vienas tyrimas parodė, kad 80 pro čių. Nors maistas yra svarbus dalykas, tačiau dažnai,
centų informantų bedarbių, pradėjusių gyventi iš so pristigus pinigų, jo poreikius galima „apkarpyti“. VVal
cialinės paramos, sakė, jog gerokai pablogėjo jų gy ker daro išvadą: „Priešingai sensacingoms laikraš
venimo standartai. Beveik visiems gyvenimas virto kur čių antraštėms, gyvenimas iš socialinės paramos
kas smarkesne kova. Kita vertus, kai kada socialinė anaiptol nėra pasirinkimas, kurio griebtųsi dauguma
pagalba gali ir pagerinti šiuos standartus. Pavyzdžiui, žmonių, jeigu jiems būtų pasiūlyta tikra alternatyva. Į
bedarbis, sulaukęs šešiasdešimties metų, pervardi šią padėtį dažniausiai pakliūva žmonės dėl skaudaus
jamas „pretendentu į pensininkus“ ir gali prašyti 30 savo gyvenimo įvykio: netekę darbo, praradę part
procentų didesnės pašalpos negu gaudavo anksčiau. nerį ar ėmus blogėti sveikatai“ (VValker, 1994:9).
pretendentų ištekliai. Vienas iš šitokių pavyzdžių to, valstybė vis daugiau socialinės paramos lėšų
buvo savivaldybių būsto fondo privatizavimas nukreipdavo per individualias grupes, teigdama,
XX a. devintajame dešimtmetyje. 1980 metų Būsto kad tai labai pagerins veiksmingumą ir kokybę.
įstatymas leido gerokai padidinti savivaldybių būs Konservatorių „traukimasis atgal“ nuo socialinės
to nuomos kainą, šitaip padėdamas pagrindus būsto paramos apėmė ir institucinės priežiūros mažini
fondui plačiu mastu išparduoti. Šis posūkis į li mą. Valstybinėse įstaigose slaugomi individai tu
kutinį metodą aprūpinant būstu buvo ypač žalin rėjo grįžti į savo šeimas ar bendruomenes.
gas tiems, kieno pajamos vos truputį viršijo rem Institucinės priežiūros mažinimas ypač paveikė ne
tinų išteklių būstui normą - dabar jie nebegalėjo įgaliųjų ir psichikos ligonių grupes, nors šis pro
gauti komunalinio būsto, tačiau taip pat neįsten cesas taip pat turėjo didelių padarinių bendruome
gė jo nuomotis rinkos kainomis. Kritikai teigė, kad nėms ir šeimoms, kurioms buvo perduota atsako
savivaldybių būsto privatizavimas gerokai prisi mybė už šiuos žmones.
dėjo prie benamystės paplitimo XX a. devintaja Kitas pastangas išlaidoms socialinei paramai
me ir dešimtajame dešimtmečiuose. mažinti ir veiksmingumui didinti sudarė rinkos
Socialinės paramos privatizavimą konservato principų diegimas teikiant viešąsias paslaugas.
rių vyriausybė skatino ir kitu būdu - tam tikrą at Konservatorių vyriausybė teigė, kad socialinės pa
sakomybę už paslaugų teikimą perduodama sava ramos paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos apsau
norių organizacijoms. Užuot valdžiusi paslaugas gai ar švietimui, suteikus šiek tiek konkurencijos,
tiesiogiai, padedama didelio biurokratinio apara visuomenė turėtų didesnį pasirinkimą ir būtų už-
tikrinta puiki paslaugų kokybė. Iš esmės vartoto bar kur kas labiau negu gerovės valstybės plėtros
jai galėtų „balsuoti kojomis“, pasirinkdami mokyk laikotarpiu kovos dėl socialinės politikos virto ko
las ar sveikatos apsaugos teikėjus. Institucijos, tei vomis dėl informacijos apie politikos kaitos prie
kiančios žemesnės už standartą kokybės paslau žastis ir pasekmes“, - rašo Piersonas (1994: 8).
gas, būtų priverstos pasitempti arba nutraukti veik Apskritai, taupyta iš tų socialinių programų, pa
lą, panašiai kaip ir verslo įmonės. Taip atsitiktų, vyzdžiui, būsto politikos ir nedarbo pašalpų, kur
jei institucijos finansavimas būtų grindžiamas stu pasisekė užkirsti kelią susitelkti interesų grupėms.
dentų ar pacientų, pasirenkančiųjos tarnybas, skai Piersonas mato gerovės valstybę patiriančią
čiumi. Kritikai smerkė šį požiūrį, teigdami, kad milžinišką įtampą, tačiau atsisako minties, kad ją
viešųjų paslaugų „vidaus rinkos“, užuot apsaugo „ištiko krizė“. Socialinės išlaidos buvo gana pa
jusios lygių paslaugų visiems piliečiams vertybę, stovios, teigia jis, o visi esminiai gerovės valsty
skatintų prastos kokybės paslaugas ir sluoksniuotą bės elementai liko kur buvę. Neneigdamas, kad dėl
paslaugų teikimo sistemą. XX a. devintojo dešimtmečio reformos stipriai pa
didėjo nelygybės, mokslininkas visgi nurodo, jog
iš esmės socialinė politika nebuvo reformuota taip,
Konservatorių „traukimosi atgal“ įvertinimas
kaip gamybos santykiai ar valstybinio reguliavi
Kaip toli XX a. devintojo dešimtmečio konserva mo politika. Britanijoje dauguma gyventojų ir to
torių vyriausybei pavyko atsitraukti nuo gerovės liau pasikliauja viešosiomis sveikatos ir švietimo
valstybės? Knygoje Dismantling the Welfare Sta paslaugomis, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose so
te, 1994 („Gerovės valstybės ardymas“) Christop- cialinės paramos paslaugos labiau remiasi likuti
heris Piersonas lygina socialinės paramos „taupy niu principu.
mo“ procesą Britanijoje ir JAV, valdant Thatcher
ir Reagano vyriausybėms, ir daro išvadą, kad kon
Dabartiniai socialinės paramos
servatorių valdymo laikotarpiu gerovės valstybės
mažai kuo pasikeitė. Piersonas teigia, kad trauki reformos prioritetai
mosi nuo socialinės paramos kelyje būta perne Socialinės paramos reforma išliko ir Naujųjų lei
lyg didelių kliūčių, kurių neįveiktų jokia vyriau boristų vyriausybės, kuri atėjo į valdžią 1997 me
sybė. To priežastys - pats diachroninis socialinės tais, pagrindiniu prioritetu. Kai kuriais atžvilgiais
politikos plėtotės būdas: tik atsiradusi gerovės vals ši vyriausybė sutiko su konservatoriškąja sociali
tybė bei jos institucijos davė pradžią ir tam tikrai nės paramos kritika (šitaip nutraukdama tradici
klientūrai, aktyviai ginančiai gaunamas pašalpas nę kairiąją politiką), tačiau teigė, jog reikia nau
nuo politinių pastangų joms mažinti. Gerovės vals jos socialinės paramos politikos, kuri padėtų ko
tybei paremti mezgėsi sudėtingas interesų grupių voti su skurdu ir nelygybe, taip pat pagerinti svei
tinklas, prasidėjęs organizuotomis profesinėmis są katos apsaugą ir švietimą. Gerovės valstybė pati
jungomis ir baigęsis pensininkų susivienijimais. savaime dažnai sudaro problemos dalį, nes suku
Pasak Piersono, sprendimus taupyti, mažinant ria priklausomybę ir siūlo „imti“, o ne „duoti“. Vi
socialinę paramą, pirmiausia stabdė visuomenės sa tai sukūrė milžinišką biurokratiją, kuri, užuot
atvirų protestų ir neigiamos reakcijos baimė. Po sprendusi socialines problemas, kai jos tik užsi
litikai suprato, kad atsitraukimas nuo gerovės vals mezga, dabar mėgina suvaldyti jau susidariusias
tybės anaiptol netapo veidrodiniu gerovės plėtros dideles problemas. Šis būdas nebuvo sėkmingas
atspindžiu. Kaip padarinys atsirado nauja politi skurdui mažinti ar gyventojų pajamoms perskirs
nės veiklos rūšis: dėtos pastangos susilpninti opo tyti. Teigiama, kad skurdas labiausiai sumažėjo ne
ziciją, kompensuojant „prarandančias“ grupes ar dėl socialinės politikos, bet apskritai dėl visuome
bandant neleisti susivienyti interesų grupėms. „Da nės turtėjimo.
320 11 SKYRIUS
Vienas pagrindinių sunkumų, kuriuos kelia atlygį darbuotojais. Teikiant socialines įsidarbini
socialinės paramos sistema, - dabar stipriai pasi mo pašalpas siekiama skatinti įvairias grupes at
keitė sąlygos, veikusios sistemos kūrimosi metu. eiti į darbo rinką. Vietoj valstybinės paramos ma
Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio svajonė pasiek žas pajamas uždirbantiems jaunuoliams iki dvide
ti visišką užimtumą išsisklaidė užleisdama vietą šimt penkerių metų, siūlomi apmokymai ir darbo
nuolatiniam nedarbui. Dėl šeimos struktūros po galimybės, vienišiems tėvams taikomos mokesčių
kyčių nebetiko taikyti patriarchinį požiūrį į vyrą lengvatos, padedančios padengti vaikų priežiūros
maitintoją. Milžiniškas skaičius moterų, tapusių išlaidas, o ilgalaikiai bedarbiai mokomi, kaip pri
darbo jėga, ir vienišo tėvo ar motinos namų ūkių sistatyti darbdaviams per pokalbius dėl darbo.
plėtra pateikė gerovės valstybei naujus iššūkius. Naujieji leiboristai taip pat ėmėsi gerinti indi
Pasikeitė ir rizikos rūšys, kurioms turėjo pasiprie vidų ir bendruomenių socialinį gebėjimą „padėti
šinti gerovės valstybė. Pavyzdžiui, gerovės valsty sau patiems“, palaikydami vietines iniciatyvas, ku
bė pasirodė esanti netinkama priemonė žalingiems riomis siekiama mažinti skurdą. Visoje šalyje svei-
padariniams, sukeltiems aplinkos taršos ar gyven katinimo veiklos, užimtumo ir švietimo srityse bu
senos pasirinkimų, tokių kaip rūkymas, įveikti. vo sukurtos bendruomenės teisių zonos, leidusios
1998 metais vyriausybė pateikė svarstyti do vietos politikos strategams priimti sprendimus, ku
kumento projektą „Nauji mūsų šalies siekiai: nau rie atitiktų vietos gyventojų reikmes. Šis požiūris
joji socialinės paramos sutartis“ (New ambitions naudingas keliais atžvilgiais. Parama kreipiama tie
for our country: a new contract for welfarė). Ja sesniu keliu, galima diegti nedideles inovacines
me buvo įvertinta gerovės valstybė ir pristatyta schemas, stiprėja vietos žmonių dalyvavimas pri
„aktyvios socialinės paramos“ vizija, turinti suteik imant sprendimus. Šitokios programos skatina ak
ti žmonėms galią tvarkyti ir savo karjeras, ir as tyvesnę socialinės paramos formą, kuomet į part
meninius gyvenimus. Teigdami, kad jau nebega nerystę su valstybe būtinai įtraukiami gyventojai,
lima taikyti senųjų sprendimų dėl skurdo ir nely kad ir patys kurtų sau geresnį gyvenimą.
gybės, Naujųjų leiboristų atstovai pateikė valsty Nors visuotinai sutariama, jog socialinę para
bės ir piliečių socialinės paramos sutarties, pa mą būtina keisti, tačiau polemika dėl jos reformos
remtos ir teisėmis, ir pareigomis, idėją. Valstybė nenurimo. Naujųjų leiboristų požiūris neišvengė
turėtų padėti žmonėms susirasti darbą ir užsitik kritikos. Kai kas mano, kad socialinės įsidarbinimo
rinti stabilias pajamas, užuot talkinusi vien tuo programos - nežmoniškas būdas socialinėms išlai
met, kai žmogus atsiduria už darbo rinkos ribų. doms taupyti. Žmonėms, kurie, nepaisant mokymo
Tuo pat metu piliečiai, siekdami pakeisti aplinky si ir vaikų globos paskatų, nepajėgia patekti į darbo
bes, veikiau privalo remtis savo veiklos potencialu, rinką, gresia pavojus prarasti socialines pašalpas.
o ne laukti dalijamų pašalpų. Nors šiomis programomis siekiama apriboti pri
Užimtumas tapo vienu iš pagrindinių Naujųjų klausomybę nuo socialinės paramos, bet viskas gali
leiboristų socialinės politikos elementų, o socia baigtis tuo, kad pašalpų netekę žmonės pasuks į
linės paramos reforma daug dėmesio skyrė dina nusikalstamumą, prostituciją ar benamystę.
miškų darbo rinkų vaidmeniui. Šis požiūris buvo Kitas klausimas - kiek veiksmingos vietos ben
paremtas idėja, kad rinka ne vien kuria nelygy druomenių teisių „zonos“ kovojant su socialine at-
bes, bet ir gali jas iš dalies sumažinti. Vienas es skirtimi. Kritikai teigia, kad skurdas ir vargas tel
minių žingsnių skurdui sumažinti - įdarbinti žmo kiasi ne vien šiose išskirtose teritorijose, tačiau šios
nes ir šitaip suteikti pajamas namų ūkiams. Tarp programos sukurtos taip, tarsi visi skurdžiai gy
reikšmingiausių socialinės paramos reformų, pa ventų drauge. Tai patvirtino ir pačiai vyriausybei
teiktų valdant Naujiesiems leiboristams, - socia priklausančio Socialinės atskirties padalinio surink
linės įsidarbinimo programos, kuriomis ketinama ti duomenys: 1997 metais du trečdaliai visų be
socialinės paramos gavėjus paversti gaunančiais darbių gyveno anaiptol ne keturiasdešimt keturiuo-
Vertinant socialines įsidarbinimo programas

Socialines įsidarbinimo programas Britanijoje imta turių programų grąža keliskart viršijo jų savikainą. Ta
diegti visai neseniai, todėl kol kas neįmanoma spręsti čiau paaiškėjo, kad programos buvo mažiausiai veiks
apie jų padarinius. Pirminiai rezultatai rodo, kad iki mingos tiems, kuriems labiausiai reikėjo padėti, - se
1999 metų pabaigos „Naujojo kurso“ užimtumo pro niai netekusiems darbo žmonėms, ilgalaikiams be
gramos padėjo rasti darbą daugiau kaip milijonui žmo darbiams (Friedlander ir Burtless, 1994).
nių, iš kurių 170 000 buvo priskirti ilgalaikiams be Nors diegiant socialines įsidarbinimo programas
darbiams. Kurį laiką panašios programos buvo die JAV pavyko sumažinti socialinę paramą maždaug 40
giamos ir JAV, taigi buvo iš ko pasimokyti. Danielis procentų, kai kurie statistikos duomenys rodo, kad
Friedlanderis ir Gary’s Burtlessas tyrinėjo keturias šios programos davė ne vien teigiamus rezultatus.
skirtingas vyriausybės inicijuotas programas, kurio JAV apie 20 procentų žmonių, nebegaunančių socia
mis buvo siekiama skatinti socialinės paramos ga linės paramos, nedirba, o beveik trečdalis įsidarbi
vėjus ieškotis mokamo darbo. Programos buvo maž nusių per vienerius metus vėl paprašė socialinės pa
daug tapačios. Socialinės paramos gavėjams, akty ramos. Nuo trečdalio iki pusės netekusių socialinės
viai ieškantiems darbo, buvo teikiama finansinė pa paramos žmonių pajuto, kad jų pajamos nesiekia tu
šalpa, taip pat konsultacijos dėl darbo paieškos bū rėtų pašalpų lygio. JAV Viskonsino valstijoje, kuri vie
dų, išsilavinimo bei profesinio mokymosi galimybių. na iš pirmųjų įdiegė socialines įsidarbinimo progra
Gyventojai, kuriems buvo taikomos šios programos, mas, du trečdaliai nebegaunančių socialinės para
daugiausia buvo vieniši, išlaikantys namų ūkius tė mos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos (Evans,
vai, gaunantys pašalpas pagal pagalbos šeimoms, 2000). Nurodydami programų trūkumus, kritikai tei
išlaikančioms vaikus - didžiausios šalyje piniginės so gia, jog socialinių įsidarbinimo programų regimoji sėk
cialinės paramos - programą. Friedlanderis ir Burt mė mažinant absoliutų socialinės paramos gavėjų
lessas nustatė, kad programos davė rezultatų. Įtrauk skaičių slepia kai kuriuos nerimą keliančius dalykus:
tieji žmonės sugebėjo įsidarbinti arba pradėti dirbti įsidarbinusių, tačiau netekusių socialinės paramos
anksčiau negu nedalyvavusieji programoje. Visų ke žmonių gyvenimas negerėja.
se skurdžiausiuose šalies regionuose. Skeptikai taip Esant laisvosios rinkos sistemai, neišvengiamai at
pat nurodė, kad su konkrečia vieta susietos inicia siranda nelygybių.
tyvos negali atstoti nacionalinės kovos su skurdu Ankstesniu laikotarpiu kairieji politikai ketino
strategijos, nes labai daug žmonių vis dėlto neap išrauti nelygybę, perskirstydami turtus, t. y. tur
ima išskirtosios vietos teisių zonos. tingųjų turimą lėšų perteklių perduodami skurs
tantiems. Gerovės valstybė ir dideli mokesčiai bu
vo du būdai, kuriais remiantis siekiama šių tiks
Išvados: lų. Tačiau šiais būdais nepavyko išnaikinti skur
dar kartą apie lygybę ir nelygybę do, o parama ne visuomet patekdavo tiems, ku
riems iš tiesų jos reikėjo. Vis dažniau pateikiamos
Ekonominė nelygybė yra būdingas visų socialinių naujos lygybės vizijos, nukrypstančios nuo anks
sistemų bruožas, ji nesvetima ir liberaliosioms de tesnių „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“ socialinės politi
mokratijoms, kurios atvirai įsipareigojo lygybės, kos programų. Lygybės koncepcija peržiūrima ak
kaip integralios pilietiškumo dalies, idėjai. Tačiau tyviau, pabrėžiant galimybių lygybę ir pliuraliz
pasirodė, kad gyvenime lygybę sunku pasiekti. mo bei gyvensenos įvairovės svarbą.
322 11 SKYRIUS
Pradeda keistis ir nelygybės supratimai. Nors Imantis šių naujųjų iššūkių, būtinai teks per
ekonominės nelygybės tebesitęsia, mūsų visuo žiūrėti valstybės ir socialinės paramos paslaugų
menė tampa labiau egalitarinė kitais aspektais. vaidmenį. Gerovė reiškia ne vien materialų kles
Moterys, palyginti su ankstesnėmis kartomis, da tėjimą, bet visapusiškai sėkmingą visų žmonių gy
bar turi kur kas daugiau lygių teisių ekonominia venimą. Socialinei politikai rūpi skatinti sociali
me, socialiniame ir kultūriniame gyvenime, o dėl nius ryšius, puoselėti abipusės priklausomybės tin
etninių mažumų esama ypatingos teisinės ir socia klus ir kuo labiau stiprinti žmonių sugebėjimus pa
linės pažangos. Tačiau šiame fone mūsų visuome dėti sau patiems. Teisės ir pareigos įgyja naują
nėms atsiveria nauja rizika ir naujos grėsmės. Jos reikšmę ne vien tiems, kurie atsidūrė apačioje ir
neskiria, kas turtuolis, o kas vargšas. Tarša, aplin mėgina nuo socialinės paramos pereiti prie dar
kos niokojimas ir nesuvaldoma urbanizacijos plėt bo, bet ir tiems, kurie viršuje, nes šių žmonių turtas
ra - tai mūsų pačių sukurtos problemos. Už šias nesuteikia jiems teisės išsisukti nuo pilietinių, so
grėsmes esame atsakingi visi, o kad jas suvaldy- cialinių ir mokestinių pareigų.
tume, privalome keisti savo gyvenimo būdą.
1. Yra dvi skirtingos skurdo sampratos. Absoliutusis skurdas reiškia,

kad stinga pagrindinių išteklių, reikalingų sveikatai ir veiksmingam
kūno funkcionavimui palaikyti. Santykinis skurdas siejasi su įverti
nimu, kiek kai kurių žmonių grupių gyvenimo sąlygos atitrukusios
nuo tų, kuriomis naudojasi gyventojų dauguma.
TEMOS SANTRAUKA
2. Daugelyje šalių oficialieji skurdo matavimai atliekami susietai su skur
do riba - žemiau šio lygio atsidūrę žmonės laikomi gyvenančiais skur
de. Subjektyvieji skurdo matavimai grindžiami pačių žmonių supra
timu, ko reikėtų priimtinam gyvenimo standartui.
3. Skurdas plačiai paplitęs turtingose šalyse. Britanijos skurdo rodik
liai vieni blogiausių tarp kitų išsivysčiusių valstybių. Nelygybės tarp
turtuolių ir vargšų nepaprastai padidėjo dėl vyriausybės politikos, už
imtumo struktūros pokyčių ir nedarbo. Varguomenė sudaro atskirą
grupę, tačiau individai, nuskriausti kitais gyvenimo aspektais (tokie
kaip pagyvenusieji, ligoniai, vaikai, moterys ir etninės mažumos), turi
didesnę tikimybę tapti skurdžiais.
4. Skurdui aiškinti taikomos dvi pagrindinės koncepcijos. „Skurdo kul
tūra“ ir „priklausomybės kultūra“ teigia, kad vargšai patys atsakingi
už savo nepriteklius. Neturėdami įgūdžių, stokodami motyvacijos ar
būdami morališkai silpni, vargšai nepajėgia patirti sėkmės visuome
nėje. Kai kurie, užuot patys sau padėję, tampa priklausomi nuo pa
galbos iš išorės, pavyzdžiui, socialinės paramos. Antroji koncepcija
teigia, kad skurdą sukelia didesnio masto socialiniai procesai, neto
lygiai paskirstantys išteklius ir sudarantys sąlygas, su kuriomis sun
ku kovoti. Skurdas - ne individo neatitikties, bet visuotinio struktū
rinio disbalanso padarinys.
5. Skurdas nėra nuolatinė būsena. Daugelis gyvenančių skurde iš jo iš-

sikapsto, nors, kita vertus, jų mobilumas, įveikiant skurdą, gali trumpai
trukti. Nusmukimas į skurdą ir išsikapstymas iš jo gali būti kinta-
mesni, negu anksčiau manyta.
6. Vargingųjų klasė - tai visuomenės segmentas, gyvenantis ypač didelio
skurdo sąlygomis visuomenės pakraščiuose. Vargingųjų klasės idėja
pirmą sykį buvo sukurta Jungtinėse Valstijose ir turėjo apibūdinti skur
džių etninių mažumų padėtį miestuose. Nors vargingųjų klasės sąvoka
buvo pritaikyta ir Britanijai, atrodo, pati koncepcija geriau tiktų JAV,
kuriose didžiausi skurdžiai labiau atskirti nuo likusios visuomenės.
7. Socialinė atskirtis - tai procesai, kuriais individams užkertami ke
liai visapusiškai įsitraukti į platesnę visuomenę. Žmonėms, socialiai
atskirtiems dėl skurdaus būsto, prastos mokyklos ar ribotų transpor
to priemonių, gali būti nesudarytos galimybės save tobulinti, kurias
turi dauguma visuomenės narių.
8. Gerovės valstybėmis vadinamos valstybės, kurių vyriausybė atlieka
pagrindinį vaidmenį gyventojų tarpusavio nelygybėms mažinti, ap
rūpindama kai kuriomis prekėmis ir paslaugomis arba jas subsidijuo
dama. Atskirų valstybių socialinės paramos paslaugos skiriasi, bet daž
nai apima švietimą, sveikatos apsaugą, būstą, remtinas pajamas, ne
įgalumą, nedarbą ir pensijas.
9. Gerovės valstybėse, teikiančiose visuotines pašalpas, visi, nepaisant
pajamų lygio ar ekonominio statuso, prireikus turi vienodą teisę į so
cialinę paramą. Tuo tarpu remtinų išteklių pašalpos, priešingai, yra
prieinamos tik kai kuriems individams, kurių teisė gauti paramą nu
statoma pagal jų pajamas bei santaupas. Dabar daugumoje industria
lizuotų šalių polemizuojama dėl aprūpinimo socialine parama atei
ties. Vienoje pusėje stovi manantys, kad socialinę paramą reikia ge
rai finansuoti ir teikti visuotinai, o kitoje - tie, kurie laiko ją vien
apsaugos tinkleliu, skirtu žmonėms, iš tiesų negalintiems kitaip su
silaukti pagalbos.
10. Dabartinė Britanijos gerovės valstybė susikūrė po Antrojo pasauli
nio karo. Ji vadovavosi plačia gerovės vizija, apimančia visus visuo
menės narius. XX a. aštuntajame dešimtmetyje gerovės valstybė bu
vo kritikuojama kaip neveiksminga, biurokratiška ir pernelyg bran
gi. Susirūpinta ir priklausomybe nuo socialinės paramos, kai žmo
nės tampa priklausomi būtent nuo tų programų, kuriomis siekta pa
dėti jiems gyventi nepriklausomą gyvenimą.
11. Konservatorių vyriausybė bandė atsitraukti nuo gerovės valstybės, at
sakomybę už viešąją gerovę nuo vyriausybės pečių perkeldama pri
vačiam sektoriui, savanorių sektoriui ir vietos bendruomenėms.
Institucinės priežiūros mažinimas - tai procesas, kuriuo individai, slau
gyti valstybės institucijose, sugrąžinami savo šeimoms ar bendruo-
324 11 SKYRIUS
menėms. Naujųjų leiboristų vyriausybė tęsė socialinės paramos re

formą, taip pat socialines įdarbinimo programas, siekiančias, kad pa
ramos gavėjai rastų mokamą darbą.
Pasvarstykite dar kart 1. Kodėl Carol nepasiturinti?

2. Kokio dydžio pajamų jums reikėtų, kad „visapusiškai ir prasmingai“
dalyvautumėte visuomenėje?
3. Kodėl Jungtinėje Karalystėje po 1977 metų pakilo skurdo lygis?
4. Ar priklausomybė nuo socialinės paramos paaiškina skurdo pasto
vumą?
5. Kokios benamystės priežastys ir kaip geriausiai ją stabdyti?
6. Kodėl pastangos mažinti išlaidas socialinei paramai daugeliu atvejų
žlugo?
Papildoma literatūra Jet Bussemaker (ed.). Citizenship and Welfare State Reform in Europe.
- London; Routledge, 1999.
Gordon Hughes and Ross Ferguson (eds). Ordering Lives: Family, Work
and Welfare. - London: Routledge, 2000.
David Miller. Principles of Sočiai Justice. - Cambridge, Mass.: Harvard
University Press, 1999.
Anne Phillips. Which Eąualities Matter? - Cambridge: Polity, 1999.
Robert Walker (ed.). Ending Child Poverty: Popular Welfarefor the Twen-
ty-First Century? - Bristol: Policy Press, 1999.
Interneto nuorodos Joseph Rovvntree Foundation

www.jrf.org.uk
Sočiai Disadvantage Research Group, University of Oxford

http://marx.apsoc.ox.ac.uk/sdrgdocs
Sočiai Exclusion Unit

www.cabinet-offlce.gov.uk/seu
UNDP on sustainable livelihoods

http://www.undp.org/sl/
Organizacijos
ir modernusis gyvenimas 326
Organizacijos teorijos 327
Lytis ir organizacijos 337
Anapus biurokratijos? 340
Išvados 347
Temos santrauka 347
12 skyrius. Moderniosios organizacijos
Kadaise kiekvienas žmogus gimdavo savo namuo emocinį ryšį su gimimo vieta. Kodėl gi turėtume
se. Iš esmės visuomet moterys gimdė ten, kur gy jausti? Juk dabar ši vieta - didžiulė, nuasmeninta
veno, o žmonėms buvo labai svarbu, kurioje bū ligoninė. Amžius gyvavusios nepriklausomos pri
tent vietoje jie gimė - vietos bendruomenėje ar kai buvėjos mūsų dienomis visiškai išnyko arba tie
me, šiame ar kitame name ir kambaryje. Gimdy siog atlieka pagalbinį vaidmenį. Patį gimimo pro
mui buvo parenkamas pagrindinis namų kamba cesą ligoninėje kontroliuoja ir stebi gydytojai spe
rys. Prasidėjus pirmiesiems sąrėmiams, vietos mo cialistai.
terys susirinkdavo padėti gimdyvei. Jei lauke bū
davo šalta, paprastai gimdymui pasirinkdavo vietą
priešais židinį, grindys būdavo paklojamos šiau Organizacijos
dais, maždaug kaip tvarte, karvei veršiuojantis. ir modernusis gyvenimas
Gimdyvės neturėjo jokių kitų išteklių, išsky
rus tuos, kuriuos galėjo pasiūlyti bendruomenė. Moderni ligoninė - geras organizacijos pavyzdys.
Amžių amžius kaimo moterų mąstymo būdui bu Organizacija yra didelė individų grupė, susiste
vo svetima mintis kviestis pagalbą iš šalies, iš už minta pagal nuasmenintas kryptis ir įkurta kon
bendruomenės ribų. XVIII a. ir XIX a. pradžioje kretiems tikslams siekti; ligoninės atveju šiuos tiks
įrašai „moterys padeda viena kitai“, „teikia savi lus sudaro ligų gydymas ir medicininės slaugos
tarpio pagalbą“ nuolatos pasirodydavo dvasinin teikimas kita forma.
kų ir valdytojų raštuose, pranešančiuose apie vaikų Dabar mūsų kasdieniame gyvenime organiza
gimimą. Pagrindinis asmuo buvo pribuvėja - mo cijos atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, negu joms
teris, patyrusi priimti gimdymus. Pribuvėja iš pra yra tekę kada nors anksčiau. Organizacijos ne tik
džių vadinta „gerąja motinėle“: būtent ji padėda padeda mums išvysti šį pasaulį, bet ir žymi mūsų
vo įveikti skausmus ir jaunų moterų problemas pažangą, per jį keliaujant, ir išlydi mirus. Mums
svarbiais jų nėštumo momentais ir per patį gim dar negimus, mūsų motinos, o gal ir tėvai lankė
dymą. Dokumentas, parašytas Prancūzijoje maž mokymus, nėštumo patikras ir pan., vykstančius
daug 1820 metais, nurodo, kokių savybių tikėtasi ligoninėse ir kitose medicinos organizacijose. Šian
iš pribuvėjos. Ji turėjo būti „stipri, sveika, vikri, be dien kiekvieną gimusį vaiką registruoja vyriausy
kūno ydų, turėti ilgas ir miklias rankas“. Ne ma binės organizacijos, renkančios informaciją apie
žiau svarbios būta dvasinės pusės: pribuvėja turėjo mus nuo gimimo iki mirties. Mūsų dienomis kur
būti „dora, taktiška, išmintinga ir apdairi, gero el kas labiau tikėtina, jog žmogus mirs ligoninėje ar
gesio ir laikytis tradicinių papročių“ (Gelis, 1991). slaugos namuose, o ne namuose, kaip kadaise. Ir,
Maždaug iki XX a. vidurio dauguma Britani žinoma, kiekvieną mirtį privalu oficialiai užregist
jos žmonių taip pat gimdavo savo namuose, o pri ruoti valdžios įstaigoje.
buvėja ir toliau atliko svarbų vaidmenį. Tačiau Kiekvienąsyk, kai skambinate telefonu, atsu
šiandien visuotinai paplito praktika gimdyti ligo kate vandens čiaupą, įjungiate televizorių ar sė-
ninėje. Šis pokytis sukėlė ir kitas reikšmingas datės į automobilį, jūs susiduriate su organizaci
transformacijas. Tik nedaugelis mūsų tebejaučia jomis ir tam tikru mastu nuo jų priklausote. Tiks
MODERNIOSIOS ORGANIZACIJOS 327
liau būtų sakyti - su daugybe organizacijų, kurios veikę šiuolaikinių sociologų mąstymą apie organi
nuolatos bendrauja ir tarpusavyje, ir su jumis. Pa zacijas. Po to apžvelgsime, kokiais būdais dirba
vyzdžiui, vandens bendrovė užtikrina, kad ne tik kai kurios organizacijos, pavyzdžiui, verslo korpo
jums, bet ir milijonams kitų žmonių atsukus čiaupą racijos ar ligoninės, mokyklos ar vyriausybės įstai
iš jo ims tekėti vanduo. Bet ši vandens bendrovė gos, kolegijos ar kalėjimai, taip pat ištirsime šių
priklauso ir nuo kitų organizacijų, kurios stato, pri įvairių tipų organizacijų skirtumus. Ypatingą dėme
žiūri vandens saugyklas, o pastarosios yra susi sį skirsime didelėms verslo organizacijoms, kurios
jusios su dar kitomis... ir taip beveik be pabai vis labiau ima veikti pasauliniu lygmeniu. Išvadų
gos. Šį procesą galima dauginti tūkstančius kar poskyriuose pasvarstysime, kiek verslo korporaci
tų, nes tikėtis nuolatinio vandens tiekimo - vos jos ir kitos organizacijos moderniosiose visuome
vienas būdas priklausyti nuo organizacijų. nėse ima priklausyti nuo didžiųjų kaitos procesų.
Privalu atminti, kad didžiąją žmonijos istori
jos dalį, kol organizacijų plėtros lygis dar nebu
vo pasiekęs tokių aukštumų kaip dabar, žmonės Organizacijos teorijos
negalėjo tikėtis iš gyvenimo tų dalykų, apie ku
Pirmąjį sisteminį moderniųjų organizacijų susida
riuos šiandien vargiai susimąstome. Pavyzdžiui,
rymo aiškinimą pateikė Maxas Weberis. Jis teigė,
prieš šimtmetį Britanijoje tik nedaugelis namų tu
kad organizacija yra patikimas būdas žmonių veik
rėjo nuolatos veikiantį vandentiekį, o žmonių ge
lai ir jų gaminamiems produktams erdvėje ir lai
riamas vanduo dažniausia būdavo užterštas ir su
ke koordinuoti. Weberis pabrėžė, jog organizaci
keldavo aibę ligų ir epidemijų. Netgi šiandien di
jų plėtra priklauso nuo informacijos valdymo, ir
delėse besivystančio pasaulio teritorijose nėra van
pažymėjo ypatingą raštų svarbą šiame procese: or
dentiekio, žmonės kasdien geria iš šaltinio ar šu
ganizacijos funkcionavimui reikia rašytinių taisyk
linio, o šis vanduo daugeliu atveju būna užterš
lių ir bylų, kuriose būtų saugoma jos „atmintis“.
tas bakterijomis, platinančiomis ligas. Modernio
Organizacijos, pasak jo, yra itin hierarchiški da
siose visuomenėse kruopščiai tikrinamas geriamojo
riniai, kurie savo galią linkę sutelkti viršūnėje. Šia
vandens užterštumas bei užkrėstumas, taigi šiam
me poskyryje išsiaiškinsime, ar Weberis buvo tei
darbui prireikia dar daugiau organizacijų, pavyz
sus. Jeigu jis teisus, tai labai svarbu mums visiems.
džiui, sveikatos standartų administracijos.
Juk Weberis atskleidė moderniųjų organizacijų ir
Tačiau negalima manyti, kad milžiniška įtaka,
demokratijos tarpusavio priešpriešą bei ryšį, ku
kurią organizacijos ėmė daryti mūsų gyvenimui,
rie, jo nuomone, turi esminių padarinių socialiniam
yra tik naudinga. Dažnai organizacijos linkę veikti
gyvenimui.
taip, kad perimtų mūsų reikalus ir perduotų juos
kontroliuoti pareigūnams ar ekspertams, kuriems
VVeberio požiūris į biurokratiją
mažai ką reiškia mūsų balsas. Pavyzdžiui, reika
laujama, kad visi darytume tam tikrus dalykus, ku Pagal Weberį, visos didelės organizacijos iš prin
riuos nurodo vyriausybė, - mokėtume mokesčius, cipo esti biurokratiškos. Žodį „biurokratija“ 1745
paklustume įstatymams, eitume kariauti ar pripa metais sukūrė Vincentas de Goumay, kuris prie žo
žintume bausmes. Organizacijos, kaip socialinės ga džio „biuras“, reiškiančio ir įstaigą, ir rašomąjį sta
lios šaltiniai, gali pajungti individus tokiam dik lą, pridėjo terminą, išvestą iš graikiško veiksma
tatui, kuriam jie net nepajėgtų pasipriešinti. žodžio „valdyti“. Taigi biurokratija apibūdina pa
Šiame skyriuje nagrinėsime moderniųjų orga reigūnų valdymą. Pirma šis terminas taikytas tik
nizacijų atsiradimą ir padarinius, kuriuos šiandien valdininkams, bet tolydžio išsiplėtė ir apėmė ap
patiriame dėl jų formavimosi. Pirmiausia aptarsime skritai visas dideles organizacijas.
koncepcijas, kurias suformulavo du klasikai - Ma- Iš pat pradžių ši sąvoka vartota menkinamąja
xas Weberis ir Michelis Foucault, ypač stipriai pa prasme. De Goumay kalbėjo apie besiplečiančią
328 12 SKYRIUS
pareigūnų galią kaip apie „biuromanija vadinamą 1. Aiškiai apibrėžta valdžios hierarchija. Biuro
ligą“. Prancūzų romanistas Honorė de Balzacas kratija atrodo tarsi piramidė, kurios viršūnėje
biurokratiją laikė „milžino jėga pigmėjų rankose“. - aukščiausioji valdžia. Komandos - tai gran
Tokie požiūriai išliko iki mūsų dienų: biurokratija dinė, kuri leidžiasi iš viršaus į apačią ir sudaro
dažnai siejama su vilkinimu bei trukdžiais, ne galimybes koordinuotai priimti sprendimus.
veiksmingumu ir lėšų švaistymu. Tačiau kiti au Pačioje organizacijoje užduotys paskirstomos
toriai biurokratijoje įžvelgė kruopštaus, tikslaus ir kaip „tarnybinės pareigos“, o kiekviena aukš
veiksmingo administravimo modelį. Biurokratija, tesnioji įstaiga kontroliuoja ir prižiūri kitą,
teigia jie, iš tiesų yra pati efektyviausia iš žmo užimančią žemesnę hierarchijos pakopą.
nių sumanytų organizacijos formų, nes visas už 2. Rašytinės taisyklės nustato kiekvieno orga
duotis reguliuoja griežtos procedūrų taisyklės. We- nizacijos lygmens pareigūnų elgesį. Tai ne
berio biurokratijos vertinimas - tai kelias tarp šių reiškia, kad biurokratinės pareigos - rutinos
dviejų kraštutinumų. dalykas. Kuo aukštesnės pareigos, tuo labiau
Ribotą biurokratinių organizacijų skaičių, nu ryškėja tendencija į taisyklių rėmus įspraus
rodo Weberis, turėjo ir tradicinės civilizacijos. Pa ti įvairiausius atvejus ir reikalauti lankstumo,
vyzdžiui, Kinijoje biurokratinė valdininkija buvo juos interpretuojant.
atsakinga už visus valdymo reikalus. Bet galuti
nai biurokratija susiformavo tik moderniaisiais lai 3. Pareigūnai dirba visą darbo laiką ir gauna
kais. Weberis laikė biurokratiją pagrindine visuo algą. Kiekvienai hierarchijos darbo vietai pri
menės racionalizacijos dalimi (žr. p. 30), veikiančia skiriama nustatyta pastovi alga. Iš individų
visus gyvenimo elementus, pradedant mokslu, bai tikimasi, kad jie sieks karjeros pačioje orga
giant švietimu ir valdymu. Moderniojo amžiaus nizacijoje. Žmonėms suteikiamos aukštesnės
žmonės, užuot kliovęsi tradiciniais įsitikinimais bei pareigos, atsižvelgiant į darbo rezultatus, sta
papročiais, priima racionalius sprendimus aiškiam žą ar abiejų derinį.
tikslui siekti. Galima pasirinkti geriausią, efekty 4. Aiškiai skiriasi pareigūno atliekamos užduo
viausią būdą konkretiems rezultatams gauti. tys organizacijoje ir jo privačiame gyvenime.
Pagal Weberį, moderniosiose visuomenėse ne Pareigūno privatus gyvenimas yra kitoks, ne
išvengiama biurokratijos plėtra: biurokratijos val gu jo veikla darbo vietoje, jie visiškai atskirti.
džia - vienintelis būdas susitvarkyti su didelio mas 5. Nė vienas organizacijos narys nėra darbui
to socialinių sistemų administraciniais reikalavi naudojamų išteklių savininkas. Pagal Webe-
mais. Atsiradus sudėtingesnėms užduotims, kon rį, biurokratijos raida atskiria darbuotojus nuo
trolės ir valdymo sistemos turėjo plėtotis, kad su jų gamybos priemonių valdymo. Tradicinė
jomis susitvarkytų. Biurokratija atsirado kaip ra se bendruomenėse ūkininkai ir amatininkai
cionalus ir itin veiksmingas atsakas į šias reikmes. paprastai kontroliuoja savo gamybos proce
Tačiau Weberis taip pat manė, jog biurokratija pa sus ir yra naudojamų įrankių savininkai. Biu
demonstravo keletą pagrindinių trūkumų, kurie, rokratijose pareigūnams nepriklauso nei įstai
kaip pamatysime, turėjo reikšmingų padarinių mo gos, kuriose jie dirba, nei rašomieji stalai, už
dernaus socialinio gyvenimo pobūdžiui. kurių jie sėdi, nei raštinės technika, kuria jie
Norėdamas išsiaiškinti biurokratinių organiza naudojasi.
cijų plėtros kilmę, Weberis apibrėžė biurokratijos
idealųjį tipą („idealusis“ čia reiškia ne labiausiai Weberio įsitikinimu, kuo organizacija artimesnė
trokštamą dalyką, bet grynąją biurokratinės orga idealiajam biurokratijos tipui, tuo veiksmingiau ji
nizacijos formą). Weberio sąrašą sudaro šios ski sieks tikslų, kuriems buvo įsteigta. Jis manė, kad
riamosios jų ypatybės (1976): biurokratija turi „techninę viršenybę“, palyginti su
kitomis organizacijų formomis. Biurokratiją We- žmonių santykiams, reglamentuojamiems organi

beris dažnai prilygindavo sudėtingoms mašinoms, zacijos taisyklių (žr. pavyzdžius schemoje 12.1).
nes ji tobulina įgūdžius, didina tikslumą ir greitį, Weberis mažai gilinosi į neformalius ryšius ir ma
atliekant nustatytas užduotis. žųjų grupių santykius, galinčius gyvuoti visose or
Prabėgo per aštuoniasdešimt metų nuo Webe- ganizacijose. Tačiau biurokratijose neformalūs bū
rio mirties, tačiau jo veikalai apie biurokratiją ir dai tvarkyti reikalus dažnai suteikia lankstumo, ku
toliau išlieka atskaitos tašku, atliekant didumą or rio niekaip kitaip nepasieksi.
ganizacijų analizių. Ištisos kartos šios srities so Savo klasikinėje studijoje Peteris Blau nagri
ciologų karštai polemizavo, kiek teisingos buvo nėjo neformalius santykius vyriausybės agentū
Weberio viltys ir baimės biurokratijos atžvilgiu. roje, kuri turėjo tirti galimus pažeidimus, mokant
Dabar aptarsime keletą atsakų į konkrečius We- pajamų mokesčius (1963). Agentai, susidūrę su
berio teorijos aspektus. problemomis, dėl kurių sprendimo abejojo, priva
lėjo jas aptarti su savo tiesioginiais viršininkais;
Blau: formalūs ir neformalūs santykiai
pagal procedūros taisykles agentai neturėtų tartis
biurokratinėse organizacijose
su to paties lygio kolegomis. Tačiau dauguma pa
reigūnų vengė kreiptis į savo viršininkus, nes ma
Weberio biurokratijos analizė daugiausia dėmesio nė, jog šitaip pakiš jiems mintį apie savo kompe
skyrė formaliems santykiams organizacijose - tencijos stoką ir susimažins galimybes būti paskir-
O R G A N IZ A C IJ O S H IE R A R C H IJ A : P IR A M ID Ė S
vietos va ld žio s p riva tau s se kto ria u s o rg a n iza cijo s
Nustato tikslus Nustato tikslus

ir kontroliuoja visą ir valdo bendrąjį
valdžios įgyvendinimą verslo procesą
Valdo Valdo
specialiuosius specialiąsias
padalinius funkcijas
Valdo padalini Valdo atskirus
skyrius ^ specialiųjų
.padalinių skyrius
Kontroliuoja Paskirsto ir
mažas kontroliuoja
darbo grup darbo grupes
Dirba, Dirba,
kaip kaip
nurodyta nurodyta
Schema 12.1. Formalūs santykiai organizacijose

Šaltinis: S. G reg s o n and F. Livesey. Organizations and Management Behaviour. - M a d e S im p le B ooks, 1993.
330 12 SKYRIUS
tiems į aukštesnes pareigas. Taigi jie tarėsi tarpu rokratijos tipą ir padarė išvadą, kad atskiri būdingi
savyje, pažeisdami oficialiąsias taisykles. Šis bū biurokratijai požymiai gali sukelti pasekmes, ken
das ne vien padėdavo gauti konkretų patarimą, bet kiančias sklandžiam pačios biurokratijos veikimui
ir malšindavo nerimą dirbant pavieniui. Šitaip pir (1957). Jis pavadino juos biurokratijos disfunkci
miniame socialinės grupės lygmenyje tarp to pa jomis. Pirma, Mertonas pažymėjo, kad biurokratai
ties lygio darbuotojų susiformavo juos jungianti pratinami tiksliai remtis rašytinėmis taisyklėmis
lojalumo nuostata. Dėl to, ko gero, buvo kur kas bei procedūromis. Jie neskatinami būti lanksčiais,
veiksmingiau spręstos problemos, su kuriomis su vadovautis asmeniniais vertinimais ar ieškoti kū
sidurdavo šie darbuotojai, daro išvadą Blau. Grupė rybiškų sprendimų - priešingai, būti biurokratu
pajėgė išplėtoti neformalias procedūras, suteikian reiškia tvarkyti reikalus pagal objektyvių kriteri
čias daugiau iniciatyvos ir atsakomybės galimybių, jų visumą. Mertonas baiminosi, kad šis nelanks
negu numatė organizacijos oficialiosios taisyklės. tumas gali atvesti į biurokratinį ritualizmą - si
Neformalūs tinklai turi tendenciją plėtotis visuo tuaciją, kai taisyklių laikomasi bet kuria kaina, net
se organizacijų lygiuose. Pačioje viršūnėje asmeni kai organizacijai gal būtų geresnis kitoks spren
niai santykiai bei ryšiai gali būti svarbesni už for dimas.
malias situacijas, kuriose numatoma priimti spren Antra, Mertonas nerimavo, kad griežtas biuro
dimus. Pavyzdžiui, verslo korporacijų politiką, ma kratinių taisyklių laikymasis ilgainiui gali tapti
noma, turėtų nulemti direktorių valdybų ir akcinin svarbesnis už pagrindinius organizacijos tikslus.
kų susitikimai. Tačiau iš tikrųjų dažnai esti, kad Kai ypač pabrėžiama teisinga procedūra, visiškai
keletas valdybos narių, iš tiesų valdančių korpora įmanoma liautis mačius „bendrąjį vaizdą“. Pavyz
ciją, priima sprendimus neformaliai ir tikisi valdy džiui, biurokratas, atsakingas už paraiškas dėl drau
bos pritarimo. Šios rūšies neformalūs tinklai gali dimo išmokų, gali atsisakyti atlyginti draudimo po
driektis ir plačiau, apimdami skirtingas korporaci liso turėtojui pagrįstą žalą, remdamasis kokio nors
jas. Skirtingų firmų verslo vadovai dažnai tariasi blanko stoka ar tuo, kad jis neteisingai užpildy
tarpusavy neformaliai, jie taip pat gali priklausyti tas. Kitaip tariant, teisingai sutvarkyta paraiška gali
tiems patiems klubams ir laisvalaikio draugijoms. būti svarbesnė už nukentėjusio kliento reikmes.
Ne taip paprasta nuspręsti, kiek neformalios Mertonas numatė, kad tokiais atvejais tarp vi
procedūros apskritai padeda ar kliudo organizacijos suomenės ir biurokratijos gali atsirasti įtampa. Šis
veiksmingumui. Sistemos, primenančios Weberio nerimas nebuvo nepamatuotas. Dauguma mūsų
idealųjį tipą, linkusios sužadinti aibę neoficialių nuolatos bendrauja su stambiomis biurokratijomis
būdų reikalams tvarkyti. Iš dalies taip atsitinka to - pradedant Nacionaline sveikatos tarnyba, bai
dėl, kad, pristigus lankstumo, jį galima susikurti, giant vietos valdžia ir mokesčių inspekcija. Ne
neoficialiai bent kiek pataisant formaliąsias taisyk retai susiduriame su situacijomis, kai atrodo, jog
les. Kai darbas nuobodus, neformalios procedū valstybės tarnautojams ir biurokratams visai ne
ros gali taip pat padėti, sukuriant labiau tenkinančią rūpi mūsų reikalai. Viena didžiausių biurokratijos
darbo aplinką. Neformalūs aukštesniųjų pareigū silpnybių - jai sunku imtis reikalų, kuriuos rei
nų ryšiai gali veiksmingai padėti visai organiza kia nagrinėti ir apgalvoti atskirai.
cijai. Kita vertus, šie pareigūnai, užuot rūpinęsi
visos organizacijos reikalais, gali labiau puoselė
ti ar ginti savo asmeninius interesus. Burnsas ir Stalkeris:
mechanistinės ir organinės sistemos
Ar visų rūšių darbams galima veiksmingai taiky
Mertonas: biurokratijos disfunkcijos ti biurokratines procedūras? Kai kurie mokslininkai
Amerikiečių mokslininkas funkcionalistas Rober padarė prielaidą, kad biurokratija visiškai tinka ru
tas Mertonas ištyrė Weberio apibrėžtą idealųjį biu tininiams darbams, bet ji gali nesusidoroti su ne-
Totalinės institucijos
Vieną reikšmingiausių organizacijų tyrimų atliko ame kina prižiūrėtojai ir likimo draugai, kol nesunaikina in
rikietis sociologas Ervingas Goffmanas. Tyrimas bu divido ankstesniojo savimonės jausmo. Savimonės
vo atliktas XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir numarinimas gali įvykti dėl įvairių taikomų priemonių,
paskelbtas knygoje Asylums, 1968 („Prieglaudos"). tarp jų - sveikatos patikrinimų ir kūno ertmių apieš-
Goffmanas rėmėsi interakcionizmo tradicija, taigi ty kojimo, žeminančių užduočių, pirštų atspaudų ėmi
rinėjo socialinius reiškinius pačių socialinių veikėjų mo, nuolatinės privatumo stokos ir reikalavimo pra
požiūriu, nagrinėdamas prasmes, kurias jie priskiria šyti leidimo, prieš imantis bet kurio darbo.
juos supančiai socialinei tikrovei. Šioje konkrečioje Goffmanas nustatė penkias totalinių institucijų gy
studijoje Goffmanas siekė suprasti, kaip veikia tota ventojų reakcijas į čia įgytą patirtį. Jos svyravo tarp
linės institucijos, remdamasis konkrečiu asmenų visiško užsisklendimo, atviro pasipriešinimo, prisitai
patyrimu. Totalinės institucijos - tai įstaigos, kurios kymo ir „vaidybos“. Tačiau mokslininkas padarė iš
primeta savo gyventojams prievarta reguliuojamą gy vadą, kad, apskritai, dauguma uždarytųjų spaudimui
venimo, visiškai atskirto nuo išorės pasaulio, siste atmesti savimonės pojūtį priešinasi „be įkarščio“ - šie
mą. Joms priklauso psichiatrijos ligoninės, kalėjimai, žmonės psichologiškai apsisaugo, darydami tiek, kiek
karinės naujokų mokymo stovyklos, vienuolynai ir ki būtina, kad prasmuktų ir išvengtų nemalonumų. Užuot
tos panašios institucijos. Goffmanui ypač rūpėjo su atvirai priešinęsi sistemai, daugelis uždarytųjų randa
prasti gilius individualios savimonės pokyčius, atsi pragmatiškus būdus prie jos prisiderinti.
randančius tokiomis sąlygomis.
Totalines institucijas galima apibūdinti kaip išto Pasipriešinimas totalinėms institucijoms:
bulintus biurokratijų modelius, kurie remiasi sudėtin
Goffmano teiginių kritika
gomis ir griežtomis procedūromis, privalomomis ins
titucijų nariams. Patekę [totalinę instituciją, individai Goffmano totalinių institucijų studija, kaip ir daugelis
atsiduria pasaulyje, kuris griežtai organizuotas, nuo kitų naujus kelius skinančių darbų, susilaukė ir pagy
dugniai suplanuotas ir skrupulingai prižiūrimas. Gof rų, ir kritikos. Kai kurie sociologai pareiškė, kad jis iš
fmanas nustatė, kad skirtingus šių institucijų tipus jun pūtė „prisitaikymo“ atvejį ir kad iš tiesų šitokiose insti
gia tam tikri bendri bruožai. Visais atvejais iš naujo tucijose pasipriešinimo yra kur kas daugiau, negu ma
kų atimamas ankstesnysis „savimonės jausmas" ir nė Goffmanas. Tirdami Durhamo kalėjimą (1972),
asmenybės individualumas - atvykėliai „performuo Stanley‘s Cohenas ir Laurie’s Tayloras rado daugiau
jami“ pagal institucijos taisykles. Asmeninė nuosa pasipriešinimo valdžiai įrodymų, negu buvo nurodęs
vybė atimama, o identiteto bruožai nuslopinami: dra Goffmanas. Šis mokslininkas tiesiausia pasipriešini
bužius pakeičia taisyklių nustatytos uniformos, visi nu mo valdžiai forma laikė atkaklų nesitaikstymą, tuo tar
kerpami pagal standartą, paskiriamas naujas vardas pu Cohenas ir Tayloras pastebėjo kitokias formas, ku
ar asmens atpažinimo numeris, taip pat ribojami ry rios peržengė vien savimonės jausmo gintį. Jie teigė,
šiai su išorės pasauliu, tarp jų - santykiai su šeima ir jog daugelis pasipriešinimo kalėjimuose formų grin
draugais. Uždarytajam visokiais būdais primenama, džiamos kolektyviniais protestais prieš sistemą, ku
kad jis nebe tas asmuo, kuo buvęs, nes priėmė nau riais siekiama pakeisti institucijos veikimą. Bado strei
ją - institucijos nario - identitetą. kus, laiškų rašymo kampanijas, bandymus pabėgti ir
Totalinių institucijų gyventojus ir personalą skiria riaušes galima laikyti aktyvių atoveiksmių įkalinimo pa
aiškios ribos. Įprastinę dienotvarkę planuoja ir prižiūri tirčiai pavyzdžiais. Cohenas ir Tayloras pastebėjo ir
darbuotojai, kuriems suteikta teisė bausti ar skatinti ne tokią viešą pasipriešinimo formą - įkalintųjų polin
gyventojus pagal parodyto paklusnumo laipsnį. Šiam kį atmesti etiketes, kurias jiems priskirdavo kalėjimo
nuolankumo užtikrinimo procesui iš dalies padeda tai, valdžia. Nepaisydami savo padėties baudžiamosios
ką Goffmanas vadino savimonės numarinimu. Tota justicijos sistemoje, jie atsisakydavo laikyti save „nu
linių institucijų naujokus sistemingai žemina ir men sikaltėliais“ arba dėl to save mažiau vertinti.
332 12 SKYRIUS
prognozuojamai kintančiais darbo reikalavimais. Michelio Foucault organizacijų teorija:

Tirdami elektronikos bendrovių inovacijas ir kai laiko ir erdvės kontrolė
tą, Thomas Bumsas ir G. M. Stalkeris nustatė, jog Dauguma moderniųjų organizacijų funkcionuoja
biurokratijos veiksmingumas yra ribotas pramo specialiai suprojektuotoje fizinėje aplinkoje. Pa
nės šakose, kuriose reikia būti lanksčiam ir gebė statas, kuriame įsikūrusi konkreti organizacija, pa
ti pirmauti (išlaikyti „aštrių briaunų“ pojūtį) (Bums sižymi ypatumais, atitinkančiais šios organizaci
ir Stalker, 1966). jos veiklą, ir kartu reikšmingomis architektūrinė
Bumsas ir Stalkeris išskyrė dviejų tipų organiza mis savybėmis yra susijęs su kitų organizacijų pa
cijas: mechanistines ir organines. Mechanistinė or statais. Pavyzdžiui, ligoninės architektūra kai ku
ganizacija - tai biurokratinė sistema, turinti hierar riais atžvilgiais skiriasi nuo verslo firmos ar mo
chinę instancijų grandinę ir vertikaliai aiškiais kana kyklos. Palatos, gydytojų kabinetai, operacinės ir
lais perduodamą nurodymų srautą. Tarnautojai at registratūros sudaro specifinį viso ligoninės pastato
sako už atskiras užduotis, o jas baigę atsakomybę vaizdą, o mokyklai būdingos klasės, laboratorijos
perduoda kolegai. Darbas tokioje sistemoje yra ano ir sporto salė. Bet esama ir bendrų panašumų: vei
nimiškas, o „žmonės viršūnėje“ ir „tie, kurie apa kiausiai ir vienur, ir kitur rasime vestibiulius ir ko
čioje“ retai susisiekia vieni su kitais. ridorius su automatiškai atsidarančiomis durimis,
Organinės organizacijos, priešingai, pasižymi taip pat panašius standartinius baldus ir apdailą.
laisvesne struktūra, joms visuminiai tikslai yra Pastatai, kuriuose įsikuria moderniosios organiza
svarbesni už siaurai apibrėžtas atsakomybes. Nu cijos, yra panašūs ir skiriasi tik koridoriais vaikš
rodymų srautai ir „direktyvos“ labiau išsiskaidę, čiojančių žmonių aprangos įvairove.
juda daugeliu krypčių, o ne vien vertikaliai. Ma Michelis Foucault atskleidė, kad organizacijos
noma, kad kiekvienas organizacijos dalyvis turi tei architektūra tiesiogiai susijusi sujos socialine san
singas žinias ir įvedimo duomenis, kuriais galima dara ir valdžios sistema (Foucault, 1970, 1979).
pasinaudoti, sprendžiant problemas: taigi spren Jo įtakinguose veikaluose apie moderniuosius ka
dimai nėra išskirtinai „viršūnių“ sritis. lėjimus (žr. tekstą rėmeliuose, p. 333) skirta daug
Pagal Bumsą ir Stalkerį, organinės organiza dėmesio fizinei kalėjimų objektų sandarai. Fou
cijos kur kas geriau pasirengusios tvarkytis su kin cault darbas parodė, kad nagrinėdami fizinius or
tančia paklausa naujoviškose rinkose, pavyzdžiui, ganizacijų ypatumus galime naujoviškai nušvies
telekomunikacijų, kompiuterių programinės įran ti Weberio nagrinėtas problemas. Įstaigos, kurias
gos, biotechnologijos. Lankstesnė vidaus struktūra Weberis aptarinėjo abstrakčiai, turi ir architektū
reiškia, kad jie gali greičiau ir tinkamiau reaguo rinę aplinką - kartais didelių firmų pastatai iš tiesų
ti į rinkos poslinkius, kūrybiškiau ir staigiau pa fiziškai sukonstruojami kaip hierarchija: taigi kuo
siūlyti sprendimus. Tuo tarpu mechanistines or svaresnė asmens padėtis valdžios hierarchijoje, tuo
ganizacijos geriau pritaikytos tradicinėms, stabi arčiau viršūnės atsiduria jo kabinetas, o pasaky
lioms gamybos formoms, kurios mažiau jautrios mas „viršutinis aukštas“ kartais vartojamas, api
rinkos svyravimams. Nors Bumso ir Stalkerio stu būdinant tuos, kuriems organizacijoje priklauso
dija paskelbta daugiau kaip prieš trisdešimt me aukščiausioji galia.
tų, ji labai aktuali dabartinėms diskusijoms dėl or Organizacijos geografija veikia jos funkciona
ganizacijų kaitos (žr. toliau, „Anapus biurokrati vimą ir daugeliu kitų būdų, ypač tuomet, kai siste
jos?“, p. 340). Šie mokslininkai numatė daugelį mos stipriai vadovaujasi neformaliais santykiais.
klausimų, kurie užėmė pagrindinę vietą naujausioje Fizinis artumas palengvina pirminių grupių forma
polemikoje dėl globalizacijos, lanksčiosios specia vimąsi, o fizinis tolumas gali poliarizuoti grupes,
lizacijos ir biurokratijos mažinimo. sukurdamas tarp skyrių „jų“ ir „mūsų“ pozicijas.
Kalėjimai kaip moderniosios institucijos

Michelis Foucault kreipė didelį dėmesį į tokias organi Moderniųjų kalėjimų ištakos siekia ne senesniųjų
zacijas, kaip kalėjimai, kuriose individai ilgą laiką fi amžių areštines, bet darbo namus. Daugumoje Euro
ziškai atskiriami nuo išorės pasaulio. Jis vartojo ter pos šalių darbo namai atsirado XVII amžiuje. Jie bu
miną laisvės suvaržymo organizacijos, šitaip api vo įkurti žlungant feodalizmui, kai daugelis valstiečių
būdindamas įstaigas, kuriose žmonės įkalinami - lai nebegalėjo gauti darbo žemės ūkyje, taigi tapo valka
komi atskirti nuo išorinės socialinės aplinkos. Pagal tomis. Darbo namuose jiems duodavo maisto mainais
Foucault, kalėjimai ir įkalinimas sudaro pagrindinę už sunkų fizinį darbą. Tačiau darbo namai nebuvo skirti
„drausminės visuomenės“ savybę. Šį žodžių junginį vien vargšams. Juose rasdavo prieglobstį ir paliegę,
jis vartojo apibūdinti moderniosioms visuomenėms, ku senyvo amžiaus žmonės bei psichikos ligoniai, jei
riose drausmė sukuriama nuolatos stebint, kontroliuo išorės pasaulyje niekas nesirengė jais pasirūpinti.
jant ir baudžiant žmones. Foucault buvo įsitikinęs, kad XVIII a. kalėjimai, prieglaudos ir ligoninės tolydžio
kalėjimuose sukurti metodai taikomi ir kitose gyveni ėmė atsiskirti vieni nuo kitų. Reformatoriai pradėjo pro
mo srityse, pavyzdžiui, mokyklose, darbovietėse, netgi testuoti prieš tradicines bausmes, teigdami, jog lais
kaimynijose. vės suvaržymas - kur kas veiksmingesnis būdas su
sidoroti su nusikalstama veikla. Ėmus manyti, jog ka
Moderniųjų kalėjimų raida lėjimai gali išmokyti nusikaltėlius santūrių drausmės
ir klusnumo taisyklėms įpročių, pamažu menko žmo
Iki XIX a. pradžios įkalinimas buvo retai taikytas baus
nių baudimo viešai idėja.
mės už nusikaltimą būdas. Dauguma miestų, nesvar
bu, didelių ar mažų, turėdavo savo kalėjimus, tačiau
Kalėjimų biurokratizacija
paprastai jie būdavo tikrai nedideli ir nepajėgė vienu
metu talpinti daugiau negu tris ar keturis kalinius. Ka Industrinėje epochoje baudimas tapo kur kas siste-
lėjimai buvo naudojami girtuokliams pernakt „atvėsin mingesnis. Urbanizuotų teritorijų plėtra ir darbininkų
ti“, kartais juose buvo laikomi apkaltinti ir teismo lau klasės atsiradimas pateikė naujus iššūkius socialinei
kiantys asmenys. Stambesniuose Europos miestuo tvarkai. Gyventojų kėlimasis iš kaimo į miestus reiš
se būta kiek didesnių kalėjimų: daugumą ten laikytų kė, kad naujieji ateiviai dar nebuvo visiškai integruoti
žmonių sudarė nuteisti ir bausmės laukiantys nusikal į miesto gyvenimą, tačiau jų jau nebevaldė kaimo so
tėliai. Šios institucijos labai skyrėsi nuo kalėjimų, ku cialinės struktūros. Šie nuolatiniai gyventojų skaičiaus
riuos imta masiškai statyti nuo XIX a. pabaigos. Draus svyravimai ir staigiai kintančios socialinės sąlygos su
mė kalėjimuose šlubavo arba jos visai nebūdavo, o kėlė tam tikrą netvarką ir nestabilumą. Modernusis ka
šeimos narių teisės lankyti kalinius varžytos kur kas lėjimas buvo institucija, kuri atsirado suvaldyti indivi
mažiau negu dabar. Kalinių vienas nuo kito neatskir- dams, pažeidusiems naująją socialinę tvarką. Kaip ir
davo, o kalėjimų atmosfera, palyginti su moderniai daugelis moderniosios visuomenės institucijų, kalėji
siais standartais, buvo stulbinamai laisva ir lengva. mai vis labiau biurokratėjo, jie buvo įjungti į sudėtingą
Iki XIX a. už nusikaltimus daugiausia bausta rišant valstybinių priemonių tinklą, apimantį teisės ir baudžia
prie trinkos, plakant, įdeginant žymas karšta geležimi mosios justicijos sistemas.
ar pakariant. Šios bausmės paprastai buvo vykdomos XIX amžiuje kilo kalėjimų statybos banga. Pasak
viešai, pažiūrėti susirinkdavo daug žmonių. Valdovai Foucault, moderniųjų kalėjimų forma paveldėta iš Pa-
naudojosi viešosiomis bausmėmis kaip simboliška noptikono (Panopticon) - organizacijos, kurią šiame
priemone pademonstruoti savo valdžią visuomenei. šimtmetyje suplanavo filosofas, socialinius klausimus
Bausmės nebuvo sistemingo teisės taikymo išdava. nagrinėjęs mąstytojas Jeremy’s Benthamas. „Panop-
334 12 SKYRIUS
tikonu“ Benthamas pavadino savo paties suprojektuo meras, turėjusias po vieną langą, matomą iš centrinio
tą idealų kalėjimą. Jam nepavyko įsiūlyti Britanijos vy sargybos bokšto. Kameros išsidėstė ratu, taigi apsau
riausybei viso šio modelio, tačiau kai kurie projekto ga sargybos bokšte galėjo stebėti visas kameras iš
ypatumai buvo panaudoti kalėjimų architektūroje Jung vienos vietos. Bet kaliniai kamerose negalėjo žinoti,
tinėse Valstijose, Britanijoje ir kitose Europos šalyse. ar sargybiniai juos stebi ir kada, nes specialiai pridengti
Panoptikonas įkūnijo keletą ypatingų struktūrinių sa bokšto langai paversdavo apsaugą nematoma. Tikrą
vybių, kurios padėjo kalėjimo valdžiai kontroliuoti ka ja ar numanoma priežiūra Panoptikonas turėjo tvirčiau
linių laiką, erdvę ir judėjimą. Tiesa, jame vis dar liko valdyti įkalintųjų elgesį. Kaliniai galėjo būti sekami bet
viešųjų, bendrai naudojamų vietų, skirtų mankštai ir kuriuo metu, todėl buvo priversti tinkamai elgtis.
valgymui, tačiau kaliniai buvo išskirstyti po atskiras ka
Organizacijos negali veikti efektyviai, jei tar moderniųjų organizacijų struktūrinėje aplinkoje da
nautojai dirba be sistemos. Verslo firmose, kaip ro įtaką valdymo modeliams ir juos išreiškia. Pa
nurodė Weberis, tikimasi, kad žmonės dirbs nu valdinių matomumas lemia, kiek lengvai šie žmo
statytas valandas. Veiklą privalu nuolatos koordi nės gali tapti veiklos organizacijoje stebėjimo -
nuoti laike ir erdvėje, o tam kartais padeda ir fi jį Foucault pavadino priežiūra - objektais. Mo
zinė aplinka, ir tiksliai pagal grafiką suplanuoti de derniosiose organizacijose priežiūros objektu virsta
talūs tvarkaraščiai. Tvarkaraščiai reguliuoja veiklą kiekvienas darbuotojas, net ir tas, kuris užima pa
laike ir erdvėje, pasak Foucault, jie „efektyviai pa lyginti aukštą padėtį valdžioje, tačiau kuo asmens
skirsto žmones“ organizacijoje. Būtent tvarkaraš pareigos žemesnės, tuo labiau linkstama kruopš
čiai yra organizacinės drausmės sąlyga, nes jie su čiai tikrinti jo elgesį.
jungia daugybės žmonių veiklą. Jei universitetai Priežiūra yra dviejų formų. Pirmoji - tai tie
griežtai nesilaikytų paskaitų tvarkaraščio, jie be sioginė priežiūra, kai viršininkai stebi pavaldinių
matant nugrimztų į visišką chaosą. Tvarkaraščiai darbą. Panagrinėkime mokyklos klasės pavyzdį.
padeda intensyviai naudoti laiką ir erdvę: sujungti Mokiniai sėdi suoluose ar prie stalų, paprastai iš
daugybę žmonių ir įvairiausią veiklą. rikiuotų eilėmis, ir visus juos mato mokytojas. Ma
noma, kad vaikai bus dėmesingi ar stropiai įsitrau
kę į savo darbą. Žinoma, viso to praktinis įgyven
Priežiūra organizacijose
dinimas priklauso nuo mokytojo gebėjimų ir vai
Kambarių, koridorių ir atvirų erdvių išdėstymo or kų nusiteikimo paklusti tam, ko iš jų tikimasi.
ganizacijos pastate schema gali iš esmės padėti at Antrasis priežiūros tipas yra subtilesnis, bet ne
skleisti, kaip veikia organizacijos valdymo siste mažiau svarbus. Jį sudaro informacijos apie žmo
ma. Kai kuriose organizacijose žmonių grupės nių gyvenimą kaupimas bylose, charakteristikose,
drauge dirba atviroje aplinkoje. Kai kurios darbo dosjė. Weberis pastebėjo, kokia yra reikšminga ra
pramonėje rūšys, pavyzdžiui, konvejerinė gamy šytinė dokumentacija (mūsų laikais dažnai kom
ba, yra monotoniškos ir pasikartojančios, todėl rei piuterizuota), tačiau iki galo neištyrė, kaip ja ga
kia nuolatos prižiūrėti, kad darbininkai palaikytų lima pasinaudoti individų elgesiui reguliuoti. Dar
darbo tempą. Tai pasakytina ir apie vienarūšį ma buotojų charakteristikose paprastai esti pateikta vi
šininkių darbą-jos sėdi drauge mašinraščių biu sa veiklos istorija, įtraukiant asmenines detales ir
re, o prižiūrėtojai stebi, ką kuri veikia. Foucault dažnai įvertinant charakterį. Tokios charakteristi
ypatingai pabrėžė, kaip matomumas ar jo stoka kos naudojamos darbuotojų elgesiui stebėti ir įver
tinti rekomendacijoms skirti darbuotojui aukštes jai bendradarbiautų su vadovybe, susiduriame su

nes pareigas. Daugelyje verslo firmų kiekvienas kitokia situacija. Dėl pernelyg didelės tiesioginės
struktūrinis padalinys rengia metines ataskaitas, priežiūros darbuotojai susvetimėja, nes jaučia, kad
kuriose apibūdinama, kaip dirbo žmonės žemes jiems neduodama jokių galimybių įsitraukti į at
niuose lygmenyse. Mokyklos ir kolegijos charak liekamą darbą (Grint, 1991; Sabel, 1982).
teristikas taip pat naudoja stebėti, koks yra indi Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios di
vidų įnašas į organizacijos darbą. delius sunkumus ilgainiui ėmė patirti organizaci
Informacinių technologijų paplitimas darbo vie jos, besiremiančios tokiais principais, kokius su
tose iškėlė naujas reikšmingas priežiūros proble formulavo Weberis ir Foucault, pavyzdžiui, stam
mas. Darbuotojų naudojimąsi elektroniniu paštu būs fabrikai, kuriuose vyko konvejerinė gamyba,
ir internetu darbdaviai gali sekti programine įranga, ir griežtos valdymo hierarchijos. Esant tokiai ap
nuskaitančia elektroninius laiškus ir registruojan linkai, darbininkai nelinko atsiduoti darbui, todėl
čia, kurias interneto svetaines aplankė darbuoto darbo intensyvumui užtikrinti iš tiesų reikėjo nuo
jas ir kiek jose užtruko. Darbdaviai pabrėžia, jog latinės kontrolės, bet ji skatino pasipiktinimą ir
tai daroma tik dėl darbuotojo našumo. Tačiau elek priešiškumą.
troniniam paštui bei intemetui tapus prieinamiems Žmonės taip pat linkę priešintis didelio masto
beveik visose darbo zonose, baiminamasi, kad priežiūrai, kurią Foucault įvardijo antruoju prie
žmonės be saiko leis darbo laiką, tvarkydami as žiūros tipu —tai rašytinės informacijos apie juos
meninį susirašinėjimą, apsipirkdami per interne rinkimui. Iš esmės tai buvo viena pagrindinių prie
tą, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar lankydami žasčių, dėl kurios žlugo sovietinio stiliaus komu
pornografines svetaines. Kita vertus, darbuotojai nistinės visuomenės. Šiose visuomenėse žmones
tvirtina, jog vadovybės vykdoma naudojimosi in nuolatos šnipinėjo arba slaptoji policija, arba jos
ternetu priežiūra - tai kišimasis į asmeninį gyve apmokami kiti asmenys, netgi giminės ir kaimy
nimą ir jų teisių pažeidimas. Juk šitokiais priežiū nai. Vyriausybė taip pat saugojo išsamią informa
ros metodais galima atskleisti privačią informaciją, ciją apie savo piliečius, kad prireikus galėtų nu
kuri neturi rūpėti darbdaviams, pavyzdžiui, dar malšinti pasipriešinimą valdžiai. Dėl to išsirutu
buotojo infekuotumą ŽIV ar jo ketinimą įsidarbinti liojo autoritarinė politinė visuomenės forma, ku
kitoje bendrovėje. ri į pabaigą tapo visiškai neveiksminga ekonomiš
kai. Iš tiesų, visa visuomenė ėmė panašėti į mil
žinišką kalėjimą, įgydama pasidygėjimo juo for
Priežiūros ribos mas: padažnėjusius konfliktus ir pasipriešinimo bū
Weberis ir Foucault tvirtino, kad veiksmingiausias dus. Ši sistema galiausiai žlugo.
būdas tvarkyti organizaciją - sustiprinti priežiū
rą, t. y. aiškiai ir nuosekliai suskaidyti valdymo
Biurokratija ir demokratija
grandis. Bet šis požiūris klaidingas, bent jau tai
kant jį verslo firmoms, kurios (priešingai totali Foucault buvo teisus dėl to, kad moderniosiose vi
nėms institucijoms) nevykdo visiškos žmonių gy suomenėse priežiūrai tenka pagrindinis vaidmuo.
venimo uždaroje aplinkoje kontrolės. Kalėjimai ir Dabar šis dalykas dėl vis stiprėjančio informaci
kitos panašios institucijos iš esmės nėra geras pa nių ir komunikacinių technologijų poveikio net
vyzdys visoms kitoms organizacijoms. Tiesiogi tapo aktualesniu. Mes gyvename visuomenėje, ku
nė priežiūra gali pakenčiamai gerai veikti tuomet, rią kai kas vadina priežiūros visuomene (Lyon,
kai iš anksto susitaikoma, jog susiję žmonės vei 1994), nes informaciją apie mūsų gyvenimus renka
kiausiai bus priešiški savo valdytojams ir neno visų rūšių organizacijos, o ne vien darbdaviai.
rės būti ten, kur yra. Bet organizacijose, kurių va Kaip anksčiau minėta, milžiniškus informaci
dovai trokšta, kad bendrų tikslų labui darbuoto jos apie mus srautus turi vyriausybinės organiza-
336 12 SKYRIUS
Geležinis oligarchijos dėsnis

VVeberio studentas Roberto Michelsas (1967) sukū leidžiantis daugybei žmonių dalyvauti politiniame pro
rė vėliau išgarsėjusį terminą, kuriuo apibūdino galios cese ir užtikrinti, kad jų nuomonės bus išgirstos. Bet
netekimą apačioje ir jos sutelkimą viršūnėje: jis teigė, kartą įsteigus organizaciją praktiškai pasidaro nebe
kad didelėse organizacijose, ir apskritai visuomenėje, įmanoma, kad ją valdytų aibė žmonių. Būtent čia ir
kurioje viešpatauja organizacijos, egzistuoja geleži imama greičiau „pralošti galią viršūnėms“: atstovau
nis oligarchijos dėsnis. Oligarchija reiškia nedau jamosios demokratijos modeliai atveria kelią nuolat
gelio valdžią. Pasak Michelso, galios antplūdis į vir veikiantiems lyderiams ir biurokratijoms, kurie savo
šūnę - tiesiog neišvengiama vis labiau biurokratė- ruožtu užleidžia vietą elito valdžiai, arba oligarchijai.
jančio pasaulio dalis, taigi jį galima vadinti „geležiniu Įsitvirtinęs oligarchinis vadovavimas labiau investuoja
dėsniu“. į savo galios išlaikymą negu į kovą dėl savo demo
Norint suprasti, kodėl oligarchijos tendenciją Mi kratiškų rėmėjų tikslų bei vertybių. Michelsas manė,
chelsas laiko neišvengiama, reikia suvokti pagrindinį kad šios dinamikos neišvengia nei pavienės organi
paradoksą kurį jis gvildena savo darbuose. Michel zacijos, nei demokratinės visuomenės kaip visuma.
sas teigia, kad organizacijos - esminis dalykas de
mokratijai, tačiau tuo pat metu jos stumia į visišką
Plačiau apie čia iškeltus klausimus žr. poskyryje
demokratijos pabaigą. Pagal Michelsą organizacijos
„Demokratija“, p. 396.
būtinos demokratijai, nes tai vienintelis realus būdas,
cijos: ji prasideda įrašais apie mūsų gimimo da Demokratijos slopimas, progresuojant moder
tą mokyklas ir darbo vietas, o baigiasi pajamų nioms organizacijos ir informacijos kontrolės for
duomenimis, reikalingais mokesčiams rinkti, bei moms, labai jaudino Weberį. Jį ypač trikdė bevei
žiniomis, pagal kurias išduodami vairuotojo pa dės biurokratijos valdymo perspektyva. Kaip de
žymėjimai ir skiriami valstybinio draudimo nume mokratija gali išgyventi, susidūrusi su vis labiau
riai. Daugėjant kompiuterių ir kitos elektroninės žmones užvaldančia biurokratinių organizacijų ga
duomenų apdorojimo įrangos, kyla pavojus, kad lia? Šiaip ar taip, argumentavo Weberis, biuro
priežiūra įsismelks į kiekvieną mūsų gyvenimo kratijos privalo būti specializuotos ir hierarchiš
kampelį. Įsivaizduokite, kad yra tokia šalis, ku kos. Esantys organizacijos struktūros apačioje ne
rioje gyvena 26 milijonai žmonių, o vyriausybė išvengiamai patirs, kad vykdo vien pilkas kasdie
valdo 2200 duomenų bazių, sukaupusių vidutiniš nes užduotis ir niekaip negali valdyti savo darbo
kai po dvidešimt bylų apie kiekvieną gyventoją. - galia perduodama tiems, kurie viršuje. Weberiui
Dešimties procentų gyventojų pavardės įrašytos į kėlė nerimą susvetimėjimo poveikis, kurį biuro
pagrindinį policijos kompiuterį. Tikriausiai pama kratijos daro savo darbuotojams. Netekę galimy
nytumėte, jog šią šalį kamuoja diktatūra. Bet iš tie bės rodyti iniciatyvos ir kūrybiškumo, biurokratai
sų tai yra Kanada (Lyon, 1994). gali tiesiog paklusti paskirtajam vaidmeniui ir ginti
savo padėčių saugumą nuo bet kokių išorės iššūkių.
Weberis taip pat numatė galimą konfliktą tarp
Požiūris į policiją kaip į „žinių darbuotojus“ nagrinėja
karjeros biurokratų ir demokratiškai išrinktų poli
mas poskyryje „Viešosios tvarkos palaikymas rizikos
visuomenėje“, p. 214.
tikų. Nors iš tikrųjų biurokratai yra vyriausybės tar
nai, jų stabili padėtis ir kompetencija užtikrina ne
menką asmeninę politinę atsparą. Politikai, kurių nių pareigų. Moterys buvo pigios ir patikimos dar
paskirtis moderniosiose visuomenėse yra vykdyti bo jėgos šaltinis, tačiau joms nebuvo sudaryta tokių
biurokratijos kontrolę, tuo pat metu priklauso nuo pat sąlygų kaip vyrams siekti karjeros.
biurokratijos dėl jos turimos informacijos ir patir Antra, karjeros biurokrato idėją iš tiesų suda
ties. Weberio akimis, iš esmės svarbu biurokratiją rė vyro karjera, kur moteriai teko lemiamas rėmėjos
pajungti stipriai politinei kontrolei, kuri užtikrin vaidmuo. Darbo vietoje moterys atlikdavo papras
tų valdininkijos atvirumą ir skaidrumą. Weberio tas kasdienes užduotis —dirbo kontoros tarnauto
susirūpinimas nebuvo be pagrindo. Komunistinė jomis, sekretorėmis, raštinių vadovėmis ir suda
se šalyse planinei ekonomikai ir socialinių paslaugų rydavo vyrams erdvę kilti karjeros laiptais. Vyrai
tinklui valdyti buvo suformuota milžiniška biuro galėjo susitelkti, kad gautų aukštesnes pareigas ar
kratija. Ši biurokratija išsirutuliojo į savarankiškus užsikariautų didelį autoritetą, nes „užsivertus dar
įsitvirtinusius galios blokus, kuriuos, komunizmo bais“ didžiąją jų dalį nudirbdavo moteriškas pa
erai baigiantis, vos ne vos pajėgė suvaldyti politi laikymo personalas. Namuose karjeros biurokratą
nės jėgos. Tačiau tokie reiškiniai neapsiriboja vien irgi paremdavo moterys: jos rūpinosi namais, vai
buvusiomis komunistinėmis valstybėmis. Net Va kais ir vyro kasdiene gerove. Jos „aptarnaudavo
karuose būta atvejų, kai kilo dideli konfliktai tarp vyrų biurokratų reikmes, sudarydamos sąlygas
biurokratinių ir politinių interesų. jiems ilgai dirbti, keliauti ir atsiduoti vien savo dar
bui, nesirūpinant asmeniniais ar namų reikalais.
Ankstyvojo feminizmo autoriai teigė, kad dėl
Lytis ir organizacijos šių dviejų tendencijų moderniosios organizacijos
susiformavo kaip vyrų viešpatystės rezervatai, ku
Dar prieš porą dešimtmečių organizacijų tyrimai riuose moterys buvo atskirtos nuo valdžios, joms
neskirdavo labai daug dėmesio lyčių klausimui. buvo užkirtas kelias kilti karjeros laiptais ir pa
Weberio biurokratijos teoriją ir daugelį reikšmin galiau jos buvo viktimizuotos dėl lyties - prie jų
gų vėlesnių atsakų į šią teoriją sukūrė vyrai, o įsi buvo seksualiai priekabiaujama, jos buvo diskri
vaizduojamame organizacijos modelyje vyrų bū minuojamos (žr. tekstą rėmeliuose, p. 338).
ta centre. Tačiau XX a. aštuntąjį dešimtmetį be Nors diduma ankstyvojo feminizmo analizių
siformuojantis feminizmas paskatino ištirti lyčių skyrė dėmesį įprastinėms problemoms - nevieno
santykius visose pagrindinėse visuomenės institu dam atlyginimui, diskriminacijai ir vyrų išlaiko
cijose, tarp jų - organizacijoje ir biurokratijoje. Fe mai galiai, tačiau stigo sutarimo dėl koncepcijos,
minizmo sociologai ne vien sutelkė dėmesį į su kuri geriausiai tiktų siekiant moters lygybės. Du
trikusią lyčių vaidmenų pusiausvyrą organizaci pagrindiniai feminizmo veikalai apie moteris ir or
jose, bet ir tyrinėjo, kaip pačios moderniosios or ganizacijas demonstruoja liberaliojo ir radikalio
ganizacijos rutuliojosi specifiniu lyčių atžvilgiu. jo feminizmo požiūrių skilimą (žr. poskyrį „Fe
Feministai teigė, kad moderniosios organiza minizmo požiūriai“, p. 119).
cijos ir karjeros biurokrato atsiradimas priklausė Rosabeth Moss Kanter darbas Men and Women
nuo ypatingos lyčių konfigūracijos. Jie nurodė du ofthe Corporation, 1977 („Vyrai ir moterys kor
būdus, kuriais lytis buvo įtvirtinama pačioje mo poracijoje“) buvo vienas ankstyviausių tyrimų, ap
derniųjų organizacijų struktūroje. Pirma, biuro žvelgusių moterų padėtį biurokratinėje aplinkoje.
kratijoms būdinga lyčių segregacija darbo vietų at Kanter nagrinėjo moterų padėtį korporacijose bei
žvilgiu. Kai į darbo rinką ėmė plūsti moterys, iš analizavo, kaip moterims korporacijose neleidžia
ryškėjo polinkis jas segreguoti, skiriant menkai ap ma įgyti galios. Mokslininke sutelkė dėmesį į „VY
mokamas kasdienio rutininio darbo vietas. Šios rų homosocialumą“ - naudodamiesi šiuo būdu vy
vietos buvo pavaldžios kitoms, kuriose dirbo vy rai sėkmingai išlaikė galią uždarame rate, į kurį
rai, ir moterys neturėjo galimybių užimti aukštes įleisdavo tik priklausiusius tai pačiai „savai gru
338 12 SKYRIUS
Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas darbo vietose yra papli Iš tikrųjų nelengva nubrėžti ribą tarp priekabiavi
tęs, ir šis faktas rodo pagal lytis orientuotą organiza mo ir elgesio, kurį galėtume laikyti priimtinu vyro mei
cijų pobūdį. Seksualinis priekabiavimas nusako ne likavimu moteriai. Tačiau remiantis asmeniniais pra
pageidaujamą ar pasikartojantį seksualinį meilinimą nešimais manoma, kad Jungtinėje Karalystėje seksu
si, pastabas ar elgesį kito žmogaus atžvilgiu, kurie jį alinį priekabiavimą per savo darbo karjerą patyrė sep
įžeidžia ir varžo, vargina ar trukdo dirbti. Priekabiavi tynios iš dešimties moterų. Seksualinis priekabiavimas
mą palengvina pažeista galios pusiausvyra: nors mo gali pasireikšti kaip vienkartinis įvykis arba kaip nuo
terys gali seksualiai persekioti savo pavaldinius ir ši seklaus elgesio modelis (L. Kelly, 1988). Antruoju at
taip elgiasi, tačiau valdžios padėtis paprastai užima veju moterims dažnai tampa sunku išlaikyti toliau dirbti
vyrai, todėl jų priekabiavimas prie moterų yra labiau kaip įprasta, jos gali pasiprašyti atostogų dėl ligos ar
paplitęs (Reskin ir Padavic, 1994). visiškai palikti darbą.
Organizacijose ar darbo vietose vyrai, mėgindami Dabar daugelyje Vakarų šalių seksualinį priekabia
primesti seksualinius reikalavimus, gali pasinaudoti uži vimą draudžia įstatymai, tačiau manoma, jog esama
mamo posto svarumu. Šie bandymai gali įgauti skanda aibė atvejų, kai apie jį tiesiog nepranešama. Patį reiš
lingas formas, kai darbuotojai pareiškiama, jog atsisa kinį imta suvokti aiškiau, bet vis tiek daugelis moterų,
kiusi meilės pasimatymų ji bus atleista. Tačiau daugu patyrusių priekabiavimą ir traumuotų šios patirties, gali
ma seksualinio priekabiavimo rūšių šiek tiek subtiles jos nepriskirti seksualinio priekabiavimo atvejams.
nės. Jos apima užuominas, kad už seksualinį palan Daugybė moterų nutaria nesiskųsti, nes bijo, kad jo
kumą bus papildomai atlyginta arba kad nesuteikus ši mis nepatikės, skundų rimtai neįvertins arba jos susi
tokių paslaugų lauks tam tikra bausmė, pavyzdžiui, bus lauks atsakomųjų veiksmų (Giuffre ir VViIliams, 1994).
atimtos galimybės gauti aukštesnes pareigas.
pei“ asmenis. Moterų ir etninių mažumų galimy Radikaliojo feminizmo požiūris, pateiktas Kat-
bės kilti karjeros laiptais buvo veiksmingai atme hy Ferguson knygoje The Feminist Case Against
tamos: jos taip pat buvo atskiriamos nuo sociali Bureaucracy, 1984 („Feminizmo byla prieš biu
nių tinklų ir asmeninių santykių, turinčių lemia rokratiją“), labai skiriasi nuo Kanter traktuotės.
mą reikšmę siekiant aukštesnių pareigų. Ferguson nemanė, kad pažeista lyčių pusiausvy
Kanter šią pažeistą lyčių pusiausvyrą moder ra organizacijose - dalykas, kurį galima išspręs
niosiose korporacijose vertino kritiškai, tačiau į at ti, didesniam skaičiui moterų suteikiant aukštes
eitį žvelgė ne visai pesimistiškai. Jos manymu, tai nes pareigas ir kartu galią. Jos nuomone, moder
buvo galios, o ne lyties problema. Moterys užėmė niosios organizacijos iš pamatų užkrėstos vyriš
nepalankią padėtį ne todėl, kad jos buvo moterys, kosiomis vertybėmis bei dominavimo modeliais.
bet dėl to, kad organizacijose neturėjo pakanka Šitokiose struktūrose moterims visuomet atiteks
mai galios. Kai didesniam skaičiui moterų pavyks tik pavaldumo vaidmenys, teigė Ferguson. Vienin
įgyti galią, pusiausvyros pažeidimai bus pašalin telis teisingas sprendimas - moterys turi kurti sa
ti, sakė mokslininkė. Jos tyrimą galima apibūdinti vo organizacijas, kurių principai labai skirtųsi nuo
kaip liberaliojo feminizmo požiūrį, nes Kanter pir vyrų organizacijų. Mokslininkė tvirtino, kad mo
miausia rūpėjo vienodos galimybės, kad moterys terys sugeba organizuoti darbą demokratiškesniais,
užimtų tokias pat padėtis, kaip ir vyrai. vieningiau priimtais ir bendradarbiavimą skatinan
čiais metodais, palyginus su vyrais, kurie linkę į gal savas „taisykles“, o ne priimdamos tipiškai vy
autoritarinę taktiką, nelanksčias procedūras ir ne riškus valdymo metodus (Rosener, 1997). Orga
jautrų vadovavimo stilių. nizacijų pasaulis vis aiškiau patiria moterų lyde
rystės sėkmę, todėl kai kas prognozuoja iškilsiančią
Moterys ir valdymas
naują valdymo paradigmą, kai ir vyrai pasirinks
daugelį moterų seniai pamėgtų metodų, pavyz
Kai pastaraisiais dešimtmečiais daugybė moterų džiui, perduoti atsakomybę, dalytis informacija bei
pradėjo užimti specialistų darbo vietas, polemika ištekliais ir drauge užsibrėžti tikslus.
dėl lyčių ir organizacijų pakrypo nauja linkme. Da Tačiau kiti nepritaria požiūriui, kad moterys
bar daug mokslininkų mato galimybę įvertinti mo sėkmingai įgyvendina aiškiai „moterišką“ valdy
terų lyderių ir vadovių poveikį organizacijoms, ku mo atmainą. Knygoje Managing likę a Man, 1998
riose jos dirba. Ar Kanter teisingai prognozavo, („Valdyti kaip vyras“) Judy Wajcman ginčija šią
kad lyčių pusiausvyros pažeidimas mažės, daugė traktuotę, remdamasi keliomis priežastimis. Pirma,
jant moterų, užimančių vadovaujančias pareigas? ji teigia, jog moterų, iš tikro užkopusių į galios
Vienas iš karščiausiai šiandien ginčijamų klausi viršūnes, skaičius yra ypač ribotas. Teisybė, kad
mų - ar vadovės „pakeičia“ savo organizacijas, moterys gerokai pažengė vidurinės grandies va
įvesdamos „moterišką“ valdymo stilių į konteks dybos srityje, bet, nepaisant didėjančio skaičiaus,
tus, kuriuose ilgą laiką dominavo vyrų kultūra, ver joms vis dar beveik užkertamas kelias užimti aukš
tybės ir elgesys. čiausių vadovų postus. Jungtinėje Karalystėje per
Kaip įsitikinsime toliau šiame skyriuje, nūdie 90 procentų šių postų užima vyrai. Jie ir toliau gau
nės globalios ekonomikos sąlygomis visų rūšių or na didesnį atlyginimą už tokį pat darbą, įdarbinami
ganizacijos susiduria su poreikiu įgyti daugiau vykdyti kur kas įvairesnes funkcijas negu mote
lankstumo, veiksmingumo, konkurencingumo. Šis rys, o joms linkstama patikėti tik tam tikras sri
iššūkis veikia organizacijas visais lygmenimis, pra tis, pavyzdžiui, žmonių išteklių ir rinkodaros.
dedant gamybos procesais bei santykiais cechuo Kai moterys tampa aukščiausio rango vadovė
se ir baigiant technologijų taikymu bei valdymo mis, jos linksta „valdyti kaip vyrai“. Nors per du
praktika. Pastaraisiais metais daugelį lyderystės sa pastaruosius dešimtmečius stipriai pažengta sie
vybių, įprastai priskiriamų moterims, imta laiky kiant lygybės užimtumo srityje, vykdant nepakan
ti vertybėmis, kurios iš esmės svarbios organiza tumo politiką dėl seksualinio priekabiavimo ir ap
cijoms, mėginančioms veikti lanksčiau. Organiza skritai geriau suprantant lyčių klausimus, Wajcman
cijos skatinamos nebepasikliauti griežtu valdymo teigia, kad organizacinė kultūra ir vadovavimo sti
iš viršaus žemyn stiliumi, o verčiau pasirinkti po lius daugiausia išlieka vyriški. Apklaususi 324
litiką, kuri užtikrintų darbuotojų atsidavimą, ko aukštesniojo rango vadovus daugianacionalinėse
lektyvinį susidomėjimą organizacijos tikslais, ben korporacijose, ji nustatė, kad valdymo metodus kur
drą atsakomybę ir dėmesį žmonėms. Bendravimą, kas labiau veikia bendroji organizacijos kultūra,
sutarimą ir komandinį darbą vadybos teoretikai mi o ne lytis ar asmeninis atskiro vadovo stilius. No
ni kaip esminius metodus, kuriais išsiskirs sėkmin rėdamos įgyti galią ir išlaikyti savo įtaką, mote
gos organizacijos, atėjus naujajam globaliajam am rys privalo priimti dominuojantį vadovavimo sti
žiui. Šie vadinamojo „švelnaus“ valdymo įgūdžiai lių, pabrėžiantį agresyvią lyderystę, tvirtą taktiką
tradiciškai siejami su moterimis. ir sprendimų priėmimą iš viršaus žemyn.
Kai kurie autoriai pareiškia, kad jau galima pa Wajcman įtaigiai argumentuoja, kad organiza
justi šį poslinkį „moteriškesnio“ valdymo stiliaus cijos visiškai orientuotos pagal lytis ir akivaiz
link. Moterys įgyja precedento neturinčios įtakos džiais, ir vos apčiuopiamais būdais. Kasdienėje or
valdymo viršūnėse, teigia jie, ir tai pasiekia pa ganizacijos kultūroje, neišskiriant ir žmonių bū
340 12 SKYRIUS
do kalbėtis tarpusavyje, vyrauja greitos, konkuren Anapus biurokratijos?

cija pagrįstos sąveikos. Nors sumažėjo atviro sek Vakarų visuomenių raidoje gana ilgai gyvavo We-
sualinio priekabiavimo, kurio nebetoleruoja dau berio modelis, labai panašiai suformuluotas ir Fou-
guma organizacijų, darbovietėse ir toliau ryškėja cault. Biurokratija, atrodo, dominavo vyriausybėje,
subtiliai seksualizuoti santykiai, paprastai veikian ligoninių administracijoje, universitetuose ir ver
tys moterų nenaudai. Gaunant aukštesnes parei slo organizacijose. Net jei biurokratinėje aplinkoje,
gas ir kylant karjeros laiptais, iš esmės svarbūs lie pasak Peterio Blau, socialinės atrankos būdu vi
ka socialiniai tinklai ir neformalūs ryšiai, tačiau suomet išsirutulioja ir iš tiesų efektyviai veikia ne
šie elementai tebeveikia „vyriško bičiulių tinklo“ formalios grupės, vis tiek, ko gero, ateityje, kaip
stiliumi. Daugelis moterų laiko šią viešpatiją at pranašavo Weberis, biurokratija nuolat stiprės.
stumiama ir nejaukia. Viena iš Wajcman informan- Vakaruose vis dar apstu biurokratijos, tačiau
čių šią padėtį apibūdino taip: Weberio idėja, kad aiški valdžios hierarchija, su
telkusi galią ir žinias viršūnėje - vienintelis bū
„Turiu būti vien u iš šių v a ik in ų ... B e p rob lem ų galiu
das valdyti didelę organizaciją, ima atrodyti archa
nueiti su ja is į a lu d ę ... M an ęs n ežeid žia jų ju o k e lia i...
jiška. Aibė organizacijų persiformuoja į mažiau
būtent šitaip patenki į v ir š ū n ę ... pradedi pastebėti pro
biurokratiškas. Daugiau negu prieš tris dešimtme
gas ar kad kažkur kažkas v y k sta ne v isišk a i gerai ir
čius Bumsas ir Stalkeris padarė išvadą, kad biu
tuo p a sin a u d o ji... A sm en išk a i aš n em ėgstu žaisti šio
rokratinės struktūros gali užgniaužti inovacijas ir
žaid im o. D ėl to neverta v a rg in tis.“ (1 9 9 8 : 128).
kūrybiškumą pirmaujančiose („aštriabriaunėse“)
Esama ir pagrindo manyti, kad moterims sunku įsi pramonės šakose (1966), o šiandienos elektroni
nėje ekonomikoje vos vienas kitas ginčytų šių at
terpti į organizacijų tradicinius vedlystės mode
radimų svarbą. Daugelis organizacijų, siekdamos
lius. Pagal tradicinį vedlystės modelį pagyvenęs
įgyti lankstumo ir geriau prisitaikyti prie nepasto
žmogus „imdavosi“ jauno globotinio, primenan
vių rinkų, traukiasi nuo sustabarėjusių vertikaliųjų
čio jį patį jaunystėje. Vedlys veikdavo kuluaruo
valdymo sistemų ir atsigręžia į „horizontaliuosius“,
se, kad skatintų jauno darbuotojo interesus ir pa
bendradarbiavimu paremtus modelius. Šiame po
lengvintų tolesnius jo karjeros žingsnius. Šią di
skyryje panagrinėsime kai kurias pagrindines šiuos
namiką sunkiau taikyti pagyvenusio viršininko ir
poslinkius sukeliančias jėgas, tarp jų - globaliza
jaunos darbuotojos atveju, tuo tarpu aukštesniuo
ciją ir informacines technologijas, taip pat apsvars
se postuose stinga moterų, nors kaip tik jos galė
tysime keletą būdų, kuriais vėlyvosios moderny-
tų tapti merginų vedlėmis. Iš Wajcman informan
bės organizacijos iš naujo atranda save, atsižvelg
tų moterys dažniau negu vyrai nurodydavo, kad
damos į kintančias aplinkybes.
vadovavimo karjerai stoka - pagrindinis užtvaras,
kopiant karjeros laiptais.
Organizacijų kaita: japoniškasis modelis
Wajcman skeptiškai vertina pareiškimus, esąjau
čia pat naujasis - lanksčių, išcentrintų organiza Dauguma pokyčių, kuriuos šiandien galima pama
cijų amžius. Jos surinkti duomenys atskleidžia, kad tyti viso pasaulio organizacijose, pirmąsyk prieš
vis dar tvirtai laikosi tradicinės autoritarinio vado kelis dešimtmečius pasirodė Japonijos bendrovė
vavimo formos. Wajcman nuomone, galėjo trans se. Nors pastaraisiais metais Japonijos ekonomi
formuotis tam tikri paviršiniai organizacijų požy ka kentė nuosmukį, tačiau XX a. devintąjį dešimt
miai, tačiau joks iššūkis dar nemestas jų prigim metį jos sėkmė buvo tiesiog stulbinama. Ši eko
čiai, orientuotai pagal lytis, ir vyrų galios hege nomikos sėkmė dažnai būdavo priskiriama stam
monijai organizacijose. bių Japonijos korporacijų savitam pobūdžiui, ge
rokai besiskiriančiam nuo daugumos Vakarų ver —valdžios sistemos diagramos rodo vien
slo firmų. Kaip pamatysime, daugelį unikalių or grupių, o ne individų padėtis.
ganizacinių savybių, būdingų Japonijos korpora • Darbo ir privataus gyvenimo susiliejimas.
cijoms, pastaraisiais metais įdiegė ir modifikavo Weberio biurokratijos aprašyme žmonių dar
kitos šalys. bas organizacijoje ir veikla užjos ribų buvo
Japonų bendrovių pobūdis keliais atžvilgiais aiškiai atskirti. Tai pasitvirtina daugelyje Va
skiriasi nuo to, kurį Weberis siejo su biurokratija: karų korporacijų, kai firmą ir darbuotojus sie
ja vien ekonominiai santykiai. Japonų ben
• Sprendimai priimami „iš apačios į viršų'.
drovės - priešingai, numato daugelį savo dar
Didelės japonų korporacijos nesudaro val buotojų reikmių, tikėdamosi, kad joms už šį
džios piramidės, kurią pavaizdavo Weberis,
rūpinimąsi bus atlyginta ypatinga ištikimy
ir kurioje kiekvienas lygis atsakingas tik aukš be. Be atlyginimo, darbininkai gauna ir kitą
čiau esančiam. Japonijoje su darbininkais ta nemenką materialią naudą. Pavyzdžiui, elek-
riamasi dėl vadovybės svarstomos politikos, trotechnikos bendrovė Hitachi, kurią tyrinę
su jais reguliariai susitinka net vyriausieji ad
jo Ronaldas Dore‘as (1973), aprūpino būstu
ministratoriai. visus nesusituokusius ir beveik pusę susituo
• Mažiau specializacijos. Japonų organizacijose kusių savo darbuotojų. Bendrovė galėjo su
darbuotojai specializuojasi kur kas mažiau ne teikti paskolas vaikų mokslams ir paremti
gu jų kolegos Vakaruose. Jauni darbuotojai, vestuvių bei laidotuvių išlaidas.
priimti tobulintis valdymo srityje, pirmuosius
metus praleidžia vien mokydamiesi, kaip vei Japonų valdomų gamyklų Britanijoje ir JAV tyri
kia skirtingi firmos padaliniai. Tuomet jie per mai rodo, kad sprendimų priėmimas „iš apačios į
eina visus darbo etapus tiek vietiniuose filia viršų“ veikia ne tik Japonijoje. Atrodo, darbininkai
luose, tiek ir nacionaliniuose centruose, kad teigiamai reaguoja į šių gamyklų teikiamą galimy
pasisemtų patirties iš daugelio bendrovės bę plačiau dalyvauti valdyme (White ir Trevor,
veiklos aspektų. Kai darbuotojai pasiekia savo 1983). Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad
karjeros viršūnę - praslinkus maždaug tris japoniškasis modelis yra sukaupęs tam tikrą pa
dešimčiai metų po to, kai įsidarbino stažuo tirtį, aktualią vėberiškajai biurokratijos koncepcijai.
tojais -jie jau būna įsisavinę visus svarbiau Organizacijos, pernelyg primenančios Webeno
sius darbus. idealųjį tipą, tikrovėje veikiausiai kur kas niažiau
• Garantuotas darbas. Japonijoje didelės kor veiksmingos, negu atrodo popieriuje, nes neleidžia
poracijos, samdydamos darbuotojus, su jais žemesnio lygio darbuotojams įsitraukti į savo ar
sudaro įdarbinimo visam gyvenimui sutartis, bo užduotis ir savarankiškai jas atlikti.
taigi užtikrina jiems darbą. Darbo užmokes Naudodamasis Japonijos bendrovių pavyzdžiu,
tis ir atsakomybė priklauso ne nuo konkuren Ouchi’s (1979, 1981) teigė, kad biurokratinės hie
cinės kovos dėl aukštesnių pareigų, o veikiau rarchijos veiksmingumas, kaip jį pabrėžė Webe
nuo darbo stažo šioje firmoje. ris, turi aiškias ribas. Atvirai biurokratinės orga
• Grupinio darbo pakraipa. Visuose korpora nizacijos dėl savo griežto, nelankstaus ir neįtrau
cijos lygiuose žmonės įtraukti į mažas ben kiančio pobūdžio sukelia „vidinius funkcionavi
dradarbiaujančias „komandas“ arba darbo mo sutrikimus“. Veiksmingesnė už biurokratinius
grupes. Labiau vertinami šių grupių darbo re organizacijos tipus yra kita valdymo forma - tai
zultatai, negu pavienio asmens. Japonų ben grupės, palaikančios artimus asmeninius tarpusa
drovių „organizacijos struktūrinės schemos“ vio santykius, kurias Ouchi’s vadina klanais. Jų
342 12 SKYRIUS
pavyzdys - japonų firmų darbo grupės, tačiau ne vienintelei bendrovei. Ši kultūrinė veikla supla
formaliai klaninės sistemos dažnai susikuria ir Va nuota suburti draugėn visus firmos narius - nuo
karų organizacijose. vyriausiųjų vadovų iki naujokų, kad jie imtų veikti
išvien ir sutvirtėtų grupinis solidarumas. Bendro
vės iškylos, „neformalieji penktadieniai“ (dienos,
Valdymo transformacija
kai darbuotojai gali apsirengti kaip nori) ir ben
Dauguma ankščiau aprašytų ,japoniškojo mode drovės remiamos paslaugos visuomenei iliustruoja
lio“ dėmenų susiejami su valdymo problemomis. metodus, kuriais kuriama korporacijos kultūra.
Aišku, neįmanoma nepaisyti japonų sukurtos spe Pastaraisiais metais jau atsirado vakarietiškų
cifinės gamybos lygio praktikos, bet daugiausia bendrovių, įsteigtų pagal anksčiau aprašytus val
dėmesio japoniškasis modelis skyrė vadovo ir dar dymo principus. Bendrovės, tokios kaip Saturn au
buotojo santykiams, siekiui, kad visų lygių dar tomobilių bendrovė JAV, užuot kūrusios struktū
buotojai jaustųsi asmeniškai atsakingi bendrovei. ras pagal tradicinį biurokratinį modelį, organiza
Pabrėžtos komandinio darbo, sutarimo atmosferos vosi pagal šias naujas valdymo kryptis. Pavyzdžiui,
kūrimo nuostatos, platus darbuotojų dalyvavimas visų lygių Saturn darbuotojai gali kurį laiką pa
valdyme buvo visiškai priešingi tradicinėms va dirbėti kitose bendrovės veiklos srityse, kad ge
karietiškoms valdymo formoms, labiau hierarchi riau suvoktų visos bendrovės reikalus. Antai ce
nėms bei autoritarinėms. cho darbininkai kartu su rinkodaros grupe gilina
XX a. devintąjį dešimtmetį daug Vakarų orga si į automobilių gamybos būdus. Pardavimų per
nizacijų, siekdamos didinti našumą ir konkuren sonalas susipažįsta su techninės priežiūros pada
cingumą, ėmė diegti naujus valdymo metodus. Dvi liniu, kad geriau įsisąmonintų įprastines priežiū
populiarios šakos valdymo teorijoje - žmonių iš ros problemas, galinčias dominti būsimus pirkė
teklių valdymas ir korporacijos kultūra - parodė, jus. Ir pardavimų, ir gamybos atstovai įtraukiami
kad japoniškasis modelis neliko nepastebėtas Va į gaminių projektavimo grupes, kad aptartų anks
karuose. Žmonių išteklių valdymas yra valdymo tesnių modelių defektus, gal net nežinomus vado
stilius, laikantis bendrovės darbo jėgą gyvybiškai vybei. Korporacijos kultūra, orientuota į draugiš
svarbiu ekonominio konkurencingumo aspektu: jei ką ir žiniomis pagrįstą vartotojų aptarnavimą, vie
darbuotojai nėra visiškai atsidavę bendrovei ir jos nija bendrovės darbuotojus ir stiprina pasididžia
veiklai, bendrovė niekada netaps savo srities ly vimo bendrove jausmą.
dere. Siekiant paakinti darbuotojų entuziazmą bei
įsipareigojimą bendrovei, privalu taip pertvarky
Technologija ir moderniosios organizacijos
ti visą jos organizacinę kultūrą, kad darbuotojai
jaustųsi investavę į darbo vietą ir darbo procesą. Moderniosios organizacijos susijusios su erdvės
Pagal šį valdymo metodą, žmonių išteklių nega ir laiko pertvarka. Šiandien informacinės techno
lima patikėti išimtinai paskirtiems „personalo pa logijos ir elektroninė komunikacija sudaro galimy
reigūnams“ -jie privalėtų tapti pagrindiniu visų bę peržengti erdvės ribas ir valdyti laiką tokiais
bendrovės vadovybės narių prioritetu. būdais, kurių nežinota net palyginti visai neseniai.
Antroji valdymo kryptis - savitos korporaci Faktas, kad sudėtingą informaciją, saugomą kom
jos kultūros sukūrimas - artimai susijusi su piuteriuose, galima žaibiškai perduoti iš vieno pa
žmonių išteklių valdymu. Siekdama paskatinti dar saulio krašto į kitą, keičia daugelį mūsų gyveni
buotojų lojalumą bendrovei ir pasididžiavimą sa mo aspektų. Globalizacijos procesai, sukelti šių
vo darbu, bendrovės vadovybė bendradarbiauja su technologijų ir kartu sudarantys jų varomąsias jė
jais, kad būtų sukurta organizacijos kultūra, ap gas, prisideda ir prie pačios daugelio organizaci
imanti ritualus, šventes ar tradicijas, būdingus šiai jų formos kaitos. Tai ypač pasakytina apie verslo
korporacijas, kurios turi konkuruoti viena su kita formuojant mūsų socialinį gyvenimą, informacija
globalinėje rinkoje. tampa vis svarbesnė už materialias gėrybes. Fizi
Spartus technologijų įsisavinimas ėmė lemti nės buvimo vietos ir prekės negali užimti tos pa
sėkmę labiau nei bet kada anksčiau. Tai aiškiai ma čios erdvės, bet įmanoma sutapatinti vietą ir infor
tyti elektroninėje prekyboje. Iki XX a. dešimtojo maciją, elektroninių signalų seką. Taigi organiza
dešimtmečio pabaigos ji buvo palyginti nežinoma. cijos kur kas mažiau negu anksčiau jaučia spau
Dabar tik nedaugelis žmonių galėtų pasakyti, kad dimą kur nors „būti“. Kur, pavyzdžiui, yra verty
su ja nėra susipažinę - tikėtasi, kad 2002 metais binių popierių birža? Ar ji įsikūrusi Londono Si
elektroninės prekybos vertė pasaulio mastu viršys tyje, kur makleriai laksto, keisdamiesi popieriaus
vieną trilijoną dolerių. O ir internetas, pasaulinis lapais? Tik ne šiandien. Kitaip negu kadaise, ver
žiniatinklis ir elektroninis paštas taip pat palyginti tybinių popierių birža - ne fizinė vieta, kur per
nesenos technologinės naujovės. Per trumpą lai kami vertybiniai popieriai ar akcijos. Galima sa
ką šie technologiniai dariniai tapo esmingai svar kyti, kad ji yra visur ir kartu niekur. Vertybinių po
būs daugeliui mūsų kasdienio gyvenimo aspektų. pierių biržą sudaro aibė tarpininkų, kurių daugu
Dabar organizacijos susiduria su naujais iššū ma dirba prie kompiuterių įvairiose įstaigose, skir
kiais ir galimybėmis, kurių atžvilgiu senosios pro tingoje aplinkoje, nuolatos per visą pasaulį palai
cedūros atrodo atgyvenusios ar nebetinkamos. kydami ryšius su savo kolegomis Niujorke, Pary
Daugybė pagrindinių užduočių - pavyzdžiui, ben žiuje, Tokijuje ir Frankfurte.
dravimas su verslo partneriais, tiekimo užsakymai Elektroninė prekyba ir finansų tvarkymas per
ar prekyba gaminiais - transformuojamos, pasi internetą - dar vienas pavyzdys, kaip organizaci
naudojant naujosiomis technologijomis. Buhalteri jos tuo pat metu gali išsidėstyti visur ir niekur. Tie
jos knygos, popierinės sąskaitos, spausdinta rekla sa, daugelis intemetinių bendrovių turi fizinę ba
minė medžiaga ir verslo kelionės užleidžia vietą zę, iš kurios yra valdomos ar kurioje sandėliuoja
sąskaitų pateikimui ir apmokėjimui per internetą, savo gaminius, tačiau vis daugėja įmonių, vykdan
meistriškiems tinklalapiams, skelbiantiems infor čių savo operacijas išimtinai kibemetinėje erdvė
maciją apie gaminius, ir nuotolinėms konferenci je, pavyzdžiui, intemetinė bankininkystė ar ver
joms realiu laiku, kertant žemynus ir laiko juostas. slas verslui interneto brokeriai. Dėl mokesčių ir
Organizacijos turi kur nors būti, argi ne taip? teisinio reguliavimo jie kažkur oficialiai įregist
Būtent apie tai mąstė Foucault. Šis jo požiūris te ruoti, tačiau nepaisant šito beveik visas jų bendra
bėra teisingas ir reikšmingas. Šią tiesą pakanka vimas su vartotojais ir tiekėjais vyksta per inter
mai akivaizdžiai patvirtina bet kuriame didesnia netą. Klientams, kurie naudojasi tokios firmos pa
me mieste esančios verslo centrų teritorijos su dau slaugomis, dažniausiai nesvarbu fizinės būstinės
gybe į dangų kylančių įspūdingų pastatų. Šiuos pa vieta, kadangi iš bet kurio pasaulio kampelio fir
status, kuriuose įsikuria didelių korporacijų, ban mą patogu pasiekti per internetą.
kų ir finansų firmų vadovybė bei personalas, bū Nacionalinės valstybės vis dar mėgina veikti
dinga telkti nedidelėse teritorijose. informacijos, išteklių ir pinigų srautus, kertančius
Tačiau tuo pat metu šiandien esama didelių or valstybių sienas. Bet šiuolaikinės komunikacinės
ganizacijų, įsikūrusių tarsi „niekur“. Jas sudaro tiek technologijos šį darbą vis labiau sunkina, o kar
pat individų ir grupių, kiek reikėtų, jeigu žmonės tais padaro bergždžią. Žinias ir pinigus galima per
dirbtų įstaigos pastatuose, vienoje fizinėje erdvė duoti per pasaulį kaip elektroninius vaizdus, skrie
je, tačiau šiuo atveju darbuotojai yra pasklidę. Taip jančius šviesos greičiu.
atsitinka iš dalies todėl, kad dabar žmonės, būda
mi skirtingose pasaulio dalyse, gali tuojau pat tie Išplėstinė daugianacionalinių korporacijų galia gvildena
siogiai susisiekti vienas su kitu. Kita priežastis - ma poskyryje „Transnacionalinės korporacijos“, P- 67.
344 12 SKYRIUS
Tinklaveikos organizacijos džius ir pabrėžia, kad jie išsirutuliojo skirtinguo

se kultūros ir institucijų kontekstuose. Tačiau, pa
Tradiciškai buvo visai nesudėtinga nustatyti orga
sak Castellso, visi jie atstovauja „skirtingiems as
nizacijų ribas. Dažniausiai organizacijos įsikurdavo
pektams, priklausantiems esminiam procesui“ -
konkrečioje fizinėje erdvėje, užimdamos įstaigos tradicinės, racionaliosios biurokratijos irimui.
pastatą, patalpų junginį ar ištisą miestelį, kaip, pa
Tinklaveikos organizacijų pavyzdžių tikrai ne
vyzdžiui, ligoninės ar universitetai. Paprastai taip
stinga, tačiau apsvarstykime du ryškius atvejus.
pat aiškiai būdavo apibrėžiama organizacijos pa
Pirmasis susijęs su garsia drabužių pardavimo ben
skirtis ar tikslai. Biurokratija, pavyzdžiui, turėjo
drove Benetton, turinčia per 5000 parduotuvių viso
esminį ypatumą laikytis apibrėžtų pareigų ir joms
pasaulio miestuose. Neįsigilinę gal nė nepagalvo
įgyvendinti skirtų procedūrų. Weberis laikė biu
tumėte, kad Benetton ypač išsiskiria iš mados fir
rokratiją uždarąja visuma, kuri su išorės esiniais
mų, prekiaujančių globaliu mastu. Bet iš tiesų
kontaktuoja tik ribotai ir tik nustatytais atžvilgiais.
bendrovė priklauso specifiniam tinklaveikos orga
Susipažinome, kaip naujųjų informacinių tech
nizacijos tipui, kuris galėjo atsirasti tik dėl infor
nologijų geba peržengti šalis ir laiko juostas nu
macinių technologijų pažangos. Visame pasauly
trynė fizines organizacijų sienas. Tas pat proce
je Benetton parduotuvės veikia pagal frančizes. Jas
sas dar veikia ir organizacijų atliekamą darbą bei
turintys asmenys nėra tiesiogiai įdarbinti bendro
jo koordinavimo būdą. Daugelis organizacijų, ka
vėje, tačiau kaip elementai priklauso dideliam
daise veikusių kaip nepriklausomos visumos, da
kompleksui, gaminančiam ir parduodančiam Be
bar šitaip nebedirba. Daugėja pastebinčių, kad jų
netton produktus.
operacijos vyksta kur kas efektyviau, susijungus
Visas veiklos procesas grindžiamas tinklo prin
su kitomis organizacijomis ir bendrovėmis į su
cipu: Italijoje esanti pagrindinė Benetton firma,
dėtingą santykių raizginį. Nebeliko aiškios ribos,
remdamasi savo frančizių visame pasaulyje pa
skiriančios organizaciją ir išorės grupes. Globali
klausa, pagal subrangos sutartis pateikia produk
zacija, informacinės technologijos ir užimtumo
cijos užsakymus įvairiausiems gamintojams. Kom
modelių tendencijos reiškia, kad organizacijų ri
piuteriai sujungia įvairias tinklo dalis, taigi, pa
bos tapo kaip niekad atviros ir slankios.
vyzdžiui, Maskvos parduotuvė gali remtis grįžta
Savo knygoje Tinklaveikos visuomenės raida *
muoju ryšiu su pagrindine būstine Italijoje ir per
(„The Rise of the Network Society“, 1996) Ma-
duoti ten informaciją apie jai reikalingas prekių
nuelis Castellsas teigia, jog „tinklaveikos įmonė“
siuntas. Kiti tarptautiniai madų mažmenininkai vi
- tai organizacijos forma, labiausiai tinkanti glo
soms savo parduotuvėms pasaulyje tiekia vieno
balinei, informacinei ekonomikai. Jis turi galvo
dus gaminių komplektus, tuo tarpu Benetton struk
je, kad organizacijos, nesvarbu ar tai būtų dide
tūra leidžia šiai firmai individualizuoti užsakymus
lės korporacijos, ar smulkusis verslas, kuo toliau,
pagal atskiras frančizes. Užuot palaikiusi nuola
tuo mažiau gali išlikti, jei netampa tinklo dalimi.
Tinklaveikos procesui atveria kelią informacinių tinius ryšius su tiekėjais, bendrovė Benetton gali
reaguoti į rinką ir dėl reikiamų paslaugų teikimo
technologijų plėtra: per elektroninę terpę viso pa
kreiptis į bendradarbiaujančių partnerių tinklą
saulio organizacijos gali surasti viena kitą, tuoj pat
užmegzti ryšį ir koordinuoti jungtinę veiklą. Cas (Clegg, 1990).
tellsas mini kelis organizacijų darbo tinkle pavyz Antrąjį tinklaveikos organizacijų pavyzdį ga
lima pamatyti galingose strateginėse sąjungose, ku
rias tarpusavyje sudaro sėkmingiausiai veikiančios
bendrovės. Stambios korporacijos vis mažiau pri
* Manuel Castells. Tinklaveikos visuomenės raida/ Informa
mena dideles verslo įmones ir vis labiau virsta
cijos amžius. Ekonomika, visuomenė ir kultūra. I tomas. - „įmonių tinklynu“ - centrine organizacija, drau
K.: Poligrafija ir informatika, 2005. - 536 psl. gėn susiejančia mažesnes firmas. Pavyzdžiui, In-
ternational Business Machines (IBM) buvo itin sa „Adhokratijos“ iškilimas

varankiška, nepriklausoma korporacija, vengian
Henry’is Mintzbergas tvirtina, kad vienintelis biu
ti partnerysčių su kitais. Bet XX a. devintajame
rokratijos modelis apskritai nėra galimas (1979).
dešimtmetyje ir dešimtojo pradžioje IBM susijungė
su dešimtimis JAV bendrovių ir su daugiau kaip Veikiau egzistuoja aibė organizacinių struktūrų, ku
rios pritaikytos skirtingoms reikmėms, pradedant
80 užsienyje įsikūrusių firmų, kad drauge strate
sudėtingomis biurokratijomis, kurios tvarko mul-
giškai planuotų ir spręstų gamybos problemas.
tinacionalinės prekybos poreikius, ir baigiant pro
Ryškiausi pastarųjų metų žiniasklaidos ir tele
fesionalų biurokratijomis, kurias sudaro kvalifikuo
komunikacijų bendrovių susijungimai parodė, kad
ti specialistai, tokie kaip socialiniai darbuotojai ir
net stambios ir pelningos korporacijos, norėdamos
mokytojai. Jis mini keturių tipų „tradicines“ biu
toliau pirmauti sparčiai kintančioje rinkoje, junta
rokratijas, gerai pritaikytas konkrečioms užduo
spaudimą. AOL, populiari interneto paslaugų tei
tims atlikti stabilioje rinkoje. Visos šios organi
kėja, ir Time-Warner, televizijos bei žiniasklaidos
zacijų formos yra vėberiškojo biurokratijos mo
spaudinių milžinė, savo siūlymuose susijungti nu
delio atmainos,
rodė ketinimą sukurti stambiausią pasaulio korpo
Mintzbergas išskiria ir penktąją organizacijos
raciją ir susieti interneto bei tradicinės žiniasklai
formą - „adhokratiją“,* taip pat daro prielaidą, kad
dos produkciją. Tuomet, kai konkurencingumo iš
bėgant laikui ir keičiantis aplinkybėms ji tampa
saugojimą iš esmės lemia technikos naujovės, netgi
įprastesnių dalyku. Kitaip negu kitos biurokratijos
firmoms lyderėms sunku išsilaikyti viršūnėje, ne- formos, adhokratija nevykdo standartizuotų užduo
pasinaudojant kitų įgūdžiais ir ištekliais.
čių pagal nustatytas procedūras. Iš tikrųjųjos funk
Kitas procesas, prisidedantis prie organizacijų
cijos ir kartu struktūra nuolatos keičiasi! Mintzber
veikimo per tinklus, yra „išcentrinimas“. Kuomet go nuomone, adhokratija kliaujasi bendru darbu,
kaita ima gilėti ir spartėti, itin centralizuota vė-
kuris sujungia mažas iš skirtingos aplinkos atėju
beriškoji biurokratija pasirodo esanti pernelyg
sių specialistų grupes: jie susirenka drauge reng
griozdiška ir perdaug įsikibusi į kartą nustatytus
ti atskirų projektų ar spręsti konkrečių problemų.
būdus, kad pajėgtų susitvarkyti su šia kaita. Stan- Reklamos, konsultacijų ir panašiose srityse adhok
ley’s Davisas teigia, kad verslo firmos ir kitos or ratija atlieka dar svarbesnį vaidmenį: prisidėti prie
ganizacijos įgauna labiau tinklinę struktūrą, per-
specifinių projektų savo patirtimi kviečiami asme
eidamos išcentrinimą, kai galia ir atsakomybė per
nys, kurie nebūtinai turi būti nuolatiniai organi
duodamos žemesnėms organizacijos pakopoms, zacijos darbuotojai. Pagal apibrėžimą adhokrati
užuot toliau telkus jas viršūnėje (1988). ja yra slanki ir lanksti. Todėl ji puikiai dera, die
giant naujoves, kūrybiškai sprendžiant problemas,
Polemika dėl biurokratijos mažėjimo tačiau mažiau tinka, kai reikia nuolatos vykdyti
Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos svarsto or apibrėžtas funkcijas.
ganizacijos sociologija - ar matome laipsnišką vė-
beriškosios biurokratijos nuosmukį - biurokra
tijos mažėjimo procesą, ar biurokratija išlieka ti
piška visuomenės organizacijos forma. Sociologai Adhokratija - X X a. aštuntajam e dešim tm etyje atsiradęs
terminas, sudarytas iš lotynų k ilm ės žod žių ad hoc (šiam
ne itin sutaria dėl to, kaip reikėtų suprasti orga
tikslui) ir graikų kalbos žod žio kratos (galia, valdžia, val
nizacinių struktūrų pokyčius, ir, žinoma, dėl to, dymas). Šio termino reikšmė siejama su neformaliomis, lanks
kokiu mastu jie atstovauja tikrajam poslinkiui. To čiom is, išradingom is organizacijų ir valdym o formomis. A d
liau aptarsime trijų polemikos dalyvių - Henry’o hokratijos paskirtis - sukurti laikiškas problem ų sprendimo
organizacijas, kurios būtų lanksčiai kuriamos ir atkuriamos.
Mintzbergo, Stewarto Cleggo ir George’o Ritze-
Adhokratijos priešprieša - hierarchiška, piramidinė biurokra
rio - požiūrius. tijos sandara. (Red. past.)
346 12 SKYRIUS
Mintzbergas pripažįsta, kad adhokratija negali platesnius, įvairiapusiškesnius įgūdžius. Modernių

užtikrinti stabilaus efektyvumo, būdingo tradici jų organizacijų darbuotojai būdavo atsakingi už
nėms biurokratijos formoms. Veikiau ji pateikia specialiai apibrėžtas funkcijas, pavyzdžiui, atlik
dinamišką alternatyvą tuo metu, kai sparčiai kin ti tam tikrą operaciją prie surinkimo konvejerio
ta rinkos ir nuolatos reikia naujų požiūrių. ar įrašyti į duomenų bazę duomenis, paimtus iš
konkrečių dokumentų. Tuo tarpu postmodemiosio-
Taip pat žr. diskusiją poskyryje „Užimtumo sistemos se organizacijose jiems tenka atlikti kur kas dau
tendencijos“, p. 354. giau proceso etapų. Dediferenciacijos idėją iliust
ruoja ankstesnis Saturn automobilių korporacijos
pavyzdys. Čia cechų darbininkai dalyvauja gami
Postmodernioji organizacija nių projektavimo grupėse. Postmodemiojoje orga
nizacijoje kur kas svarbiau būti kompetentingam
Jei Weberio biurokratijos modelis skaidė organi
daugelyje sričių, o ne puoselėti siaurą specializa
zacijas pagal tipus modemybės amžiuje, tai, kaip
ciją. Taigi nenuostabu, kad Cleggas ir kiti moks
teigia kai kurie sociologai, biurokratijų viduje
lininkai bei žmonės, dedantys viltis į postmo-
vykstantys pokyčiai iškelia „postmodemiąją orga
demiąsias organizacijas, laiko japonus šios orga
nizaciją“ (apie teorinį postmodernizmo sąvokos
nizacijos formos pradininkais.
vartojimą žr. poskyryje „Postmodernizmo teorija“,
p. 618). Štai mokslininkas Stewartas Cleggas ma
Visuomenės „makdonaldizacija“?
no, kad Weberio prognozės dėl nuolatos didėjan
čios racionalizacijos bei centralizacijos nepasitvir Ne visi sutinka, kad mūsų visuomenė ir jos orga
tino. Aiškindamas, kodėl tai nepasitvirtino, jis nu nizacijos tolsta nuo vėberiškojo požiūrio į griež
rodo kelias šiuolaikinių organizacijų tendencijas. tą, metodišką biurokratiją. Kai kurie kritikai nu
Cleggą domina kultūrinės aplinkos įtaka orga rodo, kad žiniasklaida ir apžvalgininkai tiesiog pa
nizacijos formoms. Jis daro prielaidą, kad paski sigavo keletą į akį krintančių pavyzdžių, tokių kaip
rų kultūrų išpažįstamos vertybės ir gyvenimo bū Saturn automobilių korporacija ar Benetton, ir skel
dai veikia organizacijos funkcionavimo būdus ir bia atsiradus tendenciją, kurios iš tiesų visai nė
gali užkirsti kelią didelio masto biurokratinių struk ra. Idėja, jog esame biurokratijos mažėjimo liu
tūrų viešpatavimui. Pavyzdžiui, Prancūzijos kepyk dytojai, yra išpūsta, teigia jie.
los ignoruoja standartizuotą masinę gamybą. Pir George’as Ritzeris, prisidėdamas prie polemi
menybė teikiama smulkiesiems cechams, kurie ke kos dėl biurokratijos mažėjimo ir norėdamas iš
pa šviežią duoną vietos bendruomenėms. Pastarasis reikšti savo požiūrį į transformacijas, kurios vyksta
procesas ne itin efektyvus - darbuotojai ilgai dir industrinėse visuomenėse, sukūrė vaizdingą meta
ba už menką darbo užmokestį, o vartotojams ten forą. Kai kurios biurokratijos mažėjimo tenden
ka pirkti duoną kasdien, nes šis gaminys trumpa cijos iš tiesų pasirodė, tvirtina jis, tačiau apskritai
laikis. Tačiau švieži kepiniai sudaro esminę Pran mes matome kitką - visuomenės „makdonaldiza-
cūzijos kultūros ir kasdienio gyvenimo dalį, to ciją“! Pagal Ritzerį, makdonaldizacija - tai „pro
dėl pastangos patiekti rinkai masinės gamybos duo cesas, kuriuo greito maisto restoranų principai pra
ną patyrė visišką nesėkmę. Šiuo atveju kultūriniai deda vyrauti daugelyje Amerikos visuomenės, o
pomėgiai nustelbė racionalizacijos ir efektyvumo taipgi ir viso likusio pasaulio sričių“. Norėdamas
siekį, taigi nugalėjo mažosios kepyklos (1990). parodyti, kad mūsų visuomenė ilgainiui vis labiau
Kitas postmodemiųjų organizacijų bruožas, kurį racionalizuojama, Ritzeris pasitelkia keturis kel
nurodo Cleggas, - tai dediferenciacija. Šitaip jis rodžius principus, kuriuos taiko McDonald's res
apibūdina tendenciją trauktis nuo siaurai specia toranai. Tai - efektyvumas, apskaičiuojamumas,
lizuotų užduočių ir skatinti darbuotojus, turinčius vienarūšiškumas ir automatizuota kontrolė.
Jei kada teko lankytis McDonald's restoranuose delę organizaciją, pavyzdžiui, į oro linijų bendrovę
skirtinguose miestuose ar šalyse, veikiausiai pa ar automobilių draudimo firmą, tikriausiai žino
stebėjote, kad jie beveik nesiskiria. Gal šiek tiek te, kad beveik neįmanoma pasikalbėti su žmogiš
kitaip atrodys interjerai, kiekvienoje šalyje skam kąja būtybe! Atsakymams į klausimus sukurta au
bės kita kalba, bet iš esmės sutaps įrengimas, val tomatizuota mygtukinė informacijos tarnyba, ir tik
giaraštis, užsakymo procedūra, personalo unifor kai kuriais atvejais jus sujungs su gyvu bendro
mos, stalai, pakuotė ir „aptarnavimas su šypsena“. vės darbuotoju. Visų rūšių kompiuterizuotos sis
Užsibrėžta, kad „McDonald's patirtis“ turi išlikti temos mūsų kasdieniame gyvenime vaidina dar di
tokia pat, kur beužeitumėte, - Bogotoje ar Peki desnį vaidmenį. Ritzeris, kaip anksčiau Weberis,
ne. Nesvarbu, kur įsikūręs McDonald's restoranas, baiminasi kenksmingų racionalizacijos padarinių
jo lankytojai žino, kad bus greitai ir maloniai ap žmogaus dvasiai ir kūrybiškumui. Jis teigia, kad
tarnauti, ras tų pačių nesikeičiančių gaminių. makdonaldizacija paverčia socialinį gyvenimą ho-
McDonald's sistema sukonstruota sąmoningai, kad mogeniškesniu, nelankstesniu ir mažiau asmenišku.
kuo labiau didintų efektyvumą ir mažintų žmonių
atsakomybę bei įsitraukimą į procesą. Restoranų Išvados
funkcijos itin automatizuotos, ir, išskyrus kai ku
rias pagrindines užduotis - priimti užsakymus, Ar tinklaveika, sprendimai iš apačios į viršų ir in
mygtuku įjungti bei išjungti virtuvės įrangą ir pan. formacinės technologijos mus visiškai atriboja nuo
- iš esmės vyksta savaime. pesimistinės biurokratijos ateities vizijos, kurią pa
Ritzeris teigia, kad visuomenė kaip visuma ju teikė Weberis? Kai kas daro šitokią prielaidą, ta
da link šio itin standartizuoto ir reguliuojamo mo čiau pastarąjį požiūrį turėtume vertinti atsargiai.
delio atlikti darbus. Dabar daugelis mūsų gyve Biurokratinės sistemos yra ne tokios tvirtos, kaip
nimo aspektų apima sąveikas su automatizuoto atrodė Weberiui, ir vis labiau susiduria su iššūkiais,
mis sistemomis bei kompiuteriais, o ne su žmo metamais kitų, mažiau hierarchiškų organizacijos
nėmis. Elektroninis ir balso paštas keičia laiškus formų. Tačiau biurokratijos veikiausiai neišnyks
ir telefono skambučius, elektroninė prekyba keti iš karto, kaip dinozaurai. Artimiausioje ateityje ga
na atstoti keliones į parduotuves, bankomatai pa lima tikėtis besitęsiančios stumties ir traukos tarp
gal skaičių pranoksta banko kasininkus, o pirkti dviejų organizacijos tendencijų - viena vertus, di
pusgaminius greičiau, negu patiems gaminti mais delio masto, beasmeniškumo ir hierarchijos ir, an
tą. Jei pastaruoju metu mėginote skambinti į di tra vertus, priešingų įtakų.
1. Šiuo metu organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų gyveni

me. Organizacijas galima apibrėžti kaip didelius žmonių susivieniji
mus, įsteigtus konkretiems tikslams pasiekti. Organizacijų pavyzdžiai
- tai verslo korporacijos, vyriausybės įstaigos, mokyklos, universi
tetai, ligoninės, kalėjimai ir pan. TEMOS SANTRAUKA
2. Visos moderniosios organizacijos iš prigimties tam tikru mastu yra
biurokratiškos. Biurokratija reikalauja aiškiai apibrėžti valdžios hie
rarchiją, turėti rašytines taisykles, nustatančias, kaip turi elgtis pa
reigūnai (dirbantys visą etatą ir gaunantys algą), ir atskirti pareigū
nų užduotis organizacijoje nuo jų gyvenimo už organizacijos ribų.
Organizacijų nariai nėra materialių išteklių, su kuriais dirba, savininkai.
348 12 SKYRIUS
Weberis tvirtino, jog modernioji biurokratija yra itin veiksminga prie

monė dideliam žmonių skaičiui organizuoti, kartu užtikrinant, kad
sprendimai bus priimami pagal bendrus kriterijus.
3. Neformalūs tinklai turi tendenciją megztis ir organizacijų viduje, ir
tarp organizacijų - kiekviename jų lygyje. Tyrinėti šiuos neforma
lius saitus tiek pat svarbu, kiek ir formalesnius ypatumus, į kuriuos
savo dėmesį sutelkė Weberis.
4. Kai kurie specifiniai biurokratijos elementai gali trukdyti jai darniai
veikti. Biurokratinis ritualizmas - tai situacija, kai oficialių proce
dūrų laikomasi dėl pačių procedūrų netgi tuomet, kai labiau gal tik
tų kitas sprendimas. Kita galima problema - kartais biurokratinėms
taisyklėms suteikiama pirmenybė prieš pamatinius organizacijos už
davinius. Atrodo, biurokratija puikiai tinka rutininėms užduotims vyk
dyti, bet blogiau veikia nenuspėjamoje darbo aplinkoje.
5. Michelis Foucault savo darbuose nagrinėja, kaip organizacijų fizinė
aplinka daro įtaką jų socialinėms savybėms. Moderniųjų organizaci
jų struktūra glaudžiai susijusi su priežiūra, kaip priemone užtikrinti
paklusnumą valdantiesiems. Priežiūra susijusi su žmonių veiklos kon
trole, taip pat su bylų ir kitos rašytinės dokumentacijos apie juos kau
pimu. Laisvės suvaržymo organizacijos - tai įstaigos, tokios kaip prie
glaudos ir kalėjimai, kuriuose individai ilgą laiką fiziškai atskiriami
nuo išorės pasaulio.
6. „Geležinis oligarchijos dėsnis“ sako, kad didelėse organizacijose ir
visoje visuomenėje galia neišvengiamai centralizuojama, šitaip truk
dant demokratijai. Kai kurie mokslininkai nustatė, jog tarp biuro
kratijos ir demokratijos tvyro įtampa. Viena vertus, sprendimų pri
ėmimo centralizacijos ilgalaikiai procesai yra susieti su moderniųjų
visuomenių raida. Antra vertus, vienas pagrindinių dviejų praėjusių
amžių ypatumų buvo spaudimas įtvirtinti demokratiją. Tendencijos
prieštaringos, bet nė viena neužima dominuojančios padėties.
7. Moderniosios organizacijos išsirutuliojo kaip institucijos, orientuo
tos pagal lytis. Moterys tradiciškai buvo segreguojamos, kad nega
lėtų dirbti tam tikrų darbų, siekiant išlaikyti vyrų galimybę kilti kar
jeros laiptais. Pastaraisiais metais daugiau moterų užima specialis
čių ir vadovių darbo vietas, bet kai kas mano, jog sėkmei garantuoti
moterys turi perimti tradiciškai vyrišką vadovavimo stilių.
8. Pastaraisiais metais didelės organizacijos pradėjo keisti savo struk
tūrą, kad taptų mažiau biurokratiškos ir įgytų daugiau lankstumo. Dau
gelis Vakarų firmų perėmė japoniškųjų valdymo sistemų nuostatas:
administracijos vadovams daugiau tartis su žemesnio lygio darbuo
tojais, atlyginimą ir atsakomybę sieti su darbo organizacijoje stažu,
už darbo rezultatus vertinti veikiau grupes negu individus.
9. Naujosios informacinės technologijos keičia organizacijų darbo po

būdį. Dabar daugelį užduočių galima atlikti elektroninėje aplinkoje,
o tai leidžia organizacijoms peržengti laiką ir erdvę. Naujųjų tech
nologijų geba ardo fizines organizacijų sienas. Dabar daugelis orga
nizacijų dirba veikiau kaip laisvi tinklai, o ne kaip uždari nepriklau
somi vienetai.
10. Biurokratijos mažėjimas apibūdina procesą, kuris siejamas su Weberio
apibrėžtos biurokratijos, kaip vyraujančios organizacinės formos, laips
nišku nuosmukiu.
1. Kokius pranašumus turi darbas pagal biurokratinį stilių? Pasvarstykite dar kartą
2. Kodėl organizacijose dirbantys žmonės taip dažnai nukrypsta nuo for

malių procedūrų?
3. Ką bendra turi mokyklos, ligoninės ir kalėjimai?
4. Ar didelės organizacijos „iš pagrindų sugadintos“ vyriškųjų vertybių?
5. Kaip tinklaveikos organizacijos sugeba būti visur ir niekur?
6. Kodėl biurokratijos ir demokratijos santykiai tokie sudėtingi?
Manuel Castells. The Rise of Network Society. - Oxford: Blackwell, 1996. Papildoma literatūra
Stewart Clegg. Modern Organizations: Organization Studies in the Post-
modern World. - London: Sage, 1990.
David Lyon. The Electronic Eye: The Rise of Surveillance Society. - Camb-
ridge: Polity, 1994.
Center for the Sociology of Organizations (CNRS, Paris) Interneto nuorodos

http: //www.sco.edu
Electronic Journal of Radical Organization Theory, including basic issu-

es online
http://www.mngt.waikato.ac.nz/research/ejrot
Foucault site
http://www.qut.edu.au/edu/cpol/foucault/iinks.html
350
ekonominis
gyvenimas
• Kas yra darbas? 353

• Užimtumo sistemos
tendencijos 354
• Darbo pasidalijimas
ir ekonominė priklausomybė 357
• Darbo transformacija 361
• Moterys ir darbas 364
• Darbas ir šeima 374
• Nedarbas 381
• Netikrumas dėl darbo 384
• Darbo reikšmės nuosmukis? 388
13 skyrius.
Darbas ir ekonominis gyvenimas
Kaip ir daugybė kitų mūsų socialinio gyvenimo Kaip pastebi Sennettas, Enrikas turėjo „vieninte
aspektų, darbas ir ekonominis gyvenimas nepa lį ir tvirtą tikslą - tarnauti savo šeimai“. Nors žmo
prastai keičiasi. Aplinkui tik ir girdime kalbant gus didžiavosi dorai sunkiai dirbąs, jis netroško
apie „žlugusias karjeras“, apie bendrovių jungi tokios pat ateities savo vaikams. Enrikui buvo
mąsi ir skilimą, klausomės prieštaringų praneši svarbu sukurti vaikams tokias sąlygas, kad jie pa
mų apie informacinių technologijų poveikį darbo jėgtų pasiekti daugiau.
vietoms. Tačiau sociologus domina ne vien šie itin Po penkiolikos metų atsitiktinai sutikęs Enri
vieši šiuolaikinių darbo modelių aspektai, bet ir ko sūnų Riką, Sennettas sužinojo, kad vaikai iš
darbo kaitos poveikiai privačiam individų ir šei tiesų tapo mobilesni. Rikas gavo pirmojo laips
mų gyvenimui. nio inžinieriaus diplomą, o paskui įstojo į verslo
Norint suvokti šiuolaikinio ekonominio gyve mokyklą Niujorke. Per keturiolika metų po mokslų
nimo kaitos apimtį, galima panagrinėti, pavyzdžiui, baigimo Rikas padarė labai pelningą karjerą ir pa
darbo veiklos trajektorijas, kurios visiškai pakito gal darbo užmokesčio skalę pasiekė viršutinį pen-
vos per vienos kartos gyvenimą. Būtent šitaip pa kiaprocentinį lygį. Po vedybų Rikas ir jo žmona
darė sociologas Richardas Sennettas, savo naujame Žanetė bent keturis kartus persikėlė iš vienos vie
tyrime išnagrinėjęs šiuolaikinį darbo poveikį as tos į kitą, kad galėtų kopti karjeros laiptais. Rizi
mens charakteriui. Sennettas, lygindamas ir prieš kuodami ir atsiverdami pokyčiams, Rikas ir Žanetė
priešindamas „tėvo ir sūnaus“ šeimų gyvenimus prisitaikė prie audringų laikų ir galiausiai pratur
ir karjeras, išryškino darbo patirties kaitą (Sen- tėjo. Nors šiai porai pasisekė, tačiau jos gyveni
nett, 1998). mo istorija nėra visiškai laiminga. Rikas su žmo
Prieš dvidešimt penkerius metus, tyrinėdamas na nerimauja, kad netrukus „nebevaldys savo gy
„mėlynąsias apykakles“ Bostone, Sennettas parašė venimo“. Būdamas konsultantu, Rikas negali pla
trumpą biografinę apybraižą apie italą imigrantą nuoti savo laiko ir darbo: sutartys neapibrėžtos ir
Enriką, visą amžių dirbusį valytojų administraci dažnai keičiasi, jis neturi jokio nuolatinio vaid
niame pastate miesto centre. Nors Enriko nedžiu mens, o likimas daugiausia priklauso nuo darbo
gino prastos sąlygos ir menkas užmokestis, bet dar tinkle sėkmių ir klaidų. Žanetė irgi jaučia turinti
bas suteikė savigarbos jausmą, kad „dorai uždir menką įtaką savo darbui. Ji vadovauja grupei ap
ba pinigus“ žmonai ir vaikams išlaikyti. Penkio skaitininkų, kurie pasklidę įvairiose geografinė
lika metų kasdien jis valė tualetus ir plovė grin se vietovėse: vieni dirba namuose, kiti - įstaigo
dis, kol pagaliau sutaupė pinigų namui priemies je, o dar kiti - už tūkstančių mylių esančiame ben
tyje nusipirkti. Enrikui darbas neteikė ypatingo pa drovės filiale. Vadovaudama šiai „lanksčiai“ gru
sitenkinimo, tačiau buvo nuolatinis, jį gynė pro pei, Žanetė negali remtis tiesioginiu bendravimu
fesinė sąjunga, todėl jis su žmona galėjo ramiai ir asmeninėmis žiniomis apie žmonių darbą. Jai
planuoti savo ir vaikų ateitį. Enrikas iš anksto ži tenka vadovauti iš tolo, naudojantis elektroniniu
nojo, kada išeis į pensiją ir kokio dydžio ji bus. paštu ir telefonu.
DARBAS IR EKONOMINIS GYVENIMAS 353
Keliaujant po šalį, iširdavo Riko ir Žanetės monė savigarbai išsaugoti. Netgi tuomet, kai darbo
reikšmingi draugystės ryšiai, o naujieji kaimynai sąlygos palyginti nemalonios, o užduotys pilkos,
ir bendruomenės nieko nežinodavo apie šios po darbas turi tendenciją būti žmonių psichologinio
ros praeitį - kas jie ir iš kur atvyko. Sennettas rašo: charakterio struktūriniu elementu ir sukti jų kas
„Trumpalaikis draugystės ryšių ir dalyvavimo vie dienės veiklos ratą. Darbas turi keletą reikšmin
tos bendruomenėje pobūdis sudaro prielaidas kilti gų savybių.
pagrindiniam vidiniam Riko rūpesčiui - nerimui
dėl šeimos“. Namuose Rikas ir Žanetė pastebi, kad • Pinigai. Daugeliui žmonių darbo užmokes
darbo gyvenimas varžo jų galimybes atlikti tėvų tis ar alga yra pagrindiniai ištekliai, nuo kurių
pareigas. Darbo dienos ilgos, todėl jiems neramu, priklauso jų galimybė tenkinti savo reikmes.
kad neturi laiko bendrauti su vaikais. Bet labiau Neturėdami pajamų, žmonės labai nerimau
už manipuliacijas laiku ir dienotvarkėmis šią po ja, kaip susitvarkys su kasdieniu gyvenimu.
rą jaudina tai, kad jie rodo klaidinamą pavyzdį. • Aktyvumo lygis. Darbas neretai duoda pagrin
Rikas ir Žanetė moko vaikus vertinti sunkų darbą, dą įgyti bei pritaikyti įgūdžius ir gebėjimus.
įsipareigojimus ir ilgalaikius tikslus, tačiau baimi Net rutiniška veikla suteikia struktūrizuotą
nasi, kad jų pačių gyvenimas atskleidžia visai ką aplinką, kuri sugeria žmogaus energiją. Ne
kita: ir tėvas, ir motina demonstruoja teigiamą po tekus darbo, gali sumažėti ir galimybė pri
žiūrį į trumpalaikį, lankstų darbą, kurį vis labiau taikyti atitinkamus įgūdžius bei gebėjimus.
palaiko vėlyvosios modemybės visuomenė. Jų dar
bo veiklos istorijoms būdingas nuolatinis judėji • įvairovė. Darbe patenkame į situacijas, ku
mas, laikini įsipareigojimai ir trumpalaikės inves rios stipriai skiriasi nuo namų aplinkos. Net
ticijos į tai, kuo jie užsiima. Pora suvokia, kad da jei tenka atlikti palyginti pilkas užduotis,
bartinėje nesuvaldomoje visuomenėje „gero dar žmonės gali mėgautis dirbdami tai, kas ski
bo savybės nereiškia gero charakterio savybių“. riasi nuo namų ruošos.
Šiame skyriuje nagrinėsime darbo pobūdį mo • Laiko struktūra. Nuolatinį darbą turinčių žmo
derniosiose visuomenėse ir pažvelgsime į pagrin nių diena paprastai organizuojama pagal dar
dinius pokyčius, kurie šiandien veikia ekonomi bo ritmą. Kartais tai gali slėgti, tačiau apskri
nį gyvenimą. Vėliau nuodugniau pasvarstysime kai tai žmonės pajunta, jog kasdienė veikla turi
kuriuos iššūkius bei galimybes, su kuriomis susi kryptį. Tie, kurie nedirba, didžiausia proble
duria Rikas, Žanetė ir daugelis kitų individų, ku ma dažnai laiko nuobodulį, apatiją laikui.
rie stengiasi susitaikyti su naujomis „lanksčiosio-
mis“ darbo vietos sąlygomis.
• Socialiniai ryšiai. Darbo aplinkoje galima su
sidraugauti ir kartu su kitais dalyvauti ben
droje veikloje. Atsiskyrus nuo darbo aplin
kos, asmens galimų draugų ir pažįstamų ra
Kas yra darbas? tas, ko gero, sumažėja.
Daugeliui mūsų darbas užima kur kas didesnę gy • Asmens identitetas. Paprastai žmonės darbą
venimo dalį, negu bet kuri kita veiklos rūšis. Darbo vertina už tai, kad jis suteikia stabilų socia
sąvoką dažnai siejame su lažu - aibe užduočių, linio identiteto jausmą. Savigarba, ypač vy
kurių norėtume turėti kuo mažiau, o jei įmanoma, rų, dažnai glaudžiai siejasi su ekonominiu pa
ir visai išvengti. Tačiau darbas vertesnis už lažą, jėgumu išlaikyti namų ūkį.
priešingu atveju žmonės, likę be darbo, nesijaus
tų pralaimėję ir sutrikę. Kaip pasijustumėte pagal Šio įspūdingo sąrašo fone nesunku pamatyti, ko
voję, kad niekada negausite darbo? Moderniosiose dėl buvimas be darbo gali pakirsti individo pasi
visuomenėse svarbu turėti darbą, nes jis yra prie tikėjimą savo socialine verte.
354 13 SKYRIUS
Mokamas ir nemokamas darbas daro institucijos, kurios rūpinasi prekių bei paslau
gų gamyba ir paskirstymu.
Dažnai manome, jog turėdami darbą, gauname ir
atlygį. Toks požiūris yra per daug supaprastintas.
Daugelio žmonių gyvenime rimta problema yra ne Užimtumo sistemos tendencijos
apmokamas darbas (namų ruoša ar savarankiškas
automobilio remontas). Daug veiklos rūšių neati Darbas visuomet yra įterptas į platesnę ekonomi
tinka tradicinių mokamo darbo kategorijų. Pavyz kos sistemą. Moderniosiose visuomenėse ši sis
džiui, didelės dalies darbo, atliekamo neformalio tema priklauso nuo pramonės gamybos. Moder
sios ekonomikos srityje, tiesiogiai neapskaito ofi nioji pramonė iš esmės skiriasi nuo ikimodemių-
cialioji užimtumo statistika. Terminas neforma jų gamybos sistemų, kurios pirmiausia rėmėsi že
lioji ekonomika apibūdina ekonominius sando mės ūkiu. Dauguma žmonių dirbo laukuose ar au
rius, kurie nėra priskiriami nuolatiniam įdarbini gino gyvulius. Tuo tarpu moderniosiose visuome
mui. Kartais už tokias paslaugas atlyginama pi nėse - priešingai, žemės ūkyje dirba tik maža gy
nigais, bet dažnai vyksta ir tiesioginiai prekių ar ventojų dalelė, o pats ūkininkavimas industriali
paslaugų mainai. zuotas -juo verčiamasi labiau pasitelkiant maši
Žmogui, atėjusiam pataisyti televizoriaus, ga nas, o ne žmonių rankų darbą.
lima sumokėti grynaisiais, neprašant sąskaitos ar Pati modernioji pramonė nuolatos kinta - tech
smulkaus darbų sąrašo. Atsilygindami už kitokias nologinė kaita sudaro vieną pagrindinių jos savy
paslaugas žmonės su draugais ar bendradarbiais bių. Technologija - tai mokslo ir techninės įran
mainosi „pigiais“ - vogtais ar kaip nors kitaip ne gos derinimas siekiant didesnio gamybos efekty
teisėtai įsigytais daiktais. Neformalioji ekonomika vumo. Pramonės gamybos pobūdis keičiasi ir dėl
apima ne vien „paslėptus“ piniginius sandorius, platesnių socialinių bei ekonominių įtakų. Panag
bet ir daugelio kitokių formų apsirūpinimą, ku rinėję industrializuotų šalių užimtumo sistemą
riuo žmonės užsiima namuose ir už jų ribų. Pa XX a., šį reiškinį matome itin aiškiai: globalio
vyzdžiui, meistraudami - gamindami namų ūkio sios ekonomikos pokyčiai ir technologijos pažanga
prietaisus bei įrankius - individai apsirūpina daik iš esmės pakeitė mūsų atliekamo darbo rūšis. Am
tais ir paslaugomis, kuriuos kitu atveju tektų pirkti žiaus pradžioje rinkoje dominavo „mėlynųjų apy
(Gershuny ir Milės, 1983). kaklių“ darbo vietos gamyboje, tačiau laipsniškai
Neapmokamiems darbams priklauso namų ūkio jas persvėrė „baltųjų apykaklių“ vietos paslaugų
darbai, kuriuos tradiciškai daugiausia atlieka mo sektoriuje (žr. schemas 13.1 ir 13.2).
terys. Bet juk tai irgi veikla - dažnai itin sunki ir 1900 metais daugiau kaip trys ketvirtadaliai dir
alinanti. Didelis socialinis vaidmuo tenka savano bančių gyventojų vertėsi fiziniu („mėlynųjų apy
riškam darbui labdaros ir kitose organizacijose. Ži kaklių“) darbu. Iš jų apie 28 procentus sudarė kva
noma, dėl visų išvardytų priežasčių svarbu turėti lifikuoti, 35 procentus - iš dalies kvalifikuoti ir
mokamą darbą, tačiau „darbo“ kategorija yra kur 10 procentų - nekvalifikuoti darbininkai. „Baltų
kas platesnė. jų apykaklių“ ir specialistų darbo vietų buvo pa
Darbą, nesvarbu, mokamą ar nemokamą, ga lyginti nedaug. Amžiaus viduryje fizinio darbo dar
lime apibrėžti kaip vykdymą uždavinių, kuriems bininkai sudarė jau mažiau kaip du trečdalius gy
reikia protinių bei fizinių pastangų ir kuriais sie ventojų, dirbančių mokamą darbą, o nefizinio dar
kiama gaminti prekes ir teikti paslaugas, tenkinan bo darbuotojų atitinkamai padaugėjo.
čias žmogaus reikmes. Užsiėmimas, arba darbas, 1971, o vėliau 1981 metais Jungtinėje Kara
yra veikla, atliekama mainais už reguliarų darbo lystėje vyko gyventojų surašymas. Per šį laikotarpį
užmokestį ar algą. Visose kultūrose darbas yra žmonių, dirbančių „mėlynųjų apykaklių“ darbą, da
ekonomikos pagrindas. Ekonomikos sistemą su lis sumažėjo: vyrų nuo 62 iki 56 procentų, o mo-
Moterys (%)
Specialistai
■
Tarpinė grandis
Kvalifikuoti nefizinio darbo

darbuotojai
Kvalifikuoti fizinio darbo darbininkai
Iš dalies kvalifikuoti
Nekvalifikuoti fizinio darbo

darbininkai
Kiti
i i — i
------- 1
--------
0 10 20 30 40
Schema 13.1. Darbingo amžiaus gyventojai pagal lytį ir klasę, JK, 1999 m.
Šaltiniai: Labour Force Survey, Office for National Statistics. Iš Sočiai Trends, 30 (2000), p. 26. Karališkoji autorinė
teisė.
terų nuo 43 iki 36 procentų. Vyrų specialistų ir

vadovų darbo vietų padaugėjo maždaug milijonu. | Vyrai Į Moterys
Iki 1981 metų paprastą „baltųjų apykaklių“ dar Aukščiausios

bą dirbo 170 000 vyrų mažiau, tačiau 250 000 pa
daugėjo jį dirbančių moterų. Nykstančios fizinio Įstaigų tarnautojai
darbo vietos glaudžiai siejasi su gamybos pramo Paslaugu ir prekybos
nėje dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimu. 1981 darbuotojai
metais gamyboje dirbo 700 000 vyrų ir 420 000 Kvalifikuoti fizinio darbo darbininkai
moterų mažiau negu prieš dešimtį metų.
Nekvalifikuoti fizinio darbo darbininkai
Šios dvi tendencijos būdingos ir šiandien, ta
čiau bent šiek tiek išsilygino. 1998 metais vyriau -0,4 -0,2 0 0,2 0,4 0,6 0,8
sybės atliktas „Darbo jėgos tyrimas“ {Labour For Metinė kaita procentais nuo viso užimtumo 1992 m.
ce Survey) parodė, kad gamybos pramonėje dir
bo vos 25 procentai vyrų ir 10 procentų moterų. Schema 13.2. Vyrų ir moterų užimtumo kaita
Visiškai priešinga situacija finansų ir verslo pa pagal užsiėmimą, 1992-1998 m.
slaugų sektoriuje, kuriame darbuotojų skaičius ne Šaltinis: European Commission, Employment in
paprastai padidėjo: 1981 metais šiame sektoriuje Europe, 1999, p. 12.
dirbo tik 10 procentų vyrų, o 1998-aisiais jų skai
čius išaugo iki 16 procentų. Moterų skaičius ati
tinkamai padidėjo nuo 12 procentų 1981 metais
iki 19 procentų 1998-aisiais. mas pramonėje. Antra, gamybos pramonės augi
Kilo nemaža diskusija dėl to, kodėl atsirado šis mas už Vakarų pasaulio ribų, ypač Tolimuosiuo
prieaugis. Atrodo, jį lėmė kelios priežastys. Pir se Rytuose. Senesnė Vakarų visuomenių pramo
ma, nuolat buvo diegiama lengvinanti darbą me nė patiria nuosmukį, nes nepajėgia konkuruoti su
chanizuota įranga, o viso to kulminacija pastarai efektyvesniais ir pigiau darbo jėgą perkančiais To
siais metais - informacinių technologijų papilti- limųjų Rytų gamintojais.
356 13 SKYRIUS
Aprašytasis Enriko ir jo sūnaus Riko atvejis aiš

Daugiau apie ekonomikos augimo besivystančiame
kiai rodo poslinkį į žinių ekonomiką. Enrikas dirbo
pasaulyje kontrastus žr. poskyryje „Naujosios indust
rinės šalys“, p. 51. vieną iš tipiškų industrinės epochos darbų - rei
kėjo triūsti fiziškai ir sukurti materialius rezulta
tus (šiuo atveju palaikyti švarą ir tvarką administ
Žinių ekonomika raciniame pastate). Rikas - priešingai, yra žinių
Atsižvelgdami į šiuos skaičius, kai kurie stebėto darbuotojas. Dirbdamas konsultantu, jis daugiausia
jai daro prielaidą, jog tai, kas vyksta šiandien, yra dėmesio skiria informacijos rinkimui ir jos taiky
perėjimas į naujo tipo visuomenę, kuri jau nebė mui. Šis darbas nesukuria nieko, ką būtų galima
ra pirmiausia pagrįsta industrializmu. Įžengiame pamatyti ar išmatuoti tradiciniu būdu.
į raidos etapą, kuris apskritai peržengė industri Kaip plačiai paplitusi žinių ekonomika prasi
nės eros ribas. Šiai naujajai socialinei tvarkai api dedant XXI amžiui? Naujame tyrime, kurį atliko
brėžti buvo sukurti įvairūs terminai: postindust Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi
rinė visuomenė, informacijos amžius ir „naujoji“ zacija (EBPO) mėginta nustatyti išsivysčiusių šalių
ekonomika. Tačiau labiausiai paplito žinių eko žinių ekonomikos mastą pagal tai, kiek procentiš
nomikos terminas. kai bendrosios produkcijos kiekvienoje šalyje pa
gamina verslas, kurį galima priskirti žiniomis pa
Apie žinių ekonomikos technologinę infrastruktūrą žr. grįstai pramonei (žr. schemą 13.3). Pastaroji pra
poskyryje „Globalizacijai talkinantys veiksniai“, p. 63, monė buvo suprantama plačiai: apėmė aukštąsias
ir tekstą rėmeliuose „Laidinių darbuotojų atsiradimas“, technologijas ir kvalifikacijos tobulinimą, tyrimus
p. 281.
ir diegimą, taip pat finansų bei investicijų sekto
rių. Apskritai EBPO šalyse XX a. dešimtajame de
Žinių ekonomikos apibrėžimą tiksliai suformuluoti šimtmetyje žiniomis pagrįstai pramonei teko dau
gana sunku, tačiau apskritai jis apibūdina ekono giau kaip pusė visos verslo produkcijos. Vakarų
miką, kurioje naujovės ir ūkio augimas remiasi idė Vokietijoje ji sudarė 58,6 procento, JAV, Japoni
jomis, informacija bei įvairiomis žiniomis. Žinių
joje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Prancū
ekonomikai būdinga tai, kad daug darbo jėgos
įtraukiama ne į fizinę gamybą ar materialiųjų gė zijoje irgi perkopė 50 procentų ribą.
rybių paskirstymą, bet į jų projektavimą, kūrimą, Investicijos į žinių ekonomiką - valstybinio
technologijas, rinkodarą, pardavimą ir techninę švietimo, programinės įrangos kūrimo, tyrimų ir
priežiūrą. Šiuos darbuotojus galima pavadinti ži diegimo plėtotei - daugelyje šalių dabar sudaro
nių darbuotojais. Žinių ekonomikoje dominuoja svarią biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Švedija 1995 me
nuolatinis informacijos ir nuomonių srautas, taip tais į žinių ekonomiką investavo 10,6 procento sa
pat galingas mokslo ir technologijos potencialas. vo bendrojo vidaus produkto. Nuo jos beveik ne
Charlesas Leadbeateris pastebėjo: atsilieka Prancūzija - labiausiai dėl didelių išlai
dų valstybiniam švietimui.
„D augum a m ū sų susikuria p in ig ų iš oro: n egam in a
m e n iek o, ką g alim a būtų p asverti, p aliesti ar len gvai Reikia pripažinti, kad žinių ekonomika lieka
išm atuoti. M ūsų produkcija nekraunama į rietuves u o s sunkiai tyrinėjamu reiškiniu - tiek kiekybine, tiek
tuose, nekaupiam a sa n d ė liu o se ir n egab en am a g e le kokybine prasme! Lengviau išmatuoti fizinių daik
žinkeliu. D augum a m ūsų gyven im u i užsidirba teikdam i
p aslau gas, vertin im u s, in form aciją ir an alizę, n esvar
tų, negu „besvorių“ idėjų vertę. Tačiau neginčy
bu, kur tai v y k tų - p a sla u g ų te le fo n u centre, teisin in tina, jog žinių kūrimas ir taikymas užima vis svar
ko kontoroje, vyriausybės departamente ar m okslininko besnę vietą Vakarų visuomenių ekonomikoje. Tuo
laboratorijoje. V isi m es esa m e verslo iš oro d a ly v ia i.“
(1999: v ii).
įsitikinsime, studijuodami šį skyrių.
meistriu, o tapęs amatininku atlikdavo visus ga

mybos proceso darbus nuo pradžios iki pabaigos.
Pavyzdžiui, gamindamas plūgų amatininkas pats
kaldavo geležį, suteikdavo jai formą ir surinkda
vo dirbinį. Atsiradus moderniajai pramonės gamy
bai, dauguma tradicinių amatų išnyko, kadangi
stambesnės gamybos procesui reikėjo darbininkų
turinčių skirtingus įgūdžius. Šiandien, pavyzdžiui,
elektrikas, dirbantis pramonės gamyboje, gali tik
rinti ir taisyti tik kai kurias vieno tipo mechaniz
mo dalis, o kitų dalių ir kitų mechanizmų imsis
kiti žmonės.
Moderniosiose visuomenėse pakito ir darbo
vieta. Iki industrializacijos koks nors konkretus
darbas daugiausia buvo dirbamas namuose, pade
dant visiems namų ūkio nariams. Pramonės pažan
ga, tokia kaip elektros ar anglių varomi mecha
nizmai, sukėlė poslinkį - atskyrė darbą ir namus.
Verslininkų valdomos gamyklos tapo pramonės
plėtros centrais: čia buvo sukaupti mechanizmai
ir kita įranga, o prekių masinė gamyba pradėjo
užgožti smulkiųjų namudinę amatininkystę. Žmo
nės, norintys dirbti gamyklose, buvo mokomi at
likti specializuotas užduotis ir už šį darbą gauda
vo atlyginimų Kaip dirbama, prižiūrėjo vadovai,
kuriems rūpėjo įdiegti technikų kuri didintų dar
bininkų našumą ir stiprintų drausmę.
Darbo pasidalijimo skirtumai tradicinėse ir mo
Schema 13.3. Žinių ekonomikos dalis derniose visuomenėse iš tikrųjų labai ryškūs. Net
investicijose ir produkcijos gamyboje pagal šalis didžiausiose tradicinėse visuomenėse gyvuodavo
ir ekonomikos regionus, 1995-1996 m. ne daugiau kaip dvidešimt ar trisdešimt pagrindinių
Šaltinis: OECD. Iš The Economist, 16 Oct. 1999, p. 145. amatininkų profesijų kartu su specializuotais vaid
menimis, tokiais kaip pirklio, kareivio ar dvasi
ninko. Moderniosiose industrinėse sistemose eg
zistuoja tūkstančiai įvairių veiklų. Gyventojų su
Darbo pasidalijimas rašymo Jungtinėje Karalystėje duomenimis, bri
ir ekonominė priklausomybė tų ekonomikoje esama apie 20 000 skirtingų dar
bų. Tradicinėse visuomenėse dauguma gyvento
Viena išskirtiniausių savybių, būdingų moderniųjų jų dirbo žemės ūkyje ir buvo ekonomiškai nepri
visuomenių ekonomikos sistemoms, yra itin su klausomi. Žmonės patys gamindavosi maistų siū
dėtingas darbo pasidalijimas: darbas išsiskaidė davosi drabužius ir pasidarydavo kitus buities reik
į aibę įvairių užsiėmimų, kuriems žmonės atitin menis. Tuo tarpu moderniosiose visuomenėse -
kamai specializuojasi. Tradicinėse visuomenėse, priešingai, vieną pagrindinių bruožų sudaro didžiu
jeigu žmogus nedirbo žemės ūkio darbų, jis mo lė ekonominės tarpusavio priklausomybės plėt
kėsi amato. Pirmiausia jis ilgus metus būdavo pa ra. Visi mes, norėdami turėti produktus bei pašiau-
358 13 SKYRIUS
Darbas ir technologijos
Technologijos ir darbo ryšys ilgą laiką domino socio kai - bejėgiškumo, beprasmybės, izoliacijos ir abe
logus. Kaip mūsų darbo patirtį veikia su šiuo darbu jingumo sau forma. Mokslininkas padarė išvadą kad
susiję technologijos tipai? Plėtojantis industrializaci labiausiai susvetimėję buvo darbininkai prie konve
jai, technologija darbovietėse įgijo dar didesnį vaid jerių, o automatizuotose darbo vietose šis jausmas
menį - nuo automatizuotų gamyklų iki kompiuteri buvo kiek silpnesnis. Kitaip tariant, Blauneris teigė,
zuoto įstaigų darbo. Dabartinė informacinių techno kad dėl gamyklose įdiegtos automatizacijos darbi
logijų revoliucija paakino vėl susidomėti šiuo klausi ninkų susvetimėjimo tendencija ėmė silpnėti, nors
mu. Technologija gali didinti efektyvumą ir našumą, šiaip ji stabiliai didėjo. Automatizacija padėjo integ
bet kaip ji keičia darbuotojų atliekamo darbo patyri ruoti darbo jėgą ir leido darbininkams pajusti, kad jie
mus? Vienas svarbiausių sociologams rūpimų klau kontroliuoja savo darbą tuo tarpu šio jausmo stigo,
simų - kokią įtaką daro perėjimas prie sudėtinges naudojant kitas technologijos formas.
nių sistemų darbo pobūdžiui ir institucijoms, kuriose Visiškai ką kita teigė Harry’s Bravermanas gar
šis darbas atliekamas. siajame veikale Labour and Monopoly Capital, 1974
(„Darbas ir monopolinis kapitalas“). Bravermano nuo
Automatizacija mone, automatizacija sudarė dalį „dekvalifikacijos“
proceso, kuris visuotinai apėmė pramonės darbo jė
Automatizacijos, arba programuojamų mechanizmų,
gą. Primetę teiloristinius organizavimo metodus ir su
idėja buvo pateikta XIX a. viduryje, kai amerikietis
skaldę darbo procesą į specializuotas užduotis, va
Christopheris Spenceris išrado automatą, progra
dovai be vargo galėjo kontroliuoti darbo jėgą Tech
muojamas tekinimo stakles, gaminusias varžtus, ver
nologijos diegimas ir pramonėje, ir moderniosiose
žles ir krumpliaračius. Automatizacijos poveikis dar
įstaigose ribojo žmogaus kūrybiško darbo poreikį, to
labiau padidėjo, sukūrus robotus - automatinius įtai
dėl prisidėjo prie visuotinio darbo „nuosmukio“. Te
sus, vykdančius funkcijas, kurias paprastai atlikda
reikėjo vieno - nemąstančio „kūno“, kuris galėtų be
vo žmonės. Pirmąsyk pramonėje keletas robotų pa
galo atlikinėti tą pačią nekvalifikuoto darbo užduotį.
sirodė 1946 metais, išradus įtaisą automatiškai re
guliuoti įrangą mašinų gamybos pramonėje. Tačiau
Informacinės technologijos
sudėtingesni robotai buvo sukurti tik XX a. aštun
tajame dešimtmetyje, jiems pritaikius mikroproceso Blauneris ir Bravermanas automatizacijos padarinius
rius. Šiandien robotai gali atlikti daugybę užduočių, vertino iš priešingų pozicijų, kurios šiandien gyvai dis
pavyzdžiui, suvirinti, dažyti purškiant, kilnoti ir per kutuojamos svarstant informacinių technologijų (IT)
nešinėti detales. Kai kurie robotai gali atskirti deta poveikį darbo vietai. Mažne niekas neginčija, kad in
les, apčiuopdami ar liesdami, o kiti sugeba vizualiai ternetas, elektroninis paštas, nuotolinės konferenci
surūšiuoti objektus reikiama tvarka. jos ir elektroninė prekyba pakeitė bendrovių verslo bū
Automatizacijos plitimas sukėlė karštus sociolo dus. Bet jie taip pat veikia ir darbuotojų kasdienio dar
gų ir gamybos santykių ekspertų ginčus dėl naujo bo atlikimo būdą. Optimistinio požiūrio šalininkai
sios technologijos poveikio darbininkams, jų įgū palaiko Blaunerį, kad informacinės technologijos, leis
džiams ir didesniam ar mažesniam atsidavimui sa damos atsirasti naujiems, lankstesniems darbo bū
vo darbui. Robertas Blauneris savo įtakingame vei dams, sukels darbo pasaulio revoliuciją. Jos padės
kale Alienation and Freedom, 1964 („Susvetimėjimas išstumti rutiniškas, bukinančias pramonės gamybos
ir laisvė“) tyrinėjo darbininkų patirtį keturiose skirtin užduotis ir pradėti veikti laisvajame informacijos am
gose pramonės šakose, kuriose buvo nevienodas žiuje, kuriame darbininkai galės labiau kontroliuoti dar
technologijos lygis. Vadovaudamasis Durkheimo ir bo procesą ir daugiau prie jo prisidėti. Entuziastingi
Marxo idėjomis, Blauneris į savo tyrimą įtraukė su technologinės pažangos šalininkai kartais vadinami
svetimėjimo sąvoką ir matavo, kaip stipriai šį susve technologijos deterministais, nes jie tiki technologijos
timėjimą juto kiekvienos pramonės šakos darbinin galia nulemti paties darbo pobūdį ir formą
Kiti mokslininkai nėra įsitikinę, kad technologijos mos, dizaino profesinės kūrybos galias ir kartu su
transformuos darbą vien teigiama linkme. Shosha- teikia lankstumo asmeniniam darbo stiliui. „Laidinių
na Zuboff (1988) savo tyrime apie IT taikymą firmo darbuotojų“ ir „nuotolinio dalyvavimo“ vizija greičiau
se padarė išvadą, kad vadovybė gali naudoti IT la siai gali virsti tikrove tiems, kurie kvalifikuoti, verti
bai skirtingiems tikslams. Kai informacinėmis tech nami darbe, eina atsakingas pareigas. Bet kitame
nologijomis naudojamasi kaip kūrybiška, išcentrina- šio spektro gale - tūkstančiai menkai apmokamų ne
mąja jėga, jos gali padėti suardyti griežtas hierarchi kvalifikuotų žmonių, dirbančių paslaugų telefonu cen
jas, daugiau darbuotojų įtraukiant į sprendimų pri truose ir duomenų kaupimo bendrovėse. Šiuose dar
ėmimą ir glaudžiai juos susieti su kasdieniais ben buose, atsiradusiuose pastaraisiais metais daugiau
drovės reikalais. Antra vertus, ne ką sunkiau infor sia dėl telekomunikacijų plėtros, dirbantys žmonės
macinėmis technologijomis naudotis kaip priemone yra taip stipriai atsieti ir susvetimėję, kad galėtų var
hierarchijoms ir priežiūrai stiprinti. Darbo vietos ap žytis su Bravermano aprašytaisiais „dekvalifikuotais
rūpinimas informacinėmis technologijomis gali apri darbininkais. Paslaugų telefonu centrų darbuotojai
boti tiesiogines darbuotojų sąveikas, atkirsti bendres tvarko kelionių užsakymus ir finansinius sandorius
nės atskaitomybės kanalus ir transformuoti įstaigą į pagal griežtai standartizuotus formatus - šiame dar
autonomiškų ir atsietų modulių tinklą. Šiuo požiūriu be beveik arba visiškai nėra vietos darbuotojo veiks
informacinių technologijų įtaka priklauso nuo paskir mų laisvei ar kūrybiškumui. Darbuotojai nuolatos ati
čių, kurioms IT naudojamos, taip pat nuo to, kaip šių džiai stebimi, o jų bendravimas su vartotojais įrašo
technologijų vaidmenį supranta tie, kurie jas taiko. mas į magnetofono juostą „kokybei užtikrinti . Atro
Tikima, kad informacinių technologijų sklaida kai do, kad „informacinė revoliucija“, lygiai kaip ir pra
kuriems darbo jėgos segmentams tikrai sukurs di monės ekonomika, sukūrė aibę rutiniškų, nekvalifi
desnes ir patrauklias galimybes. Pavyzdžiui, infor kuotų darbų.
macinės technologijos praturtina žiniasklaidos, rekla
gas, kurių reikia gyvenime, priklausome nuo be Durkheimo požiūris į darbo pasidalijimą bu
galės kitų darbininkų, šiandien pasklidusių po visą vo optimistiškesnis, nors irjis pripažino potencia
pasaulį. Moderniosiose visuomenėse dauguma liai žalingas jo išdavas. Pasak Durkheimo, vai
žmonių išskyrus vieną kitą išimtį, negamina mais menų specializacija turės sustiprinti visuomenė
to, kurį valgo, nestato namų, kuriuose gyvena, ir se socialinį solidarumą. Užuot gyvenę kaip atsi
nekuria materialiųjų vertybių, kurias vartoja. skyrę, savarankiški vienetai, žmonės dėl abipuses
Ankstyvieji sociologai plačiai rašė apie gali priklausomybės bus susieti draugėn. Solidarumas,
mus darbo pasidalijimo padarinius ir individams, kaip manė mokslininkas, sutvirtės dėl daugiakryp-
ir visuomenei, kaip visumai. Marxo nuomone, per čių gamybos ir vartojimo santykių. Šią sandarą
ėjimas į industrializaciją bei samdomąjį darbą ne Durkheimas laikė itin funkcionalia, nors ir suvo
išvengiamai baigiasi darbininkų susvetimėjimu. kė, kad socialinis solidarumas gali suirti, jei kai
Samdomi darbininkai gamyklose praranda galimy ta vyksta pernelyg greitai. Dėl jos kylantį pojūti,
bę kontroliuoti savo pačių darbą. Žmonės verčia kad išnyksta normos, Durkheimas pavadino ano
mi atlikti rutiniškas, monotoniškas užduotis, ku mija (žr. p. 25).
rios atima iš dirbamo darbo jo vidinę kūrybinę ver
tę. Kapitalizmo sistemoje darbininkai ilgainiui
Teilorizmas ir fordizmas
įpranta prie instrumentinio požiūrio į darbą ir ja
me nebeįžvelgia nieko, išskyrus būdą užsidirbti gy Adamas Smithas, vienas iš moderniosios ekono-
venimui, teigė Marxas. mikos kūrėjų, rašęs daugiau negu prieš du sim
360 13 SKYRIUS
tus metų, nustatė pranašumus, kuriuos, siekiant di Pirmąją savo automobilių gamyklą Highland
desnio našumo, teikia darbo pasidalijimas. Gar Parko vietovėje, Mičigano valstijoje, Fordas su
susis Smitho kūrinys „Tautų turtas“* {The Wealth projektavo 1908 metais. Ji buvo skirta tik vienam
of Nations, 1776) prasideda darbo pasidalijimo gaminiui - modeliui „T Ford“, todėl buvo gali
segtukų fabrike aprašymu. Jei asmuo dirbtų vie ma įdiegti specializuotus įrankius bei mechaniz
nas, per dieną pagamintų gal dvidešimt segtukų. mus, suprojektuotus darbui greitinti, tikslinti ir pa
Tačiau suskaidžius šį darbą į keletą paprastų veiks prastinti. Teilorizmas sutelkė dėmesį į veiksmin
mų, dešimt darbininkų, atlikdami skirtingas užduo giausius būdus atskiroms užduotims atlikti, tuo tar
tis ir bendradarbiaudami, drauge gali pagaminti pu fordizmas žengė tolesnį žingsnį ir susiejo šias
48 000 segtukų. Kitaip tariant, darbininko našu atskiras užduotis į nepertraukiamos, srautinės ga
mas padidėja nuo 20 iki 4 800 segtukų, taigi kiek mybos sistemą. Viena reikšmingiausių Fordo įdieg
vienas specializuotas atlikėjas pagamina 240 kartų tų naujovių buvo slenkantis surinkimo konveje
daugiau negu padarytų tuomet, jei dirbtų vienas. ris. Kiekvienas prie šio konvejerio dirbantis dar
Daugiau kaip po šimtmečio šias idėjas labiau bininkas turėjo specializuotą užduotį, kurią atlik
siai išplėtojo amerikietis vadybos konsultantas Fre- davo, automobilio korpusui slenkant surinkimo
derickas Winslowas Tayloras. Savo veikaluose jis juosta, pavyzdžiui, tvirtindavo kairiojo šono du
pateikė koncepciją, kurią pavadino moksline va relių rankenas. 1929 metais modelio „Ford T“ ga
dyba. Ši vadyba apėmė detalius pramonės gamy myba buvo nutraukta, iki to laiko pagaminus per
bos procesų tyrimus, siekiant suskaidyti juos į pa 15 milijonų automobilių.
prastas operacijas, kurias galima tiksliai planuoti
laike ir organizuoti. Pasak Tayloro, kiekvieną už Teilorizmo ir fordizmo ribotumas
duotį galima išnagrinėti tiksliai ir objektyviai, ši Vienu metu atrodė, kad fordizmas atstovauja ti
taip nustatant „vieną geriausią būdą“ jai atlikti. kėtinai visos pramonės gamybos ateičiai. Tačiau
Teilorizmas, kaip imta vadinti mokslinę vady šis požiūris nepasitvirtino. Sistemą galima taiky
bą, nebuvo vien akademiniai tyrimai - jis plačiai ti tik kai kuriose pramonės šakose, kurios, pavyz
veikė pramonės gamybos ir technologijos organi džiui, kaip automobilių pramonė, gamina standar
zavimą. Daugelis gamyklų taikė teilorizmo meto tizuotus gaminius didelėms rinkoms. Įrengti me
dikas, kad padidintų gamybos apimtis ir darbininkų chanizuotą gamybos liniją - nepaprastai brangus
produktyvumą. Vadovybė, norėdama užtikrinti dalykas, o jeigu fordistinė sistema įdiegiama, ji
sklandų ir tvarkingą darbą pagal tikslią specifika būna visiškai nelanksti: pavyzdžiui, prireikus pa
ciją, kurią nurodė darbininkams, įdėmiai stebėjo keisti gaminį, vėl reikia nemenkų investicijų. For-
jų darbą. Efektyvumui skatinti buvo įdiegta pro- distinio tipo gamybą lengva pakartoti, jei tik pa
gresinė darbo užmokesčio sistema. Daugiau pa kanka lėšų gamyklai statyti. Tačiau firmos, vei
gaminęs darbininkas gaudavo didesnį atlygį. kiančios brangios darbo jėgos šalyse, sunkiai pa
Taylorui rūpėjo didinti gamybos efektyvumą, jėgia konkuruoti su kitomis, mokančiomis mažes
bet jis mažai svarstė apie jo rezultatus. Masinei nius atlyginimus. Čia glūdi vienas iš veiksnių, pa
gamybai reikalinga masinė rinka. Šią sąsają vie dėjusių iškilti Japonijos automobilių pramonei
nas iš pirmųjų pastebėjo pramonininkas Henry‘s (nors šiandien japonų darbo užmokesčio lygis ne
Fordas. Fordizmo terminu apibrėžiama Tayloro bėra žemas), o vėliau ir Pietų Korėjos gamybai.
mokslinės vadybos principų plėtotė - masinės ga Tačiau fordizmo ir teilorizmo trūkumai neap
mybos sistema, susieta su masinių rinkų augimu. siriboja vien brangios įrangos poreikiu. Fordizmas
ir teilorizmas yra sistemos, kurias kai kurie pra
monės sociologai vadina mažo pasitikėjimo sis
*Adam Smith. Tautų turtas.- V.: Margi raštai, 2005. - 510 p. temomis. Darbą paskiria vadovybė, ir jis yra pri
taikytas mašinoms. Darbo užduotys atliekamos tie nių projektavimo, gamybos technologijų, vadova
siogiai prižiūrint darbininkus, beveik neleidžiant vimo stiliaus, darbo aplinkos, darbuotojų dalyva
jiems veikti savarankiškai. Ši nuolatinė priežiūra vimo valdyme ir rinkodaros. Grupinė gamyba, ko
sukelia priešingas, negu tikėtasi, pasekmes: dar mandinis problemų sprendimų „daugiatikslišku-
bininkai beveik negali reikšti nuomonės dėl savo mas“ ir „nišų rinkodara“ tėra vos kelios strategi
darbo, jo atlikimo būdo, todėl dažnai jų įsiparei jos, kurias įdiegė bendrovės, permainingomis są
gojimai susilpnėja, o moralė pašlyja. Įmonės, ku lygomis siekdamos restruktūrizuotis. Kai kurie eks
riose mažo pasitikėjimo sistemai priklauso daug pertai padarė prielaidą, kad, apskritai, šie pokyčiai
darbo vietų, pasižymi dideliu darbininkų nepasi rodo, jog fordizmo principų iš esmės atsisakyta.
tenkinimu ir aukštu pravaikštų lygiu, o gamybi Jie taip pat tvirtina, jog dabar veikiama laikotar
niai konfliktai čia - įprastas dalykas. piu, kurį tiksliausia būtų apibūdinti postfordizmu.
Esant didelio pasitikėjimo sistemai, darbinin Sąvoką „postfordizmas“ išpopuliarino Michaelas
kams leidžiama kontroliuoti darbo tempą ir net tu Piore’as ir Charlesas Sabelis savo knygoje The Se-
rinį nenukrypstant nuo bendrųjų gairių. Tokios sis cond Industrial Divide, 1984 („Antroji industrijos
temos paprastai būdingos aukštesnio lygio pramo takoskyra“). Ji apibrėžia naująją kapitalistinės eko
nės organizacijoms. Kaip toliau įsitikinsime, pasta nomikos gamybos epochą, kurioje itin sureikšminti
raisiais dešimtmečiais pasitikėjimo sistemos papli lankstumas ir naujovės, šitaip siekiant tenkinti įvai
to daugelyje darbo vietų, kartu transformuodamos rių individualizuotų gaminių rinkos paklausą.
patį mąstymą apie organizaciją ir darbo vykdymą. Tačiau postfordizmo idėja kelia šiek tiek abe
jonių. Šiuo terminu apibūdinama aibė iš dalies su
Darbo transformacija tampančių pokyčių, kurie vyksta ne vien darbe ir
ekonominiame gyvenime, bet ir visoje visuome
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio Vakarų Euro nėje. Kai kurie mokslininkai teigia, jog polinkį į
poje, JAV ir Japonijoje eksperimentuojamos ma postfordizmą galima įžvelgti daug kur: pavyzdžiui,
žo pasitikėjimo sistemų alternatyvos. Fordizmo partijų politikoje, socialinės paramos programo
praktiką imta laikyti ribota, nes ji geriausiai tiko se ir vartojimo bei gyvensenos pasirinkimuose.
dideliems standartizuotų prekių kiekiams gamin Nors vėlyvosios modemybės visuomenių stebėto
ti. Tačiau globalus vartojimo skatinimas patiria jai dažnai nurodo daug tokių pat pokyčių, tačiau
reikšmingus poslinkius: masines rinkas, kadaise nesutaria, ką gi tiksliai reiškia postfordizmas, taip
garantavusias didžiulę sėkmę fordizmui, išstumia pat ir dėl to, ar būtent jis geriausiai nusako mūsų
savitos naujoviškų, puikios kokybės prekių „nišų regimą reiškinį.
rinkos“. Fordizmo metodika buvo itin nelanksti, Nepaisant sumaišties dėl postfordizmo termi
kad reaguotų į staigiai kintančią rinkos paklausą, no, pastaraisiais dešimtmečiais darbo pasaulyje iš
taigi ilgainiui daugelis įmonių stengėsi modifikuoti sirutuliojo kelios iškirtinės tendencijos, kurios, at
sustabarėjusius savo gamybos modelius ir veikti rodo, reiškia akivaizdų traukimąsi nuo ankstesnės
lanksčiau. fordizmo praktikos. Šios tendencijos apima „lanks-
čiosios gamybos“ idėją, darbo išcentrinimą, pa
Japonų vadybos naujovės apžvelgiamos poskyryje skirstant jį tarp nehierarchiškų darbo grupių, per
„Organizacijų kaita: japoniškasis modelis", p. 340. ėjimą nuo specializuotų įgūdžių bei mokymo prie
bendrųjų įgūdžių ir nuolatinio mokymosi, taip pat
lankstesnių darbo modelių diegimą. Dabar aptar
Postfordizmas
sime trijų pirmųjų tendencijų pavyzdžius, o vė
Per tris pastaruosius dešimtmečius lankstumo prak liau šiame skyriuje gvildensime, kaip atsirado
tiką imta taikyti daugelyje sričių, tarp jų - gami lankstieji darbo modeliai.
362 13 SKYRIUS
Lanksčioj! gamyba Grupinės gamybos pavyzdys yra kokybės bū

Teilorizmo ir fordizmo sistemos buvo sėkmingos reliai. Tai - nuo penkių iki dvidešimties darbininkų
gaminant standartizuotus masinius produktus ma grupės, kurios reguliariai susitinka nagrinėti ir
sinėms rinkoms, tačiau prireikus nepajėgė paga spręsti gamybos problemų. Kokybės būreliams pri
minti mažo prekių kiekio, o ką jau kalbėti apie pre klausantys darbininkai papildomai apmokomi, kad
kes individualiam vartotojui. Šią padėtį iš esmės savo techninėmis žiniomis galėtų prisidėti prie dis
pakeitė kompiuterinis dizainas, sujungtas su kom kusijos gamybos klausimais. Kokybės būreliai at
piuterinėmis technologijomis. Lanksčiosios gamy sirado JAV, vėliau juos perėmė japonų bendrovės,
bos, arba lanksčiosios specializacijos, idėja reiš o nuo XX a. devintojo dešimtmečio jie paplito vi
kia gamybą, kai mažos itin kvalifikuotų darbininkų suose Vakaruose. Šių būrelių idėja reiškė, kad at
grupės naujoviškais gamybos metodais ir patobu metamos teilorizmo prielaidos, nes ji pripažino,
lintomis technologijomis pagamina mažesnius kie jog darbininkai turi patirties, kuria gali prisidėti
kius prekių, kur kas labiau individualizuotų, ne prie bendro rezultato, kai apibrėžiami jų atlieka
gu masinės gamybos produktai. Šitaip galima daž mas darbas ir užduotys.
niau keisti prekių dizainą, pasirinkimą ir savybes,
tuo tarpu fordistiniai gamybos metodai paprastai Komandinis darbas
pasižymi lėtesne gaminių apyvarta. Ten, kur darbo vietos neautomatizuotos, bendra
Kai vartotojų rinkos segmentai nori įsigyti kon darbiavimo komandos tampa populiariu būdu veik
kretaus tipo prekių, dėl lanksčiosios specializaci smingiau ir rentabiliau kurti gaminius ir spręsti
jos bendrovės gali įvairinti savo gaminių rūšis taip, problemas. Dabar darbuotojams rečiau paskiria
kad patenkintų šiuos poreikius. Pavyzdžiui, Vakarų mas nekintantis darbas, kuriam būdingos kelios
šalyse automobilius perka vis daugiau moterų ir apibrėžtos užduotys. Vis dažniau tikimasi, kad dar
jaunuolių. Šios rinkos plėtra paskatino daugelį au buotojai dirbs slankiai ir, prireikus įgyvendinti
tomobilių gamintojų kurti pasirenkamosios kom- trumpalaikį projektą, susiburs su bendradarbiais
plektacijos transporto priemones. Kai kurie gamin bei išoriniais konsultantais, o baigę imsis kitos
tojai, orientuodamiesi į moteris, savo gaminius giria bendradarbiavimu paremtos užduoties. Šį meto
kaip ypač saugius ir turinčius kompaktiškesnį vai dą dažnai taiko reklamos ir rinkodaros pramonė:
ruotojo vietos dizainą, tuo tarpu kiti įdiegė nebran neretai sudaromos komandos reklamos kampani
gius, degalus taupančius modelius jaunuoliams, jai kurti ir vienam ar kitam gaminiui „išmesti į rin
perkantiems pirmąjį automobilį, - šitaip jie tikisi ką“, tačiau darbui pasibaigus jos išformuojamos,
užsitikrinti ilgalaikę vartotojo ištikimybę. Lanks o buvę nariai imasi naujų projektų.
čiosios gamybos pavyzdžių apstu ir daugelio kitų Daugelis darbuotojų, turinčių informacinių
rūšių bendrovėse, kurios greta standartinio gami technologijų kvalifikaciją, linkę dirbti itin slan
nių asortimento įdiegė ir „aplinką tausojančius“ dir kiai, laikinai įsitraukdami į mažą darbo grupę ar
binius - nuo valiklių iki šampūnų bei kosmetikos. „būrelį“, kad išplėstų savo techninę patirtį. Inten
syvusis darbo laikotarpis tarpdisciplininėje darbo
Grupinė gamyba komandoje baigiasi staiga, o tuomet dėmesys nu
Grupinė gamyba darbui reorganizuoti kartais nau kreipiamas į kitą skubų projektą. Vienas JK ži-
dojama kartu su automatizavimu. Esminė idėja - niasklaidos konsultantas sako: „įprotis - tai vie
sustiprinti darbininkų motyvaciją leidžiant jų gru nas iš kūrybiškos minties priešų. Darbas būrely
pėms bendradarbiauti gamybos procese, užuot rei je primena pjesės statymą. Šiam šešių savaičių lai
kalavus, kad kiekvienas individas visą dieną atli kotarpiui įgyji naują šeimą“ (cituojama: Phillips,
kinėtų paprastą pasikartojančią užduotį, tarkime, 1999). Suburdamos darbuotojus iš skirtingos ap
įsukinėtų varžtus į automobilio durelių rankeną. linkos, mažos komandos gali nepaprastai išryškinti
kiekvieno nario įgūdžius bei padidinti jo įnašą ir Pasak studijos autorių, šis techninių įgūdžių „nu
kur kas kūrybiškiau išspręsti problemą. vertinimas“ daugiausia sunkumų gali kelti darbi
ninkams, ilgus metus dirbusiems rutinišką, pasikar
„Multikvalifikacija“ tojantį darbą, kai nebuvo jokių progų „asmeni
niams įgūdžiams“ atsiskleisti.
Postfordistiniai apžvalgininkai mano, kad naujos
darbo formos leidžia darbuotojams plačiau at
Mokymasis darbo vietoje
skleisti savo įgūdžius, nes, užuot nuolatos atliki
nėję vieną specifinę užduotį, jie gali užsiimti įvai „Multikvalifikacija“ glaudžiai siejasi su darbuo
riu darbu. Manoma, kad grupinė gamyba ir tojų mokymo ir perkvalifikavimo idėja. Užuot įdar
komandinis darbas skatina atsirasti „multikvalifi- binusios siauro profilio specialistus, daugelis ben
kuotą“ darbo jėgą, gebančią vykdyti platesnius įsi drovių mieliau samdosi talentingus nespecialistus,
pareigojimus. Tai savu ruožtu leidžia didinti pro gebančius darbo vietoje lavinti naujus įgūdžius.
duktyvumą ir gerinti prekių bei paslaugų kokybę, Pasikeitus technologijoms ir rinkos paklausai, ben
- darbuotojai, kurie gali įvairiai prisidėti prie sa drovės nesikviečia brangiai kainuojančių konsul
vo darbo, sėkmingiau spręs problemas ir ras kū tantų ir nekeičia esamo personalo nauju, tačiau pri
rybiškus metodus. reikus perkvalifikuoja savo darbuotojus. Investici
Posūkis į „multikvalifikaciją“ veikia samdos jos į pagrindinius darbuotojus, kurie gali tapti ver
procesą. Kadaise sprendimai samdyti daugiausia tingais darbininkais visam gyvenimui, laikomos
buvo grindžiami darbuotojų išsilavinimu bei kva strateginiu būdu neatsilikti nuo sparčiai kintančių
lifikacija, o dabar daugelis darbdavių ieško indi laikų.
vidų, kurie geba adaptuotis ir gali greitai įgyti nau Kai kurios bendrovės organizuoja mokymą dar
jų įgūdžių. Taigi ekspertinės žinios taikant kon bo vietoje, sudarydamos bendro darbo komandas.
krečią programinę įrangą gali turėti mažiau ver Pagal šią metodiką mokoma įgūdžių ir vadovau
tės, negu akivaizdus gebėjimas lengvai pagauti idė jama mokymams tuo pat metu, kai atliekamas ir
jas. Specializacija dažnai laikoma vertybe, tačiau pats darbas: informacinių technologijų specialis
jei darbuotojams sunku kūrybiškai taikyti vienos tą keletui savaičių galima suporuoti su bendrovės
rūšies įgūdžius naujuose kontekstuose, darbdaviai vadovu, kad jiedu įgytų šiokių tokių vienas kito
gali manyti, kad šie žmonės neduos naudos lanks darbo įgūdžių. Ši mokymo forma yra rentabili, nes
čiose, naujoviškose darbo vietose. ne itin sutrumpina darbo laiką ir leidžia visiems
Josepho Rovvntree fondo studija „Darbo atei dalyvaujantiems darbuotojams įgyti naujų įgūdžių.
tis“ (The Future of fVork, Meadows, 1996) tyri Mokymas darbo vietoje gali labai padėti dar
nėjo įgūdžių tipus, kurių dabar ieško darbdaviai. buotojams lavinti savo įgūdžius ir puoselėti kar
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tiek kvalifikuo jeros perspektyvas. Tačiau svarbu pastebėti, kad
to, tiek ir nekvalifikuoto darbo sektoriuose imta mokymosi galimybės nevienodai prieinamos vi
vis labiau vertinti „asmeninius įgūdžius“. Tarp ge siems darbuotojams. Ekonominių ir socialinių ty
riausių įgūdžių, kurių individui gali prireikti dar rimų tarybos, ESTT {The Economic and Sočiai Re
be, patenka gebėjimas bendradarbiauti ir kartu search Council, ESRC) atlikti kohortų tyrimai,
dirbti savarankiškai, o susidūrus su iššūkiais im apėmę 1958 ir 1970 metais gimusius jaunuolius,
tis iniciatyvos ir kūrybiškai juos naudoti. Rinko nustatė, kad kvalifikuoti darbuotojai kur kas la
je, kuri vis labiau kreipia dėmesį į individualias biau gali tikėtis būti mokomi darbo vietoje, paly
vartotojo reikmes, iš esmės svarbu, kad darbuo ginti su tokiais pat nekvalifikuotais darbuotojais.
tojai, veikdami įvairioje aplinkoje - nuo paslau Šie tyrimai rodo, kad daugiau investuojama į tuos,
gų sektoriaus iki finansinių konsultacijų, - darbo kurie jau turi aukščiausią kvalifikaciją, tuo tarpu
vietoje gebėtų pasinaudoti „asmeniniais įgūdžiais“. tie, kuriems jos stinga, kenčia dėl menkesnių ga
364 13 SKYRIUS
limybių. Mokymas taip pat veikia darbo užmokes daugiau moterų. Šiandien daugumoje Europos ša
čio lygį: 1970 metų kohortoje dėl mokymosi darbo lių nuo 35 iki 60 procentų moterų, nuo šešiolik
vietoje darbuotojų atlygis pakilo vidutiniškai 12 mečių iki šešiasdešimtmečių, turi mokamą darbą
procentų. ne namuose (žr. schemą 13.4).
Tolesniuose šio skyriaus poskyriuose apžvelg
Postfordizmo kritika sime, iš kur kilo ir kokias implikacijas turi šis reiš
Kai kurie apžvalgininkai, nors ir pripažindami, kad kinys - viena svarbiausių transformacijų, mūsų
dienomis vykstančių moderniosiose visuomenėse.
darbo pasaulyje vyksta transformacijos, vis dėlto
Panagrinėsime, kokią įtaką moterų patirčiai dar
atsisako „postfordizmo“ etiketės. Vienas labiau
siai paplitusių priekaištų - postfordizmo analiti bo rinkoje daro šių laikų darbo pasaulio pokyčiai
kai pernelyg išpučia fordizmo atsisakymo mastą. - naujosios informacinės technologijos ir lanks-
Iš tiesų regime ne masinę transformaciją, kaip įti tieji įdarbinimo modeliai.
kinėja postfordizmo gynėjai, o kai kurių naujų kon
Moterys ir darbo vieta: istorinė apžvalga
cepcijų integraciją į tradicinius fordizmo metodus.
Šio teiginio laikosi tie, kurie tvirtina, kad išgyve Daugumai priešindustrinių visuomenių gyvento
name tikrą „neofordizmą“, t. y. tradicinių fordiz jų (ir daugeliui besivystančio pasaulio žmonių) ga
mo metodų modifikacijos laikotarpį (Wood, 1989). mybinė veikla ir namų ūkio darbai nebuvo du at
Buvo padaryta prielaida, kad sklandaus liniji skiri dalykai. Kas nors buvo gaminama namuose
nio perėjimo iš fordizmo į postfordizmą idėja per ar šalia jų, o žemės ūkyje ar amatininko dirbtu
nelyg sureikšmina tikrosios darbo prigimties pra vėje triūsdavo visi šeimos nariai. Namų ūkyje di
džią ir pabaigą. Anna Pollert teigė, kad fordisti- delę įtaką dažnai darydavo moterys, nes jų reikš
niai metodai niekada nebuvo įsitvirtinę taip, kaip mė ekonominiams procesams buvo svari, net jei
mėginama įtikinti. Pasak mokslininkės, perdėtas jos būdavo atskirtos nuo vyriškųjų viešpatijų - po
ir teiginys, kad masinės gamybos amžius baigė litikos ir karybos. Amatininkų ir valstiečių žmo
si, užleisdamas vietą visuotiniam lankstumui. Ji nos tvarkydavo verslo apskaitą, buvo gana įpras
nurodo, kad masinės gamybos metodai ir toliau ta, kad našlės tapdavo verslo savininkėmis ir im
vyrauja daugelyje pramonės šakų, ypač tose, ku davosi jį valdyti.
rios orientuojasi į vartojimo rinkas. Pollert teigi Daugelis šių dalykų pasikeitė, kai, pradėjus plė
mu, ekonominė gamyba visada pasižymėjo veikiau totis moderniajai pramonei, darbo vieta atitrūko
metodų įvairove negu standartine, unifikuota kon nuo namų. Gamybos perkėlimas į mechanizuotus
cepcija (1988). fabrikus buvo, matyt, svarbiausias bendrasis veiks
nys. Darbas vyko mašinų salėje, jį dirbo indivi
dai, kuriuos darbdaviai specialiai samdydavo nu
Moterys ir darbas statytoms užduotims atlikti, taigi jie tolydžio ėmė
sudarinėti sutartis su individualiais darbininkais,
Per visą istoriją vyrai ir moterys tiek savo kasdiene o ne su šeimomis.
veikla, tiek ir ilgalaikiais darbais prisidėdavo prie Ilgainiui, plėtojantis industrializacijai, namai
aplinkinio socialinio pasaulio kūrimo ar atkūrimo. ir darbo vieta vis labiau tolo vienas nuo kito. Vi
Bet šios partnerystės pobūdis ir atsakomybės tarp suomenės požiūriuose įsitvirtino atskirų sričių -
partnerių pasiskirstymas amžiams bėgant įgaudavo viešosios ir privačiosios - idėja. Vyrai dėl darbo
skirtingas formas. Vakarų šalyse beveik iki šiol už namų ribų daugiau laiko praleisdavo viešumoje
mokamas darbas dažniausiai buvo vyrų privilegija. ir labiau įsitraukė į bendruomenės reikalus, poli
Per kelis pastaruosius dešimtmečius padėtis iš es tiką ir rinką. Moterys imtos sieti su „namų“ ver
mės pasikeitė - į darbo jėgos gretas įsijungia vis tybėmis -jos atsakė už vaikų priežiūrą, namų tvar-
366 13 SKYRIUS
kymą, maisto šeimai ruošimą ir kitas panašias už Ekonomiškai aktyvių vyrų procentiškai ir to
duotis. Idėja „moters vieta namuose“ turėjo skir liau yra daugiau. Tačiau mokamos darbo jėgos vi
tingas implikacijas įvairių visuomenės lygmenų sumoje didėjant moterų daliai, sumažėjo ekono
moterims. Turtuolės naudojosi kambarinių, auk miškai aktyvių vyrų dalis. 1981 metais ekonomiš
lių ir namų tarnų paslaugomis. Didžiausia našta kai aktyvūs buvo 98 procentai visų vyrų nuo ke
slėgė skurdžiau gyvenančias moteris, kurioms tek turiasdešimt penkerių iki penkiasdešimt penkerių
davo tvarkyti kasdienius namų ūkio darbus pa metų, o 1997 metais šis skaičius krito iki 91 pro
čioms, taip pat dirbti gamykloje, kad papildytų sa cento. Tikėtina, kad ateityje lyčių atotrūkis ir to
vo vyrų pajamas. liau mažės.
Netgi gerokai pažengus XX amžiui, visų kla Šią pastaraisiais dešimtmečiais pastebimą vy
sių moterų užimtumo ne namuose lygis tebebuvo rų ir moterų ekonominio aktyvumo vienodėjimo
gana žemas. Britanijoje dar 1910 metais daugiau tendenciją lemia kelios priežastys. Pirma, pasikeitė
kaip trečdalis moterų, dirbančių mokamą darbą, bu tradiciškai su moterimis bei „namų sritimi“ sie
vo kambarinės ar namų tarnaitės. Moterų darbo jė jamų užduočių apimtis ir pobūdis. Sumažėjus
gą iš esmės sudarė jaunos vienišos moterys. Jei gimstamumui ir pradėjus gimdyti vyresniame am
mergina dirbdavo gamykloje ar kontoroje, darbda žiuje, daugelis moterų, kol jaunos, imasi moka
viai dažnai siųsdavo jos atlyginimą tiesiai tėvams. mo darbo, o pagimdžiusios vaikus, vėl į jį sugrįžta.
Ištekėjusios jos paprastai pasitraukdavo iš darbo Mažesnės šeimos reiškia, kad sutrumpėjo laikas,
jėgos gretų ir atsidėdavo šeimos pareigoms. kurį moterys praleisdavo namuose prižiūrėdamos
vaikus. Daugelio namų darbų mechanizavimas taip
pat padeda sutrumpinti laiką, kurio reikia namų
Moterų ekonominio aktyvumo didėjimas
priežiūrai. Automatinės indaplovės, dulkių siur
Nuo to laiko prie mokamos darbo jėgos prisijun bliai ir skalbyklės palengvino namų ruošos naš
gia vis daugiau moterų. Tam labai didelės įtakos tą. Esama įrodymų, kad tolydžio nyksta vyriški ir
turėjo darbo rankų stygius Pirmojo pasaulinio karo moteriški namų darbai, nors moterys vis dar at
metais. Per karą moterys dirbo daugelį darbų, lieka daugiau namų darbų negu vyrai (žr. toliau).
anksčiau laikytų išimtinai vyrų kompetencija. Kaskart daugiau moterų įsilieja į darbo rinką
Grįžę iš karo vyrai vėl perėmė daugumą šių dar ir dėl ekonominių priežasčių. Tradicinė branduo
bų, tačiau anksčiau įtvirtintas modelis jau buvo linė šeima, sudaryta iš vyro maitintojo, moters na
suardytas. mų šeimininkės ir išlaikomų vaikų, dabar sudaro
Nuo Antrojo pasaulinio karo labai pasikeitė dar vos ketvirtadalį Britanijos šeimų. Ekonominis
bo pasiskirstymas pagal lytis. 1945 metais moterys spaudimas namų ūkiui, taip pat ir didėjantis vyrų
tesudarė 29 procentus darbo jėgos, o dabar šis skai nedarbas, paskatino daugiau moterų ieškoti mo
čius pasiekė 45 procentus. 1997 metais daugiau kamos veiklos. Daugelis namų ūkių narių supranta,
kaip 75 procentai Britanijos moterų nuo dvidešimt kad, norint palaikyti geidžiamą gyvenseną, reikia
penkerių iki keturiasdešimt ketverių metų amžiaus dvigubų pajamų. Kiti namų ūkio struktūros poky
buvo ekonomiškai aktyvios, kitaip tariant, arba tu čiai, tarp jų - didelis viengungių ir bevaikių skai
rėjo mokamą darbą, arba jo ieškojo. Tuo tarpu 1971 čius, gausėjantys vienišų motinų namų ūkiai, reiš
metais dirbo arba ieškojo darbo tik pusė moterų. kia, kad moterys iš netradicinių šeimų - ar pasi
Labiausiai padaugėjo ištekėjusių dirbančių mo rinkusios, ar priverstos - taip pat ateina į darbo
terų. Dabar mokamą darbą dirba šešiasdešimt pro rinką. Prie to prisidėjo ir naujos pastangos refor
centų žmonų ar sugyventinių, turinčių vaikų iki tre muoti socialinės paramos politiką, kuri ir Brita
jų metų. Gerokai mažiau dirba vienišų motinų - nijoje, ir JAV siekė padėti moterims, tarp jų - vie
tik 36 procentai jų, turinčių ikimokyklinio amžiaus nišoms ir ištekėjusioms, turinčioms mažų vaikų,
vaikų, yra ekonomiškai aktyvios (HMSO, 1999). gauti mokamą darbą.
Pagaliau svarbu pažymėti, jog daug moterų pa paprastus raštinės darbus, tuo tarpu vyrai buriasi
čios panoro įsitraukti į darbo rinką, kad parody iš dalies kvalifikuoto ir kvalifikuoto fizinio dar
tų, ką gali ir sugeba, taip pat paakintos lygybės bo vietose. Horizontalioji segregacija gali būti itin
siekio, kurį skatino XX a. septintojo ir aštuntojo akivaizdi. Jungtinėje Karalystėje 1991 metais per
dešimtmečių moterų sąjūdis. Įgijusios lygias tei 50 procentų moterų (palyginti su 17 procentų vyrų)
ses su vyrais moterys pasinaudojo galimybėmis pateko į keturias užimtumo rūšis: raštinės, sekre
įgyvendinti šias teises savo gyvenime. Kaip pa toriato, buitinių paslaugų ir „kito nesudėtingo“ dar
žymėjome, šiuolaikinėje visuomenėje darbas yra bo (Crompton, 1997). 1998 metais 26 procentai
svarbiausias dalykas, o užimtumas beveik visada moterų, palyginti su 8 procentais vyrų, dirbo pa
yra būtina nepriklausomo gyvenimo sąlyga. Pas prastą „baltųjų apykaklių“ darbą, tuo tarpu 17 pro
taraisiais dešimtmečiais moterys gerokai pažen centų vyrų, palyginti su vos 2 procentais moterų,
gė pariteto su vyrais link, o padidėjęs jų ekono - kvalifikuotą fizinį darbą (HMSO, 1999).
minis aktyvumas buvo iš esmės svarbus šiam pro Prie darbo segregacijos prisidėjo įdarbinimo or
cesui (Crompton, 1997). ganizavimo pokyčiai, taip pat lyčių vaidmenų ste
reotipų kūrimas. Gerą pavyzdį pateikia „raštinin
Lytis ir nelygybės darbe
kų“ prestižo ir darbo užduočių permainos. 1850
metais Jungtinėje Karalystėje 99 procentus rašti
Nors formaliai moterys lygios su vyrais, tačiau dar ninkų sudarė vyrai. Būti raštininku dažnai reiškė
bo rinkoje jos vis dar patiria nemažai nelygybių. atsakingas pareigas, kurioms reikėjo sąskaitybos
Šiame poskyryje apžvelgsime tris pagrindines ne žinių, o kartais tekdavo ir vadovo atsakomybė. Net
lygybes, kurios veikia moteris darbe: darbo seg ir žemiausio rango raštininkas turėjo tam tikrą pa
regaciją, koncentraciją ne visos darbo dienos vie dėtį išorės pasaulyje. XX a. raštinių darbas buvo
tose ir darbo užmokesčio skirtumą. visuotinai mechanizuotas (pradedant rašomąja ma
šinėle, įdiegta XIX a. pabaigoje). Pastarąjį pro
Darbo segregacija cesą lydėjo „raštininko“, o kartu ir kitų susijusių
pareigų - „sekretoriaus“ įgūdžių bei padėties nuos
Dirbančios moterys tradiciškai buriasi menkai ap mukis, nes šis darbas tolydžio virto neprestižiniu
mokamo, rutiniško darbo vietose. Daugelis šių dar ir menkai apmokamu. Mažėjant darbo užmokes
bų turėjo aiškią lyties pakraipą - kitaip tariant, juos čiui ir smunkant pareigų prestižui, į šias darbo vie
paprastai laikydavo „moterų darbais“. Sekretoria- tas atėjo moterys. 1998 metais Jungtinėje Kara
vimo ir globos darbus (tokius kaip slauga, socialinis lystėje beveik 90 procentų raštinės darbuotojų ir
darbas ir vaikų priežiūra) daugiausia dirba mote 98 procentai sekretorių buvo moterys. Tačiau per
rys, o ir apskritai jie laikomi „moteriškais užsiė du pastaruosius dešimtmečius apskritai sumažė
mimais“. Darbo segregacija pagal lytį rodo, kad jo sekretoriais dirbančių žmonių dalis. Mašinin
vyrai ir moterys priimami į darbą skirtingos rūšies kes pakeitė kompiuteriai, ir šiandien daugelis va
užduotims atlikti, remiantis dominuojančia sampra dovų tiesiogiai jais rašo didžiąją dalį laiškų ir at
ta apie vyrams ir moterims „tinkamą“ darbą. lieka nemažai kitų darbų.
Darbo segregacijoje įžvelgiami vertikalieji ir
horizontalieji dėmenys. Vertikalioji segregacija ro
do tendenciją priimti moteris į tokius darbus, ku Darbas ne visą darbo dieną
riuose maža valdžios ir erdvės karjerai, o vyrai tuo Nors dabar vis daugiau moterų visą dieną dirba
metu užima daugiau galios ir įtakos turinčias pa ne namuose, didelė jų dalis vis tiek dirba ne visą
reigas. Horizontalioji segregacija rodo vyrų ir mo darbo dieną. Pastaraisiais dešimtmečiais darbo ne
terų tendenciją dirbti skirtingų rūšių darbus. Pa visą dieną galimybės nepaprastai padidėjo iš da
vyzdžiui, moterys daugiausia dirba namų ūkio ir lies dėl darbo rinkos reformų, skatinančių lanks-
368 13 SKYRIUS
čiąją užimtumo politiką, o iš dalies ir dėl paslau tos imtis mokamo darbo, savaime suprantama, da
gų sektoriaus plėtros (Crompton, 1997). linį užimtumą laiko itin priimtinu dalyku. (Pole
Manoma, kad darbas ne visą dieną suteikia dar miką dėl moterų „nuostatų darbo atžvilgiu“ apta
buotojams kur kas daugiau lankstumo negu dar riame tekste rėmeliuose.)
bas visą dieną. Todėl neretai jį mieliau renkasi mo
terys, norinčios suderinti darbą ir pareigas šeimai. Užmokesčio skirtumas
Daugeliu atvejų tai pavyksta, taigi ekonomiškai Britanijoje dirbančių moterų vidutinis atlyginimas
suaktyvėja moterys, kurioms kitaip gal tektų at gerokai mažesnis negu vyrų, nors per pastaruosius
sisakyti darbo. Tačiau darbas ne visą dieną turi trisdešimt metų šis skirtumas šiek tiek sumažėjo.
ir trūkumų, pavyzdžiui, mokamas menkas atlygi 1970 metais visą dieną dirbančios moterys gau
nimas, išlieka netikrumas dėl darbo, ribotos gali davo po 63 pensus nuo kiekvieno svaro, kurį už
mybės užimti aukštesnes pareigas. dirbdavo visą dieną dirbantis vyras, o 1999 me
Darbas ne visą dieną patrauklus daugeliui mo tai šis užmokestis pakilo iki 84 pensų. Ne visą die
terų, todėl nuo XX a. šeštojo iki devintojo dešimt ną dirbančių moterų šis užmokesčio skirtumas per
mečių didėjusį moterų ekonominį aktyvumą, ga tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 51 iki 58 pensų.
lima sakyti, daugiausia lėmė dalinis užimtumas.
Šią bendrąją tendenciją mažinti užmokesčio skir
1994 metais Britanijoje 78 procentai visų ne vi tumą visuomenė vertina kaip svarbų žingsnį mo
sos darbo dienos vietų teko moterims (Crompton, terų ir vyrų lygybės link.
1997 ir žr. schemą 13.5). Šiuo atžvilgiu Britanija Minėtas tendencijas veikia keli dalykai. Vie
šiek tiek savita: iš industrializuotų šalių ji išsiskiria nas reikšmingiausių veiksnių - daugiau negu bet
tuo, kad čia procentiškai daugiausia moterų dir kada moterų įsidarbina į geriau apmokamas spe-
ba ne visą darbo dieną.
Kodėl ne visos darbo dienos vietose tokia di
delė moterų persvara? Sociologai dėl moterų da
linio užimtumo reiškinio ilgai diskutavo, kad pa
aiškintų šio modelio įsigalėjimą Britanijoje, lygin
dami su kitomis šalimis. Apklausos atskleidė, kad
ne visos darbo dienos vietos menkai apmokamos,
negarantuotos ir dažnai ne darbuotojui, o darbda
viui suteikia galimybę elgtis lanksčiau! Tačiau ap
klaustos moterys sakė patenkintos, kad gali dirb
ti ne visą darbo dieną. Pagrindinė priežastis, kaip
nurodė informantės, jos pačios to nori.
Kai kurie mokslininkai teigė, kad esama skir
tingų moterų „tipų“ - vienoms patinka dirbti ne
namuose, o kitoms - ne. Pastarosios darbo pasi
dalijimą pagal lytis laiko priimtinu dalyku (Ha-
kim, 1996). Pagal šį požiūrį, daugelis moterų su
malonumu pasirenka darbą ne visą dieną, kad ga
lėtų skirti laiko tradicinėms namų pareigoms. Ta
čiau vienu svarbiu atžvilgiu moterys ne itin gali Schema 13.5. Vyrų ir moterų užimtumas visą
rinktis. Vyrai, apskritai, neprisiima pagrindinės at ir ne visą dieną, JK 1984-1998 m.
sakomybės už vaikų auginimą. Taigi moterys, ku
rios atsako už vaikus (taip pat turi kitų pareigų Šaltiniai: L abo ur F o rce S urvey, O ffice for N atio n a l
S tatistic s. Iš Sočiai Trends, 2 9 (1 9 9 9 ), p. 76.
namuose, žr. toliau), bet dar nori ar yra privers K arališkoji au to rin ė te isė.
Polemika dėl darbo ne visą dieną

