Académique Documents
Professionnel Documents
Culture Documents
ganaTlebis
fsiqologia
anita vulfolki
ganaTlebis
fsiqologia
pirveli qarTuli gamocema
anita vulfolki
Authorized translation from the English language edition, entitled EDUCATIONAL PSYCHOLOGY, 10th Edition,
ISBN 0205459463, by WOOLFOLK, ANITA E., published by Pearson Education, Inc, publishing as Allyn & Bacon,
Copyright © 2007
All rights reserved. No part of this book may be reproduced or transmitted in any form or by any means, electronic
or mechanical, including photocopying, recording or by any information storage retrieved system, without
permission from Pearson Education, Inc. GEORGIAN language edition published by ILIA CHAVCHAVADZE
STATE UNIVERSITY, Copyright © 2007.
yvela ufleba daculia. dauSvebelia Pearson Education, Inc.-is nebarTvis gareSe wignis romelime
nawilis nebismieri formiT gamoyeneba. qarTul enaze gamoica ilia WavWavaZis saxelmwifo
universitetis mier, saavtoro ufleba © 2007.
ISBN 978-9941-9116-2-0
Ilia State University Publishing. 3/5 Cholokashvili Ave, Tbilisi, 0179, Georgia
Sesavali
mravali Tqvengani am wignis wakiTxviT CaerTveba ganaTlebis fsiqolo-
giis kursSi. es iqneba profesiuli momzadebis nawili swavlebis, konsul-
tirebis, logopediis an fsiqologiisaTvis. saxelmZRvanelos masala
daainteresebs yvelas visac ganaTlebisa da swavlis bedi awuxebs dawyebu-
li sabavSvo baRSi moxalised momuSavidan, damTavrebuli unarSezRuduli
zrdasrulebisaTvis saTemo programis instruqtoriT. masalis gasagebad
arc fsiqologiis da arc pedagogikis codnaa saWiro. is SeZlebisdagvarad
Tavisufalia Jargonisa da teqnikuri enisagan da mravalma
adamianma imuSava, rom es gamocema naTeli, relevanturi
da saintereso gamxdariyo. pirveli qarTuli gamocema
axali Temebi: 400-ze meti axali sakiTxi daemata am gamocemas, raTa per-
speqtiuli maswavleblebi uaxles informacias gascnobodnen. maT Sori-
saa:
3
• ganaTlebis fsiqologiis isto- • daSineba da urTierTobasTan • cnebis rukis Sedgena
ria dakavSirebuli agresia • TviTregulaciis swavleba
• mecnierulad dasabuTebuli • eTnikuri, rasobrivi da gend- • problemaze dafuZnebuli
kvleva eruli identoba swavla
• arc erTi bavSvi uyuradRebod • axali Sexedulebebi moraluri • swavlaSi CarTuloba
• tvini da swavleba msjelobis Sesaxeb • kompiuteris marTva saklaso
• fizikuri ganviTareba • flinis efeqti oTaxSi
• ganviTarebis bronfenbreneri- • swavlis vizualur/verbaluri • kultura da klasis menejmenti
seuli Teoria stili • skolis masStabiT dadebiTi
• neo-piaJisturi Sexedulebebi • autizmi da aspergeris sindromi qcevis mxardaWera
• kulturis instrumentebi swav- • sicocxlisunarianobis xelSewy- • daxmarebis teqnologia
laSi oba • gakveTilis kvleva
• maswavlebli/moswavlis urT- • funqcionaluri qceviTi Se- • araformaluri da avTentikuri
ierTobis mniSvneloba faseba Sefaseba
• gonebis Teoria • gaelvebis mexsiereba • maRali Tamasis testireba
• evristika
wignis struqtura
ra dagvexmareba gagebaSi?
yoveli Tavis dasawyisSi naxavT TavSi ganxilul sakiTxTa CamonaTvals
gverdebis miTiTebiT. amas mohyveba kiTxva _ `rogor moiqceodiT?~ _ ro-
melic realuri saklaso oTaxis situacias TavSi ganxilul informacias-
Tan akavSirebs. Tavis bolo gverdebis wakiTxvamde am kiTxvis pasuxad dam-
atebiTi mosazrebebi gagiCndebaT. kiTxvas mohyveba Tavis mokle mimoxilva
kiTxvaTa CamonaTvaliT, rac azrTa koncentrirebis saSualebas gaZlevT.
Tavis qvesaTaurebi, kiTxvebi da problemebi saWiro informaciis
4
moZiebas giadvilebT. amavdroulad isini mniSvnelovani sakiTxebis
swrafi mimoxilvis saSualebacaa. axali termini teqstSi gamuqebulad,
xolo mindorze mokle gansazRvrebiT aris mocemuli. yoveli Tavis bo-
los darTuli `Sejameba~ swavlisa da mimoxilvis saukeTeso wyaroa. sax-
elmZRvaneloSi sqemebi, cxrilebi, fotoebi da komiksebi teqstis masalis
gagebisa da gavrcobis garda da interesis aRZvrasac emsaxureba.
saxelmZRvanelos Taviseburebebi
rekomendaciebi
gnaTlebis fsiqologiis Seswavlis erT-erTi mniSvnelovani mizezia
im unar-Cvevebis gamomuSaveba, romelic klasis problemebis mogvare-
baSi dagvexmareba. xSirad saxelmZRvaneloebSi miTiTebulia Teoriidan
gverdebi da kvlevis Sedegebi, magram mwirad aris mocemuli rCevebi
Teoriis praqtikaSi gadatanisaTvis. Cvens SemTxvevaSi saqme sxvagvaradaa.
pirveli tavis Semdeg yvela TavSi mocemulia `rekomendaciaTa~ nakrebi.
es gaxlavT konkretul TavSi ganxilul kvlevaze agebuli rCevebi swav-
lebisaTvis da praqtikuli mosazrebebi. yoveli mosazreba axsnilia ori
an sami specifikuri magaliTiT. miuxedavad imisa, rom `rekomendaciebSi~
SeiZleba ver ganvixiloT yoveli SesaZlo situacia, isini codnasa da
praqtikas Soris saWiro xids gvTavazobs da gvexmareba teqstSi mocemuli
informaciis axal situaciaSi gadatanaSi. yvela Tavs, pirvelis garda,
erTvis `rekomendaciaTa~ nakrebi, romelic `ojaxisa da sazogadoebis
TanamSromlobas~ eZRvneba – dReisaTvis mzardi mniSvnelobis sferos.
argumenti/kontrargumenti
yovel TavSi debatebi saxelwodebiT `argumenti/kontrargumenti~
mniSvnelovan sakiTxze an ganaTlebis fsiqologiaSi kvlevasTan an praqti-
kasTan dakavSirebul or urTierTsawinaaRmdego Sexedulebas ganixilavs;
5
debatebis TemaTa magaliTebia: inkluzia, unarebis gaTvaliswinebiT ga-
nawileba, nulovani tolerantoba da xasiaTis wvrTna. am rubrikaSi ganxi-
luli mravali Tema axalia da ganaTlebis reformatorTa yuradRebis
centrSia.
daukavSireT da ganavrceT
es rubrika yovel TavSi ramdenimejer Cndeba mindvrebze da Tavis Si-
naarss swavlebasTan, kvlevasTan, profesiul JurnalebTan, veb-gverdTan,
moswavlis azrovnebasa da sawyis codnasTan, swavlebis filosofiasTan
da sxva TavebTan akavSirebs.
SeCerdiT/dafiqrdiT/dawereT
am rubrikas Cveni fiqri gamocdilebaze gadaaqvs. is SesaZlo davale-
bebs ukavSirdeba (mag., interaqtiuli Jurnalebi). veb-gverdi `MyLabSchool~
(www.mylabschool.com) studentebs sakuTari pasuxebis Cawerisa da instruq-
torisaTvis eleqtronuli fortiT gagzavnis saSualebas aZlevs.
rogor moiqceodiT?
yovel TavSi orjer an samjer Tqvens winaSe ismis kiTxva: rogor moiq-
ceodiT savaraudo samuSaoze ayvanasTan dakavSirebiT intervius dros. es
kiTxvebi saxelmZRvanelos masalas ukavSirdeba da maTi avtorebi skolis
direqtorebi da xelmZRvanelebi arian.
6
Tavi 7 metakognituri strategiebi swavlis uunaro
moswavleebisaTvis
Tavi 8 swavlis uunaroba da cnebis swavleba
Tavi 9 ori saklaso oTaxi da ojaxi
Tavi 10 SfoTvasTan gamklaveba
Tavi 11 kooperaciuli swavlis gonivruli gamoyeneba
Tavi 12 dadebiTi qcevis xelSewyoba skolis masStabiT
Tavi 13 inkluziur klasebSi efeqtiani swavleba
Tavi 14 swavlis uunaro moswavleTa daxmareba maRali tamasis
testirebisaTvis momzadebaSi
Tavi 15 SeTanxmeba SefasebaSi
mravalgvaroba da msgavseba
yoveli Tavis bolo nawilSi ganxilulia sxvadasxva moswavleTa gamoc-
dileba da Taviseburebebi Tavis TemasTan kavSirSi. Semdeg ki –zogierTi
sakiTxi da principi, romelic yvela moswavles miesadageba. am nawilis
mizania dagexmaroT gaigoT da daafasoT moswavleTa gansxvaveba da ganvi-
Tarebis, swavlisa da motivaciis TvalsazrisiT yvela Cvenganis msgavseba.
madlierebis niSnad
wignze muSaobis wlebSi mravalma adamianma dauWira mxari am proeqts.
maTi daxmarebis gareSe es saxelmZRvanelo ubralod ver daiwereboda.
mravalma pedagogma Seitana wvlili proeqtSi. qerol veinsteinma (Carol
Weinstein) me-12 TavSi dawera nawili `swavlebisaTvis saWiro sivrcis~ Ses-
axeb. nensi perim (Nancy Perry) (University of British Columbia) da fillip vinim
(Philip Winne) (saimon fraizeris universiteti) me-9 tavSi TviTregulaciis
nawili daweres. jipsi m. denzinma (Gypsy M. Denzine) CrdiloeT arizonas
universiteti) iTava Sefasebis nakrebisa da ukukavSirisaTvis saWiro ma-
salebis damuSaveba. instruqtoris gzamkvlevi robin reklim (Robin Rackley)
(texasis universiteti) Seqmna, Power PointTM prezentacia qerol skatenam
(Carol Scatena) (luisis universiteti), xolo swavlis gzamkvlevi emili raiT
jonsonma (Emilie Wright Johnson) (lindenvudis universiteti). mindorze
SeniSvnebisa da nawilis `swavlebis cnobari da swavla mTeli cxovrebis
manZilze~ avtori jeims o’kelia (James O’Kelly) rutjersis universiteti)
me-2 da me-3 Tavebis momzadebaSi didi wvlili Seitana nensi napis (Nancy
Knapp) (jorjiis universiteti) SeniSvnebma. `rogoria Tqveni azri?~ kiTx-
vaTa nawili doqtorma maikl dipaolam (Dr. Michael DiPaola) skolebis yofil-
ma xelmZRvanelma (pitmeni, niu jersi, uiliamisa da meris sax. koleji),
doqtorma hari galinskim (Harry Galinsky) skolebis yofilma xelmZRvanel-
ma (paramusi, niu jersi) da andrea vongma skolis direqtorma (hilsaidis
dawyebiTi skola, nidhami, masaCusetsi) SemogvTavazes.
