Académique Documents
Professionnel Documents
Culture Documents
Durkheim
Vieni faktai yra būtent tokie, kokie ir turi būti, o kiti turėtų būti kitokie, negu yra, kitaip sakant,
vieni – normalūs, kiti – patologiniai reiškiniai. Toks sąvokų taikymas, kad jos pirmiausia lemtų
faktų palyginimą, užuot iš jų išplaukusios, tapo bet kurios racionalios sociologijos būtinybe.
Mes vadinsime normaliais tuos faktus, kurie pasižymi labiausiai paplitusiomis formomis; kitus
laikysime liga, išsigimimu ar patologija.
Reikia atsisakyti to pernelyg paplitusio įpročio spręsti apie instituciją, apeigą, moralinę maksimą,
tarsi jos būtų geros ar blogos pačios savaime ir savo pačių dėka ir tai galiotų visiems socialiniams
tipams be išimties.
Socialinį faktą galima pavadinti normaliu apibrėžtai socialiniai rūšiai tik atsižvelgiant į taip pat
apibrėžtą jos raidos fazę; todėl norint sužinoti, ar socialinis faktas turi teisę taip vadintis, nepakanka
stebėti, kokia forma jis pasireiškia daugelyje visuomenių, priklausančių šiai rūšiai, - dar reikia
įdėmiai tas visuomenes išnagrinėti atitinkamoje jų evoliucijos fazėje.
Didžiausias socialinių faktų paplitimas (visuotinumas) – jų pranašumo ir normalumo įrodymas.
Reiškinio savybės normalumas nekels abejonių, jei bus įrodyta, kad išorinis reiškinio požymis, jį
išryškinęs, ne tik akivaizdus, bet ir slypintis daiktų prigimtyje, vienu žodžiu, šį faktinį normalumą
galima laikyti teisiniu normalumu. Kad faktas būtų pripažintas normaliu, jis turi būti pripažintas
naudingu arba būtinu normaliam tipui.
Jeigu tiesa, kad visa, kas normalu, yra naudinga, bent jau jeigu tai būtina, tada netiesa, kad visa, kas
naudinga, yra normalu.
Socialinis faktas apibrėžtam socialiniam tipui, gvildenamam apibrėžtoje jo evoliucijos fazėje,
normalus tada, kai evoliucija vyksta vidutiniame kiekyje šios rūšies visuomenių, gvildenamų
atitinkamoje jų evoliucijos fazėje.
Nusikalstamumas pats savaime yra normalus reiškinys, bet tik tada, kai jis pasiekia, o ne viršija,
tam tikrą kiekvienam socialiniam tipui leistiną lygį. Nusikaltimas – visuomenės sveikatos faktorius,
kiekvienos sveikos visuomenės sudedamoji dalis. Tai normalus reiškinys, nes visuomenė be jo visai
neįmanoma.
Nusikaltimas būtinas, jis susijęs su pagrindinėmis bet kurio socialinio gyvenimo sąlygomis ir jau
vien todėl naudingas, kad sąlygos, su kuriomis jis susijęs, savo ruožtu būtinos normaliai moralės ir
teisės evoliucijai.
Kad sociologija būtų mokslas apie daiktus, reiškinių visuotinumas turi būti laikomas jų normalumo
kriterijumi.