Viena labiausiai ginčijamų temų darbo sociologijos sri kinimams, esą moterų ir vyrų „nuostatos dėl darbo“
tyje - didelė moterų koncentracija menkai apmoka skirtingos. Pasak Crompton ir Harris, moterys gali kar
muose darbuose ne visą dieną. Santykinai nepalanki tu atsiduoti darbui ir šeimai, o bėgant gyvenimui šie
moterų padėtis darbo rinkoje aiškinta įvairiai. Dauge įsipareigojimai gali kisti. Kaip atskleidė XX a. septin
lis sociologų pabrėžė varžančius socialinius veiksnius tojo ir aštuntojo dešimtmečių pramonės darbininkų ty
- darbo segregaciją, vaikų globos įstaigų stygių ir te- rimai (Goldthorpe etai., 1968-1969), darbuotojų nuo
bepasitaikančią diskriminaciją pagal lytį, dėl kurių mo statos dėl darbo gali būti nevienodos bei daugialypės
terys imasi darbo ne visą dieną ir atrodo juo paten ir dėl vidinio pasitenkinimo, ir dėl išorinių atlygių. Tai
kintos. Tačiau kitas požiūris gerokai skiriasi: teigia pasakytina ir apie šiuolaikines moteris, kurios įvairiuo
ma, jog moterų padėtis darbo rinkoje yra pačių mote se kultūros ir užimtumo kontekstuose bando išlaikyti
rų racionalių pasirinkimų išdava. Šį požiūrį bene la pusiausvyrą tarp konkuruojančių darbo ir šeimos rei
biausiai remia Catherine Hakim (1995, 1996, 1998). kalavimų (Crompton ir Harris, 1998).
Pagal Hakim, šiandien dirbančios moterys suda Remdamosi Rusijos, Britanijos, Norvegijos, Pran
ro du pagrindinius tipus: „atsidavusias“ darbui ir visą cūzijos ir Čekijos Respublikos tarpnacionalinės dirban
dieną jį dirbančias, ir „neatsidavusias“, kurioms svar čių moterų apklausos duomenimis, Crompton ir Har
besnės yra pareigos namuose, todėl už namų ribų ris padarė išvadą kad moterų biografijos atskleidžia,
dirba tik ne visą dieną. Hakim atmeta teiginį, esą mo kokie sudėtingi ir permainingi yra jų požiūriai į šeimą
terims, kurios norėtų dirbti visą dieną kliudo sunkiai ir darbą Pavyzdžiui, moteris, gyvenimo pradžioje en
prieinama vaikų priežiūra, ir nesutinka, kad darbe ne tuziastingai siekusi karjeros, vėliau gali norėti turėti vai
visą dieną moterys yra išnaudojamos. Ji teigia, jog kų, o po to su tokia pat energija vėl kibti į darbą Šie
šiuos ir kitus „mitus“ sukūrė mokslininkai feministai, faktai vargu ar rodo moters „atsidavimą“ ar „neatsida-
kurie įgyvendina politines programas. Pasak Hakim, vimą“ darbui - jie veikiau atskleidžia, kad moterys „kon
daugelis moterų nuostatų darbo atžvilgiu tiesiog ski struoja“ savo asmenines biografijas pagal galimybes
riasi nuo vyrų nuostatų. Dėl to jos kaip pagrindinį pri ir apribojimus, su kuriais susiduria skirtingais savo gy
oritetą racionaliai pasirenka namų ūkį ir yra patenkin venimo laikotarpiais.
tos lankstumu, kurį siūlo darbas ne visą dieną. Daugelis Hakim kritikų sutinka, kad užimtumo sri
Hakim darbai susilaukė stipraus atoveiksmio - tyje moterys renkasi ir kad šie pasirinkimai daro įtaką
juos ginčijo sociologai, nesutinkantys, kad darbo rin moterų padėčiai platesnėje darbo rinkoje. Bet jie at
kos modeliai tėra moterų pasirinkimų išdava (Ginn et meta idėją esą moterys apsisprendžia „racionaliai“,
ai., 1996; Crompton ir Harris, 1998). Hakim teiginio tarsi būdamos vakuume. Užimtumo sprendimus for
priešininkai manė, jog neteisinga sumenkinti dauge muoja veikiau praktiniai iššūkiai, šeimos požiūriai ir
lio apribojimų, varžančių moterų pasirinkimus. Rose- kultūrinės normos.
mary Crompton ir Fiona Harris prieštaravo Hakim aiš
cialistų darbo vietas. Dabar jauna, įgijusi gerą kva Prie pagrindinių veiksnią leidžiančių išlikti vy
lifikaciją moteris gali tikėtis pelningo darbo nė rų ir moterų užmokesčio skirtumui, priskirtina dar
kiek ne rečiau už vyrą. Tačiau pažangą užimtu bo segregacija pagal lytį. Itin daug moterų dirba
mo struktūros viršūnėje kone niekais paverčia labai menkiau apmokamo darbo sektoriuose: per 45 pro
padidėjęs skaičius moterų, dirbančių menkai ap centus moterų uždirba mažiau negu po 100 svarų
mokamus darbus ne visą darbo dieną kurių gau sterlingų per savaitę, palyginti su kiek daugiau kaip
sėja sparčiai plečiantis paslaugų sektoriui. 20 procentų tiek pat uždirbančių vyrų. Nors ir
370 13 SKYRIUS
esama kai kurių laimėjimų, tačiau tarp didžiausias ūkiuose. Pastaruosius du dešimtmečius procentiš
pajamas uždirbančių žmonių moterų yra per mažai. kai stabiliai didėjo moterų varguomenė. Skurdas
Dešimt procentų vyrų ir tik du procentai moterų itin stipriai slegia moteris, auginančias mažus vai
uždirba daugiau kaip 500 svarų per savaitę (Rakė, kus, kuriems reikia nuolatinės priežiūros. Susidaro
2000). užburtas ratas: moteris, dirbanti gana gerai mo
1999 metais buvo nustatytas nacionalinis darbo kamą darbą gali būti finansiškai suvaržyta, nes turi
užmokesčio minimumas. Jis taip pat padėjo suma mokėti už vaikų priežiūrą, o pradėjus dirbti ne visą
žinti užmokesčio skirtumą, nes daug moterų dirbo dienų smunka jos atlyginimas, gali išnykti kar
kirpėjomis, padavėjomis ar kitose panašiose darbo jeros perspektyvos, prarandami kiti ekonominiai
vietose ir ilgus metus uždirbdavo mažiau už dabar pranašumai, pavyzdžiui, teisė į pensijų kuriuos turi
tinį minimalųjį užmokestį. Apytikriais skaičiavi visą dieną dirbantys žmonės.
mais, įvedus naująjį minimalųjį užmokestį viduti Per visą moters gyvenimą susidarantis užmo
niškai 30 procentų padidėjo beveik dviejų milijo kesčio skirtumas rodo stulbinamą atotrūkį nuo vyro
nų žmonių atlyginimai (žr. schemą 13.6). Nors nau pajamų. Naujas tyrimas, pavadintas „Moterų gy
jo minimaliojo užmokesčio nauda akivaizdi, tačiau venimo pajamos“ (Women ’s lncome over the Li-
akivaizdu ir tai, kad didelė dalis moterų ir toliau fetime, Rakė, 2000), nustatė, kad, pavyzdžiui, mo
teuždirba vien minimumą ar tik truputį daugiau. teris, turinti vidutinę kvalifikacijų per savo gy
Tokio uždarbio per mažai ne tik vienam žmogui venimą dėl to, kad ji moteris, neteks daugiau kaip
išgyventi, o ką jau kalbėti apie išlaikomus vaikus. 240 000 svarų sterlingų. Moters atlygio praradi
Tai rodo ir faktas, kad JK daug moterų gyve mas rodo, kiek mažiau, palyginti su tokios pat kva
na skurde, ypač moterų vadovaujamuose namų lifikacijos vyru, per savo gyvenimą uždirbs mo-
1998 1999
0,60 svarų 3,60 svarų 7,80 0,60 svarų 3,60 svarų 7,80
sterlingų sterlingų svarų sterlingų sterlingų sterlingų svarų sterlingų
Schema 13.6. Minimaliojo darbo užmokesčio poveikis: darbo valandos apmokėjimas,

proc. nuo visų darbuotojų, 1998 ir 1999 m.
Šaltiniai: O ffice for N atio n a l S tatistic s. Iš The Guardian, 15 O ct. 1999.
teris, net ir neturėdama vaikų. Pavyzdžiui, gali pesnes negu anksčiau kaijeros pertraukas. Tai ypač
ma tikėtis, kad bevaikė nekvalifikuota moteris per pastebima geriau apmokamose darbo vietose. Šis
visą gyvenimą uždirbs 518 000 svarų, o baigusi veiksnys prisideda prie namų ūkių, kurių abu nariai
aukštąjį mokslą - daugiau negu dvigubai. Šiais at turi darbą ir uždirba pajamas, ekonominės galios
vejais moters atlygio praradimas bus palyginti ma stiprėjimo.
žas ir bus ne toks akivaizdus „skirtumas dėl mo Šiandien, atrodo, vyksta gelminės transforma
tinystės“ tarp bevaikės ir turinčios vaikų moters cijos: daugelis sociologų sutinka, kad aiškiai pa
(žr. schemą 13.7). Priešingai, menkai kvalifikuota daugėjo moterų, turinčių tvirtą išsilavinimo pagrin
dviejų vaikų motina gali patirti maždaug 285 000 dą ir puikią kvalifikaciją. Tyrimai rodo, kad į spe
svarų „skirtumą dėl motinystės“ (palyginti su tuo, cialistų ir vadovų darbo vietas ateina daugiau mo
ką galėtų uždirbti vyras), tuo tarpu vidutinės kva terų negu ankstesniais dešimtmečiais. Pavyzdžiui,
lifikacijos moteriai ši suma sudarytų 140 000, o 1991-1998 metų laikotarpiu moterų vadovių ir ad
itin kvalifikuotos - 19 000 svarų sterlingų, kuriuos ministratorių dalis padidėjo nuo 30 iki 33 procentų
reikia pridėti prie atitinkamo moters pajamų (HMSO, 1999).
praradimo. Labiausiai tikėtina, kad pastarosioms Tačiau turėtume atminti, kad reikia daug laiko,
dviem kategorijoms priklausančios moterys grei kol pradėjęs karjerą žmogus pasiekia viršūnę, taigi
tai sugrįš į darbą ir, kol vaikai maži, naudosis die galutiniai rezultatai atsiskleis tik po kelerių metų.
ninės vaikų priežiūros galimybėmis. Tyrimai parodė, kad pasiekti aukščiausią padėtį
moterims kur kas sunkiau, negu patekti į vidurinio
Ar mažėja lyčių užimtumo nelygybė? lygmens specialistų vietas (žr. anksčiau pateiktus
Judy Wajcman duomenis, p. 339). Moterys vado
Padaugėjo galimybių moterims viršūnėje...
vauja mažiau kaip 5 procentams britų bendrovių,
Nors darbo segregacija ir užmokesčio skirtumai o keturios iš penkių firmų apskritai neturi nė vie
tarp moterų ir vyrų tebėra dideli, esama ženklų, nos moters direktorės. Deja, panašių dalykų gali
kad lyčių nelygybių kraštutinumai šiek tiek silpnė ma pastebėti daugelyje ekonomikos sričių.
ja, o tai skatinantys požiūriai toliau keičiasi. Darbo
segregacija pagal lytį nebe tokia ryški tarp aukš Bet žemos kvalifikacijos moterų padėtis
išlieka nepalanki...
tąjį mokslą baigusių jaunuolių, šiuo metu ateinan
čių į darbo rinką. Vis dėlto šios moterų profesinių galimybių pažan
Ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos kohor gos vaisiais negali naudotis visos po lygiai. „In
tų tyrimai, apėmę 1970 metais gimusius jaunuo formacinės ekonomikos“ tendencijos, ko gero, dar
lius, nustatė, kad jaunos moterys turi naudos iš ly labiau atskiria tuos, kurie viršuje, ir tuos, kurie
gių galimybių programų, įdiegtų XX a. devintąjį apačioje. Dinamiškos naujos privilegijuotos dar
dešimtmetį (ESRC, 1997). Dabar vidurinės kla bo vietos —tikra priešingybė milžiniškam skaičiui
sės moterys turi tokią pat tikimybę įstoti į gerus darbų, kuriems reikia žemos kvalifikacijos darbuo
universitetus, o baigusios rasti gerai apmokamus tojų „informacinės ekonomikos“ veikimui palai
darbus, kaip ir jų mokslo draugai vyrai. kyti. Pastebėjome, kad didžiausią moterų moka
Moterų įsitraukimą į mokamą darbą labiausiai mo darbo plėtros dalį sudaro darbas ne visą die
lemia tai, ar jos turi išlaikomų vaikų. Visų socio- ną menkai apmokamame paslaugų sektoriuje: kin
ekonominių grupių moterys, jei tik neturi vaikų, tančioje ekonomikoje moterys atstovauja svar
yra linkusios dirbti visą dieną. Tačiau šiandien kur biems darbo ištekliams. Tačiau dėl to, kad bega
kas labiau negu prieš porą dešimtmečių galima ti lėje darbo vietų mokamas tik minimalus ar šiek
kėtis, kad susilaukusios vaikų moterys grįš dirbti tiek didesnis už minimalųjį atlyginimas, skurdas
visą dieną į tą patį darbą ir pas tą patį darbdavį. tampa labai realia daugelio moterų, ypač vienišų
Dabar, norėdamos turėti vaikų, moterys daro trum motinų, problema.
372 13 SKYRIUS
Užmokesčio Ponia Nekvalifikuotoji

metė mokyklą neįgijusi jokios
Ponia Iš Dalies Kvalifikuotoji
turi brandos atestatą su
Ponia Kvalifikuotoji
baigė aukštąjį mokslą ir yra
dalijimas kvalifikacijos, dirba pardavėja. vidutiniškais pažymiais ir dirba specialistė, pvz., mokytoja.
Išteka 21 metų, pirmojo vaiko įstaigoje, pvz., sekretore. Išteka Išteka 28-erių metų, pirmojo
Trys „tipiškos susilaukia būdama 23-ejų, o 26 metų, pirmojo vaiko vaiko susilaukia būdama 30-
m o te rs “ antrojo - 26-erių metų susilaukia būdama 28-erių, o ties, o antrojo - 33-ejų metų
kateg orijos amžiaus. Darbo rinkoje iš viso antrojo - 31-erių metų amžiaus. Ne visą dieną dirba
Atlygis nedalyvauja devynerius metus, amžiaus. Darbo rinkoje iš viso vos vienerius metus, o likusį
p raran d am as o kitus 28-erius metus dirba nedalyvauja vos dvejus metus, darbo gyvenimą dirba visą
ne visą dieną. o kitus 12 dirba ne visą dieną. dieną.
pagal tris k a t e g o r i j a s ^ ^
Moterų užmokesčio
praradimas: kiek mažiau
per visą gyvenimą uždirbtų
moteris, net ir neturėdama 197 000 241 000 143 000
vaikų, palyginti su tokios pat
kvalifikacijos vyru
Užmokesčio „skirtumas
dėl motinystės“: kiek mažiau
per visą gyvenimą uždirbtų
motina, palyginti su tokios pat
kvalifikacijos bevaike moterimi
285 000 140 000 19 000
Užmokesčio „skirtumas dėl
kilmės“: kiek mažiau uždirbtų
moteris, palyginti su tokios
pat kvalifikacijos vyru, t. y.
kartu sudėjus moterų
užmokesčio praradimą ir
482 000 381 000 162 000
„skirtumą dėl motinystės“
(svarais sterlingų)
Schema 13.7. Moterų užmokesčio praradimas, užmokesčio „skirtumas dėl motinystės“

ir užmokesčio „skirtumas dėl kilmės“ (svarais sterlingų) per visą moterų gyvenimą uždirbtose pajamose
Šaltiniai: Guardian, 21 F e b . 2 0 0 0 ; K. R a k ė (e d .), VVomen's incomes over the Lifetime, S ta tio n e ry O ffice, 2 0 0 0 .
Didėja moterų, turinčių mažų vaikų, kitaip ta ką. Nors privačių vaikų priežiūros paslaugų dau
riant, grupės, kuriai pirmiausia rūpi vaikų priežiū gėja, dažnai jos neįperkamos. Menkos kvalifika
ra, užimtumas. Vaikų priežiūros paslaugų paklausą cijos moterys neretai pastebi, kad darbas ne na
reikia laikyti vienu svarbiausių iššūkių, veikiančių muose vargiai padengia vaikų priežiūros išlaidas.
moterų galimybę imtis mokamo darbo. Norėdamos
dirbti visą dieną, moterys privalo užtikrinti, kad Darbo pasidalijimas namuose
vaikai bus prižiūrėti arba formaliai, arba neforma
Namų ruoša
liai (draugams, giminėms ar kaimynams padedant).
Švietimo ir darbo departamento ataskaitoje „Pri Namų ruoša įgijo savo dabartinę formą, atsisky
imant vaikų priežiūros iššūkį“ (Meeting the Child- rus namams ir darbui (Oakley, 1974). Plėtojantis
care Challenge, 1998) pažymėta, kad keturios iš industrializacijai, namai virto veikiau prekių var
penkių nedirbančių motinų dirbtų, jei tik sugebė tojimo, o ne jų gamybos vieta. „Tikruoju darbu“
tų organizuoti priimtiną vaikų priežiūrą. Viena iš vis labiau imta laikyti tą, už kurį buvo gaunamas
septynių motinų vaikų priežiūrą nurodė kaip pa tiesioginis užmokestis, o darbas namuose tapo „ne
grindinę priežastį, neleidžiančią įsilieti į darbo rin matomas“. Namų ruoša tradiciškai laikyta mote
rų viešpatija, o „tikrojo darbo“ erdvės driekėsi už muose itin monotoniškais, teigė vos ne vos pajė
namų ribų ir buvo skirtos vyrams. Pagal šį įpras giančios nespausti savęs psichologiškai, kad išlai
tą modelį, darbo pasidalijimas namuose - būdas kytų savo pačių nusistatytus darbo namuose stan
pasidalyti pareigomis tarp namų ūkio narių - bu dartus (1974).
vo tiesus ir paprastas. Moterys užsikraudavo be Kaip rodo namų ruošos įnašas į bendrąją eko
veik visus arba visus namų darbus, tuo tarpu vy nomiką, mokamo ir nemokamo darbo formos tar
rai „aprūpindavo“ šeimą, uždirbdami atlyginimą. pusavyje glaudžiai siejasi. Vienas pagrindinių so
Namų ūkių raidos laikotarpiu ryškėjo ir kiti po ciologus dominančių klausimų - kaip didėjantis
kyčiai. Anksčiau, kai industrializacijos išradimai moterų dalyvavimas darbo rinkoje paveikė darbo
bei patogumai dar nedarė poveikio namų sričiai, pasidalijimą namuose. Jei namų darbo apimtys ne
namų ruoša buvo sunkus ir įtemptas darbas. Pa sumažėjo, bet mažiau moterų lieka vien namų šei
vyzdžiui, savaitinis skalbimas buvo didelė ir at mininkėmis, vadinasi, šiandien gal kitaip turi bū
sakinga užduotis. Kai namuose atsirado karštas ir ti organizuoti namų ūkio tvarkymo reikalai.
šaltas vanduo, kartu išnyko ne vienas daug laiko
reikalaujantis darbas, pavyzdžiui, prireikus karš Darbo pasidalijimo namuose pokyčiai
to vandens, nebereikėdavo pirma jo parsinešti į
namus ir užkaisti šildyti. Nutiesus elektros tinklus Viena pasekmių, kurias sukėlė padidėjęs mokamą
ir dujų vamzdynus, atgyveno anglimis ir malko darbą dirbančių moterų skaičius, buvo tradicinių
mis kūrenamos krosnys, todėl beveik išnyko ir dau šeimos modelių peržiūra. „Vyro maitintojo“ mode
guma nemalonių nuolatinių darbų - skaldyti mal lis iš taisyklės virto išimtimi, o stiprėjanti moterų
kas, nešioti anglis ir reguliariai valyti krosnis. ekonominė nepriklausomybė reiškė, kad joms da
Stebėtina, tačiau ne ką sutrumpėjo laikas, ku bar lengviau palikti pagal lytį orientuotus vaidme
rio vidutiniškai reikia moterims tvarkytis namuose, nis namuose, jei tik pačios to norėtų. Moterų tra
nors jos gali naudotis darbą lengvinančia įranga, diciniai vaidmenys namuose iš esmės kinta ir namų
pavyzdžiui, dulkių siurbliais ir skalbyklėmis. Dau ruošos, ir finansinių sprendimų priėmimo atžvilgiu.
giau negu pusę amžiaus beveik nesikeičia laikas, Tiesa, moterys ir toliau užsikrauna pagrindinę atsa
kurį namų ruošai skiria britų moterys, nedirban komybę už didžiąją namų ruošos dalį, tačiau dau
čios mokamo darbo. Namų ūkio prietaisai paša gelyje namų ūkių matomas poslinkis į lygiateisiš-
lino kai kuriuos sunkesnius kasdienius darbus, ta kesnius santykius. Išimtį, ko gero, sudaro smulku
čiau jų vietoje atsirado naujų užduočių. O laikas, sis namų remontas, kurį dažnai atlieka vyrai.
skiriamas vaikams prižiūrėti, namams aprūpinti, Tyrimai parodė, kad ištekėjusios moterys, dir
apsipirkti ir maistui gaminti, netgi pailgėjo. bančios už namų ribų, namuose dirba mažiau negu
Nemokamas darbas namuose turi didelę reikš kitos moterys, nors beveik visuomet prisiima pa
mę ekonomikai. Apytikriai apskaičiuota, kad dar grindinę atsakomybę už namų priežiūrą. Palygin
bui namuose priskirtina nuo 25 iki 40 procentų tur ti su namų šeimininkėmis, jos atlieka daugiau na
to, sukuriamo industrializuotose šalyse. Darbas na mų ruošos darbų pavakariais ir ilgiau dirba savait
muose paremia likusią ekonomiką, aprūpindamas galiais.
nemokamomis paslaugomis, nuo kurių priklauso Tai, kad dirbančios moterys ir toliau pirmosios
daugelis mokamą darbą dirbančių gyventojų. Ta atsako už darbus namuose, paskatino amerikiečių
čiau namų ruoša turi savo problemiškus aspektus. sociologę Arlie Hochschild kalbėti apie „antrąją
Anne Oakley atliktas namų ruošos, kaip darbo for pamainą“ (1989). Hochschild vartoja šį terminą
mos, tyrimas parodė, kad moterys, visą laiką auko apibūdinti papildomoms darbo valandoms namuo
jančios namų darbams, gali pasijusti izoliuotos, se, kurio po tarnybos imasi daugelis moterų, kad
susvetimėjusios ir pasigesti vidinio pasitenkinimo. išsaugotų tvarkingą namų aplinką. Hochschild ma
Tyrinėtos namų šeimininkės vadino darbus na nymu, moterims tai reiškia „įstrigusią revoliuci
374 13 SKYRIUS
ją“: darbo rinkoje jos įgyja vis daugiau teisių, bet sakingos už strateginius biudžeto ir išlaidų spren
ir toliau velka sunkią namų ruošos naštą. dimus. Šiais atvejais Vogler ir Pahlas pastebėjo,
Tačiau esama įrodymų, kad galbūt keičiasi ir jog moterys yra linkusios ginti savo vyrų galimybę
šis modelis. Vyrai labiau negu praeityje priside leisti pinigus ir tuo pat metu atimti šią teisę iš sa
da prie darbų namuose, bet šį reiškinį tyrę moks vęs. Kitaip tariant, reiškėsi disjunkcija tarp mo
lininkai teigia, jog tai - „vėluojančio prisitaiky terų vykdomos kasdienės finansų kontrolės ir tu
mo“ procesas (Gershuny et ai., 1994). Turima gal rimos galimybės naudotis pinigais.
voje, kad vyrų ir moterų darbų namuose perskirs
tymas vyksta lėčiau, negu moterų įsitraukimas į
darbo rinką. Tyrimai nustatė, kad darbo pasidali Darbas ir šeima
jimas namų ūkiuose skiriasi dėl įvairių veiksnių, Iki šiol apžvelgėme kai kurias pagrindines trans
pavyzdžiui, socialinės klasės ir laiko, kurį mote formacijas, vykstančias darbo pasaulyje - poslinkį
rys praleidžia mokamame darbe. Poros, priklau į žinių ekonomiką, lanksčiosios „postfordistinės“
sančios aukštesnėms socialinėms klasėms, taip pat technologijos gamyboje diegimą ir moterų įsitrau
namų ūkiai, kuriuose moterys visą dieną dirba mo kimą į darbo rinką. Kaip šie darbo pokyčiai pa
kamą darbą, linksta lygiateisiškiau dalytis darbus. veikė šeimas? Darbo vietų transformacijos nevyks
Apskritai, vyrai prisiima daugiau atsakomybės na ta vakuume - jos daro stiprią įtaką namų ūkiams
muose, bet našta vis dar nesidalijama po lygiai. bei darbuotojų šeimoms. Šiame poskyryje apsvars
Mančesteryje atliktas Warde’o ir Heathering- tysime kai kuriuos mūsų sparčiai kintančio am
tono tyrimas (1993) atskleidė, kad jaunos poros žiaus iššūkius darbui ir šeimai, taip pat strategi
lygiateisiškiau dalijosi darbais namuose, negu tos, jas, kurios galėtų suderinti jų abiejų reikalavimus.
kurios priklausė vyresnėms kartoms. Autoriai pa
darė išvadą, kad ilgainiui lyčių stereotipai silpnėja. Darbo-šeimos iššūkis
Jaunuoliai, užaugę namų ūkiuose, kuriuose tėvai
stengėsi dalytis darbais namuose, buvo linkę la „Vyro maitintojo“ namų ūkio nuosmukį lydėjo di
biau pritaikyti šią praktiką ir savo gyvenime. desnė moterų lygybė ir namų, ir profesinėje srityse.
Vogler ir Pahlas nagrinėjo kitą darbo pasida Bet šis nuosmukis taip pat sukėlė sudėtingus pada
lijimo namuose aspektą - namų ūkio finansinės rinius pačiuose namų ūkiuose ir tarp ūkių: stiprėja
„vadybos“ sistemas (1994). Šiuo tyrimu jie siekė socialinė poliarizacija, didėja skurdas ir spraga tarp
išsiaiškinti, ar padidėjus moterų užimtumui jų ga turinčių darbą ir darbo neturinčių namų ūkių. Tar
limybės naudoti pinigus ir kontroliuoti sprendimus pusavyje vis labiau skiriasi dviejų dirbančių narių
dėl išlaidų tapo lygiateisiškesnėmis. Apklausę po namų ūkiai, kai pajamas gauna du suaugusieji, ir
ras šešiose skirtingose britų bendruomenėse, so namų ūkiai, kuriuose pajamas uždirba tik vienas
ciologai nustatė, kad finansiniai ištekliai skirsto asmuo arba neuždirba nė vienas (žr. schemą 13.8).
mi teisingiau, bet tas paskirstymas vis dėlto lie Šie namų ūkių struktūros pokyčiai sutapo su
ka susijęs su atitinkamos socialinės klasės pelnu. milžiniškomis ekonomikos ir darbo vietų transfor
Tarp didesnes pajamas uždirbančių porų ryškėjo macijomis. Bendrovės mėgina veikti efektyviau ir
polinkis drauge tvarkyti Jungtines“ lėšas, taip pat sklandžiau - mažina darbo vietų skaičių arba jas
būta daugiau lygybės naudojantis pinigais ir pri „apkarpo“, taigi daugelis darbuotojų nerimauja dėl
imant sprendimus dėl išlaidų. Kuo daugiau mo savo ateities. Atliekamam darbui keliami dideli rei
teris finansiškai prisidėdavo prie namų ūkio, tuo kalavimai (pačių darbuotojų nusistatyti ar primesti
labiau ji kontroliuodavo finansinius sprendimus. bendrovių vadovybės), vadinasi, darbuotojai dir
Šeimose, turinčiose mažas pajamas, dažnai mo ba sunkiau ir ilgiau. Darbas atima iš žmonių dau
terų pareiga buvo rūpintis kasdienio namų ūkio giau laiko, vadinasi, jo mažiau lieka šeimos gy
tvarkymo lėšomis, tačiau jos nebūtinai būdavo at venimui ir santykiams su vaikais - tai ypač bū-
tantų darbo modelių tyrimai byloja, kad tampa vis

įprasčiau nuolatos dirbti po penkiasdešimt, šešias
dešimt ar net daugiau valandų per savaitę.
Ar „dirbti ilgas valandas“ tampa norma? Kai
kurie sociologai mano, kad taip, ir kad ši tenden
cija itin nesveika. Kritikai teigia, jog „darbo per
krova“ skatina milžinišką profesinio ir asmeninio
gyvenimo disbalansą. Jei dirbantys tėvai pareina
namo susirūpinę ir išvargę, jie nebeišgali turiningai
leisti laiką su savo vaikais ir sutuoktiniais, šitaip
apsunkindami ir santuoką, ir vaikų raidą. Jie taip
pat turi mažiau laiko savo pomėgiams ir dalyva
vimui bendruomenės veikloje, pavyzdžiui, spren
džiant vietos politikos ar mokyklos valdymo rei
kalus. Pasak kritikų, darbo valandos nuolatos kė
Schema 13.8. Pajamas uždirbančių narių sinasi į vertingą „neveikios laiką“, kuris būtinas
skaičius porose, turinčiose išlaikomų vaikų žmonėms, kad jie išliktų sveiki.
Didžiojoje Britanijoje, 1979-1996 m.
Šaltiniai: G e n e ra l H o u seh o ld S urvey, O ffice for Tėvų užimtumas ir vaikų raida
N a tio n a l S tatistic s. Iš Sočiai Trends, 3 0 (2 0 0 0 ), p. 68.
K arališ ko ji a u to rin ė te is ė . Kai vis daugiau motinų ėmė įsilieti į darbo rinką,
kilo klausimų dėl šios tendencijos ilgalaikio povei
kio vaikų gerovei. Ar dirbančios motinos „apva
gia“ savo vaikus? Šiuo klausimu buvo pateiktos
prieštaringos nuomonės, tarp jų nemažai ginčytinų,
dingą poroms, kurių abu nariai dirba, ir vienišiems teigiančių, kad vaikai, kurių abu tėvai dirba, gali
tėvams. Laiko paskirstymas tapo daugelio namų būti nuskriausti, palyginti su tais, kurių vienas tėvų
ūkių, kurie tiesiog turi „per daug darbo“, pagrin ankstyvoje vaikystėje visą laiką būdavo namuose.
dine problema. Švietimo instituto (The Institute of Education)
atliktame tyrime buvo panaudoti Nacionalinių vai
Darbo savaitės ilgėjimas kų raidos tyrimų (The National Child Development
Josepho Rowntree fondo tyrimas nustatė, kad 60 Survey) duomenys, surinkti apklausus 11 000 at
procentų darbuotojų manė, jog per pastaruosius rinktų 1958 metais gimusių žmonių drauge su jų
penkerius metus jie skyrė daugiau pastangų savo vaikais. Tyrėjams rūpėjo, kaip motinos grįžimas
darbui ir dirbo greitesniu tempu negu anksčiau. į mokamą darbą paveikė vaikus iki vienerių me
Britanijos vyrai, dirbantys visą dieną, vidutiniš tų. Gauti duomenys atskleidė ryšį tarp motinos už
kai dirba ilgiau negu beveik visose kitose Euro imtumo ir vaiko vėlesnio mokymosi pažangos: nu
pos šalyse: po 45,7 valandos per savaitę, palyginti statyta, kad vaikams, kurių motinos grįžo į darbą
su Europos Sąjungos vidurkiu - 41,3 valandos anksčiau, negu jiems sukako vieneri, vėliau, su
(HMSO, 2000:74). Darbo jėgos tyrimų oficialio laukus aštuonerių-dešimties metų, šiek tiek sun
ji statistika rodo, kad maždaug 20 procentų britų kiau sekėsi skaityti, palyginus su kitais bendraam
darbo jėgos pagrindiniame darbe dirba daugiau žiais. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad apskri
kaip po 48 valandas per savaitę. Tokią darbo truk tai vaikai, kurių motinos grįžo dirbti (ypač į dar
mę nurodė 30 procentų vyrų, palyginti su 7 pro bą visą dieną), vėliau gyvenime labiau bendrau
centais moterų (HMSO, 1999). Vadovų ir konsul davo, buvo ramesni ir socialiai brandesni (Joshi
376 13 SKYRIUS
ir Verropoulou, 1999). Šiuos tyrimų rezultatus pa ją“, turinčią vienalytę kultūrą ir su fiziniu darbu
brėžia kampanijų dalyviai, įrodinėjantys, kad mo susietas vertybes (1963). Per du vėlesnius dešimt
terims būtina suteikti teisę grįžti į darbą, kai vai mečius rajonas beveik nepasikeitė (dauguma vy
kui sukaks vieneri, bet ne anksčiau, kaip dažnai rų ir toliau dirbo fizinį darbą), tačiau į darbo rin
daroma gyvenime. ką įsiliejo kur kas daugiau moterų. O’Brien ir Jo
Naujas sociologinis tyrimas, atliktas Barkinge nės imtyje 40 procentų namų ūkių turėjo dvigu
ir Dagenhame, Rytų Londone, taip pat nustatė ry bas pajamas (abu tėvai dirbo visą dieną), 34 pro
šius tarp vaikų mokymosi rezultatų ir tėvų užim centai - taip pat (tėvas dirbo visą, o motina ne visą
tumo modelių (O’Brien ir Jonės, 1999). 1994 me dieną), ir 23 procentai - vienas pajamas (tėvas dir
tais Margaret O’Brien ir Deborah Jonės, užsimo bo visą dieną, o motina buvo namuose).
jusios išnagrinėti vaikų gyvenimo šeimoje ir jų Remdamosi šios apklausos duomenimis, O’Bri
mokymosi patirties sąveiką, apklausė 620 moki en ir Jonės galėjo palyginti, kiek laiko vaikai pra
nių nuo trylikos iki penkiolikos metų. Vaikai tu leidžia su tėvais skirtingo tipo namų ūkiuose.
rėjo užpildyti apklausos lapus, o papildomai bu Mokslininkės nustatė, kad apskritai vaikai daugiau
vo paprašyti vieną savaitę rašyti dienoraščius, ku sia gali bendrauti su motinomis, kai jos dirba ne
riuose papasakotų, ką kasdien veikia, taip pat nu visą dieną (žr. lentelę 13.1). Stebėtina, kad tuose
rodytų, kiek praleidžia laiko su kiekvienu iš tė namų ūkiuose, kurių tėvas dirbo visą dieną, o mo
vų. Po dvejų metų O’Brien ir Jonės surinko to tina buvo namuose, vaikai su tėvais praleisdavo
lesnius duomenis apie vaikų mokslo rezultatus. mažiausiai laiko. Iš vaikų pasakojimų aiškėjo, kad
Barkingas ir Dagenhamas - tai vietovė, kurioje nedirbančios motinos, nors ir būdamos namuose,
XX a. šeštajame dešimtmetyje reikšmingą socio nebūtinai ilgiau bendraudavo su vaikais. Tai ypač
loginį tyrimą atliko Peteris Willmottas. Tuo me pasakytina apie savaitgalius. O’Brien ir Jonės daro
tu čia daugiausia gyveno darbininkų klasei priklau prielaidą, kad nedirbančios motinos gal nejautė po
sančių baltųjų šeimos, pasižyminčios tvirtais gi reikio savaitgaliais skirti vaikams daugiau laiko
minystės saitais ir menku išsilavinimu. Willmot- arba, palyginti su dirbančiomis motinomis, gal ne
tas apibūdino vietovę kaip „vienos klasės koloni turėjo pinigų laisvalaikio užsiėmimams apmokėti.
Lentelė 13.1. Vaikų pranešimai apie laiką, praleistą su tėvais, pagal tėvų užimtumą (valandos ir minutės)
D a rb o P e r s a v a itę S u s u m u o ta s
U ž im tu m o s ta tu s a s d ie n o m is S a v a itg a lia is tė v ų la ik a s
Du dirbantys nariai:
M o tin a (n e v is ą d ie n ą ) M o tin a 2 6 ,5 0 1 5 ,7 0 4 2 ,2 0
7 5 ,2 0
T ė v a s (v is ą d ie n ą ) Tėvas 1 8 ,0 0 1 5 ,0 0 3 3 ,0 0
Du dirbantys nariai:
M o tin a (v is ą d ie n ą ) M o tin a 2 2 ,3 0 1 6 ,0 0 3 8 ,3 0
7 4 ,7 5
V ien o dirb ančio nario

n a m ų ūkiai: M o tin a 2 2 ,2 5 1 3 ,0 0 3 8 ,0 0
6 8 ,0 0
T ė v o u žim tu m a s vis o se trijo se tė v ų u žim tu m o statu so g ru p ėse ne tu rėjo jo k ių ryškių skirtum ų.

Šaltinis: M . O ’Brien and D. Jo n ės . „C hildren, pa re n ta l em p lo y m e n t and e d u c a tio n a l a tta in m e n t: an English ca se
study“, Cambridge Journal of Economics, 2 3 (1 9 9 9 ).
Kalbant apie tėvų ir vaikų santykių kokybę, vai „M an atrodo, kad g y v e n im a s turi tris d ėm en is - š e i
kai, kurių motinos dirbo ne visą dieną, rodė šiek m ą, so c ia lin į g y v e n im ą ir darbą. K ai še im o je abu k o
tiek daugiau pasitenkinimo, negu visą dieną dir pia karjeros laip tais, v ien a s iš šių d ėm en ų turi išn yk
bančių motinų vaikai, tačiau šio skirtumo būta ne ti. M ano atveju išnyksta socialin is gyvenim as. Kai nesu
žymaus. Pavyzdžiui, 81 procentas ne visą dieną darbe, tam pu v isišk a i u žim ta m otina, o kai vaikai su
dirbančių motinų vaikų jautė, kad jos turi laiko gula m ie g o , aš krentu iš n u o v a rg io !“
pasikalbėti apie svarbius dalykus, tuo tarpu tarp
Netgi tuomet, kai dirbančios motinos gali pasisam
vaikų, kurių motinos dirbo visą dieną, šis skaičius
dyti namų darbininkę, jos jaučia, kad už šių pa
sudarė 73 procentus.
slaugų organizavimą bei priežiūrą atsako kur kas
Tikrindamos tyrime dalyvavusių vaikų moky
labiau negu jų partneriai. „Jei paklausite auklės,
mąsi, O’Brien ir Jonės pažymėjo kelis veiksnius,
kas jos šeimininkas, ji parodys į mane, - teigė kita
kurie daro įtaką mokymosi rezultatams: materia
vadovė informante. - Aš linkusi glaudžiau bend
lią gerovę, troškimą lavintis, motinos pagyrimus
rauti su ja, leisdamasi į detales, o ji mieliau šne
ir tėvų užimtumo modelį. Jos padarė išvadą, kad
kasi su manimi negu su mano vyru“ (cituojama:
vaikams geriau sekasi mokykloje, kai abu tėvai dir
Wajcman, 1998:152).
ba, bet turintys visą dieną dirbančius tėvus šiek
Kai kuriose naujose studijose daroma prielai
tiek blogiau mokosi. Tačiau apskritai Barkinge ir
da, kad dėl įtampos, kurią sukelia pastangos iš
Dagenhame moterų įsiliejimas į darbo rinką tei
laikyti namų ir darbo pusiausvyrą, daugybė dir
giamai paveikė vaikų tolesnį gyvenimą (O’Brien
bančių motinų apskritai atsisako dirbti visą die
ir Jonės, 1999).
ną arba renkasi darbą ne visą dieną. Bristolio uni
versiteto mokslininkai ištyrė 560 bričių motinų,
Spaudimas dirbančioms motinoms kurios, gimus pirmajam vaikui, grįžo į darbą vi
są dieną. Jie nustatė, kad per dvejus metus šį darbą
Labiausiai atsakingos už vaikų priežiūrą ir toliau paliko daugiau kaip trečdalis motinų. Daugelis in
lieka moterys, nors šis vaizdas, atrodo, šiek tiek formančių skundėsi nelanksčiais darbdaviais, kurie
keičiasi, vyrams imantis aktyvesnio vaikų auklė niekaip nenorėjo atsižvelgti į tai, kad grįžtančios
jimo vaidmens. Ši našta reiškia, kad dirbančioms motinos turi ir naujų, papildomų įsipareigojimų
mažų vaikų motinoms kasdien tenka žongliruoti savo kūdikiui (J. Wilson, 2000).
begale reikalavimų, kuriuos kelia namai ir darbas. Šie duomenys svarbūs atskleidžiant didžiuosius
Daugelio dirbančių motinų kasdienis gyvenimas iššūkius, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje su
tarsi netenka aiškių kontūrų: iš ryto reikia prikelti siduria dirbančios motinos, tačiau juos interpre
ir suruošti vaikus, paskui nuvežti juos į dienos tuodami privalome būti apdairūs. Auklėti vaikus
priežiūros įstaigą, visą dieną dirbti, pavakare pa - sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis dar
siimti vaikus, vakare leisti su jais laiką, tvarkyti bas, todėl nenuostabu, kad stengiantis išlaikyti pu
namų reikalus ir surasti valandėlę kitą sau. Vie siausvyrą tarp vaikų auklėjimo ir profesinių pa
nišoms moterims, atrodo, dar sunkiau susidoroti reigų, tyko sunkumai. Tačiau gana pavojinga žvel
su šiais iššūkiais - juk joms stinga paspirties ir gti į darbo-šeimos iššūkį kaip į „moters proble
„dublerių“, ypač kai vaikai suserga ir juos reikia mą“. Svarstydami, kaip labiau priartėti prie namų
slaugyti. ir darbo vietos pusiausvyros, privalome atkreipti
Daugelis dirbančių motinų mano, kad norėda dėmesį į atitinkamus tėvo, darbdavio ir vyriausy
mos suderinti skirtingus savo gyvenimo aspektus, bės vaidmenis palaikant vaikų auklėjimo proce
jos priverstos leistis į kompromisus. Viena iš Ju- są. Dabar panagrinėkime šeimai palankios politi
dy Wajcman vadovių tyrimo informančių pateikė kos pavyzdžius, sukurtus kai kuriose darbovietė
šitokį komentarą: se, kad darbo-šeimos iššūkis būtų lengvesnis.
378 13 SKYRIUS
Šeimai palanki darbo politika tinio amžiaus, vėl grįžti į pirmesni lygį, o galiau
siai po kelias valandas dirbti neišeidamas iš na
Jei iš tiesų įžengėme į amžių, kuriame darbo ritmas
greitesnis, bendrovės lankstesnės, o vadovavimas mų, kad galėtų rūpintis senyvais tėvu ir motina.
Antrasis šeimai palankios politikos privalumas
„švelnesnis“, ar įdarbinimo sąlygos irgi keičiasi,
- nauda bendrovei. Drauge su darbuotojais kur
kad darbuotojams būtų lengviau įveikti darbo-šei-
mos iššūkį? Esama požymių, kad kai kurie darb dami labiau abi šalis tenkinančius darbo modelius,
daviai, norėdami padėti darbuotojams išlaikyti dar darbdaviai pastebi, jog darbuotojai tampa ištiki
mesni ir labiau įsipareigoję bendrovei. Jie taip pat
bo ir ne darbo įsipareigojimų pusiausvyrą bei pa
efektyviau ir našiau dirba, nes mažiau darbo lai
sitelkę informacines technologijas, diegia vieno
kią ar kitokią šeimai palankią darbo politiką. ko praleidžia įvairiems savo gyvenimo aspektams
suderinti. Esant tokiai aplinkai, geriau seksis darbe
Nėra bendro sutarimo dėl tikslių kriterijų, ku
santūresniems, ramesniems individams, teigia
rie padėtų apibūdinti šeimai palankią darbo poli
lanksčios politikos rėmėjai.
tiką. Tačiau savo tyrime, skirtame šiuo metu Eu
Šeimai palanki politika anaiptol nėra visuotinė,
ropoje egzistuojantiems įvairiems šeimai palankios
tačiau plečiantis informacinėms technologijoms
politikos tipams, Lisa Harker (1996) nurodė ke
kai kurie jos metodai tampa vis populiaresni.
turis tokios politikos pagrindinius tikslus:
1. Šeimai palanki politika privalo siekti, kad Lankstusis darbo dienos režimas
darbuotojai galėtų suderinti namuose ir dar
be keliamus reikalavimus. Plačiausiai darbdaviai taiko lankstųjį darbo die
nos režimą. Kaip rodo pats pavadinimas, lanks
2. Ši politika turėtų paremti lyčių lygybę ir vyrų tusis režimas leidžia darbuotojams pasirinkti in
bei moterų dalijimąsi šeimos pareigomis. dividualias darbo valandas nustatytose ribose. Va
3. Šeimai palanki politika negali diskriminuo dinasi, dirbanti motina galėtų pradėti darbą sep
ti, ji turėtų būti įgyvendinama priimtinomis tintą ryto, kad būtų namuose popiet, kai jos vai
darbo sąlygomis ir būti atidi darbuotojų reik kai grįžta iš mokyklos. Kitas darbuotojas gal nu
mėms. spręstų darbą pradėti anksti, baigti vėlai, tačiau
4. Šeimai palanki politika nebus sėkminga, kol vidudienį turėti trijų valandų pertrauką, kad ga
nebus pasiekta pusiausvyra - „nematomoji lėtų slaugyti sergantį giminaitį. Kita lanksčiojo re
sutartis“, suderinanti darbuotojo ir darbdavio žimo rūšis, kurią mėgsta daugelis darbuotojų, yra
reikmes. penkių dienų darbo savaitės suglaudinimas į ke
turias dienas. Ilgiau dirbdami nuo pirmadienio iki
Šeimai palankios politikos šalininkai teigia, jog ketvirtadienio, žmonės gali turėti tris laisvas die
iš šio sandorio laimi visi. Pirma, lanksti politika nas savaitgalį.
naudinga darbuotojams. Kai darbuotojams leidžia Lankstusis režimas palankus daugeliui darbuo
ma patiems spręsti, kokiomis sąlygomis jiems ge tojų, ypač dirbančioms poroms, kurios šitaip gali
riausiai sektųsi dirbti, jie įgyja daugiau galimy suderinti savo darbotvarkes ir vaikų reikmes. Ki
bių reguliuoti savo gyvenimą. Nauda akivaizdi: ta vertus, jis tinka ne visoms darbo rūšims. Kri
darbuotojai pasiekia darbo ir ne darbo įsipareigo tikai taip pat teigia, kad lankstusis režimas nega
jimų pusiausvyrą. Lanksti politika pripažįsta, kad li sukurti papildomo laiko pabūti su šeima: jis tie
įvairiais savo gyvenimo tarpsniais darbuotojai turi siog kitaip, pagal naują modelį, išdėsto darbo krū
skirtingų reikmių. Pavyzdžiui, jaunas darbuotojas vį. Pagaliau kai kurie vadovai lankstųjį režimą ver
dešimtį metų gali įtemptai dirbti, kad pasiektų kar tina priešiškai, tvirtindami, kad darbo valandomis
jerą, vėliau, gimus vaikams, penkerius metus rink darbuotojai privalo būti įstaigoje, nes turi teikti
tis trumpesnį darbo laiką, dar vėliau, esant vidu paslaugas klientams ir bendradarbiauti su kolego
mis. Vienas vadovas, dalyvavęs šeimai palankios Artimiausiais metais „laidinių darbuotojų“ reiški
politikos tyrime, šitaip paaiškino galimą lanksčiojo nys, ko gero, stiprės.
režimo trūkumą: Pastaraisiais metais darbas namuose vis labiau
pripažįstamas, tačiau jis patinka ne kiekvienam
„M ano pagrindinis tikslas - sukurti tok ią schem ą, kuri
darbdaviui. Kai darbuotojas nesėdi įstaigoje, kur
tenkintų T inos reik m es ir kartu būtų priim tina k itiem s
kas sunkiau nuolatos stebėti jo darbą, todėl sten
įstaigos d arbuotojam s... Jei jie p asteb ėtų , kaip ji k as
giantis išvengti piktnaudžiavimo „laisve“ dirban
dien anksti iše in a n am o, ko gero, žlu g tų darbo draus
tiems namuose žmonėms dažnai taikomi nauji kon
m ė. Kur kas p riim tin iau , kad v ie n ą d ien ą per savaitę
trolės būdai. Pavyzdžiui, norima, kad tokie dar
ji n eateitų į darbą“ (cituojam a: L e w is ir Taylor, 1996:
buotojai reguliariai registruotųsi įstaigoje arba daž
12).
niau negu kiti informuotų apie nuveiktą darbą.
Nors dabar labai žavimasi „namų įstaigų“ po
Pareigų pasidalijimas tencialu, kai kurie mokslininkai įspėja, kad galima
Pareigų pasidalijimu vadinamas metodas, leidžian tikėtis ryškios poliarizacijos tarp namuose dirban
tis pertvarkyti darbo organizavimą. Pagal šį me čių specialistų, rengiančių sudėtingus, kūrybiškus
todą du žmonės gali dalytis vieną etatą, dalyda projektus, ir dažniausiai nekvalifikuotų darbuotojų,
miesi atsakomybę ir atlygį. Pareigų pasidalijimo namuose vykdančių rutiniškas užduotis, pavyz
metodas gali sudominti susituokusias ar sugyve džiui, spausdinančių mašinėle ar kompiuteriu su-
nančias poras, kurių abu partneriai turi panašią vedinėjančių duomenis. Jei šis skilimas plėstųsi,
kvalifikaciją ar įgūdžius: vienas iš tėvų gali bet tikriausiai vėl pradėtų gausėti moterų tarp žemiau-
kuriuo metu prižiūrėti vaikus. Dalytis pareigomis siojo lygio darbuotojų (Phizacklea ir Wolkowitz,
gali ir du ne visą dieną dirbantys darbuotojai, ku 1995).
riems reikia lanksčiai tvarkytis, kad atliktų ne dar
bo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, dvi dirbančios mo Tėvų atostogos
tinos gali dalytis administracinio darbo vieta, tar Bendrovės palankumą šeimai galima matuoti pa
pusavyje derindamos darbo valandas. gal tėvų atostogų politiką. Pereidamos prie dar
Praktiškai ne taip lengva užtikrinti, kad darbo buotojams palankesnės politikos, daugelis Jung
vietos dalininkai dirbtų sklandžiai: juk abu indivi tinės Karalystės bendrovių apibūdintuosius meto
dai visada privalo žinoti paskutines naujienas apie dus taiko jaunų tėvų naštai palengvinti. Tuo metu
baigtas ir dar likusias užduotis. Bet tais atvejais, pagal valstybės įstatymus dirbantys tėvai ir moti
kai įdiegiama efektyvi užrašų ir komunikacijos sis nos gimus vaikui turi teisę vien į nemokamas try
tema, pareigų pasidalijimas gali pasiūlyti didelį likos savaičių atostogas. Tiesa, panorėję kai ku
lankstumą ir darbuotojams, ir bendrovėms. rie darbdaviai gali ir dosniau apmokėti motinys
tės ir tėvystės atostogas, tačiau įstatymas nerei
Darbas namuose kalauja to daryti.
Darbas namuose (kartais vadinamas nuotoliniu Daugelyje kitų Europos šalių buvo taikoma
darbu) leidžia darbuotojams atlikti kai kurias ar atostogų vaikams auginti politika, turinti ypač ska
visas savo pareigas iš namų, pasitelkus kompiu tinti vyrus, kad jie padarytų pertrauką darbe ir pa
terį bei modemą. Kai darbas nereikalauja nuola dėtų auginti savo vaikus. Pavyzdžiui, Norvegijo
tos bendrauti su klientais ar bendradarbiais, pa je darbuotojai gali paimti keturiasdešimt dvi sa
vyzdžiui, jei kuriama kompiuterinė grafika ar ra vaites atostogų gaudami visą atlyginimą, arba pen
šomi reklamos tekstai, jį atliekantys darbuotojai kiasdešimt dvi savaites - gaudami 80 procentų at
mano, kad dirbdami namuose jie ne tik subalan lyginimo. Reikalaujama, kad bent keturiomis atos
suoja ne darbo pareigas, bet ir vaisingiau dirba. togų savaitėmis pasinaudotų tėvas. Sergančio vaiko
380 13 SKYRIUS
slaugai tėvams kasmet skiriama nuo dešimties iki tesniu būdu. Ši politika vis dar taikosi į moterų su
penkiolikos dienų per metus, o vienišiems tėvams mažais vaikais reikmes, neatsižvelgdama į platesnį
šiek tiek daugiau - dvidešimt ar trisdešimt dienų žmonių būrį, tarp jų - vyrus ir darbuotojus, kuriems
(UNDP, 1999). reikia slaugyti senyvus ar neįgalius gimines. Liūdi
Kai kurie britų veikėjai ir politikos strategai re na, kad ši politika apima labai menką dalį vyrų.
miasi Švedijos patirtimi ir siūlo ją kaip modelį, ku Pavyzdžiui, 1995 metais ne visą dieną dirbo ar tė
rio turėtų siekti Jungtinė Karalystė. Vakarų pasau vystės atostogas buvo paėmę vos 5 procentai ES
lyje Švedija pirmauja pagal įstatymus, skirtus ly dirbančių vyrų, o juk šios šalys vadovaujasi paly
čių lygybei skatinti (Scriven, 1984). Gerai apmo ginti dosnia politika. Kaip pastebėjo ES Užimtumo
kamos ir lygiateisės atostogos yra įtvirtintos įstaty ir socialinių reikalų komisaras, „netgi ten, kur tu
mais ir suteikia tėvams bei motinoms galimybę iš rima politikos įrankių lyčių disbalansui globos sri
likti darbo rinkoje, tačiau taip pat turėti laiko ir tyje pašalinti..., vis tiek išlieka prielaida, kad globa
erdvės, kurių reikia tėviškosioms prievolėms atlikti. daugiausia rūpinasi moterys“ (UNDP, 1999: 82).
Švedijoje labai didelė dalis moterų turi moka Antra, labai skiriasi lanksčios politikos aprėptis.
mą darbą - vienokį ar kitokį darbą dirba nuo 80 Tai gali būti susiję su moterų baime, kad jeigu jos
iki 90 procentų šešiolikos-šešiasdešimt ketverių sutiks su lanksčia politika, vadovybė gali pama
metų amžiaus moterų. Moterims suteikta teisė į nyti, jog darbuotojos menkai „atsidavusios“ savo
penkiolikos mėnesių mokamas motinystės atosto darbui. Atrodo, ši baimė nėra be pagrindo. Savo
gas; tuo metu jos gauna valstybinę pašalpą, sie narių apklausoje Direktorių institutas (The Insti
kiančią 80-90 procentų savo įprasto atlyginimo. tute of Directors) nustatė, kad 45 procentai vadovų
Abiem tėvams suteikta teisė į dešimties dienų mo laikė galinčias gimdyti moteris mažiau pageidau
kamas atostogas tuo metu, kai gimsta vaikas, ir į jamomis darbuotojomis, negu kitų grupių atstovus
papildomas 450 dienų atostogas, už kurias moka dėl galimų darbo ir namų interesų konfliktų. Pasak
ma 80 procentų atlyginimo. Iki vaikui sukaks aš- instituto politikos direktoriaus, „priimdami žmo
tuoneri metai, abu tėvai turi teisę ketvirtadaliu su nes, darbdaviai žino apie jų įsipareigojimus šeimai.
trumpinti savo darbo laiką. Be to, esama daug vai Tačiau darbdaviai tikisi, kad darbuotojai bus pa
kų priežiūros centrų, kuriuose vaikais iki dvyli kankamai suaugę ir patys įveiks šį spaudimą. Ne
kos metų pasirūpinama po pamokų ar per atosto mūsų reikalas tą daryti“ (cituojama: Lynch, 2000).
gas (UNDP, 1999). Trečia, kai kurie apžvalgininkai teigia, jog šei
mai palanki politika savaime niekada nepajėgs vi
Įvertinimas siškai integruoti moterų į darbo rinką ir užtikrin
ti jų ekonominę nepriklausomybę. Šiai politikai
Ar turėtume visa širdimi sveikinti žingsnius šei nepavyksta ir susilpninti spaudimo, kurį daro dar-
mai palankios darbo politikos link? Vertinant vienu bo-šeimos iššūkis - geriausiu atveju pasiseka jį
lygmeniu, novatoriškas pastangas padėti darbuoto „paskirstyti“ nauju būdu. Kai kurių vertintojų nuo
jams tvarkytis darbe ir šeimos gyvenime galima mone, tikrasis sprendimas būtų trumpinti darbo sa
laikyti dinamišku ir teigiamu atsaku į ekonomikos vaitę visiems darbuotojams, šitaip iš dalies užginči
ir darbo prigimties pokyčius. Tačiau yra nemažai jant ilgų darbo valandų kultūrą (Creighton, 1999).
aspektų, kuriais dabartinė šeimai palanki politi Trumpesnė darbo savaitė paakintų sukurti naują
ka nepasiekia šiuolaikinių šeimų problemos esmės. šeimos-darbo „susitarimą“, kuris pakeistų jau vi
Pirma, lanksti darbo politika yra neprieinama siškai išklibusį vyro maitintojo modelį. Šis būdas,
daugelio rūšių darbo vietose, taigi ji dažnai sutei tolydžiau paskirstydamas darbą tarp suaugusiųjų,
kiama vien kai kuriems privilegijuotiems darbuo leistų išlaikyti tvirtesnę darbo ir šeimos pusiau
tojams. Daugeliu atveju vadovybė laisva valia svyrą, paskatintų didesnę lyčių lygybę ir sumažintų
sprendžia, leisti ar neleisti darbuotojui dirbti lanks socialinę poliarizaciją.
Kiti mokslininkai sutaria, kad prasmingai kai Nedarbo analizė

tai prireiks kultūros ir požiūrių poslinkio, o ne vien
lanksčios politikos priemonių sąrašo, iš kurio valia Aiškinti oficialiąją nedarbo statistiką anaiptol nėra
rinktis. Šeimai palanki politika išpopuliarėjo iš da paprasta (žr. schemą 13.9). Nedarbą ne itin leng
lies ir todėl, kad bendrovės laiko ją patrauklia leng va apibrėžti. Pats žodis reiškia „neturėti darbo“.
vata, kurią galima pasiūlyti vertingiems darbuo Tuo tarpu „darbas“ reiškia „mokamą darbą“ ir
tojams. Bet kol idealai, grindžiantys šią politiką, „darbą akivaizdžioje darbo vietoje“. Žmonės, pa
netapo visumine bendrovės programa ir misija, grįstai įregistruoti kaip bedarbiai, gali įsitraukti į
esama pavojaus, kad šios galimybės ir toliau liks daugelio formų gamybinę veiklą, pavyzdžiui, da
dalinės. žyti namus ar prižiūrėti sodus. Nemažai žmonių
dirba ne visą dieną ar nereguliariai turi mokamą
darbą; „bedarbiais“ nelaikomi ir pensininkai.
Nedarbas Daugelis oficialiųjų statistikų sudaromos re
miantis nedarbo apibrėžimu, kurį vartoja Tarptau
XX a. nedarbo lygis smarkiai svyravo. Vakarų ša tinė darbo organizacija, TDO {The International
lyse nedarbas buvo pasiekęs aukščiausią lygį ket Labour Organization, ILO). Pagal TDO, prie be
virtojo dešimtmečio pradžioje, kai Britanijoje darbo darbių priskiriami tie, kurie neturi darbo, tie, ku
neturėjo apie 20 procentų visos darbo jėgos. Po rie gali jį susirasti per dvi savaites, ir tie, kurie
kario laikotarpiu Europos ir Jungtinių Valstijų vie per praėjusį mėnesį bandė jo ieškoti. Daugelis eko
šąją politiką stipriai veikė ekonomisto Johno May- nomistų mano, kad šį standartą reikėtų papildyti
nardo Keyneso idėjos. Keynesas buvo įsitikinęs, dar dviem kitais aspektais. „Nusivylę darbuoto
kad nedarbas atsiranda pristigus perkamosios galios jai“ - tai žmonės, kurie norėtų darbo, tačiau pra
prekėms įsigyti; tuomet gamyba neskatinama ir jai rado viltį jį gauti, taigi liovėsi ieškoję. „Nesava-
reikia mažiau darbininkų. Vyriausybės gali įsikiš noriai daliniai darbuotojai“ yra tie, kurie nors ir
ti, kad padidintų paklausos lygį ekonomikoje, o šis nori, bet negali susirasti darbo visą dieną.
savo ruožtu skatintų kurti naujas darbo vietas. Dau Bendrąją nedarbo statistiką dar komplikuoja tai,
gelio įsitikinimu, ekonominio gyvenimo valstybi kad ji apima dvi skirtingas nedarbo „rūšis“. Frik
nis valdymas reiškė, kad aukštas nedarbo lygis virto cinį nedarbą, kartais dar vadinamą „laikinuoju ne
praeities atgyvena. įsipareigojimas užtikrinti visišką darbu“, nusako natūralus, trumpalaikis individų įsi
užimtumą tapo vyriausybės politikos dalimi iš es traukimas į darbo rinką ir išėjimas dėl keičiamos
mės visose Vakarų visuomenėse. Iki XX a. aštun veiklos, darbo paieškos, baigus mokslus, taip pat
tojo dešimtmečio ši politika atrodė sėkminga, o laikinai pablogėjus sveikatai. Tuo tarpu struktū
ekonomika kilo daugmaž tolydžiai. rinį nedarbą apibūdina nedarbas, kurį sukėlė di
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose deli ekonomikos poslinkiai* o ne pavienius indi
daugelyje šalių paaiškėjo, kad nedarbo lygis sun vidus veikiančios aplinkybės. Pavyzdžiui, Brita
kiai valdomas, taigi keinsizmo, kaip priemonės nijoje sunkiosios pramonės nuosmukis prisidėjo
ekonominei veiklai reguliuoti, beveik atsisakyta. prie struktūrinio nedarbo lygio didėjimo.
Po Antrojo pasaulinio karo kone ketvirtį amžiaus
nedarbo lygis Britanijoje sudarė mažiau kaip 2 pro Nedarbo tendencijos Britanijoje
centus. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis pa Britanijos vyriausybė turi tikslius duomenis apie
kilo net iki 12 procentų, vėliau nukrito, o į am nedarbo pasiskirstymo svyravimus. Vyrų nedarbo
žiaus pabaigą vėl pakilo. Dešimtojo dešimtmečio lygis aukštesnis negu moterų; 1998 metais vyrų
antrojoje pusėje nedarbas Britanijoje darsyk ėmė nedarbas sudarė 6,8 procento, o moterų - 5,3 pro
mažėti, ir dešimtmečio pabaigoje sudarė šiek tiek cento. Bedarbiai vyrai dukart dažniau negu mo
daugiau kaip 6 procentus. terys galėjo būti anksčiau dirbę mokamą darbą.
382 13 SKYRIUS
Dirba visą dieną Iš dalies Visiškas Pusiau bedarbis Nei dirba, nei bedarbis
w dirba j bedarbis
^ ,M V '1 *
v Dirba j
^ ........ V
Ekonomiškai aktyvus
Schema 13.9. Galimų darbo, nedarbo ir neužimtumo būklių taksonomija

Šaltinis: Peter Sinclair, Unemployment: Economic Theory and Evidence, Blackvvell, 1987, p. 2.
Moterys dešimtkart dažniau negu vyrai galėjo įsi - nuo keturiasdešimt penkerių metų iki pensinio
lieti į darbo rinką atėjusios tiesiai iš namų, kur amžiaus (26 procentai) (HMSO, 1999).
pirma prižiūrėjo vaikus ar namų ūkį (HMSO, Nedarbas ypač veikia jaunus žmones. Jaunuolių
1999). nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų ne
Vidutiniškai etninėms mažumoms būdingas darbo lygis beveik dvigubai aukštesnis už bendrąjį.
aukštesnis nedarbo lygis negu baltiesiems ir gerokai 1998 metais darbo neturėjo apie 13 procentų vai
didesnis ilgalaikis nedarbas, palyginus su visais ki kinų ir 9 procentai merginų. Šis lygis dirbtinai
tais gyventojais. Tačiau šios bendrosios tendenci aukštas, nes apima studentus, kurie mokydamiesi
jos nuslepia didelę nedarbo lygio įvairovę tarp et ar lankydami kvalifikacijos kėlimo kursus dirba
ninių mažumų (žr. lentelę 13.2). 1997-1998 me ne visą dieną arba verčiasi atsitiktiniais uždarbiais.
tais baltųjų gyventojų nedarbas siekė maždaug 6 Nemaža dalis jaunimo, ypač etninių mažumų
procentus, o indų - 8 procentus. Kartu su kitais atstovų, priklauso ilgalaikiams bedarbiams, o dau
šis veiksnys paskatino prielaidas, kad Britanijos in giau kaip pusę bedarbių vaikinų sudaro neturin
dai beveik pasiekė socioekonominį paritetą su bal tys darbo šešis ar daugiau mėnesių. Naujos vyriau
taisiais gyventojais. Priešingai, afrokaribiečių ne sybės iniciatyvos yra orientuotos į aštuoniolikos-
darbo lygis viršijo 19 procentų, o pakistaniečių ir dvidešimt ketverių metų jaunuolius, kurie darbo
bangladešiečių - 21 procentą. Tarp etninių mažu ieškotojo pašalpos reikalauja daugiau kaip šešis
mų daugiausia neturėjo darbo afrokaribiečiai nuo mėnesius. Dabar ilgalaikiams bedarbiams siūlo
šešiolikos iki dvidešimt devynerių metų amžiaus mas kvalifikacinis mokymas, pagalba ieškant dar
(39 procentai), o pakistaniečiai bei bangladešiečiai bo ir subsidijuojamo darbo galimybės.
Lentelė 13.2. Nedarbas procentais pagal etninę grupę ir amžių Didžiojoje Britanijoje, 1997-1998 m.
16-24 25-34 35-44 45-59/64 Visi sulaukę
16-59/64
Baltieji 13 6 5 5 6
Juodaodžiai 39 18 12 16 19
Indai 18 7 6 7 8
Pakistaniečiai ir bangladešiečiai 29 16 13 26 21
Kitos grupės, tarp jų - mišrios kilmės 22 13 10 8 13
Visos etninės grupės 14 7 5 5 7
Nedarbas pagal Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžimą procentais nuo visų ekonomiškai aktyvių žmonių (vyrų
iki 64 metų, moterų iki 59 metų amžiaus).
Šaltinis: Sočiai Trends, 29 (1999), p. 82. Karališkoji autorinė teisė.
Nedarbo lygis koreliuoja su socialine klase. Pa lyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, bedarbio
gal ESTT kohortų tyrimus, apėmusius 1970 me pašalpa mokama trumpiau, taip pat negalima nau
tais gimusius jaunus žmones, mažiausiai nedarbą dotis ir visomis sveikatos apsaugos rūšimis, todėl
patyrė tie, kurių tėvai priklausė I ir II socialinėms ekonominiai dalykai dar stipriau prislegia neteku
klasėms. Tuo tarpu individai, užaugę V socialinei sius darbo žmones.
klasei priklausiusiose šeimose arba auginti vienišų Tiriant nedarbo sukeltus emocinius padarinius
motinų, išsiskyrė aukštesniu nedarbo lygiu, tarp nustatyta, kad darbo neturintys žmonės, derinda
jų buvo ir santykinai didelė dalis žmonių, nieka miesi prie savo naujosios padėties, išgyvena ke
da neturėjusių darbo (ESRC, 1997). letą emocinių stadijų. Kaip žinoma, patirtis yra in
Nedarbo lygis susijęs ir su įgytu išsilavinimu. dividualus dalykas, tačiau naujasis bedarbis daž
Darbo jėgos tyrimai parodė, kad kuo aukštesnį nai patiria tam tikrą šoką, kurį pakeičia optimiz
kvalifikacijos lygį buvo įgiję žmonės, tuo procen mas dėl naujų galimybių. Kai šis optimizmas nepa
tiškai mažiau jų susidūrė su nedarbu. 1998 metų sitvirtina, - o taip dažnai atsitinka, - individus gali
pavasarį nekvalifikuotų individų nedarbas keturis apimti depresija ir didelis pesimizmas, kuomet jie
kartus viršijo aukštesnį išsilavinimą įgijusių žmo nuvertina save ir savo įsidarbinimo perspektyvas.
nių nedarbo lygį (HMSO, 1999). Jei individai ir toliau nesusiranda darbo, jiems iš
esmės belieka susitaikyti su tokia padėtimi (Ash-
ton, 1986).
Nedarbo patirtis Aukštas nedarbo lygis gali susilpninti bendruo
Nedarbo patirtis gali labai sukrėsti žmones, įpra menes ir sutraukyti socialinius saitus. Klasikinėje
tusius turėti garantuotą darbo vietą. Akivaizdu, kad sociologijos studijoje, parašytoje XX a. ketvirtaja
pirmiausia dėl nedarbo prarandamos pajamos. Ne me dešimtmetyje, Marie Jahoda ir jos kolegos ap
darbo poveikis įvairiose šalyse skiriasi, nes mo rašė Marienthalio miestelio atvejį. Šį mažą Austri
kamos labai nevienodos pašalpos. Šalyse, kurio jos miestelį, uždarius vietinę gamyklą, užgriuvo
se užtikrinta galimybė naudotis sveikatos apsau masinis nedarbas (Jahoda et ai., 1972). Tyrėjai at
ga ir gauti kitą socialinę paramą, bedarbiai gali kreipė dėmesį, kaip ilgalaikė nedarbo patirtis ga
patirti didelių finansinių sunkumų, tačiau vis vien liausiai pakirto bendruomenės socialines struktūras
lieka saugomi valstybės. Kai kuriose Vakarų ša bei tinklus. Žmonės vangiau ėmė dalyvauti visuo
384 13 SKYRIUS
menės reikaluose, mažiau socialiai bendravo tar kia, kad žmonės, turintys nedaug ar „netinkamus“
pusavyje ir netgi rečiau lankė miestelio biblioteką. įgūdžius, perkeliami į neužtikrintas, marginalines
Svarbu pažymėti, kad nedarbo patirtis skiriasi darbo vietas, kurių greitai gali nebereikėti nuolat
ir pagal socialinę klasę. Žmonės, pagal pajamų ska vykstant poslinkiams globaliose rinkose. Nors
lę užimantys paskutines vietas, gali pajusti finan lankstumas darbovietėje ir duoda naudą, sakoma
sines nedarbo pasekmes skaudžiausiai. Buvo pa toliau, bet dabar gyvename „pasamdyk ir atleisk“
daryta prielaida, kad vidurinės klasės individams kultūroje, kurioje nebetaikoma „darbo visą gyve
nedarbas atrodo žalingas pirmiausia dėl jų socia nimą“ idėja.
linės, o ne finansinės padėties. Atleistas iš darbo
keturiasdešimt penkerių metų lektorius gali būti
sukaupęs pakankamai lėšų, kad neskausmingai iš Netikrumo dėl darbo atsiradimas
gyventų pirmąsias nedarbo fazes. Tačiau jis gali
kamuotis bandydamas suvokti, ką nedarbas reiškia 1999 metais Josepho Rowntree fondas paskelbė
jo ateities karjerai ir jo kaip specialisto vertei. Netikrumo dėl darbo vietų ir darbo intensyvini
mo apklausos Ųob Insecurity and Work Intensi-
fication Survey) rezultatus, kurie rėmėsi nuodug
Netikrumas dėl darbo niais interviu, paimtais iš 340 dirbančių britų -
nuo paprastų darbininkų iki aukščiausio rango va
Vykstant poslinkiui iš gamybos į paslaugų ekono dovų. Tyrimas buvo sudarytas taip, kad nustaty
miką, esminę kaitą patiria ir darbo rinka. Platus tų netikrumo dėl darbo laipsnį ir įvertintų jo po
informacinių technologijų diegimas taip pat ska veikį tiek darbovietėms, tiek šeimoms ir bendruo
tina organizacijas transformuoti savo struktūrų kū menėms. Studijos autoriai nustatė, kad Britanijo
rimo metodus, vadovavimo stilių ir būdus darbo je netikrumas dėl darbo ėmė stiprėti 1966 metais,
užduotims skirti bei atlikti. Naujieji darbo būdai o XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devin
daugeliui žmonių pateikia viliojančių galimybių, tajame dešimtmetyje buvo itin intensyvus ir apė
tačiau kitiems gali sukelti stiprų dvilypumo jaus mė „mėlynąsias apykakles“. Devintojo dešimtme
mą: jie gali pasijusti atsidūrę nevaldomai lekian- čio viduryje ekonomika ėmė kilti, tačiau netikru
čiame pasaulyje, panašiame į Riko ir Žanetės pa mas dėl darbo toliau didėjo. Tyrimo autoriai pa
saulį, kurį apibūdinome šio skyriaus pradžioje. darė išvadą, kad dabar netikrumas dėl darbo pa
Staigi kaita gali destabilizuoti žmonių gyvenimus, siekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo
taigi dabar įvairius darbus dirbantys asmenys pa laikų (Burchell et ai., 1999).
tiria netikrumo dėl darbo jausmą - nuogąstau Apklausoje taip pat buvo tiriami darbininkų ti
jama, ar jų darbo pobūdis ir vaidmuo ateityje iš pai, ilgainiui patyrę didesnį ar mažesnį netikru
liks tokie, kokie buvo. mą dėl darbo. Autoriai nustatė, kad dešimtojo de
Pastaraisiais dešimtmečiais netikrumo dėl darbo šimtmečio viduryje labiausiai padaugėjo neužtik
reiškinys tapo pagrindine darbo sociologijos po rintų dėl darbo nefizinio darbo darbininkų. Nuo
lemikos tema. Daugelis apžvalgininkų ir žiniask- 1986 iki 1999 metų specialistai iš labiausiai už
laidos šaltinių daro prielaidą, kad jau kokį trisde tikrintos užimtumo grupės virto mažiausiai užtik
šimt metų netikrumas dėl darbo stabiliai didėja, rinta (žr. lentelę 13.3), tuo tarpu tarp fizinio dar
o dabar industrializuotose šalyse jis pasiekė ne bo darbininkų užtikrintumo lygis kiek pakilo. Vie
regėtą mastą. Jauni žmonės daugiau nebegali ti nas pagrindinių šio netikrumo dėl darbo šaltinių
kėtis saugios karjeros, dirbdami vienam darbda buvo pasitikėjimo vadovybe stygius. Paklausti, ar
viui, nes sparti ekonomikos globalizacija dar la vadovybė rūpinasi, kad darbuotojai gerai jaustų
biau skatina korporacijas susilieti ar mažėti, tei si, 44 procentai informantų pareiškė, kad „tik tru
gia jie. Atkaklus efektyvumo ir pelno siekis reiš putį“ arba „visiškai ne“ (Burchell et ai., 1999).
Lentelė 13.3. Netikrumo dėl darbo kaita pokyčiams, kurie veikė jų darbo vietas. Šis tarp
procentais 1986 m. palyginti su 1997-aisiais specialistų pasklidęs nerimas paskatino prabilti
apie „neužtikrintą vidurį“. Pastarasis terminas pa
Specialistai +28 vartotas apibūdinti „baltųjų apykaklių“ darbą dir
Įstaigų darbuotojai +10 bančius žmones, kurių tikėjimas savo darbo vie
Vadovai +9 tų stabilumu buvo susietas su prisiimtais dideliais
Jaunesnieji specialistai, padėjėjai +9 finansiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, nemen
Amatininkai -4 kais hipotekos kreditais, privačiais vaikų moks
Įmonių darbininkai -7 lais ar brangiais laisvalaikio pomėgiais. Anksčiau
jiems nė nekildavo mintis būti atleistiems, todėl
Šaltiniai: Sočiai Change and Economic Life Initiative dabar bloga nedarbo nuojauta privertė smarkiai ne
(1986) and Skills Survey (1997); Iš B. J. Burchell et ai. rimauti ir jaustis itin neužtikrintai. Gandai apie ne
Job Insecurity and Work Intensification, YPS, 1999. užtikrintą darbą virto tema, sklandančia po žiniask-
laidą ir specialistų sluoksnius, nors kai kas laikė
šią reakciją perdėta, palyginti su kur kas chroniš-
Dauguma mokslininkų sutinka, kad netikrumas kesniu darbininkų klasės netikrumu dėl darbo.
dėl darbo yra naujas reiškinys, tačiau nesutaria Tačiau kiti duomenų šaltiniai prieštarauja Jose
ma, kiek jo poveikis sustiprėjo pastaraisiais me pho Rowntree fondo apklausos rezultatams, todėl
tais ir - dar svarbiau - dėl to, kurie darbininkų daroma prielaida, kad netikrumas dėl darbo tėra
segmentai jį junta stipriausiai. Kai kurie kritikai „mitas“, užvaldęs specialistus. Kritikai teigia, jog
teigia, jog tyrimai, panašūs į Josepho Rowntree šis „mitas“ nepagrįstas plačiomis viešosios nuomo
fondo projektą, yra ne kas kita, kaip tik nepatei nės apklausomis. Žmonių, kuriuos gyvai jaudina
sinta reakcija į vidurinės klasės suvokiamą netik atleidimas iš darbo, dalis - mažiau negu 10 procen
rumą dėl darbo. tų - išlieka stabili nuo XX a. aštuntojo dešimtme
čio, o nedarbas ir toliau paveikia tik vieną iš pen
kių britų, skaičiuojant visą jų darbo veiklos trukmę.
„Neužtikrintas vidurys“:
Britų socialinių pažiūrų tyrimų (The British So
ar netikrumas dėl darbo nėra perdėtas? čiai Attitudes Survey) - reprezentatyvios imties,
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devin apimančios visos šalies aštuoniolikmečius ir vy
tajame dešimtmetyje Britanija patyrė ekonomikos resnius suaugusiuosius, - rezultatai parodė, kad
nuosmukį, kuris buvo ypač žalingas tradicinei ga darbo vietų kaita vyksta dviem skirtingomis kryp
mybos pramonei. Tuo metu plieno gamybos, laivų timis. Kai kurios darbovietės keičiasi itin sparčiai,
statybos, anglių gavybos ir panašiuose sektoriuose tačiau didelė darbo jėgos dalis dirba vienoje vie
buvo prarasta apie milijoną darbo vietų. Tik aštun toje: 1995 metais 33 procentai informantų nuro
tajame ir devintajame dešimtmečiuose didelio mas dė, kad savo dabartinėje darbo vietoje dirba per
to netikrumą dėl darbo pirmąsyk patyrė specialistai 10 metų, o 13 procentų - dvidešimt ar daugiau me
ir vadovai. Korporacijų perėmimai ir veiklos nu tų. Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, kaip in
traukimai paveikė bankininkystės ir finansų sek formantai vertina ateitį, - žmonių klausta, ar at
torių, o informacinio amžiaus plėtra sumažino dau einančiais metais jų darbovietė galėtų priimti naujų
gelio valstybės tarnautojų darbo vietų skaičių, nes darbuotojų arba atsikratyti turimų. Nors XX a. de
nemažai sistemų buvo modernizuotos naudojant šimtojo dešimtmečio pradžioje „pesimistų“ pasi
kompiuterines technologijas. rodė buvo daugiau negu „optimistų“, tačiau 1995
Gamybos srities darbininkai buvo bent šiek tiek metais jų skaičius gerokai sumažėjo: 23 procen
apsipratę gyventi su atleidimo iš darbo grėsme, tuo tai teigė, kad jų bendrovė gali plėstis, o 22 pro
tarpu „baltosioms apykaklėms“ stigo pasirengimo centai - kad ji sumažės.
386 13 SKYRIUS
Britų socialinių pažiūrų tyrimų analitikai pa

darė išvadą, kad paplitę pareiškimai apie kone vi
suotinį netikrumą dėl darbo yra perdėti. Tiesa, kai
kurie darbo jėgos segmentai patyrė didelę darbo
vietų kaitą, tačiau kitų segmentų darbo vietos iš
liko gana stabilios. Be to, nors specialistai ir va
dovai dabar susidūrė su atleidimo iš darbo grės
me, tikimybė, kad jie neteks darbo, ir toliau yra
mažesnė palyginti su menkiau kvalifikuotais in
dividais (Lilley et ai., 1996).
Žalingi netikrumo dėl darbo padariniai

Netikrumo dėl darbo vietų ir darbo intensyvinimo Pareigų paaukštinimo perspektyvos
apklausa nustatė, kad daugeliui darbuotojų netikru
mas dėl darbo nėra vien baimė būti atleistam -
jis reiškia kur kas daugiau. Tai ir nerimas dėl paties
darbo pobūdžio transformacijos ir jos padarinių
darbuotojo sveikatai bei asmeniniam gyvenimui.
Tyrimas atskleidė, kad mažėjant organizacinių
struktūrų biurokratizmui ir darbovietėje viešinant
priimamus sprendimus, darbuotojų prašoma im
tis vis daugiau atsakomybės darbe. Reikalavimai
didėja, bet tuo pat metu daugelis darbuotojų pa
stebi, kad mažėja jų galimybės gauti aukštesnes
pareigas (žr. schemą 13.10). Šie du dalykai ver
čia darbuotojus jausti, kad jie „neteko kontrolės“
reikšmingoms savo darbo savybėms, pavyzdžiui,
darbo ritmui ir pasitikėjimui visos savo karjeros Schema 13.10. Atsakomybės ir pareigų
pažanga (Burchell et ai., 1999). paaukštinimo perspektyvų pokyčiai, kuriuos
Antrąjį žalingą netikrumo dėl darbo matmenį
patiria žmonės savo darbe
galima pastebėti asmeniniuose darbininkų gyve
nimuose. Tyrimas nustatė, kad netikrumas dėl dar Šaltiniai: Job Insecurity and VVork Intensification
Survey; B. J. Burchell et ai., Job Insecurity and VVork
bo stipriai koreliuoja su prasta bendrąja sveika Intensification, YPS, 1999.
ta. Šią sąsają patvirtina ir Britanijos namų ūkių
komisijos apklausa {British Household Panel Sur-
vey), kuri rodo, jog užsitęsus netikrumui dėl dar
„Gendantis charakteris“
bo žmonių fizinė ir psichinė sveikata tolydžio blo
gėja. Užuot prisitaikę prie galimo atleidimo iš dar Šį skyrių pradėjome, nušviesdami kai kuriuos šiuo
bo, darbuotojai nesiliauja nerimavę ir patiria nuo laikinių darbo modelių poveikius asmeniniam ir
latinį stresą. Šis darbo spaudimas, atrodo, persi šeimos gyvenimui. Riko ir jo žmonos Žanetės pa
kelia ir į namų aplinką: darbuotojams, pranešu- tirtis, kurią aprašė Richardas Sennettas savo kny
siems apie aukštą netikrumo dėl darbo lygį, teko goje The Corrosion of Character, 1998 („Gendan
patirti įtampą ir namuose (Burchell et ai., 1999). tis charakteris“), iliustruoja kai kurias lanksčiojo
darbo pasekmes darbuotojų asmeniniams gyveni tik palyginti maža darbuotojų dalis. Iš tiesų, kaip
mams ir charakteriams. Sennettas įtikinamai įro teigia šio požiūrio gynėjai, „darbo visą gyvenimą“
dinėja, kad vis labiau pabrėžiamas elgsenos ir dar idėja tampa praeities dalyku.
bo stilių lankstumas gali duoti gerų rezultatų, bet Šį perėjimą prie „daugiadarbystės“ kai kas ver
neišvengiamai paskatina sumaištį bei žalą. Taip at tina teigiamai: darbuotojai nebus metų metus pri
sitinka, nes savybės, kurių šiandien tikimasi iš dar rišti prie to paties darbo ir galės kūrybiškai pla
buotojo - būti lanksčiam, mokėti prisitaikyti, bū nuoti savo darbo gyvenimą (Handy, 1994). Tačiau
ti mobiliam ir nusiteikusiam rizikuoti - tiesiogiai kiti mano, kad praktikoje „lankstumas“ reiškia, jog
prieštarauja esminiams tvirto charakterio ypatu organizacijos galės samdyti ir atleisti daugmaž
mams: lojalumui, ilgalaikių uždavinių įgyvendi taip, kaip panorės, pakirsdamos bet kokį savo dar
nimui, atsidavimui, pasitikėjimui, ryžtingumui ir buotojų saugumo jausmą. Darbdaviai tik trumpam
tikslo siekiui. laikotarpiui įsipareigos savo darbo jėgai ir galės
Sennettas daro prielaidą, kad šių rūšių įtampos mažinti papildomų pašalpų išmokas ar teises į pen
neišvengiamos naujojoje lankstumo eroje: tiesa, siją. Naujas Silicio slėnio (Silicon Valley) Kali
lankstumas giriamas, nes suteikia darbuotojams fornijoje tyrimas tvirtina, kad šios teritorijos eko
daugiau laisvės formuoti savo individualias gyve nominė sėkmė kaip tik remiasi darbo jėgos dau
nimo trajektorijas, tačiau, kaip teigia Sennettas, giadarbystės įgūdžiais. Silicio slėnis pasižymi pro
jis primeta ir griežtus naujus suvaržymus. Dabar centiškai itin dideliu firmų žlugimo skaičiumi: kas
iš darbuotojų tikimasi ne atsiduoti viso gyvenimo met įsteigiama apie 300 naujų bendrovių, bet ir
karjerai, bet takiai dirbti grupėse - ateiti ir išeiti, žlunga beveik tiek pat. Darbo jėga, daugiausia su
pereiti nuo vienos užduoties prie kitos. Lojalumas daryta iš specialistų ir technikų, išmoko prie šito
iš vertybės virsta veikiau kliuviniu. Kai gyveni prisitaikyti. Pasak tyrimo autorių, talentingi ir įgu
mas tampa ne nuoseklia karjera, o atskirų darbų dę darbuotojai sparčiai migruoja iš vienos firmos
virtine, išnyksta ilgalaikiai tikslai, nebesiplėtoja į kitą, pakeliui išmokdami dar labiau prisitaikyti.
socialiniai ryšiai, ištirpsta pasitikėjimas. Žmonės Technikos specialistai tampa konsultantais, kon
nebegali įvertinti, kuri rizika galiausiai lems sėk sultantai - vadovais, samdomieji darbuotojai - ri
mę, ir, atrodo, niekas nebetaiko senųjų pareigų pa zikuojančiais verslininkais ir atvirkščiai (Bahra-
aukštinimo, atleidimo ir atpildo „taisyklių“. Sen- mi ir Evans, 1995).
netto nuomone, pagrindinis iššūkis, kurį suaugu Daugiadarbystės tendencija, atrodo, stiprėja
siems meta dabartinė epocha, - kaip gyventi gy tarp jaunų žmonių, ypač tarp informacinių tech
venimą, turintį ilgalaikius tikslus, visuomenėje, ku nologijų konsultantų ir specialistų. Pasak kai ku
ri prabrėžia tik trumpalaikius tikslus. Jo akimis, rių vertinimų, Jungtinėje Karalystėje jaunuoliai,
„naujojo kapitalizmo“ savybės gadina tuos asmens įgiję aukštąjį išsilavinimą, gali tikėtis, kad per savo
charakterio bruožus, kurie vienija žmones. darbo gyvenimą dirbs vienuolika skirtingų darbų,
pasinaudodami trijų skirtingų rūšių įgūdžių pagrin
dais! Bet ši situacija vis dar lieka veikiau išimtis
„Darbo visą gyvenimą“ pabaiga?
negu taisyklė. Naujausiais užimtumo statistikos
Globalinės ekonomikos poveikio ir „lanksčiosios“ duomenimis, visą dieną dirbantys darbuotojai Bri
darbo jėgos paklausos sąlygomis kai kurie socio tanijoje ir JAV (kurios iš kitų industrinių šalių iš
logai ir ekonomistai tvirtino, kad ateityje vis dau siskiria mažiausiai reguliuojama rinka) šiandien
giau žmonių taps daugiadarbiais. Jie turės „įgū kiekviename darbe praleidžia tiek laiko, kiek ir
džių portfelį“ - tam tikrų skirtingų darbo įgūdžių prieš dešimtį metų (The Economist, 1995 m. ge
ir kvalifikacijų - ir galės savo darbo gyvenime kai gužės 21 d.). To priežastis, ko gero, yra vadovų
talioti darbus bei darbo rūšis. Tęstinėmis karje supratimas, kad itin didelė darbuotojų kaita bran
romis, dabartine šio žodžio prasme, galės pasigirti giai kainuoja ir neigiamai veikia jų dvasią bei po
388 13 SKYRIUS
žiūrį į darbą. Todėl vadovai, užuot priėmę nau tinimu. Mantas tikėjo, kad darbininkų klasė, ku
jus darbuotojus, labiau linksta perkvalifikuoti jau riai turėtų priklausyti vis daugiau žmonių, atves
turimus, net jei tenka sumokėti daugiau negu rin į revoliuciją, paskatinsiančią atsirasti žmogiškesnę
kos kainą. Jamesas Collinsas ir Jerry’s Porrasas visuomenę, kurioje darbas būtų vienas iš pagrin
savo knygoje Built to Lašt, 1994 („Sukurtos iš dinių gyvenimo siūlomų malonumų. Gorzas atmeta
likti“) išnagrinėjo aštuoniolika Amerikos bendro šį požiūrį. Užuot tapusi didžiausia visuomenės gru
vių, kurios nuo 1926 metų nuolatos viršydavo fon puote ir vadovavusi sėkmingai revoliucijai (kaip
dų biržos vidurkį. Jie nustatė, kad šios bendrovės sakė Mantas), darbininkų klasė iš tiesų mažėja.
anaiptol nesamdydavo ir neatleisdavo žmonių pa Darbininkai, dirbantys „mėlynųjų apykaklių“ dar
gal savo įgeidį, - priešingai, savo personalo at bą, tapo darbo jėgos mažuma, ir ši mažuma vis
žvilgiu jos laikėsi itin globėjiškos politikos. Per labiau tirpsta.
tiriamąjį laikotarpį tik dvi iš šių bendrovių pasi Gorzo nuomone, nebėra prasmės manyti, jog
kvietė generalinį direktorių iš šalies, palyginti su darbininkai gali perimti įmones, kurių dalį jie su
trylika mažiau sėkmingų korporacijų, taip pat ap daro, o ką jau kalbėti apie valstybės valdžios pe
imtų šio tyrimo. rėmimą į savo rankas. Iš tikrųjų nėra vilties trans
Šie duomenys nepaneigia idėjų tų oponentų, ku formuoti mokamo darbo prigimties, nes šis dar
rie kalba apie daugiadarbių atsiradimą. Mažinant bas organizuotas remiantis techniniais sumetimais,
organizacijas, iš darbo atleidžiami tūkstančiai dar kurių neįmanoma išvengti, siekiant efektyvios eko
buotojų, kurie galbūt manė, jog darbo rinkoje jie nomikos. „Dabar esmių esmė - kiekvieną išlais
turi darbą visam gyvenimui. Norėdami vėl rasti vinti iš darbo“, - sako Gorzas (Gorz, 1982:67).
darbą, jie gal bus priversti plėtoti ir keisti savo Šito būtiniausiai reikia ten, kur darbas organizuotas
įgūdžius. Daugelis jų, ypač pagyvenę žmonės, ko teiloristinio konvejerio principu arba kitaip sle
gero, niekada nebepajėgs rasti darbo vietos, pri giantis ar monotoniškas.
lygstančios ankstesniajai, ar apskritai nebegaus Didėjantis nedarbas kartu su daliniu darbo pa
mokamo darbo. sidalijimu, pasak Gorzo, jau sukūrė tai, ką jis pats
vadina „nedarbininkų neklase“, egzistuojančia gre
ta tų, kurie turi stabilų darbą. Tiesą sakant, šiai
Darbo reikšmės nuosmukis? „neklasei“ priklauso daugiausia žmonių, nes bet
kuriuo atskiru laikotarpiu stabilų mokamą darbą
Nuolatinis nedarbas, netikrumas dėl darbo, etatų dirba gyventojų mažuma - tie, kurie liktų, atme
mažinimas, daugiadarbės karjeros, darbas ne visą tus jaunimą, pensininkus, ligonius bei namų šei
dieną, lankstieji užimtumo modeliai, pareigų pasi mininkes, o kartu ir bedarbius ar dirbančius ne visą
dalijimas... Atrodo, daugiau negu kada nors anks dieną. Kaip mano Gorzas, informacinių techno
čiau žmonių dirba nestandartiniais būdais ar ap logijų sklaida dar labiau sumažins prieinamų darbo
skritai nedirba mokamo darbo! Matyt, laikas per visą dieną vietų skaičių. Rezultatas būtų galimas
mąstyti darbo prigimtį, o ypač dominuojančią pa posūkis, kuris atmestų „produktyvistinę“ Vakarų
dėtį, kurią jis dažnai užima žmonių gyvenimuose. visuomenės žiūrą, pabrėžiančią turtą, ekonomikos
Dažnai taip glaudžiai susiejame „darbą“ ir „mo augimą ir materialias vertybes. Ateinančiais me
kamą tarnybą“, jog kartais sunku pamatyti, kokių tais gyventojų dauguma ieškos gyvensenų įvairo
gi nuomonių esama be šio požiūrio? Antai pran vės ir įkūnys jas už nuolatinio mokamo darbo sri
cūzų sociologas ir socialinis kritikas Andrė Gor- ties ribų.
zas yra pareiškęs, jog ateityje mokamas darbas vai Pasak Gorzo, judame „dvilypės visuomenės“
dins vis mažesnį vaidmenį žmonių gyvenime. Savo link. Viename sektoriuje gamyba ir politinis ad
pažiūras Gorzas grindžia kritišku Marxo raštų ver ministravimas bus organizuoti taip, kad užtikrin
tų maksimalų efektyvumą. Kitas sektorius suda nedarbą tokį, kokį įsivaizduoja Gorzas - ne vien
rys sritį, kurioje individai užsiiminės ne darbu, bet neigiamą reiškinį, bet ir kaip galimybę individams
įvairiausiais kitais pomėgiais, kurie teiktų pasiten įgyvendinti savo interesus ir puoselėti savo talen
kinimą ar leistų save išreikšti. Galbūt vis daugiau tus. Tačiau bent jau iki šiol nedaug tepažengta šia
individų imsis planuoti gyvenimą, skirtinga tvar kryptimi ir, atrodo, mums dar toli iki situacijos,
ka surikiuodami savo darbą skirtingais savo gy kurią numato Gorzas. Be moterų, reikalaujančių
venimo laikotarpiais. daugiau darbo galimybių, kitų žmonių, suintere
Kiek teisingas šis požiūris? Neginčytina, kad suotų garantuoto mokamo darbo vietomis, skai
darbo pobūdis ir jo organizavimas industrinėse ša čius ne sumažėjo, o padidėjo. Daugeliui individų
lyse patiria esminius pokyčius. Gali būti, kad vis mokamas darbas ir toliau lieka pagrindinis mate
daugiau žmonių nusivils „produktyvizmu“ - nuo rialiųjų išteklių šaltinis, be kurio neįmanoma pa
latos sureikšminamu ekonomikos augimu ir ma laikyti įvairiapusio gyvenimo.
terialių turtų kaupimu. Iš tiesų vertinga pamatyti
1. Darbas - tai užduočių atlikimas, reikalaujantis protinių bei fizinių

pastangų ir turintis tikslą gaminti prekes bei teikti paslaugas, tenki
nančias žmogaus reikmes. Už daugelį reikšmingų darbo rūšių, pavyz
džiui, namų ruošą ar savanorišką darbą, nėra mokama. Užsiėmimas
reiškia darbą, atliekamą mainais už nuolatinį užmokestį. Visose kul TEMOS SANTRAUKA
tūrose darbas sudaro ekonomikos sistemos pagrindą.
2. XX a. užimtumo sistemoje įvyko esminių pokyčių. Ypač svarbu, kad
santykinis nefizinis užimtumas padidėjo mažėjant fiziniams darbams.
Dabar daugelis žmonių mano, kad vyksta poslinkis iš pramonės eko
nomikos į žinių ekonomiką, kurioje ekonomikos augimą lemia idė
jos, informacija ir pažinimo formos.
3. Išskirtinė moderniųjų visuomenių ekonomikos sistemos savybė - itin
sudėtingas ir įvairus darbo pasidalijimas. Darbo pasidalijimas reiškia,
kad darbas išskaidomas į įvairias operacijas, kurioms atlikti reikia
specializacijos. Vienas iš šio pasidalijimo padarinių yra tarpusavio
priklausomybė: norėdami save išlaikyti, visi priklausome vienas nuo
kito.
4. Pramonės gamyba tapo efektyvesnė įdiegus teilorizmo sistemą, arba
mokslinę vadybą, pagal kurią visi gamybos procesai buvo dalijami į
paprastas užduotis, kurias įmanoma išdėstyti laike ir organizuoti. For-
dizmas išplėtė mokslinės vadybos principus, apimdamas masinę ga
mybą, susietą su masinėmis rinkomis. Fordizmą ir teilorizmą gali
ma laikyti nepasitikėjimo sistemomis, didinančiomis darbininkų su
svetimėjimą. Pasitikėjimo sistemos leidžia darbininkams valdyti sa
vo darbo tempą ir turinį.
390 13 SKYRIUS
5. Pastaraisiais metais daugelyje šalių fordizmo praktiką pakeitė lanks

tesnė veikimo technologija. Dabartiniam ekonominės gamybos lai
kotarpiui apibūdinti, kai, siekiant tenkinti rinkos paklausą, kiek įma
noma didinamas lankstumas bei diegiamos naujovės, kai kurie moks
lininkai pasirenka postfordizmo terminą. Lanksčioj i specializacija,
komandinis darbas ir multikvalifikacija sudaro tris visuotinai papli
tusius postfordizmo metodus.
6. Moterų darbo pobūdį labai paveikė darbovietės atskyrimas nuo na
mų. Mokamas darbas tradiciškai siejamas su vyrais, nors dabar jį dirba
kur kas daugiau moterų negu prieš kelis dešimtmečius. Tačiau dar
bo rinkoje moterys ir toliau patiria nelygybes. Darbo segregaciją pagal
lytį rodo faktas, kad vyrai ir moterys koncentruojasi skirtingų rūšių
darbo vietose; daugelis „moteriškų darbų“ nustumti į menkai apmo
kamas užimtumo kategorijas. Gana daug moterų dirba ne visą die
ną, nors to priežastys yra įvairios. Nevienodas vyrų ir moterų darbo
užmokestis rodo, kad moterys yra diskriminuojamos, nes per savo
gyvenimą vidutiniškai uždirba mažiau, negu tokią pat kvalifikaciją
turintys vyrai.
7. Darbo pasidalijimas namuose apibrėžia, kaip padalijamos pareigos
namų ūkio nariams. Nesvarbu, kurią mokamos darbo jėgos dalį su
darytų moterys, jos ir toliau atlieka daugumą nemokamų darbų, su
sijusių su namų priežiūra ir vaikų auginimu. Tačiau šie modeliai, ko
gero, kinta, nes vyrai labiau nei kitados prisideda prie namų darbų,
ypač jaunos poros.
8. Darbo pasaulio transformacijos ir namų ūkių struktūrų pokyčiai su
kuria naujus iššūkius darbo ir namų pusiausvyrai išlaikyti. Darbuo
tojai praleidžia darbe daugiau laiko negu anksčiau, todėl jo stinga
bendrauti su šeimomis ar užsiimti pomėgiais. Ypač didelį laiko sty
gių patiria dirbančios motinos. Norėdamos padėti šeimoms palaiky
ti asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą, kai kurios bendro
vės įdiegė palankią šeimai politiką - slankųjį darbo dienos režimą,
etato dalijimą, darbą namuose ir tėvų atostogas.
9. Nedarbas industrializuotose šalyse yra pasikartojanti problema. Ka
dangi darbas yra struktūrinis asmens gyvenimo elementas, nedarbo
psichologinė patirtis dažnai išmuša iš vėžių.
10. Netikrumas dėl darbo gali sekinti taip, kaip ir faktiškas nedarbas. Ne
tikrumas dėl darbo - tai nuogąstavimo jausmas, kuris darbuotoją apima
pagalvojus apie būsimą darbo vietos nestabilumą ir savo vaidmenį
darbovietėje. Staiga smarkiai padidėjo vidurinės klasės netikrumas
dėl darbo, nors kai kas mano, jog šis nerimas yra gerokai perdėtas.
11. Kai kas kalba apie „karjeros pabaigą“ ir apie atėjusius daugiadarbius
- darbuotojus, kurie turi skirtingų įgūdžių „portfelį“ ir geba išsyk
pereiti iš vieno darbo į kitą. Tokių darbuotojų esama, bet daugeliui

žmonių, priklausančių darbo jėgai, „lankstumas“ labiau siejasi su men
kai mokamais ir nedaug karjeros perspektyvų turinčiais darbais.
12. Šiuo metu iš esmės keičiasi darbo prigimtis bei organizavimas, ir at
rodo, kad ateityje šių pokyčių reikšmė dar didės. Vis dėlto daugeliui
žmonių mokamas darbas ir toliau lieka pagrindinis būdas susikurti
išteklius, kurių reikia įvairiapusiam gyvenimui palaikyti.
1. Kodėl taip stipriai skiriasi Riko ir Enriko gyvenimai? Pasvarstykite dar kart
2. Ar moderniosios visuomenės galėtų funkcionuoti be darbo pasidali
jimo?
3. Kodėl tam tikra veikla laikoma darbu, o kita - ne?
4. Jei teilorizmo ir fordizmo sistemos buvo tokios efektyvios, kodėl pas
taruoju metu jos vis rečiau diegiamos?
5. Kas yra „darbo-šeimos iššūkis“ ir ką galima padaryti jį pasitinkant?
6. Jei būtumėte daugiadarbis, ar jūsų „įgūdžių portfelio“ dydžio pakaktų,
kad išsilaikytumėte darbe?
Keith Grint. The Sociology ofWork: An Introduction. - Cambridge: Po- Papildoma literatūra
lity, 1991.
Neil J. Smelser and Richard Swedberg (eds). The Handbook of Econo-
mic Sociology. - Princeton: Princeton University Press, 1994.
Institute for Public Policy Research Interneto nuorodos

http://www.ippr.org.uk/research/index.html
Institute of Economic Affairs

http://iea.org.uk/
International Labour Organization

http://www.ilo.org
392
• Vyriausybė, politika ir galia 394
• Valstybės sąvoka 395
• Politinio valdymo tipai 395
• Pasaulinė liberaliosios
demokratijos sklaida 398
• Politinės partijos ir rinkimai
Vakarų šalyse 404
• Politika ir socialinė kaita 411
• Nacionaliniai sąjūdžiai 413
• Išvados: nacionalinė valstybė,
tautinis identitetas
ir globalizacija 417
14 skyrius. Vyriausybė ir politika
Tarp Indonezijos ir Australijos plytinčios Timo- je Sovietų sąjungoje ir Rytų Europoje šie sąjūdžiai
ro salos rytuose yra Rytų Timoras. Tai - maža te nušlavė komunizmą. Pastaraisiais metais demokra
ritorija, šiek tiek didesnė už pusę Velso. Rytų Ti tinės valdymo formos nugalėjo daugelyje Lotynų
moras ribojasi su Vakarų Timoru - Indonezijos da Amerikos šalių ir kai kuriose Afrikos bei Azijos
limi. Jis susiformavo kaip Portugalijos kolonija. valstybėse. Kur kas ilgiau demokratinės vyriau
Kai 1975 metais portugalai paliko Rytų Timorą, sybės egzistuoja Vakarų Europoje, Šiaurės Ame
į šalį įsiveržė ir ją aneksavo indoneziečiai. Oku rikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
pacijos metu mirė daugybė žmonių, gal net apie
200 000 - trečdalis vietinių gyventojų.
Rytų Timoro pasipriešinimo sąjūdžiai siekė ša
Vyriausybė, politika ir galia
lies nepriklausomybės ir demokratijos, tačiau il Valdymo ir politikos sritis dabar iš esmės keičia
gus metus patirdavo nesėkmes. Indoneziečiai dau si, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių visuomenių
gelį veikėjų įkalino, kitus kankino ar baudė my elementų. Vyriausybė rengia strategijass, priima
riop. Tačiau sąjūdis dėl Rytų Timoro apsispren sprendimus ir tvarko valstybės reikalus per poli
dimo teisės ne tik kad nesilpo, o dargi stiprėjo ir tinio aparato pareigūnus. Politika remiasi tam tik
ilgainiui ši šalis atsidūrė tarptautinės bendruome romis priemonėmis, pavyzdžiui, galia, kurios pa
nės dėmesio centre. skirtis - daryti poveikį vyriausybės veiklos užmo
1999 metų gegužę studentų organizuotos de jams ir kryptims. Politinė sritis gali išsiskleisti kur
monstracijos privertė atsistatydinti Indonezijos kas plačiau, negu siekia pačių valstybės institu
prezidentą Suhartą, pagrindinę represijų Rytų Ti- cijų ribos.
more figūrą. Tų pačių metų rugpjūtį įvyko refe Sociologijai itin svarbu tirti galią. Galia - tai
rendumas, per kurį dauguma rytų timoriečių bal individų ar grupių gebėjimas įgyvendinti savo
savo už nepriklausomybę. Indonezijos armija at tikslus ar interesus netgi tuomet, kai kiti tam
sakė žiaurumais ir grasinimais naudoti ginklus, ši priešinasi. Kartais reikia tiesiogiai pasitelkti jėgą
taip priversdama tūkstančius gyventojų palikti šalį. kaip Indonezijos valdžiai, kuomet ji žiauriai
Tačiau 1999 metų spalį Rytų Timoras pasiekė ne slopino demokratinį sąjūdį Rytų Timore. Galia
priklausomybę. Žmonėms apginti ir pereigai į sa grindžiami beveik visi socialiniai santykiai, tarp
vivaldą bei demokratiją užtikrinti į šalį buvo pa jų - darbdavio ir darbuotojo ryšiai. Šiame knygos
siųstos Jungtinių Tautų ginkluotosios pajėgos. skyriuje atkreipiamas dėmesys į siauresnį galios
Negalime būti tikri, kaip pasiseks ši pereiga. aspektą - vyriausybės galią. Pastaroji galia beveik
Tačiau nepriklausomybės siekį skatinančios jėgos visuomet reiškiama per ideologiją, kuria naudo
- nacionalizmas ir demokratinės valdžios troški jamasi galingųjų veiksmams pateisinti. Pavyzdžiui,
mas - šiandien priklauso įtakingiausiems pasau panaudojusi jėgą prieš prodemokratišką sąjūdį Ry
lio veiksniams. Jos plėtojasi beveik visur. Dauge tų Timore, Indonezijos vyriausybė aiškino, kad šito
lyje pasaulio šalių prodemokratiniams sąjūdžiams reikėjo Indonezijos teritoriniam vientisumui gin
pavyko nuversti autoritarinius režimus. Buvusio ti nuo regioninio nepriklausomybės sąjūdžio.
VYRIAUSYBĖ IR POLITIKA 395
Valdžia reiškia vyriausybės teisėtai naudoja- jautė tik dominuojančios klasės ar turtinges
mą galią. Teisėtumas reiškia, kad su vyriausybės nės grupės. Visiška tradicinių valstybių prieš
valdžia sutinka tie, kuriems ji taikoma. Taigi ga prieša yra moderniosios visuomenės. Čia dau
lia ir valdžia tarpusavyje skiriasi. Kai prodemok- guma politinės sistemos ribose gyvenančių
ratiniai sąjūdžiai Rytų Timore sustiprėjo, o vyriau žmonių yra piliečiai, turintys bendras teises
sybė į tai atsakė aktyvistų įkalinimu bei žudymu, bei pareigas ir laikantys save tautos dalimi.
ji panaudojo galią. Tačiau kartu šis faktas paro Tiesa, dar esama politinių pabėgėlių ir žmo
dė vyriausybę netenkant valdžios. nių „be valstybės“, tačiau šiandien beveik
kiekvienas pasaulio gyventojas susijęs su
konkrečia nacionaline politine santvarka.
Valstybės sąvoka
• Nacionalizmas. Nacionalinės valstybės susi
Valstybė pradeda egzistuoti, kai sukuriama poli- jusios su nacionalizmo atsiradimu. Naciona
tmė vyriausybės struktūra - institucijos, pavyz lizmą galima apibrėžti kaip tam tikrą visu
džiui, parlamentas ar kongresas, valstybės tarny mą simbolių bei įsitikinimų, sužadinančių
bų pareigybės, —kuria remiantis valdoma konkreti žmonių priklausymo vienai politinei bendruo
teritorija, o ši valdžia grindžiama teisine sistema menei, buvimo jos dalele jausmą. Individai
ir galimybe panaudoti karinę jėgą savo politikai didžiuojasi esą britai, amerikiečiai, kanadie
įgyvendinti. Visos moderniosios visuomenės yra čiai ar rusai. Būtent šie jausmai paakino ry
nacionalinės valstybės. Kitaip tariant, tai —vals tų timoriečius siekti nepriklausomybės. Tur
tybės, kurių gyventojų daugumą sudaro piliečiai, būt žmonės visada tapatinosi su viena ar ki
save laikantys vienos tautos dalimi. Nacionalinės ta socialine grupe - savo šeima, kaimo ar re
valstybės įvairiose pasaulio dalyse susikūrė skir ligine bendruomene. Tačiau nacionalizmas
tingu metu (pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Vals susiformavo tik tuomet, kai ėmė kurtis mo
tijos - 1776 m., o Čekijos Respublika - 1993 m.). dernioji valstybė. Būtent jis labiausiai išreiš
Savo esminėmis savybėmis jos gana ryškiai ski kia tapatinimosi su atskira suverenia bendruo
riasi nuo priešindustrinių ar tradicinių civilizaci mene jausmą. Nacionalizmo reiškinį išsamiau
jų valstybių, kurias apibūdinome 2 skyriuje „Kul panagrinėsime šio skyriaus pabaigoje.
tūra ir visuomenė“. Šiuos skirtumus sudaro:
• Suverenitetas. Tradicinių valstybių valdytų te Aptarę kai kurias svarbias moderniųjų valstybių
ritorijų ribos paprastai būdavo menkai apibrėž savybes, panagrinėsime pagrindinius jose esamų
tos, o centrinės vyriausybės gana silpnai kon politinių sistemų tipus.
troliuodavo šalį. Suvereniteto samprata reiš
kia, kad vyriausybė valdo teritoriją, kurios sie
nos aiškiai apibrėžtos, ir yra aukščiausioji šios Politinio valdymo tipai
teritorijos valdžia. Todėl ši samprata ne itin tin Per visą istoriją visuomenės kliaudavosi įvairio
ka tradicinėms valstybėms, o visos nacionali mis politinėmis sistemomis. Netgi šiandien, XXI a.
nės valstybės - priešingai, yra suverenios. pradžioje, pasaulio šalys nuolat organizuojamos
* Pilietybė. Tradicinėse valstybėse dauguma pagal skirtingus modelius ir struktūras. Dauguma
gyventojų —karaliaus ar imperatoriaus paval mūsų laikų visuomenių teigia esančios demokra
dinių- menkai teišmanė, kas juos valdo, ar tiškos, kitaip tariant, liaudies valdomos, tačiau vis
ba mažai domėjosi valdovais. Pavaldiniai ne dar esama ir kitų politinio valdymo formų. Šia
turėjo jokių politinių teisių ir negalėjo daryti me poskyryje trumpai apibūdinsime tris pagrin
įtakos valstybės valdymui. Paprastai priklau dinius politinių sistemų tipus: monarchiją, libe
somybę visuotinei politinei bendruomenei raliąją demokratiją ir autoritarizmą.
396 14 SKYRIUS
Monarchija se visuomenėse oficialiai priimta demokratijos at

Monarchija - tai politinė sistema, valdoma vie maina apribojama vien politine sritimi, o kitose
no asmens, kurio galios iš kartos į kartą perduo apima ir platesnes socialinio gyvenimo sritis.
damos jo šeimos nariams. Senovėje ir viduram Formą, kurią demokratija įgauna konkrečiame
žiais monarchijos buvo populiarios daugelyje pa kontekste, daugiausia lemia tai, kaip suprantamos
saulio vietų nuo Azijos iki Europos ir kai kurių jos vertybės ir tikslai, kaip paskirstomi priorite
Afrikos dalių, o karališkosios šeimos vadovavo sa tai. Apskritai, demokratija laikoma politine siste
vo „valdiniams“, remdamosi tradicija bei Dievo ma, kuri geriausiai gali užtikrinti politinę lygybę,
teise. Monarchijų valdžią įteisindavo veikiau pa išsaugoti laisvę ir nepriklausomybę, ginti visuo
pročio negu įstatymo galia. menės interesus, tenkinti piliečių reikmes, skatinti
Tiesa, kai kurios moderniosios valstybės, pa moralinę savikūrą ir sudaryti galimybes veiksmin
vyzdžiui, Britanija ar Belgija, tebeturi monarchus, gai priimti sprendimus, atsižvelgiančius į kiekvie
tačiau jie tapo beveik nominaliais valdovais. Mo no asmens interesus (Held, 1996). Nuo reikšmės,
narchai ir toliau gali vykdyti kai kurias simboli suteikiamos šiems skirtingiems tikslams, gali pri
nes pareigas, būti nacionalinio identiteto centru, klausyti pats požiūris į demokratiją: ar ji bus lai
bet retai daro įtaką politinių įvykių raidai. Vienoje koma visų pirma liaudies galios forma (savival
ar kitoje šalyje, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Jor da ir savireguliacija), ar pagrindu, kurio paskir
danijoje ir Maroke, monarchai tam tikru mastu te- tis - paremti kitų (pavyzdžiui, išrinktųjų atstovų
bekontroliuoja vyriausybę. Tačiau kur kas dažniau grupės) priimamus sprendimus.
esama konstitucinių monarchų, pavyzdžiui, Jung
tinės Karalystės karalienė, Švedijos karalius ar net Tiesioginė demokratija
Japonijos imperatorius, kurių galią griežtai ribo Esant tiesioginei demokratijai sprendimus drauge
ja konstitucija, suteikianti valdžią tautos išrink priima tie, kurie patirs šių sprendimų poveikį. Tai
tiems atstovams. pirminis demokratijos tipas, praktikuotas Senovės
Dauguma moderniųjų valstybių yra respubli Graikijoje. Piliečiai, visuomenės mažuma, regu
kos, kitaip tariant, apskritai neturi karaliaus ar ka liariai rinkdavosi apsvarstyti politikos reikalų ir
ralienės. Beveik visos moderniosios valstybės, tarp priimti pagrindinių sprendimų. Moderniosiose vi
jų - konstitucinės monarchijos, yra ištikimos de suomenėse tiesioginės demokratijos reikšmė yra
mokratijai. ribota, nes politines teises turi didelis skaičius gy
ventojų - taigi visi piliečiai niekaip negalėtų ak
Demokratija tyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie turė
Žodis „demokratija“ kilo iš graikiškojo žodžių jun tų įtakos kiekvienam iš jų.
ginio demokratia, sudaryto iš žodžių demos („liau Tačiau kai kuriais atvejais tiesioginė demokra
dis“) ir kratos („valdymas“). Taigi pagal savo pa tija reiškiasi ir moderniosiose visuomenėse. Nau
grindinę prasmę demokratija reiškia politinę sis jojoje Anglijoje, Jungtinių Valstijų šiaurės rytuose,
temą, kuriai esant valdo ne monarchai ar aristok gyvuoja mažos bendruomenės, tęsiančios tradicinę
ratija, o liaudis. Skamba nesudėtingai, bet iš tie praktiką kasmet rengti „miesto susirinkimus“. Nu
sų nėra taip paprasta (žr. tekstą rėmeliuose). Įvai statytomis dienomis visi miesto gyventojai susi
riais laikotarpiais ir skirtingose visuomenėse de renka draugėn ir aptaria valstijos ar federacinės
mokratinis valdymas įgaudavo kontrastingas for valdžios jurisdikcijai nepriklausančius vietinius
mas, kurios priklausė nuo sąvokos interpretavimo. reikalus ir balsuoja dėl vieno ar kito sprendimo.
Pavyzdžiui, kito „liaudies“ samprata - liaudimi lai Kitas tiesioginės demokratijos pavyzdys - refe
kyti turto savininkai, baltieji vyrai, išsimokslinę rendumai, rengiami, kad piliečiai pareikštų savo
vyrai, vyrai, suaugę vyrai ir moterys. Kai kurio nuomonę dėl konkretaus dalyko. Tiesiogiai tartis
Nagrinėjant demokratiją: kas yra „liaudies valdžia“?

Demokratijos idėja gana paprasta: žmonės, užuot Kas ką „valdo“?
buvę jiems neatskaitingų lyderių pavaldiniais, patys • Ar liaudies valdžiai privalu paklusti?
turi atsakyti už savo valdymą, o valdymo sąlygos pri • Ar liaudies dalis gali veikti už įstatymo ribų, jei
valo užtikrinti politinę lygybę. Bet įdėmiau pažvelgus, mano esant įstatymus neteisingus?
„liaudies valdžios“ prasmė darosi mažiau aiški. Kaip
• Ar demokratinė vyriausybė apskritai gali naudoti
pažymėjo Davidas Heldas, kiekvienas šio sakinio žo
prievartą prieš tuos, kurie nesutinka su jos politi
dis kelia klausimus (Held, 1996).
ka, ir jei gali - tai kokiomis aplinkybėmis?
„Liaudis“
Kaip pažymi Heldas, polemika dėl „liaudies valdžios“
• Kas yra liaudis?
apima ne vien šiuos esminius klausimus. Skirtingai
• Kokias dalyvavimo politinėje veikloje formas ga
mąstoma apie sąlygas, būtinas sėkmingai demokra
lima jai suteikti?
tijai gyvuoti. Ar demokratiją galima išlaikyti karo ar
• Ką laikyti leistinomis dalyvavimo sąlygomis?
ba pilietinės krizės metu? Ar demokratinei visuome
„Valdžia“ nei būtina, kad dauguma gyventojų būtų raštingi, ar
• Kaip toli arba arti turi siekti valdžia? Ar ją būtina ba kad ji pati turėtų tam tikro dydžio visuomeninį tur
apriboti, pavyzdžiui, vien vyriausybės veikla? Gal tą? Aiškaus sutarimo stinga net dėl šių pagrindinių
demokratija gali gyvuoti ir kitose srityse, tarkime, demokratijos aspektų, o kąjau kalbėti apie daugybę
reikštis kaip industrinė demokratija? naujų klausimų, kurie kyla drauge su itin sparčia glo
• Ar valdžia gali apimti kasdienius administravimo balizacija ir socialine kaita. Šiandien demokratija te
sprendimus, kuriuos privalu priimti vyriausybėms, bėra galinga, tačiau, kaip ir ankstesniais amžiais, lie
ar ji turėtų sietis vien su pagrindiniais politiniais ka ginčytinu ir diskusijas žadinančiu dalyku.
sprendimais?
su aibe žmonių įmanoma tik tuomet, kai reikalas pavyzdžiui, referendumų. Todėl šiandien labiau
supaprastinamas iki vieno dviejų atsakytinų klau įprasta atstovaujamoji demokratija - politinė sis
simų. Kai kurios Europos šalys reguliariai naudo tema, kurioje sprendimus, darančius įtaką bendruo
jasi visuotiniais referendumais, norėdamos sufor menei, priima ne visi jos nariai, o žmonės, kuriuos
muoti svarbius politinius sprendimus, pavyzdžiui, šiam tikslui išrinko bendruomenė. Valstybės val
dėl prisijungimo prie Europos valiutų sąjungos dymo srityje atstovaujamoji demokratija pasitel
(European Monetary Union, EMU). Referendu kiama kongreso, parlamento ar panašios naciona
mais sprendžiami konfliktiniai regionų atsiskyri linės institucijos rinkimuose. Atstovaujamoji de
mo klausimai, kai kokia nors didelė nacionalisti mokratija naudojama ir priimant kolektyvinius
nė etninė grupė pageidauja savarankiškumo, pa sprendimus, pavyzdžiui, provincijose ar valstijo
vyzdžiui, Kvebekas, daugiausia prancūzakalbė Ka se, kurios priklauso nacionalinei bendruomenei,
nados provincija. taip pat miestuose, apskrityse, rajonuose ir kito
kiuose regionuose. Daugelis didelių organizacijų
Atstovaujamoji demokratija pasirenka atstovaujamąją demokratiją kaip tinkamą
Kai tiesioginę demokratiją imama plačiai diegti būdą savo reikalams tvarkyti: jos išrenka nedide
praktikoje, ji virsta gremėzdiška, sunkiai valdo lį vykdomąjį komitetą, kuriam paveda priiminėti
ma procedūra, neapimančia tik ypatingų atvejų, esminius sprendimus.
398 14 SKYRIUS
Šalys, kuriose rinkėjai gali rinktis iš dviejų ar laiko valdžią savo rankose, tačiau kišdamasi be
daugiau partijų, o dauguma suaugusių gyventojų veik į visas visuomenės gyvenimo sritis užtikri
turi balsavimo teisę, paprastai vadinamos libera na savo piliečiams aukštą gyvenimo kokybę. Sin
liosiomis demokratijomis. Į šią kategoriją paten gapūras pažymėtinas dėl saugumo, viešosios tvar
ka Britanija ir kitos Vakarų Europos šalys, JAV, kos ir visų piliečių socialinės priklausomybės. Be
Japonija, Australija ir Naujoji Zelandija. Libera abejo, šalį paveikė naujasis ekonomikos nuosmu
liąsias demokratines sistemas turi ir kai kurios tre kis, tačiau Singapūro ekonomika klesti, gatvės šva
čiojo pasaulio šalys, pavyzdžiui, Indija. Pastaruoju rios, žmonės turi darbą ir praktiškai nežino, kas
metu prie šio sąrašo prisijungė ir Vidurio bei Ry yra skurdas. Didelės baudos skiriamos net už smul
tų Europos ir buvusios Sovietų sąjungos tautos, kius pažeidimus, pavyzdžiui, numestą šiukšlę ar
savo šalyse diegiančios demokratiją, kai daugiau rūkymą viešoje vietoje, o policija turi nepapras
kaip prieš dešimtį metų žlugo komunistų valdy tąsias teises sulaikyti piliečius, įtariamus pažei
mas. Kai kuriose iš šių valstybių, pavyzdžiui, Vi dimais. Nepaisant atviros kontrolės, gyventojai la
durinės Azijos respublikose, priklausiusiose bu bai patenkinti vyriausybe ir, palyginti su dauge
vusiai Sovietų sąjungai, Jugoslavijoje ir net Ru liu kitų šalių, beveik nepatiria socialinės nelygy
sijoje liberalioji demokratija vis dar labai trapi. bės. Gal Singapūrui stinga demokratinių laisvių,
Tuo tarpu ji tvirtai įsigali Lenkijoje, Čekijos Res tačiau čia vyraujanti autoritarizmo atmaina gero
publikoje, Vengrijoje ir Baltijos valstybėse. kai skiriasi nuo diktatoriškesnių režimų.
Autoritarizmas Pasaulinė liberaliosios

Demokratija skatina piliečius aktyviai įsitraukti į demokratijos sklaida
politikos reikalus, tuo tarpu autoritarinėse vals XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje autoritari
tybėse visuomenės dalyvavimas draudžiamas ar nėmis galima buvo laikyti per du trečdalius pa
ba labai varžomas. Šitokiose visuomenėse valsty saulio visuomenių. Nuo to laiko padėtis gerokai
bės poreikiai ir interesai laikomi viršesniais už pa pasikeitė - dabar autoritarinio pobūdžio yra ma
prastų piliečių interesus, taip pat nėra jokių tei žiau kaip trečdalis visuomenių. Demokratija jau
sėtų mechanizmų, kurie leistų pasipriešinti vyriau nebėra vien Vakarų šalių privilegija - dabar dau
sybei ar atimti valdžią iš lyderio. gelyje pasaulio kampelių sutinkama, kad demo
Šiuo metu autoritarinės vyriausybės veikia dau kratija, bent jau teoriškai, yra trokštama valdymo
gelyje šalių, tarp jų ir kai kuriose valstybėse, dek forma. Kaip pastebėjo Davidas Heldas, „dabarties
laruojančiose demokratiją. Autoritarinės valstybės epochoje demokratija tapo pagrindiniu politinio
pavyzdys buvo Saddamo Husseino valdomas Ira teisėtumo standartu“ (Held, 1996).
kas* - čia slopintos kitos nuomonės, o saujelei iš Šiame poskyryje aptarsime pasaulinę liberalio
rinktųjų atiteko milžiniška nacionalinių išteklių da sios demokratijos sklaidą ir pateiksime kai kuriuos
lis. Galingos Saudo Arabijos ir Kuveito monarchi galimus jos populiarumo aiškinimus. Po to panagri
jos, taip pat Mianmaro (Birmos) vadovybė griež nėsime kai kurias pagrindines problemas, su kurio
tai riboja pilietines laisves ir draudžia savo pilie mis susiduria demokratija šiuolaikiniame pasaulyje.
čiams prasmingai dalyvauti valstybės reikaluose.
Kaip vadinamojo „švelniojo autoritarizmo“ pa Komunizmo žlugimas
vyzdys dažnai pateikiama Singapūro valstybė Azi
joje. Valdančioji Liaudies veiksmo partija tvirtai Pasaulio politinės sistemos gana ilgai buvo pada
lytos į liberaliąsias demokratines ir į komunisti
nes, kurios gyvavo buvusioje Sovietų sąjungoje
* 2004 m. am erikiečių, britų ir jų sąjungininkų kariuomenė bei Rytų Europoje (beje, iki šiol egzistuoja Kini
nuvertė Saddamo H usseino režimą. {Red. pas t.) joje bei dar vienoje kitoje šalyje). Didžiąją XXa.
dalį komunistinės ar socialistinės pakraipos poli autoritarinėse pasaulio valstybėse. Irane, labiau
tinėms sistemoms priklausė nemažai pasaulio gy siai militaristiškoje islamiškoje pasaulio valstybė
ventojų. Atrodė, kad šimtmetis, praslinkęs po Mar- je, liaudies nepasitenkinimas galingaisiais mulo
xo mirties 1883 metais, patvirtino jo prognozes mis (religiniais lyderiais) skatina pirmuosius žings
dėl socializmo ir darbininkų revoliucijų sklaidos nius į kai kurių valdymo lygmenų reformą. Irano
visame pasaulyje. prezidentas Mohammedas Khatamis buvo prily
gintas Michailui Gorbačiovui kaip lyderis, suvo
Daugiau apie sovietinio bloko centralizuotos planinės kiantis, jog neatsižvelgus į liaudies troškimą de
ekonomikos „Antrąjį pasaulį“ žr. poskyryje „Pirmasis, mokratijos galima susilaukti pačios sistemos žlu
Antrasis ir Trečiasis pasauliai“, p. 50. gimo. Kinijoje, kurioje gyvena apie penktadalį Že
mės gyventojų, komunistų vyriausybė patiria stiprų
Komunistinės valstybės vadino save demokra spaudimą demokratėti. Už taikiai pareikštą demo
tijomis, tačiau šių šalių sistemos iš pagrindų sky kratijos siekį Kinijos kalėjimuose tebelaikomi tūk
rėsi nuo to, ką demokratija laiko Vakarų žmonės. stančiai žmonių. Nepaisant komunistų vyriausy
Komunizmas yra grynai vienpartinio valdymo sis bės pasipriešinimo, vis dar gyvuoja grupės, akty
tema. Rinkėjams buvo leista rinktis ne skirtingas viai siekiančios kuo greičiau priartinti perėjimą į
partijas, bet skirtingus tos pačios - komunistų - demokratinę sistemą. Pastaraisiais metais demo
partijos kandidatus, o rinkimuose dažnai dalyvau kratiniai sąjūdžiai sustiprėjo kitose autoritarinė
davo tik vienas kandidatas. Taigi iš tiesų nebuvo se Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Mianmare, In
jokios galimybės rinktis. Sovietinio tipo visuome donezijoje ir Malaizijoje. Kai kurie didesnės lais
nėse komunistų partija, be abejo, buvo viešpatau vės reikalavimai buvo numalšinami smurtu. Kad
janti jėga: ji kontroliavo ne tik politinę sistemą, ir kas būtų, Žemės rutulyje ir toliau sparčiai vyksta
bet ir ekonomiką. „demokratijos globalizacija“.
Vakaruose kone kiekvienas žmogus - nuo Ši bendroji demokratinės krypties tendencija
mokslininko iki paprasto piliečio - buvo įsitiki nėra tvirta it uola. Iš tiesų, įvairiais istorijos mo
nęs, kad komunistinės sistemos stipriai įsitvirti mentais paaiškėdavo, kad demokratinės politinės
no ir tapo nekintama globalios politikos savybe. institucijos yra trapios ir pažeidžiamos. Neturė
Vos vienas kitas, o gal tvirtai ir niekas nenumatė tume daryti prielaidos, jog demokratizacija - ne
dramatiškos įvykių raidos, prasidėjusios 1989 me grįžtamas procesas. Kita vertus, faktas, kad demo
tais, kai „aksominės revoliucijos“ vieną po kito kratizacija siejasi su didesnėmis globalizavimo jė
sužlugdė komunistinius režimus. Visos Rytų Eu gomis, leidžia optimistiškai žvelgti į demokratijos
ropos valdymo sistemos, pažiūrėti tvirtos ir vis ateitį.
ką persmelkusios, buvo žaibiškai nuverstos. Pa
greičiui tolydžio didėjant, komunistai neteko ga
Liberaliosios demokratijos
lios šalyse, kuriose viešpatavo pusę amžiaus:
populiarumo priežastys
Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rytų Vokieti
joje, Čekoslovakijoje ir Rumunijoje. Pagaliau ko Kodėl demokratija taip išpopuliarėjo? Vienas daž
munistų partija prarado valdžios kontrolę pačio niausiai pateikiamų aiškinimų sako, kad buvo iš
je Sovietų sąjungoje. Kai 1991 metais savo ne mėginti ir kiti politinio valdymo būdai, tačiau jie
priklausomybę paskelbė penkiolika SSRS sudariu žlugo, tuo tarpu demokratija įrodė esanti „geriau
sių respublikų, Michailas Gorbačiovas, paskutinis sia“ politinė sistema (žr. tekstą rėmeliuose). At
sovietinis lyderis, tapo „prezidentu be valstybės“. rodo, visiems suprantama, kad demokratija yra ge
Žlugus Sovietų sąjungai, demokratėjimo pro riausia politinės organizacijos forma, tačiau vien
cesas toliau plėtėsi (žr. schemą 14.1). Demokra to nepakanka pastarojo meto demokratizacijos ban
tėjimo ženklų galima pastebėti net kai kuriose ypač goms paaiškinti.
400 14 SKYRIUS
<x> £
(C
.® _ (ū C .ro jo I .2 c .E,.E,
Cū T 3 Č
Slfl Sj«f®5f
5 c o O ( D . 9 - 2 f f l B ® 3 § E ® 3 ^ ( l l O O
< cq m o cr * : x o m>->-oixi_i_i_iSaDW
Lt h- m x
_i i< >-a: n c/j =) z> < ,_ 3 > x _i
< CD 0Q O O O O UU I >- -o !3_I^SC0W
>0 C
ū>-a
8.-o
d)
’5 S ,
S
00XJ
siif
Q
*
<D
Cū
C
Demokratijos triumfas: istorijos pabaiga?

Mokslininko Franciso Fukuyamos vardas tapo žodžių pa Vakarų demokratija - paskutinė žmonių valdymo
„istorijos pabaiga“ sinonimu. Jo idėja apie istorijos forma“, - tvirtina Fukuyama (1989).
pabaigą pagrįsta pasauliniu kapitalizmo ir liberalio Šis teiginys paskatino kritiškai atsikirsti, tačiau tam
sios demokratijos triumfu. Remdamasis 1989 metų tikra prasme Fukuyama išryškino pagrindinį mūsų
revoliucijomis Rytų Europoje, Sovietų sąjungos žlu epochos reiškinį. Šiuo metu nėra jokio pakankamai
gimu ir poslinkiu į daugiapartinę sistemą kituose re didelio rinkėjų bloko ar masiško sąjūdžio, kurie pajėg
gionuose, Fukuyama teigia, kad ankstesnėms epo tų numatyti kitokias, su rinka ir liberaliąja demokra
choms būdingi ideologijų mūšiai baigėsi. Istorijos pa tija nesusijusias ekonominės ir politinės organizaci
baiga-tai alternatyvų pabaiga. Niekas nebegina mo- jos formas. Todėl, ko gero, ir gali atrodyti, kad istorija
narchizmo, o fašizmas taip pat yra praeities reiški baigėsi, tačiau labai abejotina, ar ji iš tiesų sustojo,
nys. Toks pat likimas ištiko ir komunizmą- šitiek metų kitaip tariant, ar jau tikrai išbaigėme visas mums atvi
buvusį pagrindiniu Vakarų demokratijos varžovu. ras alternatyvas. Kas gali pasakyti, kokių naujų ekono
Priešingai Marxo pranašystei, kapitalizmas laimėjo mikos, politikos ar kultūros tvarkos formų galėtų at
ilgalaikę kovą su socializmu, ir nebeliko kas meta sirasti ateityje? Viduramžių mąstytojai nė nenumanė
iššūkį liberaliajai demokratijai. Priėjome „žmonijos apie industrinę visuomenę, panašiai ir mes šiuo metu
ideologinės raidos pabaigą, nuo čia universalia tam negalime nujausti, kaip XXI amžiuje keisis pasaulis.
Šioje knygoje aptariame socialinės ir ekono čiai. Ir Kinijos, ir buvusios Sovietų sąjungos, ir
minės kaitos priežastis. Pirma, demokratija turi Rytų Europos šalių vyriausybės griežtai kontro
tendenciją jungtis su rinkos ekonomika, kuri, kaip liuodavo televizijos tinklus, kurie priklausė vals
gerovės kūrimo sistema, įrodė esanti veiksminges tybei ir veikėjos valdomi. Bet palydovinės trans
nė už komunizmą, o pastarasis atsiskleidė kaip ne- liacijos plėtra daugeliui žmonių atvėrė Vakarų te
konkurencinga ir neefektyvi ekonomikos valdymo levizijos programas. Šitaip jie išgirdo kitokias nuo
bei planavimo sistema. Antra, kuo daugiau glo- mones apie savo gyvenimo sąlygas ir galėjo su
balizuojama socialinė veikla ir kuo aiškiau žmo žinoti tiesą apie vyriausybės skleidžiamą propa
nės pastebi, kad toli vykstantys dalykai daro įta gandą.
ką jų kasdieniams gyvenimams, tuo labiau jie rei Šią tendenciją stiprina populiarėjantis interne
kalauja informacijos apie tai, kaip yra valdomi - tas. Jis padeda tiesiogiai bendrauti viso Žemės ru
taigi siekia didesnės demokratijos. Globalizacija tulio individams ir grupėms. Internetas ir sudėtin
padeda idėjoms ir pažiūroms sklisti už nacionali gos telekomunikacijų sistemos leidžia per aki
nių valstybių sienų, taip pat suaktyvina pilietiš mirksnį perduoti vaizdus bei tekstinę medžiagą.
kumą daugelyje pasaulio vietų. Dabar gyvename „atvirame informaciniame pa
Trečia, didelę įtaką daro masinės komunikaci saulyje“, kuriame autoritarinės vyriausybės kur kas
jos, ypač televizija ir internetas. Demokratijos silpniau gali kontroliuoti informacijos srautus
sklaidos grandininę reakciją tikriausiai stipriai pa (nors daugelis vis dar mėgina - žr. tekstą rėme
veikė šiuolaikinio pasaulio įvykių matomumas. At liuose p. 403). Ši „terpinė“ aplinka tolydžio sun
siradus naujoms televizijos technologijoms, ypač kina vyriausybių įprotį kliautis senosiomis galios
palydovinei ir kabelinei televizijai, vyriausybės ne formomis, taip pat pakerta vyriausybių legitimu
begali ir toliau kontroliuoti to, ką mato jų pilie mą ten, kur valdymas remiasi tradiciniu simboliz
402 14 SKYRIUS
mu ar neginčytina pagarba. Tokiomis sąlygomis Daugelio demokratijų piliečiai menkai bepasi-

autoritarinė vyriausybė ima nebeatitikti kitos gy tiki savo išrinktaisiais atstovais ir daro išvadą, kad
venimo patirties, pavyzdžiui, lankstumo ir dina mažėja nacionalinės politikos poveikis jų gyve
miškumo, norint varžytis globalioje elektroninė nimams. Vis skeptiškiau žvelgiama į politikus, ku
je ekonomikoje. rie pareiškia gebą numatyti ar kontroliuoti globa
lias problemas, kylančias kituose, nebe naciona
linės valstybės lygmenyse. Daugelis piliečių su
Demokratijos paradoksas vokia, jog politikai dažniausiai bejėgiai daryti įtaką
Liberalioji demokratija taip plačiai plinta, jog ga globaliniams poslinkiams, todėl labai įtariai ver
lėtume manyti ją veikiant itin sėkmingai. Tačiau tina tokių politikų pareiškimus, kad jiems pasiseks.
demokratija kone visur susidūrė su tam tikrais sun Vakarų šalyse atliktos viešosios nuomonės apklau
kumais. „Demokratijos paradoksas“ iš tiesų mįs sos atskleidė, kad politikai turi rimtų įvaizdžio pro
lingas: viena vertus, demokratija plinta po pasaulį, blemų! Vis daugiau piliečių mano juos esant sa
tačiau, antra vertus, brandžiose demokratinėse vi vanaudžius, nesaistančius savęs su problemomis,
suomenėse, kuriose nuo seno veikia demokratinės kurios rūpi rinkėjams.
institucijos, tvyro stiprus nusivylimas demokra Šią išvadą argumentuoja poros naujų kohortų
tiniais procesais. Demokratijai kilo problemų pa tyrimų rezultatai. Apklausų duomenimis, skepti
grindinėse jos kilmės šalyse - pavyzdžiui, apklau cizmas jaunų ir vidutinio amžiaus britų politinėms
sos Britanijoje, kitose Europos valstybėse ir JAV nuostatoms yra būdingesnis už bet kurį kitą veiks
rodo, kad vis daugiau žmonių yra nepatenkinti po nį. Iš 1970 metų kartos asmenų net 44 procentai
litine sistema arba teigia esą jai abejingi. manė, kad politikai užsiima politika, siekdami as
Kodėl daugelio netenkina ta politinė sistema, meninės naudos. Iš gimusių 1958 metais 30 pro
kuri visame pasaulyje, atrodo, šluoja nuo savo ke centų informantų sutiko, jog beveik visai nesvar
lio visas kliūtis? Keista, tačiau atsakymai siejasi bu, kuri partija valdo, nes dėl to paprasti piliečiai
su veiksniais, padėjusiais demokratijai skleistis - turi nedaug tiesioginės naudos. Apklausos atsklei
naujųjų komunikacinių technologijų poveikiu ir dė, kad politinis skepticizmas labiau ryškėja tarp
socialinio gyvenimo globalizacija. neišsilavinusių žmonių (ESRC, 1997).
Kaip pastebėjo amerikietis sociologas Danie- Sumažėjus vyriausybių galioms dėl globalinių
lis Bellas, nacionalinės vyriausybės tapo „per ma problemų, nuo daugumos piliečių gyvenimo nutolo
žos, kad atsakytų į didelius klausimus“, tokius kaip ir politinė valdžia. Daugelį piliečių piktina tai, kad
globalinės ekonomikos konkurencijos įtaka ar pa jų gyvenimą veikiančius sprendimus priima toli
saulio aplinkos niokojimas, tačiau kartu jos jau esantys „pilkieji kardinolai“ - partiniai pareigū
„per didelės spręsti mažiems klausimams“ - pro nai, interesų grupės, lobistai ir valdininkai. Pilie
blemoms, veikiančioms atskirus miestus ar regio čiai ima įtikėti, jog vyriausybė nepajėgia spręsti
nus. Pavyzdžiui, vyriausybės beveik neturi galios svarbių vietinių problemų, tokių kaip nusikalsta
paveikti milžiniškų verslo korporacijų - pagrin mumas ir benamystė. Dėl to gerokai smunka pa
dinių globalinės ekonomikos veikėjų. Antai siek sitikėjimas valdžia, o tai savu ruožtu paveikia žmo
dama sumažinti išlaidas ir veiksmingiau konku nių norą dalyvauti politiniame procese.
ruoti su kitomis firmomis, JAV korporacija gali „Atvirojo informacinio amžiaus“ padariniai
nuspręsti uždaryti savo gamyklas Britanijoje, o juntami ne vien autoritarinėse valstybėse, bet ir
vietoje jų įkurti naują fabriką Meksikoje. Dėl to demokratijose. Gyvename pasaulyje, kuriame ir pi
darbo neteks tūkstančiai britų darbininkų. Jie vei liečiai, ir vyriausybės gali gauti praktiškai tą pa
kiausiai norės, kad vyriausybė ką nors darytų, ta čią informaciją. Ilgą laiką net ir demokratinės vy
čiau nacionalinės vyriausybės nepajėgia kontro riausybės priklausė nuo tam tikrų „nedemokratiš
liuoti procesų, susijusių su pasauline ekonomika. kų“ veikimo būdų, pradedant korupcija bei nepo-
Internetas ir demokratizacija
Internetas - galinga demokratizacijos jėga. Jis prasi Kinijos komunistinės vadovybės manymu, interne
skverbia per valstybių ir kultūrų sienas, padeda idė tas kelia didelį pavojų valstybės saugumui, kadangi lei
joms sklisti po pasaulį, o panašiai mąstantiems žmo džia politinės opozicijos grupėms koordinuoti savo
nėms suteikia galimybę surasti vienas kitą kiberneti- veiklą. Pavyzdžiui, 1999 metų balandį tūkstančiai žmo
nės erdvės viešpatijoje. Įvairiose pasaulio šalyse vis nių, remiančių Falun Gongą-dvasinį sąjūdį, kurio na
daugiau žmonių reguliariai naudojasi internetu ir laiko riai tiki, jog kvėpavimo mankšta ilgina gyvenimą- per
jį esant reikšmingą savo gyvensenai. Tačiau vyriausy internetą buvo sukviesti į tylų protestą Pekine. Mano
bės, ypač autoritarinės, gyvą interneto sklaidą suvo ma, kad Kinijos tinklalapiuose buvo paskelbta slapta
kia kaip grėsmę - internetas joms asocijuojasi su pa informacija apie Kinijos karines ir technologines ge
vojumi pakirsti valstybės valdžią. Daugumoje šalių jam bąs. Šie įvykiai įtikino Kinijos vyriausybę, jog interne
leidžiama gyvuoti daugmaž laisvai, tačiau kai kurios tas-galingas bendravimo tarpininkas, kurį privalu kon
valstybės pradėjo riboti piliečių naudojimąsi internetu. troliuoti.
Pavyzdžiui, Kinijoje interneto vartotojų skaičius vien Panašias išvadas padarė ir kitos vyriausybės.
per 1999 metus padidėjo keturiskart - nuo 2,1 iki 8,9 Mianmaro (Birmos) vyriausybė paskelbė draudžianti
milijono. Apytikriais skaičiavimais, Kinijos vartotojų skai per internetą ar elektroninį paštą skleisti „vyriausybei
čius turėtų kasmet dvigubėti. Matydama šį staigų prie kenksmingą“ informaciją. Malaizijos valdžia pareika
auglį, Kinijos vyriausybė paskelbė griežtas taisykles, lavo, kad interneto kavinės registruotų visus asmenis,
draudžiančias internete skelbti „valstybės paslaptis“, kurie naudojasi kavinių kompiuteriais. Rusija reikalauja,
apribojo vietinius kiniškus ir užsienio tinklalapius, pra kad vietinių interneto paslaugų teikėjai prisijungtų prie
dėjo diegti žiniatinklio cenzorių sistemą turinčią nuo elektroninio sekimo sistemos, kurią kontroliuoja fede
latos stebėti naujienų ir informacijos mainus internete. racinio saugumo tarnybos.
tizmu, baigiant užkulisiniais susitarimais ir senų tojų dauguma mini demokratiją kaip labiausiai pa
bičiulių tinklais. Dabar, paplitus informacinėms geidaujamą valdymo formą. Maža to, kai kurie
technologijoms, visas šias negeroves galima at ženklai rodo, jog vėl imama labiau domėtis poli
skleisti lengviau, greičiau ir dažniau. Kai kurie tika, tik šis susidomėjimas krypsta ne į tradicinę
procesai, kadaise likdavę paslėpti, dabar išryškė partinę politiką o kita linkme. Vis aktyviau bu
ja, piktindami ir nuvildami demokratiškąjį elek riamasi į piliečių grupes bei susivienijimus, o jų
toratą. „Senieji būdai“ tvarkyti reikalus vis labiau branduolys savo energiją skiria naujiems sociali
klibinami, o esamų politinių struktūrų jau nebe niams sąjūdžiams, besidomintiems paviene pro
galima laikyti tvirtomis. blema, pavyzdžiui, aplinka, gyvūnų apsauga, pre
Šiandien kai kurie stebėtojai skundžiasi, kad kybos politika ir atominės energijos neplatinimu
demokratinių šalių piliečiai tapo apatiški ir nebe (žr. toliau, p. 412).
sidomi politiniu gyvenimu. Iš tiesų pastaraisiais Koks gi likimas laukia demokratijos amžiuje,
dešimtmečiais procentiškai sumažėjo balsuotojų kuriame demokratinis vadovavimas atrodo nepa
skaičius, o pagrindinės politinės partijos taip pat siruošęs sutramdyti įvykių srauto? Kai kurie ste
pritraukia vis mažiau narių. Tačiau suklystume pa bėtojai kalba, jog ne kažin ką galima padaryti, kad
darę prielaidą kad žmonės nebesidomi ir nebe- vyriausybės negali manyti suvaldysiančios staigius
pasitiki pačia demokratija. Nuomonių apklausos pokyčius, kurie vyksta aplink mus, ir kad išmin
rodo, kad demokratinėse šalyse absoliuti gyven tingiausias veikimo būdas - sumažinti vyriausy
404 14 SKYRIUS
bes vaidmenį ir leisti rodyti kelią rinkos jėgoms. kųjų partijų, atstovaujančių žemdirbių interesams
Tačiau šis požiūris įtartinas. Greitai besimainan (pavyzdžiui, Centerpartiet Švedijoje ar Schweize-
čiame mūsų pasaulyje reikia daugiau, o ne ma rische Volkspartei Šveicarijoje), dar yra aplinko
žiau valdymo. Norint veiksmingai vadovauti da saugos partijų, kurioms rūpi ekologijos dalykai
bartinėje epochoje, reikia stiprinti demokratiją ir (Žaliųjų partija Vokietijoje). Daugelyje Europos
nacionalinės valstybės, ir tarptautiniu bei savival šalių yra susikūrusios ir kraštutinių dešiniųjų na
dos lygmenimis. cionalistinės partijos, priešiškos imigrantams bei
Trumpai apžvelgsime, kokie šios dinamikos as užsieniečiams.
pektai būdingi Britanijos politikai. Liberaliajai de Tam tikru metu po Antrojo pasaulinio karo
mokratijai gyvuoti iš esmės reikalingos kelios po daugumoje Vakarų Europos visuomenių vyriausy
litinės partijos. Pirmiausia panagrinėsime skirtin bes formavo socialistų ar darbo partijos. Iki pas
gus partinės sistemos tipus, kuriuos galima sugru tarojo meto praktiškai visose tokiose šalyse vei
puoti po bendra liberaliosios demokratijos iškaba. kė oficialiai pripažintos komunistų partijos, kai kur
turėjusios net labai daug narių (Italijoje, Prancū
zijoje ir Ispanijoje). Dėl pokyčių Rytų Europoje
Politinės partijos kai kurios komunistų partijos pakeitė pavadinimus.
ir rinkimai Vakarų šalyse Daug esama ir konservatyviųjų partijų: Respub
Partinės sistemos
likonų (Parti Rėpublicain) Prancūzijoje ar Kon
servatorių (Conservative Party) ir Junionistų
Politinę partiją galima apibrėžti kaip organizaciją, (Unionist Party) partijos Britanijoje; taip pat „cen
siekiančią per rinkimus įgyti teisę kontroliuoti vy tro“ partijų, užimančių „vidurio poziciją“ tarp kai
riausybę. Esama gana daug partinės sistemos rū rės ir dešinės: Liberalai demokratai ŲLiberal De-
šių. Dvipartinės arba daugiapartinės sistemos su mocrats) Britanijoje. (Terminas „kairė“ vartoja
klestėjimas labai priklauso nuo rinkimų procedū mas radikalioms ar pažangioms politinėms gru
rų pobūdžio konkrečioje šalyje. Dvi partijos turi pėms apibūdinti, o „dešinė“ nusako konservaty
tendenciją dominuoti tokioje politinėje sistemoje, vesnes grupes.)
kurioje rinkimai grindžiami principu viskas nuga Kai kuriose šalyse daugumos partijos arba vie
lėtojui (vadinamuoju daugumos atstovavimo arba nos iš koaliciją sudariusių partijų lyderis automa
mažoritariniu). Kandidatas, surinkęs daugiausia tiškai tampa ministru pirmininku, iškiliausia vals
balsų konkrečioje teritorinėje rinkimų apygardo tybės politine figūra. Kitais atvejais (kaip Jung
je, laimi rinkimus ir parlamente atstovauja visai tinėse Valstijose) prezidentas renkamas atskirai
apygardai. Tačiau dvipartinės sistemos mažiau pa nuo partijų rinkimų į pagrindines atstovaujamą
plitusios tose šalyse, kuriose rinkimai grindžiami sias institucijas. Vakarų šalių rinkimų sistemos var
kitokiais principais, pavyzdžiui, proporcinio atsto gu ar visiškai sutampa, o dauguma jų kur kas pai
vavimo (kai vietos atstovaujamajame susirinkime nesnės už Jungtinės Karalystės rinkimų sistemą.
padalijamos proporcingai surinktų balsų skaičiui). Pavyzdžiui, Vokietijoje Bundestago (parlamento)
Vakarų Europos valstybėse esama įvairių parti nariai renkami pagal mažoritarinę ir proporcinę
nės organizacijos tipų ir ne visus juos sutinkame rinkimų sistemas. Pusė Bundestago narių renka
Britanijos politikoje. Kai kurios partijos remiasi mi rinkimų apygardose, kuriose laimi kandidatas,
tam tikra konfesija (pavyzdžiui, Belgijos Parti So surinkęs daugiausia balsų. Kiti 50 procentų par
čiai Chrėtien ir Katholieke Volkspartij), kitos yra lamentarų renkami proporcingai pagal laimėtų bal
etninės ir atstovauja konkrečioms tautinėms ar kal sų skaičių konkrečiose žemėse. Būtent dėl šios sis
binėms grupėms (pavyzdžiui, Škotijos nacionali temos Žaliųjų partija pateko į parlamentą. Siekiant
nė partija (Scottish National Party) Britanijoje ar apsisaugoti nuo besaikio mažų partijų gausėjimo,
Svenska Folkpartiet Suomijoje), esama ir kaimiš buvo nustatyta 5 procentų riba - balsų minimu-
mas, kurį privalo surinkti partija, kad atstovautų vasarį buvo paskelbta apie naująją koalicinę vy
parlamente. Panaši sistema taikoma ir vietos rin riausybę, Vieną užtvindė protestuotojai, kitos Euro
kimuose. pos Sąjungos šalys paskelbė ketinančios izoliuoti
Dviejų dominuojančių partijų sistemos, tokios savo partnerę Austriją diplomatinėmis priemonė
kaip Britanijoje ir JAV, turi tendenciją taikytis į mis, o Izraelis atšaukė iš Vienos savo ambasadorių.
„vidurio poziciją“, nes taip galima surinkti dau Rinkimų Austrijoje įkandin dešinioji Liaudies
giausia balsų ir atmesti radikalesnes pažiūras. Šio partija Šveicarijoje surinko 23 procentus rinkėjų
se šalyse partijos puoselėja nuosaikiųjų įvaizdį ir balsų, kurie ja pavertė galingiausia politine šalies
kartais taip supanašėja, kad siūlo beveik nesiski jėga. Šveicarijoje, kuri nėra įstojusi nei į Euro
riančias programas. Manoma, kad kiekviena par pos Sąjungą, nei į Jungtinių Tautų Organizaciją,
tija gali atstovauti daugelio sluoksnių interesams, vienas iš penkių gyventojų yra imigrantas. Liau
tačiau gana dažnai ši įvairovė išnyksta švelnioje dies partija sėkmingai pakurstė antiimigracines gy
programoje, beveik neturinčioje savitos politinės ventojų aistras ir padidino savo pačios autorite
krypties. Daugiapartinė sistema leidžia tiesiau rei tą, per karą Kosove 1999 metų pirmąjį pusmetį
kšti skirtingus interesus bei nuomones ir suteikia kviesdama sugriežtinti įstatymus dėl prieglobsčio
galimybę pateikti radikalias alternatyvas, bet, ki suteikimo pabėgėliams.
ta vertus, maža tikimybės, kad kuri nors viena par
tija išsikovos absoliučią daugumą. Dėl to sudaro
mos koalicijos, kurios gali būti netvirtos, nes dėl
^ ■1 9 9 9 metų rinkimai I 11994-1995 metų rinkimai
didelių vidinių nesutarimų nepajėgia priimti spren
dimų. Gali būti, kad rinkimai ir naujos vyriausy Austrija
(Laisvės partija)
bės ims itin sparčiai keisti vieni kitus - vadinasi,
Šveicarija
niekas nepajėgs išlikti valdžioje ilgesnį laiką, taigi (Liaudies partija,
Demokratai)
turės labai ribotas poveikio galimybes. Norvegija
(Pažangos partija)
Italija
(Nacionalinis Aljansas,
Kraštutinės dešiniosios partijos Europoje MSI**)
Belgija
(Flamandų blokas/
Stiprėjantis pasipiktinimas imigracija lėmė, jog kai Nacionalinis frontas)
Prancūzija
kuriose Europos šalyse laimėjo dešiniosios partijos. (Nacionalinis frontas/
Dramatiškiausias šis procesas buvo Austrijoje, ku Nacionalinis sąjūdis)
Rusija
rioje 1999 metų spalio mėnesio rinkimuose Laisvės (Liberalai demokratai)
partija, vadovaujama prieštaringai vertinamo Jorgo Danija

(Liaudies partija,
Haiderio, surinko 27 procentus visų šalies rinkėjų Pažangos partija)
Vokietija
balsų ir drauge su konservatyviąja Liaudies parti (Respublikonai, DVU***)
ja sudarė koalicinę vyriausybę. Haideris, anksčiau Vengrija

(Teisingumo
atvirai gyręs nacių „užimtumo politiką“ ir Hitle ir gyvenimo)
Čekijos Respublika
rio SS veteranus, rinkimų kampanijai parengė tul (Respublikonai)
žingą „per didelio užsienėjimo“ programą, kuri bu 6 5 10 15 20 25 30

vo aiškiai nukreipta prieš imigrantus ir Europą. B alsų, p ro c en tais
Nors Austrija seniai priklausė stabiliausioms ir la

biausiai klestinčioms Europos šalims, daugeliui rin Schema 14.2. Rinkėjų parama kraštutinėms
kėjų patiko Haiderio idėjos. Per praėjusį dešimt dešiniosioms Europos partijoms 1994-1995
metį Austrija priėmė tūkstančius imigrantų iš Ry ir 1999 m. (rinkėjų balsai procentais)
tų Europos ir Balkanų, ir dabar imigrantai sudaro Šaltiniai: N a tio n a l e le ctio n statis tics . Iš The Economist,
apie 10 procentų visų gyventojų. Kai 2000 metų 9 O ct. 1 9 9 9 , p. 5 3 .
406 14 SKYRIUS
Kitose Europos valstybėse kraštutinės dešinio bėjo sėkmingai atsinaujinti ir 1997 grįžo į valdžią,
sios partijos turi tam tikrą paramą, tačiau išlieka tuo tarpu konservatoriai ir toliau susiduria su že
nuošalėje (žr. schemą 14.2). Italijoje Lombardų ly mu kaip niekada narystės lygiu bei senstančiu rė
gą stipriai palaiko rinkėjai šalies šiaurinėje daly mėjų branduoliu. Norint suprasti pagrindinių par
je. Jean-Marie Le Peno Nacionalinis frontas, pa tijų patirtį per du pastaruosius dešimtmečius, svar
teikęs antiimigracinę programą, rinkimuose laimė bu atsižvelgti į keletą veiksnių. Pirmasis veiksnys
jo 15 procentų balsų. Net Skandinavijos šalyse, yra struktūrinis: stipriai sumažėjo santykinė da
senosiose liberalizmo - rasinių santykių požiūriu lis ekonomiškai aktyvių gyventojų, dirbančių tra
- tvirtovėse, atsirado gana tvirtai palaikomų de dicinį „mėlynųjų apykaklių“ darbą. Beveik nekyla
šiniųjų grupių. abejonių, kad dėl to sumenko kai kurie tradiciniai
Daugelis Europos ir platesnių tarptautinių žmo paramos šaltiniai, tokie kaip darbininkų klasės ben
gaus teisių ir imigracijos organizacijų nuogąstau druomenės ir profesinės sąjungos. Antrasis veiks
ja dėl šių įvykių, nes juose įžvelgia kylančią ra nys - Leiboristų partijos skilimas, įvykęs XX a.
sizmo bangą, susijusią su parama „Europos tvir devintojo dešimtmečio pradžioje ir paskatinęs
tovės“ (žr. p. 264) statybai. Tačiau ne visos ten įsteigti Socialdemokratų partiją (SDP). Tiesa, SDP
dencijos krypsta pakantumo mažinimo link. Sche nebeegzistuoja, bet su ja vėliau susijungę Libe
ma 14.2 rodo paramos kraštutinėms dešiniosioms ralai demokratai gavo geroką paramą ir atėmė bal
partijoms nuosmukį kai kuriose šalyse tarp 1994— sų iš dviejų pagrindinių partijų.
1995 ir 1999 metų. Visose išvardytose valstybėse Trečiąją įtaką darė konservatorių ministrė pir
intensyviai kūrėsi antirasistinės organizacijos, o mininkė Margaret Thatcher, buvusi šiame poste
dauguma vyriausybių skatino priemones diskrimi nuo 1979 iki 1990 metų. Thatcher ir jos kabinetų
nacijai mažinti. inicijuota energinga kaitos programa reiškė dide
lį žingsnį, traukiantis nuo ankstesnės torių filoso
Partijos ir rinkimai Britanijoje fijos. Tečerizmas pirmiausia pabrėžė būtinybę ri
boti valstybės vaidmenį ekonomikos gyvenime ir
Iki XIX a. Britanijoje į partijas žvelgta kaip į lai
kinas priemones, kurių reikia pastangoms sutelk pasitikėjo rinkos jėgomis kaip individo laisvių ir
ti konkrečių įvykių ar krizių atvejais. Partijoms kartu ekonomikos augimo pagrindu. Ketvirta,
„Naujųjų leiboristų“ iškilimas XX a. dešimtojo de
tolydžio rutuliojantis į didesnes organizacijas, jas
šimtmečio viduryje žymėjo iš tiesų naują Brita
imta sieti su mintimi, kad, remiant kurios nors par
tijos pirmenybę, galima susilaukti konkretaus at nijos politikos požiūrį.
lygio. Partinė narystė ir partinis lojalumas buvo
Tečerizmas ir tolesnės politikos gairės
susiję su įvairiomis protekcijų formomis, kurių dė
ka ištikimieji kaip atlygį gaudavo konkrečias pa Pirmąją kadenciją Thatcher politika daugiausia bu
reigas naujojoje administracijoje. Didžiąją XX a. vo sutelkta į „monetarizmą“. Manyta, kad pinigų
dalį šalies politinėje scenoje viešpatavo dvi pa masės kontrolė - esminis dalykas infliacijai ma
grindinės partijos (leiboristai ir konservatoriai) ir žinti ir protingam ekonomikos valdymui skatinti.
telkiant paramą dviem alternatyvioms valdymo Tačiau užduotys, nustatytos pinigų kontrolei, pa
grupėms, kurių kiekvieną sudarė tik vienos parti sirodė esančios tiesiog neįgyvendinamos, taigi to
jos nariai, susiformavo rungtyninė politika. lydžio monetarizmo beveik visiškai atsisakyta.
Maždaug per pastarąjį dvidešimtmetį Britani Po 1983 metų rinkimų tečerizmo varomąją jėgą
jos rinkimų politika gerokai pasikeitė. Ir Leibo ekonomikoje palaikė valstybinių bendrovių priva
ristų, ir Konservatorių partijas vis labiau spaudė tizavimas. „Britanijos telekomo“, „Britanijos du
narių skaičiaus mažėjimas, menki ištekliai ir rin jų“, „Britanijos plieno“, „Britanijos oro linijų“ ir
kėjų paramos netekimas. Leiboristų partija suge „Britanijos naftos“ akcijų pardavimas susilaukė
plataus atgarsio. Teigiama, kad šios rūšies priva kius, tarp jų - globalinės ekonominės konkuren
tizavimas turi keletą privalumų. Laikomasi nuo cijos intensyvėjimą, Leiboristų partija ėmė keisti
monės, kad didžiulę, nepaslankią ir neefektyvią savo ideologines pažiūras. Šis procesas pradėtas,
biurokratiją pakeitus sveika ekonomine konkuren vadovaujant Neilui Kinnockui, kuris atsistatydi
cija, sumažinamos valstybės išlaidos ir nutraukia no iš partijos lyderio pareigų 1992 metais parti
mas politinis kišimasis į administracinius spren jai pralaimėjus rinkimus, ir tęstas, vadovaujant
dimus. Thatcher pradėta privatizavimo strategija Johnui Smithui iki jo pirmalaikės mirties. Tony’s
turėjo ilgalaikį poveikį. Iš pradžių jai aršiai prie Blairas partijos lyderiu tapo 1994 metais ir iškart
šinosi Leiboristų partija. Tačiau vėliau jie atsisa ėmėsi pažangių papildomų reformų. Reformuotąją
kė savo priešiškos pozicijos ir susitaikė su tuo, kad partiją pavadinęs Naujaisiais leiboristais Tony’s
daugeliu atveju šio proceso nesugrąžinsi atgalios. Blairas pradėjo sėkmingą vidinę kampaniją dėl 4
„Ledi netinka dairytis!“ - paskelbė Thatcher straipsnio panaikinimo - šis partijos konstituci
viename savo garsiausių viešųjų pareiškimų. Ma jos straipsnis įpareigojo partiją plėtoti viešąją pra
tyt, stipriausias tečerizmo bruožas buvo pačios monės nuosavybę.
Margaret Thatcher asmenybė ir moralinė laikyse Šitaip leiboristai oficialiai pripažino, kad rinkos
na. Jos kovingoji nuostata nepelnė stipresnės rin ekonomika, kurią taip atkakliai siekė plėsti That
kėjų meilės, tačiau paskatino gerbti jos kaip tau cher, iš esmės yra svarbus dalykas. Šiais veiksmais
tos lyderės savybes. Thatcher atsisakymas nusi leiboristai pakeitė save taip, kaip keitėsi dauguma
leisti, Argentinai okupavus Folklando salas, dau kitų Vakarų Europos socialistų partijų. Lemiamą
geliui atrodė konkreti šių savybių išraiška, o do įtaką šiai kaitai turėjo komunizmo žlugimas Sovietų
minuojantį Thatcher vaidmenį vyriausybėje dar su sąjungoje ir Rytų Europoje. Leiboristų partijos pa
stiprino premjerei būdingi kabineto narių, nepri- žiūros visuomet gerokai skyrėsi nuo komunistinių
jaučiančių jos pažiūroms, atleidimai. - pramonės įmonių valstybinės nuosavybės mas
Tačiau po to, kai Thatcher triuškinamai laimėjo tas gerokai viršijo viską, ką kada nors įsivaizda
1987 metų rinkimus, jos populiarumas tarp rin vo leiboristai. Tačiau daugelis žmonių komuniz
kėjų ėmė sparčiai mažėti. Šį nuosmukį labiausiai mo žlugimą palaikė ženklu, jog reikia iš esmės per
paskatino „pagalvės“ mokestis (bendruomenės mo žiūrėti ir ne tokias kraštutines socializmo idėjas.
kestis renkamas ne nuo pajamų ar turto, bet „nuo Komunizmo ir „senųjų leiboristų“ pagrindinė idėja
galvos“), taip pat ekonomikos nuosmukio tenden - „valdyti“ moderniąją ekonomiką per tiesioginę
cija. Konservatorių partijos nepasitenkinimas That valstybės kontrolę - dabar atrodo atgyvenusi.
cher lyderyste taip sustiprėjo, kad 1990 metais,
vykstant varžyboms dėl lyderystės partijoje, vy 1997 metų rinkimai
resnieji kolegos įkalbėjo ją pasitraukti. Thatcher 1997 metų rinkimai, atvedę į valdžią Naujuosius
įpėdiniu tapo Johnas Majoras (Kingdom, 1999). leiboristus, rodo vieną didžiausių rinkimų permai
Valdant Majorui, konservatoriai tęsė valstybi nų XX a. Britanijoje - leiboristams atiteko 10,3
nių įmonių privatizavimą, net kai rinkėjams ne itin procento balsų persvara, kuri užbaigė aštuonioli
patikdavo šie planai. Pavyzdžiui, „Britanijos ge ka metų trukusį konservatorių valdymą. Leiboristai
ležinkelis“ buvo suskaidytas ir išparduotas pagal gavo 419 vietų parlamente (palyginti su 165 kon
privačias paraiškas, nors apklausos rodė, kad to servatorių vietomis). Tokios mažos rinkėjų balsų
kios programos nepalaiko dauguma gyventojų. dalies (31,4 procento) toriai neturėjo nuo 1832 me
tų. Tai buvo didelis nuosmukis net pagal gana sta
„Naujieji leiboristai“
bilius paramos lygius, tekdavusius konservato
Iš dalies atsiliepdama į tečerizmo poveikį, o iš da riams dešimtmečio pradžioje. Pavyzdžiui, 1992
lies reaguodama į platesnio masto pasaulio įvy metais toriai buvo laimėję 42,8 procento balsų. Ki-
408 14 SKYRIUS
tas svarbus 1997 metų rinkimų rezultatas buvo sva 1992 metų rinkimuose dalyvavo 78% rinkėjų
rus Liberalų demokratų laimėjimas - partija ga I I 1997 metų rinkimuose dalyvavo 71% rinkėjų
vo 46 vietas - daugiausia per visą pokario laiko
tarpį.
Kaip paaiškinti šį įspūdingą rinkėjų posūkį? At
rodo, įtaką rezultatams darė keli veiksniai. Dau
gelis stebėtojų kalba, kad mažesnis, palyginti su
1992 metais dalyvavimas rinkimuose - 71,3 pro
cento įregistruotų rinkėjų - rodo, jog žmonės ne
tiek pritarė Naujiesiems leiboristams, kiek savo
„neigimu“ parėmė kaitą. Apytikriais skaičiavimais,
rinkimų dieną apie du milijonus Konservatorių
partijos rinkėjų liko namuose (žr. schemą 14.3),
ir beveik tikra, kad šis faktas padėjo leiboristams
tvirtai laimėti.
Rezultatus galėjo paveikti ir kampanijos nušvie
timas žiniasklaidoje. Tuo metu, kai leiboristai sėk
mingai populiarino Tony’į Blairą, pateikdami jau
no, energingo bei į reformas linkusio lyderio įvaiz
dį, torius žlugdė įtarimai korupcija ir regimas ski Milijonai
limas dėl esminių klausimų, pavyzdžiui, Britani
jos vaidmens Europoje. Tony’o Blairo ir Johno Schema 14.3. Rinkėjų skaičiaus kaita pagal
Majoro reklamos laikraščiuose analizė atskleidė, partijas, 1992 ir 1997 m. (milijonais)
kad kandidatų asmenybės susilaukdavo daugiau
Šaltinis: Sunday Times, 4 May 1997.
dėmesio, negu jų profesiniai gebėjimai. Ši situa
cija buvo nepalanki Majorui. Tiesa, jį dažnai api
būdindavo kaip dorą ir drąsų asmenį, tačiau įnir
ninga leiboristų politika, siekianti padidinti mo
tingai kaltino buvus nekompetentingą ir neefek
terų skaičių Parlamente. Tam tikrą laiką, kol šios
tyvų lyderį. Kita vertus, Blairą tiek priešininkai,
strategijos nepanaikino teismas, pusei leiboristų
tiek ir rėmėjai vertino vienodai - kaip ūmų ir už
„laimėtinų“ vietų naudoti galutiniai sąrašai, į ku
sispyrusį žmogų (Seymour-Ure, 1998). Laikraščiai,
riuos buvo įtrauktos vien moterys.
kurie ankstesnių rinkimų metais paremdavo kon
servatorių veiksmus bei politikus, 1997 metais la
„Trečiojo kelio“ politika
biau palaikė leiboristus.
Šią naujojo leiborizmo šalininkų kaitą atsklei Atėjusi į valdžią, Naujųjų leiboristų partija pasuko
džia Parlamento narių kontingentas. Leiboristai pa ambicinga politinės reformos ir modernizacijos
lyginti jauni: išrinkimo metu dešimt nebuvo su kryptimi. Vyriausybė ir toliau pritarė socialinio tei
laukę nė trisdešimties, o daugiau kaip pusę suda singumo bei solidarumo vertybėms, tačiau kartu
rė penkiasdešimtmečiai ir jaunesni. Naujieji par siekė prisiderinti prie tikrovės, kurią formavo nau
lamentarai prieš tai dirbo „baltųjų apykaklių“ dar joji globalinė tvarka. Buvo pripažinta, kad senoji
bą, daugiau negu pirma buvo išrinkta akademinių politika neatitiko naujųjų laikų iššūkių. Naujieji
sluoksnių atstovų ir mokytojų (žr. schemą 14.4). leiboristai, kaip ir tuzinas kitų Europos vyriausy
Pagaliau rekordinį lygį pasiekė moterų skaičius - bių, norėjo atitrūkti nuo tradicinių politinių kai
į Parlamentą buvo išrinkta 101 leiboriste, tuo tarpu rės bei dešinės kategorijų ir imtis naujos politikos
1992 metais buvo tik 37. Iš dalies tai lėmė sąmo- atmainos - centro kairės politikos. Vengiant įpras-
tinių politikos skaidymų, ši politika dažnai vadi

Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes nama „trečiojo kelio“ politika.
70+ |3
Pateikiame šešis „trečiojo kelio“ politikos mat
61-70 ■1 3 8 menis:
51-60 40 1. Vyriausybės pertvarka. Greitai kintančio pa
41-50 saulio reikmėms tenkinti reikia aktyvios vy
riausybės, tačiau ji nebūtinai turi sietis vien
31-40 154
su hierarchine direktyvine biurokratija bei na
Iki 30 ■ 10 cionaline strategija. Ginant ir atgaivinant vie
0 50 100 150 200 šąją sritį, vyriausybei gali praversti tokios di
Profesija namiškos valdymo ir administravimo formos,
Naujasis kontingentas geriau už visus ankstesnius
patvirtina, kad leiboristai ryžtingai transformavosi kurias kartais naudoja verslo sektorius.
iš „mėlynųjų“ Į „baltųjų apykaklių“ partiją 2. Pilietinės visuomenės ugdymas. Daugeliui iš
šūkių vėlyvosios modemybės visuomenėse
Mokslininkai/dėstytojai
Mokytojai
įveikti nepakanka vien tik vyriausybės ir rin
Žurnalistai kos. Privalu stiprinti ir su vyriausybe bei ver
Profesinių
sąjungų nariai
slu sujungti pilietinę visuomenę - sritį, esan
Advokatai čią už vyriausybės ir rinkos ribų. Savanorių
Bendrovių direktoriai grupės, šeimos ir piliečių susivienijimai ga
Teisininkai li atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį, spren
Socialiniai darbuotojai džiant bendruomenių problemas nuo nusikals
Kasybos darbininkai
tamumo iki švietimo.
Dokininkai
Taksi vairuotojai 3. Ekonomikos pertvarka. „Trečiasis kelias“ nu
mato naują mišrią ekonomiką, kuriai būdinga
0 10 20 30 40 50 60
valstybinio reguliavimo ir dereguliavimo pu
Išsilavinimas siausvyra. Jis atmeta neoliberalųjį požiūrį, kad
Iš 419 Parlamento narių leiboristų... vienintelis būdas užtikrinti laisvę ir modernė
jimą yra valstybinio reguliavimo atsisakymas.
4. Gerovės valstybės reforma. Iš esmės svarbu
apsaugoti pažeidžiamus žmones, suteikiant
...239 lankė jiems veiksmingas socialinės paramos paslau
universitetą gas, tačiau pačią gerovės valstybę privalu re
formuoti, kad ji taptų efektyvesnė. „Trečio
jo kelio“ politika siekia sukurti „globos vi
suomenę“, bet kartu pripažįsta, kad sociali
nės paramos senosios formos dažnai būdavo
...iš jų 68 lankė Oksfordo
nevykusios ir veikiau kontroliuodavo negu
ar Kembridžo universitetą padėdavo vargšams.
5. Ekologinė modernizacija. „Trečiojo kelio“
Schema 14.4. Leiboristai Parlamento nariai po politika atmeta požiūrį, kad aplinkos apsau
1997 metų rinkimų pagal amžių, profesiją ir ga ir ekonomikos augimas - nesuderinami da
išsilavinimą lykai. Daugeliu atžvilgių įsipareigojimas sau
Šaltiniai: Observer, 4 May 1997. Iš Sociology Revievv, goti aplinką gali kurti darbo vietas ir skatin
7.1 (Sept. 1997), p. 8. ti ekonomikos plėtrą.
410 14 SKYRIUS
Moterų dalyvavimas politikoje

Moterims dalyvavimas rinkimuose turi ypatingą pras našūs įvyru: juos formuoja partinės simpatijos, poli
mę, nes jos kovojo dėl visuotinės rinkimų teisės (kiek tikos pasirinkimai ir tinkamų kandidatų atranka. Kita
vienam asmeniui vienas balsas - ir vyrams, ir mote vertus, Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose pastarųjų
rims), o ši kova beveik visur ilgai truko. Šiandien dau rinkimų metu moterys laikytos pagrindine rinkėjų gru
gelyje šalių moterų balsuoja beveik tiek, kiek ir vyrų. pe, kurią reikia užkariauti, siekiant visiškos perga
Socialinio lyčių pasiskirstymo pokyčiai pakeitė ir mo lės. XX a. dešimtojo dešimtmečio rinkimuose ir Bil-
terų dalyvavimą politikoje. Ėmus mažėti moterų ir vy lui Clintonui, ir Tony’ui Blairui sekėsi vilioti rinkėjas,
rų galios bei padėties skirtumams, balsuojančių mo sureikšminus klausimus, kurie ypač rūpi moterims.
terų padaugėjo. Politikos išminčiai kalba apie „komandų mamytes“ ir
Kai moterys dar nebuvo išsikovojusios rinkimų tei „Vorčesterio moteris“, šitaip apibūdindami gyvybiš
sės, apie galimus šios teisės padarinius politikai ma kai svarbią grupę - vidurinės klasės dirbančias mo
nyta labai skirtingai. Rinkimų teisės suteikimo mote teris, kurių politinė parama dabar gali įgyvendinti ar
rims rėmėjai tikėjo, kad moterų atėjimas į politiką stip sužlugdyti politinius siekius. Ko gero, akivaizdu, kad
riai transformuotų politinę veiklą, suteikdamas jai šiandien į politinių debatų akiratį pateko nemažai pro
naują altruizmo ir doros jausmą. Kiti, kurie priešino blemų ir dalykų, kurie ypač veikia moteris, tačiau ku
si balsavimo teisės plėtrai, tvirtino, kad moterų įsi rie anksčiau buvo neigiami arba laikyti „ne politikos
traukimas į politiką subanalins politinį gyvenimą ir tuo reikalu“. Tai klausimai, pavyzdžiui, apie vaikų prie
pat metu išklibins šeimos stabilumą. žiūrą, lygias teises darbe, aborto galimybę, krūties
Tačiau nė viena iš šių kraštutinių nuomonių ne vėžio tyrimus, šaunamųjų ginklų kontrolę, šeimos ir
virto tikrove. Moterų įgyta rinkimų teisė ne itin pakei skyrybų teisės pokyčius ir lesbiečių teises.
tė politikos prigimtį. Moterų balsavimo modeliai pa
6. Globalinės sistemos reforma. Gyvuodama „trečiojo kelio“ politikai, pritaikyta Britanijoje ar

globalizacijos epochoje, „trečiojo kelio“ po bet kurioje kitoje valstybėje, reiškė pastangas kū
litika ieško naujų globalinio vadovavimo for rybiškai reaguoti į globalizacijos jėgas. Ji siekė
mų. Transnacionaliniai susivienijimai gali pajungti už šių transformacijų slypinčią energiją,
skatinti demokratiją viršnacionaliniu lygme kad atgaivintų vyriausybės darbą ir demokratiją.
niu ir leisti geriau suvaldyti permainingą tarp Tačiau mintis surasti politikoje „trečiąjį kelią“
tautinę ekonomiką. susilaukė didelės kritikos. Daugelis konservatorių
manė, kad naujoji politika yra beveik tuščia, be
„Trečiojo kelio“ politika iškilo dvejopos politinės turinio, veikiau politinė poza negu strateginė pro
krizės fone. Kaip pažymėjome anksčiau, 1989 me grama, kurią iš tiesų galima būtų įgyvendinti. Tuo
tų revoliucijos atskleidė, jog socializmas nėra gy tarpu tradiciškesnėje kairėje buvo teigiančių, kad
vybingas metodas ekonomikai organizuoti, bet, ki „trečiasis kelias“ per mažai skiria dėmesio nelygy
ta vertus, nenumaldomas neoliberaliųjų konserva bės ir nesaugumo problemoms. Jų nuomone, „se
torių susižavėjimas laisvąja rinka taip pat turi trū nasis leiborizmas“ vis dar pranašesnis už naująją
kumų. Modernizacijos programa, kurią priėmė jo versiją.
Politika ir socialinė kaita tuo tarpu kiti funkcionuoja kaip nelegalios ar po
grindžio grupės. Protesto sąjūdžiams būdinga
Politinis gyvenimas anaiptol nevyksta vien tradi reikštis ties riba, kurią vyriausybės esti nubrėžu-
ciniuose politinių partijų, rinkimų ir atstovavimo sios teisiškai leistinai veiklai konkrečioje vietoje
įstatymų leidžiamajai valdžiai ir įstatymų vykdo ar nustatytu laiku.
mosioms institucijoms rėmuose. Grupės dažnai pa Socialiniai sąjūdžiai dažnai kyla, siekiant pa
stebi, kad šie rėmai trukdo pasiekti arba aktyviai skatinti visuomeninės problemos kaitą, pavyzdžiui,
stabdo jos tikslus ar idealus. Nepaisant mūsų ap suteikti daugiau piliečių teisių kuriam nors gyven
rašytos demokratijos sklaidos, daugelyje šalių, to tojų segmentui. Kartais į socialinius sąjūdžius at
kiose kaip Kinija, Kuba ir buvusi Jugoslavija, dar sakoma kylančiais priešpriešiniais sąjūdžiais, kurie
laikosi autoritariniai režimai, kurie primena, jog gina status quo. Pavyzdžiui, kampaniją dėl mo
kaitą ne visuomet įmanoma įgyvendinti esamų po terų teisės į abortą triukšmingai smerkė abortų
litinių struktūrų ribose. Kartais politinius ir socia priešininkų (sąjūdžio „už gyvybę“) aktyvistai, ku
linius pokyčius galima sukelti, tik pasinaudojus rių nuomone, abortus privalu uždrausti.
netradicinėmis politinių veiksmų formomis. Dažnai socialinių sąjūdžių veiksmai priverčia
Dramatiškiausias ir toliausia siekiantis netra keisti įstatymus ar politiką. Šie įstatymų pokyčiai
dicinių politinių veiksmų pavyzdys yra revoliu gali turėti toli siekiančių padarinių. Pavyzdžiui,
cija - esamos politinės santvarkos nuvertimas, pa anksčiau darbininkų grupėms buvo draudžiama
sinaudojant masiniu sąjūdžiu ir griebiantis smurto. kviesti savo narius streikuoti, o už streiką būdavo
Revoliucijos yra įtempti, jaudinantys ir kerintys baudžiami, skirtingose šalyse taikant griežtesnes
įvykiai, todėl nenuostabu, kad jos pritraukia daug ar švelnesnes bausmes. Tačiau ilgainiui įstatymai
dėmesio. Tačiau būtent dėl šio ypatingo drama buvo pakeisti, paverčiant streiką leistina gamybinio
tizmo revoliucijos vyksta palyginti nedažnai. La konflikto taktika.
biausiai paplitęs netradicinės socialinės veiklos ti Socialiniai sąjūdžiai priklauso galingiausioms
pas yra socialiniai sąjūdžiai - kolektyvinės pa kolektyvinių veiksmų formoms. Gerai organizuo
stangos bendram tikslui ar interesui paremti, atlie tos, nuolatinės kampanijos gali duoti įspūdingų re
kant veiksmus už oficialiųjų institucijų ribų. Mo zultatų. Pavyzdžiui, Amerikos sąjūdžiams už pi
derniosiose visuomenėse veikė aibė įvairių socia liečių teises pavyko išsikovoti, kad būtų priimti
linių sąjūdžių, kurių vieni atvesdavo į revoliuciją, svarbūs įstatymai, draudžiantys rasinę segregaci
kiti būdavo stiprūs, ilgalaikiai, o dar kiti trumpa ją mokyklose ir viešosiose vietose. Feminizmo są
laikiai. Šie sąjūdžiai yra toks pat akivaizdus šiuo jūdis padėjo moterims pasiekti reikšmingus eko
laikinio pasaulio bruožas, kaip ir formaliosios, biu nominės ir politinės lygybės laimėjimus. Pastarai
rokratinės organizacijos, kurioms jie dažnai prieš siais metais svarbių nuolaidų iš vyriausybių ir kor
tarauja. Daugelis šiuolaikinių socialinių sąjūdžių poracijų išsireikalavo aplinkosaugos aktyvistai, pa
veikia tarptautiniu mastu ir, susiedami vietinius ak vyzdžiui, dėl genetiškai modifikuotų maisto pro
tyvistus su globaliniu vyksmu, nepaprastai priklau duktų (žr. 19 skyrių „Gyventojų gausėjimas ir eko
so nuo informacinių technologijų naudojimo. loginė krizė“).
Globalizacija ir socialiniai sąjūdžiai Naujieji socialiniai sąjūdžiai
Socialiniai sąjūdžiai yra įvairių formų ir masto. Trys pastarieji dešimtmečiai pasižymėjo sociali
Esti visai mažų, turinčių vos keliasdešimt narių, nių sąjūdžių pakilimu. Šiuos įvairius sąjūdžius -
o kitus gali sudaryti tūkstančiai ar net milijonai pradedant XX a. septintojo-aštuntojo dešimtme
narių. Kai kurie socialiniai sąjūdžiai veikia, lai čių sąjūdžiais už piliečių teises ir feministiniais
kydamiesi visuomenės, kurioje įsikūrę, įstatymų, sąjūdžiais, tęsiant devintojo dešimtmečio antibran-
412 14 SKYRIUS
duoliniais bei ekologiniais sąjūdžiais ir baigiant ta, tačiau naujų socialinių sąjūdžių gausėjimas ro
dešimtojo dešimtmečio kampanijomis už gėjų tei do, kad vėlyvosios modemybės visuomenių pilie
ses - apžvalgininkai dažnai vadina naujaisiais so čiai anaiptol nėra apatiški ar nesidomi politika,
cialiniais sąjūdžiais (NSS). Šiuo apibūdinimu sie kaip kartais teigiama. Veikiau gyvuoja įsitikini
kiama atskirti šiuolaikinius socialinius sąjūdžius mas, kad tiesioginiai veiksmai ir dalyvavimas duo
nuo jų pirmtakų, veikusių ankstesniais dešimtme da daugiau naudos, negu kliovimasis politikais bei
čiais. Daugelis stebėtojų mano, kad naujieji socia politinėmis sistemomis. Dabar žmonės labiau negu
liniai sąjūdžiai yra unikalus vėlyvosios modemy- kada nors anksčiau remia socialinius sąjūdžius kaip
bės visuomenės darinys ir savo metodais, motyva būdą sudėtingoms moralinėms problemoms išryš
cijomis bei orientacijomis nepaprastai skiriasi nuo kinti ir joms įtraukti į patį socialinio gyvenimo sū
ankstesniųjų laikų kolektyvinio veikimo formų. kurį. Šiuo atžvilgiu naujieji socialiniai sąjūdžiai
Naujų socialinių sąjūdžių atsiradimas pasta daugelyje šalių padeda atgaivinti demokratiją. Jie
raisiais metais rodo žmonių visuomenėms kylan glūdi pačioje tvirtos pilietinės kultūros arba pi
čių grėsmių kaitą. Sąlygos socialiniams sąjūdžiams lietinės visuomenės - srities, esančios tarp vals
visiškai pribrendo - tradicinės politinės institucijos tybės ir rinkos bei apimančios šeimą, bendruome
vis mažiau bepajėgia susidoroti su joms metamais nių susivienijimus bei kitas neekonomines insti
iššūkiais. Joms atrodo neįmanoma kūrybiškai re tucijas - šerdyje.
aguoti į grėsmes, kylančias gamtai, į potencialius
Technologijos ir socialiniai sąjūdžiai
branduolinės energijos ir genetiškai modifikuotų
organizmų pavojus, į galingą informacinių tech Pastaraisiais metais dvi įtakingiausios vėlyvosios
nologijų poveikį. Šios naujos problemos yra to modernybės visuomenių jėgos - informacinės
kios didelės, jog esamos demokratinės politinės technologijos ir socialiniai sąjūdžiai - susivieni
institucijos nebegali viltis jų įveikti. Tad dažnai jo ir pasiekė stulbinamų rezultatų. Nūdienos in
šių besiplėtojančių iššūkių nepaisoma ar vengia formacijos amžiuje po pasaulį pasklidę socialiniai
ma tol, kol nepasidaro per vėlu, kol visiškai ne sąjūdžiai gali susijungti į milžiniškus regioninius
priartėja krizė. ir tarptautinius tinklus, apimdami nevyriausybines
Dėl šių naujų iššūkių bei grėsmių kaupiamojo organizacijas, religines ir humanitarines grupes,
poveikio žmonėms kyla jausmas, kad pačiame stai žmogaus teisių susivienijimus, vartotojų apsaugos
gios kaitos įkarštyje jie „nebesuvaldo“ savo gy šalininkus, aplinkosaugos aktyvistus ir kitus ko
venimo. Individai pasijunta esą mažiau saugūs ir votojus už visuomenės interesus. Dabar šie elek
labiau izoliuoti, o šitoks derinys sužadina bejėgiš troniniai tinklai gali precedento neturinčiais bū
kumo jausmą. Tuo tarpu korporacijos, vyriausy dais išsyk sureaguoti į įvykius, pasiekti informa
bės ir žiniasklaida - priešingai, atrodo įsiviešpa cijos šaltinius ir jais dalytis, taip pat daryti spau-
tauja vis įvairesnėse žmonių gyvenimo srityse, už- simą korporacijoms, vyriausybėms ir tarptautinėms
aštrindamos nenumaldomai lekiančio laiko pojū institucijoms. Pavyzdžiui, Sietle vykę milžiniški
tį. Žmonėse vis labiau stiprėja jausmas, kad glo protestai prieš Pasaulio prekybos organizaciją buvo
balizacija, palikta savo pačios veiksmo logikai, ims suorganizuoti daugiausia per internetą.
dar labiau grėsti piliečių gyvenimams. Pačiame šių pokyčių branduolyje buvo inter
netas, tačiau jų plėtrą spartino ir mobilieji tele
Žr. diskusiją „Globalizacija ir rizika“, p. 74.
fonai, faksų aparatai bei palydovinė transliacija.
Spustelėjus mygtuką, vietinės istorijos pasklisdavo
po pasaulį. Pavyzdžiui, Japonijos ir Bolivijos są
Naujus socialinius sąjūdžius galime vertinti anks jūdžių už vietos tradicijas aktyvistai gali susitik
čiau minėto „demokratijos paradokso“ prasme. ti internete ir pasidalyti informacija, pasikeisti pa
Nors pasitikėjimas tradicine politika, atrodo, nyks tirtimi ir suderinti bendrus veiksmus.
Būtent pastarasis matmuo - galimybė koordi savo siekius, veiksmingai pasinaudoję informaci
nuoti tarptautines politines kampanijas - kelia di nėmis technologijomis. Visi jie - Meksikos zapa-
džiausią susirūpinimą vyriausybėms ir labiausiai tistų sukilėliai, savanorių būrių sąjūdis Ameriko
įkvėpia socialinių sąjūdžių dalyvius. Praėjusį de je ir Aum Shinrikyo sekta Japonijoje - pasinau
šimtmetį „tarptautinių socialinių sąjūdžių“ skai dojo informacijos priemonėmis paskleisti žiniai
čius stabiliai didėjo drauge su interneto plėtra, apie pasipriešinimą globalizacijos poveikiams ir
įvairiose akcijose, pradedant globalia kampanija, išreikšti savo pykčiui, kad praranda galimybę val
reikalaujančia panaikinti Trečiojo pasaulio skolas, dyti savo pačių likimus.
ir baigiant tarptautiniu vajumi dėl žemės minų už Pasak Castellso, kiekvienas iš šių sąjūdžių re
draudimo (už tai paskirta net Nobelio taikos pre miasi informacinėmis technologijomis kaip savo
mija), internetas patvirtino galįs suvienyti skirtingų organizacijos struktūra. Pavyzdžiui, be interneto
valstybių ir kultūrų kovotojus. Kai kurie apžval zapatistų sukilėliai būtų likę tik atsietas Pietų Mek
gininkai teigia, kad informacijos amžiuje paste sikos partizanų sąjūdis. O dabar, kai 1994 m. sausį
bima galios „migracija“ iš nacionalinių valstybių prasidėjo jų ginkluotas sukilimas, jau per kelias
į naujas nevyriausybines sąjungas bei koalicijas. pirmąsias valandas internete pasirodė nacionali
Politikos patarėjai idėjų centruose, tokiuose nės ir tarptautinės paramos grupės, kurios rėmė
kaip RAND korporacija (Jungtinėse Valstijose), sukilėlių siekius ir smerkė Meksikos vyriausybę
prabilo apie tinklų karus - didelio masto tarptau už žiaurų sukilimo malšinimą. Zapatistai, norėdami
tinius konfliktus, kuriuose kovos laimikį sudaro išreikšti savo pasipriešinimą prekybos politikai (to
nebe ištekliai ar teritorijos, o veikiau informacija kiai kaip Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos su
ir visuomenės nuomonė. Tinklų karų dalyviai per tartis - NAFTA, dar labiau atskiriančiai nuskur
žiniasklaidą ir internetą formuoja vienos ar kitos dintus Oaxacos ir Chiapo žemių indėnus nuo glo
žmonių grupės žinias apie socialinį pasaulį. Šie balizacijos duodamos naudos), naudojosi teleko
intemetiniai sąjūdžiai dažnai siekia paskleisti in munikacijomis, vaizdajuostėmis ir interviu žiniask-
formaciją apie korporacijų ir vyriausybių politiką laidoje. Kadangi zapatistų siekiai atsidūrė pačia
arba tarptautinių sutarčių padarinius, norėdami, me socialinių kovotojų intemetinių tinklų centre,
kad ji pasiektų adresatus, kurie kitaip apie tai gal sukilėliai pajėgė priversti Meksikos vyriausybę su
nė nesužinotų. Tinklų karai baugina ir kelia neap jais derėtis, taip pat atkreipė tarptautinį dėmesį į
čiuopiamą grėsmę daugeliui vyriausybių, netgi de žalingus laisvosios prekybos padarinius vietiniams
mokratinių. Viename JAV kariuomenės praneši gyventojams.
mų nuskambėjo perspėjimas: „Nauja revoliucio
nierių, radikalų ir aktyvistų karta ima kurti infor
macijos amžiaus ideologijas, kurios gali pakeisti Nacionaliniai sąjūdžiai
identiteto ir lojalumo objektus, nutraukdamos žmo Tautos susidarymo ir nacionalizmo teorijos
nių ryšį su nacionaline valstybe ir perkeldamos jį
į transnacionalinį globalios pilietinės visuomenės Kai kurie reikšmingiausi šiuolaikinio pasaulio są
lygmenį“ (cituota: The Guardian, 2000 m. sausio jūdžiai turi nacionalinį pobūdį. XIX a. ir XX a.
19 d.). pradžios sociologijos klasikai mažai domėjosi ar
Ar šios baimės pagrįstos? Esama pagrindo ma rūpinosi nacionalizmu. Marxas ir Durkheimas na
nyti, kad pastaraisiais metais socialiniai sąjūdžiai cionalizmą laikė pirmiausia destruktyvia tenden
iš tiesų radikaliai transformavosi. Manuelis Cas- cija ir buvo įsitikinę, kad stiprėjanti ekonominė
tellsas knygoje The Power of Identity, 1997 („Ta integracija, kuriama moderniosios pramonės, pa
patumo galia“) nagrinėja tris socialinius sąjūdžius, skatins staigų jo nuosmukį. Tik Maxas Weberis
kurių interesai ir uždaviniai iš esmės skyrėsi, ta daug laiko skyrė nacionalizmo analizei ar buvo pa
čiau kurie vienodai atkreipė tarptautinį dėmesį į sirengęs pasiskelbti nacionalistu. Tačiau net We-
414 14 SKYRIUS
bėriui nepavyko įvertinti reikšmės, kurią naciona ba“, kurios mokoma mokyklose, yra pagrindinė
lizmas ir tautos idėja galėtų įgauti XX amžiuje. priemonė, kuria galima organizuoti ir išlaikyti su
Prasidėjus XX amžiui, nacionalizmas ne vien vienytą didelio masto visuomenę.
gyvavo, bet ir klestėjo, bent jau kai kuriose pa Gellnerio teorija kritikuota daugiau negu vie
saulio dalyse. Nors per šį amžių, ypač per pasta nu atžvilgiu. Tai - funkcionalistinė teorija, sako
ruosius trisdešimt-keturiasdešimt metų pasaulis ta kritikai, teigianti, kad švietimo funkcija yra kurti
po labiau nepriklausomas, ši nepriklausomybė ne socialinę santarvę. Šis požiūris, kaip apskritai bū
reiškė nacionalizmo pabaigos. Kai kurias atžvil dinga funkcionalizmo traktuotei, linkęs nepakan
giais ji, matyt, net padėjo jam sustiprėti. kamai vertinti švietimą kaip konfliktų ir susiskai
dymo priežastį. Gellnerio teorija iš tiesų nepaaiš
Nacionalizmo atgimimas buvusioje Jugoslavijoje ap kina aistrų, kurias nacionalizmas gali sukelti ir daž
rašomas poskyryje „Etninis konfliktas“, p. 247. nai sukelia. Nacionalizmo galia, matyt, susijusi ne
vien su švietimu, bet su nacionalizmo geba sukurti
žmonėms identitetą - dalyką, be kurio individai
Naujausieji mąstytojai, aiškindami, kodėl taip at
negali gyventi.
sitinka, pateikė prieštaringas idėjas. Nesutariama
Identiteto poreikis atsirado tikrai ne drauge su
ir dėl to, kuriame būtent istorijos etape atsirado moderniosios industrinės visuomenės iškilimu. To
nacionalizmas, tauta ir nacionalinė valstybė. Vieni dėl kritikai teigia Gellnerį klystant, kai jis taip ryš
sako, kad šių reiškinių kilmė kur kas senesnė, negu
kiai atskiria nacionalizmą ir tautą nuo ikimoder-
teigia kiti.
niųjų laikų. Tam tikrais aspektais nacionalizmas
visiškai modemus, tačiau jis naudojasi ir kur kas
Nacionalizmas ir modernioji visuomenė
senesnius laikus siekiančiais jausmais bei simbo
Pagrindinis nacionalizmo teoretikas, galima sakyti, lizmo formomis. Pasak vieno žinomiausių šiuo
yra Ernestas Gellneris (1925-1995). Gellneris tei laikinių nacionalizmo tyrinėtojų Anthony’o Smit-
gia, kad nacionalizmas, tauta ir nacionalinė vals ho, tautos turi tendenciją tiesiomis tęstinumo li
tybė yra moderniosios civilizacijos dariniai, o jų nijomis sietis su ankstyvesnėmis etninėmis ben
ištakos glūdi XVIII a. pabaigos pramonės revo druomenėmis, kurias mokslininkas vadina etno-
liucijoje. Nacionalizmas ir su juo susiję jausmai sais. Etnosas - tai grupė, kurią vienija bendrų pro
nėra įsišakniję žmogaus prigimtyje. Tai naujos di tėvių, bendro kultūrinio identiteto idėjos ir sąsa
džiulės visuomenės, kurią sukuria pramonės rai ja su konkrečia gimtine.
da, dariniai. Pagal Gellnerį, tradicinės visuome Daugelis tautų, nurodo Smithas, yra atėjusios
nės apskritai nežino, kas yra nacionalizmas, taip iš ikimodemiųjų laikų, o ankstesniais istorijos lai
pat ir tautos idėjos (1983). kotarpiais būta etninių bendruomenių, primenan
Šių reiškinių atsiradimą paskatino kelios mo čių tautas. Pavyzdžiui, žydai atskirą etnosą sufor
derniųjų visuomenių savybės. Pirma, modernioji mavo daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Kai
industrinė visuomenė yra susieta su sparčia eko kuriais laikotarpiais žydai susiburdavo į bendruo
nomikos raida ir sudėtingu darbo pasidalijimu. menes, turinčias tam tikrų tautos ypatumų. Bet tik
Gellneris atkreipia dėmesį, kad modernioji pramo po Antrojo pasaulinio karo visi šie elementai su
nės raida sukuria poreikį turėti valstybės ir val sijungė, įgaudami Izraelio nacionalinės valstybės
dymo sistemą, kuri būtų kur kas veiksmingesnė pavidalą. Izraelį, kaip ir daugelį kitų nacionalinių
už savo pirmtakes. Antra, moderniojoje valstybėje valstybių, sudaro ne vienintelis etnosas. Palesti
individai privalo visą laiką bendrauti su svetim niečių mažuma Izraelyje kildina save iš visai ki
šaliais, nes visuomenės pamatą sudaro nebe vie tos etninės aplinkos ir teigia, kad Izraelio valsty
tinis kaimas ar miestas, bet kur kas didesnis vi bės sukūrimas išstūmė palestiniečius iš jų seno
setas. Masinis švietimas, pagrįstas „oficialiąja kal vinių gimtinių - čia glūdi nuolatinės jų nesantai-
kos su Izraelio žydais, taip pat įtampos tarp Izraelio Jungtinės Karalystės savo istorija bei kultū
ir daugumos aplinkinių arabų valstybių šaknys. ros bruožais ir turi kai kurias savo instituci
Skirtingos tautos vystėsi pagal nevienodus et jas. Antai dauguma škotų yra presbiterionai,
nosų raidos modelius. Kai kur, taip pat ir dauge o pati Škotija ilgai turėjo kitokią negu An
lyje Vakarų Europos tautų, vienas etnosas išsiplė glija ir Velsas švietimo sistemą. Škotija ir
tojo taip, kad pajėgė išstumti buvusius varžovus. Velsas įgavo daugiau savarankiškumo ben
Pavyzdžiui, Prancūzijoje XVII a. šnekėta ir kele drose JK ribose 1999 metais, įsteigus Škoti
tu kitų kalbų, su kuriomis siejosi skirtingos etni jos Parlamentą ir Velso Asamblėją.
nės istorijos. Įsiviešpatavus prancūzų kalbai, dau Panašiai Baskija ir Katalonija (teritorija ap
guma šių varžovų palaipsniui išnyko. Tačiau vie link Barseloną Šiaurės Ispanijoje) pripažįs
nur kitur jie išliko. Viena iš tokių vietų - Baski- tamos Ispanijos „savarankiškomis bendruo
jos kraštas Prancūzijos ir Ispanijos pasienyje. Bas menėmis“. Abi jos turi savo parlamentus, dis
kai savo kalba visiškai skiriasi nuo prancūzų ar ponuojančius kai kuriomis teisėmis ir galio
ispanų ir tvirtina turį atskirą kultūros istoriją. Kai mis. Tačiau ir Britanijoje, ir Ispanijoje daug
kurie baskai nori savo nacionalinės valstybės, vi valdžios ir toliau išlaiko nacionalinės vyriau
siškai atskirtos nuo Prancūzijos ir Ispanijos. Tie sybės bei parlamentai, įsikūrę atitinkamai
sa, šiame krašte nebuvo nieko panašaus į tokio ly Londone ir Madride.
gio smurtą, kurį regime kitose teritorijose - pa 2) Kai kurios tautos be valstybės turi didesnę
vyzdžiui, Rytų Timore ar Čečėnijoje, Rusijos pie autonomiją. Kvebeko (prancūzakalbė Kana
tuose - tačiau baskų separatistų grupės kartkar dos provincija) ir Flandrijos (olandiškai kal
tėmis naudoja sprogdinimų kampanijas, kad pa banti Nyderlandų šiaurės teritorija) regioni
remtų savo nepriklausomybės siekį. nės politinės institucijos turi įgaliojimus pri
imti pagrindinius sprendimus, nors iš tikrų
Tautos be valstybės
jų nėra visiškai nepriklausomos. Bet ir čia,
panašiai kaip ankstesniame punkte apibūdintu
Aiškiai apibrėžtų etnosų tvermė nusistovėjusiose atveju, gali reikštis nacionalistiniai sąjūdžiai,
tautose skatina tautų be valstybės reiškinį. Šiais kviečiantys siekti visiškos nepriklausomybės.
atvejais pasireiškia daug esminių tautos požymių,
išskyrus tuos, kurių stygius neleidžia tautai būti 3) Kita vertus, esama tautų, kurių daugmaž ne
pripažįsta jų gyvenamoji valstybė. Šitokiais
nepriklausoma politine bendruomene. Separatistų
sąjūdžius, tokius kaip Čečėnijoje, Baskijoje ir dau atvejais didžioji nacionalinė valstybė panau
gelyje kitų pasaulio vietų, pavyzdžiui, Kašmyre doja jėgą, kad uždraustų mažumos pripaži
nimą. Iki naujojo taikos proceso Viduriniuose
Šiaurės Indijoje, gena troškimas įkurti savarankiš
Rytuose, aiškus tokios grupės pavyzdys bu
ką valstybę.
Pagal etnoso ir didesniosios tautos valstybės, vo palestiniečiai. Joms taip pat priklauso ti
kurioje egzistuoja etnosas, santykius galima išskirti betiečiai Kinijoje ir kurdai, kurių gimtinė
kelis tautų, neturinčių valstybės, tipus (Guibemau, driekiasi Turkijos, Sirijos, Irano ir Irako že
1999). mėmis.
Tibetiečių ir kurdų kultūrų istorija pradėjo
1) Tam tikromis aplinkybėmis nacionalinė vals rutuliotis prieš daugelį amžių. Tibeto istori
tybė gali toleruoti kultūrinius skirtumus, bū ja tvirtai susijusi su konkrečiomis budizmo
dingus jos mažumai ar mažumoms, ir iki tam atmainomis, suklestėjusiomis būtent šioje že
tikro masto leisti jiems gyvai rutuliotis. Pa mėje. Tibetiečių vadovas tremtyje Dalai La
vyzdžiui, Britanijoje pripažįstama, kad Ško ma - tai branduolys, aplink kurį telkiasi są
tija ir Velsas iš dalies skiriasi nuo likusios jūdžiai, gyvuojantys už Tibeto sienų ir ne
416 14 SKYRIUS
smurtinėmis priemonėmis siekiantys savaran Tautos ir nacionalizmas

kiškos Tibeto valstybės. Tuo tarpu kurdai turi besivystančiose šalyse
kelis nepriklausomus sąjūdžius, daugiausia Daugumoje besivystančio pasaulio šalių naciona
įsikūrusius užsienyje ir skelbiančius smurtą lizmas, tautos ir nacionalinės valstybės rutuliojosi
kaip priemonę savo tikslams pasiekti. Briu kitaip negu industrinėse visuomenėse. Beveik vi
selyje kurdai turi „parlamentą tremtyje“, ta sos mažiausiai išsivysčiusios šalys kadaise buvo
čiau jį remia ne visi separatistų sąjūdžiai. europiečių kolonizuotos ir atgavo nepriklausomybę
Tibetiečiai ir kurdai vargu ar galės gauti bent XX a. antrojoje pusėje. Daugelio šių šalių sienos
ribotą savivaldą, kol atitinkamų nacionalinių buvo nubrėžtos kolonijinio valdymo laikais, kaip
valstybių vyriausybės pačios nenuspręs bent tiko Europai, bet neatsižvelgiant į esamus ekono
kiek pakeisti savo dabartinę politiką. Bet ki minius, kultūrinius ar etninius gyventojų skirtu
tais atvejais tautinės mažumos gali pasirinkti mus. Galingos kolonijinės valstybės sunaikinda
ne visišką nepriklausomybę, o veikiau auto vo arba pavergdavo karalystes ir genčių grupuo
nomiją gyvenamos valstybės sudėtyje. Pavyz tes, gyvavusias Afrikos žemyne, taip pat Indijoje
džiui, Baskijoje visišką nepriklausomybę šiuo bei kitose Azijos dalyse, ir įkurdavo savo kolo
metu palaiko mažuma gyventojų. Kvebeke nijines valdas ar protektoratus. Dėl to kiekvieną
neseniai vykęs provincijos referendumas dėl koloniją sudarė „tautų ir senųjų valstybių arba jų
atsiskyrimo nuo Kanados pralaimėjo, nes ne fragmentų sankaupa, apjuosta bendros sienos“
surinko reikiamo balsų skaičiaus. (Akintoye, 1976: 3). Daugumą kolonizuotų teri
torijų sudarė etnosų bei kitų grupių margumynas.
Kai buvusios kolonijos išsikovojo nepriklau
Tautinės mažumos ir Europos Sąjunga
somybę, joms dažnai kildavo sunkumų, formuo
Europos tautinių mažumų atveju svarbus vaidmuo jant valstybingumo ir tautinės priklausomybės
tenka Europos Sąjungai. Ši Sąjunga buvo sufor jausmą. Tiesa, nacionalizmas atliko svarbų vaid
muota, didžiosioms Vakarų tautoms susitarus dėl menį, užtikrinant kolonizuotų teritorijų nepriklau
tarpusavio lojalumo. Bet esminis ES požiūrio ele somybę, tačiau jis daugiausia siejosi su mažomis
mentas yra galios perdavimas vietoms ir regio aktyvistų grupėmis. Daugeliui gyventojų naciona
nams. Sukurti „regionų Europą“ - vienas iš aiš lizmo idėjos nedarė jokios įtakos. Net ir šiandien
kiai apibrėžtų Europos Sąjungos tikslų. Šią pakrai ne vienai pokolonijinei valstybei nuolatos gresia
pą tvirtai palaiko dauguma baskų, škotų, katalo- vidinė konkurencija ir iš įvairių pusių kylanti kova
nų ir kitų tautinių mažumų. Šių grupių narius dėl valdžios.
dažnai piktina, kad jie neteko savo kultūros frag Labiausiai kolonizuotas buvo Afrikos žemynas.
mentų ar institucijų, ir apima noras juos susigrą Nacionaliniai sąjūdžiai, po Antrojo pasaulinio karo
žinti. Europos Sąjungoje jie įžvelgia priemonę sa palaikę Afrikos nepriklausomybę, siekė išvaduo
vo išskirtiniam identitetui puoselėti. Jų teisė tie ti kolonizuotas teritorijas iš europiečių viešpata
siogiai susisiekti su ES organizacijomis, tokiomis vimo. Kai šis tikslas jau buvo pasiektas ir nau
kaip Europos Parlamentas ar Europos Žmogaus jieji lyderiai mėgino sukurti tautinę vienybę, jie
Teisių Teismas, gali suteikti gana daug savaran visur susidurdavo su dideliais sunkumais. Daugelis
kiškumo ir suvokimą, kad jie valdo savo likimą. XX a. šeštojo-septintojo dešimtmečių lyderių buvo
Todėl ES gyvavimas bent iš dalies gali reikšti ti įgiję išsilavinimą Europoje arba JAV, todėl tarp
kimybę, kad tautinės mažumos galbūt atsisakys vi jų ir likusių šalies piliečių - daugiausia beraščių,
siškos nepriklausomybės idealo bendradarbiavimo skurdžių, kurie neišmanė savo teisių bei pareigų
ir su didesnėmis tautomis, kurioms priklauso, ir demokratijos sąlygomis - vėrėsi praraja. Kolonia
su ES labui. lizmo laikotarpiu kai kurios etninės grupės gyve
no geriau už kitas, taigi šios grupės turėjo skir tos atsargas, tačiau tebesimurkdo skurde ir neiš
tingus interesus ir priešiškai vertino viena kitą. trūksta iš autoritarinio valdymo griaužtu.
Kai kuriose pokolonijinėse valstybėse, pavyz Trumpai tariant, tautų formavimosi procesai,
džiui, Sudane, Zaire ir Nigerijoje, įsiliepsnojo pi kurių metu iškilo dauguma besivystančio pasau
lietiniai karai, o kitose Afrikos ir Azijos valstybėse lio valstybią nepanašūs į tuos, kurie reiškėsi in
kilo etninė konkurencija ir antagonizmas. Pavyz dustrializuotame pasaulyje. Valstybės statusas bu
džiui, Sudane arabiškai kalbėjo ir etninę arabų kil vo iš išorės primestas teritorijoms, kurių anksčiau
mę nurodydavo apie 40 procentų gyventojų. Kai dažnai nevienijo nei kultūra, nei etninis identite
kuriuose šalies rajonuose, ypač pietuose, arabiš tas. Šios problemos, pasirodo, visur sunkiai įvei
kai beveik nekalbėta. Paėmę valdžią nacionalis kiamos. Moderniosios tautos veiksmingiausiai for
tai sukūrė tautinės integracijos programą ir grin mavosi tose teritorijose, kurios niekada nepatyrė
dė mažumų integraciją busimąja valstybine ara visiškos kolonizacijos, arba ten, kur iš seniau būta
bų kalba. Šios pastangos pavyko tik iš dalies, ta didesnės kultūrinės vienybės - pavyzdžiui, Japo
čiau ligi šiol juntami programos sukelti stresai ir nijoje, Korėjoje ar Tailande.
įtampos, su kuriais susiduria didžioji Afrikos že
myno dalis.
Kitas pavyzdys, susijęs su šiais klausimais, - Išvados: nacionalinė valstybė,
Nigerija. Šalyje gyvena apie 120 milijonų žmo tautinis identitetas ir globalizacija
nių: maždaug kas ketvirtas Afrikos gyventojas yra
nigerietis. Anksčiau Nigerija buvo britų koloni Kai kuriose Afrikos dalyse tautos ir nacionalinės
ja, o nepriklausomybę pasiekė 1960 metų spalio valstybės dar ne visiškai susiformavo. Tuo tarpu
1 dieną. Anglų kalba išlieka oficialiąja valstybės kitose pasaulio dalyse kai kurie autoriai jau prašne
kalba. Tačiau ji vartojama ribotai, daugiausia ją ko apie „nacionalinės valstybės pabaigą“, susidū
moka negausios, labiau išsilavinusios grupės. Dau rus su globalizacija. Pasak japonų mokslininko Ke-
guma gyventojų vartoja tris pagrindines kalbas pa nichio Ohmae’o, dėl globalizacijos mes gyvename
gal atitinkamų tautų pavadinimus: joruba, ybo ir pasaulyje, kuriame vis labiau „nyksta sienos“ ir
hausa. Kalbama dar per 300 tarmių, kurios priklau silpsta tautinis identitetas (1995; žr. taip pat p. 59).
so kuriai nors vienai kalbai arba gyvuoja keleto Kiek teisingas šis požiūris? Be abejo, globali
sandūroje. Daugelis šių tarmių iš tiesų panašios į zacijos procesas veikia visas valstybes. Matyt, su
kalbas - pavyzdžiui, kai kurių joruba tarmių ne ja susijęs ir „tautų be valstybių“ atsiradimas. Į pro
gali suprasti kiti kalbantieji joruba kalba. gresuojančią globalizaciją žmonės atsiliepia vie
1966 metais buvo paskelbta nepriklausomybė, tinių identitetu atgaivinimu - šitaip jie mėgina iš
ir beveik tuojau pat šalyje susirėmė skirtingos et likti saugūs sparčiai kintančiame pasaulyje. Dėl
ninės grupės. Buvo sudaryta karinė vyriausybė, ir globalinės rinkos plėtros dabar sumažėjo savaran
nuo tada civilinės vyriausybės valdymo laikotar kiška ekonominė tautų galia.
pius keičia karinio viešpatavimo metai. 1967 me Tačiau būtų neteisinga sakyti, kad esame na
tais įsiliepsnojo pilietinis karas, nes viena šalies cionalinės valstybės pabaigos liudytojais. Tam tik
teritorijų - Biafra - siekė atsiskirti nuo Nigerijos ra prasme vyksta priešingas procesas. Šiandien
ir tapti nepriklausoma. Separatistų sąjūdis buvo kiekviena pasaulio valstybė yra arba nacionalinė,
numalšintas karine jėga, žuvo daugybė žmonių. arba trokšta tokia tapti - nacionalinė valstybė virto
Vėlesnės vyriausybės bandė suformuoti grynesnį universalia politine forma. Dar visai neseniai su
tautinio identiteto jausmą, susijusį su „tėvyne Ni ja varžėsi ir kitos formos. Didesnę XX a. dalį greta
gerija“, tačiau vis dar sunku kurti tautos vieny nacionalinių valstybių gyvavo kolonizuotos teri
bės ir bendro tikslo idealą. Šalis turi dideles naf torijos ir imperijos. Galima teigti, kad paskutinioji
418 14 SKYRIUS
imperija išnyko tik 1990 metais, žlugus sovieti- gelis teritorijų, priklausiusių Sovietų sąjungai, tapo
niam komunizmui. Sovietų sąjunga buvo veiksmin- nepriklausomomis tautomis. Iš tiesų, šiandien pa-
gas imperijos centras, kurį supo savi satelitai - Ry- šaulyje suverenių tautų kur kas daugiau negu prieš
tų Europos valstybės. Dabar visos šios šalys ir dau- dvidešimtį metų.
14
1. „Vyriausybės“ terminas apibūdina politinę struktūrą, kuria remdamiesi
pareigūnai įgyvendina politiką ir priima sprendimus. Politika - tai
priemonės, kurios padeda naudoti galią ir dėl jos kovoti, siekiant daryti
poveikį vyriausybės veiklos užmojams ir kryptims.
2. Galia reiškia individų ar grupių gebėjimą pasiekti savo tikslus netgi
tuomet, kai kiti jiems priešinasi, taip pat dažnai reikalauja panau
doti jėgą. Kai vyriausybė teisėtai naudojasi galia, sakoma, kad ji tu
ri valdžią. Šis teisėtumas įgyjamas pavaldinių sutikimu. Labiausiai
paplitusi teisėtos vyriausybės forma yra demokratija, tačiau teisėtu
mas gali įgauti ir kitas formas.
3. Valstybės egzistavimo prielaida - politinė struktūra, kuria remiantis
valdoma konkreti teritorija, o ši valdžia remiasi teisine sistema ir ga
limybe panaudoti karinę jėgą savo politikai diegti. Visos moderniosios
visuomenės yra nacionalinės valstybės, kurioms būdinga pilietybės
idėja, pripažinimas, kad visi žmonės turi pilietines teises bei parei
gas ir suvokia savo vietą valstybėje, pagaliau nacionalizmas - pri
klausomybės platesnei, vienijančiai politinei bendruomenei jausmas.
4. Monarchija - tai politinė sistema, kuriai esant galia iš kartos į kartą
perduodama vienos ir tos pačios šeimos nariams. Konstitucinės mo
narchijos atveju karališkosios šeimos galias griežtai riboja konstitu
cija, suteikianti valdžią demokratiškai išrinktiems atstovams.
5. Demokratija yra politinė sistema, kuriai atstovauja tautos išrinktie
ji. Esant tiesioginei (arba dalyvaujamą)'ai) demokratijai sprendimus
priima tie, kurie patirs šių sprendimų poveikį. .Liberalioji demokra
tija priklauso atstovaujamajai demokratijai, kuriai esant visi pilie
čiai turi balso teisę ir gali rinktis mažų mažiausiai iš dviejų partijų.
6. Autoritarinėse valstybėse visuomenės dalyvavimas politiniame gy
venime draudžiamas arba nepaprastai varžomas. Valstybės poreikiai
ir interesai laikomi viršesniais už paprastų piliečių interesus, taip pat
nėra jokių teisėtų veiksnių, kurie leistų pasipriešinti vyriausybei ar
atimti valdžią iš lyderio.
7. Pastaraisiais metais labiausiai dėl globalizacijos, žiniasklaidos ir lais
vosios konkurencijos kapitalizmo itin pagausėjo demokratiškai val
domų šalių. Tačiau ir demokratija neišvengia problemų: iš esmės visur
žmonės pradėjo nusivilti politikų bei vyriausybių gebėjimu spręsti
problemas bei valdyti ekonomiką, ėmė mažėti rinkimų sistemos po

litinių dalyvių skaičius.
8. Politinė partija - tai organizacija, siekianti per rinkimus įgyti teisę
kontroliuoti vyriausybę. Beveik visose Vakarų šalyse didžiausios yra
tos partijos, kurios siejasi su bendraisiais politikos interesais - aiš
kiai pasisako už socializmą, liberalizmą ar konservatizmą. Kai ku
riose Europos šalyse - daugiausia dėl nesutarimų imigracijos klau
simais - žmonės ėmė remti kraštutines dešiniąsias partijas.
9. Britanijos politiką pastaraisiais metais veikė tečerizmas - doktrinų
rinkinys, siejamas su Margaret Thatcher. Tečerizmui būdingas įsiti
kinimas, jog reikia mažinti valstybės vaidmenį ir leisti viešpatauti
laisvajai verslininkystei.
10. Leiboristų partija per pastarąjį dvidešimtpenkmetį esmingai atsinau
jino. Ėmus vadovauti Tony’ui Blairui, „naujieji leiboristai“ atsisakė
senųjų socialistinių nuostatų, tarp jų - nacionalizacijos ir planinės
verslininkystės. 1997 metais atėję į valdžią Naujieji leiboristai pa
suko politinės reformos ir modernizacijos link, tolo nuo tradicinės
„kairės ir dešinės“ politikos. Ši naujoji centro kairės politikos atmaina
dažnai vadinama „trečiojo kelio“ politika.
11. Revoliucija - tai esamos politinės santvarkos nuvertimas, pasinau
dojant masiniu sąjūdžiu ir griebiantis smurto. Priešingai revoliuci
jai, socialiniai sąjūdžiai apima kolektyvines pastangas palaikyti vi
suotinius interesus per bendrus veiksmus už oficialiųjų institucijų ribų.
Terminas „naujieji socialiniai sąjūdžiai“ vartojamas apibūdinti gru
pei socialinių sąjūdžių, kurie kyla Vakaruose nuo XX a. septintojo
dešimtmečio kaip atsakas į įvairias žmonių visuomenes tykančias grės
mes. Ankstyvesnieji ir naujieji socialiniai sąjūdžiai skiriasi savo po
būdžiu - pastarieji kyla kaip kampanijos, siekiančios nematerialių
tikslų ir remiamos įvairių klasių. Informacinės technologijos tapo ga
linga organizacijos priemone, kuria naudojasi daugelis naujųjų so
cialinių sąjūdžių.
12. Nacionalizmas yra tam tikra simbolių bei pažiūrų visuma, žadinanti
žmonių priklausomybės vienai politinei bendruomenei, buvimo jos
dalele jausmą. Sociologijos kūrėjai manė, kad industrinėse visuome
nėse nacionalizmas išnyks, tačiau jis, atrodo, klesti ir dabar, XXI a.
pradžioje. „Tautos be valstybės“ - tai atvejai, kai tautinės grupės neturi
politinio suvereniteto toje teritorijoje, kurią laiko sava.
1. Kodėl sociologijai turėtų rūpėti politikos tyrimai? Pasvarstykite dar kartą

2. Kodėl liberalioji demokratija ir kapitalizmas dažnai sugretinami?
3. Jei Vakarų tautos iš tiesų taip pasitiki demokratija, kodėl daugelyje
šalių balsuoja taip mažai rinkėjų?
420 14 SKYRIUS
4. Ką „nauja“ daro „Naujieji leiboristai“?