am gamocemis ganaxlebis Taobaze gadawyvetilebis miRebisas qveynis
masStabiT mravali profesoris mosazreba damexmara. maT Cems kiTxvebze
sapasuxod dro ar daiSures, risTvisac madlobas vuxdi:
7
greis m. bartons, CrdiloeT karolinas Tomas ratlifi, centraluri koneqti-
vilmingtonis universiteti kutis Statis universiteti
i. j. karopreso, CrdiloeT karolinas marla ris-veberi, ilinoisis Statis uni-
vilmingtonis universiteti versiteti
linda Ciangi, Azusa Pacific universiteti katerin a. rivoira, aRmosavleT karo-
anmari konli, miCiganis universiteti linis universiteti
qerol mkdonald konori, floridis uni- jef sandozi, luizianas universiteti
versiteti su Saari, kaliforniis Statis univer-
karen eifleri, portlendis univer- siteti domingos hili
siteti roza hernandes sitsi, texasis Statis
maikl hardmani, iutas universiteti universiteti
Jeims kaufmani, virjiniis universiteti ken springeri, Southern Methodist univer-
nensi nafi, jorjiis universiteti siteti
patrisia kopetzi, tenesi-Catanoogas debora svitzeri, klemsonis univer-
universiteti siteti
uiliam lani, texasis teqnikuri univer- meri elen tilotsoni, rod-ailendis
siteti koleji
jon loidi, virjiniis universiteti Seril uaiti, aRmosavleT miCiganis uni-
jim mkmilani, virjiniis Statis univer- versiteti
siteti patrisia uiliamsi, florida atlantikis
avidan milevski, pensilvaniis univer- universiteti
siteti
suzan aiveri mitCeli, ohaios univer-
siteti
evan poveli, jorjiis universiteti
8
jamaal alani, pointeris saSualo skola, margaret dulani, wm. miqaelis skola, gordon-
hilsboro, oregoni veili, avstralia
uiliam rodni alani, luizianas maTematikis, daniel doili, wm. iosebis akademia, hofmani,
sabunebismetyvelo mecnierebaTa da xe- ilinoisi
lovnebis skola maikl j. elisi, quinsis saSualo skola, quinsi,
media aiala, Campus Garza Sada, monterei, meqsi- masaCusetsi
ka emi fredeti, fiSeris dawyebiTi skola, vol-
suz l. bosveli, pikinsis saSualo skola, jes- poli, masaCusetsi
peri, jorjia pem gaskili, riversaidis dawyebiTi skola,
karen a. boiarski, valter s. blakis dawyebiTi dublini, ohaio
skola, haigstouni, niu jersi sandra gili, hudsonis saSualo skola, hud-
qeiT j. boili, duneleni, niu jersi soni, neu iorki
kimberli d. bridgersi, donsonis dawyebiTi linda glisoni, wm. jeimsis saepiskoposo
skola, hermiteij, tenesi skola, beiton rouji, luiziana
valeri CilqouTi, glenmounTis skola, bal- iolita harperi, veinlend parkis dawyebiTi
timori, merilendi skola, kolumbusi, ohaio
qeiTi CerCili, medoubruqis dawyebiTi skola, daniel hartmani, qleimountis dawyebiTi
texasi skola, balvini, misuri
eSli dodji, los anJelesis skolis gaer- jef d. hortoni, koltonis skola, koltoni,
Tianebuli olqi, los anJelesi, kalifor- vaSingtoni
nia v. sin kirnei, galen r. elolfis dawyebiTi
mitCel d. kleti, a.s. axali saSualo skola, skola, qonversi, texasi
sfringsi, texasi debora p. ridi, derbi vudsis dawyebiTi skola,
vivian lacola, noqson roudis dawyebiTi galovei, ohaio
skola, pougqifsi, niu iorki Tomas j. ridi, derbi vudsis dawyebiTi skola,
keli makelroi bonini, klein oak hilis skola, galovei, ohaio
sfringi, texasi rendal j. sampsoni, genoas saSualo skola,
suzan midltoni, wm. jeimsis saepiskoposo vestervili, ohaio
skola, beiton rouji, luiziana nensi Caferi, cincinati hilsis qristianuli
felisia louman-saiksi, midouviuvis dawyebi- akademiis saSualo skola
Ti skola, midouviuvi, virjinia cincinati, ohaio
juli mohoki, panamis dawyebiTi skola, papua doqtor nensi Sihan-melzaki, snag harboris
axali gvinea saTemo skola, quinsi, masaCusetsi
Tomas neismiti, slokumis damoukidebeli mark smiti, medfordis saSualos skola, med-
skolis olqi, slokumi, texasi fordi, masaCusetsi
Tomas v. niukirki, hamiltonis saSualo skola, jenifer hadson Tomasi, armideilis saSualos
arcadia, indiana skola, armideili, avstralia
timoTi norfliTi, linden makkinlis saSualo Jaklin volkeri, TreJa mauntinis saSualo
skola, columbusi, ohaio skola, park siTi, iuta
Tomas o’doneli, maldenis saSualo skola, maikl iazisi, l. h. tanglenis dawyebiTi skola,
maldeni, masaCusetsi minetonka, minesota
alan osborni, snag harnoris saTemo skola, suzi e. iangi, iorkis saSualo skola, iorki,
quinsi, masaCusetsi meni
qarei perksoni, braunis skola, natiki, masaCu- debi iangbladi, hiliard sitis skolebi, hil-
setsi iardi, ohaio
qeiTi pieli, vest parkis skola, mosqou
aidaho
9
me-10 gamocemis garegnuli mimzidvelobis SenarCuneba SeZles. proeqtis
menejerma qeiTi smitma zedmiwevniT ganaxorciela umciresi saocrebebi
da proeqtis yvela aspeqts araCveulebrivad organizebulad da gonivru-
lad mouyara Tavi. imdenad kargad gamouvida yvelaferi, rom vTxove, Cemi
cxovrebis gaZRolasac xom ar iTavebdi-meTqi. warmoebis administratori
anita jozefi da warmoebis menejeri elain oberi proeqtis yvela aspeqtis
koordinirebas gasaocari unariTa da sifaqiziT asrulebdnen. maT rog-
orRac saRi azri mianiWes SesaZlo qaoss da yvelaze mosabezrebeli samuS-
aoc ki saxaliso gaxades. axla wigni ukve marketingis ufrosi menejeris
tara kelis, alin da bekonis marketingis direqtoris ami kronin iordanis,
ufrosi sareklamo specialistis Jaklin makdermotis, reklamis direq-
toris qeiTi qonveisa da maTi TanamSromlebis xelSia. mouTmenlad veli
imis gagebas, ras gegmaven isini amJamad CemTvis. gamimarTla, rom am niWier
da SemoqmedebiT jgufTan momiwia muSaoba.
am gamocemaze kvlav cnobil saredaqcio jgufTan muSaobis privile-
gia mqonda: alin da bekonis prezidenti nensi forsiTi da vice preziden-
ti, mTavari redaqtori pol a. smiti. maTi inteleqti, SemoqmedebiToba,
gonivruli gansja, stili da wignis xarisxisaTvis Tavdauzogavi zrunva
wignis nebismier gverdze Cans. maT mudam eqnebaT Cemi uRrmesi pativis-
cema da Tavdadebuli megobroba. weras mxolod maTTan muSaobis sur-
viliT gavagrZeleb. redaqtoris TanaSemwis ani spiris wyalobiT samuSao
mSvidad sruldeboda da Cemi faqsis manqana da eleqtronuli fosta masa-
lebis miReba-gastumrebas veRar audioda. am gamocemaze muSaobisas kvlav
mqonda ganviTarebis redaqtoris alisia reilis daxmarebis bedniereba
misi codnisa da organizaciuli unaris araCveulebrivi kombinaciiT. is
xelmZRvanelobda am gamocemis yvela aspeqts, yovelTvis erTi nabijiT
uswrebda movlenebs, mTeli msoflios masStabiT amyarebda urTierTo-
bas adamianebTan – es gamaognebeli iyo! araCveulebrivi pedagogiuri mx-
ardaWera ar iarsebebda misi dauRalavi Zalisxmevis gareSe. danarTebis
vrceli nakrebis koordinirebas Tavdauzogavad awarmoebda redaqtoris
asistenti adam vaitharsti.
dabolos, minda madloba gadavuxado Cems ojaxsa da megobrebs maTi
sikeTisa da mxardaWerisaTvis wignze muSaobis grZeli dReebisa da Ramee-
bis ganmavlobaSi. Cems ojaxs marions, bobs, eriks, suzis, elzas, lizis, ve-
ine k. marias, kelis, toms, lizas, lourensa da maiks – Tqven Seudareblebi
xarT.
bolos ki vein hois – Cems megobars, kolegas, sulisCamdgmels, meuRles
– yoveli dRe saCuqrad rom miqcia.
anita vulfok hoi
mosazrebebi
10
vulfokiseuli teqsti da damatebiTi masalebi studentebs Teoriisa
da kvlevis realur situaciebTan dakavSirebis uTvalav SesaZleblobas
aZlevs. studentebs SeeZlebaT martivi damaxsovrebis nacvlad srulyon
masalis `daswavlis~ unari.
marla riz-veberi, ilinoisis saxelmwifo universiteti
11
1
Tavi
maswavleblebi, swavleba
da swavlebis fsiqologia
maswavleblis Canawerebi: rogor
moiqceodiT?
mimoxilva
swavleba _ `arc erTi bavSvi
uyuradRebod~
diferencirebulad moqmedeben Tu
ara maswavleblebi
maswavleblisa da moswavlis
urTierToba
maswavleblis momzadeba
da xarisxi
ras niSnavs kargad swavleba?
oTx saklaso oTaxSi
eqspertTa codna
ganaTlebis fsiqologiis roli
ramdenime saintereso istoria
mxolod saRi azria?
swavlis gagebis da
gaumjobesebisaTvis kvlevis
gamoyeneba
ras gulisxmobs mecnierebaze
dafuZnebuli kvleva?
Teoriebi swavlebisTvis
ras niSnavs iyo kargi damwyebi
maswavlebeli
mravalferovneba da erTgvarovneba
pedagogiur fsiqologiaSi
mravalferovneba
erTgvarovneba
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan/
rogor moiqceodnen?