5. Kaip socialiniai sąjūdžiai naudojasi esamomis socialinėmis ir poli
tinėmis institucijomis?
6. Ar plėtojantis globalizacijai nacionalinės valstybės neteko reikšmės?
Papildoma literatūra Robert A. Dahl. On Democracy. - New Haven: Yale University press,
1998.
Patrick Dunleavy afid Brendan O’Leary. Theories of the State: The Po-
litics of Liberal Democracy. - Basingstoke: Macmillan Education,
1987.
Elaine Ciulla and Joseph S. Nye, Jr. Democracy.com? Governance in a
Networked World. - Hollis, N. H.: Hollis, 1999.
Walter J. M. Kickert and Richard J. Stillman II (eds). The Modern
State and its Study: New Administrative Sciences in a Changing Eu-
rope and United States. - Northampton, Mass.: Edward Elgar, 2000.
Steven Lūkės. Power: A Radical View. - London: Macmillan, 1974.
Alberto Mellucci. Nomads of the Present: Sočiai Movements and Indi-
vidual Needs in Contemporary Society. - London: Hutchinson Ra-
dius, 1989.
Cornelia Navari. Internationalism and the State in the Twentieth Centu-
ry. - New York: Routledge, 2000.
Interneto nuorodos International Institute for Democracy and Electoral Assistance

http://www.idea.int/
Internet Modern History Sourcebook: nationalism

http://www.fordham.edu/halsail/mod/modsbookl7.htmi
Political Studies Association

www.psa.ac.uk
Laikraščiai ir televizija 423
Televizijos poveikis 425
Informavimo priemonių
teorijos 430
Naujųjų komunikacijų
technologija 434
Internetas 437
Globalizacija ir žiniasklaida 441
Žiniasklaidos imperializmas 446
Teisinio žiniasklaidos
reguliavimo problema 449
Išvados 451
Temos santrauka 452
15 skyrius.
Žiniasklaida ir komunikacijos
Gyvename visuotinių tarpusavio ryšių amžiuje, kai dicinių žiniasklaidos atmainų ir taps išskirtiniu ka
viso pasaulio žmonėms tapo prieinama įvairiau nalu, teikiančiu žiniasklaidos auditorijai informa
sio pobūdžio informacija. Taip yra daugiausia to ciją, pramogas, reklamą ir komercines paslaugas.
dėl, kad moderniosios komunikacijos veikia tarp Šiame skyriuje patyrinėsime transformacijas,
tautiniu mastu. Kad ir kur žmonės gyventų - Ka- veikiančias žiniasklaidą ir komunikacijas globa
rakase ar Kaire, - dėl globalizacijos ir interneto lizacijos procese. Žiniasklaidą sudaro daugybė
jie gali klausytis tos pačios populiariosios muzi įvairių formų, tarp jų - televizija, laikraščiai, fil
kos, žinių, žiūrėti tuos pačius filmus ir televizi mai, žurnalai, radijas, reklama, kompiuteriniai žai
jos programas. Visą parą veikiantys žinių kanalai dimai, kompaktinės plokštelės. Ji vadinama „ma
praneša apie naujausius įvykius ir visam pasau sinėmis“ informavimo priemonėmis, nes žiniask-
liui nušviečia jų raidą. Holivudo ar Honkongo ga laida pasiekia masines auditorijas, apimančias mil
mybos filmai pasiekia viso pasaulio žiūrovus, o žinišką žmonių skaičių. Kartais ji taip pat vadi
Špice Girls, Tigerio Woodso ir kitų garsenybių var nama masinėmis komunikacijos priemonėmis.
dai tapo įprasti kiekviename žemyne. Žiniasklaida dažnai siejama vien su pramogo
Kelis pastaruosius dešimtmečius regėjome in mis ir būtent todėl manoma, kad ji nedaug tereiškia
formacijos kūrimo, paskirstymo ir vartojimo kon daugumos žmonių gyvenime. Tačiau tai dalinis po
vergencijos procesą. Kadaise skirtingi komunika žiūris, nes žiniasklaida yra susijusi ir su daugeliu
cijos būdai, pavyzdžiui, spauda, televizija ir kinas, kitų mūsų socialinės veiklos aspektų. Laikraščiai,
sudarė palyginti savarankiškas sritis, o dabar jie televizija bei kitos žiniasklaidos priemonės daro
nepaprastai susipynė. Komunikacijos atmainų tar didelę ir įvairialypę įtaką mūsų patirčiai ir viešajai
pusavio skirtumai nebe tokie ryškūs: dėl technolo nuomonei. Taip yra ne todėl, kad žiniasklaida kaip
gijų pažangos ir sparčios interneto sklaidos iš es nors specifiškai veikia mūsų nuostatas - tiesiog
mės transformuojasi televizija, radijas, laikraščiai ji yra priemonė gauti žinioms, nuo kurių priklau
ir telefonai. Laikraščiai ir kiti panašūs spaudiniai so nemažai socialinės veiklos.
išlieka itin svarbūs mūsų gyvenime, tačiau keičiasi Žiniasklaidos tyrimo pradžioje panagrinėsime
jų kūrimo ir paslaugų teikimo būdai. Laikraščius dvi ankstyvąsias jos atmainas - laikraščius ir te
galima skaityti internete, mobilieji telefonai plinta leviziją. Pamėginsime atskleisti televizijos poveikį
tiesiog žaibiškai, o skaitmeninės televizijos ir pa ir visuomeninės transliacijos vaidmenis. Vėliau ap
lydovinės transliacijos paslaugos suteikia žiūro tarsime kai kurias pagrindines šios srities teorijas
vams beprecedentę pasirinkimo įvairovę. Tačiau ir informavimo priemonių vaidmenį apsaugant vie
tikrasis šios komunikacijų revoliucijos pagrindas šąją sritį. Skyriaus pabaigoje aiškinsimės elektro
yra internetas. Plėtojantis balso atpažinimo, plačia ninių informavimo priemonių ir telekomunikaci
juosčio perdavimo, tiesioginės interneto translia jų, tarp jų - interneto, atsiradimą, taip pat aptar
cijos ir kabelinio ryšio technologijoms, gresia pa sime informavimo priemonių globalizaciją pasta
vojus, kad internetas panaikins skirtumus tarp tra raisiais dešimtmečiais.
ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJOS 423
Laikraščiai ir televizija Televizijos transliacija

Laikraščiai Greta interneto per pastaruosius keturiasdešimt me
tų informavimo priemonių srityje išsirutuliojo ir
Dabartinio pavidalo laikraščiai kilo iš XVIII a.
kita, bene svarbiausia naujovė - vis didėjanti te
spausdintų bei platintų brošiūrų ir informacinių la
levizijos įtaka. Jei ir toliau išliks dabartinės tele
pelių. Tik nuo XIX a. pabaigos laikraščiai tapo
vizijos žiūrėjimo tendencijos, kiekvienas dabar gi
„dienraščiais“, turinčiais tūkstančius ar milijonus
męs vaikas, sulaukęs aštuoniolikos metų, televi
skaitytojų. Moderniųjų informavimo priemonių is
zijai vidutiniškai jau bus skyręs daugiau laiko, ne
torijoje laikraštis buvo iš esmės svarbus darinys,
gu bet kuriai kitai veiklai, išskyrus miegą. Šiuo
nes daugelio skirtingų rūšių informaciją talpino į
metu televizorių turi praktiškai kiekvienas namų
riboto dydžio ir lengvai atkuriamą formą. Į vieną
ūkis. Jungtinėje Karalystėje jis veikia vidutiniškai
laikraštį tilpdavo informacija apie aktualius įvy
penkias šešias valandas per dieną. Panaši padėtis
kius, pramogas ir vartojamąsias prekes.
ir kitose Vakarų Europos šalyse bei JAV. Jungti
Pigi kasdienė spauda pirmiausia pasirodė Ame
nėje Karalystėje keturmečiai ar vyresni vaikai žiūri
rikoje. Pirmasis vieną centą kainuojantis dienraštis televizijos laidas vidutiniškai dvidešimt penkias va
buvo pradėtas leisti Niujorke, vėliau jį nukopija
landas per savaitę! Pagyvenę žmonės televizijai
vo kiti didieji JAV Rytų miestai. XX a. pradžioje
skiria dvigubai daugiau laiko, negu ketverių-pen-
beveik visos valstijos turėjo miestų ar regionų laik kiolikos metų vaikai, o moterys - truputį daugiau
raščius (kitaip negu mažesnėse Europos valstybėse, negu vyrai (žr. schemą 15.1).
JAV neatsirado nacionalinių laikraščių). Nuo XIX a.
Dėl palydovinės ir kabelinės technologijų pa
pabaigos, išradus pigų laikraštinį popierių, laikraš
žangos didėjo britų auditorijai prieinamų televi
čiai pasklido masiškai.
zijos kanalų skaičius. 1998 metais apie 13 procentų
XIX-XX amžių sandūroje pirmavo du presti Britanijos namų ūkių buvo palydovinės televizi
žiniai laikraščiai - The New York Times ir Lon
jos, o 9 procentai - kabelinės televizijos abonen
dono The Times. Įtakingi kitų šalių laikraščiai va
tai (HMSO, 2000). Tais pačiais metais JK preky
dovavosi būtent šiais modeliais. Paklausiausi laik boje pasirodė ir serijiniai skaitmeninės televizijos
raščiai virto didele politine jėga ir iki šiol išlaikė gaminiai.
šią savo padėtį.
Pusę amžiaus ar net ilgiau kaip tik laikraščiai
Visuomeninė transliacija
buvo pagrindinis būdas greitai ir visapusiškai in
formuoti plačiąją visuomenę. Jų įtaka sumažėjo at Daugumoje šalių valstybė buvo tiesiogiai susiju
siradus radijui, kinui ir ypač televizijai. Laikraš si su televizijos transliacijos administravimu. Bri
čių skaitymo statistika rodo, kad nuo praėjusio am tanijos transliacijos korporacija (The British Broad-
žiaus devintojo dešimtmečio Britanijoje mažėja casting Corporation, BBC), kuri pradėjo pirmą
žmonių, skaitančių nacionalinius dienraščius. Juos sias šalyje televizijos laidas, yra viešoji įstaiga. Ji
skaitančių vyrų dalis sumažėjo nuo 76 procentų finansuojama iš abonentinio mokesčio, kurį mo
1981 metais iki 60 procentų 1998-1999-aisiais; ka kiekvienas namų ūkis, turintis televizorių. Tam
moterų skaitymo lygis atitinkamai buvo šiek tiek tikrą laiką BBC buvo vienintelė organizacija, ku
žemesnis, tačiau skaitytojų sumažėjo panašiai - riai Britanijoje buvo leista transliuoti radijo ar te
nuo 68 iki 51 procento (HMSO, 2000). levizijos programas, tačiau dabar greta dviejų BBC
Laikraščių apyvartai galbūt gerokai kenkia elek televizijos kanalų (BBC 1 ir BBC 2) yra trys ant
troninės komunikacijos. Naujienos internete atsi žeminiai komerciniai TV kanalai (ITV, Channel 4
randa beveik per akimirksnį ir nuolat atnaujina ir Channel 5). Įstatymas reguliuoja reklamos dažnį
mos. Internete taip pat galima nemokamai skai ir trukmę, neleisdamas viršyti šešių minučių per
tyti daugelį laikraščių. valandą. Šie reikalavimai taikomi ir palydoviniams
424 15 SKYRIUS
Vyrai Moterys
i Visos, sulaukusios
iketverių metų
i ir vyresnės
40 30 20 10 0 0 10 20 30 40
Valandų skaičius asmeniui per savaitę Valandų skaičius asmeniui per savaitę
Schema 15.1. Televizijos žiūrėjimas pagal lytį ir amžių (valandų skaičius asmeniui per savaitę)
Šaltiniai: BARB; AGB Ltd; RSMB Ltd. Iš Sočiai Trends, 30 (2000), p. 211. Karališkoji autorinė teisė.
kanalams, kurie nuo XX a. devintojo dešimtme kia sprendimus dėl vienų ar kitų programų gyva
čio plačiai prieinami abonentams. vimo eteryje.
JAV visos trys pagrindinės TV organizacijos Didžiųjų tinklų galia sumažėjo pasirodžius pa
- Amerikos transliacijos bendrovė ( American lydovinei ir kabelinei televizijoms. Mainais už abo
Broadcasting Company, ABC), Kolumbijos tran nentinį mokestį daugelio Europos šalių, tarp jų -
sliacijos sistema ( TheColumbiaBroadcasting
JK, Sys
taip pat ir didžiųjų Amerikos miestų žiūrovai
tem, CBS) ir Nacionalinė transliacijos bendrovė gali rinktis iš daugybės kanalų bei programų. To
(The National Broadcasting Company, NBC) - tai kiomis aplinkybėmis, ypač pridėjus vaizdo įrašų
komerciniai tinklai. Įstatymas draudžia tinklams poveikį, žmonės vis labiau įgunda patys „progra
turėti daugiau negu penkias licencijuotas televi muoti“. Užuot kliovęsi iš anksto pateiktu progra
zijos stotis; minėtosios organizacijos jas įsteigė di mų tinkleliu, jie sudarinėja individualius peržiū
džiausiuose Amerikos miestuose. Per savo stotis ros tvarkaraščius.
„didžioji trijulė“ drauge pasiekia per ketvirtadalį Beveik visur televizijos pobūdį keičia palydovai
visų namų ūkių. Prie kiekvieno tinklo taip pat pri ir kabeliai. Šioms technologijoms ėmus veržtis į
jungta po maždaug 200 antrinių stočių. Tai suda tradicines antžeminių televizijos kanalų valdas, vy
ro apie 90 procentų viso - maždaug 700 - šalies riausybėms bus vis sunkiau kontroliuoti TV turinį,
TV stočių skaičiaus. Tinklai priklauso nuo paja nors praeityje tai buvo joms įprasta praktika. Jau
mų, gaunamų pardavus reklamos laiką. Naciona įsitikinome, kad Rytų Europos valstybėms prieina
linė transliuotojų asociacija ( National Asso- mos Vakarų informavimo priemonės galėjo turėti
ciation of Broadcasters), privati institucija, nustato įtakos aplinkybėms, sužadinusioms 1989 metų re
reklamos trukmės per valandą gaires: 9,5 minu voliucijas (žr. 14 skyrių „Vyriausybė ir politika“).
tės „geriausiu laiku“ ir 16 minučių kitu metu. TV
bendrovės sistemingai kaupia statistikos duome
BBC ateitis
nis, kiek žmonių žiūri konkrečias programas, kad
remdamosi šiais programų reitingais nustatytų re BBC, kaip ir daugumos kitų šalių visuomeninių
klamos kainas. Aišku, reitingai taip pat stipriai vei transliuotojų, padėtis yra spaudimo objektas ir kelia
daug prieštaravimų. Sparti naujųjų informavimo kokybės lygio ir dėl to, jog panaikinus abonentinį
priemonių technologijų plėtra privertė abejoti BBC mokestį žmonėms, vyresniems kaip septyniasde
ateitimi. Nuolatos atsiranda naujų kanalų; rutulio- šimt penkerių metų, ji prieinama socialiai atskir
jantis skaitmeninei technologijai, kabeliais ir pa toms visuomenės dalims. BBC strategijos ir pla
lydovais galėsime pasiekti jų šimtus. Mokesčiai navimo direktorius pastebi:
už atskiras programas, abonentinė ir „interaktyvio
„Iš tie sų b aim in am asi, kad daugiau reikš b logiau , kad
ji“ televizija baudžiasi atimti iš BBC žiūrovus.
k onkurencija su sk a ld y s žiū ro v ų auditorijas ir in v e s
1995 metais BBC apėmė vos per 40 procentų vi
ticijas į d au gyb ę fragm entų, atvesd am a prie bulvari
sų televizijos žiūrovų. Ją žiūri tik 33 procentai
n ių vertyb ių ir p ad alydam a tautą į dvi dalis: tuos, ku
žmonių, turinčių kabelinę ar palydovinę televizi
rie gali n au d otis n au jom is p a sla u g o m is, ir tuos, kurie
jas - taigi daugelis ima klausti, kodėl jiems rei
n eįsten g ia ar nenori šito daryti. Iššū k is v iešajai p o li
kia mokėti abonentinį mokestį?
tikai - pateikti tai, kas geriau sia ab ieju ose p asau liu o
Būta siūlymų, kad BBC reikėtų privatizuoti. Ki
se, sten g tis tob u lėti ir išla ik y ti k o k y b ę“ (Currie ir S i
taip tariant, jai derėtų gauti pajamas iš reklamos,
ner, 1999).
kaip daro kiti kanalai, o abonentinis mokestis tu
rėtų išnykti. Iki šiol visuotinio televizijos priva
tizavimo idėjai buvo priešinamasi. Daugelis žmo Globalinė televizija
nių mano esant svarbu išlaikyti BBC kaip viešąją Per pastaruosius dvidešimt metų įvyko svarbių
nuosavybę. Tačiau žengti kai kurie žingsniai su- technologijos ir politikos pokyčių, kurie paskati
komercinant dalį BBC tarptautinės veiklos, tikin no kurti globalesnes televizijos programas. Dau
tis gauti daugiau lėšų nacionalinėms visuomeni gelis pasaulio teritorijų, kuriose tradiciškai TV
nėms paslaugoms. BBC - tai vienas žinomiausių transliacijos sistemos bei nuosavų televizorių skai
ir labiausiai pasaulyje gerbiamų „firmos ženklų“. čius yra riboti, pavyzdžiui, Rytų Europa, buvusi
Pastaraisiais metais šia vertybe bandyta pasinau Sovietų sąjunga, kai kurios Azijos ir Afrikos da
doti jungiantis prie bendrųjų įmonių, kurių paskir lys, išgyveno didžiulę televizijos transliacijos plėt
tis - kurti naujus televizijos kanalus globalinėms rą. TV kanalų gausėjo, televizija populiarėjo, taigi
rinkoms (Herman ir McChesney, 1997). Kai kurie vis didėjo naujų programų kūrimo paklausa. Daž
apžvalgininkai pastebi, jog liberalizacijos padari nai vietiniai gamybos pajėgumai negali patenkinti
niai aplinkai, kurioje veikia BBC, ir finansinis šio stiprėjančio poreikio, todėl tenka importuoti
spaudimas pavertė šį transliuotoją komercine sis televizijos programas. Vyriausybėms liberalizavus
tema, išlaikančia dalį pirminių visuomeninių pa TV transliacijos taisykles, į šias dar neseniai už
slaugų elementų. daras rinkas įžengė užsienio informavimo priemo
BBC ateitis neaiški. Viena vertus, abonentinio nių bendrovės (žr. tekstą rėmeliuose p. 426). Šios
mokesčio sistema negalės išlikti, jei ir toliau stip aplinkybės drauge su palydovinės bei kabelinės
riai mažės šio kanalo žiūrovų. Tuomet visuome technologijų pažanga gerokai palengvino televi
nė paprasčiausiai ims priešintis mokesčio didini zijos transliacijos galimybes peržengti nacionali
mui. Artimiausiais metais abonentinio mokesčio nių valstybių sienas.
nebepakaks padengti didėjančioms gamybos išlai
doms ir įsigyti teisėms rodyti geros kokybės pro
gramas. Pajamos iš reklamos taps vis svarbesniu Televizijos poveikis
programų finansavimo šaltiniu (Currie ir Siner,
1999). Kita vertus, nevalia sumenkinti BBC visuo Atlikta aibė tyrimų, bandančių įvertinti televizi
meninių paslaugų vertės. Liberalizuojant televizijos jos programų įtaką žiūrovams. Dauguma šių tyri
sektorių, šio visuomeninio transliuotojo reikšmė mų orientavosi į vaikus: tai suprantama, žinant,
netgi didėja, ypač dėl išlaikomo aukšto programų kad vaikai daug žiūri TV, ir tai daro įtaką jų so-
426 15 SKYRIUS
Televizija ir globalizacija: Indijos atvejis

Žiniasklaidos globalizacijos įtaka aiškiai matyti Indijo zijos kanalai, tarp jų ir BBC, CNN, Discovery, STAR,
je, kurioje pastarąjį dešimtmetį proporcingai plėtėsi te MTV ir CNBC. Nors šios bendrovės daugiausia tran
levizijos transliacija. 1991 metais čia tebuvo vos vie sliavo užsienietiško turinio laidas, jos dažnai „lokali
nas TV kanalas, kontroliuojamas valstybės. Tačiau zuodavo" savo programas, pridėdamos subtitrus hin
1998-aisiais veikė jau beveik septyniasdešimt kana di kalba arba leisdamos į eterį laidas, kurių temos bu
lų, tarp jų ir didžiausias pasaulyje Azijos televizijos tin vo ypač įdomios Indijai.
klas Zee TV. Šalia Doordarshan atsirado didžiausias ir sėkmin
Pastaraisiais metais žiniasklaidos vaizdas Indijo giausias Indijos kanalas - Zee TV. Šis pirmasis priva
je iš esmės pasikeitė. Dėl savo milžiniškos vidurinės tus TV kanalas, transliavęs hindi kalba, ėmė veikti
klasės (250 milijonų žmonių) anglakalbių auditorijos 1992 metais, o 1996-aisiais 37-28 procentais aplen
ši šalis virto viena greičiausiai didėjančių pasaulio ži kė Doordarshan (Herman ir McChesney, 1997). Zee
niasklaidos rinkų (Thussu, 1999). Daugelis tarptauti 7V populiarumas, atrodo, susijęs su keletu veiksnių,
nių bendrovių dabar žvelgia į Indiją, kaip į kunkuliuo tarp jų - naujoviškai kuriamomis programomis, iki šiol
jančią rinką, nes milžiniškas gyventojų skaičius ir kul nematytomis Indijoje, ir plačiai vartojamu „hanglų“ pi-
tūrų bei kalbų įvairovė reiškia, kad egzistuoja didelė džinu (hindi ir anglų kalbų mišiniu, mėgstamu Indijos
įvairiarūšių programų ir kanalų paklausa. miestų jaunimo). Zee TV kuriamos programos pade
Indija - pokolonijinė šalis, pasižyminti aukštu ne monstravo, kaip sėkmingai galima perdirbti globalinius
raštingumo lygiu ir lengvai pažeidžiamu identiteto jaus produktus įpinant vietines temas. Pokalbių ir žaidimų
mu, todėl čia dominavo nacionalinė TV transliuotoja šou buvo visai nežinomas Indijos žiūrovams žanras,
Doordarshan. Indijos vyriausybė kliovėsi Doordarshan, tačiau Zee TV sėkmingai pritaikė Vakarų šou formas
laikydama ją priemone nacionalinei vienybei kurti - specifiškai Indijos auditorijai.
skatinti tarp gyventojų tam tikrus raidos siekinius ir Indijos TV transliacijoje vis stipriau jautėsi globali
šviesti Indijos piliečius. Nors Indijai iš praeities būdin zacijos veiksniai, taigi Doordarshan buvo priversta at
ga spaudos laisvė, tačiau Doordarshan buvo griežtai siliepti į konkurenciją išplėsdama savo pasiūlas. Įvy
kontroliuojama ir cenzūruojama. Vienas lemtingiausių ko poslinkis, pastebimas daugelyje pasaulio šalių:
Indijos televizijos transliacijos pokyčių įvyko, kai ša Doordarshan paslaugų visuomenei misiją palengva
liai vadovavo Indira Gandhi (1967-1978 ir 1980- pakeitė politika, orientuota į pelną ir rinką. Siekdama
1984), maniusi, jog televizija - pagrindinė priemonė palaikyti savo reitingus, Doordarshan ėmė rodyti jau
skleisti tautos kūrimo idėjas tarp gyventojų. Ministrė ne vien šviečiamojo turinio, bet ir pramogines progra
pirmininkė stebėjo, kaip daugėja televizijos transliuo mas. Šią kryptį į žiniasklaidos privatizavimą Indijoje -
tojų, ir įdiegė šalyje spalvoto vaizdo televiziją. didžiausioje pasaulio demokratijoje - kritikavo daugelis
1991 metais Indijos vyriausybė liberalizavo infor stebėtojų. Jie teigė, jog Indijos TV „įjungė“ ir perėmė
mavimo priemonių sektorių - atvėrė uždaros sistemos Vakarų žiniasklaidos milžinai. Šiuo argumentu vado
duris užsienio žiniasklaidos korporacijoms, kad jos ga vaujamasi teigiant, kad rinkos interesams užvaldžius
lėtų transliuoti savo programas. Palydovinę translia žurnalistiką, žinių rengimą ir TV turinį, turinio kokybė
ciją - pavyzdžiui, Honkongo STAR TV ir Amerikos smunka, o programų kūrimą daugiausia lemia rekla
CNN- nepaprastai pamėgo išsilavinęs miestų elitas, muotojų nuomonės ir reikmės (Thussu, 1999).
o tai paskatino sparčią kabelinio ryšio ir palydovinių Kiti tvirtina, kad Indijos žiniasklaidos globalizavi
antenų plėtrą. Teisybė, XX a. dešimtojo dešimtmečio mas atliko svarbų vaidmenį nutraukiant valstybinę TV
pradžioje šie televizijos programų priėmimo būdai buvo transliacijos kontrolę ir išplėtojant viešąją sritį. Pavyz
prieinami tik nedidelei pasiturinčiai mažumai. Tačiau džiui, opozicijos politikų pažiūroms Zee TV skiria kur
ši mažuma domino reklamuotojus, kurie TV translia kas daugiau dėmesio negu Doordarshan ir šitaip
ciją Indijoje laikė puikiu būdu savo gaminiams popu priverčia pastarąją liberalizuoti politikos nušvietimą
liarinti. (Herman ir McChesney, 1997). Taigi naujų komerci
1998 metais Indijoje, greta vietinių bendrovių, jau nių transliuotojų atsiradimas Indijoje išplėtė ir atgaivi
transliavo visi pagrindiniai pasaulio kabelinės televi no viešąją sritį.
ŽINIAS KLAID A IR KOMUNIKACIJOS 427
cializavimui. Dvi labiausiai paplitusios tyrimų te veju, o animaciniuose filmuose kenkėjiški ar gra
mos yra televizijos poveikis nusikalstamumo bei sūs personažai paprastai gauna tik „tai, ko nusi
smurto lygiui ir TV žinių pobūdis. pelno“. Dažnas smurto vaizdavimas nebūtinai for
muoja žiūrovų sąmonėje tiesioginius imitacijos
modelius, nes žmones, ko gero, labiau veikia mo
TV ir smurtas
ralinių temų potekstė. Apskritai televizijos įtakos
Smurto televizijos programose paplitimo laipsnis auditorijai tyrimai buvo linkę žiūrovus - ir vai
labai gerai dokumentuotas. Išsamiausius tyrimus kus, ir suaugusius - laikyti pasyviais ir be atran
atliko Gerbneris su bendradarbiais: pradedant 1967 kos reaguojančiais į tai, ką mato.
metais buvo analizuojami kasmetiniai visų didžiųjų Robertas Hodge’as ir Davidas Trippas pabrė
Amerikos tinklų geriausio ir savaitgalių dienos lai žė, kad vaikai reaguoja į TV, interpretuodami ar
ko televizijos laidų atrinkti pavyzdžiai. Smurto sce ba suprasdami tai, ką mato, o ne vien tik fiksuo
nų ir epizodų skaičiaus bei dažnio diagramos bu ja programų turinį (Hodge ir Tripp, 1986). Moks
vo sudaromos kelioms programų rūšims. Tyrime lininkai padarė prielaidą, kad dauguma tyrimų
smurtu laikytas grasinimas panaudoti fizinę jėgą neatsižvelgė į vaikų psichikos procesų sudėtingu
ar jos panaudojimas prieš save ar kitus, padarant mą. Net ir banalių televizijos programų žiūrėjimas
fizinę žalą ar sukeliant mirtį. Pasirodė, kad tele nėra savaime menka intelektinė veikla; vaikai pro
vizijos filmuose ir spektakliuose apstu smurto: jį gramas „supranta“, siedami su kitomis savo kas
rodė vidutiniškai 80 procentų šių programų, o daž dienių gyvenimo prasmių sistemomis. Pavyzdžiui,
nis siekė 7,5 smurto epizodų per valandą. Progra net labai maži vaikai atpažįsta, kad informacinių
mos vaikams pasižymėjo dar aukštesniu smurto ly priemonių rodomas smurtas yra „netikras“. Pasak
giu, nors žudymą rodydavo rečiau. Pagal smurto Hodge’o ir Trippo, elgseną veikia ne smurtas pats
scenų ir epizodų kiekį pirmavo animaciniai filmai, savaime, rodomas televizijos laidose, o veikiau
aplenkę visų kitų rūšių programas (Gerbner et ai., bendrasis nuostatų pagrindas, kurio kontekste pa
1979, 1980; Gunter, 1985). teikiamas ir „suprantamas“ šis smurtas.
Kokiais būdais smurto vaizdavimas daro įtaką
žiūrovams ir ar apskritai juos veikia? F. S. Ander
Sociologai tyrinėja TV žinias
sonas surūšiavo šešiasdešimt septynių tyrimų, at
liktų per dvidešimt metų nuo 1956 iki 1976 m., Sociologiniai televizijos tyrimai daug dėmesio ski
nagrinėjusių smurto įtaką vaikų agresijos tenden ria žinioms. Nemenka dalis gyventojų neskaito
cijoms, išvadas. Beveik trys ketvirtadaliai tyrimų laikraščių, taigi TV žinios yra pagrindinis infor
patvirtina aptikę tam tikrų sąsajų. 20 procentų at macijos apie pasaulio įvykius šaltinis. Kai kurias
vejų negauta aiškiai apibrėžtų rezultatų, tuo tar žinomiausias - ir ginčytinas - televizijos žinių ty
pu 3 procentų tyrimų autoriai padarė išvadą, kad rimo studijas atliko Glazgo universiteto informa
smurto stebėjimas televizijos ekrane iš tikrųjų ma vimo priemonių tyrimo grupė (The Glasgow Me-
žina agresiją (F. S. Anderson, 1977; Liebert et ai., dia Group). Grupė paskelbė ciklą darbų, kritiškai
1982). vertinančių žinių pateikimą: Bad News („Blogos
Studijos, kurias tyrinėjo Andersonas, labai sky žinios“), More Bad News („Blogesnės žinios“),
rėsi pagal taikytus metodus, taip pat manomai ap Really Bad News („Tikrai blogos žinios“) ir War
tiktų sąsajų galia ir „agresyvios elgsenos“ apibrėž and Peace News („Žinios apie karą ir taiką“).
timi. Smurtą vaizduojančiuose detektyviniuose fil Kiekvienoje iš šių knygų jie laikėsi tokios pat
muose (ir daugelyje animacinių filmų vaikams) mokslinio tyrimo strategijos, nors keitė tyrinėjimų
glūdi teisingumo ir atpildo temos. Detektyviniuose dėmesio centrą.
filmuose teismui atiduodama kur kas daugiau pik „Blogos žinios“ (Glasgow Media Group, 1976)
tadarių negu tikrovėje, realių policijos tyrimų at - pirmoji ir paveikiausia grupės knyga, pagrįsta
428 15 SKYRIUS
visų trijų JK televizijos kanalų (Channel 4 tuo kad „Blogose žiniose“ yra skyrius „Profesinės są
met dar nebuvo) žinių transliacijos analize 1975 jungos ir žiniasklaida“, tačiau nėra skyriaus „Va
metų sausio-birželio mėnesiais. Buvo užsibrėžta dovybė ir žiniasklaida“. Šį klausimą iš tiesų de
sistemingai ir nešališkai išnagrinėti žinių turinį bei rėjo aptarti, teigė informavimo priemonių kritikai,
jų pateikimo būdą. „Blogos žinios“ daugiausia dė nes vadovybė dažnai kaltina žinių žurnalistus esant
mesio skyrė polemikai pramonės tema. Vėlesnės šališkus ne vadovų, bet streikininkų naudai.
knygos labiau domėjosi politikos nušvietimu ir ka Panašias mintis išsakė ir mokslo kritikai. Mar
ru dėl Folklando salų. tinas Harrisonas (1985) gavo susipažinti su Ne
„Blogų žinių“ išvadose teigiama, kad joms bū priklausomos televizijos žinių bendrovės (The In-
dinga gamybinius santykius pateikti pasirinktinai dependent Television News, ITN) žinių transliaci
ir tendencingai. Tokios sąvokos, kaip „neramu jų įrašais to laikotarpio, kurį apėmė pirminis ty
mai“, „radikalus“, „beprasmis streikas“, rodė pa rimas. Tuo remdamasis jis teigė, kad tyrimo nag
žiūras, priešiškas profesinėms sąjungoms. Egzis rinėti penki mėnesiai buvo netipiški. Tuo metu
tavo kur kas didesnė tikimybė, kad žiniasklaida streikuota neįprastai daug dienų. Žinios tiesiog ne
praneš apie streikų padarinius, sutrikdžiusius vi pajėgtų informuoti apie visus šiuos įvykius, taigi
suomenę, o ne informuos apie šių streikų priežas suprantama jų tendencija skirti dėmesį tik spalvin-
tis. Filmuota medžiaga dažnai sudarydavo vaiz gesniems epizodams.
dą, esą protestuotojų veiksmai iracionalūs ir ag Harrisono nuomone, Glazgo informavimo prie
resyvūs. Pavyzdžiui, filmuojant streikininkus, kurie monių tyrimo grupė klydo pareikšdama, kad žinios
stabdo į gamyklą įeinančius žmones, dėmesio cen pernelyg kreipia dėmesį į streikų padarinius. Streikų
tre atsidurdavo bet kokia priešprieša, net jei šalys paveiktų žmonių paprastai būna kur kas daugiau
konfrontuodavo tik retkarčiais. negu pačių dalyvių. Kartais saujelės individų veiks
„Blogos žinios“ taip pat rodė, jog žinių rengėjai mai pažeidžia milijonų žmonių gyvenimus. Paga
veikia kaip „sargai“, kitaip tariant, reguliuoja, ką liau, pasak Harrisono analizės, kai kurie Glazgo
apskritai turi sužinoti visuomenė. Pavyzdžiui, ži informavimo priemonių tyrimo grupės teiginiai tie
niasklaida gali plačiai nušviesti streikus, pasižy siog melagingi. Pavyzdžiui, priešingai jos tvirtini
mėjusius aktyvia darbininkų ir vadovybės prieš mams, žiniose paprastai būdavo įvardyta, kurios
prieša. Tuo tarpu reikšmingesnės ir ilgiau trunkan profesinės sąjungos dalyvauja ginčuose, ir nuro
čios įvairaus pobūdžio gamybinės diskusijos gali dyta, ar tuos streikus sąjungos sankcionavo, ar ne.
beveik nesulaukti dėmesio. Glazgo informavimo Atsakydami į šią kritiką, Glazgo grupės nariai
priemonių tyrimo grupė padarė prielaidą, kad ži pastebėjo, kad Harrisono tyrimą iš dalies rėmė ITN.
nių žurnalistų požiūriai atspindi dominuojančių vi Tai galbūt kompromituoja jo mokslinį nešališkumą.
suomenės grupių pasaulėžiūrą, o šioms grupėms Harrisono tikrinti įrašai nebuvo išsamūs, juose bu
streikininkai neišvengiamai atrodo pavojingi ir ne vo intarpų, kurių ITN iš tiesų visai netransliavo.
atsakingi. Vėliau Glazgo grupės nariai atliko keliolika to
lesnių mokslinių tyrimų. Straipsnyje Seeing is Be-
lieving („Matyti - reiškia tikėti“) vienas iš gru
Kritikos atsakas
pės narių Gregas Philo apibūdino tyrimą, skirtą
Glazgo informavimo priemonių tyrimo grupės dar žmonių prisiminimams apie praeities įvykius. Tiks
bai plačiai aptarinėti ir informavimo priemonių liau sakant, jis prašė prisiminti 1984-1985 metų
sluoksniuose, ir mokslinėje bendruomenėje. Kai kalnakasių streiką - didžiulę ir ilgai trukusią kon
kurie žinių prodiuseriai kaltino, jog tyrėjai tiesiog frontaciją tarp Arthuro Scargillo vadovaujamos
šališkai stengiasi paveikti nuomonę, nes, matyt, pa kalnakasių profesinės sąjungos ir Margaret That-
laiko streikininkus. Prodiuseriai atkreipė dėmesį, cher konservatorių vyriausybės (Philo, 1991).
ŽINIAS K L Al DA IR KOMUNIKACIJOS 429
Philo rodė streiko nuotraukas skirtingoms Televizija ir žanras

žmonių grupėms ir prašė, kad jie įsivaizduotų esą Mūsų laikais televizija dirba nuolatos. Programas
žurnalistai ir parašytų apie streiką žinių laidai. Jis gali pertraukti reklama, tačiau transliacija nenu
taip pat klausinėjo, ką žmonės prisimena apie strei trūksta. Jei ekranas bent akimirką užtemsta, televi
ką, pavyzdžiui, ar streikas daugiausia vyko taikiai, zijos bendrovė jaučia pareigą atsiprašyti. Ir prodiu
ar ne. Philo pastebėjo, kad žmonių parašytos is seriai, ir žiūrovai televiziją laiko nenutrūkstama
torijos labai priminė tikras TV žinutes, pasirodžiu - ir dabar daugelis kanalų iš tiesų visą laiką eteryje.
sias streiko metu. Daugelis sakinių kartojosi žo Televizija - tai srautas, bet jos programų kūrimas
dis žodin. —tikras kratinys. Pavyzdžiui, eilinio vakaro tvarka
Daugiau kaip pusė žmonių buvo įsitikinę, kad raštį paprastai sudaro ištisas visiškai skirtingų viena
per streiką vykę piketai daugiausia buvo smurtiniai po kitos rodomų programų rinkinys. Žanro idėja
(nors iš tiesų taip pasitaikydavo tik retkarčiais). padeda mums įprasminti šį tarsi chaotišką TV pro
Philas padarė išvadą, jog „gali būti ypač sunku kri gramų kūrimo pobūdį (Abercrombie, 1996). Žanras
tikuoti dominuojančią žiniasklaidos nuomonę, jei nusako, kaip programų kūrėjai ir žiūrovai supranta,
beveik negali prieiti prie alternatyvių informacijos „kas“ būtent žiūrima - jis apibūdina, kaip šios gru
šaltinių. Šitokiomis aplinkybėmis neturėtume men pės rūšiuoja programas, pavyzdžiui, į žinias, „mui
kinti informavimo priemonių galios“ (1991: 177). lo operas“, žaidimų šou, miuziklus ar siaubo fil
Publikacijoje Getting the Message („Gaunant mus. Kiekvienas žanras turi savo taisykles ir sąly
pranešimą“) Glazgo informavimo priemonių tyri giškumus, kurie jį ženklina ir išskiria iš kitų.
mo grupė surinko naujus žinių transliacijos tyri Šios taisyklės iš dalies susijusios su turiniu. Pa
mus. Leidinio redaktorius Johnas Eldridge’as nu vyzdžiui, „muilo operos“ vyksta namų aplinkoje,
rodo, kad tebesitęsia pirminio grupės darbo suža o vesternai semiasi temų iš XIX a. Amerikos gy
dinta polemika (1993). Visuomet bus nelengva nu venimo. Taisyklės taip pat susijusios su persona
sakyti, kas gi žinių pranešime laikytina objekty žais ir kontekstu. „Muilo operose“ dominuos per
viu dalyku. Tarsi prieštaraudamas tiems, kurie tei sonažai, gal šeimos namuose, o siaubo filmų vei
gia objektyvumo idėją apskritai esant beprasmę (žr. kėjai tikriausiai paklus siužeto intrigai. Žanrų įvai
„Baudrillardas: hiperrealybės pasaulis“, p. 431), rovė leidžia tikėtis skirtingų dalykų. Įtampa ir pa
Eldridge’as pareiškia, kaip svarbu ir toliau kritiš slaptis - neatskiriami detektyvinių serialų palydo
kai žvelgti į informavimo priemonių produktus. vai. „Muilo operoms“ jie paprastai nebūdingi.
Tyrinėti žinių pranešimų tikslumą galima ir būti TV prodiuseriai apskritai žino, ko tikisi žiūro
na. Pagaliau, kai informuojama apie futbolo rung vai, ir veikia tose ribose. Tai leidžia jiems formali
tynių rezultatus, tikimės gauti tikslią žinią. Eldrid- zuoti savo darbą, įsprausti jį į įprastinės tvarkos
ge’o teigimu, toks paprastas pavyzdys primena rėmus. Galima suburti aktorių, režisierių ir scena
mums, kad žinių pranešimai visuomet susiję su tie ristų kūrybines grupes, kurios specializuotųsi kurti
sos problema. konkretaus žanro filmus. Galima kaskart naudoti
Tačiau ypač svarbu atkreipti dėmesį, jog ži tuos pačius rekvizitus, dekoracijas ir kostiumus.
nios niekada nebūna tik „aprašas“, nusakantis, kas Žmonėms įprantant žiūrėti nuolatines konkretaus
„iš tiesų atsitiko“ konkrečią dieną ar savaitę. Ži žanro programas, galima išsiugdyti ištikimą audi
nios - tai sudėtinga sąranga, kuri nuolatos daro toriją.
įtaką savo turiniui. Pavyzdžiui, žinių programoje
pasirodo politikas ir komentuoja prieštaringą pro
blemą, tarkime, ekonomikos būklę ir priemones, „Muilo opera "
kurių reikėtų imtis jai gaivinti. Tolesnėse progra Žanrą, kurį sukūrė radijas ir televizija, imta va
mose šis komentaras pavirsta pranešimu. dinti „muilo opera“. Dabar tai populiariausia TV
430 15 SKYRIUS
programų rūšis. Britanijoje beveik visi labiausiai gelis „muilo operų“ vaizduoja žmones, susidurian
žiūrimi savaitiniai TV šou - „Istenderso gyven čius su įvairiausiomis problemomis. Teisingiau bū
tojai“, „Karūnavimo gatvė“ ir daugelis kitų - pri tų sakyti, kad „muilo operos“ kalba apie visuoti
klauso būtent šiam žanrui. „Muilo operos“, bent nius asmeninio ir emocinio gyvenimo ypatumus.
jau tos, kurias rodo Britanijos TV, yra keleto skir Jos gvildena dilemas, su kuriomis susiduria kiek
tingų tipų, arba požanrių. JK kuriamos „muilo ope vienas, o kai kuriems žiūrovams gal net padeda
ros“, panašios į „Karūnavimo gatvę“, linksta į kas kūrybiškiau pažvelgti į savo gyvenimą.
dienybės vaizdavimą, skiriamos paprastam žiūro Kaip turėtume vertinti platesnes informavimo
vui ir dažnai atskleidžia skurdžiau gyvenančių priemonių įtakas? Tai - vienas iš pagrindinių klau
žmonių gyvenimą. Antrąjį tipą sudaro importuo simų, kurie domino mokslininkus, informavimo
ta produkcija iš Amerikos, pavyzdžiui, XX a. de priemonių vaidmens formuojant socialinę raidą ir
vintojo dešimtmečio „Dalasas“ arba „Dinastija“, socialinę organizaciją teorinių interpretacijų kū
kur dažnai rodomas įspūdingesnis, patrauklesnis rėjus. Būtent šias teorijas dabar ir panagrinėsime.
žmonių gyvenimas. Trečiajam tipui priklauso
„muilo operos“, importuotos iš Australijos, tokios
kaip „Kaimynai“. Tai - pigi produkcija, vaizduo Informavimo priemonių teorijos
janti vidurinės klasės namus ir gyvenimo būdą.
„Muilo operos“ yra tokios pat, kaip ir pati te Ankstyvosios teorijos
levizija: jos tęsiasi ir tęsiasi. Vienos istorijos gali Komunikacija - informacijos perdavimas iš vieno
baigtis, skirtingi charakteriai - pasirodyti ir išnykti, individo ar grupės kitam individui ar kitai grupei
bet pati „muilo opera“ tęsis tol, kol nebus visiš - nesvarbu, žodžiu ar moderniųjų laikų žiniask-
kai pašalinta iš programos. įtampa tarp serijų su laida - yra lemiamas dalykas kiekvienai visuome
kuriama, „nutraukiant veiksmą įdomiausioje vie nei. Ankstyvajai komunikacijos priemonių teori
toje“: serija baigiama likus akimirksniui iki reikš jai didelę įtaką darė du kanadiečiai mokslininkai
mingo įvykio - jei žiūrovui smalsu, kaip įvykiai Haroldas Innisas ir Marshallas McLuhanas. Inni-
klostysis toliau, jam tenka laukti kitos serijos. sas (1950, 1951) teigė, kad visuomenės turimų in
„Muilo operos“ žanro pagrindą sudaro aksti formavimo priemonių pobūdis daro didelę įtaką
nas nuolatos ją žiūrėti. Pavienė serija ne itin pras šios visuomenės organizacijai. Kaip pavyzdį jis pa
minga. „Muilo operos“ paremtos istorijomis, ku teikė akmenyje iškaltus rašmenis - kai kurių se
rias, manoma, žino nuolatiniai žiūrovai - jie pa novės civilizacijų hieroglifus. Akmens raižiniai bu
lengva susipažįsta su personažais, jų charakteriais vo ilgaamžiai, tačiau sunkiai transportuojami. To
ir gyvenimo patirtimi. Šių istorijų siužeto linijos dėl ši priemonė vargu ar tiko palaikyti ryšiams su
pirmiausia gvildena asmeninius personažųjausmus tolimomis vietovėmis. Taigi visuomenės, kurios
- „muilo operos“ dažniausiai nenagrinėja plates priklausė nuo šios komunikacijos formos, nega
nių socialinių ar ekonominių situacijų. Jos į he lėjo labai stipriai vystytis.
rojų gyvenimus įsiterpia tik iš išorės. McLuhanas (1964) išplėtojo kai kurias Inniso
Sociologai pateikia skirtingas priežastis, kodėl idėjas, o ypač pritaikė jas moderniųjų, industriali
„muilo operos“ tokios populiarios - o jas mėgsta zuotų visuomenių informavimo priemonėms. Pa
viso pasaulio žmonės, ne vien Britanijos ar JAV, sak McLuhano, „informavimo priemonė - tai pra
bet ir Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos gyven nešimas“. Norima pasakyti, kad visuomenėje ap
tojai. Kai kas mano, jog „muilo operos“ padeda tinkamų informavimo priemonių pobūdis veikia tos
pabėgti nuo tikrovės, ypač moterims (šie serialai visuomenės struktūrą kur kas labiau negu turinys,
sulaukia kur kas daugiau žiūrovių negu žiūrovų), t. y. labiau negu patys pranešimai, kuriuos perduoda
įtikėjusioms, kad jų gyvenimas nuobodus, slegian informavimo priemonė. Pavyzdžiui, televizija ir
tis. Tačiau šitoks požiūris nelabai tvirtas, nes dau spausdinta knyga yra labai skirtingos informavi
mo priemonės. Televizija yra elektroninė, regima nyko „viešoji sritis“. Viešoji sritis yra viešųjų dis
ir sudaryta iš slankių vaizdų. Visuomenėje, kurioje kusijų arena, kurioje galima aptarti visiems rūpi
pagrindinį vaidmenį atlieka televizija, kasdienis gy mus klausimus ir formuoti nuomones.
venimas atrodo kitoks negu ten, kur egzistuoja tik Habermasas teigė, kad viešoji sritis pirmiausia
spaudiniai. TV žinios per akimirksnį perduoda pa kūrėsi Londono, Paryžiaus ir kitų Europos did
saulio informaciją milijonams žmonių. Elektroni miesčių salonuose bei kavinėse. Žmonės susitiki
nės informavimo priemonės, pasak McLuhano, ku nėdavo aptarti kasdienių dalykų, o diskusijoms te
ria globalinį kaimą - viso pasaulio žmonės ma mų dažniausiai semdavosi iš informacinių lapelių
to, kaip rutuliojasi pagrindiniai įvykiai, taigi kar ar iš ką tik pasirodžiusių laikraščių. Ypač svarbiu
tu juose ir dalyvauja. Pavyzdžiui, milijonai žmo dalyku tapo politiniai debatai. Nors salonai aprė
nių skirtingose šalyse sekė istoriją, į kurią įsipai pė tik nedaugelį gyventojų, Habermasas teigia, kad
niojo Amerikos prezidentas Billas Clintonas ir bu jie buvo gyvybiškai svarbūs ankstyvajai demokra
vusi Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Levvinsky. Iš tijos raidai, nes pateikė idėją spręsti politines pro
tisus metus buvo atskleidžiama naujų faktų, kalti blemas pasitelkiant viešąją diskusiją. Viešoji sri
nama, o spauda nepaliaujamai nušviesdavo įvykius, tis - bent jau iš principo - susijusi su individų sam
tačiau vėliau, žlugus pastangoms surengti Clinto- būriu į viešų debatų forumą, kur visi dalyviai dis
nui apkaltą, skandalas galiausiai nurimo. Viso pa kutuoja kaip lygūs.
saulio žiūrovai dalyvavo viename dramatiškiausių Tačiau pažadas, glūdėjęs ankstyvojoje viešosios
ir išraiškingiausių vėlyvosios modemybės amžiaus srities raidoje, nebuvo visiškai įgyvendintas, da
politikos ir žiniasklaidos įvykių. ro išvadą Habermasas. Moderniosiose visuomenėse
demokratinius debatus nuslopino kultūros indust
rijos vystymasis. Dėl žiniasklaidos ir masinių pra
Jurgenas Habermasas: viešoji sritis
mogų plėtros viešoji sritis beveik pavirto klasto
Vokiečių filosofas ir sociologas Jurgenas Haber te. Politiką režisuoja parlamentas ir informavimo
masas yra susijęs su Frankfurto sociologinės min priemonės, tuo tarpu komerciniai interesai įveikia
ties mokykla. Frankfurto mokyklą sudarė grupė au visuomenei rūpimus dalykus. „Viešoji nuomonė“
torių, inspiruotų Marxo, tačiau manančių, kad no formuojama ne atvirose ir racionaliose diskusijo
rint suaktualinti jo pažiūras, jas reikia iš pagrin se, bet pasitelkiant manipuliacijas ir kontrolę, kaip
dų peržiūrėti. Greta kitko, jie manė, jog Mantas būna, pavyzdžiui, reklamoje.
nepakankamai domėjosi kultūros įtaka moderniai
kapitalistinei visuomenei.
Baudrillardas: hiperrealybės pasaulis
Frankfurto mokyklos atstovai atliko vadinamo
sios „kultūros industrijos“ išplėstinį tyrimą, turė Vienas įtakingiausių šiuolaikinių teoretikų infor
dami galvoje pramogų pramonės šakas - kiną, te mavimo priemonių srityje yra prancūzų postmo-
leviziją, populiariąją muziką, radiją, laikraščius ir demistas Jeanas Baudrillardas, kurio darbus stip
žurnalus. Tyrinėtojai teigė, kad kultūros industri riai paveikė Inniso ir McLuhano idėjos. Baudril
ja, pateikianti nereiklią, standartizuotą produkci lardas laikosi nuomonės, kad moderniųjų masinių
ją, tolydžio plėtodamas! pakerta individų gebėji komunikacijų poveikis visiškai skiriasi nuo bet ku
mus mąstyti kritiškai ir nepriklausomai. Menas iš rių kitų technologijų poveikio ir yra kur kas stip
nyksta, nes jį nuskandina komercializacija - „ge resnis. Žiniasklaidos, ypač elektroninių informa
riausi Mocarto hitai“. vimo priemonių, tokių kaip televizija, pasirody
Habermasas ėmėsi gvildenti kai kurias šias te mas transformavo patį mūsų gyvenimo pobūdį. TV
mas, tačiau kitaip jas plėtojo. Jis analizavo infor ne vien „parodo“ mums pasaulio vaizdą, bet vis
mavimo priemonių raidą nuo XVIII a. pradžios iki labiau ima apibrėžti, koks iš tikrųjų yra pasaulis,
nūdienos, aiškindamasis, kaip atsirado, o vėliau su kuriame gyvename.
432 15 SKYRIUS
Kaip pavyzdį panagrinėkime O. J. Simpsono pirmesniais reklaminiais skelbimais ir visi jie su
bylą - garsų teismo procesą, vykusį Los Andžele darė ilgą serialą. Šiandien joks politikos lyderis
1994-1995 metais. Simpsonas pirmiausia tapo negali laimėti rinkimų, jei nuolatos nesirodo TV:
Amerikos futbolo žvaigžde, o vėliau išgarsėjo pa televizinis lyderio įvaizdis yra būtent toks „as
saulyje, suvaidinęs keliuose populiariuose filmuo muo“, kokį pažįsta dauguma žiūrovų.
se, tarp jų - seriale „Nuogas ginklas“. Jis buvo ap
kaltintas nužudęs savo žmoną Nicolę ir po labai Johnas Thompsonas: informavimo
ilgai trukusio teismo proceso išteisintas. Procesas priemonės ir modernioji visuomenė
transliuotas tiesiogiai ir žiūrėtas daugelyje šalių, Johnas Thompsonas, iš dalies remdamasis Haber-
tarp jų ir Britanijoje. JAV bylos nagrinėjimą be maso darbais, analizavo industrinių visuomenių
perstojo rodė šešios televizijos. raidos ir informavimo priemonių santykį (1990,
Šis procesas vyko ne tik teismo salėje. Jis tapo 1995). Thompsonas teigia, kad informavimo prie
televizijos įvykiu, sujungusiu milijonus žiūrovų ir monės - pradedant ankstyvosiomis spaudos for
informavimo priemonių komentatorius. Ši byla momis ir baigiant elektronine komunikacija - at
iliustruoja tai, ką Baudrillardas vadina hiperrealy- liko itin svarbų vaidmenį moderniųjų institucijų
be. Nebeliko „realybės“ (veiksmo teismo salėje), raidoje. Jo nuomone, pagrindiniai sociologijos kū
kurią televizija leistų mums pamatyti. Faktiškai rėjai, tarp jų - Mantas, Weberis ir Durkheimas,
„realybė“ - tai vaizdų virtinė pasaulio TV ekranuo per mažai domėjosi informavimo priemonių vaid
se, kuri ir pavertė teismo procesą globaliu įvykiu. meniu moderniosios visuomenės ankstyvosios rai
Prieš pat prasidedant Persijos įlankos karo dos tolygumui.
veiksmams 1991 metais, Baudrillardas parašė į Pritardamas kai kurioms Habermaso idėjoms,
laikraštį straipsnį, pavadintą „Persijos įlankos karas Thompsonas jas vertina ir kritiškai, kadangi yra
negali įvykti“. Kai buvo paskelbtas karas ir pra susijęs su Frankfurto mokykla ir Baudrillardu.
sidėjo kruvinas konfliktas, atrodo, nebuvo ko abe Frankfurto mokykla per daug neigiamai žvelgė į
joti, kad Baudrillardas suklydo. Anaiptol. Karui kultūros industriją. Thompsono nuomone, moder
pasibaigus, Baudrillardas parašė antrą straipsnį nioji žiniasklaida neatima iš mūsų galimybės mąs
„Persijos įlankos karas neįvyko“. Ką mokslinin tyti kritiškai; tiesą sakant, ji pateikia įvairialypę
kas turėjo galvoje? Jis norėjo pasakyti, kad šis ka informaciją, kurios anksčiau apskritai negalėdavo
ras nepriminė jokio kito istorijos atmenamo ka me gauti. Habermasas, kaip ir Frankfurto mokykla,
ro. Persijos įlankoje vyko informavimo priemo pernelyg nepagrįstai laiko mus pasyviais žiniask
nių amžiaus karas - televizijos spektaklis, kurį laidos pranešimų gavėjais. Thompsonas rašo:
drauge su kitais viso pasaulio žiūrovais stebėjo Ge-
„Inform avim o priem on ių p ranešim us individai papras
orge’as Bushas ir Saddamas Husseinas, kad iš CNN
tai aptaria iš karto, kai tik gauna ju o s , o netrukus iš
sužinotų, kas gi faktiškai „vyksta“.
plėtoja šiu o s p ran ešim u s... T ęstin is p asak ojim o ir per
Baudrillardas teigia, jog laikais, kai visur pa
pasakojim o, interpretacijos ir reinterpretacijos, kom en
sklido masinio informavimo priemonės, iš tiesų ku
tarų, ju o k o ir k ritik os p ro cesa s [juos] tran sform u o
riama nauja realybė - hiperrealybė, sudaroma su
j a ... P erim dam i p ran ešim u s ir pakartotinai įtraukdam i
plakant žmonių elgseną ir žiniasklaidos sukurtus
ju o s į sa v o g y v e n im ą ..., n u o la to s form uojam e ir per
vaizdinius. Hiperrealybės pasaulis suręstas iš si-
form uojam e sa v o įg ū d žiu s b ei žin o jim o ištek liu s, iš-
muliakrų - vaizdinių, kurių prasmė kyla iš kitų
ban d om e sa v o p o jū čiu s ir sk o n iu s, p lečia m e savo pa
vaizdinių, todėl jie neturi jokio „išorinės realybės“
tirties akiratį.“ (T h o m p so n , 1995: 4 2 - 4 3 )
pagrindo. Pavyzdžiui, garsusis „Šilk Cut“ cigarečių
reklamų serialas apskritai nesisiejo su šiomis ci Thompsono informavimo priemonių teorija remiasi
garetėmis - kiekvienas klipas buvo susijęs tik su trijų sąveikos rūšių skirtumais (žr. tekstą rėmeliuo
se p. 434). Tiesioginei sąveikai, pavyzdžiui, žmo Ši sąvoka plačiai taikoma informavimo priemonių
nių pašnekesiams vakarėlio metu, būdinga gausybė tyrimuose, taip pat kitose sociologijos srityse, ta
įvairių reikšminių priemonių, kurias individai nau čiau ilgai buvo ir ginčytina. Terminą sukūrė pran
doja, kad suprastų, ką sako kiti (žr. 4 skyrių „So cūzų autorius Destuttas de Tracy‘s XVIII a. pabai
cialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas“). Netiesio goje. De Tracy‘s jį vartojo „idėjų mokslui“
ginė sąveika reikalauja pasinaudoti informavimo apibūdinti.
priemonių technologija - popieriumi, elektros ry Tačiau vėlesni autoriai šį terminą ėmė taikyti
šiu, elektroniniais impulsais. Netiesioginei sąvei specifiškiau. Pavyzdžiui, Marxas ideologiją laikė
kai būdinga ištįsti laike ir erdvėje - ji gerokai per „klaidinama sąmone“. Galingos grupės pajėgia kon
žengia įprastų tiesioginių sąveikų kontekstus. Ne troliuoti visuomenėje dominuojančias idėjas taip,
tiesioginė sąveika vyksta individams bendraujant kad pateisintų savo asmeninę padėtį. Todėl, pasak
per tarpines priemones - pavyzdžiui, dviem žmo Marxo, religija dažnai būna ideologizuota: ji moko
nėms kalbantis telefonu, - tačiau šitaip bendrau vargšus tenkintis savo likimu. Socioanalitikas tu
jant sumažėja galimybė pasinaudoti tokia pat reikš rėtų atskleisti ideologinius iškraipymus, kad leis
minių priemonių įvairove, kokią suteikia tiesioginė tų bejėgiams žmonėms pamatyti tikrąją savo eg
sąveika. zistencijos perspektyvą ir imtis priemonių savo gy
Trečioji sąveikos rūšis yra netiesioginė taria venimo sąlygoms gerinti.
moji sąveika. Ji susijusi su tam tikro tipo sociali De Tracy‘o požiūrį Thompsonas vadina neut
niais santykiais, kuriuos sukuria žiniasklaida. Tokia raliąja, o Marxo požiūrį - kritiškąja ideologijos
sąveika taip pat ištįsta laike ir erdvėje, bet indi koncepcija. Neutraliosios koncepcijos „apibūdina
vidų tiesiogiai nesujungia, todėl šitokį bendravi reiškinius kaip ideologiją arba ideologiškus, tačiau
mą geriausiai nusako terminas „tariamoji sąveika“. neduoda suprasti, kad šie reiškiniai būtinai yra klai
Dviejų pirmųjų rūšių sąveikos yra „dialoginės“: dinantys, iliuziniai ar sutapatinti su kurios nors
individai bendrauja tiesiogiai. Netiesioginė taria konkrečios grupės interesais“. Ideologijos kritiš
moji sąveika yra „monologinė“: vienos krypties kosios sampratos „išreiškia neigiamą, kritišką ar
komunikacijos forma būdinga, pavyzdžiui, TV pro menkinamą prasmę“, jose glūdi „paslėpta kritika
gramoms. Žiūrėdami televizijos laidą, žmonės gali ar smerkimas“ (1990: 53-54).
ją aptarinėti, gal net laidyti replikas televizoriui, Thompsonas teigia, kad pirmenybė turėtų tekti
bet jis, žinoma, neatsakys. kritiškajai sampratai, nes ji sieja ideologiją su galia.
Thompsonas nemano, kad trečioji rūšis ima Ideologija susijusi su simbolinės galios įgyvendi
stelbti dvi kitas, kaip tvirtina Baudrillardas. Mū nimu - idėjų naudojimu socialinėje visuomenės
sų dabartiniame gyvenime veikiau susimaišo vi struktūroje slepiant, pateisinant ar įteisinant joje
sos trys rūšys. Thompsonas daro prielaidą, kad mū dominuojančių grupių interesus. Glazgo informa
sų gyvenime žiniasklaida keičia viešumo ir priva vimo priemonių tyrimo grupė savo tyrimuose iš
tumo pusiausvyrą. Priešingai Habermaso teigi esmės analizavo ideologinius TV žinių reportažų
niams, dabar į viešąją sritį patenka kur kas dau aspektus. Žiniose buvo linkstama palaikyti vyriau
giau dalykų negu pirma, ir tai neretai sukelia dis sybę ir vadovybę streikininkų nenaudai. Thomp
kusijas bei ginčus. sonas mano, jog apskritai masinės informavimo
priemonės, - ne tik žinios, bet ir visa programų
turinio bei žanrų įvairovė, - moderniosiose visuo
Ideologija ir informavimo priemonės
menėse nepaprastai išplėtė ideologijos ribas. Jos
Informavimo priemonių tyrimas artimai susijęs su pasiekia masines auditorijas ir, pasak Thompso-
ideologijos poveikiu visuomenei. Ideologija nusa no, remiasi „netiesiogine tariamąja sąveika“, nes
ko idėjų įtaką žmonių įsitikinimams ir veiksmams. auditorija negali atsakyti tiesiogiai.
434 15 SKYRIUS
Sąveikos rūšys
Netiesioginė
Sąveikos pobūdis Tiesioginė sąveika Netiesioginė sąveika tariamoji sąveika
Erdvės-laiko konstravim as Buvimo kartu kontekstas; Kontekstų atskirtis; K ontekstų atskirtis;

bendroji laikinių-erdvinių išplėstas prieinam um as išplėstas prieinam um as
nuorodų sistem a laike ir erdvėje laike ir erdvėje
Simbolinių žen klų spektras Sim bolinių žen klų įvairovė Siaurėjantis simbolinių Siaurėjantis simbolinių
žen klų spektras žen klų spektras
Veiksm o kryptis Nukreipta į konkrečius Nukreipta į konkrečius Nukreipta į neapibrėžtą

gavėjus gavėjus galim ų gavėjų skaičių
Dialoginė, monologinė Dialoginė Dialoginė Monologinė
Šaltinis: John B. T h om pson, The Media and Modernity, Polity, 19 95.
Naujųjų komunikacijų technologija dinimas ir mažėjanti kompiuterių kaina; duome

nų vertimas į skaitmeninius (tai leidžia integruoti
Iki šiol daugiausia dėmesio skyrėme laikraščiams kompiuterius ir telekomunikacines technologijas);
ir televizijai, tačiau neturėtume manyti, kad vien palydovinių komunikacijų plėtra; pluoštinė opti
jie sudaro informavimo priemones. Vienas iš es ka, kurios dėka daugybę skirtingų pranešimų ga
minių informavimo priemonių aspektų yra infra lima perduoti vienu plonu kabeliu. Nepaprastas
struktūra, per kurią vyksta informacijos perdavi pastarųjų metų komunikacijų proveržis, atrodo, ne
mas ir mainai. XX a. antroje pusėje dėl technolo siruošia silpnėti.
ginės pažangos kitą formą įgavo telekomunika Savo knygoje Being Digital, 1995 („Būti skait
cijos - informacijos, garsų ar vaizdų perdavimas meniniam“) Nicholas Negroponte, informavimo
per atstumą technologinėmis priemonėmis. Būtent priemonių laboratorijos Masačiūsetso technologijų
dėl naujųjų komunikacinių technologijų įvyko es institute įkūrėjas, nagrinėja nepaprastą skaitmeni
miniai pokyčiai pasaulio pinigų sistemose ir fon nių duomenų svarbą dabartinėms komunikacinėms
dų biržose. Pinigai jau nebereiškia aukso ar gry technologijoms. Bet kurį informacijos vienetą -
nųjų jūsų kišenėje. Jie vis labiau įgyja elektroni taip pat ir piešinius bei judančius vaizdus ir garsus
nį pavidalą ir kaupiami pasaulio bankų kompiu - galime paversti bitais. Bitas - tai 1 arba 0. Pa
teriuose. Net jei jūsų kišenėje ir atsirastų grynų vyzdžiui, 1, 2, 3, 4, 5 dvejetainė išraiška bus 1,
jų, jų vertę vis tiek nustato prekiautojų veikla elek 10, 11, 100, 101 irt.t. Dvejetainė skaitmeninė raiš
troniniu būdu sujungtose pinigų rinkose. Tokios ka, taip pat ir sparta, glūdi multimedijos plėtros
rinkos sukurtos vos per pastaruosius dešimt-pen ištakose: ankstesnes skirtingas priemones, kurioms
kiolika metų: jos yra kompiuterių ir ryšio paly reikėjo skirtingų technologijų (pavyzdžiui, vaiz
dovų technologijų sąjungos darinys. Sakoma, kad dui ir garsui perduoti), dabar galima sujungti į vie
„technologija žaibiškai keičia fondų biržas į vien ną priemonę (atkuriant kompaktinių plokštelių gro
tisą globalinę rinką, veikiančią 24 valandas per pa tuvu, kompiuteriu ir pan.). Kompiuterių sparta dvi
rą“ (Gibbons, 1990: 111). gubėja kas aštuoniolika mėnesių, o technologija
Šiuos darinius paskatino keturios technologinės pasiekė tokį lygį, jog vaizdajuostę galima paversti
tendencijos: nuolatinis kompiuterių galimybių di vaizdu asmeninio kompiuterio ekrane ir atvirkš
ZINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJOS 435
čiai. Skaitmeninė raiška taip pat leidžia plėtoti in Tačiau esama požymių, kad šį atotrūkį kada nors
teraktyviąją (dialoginę) terpę, suteikdama indivi gali panaikinti pačių naujųjų technologijų galimy
dams galimybę įsiterpti arba struktūrizuoti tai, ką bės. Kaip rodo schema 15.2, kai kurios mažiau iš
jie girdi ar mato. sivysčiusios tautos nepaprastai daug investavo į
Viena iš šios technologinės pažangos išdavų ir pažangiąsias telekomunikacijų infrastruktūras, šim
pagrindinė globalizacijos apraiška yra astronomiš tu procentų aplenkdamos išsivysčiusias šalis pa
kai padidėjęs tarptautinių telefoninių pokalbių skai gal skaitmeninių telefono tinklų skaičių. Taigi tech
čius. 1982 metais prakalbėta per 12 milijardų mi nologinė pažanga gali tapti didesnės visuomenės
nučių, o 1996-aisiais bendroji pokalbių trukmė jau stratifikacijos ir nelygybės priežastimi, bet, kita
viršijo 67 milijardus minučių. Apie 50 procentų vertus, ji teikia viltį, kad ši nelygybė bus suma
šio neįtikėtino tarptautinių telefoninių pokalbių žinta, suteikiant komunikacijos galimybę žmo
skaičiaus tenka vos penkioms šalims - Jungtinėms nėms, gyvenantiems izoliuotose ar skurdžiose te
Valstijoms, Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Ka ritorijose.
ralystei ir Šveicarijai! Tarptautinis telefoninių po Kaip įsitikinsime toliau, ateityje naudojimasis
kalbių srautas po pasaulį sklinda netolygiai: pa internetu, atrodo, gali tapti pagrindiniu tarptauti
saulinį pokalbių trukmės vidurkį sudaro 7,8 mi nės telefonuos srauto didėjimo kaltininku. XX a.
nutės vienam žmogui, stiprios ekonomikos šalių devintąjį dešimtmetį visame pasaulyje smarkiai pa
(Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi didėjo interneto pasiekiamumas ir vartotojų skai
zacijos narių) vidurkis - 36,6 minutės, tuo tarpu čius, nes technologijų pažanga padarė jį prieina
Afrikos į pietus nuo Sacharos vidurkis - vos vie mesnį ir įperkamesnį.
na minutė (Held et ai., 1999).
Tarptautinio telefono ryšio naudojimo stratifi-
Mobilieji telefonai: ateities iššūkis?
kacija atskleidžia, kaip stipriai skiriasi naujųjų
technologijų skvarbą į labiau ir menkiau išsivys XX a. dešimtasis dešimtmetis išvydo naują ir svar
čiusias visuomenes (žr. lentelę 15.1). 1995 metais bų telekomunikacijų srities reiškinį - vis populia
išsivysčiusiose šalyse 1000 žmonių vidutiniškai te rėjančius mobiliuosius telefonus. Apytikriais duo
ko 546 telefono linijos, o mažų pajamų ūkio ša menimis, 1990 metais pasaulyje buvo 11 milijo
lių vidurkis vos peržengė 25 linijas 1000 žmonių. nų mobiliųjų telefonų. Praslinkus dešimtmečiui,
Lentelė 15.1. Informacijos ir telekomunikacijų skvarbos parinktieji rodikliai pagal šalies pajamų lygį
M a g is tr a lin ė s r y š ių A s m e n in ia i k o m p iu te ria i In te r n e to v a rto to ja i 1 0 0 0

G ru p ė lin ijo s 1 0 0 0 ž m o n ių , 1 9 9 5 m . 1 0 0 0 ž m o n ių , 1 9 9 5 m . ž m o n ių , 1 9 9 6 m .
M a ž ų p a jam ų
ekonom ikos 2 5 ,7 1,6 0,01
M a že s n ių už vidutines
p a jam ų ekonom ikos 9 4 ,5 10,0 0 ,7
D id e sn ių už vidutines
p a jam ų ekonom ikos 130,1 2 4 ,2 3,5
N aujosios industrializuotos
ekonom ikos (N IE ) 4 4 8 ,4 11 4,8 ' 12,9
D idelių p a jam ų ek ono m ikos

(išskyrus N IE ) 546,1 1 9 9 ,3 111,0
Šaltinis: VVorld B ank, World Development Report, 1998, p. 63.

436 15 SKYRIUS
100
noko ryšius fiksuotosiomis telefono linijomis (žr.
schemą 15.3). Kai kuriose šalyse, kuriose stinga
fiksuotojo ryšio linijų ir neišvystyta telefonijos in
frastruktūra, mobilieji telefonai suteikia patikimą
ir labai reikalingą paslaugą (žr. schemą 15.4).
Technologija nestovi vietoje, o mobiliųjų telefo
nų atveju ji tiesiog buvo nepažabojama. Itin laukia
ma „trečiosios kartos“ mobiliųjų telefonų techno
logija vainikuos belaidžio interneto epochą. Nau
Ekonomikos, turinčios
šimtaprocentinį skait dojantis belaidžio ryšio protokolu (Wireless Appli
meninio telefono
tinklą, tarp jų Bots- cation Protocol, WAP), bus galima filtruoti tinkla-
vana, Čilė, Jungtiniai
Arabų Emyratai,
lapių tekstinę informaciją ir pateikti ją žodžiais te
Bahamų salos, Barba-
dosas, Džibutis,
lefono ekrane. Vartotojai galės prisijungti prie in
Gambija, Honkongas terneto mobiliuoju telefonu ir tvarkyti savo reikalus
(Kinija), Jamaika,
Maldyvai, Maurikijus - nuo banko ar bilietų užsakymo iki naujienų ap
ir Kataras
žvalgų ir akcijų kursų peržiūros. Interneto prieigai
M a ž ia u s ia i Labiausiai nebereikės kompiuterių ir komutuojamųjų jungčių,
išp lėto ta s ____ ^ išp lėtotas
s k aitm en in io sk aitm en in io
nors šios priemonės veikiausiai išliks populiarios
te le fo n o tinklas te le fo n o tinklas ilgesnio naršymo ir paieškų atveju. Tačiau prirei
kus atlikti greitas operacijas, mobilieji telefonai,
Schema 15.2. Ekonomikos, išdėstytos pagal turintys interneto prieigą, pasiūlys spartesnį ir pa
skaitmeninio telefono tinklų skaičių, proc., rankesnį būdą patekti į šį tinklą.
1993 m. „Mobiliųjų telefonų portatyvumas paverčia juos
nuostabiais asmeninio išsilaisvinimo įrankiais“, -
Šaltiniai: In tern atio n al T e leco m m u n ica tio n U nion d a ta pareiškė vienas apžvalgininkas (The Economist,
for 16 4 e c o n o m ie s . Iš W orld B an k, World Develop-
ment Report 1998-9, O xford U n iv ersity P ress, 1 9 9 8 , 1999 m. spalio 9 d.). Niekaip nepaneigsi, kad to
p. 59 . kiais laikais, kai žmonėms būdinga nuolatos ju
dėti, reguliariai važinėti į darbą, dažnai keliauti ir
mobiliaisiais telefonais naudojosi per 400 milijo visą dieną įtemptai tvarkyti daugybę reikalų, mo
nų žmonių! Palyginti su 180 milijonų asmeninių bilieji telefonai - nepaprasta vertybė. Galima
kompiuterių savininkų, aiškėja, kodėl būtent mo veiksmingiau susidoroti su darbu, tėvai gali pa
bilieji telefonai vis labiau laikomi telekomunika laikyti ryšį su savo paaugliais vaikais, asmeninius
cijų ateitimi. bei profesinius reikalus įmanoma tvarkyti pake
Patys mobilieji telefonai - ne naujovė, tačiau liui arba ten, kur nėra fiksuotojo ryšio telefono.
visai neseniai atsirado technologija, paskatinusi jų Daugelis žmonių vertina lankstumą, kurį teikia mo
virsmą globaliu reiškiniu. Pradžią padarė vadina bilusis telefonas.
moji „pirmoji karta“, kai mobiliesiems telefonams Tačiau kiti perspėja, jog šie telefonai kelia ir
buvo pritaikyta analoginė technologija. Ji parodė, tam tikrą nerimą. Spėriai žengiančiame amžiuje,
kad ryšį ir mobilumą galima sujungti. Skaitmeni kai darbo diena ilgėja ir iš individo reikalauja dau
nė technologija sukūrė „antrąją kartą“, kurios te giau pastangų, mobilieji telefonai, atrodo, dar pa
lefonai buvo greitesni, mažesni, paprastesni nau spartina pašėlusį gyvenimo tempą, nes kėsinasi at
dotis ir parankesni. Be paliovos mažėjant kainoms imti asmeninį laiką. Mobiliųjų telefonų skambu
ir kaip niekad toli siekiant ryšio zonoms, mobi čiai ir beprotiški mėginimai paskutinę akimirką su
liųjų telefonų populiarumas sparčiai didėjo: naujieji derinti smulkmenas, kurios buvo atidėtos, vis la
ryšiai mobiliaisiais telefonais dabar stipriai pra biau grasina pasigviešti vertingas trumpas pertrau-
60
• Filipinai Suomija
• Norvegija
50
Japonija
Libanas
• Izraelis # Švedija
X <D .M a la iz ija • . •
C O 40
<1>O ™ 5nda, - V a v . l , , * “’ " * ' *
S*
-O .
(0 G“
Venesuela
30 ----------- • ----------------------- Naujoji Zelandija
Sa)n§ H Singapūras
# Šri •
0) <0 • ®JAV
Lanka Italija * JK
• P ie t ų Afrika
'5*£
0 20 • Gabonas •
€3 * •••Č ilė
# Kanada
Belgija #
* • -
10 Kinija •Argentina • w w •
Ispanija •P ra n c ū z ija
• M arokas „ ,
• Bulgarija
o
Gi Gi
CN
Gi
co
Gi Gi
lD C
Gi
O 1^
Gi Gi
00
Gi — • — i---------- 1----------r * ------- 1----------1----------1 i
Gi Gi Gi Gi Gi Gi Gi Gi Gi
0 10 20 30 40 50 60 70
M agistralinės ryšių linijos 100 žm onių
Schema 15.3. Nauji mobiliųjų telefonų ryšiai, Schema 15.4. Telefonų tankis ir mobiliojo telefono
palyginti su fiksuotojo ryšio linijomis visame ryšio skvarbą visame pasaulyje, 1996 m.
pasaulyje 1990-1998 m. (kasmetinis prieaugis Šaltiniai: International Telecommunication Union data
milijonais) for 45 countries. Iš VVorld Bank, World Development
Report 1998-9, Oxford University Press, 1998, p. 59.
Šaltiniai: International Telecommunication Union data.
Iš The Economist, 9 Oct. 1999.
kėlės, kurias žmonės anksčiau naudodavo susikau netrukus ims mažėti, palaipsniui susitrauks iki kone
pimui. Kai kuriose viešosiose vietose, pavyzdžiui, vienintelės funkcijos - virs prieigos tašku, leidžian
traukiniuose ir restoranuose, mobiliuosius telefo čiu pasiekti tai, kas vyksta per visą planetą besi
nus pradedama laikyti „Dievo rykšte“ ir imamasi driekiančiame tinkle, kuris nepriklauso jokiam in
žygių uždrausti jais naudotis. dividui ar jokiai bendrovei.
Interneto potencialas stiprinti tarptautinį aktyvumą iš

Internetas nagrinėtas poskyryje „Technologijos ir socialiniai są
jūdžiai“, p. 412.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje daugelis
kompiuterių ir technologijų pramonės šakų eks
pertų manė, kad asmeninių kompiuterių viešpata
vimas baigėsi. Jie vis aiškiau matė, kad ateitis pri Interneto ištakos
klauso ne pavieniams kompiuteriams, o globaliam Internetas atsirado spontaniškai. Tai vientiso pa
tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklui - interne saulio, atsiradusio griuvus Berlyno sienai, darinys.
tu!. Gal tuo metu daugelis kompiuterių vartotojų Tačiau jo pirmieji daigai pasirodė dar iki 1989 me
dar nesuvokė, kad asmeninio kompiuterio vaidmuo tų, būtent Šaltojo karo laikotarpiu. Tinklo ištakos
438 15 SKYRIUS
glūdi Pentagone, Amerikos kariuomenės štabe. Jis liarinusią žiniatinklį visame pasaulyje, - Ilinojaus
buvo įkurtas 1969 metais ir pirmiausia buvo pa technologijos universiteto studentas. Vartotojai pa
vadintas ARPA tinklu {ARPANET) pagal Pentago nyra į žiniatinklį, padedami interneto „naršyklės“
no pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentū - programinės įrangos, leidžiančios individams ieš
ros (The Advanced Research Projects Agency) pa koti informacijos, rasti reikiamas svetaines ar tin-
vadinimo santrumpą. Jis turėjo ribotą tikslą. ARPA klalapius ir pasižymėti šiuos puslapius kaip nuo
siekė, kad įvairiose Amerikos dalyse pagal kari rodas ateičiai. Iš čia įmanoma atsisiųsti aibę įvai
nes sutartis dirbantys mokslininkai galėtų sutelk riausių dokumentų ir programų - nuo vyriausy
ti savo išteklius ir dalytis brangia įranga. Beveik bės politikos dokumentų, antivirusinės programi
tuojau pat tinklo pradininkai sugalvojo ir būdą siųs nės įrangos iki kompiuterinių žaidimų. Tinklala-
ti žinutes - taigi atsirado elektroninis paštas. piai vis įmantrėja, palengva virsdami pasigėrėjimo
Iki XX a. devintojo dešimtmečio pradžios Pen objektais. Daugelis ėmė puoštis sudėtinga grafi
tagono internetą sudarė 500 kompiuterių, įrengtų ka bei nuotraukomis arba savo puslapius paįvairino
tik karinėse laboratorijose ir universitetų kompiu vaizdo ir garso rinkmenomis. „Elektroninei preky
terijos fakultetuose. Šią idėją netruko pasigauti kiti bai“ - verslo sandoriams, tvarkomiems per inter
universitetų žmonės ir pradėjo naudoti sistemą sa netą - žiniatinklis yra ir kaip pagrindinė sąsaja.
viems tikslams. 1987 metais internetas išsiplėtė iki Nežinoma, kiek žmonių iš tikrųjų yra prisijungę
28000 pagrindinių kompiuterių, esančių daugelyje prie interneto, tačiau prognozės sako, kad XXI a.
įvairių universitetų ir tyrimų laboratorijų. pradžioje internetu galės naudotis gerokai per 100
Keletą metų internetas išliko susijęs su univer milijonų asmenų. Apytikriais skaičiavimais, nuo
sitetais. Tačiau namų ūkiams įsigyjant vis daugiau 1985 metų internetas nuolatos plėtėsi 200 procentų
asmeninių kompiuterių, jis ėmė peržengti šias ri per metus! Atrodo, kad šis proporcingas didėjimas
bas - prasidėjo itin staigios plėtros laikotarpis. Bri tęsis ir artimiausioje ateityje, kartu su būsima kom
tanijoje 1988-1998 metais namų ūkių, turinčių piuterių ir telekomunikacijų technologijų pažanga.
kompiuterius, skaičius padidėjo nuo 18 iki 34 pro Galimybė naudotis internetu yra ypač netoly
centų. Namų ūkiuose, turinčiuose vaikų, jis siekė gi (žr. schemą 15.5). 1998 metais 88 procentai pa
49 procentus (HMSO, 2000). Gausėjo komercinių saulio interneto vartotojų gyveno išsivysčiusiose
interneto paslaugų teikėjų, siūlančių prisijungti su šalyse. Šiaurės Amerikai priskiriama per 50 pro
renkamuoju kodu per modemą; dėl šios plėtros dar centų visų vartotojų, nors jai priklauso tik 5 pro
labiau padidėjo interneto prieigą turinčių namų centai visų pasaulio gyventojų. Jungtinės Valsti
ūkių santykinė dalis. Įvairūs žmonės ne tik iš Šiau jos - tai šalis, pasižyminti aukščiausiu savų kom
rės Amerikos, bet ir iš kitų pasaulio dalių stulbi piuterių ir galimybės naudotis internetu lygiu. In
namai greitai ėmė teikti paslaugas internetu, kur ternetu naudojasi per 100 milijonų amerikiečių, tuo
ti elektronines skelbimų lentas, pokalbių svetai tarpu ir Vokietija, ir Britanija teturi tik po daugiau
nes ir programinės įrangos bibliotekas. Į šią veiklą kaip 10 milijonų vartotojų. Japonijoje, kurią in
įsitraukė ir bendrovės. 1994 metais dominuojan terneto manija apėmė šiek tiek vėliau, 1999 me
čiomis tinklo vartotojomis tapo bendrovės, šioje tais internetu naudojosi per 14 procentų gyventojų
srityje aplenkusios universitetus. (18,3 milijono žmonių). Tikimasi, kad artimiau
Žinomiausia interneto dalis yra pasaulinis ži- siais metais šis skaičius sparčiai didės.
niatinklis (World Wide Web, WWW). It gegužiu
kas svetimame lizde, jis grasina atimti valdžią iš Interneto poveikis
šeimininko. Iš esmės pasaulinis žiniatinklis - tai Pasaulyje, kurio technologinė kaita tiesiog stulbina,
globalinė multimedijos biblioteka. Jį sukūrė pro niekas negali būti tikras, ką pateiks ateitis. Dau
graminės įrangos projektuotojas fizikos laborato gelis mano, kad internetas - naujosios globalinės
rijoje Šveicarijoje, o programinę įrangą, išpopu tvarkos, ėmusios rastis XX a. pabaigoje, pavyzdys.
Skiltys rodo pasaulio gyventojų Jungtinės

Interneto vartotojai procentais
regionines dalis. Valstijos
EBPO, išskyrus nuo šalies gyventojų
Patamsėjimai rodo 4,7%
Pietų Azija JAV 45
interneto vartotojus.
23,5% 14,1%
40
Lotynų Amerika
Island ija
ir Karibai
6,8%
35
Afrika į pietus nuo
Pietryčių Azija
Sacharos
\ ir Ramiojo
9,7%
^ vandenyno 30 Š ved ija
Arabų valstybės regionas
4,5% 8 ,6 % S u o m ija
Ju n g tin ė s V alstijos
Rytų Europa ir Rytų Azija 25
NVS -I 22,2%
5,8%
20 S in g a p ū ra s
Regiono gyventojai Interneto vartotojai
(procentais nuo (procentais nuo
pasaulio gyventojų) regiono gyventojų) Kanada
Jungtinės Valstijos 4,7 26,3 15

EBPO, išskyrus JAV 14,1 6,9 E stija
Lotynų Amerika ir Karibai 6,8 0,8
Pietryčių Azija ir Ramiojo vandenyno regionas 8,6 0,5 Ju ng tinė
Rytų Azija 22,2 0,4 10 K a ralys tė
Rytų Europa ir NVS 5,8 0,4
Arabų valstybės 4,5 0,2
Afrika į pietus nuo Sacharos 9,7 0,1
Pietų Azija 23,5 0,0 4 5
K a ta ra s
P asaulis 100,0 2,4 M a la iz ija
Čekija, Vengrija, Meksika, Lenkija, Korėjos Respublika bei Turkija B razilija

įtrauktos į E B PO , o ne regionų skiltį. 0
Schema 15.5. Interneto vartotojai pasaulyje

Šaltiniai: P a s ire m ta d u o m en im is , p a te ik ta is N ua 1 9 9 9 , Netvvork VVizards 1 9 9 8 ir ID C 1999. Iš U N D P , Human
Development Report, O xford U n iv ersity P re ss, 1 9 9 9 , p. 63.
Interneto vartotojai gyvena „kibemetinėje erdvėje“. nio gyvenimo kontūrus - nutrina ribas tarp to, kas
Kibernetinė erdvė reiškia sąveikos erdvę, kurią globalu, ir to, kas lokalu, pateikia naujus komu
formuoja globalinis internetą sudarančių kompiu nikacijų bei sąveikų kanalus, leidžia per internetą
terių tinklas. Kibemetinėje erdvėje, kaip veikiau atlikti vis daugiau kasdienių darbų. Tačiau pateik
siai pasakytų Baudrillardas, esame nebe „žmonės“, damas jaudinamas naujas galimybes tyrinėti so
o pranešimai vienas kito ekranuose. Išskyrus elek cialinį pasaulį, internetas kartu kelia grėsmę pa
troninį paštą, kurio vartotojai save identifikuoja, kirsti žmonių santykius ir bendruomenes. Nors „in
niekas internete negali būti tikras dėl kieno nors formacijos amžius“ tebėra ankstyvosios stadijos,
kito tapatybės, lyties, buvimo pasaulyje vietos. daugelis sociologų jau polemizuoja dėl sudėtin
Garsi interneto karikatūra vaizduoja šunį, sėdintį gų interneto implikacijų vėlyvosios modemybės
prie kompiuterio. Piešinį lydi užrašas: „Interne visuomenėms.
tas nuostabus, nes čia niekas nežino, kad esi šuo“. Nuomones dėl interneto padarinių socialinei są
Interneto sklaida po Žemės rutulį sociologams veikai galima išskirti į dvi plataus pobūdžio ka
uždavė svarbių klausimų. Internetas keičia kasdie tegorijas. Viena vertus, esama stebėtojų, manan-
440 15 SKYRIUS
Naujoji socialinės izoliacijos era?

Nors dar per anksti tiksliai įvertinti visus interneto įsi Tyrime pažymėtos dvi svarbios tendencijos. Pir
galėjimo padarinius vėlyvosios modemybės visuome ma, internetas, atrodo, skatina atsitraukti nuo kitų
nėms, tačiau kai kurie sociologiniai tyrimai jau pa žiniasklaidos formų. 60 procentų nuolatinių interneto
bandė juos išmatuoti. 2000 metų vasarį buvo paskelb vartotojų teigė, kad dabar rečiau žiūri televiziją, o
tas didelis Stanfordo universiteto mokslininkų tyrimas, trečdalis pareiškė mažiau skirią laiko laikraščiams
kuriame buvo apklausti 4000 suaugusių amerikiečių. skaityti.
Tyrėjai nustatė, kad nuolatiniai interneto vartotojai sa Antra, internetas ištrina ribą tarp namų ir darbo
vo šeimoms ir bendruomeninei veiklai skiria mažiau vietos. Ketvirtadalis nuolatinių vartotojų tvirtino, kad
laiko negu tie, kurie apskritai nesinaudoja ar tik ret daugiau laiko praleidžia dirbdami namuose, nors dar
karčiais naudojasi internetu. bovietėje jiems tenka užtrukti tiek pat ar net ilgiau.
Tyrimas nustatė, kad 55 procentai informantų tu Pasak tyrimo autorių, gyvenimas virto „nenutrūksta
rėjo galimybę naudotis internetu namuose ar darbe; mu srautu“ interneto vagoje. Pastaruoju metu dar
20 procentų apklaustųjų buvo priskirti „nuolatiniams buotojai daugiau naudojasi internetu „oficialiomis“
vartotojams“, praleidžiantiems internete bent penkias darbo valandomis, todėl, užuot sutvarkę darbus iki
valandas per savaitę. dienos pabaigos, linksta neštis projektus namo.
čių, jog intemetinis pasaulis skatina naujus elektro trumpiau ir mažiau. Kai kurie sociologai baimi
ninius santykius, kurie arba praturtina, arba papildo nasi, kad interneto technologijos sklaida padidins
egzistuojančias tiesiogines sąveikas. Keliaudami socialinę izoliaciją bei atomizaciją. Jie teigia, kad
ar dirbdami užsienyje, žmonės tuo pat metu gali dėl padidėjusių galimybių namuose naudotis in
reguliariai bendrauti su namuose likusiais draugais ternetu žmonės mažiau bendrauja su šeima ir drau
ir giminėmis. Todėl žmonės ėmė lengviau pakelti gais. Sunykstant darbą ir namus skyrusiai ribai,
nuotolį ir išsiskyrimą. Internetas taip pat padeda internetas braunasi į namų gyvenimą: daugelis dar
klostytis naujoms santykių rūšims: „anonimiški“ buotojų dirba ir pasibaigus darbo dienai - laisva
interneto vartotojai gali susitikti pokalbių svetai laikiu tikrina elektroninį paštą ar baigia reikalus,
nėse ir aptarti visiems rūpimas temas. Šie kiber- kurių nespėjo sutvarkyti darbo metu. Todėl ma
netiniai kontaktai kartais išsirutulioja į visavertę žėja žmonių bendravimas, nukenčia asmeniniai
elektroninę draugystę ar netgi paskatina susitikti santykiai, užmarštyje atsiduria tradicinės pramo
akis į akį. Daugelis interneto vartotojų įsitraukė į gų formos - teatro lankymas, knygų skaitymas, re
gyvas interneto bendruomenes, kokybiškai kito tėja socialinio gyvenimo audinys.
kias negu bendruomenės, kurioms šie žmonės pri
klauso fiziniame pasaulyje. Mokslininkai, laikantys
Dėl kai kurių niuansų, kurių stinga nuotoliniam ben
internetą teigiamu žmonių sąveikų priedu, tvirti
dravimui, žr. „Veidas, kūnas ir kalbėsena sąveikose“,
na, kad jis išplečia ir praturtina žmonių sociali p. 98.
nius tinklus.
Tačiau ne visi užima tokią entuziastingą pozi
ciją. Kai žmonės ima skirti vis daugiau laiko ben Kaip turėtume vertinti šias prieštaringas pozicijas?
dravimui per internetą ir savo kasdienių reikalų Beveik tikra, kad iš dalies teisios abi polemizuo
tvarkymui kibemetinėje erdvėje, galimas daiktas, jančios pusės. Internetas, be abejo, išplečia mūsų
kad fiziniame pasaulyje jie tarpusavy bendrauja akiratį ir suteikia beprecedenčių galimybių už
megzti ryšius su kitais. Tačiau pašėlęs jo plėtros aštuntojo dešimtmečio dauguma žiniasklaidos ben
tempas taip pat meta iššūkius ir kelia grėsmę tra drovių veikė konkrečiose vidaus rinkose, laikyda
dicinėms žmonių sąveikos formoms. Ar interne mosi nacionalinių įstatymų. Informavimo priemo
tas iš esmės transformuos visuomenę į fragmen- nių industrija diferencijavosi ir pagal atskirus sek
tuotą nuasmenintą sferą, kur žmonės retai išeina torius - kinas, spauda, radijo ir televizijos tran
iš namų ir praranda gebėjimus bendrauti? Vargiai sliacija daugiausia veikė nepriklausomai vieni nuo
tikėtina. Maždaug prieš penkiasdešimtį metų la kitų.
bai panašiai baimintasi dėl žiniasklaidos scenoje Per pastaruosius tris dešimtmečius ši industri
pasirodžiusios televizijos. XX a. šeštojo dešimtme ja patyrė esmines transformacijas. Nacionalinės
čio Amerikos visuomenės sociologinėje analizė rinkos užleido kelią slankiai globaliai rinkai, tuo
je The Lonely Crowd, 1961 („Vieniša minia“), kuri tarpu naujosios technologijos paskatino jungtis iki
turėjo didelę įtaką Davidas Riesmanas su savo ko tol atskiras žiniasklaidos formas. XXI a. pradžio
legomis nerimavo dėl TV padarinių šeimos ir ben je globalioje žiniasklaidos rinkoje įsigalėjo grupė,
druomenės gyvenimui. Kai kurie jų būgštavimai sudaryta iš maždaug dvidešimties multinaciona-
pasitvirtino, tačiau daugeliu atžvilgių televizija ir linių korporacijų; kone kiekvienoje pasaulio ša
masinio informavimo priemonės taip pat pratur lyje galima pajusti jų įtaką kuriant žinias bei pra
tino socialinį pasaulį. mogas, jas platinant ir parduodant.
Internetas, kaip kadaise televizija, žadina vil Globalizacijai skirtame darbe (1999) Davidas
tis ir kartu baugina. Ar kibemetinėje erdvėje ne Heldas su kolegomis nurodė penkis itin svarbius
teksime savo identiteto? Gal, užuot valdę kompiu poslinkius, padėjusius susikurti globalinės žiniask
terizuotą technologiją mes patys atsidursime jos laidos tvarkai.
valdžioje? Ar žmonės pasitrauks į antivisuomeninį 1. Didėjanti nuosavybės koncentracija. Dabar
interneto pasaulį? Laimė, į kiekvieną iš šių klau globalinėje žiniasklaidoje dominuoja vos ke
simų beveik tikrai galime atsakyti neigiamai. Kaip lios galingos korporacijos. Nepriklausomos
jau būvo aptarta diskusijoje dėl „artumo traukos“,
smulkiosios žiniasklaidos bendrovės palaips
žmonės nesinaudoja vaizdo konferencijomis, jei niui buvo įjungtos į itin centralizuotus infor
tik gali susitikti įprastu būdu. Verslo administra
mavimo priemonių konglomeratus.
toriai dabar gali naudotis elektronine komunika
cija, kurios formos įvairios kaip niekad. Tačiau tuo 2. Poslinkis iš visuomeninės į privačią nuosa
pat metu staigiai padidėjo verslo pasitarimų akis vybę. Tradiciškai informavimo priemonių ir
į akį skaičius. telekomunikacijų bendrovės beveik visose ša
lyse iš dalies arba visiškai priklausė valstybei.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius verslo ap
Globalizacija ir žiniasklaida linkos liberalizavimas ir įstatymų sušvelni
Kaip jau įsitikinome, skaitydami šią knygą inter nimas daugelyje šalių paskatino žiniasklaidos
netas yra vienas iš pagrindinių dabartinio globa bendrovių privatizavimą (ir komercinimą).
lizacijos proceso veiksnių - o kartu ir viena iš svar 3. Transnacionalinės korporacinės struktūros.
biausių jo apraiškų. Tačiau globalizacija transfor Žiniasklaidos bendrovės liovėsi veikusios vien
muoja ir kitų žiniasklaidos formų tarptautinį aki tik savo valstybių viduje. Siekiant pritraukti
ratį bei poveikį. Šiame poskyryje apsvarstysime užsienio investicijas ir turto įsigijimą buvo
kai kuriuos pokyčius, veikiančius žiniasklaidą glo sušvelnintos informavimo priemonių nuo
balizacijos sąlygomis. savybės taisykles.
Informavimo priemonės visada turėjo tarptau 4. Aibės žiniasklaidos produktų diversifikacija.
tinius matmenis - pavyzdžiui, naujų žinių paieš Informavimo priemonių pramonė diversifika-
ka ir filmų platinimas užsienyje - tačiau iki XX a. vosi, o jos ankstesnė segmentacija gerokai
442 15 SKYRIUS
sumažėjo. Milžiniški žiniasklaidos konglo (Held et ai., 1995: 351). Taip atsitinka dėl muzi
meratai, tokie kaip AOL-Time Warner, kurios kos gebos peržengti rašytinės ir sakytinės kalbos
profilį pateikiame toliau, kuria ir platina ži ribotumus, pasiekiant ir patraukiant masines au
niasklaidos turinio mišinį, apimdama muzi ditorijas. Globalinė muzikos pramonė, kurioje vy
ką, žinias, spaudą ir televizijos programas. rauja nedaugelis multinacionalinių korporacijų, bu
5. Daugėja korporacinių žiniasklaidos susijun vo sukurta remiantis jų gebėjimu surasti, įgyven
gimų. Pasireiškė tendencija kurti sąjungas, vie dinti, pateikti į rinką ir išplatinti tūkstančių me
nijančias informavimo priemonių pramonės nininkų muzikinius kūrinius viso pasaulio audi
skirtingų segmentų bendroves. Žiniasklaidos torijoms. Technologinė raida, pradedant asmeni
formoms vis labiau integruojantis, telekomu nėmis stereofoninėmis sistemomis, muzikiniais te
nikacijų firmos, kompiuterių aparatūros bei levizijos kanalais (tokiais kaip MTV) ir baigiant
programinės įrangos gamintojai ir žiniasklai kompaktinėmis plokštelėmis, suteikė naujesnių,
dos „turinio“ prodiuseriai vis labiau įsitraukia įmantresnių būdų muzikai po visą pasaulį platin
į korporacinius susijungimus. ti. Per pastaruosius dešimtmečius globalinės mu
zikos prekybos ir platinimo srityje susikūrė ben
Žiniasklaidos globalizacija į pagrindinę vietą stu drovių „institucinis kompleksas“.
mia „horizontaliąsias“ komunikacijų formas. Tradi Viena iš labiausiai koncentruotų yra globalinė
cinės žiniasklaidos formos užtikrindavo, kad nacio muzikos įrašų pramonė. Penkios didžiausios bend
nalinių valstybių ribose komunikacijos vyktų „ver rovės - Universal (kuri 1998 metais perėmė Po-
tikaliąja“ kryptimi, o globalizacija skatina komuni lyGram), Time Warner, Sony, EMI ir Bertelsmann
kacijas integruotis horizontaliai. Tai apima ne vien - kontroliuoja 80-90 procentų visų muzikos kū
žmones, eilinio individo lygmeniu masiškai užmez rinių pardavimų tarptautiniu mastu. Iš didžiojo
gančius tarpusavio ryšius, bet ir žiniasklaidos pro penketo bendrovių vien tik EMI nepriklausė stam
duktus, kurie plačiai skleidžiami remiantis naujo besniam informavimo priemonių konglomeratui,
mis suderintomis teisinio reguliavimo sistemomis, tačiau 2000 metų sausį ir ji paskelbė susijungianti
nuosavybės politika ir transnacionalinės rinkodaros su Time Warner. XX a. dešimtojo dešimtmečio vi
strategija. Dabar komunikacijos ir informavimo duryje globalinė muzikos pramonė gerokai išau
priemonės gali lengviau peržengti atskirų valsty go - nuo 1992 iki 1995 metų pardavimai padidė
bių ribas (Srebemy-Mohammadi et ai., 1997). jo 38 procentais. Ypač daug buvo parduodama be
Panašiai kaip ir kiti globalios visuomenės ele sivystančiose šalyse, ir tai paskatino pirmaujan
mentai, naujoji informacijos tvarka rutuliojosi ne čias bendroves pritraukti daugiau vietinių meni
tolygiai ir skyrėsi tarp stiprios ekonomikos ir ma ninkų tikintis tolesnio rinkos augimo.
žiau išsivysčiusių šalių. Šiame poskyryje iš pra Globalinė muzikos pramonė augo pirmiausia
džių panagrinėsime informavimo priemonių glo dėl populiariosios muzikos, kilusios daugiausia iš
balizacijos matmenis, o po to aptarsime kai kurių Amerikos ir Britanijos, pasisekimo, ir dėl jaunimo
apžvalgininkų teiginius, jog naująją globalinę ži kultūrų bei subkultūrų, tapatinančių save su šia mu
niasklaidos tvarką geriau tiktų vadinti „informa zika, plėtros (Held et ai., 1999). Todėl muzikos
vimo priemonių imperializmu“. globalizacija buvo viena pagrindinių jėgų, veikusių
skleidžiant amerikiečių ir britų stilius bei muzikos
žanrus tarptautinėms auditorijoms. JAV ir JK yra
Muzika
pasaulio lyderės populiariosios muzikos eksporto
Kaip savo informavimo priemonių ir komunika srityje, tuo tarpu kitose šalyse vietinės muzikos
cijų globalizacijos tyrime pastebėjo Davidas Hel- kūrimas yra kur kas žemesnio lygio. Nors kai kurie
das ir jo kolegos, „muzikinė forma pritampa prie kritikai teigia, jog šių dviejų šalių dominavimas
globalizacijos veiksmingiau, negu bet kuri kita“ muzikos pramonėje pakerta vietinių stilių ir tra-
Ar internetas transformuos muzikos pramonę?

Jau dabar internetas keičia daugelį mūsų kasdienio dviejų stambiausių muzikos žanrų - roko ir popstiliaus
gyvenimo aspektų: nuo laisvalaikio užsiėmimų iki bū - dalis rinkoje sumažėjo nuo 62 iki 45 procentų (The
dų vadovauti verslui. „Tradicinėms“ žiniasklaidos ben Economist, 2000 m. vasario 29 d.). Naujieji stiliai, to
drovėms, tokioms kaip muzikos pramonė, interne kie kaip hiphopas, triphopas, landžas ir acid džiazas,
tas suteikia nepaprastų galimybių ir kartu kelia ne rinkoje muša dominuojančių srovių muzikos kainą.
menką grėsmę. Muzikos pramonė jau kaunasi su skaitmeninės for
Beje, muzikos pramonė vis labiau telkiasi nedau mos sklaidos padariniais. Tarptautinės fonografijos
gelio tarptautinių konglomeratų rankose, ir kai kurie pramonės federacijos (The International Federation
stebėtojai mano, kad ji - labiausiai pažeidžiama „kul of the Phonographic Industry) apytikriais skaičiavi
tūros pramonės“ grandis. Taip yra todėl, kad inter mais, bet kuriuo konkrečiu momentu internete būna
netas leidžia atsisiųsti muziką skaitmeniniu pavida per 100 milijonų nelegalių muzikos įrašų, kuriuos ga
lu, užuot pirkus kompaktines plokšteles ar garsajuos- lima atsisiųsti (The Economist, 2000 m. sausio 29 d.).
tes vietinėse muzikos parduotuvėse. Globalinę mu Piratavimas internete jau tapo vienu iš didžiausių iš
zikos pramonę šiandien sudaro sudėtingas tinklas, šūkių, su kuriais susiduria globalinė muzikos pramo
kuris jungia [rašų studijas, platinimo grandines, mu nė. Tiesą sakant, legaliai įsigytos muzikos kopijavi
zikos parduotuves ir pardavėjus. Jei dėl interneto, mą stengiamasi griežtai kontroliuoti, tačiau technolo
leidžiančio tiesiogiai pardavinėti ir atsisiųsti muziką, ginės kaitos tempas pranoksta muzikos pramoninin
dingtų visų šių elementų poreikis, kas liktų iš muzi kų pastangas sumažinti piratavimą.
kos pramonės? O kas sutrukdytų konkurentams - 2000 metais didelio dėmesio susilaukė Napster
internetinėms bendrovėms - įžengti į rinką ir pelny atvejis. Napster - tai programinė įranga, leidžianti
tis iš vis didėjančios paklausos mažų „nišų“ muzikos žmonėms internete mainytis rinkmenomis, tarp jų ir
žanrams ir vietinių muzikų kūrybai? Pramonei, kurią nelegaliomis muzikos įrašų kopijomis. įrašų pramo
įneregėtas aukštumas iškėlė globalinė dominuojan nė iškėlė keletą teisminių bylų mažai bendrovei, pa
čių populiariosios muzikos srovių paklausa, šios ten sislėpusiai už Napster. Tačiau džinas jau išleistas iš
dencijos iš tiesų grėsmingos: 1988-1998 metais butelio.
dicijų sėkmės galimybes, svarbu prisiminti, kad rimų duomenimis, daugelis tautų turi galimybes
globalizacija - dviejų krypčių eismo kelias. „Pa kurti filmus. XX a. devintąjį dešimtmetį apytikriai
saulio muzikos“ popuiiarėjimas - pavyzdžiui, stul 25 šalys kasmet sukurdavo po penkiasdešimt ar
binama Lotynų Amerikos įkvėptų stilių sėkmė daugiau filmų, tuo tarpu saujelė kitų šalių - Jung
Jungtinėse Valstijose - liudija faktą, jog globali tinės Amerikos Valstijos, Japonija, Pietų Korėja,
zaciją skatina kultūros difuzija visomis kryptimis. Honkongas ir Indija —lenkė visas kitas, kasmet
išleisdamos daugiau kaip po 150 filmų (Held et
ai., 1999).
Kinas Kitas būdas kino globalizacijai vertinti - svars
Esama skirtingų būdų kino globalizacijai vertin tyti, kokiu mastu nacionaliniai filmai eksportuo
ti. Vienu atveju galima nagrinėti, kur filmai ku jami į kitas šalis. XX a. trečiąjį dešimtmetį, kai
riami ir kokie finansavimo šaltiniai. Pagal šiuos tik pasirodė meniniai filmai, keturis penktadalius
kriterijus kino pramonę neginčijamai paveikė glo visos kino pasaulio produkcijos kūrė Holivudas.
balizacijos procesas. Jungtinių Tautų Švietimo, Dar ir šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos daro
mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ty kino pramonei didžiausią įtaką (po JAV rikiuoja
444 15 SKYRIUS
si kitos didžiausios filmų eksportuotojos - Indi žiniasklaidos „turinys“, priklausęs Time Warner -
ja, Prancūzija ir Italija). Daugelio šalių vyriausy daugiausia laikraščiai, žurnalai, kino studijos ir TV
bės teikia subsidijas savo kino pramonei remti, ta stotys - su stipriomis interneto paskirstymo ge-
čiau jokia valstybė negali varžytis su JAV pagal bomis, būdingomis AOL, kurios abonentinė bazė
meninių filmų eksportą. Pavyzdžiui, Britanijoje sandorio metu viršijo 25 milijonus žmonių 15 pa
amerikiečių filmai sudaro per 40 procentų visų fil saulio šalių.
mų, kasmet demonstruojamų kino teatruose. Dau Šis susijungimas nepaprastai sujaudino finan
guma kitų filmų eksporto pramonę turinčių vals sų rinkas, nes iškilo ketvirtoji pagal dydį pasau
tybių, pavyzdžiui, Italija, Japonija ir Vokietija, taip lio bendrovė. Bet sandoris pritraukė didžiulį dė
pat daug įsiveža amerikietiškų filmų. Pietų Ame mesį ne vien dėl savo masto - dar labiau sudo
rikoje jų dalis dažnai peršoka 50 procentų, pana mino faktas, jog sudaryta pirmoji didelė „senųjų“
šus santykis būdingas daugeliui Azijos, Afrikos ir „naujųjų“ informavimo priemonių sąjunga. Ti
ir Vidurinių Rytų šalių. Iš viso Europos Sąjungo me Warner susikūrimo metais laikomi 1923-ieji,
je kino teatrų kasų įplaukos iš amerikietiškų fil kai Henry’s Luce’as įsteigė žurnalą Time - savai
mų padidėjo nuo 60 procentų 1984 metais iki be tinį leidinį, kuris apibendrindavo ir interpretuodavo
veik 72 procentų 1991 metais; 1996 metais įplaukų galybę dienraščių pateiktos informacijos. Triuški
iš JAV filmų dalis vėl sumažėjo iki 63 procentų namą Time sėkmę netrukus ėmė vytis 1930 me
(Held et ai., 1999). JAV eksportuoja daugiausia tais įkurtas verslo žurnalas Fortune ir 1936-aisiais
filmų į valstybes, anksčiau buvusias pagrindinė atsiradęs fotografijų žurnalas Life. XX a. bendro
mis sovietinio kino pramonės vartotojomis. vė Time, Ine. išaugo į informavimo priemonių kor
1993 metais per 50 procentų savo pajamų Ho poraciją, apimančią TV ir radijo stotis, muzikos
livudo studijos uždirbdavo platindamos filmus už pramonę, beribę Warner Brothers kino bei anima
sienyje. Planuota, kad 2001 metais šis skaičius cinių filmų imperiją, pagaliau visą parą transliuo
sieks 60-70 procentų. Ši tendencija turėjo keletą jamų žinių pasaulio lyderį - CNN kanalą. Susi
konkrečių padarinių. Daugelis Holivudo studijų, jungimo metu Time Warner metinė apyvarta su
norėdamos padidinti užsienio žiūrovų skaičių, ima darė 26 milijardus dolerių, jos žurnalus kas mė
si statyti kino teatrus su keletu salių kitose šaly nesį skaitė 120 milijonų skaitytojų, bendrovė tu
se. Antra, vaizdo grotuvai, pasklidę po daugelį nau rėjo teises į 5700 filmų archyvą ir į kai kurias po
jų rinkų, padidino filmų vaizdajuosčių paklausą, puliariausias televizijos transliacijos programas.
kuri 1995 metais davė kino studijoms 8,8 milijardo Time Warner istorija gana tiksliai atspindėjo
dolerių - daugiau negu pusę visų gautų pajamų bendrąją komunikacijų raidą XXI amžiuje, \uo tar
(Herman ir McChesney, 1997). pu America Online (AOL) iškilimas - tipiškas
„naujosios žiniasklaidos“ reiškinys informacijos
amžiuje. AOL buvo įkurta 1982 metais ir iš pra
Žiniasklaidos „superbendrovės“
džių siūlė galimybę jungtis prie interneto komu
2000 metų sausį susijungė dvi įtakingiausios Že tuojamuoju ryšiu atsiskaitant pagal valandinį ta
mės rutulio žiniasklaidos bendrovės - įvyko di rifą. 1994 metais bendrovė turėjo milijoną abonen
džiausias korporacijų susiliejimas, kokį kada nors tų; 1996 metais, kai ji suteikė galimybę neribotai
yra matęs pasaulis. 337 milijardų vertės sandory naudotis internetu už nustatytą mėnesinį mokes
je didžiausios pasaulyje žiniasklaidos bendrovė 77- tį, abonentų skaičius padidėjo iki 4,5 milijono. To
me Warner ir interneto paslaugų teikėja America liau gausėjant vartotojų (1997-aisiais AOL naudo
Online (AOL) paskelbė, jog ketina sukurti „pirmąją josi 8 milijonai žmonių), bendrovė griebėsi virti
pasaulyje visiškai integruotą informavimo priemo nės susivienijimų, įgijimų ir sąjungų, įtvirtinusių
nių ir komunikacijų bendrovę, skirtą interneto am jos kaip pranašiausios interneto paslaugų teikėjos
žiui“. Šio susiliejimo dėka susijungė milžiniškas padėtį. AOL įsigijo ir CompuServe, ir Netscape,
1995 metais įkūrė bendrąją įmonę su Vokietijos ribės elektroninės viešpatijos idėjai, - viešpatijos,
bendrove Bertelsmann. Tai paskatino sukurti AOL kurios vos prieš keletą metų dar tikėjosi interne
Europe, o sąjunga su Sun Microsystems leido AOL to pirmeiviai. Pirmaisiais interneto gyvavimo me
įžengti į elektroninės prekybos viešpatiją. tais daugelis laikė jį individualistine sfera, po kurią
Kurį \?AkdįAOL-Time Warner susijungimo pa vartotojai galėtų laisvai klajoti, ieškodami infor
dariniai nebus aiškūs, tačiau jau dabar atsirado ta macijos ir ja dalydamiesi susisiekti ir bendrauti
koskyros tarp tų, kurie sandoryje įžvelgia išlaisvin anapus korporacinės galios viešpatijos ribų. Tačiau
tas jaudinamas naujas technologines galimybes, ir šiai idėjai ėmė grėsti intensyvejantis korporacinių
tų, kuriems neramu dėl stambių korporacijų įsiga žiniasklaidos milžinų ir reklamuotojų dalyvavimas.
lėjimo žiniasklaidoje. Entuziastai laiko susijungimą Kritikams neramu, kad korporacinės galios atsi
reikšmingu žingsniu kuriant informavimo priemo radimas internete nustelbs viską, išskyrus „korpo
nių „superbendroves“, kurios gali - kada tik žmo racijų žodį“, ir kad internetas gali pavirsti ribota
nėms prireiktų - internetu tiesiai į namus tiekti vi sritimi, prieinama tik abonentams.
sas jų pageidaujamas žinių laidas, TV programas, Sunku įvertinti šias prieštaringas nuomones;
filmus ir muziką. Technologijai tobulėjant, komu beveik tikra, kad abi traktuotės yra iš dalies tei
tuojamąjį ryšį pakeis nepertraukiamas didelės spar singos. Žiniasklaidos susijungimai ir technologi
tos kabelinis ryšys su internetu ir nuotolinio valdy jų pažanga tikrai išplėtos būdus organizuoti ir tiek
mo pulteliai. Steve’as Case’as, skelbdamas apie ti komunikacijas bei pramogas. Panašiai kaip ki
bendrovių susijungimą, teigė: „Tai istorinis mo no ir muzikos srityse ankstyvųjų informavimo
mentas, kai iš tiesų subrendo naujos informavimo priemonių pirmeivius paveikė TV tinklų ir mu
priemonės. Visuomet sakėme, kad America Onli zikos pramonės atsiradimas, taip interneto amžius
ne misija - prilyginti interneto reikšmę telefono sukels dar ryškesnius žiniasklaidos pokyčius: ar
ir televizijos reikšmei, o gal net padaryti jį dar ver timiausiais metais auditorijos turės kur kas didesnį
tingesnį žmonėms“ (The Guardian, 2000 m. sau pasirinkimą, ką ir kada vartoti. Tačiau pagrįstas
sio 16 d.). ir nerimas dėl korporacijų dominavimo žiniask
Tačiau ne visi sutinka, kad žiniasklaidos super- laidoje. Jau pranešama, jog žiniasklaidos konglo
bendrovių idėja - būtent tai, ko turėtume trokšti. meratai vengia žiniose pateikti informaciją, nepa
Ten, kur entuziastai įžvelgia vizijas, kritikai nu lankią bendrovėms partnerėms. Tuo tarpu laisvo,
jaučia košmarą. Informavimo priemonių korpora atviro interneto išsaugojimo teiginiai remiasi svar
cijoms vis labiau koncentruojantis, centralizuojan biais įsitikinimais, kad nevaržoma viešoji sritis,
tis, o jų siekiui toliau globalizuojantis, atsiranda kurioje galima dalytis idėjomis ir dėl jų diskutuoti,
pagrindas nerimauti, jog bus apribotas svarbus ži yra vertybė.
niasklaidos vaidmuo - būti laisvo žodžio, raiškos Svarbu atminti, kad socialiniame pasaulyje ma
ir debatų forumu. Kai viena bendrovė valdo ir tu ža neišvengiamybių. Pastangos totaliai kontroliuoti
rinį - TV programas, muziką, filmus, žinių šalti informacijos šaltinius ir platinimo kanalus retai bū
nius, ir platinimo priemones, ji turi didelę galią. na sėkmingos. Jas žlugdo arba antimonopoliniai
Todėl ji gali palaikyti savo repertuarą (daininin įstatymai, siekiantys užkardyti monopolijas, arba
kus bei įžymybes, kuriuos pati išgarsino), save cen nuolatinė ir kūrybinga žiniasklaidos vartotojų re
zūruoti (neįtraukti į žinias informacijos, kuri ga akcija, kai jie ieško alternatyvių informacijos ke
lėtų neigiamai nušviesti ją kontroliuojančias ben lių. Informavimo priemonių vartotojai nėra „kul
droves ar korporacinius rėmėjus), taip pat visapu tūros kvaileliai“, kuriais galima be pastangų ma
siškai paremti imperijos vidaus produktus, nepai nipuliuoti dėl korporacinių interesų; plečiantis ži
sydama kitų, esančių kitapus jos sienų. niasklaidos formų ir turinio mastui bei apimčiai,
Interneto, valdomo kelių žiniasklaidos konglo individai įgunda geriau interpretuoti ir vertinti pra
meratų, vizija visiškai prieštarauja laisvos ir be nešimus bei faktus, su kuriais susiduria.
446 15 SKYRIUS
Žiniasklaidos imperializmas Tačiau ginčų kyla ne vien dėl populiariausių pra

mogų formų. Buvo padaryta prielaida, kad didžiųjų
Industrinės šalys, labiausiai JAV, užima pirmau Vakarų agentūrų vykdoma pasaulio žinių kontro
jančią padėtį informavimo priemonių gamyboje ir lė reiškia, jog pateikiamoje informacijoje domi
sklaidoje; šis faktas daugelį stebėtojų paskatino nuoja „Pirmojo pasaulio požiūris“. Todėl tvirtinta,
kalbėti apie žiniasklaidos imperializmą. Šio po kad žinių transliacijos atkreipia dėmesį į besivys
žiūrio šalininkai kalba apie įkurtą kultūros impe tantį pasaulį tik stichinių nelaimių, krizių ar kari
riją. Manoma, kad mažiau išsivysčiusios šalys yra nių konfliktų metu, o kitokio pobūdžio kasdienės
itin pažeidžiamos, nes stokoja išteklių savo kul žinios kalba vien apie industrializuotą pasaulį ir
tūrinei nepriklausomybei palaikyti. nesivargina nušviesti besivystančių Žemės rutulio
Dvidešimties didžiausių pasaulio žiniasklaidos dalių kasdienybę.
konglomeratų būstinės įkurtos vien tik industria Herberto Schillerio tvirtinimu, globalinių
lizuotose valstybėse, daugiausia JAV. Čia yra to komunikacijų kontrolę, vykdomą JAV firmų, rei
kios informavimo priemonių imperijos kaip AOL- kia vertinti įvairių veiksnių atžvilgiu. Jis teigia,
Time Warner, Disney/ABC ir Viacom. Kitos stam kad Amerikos televizijos ir radijo tinklai vis stip
bios žiniasklaidos korporacijos - be toliau apibū riau patiria federacinės vyriausybės, ypač JAV gy
dinamos Murdocho imperijos - tai: japonų Sony nybos departamento, įtaką. Schilleris nurodo, kad
korporacija, kuriai priklauso CBS Records ir Co- „Amerikos radijo korporacija“ (The Radio Corpo
lumbia Pictures, vokiečių Bertelsmann grupė, įsi ration of America, RCA), kuriai priklauso NBC te
gijusi RCA Records ir didelę grupę JAV išsidės levizijos ir radijo tinklai, taip pat yra Pentagono,
čiusių leidyklų, pagaliau Mondadore, televizijos Amerikos kariuomenės štabo, pagrindinė gynybos
korporacija, priklausanti Italijos ministrui pirmi subrangove. Amerikos televizijos eksporto produk
ninkui Silvio Berlusconiui. cija kartu su reklama propaguoja sukomercintą kul
Elektroninėmis informavimo priemonėmis Va tūrą, kuri laipsniškai ardo vietines kultūrinės raiš
karų kultūros produktai iš tiesų plačiai paskleidžia kos formas. Net ir ten, kur vyriausybės draudžia
mi po Žemės rutulį. Pico Iyeras kalba apie „vaiz komercinę reklamą šalies viduje, žmonės dažnai
do naktis Katmandu“ ar vis dažniau vykstančias gali tiesiogiai klausytis ar žiūrėti aplinkinių šalių
diskotekas Balyje (1989). Irano Islamo Respubli radijo ir televizijos laidų.
koje įprastu dalyku tapo amerikietiškos vaizdajuos Schilleris teigia, kad nors amerikiečiams pir
tės ir garsajuostės su Vakarų populiariosios muzi miesiems teko patirti padarinius, kuriuos sukėlė
kos įrašais, įvežamos ir pardavinėjamos Juodojoje“ „korporacinių pranešimų kokonas... tačiau tai, kas
rinkoje (Srebemy-Mohammadi, 1992). 1999 me vyksta dabar, yra naujos totalinės korporacijų in
tais buvo paskelbtas planas Honkonge statyti Dis formacinės kultūrinės aplinkos kūrimas ir plėtra“
nėjaus pramogų parką - užuot atspindėjęs vietos (Schiller, 1989: 168, 128). Kai JAV korporacijos
tradicijas, jis daugiausia atkartos Amerikos atrak ir kultūra įsigalėjo globaliu mastu, „jos užvaldė
cionus. Kaip pastebėjo Disnėjaus pramogų parkų nemenką pasaulio dalį“ taip, kad „Amerikos kul
pirmininkas, ši statyba gal bus tik pradžia: „Jei ša tūrinis dominavimas brėžia nacionalinio diskurso
lyje, kurioje gyvena 1,3 milijardo žmonių, tėra vie ribas“ (Schiller, 1991: 22).
nas Disnėjaus pramogų parkas, tai negali prilygti
penkiems parkams JAV, turinčiose tik 280 milijo
nų gyventojų“ (cituojama: Gittings, 1999). Globalinė žiniasklaida ir demokratija
Savo darbe apie globalinę žiniasklaidą Edwardas
Kodėl Holivudo kinas patrauklus visam pasauliui, ap Hermanas ir Robertas McChesney’s (1997) tyri
žvelgta poskyryje „Populiarioji kultūra“, p. 73. nėja tarptautinių informavimo priemonių poveikius
demokratinių valstybių funkcionavimui. Viena ver-
Kaip televizija nušviečia besivystantį pasaulį

Pranešimas, užsakytas Britanijos tarptautinių pagal nustatė, kad daugelis programų, nagrinėjančių rim
bos, plėtros ir aplinkosaugos labdaros organizacijų, tus klausimus, tokius kaip žmogaus teisės, skurdas
atskleidė, kad per pastarąjį dešimtmetį besivystan ir aplinka, transliuojamos vėlų vakarą ar ankstų rytą,
čio pasaulio nušvietimas televizijoje labai pablogėjo kai žiūrovų auditorija paprastai būna nedidelė. Per
ir kokybiškai, ir kiekybiškai (valandų, skirtų progra 60 procentų laidų apie besivystantį pasaulį daugiau
moms apie besivystančias šalis, faktiškai sumažėjo sia dėmesio skiria laukinei gamtai ir kelionėms, todėl
50 procentų). Kai kurie kanalai perėjo prie programų kritikai teigia, kad Vakarų piliečiai praktiškai negali
apie laukinę gamtą ir keliones, kiti tiesiog apkarpė susidaryti vaizdo, kaip gyvena 80 procentų Žemės
šioms šalims nušviesti skirtą laiką - /7Vjį sutrumpi rutulio gyventojų- „Pirmajam pasauliui“ nepriklausan
no daugiau kaip 70 procentų. Pranešimas, pavadin tys žmonės (Stone, 2000).
tas „Prarandant perspektyvą“ (Losing Perspective),
tus, globalinių žiniasklaidos šaltinių sklaida gali Ši žiniasklaidos savicenzūros forma silpnina pi
sėkmingai spausti autoritarines vyriausybes, kad liečių dalyvavimą visuomenės reikaluose ir pakerta
šios susilpnintų savo valdomų transliacijos kana žmonių gebėjimą suprasti viešąsias problemas. Pa
lų kontrolę. Išlaikyti žiniasklaidos produktus šia sak Hermano ir McChesney’o, globalinės infor
pus nacionalinių sienų darosi vis sunkiau, taigi mavimo priemonės tėra tik „naujieji globalinio ka
daugeliui „uždarųjų“ visuomenių aiškėja, kad ži- pitalizmo misionieriai“: nekomercinę žiniasklai
niasklaida gali tapti galinga paramos demokratijai dos erdvę nenukrypstamai perima tie, kuriems rūpi
jėga (žr. tekstą rėmeliuose, p. 448). Kaip įsitiki ją pritaikyti „ekonomiškai naudingiausiu būdu“
nome, netgi esant daugiapartinei sistemai, panašiai (Herman, 1998). Jų akimis, „pramogų kultūra“, ku
kaip Indijoje, televizijos komercinimas padeda ge rią palaiko žiniasklaidos institucijos, nuolatos siau
riau pažinti opozicinių politikų pažiūras (žr. tekstą rina viešąją sritį ir pakerta demokratijos veikimą.
rėmeliuose, p. 426). Globalinė žiniasklaida sutei
kia galimybę plačiai paskleisti kai kurias nuosta
Pasipriešinimas globalinei žiniasklaidai
tas, pavyzdžiui, individualumo vertinimą, pagar
ir jos alternatyvos
bą ir paramą žmogaus bei etninių mažumų teisėms.
Tačiau Hermanas ir McChesney’s taip pat pa Globalinės žiniasklaidos galios ir akiračio niekaip
brėžia globalinės žiniasklaidos pavojus ir jos grės nepaneigsi, tačiau visose šalyse esama jėgų, ku
mę pažeisti sklandų demokratijos veikimą. Glo rios gali padėti lėtinti žiniasklaidos puolimą ir for
balinė žiniasklaida vis labiau koncentruojasi bei muoti jos produktų pobūdį taip, kad jie atspindė
komercializuojasi ir tuomet laipsniškai įsibrauna tų vietos tradicijas, kultūras ir prioritetus. Infor
į svarbią „viešąją sritį“ Habermaso apibrėžtu bū mavimo priemonių globalizaciją stipriai stabdo re
du (žr. p. 431). Hermano ir McChesney‘o teigi ligija, tradicijos ir plačiai paplitusios pasaulėžiū
mu, komercinės informavimo priemonės priklau ros, nors vietiniai įstatymai bei savos žiniasklai
so nuo pajamų iš reklamos, todėl yra priverstos dos institucijos taip pat gali atlikti vaidmenį ribo
teikti pirmenybę turiniui, užtikrinančiam aukštus jant globalių žiniasklaidos šaltinių poveikį.
reitingus ir gerą prekių apyvartą. Dėl to pramo Ali Mohammadis tyrinėjo islamo šalių atsaką
gos neišvengiamai nugalės prieštaras ir debatus. žiniasklaidos globalizacijos jėgoms (1998). Atsira-
448 15 SKYRIUS
Televizija Kinijoje: „kultūros audros epicentras“

Praslinkus daugiau kaip dešimčiai metų nuo 1989 būdinti ne tik ką žiūrėjo, bet ir kaip žiūrėjo. „Žinoda
metų įvykių, pakeitusių pasaulį - Berlyno sienos griū mi, kad vyriausybė dažnai savaip pakreipia ir išpučia
ties, Rytų ir Vakarų Šaltojo karo pabaigos, televizija pranešimus, žiūrovai įgudo įsivaizduoti tikrąją padė
užėmė pagrindinę vietą kovose dėl demokratizacijos tį. Kas rodoma, kas praleidžiama, kam suteikiama pir
Kinijos Liaudies Respublikoje. Kinijoje, kurioje šiuo menybė, kaip pasakoma - visi niuansai buvo stebi
metu budriai stebint Kinijos komunistų partijai vyksta mi ir jautriai interpretuojami“ (1997: 266-7).
sparti kultūrinė bei ekonominė transformacija, aiškiai Lullas padarė išvadą kad daugelis pranešimų, ku
atsiskleidžia prieštaringa globalizacijos prigimtis. riuos kinų auditorijos matė per televiziją - pirmiausia
Prieš porą dešimtmečių pradėjusi modernizacijos užsienio kino filmuose ir reklaminėse komercinėse
programą, Kinijos vyriausybė numatė, kad jos dali laidose - prieštaravo gyvenimo būdui ir galimybėms,
mi taps televizija, ir prižiūrėjo nacionalinės televizi kurias teikė savoji visuomenė. Matydami televiziją
jos plėtrą o gyventojus skatino pirkti televizorius. Te kurios turinys pabrėžia individualybę ir vartotojų vi
levizijos transliaciją vyriausybė laikė priemone ša suomenę, daugelis kinų žiūrovų pajuto, kaip iš tik
liai vienyti ir partijos autoritetui palaikyti. Tačiau tele rųjų suvaržyti jie patys. Televizija perteikė Kinijos au
vizija gali būti nepastovi ir permaininga žiniasklaidos ditorijoms, kad kitos socialinės sistemos, atrodo, vei
priemonė. Juk palydovinių kanalų amžiuje televizi kia sklandžiau ir siūlo daugiau laisvės negu kinų.
jos transliacijos neįmanoma griežtai kontroliuoti. Ki Lullas daro išvadą kad televizija nušvietė esmi
nijos auditorija taip pat pademonstravo, kad pasiren nę prieštarą tarp monolitinio valdančiosios Komunis
gusi interpretuoti TV laidų turinį savaip, priešingai tų partijos balso ir „alternatyviųjų realybių“, kurias ga
vyriausybės siekiams (Lull, 1997). lima pamatyti per TV. Jo nuomone, televizija atsidu
Interviu su 100 kinų šeimų atskleidė Lullui, kad ria „kultūrinės audros epicentre“, kai sprendžiama Ki
kinų žiūrovų auditorijos, visai kaip ir kitų komunisti nijos ateitis. Televizija tapo agitacijos priemone, kuri
nio režimo šalių gyventojai, „tiesiog meistriškai inter stiprina ir skatina visuotinį nepasitenkinimą asmens
pretuodavo, skaitydamos tarp eilučių, kad pagautų laisvės stoka, nestabilia ekonomika ir įsitvirtinusia biu
ne tokius akivaizdžius pranešimus“. Imdamas inter rokratija.
viu, Lullas pastebėjo, jog informantai buvo linkę api
dusias tarptautines elektronines imperijas, kurios dos globalizacijai, Mohammadis išskiria trijų rū
veikia kiaurai pereidamos valstybių sienas, dauge šių valstybes: modernistines, mišriąsias ir tradi
lis islamo šalių suvokė kaip grėsmę savo kultūri cines.
niam identitetui ir nacionaliniams interesams. Pa Iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio dau
sak Mohammadžio, pasipriešinimas šiam svetimų guma islamiškojo pasaulio televizijos programų
žiniasklaidos formų antpuoliui skleidėsi nuo pri kurtos ir platintos atskirų šalių viduje arba per
slopintos kritikos iki visiško Vakarų palydovų už Arabsat - bendrą arabų šalių palydovinės translia
draudimo. Reakcija į informavimo priemonių glo cijos tinklą, apimantį dvidešimt vieną valstybę.
balizaciją ir veiksmai, kurių ėmėsi atskiros šalys, Transliacijos liberalizavimas ir TV globalinių pa
daugiausia parodo visuotinį šių šalių atsaką Va lydovų galia transformavo islamiškojo pasaulio te
karų kolonializmo palikimui ir modernybės bro- levizijos apybrėžas. 1991 metų Persijos įlankos ka
vimuisi. Analizuodamas islamo atsakus žiniasklai ras pavertė Vidurinius Rytus globalinės žiniask-
laidos pramonės dėmesio centru, taip pat stipriai Murdocho požiūris, jog monopolijas kuria tik
paveikė televizijos transliaciją bei vartojimą pa vyriausybės, turi krislelį tiesos. Verslininkas nė
ties regiono viduje. Sparčiai plito palydovai - 1993 ra tiekėjas monopolininkas, todėl jam teko nepa
metais palydovinės televizijos kanalus įkūrė Bah prastai rizikuoti finansais ir nemažai jų netekti, kol
reinas, Egiptas, Saudo Arabija, Kuveitas, Duba- jis pasiekė savo dabartinę padėtį. Jam tenka kon
jus, Tunisas ir Jordanija. Į dešimtmečio pabaigą kuruoti ne tik su kitais žiniasklaidos milžinais, pa
savus palydovinius kanalus ir galimybę priimti glo našiais į vadovaujamą Eisnerio, bet ir su aibe ki
balinės žiniasklaidos programas turėjo dauguma tų varžovų. Tačiau idėja, kad konkurencija rinkoje
arabų šalių. užkardo stambių firmų galimybę įsigalėti verslo
Tačiau kai kuriose islamo valstybėse įtampą su šakoje, yra mažų mažiausiai ginčytina.
kėlė temos ir faktai, nagrinėjami Vakarų televizijo Pripažindamos šį faktą, visos šalys turi įstaty
se. Ypač prieštaringos programos, susijusios su ly mus, padedančius kontroliuoti žiniasklaidos nuo
čių ir žmogaus teisių klausimais. Antai nerimauda savybę. Bet kiek griežtai reikėtų tai daryti? O tu
ma, kaip BBC nušviečia žmogaus teisių dalykus, rint galvoje globalinį žiniasklaidos įmonių pobū
Saudo Arabija nebepalaiko šios televizijos laidų dį, ar nacionalinės vyriausybės apskritai gali tvirtai
arabų kalba. Trys islamo valstybės - Iranas, Saudo tikėtis, jog suvaldys žiniasklaidą?
Arabija ir Malaizija - uždraudė žiūrėti Vakarų pa Žiniasklaidos reguliavimo problema sudėtin
lydovinę televiziją. Nepalaužiamiausias Vakarų ži gesnė, negu galėtų atrodyti neįsigilinus. Akivaiz
niasklaidos priešininkas yra Iranas, laikantis šias du, kad informavimo priemonių organizacijų įvai
informavimo priemones „kultūrinės taršos“ ir Va rovė yra visuomenės interesas - juk tai galbūt už
karų vartotojiškųjų vertybių propagandos šaltiniu. tikrina, kad daugelis skirtingų grupių ir politinių
Tačiau šitoks stiprus atoveiksmis būdingas vien traktuočių galės būti išgirstos. Tačiau apribojus,
mažumai. Mohammadis daro išvadą, kad nors is kas ką gali įsigyti, ir apibrėžus, kokiomis žinia
lamo valstybės į žiniasklaidos globalizaciją atsa sklaidos technologijų formomis leidžiama naudo
kė bandymais pasipriešinti ar pateikti alternatyvą, tis, galima paveikti informavimo priemonių sekto
dauguma ėmė manyti, jog norint palaikyti savo riaus ekonominį klestėjimą. Pernelyg žiniasklai
kultūrinį identitetą, būtina pritarti tam tikroms savo dą reglamentuojanti šalis gali atsilikti nuo kitų -
kultūros modifikacijoms. Jo akimis, „tradiciona- juk informavimo priemonių industrija yra vienas
listinė nuostata“, remiama Irano ir Saudo Arabi iš sparčiausiai augančių moderniosios ekonomi
jos, laipsniškai užleidžia vietą atsakui, kurio at kos sektorių.
spara - prisitaikymas ir modernizacija (Moham- Žiniasklaidos koncentracijos kritikai sako, kad
madi, 1998). didžiosios žiniasklaidos bendrovės turi per daug
galios. Tuo tarpu verslininkai tvirtina, jog teisiš
Teisinio žiniasklaidos kai varžomi jie nebegalės priimti veiksmingų ko
mercinių sprendimų, todėl patirs nesėkmes globa
reguliavimo problema linėje konkurencinėje kovoje. Be to, verslininkai
Žiniasklaidos verslininkų atsiradimas bei įtaka ir klausia, kas vykdytų žiniasklaidos reguliavimą? Ir
stambios žiniasklaidos bendrovės daugeliui kelia kas kontroliuotų reguliuotojus?
nerimą. Juk šios bendrovės užsiima ne paprasčiau Žiniasklaidos reguliavimo politikos gairė ga
siu prekių pardavimu - jų verslas veikia pasaulė lėtų būti pripažinimas, jog rinka, kurioje dominuoja
žiūrą. Šitokių korporacijų savininkai - tokie kaip dvi ar trys stambios žiniasklaidos bendrovės, vienu
Murdochas - visiškai neslepia savo politinių pa metu gresia ir tikrajai ekonominei konkurencijai,
žiūrų, o tai neišvengiamai kelia rūpestį politinėms ir demokratijai, nes informavimo priemonių savi
partijoms ir kitoms grupėms, užimančioms kito ninkai nėra rinkti atstovai. Šiam reikalui galima
kias politines pozicijas. taikyti esamus antimonopolinius įstatymus, nors
450 15 SKYRIUS
Žiniasklaidos verslininkai: Rupertas Murdochas

Rupertas Murdochas - Australijoje gimęs verslinin televizijos strategija - „valdyti padangę“, palydovine
kas, kuris vadovauja vienai didžiausių pasaulyje ži transliacija apimant teritoriją nuo Japonijos iki Turki
niasklaidos imperijų. News Corporation valdo devy jos, prisijungiant milžiniškas Indijos ir Kinijos rinkas.
nis skirtingus žiniasklaidos kūrėjus šešiuose žemy Ji transliuoja penkiais kanalais, tarp jų ir BBC pasau
nuose. 1996 metais korporacijos prekių apyvarta su lio žinias (BBC Worid A/evvs).
darė per 10 milijardų dolerių. 1985 metais Murdochas nusipirko 50 procentų
News Corporation Murdochas įsteigė Australijo Twentieth-Century-Foxakcijų. Šiai kino bendrovei pri
je XX a. septintajame dešimtmetyje, prieš įžengda klauso daugiau kaip 2000 filmų teisės. Jo Fox Bro-
mas į Britanijos ir Amerikos rinkas. Jo pirmieji pirki adcasting Company ėmė veikti 1987 metais ir tapo
niai - Britanijos A/evvs ofthe World bei Sun 1969 me ketvirtuoju pagal dydį - po ABC, CBS ir A/BC-Jung
tais ir JAV New York Post aštuntojo dešimtmečio vi tinių Valstijų televizijos tinklu. Dabar Murdochui pri
duryje - tapo pagrindu nepaprastai tolesnių įsigijimų klauso 22 JAV televizijos stotys, kurioms priskiriama
plėtrai. Dabar A/evvs Corporation valdo per 130 laik per 40 procentų TV žiūrinčių namų ūkių. Jis kontro
raščių San Antonijuje, Bostone, Čikagoje ir kituose liuoja 25 žurnalus, tarp jų - populiarųjį TV Guide, o
miestuose. Daugelį šių laikraščių Murdochas paver 1987 metais įsigijo JAV įsikūrusią leidyklą Harper and
tė sensacijų besivaikančiais leidiniais, kuriuose vy Rowt dabar pervardytą į HarperColiins.
rauja trys temos: seksas, nusikaltimai ir sportas. Itin Pastaraisiais metais Murdochas labai daug inves
gerai sekėsi, pavyzdžiui, Sun, kurio kasdienis tira tavo į pelningą skaitmeninės palydovinės televizijos
žas pranoksta 4 milijonus egzempliorių. pramonę, ypač į tiesioginį sporto įvykių, pavyzdžiui,
XX a. devintajame dešimtmetyje įkūręs Sky TV krepšinio ir futbolo varžybų, transliavimą. Pasak Mur-
palydovinį ir kabelinį tinklą, Murdochas pradėjo tele docho, sporto nušvietimas - tai „taranas“, kuris pra
vizijos plėtrą. Po iš pradžių patirto nuosmukio toliau muš A/evvs Corporation vartus į naujas žiniasklaidos
jį lydėjo komercinė sėkmė. Verslininkui taip pat pri rinkas (Herman ir McChesney, 1997). Kadangi spor
klauso 64 procentai Star TV tinklo Honkonge. Šios to įvykius geriausia stebėti tiesiogiai, jiems suteikia-
jie labai nevienodi ir atskirose Europos valstybė atveju klausimas, kas kontroliuoja reguliuotojus,
se, ir kitose industrinėse šalyse. įgauna ypatingą prasmę.
Konkurencingumas reiškia pliuralizmą, o pas Žiniasklaidos reguliavimo klausimą komplikuo
tarasis prisideda prie demokratijos plėtros. Bet ar ja viena problema - itin sparti technologijų kai
pakanka vien pliuralizmo? Nemažai ekspertų tei ta. Technologinės naujovės nuolatos transformuoja
gia, kad daugybės informavimo priemonių kana informavimo priemones, o kadaise skirtingos tech
lų gyvavimas nėra turinio kokybės ir tikslumo ga nologijos formos dabar susijungia. Pavyzdžiui, jei
rantas, ir nurodo JAV pavyzdį. Kai kas mano, jog televizijos programos žiūrimos per internetą, ku
siekiant stabdyti stambių žiniasklaidos bendrovių rios srities teisinį reguliavimą reikėtų šiuo atveju
dominavimą, iš esmės svarbu išlaikyti tvirtą vi taikyti? Informavimo priemonių ir telekomunika
suomeninio transliuotojo sektorių. Tačiau visuo cijų konvergencijos klausimas yra vienas pagrin
meniniai transliuotojai irgi sukelia problemų. Dau dinių Europos Sąjungos valstybių debatuose. Kai
gumoje šalių jie patys virsdavo monopolininkais, kas mano, jog reikia koordinuotų įstatymų, kurie
taip pat nemažai valstybių jais sėkmingai naudo suderintų telekomunikacijų, transliacijos ir infor
josi kaip vyriausybių propagandos priemone. Šiuo mavimo technologijas visoje Europoje. Tačiau šitai
ŽINIAS KLAID A IR KOMUNIKACIJOS 451
ma „mokesčio už laidą" forma, kuri pelninga ir Mur- riausybės. Mes, News Corporation, esame šviesuo
dochui, ir reklamuotojams. Globalinė sporto informa liai“, - kalbėjo Murdochas. Jis atviravo, kad Indijoje,
cijos paklausa skatina News Corporation ir kitas ži- kurioje įmanoma priimti Star televizijos transliacijas,
niasklaidos imperijas stipriai varžytis dėl teisės tran tūkstančiai privačių operatorių investavo į palydovi
sliuoti svarbiausius sporto renginius, ir ši konkuren nes antenas ir nelegaliai pardavinėja Star programas.
cija nustelbia kitus įvykius. „Kągi turėtume daryti, jei tam nepritartume?“ - klau
Tam tikrų keblumų Murdochui gali sukelti vyriau sė Murdochas ir baigdamas padarė išvadą: A/evvs
sybės, nes jos gali, bent jau savo šalyse, priimti įsta Corporation tikisi „ilgalaikės partnerystės su šiais pui
tymus, ribojančius informavimo priemonių bendrąją kiais verslininkais“ (Murdoch, 1994).
nuosavybę - 1, y. situacijas, kai vienai firmai nuosa Kurį laiką Murdochas buvo didžiausios pasauliui
vybės teise priklauso keletas laikraščių ir TV stočių. žinomos informavimo priemonių organizacijos vado
Europos Sąjunga taip pat išreiškė susirūpinimą dėl vas. Tačiau 1995 metais jį aplenkė susijungusios Dis
itin didelių žiniasklaidos bendrovių dominuojančios ney Company ir ABC. Disney prezidentas Michaelis
padėties. Tačiau Murdocho galią nelengva suvaržy Eisneris paaiškino, jog norėjo varžytis su Murdochu
ti, nes ji pasklido po visą pasaulį. Šiam verslininkui sparčiai besiplečiančiose Azijos rinkose. „Dabar jie
pakanka įtakos veikti vyriausybes, tačiau buvimas vi dukart didesni už mane“, - apibūdino susijungimą
sur ir kartu niekur glūdi pačioje telekomunikacijų ver Murdochas, o po to pridūrė: „didesnis taikinys“. Ne
slo prigimtyje. Murdocho galia itin plačiai įsišakniju seniai įvykęs AOL ir Time Warner susijungimas pa
si, tačiau ji neapčiuopiama. teikė Murdochui dar vieną taikinį, bet, atrodo, versli
Savo kalboje, pasakytoje 1994 metų spalio mė ninkas nevengs šio iššūkio. Disney, Time Warner ir
nesį, Murdochas susirėmė su tais, kurie jo žiniask Viacom generaliniai direktoriai drauge pabrėžė, jog
laidos imperiją laikė grėsme demokratijai ir debatų būtent Murdochą labiausiai gerbia, kaip informavimo
laisvei. „Kapitalistai visuomet stengiasi įsmeigti peilį priemonių valdytoją būtent jo labiausiai bijo ir būtent
vienas kitam į nugarą - teigė verslininkas, - todėl jo veiksmus kruopščiausiai tyrinėja (Herman ir
laisvoji rinka nesukuria monopolijų. Iš esmės mono McChesney, 1997).
polijos gali egzistuoti tik tuomet, kai jas palaiko vy
sunku įgyvendinti. ES vaidmuo teisiškai reguliuo palankių scenarijų, kuriuos pranašavo kai kurie kri
jant žiniasklaidą tebėra menkas, o dabartinės po tikai. Internetas nepaskatino „Didžiojo brolio“ at
litikos dokumentą - „Televizija be sienų“ - buvo siradimo, veikiau priešingai —žadino išcentrini-
numatyta taisyti 2002 metais. mą ir individualumą. Nepaisant didžiulio triukš
mo, sukelto dėl galimos globalinės kompiuterių in
frastruktūros griūties tūkstantmečių sandūroje —va
Išvados dinamosios „2000 metų klaidos“, - viskas baigė
Kaip individai, mes nevaldome technologinės kai si be rimtesnių įvykių. Pagaliau nepanašu, kad iš
tos, o ji dėl savo žaibiškos spartos gresia užtvin nyks knygos ir kitos „ikielektroninės“ žiniasklai
dyti mūsų gyvenimą. Dažnai kartojama sąvoka „in dos priemonės. Nors mūsų knyga stora, ji paran
formacijos greitkelis“ numano egzistuojantį tvar kesnė už kompiuterinę leidinio versiją. Netgi Billas
kingą kelių tinklą o naujųjų technologijų povei Gatesas, sumanęs papasakoti, kokio naujo aukš
kį neretai laiko chaotišku ir destruktyviu. tųjų technologijų pasaulio tikėtųsi, suprato, jog bū
Tačiau laidais apraizgyto pasaulio atsiradimas tina parašyti knygą.
iki šiol niekaip neįgyvendino nė vieno iš itin ne
452 15 SKYRIUS
15
1. Moderniojoje visuomenėje žiniasklaida pradėjo atlikti vieną iš pa
grindinių vaidmenų. Žiniasklaida - tai komunikacijos terpė: laikraš
čiai, žurnalai, televizija, radijas, kinas, vaizdajuostės, kompaktinės
plokštelės ir kitos formos, pasiekiančios masines auditorijas. Ji daro
esminę įtaką mūsų gyvenimui. Žiniasklaida ne vien teikia mums pra
mogas, bet ir formuoja informacijos visumą, kuria pasiremiame sa
vo kasdienėje veikloje.
2. Laikraščiai buvo reikšmingiausia ankstyvosios žiniasklaidos priemonė.
Jie ligi šiol išlieka svarbūs, tik dabar juos papildė kitos, naujesnės
informavimo priemonės, ypač televizija ir internetas.
3. Po interneto antrasis pagal reikšmę praėjusio keturiasdešimtmečio ži
niasklaidos darinys yra televizija. Daugumos šalių vyriausybės tie
siogiai dalyvavo administruojant televizijos transliaciją. Palydovinė
ir kabelinė technologijos iš pagrindų keičia televizijos pobūdį; gau
sėjant prieinamų kanalų, visuomeninė televizija praranda dalį žiūro
vų, o vyriausybės turi mažiau galimybių kontroliuoti televizijos pro
gramų turinį.
4. Buvo sukurtos kelios skirtingos informavimo priemonių teorijos.
McLuhanas teigė, kad informavimo priemonės daro įtaką visuome
nei veikiau dėl to, kaip jos pranešinėja, negu dėl to, ką pranešinėja.
Pasak McLuhano, „informavimo priemonė - tai pranešimas“: pavyz
džiui, TV daro įtaką žmonių elgsenai ir nuostatoms, nes savo pobū
džiu labai skiriasi nuo kitų informavimo priemonių, tokių kaip laik
raščiai ar knygos.
5. Kiti reikšmingi teoretikai - tai Habermasas, Baudrillardas ir Thomp-
sonas. Habermasas nurodo žiniasklaidos vaidmenį kuriant „viešąją
sritį“ - viešosios nuomonės ir viešųjų debatų sritį. Baudrillardas pa
tyrė didelę McLuhano įtaką. Jis mano, jog naujosios informavimo
priemonės, ypač televizija, faktiškai keičia mūsų suvokiamą „realy
bę“. Thompsonas tvirtina, kad žiniasklaida sukūrė naują socialinės
sąveikos formą - „netiesioginę tariamąją sąveiką“ - kuri yra ribo-
tesnė, siauresnė ir labiau vienakryptė, palyginti su kasdienėmis so
cialinėmis sąveikomis.
6. Pastaraisiais metais naujųjų komunikacinių technologijų pažanga trans
formavo telekomunikacijas - tekstų, garsų ar vaizdų nuotolinį per
davimą technologinėmis laikmenomis. Skaitmeninė raiška, pluošti
nė optika ir palydovinės sistemos kartu palaiko multimediją - kelių
informavimo priemonių derinį vienoje terpėje - ir interaktyviąją (dia
loginę) terpę, leidžiančią individams aktyviai dalyvauti tame, ką jie
mato ar girdi. Pastaruoju metu tarp telekomunikacijų naujovių pir
mauja mobilieji telefonai.
7. Internetas suteikia galimybę beprecedenčio lygio netiesioginiam žmo
nių tarpusavio bendravimui ir sąveikai. Visame pasaulyje itin spar
ŽINIASKLAlDA IR KOMUNIKACIJOS 453
čiai didėja interneto vartotojų skaičius ir nuolatos plėtojasi per in

ternetą vykdomos veiklos įvairovė. Internetas atveria jaudinančias
naujas galimybes, tačiau kai kam neramu, kad skatindamas sociali
nę izoliaciją ir anonimiškumą, jis gali pakirsti žmonių santykius ir
ardyti bendruomenes.
8. Žiniasklaidos pramonė per pastaruosius tris dešimtmečius globaliza-
vosi. Galima pažymėti kelias tendencijas: informavimo priemonių nuo
savybė vis labiau koncentruojama - patenka į stambiųjų žiniasklaidos
konglomeratų rankas; privati informavimo priemonių nuosavybė stel
bia viešąją nuosavybę; žiniasklaidos bendrovės veikia kiaurai per-
eidamos valstybių sienas; žiniasklaidos bendrovės diversifikavo sa
vo veiklą; pagaliau padažnėjo žiniasklaidos jungimosi atvejų. Glo
balinėje informavimo priemonių industrijoje - muzikoje, televizijo
je, kine, žiniose - dominuoja vos kelios daugianacionalinės korpo
racijos.
9. Šiandien jaučiame, jog gyvename viename pasaulyje. Bene labiau
siai šį jausmą sužadino žiniasklaidos ir komunikacijų veikimas tarp
tautiniu mastu. Susiformavo pasaulinė informavimo struktūra - tarp
tautinė informacijos prekių kūrimo, platinimo ir vartojimo sistema.
Dėl dominuojančios padėties, kurią pasaulinėje informavimo siste
moje užima industrinės šalys, daugelis mano, jog besivystančias ša
lis veikia naujos formos žiniasklaidos imperializmas. Nemažai kri
tikų nerimauja, jog žiniasklaidos galių koncentravimas vos keleto ben
drovių ar įtakingų individų rankose pakerta demokratijos veikimą.
Pasvarstykite dar kart

1. Ar vyriausybės turėtų siekti tautinių kultūrų apsaugos, ribodamos pa
lydovinės ir kabelinės televizijos sklaidą?
2. Koks būtų jūsų požiūris į savo šalį arba ko jam stigtų, jei turėtumė
te tik vienintelį informacijos šaltinį - „muilo operas“?
3. Ar masinio informavimo priemonės didina atvirų viešųjų debatų ga
limybes ar jas mažina?
4. Kuo galėtumėte būti internete?
5. Ar nuosavybės koncentravimas muzikos pramonėje sumažino var
totojo galimybę rinktis?
6. Ar komunikacijų globalizavimas padės mums geriau suprasti kultū
rų skirtybes, ar jas sunaikins suvienodindamas?
Chris Barker. Television, Globalization and Cultural Identities. - Buc- Papildoma literatūra
kingham: Open University Press, 1999.
454 15 SKYRIUS
Timothy E. Cook. Governing with the News: The News Media as a Po-
litical lnstitution. - Chicago: The University of Chicago Press, 1998.
Niek Lacey. Narrative and Genre. - Houndmills: Macmillan Press, 2000.
James Slevin. The Internet and Society. - Cambridge: Polity, 2000.
Daya Kishan Thussu. Electronic Empires. - London: Amold, 1998.
Interneto nuorodos Foundation for Information Policy Research (UK)

http://www.fipr.org
The Modemist Joumals Project

www.modjour.brown.edu
News Watch
http://www. newswatch.org
OECD and the Information Economy

www.oecd.org/dsti/sti/it
University of Califomia at Los Angeles: Cultural Studies West

http://www..qseis.ucla.edu/courses/ed253a/253WEBB.htm
• Kintantis švietimo vaidmuo 457
• Britų švietimas:
ištakos ir raida 458
• Aukštasis mokslas 464
• Švietimas ir naujosios
komunikacinės technologijos 469
• Švietimo privatizavimas 471
• Mokymo ir nelygybės teorijos 475
• Lytis ir švietimas 479
• Švietimas ir etniškumas 482
• Intelekto koeficientas
ir mokymosi sėkmė 484
• Išvados:
mokymasis visą gyvenimą 486
16 skyrius. Švietimas
Daugelis jūsų, skaitančių šią knygą, tikriausiai esa Kitas naujos kartos švietimo institucijų, pasi
te universiteto studentai arba netrukus jais tapsi telkusių interneto galią iš esmės tradiciniam mo
te. Gali būti, kad studijuodami sociologiją dirba kymui pakeisti pavyzdys yra Jungtinių Valstijų Fy
te ir savarankiškai, ir auditorijoje. Tikriausiai jūs nikso universitetas. Jis buvo įkurtas 1989 metais
mokotės kartu su savo studijų draugais, su kuriais ir yra didžiausias JAV akredituotas universitetas.
matotės kartą arba dažniau per savaitę, ir skaitantis Tačiau priešingai negu dauguma didelių Ameri
paskaitas, vedantis seminarus bei konsultuojantis kos universitetų, šis negali pasigirti vešliomis ve
dėstytojas yra jus supažindinęs su pagrindinėmis jomis pasipuošusiu universiteto miesteliu, didžiule
sociologijos idėjomis. Tiesą pasakius, tikriausiai biblioteka, futbolo komanda ar studentų centru.
didžioji jūsų mokymo dalis yra atliekama būtent 68 000 šio universiteto studentų daugiausia ben
šitaip - derinant tiesioginį bendravimą, grupinį dar drauja per internetą - Fynikso universiteto „inter-
bą ir savarankiškas studijas. netinį studentų miestelį“ - arba susitinka viena
Tačiau kas nutiktų, jei jūsų mokymo tiesiogi me iš daugiau kaip penkiasdešimt „mokymo cen
nio bendravimo elementas būtų pašalintas, o jūs trų“, esančių visos Šiaurės Amerikos dideliuose
galėtumėte užbaigti visas studijas nė karto realiai miestuose.
nesusitikę nei su savo mokslo draugais, nei su dės Fynikso universitete yra per tuziną aukštojo
tytojais? Dar visai neseniai tokią galimybę buvo mokslo diplomą suteikiančių programų, kurias iš
sunku įsivaizduoti. Nors neakivaizdinės studijos tisai galima užbaigti per internetą, todėl visiškai
jau seniai leido žmonėms mokytis neformalioje nesvarbu, kur iš tiesų gyvena studentai. Grupinės
edukacinėje aplinkoje, šitoks mokymasis savo es interneto pašto dėžutės pakeičia realias auditori
me nėra labai sklandus ar dialoginis (interaktyvus). jas: studentai ne asmeniškai skaito pranešimus ar
1971 metais įkurtas Britanijos atvirasis universi aptaria idėjas, o paskelbia savo darbą elektroni
tetas pirmasis pradėjo naudoti televiziją neakivaiz nėje auditorijoje, kur jį gali perskaityti kiti studen
dinėms aukštojo mokslo studijoms. Šio universi tai ir dėstytojas. Studentai, ieškodami literatūros
teto programos yra transliuojamos per BBC anksti ir papildomų skaitinių, naudojasi elektronine bib
ryte ir vėlai vakare. Studentai šią mokymo formą lioteka. Kiekvienos savaitės pradžioje kurso dės
derina su rašytine medžiaga, neakivaizdiniu dar tytojas elektroniniu būdu išdalija savaitės skaiti
bu, susitikimais su asmeniniu konsultantu ir va nių sąrašą ir diskusijų temas. Studentai darbą už
saros kursais, kuriuose dalyvauja ir jų kolegos. Ši baigia pagal individualų grafiką - jie bet kuriuo
taip studentai, būdami namuose, gali įgyti koky paros metu gali patekti į „elektroninę auditoriją“
bišką aukštąjį išsilavinimą - ir dažnai tą jie daro - o dėstytojas įvertina atliktas užduotis ir su sa
tebedirbdami. Atvirasis universitetas tapo didžiau vo pastabomis grąžina jas studentams.
siu Jungtinėje Karalystėje ir savo mokymo pro Fynikso universitetas išsiskiria ne vien tik mo
gramoje vis dažniau ima naudoti internetą, tačiau kymo priemonėmis. į šį universitetą gali įstoti tik
jis laikosi principo, kad su studentais reikia ben vyresni kaip dvidešimt trejų metų ir turintys darbą
drauti ir tiesiogiai. asmenys. Universiteto siūlomų kursų struktūra ir
ŠVIETIMAS 457
turinys skirti suaugusiems specialistams, norin Kintantis švietimo vaidmuo

tiems įgyti naujų įgūdžių bei kvalifikaciją, tačiau
Nors dauguma industrinių šalių piliečių šiuolai
privalantiems užbaigti šį nepertraukiamą mokslą
kinį švietimą laiko savaime suprantamu dalyku,
taip, kad studijos netrukdytųjų intensyviam pro
iš tiesų prireikė daug laiko, kad atsirastų mokinių
fesiniam bei asmeniniam gyvenimui. Dėl šios prie
mokymas specialiai tam pastatytose mokyklose.
žasties kursai yra dėstomi pagal intensyvius pen-
Ištisus šimtmečius mokslas buvo prieinamas tik
kių-aštuonių savaičių modulius, ir jie vyksta iš
saujelei išrinktųjų, kurie turėjo pinigų ir laiko, kad
tisus metus, o ne pagal akademinį kalendorių.
galėtų jo siekti. Iki spaudos išradimo 1454 metais
Fynikso universitetas skiriasi nuo tradicinių vie knygos buvo kruopščiai perrašinėjamos ranka, to
nu svarbiu požymiu - tai pelno organizacija, ku
dėl jos buvo retos ir brangios. Daugeliui žmonių
rios savininkė yra Apollo Communications korpo kasdieniame gyvenime nebuvo privalu skaityti arba
racija. Praslinkus dešimtmečiui po įkūrimo, Fy
netgi tai buvo nenaudinga. Didžiajai gyventojų da
nikso universiteto vidutinis pelnas buvo 12,8 mi
liai suaugti reiškė mėgdžiojant išmokti vyresnių
lijono dolerių per ketvirtį. Kaip netrukus įsitikin
jų socialinius papročius bei praktinius darbo įgū
sime, vis daugiau Jungtinių Valstijų, Britanijos ir
džius. Vaikai anksti padėdavo dirbti namų ruošos
kitų šalių švietimo įstaigų tampa privačiomis, o
ar laukų darbus ir tapę paaugliais jau daug nusi
ne visuomeninėmis. Išorinės organizacijos, turin
manydavo apie žemės ūkį ar amatus. Vietiniai pa
čios vadybos ar technikos gamybos bei paskirs pročiai būdavo perduodami iš kartos į kartą, o žo
tymo patirtį, įsitraukia į švietimo sistemą kaip kon diniai pasakojimai užtikrindavo, kad legendos ir
sultantės arba administratorės.
Negalima paneigti internetu grindžiamo moky epai išliktų.
Prieš prasidedant naujiesiems laikams, viskas
mo lankstumo ir patogumo, tačiau ir šį metodą ga radikaliai pasikeitė. Šiandien industrinėse šalyse
lima kritikuoti. Daugelis įrodinėja, kad akivaizdaus raštingumas didelis - t. y. kone kiekvienas turi
mokymo iš tiesų dialoginėje (interaktyviojoje) ap
skaitymo ir rašymo pagrindus. Beveik visi visuo-
linkoje nėra kuo pakeisti. Ar busimosios besimo
menės nariai suvokia, kad jai priklauso, kažkie
kančiųjų kartos bus tik anoniminių studentų, pa nusimano apie savo šalies geografinę padėtį pa
žįstančių vieni kitus tik pagal interneto vartotojų šaulyje ir jos istoriją. Visais amžiaus laikotarpiais
vardus, tinklai? Ar praktiškos ir turinčios tikslą tik
po kūdikystės mūsų gyvenimui daro įtaką infor
formuoti įgūdžius studijos sumenkins abstraktaus
macija, kurią gauname iš knygų, laikraščių, žur
argumentavimo ir „mokymosi dėl mokymosi“
nalų ir televizijos. Visi esame perėję formalaus mo
svarbą? kymo procesą. Mūsų gyvenime svarbiausiais a
Šiame skyriuje nagrinėsime, kaip dėl techno lykais tapo spausdintas žodis ir elektroninis ko
logijos pokyčių ir naujų globalinės žinių ekono munikavimas, derinamas su formaliu mokslu mo
mikos reikalavimų keičiasi švietimas. Susipažin
sime su Britanijos švietimo sistemos ištakomis bei kyklose ir universitetuose.
raida ir gvildensime politinius debatus, kuriuos su
Švietimas ir industrializacija
kėlė švietimas. Aptarsime argumentus dėl švieti
mo privatizavimo ir naujų informacinių technolo Industrializacijos procesas ir miestų plėtra turėjo
gijų vaidmenį mokyklose. Išnagrinėję kelis pagrin didžiulę įtaką švietimo sistemos vystymuisi. I i
dinius teorinius švietimo principus, paliesime ne pirmųjų XIX a. dešimtmečių dauguma gyventojų
lygybės mokymo sistemoje klausimą, atsižvelgda apskritai niekur nesimokė. Tačiau pramonės e o
mi į jos ryšį su lytimi, etniškumu ir klasine kil nomikai sparčiai išsiplėtojus, atsirado didelis spe
me. Skyrių užbaigsime samprotavimais apie inte cializuoto mokymo, kuris galėtų sukurti išsilavi
lekto esmę ir mokymosi visą gyvenimą svarbą. nusią ir išmanančią darbo jėgą, poreikis. Kai pro
458 16 SKYRIUS
fesijos ėmė vis labiau diferencijuotis ir vis daž menės sveikatingumo klausimais, poreikis. Pasikei
niau tolti nuo namų, tapo neįmanoma tėvų darbo tus gamybos technologijai visoje šakoje, kiekvienai
įgūdžių tiesiogiai perduoti vaikams. gamyklai gali pritrūkti darbo jėgos, turinčios spe
Švietimo sistemoms tapus universaliomis, vis cialių įgūdžių.
daugiau žmonių susidurdavo su abstrakčiu moky
mu (tokių dalykų kaip matematika, gamtos moks
lai, istorija, literatūra ir 1.1.), o ne su konkrečių įgū
Britų švietimas: ištakos ir raida
džių praktiniu perteikimu. Šiuolaikinėje visuome Nors šiuolaikinė švietimo sistema pirmiausia su
nėje privalu įgyti tokius pagrindinius gebėjimus, siformavo daugumoje Vakarų šalių XIX a. pradžio
kaip skaityti, rašyti bei skaičiuoti ir susipažinti su je, Britanija kur kas labiau negu kitos šalys delsė
savo materialiąja, socialine bei ekonomine aplin įdiegti nacionalinę kompleksinę sistemą. Iki XIX a.
ka. Tačiau taip pat svarbu, kad žmonės žinotų, kaip vidurio Olandijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje pa
reikia mokytis, ir pajėgtų įsisavinti kartais labai vyko pasiekti daugmaž visuotinį pradinį mokymą,
technišką informaciją. Pažangiai visuomenei, kad tačiau Anglija ir Velsas buvo gerokai atsilikę nuo
galėtų plėsti pažinimo ribas, taip pat yra reikalingas šios siekiamybės. Švietimo padėtis Škotijoje bu
„grynasis“ mokslas bei idėjos, neturinčios tiesio vo šiek tiek geresnė.
ginės praktinės naudos. Nuo 1870-ųjų (kai Britanijoje buvo įvestas pri
Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifi valomasis mokslas) iki Antrojo pasaulinio karo vy
kacija tapo svarbiu pagrindu, ieškant darbo ir sie riausybės nuolatos didino išlaidas švietimui. Mi
kiant karjeros. Mokyklos ir universitetai ne tik ap nimalus amžius, kada galima palikti mokyklą, pa
šviečia žmonių protus bei praplečia akiratį, bet iš kilo nuo dešimties iki keturiolikos metų, buvo sta
jų taip pat tikimasi, kad paruoš naują piliečių kartą, toma vis daugiau mokyklų, tačiau švietimas retai
gebančią dalyvauti ekonominiame gyvenime. Sun kada buvo laikomas ta sritimi, į kurią turėtų kiš
ku pasiekti pusiausvyrą tarp bendrojo lavinimo ir tis vyriausybė (Chapman, 1986). Daugumą mokyk
konkrečių darbo įgūdžių. Specializuotas techninis, lų valdė privačios institucijos arba bažnyčia, o vie
profesinis mokymas dažnai papildo mokinių hu tinės valdžios tarybos kontroliavo jų veiklą. Po
manitarinį švietimą ir palengvina perėjimą iš mo Antrojo pasaulinio karo situacija pasikeitė, nes šau
kyklos į darbą. Pavyzdžiui, praktika, įgyta tokių kiamiesiems į kariuomenę pateikus gebėjimų bei
darbo patirties formavimo priemonių dėka, leidžia žinių testus, jų rezultatai apstulbino valdžią: šau
jauniems žmonėms pasisemti konkrečių žinių, ku kiamųjų išsilavinimo lygis buvo žemas. Rūpinda
rias jie galės pritaikyti savo būsimoje karjeroje. masi šalies atstatymu po karo, vyriausybė pradė
Dauguma mokyklų ir universitetų dėstytojų pir jo peržiūrėti esamą švietimo sistemą.
miausia stengiasi suteikti harmoningą išsilavinimą, Iki 1944 metų dauguma britų vaikų iki ketu
o darbdaviams ir politikams rūpi, kad švietimo bei riolikos metų amžiaus lankė vienintelę nemoka
mokymo programos atitiktų šalies ekonomikos mą - pradinę - mokyklą. Greta pradinių mokyk
profilį bei tenkintų poreikius apsirūpinti reikalin lų buvo ir vidurinės, tačiau už mokslą jose tėvai
gais darbuotojais. Tačiau sparčių ekonomikos ir privalėjo mokėti. Tokia švietimo sistema labai aiš
technikos pokyčių laikais ne visada pavyksta sklan kiai skirstė vaikus pagal socialines klases - be
džiai suderinti švietimo sistemos prioritetus ir esa veik visi vargingesnių šeimų vaikai turėjo tenkintis
mas profesines galimybes. Pavyzdžiui, sparčiai pradine mokykla. Mažiau kaip 2 procentai gyven
plečiantis šalies sveikatos apsaugos sistemai, ne tojų mokėsi universitetuose. 1944 metų Švietimo
paprastai išauga kvalifikuotų specialistų, labora įstatymas paskatino įvykdyti kelis svarbius po
torijos technikų, gabių administratorių ir kompiu kyčius, tarp jų - įvesti visiems privalomą viduri
terinių sistemų analitikų, susipažinusių su visuo nį išsilavinimą; amžius, kada galima palikti mo
ŠVIETIMAS 459
kyklą, pakilo iki penkiolikos metų; taip pat buvo nai susikūrė savus principus. Kai kur vietinė sa
siekiama sudaryti visiems vienodas galimybes la vivalda priešinosi pokyčiams, todėl kai kur ir šian
vintis. Švietimas tapo viena iš svarbiausių renka dien tebeveikia klasikinės vidurinės mokyklos.
mųjų savivaldos institucijų atsakomybės sričių. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje valsty
Priėmus šį įstatymą, vietinė švietimo valdžia biniam švietimui didelės įtakos turėjo staigus per
dažniausiai pasirinkdavo akademinę atranką kaip ėjimas iš situacijos, kai trūko darbo jėgos ir iš mo
priemonę suteikti vidurinį išsilavinimą, pritaiky kyklų buvo reikalaujama, kad jos suteiktų ekono
tą vaiko poreikiams. Buvo manoma, kad vienuoli mikai reikalingus įgūdžius, į tokią situaciją, kai
kos metų amžiaus (kai pereinama iš pradinės į vi atsirado darbo jėgos perteklius - pradėjus didėti
durinę mokyklą) vaikų akademinė atranka padės nedarbui ir mažėti vyriausybės pajamoms. Visam
atskirti gabesnius vaikus nuo visų kitų, nepaisant pokario laikotarpiui būdingą švietimo plėtrą stai
jų socialinės kilmės. Daugumai mokinių nuo „vie ga pakeitė jo siaurinimas ir bandymai sumažinti
nuolika plius“ egzaminų rezultatų priklausydavo, vyriausybės išlaidas. Nuo XX a. aštuntojo dešimt
ar jie pateks į klasikinę vidurinę mokyklą (kurio mečio vidurio iki dešimtojo dešimtmečio pradžios
je mokymo programa buvo labai akademiška), ar valstybės išlaidos švietimui nuo 6,3 procento nu
į šiuolaikinę vidurinę mokyklą (kurioje buvo moko krito iki truputį daugiau kaip 5 procentų, skaičiuo
ma ir bendrųjų, ir profesinių dalykų). Nedidelė jant nuo visų išlaidų visuomeniniams poreikiams
vaikų grupė taip pat patekdavo arba į technišką tenkinti. 1998 metais visos išlaidos švietimui su
sias, arba į specialiąsias mokyklas. Likti mokyk darė 4,8 procento BVP.
loje iki septyniolikos metų amžiaus galėjo tie vai 1988 metais priėmus Švietimo įstatymą buvo
kai, kurie buvo laikomi gabiais ir kurie norėjo to įvykdytos įvairios reikšmingos reformos. Kai ku
liau mokytis. rios iš jų buvo sutiktos labai priešiškai. Greta po
Atėjus XX a. septintajam dešimtmečiui - iš da litikos kitose srityse konservatorių vyriausybė sie
lies dėl sociologinių tyrimų rezultatų - paaiškė kė švietimo sistemoje įdiegti rinkos konkurenci
jo, kad „vienuolika plius“ sistemos rezultatai ne jos elementą. Mokyklų vadovams buvo suteikta
pateisino įjuos dėtų lūkesčių. 1959 metais paskelb didesnė finansinė atsakomybė, ir mokykloms bu
ta Crowther ataskaita parodė, kad tik 12 procen vo leista „nusišalinti“ nuo vietinės švietimo val
tų mokinių tęsė mokslą mokykloje iki septynioli džios kontrolės, kad jos taptų „nepriklausomomis
kos metų amžiaus. Tai, kad mokiniai anksčiau pa valstybinėmis mokyklomis“. Buvo priimta nacio
likdavo mokyklą, buvo artimai susiję ne su mo nalinė mokymo programa, kurioje apibrėžta uni
kymosi rezultatais, o su klasine kilme. 1964 me versali mokymo valstybiniame sektoriuje sistema
tais sugrįžusi į valdžią leiboristų vyriausybė įsi (Johnson, 1991). Nacionalinės mokymo programos
pareigojo įsteigti valstybines bendrojo lavinimo įvedimui stipriai priešinosi kai kurios mokytojų
mokyklas, panaikindama vidurinių mokyklų skirs grupės, kurios nesutiko su tokiu standartizuotu te
tymą į klasikines bei šiuolaikines ir šitaip užbaig stavimu ir manė, kad ši programa be reikalo su
dama vaikų, sulaukusių vienuolikos metų, atran varžys mokymą. 1993 metų vasarą, protestuoda
ką pagal egzaminų rezultatus. Šitaip padarius mo mi prieš tokius testus, mokytojai paskelbė streiką.
kyklose turėjo kartu mokytis mokiniai iš įvairių 1992 metais buvo įsteigta nauja finansavimo
socialinių sluoksnių. Tačiau kilo painiava dėl to, agentūra, kuri turėjo parūpinti patalpas „nusišali
kokios tos valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos nusioms“ mokykloms. „Baltojoje knygoje“ apra
turėtų būti: ar jos turėtų būti „klasikinės viduri šydama agentūros užduotis, vyriausybė reiškė viltį,
nės mokyklos visiems“, ar jos turėtų suteikti vi ,jog bėgant laikui visos mokyklos bus išlaikomos
siškai naujos rūšies išsilavinimą? Ši problema ne iš subsidijų“ - kitaip tariant, nusišalins nuo vieti
buvo išspręsta, tad skirtingos mokyklos ir regio nių švietimo institucijų valdžios. Tačiau 1995 me-
460 16 SKYRIUS
„Viešosios“ mokyklos
Viešosios mokyklos Britanijoje yra keistenybė dau imamas mokestis už mokslą. Tai mokyklos - Mokyk
geliu požiūrių. Jos visiškai nėra viešosios, o priešin lų direktorių konferencijos (Headmasters’ Conferen-
gai - privačios institucijos, kuriose už mokslą yra mo ce - HMC), įkurtos 1871 metais, narės. Iš pradžių
kama. Šios mokyklos išsiskiria iš kitų šalių švietimo konferencijai priklausė tik penkiasdešimt mokyklų.
sistemų pagal savo nepriklausomybės nuo likusios Dabar šis skaičius išaugo iki 233. Čia minėtos Itono,
švietimo sistemos laipsnį ir vaidmenį, kurį vaidina vi Ragbio bei kitos mokyklos yra konferencijos narės.
suomenėje. Visose Vakarų šalyse yra privačių mo Lankę HMC mokyklas žmonės užima aukštesnes,
kyklų, dažniausiai susijusių su religinėmis denomi dominuojančias padėtis britų visuomenėje. Pavyz
nacijomis, tačiau nė vienoje šalyje privačios mokyk džiui, Ivano Reido bei kitų atliktas tyrimas, paskelb
los nėra tokios išskirtinės ar tokios reikšmingos kaip tas 1991 metais, rodo, kad 84 procentai teisėjų, 70
Jungtinėje Karalystėje. procentų bankų direktorių ir 49 procentai aukščiau
Nominaliai viešųjų mokyklų veiklą prižiūri valsty sių valstybės tarnautojų baigė HMC mokyklas (Reid
bė, tačiau faktiškai joms įtakos teturėjo keli pagrindi et ai., 1991).
niai įstatyminiai aktai. Šių mokyklų nepalietė nei 1944 Pagal 1988 metais priimtą Švietimo reformos įs
metų aktas, nei valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų tatymą visos valstybinės mokyklos privalo laikytis
įkūrimas. Didžioji viešųjų mokyklų dalis iki šių dienų standartinės nacionalinės mokymo programos, pa
išliko vien berniukų arba vien mergaičių mokyklos. gal kurią numatoma, kad mokiniai laiko egzaminus,
Anglijoje yra apie 2300 mokyklų, kuriose už mokslą būdami septynerių, vienuolikos, keturiolikos ir šešio
mokama, ir jose mokosi apie 6 procentus gyventojų. likos metų amžiaus. Kuriant nacionalinę mokymo pro
Yra įvairiausių viešųjų mokyklų, pradedant tokiomis gramą, dalyvavo mokyklų, kuriose mokama už moks
prestižinėmis, kaip Itono, Ragbio ar Čarterhauso, ir lą, atstovai. Tačiau šios mokyklos neprivalo jos laiky
baigiant vadinamosiomis antraeilėmis viešosiomis tis. Mokyklos, kuriose mokama už mokslą, gali mo
mokyklomis, kurių pavadinimų dauguma žmonių ne kyti ko tik užsigeidžia ir neprivalo egzaminuoti vaikų.
žino. Dauguma šių mokyklų nusprendė laikytis nacionali
Kai kurie edukologai „viešųjų mokyklų“ terminą tai nės mokymo programos, tačiau kai kurios papras
ko tik ribotam skaičiui svarbiausių mokyklų, kuriose čiausiai nekreipia į ją dėmesio.
tais šitaip buvo padariusios tik 1000 iš 23 000 vals negu dešiniųjų politika. Valstybinio bendrojo la
tybinių mokyklų. vinimo kūrėjai tikėjo, kad naujosios mokyklos su
teiks didesnę lygybę bei galimybes, negui buvo
Švietimas ir politika įmanoma, kai švietimo sistema rėmėsi atrankiniais
Švietimas nuo seno buvo politinių kovų arena ir kriterijais. Jie ne per daugiausia mąstė apie mo
ja tebelieka, prasidėjus naujajam šimtmečiui. Ilgi kymo programą, nes labiau rūpinosi lygiomis ga
debatai vyko dėl valstybinio bendrojo lavinimo po limybėmis visiems įgyti išsilavinimą.
veikio mokymo standartams ir nelygybės visuo Kai Margareth Thatcher tapo ministre pirmi
menėje. Iš pradžių valstybinį bendrąjį lavinimą rė ninke, konservatoriai ėmė griežčiau kritikuoti vals
mė abu politinio spektro kraštai. Kaip jau minė tybinį bendrąjį lavinimą. Jie buvo įsitikinę, jog ne
jome, būtent leiboristų vyriausybė pradėjo diegti galima leisti, kad daugmaž išnyktų klasikinės vi
valstybinę bendrojo lavinimo sistemą, todėl šio la durinės mokyklos, kaip nutiko pradėjus diegti vals
vinimo rėmimas yra daugiau siejamas su kairiųjų tybinę bendrojo lavinimo sistemą. Konservatoriai
ŠVIETIMAS 461
buvo pasiryžę sukurti didesnę vidurinių mokyklų kinių derinį. Kiekviena valstybinė bendrojo lavi
įvairovę, kad tėvai turėtų daugiau galimybių rink nimo mokykla taip pat būtų turėjusi 20 procentų
tis, kur lavinti savo vaikus. gabiausių mokinių.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje ponia Tačiau šitaip neįvyko. Įvertinus pagal egzamino
Thatcher pradėjo kalbėti apie mokyklų valdymo rezultatus, tik 27 procentuose valstybinių bendrojo
„revoliuciją“. Ši revoliucija turėjo sugriauti milži lavinimo mokyklų buvo 20 ar daugiau procentų
niškas valstybines bendrojo lavinimo mokyklas ir gabiausių mokinių. Kita šios tendencijos ypatybė
sumažinti vietinės švietimo valdžios, kuri buvo at - gabiausių mokinių buvo daugiau negu numaty
sakinga už šių mokyklų veiklą, galią. 1988 metų ta: 18 procentų valstybinių bendrojo lavinimo mo
Švietimo įstatymu ne tik buvo įdiegta nacionali kyklų turėjo daugiau kaip 20 procentų labai ga
nė mokymo programa, bet ir nauja mokyklų val bių vaikų. Tiesą pasakius, šios mokyklos virto kla
dymo sistema, pavadinta „vietine mokyklų admi sikinėmis vidurinėmis mokyklomis, o pakito tik
nistracija“. Mokyklų administravimo perdavimas jų pavadinimas. Mažiau sėkmingos šios sistemos
turėjo subalansuoti neišvengiamą centralizaciją, su mokyklos tapo vėl panašiomis į senąsias viduri
sijusią su nacionaline mokymo programa. Turėjo nes. 38 procentuose mokyklų yra 10 arba mažiau
būti įsteigta ir nauja Miesto technologinių kole procentų labai gabių vaikų, o 16 procentų mokyklų
džų grupė bei subsidijuojamos mokyklos. Pasta šis santykis yra mažiau kaip 5 procentai.
rosios mokyklos būtų suteikusios galimybę „nu Sukūręs šią situaciją atrankos procesas veikia
sišalinti“ nuo vietinės valdžios kontrolės ir gauti keliais būdais. Pirmiausia - „vienuolika plius“ eg
tiesioginį valstybės finansavimą. Šios mokyklos zaminas niekada nebuvo visiškai išnykęs. Yra li
būtų turėjusios ir teisę pagal gebėjimus pasirink kusios devyniasdešimt penkios klasikinės viduri
ti iki 50 procentų mokinių. Miestai tvirtino, kad nės mokyklos, kuriose šis egzaminas tebėra tai
tai tik padidintų esamą nelygybę tarp mokyklų ir komas, ir šios mokyklos savo regione sutraukia
pakenktų valstybinio bendrojo lavinimo mokyk daugiau gabių vaikų negu kitos; Šiaurės Airijoje
lų lygybės principui. klasikinės vidurinės mokyklos vis dar tebėra
populiarios. Valstybinėje bendrojo lavinimo sis
Valstybinė bendrojo lavinimo sistema temoje mokyklos turėtų išlaikyti proporciją, pri
ir jos kritikai imdamos skirtingo gebėjimų lygio vaikus, tačiau
Valstybinės bendrojo lavinimo sistemos kritikai yra tolesnis atrankos procesas veikia neformaliai, ir
įsitikinę, kad ji susiduria su dviem pagrindinėmis mokyklos čia nieko negali padaryti. Mokyklos pri
problemomis. Pasak šių kritikų, valstybinės ben valo teikti pirmenybę savo regiono vaikams. Tad
drojo lavinimo mokyklos nesukūrė didesnių lygy tėvai gali „įtaisyti“ savo vaiką į geresnes mokyk
bės galimybių, veikiau atsitiko priešingai. Gabūs las, pasistengdami turėti „reikalingą“ gyvenamo
vargingesnių šeimų mokiniai galėjo klestėti „vie sios vietos adresą.
nuolika plius“ egzamino laikais, o valstybinėse Kritikai tvirtina, kad dabar Britanijoje egzis
bendrojo lavinimo mokyklose jie yra slopinami. tuoja dviejų lygių švietimo sistema, suskirstanti
Pažymėtina, teigia kritikai, kad valstybinėse ben mokinius į „nugalėtojus“ ir „pralaimėtojus“. Vi
drojo lavinimo mokyklose mokymo standartai yra durinės klasės tėvams atsirado galimybė padaryti
žemesni, nes čia už puikias žinias nepagiriama, o taip, kad vaikai būtų priimti į tą mokyklą, kurią
specializacija neskatinama. jie pasirinko. Galimybė rinktis mokyklą suteikė
Prieš įdiegiant valstybinę bendrojo lavinimo sis daugiau privalumų vaikams iš labiau pasiturinčių
temą, 20 procentų mokinių išlaikydavo „vienuo šeimą o mažiau pasiturinčių šeimų vaikai liko dar
lika plius“ egzaminą ir patekdavo į klasikinę vi labiau nuskriausti.
durinę mokyklą. Vykdant reformą, buvo stengia Didelė dalis mokyklų, išsprūdusių iš vietinės
masi mokyklose sukurti gabių ir mažiau gabių mo valdžios kontrolės, priimdamos vaikus atsižvelgia
462 16 SKYRIUS
į asmenybės bei psichologinius veiksnius. Vienas ko ir klasikinės vidurinės mokyklos, dėl ko moks
tokių veiksnių, pavyzdžiui, gali būti, ar vaikas yra lininkai ir pedagogai suabejojo. Jų nuomone, dėl
laikomas „sunkiai auklėjamu“, ar ne. Neseniai at klasikinių vidurinių mokyklų pastebimai blogėja
liktos apklausos duomenimis, 50 procentų tokių vietinių valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų re
mokyklų būtent pagal tai atrenka mokinius (Hu- zultatai, nes pirmosios atsirenka pačius gabiausius
gill, 1996). 1996 metais konservatorių pateikti siū mokinius (Benn ir Chitty, 1996). Ir galiausiai Nau
lymai leis valstybinėms mokykloms pasirinkti iki jųjų leiboristų vyriausybė sutiko su konservatorių
15 procentų mokinių arba pagal gebėjimus, arba lyderiais, kad reikėtų uždrausti skirtingų gebėjimų
pagal tokius specialius dalykus, kaip tikslieji moks vaikų bendrą mokymą ir leisti nevienodų gebėjimų
lai ar muzika. Gavusios specialų vyriausybės lei vaikams daryti pažangą kiek įmanoma sparčiau.
dimą, mokyklos galės pasirinkti procentiškai dau Naujųjų leiboristų vyriausybė įgyvendino ne
giau vaikų. mažai naujų ir prieštaringų priemonių britų vals
Tikėtasi, kad, atsisakius vietinės valdžios mo tybinių mokyklų veiklai gerinti. Tą darydama ji
kyklų kontrolės, tėvai turės daugiau galimybių rin atmetė daugelį mokytojų profesinių sąjungų bei
ktis, ir šitaip mokyklose susikurs įvairovė. Tačiau kairiųjų politinių pažiūrų apžvalgininkų argumen
nenumatyti padariniai gali sumažinti šį pasirinki tų, kad blogi mokymosi rodikliai yra neadekva
mą: gana daug vaikų yra nepriimami į jų pirmąją taus finansavimo ir didelės neturtingųjų mokslei
pageidaujamą mokyklą. vių koncentracijos kai kuriose mokyklose rezul
tatas. Vyriausiasis mokyklų inspektorius Chrisas
Švietimo politika, vadovaujant Woodwardas paprieštaravo šiai nuomonei. Jis tei
Naujųjų leiboristų vyriausybei gė, jog mokyklų, priėmusių labai panašių gabu
mų moksleivius, pažangumo rezultatai labai ski
Švietimas yra svarbiausias Naujųjų leiboristų vy riasi. Jis pastebėjo:
riausybės prioritetas - iš tiesų, tapęs ministru pir
mininku, Tony‘s Blairas pareiškė, kad „švietimas, „D a u g ely je m ok yk lų , k u riose b u vo panašiai p rocen
švietimas ir dar kartą švietimas“ bus svarbiausiu tiškai daug įv a iria is p o žiū ria is so c ia lia i nuskriaustų
jo politinės darbotvarkės klausimu. Blairas pripa m ok sleivių , santykis m o k sleiv ių , p asiek u sių 4 ar aukš
žino, kad britų mokymo standartai, vertinant tarp tesn į ly g į (pagal stan dartizuotą n a cio n a lin į raštingu
tautiniu mastu, nėra aukšti ir kad būtinas priori m o egzam in ą) svyravo nuo m ažd aug 65 iki 15 pro
tetas yra tolesnė švietimo sistemos reforma. 1997 centų. K ai kurios m o k y k lo s veik ia sė k m in gai, n ep ai
metų „Baltojoje knygoje“, pavadintoje Excellen- syd am os v isų k liū čių , o k itom s, dirbančiom s p an ašio
ce in Schools („Tobulumas mokyklose“), Naujųjų m is są ly g o m is, sek asi prasčiau negu tik ėtasi“ . (C itu o
leiboristų vyriausybė įsipareigojo ginti ir moder jam a: The Economist, 1999 m. b alan džio 10 d.)
nizuoti valstybines bendrojo lavinimo mokyklas. Todėl Naujųjų leiboristų vyriausybė pabrėžė ne po
„Baltojoje knygoje“ buvo raginama apriboti kiši reikį daugiau lėšų bei išteklių skirti švietimui, o
mąsi į sėkmingai veikiančių ir kūrybingai siekian gerų mokymo metodų ir tvirto mokyklų direkto
čių gerų rezultatų mokyklų veiklą, tačiau pripa rių vadovavimo svarbą, kaip pagrindinius švieti
žįstama, jog vyriausybė turi įsikišti, jei mokyklų mo reformos veiksnius. Štai kokios yra svarbiau
veikla yra nuolat žemesnė už nacionalinį standartą. sios vyriausybės siūlomos priemonės:
Nors kai kas stebisi (taip pat ir mokytojų pro
fesinės sąjungos), tačiau atėjus į valdžią Naujųjų 1. Pradėjimo iš pradžių programa siekiama pa
leiboristų vyriausybei daugelis konservatorių švie gerinti nuolatos dirbančių blogiau negu tiki
timo reformos elementų liko nepajudinti. Pavyz masi mokyklų veiklą, jas uždarant ir po to
džiui, tebeveikia subsidijuojamos mokyklos, ir atidarant, parinkus naują personalą ir vado
joms leista pasirinkti mokinius pagal gabumus. Išli vaujant itin aukštos kvalifikacijos direktoriui.
ŠVIETIMAS 463
Norintys tęsti darbą toje pačioje mokykloje Bendrojo Naujųjų leiboristų vyriausybės priemo
mokytojai privalo pateikti prašymus užimti nių poveikio kurį laiką nepavyks pastebėti, o dau
pareigas, apie kurias yra skelbiama visoje gelis principų ir toliau išlieka prieštaringi. Dabar
šalyje. Ši programa yra taikoma mokykloms, trumpai apžvelkime tarptautinius palyginimus,
kurioms trejus metus iš eilės nepavyksta pa prieš pradėdami nagrinėti aukštojo mokslo sis
siekti, kad bent 15 procentų mokinių išlai temas.
kytų brandos atestato egzaminus ne bloges
niu nei C įvertinimu. Kuo skiriasi britų ir kitų šalių švietimas
2. Kovos su pamokų praleidinėjimu strategija Kaip atrodo britų mokyklos palyginti su užsienio
siekiama iki 2002 metų trečdaliu sumažinti mokyklomis? Sunku tiesiogiai lyginti skirtingų ša
pamokų praleidinėjimą. 1998 metais apytik lių mokyklas, nes pačios šalys labai skiriasi ir pa
riai 50 000 mokinių kasdien nebūdavo pamo gal mokymo trukmę, ir pagal švietimo sistemų
kose be pateisinamos priežasties. Įgyvendi organizavimą.
nant šią strategiją, į mokyklas yra skiriami Tarp Europos Sąjungos šalių britų mokyklos iš
„mokymo patarėjai“, turintys socialinio darbo siskiria mažesniu negu vidutinis vienam mokiniui
patirtį. Mokymo patarėjai sutelkia dėmesį į tenkančių mokomų užsienio kalbų skaičiumi. An
vaikus, kuriems gresia susvetimėjimo ar at- glijoje ir Airijoje vienam mokiniui vidutiniškai ten
stumties pavojus, padėdami jiems įveikti as ka viena dėstoma užsienio kalba, tuo tarpu Liuk
meninius bei šeimyninius sunkumus. Šitaip semburgo, Olandijos ir Suomijos mokyklose vie
mokytojai gali sutelkti dėmesį į dėstymą kla nam mokiniui tenka daugiau kaip dvi dėstomos už
sėje, jiems nebereikia skirti tiek daug laiko sienio kalbos. Tai, kad britų mokymo programo
konsultacijoms ar socialiniam darbui. se nėra pabrėžiamas užsienio kalbų mokymas, gali
būti aiškinama, jog anglų kalba defacto visame
3. Mokytojų atlyginimas pagal darbo rezultatus
leidžia mokyklų direktoriams padidinti atlygi pasaulyje tapo verslo, prekybos ir mokslo kalba.
nimus geriems mokytojams. Pagal šią sche Tačiau užsienio kalbų mokėjimo svarba nuolatos
mą yra skatinami dinamiški, kūrybingi moky didėja, ypač susivienijusioje Europoje. Europos Są
jungos 1995 metų „Baltojoje knygoje“, skirtoje
tojai, kurie pasiekia gerų rezultatų ir skatina
jaunus gabius žmones pasirinkti mokytojo švietimui, teigiama, jog pagrindinis tikslas - pa
profesiją. Daugelis mokytojų karštai kritikavo siekti, kad visos Europos Sąjungos piliečiai galė
atlyginimų pagal darbo rezultatus nustatymą, tų tarpusavyje bendrauti trimis Europos kalbomis,
tvirtindami, kad toks principas skaldo kolek tad visi jauni žmonės privalo mokytis bent dvie
tyvą ir kenkia profesijai. Buvo kritikuojami jų užsienio kalbų.
tokie susiejantys atlyginimą su darbo koky Jungtinėje Karalystėje moksleiviai vidutiniškai
be rodikliai, kaip egzaminų rezultatai, nes jie praleidžia mokykloje 11 metų ir 7 mėnesius, t. y.
yra neteisingi mokytojų, dirbančių su vaikais tik šiek tiek mažiau negu Jungtinėse Valstijose ir
iš nepalankios aplinkos, atžvilgiu. Kanadoje, kuriose moksleiviai mokosi truputį ilgiau
kaip 12 metų. Kitose išsivysčiusiose šalyse moks
4. Naujųjų leiboristų vyriausybė ribotai parėmė leiviai mokosi trumpiau: pavyzdžiui, Rusijoje ir kai
privatų mokyklų valdymą. Mokyklų valdymo kuriose kitose buvusios Sovietų sąjungos šalyse
grupės iš privataus sektoriaus gali pateikti moksleiviai lanko mokyklą devynerius metus.
prašymus vyriausybei ir perimti valdyti ne Vis daugiau jaunuolių Jungtinėje Karalystėje
sėkmingai veikiančias mokyklas bei pakeis nusprendžia tęsti mokslą, baigę privalomąjį, tačiau
ti jose situaciją, taikydamos sėkmingai dir palyginti su likusia Europa Britanijoje procentiškai
bančių mokyklų metodus. yra mažiausiai šešiolikos, septyniolikos ir aštuo-
464 16 SKYRIUS
darbe teigiama, jog 40 procentų jaunų britų nuo

Š ved ija
19 iki 24 metų amžiaus nebuvo įgiję minimalios
V okietija kvalifikacijos.
S u o m ija
D an ija Aukštasis mokslas

Liu ks em b u rg a s
Visuomenės labai skiriasi pagal aukštojo mokslo
O la n d ija
(lavinimosi, baigus mokyklą, paprastai universitete
A ustrija arba koledže) organizavimą. Kai kuriose šalyse visi
P ra n cū zija universitetai bei koledžai yra viešosios instituci
B elgija
jos, gaunančios tiesioginį finansavimą iš vyriau
sybinių šaltinių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje aukšta
A irijos R esp u b lika
sis mokslas yra organizuotas visos šalies mastu, jo
Isp an ija kontrolė yra beveik tiek pat centralizuota, kiek ir
P ortug alija vidurinio ar pradinio lavinimo. Visų kursų struk
Ju n g tin ė K aralys tė
tūrą privalo patvirtinti nacionalinė kontrolės ins
titucija, pavaldi aukštojo mokslo ministrui. Pran
G raikija
cūzijoje teikiami dviejų rūšių diplomai: vieni su
0 20 40 60 80 10 0 teikiami universiteto, o kiti - valstybės. Naciona
P ro cen tai
liniai diplomai paprastai yra laikomi garbingesniais
ir vertingesniais už išduotus universitetų, nes pir
Schema 16.1. Europos aštuoniolikmečių,
mieji privalo atitikti garantuojamus vieningus stan
besimokančių dieninėse vidurinėse mokyklose, dartus. Tam tikras valstybines pareigas galima už
palyginimas, 1996 m. (procentais) imti tik turint nacionalinius diplomus. Pastaruosius
Šaltiniai: O E C D . Iš Sočiai Trends, 3 0 (2 0 0 0 ), p. 5 5 . taip pat palankiau vertina ir dauguma darbdavių
K arališkoji a u to rin ė te isė.
pramonininkų. Visi Prancūzijos mokyklų mokytojai
ir universitetų bei koledžų dėstytojai yra valstybės
tarnautojai. Jų atlyginimai ir įvairiausios su moky
niolikos metų amžiaus besimokančiųjų dieniniuose mu susijusios pareigos nustatomi centralizuotai.
skyriuose (žr. schemą 16.1). Iš dalies tai paaiškin- Jungtinės Valstijos išsiskiria iš kitų išsivysčiusių
tina tuo, kad Europoje moksleiviai baigia mokyklą, šalių tuo, kad čia didelė dalis koledžų bei univer
būdami skirtingo amžiaus - Jungtinė Karalystė yra sitetų priklauso privačiam sektoriui. Privačios or
viena iš nedaugelio šalių, kuriose šešiolikmečiai ganizacijos sudaro 54 procentus visų Jungtinių
įgyja kvalifikaciją, pripažįstamą darbo rinkoje. Ta Valstijų aukštojo mokslo įstaigų. Tokie prestiži
čiau tikrovė veikiausiai yra sudėtingesnė. 1998 me niai universitetai kaip Harvardo, Prinstono ir Jei-
tais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros or lio yra privatūs. Tačiau Jungtinėse Valstijose skir
ganizacijos (EBPO) 29 brandžios ekonomikos ša tumas tarp privataus ir valstybinio aukštojo mokslo
lyse atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tik ketu nėra toks akivaizdus kaip kitose šalyse. Privačių
riose valstybėse - Ispanijoje, Vengrijoje, Meksi universitetų studentai gali gauti stipendijas bei pa
koje ir Jungtinėje Karalystėje - 20 ar daugiau pro skolas, o šie universitetai gauna valstybinį moks
centų jaunimo nustoja mokytis per pirmuosius me linių tyrimų finansavimą. Valstybiniai universitetai
tus po privalomojo mokslo baigimo. EBPO paste dažnai turi gana didelius fondus, ir jiems gali au
bėjo, kad Jungtinės Karalystės ir Portugalijos mo koti privačios firmos. Valstybiniai universitetai taip
kiniams gresia didžiausias „pavojus“ nerasti dar pat dažnai gauna subsidijas moksliniams darbams
bo ar neįgyti profesijos, baigus mokyklą. Šiame iš privačių pramonės šaltinių.
ŠVIETIMAS 465
Raštingumas, vertinant globaliai

1996 metais Jungtinė Karalystė dalyvavo EBPO su likti pagrindinius aritmetinius veiksmus. Buvo laiko
rengtame suaugusiųjų raštingumo tyrime. Nors daž ma, jog 3 lygio raštingumas yra minimalus, kad žmo
nai manoma, kad neraštingumas yra problema, gus susidorotų su šiuolaikinio gyvenimo bei darbo
būdinga mažiau išsivysčiusioms šalims, tyrimas pa klausimais.
rodė, jog funkcinis neraštingumas - neturėjimas Lentelėje 16.1 pateikti rezultatai parodė, kad ne
skaičiavimo ir raštingumo įgūdžių, būtinų kasdienia mažiau kaip ketvirtadalis tyrime dalyvavusių šalių su
me gyvenime, - yra daugelio Vakarų visuomenių pro augusiųjų nepajėgė pasiekti 3 raštingumo lygmens.
blema. Švedijoje nepasiekusiųjų 3 lygio gyventojų skaičius
EBPO vertino informantų raštingumą pagal ištisi procentais buvo mažiausias - 27,8 procento, tuo tar
nę skalę, kurioje 1 reiškė žemiausią, o 5 aukščiausią pu Jungtinėje Karalystėje šis skaičius pranoko 50 pro
lygį. Buvo tikrinamas tik tiriamųjų gebėjimas skaityti centų. Kaip pažymima EBPO ataskaitoje, aukštas
ir suprasti rašytinę medžiagą surasti ir pasinaudoti funkcinio neraštingumo lygis Vakarų visuomenėse ke
diagramoje ar tvarkaraštyje pateikta informacija ir at- lia nerimą turint galvoje ėjimą žinių ekonomikos link,
kur mažiau raštingiems žmonėms gresia pavojus at
silikti nuo kitų dėl didėjančios informacijos svarbos
Lentelė 16.1. Suaugusiųjų dalis, tenkanti (UNDP, 1998).
kiekvienam elementaraus raštingumo Besivystančiose šalyse, kuriose apie 30 procentų
lygmeniui, 1994-1995 m. (16-65 m., proc.) gyventojų nemoka skaityti ar rašyti (žr. schemą 16.2),
bazinio raštingumo problema yra kur kas didesnė.
Šalis 1 lygis 2 lygis 3 lygis 4/5 lygis Vien Indijoje daugiau kaip 250 milijonų žmonių yra
Švedija 7,5 20 ,3 39 ,7 32,4 beraščiai. Kai kuriose šalyse tik mažuma gyventojų
Olandija 10,5 30,1 44,1 15,3 moka kažkiek rašyti ar skaityti. Tą iš dalies galima
Vokietija 14,4 34 ,2 38 ,0 13,4
paaiškinti universalios švietimo sistemos jose nebu
vimu. Net jei didėjant gyventojų skaičiui bus plečia
Kanada 16,6 25 ,6 35,1 22,7
ma pradinio mokymo sistema, dar daugelį metų ne
Australija 17,0 27,1 36 ,9 18,9 raštingumas mažės nežymiai, nes didelė dalis beraš
Šveicarija čių yra suaugusieji. Tiesą sakant, nemokančių skai
(prancūzakalbiai) 17,6 3 3 ,7 38 ,6 10,0
tyti ar rašyti gyventojų absoliutusis skaičius didėja.
Belgija (kalbantys Neraštingumas yra labai aiškiai susijęs su lytimi,
flamandiškai) 18,4 28 ,2 39 ,0 14,3
ypač vargingiausiose pasaulio šalyse, kuriose beraš
Naujoji Zelandija 18,4 27 ,3 35 ,0 19,2
čių moterų yra dvigubai daugiau negu vyrų. Iš 150
Šveicarija milijonų nelankančių mokyklos vaikų nuo šešerių iki
(kalbantys vokiškai) 19,3 35 ,7 36 ,0 8,9
vienuolikos metų amžiaus 90 milijonų yra mergaitės.
JAV 20 ,7 25 ,9 32,4 21,1
Aukštas moterų neraštingumo lygis yra labai susijęs
Jungtinė Karalystė 21 ,8 30 ,3 31 ,3 16,6 su skurdu, kūdikių mirtingumu, aukštu gimstamumo
Airija 22 ,6 2 9 ,8 34,1 13,5 lygiu ir žemu ekonominiu išsivystymu. Dėl tradicinio
Lenkija 4 2 ,6 34 ,5 19,8 3,1
kultūrinio ir ekonominio spaudimo daugelis mergai
čių negali lankyti mokyklos: šeimos kaimo vietovėse
Šaltiniai: O E C D , H u m a n R e s o u rc e s D e v e lo p m e n t dažniausiai labiau laikosi tradicijų ir mažiau remia mo
C a n a d a and S tatistics C a n a d a , 1 9 9 7 . Iš U N D P ,
Human Development Report, 1998.
terų lavinimąsi. Didelės šeimos neišgali mokyti visų
Karališkoji au torin ė te is ė . vaikų, tad mergaičių lavinimas dažnai aukojamas, kad
galėtų mokytis berniukai._________________ _
466 16 SKYRIUS
C
'O>
©.2
u© O
£
x<
P.2.:=.-į 3 (/> S.*-ŠI
/>*3į©©g
C
to m i. c >©
© O) « c > >
5 a) o fl) (u .9 -2 o w » ? § E ® ra o o
< mmo cr * *<j lu> t -siuj j j 2 wm
CC Z iii x
x< >-it n w d d < _5>
l *_i
3GQ O O O O LU X > -S Li-I^ScOCO
2*
52
i-o
tt «
ŠVIETIMAS 467
Britanijos aukštojo mokslo sistema padidėjo beveik dešimt kartų - iki 216 000, o
Britanijos aukštojo mokslo sistema yra kur kas la 1972—1973-aisiais jis dar padvigubėjo, pasiekda
biau išcentrinta negu Prancūzijos, tačiau vienin- mas 453 000. Aukštųjų mokyklų studentų nuolat
gesnė negu Jungtinių Valstijų. Universitetus ir ko daugėja. 1997—1998 metais dieniniuose aukštųjų
ledžus finansuoja vyriausybė, o visų švietimo sis mokyklų skyriuose mokėsi 1,2 milijono studentų.
temos lygių dėstytojų atlyginimas yra nustatomas Abiejų lyčių studentų skaičius didėjo labai radi
pagal nacionalines atlyginimų skales. Tačiau aukš kaliai, tačiau ypač ryškiai padaugėjo moterų stu
tojo mokslo institucijų organizavimas ir mokymo denčių. Nuo 1970 iki 1997 metų dieninio skyriaus
studentų vyrų skaičius išaugo 83 procentais, tuo
programos gana smarkiai skiriasi.
Prieš pat karą Britanijoje buvo dvidešimt vie tarpu moterų studenčių skaičius padidėjo 400 pro
nas universitetas. Pagal šiandienos standartus, dau centų (HMSO, 2000).
Socialinė kilmė daro įtaką, ar asmuo tęs mokslą
guma to meto universitetų buvo labai maži. 1937
aukštojoje mokykloje. Nuo 1991 iki 1998 metų
metais bendras visų Britanijos universitetų studentų
jaunų žmonių iš nekvalifikuotų darbininkų šeimų,
skaičius buvo tik šiek tiek didesnis už universite
studijuojančių aukštosiose mokyklose, skaičius pa
tų akademinio personalo skaičių 1981 metais (Car-
didėjo nuo 6 iki 13 procentų. Nors šis padidėji
swell, 1985). Nuo 1945 iki 1970 metų aukštojo
mas ženklus, tačiau procentiškai jis vis tiek sudaro
mokslo sistema Britanijoje išaugo keturis kartus.
mažiau kaip penktadalį studijuojančio jaunimo iš
Senieji universitetai išsiplėtė, buvo pastatyta naujų
(pavyzdžiui, Sasekso, Kento, Sterlingo ir Jorko). specialistų šeimų (HMSO, 2000).
Jie pavadinti „raudonųjų plytų universitetais“.
Įsteigus politechnikos institutus, buvo sukurta dvi Aukštojo mokslo finansavimo krizė
guba sistema. Antrasis aukštojo mokslo sluoksnis Universitetai nuolatos plečiasi, bet tą jie privalo
tapo palyginti didelis, jį sudarė apie keturis šim daryti, gaudami iš vyriausybės tą patį arba netgi
tus koledžų, kuriuose dėstomi labai įvairūs kur mažesnį finansavimą. Dėl to kilo aukštojo moks
sai. Politechnikos institutuose labiau negu univer lo finansavimo krizė. 1997 metais Nacionalinio
sitetuose dėmesys buvo sutelktas į specialybių kur aukštojo mokslo tyrimo komiteto paskelbtoje ata
sus. Buvo sukurta Nacionalinių akademinių pre skaitoje daroma išvada, kad tolesnis aukštojo
mijų taryba, kuri rūpinasi, kad universitetų ir ko mokslo plėtimas bei tobulinimas, esant dabartiniam
ledžų diplomai atitiktų vieningą standartą. finansavimui, neįmanomas. Pradedant 1998-1999
Šiandien britų aukštojo mokslo institucijose yra mokslo metais, kiekvienam Jungtinės Karalystės
vadinamoji „standartinė lygybės sistema“. Tai reiš aukštojo mokslo institucijų studentui už mokslą
kia, kad diplomas, įgytas Lesterio ar Lydso uni gali tekti sumokėti iki 1000 svarų sterlingų. 1999
versitetuose, bent jau teoriškai, yra to paties ly metų spalį buvo uždraustos stipendijos gyvenimo
gio kaip Kembridžo, Oksfordo ar Londono uni išlaidoms padengti. Stipendijas studentams vis daž
versitetų. Tačiau Oksfordas ir Kembridžas išsiski niau pakeičia paskolos studijoms (žr. lentelę 16.2).
ria labai didele studentų atranka - maždaug pusė 1990-1991-aisiais tik trys iš dešimties Jungtinės
jų atvyksta iš mokamų mokyklų. Oksfordo ar Karalystės studentų ėmė paskolas studijoms. 1997—
Kembridžo universiteto diplomas suteikia dides 1998 metais tą darė daugiau kaip šeši iš dešim
nes pelningos karjeros galimybes, negu daugumos ties. Daugelis studentų dirba antraeilininkais, kad
kitų universitetų diplomai. užsidirbtų pinigų studijoms.
Palyginti su tuo, kas buvo prieš šimtą metų, kai Yra požymių, kad studentų finansavimo poky
dieniniuose skyriuose mokėsi viso labo 25 000 stu čiai gali pakenkti priimamų į universitetus studentų
dentų, britų aukštosiose mokyklose studentų skai įvairovei. Leiboristų vyriausybė pabrėžė užsimo
čius žymiai išaugo. 1962-1963 metais šis skaičius jusi atverti platesnes galimybes studijuoti univer-
468 16 SKYRIUS
Lentelė 16.2. Jungtinės Karalystės studentų,

imančių paskolas studijoms, skaičius procentais
nuo visų studentų, kurie galėtų tokias paskolas
gauti
1990-1991 28
1991-1992 36
1992-1993 41
1993-1994 47
1994-1995 55
1995-1996 59
1996-1997 62
1997-1998 64
š a ltin iai: Švietimo ir darbo departamentas. Iš Sočiai

Trends, 30 (2000), p. 63. Karališkoji autorinė teisė.
sitetuose tų grupių atstovams, kurių tradiciškai juo Schema 16.3. Siekiančiųjų nacionalinio
se studijavo nedaug. Pirmiausia tai etninių mažu aukštojo mokslo diplomo skaičiaus pokytis
mų, darbininkų klasės atstovams, suaugusiems pagal šeimos socialinę klasę, 1997-1998 m.
žmonėms, tačiau padidėję aukštojo mokslo kaštai Šaltiniai: UCAS. Iš The Economist, 30 Oct. 1999, p. 38.
gali juos atgrasyti siekti aukštojo mokslo. Univer
sitetų ir koledžų studentų priėmimo tarnybos 1999
metų ataskaitoje nurodoma, kad ir taip mažas na tetams, švietimas ir kvalifikacija tampa vis labiau
cionalinio aukštojo mokslo diplomo siekiančių stu prieinamesnį globalinei auditorijai. Dabar kvali
dentų iš nekvalifikuotų darbininkų šeimų skaičius fikacinius patvirtinimus, baigimo pažymėjimus ir
1997-1998 metais procentiškai dar labiau suma diplomus galima įgyti už realių auditorijų ir tra
žėjo (žr. schemą 16.3). Sumažėjo ir iš specialistų dicinių mokymo įstaigų pasaulio ribų. Į globali
šeimų kilusių stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, nę švietimo rinką sparčiai skverbiasi įvairiausios
tačiau ne taip ryškiai. konkuruojančios institucijos bei bendrovės, kai ku
rios iš jų komercinės. Dabar labiau negu bet ka
Elektroniniai universitetai
da anksčiau „bet kas gali įgyti“ žinių ir mokslo.
Vienas iš technologinės pažangos globalizacijos Mes jau pasakojome apie Atvirąjį universitetą
rezultatų yra globalios aukštojo mokslo rinkos su ir apie tai, kaip Fynikso universitetas labai sėk
kūrimas. Nors aukštasis mokslas dėl užsieniečių mingai sukūrė internetinio mokymo potencialą.
studentų, tarptautinių mokslinių projektų ir moks Universitetas, naudodamasis interneto tinklalapiais,
linių konferencijų visada turėjo tarptautinį aspektą, nuotolinio mokymo koncepcijai suteikė naują dia
dabar atsiranda iš pagrindų naujos galimybės ben logo (interaktyvumo) lygį. Nuotolinis mokymasis
dradarbiauti viso pasaulio studentams, mokslinin nėra naujas reiškinys; tiesą pasakius, jis yra labai
kams ir mokslo institucijoms. Naudojant studijas paplitęs ir nepaprastai populiarus. Mokantis tra
per internetą ir kuriantis elektroniniams universi- diciškai, studentai savarankiškai atlieka užduotis
ŠVIETIMAS 469
ir siunčia jas dėstytojams įvertinti, o kad nuotoli Švietimas ir naujosios

nis mokymas būtų veiksmingas, studentai turi būti komunikacinės technologijos
tam labai pasiryžę ir asmeniškai suinteresuoti. Kai
studentai susiduria su sunkumais ar neaiškumais, Informacinių technologijų plėtra jau dabar įvairiais
jie neturi į ką kreiptis, kad tuojau pat gautų pata būdais daro įtaką lavinimui mokyklose. Žinių eko
rimą. Labai daug studentų nusivilia ir meta mokslą. nomikai reikia darbo jėgos, mokančios naudotis
Mokantis per internetą, pavyksta išvengti kai kompiuteriais, tad vis labiau aiškėja, kad švieti
kurių šių sunkumų. Studentai mokosi mažose de- mas gali ir privalo vaidinti pagrindinį vaidmenį,
šimties-penkiolikos žmonių grupėse ir nuolatos tenkinant šį poreikį. Nors per pastaruosius metus
tarpusavyje keičiasi idėjomis. Kurso dėstytojai gali kompiuterių namuose smarkiai padaugėjo, daugelis
pasiūlyti individualią pagalbą ir per elektroninį vaikų jais dar negali naudotis. Todėl mokyklos yra
paštą atsakyti į klausimus, šitaip sumažindami stu nepaprastai svarbus jaunų žmonių forumas, kuria
dentų izoliacijos pojūtį. Intemetiniuose kursuose me jie gali sužinoti apie kompiuterius bei inter
bandoma mėgdžioti visus tradicinio mokymo ele neto technologijas, kad nejausdami nepatogumų
mentus. galėtų jomis naudotis.
Net ir įprasti universitetai stengiasi tapti „elek Per pastarąjį dešimtmetį įdiegus įvairias nacio
troniniais“ - aukštojo mokslo institucijų konsor nalines priemones britų mokykloms modernizuo
ciumai, mokydami savo personalą bei studentus ti bei kompiuterizuoti, iš pagrindų pasikeitė jose
per internetą, bendrai naudojasi akademiniais iš naudojama technika. Nepaprastai išaugo vidutinis
tekliais ir mokslinių tyrimų bazėmis. Viso pasau vienai mokyklai tenkančių kompiuterių skaičius:
lio universitetai pripažįsta bendradarbiavimo su ki maždaug 96 procentai nuo penkerių iki penkioli
tomis institucijomis, galinčiomis papildyti jų pačių kos metų amžiaus vaikų gali mokyklose naudotis
patirtį, naudą. Sparčiai plintant stipendijoms ir kompiuteriais. 1998 metais kiekvienoje britų vi
technologinėms naujovėms, net pačioms elitiškiau- durinėje mokykloje vidutiniškai buvo 101 kom
sioms institucijoms neįmanoma būti visų dalykų piuteris, o pradinėse mokyklose - vidutiniškai še
pažangos priešakyje. Bendradarbiaudami per in šiolika (HMSO, 2000). ...................
ternetą, universitetai gali sujungti savo patyrimą 1998_1999 metais 93 procentai Britanijos vi
ir perteikti jį konsorciumo studentams bei moks durinių ir 62 procentai pradinių mokyklų galėjo
lininkams. Pavyzdžiui, Londono studentai per in naudotis internetu. 1998-aisiais sukurtas Naciona
ternetą gali naudotis San Francisko bibliotekomis, linis mokymo tinklas turėtų iki 2002 metų sujungti
elektroniniu paštu siųsti klausimus, kad juos pa visas šalies mokyklas, koledžus, universitetus ir
aiškintų kitame mieste esantys dėstytojai, kurie bibliotekas. Pasak 1997 metais paskelbto politi
specializuojasi toje srityje, ir bendradarbiauti, vyk nio pranešimo Connecting the Learning Society
dydami mokslinius projektus. („Besimokančios visuomenės suvienijimas“), šis
Jungtinėje Karalystėje irgi pastebimos pastan tinklas leis visos šalies mokymo institucijoms
gos sukurti visiškai naujas intemetinio mokymo kaupti duomenis ir jais mainytis tarpusavyje. Mo
programas globaliniam studentų tinklui. Davidas kytojai galės aptarinėti mokymo programas bei
Blunkettas, Jungtinės Karalystės švietimo ir dar keistis sėkmingo mokymo patirtimi su kolegomis
bo sekretorius, 2000 metų vasario mėnesį prane iš kitų mokyklų. Mokiniai galės naudotis tinklu
šė apie planus šalyje sukurti intemetinį universi - netgi iš kompiuterių savo namuose - ieškoda
tetą, kuris sujungtų geriausius britų švietimo ele mi papildomos medžiagos, kuri padėtų tobulinti
mentus ir paverstų juos prieinamais viso pasau raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius. Atokiuose re
lio studentams. gionuose esančioms mokykloms tai padės užmegz
470 16 SKYRIUS
ti ryšius su mokymo institucijomis kitose šalies tos mokyklos privalo sudarinėti rotacinius grafi
vietovėse ir bendrai vykdyti mokymo veiklą. Be kus, kad mokiniai paeiliui galėtų pasinaudoti
simokantieji užsienio kalbų, norėdami tobulinti kompiuterių klasėmis. Turinčiose mažiau kompiu
praktinius kalbos įgūdžius ir gauti pagalbą, galės terių mokyklose mokiniai prie kompiuterio tega
bendrauti su tais, kuriems studijuojama kalba yra li praleisti tik kelias minutes per savaitę arba gru
gimtoji. pelėmis dalyvauti informacinių technologijų pa
mokose. Daugelis namų ūkių vis dar neturi kom
piuterio.
Technologijos klasėje
Antra, dauguma mokytojų kompiuterius laiko
Šiandieninis švietimo pakilimas susijęs su įvairiais tradicinių pamokų papildu, o ne pakaitalu. Moki
XIX a. įvykusiais pokyčiais. Vienas iš jų buvo kny niai gali naudotis kompiuteriais, vykdydami tokias
gų spausdinimas ir „knygų kultūros“ atsiradimas. standartinės mokymo programos užduotis, kaip
Masinis knygų, laikraščių ir kitos spausdintos me mokslinis projektas arba dabartinių įvykių tyrimas.
džiagos platinimas tapo tokiu pat ryškiu industrinės Tačiau tik nedaugelis mokytojų informacines tech
visuomenės raidos bruožu, kaip ir mašinos bei fab nologijas laiko priemone, galinčia mokymo pro
rikai. Švietimas suteikė raštingumo bei skaičiavimo cese pakeisti tiesioginį bendravimą su mokytojais.
įgūdžių, leisdamas naudotis spausdintu žodžiu. Mo Mokytojams iškyla uždavinys išmokti prasmingai
kyklai nėra labiau būdingo dalyko kaip vadovėlis. ir pedagogiškai išmintingai integruoti naująsias in
Daugelio nuomone, visa tai turės pasikeisti, mo formacines technologijas į pamokas.
kymo procese vis dažniau naudojant kompiuterius
ir multimedijas. Ar internetas, kompaktinės plokšte
Švietimas ir technologinis atotrūkis
lės ir vaizdajuostės ims vis labiau išstumti knygą?
Ar išliks panašios į šiandienines mokyklos, jei vai Ar naujosios technologijos padarys esminį poveikį
kai, norėdami ką nors sužinoti, įsijungs kompiuterį, švietimui, kaip tvirtina kai kurie ekspertai, tebe
o ne klausysis mokytojo? Sakoma, jog naujosios lieka neaišku. Kritikai yra nurodę: jei net šios tech
technologijos ne tik praturtins mokymo programą, nologijos turėtų svarbią įtaką, tai gali padidinti
bet ir ją pakirs bei pakeis. Jaunimas jau dabar au švietimo nelygybę. Prie materialiųjų nepriteklių,
ga informacijos bei žiniasklaidos visuomenėje ir šiuo metu stipriai veikiančių mokymąsi, gali pri
yra kur kas geriau susipažinęs su šiomis techno sidėti informacijos skurdas. Technologinių po
logijomis negu dauguma suaugusiųjų, tarp jų ir mo kyčių tempas ir mokančių naudotis kompiuteriu
kytojų. darbuotojų poreikis gali reikšti, jog techniškai iš
Kai kurie stebėtojai kalba apie „klasės revo prusę žmonės gali nurungti turinčiuosius menką
liuciją“ - „asmeninio kompiuterio virtualiosios re darbo su kompiuteriais patirtį.
alybės“ ir klasių be sienų atsiradimą. Niekas ne Kai kas jau dabar baiminasi, kad Vakarų visuo
abejoja, kad kompiuteriai išplėtė mokymo galimy menėse atsiras „žemesnioji kompiuterinė klasė“.
bes. Vaikai gali dirbti savarankiškai, nagrinėti te Nors brandžios ekonomikos šalyse didžiausias pa
mas, pasitelkdami interneto išteklius, bei naudo saulyje žmonių skaičius naudojasi kompiuteriais
tis mokymo programine įranga, leidžiančia tobu ir internetu, šių visuomenių viduje yra akivaizdi
lėti jų pačių norimu tempu. Tačiau klasių, kurio nelygybė pagal naudojimąsi kompiuteriais. Dau
se vaikai mokosi vien tik naudodamiesi asmeni gelis mokyklų bei koledžų yra nepakankamai fi
niais kompiuteriais, vizijos (o gal košmaro) lai nansuojami, jiems trūksta dėmesio; net jei šios ins
kas dar neatėjo. Tiesą pasakius, atrodo, kad „kla titucijos gauna naudotos kompiuterinės įrangos, jos
sės be sienų“ vis dar tebėra ateities dalykas. Pir privalo įgyti techninės patirties bei žinių, kad ga
miausia, nei mokykloje, nei namuose dar nėra pa lėtų mokiniams dėstyti informacinių technologijų
kankamai kompiuterių! Net ir labai gerai aprūpin discipliną. Kadangi kompiuterių specialistų rinka
ŠVIETIMAS 471
yra labai stipri, daugelis mokyklų vargais nega Švietimo privatizavimas

lais pajėgia išlaikyti informacinių technologijų mo
kytojus, kurie privačiame sektoriuje uždirbtų kur Kaip jau įsitikinome, švietimas yra vienas iš klau
kas daugiau. simų, dėl kurių Britanijoje šiandien vyksta poli
Tačiau technologinis atotrūkis Vakarų visuome tiniai ginčai. Viena kitą keitusios vyriausybės, siek
nėse yra nežymus palyginti su „skaitmenine tako damos pagerinti švietimo rezultatus ir geriau pa
skyra“, kuri skiria vakarietiškas klases nuo besi rengti jaunimą įžengti į suaugusiųjų gyvenimą, pra
vystančio pasaulio klasių (žr. 15 skyrių „Žiniasklai- dėjo dideles reformas. Ne vien tik Jungtinė Kara
da ir komunikacijos“). Kadangi globalinė ekono lystė teikia prioritetą valstybinei švietimo sistemai
mika vis labiau grindžiama žiniomis, kyla realus tobulinti; Jungtinėse Valstijose ir kitose industri
pavojus, kad vargingesnės šalys bus dar labiau nu nėse šalyse švietimas yra vienas iš klausimų, ke
stumtos į šalį dėl nevienodų informacijos prieina liančių didžiausią politikų bei piliečių susirūpini
mumo galimybių. mą. Viena šio nerimo priežasčių - didelės į švie
Pasak Jungtinių Tautų Vystymo programos Ata timą dedamos viltys. Mokyklos vaidina svarbiausią
skaitos apie žmonijos raidą (1999 m.), galimybė vaidmenį, socializuojant vaikus, suteikiant vieno
naudotis internetu tapo nauja demarkacine linija, das galimybes, sukuriant kvalifikuotą darbo jėgą
skiriančia turtinguosius nuo vargšų. Pietų Azijo ir ugdant informuotus bei aktyvius piliečius.
je, kurioje gyvena 23 procentai pasaulio gyven Tačiau net ir turtingiausiose pasaulio šalyse, ku
tojų, yra mažiau kaip 1 procentas interneto var riose švietimui yra skiriami didžiuliai ištekliai, šie
totojų. Afrikoje vienam milijonui gyventojų ten tikslai ne visada įgyvendinami. Nacionaliniai eg
ka tik septynios interneto svetainės. Didžioji jų da zaminai atskleidžia stulbinamai žemą funkcinio
lis yra Pietų Afrikos Respublikoje, kuri yra labiau raštingumo, rašymo bei skaitymo, reikalingo kas
siai klestinti žemyno valstybė. dienio gyvenimo užduotims atlikti, įgūdžių lygį.
Informacinių technologijų entuziastai tvirtina, Be to, nerimaujama, kad laikui bėgant bendrieji
kad kompiuteriai nebūtinai sukels nacionalinę ir mokymo standartai pablogėjo. Daugumoje vals
globalinę nelygybę - svarbiausias kompiuterių pri tybinių švietimo sistemų vienos mokyklos pasie
valumas yra tas, kad jie leidžia suburti žmones ir kia puikių rezultatų, o kitos nuolatos dirba pras
atveria naujas galimybes. Tvirtinama, jog Azijos čiau negu tikėtasi. Daugelyje regionų ir tėvai, ir
ir Afrikos mokyklos, kurioms trūksta vadovėlių ir vaikai reiškia nepasitenkinimą valstybinėse mo
kvalifikuotų mokytojų, gali turėti naudos iš inter kyklose įgytu išsilavinimu, o mokytojai ir kiti at
neto. Nuotolinis mokymasis ir bendradarbiavimas sakingi už švietimą asmenys vargsta didelėse kla
su užsienio kolegomis gali padėti įveikti skurdą sėse, naudojasi ribotais ištekliais ir dirba sunkio
ir nepriteklius. Šie entuziastai įrodinėja, kad tech mis sąlygomis. Nors kai kurie tėvai gali siųsti savo
nologijos galia tampa beribe, kai ji patenka į iš vaikus į privačias mokyklas, dauguma šeimų pri
mintingų ir kūrybingų žmonių rankas. valo pasitenkinti valstybinėmis mokyklomis ir vil
Nors technologijos gali apstulbinti ir atverti tis, kad švietimo sistema, finansuojama iš jų pa
naujas galimybes, reikia pripažinti, jog „techno čių mokesčių, suteiks jų vaikams kokybišką išsi
loginės burtų lazdelės“ nėra. Nepakankamai išsi lavinimą.
vystę regionai, kovojantys su masiniu neraštingu Viena iš svarbiausių užduočių, kurias privalo
mu ir neturintys pakankamai telefono linijų bei įveikti švietimo reformuotojai, yra surasti būdą
elektros energijos, pirmiausia privalo pagerinti vargstančiose mokyklose pakartoti sėkmingai vei
švietimo infrastruktūrą ir tik tada jie iš tiesų ga kiančių mokyklų rezultatus. Todėl Jungtinėje Ka
lės turėti naudos iš nuotolinio mokymo programų. ralystėje ir Jungtinėse Valstijose vis dažniau eks
Esant tokioms sąlygoms, internetas negali pakeisti perimentuojama, taikant naujas mokyklų administ
tiesioginio kontakto tarp mokytojo ir mokinių. ravimo formas, derinančias viešąjį (valstybinį) mo-
472 16 SKYRIUS
kyklų finansavimą su privataus valdymo metodais. 700

Kai nuolatos dirbančios prasčiau negu tikėtasi mo
kyklos nepajėgia pagerinti savo darbo rezultatų, Singapūras
vietinė švietimo valdžia skelbia konkursus priva

E
•D
Korėjos Respublika
tiems rangovams, kad jie perimtų valstybinių mo E 600
kyklų sistemų valdymą ir kasdienį administravi
mą. Kadangi vis daugiau privačių bendrovių ir (ū
E # -
Slovėnija
Nyderlandai
£ #
„švietimo vadybos organizacijų“ dalyvauja admi • •
o • Tailandas
nistruojant švietimo veiklą, kai kurie stebėtojai ma o
00
500
no, kad mes tampame švietimo privatizavimo liu JAV
dininkais.
D
N
0
Jungtinės Valstijos: </>

’Sc 400
iniciatyvūs švietimo verslininkai ‘c0 Kolumbija
H 0
o Pietų Afrikos Respublika
Nors Jungtinės Valstijos švietimui išleidžia didesnį s
BVP procentą negu kitos valstybės, tarptautiniai
standartizuoti testai rodo, kad viešojo sektoriaus --------1------- 1------- 1------- 1------- 1-----
0 5 10 15 20 25 30
i
mokyklos atsilieka nuo daugelio šalių mokyklų (žr. BVP vienam gyventojui
schemą 16.4). Maždaug 40 procentų dešimtmečių (tūkstančiais 1985 metų tarptautinių dolerių)
amerikiečių negali išlaikyti bazinio skaitymo testo; Čia pateikti 32 šalių iš viso pasaulio duomenys, apimantys
suaugusiųjų funkcinio neraštingumo lygis yra auk 1994-1995 metų laikotarpį. Testų rezultatai paimti iš Trečiojo
tarptautinio matematikos ir tiksliųjų mokslų tyrimo.
štas. Apklausos parodė, kad daugelis Amerikos stu
dentų blogai susipažinę su savo šalies istorija ir
menkai nusimano apie dabartinius įvykius. 1983 Schema 16.4. Matematikos testo rezultatai
metais paskelbtoje garsioje ataskaitoje, pavadin ir jų ryšys su vienam gyventojui tenkančiu BVP,
toje Nation at Risk („Tauta pavojuje“), Naciona 1994-1995 m.
linė komisija švietimui tobulinti nustebino šalį pa Šaltiniai: 32 šalių iš viso pasaulio duomenys. Iš World
Developm ent Report 1 9 9 8 -9 , Oxford University Press,
reikšdama: „Jei priešiška užsienio jėga būtų pa
1998, p. 47.
mėginusi primesti Amerikai vidutinybėms pritai
kytą švietimo politiką, kokią mes turime šiandien,
mes tikriausiai tą būtume palaikę karo veiksmu“.
Plačiai paplitęs nerimas dėl „švietimo krizės“
atvėrė duris viešiesiems ir privatiems susivieniji nistravimą. Per pastarąjį dešimtmetį gana daug JAV
mams, kurių tikslas - įdiegti privataus sektoriaus švietimo skyrių - tarp jų tokių didelių miestų, kaip
patyrimą (know-how) žlungančiose viešosiose mo Hartfordas, Baltimorė ir Mineapolis, - pakvietė
kyklose. 1994 metais prezidentas Clintonas pasi pelno siekiančias bendroves valdyti jų mokyklų
rašė naują įstatymą „2000 metų tikslai: Amerikos sistemas.
švietimo aktas“, kuris suteikė valstijoms teisę nau Mokyklų privatizavimo šalininkai įrodinėja,
doti federacinius fondus, vykdant mokyklų priva kad valstijų ir federacinė švietimo valdžia pade
tizavimo eksperimentus. Šis aktas vietiniams švie monstravo savo nesugebėjimą tobulinti šalies mo
timo skyriams suteikė teisę, neprarandant federa kyklų. Šalininkai teigia, kad švietimo sistema yra
cinio finansavimo, sudaryti sutartis su privačio išlaidi ir biurokratiška; ji neproporcingai daug lėšų
mis bendrovėmis, kad šios teiktų konkrečias švie išleidžia ne mokymo, o administraciniams reika
timo paslaugas arba perimtų visą mokyklų admi- lams. Kadangi mokyklų sistemos yra nestabilios,
ŠVIETIMAS 473
jų beveik neįmanoma paversti lanksčiomis ir no turinčioms pakankamai pinigų jam nusipirkti - ta
vatoriškomis. Dėl stiprios mokytojų profesinės są čiau iki galo nėra aišku, ar šis technikai rodomas
jungos labai sunku pašalinti prastus mokytojus. entuziazmas yra prasmingai siejamas su mokymo
Mokyklų privatizavimo rėmėjai teigia, kad šias programa. Mokyklų privatizavimo oponentai tei
problemas gali išspręsti didelė privataus sektoriaus gia, kad tokioms bendrovėms, kaip Edison Pro
ideologijos dozė: konkurencija, eksperimentavimas ject, mažai rūpi švietimo reforma ir nelygybės ma
ir motyvacija. Pelno siekiančios bendrovės gali žinimas, jos remia švietimo reformą, čia įžvelg-
efektyviau valdyti mokyklų sistemas ir, taikyda damos pelningą rinką turtingiems investuotojams.
mos privataus sektoriaus logiką, pasiekti geresnių Iš tiesų, daugelis Jungtinių Valstijų investuo
rezultatų. Gerus mokytojus būtų galima pritrauk tojų mano, jog pelno siekiančio švietimo „rinka“
ti - ir išlaikyti - mokant atlyginimus pagal darbo netrukus turėtų audringai plėstis. Jau dabar yra
rezultatus, o prasčiau negu tikėtasi dirbančius mo gausybė pelningų bendrovių, siūlančių tokias švie
kytojus būtų galima lengviau atleisti. Konkuren timo paslaugas, kaip mokymo programos, pasiren
cija mokyklose ir tarp mokyklų skatintų didesnį gimo testams kursai ir švietimo programinė įran
novatoriškumą; privačios mokyklos turėtų daugiau ga. Fynikso universitetas pademonstravo, kokia di
laisvių oficialiai įtvirtinti sėkmingų eksperimen delė ir stipri yra profesinio mokymo ir sertifika-
tų rezultatus. vimo rinka. Korporacijos ir konsultacinės bendro
Vienas iš pagrindinių JAV švietimo privatiza vės švietimo „industriją“ laiko subrendusia inves
vimo rinkos „žaidėjų“ yra Edison Project, švieti ticijoms. Nors švietimo ir mokymo paslaugos su
mo bendrovė, valdanti aštuoniasdešimt viešųjų mo daro apie 10 procentų visos JAV ekonomikos, jų
kyklų šešiolikoje valstijų. Bendrovę įkūrė Christo- vertė šalies vertybinių popierių rinkoje tėra 0,2 pro
pheris Whittle‘as, žiniasklaidos verslininkas, išgar cento. Tokios milžiniškos korporacijos, kaip Mic
sėjęs prieštaringa dvylikos minučių (iš jų dvi minu rosoft, Sun Microsystems, Intel bei kitos pradėjo
tės yra skiriamos reklamai) kasdiene „aktualių įvy remti besikuriančias švietimo bendroves, turėda
kių“ televizijos laida, pavadinta „Pirmasis kana mos tikslą užgrobti dalį besiplečiančios rinkos.
las“, kuri yra nemokamai transliuojama visos šalies Vienas iš įtakingiausių ir garsiausių naujųjų
mokyklų, dalyvaujančių Edison bendrovės projek Amerikos „iniciatyvių švietimo verslininkų“ yra
te, moksleiviams. 1991 metais Whittle‘as susivie Michaelas Milkenas, buvęs Volstryto biržos ver
nijo su buvusiu Jeilio universiteto prezidentu Ben- teiva, patekęs į kalėjimą už prekybą netikromis ob
nu Schmidtu, siekdami įkurti tūkstančio pelno sie ligacijomis. Milkenas jėga įsiveržė į privataus švie
kiančių mokyklų tinklą. Netrukus jie pastebėjo, kad timo rinką, tapdamas Knowledge Universe bendro
jų vizijai kliudo stipri JAV privačių mokyklų rin vių vadovu. Šios bendrovės vertėsi įvairia veik
ka, tuo tarpu nepatenkinamai veikiančių mokyk la, pradedant privačių ikimokyklinių įstaigų tin
lų valdymo potencialas yra tik pradėtas naudoti. klu ir baigiant korporacinio mokymo įpusėjusiems
Nuomonė, kad Edison Project pagerina moky karjerą specialistams programomis. 1998 metais
mosi rezultatus mokyklose, yra nevienareikšmė, susitikęs su Milkenu, Niujorko Kolumbijos uni
o pati bendrovė buvo smarkiai kritikuojama už versiteto mokytojų koledžo prezidentas Arthuras
daugelį dalykų, taip pat ir už blogą finansų tvar Levine‘as žurnalistams pasakė: „Man leido suprasti
kymą. Kritikai greitai pastebėjo, jog Edison Pro štai ką: „Jūs, vyručiai, patekote į bėdą, ir mes ruo
ject mokyklų vizija tėra ta pati geriausia viešojo šiamės suvalgyti jūsų pietus“. Pasak Levine‘o, Mil-
švietimo praktika, pavyzdžiui, kolektyvinis moky keno bendrovė ir į ją panašios kompanijos yra „ag
masis ir į mokinį orientuotas dėstymas, tik trupu resyviausi ir kūrybingiausi šiandienos švietimo
tį „gražiau įpakuota“ (Molnar, 1996). Bendrovė veikėjai. Kai kurie iš jų įrodė, kad gali uždirbti
reikalauja, kad visi jos mokyklų moksleiviai na pelną. O tai reiškia, kad didžiąją šio verslo dalį
muose turėtų kompiuterį, - ir padeda šeimoms, ne gali įsigyti bet kas“ (cituojama: Wyatt, 1999).
474 16 SKYRIUS
Britanija: „žlungančių mokyklų“ gelbėjimas Kai kurie stebėtojai mano, jog privatus mokyk
Mokyklų privatizavimas Jungtinėje Karalystėje nė lų valdymas yra geriausias būdas užtikrinti, kad
ra tiek toli pažengęs kaip Jungtinėse Valstijose. Ta populiarios, pažangios mokyklos pasidalys savo
čiau Naujųjų leiboristų vyriausybė pareiškė re sėkmės formulėmis su kitomis. Teigiama, kad, jei
mianti idėją, kad privačios bendrovės perimtų pras bus leista pasireikšti rinkos jėgoms, blogai dirban
čiau negu tikėtasi veikiančių mokyklų valdymą iš čios mokyklos bus pamažu uždarytos ir atidary
vietinės švietimo valdžios. Švietimo sekretorius tos iš naujo, vadovaujantis sėkmingesniais planais.
Tėvai ir vaikai „rankomis ir kojomis“ balsuos už
Davidas Blunkettas pareiškė, kad „žlungančios“
mokyklos, nepajėgiančios įvykdyti vyriausybės nu sėkmingai veikiančias mokyklas; dirbančios pras
statytų brandos egzamino išlaikymo normų, bus čiau negu tikėtasi mokyklos bus uždarytos - vi
uždarytos. Bus pakviesti nauji „superdirektoriai“ sai taip pat, kaip ir privačiame sektoriuje.
Tačiau kritikai teigia, jog tokia analizė yra la
arba rangovai iš šalies, kad iš naujo atidarytų šias
bai supaprastinta ir kad čia yra praleista svarbiausia
mokyklas ir, siekiant pagerinti rezultatus, pritai
kytų kitų mokyklų sėkmingus metodus. problema, su kuria susiduria blogai dirbančios mo
Vyriausybė jau ėmėsi žingsnių, privatizuoda kyklos. Daugelyje mokyklų, kurių veiklos rezul
tatai yra prasti (pagal standartizuotus rodiklius),
ma valstybinio švietimo sudedamąsias dalis dau
gelyje regionų, tarp jų - Liverpulio, Lesterio, Hek- mokosi vaikai, kurie turi ribotus įgūdžius ir yra
nio, Ailingtono ir Londono. Ši intervencija gali bū silpnai pasirengę iš pagrindinių dalykų. Daugelyje
ti labai ribota - sudarant sutartis dėl konkrečių pa bendruomenių, kuriose yra įsikūrusios „žlungan
slaugų, pavyzdžiui, mokyklų administravimo ele čios“ mokyklos, vyrauja skurdas ir nepriteklius.
mentų teikimo - arba žymesnė. Kalbant apie Ai- Pamokų laikas dažnai yra gaištamas, sprendžiant
lingtoną, čia visos vietinės švietimo valdžios pa mokinių asmenines bei šeimynines problemas; mo
slaugos mokykloms pagal sutartį buvo perduotos kytojai turi ne tik dėstyti, bet ir būti konsultan
privačiam sektoriui. 1999 metais mokyklų stan tais. Mokiniai čia dažnai smurtauja ir elgiasi de
dartų ministras perspėjo, kad „didelės intervenci struktyviai. Mokyklų privatizavimo priešininkai
jos“ yra galimos dar penkiolikoje vietinių švieti įrodinėja, jog tikroji švietimo reforma turi būti sie
mo administracijos įstaigų. 2000 metų kovo mė jama su skurdo mažinimu, antirasistinėmis progra
nesį vyriausybė paskelbė naujus vidurinių mokyklų momis, mokyklų patalpų gerinimu ir socialinių pa
veiklos planinius rodiklius. Iki 2003 metų visos slaugų bendruomenėje plėtimu.
vidurinės mokyklos privalo pasiekti, kad bent 15 Kritikai teigia, kad yra mažai įrodymų, jog pel
procentų mokinių gerai išlaikytų penkis brandos no organizacijos pasiekia geresnių mokymo rezul
egzaminus; 2006 metais šis rodiklis turi sudaryti tatų ar užtikrina sklandesnį moksleivių perėjimą
25 procentus. Jei mokyklos nepajėgs pasiekti šių iš mokyklos į darbą. Kritikai tvirtina, jog „pelno
planinių rodiklių, bus svarstomas klausimas dėl jų motyvui“ ne vieta valstybinėse švietimo sistemo
uždarymo. se. Tai, kad privatizavimas pažengė taip toli, yra
rinkos mentaliteto pergalės mūsų šiuolaikiniame
Įvertinimas
amžiuje požymis.
Daugelis tų, kurie įsijungs į švietimo sritį, yra
Kaip ir daugelyje kitų socialinio gyvenimo sričių, verslo lyderiai, ir jų ankstesnis ryšys su mokymu
rinka ir informacinės technologijos daro didžiau yra labai nežymus arba jo iš viso nėra. Tai bus ga
sią įtaką švietimo pokyčiams. Švietimo sukomer- minančios kabelius, kuriančios programinę įran
cinimas bei rinkos principų taikymas jame taip pat gą, telekomunikacijų, kino filmų kūrimo bendro
rodo globalizacijos keliamą spaudimą mažinti išlai vės ir įrengimų tiekėjai. Jie stengsis, kad mokyk
das. Mokyklos yra pertvarkomos panašiai kaip ir los bei universitetai naudotųsi vadinamuoju „pra
verslo korporacijos. moginiu švietimu“ - savotišku lygiagrečiu švie
ŠVIETIMAS 475
timu, susijusiu su programinės įrangos kūrimo ver abstrakčias idėjas. Tad vidurinei klasei priklausan
slu, muziejais, moksliniais parkais ir istoriniais re čios motinos, auklėdamos savo vaikus, dažnai aiš
gionais. kina priežastis bei principus, kuriais jos grindžia
savo reakciją į vaiko poelgius. Jei darbininkų klasei
priklausanti motina, norėdama, kad vaikas neval
Mokymo ir nelygybės teorijos gytų per daug saldainių, gali paprasčiausiai pasa
kyti: „Daugiau jokių saldainių!“, vidurinės klasės
Bernsteinas: kalbos kodai
atstovė motina greičiausiai paaiškins, kad valgyti
Yra keli teoriniai požiūriai į šiuolaikinio švieti per daug saldainių kenkia sveikatai ir dantims.
mo esmę ir jo poveikį nelygybei. Vienas iš šių po Bernsteinas teigia, kad vaikai, išmokę ištobu
žiūrių pabrėžia lingvistinius gebėjimus. XX a. aš lintąjį kalbos kodą, geriau susidoroja su formalaus
tuntajame dešimtmetyje Basilas Bernsteinas tvir akademinio lavinimo reikalavimais, negu tie, ku
tino, kad iš skirtingų sluoksnių kilę vaikai jau anks rie vartoja ribotąjį kalbos kodą. Tai dar nereiškia,
tyvame amžiuje susikuria skirtingus kalbos kodus jog darbininkų vaikų kalba yra „prastesnė“ arba
arba formas, kurie po to daro įtaką jų patyrimui kad jų kalbos kodas yra „nuskurdintas“. Tiesiog
mokykloje (Bemstein, 1975). Bemsteino nedomina jų kalbos vartojimo būdas konfliktuoja su akade
žodyno ar verbalinių gebėjimų skirtumai, kurie mine mokyklos kultūra. Gerai įsisavinę ištobulintą
dažniausiai turimi galvoje; jis domisi sistemingais kalbos kodą vaikai lengviau pritampa prie mokyk
kalbos vartojimo būdų skirtumais, ypač lyginda los aplinkos.
mas vargingesnių ir turtingesnių šeimų vaikus. Yra duomenų, patvirtinančių Bemsteino teoriją,
Bernsteinas teigia, jog darbininkų vaikų kalbą tačiau dėl jos validumo vis dar diskutuojama. Joana
simbolizuoja ribotasis kodas. Tai būdas vartoti kal Tough tyrė darbininkų ir vidurinės klasės vaikų
bą, turinčią daug numanomų prielaidų, kurias, kaip kalbą ir pastebėjo sistemingus skirtumus. Ji pare
tikisi kalbantieji, turėtų žinoti ir kiti. Ribotasis ko mia Bemsteino tezę, kad darbininkų vaikams ap
das - tai kalbos modelis, susietas su savo kultūri skritai rečiau atsakoma į jų klausimus ar paaiškina
ne aplinka. Daugelio darbininkų kultūrinei aplin mos kitų žmonių poelgių priežastys (Tough, 1976).
kai būdingi tvirti šeimos ir kaimynų ryšiai, verty Tą pačią išvadą padarė ir vėliau atlikę tyrimus Bar
bės bei normos yra laikomos savaime suprantamu, bara Tizard ir Martinas Hughesas (1984 m.).
kalba neišreiškiamu dalyku. Tėvai tiesiogiai socia- Bemsteino idėjos padeda suprasti, kodėl tam
lizuoja savo vaikus, skatindami arba peikdami, kai tikrų socialinių-ekonominių sluoksnių atstovai yra
reikia koreguoti jų elgesį. Ribotojo kodo kalba la „atsilikėliai“ mokyklose. Štai kokios tendencijos
biau tinka, aptariant praktinę patirtį, o ne abstrak yra susijusios su ribotuoju kalbos kodu, ir visos
tesnes idėjas, procesus ar santykius. Tad ribotojo jos kliudo vaikui mokytis:
kodo kalba yra būdinga vaikams, augantiems že • Vaikas namuose į klausimus tikriausiai gau
mesnės klasės šeimose, ir bendraamžių grupėms, na ribotus atsakymus, todėl yra didesnė tiki
kuriose vaikai praleidžia laiką. Kalba modeliuojama mybė, kad jis bus mažiau informuotas ir ma
pagal grupės normas, ir niekas iš kalbančiųjų ne žiau domėsis plačiuoju pasauliu, negu vaikas,
gali lengvai paaiškinti, kodėl jie šitaip elgiasi. įvaldęs ištobulintąjį kalbos kodą.
Ir priešingai, vystantis vidurinės klasės vaikų
kalbai, pasak Bemsteino, atsiranda ištobulintasis • Vaikui bus sunku reaguoti į neemocingą, ab
kodas - kalbos stilius, kai žodžių prasmė gali būti strakčią kalbą, vartojamą mokykloje, bei į ra
taikoma individualiai, kad patenkintų konkrečių ginimus laikytis bendrųjų mokyklos tvarkos
situacijų poreikius. Kilę iš vidurinės klasės vai principų.
kai išmoksta kalbėti atsiečiau nuo konkretaus kon • Vaikas tikriausiai nesupras didžiosios dalies
teksto; jie lengviau gali apibendrinti ir išreikšti to, ką sako mokytojas, vartodamas vaikui ne
476 16 SKYRIUS
įprastą kalbą. Vaikas gali pamėginti išsiversti Illichas propaguoja visuomenę be mokyklų.
mokytojo kalbą į tą, su kuria jis yra susipa Mokslininkas nurodo, kad privalomasis mokymas
žinęs, tačiau tada jam nepavyks suvokti bū yra palyginti nesena naujovė; nėra jokios priežas
tent tų principų, kuriuos mokytojas stengia ties, dėl kurios jis turėtų būti priimamas kaip kaž
si perteikti. kas neišvengiama. Kadangi mokyklos neskatina ly
• Vaikui gali nesukelti didelių sunkumų „me gybės ar individualių kūrybinių gebėjimų
chaniškas“ mokymasis, tačiau jam gali būti tobulinimo, kodėl jų neatsikračius? Šitaip sampro
labai keblu suvokti konceptualius skirtumus, taudamas Illichas nenori pasakyti, jog reikėtų pa
susijusius su apibendrinimu ir abstrahavimu. naikinti visas švietimo organizacijų formas. Kiek
vienas norintis mokytis privalėtų turėti galimybę
pasinaudoti esamais ištekliais - bet kuriuo savo
Illichas: „slaptoji mokymo programa“
gyvenimo laikotarpiu, o ne vien tik vaikystėje ir
Vienas iš prieštaringiausių autorių, rašančių apie paauglystėje. Tokia sistema leistų plačiai paskleisti
švietimo teoriją, yra Ivanas Illichas. Jis yra išgar žinias ir jomis dalytis, neužsklęsti jų vien tarp spe
sėjęs savo šiuolaikinės ekonomikos plėtros kriti cialistų. Besimokantieji neturėtų laikytis standar
ka. Ekonomikos plėtrą jis apibūdina kaip proce tinės mokymo programos, o privalėtų turėti asme
są, kurio metu anksčiau buvę ekonomiškai nepri ninę teisę rinktis, ką studijuoti.
klausomi žmonės praranda savo tradicinius gebė Nėra iki galo aišku, ką visa tai reiškia prak
jimus ir patiki savo sveikatą gydytojams, moky tiškai. Tačiau Illichas siūlo mokyklas pakeisti kelių
mą - mokytojams, pramogas - televizoriui, o gy rūšių švietimo sistemomis. Formalaus mokymo ma
venimą - darbdaviams. Illichas teigia, kad reikė terialūs ištekliai būtų saugomi bibliotekose, nuo
tų suabejoti pačia privalomojo mokymo sąvoka, mos agentūrose, laboratorijose bei informaciniuose
kuri dabar yra pripažįstama visame pasaulyje bankuose, ir jais galėtų naudotis visi besimokan
(1973). Mokslininkas pabrėžia tobulinimosi ir la tieji. Reikėtų įsteigti „komunikavimo tinklus“, ku
vinimosi ryšį su ekonomikos reikalavimais, kad riuose būtų pateikiami duomenys apie skirtingų
būtų drausmė ir išlaikyta hierarchija. Illichas tvir žmonių turimus įgūdžius bei gebėjimus ir apie tai,
tina, jog mokyklos buvo sukurtos keturiems pa ar jie sutinka mokyti kitus arba dalyvauti abipu
grindiniams uždaviniams spręsti: globoti, paskirs sio mokymo veikloje. Studentams būtų duodami
tyti žmones pagal profesinius vaidmenis, supažin talonai, už kuriuos jie galėtų gauti mokymo pa
dinti su dominuojančiomis vertybėmis ir suteikti slaugas tada, kai šito pageidauja.
socialiai patvirtintus įgūdžius bei žinias. Kalbant Ar šie siūlymai yra visiškai utopiški? Dauge
apie pirmąjį uždavinį, mokykla tapo globos orga lis pasakytų, jog taip. Tačiau, jeigu ateityje mo
nizacija, nes mokyklos lankymas yra privalomas, kamo darbo labai sumažės arba jis bus restruktū-
ir vaikai nuo ankstyvos jaunystės iki to amžiaus, rizuotas, - o tai, ko gero, visai įmanoma - tada
kai pradeda dirbti, yra „apsaugomi nuo gatvės“. šie siūlymai nebeatrodo tokie nerealūs. Kai mo
Mokykloje išmokstama daug absoliučiai nesu kamas darbas taps ne tokiu svarbiu socialinio gy
sijusių su formaliu pamokų turiniu dalykų. Mo venimo veiksniu, žmonės galės pradėti siekti įvai
kyklos įdiegia tai, ką Illichas vadina pasyviuoju resnių tikslų. Tokiame fone Illicho idėjos prade
vartojimu - nekritišką esamos socialinės santvar da įgyti prasmę. Tada švietimas būtų ne tik anks
kos pripažinimą - dėl to, kad jose yra skiepijama tyvojo mokymo forma, vykdoma specialiose įstai
drausmė ir subordinacija. Šių dalykų nėra moko gose, o taptų prieinamu visiems, kurie nori pasi
ma sąmoningai, jie slypi mokyklos procedūrose naudoti jo privalumais.
ir organizacijoje. „Slaptoji mokymo programa“ XX a. aštuntojo dešimtmečio Illicho idėjos vėl
moko vaikus, kad jų vaidmuo gyvenime yra „ži tapo madingos dešimtajame dešimtmetyje, kai su
noti savo vietą ir tyliai joje būti“ (Illich, 1973). klestėjo komunikacinės technologijos. Kaip jau
ŠVIETIMAS 477
matėme, kai kas tiki, jog kompiuteriai ir interne VViIlisas: kultūrinės reprodukcijos analizė
tas gali sukelti švietimo revoliuciją ir sumažinti
nelygybę. Garsi diskusija apie kultūrinę reprodukciją pateikta
tyrimo, kurį atliko Paulas Willisas Birminghamo
mokykloje (1977), ataskaitoje. Nors tyrimas bu
Bourdieu: švietimas ir kultūrinė reprodukcija
vo atliktas daugiau kaip prieš du dešimtmečius,
Galbūt aiškiausias būdas sujungti kai kurias šių jis tebelieka klasikiniu sociologiniu darbu.
teorijų temas yra pasinaudoti kultūrinės repro Willisas užsibrėžė ištirti, kaip vyksta kultūri
dukcijos koncepcija (Bourdieu, 1986,1988; Bour nė reprodukcija - arba, kaip sako pats mokslinin
dieu ir Passeron, 1977). Vartojant terminą „kul kas, „kaip darbininkų klasės vaikai randa jiems tin
tūrinė reprodukcija“, galvoje turimi būdai, kuriais kamus darbus“. Dažnai yra manoma, kad moky
mokyklos kartu su kitomis socialinėmis instituci mo proceso metu vaikai, kilę iš žemesniųjų kla
jomis padeda iš kartos į kartą išsaugoti socialinę sių ar iš etninių mažumų, paprasčiausiai pamato,
ir ekonominę nelygybę. Ši koncepcija atkreipia jog yra „nepakankamai protingi“, kad busimaja
mūsų dėmesį į priemones, kuriomis per slaptąją me aktyviame gyvenime galėtų tikėtis rasti gerai
mokymo programą mokyklos daro įtaką, formuo apmokamus ar prestižinius darbus. Kitaip tariant,
jant vertybes, pažiūras bei įpročius. Mokyklos su patirtos akademinės nesėkmės išmoko juos suvokti
stiprina vertybių bei požiūrių, suformuotų gyve savo intelekto ribotumą; susitaikę su savo „nevi-
nimo pradžioje, skirtumus; kai vaikai baigia mo savertiškumu“, jie pasirenka profesijas, kuriose
kyklą, dėl šios įtakos vieniems galimybės suma karjeros galimybės yra ribotos.
žėja, o kitiems išsiplečia. Kaip nurodo Willisas, tokia interpretacija vi
Bemsteino pastebėti kalbos būdai, be abejonių, siškai nesutampa su realių žmonių gyvenimu bei
siejasi su šiais kultūriniais skirtumais, sąlygojan patyrimais. Iš vargingų rajonų kilusiųjų „gatvės iš
čiais nevienodus interesus bei skonius. Iš žemes mintis“ gali neturėti nieko bendra su akademine
niųjų klasių ir dažnai iš etninių mažumų grupių sėkme, tačiau ji yra toks pat įgūdžių bei subtilių
kilę vaikai susikuria kalbos ir elgesio manieras, ir sudėtingų gebėjimų rinkinys, kaip ir bet kurie
kurios konfliktuoja su dominuojančiomis mokyk intelektiniai gebėjimai, kurių mokoma mokyklo
loje. Mokyklos primeta vaikams drausmės taisyk je. Vargu ar kuris nors mokinys, baigdamas mo
les, o mokytojai savo autoritetą naudoja akademi kyklą, galvoja: „Aš esu toks kvailas, jog bus tei
niam mokymui. Darbininkų klasės vaikai, atėję į singa, jei aš visą dieną fabrike krausiu dėžes“. Jei
mokyklą, patiria kur kas didesnę konfrontaciją, ne vaikai, kilę iš mažiau privilegijuotos aplinkos, pa
gu kilusieji iš labiau privilegijuotų šeimų. Pirmieji sirenka nekvalifikuotus darbus ir visą gyvenimą
pasijunta atsidūrę svetimoje kultūrinėje aplinko nesijaučia nevykėliais, šį pasirinkimą turėjo lem
je. Šie vaikai ne tik yra mažiau suinteresuoti siekti ti kiti veiksniai.
aukštų mokymosi rezultatų, bet ir jų įprasta kal Willisas sutelkė dėmesį į konkrečių berniukų
ba bei elgesys, kaip teigia Bemsteinas, nesideri grupę mokykloje ir praleisdavo su jais daug lai
na su mokytojų kalba bei elgesiu, net jei vieni ir ko. Šios grupuotės nariai, kurie save vadino „vy
kiti labai stengiasi bendrauti. rukais“, buvo baltaodžiai; mokykloje taip pat bu
Vaikai mokykloje praleidžia daug laiko. Kaip vo daug vaikų iš Vest Indijos bei Azijos. Willisas
pabrėžia Illichas, ten jie išmoksta kur kas daugiau, pastebėjo, kad „vyrukai“ įžvalgiai ir nuovokiai su
negu oficialiai mokoma per pamokas. Vaikai anksti prato mokyklos valdžios sistemą, tačiau šį supra
sužino, kaip atrodys darbo pasaulis, ir kad jie pri timą naudojo ne bendradarbiauti, o kovoti su ja.
valo būti punktualūs bei stropiai atlikti tas užduo Mokyklą jie laikė svetima aplinka, kuria galima
tis, kurias pateikia darbdaviai (Webb ir VVester- naudingai sau manipuliuoti. Nuolatinis konfliktas
gaard, 1991). su mokytojais - dažniausiai tai būdavo nedideli
478 16 SKYRIUS
ginčai - jiems keldavo didelį malonumą. Kai mo ypač domino, kaip berniukai mokykloje išsiugdo
kytojai norėdavo parodyti savo valdžią, „vyrukai“ specifines vyriškumo formas (žr. tekstą rėmeliuose
puikiai pastebėdavo jų pažeidžiamas vietas bei 122 puslapyje). Jis taip pat norėjo suprasti, kaip
žmogiškąsias silpnybes. XX a. dešimtajame dešimtmetyje iš darbininkų kla
Pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad vaikai kla sės kilę berniukai vertina perėjimą į suaugusiųjų
sėje sėdėtų ramiai ir tyliai atlikinėtų užduotis. Ta gyvenimą ir savo ateities perspektyvas. Priešin
čiau „vyrukai“ nenustygdavo, išskyrus tuos atvejus, gai negu Williso „vyrukai“, berniukai Pamellio
kai mokytojas į kurį nors įbesdavo savo rūstų žvil mokykloje augo sąlygomis, kai siautėjo nedarbas,
gsnį ir šitaip padaužą sutramdydavo; jie slapta žlugo gamybinė bazė jų regione, buvo mažinama
skleisdavo paskalas arba viešai reikšdavo pastabas, valstybės parama jaunimui.
kurios buvo ties tiesioginio nepaklusnumo riba, ta Mac an Ghaillis pastebėjo, jog Pamellio mo
čiau dėl kurių visada būdavo galima pasiaiškinti. kyklos jaunuolių virsmas pilnamečiais yra kur kas
„Vyrukai“ suprato, jog darbe bus labai panašiai, labiau suskaidytas negu Williso „vyrukų“ prieš
kaip ir mokykloje, tačiau jie aktyviai laukė tos die dvidešimt penkerius metus. Nebeliko aiškaus ke
nos, kada pradės dirbti. Jie iš darbo aplinkos ne lio, besidriekiančio nuo mokyklos iki mokamo dar
sitikėjo tiesioginio pasitenkinimo, bet nekantriai bo. Daugelis berniukų buvo įsitikinę, kad baigę
laukė, kada galės užsidirbti pinigų. Nemėgdami sa mokyklą jie bus priklausomi (ypač nuo šeimos),
vo darbų - padangų montuotojo, kilimų klojėjo, dalyvaus „beprasmėse“ valstybinio mokymo pro
santechniko, dažytojo ir dekoratoriaus - ir nesi- gramose ir suprato, jog neužtikrinta darbo rinka
jausdami nevisaverčiais, jie į darbą, kaip ir į mo yra nepalanki jauniems nekvalifikuotiems darbi
kyklą, žiūrėjo su atsainiu pranašumu. Jie džiau ninkams. Daugelis mokinių nelabai suvokė, kiek
gėsi darbo suteiktu suaugusiųjų statusu, tačiau ne mokymasis yra aktualus jų ateičiai. Šis sutrikimas
buvo suinteresuoti „daryti karjeros“. Kaip nuro pasireikšdavo labai skirtingu reagavimu į moky
do Willisas, darbininko darbo aplinkai dažnai yra mąsi: vieni mokiniai ieškojo savo kelių, stengda
būdingi tie patys bruožai, kuriuos šie „vyrukai“ miesi būti mokslo pirmūnais arba „naujaisiais ver
sukūrė besipriešinančioje mokyklai kultūroje - ge slininkais“, kiti demonstravo atvirą priešiškumą
raširdiškas šaipymasis, aštrus sąmojis ir, kai rei mokymuisi apskritai.
kia, valdžios atstovų reikalavimų sužlugdymas. Tik Iš keturių bendraamžių grupių, kurias Mac an
vėlesniais gyvenimo metais šie „vyrukai“ gali pa Ghaillis išskyrė mokykloje, „kieti vyrukai“ buvo
stebėti, jog įsivėlė į įtemptą, nedėkingą veiklą. Su tradiciškiausi darbininkų klasės atstovai. „Kieti vy
kūrę šeimas, jie gali restrospektyviai pažvelgti į rukai“, sulaukę paauglystės amžiaus, jau buvo susi
mokymąsi ir suprasti, - deja, beviltiškai, - kad tai būrę į vieningą grupę, kurios nariai iš visų dėstomų
galėjo būti jų vienintelis išsigelbėjimas. Tačiau jei dalykų užėmė dvi žemiausias akademinių „sluoks
gu jie pamėgintų šį supratimą perduoti savo vai nių“ pakopas. Jų požiūris į mokslą buvo atvirai prie
kams, greičiausiai pasisektų ne ką geriau negu ki šiškas -jie visi vieningai galvojo, kad mokykla yra
tados jų tėvams. autoritarinės sistemos dalis, paimtiems į nelaisvę
mokiniams kelianti beprasmius mokslo reikalavi
Išmokti darbe nepatrakti: mus. Jei Williso „vyrukai“ rasdavo būdų, kaip nau
dešimtojo dešimtmečio „kieti vyrukai“
dingai sau manipuliuoti mokyklos aplinka, „kieti
vyrukai“ įžūliai ignoravo savo vaidmenį joje.
Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po to, Mokyklos administracija „kietus vyrukus“ laikė
kai Willisas vykdė savo „vyrukų“ tyrimą Birmin- pačia „pavojingiausia“ prieš mokyklą nusistačiu
ghame, kitas sociologas, Mairtmas Mac an Ghail- sią mokinių grupe. Mokytojai buvo skatinami, ben
lis, tyrė jaunų darbininkų patirtį Vakarų Midlen- draujant su šia grupe, taikyti kur kas labiau auto
dų Pamellio mokykloje (1994). Mac an Ghaillį ritarines priemones negu su kitais mokiniais. Mo-
ŠVIETIMAS 479
kyklos administracija uždraudė „kietiems vyru O dabar pereisime prie švietimo nelygybės ap
kams“ demonstruoti simbolinį darbininkų klasės tarimo - nelygybės tarp lyčių, etninių grupių ir kla
vyriškumą, išreiškiamą atitinkamais drabužiais, šu sių - ir po to panagrinėsime kai kurias mokymo
kuosenomis ir auskarais. Mokytojai „sekė“ moki si rezultatų teorijas.
nius, nuolatos stebėdami juos koridoriuose, liepda
mi „žiūrėti į akis, kai su jais kalba“ ir „tinkamai
vaikščioti koridoriumi“. Lytis ir švietimas
Vidurinė mokykla „kietiems vyrukams“ tapo
„praktika“ mokantis būti atžariems. Mokykla jiems Formalioje mokyklų mokymo programoje, išsky
reiškė ne SRS (skaityti, rašyti, skaičiuoti), o PKŽF rus žaidimus, jau sistemingai nebeišskiriami ber
(peštis, kruštis ir žaisti futbolą). „Kietiems vyru niukai ir mergaitės. Tačiau yra įvairių kitų „spra
kams“ socialiniame pasaulyje svarbiausios vertybės gų“, sudarančių sąlygas atsirasti lyčių skirtumams
buvo „rūpintis savo bičiuliais“ ir „laikytis išvien“. švietime. Tai - mokytojų lūkesčiai, mokyklų ritua
Mokykla, panašiai kaip ir gatvės, tapo „kovos lau lai ir kiti „slaptosios mokymo programos“ aspektai.
ku“. „Kieti vyrukai“ į mokytojus žiūrėjo taip pat, Nors taisyklės palaipsniui tampa nebe tokios griež
kaip ir į įstatymų sergėtojus (su panieka) ir buvo tos, reikalavimas, kad mergaičių mokyklinė uni
įsitikiną, kad jie yra pagrindinis konfliktų mokyk forma būtų suknelės ar sijonai, yra vienas iš aki
loje šaltinis. Jie nenorėjo pripažinti mokytojų val vaizdžiausių lyčių išskyrimo būdų. Pasekmės yra
džios ir buvo įsitikinę, jog juos nuolatos „provo kur kas reikšmingesnės negu vien tik išvaizda. Dėl
kuoja“, kad galėtų bausti, drausminti ar žeminti. dėvimų drabužių mergaitė negali bet kaip sėdėti,
Kaip ir Williso „vyrukams“, „kietiems vyru dalyvauti šiurkščiuose žaidimuose ar vartytis kū
kams“ mokymasis ir geri jo rezultatai asocijuojasi liais, o kartais ir bėgti taip greitai, kaip pajėgia.
su nevisaverčiais, moteriškais dalykais. Puikiai be Mokyklų vadovėliai taip pat prisideda prie ly
simokantys moksleiviai buvo pravardžiuojami čių skirtumų išsaugojimo. Nors situacija keičia
„mulkiais pirmūnais“. Mokymo užduotys iš karto si, tačiau pradinių klasių skaitinių knygose ber
būdavo atmetamos, kaip nederančios vyrams. Kaip niukai dažniausiai yra vaizduojami iniciatyvūs ir
pastebėjo vienas „kietų vyrukų“, vardu Leonas: savarankiški, o mergaitės, jei apie jas apskritai kal
„Tai, ką mes čia darome, yra mergaičių darbas. Tai bama, yra pasyvesnės ir stebi savo brolius. Spe
netikras darbas. Jis skirtas vaikams. Jie [mokyto cialiai mergaitėms parašytuose pasakojimuose daž
jai] nori, kad mes parašytume, ką jaučiame. Tai nai būna nuotykių elementas, bet paprastai jis su
ne jų suknistas reikalas“ (Mac an Ghaill, 1994: 59). sijęs su intrigomis ar paslaptimis namų arba mo
Mac an Ghaillio darbe parodyta, jog „kieti vy kyklos aplinkoje. Pasakojimai apie berniukų nuo
rukai“ labiau negu kitos bendraamžių berniukų tykius esti įvairesni, čia vaizduojami herojai, ke
grupės išgyvena ypatingą „vyriškumo krizę“. Taip liaujantys į tolimus kraštus ar kitaip demonstruo
yra todėl, kad jie aktyviai ugdė „pasenusį“ darbi jantys savarankiškumą (Statham, 1986). Vidurinėse
ninkų klasės vyriškumą, kuris buvo grindžiamas mokyklose mergaitės dažniausiai lieka „nepaste
mokamu nekvalifikuotu darbu, tuo metu, kai už bimos“ daugumoje tiksliųjų mokslų ir matemati
tikrinta ateitis, dirbant nekvalifikuotą darbą, ėmė kos vadovėlių, dėl to įtvirtinamas požiūris, kad šie
ir išnyko. Pasak Mac an Ghaillio, „kieti vyrukai“ mokslo dalykai yra „vyriški“.
ir toliau svajojo apie visuomenę, kurioje visi turi
Lytis ir pasiekimai mokykloje
darbą ir kurioje gyveno jų tėvai bei dėdės. Nors
kai kurie jų poelgiai buvo perdėtai vyriški ir to Daugelį metų mergaitės vidutiniškai mokėsi ge
dėl gynybinio pobūdžio, šie jaunuoliai niekaip ne riau už berniukus iki vidurinės mokyklos viduri
galėjo atsikratyti darbininkų klasės pasaulėžiūros, nių klasių. Po to jos atsilikdavo: berniukai geriau
kurią paveldėjo iš ankstesnių kartų. išlaikydavo 0 bei A lygio egzaminus ir jiems ge
480 16 SKYRIUS
riau sekdavosi universitete. Iki XX a. aštuntojo de Nors mergaitės prilygsta berniukams arba moko
šimtmečio pabaigos mažiau mergaičių išlaikyda si geriau už juos visų pagrindinių dalykų, lyčių
vo tris A lygio egzaminus, kurie yra reikalingi sto skirtumas, laikant brandos egzaminus, yra ypač
jant į universitetą, ir todėl mažesnis jų skaičius tęs ryškus: nuo A iki C įvertinimus gauna du trečda
davo mokslą aukštosiose mokyklose. Susirūpinę liai mergaičių, tačiau tik mažiau kaip pusė berniu
dėl tokios nelygybės, mokslininkai feministai at kų. Atrodo, jog šios tendencijos stiprėja: mokinių
liko nemažai svarbių tyrimų, aiškindamiesi lyties dalis, išlaikančių penkis ar daugiau brandos eg
įtaką mokymosi procesui. Jie pastebėjo, kad mo zaminų pažymiais nuo A iki C, sparčiau didėja tarp
kymo programose dažnai dominuoja vyriškoji lytis mergaičių negu tarp berniukų.
ir kad klasėje mokytojai berniukams skiria dau Panašūs reiškiniai pastebėti ir Amerikoje. Dvi
giau dėmesio negu mergaitėms. gubai daugiau berniukų mokosi specialiosiose mo
Pastaraisiais metais debatai apie lyčių skirtu kyklose ir dvigubai daugiau jaunuolių iškrenta iš
mus mokykloje radikaliai pasikeitė. Dabar pagrin aukštųjų mokyklų. Dabar šis lyčių skirtumas per
dinė švietimo darbuotojų ir politikų tema yra „ne- sikelia į aukštąjį mokslą. JAV daugiau jaunų mo
atskleidžiantys visų savo galimybių“ berniukai. terų negu vyrų stoja į universitetus, dar daugiau
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje mergai jų baigia aukštąjį mokslą ir netgi dar didesnis jų
tės pradėjo nuolat geriau mokytis už berniukus vi skaičius stoja į magistrantūrą ar doktorantūrą („Ca-
sose srityse ir visuose britų švietimo sistemos ly reer opportunities“, The Economist, 1995 m. lie
giuose (žr. schemą 16.5). 1995 metais mergaičių pos 8 d.).
mokyklos užėmė penkias aukščiausias vietas, o iš Berniukų „atsilikimo“ problema sukėlė didelį
dvidešimties geriausių mokyklų keturiolika buvo susirūpinimą, nes manoma, kad ji yra susijusi su
vien mergaičių. 1999 metais pagal mokytojų ver daugybe didesnių socialinių problemų, tokių kaip
tinimus visose svarbiausiose srityse mergaitės arba nusikalstamumas, nedarbas, narkotikai ir vieniši
prilygo berniukams, arba mokėsi geriau už juos. tėvai. Anksčiau palikusiems mokyklą ar blogiau
Moterys ] Vyrai
1 9 9 6 m. priim ta 1 52
į au k š tą s ia s m o kyklas 48
Š e š io lik m e č ia i, tę s ę m o k s lą ■ 73,8 1
1 9 9 5 m etais J67,7 j
i
S e p ty n io lik m e č ia i, 1 9 9 4 - 1 9 9 5 m okslo m etais g a v ę tris ar
d a u g iau A S /A įvertinim us per bran do s eg z a m in u s
S e p ty n io lik m e č ia i, 1 9 8 3 - 1 9 8 4 m okslo m etais g a v ę

A S /A įvertinim us per brandos e g z a m in u s
P e n k io lik m e č ia i, 1 9 9 5 - 1 9 9 6 m okslo m etais g a v ę penkis

ar d a u g iau A - C įvertinim us per bran do s eg z a m in u s
P e n k io lik m e č ia i, 1 9 8 3 - 1 9 8 4 m okslo m etais g a v ę penkis

ar d a u g iau A - C įvertinim us per bran do s eg z a m in u s
0 20 40 60 80
P ro cen tai
Schema 16.5. Kai kurie vyrų ir moterų skirtumai švietimo srityje (procentais)
Šaltiniai: Duomenys iš DFEE, Atskiros lentelės, 1997; UCAS metinė ataskaita, 1996. Iš Sociology Review, 8.1 (Sept. 1998), p. 36.
ŠVIETIMAS 481
besimokiusiems jaunuoliams yra sunkiau susirasti žiau negu iš mergaičių ir mėgaujasi berniukų iš
gerą darbą ir sukurti stabilią šeimą. Kadangi Bri dykavimu, skirdami jiems daugiau dėmesio.
tanijos ekonomikos profilis vis dar tebesikeičia, Kitoje argumentavimo srityje dėmesys sutelkia
jauniems, menkai išsilavinusiems vyrams lieka vis mas į „vyrukiškumą“ - daugelio berniukų nuosta
mažiau nekvalifikuotų darbų. Profesijos mokymo tas bei pažiūras, nukreiptas prieš švietimą ir mo
si, anksčiau sudarydavusio sąlygas verstis gamy kymąsi. Daugelis mano, kad dažną berniukų pa
ba ar amatais, galimybės sumažėjo. Dabar didžiąją šalinimą iš mokyklos bei pamokų praleidinėjimą
dalį - iki 70 procentų - darbų, kurie yra sukuria lemia įsitikinimas, jog mokymasis nėra Jėga“.
mi sparčiai augančiame paslaugų sektoriuje, už Mokyklų ministras Stephenas Byersas 1998 me
ima moterys. tais pastebėjo, kad „mes privalome mesti iššūkį
„kietų vyrukų“ kultūrai, nukreiptai prieš mokymą
Lyčių atotrūkio aiškinimas si, kultūrai, kuriai pastaraisiais metais buvo leis
ta susikurti, o ne susitaikyti su ja, paprasčiausiai
Buvo pateikta įvairių aiškinimų, kodėl per pasta
rąjį dešimtmetį pasikeitė berniukų ir mergaičių mo gūžtelint pečiais ir pasakant „berniukai lieka ber
kymosi rezultatai. Aiškinant mergaičių sėkmingą niukais“.
Mes jau aprašėme Paulo Williso atliktą „vyru
mokymąsi mokykloje, reikia atsižvelgti į įtaką, ku
kų“ analizę jo garsiame darbe Learning to Labour
rią mergaičių savivertei bei lūkesčiams daro mo
terų judėjimas. Daugelis dabar lankančių mokyklą („Išmokime triūsti“). Praėjus daugiau kaip dviem
dešimtmečiams, „vyrukai“ išlieka stipri jėga tarp
mergaičių aplink save mato dirbančias moteris -
berniukų, tačiau dabar ji veikia visiškai kitame, ne
daugelis jų motinų dirba ne namuose. Matydamos
gu Williso aprašytame fone. Vyriškumo koncepci
šiuos teigiamus sektinus pavyzdžius, mergaitės ge
riau suvokia kaijeros galimybes ir meta iššūkį tra jos visuomenėje keičiasi, nes vyrų dominavimui yra
diciniams moterų-namų šeimininkių stereotipams. mestas iššūkis daugelyje sričių. Neturinčių darbo
vyrų yra daugiau negu moterų, ir senasis vyro kaip
Kitas feminizmo padarinys - mokytojai bei švie
šeimos maitintojo vaidmuo nuolatos menkėja. Kei
timo specialistai ėmė labiau suprasti diskrimina
čiasi pati darbo esmė; nusiteikę dirbti rankų dar
vimo pagal lytį švietimo sistemoje padarinius. Pas
bus berniukai vis dažniau pamato, kad jų ateities
taraisiais metais daugelis mokyklų ėmėsi priemo
vizijos nesutampa su mokyklų brukamais priori
nių, kad klasėje būtų išvengta stereotipų lyčių klau
tetais ar žinių ekonomikos realybe. Jei galimybės
simais, kad mergaitės būtų skatinamos mokytis tra
diciškai „vyriškų“ dalykų ir kad būtų rengiamos rasti darbą yra ribotos, kvalifikacijos įgijimas - ir
pati mokykla - tampa beprasmiu laiko gaišimu.
mokymo priemonės be išankstinio nusistatymo dėl
lyties.
Ar blogi mokymosi rodikliai
Kai kuriose teorijose, skirtose lyčių atotrūkiui
mokyklose paaiškinti, pagrindinis dėmesys yra ski iš tiesų yra susiję su lytimi?
riamas nevienodam berniukų ir mergaičių moky Kai kurie mokslininkai abejoja, ar tikslinga skirti
mosi būdui. Dažnai mergaitės yra laikomos orga tiek daug dėmesio - ir išteklių - blogai besimo
nizuotesnėmis ir labiau motyvuotomis negu ber kantiems berniukams. Jie teigia, kad berniukai vi
niukai; taip pat manoma, kad jos anksčiau subręsta. sada mokydavosi blogiau už mergaites, be to, ly
Mergaitės bendrauja tarpusavyje, pasitelkdamos čių atotrūkis kalbos vartojimo prasme pastebimas
verbalinius įgūdžius. Berniukai bendrauja aktyviau visame pasaulyje. Dabar karštai ginčijamasi dėl
- sportuodami, žaisdami kompiuterinius žaidimus skirtumų, kuriais buvo aiškinamas berniukų „svei
ar mokyklos aikštėje - ir klasėje labiau išdykau kas dykinėjimas“, ir karštligiškai bandoma page
ja. Atrodo, jog šias bendrąsias tendencijas klasė rinti jų mokymosi rezultatus. Kadangi sparčiai gau
je įtvirtina mokytojai, kurie iš berniukų tikisi ma sėja nacionalinių planinių mokymosi rodiklių, su
482 16 SKYRIUS
vestinių lentelių ir tarptautinių raštingumo paly (Bogdanor, 1990). Savo knygoje Storming the To-
ginimų, atvirai iškeliančių skirtumus, „vienodi mo wer, 1990 („Šturmuojame bokštą“) Suzanne Lie
kymosi rezultatai“ tapo aukščiausiu prioritetu. ir Virginia O’Leary pateikia moterų pareigų aukš
Kritikai teigia, jog šis perdėtas dėmesys ber tojo mokslo sistemoje visame pasaulyje, taip pat
niukams padeda paslėpti kitas švietimo nelygybės Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose, Vo
formas. Nors mergaitės išsiveržė į priekį dauge kietijoje, Norvegijoje, Indijoje ir Izraelyje, lygi
lyje sričių, jos vis dar rečiau negu berniukai mo namąją statistiką. Visose tirtose šalyse moterų stu
kykloje pasirenka dalykus, kurie garantuotų kar denčių dalis pokario laikotarpiu nuosekliai didė
jerą technikos, mokslo ar inžinerijos srityse. Su jo. JAV, Izraelyje ir Norvegijoje beveik pusė vi
laukę maždaug vienuolikos metų berniukai pralen sų studentų buvo moterys. Tačiau kalbant apie aka
kia mergaites mokantis tiksliųjų mokslų ir pirmauja demines pareigas, vaizdas yra kur kas niūresnis.
iki pat universiteto, jie taip pat dominuoja, mo Tik nedidelis procentas universitetų dėstytojų šiose
kantis tokių dalykų, kaip chemija ar kompiuterių šalyse buvo moterys, be to, visur jos neproporcin
mokslas, kurie yra svarbiausi dabartinei ekonomi gai užėmė žemesnes pareigas bei buvo neetatinė
kos plėtrai. Nors labai daug moterų įstoja į aukš mis darbuotojomis.
tąsias mokyklas, darbo rinkoje jos ir toliau lieka Visai neseniai Jungtinėje Karalystėje Darbo jė
nuskriaustos palyginti su vyrais, turinčiais tokią gos ekonomikos biuras pagal sutartį atliko nepri
pat kvalifikaciją (Epštein et ai., 1998). klausomą akademinių atlyginimų bei darbo sąly
Kai kurie mokslininkai sako, kad didžiausią ne gų tyrimą, kuriam vadovavo seras Michaelas Bet-
lygybę mokymo sistemoje sukelia klasinė ir etni tas (Guardian, 1999 m. gegužės 4 ir 5 d.). Šio ty
nė kilmė, o ne lytis. Pavyzdžiui, lyginant iš įvai rimo metu buvo atskleista, kad senesniuose uni
rių socialinių klasių kilusių mokinių mokymosi re versitetuose akademinį darbą dirbantys vyrai vi
zultatus, paaiškėjo, kad 70 procentų vaikų iš tur dutiniškai uždirbo 4259 svarais sterlingų daugiau
tingiausių specialistų klasių išlaiko penkis ar dau negu jų kolegės moterys. Net tą pačią kategoriją
giau egzaminų pažymiais, leidžiančiais stoti į aukš turinčioms moterims mokama mažiau negu vyrams
tąją mokyklą, palyginti su 14 procentų mokinių, - moterys profesorės uždirba vidutiniškai 1807
kilusių iš darbininkų klasės. Kritikai teigia, kad svarais sterlingų mažiau, negu vyrai. Daugiau kaip
klaidinga sutelkti dėmesį į „atsiliekančius berniu 90 procentų profesorių šiuose universitetuose buvo
kus“, nes vyrai ir toliau visuomenėje dominuoja vyrai.
valdžios pozicijose. Jie tvirtina, kad blogesni ber
niukų, kilusių iš darbininkų klasės, mokymosi re
zultatai yra labiau susiję su jų socialinės klasės nu Švietimas ir etniškumas
lemtomis kliūtimis, o ne su lytimi.
Sociologai yra gana daug tyrę Britanijos etninių
mažumų švietimo padėtį. Vyriausybės taip pat rė
Lytis ir aukštasis mokslas
mė įvairius tyrimus, tarp jų - Swanno komiteto
Moterų organizacijos Britanijoje ir kituose kraš ataskaitą Education for Ali („Mokslas visiems“).
tuose dažnai puola diskriminavimą pagal lytį mo Swanno tyrimo metu buvo pastebėti reikšmingi
kyklose ir universitetuose. Moterų koledžų bei uni įvairių etninių grupių akademinio pažangumo vi
versitetų dėstytojų vis dar yra neproporcingai ma durkių skirtumai. Blogiausiai mokykloje, vertinant
žiau negu vyrų. 1990 metais Britanijoje buvo tik pagal formalius akademinius rodiklius, sekėsi vai
apie 120 moterų profesorių, tai sudarė 4 procen kams iš šeimų, atvykusių iš Vest Indijos. Tačiau
tus viso profesorių skaičiaus. 1988 metais 31 pro šie rodikliai buvo geresni, palyginus su buvusiais
centas pagal sutartis dirbančių mokslininkų buvo prieš dešimt metų. Iš Azijos atvykusių šeimų vai
moterys, tačiau tik 7 procentai etatinių dėstytojų kams sekėsi taip pat gerai kaip ir baltiesiems, nors
ŠVIETIMAS 483
baltųjų šeimos ekonomiškai vidutiniškai buvo pra Lentelė 16.3. Visam laikui pašalintųjų iš mokyklos
našesnės už atvykėlių iš Azijos (Swanno komite santykis pagal etnines grupes, Anglija, 1998 m.
tas, 1985). sausis
Tačiau vėlesni tyrimai rodo, kad vaizdas pasi
keitė. Trevoras Jonesas (1993) atliko tyrimą, ku Baltieji o,17
ris parodė, jog iš etninių mažumų grupių kilę vai Ju od aod žiai karib iečiai o,76
kai nuo šešiolikos iki devyniolikos metų dažniau Juod aod žiai afrikiečiai o,29
tęsdavo mokslą dieniniame skyriuje negu baltųjų
Kiti ju o d a o d žiai 0 ,5 7
vaikai. 1988-1990 metais tik 37 procentai balta
odžių vaikų tęsė mokslą palyginti su 43 procen Indai o ,06
tais išeivių iš Vest Indijos, 50 procentų atvyku P akistan iečiai 0 ,1 3
siųjų iš Pietų Azijos ir 77 procentais kinų. Nors B an glad ešiečiai 0 ,0 9
iš pažiūros šis vaizdas atrodo teigiamas, Jonesas Kinai 0 ,0 5

sako, kad čia gali būti ir neigiamų priežasčių. Dau V idutiniškai 0 ,1 8
gelis etninių mažumų atstovų gali tęsti mokslą to
dėl, kad jiems yra sunku surasti darbą. V isam laikui p a šalin tų m oksleivių skaičius procentais nuo
Kalbant apskritai, etninių mažumų atstovų britų visų dieninio skyriaus visų am žiau s grup ių m oksleivių.
aukštojo mokslo sistemoje yra pakankamai. 1998 Šaltiniai: Š v ie tim o ir d a rb o d e p a r ta m e n ta s . Iš Sočiai

metais 13 procentų jaunesnių kaip dvidešimties Trends, 30 (2 0 0 0 ), p. 52 . K arališkoji autorin ė teisė.
metų amžiaus aukštųjų mokyklų studentų buvo kilę
iš etninių mažumų. Etninės mažumos sudaro tik
9 procentus to paties amžiaus gyventojų. Iš Indi
vo 0,76 procento. Mažiausiai buvo pašalinta ki
jos ir Kinijos kilę jaunuoliai dažniau tęsia moks
nų ir indų moksleivių - atitinkamai 0,05 ir 0,09
lą aukštosiose mokyklose, o iš Bangladešo ir Pa
procento. Amerikos mokyklų duomenys rodo pa
kistano kilusių moterų tarp studenčių vis dar ma
našų pašalintų juodaodžių studentų santykį paly
žoka (HMSO, 2000). ginti su visais kitais.
Kuo paaiškintinas toks didelis pašalintų juoda
Socialinė atskirtis ir mokymas odžių moksleivių skaičius? Čia tikriausiai veikia
Kaip jau įsitikinome skaitydami prieš tai buvusius įvairūs veiksniai. Gali būti, kad konkrečiose mo
šios knygos skyrius, per pastarąjį dešimtmetį so kyklose taikoma diskriminacinė šalinimo politika.
ciologai labai susidomėjo socialinės atskirties te JAV daugiau kaip 80 procentų mokyklų įdiegė ne
ma. Švietimo sociologijoje mokinių atskirtis mo sitaikstymo su chuliganiškai besielgiančiais moks
kykloje yra dažnai siejama su kitais reiškiniais, pa leiviais politiką po to, kai įvairiose mokyklose
vyzdžiui, pamokų praleidinėjimu, nusikalstamu moksleiviai šaudė į savo draugus bei mokytojus.
mu, skurdu, ribota tėvų priežiūra ir menku atsida Atliekant nacionalinį tokios politikos rezultatų ty
vimu mokslui. rimą paaiškėjo, kad juodaodžiai moksleiviai yra
Pastaraisiais metais atskirties tempas didėjo. šalinami neproporcingai pagal bendrąjį mokslei
1997-1998 metais daugiau kaip 12 000 mokslei vių skaičių ir tokiu tempu, kurį sunku paaiškinti
vių buvo visam laikui pašalinti iš anglų mokyk vien chuliganišku elgesiu. San Franciske 52 pro
lų. Iš visų pašalintųjų berniukai sudarė 84 procen centai visų pašalintųjų mokinių yra juodaodžiai,
tus. Pašalintųjų skaičius taip pat priklauso nuo et nors jų tėra 16 procentų nuo bendrojo moksleivių
ninės kilmės (žr. lentelę 16.3). 1998 metais buvo skaičiaus. Fynikse, kur juodaodžiai sudaro 4 pro
0,18 procento pašalintųjų, skaičiuojant nuo visų centus gyventojų, 21 procentas pašalintųjų moks
mokinių, tai pašalintų juodaodžių karibiečių bu- leivių yra juodaodžiai.
484 16 SKYRIUS
Svarbu išnagrinėti, kaip pašalinimo iš mokyklos kad vidutinis rezultatas būtų 100 taškų: tad surin
mastas rodo platesnę atskirti nuo bendruomenės kęs mažiau kaip šimtą taškų asmuo laikomas „že
bei socialinę skriaudą. Kaip jau įsitikinome, jau mesnio už vidutinį“ intelekto, o surinkęs daugiau
nimas auga sudėtingomis sąlygomis, be suaugu - „didesnio už vidutinį“ intelekto. IQ testai yra
siųjų patarimų bei paramos. Tradicinėms vyrišku plačiai naudojami tyrimuose, taip pat mokyklose
mo sąvokoms iškilo grėsmė, ir nebeliko stabilios ir versle.
ateities vizijos. Tokiame audringame fone augan
tis jaunimas gali nuspręsti, kad mokyklos ne vie
IQ ir genetiniai veiksniai
ta, kurioje galima atrasti savo galimybes bei to
bulėti, jos gali atrodyti nebereikalingos arba per IQ testo rezultatai iš tiesų stipriai koreliuoja su mo
daug autoritarinės. kymosi rezultatais (tai nestebina, nes IQ testai ir
buvo sukurti, siekiant prognozuoti mokymosi sėk
mei). Tad šie rezultatai taip pat koreliuoja su so
Intelekto koeficientas cialiniais, ekonominiais ir etniniais skirtumais, nes
ir mokymosi sėkmė pastarieji yra susiję su akademinio pažangumo ly
Iki šiol mes neaptarėme nevienodų paveldėtų ge gių skirtumais. Vidutiniškai baltaodžių mokslei
bėjimų ir kai kurių autorių tvirtinimo, kad moky vių IQ testo rezultatai būna geresni negu juodao
mosi rezultatų ir vėlesnių profesinių pareigų bei džių ar kitų nepalankią padėtį užimančių etninių
pajamų skirtumai tiesiogiai rodo intelekto skirtu mažumų atstovų. Arthuro Jenseno paskelbtas strai
mus. Teigiama, kad esant tokioms aplinkybėms, psnis 1969 metais sukėlė furorą, nes jis baltaodžių
mokyklų sistemoje iš tiesų gali būti vienodos ga ir juodaodžių IQ testų rezultatų skirtumą iš dalies
limybės, tačiau žmonės pasirenka tokį lygį, kuris priskyrė genetinėms variacijoms (Jensen, 1967,
atitinka jų vidinį potencialą. 1979).
Ne taip seniai psichologas Richardas J. Her-
Kas yra intelektas?
msteinas ir sociologas Charlesas Murray‘us prieš
taringai atnaujino debatus dėl IQ ir švietimo. Sa
Jau daugelį metų psichologai diskutuoja, ar egzis vo knygoje The Bell Curve: Intelligence and Class
tuoja vienintelis žmogiškasis gebėjimas, kurį bū Structure in American Life, 1994 („Varpo formos
tų galima pavadinti intelektu, o jei egzistuoja, tai kreivė: intelektas ir klasių struktūra amerikiečių
kiek jis priklauso nuo įgimtų skirtumų. Pavyzdžiui, gyvenime“) jie teigia, kad dabar yra sukaupta ne
galime manyti, kad „gryniausia“ intelekto forma suskaičiuojama galybė įrodymų, kad tarp IQ ir ge
yra gebėjimas spręsti abstrakčias matematines mįs netinio paveldimumo yra ryšys. Autoriai tvirtina,
les. Tačiau labai gerai sprendžiantys mįsles žmo kad ženklūs įvairių rasinių ir etninių grupių inte
nės kartais turi menkus gebėjimus kitose srityse, lekto skirtumai privalo iš dalies būti aiškinami pa
pavyzdžiui, jiems sunku suvokti pasakojimo es veldimumu. Didžiąją savo įrodymų dalį autoriai
mę arba suprasti meną. Kadangi ši koncepcija taip pateikia iš JAV atliktų tyrimų. Pasak Herrnsteino
atkakliai priešinosi priimtam apibrėžimui, kai kurie ir Murray’aus, tokie duomenys byloja, jog kai ku
psichologai pasiūlė (o daugelis švietimo darbuo rių etninių grupių intelekto koeficientas yra aukš
tojų besąlygiškai sutiko), kad intelektą galima lai tesnis negu kitų. Iš Azijos, ypač iš Japonijos ir Ki
kyti tuo, ką „matuoja IQ testai“ (IQ, intelekto ko nijos, kilusių amerikiečių intelekto koeficientas yra
eficientas, reiškiantis intelekto rodiklį). Pakanka vidutiniškai aukštesnis už baltaodžių. Beje, šis skir
mai aišku, kad toks apibrėžimas nėra patenkina tumas nėra didelis. Tačiau išeivių iš Azijos ir bal
mas, nes jis pernelyg aptakus. taodžių amerikiečių intelekto koeficientas yra kur
Daugumą IQ testų sudaro konceptualių ir skai kas aukštesnis negu juodaodžių. Apibendrinę 156
čiavimo užduočių derinys. Testai yra sudaryti taip, tyrimų duomenis, Hermsteinas ir Murray‘us nu
ŠVIETIMAS 485
statė, kad šių dviejų rasinių grupių atstovų inte grupei yra pateikiami seni ir nauji testų variantai,
lekto koeficientai vidutiniškai skiriasi šešiolika taš senųjų testų rezultatai būna kur kas geresni. Šian
kų. Autoriai teigia, kad toks paveldėto intelekto dieniniai vaikai, laikydami XX a. ketvirtojo de
skirtumas reikšmingai prisideda prie Amerikos vi šimtmečio intelekto koeficiento testus, vidutiniš
suomenės socialinio susiskaldymo. Juo išmintin kai gauna penkiolika taškų geresnius rezultatus
gesnis yra žmogus, tuo didesnė yra tikimybė, kad negu jų tuometiniai bendraamžiai - būtent toks vi
socialinėje skalėje jis pakils į viršų. Esantieji vir dutinis taškų skirtumas dabar skiria juodaodžius
šuje ten atsidūrė iš dalies todėl, kad jie yra išmin ir baltaodžius. Dabarties vaikų intelektas nėra iš
tingesni už likusią gyventojų dalį. Iš to darytina prigimties pranašesnis už jų tėvų ar senelių; šis
išvada, jog esantys apačioje ten ir liks, kadangi pokytis, matyt, atsiranda dėl gerėjančio gyvenimo
jie nėra tokie išmintingi. ir socialinių privalumų. Vidutinis socialinis ir eko
Hermsteino ir Murray‘aus kritikai neigia, kad nominis atotrūkis tarp baltaodžių ir juodaodžių yra
rasinių ir etninių grupių atstovų intelekto koefi bent jau toks pat, kaip atotrūkis tarp kartų, ir šito
ciento skirtumų priežastys yra genetinės. Jie įro pakanka intelekto koeficiento rodiklių skirtumui
dinėja, jog intelekto koeficiento skirtumai atsiranda paaiškinti. Be to, pagal vidutinius ištisų grupių ro
dėl socialinių ir kultūrinių skirtumų. Jie nurodo, diklius negalima prognozuoti konkretaus tos gru
kad intelekto koeficiento testuose pateikiami klau pės nario intelekto lygio. Nors skirtumai tarp at
simai - pavyzdžiui, reikalaujantys abstraktaus ar skirų žmonių, veikiantys intelekto koeficiento testo
gumentavimo - dažniau būna susiję su pasituri rezultatus, gali būti iš dalies genetiški, tačiau kol
mai gyvenančių baltųjų, o ne juodaodžių ar etni kas nėra įrodyta ir neįtikėtina, jog kai kurios ra
nių mažumų mokinių patyrimu. Intelekto koefi sės vidutiniškai būtų protingesnės už kitas.
ciento testų rezultatus gali paveikti veiksniai, ne
turintys nieko bendra su tariamai matuojamais ge Nesutarimai dėl „Varpo formos kreivės“
bėjimais, pavyzdžiui, laikantis testą asmuo gali
jausti įtampą. Tyrimų rezultatai parodė, kad juo Daugelis garsių mokslininkų knygoje The Bell
daodžiai amerikiečiai gauna šešiais taškais žemesnį Curve Wars („Nesutarimai dėl Varpo formos krei
intelekto koeficiento testo įvertinimą, kai šį testą vės“) nagrinėja Hermsteino ir Murray‘aus idėjas.
rengia baltaodis, palyginti su testo rezultatais, kai Šios knygos redaktorius ją apibūdina kaip „maiš
testuoja juodaodis (Kamin, 1977). tingiausią socialinių mokslų veikalą per pastarąjį
Skurstančių etninių mažumų grupių stebėjimai dešimtmetį“. Knygoje pateikti teiginiai bei tvirti
kitose šalyse, pavyzdžiui, „neliečiamųjų“ kastos nimai paskatino „užtvindyti laiškais kiekvieno di
Indijoje, maorių Naujojoje Zelandijoje ir baraku- desnio žurnalo ir laikraščio redakcijas, o ką jau
minų Japonijoje, aiškiai perša mintį, kad Jungti kalbėti apie tiesioginius komentarus per radiją ir
nių Valstijų juodaodžių ir baltaodžių intelekto ko televiziją“ (Fraser, 1995:3).
eficiento svyravimus sukelia socialiniai ir kultū Pasak vieno iš knygos „Nesutarimai dėl Varpo
riniai skirtumai. Visų šių grupių vaikai per inte formos kreivės“ autorių Stepheno Jay‘aus Goul-
lekto koeficiento testą gauna vidutiniškai dešim- do, Hermsteinas ir Murray'us klysta dėl keturių
čia-penkiolika taškų mažiau negu etninei daugu pagrindinių dalykų. Mokslininkas abejoja šių au
mai priklausantys vaikai. Šią išvadą paremia ir ly torių tvirtinimu, kad intelektą galima apibūdinti
ginamasis keturiolikos šalių (tarp jų - Jungtinių vienu skaičiumi - intelekto koeficientu; kad žmo
Valstijų) tyrimas, parodęs, kad apskritai visų gy nes galima prasmingai išrikiuoti pagal vieną in
ventojų vidutiniai intelekto koeficiento testo rezul telekto skalę; kad intelektui didelę įtaką daro ge
tatai per pastaruosius penkiasdešimt metų žymiai netinis paveldėjimas; ir kad intelekto negalima
pakilo (Coleman, 1987). Intelekto koeficiento testai keisti. Gouldas parodo, kad visos šios prielaidos
yra reguliariai atnaujinami. Kai tai pačiai žmonių kelia abejonių.
486 16 SKYRIUS
Kitas knygos autorius, Howardas Gardneris, tei aukštus intelekto koeficiento testo įvertinimus buvo
gia, jog visą šimtmetį vykdyti tyrimai išsklaidė „in padarę tik nežymiai sėkmingesnę karjerą negu jų
telekto“ kaip bendrosios kategorijos sąvoką. Yra kolegos, gavę žemesnius IQ testo įvertinimus. Kito
tik „sudėtinis intelektas“ - praktiškasis, muziki tyrimo metu buvo nagrinėjama antra intelekto ko
nis, erdvinis, matematinis ir taip toliau. Kiti kny eficiento skalės pusė. Buvo tiriami keturi šimtai
gos „Nesutarimai dėl Varpo formos kreivės“ au penkiasdešimt berniukų, kurių du trečdaliai gyveno
toriai tvirtina, jog nėra sistemingo ryšio tarp in šeimose, gaunančiose tik socialinę pašalpą ir įsi
telekto koeficiento ir vėlesnių darbo rezultatų. Jų kūrusiose lūšnynų rajone netoli Harvardo. Treč
visų bendrą reakciją galima apibūdinti teiginiu, kad dalio šios grupės narių intelekto koeficientas bu
Hermsteino ir Murray‘aus samprotavimai - tai „ra vo žemesnis už 90. Ir šį kartą intelekto koeficiento
sistinis pseudomokslas“. ryšys su vėlesnėmis šių berniukų karjeromis bu
Štai kokią išvadą daro Gouldas: „Mes priva vo nežymus. Pavyzdžiui, 7 procentai vyrų, kurių
lome kovoti su Varpo formos kreivės doktrina, nes intelekto koeficientas buvo žemesnis ūži 80, ne
ji yra klaidinga ir, jei būtų sužadinta, panaikintų turėjo darbo, tačiau toks pat procentas bedarbių
visas kiekvieno žmogaus galimybes deramai ugdyti buvo ir tarp tų, kurių intelekto koeficientas pra
intelektą. Žinoma, ne visi galime tapti raketų kūrė noko 100. Geresni prediktoriai buvo tokie vaikys
jais ar neurochirurgais, tačiau tie, kurie tokiais tapti tės gebėjimai, kaip emocijų valdymas ir sutarimas
negali, gali būti roko muzikantais ar profesiona su kitais. Štai kaip visa tai apibūdino Howardas
liais sportininkais (ir šitaip įgyti kur kas didesnį Gardneris:
socialinį prestižą bei atlyginimą)...“ (1995: 22).
„B end ražm ogiškasis intelektas - tai geb ėjim as suprasti
kitus žm on es: kas ju o s m otyvu oja, kaip jie dirba, kaip
Emocinis ir bendražmogiškasis intelektas reikia kartu su ja is dirbti. S ėk m in gai dirbančių par
d avim o agen tų, p o litik ų , m ok ytojų , g y d y to jų b ei re
Knygoje Emotional and Interpersonal Intelligence,
lig in ių lyd erių b en d ra žm o g išk a sis in telektas v eik ia u
1996 („Emocinis ir bendražmogiškasis intelektas“)
siai yra aukštas. B e n d ra ž m o g išk a sis in telektas... yra
Danielis Golemanas įrodinėja, kad „emocinis in
g eb ėjim a s sudaryti tik slų , te isin g ą sa v o p aties m o d e
telektas“ gali būti bent jau tiek pat reikšmingas,
lį ir m o k ė ti ju o v e ik s m in g a i n a u d o tis g y v e n im e .“
kiek ir intelekto koeficientas, nustatant, kaip mums
seksis gyvenime. Emocinis intelektas pasako, kaip (1993:9)
žmonės naudoja savo emocijas - gebėjimą moty Privalome peržiūrėti savo intelekto sampratą ir
vuoti, savikontrolę, entuziazmą ir atkaklumą. Dau įtraukti į ją įvairius veiksnius, lemiančius sėkmę
guma šių savybių nėra paveldimos, ir juo daugiau gyvenime. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie
vaikai šių gebėjimų išmokomi, tuo didesnes jie turi patį lavinimąsi. Lavinimasis yra platesnė sąvoka
galimybes panaudoti savo intelektinius gebėjimus. negu formalus mokymasis mokykloje. Jo taip pat
Pasak Golemano, „patys protingiausi iš mūsų jau nebegalima laikyti pasirengimo darbo gyve
gali sužlugti, užplaukę ant nevaldomų aistrų ar nimui etapu. Keičiantis technologijoms, keičiasi
maištingų impulsų seklumos; turintys aukštą inte ir reikalingi įgūdžiai, ir net jei lavinimasis yra gry
lekto koeficientą žmonės gali būti stulbinamai blo nai profesinis - jei jis suteikia tik reikalingus kon
gi savo gyvenimo vairininkai“ (1996: 34). Tai yra krečiam darbui įgūdžius - dauguma stebėtojų su
viena iš priežasčių, kodėl įprasto intelekto rodikliai tinka, jog ateityje teks lavintis visą gyvenimą.
ne itin gerai koreliuoja su vėlesniais pasiekimais.
Vieno tyrimo metu buvo stebima devyniasde
šimt penkių Harvardo auklėtinių, baigusių univer Išvados: mokymasis visą gyvenimą
sitetą XX a. penktajame dešimtmetyje, kaijera. Kai Naujosios technologijos ir žinių ekonomikos plėtra
šie auklėtiniai buvo vidutinio amžiaus, gavusieji keičia mūsų darbo ir lavinimosi supratimą. Vien
ŠVIETIMAS 487
technologinių pokyčių tempas sukuria kur kas džiui, „paslaugų mokymasis“ tapo daugelio Ame
spartesnę darbų kaitą nei anksčiau. Kaip jau įsiti rikos vidurinių mokyklų ramsčiu. Mokiniai tam
kinome skaitydami šį ir 13 skyrių „Darbas ir eko tikrą laiko dalį skiria darbui bendruomenėje, nes
nominis gyvenimas“, žmonės dabar mokosi visą to reikalauja mokymo programa. Bendradarbiavi
gyvenimą, o ne tik jaunystėje, įgydami kvalifika mo su vietinėmis bendrovėmis sutartys, skatinan
ciją. Pasiekę savo karjeros pusiaukelę specialis čios suaugusių specialistų ir mokinių sąveiką bei
tai tobulina įgūdžius, tęsdami mokslą pagal įvai globėjiškus ryšius, taip pat tapo JAV ir Jungtinės
rias programas ir per internetą. Daugelis darbda Karalystės mokyklų kasdieniu dalyku.
vių dabar leidžia savo darbuotojams mokytis darbe, Siekiant paskatinti piliečius tęsti mokslą, Bri
nes šitaip išugdomas lojalumas bendrovei ir ge tanijoje buvo įsteigtas novatoriškas „mokymosi
rėja jos įgūdžių bazė. bankas“. Kai žmogus įdeda nedidelį indėlį į savo
Kadangi mūsų visuomenė nuolatos transfor asmeninę mokymosi sąskaitą (AMS), vyriausybė
muojasi, keičiasi ir ją remiantys tradiciniai įsiti prideda didesnę sumą. Žmonės gali iš AMS mo
kinimai bei institucijos. Švietimo samprata, reiš kėti už bet kokius mokymo kursus, tarp jų ir per
kianti struktūrizuotą žinių perteikimą formalioje kvalifikavimo, kai nori įgyti naujų techninių ar dar
institucijoje, užleidžia vietą platesnei įvairioje ap bo įgūdžių. „Universitetas - pramonei“, kurį su
linkoje vykstančio „lavinimosi“ sąvokai. Perėji daro bažnyčiose, prekybos centruose ar futbolo
mas nuo „švietimo“ prie lavinimosi nėra nelogiš klubuose įsikūrę vietiniai mokymo centrai, paska
kas. Žmonės, kurie nuolatos lavinasi, yra aktyvūs, tins žmones tęsti mokslą savo bendruomenėje.
smalsūs socialiniai veikėjai, formuojantys savo iš Mokymasis visą gyvenimą turėtų suvaidinti di
manymą iš daugybės šaltinių, o ne iš vienos ins delį vaidmenį, kuriant žinių visuomenę. Mokyma
titucijos. Akcentuojant lavinimąsi, pripažįstama, sis yra ne tik svarbiausia išsilavinusios ir moty
jog įgūdžius bei žinias galima įgyti įvairiais bū vuotos darbo jėgos sukūrimo sąlyga, bet jis yra
dais - bendraujant su draugais bei kaimynais, lan susijęs ir su platesnėmis žmogiškosiomis vertybė
kant seminarus bei muziejus, kalbantis vietiniame mis. Mokymasis yra sklandžios bei savarankiškos
bare, naudojantis internetu ar kitomis žiniasklai- savišvietos, siekiant tobulėti bei kuo daugiau su
dos priemonėmis ir pan. prasti, ir priemonė, ir rezultatas. Čia nieko nėra
Jau ir pačiose mokyklose, kuriose mokiniams utopiška; tiesą pasakius, ši idėja atspindi huma
atsiranda vis daugiau galimybių mokytis už kla nistinius švietimo idealus, sukurtus švietimo filo
sės ribų, galima pastebėti, jog akcentas persikėlė sofų. Jau esantis pavyzdys yra „trečiojo amžiaus
į mokymąsi visą gyvenimą. Sienos tarp mokyk universitetas“, suteikiantis pensininkams galimy
los ir išorinio pasaulio ima griūti ne tik kibeme- bę mokytis ir domėtis tuo, kas jiems patinka.
tinėje erdvėje, bet ir realiame pasaulyje. Pavyz
1. Šiuolaikinis švietimas, kai mokiniai yra mokomi specialiai suprojek

tuotose mokyklose, pradėjo atsirasti plintant spaudiniams ir didėjant
raštingumui. Kaskart daugiau žmonių ir vis įvairesnėse vietose galė
jo žinias įgyti, reprodukuoti ir naudoti. Kartu su pramonės kūrimu
darbai tapo labiau specializuotais, ir vis daugiau žmonių be prakti
TEMOS SANTRAUKA
nių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ėmė įgyti abstrakčių
žinių.
488 16 SKYRIUS
2. Švietimo plėtra XX a. buvo glaudžiai susijusi su suvoktu raštingos

ir drausmingos darbo jėgos poreikiu. Kuriant žinių ekonomiką, švie
timas taps dar svarbesniu gyvenimo gerovės veiksniu. Vis mažiau lieka
galimybių nekvalifikuotą rankų darbą dirbantiems darbininkams, o
darbo rinkai reikės vis daugiau darbuotojų, nebijančių naujos tech
nikos, galinčių įgyti naujų įgūdžių ir gebančių kūrybingai dirbti.
3. Po 1944 metų Švietimo įstatymo kiekvienam Jungtinės Karalystės
gyventojui buvo sudaryta galimybė nemokamai įgyti vidurinį išsila
vinimą, o amžiaus riba, kada galima palikti mokyklą, padidinta iki
penkiolikos metų. Klasikinės vidurinės, šiuolaikinės vidurinės ir ke
lios technikos mokyklos diegė valstybinį vidurinį lavinimą. „Vienuo
lika plius“ egzaminas tapo mokinių paskirstymo pagal gabumus į skir
tingas valstybines mokyklas priemone.
4. XX a. septintajame dešimtmetyje buvo įdiegta valstybinė vidurinio
bendrojo lavinimo mokyklų sistema. „Vienuolika plius“ egzaminas,
dauguma klasikinių vidurinių ir visos šiuolaikinės vidurinės mokyk
los buvo panaikintos. Pastaraisiais metais valstybinė vidurinio mo
kymo sistema yra smarkiai puolama. Kritikai mano, kad valstybinės
vidurinės mokyklos nepasiekė tų mokymo standartų, kurių tikėjosi
jų iniciatoriai.
5. Po Antrojo pasaulinio karo Britanijoje pastebimai išsiplėtojo aukštasis
mokslas: buvo pastatytos naujos institucijos („raudonųjų plytų“ uni
versitetai) ir išaugo studentų, ypač moterų, skaičius. Tačiau aukštąjį
mokslą Britanijoje yra ištikusi finansavimo krizė. Dabar daugelis stu
dentų ima paskolas, kad padengtų savo aukštojo mokslo išlaidas.
6. Į mokymo procesą klasėse, steigiantis „elektroniniams universitetams“
ir plečiantis mokymuisi per internetą, diegiamos informacinės tech
nologijos. Reiškiamas susirūpinimas, kad tie, kurie nemoka dirbti kom
piuteriu arba neturi galimybės pasinaudoti šia nauja technika, gali nu
kentėti dėl „informacijos skurdo“.
7. Švietimo privatizavimas reiškia, kad privačios bendrovės įsitraukia
į švietimo veiklos administravimą. Britanijoje ir Jungtinėse Valsti
jose, siekiant pagerinti nuolatos atsiliekančių mokyklų veiklą, mo
kyklos buvo iš dalies privatizuotos. Šio požiūrio šalininkai tiki, kad,
atvėrus švietimo sistemą rinkos jėgoms, atsiras kokybiškesnės mo
kyklos; kritikai teigia, jog komerciniai interesai ir švietimas yra ne
suderinami.
8. Mokymo ir švietimo aiškinimui įtakos turėjo įvairios sociologinės te
orijos. Pagal Bemsteino teoriją, vaikai, kurie įvaldo ištobulintąjį kalbos
kodą, geriau susidoroja su formalaus mokymo reikalavimais, negu
tie, kurie tėra įvaldę ribotąjį kalbos kodą.
9. Formalioji mokyklos mokymo programa tėra dalis bendresnio kultū
rinės reprodukcijos proceso, kuriam daro įtaką daugelis neformalių
ŠVIETIMAS 489
mokymosi, švietimo ir mokyklos aplinkos aspektų. „Slaptoji moky

mo programa“ kultūrinėje reprodukcijoje vaidina svarbų vaidmenį.
10. Mokyklų organizacinė struktūra ir mokymo procesas jose skatina lyčių
nelygybę. Taisyklės, reikalaujančios berniukams ir mergaitėms vil
kėti skirtingus drabužius, stiprina lyties stereotipus, taip pat ir vado
vėliai, kuriuose tendencingai vaizduojami skirtingų lyčių vaikai. Ne
paisant šių užsitęsusių tendencijų, per pastarąjį dešimtmetį visuose
švietimo sistemos lygiuose mergaičių mokymosi rezultatai yra geresni
negu berniukų. Susirūpinimas dėl „atsiliekančių“ berniukų yra sie
jamas su platesniais socialiniais reiškiniais, pavyzdžiui, nusikalsta
mumu, nedarbu ir „betėvyste“, tačiau kiti specialistai mano, jog šio
pobūdžio dėmesys berniukams yra klaidingas.
11. Kadangi intelektą sunku apibrėžti, dėl šio dalyko būta daug nesuta
rimų. Kai kurie mokslininkai įrodinėja, jog genai apsprendžia gru
pių vidutinį intelekto koeficientą, kiti mano, kad šį koeficientą nule
mia socialinė įtaka. Atrodo, jog surinkti moksliniai duomenys bylo
ja naudai tų, kurie įrodinėja, kad intelektą veikia socialinė bei kultū
rinė aplinka.
12. Naujosios technologijos ir žinių ekonomika keičia mūsų švietimo ir
mokymo supratimą: formalusis švietimas užleidžia vietą mokymosi
visą gyvenimą sąvokai. Per žmogaus gyvenimą atsiranda vis daugiau
galimybių užsiimti lavinimusi bei mokymusi netradicinėse klasėse.
1. Koks yra švietimo tikslas? Pasvarstykite dar kart

2. Ar švietimas gali įveikti socialinę nelygybę?
3. Kokia politika skatintų daugiau gyventojų siekti aukštojo mokslo?
4. Ar šiuolaikinės technologijos didina mokyklų išnykimo mūsų visuo
menėje tikimybę? Ar tai yra pageidautinas reiškinys?
5. Kaip „slaptoji mokymo programa“ gali pasireikšti elektroninėje kla
sėje?
6. Ar mokyklos ir koledžai turėtų labiau pabrėžti emocinio intelekto ug
dymą?
Caroline Benn and Clyde Chitty. Thirty Years On: Is Comprehensive Edu- Papildoma literatūra
cation Alive and Well or Struggling to Survive? - London: David Ful-
ton, 1996.
Debbie Epštein et ai. Failing Boys: Issues in Gender and Achievement.
- Buckingham: Open University Press, 1998.
490 16 SKYRIUS
A. H. Halsey et ai. Education: Culture, Economy and Society. - Oxford:

Oxford University Press, 1997.
Interneto nuorodos 21st Century Leaming Iniciative

http://www.21learn.org
Department for Education and Employment (UK)

http://www.dfee.gov.uk
Encyclopedia of Philosophy of Education

http://www.educacao.pro.br/
UNESCO - education
http://www.unesco.org/education
• Religijos apibrėžimas 493
• Religijų įvairovė 494
• Religijos teorijos 497
• Religinių organizacijų tipai 501
• Lytis ir religija 502
• Religija, sekuliarizacija
ir socialinė kaita 505
• Naujieji religiniai sąjūdžiai 512
• Tūkstantmečio sąjūdžiai
(milenarizmas) 514
• Religinis fundamentalizmas 516
• Išvados 522
17 skyrius. Religija
Tūkstančius metų religija turėjo didžiulę įtaką šventyklas tvenkėsi minios žmonių. Visos viešo
žmonių gyvenimui. Vienos ar kitos formos reli sios erdvės užsidengė „improvizuotų religinių
gija aptinkama visose žinomose žmonių visuome švenčių“ drabužiu. Minios gausėjo, per dieną be
nėse. Jau ankstyviausiose iš žinomų visuomenių, veik ištuštėjo mokyklos, įstaigos ir kitos institu
apie kurias liudija vien archeologinės liekanos, ma cijos. Tačiau kitą dieną, kai ištikimieji ir tiesiog
tomi aiškūs religinių simbolių ir apeigų pėdsakai. smalsuoliai sugrįžo į šventyklas, stebuklas buvo
Vėlesnėje istorijoje religija išliko pagrindine žmo pasibaigęs. Atrodė, kad dievai liovėsi gėrę auko
gaus egzistencijos dalimi, veikdama jo gyvenimo tą pieną.
aplinkos suvokimo ir reakcijos į ją būdus. Pasak antropologo Deniso Vidalo, išsamiau ap
Tačiau tarp religinės pasaulėžiūros ir moder rašiusio šį reiškinį, neįmanoma tiksliai apskaičiuo
naus racionalistinio mąstymo tvyro nerimą kelianti ti, kiek žmonių rugsėjo 21 dieną paaukojo dievy
įtampa. Modemybei stiprėjant, racionalistinė žiūra bėms pieno. Po šio įvykio atliktos viešosios nuo
užvaldė daugelį mūsų egzistencijos plotmių; jos monės apklausos rodo, kad tai padaryti stengėsi
įtaka, atrodo, nežada susilpnėti ir artimoje ateity apie 50 procentų suaugusiųjų Delyje, 59 procen
je. Tačiau mokslas ir racionalistinė mintis visuo tai - Kalkutoje ir 49 procentai - Bombėjuje. At
met sulauks neigiamų atoveiksmių, kadangi neat sižvelgiant į tai, kad dar daugiau žmonių bandė
sako į tokius pamatinius klausimus, kaip kas yra aukoti pieną dievybėms namuose, mažesniuose
gyvenimo prasmė ir kokia jo paskirtis. O juk bū miesteliuose ir užsienyje, į reiškinį lengvai galė
tent šie dalykai visuomet sudarė religijos pagrin jo įsitraukti keli milijonai žmonių (1998).
dą ir skatino tikėjimo idėją, emocinį žingsnį į re Per kelias savaites po įvykio Bombėjuje buvo
ligijos išpažinimą. atliktas tyrimas, kuris parodė nuomones pasidali
Kartais religija ir mokslas atrodo esą vienas ki jus į dvi lygias dalis - vieni pritarė moksliniams
tam priešingi. Pavyzdžiui, debatai tarp evoliucio aiškinimams, o kiti tikėjo stebuklo tikrumu. Ap
nizmo ir kreacionizmo požiūrių į istoriją išryški klausos duomenys paneigė daugelio lūkesčius, kad
no du labai skirtingus būdus žmogaus kilmei su žmonių reakciją į įvykį galėjo lemti socialinė ap
prasti. Tačiau kitais laikais religija ir mokslas gali linka, išsilavinimas ir kultūrinis akiratis. Nemen
keistai ir įdomiai susilieti. Toks atvejis buvo, pa ka dalis išsilavinusių mieste gyvenančių indų pa
vyzdžiui, nepaprastas 1995 metų rugsėjo 21 die tikėjo stebuklu, ir šis faktas, pasak Vidalo, paro
nos įvykis Indijoje, kuomet kai kuriose induistų dė, „kiek daug žmonių Indijoje, ypač miestuose,
šventyklose staiga pasirodė, jog dievybės geria pie šiandien savo kasdieniame gyvenime sujungia nuo
ną, kurį joms paaukojo maldininkai. statas bei nuomones, liudijančias atsidavimą reli
Apytikriais skaičiavimais, baigiantis dienai, kai gijai ir atvirą pragmatiškumą bei racionalumą“
žmonių kalbos ir žiniasklaidos transliacijos pa (1998: 168).
skleidė naujieną apie stebuklą, keli milijonai žmo Kodėl būtent religija reiškėsi kaip viską per
nių patys stengėsi paaukoti pieno dievams. Beveik smelkiantis žmonių visuomenių aspektas? Kaip ki
visų Indijos miestų ir didmiesčių gatvėse priešais to jos vaidmuo vėlyvosios modemybės visuome
RELIGIJA 493
nėse? Kokiomis sąlygomis religija vienija bendruo Kas nėra religija

menes, o kokiomis - skaldo? Kaip gali religija tapti Kad išvengtume klaidų, atsirandančių dėl kultūri
tokia vertinga individų gyvenime, kad jie būtų pa nio šališkumo mąstant apie religiją, turbūt geriau
sirengę aukotis dėl idealų? Šiame skyriuje ir pa sia pradžioje nusakyti, kas nėra religija bendrąja
mėginsime atsakyti į minėtus klausimus. Dėl to pir prasme. Pirma, religijos neturėtume tapatinti su
ma turėsime paklausti, kas iš tiesų yra religija, ir monoteizmu (tikėjimu vienu Dievu). Dauguma re
apžvelgti kelias skirtingas formas, kurias įgauna ligijų susijusios su daugeliu dievybių. Net kai ku
religiniai tikėjimai ir praktikos. Aptarsime pagrin
riose krikščionybės atmainose egzistuoja daugiau
dines sociologines religijos teorijas ir panagrinė negu viena figūra, turinti šventumo savybių: Die
sime įvairius išskirtinus religinių organizacijų ti vas, Jėzus, Marija, Šventoji Dvasia, angelai ir šven
pus. Visais atžvilgiais svarstysime, kas laukia re tieji. Kai kuriose religijose dievų apskritai nėra.
ligijos moderniajame pasaulyje, nes juk daugeliui Antra, religijos nereikėtų tapatinti su dorovi
stebėtojų atrodė, kad atsiradus mokslui ir moder nėmis nuostatomis, valdančiomis tikinčiųjų elgseną
niajai pramonei religijos kaip pagrindinio veiksnio - panašiomis į Įsakymus, kuriuos Mozė, kaip sa
reikšmė sumažėjo ir kad dabar socialinį gyveni- koma, gavo iš Dievo. Daugeliui religijų svetima
mąji veikia silpniau negu iki modemybės amžiaus. mintis, kad dievams rūpi; kaip elgiamės šioje že
Religijos tyrimai - viliojantis ir keliantis iššū mėje. Pavyzdžiui, senovės graikai laikė dievus
kių darbas, kuris reikalauja gana specifiškų socio esant beveik abejingus žmonijos veiklai.
logo vaizduotės ypatumų. Analizuodami religines Trečia, religijai nebūtinai turi rūpėti aiškinimai,
praktikas, turime įprasminti daug skirtingų tikėjimų kaip pasaulis tapo toks, koks yra. Krikščionybės
ir apeigų, aptinkamų įvairiose žmonių kultūrose. mitas apie Adomą ir Ievą siekia paaiškinti žmo
Privalome pajusti idealus, kurių įkvėpti religijos gaus egzistencijos kilmę, daug kitų religijų turi pa
išpažinėjai giliai tiki, tačiau tuo pat metu turime našaus pobūdžio kilmės mitus, bet taip pat dau
taikyti subalansuotą požiūrį. Tenka susidurti su idė gelis jų neturi.
jomis, kurios pretenduoja į amžinybę, ir tuo pat Ketvirta, religijos negalima tapatinti su tuo, kas
metu suvokti, kad religinės grupės puoselėja ir vi antgamtiška - tikėjimą apimti visata, tvyrančia „už
sai žemiškus tikslus, pavyzdžiui, siekia gauti lėšų jutiminių viešpatijos ribų“. Pavyzdžiui, konfucia
ar prisivilioti sekėjų. Mums reikia pažinti religinių nizmui rūpi priimti natūraliąją pasaulio damą, o
tikėjimų ir elgesio būdų įvairovę, tačiau turime ty ne ieškoti „anapus glūdinčių“ tiesų.
rinėti ir religijos kaip bendrojo reiškinio kilmę.
Kas yra religija

Religijos apibrėžimas
Atrodo, visos religijos turi bendrąsias savybes: jos
Egzistuoja tokia begalė įvairių religinių tikėjimų skatina atsirasti grupes simbolių, kurie žadina gar
ir organizacijų, kad mokslininkams itin sunkiai se binimo ir nuolankumo ar pagarbios baimės jaus
kasi suformuluoti bendrą, visiems priimtiną reli mą ir yra susiję su ritualais ar ceremonialais (to
gijos apibrėžimą. Vakaruose dauguma žmonių re kiais kaip apeigų liturgija), kuriuos atlieka tikin
ligiją tapatina su krikščionybe - tikėjimu Aukš čiųjų bendruomenė. Kiekvieną iš šių elementų rei
čiausiąja būtybe, kuri skatina mus dorai elgtis šioje kia bent kiek detalizuoti. Nesvarbu, ar kurios nors
žemėje ir žada ateisiant pomirtinį gyvenimą. Ta religijos išpažinimas susijęs, ar nesusijęs su die
čiau pasitelkę šias prasmes, tikrai negalime api vais, tačiau praktiškai kiekvienoje esama būtybių
brėžti religijos kaip viseto. Daugumoje pasaulio ar objektų, žadinančių pagarbią baimę ar nuostabą.
religijų nėra nei tokių tikėjimų, nei daugelio kitų Kai kurių religijų išpažinėjai, pavyzdžiui, tiki ir
krikščionybės aspektų. garbina „dieviškąją galią“, o ne įasmenintus dievus.
494 17 SKYRIUS
Kitose religijose egzistuoja figūros, kurios nėra šavimas iš žvaigždžių pagrįstas astrologiniais ti
dievai, bet tikintieji apie jas mąsto su didžiausia kėjimais, kurie paveldėti iš ikimodemiųjų visuo
pagarba. Tokios figūros yra Buda ar Konfucijus. menių magiškų idėjų. Tačiau jis vis dar turi sekė
Su religija susiję nepaprastai skirtingi ritualai. jų, nors daugumai žmonių atrodo nerimtas.
Ritualiniai veiksmai gali apimti meldimąsi, gie
dojimą, dainavimą, tam tikro maisto valgymą ar
atsisakymą jį valgyti, pasninkavimą tam tikromis Religijų įvairovė
dienomis ir paji. Ritualiniai veiksmai nukreipia
Tradicinėse visuomenėse religija paprastai atlie
mi į religinius simbolius, todėl paprastai manoma,
ka pagrindinį socialinio gyvenimo vaidmenį. Re
kad šie veiksmai visiškai nepanašūs į paprasto gy
liginiai simboliai bei ritualai dažnai integruojami
venimo papročius bei veikimo būdus. Kai žvakė
į materialią ir meninę visuomenės kultūrą - mu
uždegama Dievui garbinti ar melstis, šis veiksmas
ziką, tapybą ar raižybą, šokį, pasakų sekimą ir li
įgauna visiškai kitokią reikšmę, negu tada, kai žva
teratūrą. Mažesnėse kultūrose nėra profesionalios
kės prireikia kambariui apšviesti. Religinius ritu
dvasininkijos, bet visuomet yra tam tikri asmenys,
alus individai dažnai atlieka pavieniui, atsiskyrę
kurie specializuojasi religinės (o dažnai ir magi
nuo kitų žmonių, tačiau visos religijos apima ir
nės) praktikos žinių srityje. Esama įvairių šitokių
ceremonialus, kuriuos tikintieji atlieka drauge.
specialistų rūšių, tačiau visuotinis tipas yra šama
Nuolatiniai ceremonialai paprastai vyksta specia
liose vietose - bažnyčiose, šventyklose ar šven
nas (žodis kilęs iš Šiaurės Amerikos indėnų). Ša
manas - tai asmuo, kuris, kaip tikima, pajėgia ma
tovėse, kuriose, pavyzdžiui, kaip Indijoje, įvyko
ginėmis priemonėmis valdyti dvasias ar antgam
geriančių pieną dievų „stebuklas“. Bendro cere
tiškas jėgas. Tačiau kartais šamanai iš tiesų būna
monialo buvimą sociologai paprastai laiko vienu
veikiau burtininkai negu religiniai vadovai, ir įjuos
iš svarbiausių ypatumų, skiriančių religiją ir ma
dažnai kreipiasi žmonės, nepatenkinti tuo, ką siūlo
giją, nors ši riba jokiu būdu nėra akivaizdi. Ma
religiniai bendruomenės ritualai.
gija - tai įtaka įvykiams, pasinaudojant stebuk
lingais gėrimais, giesmėmis ar ritualine praktika.
Paprastai magija užsiima asmenys, o ne tikinčių
Totemizmas ir animizmas
jų bendruomenės. Griebtis magijos žmonės dažnai
nusprendžia nesėkmės ar pavojaus atveju. Šit Bro- Mažesnėse kultūrose dažnai aptinkamos dvi reli
nislawo Malinovvskio klasikinė studija, skirta Trob- gijos atmainos - totemizmas ir animizmas. Žo
riando salos (Okeanijoje) gyventojams, aprašo dau dis „totemas“ atsirado Šiaurės Amerikos indėnų
gybę magiškų apeigų, atliekamų prieš bet kokią gentyse, tačiau jį imta vartoti ir plačiau - apibrė
pavojingą kelionę kanoja (1982). Tačiau plaukdami žiant gyvūnų ar augalų rūšis, turėjusias, kaip ti
žvejoti saugiuose ir ramiuose savo lagūnos van kėta, antgamtiškų galių. Paprastai kiekviena visuo
denyse, salos gyventojai išsiverčia be šių apeigų. menėje gyvenanti giminė ar klanas turėjo savo ypa
Moderniosiose visuomenėse maginė praktika tingą totemą, su kuriuo siejosi įvairi ritualinė veik
beveik išnyko, tačiau magijai artimi prietarai vis la. Toteminiai tikėjimai gali būti svetimi žmonėms,
dar įprasti esant grėsmės situacijoms. Daugelis gyvenantiems industrializuotose visuomenėse, ta
žmonių, dirbančių pavojingą arba nuo atsitiktinu čiau ir čia žinomi simboliai, panašūs į totemus;
mų itin priklausomą darbą - pavyzdžiui, kalnaka tiesa, jie egzistuoja palyginti siaurame kontekste
siai, jūreiviai ar sportininkai, - įsitraukia į nedi - kai, pavyzdžiui, sporto komanda savo emblema
delius prietaringus ritualus ar svarbiu metu nešio pasirenka gyvūną ar augalą. Talismanai taip pat
jasi tam tikrus daiktus. Pavyzdys galėtų būti te yra totemai.
nisininkas, kuriam per atsakingas varžybas būti Animizmas - tai tikėjimas dvasiomis ar šmėk
nai reikia mūvėti tam tikrą žiedą. Ateities prana lomis, kurias manoma gyvenant tame pat, kaip ir
RELIGIJA 495
žmonės, pasaulyje. Šias dvasias galima laikyti ge Iki Izraelio įkūrimo baigiantis Antrajam pasau
rosiomis arba piktosiomis, jos geba įvairiais atžvil liniam karui, pasaulyje nebuvo valstybės, kurioje
giais paveikti žmonių elgseną. Pavyzdžiui, kai ku judaizmas būtų pripažintas oficialiąja religija. Eu
riose kultūrose tikima, kad dvasios gali tapti li ropoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje gyveno išliku
gos ar beprotystės priežastimi, užvaldyti ar apsėsti sios žydų bendruomenės, tačiau jas dažnai perse
taip, kad kontroliuotų elgesį. Animistiniai tikėji kiodavo - šio proceso kulminacija buvo milijonų
mai neapsiriboja vien mažosiomis kultūromis, tam žydų žudynės, kurias naciai karo metu vykdė kon
tikru mastu jie aptinkami įvairioje religinėje ap centracijos stovyklose.
linkoje. Viduramžių Europoje žmones, neva ap
sėstus piktųjų dvasių, dažnai apkaltindavo burtais Krikščionybė
ar raganavimu.
Krikščionybė perėmė ir įtraukė į savo tikėjimą dau
Mažos, pažiūrėti „paprastos“ visuomenės daž
gelį judaizmo pažiūrų. Jėzus buvo žydas ortodok
nai turi sudėtingas religinio tikėjimo sistemas. To-
sas, o krikščionybė prasidėjo kaip judaizmo sek
temizmas ir animizmas labiau paplitę mažose, o
ta; neaišku, ar Jėzus tikrai troško įkurti atskirą re
ne didesnėse visuomenėse, tačiau kai kurios ma
ligiją. Jėzaus mokiniai ėmė laikyti jį žydų laukiamu
žosios turi kur kas sudėtingesnes religijas. Pavyz
Mesiju - šis hebrajų žodis reiškia „pateptąjį“, o
džiui, E. E. Evans-Pritchard aprašyti Pietų Suda
graikiškasis atitikmuo buvo „Kristus“. Pagrindi
no nuirai turi sudėtingą teologinių idėjų visumą,
nis krikščionybės sklaidos iniciatorius buvo Pau
kurios branduolys - „aukštybių dievas “ arba „dan lius, graikakalbis Romos pilietis, plačiai pamoks
gaus dvasia“ (Evans-Pritchard, 1956). Tačiau tarp
lavęs Mažojoje Azijoje ir Graikijoje. Pradžioje
mažesniųjų tradicinių kultūrų palyginti retai pa
krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, tačiau ga
sitaiko religijų, linkstančių į monoteizmą. Daugu liausiai imperatorius Konstantinas įteisino ją kaip
ma šių kultūrų - politeistinės, kitaip tariant, čia valstybinę Romos imperijos religiją. Krikščiony
tikima daugeliu dievų. bė paplito ir du tūkstantmečius veikė kaip pagrin
dinė Vakarų kultūros jėga.
Judaizmas, krikščionybė ir islamas
Šiuo metu krikščionybė turi daugiau sekėjų ir
Trys įtakingiausios monoteistinės pasaulio religijos plačiau paplitusi po pasaulį, negu bet kuri kita re
yra judaizmas, krikščionybė ir islamas. Visos jos ligija. Krikščionimis save laiko per tūkstantį mi
kilusios iš Vidurinių Rytų ir kiekviena darė įtaką lijonų žmonių, tačiau ši religija turi daug atmai
kitoms dviem. nų - ir teologinių, ir bažnytinių organizacinių; pa
grindinės atšakos - Romos katalikai, protestantai
Judaizmas ir Rytų stačiatikiai.
Judaizmas - seniausia iš šių trijų religijų, atsira
Islamas
dusi maždaug 1000 metų prieš mūsų erą. Anks
tyvieji hebrajai buvo klajokliai, gyvenę Senovės Islamo - šiuo metu antrosios didžiausios pasau
Egipte ir jo paribiuose. Jų pranašai, kitaip tariant, lio religijos (žr. lentelę 17.1) - kilmės ypatumai
religiniai lyderiai, idėjų dalinai sėmėsi iš egzis iš dalies sutampa su krikščionybės. Islamas kil
tuojančių regiono tikėjimų, tačiau nuo pastarųjų dinamas iš pranašo Mahometo mokymų septinta
skyrėsi savo pasišventimu vieninteliam visagaliam jame mūsų eros amžiuje. Tikima, kad vienintelis
Dievui. Dauguma hebrajų kaimynų buvo politeis- islamo dievas - Alachas - valdo visą žmonių ir
tai. Hebrajai tikėjo, kad Dievas reikalauja paklusti gamtos gyvenimą. Islamo ramsčiai - tai penkios
griežtoms dorovės normoms, ir primygtinai tvir pagrindinės religinės pareigos, privalomos musul
tino vieninteliai žiną tiesą, o savo tikėjimus laikė monams (taip vadinami islamo išpažinėjai). Pir
vienintele tikra religija (Zeitlin, 1984, 1988). moji reikalauja balsu kartoti islamo credo: „Nėra
496 17 SKYRIUS
Lentelė 17.1. Pasaulio gyventojų Rytuose ir Pakistane (trumpą musulmonų tikėji

pasiskirstymas pagal tikėjimą, 1993 m. mų aptarimą žr. toliau, poskyryje apie islamišką
jį fundamentalizmą, p. 517).
RELIGIJA SKAIČIUS BENDRAS
SKAIČIUS
(p ro c.) Tolimųjų Rytų religijos
Krikščionys 1 869 282 470 33,5 Induizmas

Romos katalikai 1 042 501 000 18,7 Judaizmą, krikščionybę, islamą ir Tolimųjų Rytų
Protestantai 382 374 000 6,9 religijas skiria esminės priešpriešos. Seniausias iš
Stačiatikiai 173 560 000 3,1
Anglikonai 75 847 000 1,4 didžiųjų religijų ir iki šiol žymus pasaulyje yra in
Kiti krikščionys 195 000 470 3,5 duizmas, kurio pagrindiniams tikėjimams jau per
Musulmonai 1 014 372 000 18,2 šešis tūkstančius metų. Būtent iš šios religijos pasi-
Netikintieji 912 874 000 16,4 sėmėme pavyzdį šiam skyriui pradėti. Induizmas
Induistai 751 360 000 13,5 yra politeistinė religija. Jis toks įvairialypis, kad
Budistai 334 002 000 6,0
Ateistai 242 852 000 4,3
kai kurie mokslininkai pasiūlė jį laikyti ne viena
Kinų liaudies religijos 140 956 000 2,5 religine orientacija, bet veikiau susijusių religijų
Naujų religijų išpažinėjai 123 765 000 2,2 sankaupa; daugelį vietinių kultų bei religinių prak
Gentinių religijų išpažinėjai 99 736 000 1,8 tikų sieja vos keletas visuotinai išpažįstamų ti
Sikai 19 853 000 0,4 kėjimų.
Judėjai 18 153 000 0,3
Kiti 49 280 000
Dauguma induistų priima reinkarnacijos {per
1,0
sikūnijimo) rato doktriną - tikėjimą, kad visos gy
vos būtybės yra amžinojo gimimo, mirties ir at
Šaltinis: Statistical Abstract of the United States, 1994,
p. 855 gimimo proceso dalis. Antroji esminė savybė yra
kastų sistema, pagrįsta tikėjimu, jog žmonės gimsta
konkrečiai padėčiai socialinėje bei ritualinėje hie
kito dievo tik Alachas, o Mahometas - jo apašta rarchijoje užimti, o ši vieta priklauso nuo jų pa
las“. Antroji nustato penkiskart per dieną po ri čių veiklos pobūdžio ankstesnių įsikūnijimų me
tualinio apsiplovimo atlikti formalias maldas. Šių tu. Kiekvienai kastai skirta kitokia pareigų ir ri
maldų metu maldininkui privalu atsigręžti į šven tualų visuma, o individo likimas busimajame gy
tąjį Mekos miestą Saudo Arabijoje, kad ir kaip toli venime labiausiai priklauso nuo to, kaip gerai jis
jis būtų. atliks visas dabartines prievoles. Nebrėždamas aiš
Trečiasis ramstis - laikytis Ramadano, pasninko kios ribos tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, induiz
mėnesio, kai dienos metu nevalia nei valgyti, nei mas priima daugelio skirtingų religinių pozicijų
gerti. Ketvirtąjį - duoti išmaldą (pinigų vargšams) galimybę. Induistų skaičius pranoksta 750 milijo
- nustato ir islamo teisė; dažnai valstybės jį nau nų, iš esmės visi jie gyvena Indijos subkontinen
doja kaip mokesčių šaltinį. Pagaliau tikimasi, kad te. Priešingai krikščionybei ir islamui, induizmas
kiekvienas musulmonas stengsis bent sykį gyve nesiekia kitų žmonių paversti „tikratikiais“.
nime kaip piligrimas nukeliauti į Meką.
Musulmonai tiki, kad Alachas, prieš prabilda Budizmas, konfucianizmas, daosizmas
mas Mahometo lūpomis, pirma kalbėjo per anks Rytų etinės religijos apima budizmą, konfucianiz
tesnius pranašus - tarp jų Mozę ir Jėzų, tačiau Ma mą ir daosizmą. Šiose religijose nėra dievų. Jos
hometo mokymai tiesiausiu būdu išreiškia Alacho veikiau pabrėžia dorinius idealus, kurie susieja ti
valią. Islamas plačiai paplito ir dabar visame pa kintįjį su natūralia visatos sanglauda bei vienove.
saulyje turi apie 1000 milijonų sekėjų. Dauguma Budizmas kilo iš Sidhartos Gautamos, Budos
jų susitelkę Šiaurės bei Rytų Afrikoje, Viduriniuose apsišvietusiojo mažos indų karalystės Pietų Ne
RELIGIJA 497
pale valdovo sūnaus, gyvenusio šeštajame amžiuje tingų tipų visuomenėmis daro išpažinėjų pareiš
prieš mūsų erą. Pasak Budos, žmonės gali ištrūk kimus visiškai neįtikimus. Individo, gimusio Aust
ti iš reinkarnacijos rato, išsižadėdami savo geismo. ralijos medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenėje,
Išsigelbėjimo kelias - tai savidrausmės ir medita tikėjimai, be abejonės, skirsis nuo to, ką tiki as
cijos gyvenimas, atsiskyrus nuo kasdienybės pa muo, gimęs Indijos kastų sistemoje ar viduram
saulio. Absoliutus budizmo tikslas - patekti į nir žių Europos Katalikų bažnyčios aplinkoje.
vaną - išsivadavimą, kuris baigia dvasinį kelią.
Buda atmetė induizmo ritualą ir kastų valdžią. Bu
Mantas ir religija
dizmas, kaip ir induizmas, pakantus daugeliui vieti
nių atmainų, tarp jų ir tikėjimui vietos dievybėmis, Nors Mantas darė įtaką religijos sampratoms, jis
ir nereikalauja vienintelio požiūrio. Šiandien di pats niekada nuodugniau netyrinėjo šio dalyko. Sa
džiausia įtaką budizmas daro keliose Tolimųjų Ry vo idėjų jis daugiausia sėmėsi iš keleto XIX a. pra
tų valstybėse, tarp jų - Tailande, Mianmare, Šri džios teologų ir filosofų. Vienas iš Manto šalti
Lankoje, Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. nių buvo Ludwigas Feuerbachas, parašęs garsųjį
Konfucianizmas grindė tradicinės Kinijos val darbą The Essence of Christianity, 1957, pirma
dančiųjų grupių kultūrą. Konfucijus (taip suloty- sis leidimas 1841 („Krikščionybės esmė“). Pasak
nintas Kong Fu Zi vardas) gyveno šeštajame am Feuerbacho, religiją sudaro idėjos ir vertybės, ku
žiuje prieš mūsų erą, tuo pat metu kaip ir Buda. rias žmonės sukūrė savo kultūrinės raidos proce
Konfucijus, kaip ir daosizmo kūrėjas Lao Dzi, bu se, tačiau klaidingai perkėlė (projektavo) jas į die
vo mokytojas, o ne pranašas, panašus į Vidurinių viškąsias jėgas ar dievus. Žmonės ne visiškai su
Rytų religinius lyderius. Konfucijaus sekėjai lai pranta savo pačių istoriją, todėl socialiai sukur
kė jį ne dievu, o „išminčių išminčiumi“. Konfu tas vertybes bei normas linkę priskirti dievų veik
cianizmas siekia priderinti žmogaus gyvenimą prie lai. Taip Dievo Mozei duotų dešimties įsakymų
gamtos vidinės harmonijos, pabrėždamas ypatin istorija yra mitinė versija, kuri aiškina, kaip atsi
gą pagarbą protėviams. Daosizmas vadovaujasi pa rado moralės principai, valdantys tikinčiųjų žydų
našiais principais ir nurodo meditaciją bei prievar ir krikščionių gyvenimus.
tos nenaudojimą kaip priemones į tobulesnį gy Feuerbacho teigimu, kol nesuprasime religinių
venimą. Kai kurie konfucianizmo ir daosizmo ele simbolių, kuriuos patys ir sukūrėme, kilmės, bū
mentai išliko daugelio kinų tikėjimuose ir prakti sime pasmerkti nelaisvei istorijos jėgų, kurių ne
koje, tačiau dėl ryžtingo valdžios pasipriešinimo galime valdyti. Feuerbachas vartojo susvetimėji
jų įtaka Kinijoje gerokai susilpnėjo. mo terminą, apibūdindamas pastangas apibrėžti
dievus ir dieviškąsias būtybes, kurios skiriasi nuo
žmonių. Į žmogaus sukurtas vertybes bei idėjas
Religijos teorijos imta žvelgti kaip į kūrinį, kurio autoriai yra sve
timos, arba atskirtos būtybės - religinės galios ir
Sociologines religijos traktuotes vis dar stipriai vei dievai. Nors susvetimėjimo padariniai praeityje da
kia trijų „klasikinių“ sociologijos teoretikų - Mar- rė neigiamą poveikį, religijos, kaip susvetimėji
xo, Durkheimo ir Weberio idėjos. Nė vienas iš jų mo proceso, supratimas, pasak Feuerbacho, teikia
nebuvo religingas, ir visi manė, kad moderniaisiais daug vilčių ateityje. Kai tik žmonės supras, kad
laikais religijos reikšmė sumenkęs. Kiekvienas ti vertybės, siejamos su religija, iš tiesų yra pačių
kėjo, kad gelmine prasme religija yra iliuzija. Visi žmonių kūrinys, taps įmanoma jas įgyvendinti šioje
trys mąstytojai sutiko, kad įvairių tikėjimų rėmė žemėje, užuot kliovusis pomirtiniu gyvenimu. Ga
jai gali visiškai neabejoti savo tikėjimų ir atlie lias, kurias, pagal krikščionybės tikėjimą, turi Die
kamų ritualų pagrįstumu, tačiau manė, kad ir pati vas, žmonės gali prisiimti patys. Krikščionys ti
religijų įvairovė, ir jų akivaizdžios sąsajos su skir ki, kad Dievas yra visagalis ir myli visus, tuo tarpu
498 17 SKYRIUS
žmonės - netobuli ir ydingi. Tačiau Feuerbachas tikuojamu Australijos aborigenų, ir teigia, kad tote-
manė, kad meilės bei doros potencialas ir galios mizmas atstovauja „elementariausiai“ ar papras
valdyti savo gyvenimą glūdi žmogaus socialinė čiausiai religijos formai - iš čia ir knygos pava
se institucijose ir gali būti įgyvendinti suvokus jų dinimas.
tikrąją prigimtį. Kaip minėta, iš pradžių totemas buvo gyvūnas
Marxas pritarė požiūriui, jog religija išreiškia ar augalas, laikytas turinčiu ypatingą simbolinę
paties žmogaus susvetimėjimą. Dažnai manoma, reikšmę vienai ar kitai grupei. Tai buvo šventas
kad Marxas ignoravo religiją, tačiau tai anaiptol objektas, ypač gerbiamas ir supamas įvairios ri
nėra tiesa. Jis rašė, kad religija - tai „beširdės vi tualinės veiklos. Durkheimas apibūdina religiją
suomenės širdis“, prieglobstis nuo rūsčios ir žiau pagal skirtumus tarp to, kas šventa (sakrališka),
rios kasdienės tikrovės. Marxo nuomone, tradici ir to, kas pasaulietiška. Jis tvirtino, kad su šven
nės formos religija turėtų išnykti ir išnyks, tačiau taisiais objektais bei simboliais elgiamasi kaip su
taip atsitiks todėl, kad religijos įkūnytos teigiamos atsietais nuo įprastinių egzistencijos aspektų, pri
vertybės gali virsti pagrindiniais idealais pagerinti klausančių pasaulietiškajai kasdienybės viešpati
žmonijos likimą šioje žemėje, o ne todėl, kad re jai. Išskyrus ypatingas ceremonijų progas, papras
ligijos idealai ir vertybės yra neteisingi. Turėtu tai draudžiama valgyti toteminį gyvūną ar auga
me liautis bijoję dievų, kuriuos patys sukūrėme, lą, nes tikima, kad totemas, kaip šventas objek
ir nebepriskirti jiems vertybių, kurias patys gali tas, turi dieviškųjų savybių ir šituo visiškai ski
me įgyvendinti. riasi nuo kitų gyvūnų, kuriuos galima medžioti,
Marxas yra ištaręs garsiuosius žodžius: „Reli ar augalų, kuriuos galima rinkti ir jais maitintis.
gija - tai liaudies opiumas“. Laimę ir atlygį ji ati Kodėl totemas šventas? Pasak Durkheimo, taip
deda iki pomirtinio gyvenimo, mokydama nuolan yra todėl, kad totemas - pačios grupės simbolis:
kiai priimti esamas šio gyvenimo sąlygas. Taigi jis reiškia grupės ar bendruomenės pagrindines ver
žadėdama tai, kas prasidės kitame pasaulyje, re tybes. Žmonių pagarbumo totemui jausmas iš tik
ligija atitraukia dėmesį nuo šio pasaulio nelygy rųjų kyla iš jų pagarbos pagrindinėms socialinėms
bių ir neteisybių. Religijoje ryškėja tvirtas ideo vertybėms. Religijos atveju garbinimo objektas iš
logijos elementas: tikėjimai ir vertybės dažnai pa tiesų yra pati visuomenė.
teisina turtų ir galios nelygybes. Pavyzdžiui, mo Durkheimas itin pabrėždavo faktą, jog religi
kymas „romieji paveldės žemę“ perša mintį, kad ja niekada nėra vien tikėjimo dalykas. Visos reli
reikia būti nuolankiems ir nesipriešinti engimui. gijos apima reguliarią apeiginę ir ritualinę veik
lą, kuri suburia draugėn tikinčiųjų grupę. Bendrose
apeigose patvirtinamas ir sustiprinamas grupės so
Durkheimas ir religinis ritualas
lidarumo jausmas. Apeigos atitraukia individus nuo
Priešingai Marxui, Durkheimas didelę savo in pasaulietiškojo socialinio gyvenimo rūpesčių ir
telektinės veiklos dalį skyrė tyrinėti religijai, ypač perkelia į iškilesnę sferą, kur šie žmonės pajunta
jos raiškai mažose, tradicinėse visuomenėse. Durk- sąlytį su aukštesniosiomis jėgomis. Šios aukštes
heimo veikalas The Elementary Forms of the Re- niosios jėgos, priskiriamos totemams, dieviškajam
ligious Life („Elementariosios religinio gyvenimo poveikiui ar dievams, iš tiesų išreiškia kolektyviš
formos“), pirmą kartą paskelbtas 1912 metais, yra kumo įtaką tam, kas individualu.
gal pati įtakingiausia religijos sociologijos studija Durkheimo nuomone, ceremonija ir ritualas iš
(Durkheim, 1976). Durkheimas religijos anaiptol esmės yra svarbūs grupių nariams suvienyti. Bū
nejungia pirmiausia su socialine nelygybe ar galia, tent todėl apeigas aptinkame ne tik įprastinėse pa
tačiau sieja su visuminiu visuomenės institucijų maldų situacijose, bet ir įvairių gyvenimo lūžių
pobūdžiu. Savo darbąjis grindžia totemizmu, prak metu, kai patiriama esminė socialinė pereiga, pa
RELIGIJA 499
vyzdžiui, gimimo, santuokos, mirties atveju. Prak VVeberis: pasaulio religijos ir socialinė kaita
tiškai visose bendruomenėse šitokia proga laiko Durkheimas tvirtino, kad jo idėjos taikomos ap
masi ritualinių ir apeiginių procedūrų. Durkhei- skritai religijai, tačiau savo teiginius grindė labai
mas įrodinėjo, kad kolektyvinės apeigos iš naujo negausiais pavyzdžiais. Maxas Weberis, priešingai,
patvirtina grupės solidarumą tuomet, kai žmonėms ėmėsi didžiulės viso pasaulio religijų studijos. Joks
tenka prisitaikyti prie esminių savo gyvenimo po kitas mokslininkas nei anksčiau, nei vėliau neat
kyčių. Laidojimo ritualai rodo, kad grupės verty liko tokio masto darbo. Didžiausią dėmesį Weberis
bės išgyvena atskirų individų išėjimą, ir šitaip pa skyrė tam, ką vadino pasaulio religijomis - šios
deda artimųjų netekusiems žmonėms prisitaikyti religijos patraukė aibes tikinčiųjų ir iš esmės pa
prie pakitusių savo gyvenimo aplinkybių. Raudos veikė pasaulio istorijos eigą. Jis atliko nuodugnias
nėra vien spontaniška sielvarto raiška - bent jau induizmo, budizmo, daosizmo ir senovės judaiz
kitų, šios mirties asmeniškai nepaliestų žmonių at mo studijas (Weber, 1951, 1952, 1958, 1963), o
veju. Gedulas yra pareiga, kurios reikalauja grupė. savo veikale „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo
Durkheimo teigimu, mažosiose tradicinėse kul dvasia“* (The Protestant Ethic and the Spirit of
tūrose religija persmelkia beveik visus gyvenimo Capitalism, 1976, pirmasis leidimas 1904-1905)
aspektus. Religinės apeigos žadina naujas idėjas, ir visuose kituose darbuose plačiai rašė apie krikš
sukuria naujas minties kategorijas ir vis iš naujo čionybės poveikį Vakarų istorijai. Tačiau Webe-
patvirtina esamas vertybes. Religija nėra vien jaus ris nebaigė numatytosios studijos apie islamą.
mų ir veikų seka; tradicinėse kultūrose ji faktiš Weberio ir Durkheimo raštai religijos tema ski
kai lemia individų mąstymo būdus. Netgi pačios riasi tuo, kad Weberis sutelkė dėmesį į religijos
pamatinės minties kategorijos, apimant taip pat lai ir socialinės kaitos ryšį, o Durkheimą šis dalykas
ko ir erdvės sampratas, pirmiausia taikytos reli mažai tedomino. Weberio veikalai prieštarauja ir
gijos reikmėms. Pavyzdžiui, „laiko“ sąvoka išsi Marxo darbams, nes Weberis nelaikė religijos bū
rutuliojo iš religinėse apeigose esamų intervalų tinai konservatyvia jėga, - priešingai, religijos
skaičiavimo. įkvėpti sąjūdžiai dažnai sukeldavo stulbinamas so
Durkheimas manė, kad vystantis moderniosioms cialines transformacijas. Moderniųjų Vakarų pri
visuomenėms religijos įtaka silps. Mokslinis mąs pažintos kapitalistinės žiūros šaltinis buvo protes
tymas vis labiau išstums religijos aiškinimus, o tantizmas, ypač puritonizmas. Ankstyvieji versli
apeiginė bei ritualinė veikla galiausiai užims tik ninkai daugiausia buvo kalvinistai. Jie atkakliai sie
menką individų gyvenimų dalį. Durkheimas suti kė sėkmės, - tai padėjo rastis Vakarų ekonomikos
ko su Marxu, kad tradicinė religija - kitaip tariant, plėtrai, - tačiau šį siekį įkvėpė troškimas tarnauti
religija, susijusi su dieviškosiomis jėgomis ar die Dievui. Materialią sėkmę jie suprato kaip dieviš
vais, - atsidūrė ties išnykimo riba. „Senieji dievai kosios malonės ženklą.
jau mirę“, - rašė Durkheimas. Tačiau, pasak jo, Savo atliekamus pasaulio religijų tyrimus We-
panašu, kad religija išliks, galbūt tik pakeitusi sa beris laikė vientisu darbu. Jo svarstymai apie pro
vo formas. Netgi moderniosios visuomenės priklau testantizmo poveikį Vakarų raidai priklausė ben
so nuo savo sanglaudos su ritualais, iš naujo pa dresnėms pastangoms suprasti religijos įtaką so
tvirtinančiais šių visuomenių vertybes; taigi gali cialiniam ir ekonominiam gyvenimui kintančiose
ma tikėtis, kad atsiras nauja apeiginė veikla, išstum- kultūrose. Analizuodamas Rytų religijas, Weberis
sianti senąją. Durkheimas aiškiai nepasakė, kokios padarė išvadą, kad jos surentė neperžengiamas už
galėtų būti naujosios apeigos, tačiau jis, atrodo, gal
vojo apie šventes, skirtas žmogiškosioms ir poli * Weber, M ax. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia.
tinėms vertybėms, tokioms kaip laisvė, lygybė ir - Iš vok iečių kalbos vertė Zenonas Norkus. - V.: Pradai,
socialinis bendradarbiavimas. 1 9 9 7 .- 365 p.
500 17 SKYRIUS
kardas pramoniniam kapitalizmui, todėl Rytuose Įvertinimas

jis negalėjo vystytis taip, kaip kadaise Vakaruose. Ir Marxas, ir Durkheimas, ir Weberis nustatė kai
Šito nereikėtų aiškinti nevakarietiškų civilizacijų kurias reikšmingas bendrąsias religijos savybes ir
atsilikimu - tiesiog jų priimtosios normos ir ver tam tikra prasme jų pažiūros papildo vienos ki
tybės skiriasi nuo tų, kurios įsigalėjo Europoje. tas. Mantas buvo teisus sakydamas, kad religija
Weberis nurodo, kad tradicinėse Kinijoje ir In dažnai ideologiškai prisideda prie valdančiųjų gru
dijoje būta laikotarpių, kai itin klestėjo prekyba, pių interesų pateisinimo kitų nenaudai; istorija pa
gamyba ir miestietiško gyvenimo būdai, bet čia, teikia begales tokių atvejų. Kaip pavyzdį paimkime
priešingai negu Vakaruose, šie veiksniai nesukū krikščionybės įtaką europiečių kolonizatorių pa
rė radikalių socialinės kaitos modelių, skatinusių stangoms užvaldyti kitas kultūras. Misionieriai,
atsirasti pramoninį kapitalizmą. Šitokios kaitos siekę atversti į krikščionybę „pagoniškąsias“ tau
stabdžius labiausiai veikė religija. Pasak Weberio, tas, be abejo, buvo nuoširdūs. Tačiau dėl jų mo
induizmas - „ne šio pasaulio“ religija. Kitaip ta kymų poveikio imta labiau naikinti tradicines kul
riant, kai siekiama jo didžiųjų vertybių, svarbu iš tūras ir primesti baltaodžių dominavimą. Iki pat
vengti materialiojo pasaulio žabangų ir pakilti į XIX a. įvairios krikščionių denominacijos beveik
aukštesnį dvasinės egzistencijos lygmenį. Religi visos pakentė ar palaikė vergiją Jungtinėse Vals
niai jausmai ir motyvacijos, kuriuos sukelia induiz tijose ir kitose pasaulio dalyse. Buvo sukurtos dok
mas, nėra nukreipti valdyti ar formuoti materia trinos, skelbusios, jog vergovė pagrįsta dievišką
lųjį pasaulį. Priešingai, materialiąją tikrovę induiz ja teise, o neklusnūs vergai, kaip ir jų šeiminin
mas laiko šydu, slepiančiu tikruosius dalykus, ku kai, kalti nusidėję Dievui.
rių derėtų siekti žmonijai. Konfucianizmas irgi Teisus buvo ir Weberis, kai pabrėžė ardomąjį,
kreipė žmonių pastangas ne į ekonominę plėtrą, dažnai revoliucingą religinių idealų poveikį nusi
kaip ją imta suprasti Vakaruose, bet kita linkme stovėjusiai socialinei tvarkai. Teisybė, bažnyčia iš
- pabrėžė damą su pasauliu, užuot skatinęs akty pradžių palaikė vergiją Jungtinėse Valstijose, bet
viai jį užvaldyti. Kinija ilgus amžius buvo galin vėliau daugelis bažnyčios lyderių atliko itin svarbų
giausia ir kultūrine prasme labiausiai išsivysčiusi vaidmenį kovoje užjos panaikinimą. Religiniai ti
pasaulio civilizacija, tačiau ten dominavusios reli kėjimai įkvėpė daugelį socialinių sąjūdžių, siekian
ginės vertybės veikė kaip stabdys - neleido perne čių nuversti neteisingas valdžios sistemas, suvai
lyg atsidėti ekonomikos plėtrai dėl pačios plėtros. dino iškilų vaidmenį XX a. septintojo dešimtme
Krikščionybę Weberis laikė išganytojiškąįa re čio JAV sąjūdžiuose už piliečių teises. Religija taip
ligija, kurioje glūdi tikėjimas, esą žmonės gali būti pat darė įtaką socialinei kaitai - dažnai išprovo
„išgelbėti“, jei išpažins šią religiją ir laikysis jos kuodama pralieti daug kraujo ginkluotuose susi
dorinių principų. Sąvokos „nuodėmė“ ir „išgelbė rėmimuose ir karuose dėl religinių paskatų.
jimas iš nuodėmės per Dievo malonę“ čia turi ypa Šie ryškūs kiršinamieji religijos poveikiai žmo
tingą reikšmę. Jos sukuria įtampą ir emocinį di nijos istorijoje beveik nepaminėti Durkheimo dar
namizmą, kurių visiškai nėra Rytų religijose. Iš buose. Durkheimas pirmiausia pabrėžė religijos
ganytoj iškosios religijos turi „revoliucinį“ aspektą. vaidmenį palaikant socialinę sanglaudą. Tačiau jo
Rytų religijos puoselėja pasyvią tikinčiojo nuostatą idėjas visai nesunku nukreipti kita linkme ir jo
egzistuojančios tvarkos atžvilgiu, tuo tarpu krikš mis remiantis aiškinti ne vien solidarumą, bet ir
čionybė reikalauja nuolatos kovoti su nuodėme ir religinę skaidą, konfliktus bei kaitą. Galiausiai
šitaip gali skatinti sukilti prieš esamą tvarką. Ran jausmui, kurį galima sužadinti ir nukreipti prieš
dasi religinių lyderių - tokių kaip Jėzus, - kurie kitas religines grupes, daugiausia stiprybės teikia
ima taip interpretuoti egzistuojančias doktrinas, pasišventimas religinėms vertybėms, brandina
kad meta iššūkį dominuojančiai galios struktūrai. moms kiekvienos tikinčiųjų bendruomenės viduje.
RELIGIJA 501
Iš vertingiausių Durkheimo darbų aspektų yra ri tendenciją pasitraukti iš supančios visuomenės

itin pabrėžta ritualo ir ceremonialo reikšmė. Vi ir kurti savas bendruomenes. Sektų nariai mano,
sos religijos apima reguliarias tikinčiųjų sueigas, kad oficialiosios bažnyčios yra korumpuotos, su
kurių metu laikomasi ritualinių nuostatų. Kaip tei gedusios ir iškraipančios tikėjimo tiesas. Daugu
singai pastebi Durkheimas, ritualinė veikla žymi ma sektų visus savo narius laiko lygiateisiais da
ir pagrindines gyvenimo pereigas - gimimą, pil lyviais, todėl neturi arba beveik neturi jokių pa
nametystę (daugelyje kultūrų aptinkami ritualai, reigūnų. Tik nedaugelis atsiduria sektose nuo pat
susiję su lytine branda), santuoką ir mirtį (van Gen- gimimo. Dauguma žmonių aktyviai į jas įsitrau
nep, 1977). kia, siekdami palaikyti savo tikėjimus.
Likusiose šio skyriaus dalyse pasinaudosime vi
sų trijų autorių subrandintomis idėjomis. Pirma pa Denominacijos ir kultai
žvelgsime į skirtingus religinių organizacijų tipus Pirminę, Weberio ir Troeltscho nustatytą klasifi
ir panagrinėsime religijos ir lyties klausimą. Po to kaciją vėliau plėtojo kiti mokslininkai. Pastarie
aptarsime sociologinius debatus dėl sekuliarizaci siems priklausė Howardas Beckeris, pridėjęs dar
jos - idėjos, esą industrinėse visuomenėse mažėja du tipus - denominaciją ir kultą (1950). Deno
religijos reikšmė. Tuomet apsvarstysime kai kurias minacija - tai sekta, kuri „aprimo“ ir iš aktyvios
naujas pasaulio religijos apraiškas, metančias iššūkį protesto grupės virto institucionalizuota struktū
sekuliarizacijos idėjai - naujų religinių sąjūdžių at ra. Sektos, kurioms pavyksta ilgiau išsilaikyti, ne
siradimą ir religinio fundamentalizmo galią. išvengiamai tampa denominacijomis. Kalvinizmas
ir metodizmas ankstyvojoje formavimosi stadijo
Religinių organizacijų tipai je irgi buvo sektos ir nepaprastai uždegdavo savo
narius, tačiau laikui bėgant virto „respektabiles
Bažnyčios ir sektos nėmis“ organizacijomis. Denominacijos sulaukia
Visos religijos susijusios su tikinčiųjų bendruome bažnyčių pripažinimo kaip daugiau ar mažiau tei
nėmis, tačiau egzistuoja daug skirtingų būdų šioms sėtos institucijos, egzistuoja kartu su bažnyčiomis
bendruomenėms organizuoti. Vieną klasifikacijos ir gana dažnai su jomis darniai bendradarbiauja.
būdą pirmiausia pateikė Maxas Weberis ir jo kole Kultai primena sektas, tačiau kitaip sudėlioja
ga religijos istorikas Emstas Troeltschas (Troeltsch, akcentus. Iš kitų religinių organizacijų kultai iš
1981). Weberis ir Troeltschas išskyrė bažnyčias siskiria laisviausiais ryšiais ir itin trumpa egzis
ir sektas. Bažnyčia - tai didelė, oficialiai pripa tencija, juos sudaro asmenys, atmetę tai, ką laiko
žinta ir įsitvirtinusi religinė institucija - panaši į išorinės visuomenės vertybėmis. Daugiausia dė
Katalikų ar Anglikonų bažnyčią. Sekta yra ma mesio jie skiria individualiai patirčiai ir buria ben
žesnis, ne taip sudėtingai organizuotas pasišven draminčius. Žmonės jungiasi prie kulto ne forma
tusių tikinčiųjų sambūris, kuris paprastai įsikuria liai -jie veikiau seka konkrečiomis teorijomis ar
protestuojant prieš tai, kuo pavirto bažnyčia - taip laikosi apibrėžtų elgsenos būdų. Paprastai nariams
kadaise pasielgė kalvinistai ar metodistai. Bažny leidžiama palaikyti kitus religinius ryšius. Kultai,
čioms įprasta turėti formalią biurokratišką struk kaip ir sektos, gana dažnai kuriasi aplink įkvepiantį
tūrą, pasižyminčią religinių pareigūnų hierarchi lyderį. Vakaruose dabartinių kultų pavyzdžiais ga
ja. Kadangi bažnyčios yra integruotos į esamą ins lėtų būti grupės tikinčiųjų spiritizmu, astrologija
titucinę tvarką, jos linkusios atstovauti konserva ar transcendentine meditacija.
tyviajai religijos formai. Dauguma tikinčiųjų tė
vų pavyzdžiu tampa bažnyčios nariais. Vertinimas
Sektos yra palyginti mažos; paprastai jos sie Šios keturios sąvokos - bažnyčios, sektos, deno
kia atrasti „tikrąjį kelią“ ir juo žengti, taip pat tu minacijos ir kultai - praverčia analizuojant reli
502 17 SKYRIUS
ginių organizacijų aspektus, tačiau taikytinos at nyksta, o religinis ritualas ir tikėjimas ima panė
sargiai, ir iš dalies todėl, kad atspindi specifines šėti į pasaulietinę kasdienybės pasaulio pusę. Ki
krikščioniškąsias tradicijas. Islamo atvejis rodo, ta vertus, apeigos gali padėti atgaivinant religinės
kad nekrikščioniškose religijose ne visada egzis patirties ypatingumo jausmą ir sukelti įkvepian
tuoja individuali, atskira nuo kitų institucijų baž čius potyrius, kurie galbūt nukryps nuo oficialio
nyčia. Kitos oficialiosios religijos neturi išplėto sios ortodoksijos. Grupės gali atskilti nuo pagrin
tos hierarchinės struktūros; pavyzdžiui, induizmo dinės bendruomenės, pastūmėti protestus ar sepa
religija yra tokia heterogeniška, kad joje tiesiog ratistinius sąjūdžius, kitaip skirtis nuo oficialiojo
sunku surasti biurokratinės organizacijos savybių. ritualo ir tikėjimo modelių.
Įvairius induizmo skaidinius vadinti „denomina
cijomis“ taip pat ne itin prasminga.
Sektos ir kulto sąvokas veikiausiai galima pla Lytis ir religija
čiai taikyti, bet ir šiuo atveju reikia būti bent kiek
atsargiems. Didžiosiose pasaulio religijose dažnai Kaip parodė mūsų aptarimas, bažnyčios ir deno
gyvuodavo panašūs į sektas sambūriai. Juose ma minacijos - tai religinės organizacijos, turinčios
tome daugumą požymių, būdingų Vakarų sektoms apibrėžtas valdžios sistemas. Šiose hierarchijose,
- pasišventimą, išskirtinumą ir nukrypimą nuo or kaip ir kitose socialinio gyvenimo srityse, mote
todoksijos. Tačiau nemažai šių grupių, pavyzdžiui, rys daugiausia nušalinamos nuo galios. Šis aspek
induistinių, labiau panašios į tradicines etnines tas labai aiškus krikščionybėje, tačiau jis būdin
bendruomenes, o ne į krikščioniškąsias sektas (B. gas apskritai visoms pagrindinėms religijoms.
Wilson, 1982). Daugeliui tokių grupių stinga „tik
ratikių“ įkarščio, paprastai aptinkamo krikščiony Religiniai vaizdiniai
bėje -juk Rytų „etinės religijos“ yra pakantesnės Krikščioniškoji religija - ir būdingu simbolizmu,
skirtingoms pažiūroms. Grupė gali „žengti savo ir hierarchija - yra grynai vyrų reikalas. Tiesa, į
keliu“ ir nebūtinai susidurti su kitų, oficialesnių Mariją, Jėzaus motiną, kartais gali būti žvelgia
organizacijų pasipriešinimu. Plačiai vartojamas ma kaip į turinčią dieviškųjų savybių, tačiau Die
„kulto“ terminas. Jį galima taikyti, pavyzdžiui, kai vas yra Tėvas, vyriškoji esybė, o Kristus priėmė
kurioms tūkstantmečio sąjūdžio atmainoms, bet, vyro žmogiškąjį pavidalą. Moteris vaizduojama
kita vertus, šios grupės dažnai panašesnės į sek buvus sukurta iš vyro šonkaulio. Bibliniuose teks
tas, negu į kulto rūšis, kurias turėjo galvoje Bec- tuose apstu moteriškų personažų, kai kurios pa
keris, formuluodamas šią sąvoką. vaizduotos veikiančios labdaringai ar drąsiai, ta
Bažnyčios, sektos ir denominacijos sąvokas iš čiau pagrindiniai vaidmenys palikti vyrams. Pa
dalies gali saistyti kultūra, bet jos iš tiesų padeda vyzdžiui, nėra moteriškų Mozės atitikmenų, o Nau
mums analizuoti tikėjimo atgaivinimo ir institu jojo Testamento apaštalai irgi visi yra vyrai.
cionalizacijos tarpusavio įtampą, kurią linkusios Šie faktai neliko nepastebėti moterų sąjūdžių
sukelti visos religijos. Religinės organizacijos, iš dalyvių. Elizabeth Cady Stanton 1895 metais pa
gyvenusios tam tikrą laiką, ima krypti į biuro skelbė Šventojo Rašto komentarų rinkinį, pavadin
kratizmą ir nelankstumą. Kita vertus, religiniai sim tą The Woman s Bible (Stanton, 1985, „Moters Bib
boliai turi nepaprastą emocinę galią tikintiesiems lija“). Jos nuomone, Dievas sukūrė vyrus ir mo
ir nesileidžia sumenkinami iki rutinos lygmens. teris kaip lygiavertes būtybes, taigi Biblija turėtų
Naujų sektų ir kultų atsiranda nuolat. Čia galime visiškai atspindėti šį faktą. Stanton manė, kad vy
pritaikyti Durkheimo skirtį tarp to, kas šventa, ir riškas Šventojo Rašto pobūdis atspindėjo ne tik
to, kas pasaulietiška. Kuo labiau standartinama re rąjį Dievo požiūrį, bet faktą, kad tekstus rašė vy
liginė veikla, kuo labiau ji virsta neapmąstytu pa rai. Anglikonų bažnyčia 1870 metais įsteigė ko
sikartojimu, tuo daugiau šventybės elementų iš mitetą, kuris turėjo atlikti jau nesyk kartotą dar
RELIGIJA 503
bą - peržiūrėti ir atnaujinti biblinius tekstus. Stan- skurdžiai, pasišvęsdami meditacijai. Šie individai
ton atkreipė dėmesį, jog komitete nebuvo nė vie (daugelis iš jų buvo atsiskyrėliai) ir grupės kar
nos moters. Ši autorė įrodinėjo, kad nėra jokio pa tais beveik nebūdavo susiję su oficialiąja bažny
grindo laikyti Dievą vyru, nes iš Šventojo Rašto čia, tačiau ankstyvaisiais viduramžiais bažnyčia su
aišku, kad visi žmonės sukurti pagal Dievo pa gebėjo pajungti savo kontrolei daugumą jų įsteigtų
veikslą. vienuolijų. Vienuolynai virto stacionariais stati
Įvairiose pasaulio religijose gana dažnai remia niais, o jų gyventojus susaistė Katalikų bažnyčios
masi moteriškomis dievybėmis. Kartais įsivaizduo valdžios sistema.
jama jas esant „moteriškas“ - švelnias ir mylin Kai kurios įtakingiausios vyrų vienuolijos, pa
čias, tačiau kitais atvejais deivės apsireiškia kaip vyzdžiui, cistersų ir augustinų, buvo įkurtos XII
siaubą keliančios naikintojos. Pakankamai dažnos, ar XIII a. - Kryžiaus žygių (karinių išvykų Šventa
pavyzdžiui, karo deivės, nors realiame socialinia jai Žemei iš musulmonų vaduoti) laikotarpiu. Dau
me gyvenime moterys karvedės - labai retas at guma moterų vienuolijų ėmė steigtis tik kokiais
vejis. Iki šiol neturime plataus masto tyrimų, nag dviem šimtais metų vėliau. Tačiau iki pat XIX a.
rinėjančių simbolinį ir fizinį moterų dalyvavimą jos turėjo palyginti nedaug narių. Tą šimtmetį dau
skirtingose religijose. Tačiau, atrodo, maža, o gal gelis moterų tapo vienuolėmis iš dalies dėl galimy
ir visai nėra religijų, kuriose moteriški persona bės mokyti ar slaugyti, nes šią veiklą kontroliavo
žai dominuotų tiek simbolinėje, tiek ir religinės vienuolijos. Profesijoms atsiskyrus nuo bažnyčios,
valdžios plotmėje (Bynum et ai., 1986). santykinė moterų dalis vienuolijose sumažėjo.
Imkime budizmo pavyzdį. Kai kurių budistų Skirtingų vienuolijų ritualai ir apeigos nėra vie
vienuolijų mokymuose moterys pasirodo kaip svar nodi, tačiau visos vienuolės laikomos „Kristaus su
bios figūros. Itin palankioje šviesoje moteris pa žadėtinėmis“. Iki pokyčių XX a. šeštajame-sep-
teikia viena iš šios religijos atšakų - mahajana. Ta tintajame dešimtmečiuose kai kuriose vienuolijo
čiau, kaip sakė žymus šiuo klausimu rašęs moks se kartais vykdavo „santuokos“ ceremonijos, ku
lininkas, apskritai budizmas - kaip ir krikščiony rių metu novicija turėdavo nusikirpti plaukus, gau
bė - „daugiausia vyrų sukurta institucija, kurioje davo religinį vardą ir sutuoktuvių žiedą. Novici
dominuoja patriarchinė galios struktūra“, tuo tar ja turėjo galimybę pati palikti vienuoliją arba ga
pu moteriškasis pradas labiausiai „siejamas su tuo, lėjo būti pašalinta. Tačiau po keleto metų būdavo
kas pasaulietiška, bejėgiška, šventvagiška ir ne priimami amžinosios narystės įžadai.
tobula“ (Paul, 1985: xix). Budizmo tekstuose pa Šiandien moterų vienuolijos gerokai skiriasi pa
sirodo prieštaringi moterų atvaizdai, kurie, be abe gal tikėjimus ir gyvenseną. Kai kuriuose moterų
jo, atspindi dvilypį vyrų požiūrį į moteris žemiš vienuolynuose seserys dėvi tradicinius abitus ir lai
kajame pasaulyje. Viena vertus, moterys vaizduo kosi nustatytos tvarkos. Kitos bendruomenės -
jamos kaip išmintingos, motiniškos ir švelnios bū priešingai, ne tik gyvena šiuolaikiniuose pastatuo
tybės, o kita vertus - kaip paslaptingi, niekingi ir se, bet ir atsisako daugelio senųjų taisyklių, o se
pražūtingi padarai, grasus blogis. serys vilki pasaulietiškus drabužius. Sušvelnėjo
draudimai kalbėti su kitais tam tikru dienos me
tu, taip pat reikalavimai išlaikyti atitinkamą kū
Moterys religinėse organizacijose
no laikyseną, pavyzdžiui, vaikščioti sunėrus ran
Budizmas moterims tradiciškai leido imtis vienuo kas ir paslėpus jas po abitu. Šiuos pokyčius leido
lių vaidmens; krikščionybėje šis kelias irgi buvo bažnyčios valdžios ediktai, paskelbti XX a. sep
pagrindinis moteriai, norinčiai tiesiogiai išreikšti tintajame dešimtmetyje.
savo religinius įsitikinimus. Vienuolių gyvenimo Vienuolijų nariai paprastai beveik arba visai ne
būdas išsirutuliojo iš ankstyviausių krikščionių turi valdžios bažnyčios hierarchijoje, nors jai ir pri
grupių praktikos - jų nariai gyveno nepaprastai klauso. Moterų vienuolijos niekada nesuteikė mo
504 17 SKYRIUS
terims jokios tiesioginės valdžios didesnėse reli Švenčiausiosios Mergelės Marijos institutą ir iš
ginėse organizacijose - Katalikų ir Anglikonų baž garsėjo JK kaip teologė, rašytoja ir radijo laidų
nyčiose ir toliau beveik visiškai dominuoja vyrai. vedėja. Dėl bendradarbiavimo su BBC Radio 4 pro
grama Byme puikiai pažino Anglijos ir Velso ka
Moterys ir katalikybė
talikai. Tačiau atviras moterų įšventinimo į kuni
gystę rėmimas įtraukė ją į konfliktą su Katalikų
Krikščionių religija kilo iš revoliucinio gelmine bažnyčios valdžia. 1998 metais Tikėjimo doktri
prasme sąjūdžio, tačiau dėl savo požiūrio į mote nos kongregacija pareikalavo, kad Byme viešai iš
ris kai kurios pagrindinės krikščionybės bažnyčios sižadėtų remti moterų įšventinimą kunigėmis ir pa
atsiduria tarp konservatyviausių moderniųjų visuo skelbtų pritarianti katalikybės mokymams abortų,
menių organizacijų. Kai kurios sektos ir denomi kontracepcijos ir kunigų įšventinimo klausimais.
nacijos jau seniai pripažino moteris dvasininkes, 2000 metų sausį Byme išstojo iš savo vienuo
tačiau Katalikų bažnyčia ir toliau atkakliai palai lijos, pareikšdama, jog, esant dabartinei konser
ko lyčių nelygybę. Bažnyčios mokymai skatina vatyviai vadovybei, katalikėms moterims lemta bū
moteris grįžti prie tradicinių žmonos ir motinos ti „nematomuoju porūšiu“. „Daugumos katalikių
vaidmenų, o politika, draudžianti abortus ir kon dalia giliai tikėti, melstis, sekmadieniais būti baž
traceptinių priemonių vartojimą, papildomai var nyčioje ir nieko nereikšti. Pasirodo, tik vyrams ga
žo moters laisvę. lima atstovauti Kristui“, - kalbėjo ji (cituojama:
Kilus feminizmo sąjūdžiui, moterų organizaci Meek, 2000). Byme nerimavo, kad prasidedant
jos ėmė spausti katalikų hierarchus, kad šie libe naujam amžiui bažnyčiai stinga dinamiško mode
ralizuotų katalikybės poziciją dėl moterų vaidmens lio, skirto moterims katalikėms. Palikusi bažny
bažnyčioje. Viena iš siekiamų reformų - moterų čią, interviu žurnalistams ji aiškino:
įšventinimas kunigėmis. Moterų įšventinimo ku-
„[M oterys] v ilia si iš b a žn y čio s g y v o ir ryškaus įv a iz
nigėmis rėmėjai teigia, kad jos pajėgia atstovauti
d žio, atskleidžiančio, ką 2 0 0 0 m etais reiškia būti profe
Kristui ne blogiau už vyrus, nes taip pat sukurtos
sion alia, išsila v in u sia m oterim i, tačiau dažnai pastebi,
pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Tačiau Kata
kad iš jų trošk im ų šaip om asi, o jų įnašas juod in am as.
likų bažnyčios valdžia nuolatos atmesdavo kvie M um s verkiant reikia teig ia m o m ok ym o apie še im o s
timus įšventinti moteris. 1977 metais Šventoji Ti gyven im ą, darbą, elg sen ą , vyrų ir m oterų v ietą so c ia li
kėjimo doktrinos kongregacija (Romoje) oficialiai niam e ir politiniam e gyven im e. Tai - b ažnyčios uždavi
paskelbė, kad moterims neleidžiama katalikų ku n y s“ (cituojam a: Newsweek, 2 0 0 0 m. sau sio 24 d., p.
nigystė. Motyvuota tuo, kad Kristus nepašaukė jo 64).
kios moters būti jo apaštale (Noel, 1980).
Popiežius Jonas Paulius II savo laiške, paskelb
Moterys Anglikonų bažnyčioje
tame 1994 metų gegužę, iš naujo patvirtino Ro
mos katalikų bažnyčios draudimą įšventinti mo Anglikonų bažnyčioje taip pat dominuoja vyrai,
teris kunigėmis. Laiške teigiama: „Norėdamas iš tačiau ji liberalizavosi labiau negu Katalikų baž
sklaidyti visas abejones dėl šio nepaprastai svar nyčia. Iki 1992 metų Anglikonų bažnyčioje mo
baus dalyko... aš skelbiu, kad bažnyčia neturi jo terims buvo leidžiama būti diakonėmis, bet ne ku
kios teisės įšventinti moterų į kunigystę ir kad šio nigėmis. Oficialiai jos buvo priskiriamos pasau
sprendimo galutinai privalo laikytis visi Bažny liečiams ir neturėjo leidimo atlikti kai kurių es
čios tikintieji“. minių religinių ritualų, pavyzdžiui, laiminti ar
Britų vienuolė Lavinia Byme pateikė moterų tuokti. Tačiau kunigo vadovaujama diakone, gre
dvasininkių pavyzdžius savo knygoje Women at ta kitų savo pareigų, galėjo teikti tam tikrus sak
the Altar, 1994 („Moterys prie altoriaus“). 1964 ramentus ir krikštyti. Generalinio Sinodo, Angli
metais, būdama septyniolikos, Lavinia įstojo į konų bažnyčios valdymo institucijos, nuolatinis
RELIGIJA 505
komitetas 1986 metais paskelbė nutarimą išnag kuliarizacijos procesas. Sekuliarizacija apibūdi
rinėti įstatymus, kurių prireiktų leidus moterų ku na procesą, kai religija netenka savo įtakos įvai
nigystę. Grupę sudarė dešimt vyrų ir dvi moterys. rioms socialinio gyvenimo sritims.
Jie turėjo apgalvoti „saugiklius“, kurių prireiktų Debatai dėl sekuliarizacijos teiginio - viena su
siekiant atsikirsti prieštaraujantiems „Anglikonų dėtingiausių religijos sociologijos sričių. Kalbant
bažnyčios nariams, dėl vienos ar kitos priežasties iš esmės, esama prieštaros tarp sekuliarizacijos tei
nepajėgiantiems sutikti su moterų įšventinimu į ku- ginio rėmėjų, kurie sutinka su sociologijos „tėvais“
niges“ (cituojama: Aldridge, 1987: 377). Pačių mo ir mano, kad moderniajame pasaulyje religijos ga
terų jausmai ir troškimai liko beveik nepaminėti. lia silpsta, o reikšmė mažėja, ir šios koncepcijos
Radijo laidoje 1987 metų rugpjūtį Londono An priešininkų, teigiančių, jog religija išlieka esmi
glikonų bažnyčios vyskupas Grahamas Leonardas nė jėga, nors dažnai įgauna naujų, mums nežino
buvo paklaustas, ar jis mano, kad krikščioniškoji mų formų.
Dievo samprata būtų paveikta, prie altoriaus nuo
latos matant moteris. „Manau, būtų. Juk susitikus Sekuliarizacijos matmenys
mano instinktas pastūmėtųjų apglėbti“, - atsakė
vyskupas. Jis pareiškė, kad seksualinio potraukio Sekuliarizacija tampa sudėtinga sociologine kon
tarp kunigės ir kongregacijos narių galimybė - tai cepcija iš dalies dėl to, kad stinga sutarimo, kaip
priežastis, dėl kurios moterims nederėtų suteikti reikėtų matuoti šį procesą. Be to, daugelis socio
visų kunigo teisių. Religijoje, kaip ir visur kitur, logų vartoja nesutampančius religijos apibrėžimus
„būtent vyras griebiasi iniciatyvos, o moteris ją - vieni teigia, kad religiją geriausia suprasti tra
priima“ (Jenkins, 1987). dicinės bažnyčios prasme, o kitų nuomone, būti
1992 metais Anglikonų bažnyčia sutiko paga na laikytis kur kas platesnio požiūrio, apimant as
liau atverti kunigystę moterims. Šiam sprendimui meninio dvasingumo, gilaus pasišventimo tam tik
priešinosi nemažai grupių, tarp jų ir organizacija roms vertybėms ir panašius matmenis. Šios suvo
„Moterys prieš moterų įšventinimą“, kurią subū kimo skirtybės neišvengiamai darys įtaką argumen
rė Margaret Brown. Pasak jos, taip pat ir kai ku tams už ar prieš sekuliarizaciją.
rių vyrų anglikonų grupių, visiškai priimti mote Sekuliarizaciją galima įvertinti pagal keletą as
ris reiškia šventvagiškai nukrypti nuo apreikšto pektų ar matmenų. Kai kurie iš jų objektyvaus po
sios biblinės tiesos. Kai kurios grupės dėl šio būdžio, tokie kaip, pavyzdžiui, narystės religinė
sprendimo pasitraukė iš bažnyčios. Drauge su ki se organizacijose lygis. Statistika ir oficialūs do
tais sprendimą palikti Anglikonų bažnyčią ir tap kumentai gali parodyti, kiek žmonių priklauso baž
ti Katalikų bažnyčios nariu paskelbė ir Grahamas nyčiai ar kitai religinei institucijai ir kiek iš jų ak
Leonardas. tyviai lanko pamaldas ar kitas ceremonijas. Kaip
pamatysime, pagal šį rodiklį visos industrializuotos
šalys, išskyrus JAV, patyrė nemenką sekuliariza
ciją. Religinio nuosmukio schema, matyta Brita
Religija, sekuliarizacija nijoje, aptinkama ir daugumoje kitų Europos ša
ir socialinė kaita lių, iš jų ir katalikiškose, tokiose kaip Prancūzija
Kaip įsitikinome, ankstyvuosius sociologijos mąs ar Italija. Italai gausiau negu prancūzai regulia
tytojus siejo bendras požiūris, kad tradicinė reli riai lanko bažnyčią ir masiškiau dalyvauja pagrin
gija turės vis mažiau reikšmės moderniajam pa diniuose ritualuose (tokiuose kaip Velykų Komu
sauliui. Ir Marxas, ir Durkheimas, ir Weberis bu nija), tačiau silpstančio religijos praktikavimo ben
vo įsitikinę, kad visuomenėms modemėjant ir la droji schema abiem atvejais yra panaši.
biau kliaujantis mokslo bei technologijų galiomis Antrasis sekuliarizacijos matmuo skirtas nusta
pasauliui valdyti ir aiškinti, būtinai pasireikš se tyti, kiek bažnyčios ir kitos religinės organizaci
506 17 SKYRIUS
jos išlaiko savo socialinę įtaką, turtus ir presti kų, atrodo, galima aptikti daugumoje kultūrų, ypač
žą. Ankstesniais laikais religinės organizacijos ga didesnėse tradicinėse visuomenėse (Ginzburg,
lėjo turėti nemenką įtaką vyriausybėms ir socia 1980).
linėms jėgoms, taip pat pelnydavo didžiulę savo Tačiau galima neabejoti, kad religinių idėjų
bendruomenės pagarbą. Kiek jos visa tai išlaikė? šiandien laikomasi mažiau negu apskritai tradici
Atsakymas į šį klausimą aiškus. Net apsiriboję tik niame pasaulyje - ypač jei terminu „religija“ ap-
XX amžiumi, vis vien pamatytume, kad religinės imsime visas to, kas antgamtiška, atmainas, ku
organizacijos tolydžio prarado didžiąją dalį kadaise riomis tikėjo žmonės. Dauguma mūsų tiesiog ne-
turėtos socialinės bei politinės įtakos ir kad ši ten besuvokia aplinkos taip, tarsi joje smelktųsi die
dencija reiškiasi visame pasaulyje, nors esama ir viškosios ar dvasiškosios esybės. Kai kurios stip
tam tikrų išimčių. Bažnyčių lyderiai nebegali už riausios religinės dabartinio pasaulio įtampos - pa
tikrintai tikėtis, jog turės įtakos galingiesiems. Kai našios į šiandien varginančias Vidurinius Rytus ir
kurios bažnyčios ir toliau išlieka labai turtingos Balkanus - visų pirma arba iš dalies atsiranda dėl
pagal bet kuriuos standartus, o naujieji religiniai tikėjimo skirtumų. Tačiau dauguma konfliktų bei
sąjūdžiai gali žaibiškai sukaupti turtus, tačiau dau karų dabar turi pasaulietišką prigimtį - jie susiję
gelio senųjų religinių organizacijų materiali padėtis su skirtingais politiniais įsitikinimais ar materia
darosi nesaugi. Bažnyčias ir šventyklas tenka par liais interesais.
duoti arba jų būklė ir toliau blogėja. Turėdami galvoje šiuos tris sekuliarizacijos mat
Trečiasis sekuliarizacijos matmuo susijęs su ti menis, apžvelkime kai kurias dabarties religijos ten
kėjimais ir vertybėmis. Galime jį pavadinti reli dencijas Britanijoje ir JAV ir pasvarstykime, kaip
gingumo matmeniu. Akivaizdu, kad bažnyčios lan jos patvirtina ar paneigia sekuliarizacijos idėją.
kymo lygiai ir bažnyčių socialinės įtakos laipsnis
nebūtinai tiesiogiai išreiškia tikėjimus ar idealus,
Religija Jungtinėje Karalystėje
kurių laikosi žmonės. Daugelis tikinčiųjų gali ne
reguliariai lankytis apeigose ar dalyvauti viešose Dauguma suaugusių Britanijos gyventojų laiko sa
ceremonijose. Priešingai, reguliarus bažnyčios lan ve priklausančiais vienai ar kitai religinei organi
kymas ar dalyvavimas pamaldose visai nereiškia zacijai. Vos 5 procentai britų sako, kad apskritai
tvirtų religinių pažiūrų - žmonės gali lankytis iš nėra susiję su jokia religija. Beveik 70 procentų
įpročio ar todėl, kad šito tikisi jų bendruomenė. visų gyventojų tapatina save su Anglikonų baž
Kaip ir kitų sekuliarizacijos matmenų atveju, nyčia, nors gali būti, kad dauguma jų bažnyčioje
turime teisingai suprasti praeitį - tik tuomet pa faktiškai lankėsi vos kelis kartus gyvenime ar nie
matysime, kiek šiuo metu sumažėjo religingumas. kad nebuvo į ją įžengę. Greta Anglikonų, Škoti
Sekuliarizacijos teiginio šalininkai tvirtina, kad jos Presbiterionų ir Katalikų bažnyčių, Britanijo
praeityje religija turėjo kur kas daugiau reikšmės je esama ir kitų religinių grupių - judėjų, mormo
žmogaus kasdienybėje. Bažnyčia buvo vietinių rei nų, musulmonų, sikų ir induistų. Mažesnėms sek
kalų centre ir darė didelę įtaką šeimos bei asme toms priklauso Plimuto broliai, rastafariečiai ir
niniam gyvenimui. Tačiau teiginio kritikai ginči Dieviškosios šviesos misija.
ja šią idėją, tvirtindami, kad reguliaresnis bažny Klausimas apie religiją nebuvo įtraukiamas į
čios lankymas nebūtinai įrodo žmones buvus re- gyventojų surašymo anketas nuo 1851 metų, to
ligingesnius. Daugelyje tradicinių visuomenių, tarp dėl sunku tiksliai pavaizduoti religinių denomina
jų ir Viduramžių Europoje, pasišventimas religi cijų Britanijoje mastą. Ši situacija turi pasikeisti
jai buvo silpnesnis ir mažiau syarbus kasdienybėje, - per 2001 metų gyventojų surašymą britai, be ki
negu galėtume manyti. Pavyzdžiui, Anglijos istori tos asmeninės informacijos, turėjo atsakyti į klau
jos tyrimai rodo, kad abejingas požiūris į tikėjimą simą ir apie jų išpažįstamą religiją. Šie duomenys
buvo įprastas tarp eilinių žmonių. Religinių skepti parodys kur kas tikslesnį religijos Britanijoje vaiz-
RELIGIJA 507
dą, nes dabartiniai skaičiavimai pagrįsti ataskai

11970-1980 Į Į 1980-1990 I I 1990-2000
tomis, gautomis iš atskirų denominacijų. Surašy Tradiciniai tikėjimai
mo duomenys taip pat turėtų tiksliau įvertinti Bri
tanijos musulmonų bendruomenės dydį, kuris pa Dievas
gal dabartinius skaičiavimus siekia nuo 1 iki 3 mi
Dievas kaip
lijonų žmonių. asmuo
1998 metų Britų socialinių pažiūrų tyrimo duo Dievas kaip
menimis, Britanijoje daugelis žmonių prisipažįs dvasia ar
gyvybės
ta tikį tam tikros rūšies dieviškumu (žr. lentelę jėga
17.2). Dvidešimt vienas procentas apklaustųjų su Jėzus kaip
tiko su teiginiu: „Žinau, kad Dievas iš tiesų yra, Dievo sūnus
ir tuo nė kiek neabejoju“. Tik vienas iš dešimties
Rojus
atsakė visiškai netikįs Dievą. Pusė informantų pa
sakė, kad jie „galbūt“ arba „tikrai“ tiki gyvenimu Gyvenimas
po mirties (HMSO, 2000). Schema 17.1 parodo po mirties
kintančius tradicinių ir netradicinių tikėjimų mo
Velnias
delius.
Daugelis žmonių ir toliau tvirtina tikį Dievą ar
kurios nors rūšies aukštesniąją būtybę, tačiau kur Pragaras
kas mažesnis skaičius faktiškai lanko bažnyčią (žr.
schemą 17.2). Gyventojų religijų 1851 metų su 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Procentai
rašymo duomenimis, Anglijoje ir Velse apie 40
Netradiciniai tikėjimai
procentų suaugusiųjų kas sekmadienį lankė baž
nyčią; 1900 metais šis skaičius sumažėjo iki 35
Ateities
procentų, 1950-aisiais - iki 20 procentų, o dabar pranašavimas
Dvasios
Lentelė 17.2. Tikėjimas Dievą, Didžioji Horoskopai
Britanija, 1998 m. (procentais)

Reinkarnacija
Žinau, kad Dievas iš tiesų yra,
ir tuo nė kiek neabejoju 21 Laimę
lemiantys
Nors turiu abejonių, bet jaučiu tikįs Dievą 23 burtai
Pastebiu, kad kartais tikiu Dievą, okartais ne 14 Pasikeitimas
Netikiu įasmenintą Dievą, tačiau tikiu žiniomis su
tam tikrą Aukštesniąją galią 14 mirusiaisiais
Nežinau, ar yra Dievas, ir netikiu, Juodoji
kad tai būtų galima kaip nors sužinoti 15 magija
Netikiu Dievą 10
Neatsakyta 3 Procentai
Iš viso 100
Informantų prašyta nurodyti, kuris teiginys artimiausias 17.1 schema. Žmonių tikėjimo objektų kaita,
jų tikėjimui Dievą.
Šaltiniai: British Sočiai Attitudes Survey, National Centre
1970-2000 m. (procentais)
for Sočiai Research. Iš Sočiai Trends, 30 (2000), p. 219. Šaltinis: R. Gili, Churchgoing and Christian Ethics, Cam-
Karališkoji autorinė teisė. bridge University press, 1999. Guardian News Service Ltd.
508 17 SKYRIUS
bendrasis skaičius labiau priartėjo prie 10 procentų.