12
rogor moiqceodiT?
is wevrad Tqveni arCevis Semdeg sakmaod dagime-
maswavleblis meore welia, rac
riversaid kombaind gobrdnen. pirveli Sexvedra momdevno kviras
Canawerebi kampusis (sabavSvo Sedgeba. rogor moemzadebiT am SexvedrisTvis?
baRi _ me-8 klasi)
maswavlebeli xarT. Tqvenma skolam, rogorc mniSvnelovani sakiTxebi
saxelmwifosgan, aseve kerZo seqtoridan garkveu- ra unda icodeT swavlasTan dakavSirebiT,
li Tanxa miiRo. aRniSnuli Tanxa jildos saxiT raTa dakisrebuli movaleoba kargad Seas-
saukeTeso swavlebisTvis (saukeTeso pedagogi- ruloT?
uri miRwevebisTvis) Tqveni skolis sam maswav- ra ZiriTadi faqtorebi gansazRvravs
lebels unda gadaeces. direqtori mas “saukeTeso swavlebas” (saukeTeso pedago-
wavleblebisgan am sam jildoze wardgenil giuri miRwevebs)?
maswavlebelze rekomendacias iTxovs. Seiqmna aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT swav-
komisia. komisiis wevrebi arian: ori gamocdili lebis sxvadasxvagvari filosofia gvaZlevs
maswavlebeli da erTi damwyebi anu – Tqven. val- Tu ara sxvadasxva pasuxs?
debulebidan gamomdinare, Tqven daTanxmdiT. ra rekomendacia gaqvT aRniSnul sakiTxze?
mTeli kviris ganmavlobaSi pedagogebi samaswav- daasabuTeT igi.
lebloSi dajildovebasTan dakavSirebul
sakiTxebs guldasmiT ganixilavdnen. zogi mas-
kolaboracia
wavlebeli eWvs gamoTqvavda – rom gadawyvetile-
3 an 4 TanaklaselTan erTad CamoayalibeT
bas politikuri datvirTva eqneboda, zogi ki
da grafikulad asaxeT `kargad swavlis” konce-
maswavlebelTa Zalisxmevis dafasebis SesaZle-
fciis ruka. magaliTisaTvis ixileT me-8 TavSi
blobas miesalmeboda. gamoikveTa e.w. “gamarjve-
8.2 sqemaze: “Any’s Molecule” asaxuli koncefciis
bulTa” saxelebi da is ramdenime maswavlebeli,
ruka.
romelic Zalian iSviaTad gesaubreboda, komisi-
13
swavleba - `arc erTi bavSvi uyuradRebod~ - Semdeg
14
umetesoba `maRalkvalificiurad” iqna Sefasebuli. magram arsebobs
problemebi _ `arakvalificiur” maswavlebelTa Tanafardoba gacile-
biT didia im moswavleebTan, romlebic dabalSemosavliani ojaxebidan
da umciresobidan arian, gansakuTrebuli saWiroebebis mqone moswav-
leebsa da soflis skolebSi.
gulisxmobs Tu ara maRalkvalificiuroba kargad swavlebas? qvemoT
ganvixilavT ramdenime pasuxs kiTxvaze _ `ra aris kargad swavleba?”
magram manam, sanam aRniSnul sakiTxs SevexebiT, modiT ganvixiloT,
ufro Zireuli mniSvnelobis kiTxva _ diferencirebulad moqmedeben mas-
wavleblebi?
diferencirebulad moqmedeben
Tu ara maswavleblebi?
zogi mkvlevaris naSromebis mixedviT swavlis warmatebis ZiriTadi daukavSireT swavlebas da
ganmsazRvreli faqtori simdidre da socialuri mdgomareobaa (sta- ganavrceT
tusi), da ara swavleba (Goleman, 1966). sinamdvileSi swavlebis sferoSi CamoayalibeT ganaTlebis re-
aluri da idealuri miznebi,
adreul periodSi Catarebuli gamokvlevebi aCveneben, rom maswavle-
vis miiCneven ganaTlebul
blebi siRaribisa da sicialuri problemebis winaSe uZlurni ar arian adamianad? ra ganapirobebs
(Wittrock, 1986). maswavleblis muSaobis efeq-
Tqveni azriT, iTvaliswinebs Tu ara swavleba gansxvavebas? moiSve- tianobas? daaxasiaTeT Tqveni
lieT gamocdileba. gyavdaT Tu ara iseTi maswavlebeli, romelmac yvelaze efeqtiani maswavle-
beli: Tqveni azriT, romelia
Tqvens cxovrebaze gavlena iqonia? SesaZloa erT-erTma maswavlebelma
swavlebis saukeTeso forma?
ganapiroba kidec Tqveni arCevani, gamxdariyaviT pedagogi. magram ga- risi miReba gsurT am kursis
naTlebis fsiqologiis erT-erTi mizani, zogadad, gansakuTrebiT ki gavliT? pasuxebi swavlis
winamdebare TavSi, ara indivudualuri gamocdilebisa da magaliTebis, filosofiis ganviTarebaSi
aramed didi jgufis kvlevaa. Catarebuli sami kvleva moswavleTa dagvexmareba.
cxovrebaze, maswavleblebis gavlenaze mogviTxrobs. pirveli kvlevis
dros dakvirveba sabavSvo baRidan merve klasis CaTvliT 179 bavSvze
ganxorcielda. meore kvleva ufro masStaburi iyo _ is SeerTebuli
Statebis 50 StatSi aTasobiT moswavle da maswavlebeli moicva, xolo
bolo kvlevisas Seswavlil iqna me-2, me-4 da me-5 klasis moswavleTa
Sedegebi maTematikaSi.
15
Sedegebis safuZvelze SegviZlia vTqvaT, rom im moswavleebs, romleb-
sac adreul asakSi qcevasTan dakavSirebuli seriozuli problemebi
hqondaT, skolis gviandel periodSi gacilebiT naklebi problemebi
aqvT, Tu ki maTi maswavleblebi maTi saWiroebebis mimarT sensitiure-
bi iyvnen. maswavlebelsa da moswavles Soris dadebiTi urTierTobis
Zlieri zegavlenis Sesaxeb gaecaniT CanarTs `istoriebi swavlis Sesaxeb
_ xarki swavlebas~.
wyaro: Apples & Chalkdust by Vicki Carauma. Copyright ©1998 by Vicki Carauma. Used with permission of Honor
Books, an imprint of Cook Communications Ministries.
16
da Zlieria im saganSi, ra sagansac aswavlis, miT maRalia moswavleTa daukavSireT kvlevas da
ganavrceT
miRwevebi maTematikasa da kiTxvaSi. meore xazze miTiTebuli Tanafar-
maswavleblis donisa da
doba negatiuria da amdenad sayuradReboa. is gviCvenebs, rac ufro pedagogis momzadebis sxva
maRalia im pedagogTa procentuli raodenoba, romlebic aswavlian sa- perspeqtivis Sesaxeb ixileT
gans ara Tavisi profiliT, miT ufro dabalia moswavleTa Sedegebi borkosa da sxvaTa naSromSi
(2000).
am saganSi. (mogvianebiT amave TavSi ufro detalurad avxsniT, rogor
unda wavikiTxoT aRniSnuli statistikuri monacemebi). swavlebisaTvis
maswavleblis sagnis codna da misi axsna mniSvnelovani faqtoria, ma-
gram momzadeba da kvalifikacia aseve seriozul gansxvavebas gvaZlevs
(Darling-Hammond & Youngs, 2002). ase, rom cneba _ iyo `maRali kvalifi-
kaciis mqone maswavlebeli~, NCLB mixedviT, kargi pirveli nabijia
imisken, rom gaxde kargi pedagogi.
sxva mkvlevarebma moswavleebze pedagogTa efeqtianobisa da arae-
feqtianobis zegavlena gamoikvlies (Sanders & Rivers, 1996). aRniSnuli
kvleva tenesis Statis dedaqalaqis ori udidesi skolis me-5 klasel
bavSvebze Catarda. erT skolaSi moswavleebma, romlebsac me-3, me-4 da
me-5 klasSi kvalificiuri pedagogebi hyavdaT, maTematikis standar-
tul testSi saSualod 83 procenti daagroves, xolo meore skolaSi
_ 96 procenti (99 procenti SesaZlebeli umaRlesi qulaa). aRniSnu-
lis sapirispirod, erT skolaSi moswavleebma, romlebsac sami wlis
ganmavlobaSi naklebad kvalificiuri pedagogebi hyavdaT, maTematikis
standartul testSi saSualod 29 procenti daagroves, xolo meore
skolaSi _ 44 procenti. orive SemTxvevaSi maqsimalurad SesaZlebel da
miRebul Sedegebs Soris sxvaoba 50 procentze metia! moswavleebs ki,
romlebsac sami wlis ganmavlobaSi sxvadasxva kvalifikaciis pedagoge-
bi hyavdaT, maTematikis testSi Sualeduri qulebi daagroves. sander-
cxrili 1.1
* p <.05
** p <.01
wyaro: “Teacher Quality and Student Achivment: A Review of State Policy Evidence,” by L. Darling-Hammond, 2000, Educational Policy
Analysis Archives, 8pp. 1-48. http://epaa.asu.edu/epaa/v8n1/. Copyright ©Educational Policy Analysis Archives. Adapted with permission
of the EPAA.
17
sma da riversma daaskvnes, rom saukeTeso pedagogebi yvela moswavles
saukeTeso miRwevisken ubiZgebdnen dabali miRwevebis moswavleebisT-
vis kargad swavleba gacilebiT sasargebloa. swavlebis efeqtianoba
aris zrdadi da narCeni – rac gulisxmobs, rom maRal klasebSi kargad
swavlebas dawyebiT klasebSi araefeqtiani swavlebis Sedegebis nawilo-
brivi kompensireba SeuZlia, magram yvela problemis aRmofxvra mainc
ar SeuZlia. marTlac, erT-erTma kvlevam cxadyo, rom moswavleTa dag-
rovili qulebis sxavobis sul mcire 7% maswavleblebis damsaxurebaa
(Rivkin, Hanushek, & Kain, 2001).
im pedagogebs, romlebsac SeuZliaT moswavleebTan pozitiuri
urTierTobis damyareba, sakuTari moswavleebis cxovrebaze Zlier
gavlenas axdenen. problemebis mqone moswavleebi kargi swavlebidan Sesa-
Zloa met sargebels iRebdnen. ra ganapirobebs pedagogis efeqtianobas?
ra aris kargi swavleba?
18
orenovani I klasi. vivianas klasSi 25 moswavlea. maTi umravlesoba
arc ise didi xania, rac dominikis respublikidan Camovida, danarCe-
nebi ki _ nikaraguadan, meqsikidan, puerto _ rikodan da hondurasidan.
miuxedavad imisa, rom bavSvebi skolaSi Sesvlisas inglisur enaze an
srulebiT ver metyvelebdnen, an Zalian cota icodnen, ivnisSi, I kla-
sis dasrulebis Semdeg, vivianam imdeni SeZlo, rom bavSvebma raionis
mixedviT gaTvaliswinebuli saswavlo programa daZlies. aseTi miRweva
ki iman ganapiroba, rom maswavlebeli saswavlo wlis dasawyisSi bavS-
vebisTvis, saswavlo programis ufro advilad gagebis mizniT, gakveTi-
lebs espanur enaze atarebda, da rodesac darwmunda, rom moswavlee-
bi inglisuri enis Sesaswavlad mzad iyvnen, misi etapobrivad swavleba
daiwyo. vivianas ar surda, rom misi moswavleebi danarCeni bavSvebisgan
gamoeyoT an maTTvis uvargisis iarliyi miekraT. is bavSvebs waaxal-
isebda da siamayis grZnobas uRvivebda maTi espanuri warmomavalobis
mimarT da yvela SesaZleblobas iyenebda, raTa bavSvebs inglisuri enis
ukeT dauflebaSi daxmareboda.
vivianas molodini moswavleTa mimarT maRalia. is maqsimalurad
cdilobs bavSvebi yvela saWiro resursiT, yvela saxis masaliT – fan-
qrebiT, makratliT, feradi carciT uzrunvelyos – ise, rom arc erT
bavSvs swavlisTvis saWiro saSualeba ar daakldes. rac maTavaria, is
maT ukeTesi miRwevebisken mudmivad aqezebs. `vivianas pasuxismgeblobis
grZnoba moswavleebis mimarT aSkaraa. . . aseTi iSviaTi mondomebiTa da
energiiT igi Tavis moswavleebs waaxalisebs, aqezebs, aZlevs yvela
saWiro rCevas, aqebs da maTSi interess aRvivebs. mis mier moswavlee-
bisaTvis SeTavazebuli tempi cocxalia. vivianas aSkara Teatraluri
niWi aqvs; is, imisaTvis, rom bavSvebisTvis masala advilad aRqmadi
iyos axsnisas musikas, Jestikuliacias, mimikas iyenebs” (Weinstein &
Mignano, 2003, p.14). sakuTari moswavleebis ukeT Secnobis mizniT is maT-
Tan saxlSi midis. vivianasaTvis swavleba ara marto samuSao, aramed
cxovrebis stilia.
gareubnis skolis me-5 klasi. keni niu-jersis centrSi mdebare ga- daukavSireT sxva Tavebs da
reubnis dawyebiTi skolis me-5 klasis maswavlebelia. mis klasSi Tav- ganavrceT
moyrili arian moswavleebi sxvadasxva rasis, eTnikuri warmomavlobis, kenis `weris procesi” moswav-
leebis mier gamoqveynebuli
enisa da sxvadasxva Semosavlis mqone ojaxidan. keni did mniSvnelo-
naSromebi, Jurnalis war-
bas `weris process~ aniWebs. misi moswavleebi naSromis jer pirve- moeba yovelive es `kenisadmi”
lad monaxazs asruleben, Semdeg mas klasSi ganixilaven, asworeben, midgomis saSualebebia.
da mxolod Semdeg “aqveyneben”. moswavleebi yoveldRiur Jurnalsac, aRniSnuli Tema me-13 TavSia
avseben. amis ZiriTadi mizani kenisTvis piradi interesebis gaziare- ganxiluli. kenis `uflebaTa
kanonmdebloba” klasSi dadge-
baa. isini kens ojaxSi arsebul problemebze, Cxubsa da sakuTar SiSze
nili wesebisadmi inovaciuri
esaubrebian; keni yovelTvis poulobs dros moswavleebs werilobiTi midgomis magaliTia (am Temas
pasuxi gasces. is cdilobs sabunebismetyvelo sagnebis Seswavla real- me-12 TavSi ganvixilavT).
uri cxovrebis WrilSi warmoaCinos. moswavleebi okeanis ekosistemas
e.w. `Field Trip to the Sea” kompiuteruli programis gamoyenebiT swav-
loben (Sunburst, 1999). sazogadoebrivi sagnebis SeswavlisaTvis mas ori
TamaSi aqvs. am TamaSebisas ZiriTadi aqcenti istoriaze keTdeba - erTi
amerikis mkvidri mosaxleobis kulturas, xolo meore - amerikis kolo-
nizacias exeba.
mTeli wlis ganmavlobaSi keni did yuradRebas aqcevs misi moswav-
leebis socialur da emociur ganviTarebas. is cdilobs moswavleebma
gaiTavison da iswavlon, Ura aris pasuxismgebloba da samarTlianoba, ra
sagnebi Sedis sabunebismetyvelo da sazogadoebriv mecnierebaSi. misi
damokidebuleba aSkarad Cans, wlis dasawyisSi klasSi wesebis Sedge-
19
nasa da maT ganviTarebaSi axdens. keni da misi mswavleebi yvela dadeb-
iTi da uaryofiTi faqtoris ganxilvis Semdeg klasisTvis adgenen
`uflebaTa kanonmdeblobas”, sadac moswavleTa uflebebia Camoyali-
bebuli. es uflebebi TiTqmis yvela im situacias moicavs, romelsic
`wesis” dacvas moiTxovs.
20
cess da raoden didi sifrTxiliT aswavlian cxovrebisa da swavlebis
ZiriTad procedurebs (anabanas). maT SeuZliaT gonivrulad Seagrovon
da Seasworon saSinao davaleba, moaxdinon moswavleebis gadajgufeba,
miscen swori mimarTuleba, gaanawilon masalebi, Seagrovon lanCis
Tanxa – da yovelive aRniSnulTan erTad isini afiqsireben da Sedegad
gansazRvraven maTi erT-erTi moswavle ratom aris ase daRlili.
21
moadgenen. imisaTvis, rom igive kiTxvas “ra aris kargi swavleba?” sxva
rakursiT SevxedoT modiT ganvixiloT Tu ra ician eqspertma maswav-
leblebma.
eqspertTa codna
eqsperti maswavleblebi _ eqspertma maswavleblebma swavlebaSi arsebuli problemebis gas-
gamocdili, warmatebuli mas- agebad codnis sistemebi ganaviTares. magaliTisaTvis, rodesac damwyebi
wavleblebi, romlebsac Camoya- maswavlebeli moswavleebis mier maTematikis an istoriis testebSi daS-
libebuli aqvT problemebis
vebul Secdomebs xvdeba, yvela araswori pasuxi misTvis TiTqos erT-
gadaWris meTodebi. swavlebis
procesis da Sinaarsis Sesaxeb
nairad – Secdomaa. maSin rodesac eqsperti maswavleblisTvis araswori
maTi codna kargad organize- pasuxi codnis mdidari sistemis nawils warmoadgens, romlis mixedviT-
buli da farToa. ac sxvadasxva tipis araswori pasuxebis amocnobaa SesaZlebeli, kerZod
ki daSvebuli Secdoma gaugebrobis brali Tu informaciis naklebobis
Sedegia. gaugebrobiT gamowveuli Secdomis gamosworebis saukeTeso sa-
Sualeba gavlili masalisa da Catarebuli samuSaos xelaxali axsna da
daukavSireT sxva Tavebs
gameorebaa. imisaTvis, rom davrwmundeT xelaxla axsnili masala gas-
da ganavrceT agebi iyo Tu ara moswavleebisaTvis sxvadasxva meTodebiT testirebis
maswavleblis profesion- Catarebaa saWiro. damatebiT, eqspert maswavleblebs naTeli miznebi
alizmi (IV, A1) profesiuli aqvT da sakuTari moswavleebisTvis gegmis SemuSavebisas maT individu-
zrda, praqtikosTa Temi da
alurobasac iTvaliswineben. es maswavleblebi miazrovne praqtikosebi
qvemoT CamoTvlili erovnuli
organizaciebi mTeli qveynis
arian (Floden & Klinzing, 1990; Hogan, Rabinowitz, & Craven, 2003).
masStabiT aqvT warmomadgen- ra ician eqspertma maswavleblebma iseTi rac maT exmarebaT iyvnen
lobebi da filialebi, romle- aseTi warmatebulebi? lii Sulmanma (1987) aRniSnuli kiTxva Seiswavla.
bic regularulad atareben man profesiuli codnis Svidi arealis (sferos) identifikacia moax-
aRniSnul TemasTan dakavSire-
dina. eqspertma maswavleblebma ician:
bul konferenciebs, saubrebs
da Sexvedrebs sakuTar sferoSi 1. akademiuri sagnebi, romlebsac isini aswavlian – sagnis Sinaarsis
swavlebis Tanamedrove gamoc-
codna Rrmaa da urTierTdakavSirebuli.
dilebis gasaziareblad. ix. qve-
moT CamoTvlili veb-geerdebi
2. swavlebis zogadi strategiebi, romelsac mimarTaven yvela sagnis
profesionalizmisadmi maTi swavlebisas (mag. saklaso oTaxis menejmentis ZiriTadi princi-
damokidebulebis gasacnobad. pebi, efeqturi swavleba, da Sefaseba, romelsac Tqven am wignSi
www.ncte.org
amoikiTxavT).
www.reading.org 3. sakuTari sagnis da sxvadasxva donisTvis gansazRvruli saswavlo
www.nsta.ogr masalebi da programa.
www.ncss.org 4. swavlebisTvis sagnis Taviseburebis codna: garkveuli moswavleebis
www.nctm.org
da garkveuli cnebebis gansakuTrebuli swavleba, magaliTad rogor
ajobebs uaryofiTi ricxvebis axsna susti SesaZleblobis mqone mo-
swavleebisTvis.
5. moswavleTa Taviseburebani da kulturuli fesvebi.
6. is pirobebi, romelSic isini swavloben – wyvilebi, mcire jgufebi,
gundebi, klasebi, skolebi da sazogadoeba.
7. swavlebis miznebi da daniSnuleba.
22
swavlebisTvis saWiro srul informacias ver mogcemT. Ffaqtia isic,
rom yvela kursis gavla eqspert maswavleblad ver gagxdiT. amisTvis
dro da gamocdilemaa saWiro. magram erTi ram udaoa _ ganaTlebis
fsiqologia Tqveni profesiuli codnis gaRvivebas daexmareba, vinaid-
an pedagogiuri fsiqologiis arsi swavlebasTan urTierTobis Camoya-
libebaa. imisaTvis, rom gaxde kargi pedagogi (maswavlebeli) saWiroa:
sakuTari moswavleebis Secnoba (winamdebare wignis I nawili), swavla
da motivacia (II nawili), swavleba da Sefaseba (III nawili).
23
daukavSireT da ganavrceT gresuli ganaTlebis moZraobis mamadaa aRiarebuli (Hilgard, 1996).
sakvlevad uiliam jemsis meore mowafes, i. l. Torndaiks pedagogiuri
`ganaTlebis fsiqologiis~
fsiqologiis pirveli naSromi (1903) ekuTvnis. man 1910 wels gana-
2001 wlis gazafxulis gamoce-
ma, 36, (2) mieZRvna ganaTlebis Tlebis fsiqologiis Jurnali daaarsa. Torndaikma kvlevis mizniT
fsiqologias: guSin, dRes, saklaso oTaxidan laboratoriaSi gadanacvlebis procesi daiwyo -
xval”, igi TviT-regulaciis gadanacvlebis procesi, romelic jeimsisa da holis mier ugulebe-
Seswavlaze, klasis oTaxis lyofili iqna. aRiarebulia, rom Torndaikis Sexedulebebi metad vi-
marTvaze (menejmentze), mas-
wroa, radganac
wavleblis molodinis Sedege-
bze, programis ganviTarebasa swavlis kanonebs laboratoriebSi eZebda, da es kanonebi unda dan-
da Seswavlis koncefciebze ergiliyo realur klasSi maTi gadamowmebis gareSe. 50 weli dasWirda
mogviTxrobs. swavlis fsiqologiur kvlevas, rom saklaso oTaxebSi dabrunebuliyo
(Hilgard, 1996).
me-20 saukunis pirvel naxevarSi swavlebis ganviTareba fsiqologias
kidev ufro dauaxlovda. iseTi fsiqologebisTvis rogorebic iyvnen
Torndaiki, jadi an maTi mowafeebi araferi uCveulo ar iyo imaSi, rom
erTdroulad yofiliyvnen amerikis fsiqologiis asociaciis preziden-
ti, Tan swavlebisa da saskolo sagnebis Sefasebis masalebis avtorebi.
am epoqis ganmavlobaSi ganaTlebis fsiqologia “skolis saxelmZRvane-
lo mecniereba” iyo (Cubberly, 1919, p. 755). 1940-ian da 1950-ian wlebSi
ganaTlebis fsiqologiis Seswavla individualur gansxvavebebze, Se-
fasebaze, swavlis qcevebze iyo aqcentirebuli. 1960-ian da 1970-ian
wlebSi kvlevis mimarTulebam kognituri ganviTarebis da swavlisken
gadainacvla, romlis drosac yuradReba eqceoda imas, Tu rogor swav-
loben da imaxsovreben cnebebs moswavleebi. Tanamedrove ganaTlebis
fsiqologiaSi swavlasa da ganviTarebaze kulturisa da socialuri
faqtorebis zegavlenis kvleva moxda (Pressley & Roehrig, 2003).
ganaTlebis fsiqologia _ ras warmoadgens pedagogiuri fsiqologia dRes? zogadi ganmartebis
disciplina, romelic Seiswav- mixedviT ganaTlebis fsiqologia aris disciplina, romelic Seiswav-
lis swavlebisa da swavlis
lis swavla/swavlebis procesebs, iyenebs fsiqologiis meTodebsa da
procesebs, iyenebs fsiqolo-
giis meTodebs, Teoriebs da
Teoriebs da sakuTari Teoriebi, problemebi, kvlevis teqnika da meTo-
sakuTaric gaaCnia. debi aqvs. warsulis msgavsad ganaTlebis fsiqologia dResac swavlasa
da swavlebis procesebs ikvlevs da amave dros pedagogiuri praqtikis
gaumjobesebas cdilobs (Pintrich, 2000). swavleba-swavlisadmi interesis
xangrZlivi istoriis miuxedavad, aris ki ganaTlebis fsiqologTa mo-
napovari realurad gamosadegi maswavleblebisaTvis? bolos da bolos
swavleba mxolod saRi azria? modiT ramodenime wuTi davuTmoT am
kiTxvebs.