XX a. devintąjį dešimtmetį pagrindinės Britani
jos denominacijos prarado vidutiniškai 5 procen
tus bažnyčios lankytojų; ypač sumažėjo Romos ka
talikų- 8 procentais (HMSO, 1992). 1997 metais
pirmąsyk per savo gyvavimą Anglikonų bažnyčia
pamatė, kad sekmadienio maldininkų vidutinis
skaičius nebesiekia nė milijono.
Tačiau šis modelis šiek tiek netolygus. Pavyz
džiui, esama skirtumo tarp trinitorių ir ne trinito
rių bažnyčių. Trinitorių bažnyčios, kurioms greta
kitų priklauso anglikonai, katalikai, metodistai ir
presbiterionai, tiki Trejybės vienybe viename Die
ve. Trinitorių bažnyčių narių skaičius sumažėjo
nuo 8,8 milijono 1970 iki 6,5 milijono 1994 me
tais. Tačiau narių padaugėjo kai kuriose ne trini
torių bažnyčiose, tokiose kaip mormonų ar Jeho
vos liudytojų (žr. lentelę 17.3). Bažnyčios ir reli
ginių apeigų lankomumas didėjo ir tarp etninių ma
žumų. Britanijoje sekėjų prisiviliojo ir keli nau
jieji religiniai sąjūdžiai (žr. toliau).
Jungtinėje Karalystėje religijos modelis paste
bimai skiriasi amžiaus, lyties, klasės ir geografi
nės padėties atžvilgiais. Apskritai, vyresnio am
žiaus žmonės religingesni už jaunesnius grupių na
rius. Tarp jaunimo bažnyčios lankymo viršūnė pa
siekiama sulaukus penkiolikos metų, po to vidu
tinis lankomumo lygis krinta, kol žmonėms sukan
ka trisdešimt-keturiasdešimt metų. Tada entuziaz
mas ima kilti, ir senstant bažnyčioje lankomasi vis
dažniau. įsitraukti į organizuotą religiją moterims
būdingiau negu vyrams. Anglikonų bažnyčiose tai
nedažnas atvejis, tačiau, pavyzdžiui, Kristaus mo
kslo bažnyčiose moterys lankosi keturis kartus daž
niau už vyrus.
Apskritai, bažnyčios lankymas ir atvirai pa
reikštas tikėjimas labiau būdingas turtingesniems
negu skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Angliko
nų bažnyčia buvo pavadinta „besimeldžiančia kon
servatorių partija“, ir šie žodžiai vis dar turi tie
sos. Iš katalikų labiausiai galima tikėtis priklau
somybės darbininkų klasei. Ši klasinė pakraipa at
Schema 17.2. Bažnyčių lankymas ir lankytojai siskleidžia rinkimų modeliuose: anglikonai linkę
balsuoti už konservatorius, o už leiboristus bal
Šaltiniai: UKCH, Religious Trends. Iš The Guardian,
22 April 2 0 0 0 , p. 7. suoja ir katalikai, ir daugelis metodistų, nes me-
RELIGIJA 509
Lentelė 17.3. Bažnyčios nariai Jungtinėje Karalystėje (milijonais)
1970 m. 1980 m. 1992 m. 1994 m.
Tikinčiųjų Trejybę (trinitorių) bažnyčios

Romos katalikai (dalyvavimas Mišiose) 2,7 2,4 2,1 2,0
Anglikonai 2,6 2,2 1,8 1,8
Presbiterionai 1,8 1,4 1,2 1,1
Metodistai 0,7 0,5 0,4 0,4
Baptistai 0,3 0,2 0,2 0,2
Kitos laisvosios bažnyčios 0,5 0,5 0,6 0,7
Stačiatikiai 0,2 0,2 0,3 0,3
Visos tikinčiųjų Trejybę bažnyčios 8,8 7,4 6,6 6,5
Netikinčiųjų Trejybe bažnyčios

Mormonai 0,1 0,1 0,2 0,2
Jehovos liudytojai 0,1 0,1 0,1 0,1
Kiti netikintys Trejybę 0,1 0,2 0.2 0,2
Visos netikinčiųjų Trejybę bažnyčios 0,3 0,4 0,5 0,5
Kitos religijos
Musulmonai 0,1 0,3 0,5 0,6
Sikai 0,1 0,2 0,3 0,3
Induistai 0,1 0,1 0,1 0,1
Judėjai 0,1 0,1 0,1 0,1
Kiti 0,0 0,1 0,1 0,1
Visos kitos religijos 0,4 0,8 1,1 1,2
Šaltinis: Christian Research. Iš Sočiai Trends, 1996. Karališkoji autorinė teisė.
todizmas iš pradžių buvo artimai susijęs su besi įtaką nelengva išnarplioti iš kitų šio antagonizmo
formuojančia Leiboristų partija. Dalyvavimo re veiksnių: katalikai visuotinai tiki „suvienytąja Ai
liginiame gyvenime skirtumai labai priklauso ir rija“, kurioje laisvoji Airijos Respublika ir Šiau
nuo žmonių gyvenamosios vietos: bažnyčios na rės Airija taps viena valstybe, o protestantai šią
riai sudaro 35 procentus Mersisaido ir 32 procentus viziją atmeta. Tačiau kartu su tikėjimais svarbų
Lankašyro suaugusių gyventojų, tuo tarpu Ham- vaidmenį atlieka ir politiniai sumetimai bei tau
bersaide - vos 9, o Notingamšyre - 11 procentų. tiškumo idėjos.
Viena iš šio reiškinio priežasčių yra imigracija -
Liverpulis turi didelę airių katalikų bendruome Religija Jungtinėse Valstijose
nę, Šiaurės Londone panašiai telkiasi judėjai, o
Bredforde - musulmonai ir sikai. Religinių organizacijų padėtis Jungtinėse Valsti
Vertinant pagal įtaką kasdienei elgsenai, Šiaurės jose yra neįprasta keliais atžvilgiais. Religinės raiš
Airijoje religiniai skirtumai kur kas ryškesni, ne kos laisvė buvo įteisinta Amerikos konstitucijoje
gu bet kurioje kitoje Britanijos vietoje. Čia vyks gerokai anksčiau, negu bet kurioje kitoje Vakarų
tančiuose protestantų ir katalikų susirėmimuose da bendruomenėje pasklido pakantumas įvairiems re
lyvauja tik saujelė kiekvieno tikėjimo žmonių, ta liginiams tikėjimams ir praktikoms. Ankstyvieji
čiau dažnai konfliktai įsiplieskia staigiai, jie bū kolonistai dažnai buvo pabėgėliai, kurie gelbėjo-
na aštrūs ir smurtiniai. Šiaurės Airijoje religijos si nuo religinių persekiojimų, vykdomų politinės
510 17 SKYRIUS
valdžios. Todėl jie reikalavo atskirti valstybę nuo nustebtume, jei šitaip būtų prašnekęs britų ar pran
bažnyčios. JAV neturi „valstybinės“ bažnyčios, pa cūzų lakūnas. Tačiau amerikiečio lūpose žodžiai
našios į Anglikonų bažnyčią Anglijoje. skambėjo visai natūraliai. Jungtinių Valstijų reli
Nuo bet kurios industrializuotos šalies Jungti gingumo lygis kur kas aukštesnis už tą, kurį ap
nės Valstijos skiriasi ir nepalyginti didesne reli tinkame daugumoje Europos visuomenių.
ginių grupių įvairove. Didžiojoje dalyje Vakarų vi Apklausos rezultatai rodo, kad 95 procentai
suomenių dauguma gyventojų formaliai priklau amerikiečių sakosi tikį Dievą, 80 procentų - ste
so vienai bažnyčiai, pavyzdžiui, Anglikonų baž buklais ir gyvenimu po mirties, 72 procentai - an
nyčiai Britanijoje ar Romos katalikų Italijoje. Apie gelais, o 65 procentai tiki velnią (Stark ir Bainb-
90 procentų JAV gyventojų yra krikščionys, tačiau ridge, 1985). Pasaulio vertybių tyrimas, paskelb
priklauso įvairiausioms bažnyčioms ir denomina tas 1994 metais, parodė, kad JAV 82 procentai in
cijoms. Daugelis grupių turi vos po kelis šimtus formantų save laikė „religingais asmenimis“, pa
narių, tačiau per devyniasdešimt religinių organi lyginti su 55 procentais Britanijoje, 54 procentais
zacijų pareiškia turinčios daugiau kaip po penkias Vakarų Vokietijoje ir 48 procentais Prancūzijoje.
dešimt tūkstančių, iš jų dvidešimt dvi nurodo dau Šis viešosios nuomonės tyrimas taip pat parodė,
giau kaip po milijoną narių. Per pastaruosius dvi jog 44 procentai amerikiečių sakė einą į bažny
dešimt penkerius metus krikščionių fundamenta čią bent kartą per savaitę, palyginti su 14 procentų
listų grupės sukūrė JAV galingą socialinį ir poli JK, 10 procentų Prancūzijoje ir vos 4 procentais
tinį sąjūdį (žr. toliau, p. 519). Švedijoje (žr. schemą 17.3 ir The Economist, 1995
Didžiausia JAV institucija, be abejo, yra Ka m. liepos 8 d., p. 20).
talikų bažnyčia, turinti apie 50 milijonų narių. Kita Debatuose dėl sekuliarizacijos JAV pavyzdys
vertus, jie sudaro tik apie 27 procentus visų reli stipriai prieštarauja požiūriui, kad religijos reikš
ginių organizacijų bendro narių skaičiaus. Apie 60 mė Vakarų visuomenėse mažėja. Viena vertus, JAV
procentų gyventojų yra protestantai, pasiskirstę po yra viena nuodugniausiai „modernizuotų“ valsty
aibę denominacijų. Tarp jų didžiausias - Pietų bap bių, tačiau tuo pat metu pasaulyje ji pasižymi vienu
tistų konventas, turintis per 13 milijonų narių. Po aukščiausių visuotinio religinio tikėjimo lygiu ir
jo rikiuojasi Suvienytoji metodistų bažnyčia, Na vienu didžiausių religinių organizacijų narių skai
cionalinis baptistų konventas, Liuteronų ir Epis- čiumi. Steve’as Bruce’as, vienas pagrindinių se
kopatinė bažnyčios. Iš nekrikščioniškųjų grupių di kuliarizacijos teiginio gynėjų, tvirtino, jog religi
džiausios yra judėjų kongregacijos, kurioms pri jos atsparumą JAV galima suprasti kultūrinės perei
klauso apie 6 milijonus narių. gos prasme (1996). Bruce’as daro prielaidą, jog
Maždaug 40 procentų Amerikos gyventojų kas visuomenei išgyvenant ūmią ir gilią demografinę
savaitę dalyvauja liturginėse apeigose. Beveik 70 ar ekonominę kaitą, religija gali atlikti esminį vaid
procentų priklauso bažnyčiai, sinagogai ar kitai re menį-ji padeda žmonėms prisiderinti prie naujų
liginei organizacijai, ir dauguma šių žmonių tvir sąlygų ir išgyventi nestabilumo situacijoje. Jis tei
tina, jog aktyviai veikia savo kongregacijose. gia, kad industrializacija pasiekė JAV palyginti vė
JAV ginkluotųjų oro pajėgų kapitonas Scottas lai, plėtojosi itin sparčiai ir apėmė visuomenę, su
0 ’Grady‘s 1995 metais buvo numuštas Bosnijo sidedančią iš aibės įvairių etninių grupių. Religi
je. Jis buvo surastas ir išgelbėtas po šešių sunkių ja JAV, anot jo, palankiai veikė žmonių identiteto
ir pavojingų dienų, praleistų slapstantis nuo ser formavimąsi ir padėjo sklandžiau įsilieti į Ame
bų kariuomenės. „Pirmiausia tučtuojau noriu pa rikos „tautų katilą“.
dėkoti Dievui, - pasakė jis pasaulio žiniasklaidai.
- Jei ne Dievo meilė man ir mano meilė Dievui, Sekuliarizacijos teiginio vertinimas
tikrai nebūčiau išgyvenęs. Tik jis vienintelis ma Sociologai beveik neabejoja, kad tradicinių baž
ne išgelbėjo, tikrai tai žinau širdies gilumoje“. Kiek nyčių religija, vertinama kaip ilgalaikė tendenci-
RELIGIJA 511
Antra, sekuliarizacijos negalima išmatuoti na

ryste vien pagrindinėse trinitorių bažnyčiose. Taip
elgdamiesi neatsižvelgiame į nevakarietiškų tikė
jimų bei naujųjų religinių sąjūdžių vaidmens di
dėjimą ir tarptautiniu mastu, ir industrializuotose
šalyse. Pavyzdžiui, Britanijoje mažėja tradicinių
bažnyčių narių skaičius, tačiau tikinčiųjų musul
monų, induistų, sikų, judėjų, dvasiškai atgimusių
evangelikų ir krikščionių stačiatikių dalyvavimas
išlieka dinamiškas.
Trečia, atrodo, maža įrodymų, patvirtinančių se
kuliarizaciją ne Vakarų visuomenėse. Irane bei ki
tose Vidurinių Rytų teritorijose, Afrikoje ir Indijoje
gyvas ir dinamiškas islamo fundamentalizmas meta
O 20 40 60 80 iššūkius vestemizacijai. Popiežius lankosi Pietų
G y v e n to jų p rocentas Amerikoje, ir milijonai ten esančių katalikų susiža
M a n o , jog yra religingi vėję lydi jį kelionėje. Kai kurių buvusios Sovietų
i Lanko relig ines ap e ig a s sąjungos šalių piliečiai, patyrę dešimtmečius truku
J k a rtą per s a v a itę ar d a ž n ia u
sią komunistų vadovybės priespaudą bažnyčiai, už
Schema 17.3. Pasišventimas religijai
sidegę iš naujo priima Rytų stačiatikybę. Visame
Žemės rutulyje religija entuziastingai palaikoma,
astuoniose šalyse, 1990-1993 m.
bet šią paramą, deja, atspindi ir religijos sužadin
Šaltinis: VVorld V a lu e s S tu d y G rou p, In te r-U n iv e rs ity ti konfliktai. Religija gali būti paguodos ir paspir
C on sortiu m for P olitical and S očiai R e s e a rc h .
ties šaltinis, bet kartu ji glūdėjo ir tebeglūdi smar
kių socialinių kovų bei konfliktų ištakose.
ja, patyrė nuosmukį daugumoje Vakarų šalių, iš Galima pateikti įrodymų ir už, ir prieš seku
skyrus įsidėmėtiną JAV išimtį. Religijos įtaka su liarizacijos idėją. Atrodytų aišku, kad sekuliari
mažėjo pagal visus tris sekuliarizacijos matmenis zacija kaip koncepcija labiausiai praverčia aiški
maždaug taip, kaip numatė XIX a. sociologai. Ar nant pokyčius, kurie šiandien vyksta tradicinėse
turėtume daryti išvadą, kad ir jie, ir vėlesni seku bažnyčiose - tiek silpstančios galios bei įtakos
liarizacijos teiginio gynėjai buvo teisūs? Ar stip prasme, tiek ir vidinio sekuliarizacijos proceso,
rėjant modemybei religijos patrauklumas silpsta? veikiančio, pavyzdžiui, moterų ir gėjų vaidmenį,
Šitokia išvada būtų ginčytina dėl kelių priežasčių. atžvilgiu. Modeminančias jėgas, kurios veikia vi
Pirma, dabartinė religijos padėtis Britanijoje bei soje visuomenėje, junta ir daugelis tradicinių re
kitose Vakarų šalyse yra kur kas sudėtingesnė, ne liginių institucijų.
gu teigia sekuliarizacijos teiginio gynėjai. Reli Tačiau svarbiausia - religiją vėlyvosios moder-
giniai ir dvasiniai tikėjimai išlieka galingi ir mo nybės pasaulyje reikėtų vertinti staigios kaitos, ne
tyvuoti daugelio žmonių gyvenimo veiksniai, net stabilumo ir įvairovės fone. Net jei nyksta tradi
jeigu šie individai nepasirenka formaliai garbinti cinės religijos formos, pati religija išlieka lemia
šventybių tradicinės bažnyčios rėmuose. Kai kurie ma mūsų socialinio pasaulio jėga. Tikėtina, kad
mokslininkai padarė prielaidą, kad vyksta poslinkis ir tradicinių, ir naujųjų formų religija ilgai išlai
į „tikėjimą nepriklausant“ (Davie, 1994). Tai reiš kys savo trauką. Daugeliui žmonių religija sutei
kia, jog žmonės ir toliau tiki Dievą ar kitą aukštes kia įžvalgų, atveriančių sudėtingus gyvenimo ir
niąją jėgą, tačiau savo tikėjimą praktikuoja ir bran prasmės klausimus, į kuriuos negalima patenkina
dina už institucionalizuotų religijos formų ribų. mai atsakyti žvelgiant racionalizmo rakursu.
512 17 SKYRIUS
Taigi nenuostabu, kad šiais staigios kaitos lai savo istoriją dar niekada nebuvo regėjusi, taip pat
kais nemažai žmonių religijoje ieško - ir randa - ir beprecedentį denominacijų susijungimo ir skaldos
atsakymus bei ramybę. Fundamentalizmas - be atvejų skaičių. Dauguma gyvavo labai trumpai, ta
ne ryškiausias šio reiškinio pavyzdys. Tačiau re čiau keletas sulaukė įspūdingai daug sekėjų.
liginis atsakas į kaitą vis dažniau reiškiasi naujo Naujųjų religinių sąjūdžių populiarumui aiškinti
mis ir nežinomomis formomis: naujaisiais religi buvo pateikta įvairių teorijų. Kai kurie stebėtojai
niais sąjūdžiais, kultais, sektomis ir „Naujojo am teigė, kad naujuosius religinius sąjūdžius reikia lai
žiaus“ veikla. Išoriškai šios grupės gali ir nebūti kyti atsaku į liberalizacijos ir sekuliarizacijos pro
panašios į religijos formas, tačiau daugelis kriti cesus, vykstančius visuomenėje ir net tradicinėse
kų mano, kad jos reiškia tikėjimo transformaci bažnyčiose. Žmonės, kuriems atrodo, jog tradicinės
jas gelminės socialinės kaitos akivaizdoje. religijos pasidarė ritualistinės ir nebeturi dvasinės
prasmės, gali rasti paguodą ir tvirtesnį bendruome
nės jausmą kitur - mažesniuose, ne taip nuasme
Naujieji religiniai sąjūdžiai nintuose naujuosiuose religiniuose sąjūdžiuose.
Nors tradicinės bažnyčios pastaraisiais dešimtme Kiti, pavyzdžiui, įžymus mokslininkas Brya-
čiais patiria narių skaičiaus mažėjimą, kitos reli nas Wilsonas, naujuosius religinius sąjūdžius lai
ginės veiklos formos kuriasi ir plečiasi. Sociolo ko sparčios socialinės kaitos išdava (1982). Kai
gai vartoja terminą naujieji religiniai sąjūdžiai, suyra tradicinės socialinės normos, žmonės ima
juo bendrai apibrėždami platų spektrą religinių ir ieškoti ir paaiškinimų, ir nuraminimo. Pavyzdžiui,
dvasinių grupių, kultų bei sektų, atsiradusių gre grupių ir sektų, iškeliančių asmeninį dvasingumą,
ta pagrindinių religijų Vakarų šalyse, taip pat ir kūrimasis reiškia, kad nestabilumo ir netikrumo
JK. Naujieji religiniai sąjūdžiai apima nepapras akivaizdoje daugelis individų jaučia poreikį iš nau
tai įvairias grupes - nuo dvasinių bei saviauklos jo „prisijungti“ prie savo vertybių ir tikėjimų.
grupių „Naujojo amžiaus sąjūdžio“ viduje iki iš Dar vienu veiksniu galėtų būti faktas, kad nau
skirtinių sektų, tokių kaip Hare Krišna („Tarptau jieji religiniai sąjūdžiai kreipiasi į žmones, kurie
tinė Krišnos sąmonės bendrija“). jaučiasi atstumti, atitolę nuo pagrindinio visuome
Daugelis naujųjų religinių sąjūdžių kilo iš pa nės kamieno. Kai kurie autoriai teigia, kad kolek
grindinių religinių tradicijų, pavyzdžiui, induizmo, tyvinės, bendruomeninės sektų ir kultų nuostatos
krikščionybės ir budizmo, tuo tarpu kiti atsirado gali pasiūlyti paramą ir suteikti bendrumo jaus
iš tradicijų, kurių Vakaruose iki pastarojo meto be mą. Šią idėją išplėtojo Roy’us Wallisas, nagrinė
veik nežinota. Kai kurie naujieji religiniai sąjūdžiai damas vidurinės klasės jaunimo dalyvavimą nau
iš esmės yra nauji dariniai, sukurti charizmatinių juosiuose religiniuose sąjūdžiuose. Šie jaunuoliai
lyderių, kurie vadovauja jų veiklai. Taip atsirado nėra nuskriausti materialia prasme, tačiau visuo
Susivienijimo bažnyčia, kuriai vadovauja Šventasis menėje gali jausti emocinę ir dvasinę izoliaciją.
Sun Myung Moonas. Naujųjų religinių sąjūdžių Dalyvavimas kulte gali tapti pagalba šiam susve
nariai daugiausia yra atsivertėliai, o ne individai, timėjimo jausmui įveikti.
išauklėti konkretaus tikėjimo dvasia. Labiau išsila
vinę ir iš vidurinių klasių aplinkos atėję žmonės
šių sąjūdžių nariais tampa dažniau negu kiti. Naujųjų religinių sąjūdžių rūšys
Dauguma Britanijos naujųjų religinių sąjūdžių Savo knygoje The Elementary Forms ofNew Re-
kilo JAV arba Rytuose, tačiau keletas, pavyzdžiui, ligious Life, 1984 („Elementariosios naujojo reli
Esterijaus draugija ir Emin fondas Britanijoje egzis ginio gyvenimo formos“) Roy’us Wallisas pasiū
tavo jau anksčiau. Jungtinės Valstijos nuo Antro lė, kad naujuosius religinius sąjūdžius galima būtų
jo pasaulinio karo laikų mato tokią didelę religinių aiškinti pagal priklausomybę trims bendrojo po
sąjūdžių plėtrą, tokį jų gausėjimą, kokių ši šalis per būdžio kategorijoms. Šiai tipologijai jau beveik
RELIGIJA 513
dvidešimt metų, tačiau ji vis dar naudinga kaip bū vo vidinį dvasingumą ir dėl autentiškesnės egzis
das šiems sąjūdžiams skirti. Roy’aus Walliso pa tencijos atsisakyti užteršto būdo būti pasaulyje, ku
siūlyta naujųjų religinių sąjūdžių skaida į pašau- ris įgytas per socializaciją.
lėteigos, pasaulėneigos ir sambūvio su pasauliu Vienas pagrindinių „Naujojo amžiaus“ sąjūdžio
sąjūdžius grindžiama kiekvienos individualios gru raidos apraiškų per tris pastaruosius dešimtmečius
pės santykiu su platesniu socialiniu pasauliu. - renginiai, kuriuos Heelasas vadina „dvasingu
mo seminarais“. Individai, siekiantys plėtoti sa
Pasaulėteigos sąjūdžiai vo dvasingumą ir patyrinėti savosios prigimties
Pasaulėteigos sąjūdžiai giminingesni „saviauk gelmes, gali tą daryti atitinkamai suformuotoje ap
los“ ar „terapijos“ grupėms negu įprastinėms reli linkoje, kuri atsieta nuo jų kasdienio gyvenimo ir
ginėms. Tai - sąjūdžiai, kurie dažnai neturi ritua veiklos. Įdėmiau pažvelkime į vienų tokių kursų
lų, bažnyčių bei formaliosios teologijos, o savo dė skelbimą (cituojama: Heelas, 1996: 60):
mesį sutelkia į dvasinę narių gerovę. Kaip sako
AŠTUONIŲ DIENŲ SEMINARAS,
pats pavadinimas, pasaulėteigos sąjūdžiai neatmeta skirtas padėti ju m s įveikti kliūtis,
išorės pasaulio ar jo vertybių. Jie veikiau stengiasi patirti
atverti žmogiškąjį potencialą ir šitaip padidinti se MEILĖS, GALIOS, KŪRYBINĖS SAVIRAIŠKOS
YPATYBES,
kėjų gebėjimus veikti ir patirti sėkmę išorės pa KURIOS LEIS JUMS
saulyje. 1) įgyvendinti visus as m en in iu s troškim us ir siekinius,
Šitokių grupių pavyzdys yra Scientologijos baž kurie yra n e a ts ie ja m a jū s ų gyven im o

galutinio tikslo dalis;
nyčia. Ji buvo įsteigta L. Rono Hubbardo, iš sa 2 ) ve iksm ing ai tarn auti ž m o n ių bend ru om enei:
vo pirminio branduolio Kalifornijoje išsiplėtojo po - individam s, šeim o m s, grup ėm s,
o rg a n iza cijo m s, ko rp oracijom s ir t. t.,
pasaulį ir turi daug narių įvairiose šalyse. Scien- - socialinio bei ek o no m inio nestabilu m o
tologai tiki, kad visi esame dvasiškos būtybės, ta ir sp arčios kaitos laikais;
čiau savo dvasinę prigimtį paneigėme. Pratybomis, kitaip ta riant, ve iksm in g ai prisidėti prie
SOCIALINĖS TRANSFORMACIJOS,
kurios leidžia suvokti tikrąsias savo dvasines ge KURI ABSOLIUČIAI REIKALINGA
bąs, žmonės gali atgauti pamirštąsias antgamtines šioje p lanetoje
galias, praskaidrinti dvasią ir atskleisti visas sa
vo galimybes. Paviršutiniškai žvelgiant, atrodo, kad „Naujojo am
Į pasaulėteigos sąjūdžių kategoriją patenka dau žiaus“ sąjūdžio misticizmas visiškai prieštarauja
gelis vadinamojo „Naujojo amžiaus“ sąjūdžio moderniosioms visuomenėms, kuriose jis palan
srovių. „Naujojo amžiaus“ sąjūdis atsirado iš XX a. kiai vertinamas. Norėdami įveikti modemybės iš
septintojo ir aštuntojo dešimtmečių kontrkultūros šūkius, „Naujojo amžiaus“ sekėjai ieško ir kuria
ir apima platų tikėjimų, praktikų ir gyvensenų alternatyvius gyvenimo būdus. Tačiau Heelasas da
spektrą. Pagoniški mokymai (keltų, druidų, Ame ro prielaidą, jog „Naujojo amžiaus“ veiklos ne
rikos čiabuvių ir kiti), šamanizmas, azijietiško mis reikėtų interpretuoti kaip tiesiog radikaliai nutrauk
ticizmo atmainos, raganiški ritualai ir Dzen me tų santykių su dabartimi. Turėtume pamatyti, kad
ditacijos - tai tik keletas rūšių veiklos, laikomos tai - platesnės kultūrinės pereigos dalis ir išreiškia
„Naujuoju amžiumi“. Nors šio sąjūdžio formos aki dominuojančios kultūros aspektus. Vėlyvosios mo
vaizdžiai eklektiškos, tačiau jas vienija bendra pa demybės visuomenėse individai turi nepalygina
saulėžiūra apie žmogaus būseną ir jos transforma mai daugiau savivaldos ir laisvės modeliuoti sa
cijos potencialą. Sociologas Paulas Heelasas tvir vo gyvenimus. Šiuo atžvilgiu „Naujojo amžiaus“
tina, kad „Naujojo amžiaus“ sąjūdis iš esmės pa sąjūdis labai sutampa su moderniuoju amžiumi:
sišventęs „savimonės dvasingumo“ idėjai - tikė žmonės skatinami peržengti tradicinių vertybių bei
jimui, kad savastis yra šventa (1996). „Naujojo am lūkesčių ribas ir gyventi savo gyvenimą aktyviai,
žiaus“ grupės skatina sekėjus iš naujo atrasti sa vadovaujantis vidine savivoka.
514 17 SKYRIUS
Pasaulėneigos sąjūdžiai ginis gyvenimas svarbiau už žemiškuosius rūpes

Priešingai pasaulėteigos grupėms, pasaulėneigos čius. Šių grupių nariai siekia susigrąžinti dvasinį
sąjūdžiai yra itin kritiški išorės pasaulio atžvil tyrumą, kuris, jų manymu, buvo prarastas tradi
cinėje religinėje aplinkoje. Pasaulėteigos ir pasau
giu. Savo sekėjų jie dažnai reikalauja gerokai pa
keisti ankstesnę gyvenseną - gali būti laukiama, lėneigos grupių sekėjai dažnai keičia savo gyven
kad nariai gyvens asketiškai, pakeis savo drabu senas pagal naują religinę veiklą, tuo tarpu sam
žius ar šukuoseną arba laikysis tam tikros dietos. būvio su pasauliu sąjūdžių rėmėjai toliau be di
delių regimų pokyčių gyvena savo kasdienį gy
Pasaulėneigos sąjūdžiai neretai būna išskirtiniai,
venimą ir tęsia savo karjeras. Pastarųjų sąjūdžių
uždari. Tuo jie skiriasi nuo pasaulėteigos sąjūdžių,
kurie linkę į atvirumą visiems. Kai kurie pasau pavyzdys yra penkiasdešimtininkai. Jie tiki, kad
lėneigos sąjūdžiai demonstruoja totalinių institu Šventąją Dvasią galima išgirsti per individus, ku
riems suteikta dovana „prabilti kalbomis“, kurių
cijų (žr. p. 331) savybes; laukiama, kad nariai pri
jie šiaip nemoka.
skirs savo individualius identitetus grupės identi-
tetui, laikysis griežtų etikos kodeksų ar taisyklių Naujieji religiniai sąjūdžiai ir sekuliarizacija
ir pasitrauks iš veiklos išorės pasaulyje.
Dauguma pasaulėneigos sąjūdžių laiko ir pasi Ilgalaikis ir tvirtas naujųjų religinių sąjūdžių po
šventimo prasme iš savo narių reikalauja kur kas puliarumas meta dar vieną iššūkį sekuliarizacijos
daugiau, negu senesnės oficialiosios religijos. Kai teiginiui. Šio teiginio priešininkai atkreipia dėmesį
kurios grupės žinomos dėl taikomo „bombardavi į naujųjų religinių sąjūdžių įvairovę bei dinamiz
mo meile“ metodo, kurio tikslas - laimėti visišką mą ir sako, kad religija bei dvasingumas tebėra es
individo ištikimybę. Potencialus atsivertėlis apsu minis moderniojo gyvenimo aspektas. Teisybė, tra
pamas dėmesiu ir nuolatos demonstruojamomis dicinės religijos prarado įtaką, bet religija neišny
meilės apraiškomis, kol emociškai įtraukiamas į ko, tik pasuko naujomis kryptimis. Tačiau su ši
grupę. Kai kurie naujieji sąjūdžiai iš tiesų sulau tuo sutinka ne visi mokslininkai. Sekuliarizacijos
kė kaltinimų, kad „plauna savo sekėjų smegenis“ idėjos gynėjai nurodo, kad naujieji religiniai są
- siekia kontroliuoti individų protą taip, kad atimtų jūdžiai, nors ir esmingai paveikdami atskirų sekė
iš jų gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. jų gyvenimus, išlieka periferiniai visuomenės kaip
Daugelį pasaulėneigos sąjūdžių ėmė intensy visumos atžvilgiu. Šie sąjūdžiai yra fragmentiški
viai stebėti valstybinė valdžia, žiniasklaida ir vi ir palyginti neorganizuoti; jie kenčia dėl didelės na
suomenė. Kai kurie kraštutiniai pasaulėneigos kul rių kaitos, nes sąjūdis kurį laiką traukia žmones,
tų atvejai sukėlė didelį susirūpinimą. Japonų grupė o po to jie pasuka kitur, ieškodami ko nors nauja.
Aum Shinrikyo 1995 metais Tokijo metro paskleidė Sekuliarizacijos teiginio gynėjai tvirtina, kad, pa
mirtinai nuodingas zarino dujas, apnuodydama lyginti su rimtu religiniu pasišventimu, dalyvavi
tūkstančius rytą skubėjusių į darbą keleivių. Jung mas naujajame religiniame sąjūdyje veikiau prime
tinių Amerikos Valstijų Waco mieste, Teksaso vals na laisvalaikio pomėgį ar gyvensenos pasirinkimą.
tijoje, įsikūręs Dovydo atžalų kultas, 1993 metais
apkaltintas seksualine prievarta prieš vaikus ir gin Tūkstantmečio sąjūdžiai
klų kaupimu, įsivėlė į mirtiną konfrontaciją su JAV (milenarizmas)
federacine valdžia.
Milenarizmo gyvavimas ir jo tikėjimų besilaiką
Sambūvio su pasauliu sąjūdžiai
sąjūdžiai labai aiškiai rodo, kad religija dažnai ska
tina aktyvumo padidėjimą ir socialinę kaitą. Mile-
Trečioji naujųjų religinių sąjūdžių rūšis yra arti narine vadinama grupė, laukianti, kad jos tikin
miausia tradicinėms religijoms. Sambūvio su pa tieji bus netrukus visi drauge išganyti arba katak-
sauliu sąjūdžiai linkę pabrėžti, jog vidinis reli lizmiškai pasikeitus dabarčiai, arba atsikūrus ka
RELIGIJA 515
daise neva egzistavusiam aukso amžiui (tiesą sa sostą kaip „angeliškasis popiežius“, pasirinktas
kant, terminas „milenarizmas“ kilo iš tūkstantmetės Dievo, idant atverstų visą pasaulį gyventi laisva
Kristaus viešpatystės - tūkstantmečio, kurį prana valia pasirinkus neturtą. Vienai šio sąjūdžio gru
šavo Šventasis Raštas). Tūkstantmečio sąjūdžiai pių vadovavo brolis Dolčinas (Fra Dolcino), ku
tvirtai susipynę su krikščionybės istorija ir atsirado ris, turėdamas per tūkstantį ginkluotų žmonių,
dviejuose pagrindiniuose kontekstuose: tolimoje Šiaurės Italijoje tol kariavo su popiežiaus armija,
praeityje - tarp skurdžių Vakaruose, o vėliau - tarp kol ši įveikė ir sutriuškino jo pajėgas. Brolis Dol
kolonizuotų tautų kitose pasaulio dalyse. činas kaip eretikas buvo nuteistas sudeginti ant lau
žo, tačiau ir po daugelio metų vis dar atsirasdavo
grupių, teigusių, kad jas įkvepiąs Dolčinas.
Jokymo sekėjai
Viduramžių Europos milenarizmo sąjūdžiams pri Dvasių šokis
klausė jokymizmas, suvešėjęs XIII a. (Colin,
Visiškai kitoks milenarinio sąjūdžio pavyzdys -
1970a, 1970b). Tuo metu sparčiai kilo Europos
ekonominė gerovė, taigi turtėjo ir dominuojanti Dvasių šokio kultas, atsiradęs tarp Šiaurės Ame
Katalikų bažnyčia. Daugelis abatų savo vienuo rikos lygumų indėnų XIX a. pabaigoje. Pranašai
skelbė, kad tūkstantmečio ženklu tapsianti visuo
lynus pavertė prašmatniomis pilimis, vyskupai sta
tėsi rūmus, kuriuose gyveno didingai kaip pasau tinė katastrofa, kurios metu audros, žemės drebė
jimai, viesulai ir potvyniai nušluosią visus baltuo
liečiai feodalai, o popiežiai išlaikydavo puikius
sius įsibrovėlius. Bet indėnai išgyvensią ir vėl iš
dvarus. Jokymizmas susikūrė kaip protestas prieš
vysią prerijas, pilnas bizonų ir kitų medžiojamų
šias oficialiosios bažnyčios tendencijas.
žvėrių. Po katastrofos visiškai išnyksiantis etni
XIII a. viduryje kai kurie vienuoliai pranciško
nis sisuskirstymas, o bet kuris baltasis, atkeliavęs
nai (kurių ordinui buvo itin svarbu atsižadėti kū
į šias žemes, draugiškai sugyvensiąs su indėnais.
niškų malonumų ir turtų) ėmė protestuoti prieš ne
Ritualas plito po visą teritoriją iš vienos bendruo
santūrius bažnyčios pareigūnų įpročius. Savo są
menės į kitą, panašiai kaip vėliau iš kaimo į kai
jūdį jie grindė pranašiškais tekstais, parašytais aba
mą sklido religiniai kultai Naujojoje Gvinėjoje.
to Jokymo Fioriečio, mirusio prieš penkiasdešimt
Dvasių šokio ritualai apėmė dainavimą, giedoji
metų (1202 metais). Jokymo raštuose buvo pra
mą, rečitatyvą ir panirimą į transui artimą būse
našaujama, kad 1260 metais „dvasingieji“ (kaip
ną. Šių ritualų idėjų ištakos buvo iš dalies krikš
jie save vadino) pažymės trečiąją ir paskutiniąją
krikščioniškojo pasaulio epochą. Tada prasidėsiąs čioniškos, atsiradusios dėl kontaktų su šia religi
ja, o iš dalies priklausė tradiciniam saulės šokiui,
tūkstantmetis, kuriame visi žmonės - nesvarbu ko
kurį indėnai atlikdavo dar prieš atvykstant baltie
kios religijos anksčiau būtų buvę saistomi - susi
siems. Dvasių šokio kultas išnyko po skerdynių
vienysią gyventi pasišventę krikščionybei ir lais
va valia pasirinkę neturtą. Aiškinta, kad egzistuo Wounded Knee (Pietų Dakotoje), per kurias nuo
janti bažnyčia būsianti paleista, o dvasininkiją su baltųjų kareivių rankos žuvo 370 indėnų vyrų, mo
terų ir vaikų.
triuškinsiąs Vokietijos imperatorius.
Kai 1260 metai praėjo be šio kataklizmo ap Tūkstantmečio sąjūdžių prigimtis
raiškų, tūkstantmečio datą nukelta į vėlesnius lai
kus, po to atidėta dar ir dar kartą. Tačiau Jokymo Kodėl atsiranda tūkstantmečio sąjūdžiai? Galima
sekėjų įkarštis neišblėso. Pasmerkti religinės val nustatyti kelis daugumai ar visiems bendrus ele
džios, dvasingieji jokymitai oficialiąją bažnyčią mentus. Iš esmės visi tokie sąjūdžiai yra susiję su
ėmė laikyti Babilono paleistuve, o popiežių - An veikiančiais pranašais („įkvėptaisiais“ lyderiais ar
tikristu ir Apokalipsės žvėrimi. Jie laukė iš savo mokytojais), kurie semiasi idėjų iš pripažintųjų re
gretų ateisiant išganytoją, kuris iškiltų į popiežiaus ligijų ir skelbia būtinybę jas atgaivinti. Jeigu jie
516 17 SKYRIUS
sugeba žodžiais išreikšti dalykus, kuriuos kiti tik sėjo jų narių. AIDS atsiradimas, komunizmo žlu
neaiškiai junta, ir padeda atsiverti emocijoms, ska gimas, Persijos įlankos karas, pasaulio klimato at
tinančioms žmones veikti, šiems pranašams pui šilimo bei ekologinės katastrofos grėsmė ir galingų
kiai sekasi pritraukti vis daugiau sekėjų. Pranaša informacinių technologijų iškilimas kurstė apoka-
vimas visuomet buvo artimai susijęs su išganymo liptines tuoj ateisiančios „paskutiniosios dienos“
religijomis, ypač su krikščionybe, o dauguma tūks vizijas (Robbins ir Palmer, 1997).
tantmečio sąjūdžių lyderių, veikusių kolonizuotose Apokalipsizmas gali įgauti ir religines, ir pa
teritorijoje, išmanė krikščionių praktiką bei tikė saulietines formas; kai kurie mokslininkai daro
jimus. Tiesą sakant, daugelis jų kitados buvo mi prielaidą, kad ruošiantis naujajam tūkstantmečiui
sijų mokytojai, atgręžę priimtąją religiją prieš tuos, ribos tarp religinio ir pasaulietinio apokalipsizmo
kurie išmokė juos šio tikėjimo. vis labiau nusitrins. Kai kurie XX a. pabaigos apo
Tūkstantmečio sąjūdžiai dažnai atsiranda ten, kaliptiniai sąjūdžiai tiesiogiai atsišakojo nuo ofi
kur vyksta esminė kultūros kaita arba staiga padi cialių religinių grupių, pavyzdžiui, Septintosios
dėja skurdas (Worsley, 1970). Jie turi tendenciją dienos adventistų, mormonų ar katalikų. Kituose,
pritraukti žmones, kurie dėl tokių pokyčių jaučiasi tokiuose kaip Dovydo atžalos, Aum Shinrikyo,
itin nuskriausti, todėl gali nebepritarti esamai pa Dangaus vartai ir Saulės šventovės ordinas, glū
dėčiai. Viduramžių Europoje milenariniai sąjūdžiai di aiškūs religinių vaizdinių ir diskurso elemen
dažnai tapdavo paskutiniu, žūtbūtiniu prieglobs tai, tačiau ryškėja ir stiprus susirūpinimas kitais
čiu tiems, kurie staiga nuskursdavo. Pavyzdžiui, veiksniais, pavyzdžiui, technologijų plėtra. Pana
badmečiais valstiečius traukdavo sekti pranašais, šiai pastebėta, kad „pasaulietiniai sąjūdžiai, tokie
žadėjusiais nuostabią viziją - „apverstąjį pasau kaip aplinkosauga ir feminizmas, dažnai ima at
lį“, kuriame vargšai galiausiai paveldėsią žemę. rodyti apokaliptiški, o kiti reiškiniai, pavyzdžiui,
Kolonizuotose tautose tūkstantmečio sąjūdžiai turi išgyvenimo - paramilitarizmo sąjūdis, radikalusis
tendenciją plėtotis tuomet, kai tradicinė kultūra feminizmas ar kova su abortais, atrodo, turi ir re
griūva dėl Vakarų kolonistų įtakos, kaip Dvasių liginių, ir pasaulietinių matmenų“ (Robbins ir Pal
šokio sąjūdžio atveju. mer, 1997: 12).
Milenarizmas kartais interpretuojamas kaip
skurdžių maištas prieš privilegijuotuosius (Lante- Religinis fundamentalizmas
nari, 1963) arba engiamųjų - prieš galinguosius;
Religinio fundamentalizmo stiprybė - dar vienas
iš tiesų, daugeliu atveju šis veiksnys visiškai aki
požymis, kad moderniajame pasaulyje sekuliari
vaizdus. Bet šis aiškinimas pernelyg supaprastin
zacija netriumfavo. Fundamentalizmo terminą ga
tas: juk kai kuriuos tūkstantmečio sąjūdžius, to
lima taikyti skirtinguose kontekstuose, kai nori
kius kaip dvasingųjų jokymitų, suformavo įtakos ma apibrėžti griežtą kurios nors principų ar tikė
ir sentimentai, kurie iš pradžių neturėjo beveik nie jimų visumos laikymąsi. Religinis fundamentaliz
ko bendra su materialiu skurdu. mas nusako traktuotę, kurią taiko tam tikros reli
ginės grupės: jos kviečia paraidžiui aiškinti pama
Apokalipsizmas
tines šventąsias knygas ar tekstus ir tikėti, kad dok
Tūkstantmečio sąjūdžiai susiję su apokalipsizmu, trinas, atsiskleidusias šitaip skaitant, privalu tai
tikėjimu dieviškai apreikštais mokymais apie ga kyti visiems socialinio, ekonominio ir politinio gy
lutinius istorijos įvykius. Apokaliptiniai sąjūdžiai venimo aspektams.
tam tikrus socialinio pasaulio įvykius laiko ženk Religiniai fundamentalistai tiki, jog įmanomas
lais, kad neišvengiamai artėja pasaulio pabaiga. tik vienintelis pasaulėvaizdis ir kad būtent jų turi
Pastaraisiais dešimtmečiais, artėjant naujam tūks masis yra teisingas: čia nelieka vietos dviprasmy
tantmečiui, daugėjo apokaliptinių sąjūdžių ir gau bei ar dauginėms interpretacijoms. Religinio fun
RELIGIJA 517
damentalizmo sąjūdžiuose prieiti prie šventųjų mės atgyti ir tapti reikšmingų politinių darinių pa
knygų tikslių prasmių leidžiama tik grupei privi grindu. Tačiau devintajame dešimtmetyje būtent
legijuotų „aiškintojų“ - dvasininkų ar kitų religi taip atsitiko Irane. Pastaraisiais metais islamiškojo
nių lyderių ir panašiai. Šis prieigos ribojimas su atgimimo sąjūdis paplito ir kitose šalyse, tarp jų
teikia jiems didžiulį autoritetą - ne tik religijos da - Egipte, Sirijoje, Libane, Alžyre, Afganistane ir
lykuose, bet ir pasaulietiškuose reikaluose. Reli Nigerijoje, padarydamas joms didelį poveikį. Kaip
giniai fundamentalistai tapo įtakingomis politinė paaiškinti šį didžiulį islamo atgimimą?
mis opozicinių sąjūdžių, pagrindinių politinių par Norėdami suprasti šį reiškinį, turime pažvelgti
tijų (tarp jų ir JAV) figūromis ir valstybių vado į dviejų tipų aspektus: pamatyti islamą kaip tradi
vais (kaip Irane). cinę religiją ir pasaulietiškus pokyčius, paveiku
Religinis fundamentalizmas yra palyginti naujas sius moderniąsias valstybes, persmelktas islamo įta
reiškinys - jį nusakantis terminas visuotinai pri kos. Islamas, kaip ir krikščionybė, yra religija, kurią
gijo vos per du-tris pastaruosius dešimtmečius. nuolatos žadina veiklos skatinimas: Korane - is
Daugiausia jis atsirado kaip atsakas į globaliza lamo šventojoje knygoje - apstu nuorodų tikintie
ciją. Kai modernizacijos jėgos ėmė laipsniškai pa- siems „kautis kaip Dievo liepta“. Kovoti reikia ir
kirtinėti tradicinius socialinio pasaulio elementus su netikinčiaisiais, ir su musulmonų bendruome
- tokius kaip tvirta šeima ir vyrų viršenybė mo nės tvirkintojais. Amžiams bėgant vis keitėsi mu
terų atžvilgiu, - tradiciniams tikėjimams ginti iš sulmonų reformatorių kartos, kol pagaliau pats is
kilo fundamentalizmas. Globalėjančiame pasaulyje, lamas vidujai susiskaidę taip, kaip krikščionybė.
kuris nori racionalių motyvų, fundamentalizmas Šiizmas atsišakojo nuo tradicinio islamo kamie
primygtinai reikalauja atsakymų, pagrįstų tikėji no jo istorijos pradžioje ir iki šiol daro nemažą
mu, ir atramos į ritualinę tiesą: fundamentalizmas įtaką. Šiizmas nuo XVI a. buvo oficiali Irano
yra tradicija, ginama tradiciniu būdu. Fundamen (anksčiau Persijos) religija; iš jo šaltinių idėjų sė
talizmas labiau siejasi su tuo, kaip ginti ir patei mėsi Irano revoliucija. Savo pradininku šiitai lai
sinti tikėjimus, negu su pačiu tikėjimų turiniu. ko imamą Alį, VII a. religinį bei politinį lyderį,
Tiesą sakant, fundamentalizmas priešpriešina sa kuris, kaip tikima, iš to laikotarpio žemiškųjų val
ve modemybei, bet savo tikėjimams skelbti jis pri dovų išsiskyrė ypatingu asmeniniu pasišventimu
taiko modernius metodus. Pavyzdžiui, televizija, Dievui ir nepaprasta dora. į Alio palikuonis imta
kaip priemone savo doktrinoms skleisti, vieni iš pir žvelgti kaip į teisėtus islamo lyderius, nes juos,
mųjų pasinaudojo JAV krikščionys fundamentalis priešingai negu valdančiąsias dinastijas, laikė pri
tai; taip pat musulmonai fundamentalistai, Čečėni klausančiais pranašo Mahometo šeimai. Šiitai ti
joje kovojantys su Rusijos ginkluotosiomis pajė kėjo, kad būsianti įtvirtinta Mahometo teisėto pa
gomis, sukūrė tinklalapius savo požiūriams dėstyti; likuonio valdžia, kuri panaikinsianti tironiją ir ne
hindutvos aktyvistai panaudojo internetą ir elek teisybes, susijusias su esamais režimais. Mahometo
troninį paštą „indiškojo identiteto“ jausmui žadinti. palikuonis tapsiąs lyderiu, vedamu paties Dievo,
Šiame poskyryje panagrinėsime dvi ryškiausias ir valdysiąs pagal Koraną.
religinio fundamentalizmo formas. Per pastaruo Didelės šiitų bendruomenės gyvena ir kitose Vi
sius trisdešimt metų islamiškasis ir krikščioniškasis durinių Rytų šalyse, tarp jų - Irake, Turkijoje ir
fundamentalizmai sutvirtėjo, formuodami ir nacio Saudo Arabijoje, taip pat Indijoje ir Pakistane. Ta
nalinės, ir tarptautinės politikos apybrėžas. čiau šiose šalyse islamo lyderiai priklauso daugu
mai - sunitams. Musulmonai sunitai seka „pramin
Islamiškasis fundamentalizmas tu taku“ - tam tikra iš Korano kilusių tradicijų sis
Iš ankstyvųjų sociologijos mąstytojų tik Weberis tema. Priešingai gana griežtai apibrėžtoms šiitų pa
būtų galėjęs įtarti, kad tradicinė religinė sistema, žiūroms, sunizmas pakantus kur kas įvairesnėms
pavyzdžiui, islamas, XX a. pabaigoje gali iš es nuomonėms.
518 17 SKYRIUS
Islamas ir Vakarai mą ir visuomenę, kad visose srityse įsiviešpatau

Viduramžiais vyko daugmaž nuolatinė kova tarp tų islamo mokymai. Tačiau šis procesas anaiptol
krikščioniškosios Europos ir musulmoniškųjų vals nebaigtas, esama ir prieš jį veikiančių jėgų. Zubaida
tybių, tuomet kontroliavusių teritorijas, kurių di (1996) išskyrė tris tarpusavyje kovojančių grupių
junginius. Radikalai nori tęsti ir gilinti islamo re
delė dalis vėliau tapo Ispanija, Graikija, Jugoslavi
voliuciją. Jie taip pat mano, kad revoliuciją reikia
ja, Bulgarija ir Rumunija. XVIII-XIX amžiuose,
aktyviai eksportuoti į kitas islamiškąsias šalis. Kon
tvirtėjant Vakarų galiai, europiečiai atsiėmė daugu
servatyviuosius islamistus daugiausia sudaro reli
mą musulmonų užkariautų žemių ir faktiškai ko
giniai funkcionieriai, manantys, jog revoliucija pa
lonizavo jų valdas Šiaurės Afrikoje. Šie pokyčiai
kankamai toli pažengė. Revoliucija suteikė jiems
buvo tikra katastrofa musulmonų religijai bei civi
galios padėtį visuomenėje, ir tą galią jie norėtų iš
lizacijai, kurias islamo tikintieji laikė įmanomai laikyti. Pragmatikai pritaria rinkos reformoms ir
aukščiausiomis ir pažangiausiomis, pranokstančio ekonomikos atvėrimui užsienio investicijoms bei
mis visas kitas. XIX a. pabaigoje musulmonų pa prekybai. Jie prieštarauja griežtam islamo kodek
saulio nesugebėjimas veiksmingai atsispirti Vakarų sų taikymui moterims, šeimai ir teisinei sistemai.
kultūros plėtrai paskatino kilti reformacinius są Šie Irano visuomenės trūkumai išaiškėjo, kai
jūdžius, siekusius restauruoti islamą, sugrąžinant šaliai ėmė vadovauti Mohammedas Khatamis, į re
jam pirminį tyrumą ir stiprybę. Pagrindinė idėja formas linkęs prezidentas, kurio sąjungininkai at
buvo tokia: į Vakarų iššūkį islamas turėtų atsakyti, gavo parlamento kontrolę 2000 metų vasario mė
patvirtindamas savo tikėjimų ir praktikų identitetą. nesio rinkimuose. Ajatolos Khomeinio mirtis 1989
XX a. ši idėja buvo įvairiai plėtojama ir suda metais buvo smūgis Irano radikaliesiems ir kon
rė „islamo revoliucijos“ Irane 1978-1979 metais servatyviesiems elementams; jo įpėdinis ajatola Ali
foną. Iš pradžių revoliuciją kurstė vidinis pasiprie Khamenei’s išlieka lojalus Irano galingiesiems mu
šinimas Irano šachui, kuris priėmė ir bandė po loms (religiniams lyderiams), bet sparčiai neten
puliarinti vakarietiškojo modelio modernizacijos ka populiarumo tarp eilinių Irano piliečių, kurie
formas - pavyzdžiui, vykdė žemės reformą, su piktinasi represiniu režimu ir nuolatinėmis socia
teikė moterims balsavimo teisę ir plėtojo pasau linėmis „negaliomis“.
lietinį švietimą. Šachą nuvertęs sąjūdis subūrė skir
tingų interesų žmones, kurie anaiptol ne visi sie Islamiškojo atgimimo plėtra
josi su islamo fundamentalizmu, tačiau dominuo Tikėtasi, kad idėjos, pagrindusios Irano revoliu
janti figūra buvo ajatola Khomeinis, radikaliai iš ciją, suvienys visą islamiškąjį pasaulį prieš Vaka
naujo interpretavęs šiitų idėjas. rus. Tačiau šalių, kuriose šiitai sudarė mažumą, vy
Po revoliucijos Khomeinis šalyje sukūrė valdy- - riausybės nesusisaistė su Irano islamiškąja revo
mo sistemą pagal tradicinę islamo teisę. Religija, liucija tvirtais ryšiais. Kita vertus, daugumoje šių
kaip nustatyta Korano, tapo tiesioginiu viso poli valstybių nepaprastai išpopuliarėjo islamo funda
tinio ir ekonominio gyvenimo pagrindu. Laikan mentalizmas, kuris ir kitur skatino įvairias islamiš
tis atgaivintosios islamo teisės - šariato - įtvir kojo atgimimo formas.
tinta griežta vyrų ir moterų segregacija, moterys Per pastaruosius dešimt-penkiolika metų isla
viešumoje privalėjo dengti kūną ir galvą, prakti mo fundamentalizmo sąjūdžiai įgijo įtaką dauge
kuojantys homoseksualai turėjo būti sušaudyti, o lyje Šiaurės Afrikos, Vidurinių Rytų ir Pietų Azijos
svetimautojai - mirtinai užmėtyti akmenimis. šalių, tačiau į valdžią įstengė ateiti tik dar dviejose
Griežtą kodeksą lydėjo labai nacionalistinė pasau valstybėse (žr. schemą 17.4). Sudaną nuo 1989 me
lėžiūra, ypač nukreipta prieš Vakarų įtakas. tų valdo Hassano al-Turabio Nacionalinio gelbė
Irano Islamo Respublika užsibrėžė paversti val jimo frontas, o fundamentalistinis Talibano reži
stybę grynai islamiškąja - taip organizuoti valdy mas 1996 metais įsitvirtino susiskaldžiusioje Af
RELIGIJA 519
ganistano valstybėje. Daugelyje kitų valstybių is sienų, daugėja žmonių, kuriems islamiškoji sim
lamo fundamentalizmo grupės įgijo įtaką, tačiau bolika bei aprangos stilius tapo svarbiais identiteto
joms buvo užkirstas kelias į valdžią. Pavyzdžiui, ženklais. Tokie įvykiai, kaip Persijos įlankos ka
Egipte, Turkijoje ir Alžyre islamo fundamentalistų ras ar skandalas dėl Salmano Rushdie‘o „Šėtoniškų
maištus numalšino valstybė arba kariškiai. eilių“ publikavimo, islamo pasaulyje sužadino per
Daugeliui kelia nerimą islamo pasaulio siekis mainingas, bet gyvas reakcijas, priešingas ar at
konfrontuoti su tomis pasaulio dalimis, kurios ne liepiančias Vakarams.
silaiko jo tikėjimo. Mokslininkas politologas Sa Islamiškojo atgimimo, aišku, negalima supras
muelis Huntingtonas (1993) teigė, kad pasibaigus ti vadovaujantis vien religiniais aspektais; iš da
Šaltajam karui ir plečiantis globalizacijai Vakarų lies jis išreiškia reakciją prieš Vakarų poveikį, taigi
ir islamo pažiūrų kova gali tapti pasaulinėmis „ci yra tautinių ar kultūrinių teisių ginties sąjūdis. Abe
vilizacijų grumtynėmis“. Nacionalinė valstybė ne jotina, ar islamiškąjį atgimimą, net itin fundamen
bėra pagrindinis tarptautinių santykių veiksnys, to taliai besireiškiantį, reikėtų laikyti vien tradiciškai
dėl varžybos ir konfliktai kils tarp didesnių kul puoselėtų idėjų atgaiva. Tai, kas įvyko, - sudėtin
tūrų ar civilizacijų. gesnis dalykas. Teisybė, buvo atgaivintos tradici
Šitokių konfliktų pavyzdžius jau matėme buvu nės praktikos ir gyvensenos, tačiau jos susipynė su
sioje Jugoslavijoje - Bosnijoje ir Kosove, kai Bos rūpesčiais, būdingais jau moderniesiems laikams.
nijos musulmonai ir Kosovo albanai kovojo prieš
serbus, atstovaujančius krikščionių stačiatikių kul
tūrai. Šie ir panašūs įvykiai sustiprino musulmo Krikščioniškasis fundamentalizmas
nų, kaip pasaulio bendruomenės, savimonę. Kaip Krikščionių fundamentalistų organizacijų gausė
pažymėjo stebėtojai, „Bosnija virto musulmonų su- jimas JK, kitose Europos šalyse, o ypač JAV - vie
telkties tašku, įkvepiančiu visą musulmoniškąjį pa na ryškiausių pastarojo trisdešimtmečio ypatybių.
saulį... (ji) sukūrė ir paryškino poliarizacijos bei Fundamentalistai tiki, kad „Biblija, tiesą pasakius,
radikalizacijos nuotaikas musulmonų bendruome yra visiškai realus vadovas politikai, valdymui,
nėse, tačiau tuo pat metu sustiprino buvimo mu verslui, šeimoms ir visiems žmonijos reikalams“
sulmonu jausmą“ (Ahmed ir Donnan, 1994: 7-8). (Capps, 1990). Jie laiko Bibliją neklystančia, nes
Kiti stebėtojai teigia, kad dalykai pasisuko ki šios knygos turinys - Dievo Tiesos išraiška. Krikš
ta linkme, ir islamiškasis fundamentalizmas trau čionys fundamentalistai tiki Kristaus dieviškumu
kiasi. Tie, kurie laikosi šios nuomonės, mano, jog ir žmogaus galimybe išganyti sielą, pripažinus
dabar jis turi maža galimybių išsikovoti visišką val Kristų savo išganytoju. Jie taip pat įsipareigoja
džią islamiškosiose pasaulio valstybėse. Kai isla skleisti savo žodį ir atversti tuos, kurie dar nepri
miškajam fundamentalizmui pasisekdavo, kaip, pa ėmę to paties tikėjimo.
vyzdžiui, Irane, jis nepajėgdavo pateikti gyvybingo Krikščioniškasis fundamentalizmas yra reak
ir patrauklaus modelio, kuriuo panorėtų sekti ki cija į liberaliąją teologiją ir „pasaulietiškojo hu
tos valstybės. Net ir pats Iranas, atrodo, ėmėsi ri manizmo“ rėmėjus - jis nukreiptas prieš tuos, „ku
botų demokratizacijos bandymų. riems proto, troškimų ir instinktų išlaisvinimas
Tačiau būtų klaidinga teigti, kad islamiškasis mielesnis už tikėjimą ir paklusnumą Dievo įsaky
fundamentalizmas senka. XXI amžiui prasidedant, mams“ (Kepei, 1994: 133). Krikščioniškasis funda
islamiškoji opozicija lieka tvirta tokiose valstybėse, mentalizmas trokšta kovoti su modernizacijos su
kaip Malaizija ir Indonezija, šariato teisę neseniai kurta „moralės krize“ - tradicinės šeimos nuosmu
pritaikė keletas Nigerijos provincijų, o karas Če kiu, grėsme individo dorovei, susilpnėjusiais žmo
čėnijoje patraukė dalyvauti islamo kovotojus, re gaus ir Dievo ryšiais.
miančius islamo valstybės įkūrimą Kaukaze. Tarp Jungtinėse Valstijose Jerry’s Fahvellas, „Mo
musulmonų, gyvenančių anapus islamo pasaulio raliosios daugumos“ draugijos steigėjas, ir kiti for-
520 17 SKYRIUS
Juodoji jūra K a z a c h ija

G ru z ija
Turkija
T u rk m ė n ija
Viduržemio jūra yban. Afganistanas

Irakas Iranas
K uveitas
Pakistanas
Libija Persijos
Egiptas Saudo Arabija \ įlanka
Indija
J u n g tin ia i —
A r a b ų E m y ra ta i
Arabijos jura
Sudanas
Jem enas
ISLAMIZMAS VALDŽIOJE
1. Iranas: A jatola K ho m einis 2. Sudanas: N uo 1 9 89 m etų 3. Afganistanas: 1 9 9 6 m etais

1 9 79 m etais nu vertė Irano valdo H ass an o al-T u rab io va ld žio je įsitvirtino T a libanas
šachą N acionalinio gelbėjim o frontas
ISLAMIZMAS OPOZICIJOJE
1. Egiptas: Musulmonų brolija nesm urtiškai nu siteiku sių islam istų 6. Pakistanas: „nuosaikieji“
(The Muslim Brotherhood) v a ld ž ią d e m o kratin ėm is islam istai tu rėjo g a lim yb ę taikyti
drau ge su P akistan o Jamaat- p riem on ėm is konstitucinę p o litiką ilgiau, negu
e-lslam tapo „politinio is la m o “ bet kurioje kitoje m u su lm o nų šalyje
šaltiniu 4. Irakas ir Sirija: to talitariniai
režim ai žiau riai nuslopino islam istų 7. Čečėnija: rūsti kova dėl
2. Saudo Arabija: islam iškoji m aištus n e p rikla u so m y b ės nuo M askvo s
m onarchija, atlaikiusi fa n a tik ų sukūrė rojų islam o ek strem ista m s
b a n d y m ą j ą nuversti
5. Palestina: Hamas grupuotės
kovotojai religiniu pagrindu ju ngiasi 8. Nigerija ir Malaizija: dvi
3. Turkija: va karietiško tipo su patriotiškai nusiteikusiais „p eriferinės“ m u su lm o n ų pasaulio
dem o kratija a tė m ė iš fan atikais šalys, kuriose stiprėja islam izm as
Schema 17.4. Islamizmas valdžioje ir opozicijoje

Šaltinis: The Guardian, 15 F e b . 2 0 0 0 , p. 18.
RELIGIJA 521
muluoja principus, kurių turi laikytis jų sekėjai. n į - n ev a lia . K ai b esila n k a n ty s p a ša lie č ia i im a klau
Kampanijos prieš abortus, už pamaldas mokykloje sin ėti apie šią se k su a lin ę savid rau sm ę, studentai m ie
ir šeimos vertybes palengva tapo ramsčiais, palai lai ją gina; j ie tvirtina, kad v isiš k a s su sila ik y m a s p a
kančiais sąjūdį, žinomą „Naujųjų dešiniųjų krikš skatintų išk ryp ėlišk ą praktiką, yp ač hom osek su alu m ą,
kurio (kaip j ie sak o) apstu k on k uruojan čiam e funda
čionių“ pavadinimu. Kai 1980 metais prezidentu
m en talistų u n iv ersitete, d rau d žian čiam e bet k ok į flir
tapo Ronaldas Reaganas, „Naujieji dešinieji krikš tą. K ita vertu s, se k su a lin ių g e id u lių ap raiškos p rieš
čionys“ atviriau užsiėmė politika. Jie manė, kad tarautų u n iv ersiteto šv ie č ia m ų jų tik slų d v a sia i“ (K e
įtaka politiniams sprendimams - tinkamiausias ke p ei, 1994: 135).
lias vėl atversti Amerikos bendruomenę į krikš
čionybę ir apsaugoti individus nuo sekuliarizacijos Krikščionys fundamentalistai JAV gauna paramą
grėsmės. Falwellas išskyrė „penkias pagrindines iš visos šalies, tačiau jų sąjūdyje itin ryškėja re
problemas, kurios turi politinius padarinius, poli gioninis aspektas. Amerikos Pietūs išgarsėjo kaip
tines implikacijas ir kurias dori amerikiečiai pri „Biblijos zona“. Tai - teritorijos juosta į pietus nuo
valo pasirengti sutikti - abortus, homoseksualu agrarinių „galvijų auginimo“, „kukurūzų“ ir „med
mą, pornografiją, humanizmą, irstančias šeimas“ vilnės zonų“. Daugelis garsiausių ir įtakingiausių
(Kepei, 1994). Imdamiesi konkrečių veiksmų, evangelistų įsikūrę Pietų bei Vidurio Vakarų vals
„Naujieji dešinieji krikščionys“ pirmiausia nusi tijose: Virdžinijoje, Oklahomoje ir Šiaurės Karo
taikė į valstybines mokyklas ir užsiėmė lobizmu, linoje. Įtakingiausios Jungtinių Valstijų fundamen
skatindami įstatymų kūrėjus keisti mokymo pro talistų grupės - tai Pietų baptistų konventas, Dievo
gramų turinį ir bandydami panaikinti pamaldų sambūriai ir Septintosios dienos adventistai.
draudimą mokykloje, taip pat ilgai netrukę ėmė
remti „Veiksmingą gelbėjimą“ - kovingą organi
zaciją, blokuojančią abortų klinikas.
„Elektroninė bažnyčia "
Garsūs „Naujųjų dešiniųjų krikščionių“ pa Pasak Gilleso Kepelo, Amerikos fundamentalis
mokslininkai įsteigė keletą universitetų naujajai tai pažymėtini dėl nepaprastų įgūdžių skleisti sa
„pasipriešinimo elito“ kartai suformuoti, kuri bū vo žodį pasitelkiant šiuolaikiškiausią kalbą ir tech
tų išmokyta krikščioniškojo fundamentalizmo ti nologiją (1994). Ši tradicija nėra nauja - tuomet,
kėjimų ir pajėgi užimti reikšmingas padėtis ži- kai dar nebuvo radijo, fundamentalistai ir pamoks
niasklaidoje, akademiniuose sluoksniuose, politi lininkai evangelikai klajojo po Ameriką, vadovau
koje ir mene. Liberty, Oralo Robertso, Bobo Jo- dami milžiniškiems atgaivininkų susirinkimams,
neso ir kiti universitetai suteikia įprastų akademi rengiamiems laukuose po atviru dangumi arba pa
nių disciplinų laipsnius, tačiau šiuos dalykus dėsto lapinėse. Pasirodžius radijui, jie savo savaitiniais
Biblijos fundamentalių tiesų požiūriu. Universi pamokslais galėjo pasiekti masines auditorijas. Ta
tetų miesteliuose palaikomi griežti etikos standar čiau būtent televizijos atsiradimas sukūrė palan
tai, kreipiant studentų privatų gyvenimą ir seksua kiausią dirvą fundamentalistų pažiūroms skleistis.
lumą vien santuokos linkme: Elektroninės informavimo priemonės iš esmės
susijusios su pokyčiais, kurie nuo XX a. septin
„K iek vien as, kam tek o b ent k iek pabūti L iberty u n i
tojo dešimtmečio veikia religiją JAV. Evangelis
versiteto m ie ste ly je , su sid urdavo su stulbinam u sp ek
tas Billy’s Grahamas pirmasis pradėjo reguliariai
takliu. A tskiri b en drabučiai va ik in a m s ir m ergin om s,
praktikuojama griežta priežiūra, prievartos ir savidraus
pamokslauti eteryje; veiksmingai pasinaudodamas
m ės m išin ys. P rancūziški bu čin iai uždrausti, o bet k o
informavimo priemonėmis, šis baptistų pamoks
kie seksu aliniai n esu situ o k u sių jų san tyk iai baudžiam i lininkas pritraukė daug sekėjų. Porą pastarųjų de
pašalin im u (su situ o k u sio s p oros g y v e n a m ieste). T ei šimtmečių vis dažniau matydavome, kaip infor
syb ė, leid žiam a b u čiu o ti į sk ruostą, o p oros gali su si mavimo priemonės dar sudėtingiau ir sistemingiau
kibti rankom is, tačiau apkabinti partnerį per ju o s m e naudojamos religijos žodžiui skleisti ir lėšoms pa
522 17 SKYRIUS
mokslininkams kaupti. Pasirodė „elektroninė baž mavimo priemonių tarpusavio ryšiai. Kaip rodo 15
nyčia“ - religinės organizacijos, kurios pirmiausia skyrius, moderniajame pasaulyje TV, radijas ir ki
veikia per žiniasklaidą, o ne per vietinius parapijų tos elektroninių komunikacijų formos yra galin
susitikimus. Palydovinėmis komunikacijomis reli giausia poveikio priemonė, o šis faktas verčia ir
gines programas galima transliuoti per visą pasaulį: toliau skatinti religinių programų kūrimą.
ir į besivystančias, ir į industrializuotas šalis. Elektroninis religinis pamokslavimas ypač pla
Fundamentalistai ir kitos grupės, siekiančios at čiai paplito Lotynų Amerikoje, kurioje rodomos
versti į tikėjimą netikinčiuosius, buvo pagrindiniai Šiaurės Amerikos programos. Kaip to padarinys,
elektroninės bažnyčios pirmeiviai. Viena iš šio reiš protestantiški sąjūdžiai, daugiausia penkiasdešim-
kinio priežasčių yra „žvaigždžių sistema“ - įkve tininkų atmainos, padarė nepaprastą poveikį to
piantys pamokslininkai, kurie pritraukia sekėjus kioms iš esmės katalikiškoms šalims, kaip Čilė ir
savo asmeniniu žavesiu. Kai kurie iš tokių pamoks Brazilija.
lininkų tiesiog tobulai tinka elektroninei žiniask-
laidai, kuri jų charizmatines savybes gali pateikti
tūkstančių ar net milijonų žmonių auditorijoms. Be Išvados
Billy’o Grahamo, JAV esama ir kitų „elektroni Globalizacijos amžiuje, kai žūtbūt reikia tarpusa
nių pamokslininkų“ - tokių kaip Oralas Robert- vio supratimo ir dialogo, religinis fundamentaliz
sas, Jerry’s Fahvellas, Jimmy’s Swaggartas, Patas mas gali būti ardomoji jėga. Priartėjęs prie gali
Robertsonas ir Jimas Bakkeris su savo buvusia mybės smurtauti ribos islamiškojo ir krikščioniš
žmona Tammy Faye, - kurie pavertė žiniasklaidą kojo fundamentalizmų atvejais, religinės ištikimy
pagrindine savo veiklos vieta ir, užkariaudami se bės įkvėptas smurtas - anaiptol ne retas pavyzdys.
kėjus, kliaujasi beveik vien transliacija. Per pastaruosius penkerius metus Libane, Indone
Kai kurie religiniai transliuotojai, tarp jų - Ji zijoje ir kitose šalyse musulmonų ir krikščionių
mas ir Tammy Bakkeriai, pateko į seksualinius ar grupės ne sykį susirėmė, panaudodamos smurtą.
finansinius skandalus, stipriai pakenkusius geram Kita vertus, pasaulyje, kuris tampa vis labiau kos
jų vardui. Kadangi nukentėjo tokių asmenų repu mopolitišku, priešingų tradicijų bei tikėjimų žmo
tacija, kai kas padarė prielaidą, jog elektroninės nės bendrauja dažniau negu kada nors anksčiau.
bažnyčios didžiausios įtakos metas jau praeityje. Tradicinės idėjos vis rečiau priimamos už gryną
Gal ir tiesa, kad atgaivininkų ir fundamentalistų pinigą, todėl privalome gyventi atviriau ir reflek
grupės netenka savo dominuojančios padėties, ta syviau -juk diskusija ir dialogas iš esmės svar
čiau visai nepanašu, kad prie pabaigos artėtų pla būs, kai susiduria skirtingų tikėjimų žmonės. Tik
tesni religinių organizacijų ir elektroninių infor patys žmonės gali suvaldyti ar nutraukti smurtą.
1. Religija egzistuoja visose žinomose visuomenėse, tačiau skirtingose

kultūrose religiniai tikėjimai ir praktikos skiriasi. Visos religijos su
sijusios su grupėmis simbolių, žadinančių garbinimo ir nuolankumo
jausmą ir sujungtų su ritualais, kuriuos praktikuoja tikinčiųjų ben
druomenė.
TEMOS SANTRAUKA
2. Totemizmas ir animizmas - tai mažesnėse kultūrose visuotinai pa
plitę religijos tipai. Totemizmo religijoje kai kurios augalų ar gyvū
nų rūšys suvokiamos kaip turinčios antgamtinių galių. Animizmas
reiškia tikėjimą dvasiomis ar šmėklomis, gyvenančiomis tame pat,
kaip ir žmonės, pasaulyje ir kartais juos užvaldančiomis.
RELIGIJA 523
3. Trys pasaulio istorijoje įtakingiausios monoteistinės (turinčios tik vieną

Dievą) religijos - judaizmas, krikščionybė ir islamas. Kitose religi
jose visuotinai paplitęs politeizmas (tikėjimas keletu ar daugeliu dievų).
Kai kurios religijos, pavyzdžiui, konfucianizmas, apskritai neturi jokių
dievų ar antgamtiškų būtybių.
4. Sociologines religijos traktuotes labiausiai paveikė trijų „klasikinių“
sociologijos teoretikų - Manto, Durkheimo ir Weberio - idėjos. Kiek
vienas iš jų buvo įsitikinęs, kad iš esmės religija yra iliuzija. Jie ma
nė, kad religijos kuriamas „kitas pasaulis“ - tai mūsų pasaulis, iš
kreiptas žvelgiant pro religinio simbolizmo lęšį.
Marxas teigė, jog religijoje glūdi stiprus ideologijos elementas:
religija dažnai pateisina visuomenėje suformuotą turtų ir galios
nelygybę.
Durkheimui religija buvo svarbi dėl sanglaudos funkcijų-ji skatina
sanglaudą, ypač kai užtikrina, kad žmonės reguliariai susitikinėtų ben
driesiems tikėjimams ir vertybėms patvirtinti.
Weberio teigimu, religija yra svarbi dėl vaidmens socialinei kai
tai, ypač Vakarų kapitalizmo plėtrai.
5. Yra keturi pagrindiniai religinių organizacijų tipai. Bažnyčios - tai
didelės, oficialiai pripažintos ir įsitvirtinusios religinės institucijos,
paprastai turinčios formalią biurokratinę struktūrą ir religinių parei
gūnų hierarchiją. Sektos yra mažesnės ir mažiau formalizuotos tikin
čiųjų grupės, kurios paprastai įsikuria oficialiajai bažnyčiai atgaivinti.
Sektas, kurios išgyveno tam tikrą laikotarpį ir institucionalizavosi,
vadinamos denominacijomis. Kultai primena sektas, bet pasižymi lais
vesniais ryšiais; šioms grupėms labiau būdinga laikytis bendros prak
tikos, o ne jungtis į organizacijas.
6. Religinėse organizacijose paprastai dominuoja vyrai. Daugumos re
ligijų, ypač krikščioniškosios, vaizdiniai ir simboliai daugiausia yra
vyriškos giminės, nors kai kuriose religijose įprastos ir moteriško
sios dievybės. Religinės hierarchijos tradiciškai buvo užvertos mo
terims, tačiau Anglikonų bažnyčia jas įšventina kunigėmis.
7. Sekuliarizacija apibūdina mažėjančią religijos įtaką. Išmatuoti seku
liarizacijos lygį sudėtinga dėl to, kad apimami keli kaitos matmenys:
religinių organizacijų narių skaičius, jų socialinė padėtis ir žmonių
asmeninis religingumas. Teisybė, religijos įtaka gerokai sumažėjo, ta
čiau religija jokiu būdu nestovi ties išnykimo riba ir moderniajame
pasaulyje toliau vienija arba skaldo žmones.
8. Bažnyčių lankomumas JK ir daugumoje kitų Europos šalių yra že
mas. Jungtinėse Valstijose priešingai - kur kas didesnė gyventojų dalis
reguliariai lanko bažnyčią. JK, kitose Europos šalyse ir JAV bažny
čią reguliariai lanko kur kas mažiau žmonių, negu sakosi tikį Dievą.
524 17 SKYRIUS
9. Tradicinės bažnyčios pastaraisiais dešimtmečiais patiria narių mažėji

mo tendenciją, tačiau greta pagrindinių religijų atsirado daug nau
jųjų religinių sąjūdžių. Šie naujieji sąjūdžiai apima platų religinių ir
dvasinių grupių, kultų ir sektų spektrą. Apskritai, juos galima suskirs
tyti į tris kategorijas: pasaulėteigos sąjūdžius, kurie artimi savigal-
bos grupėms; pasaulėneigos sąjūdžius, kurie atsiriboja nuo išorės pa
saulio ir jį kritikuoja; pagaliau sambūvio su pasauliu sąjūdžius, ku
rie pabrėžia, jog vidinis religinis gyvenimas svarbesnis už žemiškus
rūpesčius.
10. Tūkstantmečio (milenariniu) sąjūdžiu laikomas toks sąjūdis, kuris lau
kia greitai įvyksiančio visų narių bendro išganymo - arba dėl tikro
esminio dabarties pokyčio, arba atsikūrus seniai prarastam aukso am
žiui. Apokalipsizmas - tai tikėjimas dieviškai apreikštais mokymais
apie istorijos įvykių pabaigą.
11. Pasaulyje tarp dalies tikinčiųjų, priklausančių skirtingoms religinėms
grupėms, paplito fundamentalizmas. Šie tikintieji vadinami „funda
mentalistais“, nes tiki sugrįžimu prie savo religinių doktrinų pagrin
dų. Po islamo revoliucijos Irane 1978-1979 metais, kai buvo įsteig
ta religija besivadovaujanti vyriausybė, islamiškasis fundamentaliz
mas paveikė daugelį Vidurinių Rytų šalių. Krikščioniškasis funda
mentalizmas JAV - tai reakcija į pasaulietines vertybes ir manomą
moralės krizę Amerikos visuomenėje. Stengdamiesi atversti netikin
čiuosius, krikščionys fundamentalistai pirmieji įkūrė „elektroninę baž
nyčią“. Jie tikintiesiems suburti naudoja televiziją, radiją ir naują
sias technologijas.
Pasvarstykite dar kartą 1. Ar moderniajame pasaulyje gali įvykti stebuklų?

2. Kaip religiją galima atskirti nuo politinių ar moralinių tikėjimų sis
temos?
3. Ar moterims religija galėtų reikšti ką kita negu vyrams?
4. Kokiais būdais religija gali būti ir socialinio stabilumo, ir socialinės
kaitos jėga?
5. Kiek pagrįsta religingumą Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose apibū
dinti kaip „tikėjimą nepritampant“?
6. Kurie moderniojo pasaulio bruožai skatino naujųjų religinių sąjūdžių
formavimąsi ir plėtrą?
RELIGIJA 525
Edward I. Bailey. Implicit Religion in Contemporary Societies. - Kam- Papildoma literatūra

pen: Kok Pharos, 1997.
Eileen Barker and Margit Warburg (eds). New Religions and New Re-
ligiosity. - Aarhus: Aarhus University Press, 1998.
Hugh McLeod. Religion and the People ofWestern Europe, 1789-1989.
- Oxford: Oxford University Press, 1997.
David Westerlund (ed). Questioning the Secular State: The Worldwide
Resurgence of Religion in Politics. - London: C. Hurst, 1996.
Academic Info Religion Gateway Interneto nuorodos

www.academicinfo.net/religindex.html
American Religion Data Archive

http://www.arda.tm/
Journal for Cultural and Religious Theory (online)

www.jcrt.org
526
'
erdvės
Moderniosios urbanizacijos
savybės 529
Urbanizacijos teorijos 531
Vakarų miestų raidos
tendencijos 536
Urbanizacija besivystančiame
pašalyje 542
Miestai ir globalizacija 546
Miestų administravimas
globaliniame amžiuje 549
Temos santrauka 552
Išvados: miestai ir globalinis
vadovavimas 552
18 skyrius. Miestai ir miestų erdvės
Gyvenamųjų namų teritorijos, supančios Niujorko lininkų“, kurie sąvartynuose randa daiktų ir par
miesto širdį - Greemvich Village, gali pasigirti vi duoda juos gatvėse, šalia žmonių, prašančių išmal
sose Jungtinėse Valstijose didžiausia nekilnojamojo dos prie bankomatų. Jis išvydo, kaip Niujorko tei
turto verte. Nedidelių namų kaina gerokai viršija sėsauga taikėsi į žmones ant šaligatvio, organizuo
milijoną dolerių, o mažesnių kondominiumų kaina dama „gyvenimo kokybės“ kampanijas ir trinda
siekia net pusę milijono. Vidutinės namų ūkio pa ma socialinės netvarkos žymes. Knygoje Sidewalk
jamos šiame rajone pranoksta 65000 dolerių per („Šaligatvis“) Duneieras piešia sudėtingą paveiks
metus. Ši kaimynija garsėja turtinga kultūrinių lą, kuriame gyvenimus ženklina toksikomanija ir
funkcijų pasiūla: bukinistų krautuvėmis, kavinė narkomanija, alkoholizmas, benamystė, neįgalu
mis, dailės galerijomis ir teatrais. Greemvich Vil mas, neraštingumas, įkalinimo patirtis ir piktybi
lage ilgai buvo „bohemos kvartalas“ - ne vienos nis rasizmas. Sociologas taipgi aprašo ant šaligat
intelektualų, dailininkų ir rašytojų kartos namai. vio egzistuojančią tvirtą bendruomenę - neforma
Jo gyventojai - daugiausia aukštesniųjų vidurinės lias saviauklos, tarpusavio paramos, vedlystės ir
klasės sluoksnių specialistai ir studentai. išgyvenimo sistemas.
Tačiau esama ir kitos Greemvich Village pu Greenwich Village šaligatvis - tai absoliučių
sės. Kaimynijos gatvėse kunkuliuoja veikla, labai kontrastų ir nelygybių mikrokosmas, kuriuo pa
tolima aprašytajai gerovei. Greemvich Village savo sižymi stambiausieji pasaulio didmiesčiai. Globa
buveinėmis taip pat pavertė elgetos, prekeiviai nar lizacija ir informacinių technologijų sklaida inten
kotikais ir benamiai. Per keletą praėjusių dešimt syvina urbanizacijos procesą, pritraukdamos į
mečių žmonės iš ypač skurdžių teritorijų pastebėjo, miestus daugiau žmonių ir čia suteikdamos ekono
kad šaligatvis gali suteikti galimybes užsitikrinti minę veiklą. Miestai pavirto didesnėmis negu kada
gyvenimą. Gyvas gatvės šurmulys, nuolatinis pės nors anksčiau kryžkelėmis, kuriose maišosi aibė
čiųjų srautas ir turto bei skurdo mišinys suformuoja kultūrų, kalbų ir socialinių aplinkų. Naujasis tarp
savotišką mozaiką, į kurią gali integruotis paribio tautinis elitas skersai išilgai kerta žemynus, regz
niujorkiečiai. Pasak sociologo Mitchello Duneie- damas „globalinių didmiesčių“ tinklą. Šiuose did
ro, tai - kaimynija, kuri „ant to paties šaligatvio miesčiuose daugianacionalinių korporacijų būsti
vienu metu priima turtinguosius ir benamius, fi nės stūkso virš nuskurdusių kaimynijų; didžiatur-
losofijos daktarus ir bemokslius“ (Duneier, 1999). čiai ir neturintys piliečių teisių „naudojasi“ tais pa
Duneieras ėmėsi tirti šaligatvio gyvenimą Gre čiais miestais, tačiau abiejų grupių kasdienė tik
emvich Village, nagrinėdamas ten dirbančių ir gy rovė taip skiriasi, kad vargiai rastume panašią.
venančių skurdžių, daugiausia juodaodžių vyrų, Kam priklauso miestai? Viena vertus, miestas
gyvenimą (žr. 20 skyrių „Sociologinių tyrimų me egzistuoja kaip „miesto žavesio zona“ - svaiginanti
todai“, p. 585). Penkerius metus jis stebėjo ir drau karuselė, kurioje sukasi prašmatnūs restoranai ir
ge buvo įsijungęs į neformalų ekonominį gyvenimą viešbučiai, biurų pastatai, oro uostai ir teatrai, daž
ant šaligatvio. Duneieras dirbo šalia gatvės par nai lankomi naujosios globalinės ekonomikos kū
davėjų, siūlančių laikraščius ir knygas, šalia „šiukš rėjų bei valdytojų. Globalizacijai plečiantis, šių
MIESTAI IR MIESTŲ ERDVĖS 529
„miesto naudotojų“ daugės ir toliau. Antra vertus, lumbijos federacinė apygarda) pietinę dalį. Šiame
ekonomikos augimo pašalėse irgi egzistuoja tūks regione gyvena apie 40 milijonų žmonių, o gyven
tančiai „miesto naudotojų“, kurių reikalavimai tojų tankis viršija 700 žmonių kvadratinėje my
miestui tokie pat teisėti, tačiau dažnai mažiau pa lioje.
geidaujami. Viso pasaulio miestuose tolydžio dau Britanija, pirmoji patyrusi industrializaciją vals
gėja imigrantų, skurdžių, socialiai nuskriaustųjų. tybė, anksčiau už kitas šalis ėmė keistis iš kaimiš
Stambiausiuose pasaulio didmiesčiuose dar nieka kosios į daugiau miestiškąją. 1800 metais apie 20
da nebuvo susitelkę tiek daug galios ir turtų, pri procentų visų gyventojų jau gyveno miestuose ir
sikaupę tiek sukrečiančio skurdo ir socialinio nepa didmiesčiuose, turinčiuose per 10 000 žmonių.
lankumo. Pasaulio miestuose vis labiau ryškėja 1900 metais ši dalis padidėjo iki 74 procentų. Sos
skirtingų gyvenimų ir egzistencijos šaltinių sąlytis. tinėje Londone 1800 metais gyveno apie 1,1 mi
Šiame skyriuje panagrinėsime urbanizacijos lijono žmonių, o XX a. pradžioje - jau daugiau
procesus - jie paskatino atsirasti ir iki šiol tebe kaip 7 milijonai. Tuomet Londonas buvo didžiau
formuoja moderniuosius miestus. Iš pradžių ap sias miestas, gerokai aplenkęs viską, ką buvo te
tarsime didžiulį miesto gyventojų gausėjimą per kę matyti pasauliui, - milžiniškas gamybos, pre
praėjusį šimtmetį ir pagrindines urbanizacijos te kybos ir finansų centras pačioje vis besiplečian
orijas, suformuluotas šiam procesui suprasti. Po čios Britų imperijos širdyje.
to palyginsime skirtingus urbanizacijos modelius Daugumoje kitų Europos šalių ir Jungtinėse
įvairiose pasaulio dalyse: pradžioje panagrinėsi Valstijose urbanizacija prasidėjo kiek vėliau - bet
me Vakarų urbanizaciją, pasiremdami Jungtinių sykį pajudėjusi kai kuriais atvejais buvo netgi spar
Valstijų ir Britanijos pavyzdžiais, o vėliau - ur tesnė. 1800 metais JAV visuomenė buvo labiau
banizaciją besivystančiame pasaulyje. Visai ne kaimiška, palyginti su pirmaujančiomis Europos
nuostabu, kad didžiulį poveikį miestams daro glo šalimis. Tik 10 procentų JAV gyventojų gyveno
balizacija, todėl paskutinėse skyriaus dalyse ap bendruomenėse, turėjusiose per 2500 žmonių. Da
tarsime kai kuriuos šio proceso matmenis. bar šitaip gyvena gerokai per tris ketvirtadalius
amerikiečių. 1800-1900 metais Niujorko gyven
tojų skaičius pašoko nuo 60 000 iki 4,8 milijono
Moderniosios urbanizacijos savybės žmonių!
Visos moderniosios industrinės visuomenės yra itin XX a. urbanizacija - tai globalinis procesas, į
stipriai urbanizuotos. Didžiausi industrinių šalių kurį vis labiau įtraukiamos besivystančios šalys (žr.
miestai turi iki 25 milijonų gyventojų, o konur- schemą 18.1). Iki 1900 metų miestai daugiausia
bacijose - miestų sankaupose, sudarančiose dide kilo Vakaruose, per kitus penkiasdešimt metų tam
les užstatytas teritorijas - gali gyventi kur kas dau tikra miestų plėtra pastebėta ir besivystančiose ša
giau. Kraštutiniausiai miesto gyvenimo formai lyse, tačiau pagrindinis urbanizacijos plėtros lai
šiandien atstovauja darinys, kurį kai kas pavadi kotarpis - antroji XX a. pusė. Nuo 1960 iki 1992
no megapoliu - „miestų miestu“. Šis terminas bu metų miesto gyventojų skaičius pasaulyje padidėjo
vo sukurtas senovės Graikijoje, kur jis reiškė mies- iki 1,4 milijardo. Manoma, kad per ateinančius dvi
tą-valstybę, suplanuotą kelti visų civilizacijų pa dešimt metų prie šio skaičiaus prisidės dar 2 mi
vydą, tačiau dabartinė žodžio vartosena beveik ne lijardai.
susijusi su šia svajone. Moderniaisiais laikais jis Miestų gyventojų skaičius didėja kur kas spar
pirmąsyk buvo pavartotas apibūdinti Jungtinių Val čiau, negu pasaulio gyventojų. 1975 metais mies
stijų Šiaurės rytų vandenyno pakrantei - 450 mylių tiškose gyvenvietėse buvo įsikūrę 39 procentai visų
besidriekiančiai konurbacijai, kuri prasideda nuo pasaulio žmonių; remiantis Jungtinių Tautų skai
Bostono šiaurinės dalies ir siekia Vašingtono (Ko čiavimais, prognozuojama, kad 2000 metais mies
530 18 SKYRIUS
tuose gyvens 50 procentų, o 2025 metais - 63 pro gundomis (darbo vietomis, turtais, prekių ir pa
centai žmonių ir kad tuo metu Afrikos ir Pietų slaugų įvairove). Be to, miestai pavirto centrais,
Amerikos miestų gyventojai pranoks Europos kuriuose susitelkė finansinė ir pramoninė galia, čia
miestų gyventojų skaičių. veikė verslininkai, kurie kartais beveik iš nieko
sukurdavo naujas miestų teritorijas.
Moderniųjų miestų raida padarė milžinišką
Moderniųjų miestų raida
poveikį ne tik papročiams bei elgsenos stiliams,
Moderniųjų miestų plėtrą paskatino gyventojų prie bet ir mąstymo bei jausmų modeliams. Nuo tų lai
augis drauge su atvykėlių migracija iš ūkių, kai kų, kai XVIII a. susiformavo pirmosios didžiosios
mų ir miestelių. Dažnai ši migracija vyko tarptau miestų aglomeracijos, požiūriai į miestų padarinius
tiniu mastu - žmonės iš valstietiškos aplinkos socialiniam gyvenimui poliarizavosi. Kai kas mies
traukdavo tiesiai į kitų šalių miestus. Milžiniška tus laikė „civilizacijos stebuklo“ išraiška, dinamiz
europiečių, kilusių iš skurdžios žemės ūkio aplin mo ir kultūrinio kūrybiškumo šaltiniu. Šių autorių
kos, emigracija į JAV yra akivaizdžiausias šio pro nuomone, miestai didina galimybes rutuliotis eko
ceso pavyzdys, tačiau šitokia tarptautinė migra nomikai ir kultūrai, teikia priemones gyventi pa
cija plačiai plito ir Europoje; žmonės iš kaimo togų ir tenkinantį gyvenimą. Kiti miestus smerkė
kraustydavosi į kitų šalių miestus. Valstiečiai ir kai kaip rūkstantį pragarą, užplūstą agresyvių ir nie
miečiai migravo į miestus (panašiai kaip šiandien kuo, išskyrus savimi, nepasitikinčių minių, kurioms
iš kaimo į miestą masiškai persikrausto besivys nesvetimi nusikaltimai, smurtas ir ištvirkimas.
tančių šalių žmonės), nes kaimiškose teritorijose Miestams staigiai kylant, daugelis žmonių pa
jiems stigo galimybių, o miestai „auksu grįstomis šiurpo patyrę atitinkamai didėjančias nelygybes ir
gatvėmis“ traukė akivaizdžiais pranašumais bei pa gilėjantį skurdą. Skurdo mieste mastas ir didžiuliai
80 3962
80 4000
75
70
70
3500
60 3000
54
50 2500
o
o
it £ 2000
30 1500
20 1000
10 500
LO lO m m L O L D L O l O l O l O l D l D L O l O l O l D
h5
0- 05 ▼ - n- N- 05 t— ^ 05 t- h*. 05 t— h*- 05 ▼-
05 o 05
CM t-
0 ) 0 ) 0 0 5 0 ) 0 0 1 0 ) 0 0 ) 0 ) 0
^ - T - C N ^ - ' r C N J ^ T - C v j T - T - C N
P asa u lis E 3 Labiau

1 išsivystę regionai KŽŽŽj M a ž ia u išsivystę regio nai Į Į M a ž ia u s ia i išsivystę regionai
Schema 18.1. Pasaulio regionų urbanizacija pagal išsivystymo lygį 1975, 1995 ir planuojama 2015 m.
Šaltiniai: UN, World Urbanization Prospects, 1998; The UNESCO Courier, Ju ne 19 9 9 .
skirtumai tarp miesto kaimyniją priklausė pagrin Pasak Parko, „sykį įkurtas miestas, atrodo, virs
diniams veiksniams, kurie pastūmėjo atlikti anks ta didžiuliu rūšiuotės mechanizmu, kuris... iš gy
tyvąsias sociologines miesto gyvenimo analizes. ventojų kaip visumos neklystamai išsirenka tuos
Nenuostabu, kad pirmosios didžiosios moderniųjų asmenis, kurie geriausiai tinka gyventi konkrečia
miesto sąlygų sociologinės studijos, o ir teorijos, me rajone ar aplinkoje“. Procesai, kurie būdingi
išsirutuliojo Čikagoje - mieste, kuris pasižymėjo ir biologinės ekologijos atveju - konkurencija, įsi
stulbinamu plėtros tempu (iš 1830 metais praktiš veržimas ir perėmimas - pertvarko miestus į „gam
kai neapgyvendintos teritorijos iki 1900 metų iš tines teritorijas“. Jei panagrinėsime ežero, esan
augo miestas, turintis gerokai per 2 milijonus gy čio gamtinėje aplinkoje, ekologiją, pastebėsime,
ventojų) ir itin ryškiomis nelygybėmis. kad tarp įvairių žuvų, vabzdžių bei kitų organiz
mų rūšių vyksta konkurencija, kurios dėka jos gana
stabiliai pasiskirsto po teritoriją. Ši pusiausvyra pa
Urbanizacijos teorijos žeidžiama, kai kokia nors nauja rūšis „įsiveržia“
Čikagos mokykla ir bando pavesti ežerą savo namais. Kai kurie or
ganizmai, įprastai plitę centrinėje ežero dalyje, iš
Nemažai mokslininkų, susijusių su Čikagos uni stumiami į pakraščius, kuriuose jų gyvenimas tam
versitetu XX a. trečiajame-penktajame dešimtme pa nepalyginamai blogesnis. Įsiveržusi rūšis iš jų
čiuose, ypač Robertas Parkas, Ernestas Burgessas pasiglemžia ežero vidurį.
ir Louisas Wirthas, suformulavo idėjas, kuriomis Ekologiniu požiūriu apsigyvenimo ir persikrau
daugelį metų labiausiai rėmėsi miesto sociologi stymo modeliai veikia panašiai. Skirtingų kaimy
jos teorija ir tyrimai. Ypatingo dėmesio nusipel niją vystymasis priklauso nuo gyventojų, kurie jas
no dvi „Čikagos mokyklos“ sukurtos koncepcijos. keičia, kovodami dėl uždarbio. Miestą galima pa
Viena iš jų - vadinamoji ekologinė miesto anali vaizduoti kaip žemėlapį, kuriame atskiros terito
zės traktuotė, o kita - urbanizacijos kaip gyve rijos turi skirtingas ir prieštaringas socialines sa
nimo būdo koncepcija, sukurta Wirtho (Park, 1952; vybes. Pradiniame moderniųjų miestų kilimo etape
Wirth, 1938). pramonė telkėsi vietose, tinkamose dėl gamybai
reikalingų žaliavų ir esančiose arti tiekimo trasų.
Miesto ekologija Gyventojai būrėsi aplink šias darbovietes, o jos,
Ekologija - tai terminas, paimtas iš gamtos mokslų, gausėjant miestiečių skaičiui, darėsi vis įvairesnės.
kuris reiškia augalų ir gyvūnų organizmų prisitai Kartu atitinkamai formavosi patrauklesni patogu
kymo prie savo aplinkos tyrimus (būtent šia pras mai, ir vis stipriau imta varžytis dėl galimybės juos
me „ekologija“ vartojama bendrųjų aplinkos prob įsigyti. Didėjo žemės vertė ir nekilnojamojo tur
lemų kontekste, žr. 19 skyrių „Gyventojų gausėji to mokesčiai, todėl šeimoms - jei tik jos negyve
mas ir ekologinė krizė“). Gamtos pasaulyje orga no labai susispaudusios arba nesiglaudė griūvan
nizmai yra linkę pasiskirstyti po teritoriją nuosekliai čiuose būstuose, kurių nuomos kaina tebebuvo ma
- taip, kad būtų pasiekta skirtingų rūšių egzisten ža - ilgainiui darėsi sunku išsilaikyti miesto cen
cijos pusiausvyra. Čikagos mokyklos atstovai bu tre. Čia įsiviešpatavo verslas ir pramogos, o tur
vo įsitikinę, jog pagal tokius pat principus yra iš- tingesni gyventojai kraustėsi į nuosavus būstus be
sidėsčiusios ir didesnės miesto gyvenvietės bei pa- siformuojančiame priemiesčių žiede. Šis procesas
siskirsčiusios įvairiarūšės kaimynijos. Miestai auga vykdavo ten, kur buvo nutiesiami keliai, nes jie
ne kaip pakliuvo, jų statytojai atsižvelgia į palan sutrumpindavo kelionės į darbą laiką; lėčiau plė
kias aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, moderniosiose tojosi teritorijos, atsidūrusios tarp šių kelių.
visuomenėse didelėms miestų teritorijoms būdinga Miestus galima laikyti struktūromis, sudaryto
plėtotis upių pakrantėse, derlinguose slėniuose arba mis iš koncentrinių žiedų, suskaidytų į segmen
prekybos kelių ar geležinkelių sankryžose. tus. Viduryje yra senieji miestų centrai, kuriose su
532 18 SKYRIUS
sipina klestintis didysis verslas ir yrantys nuosa lus“ procesas, todėl linkstama sumenkinti reikš
vi namai. Už jų išsidėsčiusios seniau įkurtos kai- mę, kuri miesto organizacijoje tenka sąmoningam
mynijos, kuriose gyvena darbininkai, dirbantys fi projektavimui ir planavimui. Erdvinės organizaci
zinį darbą ir turintys nuolatines darbo vietas. Dar jos modeliai, sukurti Parko, Burgesso ir jų kolegų,
toliau rikiuojasi priemiesčiai, kuriuose linksta gy buvo paremti amerikietiškąja patirtimi; tačiau net
venti didesnes pajamas uždirbančios grupės. Kon Jungtinių Valstijų atveju jie tinka tik kai kuriems
centrinių žiedų segmentuose vyksta įsiveržimų ir miestų tipams, o ką jau kalbėti apie Europos, Ja
perėmimo procesai. Taigi kai centre ar gretimose ponijos ar besivystančio pasaulio miestus.
teritorijose ima irti valdos, ten gali pradėti keltis
etninės mažumos. Joms atsikraustant į teritoriją,
daugiau senesnių gyventojų ima iš ten trauktis - Urbanizacija kaip gyvenimo būdas
šitaip prasideda masiškas bėgimas į bet kurias kitas
Wirtho tezė apie urbanizaciją kaip gyvenimo bū
miesto kaimynijas arba priemiesčius.
dą mažiau siejasi su vidine miestų diferenciacija,
Miesto ekologijos koncepcija kurį laiką buvo o labiau su tuo, kas yra urbanizacija kaip sociali
diskredituota, bet vėliau keletas mokslininkų, ypač nės egzistencijos forma. Wirthas pastebi:
Amosas Havvley’s (1950, 1968), ją atgaivino ir to
liau rutuliojo savo raštuose. Hawley’s mažiau dė „Š iu o la ik in io p asau lio „ m iestišk u m o “ ly g io negalim a
mesio skyrė konkurencijai dėl trūkstamų išteklių, visišk a i ar tik sliai pam atu oti, rem iantis m iestu o se g y
tačiau pabrėžė skirtingų miesto teritorijų tarpusa ven an čia san tyk in e v isų g y v en to jų d alim i. Įtakos, ku
vio priklausomybę. Pagrindinis būdas, kuriuo žmo rias m iestas daro so c ia lin ia m žm ogau s g yven im u i, kur
nės prisitaiko prie savo aplinkos, yra diferencia kas stip resnės, n egu gali rodyti m iestų g y v en to jų pro
cija - grupių ir užimtumo vaidmenų specializa cen tin ė išraiška; ju k m iesta s nėra v ien to ly d ž io p op u
cija. Grupių, nuo kurių priklauso daugelis kitų, liarėjantis m odernaus žm o g a u s būstas ir dirbtuvė - tai
vaidmuo yra dominuojantis; jį dažnai rodo šių gru centras, kuris skatina ir v a ld o ek o n o m in į, p o litin į ir
pių užimama centrinė geografinė padėtis. Pavyz kultūrinį g y v e n im ą į savo orbitą įtraukdamas tolim iau
džiui, verslo grupės - dideli bankai ar draudimo sias p asau lio b en d ru om en es ir į v isu m ą sujungdam as
bendrovės - teikia svarbias paslaugas daugeliui atskiras teritorijas, tautas b ei v e ik lo s sritis“ (W irth,
bendruomenės narių, todėl paprastai įsikuria gy 1938: 342).
venviečių centro teritorijose. Tačiau, nurodo Haw-
ley’s, besiplėtojančios miestų teritorijų zonos at Wirthas nurodo, kad miestuose daugybė žmonių
siranda iš ryšių ne tik erdvėje, bet ir laike. Pavyz gyvena visai greta vienas kito, tačiau daugumos
džiui, verslo dominavimą išreiškia ne vien žemė tų kitų asmeniškai nepažįsta - šiuo atžvilgiu mies
naudos modeliai, bet ir kasdienio gyvenimo veiklos tas iš esmės skiriasi nuo mažų tradicinių kaimų.
ritmas - tą puikiai iliustruoja piko valandos. Žmo Miestiečių tarpusavio ryšiai daugiausia trumpalai
nių kasdienio gyvenimo sutvarkymas laike atspindi kiai ir daliniai - tai ne tiek savaime tenkinantys
miesto kaimynijų hierarchiją. santykiai, kiek priemonės kitokiems tikslams siekti.
Ekologinė koncepcija buvo svarbi daugeliui Sąveikos su pardavėjais parduotuvėse, kasininkais
empirinių tyrimų, nes turėdama vertę kaip teori bankuose, kontrolieriais traukiniuose tėra probėgš-
nė perspektyva padėjo juos skatinti. Ekologinis miai susidūrimai, įvykstantys ne todėl, jog iš tie
mąstymas - pavyzdžiui, susidomėjimas ką tik pa sų norima susipažinti, o vien dėl to, kad pasitar
minėtais „įsiveržimo“ ir „perėmimo“ procesais - nauja kitiems tikslams.
pastūmėjo nemažai miesto visumos ir atskirų kai Nors miestų teritorijų gyventojai linkę būti ypač
mynijų tyrimų. Kita vertus, šią koncepciją ne be judrūs, juos sieja palyginti silpni saitai. Žmonės
pagrindo galima įvairiai kritikuoti. Iš ekologinės kasdien užsiima įvairiausia veikla ir patenka į skir
perspektyvos miesto raida matoma kaip „natūra tingiausias situacijas - čia gyvenimas „žengia“
sparčiau negu kaimo vietovėse. Viešpatauja kon įprastos grupės, panašios į tas, kurias Herbertas
kurencija, o ne bendradarbiavimas. Wirthas sutin Gansas vadina „miesto kaimiečiais“ (Gans, 1962).
ka, kad dėl socialinio gyvenimo tankio, būdingo Jo „miesto kaimiečiai“ - tai italų kilmės amerikie
miestams, čia ima formuotis kaimynijos; jos pa čiai, gyvenantys kaimynijoje senajame Bostono
sižymi skirtingomis savybėmis, o kai kurios išlaiko centre. Dabar šios „baltųjų etninės“ teritorijos Ame
mažų bendruomenių ypatumus. Pavyzdžiui, imig rikos miestams, atrodo, yra mažiau reikšmingos ne
rantų gyvenamose teritorijose aptinkami tradici gu kadaise, jų vietą pamažu užima senųjų centrų
niai ryšiai tarp šeimų, o dauguma žmonių asme bendruomenės, sudarytos iš naujesnių imigrantų.
niškai pažįsta vieni kitus. Tačiau kuo labiau šito Svarbesnis dalykas, kad pats miesto gyvenimas
kios teritorijos įtraukiamos į platesnius miesto gy aktyviai kuria kaimynijas, susijusias glaudžiais gi
venimo modelius, tuo menkiau išsaugomi minėti minystės bei asmeniniais ryšiais; jos anaiptol ne
ypatumai. reliktai, menantys ankstesnį, tačiau didmiestyje vis
Wirtho idėjos visiškai pelnytai tapo labai po dar gyvuojantį gyvenimo būdą. Claude’as Fischeris
puliarios. Neįmanoma paneigti, kad moderniuo aiškina, kodėl didelio masto urbanizacija, užuot
siuose miestuose daugelis kasdienių ryšių yra be visus nugramzdinusi į anonimišką masę, yra lin
asmeniai - tam tikru mastu ši tiesa pasitvirtina ir kusi skatinti skirtingas subkultūras. Miestų gyven
visame socialiniame moderniųjų visuomenių gy tojai, nurodo Fischeris, sugeba bendradarbiauti su
venime. Wirtho teorija yra svarbi, nes pripažįsta, kitais, priklausančiais panašiai aplinkai ar turin
jog urbanizacija nėra tik visuomenės dalis - ji iš čiais panašius interesus, kad išplėtotų vietinius ry
reiškia ir veikia platesnės socialinės sistemos po šius; taip pat jie gali įsijungti į ypatingas religi
būdį. Miestiškais gyvenimo aspektais pasižymi ne nes, etnines, politines ir kitas subkultūrines gru
vien tų, kurie įsikūrė didmiesčiuose, veikla - šios pes. Mažas miestas, miestelis ar kaimas neleidžia
savybės būdingos socialinio gyvenimo modernio plėtotis šitokiai subkultūrų įvairovei (Fischer,
siose visuomenėse visumai. Kita vertus, Wirtho 1984). Tie, kurie sudaro miestų etnines bendruo
idėjos yra ir akivaizdžiai ribotos. Wirtho teorija menes, galėjo, pavyzdžiui, beveik ar visiškai ne
pagrįsta daugiausia Amerikos miestų stebėjimais, pažinoti vienas kito anksčiau, dar gyvendami sa
tačiau apibendrinama iki visuotinės urbanizacijos vo gimtinėje. Atvykę į kitą šalį, jie traukia ten, kur
raiškos. Tuo tarpu urbanizacija ne visur ir ne vi jau gyvena žmonės, kilę iš tokios pat kalbinės ir
sada buvo vienoda. Kaip minėjome, pavyzdžiui, kultūrinės aplinkos - šitaip formuojasi naujos
antikiniai miestai daugeliu atžvilgiu visiškai sky subbendruomenių struktūros. Kaime ar miestely
rėsi nuo egzistuojančių moderniosiose visuome je menininkas rastų vos vieną kitą bendramintį bi
nėse. Ankstyvuosiuose miestuose dauguma žmo čiulį, tačiau didmiestyje jis gali tapti didelės me
nių gyveno ne ką anonimiškiau ir beasmeniškiau ninės ir intelektinės subkultūros dalimi.
negu kaimo bendruomenių nariai. Didmiestis - „nepažįstamųjų pasaulis“, tačiau
Wirthas taip pat pernelyg sureikšmina moder jis palaiko ir kuria asmeninius santykius. Tai anaip
niųjų miestų beasmeniškumą. Iš tiesų bendrijos, ap tol ne paradoksas. Reikia atskirti miesto patirtį vie
imančios artimus draugystės ar giminystės saitus, šumo srityje, kurioje susiduria nepažįstamieji, ir
moderniosiose miesto bendruomenėse yra tvirtes privatesnį pasaulį, kurį sudaro šeima, draugai ir
nės, negu manė Wirthas. Everettas Hughesas, Wirt- bendradarbiai. Pirmąsyk atvykus į didelį miestą,
ho kolega iš Čikagos universiteto, apie savo ben gali būti sunku „sueiti su žmonėmis“. Tačiau persi
dradarbį rašė: „Louisas vis kalbėdavo, koks beas krausčius į mažą, įsitvirtinusią kaimo bendruome
menis yra miestas - o pats tuo tarpu gyveno, ap nę, galima pastebėti, kad gyventojų draugiškas el
suptas daugybės giminių ir draugų, su kuriais ben gesys dažniausiai reiškia tik viešą mandagumą -
draudavo labai asmeniškai“ (cituota: Kasarda ir Ja- iš tiesų bendruomenė gali „pripažinti“ atvykėlį tik
nowitz, 1974). Moderniuosiuose miestuose yra po daugelio metų. Edwardas Krupatas pastebi:
534 18 SKYRIUS
„M iesto k ia u šin io ... lu k štą su n k iau pradaužti. N e p a Moderniosios urbanizacijos sąlygomis, nuro
sitaik iu s progai ar ap lin k y b ėm s su sip a žin ti, d au gelis do Harvey’s, erdvės struktūra be paliovos pertvar
žm on ių, k asdien v ien a s k itą m atan čių autobusų ar g e koma. Procesą lemia vietos, kuriose didžiosios fir
ležinkelio stotyse, kavinėje ar darbovietės koridoriuose, mos nusprendžia pastatyti savo gamyklas, tyrimų
niekada netaps niek u o d au giau, o tik „p ažįstam ais n e bei projektavimo centrus ir t. t., vyriausybių nu
p a žįsta m a isia is“ . K ai kurie ž m o n ė s apskritai gali lik statyta žemėnaudos ir pramonės gamybos kontrolė,
ti u žribyje, n es stok oja so c ia lin ių įg ū d žių ar in icia ty pagaliau privačių investuotojų veikla, perkant bei
v o s. Tačiau v isišk a i ak iv a izd u , kad ž m o n ės iš išorės parduodant namus ir žemę. Pavyzdžiui, verslo fir
patenka į v id ų ir d ėl b e g a lin ė s n ep ažįstam ųjų įvairo mos nuolatos svarsto, kiek naujos vietos santyki
v ės (kiekvien as iš ] ų - potencialus draugas), ir dėl pla nai pranašesnės už jau esamas. Kai kokioje nors
taus g y v en se n ų bei interesų spektro m ieste. O sy k į pa teritorijoje gamyba tampa pigesnė negu kitoje arba
tekus į grupę ar tinklą, nepaprastai padaugėja g a lim y kai firma pereina nuo vienų gaminių prie kitų, įstai
b ių p lėsti sa v o ryšius. Faktai rod o, kad g aliau siai te i
gos ir gamyklos vienur uždaromos, o kitur atida
g ia m o sio s m iesto g a lim y b e s dažnai p ersveria varžan
romos. Taigi tam tikru metu, kuomet atitinkamo
čiąsias jė g a s ir leid žia žm o n ė m s kurti ir palaikyti ju o s
se vietose galima gerokai pasipelnyti, didmiesčių
ten kin an čiu s sa n ty k iu s.“ (1 9 8 5 : 3 6 ).
centruose gali išdygti begalė administracinės pa
Wirtho idėjos tam tikru mastu ir toliau išlieka sva skirties pastatų. Sykį pastačius įstaigas ir „pertvar
rios, tačiau vėlesni įnašai į šiuos tyrimus rodo, kad kius“ centro teritoriją, investuotojai ima dairytis
jos pernelyg apibendrintos. Modernieji miestai daž spekuliacinės statybos galimybių kur nors kitur.
nai tampa beasmenių, anoniminių santykių prie Dažnai veikla, vienu laikotarpiu pelninga, kitu me
žastimi, bet kartu jie - įvairovės, o kartais ir ar tu, pasikeitus finansiniam klimatui, ima mažiau ap
tumo, draugystės šaltiniai. simokėti.
Privačių namų pirkėjų veiklai didelę įtaką da
Urbanizacija ir sukurtoji aplinka ro tai, kokiu mastu ir kur verslo interesams super
Naujesnės urbanizacijos teorijos pabrėžė, kad ur kama žemė, taip pat paskolų palūkanų dydis ir cen
banizacija nėra savarankiškas procesas, todėl jį rei trinės bei vietinės valdžios nustatyti mokesčiai. Pa
kia analizuoti stambesnių politinės ir ekonominės vyzdžiui, JAV po Antrojo pasaulinio karo nepa
kaitos modelių atžvilgiu. Du pagrindinius urbanis prastai išsiplėtė didžiųjų miestų priemiesčiai. Šią
tinės analizės autorius, Davidą Harvey’į ir Manuelį plėtrą iš dalies nulėmė etninė diskriminacija ir bal
Castellsą, stipriai paveikė Marxas (Harvey, 1973, tųjų polinkis trauktis iš senųjų miestų centrų. Ta
1982, 1985; Castells, 1977, 1983). čiau, Harvey’o teigimu, šis procesas galėjo įvyk
ti tik todėl, kad vyriausybė nusprendė suteikti mo
Harvey’s: erdvės struktūros pertvarka kesčių lengvatas namų pirkėjams ir statybos fir
Urbanizacija, Harvey’o teigimu, sudaro vieną iš moms, o finansų organizacijos nustatė specialią
sukurtosios aplinkos aspektų, kurį sukėlė indust kreditų teikimo tvarką. Visa tai sudarė sąlygas sta
rinio kapitalizmo plėtra. Tradicinėse visuomenė tyti ir pirkti naujus namus miesto periferijoje ir
se miestas ir kaimo vietovės buvo aiškiai atskirti tuo pat metu skatino pramonės gaminių, tokių kaip
vienas nuo kito. Moderniajame pasaulyje pramo automobiliai, paklausą. Miestų bei didmiesčių au
nė nutrina miesto ir kaimo skirties ribas. Žemės gimas ir suklestėjimas, nuo XX a. septintojo
ūkis mechanizuojamas, juo verčiamasi, dešimtmečio prasidėjęs Anglijos pietuose, tiesio
atsižvelgiant į kainas ir pelną, panašiai kaip ir pra giai siejasi su senosios pramonės šiaurėje nuos
monės veikloje; šis procesas mažina miesto ir kai mukiu ir jo sukeltu investicijų perkėlimu į naujas
mo žmonių gyvensenų skirtumus. pramonės galimybes.
Castellsas: urbanizacija ir socialiniai sąjūdžiai nes vertybes - taip atsirado galimybė klestėti dau
Castellsas, kaip ir Harvey’s, pabrėžia, kad vienos geliui gėjų organizacijų, klubų ir barų - ir užimti
ar kitos visuomenės erdvinė forma yra glaudžiai reikšmingą padėtį vietos politikoje.
susijusi su visuotiniais jos raidos veiksniais. No Ir Harvey’s, ir Castellsas pabrėžia, jog mies
rėdami suprasti miestus, turime suvokti procesus, tai - beveik visiškai dirbtinė aplinka, kurią sukon
kuriais formuojamos ir perkuriamos erdvinės for stravo žmonės. Net kaimiškiausios teritorijos ne
mos. Miestų ir kaimynijų planai bei architektūri išvengia žmogaus įsikišimo ir moderniųjų techno
niai ypatumai išreiškia skirtingų visuomenės gru logijų įtakos - juk žmogaus veikla performavo ir
pių tarpusavio kovas ir konfliktus. Kitaip tariant, pertvarkė pasaulio tvarką. Maistas gaminamas nebe
galbūt dangoraižiai statomi tikintis pelno, bet kartu vietos gyventojams, o tautinėms ir tarptautinėms
šie milžiniški statiniai „savo technologija ir per rinkoms; mechanizuotame žemės ūkyje žemė
dėta didybe simbolizuoja pinigų galią mieste - tai griežtai suskirstyta, o žemėnauda specializuota ir
kylančio korporacinio kapitalizmo laikų katedros“ sutvarkyta pagal tokius fizinius modelius, kurie
(Castells, 1983: 103). menkai tesusiję su gamtinėmis aplinkos savybė
Priešingai Čikagos sociologams, Castellsas mis. Ūkių ir izoliuotų kaimo teritorijų gyventojai
dabar ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai sujungti
miestuose įžvelgia ne tik atskirą vietą - miesto te
su platesne visuomene, nors jų elgsena kai kuriais
ritoriją- bet ir visuomeninio vartojimo procesų
aspektais gali skirtis nuo miestiečių elgsenos.
neatimamą dalį; šie procesai savu ruožtu yra ne
atsiejamas industrinio kapitalizmo aspektas. Mo Įvertinimas
kyklos, transporto paslaugos ir laisvalaikio pato Harvey’o ir Castellso požiūriai buvo plačiai dis
gumai priklauso būdams, kuriais žmonės bendrai kutuojami, o jų darbas turėjo didelę reikšmę, ki
„vartoja“ moderniosios pramonės gaminius. Ap taip pakreipiant urbanistinę analizę. Priešingai eko
mokestinimo sistema daro įtaką tam, kas ir kur ga loginei urbanizacijos koncepcijai, pabrėžiami ne
lės ką pirkti ar nuomoti, kas kur statys. Šiuose pro „natūralūs“ erdvės formavimosi procesai, o domi
cesuose didelę galią turi didelės korporacijos, ban masi, kaip žemės ir sukurtosios aplinkos formose
kai ir draudimo bendrovės, teikiantys kapitalą sta atsispindi socialinių ir ekonominių galių sistemos.
tybos projektams. Tačiau daugelį miesto gyveni Tai rodo stipriai pakeistas akcentų vietas. Kita ver
mo aspektų tiesiogiai veikia ir valdžios įstaigos - tus, Harvey’s ir Castellsas savo idėjas dažnai kon
tiesdamos kelius, statydamos komunalinius būstus, statuodavo itin abstrakčiai, todėl jos nepaskatino
planuodamos žaliąsias zonas ir pan. Taigi miestų tiek daug įvairiausių mokslinių tyrimų, kaip Či
fizinė forma yra ir rinkos jėgų, ir vyriausybės val kagos mokyklos darbai.
džios padarinys. Kai kuriais atžvilgiais Harvey’o ir Castellso bei
Tačiau sukurtosios aplinkos pobūdis nėra vien Čikagos mokyklos suformuoti požiūriai naudingai
turtingųjų ir galingųjų veiklos padarinys. Castel papildo vienas kitą ir gali būti jungiami, siekiant
lsas pabrėžia, kaip svarbi neprivilegijuotųjų gru susidaryti visuminį urbanistinių procesų vaizdą. Iš
pių kova, siekiant pakeisti savo gyvenimo sąly tiesų egzistuoja ir miesto teritorijų kontrastai, api
gas. Miesto problemos sužadina įvairius sociali būdinti miesto ekologijos, ir bendrasis miesto gy
nius sąjūdžius, kurie siekia pagerinti būsto sąly venimo beasmeniškumas. Tačiau jie kur kas per-
gas, protestuoja prieš oro taršą, gina parkus bei mainingesni, negu atrodė Čikagos mokyklos na
žaliuosius plotus, kovoja prieš statybų plėtrą, kei riams, ir valdomi pirmiausia socialinių bei eko
čiančią teritorijų kraštovaizdį. Castellsas, pavyz nominių įtakų, nagrinėtų Harvey’o ir Castellso.
džiui, tyrinėjo San Francisko gėjų sąjūdį, kuriam Johnas Loganas ir Harvey’s Molotchas pasiūlė
pavyko performuoti kaimynijas pagal savo kultūri koncepciją, kuri tiesiogiai sujungia tokių autorių,
536 18 SKYRIUS
kaip Harvey’s ir Castellsas, traktuotes su kai ku Jungtines Amerikos Valstijas. Labiausiai domėsi-
riais ekologinės koncepcijos ypatumais (Logan ir mės priemiesčių teritorijų susikūrimu ir senųjų
Molotch, 1987). Šie mokslininkai sutinka su Har- miestų centrų nuosmukiu, miesto konfliktais, fi
vey’u ir Castellsu, kad miesto gyvenimą gana tie nansų krizėmis ir strategijomis miestams atnaujinti.
siogiai veikia plataus pobūdžio savybės, kuriomis
pasižymi ekonominė raida, besiskleidžianti nacio Priemiesčių susidarymas
naliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tačiau tokie pla Kai kurie miesto gyvenimo prozelitai su panieka
taus masto ekonominiai veiksniai, teigia jie, skver žvelgė į Anglijos miestų pakraščiuose pradėjusias
biasi per vietines organizacijas, tarp jų - kaimy kurtis ir smarkiai plėstis priemiesčių zonas su na
niją verslo įmones, bankus ir vyriausybines įstai mais ir rūpestingai prižiūrimais sodeliais. Kiti, kaip
gas, drauge su individualių namų pirkėjų veikla. poetas Johnas Betjemanas, aukštino priemiesčių
Pasak Logano ir Molotcho, moderniosiose vi architektūros kuklų savitumą, taip pat troškimą de
suomenėse žemė ir statiniai perkami ir parduoda rinti miesto teikiamas užimtumo galimybes ir gy
mi taip, kaip ir bet kurios kitos prekės, tačiau rin venseną, kuri praktiškai siejama su namų bei au
kas, formuojančias miesto aplinkos struktūrą, vei tomobilių nuosavybe, o vertybiniu požiūriu - su
kia skirtingų žmonių grupių norai naudoti nekil tradiciniu šeimos gyvenimu.
nojamąjį turtą, kurį jie perka ir parduoda. Šio pro Daugelis Londoną supančių priemiesčių iški
ceso metu kyla daug įtampų bei konfliktų - ir bū lo tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, telk
tent jie tampa pagrindiniais veiksniais, kuriančiais damiesi prie naujų kelių ir metro stočių, kuriais
miesto kaimyniją struktūras. Pavyzdžiui, moder priemiesčių gyventojai galėtų važinėti į darbą cen
niuosiuose miestuose stambios finansų ir verslo tre. JAV priemiesčių plėtros procesas pasiekė savo
korporacijos nuolatos mėgina suintensyvinti kai didžiausią suklestėjimą XX a. šeštajame ir septin
kurių teritorijų žemėnaudą, nurodo Loganas ir Mo- tajame dešimtmečiuose. Šiuo laikotarpiu miestų
lotchas. Kuo labiau jos gali šitaip daryti, tuo dau centrų augimo tempas sudarė 10 procentų, tuo tar
giau atsiranda galimybių spekuliuoti žeme ir pel pu priemiesčių - 48 procentus. Į priemiesčius
ningai statyti naujus namus. Šioms bendrovėms kraustėsi daugiausia baltųjų šeimos. Vienas pagrin
mažai terūpi, kokius socialinius ir fizinius pada dinių veiksnių, skatinusių daugelį baltųjų bėgti iš
rinius jų veikla sukels konkrečiai kaimynijai - pa miestų senųjų centrų, kaip manoma, buvo rasinės
vyzdžiui, bus ar nebus griaunami patrauklūs se įvairovės įtvirtinimas mokyklose. Persikraustyti į
nesni gyvenamieji namai, kad atsirastų daugiau priemiestį reiškė patrauklų pasirinkimą šeimoms,
vietos naujiems įstaigų korpusams. Plėtros proce norėjusioms leisti savo vaikus į vien baltųjų mo
sas, kurį skatina didelės statybos firmos, dažnai kyklas. Net ir šiandien Amerikos priemiesčiuose
prieštarauja vietinio verslo ar gyventojų intere dominuoja baltieji gyventojai. 1990 metais mažu
sams, todėl jie gali pamėginti aktyviai priešintis. mų grupės sudarė vos 18 procentų visų priemies
Savo interesams ginti žmonės susiburia į kaimy čių žmonių. Senuosiuose miestų centruose tebe
niją grupes. Vietinės bendrijos gali kovoti už pla gyvena trys iš keturių afroamerikiečių, tuo tarpu
tesnius naujos veiklos suvaržymus, blokuoti į par tik vienas iš keturių baltųjų. Didžioji dalis juoda
kus besibraunančias naujas statybas arba siekti pa odžių priemiesčio gyventojų įsikūrusi su didmies
lankesnių nuomos sąlygų. čiais besiribojančių miestelių kaimynuose, kurių
daugumą sudaro juodaodžiai.
Vakarų miestų raidos tendencijos Tačiau baltųjų dominavimas priemiesčiuose to
lydžio nyksta, nes miestų centrus palieka vis dau
Šiame poskyryje aptarsime kai kuriuos pagrindi giau rasinių ir etninių mažumų narių. Nuo 1980
nius Vakarų miestų raidos pokario laikotarpiu mo iki 1990 metų juodaodžių priemiesčiuose padau
delius. Kaip pavyzdžius pasitelksime Britaniją ir gėjo 34,4 procento, lotynų amerikiečių - 69,3 pro
cento, o azijiečių - 125,9 procento. Priešingai, bal Situaciją blogina tai, kad miestuose-branduo-
tųjų gyventojų priemiesčiuose padaugėjo vos 9,2 liuose statinių fondas vis labiau nusidėvi, palyginti
procento. Mažumų grupių nariai persikrausto į su priemiesčiais, taip pat didėja nusikalstamumas
priemiesčius dėl tokių pat, kaip ir jų pirmtakai, ir yra aukštesnis nedarbo lygis. Todėl būtina dau
priežasčių: geresnių būstų, mokyklų ir patogumų. giau skirti lėšų socialinėms tarnyboms, mokyk
Naujieji persikėlėliai, kaip ir žmonės, pradėję ma loms, pastatų palaikymui bei remontui, policijos
siškai kraustytis į priemiesčius XX a. šeštajame ir gaisrinių tarnyboms. įsisuka blogėjančios būklės
dešimtmetyje, daugiausia priklauso vidurinės kla ratas - kuo labiau plečiasi priemiesčiai, tuo rimtes
sės specialistams. Pasak Čikagos būsto administ nės darosi didmiesčių centrų problemos. Daugelyje
racijos pirmininko, „dabar priemiesčių plėtra sie Amerikos urbanizuotų teritorijų - ypač senesniuose
jasi jau su klase, o ne su rase. Niekas nenori gy miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Bostonas ar
venti šalia skurdžių, nes nepageidauja problemų, Vašingtonas (Kolumbijos apygardoje) - būta tie
lydinčių neturtingus žmones: prastų mokyklų, ne siog šiurpių padarinių. Kai kuriose šių didmies
saugių gatvių, gaujų“ (cituota iš: De Witt, 1994). čių kaimynijose nekilnojamasis turtas sunykęs, ko
Britanijoje XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir gero, labiau, negu bet kuriose kitose industrinio
devintojo dešimtmečio pradžioje vyko vietos gy pasaulio urbanizuotose teritorijose. Yrantys nuo
ventojų migracija iš centro teritorijų į miestą juo mojamų daugiabučių kvartalai ir lentomis užkalti
siančius priemiesčius ir „miegamuosius mieste išdegusiu vidumi namai susilieja su tuščiais skly
lius “ (miestelius už didmiesčio ribų, kuriuose dau pais, kuriuose priversta nuolaužų ir griuvėsių.
giausia gyvena žmonės, dirbantys didmiestyje) ar Britanijoje miestų-branduolių nyksmas buvo ne
ba kaimus; ji reiškė, kad šiuo laikotarpiu Didžio toks ryškus kaip Jungtinėse Valstijose. Visgi kai
jo Londono gyventojų sumažėjo daugiau kaip puse kurie senieji miestų centrai, pavyzdžiui, Liverpulio,
milijono žmonių. Tuo pat metu sparčiau augo dau nušiurę ne mažiau už Amerikos miestų kaimyni-
gelis mažesnių didmiesčių ir miestų - pavyzdžiui, jas. Tarp šio nuosmukio priežasčių - finansų kri
Kembridžas, Ipsvičas, Norvičas, Oksfordas ir Lei- zės, paveikusios daugelį Britanijos senųjų miestų
česteris. Staigus gamybos pramonės žlugimas pa centrų. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabai
lietė ir šiaurės pramonės miestų senuosius centrus, gos vietos valdžia nuolatos itin stipriai spaudžia
tuo tarpu gyventojų skaičius priemiesčiuose bei ma mažinti savo biudžetą ir apkarpyti socialines
mažesniuosiuose miestuose padidėjo, o poslinkis paslaugas net ir labiausiai nykstančiose senųjų cen
[pietryčius sustiprėjo XX a. dešimtojo dešimtme trų teritorijose. Vietos valdžiai viršijus nacionali
čio pabaigos ekonomikos klestėjimo metu. niu mastu nustatytus išlaidų dydžius, ją buvo ga
lima bausti pagal įstatymą. Ši padėtis sukėlė smar
kius konfliktus tarp vyriausybės ir daugelio miestų
Senųjų miestų centrų nyksmas tarybų, kai tvarkydamos varganus savo senųjų
„Bėgimas į priemiesčius“ turėjo dramatiškų pada miestų centrus jos išleisdavo daugiau, negu buvo
rinių ir Britanijos, ir Amerikos miestų centrų kles nustatyta biudžetuose. Savivaldybių finansus pa
tėjimui bei gyvybingumui. Keletą pastarųjų dešimt veikė ir „pagalvės“ mokestis, įvestas valdant Mar-
mečių visi Amerikos didmiesčiai pasižymėjo grei garet Thatcher. Tiesa, šis mokestis galiausiai bu
tai nykstančiais senaisiais centrais. Tai lėmė prie vo panaikintas, tačiau daugelis miesto tarybų ėmė
miesčių plėtra. Dideles pajamas turinčių grupių gauti mažiau pajamų negu anksčiau ir buvo pri
kraustymasis iš miesto reiškia, kad vietinis biu verstos apkarpyti būtiniausias paslaugas.
džetas praranda įplaukas iš jų mokesčių. Tie, ku Anglikonų bažnyčios 1985 metų ataskaita „Ti
rie pasilieka ar užima pasitraukusiųjų vietą, dau kėjimas mieste“ (Faith iri the City) senųjų centrų
giausia gyvena skurdžiai, todėl galimybės kom teritorijas piešia niūromis spalvomis: „Pilkos sie
pensuoti prarastas pajamas yra gana menkos. nos, šiukšlinos gatvės, lentomis užkalti langai, gra-
538 18 SKYRIUS
fiti, niokojimas ir griuvėsiai - slogios įprastinės Miesto konfliktai

mums rūpimų rajonų ir parapijų savybės... senų Globalizacijos ir greitos kaitos epochoje didieji
jų miestų centrų namai senesni negu bet kuriose miestai tapo sutelkta ir intensyvia visą visuome
kitose miestų dalyse. Apytikriai ketvirtadalis An nę kamuojančių socialinių problemų išraiška.
glijos namų pastatyti iki 1919 metų, tačiau senuo
Miestu besidriekiančias „nematomas“ ydų linijas
siuose centruose ši dalis svyruoja nuo 40 iki 60 pernelyg dažnai paveikia kažkas panašaus į socia
procentų“ (Church of England, 1985: 18). linį žemės drebėjimą. Kunkuliuojančios įtampos
Paulas Harrisonas, aprašydamas vieną skur
išsiveržia į paviršių, kartais įgaudamos smurto -
džiausių Londono administracinį rajoną - Heknį
riaušių, plėšikavimo ir masiško naikinimo - formą.
(Hackney) - perteikė ore tvyrančią neviltį: Taip atsitiko Los Andžele 1992 metų pavasa
„P olicijos p ajėgos susiduria su iš tiesų neįvyk d om a u ž rį, kuomet riaušės apėmė kai kurias miesto dalis.
duotim i - n eleisti išsiv eržti sp rogiam m išin iu i, kurio Henry’s Cisnerosas, tuometinis Būsto ir miestų
su d ed am ąsias d alis b ritišk o sio s v isu o m e n ė s dinam ika plėtros departamento sekretorius, nuskrido į šį
sukaupė ir sujungė se n u o siu o se centruose. K aitinam as miestą, kad asmeniškai ištirtų, kas gi jame vyksta:
ek o n o m ik o s n u osm u k io ir d id e lio nedarbo, šis m iši
„P am ačiau m iestą, apgau b tą dūm ų. T vyrojo d egan čių
nys neišvengiam ai palaiko aukštą nusikalstam um o lygį.
D ėl to prireikė g a u se sn ių ir b u d resn ių p o lic ijo s p ajė laid ų ir p lastik o k vapas. D ūm ai b u vo tok ie tiršti, kad
gų, negu bet k u riose k ito se teritorijose, taip pat g ero u žtem d ė tiesia i virš g a lv ų ratu b esisu k a n č io sraigtas
kai d a žn esn ių n em a lo n ių sa n ty k ių su v isu o m e n ė s at parnio šv ie sa s. K as k e le tą se k u n d žių sukaukdavo s i
stovais, kaip su p o te n c ia lia is įtariam aisiais, p agaliau renos - tai iš v ie n o s g a isr a v ie tės į k itą lėk ė gaisrin ių
policijai atsirado kur kas daugiau galim yb ių neteisingai m ašinų operatyvinės grupės, lyd im os K alifornijos kelių
vertinti ar žiau riai e lg tis ir p ik tn au d žiau ti v a ld ž ia “ p o lic ijo s a u to m o b ilių - teisin g ia u būtų sakyti eskor
(H arrison, 1983: 3 6 9 ). tų, n es k iek v ien ą jų sudarė d vid ešim t au tom ob ilių u g
n ia g esia m s a p sa u g o ti... T ą k etvirtad ien io naktį Los
Atsiranda užburtas ratas. Palyginti su kitomis gru A n d žela s b u vo tikra a p ok alip sė - tarsi žaižaruojanti
pėmis, skurdžiausieji tampa ir kur kas gausesnių oranžinė p a šv a istė, v isų ja u sm ų įžeid im a s, išp lėsto s
nusikaltimų aukomis, ir yra priversti kęsti gero žm on ių akys, panika d ėl k ok io nors stip resnio garso.“
kai intensyvesnę policijos priežiūrą. Kita vertus,
daugiau šių žmonių griebiasi nusikalstamos veik Riaušės kamavo ir Britanijos miestus - jos vyko
los, į kurią nebūtų įsitraukę kitu atveju. Tokiose Brikstone, Broadwater Farm gyvenamajame rajone
vietovėse, kaip Heknis, susiburia „uždaros savi Totenheme, Šiaurės Londone, kur buvo nužudy
gynos visuomenė“, kuriai būdinga dar ir tai, kad tas policininkas, Oksforde, Bristolyje ir kituose
ji „nuolatos pamina piliečių laisves“, perspėja Har miestuose.
risonas. Kas priverčia kaistančias įtampas ir įvairius ne
Ir Jungtinių Valstijų, ir Britanijos didžiuosius priteklius pratrūkti viešai - miesto konflikto for
miestus kamuoja tokios pat socialinės ligos: tok- ma? Vienas iš tikriausių veiksnių yra skurdas, ki
sikomanija bei piktnaudžiavimas narkotikais, nu tas - etninis susiskaldymas ir antagonizmas, ypač
sikaltimai ir nusižengimai, nedarbas, benamystė, baltųjų ir juodaodžių, trečias - nusikalstamumas,
rasinė ir etninė nepakanta, prastos komunalinės pa o ketvirtas - tiesiog nesaugumas. Saugumo ir tik
slaugos, mokyklų stygius, pagaliau įtampa tarp tei rumo pristinga dėl trijų pirmųjų veiksnių, nesvarbu,
sėsaugos ir piliečių. Kartais daugybė šių nepalan ar jie tiesiogiai veikia individus, ar netiesiogiai.
kių sąlygų taip sutartinai užgula žmones, kad iš Per du pastaruosius dešimtmečius JAV, pana
siveržia viešu protestu - miesto konfliktais ir šiai kaip ir Britanijoje, paplito skurdas. XX a.
riaušėmis. dešimtojo dešimtmečio viduryje gyventojų dalis,
gyvenanti žemiau oficialiosios skurdo ribos, bu trų nuosmukio tyrimuose, tokiuose kaip Scarma-
vo didžiausia per daugiau kaip ketvirtį amžiaus. no ataskaita apie 1981 metų riaušes Brikstone, pa
Skurdas - ypač tuomet, kai sukuria vargingųjų kla žymėta, kad stinga koordinuoto požiūrio į senųjų
sę - atskiria nuo platesnės visuomenės didelius gy miestų centrų problemas (Scarman, 1982). Be di
ventojų segmentus; daugelis skurdžiausiųjų gru delių valstybės išlaidų - o jų iš vyriausybės var
pių telkiasi griūvančiuose miestų ar landynių ra giai galima tikėtis - radikalūs teigiami poslinkiai
jonuose. Šiuo atveju galima aiškiai matyti socia iš tiesų beveik neturi perspektyvos (Macgregor ir
linės atskirties erdvinį elementą. Pimlott, 1991).
Nepritekliaus senuosiuose miestų centruose klausi Miesto renesanso link:

mas sudaro dalį debatų, nagrinėjamų poskyriuose „Po
Miestų specialiosios grupės ataskaita
lemika dėl vargingųjų klasės“, p. 304, ir „Socialinės
atskirties formos“, p. 309. Miestų atnaujinimas apima ne tik senųjų miestų
centrų atgaivinimą, bet ir atokių rajonų darnią rai
dą. Britanijos miestų bei priemiesčių teritorijos ir
Miestų atnaujinimas
toliau nepaprastai sparčiai plėtojasi. Vyriausybės
Kokiomis nuostatomis turėtų remtis vietos, regiono skaičiavimais, nuo 1996 iki 2021 metų turėtų at
valdžios ir vyriausybė, kai jos imasi spręsti sudė sirasti 3,8 milijono naujų namų ūkių. Automobi
tingas problemas, deformuojančias senuosius cen lių eismas per du ateinančius dešimtmečius turė
trus? Kaip sustabdyti miestą supančių priemiesti tų padidėti trečdaliu; jau dabar Britanijos gyven
nių zonų ūmią plėtrą, kad būtų išsaugotos žalio tojai kelionei į darbą sugaišta 40 procentų daugiau
sios teritorijos ir kaimo vietovės? Sėkminga miesto laiko negu prieš dvidešimtį metų. Vienas iš ketu
atnaujinimo politika - tai tikras iššūkis, nes ji rei rių miesto gyventojų mano, kad jo gyvenamoji te
kalauja vienu metu veikti daugelyje įvairių sričių. ritorija pastaraisiais metais patyrė nuosmukį, tuo
Jungtinėje Karalystėje, mėginant sugrąžinti se tarpu pagerėjimą įžvelgia vos vienas iš dešimties
niesiems miestų centrams buvusį patrauklumą, bu (Urban Task Force, 1999).
vo įdiegtos įvairios nacionalinės programos, tar Atsižvelgdama į miestų bei priemiesčių terito
kime, subsidijos savininkams, atgaivinantiems savo rijose jau esamus iššūkius ir plėtros artimiausiais
namus, ar mokesčių lengvatos verslui pritraukti. metais prognozę, vyriausybė sušaukė Miestų spe
Pavyzdžiui, konservatorių vyriausybės 1988 me cialiąją grupę, vadovaujamą architekto ir miestų
tų „Kovos už miestus“ programoje tikėtasi, kad jų planuotojo lordo Rogerso. Grupė turėjo parengti
atnaujinimo varikliu veikiau taps privačios inves rekomendacijas gyvenimo kokybei gerinti Brita
ticijos ir laisvosios rinkos jėgos, negu valstybės nijos miestų ir kaimų vietovėse. Ataskaitoje, pa
kišimasis. Tačiau verslas buvo kur kas pasyves skelbtoje 1999 metų birželį, specialioji grupė iš
nis negu prognozuota. dėstė per šimtą rekomendacijų Britanijos miestams
Tyrimai rodo, jog - išskyrus šį nestandartinį pa atgaivinti. „Nuo pramonės revoliucijos laikų ne
rodomąjį projektą - nėra veiksminga spręsti mies- tekome nuosavybės teisės į savo miestus ir did
tų-branduolių sukuriamas esmines socialines pro miesčius, leisdami, kad juos darkytų menkavertė
blemas, užtikrinant ekonomines paskatas ir vilian architektūra, ekonominė sklaida ir socialinė polia
tis, kad reikiami darbai bus atlikti privačios ini rizacija,“ - pastebėjo specialioji grupė. Pasak ata
ciatyvos dėka. Senuosiuose miestų centruose drau skaitos autorių, XXI a. pradžia atveria tris pagrin
ge išryškėja tiek daug slegiančių aplinkybių, jog dines kaitos galimybes. Technologinė revoliucija
bet kuriuo atveju ypač sunku apgręžti kartą pra sukūrė naujas informacinių technologijų formas ir
sidėjusius nyksmo procesus. Senųjų miestų cen naujus informacijos mainų būdus; didėjanti eko
540 18 SKYRIUS
loginė grėsmė parodė, kad būtina darni raida; pa Miestų specialiosios grupės ataskaitoje pabrėžta,
galiau plačiai reiškiasi socialinė transformacija: jog miestų atnaujinimas negali būti vien politinės
pailgėjo tikėtina žmogaus gyvenimo trukmė ir su pastangos. Šis procesas veikiau reikalauja, kad pa
stiprėjo gyvensenos pasirinkimų reikšmė žmonių sikeistų politikų, vietos valdžios ir vidutinių pi
profesiniame bei asmeniniame gyvenime. liečių kultūra, įgūdžiai, tikėjimai, vertybės. „Mies
Savo ataskaitoje specialioji grupė pabrėžė ke tų renesanso“ įgyvendinimą lems švietimas, platūs
lis pagrindinius dalykus, iš esmės svarbius apsau debatai ir informacijos mainai (1999).
gant nuo erozijos kaimo vietoves ir skatinant bei
palaikant sveikas, gyvybingas miestų teritorijas. Regeneracija
Būtina vadovautis pateikiamais pamatiniais prin ir urbanistinis atnaujinimas
cipais, pareiškė dokumento autoriai, nes priešingu Didmiesčiuose paplito urbanistinis atnaujinimas,
atveju miestams kyla visiškai realus pavojus suirti, kai senieji pastatai renovuojami arba pakeičiami
o kaimo teritorijoms - būti prarytoms, be to, didės kitais, taip pat kai jau užstatytoms teritorijoms su
tarša, transporto grūstys ir socialiniai nepritekliai. teikiamos naujos paskirtys. Kartais visa tai suda
ro miesto planavimo programų dalį, bet kur kas
• Pakartotinai naudokite žemę ir statinius. Nau dažniau tai daroma regeneracijos sumetimais. Re
jų pastatų statybai kiek tik įmanoma reikia generacija vadinama pastatų sunykusiose miesto
naudoti kadaise užstatytą žemę, o ne žaliuo kaimynuose renovacija, pritaikant juos didesnes
sius plotus. Ataskaitoje buvo pažymėta, jog pajamas gaunančių grupių nariams ir kartu aprū
šiuo metu Britanijoje yra 1,3 milijono tuščių pinant šias miesto dalis patogumais, kuriais nau
gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Vy dosis šie žmonės, pavyzdžiui, parduotuvėmis ir res
riausybė turėtų siekti, kad 60 procentų nu toranais.
matomų naujų būstų iškiltų jau buvusiuose Senųjų miestų centrų regeneracija buvo atlie
tam skirtuose sklypuose (žr. toliau). kama daugelyje Britanijos, Jungtinių Valstijų ir Ka
• Gerinkite miesto aplinką. Esamas miesto te nados didmiesčių. Atrodo, šis procesas tęsis ir ar
ritorijas būtina padaryti patrauklesnes, kad timiausiais metais. Esama ir ekonominių, ir demo
žmonės panorėtų jose gyventi, dirbti ir so- grafinių priežasčių. Jauni specialistai ima atidė
cializuotis. Miesto teritorijos turėtų žadinti vi lioti santuoką ir šeimos gyvenimo pradžią vėles
suomenės saugos ir bendrumo jausmus. Kai- niam gyvenimo tarpsniui. Karjeros sumetimais
mynijas būtina geriau tarpusavyje sujungti, jiems tenka ilgai užtrukti administraciniuose pa
šitaip skatinant žmones keliauti pėsčiomis, statuose miesto centre, todėl gyvenimas priemies
dviračiu ar viešuoju transportu. tyje praranda savo vertę ir ima veikiau varginti.
• Išmokite tobulai valdyti vietines teritorijas. Pasiturinčios bevaikės poros gali išlaikyti brangius
Miestų renesansas priklausys nuo vietinių ly būstus renovuotose senuosiuose miestų centruo
derių ir labai plataus demokratiško piliečių se ir, ko gero, mielai susieja savo gyvensenas su
dalyvavimo. Reikia suteikti gyventojams di itin kokybiškų kultūros, kulinarijos ir pramogų pa
desnį vaidmenį priimant sprendimus. sirinkimais, prieinamais miestų centruose. Dėl pa
našių priežasčių į senųjų centrų teritorijas gali pa
• Imkitės atstatymo darbų. Vietos valdžiai bū norėti grįžti ir pagyvenusios poros, kurių vaikai
tina suteikti daugiau galių ir atsakomybės jau paliko namus.
skirti išteklius ilgalaikiams regeneracijos dar Veiksniams, skatinusiems regeneraciją Jung
bams apleistose teritorijoje. Reikia pasitelk tinėse Valstijose, priklauso nusikalstamumo ma
ti visuomenines lėšas, kad šitaip per rinką bū žėjimas. Nuo 1991 metų dešimtyje didžiausių
tų pritrauktos privačios investicijos. Amerikos miestų įvykdyta 34 procentais mažiau
Dokai: miesto atnaujinimas ar miesto katastrofa?

Ryškiausias miesto „pakartotinio naudojimo“ pavyz nių, dažnai avangardinės formos pastatų. Kitados bu
dys yra Londono dokai. Dokų teritorija užima maž vę sandėliai tapo prabangiais butais, šalia pristatyta
daug 8,5 kv. mylios (apie 22 kv. km) Rytų Londone naujų korpusų. Prie buvusios krovinių prieplaukos Ca-
prie Temzės - dėl dokų uždarymo ir gamybos nuos nary VVharf iškilo naujas didžiulis administracinis
mukio ji neteko savo ekonominės funkcijos. Dokai bu kompleksas, kurio pagrindinis pastatas matomas iš
vo pavadinti „didžiausia perstatymų teritorija Vakarų daugelio kitų Londono dalių. Tačiau į šį blizgesį įsi
Europoje“ ir „puikiausia galimybe nuo Londono gais terpia apšiurę namai ir pavienės dykros. Administra
ro laikų“. ciniai statiniai dažnai stovi tušti, kaip ir kai kurie nauji
Dokai yra šalia Londono finansų rajono Sičio, bet, gyvenamieji namai - jų tiesiog neįmanoma parduoti
antra vertus, ribojasi su skurdžiomis, darbininkų gy už tokią kainą, kurią iš pradžių planuota gauti. Admi
venamomis teritorijomis. Nuo XX a. septintojo dešimt nistraciniai miesto rajonai, kuriems priklauso dokai,
mečio iki dabar aršiai ginčijamasi, kuo turėtų tapti ši pasižymi ir kone skurdžiausiais šalyje būstais, tačiau
teritorija. Daugelis iš dokų teritorijoje ar šalia jos gyve juose gyvenantys žmonės beveik neturėjo naudos iš
nančių žmonių pritarė perstatymui pagal bendruome aplinkui vykusių statybų. Projektas numatė nemažai
nės plėtros projektus skurdesniųjų gyventojų intere „prieinamų“ būstų, tačiau tik labai maža dalis vietos
sams apginti. 1981 metais buvo įsteigta Dokų plėt gyventojų pajėgė ar panoro juos įsigyti.
ros korporacija, ir nuo to laiko šis rajonas tapo nau Nepaprasta miestų regeneracijos sėkmės istori
jos strategijos branduoliu. Šia strategija buvo siekia ja ar daugmaž visiška katastrofa? Abu požiūriai turi
ma skatinti privačią iniciatyvą imtis pagrindinio vaid savo gynėjų. Dokų padalijimas į turinčiųjų ir neturin
mens atnaujinant miestus. Buvo gerokai sušvelninti čiųjų valdas pasiekė tokį lygį, kuris beveik neturi ati
planavimo ir statybos reikalavimai bei reglamentai. tikmenų. Tiesa, čia daug renovuotų ir naujų pastatų,
Šiandien ši teritorija stulbinamai skiriasi nuo gre tačiau vieningos kaimynijos tikrai nepavyko sukurti.
ta esančių skurdžių kaimynijų. Joje gausu šiuolaiki
smurtinių nusikaltimų. Tiesa, „nesitaikstymo“ teisė į darbą ir į namus virsta kasdienybe vis didesniam
ir tvarkos politika, kurias ypač palaiko daugelis skaičiui priemiesčių gyventojų; faktai rodo, kad
Amerikos didmiesčių, labiausiai Niujorkas, susi vis daugiau naujosios ekonomikos darbuotojų gali
laukė aršios kritikos kaip rasistinės, savavališkos tikėtis pralaužti senojo modelio kiautą ir apsigy
ir pernelyg griežtos. Kita vertus, jos, be abejo, pa venti ten, kur dirba - miesto centre.
dėjo sukurti miestų centrus, kuriuose žmonės sau Londono dokų teritorija - geriausias miesto
giau jaučiasi. „pakartotinio naudojimo“ pavyzdys (žr. tekstą rė
Pagaliau seniesiems miestų centrams ypač tinka meliuose). Jungtinių Valstijų miestuose - nuo Mil-
naujosios žinių ekonomikos profilis. Daugelis ben vokio iki Filadelfijos - supirkėjai įsigyja nebenau
drovių, kurios verčiasi technologijomis, telekomu dojamus pramonės prekių sandėlius ir paverčia
nikacijomis, reklama ir rinkodara, išsidėsto miestų juos brangiomis gyvenamosiomis patalpomis - bu
centrų verslo kvartaluose. Vis daugėja bendrovių, tais viršutiniuose aukštuose bei studijomis. Kupinų
kurios plėtodamosi šioje srityje mieliau pasiren gyvybės viešųjų erdvių sukūrimas merdinčiuose
ka buveines miestų centruose, o ne priemiesčiuo Baltimorės ir Pitsburgo centruose buvo paskelb
se. Užkimšti greitkeliai ir ilgai trunkančios kelionės tas miestų atnaujinimo triumfu. Tačiau sunku nu
542 18 SKYRIUS
slėpti nepriteklių, tvyrantį gretimose kaimynuo kai. Megamiestai - tai nepaprastai sutelkti akty
se, vos už poros kvartalų nuo šių atgaivintų miesto vumo židiniai, kuriuose sukasi politikos, žiniask-
centrų. laidos, komunikacijų, finansų ir gamybos srautai.
Kritikuodamas plėtrą, panašią į Londono do Pasak Castellso, savo šalių ar regionų atžvilgiu
kų teritorijos perstatymą, Richardas Sennettas savo megamiestai veikia kaip magnetai. Į didžiąsias ur-
knygoje apie miesto istoriją The Conscience of the banizuotas teritorijas žmones traukia įvairios prie
Eye, 1993 („Sąmoningas žvilgsnis“) tvirtino, kad žastys; megamiestuose gyvena ir tie, kurie sėkmin
miestų planuotojams privalu stengtis išsaugoti ar gai įsijungė į globalinę sistemą, ir tie, kuriems ne
sugrąžinti tai, ką jis vadino „humanišku miestu“. pavyko. Šie miestai atlieka ne vien globalinės eko
Didžiuliai, nuasmeninti daugelio didmiesčių pa nomikos mazgų funkciją, jie taipgi pavirto „sau
statai verčia žmones užsisklęsti savyje, nusigręž gyklomis, kuriose susirinko visi šie kovojantys už
ti nuo kitų. Bet miestai taip pat gali atverti žmo būvį gyventojų segmentai“ (1996: 404).
nėms išorės pasaulį, padėdami susiliesti su kultūrų Kodėl miestų augimo tempas mažiau išsivys
bei gyvensenų įvairove. Turėtume siekti kurti mies čiusiuose pasaulio regionuose gerokai spartesnis
tų gatves, kurios ne tik kad nekeltų žmonėms grės negu bet kur kitur? Būtina ypač atsižvelgti į du
mės, bet ir „kunkuliuotų gyvenimu“, ko niekada veiksnius. Pirma, besivystančiose šalyse gyventojų
nebūna „transporto arterijose, užtvindytose lekian skaičius didėja sparčiau negu industrializuotose (žr.
čių automobilių“. Priemiesčių prekybos centrai su 19 skyrių „Gyventojų gausėjimas ir ekologinė kri
standartizuotais pėsčiųjų takais bei parduotuvėmis zė“). Miestų augimą stimuliuoja didelis gimstamu
tokie pat tolimi „humaniškam miestui“, kaip ir mas grupėse, kurios jau gyvena mieste.
transporto magistralės. Įkvėpimo turėtume semtis Antra, plačiai paplitusi vidinė migracija iš kai
kitur - senesniųjų miestų vietose, kokias galime mo į miesto vietoves, pavyzdžiui, besiplėtojančio
išvysti, pavyzdžiui, daugelio Italijos miestų cen Honkongo-Gvandongo miesto milžino atveju. Be
truose: joms būdingas žmogiškas mastelis, o įvai sivystančio pasaulio žmonės į miestus traukia ar
rovė persipina su elegantiška, subtiliai suprojek ba dėl žlugusios tradicinės žemės ūkio gamybos
tuota architektūrine aplinka. sistemos, arba dėl geresnių darbo galimybių, ku
rias siūlo urbanizuotos teritorijos. Skurdas kaime
daugelį žmonių pastūmėja išbandyti savo jėgas
Urbanizacija besivystančiame miesto gyvenime. Jie gali ketinti į miestą persi
pasaulyje kelti palyginti trumpam laikui, tikėdamiesi, kad už
sidirbę pinigų vėl sugrįš į kaimą. Kai kurie iš tie
Pasaulio miestų gyventojų 2025 metai gali būti 5,2 sų grįžta, tačiau dauguma privesti pasilikti, nes dėl
milijardo. Pagal kai kuriuos skaičiavimus apie 4 vienos ar kitos priežasties neteko padėties, kurią
milijardus iš jų gyvens besivystančiojo pasaulio turėjo savo ankstesnėje bendruomenėje.
didmiesčiuose. Pasaulio „megamiestų“ žemėlapis
rodo (žr. schemą 18.2), kad 36 miestų, kurie 2015 Urbanizacijos iššūkiai
metais turės, kaip tikimasi, po daugiau kaip 8 mi besivystančiame pasaulyje
lijonus gyventojų, dauguma išsidėsčiusi besivys
tančiame pasaulyje. Ekonominės implikacijos
Manuelis Castellsas vadina megamiestus vie Kai į urbanizuotus centrus migruoja vis daugiau
nu iš pagrindinių trečiojo tūkstantmečio urbani nekvalifikuotų ir žemės ūkio darbininkų, forma
zacijos požymių (1996). Juos apibrėžia ne vien liajai ekonomikai dažnai darosi pernelyg sunku ab
pats dydis - nors tai didžiulės aglomeracijos - bet sorbuoti šitokį darbo jėgos antplūdį. Daugelyje be
ir jų vaidmuo: šie miestai veikia kaip daugybės sivystančio pasaulio didmiesčių būtent neforma
gyventojų ir globalinės ekonomikos sandūros taš lioji ekonomika padeda sudurti galus tiems, kurie
Schema 18.2. Trisdešimt šeši didmiesčiai, kurie, kaip tikimasi, 2015 metais turės po daugiau kaip 8 milijonus gyventojų
MIESTAI IR MIESTŲ ERDVES
Šaltiniai: UN, World Urbanization Prospects, 1998; The UNESCO Courier, Ju n e 1999.
543
544 18 SKYRIUS
Megamiesto kūrimas
Viena iš didžiausių istorijoje miesto gyvenviečių šiuo formacija, o Honkongas-vienas iš svarbiausių,.maz
metu formuojasi Azijoje, 50 000 kvadratinių kilometrų ginių taškų“, susiejančių Kiniją su globaline ekono
teritorijoje, besidriekiančioje nuo Honkongo [žemyni mika. Antra, Honkongo kaip globalinio verslo ir finan
nę Kiniją, Perlo upės deltą ir Makao (žr. schemą 18.3). sų centro vaidmuo didėjo, šio miesto ekonomikos pa
Nors šis regionas neturi jokio oficialaus pavadinimo grindui slenkantis iš gamybos į paslaugų sektorių. Pa
ar administracinės struktūros, 1995 metais jame gy galiau nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio iki
veno jau 50 milijonų žmonių. Pasak Manuelio Cas- dešimtojo dešimtmečio vidurio Honkongo pramoni
tellso, šis regionas užsimojęs tapti vienu svarbiausių ninkai pradėjo ambicingą industrializacijos procesą
šio amžiaus pramonės, verslo ir kultūros centrų. Perlo upės deltoje. Per 6 milijonus žmonių dirba
Castellsas nurodo kelis susijusius veiksnius, pa 20 000 gamyklų ir 10 000 firmų. Šių sutampančių pro
dedančius paaiškinti šios milžiniškos konurbacijos at cesų padarinys - „beprecedentis urbanizacijos pro
siradimą. Pirma, Kinijoje vyksta ekonomikos trans veržis“ (Castells, 1996).
D idm iestis
V idutinio dydžio m iestas
N ed id elis m iestas
Jung iantys keliai, km
N eb aig ti tiesti keliai
Šaltiniai: M. C astells ,The Rise of the Netvvork Society, Blackvvell, 1 9 9 6 . Iš: J. Borja and M . C astells, Local
and Global, E arthscan , 1997.
neturi oficialaus darbo. Nereguliuojamas neforma telkiasi naujakurių zonose - šitokie regionai dygsta
lusis sektorius, pradedant laikinais darbais gamy didmiesčių pakraščiuose. Tikėtina, kad Vakarų ur-
boje bei statybose ir baigiant smulkia prekybine banizuotose teritorijose atvykėliai įsikurs arti cen
veikla, suteikia galimybę užsidirbti vargšams ar trinių miesto dalių. Tuo tarpu besivystančiose ša
nekvalifikuotiems darbininkams. lyse ryškėja priešingos tendencijos: imigrantai ap
Neformaliosios ekonominės galimybės svarbios sigyvena urbanizuotų teritorijų vadinamuosiuose
todėl, kad tūkstančiams šeimų padeda išgyventi „septiniuose pakraščiuose“. Didmiesčius juosia lūš
miesto sąlygomis. Kita vertus, jos turi ir keblių nos iš maišinio audeklo ir kartono. Jos dygsta vi
aspektų. Neformalioji ekonomika yra neapmokes sur, kur tik atsiranda bent kiek vietos.
tinta ir nesureguliuota. Ji ne tokia naši kaip for Apskaičiuota, kad San Paule 1996 metais sti
malioji. Šalims, kurių ekonomikos veikla sutelk go 5,4 milijono tinkamų gyventi būstų. Kai kurių
ta šiame sektoriuje, nepavyksta iš mokesčių su mokslininkų vertinimais, griežčiau apibrėžus, ką
rinkti reikiamų pajamų. Menkas našumo lygis nei reiškia „tinkamas gyventi namas“, šis deficitas
giamai veikia ir bendrąją ekonomiką - neforma siektų 20 milijonų. San Paule nuo XX a. devin
liosios ekonomikos sukuriama BVP dalis yra kur tojo dešimtmečio nuolatinis būstų stygius sukėlė
kas mažesnė už šiame sektoriuje užimtų gyven tuščių pastatų savavališkų „užgrobimų“ bangą. Be
tojų procentinę išraišką. Ekonominio bendradar namių šeimų grupės imdavo „masiškai kraustytis“
biavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertini į apleistus tuščius viešbučius, administracinius ir
mu, prognozuojamam gyventojų prieaugiui besi vyriausybinius pastatus. Daugelis šeimų mano, kad
vystančio pasaulio didmiesčiuose išlaikyti 2025 geriau su šimtais kitų žmonių dalytis ribotais vir
metais prireiks vieno milijardo naujų darbo vie tuvės ir tualeto patogumais, negu gyventi gatvė
tų. Nepanašu, kad visos šios darbo vietos bus su se ar favelose, laikinuose lūšnų miesteliuose did
kurtos, neperžengiant formaliosios ekonomikos ri miesčio pakraščiuose.
bų. Kai kurie raidos analitikai teigia esant būtina Mažiau išsivysčiusių šalių didmiesčių ir regionų
atkreipti dėmesį į plačios neformaliosios ekono valdžia atsiduria keblioje padėtyje dėl spaudimo
mikos formalizavimą ar reguliavimą, kadangi ti patenkinti spirale didėjančią būstų paklausą. Į San
kėtina, jog šioje srityje artimiausiais metais teik Paulą panašių miestų administracijos, besirūpinan
sis nemažai „perteklinės“ darbo jėgos. čios būstu, ir vietos valdžios nesutaria, kaip spręsti
aprūpinimo būstu problemą. Kai kas teigia, jog rea
liausias būdas pagerinti gyvenimo sąlygas fave
Aplinkos iššūkiai
lose - aprūpinti jas elektra bei vandentiekio van
Urbanizuotos teritorijos, ūmiai besiplečiančios be deniu, išgrįsti gatves ir skirti pašto adresus. Kiti
sivystančiose šalyse, stulbinamai skiriasi nuo in baiminasi, kad lūšnynai iš esmės netinkami gyven
dustrializuoto pasaulio didmiesčių. Tiesa, aplin ti, todėl juos reikia nugriauti, šitaip praskinant kelią
kos problemas patiria visi didmiesčiai, kad ir kur vargšų šeimų aprūpinimui deramu būstu.
jie būtų, tačiau besivystančių šalių miestai susi Didžiulė žmonių bei transporto Sangrūda miestų
duria su ypač didelėmis grėsmėmis. Tarša, būstų centruose ir pernelyg intensyvi šių miesto dalių
stygius, prasta kanalizacija ir nesaugios vandens plėtra sukėlė rimtas aplinkosaugos problemas dau
tiekimo sistemos - tai nuolatinės didmiesčių pro gelyje miestų. Puikiausias pavyzdys - Meksikas.
blemos mažiau išsivysčiusiose šalyse. 94 procentus Meksiko teritorijos sudaro užstatyti
Daugeliui urbanizuotų teritorijų itin aštri būs plotai, o atviroms erdvėms lieka vos šeši procen
to problema. Kalkuta, San Paulas ir kiti panašūs tai žemės. Pagal „žaliąsias erdves“ - parkus ir at
miestai nepaprastai tankiai gyvenami; vidinių mig virąsias žalumos juostas - šis miestas smarkiai at
rantų gausėja pernelyg sparčiai, kad pavyktų ap silieka net nuo tankiausiai gyvenamų Šiaurės Ame
rūpinti juos nuolatiniu būstu. Migrantai nelegaliai rikos ar Europos didmiesčių. Didžiausia proble
546 18 SKYRIUS
ma yra tarša, kurią daugiausia sukelia lengvieji au Pirma, nors daugelyje besivystančių šalių gims
tomobiliai, autobusai ir sunkvežimiai, užkemšantys tamumas tebėra didelis, tačiau artimiausiu metu,
netinkamus miesto kelius, o kitą dalį sudaro ga stiprėjant urbanizacijai, jis, atrodo, mažės. O ta
mybiniai teršalai. Manoma, kad gyventi Meksike da savu ruožtu lėtės pačios urbanizacijos tempas.
- tas pat, kas surūkyti keturiasdešimt cigarečių per Pavyzdžiui, Vakarų Afrikoje 2020 metais miestų
dieną. 1992 metų kovą tarša pasiekė aukščiausią metinė plėtra turėtų sumažėti iki 4,2 procento, o
kada nors buvusį lygį. Sveikatos požiūriu ozono tuo tarpu tris ankstesnius dešimtmečius ji siekė 6,3
koncentracija laikoma „patenkinama“, jei nesie procento per metus.
kia 100 vienetų, tuo tarpu tuomet ji padidėjo iki
398 vienetų. Vyriausybei teko nurodyti gamykloms Plačiau šia tema žr. „Gyventojų gausėjimas besivys
tam tikrą laiką nutraukti darbą, mokyklos buvo už tančiame pasaulyje“, p. 558, ir „Demografinė perei
darytos, o transporto srautas sumažintas, kasdien ga“, p. 560.
uždraudžiant išvažiuoti į gatves 40 procentų au
tomobilių. Antra, besivystančių šalių miestams plačias per
spektyvas atveria globalizacija. Plėtojantis ekono
Socialiniai padariniai minei integracijai, viso pasaulio miestai gali įžengti
Daugelis besivystančio pasaulio urbanizuotų teri į tarptautines rinkas, reklamuoti save kaip tinka
torijų yra labai tankiai gyvenamos ir turi per ma mas investicijų ir plėtros vietas, taip pat užmegz
žai išteklių. Labai paplitęs skurdas, o esamos so ti ekonominius ryšius už nacionalinių valstybių sie
cialinės tarnybos negali patenkinti sveikatos ap nų. Globalizacija - tai viena iš dinamiškiausių ga
saugos, šeimos planavimo konsultacijų, švietimo limybių, leidžiančių augantiems urbanizuotiems
ir mokymo reikmių. Prie socialinių ir ekonomi centrams tapti pagrindinėmis ekonominės raidos
nių sunkumų, kuriuos patiria besivystančios šalys, bei inovacijų jėgomis. Kaip netrukus įsitikinsime,
prisideda ir nesubalansuotas pasiskirstymas pagal daugelis besivystančio pasaulio miestų iš tiesų jau
amžiaus grupes. Palyginti su industrinėmis šali prisijungė prie „globalinių didmiesčių“.
mis, šiame pasaulyje kur kas didesnę gyventojų
dalį sudaro tie, kurie dar nesulaukė penkiolikos Miestai ir globalizacija
metų. Jauniesiems gyventojams reikia paramos ir
švietimo, bet tą laikotarpį jie neduoda naudos eko Ikimodemiaisiais laikais miestai gyvavo kaip sa
nomiškai. Daugeliui besivystančių šalių stinga iš varankiški dariniai, atsiskyrę nuo aplinkui plytė-
teklių visuotiniam mokymui užtikrinti. Kai šeimos jusių beveik ištisai kaimiškų vietovių. Kartais pa
skursta, daugeliui vaikų tenka dirbti visą dieną, o grindinius miestus jungdavo kelių sistemos, tačiau
kiti turi prasimaitinti gatvėje, prašydami išmaldos. kelionė buvo ypatinga veikla, kurios imdavosi pir
Kai gatvės vaikai subręsta, jie tampa bedarbiais kliai, kareiviai ir visi, kam nereguliariai prireik
arba benamiais. davo įveikti vienokį ar kitokį atstumą. Miestų tar
pusavio ryšiai buvo riboti. XXI a. pradžios vaiz
das kaip diena nuo nakties skiriasi nuo to, kurį ap
Besivystančio pasaulio urbanizacijos ateitis rašėme. Globalizacija iš pagrindų paveikė mies
Turint galvoje didžiulius iššūkius, su kuriais su tus - suteikė jiems daugiau nepriklausomybės ir
siduria besivystančių šalių miestai, gali būti sun paskatino plėtoti horizontaliuosius miestų tarpu
ku įžvelgti kaitos ir tobulesnės raidos perspekty savio ryšius, kertant valstybių sienas. Dabar mies
vas. Atrodo, kad gyvenimo sąlygos didžiausiuo tus jungia daugybė fizinių ir virtualiųjų ryšių, taip
se pasaulio miestuose artimiausiais metais dar pa pat kuriasi globaliniai miestų tinklai.
blogės. Tačiau padėtis nėra tokia visiškai niūri, Kai kas prognozavo, kad globalizacija ir nau
kaip atrodo. josios komunikacijų technologijos gali sukelti
mums įprastų miesto formų žūtį. Taip gali atsitikti, dono ir Tokijo - tyrimais. Dabartinė pasaulio eko
nes daugelį tradicinių miesto funkcijų dabar gali nomikos raida, teigia autorė, didiesiems miestams
ma vykdyti nebe sugrūstose, žmonių ir transpor sukūrė visiškai naują strateginį vaidmenį. Daugu
to perpildytose miestų teritorijose, o kibemetinė- ma tokių miestų iš seno buvo tarptautinės prekybos
je erdvėje. Pavyzdžiui, elektroninėmis tapo finansų centrai, tačiau dabar įgijo keturias naujas savybes:
rinkos, elektroninė prekyba mažina ir gamintojų, 1. Jie išsirutuliojo į globalinius ekonomikos „kont
ir vartotojų būtinybę kliautis miestų centrais, o roliavimo punktus“ - vadybos ir politikos for
„elektroninis bendravimas“ vis didesniam skaičiui mavimo centrus.
darbuotojų leidžia dirbti sėdint namuose, o ne įstai
goje. 2. Šie miestai virto svarbiausiomis finansinių ir
Tačiau šitokios prognozės iki šiol nepasitvir specializuotų paslaugų firmų buveinėmis, o įta
tino. Užuot pakirtusi miestų šaknis, globalizacija kos ekonomikos raidai srityje šios firmos ta
juos transformuoja į gyvybingus globalinės eko po reikšmingesnės už gamybą.
nomikos centrus. Miestai tapo iš esmės svarbiais 3. Tai - vietos, kuriose šios iš naujo išsiplėtusios
centrais, koordinuojant informacijos srautus, val pramonės rūšys verčiasi gamyba ir diegia nau
dant verslo veiklą ir įdiegiant naujas paslaugas bei joves.
technologijas. Po visą pasaulį išsidėsčiusioje mies 4. •Šie miestai - tai rinkos, kuriose perkami, par
tų sistemoje vienu metu vyksta galios bei veiklos duodami finansų ir paslaugų pramonės „pro
sklaida ir koncentracija (Castells, 1996). duktai“ ar kitaip jais disponuojama.
Niujorko, Londono ir Tokijo istorijos labai ski
Globaliniai didmiesčiai
riasi, tačiau pažvelgę į dviejų ar trijų pastangų de
Sociologų dėmesį itin traukia miestų vaidmuo šimtmečių raidą galime surasti palygintinus jų po
esant naujajai globalinei tvarkai. Globalizacija daž būdžio pokyčius. Itin išsisklaidžiusioje šiandienėje
nai suvokiama kaip tam tikras nacionalinio ir glo pasaulio ekonomikoje tokie miestai sudaro sąly
balinio lygmenų dualumas, tačiau būtent didžiausi gas lemiamas operacijas valdyti iš centro. Tačiau
pasaulio didmiesčiai sudaro pagrindinius globali globaliniai didmiesčiai nėra vien koordinacijos vie
zacijos vyksmo tinklus (Sassen, 1998). Naujosios tos, o kai kas daugiau, jie virsta savotišku gamybos
globalinės ekonomikos veikimas priklauso nuo kontekstu. Čia svarbu gaminti ne medžiagines gė
centrų, kurie turi išplėtotą informacinę infrastruk rybes, o specializuotas paslaugas, kurių reikia vers
tūrą ir yra sutelkę aibę paslaugų, sistemos. Būtent lo organizacijoms - valdyti po pasaulį pasklidusias
tokiuose centruose atliekamas ir valdomas globa įstaigas bei gamyklas, taip pat diegti finansines
lizacijos „darbas“. Kai verslas, gamyba, reklama naujoves ir kurti rinkas. Globalinio miesto kuria
ir rinkodara įgauna globalinį mastą, atsiranda ypač mi „daiktai“ - tai paslaugos ir finansinės prekės.
daug organizacinio darbo, kurį privalu atlikti, sie Globalinių didmiesčių centruose koncentruo
kiant palaikyti ir plėtoti šiuos globalius tinklus. jasi intensyvios veiklos vietos, kuriose ištisos gru
Vienas iš pagrindinių įnašų į debatus didmiesčių pės „gamintojų“ gali dirbti artimai bendraudamos,
ir globalizacijos tema priklauso Saskiai Sassen. Ji o tai dažnai apima ir asmeninius tarpusavio san
vartoja terminą globalinis didmiestis, kuriuo nu tykius. Globaliniame didmiestyje vietinės firmos
sako urbanistinius centrus, tapusius pagrindinėmis susimaišo su nacionalinėmis ir daugianacionalinė
didžiųjų transnacionalinių korporacijų būstinėmis mis organizacijomis, taip pat ir aibe įvairiausių už
ir sutelkusius ypatingą gausybę finansinių, techno sienio bendrovių. Pavyzdžiui, Niujorke savo įstai
loginių bei konsultacinių paslaugų. Knygoje The gas turi 350 užsienio bankų ir 2500 kitų užsienio
Global City, 1991 („Globalinis didmiestis) Sassen finansinių korporacijų; vienas iš keturių šio miesto
savo darbą grindžia trijų miestų - Niujorko, Lon banko tarnautojų dirba užsienio bankui. Globali
548 18 SKYRIUS
niai miestai varžosi tarpusavyje, bet kartu jie su riausiu atveju būna šalti, blogiausiu - visai prie
daro nepriklausomą sistemą, iš dalies atsietą nuo šiški. Valstijos gyventojai tvirtina, kad miestui ati
valstybių, kuriose įsikūrė. duodama neproporcingai didelė biudžeto pajamų
Remiantis Sassen darbais, buvo atlikti ir kiti dalis ir kad Niujorko miesto problemos turi ten
tyrimai, kurių autoriai pastebėjo, kad, globaliza denciją įsigalėti valstijos politinėje programoje.
cijai darant pažangą, vis daugiau miestų patenka Maskvos ir atokesnių Rusijos regionų atveju
į „globalinių didmiesčių“ gretas, atsidurdami šalia matome dislokaciją tarp besivystančio globalinio
Niujorko, Londono ir Tokijo. Castellsas yra aprašęs didmiesčio ir visos likusios valstybės. Daugumą
pakopinę pasaulio didmiesčių hierarchiją, pagal rusų, nuskurdusių žlugus komunizmui, piktina
kurią tokiems miestams, kaip Honkongas, Singa Maskvos - vienintelio iš tiesų „globalinio“ Rusi
pūras, Čikaga, Frankfurtas, Los Andželas, Mila jos didmiesčio - santykinė gerovė. Per praėjusį de
nas, Ciūrichas ir Osaka, tenka pagrindinių globa šimtmetį Maskva tapo pagrindine Rusijos jungti
linių verslo ir finansinių paslaugų centrų vaidmuo. mi su globaline ekonomika; dauguma naujųjų in
Kiek žemiau, į naujus globalinės ekonomikos maz vesticijų į šalį buvo sutelktos Maskvoje, nuskriau
gus transformuojasi nauja „regioninių centrų“ san džiant atokesnius regionus. Kuo svarbesni tampa
kaupa. Tokie didmiesčiai, kaip Madridas, San Pau horizontalieji saitai tarp globalinių miestų, tuo la
las, Maskva, Seulas, Džakarta, Buenos Airės, tam biau, atrodo, menkėja didmiesčio ir jo regiono abi
pa svarbiais veiklos branduoliais vadinamosiose pusių santykių reikšmė.
„besivystančiose rinkose“.
Globalinis didmiestis ir nelygybė
Didmiestis ir periferija
Naujoji globalinė ekonomika daugeliu atžvilgių
Globalizacija keičia santykius tarp stambių urba itin problemiška. Šito niekur nepamatysime aiš
nistinių centrų ir regionų, kuriuose įsikūrę šie mies kiau, kaip naujoje nelygybės dinamikoje, ryškė-
tai. Kitados didmiesčiai vaidino pagrindinį vaid jančioje globaliniame didmiestyje. Daugelyje glo
menį regionų ekonomikoje. Jie įsitvirtindavo ap balinių miestų centriniai verslo rajonai ir nuskur
linkinėje teritorijoje ir atspindėdavo jos ekonominį dusios senųjų miestų centrų teritorijos betarpiškai
profilį. Tam tikru mastu taip yra ir šiandien. Šiau susiliečia; Sassen ir kiti primena, kad jų buvimą
rės Italijos miestai ir didmiesčiai rodo šalia esan vienas šalia kito privalu vertinti kaip susijusius
čią didžiulę Italijos madų pramonės sankaupą. San reiškinius. Naujosios ekonomikos „plėtros“ sek
Franciskas gerai žinomas kaip aukštųjų technolo torių - finansinių paslaugų, rinkodaros, aukštųjų
gijų centras dėl visai greta įsikūrusio Silicio slė technologijų - gaunamas pelnas gerokai viršija
nio. Tačiau naujojoje globalinėje ekonomikoje did viską, ką galima rasti tradicinės ekonomikos sekto
miesčių ir atokesnių teritorijų santykiai transfor riuose. Tuo metu, kai nuolatos didėja turtingiausių
muojasi. Didmiesčiams visai nebūtina išlikti re jų algos ir priemokos, vis mažiau mokama tiems,
giono ekonomikos pagrindu. Priešingai, veikda kurie valo ir saugo jų įstaigas. Sassen teigia, kad
mi, kad sujungtų po pasaulį pasklidusias gamy regime darbo naujosios globalinės ekonomikos
bos, paskirstymo ir finansų vietas, jie vis labiau priešakinėse pozicijose „valorizaciją“ ir darbo jos
tolsta nuo aplinkinių teritorijų, o pastarosios daž užkulisiuose „devalorizaciją“ (1998).
niausiai būna šalutinės šių ekonomikos augimo Manoma, kad rinkos ekonomikoje gebėjimas
procesų atžvilgiu. pelnytis nebus tolygus, tačiau naujojoje globali
Labai ryškus to pavyzdys yra Niujorkas, didelis nėje ekonomikoje šis atotrūkis toks didelis, jog su
miestas, kurio milžiniškas šešėlis šmėžuoja po visą kelia neigiamus padarinius daugeliui socialinio gy
Niujorko valstiją. Miesto ir valstijos santykiai ge venimo sričių, pradedant būstu ir baigiant darbo
rinka. Finansinių ir globalinių paslaugų darbuo rikos mieste, o daugelyje parkų įrengtos laistymo
tojai gauna dideles algas, o vietovės, kuriose jie purškiklių sistemos, kad benamiai negalėtų juose
gyvena, regeneruojamos. Tuo pat metu praranda apsigyventi. Policija ir miesto planuotojai stengėsi
mos tradicinės gamybinės darbo vietos, o pats re išlaikyti benamius tam tikrų miesto rajonų ribo
generacijos procesas sukuria daugybę menkai ap se, tačiau periodiškai šluodami teritorijas ir kon
mokamo darbo vietų - restoranuose, viešbučiuo fiskuodami savo darbo pastoges, jie sėkmingai su
se, madingose parduotuvėse. Regeneruotose teri kūrė „miesto klajoklių“ kolonijas.
torijose retai esti įperkamų būstų, todėl ima plės
tis kaimynijos, kuriose apsigyvena mažas pajamas Miestų administravimas
gaunantys žmonės. Centriniai verslo rajonai susi globaliniame amžiuje
laukia gausybės investicijų į nekilnojamąjį turtą,
naujas statybas ir telekomunikacijas, tuo tarpu mar- Urbanizacija, kaip ir globalizacija, yra dviašme
ginalizuotos teritorijos lieka beveik be išteklių. nis, prieštaringas procesas. Jos padariniai miestams
Globaliniuose miestuose klostosi „centriškumo“ ir kūrybingi, ir niokojantys. Viena vertus, urba
ir „marginalumo“ geografija, kurią atskleidė Mit- nizacija leidžia sutelkti žmones, prekes, paslaugas
chello Duneiero tyrimai Niujorko Greenwich Vil- ir galimybes. Tačiau tuo pat metu ji fragmentuo-
lage. Greta tviskančios prabangos ten tvyro nepa ja ir silpnina vietų, tradicijų ir esamų tinklų san
prastas skurdas. Nors šiedu pasauliai gyvuoja greta, dermę. Centralizacija ir ekonomikos augimas su
iš tiesų jie gali stebėtinai menkai susiliesti. Kaip kuria naujus pajėgumus, tačiau kartu atsiranda pa
pažymėjo Mike’as Davisas savo Los Andželo stu vojingi marginalizacijos reiškiniai. Ne vien besi
dijoje, miesto teritorija buvo „sąmoningai „įtvir vystančiose, bet ir industrinėse šalyje daugelis
tinama“, ginantis nuo vargšų“ (1990: 232). Priei miestiečių veikia periferijoje, anapus oficialiojo už
namas viešąsias erdves pakeitė sienų apjuosti skly imtumo, įstatymo valdžios ir pilietinės kultūros ri
pai, elektroninių sekimo priemonių saugomos kai bų (Borja ir Castells, 1997).
mynijos ir korporacijų „tvirtovės“. Davisas rašo:
Globalumo valdymas
„ S iek ia n t su m a ž in ti k o n ta k tu s su n e lie č ia m a is ia is , Nors globalizacija dar labiau sustiprina daugelį iš
m iesto pertvarka kadaise g y v a s p ėsčiųjų gatves pavertė šūkių, patiriamų viso pasaulio didmiesčių, tačiau
transporto n u o tek y n ėm is, o v ie š u o s iu s parkus trans ji taip pat atveria didmiesčiams ir vietos valdžiai
form avo į laikinas b en a m ių ir va rg šų talpyk las. A m e atnaujintų politinių vaidmenų galimybes. Nacio
rikos d id m iestis ... siste m in g a i išv e rčia m a s į k itą pu nalinėms valstybėms vis menkiau pajėgiant val
sę - veik iau su verčiam as vid u n. V alorizu otos naujų dyti globalines tendencijas, miestai tampa reikš
jų m egastruktūrų b ei m ilž in išk ų p rek yb os k o m p lek sų mingesni negu kada nors anksčiau. Ekologinė grės
erd vės su telk iam os į centrą, iš g a tv ių atim am i fa sa mė ar permainingų finansų rinkų problemos ge
dai, visu om en ės v eik la rūšiuojam a pagal griežtai funk rokai pranoksta nacionalinės valstybės problemas;
cin es se k cijas, o ž m o n ių e ism a s p erk eliam as į vid ų , atskiros šalys - tegu ir galingiausios - yra perne
koridorius, ir steb im as sa u g o s tarn ybų .“ (1 9 9 0 : 2 2 6 ) lyg „mažos“ šioms jėgoms atremti. Kita vertus, na
cionalinės valstybės tebėra pernelyg „didelės“, kad
Pasak Daviso, skurdžiausių bei labiausiai margi- galėtų tinkamai spręsti aibę įvairiausių reikmių
nalizuotų Los Andželo gyventojų egzistencija pa kosmopolitiškose urbanizuotose teritorijose. Ten,
versta „netinkama žmogui“ tiek, kiek tik įmano kur nacionalinė valstybė nepajėgia efektyviai veik
ma. Suoliukai autobusų stotelėse išgaubti it stati ti, vietos ir didmiesčių valdžia gali tapti „judres
naitės šonai, kad žmonės ant jų nemiegotų; vie niais dariniais globalumui valdyti“ (Borja ir Cas
šųjų tualetų mažiau negu bet kuriame kitame Ame tells, 1997).
550 18 SKYRIUS
Miestai kaip politiniai, ekonominiai

Taip pat žr. socialinių sąjūdžių atsiradimą atsiliepiant ir socialiniai veiksniai
į „politinę ir socialinę kaitą", p. 411.
Miestuose susikerta daugybės organizacijų, insti
tucijų ir grupių keliai. Čia susitinka ir užmezga
Jordis Borja ir Manuelis Castellsas teigia, jog ryšius vidaus ir tarptautinis verslas, potencialūs in
egzistuoja trys pagrindinės sritys, kuriose vietos vestuotojai, vyriausybinės struktūros, piliečių su
valdžia gali veiksmingai valdyti globalines jėgas sivienijimai, specialistų grupės, profesinės sąjun
(1997). Pirma, miestai gali prisidėti prie ekono gos ir daugelis kitų. Šie ryšiai gali paskatinti ben
minio produktyvumo ir konkurencingumo, valdy drus ir jungtinius veiksmus, o miestai pasireikšti
dami vietos „biotopą“ - sąlygas ir priemones, su politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir žiniasklai-
darančias ekonominio produktyvumo socialinį pa dos srityse kaip socialiniai veiksniai.
grindą. Naujojoje ekonomikoje konkurencingumas Pastaraisiais metais pagausėjo pavyzdžių, kai
priklauso nuo našios kvalifikuotos darbo jėgos; ji miestai tampa ekonomikos veikėjais. Europoje,
bus produktyvi, jei turės tvirtą švietimo sistemą pradedant XX a. aštuntojo dešimtmečio nuosmu
savo vaikams, gerą viešąjį transportą, tinkamą ir kiu, miestai susivienijo investicijoms skatinti ir
prieinamą būstą, stiprią teisėsaugą, veiksmingas naujoms užimtumo formoms kurti. Europos did
skubios pagalbos tarnybas ir kupinus gyvybės kul miesčių sąjūdis (Eurocities movement) susikūrė
tūrinius išteklius. 1989 metais, o dabar apima penkiasdešimt didžiau
Antra, miestai atlieka svarbų vaidmenį, užtik sių Europos miestų. Ypač efektyviais ekonomikos
rinant daugiaetninių grupių sociokultūrinę integ veikėjais pasirodė esą Azijos didmiesčiai - Seu
raciją. Globaliniai didmiesčiai suburia individus las, Singapūras ir Bankokas, pripažinę, jog svar
iš daugelio šalių, labai įvairių pagal savo religinę bu greitai gauti informaciją apie tarptautines rin
bei kalbinę aplinką, socioekonominį lygį. Jei šiam kas ir kad reikia turėti lanksčias gamybos bei pre
didžiuliam kosmopolitiškų miestų pliuralizmui kybos struktūras.
nepasipriešins integracijos jėgos, tai gali sukelti Kai kurie didmiesčiai, sudėtingiems iššūkiams
fragmentaciją ir nepakantumą. Kai nacionalinė atremti sudarė vidutinės trukmės ir ilgalaikius stra
valstybė dėl istorinių, kalbinių ar kitų priežasčių teginius planus. Vadovaudamiesi jais, vietos val
nebegali veiksmingai palaikyti socialinių ryšių, at džia, visuomeninės grupės ir privačios ekonomi
skiri miestai gali tapti teigiamais socialinės integ kos veikėjai gali dirbti drauge, renovuojant miesto
racijos veiksniais. infrastruktūrą, organizuojant pasaulinius renginius
Trečia, didmiestis yra svarbi politinio atstovavi ar perkeliant užimtumo atramos taškus iš gamy
mo ir valdymo vyksmo vieta. Tvarkantis su globa bos įmonių į kitokias - pagrįstas žinių ekonomi
liomis problemomis, vietos valdžia, palyginti su na ka. Birminghamo, Amsterdamo, Liono, Lisabonos,
cionaline valstybe, turi du prigimtinius pranašumus: Glazgo ir Barselonos pavyzdžiai rodo, kaip Euro
ji jaučiasi teisėtesnė tų, kuriems atstovauja, atžvil pos didmiesčiai, pasitelkę strateginius planus, sėk
giu, taip pat gali manevruoti lanksčiau ir įvairiau mingai įgyvendina miestų atnaujinimo projektus.
negu valstybinės struktūros. Kaip sužinojome 14 Ypač vertas dėmesio Barselonos atvejis. 1988
skyriuje „Vyriausybė ir politika“, daugelis piliečių metais pradėtas „Ekonominis ir socialinis strategi
jaučia, kad nacionalinė politikos sistema neatitin nis planas Barselona 2000“ subūrė draugėn visuo
kamai atstovauja jų interesams bei problemoms. menę ir privačias organizacijas, jas suvienydamas
Tais atvejais, kai nacionalinė valstybė pernelyg toli, bendra miesto transformacijos vizija ir veiksmų
kad pajėgtų atstovauti specifiniams kultūriniams ar planu jai įgyvendinti. Barselonos savivaldybė ir
regioniniams interesams, miesto ir vietos valdžios dar dešimt institucijų (tarp jų - prekybos rūmai,
yra labiau prieinami politinės veiklos forumai. universitetas, uosto administracija ir profesinės są
jungos) prižiūrėjo, kaip vykdomi trys pagrindiniai gionų valdžiai, kartu pripažino, kad su specifinė
plano siekiniai: įjungti Barseloną į Europos did mis Anglijos sostinės reikmėmis geriausiai susi
miesčių tinklą, gerinant komunikacijų bei transpor tvarkytų mero administruojama sistema.
to infrastruktūrą, kelti barseloniečių gyvenimo ko Jungtinėse Valstijose miestų merai per pasta
kybę, pagaliau padaryti gamybos ir paslaugų sek ruosius dešimtmečius tapo galinga ekonomine ir
torių labiau konkurencingą, tuo pat metu skatinant politine jėga. Amerikos miestų merai tradiciškai
daug žadančius naujus ekonomikos sektorius. buvo priversti dirbti, laikydamiesi finansinių ir po
Vienas iš „Barselonos 2000“ plano kertinių ak litinių parametrų, nustatytų federacinės vyriausy
menų buvo padėtas 1992 metais, kai miestas ta bės Vašingtone. Užuot kūrę savo miestams nau
po Olimpinių žaidynių šeimininku. Olimpiados or jovišką politiką, merai linko kautis už federacinių
ganizavimas suteikė Barselonai galimybę „išplauk paramos programų išsaugojimą ir vykdė lobisti
ti į tarptautinius vandenis“: nuolatos visam pasau nę veiklą interesų grupių, besirūpinančių miesto
liui buvo demonstruojami miesto privalumai ir vi reikalais, atžvilgiu. Tačiau prezidentų Reagano ir
zija. Barselonos atveju pasaulinio renginio orga Busho konservatoriško vadovavimo laikotarpiu pa
nizavimas buvo iš esmės svarbus dviem aspektais: daugėjo miesto problemų, jos tapo sudėtingesnės.
miestas ėmė labiau traukti pasaulį, o miestiečiai Norėdami atkreipti dėmesį į specifines didžiųjų
dar entuziastingiau panoro baigti urbanistinę trans miestų reikmes, miestų merai pradėjo vienytis. Me
formaciją (Borja ir Castells, 1997). rų konferencija suburia didžiausių šalies miestų
merus, kad paskatintų spręsti tokias problemas,
Merų vaidmuo
kaip teisėsauga, ir palaikytų poreikį kurti verslo
ir vietos valdžios partnerystes.
Didmiesčiams įgyjant naują reikšmę, keičiasi ir jų Atskirų miestų merai, pavyzdžiui, Richardas
merų vaidmuo. Didžiųjų miestų merai gali suteikti Daly’s Čikagoje ir Dennisas Archeris Detroite, pra
miestui tam tikrą įasmenintą vadovavimą, turintį dėjo ambicingas švietimo reformas, kuriomis siekta
lemiamos reikšmės, propaguojant bei skatinant pagerinti miesto mokyklų kokybę ir sustabdyti to
miesto programas ir sutvirtinant jo tarptautinį pro lesnį „bėgimą į priemiesčius“. Niujorko meras Ru-
filį. Keliais pagarsėjusiais atvejais, kai miestams dolphas Guilianis sukėlė liepsningus ginčus, ta
pasisekė pakeisti savo įvaizdį, daugiausia prie to čiau ir pelnė daugelio priešininkų pagarbą, įdieg
prisidėjo merai. Pavyzdžiui, Barselonos ir Lisa damas griežtą „įstatymo ir tvarkos“ politiką, ku
bonos merai buvo tikri iniciatoriai, visaip skatinę ria siekta sumažinti nusikalstamumą. XX a. dešim
pastangas pakylėti šiuos miestus iki didžiausių pa tajame dešimtmetyje smurtinių nusikaltimų skai
saulio urbanistinių centrų lygmens. Lygiai taip ir čius Niujorke labai sumažėjo, o griežta „gyveni
mažesnių didmiesčių merai gali atlikti lemiamą mo kokybės“ politika benamių gyventojų atžvil
vaidmenį, padarant mieštą žinomą tarptautiniu giu pakeitė Niujorko verslo gatvių išvaizdą. Kai
mastu ir pritraukiant naujas investicijas į ekono Amerikos miestuose staigiai padaugėjo smurto at
mikos plėtrą. vejų, naudojant šaunamuosius ginklus, per dvi
Didėjanti didmiesčių merų reikšmė neliko ne dešimt didmiesčių merų atsisakė kliautis federa
pastebėta ir Britanijoje. 1997 metais atėjusi į val cinėmis pastangomis priimti ginklų kontrolės įsta
džią naujųjų leiboristų vyriausybė paskelbė keti tymus ir patys savo miestų vardu pateikė ieškinius
nanti perduoti Londono reikalų valdymą išrinktam ginklų gamintojams.
merui. Nuo to laiko, kai Margareth Thatcher pa JAV ir kitose šalyse merai įgyja vis didesnę įta
naikino Didžiojo Londono tarybą, miestas netu ką kaip savo miestų ir regionų atstovai. Didmies
rėjo savos vietinės administracijos. Taigi Jungti čių merai dažnai formuoja politines programas vie
nės Karalystės vyriausybė, perduodama galias re tovėms, esančios už miesto ribų, dėl to susitarę su
552 18 SKYRIUS
visos metropolijos teritorijos bendruomenėmis. Šio tautinę migraciją, naujus prekybos modelius ir in
pobūdžio partnerystėmis galima pasinaudoti, pa formacinių technologijų galias.
vyzdžiui, pritraukiant užsienio investicijas ar da Jau pažymėjome, kad mūsų kintančio pasau
lyvaujant konkurse dėl teisės tapti pasaulinio ren lio sudėtingumas reikalauja naujų tarptautinio de
ginio šeimininku. mokratinio valdymo formų. Tarp šių naujų prie
monių svarbus vaidmuo turėtų tekti didmiesčių tin
Išvados: klams. Viena tokia struktūra jau veikia. Tai - Pa
miestai ir globalinis vadovavimas saulinė miestų ir vietos valdžios asamblėja, šau
kiama lygiagrečiai su JT Habitat (Gyvenviečių)
Didmiesčių tarpusavio bendradarbiavimas neapsi konferencija. Pasaulinė asamblėja ir kitos pana
riboja regionais. Vis labiau pripažįstama, kad did šios institucijos teikia viltį, kad miestų organiza
miesčiai gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį, spren cijos tolydžio galės integruotis į struktūras, šiuo
džiant tarptautinius politinius, ekonominius ir so metu sudarytas vien iš nacionalinių vyriausybių.
cialinius klausimus. Kuriami formalūs ir neforma Stiprėjantis miestų dalyvavimas turi potencia
lūs miestų tinklai, kurie veikia kaip globalizuo- lias galimybes demokratizuoti tarptautinius santy
jančios jėgos, pritraukdami iš esmės skirtingas pa kius, taip pat padaryti juos veiksmingesnius. Pasau
saulio dalis arčiau viena kitos. Problemos, su ku lyje toliau gausėja miestiečių, todėl vis daugiau
riomis susiduria didžiausi pasaulio miestai, anaip politinių programų ir reformų teks skirti žmonėms,
tol nėra atsietos; priešingai, jos įsiterpusios į kur gyvenantiems miestuose. Šiuose procesuose miestų
kas platesnį kontekstą - globalinę ekonomiką, tarp valdžia taps būtina ir gyvybiškai svarbia partnere.
1. Tradicinėse visuomenėse nedaug žmonių gyveno miestuose. Šiandien

industrinėse šalyse miestiečiai sudaro nuo 60 iki 90 procentų visų gy
ventojų. Urbanizacija itin sparčiai plėtojasi ir besivystančiame pa
saulyje.
TEMOS SANTRAUKA 2. Tarp ankstyvųjų miesto sociologijos koncepcijų vyravo Čikagos mo
kyklos darbai. Jos nariai urbanistinius procesus nagrinėjo remdamiesi
ekologiniais modeliais, kurių kilmės šaltinis - biologijos mokslas.
Louisas Wirthas sukūrė urbanizacijos kaip gyvenimo būdo koncep
ciją ir teigė, kad miesto gyvenimas sukuria anonimiškumą ir socia
linį atstumą. Šios traktuotės buvo kritikuojamos, tačiau nėra visiš
kai atmestos. Kritikai nurodė, kad miesto gyvenimas ne visuomet esti
anonimiškas: miesto kaimynuose galima sukurti ir plėtoti daug arti
mų, asmeninių saitų.
3. Naujesniuose - Davido Harvey’o ir Manuelio Castellso - darbuose,
užuot laikius urbanistinius procesus visai savarankiškais, urbanizacijos
modeliai susiejami su platesne visuomene. Gyvenimo būdai, kuriuos
žmonės sukuria miestuose, taip pat skirtingų kaimynijų fizinė konfi
gūracija išreiškia bendruosius industrinio kapitalizmo raidos bruožus.
4. Priemiesčių ir „miegamųjų miestelių“ plėtra prisidėjo prie senųjų mies
tų centrų nyksmo. Turtingesnės grupės linkusios palikti didmiesčių
centrus ir apsigyventi mažaaukščiuose namuose ir labiau vienarūšė

se kaimynijose. Šitaip įsisuka blogėjančios būklės ratas - kuo labiau
plečiasi priemiesčiai, tuo didesnės problemos laukia senųjų miestų
centrų gyventojų. Daugelyje didmiesčių paplito atskirųjų teritorijų
pakartotinis naudojimas, renovuojant šių teritorijų pastatus ir pritai
kant naujoms paskirtims.
5. Milžiniški miestų plėtros procesai būdingi ir besivystančioms šalims.
Šių visuomenių didmiesčiai daugeliu atžvilgių skiriasi nuo vakarie
tiškųjų, juose dažnai dominuoja neteisėtai pasistatyti laikini būstai,
kuriuose gyvenimo sąlygos itin prastos. Daugelyje besivystančio pa
saulio didmiesčių įsišaknijo neformalioji ekonomika. Vyriausybės daž
nai negali patenkinti didėjančių švietimo, sveikatos apsaugos ir šei
mos planavimo reikmių.
6. Didmiesčiams didelę įtaką daro globalizacija. Globalinių didmiesčių
pavyzdžiai - Niujorkas, Londonas ir Honkongas. Tai - miestai, tapę
didžiųjų korporacijų buveinėmis, teikiantys gausybę ivairių finansi
nių, technologinių ir konsultacinių paslaugų. Naujais globalinės eko
nomikos mazgais palaipsniui virsta regioniniai didmiesčiai, kaip an
tai: Seulas, Maskva ir San Paulas.
7. Globalinėje ekonomikoje didėjant miestų reikšmei, keičiasi jų san
tykiai su atokesniais regionais. Su regionais bei valstybėmis šie san
tykiai nutrūksta, tačiau daugiau reikšmės įgyja horizontalieji ryšiai
su kitais globaliniais miestais. Globaliniai miestai pasižymi itin di
dele nelygybe. Milžiniški turtai ir didžiulis skurdas egzistuoja visai
greta vienas kito, tačiau šiedu pasauliai gali beveik neturėti sąlyčio.
8. Tolydžio didėja didmiesčių kaip politinių ir ekonominių veiksnių vaid
muo. Miestų valdžia įgyja didesnę galią, kuri leidžia jai geriau už
nacionalines vyriausybes tvarkytis su kai kuriais globalinių problemų
padariniais. Miestai gali prisidėti prie ekonominio produktyvumo ir
konkurencingumo didinimo, paremti socialinę ir kultūrinę integraciją,
tapti vietomis, kuriose patogu užsiimti politine veikla. Kai kurie did
miesčiai sudaro strateginius planus miesto patrauklumui didinti, pavyz
džiui, jame rengiant pasaulinio masto renginį ar įgyvendinant miesto
atnaujinimo ir ekonominės raidos programas. Didmiesčių merai tampa
svarbiomis politinėmis figūromis miesto programų sėkmei užtikrinti.
9. Drauge su globalizacijos pažanga, atrodo, stiprėja ir miestų vaidmuo,
sprendžiant tarptautines problemas. Mat daugelis klausimų, kylančių
didiesiems miestams, yra susiję su globalinėmis problemomis, pavyz
džiui, su ekonomine integracija, migracija, prekyba, visuomenės svei
kata ir informacinėmis technologijomis. Steigiasi regioniniai ir tarp
tautiniai didmiesčių tinklai, kurie gali aktyviau įsitraukti į globali
nio valdymo formas, šiuo metu sudarytas iš nacionalinių valstybių.
554 18 SKYRIUS
EBBnmaašBins 1. Kodėl Greenwich Village sužadina visa, kas yra geriausia ir blogiausia
miestų erdvėje?
2. Kokią įtaką padarė Čikagos mokykla vėlesniems samprotavimams apie
miesto gyvenimą?
3. Kodėl grupės ima konfliktuoti dėl išteklių mieste?
4. Kodėl miestų atnaujinimo pastangos JK nebuvo sėkmingesnės?
5. Ar trečiojo pasaulio „miestai milžinai“ turėtų stabdyti urbanizaciją
vien dėl to, kad šis procesas sukuria labai sunkias ir žmones slegiančias
socialines sąlygas?
6. Kodėl pastaruoju metu taip entuziastingai sveikinama idėja rinkti did
miesčių merus?
Papildoma literatūra John Caulfield and Linda Peake (eds). City Lives and City Forms: Cri-
tical Research and Canadian Urbanism. - Toronto: University of To
ronto Press, 1996.
James Donald. Imagining the Modern City. - London: Athlone, 1999.
Nan Ellin. Postmodern Urbanism. - Oxford: Blackwell, 1995.
Setha M. Low (ed.) Theorizing the City: The New Urban Anthropology
Reader. - New Brunswick: Rutgers University Press, 1999.
William J. Mackey, Janet Fredericks and Marcei A. Fredericks. Ur
banism as Delinąuency: Compromising the Agenda for Sočiai Change.
- Lanham: University Press of America, 1993.
Peter Marcuse and Ronald van Kempen (eds). Globalizing Cities: A New
Spatial Order? - Oxford: Blackwell, 2000.
Interneto nuorodos London Research Centre

www.london-research.gov.uk/Lrcinf.htm
OneWorld International Foundation - the city
www.oneworld.org/guides/thecity
Sustainable architecture, building and culture
www.sustainableabc.com
University of Leicester, Centre for Urban History
http://www.le.ac.uk/urbanhist/index.html
Urban Institute (Washington DC)
http://www.urban.org
ir ekologinė krizė
\
• Pasaulio gyventojų
gausėjimas 557
• Žmogaus poveikis gamtai 562
• Grėsmės šaltiniai 565
• Rizika ir aplinka 571
• Žvelgiant į ateitį 579
• Ar rūpinimasis aplinka yra
sociologinė problema? 581
19 skyrius. Gyventojų gausėjimas
ir ekologinė krizė
Ikimodemiosiose visuomenėse gimstamumas buvo riba. Malthusas prognozavo, kad kol žmonės neims
nepaprastai didelis palyginti su šiandieninio indust praktikuoti to, ką jis vadino „moraliniais suvar
rinio pasaulio standartais. Tačiau iki pat XVIII a. žymais“, jie visuomet gyvens skurdo ir bado są
gyventojų gausėjo gana menkai, kadangi egzista lygomis. Kaip vaistą nuo perteklinio gyventojų
vo apytikrė bendroji gimstamumo ir mirtingumo gausėjimo Malthusas siūlė griežtai riboti lytinius
pusiausvyra. Jai buvo būdinga bendroji kilimo ten santykius.
dencija; kai kuriais laikotarpiais gyventojų prie Kurį laiką maltusizmas buvo ignoruojamas,
augis būdavo didesnis, tačiau netrukus padidėda nes gyventojų raida Vakarų šalyse vyko pagal vi
vo ir mirtingumas. Pavyzdžiui, maras ir kitos epi siškai skirtingą, negu prognozavo Malthusas, mo
demijos vos per vienerius metus galėdavo nusi delį. XIX ir XX amžiuose gyventojų prieaugis šio
nešti daugybę žmonių gyvybių. Viduramžių Eu se teritorijose smarkiai smuko. Antrojo tūkstant
ropoje nederliaus metais būdavo atidedamos san mečio ketvirtąjį dešimtmetį daugelyje industrinių
tuokos, taigi mažėjo gimimų skaičius, bet daugė šalių labiausiai nerimauta dėl gyventojų skaičiaus
jo mirčių. Šios viena kitą papildančios tendenci mažėjimo. Tačiau pasaulio gyventojų gausėjimas
jos mažino išlaikytinių skaičių. Ikimodemiajame XX a. vėl paskatino pasitikėti Malthuso požiūriais,
pasaulyje gyventojų gausėjimą valdė tam tikras sa nors tik nedaugelis juos aklai palaiko. Mažiau iš
vireguliacijos ritmas. sivysčiusiose šalyse gyventojų, atrodo, daugėja
Industrializmo formavimosi laikotarpiu daugelis greičiau negu šalys gali sukurti išteklių savo pi
vylėsi, kad naujasis amžius pavers nepriteklius pra liečiams išmaitinti. Ilgalaikėse gyventojų skaičiaus
eities reiškiniu. Masiškai tikėtasi, jog modernio prognozėse, kurias parengė Jungtinės Tautos, da
sios pramonės plėtotė sukurs naują pertekliaus epo roma prielaida, kad XXI a. pabaigoje pasaulyje gy
chą, kurioje pakils gyvenimo standartai. Žymia vens 10 milijardų žmonių. Didžiausiųjų prieaugį
jame 1798 metais išleistame veikale Essay on the sudarys besivystančio pasaulio gyventojai.
Principle ofPopulation („Esė apie gyventojų skai Baimė, kad gyventojų gausėjimą lydės nepri
čiaus dėsningumus“) Thomas Malthusas kritika teklius ir badas, nėra be pagrindo. Jeigu tai vyk
vo šias idėjas ir paskatino debatus apie gyvento tų staigiai, ypač stipriai būtų apkrauta daugelio pa
jų skaičiaus ir maisto išteklių santykį, kurie tebe saulio dalių gamtinė aplinka ir fizinės infrastruk
sitęsia ir šiandien (Malthus, 1976). Tuo metu, kai tūros. Gausėjančių gyventojų reikmės gali atito
rašė Malthusas, Europoje nepaprastai sparčiai gau linti ekonomikos plėtros pažangą ir sąlygas gyventi
sėjo gyventojų. Malthusas nurodė, kad nors gy geriau.
ventojų prieaugis yra eksponentinis, maisto atsar Tačiau gyventojų skaičiaus didėjimas - tik vie
gos priklauso nuo nuolatinių išteklių, kuriuos ga nas iš veiksnių, darančių įtaką nepritekliaus pro
lima išplėsti tik įsisavinant naujas dirbamas žemes. blemoms daugelyje pasaulio dalių. Išteklių priei
Todėl žmonių gausėjimas turi tendenciją viršyti tu namumą visame pasaulyje labai veikia globaliniai
rimų išteklių galimybes. Neišvengiama pasekmė vartojimo modeliai ir požiūriai į gamtinę aplinką.
- badas, kuris prisidedant karams ir maro epide Kaip jau sužinojome iš šios knygos, Žemės rutu
mijoms, veikia kaip natūrali gyventojų prieaugio lio visuomenės dabar tapo tarpusavyje priklauso
GYVENTOJŲ GAUSĖJIMAS IR EKOLOGINĖ KRIZĖ 557
mos kur kas labiau negu kada nors anksčiau. Kad augio ar nuosmukio aiškinimai. Gyventojų mode
ir kur gyventume, visiems mums - „žemės erd lius valdo trys veiksniai: gimimas, mirtis ir mig
vėlaivio“ keleiviams - daro įtaką pokyčiai, kurie racija. Tradiciškai demografija laikoma sociolo
veikia gamtos pasaulį. Šiame skyriuje nagrinėsi gijos šaka, kadangi veiksniai, darantys įtaką gims
me ryšius tarp gyventojų gausėjimo, vartojimo ir tamumui ir mirtingumui tam tikroje grupėje ar vi
aplinkos išteklių naudojimo. Dabartinės tendenci suomenėje, taip pat gyventojų migracijai, daugiau
jos, jei ir toliau liks nekontroliuojamos, kels di sia yra socialiniai ar kultūriniai.
delę riziką bet kurioje planetos vietoje įsikūrusių Pagrindinė demografijos paskirtis - statistinė
visuomenių gerovei. Tačiau daug ką lems mūsų analizė. Šiandien visos industrinės šalys kaupia ir
sugebėjimas pakankamai greitai ir kūrybiškai re analizuoja pagrindinius statistikos duomenis apie
aguoti į šiuos iššūkius. savo gyventojus, atlikdamos gyventojų surašymus
(sistemingai vykdomas apklausas, sukurtas žinioms
apie tam tikros šalies gyventojus surinkti). Nors
Pasaulio gyventojų gausėjimas šiandieniniai duomenų rinkimo būdai yra itin griež
ti ir kruopštūs, netgi juos taikančiose valstybėse
Metų metus gyvavo dešimtys išankstinių nusistaty demografinė statistika anaiptol nėra visiškai tiks
mų dėl potencialiai katastrofiškų tebesitęsiančio li. Jungtinėje Karalystėje kas dešimt metų vykdo
žmonių gausėjimo padarinių. XX a. septintajame mas visuotinis gyventojų surašymas ir reguliariai
dešimtmetyje skaičiuota, kad jei toliau išsilaikys ir atliekami atrankiniai tyrimai. Tačiau dėl įvairių
bus nekontroliuojamas dabartinio prieaugio tempas, priežasčių oficialioji gyventojų statistika neužfik
po 900 metų Žemėje gyvens 60 000 000 000 000 000 suoja daugelio žmonių, tarp jų - nelegalių imig
(60 kvadrilijonų) žmonių! Tai reikštų, kad žemės rantų, benamių, laikinų gyventojų ir kitų, kurie dėl
- sausumos ir vandenų - kvadratiniame jarde (0,84 vienų ar kitų aplinkybių išvengė registracijos.
m2) gyvens 100 žmonių. Šitoks vaizdas, žinoma, Daugelyje mažiau išsivysčiusių šalių, ypač tose,
tėra vien košmariška vizija, sukurta tam, kad at kurioms dabar būdingas didelis gimstamumas, de
kreiptų dėmesį į žmonių gausėjimo svarbą. mografinė statistika dar labiau nepatikima. Pavyz
Prireikė 10 000 metų, kad pasaulio gyventojų džiui, kai kurių demografų skaičiavimais, Indijo
skaičius pasiektų 1 milijardą žmonių. Vos per vieną je registruojami gimimai ir mirtys gali sudaryti tik
amžių - nuo 1800 iki 1900 metų - žmonių padvi apie tris ketvirtadalius faktinės visumos (Cox,
gubėjo iki 2 milijardų. XX a. šis skaičius išaugo 1976). Dar mažiau tiksli kai kurių centrinės Afri
trigubai - iki maždaug 6 milijardų. Todėl nenuos kos regionų oficialioji statistika.
tabu, kad daugeliui žmonių rūpi, kas bus dvidešimt
pirmajame šimtmetyje. Didėdama dabartiniu tem
pu, pasaulio žmonija per artimiausius keturiasde Gyventojų kaitos dinamika
šimt ar penkiasdešimt metų gali pasiekti katastro Gyventojų skaičiaus procentinis didėjimas ar ma
fišką skaičių. Kaip visuomenės suvaldys šiuos po žėjimas matuojami, iš konkretaus laikotarpio gi
kyčius? Ir kaip bus paveikta planeta? mimų skaičiaus tūkstančiui gyventojų atimant to
paties laikotarpio mirčių skaičių tūkstančiui gy
Gyventojų analizė: demografija ventojų - paprastai tokie skaičiavimai atliekami
Gyventojų moksliniai tyrinėjimai vadinami demo kasmet. Kai kuriose Europos šalyse šis procenti
grafija. Šis terminas buvo sugalvotas maždaug nis prieaugis neigiamas - kitaip tariant, šiose ša
prieš šimtą penkiasdešimt metų, kai nacionalinės lyse mažėja gyventojų. Iš tiesų visų industrinių ša
valstybės ėmė tvarkyti oficialiąją statistiką apie sa lių žmonių prieaugio tempas nesiekia 0,5 procento.
vo gyventojų pobūdį ir pasiskirstymą. Demogra XVIII ir XIX amžiuose Europos šalyse ir Jungti
fiją domina gyventojų skaičiaus matavimai ir prie nėse Valstijose buvo didelis gimstamumas, bet nuo
558 19 SKYRIUS
Pagrindinės demografijos sąvokos

Bendrasis gimstamumo rodiklis. Gimimų skaičius Bendrasis mirtingumo rodiklis. Mirčių skaičius
per vienerius metus tūkstančiui gyventojų. Bendra tūkstančiui gyventojų per vienerius metus. Bendra
sis gimstamumas - apytikris bendro pobūdžio statis sis mirtingumo rodiklis taip pat vadinamas ir mirtin
tinis rodiklis, naudingas lyginant skirtingas grupes, vi gumo rodikliu.
suomenes ir regionus.
Mirtingumas. Gyventojų mirčių skaičius.
Specialusis gimstamumo rodiklis. Gyvų vaikų, ten
kančių vidutinei moteriai, skaičius. Šis rodiklis rodo
Kūdikių mirtingumo rodiklis. Kūdikių iki vienerių
gimimų skaičių vienam tūkstančiui vaisingo amžiaus
metų mirčių skaičius tūkstančiui gimimų per kalen
moterų.
dorinius metus.
Vaisingumo rodiklis. Potencialus vaikų skaičius, kurį
moterys biologiškai pajėgtų pagimdyti. Normali mo Tikėtina gyvenimo trukmė. Metų skaičius, kurį gali
teris fiziškai gali kasmet pagimdyti po vaiką tuo savo tikėtis išgyventi vidutinis žmogus. Per praėjusį šimt
gyvenimo laikotarpiu, kai pajėgia pastoti. Nors gali metį daugumoje pasaulio visuomenių tikėtina gyve
pasitaikyti šeimų, kai motina pagimdo dvidešimt ar nimo trukmė pailgėjo.
daugiau vaikų, tačiau praktiškai gimstamumo rodik
liai yra gerokai mažesni už vaisingumo rodiklius, nes Gyvenimo trukmė. Maksimalus metų skaičius, kurį
gimdymus riboja socialiniai ir kultūriniai veiksniai. galėtų gyventi asmuo.
tų laikų jo augimo kreivė išsilygino. Daugelio ma kimą galime matuoti dvigubo prieaugio trukme
žiau išsivysčiusių šalių prieaugio tempas svyruo - laikotarpiu, per kurį gyventojų skaičius dvigu
ja tarp 2-3 procentų (žr. schemą 19.1). Gali pasi bai padidėja. Gyventojų prieaugiui sudarant 1 pro
rodyti, kad šie skaičiai ne itin skiriasi nuo indust centą, skaičiai padvigubės per septyniasdešimt me
rinių šalių skaičių, tačiau iš tiesų skirtumas tie tų. Pasiekus 2 procentus, gyventojų dvigubai pa
siog milžiniškas. didės per trisdešimt penkerius metus, o 3 procen
Viską lemia eksponentinis gyventojų gausėji tų - per dvidešimt trejus.
mo pobūdis. Tai padėtų paaiškinti senovinis persų
mitas. Dvariškis paprašė, kad valdovas atlygintų
Gyventojų gausėjimas
jam už tarnybą, leisdamas už kiekvieną darbą pa
besivystančiame pasaulyje
imti dukart tiek ryžių grūdų, kiek tuo metu jis jau
turėjo, pradedant vienu grūdeliu pirmajame šach Iš esmės visose industrinėse šalyse šiandien yra
matų lentos langelyje. Manydamas, kad mokėti maži gimstamumo ir mirtingumo tempai palyginti
teks visai nedaug, valdovas liepė atgabenti grūdus su praeities laikais. Kodėl tada taip smarkiai pa
iš aruodo. Kai buvo pasiektas dvidešimt pirmasis didėjo pasaulio gyventojų skaičius? Daugumoje
langelis, valdovo aruodas liko tuščias. Keturiasde besivystančių šalių dėl palyginti greitai įdiegtos
šimtajam langeliui reikėjo dešimties milijardų ryžių šiuolaikinės medicinos ir pradėtų taikyti naujų hi
grūdelių (D. H. Meadovvs et ai., 1974). Kitaip ta gienos metodų staigiai sumažėjo mirtingumas. Ta
riant, pradėjus nuo vieneto ir vis dvigubinant re čiau besivystančiose šalyse, palyginti su indust
zultatą, staigiai susidaro milžiniškas skaičius: 1; rinėmis, šis junginys sukūrė visiškai skirtingą am
2; 4; 8; 16; 128 ir t. t. - per septynis veiksmus žiaus sandarą. Pavyzdžiui, Meksike 45 procentai
skaičius padidėjo 128 procentais. Būtent toks yra gyventojų yra jaunesni kaip penkiolikos metų. Tuo
ir gyventojų prieaugio proceso principas. Jo vei tarpu industrinėse šalyse šiai amžiaus grupei pri-
y j*
I<
fi_tifl
a38 s s g s
_j x <
hZ [U I—X
=) > _ * -I
>- a: n c/) : d z) <
< cq m o o o o lu x > -s J J Jutoto
CU
E
a>
r.
i m o Ū
co <C
0
560 19 SKYRIUS
klauso tik apie ketvirtadalį visų gyventojų. Pasi kas būtų sūnus. Faktai patvirtina, kad griežta Ki
skirstymo pagal amžių disbalansas besivystančiose nijos gimstamumo mažinimo politika iš esmės pa
šalyse dar labiau didina jų socialinius ir ekono veikė valstybės visuomenę (Mirsky, 1982). Tačiau
minius sunkumus. Didelę dalį sveikatai ir švieti šalyje esama ir didelio pasipriešinimo. Žmonės
mui skirtų išteklių sunaudoja vaikai, o tuo metu sunkiai pripažįsta derama šeima tėvus, turinčius
jie patys nėra ekonomiškai produktyvūs. vieną vaiką. Kitose šalyse gimstamumo mažini
Visuomenėje, kurioje neproporcingai daug jau mo programa irgi nesulaukė didesnės paramos: juk
nimo, nuolatos jo gausės net ir tuomet, jei staigiai jai įgyvendinti reikia labai centralizuotos valsty
sumažėtų gimstamumas. Daugėtų mergaičių, sulau binės kontrolės, kuri arba nepriimtina, arba nepri
kiančių vaisingo amžiaus, todėl gimtų daugybė vai einama daugumai kitų besivystančių šalių.
kų, - taigi net ir šeimos dydžiui mažėjant, gyven
tojų gausėjimo lygis vis tiek liktų teigiamas.
Demografinė pereiga
Mažiau išsivysčiusiose visuomenėse didelis
gimstamumas išlieka todėl, kad laikomasi tradici Gimstamumo ir mirtingumo santykio pokyčius,
nio požiūrio į šeimos dydį. Dažnai tebemanoma, vykstančius industrinėse šalyse nuo XIX a. iki da
kad turėti daug vaikų - geras dalykas, nes šeimos bar, demografai dažnai vadina demografine per
ūkiuose vaikai - darbo šaltinis. Kai kurios religijos eiga. Pirmasis šią idėją išnagrinėjo Warrenas S.
nepritaria gimimų kontrolei arba labai remia no Thompsonas, apibūdinęs trijų stadijų procesą, ku
rą turėti daug vaikų. Kontraceptinėms priemonėms riuo vieną visuomenės stabilumo tipą ilgainiui pa
prieštarauja keleto šalių islamo lyderiai ir Katali keis kitas; tai įvyks, visuomenei pasiekus aukštą
kų bažnyčia, ypač įtakinga Pietų ir Centrinėje ekonominės raidos lygmenį (1929).
Amerikoje. Netgi politinės valdžios ne visuomet Pirmoji stadija susijusi su sąlygomis, būdingo
skatina gyventojus turėti mažiau vaikų. Argenti mis daugumai tradicinių visuomenių, kuriose di
noje 1974 metais buvo uždraustos kontraceptinės delis gimstamumas, mirtingumas, o ypač kūdikių
priemonės - šis sprendimas priklausė programai, mirtingumas. Gyventojų gausėja po truputį, jei iš
pagal kurią buvo siekiama kiek įmanoma greičiau viso gausėja, nes didelį gimimų skaičių daugmaž
padvigubinti šalies gyventojų skaičių; šitaip tikė atsveria mirtingumo lygiai. Antroji stadija pasie
tasi išplėtoti ekonominę ir karinę šalies galią. kiama tuomet, kai mirtingumas mažėja, toliau iš
Visgi gimstamumas ėmė pagaliau mažėti ir kai liekant dideliam gimstamumui - Europoje ir Jung
kuriose besivystančiose šalyse. Būdingas pavyz tinėse Valstijose ši stadija prasidėjo XIX a. pra
dys - Kinija, turinti per 1,25 milijardo gyvento džioje, nors būta didelių regioninių skirtumų. Taigi
jų, beveik ketvirtadalį visos pasaulio žmonijos. Ki šią fazę išskiria didelis gyventojų prieaugis. Ją nuo
nijos vyriausybė sukūrė vieną iš ambicingiausių sekliai keičia trečioji stadija, kai toliau plėtojan
gimstamumo reguliavimo programų, kokių kada tis pramonei gimstamumas sumažėja iki gana sta
nors buvo ėmusis viena ar kita šalis. Programa sie bilios visuomenės.
kė stabilizuoti šalies gyventojų skaičiaus rodiklius Demografai ne visiškai sutaria, kaip reikėtų in
taip, kad jie nenutoltų nuo dabartinių. Vyriausy terpretuoti šią seką, arba kiek tikėtinai truks tre
bė įteisino paskatas vienavaikėms šeimoms (pa čioji stadija. Gimstamumas Vakarų šalyse per pra
vyzdžiui, geresnius būstus, nemokamą sveikatos ėjusį šimtmetį ar panašiai nebuvo visiškai pasto
priežiūrą ir švietimą), tuo tarpu didesnėms šei vus; gerokai tarpusavy skiriasi industrinės valsty
moms nustatė specialius suvaržymus (susilaukus bės, taip pat socialinės klasės ar regionai vienoje
trečiojo vaiko, buvo mažinamas darbo užmokes valstybėje. Nepaisant to, iš esmės visuotinai pri
tis). Reaguodamos į šią vyriausybės programą, kai tariama, kad ši seka tiksliai apibūdina labai svar
kurios šeimos puolė į kraštutinumus - žudė mo bią transformaciją, kurią patiria moderniųjų visuo
teriškos lyties naujagimius, kad jų vienintelis vai menių demografija.
Ši demografinės pereigos teorija tiesiogiai Kokie gali būti šių demografinių pokyčių pa
prieštarauja Malthuso idėjoms. Pasak Malthuso, dariniai? Kai kurie stebėtojai įžvelgia besiformuo
gerovė automatiškai padidina gyventojų prieaugį, jantį visuotinį socialinį poslinkį - ypač besivys
tuo tarpu demografinės pereigos tezė pabrėžia, kad tančiose šalyse, kuriose vyksta demografinė per
dėl industrializmo kuriamos ekonominės plėtros eiga. Pokyčiai ekonominėse ir darbo rinkose gali
faktiškai atsiranda nauja visuomenės stabilumo pu paskatinti plačią vidinę migraciją, kaimo žmonėms
siausvyra. pradėjus ieškoti darbo. Staigios miestų plėtros pa
dariniais tikriausiai bus žala aplinkai, naujos grės
mės visuomenės sveikatai, infrastruktūros perkro
Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės
vos, didėjantis nusikalstamumas ir skurdžios sa
Tvirtinama, kad XXI amžiuje įvyks tokie milži vavališkai sukurtos gyvenvietės.
niški demografiniai pokyčiai, kokių nebuvo per vi Kita rimta problema - badas ir maisto stygius.
są žmonijos istoriją. Sunku bent kiek tiksliau nu Jau dabar pasaulyje dėl bado ar nepakankamos
matyti pasaulio gyventojų gausėjimo tempą, tačiau mitybos kenčia 830 milijonų žmonių. Kai kurio
Jungtinės Tautos parengė kelis gimstamumo sce se pasaulio dalyse prastai maitinasi per trečdalį gy
narijus. Pagal „didįjį“ scenarijų 2150 metais pa ventojų (žr. schemą 19.2). Gausėjant žmonių, rei
saulyje bus per 25 milijardus gyventojų! Pagal „vi kės atitinkamai didinti maisto gamybą, nes tik ši
dutinį“ gimstamumo scenarijų, kurį JT laiko la taip galima bus išvengti jo masiško stygiaus. Bet
biausiai tikėtinu, manoma, kad gimstamumo ly
gis nusistovės, o moteris vidutiniškai turės tik apie
du vaikus, todėl 2150 metais pasaulyje gyvens 10,8
milijardo žmonių. C e n trin ė A frika
Šis visuotinis gyventojų prieaugis rodo dvi skir
P ie tų A frika
tingas tendencijas. Pirma, dauguma besivystančių
R y tų A frika
šalių patirs aprašytąjį demografinės pereigos pro
cesą. Dėl to, mažėjant mirtingumui, gyventojų K aribai
smarkiai pagausės. Tikėtina, kad Indijoje ir Kini P ie tų A zija

(be Indijos)
joje gyvens po 1,5 milijardo žmonių. Panašus di Indija
džiulis prieaugis numatomas ir Azijos, Afrikos bei R ytų A zija
i
Lotynų Amerikos šalyse, ir tik ilgainiui šių vals (be Kinijos)
C e n trin ė A m e rik a
tybių visuomenės stabilizuosis.
Antroji tendencija susijusi su išsivysčiusiomis V a k a rų A frika
šalimis, kurios jau išgyveno demografinę pereigą. P ie try č ių A zija i