24
kvlevaze dafuZnebuli pasuxi. wlebis win odenis, brofis da ever
sonis mier Catarebuli kvlevis (1977) Sedegma aCvena, rom dasmul
SekiTxvaze pasuxi arc Tu ise martivia. magaliTisaTvis I kiTxvis
klasebSi bavSvebis Tanmimdevruli (wreze) gamoZaxeba da yoveli bavS-
visTvis wakiTxvis saSualebis micemam gacilebiT ukeTes Sedegamde
migviyvana, vidre moswavleebis araTanmimdevrulma gamoZaxebam. Tan-
mimdevuli (wreze) gamoZaxebis ZiriTadi mizania TiToeuli bavSvisTvis
kiTxvis procesSi monawileobis SesaZleblobis micema. sxva meTodis
SemTxvevaSi, romelic ar iTvaliswinebs yvela bavSvis gamoZaxebas, Ses-
aZloa romelime moswavle ubralod gamogveparos. kvlevam gviCvena,
rom kiTxvis saswavleblad moswavleebis Tanmimdevrul gamoZaxebasTan
SedarebiT ufro ukeTesi alternativebic arsebobs, magram miuxedavad
SerCeuli alternativisa maswavlebeli darwmunebuli unda iyos, rom
praqtukul samuSaoSi uklebliv yvela moswavles eqneba monawileobis
da ukukavSiris miRebis Sansi (Teirney, Readence, & Dishner, 1990). kiTxvis
swavleba detalurad me-13 TavSia mocemuli.
25
cialur morgebasTan dakavSirebuli problemebi gauCndes. isini ufro-
si asakis moswavleebTan urTierTobis damyarebisTvis arc fizikurad
da arc emociurad ar arian mzad. Sedegad, socialur situaciebSi
umweoebi iqnebian, rasac Zalian didi mniSvneloba aqvs skolaSi, gansa-
kuTrebiT ki maRal klasebSi.
kvlevaze dafuZnebuli pasuxi. SesaZloa. samuel kirkis da misi
kolegebis Mmier (1993) `skolis Semdeg kolejSi droze adre SesvlasTan
dakavSirebulma kvlevebma cxadyo, rom is bavSvebi, romlebic ufro
maRal klasSi gadavidnen (romelTa mimarT swrafi meTodi iqna gamoye
nebuli) iseve Seeguen, da SeiZleba iTqvas ukeTesadac ki, vidre is
bavSvebi, romlebic miuxedavad niWisa klasidan klasSi Tanmimdevru-
lad gadayavdaT~ (gv. 105). moswavlisTvis daCqarebuli meTodis gamoy-
enebis warmatebuloba individualur Tvisebebze, moswavlis inteleq-
tze da simwifeze, sxva monacemebsa Tu saSualebebzea damokidebuli.
zogierTi moswavlisTvis masalis daCqarebuli gavla da ufros mo-
swavleebTan erTad muSaoba Zalian sasargebloa. swavlebis moswavleTa
SesaZleblobis mixedviT morgeba ufro detalurad amave wignis me-4
TavSia ganxiluli.
daukavSireT kvlevas aSkara pasuxebi? lili vongma (1987) gviCvena, rom aRniSnulTan da
da ganavrceT kavSirebiT weris kvlevis SedegebiTac ki SesaZloa naTeli warmod-
waikiTxeT da ganixileT gena Segveqmnas. man swavlasTan dakavSirebuli 12 kvlevis Sedegi Sear-
Gage, N.L. naSromi (statia)
Cia erT-erTi maTgani zemoxsenebuli `rigis dakavebis~ (Take Turn) Sedegi
(1991). socialur da gana-
Tlebis sferoSi Catarebuli
iyo. man rogorc kolejis moswavleebs aseve maswavleblebs 6 Sedegi
kvlevebis Sedegebis sicxade. swori formiT xolo 6 sapirispiro formiT warudgina. moswavleebma da
Educational Researcher, 20 (1), maswavleblebma araswori Sedegebis daaxloebiT naxevari `aSkarad~ mar-
10-16. mniSvnelovani kiTxvebi: Tebulad Seafases. momdevno kvlevisas sagnebis sxva jgufis 12 swori
ra ganapirobebs pedagogiuri
da araswori Sedegebi warmoudgines. kvlevis mixedviT maswavleblebs
kvlevebiT miRebuli Sede-
gebis `sicxades~? ra saSiS-
da moswavleebs marTebuli pasuxebi unda aerCiaT. 12-idan 8 Sedegi
roebas warmoadgens msgavsi araswori sagnis SerCeva iyo.
azrovneba? SesaZloa fiqrobT, rom ganaTlebis fsiqologebi TavianT dros imis
aRmoCenaze xarjaven, rac isedac aSkaraa. zemoaRniSnuli magaliTebi
aseTi msjelobis saSiSroebaze migviTiTebs. Tu garkveuli principi
martivad aris gadmocemuli, is SesaZloa gamartivebulad JRerdes.
msgavsi fenomenia, rodesac Cven niWier mocekvaves an aTlets vxe-
davT; kargad gawvrTnili da sakuTar saqmeSi daxelovnebuli adamianis
mier Sesrulebuli samuSao martivad gveCveneba. magram Cven mxolod
varjiSis Sedegs vxedavT, da ara calkeuli moqmedebis SesrulebisTvis
gaweul samuSaos. gaiTvaliswineT, rom yoveli kvlevis Sedegi – da
Tu gind sapirispiro – SesaZloa JRerdes rogorc saRi azri. mniS-
vnelovani ara isaa raoden gonivrulad JRers esa Tu is idea, aramed
is, Tu ra ras warmoadgens testSi Cadebuli principi (Gage, 1991).
26
baze, swavlasa da ganviTarebaze saerTo Sexedulebis warmodgenis Se-
qmnis mcdelobaa.
aRweriTi kvleva. ganaTlebis fsiqologebi sxvadasxva kvlevebis Ses- aRweriTi kvlevebi _ kvle
wavlas gegmaven da axorcieleben. zogierTi maTgani `aRweriTia~, anu vebi, romlebSic grovdeba
maTi mizani erT konkretul an ramodenime saklaso oTaxSi momxdari dawvrilebiTi informacia
movlenebis aRweraa. aRweriTi kvlevis angariSi gamokvlevis Sedegebs, raime situaciis Sesaxeb.
gamoiyeneba dakvirveba,
gamokiTxvis Sedegebs, saklaso oTaxSi dialogebis magaliTebs an sak-
gamokiTxva, interviu, Cawera
laso oTaxis saqmianobis audio da video Canawerebs moicavs. an am meTodebis kombinire-
erT-erTi aRweriTi midgoma anTropologiidan gadmoRebuli sak- buli varianti.
laso oTaxis eTnografiaa. eTnografiuli meTodebi erTi jgufis eTnografia _ kvlevisadmi
cxovrebaSi momxdari bunebrivi movlenebis Seswavlas moicavs da am aRweriTi midgoma, romelic
jgufis adamianebisTvis am movlenebis mniSvnelobis Cawvdomas cdi- fokusirebulia erTi jgufis
lobs. magaliTisaTvis, rendis, winamdebare Tavis dasawyisSi naxsenebis cxovrebaze da cdilobs Ca
saSualo skolis maTematikis eqsperti maswavleblis, aRwera borkos da wvdes movlenaTa mniSvnelobas
am jgufis adamianebisaTvis.
livingtonis mier Catarebuli eTnografiuli kvlevidan iyo motanili
(1989) mkvlevarebma imisaTvis, rom ganesazRvraT axalbeda da eqspert
maswavlebelTa Soris gansxvavebebi maswavleblebis klasebze detal-
uri dakvirveba (audio Canawerebisa da maswavlebelTan gasaubrebis
Sedegad miRebuli pasuxebis CaTvliT) Caatares da Semdeg dakvirvebis
analizi moaxdines.
zogierT aRweriTi kvlevisas mkvlevarebi CarTul dakvirvebas mi CarTuli dakvirveba - aR-
marTaven. msgavsi dakvirvebis dros imisaTvis, rom mkvlevarebma qmede- weriTi kvlevis erT-erTi
bebi maswavleblis da moswavlis WrilSi dainaxon Tavad saklaso oTaxis meTodi, roca mkvlevari jgu-
fis cxovrebis ukeT gasagebad
an skolis cxovrebis monawile xdebian. agreTve, mkvlevarebi konkre- TviTonac monawile xdeba.
tuli SemTxvevis Seswavlasac (Case Study) mimarTaven. SemTxvevis Ses-
wavla magaliTad maswavleblis mier kursis dagegmvis, an moswavlis konkretuli SemTxvevis
mier konkretuli masalis dauflebis safuZvlian kvlevas gulisxmobs. Seswavla – erTi adamianis an
erTi situaciis safuZvliani
Seswavla.
korelaciuri kvleva. xSir SemTxvevaSi aRweriTi kvleva korelaciis
Sedegebs moicavs. gamomdinare im faqtidan, rom 1.1 cxrilis da Semdeg
TavebSi motanili korelaciebis kargad gagebisaTvis korelaciis cod-
dadebiT korelaciaze
T
ar
vy
av
vy
ar
27
korelacia – statistikuri naa saWiro, modiT ramdenime wuTi am koncefciis gamokvlevas davuT-
aRwera imisa, Tu ramdenad axlo
moT. korelacia warmoadgens ricxvs, romelic aCvenebs or movlenasa an
kavSirSia ori cvladi erTma-
neTTan. or cvlads Soris kavSiris, siZlieresac, mimarTulebasac. korelacia
(korelaciis Skalaa, diapazoni) 1.00-dan -1.00-mde meryeobs. korelacia
dadebiTi korelacia rac ufro 1.00 an -1.00 axlosaa, miT metia urTierTkavSiris siZliere.
– damokidebuleba or cvlad
magaliTisaTvis, korelacia simaRlesa da wonas Soris daaxloebiT .70
Soris, roca erTdroulad
xdeba maTi maCveneblis zrda an (Zlieri kavSiri); adamianis simaRlesa da sasaubro enebis ricxvs Soris
kleba; magaliTad, kaloriebis korelacia daaxloebiT .00 (aranairi kavSiri).
miReba da wonis momateba. korelaciis niSani urTierTkavSiris mimarTulebas gviCvenebs. dade
biTi korelacia gviCvenebs, rom ori faqtori erTdroulad izrdeba
uaryofiTi korelacia
– iseTi mimarTeba or cvlads an klebulobs. erTis momatebis SemTxvevaSi izrdeba meorec. simaRlesa
Soris, roca erTi cvladis da wonas Soris dadebiTi korelaciaa, vinaidan ufro did simaRles
maRali maCvenebeli ukavSird- gaaCnia tendencia daukavSirdes ufro did wonas rogorc 1.1. cxril-
eba meoris dabal maCvenebels.
Sia asaxuli sertificirebul maswavlebelTa procentul maCvenebelsa
magaliTad, adamianis simaRle
da manZili mis Tavsa da Wers
da moswavleebis maTematikaSi miRwevebs Soris korelacia dadebiTia
Soris. (rodesac xdeba sertificirebuli maswavleblebis raodenobis zrda
izrdeba moswavleebis maTematikaSi miRwevebi). negatiuri (uaryofiTi)
korelacia gulisxmobs rom erTi faqtoris zrda meore faqtoris
SemcirebasTan aris dakavSirebuli. 1.1. cxrilze asaxulia, rom Tu
arasertificirebuli maswavleblebis raodenoba izrdeba moswavleebis
maTematikaSi miRwevebic klebulobs.
aseve aRsaniSnavia is mniSvnelovani garemoebac, rom korelacia ar
gviCvenebs mizezs da Sedegs (ix. cxrili 1.1). simaRle da wona korela-
ciaSia – maRali adamianebis wonaSi matebis tendencia ufro maRalia
vidre dabali adamianebisa. magram wonaSi momateba ar gulisxmobs si-
maRleSi matebasac. adamianis wonis mixedviT Tqven SegiZliaT daax-
loebiT gansazRvroT misi simaRle. pedagogiuri fsiqologebi gansaz-
Rvraven korelacias ise, rom SeZlon saklaso oTaxSi mniSvnelovani
movlenebis winaswar ganWvreta.
eqsperimenti – kvlevis iseTi eqsperimentuli kvleva. kvlevis meore forma – eqsperimentuli – SesaZ
meTodi, romlis farglebSic
leblobas aZlevs ganaTlebis fsiqologebs ivaraudon da Seiswavlon
SesaZ-lebelia cvladebis
kontroli, manipulireba da mizezi da Sedegi. arsebuli situaciis mxolod dakvirvebisa da aRwer-
Sedegebis aRnusxva. is nacvlad mkvlevarebma Seitanes cvlilebebi da aRricxvis Sedegebi.
monawileebi/cdispirebi upirveles yovlisa yalibdeba monawileTa Sesadarebel jgufTa raode-
– Sesaswavli adamianebi an
noba. fsiqologiuri kvlevisas termini monawile _ e.w. cdis piri gu-
cxovelebi.
lisxmobs Sesaswavl adamianebs – rogoricaa, magaliTad maswavleblebi
SemTxveviToba – is, rasac ar
an merve klaselebi. erTi zogadi xerxi imisTvis, rom davrwmundeT rom
aqvs gansazRvruli modeli da
ar emorCileba raime wess. monawileTa jgufebi arsebiTad identuria, mdgomareobs imaSi, rom
TiToeuli monawile jgufSi gadanawildeba SemTxveviTi proceduris
statistikurad mniS-
vnelovani – is, rac ar aris meSveobiT. SemTxveviToba gulisxmobs, rom TiToeul monawiles Tana-
SemTxveviTi. bari Sansi aqvs moxvdes TiToeul jgufSi.
erT an erTze met jgufSi eqsperimentis Camtareblebi situaciis
zogierT aspeqts cvlian imisaTvis, rom daakvirdnen aRniSnul cvli-
lebas an mosalodnel Sedegs. mosalodneli Sedegi aqvs Tu ara. Sem-
dgom xdeba TiToeuli jgufis Sedegebis Sedareba. xSir SemTxvevaSi,
statistikuri testebi tardeba. rodesac gansxvavebebi miiCneva, ro-
gorc statistikurad mniSvnelovani, es gulisxmobs, imas rom isini
SesaZloa mxolod SemTxveviTi xasiaTis araa. kidev erTxel daakvirdiT
1.1 cxrils. P.05 gulisxmobs, rom am Sedegebis SemTxveviTi xasiaTi 100-
dan 5-ze naklebia, xolo P.01 gulisxmobs, rom am Sedegebis SemTxvevi-
28
Toba 100-dan 1-ze naklebia. Cvens mier ganxiluli kvlevebis daxmarebiT daukavSireT codnas da
ganavrceT
vecdebiT ganvsazRvroT mizezisa da Sedegis urTierTdamokidebuleba
qvemoT motanili kvleva
iseTi kiTxvebis meSveobiT, rogoricaa: Tu maswavlebeli im moswavlee- aRweriTia (P) Tu eqsperimen-
bis ignorirebas axdens, romlebic nebarTvis gareSe dgebian skamidan tuli (E)?
da aqebs im moswavleebs, romlebic gulmodgined muSaoben merxTan 1. mkvlevarebma maRali
miRwevebis mqone klasebis
(mizezi), gaatareben Tu ara moswavleebi met dros sakuTar merxebTan
maswavleblebze moaxdines
muSaobaSi (Sedegi)? dakvirveba imisaTvis, rom
umetes SemTxvevaSi aRweriTi da eqsperimentuli kvleva erTdrou- ganesazRvraT Tu ra aqvT
lad xorcieldeba. zemoTxsenebuli ogdenis, brofis da everstonis saerTo am maswavleblebs.
2. maswavleblebma impulsuri
(1977) mier `Taking Turn~ (rigis dakaveba) kvleva amisi kargi magaliTia.
bavSvebiT dakompleqte-
imisaTvis, rom mkvlevarebs gaecaT kiTxvaze pasuxi `Tu ra kavSiria buli sami jgufis bavSvebs
dawyebiT klasSi moswavleTa sakiTxvad SerCevasa da kiTxvaSi maT sxvada-sxva saxis treningi
miRwevebs Soris~, mkvlevarebma ramodenime klasSi moswavleebsa da Cautares. mizani ki im
traningis gansazRvra iyo,
maswavleblebze moaxdines dakvirveba. Semdeg, ki moswavleTa kiTxva-
romelic yvelaze efeqti-
Si miRwevebis Sejereba moaxdines. maT aRmoaCines, rom moswavleTa anad moaxdenda impulsuro-
garkveuli wesrigiT gamoZaxeba dakavSirebuli iyo, korelaciaSi iyo, bis Semcirebas.
kiTxvaSi maRali qulebis dagrovebasTan. aseTi martivi korelaciis 3. mkvlevarebma gogonebis da
biWebis jgufs IQ testebi
SemTxvevaSi, rogoric esaa, mkvelvarebi ver iqnebian darwmunebulebi
Cautares, raTa ganesaz-
imaSi rom strategiam efeqti ganapiroba. kvlevis meore nawilSi og- RvraT arsebobs Tu ara
denma da misma kolegebma maswavleblebs sTxoves moswavleebis Tan- kavSiri sqessa da verbalur
mimdevruli gamoZaxeba. Semdeg maT am klasisi miRwevebi im klasebis unars Soris.
4. maswavleblebma maTematikis
miRwevebs Seadares, sadac gamoZaxebis sxva strategiebs iyenebdnen.
or msgavs jgufSi swav-
kvelvis meore nawili eqsperimentuli swavleba iyo – kerZod ki (field lebis sxvadasxva meTodi
experiment), savele eqsperimenti, vinaidan is namdvil saklaso oTaxSi gamoiyenes imisaTvis, rom
Catarda da ara laboratoriaSi. mkvlevarebs daedginaT
maTematikis testebSi umaR-
erTi subieqtis eqsperimentuli Seswavla. erTi subieqtis eqsperimen- lesi qulebis dagrovebisT-
vis Tu romeli meTodi iyo
tuli Seswavlis mizania Terapiis, swavlebis meTodis an sxva Carevis
gamarTlebuli.
efeqtis gansazRvra. erT-erTi farTod gavrcelebul midgomas war- pasuxebi: 1. D 2. E 3. D 4.E E
moadgens sabaziso periodis ganmavlobaSi dakvirvebis ganxorcieleba
(A) da Semdgom qcevis Sefaseba; Careva (B) da Sedegis aRniSvna; Semdeg
Carevis Sewyveta da sabaziso pirobebSi dabruneba (A); da bolos xe-
laxla Carevis ganxorcieleba (ABAB). kvlevis am formas eqsperimenti
ewodeba. magaliTisaTvis, maswavlebelma SesaZloa moaxdinos erTi
sabaziso kviris ganmavlobaSi im moswavleebis aRricxva, romelbic erTi subieqtis eqsperi-
mentuli Seswavla – erT
merxebidan daukiTxavad dgebian (AA), Semdeg moaxdinos aseTi moswav-
pirovnebasTan dakavSirebuli
leebis ignorireba, magram amavdroulad daiwyos merxebTan mjdomi sistematuri eqsperimentebi da
moswavleebis qeba da Caweros erTi kviris manZilze ramdeni moswavle kvlevebi.
datovebs Tavis merxs (B). Semdeg, maswavlebeli daubrundeba sabaziso
pirobebs (A) da moaxdens Sedegebis Caweras. amis Semdeg is xelaxla
mimarTavs Seqeba-ignorirebis strategias (B) (Landrum & Kauffman, 2006).
wlebis win zemoaRniSnuli Carevis testireba ganxorcielda, Seqeba-
ignorirebis strategiam gviCvena efeqtianoba, vinaidan im moswavleTa
raodenoba, romelbic merxTan didxans isxdnen gaizarda (Madsen, Becker,
Thomas, Koser, & Plager, 1968).
29
lebis mTel periods – cvlilebis dawyebindan misi SedarebiT stabi
lur mdgomareobaSi gadasvlamde; (b) ZiriTadad dakvirveba xorciel-
deba video Canawerebis, gasaubrebebis da Sesaswavli subieqtebis mier
gamoyenebuli zusti sityvebis CaweriT; (m) yoveli qcevis dakvirveba
“mikroskopuli” sizustiT xdeba, anu xdeba yoveli momentis an TiToeu-
li mcdelobis Seswavla. aRniSnulis mizania cvlilebaTa Zireuli meqa-
nizmebis gansazRvra (axsna) – magaliTisaTvis, ra saxis codna an ga-
mocdileba ganapirobebs cvlilebas (Siegler & Crowley, 1991). aseTi saxis
kvleva Zviria da moiTxovs did dros, Sedegad xSir SemTxvevaSi erTi
an ramdenime bavSvis Seswavla xorcieldeba.
30
saimedo da dasabuTebuli monacemebis Sesagroveblad sistematu
rad iyenebs dakvirvebas da eqsperiments
monacemTa analizisaTvis iyenebs zust da marTebul proce-
durebs
axdens Sefasebas eqsperimentaluri an TiTqmis eqsperimentalur
proeqtebs, upiratesoba eniWeba monawileebis pirobebTan SemTx-
veviT ganawilebas.
axdenen eqsperimentuli swavlebis ganmartebas ise, rom sxva mkv-
levarebs hqondeT SesaZlebloba moaxdinon kvlevis kopireba an
sistematurad aagon kvleva mis Sedegebze
Jurnalis an damoukidebeli eqspertebis mier xdeba zusti, obieq-
turi samecniero mimoxilva.
samecniero kvlevis es daxasiaTeba ukeT Seesabameba zemoaRniS-
nul eqsperimentul midgomas vidre sxva meTodebi, rogoricaa eTno-
grafiuli kvleva an konkretuli SemTxvevebis Seswavla. gamomdinare
im faqtidan, rom NCLB mixedviT skolebi valdebulebi arian sakuTari
programebi efuZnebodes samecniero kvlevas. ganuwyvetlad kamaTo-
ben aRniSnulis mniSvnelobaze, Semdeg gverdze rubrikaSi motanilia
aRniSnulis mxardasaWeri argumenti da kontrargumenti.
Teoriebi swavlebisTvis
ganaTlebis fsiqologiis ZiriTadi mizania swavlebisa da swavlis
gageba; kvleva ki ZiriTadi saSualebaa. am miznis miRweva xangrZlivi
da neli procesia. sul ramodenime mniSvnelovani kvlevis Sedegad
SeiZleba gaeces erT an yvela kiTxvas pasuxi. adamiani Zalze rTuli
arsebaa. xolo yoveli kvleva pedagogiur fsiqologiaSi situaciis
SezRudul aspeqtebs ikvlevs – SesaZloa ramdenime cvlads erTdrou-
lad an erTi an ori klasos cxovrebas. Tu garkveul sferoSi saWiro
kvlevaTa raodenoba dasrulda da Sedegebi identuria Cven princi-
pamde mivdivarT. es gulisxmobs or an met faqtors Soris arsebul
urTierTkavSirs – magaliTad kavSiri konkretul saswavlo strate-
giasa da moswavleebis miRwevebs Soris.
swavlebis da swavlis procesis ukeT gagebis kidev erT saSualebas principi – faqtorebs Soris
warmoadgens Teoria. Teoriaze Cveulebrivi warmodgenaa (magaliTad dadgenili mimarTeba.