Šiose visuomenėse gyventojų gausės nedaug ar Kinija
ba visai negausės. Tačiau čia reikšis senėjimo pro V idu rin iai R ytai
cesas - absoliutusis jaunų žmonių skaičius suma
P ie tų A m e rik a
žės, o pagyvenusiųjų segmentas visuomenėje ge i
rokai padidės. Išsivysčiusioms šalims visa tai tu Š ia u rė s A frika i
rės didelių ekonominių ir socialinių implikacijų: 0 10 20 30 40 50
didėjant senyvo amžiaus žmonių santykiui (žr. p. G yv e n to ja i, p rocentais
162), vis daugiau ir intensyviau bus naudojamasi

socialinėmis ir sveikatos paslaugomis. Pagyvenę Schema 19.2. Nepakankama mityba.
žmonės įgaus didesnį politinį svorį ir galbūt da Santykinė gyventojų dalis pasaulio regionuose,
rys spaudimą, reikalaudami padidinti išlaidas sau 1995-1997 m.
svarbioms programoms bei paslaugoms. Šaltinis: F A O . Iš The Economist, 16 O ct. 1 9 9 9 , p. 9 2 .
562 19 SKYRIUS
toks scenarijus mažai tikėtinas; kaip vėliau įsiti gu žmogus gamtą. Šiandien žmogaus spaudimas
kinsime, skaitydami šį skyrių, daugelį skurdžiau gamtinei aplinkai toks stiprus, kad beveik nebe
sių pasaulio teritorijų ypač veikia vandens trūku liko gamtinių procesų, nepaliestų žmogaus veik
mas, dirbamos žemės plotų mažėjimas ir dirvože los įtakos. Beveik visa tinkama dirbti žemė nau
mio erozija - procesai, kurie veikiau mažina ne dojama žemės ūkio gamybai. Kadaise neprieina
gu didina žemės ūkio našumą. Maisto gamyba mi tyrai dabar dažnai pavirsta gamtos draustiniais,
tikriausiai nebepasieks tokio lygio, kad galėtų kuriuos reguliariai lanko tūkstančiai turistų. Mo
patenkinti gyventojų poreikius. Didelius kiekius dernioji pramonė, plėtodamasi visame pasaulyje,
maisto ir grūdų teks importuoti iš šalių, turinčių paskatino staigiai didėti energijos šaltinių ir ža
jų perteklių. Pasak Maisto ir žemės ūkio organi liavų paklausą. Deja, pasaulis turi ribotas energi
zacijos {Food and Agricultural Organization, jos šaltinių ir žaliavų atsargas, ir kai kurie pagrin
FAO), 2010 metais industrinės šalys gamins po 732 diniai ištekliai būtinai išseks, jei globalinis var
kg grūdų vienam gyventojui, o besivystančiosios tojimas nebus apribotas. Kaip vėliau įsitikinsime,
- vos po 230 kg. globalinė pramonės plėtra tikriausiai paveikė net
Žemės ūkio ir pramonės techninė pažanga yra pasaulio klimatą.
nenuspėjama, todėl niekas negali būti tikras, kiek Problemą, su kuria visi susiduriame, nagrinė
gyventojų pasaulis pajėgtų išmaitinti. Net išliekant ja aplinkos ekologija. Ekologijos klausimai ap
dabartiniam gyventojų lygiui, išteklių jau gali būti ima ne vien galimus geriausius būdus įveikti ir su
mažiau, negu reikėtų besivystančiose šalyse sukurti stabdyti žalą aplinkai - taip pat pramonines ava
gyvenimo standartus, palygintinus su industrinių rijas - bet ir pačias industrinių visuomenių gyven
šalių standartais. senas. Jeigu būtina atsisakyti tikslo nuolatos plė
toti pramonę, veikiausiai bus inicijuotos naujos so
cialinės institucijos. Technologinė pažanga nenu
Žmogaus poveikis gamtai spėjama, ir galbūt Žemė iš tiesų turės užtektinai
Nuo pat tų laikų, kai žmonės ėmė verstis žemdir išteklių industrializacijos procesams. Tačiau šian
byste, jie darė išliekamąjį poveikį gamtai. Medžio dien ši galimybė, ko gero, ne itin reali, todėl jei
tojų ir maisto rinkėjų visuomenės daugiausia gy besivystančios šalys turi pasiekti gyvenimo stan
veno iš gamtos; jiems užteko to, ką teikė gamti dartus, palyginamus su dabartinių Vakarų, neišven
nė aplinka, ir beveik nebandė pakeisti juos supantį giamai prireiks globalinių pertvarkų.
pasaulį. Atsiradus žemdirbystei, padėtis pasikei
tė. Javams auginti žemėje reikėjo pasidaryti vie Nerimas dėl aplinkos:
tos, iškirsti medžius, o besikalančias piktžoles ir ar egzistuoja „augimo ribos“?
lapuočius nuolatos naikinti. Net primityvūs ūki Daugelis nerimauja dėl kenksmingo žmogaus po
ninkavimo būdai gali sukelti dirvožemio eroziją. veikio gamtai. Visuomenės susirūpinimas aplin
Iškirtus natūralius miškus ir išvalius žemės skly ka paskatino kurtis „žaliųjų“ sąjūdžius bei parti
pus, vėjas galėjo nupūsti dirbamąjį dirvos sluoksnį. jas, tokias kaip Friends of the Earth („Žemės drau
Tuomet žemdirbių bendruomenė valydavo naujus gai“) ir Greenpeace, kovojančias dėl aplinkosau
žemės plotus, ir šis procesas tolydžio tęsėsi. Esa gos problemų. Nors „žaliųjų“ filosofija gana įvairi,
ma kraštovaizdžių, kuriuos šiandien vadiname judėjimus vienija bendra gija - siekis imtis veiks
gamtiniais, pavyzdžiui, uolingos ir krūmynais ap mų pasaulio aplinkai saugoti, žemės ištekliams tau
žėlusios pietvakarių Graikijos vietovės, tačiau iš soti, užuot juos sekinus, rūpintis išlikusiomis gy
tiesų jos atsirado dėl dirvožemio erozijos, žemdir vūnų rūšimis.
bių sukeltos prieš penkis tūkstančius metų. „Žaliųjų“ sąjūdžių ir visuomenės susirūpinimo
Vis dėlto prieš atsirandant moderniajai pramo aplinkosaugos problemomis atsiradimas sietinas su
nei veikiau gamta valdė žmogaus gyvenimą, ne XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Romos klu
bo paskelbtu garsiuoju pranešimu „Augimo ribos“ riai paveikė visuomenės sąmonę. Romos klubo pra
{The Limits to Growth, Meadows et ai., 1974). Ro nešimas daugeliui atvėrė akis, kokius žalingus pa
mos klubas buvo Italijos sostinėje suformuota pra darinius gali turėti pramonės plėtra ir technologi
monininkų, verslo patarėjų ir valstybės tarnauto ja, taip pat įspėjo apie pavojus, kurie kiltų palikus
jų grupė. Jai buvo pavesta atlikti kompiuteriniu įvairias teršimo formas plėtotis be jokios kontrolės.
modeliavimu pagrįstus tyrimus, turėjusius prog Pagrindinė „Augimo ribų“ idėja ta, kad Žemės
nozuoti pasekmes, kurias gali sukelti besitęsian galimybes išlaikyti nuolatinę pramonės plėtotę ir
tis ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus di gyventojų gausėjimą riboja tiek socialinės, tiek ir
dėjimas, tarša ir gamtinių išteklių išsekimas. Kom gamtinės įtakos. Romos klubo duomenimis nau
piuterinis modelis parodė, kas atsitiktų, jei 1900- dojosi daugelis grupių, siūlydamos aplinkos išsau
1970 metais susiformavusios tendencijos tęstųsi gojimo labui griežtai riboti ekonomikos plėtrą. Ta
iki 2100 metų. Kompiuterio projekcijos buvo mo čiau kiti šitokį požiūrį kritikavo kaip neįtikimą ir
difikuojamos, siekiant sužinoti įvairius galimus pa nereikalingą. Ekonomikos plėtotę galima ir reikia
darinius, atsižvelgiant į nagrinėjamų veiksnių di remti, teigė jie, nes tai priemonė pasaulio gėry
dėjimą skirtingu tempu. Tyrėjai nustatė, kad kei bėms gausinti. Mažiau išsivysčiusios šalys neteks
čiant kurį nors vieną kintamąjį, kiekvienąsyk bu vilties pasivyti turtingesnes, jei joms bus kliudo
vo prognozuojama ilgainiui įvyksianti aplinkos kri ma vysdyti pramonę.
zė. Romos klubo pranešimo pagrindinėje išvado
je buvo teigiama, kad pramonės augimo tempas
Tvari raida
nesuderinamas su ribota Žemės išteklių prigimti
mi ir planetos geba pakelti gausėjančių gyventojų Naujesnės idėjos, užuot kvietusios pažaboti eko
ir taršos naštą. Pranešimo autoriai nurodė, kad da nomikos augimą, paleido į gyvenimą naują - tva
bartiniai „gyventojų skaičiaus, industrializacijos, rios raidos - sąvoką. Tvari raida reiškia, kad bent
taršos, maisto gamybos ir išteklių sekimo“ didė jau idealiu atveju ekonomiką reikėtų plėtoti pa
jimo lygiai nesuderinami su tvarumu (Meadows kartotinai naudojant gamtinius išteklius, užuot juos
et ai., 1974). sekinus, taip pat laikytis mažiausių taršos lygių.
Romos klubo pranešimas buvo plačiai kritikuo Terminas „tvari raida“ pirmąsyk buvo pateiktas
jamas, ir netgi jo autoriai vėliau sutiko, kad dalis Jungtinių Tautų 1987 metais parengtame pranešime
šios kritikos buvo pagrįsta. Tyrėjų taikytas meto „Mūsų bendra ateitis“ {Our Common Future). Jis
das orientavosi į fizines ribas ir kaip prielaidą pri žinomas ir kaip „Brundtland pranešimas“, kadangi
ėmė esamus augimo ir technologinių naujovių tem jį rengusiam organizaciniam komitetui pirminin
pus. Tačiau pranešimas nepakankamai atsižvelgė kavo G. H. Brundtland, tuometinė Norvegijos mi
į žmonių sugebėjimą reaguoti į aplinkosaugos iš nistrė pirmininkė. Tvari raida buvo apibrėžta kaip
šūkius, pasitelkus technologinę pažangą ar poli atsinaujinančių išteklių naudojimas ekonomikos
tines priemones. Be to, nurodė kritikai, rinkos jė augimui skatinti, gyvūnų rūšių ir biologinės įvai
gos gali veikti taip, kad ribotų perteklinį išteklių rovės apsauga ir įsipareigojimas išlaikyti švarų orą,
naudojimą. Jei kokios nors naudingosios iškase vandenį ir žemę. Brundtland komisija tvaria rai
nos, pavyzdžiui, magnio, ima stigti, jo kaina ky da laikė „dabarties reikmių tenkinimą, neatimant
la. Pakilus kainai, pradedama jo mažiau naudoti, iš ateities kartų galimybės tenkinti savo reikmes“.
o jei kaina itin padidėtų, gamintojai gal net išras Paskelbus „Mūsų bendrą ateitį“, sąvoką „tvari
tų būdą išsiversti be jo. raida“ ėmė plačiai vartoti ir aplinkosaugininkai,
Gindamiesi tyrėjai pabrėžė, jog visiškai nesi ir vyriausybės. Šis terminas skambėjo JT pasau
stengė numatyti ateities, o tik norėjo parodyti, kas lio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 me
įvyks, jei reikalai nesikeisdami klostysis dabarti tais, o po to ir kituose JT organizuotuose aukš
ne linkme. Nepaisant pranešimo ribotumų, jis stip čiausio lygio susitikimuose.
564 19 SKYRIUS
Brundtland pranešimas susilaukė ne ką mažiau sparčiau - po 6,1 procento. Tuo tarpu Afrikos vi
kritikos, negu ketvirčiu amžiaus anksčiau paskelb dutinio namų ūkio vartojimo lygis šiandien 20 pro
tas Romos klubo pranešimas. Tvarios raidos są centų mažesnis, negu prieš dvidešimt penkerius
voką kritikai vadino pernelyg miglota ir neatsižvel metus. Daugelis būgštauja, kad vartojimo bumas
giančia į specifines skurdesnių šalių reikmes. Pa aplenkė skurdžiausią penktadalį pasaulio gyven
sak kritikų, tvarios raidos idėja taiko tik į turtin tojų (UNDP, 1998).
gesnių šalių reikmes ir neatkreipia dėmesio į bū Turtuolių ir skurdžių vartojimo nelygybė iš tie
dus, kuriais aukštas vartojimo lygis turtingesnėse sų didelė. Turtingiausiems 20 procentų pasaulio
šalyse palaikomas nuskriaudžiant kitus žmones. gyventojų tenka 86 procentai privačiųjų vartoji
Pavyzdžiui, reikalavimą Indonezijai, kad ji sau mo išlaidų, tuo metu skurdžiausiems 20 procentų
gotų savo atogrąžų miškus, galima laikyti nesą - vos 1,3 procento (žr. schemą 19.3). 10 procentų
žiningu, nes jai labiau negu industrinėms šalims turtingiausiųjų suvartoja 58 procentus energijos iš
reikia biudžeto pajamų, kurių jai tektų atsisakyti teklių, 84 procentus popieriaus, 45 procentus mė
sutikus miškus konservuoti. sos ir žuvies produktų, jiems priklauso 87 procentai
visų transporto priemonių.
Dabartiniai vartojimo modeliai atskleidžia ne
Vartojimas, skurdas ir aplinka
vien didžiulę nelygybę, bet ir daro stiprų poveikį
Debatai dėl aplinkos apsaugos ir ekonomikos plėt aplinkai. Pavyzdžiui, gėlo vandens vartojimas nuo
ros daugiausia sukasi apie vartojimo modelių klau 1960 metų padvigubėjo, iškasamojo kuro per pas
simus. Vartojimas reiškia prekes, paslaugas, ener taruosius penkiasdešimt metų sudeginta penkiskart
giją ir išteklius, kuriuos vartoja žmonės, institu daugiau, o medienos dabar sunaudojama 40 pro
cijos ir visuomenės. Tai - reiškinys, turintis ir tei centų daugiau, negu prieš dvidešimt penkerius me
giamus, ir neigiamus matmenis. Viena vertus, var tus. Senka žuvų ištekliai, nyksta laukinių gyvūnų
tojimas didėja visame pasaulyje, vadinasi, žmo rūšys, mažėja gėlo vandens atsargos ir miškingų
nės gyvena geresnėmis sąlygomis negu praeityje. teritorijų plotai (UNDP, 1998). Vartojimo mode
Vartojimas susijęs su ekonomikos raida - kylant liai ne vien sekina gamtą, bet ir prisideda prie jos
gyvenimo standartams, žmonės gali įsigyti dau nykimo dėl didžiulės taršos atliekomis bei kenks
giau maisto, drabužių, asmeninių daiktų, turėti dau mingomis medžiagomis.
giau laisvalaikio, atostogų, automobilių ir 1.1. Kita Pagaliau turtingieji yra pagrindiniai pasaulio
vertus, vartojimas gali sukelti ir neigiamus pada vartotojai, tuo tarpu žala aplinkai, kurią daro di
rinius. Vartojimo modeliai gali sekinti aplinkos dėjantis vartojimas, stipriausiai veikia skurdžiau
išteklius ir sustiprinti nelygybės modelius. siai gyvenančius žmones. Turtingieji užima kur kas
Pasaulio vartojimo tendencijos XX amžiuje pri geresnę padėtį - naudojasi vartojimo gėrybėmis,
bloškia. Pagal Jungtinių Tautų Vystymo progra tačiau nesusiduria su jo neigiamais padariniais.
mos „Pranešimą apie žmogaus socialinę raidą“ Vietiniu lygmeniu pasiturinčios grupės paprastai
(Human Development Report of the United Na- gali pasitraukti iš problemiškų teritorijų, palikda
tions Development Programme, UNDP, 1998) pri- mos vargšams mokėti didžiausią kainos dalį. Che
vačiosios ir viešosios vartojimo išlaidos 1998 me mijos gamyklos, jėgainės, pagrindiniai keliai, ge
tais siekė 24 trilijonus dolerių - dvigubai prano ležinkeliai ir oro uostai dažnai išdėstyti netoli te
ko 1975 metų ir šešiagubai - 1950 metų lygį. 1900 ritorijų, kuriose gyvena mažas pajamas turintys
metais pasaulio vartojimo lygis vos peržengė 1,5 žmonės. Toks procesas pastebimas ir veikiant glo
trilijono dolerių. Ypač sparčiai vartojimas didėjo baliu lygmeniu: dirvožemio erozija, miškų naiki
per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. In nimas, vandens stygius, švino išsklaidos ir oro tar
dustrinėse šalyse vartojimas vienam žmogui kas ša koncentruojasi besivystančiame pasaulyje. Šias
met pakildavo po 2,3 procento, o Rytų Azijoje dar aplinkos grėsmes dar labiau sustiprina skurdas.
"1 Vartojimo dalys,

tenkančios 20%
O
CNI
turtingiausiųjų
03
T3
60% gaunančių
O vidutines
C
D pajamas
TC
Jū
20%
O neturtingiausiųjų
CM
Cū (0 (ū 0 0 0
0 :=r 0 •0 O
0 .)=."O ■0
> o co _Q
O 0
LU
> P
0
C
>N IO ID
(ū■
> E
o
0
0 ^
<d
Schema 19.3. Pasaulinio vartojimo dalys, tenkančios 20% turtingiausiųjų ir 20% neturtingiausiųjų, 1995 m.
Šaltiniai: VVorld Bank, ITU, UN, FAO, UNESCO. UNDP, Human Development Report, Oxford University Press, 1998, p. 2.
Žmonės, turintys mažai išteklių, beveik negali rink jų tipų oro tarša: „išorinė“, kurią daugiausia su
tis nieko kito, tik maksimaliai naudoti prieinamus daro pramonės teršalai bei automobilių išmetamo
išteklius. Taigi didėjant žmonių skaičiui, vis la sios dujos, ir „vidinė“, atsirandanti deginant kurą
biau sunkiamos mažėjančios išteklių atsargos. namuose - būstui šildyti ir maistui gaminti. Tra
diciškai oro tarša laikyta problema, kamuojančia
industrines šalis, turinčias daugiau gamyklų ir mo
Grėsmės šaltiniai
torinių transporto priemonių. Tačiau pastaraisiais
Šiuolaikinis pasaulis susiduria su daugeliu skirtin metais atkreiptas dėmesys į „vidinės taršos“ pa
gų globalių grėsmių aplinkai. Jas galima suskirs vojus besivystančiame pasaulyje. Manoma, kad per
tyti į dvi pagrindines rūšis: tai tarša į aplinką iš 90 procentų nuo oro taršos mirštančių žmonių ten
metant atliekas ir atsinaujinančių išteklių išeikvo ka besivystančiajam pasauliui (žr. lentelę 19.1).
jimas. Taip yra todėl, kad daugelis čia naudojamų kuro
rūšių, pavyzdžiui, medis ar mėšlas, yra mažiau šva
Tarša ir atliekos rios už šiuolaikinį kurą - žibalą ar propaną.
Britanijoje iki XX a. vidurio orą labiausiai teršė
Oro tarša masiškai degintos anglys, išskiriančios į atmosferą
Manoma, kad dėl oro taršos, kurią sukelia į atmo sieros dvideginį ir tirštą juodą smogą. Anglimis
sferą patenkančios nuodingosios išsklaidos, kas buvo šildomi namai, šiek tiek mažiau jų vartota
met miršta per 2,7 milijono žmonių. Išskirtina dvie gamyklose. Bandant sumažinti smogą, 1956 me-
566 19 SKYRIUS
Lentelė 19.1. Oro tarša pasaulio regionuose, 1996 m. (tūkstančiais)
Mirtys
Mirtys nuo vidinės taršos nuo išorinės
taršos miestų
Regionas arba šalis Kaime Mieste teritorijose Iš viso
Indija 496 93 84 673

Afrika piečiau Sacharos 490 32 - 522
Kinija 320 53 70 443
Kitos Azijos šalys 363 40 40 443
Lotynų Amerika ir Karibai 180 113 113 406
Industrinės šalys - 32 147 179
Arabų valstybės - - 57 57
Iš viso 1 849 363 511 2 723
Šaltiniai: World Health Organization. Iš UNDP, Human Deveiopment Report, Oxford University Press, 1998, p. 70.
tais buvo priimtas Švaraus oro įstatymas, skirtas rializuojantis, daugėja pramonės įmonių išsklaidų,
išsklaidoms iš kaminų reguliuoti. Pradėta skatin gausėja automobilių keliuose. Daugelyje besivys
ti naudoti bedūmį kurą - žibalą, propaną ir gam tančių šalių vis dar naudojamas benzinas, turintis
tines dujas, kuris dabar plačiai vartojamas Brita švino, nors didelėje besivystančio pasaulio daly
nijoje ir kitose industrinėse šalyse. je jo tolydžio atsisakoma. Itin didelė oro tarša dau
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pagrindiniu gelyje Rytų Europos ir buvusios Sovietų sąjungos
oro taršos šaltiniu tapo gausėjančios motorinės teritorijų. Manoma, kad Meksike tarša kasmet su
transporto priemonės. Variklių išmetamosios dujos kelia 6400 žmonių mirtį (UNDP, 1998).
yra itin kenksmingos, nes patenka į kur kas žemes Oro tarša žalingai veikia ne tik žmonių ir gy
nį atmosferos sluoksnį, palyginti su išsklaidomis vūnų sveikatą, bet ir kitus ekosistemos elementus.
iš kaminų. Kaip parodyta schemoje 19.4, įvairios Viena iš kenksmingų oro taršos padarinių yra rūgš
transporto priemonės išskiria gana daug teršalų. tiniai lietūs - reiškinys, kuris atsiranda, kai sie
Ypač žalingai aplinką veikia automobilių transpor ros ir vandenilio oksidų išsklaidos iš vienos ša
tas, kuriam tenka apie 80 procentų visų kelionių lies nuslenka į kitą ir ten sukelia rūgštinius kritu
Europoje. Todėl daugelio industrinių šalių pastan lius. Rūgštiniai lietūs kenkia miškams, pasėliams,
gos mažinti oro taršą daugiausia orientuojamos į gyvūnams, taip pat ežerams. Dėl šių lietų ypač nu
alternatyvias transporto rūšis, kurios skleidžia ma kentėjo Kanada, Lenkija ir Šiaurės Europos šalys.
žiau teršalų: siūloma keliauti traukiniais, didelės Pavyzdžiui, Švedijoje surūgštėjo 20 000 iš visų
talpos autobusais ir važinėti automobiliu keliese. 90 000 šalies ežerų.
Oro tarša kenkia žmonių sveikatai: sukelia kvė Rūgštiniams lietums, kaip ir daugeliui kitų grės
pavimo takų, plaučių ligas ir vėžį. Manoma, kad mių aplinkai, sunku pasipriešinti, nes šis reiški
tiesioginis oro taršos poveikis 1998 metais Brita nys transnacionalinis ir pagal savo kilmę, ir pagal
nijoje galėjo paankstinti nuo 12 000 iki 24 000 padarinius. Pavyzdžiui, rūgštinio lietaus Rytų Ka
žmonių mirtį (HMSO, 2000). nadoje dažniausia priežastimi laikoma pramonės
Nors ilgą laiką oro tarša buvo siejama su in gamyba Niujorko valstijoje, kitapus JAV ir Kana
dustrinėmis šalimis, dabar ji sparčiai didėja ir be dos sienos. Kitos nuo rūgštinių lietų kenčiančios
sivystančiame pasaulyje. Šalims sparčiai indust šalys panašiai pastebėjo, kad ne jų galioje susi-
Mažas automobilis, Mažas krovininis automobilis,

du asmenys t j vięnas asmuo
Lengvieji
krovininiai
automobiliai
Didelės talpofc Maža talpa,
miesto autobusas didelįis komfortas
Autobusai, tramvajai
Elektra nena ojant Greitieji traukiniai, elektra

organinio ku ęįaunama deginjant anglis
Keleiviniai
traukiniai
Vidutinio Igio kelionės j Tolimos kelionės Artimos kelionės
Lėktuvai
20 40 60 80 100
Anglys gramais/t-km
19.4 schema. Išsklaidos, išmestos gabenant 1 toną 1 kilometrą

Šaltiniai: IPPC. Iš Guardian Education, 25 Jan. 2000, p. 11. Grafika: Michael Agar, Jenny Ridley, Graphic News.
doroti su šia problema, nes ji kyla už nacionalinių niu. Nepaisant šių pastangų, vandens tarša lieka
sienų. Stengiantis susilpninti rūgštinių lietų povei rimta problema daugelyje pasaulio dalių.
kį, kai kuriais atvejais buvo sudarytos dvišalės ar Kalbant apie vandens taršą plačiąja prasme, tu
regioninės sutartys. Tačiau kai kurios teritorijos rimas galvoje vandens atsargų užterštumas tokio
tebeskleidžia daugybę teršalų, o besivystančiame mis medžiagomis, kaip nuodingieji chemikalai ir
pasaulyje išsklaidų taip pat sparčiai gausėja. mineralai, pesticidai ar neišvalytos nuotekos. Jie
kelia didžiulę grėsmę besivystančiam pasauliui, ku
riame apie 30 procentų gyventojų negali naudo
Vandens tarša
tis švariu vandeniu (žr. schemą 19.5). Daugelyje
Žmonės visuomet priklausė nuo vandens. Jis bū skurdžiausių pasaulio šalių sanitarijos infrastruk
tinas aibei reikmių tenkinti - gerti, valgiui gaminti, tūros sistemos neišvystytos, buitinės atliekos daž
praustis bei skalbti, pasėliams drėkinti, žvejoti ir nai pilamos tiesiai į šaltinius, upes ir ežerus. Dėl
atlikti daug kitų darbų. Nors vanduo - vienas ver neišvalytų nuotėkų sparčiai besiveisiančios bak
tingiausių ir būtiniausių gamtinių išteklių, žmo terijos sukelia įvairiausias per vandenį plintančias
nės juo nepaprastai piktnaudžiavo. Daugelį metų ligas - diarėją (viduriavimą), dizenteriją ir hepa
tiek buitinės, tiek ir gamybinės atliekos buvo pi titą (kepenų uždegimą). Kasmet dėl užteršto van
lamos tiesiai į upes ir jūras, nė kiek dėl to nesu dens diarėja suserga apie 2 milijardus žmonių, apie
simąstant. Tik XX a. antroje pusėje ar maždaug 5 milijonus jų miršta.
tuo metu daugelis šalių pradėjo kelti aliarmą ir Industrinėse šalyse vandenį dažnai užteršia per
ėmėsi pastangų vandens kokybei gerinti, kad iš didelis naudojamų trąšų kiekis žemės ūkyje. Per
saugotų žuvis bei kitą vandens gyvūniją ir užtik kelerius metus iš cheminių pesticidų išsiskyrę nitra
rintų žmonėms galimybę naudotis švariu vande tai įsisunkia į gruntinius vandenis; beveik 25 pro-
568 19 SKYRIUS
y -X
.= (O C ro TO
C O :=v~='
0) co "O Jjj
^ >
.Ero^ -^—>—>
(O :=< <D 03-<D
_J _l ^ CO C0
K
a: i- z i
>- CE N C/) 13 D .
ti3Ž2OTČ0
ro O) ^ ^ i-
g t "r? ra
™m o m o
ž (Nl IO S O)
iGūū
centai Europos gruntinių vandenų užteršti labiau, kų kiekių šiukšlių tampa vis sunkiau. Sąvartynai
negu Europos Sąjungos nustatyta leistina norma greitai užpildomi, ir daugeliui miestų stinga vie
(UNDP, 1998). Labai užterštas vanduo yra šalia bu tos buitinėms atliekoms išvežti.
vusių pramonės gamybos teritorijų: čia gyvsidabrio, Jungtinės Karalystės vyriausybė užsibrėžė 2005
švino ir kitų metalų liekanos susikaupė nuosėdo metais perdirbti 40 procentų savivaldybių terito
se ir toliau metų metus teršia vandens atsargas. rijose susikaupiančių atliekų, nors 1997-1998 me
Pastaraisiais metais upių vandens kokybė dau tais tik 14 procentų šių atliekų, pritaikius jų per
gumoje Vakarų industrinių šalių pagerėjo, tačiau dirbimo ar kompostavimo metodus, tikdavo ant
Rytų Europoje ir buvusios Sovietų sąjungos vals riniam naudojimui. Vietinių iniciatyvų dėka bu
tybėse upių tarša tebėra grėsminga. Keturi penk vo atskirai surinkta apie du milijonus tonų buiti
tadaliai vandens mėginių, paimtų iš 200 buvusios nių atliekų perdirbti ar kompostui gaminti (HMSO,
Sovietų sąjungos šalių upių, parodė, kad vandens 2000). Tiesa, šis perdirbimo kiekis gali atrodyti
užterštumas pavojingai didelis. mažas, palyginti su visu susikaupiančiu buitinių
atliekų kiekiu, tačiau didelę dalį nepanaudotų bui
tinių atliekų apskritai nelengva pakartotinai apdo
Kietosios atliekos
roti ar perdirbti. Daugelį plastmasės rūšių, naudo
Kai kitąkart lankysitės prekybos centre, žaislų par jamų maisto pakuotėms, paprastai neįmanoma per
duotuvėje ar greito maisto restorane, atkreipkite dirbti, todėl belieka jas išvežti į šiukšlių sąvarty
dėmesį, kiek pakuočių pridedama prie čia parduo nus, kuriuose jos išlieka šimtmečius.
damų gaminių. Mūsų amžiuje yra nedaug daiktų, Didžiausia dabarties besivystančio pasaulio pro
kuriuos galima nusipirkti be pakuotės! Žinoma, pa blema, tvarkant buitines atliekas, - šiukšlių surin
kuotės - geras dalykas, siekiant patraukliai pateikti kimo tarnybų stoka. Manoma, kad nesurinkta lieka
prekę ir užtikrinti gaminių saugumą, tačiau jos taip nuo 20 iki 50 procentų buitinių atliekų. Menkai
pat turi aibę trūkumų. Vienas iš akivaizdžiausių valdomos atliekų rinkimo sistemos reiškia, kad
didėjančio vartojimo rodiklių yra buitinių atliekų šiukšlių kaugės kaupiasi gatvėse, dėl to plinta li
- to, kas patenka į mūsų šiukšliadėžes - gausėji gos. Ko gero, laikui bėgant besivystantis pasau
mas visame pasaulyje. XX a. dešimtojo dešimt lis susidurs su atliekų šalinimo problemomis, ku
mečio pradžioje besivystančiose šalyse susidary rios bus dar sunkesnės, negu dabartinė padėtis in
davo 100-330 kg kietųjų buitinių atliekų vienam dustrinėse šalyse. Visuomenėms turtėjant, organi
žmogui, tuo tarpu Europos Sąjungoje šis skaičius nes atliekas, tokias kaip maisto liekanos, viršija
siekė 414 kg, o Šiaurės Amerikoje - 720 kg plastmasinės ir sintetinės medžiagos, pavyzdžiui,
(UNDP, 1998). Dabar viso pasaulio šalyse didėja pakuotės, kurios suyra kur kas lėčiau.
tiek absoliutusis atliekų kiekis, tiek ir kiekis, ten
kantis vienam žmogui.
Senkantys ištekliai
Industrinės visuomenės kartais vadinamos
„šiukšlintojų visuomenėmis“ - jos atsikrato dau Žmonių visuomenės priklauso nuo daugelio gamtos
gybe daiktų nė nesusimąstydamos. Pagal vyriau pasaulio išteklių - vandens, medienos, žuvų, gy
sybės statistiką, Anglijoje ir Velse namų ūkis per vūnijos ir augmenijos. Šie elementai dažnai vadi
savaitę sukaupia 22 kilogramus atliekų. 1997-1998 nami atsinaujinančiais ištekliais, kadangi esant
metais iš bendro 27 milijonų tonų atliekų kiekio sveikai ekosistemai jie, laikui bėgant, patys save
90 procentų sudarė namų ūkių buitinės atliekos. atkuria. Jei atsinaujinančių išteklių vartojimas pa
Apie 85 procentus kietųjų atliekų buvo nugaben žeidžia šią pusiausvyrą ar pereina į kraštutinumus,
ta į sąvartynus (HMSO, 2000). kyla pavojus, kad jie visiškai išseks. Kai kurie fak
Daugumoje industrinių pasaulio šalių veikia at tai leidžia daryti prielaidą, jog šitoks procesas, ko
liekų rinkimo tarnybos, tačiau atsikratyti milžiniš gero, jau prasidėjęs. Atsinaujinančių išteklių nyki
570 19 SKYRIUS
mas kelia didelį daugelio aplinkosaugininkų ar renka maistą ir medžioja gyvūnus. Kadangi šie
nerimą. žmonės daugiausia priklauso nuo žemės, jos po
kyčiai gali būti itin skausmingi. Daugelyje Azi
Vanduo jos ir Afrikos teritorijų, kuriose itin sparčiai gau
sėja gyventojų, dirvožemio erozija gresia nuskur
Gal nė į galvą neateina, kad vanduo - potencia dinti milijonus žmonių. Dirvožemio erozija - tai
liai išsenkantis išteklius. Juk šios atsargos nuola procesas, kurio metu blogėja žemės kokybė, o in
tos pasipildo dėl lietaus. Jei gyvenate Europos tensyvus jos naudojimas, sausra ar netinkamas trę
šalyse ar Šiaurės Amerikoje, veikiausiai beveik ne- šimas sunaikina dirvos paviršiuje esančias vertin
susimąstote apie savo vandens atsargas, nepato gas gamtines medžiagas.
gumus patirdami tik kada ne kada, nebent vasa
Ilgalaikiai dirvožemio erozijos padariniai yra
rą, kai atsiranda apribojimai juo naudotis. Bet dau labai sunkūs. Erozijos paliestose teritorijose smun
gelyje pasaulio vietų žmonių galimybė naudotis ka žemės ūkio našumas ir mažėja ariamos žemės
nuolatinėmis vandens atsargomis - labiau įsisenė
vienam gyventojui plotas. Stinga pašarų, todėl sun
jusi ir aštresnė problema. Kai kuriuose tankiai gy
ku ar net neįmanoma laikyti galvijų ar kitų nami-
venamuose regionuose prieinami vandens ištekliai nių gyvulių. Daugeliu atvejų žmonės yra privers
negali patenkinti didžiulio vandens poreikio. Pa ti apleisti savo namus ir ieškoti derlingesnės že
vyzdžiui, sausringo Šiaurės Afrikos ir Vidurinių mės. Dykumėjimas - tai itin intensyvi dirvože
Rytų klimato sąlygomis gyvenantys žmonės nuo mio erozija, dėl kurios didelėse teritorijose susi
latos susiduria su vandens atsargų stygiumi - tai daro dykumoms artimos sąlygos. Šis reiškinys jau
jau tapo įprastu dalyku. Labai tikėtina, kad bėgant paveikė teritoriją, prilygstančią Rusijos ir Indone
metams ši tendencija dar sustiprės.
zijos plotui (žr. schemą 19.6), ir kelia pavojų dau
Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirma, didžiausia
giau kaip 110 šalių.
dalis pasaulio gyventojų prieaugio, prognozuoja
mo šiam amžiaus ketvirčiui, veikiausiai teks teri
torijoms, kurios jau dabar patiria vandens stygiaus Miškų naikinimas
problemas. Be to, didžiausio prieaugio susilauks Miškai yra esminis ekosistemos elementas: jie pa
miestų teritorijos, kurių infrastruktūra iš paskuti deda reguliuoti vandens atsargas, skleidžia į atmo
niųjų stengsis tenkinti šių pagausėjusių gyvento sferą deguonį ir užkerta kelia dirvožemio erozi
jų vandens ir sanitarijos sąlygų poreikį. jai. Jie taip pat prisideda prie daugelio žmonių gy
Vandens atsargų sekimą gali veikti ir visuoti venimo dalykų - yra kuro, maisto, aliejinių au
nis klimato atšilimas (žr. toliau). Pakilus tempe galų, dažų, prieskonių, vaistažolių ir vaistų šaltinis.
ratūrai, daugiau vandens prireiks žmonėms gerti Nepaisant lemiamos miškų reikšmės, šiandien jau
ir žemei drėkinti. Tikėtina, kad gruntiniai vande išnyko per trečdalį pirmykščių žemės miškų. Miš
nys nebepasipildys taip greitai, kaip pirma, taip kų naikinimas - tai daugiausia miškingų plotų
pat gali padidėti ir garavimo tempai. Pagaliau kli kirtimas komerciniams tikslams. XX a. devintaja
mato struktūros pokyčiai, kurie gali lydėti globa me dešimtmetyje buvo iškirsta 15 milijonų hek
linį atšilimą, veikiausiai paveiks esamą kritulių tarų miškų, daugiausia Lotynų Amerikoje ir Ka
struktūrą, beveik neprognozuojamai pakeisdami ribuose (pastaruosiuose - 7,4 milijono ha) bei Af
galimybes naudotis vandens atsargomis. rikoje piečiau Sacharos (4,1 milijono ha).
Nuo miškų naikinimo labiausiai kenčia atogrą
Dirvožemio erozija ir dykumėjimas žų miškai. Šie miškai, užimantys apie 7 procen
Pagal JT „Pranešimą apie žmogaus socialinę rai tus žemės paviršiaus, yra aibės augalų bei gyvū
dą“ (UNDP, 1998), apie trečdalį pasaulio gyven nų buveinė, o visos šios rūšys prisideda prie že
tojų daugiau ar mažiau maitina žemė - jie augina mės gyvybės formų įvairovės, vadinamos biolo-
begali iš jo prasimaitinti. Miškų naikinimas taip

Erozijos paliesto pat gali dar labiau nuskurdinti neturtingus gyven
dirvožemio plotai pagal
regionus, XX a. Visi Rusijos tojus, kuriems retai atitenka bent dalelė didžiulių
dešimtasis dešimtmetis ir Indonezijos pajamų, gaunamų iš miško ruošos ir medienos par
(milijonais hektarų) žemės plotai
davimo. Aplinkai tenkančią kainą sudaro dirvo
žemio erozija ir potvyniai (kol dar nepaliesti kal
nų miškai atlieka svarbią funkciją, sugerdami ir
vėl išgarindami didumą kritulių). Kai miškų ne
belieka, lietaus vandenys nugarma šlaitais, sukel
dami potvynius ir sausras.
Rizika ir aplinka
Šioje knygoje dažnai minima rizikos tema. Dau
guma aplinkosaugos klausimų artimai siejasi su ri
zika, nes jie - mokslo ir technologijų plėtros iš
dava. Mokslo naujovės mums duoda daug įvairios
naudos. Kad šituo įsitikintume, pakanka prisiminti
sveikatos, mitybos ar informacinių technologijų
pažangą. Kita vertus, mokslas ir technologijos vis
Schema 19.6. Dirvožemio erozijos apimtys labiau skverbiasi į mūsų gyvenimus, o tai sukelia
rimtų problemų ir abejonių.
Šaltinis: UNDP, Human Development Report, Oxford
University Press, 1998, p. 74. 3 skyriuje „Kintantis pasaulis“ buvo pristaty
ta globalinės rizikos visuomenės idėja. Dabar gy
vename pagal globalinę tvarką, kurioje susiduriame
su pavojais mūsų saugumui, taip pat ir ekologine
gine įvairove. Čia randama daug aliejinių auga rizika, kurios neteko patirti ankstesnėms kartoms.
lų, iš kurių gaminami vaistai. Pastaruoju metu ato Sociologas Ulrichas Beckas, kuris pirma kitų pa
grąžų miškų plotai kasmet sumažėja maždaug po teikė šią sąvoką, darė prielaidą, kad daugelis pa
vieną procentą ir, nesustabdžius dabartinių tenden vojų, kuriuos šiandien patiria žmonės, yra globa
cijų, artėjant XXI a. pabaigai gali visiškai išnyk linio masto. Šie pavojai nieko nediskriminuoja tau
ti. Daugelyje Pietų Amerikos teritorijų, kuriose ato tinės priklausomybės, turtingumo ar socialinės kil
grąžų miškų gausiausia, jie tiesiog būdavo degi mės pagrindu - jie sudaro potencialią grėsmę vi
nami galvijų ganiavos plotams. Kitose pasaulio soms žmonių visuomenėms. Šiame poskyryje nag
vietose, pavyzdžiui, Vakarų Afrikoje ir Ramiojo rinėsime du šios rizikos atvejus: visuotinį klima
vandenyno regiono pietinėje dalyje, šių miškų nai to atšilimą ir genetiškai modifikuotus organizmus.
kinimą kurstė tarptautinė egzotiškų kietmedžio rū
šių paklausa. Tolydžio didėjant vartojimui, besi Visuotinis klimato atšilimas
vystančios šalys skatinamos eksportuoti savo gam
Kas yra visuotinis klimato atšilimas?
tinius produktus. Dėl šio proceso nyksta aplinka
ir mažėja biologinė įvairovė. Visuotinį klimato atšilimą daugelis žmonių verti
Už miškų naikinimą sumoka ir žmogus, ir ap na kaip rimčiausią mūsų laikų iššūkį aplinkai. Jei
linka. Žmogiškąją kainą tenka mokėti mažoms daugelis mokslinių prognozių yra teisingos, visuo
bendruomenėms, kurioms miškas buvo visiškas ar tinis atšilimas gali negrįžtamai pakeisti žemės kli
papildomas gyvenimo šaltinis, tačiau dabar jos ne matą ir sukelti ištisą virtinę visame pasaulyje jun-
572 19 SKYRIUS
tarnų niokojančių padarinių aplinkai. Visuotinis sulaiko šilumą, žemėje galėtų būti kur kas šalčiau,
klimato atšilimas - tai palaipsnis žemės atmosfe vidutiniškai maždaug minus 18° pagal Celsijų.
ros temperatūros kilimas dėl atmosferos cheminės Tolydžio didėjant šių dujų koncentracijai atmo
sandaros pokyčių. Manoma, kad visuotinį atšili sferoje, šiltnamio efektas intensyvėja, žemėje da
mą daugiausia sukėlė žmogaus veikla, jos metu pa rosi šilčiau. Nuo industrializacijos pradžios labiau
gaminami didžiuliai kiekiai medžiagų, kurios sklei siai padaugėjo anglies dvideginio - beveik 30 pro
džia žemės atmosferą keičiančias dujas. centų nuo 1880 metų. Metano koncentracija pa
Visuotinio atšilimo procesas glaudžiai susijęs dvigubėjo, azoto oksido padidėjo apie 15 procentų,
su vadinamuoju „šiltnamio efektu“ - šilumą su taip pat atsirado natūraliai gamtoje nesančių dujų
geriančių dujų, sukeliančių šį reiškinį, kaupimusi (žr. tekstą rėmeliuose), susidarančių žmogaus ga
žemės atmosferoje. Veikimo principas labai papras mybinėje veikloje. Dauguma mokslininkų sutin
tas. Saulės išspinduliuota energija pereina atmo ka, kad prie itin padidėjusios anglies dvideginio
sferą ir šildo žemės paviršių. Nors didumą saulės koncentracijos atmosferoje galėjo prisidėti iška
spindulių žemė sugeria, tačiau tam tikrųjų dalį at samojo kuro deginimas ir kita žmogaus veikla: pra
spindi. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos veikia monės gamyba, didelio masto žemės ūkis, miškų
kaip šios grįžtančios energijos užtvara: sugeria ši naikinimas, kasyba, atliekų laidojimas ir transporto
lumą ir sulaiko ją žemės atmosferoje panašiai kaip priemonių išsklaidos.
stiklinės šiltnamio sienos (žr. schemą 19.7). Bū Schema 19.8 rodo žemės paviršiaus tempera
tent šis gamtos reiškinys palaiko žemėje pakanka tūrų didėjimo tendenciją nuo XIX a. pabaigos paly
mai šiltą temperatūrą - apie 15,5° pagal Celsijų. ginti su 1961-1990 metų laikotarpio Vidurio Ang
Jei ne šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios lijos ir pasauline vidutine temperatūra. XX a. sep-
Kai kurie infraraudonieji spinduliai pereina

atmosferą, o kitus sugeria ir į visas
puses išspinduliuoja šiltnamio efektą
Dalį saulės sukeliančių dujų molekulės. Dėl šio
spindulių reiškinio šyla žemės paviršius ir
atspindi žemė žemutiniai atmosferos sluoksniai
Saulės
spinduliai
pereina švarią
atmosferą Infraraudonuosius
spindulius
Didesnę dalį skleidžia žemės
spindulių žemės paviršius
paviršius sugeria
ir šitaip sušyla
Schema 19.7. Šiltnamio efektas

Šaltinis: Environmental Protection Agency interneto svetainė.
Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos?

Kai kurios šiltnamio efektą sukeliančios dujos natū Azoto oksidas išsiskiria žemės ūkio ir pramonės
raliai egzistuoja atmosferoje, tuo tarpu kitos joje atsi gamybos metu, taip pat degant kietosioms atliekoms
rado dėl žmogaus veiklos. Natūraliai atmosferoje eg ir iškasamajam kurui.
zistuojančios dujos - tai vandens garai, anglies dvi
deginis, metanas, azoto oksidas ir ozonas. Tačiau kai Šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurių natūraliai
kuri žmogaus veikla padidino daugelio šių natūraliai nėra atmosferoje, sudaro šalutiniai produktai, atsiran
esamų dujų koncentracijas. dantys gaminant putinęs medžiagas, vykstant šaldy
mo ir oro kondicionavimo procesams - tai anglies
Anglies dvideginis patenka į atmosferą, deginant chlorfluormetanas (freonas, CFC), taip pat fluoro an
kietąsias atliekas, iškasamąjį kurą (naftą, gamtines gliavandeniliai (HFC) ir anglies perfluoridai (PFC).
dujas ir anglis), medį ir medžio gaminius.
Metanas išskiriamas anglių, gamtinių dujų ir naftos

gavybos bei transportavimo metu. Metanas taip pat Šaltinis: Environmental Protection Agency (EPĄ)
išsiskiria, yrant organinėms atliekoms kietųjų atliekų Global VVarming Site
sąvartynuose ir kaip gyvulininkystės produktas. http://www.epa.gov/globalwarming/climate/index.htm.
tyni iš dešimties užfiksuotų karščiausių metų buvo • Ligų plitimas. Visuotinis atšilimas gali padi
dešimtajame dešimtmetyje, o 1998 metai apskritai dinti geografinį arealą ir sezoniškumą plisti
buvo karščiausi per visą meteorologijos istoriją. tokiems organizmams, kaip moskitai, peme-
šantiems ligas, pavyzdžiui, maliariją ir gel
Galimi visuotinio klimato atšilimo padariniai tonąją karštinę. Jei temperatūra pakiltų 3-5
laipsniais pagal Celsijų, susirgimų maliarija
Jei visuotinis atšilimas iš tiesų vyksta, jo padari
galėtų padaugėti nuo 50 iki 80 milijonų at
niai gali būti niokojantys. Paminėsime keletą jų: vejų per metus.
• Kylantis jūrų vandens lygis. Dėl visuotinio
• Menkas derlius. Visuotiniam atšilimui stip
atšilimo ašigalių amžinieji ledynai gali pra rėjant, daugelyje nuskurdusių pasaulio teri
dėti tirpti, o vandenynai - šilti ir plėstis. Pra
torijų gali sumažėti žemės ūkio derlius. Ti
dėjus tirpti ledynams ir kitoms žemyninio le
kėtina, kad labiausiai nukentėtų Pietryčių Azi
do atmainoms, pakils jūrų vandens lygis. Jūrų
jos, Afrikos ir Lotynų Amerikos gyventojai.
pakrantėse ar žemumose įsikūrę miestai at
sidurs po vandeniu ir taps negyvenami. Jei • Kintanti klimato struktūra. Dėl visuotinio at
jūrų vandens lygis pakiltų vienu metru, Ban šilimo gali staiga pradėti irti klimato struk
gladešas prarastų 17 procentų viso turimo že tūra, kuri tūkstančius metų buvo pakankamai
mės ploto, Egiptas - 12 procentų, o Nyder stabili (žr. tekstą rėmeliuose „Ekstremalios
landai - 6 procentus (UNDP, 1998). oro sąlygos“). Šiuo metu keturiasdešimt šeši
milijonai žmonių gyvena teritorijose, kurias
• Dykumėjimas. Visuotinis atšilimas gali prisi gali sunaikinti jūrų audros, o daugelis kitų ga
dėti prie didelių derlingos žemės plotų virtimo
li nukentėti nuo potvynių ir uraganų.
dykumomis. Afriką piečiau Sacharos, Vidu
rinius Rytus ir Pietų Aziją papildomai paveiks Kai kurios su visuotiniu klimato atšilimu susijusios
dykumėjimas ir stipri dirvožemio erozija. tendencijos, atrodo, rutuliojasi daug sparčiau, negu
574 19 SKYRIUS
Schema 19.8. Pasaulinės ir Vidurio Anglijos žemės paviršiaus temperatūros svyravimai,

1861-1998 m. (teigiamas ar neigiamas skirtumas nuo 1861-1990 m. vidurkio = 0,0)
Šaltiniai: DETR; Hadley Centre for Climate Prediction and Research. Iš Sočiai Trends, 30 (2000), p. 181. Karališkoji
autorinė teisė.
buvo numatę mokslininkai. Pavyzdžiui, 1999 metų iš vienuolikos įvairioms mokslo sritims atstovau
gruodį palydovų atlikti tyrimai parodė, kad Ark jančių klimato ekspertų, paskelbė vieną išsamiau
ties ledynų danga mažėja kur kas greičiau negu sių šiai temai skirtų ataskaitų. Visi ekspertai suti
manė mokslininkai, ir šis procesas bėgant metams ko, kad visuotinis atšilimas - tikras reiškinys. Ko
gali labai stipriai paveikti pasaulio klimatą (žr. misija padarė išvadą, kad per XX a. žemės pavir
schemą 19.9). Galimas dalykas, kad ledynų plo šiaus temperatūra pakilo nuo 0,4 iki 0,8 laipsnių
tas mažėja dėl natūralių pokyčių, tačiau kad ir ko pagal Celsijų (nuo 0,7 iki 1,4 laipsnių pagal Fa-
kia būtų priežastis, ledynai, atrodo, tirpsta labai reinheitą). Ypač smarkiai temperatūra kilo per pas
greitai. Palydovų atlikti matavimai rodo, kad per taruosius dvidešimt metų. Kaip rodo schema 19.10,
pastaruosius dvidešimt metų Arkties amžinieji le anglies dvideginio išsklaidos pasaulyje didėjo ne
dynai sumažėjo 7 procentais. Vidutinis ledo sluoks rimą keliančiu greičiu. Šiuo metu šiltnamio efek
nis nuo 1958 iki 1997 metų suplonėjo 40 procentų. tą sukeliančių dujų industrinės šalys išmeta kur kas
daugiau negu besivystantis pasaulis, o anglies dvi
deginio Jungtinės Valstijos išmeta daugiau negu
Reagavimas į visuotinio atšilimo pavojų
bet kuri kita šalis. Europoje daugiausia anglies dvi
Dėl visuotinio atšilimo hipotezės ilgai diskutuota. deginio išsklaidų tenka Britanijai ir Vokietijai -
Kai kurie mokslininkai abejojo, ar iš tiesų egzis beveik pusė viso ES išsklaidų kiekio. Jungtinei Ka
tuoja minėti padariniai, kiti tvirtino, jog pasaulio ralystei priklauso 2 procentai viso pasaulyje išski
klimato pokyčius veikiau galėjo sukelti natūralios riamo anglies dvideginio kiekio (HMSO, 2000).
tendencijos, o ne žmogaus kišimasis. Tačiau da Tačiau šiltnamio efektą sukeliančias dujas gami
bar dauguma mokslininkų sutinka, kad visuotinis na ne vien tik išsivystęs pasaulis. Sparčiai didėja
atšilimas iš tiesų vyksta, o jo kaltininkas - šilt išsklaidų kiekiai besivystančiose šalyse, ypač to
namio efektas. 2000 metų sausį komisija, sudaryta se, kurios sparčiai industrializuojamos.
Schema 19.9. Pastebėti Arkties jūrų ledo dangos ploto pokyčiai 1900-1998 m.
Šaltiniai: Hadley Centre for Climate Prediction and Research. Meteorological Office interneto svetainė.
„Ekstremalios“ oro sąlygos: šiltesnio pasaulio kaina?

2000 metų kovą Mozambiką, įsikūrusį pietinėje Afri bai. Tačiau pasiekti iki stichinės nelaimės buvusį ly
kos dalyje, užgriuvo milžiniški potvyniai. Tokių bai gį Mozambikui veikiausiai prireiks daugelio metų.
sių potvynių čia dar niekada nebuvo. Vanduo išplo Ar šie potvyniai buvo „natūralūs“? Didėjančio vi
vė kelius, geležinkelius, pasėlius ir galvijus. Dauge suotinio klimato atšilimo laikais dėl to negalime būti
lis žmonių žuvo, vandeniui apsėmus jų namus. Dar tikri. Per pastaruosius dvidešimt metų ciklonų, uraganų
daugiau žmonių liko be namų ir be maisto šaltinių. ir kitų didelio masto orų permainų sparčiai daugėjo.
Potvynius sukėlė vasario pabaigoje dėl stiprių liūčių Daugelis mokslininkų mano, jog visa tai - tiesioginiai
ir dėl ciklono išsiliejusi Limpopo upė. Prieš šią sti visuotinio atšilimo padariniai, kad būtent šis proce
chinę nelaimę buvusi Portugalijos kolonija buvo pra sas didina pasaulio klimato nestabilumą. Kai kas prog
dėjusi atsigauti po pilietinio karo, trukusio šešiolika nozuoja, jog bėgant metams tokių oro permainų dar
metų ir pasibaigusio tik 1992-aisiais. Mozambikas padaugės. Mokslininkai kalba apie galimus „hiperu-
įgyvendino laisvosios rinkos reformas, įsteigė demo raganus“, kurie bus dešimtį kartų galingesni už stip
kratines institucijas, ir nors XX a. dešimtojo dešimt riausią uraganą ir dvidešimtį kartų - už cikloną nu
mečio pabaigoje vis dar buvo labai neturtingas, ta siaubusį Mozambiką. Atrodo, kad nuo visuotinio atši
čiau jo ūkis sparčiai tvirtėjo, per metus pasiekdamas limo padarinių neproporcingai smarkiai kentės besi
10 procentų augimą. Potvyniai sugniuždė visą šaly vystančios šalys, kadangi jos turi mažiau išteklių būti
je stiprėjusį optimizmą. Didžiulėmis tarptautinės pa noms apsaugos priemonėms. Jei Limpopo upės kran
galbos pastangomis buvo išgelbėta daug žmonių, pa tai būtų reikiamai sutvirtinti, ko gero, potvynių apskri
tekusių į sunkią padėtį, ir prasidėjo atstatymo dar tai nebūtų buvę arba juos būtų pavykę sutramdyti.
576 19 SKYRIUS
Pasaulio viršūnių ekologijos forume, 1997 m.

C02 išsklaidos vienam žmogui, 1995 m. vykusiame Japonijos Kioto mieste, buvo pasiek
tas susitarimas iki 2010 metų gerokai sumažinti šilt
JAV namio efektą sukeliančių dujų išskaidas. Industri
Kanada
nės šalys sutiko sumažinti savo išsklaidas 20^10
procentų. Bet ir tuomet, jei susijusios šalys įgy
Vokietija vendintų, ką žadėjusios (o tai atrodo neįtikėtina),
Japonija vis tiek gali būti ir per mažai, ir per vėlai. Dauge
lis mokslininkų teigia, kad norint išvengti rimtų pa
Pietų Afrika
darinių klimatui, išsklaidas privalu sumažinti 70-
Meksika 80 procentų. Be to, kad ir ką vyriausybės darytų
Kinija išsklaidoms mažinti, vis tiek visuotinio atšilimo pa
dariniams pakeisti prireiks tam tikro laiko. Reikia
Brazilija daugiau kaip šimtmečio, kad atmosfera natūraliai
0 7 14 21
išsivalytų nuo anglies dvideginio. Mokslininkai,
Tonomis per metus remdamiesi kintamais anglies dvideginio išsklai-
dų lygiais, sudarė keletą ateities scenarijų. Jei an
Visuotinės C02 išsklaidos glies dvideginio koncentracija atmosferoje stabi-
lizuotųsi, klimato kaitos tempas sulėtėtų, tačiau ne
būtų sustabdytas. 1999 metais Europos aplinkos mi
nistrai sutiko reikalauti, kad būtų parengta pasau
linė strategija, kuri užtikrintų, kad anglies dvide
ginio koncentracija ore niekada neviršytų 550 mi
lijoninių dalių (md). Laikymasis žemiau 550 md
ribos leistų apriboti išsklaidų didėjimą iki 25 pro
centų dabartinio lygio, o vėliau nuosekliai šiuos
(D
Q_
15
kiekius mažinti. 550 md riba apsaugotų du mili
jardus žmonių nuo vandens stygiaus, pakrančių už
O
C Industrinės šalys
tvindymo ir didelio žemės ūkio nederliaus.
Kaip ir dėl daugelio naujų rizikos formų, nie
kas negali būti tikras dėl konkrečių padarinių, ku
riuos sukels visuotinis klimato atšilimas. Jo prie
žastys neaiškios, o tikslias pasekmes sunku apskai
‘ Pietų Azija
čiuoti. Ar „didelių“ išsklaidų scenarijus iš tiesų
tų Amerika j r Karibai
baigsis stichinių nelaimių virtine? Ar anglies dvi
^ Arabų valstybės deginio išsklaidų lygio stabilizavimas iš tiesų ap
vandenyncT regfbrijsf saugos daugumą pasaulio žmonių nuo neigiamų pa
darinių, kuriuos sukelia klimato pokyčiai? Ar ga
0|950 1960 1970 1980 1990 1995
li būti, kad dabartiniai visuotinio atšilimo proce
sai jau sužadino daugybę būsimų klimato permai
Schema 19.10. C02 išsklaidos industrinėse ir nų? Negalime bent kiek tvirčiau atsakyti į šiuos
mažiau išsivysčiusiose pasaulio teritorijose klausimus. Žemės klimatas itin sudėtingas, todėl
Šaltiniai: CDIAC; UN; UNESCO; VVorld Bank.
daugybės veiksnių sąveika atskirose planetos ša
Iš UNDP, Human Development Report, 1998, p. 3. lyse kaitos momentais sukels skirtingas pasekmes.
Genetiškai modifikuotas maistas taikomas persodinant vienų gyvūnų ar augalų rū

Kaip jau sužinojome, badas ir prasta mityba ka šių genus kitoms. Pavyzdžiui, naujausiuose eks
muoja per 800 milijonų planetos žmonių. Drauge perimentuose, mąstant apie galimybę aprūpinti
su ateityje numatomu pasaulio gyventojų gausė žmones organų transplantantais, žmogaus genai bu
jimu kyla ir baimė, kad maisto dar labiau trūks. vo persodinti naminiams gyvuliams, pavyzdžiui,
Kai kuriose tankiausiai gyvenamose pasaulio da kiaulėms. Žmogaus genai buvo įterpti net į auga
lyse žmonės labai priklauso nuo pagrindinių mais lus, tačiau ši radikali bioinžinerija kol kas netai
tui vartojamų grūdinių kultūrų, pavyzdžiui, ryžių, koma genetiškai modifikuotoms grūdinėms kultū
kurių atsargos senka. Daugeliui neramu, ar dabar roms, kuriomis prekiaujama rinkoje.
tiniais ūkininkavimo būdais bepavyks išauginti tokį Mokslininkai tvirtina, kad genetiškai modifi
ryžių derlių, kad jo pakaktų padidėjusiam gyven kuotų „superryžių“ veislė gali padidinti ryžių derlių
tojų skaičiui išmaitinti. Kaip ir daugelis kitų ap net 35 procentais. Kita veislė, vadinama „auksi
linkos iššūkių, bado grėsmė pasiskirsčiusi netoly niais ryžiais“, papildyta vitaminu A, galėtų kom
giai. Industrinės šalys turi perteklines grūdų atsar pensuoti šio vitamino trūkumą, dėl kurio kenčia
gas - vien Jungtinių Valstijų atsargos 1999 me daugiau kaip 120 milijonų vaikų įvairiose pasau
tais siekė 86 milijonus tonų grūdų. Tuo tarpu skur lio dalyse. Ko gero, pamanysite, kad viso pasau
desnėse šalyse, kuriose tikimasi didžiausio gyven lio žmonės džiaugsmingai sveikina šią biotechno
tojų prieaugio, grūdų stygius, atrodo, gali virsti logijos pažangą. Tačiau iš tiesų genetinės modi
nuolatine problema. fikacijos klausimas tapo vienu iš prieštaringiau
Kai kurie žmonės mano, kad sprendimus, už siai vertinamų mūsų amžiaus klausimų. Daugelis
kertančius kelią galimai maisto krizei, gali padė žmonių įžvelgia plonytę ribą, skiriančią techno
ti rasti mokslo ir biotechnologijų pažanga. Įvai logijų ir mokslo naujovių naudą bei aplinkos su
riai veikiant pagrindinių grūdinių kultūrų geneti nykimo pavojų.
nę sandarą, dabar įmanoma paspartinti augalų fo
tosintezę ir subrandinti didesnį grūdų derlių. Šis Ginčai dėl genetiškai modifikuoto maisto
procesas žinomas kaip genetinė modifikacija, o Genetiškai modifikuoto maisto sakmė prasidėjo
šiuo būdu sukurti augalai vadinami genetiškai mo vos prieš keletą metų, kai kurioms pasaulyje pir
difikuotais organizmais (GMO). Genetinės mo maujančioms chemijos ir žemės ūkio bendrovėms
difikacijos atliekamos, siekiant įvairiausių tikslų, nutarus, jog naujos žinios apie genų veikimą ga
ne vien grūdų derliui didinti. Pavyzdžiui, moks lėtų pakeisti pasaulio maisto atsargas. Jos gami
lininkai sukūrė GMO, turinčius daugiau negu pa no pesticidus ir herbicidus, tačiau užsimojo žengti
prastai vitaminų; kiti genetiškai modifikuoti pa ten, kur manė būsiant pagrindinę ateities rinką.
sėliai atsparūs augalininkystėje naudojamiems her Amerikos bendrovė Monsanto pirmavo daugelio
bicidams, skirtiems piktžolėms, vabzdžiams ir gry- naujų technologijų kūrimo srityje. Monsanto įsi
beliniams bei virusiniams kenkėjams naikinti. Mai gijo sėklininkystės bendrovių, pardavė savo che
sto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų mijos padalinius ir visą energiją skyrė tam, kad
organizmų ar turintys jų pėdsakų, vadinami gene patiektų į rinką naujas grūdines kultūras. Gene
tiškai modifikuotais. ralinio direktoriaus Roberto Shapiro vadovaujama
Genetiškai modifikuoti grūdai skiriasi nuo vi Monsanto pradėjo milžinišką kampaniją, visiems,
sų prieš juos buvusių, kadangi sukuriami perso pradedant ūkininkais, baigiant vartotojais, rekla
dinant skirtingų organizmų genus. Tai kur kas ra muodama savo genetiškai modifikuotų grūdų nau
dikalesnis kišimasis į gamtą, negu ankstesnis, dau dą. Iš pradžių atsakas buvo būtent toks, kokio ben
gelį metų taikytas kryžminimas. GMO kuriami, drovė slapčia tikėjosi. 1999 metų pradžioje 55 pro
naudojant genų suauginimo metodą, kuris gali būti centai sojų pupelių ir 35 procentai kukurūzų, au
578 19 SKYRIUS
ginamų Jungtinėse Valstijose, buvo genetiškai pa nu, buvo įterptas genas, paimtas iš gėlės ir skir
keisti. Tuo metu pasaulyje genetiškai modifikuo tas atlikti specifinio natūralaus insekticido funk
tos grūdinės kultūros augintos jau 35 milijonų hek ciją. Eksperimentai parodė, kad žiurkių, ėdusių ge
tarų plote - teritorijoje, pusantro karto didesnėje netiškai modifikuotas bulves, organizme buvo pa
už Britaniją. Drauge su JAV genetiškai modifikuo stebėti pokyčiai, stipriai pakenkę jų imuninei sis
tus javus masiškai augino ir Kinija. temai, taip pat augimui. Kiti pripažinti mokslinin
Monsanto pardavimų kampanija pabrėžė keletą kai kritikavo Pusztai’o atradimus, o jis pats buvo
genetiškai modifikuoto maisto privalumų. Tvirtin atleistas iš valstybinės laboratorijos po to, kai te
ta, kad genetiškai modifikuotas maistas galėtų pa levizijos laidoje pasidalijo savo nerimu dėl gene
dėti išmaitinti pasaulio varguomenę, taip pat leistų tiškai modifikuoto maisto.
naudoti mažiau cheminių teršalų, ypač pesticidams Tuo metu genetiškai modifikuoto maisto tema
ir herbicidams naudojamų cheminių medžiagų. Pa beveik kasdien buvo gvildenama pirmuosiuose
vyzdžiui, teigta, kad genetiškai modifikuotoms bul laikraščių puslapiuose. Šis klausimas aptarinėtas
vėms reikia 40 procentų mažiau cheminių insek daugybėje TV ir radijo diskusijų, šia tema orga
ticidų, palyginti su jų kiekiu, kurio prireiktų ūki nizuota begalė pokalbių šou ir pašnekesių telefo
ninkaujant tradiciniais būdais. Pasak Monsanto, nu. Daugelis Britų visuomenės atstovų sakė nei
biotechnologijos padės išauginti geresnės kokybės giamai vertiną genetiškai modifikuotus grūdus, o
grūdus, gauti didesnį derlių ir tuo pat metu palai kai kurie žmonės ėmėsi „tiesioginių veiksmų“ -
kyti bei apsaugoti aplinką. Bendrovė taip įtikėjo niokodavo pasėlius, augintus bandomuosiuose lau
savo jėgomis, jog net paskelbė apie „Monsanto kuose įvairiose šalies vietose. Panašiai reaguota
dėsnį“. Šią idėją ji suformulavo remdamasi gar ir daugelyje kitų Europos šalių. Ilgainiui ši reakcija
siu pavyzdžiu - „Moore’o dėsniu“ kompiuterinių pasiekė ir JAV, kuriose anksčiau beveik niekas ne
lustų srityje. XX a. aštuntojo dešimtmečio pabai diskutavo šiuo klausimu. Jungtinėje Karalystėje
goje kompiuterių ekspertas Gordonas Moore’as pa septyni iš aštuonių pagrindinių prekybos centrų tin
sidomėjo lustų gamybos galimybėmis kompiute klų pakeitė savo požiūrį į genetiškai modifikuotą
rių pramonėje ir apskaičiavo, kad kompiuterių na maistą. Penki prekybos tinklai savo prekės ženklu
šumas dvigubės kas aštuoniolika mėnesių. Mon pažymėtuose gaminiuose visiškai uždraudė bet ko
santo manė, kad tokių pat rezultatų duos ir bio kias genetiškai modifikuotas sudedamąsias dalis,
technologijos, turėdama galvoje, kad panašiai di taip pat visi tinklai savo parduotuvėse pareikala
dės bendrovės turtai. Kaip įsitikinsime vėliau, ben vo geresnės informacijos prekių etiketėse. Dvi
drovės laukė netikėtas smūgis. stambios bendrovės - Unilever ir Nestlė - paskelbė
Kai genetiškai modifikuoti grūdai buvo dar vi nebetoleruosiančios genetiškai modifikuotų maisto
siškai naujas gaminys, niekas nepajėgė tiksliai produktų. Kai kurie JAV ūkininkai, jau pradėję ma
prognozuoti, kokių padarinių galima laukti, jiems siškai auginti genetiškai modifikuotus javus, jų au
patekus į aplinką. Tačiau daugelis aplinkosaugi ginimą nutraukė.
ninkų ir vartotojų grupių ėmė nerimauti dėl to, kas Aplinkosaugininkų ir vartotojų grupių protes
gali grėsti, priėmus šią plačiau nepatikrintą tech tai stipriai paveikė Monsanto. 1999 metais šios
nologiją. Dėl genetiškai modifikuoto maisto ypač bendrovės akcijų vertė nukrito daugiau kaip treč
nerimauta Europoje. Britanijoje nevartoti gene daliu. Robertas Shapiro pasirodė televizijos laidoje,
tiškai modifikuotų grūdų skatino atradimai, kuriuos kurioje pripažino savo bendrovę smarkiai sukly
padarė daktaras Arpadas Pusztai’s, tarptautiniu dus: „Turbūt daugiau žmonių suerzinome ir suprie
mastu pripažintas genetikas, dirbantis valstybinėje šinome negu įtikinome, - sakė jis. - Manau, kad
laboratorijoje Škotijoje. Savo tyrimuose Pusztai’s mūsų pasitikėjimą ir susižavėjimą šia technologija
testavo bulves, į kurių baltymą, vadinamą lėkti daugelis palaikė pasipūtusiu globėjiškumu ar tik
ra įžūlybe“. Šie žodžiai buvo visiška priešingybė gužę Britanijos vyriausybė pripažino, kad tūkstan
vos prieš kelis mėnesius nuskambėjusioms jo kal čiai akrų* įprastinių aliejinių rapsų, kuriuos au
boms ir savimi pasitikinčio pasaulio čempiono to gino ūkininkai, iš tikrųjų buvo užteršti genetiškai
nui. Monsanto buvo priversta atsisakyti vieno iš modifikuota medžiaga. Vos po kelių savaičių bu
prieštaringiausių savo planų - sumanymo taikyti vo paskelbtas vokiečių tyrimas, kurio duomenimis
geną, pavadintą „terminatoriumi“. Dėl šio geno au genas, paprastai taikomas aliejiniam rapsui modi
galai, kurių sėklas bendrovė parduotų ūkininkams, fikuoti, peržengė rūšių ribą ir atsirado bičių or
turėjo subrandinti nedaigias sėklas. Taigi žemdir ganizme. Tarp šių dviejų beveik vienas po kito pa
biams tektų kasmet pirkti iš bendrovės naujas sėk skelbtų sukrečiančių pranešimų įsiterpė pačios
las. Monsanto kritikai pareiškė, kad ji bando įvi Monsanto prisipažinimas, kad jos modifikuotose
lioti ūkininkus į savotišką „biovergiją“. sojų pupelėse - bene plačiausiai prekybai augina
Galiausiai, pasak vieno šmaikštaus komentato moje genetiškai modifikuotoje kultūroje - esama
riaus, Monsanto pačiai teko „apsiriboti“. Dėl ma netikėtų genų fragmentų, kurie anksčiau nebuvo
siško pasipriešinimo genetiškai modifikuotam mai pastebėti.
stui bendrovės akcijos labai nuvertėjo ir ji prara Šie atradimai dar labiau patvirtina tai, dėl ko
do nepriklausomos bendrovės statusą. Vėliau ji su jau kuris laikas perspėja daugelis aplinkosaugos
sijungė su kita firma ir sudarė bendrovę Pharma šalininkų. Nors genetinės modifikacijos potencia
cia Corporation. Tačiau naujojoje bendrovėje liai gali duoti didžiulę naudą, tačiau su jomis susi
Monsanto liko nepriklausoma. Beveik netenka abe jusių pavojų neįmanoma prognozuoti ir sunku ap
joti, kad korporacija ir vėl mėgins kurti bei par skaičiuoti. Paskleisti aplinkoje genetiškai modifi
davinėti naujas genetiškai modifikuotas grūdines kuoti organizmai gali sukelti grandinę tiesioginių
kultūras. Nepaisant Roberto Shapiro žodžių, ne atoveiksminių padarinių, kuriuos bus sunku nuola
gali būti tikras, kad bendrovė iš tiesų pakeitė sa tos stebėti ir kontroliuoti. Susidūrę su tokia dilema,
vo nuomonę. Naujuose, 2000 metų kovą pasiro daugelis aplinkosaugininkų linksta vadovautis va
džiusiuose leidiniuose bendrovė teigia, jog pareiš dinamąja atsargos nuostata. Pagal šią nuostatą,
kimai prieš genetiškai modifikuotą maistą tėra kai abejojama, ar naujos kryptys nesukels pavo
„šventeiviška retorika“. Tie, kurie atsisako nedel jų, verčiau laikytis esamos praktikos, o ne ją keisti.
siant pradėti auginti modifikuotas kultūras, toliau
rašoma leidinyje, „savanaudiškai siekia primesti
visuomenei savo stabus ir Naujojo amžiaus tikė Žvelgiant įateitį
jimus“ - nesvarbu kokia kaina.
Naujasis amžius tik prasidėjo, todėl negalime nu
Genetiškai modifikuoto maisto matyti, ar šis šimtmetis pasižymės taikia socialine
pavojų įvertinimas bei ekonomine raida, ar vis gausėjančiomis globa
Nors Robertas Shapiro tai neigia, genetiškai mo linėmis problemomis, kurias išspręsti - ne žmoni
difikuoto maisto kritikai iš tiesų nerimauja (situa jos jėgoms. Priešingai prieš du šimtus metų išsa
cijos santrauką žr. schemoje 19.11). Veikiausiai kytoms sociologų viltims, aiškiai matome, kad mo
niekas negali tikrai patvirtinti, jog genetiškai mo dernioji pramonė, technologijos ir mokslas anaiptol
difikuoti grūdai nekelia pavojaus. Genetinis kodas nėra visapusiškai naudingi. Mūsų pasaulis kur kas
yra itin sudėtingas - papildžius augalus ar organiz tankiau gyvenamas ir turtingesnis negu kada nors
mus naujais genais galima sukelti dar nenumaty buvo, tačiau jis taip pat balansuoja ties ekologi
tas ligas ar padaryti kitą žalą. Kadangi technolo nės katastrofos riba.
gija beveik nepažįstama, stulbinamai dažnai pa
sirodo nauji duomenys ir atradimai. 2000 metų ge * 1000 akrų atitinka m aždaug 44 0 hektarų. (Red. pas t.)
580 19 SKYRIUS
Pagrindinės GMP auginimo vietos pasaulyje (milijonai akrų)

* Ispanijos, Prancūzijos,
Portugalijos duomenys
** Rumunijos, Ukrainos
duomenys
JAV
Genetiškai modifikuotiems
produktams (GMP) auginti
tenka 72% visos žemės
(akrais). Kaskart stiprėja
pasipriešinimas GMP, o
bendrovės ir vyriausybė
atsižvelgia į šią opoziciją. GM javai,
kukurūzai
Genetiškai modifikuoti per
30% pasėlių, tarp jų -
sojų (50%), medvilnės, © T EUROPA Pietų Afrika
aliejinių rapsų, pomidorų Vyrauja GM maisto revo
ir daržovių. liucijos skeptikai. Stipri
vartotojų opozicija. GMP GM pasėlių plotai pasaulyje, milijonai akrų, 1999 m.
KANADA prekybai šiek tiek augina
Trečioji vieta pasaulyje ma Vokietijoje ir Prancūzi 60
pagal GMP. Daugiausia joje, dar mažiau Ispanijoje
auginami modifikuoti ir Portugalijoje. Įstatymais
aliejiniai rapsai, kukurūzai leidžiama modifikuoti de
ir sojos. šimt produktų rūšių, tarp 50 —
jų - aliejinius rapsus, kuku
ARGENTINA rūzus, tabaką ir aguonas. O)
Gi
Antroji iš didžiausių pasau
RUSIJA, RYTŲ EUROPA 2 40- H
lyje sojos pupelių ir kuku
rūzų augintojų. Beveik visa
©f Šiek tiek GMP pasėlių yra
sojų kultūra dabar gene Rusijoje, pažengę bandy
tiškai modifikuota. Vyriau mai Lenkijoje, Gruzijoje, ro
sybė ir ūkininkai labai Ukrainoje, Bulgarijoje, Ru
30 —
ČD
remia naująją technologiją. munijoje, tačiau statistika c
o
nepatikima, o teisinis regu
© KINIJA
Ketvirtoji iš didžiausių
liavimas paprastai
negriežtas.
20
pasaulyje GMP augintojų.
Daugiausia auginama modi m JAPONIJA
fikuota medvilnė ir taba Stiprėja simpatijos GMP 10
n
-
kas. Pradeda gaminti GM priešininkams. Įstatymai
maistą. Įstatymai reikalauja reikalauja teikti informaciją
apie tai informuoti etike apie GMP etiketėse.
tėse. Statistika nepatikima. Pasaulinė GM maisto 0-
importo lyderė. Leidžiama
AUSTRALIJA pardavinėti šešių kultūrų
Apie 100 000 ha auginama rūšių 22 atmainas.
GM medvilnė, tačiau varto
tojai ir įstatymų leidėjai vis
labiau nerimauja. Informacija
© PIETŲ AMERIKA
Kolumbija: importuoja
etiketėse dabar privaloma. daug GM kukurūzų ir sojų
iš JAV bei Argentinos.
©f PIETŲ AFRIKA GMP kūrimo srityje atlie
Genetiškai modifikuoti apie kama šiek tiek bandymų.
INDIJA
100 000 ha pasėlių. Kitų
Afrikos šalių informacija Urugvajus: atliekama ©f GMP stipriai priešinasi TAILANDAS
daug lauko bandymų, žemdirbių sąjungos. Draudžiama importuoti
nepatikima. Keletas jų at
tačiau prekybai GMP Taisyklės kuriamos, GMP. Griežtos auginimo
lieka bandymus, bet preky
bai GMP dar neaugina. dar neauginami. bet silpna teisėtvarka. ir importo taisyklės.
GMP bendrovės veržiasi Ekvadoras: čia vyrauja Dar nėra prekybai skirtų Į šalį veržiasi GMP
į Zimbabvę, Kamerūną, griežti biologinės saugos GMP pasėlių. bendrovės iš kitų
Nigeriją, Keniją, Egiptą. įstatymai, tačiau importuoja valstybių.
daug GMP iš JAV. NAUJOJI ZELANDIJA
©I GMP
MEKSIKA
tenka beveik 100 000
Brazilija: prekybai GMP Įsteigta karališkoji komi
sija GMP privalumams
©TPIETŲ KORĖJA
Planuojamas boikotas.
neauginami. Į šalį stipriai
ha pasėlių - daugiausia veržiasi GMP bendrovės. ir trūkumams šalyje Nuo 2001 m. reikalauja
medvilnės, bulvių, kukurūzų Vyriausybė pragmatiška. išnagrinėti. Savanoriškas ma etiketėse pateikti
ir ryžių. Masiškai GMP Augins GMP, jei išsiplėtos importo moratoriumas informaciją apie GMP.
importuojami iš JAV. pasaulinė rinka. vieneriems metams. Didėja opozicija GMP.
Schema 19.11. Genetiškai modifikuotas maistas: pasaulinė apžvalga

Šaltiniai: ISAAA; Monsanto; FoE Europe; GEN; Reuters. Iš The Guardian, 24 July 2000.
Ar turėtume nuleisti rankas ir pulti į neviltį? Iškalbinga, jog kai kurie svarbūs įnašai į ant
Tikrai ne. Sociologai siūlo mums vieną svarbų da rinio atliekų naudojimo, taigi ir į tvarios raidos
lyką - gilų supratimą apie tai, kad socialines ins procesus atkeliavo iš informacinių technologijų
titucijas kuria žmonės. Taigi įžvelgiame galimy pramonės ypatingos koncentracijos vietų, tokių
bę kontroliuoti savo likimą ir formuoti savo gy kaip Silicio slėnis Kalifornijoje. Informacinės tech
venimus geresne linkme taip, kaip negalėjo įsivaiz nologijos, priešingai daugeliui ankstesnių pramo
duoti ankstesnės kartos. nės gamybos rūšių, yra ekologiškai švarios. Kuo
Tvarios raidos idėja, kurią jau aptarėme, pa labiau jos įtraukiamos į pramonės gamybą, tuo di
dėjo palaikyti kai kurias svarbias aplinkosaugos desnė tikimybė, jog sumažės aplinkai žalingi po
naujoves. Paminėtinos ekologinio efektyvumo ir veikiai. Tai gali tapti tam tikra atspara skurdžiau
ekologinės modernizacijos koncepcijos. Ekologi sių pasaulio visuomenių būsimai raidai. Kadangi
nis efektyvumas reiškia ekonomikos augimą ska informacinių technologijų vaidmuo įgis kur kas di
tinančių technologijų kūrimą ir plėtrą, darant kuo desnę reikšmę, šios visuomenės bent kai kuriose
mažiau žalos aplinkai. Pakankamai ilgai, net iki gamybos srityse galės siekti sparčios ūkinės plėt
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, kuomet pa ros, išvengdamos taršos, būdingos senesnėms in
sirodė Brundtland pranešimas, buvo paplitusi nuo dustrinėms ekonomikoms.
monė, jog dauguma pramonės raidos atmainų ne Bet ir karščiausi ekologinės modernizacijos rė
suderinamos su ekologine apsauga. Pagrindinė mėjai yra priversti sutikti, jog žemės aplinkos gel
ekologinės modernizacijos teiginio idėja - minė bėjimas veikiausiai pareikalaus keisti nelygybės
tos nuomonės klaidingumas. Taikant ekologiškai lygmenis, kurie dabar egzistuoja pasaulyje. Kaip
efektyvias technologijas galima sukurti tokias eko jau sužinojome, industrinėms šalims šiandien tenka
nominės raidos formas, kurios sujungtų ekonomi apie penktadalį pasaulio gyventojų. Tačiau būtent
kos augimą su aplinkai palankia politika. jos atsakingos už 75 procentus išsklaidų, teršian
Ekologinės modernizacijos siūlomas galimybes čių atmosferą ir spartinančių visuotinį klimato at
galima parodyti, pasirėmus atliekų šalinimo pra šilimą. Išsivysčiusiame pasaulyje vidutinis gyven
mone. Dabar ši pramonė perdirba tonas atliekų, tojas vartoja gamtinius išteklius dešimtis kartų
kasdien sukaupiamų pramonės ir vartotojų. Kaip sparčiau negu mažiau išsivysčiusiame. Prie aplinką
jau įsitikinome, dar visai neseniai diduma šių at žalojančios veiklos neturtingose šalyse pirmiau
liekų buvo paprasčiausiai mechaniškai apdoroja sia prisideda pats šių šalių skurdas. Ekonomiškai
mos ir laidojamos. Dabar ši pramonės šaka kei sunkiai besiverčiantys žmonės neturi kitos išeities,
čiama. Dėl techninės pažangos tapo pigiau gaminti kaip tik kuo daugiau naudoti jiems prieinamus vie
laikraštinį popierių iš makulatūros, o ne iš medie tinius išteklius. Todėl tvarios raidos nevalia trak
nos masės, kaip anksčiau. Taigi atsiranda ekono tuoti atskirai nuo globalinių nelygybių.
minės, o ir ekologinės paskatos pakartotinai nau
doti perdirbtą popierių, užuot be atvangos kirtus
medžius. Ne tik pavienės bendrovės, bet ir ištisos Ar rūpinimasis aplinka
pramonės šakos aktyviai siekia dirbti „be atliekų“ yra sociologinė problema?
- kitaip tariant, būsimoms gamybos reikmėms per-
dirbdamos ir pakartotinai naudodamos visas atlie Kodėl aplinka turėtų rūpėti sociologams? Argi
kas. Toyota ir Honda bendrovės savo automobi klausimai, kuriuos nagrinėjame, nepriklauso tik
lių dalims naudoja 85% perdirbtų medžiagų. Šia gamtos mokslų ar technologijų specialistams? Argi
me kontekste atliekos ima reikšti nebe žalingą me žmonių poveikis gamtai nėra fizinis, sukurtas nau
džiagų išmetimą, o pramonės išteklius ir tam tik dojant modernias gamybos technologijas? Tikra
ru mastu priemones naujoms technologinėms nau tiesa, tačiau moderni pramonė ir technologijos at
jovėms pastūmėti. sirado sąsajoje su atskiromis socialinėmis institu
582 19 SKYRIUS
cijomis. Mūsų poveikis aplinkai, kaip ir daugelis standartus, kuriuos laiko savaime užtikrintais dau
jo padarinių, turi socialinę kilmę. guma industrinių visuomenių. Vadinasi, jei netur
Todėl žemės aplinkos gelbėjimas reiškia ne vien tingieji pasaulio sektoriai turėtų kilti drauge su tur
technologinius, bet ir socialinius pokyčius. Geriau tingesniais, pastariesiems veikiausiai reikėtų per
sias to pavyzdys - didžiulės globalinės nelygybės. žiūrėti savo lūkesčius dėl nuolatinio ekonomikos
Maža galimybių, jog neturtingos besivystančio pa augimo. Kai kurie „žaliųjų“ autoriai teigia, jog no
saulio šalys paaukos savo ekonominę plėtrą dėl ap rint išvengti visuotinės ekologinės katastrofos, tur
linkos problemų, kurias daugiausia sukūrė turtin tingųjų šalių žmonės privalo priešintis vartotojiš
gosios. Tačiau žemė, atrodo, neturi tiek išteklių, kad kumui ir grįžti prie paprastesnio gyvenimo būdo.
kiekvienas planetos žmogus galėtų gyventi pagal
1. Gyventojų gausėjimas - viena iš reikšmingiausių globalinių problemų,

su kuriomis šiuo metu susidūrė žmonija. Maltusizmas yra idėja, kurią
prieš du šimtus metų pirmasis pagarsino Thomas Malthusas: gyven
tojų prieaugis turi tendenciją aplenkti išteklius, reikalingus jiems išlai
kyti. Jei žmonės neapribos savo lytinių santykių dažnio, dėl pertek
T E M OS S A N T R A U K A
linio gyventojų prieaugio ateityje tikrai įsivyraus skurdas ir badas.
2. Gyventojų gausėjimo tyrimai vadinami demografija. Diduma demo
grafijos darbo yra statistinio pobūdžio, tačiau demografams taip pat
rūpi išsiaiškinti, kodėl gyventojų modeliai įgijo būtent tokią šiandie
ninę jų formą. Svarbiausios gyventojų analizės sąvokos yra gimsta
mumo rodiklis, mirtingumo rodiklis, specialusis gimstamumo rodiklis
ir vaisingumo rodiklis.
3. Gyventojų modelių pokyčiai paprastai nagrinėjami demografinės per
eigos proceso požiūriu. Ikiindustrinės visuomenės pasižymėjo dide
liu gimstamumu ir dideliu mirtingumu. Industrializacijai prasidėjus,
gyventojų skaičius ėmė didėti, nes mirtingumas sumažėjo, o gimsta
mumui sumažėti reikia daugiau laiko. Pagaliau pasiekiama nauja mažo
gimstamumo ir mažo mirtingumo pusiausvyra.
4. Planuojama, kad 2150 metais žemėje gyvens per 10 milijardų žmo
nių. Labiausiai prie šio prieaugio prisidės besivystantis pasaulis, kurio
šalyse vyks demografinė pereiga, ir, kol bus pasiekta stabilizacija,
sparčiai gausės gyventojų. Išsivysčiusiame pasaulyje gyventojų prie
augis bus labai nedidelis. Čia vyks kitas - gyventojų senėjimo - proce
sas, taip pat absoliučiai sumažės jaunų žmonių skaičius. Šios gyventojų
pasiskirstymo pagal skaičių ir amžių tendencijos turės didelių
implikacijų darbo rinkoms, socialinės rūpybos sistemoms, vandens
ir maisto atsargoms, gamtinei aplinkai ir gyvenimo mieste sąlygoms.
5. Gamtoje mažai liko vietų, kurių nepalietė žmogaus veikla. Dabar visos
visuomenės susiduria su aplinkos ekologijos problemomis - patyru
sios modernios pramonės ir technologijų poveikį, sprendžia, kaip įveik-
ti ir sustabdyti žalą aplinkai. XX a. aštuntajame dešimtmetyje popu

liarinta „augimo ribų“ idėja: jos šalininkai teigė, kad pramonės au
gimas ir plėtra nesuderinami su ribotais žemės ištekliais. Tvarios raidos
idėja - priešingai, pabrėžia, jog augimas turėtų vykti, tačiau taip, kad,
užuot sekinęs išteklius, juos pakartotinai naudotų.
6. Pasaulinių vartojimo modelių iškilimas rodo ekonomikos augimą, ta
čiau kartu daro žalą aplinkos ištekliams ir stiprina globalinę nelygy
bę. Energijos ir žaliavų Vakarų šalyse suvartojama gerokai daugiau
negu kitose pasaulio teritorijose. Tačiau žala aplinkai, kurią daro di
dėjantis vartojimas, skaudžiausiai paveikia neturtinguosius.
7. Grėsmę aplinkai kelia daugelis šaltinių. Kai kurie jų susiję su tarša
ir atliekomis, išmetamomis į atmosferą: tai - oro tarša, rūgštiniai lietūs,
vandens tarša ir antriniam naudojimui netinkamos kietosios atliekos.
Kiti pavojai aplinkai atsiranda dėl senkančių atsinaujinančių gamti
nių išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir miškai. Šie pavojai taip
pat susiję su biologinės įvairovės mažėjimu.
8. Dauguma aplinkos problemų yra mokslo ir technologijų plėtros pa
dariniai. Visuotinis klimato atšilimas reiškia laipsnišką žemės tem
peratūros kilimą dėl didėjančios anglies dvideginio ir kitų dujų kon
centracijos atmosferoje. Galimi atšilimo padariniai yra labai rimti -
potvyniai, ligų plitimas, ekstremalios oro sąlygos, kylantis jūrų van
dens lygis. Visuotinis klimato atšilimas gali grėsti visai žmonijai, tačiau
sunku sutelkti pastangas jam įveikti: juk atšilimo priežastys ir gali
mos pasekmės labai neaiškios.
9. Genetiškai modifikuoti javai sukurti, reguliuojant augalų genetinę san
darą. GM maistas vertinamas prieštaringai: viena vertus, genetinės
modifikacijos gali duoti milžinišką naudą, mažinant badą bei prastą
mitybą, bet, kita vertus, technologija yra nauja ir gali būti pavojinga
tiek žmonėms, tiek ir gamtinei aplinkai. Atsargos nuostata teigia, jog
tuomet, kai abejojama, ar naujos kryptys nekels pavojaus, verčiau lai
kytis esamos praktikos, užuot strimgalviais puolus prie naujovių.
10. Ekologinis efektyvumas reiškia ekonomikos augimą skatinančių tech
nologijų kūrimą ir plėtrą, darant mažiausiai žalos aplinkai. Ekologi
nė modernizacija - tai įsitikinimas, kad ekonomikos augimas ir ap
linkos apsauga nėra nesuderinami.
1. Kodėl demografiniai tyrimai vadintini sociologiniais?

2. Kodėl sumažėjus mirtingumui, gimstamumas dar taip ilgai išlieka di
delis?
3. Ar mokslą arba visuomenę galima kaltinti dėl žalos aplinkai?
4. Ar globalinės rizikos epochoje individas gali ką nors pakeisti?
584 19 SKYRIUS
5. Ar sąžininga reikalauti, kad besivystančios šalys laikytųsi „augimo
.
ribų“, kai Vakarai jau beveik baigė industrializuotis?
6 Ar Malthusas galiausiai buvo teisus?
Papildoma literatūra Caroline Bledsoe, Susana Lerner and Jane I. Guyer. Fertility and the
Malė Life-cycle in the Era of Fertility Decline. - Oxford: Oxford Uni-
versity Press, 2000.
Paul Brown. Global Warming: Can Civilization Survive? - London: Bland-
ford, 1996.
Amanl E. EI Obeid (ed.). Food Security: New Solutions for the Twenty
First Century. - Ames: Iowa State University Press, 1999.
Steve Hinchliffe and Kath Woodward (eds). The Natūrai and the So
čiai: Uncertainty, Risk, Change - New York: Routledge, 2000.
Geoffrey McNicoll. Population Weights in the International Order. - New
York: Population Council, 1999.
G. Tyier Miller, Jr. Living in the Environment: Principles, Connestions
and Solutions. - London: Brooks/Cole, 2000.
David Pearce and Edward Barbier. Blueprint for a Sustainable Econo-
my. - London: Earthscan, 2000.
Interneto nuorodos Centre for Population Studies, London School of Hygiene and Tropical
Medicine
http://www.lshtm.ac.uk/eps/cps
Department of the Environment, Transport and the Regions (UK) envi
ronment pages
www.environment.detr.gov.uk
Environmental Organization Web Directory
www.webdirectory.com
Friends of the Earth
http://www.foe.co.uk
Greenpeace
http://www.greenpeace.org.uk
United Nations Development Programme
http://www.undp.org
• Ar sociologija - mokslas? 588
• Tyrimo procesas 588
• Priežastis ir padarinys 590
• Tyrimai realiajame pasaulyje:
problemos, spąstai, dilemos 598
• Išvados: sociologijos įtaka 603
20 skyrius. Sociologinių tyrimų metodai
Delta Airlines stiuardesių mokymo centre Atlan - puikus būdas juos tirti. Ji taip pat rengė indivi
toje 123 busimosios skrydžių palydovės sėdėjo ir dualias apklausas ir taip galėjo surinkti daugiau
klausėsi vadovo aiškinimų, jog šypsena - vertin informacijos, negu tai būtų pavykę padaryti vien
giausia skrydžių palydovo savybė. Arlie Hochs- stebint užsiėmimus. Hochschild tyrimas atskleidė
child, Kalifornijos universiteto sociologijos dėsty tą gyvenimo aspektą, kurį dauguma žmonių ma
toja, nuvyko į Atlantą išklausyti šių kursų ir ap no suprantanti, tačiau iš tiesų suprantanti paviršuti
rašė juos savo knygoje The Managed Heart, 1983 niškai. Sociologė atrado, kad paslaugų darbuoto
(„Valdoma širdis“). jai, kaip ir dirbantys fizinį darbą žmonės, dažnai
„Dabar, merginos, noriu, kad pasistengtumėte jaučiasi nutolę nuo tų savimonės identiteto aspektų,
ir tikrai nusišypsotumėte, - kalbėjo vadovas kur- kurių tenka atsisakyti dirbant. Pavyzdžiui, dirbantis
santėms. - Šypsena - vertingiausia jūsų savybė. fizinį darbą žmogus gali pajusti, kad jo rankos yra
Noriu, kad ja panaudotumėte. Šypsokitės. Tikrai mašinos detalė, ir tik retkarčiais virsta jas judinan
šypsokitės, apsirūpinkite šypsena.“ čio asmens dalimi. Apie panašius dalykus Hoch
Vadovaudamiesi savuoju skrydžių palydovių ty schild pasakojo paslaugų darbuotojai, sakydami,
rimu, Hochschild nauju matmeniu papildė socio jog šypsena - ne jų, bet ant jų. Kitaip tariant, šie
logų mąstymo apie darbo pasaulį būdus. Vakarų darbuotojai jautėsi nutolę nuo savo jausmų. Tai iš
ekonomikoms vis labiau remiantis paslaugų tei
tiesų įdomu, turint galvoje faktą, jog emocijos pa
kimu, atsiranda poreikis suprasti emocinį mūsų at
prastai laikomos gelmine ir itin asmeniška žmo
liekamo darbo stilių.
Skrydžių palydovo darbas panašus į daugelį ki gaus dalimi.
tų darbų, kuriuos šiandien dirbate ir jūs, ir jūsų Nuo knygos „Valdoma širdis“ pasirodymo
draugai. Kad ir kuo besiverstumėte, tarkime, par- Hochschild idėjomis rėmėsi daugelis kitų moks
davinėtumėte kavą ar statytumėte į aikštelę auto lininkų. Nors sociologės tyrimai buvo atlikti vie
mobilius, daugelis šiandienių darbų pareikalaus ne noje iš labiausiai išsivysčiusių „paslaugų ekono
vien fizinių pastangų, bet ir šio to daugiau. Tie mikų“ - Jungtinėse Valstijose - jos atradimai tinka
siog būtina, kad pasiūlytumėte tai, ką Hochschild daugeliui dabartinių visuomenių. Viso pasaulio ša
vadina „emociniu darbu“ - šiam darbui dirbti rei lyse paslaugų sektorius sparčiai plečiasi, - vadi
kia išmokti valdyti jausmus, kad galėtumėte savo nasi, vis daugiau žmonių darbovietėje turi atlikti
veido mimika ir kūno laikysena kurti viešai pa „emocinį darbą“. Pasirodė, kad kai kuriose šaly
stebimas (ir priimtinas) išraiškas. Pasak Hoch se ši užduotis būna gana sudėtinga, pavyzdžiui
schild, bendrovės, kurioms dirbate, iš jūsų reika Grenlandijoje, kurioje tradiciškai neįprasta šypsotis
lauja ne vien fizinės veiklos, bet ir jausmų. Dar viešumoje (žr. p. 40). Šiose šalyse reikalaujama,
bo metu jūsų šypsena priklauso bendrovei. kad paslaugų darbuotojai kartais dalyvautų spe
Nemažai laiko Hochschild praleido auditorijose, cialiose „šypsenos pratybose“, kurios ne itin ski
kadangi dalyvaujant stebėti socialinius procesus riasi nuo Delta Airlines stiuardesių mokymo kursų.
SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ METODAI 587
Sociologiniai klausimai Suprantama, faktinės žinios apie kurią nors vie

Sociologinių tyrimų užduotis - įžvelgti, kas glū ną visuomenę ne visada atskleis, .ar turime reika
di už paviršinio kasdienio gyvenimo supratimo lą su neįprastu atveju ar su labai bendra aplinky
lygmens, kaip šitai padarė Hochschild. Gerai at bių aibe. Todėl sociologams dažnai prireikia kel
likti tyrimai turėtų padėti mums iš naujo suprasti ti lyginamuosius klausimus, kurie vieną sociali
savo socialinius gyvenimus. Jie turėtų mus nuste nę visuomenės situaciją gretina su kita, arba kont
binti savo užduodamais klausimais ir atitinkamais rastingus pavyzdžius, paimtus iš skirtingų visuo
atradimais. Teorijose ir tyrimuose sociologams rūpi menių. Šit Britanijos ir Jungtinių Valstijų sociali
klausimai, dažnai panašūs į tuos, dėl kurių nera nės ir teisinės sistemos gerokai skiriasi. Tipiškas
mu ir kitiems žmonėms. Tačiau šitokių tyrimų re lyginamasis klausimas galėtų skambėti taip: kuo
zultatai neretai prieštarauja „sveikam protui“. skiriasi šių dviejų šalių nusikalstamos elgsenos ir
Kokiomis aplinkybėmis gyvena mažumų gru teisėsaugos modeliai? (Iš tiesų tarp jų randama kai
pės? Kaip masinis badas gali egzistuoti pasauly kurių esminių skirtumų.)
je, kuris dabar gerokai turtingesnis negu buvo kada Sociologai palygina ne tik esamas visuomenes,
nors anksčiau? Kokius padarinius mūsų gyveni bet ir jų dabartį bei praeitį. Šiais atvejais socio
mams turės vis didesnis informacinių technologijų logai kelia raidos klausimus. Norėdami suprasti
naudojimas? Ar šeima kaip institucija pradeda irti? moderniojo pasaulio kilmę, turime pažvelgti į
Sociologai stengiasi atsakyti į šiuos ir daugelį kitų ankstesnes visuomenės formas ir išnagrinėti pa
klausimų. Jų gauti duomenys anaiptol nėra galu grindinę kryptį, kurią įgavo kaitos procesai. Ga
tiniai ir lemiami. Vis dėlto sociologijos teorija ir lime, pavyzdžiui, tyrinėti, kaip atsirado pirmieji
tyrimai visuomet siekia atsikratyti spekuliatyvaus kalėjimai ir kaip jie atrodo šiandien.
būdo, kurį tokiems klausimams spręsti taiko pa Gvildendami faktinius klausimus, kuriuos so
prastas žmogus. Gerai atliekamam sociologiniam ciologai labiau linkę vadinti empiriniais tyrimais,
darbui būdingos pastangos kiek įmanoma tiksliau ieškome atsakymo, kaip tai įvyksta. Tačiau socio
formuluoti klausimus, taip pat pirma surinkti fak logija nėra vien faktų - tegu svarbiausių ar įdo
tinius įrodymus, o tik po to daryti išvadas. Norė miausių- rinkimas. Mums visuomet reikia inter
dami pasiekti šių tikslų, privalome žinoti, kurie ty pretuoti faktus, o kad tai padarytume, reikia išmok
rimų metodai bus naudingiausi konkrečiai studijai ti formuluoti teorinius klausimus. Daugelis so
ir kaip geriau analizuoti rezultatus. ciologų pirmiausia nagrinėja empirinius klausimus,
Kai kurie klausimai, keliami sociologų tyrimų tačiau jei savo tyrimuose jie nesivadovaus tam tik
studijose, daugiausia yra faktiniai klausimai. Pa romis teorinėmis žiniomis, jų tyrimai vargu ar bus
vyzdžiui, nagrinėjant daugelį nusikalstamumo ir įžvalgūs. Tai pasitvirtina net ir tuomet, kai tyri
teisėtumo aspektų, reikia tiesioginių ir sistemin mais siekiama tik praktinių tikslų (žr. lentelę 20.1).
gų sociologinių tyrinėjimų. Galėtume paklausti, Šiame skyriuje panagrinėsime klausimą, ar so
kurios nusikaltimų formos labiausiai paplitusios, ciologija gali būti laikoma mokslu. Daugelis so
kokia procentinė sulaikytų nusikalstančių žmonių cialinės tikrovės bruožų rodo, kad jos negalima tirti
dalis, kiek jų galiausiai pripažįstami kaltais ir įka taip, kaip tiriamas gamtos pasaulis. Šį klausimą
linami? Prieš atsakant į tokio pobūdžio faktinius vėliau aptarsime detaliau. Tuomet apžvelgsime kai
klausimus, dažnai prireikia nuodugnių tyrimų. Pa kuriuos pagrindinius sociologinių tyrimų apima
vyzdžiui, oficialioji nusikalstamumo statistika, ro mus elementus, o paskui - skirtingus sociologi
danti esamą nusikalstamos veiklos lygį, turi abe nių tyrimų metodus.
jotiną vertę. Mokslininkai, tyrinėję nusikalstamu Panagrinėsime ir kai kuriuos tikrus tyrinėjimus
mo lygmenis, nustatė, kad policijai pranešama vos -juk tarp etalonų ir realiai taikomų tyrimo meto
apie pusę visų sunkių nusikaltimų. dų dažnai ryškėja priešpriešos.
588 20 SKYRIUS
Lentelė 20.1. Sociologinių klausimų rūšys
Faktinis klausim as K as įvyko? N uo X X a. devintojo d e šim tm ečio m erg aič ių

išsilavinim o rezu ltata i ge re sn i negu berniukų.
Lyginam asis klausim as A r tai įvyko visur? A r šis reiškinys yra pasau linis, ar vyksta tik B ritani
jo je, o gal tik ku ria m e nors jo s regione?
R aidos klausim as A r tai įvyksta per K okie m erg aič ių išsilavinim o p a s ie k im ų m odeliai
tam tik rą laikotarpį? reiškėsi bė g an t laikui?
Teorinis klausim as K okia šio reiškinio priežastis? K odėl m erg aitėm s d a b a r g e riau sekasi m okykloje?
Kuriuos veiksnius tu rė tu m e p a nag rinėti,
kad p a aiškintum e šį pokytį?
Ar sociologija - mokslas? kintamas esinys; dėl pakartotinių individų veiks

mų socialinės institucijos nuolatos atkuriamos laike
Durkheimas, Marxas ir kiti sociologijos klasikai bei erdvėje. Sociologijai rūpi tirti žmones, o ne
laikė ją mokslu. Bet ar iš tiesų galime moksliškai inertiškus objektus. Todėl sociologijos sąsajos su
tyrinėti žmogaus socialinį gyvenimą? Mokslas yra jos tyrimų objektu neišvengiamai skiriasi nuo gam
sistemiškas empirinio tyrimo metodų taikymas, tos mokslo sąsajų su fiziniu pasauliu. Žmonės geba
duomenų analizė, teorinis mąstymas ir loginis ar suprasti sociologijos žinias ir į jas reaguoti taip,
gumentų plėtojimas. kaip negali gamtos pasaulio elementai. Sociolo
Šių būdų paskirtis - pažinti specifinį objektą. gija gali duoti naudą būtent šiuo būdu - kaip ga
Pagal šį apibrėžimą, sociologija yra mokslinė veik linga išlaisvinamoji jėga.
la. Ji apima sisteminius empirinių tyrimų meto Negalėjimas studijuoti žmonių tiksliai taip, kaip
dus, duomenų analizę ir teorijų interpretavimą, re gamtos pasaulio objektų, tam tikrais aspektais yra
miantis turimais faktais bei loginiais argumentais. sociologijos pranašumas. Tyrėjams sociologams
Tačiau socialinės tikrovės tyrimai skiriasi nuo naudinga galimybė tiesiogiai apklausti tuos, ku
fizinio pasaulio įvykių stebėjimų, todėl sociologija riuos jie tiria, - kitus žmones. Tačiau kitais atžvil
negali būti modeliuojama remiantis gamtos mokslų giais sociologija kuria sunkumus, su kuriais nesu
pavyzdžiu. Priešingai gamtos objektams, žmonės siduria gamtos mokslai. Žmonės, suvokiantys, jog
yra savipažinios būtybės, suteikiančios prasmę ir jų veikla kruopščiai tiriama, dažnai elgiasi kitaip
tikslą tam, ką daro. Todėl socialinio gyvenimo net negu įpratę. Jie gali sąmoningai demonstruoti ki
negalėsime tiksliai apibūdinti, pirma nesuvokę, ko tokią, šiaip jiems nebūdingą elgseną ir mąstyse
kiomis sampratomis žmonės grindžia savo elgse ną. Tokie žmonės netgi stengiasi „padėti“ tyrėjui,
ną. Pavyzdžiui, jei mirtis apibūdinama kaip savi reaguodami taip, kaip jam - jų galva - norėtųsi.
žudybė, vadinasi yra žinoma, ką būtent šis žmo
gus ketino daryti. Savižudybė gali įvykti tik tuo
met, kai individas nuolat galvoja apie susinaiki Tyrimo procesas
nimą. O jei kas atsitiktinai pateko po automobilio
ratais, negalima sakyti, jog šis žmogus nusižudė. Dabar pažvelkime į tarpsnius, kuriuos paprastai ap
Visuomenės tyrimai nuo gamtos pasaulio ty ima tiriamasis darbas.Tyrimų procesą nuo tyrinė
rimų skiriasi ir dėl kitos priežasties. Savo veiks jimo pradžios iki atradimų publikacijos ar patei
mais nuolatos kuriame ir atkuriame visuomenes, kimo rašytine forma sudaro keletas skirtingų pa
kuriose gyvename. Visuomenė nėra statiškas ar ne kopų.
Tyrimo problema ra, tyrėjui prireiks kruopščiai patikrinti, ar esama

Kiekvieno tyrimo pradžia - tyrimo problemos for bent kiek susijusių tyrimų, ir pažiūrėti, kiek jie bū
mulavimas. Kartais neturime faktinių žinių apie tų naudingi. Ar pirmesni tyrėjai įžvelgė tą pačią
mums rūpimą sritį ir norime daugiau sužinoti apie mįslę? Kaip jie bandė ją įminti? Kuriuos proble
tam tikras institucijas, socialinius procesus ar kul mos aspektus jų tyrimai paliko nenagrinėtus? Se
tūras. Tyrėjas gali ketinti atsakyti į tokius klausi miantis idėjų iš kitų tyrėjų, sociologams lengviau
mus: kiek procentų gyventojų itin religingi; ar išsiaiškinti problemas, kurias būtų galima kelti, ir
žmonės šiandien iš tiesų nusistatę prieš „įtakingą metodus, kuriuos būtų galima taikyti tiriant.
vyriausybę“; ar smarkiai moterų ekonominė pa Problemos tikslinimas
dėtis atsilieka nuo vyrų padėties?
Tačiau geriausi sociologiniai tyrimai praside Trečiąjį tarpsnį sudaro aiškus tyrimų problemos
da nuo keblių problemų, tikrų mįslių. Mįslė reiš detalizavimas. Jei esama atitinkamos literatūros,
tyrėjas gali grįžti iš bibliotekos, aiškiai įsivaizduo
kia ne tik informacijos stoką, bet ir mūsų supra
timo spragą. Gebėjimą atlikti vertingus sociolo
damas, kaip reikėtų nagrinėti šią problemą. Šiame
ginius tyrimus daugiausia lemia menas tinkamai tarpsnyje problemos pobūdžio nuojautas kartais ga
lima paversti apibrėžta hipoteze - supratingu spė
apibrėžti galvosūkius. Užuot tiesiog paklausus „kas
jimu apie tai, kas vyksta. Siekiant veiksmingo ty
čia vyksta?“, atliekamas galvosūkius sprendžian
rimo, hipotezę būtina suformuluoti taip, kad su
tis tyrimas, kuriuo mėginama papildyti mūsų su
rinkta faktinė medžiaga pateiktų įrodymus jai pa
pratimą, kodėl įvykiai klostosi būtent taip, o ne
tvirtinti arba paneigti.
kitaip. Taigi galėtume paklausti: kodėl kinta reli
gijų modeliai? Dėl kokių priežasčių pasikeitė gy Tyrimo modelio konstravimas
ventojų balsų santykis pastarųjų metų rinkimuo
Po to tyrėjas privalo nuspręsti, kaip bus renkama
se? Kodėl itin prestižinėse darbo vietose dirba gana
tyrimų medžiaga. Yra daug skirtingų metodų, o
mažai moterų?
vieno ar kito pasirinkimas priklauso nuo bendrų
Joks tyrimas nėra savaiminis. Tyrimų proble
jų studijos siekinių ir nuo elgsenos, kurią ketina
mas formuoja tęstinė veikla, vienas tyrimų pro
ma tirti, aspektų. Kai kuriems tikslams gali tikti
jektas nesunkiai gali paskatinti imtis kito, kadan
apklausa (kurią atliekant paprastai naudojami klau
gi iškelia dalykus, į kuriuos tyrėjas pirma nebu
simynai). Kitomis aplinkybėmis gal tiks pokalbiai
vo atsižvelgęs. Sociologas gali aptikti mįslę, skai
(interviu) ar stebimasis tyrimas - toks, kokį atli
tydamas apie kitų tyrėjų darbus knygose ir žur
ko Arlie Hochschild.
naluose arba suvokdamas visuomenėje esant spe
cifines tendencijas. Pavyzdžiui, pastaraisiais me Tyrimo procesas
tais daugėjo programų, kuriomis buvo siekiama
Tuo metu, kai vyksta pats tyrimas, lengvai gali atsi
psichikos ligonius gydyti bendruomenėje, užuot
rasti nelauktų praktinių sunkumų. Gal numatęs,
uždarius juos į ligoninę. Sociologams galėtų kilti
kam siųsti klausimynus ar su kuo surengti interviu,
klausimai: kas sukėlė šį požiūrio į psichikos ligo tyrėjas paskui nebegalės susisiekti su kai kuriais
nius poslinkį? Kokios pasekmės tikėtinos ir pa
informantais. Gal verslo firma ar vyriausybinė
tiems pacientams, ir visai bendruomenei?
agentūra nenorės leisti, kad jis atliktų numatytą
darbą. Tarkime, mokslininkas tyrinėja, kaip ver
Esamų faktų apžvalga
slo korporacijos įgyvendina moterims skirtas ly
Nustačius problemą, tyrimų procese paprastai žen gių galimybių programas, tuo tarpu jų neįgyven
giama į kitą tarpsnį - apžvelgiami visi prieinami dinančios bendrovės gal nenorės būti tiriamos. Dėl
konkrečios srities faktai: gal ankstesni tyrimai pa to galima gauti duomenų paklaidas ar iškreiptus
kankamai gerai išnagrinėjo šią problemą. Jei to nė duomenis.
590 20 SKYRIUS
Rezultatų interpretavimas
Sukaupus analizei skirtą medžiagą, tyrėjo rūpes
čiai anaiptol nesibaigia - priešingai, jie gal tik pra
sideda! Retai būna lengva apibendrinti surinktus
duomenis ir pakartotinai susieti jas su tiriamąja
problema. Tiesa, galbūt įmanoma gauti aiškius at
sakymus į pradinius klausimus, tačiau galiausiai
daugelis tyrinėjimų anaiptol ne visiškai įtikina.
Tyrimo rezultatų skelbimas
Tyrimo ataskaita, kuri paprastai skelbiama žurnalo
straipsnio ar knygos pavidalu, nusako tyrimo po
būdį ir siekia patvirtinti bet kokias padarytas išva
das. Hochschild atveju ataskaita buvo knyga „Val
doma širdis“. Tačiau ši stadija yra baigiamasis eta
pas tik individualaus tyrimų projekto atveju. Dau
gelyje ataskaitų ryškėja klausimai, likę be atsaky
mų, ir siūlomi tolesni tyrimai, kuriuos būtų nau
dinga atlikti ateityje. Visi individualūs moksliniai
tyrinėjimai - tai atskiros dalys, kurios priklauso
tęstiniam tyrimų procesui, vykstančiam sociolo
gų bendruomenėje.
Tikrovė trikdo!
Išvardytoji stadijų seka tik supaprastintai parodo
tai, kas vyksta, įgyvendinant realius tiriamuosius
projektus (žr. schemą 20.1). Tikruose sociologi
niuose tyrimuose minėti tarpsniai retai perauga vie
nas į kitą sklandžiai, beveik visuomet tenka nors
truputį „kapstytis visai nežinia kaip“. Skirtumas
maždaug toks, kaip tarp kulinarijos knygos receptų
ir realaus valgių gaminimo proceso. Patyrę virė
jai dažnai apskritai nesinaudoja receptais, bet vis
dėlto geba gaminti geriau už kitus, kurie receptais
naudojasi. Griežtų schemų laikymasis gali perne
lyg ar netinkamai varžyti; iš tiesų, dauguma žy
mių sociologinių tyrimų ne visiškai sutampa su šia
seka, nors kai kurie tarpsniai juose aptinkami.
Priežastis ir padarinys
Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susi
duria tyrimų metodologija, yra priežasties ir pa
darinio ryšio analizė. Dviejų įvykių ar situacijų Schema 20.1. Tyrimo proceso dalys
priežastinis ryšys - tai asociacinė sąveika, kuriai heim, 1952). Durkheimo tyrinėtose visuomenėse
esant vienas įvykis ar situacija lemia kito įvykio savižudybių lygiai laipsniškai kilo nuo sausio iki
atsiradimą. Jei nuokalnėn atgręžto automobilio ran maždaug birželio ar liepos mėnesių. Vėliau, iki me
kinis stabdys bus atleistas, mašina nuriedės žemyn, tų pabaigos, jie smuko. Galima prielaida, jog šie
pakeliui vis labiau įsibėgėdama. Stabdžio atleidi faktai atskleidžia oro temperatūros ar klimato po
mas buvo įvykio priežastis, o prisiminus atitinka kyčių priežastinę sąsają su individų polinkiu žu
mus fizikos dėsnius, nesunku suprasti ir vyksmo dytis. Gal, kylant temperatūrai, žmonės tampa im
pagrindus. Sociologai, panašiai kaip gamtos mok pulsyvesni ir didesni karštakošiai? Tačiau šiuo at
slų specialistai, priklauso nuo prielaidos, kad visi veju priežastinis ryšys veikiausiai neturi nieko tie
įvykiai turi priežastis. Socialinis gyvenimas - tai siogiai bendra su temperatūra ar klimatu. Ši prie
ne gausybė atsitiktinių įvykių, pasitaikančių nei laida yra klaidinanti koreliacija - dviejų kintamųjų
iš šio, nei iš to. Vienas iš pagrindinių tikslų, kurių sąsaja, kuri atrodo teisinga, tačiau iš tiesų atsira
- drauge su teoriniu mąstymu - siekia sociologi do dėl kito veiksnio ar veiksnių.
nis tyrimas yra nustatyti priežastis ir padarinius. Pažvelgus nuodugniau, tampa akivaizdu, jog
pavasarį ir vasarą žmonės socialiniame gyvenime
Priežastingumas ir koreliacija
dalyvauja aktyviau negu žiemą. Vieniši ar nelai
mingi individai linkę skaudžiau justi savo vargus
Negalima daryti išvados, jog priežastingumą tie tuomet, kai pakyla kitų žmonių aktyvumo lygis.
siogiai lemia iš koreliacija. Koreliacija reiškia, kad Taigi žudytis juos, atrodo, labiau traukia pavasa
tarp dviejų reiškinių, įvykių ar kintamųjų aibių rį ir vasarą, o ne rudenį, kai socialinio aktyvumo
egzistuoja nuolatinis tarpusavio ryšys. Kintama tempas sulėtėja.
sis - tai bet kuris matmuo, pagal kurį skiriasi in
dividai ar grupės. Amžius, pajamų skirtumai, nu
sikalstamumo lygis ir socialiniai klasiniai skirtu Priežastingumo veiksniai
mai - keli iš daugelio sociologų tyrinėjamų kin Dažnai būna sunku išnarplioti priežastinius ryšius,
tamųjų. Pastebėjus artimą dviejų kintamųjų kore kurie įtraukiami į koreliacijas. Pavyzdžiui, moder
liaciją, gali atrodyti, jog vienas iš jų privalo būti niosiose visuomenėse egzistuoja stipri koreliaci
kito priežastis, tačiau dažnai būna kitaip. Egzis ja tarp mokymosi laimėjimų ir profesinės sėkmės.
tuoja daug koreliacijų, kai kintamųjų nesieja joks Kuo geresnius pažymius asmuo gaudavo mokyk
priežastinis ryšys. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio loje, tuo labiau tikėtina, kad jis gaus pelningesnį
karo metu galima aptikti stiprią koreliaciją tarp darbą. Kas paaiškina šią koreliaciją? Tyrimai turi
smukusio pypkės rūkymo lygio ir sumažėjusio kine tendenciją atskleisti, jog tai ne vien mokyklos pa
nuolatos besilankančių žmonių skaičiaus. Akivaiz tirtis - mokymosi laimėjimus kur kas labiau vei
du, kad vienas pokytis nesukėlė kito, ir tarp jų būtų kia asmens namų aplinka. Vaikams iš labiau pasi
sunku rasti bent menkiausią priežastinį ryšį. turinčių šeimų, kuriose tėvams ypač rūpi mokymo
Tačiau nestinga atvejų, kai anaiptol nėra aki si įgūdžiai ir apstu knygų, atrodo, sekasi geriau
vaizdu, kad pastebėta koreliacija neimplikuoja už tuos, kurių namams šių savybių stinga. Šiuo at
priežastinio ryšio. Tokios koreliacijos - tai spąs veju priežastiniai veiksniai - tai tėvų požiūris į sa
tai neapdairiesiems, lengvai padedantys prieiti prie vo vaikus ir namai, aprūpinti patogumais mokytis.
abejotinų ar neteisingų išvadų. Emilis Durkheimas Sociologijoje priežastinių ryšių nederėtų supras
savo klasikiniame, 1897 metais parašytame vei ti pernelyg mechaniškai. Žmonių požiūriai bei po
kale „Savižudybė. Sociologinis tyrimas“ (žr. 1 sky zicijos, jų subjektyvios priežastys veikti taip, o ne
rių „Kas yra sociologija?“, p. 27), aptiko korelia kitaip - tai priežastiniai socialinio gyvenimo kin
ciją tarp savižudybių lygio ir metų laiko (Durk- tamųjų ryšio veiksniai.
592 20 SKYRIUS
Kontrolė kieno nors - nesvarbu, motinos ar ne motinos -

Vertindami priežastį ar priežastis aiškinančią ko globa. (Iš tiesų vaikai, atrodo, gerai gyvena, kol
reliaciją, turime skirti nepriklausomus ir priklau jų santykiai su prižiūrinčiu asmeniu yra pagrįsti
meile ir stabilūs - šis asmuo nebūtinai turi būti
somus kintamuosius. Nepriklausomas yra kinta
motina.)
masis, paveikiantis kitą kintamąjį. Priklausomas
yra kintamasis, kuris buvo paveiktas. Minėtame
Priežasčių nustatymas
pavyzdyje mokymosi laimėjimai yra nepriklauso
mas kintamasis, o darbo pajamos - priklausomas Esama daugybės įmanomų priežasčių, pasitelkti-
kintamasis. Skirtumas nurodo nagrinėjamo prie nųbet kuriai konkrečiai koreliacijai aiškinti. Kaip
žastinio ryšio kryptį. Tas pat veiksnys viename ty galime būti tikri, kad visas jas aprėpėme? Atsa
rime gali būti nepriklausomas kintamasis, o kita kymas - tikrai negalime. Niekuomet nepajėgtume
me - priklausomas. Viską lemia analizuojami kon patenkinamai atlikti sociologinio tyrimo ir išaiš
kretūs priežastiniai procesai. Ieškant padarinių, ku kinti jo rezultatų, jei mums tektų tikrinti, kokią
riuos gyvensenoms sukelia darbo pajamų skirtu įmanomą įtaką turės kiekvienas priežastinis veiks
mai, šios pajamos veikiau būtų nepriklausomas ne nys, kurį tik sugebėjome įsivaizduoti kaip galimai
gu priklausomas kintamasis. susijusį. Nustatant priežastinius ryšius, įprasta va
Norėdami nustatyti, ar kintamųjų koreliacija yra dovautis pirmesniais šios klausimo srities tyrimais.
priežastinė, pasitelkiame kontrolę - tai reiškia, jog Jei iš anksto neturėtume tam tikrų pagrįstų min
kai kuriuos kintamuosius laikome esant pastovius čių apie priežastinį veiksnį, susijusį su šia kore
tam, kad galėtume pažvelgti į kitų padarinius. Tuo liacija, tikriausiai būtų labai sunku atrasti tikrus
met, atskirdami priežastinius ir nepriežastinius ry priežastinius ryšius. Mums reikia žinoti, ką tikrinti.
šius, pajėgiame pasverti stebimų koreliacijų aiš Kaip sunku būti tikram dėl priežastinių ryšių,
kinimus. Tarkime, vaiko raidos tyrėjai pareiškia, susijusių su koreliacija, rodo vienas geras pavyz
jog esama priežastinio ryšio tarp motinos netek dys - ilga rūkymo ir plaučių vėžio tyrimų istori
ties kūdikystėje ir rimtų asmenybės problemų su ja. Tyrimai nuolatos rodydavo tvirtųjų koreliaci
brendus. Kaip galėtume patikrinti, ar iš tiesų tarp ją. Labiau tikėtina, kad rūkaliai susirgs plaučių vė
motinos netekties ir vėlesnių asmenybės pakriki žiu, negu tie, kurie nerūko, o daug rūkantys - la
mų egzistuoja priežastinis ryšys? Reikėtų paban biau negu mažai rūkantys. Tačiau šią koreliaciją
dyti kontroliuoti arba „pašalinti“ kitas įmanomas galima atgręžti ir priešinga kryptimi. Didelę dalį
įtakas, galinčias aiškinti koreliaciją. sergančiųjų plaučių vėžiu sudaro tie, kurie rūko
Vienas iš motinos netekties šaltinių atsiranda, arba buvo ilgai rūkę praeityje. Šias koreliacijas pa
vaiką ilgam paguldžius į ligoninę, taigi tam lai tvirtino tiek daug tyrimų, kad visuotinai pripažįs
kui atskyrus nuo tėvų. Tačiau ar iš tiesų svarbus tama esant priežastinį ryšį; tačiau tikslūs priežas
būtent prisirišimas prie motinos? Gal vaikas ga tiniai veiksniai dar anaiptol nežinomi.
lėtų tapti stabilia asmenybe ir tuomet, jei kūdikys Kad ir kiek būtų dirbta su kokio nors klausi
tėje buvo apsuptas kitų žmonių meilės ir rūpes mo koreliacijomis, visuomet lieka tam tikrų abe
čio? Norėdami ištirti šiuos priežastinius ryšius, tu jonių dėl galimų priežastinių ryšių. Koreliacijas
rėtume palyginti atvejus, kai vaikų neglobojo ap įmanoma interpretuoti ir kitaip. Pavyzdžiui, bu
skritai niekas, su kitais atvejais, kai vaikai buvo vo pareikšta, jog į plaučių vėžį linkę žmonės taip
atskirti nuo motinų, tačiau mylimi ir globojami kie pat turi ir polinkį rūkyti. Pasak šios nuomonės,
no nors kito. Jei pirmoje grupėje kilo rimtų asme plaučių vėžio priežastis yra ne rūkymas, o veikiau
nybės problemų, o antroje - ne, galėtume many tam tikras bendras biologinis polinkis rūkyti ir su
ti, jog kūdikystėje iš esmės reikšminga nuolatinė sirgti vėžiu.
Tyrimų metodai o kituose kontekstuose - sutinkami spengiančia ty

la. Kai kurie lauko tyrimai gali kelti ir fizinę grės
Pažvelkime į įvairius tyrimų metodus, kuriuos so mę; pavyzdžiui, mokslininkas, tiriantis pažeidėjų
ciologai paprastai taiko savo darbe. gaują, gali būti palaikytas policijos informatoriu
mi arba prieš jo paties norą įveltas į besivaržan
čių grupių konfliktus.
Etnografija Tradiciniuose etnografijos darbuose ataskaitos
Etnografija - tai tiesioginiai tam tikrą laikotarpį buvo pateikiamos beveik nieko nepasakant apie pa
apimantys žmonių ir grupių tyrimai, kai sociali tį stebėtoją. Taip elgtis skatino įsitikinimas, kad
niai elgsenai pažinti taikomas stebėjimas dalyvau etnografas pajėgia objektyviai vaizduoti tiriamus
jant arba interviu. Etnografiniai tyrimai siekia at dalykus. Netgi Hochschild tyrimai, aprašyti XX a.
skleisti prasmes, kurios grindžia socialinę veiklą; devintojo dešimtmečio pradžioje, beveik nieko ne
tai daroma tyrėjui tiesiogiai įsitraukiant į sąvei sako apie pačią mokslininkę ar jos ryšius su tiria
kas, sudarančias socialinę tiriamosios grupės tik mais žmonėmis. Vėliau etnografai vis labiau lin
rovę. Sociologas, atliekantis etnografinį tyrimą, ga ko kalbėti apie save ir savo santykių su tiriamais
li keletą mėnesių ar net metų dirbti arba gyventi žmonėmis pobūdį. Pavyzdžiui, kartais galima būtų
tiriamojoje grupėje, organizacijoje arba bendruo pamėginti pasvarstyti, kaip darbą veikia tyrėjo rasė,
menėje. Dažnai tyrėjas aktyviai dalyvauja šių žmo klasė ar lytis, arba kaip stebėtojo ir stebimojo ga
nių kasdienėje veikloje, stebėdamas tai, kas įvyks lios skirtumai iškreipia jų dialogą.
ta, ir prašydamas paaiškinti ar leisti nuodugniau
pažvelgti į jų sprendimus, veiklą bei elgseną. Etnografijos privalumai ir ribotumai
Etnografas negali vien būti bendruomenėje. Jis Jei pasiseka, etnografija suteikia išsamesnę infor
turi paaiškinti ir pateisinti savo buvimą bendruo maciją apie socialinį gyvenimą, negu dauguma kitų
menės nariams. Jei tyrėjas siekia dėmesio vertų tyrimo metodų. Pamatę, kaip atrodo dalykai žvel
rezultatų, jam būtina užmegzti ir kurį laiką palai giant iš grupės vidaus, galime tikėtis geriau supra-
kyti bendradarbiavimą su tiriamąja bendruomene. sią, kodėl grupės nariai veikia taip, o ne kitaip. Taip
Procesas palankumui pelnyti gali trukti ilgai ir vyk pat galime daugiau sužinoti apie socialinius pro
ti sunkiai, tačiau ilgainiui etnografams dažnai pa cesus, susikertančius su tiriama situacija. Etnogra
siseka užmegzti su grupės nariais pasitikėjimu pa fija dažnai apibūdinama kaip kokybinių tyrimų rū
remtus santykius. Kartais tyrėjas tiesiog „tampa“ šis, nes jai labiau rūpi subjektyviojo supratimo san
bendruomenės nariu, o kitais atvejais jį gali pri dai, o ne skaitmeniniai duomenys. Taip pat, paly
imti kaip tyrėją, bet ir toliau laikyti pašaliečiu. ginti su dauguma kitų tyrimo metodų, etnografija
Atliekant tyrimus, pagrįstus dalyvių stebėjimu, tyrinėtojui suteikia daugiau lankstumo. Tyrėjas gali
ilgai buvo įprasta atmesti bet kokias ataskaitas apie prisiderinti prie naujų ar netikėtų aplinkybių ir plė
susidūrimus su pavojais ar problemomis, tačiau vė toti bet kurias galinčias atsirasti nuorodas.
liau paskelbtuose mokslininkų, kurie atliko lau Bet lauko tyrimai turi ir esminių ribotumų. Ši
ko tyrimus, prisiminimuose ar dienoraščiuose apie taip įmanoma tirti tik gana mažas grupes ar ben
tai rašoma atviriau. Dažnai tenka grumtis su vie druomenes. Daug lemia ir tyrėjo sugebėjimas įgyti
natvės jausmu -juk žmogui nelengva pritapti prie susijusių asmenų pasitikėjimą. Tam, kas šito ne
socialinio konteksto ar aplinkos, kuriai jis iš tie sugeba, vargiai pasiseks gerai pradėti. Tačiau ga
sų nepriklauso. Tyrėjas gali nuolatos graužtis, nes li atsitikti ir priešingai. Tyrėjas gali taip artimai
grupės nariai atsisako atvirai apie save kalbėti; vie susitapatinti su grupe, kad tampa pernelyg „savas“
nur tiesioginiai klausimai gali būti mielai priimami, ir taip praranda išorinio stebėtojo rakursą.
594 20 SKYRIUS
Apklausos iš anksto. Atvirosios anketos paprastai pateikia iš

Etnografinių tyrimų - o ir visų kitų kokybinių ty samesnę informaciją negu uždarosios. Bandyda
rimų atmainų - interpretavimas paprastai siejamas mas giliau panirti į informanto mintis, tyrėjas ga
li plėtoti klausimus. Kita vertus, standarto nebu
su apibendrinimo problemomis. Kadangi apima
vimas reiškia, kad bus sunkiau atsakymus lyginti
mas tik mažas žmonių skaičius, negalime būti tikri,
ar tai, ką aptikome viename kontekste, tiks ir ki statistiškai.
Anketos klausimai paprastai išdėstomi taip, kad
tomis aplinkybėmis, kyla abejonių netgi dėl to, ar
klausėjų grupė galėtų klausti ir užrašyti atsakymus
du skirtingi tyrėjai, studijuodami tą pačią grupę,
ta pačia iš anksto nustatyta tvarka. Reikia, kad ir
prieis prie tų pačių išvadų. Mažiau keblumų ke
lia apklausos, kurios savo pobūdžiu yra labiau kie klausėjas, ir klausiamieji galėtų lengvai ir pana
kybinės. Apklausų tikslas - surinkti duomenis, ku
šiai suprasti visus klausimus. Vykstant didelėms
nacionalinėms apklausoms, kurias reguliariai at
riuos galima nagrinėti statistiškai, šitaip atsklei
lieka valstybinės agentūros ir tyrimų organizaci
džiant modelius ar dėsningumus. Jei apklausos
priemonės deramai suformuotos, per apklausą ap jos, interviu apima visą šalį daugmaž vienu me
tiktas koreliacijas galima apibendrinti kaip tinka tu. Tie, kurie ima interviu ir analizuoja rezultatus,
negalėtų efektyviai dirbti, jeigu būtų priversti nuo
mas ir platesnei auditorijai. Etnografiniai tyrimai
lat vienas kito prašyti paaiškinti klausimus ar at
geriausiai tinka gelminiams mažų socialinio gy
venimo dalelių tyrimams, tuo tarpu apklausoms bū sakymus.
dinga pateikti informaciją, kuri nėra tokia išsami, Anketose būtina atsižvelgti ir į informantų ypa
tumus. Ar jie supras, ką turėjo galvoje tyrėjas, už
tačiau paprastai taikytina plačiai sričiai.
duodamas konkretų klausimą? Ar jiems pakanka
informacijos sėkmingai atsakyti? Ar jie apskritai
Anketos (klausimynai)
atsakinės? Informantai gali nežinoti ir anketos są
Kaip pagrindinę priemonę informacijai rinkti ap vokų. Pavyzdžiui, kai kuriuos žmones gali gluminti
klausos dažnai taiko anketas. Tyrėjas gali asme klausimas „kokia jūsų šeiminė padėtis?“. Geriau
niškai pildyti anketas arba pasiųsti jas informan tiktų klausti „esate viengungis (-ė), vedęs (ištekė
tams laišku ar elektroniniu paštu (vadinamosios jusi), išsiskyręs (-usi), gyvenate skyrium?“. Prieš
„informantų užpildomos anketos“). Žmonių gru apklausas dažnai atliekami žvalgomieji tyrimai,
pes, kurias ketinama apklausti arba tirti, sociologai kuriais siekiama aptikti tyrinėtojo nenumatytas
vadina gyventojais. Kai kurios apklausos gali ap problemas. Žvalgomieji tyrimai - tai bandymas,
imti net kelis tūkstančius gyventojų. kurio metu anketą užpildo nedaug žmonių. Tuo
Apklausose naudojamos dviejų rūšių anketos. met bet kokius sunkumus galima sureguliuoti prieš
Kai kurias sudaro uždarieji klausimai - informan pradedant pagrindinę apklausą.
tas gali atsakyti tik pasirinkdamas iš jau nustaty
tų atsakymų - pavyzdžiui, „taip“/„ne“/„nežinau“
Atranka
arba „labai tikėtina“/„tikėtina“/„netikėtina“/„labai
netikėtina“. Tokių apklausų privalumas - pateikia Dažnai sociologus domina didelio individų skai
mi vos keli atsakymo variantai, taigi juos lengva čiaus ypatumai - pavyzdžiui, Britanijos gyvento
lyginti ir skaičiuoti. Kita vertus, šios anketos ne jų kaip viseto politinės nuostatos. Būtų neįmano
leidžia pateikti subtilesnės nuomonės, atsakyti sa ma tiesiogiai ištirti visus šiuos žmones, todėl to
vais žodžiais, todėl tikėtina, kad sukaupta infor kiais atvejais tyrimai sutelkiami į atranką - imamą
macija bus ribota ar net klaidinama. mažą visos grupės dalį. Jei gyventojų imtis parink
Kitos anketos yra atvirosios. Informantai turi ta tinkamai, tyrėjas paprastai būti tikras, kad išjos
daugiau galimybių išreikšti nuomonę savais žo gautus rezultatus galima apibendrinti visai popu
džiais; jie nevaržomi rinktis iš to, kas nustatyta liacijai. Pavyzdžiui, vos dviejų-trijų tūkstančių rin-
„Tautos pasirinkimas?“
Vieną žinomiausių ankstyvųjų apklausų - „Tautos pa bei įvykiai, o ne tolimi pasaulio reikalai - gauti duo
sirinkimas?“ - prieš gerą pusę amžiaus atliko Pau menys patvirtino šią prielaidą. Tyrėjai sukūrė sudė
las Lazarsfeldas drauge su keliais bendradarbiais tingas matavimo technikas politinėms nuostatoms
(Lazarsfeld et ai., 1948). Šiame tyrime, nagrinėjusia analizuoti, tačiau jų darbas taip pat yra ir reikšmin
me, kaip ketino balsuoti Ohajo miesto Erio apygar gas įnašas į teorinį mąstymą. Jie padėjo įtraukti kai
doje gyventojai 1940 metų JAV prezidento rinkimų kurias sąvokas, pavyzdžiui, „nuomonės lyderis“ ir„dvi-
kampanijos metu, pirmąsyk buvo taikytos kelios pa etapis komunikacijos srautas“. Tyrimas parodė, jog
grindinės iki šiol tebenaudojamos tyrimų metodikos. kai kurie individai - nuomonės lyderiai - linkę for
Norėdami pažvelgti šiek tiek giliau negu leistų papras muoti juos supančių žmonių politines nuomones.
ta anketa, tyrinėtojai septyniomis skirtingomis progo Žmonių požiūriai formuojasi ne tiesiogiai, bet dviejų
mis apklausė kiekvieną rinkėjų imties narį. Tikslas bu etapų procese. Pirmajame etape nuomonės lyderiai
vo stebėti ir suprasti, kodėl keičiasi balsavimo nuo reaguoja į politinius įvykius, o antrajame šie lyderiai
statos. daro įtaką kitiems - giminėms, draugams, bendra
Tyrimas buvo pradėtas, iškėlus keletą apibrėžtų darbiams. Taip per asmeninius santykius perėję po
hipotezių. Pasak vienos iš jų, ketinimus balsuoti la žiūriai, kuriuos išreiškė nuomonės lyderis, daro įtaką
biau veikia rinkėjams artimi bendruomenės santykiai kitų individų atsakui į politines aktualijas.
kėjų tyrimai gali labai tiksliai parodyti gyventojų tas gali būti lengviau negu medžiagą, sukauptą
kaip viseto nuostatas ir ketinimus balsuoti. Bet no naudojant daugumą kitų tyrimo metodų. Apklau
rint pasiekti tokį tikslumą, atrankos imtis turi būti somis taip pat galima tyrinėti daugybę žmonių, pa
reprezentatyvi: tiriamų individų grupė privalo būti galiau, jei tik pakanka lėšų, tyrėjai gali samdyti
tipiška visiems gyventojams. Atranka - sudėtin specializuotas apklausų agentūras, kad šios surink
gesnis dalykas negu atrodo, todėl statistikai sufor tų atsakymus. Šios rūšies tyrimai remiasi moksli
mulavo principus teisingam atrankos imčių dydžiui nio metodo modeliu, kadangi apklausos duoda ty
ir rūšiai nustatyti. rėjams statistinį tiriamojo objekto matą.
Itin svarbi procedūra, taikoma atrankos repre- Tačiau daugelis sociologų kritiškai vertina ap
zentatyvumui užtikrinti, yra atsitiktinė atranka, klausų metodą. Jie teigia, jog gali atrodyti tikslūs
kai imtis pasirenkama taip, kad kiekvienas gyven net ir tokie duomenys, kurių teisingumas abejoti
tojas turėtų vienodą tikimybę būti įtrauktas. Su nas dėl palyginti paviršutiniško pobūdžio, būdin
dėtingiausias būdas sudaryti atsitiktinę atrankos go daugumai apklausos atsakymų. Kartais esti, kad
imtį - suteikti kiekvienam gyventojui atskirą nu didelė dalis informantų apskritai neatsako, ypač
merį, o po to kompiuteriu sukurti atsitiktinį sąra tuomet, kai anketos siunčiamos ir grįžta paštu.
šą, iš kurio ir sudaroma imtis - pavyzdžiui, pasi Gana įprasta skelbti tyrimus, pagrįstus rezultatais,
renkant kas dešimtą atsitiktinės sekos numerį. gautais apklausus vos daugiau negu pusę atrankos
imties informantų - kita vertus, paprastai stengia
Apklausų privalumai ir trūkumai masi pakartotinai susisiekti su neatsakiusiaisiais
Sociologiniuose tyrimuose apklausos plačiai tai ar pakeisti juos kitais žmonėmis. Mažai žinoma
komos - tai lemia keletas priežasčių. Išmatuoti bei apie tuos, kas nutarė nereaguoti į apklausas ar at
įvertinti skaičiais ir analizuoti atsakymus į anke sisakė duoti interviu.
596 20 SKYRIUS
Eksperimentai Gyvenimo istorijos

Eksperimentą galima apibrėžti kaip pastangas pa Priešingai eksperimentams, gyvenimo istorijos
tikrinti hipotezę tokiomis sąlygomis, kurias nustato priklauso išimtinai sociologijai bei kitiems socia
ir ypač kontroliuoja pats eksperimentatorius. Eks liniams mokslams. Gyvenimo istorijas sudaro biog
perimentus dažnai taiko gamtos mokslai, nes šis rafinė medžiaga apie atskirus individus - papras
tyrimo būdas teikia kur kas daugiau pranašumų pa tai ji surenkama patiems individams prisimenant
lyginti su kitais. Eksperimento sąlygomis tyrėjas savo gyvenimą. Palyginti su gyvenimo istorijų me
tiesiogiai kontroliuoja nagrinėjamas aplinkybes. todu, kitos tyrimo metodikos paprastai neduoda
Tačiau palyginti su gamtos mokslais, sociologija tiek daug informacijos apie tikėjimų raidą bėgant
turi gana ribotas galimybes eksperimentuoti. La laikui. Tačiau gyvenimo istorijų tyrimuose retai
boratorinėje aplinkoje įmanoma susodinti tik mažas kliaujamasi vien žmonių atmintimi. Individų tei
individų grupes, o eksperimente dalyvaujantys kiamai informacijai praplėsti ir jos pagrįstumui pa
žmonės žino, jog yra tiriami, todėl gali elgtis ne tikrinti naudojami tokie šaltiniai, kaip laiškai, nag
natūraliai. Tokie tiriamos elgsenos pokyčiai vadi rinėjamojo laikotarpio ataskaitos ir laikraščių
nami Hawthorne'o (Hotomo) efektu. XX a. ket straipsniai. Sociologų požiūriai į gyvenimo isto
virtajame dešimtmetyje sociologai, kurie atliko dar rijų vertę skiriasi: kai kas jaučia, kad jos yra per
bo našumo tyrimus Western Electric bendrovės nelyg nepatikimos naudingai informacijai gauti,
Havvthome’o gamykloje prie Čikagos, nustebę pa tuo tarpu kiti mano jose glūdint tokius įžvalgų šal
žymėjo, kad - nesvarbu, kurios eksperimentinės tinius, kuriems atverti netiktų beveik joks kitas ty
sąlygos (apšvietimo lygio, pertraukų modelio, dar rimo metodas.
bo grupės dydžio ir pan.) buvo taikytos, - darbo Gyvenimo istorijos sėkmingai naudojamos itin
našumas vis tiek didėjo. Darbininkai suvokė, jog reikšmingose studijose. Žymus ankstyvasis tyri
yra įdėmiai stebimi, ir spartino įprastinį savo darbo mas - The Polish Peasant in Europe and Ameri
tempą. ca („Lenkų valstiečiai Europoje ir Amerikoje“),
Vis dėlto kartais eksperimentiniai metodai so kurį atliko W. I. Thomas ir Florianas Znanieckis.
ciologijoje gali būti taikomi naudingai. Pavyzdžiui, Penki tyrimo tomai pirmą kartą buvo paskelbti
Philipas Zimbardo atliko išradingą eksperimentą, 1918-1920 metais (Thomas ir Znaniecki, 1966).
sukurdamas įsivaizduojamą kalėjimą, kuriame ke Šie mokslininkai pateikė jautresnę ir subtilesnę ata
letui studentų savanorių paskyrė sargybinių, o ki skaitą apie migracijos patirtį, negu būtų buvę įma
tiems savanoriams - kalinių vaidmenis (1972). Jis noma padaryti be jų surinktų interviu, laiškų bei
siekė pamatyti, kaip stipriai skirtingų vaidmenų at laikraščių straipsnių.
likimas keis požiūrius bei elgseną. Rezultatai pri
bloškė tyrinėtojus. Studentai, vaidinę sargybinius, Istorinė analizė
netrukus ėmė elgtis autoritariškai - jie rodė tikrą Sociologiniams tyrimams dažnai iš esmės svarbi
priešiškumą kaliniams: įsakmiai jiems nurodinė istorinė žiūra. Juk siekiant įprasminti surinktą me
jo, plūdo ir baugino. Kaliniai - priešingai, de džiaga apie konkrečią problemą, dažnai prireikia
monstravo apatiją ir maištingumą, kurie dažnai pa laiko rakurso. Sociologai neretai nori tiesiogiai ty
stebimi tikruose kalėjimuose. Šie skirtumai buvo rinėti praeities įvykius. Kai kuriuos istorijos lai
tokie ryškūs, o įtampa tokia didelė, jog eksperi kotarpius taip tyrinėti galima tada, kai dar gyvi
mentą teko nutraukti dar pradinėje stadijoje. Ta to laikotarpio liudininkai, kaip holokausto atve
čiau jo rezultatai buvo reikšmingi. Zimbardo pa ju, kai Antrojo pasaulinio karo metais daugybė žy
darė išvadą, kad elgsenas kalėjime labiau veikia dų ir kitų žmonių žuvo koncentracijos stovyklo
pačios kalėjimo aplinkybės, o ne individualūs da se nuo nacių rankos. Tyrinėti žodinę istoriją -
lyvių ypatumai. reiškia klausinėti žmonių apie įvykius, kuriuos
jiems kitados tam tikru gyvenimo metu buvo te tuose: 1789 metų revoliucijos Prancūzijoje, 1917
kę matyti. Šios rūšies tiesioginiai tyrimai gali ap metų revoliucijos Rusijoje (kuri atvedė į valdžią
imti tik tiek, kiek trunka žmogaus gyvenimas, ta komunistus ir įkūrė Sovietų sąjungų vėl panaikintą
čiau vis daugiau reikšmės kaip sociologiniai bei 1991 metais) ir 1949 metų revoliucijos Kinijoje
istoriniai šaltiniai įgyja ir išsaugoti senesni įrašai. (sukūrusios komunistinę Kiniją).
Kitu atveju, atlikdami istorinius ankstyvesnių lai Sociologai, derinantys lyginamuosius ir isto
kotarpių tyrimus, sociologai priklauso nuo naudo rinius tyrimus, atlieka vadinamąją antrinę anali
jamų dokumentų bei rašytinių duomenų, dažnai lai zę. Jie peržiūri įvairiausius dokumentinius šaltinius
komų specialiuose bibliotekų fonduose ar nacio - oficialius duomenis ir istorinius pasakojimus bei
naliniuose archyvuose. ataskaitas - siekdami nustatyti nagrinėjamų atve
[domus dokumentinių tyrimų istoriniame kon jų panašumus ir skirtumus. Pasitelkusi šį metodų
tekste pavyzdys - sociologo Anthony‘o Ashwortho Skocpol svariai ir įtikinamai išaiškino revoliuci
studija apie apkasų karą Pirmojo pasaulinio karo nę kaitų jos interpretacijoje buvo pabrėžtos už
metais (1980). Ashworthui rūpėjo išnagrinėti, kaip slėptos struktūrinės socialinės sąlygos. Mokslinin
gyveno vyrai, kuriems reikėjo ištisas savaites iš kė parodė, kad socialinės revoliucijos daugiausia
tverti po nepaliaujama ugnimi sugrūstiems vienas įvyksta nenumatytai. Pavyzdžiui, dar prieš Rusi
šalia kito. Jis sėmėsi žinių iš įvairių dokumenti jos revoliuciją nuversti tuometinį režimą bandė
nių šaltinių: oficialių karo istorijų tarp jų - atskirų įvairios politinės grupuotės, tačiau nė viena iš jų,
divizijų bei batalionų aprašymų oficialių to me taip pat ir galiausiai į valdžią atėję bolševikai, ne
to publikacijų, neformalių pastabų bei duomenų, sitikėjo būtent tokios revoliucijos. Konfliktų bei
kuriuos turėjo pavieniai kareiviai, pagaliau asme prieštarų virtinė sužadino kur kas radikalesnės, ne
ninių pasakojimų apie karo patirtį. Remdamasis gu numanyta, socialinės transformacijos procesą.
tokia medžiagos įvairove, Ashworthas sugebėjo su
kurti turtingą ir detalų gyvenimo apkasuose ap Socialinės kaitos tyrimai:
rašymą. Mokslininkas atrado, jog dauguma karei globalizacijos atvejis
vių išsiugdė savą požiūrį į tai, kaip dažnai turėtų Tyrinėjant didelio masto socialinės kaitos proce
susiremti su priešu, todėl neretai veiksmingai ne sus, paprastai būtina derinti lyginamąją ir istori
paisydavo savo vadų įsakymų. Pavyzdžiui, Kalė
nę žiūrą. Imkime, pavyzdžiui, globalizacijos, vie
dų dieną vokiečių ir sąjungininkų kareiviai nutrau
nos iš svarbiausių šioje knygoje pabrėžtų temų ty
kė karo veiksmus, o vienoje vietoje abi pusės netgi rimus. Su globalizacija susijusi kaita apima ilgą
surengė neformalias futbolo rungtynes. laikotarpį ir veikia milijonus žmonių. Tam tikrus
globalizacijos aspektus galėtume tirti, pasitelkę pir
Lyginamųjų ir istorinių tyrimų derinimas
ma minėtas tyrimų metodikas. Tiek dalyvių ste
Ashwortho tyrimas apėmė palyginti trumpą laiko bėjimo, tiek apklausų tiek ir gyvenimo istorijų me
atkarpą. Norėdami parodyti tyrimų kuris nagrinėjo džiaga leistų mums panagrinėti, ką reiškia įsibė-
gerokai ilgesnį laikotarpį ir taip pat taikė lygina gėjančios globalizacijos patirtis konkretiems žmo
mąją analizę istoriniame kontekste, kaip pavyz nėms specifiniame socialiniame kontekste. Galė
dį paimsime Thedos Skocpol States and Sočiai Re- tume antai pasidomėti, kaip žmonės prisitaiko prie
volutions, 1979 („Valstybės ir socialinės revoliu globalinės rinkos, kurioje labiau neigu kada nors
cijos“), vieną žinomiausių socialinės kaitos studijų. anksčiau įprasta keisti vieną darbą į kitą. Tačiau
Skocpol iškėlė sau ambicingą užduotį: detalių em norint nubrėžti globalizacijos procesus kaip vise
pirinių tyrimų pagrindu sukurti revoliucijos kil tų prireiktų kur kas plačiau aprėpiančių istorinių
mės ir prigimties teoriją. [ revoliucijos procesus ir lyginamųjų tyrimų. Kaip ir kiti didieji kaitos pro
ji pažvelgė trijuose skirtinguose istorijos konteks cesai, globalizacija prasiveržė planuotais ir nepla
598 20 SKYRIUS
nuotais padariniais. Kaip buvo aiškinama 15 sky išsaugojusi tuometinį bohemišką charakterį, tačiau
riuje „Žiniasklaida ir komunikacijos“, internetas į ją įsijungė nauji gyventojai. Grupė skurdžių, juo
prasidėjo kaip projektas, parengtas JAV gynybos daodžių, daugiausia benamių vyrų ėmė uždarbiauti
departamento vidaus reikmėms ir skirtas komuni kaimynijos gatvėse. Kai kurie jų dirbo gatvės pre
kacijai tarp įvairių šios sistemos segmentų paleng keiviais: įsitaisę ant šaligatvio pardavinėjo kny
vinti. Tačiau vėliau pasirodė, kad interneto povei gas ir žurnalus, kiti prekiaudavo tuo, ką buvo
kis kur kas didesnis, negu galėjo įsivaizduoti ar iškapstę iš kaimynijos sąvartynų. Dar kiti elgeta
numatyti bet kuris jo kūrėjas. vo, iš praeivių kaulydami smulkių pinigų.
Kaip sociologas turėtų „studijuoti“ gatvės gy
venimo tėkmę? Duneieras pradėjo tyrimą nuo as
Tyrimai realiajame pasaulyje: meninio ryšio su vienu iš gatvės prekeivių - Ha-
problemos, spąstai, dilemos kimu Hasanu. Nuolatos pirkdamas iš Hakimo, Du
Kiekvienas, atlikinėjęs pirminius sociologinius ty neieras pastebėjo, kaip dažnai priėjo prekystalio
rimus, gali paliudyti, jog tyrimai „realiajame pa susiburia žmonės pašnekėti apie knygas, politiką,
saulyje“ iš tiesų atrodo visiškai kitaip, negu aiškina filosofiją. Hakimas buvo pavyzdinis „viešasis per
vadovėliai! Ėmęsis darbo tyrėjas gali įsitikinti, kad sonažas“ - gatvės gyvenimo priklausinys, nuola
pirma pasirinktos tyrimo priemonės tik iš dalies tos bendraujantis su daugybe įvairių žmonių. Du
pravers nagrinėjamai temai. Kitais atvejais gali iš neieras manė, kad Hakimo vaidmuo gatvėje ir kiek
kilti nenumatytų sunkumų susisiekiant su tam tikru neįprasta jo gyvenimo istorija (prekeivis paliko
gyventojų segmentu arba sudarant veiksmingą ap korporacijų pasaulį, kad pardavinėtų knygas gat
klausos anketą. Sociologinis tyrimas reikalauja tam vėje) galėtų suteikti svarbią įžvalgą į Greenwich
tikro lankstumo; nėra neįprasta, atliekant vieną ty Village gatvės gyvenimą.
rimą, jungti kelis metodus, kurių kiekvienas tai Nors iš pradžių Hakimas abejojo, ar tapti tyri
komas kitiems papildyti bei patikrinti - pastara mo objektu, tačiau ilgainiui sutiko bendradarbiauti
sis procesas vadinamas trianguliacija. su Duneieru ir leido rašyti apie savo darbą bei gy
Iššūkius, susijusius su realių sociologinių ty venimą. Duneieras atliko etnografinį lauko tyrimą:
rimų pradžia bei eiga, galime pamatyti dar sykį jis leido laiką stebėdamas Hakimą už prekystalio,
pažvelgę į Mitchello Duneiero miesto gyvenimo klausydamasis pirkėjų pokalbių su pardavėju, pats
sociologijos studiją - Niujorko gatvės prekeivių su juo bendraudamas ir akivaizdžiai regėdamas,
ir elgetų tyrinėjimus (1999). kaip knygų buvimas ant šaligatvio gali įkvėpti dia
logus bei debatus. Po dvejus metus trukusio stebėji
mo Duneieras aprašė rankraštyje savo tyrimą apie
Rasės ir skurdo miesto erdvėse tyrimai
gatvės prekeivio kasdienį gyvenimą bei veiklą ir
XX a. šeštąjį dešimtmetį Niujorko Greenwich Vil- žmones, kurie ateidavo pas jį pasikalbėti apie
lage tapo Jane Jacobs klasikinės sociologinės stu knygas.
dijos apie miesto gyvenimo pobūdį (1961) objektu.
Kaimynija mokslininkei buvo natūrali laboratorija, Tyrimo fokuso permąstymas
padėjusi suprasti, kokį svarbų vaidmenį kasdienės Rankraštis buvo priimtas spausdinti, tačiau Duneie
tarpusavio sąveikos gatvėje atlieka, sutelkiant ben ras nerimavo. Jis buvo prašęs Hakimo įvertinti ran
druomenės gyvenimą ir suteikiant galimybę sve kraštį - šis procesas kartais vadinamas „informanto
timiems žmonėms gyventi visai šalia vienas kito. patvirtinimu“ - ir kamavosi dėl vienos iš jo pa
Praslinkus keturiems dešimtmečiams, Mitchel- stabų. Hakimas manė, jog rankraštyje per daug dė
lui Duneierui buvo įdomu sužinoti, kaipgi pasi mesio sutelkta į jį patį bei jo prekystalį. Jis juto,
keitė Greenwich Village gatvės gyvenimo pobū kad Duneiero tyrimo fokusas pernelyg siauras ap
dis nuo Jacobs studijos laikų. Kaimynija buvo rėpti kitai reikšmingai vyksmo ant šaligatvio di-
Lentelė 20.2. Keturi pagrindiniai metodai, taikomi sociologiniuose tyrimuose
Tyrimų metodas Privalumai Trūkumai

E tnografija P alyg inti su kitais m eto d ais paprastai G ali būti ta iko m a tik palyginti m ažo m s grupėm s
g a u n a m a tu rtin g esn ė ir išs am esn ė ar b e n d ru o m en ė m s tirti.
inform acija. Surinkti du o m en ys gali tikti tik ištirtom s grupėm s
E tno grafija gali pateikti p lates n į ar b e n d ru o m en ė m s; nėra len gva apibendrinti,
so cialin ių p ro c e s ų su pratim ą. rem iantis pavien iu lauko tyrim u.
A pklausos S u te ik ia g a lim yb ę surinkti efektyvius S urinkta m e d žia g a gali būti paviršutiniška;

d u o m en is ap ie d id e lį individų skaičių. an keto m s e s a n t itin stan d artizu o to m s, gali būti
L e id žia tiksliai palyginti in fo rm an tų atsakym u s. užglostyti reikšm ingi in form antų požiūrių skirtum ai.
A tsa kym ai gali rodyti tai, k ą žm o n ė s skelbiasi
tikį, o ne tai, kuo jie iš tie s ų tiki.
E ksperim entai T y rė jas gali kontroliuoti ko nkrečių D au g elio socialinio g y ven im o a s p e k tų

kin tam ų jų įtaką. n e įm a n o m a perkelti į lab orato riją.
P a p ra s ta i ek s p e rim e n tu s lengviau gali T iria m ų jų a ts a k ą gali paveikti jų ek sp e rim en tin ė
pakarto ti v ė lesn ieji tyrėjai. padėtis.
D okum entiniai A ts ižv e lg ia n t į n a g rin ė ja m ų do ku m en tų Ty rė jas priklauso nuo eg zistu o ja n čių šaltinių,
tyrim ai rūšį, gali suteikti svarbios m ed žia g o s, kurie gali būti daliniai.
taip pat d u o m e n ų ap ie daug žm onių. G ali būti sunku interpretuoti šaltinius
D a ž n a i šie tyrim ai iš e s m ė s reikšm ingi, kaip tikrų te n d e n c ijų atspin dį - pavyzd žiui,
jei studija visiškai istorinė a rb a turi tam tikros oficialios statistikos atveju .
a p ib rė ž tą istorinį m atm en į.
namikai - kitaip tariant, jo vieno atvejis negalėjo

adekvačiai atskleisti socialinio gyvenimo gatvė
Dalyvaujančio stebėtojo „įsitraukimas “
Grįžęs į Greenwich Village rajoną Duneieras lio
se sudėtingumo. vėsi buvęs vien stebėtoju - jis tapo aktyviu šio kas
Duneieras suprato Hakimo pastabas esant pa dienio gyvenimo dalyviu. Hakimo padedamas
grįstas ir pasiūlė naujovišką būdą tyrimo projek mokslininkas susitarė su žurnalų pardavėju Mar-
tui toliau plėtoti. Jis pasikvietė Hakimą drauge ves vinu gretimame kvartale, kad praleis vasarą dirb
ti seminarą Kalifornijos universitete - taip buvo damas pastarajam už jo prekystalio. Marvinas „pa
galima detalizuoti rankraštyje nagrinėjamas pro rėmė“ Duneiero buvimą kvartale, pristatydamas jį
blemas, kartu įtraukiant į diskusiją grupę studen kitiems vyrams, gatvėje užsidirbantiems gyveni
tų. Drauge su Hakimu vesdamas seminarą „Gat mui, ir parodydamas pasitikėjimą mokslininko ty
vės gyvenimas ir minties gyvenimas juodojoje rimu. Tačiau netgi palaikomas Marvino ir Haki
Amerikoje“, Duneieras plėtė savo tyrimo fokusą. mo, Duneieras kaip dalyvaujantis stebėtojas pa
Jis ėmė suprasti, kaip, pasirėmus platesne gatvės tyrė keletą iššūkių. „Įsitraukimo“ į gatvės gyve
gyvenimo traktuote, galima būtų įveikti kai kuriuos nimą procesas pareikalavo laiko ir kantrybės. Kaip
pirminio tyrimo ribotumus. Reikšmingų šiuo at itin išsilavinęs, vidurinės klasės aukštuomenei pri
žvilgiu nuorodų pateikė studentų klausimai: kur klausantis baltasis, Duneieras užėmė socialinę pa
Hakimas gaudavo knygų; kokį vaidmenį gatvėje dėtį, kuri labai skyrėsi nuo jo pagrindinių tiriamųjų
atliko elgetos; kaip su šiais vyrais bendraudavo - skurdžių, juodaodžių, stigma paženklintų vyrų
baltieji kaimynijos gyventojai? Leidęs įdėmiai per - padėties. Tyrėjas pripažino, kad būtų beprasmiš
žiūrėti savo pradinį darbą, Duneieras galėjo api ka mėginti „pritapti“ - jis išsiskirtų netgi tuomet,
brėžti naują šio tyrimo traktuotę. jei pakeistų savo aprangą bei kalbėseną. Todėl
600 20 SKYRIUS
Duneieras daugiausia dėmesio skyrė kitkam - pa ciologą, tačiau jam reikėjo paisyti etikos dalykų
mažu mezgė abipusiai pagarbius santykius su žmo ir skelbiant surinktus tyrimo duomenis. Paskelbti
nėmis gatvėje. Jis daugiau klausėsi, negu kalbėjo etnografinio tyrimo rezultatai šio tyrimo objektams
pats, o neformaliais pokalbiais kliovėsi labiau negu gali atrodyti įžeidžiami, esą nepalankiai juos
„formaliais“ interviu. Duneieras gavo kvartalo vyrų nušvietė arba paviešino nuostatas bei elgsenas, ku
sutikimą po savuoju žurnalų prekystaliu nuolatos rias šie žmonės būtų norėję išsaugoti kaip priva
laikyti įjungtą magnetofoną; jie susipažino su prie čias. Ši problema galėjo kilti ir Duneiero tyrime:
taisu ir dažnai savanoriškai jį „valdydavo“, įraši rankraštyje buvo detalizuojamos tokios temos, kaip
nėdami mokslininkui tuomet, kai šis pasitraukdavo šlapinimasis viešumoje, priekabiavimas prie pra
nuo prekystalio ar būdavo išvykęs iš miesto. einančių moterų, girtavimas ir narkomanija, nesu
Duneiero buvimui pamažu buvo pritarta, ir per tarimai su vietos policija. Duneieras tyrė indivi
kitus dvejus metus jis virto nuolatiniu šaligatvio dus, kurie buvo pažeidžiami ir palyginti bejėgiai;
priklausiniu. Nors mokslininkui pavyko „įsitraukti“ paskelbus tyrimą, jiems būtų buvę sunku „atsikirs
į gatvės gyvenimą, jis suprato, kad toleruoti da ti“ knygai ir jos turiniui.
lyvaujantį stebėtoją ir pasitikėti juo - nebūtinai vie Skelbdamas surinktus duomenis knygoje Side-
nas ir tas pat. Duneieras žinojo, jog kai kurie kvar walk, 1999 („Šaligatvis“), Duneieras nutraukė kai
talo vyrai abejojo tikraisiais jo tyrimo motyvais kurių sociologų pamėgtą praktiką nuslėpti darbe
ir manė, kad jis siekia pasipelnyti iš knygos apie aptariamų žmonių vardus bei vietovių pavadini
jų gyvenimus. Kitiems atrodė, jog mokslininkas mus. Jis buvo įsitikinęs, jog atskleisdamas tikrą
geranoris, tačiau naivus, todėl pagrįstai „tinkamas“ ją tyrimo objektų tapatybę, pakylės savo žinias į
išnaudoti. Duneierui pradėjus leisti laiką gatvėje, aukštesnį atskaitomybės lygmenį. Maža to, pasak
kai kurie elgetos laikė jį „turtingu pašaliečiu“, todėl Duneiero, žmonėms gatvėje nerūpėjo, kad jų ta
nuolatos kaulijo bent kiek pinigų. Mokslininkui patybė bus atskleista, kai kuriems veikiau patiko
buvo sunku atsispirti tokiems prašymams, nors jis idėja, jog knygoje pasirodys jų žodžiai ir atvaiz
pats finansavo savo tyrimą ir neturėjo daug atlie dai. Spręsdamas, ar atsisakyti anonimiškumo, Du
kamų lėšų. Duneieras jautėsi patekęs į itin keblią neieras vis dėlto pasirūpino, kad kiekvienas kny
padėtį - kaipgi galima skelbti mokslininko siekį goje minimas asmuo suvoktų, kaip bus pavaizduo
ir didelę pagarbą kasdienei šių žmonių kovai, nuo tas. Į viešbučio greta šaligatvio kambarį jis atsi
latos to nepatvirtinant dalijamais centais ir dole nešė galutinį rankraščio variantą ir kvietė kiekvieną
rio banknotais? Nors ir labai sunkiai, jis vis dėlto iš knygoje aprašomų asmenų peržiūrėti visas vie
išmoko atsakyti „ne“ į nuolatinius prašymus pi tas, kuriose pastarasis paminėtas. Pasirodė, kad šis
nigų, tačiau noriai padėdavo kitaip, pavyzdžiui, pa procesas nebuvo lengvas. Daugelį vyrų labiau do
kalbėdamas su namų savininkais ar pasidalydamas mino jų išvaizda nuotraukose, o ne argumentaci
turimomis teisės žiniomis. Duneieras suvokė, jog ja, pateikta knygoje. Duneieras pastebėjo, jog pa
vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais jam kaip stangos elgtis „pagarbiai“ ir rodyti tekstą jame ap
etnografui teko susidurti nuskurdusioje bendruo rašytiems žmonėms dažnai atsigręžia prieš jį patį
menėje - tai būtinybė spręsti, kada priimtina kištis - priverčia jaustis taip, tarsi jis būtų primetęs sa
į jo tyrimo esmę sudarančių žmonių gyvenimus. vo tvarkaraštį to anaiptol netrokštančiai auditori
jai. Šis procesas buvo tikra kova, tačiau Duneie
ras tikėjo jo būtinumu, kad knyga būtų dora žmo
Etnografinių duomenų skelbimas:
,
anonimiškumas sutikimas ir galios santykiai
nių gatvėje atžvilgiu.
Visame tyrime Duneieras itin jautriai žvelgė į
Visi tyrimai apie žmones gali kelti etikos dilemų. savo ir žmonių gatvėje rasines, klasines ir socia
Duneieras su žmonėmis gatvėje buvo sąžiningas: linės padėties skirtybes. Net galutinėje rankraščio
pristatė savo tyrimo tikslus ir save patį kaip so redakcijoje jam buvo sunku nepaisyti galios san-
Statistinės sąvokos
Sociologiniuose tyrimuose, analizuojant surinktus Tokiais atvejais galima taikyti vieną iš kitų dviejų
duomenis, dažnai taikomos statistinės metodikos. Kai matų. Moda yra dažniausiai pasikartojantis konkre
kurios yra labai įmantrios ir sudėtingos, tačiau daž čios duomenų sekos skaičius. Mūsų pavyzdyje ji su
niausiai taikomas lengva suprasti. Įprasčiausi mata daro 40 000 svarų sterlingų. Modos problema ta, kad
vimai - vidutinė reikšmė (būdai viduriniam dydžiui ji neatsižvelgia į visą duomenų skirstinį, kitaip tariant,
apskaičiuoti) ir koreliacijos koeficientai (matavimai, į aprėpiamų skaičių diapazoną. Atvejis, dažniausiai
kiek vienas kintamasis atitinkamai priklauso nuo kito). pasitaikantis skaičių sekoje, nebūtinai yra reprezen
Egzistuoja trys metodai viduriniams dydžiams tatyvus visam skirstiniui, taigi gali būti nenaudingas
apskaičiuoti, ir kiekvienas iš jų turi savus privalumus kaip vidutinė reikšmė.
bei trūkumus. Pavyzdžiui, panagrinėkime asmeninę Trečiasis matas yra mediana - skaičius, atsidū
nuosavybę (visąturtą- namus, automobilius, banko ręs bet kurios skaičių sekos viduryje; mūsų atveju tai
sąskaitas ir investicijas), priklausančią trylikai indivi septintasis skaičius - 40 000. Nagrinėjamą pavyzdį
dų. Tarkime, kad jiems priklauso (svarais sterlingų): sudaro nelyginis skaičių kiekis - trylika. Jei turėtume
lyginį - pavyzdžiui, dvylikos - skaičių kiekį, medianą
1 00
reikėtų skaičiuoti, imant dviejų viduryje esančių (mū
2 5000
sų atveju šešto ir septinto) skaičių vidurkį. Tačiau me
3 10 000
diana, kaip ir moda, niekaip neperteikia tikro matuo
4 20 000
jamųjų duomenų diapazono.
5 40 000
Kartais, norėdami išvengti apgaulingo vidutinės
6 40 000
reikšmės vaizdo pateikimo, tyrėjai taiko daugiau ne
7 40 000
gu vieną vidutinės reikšmės matą. Tačiau dažniau jie
8 80 000
skaičiuoja nagrinėjamų duomenų standartinę devia
9 100 000
ciją (nuokrypį). Tai būdas apskaičiuoti sklaidos mas
10 150 000
tą arba skaičių sekos diapazoną kuris mūsų atveju
11 200 000
svyruoja nuo nulio iki 10 000 000 svarų sterlingų.
12 400 000
Koreliacijos koeficientai reikalingi, norint parody
13 10 000 000
ti, kaip glaudžiai susiję du (ar keli) kintamieji. Kuo
Vidurkis apskaičiuojamas sudėjus visų trylikos žmo met du kintamieji visiškai koreliuoja, galime kalbėti
nių asmeninę nuosavybę ir gautą sumą padalijus iš apie tiesinę teigiamą koreliaciją, kurios išraiška 1,0.
trylikos. Suma siekia 11 085 000 svarų sterlingų, o Kai tarp kintamųjų nėra jokios koreliacijos - apskritai
padaliję ją taip, kaip sakėme, gausime 852 692,31 jokio nuolatinio ryšio - koeficientas lygus nuliui. Tie
svarų sterlingų vidurkį. Dažnai naudinga skaičiuoti sinė neigiama koreliacija, kurios išraiška yra -1,0, eg
būtent vidurkį, kadangi jis pagrįstas visų pateiktų duo zistuoja tuomet, kai du kintamuosius visiškai susieja
menų aprėptimi. Tačiau jis gali klaidinti tuomet, kai atvirkštinė tarpusavio priklausomybė. Socialiniuose
vienas ar keli atvejai stipriai skiriasi nuo daugumos. moksluose niekada nebūna tiesinių koreliacijų. Pa
Pateiktame pavyzdyje vidurkis iš esmės netinka vi prastai manoma, kad stiprų ryšį tarp bet kurių nagri
dutinei reikšmei matuoti, kadangi vienas labai dide nėjamų kintamųjų rodo teigiamos arba neigiamos ko
lis skaičius - 10 000 000 - iškreipia visa kita. Todėl, reliacijos, turinčios 0,6 ar didesnį koeficientą. Tokio
pažvelgus į vidurkį, galėtų atrodyti, kad daugumai lygio teigiamas koreliacijas galima aptikti, pavyzdžiui,
žmonių priklauso kur kas didesnis turtas, negu iš tik tarp socialinės klasinės aplinkos ir rinkėjų elgsenos.
rųjų.
602 20 SKYRIUS
Lentelių skaitymas
Skaitydami sociologinę literatūrą, dažnai susidursite pažymi, kad duomenys apima visus registruotus
su lentelėmis. Kartais jos atrodo sudėtingos, tačiau automobilius. Tai svarbus faktas, kadangi kai kurio
kiekvieną lengvai suprasite, jei laikysitės kelių pagrin se šalyse automobilių, registruotų reikiama tvarka,
dinių toliau pateikiamų taisyklių, kurios ilgainiui taps procentas gali būti mažesnis negu kitose. Pastabo
tiesiog įpročiu. je gali būti pasakyta, kaip rinkta medžiaga arba
Nepasiduokite pagundai praleisti lenteles; jose kodėl ji pateikta būtent taip. Jei tyrėjas ne pats rinko
koncentruotai pateikta informacija, kurią galima per duomenis, o pasirėmė kitur pirmąsyk pateiktais
skaityti kur kas greičiau, negu tą pačią aprašytą infor duomenimis, bus nurodytas jų šaltinis. Kartais šal
maciją. Įgudę interpretuoti lenteles sugebėsite patik tinis leidžia įžvelgti, ar patikima informacija, taip
rinti, kiek iš tiesų paremtos autoriaus išvados. pat nurodo, kur galima rasti pirminius duomenis.
Mūsų lentelėje šaltinio nuoroda paaiškina, kad duo
1. Perskaitykite visą pavadinimą. Lentelių pavadini menys paimti iš daugiau negu vieno šaltinio.
mai kartais būna ilgoki. Tai rodo tyrėjo pastangas 3. Perskaitykite antraštes lentelės viršuje ir kairėje
tiksliai išdėstyti pristatomos informacijos pobūdį. (kartais pasitaiko lentelių, kurių „antraštės“ perkel
Lentelės pavyzdyje pateikta, pirma, duomenų ob tos iš viršaus į apačią). Antraštės parodo, kokia
jektas, antra, faktas, kad lentelėje yra lyginamoji informacija yra kiekvienoje eilutėje ir stulpelyje.
medžiaga, ir, trečia, faktas, jog pateikti tik riboto Skaitydami lentelėje esančius skaičius, visąlaik at
šalių skaičiaus duomenys. minkite kiekvieną antraščių rinkinį. Mūsų pavyz
2. Paieškokite aiškinamųjų komentarų ar pastabų dyje antraštės, esančios kairėje, nurodo nagrinė
apie duomenis. Pastaba, esanti lentelės pavyzdžio jamas šalis, o viršuje - automobilių nuosavybės
apačioje ir susieta su pagrindinio stulpelio antrašte, lygius ir konkretaus lygio metus.
Lentelės pavyzdys. Automobilių nuosavybė: kelių parinktų šalių palyginimas

Automobilių skaičius 1000 suaugusių gyventojų8
1971 1981 1984 1989 1993 m., arba
naujausi
duomenys
Airija 141 202 226 228 -
Brazilija 12 78 84 98 -
Čilė 19 45 56 67 -
Graikija 30 94 116 150 -
Italija 210 322 359 424 500

Japonija 100 209 207 286 300
JAV 448 536 540 607 570
JK 224 317 343 366 360
Prancūzija 261 348 360 475 420
Švedija 291 348 445 445 410
Vakarų Vokietija 247 385 312 479 470b
8 Visi registruoti automobiliai.
b 1993 metais automobilių visoje Vokietijoje.
Šaltiniai: International Road Federation, United Nations Annual Bulletin of Transport Statistics, reported in
Sočiai Trends (1987), p. 68; Statistical Office of the European Community, Basic Statistics of the Community
(Luxembourg: European Union, 1991); 1993 metų, arba naujausi duomenis iš The Economist, Pocket World
in Figures, 1996.
4. Nustatykite taikytus matus; skaičiai lentelėje gali bilių nuosavybės santykius galėtume taikyti kaip apy
rodyti vienetus, procentus, vidurkius ar kitus mat tikrius skirtingos gerovės rodiklius. Trečia, beveik vi
menis. Kartais pravartu paversti skaičius į jums sose pateiktose šalyse 1971-1989 metais automobi
naudingesnę formą: jei, pavyzdžiui, nepateikti pro lių nuosavybės lygis pakilo, tačiau vienur prieaugio bū
centai, galbūt verta juos apskaičiuoti. ta didesnio negu kitur-tai veikiausiai rodo, kad šalims
5. Pasvarstykite, kokias išvadas galima padaryti iš nevienodai sekėsi skatinti ekonomikos augimą ar vy
lentelės informacijos. Autoriai aptaria daugumą sa tis kitas šalis. Ketvirta, į šiuos duomenis reikėtų žvelgti
vo lentelių, taigi jų mintis reikia turėti galvoje. Ta platesniu politiniu rakursu. Pavyzdžiui, šiek tiek že
čiau taip pat derėtų savęs paklausti, kokias toles mesnis automobilių nuosavybės lygis Vokietijoje 1993
nes problemas ar klausimus galėtų sukelti šie duo metais rodo Vakarų ir Rytų Vokietijos susivienijimo pro
menys. cesą. Penkta, būtina atsižvelgti ir į duomenų šaltinius.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Šve
Lentelės pavyzdyje galima pastebėti kelias įdomias dijos ir JAV atveju mažesnius 1993 metų, palyginti su
tendencijas. Pirma, įvairiose šalyse automobilių nuo 1989 metais, skaičius iš dalies galima paaiškinti tuo,
savybės lygis gerokai skiriasi: automobilių skaičius kad buvo remtasi skirtingais šaltiniais. Dirbant su duo
1000 gyventojų JAV beveik dešimt kartų didesnis ne menimis, reikia būti apdairiam, o idealiu atveju - tik
gu Čilėje. Antra, esama aiškaus ryšio tarp automobi rinti statistiką.
lių nuosavybės ir šalies turtingumo. Iš tiesų, automo
tykių tarp savęs - knygos autoriaus - ir žmonių, Išvados: sociologijos įtaka

kurie joje buvo aprašmi kaip tyrimo objektai. Ma
nydamas, jog svarbu suteikti aprašomiems žmo Sociologiniai tyrimai dažnai domina daugelį žmo
nėms galimybę pareikšti savo nuomonę apie at nių, esančių už intelektinės sociologų bendruome
liktą tyrimą, Duneieras paprašė Hakimą parašyti nės ribų, o jų rezultatai neretai paskleidžiami pla
knygai pabaigos žodį. Nors Hakimas tikrai nega čiau. Būtina pabrėžti, jog sociologija nėra vien mo
lėjo kalbėti visų kvartalo žmonių vardu, tačiau iš derniųjų visuomenių tyrimas; ji - reikšmingas šių
pat pradžių dalyvaudamas projekte jis turėjo pro visuomenių gyvenimo tąsos elementas. Tai rodo
gą pasiūlyti kitokį negu tyrėjo požiūrį. vykstančios transformacijos, kurios veikia santuo
Duneieras taip pat žinojo, kad baltieji moksli ką, seksualumą ir šeimą. Socialinių tyrimų duo
ninkai buvo linkę savo tikslams savintis vargingai menys viešinami, todėl tik nedaugelis žmonių, gy
gyvenančiųjuodaodžių žodžius bei įvaizdžius. Jam venančių moderniosiose visuomenėse, beveik nie
buvo svarbu, kad atliekamas tyrimas neįamžintų ko nežino apie šiuos pokyčius. Sociologinės ži
tokių mokslinio išnaudojimo formų, todėl jis tei nios veikia mūsų mąstymą ir elgseną sudėtingais,
sinėmis priemonėmis užtikrino, jog dalysis auto dažnai subtiliais būdais - taip performuojama pati
riniu atlyginimu su vyrais, aprašytais jo knygoje. sociologinių tyrinėjimų sritis.
Duneieras pripažino, kad socialinio tyrinėtojo vei Neturėtume stebėtis, kad sociologų surinkti
ksmų neįmanoma atskirti nuo platesnio istorinio duomenys dažnai glaudžiai koreliuoja su sveiko
bei kultūrinio konteksto, kuriame jie vyksta. Sa proto įsitikinimais. Taip yra ne todėl, kad socio
vo kaip sociologo vaidmeniu jis ketino prisidėti logija tiesiog atranda tai, ką jau žinome; veikiau
prie to, kad įveiktų, o ne sustiprintų takoskyrą tarp sociologiniai tyrimai nuolatos daro įtaką mūsų ben-
privilegijuotųjų ir nuskriaustųjų toje miesto aplin drajam žinojimui apie tai, kas iš tiesų yra visuo
koje, kurioje dirbo. menė.
604 20 SKYRIUS
1. Sociologai tiria socialinį gyvenimą, keldami skirtingus klausimus ir,
20
TEMOS S A N T R A U K A
2.
naudodami sisteminius tyrimus, bando rasti atsakymus. Šie klausi
mai gali būti faktiniai, lyginamieji, raidos arba teoriniai.
Pasak sociologijos įkūrėjų, sociologija yra mokslas tuo atžvilgiu, kad
apima sisteminius tyrinėjimo metodus ir teorijų vertinimą remiantis
faktais bei loginiais argumentais. Tačiau sociologijos negalima tie
siogiai modeliuoti pagal gamtos mokslus, nes žmogaus elgsenos ty
rimai esmingai skiriasi nuo gamtos pasaulio tyrimų.
3. Visi tyrimai prasideda nuo tiriamosios problemos, kuri tyrėjui kelia
nerimą ar stebina, iškėlimo. Mintį nagrinėti tam tikras problemas gali
paakinti literatūros spragos, teoriniai debatai arba praktiniai sociali
nio pasaulio klausimai. Galima išskirti keletą aiškių tyrimų strategi
jos kūrimo stadijų - tiesa, atliekant faktinius tyrimus retai laikomasi
būtent tokios sekos.
4. Priežastinis ryšys tarp dviejų įvykių ar situacijų - tai ryšys, kai vie
nas įvykis arba situacija sukuria ar sukelia kitą. Šis dalykas proble-
miškesnis, negu atrodytų pažvelgus paviršutiniškai. Priežastingumą
būtina skirti nuo koreliacijos. Pastaroji susijusi su dviejų kintamųjų
nuolatinio tarpusavio ryšio buvimu. Kintamasis yra matmuo, leidžiantis
palyginti - pavyzdžiui, amžius, pajamos, nusikalstamumo lygis pro
centais ir t. t. Turime skirti nepriklausomus ir jų veikiamus priklau
somus kintamuosius. Sociologai dažnai pasitelkia kontrolę, kad, išlai
kydami kitus veiksnius pastovius, išskirtų priežastinį ryšį.
5. Tyrimų metodai susiję su būdais, naudojamais tyrimui atlikti. Etno
grafinio tyrimo atveju sociologas ilgą laiką bendrauja su tiriamąja
grupe ar bendruomene. Kitas metodas - apklausos - apima anketų
siuntimą ar pildymą, didelių gyventojų grupių atranką. Atliekant do
kumentinius tyrimus, informacijos ieškoma spaudos archyvuose ar
kituose šaltiniuose. Prie kitų tyrimo metodų priskiriami eksperimen
tai, gyvenimo istorijos, istorinė analizė ir lyginamieji tyrimai.
6. Kiekvienas iš įvairių tyrimo metodų yra savaip ribotas. Dėl šios prie
žasties tyrėjai savo darbe dažnai derina du ar kelis tyrimo metodus,
kurių kiekvienas patikrina ar papildo kitais metodais surinktą medžia
gą. Tai vadinama trianguliacija. Geriausi sociologinio darbo pavyz
džiai derina istorinį ir lyginamąjį rakursą.
7. Sociologinius tyrimus atliekantis tyrėjas dažnai susiduria su etikos
dilemomis. Jos gali kilti tuomet, kai tyrėjas apgauna tyrimo objek
tus, arba tuomet, kai surinktų tyrimo duomenų publikacija galėtų
neigiamai paveikti tiriamųjų jausmus ar gyvenimus. Nėra visiškai pa
tenkinamo būdo šiems klausimams spręsti, tačiau tyrėjai turėtų būti
jautrūs dilemoms, kurios kyla jų darbe.
1. Jei dauguma tyrimo projektų prasideda nuo tiriamųjų problemų, kam

gi tenka spręsti, kas yra problema?
2. Kodėl taip svarbu sukurti konkrečią hipotezę, kurią galima palaikyti
ar paneigti?
3. Kodėl tyrimo procesas retai rutuliojasi pagal planą?
4. Kaip gali tyrėjas sumažinti klaidos ir/arba šališkumo galimybę?
5. Ar vieni tyrimų metodai yra moksliškesni už kitus?
6. Kodėl iš esmės svarbu skirti koreliaciją ir priežastingumą?
Martin Hammersley and Paul Atkinson. Ethnography: Principles in Prac- Papildoma literatūra
tice.- London: Routledge, 1995.
Lee Harvey, Morag MacDonald and Anne Devany. Doing Sociology-
London: Macmillan, 1992.
Charles Ragin. Constructing Sočiai Research: The Unity and Diversity
ofMethod- Thousand Oaks, Calif.: Pine Forge Press, 1994.
Bath Information and Data Service Interneto nuorodos

http://www.bids.ac.uk
BUBL - National Information Service for the higher education commu-
nity
http://bubl.ac.uk/admin/purpose.htm
Census Information Gateway
http://census.ac.uk
Institute for Sočiai and Economic Research (ESRC and University of Es-
sex)
http://www.irc.essex.ac.uk
Market and Opinion Research International (MORI)
http://www.mori.com
Sočiai Science Information Gateway
http://www.sosig.ac.uk
606
pagrindai
-
; T įįf J J
J iii
Teorinės dilemos 610

Vėlesnės teorijos 618
Išvados 624
Temos santrauka 624
21 skyrius.
Teoriniai sociologijos pagrindai
Vertinti teorines sociologijos kryptis - viliojantis, žmonės vertina savo materialinę padėtį atsižvelg
tačiau didžiulis ir sunkus uždavinys. Teorinės dis dami į tai, su kuo save lygina. Taigi nepritekliaus
kusijos pagal apibrėžimą yra abstraktesnės negu jausmas nėra tiesiogiai susijęs su individų patiria
empirinio pobūdžio polemika. Gali pasirodyti, jog mo skurdo lygmeniu (žr. p. 297). Tikėtina, kad šei
vieningos teorinės paradigmos, dominuojančios vi ma, gyvenanti mažame name neturtingoje vieto
soje sociologijoje, nebuvimas yra šio dalyko silp vėje, kur kiekvieno žmogaus materialinė padėtis
nybės ženklas. Tačiau taip nėra. Priešingai, kon daugmaž panaši, mažiau jausis nuskriausta, negu
kuruojančių teorinių traktuočių bei teorijų varžy ta, kuri gyvena tokiame pat name, tačiau kitoje kai
masis išreiškia sociologinės veiklos gyvybiškumą. mynijoje, kur dauguma namų kur kas didesni ir
Tirdama žmones - mus pačius - teorinė įvairovė turtingesni.
gelbsti nuo dogmos. Žmogaus elgsena yra sudė Tikra tiesa, kad kuo teorija platesnė ir ambi
tinga ir daugialypė, taigi mažai tikėtina, kad vie cingesnė, tuo sunkiau patikrinti ją empiriškai. Kita
na teorinė žiūra galėtų apimti visus jos aspektus. vertus, atrodo, nėra jokios objektyvios priežasties
Teorinių krypčių įvairovė atveria turtingą idėjų šal būtinai apriboti sociologinį mąstymą „viduriniu
tinį, iš kurio galima semtis tyrinėjant, ir skatina lygmeniu“. Norėdami pamatyti, kodėl taip yra,
vaizduotės gebąs, iš esmės svarbias sociologinės kaip pavyzdį pasitelkime teoriją, Maxo Weberio
profesijos pažangai. pateiktą studijoje „Protestantiškoji etika ir kapi
Daugelyje skirtingų sociologinės veiklos sričių talizmo dvasia“ (1976; pirmoji laida 1904-1905).
buvo sukurtos įvairios teorijos. Kai kurios formu Šiuo žymiu veikalu jau rėmėmės ankstesniuose
luojamos labai tiksliai, kartais išreiškiamos net ma skyriuose (žr. 12 skyrių „Moderniosios organiza
tematiškai - nors tai būdingiau ne sociologijai, bet cijos“, p. 327, ir 17 skyrių „Religija“, p. 499).
kitiems socialiniams mokslams (ypač ekonomikai).
Vienos teorijos atmainos mėgina išaiškinti kur Maxas VVeberis: protestantiškoji etika
kas daugiau už kitas; esama skirtingų nuomonių
dėl to, kiek sociologams pageidautina ar naudin „Protestantiškojoje etikoje“ Weberis ėmėsi nagri
ga užsiimti labai didelės apimties teorijų plėtojimu. nėti pamatinę problemą - kodėl kapitalizmas su
Pavyzdžiui, amerikietis sociologas Robertas K. siformavo tik Vakaruose? Žlugus Senovės Romai,
Mertonas įtaigiai tvirtina, kad sociologams reikėtų kokius trylika šimtmečių kitos civilizacijos pasau
sutelkti dėmesį į tai, ką jis vadina vidurinio lyg lio istorijoje buvo kur kas iškilesnės už Vakarus.
mens teorijomis (1957). Užuot bandę kurti didžiuo Europa iš tiesų ne itin daug reiškė, palyginus su
sius teorinius modelius, turėtume būti kuklesni. kitomis Žemės rutulio vietomis, o galingiausios
Vidurinio lygmens teorijos yra gana konkrečios, valstybės buvo Kinija, Indija ir Osmanų imperija
todėl jas galima tiesiogiai patikrinti empiriniais ty Artimuosiuose Rytuose. Ypač stipriai Vakarus len
rimais. Kartu jos yra ir pakankamai bendros skir kė Kinija - ir technologinio, ir ekonominio išsi
tingų reiškinių diapazonui apimti. Toks pavyzdys vystymo lygiais. Kas nutiko, kad nuo XVII a. Eu
yra santykinio nepritekliaus teorija. Pasak jos, ropos ekonomikos pažanga ėmė sparčiai didėti?
TEORINIAI SOCIOLOGIJOS PAGRINDAI 609
Norėdami atsakyti į šį klausimą, kaip aiškino buvimo ar nebuvimo išrinktuoju fakto; tai - Die
Weberis, turime parodyti, kas skiria moderniąją vo lemta. Tačiau šis tikėjimas kėlė Kalvino sekė
pramonę nuo ankstesnių ekonominės veiklos atmai jams tokį didelį nerimą, kad vėliau buvo sušvel
nų. Troškimą kaupti turtus randame daugelyje skir nintas, leidžiant tikintiesiems pažinti kai kuriuos
tingų civilizacijų, ir tai nesunku paaiškinti: žmo išrinktumo ženklus.
nės vertina turtą dėl patogumų, saugumo, galios ir Sėkmė darbe pagal pašaukimą, kurią rodė ma
malonumų, kuriuos jis gali suteikti. Jie nenori teriali gerovė, tapo pagrindiniu ženklu, kad asmuo
skursti, o sukaupę turtus, naudojasi jais savo pa tikrai yra vienas iš išrinktųjų. Šių idėjų veikiamos
sitenkinimui. grupės sukūrė galingą akstiną veržtis į ekonomi
Pažvelgę į Vakarų ekonomikos raidą, teigė We- nę sėkmę. Tačiau šiuos siekius lydėjo tikinčiojo
beris, matome visai ką kita: niekur kitur nesutin poreikis gyventi save apribojant ir kukliai. Puri
kamą nuostatą kaupti turtus. Ši nuostata, kurią We- tonai tikėjo, jog prabanga yra blogis, todėl ska-
beris vadino kapitalizmo dvasia, - tai tikėjimų ir tulys kaupti turtus susipynė su rūsčia ir nepagra
vertybių sistema, kurios laikėsi pirmieji kapitalistai žinta gyvensena.
pirkliai bei pramonininkai. Šie žmonės turėjo stiprų Ankstyvieji verslininkai menkai tesuvokė, jog
potraukį kaupti asmeninius turtus. Tačiau priešin padeda formuoti reikšmingus visuomenės poky
gai visų kitų kraštų turtuoliams, jie anaiptol ne čius; labiausiai juos skatino religiniai motyvai. As
siekė pasinaudoti sukauptomis vertybėmis, kad gy ketiška - kitaip tariant, save suvaržanti - purito
ventų prabangiai. Iš tiesų jie gyveno save apribo nų gyvensena laipsniškai tapo esmine modernio
dami, kukliai, blaiviai ir ramiai, vengdami įpras sios civilizacijos dalimi. Apie tai Weberis rašė:
tinių gerovės apraiškų. Weberis bandė parodyti,
„Puritonas norėjo būti p ro fesio n a la s, m es privalome
kad šis labai neįprastas savybių derinys buvo gy būti tokie. P ersik eld am a iš v ie n u o ly n o c e lė s į p rofe
vybiškai svarbus ankstyvajai Vakarų ekonomikos sin į g y v en im ą ir užvald yd am a pasau lietin ę dorovę, as
raidai. Priešingai kitų amžių ir kultūrų turtingie k ezė su v a id in o tam tikrą v a id m e n į kuriant m ilž in išk ą
siems, šios grupės nešvaistė savo turtų. Jos elgė šiu o la ik in io ū k io , kurio sąranga su siju si su tech n in ė
si kitaip - iš naujo investuodavo, kad palaikytų m is ir ek o n o m in ėm is m ech an in ės-m ašin in ės gam ybos
tolesnę savo vadovaujamų įmonių plėtrą. p rielaid om is, k o sm o są . [...] K ai a sk ez ė pradėjo v e ik
Weberio teorijos branduolys yra teiginys, jog ti p asau lyje ir j į pertvarkyti, išo r in ės šio p asau lio g ė
nuostatos, susijusios su kapitalizmo dvasia, kilo rybės v is labiau v a ld ė ž m o n e s ir g a lų g a le įgijo tok ią
iš religijos. Prie šios pasaulėžiūros skatinimo pri valdžią, k ok ios istorijoje dar niekada neturėjo. [...] Ten,
sidėjo visa krikščionybė, tačiau esminė motyva kur „ p rofesin ės p areigos a tlik im o“ negalim a tiesiogiai
cija atsirado veikiant protestantizmui, o ypač vienai su sieti su a u k ščia u sio m is d v a sin ėm is kultūros verty
jo atmainai - puritonizmui. Ankstyvieji kapitalistai b ėm is, arba ten, kur jis , atvirk ščiai, nėra su b jek tyviai
daugiausia buvo puritonai, o daugelis laikėsi kal- jaučiam as kaip ek o n o m in ė prievarta, šian d ien os ž m o
vinizmo pažiūrų. Weberis teigė, jog kai kurios kal gus dažniausiai tiesio g n esistengia suvokti šios sąvokos
vinistų doktrinos buvo tiesioginis kapitalizmo dva esm ės. Ten, kur re lig in ę etin ę prasm ę praradęs trošk i
sios šaltinis. Viena iš jų - idėja, kad žmonės yra m as p asipelnyti gali reikštis laisviau siai, būtent Jungti
Dievo įrankiai žemėje, Visagalio pašaukti dirbti nėse A m erikos V alstijose, jis tampa nesutram doma var
- šis užsiėmimas skirtas Dievui labiau garbinti. žyb ų aistra ir neretai įgyja tie sio g sportin į p ob ū d į.“ *
Antras svarbus kalvinizmo aspektas buvo pre
destinacijos idėja. Pasak jos, tik kai kuriems in
dividams lemta būti tarp „išrinktųjų“ - po mirties * Weber, M ax. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia.
patekti į rojų. Pagal paties Kalvino doktriną, jo - Iš v ok iečių kalbos vertė Z enonas Norkus. - V.: Pradai,
kie žmogaus veiksmai žemėje negali pakeisti jo 1997.-p. 162-163.
610 21 SKYRIUS
Weberio teorija kritikuota daugeliu požiūrių. Kai Teorinės dilemos

kas, pavyzdžiui, teigė, kad pasaulėžiūrą, jo vadintą Šiandien toliau tęsiasi ir debatai dėl „Protestan
„kapitalizmo dvasia“, galima įžvelgti ankstyvuo tiškosios etikos“, ir ginčai dėl kitų Weberio dar
siuose XII a. Italijos pirklių miestuose, taigi ge bų aspektų. Tiek mąstytojų klasikų idėjos, tiek ir
rokai anksčiau negu buvo sužinota apie kalviniz- kitos teorinės koncepcijos, kurias aptarėme 1 sky
mą. Kiti tvirtino, jog „darbo pagal pašaukimą“ idė riuje, vis dar kelia nesutarimų.
ja, kurią Weberis siejo su protestantizmu, jau pirma Egzistuoja kelios pagrindinės teorinės dilemos
gyvavo katalikų tikėjimuose. Tačiau daugelis ir to - tai nuolatinių prieštarų bei diskusijų klausimai,
liau pritaria Weberio nuomonės esmei, o jo teigi patraukiantys mūsų dėmesį dėl požiūrių nesutapi
nys lieka toks pat raiškus ir nušviečiantis kaip ir mo; kai kurios jų apima itin bendrus dalykus, su
tuomet, kai pirmąsyk buvo suformuluotas. Jei We- sijusius su žmogaus veiklos ir socialinių institu
berio teiginys yra pagrįstas, moderniajai ekonomi cijų interpretacijos pobūdžiu. Čia aptarsime ketu
nei bei socialinei raidai lemiamą įtaką darė iš rias tokias dilemas.
pažiūros visiškai tolimas dalykas - religinių idealų
sistema. 1. Pirmoji dilema aptaria socialinio veiksmo ir so
Weberio teorija atitinka keletą kriterijų, kurie cialinės struktūros priešpriešą. Klausimas toks: ko
svarbūs teoriniam sociologijos argumentavimui: kiu mastu esame kūrybingi veikėjai, aktyviai kon
troliuojantys savo gyvenimo sąlygas? O gal mū
1. Ji yra priešinga sveiko proto nuostatoms - pa sų veiklą labiausiai lemia visuotinės socialinės jė
teikiama interpretacija, nutraukianti saitus su gos, kurios nepaiso mūsų kontrolės? Šis klausi
tuo, ką galėtų teigti sveikas protas. Taigi teori mas visuomet supriešindavo ir tebepriešina socio
ja suformuoja naują rakursą savo apimamiems logus. Pavyzdžiui, Weberis ir simbolinio interak
klausimams apžvelgti. Iki Weberio dauguma cionizmo atstovai pabrėžia aktyvius, kūrybiškus
autorių retai apmąstydavo tikimybę, kad re žmogaus elgsenos dėmenis. Kitos koncepcijos, pa
liginės idėjos buvo vienas pagrindinių veiks vyzdžiui, Durkheimo, pabrėžia varžantį socialinių
nių formuojantis kapitalizmui. įtakų mūsų veiksmams pobūdį.
2. Teorija suteikia prasmę tam, kas kitu atveju 2. Antrasis teorinis klausimas svarsto nonsenso ir
stebina: kodėl individai troško gyventi kukliai konflikto priešpriešą. Kaip matėme, kai kurie so
ir drauge nepaprastai stengėsi kaupti turtus. ciologiniai požiūriai - įskaitant funkcionalizmą -
3. Teorija geba nušviesti ne vien tas aplinkybes, į pirmą vietą iškelia būdingą žmonių visuomenių
kurioms suprasti ji buvo sukurta. Weberis pa tvarką bei damą. Šių pažiūrų šalininkai tęstinumą
brėžė, jog stengėsi suprasti tik ankstyvąsias ir konsensą laiko akivaizdžiausiais visuomenių po
moderniojo kapitalizmo ištakas. Vis dėlto pa žymiais, nesvarbu, kiek šios visuomenės gali ilgai
grįstai darytina prielaida, kad kitomis sėkmin niui kisti. Antra vertus, kiti sociologai atskleidžia
gos kapitalizmo raidos aplinkybėmis galėjo visuotinį socialinio konflikto pobūdį. Jų akimis,
būti įtrauktos ir kitos vertybės, panašios į tas, visuomenės yra kamuojamos atskirčių, įtampų ir
kurias diegė puritonizmas. kovų. Pasak jų, apgaulinga teigti, esą didžiąją laiko
dalį žmonės linkę vieni su kitais sugyventi taikiai;
4. Gera teorija reiškia ne vien pagrįstą teoriją.
juk netgi tuomet, kai nėra jokių atvirų priešprie
Ji turi būti ir išradinga - o tai vertinama pa
šų, sako jie, išlieka dideli interesų skirtumai, kurie
gal teorijos galias kurti naujas idėjas ir ska
tam tikru momentu gali pratrūkti tikrais konfliktais.
tinti kitus tyrimus. Šiais atžvilgiais Weberio
teorija iš tiesų buvo itin sėkminga - ji tapo 3. Egzistuoja ir trečia esminė teorinė dilema, ku
atspirties tašku gausybei vėlesnių tyrimų bei ri apskritai vargiai figūruoja ortodoksinėse sociolo
teorinių analizių. gijos tradicijose, tačiau negali būti ignoruojama.
Tai - klausimas, kaip į sociologinę analizę tinka žo mūsų veiksmus. Durkheimas teigė, jog visuo
mai įtraukti lyties sampratą. Anksčiau sociologi menė turi pirmumą individo atžvilgiu. Visuome
nės teorijos raidoje visos iškiliausios asmenybės nė yra kur kas daugiau, negu individualių veiklų
buvo vyrai; savo veikaluose jie beveik nekreipė suma, - ji pasižymi tam tikru „atsparumu“ ar „tvir
dėmesio į faktą, kad žmonės turi lytį (Sydie, 1987). tumu , lygintinu su materialiosios aplinkos struk
Jų darbuose individai atrodo tarsi „belyčiai“ - vei tūromis. Įsivaizduokite žmogų, stovintį kambaryje
kiau kaip abstraktūs „aktoriai“, o ne kaip besiski su keleriomis durimis. Kambario struktūra varžo
riantys asmenys: moterys ir vyrai. Kadangi siedami jo galimų veiksmų diapazoną. Pavyzdžiui, sienų
lyties klausimus su labiau įsitvirtinusiomis teori
ir durų išdėstymas brėžia įėjimo bei išėjimo ke
nio mąstymo sociologijoje formomis iki šiol be
veik neturime kuo remtis, tai dabartiniu metu ši lius. Pasak Durkheimo, panašiu būdu mūsų veiks
problema galbūt yra sunkiausia iš visų keturių, su mus varžo socialinė struktūra, nustatydama mūsų
kuriomis tenka susidurti. kaip individų veikimo ribas. Mūsų atžvilgiu ji yra
Štai viena iš pagrindinių teorinių dilemų, sie „išorinė“, kaip ir kambario sienos.
jamų su lytimi. Ar turėtume įtraukti „lytį“ į mū Šis požiūris išreikštas garsiame Durkheimo
sų sociologinį mąstymą kaip bendrąją kategoriją? aiškinime:
O gal - alternatyviai - turėtume nagrinėti lyties „K ai v eik iu kaip brolis, sutuoktinis ar p ilietis, kai v y k
klausimus, suskaldę į labiau specifines įtakas, vei dau prisiim tus įsipareigojim us, aš atlieku pareigas, ku
kiančias moterų ir vyrų elgseną skirtinguose kon rias nep rik lau som ai n uo m anęs ir m ano v eik sm ų nu
tekstuose? Kitaip tariant, ar egzistuoja savybės, vi stato te isė ir papročiai. [...] L ygiai taip tik in ty sis g im
sose kultūrose atskiriančios vyrus ir moteris pa
dam as jau randa g y v u o ja n čia s sa v o relig ijo s nu osta
gal jų identitetus ir socialinę elgseną? O gal ly
tas ir papročius; je ig u jie b u vo iki jo , vad in asi, jie g y
čių skirtumai visuomet aiškintini, daugiausia re
v u oja b e jo v a lio s. Ž en k lų siste m a , k u rios m an reikia
miantis kitais visuomenes skaidančiais skirtumais
m intim s reikšti, p in ig ų sistem a, kuria n audojuosi sk o
(tokiais kaip klasiniai skirtumai)?
lo m s m ok ė ti, kredito p riem on ės, kurias taikau p rek y
4. Ketvirtoji problema susijusi su ne tiek bendro b o s sa n ty k iu o se, p ap ročiai, kurių laikausi sa v o pro
siomis žmogaus elgsenos ar visuomenės kaip viseto fesijo je , ir 1.1. - v isk a s fu n k cion u oja nep rik lau som ai
savybėmis, kiek modernios socialinės raidos ypatu nuo to, ar reikalinga man. Paim kim e v ien ą po kito visus
mais. Tai - pastangos apibrėžti įtakas, veikiančias narius, iš kurių sudaryta v isu o m e n ė , - v isa , kas anks
moderniųjų visuomenių kilmę bei pobūdį. Jos ki čiau pasakyta, gali būti pakartota ir kalbant apie k iek
lo iš nemarksistinių ir marksistinių krypčių skir v ie n ą iš jų .“ 2
tybių. Pagrindinis dilemos klausimas: kaip stipriai
modernųjį pasaulį formavo ekonominiai veiksniai, Nors Durkheimo požiūris turi daug šalininkų, jis
išskirti Marxo, ypač kapitalistinės ekonominės ini susilaukė ir aštrios kritikos. Kas yra „visuomenė“,
ciatyvos veiksniai? Kita vertus, kaip stipriai moder - klausia kritikai, - jei ne daugelio individualių
niosios eros socialinį vystymąsi formavo kitos įta veiksmų darinys? Juk tyrinėdami grupę matome
kos (socialiniai, politiniai ar kultūriniai veiksniai)? ne kolektyvinę realybę, o tik individus, įvairiai vie
Visa tai sudaro esminius sociologinės teorijos nas su kitu sąveikaujančius. „Visuomenė“ - tai tie
klausimus. Dėl šios priežasties išsirutuliojusias siog daug individų, įprastai besielgiančių vienas
skirtingas idėjas turėsime panagrinėti išsamiau. kito atžvilgiu. Pasak kritikų (jiems daugiausia pri
klauso sociologai, patyrę simbolinio interakcioniz
Pirmoji dilema: struktūra ir veiksmas mo įtaką), kaip žmonės turime motyvus daryti tai,
Pagrindinė tema, kurią gvildeno Durkheimas ir
2 Durkheim, Emile. Sociologijos metodo taisyklės. - Iš pran
daugelis vėlesnių sociologų, buvo nuostata, kad cūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė. - V.: Vaga, 2001 - p.
visuomenės, kurioms priklausome, socialiai suvar 2 7 -2 8 .
612 21 SKYRIUS
ką darome, ir gyventi socialiniame pasaulyje, kurį

persmelkia kultūrinės prasmės. Jų teigimu, socia
liniai reiškiniai jokiu būdu nėra „daiktai“, o pri
klauso nuo simbolinių prasmių, kurias suteikiame
tam, ką darome. Esame ne visuomenės kūriniai,
bet jos kūrėjai.
Įvertinimas
Vargu ar kada nors pavyktų visiškai išspręsti šią
prieštarą, kadangi ji gyvuoja nuo tų laikų, kai mo
dernieji mąstytojai užsimojo nuolatos aiškinti žmo
gaus elgseną. Maža to, šie debatai neapsiriboja vien
sociologija - jie rūpi visų socialinių mokslų sri
čių mokslininkams. Perskaitę šią knygą, turėtumėte
apsispręsti, kuri pozicija jums atrodo teisingesnė.
Vis dėlto skirtumai tarp abiejų požiūrių gali būti
pernelyg sureikšminti. Nė vienas iš jų negali būti
visiškai teisingas, bet, kita vertus, gana lengvai ga
lime pamatyti jų sąsajas. Kai kuriais atžvilgiais
Durkheimo požiūris, be abejo, pagrįstas. Socialinės Ervingas Goffmanas
institucijos pirmauja bet kurio konkretaus indivi
do egzistencijos atžvilgiu; taip pat akivaizdu, kad
jos mus varžo. Pavyzdžiui, ne aš išradau Britanijos
pinigų sistemą. Jei tik noriu prekių ir paslaugų, trūkį tarp „struktūros“ ir „veiksmo“ traktuočių, rei
perkamų už pinigus, neturiu jokios galimybės rink kia pripažinti, jog savo kasdienės veiklos metu ak
tis - naudotis ar nesinaudoti šia sistema. Pinigų tyviai formuojame ir performuojame socialinę
sistema, kaip ir visos kitos institucijos, egzistuo struktūrą. Pavyzdžiui, tas faktas, kad naudojuosi
ja nepriklausomai nuo bet kurio pavienio visuo pinigų sistema, menkai teprisideda prie šios sis
menės nario ir varžo šio individo veiklą. temos egzistavimo ir netgi nėra jai būtinas. Bet
Kita vertus, būtų visiškai klaidinga manyti, kad jeigu tam tikru metu visi žmonės ar bent jų dau
visuomenė mūsų atžvilgiu yra „išoriška“ taip, kaip guma nuspręstų nesinaudoti pinigais, pinigų sis
fizinis pasaulis. Juk fizinis pasaulis egzistuos vis tema sunyktų.
tiek, gyvens jame bent vienas žmogus ar ne, tuo Kaip minėta 1 skyriuje, šiam aktyvaus socia
tarpu būtų tiesiog beprasmiška taip kalbėti apie vi linės struktūros formavimo ir performavimo pro
suomenę. Nors visuomenė yra išoriška kiekvienam cesui analizuoti labai praverčia struktūrizacijos
atskiram individui, ji iš esmės negali būti išoriš sąvoka. Tai koncepcija, kurią į sociologiją nese
ka visiems drauge individams. niai įtraukė šios knygos autorius (Anthony’s Gid-
Maža to, tai, ką Durkheimas vadino „sociali densas). „Struktūra“ ir „veiksmas“ neišvengiamai
niais faktais“, gali varžyti mūsų veiksmus, tačiau siejasi tarpusavyje. Visuomenės, bendruomenės ar
jų nelemia. Jei tikrai apsispręsčiau gyventi be pi grupės „struktūros“ turi tik tiek, kiek žmonės el
nigų, galėčiau pasirinkti šį būdą, nors tada gal pa giasi įprastai ir gana nuspėjamai. Kita vertus, „vei
sidarytų nepaprastai sunku kasdien išgyventi. Bū ksmas“ įmanomas tik todėl, kad kaip individas
dami žmonės renkamės, užuot vien pasyviai rea kiekvienas iš mūsų turi gausybę socialiai struk-
gavę į tai, kas vyksta aplinkui. Norint šalinti ato- tūrizuotų žinių. Tai geriausia paaiškinti kalbos pa
vyzdžiu. Kalba gali apskritai gyvuoti, tik jei yra si, visos specializuotos jos institucijos (politinė sis
socialiai struktūrizuota - kalbos vartosena turi tam tema, religija, šeima ir švietimas) privalo darniai
tikrų ypatybių, kurių privalu laikytis kiekvienam sąveikauti. Taigi visuomenės tąsa priklauso nuo
kalbėtojui. Pavyzdžiui, ką nepasakytų žmogus bet bendradarbiavimo, kuris savu ruožtu sudaro prie
kuriame konkrečiame kontekste, tai turės prasmę laidas visuomenės nariams bendrai sutikti ar su
tik tada, jei kalbėdamas jis laikėsi tam tikrų gra tarti dėl pagrindinių vertybių.
matikos taisyklių. Tačiau struktūrinės kalbos sa Tie, kurie daugiausia dėmesio skiria konflik
vybės egzistuos tik tiek, kiek jas praktiškai taikys tui, žvelgia visai kitaip. Jų pagrindines prielaidas
paskiri kalbos vartotojai. Kalba - tai nuolatinis galima lengvai apibrėžti, kaip pavyzdžiu pasirė
struktūrizacijos procesas. mus Marxo nuomone dėl klasių konflikto. Pasak
Ervingas Goffmanas ir kiti mokslininkai, rašę Marxo, visuomenės yra suskaidytos į klases, tu
apie socialines sąveikas, mūsų aptartas 4 skyriuje, rinčias nelygius išteklius. Nuo tada, kai atsirado
visiškai teisūs teigdami, kad visi žmonės yra labai tokios ženklios nelygybės, pasirodė ir interesų skir
pažinūs veikėjai. Kaip žmonės esame tokie, kokie tumai, „įmontuoti“ į socialinę sistemą. Tie inte
esame labiausiai todėl, kad vadovaujamės sudėtin resų konfliktai tam tikru metu staiga virsta akty
ga konvencijų visuma - pavyzdžiui, ritualais, ku via kaita. Ne visi, patyrusieji šio požiūrio įtaką,
rių laikosi nepažįstami žmonės, prasilenkdami gat skiria klasėms tiek daug dėmesio, kaip kadaise
vėje. Kita vertus, savo veiksmuose taikydami šiuos Marxas; manoma, kad konfliktui skatinti ne ma
pažinumo gebėjimus, suteikiame galią ir turinį bū žiau svarbūs ir kiti skirtumai - pavyzdžiui, tarp
tent toms taisyklėms bei papročiams, kuriomis re rasinių grupių ar politinių grupuočių. Nesvarbu,
miamės. Struktūrizacija sudaro prielaidas tam, ką koks konfliktas būtų labiausiai sureikšmintas, vi
autorius vadina „struktūros dvilypumu“. Tai reiškia, suomenė visada laikoma iš esmės kupina įtampos
kad visuose socialiniuose veiksmuose numanomas - net ir stabiliausia sistema atskleidžia įtemptą an
struktūros buvimas. Tačiau tuo pat metu „struktūra“ tagonistinių grupuočių pusiausvyrą.
sudaro prielaidas veiksmui, kadangi ji priklauso
nuo žmonių elgsenos pasikartojimų. Įvertinimas
Panašiai kaip struktūros ir veiksmo atveju, mažai
Antroji dilema: konsensas ir konfliktas
tikėtina, kad gali visiškai baigtis ir pastarieji teori
Priešpriešinant konsenso ir konflikto sampratas, niai debatai. Tačiau ir šiuokart konsenso ir kon
vėlgi naudinga pradėti nuo Durkheimo. Jis žvelgė flikto sampratos atrodo skirtingesnės negu yra iš
į visuomenę kaip į tarpusavyje priklausomų dalių tiesų. Abi sampratos anaiptol nėra visai nesude
sistemą. Dauguma funkcionalizmo mąstytojų iš tie rinamos. Visose visuomenėse veikiausiai glūdi tam
sų laiko visuomenę integruotu visetu, sudarytu iš tikras bendras sutarimas dėl vertybių ir tikrai vi
struktūrų, stipriai susijusių viena su kita. Tai labai sos siejasi su konfliktais.
atitinka Durkheimo pabrėžtą varžantį, „išorišką“ Maža to, laikydamiesi bendrojo sociologinės
„socialinių faktų“ pobūdį. Tačiau čia taikytina nebe analizės principo, visuomet turime ištirti, kaip su
pastato sienų, o kūno fiziologijos analogija. siję konsensai ir konfliktai, glūdintys socialinėse
Kūną sudaro įvairios specializuotos dalys (sme sistemose. Tikslai ir vertybės, kuriuos palaiko skir
genys, širdis, plaučiai, kepenys ir 1.1.), kurių kiek tingos grupės, bei tikslai, kurių siekia šių grupių
viena padeda palaikyti organizmo gyvybę. Joms nariai, dažnai parodo bendrųjų ir priešingų inte
būtina funkcionuoti darnioje tarpusavio sąveiko resų mišinį. Pavyzdžiui, netgi Marxo sukurtame
je - priešingu atveju organizmo gyvybei kyla grės klasių konflikto paveiksle skirtingos klasės ne tik
mė. Pasak Durkheimo, tai būdinga ir visuomenei. kovoja viena su kita - jos taip pat turi ir tam tik
Kad laikui bėgant visuomenės egzistencija tęstų rų bendrų interesų. Šitaip kapitalistai priklauso nuo
614 21 SKYRIUS
darbo jėgos, kuri dirba jų įmonėse, o darbininkai Šiandien būtent taip išreikštam požiūriui nie
- nuo kapitalistų, kad už darbą gautų atlygį. To kas nepritartų. Socializacija tiek pat formuoja ir
kiomis aplinkybėmis atviras konfliktas nėra nuo moterų, ir vyrų identitetus. Tačiau šiek tiek mo
latinis; veikiau kartais abiejų šalių bendrybės tu difikavus, Durkheimo pateiktas lyčių skirtybės api
ri tendenciją nugalėti skirtybes, o kitais atvejais būdinimas priskirtinas vienam iš galimų požiūrių
įvyksta priešingai. į lyties formuotę bei prigimtį. Šiuo atveju turima
Naudinga koncepcija, padedanti analizuoti galvoje, kad lyčių skirtybės iš esmės priklauso nuo
konsenso ir konflikto tarpusavio ryšius, yra ide biologinių skirtumų tarp vyrų ir moterų. Tokia pa
ologija - vertybės ir tikėjimai, kurie padeda už žiūra nebūtinai reiškia įsitikinimą, jog lyčių skir
tikrinti galingesnių grupių padėtį nuskriaudžiant tybės daugiausia yra įgimtos. Veikiau daroma prie
silpnesnes grupes. Galia, ideologija ir konfliktas laida, kad moterų socialinę padėtį ir identitetą la
visuomet yra glaudžiai susiję. Daugelis konfliktų biausiai formuoja (pasak Chodorow, žr. 5 skyrių
kyla dėl galios - dėl atpildo, kurį ji gali suteikti. „Lytis ir seksualumas“, p. 115) jų įsitraukimas į
Galingieji, norėdami išlaikyti savo dominavimą, reprodukciją bei vaikų auginimą. Jei ši pažiūra tei
gali labiausiai kliautis ideologijos įtaka, tačiau pri singa, lyčių skirtybės giliai įsišaknijusios visose
reikus panaudoti ir jėgą. Pavyzdžiui, feodaliniais visuomenėse. Vyrų ir moterų galios nesutapimas
laikais aristokratijos valdymą palaikė idėja, jog tik rodo faktą, kad moterys gimdo vaikus ir yra jų pa
nedaugelis žmonių yra „gimę valdyti“, tačiau val grindinės globėjos, tuo tarpu vyrai aktyviai veikia
dovai aristokratai dažnai griebdavosi jėgos prieš „viešosiose“ srityse - politikoje, darbe ir kare.
tuos, kurie išdrįsdavo pasipriešinti jų galiai. Marxo pažiūra yra visiškai priešinga. Jo nuo
mone, vyrų ir moterų galios bei socialinio statu
so skirtybės pagal lytį daugiausia parodo kitus skir
Trečioji dilema: lyties problema
tumus, ypač klasinius. Pasak Marxo, ankstyvosiose
Iškiliausių asmenybių, kūrusių moderniosios so žmonių bendruomenės formose nebūta skaidos nei
ciologijos metmenis, veikaluose lyties klausimai tarp lyčių, nei tarp klasių. Vyro galia moteriai pa
vargiai buvo pagrindiniai. Tačiau iš nedaugelio sireiškė tada, kai visuomenė susiskaidę į klases.
fragmentų, kuriuose jie aptarė šiuos klausimus, tu Moterys tapo tam tikra „privačia nuosavybe“, kuri
rime galimybę bent jau sukonkretinti pamatinės atitekdavo vyrams per santuokos instituciją. Iš šios
teorinės dilemos apybrėžas - netgi tuomet, kai jų vergiškos padėties moterys bus išlaisvintos, įvei
darbuose nėra beveik nieko, kas padėtų mums mė kus klasinius skirtumus. Ir vėlgi šiandien beveik,
ginti ją spręsti. Šią dilemą galėtume geriausiai api o gal ir visiškai niekas nepritartų tokiai analizei,
būdinti priešpriešindami temą, kartais pasitaikančią tačiau ją galima paversti kur kas priimtinesne pa
Durkheimo raštuose, ir tą, kurią aptinkame Mar- žiūra, plačiau ją apibendrinus. Klasė nėra vienin
xo veikaluose. Durkheimas, nagrinėdamas savižu telis veiksnys, formuojantis socialinius skirtumus,
dybes, vienoje vietoje pastebi, kad vyras yra „be kurie veikia vyrų ir moterų elgseną. Kiti veiksniai
veik visiškas visuomenės darinys“, tuo tarpu mo - tai etniškumas ir kultūrinė aplinka. Pavyzdžiui,
teris „kur kas labiau suformuota gamtos“. Praplės- būtų galima teigti, kad mažumų grupės (tarkime,
damas šiuos pastebėjimus, jis sako, jog „vyro sko juodaodžių Jungtinėse Valstijose) moterys turi kur
niai, siekiai ir nuotaikos daugiausia kyla iš kolek kas daugiau bendra su savo mažumos vyrais, ne
tyvo, tuo tarpu jo pakeleivės - kur kas labiau vei gu su daugumos (t.y. baltosiomis) moterimis. Taip
kiami jos organizmo. Taigi jis turi visiškai kitus pat gali būti, kad konkrečios kultūros (tokios kaip
poreikius negu ji...“ (1952: 385). Kitaip tariant, maža medžiotojų ir maisto rinkėjų kultūra) mote
vyrai ir moterys turi skirtingas identitetus, skonius rų savybės bus panašesnės į tos pačios kultūros
ir polinkius, kadangi moterys, palyginti su vyrais, vyrų, o ne į, tarkime, industrinės visuomenės mo
yra mažiau socializuotos ir „artimesnės gamtai“. terų savybes.
Moterų sąjūdis, kilęs pastaraisiais dešimtme