`kargiT ra, es xom mxolod Teoria iyo~) `varaudi an eWvi~. magram Te
Teoria – principTa integri-
oriis mecnieruli ganmarteba savsebiT gansxvavebulia. Teoria mecni-
rebuli sistema, romelic cdi-
eruli TvalsazrisiT niSnavs urTierTdakavSirebul cnebaTa sistemas, lobs ama Tu im fenomenis axsnas
romelic gamoiyeneba monacemTa ganmartebisTvis da momavali eqsperi- da prognozis gakeTebas.
mentebis Sedegebis winaswar varaudisaTvis (Stanovich, 1992, p.21). dadge-
nili principebis safuZvelze ganaTlebis fsiqologebma Camoayalibes
mraval cvlads Soris urTierTkavSiris ganmarteba da zog SemTxvevaSi
mTel sistemebs Soris urTierTmimarTeba. arsebobs Teoriebi, romlebic
ganmartaven, Tu rogor viTardeba ena, ra ganapirobebs gansxvavebas ga-
naTlebaSi, da rogorc ukve aRvniSneT, Tu rogor swavlobs adamiani.
sul ramdenime Teoria axerxebs srulyofil ganmartebas da winaswar
gansazRvras. winamdebare wignSi, Tqven SexvdebiT ganaTlebis fsiqolog-
Ta magaliTebs, romlebic sxvadasxva Teoriul midgomas iyeneben da
sruliad ar eTanxmebian Seswavlisa da motivaciis saerTo ganmartebas.
radgan ar aris Teoria, romelic yvela kiTxvaze pasuxobs, es gvaZlevs
SesaZleblobas gaviTvaliswinoT Tu ras gvTavazobs TiToeuli maTgani.
albad ikiTxavT ra saWiroa mivmarToT Teoriebs? ratom araa sak-
31
argumenti / kontrargumenti
ra saxis kvleviT unda xelmZRvanelobdes ganaTleba?
32
cxovrebis yoveldRiuri movlenebze (avad-
kontrargumenti eqsperimenti ar war myofi bavSvi, gayra, mgznebare sasiyvarulo
moadgens dasabuTebis erTaderT an Tugind urTierToba, Sakiki, dabadebis dRe, alko-
saukeTeso wyaros. holis gamoyeneba, axali principebi, axali
devid osloni (2004) radikalurad ar moswavle klasSi, wvima, romlis gamoc bavS-
eTanxmeba slavinis pozicias. is Tvlis, rom vebi Senobas ver toveben) da es yvelaferi
gavlenas axdens kvlevaze skolaSi, amitom
medicina ar SeiZleba ganaTlebis analogad
ganzogadebis SesaZlebloba SezRudulia
iqnes gamoyenebuli. ganaTlebaSi `mkurnalo-
xidebis daproeqtebis da genebis gamoyofas-
ba~ gacilebiT rTuli da aragaTvladia vidre Tan SedarebiT. mecnierebisaTvis skolisa da
medicinaSi erTi an meore wamlis gamoyeneba. klasis Secvla gacilebiT rTulia vinaidan
da garda amisa, yoveli saganmanaTleblo pro- konteqstis kontroli SeuZlebelia.
grama klasis mixedviT icvleba da icvleba
berlineris daskvniT iseTi kompleqsuri
misi ganxorcielebis mimarTulebac. faTi la
problema, rogoricaa ganaTleba sxvadasxva
zeri, Cemi kolega ohaios StatSi ambobs `praq-
meTodebis srulfasovan Seswavlas saWiroebs
tikis xarisxis gaumjobeseba, kompleqsuroba – `eTnografiuli kvleva gadamwyvetia, iseve
da konteqstis da praqtikis areva ver gax- rogorc konkretuli SemTxvevebis Seswavla,
deba SesaniSnavi saSualeba. aRniSnulis mcd- dakvirvebiTi kvleva, perioduli Seswavla,
eloba ara gaumjobesebisaken aramed gauare- eqsperimentebi, aqtivobis kvleva da sxva saSu-
sebisaken migviyvans. msgavsi danakargi asaxvas alebebi unda iqnas gamoyenebuli raTa moxdes
Cvens skolebSi bavSvebze, maswavleblebsa da utyuari informaciis Segroveba ganaTlebas-
direqtorebze hpovebs~ (2004, gv. 30). devid Tan dakavSirebul debatebSi CarTvis mizniT.
berlineri (2002) igive pozicias afiqsirebs: saxelmwifo saganmanaTleblo kvlevebisaTvis
mxolod erT meTods ar unda uywobdes xels~
samecniero kvlevebis Sedegebis ganaTlebaSi (Berliner, 2002, p. 20).
ganxorcieleba rTulia, vinaidan skolebSi
adamianebi socialur urTierTqmedebaTa
rTul da cvalebad qselSi imyofebian. am qse- rogoria Tqveni azri?
lis monawileebi yoveldRiurad sxvadasxva gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
siZlieriT zemoqmedeben erTimeoreze da www.mylabschool.com
33
saswavlo wlis axali klasiT dawyebisaTvis. Tu Tqven rubrikaSi `Se-
CerdiT/dafiqrdiT/CawereT~ CamoayalibebT zemoaRniSnul gancdebs sa-
nerviulo araferi geqnebaT (Borko & Putnam, 1996; Cooke & Pang, 1991). am
gancdebis miuxedavad savaldebulo araa imisaTvis, rom karg maswavle-
blad CamoyalibdeT wlebi elodoT. me bevr warCinebul moswavlesTan
mimuSavia, maSinac ki rodesac isini pedagogiur praqtikas gadiodnen.
qvemoT motanilia esme kodelis, Cikagos skolis me-5 klasis maswavle-
blis, misi maswavleblobis pirveli wlis mogonebebi:
am wlis manZilze Cven mravali saintereso ram movimoqme-
deT. CemTvis yvelaze dasamaxsovrebeli iyo: magaliTad, rode-
sac eleqtrobas gavdiodiT sinaTlesTan dakavSirebuli TamaSebi
movawyveT. Suasaukuneebis istoriis Seswavlisas Cven koSki av-
ageT. haeris Seswavlisas sapnis buStebis festivali movawyeT.
aziis Seswavlisas Cven suSi gavakeTeT. sayvareli wignisTvis Cven
komerciuli reklama gavakeTeT. movawyeT wignis gmirebis mas-
karadi. bavSvebi klasis buRalterias awarmoebdnen. Cven movawyveT
supermarketi marcvleulis yuTisgan ise, rom bavSvebi xurdis
dabrunebas swavlobdnen. Cemma bavSvebma saukeTeso Txzulebebi
daweres. maT mimowera aqvT sxvadasxva qveyanaSi TanatolebTan.
maT leqsebis krebulebs ilustraciebi gaukeTes. maT ician 60-
iani wlebis yvela cekvebi (Codell, 2001, pp. 177-178).
34
maswavlebloba erT-erTi im
ramodenime profesiaTagania,
sadac axalbeda maswavlebelma
samuSaos dawyebis pirveli
kviris ganmavlobaSi gamocdi-
li pedagogebis gamocdileba
unda gaiziaros. veterani
maswavleblebi ki pedagogiuri
karieris pirveli kvirebis
ganmavlobaSi informaciis da
daxmarebis saukeTeso wyaros
warmoadgenen.
mravalferovneba da erTgvarovneba
pedagogiur fsiqologiaSi
mravalferovneba
moswavleebis sxvadasxva jgufebis akademiuri miRwevebi sxvadasxva
faqtorebTan dakavSirebis mcdeloba aqtis `arc erTi bavSvi uyuradRe-
bod~ miRma mdgari erT-erTi motivacia iyo. NCLB gansazRvravs, rom
adekvaturi yovelwliuri progresis miznebi unda Camoyalibdes da
moxdes testireba konkretulad moswavleebis rasobrivi da eTnikuri
umciresobisTvis, invalidi moswavleebisTvis, im moswavleebisTvis
romelTaTvis inglisuri ena ar warmoadgens mSobliur enas da mo-
swavleebisTvis, romlebic dabali Semosavlis mqone ojaxebidan arian.
winamdebare TavSi Cven pedagogiur fsiqologiaSi kvlevis meTodebis
mravalferovneba – aRwerilobiTi kvleva, eqsperimentuli kvleva da
bolos maswavleblebis aqtivobis kvleva ganvixileT.
35
cxrili 1.2.
moswavle maswavleblebisTvis micemuli rCvevebi maTive moswavleebisgan
amatos dawyebiTi skolis erT-erTi klasis moswavleebis mier sakuTari moswavle
maswavleblisTvis bolo dRes saCuqrad micemuli rCeva
1. mogveci imdenad didi codna ramdensac 8. dagvexmare vweroT Soreul qveynebze
SeZleb
7. gvaswavle kiTxva
wyaro: rom Affirming Diversity: The Sociopolitical Context of Multicultural Education, 4e by Sonia Neito.
Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright © 2004 by Person Education. Reprinted by permission of the
publishers.
erTgvarovneba
am TavSi me or msgavsebas vxedav. mniSvneloba ar aqvs ras fiqrobs
ganaTlebis specialisti NCLB-ze an rogor warmoudgenia kargi swav-
leba, magram yvela eTanxmeba im faqts, rom bevri bavSvi warsulSi
uyuradRebod darCa da rom es procesi unda SeCerdes. me vTvli, rom
ganaTlebis fsiqologias bevri ramis SeTavazeba SeuZlia im maswavle-
blebisaTvis, romlebsac yvela moswavlis miRwevebis naxvas surT. mniS-
vneloba ar aqvs romeli meTodi iqneba gamoyenebuli, ganaTlebasa da
fsiqologias Soris xangrZlivi urTierTkavSiri arsebobs. ganaTlebis
fsiqologia or sityvas efuZneba: erudicia da praqtika. meril uiT-
rokma (1992, gv.138) kargad Camoayaliba, rodesac Tqva ganaTlebis
fsiqologia aqcentirebulia “ganaTlebis (pedagogikis) yoveldRiuri
problemebis fsiqologiur Seswavlaze, saidanac principebs, modelebs,
Teoriebs, swavlis procedurebs, instruqtirebisa da Sefasebis praq-
tikul, kvlevis meTodebs, statistikur analizebs, azrovnebis da Ses-
wavlis efeqturi procesebisTvis, skolebis socialuri da kulturu-
li kompleqsuri prcesebisTvis Sesaferisi procedurebis Sefasebas
viRebT”. aRniSnuli ki faqtiurad yvelafers moicavs.