čiais, paskatino radikalius sociologijos bei kitų dis
ciplinų pokyčius. Feminizmas inspiravo plataus po
būdžio puolimą prieš, kaip manoma, vyrišką ten
dencingumą sociologijos teorijoje, metodologijoje
ir pačiame šio mokslo objekte. Buvo mestas iš
šūkis ne vien vyrų dominavimui sociologijoje, bet
ir kviesta visapusiškai performuoti pačią discip
liną- tiek pagrindinius klausimus, tiek ir juos su
pančių diskusijų pateikimą.
Feministiniai sociologijos požiūriai socialinio
pasaulio analizėje pabrėžia lyties centriškumą.
Nors dėl feministinių žiūros taškų įvairovės sun
ku kalbėti bendrybėmis, neklysdami galime pasa Judith Butler
kyti, kad/ auguma feministų sutinka, jog pažini
mas neatskiriamai susijęs su biologinės ir socia
linės lyties klausimais. Kadangi vyrai ir moterys demonstruodama socialinio pasaulio koncepcijas,
turi nevienodas patirtis ir į pasaulį žvelgia skir kuriose dominuoja vyrai. Pasak feministų, vyrai
tingais rakursais, savo pasaulio supratimus jie kuria tradiciškai užima visuomenėje galios bei valdžios
netapačiais būdais. Feministai dažnai kaltina, kad padėtis ir investuoja į savo privilegijuotų vaidmenų
tradicinė sociologinė teorija neigė arba ignoravo palaikymą. Tokiomis sąlygomis lytiškai orientuotas
„lytiškai orientuotą“ pažinimo prigimtį, vietoje to pažinimas tampa gyvybiškai svarbia jėga amžiams
išsaugant įsteigtas socialines sandaras ir įteisinant
vyrų dominavimą.
Kai kurie autoriai feministai teigia, jog klaidin
ga manyti, esą „vyrai“ ar „moterys“ - tai grupės,
turinčios savus interesus ar savybes. Kai kuriems
iš jų, tokiems kaip Judith Butler (1999), įtaką darė
postmodemusis mąstymas, kuris bus aptariamas
toliau (žr. p. 618). Pasak Butler, lytis kaip kate
gorija anaiptol nėra nekintama, priešingai, ji per
maininga ir atsiskleidžia veikiau žmonių darbuo
se, o ne jų esybėje.
Panašias temas gvildeno Susan Faludi. Savo
naujausiame darbe apie vyriškumą (1999) Faludi
teigia, jog vyrų dominavimo visose srityse idėja
tėra mitas. Priešingai, šiandien pasaulyje, kurį, kaip
manoma, turi ir valdo vyrai, reiškiasi vyriškumo
krizė. Kai kurios vyrų grupės vis dar pasitiki sa
vimi ir jaučiasi kontroliuojančios padėtį, tačiau
daugelis kitų mano esančios marginalizuotos ir pa
sigenda savigarbos. To priežastis iš dalies yra sėk
mė, kurią patyrė bent jau kai kurios moterys, ta
čiau ne mažiau prie to prisidėjo ir pakitęs darbo
Susan Faludi pobūdis. Pavyzdžiui, dėl informacinių technolo
616 21 SKYRIUS
gijų poveikio visuomenei nebereikia daugelio ma įmanoma. Tai skatina nuolatines technologines ino
žiau kvalifikuotų vyrų. vacijas, kadangi efektyvinti technologijas, taiko
mas konkrečiuose gamybos procesuose, yra vie
įvertinimas nintelis būdas, kuriuo bendrovės gali nurungti savo
varžovus.
Klausimai, kuriuos apima ši trečioji dilema, yra itin
Esama stiprių paskatų ieškoti ir naujų rinkų pre
svarbūs ir tiesiogiai susiję su iššūkiu, kurį socio
kėms parduoti, pigioms žaliavoms įsigyti ir pasi
logijai metė autoriai feministai. Niekas negali rim
naudoti pigia darbo jėga. Todėl kapitalizmas, pa
tai ginčyti, kad praeityje didelė dalis sociologinių
sak Marxo, yra sistema, kuri nepaliaujamai plinta
analizių arba ignoravo moteris, arba naudojosi vi
po visą pasaulį. Taip Mantas aiškino globalinę Va
siškai neadekvačiomis moteriško identiteto ir elg
karų industrijos plėtrą.
senos interpretacijomis. Nepaisant visų naujų, per
Marxo kapitalizmo įtakos interpretacijos susi
pastaruosius dvidešimt metų sociologų atliktų mo
rado nemažai rėmėjų, o vėlesni autoriai gerokai
terų tyrinėjimų, vis dar esama daug sričių, kurio
patobulino mokslininko sukurtą vaizdinį. Kita ver
se nepakankamai ištirta savita moterų veikla ir pro
tus, daugybė kritikų atsikirto Marxo požiūriui, pa
blemos. Tačiau „įtraukti moterų tyrimus į socio
teikdami alternatyvias modernųjį pasaulį formuo
logiją“ yra visai ne tas pat, kas spręsti lyties pro
jančių įtakų analizes. Iš esmės beveik visi sutin
blemas -juk lytys siejasi ryšiais tarp moterų ir vyrų
ka, kad kapitalizmas tikrai suvaidino pagrindinį
identitetu bei elgsenos. Šiuo metu lieka atviras
vaidmenį, kuriant šiandieninį pasaulį. Tačiau kiti
klausimas, kaip įmanoma nušviesti lyčių skirtumus,
sociologai teigė, kad Mantas pernelyg sureikšmino
pasinaudojus kitomis sociologijos sąvokomis (kla
ekonominių veiksnių įtaką kaitai ir kad kapitaliz
se, etniškumu, kultūrine aplinka ir pan.), arba,
mas nėra toks esminis dalykas moderniai sociali
priešingai, ar reikia kitus socialinius skirtumus aiš
nei raidai, kaip tvirtino mokslininkas. Daugelis au
kinti lyčių pagrindu. Ateityje kai kurie iš esminių
torių taip pat skeptiškai žvelgė į Manto įsitikini
aiškinamųjų sociologijos uždavinių tikrai priklau
mą, esą kapitalizmą ilgainiui pakeis socialistinė sis
sys nuo veiksmingo šios dilemos sprendimo.
tema. Jų skepticizmą, atrodo, patvirtino 1989 metų
ir vėlesni įvykiai Rytų Europoje.
Ketvirtoji dilema: moderniojo
pasaulio formavimas IVėberio požiūris
Marksistiniai požiūriai
Vienas pirmųjų ir įžvalgiausių Manto kritikų bu
Marxo veikalai padarė didžiulę įtaką sociologinei vo Maxas Weberis. Weberio raštai buvo apibūdinti
analizei. Šios įtakos buvo paisoma. Nuo Marxo lai kaip atspindys visą gyvenimą trukusios kovos su
kų iki šiandien daugelio sociologinių diskusijų ašis „Manto šmėkla“ - intelektiniu Manto palikimu.
-jo idėjos dėl moderniųjų visuomenių raidos. Kaip Weberio suformuluota alternatyvi pozicija tebėra
jau minėta, moderniąsias visuomenes Mantas laikė reikšminga ir šiandien. Pasak jo, modernioje socia
kapitalistinėmis. Socialinės kaitos akstinas moder linėje raidoje svarbų vaidmenį atliko neekonomi
niojoje epochoje - tai veržimasis į nuolatinę eko niai veiksniai. Šis teiginys iš tiesų yra viena iš pa
nomikos transformaciją, kuri yra integrali kapita grindinių „Protestantiškosios etikos“ minčių. Re
listinės gamybos dalis. Kapitalizmas gerokai di liginės vertybės, ypač susijusios su puritonizmu,
namiškesnis už bet kurią ankstesnę ekonomikos turėjo didelę reikšmę kapitalistinei pasaulėžiūrai
sistemą. Kapitalistai varžosi vieni su kitais, kad formuotis. Priešingai Manto prielaidoms, ši pasau
parduotų savo prekes vartotojui, o įmonės, norė lėžiūra nekilo savaime iš ekonominių pokyčių.
damos išgyventi konkurencinėje rinkoje, turi ga Moderniųjų visuomenių prigimtį ir priežastis,
minti produktus taip pigiai ir efektyviai kaip tik dėl kurių vakarietiški gyvenimo būdai pasklido po
Marxo ir VVeberio palyginimas

Svarbiausios Marxo idėjos Svarbiausios VVeberio idėjos
Pagrindinė moderniosios raidos priežastis - Pagrindinė moderniosios raidos priežastis - gamy
kapitalistinių ekonominių veiksnių plėtra. bos racionalizacija.
Moderniąsias visuomenes skaldo klasių nelygybė, Moderniosiose visuomenėse klasė yra tik viena iš
giliai įsišaknijusi šių visuomenių ištakose. daugelio nelygybių - pavyzdžiui, tokių, kurios skiria
vyrus ir moteris.
Pagrindinė galios skaida, veikianti skirtingą vyrų ir mo Galią ekonomikos sistemoje galima atskirti nuo kitų
terų padėtį, pirmiausia kyla iš ekonominės nelygybės. šaltinių. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų nelygybės neįma
noma paaiškinti ekonomikos terminais.
Moderniosios visuomenės (kapitalistinės visuome Ateityje racionalizacija tolydžio stiprės visose socia
nės) yra pereinamojo tipo - galima tikėtis, jog ateity linio gyvenimo srityse. Visos moderniosios visuome
je jos bus radikaliai reorganizuotos. Kapitalizmą il nės priklauso nuo tų pačių pagrindinių socialinės bei
gainiui pakeis vienos ar kitos rūšies socializmas. ekonominės organizacijos metodų.
Vakarų įtakos plėtra pasaulyje daugiausia yra eks Globalinė Vakarų įtaka kyla iš turimų industrinių iš
pansinių kapitalistinės verslininkystės tendencijų re teklių valdymo ir pranašesnės karinės galios.
zultatas.
visą pasaulį, Weberis suprato gerokai kitaip negu Įvertinimas

Marxas. Pasak Weberio, kapitalizmas - savitas bū Kuri moderniųjų visuomenių interpretacija - išvesta
das ekonominei verslininkystei organizuoti - yra iš Marxo ar iš Weberio idėjų - yra tinkama? Vėl
tik vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių gi mokslininkai nesutaria dėl šio klausimo. Teks
socialinį vystymąsi moderniuoju laikotarpiu. Ka te rėmeliuose pateikti kai kurie pažiūrų skirtumai
pitalistinius ekonominius mechanizmus grindžia (būtina prisiminti, kad kiekviena stovykla įvairuoja,
mokslo ir biurokratijos poveikis, kuris tam tikrais taigi ne visi teoretikai sutaria dėl visų aspektų).
atžvilgiais yra esmingesnis negu šie veiksniai. •Marxo ir Weberio koncepcijų priešpriešos da
Mokslas suformavo moderniąją technologiją - ir ro poveikį daugeliui sociologijos sričių. Jos daro
tai, kaip manoma, tęsis bet kurioje ateities socia įtaką ne vien mūsų būdams analizuoti industrinių
listinėje visuomenėje. Biurokratija yra vienintelis visuomenių prigimtį, bet taip pat ir mūsų požiū
būdas veiksmingai organizuoti daugybę žmonių, riams į mažiau išsivysčiusias visuomenes. Maža
todėl ji neišvengiamai plėsis drauge su ekonomi to, šiedu požiūriai yra sujungti su skirtingomis po
kos augimu bei politikos raida. Mokslo, moder litinėmis pozicijomis: kairieji autoriai apskritai lai
niųjų technologijų ir biurokratijos vystymąsi We- kosi pirmojo požiūrio, o liberalai ir konservato
beris bendrai vadina racionalizacija. Racionaliza riai - antrojo. Vis dėlto veiksnių, kurie rūpi bū
cija reiškia socialinio ir ekonominio gyvenimo tent šiai dilemai, pobūdis labiau empirinis, negu
tvarkymą pagal efektyvumo principus ir remian veiksnių, susijusių su kitomis dilemomis. Dabar
tis techninėmis žiniomis. tiniai moderniųjų visuomenių ir mažiau išsivys
618 21 SKYRIUS
čiusių šalių raidos būdų tyrinėjimai padės mums „M ūsų p asau lis pakartotinai konstruojam as. Sm unka
įvertinti, ar kaitos modeliai atitinka vieną arba kitą ir nyksta m asin ė gam yba, m asin is vartotojas, galin gas
pusę. m iestas, d id žio jo b rolio v a lsty b ė, ištįsę s g y ven am asis
rajonas bei n a cio n a lin ė valstyb ė: atsiranda ir įsigali
lankstum as, įvairialypiškum as, diferenciacija, m obilu
Vėlesnės teorijos
m as, kom unikacija, decentralizacija ir internacionaliza
Ketvirtosios dilemos klausimai tebėra svarbūs, ta cija. Šiam e p rocese transform uojam i m ūsų identitetai,
čiau naujesnių laikų teoretikai pamėgino žengti ten, su b jek ty v y b ės, su b jek tyvu m o ir sa v im o n ės jausen a.
kur nesiekė nei Marxo, nei Weberio žvilgsniai. E sam e p ereigoje į naująją erą.“ (S. H ali et ai., 1988)
1989 metais žlugus komunizmui Rytų Europoje,

Vienas žymiausių postmodernizmo pirmtakų yra
Marxo idėjos atrodo kur kas mažiau tinkamos šiuo
prancūzų teoretikas Jeanas Baudrillardas, su kurio
laikiniam pasauliui, negu daugelio kadaise manyta.
darbu susipažinome 15 skyriuje „Žiniasklaida ir
Iš tiesų, daugelis mokslininkų, kurie iš pradžių
komunikacijos“. Baudrillardas irgi mano, kad elek
buvo marksistai, dabar visiškai nepaiso Marxo. Jų
troninės informavimo priemonės suardė mūsų ry
teigimu, Marxo pastangos aptikti bendruosius is
šius su savo praeitimi ir sukūrė chaotišką, tuščią
torijos modelius buvo neišvengiamai pasmerktos
pasaulį. Ankstyvąją Baudrillardo kūrybą stipriai
žlugti. Su postmodernizmu susijusių mąstytojų
veikė marksizmas. Tačiau Baudrillardas teigia, kad
nuomone, sociologai turėtų tiesiog atsisakyti to
elektroninės komunikacijos ir žiniasklaidos plėtra
kio pobūdžio teorijų, kokias bandė kurti Marxas
panaikino marksistinę teoremą, esą visuomenę for
ir Weberis - t. y. visuminių socialinės kaitos in
muoja ekonominės jėgos. Vietoje to įtaką socia
terpretacijų.
liniam gyvenimui pirmiausia daro ženklai ir įvaiz
džiai. Čia Baudrillardas semiasi iš struktūralizmo,
Postmodernistinė teorija pasigaudamas Saussure’o idėją, kad reikšmes kuria
Postmodernizmo idėjų šalininkai tvirtina, kad kla veikiau žodžių jungtys negu išorinė tikrovė.
sikinius socialinius mąstytojus įkvėpdavo idėja, jog Žiniasklaidos dominavimo amžiuje, pasak
istorija turi form ą-ji „kažkur traukia“ ir veda į Baudrillardo, prasmę kuria įvaizdžių srautas, kaip
pažangą, o dabar šis vaizdinys subliūško. Nebėra TV programose. Diduma mūsų pasaulio virto tam
jokių prasmingų „didžiųjų naracijų“ arba metana- tikra simuliacine visata, kurioje reaguojame vei
racijų - visuminių istorijos ar visuomenės kon kiau į žiniasklaidos įvaizdžius, negu į tikrus as
cepcijų (Lyotard, 1985). Neegzistuoja jokia ben menis ar vietas. 1997 metais žuvus Velso prince
dra pažangos samprata, kurią būtų įmanoma ap sei Dianai, didžiulis sielvartas kilo ne tik Brita
ginti, maža to - apskritai nėra tokio dalyko kaip nijoje, bet ir visame pasaulyje. Ar žmonės iš tie
istorija. Priešingai Marxo viltims, postmodemiajam sų apraudojo realią asmenybę? Baudrillardas pa
pasauliui nelemta būti socialistiniu. Vietoj to ja sakytų „ne“. Daugumai žmonių Diana egzistavo
me dominuoja naujos galimybės, „ištraukiančios tik per žiniasklaidą. Tai, kaip žmonės išgyveno
mus“ iš mūsų praeities. Postmodernioji visuome princesės mirtį, veikiau priminė „muilo operos“
nė yra itin pliuralistinė ir įvairialypė. Nesuskai siužetą, o ne tikrą įvykį. Baudrillardas kalba apie
čiuojamais filmais, vaizdo įrašais, TV programo „gyvenimo tirpimą grimztant į TV“.
mis ir interneto tinklalapiais po pasaulį sklando
įvaizdžiai. Susiduriame su daugeliu idėjų bei ver Michelis Foucault
tybių, tačiau jos mažai susijusios su mūsų gyve Nors Michelis Foucault (1926-1984) atsisakė va
namų vietovių arba asmeninėmis istorijomis. At dintis postmodemistu, jis labai daug sėmėsi iš post
rodo, viskas nuolatos juda ir kinta. Viena autorių modernistinės minties. Savo darbuose Foucault
grupė pateikė tokį apibūdinimą: bandė parodyti supratimo poslinkius, skiriančius
mūsų moderniojo pasaulio mąstymą nuo ankstes

nių amžių. Savo veikaluose apie nusikalstamumą,
kūną, beprotybę ir seksualumą Foucault nagrinė
jo, kaip iškilo moderniosios institucijos, tokios kaip
kalėjimai, ligoninės, mokyklos, kurios vaidino vis
didesnį vaidmenį, kontroliuojant ir prižiūrint so
cialinę visuomenę. Jis norėjo parodyti, jog Švie
čiamosios epochos idėjos apie asmens laisvę turi
ir „kitą pusę“, kuriai rūpi drausmė ir priežiūra (se
kimas). Foucault pateikė reikšmingų idėjų apie ga
lios, ideologijos ir diskurso tarpusavio ryšius mo
derniųjų organizacinių sistemų atžvilgiu.
Galios studijos - tyrimai, kaip individai ir gru
pės pasiekia savo tikslų kitų turimų tikslų atžvil
giu - turi pamatinę reikšmę sociologijai. Iš klasi
kų pradininkų galią ypač pabrėžė Marxas ir We-
beris; Foucault tęsė kai kurias jų pradėtas minties
kryptis. Jo mąstymo apie galią ir kontrolę visuo
menėje ašis yra diskurso vaidmuo. Foucault var
tojo šį terminą apibūdinti tokiems kalbėjimo ar
mąstymo apie konkretų dalyką būdams, kuriuos
vienija bendrosios prielaidos. Pavyzdžiui, jis pa
demonstravo, kaip stulbinamai nuo viduramžių iki Michelis Foucault
šiandienos pasikeitė diskursas apie beprotybę. Štai
viduramžiais psichiškai nesveikus žmonės laikė ne
kenksmingais, kai kas netgi manė juos turint ypa Radikali nauja socialinės teorijos traktuotė, ku
tingą suvokimo „dovaną“. Tačiau moderniosiose rią taikė Foucault, yra priešinga bendram sutari
visuomenėse „beprotybę“ sumodeliavo medikali- mui dėl mokslinių žinių pobūdžio. Traktuotė, bū
zuotas diskursas, pabrėžiantis ligą ir gydymą. Šį dinga daugeliui jo ankstyvųjų darbų, tapo žino
medikalizuotą diskursą palaiko bei įamžina itin iš ma kaip Foucault „archeologija“. Užuot vadovavę-
plėtotas ir didelę įtaką turintis gydytojų, medici sis kitais mokslininkais, siekiančiais suprasti tai,
nos ekspertų, ligoninių, profesinių asociacijų ir me kas nežinoma, pasitelkiant analogijas su žinomais
dicinos žurnalų tinklas. dalykais, Foucault ėmėsi priešingo uždavinio: su
Pasak Foucault, galia veikia per diskursą, kad prasti tai, kas pažįstama, „atkasant“ praeitį. Jis
suformuotų visuotines nuostatas tokių reiškinių, energingai kibo į dabartį - į laikomus savaime su
kaip nusikalstamumas, beprotybė ar seksualumas, prantamais principus, tikėjimus ir struktūras, ku
atžvilgiu. Dažnai ekspertų diskursui, sukurtam rie daugiausia yra nematomi būtent todėl, kad yra
tiems, kurie turi galią ar valdžią, gali pasipriešin labai gerai žinomi. Pavyzdžiui, mokslininkas iš
ti tik konkuruojantis ekspertų diskursas. Šitaip dis tyrė, kad „seksualumo“ samprata gyvavo ne vi
kursai gali būti panaudoti kaip galinga priemonė sada, tačiau buvo sukurta socialinės raidos procese.
alternatyvioms mąstysenoms ar kalbėsenoms var Panašiai galima komentuoti šiuolaikines norma
žyti. Žinios tampa kontrolės veiksniu. Ypač reikš lios ir deviacinės veiklos, sveiko proto ir bepro
minga Foucault raštų tema - galios ir žinių sąsa tybės bei panašias koncepcijas. Foucault stengėsi
jų būdai su priežiūros (sekimo), prievartos ir draus atskleisti prielaidas, glūdinčias po dabartiniais mū
mės technologijomis. sų tikėjimais bei praktikomis, ir padaryti dabartį
620 21 SKYRIUS
„regimą“, pasiekdamas ją iš praeities. Tačiau ne

galime turėti bendrų visuomenės, socialinės rai
dos ar modemybės teorijų; galime tik suprasti jų
fragmentus.
Kiti požiūriai
Foucault įtaką patyrė daugelis kitų mąstytojų (žr.
12 skyrių, p. 332-335). Priežiūra (sekimas) - in
formacijos apie žmones kaupimas, siekiant kon
troliuoti jų elgseną - tai nuolatinis reiškinys vi
suomenėje, paženklintoje žiniasklaidos atsiradimu.
Daugelis šiuolaikinių socialinių teoretikų sutinka,
kad informacinės technologijos ir naujos komu
nikacinės sistemos kartu su kitais technologiniais
pokyčiais visiems mums kuria pagrindines socia
lines transformacijas. Tačiau dauguma nesutinka
su esminėmis postmodemistų ir Foucault idėjomis.
Jų teigimu, mūsų pastangos suprasti bendruosius
socialinio pasaulio procesus yra pasmerktos, kaip
ir galėjimo pagerinti pasaulį idėja. Tokie autoriai,
kaip ispanų sociologas Manuelis Castellsas, vokie
čių mąstytojai Jūrgenas Habermasas ir Ulrichas
Beckas drauge su šios knygos autoriumi (Antho- J ū rg e n a s H a b e rm a s a s
ny‘u Giddensu) teigia, kad mums, kaip ir visais

laikais, reikia kurti bendrąsias socialinio pasaulio
teorijas ir kad tokios teorijos padės mums formuoti
mukius bei krizes. Turėtume vėl įtvirtinti ekono
pasaulį palankia linkme. Marxo svajonės apie so
minių procesų kontrolę, nes jie pradėjo valdyti mus
cialistinę alternatyvą kapitalistiniam pasauliui jau
labiau, negu mes valdome juos.
žlugo. Tačiau kai kurios vertybės, skatinusios so
Habermaso siūlymu, vienas iš pagrindinių bū
cializmą, - socialinė bendruomenė, lygybė, silpnų
dų tokiai sustiprintai kontrolei pasiekti - atgaivinti
ir pažeidžiamų globa - tebėra gyvos ir gyvybingos.
tai, ką jis vadina „viešąja sritimi“. Viešoji sritis
iš esmės yra demokratijos metmenys. Ortodoksi
Jūrgenas Habermasas:
nės demokratinės procedūros, pančiojančios par
demokratija ir viešoji sritis lamentus bei partijas, nesuteikia mums pakanka
Habermasas pripažįsta, kad daugelis Marxo idė mo pagrindo kolektyviai spręsti, teigė Haberma
jų atgyveno, o į Weberį žvelgia kaip į alternaty sas. Viešąją sritį galime atkurti, reformuodami de
vių idėjų šaltinį. Tačiau jis taip pat linkęs many mokratines procedūras ir nuosekliau į problemų
ti, jog reikėtų išlaikyti kai kuriuos pagrindinius sprendimą įtraukdami bendruomenines organiza
principus, įkvėpusius Marxo rašinius. Nėra ir ne cijas ir kitas vietines grupes. Šiuolaikinės komu
turėtų būti jokios alternatyvos kapitalizmui: jis įro nikacijos priemonės iš tiesų pasižymi tam tikrais
dė savo gebėjimą kurti milžiniškus turtus. Tačiau poveikiais, kuriuos pastebėjo Baudrillardas ir ki
ir toliau egzistuoja kai kurios Marxo nustatytos pa ti. Tačiau jos taip pat gali esmingai prisidėti prie
matinės kapitalizmo ekonomikos problemos, to paramos demokratijai. Pavyzdžiui, ten, kur tele
kios kaip jo tendencija sukelti ekonomikos nuos- vizijoje bei laikraščiuose viešpatauja komerciniai
interesai, ši žiniasklaida neskiria didelio dėmesio

demokratinei diskusijai. Tačiau visuomeninė tele
vizija ir radijas drauge su internetu siūlo daug ga
limybių atviram dialogui bei diskusijai plėtoti.
Feminizmo autoriai kritikavo Habermasą dėl
nepakankamo dėmesio lyčių ir demokratijos są
sajoms. Kritikai nurodė, kad demokratija dažnai
laikyta daugiausia vyrų valdomis. Habermasas tu
rėjo apžvelgti, kokiais būdais reiškiasi demokra
tijos tendencija neleisti visiško moterų dalyvavi
mo, teigė jie. Pavyzdžiui, daugumoje parlamentų
moterys sudaro mažumą. Daugelis politinių debatų
taip pat turi tendenciją sumenkinti moterims rūpi
mų klausimų svarbą. Savo pagrindiniame veikale
The Theory of Communicative Action, 1986-1988
(„Komunikacinio veiksmo teorija“) Habermasas iš
tikrųjų nieko nepasako apie lytis. Nancy Fraser
(1989) nurodo, kad, aptardamas demokratiją, Ha
bermasas nagrinėja pilietybę kaip lyčių atžvilgiu
U lr ic h a s B e c k a s
neutralų dalyką. Tačiau pilietybė paprastai formuo-
davosi tokiais būdais, kurie buvo palankesni vy
rams negu moterims. Pavyzdžiui, moters padėtis
šeimoje daugiausia tebėra priklausoma nuo vyro
padėties. Todėl nelygybė šeimos gyvenime yra tie riasi nuo egzistavusių ankstesniais amžiais. Moks
siogiai susijusi su viešąja demokratija. las ir technologija akivaizdžiai duoda mums daug
naudos. Tačiau jie sukūrė ir grėsmes, kurias sun
ku pamatuoti. Pavyzdžiui, niekas tiksliai nežino,
Ulrichas Beckas: rizikos visuomenė
kuo galėtų grėsti genetiškai modifikuoto maisto
Šioje knygoje jau buvome susidūrę su Ulricho Bec- gamyba.
ko idėjomis (žr. 3 skyrių „Kintantis pasaulis“). Daugelis kasdienio gyvenimo sprendimų taip
Beckas irgi atmeta postmodernizmą. Mūsų gyve pat priartėjo prie rizikos. Su rizika glaudžiai sie
namas pasaulis anaiptol nėra „anapus modemybės“ jasi ir lyčių santykiai. Į vyrų ir moterų ryšius įsi
- veikiau pereiname į kitą tarpsnį, kurį Beckas va smelkė daug naujų abejonių. Kaip pavyzdį panag
dina „antrąja modemybe“. Antroji modemybė su rinėkime meilės ir santuokos sritį. Ankstesnėse iš
sijusi su faktu, kad moderniosios institucijos to sivysčiusiose visuomenėse santuoka buvo pakan
lydžio tampa globaliomis, o kasdienis gyvenimas kamai tiesus gyvenimo pereigos procesas - žmo
išsilaisvina iš tradicijų bei papročių varžtų. Senoji gus iš nesantuokinės būklės pereidavo į santuo
industrinė visuomenė nyksta, o jos vietą užima „ri kinę, ir ši situacija laikyta pakankamai pastovia.
zikos visuomenė“. Tai, ką postmodemistai laikė Šiandien daugelis žmonių drauge gyvena nesusi
chaosu ar modelio stoka, Beckas vadina rizika ar tuokę, o skyrybų skaičius procentiškai yra itin di
netikrumu. Rizikos valdymas yra pagrindinis glo delis. Kiekvienas apmąstantis santykius su kitu as
balinės tvarkos požymis. meniu turi atsižvelgti į šiuos faktus, taigi pasver
Rizika tapo pagrindiniu dalyku dėl keleto prie ti riziką. Individas turi įvertinti, ar partneris už
žasčių. Drauge su mokslo ir technologijų pažan tikrins laimę, ir kaip apsisaugoti nuo tokios ne
ga kuriamos naujos rizikos situacijos, kurios ski- patikimos aplinkos.
622 21 SKYRIUS
Beckas nesako, kad šiuolaikinis pasaulis yra pa

vojingesnis už ankstesnes epochas. Veikiau kinta
grėsmių, su kuriomis turime susidurti, pobūdis. Da
bar mažiau rizikuojame dėl gamtinių grėsmių ar
pavojų, bet kur kas labiau - dėl netikrumų, ku
riuos sukuria mūsų pačių socialinė aplinka ir moks
lo bei technologijų raida.
Beckas sutinka su Habermasu, kad naujoji vi
suomenė nereiškia socialinės ir politinės reformos
pastangų baigties. Veikiau priešingai - atsiranda
naujos aktyvumo formos. Matome formuojantis vi
sai naują sritį, kurią Beckas vadina „subpolitika“.
Ši sąvoka apibūdina veiklą grupių bei organiza
cijų, tokių kaip ekologijos, vartotojų ar žmogaus
teisių grupės, funkcionuojančių už formalių demo
kratinės politikos mechanizmų ribų. Atsakomybė
už rizikos valdymą negali būti palikta vien poli
tikams ar mokslininkams - reikia įtraukti ir kitas
piliečių grupes. Tačiau grupės bei sąjūdžiai, be-
siplėtojantys subpolitikos arenoje, gali turėti di
delę įtaką ortodoksiniams politiniams mechaniz
mams. Pavyzdžiui, atsakomybė už aplinką Manuelis Castellsas
anksčiau buvo ekologijos aktyvistų veiklos baras,
o dabar tai pripažįstama įprastinių politinių pro
gramų dalis.
Castellsas ne itin plačiai pateikia šios kaitos po
veikį lyčių tarpusavio santykiams. Tačiau jis daug
Manuelis Castellsas: tinklo ekonomika
kalba apie jos padarinius asmeniniam identitetui
Manuelis Castellsas pradėjo akademinę karjerą ir kasdieniam gyvenimui. Tinklo visuomenėje as
kaip marksistas. Būdamas urbanistinių reikalų eks meninis identitetas tampa kur kas atviresniu klau
pertas, jis siekė taikyti Marxo idėjas miesto stu simu. Daugiau nebepaveldime savo identitetu iš
dijoms. Tačiau pastaraisiais metais Castellsas nuo praeities - paprasčiausiai aktyviai juos kuriame są
marksizmo nutolo. Panašiai kaip Baudrillardui, jam veikaudami su kitais. Tai tiesiogiai veikia šeimą,
parūpo žiniasklaidos ir komunikacinių technolo o bendresniu pavidalu taip pat vyrų ir moterų iden
gijų poveikis. Informacinę visuomenę ženklina tin titetu struktūrizaciją. Vyrai ir moterys daugiau ne-
klų ir tinklo ekonomikos atsiradimas, teigia Cas beįgyja savo identitetu iš tradicinių vaidmenų. Juk
tellsas. Naujoji ekonomika, priklausanti nuo ry kadaise moters „vieta“ buvo namuose, o vyrų vaid
šių, kuriuos atvėrė globalios komunikacijos, yra muo reikalavo „išeiti dirbti“. Dabar ši pertvara išar
neabejotinai kapitalistinė. Tačiau dabartinė kapi dyta.
talistinė ekonomika ir visuomenė visiškai skiria Naująją globalinę ekonomiką Castellsas vadi
si nuo tų, kurios gyvavo praeityje. Priešingai ne na „automatu“. Kaip ir Habermasas, jis mano, jog
gu tikėjosi Marxas, kapitalizmo plėtra daugiau ne- nesame savo kuriamo pasaulio šeimininkai. Šiuo
besiremia tik darbininkų klase ar materialių ver atžvilgiu Castellso teiginiai kartoja tai, ką prieš
tybių gamyba. Dabar gamybos pagrindu tapo te šimtą metų buvo sakęs Weberis, kuris manė, jog
lekomunikacijos ir kompiuteriai. biurokratijos stiprėjimas visus mus įkalins „gele
žiniame narve“. Castellso teigimu, „žmonijos koš

maras - išvysti, kaip mūsų sukurtos mašinos ima
valdyti mūsų pasaulį - atrodo, baigia virsti tikro
ve: tik vietoje robotų, užimančių darbo vietas, ar
valdžios kompiuterių, reguliuojančių mūsų gyve
nimą, atsiranda elektroniškai veikianti ekonomi
nių sandorių sistema“ (2000: 56).
Tačiau Castellsas ne visiškai išsižadėjo savo
marksistinių šaknų. Jis mano, kad būtų įmanoma
atgauti efektyvesnę globalinės rinkos kontrolę. Tai
įvyktų ne kokios nors revoliucijos priemonėmis,
bet tarptautinių organizacijų ir valstybių, turinčių
bendrą interesą sureguliuoti tarptautinį kapitaliz
mą, kolektyvinėmis pastangomis. Informacinės
technologijos dažnai gali būti vietinių galių sustip
rinimo ir bendruomenių atgaivos įrankiais - daro
išvadą Castellsas. Kaip pavyzdį jis pateikia Suo Anthony’s Giddensas
mijos atvejį. Suomija yra labiausiai išsivysčiusi in
formacinė pasaulio bendruomenė. Visos šalies mo
kyklos turi interneto prieigą, o dauguma šalies gy
ventojų moka dirbti su kompiuteriais. Tuo pat metu jančiomis maisto produktus ar vandenvalą, arba
Suomija yra tvirta ir veiksminga gerovės valstybė, bankų sistemos veiksmingumu. Pasitikėjimas ir ri
pritaikyta reaguoti į naujosios ekonomikos reik zika tvirtai susiję. Mums reikia pasitikėti tokiais
mes. autoritetais, kad galėtume pasipriešinti mus supan
čioms grėsmėms ir veiksmingai į jas reaguoti.
Anthony's Giddensas: Mano nuomone, gyvenimas informacijos am
žiuje reiškia socialinio reflektyvumo stiprėjimą.
socialinis reflektyvumas
Socialinis reflektyvumas susijęs su faktu, kad nuo
Savo veikaluose taip pat suformavau teorinį po latos turime galvoti ir įsisąmoninti aplinkybes,
žiūrį į dabartiniame pasaulyje vykstančius poky kuriose mes gyvename. Kai papročiai ir tradici
čius. Vietą, kurioje šiandien gyvename, vadinu „ne jos labiau tvirtino visuomenes, žmonės galėjo
suvaldomu pasauliu“ - pasauliu, kurį ženklina nau žengti seniau nutiestais veikimo keliais, mažiau
jos rizikos ir abejonės, panašios į tas, kurias nu apie tai susimąstydami. Tačiau daugelis gyveni
statė Beckas. Tačiau greta rizikos idėjos turėtų būti mo aspektų, kuriuos anksčiau gyvenusios kartos
ir pasitikėjimo idėja. Pasitikėjimas yra susijęs su laikė tiesiog savaime suprantamais, mūsų atveju
mūsų kliovimusi individais ar institucijomis. virto atvirai sprendžiamais klausimais. Pavyzdžiui,
Staigios transformacijos pasaulyje tradicinės pa šimtus metų žmonės neturėjo jokių veiksmingų
sitikėjimo formos turi tendenciją nykti. Anksčiau priemonių savo šeimos dydžiui riboti. Dabar, kai
pasitikėjimas kitais žmonėmis paprastai rėmėsi vie prieinamos naujos kontraceptinės priemonės ir kiti
tos bendruomenės nuomone. Tačiau labiau globa- technologinio kišimosi į reprodukciją būdai, tėvai
lizuotoje visuomenėje įtaką mūsų gyvenimams da ne tik gali pasirinkti norimą vaikų skaičių, bet ir
ro niekada nematyti žmonės, kurie gali gyventi to apsispręsti dėl jų lyties. Žinoma, šiose naujose ga
limuose pasaulio kampeliuose. Pasitikėjimas reiš limybėse apstu naujų etikos dilemų.
kia kliovimąsi „abstrakčiomis sistemomis“ - pa Prarasti savęs pačių ateities kontrolę anaiptol
vyzdžiui, pasikliaujame įstaigomis, reglamentuo- nėra neišvengiama. Žinome, kad globaliniame am
624 21 SKYRIUS
žiuje tautos prarado dalį pirma turėtos galios. Pa rai, ir moterys. Iš esmės visos tradicinės šeimos
vyzdžiui, sumažėjo šalių įtaka ekonominei poli formos buvo pagrįstos vyro viršenybe prieš mo
tikai, tačiau vyriausybės išlaikė visai nemažai ga terį. Tai paprastai įteisindavo įstatymai. Didėjan
lių. Bendradarbiaudamos tautos gali susiburti, kad ti lyčių lygybė negali apsiriboti vien balsavimo tei
atgautų savo įtaką skubančiam pasauliui. Svarbus se; ji turi taip pat apimti asmeniškumo ir intymu
vaidmuo gali tekti grupėms, kurias nurodo Bec- mo sritį. Asmeninio gyvenimo demokratizavimas
kas, tai - organizacijoms ir sąjūdžiams, veikian padarė didelę įtaką, kad santykiai būtų grindžia
tiems anapus formalių politikos struktūrų. Tačiau mi abipuse pagarba, bendravimu ir tolerancija.
jos neužims ortodoksinės demokratinės politikos
vietos. Demokratija tebėra lemiamas veiksnys, ka Išvados
dangi „subpolitikos“ srities grupės daro skirtingus
pareiškimus ir turi nevienodus interesus. Pavyz Gal šiandien matome prasidedant naują esminį so
džiui, vienas grupes gali sudaryti tie, kurie akty ciologinės teorijos raidos etapą? Klasikinių mąs
viai kovoja už didesnį pakantumą abortams, o kitas tytojų - Manto, Durkheimo ir Weberio - idėjos
- tie, kurie mano visai priešingai. Demokratinėms buvo suformuotos didžiulės socialinės ir ekonomi
vyriausybėms privalu įvertinti šiuos įvairius pa nės kaitos laikais. Mūsų gyvenamo laikotarpio kai
reiškimus bei rūpesčius ir įjuos reaguoti. ta veikiausiai siekia tokias pat gelmes ir yra kur
Demokratija negali būti apribota tik viešąja sri kas plačiau juntama pasaulyje. Norėdami supras
timi, kaip ją apibrėžė Habermasas. Kasdieniame ti naujus darinius, kurie šiandien transformuoja
gyvenime atsiranda galima ,jausmų demokratija“. mūsų visuomenes, turėtume sukurti naujas teori
Šis terminas nusako atsirandant tokias šeimos gy jas. Ką tik išnagrinėtos teorijos - vienos iš svar
venimo formas, kuriose lygiomis dalyvauja ir vy biausių įnašų į šias pastangas.
1. Sociologijoje (kaip ir kituose socialiniuose moksluose) galima rasti

teorinių krypčių įvairovę. Priežastis nėra labai neįprasta: netgi gam
tos mokslų teorinėse diskusijose nelengva rasti bendrą sprendimą, o
sociologijoje susiduriame su ypatingais sunkumais - juk paverčiant
tyrimų objektu mūsų pačių elgseną kyla sudėtingų problemų.
TEMOS SANTRAUKA
2. Weberio teiginys dėl puritonizmo įtakos moderniajai ekonomikos rai
dai - reikšmingas pavyzdys apmąstant tai, kas suteikia teorijai ver
tę. Weberio idėjos - prieštaringos, tačiau tam tikrais atžvilgiais jo
teorija atvėrė naujus akiračius ir paskatino daugybę vėlesnių tyrimų.
3. Požiūrių sandoriai sociologijoje atkreipia mūsų dėmesį į kelias pa
grindines teorines dilemas. Svarbus klausimas - kaip turėtume sieti
žmonių veiksmus su socialinėmis struktūromis. Ar esame visuome
nės kūrėjai ar jos kūriniai? Be išlygų pasirinkti vieną ar kitą alterna
tyvą nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti: tikroji problema - kaip
abu socialinio gyvenimo aspektus susieti tarpusavyje.
4. Antroji dilema - ar žmonių visuomenes reikėtų vaizduoti kaip dar
nias ir tvarkingas, ar laikyti jas pažymėtomis nuolatinės nesantaikos.
Vėlgi šiedu požiūriai nėra visiškai priešingi, todėl turime parodyti,

kaip susipina konsensas ir konfliktas. Suprasti šį uždavinį padeda ide
ologijos ir galios sąvokos.
5. Trečioji dilema skirta lyčiai; ypač ieškoma atsakymo, ar turėtume
įtraukti „lytį“ į savo sociologinį mąstymą kaip bendrąją kategoriją.
Ši problema vargiai figūravo ortodoksinėse sociologijos tradicijose,
tuo tarpu feminizmo teoretikai pakeitė ir sociologų nuomonę apie tai,
ir pačius būdus tai apgalvoti.
6. Ketvirtasis nuolatinių sociologinių debatų židinys susijęs su moder
nios socialinės raidos analize. Ar moderniajame pasaulyje vykstan
čius kaitos procesus daugiausia formuoja kapitalistinės ekonomikos
raida, ar kiti veiksniai, taip pat ir neekonominiai? Pozicijas, užima
mas šiuose debatuose, tam tikru mastu veikia politinės pažiūros bei
nuostatos, kurių laikosi vieni ar kiti sociologai.
7. Spręsdami socialinės raidos klausimus, vėlesni teoretikai pabandė
žengti ten, kur nesiekė nei Manto, nei Weberio žvilgsniai. Postmo
dernizmo mąstytojai apskritai neigia mūsų galimybę sukurti bet ko
kias bendrąsias istorijos ar visuomenės teorijas. Baudrillardas mano,
kad elektroninės informavimo priemonės suardė mūsų ryšius su sa
vo praeitimi, sukurdamos pasaulį, kuriame prasmes kuria veikiau įvaiz
džių srautas negu stabili realybė.
8. Kiti teoretikai kritiškai vertina postmodernizmą, teigdami, kad vis dar
galime kurti visuotines socialinio pasaulio teorijas ir pajėgiame tai
daryti taip, kad gautume galimybę kištis ir formuoti geresnį pasaulį.
Šiems teoretikams priklauso Habermasas, suformulavęs savo
„viešosios srities“ koncepciją, Beckas su „rizikos visuomene“, Cas-
tellsas su „tinklo visuomene“ ir Giddensas, plėtojantis savąją socia
linio reflektyvumo koncepciją bei jos vedinius, aiškinančius, kaip gy
vename ir ką manome apie savo gyvenimą.
1. Kodėl sociologija esmingai priklauso nuo teorinio mąstymo?

2. Ar Weberio veikalas apie protestantizmo etiką yra viena teorija ar
kelios vidurinio lygmens teorijos?
3. Ką apie visuomenės tyrimus mums pasako kalbos tyrimai?
4. Ar lyčių problemą tikrai galima sujungti su esamais teoriniais po
žiūriais?
5. Ar įvairias sociologinės teorijos „dilemas“ iš tiesų taip sunku išspręsti
kaip atrodo?
6. Kaip naujųjų sociologinių teorijų plėtotė priklauso nuo Marxo, We-
berio ir Durkheimo įžvalgų?
626 21 SKYRIUS
Papildoma literatūra Patrick Baert. Sočiai Theory in the Twentieth Century. - Cambridge: Polity,
1998.
Anthony Giddens. Capitalism and Modern Sočiai Theory, rev. edn. -
Cambridge: Cambridge University Press, 1992.
David Harvey. The Condition ofPostmodernity. - Oxford: Blackwell, 1989.
Charles VVright Mills. The Sociological Imagination. - Harmondsworth:
Penguin, 1979.
Terminų žodynėlis
Absoliutusis skurdas (absolute poverty). Skurdas, nu Artumo trauka (compulsion of proximity). Individų jau
statom as a tsižvelgian t į m in im a liu s reik alavim u s, būtinus čiam as p oreikis bendrauti su k itais betarpiškose aplinkose
fizišk ai sveikam eg zista v im u i p alaik yti (11 sk ., p. 2 9 5 ). (4 sk ., p. 107).
Alternatyvioji medicina (alternative medicine). Požiūris Asimiliacija (assimilation). P rocesas, kai g yven tojų dau
į gy d y m ą bei lig ų p reven ciją, dar vad in am as p ap ild om ą gum a įtraukia m ažu m os grupę, o m ažu m a priim a vyrau
ja m edicina. Jis apim a platų sveik atos grąžinim o būdų dia ja n č io s kultūros verty b es b ei norm as (9 sk ., p. 2 4 6 ).
pazoną, tačiau šie būdai nesu tam pa su įprastos m ed icin o s Asmenybės stabilizacija (personality stabilization). Pa
praktika arba iš d alies su ja sutam pa. A ltern a ty v io ji, ar sak funkcionalistų, šeim ai tenka lem iam as vaidm uo, em o
ba p apildom oji, m ed icin a perteik ia h o listin į v isu m in į p o cišk ai palaikant jo s su a u g u siu s narius. S u au gu sių vyrų ir
žiū rį į sveik atą ir orien tu ota tiek į fiz in iu s, tiek ir į p si m oterų santuoka yra p riem on ė, parem ianti su au gu sias as
chinius geros individo savijautos elem en tu s (6 sk., p. 144). m en yb es ir palaikanti j ų sv e ik a tą (7 sk ., p. 172).
Animizmas (animism). T ik ėjim as, kad p asau lio įv y k iu s Asmeninė erdvė (personai space). F iz in ė erdvė, kurią
išjudina d vasių v eik la (1 7 sk ., p. 4 9 4 ). individai išla ik o tarp sa v ę s ir k itų asm en ų . Jos dyd is s v y
ruoja nuo intym aus atstum o g la u d iem s ryšiam s, so c ia li
Anomija (anomie). Sąvoka, kurią vartojo D urkheim as api nio atstum o form aliem s su sitik im a m s ir v ie š o jo atstum o,
būdinti tikslo praradim o ir n e v iltie s ja u sm u i, kurį su k elia
bendraujant su auditorija (4 sk ., p. 104).
m odernusis so c ia lin is g y v e n im a s, kai s o c ia lin ė s norm os
nebedaro p o v eik io p a v ien ių in d iv id ų elg se n a i (1 sk ., p.
Atkurtoji šeima (reconstituted family). Š eim a, kurioje
bent vien a s su au gu sių turi n a m u o se ar ša lim a is g y v en a n
26).
č ių vaik ų iš a n k stesn ės są ju n gos. A tkurtoji še im a dar v a
Antrasis pasaulis (Second World). Industrinės šalys, bu dinam a „p ak aitin e“ (7 sk ., p. 179).
vu sios kom unistinės R ytų E uropos ir S o v ie tų sąju n gos v i
Atpirkimo ožių paieška (scapegoating). Individo ar gru
su om en ės (2 sk., p. 50).
pės kaltinim as b logyb ėm is, kurių jie nedarė (9 sk., p. 243).
Antrinė deviacija (secondary deviance). Idėja, išk elta Atranka (sampling). Tam tikro sk aičiau s in d ivid ų ar at
A m erik os k rim in ologo E d w in o L em erto. P irm inė d e v ia vejų, priklausančių d id esn ei g y v en to jų daliai, atranka, lai
cija apibrėžia pradinę v eik ą , kuri p a žeid žia norm ą ar įsta kant šį sk a ičių tipiška g y v e n to jų kaip v ise to im tim i (2 0
tym ą, p avyzd žiu i, sm u lk ią v a g y stę iš p ard u otu vės. A n t sk., p. 5 9 5 ).
rinė deviacija p asireišk ia, kai šią v e ik ą įv y k d žiu sia m in
Atsako šūktelėjimai (response cries). N u steb ę, n etik ė
d ivid ui priklijuojam a atitinkam a etik etė, p a v y zd žiu i, jis
tai kažką num etę ar patyrę m alonum ą individai nesąm onin
pavadinam as „parduotuvių v a g išiu m i“ (8 sk ., p. 2 0 4 ).
gai šūkteli. Š ie ly g ir n ety čin ia i šū k sn iai gali priklausyti
Apartheidas (apartheid). V alstybinė rasinės segregacijos ir m ūsų valdom ai socialin io g yven im o detalių tvarkai, todėl
sistem a, įdiegta P ietų A frik o s R esp u b lik o je 1948 m etais ju o s tiria etn o m eto d o lo g a i ir šn e k o s analitikai (4 sk., p.
ir taikyta iki 1994 m etų (9 sk ., p. 2 3 6 ). 97).
Apklausa (survey). S o c io lo g in ių tyrim ų būdas, kuris pa Atsargos nuostata (precautionary principle). Ši išan k s
prastai apim a k lau sim yn u s, p ateik iam u s tiria m iesiem s, ir tinė nuostata sako, j o g tuom et, kai n aujos kryptys atrodo
jų atsakym ų statistinę an alizę, ieškan t m o d e lių ar d ėsn in gana ab ejotin os dėl g a lim ų p avojų , verčiau laik ytis e sa
gum ų (2 0 sk., p. 5 9 4 ). m os praktikos, o ne ją k eisti (1 9 sk ., p. 5 7 9 ).
Aplinkos ekologija (environmental ecology). S ie k is iš

Atsietis nuo rinkos (decommodification). S o cia lin ės pa
ram os p aslaugų atsiejim o nuo rinkos lygis. Jei vyrauja ne-
saugoti fizinės aplinkos integralum ą, v eik ia m ą m odernios
prekinė sistem a, socialin ės param os paslaugos, pavyzdžiui,
pram onės bei tec h n o lo g ijų (1 9 sk ., p. 5 6 2 ).
švietim as ar sv e ik a to s priežiūra, teik ia m o s v isie m s ir n ė
Apokalipsizmas (apocaliptycism). T ik ėjim as D ie v o ap ra su sietos su rinkos p ro cesa is. E sant prekinei sistem ai,
reikšta istorijos b aigties doktrina. K ai kuriuos so c ia lin io so c ia lin ės param os p a sla u g o s la ik o m o s prek ėm is, kurias
pasaulio įvyk iu s apokaliptiniai sąjūdžiai laik o artėjančios reikia pardavinėti rinkoje, kaip ir kitas g ėry b es bei pa
p asau lio pab aigos žen k la is (17 sk ., p. 5 1 6 ). slaugas (11 sk., p. 3 1 5 ).
628 TERMINŲ ŽODYNĖLIS
Atsitiktinė atranka (random sampling). A trankos m e Besipriešinantysis moteriškumas (resistant femininity).

todas, kai im tys parenkam os taip, kad k iek vien am g y v e n Term inas vartotas R. W. C o n n e llio v e ik a lu o se , nagrin ė
tojui tektų vien o d a tik im y b ė būti įtrauktam į tyrim us (2 0 ju siu o se ly čių hierarchiją visu om en ėje. M oterys, įkūnijan
sk ., p. 595). čio s besipriešinantįjį m oteriškum ą, atmeta v isu om en ės pri
imtas m oteriškum o norm as („sureikšm intąjį m oteriškum ą“)
Atstovaujamoji demokratija (representative democra-
ir p a s ir e n k a n e p r ik la u s o m u s g y v e n im o b ū d u s b e i
cy). P olitinė sistem a, kai b en d ru om en ę veik ian čiu s spren
id en titetu s. P a v y zd žiu i, fem in izm a s ir lesb izm a s yra b e
dim us priima ne jo s narių visu m a, o žm o n ės, kuriuos šiam
sip riešin a n čio jo m oterišk u m o form os, kurios nepaklūsta
tikslu i išrinko pati b en d ru om en ė (1 4 sk ., p. 3 9 7 ).
d om in u ojan čiam h e g e m o n in io vyrišk u m o vaid m en iu i (5
Atvirkštinės rūpybos dėsnis (inverse care law). Pažeista sk ., p. 124).
g y v en to jų sv e ik a to s rū p yb os p o reik ių ir p riein am ų ištek
„Betėvystė“ (absent father). T ė v a s, kuris po sk yryb ų ar
lių p usiausvyra. A tv irk štin ė s rū p yb os d ėsn is n u sako ten
dėl kitų p riežasčių m ažai bendrauja ar visai nepalaiko ryšio
denciją, pagal kurią b lo g ia u sio s sv e ik a to s grupės g y v en a
su sa v o v aik ais (7 sk ., p. 181).
reg io n u o se , tu rin čiu ose itin ribotus sv e ik a to s rūpybos iš
tek liu s (6 sk., p. 154). Biologinė įvairovė (biodiversity). G y v y b ė s form ų įv a i
rovė (1 9 sk., p. 5 7 0 ).
Aukštasis mokslas (higher education). M o k y k lo s ly g į
p eržen gian tis m ok ym as k o le g ijo s e ar u n iv ersitetu o se (1 6 Biologinė lytis (sex). V yrų ir m oterų an atom in ės skirty
sk ., p. 4 6 4 ). b ės. S o c io lo g a i dažnai su p riešin a b io lo g in ę ir so c ia lin ę
lytis. B io lo g in ė ly tis su siju si su fiz in ė m is kūno sa v y b ė
Aukštuomenės klasė (upper class). S o c ia lin ė k lasė, su m is, o so c ia lin ė ly tis apim a so c ia lin iu būdu išm ok tas e lg
daryta iš turtingesnių v isu o m en ės narių, yp ač tų, kurie pa se n o s form as. S k irtyb ės tarp b io lo g in ė s ir so c ia lin ė s ly
v eld ėjo turtus, turi sa v o stam b ųjį v erslą ar d id e lį sk a ičių č ių nėra v ien a s ir tas pat. P a v y z d ž iu i, transvestitas - tai
akcijų b ei kitų vertyb in ių p o p ierių (1 0 sk ., p. 2 7 9 ). asm uo, kuris fizin e prasm e yra vyras, bet kartais įgyja m o
Autoritarinė asmenybė (authoritarian personality). ters ly tį (5 sk ., p. 113).
K on k rečių a sm en in ių sa v y b ių v isu m a , form uojanti n e- Biomedicininis sveikatos modelis (biomedical model of
lankstų, n etoleran tišk ą p ožiū rį, taip pat n ep ajėgu m ą pri health). N u o sta tų rin k in ys, grin d žian tis Vakarų m e d ic i
im ti abejones ir n ev ien a reik šm iu s d alyk us (9 sk., p. 2 4 4 ). n o s siste m a s b ei praktiką. B io m e d ic in in is sv e ik a to s m o
Autoritarinės valstybės (authoritarian statės). P o liti d e lis lig a s ap ib rėžia o b je k ty v ia i, pagal esam u s atpažįsta
n ės siste m o s, kurios v a lsty b ė s p o reik iu s b ei interesus iš m us p o žy m iu s, taip pat teig ia , kad fiz in ę sv e ik a tą galim a
k elia aukščiau p ilie č ių reik m ių, o taip pat griežtai riboja atkurti m o k slu parem tu g y d y m u . Ž m ogau s kūnas ly g in a
ar draudžia g y v e n to jų d a ly v a v im ą p o litin iu o se reik alu o m as su m ašin a, kuri v ė l im a dirbti, ją tinkam ai sutaisiu s
se (1 4 sk., p. 3 9 8 ). (6 sk., p. 145).
„Baltųjų apykaklių“ nusikaltimas (white-collar cri- Biurokratija (bureaucracy). H ierarchinio p o b ū d žio or
gan izacija, įgaunanti v a ld ž io s p iram id ės form ą. Term iną
me). N u sik alstam a v eik la , kuria u ž siim a įsta ig ų darbuo
„biurokratija“ išpopuliarino M axas W eberis. Pagal W eberį,
tojai („baltosios ap yk ak lės“) ir sp ec ia lista i (8 sk., p. 2 2 2 ).
biurokratija yra v eik sm in g ia u sia s p la č io s ap im ties orga
Bažnyčia (church). D id e lė ž m o n ių bendrija, priklausan nizacijų tipas. D id ėd am os organ izacijos n eišvengiam ai vis
ti oficia lia i religin ei organ izacijai. B a ž n y č io m s įprasta tu labiau biurokratėja, te ig ė W eberis (1 2 sk ., p. 3 2 7 ).
rėti form alią struktūrą ir r e lig in ių p areigū n ų hierarchiją.
Biurokratijos mažėjimas (debureaucratization). V ėb e-
B ažn yčia taip pat vadinam as statinys, kuriam e atliekam os
rišk osios biurokratijos, kaip m od ern iosiom s v isu om en ėm s
šio s bendrijos r e lig in ė s a p e ig o s (1 7 sk ., p. 5 0 1 ).
b ū d in g o s o rg a n iza v im o fo rm o s, silp n ėjim a s (1 2 sk ., p.
Benamiai (homeless). Ž m on ės, neturintys būsto, todėl ap- 3 4 5 ).
sistojan tys n em o k a m o se p r ieg la u d o se arba nak vojan tys
Branduolinė šeima (nuclear family). Š eim a, kurią su
v ie š o se , g y v en ti n esk irtose v ie to s e (11 sk ., p. 311).
daro m otina, tėvas (ar kuris vien as iš jų ) ir išlaikom i vaikai
Bendrieji supratimo pagrindai (shared understanding). (7 sk ., p. 171).
B e n d rosios p rielaid os, kurių la ik o si ž m o n ė s, ir kurių d ė Darbas (work). V eikla, kuria žm on ės, naudodam iesi gam
ka jie gali p alaik yti n u o latin iu s tarp usavio ryšius (4 sk., tiniais ištekliais, aprūpina savo gyven im ą. Darbo negalim a
p. 94).
tapatinti v ien su m okam u darbu. T radicin ės kultūros tu
Bendrovių nusikaltimai (corporate crime). N u sik a lti rėjo v ien p in ig ų siste m o s u ž u o m a z g a s, tod ėl už p in ig u s
m a i, k u r iu o s v is u o m e n e i p a d a ro d id e lė s b e n d r o v ė s. dirbo nedaug žm onių. M od ern iosiose v isu o m en ėse taip pat
B en d rovių n u sik altim ai ap im a taršą, ap ga u lin g ą reklam ą išliek a nem ažai darbų rūšių, p a v y zd žiu i, nam ų ūkio dar
ir sv e ik a to s b ei sau gu m o reik alavim ų p a žeid im u s (8 sk., bai, kurie nėra su siję su tie sio g in iu atlygin im u ar alga (13
p. 2 2 3 ). sk ., p. 3 5 4 ).
TERMINŲ ŽODYNĖLIS 629
Darbininkų klasė (working class). S o c ia lin ė k la sė, su jų dar labiau skatina p an ašią elg sen ą . P a v y zd žiu i, p o lic i
daryta iš dirbančių g a m y b o je („ m ėly n ų jų ap yk ak lių “) ir jo s, žin ia sk la id o s ir v ie š o s io s n u o m o n ės reak cijos į šitaip
fiz in į darbą žm o n ių (1 0 sk ., p. 2 8 0 ). su vok iam u s d e v ia c ijo s v e ik sm u s g ali stiprinti p ačią d e
viaciją, sukurdam os „ d ev ia cijo s sp iralę“ (8 sk., p. 2 0 4 ).
Darbo pasidalijimas (division of labour). D arbo p a si
dalijim as pagal sp ec ia liz u o ta s darbo u žd u o tis ar u ž siė m i Deviacijų sociologija (sociology of deviance). S o c io lo
m us. Jis vyk sta g a m y b o s siste m o s vid u je ir sukuria ab i gijos atšaka, tyrinėjanti d eviacijas ir siekianti suprasti, k o
p u sę ek o n o m in ę p rik lau som yb ę. V iso s v isu o m e n ė s turi dėl tam tikra e lg se n a id en tifik u ojam a kaip nuokrypis (8
bent jau darbo p asid alijim o u žu om azgas, ypač vyram s pri sk., p. 198).
skiriam as ir m oterų atliekam as u žd u otis. P lėtojan tis in Deviacinė subkultūra (deviant subculture). Subkultū
dustrializacijai, darbo p asid alijim as tapo gerokai su d ėtin ra, kurios narių išp ažįstam os vertybės iš esm ės skiriasi nuo
gesn is, p alygin ti su bet kuria an k stesn e gam y b o s sistem a. v isu o m e n ė s d au gu m os v erty b ių (8 sk ., p. 198).
Š iu olaikiniam e pasaulyje j is vyk sta tarptautiniu m astu (13
sk., p. 3 5 7 ).
Diaspora (diaspora). Etninių grupių sklaida iš pirmapra
d ės tė v y n ė s į u ž sie n io ša lis, dažnai vyk stan ti priverstinai
Darbo segregacija pagal lytį (occupational gender seg- arba spaudžiant skausm ingom s aplinkybėm s (9 sk., p. 250).
regation). S k ir tin g ų u ž d u o č ių v y r a m s ar m o te r im s Diferencinis ryšys (differential association). N u sik a ls
skyrim as, pagrįstas vyraujančia nuostata dėl vyram s ar m o
tam o e lg e s io p lėto tės a išk in im as, p asiū lytas E d w in o H.
terim s „derančių“ darbų (13 sk., p. 3 6 7 ).
Sutherlando. Pasak j o , n u sik alstam o e lg e s io išm okstam a,
Daugiadarbis (portfolio vvorker). D arbuotojas, kuris turi bendraujant su tais, kurie n u olatos daro n u sik altim u s (8
įvairių įgū d žių ar k v a lifik a cijų , todėl gali len g v a i pereiti sk ., p. 2 0 3 ).
nuo v ie n o s u žd u o ties prie kitos (13 sk ., p. 3 8 7 ). Didelio pasitikėjimo sistemos (high-trust systems). Or
Demografija (demography). V isu om en ės savybių, p avyz ganizacijos ar darbo aplinka, kurioje individam s suteikiama
d žiu i, sk aičiau s, sandaros b ei m obilum o', tyrim ai (1 9 sk., daug galim yb ių dirbti savarankiškai ir patiem s kontroliuoti
p. 557). darbo u žd u o tis (13 sk ., p. 3 6 1 ).
Demografinė pereiga (demographic transition). G y v en Diskriminacija (discrimination). V eik sm ai, k on k rečios

tojų kaitos aiškinim as, pagal kurį pastovu s g im im ų ir m ir grupės nariam s užd rau d žian tys n au d otis ištek lia is bei at
č ių sa n ty k is p a s ie k ia m a s tik tu o m e t, k ai e k o n o m ik a lygiais, kuriuos gali gauti kiti. D isk rim in aciją būtina skirti
p asiek ia tam tikrą su k lestėjim o ly g į. P agal šią sam pratą, nuo išan k stin io n u sista ty m o , nors paprastai abu esti gana
ikipram oninėm s v isu o m en ėm s b u vo b ū d in gas nepropor glau d žiai su siję. P asitaik o, kad ž m o n ė s, iš anksto n u si
cin gas g im im ų ir m irčių san tyk is, n es g y v e n to jų prieau statę p rieš kitus, n ed alyvau ja atitin k am oje d isk rim in aci
g į v eik ė m aisto stoka, lig o s ar karai. Š iu o la ik in ėse v isu o n ėje v e ik lo je . B ū n a ir atv irk ščia i, k u om et ž m o n ė s gali
m en ėse - p riešin gai, p asiek iam a g y v e n to jų p u siau svyra, veik ti d isk rim in uojam ai, net je i nėra iš anksto n u sistatę
nes ekonom inės paskatos verčia šeim as riboti vaikų skaičių prieš tuos, k uriuos disk rim in uoja (9 sk ., p. 2 4 1 ).
(19 sk., p. 5 6 0 ). Diskriminacija dėl amžiaus (ageism). Išan k stinis n u si
statym as prieš a sm en į ar jo d isk rim in avim as dėl am žiaus
Demokratija (democracy). P olitinė sistem a, leidžianti p i
(6 sk., p. 165).
lie č ia m s d a ly v a u ti p r iim a n t p o lit in iu s s p r e n d im u s .
Demokratija dažnai įgyvendinam a, išrenkant atstovus į v al Diskursas (discourse). M ąstym o struktūra konkrečioje so
dym o in stitu cijas (1 4 sk ., p. 3 9 6 ). c ia lin io g y v e n im o srityje. Tarkim e, diskursas apie n u si
k alstam u m ą rodo, kaip k on k rečio s v isu o m e n ė s žm o n ės
Denominacija (denomination). R elig in ė sekta, praradusi
vertina ir k ą kalba apie n u sik altim u s (21 sk ., p. 6 19).
tik ė jim o a tn a u jin im o d in a m iš k u m ą ir ta p u si in s titu
cion alizu ota struktūra, telk ian čia d id e lį ištik im ų žm o n ių Dykumėjimas (desertification). Itin stipri dirvožem io ero
sk aičių (17 sk., p. 5 0 1 ). zija, kai d id e lė se teritorijose įsivyrau ja d yk u m om s arti
m os są ly g o s (1 9 sk ., p. 5 7 0 ).
Deviacija (deviance). V eik sm ai, nesu tam pan tys su gru
pės ar v isu o m en ės narių d au gu m os n orm om is ar verty Dokumentinis tyrimas (documentary research). Tyri
bėm is. „ D ev ia cijo m is“ laikom i labai skirtingi dalykai. Jie m as, pagrįstas nagrinėjam ų dokum entų, p avyzdžiui, archy
ne mažiau įvairūs negu norm os ir vertybės, skiriančios v ie vų ar o fic ia lio s io s statistikos d u om en im is (2 0 sk., p. 597).
nas kultūras b ei subkultūras nuo kitų. Y ra daug e lg e s io Dramaturginis modelis (dramaturgical model). S o cia
formų, kurias v ien a grupė ar aplinka itin vertina, o kiti lin ių są v e ik ų tyrim o m etod as, parem tas teatro m en o m e
n eigia ar sm erkia (8 sk., p. 197). taforų sk o lin ia is (4 sk ., p. 101).
Deviacijos stiprinimas (deviancy amplification). N ep la Dvigubo prieaugio trukmė (doubling time). Laikotarpis,
nuotos p asek m ės, kurias gali sukelti „p riklijuojam a“ eti per kurį d vigu b ai pad idėja g y v e n to jų sk a ičiu s (1 9 sk., p.
ketė - d ev ia cin is e lg e sy s. Šitaip k on trolės jė g o s iš tikrų 5 5 8 ).
Ekologinė traktuotė (ecological approach). U rb an isti Etinės religijos (ethical religions). R elig ijo s, kurios la
nės an alizės rakursas, kai p ab rėžiam a „natūrali“ m iesto biau rem iasi „ d id žio jo m o k y to jo “ (p a v y z d ž iu i, B u d os ar
k aim yniją sklaida į teritorijas, turinčias skirtingas savyb es K onfucijaus) m okym u , negu tikėjim u antgam tiškom is bū
(18 sk., p. 5 3 1 ). ty b ė m is (1 7 sk ., p. 4 9 6 ).
Ekologinė modernizacija (ecological modernization). Etninis valymas (ethnical cleansing). V ien a ly čių etninių
E k on om k os au gim as b ei plėtra, į kuriuos įtraukiam a ap teritorijų kūrim as, m asiškai išstum iant kitas etnines grupes
linkai palanki strategija. E k o lo g in ė s m o d e rn iza cijo s rė (9 sk ., p. 2 4 7 ).
m ėjai tiki, jo g p ram onės raida ir e k o lo g in ė apsauga nėra
Etnosas (ethnie). Š į term in ą A n th o n y ‘s S m ithas vartoja
nesuderinam i d alykai (1 9 sk ., p. 5 8 1 ).
apibrėžti grupei, kurią vien ija bendrų p rotėvių ir bendro
Ekologinis efektyvumas (eco-efficiency). T ech nologijų , kultūrinio id en titeto id ėjo s, taip pat ryšys su konkrečia
skatinančių ek on om ik os augim ą, bet darančių kuo m ažiau gim tin e (1 4 sk ., p. 4 1 4 ).
ža lo s aplinkai, kūrim as ir plėtra (1 9 sk ., p. 5 8 1 ).
Etniškumas (ethnicity). K ultūrinės vertyb ės bei norm os,
Ekonomika (economy). G am ybos bei m ainų sistem a, ten kurios atskiria k o n k rečio s gru p ės narius nuo kitų. Etninė
kinanti individų, gyven an čių konkrečioje visuom enėje, m a grupė yra ta, kurios nariai aišk iai su vok ia turį bendrą k u l
terialias reik m es. E k o n o m ik o s in stitu cijo s yra iš e sm ė s tūrinį identitetą, sk irian tį ju o s nuo kitų ap lin kin ių grupių.
svarbios bet kuriai so c ia lin e i tvarkai. E k o n o m ik o s reika Iš e sm ė s v is o s e v isu o m e n ė se etn iniai skirtum ai su siję su
lai paprastai daro įtaką d a u g eliu i so c ia lin io g y v e n im o a s g a lio s bei m aterialių turtų atm ain om is. Jei etniniai skir
pektų. M od ern ioji e k o n o m ik a labai sk iriasi nuo tradici tum ai laik om i dar ir rasiniais, ši skaida kartais sp ecialiai
nių, n es dabar daugum a g y v e n to jų n eb ed alyvau ja ž e m ė s nurodom a (9 sk ., p. 2 3 9 ).
ū kio gam yb oje (13 sk ., p. 3 5 4 ).
Etnocentrizmas (ethnocentrism). K itos kultūros idėjų ar
Ekonominė tarpusavio priklausomybė (economic in- praktinės v e ik lo s su v o k im a s p agal sa v o s kultūros nu osta
terdependence). S p ecia liza cijo s ir darbo p asidalijim o pa tas. E tnocentriniai vertinim ai nepripažįsta savitų kitų k u l
darinys, kuom et ekonom inis savarankiškum as išstum iam as, tūrų bruožų. E tn ocen trišk as in d ivid as yra asm u o, n ep a
o in dividai im a p riklausyti nuo kitų, gam in a n čių dau gu jė g u s ar n en orin tis p a žv elg ti į kitas kultūras rem dam asis
m ą prekių, reik alin gų in d iv id ų g y v e n im u i palaikyti (13 šių kultūrų supratim u (2 sk ., p. 4 1 ).
sk., p. 3 5 7 ).
Etnografija (ethnography). T ie sio g in is žm on ių tyrim as,
Eksperimentas (experiment). T yrim o būdas, kai h ip o p asiteik ian t steb ėjim ą arba interviu (2 0 sk., p. 593).
te z ę galim a patikrinti kon troliu ojam u ir sistem in gu būdu,
Etnometodologija (ethnomethodology). Tyrim ai, nusta
p asitelk ian t dirbtines, tyrėjo sukurtas situ acijas arba na
tantys, kaip žm o n ės k asd ien ių so c ia lin ių sąveik ų m etu su
tūralias aplinkas (2 0 sk ., p. 5 9 6 ).
pranta tai, ką sak o ir daro kiti. E tn o m e to d o lo g iją d om ina
Elektroninis nusikaltimas (cybercrime). N u sik alstam a „ etn o m eto d a i“ , k u riais rem d a m iesi ž m o n ė s p rasm in gai
veikla, kurios priem onės - elektroniniai tinklai arba naujos bendrauja (4 sk ., p. 9 4 ).
inform acinės tech n ologijos. E lektroninis p in igų p lovim as,
Europos tvirtovė (Fortress Europe). Idėja, jo g Europos
asm ens tapatybės p asisavinim as, elektroninis vandalizm as,
v a lsty b ės turėtų v eik ti drauge, stip rin d am os savo sien as
elek tron inio su sirašin ėjim o se k im a s yra elek tron in ių nu
ir gin d am os sa v o aukštus g y v e n im o standartus nuo m ig
sik altim ų atm ainos (8 sk ., p. 2 2 6 ).
rantų, p lū stan čių iš k itų p a sa u lio ša lių ir sie k ia n čių taip
Emigracija (emigration). Ž m on ių išvyk im as iš v ien os ša pat p asinaudoti E u rop os g e r o v e (9 sk., p. 2 6 4 ).
lies, siekian t įsikurti kitoje (9 sk ., p. 2 4 9 ).
Faktiniai klausimai (factual ųuestions). K lausim ai, susiję
Emocinis intelektas (emotional intelligence). In d ivid ų su faktais, o ne su teo rin ėm is ar m oralin ėm is p rob lem o
gebėjim as pasinaudoti savo em ocijom is tokiom s savybėm s, m is (2 0 sk., p. 5 8 7 ).
kaip m otyvacija, savik on trolė, en tu z ia zm a s, atkaklum as,
Feminizmo teorijos (feminist theories). S o cio lo g in ės žiū
p u o selėti (1 6 sk ., p. 4 8 6 ).
ros p ersp ek tyvos, p ab rėžia n čio s ly tie s svarbą nagrinėjant
Empiriniai tyrimai (empirical investigation). Faktų ty so c ia lin ę tikrovę, o yp ač m oterų patirties unikalum ą. F e
rim ai, atliekam i b et kurioje sp e c ia liz u o to je so c io lo g ijo s m in izm o teorija turi daug atšakų, bet v isa s v ien ija troš
srityje (2 0 sk., p. 5 8 7 ). k im as atsk leisti ly č ių n e ly g y b ę v isu o m en ėje ir sten gtis j ą
įveik ti (5 sk., p. 119).
Epidemiologija (epidemiology). G y v en to jų lig ų ir ser
gam um o pasiskirstym o ir paplitim o tyrim ai (6 sk., p. 146). Fokusuota sąveika (focused interaction). S ąveik a tarp
in d ivid ų , kurie d alyvau ja ben d roje v e ik lo je arba šn ekasi
„Etikečių klijavimo“ teorija (labeling theory). D e v ia
v ien a s su kitu (4 sk ., p. 9 9 ).
cijo s tyrim ų nuostata, pagal kurią ž m o n ė s tam pa d evian -
tais, nes p olitin ė v a ld žia ir kiti ž m o n ė s klijuoja jie m s tam Fordizmas (fordism). H en ry ‘o Fordo pradėta taikyti s is
tikras etik etes (8 sk ., p. 2 0 3 ). tem a, pagrįsta k on vejeriu ir neatskiriam ai susiejanti m a
sin ės gam ybos būdus su p u o selėja m a m a sin e rinka paga šių in stitu cijų ribų. M o d ern io sio se v isu o m e n ė se visai n e
m intom s prekėm s, - ypač garsiajam „Ford T “ m o d elio au daug so c ia lin ių pareigų siejam a su g im in y stė s santykiais,
tom ob iliu i (13 sk., p. 3 6 0 ). išsip lečian čiais už betarpiškų še im o s ryšių. Tuo tarpu dau
Formalūs santykiai (formai relations). G rupėse bei orga g ely je kitų kultūrų g im in y stė gyv y b išk a i svarbi daugum ai
n izacijose eg zistu o ja n ty s san tyk iai, k uriuos nustato „ o fi so c ia lin io g y v e n im o asp ek tų (7 sk., p. 171).
c ia lio sio s“ v a ld žio s siste m o s n orm os ar ta isy k lės (1 2 sk.,
Gyvenimo būdo pasirinkimas (lifestyle choice). Indi
p. 329).
vid ų sprendim ai, susiję su prekių, paslaugų ir kultūros var
Fundamentalizmas (fundamentalism). Tikėjim as sugrįži tojim u. D a u g elio so c io lo g ų n u om on e, g y v en im o būdo pa
m u prie pažod in ių rašytin ių tek stų prasm ių. Fundam enta sirinkim as yra reikšm ingas k lasinės padėties atspindys (10
lizm as gali kilti kaip atkirtis m odern ėjim u i ir racionalėji- sk ., p. 2 8 2 ).
mui, reikalaudamas atsakym ų į tikėjim o klausim us, o tradi
Gyvenimo istorijos (life histories). In d ivid ų g y v en im o
cijų gynim ui naudodam as trad icijų p agrindus (1 7 sk., p.
aprašym ai, neretai pagrįsti jų p ačių pasak ojim ais, taip pat
5 16).
laišk ais ir p an ašiais d ok u m en tais (2 0 sk ., p. 5 9 6 ).
Funkcinis neraštingumas (functional illiteracy). N e su
gebėjim as skaityti, rašyti bei skaičiuoti netgi tiek, kiek rei
Gyventojai (population). S o c ia lin ių tyrim ų k on tek ste
„gyven tojai“ reiškia žm on es, kuriuos apim a tyrim as ar ap
kia kasdieniam g y v e n im u i (1 6 sk ., p. 4 6 5 ).
klausa (2 0 sk., p. 594).
Funkcionalizmas (functionalism). T eorinė kon cep cija,
pagrįsta požiūriu, kad so c ia lin iu s įv y k iu s geriau sia a iš Gyvulių augintojų visuomenės (pastoral societies). V i
kinti, naudojantis j ų a tlie k a m o m is fu n k cijo m is, kitaip ta su o m en ės, kurios g y v e n im ą apsirūpina, au gin dam os na
riant, jų įnašu į visu om en ės tęstinum ą. F unkcionalistų nuo m iniu s g y v u liu s. Jom s dažnai tenka kraustytis iš v ien o s
m one, visu om en ė yra su d ėtin ga siste m a , kurios skirtin v ie to s į kitą, prisitaikant prie m etų laikų ar ieškant naujų
g an yk lų (2 sk ., p. 4 6 ).
g o s dalys fun k cion u oja kaip tarp usavio san tyk ių visum a,
ir šias sąsajas būtina suprasti (1 sk ., p. 3 2 ). Globalizacija (globalization). Didėjanti skirtingų pasaulio
Galia (power). In d ivid ų ar gru p ių g eb ėjim a s įg y v en d in tautų, region ų ir šalių tarpusavio prik lau som ybė. Ją su
ti savo tikslus ar interesus. G a lio s aspektas persm elkia v i k elia p asau lį v is labiau apraizgan tys so c ia lin ia i bei e k o
sus žm on ių santykius. D a u g e lis so c ia lin ių k on flik tų yra n om in iai ryšiai (3 sk., p. 6 2 ).
kova dėl v a ld žio s. K uo daugiau g a lio s p ajėgia įgyti indi Globalinis kaimas (globai village). S ąvok a, priskiriam a
vid as ar grupė, tuo geriau j ie gali įgy v en d in ti savo norus k an ad iečiu i m okslin ink u i M arshalui M cL uhanui. Jo n u o
pam inant kitų žm o n ių reik m es (1 4 sk ., p. 3 9 4 ). m one, elek tron inių k om u nikacijų sklaida sujungia pasaulį
Gamybos priemonės (means of production). Priem onės, į v ie n ą m ažą bendruom enę. Šitaip te le v iz ijo s program ų
kurias visuom enė naudoja m aterialiom s gėrybėm s gaminti. dėka daugelio skirtingų pasaulio šalių gyventojai stebi tuos
Jos apim a ne vien te c h n o lo g ija s, bet ir so c ia lin iu s santy p ačiu s n aujausius įvyk iu s (15 sk., p. 4 3 1 ).
kius tarp gam intojų (1 0 sk ., p. 2 7 1 ). Globalinis didmiestis (globai city). M iestas, tapęs nau
Geležinis oligarchijos dėsnis (iron law of oligarchy). jo s globalios ekonom ikos organizaciniu centru, pavyzdžiui,
Terminą sukūrė W eberio studentas R oberto M ichelsas. Jis L on d on as, N iujorkas ar Tokijas (1 8 sk ., p. 5 4 7 ).
reiškia, kad didelėm s organizacijom s būdinga sutelkti galią
Grupės uždarumas (group closure). P riem on ės, kurių
n ed au gelio rankose, šitaip trukdant p lėto tis dem okratijai
im asi grupė, kad aiškiai atsiribotų ir atsiskirtų nuo kitų
(12 sk., p. 3 36).
grupių (9 sk ., p. 2 45).
Genetiškai modifikuoti organizmai (genetically modi-
fied organisms). G en etišk a i m od ifik u o ti organizm ai yra Hegemoninis vyriškumas (hegemonic masculinity). Š į
term iną pirm asis pavartojo R.W. C o n n ellis. H eg em o n in is
augalai ar grūdinės k ultūros, sukurti reguliuojant jų g e
vyrišku m as reiškia lyčių hierarchijoje d om in u ojan čią v y
n etinę sandarą (1 9 sk ., p. 5 7 7 ).
riškum o form ą. K itos vyrišk u m o ir m oterišk u m o form os
Genocidas (genocide). S istem in gas ir suplanuotas rasinės, paklūsta h egem on iniam vyrišku m u i, bet gali ir jam p rieš
p olitin ės ar kultūrinės gru p ės n aik in im as (9 sk., p. 248). tarauti. D au gu m oje Vakarų šalių h eg em o n in is vyriškum as
Gerontologija (gerontology). S en ėjim o ir p agyven u sių siejam as su baltaisiais, h eteroseksu aliais, ved u siais, turin
žm on ių tyrim ai (6 sk ., p. 162). čiais vald žią ir fiziškai ištverm ingais vyrais (5 sk., p. 124).
Gerovės valstybė (welfare statė). P o litin ė sistem a, tei Heteroseksizmas (heterosexism). P rocesas, kai n eh ete-
kianti savo p iliečia m s p la č ią ir įvairią so c ia lin ę paramą roseksualūs žm o n ės rūšiuojam i pagal jų sek su alin ę orien
(11 sk., p. 3 1 3 ). taciją bei dėl jo s d iskrim inuojam i (5 sk., p. 134).
Giminystė (kinship). In d ivid ų san tyk iai, pagrįsti kraujo Heteroseksualumas (heterosexuality). S ek su alin ė orien
ryšiais, santuoka ar įvaik in im u . G im in y stės ryšiai priski tacija ar jau sm ai, skirti p riešin g o s ly tie s žm o n ėm s (5 sk.,
riami santuokai ir še im a i, bet d riek iasi kur kas plačiau už p. 128).
Hiperrealybė (hypperreality). S ą v o k a , kurią išp lėto jo m asto g a m y b o s p ro cesų - kūrim as ir plėtra. Industriali
prancūzų m okslininkas Jeanas Baudrillardas. Jis teigia, jo g zacija b u vo v ie n a s p agrin d inių reišk in ių , kurie darė įtaką
dėl elek tron inių k o m u n ik acijų p ap litim o n eb elik o sa v a so c ia lin ia m p asau liu i per p astaruosius du am žius. Indust
rankiškos „ realyb ės“ ; ją kuria T V p rogram os ir kiti k u l rinių v isu o m e n ių sa v y b ė s v isišk a i skiriasi nuo m ažiau iš
tūros subjektai. Iš tie sų „ realyb e“ la ik o m e ne tikrovę, o siv y s č iu sių ša lių ypatum ų. P a v y zd žiu i, dėl in d ustrializa
šių kom u n ik acijų sukurtą struktūrą. Taigi ž in ių laidų pra cijos p ažan gos tik labai n ed id elė gy v en to jų dalis dirba ž e
nešim ai anaiptol nėra tikrų įv y k ių atspindys. Iš tikrųjų šie m ės ū k yje, tuo tarpu n ein d u strin ėse ša ly se yra p riešingai
pranešim ai apibrėžia ir k on stru oja, k o k ie bus ir ką reikš (2 sk ., p. 4 6 ).
šie įvyk iai (15 sk ., p. 4 3 2 ).
Industrinės visuomenės (industrial societies). V isu om e
Hipotezė (hypothesis). T e ig in y s arba pam atuotas sp ėji n ės, kurių didum a darbo j ė g o s sutelkta p ram onės g a m y
m as, siejam as su konkrečia situ acija, form uluojam as kaip b oje (2 sk., p. 4 6 ).
em pirinio tikrinim o pagrindas (2 0 sk ., p. 5 8 9 ). Informacijos skurdas (Information poverty). Ž m on ės
Homofobija (homophobia). Iracionali h om osek su alų bai patiria „in form acijos skurdą“ , je i jie m s b ev eik ar v is iš
m ė ar panieka jie m s (5 sk ., p. 134). kai n epasiekiam os inform acinės tech n ologijos, pavyzdžiui,
k om piuteriai (1 6 sk ., p. 4 7 0 ).
Homoseksualumas (homosexuality). Sek su alin ė orienta
cija ar jau sm ai, skirti tos p a č io s ly tie s žm o n ėm s (5 sk., Institucinės priežiūros mažinimas (deinstitutionaliza-
p. 132). tion). V alstyb in ėse įsta ig o se slau gom ų individų sugrąžini
m as į jų šeim as ar bendruom eninius būstus (11 sk., p. 311).
Homoseksualusis vyriškumas (homosexual masculini-
ty). Pagal R. W. C o n n ellio ly č ių h ierarch ijos m o d e lį, h o Institucinis rasizmas (institutional racism). Etninio d is
m o sek su a lu sis vy rišk u m a s yra stig m a tizu o ja m a s ir nu krim in avim o m o d e lia i, tapę esa m ų so c ia lin ių in stitucijų
stum iam as į patį v y rišk o sio s ly č ių hierarchijos dugną. D o struktūros d alim i (9 sk ., p. 2 4 3 ).
m inuojančioje lyčių tvarkoje h om osek su alai laikom i „tikrų Intelektas (intelligence). Intelekto geb ėjim o lygm uo, sp e
vyrų“ , kuriuos įkūnija h e g e m o n in is vyrišk u m as, p riešin cialiai m atuojam as IQ (in telek to k o e fic ie n to ) testais (16
gy b e (5 sk., p. 124). sk ., p. 4 8 4 ).
Horizontalusis mobilumas (lateral mobility). In dividų In te le k to k o e fic ie n ta s (IQ ). In telekto k o eficien ta s (san
p ersik ėlim as g y v en ti ir dirbti iš v ie n o ša lie s region o į k i trumpa - IQ) reišk ia rezultatą, gau tą laikant testu s, ku
tą arba iš v ie n o s ša lie s į k itą ša lį (1 0 sk ., p. 2 8 5 ). riuos sudaro kon cep tu alių ir sk aičiavim o u žd u očių derinys
Idealusis tipas (ideal type). „Idealusis tipas“ yra analitinis (1 6 sk., p. 4 8 4 ).
m odelis, sukurtas tam tikriem s konkretaus socialinio objek Internetas (Internet). P asau lin ė k om p iu terin io ryšio s is
to bruožam s išryškinti. T ik rovėje šio tipo gali nė nebūti. tem a, leidžianti žm o n ėm s bendrauti tarpusavyje ir rasti in
Parenkam i ap ib ūdinantys ob je k tą b ru ožai, kurie n eb ū ti form aciją p asau lin iam e žin ia tin k ly je, naudojant vaizd u s,
nai pageidautini. K aip p avyzd į g alim e pam inėti M axo W e- garsus ir tekstus. Š is būdas k on vergu oja laiką bei erdvę,
berio idealųjį biurokratinės organizacijos tipą (1 sk., p. 30). sum ažina kainą, p ašalin a n u o to lių ribotum ą bei leid žia iš
ven gti teritorinių v y ria u sy b ių k on trolės (15 sk ., p. 4 3 7 ).
Identitetas (identity). S k iria m o sio s asm en s charakterio
ar grupės sa v y b ės, su siju sio s su tuo, kas jie yra ir tuo, kas Internetinis mokymasis (internet-based learning). M o
jie m s prasm inga. P agrindiniai id en titeto šaltin iai yra ly k y m o si veik la , v y k d o m a interneto p riem on ėm is (1 6 sk.,
tis, sek su alin ė pakraipa, p ilie ty b ė , tautiškum as ar etn iš p. 4 6 8 ).
kum as ir so c ia lin ė k lasė. S varbus in d iv id o identiteto ri- Išankstinis nusistatymas (prejudice). Išan k stinės n u o
b o žen k lis yra jo vardas; vardo d a v im a s turi reik šm ės ir m on ės apie in d iv id ą ar gru p ę laik ym asis. Ši n u om on ė at
grupės identitetui (2 sk ., p. 4 4 ). sisp iria kaitai net ir tuom et, kai susiduria su nauja in for
Ideologija (ideology). B e n d r o sio s id ėjo s ar įsitik in im ai, m acija. G alim i tiek teig ia m i, tiek ir n eigiam i išankstiniai
kurių paskirtis - p ateisin ti d o m in u o ja n čio s grupės in te n u sistatym ai (9 sk ., p. 2 4 1 ).
resus. Id eologijas yra su k ūrusios v iso s visu o m en ės, turin „Išdaužytų langų“ teorija (theory of broken windows).
čio s siste m in g ą ir tvirtai įsiša k n iju sią n e ly g y b ę tarp gru Idėja, pagal kurią n etvark os, p a v y zd žiu i, lan gų d au žym o
pių. Id eo lo g ijo s sam prata gla u d žia i sie ja si su g a lio s sa m
ar v a n d a lizm o , apraiškas ir tikrus n u sik altim u s sieja tam
prata, n es id e o lo g in ė s siste m o s p risid ed a prie grupių sk i
tikras ryšys (8 sk ., p. 2 0 7 ).
riam osios g a lio s įteisin im o (1 5 sk ., p. 4 3 3 ).
Išnaudojimas (exploitation). S o cia lin is ar institucinis ry
Imigracija (immigration). Ž m o n ių atvyk im as iš v ie n o s
šy s, kai v ien a grupė p e ln o si, skriausdam a kitą, p asin au
ša lies į kitą, siekian t jo je įsikurti (9 sk ., p. 2 4 9 ).
d odam a g a lio s p u sia u sv y r o s stok a (1 0 sk., p. 2 7 1 ).
Industrializacija (industrialization). M oderniųjų pram o Išorinė rizika (external risk). G rėsm ės, k ylančios iš gam
nės form ų - gam yk lų , tech n in ių p riem on ių ir stam baus
tos pasaulio ir n esu siju sios su žm ogau s veik sm ais. Išorinės
rizikos pavyzdžiai yra sausros, žem ės drebėjimai, badmetis Klasė (class). N ors ši sąvoka so cio lo g ijo je vartojam a bene
ir audros (3 sk ., p. 7 4 ). dažniausiai, nėra aiškaus sutarimo dėl jo s apibrėžim o. Mar-
Išplėstinė šeima (extended family). Š eim os grupė, kurią xui „ k la sė“ reiškė grupę žm on ių , kuriuos sieja bendri san
sudaro ne vien su tu ok tin ių pora su savo vaikais, bet ir kiti tykiai su g a m y b o s p riem on ėm is. W eberis taip pat laikė
artimi gim in a ičia i, kurie v isi g y v en a drauge arba palaiko k la sę e k o n o m in e kategorija, tačiau pabrėžė jo s sąveikas
artim us ir n u olatin iu s tarp usavio ryšius (7 sk., p. 171). su so c ia lin iu statusu ir „partinį“ g im in in gu m ą. Pastaruo
ju m etu kai kurie so c ia lin ės srities m okslininkai teigia, kad
Ištobulintasis kodas (elaborated code). Kalbos forma, so c ia lin ė s k la sė s kriterijus yra u ž siė m im o rūšis, kiti pa
reikalaujanti vartoti sąm on in gai parinktus ir sąlyginius ž o
brėžia n e k iln o ja m o jo b ei k ito k io turto n u o sa v y b ę, o dar
d žiu s. Šitaip siek iam a tik sliai apibrėžti reikšm es ir pri
kiti n urodo g y v e n im o būdo p asirin k im us (1 0 sk., p. 270).
taikyti kalbą prie įvairių kultūrinių aplinkų (16 sk., p. 475).
Išteklių paskirstymas (resource allocation). Jis nusako, Kliūčių kūrimas (target hardening). N u sik altim ų riboji
m o m etod as, kuriuo siekiam a sunkinti sąlygas padaryti nu
kaip so c ia lin ė s grupės ar kiti v isu o m e n ė s dariniai dalija
sikaltim ą, tie sio g ia i įsik išant į p oten cialias nusikaltim o si
si ir naudojasi soc ia lin ia is bei m aterialiais ištekliais (9 sk.,
p. 2 4 5 ). tuacijas. P a v y zd žiu i, kai ku riose teritorijose reikalaujam a
rakinti a u to m o b ilių vairu s, siek ian t su m ažin ti galim yb es
{spūdžio valdymas (impression management). Sąvoka, va g im s (8 sk ., p. 2 0 7 ).
kurią sukūrė A m erik o s s o c io lo g a s Ervingas G offm anas.
Ž m on ės „vald o“ arba k ontroliuoja įspūdį, kurį sukelia k i Kolonializmas (colonialism). P rocesas, kurio m etu Va
tiem s, pasirinkdam i, k ą a tsk leis ar n u slėp s, sutikę kitus karų v a lsty b ė s ėm ė vald yti toli nuo m etropolijos esančias
žm o n es (4 sk., p. 101). p asau lio d a lis (2 sk ., p. 4 9 ).
Juodaodžių feminizmas (black feminism). Fem inistinės Komunikacija (communication). Individo ar grupės vyk
m in ties atšaka, išryšk in anti daug nepatogum ų, su siju sių dom as inform acijos perdavim as kitiem s. K om unikacija yra
su lytim i, k lase bei rase ir form u ojan čių nebaltųjų m o te būtinas v is ų so c ia lin ių sąveik ų pagrindas. Bendraujant be
rų patirtį. Ju od aod žių fe m in iz m a s n eigia, kad visos m o tarpiškai, inform acijai perduoti vartojam a kalba, tačiau taip
terys to ly g ia i patiria p riesp au d ą dėl ly tie s. Teigiam a, kad pat p a sitelk ia m i ir g estai b ei m im ik a, pagal kuriuos indi
an k styvoji fem in istin ė a n a lizė atspindi savitas vidurinės vidai supranta, k ą sak o ir daro kiti. P lėtojan tis raštui ir
k la sės baltųjų m oterų p rob lem as (5 sk ., p. 122). elektroninėm s žin iask laid os p riem onėm s, tokiom s kaip ra
Kapitalistai (capitalists). B en d rovių , žem ės, fondų bei d ija s, t e le v iz ij a , k o m p iu te r in ė s p e r d a v im o sis te m o s ,
akcijų savininkai, kurie š į turtą naudoja ekonom inėm s pa k om u n ik acija d au gm až atsiejam a nuo betarpiškų so c ia li
ja m o m s sukurti (1 0 sk ., p. 2 7 1 ). n ių sa n ty k ių (1 5 sk ., p. 4 3 1 ).
Kapitalizmas (capitalism). E k o n o m in ė s verslinin k ystės Komunizmas (communism). P olitinių idėjų visum a, kurią
sistem a, pagrįsta rinkos m ainais. K apitalas yra bet koks išp lėtojo M arxas, o yp ač L en in as, in stitu cion alizu ota K i
turtas, taip pat ir p in ig a i, n ek iln ojam oji nuosavyb ė ir m a n ijo je , taip pat S o v ie tų są ju n g o je b ei R ytų E uropoje,
šin os. V isa tai g alim a naudoti prekių, skirtų parduoti, ga kurioje g y v a v o iki X X a. d ešim to jo d ešim tm eč io (2 sk.,
m ybai arba in vesticijom s į rinką, tikintis gauti pelną. Šian p. 50).
dien b ev eik v iso s v isu o m e n ė s turi kap italistin ę pakraipą, Konfliktų teorijos (conflict theories). S o c io lo g in ė kon
kadangi savo ek o n o m ik o s siste m a s grin d žia laisvąja ver cep cija, d a u giau sia d ė m e sio skirianti įtam p om s, padaliji
slin in k y ste ir e k o n o m in e kon k uren cija (1 sk., p. 28). m am s ir v a ržy m o si in teresam s, kurie b ūdingi žm on ių v i
Kartų mobilumas (intergenerational mobility). Iš kartos su om en ėm s. K on flik tų teorijų kūrėjai m ano, jo g visu om e
į kartą vyk stan tis k o p im a s ar le id im a sis so c ia lin ės strati n ėse e sa n č ių ište k lių sty g iu s ir jų vertė su k elia konflik
fik acijos hierarchijos laip tais (1 0 sk ., p. 2 8 5 ). tus, nes grupės kovoja, siekdam os įgyti ir kontroliuoti šiuos
išteklius. D au geliu i k on flik tų teoretikų d id elę įtaką padarė
Kasta (caste). Stratifikacijos form a, kai individo socialin ę
M arxo raštai (1 sk ., p. 3 3 ).
p adėtį nulem ta nuo g im im o ir šio s p ad ėties negalim a p a
k eisti. Praktiškai n ebūna sk irtin gų k astų atstovų san tu o Konstitucinis monarchas (constitutional monarch). Ka
kų (1 0 sk., p. 2 7 0 ). ralius ar k aralien ė, k u riem s tenka labiau n om in alių v al
Kibernetinė erdvė (cyberspace). E lektroniniai in d ivid ų d ovų vaid m u o, kadangi j ų galias varžo konstitucija, o tik
sąveikos tinklai, jungiantys skirtingus kompiuterių termina rąją v a ld ž ią turi kiti p o litin ia i lyd eriai (1 4 sk., p. 396).
lus ir siejantys žm on es erdvėje, kurioje nekreipiam a d ėm e Kontrolė (Controls). S tatistin ės ar ek sp erim en tin ės prie
sio nei į teritorijų ribas, nei į fiz in į b u vim ą (15 sk., p. 4 39). m onės kai kuriem s k in tam iesiem s stab ilizu oti, siekiant iš
Kintamasis (variable). M atm u o, pagal kurį galim a k la tirti kitų kintam ųjų p rieža stin į p o v e ik į (2 0 sk., p. 592).
sifikuoti daiktą, individą ar grupę, pavyzdžiui pajam os arba Kontrolės teorija (control theory). Teorija, pagal kurią
d yd is, ju o s atitinkam ai lygin an t su k itais arba pagal la i nusikaltim us sukelia p ažeista pusiausvyra tarp paskatų im
kotarpius (2 0 sk ., p. 5 9 1 ). tis nusikalstam os v e ik lo s ir jo s kontrolės, kuri atgraso nuo
šitokių veikų. K ontrolės teoretikai laiko nusikaltėlius esant ko v ien ą pagrindinių savo kultūrinės reprodukcijos v e ik s
racionalias b ū tyb es, kurios v e ik s, sie k d a m o s kuo labiau nių - m o k y m o procesą. K ultūrinė reprodukcija neap siri
p asip eln yti, je i tik jų v e ik sm ų n erib os so c ia lin ė ar fizin ė boja v ien form aliai išd ėsto m a is d alyk ais, bet sk verbiasi
kontrolė (8 sk., p. 2 0 7 ). giliau , per „slaptąsias m ok y m o program as“ - e lg sen o s as
p ektus, kurių in d ivid ai m o k y k lo je išm ok sta n eform aliais
Konurbacija (conurbation). M iestų ar d id m iesčių telk i
b ūdais (1 6 sk ., p. 4 7 7 ).
m asis į v ie n tisą u rb an istinę ap lin k ą (1 8 sk ., p. 5 29).
Kūno sociologija (sociology of the body). S o c io lo g ijo s
Koreliacija (correlation). N u olatin is tarpusavio ryšys tarp atšaka, d au giausia n agrinėjanti, kaip m ū sų kūnus v eik ia
d viejų m atm enų ar kintam ųjų aibių, dažnai išreišk iam as
so c ia lin ė aplinka. P a v y z d ž iu i, so c ia lin ia i b ei kultūriniai
statistiškai. G alim a teigiam a ir n eigiam a k oreliacijos. T ei
v eik sn ia i lem ia sv e ik a tą ir lig a s (6 sk ., p. 145).
giam a d viejų kintam ųjų k oreliacija yra tada, kai aukštas
v ien o kintam ojo m atas reguliariai su siję s su aukštu kito Laiko ir erdvės konvergencija (time-space convergen-
kintam ojo matu. N eigiam a koreliacija yra tada, kai aukštas ce). Judėjim as laiku dažnai būna su sijęs su ju d ėjim u erdve,
vien o kintam ojo m atas reguliariai su sijęs su žem u kito kin todėl k iek vien ą jų galim a m atuoti antrojo rodikliais ir kas
tam ojo m atu (2 0 sk., p. 5 9 1 ). d ien ės v e ik lo s, ir g lo b a liu ly g iu . D id ėjant transportavi
m o g reičiu i, atstum ų „laikas sutrum pėja“ (4 sk ., p. 105).
Koreliacijos koeficientas (correlation coefficient). K o
reliacijos tarp d viejų kintam ųjų m atavim o išraiška (20 sk., Laikrodžio laikas (clock time). L aik rod žio rodom as lai
p. 6 01). kas, kitaip tariant, m atu ojam as va la n d o m is, m inu tėm is ir
se k u n d ėm is. Iki la ik r o d ž io išra d im o laik as b u vo sk a i
Korporacijos kultūra (corporate culture). V ad yb os čiuojam as pagal gam tin iu s įv y k iu s, p avyzd žiu i, aušras bei
teorijos šaka, kuri sie k ia p agerinti n ašu m ą bei konkuren
sa u lėly d žiu s (4 sk ., p. 105).
cin gu m ą, sukuriant u n ik alią o rg a n iza cijo s kultūrą, įtrau
k ian čią v isu s b en d rovės narius. M an om a, kad dinam iška Laisvės suvaržymo organizacijos (carceral organiza-
korporacijos kultūra, apim anti įv y k iu s, ritualus bei tradi tions). Term inas su siję s su M ic h e lio F oucault raštais. Jis
cijas, didina darbuotojų lo ja lu m ą ir skatina grupės s o li apibūdina v ieta s, p a v y z d ž iu i, k alėjim u s b ei p rieglaudas,
darum ą (1 2 sk ., p. 3 4 2 ). k u riu ose in d ivid ai g y v e n a fizišk a i atskirti nuo išorės p a
sa u lio ir ilg ą laik ą nuo jo „ p a slėp ti“ (1 2 sk., p. 3 3 3 ).
Kosmopolitas (cosmopolitan). T erm inas, apibūdinantis
žm o n es ar v isu o m e n e s, turinčiu s daug bendrų so c ia lin ių
Lesbizmas (lesbianism). H o m o sek su a lū s m oterų tarpu
sa v io santykiai (5 sk ., p. 134).
savyb ių , įg y tų dėl n u o la tin io atvirum o naujom s id ėjom s
b ei vertyb ėm s (9 sk ., p. 2 6 4 ). Liberalusis feminizmas (liberal feminism). F em in izm o
teorijos atm aina, teigian ti, jo g ly č ių n e ly g y b ė sukuriam a,
Kriminologija (criminology). M o k sla s, tiriantis e lg e s io
ribojant m oterų ir m erg a ičių g a lim y b ę n au d otis p ilie č ių
form as, kuriom s taik om os b a u d žia m o sio s teisės p o v eik io
te isė m is ir tam tikrais so c ia lin ia is ištek lia is, p a v y zd žiu i,
p riem on ės (8 sk., p. 198).
šv ie tim u ir u žim tu m u. L ib eraliojo fem in izm o šalininkai
Kultas (cult). F ra g m en tišk a r e lig in ė gru p u o tė, kuriai linkę siekti įstatym ų p ok yčių , kad užtikrintų individų teisių
priklausantys individai yra laisvai tarpusavyje susiję ir nėra ap sau gą (5 sk ., p. 119).
jo k ių nuolatinių struktūrų. G ana dažnai kultas telkiasi apie
Ligos sukėlėjo teorija (germ theory of disease). S am
įk vėp im o lyd erį (1 7 sk ., p. 5 0 1 ).
prata, teigian ti, j o g lig a s su k elia konkretūs id en tifik u o
Kultūra (culture). K on k rečiai grupei b ū d in gos vertyb ės, jam i v eik sn ia i. Juos privalu atskirti ir p ašalin ti, kad būtų
a p eig o s b ei g y v e n im o būdas. S o c io lo g ija , o ir kiti so c ia atkurta ž m o g a u s fiz in ė sveik ata. L ig o s su k ėlėjo k o n cep
liniai m okslai (yp ač an trop ologija) labai p lačiai vartoja cija - vienas pagrindinių b iom edicin in io sveikatos m odelio
tiek visu om en ės, tiek ir kultūros sąvokas. Kultūra yra viena p rincipų (6 sk ., p. 156).
išsk irtin iau sių savyb ių , kurias turi so c ia lin ia i ju n gin iai (2
Lyčių nelygybė (gender ineųuality). S tatu so, g a lio s b ei
sk., p. 38).
p restižo, p riskiriam ų m oterim s ir vyram s gru p ėse, k o lek
Kultūrinis pliuralizmas (cultural pluralism). K eleto v i ty v u o se ir v isu o m e n ė se , skirtum ai (5 sk ., p. 117).
su om en ės subkultūrų su g y v en im a s v ien o d o m is sąly g o m is Lyčių režimas (gender regime). S antykių tarp ly č ių kon-
(9 sk., p. 2 4 7 ). gifuracija k on k rečioje v e ik sm o v ie to je , p a v y zd žiu i, m o
Kultūrinis reliatyvizmas (cultural relativism). V isu o k y k lo je, še im o je ar k a im y n ijo je 5 sk ., p. 123).
m en ės vertin im o praktikos, a tsiž v e lg ia n č io s į jo s p a čio s Lyčių socializacija (gender socialization). Term inas, nu
standartus, prasm es b ei verty b es (2 sk ., p. 4 1 ). sakantis būdus, kuriuos in dividai išp lėtoja skirtingom s ly
Kultūrinė reprodukcija (cultural reproduction). K u l č ių sa v y b ėm s sukurti so c ia liz a c ijo s p ro cesų m etu (5 sk.,
tūros vertybių bei norm ų p erdavim as iš kartos į kartą. K ul p. 114).
tūrinė reprodukcija su siju si su v e ik sn ia is, kurie laikui b ė Lyčių tvarka (gender order). T erm inas, kurį vartojo R.
gant palaiko kultūrinę patirtį. Š iu olaik in ės visu om en ės tai W. C o n n ellis savo darbuose. L y č ių tvarka išreišk ia v isu o
m en ėje plačiai pap litu siu s vyrišk u m o ir m oterišk u m o ga Medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenės (hunting and
lio s santykių m o d e liu s (5 sk ., p. 123). gathering societies). V isu om en ės, kurių g yven im o šaltinis
yra m ed žio k lė , žv ejy b a ir lau k inių valg o m ų jų augalų rin
Lyginamieji klausimai (comparative ųuestions). K lau
kim as (2 sk ., p. 4 5 ).
sim ai, kuriais siekiam a p alyginanti k eletą v isu o m e n ė s so
cialin ių situacijų arba kontrastingus skirtingų visu o m en ių Megapoiis (megalopolis). „M iestų m iestas“, senovės Grai
pavyzd žiu s. Š ių k la u sim ų paskirtis siejam a su s o c io lo g i kijoje sukurtas term inas, apibrėžęs m iestą-valstyb ę, supla
nių teorijų ar tyrim ų u žd a v in ia is (2 0 sk ., p. 5 8 7 ). nuotą taip, kad k eltų v isų c iv iliz a c ijų pavydą. M oderniai
sia is laik ais jis ap ibūdina itin d id eliu s ar m ilž in išk u s te l
Lyginamoji analizė (comparative analysis). A n alizė, pa k inius - konurbacijas (1 8 sk ., p. 5 2 9 ).
grįsta visu o m en ių ar kultūrų skirtum ų ly g in im u (2 0 sk.,
p. 597). Megamiestai (megacities). Term inas, kurį m ėgsta vartoti
M anuelis C astellsas, aprašydam as m ilžin išk as, itin sutelk
Luomas (estate). Įteisinta stratifikacijos form a, sukurianti tas m iestų erd ves, ku riom s tenka g lo b a lin ė s ek on om ik os
atskirų in d ivid ų grupių n e ly g y b ę (1 0 sk ., p. 2 7 0 ). sandūros taškų vaidm uo. N u m atom a, kad 201 5 m etais pa
Magija (magic). R itualai, kuriais sie k ia m a n orim ų tik s saulyje bus trisdešim t šeši m egam iestai, kurių kiekvienam e
lų, bandant atitinkam ai paveik ti d vasias ar an tgam tiškas g y v e n s per aštu on is m ilijo n u s ž m o n ių (18 sk., p. 5 42).
jėgas. D augum oje visu o m en ių tvyro tam tikra įtam pa tarp Meritokratija (meritocracy). S istem a, kurioje socialin ei
m agijos ir religijos. P riešin gai religijai, m agija linksta į padėčiai u žim ti reikia veik iau in d ivid u alių pranašum ų bei
„in d ivid u alesn ę“ v eik lą , praktikuojam ą burtininko ar ša p asiek im ų , n egu priskirtinių kriterijų, p a v y zd žiu i, p a v e l
m ano (17 sk., p. 4 9 4 ). d ėtų turtų, ly tie s ar s o c ia lin ė s a p lin k os (1 0 sk ., p. 2 8 7 ).
Makrosociologija (macrosociology). D id e lė s a p im ties Metanaracijos (metanarratives). P la č io s, v isu m in ės te
grupių, organ izacijų ar so c ia lin ių siste m ų tyrim ai (4 sk., orijos arba įsitik in im a i, kurie aišk in a v isu o m e n ė s v e ik i
p. 90). m ą ir so c ia lin ė s k aitos k ilm ę. M ark sizm as ir fun k cion a
lizm as yra m etan aracijos, k u riom is so c io lo g a i naudojasi
Maltusizmas (malthusianism). Idėja, kurią pirm asis prieš
aiškindam i, kaip veik ia pasaulis. P ostm odernizm as atmeta
du šimtus m etų išk ė lė T h om as M alth usas. M o k slin in k as
tokias „ d id žią sia s teorijas“, teigd am as, j o g apskritai n e
teigė, kad g y v en to jų p rieau gis g ali viršyti turim us ištek
įm anom a nustatyti esm in ių tiesų, kuriom is būtų grindžiama
lius šiem s g y ven tojam s aprūpinti. P asak M alth uso, ž m o
v isu o m en ė (21 sk ., p. 6 1 8 ).
nėm s būtina riboti sa v o lytin ių san tyk ių d ažn į, siekian t
išvengti pernelyg d id elio gyven tojų prieaugio ir skurdžios, Miesto atnaujinimas (urban renewal). S u n yku sių kai-
alkanos ateities (1 9 sk ., p. 5 56). m y n ijų a tg a iv in im a s , ta ik a n t a titin k a m u s p r o c e s u s -
pakartotinį ž e m ė s b ei esa m ų pastatų naudojim ą, m iesto
Masinė gamyba (mass production). Ilgalaikė serijinė pre
ap lin kos gerin im ą, tobu liau vald an t v ie tin e s teritorijas ir
kių gamyba, naudojant m ašinas. M asinė gam yba buvo v ie
į šį v ald ym ą įtraukiant m iestiečiu s, taip pat naudojant v ie
na pramonės rev o liu cijo s padarinių (13 sk ., p. 3 5 7 ).
šąsias lėšas teritorijai regeneruoti ir b ū sim om s privačiom s
Materialistinė istorijos samprata (materialist concep- in v esticijo m s pritraukti (1 8 sk ., p. 5 3 9 ).
tion of history). M arxo sukurta k o n cep cija , p agal kurią Miesto ekologija (urban ecology). M iesto g y v en im o ty
m aterialiem s, arba ek on om in iam s, v e ik sn ia m s tenka p a
rim ų m etod as, p agrįstas g y v ū n ų b ei organ izm ų prisitai
grindinis vaid m u o, lem iant istorijos k aitą (1 sk ., p. 19).
kym o prie fizin ės aplinkos analogija. Pagal ek ologijos teo
Mažo pasitikėjimo sistemos (low-trust Systems). Orga retik u s, įv a ir io s m ie s to k a im y n ijo s ir z o n o s su sid a ro
nizacijos ar darbo aplinka, kai in d ivid am s su teikiam a m a vykstant natūralaus p risitaik ym o p rocesu i, m iesto g y v e n
žai galim ybių dirbti savarankiškai ir p atiem s k o n troliu o tojam s varžantis dėl ištek lių (1 8 sk ., p. 5 3 2 ).
ti darbo u žd u otis (13 sk., p. 3 6 0 ).
Mikrosociologija (microsociology). Ž m on ių e lg e s io ty
Mažumų grupė (minority group). G rupė žm o n ių , kuri rimai b etarp išk ų są v e ik ų ap lin k o se (4 sk., p. 90).
sudaro konkrečios visu o m en ės m a žu m ą ir šio je v isu o m e Milenarizmas (millenarianism). K ai kurių religin ių są
nėje - dėl fiz in ių ar kultūrinių yp atu m ų - patiria n e ly g y jū d ž ių d a ly v ių tik ėjim as, jo g artim iau sioje ateityje įvyk s
bę. Šios grupės apim a etn ines m ažu m as (9 sk ., p. 2 3 9 ). v isk ą k eičian tys k ataklizm ai, kurie sk elb s naujos ep och os
Mediana (median). S k aičiu s, esantis sk a ičių se k o s v id u pradžią (1 7 sk., p. 5 1 5 ).
ryje, taip pat būdas vid u tin ei reik šm ei a p sk aičiu oti, ku Mirties bausmė (capital punishment). V alstyb ės san k
ris kartais praverčia labiau negu vidurkio sk aičiavim as (20 cion u otas g y v y b ė s atėm im as iš asm en s, padariusio m ir
sk., p. 601). timi baudžiam ą nusikaltim ą. Š ią egzek u ciją įprasta vadinti
Mediko žvilgsnis (medical gaze). Š iu o la ik in ėje m e d ic i „m irties b au sm e“ (8 sk., p. 2 3 0 ).
noje ši sąvoka reiškia ob jektyvų , n e ša lišk ą ir vertyb išk ai Miškų naikinimas (deforestation). M iškin gų plotų naiki
neutralų p ožiūrį, kurį taiko sp ec ia lista i m ed ik ai, ap žiūrė nim as, kurį dažnai su k elia k om ercin ė m išk o žaliavų ruo
dami ir gyd yd am i sergan tį p acien tą (6 sk ., p. 156). ša (1 9 sk., p. 5 7 0 ).
Moda (mode). D ažniausiai besikartojantis konkrečios duo m o išk ilim u, nors n a cion alin ė prik lau som ybė dabartiniais
m en ų se k o s sk aičiu s. K artais j is p adeda apibūdinti v id u laikais ne visu o m et sutam pa su kon k rečios v alstyb ės ribo
tin ę reik šm ę (2 0 sk ., p. 6 0 1 ). m is. N acion alin ės v alstyb ės su siform avo kaip nacionalinių
v a lsty b ių siste m o s dalis. S istem a išk ilo Europoje, tačiau
Mokymasis visą gyvenimą (lifelong learning). Idėja, pa
pastaruoju m etu apim a v is ą Ž e m ė s rutulį (2 sk., p. 4 9 ).
gal kurią in d ivid ai turėtų m o k y tis ir įg y ti naujų žin ių v i
sais g y v en im o laikotarpiais, u žu o t a p sirib oję v ien ž in io Nacionalizmas (nationalism). Įsitikinim ų bei sim b olių v i
m is, kurias g y v e n im o prad žioje su teik ė form alioji šv ie ti sum a, reiškianti in d ivid o susitap atin im ą su konkrečia tau
m o sistem a. Tęstinio suaugusiųjų švietim o program os, sp e tine ben d ru om en e (1 4 sk ., p. 3 9 5 ).
cia listų k v a lifik a cijo s k ė lim a s, in te m e tin is m o k y m a sis,
Naujieji leiboristai (New Labour). R e fo r m o s, kurias
bendruom eniniai „m ok ym osi bankai“ ir kiti būdai suteikia
pradėjo T o n y ’s B lairas, tapęs B ritan ijos leib oristų parti
individam s ga lim y b ę m ok ytis v is ą a m žių (1 6 sk., p. 4 8 7 ).
jo s lyderiu ir siek d am as, kad partija p asuktų nauju k eliu .
Mokslas (science). G am tos m o k slų prasm e j is apim a s is T aik om os p riem on ės išr y šk ėjo , pradėjus sė k m in g ą kam
tem in gą fiz in io p asau lio tyrim ą. M o k sla s, kartu ir s o c io p aniją uždrausti partijos k o n stitu cijo s 4 straipsnį, ir įpa
lo g ijo s m okslin iai siek iai, reikalauja atitinkam a tvarka rū reigojo partiją p lėtoti v ie šą ją n u o sa v y b ę pram onėje (1 4
šiu oti em pirinius d u om en is, ju o s derinti su teorin iais m e sk ., p. 4 0 7 ).
todais bei teorijom is, kurie n u šv iečia ar aiškina šiu os du o
Naujasis kairysis realizmas (New Left realism). K rim i
m enis. M ok slin ė v eik la ju n g ia drąsių naujų m ąstym o m e
n o lo g ijo s atm aina, kurią X X a. devin tajam e d ešim tm ety
todų kūrimą ir kruopštų h ip otezių bei idėjų tikrinimą. V ie
je išp op u liarin o Jock o Y ou n go darbai. D id žia u sią d ėm esį
nas pagrindinių ypatum ų, p ad ed an čių išskirti m o k slą iš
naujasis k airysis realizm as sk yrė n u sik altim ų aukom s ir
kitų id ėjin ių siste m ų rūšių (k u rios glū d i, tarkim e, r e lig i
siū lė, kad k rim in ologija praktiškai u žsiim tų nu sik altim ų
jo je ) yra prielaida, j o g v iso s m o k slin ė s id ėjos turi būti at
kon trolės bei so c ia lin ė s p o litik o s reik alais (8 sk., p. 2 0 6 ).
viros v isu o tin ei m o k slo b en d ru om en ės narių kritikai bei
tikrinim ui (2 0 sk., p. 5 8 8 ). Naujasis rasizmas (new racism). R asistin ės pažiūros, dar
vad in am os kultūriniu rasizm u ir p agrįstos ne tiek b io lo g i
Monarchija (monarchy). P olitin ė sistem a, valdom a vien o
n iais, k iek k u ltūriniais ar r elig in ia is skirtum ais (9 sk ., p.
asm ens. V ald ovo g a lio s iš kartos į kartą perd u od am os jo
2 4 3 ).
še im o s nariam s (1 4 sk ., p. 3 9 6 ).
Monogamija (monogamy). S an tu ok os form a, kai k iek
Naujasis vyras (new man). V yrišku m o įv a iz d is, atsira
dęs žin iask laid oje ir reklam oje X X a. devintajam e d ešim t
vien am santuokos partneriui v ien u m etu leid žiam a turėti
m etyje. „N aujasis vyras“ vaizd u otas esąs stiprus, bet šv e l
tik v ie n ą su tu ok tin į (7 sk., p. 171).
nus ir gailia šird is (5 sk ., p. 127).
Monoteizmas (monotheism). T ik ėjim as v ien u ir v ie n in
teliu D iev u (1 7 sk ., p. 4 9 3 ).
Naujieji religiniai sąjūdžiai (nevv religious movements).
R e lig in ių ir d v a sin ių grupių, kultų bei sektų visu m a, išk i
Moralinė panika (moral panic). T erm iną išp op u liarin o lusi greta p agrindinių religijų. N au jieji religin iai sąjūdžiai
S ta n ley ’s C ohenas. Jis k alb ėjo ap ie žin ia sk la id o s su k eltą apim a įvairias gru p es, nuo d v a sin ių b ei savitarpio p a g a l
perdėtą reakciją į tam tikrą gru p ę ar e lg s e n o s tipą, kuris b os grupių „N au jojo am žiau s są jū d žio “ vid u je iki išsk ir
laikom as b en d rosios so c ia lin ė s netvark os p o žym iu . M o tinių sektų, to k ių kaip H are K rišna (1 7 sk ., p. 5 1 2 ).
ralinę p aniką dažnai su k elia įv y k ia i, kurie tiek d ėl savo
v y k sm o p rigim ties, tiek dėl įtrauktų ž m o n ių sk aičiau s iš Naujieji socialiniai sąjūdžiai (new sočiai movements).
Įvairūs so c ia lin ia i są jū d ž ia i, k ilę V akarų v isu o m e n ė se
tiesų yra p alygin ti n ereik šm in g i (8 sk ., p. 2 0 4 ).
X X a. septintajam e d ešim tm etyje. Jie rodė žm o n ių v isu o
Motiniškos priežiūros stygius (maternal deprivation). m en ėm s k y la n čių p a v o jų kaitą. N au jieji so c ia lin ia i sąjū
Stabilaus ir m e ile p agrįsto ry šio , sie ja n č io m a žą v a ik ą su d žiai, p a v y zd žiu i, fem in izm a s, ek o lo g in is ir antibranduo-
m otina, stoka. Johnas B o w lb y ‘s te ig ę , kad m otin os neb u linis sąjūdžiai, protestai prieš genetiškai m odifikuotą m ais
vim as ar netektis vėliau gali paskatinti p sich ik os ligas arba tą ir „ a n tig lo b a lizm o “ d em on stracijos, skiriasi nuo an k s
e lg se n o s d eviacijas (5 sk ., p. 118). tesn ių so c ia lin ių sąjū d žių , n es dabar jie p a sišv en čia v ie
Multimedija (multimedia). Skirtingų priem onių, kuriom s nai problem ai, turi nem aterialius siekius, ju o s remia įvairūs
reikia skirtingų tech n ologijų (p a vyzd žiu i, vaizdui ir garsui v isu o m e n ė s slu o k sn ia i (1 4 sk ., p. 4 1 2 ).
perduoti), sujungim as į v ie n ą p riem on ę, p avyzd žiu i, k om
Naujoji kriminologija (New criminology). K rim inolo-
piuteriu atkuriam ą k om p ak tin ę p lo k šte lę (15 sk., p. 4 3 4 ).
g in ės m in ties atšaka, išgarsėju si B ritanijoje X X a. aštun
Nacionalinė valstybė (nation-state). S avitas valstyb ės ti tajam e d ešim tm etyje. P agal ją, d eviacin is e lg e sy s pasiren
pas, būdingas m oderniajam p asau liu i. V yriausybė turi su k am as są m o n in g a i ir d ažn ai p agal k ilm ę yra p o litin is.
v eren ią g a lią apibrėžtoje teritorijoje, o d au gu m ą g y v e n „N au jieji k rim in o lo g a i“ te ig ė , kad n u sik altim u s ir d e v ia
tojų sudaro p ilie č ia i, laik an tys sa v e v ie n o s tautos dalim i. cijas įm anom a suprasti, tik p a ž v e lg u s į v isu o m en ėje g lū
N acion alin ės valstyb ės glau d žiai su siju sio s su n a cio n a liz d in čių g a lių ir n e ly g y b ė s k on tek stą (8 sk ., p. 2 0 5 ).
Naujoji migracija (new migration). Terminas, nusakantis Normos (norms). E lg se n o s ta isy k lė s, rod an čios ar įk ū
m ig ra cijo s m o d e lių p o k y č iu s E u rop oje po 1989 m etų. n ijan čios kultūros vertyb es ir reik alau jan čios arba drau
„N aująją m igraciją“ v e ik ė Š altojo karo pabaiga ir B erly d žiančios atitinkamai elgtis. N orm as visu om et palaiko v ie
no sien os griūtis, u žsitęsęs etninis k onfliktas buvusioje Ju nos ar kitos rūšies sankcijos, pradedant neform aliu neprita
goslavijoje ir E uropos in tegracijos p rocesas, kurie pakeitė rimu ir baigiant fizin ė m is b au sm ėm is ar g y v y b ė s atėm im u
tradicinių „k ilm ės ša lių “ ir „p ask irties ša lių “ varom ąsias (2 sk., p. 38).
jė g a s (9 sk., p. 2 6 2 ). Nusikaltimas (crime). B e t kuri v eik la , p ažeid žian ti p o li
„Naujojo amžiaus sąjūdis“ (New Age movement). B e n tinės va ld žio s priim tus įstatym us. N ors esam e linkę „nusi
drasis term inas, ap ib rėžian tis p la č ią tik ėjim ų ir praktikų, k a ltė liu s“ laikyti atskiru g y v e n to jų p ogru p iu, iš tiesų re
nukreiptų į v id in į dvasingum ą, visum ą. „N aujojo am žiaus“ ta žm on ių , kurie savo g y v e n im e v ien a ip ar kitaip nep a
v e ik lą iliustruoja p a g o n y b ė, R ytų m isticizm a s, šam aniz ž e id ė įstatym ų. Įstatym us nustato v a lsty b ė s vald žia, bet
m as, altern atyvios g y d y m o form os, astrologija ar kiti pa kai kuriais atvejais ir ja i n esv e tim a s d ev ia cin is e lg e sy s (8
našūs p avyzd žiai (1 7 sk ., p. 5 1 3 ). sk., p. 197).
Naujosios industrinės šalys, NIŠ (newly industrializing Organizacija (organization). D id e lė in d ivid ų grupė, ku
countries). Trečiojo pasaulio ek on om ik os, per pastaruosius riai reikia atskiros v a ld y m o san tyk ių v isu m o s. Industri
du ar tris d ešim tm eč iu s p rad ėjusios kurti tvirtą pram onės nės v isu o m en ės turi d au gelio rūšių organizacijas, veik ian
pagrindą, p avyzd žiu i, B razilija ir Singapūras (2 sk., p. 51). čias daugu m ą g y v e n im o aspektų. T iesa, ne v is o s organ i
zacijos yra biurokratiškos form aliąja prasm e, bet, kita ver
Nedarbas (unemployment). N ed arb as procentais m atuo
tus, organ izacijų plėtra ir biurokratinės ten d en cijos gana
jam as, nustatant „ ek o n o m išk a i a k ty v ių “ ir galin čių dirb
glau d žiai su siju sio s (1 2 sk ., p. 3 2 6 ).
ti, tačiau n egau n an čių m ok am o darbo žm on ių santykinį
skaičių. Ž m ogu s, kuris „nedirba“ , nebūtinai yra bedarbis Pagrindinis statusas (master status). Statusas ar statusai,
ta prasm e, kad n iek o neturi daryti. P a v y zd žiu i, nedirban kurie paprastai yra reik šm in g esn i u ž kitus so c ia lin ė s p a
d ėties rod ik lius ir lem ia bendrąją asm en s v ie tą v isu o m e
čios žm on os, kurios prižiūri nam us, paprastai sunkiai dirba
nėje (4 sk., p. 101).
(13 sk., p. 3 81).
Nefokusuota sąveika (unfocused interaction). Sąveika Partija (party). G rupė in d ivid ų , kurie dirba drauge, n es
turi bendrą pagrindą, aplinką, tik slu s ar interesus. Pasak
tarp žm on ių, e sa n č ių toje p a čio je ap lin koje, bet n eb en
W eberio, partija drauge su k la se b ei statusu p rik lau so
draujančių akis į akį (4 sk ., p. 9 9 ).
veik sn iam s, form uojantiem s so c ia lin ė s stratifikacijos m o
Neformalioji ekonomika (informal economy). E kono d eliu s (1 0 sk., p. 2 7 2 ).
m iniai sandoriai, sudarom i už įp rastin ės apm okom o dar
Pasaulėneigos sąjūdžiai (world-rejecting movements).
bo srities ribų (13 sk ., p. 3 5 4 ).
R elig in ia i sąjūdžiai, išsk irian tys iš k itų savo itin kritišku
Neformalūs santykiai (informal relations). A sm eninių požiūriu į išorės p asau lį ir reiklum u savo nariam s (17 sk.,
ryšių pagrindu su sik lo stę san tyk iai grupėse ar organizaci p. 514).
jo se . Būdai ką nors daryti kitaip, n egu reikalauja formaliai
Pasaulėteigos sąjūdžiai (world-affirming movements).
pripažinti p rotokolų b ei p roced ū rų stiliai (12 sk., p. 329).
R eligin iai sąjūdžiai, siek ian tys atverti žm o n ių vid in es g a
Nepriklausomas kintamasis (independent variable). lim ybes ir šitaip padidinti savo sekėjų gebėjim us sėkm ingai
K intam asis arba v eik sn ys, priežastingai veikiantis kitą (pri įsikurti išorės p asau lyje (1 7 sk ., p. 5 1 3 ).
k lau som ą kintam ąjį) (2 0 sk ., p. 5 9 2 ).
Pasaulietiškas (profane). P riklausantis žem išk ajam , k as
Nesitaikstomas viešosios tvarkos palaikymas (zero to- d ien yb ės p asauliui (1 7 sk ., p. 4 9 8 ).
lerance policing). N u sik a ltim ų p rev en cijo s ir kontrolės Pasiektasis statusas (achieved status). S o c ia lin is statu
m etod as, pabrėžiantis p a m atin į n u o la tin io tvarkos palai
sas, kurį in d ivid as p a siek ė veik ia u sa v o p astan gom is, o
k y m o p r o ceso v a id m e n į, m a ž in a n t su n k ių nusikaltim ų ne dėl savyb ių , su siju sių su b io lo g in ia is v eik sn ia is. P a
skaičių. Š io m etod o taik ym as n u sižen g im a m s ir m ažes siektojo statuso p a v y zd žia i - „veteran as“, „b aigęs aukš
n iem s tvarkos p ažeid im am s atspindi principus, grindžian tąjį m ok slą“ ar „g y d y to ja s“ (4 sk ., p. 101).
čiu s „išd au žytų lan gų “ teoriją (8 sk ., p. 207).
Patriarchija (patriarchy). V yrų v iršen y b ė , nustelbianti
Netikrumas dėl darbo (job insecurity). Netikrumo jau s moteris. V isos žin om os v isu o m en ės yra patriarchinės, nors
m as, kurį patiria sam d om i darbuotojai, nuogąstaudami dėl skiriasi vyrų ir m oterų įg y v e n d in a m o s g a lio s laipsniu bei
savo darbo padėties stab ilu m o b ei vaid m ens darbo vietoje prigim tim i. M oderniųjų v isu o m e n ių m oterų sąjūdžiai v i
(13 sk., p. 3 84). sų pirma siek ia įveik ti esam as patriarchinės in stitucijas
Neverbalinis bendravimas (non-verbal communica- (5 sk., p. 120).
tion). Individų ben d ravim as, p agrįstas ne tiek kalba, kiek Perkėlimas (displacement). Idėjų ar ja u sm ų p erk ėlim as
v eid o išraiška ar kūno ju d e s ia is (4 sk ., p. 91). iš jų tikrojo šaltin io į k itą o b jek tą (9 sk., p. 2 4 1 ).
Pilietinė visuomenė (civil society). V eik lo s sritis, esanti siju sios su m odernių pram onės form ų plėtra. Pram onės re
tarp v a lsty b ės ir rinkos, įskaitant še im ą , m o k y k la s, b en v o liu cija pradėjo in d u stria liza cijo s p ro cesą (1 sk ., p. 2 3 ).
d ruom enių su siv ie n ijim u s ir n ee k o n o m in e s in stitu cijas. Pranašai (prophets). R e lig in ia i lyd eriai, kurie su telk ia
„P ilietin ė v isu o m e n ė “ arba „ p ilietin ė kultūra“ yra g y v y sek ėju s, aišk in d am i šv e n tu o siu s tekstus (1 7 sk., p. 4 9 5 ).
biškai svarbi lanksčiom s dem okratinėm s visu om en ėm s (14
sk., p. 4 1 2 ).
Pridėtinė vertė (surplus value). Pagal m arksizm o teoriją,
ji reišk ia in d iv id o darbo j ė g o s vertę, kuri „ liek a “, darb
Pilietis (citizen). P o litin ė s b en d ru om en ės narys, turintis daviui grąžinus darbininko sam d os kaštus (1 0 sk., p. 271).
su šia naryste susijusias teises bei pareigas (1 4 sk., p. 395).
Prieglobsčio prašytojas (asylum-seeker). A sm u o , kuris
Pirmasis pasaulis (First World). N a c io n a lin ių valstyb ių prašo su teikti p r ie g lo b stį u ž sie n io šalyje, bijod am as p o
grupė, p asižym in ti brandžia pram onės ek on om ik a ir pa litin io ar relig in io p ersek io jim o sa v o g im tojoje šalyje (9
grįsta k ap italistin e gam yb a (2 sk ., p. 50). sk., p. 2 6 3 ).
Pirminė deviacija (primary deviance). D eviacijų so c io lo Priemiesčių plėtra (suburbanization). P riem iesčių - m a
gijoje ši sąvok a reišk ia pradinę n u sik altim o ar d ev ia cijo s žaaukštės statybos teritorijų už m iestų centrų ribos - plėtra
veiką. Pagal E d w in ą L em ertą, p irm in ės d e v ia c ijo s ly g io
(1 8 sk ., p. 5 3 6 ).
v eik o s lieka šalu tin ės in d iv id o sa v im o n ė s identitetui. P a
prastai d eviacin ė veik a tampa įprasta tik laipsniškai (8 sk., Prieštaringos klasinės padėtys (contradictory class lo-
p. 2 0 4 ). cations). P adėtys k la sių struktūroje, yp ač turint m in tyse
įprastus „baltųjų apykaklių“ ir ž em esn io rango vad yb inin
Pirminė socializacija (primary socialization). P rocesas, kų darbus, kuriem s b ū d in gi bendri k la sin ių p a d ėčių p o
kai vaikai m okom i g im to sio s v isu o m en ės kultūros normų. žy m ia i tiek a u k štesn es, tiek ž e m e s n e s p areigas u žim an-
Pirm inė so c ia liz a cija d au giau sia v y k sta še im o je (7 sk., p. čių jų a tžv ilg iu (1 0 sk ., p. 2 7 3 ).
172).
Priežastingumas (causation). V ien o v e ik sn io p riežasti
Poligamija (polygamy). Santuokos forma, kai asm uo vienu n is p o v e ik is kitam . S o c io lo g ijo je priežastin iai v eik sn iai
m etu gali turėti du ar daugiau su tu ok tin ių (7 sk., p. 171). apim a ir p ačių in d iv id ų nu rod om u s savo v e ik sm ų m o ty
Politeizmas (polytheism). T ik ėjim as d v iem ar daugiau v u s, ir išorin į p o v e ik į in d iv id ų elg sen a i (2 0 sk., p. 5 9 1 ).
d iev ų (1 7 sk., p. 4 9 5 ). Priežastinis ryšys (causal relationship). R yšys, kai vien ą
Politika (politics). P riem on ės, pad ed an čios kovoti dėl ga įv y k į ar situaciją (pasek m ę) lem ia kita (priežastis) (20 sk.,
lio s ir ja p asin au d oti, veik ia n t v a ld y m o v e ik lo s prigim tį p. 5 9 1 ).
bei turinį. P olitin ė sritis apim a v a ld a n čių jų v e ik lą ir p o Priežiūra (surveillance). K ai kurių in d iv id ų ar grupių
draug d au gelio kitų grupių b ei in d iv id ų v eik sm u s ir k on v eik los priežiūra, kurią vyk d o kiti, siekdam i užtikrinti klus
kurencinius interesus (1 4 sk ., p. 3 9 4 ). nų e lg e s į (1 2 sk ., p. 3 3 4 ).
Politinė partija (political party). O rganizacija, įkurta sie Priežiūros visuomenė (surveillance society). V isu o m e
kiant rinkim ų būdu įgyti v a ld žio s g alias ir jo m is rem iantis nė, kurioje in d ivid ai siste m in g a i steb im i, o jų veik la fik
vyk d yti kon k rečią program ą (1 4 sk ., p. 4 0 4 ). suojam a dokum entuose. V aizdo kam erų paplitim as k eliu o
Postfordizmas (post-fordism). B en d rasis term inas ap i se, g a tv ė se ir p rek yb os cen tru ose sudaro v ie n ą p riežiū
būdinti perėjim ui iš m asin ės pram oninės gam ybos, parem ros p lėtros asp ek tą (1 2 sk ., p. 3 3 5 ).
tos fordizm o m etodais, į lankstesnes gam ybos formas. Pas
Priklausomas kintamasis (dependent variable). N e p a
tarosiom s b ūdinga d iegti n a u jo v es ir tenkinti in d ivid u a
sto v u s d yd is arba v e ik sn y s , kuriam kaip padariniui daro
lizu otų g am in ių p ak lausą rin k oje (13 sk ., p. 3 6 1 ).
priežastinę įtaką kitas (nepriklausom as) kintam asis (20 sk.,
Postmodernizmas (postmodernism). K on cep cija, arba p. 5 9 2 ).
įsitik in im as, kad v isu o m e n ė s n eb ev a ld o nei pažanga, nei Priklausomybė nuo socialinės paramos (welfare depen-
istorija. P o stm o d em io ji v isu o m e n ė yra itin įvairialyp ė ir
dency). S ituacija, kurią ž m o n ė s, gau n an tys so c ia lin ę pa
neturi jo k ių „m etanaracijų“ , k urios orien tu otų jo s v e ik lą
ramą, p a v y zd žiu i, bedarbio p ašalp ą, su vok ia kaip „ g y v e
(21 sk., p. 6 1 8 ).
n im o būdą“, todėl n esisten gia rasti m okam o darbo (11 sk.,
Pozityvizmas (positivism). S o c io lo g ijo je jis reiškia p ožiū p. 3 1 7 ).
rį, kad so c ia lin io p asau lio tyrim u s reik ėtų atlikti, v a d o
Priklausomybės kultūra (dependency culture). Charleso
vaujantis gam tos m okslų principais. P ozityvistin is požiūris
M urray’aus išpopuliarintas term inas, apibūdinantis in d ivi
į so c io lo g iją rem iasi teigin iu , jo g įd ėm iai stebint, lyginant
dus, kurie lin k ę pasik liau ti v a lsty b ė s teik iam a so c ia lin e
ir eksperim entuojant, g a lim a gauti em p iriniu s d u om en is
param a, u žuot ėję į darbo rinką. P rik lau som yb ės kultūra
(1 sk., p. 24).
apibūdinam a kaip „ v a lsty b ė s-a u k lė s“ , kuri naikina a sm e
Pramonės revoliucija (Industrial Revolution). P lačios n in es am bicijas ir ž m o n ių g e b ė jim ą rūpintis savim i, p a
ir įvairios so c ia lin ė s bei ek o n o m in ė s transform acijos, su darinys (11 sk ., p. 3 0 1 ).
Priklausomybės santykis (dependency ratio). Priklauso Reabilituojamasis teisingumas (restorative justice). Kri
m o am žiaus (vaik ų ir p agyven u sių jų) ir ekon om išk ai akty m inalinės teisėsau gos atšaka, atmetanti baudžiam ąsias prie
v ių am žiau s grupių ž m o n ių sk a ičia u s san tyk is (6 sk., p. m on es ir pasirenkanti ben d ru om en in io p ob ū džio sprendi
163). m us, kurių tikslas - padėti pažeidėjam s geriau suvokti savo
Priskirtinis statusas (ascribed status). S o c ia lin is statu v e ik sm ų padarinius (8 sk ., p. 2 2 8 ).
sas, pagrįstas b io lo g in ia is v eik sn ia is, p avyzd žiu i, rase, ly Recidyvizmas (recidivism). Pakartotiniai pažeidim ai, ku
tim i ar am žiu m i (4 sk ., p. 101). riuos įv y k d o in d iv id a i, an kščiau jau pripažinti n u sik altė
Pritampantysis vyriškumas (complicit masculinity). liais (8 sk ., p. 2 2 8 ).
Term inas, vartojam as R. W. C o n e llio darbuose, n agrinė Reflektyvumas (reflexivity). Terminas, apibūdinantis ry
ju siu o se ly č ių h ierarchiją v isu o m e n ė je . P ritam pantįjį v y šiu s tarp ž in o jim o ir so c ia lin io g y v en im o . Įgytos žin io s
riškum ą įkūnija d au gelis v isu o m en ės vyrų, kurie gyven im e apie v isu o m e n ę g ali veik ti m ū sų g y v e n im ą v isu o m en ėje.
n esila ik o h e g e m o n in io v y rišk u m o id ea lo , bet p asin au d o P a v y zd žiu i, p erskaitęs ap k lausos d u om en is ir su žin ojęs
ja pranašum ais, k uriuos teik ia dom in u ojan ti p adėtis pa- apie itin rem iam ą p o litin ę partiją, in d ivid as gali nutarti,
triarchinėje tvarkoje (5 sk ., p. 124). kad ir pats ją parem s (21 sk ., p. 6 2 3 ).
Prostitucija (prostitution). Sek su alin ių paslaugų teikim as Regeneracija (gentrification). M iestų ren ovacijos pro
u ž p in igu s (5 sk ., p. 136). c esa s, kai se n i, ap leisti g y v en a m ieji nam ai atnaujinam i,
Psichopatas (psychopath). Y p atin gas a sm en y b ės tipas. pritaikant šią teritoriją turtin gesniem s žm o n ėm s (18 sk.,
Š iem s in d ivid am s stin ga m o ralin io ja u sm o ir rūpinim osi p. 5 40).
kitais, kurie bū d in gi d au gu m ai n orm alių žm o n ių (8 sk., Regionalizacija (regionalization). L aiko ir erd vės pada
p. 199). lijim ai, kurie ga li būti naudojam i skirstant v e ik lą į v ie ti
Racionalizacija (racionalization). S ąvok a, kurią varto nio pobūdžio erdves. Kita reikšm ė - stam besni ekonom inio
jo W eberis, kalbėdam as apie so c ia lin ia m e pasaulyje v y k s ir so c ia lin io g y v e n im o skirstym ai į region u s ir zon as, ap
tantį procesą, kurio m etu to ly d ž io įsivyrauja tikslaus skai im ančius n acion alinės valstyb ės teritorijos dalis arba tarp
čiavim o ir o rg a n izavim o būdai, reikalaujantys abstrakčių v a lsty b in iu s darinius (4 sk., p. 105).
taisyk lių bei p roced ū rų (1 sk ., p. 3 0 ). Religija (religion). T ik ėjim ų v isu m a, kurios laik osi b en
Radikalusis feminizmas (radical feminism). F em in iz dru om enės nariai. Į j ą taip pat įtraukiam i sim b o lia i, į ku
m o teorijos atm aina, p agal kurią ly č ių n e ly g y b ę sukėlė riuos žv elg ia m a su pagarbia b aim e ar nuostaba, ir ritua
vyrų dom in avim as v is o s e so c ia lin io ir e k o n o m in io g y v e lai, kuriuose dalyvauja bendruom enės nariai. R eligijos n e
būtinai turi žadinti tikėjim ą antgam tiškom is esybėm is. G a
n im o srityse (5 sk., p. 120).
na sunku tik sliai apibrėžti, kas skiria relig iją ir m agiją.
Raidos klausimai (developmental ąuestions). K lausim ai, V is d ėlto dažnai teigiam a, jo g m agija pirm iausia u žsiim a
kuriuos k elia s o c io lo g a i, iešk o d a m i so c ia lin ių institucijų
in d ivid ai, o religijai svarbesni b en d ru om en ių ritualai (17
kilm ės ir raidos iš p raeities į dabartį būdų (2 0 sk., p. 587).
sk., p. 4 9 3 ).
Rasė (race). S o c ia lin ių sa n ty k ių v isu m a , kuri pagal b io
Remtinų išteklių pašalpa (means-tested benefit). So
lo g in es sa v y b es le id ž ia lo k a lizu o ti in d iv id u s arba grupes
cialinės param os p aslau gos, prieinam os tik p iliečiam s, ku
ir priskirti jie m s įvairiu s p o ž y m iu s ar k om p eten cijas (9
rie atitinka tam tikrus kriterijus, p agrįstus ne v ien p orei
sk., p. 2 38).
kiais, bet ir pajam ų b ei santaupų ly g iu (11 sk., p. 3 1 4 ).
Rasinis rūšiavimas (racialization). P rocesas, kai rasės
Reprezentatyvi atrankos imtis (representative sample).
supratimai taikom i in d iv id a m s ar ž m o n ių grupėm s k lasi
F ragm entinė d a u g elio g y v en to jų im tis, kuri pagal statis
fikuoti. R asiniai skirtum ai reišk ia n e v ie n bū d ą žm on ių
tiką yra tipišk a šie m s gyv en to ja m s (2 0 sk., p. 595).
skirtumams aprašyti: j ie turi d id e lę reik šm ę, atkuriant ga
lios ir n e ly g y b ės m o d e liu s (9 sk ., p. 2 3 8 ).
Revoliucija (revolution). P o litin ės k aitos p rocesas, su
žadinantis ir sutelkiantis m asin į so c ia lin į sąjūdį, kuris jėg a
Rasizmas (racism). Pranašum o ar nevisavertiškum o bruo
nuverčia esa m ą režim ą ir suform uoja naują vald ym ą. R e
žų priskyrimas gyven tojam s, turintiem s bendras paveldėtas
vo liu cija skiriasi nuo v a lsty b ės perversm o {coup d ’ėtat),
fizines savyb es. R a siz m a s yra yp a tin g a išan k stin io n u si
nes ji apim a m a sin į sąjūdį ir g a lim y b ę iš esm ė s pakeisti
statym o form a, va d o v a u ja n tis fiz in ė m is žm o n ių skirty
v isą politin ę sistem ą. Tuo tarpu valstyb ės perversm o m etu
bėm is. R asizm o n u osta tos įsiša k n ijo Vakarų k olon ijin ės
va ld žią u žgrob ia gin k lu oti in d ivid ai, kurie v ėlia u p a ša li
plėtros laikotarpiu. K ita vertus, d a u g ely je kitų žm on ių v i
na esam u s p o litin iu s lyd eriu s, bet šiu o atveju radikaliai
suom enių k on tek stų taip pat g a lėtu m e aptikti išankstinio
n ek eičia v a ld y m o siste m o s. R ev o liu cija s reikia taip pat
nusistatymo bei diskrim inavim o m echanizm us, besiremian
skirti nuo sukilim ų, kurie m eta iššū k į esam ai politinei v a l
čius šiom is n u ostatom is (9 sk ., p. 2 4 1 ).
džiai, tačiau siekia veik iau pašalinti v a ld žio je esančius as
Raštingumas (literacy). G eb ėjim a s rašyti ir skaityti (16 m en is n egu pertvarkyti p ačią p o litin ę struktūrą (1 4 sk.,
sk., p. 4 57). p. 411).
Ribotasis kodas (restricted code). K alb os būdas, kuris u žsie n io atvyksta vyrų grupės, iešk a n čio s g alim yb ių p asi
rem iasi n eišp lėto ta is k u ltū rin iais supratim ais. Š iu o atve naudoti p igiais seksu aliniais ryšiais su m oterim is ir vaikais
ju d a u g elis id ėjų gali būti ir yra išsa k o m o s be ž o d ž ių (1 6 (5 sk ., p. 138).
sk., p. 4 7 5 ). Seksualinis priekabiavimas (sexual harassment). N e
Riboženkliai (markers). Signalai ar p riem onės, skiriantys pageid au jam as se k su a lin is m eilin im a sis, p astab os ar e l
k iek vien ą fok u su otos są v e ik o s ep izod ą, taip pat atskirian g e s y s, kuriuos v ie n a s asm u o skiria kitam ir atkakliai tę
tys j į nuo nefoku su otos są veik os, vyk stan čios antrame pla sia net tuom et, kai tampa aišku, j o g kitas asm uo tam prieš
ne. G offm an as ju o s vad in a sk lia u sta is (4 sk ., p. 100). tarauja (1 2 sk., p. 3 3 8 ).
Ritualas (ritual). Form alizuotas elg sen o s būdas, kurį regu Seksualumas (sexuality). P lati sąvok a, su siju si su ž m o
liariai atlieka grupės ar b en d ru om en ės nariai. R eligija yra n ių se k su a lin ė m is sa v y b ė m is ir e lg se n a (5 sk., p. 112).
v ien as p agrin d inių k on tek stų , k u riu ose praktikuojam i ri
Sekta (sect). R e lig in is ju d ėjim a s, atsk ilęs nuo tradicinės
tualai, tačiau ritualinė e lg se n a p eržen g ia šio s srities ribas
krypties (1 7 sk ., p. 5 0 1 ).
ir sk leid žiasi kur kas plačiau. D au gu m a grupių praktikuoja
v ien o k io ar k itok io p o b ū d ž io ritualus (1 7 sk ., p. 4 9 3 ). Sekuliarizacija (secularization). R e lig ijo s įtakos n u o s
m uk io p rocesas. M o d ern io sio s v isu o m e n ė s v is labiau pa-
Rizikos visuomenė (risk society). S ąvoka, siejam a su v o sau lietišk ėja, tačiau labai sunku tiksliai nustatyti se k u lia
k ie č ių so c io lo g u U lrich u B e ck u . Jis teig ia , kad industri
rizacijos laip sn į. S ek u lia riza ciją g alim a sieti su d a ly v a
nė v isu o m en ė sukūrė n em ažai naujų p avojų , kurių n e ž i
vim u r e lig in ėse o rg a n iza cijo se (p a v y z d ž iu i, skaičiu ojan t
nota ank stesn iais am žiais. V ien a s p a v y z d ž ių - v isu o tin io
b a žn y čio s lan k om u m ą p rocen tais), relig in ių organ izacijų
k lim ato a tšilim o g rėsm ė (3 sk ., p. 7 7 ).
turima so c ia lin e b ei m aterialia įtaka ir su žm o n ių relig i
Sambūvio su pasauliu sąjūdžiai (world-accommodating nio tik ėjim o laip sn iu (1 7 sk ., p. 5 0 5 ).
movements). R e lig in ia i sąjū d žiai, p ab rėžian tys, jo g reli Sergamumo transformacija (health transition). Pagrin
g in is vid in is g y v en im a s ir d v a sin is tyrum as svarbesni už d in ių m irties p rieža sčių v isu o m e n ė je p o slin k is, kai ūm ias
p asau lietišk u s rū p esčiu s (1 7 sk ., p. 5 1 4 ). in fek cin es ligas p ak eičia ch ron išk os neu žk rečiam os ligos.
Sankcija (sanction). B ū d as sk atin ti ar b au sti, siek ian t Sergam um o transform aciją patyrė industrinės visu om en ės.
įtvirtinti so c ia lia i p ageid au tin as e lg s e n o s form as (5 sk., Jose b ev eik išn y k o in fe k c in ė s lig o s, to k io s kaip tuberku
p. 114). lio z ė , ch olera ar m aliarija, o p agrin d ine m irties p riežas
tim i tapo lėtin ė s lig o s, p a v y z d ž iu i, v ė ž y s ir širdies lig o s
Santykiai tarp lyčių (gender relations). S ocialiai su m o
(6 sk., p. 158).
d eliu o to s są v e ik o s tarp vyrų ir m oterų (5 sk ., p. 123).
Santykinis skurdas (relative poverty). Skurdas, kuris bet Sergančiojo vaidmuo (siek role). Š į term iną išpopuliarino
am erik iečių funkcion alistas Talcottas Parsonsas. Terminas
kurioje konkrečioje visu o m en ėje nustatom as, palygin us su
apibūdina e lg e s io m o d e liu s, kuriuos im a taikyti sergan
jo s bendruoju g y v e n im o standartu (11 sk ., p. 2 9 5 ).
tys žm o n ės, norėdam i su šveln in ti n eig ia m ą savo lig o s p o
Santuoka (marriage). S o cia lia i san k cion u otas m eilės ry v e ik į k itiem s (6 sk ., p. 159).
šy s tarp d viejų asm en ų . B e v e ik v isu o m e t santuoką su d a
ro du skirtin gos ly tie s in d iv id a i, nors kai kurios kultū Simbolinis interakcionizmas (symbolic interactionism).
ros toleruoja ir h o m o sek su a lia s san tu ok as. Paprastai san S o c io lo g ijo s teorija, išp lėto ta M ead o. S im b o liu s ir kalbą
tuoka sukuria pagrindą turėti p a lik u o n is - tikim asi, kad jis išk elia į pirm ą v ietą , priskirdam as ju o s pam atiniam s
susituokusi pora g im d y s ir au gin s vaik u s. D a u g elis v isu o v isų žm o g išk ų jų są v e ik ų elem en ta m s (1 sk ., p. 3 4 ).
m en ių leid žia p o ligam iją, kur in d iv id a s v ien u m etu gali Simbolis (symbol). Ž e n k la s, sim b o lizu o ja n tis ar pertei
turėti k elis su tu ok tin iu s (7 sk ., p. 174). kiantis k itą objektą, kaip, p a v y z d ž iu i, v ė lia v a , kuri sim
Sąveikos chuliganizmas (interactional vandalism). T y b o lizu o ja v a lsty b ę (1 sk ., p. 34).
činis num anom ų pokalbio taisyk lių laužym as (4 sk., p. 96). Simuliakrai (simulacra). H ip errealyb ės p asau lyje, kurį
Savimonės identitetas (self-identity). T ę stin is savikūros aprašė prancūzų m okslin ink as Jeanas Baudrillardas, sim u
ir a sm e n s id e n tite to a p ib r ė ž tie s p r o c e s a s , k u rio d ėk a liakrai yra daiktų, n iek ad a n eturėju sių o rigin alo, k op ijos.
form uojam e u n ikalų sa v im o n ė s p ojū tį ir sa v o san tyk į su P a vyzd žiu i, T iudorų stilių im ituojantis nam as niekaip n e
aplinkiniu p asauliu (2 sk ., p. 4 4 ). prim ena o rigin alių T iudorų laikotarpio statinių (15 sk., p.
4 3 2 ).
Scena (front region). S o c ia lin ė s v e ik lo s vieta, kurioje in
d ivid ai siek ia su vaid in ti tam tikrą „ sp ek tak lį“ k itiem s as Sklaidos mastas (degree of dispersal). S k aičių aibės pa
m en im s (4 sk., p. 101). sisk irstym o svy r a v im a s (2 0 sk ., p. 6 0 1 ).
Sekso turizmas (sex tourism). Šiuo terminu apibūdinam os Skurdo kultūra (culture or poverty). O scaro Levviso iš
tarptautinės k elion ės siekiant pasinaudoti prostitucija. S ek populiarintas te ig in y s, p agal kurį skurdas yra ne a sm en i
so turizm as itin p ap litęs T olim ų jų R ytų ša ly se , į kurias iš nio n evisavertišk um o padarinys, o p latesn ės socialin ės bei
kultūrinės ap lin kos rezu ltatas, n es ši aplinka so c ia liz u o ja Socialinė stratifikacija (sočiai stratification). V isu o m e
k iek vien ą naują vaik ų kartą. „Skurdo kultūra“ apibūdina n ėje tvyranti struktūrinė grupių n e ly g y b ė , su siju si su g a
vertybes, pažiūras, g y v e n im o b ū dus, įp ročiu s bei tradici lim yb e gauti m aterialų ar sim b o lin į atlygį. V iso s v isu o
ja s, paplitusius tarp ž m o n ių , kurie g y v e n a , stigd am i m a m en ės turi tam tikras stratifik acijos form as, bet tik su si
terialių ištek lių (11 sk ., p. 3 0 1 ). kūrus v a lsty b e p agrįstom s siste m o m s atsiranda esm in iai
Skurdo riba (poverty line). O ficialu s m atas, kurį naudoja turtų ir g a lio s skirtum ai. M o d e r n io sio s v isu o m en ės iš s i
vyriausybės skurdžiam s apibrėžti. Skurdžiai - tai žm on ės, skiria yp atin ga stratifik acijos form a - k lasin iais p ad aliji
gyven an tys žem iau šio s p ajam ų ribos. D a u g e lis valstyb ių m ais (1 0 sk ., p. 2 7 0 ).
nustatė skurdo ribą, tačiau B ritanija j o s neturi (11 sk ., p. Socialinė struktūra (sočiai structure). In d ivid ų ar gru
295). p ių tarp usavio są v e ik ų m o d e lia i. S o c ia lin is g y v e n im a s
„Slaptoji mokymo programa“ (hidden curriculum). vy k sta n e atsitik tin ai. D id ž io ji m ū sų v e ik lo s d alis turi
E lgsenos ar nuostatų ypatum ai, kurių išm okstam a m okyk struktūrinį pagrindą: ji organizuota taisyk lin gai ir pasikar
loje, nors jie neįtraukti į o fic ia lią ją m o k y m o programą. tojančiai. Š iek tiek n etik slu , bet p atogu p alygin ti v isu o
„Slaptoji m ok ym o program a“ reišk ia m o k y k lo je taikom ą m en ės so c ia lin ę struktūrą su sijo m is, kurios laiko statinį
„nerašytą tvarką“ , p erteik ian čią, p a v y z d ž iu i, ly č ių skir ir n eleid žia jam subyrėti (1 sk ., p. 2 2 ).
tum ų aspektus (1 6 sk ., p. 4 7 6 ). Socialiniai faktai (sočiai facts). E m ile4io D urkheim o nuo
m one, so c ia lin ia i faktai yra so c ia lin io g y v e n im o asp ek
Socialinė atskirtis (sočiai exclusion). A tėm u s iš in d iv i
tai, form uojantys m ū sų kaip in d ivid ų veik sm u s. D urkhei-
do ar grupės įvairias te ise s ar kitaip apribojus jų d alyva
m as m anė, kad so c ia lin iu s faktus g a lim a tirti m ok slin ia is
vim ą ekonom iniam e, socialin iam e ir p olitin iam e v isu o m e
b ūdais (1 sk ., p. 2 5 ).
n ės gy v en im e, in d ivid as ar grupė v ien a ip ar kitaip atski
riami nuo v isu o m e n ė s, kurioje g y v e n a (11 sk ., p. 306). Socialinio veiksmo teorijos (sočiai action theories). S o
c io lo g in is p ožiū ris, d au giau siai d ė m e sio skiriantis pras
Socialinė grupė (sočiai group). Individų, palaikančių sis
m ėm s b ei k etinim am s, kuriais rem iasi žm o n ių veik sm ai.
tem ingus tarpusavio ryšius, aibė. G rupėm s priklauso ir la
S o c ia lin io v e ik sm o p ožiū rio ša lin in k am s rūpi, kokiu bū
bai m ažos aso c ia cijo s, ir d id žiu lė s organ izacijos ar v isu o
du žm on ės aktyviai ir kūrybiškai aiškina aplinkinį pasaulį.
m enės. G rupę išsk iria ne d y d is, b et v ien a yp atin ga sa v y
Kur kas m ažiau d ėm esio skiriam a išorės jė g o m s, kreipian
bė - grupės nariai su v o k ia turį bendrą identitetą. S ąlyty
čio m s ar v a ržan čiom s ž m o n ių v e ik sm u s (1 sk., p. 33).
je su grupe praleidžiam e didžiąja savo gy v en im o dalį. M o
derniosiose v isu o m en ėse daugum a žm o n ių priklauso dau Socialinis identitetas (sočiai identity). S a v y b ės, kurias
g eliu i įvairių grupių (1 2 sk ., p. 3 3 0 ). in d ivid u i priskiria kiti (2 sk ., p. 4 4 ).
Socialinė kaita (sočiai change). S o c ia lin ė s grupės ar v i Socialinis konstrukcionizmas (sočiai constructionism).
suom enės esm in ių struktūrų kaita. S ocialin ė kaita yra nuo Teorija, laikanti so c ia lin ę tik rovę in d iv id ų bei grupių s o
latinis so c ia lin io g y v e n im o reišk in y s, tačiau šiu olaik in ė c ia lin ė s są v e ik o s kūriniu (4 sk ., p. 103).
je ep och oje ji itin su stiprėjo. M o d e r n io sio s so c io lo g ijo s Socialinis mobilumas (sočiai mobility). Individų ar gru
kilm ė glū d i p a sta n g o se suprasti dram atišku s p ok yčiu s, p ių jud ėjim as iš v ie n o k io s so c io e k o n o m in ė s padėties į k i
griaunančius trad icinį p a sa u lį ir sk elb ia n čiu s naujas so tokią. V ertikalusis m o b ilu m a s reišk ia k op im ą ar leid im ą
cialin ės tvarkos form as (2 sk ., p. 53). si stratifik acin ės siste m o s hierarch ijos laiptais. H orizon
Socialinė lytis (gender). S o c ia lin ia i lū k esčia i, su siję su taliuoju m ob ilu m u vad in am e fiz in į in d ivid ų p ersik ė lim ą
elgsena, kuri laikom a tinkama v isiem s v ien os ar kitos lyties iš v ie n o reg io n o į kitą. N agrin ėd am i vertik alųjį m o b ilu
atstovam s. S o cia lin ė lytis nu sak o ne fiz in iu s požym ius, m ą, s o c io lo g a i skiria žm o n ių m o b ilu m ą asm en in ės kar
skiriančius vyrus ir m oteris, bet so c ia lia i suform uotus vy jero s srityje ir sk irtu m ą tarp tėv ų ir vaik ų p asiek tos pa
riškumo ir m oteriškum o bruožus. Pastaraisiais m etais san d ėties (1 0 sk ., p. 2 8 5 ).
tykių tarp ly č ių tyrim ai tapo v ien a svarb iau sių so c io lo Socialinis sąjūdis (sočiai movement). D id e lis žm o n ių
gijos sričių, nors ilg ą laiką jie su silau k d avo tik m enko dė sambūris, kurio dalyviai siekia įvykdyti ar sustabdyti socia
m esio (5 sk., p. 113). linės kaitos procesą. Socialin iam s sąjūdžiam s paprastai bū
dingi konfliktiški santykiai su institucijom is, kurių tikslam s
Socialinė sąveika (sočiai interaction). B et kuri individų
b ei p ožiū riam s j ie paprastai nepritaria. K ita vertus, sąjū
so cialin io sandūrio form a. D id žią ją m ū sų g y v en im o dalį
d žiai, sėk m in g a i išk o v o ję g a lią ir tapę in stitu cio n a lizu o
sudaro v ie n o k io s ar k ito k io s rū šies so c ia lin ė s sąveikos.
tais, vėliau gali išsirutulioti į organizacijas (14 sk., p. 411).
S ocialin ės są v e ik o s su siju sio s tiek su form aliom is, tiek ir
su neform aliom is situacijom is, kuriose žm o n ės vienas kitą Socialinis suvaržymas (sočiai constraint). Terminas, nu
sutinka. Form alia so c ia lin ės są v e ik o s situacija galim e lai sakantis faktą, j o g grupės ir v isu o m en ės, kuriom s priklau
kyti m ok yk los klasę, o n efo rm a lio s są v e ik o s pavyzdys - so m e, lem ia m ūsų elg sen ą . S o c ia lin į su varžym ą D urkhei-
d viejų žm on ių susitik im as g a tvėje ar vak arėlyje (4 sk., p. m as laikė skiriam ąja „ so c ia lin ių faktų“ sa v y b e (21 sk., p.
88). 611).
Socialinis vaidmuo (sočiai role). E lgsen a, kurios tikim asi Stumties ir traukos veiksniai (push and pull factors).
iš in d ivid o, u žim a n č io k on k rečią so c ia lin ę padėtį. S o c ia A n k sty v u o siu o se p asau lin ės m igracijos tyrim u ose j ie lai
lin io vaid m en s idėja atk e lia v o iš teatro ir yra su siju si su kyti vid au s bei išorės jė g o m is , kurios, kaip m anyta, darė
aktorių spektaklyje atliekam ais vaid m en im is. K iek vien oje įtaką m igracijos m o d e lia m s. „S tu m tie s“ veik sn ia i su siję
visuom enėje individam s tenka tam tikras skaičius skirtingų su k ilm ės šalies dinam ika, p avyzd žiu i, nedarbu, karu, badu
so c ia lin ių vaid m enų . Š is sk a ičiu s p rik lau so nuo b e sik e i ar p olitin iu p ersek iojim u . „T raukos“ veik sn ia i apibūdina
čia n čio in d ivid ų v e ik lo s k on tek sto (2 sk ., p. 4 3 ). paskirties ša lies sa v y b es, p a v y zd žiu i, k lestin čią darbo rin
Socializacija (socialization). P ro cesa s, kurio m etu v a i ką, m ažą g y v e n to jų tankį ir aukštus g y v e n im o standartus
kai su vok ia so c ia lin e s norm as b ei verty b es ir įgyja y p a (9 sk ., p. 2 4 9 ).
tin gą sa v im o n ės id en titeto p ojūtį. S o c ia liz a c ijo s p rocesai Subkultūra (subculture). B e t kuris g y v en to jų se g m e n
itin svarbūs k ū d ik y stė je ir v a ik y stė je , tačiau tam tikru tas, savo kultūriniais m o d e lia is išsisk irian tis iš p latesn ės
m astu jie trunka v isą g y v en im ą . N ė v ien a s in d ivid as n ė v isu o m e n ė s (2 sk ., p. 4 0 ).
ra atsparus j į su p an čių ž m o n ių reak cijom s, kurios veik ia
ir m odifikuoja in d ivid ų e lg se n ą v isa is g y v en im o cik lo lai
Sugyvenimas (cohabitation). D v iejų žm o n ių sek su alin is
ryšys, ilg e sn į laik ą n esu situ o k u s gyv en a n t drauge (7 sk.,
kotarpiais (2 sk ., p. 4 1 ).
p. 186).
Socializacijos veiksniai (agencies of socialization). Gru
p ės ar so c ia lin ia i k on tek stai, k u riu ose vyk sta s o c ia liz a c i Sukurtoji aplinka (created environment). F iz in ė s ap
ja. Šeim a, ly g ių asm en ų (bendraam žių, bendram inčių, k o lin k os aspektai, atsiradę, p ritaikius tech n o lo g ija s. Sukur
leg ų ir pan.) grupės, m o k y k lo s, žin ia sk la id a ir d arb ovie to sio s ap lin k os p a v y z d ž ia i yra m iestai. Jiem s b ū d in gos
tė - tai k on tek stai, ku riu ose vy k sta so c ia lin is m ok ym as k on stru k cijos, sukurtos ž m o n ių ir skirtos tenkinti jų reik
(2 sk., p. 4 3 ). m ėm s, p a v y zd žiu i, k elia i, g e le ž in k e lia i, g a m y k lo s, įsta i
g o s, privatūs nam ai ir kiti statiniai (18 sk ., p. 5 3 4 ).
Sociologija (sociology). Ž m o n ių grupių bei visu o m en ių
tyrim ai, itin pabrėžiantys industrinio p asau lio analizę. S o Sureikšmintasis moteriškumas (emphasized feminini-
c io lo g ija priklauso so c ia lin ia m s m o k sla m s, ap im an tiem s ty). Term inas, vartojam as R. W. C o n e llio darbuose, n ag
taip pat an tropologiją, ek o n o m ik ą , p o litik o s m ok slu s bei rin ėju siu ose ly č ių hierarchiją v isu o m en ėje. S u reik šm in
so c ia lin ę geografiją. A tsk iru s so c ia lin iu s m ok slu s skiria tojo m oteriškum o form os yra svarbus h eg em o n in io v y riš
ne itin a išk io s ribos, o v ien ija tam tikri bendri interesai, kum o pap ildas, kadangi jis orientuotas į vyrų reikm ių bei
sam pratos bei m etod ai (1 sk ., p. 2 0 ). in teresų ten kin im ą. D a u g e lis m oterų a tstovių žin iask lai-
d oje ir reklam oje įkūnija su reikšm in tąjį m oterišk u m ą (5
Sociologinė vaizduotė (sociological imagination). V aiz
sk., p. 124).
d u otės p a sitelk im as, kelian t s o c io lo g in iu s k lau sim us ir į
ju os atsakant. S ocio lo g in ė vaizd u otė padeda „atplėšti save“ Susidūrimas (encounter). D v ie jų ar daugiau su sitik u sių
nuo p ažįstam o, įprasto k a sd ien io g y v e n im o (1 sk., p. 20). individų betarpiška sąveika. į m ūsų kasdienį g y ven im ą ga
Standartinė deviacija (Standard deviation). B ūdas ap lim a ž v e lg ti kaip į se k ą sk irtin gų , d ien ai bėgant v ien as
sk aičiu oti sk a ičių grupės sk la id ą (2 0 sk ., p. 6 0 1 ). k itą k eičia n čių su sidūrim ų. M od ern ių jų v isu o m e n ių g y
ven tojam s d ažniau tenka susidurti su n ep ažįstam aisiais,
Statusas (status). S o cia lin ė pagarba ar prestižas, kurį a s
negu su gerai p a žįsta m a is žm o n ė m is (4 sk., p. 100).
m eniui ar atskirai grupei priskiria kiti v isu o m e n ė s nariai.
Paprastai turinčios statusą gru p ės išsisk iria savita g y v e n Susvetimėjimas (alienation). Jausena, kad m ūsų, kaip
žm on ių , g a lias k eičia k itos realyb ės. Š į term iną apibrėžė
sena - e lg sen o s m o d elia is, kuriais vad ovau jasi grupės na
M arxas, nurodydam as, kad ž m o n ė s savo g a lias priskiria
riai. Statuso p riv ileg ijo s gali būti te ig ia m o s ir n eig ia m o s.
dievam s. V ėliau jis vartojo šį term iną, p ažym ėd am as, kad
P avyzd žiu i, daugum a g y v en to jų su panieka žv e lg ia į „pa
dalis darbininkų n eb eįstengia kontroliuoti savo darbo tikslų
rijų“ statuso grupes ir ja s atstu m ia (1 0 sk., p. 2 7 2 ).
ir rezultatų. Feuerbachas vartotojo š į term iną, kalbėdam as
Stebėjimas dalyvaujant (participant observation). T y apie d iev ų ar antgam tiškų jė g ų , nepriklausančių nuo ž m o
rim ų būdas, kurį p lačiai taiko so c io lo g ija ir a n trop ologi n ių galių , p rip ažin im ą (13 sk ., p. 3 5 9 ).
ja. Šiuo atveju tyrėjas dalyvauja tiriam osios grupės ar b en
d ruom enės v e ik lo je (2 0 sk., p. 5 9 3 ).
Suverenitetas (sovereignty). Suverenitetu vadinam os ka
raliaus, lyderio ar vy ria u sy b ės au k ščia u sio sio s ga lio s v a l
Stereotipas (stereotype). įsitv ir tin ę s ir n elan k stu s gru dyti teritoriją, turinčią aišk iai apibrėžtas sien as (1 4 sk.,
p ės žm o n ių ap ibūdinim as (9 sk ., p. 2 4 1 ). p. 3 9 5 ).
Stigma (stigma). B et kuris fiz in is ar so c ia lin is bruožas, Šaltasis karas (Cold War). JAV ir S o v ie tų sąju n gos bei
kuriam priskiriam a m en kin am a prasm ė (6 sk ., p. 160).
jų abiejų sąjungininkų k on flik to būsena, tvyrojusi nuo X X
Struktūrizacija (structuration). D vikryptis procesas, ku a. p enktojo d ešim tm e č io p a b a ig o s iki d ešim tojo d ešim t
riuo rem dam iesi savo individualiais veik sm ais form uojam e m ečio . Ji vadinam a Šaltuoju karu, kadangi abi ša ly s n ie
so c ia lin į pasaulį, o v isu o m en ė perform uoja m us (1 sk., p. kada neturėjo tikrų karinių tarpusavio su sid ūrim ų (2 sk.,
22). p. 50).
Šamanas (shaman). A sm u o , kuris, žm on ių nuomone, turi reiškia, kad o fic ia lio ji statistika parodo tik tam tikrą v isų
ypatingų m agišk ų galių; burtininkas arba žiniuonis (17 sk., įv y k d o m ų n u sik a ltim ų procen tą (8 sk., p. 2 1 0 ).
p. 4 9 4 ). Tautos be valstybės (nations without statės). A tvejai,
Šeima (family). In d ivid ų grupė, sujungta kraujo, santuo kai tautos nariai neturi p o litin io su verenum o valdyti te
k os ar įva ik in im o ryšiais ir sudaranti ekonom inį vienetą, ritoriją, kurią j ie la ik o sava (1 4 sk., p. 4 1 5 ).
kurio su au gę nariai atsako u ž va ik ų auklėjimą. V isos ži „Tautų katilas“ (melting pot). Idėja, jo g galim a m aišyti
n o m o s v isu o m e n ė s turi tam tikras še im o s sistem os for skirtingus etn in iu s d arin iu s ir kurti naujus e lg e sio p avyz
m as, nors še im o s ryšių p o b ū d is labai įvairus. Nors m o džiu s, su siju siu s su įvairiais kultūros šaltin iais (9 sk., p.
d ern io sio se v isu o m e n ė se vyrauja branduolinė šeim a, su 2 4 7 ).
tinkam i ir įvairūs išp lėstin ės še im o s ryšiai (7 sk., p. 171). Technogeninė rizika (manufactured risk). Pavojai, ku
Šiltnamio efektas (greenhouse effect). Šilum ą sugerian riuos gam tos p a sa u liu i su k elia žm ogau s žin ių ir tech n o
č ių šiltnam io dujų kau p im asis Ž e m ės atmosferoje. „Gam lo g ijų p o v eik is. T e ch n o g e n in ės rizikos p avyzd žiai yra v i
tin is“ šiltn am io reišk in ys užtikrina palankias Ž em ės ru suotinis klim ato a tšilim as ir genetiškai m odifikuotas m ais
tulio tem peratūras. Su v isu o tin iu k lim ato atšilimu susijęs tas (3 sk ., p. 7 4 ).
itin k on centruotų šiltn a m io dujų kaupim asis, kurį suke Technologija (technology). Ž inių pritaikymas materialinei
lia žm ogau s veik la (1 9 sk., p. 5 7 2 ). gam ybai. T ech n o lo g ija reikalauja sukurti fizin iu s įrankius
Šneka, pašnekesys (talk). P okalb iai ar žodiniai mainai, (p avyzdžiui, m a šin a s), kurios naudojam os žm ogaus sąvei
būdingi kasdieniam soc ia lin ia m bendravim ui. Sociologai, k o se su gam ta (1 3 sk ., p. 3 5 4 ).
yp ač etn om etod ologai, skiria šie m s dalykam s vis daugiau Tečerizmas (thatcherism). Doktrinos, siejam os su buvusia
d ėm esio (4 sk ., p. 9 3 ). B ritan ijos m in istre p irm in in k e M argaret Thatcher. Š ios
Šnekos analizė (conversation analysis). Empiriškas šne doktrinos p ab rėžia b ū tin y b ę m ažinti v a lsty b ės k išim ąsi į
k os tyrinėjim as, taikant būdus, perim tus iš etnom etodolo- ek o n o m in es in ic ia ty v a s, tuo pat metu išlaikant pam atinį
gijos. Šn ek os analizė nagrinėja įprastų pašnekesių detales, stiprios n a c io n a lin ė s v a lsty b ė s vaid m enį (1 4 sk., p. 4 06).
kad atskleistų organ izacin iu s šn ek os principus ir jo s vaid Teilorizmas (taylorism). Idėjų rinkinys, kartais dar va
m en į, kuriant bei atkuriant so c ia lin ę tvarką (4 sk., p. 95). dinam as „m ok slin e vad yb a“, kurį sukūrė Frederickas Win-
Šnekos riktai (slips on the tongue). K laidingai ištarti žo slovvas T ayloras. P asak jo , našum ą galim a gerokai padi
d žiai, p a v y zd žiu i, v ie to je „sk ris“ pasakom a „kris“ . Freu- dinti, susk aidan t g a m y b o s užduotis į paprastų operacijų
das m anė, kad šn ek o s riktai a tsk leid žia paslėptas baim es seką, n es šia s o p era cija s galim a tiksliai išd ėstyti laike ir
ar ja u d u liu s (4 sk., p. 9 7 ). op tim aliai k oord in u oti (13 sk., p. 360).
Šventybės (sacred). K on k rečios religin ių idėjų visu m os Teisė (law). E lg se n o s norm os, kurias nustato politinė val
dalykai, kurie su žadina b aim in gą tikinčiųjų pagarbą, ska d žia ir palaik o v a lsty b ė s g a lia (20 sk., p. 5 95).
tina šlo v in ti ir garbinti (1 7 sk., p. 4 9 8 ). Teisės pažeidėjų (delinkventinės) subkultūros (delin-
Švietimas (education). Ž in ių perdavim as iš kartos į kartą, quent subcultures). G rupės, kurias paprastai sudaro v a i
panaudojant tie sio g in į m okym ą. N ors švietim as būdingas kinai, ir k urios atm eta vid u rin ės klasės vertyb es bei įd ie
v iso m s v isu o m e n ė m s, tik m oderniuoju laikotarpiu m asi gia savas altern atyvias norm as, pagal kurias priim am i ir
n is šv ietim as įg a v o m o k y k lin ę form ą, t. y. m okym as at pripažįstam i šių grupių nariai. Šių subkultūrų atstovai daž
liek am as sp e c ia lio je , tam skirtoje aplinkoje, kurioje in nai im asi tyčin ių nepaklusnum o ir pasipriešinim o normoms
divid ai praleid žia ne vien eriu s savo g y v en im o m etus (16 v e ik sm ų (8 sk ., p. 2 0 2 ).
sk ., p. 4 5 7 ). Teisėtumas (legitimacy). Konkreti p o litin ė tvarka tam
pa teisėta, je i d au gu m a vald om ų jų ją pripažįsta esant tei
Švietimo privatizacija (privatization of education). Pro
c esa s, kai v yriau syb ė iš d alies ar v isišk ai atsisako atsa sin g ą ir p agrįstą (1 4 sk ., p. 395).
k om yb ės už v ie šo jo šv ie tim o sistem ų tvarkym ą bei ad Telekomunikacijos (telecommunications). Informacijos,
m inistravim ą ir perduoda šią atsakom ybę privačiom s b en garsų ar v a izd ų p erd avim as per atstum ą tech n ologin ėm is
d rovėm s (1 6 sk ., p. 4 7 2 ). p riem on ėm is (1 5 sk ., p. 4 3 4 ).
Taktiškas nedėmesingumas (civil inattention). P roce Teoriniai klausimai (theoretical ųuestions). K lausim ai,
sas, kai in d ivid ai, esan tys bendroje fizin ė je są v e ik o s ap kuriuos kelia so c io lo g a i, siekdam i išsiaiškinti, kokiai sričiai
lin k oje, parodo v ien a s kitam , jo g žin o apie kits kito bu priklauso steb im ieji įv yk ai. Iš esm ės svarbu iškelti teori
vim ą, tačiau nėra nei išsigan d ę, nei pern elyg draugiški (4 nius k lau sim us, n es jie leid žia apibendrinti socialin io g y
sk ., p. 89). v en im o ištek liu s (2 0 sk ., p. 587).
„Tamsieji“ latentinio nusikalstamumo duomenys Tiesioginė demokratija (participatory democracy). D e
(‘dark figure’ of unrecorded crime). Įvyk d yti, tačiau į m okratinė siste m a , kuriai esant visi grupės ar bendruo
o ficia lią ją statistiką neįtraukti krim inaliniai n u sikaltim ai. m en ės nariai drauge priim a pagrindinius sprendim us (14
L atentinio nusikalstam um o „tam siųjų“ du om en ų bu vim as sk., p. 3 9 6 ).
Tyrimų metodai (research methods). Įvairūs m ok slin ių Užkulisiai (back region). E rvin go G offm an o apibūdinta
tyrimų m etodai, taikom i em pirinei (faktinei) m edžiagai su teritorija, atsieta nuo „ sc e n o s“ . Č ia in d ivid ai gali atsip a
rinkti. S o c io lo g ijo je apstu sk irtin gų tyrim o m etod ų , bet laiduoti ir n eform aliai e lg tis (4 sk ., p. 101).
labiausiai paplitę lauko tyrim ai (arba steb ėjim as d alyvau Užsiėmimas (occupation). B e t kuri in d ivid o sam d om o
jant) ir apklausos. D a u g eliu atveju v ien a m e tyrim ų pro n u olatin io darbo form a (1 3 sk ., p. 3 5 4 ).
jek te naudinga derinti du ar k elis tyrim o m etod u s (2 0 sk.,
p. 5 87).
Valdžia (authority). Įteisinta v ien o asm ens ar grupės galia
vald yti kitus. V a ld žio s sam pratai g y v y b išk a i svarbus te i
Totalinės institucijos (totai institutions). Term inas, kurį sėtum o d ėm uo, kuris yra pagrindinė priem onė išskirti v a l
išpopuliarino E rvingas G offm an as. Jis apim a p sich iatri d žią iš b en d resn ės g a lio s są v o k o s. G alia veik ia , p asin au
jo s ligonines, kalėjim us, vien u olyn us ir kitas panašias įstai dodam a jėg a ar prievarta. V aldžiai - priešingai, reikia, kad
gas, kurios savo gy v en to ja m s prim eta prievarta regu liu o p avald iniai pripažintų vald an čių jų te isę jie m s įsakinėti ar
ja m ą e g zista v im o sistem ą, v isišk a i atskiriant ju o s nuo iš nurodinėti (1 4 sk ., p. 3 9 5 ).
orės p asau lio (1 2 sk ., p. 3 3 1 ).
Valstybė (statė). P o litin is aparatas (vy ria u sy b in ės in sti
Totemizmas (totemism). R elig in ių tik ėjim ų sistem a, pri tucijos drauge su v ie šų jų tarnybų p a reig y b ėm is), v ald an
skirianti d iev išk ą sia s sa v y b e s kai ku riom s au galų ar g y tis k on k rečią teritoriją pagal įstatym o su teik tą v a ld žią ir
vū n ų rūšim s (1 7 sk ., p. 4 9 4 ). turintis g a lim y b ę naudoti jė g ą . N e v iso s v isu o m e n ė s turi
Transnacionalinės korporacijos (transnational corpo- va lsty b ę. M ed žio to jų ir m aisto rinkėjų kultūros, m a ž e s
rations). V erslo korporacijos, įsik ū ru sios d v iejo se ar dau n ės žem d irb ių v isu o m e n ė s neturėjo v a lsty b in ių in stitu ci
giau šalių. N e t ir tuom et, kai tra n sn acion alin ės korpora jų. V alstyb ės atsiradim as žen k lin a išsk irtin į žm o n ijo s is
cijos turi aiškų n acion alinį pagrindą, jo s orientuojasi į g lo torijos pokytį, n es politin ės ga lio s centralizavim as, lem ian
b alias rinkas ir g lo b a liu s p eln u s (3 sk ., p. 67). tis v a lsty b ės fo rm a v im ą si, su teik ia so c ia lin ė s k aitos pro
cesu i naują d in am ik ą (1 4 sk ., p. 3 9 5 ).
Trečiasis amžius (Third Age). V ė ly v e s n ė g y v e n im o
atkarpa, kai žm o n ės išsila isv in a ir iš tė v y stė s pareigų, ir Vargingųjų klasė (underclass). In dividų k lasė, eg z istu o
iš darbo rinkos. Š iu o la ik in ė se v isu o m e n ė se trečiasis am janti pačiam e klasių sistem os dugne. Dažnai ją sudaro žm o
žiu s yra ilg e sn is už bet kurį k itą a n k stesn į laikotarpį, to n ės, k ilę iš etn in ių m ažu m ų ap lin k os (11 sk., p. 3 0 4 ).
dėl p a g y v en u sieji gali g y v en ti a k tyvų ir n ep rik lau som ą Vergija (slavery). S o c ia lin ė s stratifik acijos form a, kuriai
g y v en im ą (6 sk ., p. 165). esant vien i individai priklauso kitiem s kaip n u osavyb ė (10
Trečiasis pasaulis (Third World). M ažiau išsiv y sč iu sio s sk., p. 2 7 0 ).
v isu o m e n ė s, kurios arba v isa i neturi, arba turi tik ribotai Vertybės (values). Id ėjos, kurių laik osi p avien iai ž m o
išvystytą pram onės gam ybą. D augum a p asau lio gyven tojų n ės ir jų grupės, ap ib rėžd am os, kas p ageidautina, dera
g y v en a trečiojo p asau lio ša ly se (2 sk ., p. 5 0 ). m a, gera ar b loga. S k irtin gos vertyb ės išreišk ia pagrin
„Trečiojo kelio“ politika (Third way politics). P olitin ė d in ius ž m o g išk o sio s kultūros įv a iro v ės aspektus. In d ivi
filo so fija , kurią pradėjo N au jieji leib oristai ir vertino k i dų vertyb es stipriai v e ik ia savita kultūra, kurioje jie g y
ti centro dem okratų lyd eriai. Ji įsip a reig o ja išsau goti s o ven a (2 sk ., p. 3 8 ).
cia lizm o vertyb es, tuo pat m etu p alaik ydam a rinkos p o Vertikalusis mobilumas (vertical mobility). K ilim as arba
litiką, skirtą m aterialiom s g ėry b ėm s gam inti ir e k o n o m i leid im asis iš v ien o s hierarchinės padėties į kitą, vykstantis
nei n e ly g y b e i m ažinti (1 4 sk ., p. 4 0 8 ). so c ia lin ė s stratifik acijos siste m o je (1 0 sk., p. 2 8 5 ).
Trianguliacija (triangulation). D a u g e lio tyrim ų m etod ų Vidinis kartos mobilumas (intragenerational mobili
naudojim as kaip būdas surinkti p a tik im esn iu s em pirinius ty). K opim as ar leid im asis so cialin ių sluoksnių hierarchijos
du om en is, negu būtų įm anom a, taikant tik kurį v ie n ą m e laiptais per asm en s darbo g y v e n im ą (1 0 sk., p. 2 8 5 ).
todą (2 0 sk ., p. 5 9 8 ).
Vidurinė klasė (middle class). Labai įvairus žm on ių slu o
Tvari raida (sustainable development). Idėja, pagal kurią k sn is, u žsiim a n tis d a u g eliu sk irtin gų darbų, nuo p aslau
ek on om ik a gali augti tik tiek, kad n ese k in tų gam tin ių iš gų p ram onės darbuotojų iki m ok ytojų bei p ro fesio n a lių
teklių, ju o s pakartotinai naudotų, būtų p alaik om a b io lo m edikų. D ėl specialistų, vadybininkų ir vadovų darbo vietų
gin ė įvairovė ir ap sau goti švarus oras, va n d en y s bei ž e plėtros pažan giose šiu olaik in ėse v isu om en ėse vidurinė kla
m ė (1 9 sk., p. 5 6 3 ). sė gali tapti tok ių šalių , kaip D id ž io ji Britanija, g y v e n to
jų daugum a (1 0 sk ., p. 2 7 9 ).
Urbanistinis atnaujinimas (urban recycling). S u n yku
sių k aim yn ijų a tg a iv in im a s, skatinant atnaujinti senu s ir Vidurkis (mean). S tatistin is vid u tin ės reik šm ės arba v i
statyti naujus nam us jau n au d otoje ž e m ė je , u žuot p lėtu- durinio d y d žio m atas, pagrįstas v isu m o s dalijim u iš at
sis į v isišk a i naujas teritorijas (1 8 sk ., p. 5 4 0 ). skirų atvejų sk aičiau s (2 0 sk ., p. 6 0 1 ).
Urbanizacija (urbanization). M iestų bei d id m iesčių plėt Vidutinė reikšmė (centrai tendency). M atuojant v id u
ra (18 sk., p. 5 29). tin ę reik šm ę a p sk aičiu ojam i vidurkiai (2 0 sk., p. 6 0 1 ).
Viešoji nuomonė (public opinion). V isu om en ės narių p o Visuomeninis vartojimas (collective consumption). Ma-
žiūriai į aktualius d alyk u s (1 5 sk ., p. 4 2 2 ). n u elio C a stellso vartota sąvok a, apibūdinanti m iesto ska
tinam ų gerovės priem onių, p avyzd žiu i, transporto paslaugų
Viešoji sritis (public sphere). Idėja, kurią išk ėlė v o k ie č ių
ar la isv a la ik io p atogu m ų , vartojim ą (1 8 sk., p. 535).
so c io lo g a s Jūrgenas H aberm asas. V ie šo ji sritis yra m oder
n io sio se v isu o m e n ė se v y k sta n č ių d eb atų b ei v ie šų jų d is Visuotinis klimato atšilimas (globai warming). L aips
kusijų arena (15 sk ., p. 4 3 1 ). n iškas ž e m ė s atm o sfer o s tem peratūros k ilim as. V isuotinį
atšilim ą arba „šiltnam io efek tą“ su k elia susikaupęs anglies
Viktimizacijos tyrimai (victimization studies). Tyrim ai,
d v id e g in is, kuris su geria sa u lės sp in d u liu s ir kaitina že
siekiantys nustatyti, kiek procen tų gy v en to jų per konkretų
m ę. V isu o tin is atšilim a s gali virsti n iok ojam u reiškiniu -
laikotarpį tapo n u sik altim ų au k om is. A u k ų tyrim ais sten
su kelti p o tv y n iu s, sausras ir kitus p asau lio klim ato p ok y
giam asi atsverti „ta m siu o siu s“ laten tin io n u sik alstam um o
čiu s (1 9 sk ., p. 5 7 2 ).
d u om en is, tie sio g ia i atkreipiant d ė m e sį į žm o n es, p aty
rusius n u sik altim u s (8 sk ., p. 2 1 0 ). Žanras (genre). S ąvok a, vartojam a tiriant žin iask laid ą ir
nurodanti konkretų žiniasklaidos produkto ar kultūros kūri
Visuotinės pašalpos (universal benefits). S o c ia lin ė nio tipą. P a v y zd žiu i, te le v iz ijo s p asau lyje skirtingi žanrai
parama, kuri lygiai prieinam a v isiem s piliečiam s, nepaisant yra „m uilo opera“ , kom edija, žin ių , sporto laidos ir drama
jų pajam ų ly gio ar ek o n o m in io statuso. V isu otin ių pašalpų (15 sk., p. 4 2 9 ).
p a v y z d y s - B r ita n ijo s n a c io n a lin ė s v e ik a to s tarn yba,
teikianti paslaugas, k u riom is n u olatin ės sveik atos p riežiū
Žemdirbių visuomenės (agrarian societies). V isu om e
n ės, kurių g y v e n im a s g rin d žiam as ž e m ė s ū kio gam yba
ros pagrindu turi te isę n au d otis v isi britai (11 sk., p. 314).
(grū din ių kultūrų a u gin im u ) (2 sk., p. 4 6 ).
Vyras maitintojas (malė breadvvinner). Dar visa i n e se
Žiniasklaida (mass media). K om u n ik a cijo s form os, pa
niai d au gelyje industrinių v isu o m e n ių vyram s tradiciškai
v y z d ž iu i, laik raščiai, žurnalai, radijas ir telev izija , kurių
tekdavo vaidm uo aprūpinti še im ą įsidarbinus ne nam uose.
paskirtis - p asiek ti m a sin es auditorijas (15 sk., p. 4 22).
K eičian tis še im o s m o d e lia m s ir v is didėjant m oterų sk a i
čiui darbo rinkoje, „vyro m aitin tojo“ m o d e lio reik šm ė su Žiniasklaidos imperializmas (media imperialism). Im
m en ko (5 sk., p. 127; 7 sk ., p. 174). p erializm o variantas, atsiradęs d ėl k om u n ik acin ių techno
logijų. Kai kas teigia, jo g pastarosios sukūrė kultūrinę im
Vyriausybė (government). N u o la tin is p o litik o s, spren
periją: industrinių ša lių sukurtas žin iask laid os turinys pri
d im ų ir v a lsty b ės reik alų įg y v e n d in im a s, kurį v y k d o p o
m etam as m ažiau išs iv y sč iu s io m s tautom s, kuriom s stin
litinio vald ym o institucijų pareigūnai. G alim e kalbėti apie
ga ištek lių sa v o kultūrinei nep rik lau som ybei palaikyti (15
vyriausybę kaip „ v ald ym o“ p rocesą arba kaip p olitin ę v a l
sk., p. 4 4 6 ).
d žią, prižiūrinčią, kaip pareigūnai d ieg ia jo s politiką. Pra
eityje iš esm ės v isų v y ria u sy b ių vad o v a i b u vo m onarchai Žiniasklaidos reguliavimas (media regulation). T eisi
ar im peratoriai. M od ern ių jų v isu o m e n ių p o litin ė v ald žia n ių p riem on ių taik ym as žin ia sk la id o s n u o sa v y b ei ir ž i
yra renkam a, o j o s pareigū n ai skiriam i pagal sa v o patirtį niasklaidos pranešim ų turiniui kontroliuoti (15 sk., p. 449).
b ei k v a lifik a ciją (1 4 sk ., p. 3 9 4 ). Žinių ekonomika (knovvledge economy). Š ian dien v i
Vyriškumo krizė (crisis of masculinity). K ai kurių ž m o su o m en ę grin d žia ne tiek m aterialių gėryb ių (gam yb a),
n ių įsitik in im a s, j o g tra d icin e s v y rišk u m o form as ardo k iek žin ių kūrim as. Jis atsiranda p lečia n tis naujam var
šiu o la ik in ės kartu v e ik ia n č io s įtakos, sk atin an čios krizės totojų ratui. Š ie te c h n o lo g in e prasm e raštingi vartotojai
tarpsnį, kai vyrai ima m ažiau pasitikėti savim i ir savo vaid pavertė naująją k om p iu terijos, p ram ogų ir telek om u n ik a
cijų p ažan gą sa v o g y v e n im o d alim i (13 sk., p. 3 5 6 ).
m eniu v isu o m en ėje (5 sk ., p. 126).
Vyrų nejausmingumas (malė inexpressiveness). Sunku Žmonių išteklių valdymas (human resource manage-
m ai, kuriuos patiria vyrai, išreik šd am i ar apibūdindam i
ment). V ad yb os teorijos atšaka, laikanti darbuotojų en
tuziazm ą bei sutarim ą esm iniu ek on om in io konkurencingu
sa v o jau sm u s k itiem s (5 sk ., p. 116).
m o veiksniu. Ž m on ių išteklių vald ym o m etodas siekia, kad
Visuomenė (society). V isu o m en ės sąvok a yra vien a reikš darbininkai ja u stų si in v e sta v ę į b en d rovės gam in iu s ir į
m ingiau sių so c io lo g ijo s sam pratų. V isu o m e n ė - tai struk- patį darbo p r o cesą (1 2 sk ., p. 3 4 2 ).
tūrizuotų so c ia lin ių sa n ty k ių siste m a , ju n g ia n ti žm o n es
bendros kultūros pagrindu. V ie n o s v isu o m e n ė s, tarkim e,
Žodinė istorija (orai history). Ž m on ių apklausos apie įvy
k iu s, kuriuos j ie m atė ar patyrė sa v o g y v e n im e (2 0 sk.,
m ed žiotojai b ei m aisto rinkėjai, yra labai m a žo s, apim a
v o s keliasd ešim t žm on ių. K itos yra m ilž in išk o s, sk a ičiu o p. 5 96).
ja m o s dau geliu m ilijon ų . P a v y zd žiu i, šiu o la ik in ė kinų v i Žvalgomieji tyrimai (pilot studies). B an d ym ai, atlieka
su om en ė turi per m ilijard ą g y v e n to jų (2 sk ., p. 38). m i pradedant tiriam ąsias ap k lausas (2 0 sk., p. 5 9 4 ).
646
Knygoje naudojamų schemų ir lentelių autorinių teisių savininkai:

Philip Allan Updates: Žemėlapis 3.1: © 1963 The Wenner Gren Foundation for
Schema 6.5: J. Williams, “In Focus: Population”, Anthropological Research.
Sociological Review , 8:2 (1998) Fig. 3;
Schema 8.3: J. Williams, “In Focus: The 1998 British Crime W. W. Norton & Company, Ine.:
Survey”, Sociological Review, 8:4 (1999) Fig. 3; Schemos 1.1, 2.3, 3.1, 13.4, 14.1, 16.2, 19.1, 19.5, 20.1:
Schema 11.2: J. Williams, “Children, poverty and Anthony Giddens and Mitchell Duneier, Introduction to
consumption”, Sociological Review, 8:1 (1998) Fig. 1; Sociology , 3e;
Schema 16.5: E. Mitsos and K. Brovvne, “Gender differences Pasaulio žemėlapiai ir Schemos 1.1, 2.1 © 2000 by W. W.
in education”, Sociological Review , 8:1 (1998) Fig. 1. Norton & Co. Ine.
Philip Allan Updates and The Controller of HMSO: Office for Official Publications of the European Communities:
Schema 6.1: K. Brovvne and I. Botrill, “Our uneąual, Schemos 13.2, 7.5: Employment in Europe , 1999, Table p.
unhealthy nation”, Sociological Review, 9:2 (1999) Fig. 1. 12: and Eurobarometer (1993).
Blackvvell Publishers: D. W. Ovven:

Schema 13.9: P. Sinclair, Unemployment Economic Theory and Lentelė 9.2: D. Ovven, Ethnic Minorities in Britam: Housing
Evidence (1987), p. 2; Lentelė 10.1: R. Crompton, Class and and Family Characteristics, Center for Research in Ethnic
Stratification, 2e (1998) Polity, p. 67; Schema 18.3: M. Castells, Relations, National Ethnic Minority Data Archive, 1991
The Rise o f the N etw ork S o ciety , 2e (2000); Schema 6.4: Census Statistical Paper No. 5, University of Warwick.
S. Nettleton, The Sociology o f Health and Illness (1995) Polity;
Schema 6.2: K. Brovvne, An Introduction to Sociology , 2e (1998) Oxford University Press:
Polity. Lentelė 13.1: M. 0 ‘Brien and D. Jonės, „Children, parental
employment and educational attainment: an English care study“,
Blackvvell Publishers and Stanford University Press: Cambridge Journal o f Economics, 23 (1999) p. 599-621.
Schema 3.3: D. Held et ai., Global Transformations (1999)
Polity, p. 10. Oxford University Press, Ine.:
Schemos 19.3, 19.6, 19.10, Lentelės 3.2, 16.1, 19.1: Human
Buttervvorth Heinemann Publishers, a division of Reed Development Report 1998 by United Nations Development
Educational & Professional Publishing Ltd: Program, Fig 4.5, Table 4.3, Box table 1.2 and figs. on p. 3
Schema 12.1: S. Gregson and F. Livesay, Organizations and ©1998 by the United Nations Development Program;
Management Behaviour (1993) p. 288. Schemos 3.1, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 15.5, Lentelė 3.2: Human
Development Report 1999 by United Nations Development
Cambridge University Press and Guardiuan Nevvs Service Ltd: Program, Figs. 1.1, 1.2, 1.6, 2.4, Table 1.1 and Fig. on p. 2
Schema 17.1: R. Gili, Churchgoing and Christian Ethics © 1999 by the United Nations Development Program.
(1999), The Guardian, 24.4.00.
Palgrave:
Copyright Clearance Center, Ine on behalf of the World Bank: Schema 7.2: G. Crovv and M. Hardey, „Diversity and
Schemos 2.4, 15.2, 15.4, 16.4 ir Lentelė 15.1: World ambiguity among lone-parent households in modem Britain“
Development Indicators 1998/1999. in C. Marsh and S. Arber, eds, Families and Households
(1992) ;
The Economist Nevvspaper Ltd: Schemos 9.1, 9.2: S. Castles and M. J. Miller, Age o f Migration
Schemos 9.3, 9.4, 13.3, 14.2, 15.3, 16.3, 17.3, 19.2: The (1993) , p. 6, 67.
Economist.
Policy Studies Institute:
Schemos 7.3, 7.4, Lentelė 7.3: R. Berthould and S. Beishon,
Guardian Nevvs Service Ltd: „People, families and households“ in T. Modood,
Schemos 7.1, 8.2, 8.5, 11.1, 11.3, 13.6, 13.7, 14.4, 17.2,
R. Berthoud et ai., eds, Ethnic Minorities in Britain:
17.4, 19.4, 19.11, Lentelė 7.1: The Guardian, The Observer.
Diversity and Disadvantage: The Fourth National Survey o f
Ethnic Minorities (1997) p. 33, 39, 24.
The Controller of HMSO:
Schemos 6.3, 8.1, 8.4, 8.6, 11.5, 13.1, 13.5, 13.8, 15.1, 16.1, Joseph Rovvntree Foundation:
19.8, Lentelės 5.1, 6.1, 6.2, 7.2, 7.4, 8.1, 8.2, 8.3, 9.1, 10.2, Schema 13.10, Lentelė 13.3: B. J. Burchell et ai., Job
11.1, 11.2, 13.2, 16.2, 16.3, 17.2, 17.3: Crovvn Copyright Insecurity and Work Intensification (1999) Fig. 1, Table 1;
material, Office of National Statistics. Schema 11.4: C. Hovvarth et ai., Monitoring Poverty and
Sočiai Exclusion (1999), Fig. 5.
Richard B. Lee and Irven De Vore:
Schema 2.1: R. B. Lee and I. De Vore, eds, Man the Hunter , Times Nevvspapers Ltd:
Aldine de Gruyter (1963); Schema 14.3: The Sunday Times, 4.5.97.
Bibliografija
Abercrombie, Nicholas 1996: Television and Society Beck, UIrich andElisabeth Beck-Gernsheim 1995: The
(Cambridge: P o lity ) Normai Chaos o f Love (C am b rid ge: P o lity )
Adomo, Theodor W. e t a i. 1 9 5 0 : The Authoritarian Becker, Hovvard 1950: Through Values to Sočiai Inter-
Personality (N e w York: H arp er and R o w ) pretation (D u rh am , N .C .: D u k e U n iv e r s ity P ress)
Ahmed, Akbar S. and Hastings Donnan 1994: „Islam Becker, Hovvard S. 1963: Outsiders: Studies in the
in the a g e o f p o s t-m o d e m ity “ , in Akbar S. Ahmed Sociology of Deviance ( N e w York: F ree P ress)
and Hastings Donnan (e d s), Islam, Globalization and Benn, Caroline and Clyde Chitty 1996: Thirty Tears On:
Postmodernity (L o n d o n : R o u tle d g e ) Is Comprehensive Education Alive and Well or Stru-
Akintoye, Stephen Emergent African States: To-
1976: ggling to Survive? (L on d on : D a v id F u lto n )
pics in Twentieth Century African History (L on d on : Berger, Peter and Thomas Luckmann 1966: The Sočiai
L ongm an) Construction o f Reality: A Treatise in the Sociology
Albrow, Martin 1996: The Global Age: State and Society of Knowledge (G a rd en C ity, N .Y .: D o u b le d a y )
beyond Modernity (C a m b rid g e: P o lity ) Bernstein, Basil 197 5 : Class, Codes and Control (3 v o ls,
Aldridge, Alan 1987: „In th e a b s e n c e o f th e m inister: L ondon: R o u tle d g e and K e g a n P aul)
structures o f su b o rd in a tio n in th e r o le o f d e a c o n e s s Bertelson, David 1986: Snowflakes and Snowdrifts:
Sociology, 21
in the C hurch o f E n g la n d “ , Individualism and Sexuality in America (L an h am , Md:
Anderson, Elijah Streetwise: Rače, Class, and
199 0 : U n iv ersity P ress o f A m e r ic a )
Change in an Urban Community (C h ic a g o : U n iv ersity Berthoud, Richard 1999: „Y o u n g C arib b ean m e n and
o f C h ic a g o P ress) the labour m ark et: a c o m p a r iso n w ith other eth n ic
Anderson, F. S. 1977: „ T V v io le n c e an d v ie w e r a g g res- g ro u p s“ (York: Y P S )
sion: a ccu m u la tio n o f stu d y r e s u lts 1 9 5 6 - 1 9 7 6 “ , Pub Bynum, Caroline Walker, Steven Harrell and Paula
lic Opinion Quarterly, 41 Richman (e d s) 1 986: Gender and Religion: On the
Ashton, David N. 1986: U nem ploym ent under Complexity ofSymbols (B o sto n , M a ss.: B e a c o n )
Capitalism: The Sociology o f British and American Byrne, Lavinia Women at the A ltar: The
1994:
Labour Markets (L o n d o n : W h e a tsh e a f) Ordination of Women in the Roman Catholic Church
Ashworth, A. E. 1980: Trench Warfare, 1914-1918 (L o n (L on d on : M o w b r a y )
don: M a c m illa n ) Blackburn, Clare 1991: Poverty and Health: Working
Bahrami, Homa and Stuart Evans 199 5 : „ F le x ib le recy- with Families ( M ilto n K e y n e s : O x fo r d U n iv e r s ity
c lin g and h ig h t e c h n o lo g y en tre p r e n e u r sh ip “ , Califor- P ress)
nia Management Review, 22 Blankenhorn, David 1995: Fatherless America (N e w
Bamforth, Anne 1999: „ T h e r e s tiv e s e a s o n “ , Guardian, York: B a s ic B o o k s )
15 D e c e m b e r Blau, Peter M. 1963: The Dynamics of Bureaucracy
Barker, Martin. 1981: The New Racism: Conservatives (C h ic a g o : U n iv e r s ity o f C h ic a g o P ress)
and the Ideology o f the Tribe (F r e d e r ic k , M d: U n iv e r Blau, Peter M . a n d Otis Dudley Duncan 1967: The
sity P u b lica tio n s o f A m e r ic a ) American Occupational Structure ( N e w York: W ile y )
Baudrillard, Jean 1988: Selected Writings {Cambridge: Blauner, Robert 1 9 6 4 : Alienation and Freedom (C h i
P o lity ) cago: U n iv e r s ity o f C h ic a g o P ress)
Beck, UIrich 1992: Risk Society: Towards a New Moder Boden, Deirdre a n d Harvey Molotch 1994: „T h e co m -
nity (L on d on : S a g e ) p u lsio n o f p r o x im ity “ , in Deirdre Boden and Roger
Beck, UIrich 1995: Ecological Politics in an Age ofRisk Friedland ( e d s ), Nowhere: Space, Time, and Moder
(C am bridge: P o lity ) nity (B erk eley : U n iv e r s ity o f C a lifo m ia P ress)
648 BIBLIOGRAFIJA
Bogdanov, V. 1990: Women at the Top (L on d on : H ansard) Bruce, Steve 1996: Religion in the Modern World: From
Boyer, Robert an d Daniel Drache (e d s) 1996: States Cathedrals to Cults (O xford : O xford U n iv ersity P ress)
against Markets: The Limits o f Globalization (L o n B r u n d tla n d C o m m is s io n 1 9 8 7 : Our Common Future
don: R o u tle d g e ) ( N e w York: U n ite d N a tio n s )
Bonney, Norman 1992: „T h eo r ie s o f so č ia i cla ss and gen - Bull, Peter 1983: Body Movement and Interpersonal
d er“ , Sociology Review, 1 Communication ( N e w York: W ile y )
Borja, Jordi and Manuel Castells \991\Local and Glo Burchell, Brendan J. et ai. 1999: Job Insecurity and
bal: The Management of Cities in the Information Age Work Intensification: Flexibility and the Changing
(L on d on : E arth scan) Boundaries o f Work (York: Y P S )
Bottomley, A. K. and K. Pease 1986: Crime and Pu- Burns, Thomas a n d G. M. Stalker 1 9 6 6 : The Ma
nishment: Interpreting the Data (M ilto n K eyn es: O p en nagement of Innovation (L on d on : T a v isto c k )
U n iv e r sity P ress) Butler, Judith 1999: Gender Trouble: Feminism and the
Bourdieu, Pierre 1986: Distinction: A Sočiai Critiąue Subversion o f Identity (L on d on : R o u tle d g e )
o f Judgements o f Taste (L o n d o n : R o u t le d g e an d Butler, Tim and Mike Savage 1995: Sočiai Change and
K eg a n P aul) the Middle Classes (L on d on : U C X P ress)
Bourdieu, Pierre 1988: Language and Symbolic Power Campbell, Beatrix 1993: Goliath: Britains Dangerous
(C am b rid ge: P o lity ) Places (L on d on : M eth u e n )
Bourdieu, Pierre 1990: The Logic ofPractice (C am brid- Capps, Walter H. 1990: The New Religious Right: Pie
ge: P o lity ) ty, Patriotism, and Politics (C o lu m b ia : U n iv e r sity o f
Bourdieu, Pierre and Jean-Claude Passeron 1977: Re- S ou th C arolin a P ress)
production: In Education, Society and Culture (L o n Carswell, John 1985: Government and the Universities
don: S a g e ) in Britain: Progress and Performance 1960-1980
Bowlby, John 1953: Child Care and the Grovvth ofLove (C am b rid ge: C a m b rid g e U n iv e r s ity P ress)
(H arm on d sw orth : P e n g u in )
Cashmore, E. Ellis 1987: The Logic ofRacism (L on d on :
Braverman, Harry 1974: Labour and Monopoly Capi A lle n and U n w in )
tal: The Degradation ofWorkin the Twentieth Century
Castells, Manuel 1977: The Urban Question: A Marxist
(N e w York: M o n th ly R evievv P ress)
Approach (L on d on : E d w ard A m o ld )
Breen, Richard and John H. Goldthorpe 1999: „ C la ss Castells, Manuel 1983: The City and the Grass Roots: A
in eą u a lity and m eritocracy: a critią u e o f Saunders and
Cross-cultural Theory o f Urban Sočiai Movements
an a ltern a tiv e a n a ly s is “ , British Journal o f Socio
(L on d on : E d w ard A m o ld )
logy, 50
Castells, Manuel 1996: The Rise of the Network Society
Brennan, Teresa 1988: „C o n tro v ersia l d isc u s sio n s and
(O xford : B la c k w e ll)
f e m in is t d e b a te “ , in Naomi Segal an d Edward
Castells, Manuel 1997: The Power of Identity (O xford :
Timms (e d s), The Origins and Evolution of Psycho-
B la c k w e ll)
analysis (N e w H a v en , C on n .: Y ale U n iv e r sity P ress)
Brewer, Rose M. 1993: „ T h e o r iz in g race, c la s s and g e n -
Castells, Manuel 1998: End o f Millennium (O x fo rd :
B la c k w e ll)
der: the n e w scholarsh ip o f b la ck fe m in ist in te lle ctu a ls
and b la ck w o m e n ’s lab ou r“ , in Stanlie M. James and Castells, Manuel 2 0 0 0 : „ In fo r m a tio n te c h n o lo g y and
Abena P. A. Busią Theorizing Black Femi-

(e d s).
Will Hutton and Anthony
g lo b a i c a p ita lis m “ , in
nisms: The Visionary Pragmatism o f Black Women Giddens (e d s). On the Edge: Living with Global Ca
(N e w York: R o u tle d g e )
pitalism (L on d on : C a p e)
Browne, Ken and Ian Bottrill 1 9 9 9 : „O u r u n e ą u a l, Castles, Stephen and Mark J. Miller 1993: The Age of
u n h ealth y n ation “ , Sociology Review, 9 Migration: International Population Movements in the

Brownmiller, Susan 1975: Against our Will: Men, Wo- Modern World (L on d on : M a c m illa n )
men and Rape (L on d on : S e c k e r and W arburg) Chamberlain, Mary 1999: „B roth ers and siste rs, u n c le s
Brubaker, Rogers 1998: „M igration s o f eth n ic u n m ix in g and aunts: a lateral p e r s p e c tiv e on C arib b ean fam i-
in the „ N e w E u rop e”“ , International Migration Re lie s “ , in H. B. Silva and Carol Smart (e d s), The New
vievv, 32
Family? (L on d on : S a g e )
BIBLIOGRAFIJA 649
Chambliss, William J. 1978: On the Take: From Petty Connell, R. W. 1995: Masculinities (C am bridge: P o lity )
Crooks to Presidents (B lo o m in g to n : In d ian a U n iv er- Corbin, Juliet and Anselm Strauss 1985: „M an agin g
sity P ress) ch ro n ic illn e s s at hom e: three lin e s o f w o rk “ , Quali-
Chapman, Karen 1986: Tin Sociology ofSchools (L o n - tative Sociology, 8
don: T a v isto c k ) Covvard, Rosalind 1984: Female Desire: Women s Sex-
Chodorow, Nancy 1978: The Reproduction of Mothe- uality Today (L ondon: P aladin)
ring (B e r k e le y : U n iv e r s ity o f C a lifo m ia P ress) Cox, Oliver C. Class, Caste and Rače: A Study in
1959:
Chodorow, Nancy 1988: Psychoanalytic Theory andFe- Sočiai Dynamics (N e w York: M o n th ly R e v ie w P ress)
minism (C am b rid ge: P o lity ) Cox, Peter R. 1976: Demography (5th edn, N e w York:
C hurch o f E n glan d 1985:Faith in the City: The Report C am b rid ge U n iv e r sity P ress)
o f the Archbishop o f Canterbury s Commission on Ur Creighton, Colin 1999: „The rise and d eclin e o f the „m a
ban Priority Areas (L o n d o n : C h ristian A c tio n ) lė b read w in n er fa m ily ” in B ritain“ , Cambridge Jour
Cicourel, Aaron V. 1968: The Sočiai Organization of nal of Economics, 23
Juvenile Justice (N e w York: W ile y ) Crompton, Rosemary 1997: Women and Work in Mo
Cisneros, Henry G. (e d .) 1993: Intenvoven Destinies: dern Britain (O xford: O xford U n iv e r sity P ress)
Cities and the Nation ( N e w York: N o r to n ) Crompton, Rosemary 1998: Class and Stratification:
Clark, Terry Nichols and Vincent Hoffman Martinot An Introduction to Current Debates (2n d edn, C am
1998: The New Political Culture (B o u ld e r , C o lo .: bridge: P o lity )
W e s tv ie w ) Crompton, Rosemary and Fiona Harris 1998: „Explai-
Clegg, Stewart 1990: Modern Organizations: Organiza n in g w o m e n ’s e m p lo y m e n t p attem s: „orien tation s to
tion Studies in the Postmodern World (L on d on : S a g e) w o rk “ r e v is ite d “ , British Journal of Sociology, 49
Cloward, R. an d L. Ohlin 1960: Delinąuency and Crow, Graham and Michael Hardey 1992: „ D iv ersity
Opportunity ( N e w York: F ree P ress) and a m b ig u ity a m o n g lo n e parent h o u se h o ld s in m o
Cohen, Albert 1955: Delinąuent Boys (L on d on : F ree dern B r ita in “ , in Catherine Marsh and Sara Arber
P ress) Families and Households: Divisions and
(ed s),
Cohen, Robin 1994: Frontiers o f Identity: The British Change (L on d on : M a cm illa n )

and the Others (H ariow : L o n g m a n ) Currie, David and Martin Siner 1999: „T he B B C : ba-
Cohen, Robin 1997: Global Diasporas: An Introduction la n cin g p u b lic and c o m m e rcia l p u rp o se“ , in Public
(L on d on : U C L P ress) Purpose in Broadcasting: Funding the BBC (Luton:

Cohen, Stanley 1980: Folk Devils and Morai Panics: U n iv e r sity o f L uton P ress)
The Creation o f the Mods and Rockers (O x fo r d : Currie, Elliott 1998a: „C rim e and m arket so c ie ty : les-
M artin R o b ertso n ) Paul Walton and

so n s ffo m the U n ite d S ta tes“ , in
Cohen, Stanley and Laurie Taylor 1972: Psychological Jock Young (e d s), The New Criminology Revisited
Survival: The Experience o f Long-Term Imprison- (L on d on : M a cm illa n )
ment (H arm on d sw orth : P e n g u in ) Currie, Elliott 1998b: Crime and Punishment in Ame
Coleman, James S. 1987: „ F a m ilie s and s c h o o ls “ , Edu- rica (N e w York: H en ry H olt)
cational Researcher, 16.6 Dahrendorf, Ralf 1959: Class and Class Conflict in
Colin, Norman 1970a: The Pursuit o f the Millennium Industrial Society (L o n d o n : R o u tle d g e ; first pub.
(L on d on : P alad in ) 1957)
Colin, Norman 1970b: „ M e d ia e v a l m ille n a r ia n is m “ , in Davie, Grace 1994: Religion in Britain since 1945: Be-
Sylvia L. Thrupp (e d .). Millennial Dreams in Ac lieving without Belonging (O xford : B lack vvell)
tion: Studies in Revolutionary Religious Movements Davies, Bronwyn 1991: Frogs and Snails and Feminist
(N e w York: S c h o c k e n ) Talės (S y d n e y : A lle n and U m v in )
Collins, James and Jerry Porras 1994: Built to Lašt Davis, Mike 1990: City of Quartz: Excavating the Future
(N e w York: C en tu ry) in Los Angeles (L on d on : V in ta g e )
Connel, R. W. 1987: Gender and Power: Society, the Davis, Stanley M. 1988: 2001 Management: Managing
Person and Sexual Politics (C a m b rid g e: P o lity ) the Future Now (L on d on : S im o n and S ch u ster)
650 BIBLIOGRAFIJA
Denney, David 1998: „A n ti-racism and the lim its o f equal Durkheim, Emile 1984: The Division ofLabour in So-
op p ortu n ities p o lic y in the crim in al ju s tic e s y s te m “ , ciety (L on d on : M a cm illa n ; first pub. 189 3 )
in Catherine Jonės Finer and Mike Kellis (e d s), T h e E c o n o m ist 1996: The Pocket World in Figures (L o n
Crime and Sočiai Exclusion (O xford : B la c k w e ll) don: E c o n o m ist P u b lic a tio n s)
Dennis, Norman and George Erdos 1992: Families wit- Ehrenreich, Barbara and John Ehrenreich 1979: „T he
hout Fatherhood (L on d on : IE A H ea lth and W elfare p r o fe ssio n a l-m a n a g e r ia l c la s s “ , in Pat Walker (e d .),
U n it) Between Labour and Capital (H a sso c k s: H arvester
Denver, David 1994: Elections and Voting Behaviour P ress)
in Britain (2 n d ed n , H e m e l H em p stea d : H arvester Eibl-Eibesfeldt, I. 1973: „T h e e x p r e s siv e b eh a v io u r o f
W h ea tsh ea f) th e d ea f-a n d -b lin d b o m “ , in M. von Cranach and I.
D fE E (D e p a r tm e n t fo r E d u c a tio n an d E m p lo y m e n t) Vine (e d s), Sočiai Communication and Movement
1998: Meeting the Childcare Challenge (L on d on : (N e w York: A c a d e m ic P ress)
D fE E ) Eysenck, Hans 1964: Crime and Personality (L on d on :
De Witt, Karen 1994: „W ave o f su b u rb an grow th is R o u tle d g e and K e g a n P au l)
b ein g fed b y m in o r itie s“ , New York Times, 15 A u g u st Ekman, Paul and W . V. Friesen 1978: Facial Action
Dyer, CIair Guardian, 25
1999: „ L e t’s S ta y T o g e th er“ , Coding System (N e w York: C o n su ltin g P sy c h o lo g ists
O ctob er P ress)
Dobash, R. Emerson and Russell Dobash Fiol- 1980: Eldridge, John (e d .) 1993: Getting the Message: News,
ence against Wives: A Case against the Patriarchy Truth and Power (L on d on : R o u tle d g e )
(L on d on : O p en B o o k s ) Eli, Kathleen 1996: „ S o č ia i n etw ork s, so č ia i support and
Dobash, R. Emerson and Russell P. Dobash 1992: Wo- c o p in g w ith se r io u s illn e ss: the fa m ily e o n n e e tio n “ ,
men, Violence and Sočiai Change (L ondon: R ou tledge) Sočiai Science and Medicine, 42
Doyal, Lesley 1995: What Makes Women Siek: Gender Elshtain, Jean Bethke 1987: Women and War (N e w
and the Political Economy o f Health (L on d on : M a c- York: B a s ic B o o k s )
m illan ) Ennew, Judith 1986: The Sexual Exploitation o f
Dore, Ronald 1973: British Factory, Japanese Factory: Children (C am b rid ge: P o lity )
The Origins o f National Diversity in Industrial Re- Epštein, Debbie ei ai. 1998: FailingBoys: Issues in Gender
lations (L on d on : A lle n and U n w in ) and Achievement (Buckingham : Open University Press)
D T I (D e p a r tm e n t o f T rad e an d In d u str y ) 2 0 0 0 : Just Ericson, Richard and Kevin Haggerty 1999: Policing
around the Corner (L o n d o n : D T I) the Risk Society (O xford : C laren d on )
Duncan, Otis Dudley 1971: „ O b se r v a tio n s o n p o p u la - Erikson, Robert and John Goldthorpe 1993: The Con-
tio n “ , New Physician, 2 0 A p ril stant Flux: A Study o f Class Mobility in Industrial
Duncombe, Jean and Dennis Marsden 1993: „ L o v e and Societies (O xford : C la ren d o n P ress)
in tim acy: T h e g en d er d iv is io n o f e m o tio n and “e m o - Esping-Andersen, Gpsta 1990: The Three Worlds of
tio n w o rk ” : a n e g le e te d a sp e c t o f s o c io lo g ic a l d is- Welfare Capitalism (C am b rid ge: P o lity )
c u ss io n o f h e te r o se x u a l r e la tio n sh ip s“ , Sociology, 27 E S R C (E c o n o m ic and S o č ia i R esea rch C o u n c il) 1997:
Duneier, Mitchell 1999: Sidewalk (N e w York: Farrar, Twenty-Something in the 1990s: Getting On, Getting
Straus and G iro u x ) By, Getting Nowhere, resea rch b r ie fm g (S w in d o n :
Duneier, Mitchell and Harvey Molotch 1999: „T alking ESRC)
city trouble: in teraction al v a n d a lism , so č ia i in eą u a - Estrich, Susan 1987: Real Rape (C a m b rid g e, M ass.:
lity, and the “urban in te ra ctio n p r o b le m ”“ American H arvard U n iv e r s ity P ress)
Journal o f Sociology, 104 Evans, David J. 1992: „L eft realism and the spatial stu d y
Durkheim, Emile 1952: Suicide: A Study in Sociology o f cr im e “ , in David J. Evans et ai. (e d s), Crime, Po
(L ondon: R o u tle d g e and K e g a n Paul; first pub. 1897) licing and Place: Essays in Environment Crimino-
Durkheim, Emile 1976 The Elementary Forms of the Re- logy (L on d on : R o u tle d g e )
ligions Life (London: A lle n and U n w in ; first pub. 1912) Evans, Martin 2 0 0 0 : „P o o r s h o w “ , Guardian, 6 M arch
Durkeim, Emile 1982: The Rules o f Sociological Method Evans-Pritchard, E. E. 1956: Nuer Religion (O xford :
(L on d on : M a cm illa n ; first p ub. 1895) O x fo rd U n iv e r sity P ress)
BIBLIOGRAFIJA 651
Faludi, Susan 1999: Stiffed: The Betrayal o f theModern Gans, Herbert J. 1962: The Urban Villagers: Group
Man (L on d on : C h atto and W in d u s) and Class in the Life o f Italian-Americans (2 n d edn,
Ferguson, Kathy E. 19 84: The Feminist Case against N e w York: F ree P ress)
Bureaucracy (P h ilad elp hia: T em p le U n iv e r sity P ress) Gardner, Carol Brooks 1995: Passing By: Gender and
Feuerbach, Ludwig 1957: The Essence o f Christianity Public Harassment (B erk eley : U n iv e r sity o f C alifor-
(N e w York: H arper and R o w ; first p ub. 1841 ) n ia P ress)
Firestone, Shulamith 1971: The Dialectic of Sex: The Gardner, Howard 1993: Multiple Intelligences: The
Case for Feminist Revolution (L on d on : C a p e) Theory in Practice ( N e w York: B a s ic B o o k s )
Fischer, CIaude S. 1984: The Urban Experience (2n d Garfinkel, Harold 1963: „ A c o n c e p tio n o f, and exp eri-
edn, N e w York: H arcou rt B r a ce J o v a n o v ic h ) m en ts w ith , „trust” as a c o n d itio n o f sta b le co n cer-
Flowers, Ronald Barri Women and Criminality:

1987: ted a c tio n s“ , in O. J. Harvey (e d .). Motivation and
The Woman as Victim, Offender and Practitioner Sočiai Interaction (N e w York: R o n a ld P ress)
(N e w York: G r e e m v o o d P ress) Garfinkel, Harold 1984: Studies in Elhnomethodology

(O xford : B la c k w e ll)
Ford, Clellan S. and Frank A. Beach 1951: Patterns of
Sexual Behaviour (N e w York: H arper and R o w )
Gavron, Hannah 1966: The Captive Wife: Conflicts ofHou-
sebound Mothers (London: R outledge and K egan Paul)
Foucault, Michel 1970: The Order ofThings: An Ar-
chaeology o f the Human Sciences (L on d on : T avis-
Gelis, Jacques 1991: History o f Childbirth: Fertility,
Pregnancy, and Birth in Early Modern Europe ( B o s
to ck )
ton: N o r th e a ste m U n iv e r s ity P ress)
Foucault, Michel 1978: The History ofSexuality (L o n
Gellner, Ernest 1983: Nations andNationalism (O xford:
don: P en g u in )
B la c k w e ll)
Foucault, Michel 1979: Discipline and Punish (H ar-
Gerbner, George et ai. 1979: „The demonstration o f power:
m ond sw orth: P en g u in )
violence profile no. 10“, Journal of Communication, 29
France, Alan and Paul Wiles 1998: „ D a n g ero u s futures:
Gerbner, George et ai. 1980: „T h e „m a in str ea m in g ” o f
so č ia i e x c lu s io n and y o u th w o rk in late m o d e m ity “,
A m erica: v io le n c e p r o file n o. 11“ , Journal of Com
in Catherine Jonės Finer and Mike Nellis (e d s),
munication, 30
Crime and Sočiai Exclusion (O xford : B la c k w e ll)
Gershuny, J. I. and I. D. Milės 1983: The New Service
Fraser, Nancy 1989: Unruly Practices: Discourse and Economy: The Transformation o f Employment in
Gender in Contemporary Sočiai Theory (C am b rid ge:
Industrial Societies (L on d on : F ran ces P in ter)
P o lity )
Gershuny, Jonathan et ai. 1994: „T h e d o m e stic labour
Fraser, Steven (e d .) The Bell Curve fVars: Rače,
1995:
Mi-
revolu tion : a p r o c e s s o f la g g e d a d ap ation “ , in
Intelligence and the Future o f America (N e w York: chael Anderson, Frank Bechofer and Jonathan
B a sic B o o k s )
Gershuny (e d s), The Sočiai and Political Economy
Freidson, Eliot 1970: Profession of Medicine: A Study of the Household (O xford : O x fo rd U n iv e r sity P ress)
of the Sociology of Applied Knowledge (N e w York:
Gibbons, John H. 1990: Trading Around the Clock: Glo
D o d d , M ea d ) bal Securities Markets and Information Technology
Freud, Sigmund 1975: The Psychopathology of Every- (W a sh in g to n D C : U S C o n g r e ss)
day Life (H arm on d sw orth : P e n g u in ) Giddens, Anthony 1984: The Constitution o f Society
Friedlander, Daniel an d Gary Burtless 1994: Five (C am b rid ge: P o lity )
Tears After: The Long-Term Effects o f Welfare-to- Gillan, Audrey 1999: „ S h elte r b a ck s rethink on h o m e -
Work Programs ( N e w York: R u ss e ll S a g e ) le s s “ , Guardian, 15 N o v e m b e r
Fukuyama, Francis 1989: „T h e en d o f h isto r y ? “ Na Ginn, Jay et ai. 1996: „ F e m in ist fa lla c ie s: a rep ly to H a-
tional lnterest, 16 k im on vvom en ’s e m p lo y m e n t“ , British Journal of
Fukuyama, Francis 1997: The End o f Order (L on d on : Sociology, 47
S o č ia i M arket F o u n d a tio n ) Ginzburg, Carlo 1980: The Cheese and the fVorms
Gallie, Duncan 1994: „A re the u n e m p lo y e d an under (L on d on : R o u tle d g e and K e g a n P aul)
cla ss? S o m e e v id e n c e from the s o č ia i c h a n g e and Gittings, Danny 1999: „ M ick ey M o u se in v a sio n “ , Guar
e c o n o m ic life in itia tiv e “ , Sociology, 28 dian, 3 N ovem b er
652 BIBLIOGRAFIJA
Giuffre, Patti A. an d Christine L. Williams 1994: Grabosky, P. N. and Russell G. Smith 1998: Crime in
„B ou n d ary lin es: la b e lin g se x u a l h arassm en t in res- the Digital Age: Controlling Telecommunications and
taurants“ , Gender and Society, 8 Cyberspace Illegalities (N e w B r u n sw ick , N.J.: Trans-
G la sg o w M e d ia G roup 1976: BadNews (L on d on : R ou t- a ctio n )
le d g e ) Graef, Roger 1989: Talking Blues (L on d on : C o llin s)
Glass, David (e d .) 1 954: Sočiai Mobility in Britain Grabam, Heather 1987: „ W o m e n ’s sm o k in g and fam i-
(L on d on : R o u tle d g e and K e g a n P a u l) ly h ea lth “ , Sočiai Science and Medicine, 25
Glueck, Sheldon W. and Eleanor Glueck 1956: Physi- Graham, Heather 1994: „G en d er and c la ss as d im e n si-
que and Delinąuency (N e w York: H arper and R o w ) o n s o f sm o k in g b e h a v io u r in Britain: in sig h ts from a
Goffman, Erving 1968: Asylums: Essays on the Sočiai su rv e y o f m o th e r s“ . Sočiai Science and Medicine, 38
Situation of Mental Patients and Other Inmates (H ar- Greenblat, Cathy Stein 1983: „ A hit is a h i t ... or is it?
m ond sw orth: P en g u in ) A p p ro v a l and to le r a n c e o f th e ū se o f p h y sic a l fo rce
Goffman, Erving 1969: The Presentation ofSelfin Eve- b y s p o u s e s “ , in David Einkelhor et ai. (e d s), The
ryday Life (H arm on d sw orth : P e n g u in ) Dark Side o f Families: Current Family Violence
Goffman, Erving 1971: Relations in Public: Micro-stu- Research (B e v e r ly H ills, C alif: S a g e )
dies o f the Public Order (L on d on : A lle n L an e) Grint, Keith 1991: The Sociology ofWork (C am b rid ge:
Goffman, Erving 1974: Frante Analysis ( N e w York: P o lity )
H arper and R o w ) Grusky, David B. and Robert M. Mauser 1984:
Goffman, Erving 1981: Forms o f Talk (P h ilad elp h ia: „ C o m p a ra tiv e s o č ia i m o b ility rev isited : m o d e ls o f
U n iv e r sity o f P e n n sy lv a n ia P ress) Ame
c o n v e r g e n c e and d iv e r g e n c e in 16 c o u n tr ie s“ ,
Goldstein, Paul J. 1979: Prostitution and Drugs (L e - rican Sociological Review, 49
x in g to n , M ass.: D . C. H ea th ) Guibernau, Montserrat 1999: Nations mthout States:
Goldthorpe, John H. 1983: „W om en and c la ss an alysis: Political Communities in a Global Age (C am b rid ge:
in d e fe n c e ot the c o n v e n tio n a l v ie w “ , Sociology, 17 P o lity )
Goldthorpe, John H. and Gordon Marshall 1992: „The
Gunter, Barrie 1985: Dimensions of Television Violence
p ro m isin g future o f c la s s a n a ly s is “ , Sociology, 26
(L on d on : G o w e r )
Goldthorpe, John H. and Clive Payne 1986: „Trends
Habermas, Jiirgen 1986-1988: The Theory of Commun-
in in tergen eration al c la s s m o b ility in E n glan d and
icative Action (2 v o ls . C am b ridge: P o lity )
W ales 1 9 7 2 -1 9 8 3 “ , Sociology, 20
Habermas, Jiirgen 1989: The Structural Transforma-
Goldthorpe, John H. w ith Catriona Llevvellyn and Cli tion of the Public Sphere: An Inąuiry into a Category
ve Payne 1980: Sočiai Mobility and Class Structure o f Bourgeois Society (C am b rid ge: P o lity )
in Modern Britain (O xford: C laren d on Press; 2n d edn
Hakim, Catherine 1 9 9 5 :„ F iv e fem in ist m yth s about w o -
1987)
m e n ’s e m p lo y m e n t“ , British Journal of Sociology, 4 6
Goldthorpe, John H. et ai. 1 9 6 8 -1 9 6 9 : The Affluent
Hakim, Catherine 1996: Key Issues in Womens Work:
Worker in the Class Structure (3 v o ls , C am bridge:
Female Heterogeneity and the Polarisation of Wo-
C am b ridge U n iv e r s ity P ress)
men s Employment (L on d on : A th lo n e P ress)
Goleman, Daniel Emotional Intelligence: Why It
1996:
Hakim, Catherine 1998: „ H a k im ’s r e sp o n se “ , British
Can Matter More than IQ (L on d on : B lo o m sb u r y )
Journal of Sociology, 4 9
Goodhardt, G. J., A. S. C. Ehrenberg and M. A. Col-
lins J 9 8 7 : „The Television Audience (2 n d e d n , Hali, Edward T. 1969: The Silent Language York:
D o u b le d a y )
London: G o w er)
Gorz, Andrė 1982: Farewell to the Working Class (L o n Hali, Edward T. 1966: The Hidden Dimension (N e w
York: D o u b le d a y )
don: P lu to)
Gottfredson, Michael R. and Travis Hirschi 1990: A Hali, Ruth, Seimą Iames and Judith Kertesz 1984: The
General Theory o f Crime (S ta n fo rd , C alif.: S tanford Rapist Who Pays the Rent (2 n d ed n , B ristol: F a llin g
U n iv e r sity P ress) W all P ress)
Gould, Stephen Jay 1995: „ C u rv eb a ll“ , in Steven Fra- Hali, Stuart 1992: „T h e ą u e stio n o f cultural id en tity “ ,
ser (e d .), The Bell Curve Wars: Rače, Intelligence in Stuart Hali, David Held and Tony McGrew
and the Future o f America ( N e w York: B a s ic B o o k s ) (e d s), Modernity and its Futures (C am b rid ge: P o lity )
BIBLIOGRAFIJA 653
Hali, Stuart etai. 1978: Policing the Crisis: Mugging, Henslin, James M. and Mae A. Briggs 1997: „ B eh a-
the State, and Law and Order (L on d on : M a c m illa n ) v io u r in p u b lic p la ces: the s o c io lo g y o f the va g in a i
Hali, Stuart e i ai. 1 9 8 2 : The Empire Strikes Back e x a m in a tio n ,“ in James M. Henslin (e d .), Down to
(L on d on : H u tc h in so n ) Earth Sociology: Introductory Readings (9 th edn,
Hali, Stuart et ai. 1988: „ N e w lim e s “ , Mancism Today; N e w York: F ree P ress)
O ctob er Heritage, John 1984: Garfinkel and Ethnomethodology
Handy, Charles 1994: The Empty Raincoat: Making (C am b rid ge: P o lity )
Sens e of the Future (L o n d o n : H u tc h in so n ) Herman, Edvvard 1998: „ P riv a tisin g p u b lic sp a c e “ , in
Harker, Lisa 1996: „ T h e fa m ily frien d ly e m p lo y e r in Daya Kishan Thussu (e d .), Electronic Empires:
E u rop e“ , in Suzan Lewis and Jeremy Lewis (e d s). Global Media and Local Resistance (L o n d o n :
The Work-Family Challenge: Rethinking Employment A m o ld )
(L on d on : S a g e ) Herman, Edward S. and Robert W . McChesney 1997:
Harrison, Martin 1985: TV News: Whose Bias? The Global Media: The New Missionaries o f Global
(H erm itage: P o lic y J o u m a ls) Capitalism (L on d on : C a s se ll)
Harrison, Paul 1983: Inside the Inner City: Life under Herrnstein, Richard J. and Charles Murray 1994: The
the Cutting Edge (H arm on d sw orth : P en g u in ) Bell Curve: Intelligence and Class Structure in
Hartley-Brevver, Julia 1999: „G a y c o u p le w ill b e le g a l American Life (N e w York: F ree P ress)
p aren ts“, Guardian, 28 O cto b er Hills, John 1998: „ D o e s in c o m e m o b ility m ea n that w e
Harvey, David 1973: Sočiai Justice and the City (O x - d o n ot n e e d to w o rry ab ou t p o v e r ty ? “ in A . B . A t-
ford: B la c k w e ll) k in so n and Joh n H ills (e d s), Exclusion, Employment
Harvey, David 1982: The Limits to Capital (O xford : and Opportunity (L o n d o n : C en tre for the A n a ly sis
B la c k w e ll) o f S o č ia i E x c lu s io n )
Harvey, David 1985: Consciousness and the Urban Ex- Hirschi, Travis 1969: Causes ofDelinąuency (B erk eley:
perience: Studies in the History and Theory o f U n iv e r sity o f C a lifo m ia P ress)
Capitalist Urbanization (O xford : B la c k w e ll) Hirst, Paul 1 9 9 7 : „ T h e g lo b a i e c o n o m y : m y th s and
Hawley, Amos H. 1950: Human Ecology: A Theory of r e a litie s“ , International Affairs, 73
Community Structure ( N e w York: R o n a ld P ress) Hirst, Paul and Grahame Thompson 1999: Globaliza-
Hawley, Amos 1968: „ H u m an e c o lo g y “ , International tion in Question: The International Economy and the
Encyclopaedia o f Sočiai Science, v o l. 4 (G le n c o e : Possibilities of Governance (rev. edn, Cam bridge: P oli-
F ree P ress) ty)
Heath, Anthony 1981: Sočiai Mobility (L on d on : F o n H M S O (H er M a je s ty ’s S ta tio n ery O ffic e ) 1992: Sočiai
taną) Trends 22 (L on d on : H M S O )
Hebdige,Diek 1997: Cut ln ’Mix: Culture, Identity, and H M S O (H er M a je s ty ’s S ta tio n ery O ffic e ) 1999: Sočiai
Caribbean Music (L o n d o n : M eth u en ) Trends 29 (L on d on : H M S O )
Heelas, Paul 1996: The New Age Movement: The H M S O (H er M a je s ty ’s S ta tio n ery O ffic e ) 2 0 0 0 : Sočiai
Celebration o f the Self and the Sacralization o f Mo- Trends 30 (L on d on : H M S O )
dernity (O xford : B la ck v v ell) Hochschild, Arlie 1983: TlieManagedHeart: Commer-
Heidensohn, Frances 1985: Women and Crime (L o n cialization o f Human Feeling (B e r k e le y : U n iv e r sity
don: M a cm illa n ) o f C a lifo m ia P ress)
Held, David 1996: Models ofDemocracy (2n d edn, C am - Hochschild, Arlie 1989: The Second Shift: Working
bridge: P o lity ) Parents and the Revolution at Home (N e w York: V i-
Held, David et ai. 1999: Global Transformations: Poli- k in g )
ties, Economies and Culture (C am b rid ge: P o lity ) Hochschild, Arlie 1997: The Time Kind ( N e w York:
Henslin, James M. and Mae A. Briggs 1971: „D ra- M etro p o lita n B o o k s )
m a tu r g ic a l d e s e x u a liz a t io n : th e s o c i o lo g y o f the Hodge, Robert and David Tripp 1986: Children and
va g in a i e x a m in a tio n “ , in James M. Henslin (e d .), Television: A Semiotic Approach (C am bridge: P olity)
Studies in the Sociology ofSex ( N e w York: A p p leto n - Hooks, Bell 1997: Bone Black: Memories o f Girlhood
C en tu ry-C rofts) (L on d on : W o m e n ’s P ress)
654 BIBLIOGRAFIJA
Howarth, Catherine et ai. 1999: Monitoring Poverty Jencks, Christopher 1994: The Homeless (C am b rid ge,
and Sočiai Exclusion 1999 (York: Jose p h R ow n tree M ass.: H arvard U n iv e r s ity P ress)
F o u n d a tio n ) Jenkins, Simon 1987: „ E v e v e r su s the A d a m s o f the
Hughes, Everett C . 1945: „ D ile m m a s and con trad iction s C h u rch “ , Sunday Times, 6 S ep te m b er
o f statu s“ , American Journal of Sociology, 50 Jensen, Arthur 1967: „ H o w m u c h can w e b o o st IQ and
Hughes, Gordon 1 991: „ T a k in g c r im e s e r io u sly ? A sc h o la s tic a c h ie v e m e n t? “ Harvard Educational
critical a n a ly sis o f N e w L e ft R e a lis m “ , Sociology Review, 29
Review, 1 Jensen, Arthur 1979: Bias in Mental TestingiN e w York:
Hugill, Barry 1996: „ D ea th o f th e c o m p r e h e n siv e s“ , F ree P ress)
Observer, 1 January Jobling, Ray 1988: „T h e e x p e r ie n c e o f p so r ia sis under
Huntington, Samuel 1993: „O n e cla sh o f c iv iliz a tio n s? “ treatm en t“ , in Michael Būry and Robert Anderson
Foreign Affairs, 7 2 .3 (e d s).Living with Chronic lllness: The Experience
Iganski, Paul and Geoff Payne 1999: „ S o c io -e c o n o m ic o f Patients and their Families (L on d on : U n w in H y -
restructuring and em p lo y m e n t: th e c a s e o f m in ority m an )
eth n ic g ro u p s“ , British Journal o f Sociology, 5 0 Johnson, Richard 1991: „ A n e w road to serfd om ? A
Iyer, Pico 1989: Video Nights in Katmandu (N e w York: critica l h isto ry o f th e 1988 A c t “ , in E d u ca tio n C in
V in ta g e ) Education Limited: Schooling, Training and
n ip II,
Illich, Ivan D. 1973: Deschooling Society (H arm on d s- the New Right in England since 1979 (L o n d o n :
worth: P en g u in ) U n w in H y m a n )
Illich, Ivan 1976: Limits to Medicine (L on d on : M arion Jonės, Gili 1997: „Y outh h o m e le s s n e s s and the „under-
B o y a r s) Robert MacDonald (ed .), Youth, the „ Un-
c la s s ”“ , in
Innis, Harold A. 1950: Empire and Communications derclass “ and Sočiai Exclusion (L on d on : R o u tle d g e )
(O xford : O x fo rd U n iv e r s ity P ress) Jonės, TVevor 1993: Britains Ethnic Minorities (L o n
Innis, Harold A. 1 951: The Bias o f Communication don: P o lic y S tu d ies In stitu te)
(Toronto: T oronto U n iv e r s ity P ress) J o se p h R o w n tr e e F o u n d a tio n 1995: J o se p h R o w n tr e e
IPPR (Institute for P u b lic P o lic y R esea rch ) 1999: Unsafe F o u n d a tio n In ą u iry in to In c o m e and W ealth (York:
Streets: Street Homelessness and Crime (L on d on : JK F )
IP P R ) Joshi, Heather and Georgia Verropoulou 1999:
Young, Jock 1998: „ B r ea k in g w in d o w s: situ a tin g the Maternal Employment and Child Outcomes (L ondon:
n e w c r im in o lo g y “ , in Paul Walton and Jock Young S m ith In stitu te)
( e d s ), The New Criminology Revisited (L o n d o n : JoweII, Roger et ai. (e d s) 1996: British Sočiai Attitudes:
M a cm illa n ) The 13th Report (A ld e rsh o t: D artm ou th )
Young, Jock 1999: The Exclusive Society: Sočiai Judge, Ken 1995: „ In c o m e d istrib u tion and life e x p e c -
Exclusion, Crime and Difference in Late Modernity tancy: a critica l a p p ra isa l“ , British Medical Journal,
(L on d on : S a g e ) 311
Young, Michael and Tom Schuller 1991: Life after Kamin, Leon J. 1977: The Science and Politics of IQ
Work: The Arrival o f the Ageless Society (L on d on : (H arm on d sw orth : P e n g u in )
H arp erC ollin s) Kanter, Rosabeth Moss 1977: Men and Women of the
Young, Michael and Peter Willmort The Sym-1973: Corporation (N e w York: B a s ic B o o k s )
metrical Family: A Study ofWork and Leisure in the Kasarda, John D. and Morris Janowitz 1974: „ C o m
London Region (L on d on : R o u tle d g e and K eg a n P aul) m u n ity attach m en t in m a ss s o c ie ty “ , American So-
Jacobs, Jane 1 9 6 1 : The Death and Lift o f Great ciological Review, 39
American Cities (N e w York: V in ta g e ) Kautsky, Joseph 1982: The Politics of Aristocratic Em-
Jahoda, Marie, Paul F. Lazarsfeld and Hans Zeisel pires (C h a p e l H ill: U n iv e r s ity o f N o rth C a ro lin a
1972: Marienthal: The Sociography o f an Unemplo- P ress)
yed Community (L on d on : T av isto c k ; first pub. 1 933) Kelling, George L . and Catherine M. Coles 1997:
Janus, S. S. and D. H. Heid Bracey 1980: „R u n aw ays: Fixing Broken Windows: Restoring Order and Redu-
p o m o g r a p h y and p ro stitu tio n “ , m im e o , N e w York cing Crime in our Communities (N e w York: Free Press)
BIBLIOGRAFIJA 655
Kelly, Liz 1988: Surviving Sexual Violence (C am b rid ge: Lemert, Edwin 1972: Human Deviance, Sočiai Prob-
P o lity ) lems and Sočiai Control (E n g le w o o d C liffs , N .J.:
Kelly, Michael P. 19 9 2 : Colitis (L o n d o n : T a v is to c k / P ren tice H a li)
R o u tle d g e ) Lewis, Oscar 1961: The Children ofSanchez (N e w York:
Kelsey, Tim 1996: „I w a n t to liv e for e v e r “ , Sunday Ti R a n d o m H o u se )
mes News Review, 7 January Lewis, Suzan and Karen Taylor 1996: „E valu atin g the
Kepei, Gilles 1994: The Revenge of God: TheResurgen- im pact o f fa m ily frien d ly e m p lo y e r p o lic ie s: a c a se
ce of Islam, Christianity and Judaism in the Modern Suzan Lewis and Jeremy Lewis (ed s), The
stu d y“ , in
World (C am b rid ge: P o lity ) Work-Family Challenge: Rethinking Employment
Kingdom, John 1999: Government and Politics in (L on d on : S a g e )
Britain (rev. ed n , C am b rid ge: P o lity ) Lewontin, Richard C. 1995: „ S ex , lie s and so č ia i Scien
c e “, New York Review of Books, 20 A p ril
Kinsey, Alfred C. et ai. 1948: Sexual Behaviour in the
Human Malė (P h ila d elp h ia : W. B . S au n d ers) Lie, Suzanne S. and Virginia E. O’Leary 1990: Stor-
ming the Tower: Women in the Academic World
Kinsey, Alfred C. et ai. 1953: Sexual Kehaviour in the
(L on d on : K o g a n P a g e )
Human Female (P h ila d elp h ia : W. B . S au n d ers)
Liebert, Robert M., Joyce N . Spratkin and M. A. S.
Knorr-Cetina, Karen and Aaron V. Cicourel (e d s)
Davidson 1982: The Early Window: Effects ofTele-
1981: Advances in Sočiai Theory and Methodology:
vision on Children and Youth (L on d on : P ergam on
Towards an Interpretation o f Micro- and Macro-
P ress)
Sociologies (L on d on : R o u tle d g e and K eg a n P aul)
Lilley, Sarah-Jane etai. 1996: British Sočiai Attitudes
Koser, Khalid and Helma Lutz, 1998: „T h e n e w m igra-
and Northern Ireland Sočiai Attitudes Surveys:
tion in Europe: c o n te x ts, c o n stru ctio n s and re a litie s“,
Technical Report (L on d on : S o č ia i and C o m m u n ity
in Khalid Koser and Helma Lutz (e d s), The New
P la n n in g R esea rch )
Migration in Europe: Sočiai Constructions and Sočiai
Lini, Lin Lean 1998: The Sex Sector: The Economic
Realities (B a sin g sto k e : M a c m illa n )
and Sočiai Bases o f Prostitution in Southeast Asia
Krupat, Edward 1985: People in Cities: The Urban (G en ev a : Intern ational Labour O rgan ization )
Environment and its Effects (C am b rid ge: C am b ridge Lipset, Seymour Martin and Reinhard Bendix 1959.
U n iv e r sity P ress)
Sočiai Mobility in Industrial Society (B e r k e le y :
Kumar, Vinod 1993: Poverty and Ineąuality in the UK U n iv e r sity o f C a lifo m ia P ress)
and the Effects on Children (L o n d o n : N a tio n a l C h il- Locke, John 2 0 0 0 : „C an a se n se o f c o m m u n ity flourish
d ren ’s B ureau) in c y b e r sp a c e ? “ Guardian, 11 M arch
Laing, R. D. 1971: Self and Others (H arm on d sw orth : Logan, John R. and Harvey L. Molotch 1987: Urban
P en g u in ) Fortunes: The Political Economy of Place (B erk eley:
Lantenari, Vittorio TheReligions ofthe Oppressed:
1963: U n iv e r sity o f C a lifo m ia P ress)
A Study of Modern Messianic Cults (N ew York: Knopf) Lorber, Judith 1994: Paradoxes of Gender (N e w H a-
Laumann, Edward O. et ai. 1994: The Sočiai Organi- ven , C onn.: Y ale U n iv e r sity P ress)
zation o f Sexuality: Sexual Practices in the United Lull, James 1997: „C h in a tu m ed o n (rev isited ): te le -
States (C h icago: U n iv e r s ity o f C h ic a g o P ress) v isio n , reform and resista n ce“, in Annabelle Sreber-
Lazarsfeld, Paul F., Bernard Berelson and Hazel Gau- ny-Mohammadi et ai. (e d s), Media in Global Con-
det 1948: The People s Choice ( N e w York: C olu m b ia text: A Reader (L on d on : A m o ld )
U n iv e r sity P ress) Lynch, Finola 2 0 0 0 : „C an m others really h ave a career?“
Lea, John and Jock Young 1984: What Is To Be Done Guardian, 2 4 January
about Law and Order? (L on d on : P e n g u in ) Lyon, Christina and Peter de Cruz 1993: ChildAbuse
Leadbeater, Charles 1 9 9 9 .Livingon ThinAir: TheNew (L on d on : F a m ily L aw )
Economy (L on d on : V ik in g ) Lyon, David 1994: The Electronic Eye: The Rise of
Leisering, Lutz and Stephan Leibfried 1999: Time and Surveillance Society (C am bridge; P o lity )
Poverty in Western Welfare States (C am b rid ge: C am Lyotard, Jean-Franęois 1985: ThePostmodern Condi-
b rid ge U n iv e r sity P ress) tion (M in n e a p o lis: U n iv e r sity o f M in n e so ta P ress)
656 BIBLIOGRAFIJA
Mac an Ghaill, Mairtin 1994: The Making ofMen: Mas- Meek, James 2 0 0 0 : „ N ū n q u its o v e r w o m e n p riests“ ,
culinities, Sexualities and Schooling (B u ck in g h a m : Guardian, 12 January
O p en U n iv e r sity P ress) Merton, Robert K. 1957: Sočiai Theory and Sočiai
Macgregor, Susanne Ben Pimlott 1991: „ A c tio n
and Structure (rev. ed n , G le n c o e : F ree P ress)
and in action in the c itie s“, in Macgregor and Pimlott, Michels, Roberto 1967: Political Parties ( N e w York:
Tackling the Inner Cities: The 1980s Reviewed, Pro- F ree P ress; first p u b . 1 9 1 1 )
spects for the 1990s (O xford : C la ren d o n P ress) Middleton, Sue, Kari Ashvvorth and Ian Kraithwaite
Maclntyre, Sally 1997: „T h e B la c k R ep ort and b eyon d : 1997: Small Fortunes: Spending on Children, Child-
w h at are the issu e s? “ Sočiai Science and Medicine, 4 4 hood Poverty and Parental Sacrifice (York: Josep h
Mack, Joanna and Stewart Lansley 1985: PoorBritain R o w n tree F o u n d a tio n )
(L on d on : G eo rg e A lle n and U n w in ) Milės, Robert 1993: Racism after „Rače Relations“
Mack, Joanna and Stewart Lansley 1992: Breadline (L on d on : R o u tle d g e )
Britain 1990s: The Findings o f the Television Series Miller, Patrick McC. and Martin Plant 1996: „D rin-
(L on d on : L o n d o n W eek en d T e le v isio n ) k in g , sm o k in g and illic it drug ū se a m o n g 15 and 16
McKeown, Thomas 1 9 7 9 : The Role o f Medicine: year o ld s in the U n ite d K in g d o m “ , British Medical
Dream, Mirage or Nemesis? (O x fo rd : B la c k w e ll) Journal, 313
McLuhan, Marshall 1964: Understanding Media (L o n Mills, Charles 1997: The Račiai Contract{Ithaca, N .Y .:
don: R o u tle d g e and K e g a n P a u l) C o m e ll U n iv e r s ity P ress)
Macpherson, Sir W. 1999: The Stephen Lawrence Mills, C. Wright 1956: The Power Elite (O xford: O xford
lnąuiry (L on d on : S ta tio n ery O ffic e ) U n iv e r s ity P ress)
Malinowski, Bronislaw 1982: „Magic, Science and Mills, C. Wright 1970: The Sociological Imagination
Religion ", and Other Essays (L o n d o n : S o u v e n ir (H arm on d sw orth : P e n g u in )
P ress) Milne, A. H. Hatzidimitradou and T. Harding 1999:
Malthus, Thomas 1976: Essay on the Principle o f Later Lifestyles: A Survey by Help theAged and Tours
Population ( N e w York: N o rto n ; first pub. 179 8 ) Magazine (L on d on : H elp th e A g e d )
Marshall, Gordon and David Firth 1999: „ S o č ia i m o - Miner, Horace 1956: „ B o d y ritual a m o n g the N a c ir e -
b ility and p erso n a i sa tisfa c tio n : e v id e n c e from ten m a“,American Anthropologist, 58
c o u n tr ies“ , British Journal of Sociology, 5 0 Mintzberg, Henry 1979: The Structuring o f Organiza-
Marshall, Gordon et ai. 1988: Sočiai Class in Modern tions (E n g le w o o d C liffs , N .J.: P ren tice H ali)
Britain (L on d on : H u tc h in so n ) Mirsky, Jonathan 1982: „C h in a and the o n e ch ild fa-
Marshall, T. H. 1963: Sociology at the Crossroads (L o n m ily “ , New Society, 18 F ebruary
don: H ein em a n n ) Mitchell, Juliet 1973: Psychoanalysis and Feminism
Marshall, T. H. 1973: Class, Citizenship and Sočiai (L on d on : A lle n L an e)
Development (W estp ort, C on n .: G reenvvood) Mitnick, Kevin 2 0 0 0 : „ T h ey c a ll m e a c rim in a l“ , Guar
Martineau, Harriet 1962: Society in America (G ard en dian, 2 2 F ebruary
C ity, N.Y .: D o u b le d a y ; first p u b . 1 8 3 7 ) Modood, Tariq 1991: „T h e In d ian e c o n o m ic s u c c e s s “ ,
Mason, Angelą and Anya Palmer 1996: Queer Bashing: Policy and Politics, 19
A National Survey o f Hate Crimes against Lesbian Modood, Tariq 1994: „ P o litic a l b la c k n e ss and B ritish
and Gay Men (L on d on : S to n e w a ll) A s ia n s “ , Sociology, 28
Mason, David 1995: Rače and Ethnicity in Modern Bri Modood, Tariq et ai. Ethnic Minorities in Britain:
1997:
tain (O xford : O x fo rd U n iv e r s ity P ress) Diversity andDisadvantage (L on d on : P o lic y S tu d ies
Matthews, Roger and Jock Young (e d s) 1986: Con- In stitu te)
fronting Crime (L on d on : S a g e ) Mohammadi, Ali 1998: „ E lec tro n ic em pires: an Isla m ic
Meadows, Donella H. et ai. 1974: TheLimits to Growth: A p e r s p e c tiv e “ , in Daya Kishan Thussu (e d .), Elec
Reportfor the Club ofRome s Project on the Predicament tronic Empires: Global Media and Local Resistance
of Mankind (2nd edn, N e w York: U niverse B ooks) Molnar, Alex 1996: Giving Kids the Business: The
Meadovvs, Pamela (ed .) 1996: The Future ofWork: Con- Commercialization o f America s Schools (B o u ld er,
tributions to the Debate (Y ork: Y P S ) C olo.: W e stv ie w )
BIBLIOGRAFIJA 657
Molotch, Harvey and Deirdre Boden 1985: „T alk in g Ohmae, Kenichi 1990: The Borderless World: Power
so č ia i structure: d isc o u r se , d o m in a n c e and the W ater- and Strategy in the Industrial Economy (L on d on :
gate h e a rin g s“, American Sociological Review, 5 0 C o llin s)
Moore, R. 1995: Ethnic Statistics and the 1991 Census Ohmae, Kenichi 1995: The End o f the Nation State: The
(L ondon: R u n n y m e d e T rust) Rise of Regionai Economies (L on d on : F ree P ress)
Morris, Lydia 1993: Dangerous Classes: The Under- Omi, Michael and Howard Winant 1994: Račiai For-
class and Sočiai Citizenship (L on d on : R o u tle d g e ) mation in the United States: From the 1960s to the
Moynihan, Daniel P. 1965: The Negro Family: A Case 1990s (2 n d ed n , N e w York: R o u tle d g e )
for National Action (W a sh in g to n D C : U S G o v e r n Ouchi, William G. 1979: „ A co n c e p tu a l fram ew ork for
m en t P rintin g O ffic e ) the d e sig n o f o rg a n iza tio n a l c o n tro l m e c h a n ism s“ ,
Mumford, Lewis 1973: Interpretations and Forecasts Management Science, 25
(L on d on : S eek er and W arburg) Ouchi, VYilliam G. 1981: Theory Z: How American Bu
Muncie, John 1999: Youth and Crime: A Critical Intro- siness Can Meet the Japanese Challenge (R ea d in g ,
duction (L on d on : S a g e ) M ass.: A d d iso n -W e sle y )
Murdoch, Rupert 1994: „T h e cen tu ry o f netvvorking“ , Owen, D. 1992: Ethnic Minorities in Britain: Settlement
Eleventh Annual John Bonython Lecture, C en tre for Patterns, 1991 C e n su s S ta tistica l P aper n o. ^ N a t i o
In d ep en d en t S tu d ies, A u stra lia nal E th n ic M in o rity D ata A r c h iv e
Murdock, George 1949: Sočiai Structure ( N e w York: Pahl, Jan 1989: Money and Marriage (B a sin g s to k e :
M a cm illa n ) M a c m illa n )
Murray, Charles A. 1984: Losing Ground: American Park, Robert E. 1952: Human Communities: The City
Sočiai Policy, 1950-1980 ( N e w York: B a s ic B o o k s ) and Human Ecology (N e w York: F ree P ress)
Murray, Charles 1990: The Emerging British Under- Parry, Noel and Jose Parry 1976: The Rise of the Me
class (L on d on : In stitu te o f E c o n o m ic A ffa ir s) dical Profession (L on d on : C ro o m H e lm )
Nazroo, James 1995: „ U n c o v e r in g g en d er d iffe r e n c e s Parsons, Talcott 1952: The Sočiai System (L on d on : Ta-
in the ū se o f m arital v io le n c e : the e ffe c t o f m eth o d o - v isto c k )
lo g y “ , Sociology; 29 Parsons, Talcott and Robert E. Balęs 1956: Family:
Neale, Bren and Carole Smart 1997: „E xp erim en ts w ith Socialization andInteraction Process (L ondon: R ou t
p aren thood “ , Sociology, 31 le d g e and K e g a n P au l)
Negroponte, Nicholas 1995: Being Digital (L on d on : Pascoe, Eva 2 0 0 0 : „C an a s e n s e o f co m m u n ity flou rish
H od d er and S to u g h to n ) in c y b e r sp a c e ? “ Guardian, 11 M arch
Nettleton, Sarah 1995: The Sociology o f Health and Paul, Diana Y. 1985: Women in Buddhism: Images of
Illness (C am b rid ge: P o lity ) the Feminine in the Mahavana Tradition (B erk eley :
Neustatter, Angelą 1999: „ H ap p y e v e r after“ , Guardian, U n iv e r s ity o f C a lifo m ia P ress)
22 O ctob er Pearce, Frank 1976: Crimes of the Powerful: Marxism,
Noel, Gerard 1980: The Anatomy of the Catholic Church Crime and Deviance (L on d on : P lu to P ress)
(L on d on : H od d er and S to u g h to n ) Peter G . Peterson
1999: Grav Dawn: How the Corning
Oakley, Ann 1974: The Sociology o f Housework Age Wave will Transform America - and the World
(O xford: M artin R o b ertso n ) ( N e w York: R a n d o m H o u se )
Oakley, Ann The Captured Womb: A History of
1984: Phillips, Tim 1999: „ A sin g le sk ili is not e n o u g h “, Guar
the Medical Care o f Pregnant Women (O x fo r d : dian, 2 8 O cto b er
B la c k w e ll) Philo, Greg 1991: „ S e e in g is b e lie v in g “ , Sočiai Studies
Oakley, Ann et ai. 1994: „ L ife stress, su p p ort and c la ss Review, M ay
in eąu ality: e x p la in in g th e h ea lth o f w o m e n and c h il- Phizacklea, Annie and Carol Wolkowitz Home- 1995:
dren“ , European Journal o f Public Health, 4 working Women: Gender, Racism and Class at Work
O’Brien, Margaret and Deborah Jonės 1999: „C h ild - (L on d on : S a g e )
ren, parental e m p lo y m e n t and ed u cation al attainm ent: Pierson, Christopher 1994: Dismantling the Welfare
an E n g lish c a se stu d y “ , Cambridge Journal o f Eco- State? Reagan, Thatcher and the Politics of Retren-
nomics, 23 chment (C am b rid ge: C a m b rid g e U n iv e r sity P ress)
658 BIBLIOGRAFIJA
Pilkington, Edvvard 1992: „ H a p less d em o cra tic exp eri- Robbins, Thomas and Susan J. Palmer (e d s) 1997:
m en t“ , Guardian, 2 8 January Millennium, Messiahs, and Mayhem: Contemporary
Piore, Michael J. and Charles E. Sabel 1984: The Apocalyptic Movements (L on d on : R o u tle d g e )
Second lndustrial Divide: Possibilities for Prosperity Rosenau, James N. 1997: Along the Domestic-Foreign
(N e w York: B a s ic B o o k s ) Frontier: Exploring Governance in a Turbulent World
Plummer, Kenneth 1975: Sexual Stigma: An Interac (C am b rid ge: C a m b rid g e U n iv e r s ity P ress)
tive Account (L on d on : R o u tle d g e and K eg a n P aul) Rosener, Judy B. 1997: America s Competitive Secret:
Pollak, Otto 1950: The Criminality ofWomen (P h ila d el- Women Managers (N e w York: O x fo r d U n iv e r s ity
phia: U n iv e r sity o f P e n n sy lv a n ia P ress) P ress)
Pollert, Anna 1988: „ D ism a n tlin g f le x ib ility “ , Capital Rossi, Alice 1973: „T h e first w o m a n so c io lo g is t: Flarriet
and Class, no. 3 4 M artin eau , in The Feminist Papers: From Adams to
P resid en t’s C o m m issio n on O rg a n ized C rim e 1986: Re- de Beauvoir (N e w York: C o lu m b ia U n iv e r sity P ress)
cords o f Hearings, June. 24-26, 1985 (W ash in gton Rubin, Lillian 1990: The Erotic Wars: What Happened
DC : U S G o v ern m en t P rintin g O ffic e ) to the Sexual Revolution? ( N e w York: Farrar)
Quah, Danny 1999: The Weightless Economy in Eco- Rubin, Lillian B. 1994: Families on the Fault Line (N e w
nomic Development (L on d on : C entre for E c o n o m ic York: H a rp erC o llin s)
P erform an ce) Rutherford, Jonathan 1988: „ W h o ’s that m a n “ , in Ro-
Rakė, Katherine (e d .) 2000: Women s Incomes over the wena Chapman and Jonathan Rutherford (e d s),
Lifetime (L on d on : S tation ery O ffic e ) Malė Order: Unwrapping Masculinity (L o n d o n :
Ratcliffe, Peter 1999: „ H o u sin g in e ą u a lity and „race” : L a w r en ce and W ishart)
so m e critical r e fle c tio n s on the c o n c e p t o f „ so č ia i ex - Rutherford, Jonathan Rowena Chapman 1988:
and
c lu s io n ”“ , Ethnic and Račiai Studies, 22 Rovvena
„ T h e fo rw a rd m a rch o f m e n h a lte d “ , in
Redman, Peter 1996: „ E m p o w e r in g m e n to d ise m - Chapman and Jonathan Rutherford (e d s), Malė
p o w er th e m se lv e s: h e te r o se x u a l m a sc u lin itie s , H IV Order: Unwrapping Masculinity (L on d on : L aw ren ce
and the co n tra d ictio n s o f a n ti-o p p r e ssiv e e d u ca tio n “ , and W ishart)
in Mairtin Mac an Ghaill (ed .), Understanding Mas Sabel, Charles F. 1982: WorkandPolitics: The Division
culinities (B u ck in g h a m : O p en U n iv e r s ity P ress) o f Labour in Industry (C am b rid ge: C am b rid ge U n i
Reeves, Richard 1999: „ R ela x , y o u ’re a g o o d m u m “ , v ersity P ress)
Guardian, 10 O ctob er Sayers, Janet 1986: Sexual Contradiction: Psychology,
Reid, Ivan et ai. 1991: „T h e e d u c a tio n o f the e lite “ , in Psychoanalysis and Feminism (L on d on : T a v isto c k )
G. W alford (ed .). Private Schooling: Tradition, Chan- Saks, Mike (e d .)
1992: Alternative Medicine in Britain
ge and Diversity (O xford : C h ap m an ) (O xford : C laren d on P ress)
Reskin, Barbara and Irene Padavic 1994: Women and Sassen, Saskia 1991: The Global City: New York, Lon
Men at Work (Thousand Oaks, Calif.: Pine F oige Press) don, Tokyo (P rin ceton : P r in c eto n U n iv e r sity P ress)
Rex, John and Robert Moore Race, Community
1967: Sassen, Saskia 1998: Globalization andits Discontents:
and Conflict: A Study of Sparkbrook (O xford: O xford Essays on the Mobility o f People and Money (N e w
U n iv e r sity P ress) York: N e w P ress)
Richardson, Diane and Hazel May 1999: „ D e se r v in g Saunders, Peter 1990: Sočiai Class and Stratification
v ictim s? S ex u a l status and the s o č ia i c o n stru ctio n o f (L on d on : R o u tle d g e )
Sociological Review, 4 7
v io le n c e “ , Saunders, Peter 1996: Uneąual būt Fair? A Study of
Riesman, David 1961: The Lonely Crowd: A Study of Class Barriers in Britain (L on d on : IE A H ealth and
the Changing American Character ( N e w H a v e n , W elfare U n it)
C onn.: Y ale U n iv e r sity P ress) Savage, Mike et ai. 1992: Property, Bureaucracy, and
Ritzer, George 1996: The McDonaldization ofSociety: Culture: Middle Class Formation in Contemporary
An Investigation into the Changing Character o f Britain (L on d on : R o u tle d g e )
Contemporary Sočiai Life (rev. ed n , T h ou san d O ak s, Searman, Leslie George 1982: The Scarman Report
C alif.: P in e F orge P ress) (H arm on d sw orth : P e n g u in )
BIBLIOGRAFIJA 659
Schiller, Herbert I. 1989: Culture Ine.: The Corporate Solomos, John and Tim Rackett 1991: „P o lic in g and
Takeover of Public Expression ( N e w York: O x fo rd urban unrest: rotten con stitution and p o lic y resp on se“,
U n iv e r sity P ress) in Ellis Gashmore and Eugene McLaughlin (ed s),
Schiller, Herbert I. 1991: „ N o t y e t the p o st-im p e r ia list Out of Order? Policing Rlack People (London: R out
era“ , Critical Studies in Mass Communications, 8 led g e)
Schvvarz, John and Thomas Volgy 1992: The Forgotten Sreberny-Mohammadi, Annabelle 1992: „ M e d ia in te g -
Americans ( N e w York: N o rto n ) ration in the T hird W orld “ , in B. Gronbeck et ai.
Scott, John 1991: Who Rules Britain? (C am b rid ge: Po- (e d s), Media, Consciousness and Culture (L ondon:
lity, 1 9 9 1 ) S age)
Scott, Sue and David Morgan 1993: „ B o d ie s in a s o Sreberny-Mohammadi, Annabelle et ai. (eds) 1997: Me
č ia i la n d se a p e “ , in Sue Scott and David Morgan dia in a Global Context: A Reader (London: A m o ld )
(e d s), Body Matters: Essays on the Sociology of the Stanton, Elizabeth Cady 1985: The fVoman s Bible: The
Body (L on d on : P a lm er P ress) Original Feminist Attack on the Bible (E dinburgh:
Scriven, Jeannie 1984: „ W om en at w o rk in S w e d e n “ , P o ly g o n B o o k s ; first pub. 1 8 9 5 )
in Marilyn J. Davidson and Gary L. Cooper (e d s), Stanworth, Michelle 1984: „W om en and c la s s an alysis:
Working Women: An International Survey (N e w a rep ly to John G o ld th o rp e“ , Sociology, 18
York: W ile y ) Stark, Rodney and William Sims Bainbridge 1985: The
Seidman, Steven 1997: Difference Troubles: Queering Future o f Religion, Secularism, Revival, and Cult
Sočiai Theory andSexual Politics (C am b rid ge: C am Formation (B erk eley : U n iv e r sity o f C a lifo m ia P ress)
b rid ge U n iv e r sity P ress) Statham, June 1986: Daughters and Sons: Experiences
Sennett, Richard 1993: The Conscience o f the Eye: The o f Non-sexist Childraising (O xford : B la c k w e ll)
Design and Sočiai Life o f Cities (L on d on : F aber and Stone, Jennie 2000: Losing Perspective: Global Affairs
Faber) in British Terrestrial Television 1989-1999 (L ondon:
Intern ational B r o a d c a stin g Trust)
Sennett, Richard 1998: The Corrosion of Character:
The Personai Conseąuences o f Work in the New Straus, Murray A. and Richard J. Gelles 1986: „ S o -
c ie ta l c h a n g e and c h a n g e in fa m ily v io le n c e from
Capitalism (L on d on : N o rto n )
1975 to 1985 as r e v e a le d b y tw o n a tion al su r v e y s“ ,
Seymour-Ure, Colin 1998: „ L ead ers and le a d in g artic-
Journal o f Marriage and the Family, 4 8
les: ch aracterization o f Joh n M ajor and T on y B lair
Sullivan, Andrew 1995: Virtually Normai: An Argument
in the ed ito ria ls o f th e n a tio n a l d a ily p r e ss“ , in Ivor
about Homosexuality (L on d on : P icad or)
Crewe, Brian Gossehalk and John Bartle (e d s),
Sullivan, Oriel 1997: „T im e w a its for no (w o)m an : an
Political Communications: WhyLabour Won the Ge
in v e stig a tio n on the gen d ered e x p e r ie n c e o f d o m e stic
neral Election o f 1997 (L o n d o n : Frank C a ss)
tim e “ , Sociology, 31
Sharma, Ursula 1992: Complementary Medicine Today: Sutherland, Edwin H. 1949: Principles of Criminology
Practitioners and Patients (L o n d o n : R o u tle d g e )
(C h ic a g o : L ip p in co tt)
Sheldon, William A. 1949: Varieties of Delinąuent Youth Education for Ali: Report of
S w an n C o m m itte e 1985:
(N e w York: H arper)
the Committee into the Education o f Ethnic Minority
Skellington, Richard w ith Paulette Morris 1996: „Ra Children (L on d on : H M S O )
če“ in Britain Today (2 n d ed n , L on d on : S a g e) Sydie, R. A. 1987: Natūrai Women, Cultured Men: A
Skocpol, Theda 1979: States and Sočiai Revolutions: A Feminist Perspective on Sociological Theory (N e w
Comparative Analysis o f France, Russia and China York: M eth u en )
(C am b rid ge: C a m b rid g e U n iv e r s ity P ress) Taylor, Ian, Paul Walton and Jock Young 1973: The
Slapper, Gary and Steve Tombs 1999: Corporate Crime New Criminology: For a Sočiai Theory of Deviance
(E ssex : L o n g m a n ) (L on d on : R o u tle d g e and K e g a n P aul)
Smart, Carol and Bren Neale 1999: Family Fragments? Thomas, W. I. and Florian Znaniecki 1966: ThePolish
(C am b rid ge: P o lity ) Peasant in Europe and America ( N e w York: D over;
Smith, Donna 1990: Stepmothering (L on d on : H arvester) first pub. in 5 v o ls 1 9 1 8 -2 0 )
S o č ia i E x c lu s io n U n it 1999: Single Pregnancy (L on d on : Thompson, John B. 1990: Ideology and Modern Culture
H M SO ) (C am b rid ge: P o lity )
660 BIBLIOGRAFIJA
Thompson, John B. 1995: The Media and Modernity: and Michael Mann (e d s), Gender and Stratification
A Sočiai Theory o f the Media (C am b rid ge: P o lity ) (O xford : B la c k w e ll)
Thompson, Warren S . 1929: „ P o p u la tio n “ , American Walby, Sylvia 1990: Theorizing Patriarchy (O xford :
Journal o f Sociology, 3 4 B la c k w e ll)
Thussu, Daya Kishan 1999: „ P riv a tizin g the a in v a v es: Walker, Carol 1994: „ M a n a g in g p o v e r ty “ , Sociology
ihe im pact o f g lo b a liz a tio n o n b ro a d ca stin g in India“ , Review, A p ril
Media, Culture and Society, 21 Walker, Niek 1995: „ C o u ld y o u b e a fitn e ss ju n k ie ? “
Tizard, Barbara and Martin Hughes 1984: Young Chil- Independent, 4 D ecem b er
dren Learning, Talking and Thinking at Home and Wallis, Roy 1984: The Elementary form s o f New
at School (L on d on : F on tan ą) Religious Life (L on d on : R o u tle d g e and K eg a n P aul)
Tough, Joan 1976: Listening to Children Talking (L o n Warde, Alan and Kevin Heatherington 1993: „A ch an-
don: W ard L o c k E d u ca tio n a l)
g in g d o m e stic di v is io n o f labour? Issu e s ot m easu re-
Tovvnsend, Peter 1979: Poverty in the United Kingdom m e n t and in te r p r e ta tio n “ . Work, Employment and
(H arm on d sw orth : P e n g u in ) Society, 7
Townsend, Peter et ai. 1987: Poverty and Labour in Lon W aterh ou se In ąu iry 2 0 0 0 : Lošt in Care, report o f the Tri
don (L on d on : L o w P a y U n it)
būnai o f In ąu iry in to the A b u se o f C h ild ren in C are...,
Trades U n io n C o n g r e ss 2 0 0 0 : „ Q u a lify in g for ra cism “ ,
ch aired b y S ir R o n a ld W aterh ou se (L on d on : S tatio-
T U C , London
n ery O ffic e )
Troeltsch, Ernst 1981: The Sočiai Teaching o f the Webb, Rob and Hal Westergaard 1991: „ S o č ia i strati
Christian Churches (2 v o ls , C h ica g o : U n iv e r sity o f
fic a tio n , cu lture an d e d u c a tio n “ , Sociology Review, 1
C h ic a g o P ress)
Weber, Max 1951: The Religion of China (N e w York:
U N D P (U n ited N a tio n s D e v e lo p m e n t P rogram m e) 1998:
F ree P ress)
Human Development Report (O xford : O x fo rd U n i
Weber, Max 1952: Ancient Judaism (N e w York: F ree
v e r sity P ress)
P ress)
U N D P (U n ited N a tio n s D e v e lo p m e n t P rogram m e) 1999:
Weber, Max 1958: The Religion of India (N e w York:
Human Development Report (O xford : O x fo rd U n i
F ree P ress)
v e r sity P ress)
U rban Task F orce 1999: Towards an Urban Renaissan-
Weber, Max 1963: The Sociology o f Religion (B o sto n ,
M ass.: B e a c o n )
ce, fin ai report o f the U rb an T ask F o rce, ch aired b y
Lord R o g ers o f R iv e r sid e (L on d on : D ep artm en t o f
Weber, Max 1976: The Protestant Ethic and the Spirit
the E n viron m en t, T ransport and the R e g io n s) o f Capitalism (L on d on : A lle n and U n w in ; first pub.
Urry, John 1990: The Tourist Gaze: Leisure and Travel 1904-1905)
in Contemporary Societies (L on d on : S a g e ) Weeks, Jeffrey 1986: Sexuality (L on d on : M eth u en )
Capital Punishment 1997,
U S B u reau o f Ju stice 1998: Weeks, Jeffrey et ai. 1999: „P artners b y ch o ic e : e ą u a li-
S ta tistics B u lle tin (W a sh in g to n D C : U S G overn m en t ty, p o w e r an d c o m m it m e n t in n o n -h e t e r o s e x u a l
P rintin g O ffic e ) rela tio n sh ip s“ , in Grabam Allen (ed .). The Sociology
van Gennep, Arnold 1977: The Rites o f Passage o f the Family: A Reader (O xford : B la c k w e ll)
(L ondon: R o u tle d g e and K e g a n P aul; first pub. 1908) Weitzman, Lenore et ai. 1972: „ S e x u a l so c ia liz a tio n in
Vidai, Denis 1 9 9 8 : „ W h e n t h e g o d s d r in k m ilk ! American
p ie tu r e b o o k s fo r p r e s c h o o l c h ild r e n “ ,
E m p iricism and b e l i e f in co n tem p o ra r y H in d u ism “ , Journal of Sociology, 77
South Asia Research, 18 Wells, John 1995: Crime and Unemployment (L on d on :
Vogler, Carolyn and Ian Pahl 1994: „ M on ey, p o w er and E m p lo y m e n t P o lic y In stitu te)
Sociological Review, 42
in e ą u a lity in m arriage“ , Westergaard, John 1995: Who Gets What? The
Wajcman, Judy Managing likę a Man: Women
1998: Hardening o f Class Ineąuality in the Late Twentieth
and Men in Corporate Management (C a m b rid g e: Century (C am b rid ge: P o lity )
P o lity ) White, Michael and Malcolm Trevor 1983: UnderJa-
Walby, Sylvia A. 1986: „G ender, c la s s and stratification: panese Management: The Experience of British Wor-
tow ard a n e w ap p roach “ , in Rosemary Crompton kers (L on d on : H e in e m a n n )
BIBLIOGRAFIJA 661
Wilkins, Leslie T. 1964: SočiaiDeviance: SočiaiPolicy: Skills, Flexibility and the Labour Process (L ondon:
Action and Research (L o n d o n : T a v isto c k ) U n w in H y m a n )
VVilkinson, Helen 19 9 4 : No Turning Back (L o n d o n : Woolgar, Steve and Dorothy Pawluch 1985: „O n to lo -
D e m o s) g ica l gerrym andering: the an atom y o f so č ia i p rob lem s
VVilkinson, Helen and Geoff Mulgan 1995: Freedoms e x p la n a tio n s“ , Sočiai Problems, 3 2
Children: Work, Relationships and Politics for 18- W orld B a n k 2 0 0 0 : World Development Report (N e w
34 year olds in Britain Today (L on d on : D e m o s ) York: O x fo rd U n iv e r s ity P ress)
Wilkinson, Richard 1996: Unhealthy Societies: The VVorrall, Anne 1990: Offending Women: Female Law-
Afflictions o f Ineąuality (L on d on : R o u tle d g e ) breakers and the Criminal Justice System (L ondon:
VVilIiams, Simon J. 1993: Chronic Respiratory Illness R o u tle d g e )
(L ondon: R o u tle d g e ) VVorsley, Peter 1970: The Trumpet Shall Sound: A Study
Willis, Paul 1977: Learning to Labour: How Working of„C argo<t Cults in Melanesia (L on d on : P alad in )
Class Kids Get Working Class Jobs (L on d on : S a x o n

Wright, Erik Olin 1978: Class, Crisis and the State
(L on d on : N e w L e ft B o o k s )
H o u se )
VVillmott, Peter 1963: The Evolution o f a Community: Wright, Erik Olin 1985: Classes (L on d on : V erso)
A Study o f Dagenham after Forty Tears (L on d on :
VVright, Erik Olin 1997: Class Counts: Comparative
R o u tle d g e and K e g a n P au l)
Studies in Class Analysis (C am b rid ge: C am b ridge
U n iv e r s ity P ress)
VVillott, Sara and Christine Griffin 1996: „M en , m ascu -
lin ity and the c h a lle n g e o f lo n g -term u n e m p lo y m en t“ ,
Zammuner, Vanda Lucia 1987: „ C h ild ren ’s se x -r o le
in Mairtin Mac an Ghaill (e d .), Understanding Mas- Phillip Sha-

stereotyp es: a cross-cu ltu ral a n a ly sis“, in
culinities (B u ck in g h a m : O p en U n iv e r s ity P ress)

ver and Clyde Hendrick, Sex and Gender (L ondon:
S age)
Wilson, Bryan 1982: Religion in Sociological Perspec-
Zeitlin, Irving 1984: Ancient Judaism: Biblical Criticism
tive (O xford : O x fo rd U n iv e r s ity P ress)
from Max Weber to the Present (C am b rid ge: P o lity )
VVilson, James Q. and George Kelling 1982: „B rok en
Zeitlin, Irving 1988: The Historical Jesus (Cambridge:
w in d o w s “ , Atlantic Monthly, M arch
P o lity )
VVilson, Jamie 2000: „ O n e third o f m o th ers fo rced our
Zerubavel, Eviatar 1979: Patterns ofTime in Hospital
Guardian, 24 January
o f fu ll-lim e w o r k in g “ .
Life (C h ic a g o : U n iv e r s ity o f C h ic a g o P ress)
Wilson,William Julius 1978 The Declining Significance Zerubavel, Eviatar 1982: „T h e stan d ard ization o f tim e:
ofRace: Blacks and Changing American Institutions a s o c io h is to r ic a l p e r s p e c tiv e “ , American Journal of
(C h ic a g o : U n iv e r s ity o f C h ic a g o P ress)
Sociology, 88
Wilson, William Julius 1999: „ W h en w o rk disappears:
Zimbardo, Philip 1972: „ P a th o lo g y o f im p r iso n m e n t“ ,
n e w im p lic a tio n s fo r race and urban p o v e r ty in the
Society, 9
g lo b a i e c o n o m y “ , Ethnic and Račiai Studies, 22
Zubaida, Sami 1996: „ H o w s u c c e s s fu l is the Isla m ic
Wirth, Louis 1938: „ U rb a n ism as a w a y o f lif e “ , Ame R e p u b lic in Is la m iz in g Iran?“ , in J. Beinin and J.
rican Journal o f Sociology, 44 Stork (e d s). Political Islam: Essays from the Middle
Wyatt, Edward 1999: „ In v e sto r s are se e in g p ro fits in East Report ( B e r k e le y : U n iv e r s ity o f C a lifo r n ia
n a tio n ’s d em an d for e d u c a tio n “ , New York Times, 4 P ress)
N ovem b er Zuboff, Shoshana 1988: In the Age of the Smart Ma-
Wood, Stephen 1989: „T h e tran sform ation o f w o rk ? “ , chine: The Future of Work and Power (N e w York:
in Stephen Wood (e d .). The transformation oflVork? B a s ic B o o k s )
Pavardžių rodyklė
A Blankcnhorn, David 182, 183 Chodorow, Nancy 115, 116, 614

Abcrcrombic, Nicholas 429 Blau, Peter M. 285, 286, 329, 330, 340 Cicourcl, Aaron V. 90, 103
Adomo, Thcodor W. 244, 245 Blauncr, Robert 358 Cisneros, Henry G. 538
Ahmcd, Akbar S. 519 Blcdsoc, Carolinc 584 Ciulla, Elainc 420
Akintoyc, Stcphcn 416 Blunkctt, David 469, 474 Clark, Terry Nichols 281
Albrow, Martin 70 Boden, Deirdre 97, 107 Clcgg, Stcwart 344-346, 349
Aldridgc, Alan 505 Bogart, Humphrcy 124 Clinton, Bill 410,431,472
Andcrson, Elijah 99 Boycr, Robert 70 Cloward, Richard A. 202, 206
Andcrson, F. S. 427 Boli, John 85 Cohcn, Phil 267
Arbcr, Sara 168 Bonncy, Norman 285 Cohcn, Stanley 109,204,331,636
Archer, Dennis 551 Borja, Jordi 549-551 Cohcn, Albcrt 202, 204
Ashton, David N. 383 Bottomlcy, A. K. 211 Cohcn, Robin 250, 252, 264
Ashworth, Anthony 597 Bourdicu, Pierrc 116, 282, 283, 477 Coleman, James S. 485
Atkinson, Paul 605 Bowlby, John 118,119,636 Coles, Cathcrinc M. 207, 217
B Braccy, Janus 138 Colin, Norman 515
Baert, Patrick 626 Braccy, Heid 138 Collins, James 388
Bahrami, Homa 387 Braverman, Harry 358, 359 Comte, Auguste 24, 25, 28, 32, 200
Bainbridgc, William Sims 510 Brccn, Richard 287 Conncll, R. W. 114, 117, 123-126, 219, 628,
Bailcy, Edward I. 524 Brennan, Teresa 116 631, 632, 634, 639, 642
Bakkeriai 522 Brcwcr, Rosc M. 122 Cook, Timothy E. 453
Bakkcr, Jim 522 Briggs, Mac 102 Corbin, Juliet 161
Bakkcr, Tammy 522 Brown, Margaret 505 Comcll, Stcphcn 267
Balcs, Robert E. 118,172 Brown, Paul 584 Coward, Rosalind 115
Bamforth, Annc 313 Brownc, Ken 147 Cox, Peter R. 246, 557
Barbicr, Edward 584 Brownmillcr, Susan 221 Creighton, Colin 380
Barker, Martin 243 Brubakcr, Rogers 262 Crompton, Rosemary 283, 291, 367-369
Barker, Chris 453 Brucc, Steve 510 Crow, Graham 178
Barker, Eilccn 525 Brundtland, G. H. 563, 564 Cruz, Peter dc 190
Baudrillard, Jcan 74, 429, 431-433, 439, 452, Bulmcr, Martin 267 Curric, Elliott 229,313,425
618, 620, 622, 625, 632, 640 Burchcll, Brendan J. 384, 386 D
Bcach, Frank 129 Burgess, Ernest 531, 532 Dahl, Robert A. 420
Bcck-Gcrnshcim, Elisabeth 175, 176 Burns, Thomas 330, 332, 340 Dahrcndorf, Ralf 33
Beek, Ulrich 73, 76, 77, 78, 175, 571, 620-625, Burtlcss, Gary 321 Daly, Richard 551
640 Bush, George 432, 551 Darwin, Charles 91
Beeker, Howard 101, 203, 501, 502 Bussemakcr, Jct 324 Davic, Grace 511
Bell, Danicl 402 Butlcr, Judith 117,279,615 Davies, Bronvyn 116
Bcndix, Rcinhart 286 C Davis, Mike 549
Benediet, Ruth 60 Campbell, Beatrix 127 Davis, Stanley M. 345
Benn, Carolinc 462, 489 Carswcll, John 467 dc Balzac, Honorč 328
Bentham, Jeremy 333, 334 Casc, Steve 445 dc Gobincau, Joseph Arthur 238
Berger, Peter 103, 109 Cascy, Louisc 312 dc Gournay, Vinccnt 327
Bcrlusconiui, Silvio 446 Cashmorc, E. Ellis 246 dc Klerk, F. W. 236
Bernstein, Basil 475, 477, 488 Castclls, Manucl 65, 225, 226, 344, 349, 413, dc Tracy, Destutt 433
Bcrtclson, David 135 534-536,542, 544,547,548-552, 620,622, dc Witt, Karcn 537
Bcrthoud, Richard 256 623, 625, 645 Dcnncy, David 260
Betjeman, John 536 Castlcs, Stcphcn 249-251 Dennis, Norman 181
Bett, Michacl 482 Caulficld, John 554 Devany, Annc 605
Bycrs, Stcphcn 481 Cezaris, Julijus 56 Diall, Amadou 261
Bynum, Carolinc Walkcr 503 Chambcrlain, Marry 186 DiCaprio, Leonardo 73
Byrne, Lavinia 504 Chambliss, William J. 206 Dickcn, Peter 85
Blackburn, Gare 296 Chapman, Karcn 135, 458 Dycr, Clair 187
Blair, Tony 308, 407, 408, 410, 419, 462, 636; Chitty, Clydc 462, 489 Dobash R. Emerson 189, 221
RODYKLĖS 663
Dobash Russcl 189, 221 Gans, Herbert J. 533 Harris, Fiona 369
Doyal, Lcslcy 149,153,168 Gardner, Carol Brooks 90 Harrison, Martin 428
Donald, James 554 Gardner, Howard 486 Harrison, Paul 538
Donnan, Hastings 519 Garfinkcl, Harold 94, 95, 108 Hartlcy-Brcwcr, Julia 188
Dore, Ronald 341 Gatės, Bill 451 Hartmann, Douglas 267
Drachc, Danicl 70 Gautama, Sidharta 496 Harvey, David 534-536, 552, 626
Duncan, Otis Dudlcy 285, 286 Gavron, Hannah 174 Harvey, Lee 605
Duncombc, Jcan 174 Gelis, Jacąucs 326 Hawlcy, Amos H. 532
Duncicr, Mitchcll 95, 96, 528, 549, 598-600, Gcllcs, Richard J. 189 Hcath, Anthony 286
603 Gcllncr, Emest 414 Hcathcrington, Kevin 374
Dunlcavy, Patrick 420 Gerbncr, George 427 Hebdige, Diek 42
Durkhcim, Emile 25, 26, 28, 30, 32, 33, 152, Gershuny, J. I. 174, 354, 374 Hcclas, Paul 513
201, 231, 358, 359, 413, 432, 497-502, 505, Gibbons, John H. 434 Hcidcnsohn, Franccs 218
523, 588, 591, 610-614, 625, 624, 640 Giddcns, Anthony 90, 612, 620, 623, 625, 626 Held, David 64, 66, 68, 69, 85, 396-398, 435,
E Gillan, Audrey 312 441-444
Ehrcnrcich, Barbara 280 Gilroy, Paul 246 Henslin, James 102
Ehrcnrcich, John 280 Ginn, Jay 168, 369 Heritage, John 94
Eibl-Eibcsfcldt, I. 91 Ginzburg, Carlo 506 Herman, Edward S. 425, 426, 444, 446, 447,
Eisner, Michacl 449, 451 Gittings, Danny 446 450, 451
Eysenek, Hans 199 Giuffrc, Patti A. 338 Hermstein, Richard J. 484-486
Ekman, Paul 91, 92 Glass, David 287, 288 Higgs, Marietta 190
Eldridgc, John 429 Glucck, Eleanor 199 Hills, John 303, 304
Eli, Kathlccn 152 Glucck, Shcldon W. 199 Hinchliffc, Steve 584
Ellin, Nan 554 Goffman, Erving 89, 93, 97-102, 105, 107, Hirschi, Travis 207, 208
Elshtain, Jcan Bcthkc 113 109, 331, 613, 633, 640, 644 Hirst, Paul 70
Enncvv, Judith 190 Goldblatt, David 85 Hite, Amy 86
Epštein, Dcbbic 482, 489 Goldstcin, Paul J. 136,137 Hitler, Adolf 56, 238, 405
Erdos, George 182 Goldthorpc, John H. 275-277, 279-282, 284, Hochschild, Arlic 72, 174, 373, 586, 587, 589,
Erieson, Richard 214-216 287, 288, 369 590, 593
Esping-Andersen, G0sta 314, 315 Goleman, Danicl 486 Hodgc, Robert 427
Estrich, Susan 220 Goode, Erich 233 Hoffman-Martinot, Vinccnt 281
Evans, David J. 206,321,387 Gorbačiov, Michail 399 Holdaway, Simon 234
Evans-Pritehard, E. E. 495 Gorz, Andre 388, 389 Holmes, Leslie 60
F Gottfrcdson, Michacl R. 208 Hooks, Bell 122
Fagan, Brian M. 60 Gould, Stcphcn Jay 485, 486 Horton, John 142
Faludi, Susan 127, 615 Grabosky, P. N. 226, 227 Howarth, Cathcrinc 297,300,310
Falwcll, Jerry 519, 521, 522 Gracf, Roger 260 Hubbard, Ron L. 513
Fawcctt, Liz 267 Graham, Hcathcr 152 Hughes, C. E. 101
Ferguson, Kathy E. 338 Graham, Lconard 505 Hughes, Gordon 207, 324
Ferguson, Ross 324 Graham, Billy 521, 522 Hughesas, Everett 533
Fcucrbach, Ludwig 497, 498, 642 Gray, John 85 Hughesas, Martinas 475
Firestone, Shulamith 120 Grccnblat, Cathy Stein 190 Hugill, Barry 462
Firth, David 286 Griffin, Christinc 126 Huntington, Samucl 519
Fischcr, Claudc 533 Grint, Kcith 335, 391 Hussein, Saddam 398, 432
Flowcrs, Ronald Barri 217 Grusky, David B. 286 I
Ford, Clcllan S. 129 Guiliani, Rudolph 551 Iganski, Paul 257
Ford, Henry 360,631 Guycr, Jane I. 584 Ignaticff, Michacl 267
Foucault, Michcl 132, 155, 327, 332-335, 340, Gunter, Barric 427 Iycr, Pico 446
343, 348, 618, 619, 620, 634 H Illich, Ivan 156,476,477
France, Alan 310 Habermas, Jūrgcn 431-433, 447, 452, 620- Innis, Harold A. 430, 431
Frascr, Nancy 485, 621 622, 624, 625, 645 Y
Frederieks, Janet 554 Haggcrty, Kevin 214, 215, 216 Ycros, Paris 86
Frederieks, Marcei A. 554 Haider, Jorg 405 Young, Jock 205,206,234,313,636
Freidan, Betty 172 Hakim, Cathcrinc 368, 369 Young, Michacl 165, 166, 174
Freidsonas 159 Hale, Matthcw 220 J
Freud, Sigmund 97, 98, 115, 116, 128, 129, 643 Hali, Envard T. 104 Jacobs, Jane 598
Fricdlandcr, Danicl 321 Hali, Ruth 220 Jahoda, Maric 383
Friesen, W. V. 91,92 Hali, Stuart 74,205,246,618 Janovvitz, Morris 533
Fukuyama, Francis 182, 401 Halscy, A. H. 490 Jeneks, Christophcr 312
G Hammcrslcy, Martin 605 Jenkins, Simon 505
Gallic, Duncan 305, 306 Handy, Charles 387 Jensen, Arthur 484
Gandhi, Indira 426 Hardey, Michacl 178 Jobling, Ray 161
Gandhi, Mahatma 56 Harker, Lisa 378 Johnson, Richard 459
664 RODYKLĖS
Jonas Paulius II 504 Llcwcllyn, Catriona 288 Mitchcll, Juliet 115

Joncs, Dcborah 310,376,377 Lockc, John 107 Mitnick, Kevin 196, 197
Joncs, Trcvor 483 Logan, John R. 535, 536 Modood, Tariq 184, 185, 240, 243, 256, 260,
Joshi, Hcathcr 375 Lombroso, Cezare 198, 200 261
Judgc, Kcn 152 Lorbcr, Judith 116,128,129 Mohammadi, Ali 447-449
K Low, Setha M. 554 Moynihan, Danicl Patrick 185
Kamin, Lcon J. 485 Lucc, Henry 444 Molnar, Alcx 473
Kantcr, Rosabcth Moss 337-339 Luckmann, Thomas 103, 109 Moloteh, Harvey 95-97, 107, 535, 536
Kasarda, John D. 533 Lukes, Steven 420 Monroc, Marilyn 124
Kautsky, Joscph 46 Lull, James 448 Mooncy, Gerry 291
Kcyncs, John Maynard 381 Lutz, Hclma 262, 263 Moorc, Gordon 255, 258, 578
Kclling, George L. 207,217 M Morgan, David 117
Kelly, Liz 338 Mac an Ghaill, Mširtfn 123, 125, 478, 479 Morris, Lydia 306
Kelly, Michacl P. 161 MacDonald, Morag 605 Mozė 493, 496, 497, 502
Kclscy, Tim 164 Maegregor, Susannc 539 Mulgan, Geoff 182, 187
Kepei, Gillcs 519,521 Macintyrc, Sally 149 Mumford, Lcvvis 105
Khamcnci, Ali 518 Mack, Joanna 297 Muncic, John 222
Khatamis, Mohammcd 399, 518 Mackcy, William J. 554 Munt, Sally R. 291
Khomeini, ajatola 518, 520 Macphcrson, Sir W. 242, 261 Murdoch, Rupert 446, 449-451
Kickcrt, Waltcr J. M. 420 Mahometas 495, 496, 517 Murdock, George 118,171
Kim II Sung 56 Mahony, Pat 292 Murray, Charles 283, 301, 302, 304, 305, 484-
Kim Jong II 56 May, Hazcl 221 486, 638
Kimmcl, Michacl S. 142 Major, John 407, 408 N
King, Rodncy 261 Malinowski, Bronislaw 494 Navari, Comclia 420
Kingdom, John 407 Malthus, Thomas 556, 561, 582, 584, 635 Nazroo, James 189
Kinnock, Ncil 407 Mandela, Nclson 67, 236, 237 Neale, Bren 180,181
Kinscy, Alfred C. 130-134 Manning, Phil 109 Negroponte, Nicholas 434
Klatz, Ronald 164 Marcusc, Peter 554 Ncttlcton, Sarah 158, 168
Knorr-Cetina, Karcn 90 Marsden, Dennis 174 Neustatter, Angelą 112
Konfucijus 494, 497, 630 Marshall, Gordon 276, 284, 286, 288, 315 Niutonas, Izaokas 25, 56
Konstantinas, imperatorius 495 Marshall, T. H. 291,314 Nyc, Joscph S. 420
Kopernikas 25 Marx, Kari 28-30, 32, 33, 50, 55, 271-274, Nocl, Gerard 504
Koscr, Khalid 262, 263 280, 290, 304, 358, 359, 388, 399, 401,413, O
Krupat, Edward 533 431-433, 497-500, 505, 523, 534, 588, 611, Oaklcy, Ann 152,157,174,372
Kumar, Vinod 297 613, 614, 616-619, 611, 613, 614, 622, 624, O’Bricn, Margaret 376, 377
L 625, 633, 635, 642 Ohlinas, Lloydas E. 202, 206
Laccy, Niek 454 Mason, David 221,254,259 Ohmac, Kcnichi 70, 417
Laing, R. D. 174 Matthcws, Roger 206 O’Lcary, Brendan 420
Lanslcy, Stcwart 297 McChcsncy, Robert 425, 426, 444, 446, 447, O’Lcary, Virginia 482
Lantenari, Vittorio 516 450, 451 Ouchi, VVilliam G. 341
Laumann, Edward O. 132, 134 McGrcw, Anthony 85 Owcn, D. 255, 259
Lavalcttc, Michacl 291 McKcown, Thomas 156 P
Lazarsfeld, Paul 595 MeLeod, Hugh 525 Padavic, Ircnc 338
Lc Pen, Jean-Marie 406 MeLuhan, Marshall 430,431,452,631 Pahl, Jan 174,374
Lca, John 206 McNicoll, Gcoffrcy 584 Payne, Geoff 257, 288
Leadbeater, Charles 356 Mcad, H. G. 34, 640 Palmcr, Anya 221, 516
Lcchncr, Frank J. 85 Mcadows, Donclla H. 558, 563 Park, Robert E. 531,532
Lcibfried, Stcphan 303 Mcck, James 504 Parry, Jose 280
Lciscring, Lutz 303 Mcllucci, Alberto 420 Parry, Nocl 280
Lemert, Edwin 203, 204, 627, 638 Mendus, Suc 142 Parsons, Taleott 33, 118, 119, 159, 167, 172,
Leninas 633 Morton, Robert K. 33, 201, 202, 206, 231, 330, 640
Lemer, Susana 584 608 Passeron, Jcan-Claudc 477
Levine, Arthur 473 Mcssncr, Michacl A. 142 Paul, Diana Y. 503
Lcwinsky, Monica 431 Michcls, Roberto 336, 631 Pawluch, Dorothy 104
Lcwis, Oscar 379, 301, 640 Middlcton, Suc 296 Pcakc, Linda 554
Lcwontin, Richard S. 132 Milės, Robert 238, 354 Pcarcc, David 584
Lic, Suzannc S. 482 Milken, Michacl 473 Pcarcc, Frank 206
Licbcrt, Robert M. 427 Millcr, David 324 Pcasc, K. 211
Lillcy, Sarah-Jane 386 Millcr, Mark J. 222,249,250,251 Perraton, Jonathan 85
Lim, Lin Lean 139 Mills, Charles VVright 20-22, 626 Peterson, Peter G. 162, 163, 168
Lynch, Finola 380 Milne, A. H. 165 Philo, Greg 428, 429
Lyon, David 190, 335, 336, 349 Mintzbcrg, Henry 345, 346 Phillips, Annc 324
Lyotard, Jcan Franęois 618 Mirsky, Jonathan 560 Phizacklca, Annic 379
RODYKLĖS 665
Picrson, Christophcr 319 Sincr, Martin 425 Voglcr, Carolyn 374

Pimlott, Bcn 539 Sydic, R. A. 611 Volgy, Thomas 287
Piorc, Michacl J. 361 Skcllington, Richard 253 W
Plant, Martin 222 Skocpol, Theda 597 Wajcman, Judy 339,340,371,377
Plummcr, Kcnncth 133 Slappcr, Gary 223, 224 Walby, Sylvia 120,121,284
Pollak, Otto 218 Slcvin, James 454 Walkcr, Robert 324
Pollcrt, Anna 364 Smart, Carol 180, 181 Wallis, Roy 512,513
Poolc, Ross 267 Smclscr, Ncil J. 391 Walton, Paul 205, 234
Porras, Jcrry 388 Smith, Adam 359, 360 Warburg, Margit 525
Powcll, Enoch 253 Smith, Anthony 414, 630 Wardc, Alan 374
Prabhupada, Srilas 198 Smith, Donna 180 Wcbb, Rob 477
Pusztai, Arpad 578 Smith, John 407 Wcbcr, Max 29-34, 56, 154, 271-274, 290,
Q Smith, Russcll 226, 227 327-329, 332-337, 340, 341, 344,346-349,
Quah, Danny 65 Solomos, John 246, 260, 267 413,432,497,499-501, 505, 517, 523, 608-
R Spcnccr, Christophcr 358 610, 616-620, 622,624,628,625,631-633,
Rackctt, Tim 260 Srebemy-Mohammadi, Annabcllc 442, 446 637, 639
Ragin, Charles 605 Stalkcr, G. M. 330, 332, 340 Wccks, Jcffrcy 133,188
Rakė, Katherine 370 Stanton, Elizabeth Cady 502, 503 Wcitzman, Lenore 116
Ratcliffc, Peter 258 Stanvvorth, Michcllc 284 Wclls, John 219
Reagan, Ronald 212, 298, 317, 319, 521, 551 Stark, Rodncy 510 Wcstcrgaard, John 276, 277, 477
Redman, Peter 135 Statham, Junc 114,479 Wcstcrlung, David 525
Rcid, Ivan 460 Stillman, Richard J. II 420 Whittlc, Christophcr 341,473
Reskin, Barbara 338 Stone, Jennie 447 Wilcs, Paul 310
Rcx,John 258 Strauss, Ansclm 161 Wilkins, Leslie 204
Richardson, Dianc 221 Straus, Murray A. 189 Wilkinson, Hclcn 182,187
Riesman, David 441 Sullivan, Andrcw 136, 174 Wilkinson, Richard 152
Ritzcris, George 345-347 Suthcrland, Edwin H. 203, 222, 629 Williams, Simon J. 161, 338
Robbins, Thomas 516 Svvaggart, Jimmy 522 Willis, Brucc 124
Roberts, Orai 521, 522 Swcdbcrg, Richard 391 Willis, Paul 477-479, 481
Roberts, Timmons J. 86 T Willmott, Peter 174, 376
Robertson, Pat 522 Taylor, Ian 205, Willott, Sara 126
Rock, Paul 234 Taylor, Karcn 379 Wilson, Bryan 502,512
Rogers, lordas 539 Taylor, Lauric 109, 331 Wilson, Jamic 377
Rosenau, James N. 71 Taylor, Frederiek Winslow 360, 643 VVilson, James Q. 207,
Rosener, Judy B. 339 Thatchcr, Margaret 125, 149, 212, 253, 289, Wilson, William Julius 283, 304, 305
Rubin, Lillian 131, 182 298,317,319, 406, 407, 419, 428, 460, 461, Winant, Howard 101
Rushdic, Salman 519 537, 551, 643 Wirth, Louis 531- 534,552
Rutherford, Jonathan 127, 135 Thomas, W. I. 596 Wyatt, Edward 473
S Thompson, John B. 70, 432, 433, 452 Wyatt, Gcoffrcy 191
Sabcl, Charles F. 335, 361 Thompson, Warrcn S. 560 Wolkowitz, Carol 379
Saycrs, Janet 116 Thussu, Daya Kishan 426, 454 Wood, Stcphcn 364
Saks, Mike 144 Tizard, Barbara 475 Woodward, Chris 462
Sassen, Saskia 547, 548 Tyler Millcr, G. Jr 584 Woodward, Kath 5S4
Saunders, Peter 287 Tombs, Steve 223, 224 Woolf, Virginia 166
Savage, Mike 279, 282 Tough,Joana 475 Woolgar, Steve 104
Scargill, Arthur 428 Townscnd, Peter 297 Worrall, Annc 218
Schicbingcr, Londa 142 Trevor, Malcolm 341 Worslcy, Peter 516
Schillcr, Herbert 446 Tripp, David 427 Wright, Erik Olin 271,273,274
Schmidt, Benn 473 Trocltsch, Emst 501 Z
Schullcr, Tom 165, 166 Tutu, Desmond 237 Zammuncr, Vanda Lucia 116
Schwarz, John 287 U Zcitlin, Irving 495
Scott, John 117,278,279 Urry, John 88 Zcrubavcl, Eviatar 106
Scrivcn, Jcannic 380 V Zimbardo, Philip 596
Scgal, Lynnc 142 van Dammc, Jcan-Claudc 124 Zmroczck, Christinc 292
Scidman, Steven 142, 134 van Gcnncp, Arnold 501 Znaniccki, Florian 596
Scymour-Urc, Colin 408 van Kempen, Ronald 554 Zubaida, Sami 518
Scnnctt, Richard 352, 353, 386, 387, 542 Vandcrsluis, Sarah Ovvcn 86 Zuboff, Shoshana 359
Sharma, Ursula 144 Vcrropoulou, Georgia 376
Shcldon, William A. 198 Vidai, Denis 492
Dalykinė rodyklė
A animizmas 494, 495, 522, 627 asmenybė 199, 200, 205

abortai 410,411,504,516,521 anketos (klausimynai) 594 autoritarinė 244, 628
adhokratija 345, 346 ankstyvoji komunikacijos priemonių teorija 430 asmenybės stabilizacija 172, 627
Afganistanas 41, 76, 520, 517, 518 anomija 26,201,205,231,359,627 astrologija 494, 501, 637
Afrika anonimiškumas 453, 552, 600 atkerėjimas 31
Centrinė 557 antibranduoliniai bei ekologiniai sąjūdžiai 411, „atpirkimo ožių“ paieška 243, 244, 247, 265, 627
Siaurės 226,495,518,570 636 atranka 594, 595, 627
Vakarų 42,225,546, 571 antiglobalizmo sąjūdis 81,636 atsitiktinė 595, 628
į pietus nuo Sacharos 435, 439, 571 antimonopoliniai įstatymai 445, 449 atsako šūktelėjimai 97, 627
nacionalinis kongresas (ANK) 236, 237 antisemitizmas 241, 244 atsargos nuostata 579, 627
afroamerikiečiai 185, 241, 245, 304, 305 Antrasis pasaulinis karas 50, 56, 57, 68, 131, 181, atsietis nuo rinkos 315,627
Jungtinėse Valstijose 241, 245 238, 249, 252, 261, 266, 286, 316, 323, 366, atsinaujinantys gamtiniai ištekliai 565, 583
vyrų nedarbas 305 381, 384, 404, 414, 416, 458, 488, 495, 512, atskirtis
afroazij iečiai 184,255,256 534, 536, 591 ekonominė 307
afrokaribiečiai 153, 184-186, 193, 259, 300, 382 Antrasis pasaulis 50, 52, 54, 59, 66, 399, 627 kaimo 310
AIDS 83, 132, 133, 135, 139, 160, 188, 516 antropologiniai duomenys 129 politinė 307
Airija 239, 252, 298, 308, 463^65, 509 aparthcidas 55, 139, 236, 237, 238, 243, 627 socialinė 245,294-324,483,539,641
Amerikos airiai 239 apklausa 594, 599, 604, 627, 644, 645 jaunimo 309,310
šeimos 239 nacionalinė 594 atstovavimas
Šiaurės 408 privalumai ir trūkumai 595 daugumos ir proporcinis 404
katalikų ir protestantų konfliktai 273 aplinka atstumas
akių kontaktas 100, 107, 108 architektūrinė 332 asmeninis, intymusis, socialinis, viešas 104
Albanija 262, 305 gamtinė 223, 582 atvirkštinės rūpybos dėsnis 154, 628
Kosovo albanai 519 fizinė 55,56,59 augimo ribos 562, 563, 583, 584
alkoholizmas 312,313 sukurtoji 534, 535, 642 auka, nusikaltimo 206, 207, 210, 212, 217, 220,
alternatyvios gydymo formos 637 aplinkos 223, 232, 233
Alžyras 50,78,283,517,519 apsauga 409, 564 „aukos apkaltos“ ir „sistemos apkaltos“ teorijos
alžyriečiai Prancūzijoje 305 ekologija 627 301
amžius 146, 508, 639 grėsmės 564 aukštojo mokslo finansavimo krizė 467
amatininkai 357, 364, 385, 457 išteklių naudojimas 557 aukštuomenė 279
Amazon.com 196 tarša 320 aukštyneigis mobilumas 286
America Online (AOL) 345, 444, 445, 451 aplinkosauga 44, 404, 411, 412, 516, 562, 570, Aum Shinrikyo, sekta Japonijoje 413, 514, 516
AOL-Time fVarner 442, 445, 446 571 Australija 49, 50, 59, 65, 76, 163, 249, 253, 357,
Amerika apokalipsizmas 516,524,627 394, 398, 430, 450, 465, 497, 580
Centrinė 67, 561 Apollo Communications 457 aborigenai 55, 498
kultūra 247 apvaisinimas, dirbtinis 188 Austrija 298, 308, 383, 405, 464
Lotynų 46, 51, 76, 80, 226, 394, 430, 439, 443, arabų valstybės 415, 439, 448, 449, 566 rinkimai 405
522, 561,566, 570, 573 Arabsat 448 autoritarinė
Pietų 21, 50, 225, 444, 511, 530, 561, 571 architektūra 332 asmenybė 244, 628
Šiaurės 23, 40, 50, 68, 70, 75, 76, 139, 394, kalėjimų 334 politinė sistema 55, 478
438, 456, 494, 515, 522, 545, 569, 570 Argentina 62, 407, 560, 580 valstybė 402,418,628
visuomenė 202 aristokratai 270, 271, 396, 614 vyriausybė 447
amfetaminas 222 aristokratiškas skurdas 272 autoritarizmas 245, 395, 398, 399, 402, 411,417,
Amsterdamas 138, 226, 550 Arkties ledo dangos ploto pokyčiai 574, 575 484
analizė, antrinė ir lyginamoji 597 Armėnija 67, 250 Azija
anemija 153 ARPANET 438 Centrinė 46
anglies dvideginis 572-574, 576, 583, 645 Artimieji Rytai 30, 608 Pietų 51, 80, 183,439,471,483, 518
Anglija 73, 126, 238, 415, 463, 483, 506, 572 artumo trauka 106, 107, 109, 627 pietų azijiečiai 184,193
ir Velsas 137, 210, 211, 213, 214, 217, 220, asimiliacija 246, 247, 265, 627 smulkusis verslas 256
227, 259, 260, 312, 458, 504, 507, 569 asmeninė erdvė 120, 627 šeimos 183
anglikonų bažnyčia 496, 506, 508, 509, 537 asmeninio gyvenimo demokratizavimas 624 Pietryčių 51,225,226,439
RODYKLĖS 667
Rytų 46,51,78, 80,439, 564 Bemsteinas: kalbos kodai 98, 475 indai 382
Vidurinė 66, 398 Bertelsmann 442, 445, 446 musulmonų bendruomenė 507
Azijos bei Ramiojo vandenyno regionas 68, 70 besivystantis pasaulis 50, 51, 78, 82, 140, 416, nedarbas 381
„Azijos tigrai“ 51,68 417, 447, 453, 532, 542, 545, 546, 552, 553, nusikalstamumas 312
B 556 pilietybės įstatymas 252, 253
badas 561,587 didmiesčiai 553 pinigų sistema 612
Balkanai 247, 405, 506 gimstamumas 546 rinkimų politika 406
balsavimo teisė 398, 624 urbanizacijos ateitis 546 skurdo rodikliai 322
Baltarusija 262 besvorė ekonomika 65 sveikatos modelis 146
Baltijos valstybės 66, 398 betarpiška sąveika 642 švietimas 463
Baltimorė 472, 541 „betėvystė“ 181, 183, 193, 489, 628 klasikinės vidurinės mokyklos 459-462
„Baltoji knyga“ 459, 462, 463 Bcveridgc’o pranešimas (The Beveridge Report) ištakos ir raida 458
„baltosios apykaklės“ 22, 147, 206,223, 233,273, 316, 317 „užjūrio piliečių“ kategorija 253
279-282, 284, 286-288, 290, 291, 304, 354, biografinė medžiaga 596 „žlungančių mokyklų“ gelbėjimas 474
355, 367, 385, 408, 409, 638 biografinių darbų svarba 168 Brundtland pranešimas 563, 564
„baltųjų apykaklių“ nusikaltimai 202, 222, 223, biologija ir seksualinė elgsena 128 budizmas 415,494, 496, 497, 499, 503, 512, 630
628 biologinė įvairovė 570, 571, 628, 644 Bulgarija 286, 399, 518, 580
Bangladešas 40, 49, 253, 256, 483, 573 mažėjimas 583 Bull 92
bangladcšicčiai 184, 255, 256, 258, 259, 260, biologinė lytis 113, 114, 116, 117, 140 būstas 258, 259, 264, 272, 280, 309, 310, 312-
300, 382, 483 biologinės ir socialinės lyties skirtybės 628 319, 323, 545, 550, 560
bankininkystė, intemetinė 343 biologinės rasės koncepcija 243 būsto aprūpinimo aktyvistų grupė 312
Bankokas 550 biologinės savybės 112, 117, 639 Būsto įstatymas 318
baptistai 508-510 biologiniai „nusikaltėlių tipai“ 198, 199 buvusios Sovietų sąjungos šalys 208, 226, 261,
Pietų baptistų konventas 510,521 biologinis redukcionizmas 120 262
Barselona 550, 551 biomcdicininis sveikatos modelis 133, 145, 154, BVP 314,459,472,545
planas „Barselona 2000“ 550, 551 155, 158, 166, 628, 634 vienam gyventojui 79
baudžiamosios justicijos sistema 205, 213, 214, kritika 156 C
217,218, 220, 243,259, 261,331,333 Birminghamas 253, 477, 478, 550 Castcllsas: urbanizacija ir socialiniai sąjūdžiai 535
baudžiauninkai 270,271 Birminghamo šiuolaikinių kultūros studijų CBS 424,450
Baudrillardo hipcrrcalybės pasaulis 429,431, 640 centras 205, 246 CBS Records 446
bažnyčia 129, 316, 458, 494, 497, 500-513, 515, biscksualumas 128 CD Universe interneto svetainė 197
521-524, 628, 640 biurokratija 279, 319, 327-332, 335-338, 340, centro kairės politika 408,419
Anglikonų 501, 502, 504-506, 508, 510, 523, 341, 344, 345-349, 407, 448, 617, 622, 628, ceremonialai 493, 494, 498
537 637 Channel 4 423, 428
elektroninė 521,522,524 „Anapus biurokratijos?“ 332, 340 Channel 5 423
Katalikų 497, 503-506, 510, 515 ir demokratija 335 Chiapo žemių indėnai 413
oficialioji 503,511,515 disfunkcijos 330 Chodorow lyčių raidos teorija 115
tradicinė 505, 524 idealusis tipas 328 cholera 158, 640
Trinitorių 508,509,511 mažėjimas 332, 345, 346, 349, 628 chromosomos 113
Scicntologijos 513 biurokratinės chroniško pervargimo sindromas 157
BBC 423-426, 449, 456 taisyklės 330, 348 chuliganizmas, sąveikos 640
BBC Radio 4 504 hierarchijos 341 Citybank 197
BBC World News 450 organizacijos 328, 336, 341, 342,411, 502,632 Ciūrichas 548
bedarbiai 276, 283, 284, 300, 305-308, 318, 320, struktūros 340 civilizacijos 46, 48, 53, 55
321, 381, 383, 388, 637, 639; taip pat ir. biurokratinis ritualizmas 330, 348 ankstyviausios 46
nedarbas biurokratizacija, kalėjimų 333 moderniosios 414
ilgalaikiai 283, 306, 320, 321, 382 biurokratizmas 386, 502 neindustrinės 48
bėgimas į priemiesčius 551 Bolivija 224,412 nevakarietiškos 500
Belgija 65,135,249,261,298, 308,396,404,464, Bosnija 67,247,248,510,519 senovės 46, 49, 430
465 Bostonas 529, 352, 533, 537 CNBC 426
benamiai 198, 283, 311, 312, 545, 551, 557, 628 Bourdicu, švietimas ir kultūrinė reprodukcija 477 CNN 426,432,444
Britanijoje 311 Bredfordas 509 Coca-Cola 68
benamystė 307, 310-313, 318, 320, 324,402, 538 Brcdfordo būsto forumas (Bradford Housing Colgate-Palmolive 68
bendrasis gimstamumo rodiklis 558 Forum) 258 Columbia Pietures 446
bendrasis mirtingumo rodiklis 558 branduolinės medžiagos 226,412 CompuServe 444
bendravimas Brazilija 45, 50, 51, 208,439, 522, 576, 580, 637 Comtc’o trijų pakopų dėsnis 24
neverbalinis 91, 93, 104, 108, 120, 637 Brikstonas 538, 539 cukrinis diabetas 153,158
nuotolinis 440 Britanija č
bendrieji supratimo pagrindai 94, 628 Atvirasis universitetas 456, 468 Čečėnija 415,517,519,520
bendruomeninis viešosios tvarkos palaikymas 216, aukštojo mokslo sistema 467 Čekijos Respublika 66, 262, 369, 395, 398
232 etninė įvairovė 255 Čekoslovakija 50, 286, 399
Benetton 344, 346 gerovės valstybė 316,323 Černobylio atominė elektrinė 77
Berlyno siena 66, 261, 437, 448, 637 imigracijos politika 252, 253 Čikaga 304, 305, 531, 537, 548, 551, 596
668 RODYKLĖS
Čikagos sociologų mokykla 531, 535, 552, 554 tarptautinis 63 demokratinė

Čikagos universitetas 531, 533 pobūdis moderniosiose visuomenėse 353, 389, politinė institucija 412
Čilė 62, 65, 78, 522 615 valdymo forma 394
D reikšmės nuosmukis 388 šalys 403
Daily Telegraph 260 rinka 73, 219, 249, 252, 257, 276, 299, 301, denominacija 129, 501, 502, 504, 508, 510, 512,
Danija 112, 135, 138, 286, 298, 308, 464 302, 304, 307, 309, 310, 313, 320, 364, 366, 523, 629
daosizmas 496, 497, 499 367, 369, 371-377, 380-382, 384, 388, 390, deportacija 253
darbas 628 464, 488, 582, 638, 644 depresija 144, 145, 149, 151, 157, 313, 383
emocinis 586 nepastovumas 239 deviacija 135, 197-206, 213, 222, 229, 231-233,
fizinis 355, 367, 376, 384, 586, 629 savaitės ilgėjimas 375 629, 630, 636
ir ekonominis gyvenimas 65, 73, 119, 174,220, sąvoka 353 antrinė 204, 627
279, 281,284-286, 352-391,487 segregacija pagal lytį 367, 369, 371, 390, 629 adaptyvioji funkcija 201
ir privatus gyvenimas 341 stažas 341 išmoktoji 203
ir šeima 118,369,374 sutartis 276 pirminė 204, 627, 638
šeimai palanki politika 390 transformacija 361, 390 santykinė 202
komandinis 339, 342, 362, 363, 390 užmokestis 127, 257, 264, 274, 275, 316, 341, standartinė 601, 642
lankstusis 353, 386 353, 354, 364, 390, 560 deviacijos
mokamas 354, 364, 366, 368-373, 380, 381, minimalusis 313,370 ir nusikaltimo ryšys 196
388-391,628, 638 progresinis 360 samprata 197,231
namuose 372-374, 379, 390 skirtumas 367, 368, 370 spiralė 629
pasidalijimas 174, 372-374, 390 dėl kilmės 372 stiprinimas 204, 629
ne namuose 364, 372 dėl motinystės 371, 372 teorija 198,201,205
ne visą dieną 287, 367-371, 377, 381, 388 tarp moterų ir vyrų 371 tyrimai 198
nefizinis 384 vieta 287, 288, 337, 352-355, 357-359, 361- deviacinė
nemokamas 354, 373 364, 367, 369-371, 374, 377, 379-381, 383- elgsena 197, 203, 205, 208, 209,231, 232, 636
nuotolinis 379 386, 388-390, 545, 589 subkultūra 198, 629
samdomasis 28, 359 darbo-šeimos iššūkis 374, 377, 378, 380 veikla 619
savanoriškas 354 darbuotojai deviantai 114, 133, 196, 203, 204, 232, 233
savarankiškas (sau) 256, 257 „laidiniai“ 359, 379 etiketės 203, 232
visą dieną 375, 377, 381, 388 samdomi 257 dezintegracija, socialinė 305
„visą gyvenimą“ 73, 341, 384, 387 darbuotojų dėmesio stoka dėl hiperaktyvumo 157
darbingo amžiaus gyventojai 355 charakteristikos 334 diaspora 250, 252, 266, 629
darbininkai 275, 280, 287, 288, 290, 467, 468, dalyvavimas valdyme 342 didelio pasitikėjimo sistema 361, 629
475, 478 kaita 387 Didysis brolis 451
iš dalies kvalifikuoti 272, 284, 288, 299, 354, nuostatos dėl darbo 369 didmiesčiai 127, 134, 216, 225, 431, 528, 547
367 „daugiadarbiai“ 387, 388, 390, 629 Amerikos 537
nekvalifikuoti 272, 284, 288, 299, 301, 310, daugiactniškumas 248, 264 globaliniai 71, 528, 547, 548, 550, 553
354, 363, 379 daugiakultūriškumas 40, 243, 266 ir nelygybė 548
darbininkų daugianacionalinės korporacijos 343, 453, 547 ir periferija 548
klasė 205, 246, 271-273, 275, 276, 279-282, daugiapartinė sistema 401,404,447 kaip politiniai ir ekonominiai veiksniai 553
286, 290, 306, 312, 317, 376, 388, 406, 475, daugumos atstovavimas ir. mažoritarinis didmiesčių
477, 508, 622, 629 DdoS (idistributed deniai of Service) 196, 197, hierarchija 548
kintanti 280 226, 227 problemos mažiau išsivysčiusiose šalyse 545
motyvacija 362 dcdifcrcnciacija 346 tinklai 551-553
teisės 298 Delta Airlines 586 vaidmuo 49
Darbo jėgos tyrimas (Labour Force Survey, LFS) demografija 155, 166, 249, 560, 557, 558, 560, Didžiojo Londono taryba 551
254, 256, 257, 355 582, 583, 629 Didžioji Britanija ir. Britanija
darbo prognozės 163 Dievas 493-495, 497, 499, 500, 502-505, 507,
išcentrinimas 361 demografinė pereiga 546, 560, 561, 582, 629 508, 510, 511, 515, 517, 519, 521, 523
jėga 342, 364, 366, 375, 388, 545, 632 demografiniai pokyčiai 561 dievybės, moteriškosios 503, 523
migracija 261 demokratėjimo procesas 399 diferencinis ryšys 203, 629
valdymas 273 demokratija 335, 336, 394-419, 446, 447, 453, dirbamos žemės plotų mažėjimas 562
kaita 352 620, 621,624, 629 dirvožemio erozija 570
komanda 328,339,341,362,363 ankstyvoji raida 431 Discovery 426
tarpdisciplininė 362 atstovaujamoji 397,418,628 diskriminacija 154, 237, 239-241, 243, 245, 247,
laikas 127 globalizacija 399 255, 253, 258, 259, 265, 337, 406, 629, 632,
modeliai 73 jausmų 624 639
padėtis 275, 276 liberalioji 395, 398, 399, 401, 402, 404, 419 dėl amžiaus 165, 167, 629
pasidalijimas 274, 357, 359, 360, 368, 372, tiesioginė (dalyvaujamoji) 396, 397, 418, 643 etninė 243,255,534,632
373, 374, 388, 389, 391,414, 629 ir viešoji sritis 620 rasinė 236, 237, 255, 257, 258
ir ekonominė priklausomybė 357 demokratijos socialinė 238
namuose 372-374, 390 paradoksas 402 pagal lytį 114, 119, 481
pagal lytis 117,123,366,368 plėtra 450 mokyklose ir universitetuose 482
RODYKLĖS 669
diskursas 619, 629 Ekonominių ir socialinių tyrimų taryba (ESTT) subkultūra 184
Disney Company 451 288, 363, 383, 371 etninės mažumos 154, 166, 202, 239-243, 246,
DisneylABC 446 ekonominių 247, 254-261, 266, 278, 283, 300, 305, 306,
dizainas 281,282,359,362 išteklių valdymas 273 322, 323, 382-485, 508, 532, 536, 645
dykumčjimas 570, 573, 629 rinkų išccntrinimas 289 grupė 193, 239, 240, 241, 243, 245-248, 250,
dokumentinis tyrimas 597, 599, 629 veiksnių įtaką kaitai 616 252, 254, 255, 258, 259, 261, 264, 266, 267,
dorovė 493, 495, 496 eksperimentas 596, 599, 604, 630 383,397,416,417, 482, 483
Dovydo atžalų kultas 514, 516 ekstazis 222, 282 tarpusavio konfliktai 245, 247
dramaturginis modelis 101,108,629 cktomorfiškumas 198 uždarumas 245, 258
draudimas 211, 215, 216, 223, 330, 336, 347 elektroninė padėtis darbo rinkoje 255, 338
Duncicro ir Molotehio sąveikos chuliganizmo ty biblioteka 456 šeimos 183
rimas 96 prekyba 196, 343 švietimas 482
Durhamo kalėjimas 331 skelbimų lenta 438 teisės 447
Durkheimo religijos apibūdinimas 498 informavimo priemonė 521, 522, 625 užimtumo modelių tendencijos 255
Dvasių šokio kultas 515, 516 elektroninis etninis
dvietapis komunikacijos srautas 595 įsibrovimas 227 anklavas 248
dvigubi standartai 130, 131, 141 komunikavimas 107, 618, 457 identitetas 250,417
dvigubo prieaugio trukmė 558, 629 nusikaltimas 211,226,227,233,630 išsigryninimas 262
dvipartinės sistemos 404, 405 paštas 106, 197,335, 343, 352, 358, 403,438- konfliktas 237,245-248,264-266,414
E 440, 469, 517 susiskaldymas 248, 538
EBPO (Organization for Economic Cooperation pamokslininkas 522 valymas 247,248,266,630
andDevelopment, OECD) 294, 356, 357, 435, sekimas 403 „atvirkštinis“ 248
436, 439, 464, 465, 545 universitetas 468, 488 etniniai
Edison Project 473 virusas 75 santykiai 248, 261
Egiptas 65, 449, 495, 517, 519, 520, 573, 580 elgsena, asociali 222, 233 skirtumai 239, 241, 243, 247, 265, 416, 484
ekologija 404, 531, 562, 576, 582, 622 emigracija 249, 630 Didžiojoje Britanijoje 183
aplinkos 562, 627 emocinis ir bendražmogiškasis intelektas 486 etnocentrizmas 41, 58, 245, 630
miesto 531,532,535,536,630 endogamija 240 etnografija 593, 599, 600, 630
ekologinė cndomorfiškumas 198 privalumai ir ribotumai 593
grėsmė 549, 539 energijos šaltinis 562 etnografinis tyrimas 125, 594, 598, 600, 604
katastrofa 223, 516 epidemijos 158, 556 etnometodologija 94, 108, 630, 643
modernizacija 409,581,583,630 epidemiologija, socialinė 146, 630 etnosas 414^116, 630
traktuotė 531,630 erdvė Europa
problema 78 asmeninė 104, 109, 627 Rytų 29, 50, 59, 66, 68, 80, 137,225, 261, 264,
ekologinis kibemetinė 440,439,441,487,633 394, 398, 399, 401, 404, 405, 407, 418, 424,
efektyvumas 581, 583, 630 viešoji 216 425, 439, 566, 569, 580, 616, 618, 627, 633
sąjūdis 412, 636 Erikson 275 Šiaurės 566
ekonomika erozija, dirvožemio 562, 564, 570, 571, 573, 629 Vakarų 40, 46, 139, 183, 228, 247, 261, 264,
bendroji 545 Esping-Andersenas: trys gerovės pasauliai 315 305, 306, 361, 394, 398, 404, 407, 415, 423,
elektroninė 68, 340, 402 ESRC (Economic and Sočiai Research Coun- 541
globalinė 402, 548, 553 cit) 308, 371, 383, 402 viduramžių 495, 497, 506, 515, 516, 556
informacinė 371 Esscxo mobilumo tyrimas 288 Vidurio 398, 246, 252, 262, 264
naujoji 281, 356 Estija 262, 286, 439 Europos
neformalioji 354, 542, 545, 553, 637 ESTT ir. Ekonominių ir socialinių tyrimų taryba didmiesčiai 550,551
paslaugų 384, 586 etikečių klijavimas 125, 203-205, 209, 223, 232, ekonomikos pažanga 608
planinė 337, 399 238-240, 331,629, 630 integracijos procesas 262, 637
rinkos 401,407,548 teorijos kritika 205 sienų kontrolės performavimas 262
žinių 356, 645 etikos dilema 604, 623 Europos Parlamentas 416
ekonomikos etinės religijos 496, 630 Europos Sąjunga 66, 70, 77, 82, 83, 183, 186,
integravimasis 65 Etiopija 42, 49, 76 262-264, 266, 281, 298, 305, 308, 357, 375,
nuosmukis 407, 620 etniškumas 120, 141, 236, 239, 247, 265, 302, 380, 405, 416, 444, 450, 451, 463, 569, 574
plėtra 409, 476 305,457, 482,614,616, 630 „Europos tvirtovė“ 264, 406, 630
raida 414, 609 etninė Europos valiutų sąjunga (European Monetary
restruktūrizacija 257 bendruomenė 414, 502 Union) 397
sistema 354, 357, 389 diskriminacija 534 Europos Žmogaus Teisių Teismas 416
valdymas 406 integracija 237, 246, 265 evoliucionizmas 492
ekonominė įvairovė 237, 246, 247, 264 F
atskirtis 307 Jungtinėje Karalystėje 254 Facial Action Coding System (FACS) 91, 92
integracija 413, 546, 553 kilmė 483 faktai, socialiniai 43, 641, 604, 612
nelygybė 202 konkurencija ir antagonizmas 245, 246, 265, feminizmas 44, 115, 116, 119-122, 124, 126, 127,
tarpusavio priklausomybė 357, 630 417, 538 134, 139, 140, 172, 192, 217, 218, 221, 284,
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros nelygybė 237 337, 369, 411, 481, 504, 516, 615, 616, 621,
organizacija ir. EBPO priklausomybė 71,254,258 625, 628, 630, 636
670 RODYKLĖS
ankstyvasis 337 gamyba prognozės 561

juodaodžių 119, 122, 140, 633 grupinė 362, 363 prieaugis 556, 558, 560, 561, 629, 635
lesbietiškasis 134 ikimodemioji 354 besivystančio pasaulio didmiesčiuose 545
liberalusis 119,140,337,338,634 masinė 364, 389, 635 pusiausvyra 629
radikalusis 119, 120, 134, 140, 189, 337, 338, konvejerinė 334, 335 skaičiaus ir maisto išteklių santykis 556
516, 639 lanksčioji 362 „žilimas“ 317
šeimos tyrimai 175 gamybos priemonės 271-273,282,631 gyvulių augintojų visuomenės 46,48, 55, 58, 631
feodalizmas 270 Gana 50, 65 Glazgas 312,550
Filipinai 68,75, 138,301 Garfinkelio eksperimentai 94 Glazgo universiteto informavimo priemonių ty
filmai 422,427^29,432,441,443-445,448,450, gatvės rimo grupė (The Glasgow Media Group) 427—
618 išmintis 99 429, 433
animaciniai 427, 444 nusikaltimai 222 globalinė
siaubo 429 „gatvės vyrai“ 96 migracija 237,251
detektyviniai 427 geležinis oligarchijos dėsnis 336, 348, 631 rinka 343,417,441
finansų General Motors 68 vadyba 83
krizė 536 genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) 412, globalinis miestas 546,553,631
rinkos 83,223,547 571,577, 631 globalinis kaimas 431,631
integracija 63 genetiškai modifikuotas maistas 76,77,411, 577— globalios pilietinės visuomenės 413
tvarkymas per internetą 343 580,583, 621,636 ir žiniasklaida 441
fiziniai senėjimo padariniai 164 genetika 113, 153,238,484 ir nelygybė 78
Fynikso universitetas 456, 457, 468, 473 genocidas 248,250,266,631 ir rizika 74,77,412
fokusuota sąveika 99, 630 gerontologija 162,167,631 ir socialiniai sąjūdžiai 411
Folklando salos 407, 428 gerovės režimas 315, 316 skatinantys veiksniai 63, 356
Food and Agricultural Organization, FAO 562 liberalusis 315,316 globalizacija 42, 62, 63, 74, 83, 139, 301, 314,
Ford Motor 68 gerovės valstybė 302, 310, 313-317, 319-321, 332, 340, 344, 397, 399, 401, 402, 412, 413,
fordizmas 359-362, 364, 389, 390, 630, 638 323, 631 417, 418, 420, 422, 519, 528, 546, 553, 597,
jo ribotumas 360 gerovės valstybės reforma 317,409 631
formalūs santykiai organizacijose 329, 631 gestai 91-93,95,99, 100, 106, 108 diskusijos dėl globalizacijos 69
Fortune 444 „geto varguomenė“ 305 globalizacijos
Foucault organizacijų teorija 332 gėjai 125, 126, 128, 133-135, 141, 221, 511; taip poveikis 71,413
Fox Broadcasting Company 450 pat ir. homoseksualumas socialinei sąveikai 88
Frankfurtas 305,343,548 elgsenos tipai 135 procesai 53, 139, 140, 266, 342
Frankfurto mokykla 431,432 ir lesbiečių partnerystė 187,188 samprata 63
Freudo lyčių raidos teorija 115 išsilaisvinimo sąjūdis 134, 205 stiprėjimo priežastys 66
Friends of the Earth („Žemės draugai“) 562 giminystė 171,192,631 Goldthorpc’o klasių schema 275, 276
fundamentalizmas 264, 512, 516-522, 524, 631 gimstamumas 153, 173, 326, 366, 465, 542, 546, Graikija 40, 68,261,298, 308,464,495, 518, 562
Amerikos 521 556-558, 560, 561,582, 583 senovės 396, 493, 529, 635
islamiškasis 517-519 ikimodemiosiose visuomenėse 556 Greenpeace 66, 562
krikščioniškasis 517, 519, 521, 522, 524 gimstamumo Grccnwich Villagc 528, 549, 554, 598, 599
musulmonų 517 ir mirtingumo pusiausvyra 556 Grenlandija 40, 586
religinis 501,516,522 mažinimo programa 560 grėsmė aplinkai 75, 565, 566, 583
funkcinis raštingumas 471,472 reguliavimas 153 Grinvičo laikas (Greenwich Mean Time, GMT)
funkcionalizmas 32, 33, 43, 114, 117, 118, 140, rodiklis, specialusis 558, 582 105
159, 172, 192, 198, 200, 202, 231, 274, 314, „Gydytojai be sienų“ (Mėdecins Sans Frontiėres) grupė
414,613, 631,635, 640 66 etninė 629, 630
šeimos teorijos 172 gyvenimas mažumų 635
G ant šaligatvio 528 socialinė 330, 641
galantiškumo tezė 218 po mirties 507,510 grupės uždarumas 245,265,631
galia 113,205,206,232, 272, 336, 394, 395,433, gyvenimo būdo (gyvensenos) pasirinkimas 21, Guardian 482
600,619, 631,639 641,644 272, 273, 282, 283, 290, 297, 301, 313, 320- H
galios 322, 361,540, 631,633 Harc Krišna 198,512,636
ir nelygybės modeliai 238, gyvenimo HarperCollins 450
ir valdžios skirtumai 395, 641 istorijos 596, 604, 631 Harvardas 464, 486
išsaugojimas 205, 232 standartas 271, 280, 283, 322, 556, 564 Harvcy: erdvės struktūros pertvarka 534
netekimas apačioje ir sutelkimas viršūnėje 336 minimalus 305 Hassano al-Turabio Nacionalinio gelbėjimo frontas
pusiausvyra 205 šansas 117, 272, 274, 275, 279, 290, 306 518, 520
pažeista 338 trukmė, tikėtina 146, 163, 289, 540, 558 Hawthornc’o (Hotomo) efektas 596
santykiai 600 gyventojų Headmasters ’ Conference (HMC) 460
studijos 619 gausėjimas 78, 555-558, 560, 561, 563, 577, hegemonijos koncepcija 124
Gallupo apklausa 253 582 Hcknis (Hackney) 474,538
galvijų spongiforminė enccfalopatija (angį. BSE) besivystančiame pasaulyje 546, 558 heroinas 222, 226
76, 77 ir ekologinė krizė 75, 76, 411, 531, 542 heteroseksizmas 134,135,631
RODYKLĖS 671
hetcroscksualumas 114, 121, 124-126, 128, 130, ikisantuokiniai seksualiniai santykiai 130, 131, instrumentinis kolektyvizmas 282
134-136, 141, 142, 188, 631 132, 135 instrumentinis požiūris į darbą 359
hcgemoninis 126 Illichas: „slaptoji mokymo programa“ 476 Intel 473
hierarchija 332, 502 imigracija 248-250, 252-254, 405,406,419, 632 intelektas 457, 484-486, 489, 632
biurokratinė 341, 345 į Jungtiną Karalystę 252 bendražmogiškasis 486
didmiesčių 548 ir etniniai santykiai Europos šalyse 261 emocinis 486, 489, 630
valdžios 332, 335, 340, 347 nelegali 262, 263, 266, 557 sudėtinis 486
hipcraktyvumas, vaikų 157 tarptautinė 252 intelekto koeficientas (IQ) 484-486, 489, 632
hiperglobalistai 69-71,84 imigracijos interakcionizmas 198, 202, 203
hipcrrealybė 431,432,632,640 politika 243, 253, 254 interesai, piliečių 398,418
hipotezė 589, 632, 636 pokyčiai 262 interesų
Hitachi 341 tendencijos 237 formavimo krizė 126
HMSO (Oficialiųjų dokumentų leidybos valdyba) imigrantai 246, 247, 252, 249, 404, 405, 529 grupės 402
209, 219, 222, 227, 254, 255, 259, 260, 300, bendruomenė 254 International Business Machines (IBM) 344
303, 308, 366, 367, 371, 375, 382, 383, 423, darbininkų modelis 249 internetas 57, 64, 65, 71, 79, 84, 88, 91, 106, 107,
438, 467, 469, 483, 507, 508, 566, 569, 574 gyvenamos teritorijos 533 211, 227, 233, 264, 278, 289, 335, 343, 358,
Holivudas 422, 443, 444, 446 naujieji 305 401, 403, 412, 413, 422, 423, 435^141, 443-
homeopatija 144, 157 skaičiaus didėjimas 249 445, 450-454, 456, 457, 469^71, 517, 598,
homofobija 134,135,241,632 imperija 46,417,418 618, 632
homoseksualumas 124-126, 128, 129, 132-136, indai 250, 255, 256, 258-260, 483 belaidis 436
141, 155, 187, 188, 193, 221, 232, 241, 518, ekonominė sėkmė 256 ir demokratizacija 403
521, 632 Britanijoje 382 intemetinč bankininkystė 343
požiūriai į jį 134, 141 Indija 30, 40, 46, 50, 56, 64, 78, 162, 184, 198, intemetinis mokymasis 457, 468, 469, 632, 636
Vakarų kultūroje 133 252, 270, 398, 415, 416, 426, 443, 444, 447, internuotųjų asmenų centras 253, 264
homoseksualios poros 141,188,193 450, 451, 561, 465, 482, 483, 485, 492, 494, Irakas 262,415,398,517,520
homoseksualų 496, 497, 500, 511, 517, 557, 561, 566, 580, Iranas 399, 415, 446, 449, 511, 517-520, 524
santuoka 135, 136 608 Irano islamiškoji revoliucija 518, 524
teisės 133-135,412 Bhopalo chemijos gamykla 223 islamas 55, 399, 447-449, 495, 496, 499, 502,
homosocialumas, vyrų 337 kastų sistema 270 511,517-520, 522, 523,560
Honda 581 televizija 426 ir Vakarai 518
Honkongas 225, 253, 422, 426, 443, 446, 450, individualizmas 71,72 islamiškasis
544, 548, 553 Indonezija 62, 394, 399, 519, 522, 564, 570, 571 atgimimas 517-519
Honkongo-Gvandongo megamiestas 542, 544 induizmas 270,492,496,497,499,500, 502, 506, fundamentalizmas 496, 511, 517-519, 524
hormonai 76, 112, 113 509,511,512 šariatas 41
industrializacija 44, 46, 49, 457, 359, 632 islamizmas
IBM 345 industrinės visuomenės 46, 59, 632 konservatyvusis 518
išankstinis nusistatymas 237-241, 243-247, 258, informacijos nuosaikusis 520
266, 629, 632, 639 amžius 65, 196, 356, 385, 439 opozicijoje, valdžioje 520
dėl lyties 481 greitkelis 451 islamo ekstremistai 520
„išdaužytų langų“ teorija 207, 216, 232, 632, 637 mainai internete 403 Ispanija 62, 261, 298, 308, 404, 415, 464, 518,
idealusis tipas 30, 632 skurdas 470, 488, 632 580
identitetas 43,44,58,416,417,632 srautai 66 baskų regionas 67, 415, 416
asmeninis 44, 622 informacinės technologijos 274, 279-281, 301, separatistų grupės 415
dcviacinis 204 335, 340, 342, 344, 347, 349, 358, 359, 362- kolonijos 50
etninis 249,250,417 364, 378, 384, 388, 403, 411-413, 419, 469- istorinė analizė 596, 604
juodaodžių 240 471, 474, 488, 516, 528, 539, 553, 571, 581, išnaudojimas 271, 632
kolektyvinis 44 587,615, 620, 623 išsilavinimas 274, 288, 289, 297, 302, 383, 409,
kultūrinis 414,448,449 poveikis darbo vietoms 352 456, 458, 459, 460, 471,488
lyties 115 sklaida 66, 84 aukštasis 456
mišrusis 74 informavimo priemonės 422-434,441,442,444- mergaičių 588
savimonės 44, 59, 72, 203, 204, 640 453, 521 vidurinis 459
socialinis 44, 58, 59, 641 imperializmas 442 žemas 305
tautinis 417 teorijos 430, 452 ištekliai 556, 563
vyriškasis 115, 122, 123 institucijos 55, 395 atsinaujinantys 569
identiteto demokratinės 402 nuolatiniai 556
poreikis 414 moderniosios 619, 621 senkantys 569
raida 289 tarptautinės 412 išteklių paskirstymas 245, 633
samprata 44 totalinės 335, 644 ištikimybė, naujoji 132
struktūra 290 institucinė ir likutinė socialinė parama 314, 317 Italija 40, 137, 261, 262, 286, 298, 308, 357,404,
ideologija 433,614,619,632 institucinės priežiūros mažinimas 311,318, 323, 406, 444, 446, 505, 510, 542, 563, 610
ir informavimo priemonės 433 632 madų pramonė 548
ikimoderniųjų visuomenių tipai 48 institucionalizacijos krizė 126 miestų centrai 542
672 RODYKLĖS
Šiaurės 548 ištobulintasis 475, 488, 633 nepriklausomas 592, 637, 638
Izraelis 62, 68, 405, 414, 415, 482, 495 ribotasis 475, 488, 640 priklausomas 592, 604, 637, 638
įgimtos individų savybės 198 kalėjimai 204, 227-230, 233, 327, 331, 333, 335, klasė, socialinė 99, 120, 141, 198, 270-277, 282,
įgūdžiai 272, 273 347-349, 619, 634, 644 284, 289-291, 302, 304, 355, 374, 383, 384,
įgūdžių portfelis 387, 390 architektūra 334 482, 508, 537,613,614,616, 633
įspūdžio valdymas 101, 633 biurokratizacija 333 aukštuomenės 277-279, 290, 628
įstatymai 199,205,231 Britanijos 217 darbininkų 202,271,406,629
„įstatymo ir tvarkos“ politika 551 kaip atsakymas į nusikaltimus 227 dominuojanti 395
įvaizdis 402, 432 kaip moderniosios institucijos 333 ir gyvenimo būdas 282
J modernieji 332, 333 ir nelygybė 150,276,284,289
Jamaika 42, 253 Kalifornijos universitetas 586, 599 ir stratifikacija 271,289
Japonija 39, 49, 50, 57, 59, 64, 65, 68, 152, 138, kalvinizmas 499, 501, 609, 610 ir sveikata 146
227, 286, 340-342, 356, 346, 357, 360-362, Kanada 49, 65,215, 249, 253,295, 336, 397, 415, kapitalistų 272
396, 398, 412, 413, 417, 436, 438, 443, 444, 416, 439, 463, 465, 540, 566, 576, 580 „kilmės“ 287, 288
450, 484, 485, 497, 514, 532, 576, 580 kapitalas, finansinis 273 nuosavybės ir turto svarba klasei 276
ekonomika 340 kapitalistinė ekonomika 361, 625 samprata 276
jakudzų gaujos 226 kapitalizmas 28, 56, 271, 359, 616,617, 620, 622, socialinių klasių skirtumai Šiandienėse Vakarų
japoniškasis valdymo modelis 341, 342, 348 633 visuomenėse 277
kultūra 39 ekonomikos problemos 620 tarnautojų 277, 279
jaunimas 388 ir klasių kova 28 tarpinė 276
atskirtis 309, 310 tarptautinis 623 ir užimtumas 275
bažnyčios lankymas 508 kapitalizmo dvasia 609,610 vargingųjų 283, 304-306, 308, 322, 323, 539,
darbo rinka 310 karas 59, 239, 397, 506, 629 644
darbo užmokestis 310 Čečėnijoje 519 Jungtinėje Karalystėje 305
ir nusikalstamumas 219,222 Kosove 405 Jungtinėse Valstijose 305
Jehovos liudytojai 508, 509 Persijos įlankos 67, 432, 448, 516, 519 juodaodžių 283, 304
Jėzus Kristus 56, 493, 495, 496, 500, 502-504, pilietinis 417 vidurinė 116, 125, 202, 223, 273, 279-282,
507, 508,515,519 tinklų 413 286-288, 290, 385, 430, 461, 475, 528, 537,
jokymizmas 515, 516 Karibai 51, 225, 439, 561, 566, 570, 571 644
Jordanija 396, 449 karibiečiai 185,250,256,258,259 juodaodžių 304
Josepho Rowntrce fondas Ųoseph Rowntree karinė jėga 395,417,418 moterys 288,371
Foundation) 297, 300, 363, 375, 384, 385 karjera 337, 340, 341, 370, 371, 387, 384, 386, klasinė
judaizmas 495, 496, 499, 506, 509-511, 523 388, 390 aplinka 287
Jugoslavija 67,247,248,262,266, 398,411,414, kasdienių socialinių sąveikų tyrimai 88-90 padala 274
518,519, 637 kasta 270,271,289,496,497,633 padėtis 273, 275, 282, 284, 286, 290, 291, 638
Jungtinė Karalystė skirtingų kastų atstovų santuokos 633 prieštaringa 273, 638
klasių sistema 284 katalikai, Romos 244, 273, 495, 496, 501, 504, struktūra 274
seksualinis priekabiavimas 338 508-510,516,610 „santykiška“ kilmė 275
Jungtinės Amerikos Valstijos katalikų bažnyčia 497, 503-506, 510, 515, 560 klasiniai
iniciatyvūs švietimo verslininkai 472 katalikų ir protestantų konfliktai Šiaurės Airijoje barjerai 287
juodaodžiai Jungtinėse Valstijose 614 273 skirtumai 271,273,285,611,614
Federacinis tyrimų biuras (FTB) 196, 227 Katalonija 415,416 klasinis
teisingumo sistema 230 kateksis 123 išnaudojimas 274
Teisingumo valdyba 230 Kaukazas 66, 519 padalijimas 272, 641
Jungtinės Tautos (JT) 66, 78, 83, 137, 248, 405, Kcmbridžas 467, 537 pasiskirstymas 273, 283, 289
529, 556, 561,563, 570 Kenija 50, 62, 580 klasių
JT Habitat konferencija 552 kibemetinė erdvė 440, 439, 441, 487, 633 kilmė 271
Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija 443 „kieti vyrukai“ 478,479,481 konfliktai 613
ginkluotosios pajėgos 394 kinas 250,422,423,431,441,443,452,453,474 matavimai 274
moterų konferencija 139 globalizacija 443 modeliai 284
Vystymo programa 471, 564 sovietinis 444 įvertinimas 276
,juoda - gražu“ 240 Kinija 30, 40, 46, 50, 64, 75, 76, 139, 162, 170, poveikis 289
„Juodoji ataskaita“ (The Black Report) 146, 149 171, 398, 399, 401, 403, 411, 436, 437, 448, schema 274-276,284,290,291
„Juodoji jėga“ (The Black Power) 205, 240 450, 483, 484, 497, 500, 560, 544, 560, 561, neovėberiškoji 275
K 566, 576, 578, 580, 597, 608, 633 sistema 270, 283
kabelinė biurokratinė valdininkija 328 skirtybės 198, 283
ryšio technologija 63, 422, 424, 425, 452 Kinų imperija 46 tarp namų ūkių 285
televizija 424, 425, 453 komunistinė 597 stratos 275
kairysis realizmas, naujasis 206, 207, 232, 636 liaudies religijos 496 struktūra 276, 283, 287, 288, 290
kalba 239,247,265,613,637,640 senovės 46 tarpusavio santykiai 274
kalbos tibetiečiai 415 užimtumo schemos 29, 276
forma 633 Tiananmenio aikštė 67 klausimai
kodas 475 kintamasis 591,601,604,633 empiriniai 587
RODYKLĖS 673
faktiniai 587, 588, 604, 630 kontrolės teorija 198, 207, 208, 232, 633 įvairovė 40, 249
lyginamieji 587, 588, 604, 635 „kontroliuojamas budrumas“ 97 įtaka 57
raidos 587, 588, 604 konurbacijos 529, 544, 634, 635 reprodukcija 477, 488, 489, 634
teoriniai 587, 588, 643 konvejeris 360, 388 tarša 449
klimato atšilimas 516 Koranas 517, 518 vienybė 417
kliūčių kūrimas 208, 213, 232, 633 Korėja 138,417,497 kultūrinės
Klyvlendo tyrimas (The Cleveland Inąuiry) 190, Pietų 51,360,443,580 normos 39, 369
191 Šiaurės 56 skirtybės 265
knygos 430,440,451,452,457 koreliacija 591, 592, 594, 601, 604, 605, 634 vertybės 38, 39, 644
Kodak 68 klaidinanti 591 kultūrinis
kolonializmas 49, 59, 246, 265, 416, 417, 448, neigiama 634 dominavimas 446
500,516, 633, 639 koreliacijos koeficientas 601, 634 identitetas 414, 449
Kolumbija 62, 65, 68, 224, 424, 473, 580 korporacijos kapitalas 282
narkotikų karteliai 224 daugianacionalinės 339, 343, 528 pliuralizmas 247, 634
kompiuteriniai žaidimai 335, 438 transnacionalinės (TNK) 67, 68, 84, 85, 343, poveikis sveikatai 150
kompiuterių 644 reliatyvizmas 41,58,634
įsibrovėlis (hacker) 196, 197 korporacijų kultūriniai
„įsilaužėlis“ (cracker) 197 įsigalėjimas žiniasklaidojc 445 ištekliai 550
komunikacija 421, 422, 423, 430-435, 438, 439, restruktūrizacija 287 skirtumai 22, 243, 453, 477
441, 442, 444-446, 450, 452, 453, 620, 633 korporacinės nuosavybės modeliai 279 veiksniai 55, 56, 59, 282, 290
elektroninė 342, 423, 432, 441, 457, 618, 631 korupcija 402, 408 kultūros
globali 622 Kosovas 67,248,405,519 apsauga 453
modernioji 422 Kosovo albanai 248 audros epicentras 448
komunikacinės kraštutinės dešiniosios partijos 404-406, 419 difuzija 443
technologijos 224, 335, 402, 434, 452, 469, kraujomaiša 174, 190 elementai 38
546, 622 kreacionizmas 492 formos 74
sistemos 56, 620 krikščionybė 55, 129, 130, 141, 244, 493, 495- industrija 431,432,443
komunistinė sistema 337, 398, 399,407, 448, 511 497, 499, 500, 502-504, 510-512, 515-517, įtaka moderniai kapitalistinei visuomenei 431
komunistų partija 399, 404, 448 519, 521-524, 609 samprata 38, 58, 197
komunizmas 50, 66, 84, 85, 247, 394, 399, 401, krikščioniškasis fundamentalizmas 510, 517, šokas 41
407,418, 633,516, 548 519, 521, 522, 524 tradicijos 74, 239
žlugimas 398, 407 kriminologija 198-200, 202, 203, 205, 206, 209, kūno
konferencijos, nuotolinės 343, 358 216,217,219, 220, 232, 634, 636 judesiai 91, 92, 106
konfliktas 613,614,625 feministinė 220 laikysena 92, 93, 98, 108
interesų 613 naujoji 205, 206, 636 sandara ir nusikalstamumas 199
klasių 613 pozityvistinė 200 senėjimas 146
socialinis 272 kriminologiniai tyrimai 199 sociologija 129,145,166,167,634
konfliktų teorijos 32, 33, 198, 232, 246, 633 Kroatija 247, 248 kurdai 415,416
„naujoji kriminologija“ 205, 636 kūdikių Kuveitas 398, 449
konformizmas 244 „krizė“ 183 kvalifikacija 272, 279, 280, 289, 290, 299, 310,
konfucianizmas 493, 496, 497, 500, 523 mirtingumo rodiklis 558 354, 362, 363, 367, 369, 370, 371, 383, 457,
kongrcgacionistai 508 kultas 501, 502, 512, 514, 523, 524, 634 458, 464, 468, 481,550
konkurencija 402, 425, 426, 449 pavyzdžiai 501 kėlimas 636
globalinė 287 kultūra 494, 502, 634, 644 pažymėjimai 280
mokyklose 473 britiškoji 184 Kvebekas 415, 397, 416
konkurencingumas 342, 345, 450, 550, 645 dominuojanti 513 L
konsensas 613,614,625 etninė 252 labdara 312,447
konservatorių partija 253, 282, 317, 319, 404, homogeniška 74 Labour Force Survey („Darbo jėgos tyrimai“) 256
406-408, 410, 460, 462, 508, 617 ir visuomenė 66, 78, 395 „laidiniai darbuotojai“ 281,356
neoliberalieji 410 korporacijos 339, 342, 634 laikas, laikrodžio 105, 634
švietimo reforma 462 nedirbimo 306 laiko
„traukimasis atgal“ nuo socialinės paramos Prancūzijos 346 ir erdvės konvergencija 105, 632, 634
318,319 populiarioji 73, 446 sąvoka 499
vyriausybė 149, 317, 318, 323, 428, 459, 539 pramogų 447 laikraščiai 422,423,427,431,432,434,440,444,
konstitucija 396,418 priklausomybės 301, 302, 322, 639 450, 451,454, 457, 620, 645
kontaktas skurdo 301,302,305,322,640 nacionaliniai 423
akių 100, 107, 108 tradicinė 499, 500, 628 laisvė, pilietinė 398
netiesioginis 90 Vakarų 129,184,446,495 laisvės atėmimo bausmė 259
kontrabanda 224, 225 vartotojiška 127 Laisvės partija 405
kontracepcinės priemonės 131, 153, 504, 560, vyrų 339 laisvės suvaržymo organizacijos 333, 348, 634
623 kultūrinė laisvoji
kontrkultūra 40,205,513 aplinka 475, 489, 614, 616 konkurencija 418
kontrolė 592, 633 įtaka organizacijos formoms 346 prekyba 81,82,85,413
674 RODYKLĖS
rinka 317,410 darbo pasidalijimas 119 informavimo priemonė 422

lanksčioj! hierarchija 123, 124, 126, 631, 632, 639, 642 rinka 360,631
gamyba 361,362 kova 175, 176 Maskva 344, 548, 553
specializacija 362 krizė 126 masturbacija 129, 131, 133
užimtumo politika 367, 388 lygybė 120, 122, 380, 624 materialistinė istorijos samprata 29, 635
lanksticji darbo modeliai 361, 364, 378, 379, 387 nelygybė 90, 113,114,117-123, 126,139-141, mažo pasitikėjimo sistemos 360, 361, 635
Latvija 262 283, 291,371,489, 504, 634, 639 mažoritarinis principas 404
lauko tyrimai 644 režimas 123, 125, 634 mažumos
lavinimasis 486, 487 santykiai 337, 621, 622 etninės 217, 240, 300, 305, 306, 322, 323, 338,
Lc Peno Nacionalinis frontas 406 segregacija darbo vietų atžvilgiu 337 382,416
Leiboristų partija 282, 406-409, 419, 508, 509; skirtumai 113-115, 117, 118, 140, 141, 611, mažumų grupė 239, 240, 258, 265, 536, 587, 614,
taip pat ir Naujieji leiboristai 614,616, 641 635
senoji 407,410 švietime 479, 480 apibrėžimas 239
leiboristų vyriausybė 316, 459, 460, 467 socializacija 114, 116, 140, 634 mažumų integracija 417
Lenkija 50, 66, 68, 78, 262, 286, 398, 399, 465, stereotipai 367, 374, 489 McDonald's 40, 69, 88, 346, 347
566, 580 teisės 449 mechanistinės ir organinės sistemos 330
lentelių skaitymas 602 tvarka 123-126,141,632,634 medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenės 45, 47,
lesbizmas 124, 128, 134, 221, 628, 634 kaita: krizės tendencijos 126 48, 55, 58, 283, 497, 562, 614, 635, 644
lesbiečių teisės 410 užimtumo nelygybė 371 mediana 601, 635
Lesteris 467, 474 vaidmuo 113, 116, 117, 140 medicina
Lesterio universitetas 467 pusiausvyra organizacijose 337-339 alternatyvioji 144-146, 154, 157, 627
Libanas 517,522 lyties ir sveikata kintančiame pasaulyje 158
Liberalai demokratai 404, 406, 408 centriškumas 615 ir visuomenė 154
liberaliosios demokratijos populiarumo prie identitetas 112-115, 117, 126 tradicinė 144, 145
žastys 399 keitimas 112, 117 medijos, elektroninės 57
liberaliosios demokratijos sklaida 398 klausimas 611 „mediko žvilgsnis“ 156, 635
Lietuva 262 problema 614, 625 mediko profesija 157,280
liga lytiškai orientuotas pažinimas 615 meditacija 497, 501, 503
kaip „išgyventa patirtis“ 161 lobizmas 307,402,521,551 megamiestas 542, 635
lėtinė 158 lojalumas 330, 387 megapolis 49, 529, 635
ligos sukėlėjo teorija 156, 634 Londono Meksika 46, 51, 249, 402, 413, 464, 576, 580
likutinis požiūris 314,319 dokų teritorija 541, 542 actekai 46
Lisabona 550, 551 mažumų grupes 241 zapatistų sukilėliai 413
Liuksemburgas 298, 308, 463, 464 Sitis 343 Meksikas 545, 546, 558, 566
liumpcnproletariatas 304 Lawrcnce’o byla 242, 243, 260 „mėlynosios apykaklės“ 272, 273, 279, 280, 288,
Liverpulis 474, 509, 537 LosAndželas 261,538,548,549 290, 291, 352, 354, 384, 388, 406, 409, 629
lyderis Los Andželo policijos departamentas 261 merai, miestų 551,553
politinis 639 luomas 270, 289, 635 „merginos pagal iškvietimą“ 136, 137
nuomonės 595 Lutonas 281 meritokratija 287, 289, 635
didysis 60 Lutono automobilių ir chemijos pramonės metanas 572, 573
lydcrystė 339 darbininkai 280 mctanaracijos 618, 635, 638
lyginamieji klausimai 635 M metodistai 501,508-510
lyginamoji analizė 597, 635 magija 494, 635, 639 mezomorfai 198
lyginamųjų ir istorinių tyrimų derinimas 597 maisto Mianmaras (Birma) 82, 398, 399, 403, 497
lygybės koncepcija 321, 322, 396, 499 atsargos 556 Microsoft 473
užimtumo srityje 339 gamyba 563 miestai 44, 260, 527-544, 550
lytis 44, 71, 99, 111-142, 302, 339, 340, 348, stygius 561 -branduoliai 537, 539
457, 501, 508, 615, 616, 621, 623, 639 makdonaldizacija 346, 347 ir globalizacija 49, 546, 552, 553
biologinė 113, 114, 116, 117, 140,628 makrosociologija 90, 108, 635 Miestų specialiosios grupės ataskaita 539, 540
ir biologija: natūralios skirtybės 113 Malaizija 50, 68, 253, 399, 403, 439, 449, 519, modernūs 90,531
ir globalizacija 139 520 Naujųjų miestų įstatymas 316
ir nelygybės darbe 367 marginalinė veikla miestų
ir neverbalinis bendravimas 93, 118, 120 marginalizacija 69, 85, 203, 305 administravimas globaliniame amžiuje 549
ir nusikaltimas 118,217 marichuana 197, 203, 224 aglomcracijos 530
ir organizacijos 118,337 marichuanos rūkytojų tyrimai 203 atnaujinimas 536, 539, 540, 554, 635
ir religija 118,502 marksizmas 205, 246, 271, 273, 274, 314, 616, ekologija 531, 535, 635
ir socialinis mobilumas 288 618, 622, 623, 635, 638 konfliktai 536, 538
ir stratifikacija 118,283 Manto „pakartotinis naudojimas“ 541
ir sveikata 118,149 ir Wcberio palyginimas 617 plėtra 457, 561
ir švietimas 118, 479, 482 klasės samprata 271 raidos tendencijos 536
socialinė 112, 113, 115, 116, 140, 628, 641 masinė regeneracija 540, 541, 549, 630
lyčių auditorija 422, 433, 452 renesansas 539, 540
atotrūkis mokyklose 481 gamyba 360, 362, 389, 635, 638 sociologijos koncepcijos 552
RODYKLĖS 675
teritorijų tarpusavio priklausomybė 532 formalus 457, 476 mobilumas 288

tinklai 546,552 kvalifikacinis 382 žemyneigis (moterų su vaikais) 287
migracija 236, 239,246, 249, 250, 252, 261, 262, pradinis 458 neraštingumo lygis 465
266, 305,314, 553, 642 privalomasis 476 organizacijos 482
globalinė 73,237,248-251,264,266 profesinis 458 padėtis biurokratinėje aplinkoje 337
Europos Sąjungoje 262 visuotinis 546 padėtis šeimoje 621
naujoji 262, 266, 637 mokymąsi vertinančios kultūros 39 priespauda 120
tarptautinė 246, 530 mokymasis priklausomybė 122
vidinė 542, 545, 561 darbo vietoje 363, 364 profesinių galimybių pažanga 371
visuotinė 71 intemetinis 468, 636 sąjūdis 113, 139, 140, 367, 502, 637
migracijos modeliai 249, 262, 266, 642 nuotolinis 468 skaičius Parlamente 408
klasikinis 249 visą gyvenimą 486, 487, 489, 636 skurdas 370
kolonijinis imigracijos 249 mokymo sudaiktinimas 120
migrantai 262, 305, 545 ir nelygybės teorijos 475 teisė į abortą 411
ekonominiai 262-264 nacionalinė programa 459-461 tradiciniai vaidmenys namuose 373
nelegalūs 262, 263 standartai 461,488 užimtumas 374
mikrosociologija 90, 108, 635 mokymosi rodikliai 481 ne namuose 366
milenarizmas 514-516,524,635 mokytojų poveikis klasiniams skirtumams 285
Milijono vyrų žygis (Million Man March) 183 atlyginimas pagal darbo rezultatus 463 užmokesčio praradimas 370-372
mirties bausmė 230, 635 profesinės sąjungos 462 vadovių ir administratorių dalis 371
mirtingumas 556-558, 560, 561, 582, 583 mokslas 588,617,636 vaidmenys 118, 123
kūdikių 146, 465 aukštasis 463, 464, 468, 628 varguomenė 370
vaikų 300 ir technologijos 57, 621, 622 vienuolijos 503
miškai 583 privalomasis 458 motiniškos priežiūros stygius 118, 119, 636
atogrąžų 564, 570, 571 moksliniai parkai 475 motinystė 153, 178-181, 183
miškų naikinimas 564, 570, 571, 635 monarchija 395, 396, 398, 401, 418, 636, 645 motinos
Mitsubishi 68 islamiškoji 520 dirbančios 375-379, 390
Mitsui 68 konstitucinė 396,418,633 ne visą dieną 377
mobilumas, socialinis 270, 275, 279, 285-289, monetarizmas 406 nedirbančios 372, 376
291,302, 641 monogamija 128,171,636 vienišos 185, 284, 366, 371
artimasis 287,291,303 monokultūriškumas 40 Motorola 196
horizontalusis 285, 632, 642 monoteizmas 493, 495, 523, 636 Mozambikas 67, 75, 76, 575
į skurdą ir iš jo 302, 323 Monsanto 577-579 MTV 426,442
jaunimo 310 moralinė panika 204, 264, 636 „muilo opera“ 429, 430, 453, 645
kartų 285,287,288,291,633 dėl nusikalstamumo 260 multikvalifikacija 363, 390
klasių 286 moralinio konsenso svarba 32 multimedijos 434, 438, 452, 470, 636
moterų 288 mormonai 506,508,509,516 musulmonai 247, 248, 496, 503, 506, 507, 509,
stumties ir traukos veiksniai 249, 642 moteriškumas 114, 116, 122-125, 140, 141 517-520, 522
tolimasis 285, 286 besipriešinantysis 124, 628 Bosnijos 519
vertikalusis 285, 286, 642, 644 sureikšmintasis 124, 126, 642, 628 fundamentalistai 517
aukštyneigis 286, 287, 291 šokiruojantis 135 sunitai 517
žemyneigis 285, 286, 287, 291 moterys muzika 431, 442, 443, 445, 446, 453, 462, 494
vidinis kartos 285, 288, 291, 644 bevaikės 183 muzikiniai televizijos kanalai 442
vyrų 286, 288 dirbančios 284, 285, 337, 366-369, 371, 373, muzikos pramonė 442, 443, 445, 453
mobilumo tyrimai 285, 286 367,410 N
moda 601, 636 ekonominis aktyvumas 366, 368, 373 nacių partija 238, 248, 252, 405, 495
moderniosios organizacijos 65, 279, 608 ir darbo rinka 118, 285, 299, 364, 366, 369, Nacionalinė sveikatos tarnyba (NST) 168, 330
mokesčiai 311,314,321,329,336 371,373,374, 377,380, 645 nacionalinė valstybė 49, 51, 59, 395, 417, 519,
mokesčių ir religija 503-505, 508 636
inspekcija 330 ir valdymas 339 nacionaliniai sąjūdžiai 44, 67, 413
lengvata 534 moterų Nacionaliniai vaiko raidos tyrimai 287, 375
našta 314 balsavimo teisė 518 nacionalizmas 394, 395,413,414,416-419, 518,
mokyklos 114,123,334,411,476,619 dalinis užimtumas 368 636
baltųjų 536 dalyvavimas politikoje 410 ir modernioji visuomenė 414
britų 463 darbo pobūdis 390 našumas 342, 360, 545, 643
pradinės 458 diskriminavimas 289 namų
subsidijuojamos 461,462 galimybės siekti karjeros 289 ruoša 353, 354, 366, 372-374, 389, 628
valstybinės 459,471 ir vyrų elgsenos skirtybės 113 ūkių struktūros pokyčiai 374, 390
vidurinės (šiuolaikinės) 459 ir vyrų galios bei padėties skirtumai 410 Napster 443
mokyklų privatizavimas 407, 472, 474 ir vyrų lygybė 368, 374 narkomanija 196,206,313,600
mokymas ir vyrų „nuostatos dėl darbo“ 369 narkotikai 20, 201, 222, 224, 226, 262, 312, 313,
abstraktus 458 klasinė padėtis 284 538
akivaizdus 457 lyderystė 339 prekyba 139,224-226,528
676 RODYKLĖS
NATO 248 nesitaikstomas viešosios tvarkos palaikymas 207, ir deviacijos 195-234, 260
natūralizacija 253 208, 637 ir jų statistika 209,210
naujasis kairysis realizmas 206, 207, 232, 636 Nestlė 578 ir „vyriškumo krizė“ 219
kritika 206 netikrumas dėl darbo 368, 384-386, 388, 390, 637 nuosavybei 211,223
Naujieji leiboristai 320,406-408, 419, 420, 636, Netscape 444 prieš homoseksualus 135,221
644 neverbalinė raiška 34,91,93 prieš moteris 220
socialinė politika 320 nevyriausybinės nusikaltimų
vyriausybė 149, 319, 324, 462, 463, 474 organizacijos 66 aukos 636, 645
Naujoji Gvinėja 45,91,92,515 sąjungos bei koalicijos 413 baimė 206,216,233
Naujoji Zelandija 50, 59, 62, 298, 394, 398,465, New York Post 450 teorijos 208, 209
485, 580 News Corporation 450, 451 nusistatymas, išankstinis 629
naujosios industrinės šalys, NIŠ 51, 54, 59, 356, News of the World 450 O
637 Newsweek 504 Oksfordas 467, 537, 538
Naujosios Sandraugos šalys 249, 253, 255 Nigerija 50,417,517,519,520,580 Olandija 135,231,458,463-465
NBC 424,446,450 Niujorkas 133,207,261,343,423,473, 528, 529, oligarchinis vadovavimas 336
neįgalieji 300,302,314,316,323 537, 541, 547, 548, 549, 551, 553, 566, 598, opcracionalizavimas 274
nedarbas 21, 127,126, 149, 213, 217, 219, 232, 631 oro tarša pasaulio regionuose 566
260, 299, 300, 305-307, 309, 314-317, 319, meras Rudolphas Guilianis 261 organizacija 326, 328, 334, 337, 637
320, 322, 323, 366, 381-385, 388-390, 459, policijos departamentas 207 biurokratinė 502
478, 489, 538, 637 Nyderlandai 261, 295, 298, 308, 573, 415 ir modernusis gyvenimas 326
apibrėžimas 381 Nobelio premija 237, 413 išcentrinta 340
Britanijoje 381 Nokia 196 kaip socialinės galios šaltinis 327
frikcinis 381 nonsenso ir konflikto priešprieša 610 mcchanistinė 332
ilgalaikis 73,126,127, 276,304,312, 320, 382, normos modernioji 332, 334, 337, 338, 342, 346-348
383 kultūrinės 369 nevyriausybinė 412
struktūrinis 381 socialinės 38, 199, 231, 500, 512, 637 organinė 332
vyrų 366, 381 normų neatitinkanti veikla 207 postmodemioji 346
nedarbo Norvegija 68, 135, 369, 379, 482, 563 tinklaveikos 344
lygis 138,256,381-383 nuomonė, viešoji 645 organizacijų
afrokaribiečių 382 nusikalstama elgsena 202, 203, 207, 209, 629 architektūra 332
psichologinė patirtis 390 motyvai 207 fizinė aplinka 348
statistika 381 nusikalstamumas; 127, 139, 196-234, 260, 309, kaita: japoniškasis modelis 340, 361
nekilnojamasis turtas 528,531,536 313, 320, 402, 427, 489, 538, 551, 561, 587, kultūra 339, 342
nelegali 629, 634, 643, 636 pavyzdžiai 326, 347
imigracija 249, 262, 557 apibrėžimas 204 plėtra 327
prekyba žmonėmis 262 bendrovių 223, 224, 628 teorijos 327, 332
nelygybė 113, 236, 289, 291, 322, 410, 553, 548, bendruomenėse 198 valdymo sistema 334
564 Britanijoje 260,312 ortodoksijos 502
ekonominė 289, 298, 301, 321, 322, 644 didėjantis 73,313 Osakos deklaracija 68
ir globalūs padalijimai 78 elektroninis 226, 227, 233, 630 Oxfordo mobilumo tyrimas 287, 288
globalinė 471,581 faktinis 232 ozonas 573
klasinė 289 ir socialinė atskirtis 214, 313 koncentracija atmosferoje 76, 546
lyčių 283,288, 291,635,639 jaunimo 204; 222, 233 P
socialinė 117, 213, 274, 302, 398, 489 moterų 218;'23^2 pabėgėliai 263
sveikatos apsaugos srityje 146, 168 nepilnamečių 203 , nuo politinių ar religinių persekiojimų 253
nelygybės organizuotas 225, 226, 233 pašalpos 296,300,319
formos 271 pagal lytį 217 nedarbo 319, 383
modeliai 564 užsienio piliečių 262 pridėtinės 296
plėtra 78 nusikalstamumo socialinės 304,305,310,320
supratimai 322 lygis 127,215,232,313 šeimai 316
nenormalios psichikos būsenos 199 mažėjimas 540 vaikų priežiūrai 302
neofordizmas 364 mažinimo strategijos 211 valstybinės 294, 304
neomarksistinis požiūris 206, 246, 271 mastas 206, 210 visuotinės 314, 315, 323, 645
Nepalas 49, 496 modeliai Jungtinėje Karalystėje 209 pašalpų prieinamumas gyventojams 314
nepotizmas 402 padidėjusios rizikos regionai 219 pagonybė 513,637
nepramoninės, arba tradicinės, civilizacijos 46 prevencija 206 pajamų
nepriklausomybė 394-396, 399, 408, 415-417 „situacinė“ 213,232 minimumas 297
Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) 80, statistika, oficialioji 209, 217, 222, 587 rėmimas 296
439 nusikaltėlio Pakistanas 40, 46, 65, 252, 256, 483, 496, 517,
nepritekliaus indeksas 296, 297 stigma 203 520
neraštingumas 465,471 tipas 198 pakistaniečiai 184, 241, 256, 258-260, 300,
funkcinis 465,472,631 nusikaltimai 382, 483
nerimas 144, 145, 151, 152 ir anomija 201 Palestina 414,415,520
RODYKLĖS 677
parlamentas 395, 397, 404, 405, 407-409, 415, piliečių veiksmas 411
431,620 grupės 403 PolyGram 442
partija, politinė 272, 273, 290, 361, 398, 399, teisės 313,315,411,418,528,634 pornografija 129, 130, 137, 227, 335, 521
404-409, 411, 419, 517, 620, 637-639 pilietinė visuomenė 409, 412, 638 Portugalija 228, 298, 308, 394, 464, 575, 580
aplinkosaugos 404 pilietybė 249,315,395,418,621 postfordizmas 361, 363, 364, 374, 390, 638
centro 404 pinigai 353, 434 kritika 364
darbo 404 elektroniniai 227 postmodemioji
dešinioji 405 pinigų mokykla 240
kaimiškoji 404 padirbinėjimas 226 organizacija 346
komunistų 399, 404, 448 plovimas 224, 225, 227, 233 visuomenė 618
konservatyvioji 404 sistema 628 postmodernizmas 282, 346, 431, 615, 618, 620,
Laisvės 405 Pirmasis pasaulis 50, 52, 54, 59, 66, 399, 446, 621,625, 635, 638
Leiboristų 406,419 447, 638 pozityvizmas 24, 638
Liaudies 405 Pirmasis pasaulinis karas 59, 366, 536, 597 pramonė, modernioji 354, 413, 556
socialistų 407 pliuralizmas 246, 247, 266 pramonės
Žaliųjų. 404 kultūrinis 247, 634 gamyba 389, 632
partijos ir rinkimai Britanijoje 406 pluoštinė optika 434, 452 revoliucija 23, 252, 414, 638
partijų susidarymas 273 polemika dėl vargingųjų klasės 539 pranašai 495,515,516,638
„partinis“ giminingumas 633 poliandrija (daugvyrystė) 171,193 Prancūzija 23, 25, 28, 38, 63, 64, 72, 135, 137,
partinė policija 203-207, 209-211, 213-216, 218-220, 243, 249, 261, 283, 282, 286, 298, 308, 315,
narystė 406 225-227, 232, 233, 243, 336, 398, 587, 600, 346, 356, 357, 369, 415, 435, 404, 415, 444,
sistema 404 629 464, 467, 505,510, 580, 597
Paryžius 226, 305, 343, 431 poligamija 171,638,640 aukštasis mokslas 464
pasaulėneigos ir pasaulėteigos sąjūdžiai 513,514, poliginija (daugpatystė) 171,193 kultūra 346
524, 637 poliomielitas 146, 158 revoliucija 24
pasaulietiškas 498, 502, 516, 637, 640 politeizmas 495, 523, 638 Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą (Human
Pasaulio bankas 78, 81, 82, 472 politika 286, 393-399, 401-406, 408-413, 416, Development Report) 78, 564, 570
Pasaulio gamtos fondas ( World Wildlife Fund, 418,419, 460, 638 predestinacijos 609
WWF) 66 rungtyninė 406 prekyba 553
Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 70, 81, 82, politikos elektroninė 106, 227, 343, 347, 358, 438, 445,
85,412 atsakas į nusikalstamumą 212 547
Paskirstytieji atsisakymai aptarnauti ir. DdoS padarinių vertinimas 22 narkotikų 139,224-226,528
paslaugų sektorius 299, 354, 368, 371, 586 Politikos studijų institutas (The Policy Studies Ins tarptautinė 73, 78, 85, 301, 547
patriarchija 119, 120, 121, 122, 124, 140, 320, titute) 184,255,260,261 presbiterionai 508, 509
637, 639 politinė pridėtinė vertė 271,638
privačioji 121 atskirtis 307 prieglobsčio prašytojas 253, 254, 262-264, 638
viešoji 121 institucija 412,420 „tariamas“ 204
patriarchinė įtaka 57 prieglobsčio suteikimo įstatymai 253
galios struktūra 503 kontrolė 337 priekabiavimas, seksualinis 90, 105, 126, 337
kultūros institucija 121 krizė 410 priemiesčiai 552, 534, 536-538, 638
valstybė 121 organizacija 55, 59 Amerikos 536
paupcrizacija 272 partija ir. partija plėtra 536, 638
Pekinas 139,347,403 raida 57 prieštaringos klasinės padėtys 273, 638
penkiasdešimtininkai 514,522 reforma 408,419 prievarta, seksualinė 190
pensija 163, 164, 165, 167, 298, 300, 314, 315, santvarka 411 priežastingumas 591, 592, 604, 605, 638
323,370 sistema 49, 55, 395-399, 402, 404, 412, 418, priežiūra (sekimas) 334-336, 348, 359,361, 619,
pensijų mokėjimo sistema 163 628, 629, 636 620, 638
pensininkai 276,284,298, 300, 319, 381, 388,487 sritis 394,396,638 organizacijose 334
pensinis amžius 163, 167 struktūra 418 tiesioginė 334, 335
Pentagonas 438, 446 valdžia 560 priežiūros visuomenė 335, 638
perkėlimas, idėjų arba jausmų 241, 637 politinės priklausomybė
perkėlimas, priverstinis 248 iniciatyvos 22 nuo socialinės paramos 302, 305, 317, 318,
perkvalifikavimas 363, 388 nuostatos 402, 595 320, 322-324, 638
Persijos įlankos karas 67, 432, 448, 516, 519 pažiūros 306, 449 visuomenei 241
Peru 50, 139, 224 teisės 315,396 priklausomybės
inkai 46 politiniai kultūra 301,302,322,638
pesticidai 76 debatai 431 santykis 163, 167, 639
Pharmacia Corporation 579 pabėgėliai 395 problemos tikslinimas 589
Phillips 362 pokyčiai 66 procedūros, neformalios 330
Pietų Afrikos Respublika 55, 62, 67, 68, 74, 135, sprendimai 57, 397 profesinės sąjungos 44, 72, 81, 282, 319,406,409,
139, 208, 236-238, 243, 264, 471, 576, 580, politinis 428, 462
627 atstovavimas ir valdymas 550 programinė įranga 332, 278, 281, 335, 356, 438,
piliečiai 395, 396, 638 skepticizmas 402 470, 474
678 RODYKLĖS
proletariatas 28, 271 santykiai 406 simbolis 497, 502

proporcinė rinkimų sistema 404 skirtumai 238, 306, 639 transliuotojas 522
prostitucija 124, 130, 131, 136-139, 141, 142, rasinis rūšiavimas 238, 639 vadovas 494
206,217,218, 225, 320, 639 rasizmas 119, 122, 134, 154, 237, 240-246, 253, vaizdinys 502
pagal įsitraukimą į darbą ir darbo sąlygas 136- 258, 257, 260, 264, 265, 304, 406, 541, 639 remtini ištekliai 314,316
137 biologinis 243 būstui 318
šiandieninė 136 institucinis 154, 242, 243, 261, 265, 632 remtinų išteklių pašalpa 314, 323, 639
vaikų 137, 138 mokslinis 238 remtinos pajamos 300,314,317,323
tarptautinė 137 naujasis (kultūrinis) 243, 265, 636 remtinų pajamų lygis 297
protektoratas 416 policijos pareigūnų 260 reprezentatyvumas 595
protestantai 244, 273, 495, 496, 509, 510 Raudonasis kryžius 66 reprezentatyvi atrankos imtis 639
protestantų ir katalikų susirėmimai 509 RCA Records 446 reprodukcija 614, 623
protestantizmas 499, 522, 610 reabilituojamasis teisingumas 228, 639 kultūrinė 634
protestantizmo recidyvizmas 228, 233, 639 seksualinė 153
etika 625 referendumas 394,396,397,416 restruktūrizacija, poindustrinė 257
poveikis Vakarų raidai 499 visuotinis 397 revoliucija 388, 411, 419, 639
psichiatrija 199, 644 socialinis 623 1789 m. Prancūzijoje 23
psichiatrijos ligoninės 199, 331 reflektyvumas, socialinis 623, 625, 639 1917 m. Rusijoje 597
psichika, vaikų 427 rcgionalizacija 70,105,639 „aksominė“ 399
psichikos ligoniai 155, 311-313, 318, 333, 619 reinkarnacija 270, 496, 497 darbininkų 399
psichologinės rcivas 197,222,282 socialinė 597
interpretacijos 199, 243 reklama 120, 124, 127, 281, 282, 345, 359, 362, revoliucijos kilmės ir prigimties teorijos 597
nusikalstamumo teorijos 200 422-426, 429, 431, 432, 445^148, 451, 642 ribožcnkliai 100, 272, 640
problemos 286 reliatyvizmas, kultūrinis 634 rinka 275, 404, 412, 616, 627, 633; taip pat ir
psichopatas 118,199,639 religija 56, 239, 244, 247, 264, 265, 289, 433, darbo rinka
puritonizmas 499, 609, 616 447, 491-526, 560, 589, 639, 608, 609, 635, atvira 85
įtaka moderniajai ekonomikos raidai 624 636, 640, 643, 644 globali 441,623,644
R etinė 496, 630 masinė 362, 389
racionalizacija 30, 154, 346, 347, 617, 639 ir lytis 501 nišų 361
racionalizmas 492,511 ir socialinė kaita 499 pinigų 434
radijas 57,422,423,431,441,452, 522, 524, 645 išganytojiškoji 500 tarptautinė 546, 550
raštas 45, 56 Jungtinėje Karalystėje 506, 524 žiniasklaidos 441
raštingumas 457, 465, 470, 487, 639 Jungtinėse Valstijose 509, 524 rinkos principų taikymas 474
funkcinis 471 krikščioniškoji 502 rinkėjai 407, 408
lygis pasaulyje 466 Rytų 499, 500 rinkimai 404-406,411,419
suaugusiųjų 465 tradicinė 499,511,512,514,517 Austrijoje 405
rašytinė religijos rinkimų
dokumentacija 334 apibrėžimas 493, 505 apygarda 404
informacija 335 įtaka 499, 523 kampanija 405
taisyklė 328, 330, 347 nekrikščioniškos 502 sistema 404,419
raidos klausimai 639 oficialiosios 502 teisės suteikimas moterims 410
Ramiojo vandenyno regionas 51, 439, 571 pasaulio 499 rinkodara 124, 281, 282, 339, 342, 362
RAND korporacija 413 reikšmė 497, 501 ritalinas 157
rasė 99, 120, 146, 154, 236-239, 244, 255, 260, savybės 500 ritualas, religinis 342, 493, 494, 497-499, 501—
265, 266, 304, 305, 485, 537, 598, 600, 639 teorijos 497 503,513,522, 635,639, 640
baltoji (kaukaziečių) 238 religijų įvairovė 494, 497 induizmo 497
ir nusikaltimas 217,259 religinė priklausomybė 71,270,273 laidojimo 499
ir sveikata 153 religinės reikšmė 501
juodoji (negridų) 238 apeigos 499 rizika 621
rasės ir humanitarinės grupės 412 ekologinė 75
biologinis pagrindas 238 organizacijos 501-503, 505, 506, 522, 523 globalinė 84
nedarbo ir nusikalstamumo koreliacija 260 vertybės 500, 616 ir aplinka 571
sąvoka 237,238,241 religiniai skirtumai 636 išorinė 74, 84, 632
supratimai 238 religinis technogeninė 74-77, 84, 85, 643
rasinė fundamentalizmas 44, 501, 516, 517, 522 rizikos
grupė 613 idealas 610 formos 63, 74, 77, 78, 84, 216
įvairovė 536 lyderis 495, 497, 500, 638 samprata 74
integracija 206 ritualas 502 valdymas 212-214,216,621,622
neapykanta 237, 538 sąjūdis 635,637,640 veiksniai 74
skaida 237 pasaulčneigos ir pasaulėteigos 513, 514, visuomenė 77, 571, 621, 625, 640
rasiniai 524, 637 romai (čigonai) 244, 264
ypatumai 242 tūkstantmečio (milcnarinis) 502, 514-516, Romos
nusikaltimų motyvai 260 524, 635 imperija 46, 495
RODYKLĖS 679
katalikai 495 nefokusuota 99, 100, 108, 637, 100, stereotipai 138
klubo pranešimas 562-564 neformali 641 Vakarų kultūroje 129
Royal Dutch/Shell Group 68 nepageidautina 90 sekta 129, 501, 502, 504, 506, 512, 523, 524, 629,
Ruanda 49, 248 netiesioginė 433, 434 640
Rumunija 399,518,580 tariamoji 433 sekuliarizacija 501, 505, 506, 510-512, 514, 516,
Rusija 50,65, 66, 78,69,137, 226,262,286, 369, tiesioginė 433, 434, 440 521,523, 640
398, 403, 415, 463, 517, 548, 570, 571, 580, viešoji 99 JAV 510
597 sąveikos matmenys 505,506,511
Kaliningrado sritis 262 chuliganizmas 95, 96, 109, 640 sekuliarizacijos teiginio vertinimas 510
revoliucija 597 formos 441 senėjimas, gyventojų 162, 164, 165, 167, 168, 582
rutina, kasdienė 89,91,97 laike ir erdvėje 105 senyvo amžiaus gyventojai JK 162
rūgštiniai lietūs 566, 567, 583 rūšys 434 stereotipai 132
S vaidmuo formuojant žmogaus elgesį 114 senieji miestų centrai 127, 185, 206, 212, 217,
sąjūdis 401, 411, 416, 419 savigarba 93, 108, 352, 353 232, 239, 255, 258, 260, 283, 304, 531, 534,
demokratinis 394, 399 savimonės 536, 537, 539, 537, 540, 541, 548, 552
Falun Gongo 403 (asmeninis) identitetas 44, 58, 640 jų nuosmukis 536, 537, 539
feministinis 411 dvasingumas 513 problemos 539
intemetinis 413 numarinimas 331 Septintosios dienos adventistai 516, 521
nacionalinis 413, 416 savižudybė 588, 591, 614 serbai stačiatikiai 247,248,519
„Naujojo amžiaus“ 197, 512, 513, 579, 636, savižudybės analizė 28 sergamumo
637 scena 101, 108, 640 duomenys 258
nepriklausomybės 394 segregacija 236, 243, 245 transformacija 158, 640
religinis 512,636,637 darbo 367 sergančiojo vaidmuo 159, 160, 167, 640
naujasis 501, 506, 508, 511-514, 524, 636 etninė 258 neteisėtas 160
pasaulėneigos 514, 524, 637 horizontalioji 367 sąlygiškas 159
pasaulėteigos 513,524,637 rasinė 411 Seulas 548,550,553
protestantiškas 522 vertikalioji 367 sikai 496,506,509,511
sambūvio su pasauliu 513, 514, 524, 640 sekimas 213, 232, taip pat ir. priežiūra Silicio slėnis 387, 548, 581
pasipriešinimo 394 seksizmas 134, 284 simboliai 34, 522, 639, 640
prodemokratinis 394, 395 sekso simbolinis interakcionizmas 32, 34, 89, 146, 159,
socialinis 411, 419, 420, 550, 641 industrija 138 160, 161, 167, 640
naujasis (NSS) 403, 411, 412, 419, 636 turizmas 138, 141, 640 simuliakrai 432, 640
separatistų 415-417 seksualinė Singapūras 50, 51, 253, 398, 439, 548, 550, 637
už piliečių teises 411 elgsena 112,121,128-133,135,141 Sirija 517,520,415
San Franciskas 469, 483, 548 Kinsey’o tyrimas 130 sistema
San Francisko gėjų sąjūdis 535 po Kinscy’o tyrimų 131 pasitikėjimo arba nepasitikėjimo 389
San Paulas 545,548,553 laisvė 131 prekinė arba neprekinė 627
sankcijos 114, 199, 637, 640 libcralizacija 131 Skandinavija 315,406
formaliosios ir neformaliosios 199 orientacija 134, 236, 632 Sky TV 450
santuoka 123, 124, 128-130, 135, 136, 170-180, priespauda 120, 122 skyrybos 177, 126, 136, 170, 173, 175-183, 185,
182-188, 191-193, 288, 305, 501, 621, 640 prievarta 190, 191, 193, 514 191, 194,410, 621
antroji (pakartotinė) 170, 176, 179, 180, 193 prieš vaikus 188, 190,191 sklaidos mastas 601,640
ir skyrybos Britanijoje 176 orientacija 44, 134, 136, 141,631 skurdas 127, 198, 213, 217, 294-306, 308, 313,
homoseksualų 135, 136, 187, 640 seksualinės 315, 317, 318, 319, 321-324, 371, 374, 529,
oficiali 184 normos 129, 131 538, 549, 553, 556, 598
pirmoji 179 nuostatos 112 absoliutusis 295,313,322,627
santuokos paslaugos 138, 139, 141, 639 informacinis 632
alternatyvos 186 praktikos formos 128 ir aplinka 564
forma 636, 638 seksualinis ir socialinis mobilumas 302
institucija 614 gyvenimas 112,127,128,131-133 santykinis 295-297,313,322,640
santykiai konservatyvumas 132 tendencijos Jungtinėje Karalystėje 297
formalūs 329,631 priekabiavimas 90, 105, 120, 126, 220, 337- vaikų 300
neformalūs 329, 637 340, 640 skurdo
tarp lyčių 123, 126, 141, 640 švietimas 308 aiškinimai 301
su valdžia 273 vaikų tvirkinimas 174 apibrėžtis 296
Saturn 342,346 seksualiniai ir nedarbo ryšys 299
Saudo Arabija 68, 396, 398, 449, 496, 517, 520 santykiai 136 kultūra 301, 302, 305, 322, 640
sąveika, socialinė 87-91,93,99, 101, 103, 105, skirtumai 112, 117 lygis 296, 297
107-109, 143, 195, 235, 269, 293, 325, 351, užpuolimai 220 matavimai 297, 322
393, 421,452, 455,613, 629, 641 seksualumas 111-113, 120, 121, 123, 125-132, oficialieji 296, 297, 322
betarpiška 91, 107-109, 642 135-139, 141,619, 640 mažinimas 474
fokusuota 99, 100, 108, 630, 640 krizė 126 priežastys 302
kasdienė 91 samprata 619 riba 295, 296, 302, 303, 321, 322, 641
680 RODYKLĖS
slaptoji mokymo programa 476, 479, 489, 634, ir ekonominiai santykiai 21 skirtybės 272, 273
641 lyčių modeliai 113 stebėjimas dalyvaujant 593, 599, 600, 642, 644
Slovėnija 262, 286 poveikiai seksualinei elgsenai 128 stebuklas 492,494,510
„smegenų plovimas“ 59 ryšiai 313,322,387 stereotipai 241, 243-245, 253, 260, 642
smurtas 139, 411, 416, 419, 427, 538, 551 sąjūdžiai 41,411,412,413,535,636 stichinės nelaimės 67, 446
gatvėse 312 skirtumai 614 stigma 124, 160, 203, 642
namuose 120, 126, 174, 188,220 tinklai 309,340,440 „stiklinės lubos“ 119,257
prieš moteris 140, 189, 217 vaidmenys 43 stratifikacija
šeimose 188, 189, 193 socialinio veiksmo teorijos 33, 610, 641 lyčių 284
televizijos programose 427 socialinis socialinė 117, 270-274, 280, 282, 283, 285,
vyrų 120, 121 darbas 367 289-291,309, 435, 633, 635, 641
smurtiniai nusikaltimai 243, 258, 261, 551 gyvenimas ir erdvės bei laiko tvarkymas 106 pagal lytį ir amžių 289
socialinis konfliktas 237 pagal turtą, nuosavybę 289
atstumas 552 konstrukcionizmas 89, 103, 104, 116, 641 stratos 270, 289
konstrukcionizmas 104 mobilumas 287, 641 stresas 144, 145, 150, 152, 153, 157, 159
suvaržymas 611 mokymasis 209 struktūra, socialinė 624,641
veiksmas 29 rcflcktyvumas 623 struktūrizacija 22,612,613,642
socialinė sąjūdis 411-413, 535, 500, 550, 642 stumties ir traukos veiksniai 249, 642
aplinka 492 tarptautinis 413 subkultūros 40, 202, 203, 206, 222,231, 642, 644
atskirtis 245, 294-324, 483, 539, 641 solidarumas 359 jaunimo 204
formos 309, 539 suvaržymas 642 klubų 222
ir mokymas 483 sveikatos pamatas 146 teisės pažeidėjų (delinkventinės) 202, 206, 643
ir nusikalstamumas 313 teisingumas 231,408 suburžuazėjimo tezė 280-282
viršūnės 311 vaidmuo 43, 101, 642 Sudanas 495,417,518,520
globa 167 socialistinė sistema 616 sugyvenimas 170, 178, 186, 187, 193, 642
grupė 641 socializacija 41-43, 58, 59, 114, 199, 239, 313, sugyventinių procentinis santykis 187
izoliacija 440, 453 425, 614, 642 sukurtoji aplinka 534, 535, 642
įsidarbinimo programa 320, 321 ankstyvoji 244 Sumitomo 68
kaita 29, 53, 55, 59, 60, 145, 305, 499, 500, antrinė 43 Sun Microsystems 196, 445, 450, 473
505,512, 523,550, 597, 641 lyčių 114, 116, 140, 634 Sunday Times 278
ir ekonominis gyvenimas 305 pirminė 43,59, 172,638 Sunday Times 2000 Rich List. 278
ir globalizacija 597 vaikų 58, 118 Suomija 308, 404, 439, 463, 464, 623
materialistinė istorijos samprata 29 socializacijos veiksniai 43, 58, 114, 642 susidūrimai 99-102, 104, 105, 108, 642
ir poveikis kūnui 145 socializmas 399, 401, 407, 410, 419, 620 susitarimas dėl laisvosios prekybos 301
kilmė 467 sociologinė vaizduotė 20, 642 susvetimėjimas 336, 359, 497, 642
klasė 71, 146,628 sociologinės suverenitetas 395, 642
nelygybė 117,146,149 interpretacijos 245 suvaržymas, socialinis 611,641
netvarka 204, 207 minties raida 23 sveikata 274, 276, 289, 553
norma 198,201,231 nusikaltimo ir deviacijos teorijos 200 fizinė 634
padėtis 101, 600 Sony 442, 446 ir senėjimas 162,317
parama 241,264,294,299,302-305, 308, 313- •Sovietų sąjunga (SSRS) 29,41, 50, 59, 66, 68, 82, psichinė 118
324, 361,383,409, 638 262, 394, 398, 399, 401, 407, 418, 425, 463, sveikatos
atsietis nuo rinkos 315 511,566, 569, 597, 627, 633, 642 apsauga 78, 144, 145, 153-155, 158, 162, 164,
paslaugos 314,315,318, 319,322, 323, 337, spauda 127, 422, 423, 426, 431, 432, 441, 442, 166-168, 238, 243, 279, 3299, 11, 314-316,
537, 627 457, 470, 487 318,319, 323,383,458, 553
politika 366 specializacija 341,346,363 klasifikacija 146
reforma 299, 314, 316, 317, 319, 320, 324 lanksčioji 390 nelygybė 146, 147, 149, 152-154, 166, 298
poliarizacija 298, 301 specialusis gimstamumo rodiklis 558, 582 paslaugos 561
raidos įvairovė 55 spoksojimas 93, 108 pašalpos 163
rūpyba 281, 582 sprendimų priėmimas „iš apačios į viršų“ 341, 347 priežiūra 560
sąveika 39, 43, 88, 90, 142, 433 stačiatikybė 495,496,509,511,519 režimai 161
netiesioginė tariamoji 433, 434, 452 Star TV 426, 450, 451 rūpyba 628
netiesioginė tarpasmeninė 109 statistika, oficialioji 206, 209-211, 232, 233, 557, standartas 305
seksualumo organizacija 132,134 629, 643 Svvanno komiteto tyrimas 482, 483
struktūra 22, 624, 641 statistinė S
transformacija 540 analizė 557 Šaltasis karas 50. 59, 66, 83, 84, 266, 448, 519,
tvarka 229,231 sąvoka 601 437, 637, 642
socialinės statusas 101,272,273,283,290,642 šamanizmas 494, 513, 637, 643
taisyklės ir šneka 93 išorės 99 šariatas 518,519
teisės 315 pagrindinis 101,637 šeima 39, 114, 118, 126, 128, 129, 135, 140, 170-
tikrovės konstravimas 89, 103 pasiektasis 101, 637 194, 220, 286, 288, 289, 314, 395, 410, 412,
socialiniai priskirtinis 101, 639 560, 621,622, 629, 643
faktai 25,43,641,604,612 simboliai 272 afrokaribiečių 186
RODYKLĖS 681
atkurtoji 170,175,179,180,627 švietimo skvarbą 435

branduolinė 120, 125, 135, 171, 172, 180, 188, institucijos 375, 456 televizija 57, 401, 422^34, 440-453, 456, 457,
192, 366, 628, 643 plėtra 459, 488 521,524, 620, 631,645
disfunkciška 189 privatizavimas 471, 472, 488, 643 globalinė 425
gėjų 175 reforma 460,474,551 Indijos 426
ikiindustrinių laikų 172 samprata 487 ir žanras 429
ir darbas 72, 118, 369, 374, 377-381 sistema 243, 310,415, 457, 458^63,465,467, kabelinė 423
šeimai palanki darbo politika 73, 377-381, 471, 472, 474, 476, 480, 481, 488, 489, 550 palydovinė 401, 422-425, 434,449, 452, 453
390 sukomcrcinimas 474 skaitmeninės 423
išplėstinė 171,633,643 vaidmuo 414,457 visuomeninė 452
juodaodžių 185, 186 T televizijos
kaip institucija 587 Tailandas 65,68, 138,417,497,580 poveikis 425
„pasirinktinė“ 187 taisyklės, formaliosios 330 nusikalstamumui bei smurtui 427
patriarchinė 316 Taivanas 51, 138 žinios 427, 428
„simetriškoji“ 174 taktiškas nedėmesingumas 89, 90, 100, 643 teorinės dilemos 610
tradicinė 171,624 Talibano režimas 41,518,520 tėvų
vienavaikė 560 politika moterų atžvilgiu 41 atostogos 379
šeimos „tamsieji“ latentinio nusikalstamumo duomenys bei vaikų santykiai 170
dydis 366, 560, 623 210,211,232, 643,645 užimtumas 376
maitintojas 118 tarša 75, 223, 322, 546, 563-565, 581, 583 ir vaikų raida 375
modelis 123, 171, 173, 183,316,645 cheminė 76 tėvynė, pirmapradė 250, 266, 629
pajamų lygis 302 oro 564-566,583 tėvystė 178-183,188,644
planavimas 553 vandens 567, 583 tėvystės
vertybės 191, 521 vidinė 565 atostogos 380
Šengeno sutartis 262, 263 Tarptautinė darbo organizacija, TDO (The Interna krizė 182, 183
Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis tional Labour Organization, ILO) 138, 381, The Economist 387, 436, 443, 462, 480, 510
(NAFTA) 68,413 383 The Guardian 413, 445
šiitai 517,518 tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (TNvO) The New York Times 423
šiltnamio efektas 572-574, 576, 643, 645; taip pat 66, 67 The Times 423
ir visuotinis klimato atšilimas tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos Tibetas 415,416
širdies ligos 158, 640 (TTvO) 66 tibetiečiai Kinijoje 415
Škotija 67, 252, 415, 416, 458, 578 Tarptautinis valiutos fondas 82 tikėtina žmogaus gyvenimo trukmė 146, 163,289,
Škotijos nacionalinė partija 404, 408 tauta 414,416,417,624 540, 558
Parlamentas 415 be valstybės 415,417,419,643 Time Warner 345,442,444,451
Presbiterionų bažnyčia 506 suvereni 418 Timoras
šneka 93, 108, 643 tautos Rytų 394,395,415
analizė 95, 643 ir nacionalizmas besivystančiose šalyse 416 Vakarų 394
formos 97 susidarymo ir nacionalizmo teorijos 413 tinklai, neformalūs 330, 348
rikiai 97, 98, 108, 643 „tautų katilas“ 246, 247, 266, 510, 643 tinklavcika 347, 349
Švedija 55,64,135,137,152,261,286,295,308, technologija 354, 643 tinklo
314, 356, 357, 380, 396, 404, 439, 464, 465, ir moderniosios organizacijos 342 ekonomika 622
510, 566 ir socialiniai sąjūdžiai 412, 437 visuomenė 625
visuotinių pašalpų sistema 314 kabelinė 423, 452 tyrimų metodai 528, 587, 593, 599, 604, 644
Šveicarija 65, 249, 261, 286,404, 405, 435,438, modernioji 617 dokumentiniai 604, 629
458, 465 skaitmeninė 425 empiriniai 587, 630
Šventasis Raštas 502, 503, 505, 515, 519, 521 tečerizmas 406,407,419,643 etnografiniai 604
Šventoji Tikėjimo doktrinos kongregacija 504 teilorizmas 359, 360, 360, 362, 388, 389, 643 faktiniai 604
šventybės 498, 502, 643 ribotumas 360 kokybiniai 593
šventyklos 492, 494, 506 teisė 595, 643 lauko 593
švietimas 78, 124, 125, 149, 238, 276, 299, 304, antiprostitucinė 138 lyginamieji 604
305, 309-311, 314-316, 318-320, 323, 414, baudžiamoji 198 realiajame pasaulyje 598
456-490, 540, 546, 553, 560, 627, 634, 643 į asmeniną nuosavybę 315 sisteminiai 604
Britanijoje 458-464 teisėtumas 395, 643 tarpkultūriniai 118
1944 m. Švietimo įstatymas 458, 488 telefonai žvalgomieji 594, 645
1988 m. Švietimo įstatymas 459-461 mobilieji 412,422,435,436, 452 tyrimo
ir etniškumas 482 fiksuotieji 436 modelio konstravimas 589
ir industrializacija 457 telekomunikacijos 63, 71,278, 281, 332,413,422, problema 589
ir kultūrinė reprodukcija 477 434, 435, 436, 438, 441, 442, 450, 451, 452, procesas 588-590
ir naujosios komunikacinės technologijos 469 474, 622, 643, 645 rezultatų skelbimas 590
ir technologinis atotrūkis 470 telekomunikacijų Toyota Motor 68, 581
ir vyriškumo bei seksualumo formos 125 bendrovė 345 Tokijas 65,343,514,547,548,631
valstybinis 356, 459 infrastruktūra 63-65 Tolimieji Rytai 226, 355, 497, 640
Švietimo ir darbo departamentas 372, 468, 483 sistema 226, 401 religijos 496
682 RODYKLĖS
totalinės institucijos 331,514,644 mirtingumas 300 vėberiškoji biurokratijos koncepcija 341, 346
totcmizmas 494, 495, 498, 522, 644 mokslo rezultatai 376 veido išraiška 91-93, 98-100, 106, 109, 440
transformacijos šalininkai 69-71, 84 priežiūra 289, 320, 367, 369-372, 377, 380, Velsas 252,415
transseksualas 112, 128 410 Pietų 219
transvcstitas 128, 133, 628 prostitucija 137, 138 angliakasiai 73
trečiasis amžius 165, 644 psichika 427 vėlyvosios modemybės
trečiojo amžiaus universitetas 487 raida 375 amžius 212,214,361,412,511
trečiasis (besivystantis) pasaulis 50-52, 54,59, 60, skaičius 629 organizacijos 340
398,413, 554, 637, 644 socializacija 116 visuomenės 123, 126, 313, 353, 409,412,439,
„Trečiojo kelio“ politika 408-410, 419, 644 vaisingumo rodiklis 558, 582 492, 513
trianguliacija 598, 604, 644 Vakarų Midlcndai 126,219,255,478 Venesuela 50, 68, 76, 78
tuberkuliozė 146,153,158,640 Vakarų visuomenės 30, 38, 40, 51 Vengrija 50, 65, 66, 246, 262, 398, 399, 464
tūkstantmečio (milenarinis) sąjūdis 502, 514-516, valdymo vergija 122, 238, 246, 250, 270, 289, 500, 644
524 formos 342 vertybės 38, 39, 58, 197, 203, 618, 644
Turkija 67,246,250, 261,262,415,450,517, 519, iš viršaus žemyn 339 dominuojančios 476
520 ir politikos sritis 394 religinės 500
turkų imigrantai Vokietijoje 283, 305 metodai 339, 342 šeimos 521
turtų problemos 342 tradicinės 202
ir galios divergencija visuomenėje 231 sistema 399,414 Vest Indija 40, 42, 178, 241, 252, 260, 306, 477,
ir pajamų koncentracija 277 transformacija 342 482, 483
TVGuide 450 valdžia 395, 397, 402, 644 Viacom 446,451
TV žinios 427,431,433 aukščiausioji 328 vidurinė klasė 116, 125, 202, 223, 273, 279-282,
tvari raida 563, 564, 581, 583, 644 liaudies 397 286-288, 290, 385, 430, 461, 475, 528, 537,
Twentieth-Century-Fox 450 valdžios 644
U hierarchija 347 juodaodžių 304
Ukraina 66, 77, 262, 580 piramidė 341 moterys 288,371
UNDP 65, 67, 78, 380, 465, 564, 566, 569, 570, valstybė 126,395,417,644 vidurinio lygmens teorijos 608, 625
573 autoritarinė 398,402,418,628 Viduriniai Rytai 21, 46, 62, 104, 226, 246, 415,
Unilever 578 daugiactninė 246, 247, 266 444, 448, 495-497, 506, 511, 517, 518, 524,
Universal 442 demokratinė 446 561, 570, 573
universitetai 457, 458, 464, 467, 468, 482, 628 kolonijinė 416 vidurkis 601, 635, 644
elektroniniai 468 komunistinė 399 vidutinė reikšmė 601,644
valstybiniai 464 modernioji 212,395,396,414 „viešasis personažas“ 598
urbanizacija 75, 322, 528-535, 542, 544, 546, nacionalinė 49, 155, 343, 395, 401, 402, 404, viešoji
549, 552, 554, 622, 644 413-418, 420, 519, 549, 550, 636, 639 nuomonė 431,422,645
besivystančiame pasaulyje 529, 542 pokolonijinė 416,417 apklausos 402
kaip gyvenimo būdas 531, 532, 552 tradicinė 395 sritis 426, 431, 433, 445, 447, 452, 620, 624,
urbanizacijos teorijos 531,535 „valstybė-auklė“ 317,638 625, 645
urbanizuotos teritorijos 545, 546 valstybės viešosios tvarkos palaikymas 206, 207, 213, 214,
užimtumas 255, 274, 275, 290, 302, 320 išlaidos 407 216, 336
ir ekonominė sėkmė 255 paslaptis 403 vieniša tėvystė ar motinystė 116, 170, 171, 173,
ir klasių struktūra 274 perversmas (coup d'ėtat) 639 175, 177, 178, 184, 185, 258, 300, 320
nefizinis 389 valstybinė bendrojo lavinimo sistema 488, 459- vienišos motinos 183,241,308,366
visiškas 320 462 vienuolynai 503,331,644
visuotinis 316 vanduo 567, 569, 570, 582, 583, 644 viktimizacija 206, 213, 217, 223, 233, 260, 305,
užimtumo gėlas 564 312
kategorijos 274, 276 gruntinis 569 dėl lyties 337
klasifikatorius, visuotinis 274 vandens atsargų tyrimai 210,211,221,232,260,645
modeliai 73,255,256,258,310,344 stygius 562, 564, 570, 576 visuomenės
programos 299 užterštumas 567, 569 „makdonaldizacija 346
sistema 288, 346, 354, 389 vargingųjų klasė 283, 304-306, 308, 322, 323, sveikata 76, 155, 166, 215
statistika 387 539, 644 tipai 45, 78
struktūra 274, 276, 279, 283, 288, 298, 369 Jungtinėje Karalystėje 305 visuotinis
užkulisiai 101,105,108,644 Jungtinėse Valstijose 305 gyventojų prieaugis 561
užsiėmimas 354, 644 juodaodžių 283, 304 gyventojų surašymas 557
V varpo formos kreivė 485, 486 klimato atšilimas 75, 76, 77, 83, 84, 570-576,
Vašingtonas 81, 105, 529, 537, 551 vartojimas 282, 557, 562, 564 581, 583, 640, 643, 645; taip pat zr.šiltnamio
vadyba, mokslinė 360, 389 pasyvusis 476 efektas
Vaikų įstatymas 181,190 vartojimo koordinačių laikas 106
vaikų modeliai 282, 290, 564, 583 Visuotinis socialinių klasių registras, VSKR 274—
auginimas 123, 368, 614 standartai 313 276
gimdymas 288 tendencijos 564 Vokietija 28, 29,49, 55-57, 64, 72, 137-139, 249,
gimdymo amžiaus vidurkis 285 vėžiniai susirgimai 158,566,640 163, 250, 261, 262, 264, 286, 295, 298, 303,
RODYKLĖS 683
305, 308, 315, 357, 435, 436, 404, 444, 445, galios santykiai 123, 124, 126, 140, 141, 624 ankstyvoji 452
458, 464, 465, 482, 515, 574, 576, 580 gyvenimo skirtumai 168 globalinė 74,441,426,446-449
Rytų 50, 399 nelygybė 119, 140 ir komunikacijos 73, 471, 598, 618
turkų bendruomenė 250, 305 nusikalstamumo santykis 217 naujoji 444
Vakarų 138,286,356,357,510 segregacija 518 elektroninė 522
vyro maitintojo modelis 126, 127, 174, 193, 284, skirtumai 113,117,120,140 „ikiclcktroninė“ 451
316, 320, 366, 374, 373, 380, 481, 645 švietimo srityje 480 modernioji 432
vyras, „naujasis“ 127, 636 sveikatos 150 tarptautinė 73
vyriausybė 57, 393-420, 424, 550, 645 užimtumo kaita 355, 368 žiniasklaidos
autoritarinė 402, 447 užmokesčio skirtum 369 bendrovės 441, 443, 444, 449, 450, 451, 453
civilinė 417 „vyrukai“ 477,478,481 globalizacija 426, 442
demokratinė 402, 624 VV imperializmas 446, 645
karinė 417 Wal-Mart Stores 68 konglomeratai 453
koalicinė 405 Warner Brothers 444 reguliavimas 449, 450, 645
komunistų 399 \Vatergate 97 saviccnzūra 447
konservatorių 459, 539 Watcrhouso tyrimas 191 vaizdiniai 127
leiboristų 459, 460 Wcbcris: „žilimas“, gyventojų 162, 167, 317
nacionalinė 402,415 biurokratijos idealusis tipas 327, 328, 330, 341 žinių
vyriškasis identitetas 115, 116, 122, 125, 126, 140, pasaulio religijos ir socialinė kaita 499 ekonomika 73, 65, 274, 281, 356, 357, 374,
622 Western Electric 596 389, 465, 469, 486, 488, 489, 541, 645
vyriškumas 114, 116, 122-127, 132, 140, 141, Williso „vyrukai“ 477^79 kanalai 422
484,615 World Bank 78, 82 pranešimų tikslumas 429
hegemoninis 124, 126, 628, 631, 632, 639, 642 World Wide Weh, WWW 438 srities darbuotojai 281, 356
homoseksualusis 124, 632 Z žydai 244, 247, 248, 250, 252, 414, 415, 495
manieringas 135 Zairas 50,417 ir afrikiečių diaspora 250
pritampantysis 124,639 Zee TV 426 žudynės 495
vyriškumo ž žmogaus
krizė 125-127, 141, 219, 232, 615, 645 „žaliųjų“ judėjimas 404,562,582 išgyvenimo standartai 295
transformacijos 126 žanras 429, 430, 433, 645 poveikis gamtai 562
vyrų žanrų įvairovė 429 organų kontrabanda 226
dominavimas 340, 523, 615, 639 žemdirbystė 53, 55, 404, 562 teisės 237,447-449,406
homosocialumas 337 žemdirbių visuomenė 46, 645 žmogaus teisių pažeidimai 139
karjera 337 žemės drebėjimai 67, 84 žmogaus teisių susivienijimai 412
kultūra 339 žemės paviršiaus temperatūros svyravimai 574 žmogiškasis veiksnys 126, 304, 309
mirtingumas 148 žemės ūkis 49, 65, 75, 76, 354, 357, 364, 457, žmogžudystė 205,207,221,224,225
nedarbas 381 534, 542, 562, 573, 576, 630, 632, 645 žmonių išteklių valdymas 339, 342, 645
nejausmingumas 116, 645 žiniasklaida 43, 71, 76, 84, 119, 120, 124, 127, žodinė istorija 457, 596, 645
vaidmuo visuomenėje 118,123 133, 140, 196, 197, 204-206, 213, 222, 233, žurnalai 422, 428, 431, 444, 450, 452, 457, 645
vyrų ir moterų 237, 260, 264, 278, 312, 346, 359, 362, 384, žurnalistika 426, 428, 429
darbų namuose perskirstymas 366, 374 385, 408, 412, 413, 418, 421, 422, 426, 428- žvalgomieji tyrimai 594, 645
ekonominio aktyvumo vienodėjimas 366 433, 440-453, 470, 473, 492, 522, 542, 618,
elgsenos modeliai 113 622, 629, 636, 642, 645
G id d e n s , A .
32 S o c io lo g ija / A n th o n y G id d e n s. - K au n as: U A B „ P o lig r a fija ir in fo r m a tik a “ , 2 0 0 5 . - 6 8 4 p sl.

T e rm in ų ž o d y n ė lis : p. 6 2 7 - 6 4 5
B ib lio g r a fija : p. 6 4 7 - 6 6 1
P a v a r d ž ių r-klė: p. 6 6 2 - 6 6 5
D a ly k , r-klė: p. 6 6 6 - 6 8 3
ISBN 9986-850-54-1
„Sociologija“ - žymaus šiuolaikinio sociologo Anthony1o Giddcnso, sukūrusio plačiai žinomą struktūrizacijos teoriją ,
vadovėlis - neabejotinai viena geriausių edukacinės srities priemonių. Knyga glaustai perteikia visus pagrindinius šios daly
kinės srities pasiekimus. Kiekviena knygoje pateikiama detalė susiejama su problemiškomis teorinėmis įžvalgomis. Auto
rius, kaip, beje, rodo ir stulbinama šios knygos paklausa, įstengia priartėti prie aktualiausių XXI a. klausimų, kviesdamas
drauge apmąstyti itin sparčius šių dienų socialinius pokyčius.
UDK 316
Anthony Giddens
SOCIOLOGIJA
Iš a n g lų k a lb o s vertė
Jūratė M a r k e v ič ie n ė , D o n a ta s M a s ilio n is , A lg im a n ta s V alan tieju s
M o k slin is redaktorius A lg im a n ta s V alan tieju s
R ed ak torė M ild a Ic ik z o n ie n ė
D a ilin in k ė R ita P en k a u sk ie n ė
M a k eta v o S a u lė A liša u s k ie n ė
2005 09 01. 47 Icidyb. aps. 1., 42 sp. 1.

Tiražas 3000 cgz. Užsakymas 5-482.
Išleido UAB „Poligrafija ir informatika“,
Tcl./faksas 8-37 36 55 95, c. paštas: poligraf@parabolc.lt
Iš užsakovo pateiktų pozityvų spaudė
Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, Draugystės g. 17, LT-51229 Kaunas
Sociologija, žymaus šiuolaikinio sociologo Anthony’o Giddenso
vadovėlis, - neabejotinai viena geriausių edukacinės srities
priemonių. Knyga glaustai perteikia visus pagrindinius šios
dalykinės srities pasiekimus: čia plačiai nagrinėjamos
įvairios sociologijos idėjos, pateikiamos įžvalgiausios
disciplinos koncepcijos, aprašomi formalūs sociologijos
sandaros komponentai, aptariamos klasikinės
ir dabartinės sociologijos teorijos, profesionaliai išlaikant
pusiausvyrą tarp jų ir empirinės medžiagos.
Giddensas aptaria globalėjimą, kaip stiprėjančią žmonių tarpusavio priklausomybę,
ir nagrinėja tikėtinus šios raidos padarinius. Jį domina ne tik ekonominiai,
bet ir komunikaciniai, kultūriniai ir politiniai integracijos procesai.
Ne mažiau svarbu - technologiniai informacinių visuomenių raidos pokyčiai,
kurie skverbiasi ne tik į darbo, bet ir kasdienio gyvenimo sritis.
Sociologo požiūriu, šiandieną mūsų kasdienybei daro įtaką ne tiek praeitis,
įpročiai, papročiai, kiek ateities lūkesčiai.
Nuo 1997 m. Anthony’s Giddensas yra prestižinės Londono ekonomikos
ir politikos mokslų mokyklos (LSE) direktorius. Vėlyvuoju savo akademinės veiklos
laikotarpiu sociologas vis dažniau dalyvauja viešajame visuomenės gyvenime,
svarstydamas aktualius nūdienos klausimus, kuriuos jis linkęs sieti su naujuoju,
istorinių paralelių neturinčiu, rizikos tarpsniu.
A tviros L ietuvos K nyga

ALK - serija verstinių knygų, kurias leidžia įvairios leidyklos,
remiamos Atviros Lietuvos fondo.
Serijos tikslas - supažindinti skaitytojus su šiuolaikiniais
humanitarinių ir socialinių mokslų pagrindais.
► C E l
Šios knygos leidimą ALF remia

kartu su Vidurio Europos universiteto Vertimų projektu.
ISSN 1392-1673
ISBN 9986-850-54-1

Anthony Giddens Sociologija PDF

Transféré par

Informations du document

Titre original

Copyright

Formats disponibles

Partager ce document

Partager ou intégrer le document

Options de partage

Avez-vous trouvé ce document utile ?

Ce contenu est-il inapproprié ?

Droits d'auteur :

Formats disponibles

Anthony Giddens Sociologija PDF

Transféré par

Droits d'auteur :

Formats disponibles

_ ?

Gi 32 with the assistance o f Karen Birdsall, published by

T h is ed itio n is p u b lish e d w ith th e su p p ort from the O p en S o c ie ty

K n y g o s le id im ą iš d a lie s fin a n sa v o A tv ir o s L ie tu v o s fon d as

Copyright O Anthony Giddens 2001

Pratarmė............................................................. 13 Globali raida.........................................................49

TEMOS SANTRAUKA............................................83 Feminizmo požiūriai............................................ 119

Hiperaktyvumo „medikalizacija“ .............................. 157 Psichologiniai aiškinimai:

8. NUSIKALTIMAS IR DEVIACIJA................. 195 9. RASĖ, ETNIŠKUMAS IR MIGRACIJA..... 235

Mažumų grupės............................................. 239 Socialinių klasių skirtumai šiandienėse

Marshallas: pilietybės teisės............................. 315 13. DARBAS IR EKONOMINIS GYVENIMAS .. 351

Žalingi netikrumo dėl darbo padariniai....................386 15. ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJOS.....421

Valstybinė bendrojo lavinimo sistema ir jos kritikai... 461 Induizmas..................................................... 496

Castellsas: urbanizacija ir socialiniai sąjūdžiai.... 535 Dirvožemio erozija ir dykumėjimas.................... 570

Dalyvaujančiojo stebėtojo „įsitraukimas“ ..............599 VVeberio požiūris............................................ 616

Sociologija, žymaus šiuolaikinio sociologo Anthony‘o Giddenso vadovė­

Mokslinis redaktorius dr. Algimantas Valantiejus

Kaip naudotis šia knyga

Ši knyga buvo parašyta tvirtai tikint, kad sociologija vaidina pagrindinį

tinti kultūrinę įvairovę ir leidžia suprasti, kaip veikia socialinės instituci­

Gyvename šiandien - XXI a. pradžioje - pasau­ Sociologinės žiūros kūrimas

kių formų atsiradimas. Visa tai stulbinamai pakeitė

žinimo etapus: teologinį, metafizinį ir pozityvųjį.

Durkheimo studija apie savižudybę

nusis socialinis gyvenimas. Moderni socialinė rai­

Svarbus Weberio sociologinio rakurso dėmuo

1. Sociologiją galime apibrėžti kaip sisteminius visuomenių tyrimus, itin

3. Sociologija yra dalykas, turintis svarbias praktines implikacijas. Ji

senos taisykles, atskleidžiančias ar įkūnijančias prieš kelis dešimtmečius prieštaravo visuomenės

Visuomenės tipai žvejyba ir laukinių valgomųjų augalų rinkimas.

10 000 metų pr.m.e.

1500 metų pr.m.e. 1

Schema 2.1. Medžiotojų ir maisto rinkėjų visuomenių mažėjimas

Lentelė 2.1. Ikimoderniųjų visuomenių tipai

Tipas Gyvavimo laikotarpis Požymiai

Kitas moderniųjų visuomenių bruožas yra jų

Schema 2.4. Skurdas pagal besivystančius regionus

Lentelė 2.3. Moderniojo pasaulio visuomenės

Tipas Gyvavimo laikotarpis Požymiai

1. Kultūros sąvoka yra viena svarbiausių sociologijos sampratų. Kultū­

menės priklauso nuo augalininkystės kultivavimo nuolatiniuose že­

1. Ar kiekviena visuomenė turi vientisą kultūrą? Pasvarstykite dar kartą

2. Kuo socializacija skiriasi nuo indoktrinacijos ar „smegenų plovimo“?

5. Kas stabdo Trečiojo pasaulio raidą?

Brian M. Fagan. People of the Earth. London: HarperCollins, 1992.

Leslie Holmes. Post-Communism: An Introduction. - Cambridge: Polity,

Interneto nuorodos Exploring Ancient World Cultures

Library of Congress Country Studies

Rural History Centre

k m ' " .'JA: • ■ ! % , . .£ M L

u-" r; ^*r,2^;r: tirt?

Daugiau žmonių žiūri televiziją... kalba telefonu ir bendrauja per internetą

50 Pietų Azija Pietų Azija

1985 1995 1985 1995

Schema 3.1. Televizorių ir telefonų skaičiaus didėjimas pasaulio regionuose 1985-1995 m.

Lentelė 3.1. Globalinis telekomunikacijų infrastruktūros ir naudojimo netolydumas, 1995 m.

MMiTT = milijonai minučių telefonų apkrovos

fonai (laidiniai ir mobilieji), fakso aparatai, skait­

išrastų ryšių sistemų - 1998 metais visame pasau­ 100 Kanada

lyje internetu naudojosi per 140 milijonų žmonių,

gotųjų materialiąją gerovę ar žmogaus teises. Sti­

Lentelė 3.3. Globalizacijos konceptualizavimas: trys tendencijos

Hiperglobalistai Skeptikai Transformacijos šalininkai

Sociologija, žymaus šiuolaikinio sociologo Anthony‘o Giddenso vadovė

tinti kultūrinę įvairovę ir leidžia suprasti, kaip veikia socialinės instituci

Gyvename šiandien - XXI a. pradžioje - pasau Sociologinės žiūros kūrimas

nusis socialinis gyvenimas. Moderni socialinė rai

1. Kultūros sąvoka yra viena svarbiausių sociologijos sampratų. Kultū

menės priklauso nuo augalininkystės kultivavimo nuolatiniuose že

fonai (laidiniai ir mobilieji), fakso aparatai, skait

išrastų ryšių sistemų - 1998 metais visame pasau 100 Kanada

gotųjų materialiąją gerovę ar žmogaus teises. Sti

tis kelią naujuose kontekstuose, kuriuose ankstes Globalizacijos poveikis

Darbo modeliai Į darbo rinką atėjo daugybė moterų - šis fak

1. Vienas iš socialinių reiškinių, labiausiai dominančių šiuolaikinius so

J. Timmons Roberts and Amy Hite (eds). From Modernization to Glo

„Veidas“ ir savigarba tas, nenuostabu, jog vyrai ir moterys gali skirtin

1. Socialinė sąveika - tai procesas, apimantis mūsų veiksmus ir atoveiks

cialinių sąveikų tyrimai yra pamatinė sociologijos sritis, nušviečian

9. Asmeninę erdvę apibrėžia atstumas, kurį tarpusavyje palaiko indivi

Juodaodžių feminizmas už piliečių teises palikimą, kuris veikia lyčių ne

6. Santykiai tarp lyčių apibūdina asociatyviai sumodeliuotas vyrų ir mo

5. Kokiais budais strukturizuojama socialinė sąveika, atsižvelgiant į pri

gaus kūne ir išveda jį iš „normalios“ būsenos. Li Biomedicininio modelio kritika

Fiziniai senėjimo padariniai dami žmonės susiduria su fizinių, emocinių ir ma