36
Sejameba
37
Sedegi, romelic unda exmarebodes maswavleb- or an met faqtors – magaliTad, konkretul
lebs sasargeblo cvlilebebis ganxorcielebaSi. strategiasa da moswavlis miRwevebs Soris Ca
mkvlevarebma arsebuli situaciis ara mxolod moyalibebuli urTierTkavSiria. Teoria ki kon
dakvirveba da aRwera ganaxorcieles, aramed cefciebis erTobliobaa, romelic gamoiyeneba
SeimuSaves cvlilebebi da asaxes maTi Sedegebi. monacemTa ganmartebisaTvis da winaswar gansaz-
RvrisaTvis. Kkvlevis principebi konkretuli
ra aris calkeuli subieqtis da mikrogenetikuri problemis gadaWris rig SesaZlo pasuxebs gvTa
kvleva? erT cdis pirze Catarebul eqsperimen- vazobs, xolo Teoria – TiTqmis yvela saxis
tul proeqtebSi mkvlevarebi gavlenis efeqts situaciis analizis perspeqtivas.
erT adamianze, xSir SemTxvevaSi sabaziso pe-
riodis/Carevis/sabazo periodi/Careva an ABAB raze zrunavs damwyebi maswavlebeli?
midgomas iyeneben. mikrogenetikuri kvlevisas swavlebis daufleba Tanmimdevruli procesia.
xorcieldeba subieqtebis detaluri dakvirve- maswavleblebis sadardeli da problemebi maT
ba imisaTvis, Tvalyuri vadevnoT cvlilebis progresTan erTad icvleba. pirveli wlebis gan
progress misi dawyebis stadiidan manam, sanam mavlobaSi ZiriTadi yuradReba eqceva disci-
is stabilur xasiaTs ar miiRebs. plinis Camoyalibebas da SenarCunebas, moswav-
leebis motivacias, moswavleebis naSromebis
ra aris aqtivobis kvleva? aqtivobis kvleva xor-
Sefasebas da mSoblebTan urTierTobas. aseTi
cieldeba maSin, rodesac maswavleblebi da
mniSvnelovani sazrunavis miuxedavad bevr axal-
skolebi moswavleebisaTvis swavlebis meTodisa
beda maswavlebels sakuTar swavlebis meTodSi
da Seswavlis meTodis gaumjobesebis mizniT
energia da kreatiuloba Seaqvs da yovel wliu-
sistematurad axorcieleben dakvirvebas da te-
rad sul ufro xvewaven. ufro gamocdili mas-
stirebas.
wavleblis sazrunavia profesiuli zrda.
principsa da Teorias Soris gansxvaveba. principi
38
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
maswavleblis licenziis misaRebad, Tqven unda Caa gaanalizoT swavlebis saukeTeso meTodi. saukeTeso mas-
baroT gamocda, PRAXIS IITM romelic 40 StatSi bar wavleblebi arian gonieri maswavleblebi – isini safuZ-
deba, xolo danarCan StatebSi msgavsi testebi arsebobs. vlianad swavloben da ikvleven sakuTari swavlebis ga-
am testebis safuZvels Interstate New Teacher Assessment mocdilebis yvela aspeqts, cdiloben Seitanon siaxleebi
and Support Consortium mier dadgenili profesiuli swavlebis meTodSi praqtikaSi, da mudmivad cdiloben
standartebis (INTASC). am standartebidan umravlesoba codnisa da kvalifikaciis gaumjobesebas. Praxis IITM
winamdebare wignSia mocemuli. adgens gaazrebuli praqtikis rols saukeTeso maswav-
konkretuli SemTxvevis analizi bevri salicenzio leblis ganviTarebaSi. gaazrebuli praqtika moicavs
gamocdis nawilia, es wigni mogcemT praqtikas da uz- kolegebTan urTierTobas, profesionalTa asociaciaSi
runvelgyofT eqspertebis mosazrebebiT Tu rogor ga gawevrianebas da profesiuli literaturis mimoxilvas
moiyenoT pedagogiuri fsiqologia konkretuli SemTx- mimdinare mosazrebebis, mniSvnelovani monacemTa bazis
vevis analizisaTvis. winamdebare TaviSi Tqven gevalebaT da efeqturi swavlebis praqtikis kvlevis gasagebad.
rogor moiqceodnen? Zieb masalas, sadac aRwerili iqneboda warsulSi sxva sko-
lebSi igive dajildovebisas Tu rogor iqna SerCeuli
qvemoT motanilia praqtikos maswavlebelTa pasuxebi maswavleblebi. aRniSnuls SevTavazebdi `saukeTeso mas-
am qveTavis dasawyisSi `saukeTeso maswavleblis~ nomi- wavleblis~ nominaciisTvis sxvadasxva kategoriebiT Ser-
Cevas, ris safuZvelzec nominantebis SerCevas movaxden-
naciasTan dakavSirebul situaciaze.
diT. me SevTavazebdi nominantebis samarTlian SerCevas
maTi SesaZleblobebis safuZvelze. da bolos, SevTavaze-
tomas neismis 7-12 klasebis sabunebismetyve- bdi moswavleebis azris gaTvaliswinebas, Tu maTi azriT
lo mecnierebis maswavlebeli, slokumis damou romeli maswavlebeli imsaxurebs am jildos.
kidebeli skola, elharTi, texasi.
imisaTvis, rom moxdes `saukeTeso maswavleblis~ mo kari parksoni meore klasis maswavlebeli,
ninantebis samarTliani SerCeva procesi imdenad obi- braunis skola, natiki, masaCuseci.
eqturi unda iyos ramdenadac es SesaZlebeli iqneba. upirveles yovlisa, komitetis sxdomamde gamocdil
damwyebi maswavlebeli manam sanam komitetis pirvel maswavleblebs gavesaubrebodi imisaTvis, rom damedgina
sxdomas daeswreba, valdebulia gaecnos aRniSnul Tu ra kvalifikacia unda mogveTxova Cveni kandidatebi-
TemasTan dakavSirebul sxva informacias, maT Soris sgan. `saukeTesos~ mniSvnelobis zusti gansazRvra da
Sefasebis sakontrolo kiTxvaris nimuSebsac. sakon- rekomendaciebis nusxis SemuSaveba komitetis prior-
trolo kiTxvarSi mocemuli sakiTxebi mniSvnelovania, itets unda warmoadgendes imisaTvis, rom komitetis
is SesaZloa moicavdes iseT sakiTxebs rogoricaa: mas- yvela wevri erTidaigive kvalifikacias moiTxoven. Ti
wavleblis moswavleTa standartuli testiT dagrovil Toeuli nominantis xarisxis da miRwevebis ZiriTadi
qulebs, maswavleblis skolis da mSobelTa sxvadasxva nusxis Camoyalibebis Sedegad Cven SevZlebdiT saukeTe-
komitetSi nayofier monawileobas da sxva. sakontro- so kvalifikaciis mqone kandidatis SerCevas.
lo kiTxvaris aslebi unda daurigdes komitetis sxva
wevrebsac gansaxilvelad da Sesworebis an damatebis
Setanis mizniT. komitetis sxva wevrebi daafaseben maTi eimii fredet meore klasis maswavlebeli,
axali kolegis mier gaweul mosamzadebel samuSaos da fiSeris dawyebiTi skola, uolpuli, masaCuseci.
aRniSnuliT maTTvis dazogil dros.
mravali faqtori ganapirobebs maswavleblis efeq-
turobas, umniSvnelovanesi ki isaa, rom maswavlebelma
madia alaiza saSualo skolis maswavlebeli, yvela bavSvTan unda monaxos midgoma. efeqturma mas-
Campus Garza Sada monterei, mexiko. wavlebelma ise unda moaxdinos saswavlo sagnebis mod-
ificireba, rom sxvadasxva SesaZleblobis mqone moswav-
upirveles yovlisa me SevTavazebdi SesarCevi kri- lem warmatebis miRweva moaxerxos, da maT Seswavlis
teriumebis Camoyalibebas. Cven yvelam viciT, rom yvela iseTi xelSemwyobi garemopirobebis Seqmna, romelic
maswavlebels aqvs Tavisi Zlieri daa susti mxare, da ra maT TviTdajerebulobis amaRlebaSi daexmarebaT. aseTi
aris CvenTvis saukeTeso. Sefasebis kriteriumi saerTa- garemo da TviTdajerebuloba bavSvebs waaqezebs swav-
Soriso, erovnuli, adgilobrivi saWiroebebisa da Rire- lisaken.
bulebebis mixedviT SesaZloa drodadro Seicvalos. es efeqturi maswavleblebi, yovelgvari filosofiis
faqtorebi maswavleblis fsiqologiur, pedagogiur da gareSe, Seagulianebs da gaaRvvebs bavSvebis interess.
epistemologiuri siZlieris axsnaze iqoniebs gavlenas. aRniSnuli bavSvebs swavlisTvis sakuTari motivaciis
gamocdilebis xangrZlivoba ar unda iyos ganmsaz- gaRvivebaSi daexmareba. me vTvli, rom maswavleblebma,
Rvreli faqtori, aramed maswavleblis mier saqmis sa bavSvebis SesaZleblobebis miuxedavad, saklaso oTax-
ukeTeso Sesruleba. ZiriTadi mizania maswavleblebs Si bavSvebis ganawilebaSi didi wvlili unda Seitanos
gavagebinoT Tu ras moelian maTgan da mivawodoT maT (daexmaros). efeqtiani maswavlebeli am doneebis dasak-
aRniSnulis saukeTeso magaliTebi. mayofileblad saTanado modificirebas da ganawilebas
ganaxorcielebs. dadebiTi swavlebis gamocdileba Sesa-
keiT CerCil mesame klasis maswavlebeli, Zlebelia maswavlebels mos wavlesa da saxls Soris kon-
struqciuli urTierTobis safuZvelze yalibdeba.
oriol parkis dawyebiTi skola, Cikago, ilinoisi
aRniSnuli dajildovebisTvis momzadebis mizniT movi
39
2
Tavi
da metyveleba
piaJes kognituri ganviTarebis
Teoria
zegavlena ganviTarebaze
ZiriTadi tendenciebi azrovnebaSi
kognituri ganviTarebis oTxi
safexuri
informaciis damuSaveba da
neopiaJeturi Teoriebi kognitur
ganviTarebasTan dakavSirebiT
piaJes Teoriis garkveuli
naklovanebebi
vigotskis sociokulturuli
perspeqtiva
individualuri azrovnebis
socialuri wyaroebi
kulturuli saSualebebi da
kognituri ganviTareba
metyvelebis roli da ekonomiuri
metyveleba
uaxloesi ganviTarebis zona
swavlis roli da ganviTareba
vigotskis Teoriis naklovanebebi
piaJes da vigotskis Teoriebis
danergva (praqtikuli gamoyeneba)
maswavleblebisTvis
piaJe: risi swavla SegviZlia?
vigotski: risi swavla SegviZlia?
movicvaT yvela moswavle:
kulturuli saSualebebis
gamoyeneba
metyvelebis ganviTareba
enaTaSoris saxesxvaoba: or enaze
metyvelebis ganviTareba
metyvelebis ganviTareba skolis
periodSi
gansxvaveba da msgavseba kognitur
ganviTarebaSi
mravalferovneba
msgavseba
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSiri PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
40
rogor moiqceodiT?
raionis saswavlo prog Si SeiZleba amoikiTxoT `rogor SeiZleba aseTi
maswavleblis rama poeziis Seswavlas Steri iyo~
Canawerebi iTvaliswinebs. ramdeni
me gakveTili poeziaSi kritikuli azrovneba
simbolizmis swavlebas unda daeTmos. am infor- moswavleTa msgavsi reaqcia ra informacias
maciam TqvenSi SfoTva gamoiwvia, radgan TvliT, gaZlevT maT azrovnebasTan dakavSirebiT?
rom bevri me-4 klaseli bavSvi am abstraqtu- aRniSnuli sakiTxisadmi ra midgoma iqneba
li cnebis aRqmisTvis mzad araa. situaciis Se- gamarTlebuli?
fasebis mizniT ramdenime moswavles simbolos kidev ra unda moimoqmedoT imisaTvis, rom
mniSvnelobas ekiTxebiT. ukeT gaigoT moswavleebis azrovneba, da
`es raRac didi, liTonis sagnis msgavsia, Sedegad swavlebis forma maTi azrovnebis
rac did xmas gamoscems~ _ treisi iqnevs xelebs dones zustad SeusabamoT?
TiTqos dolze dakvras cdilobdes. ra saxis konkretul magaliTebs moutanT
`diax~, _ amatebs sini, _ `Cemi da saSualo Tqvens moswavleebs simbolizmTan dakav-
skolis ansamblSi swored msgavs dasartymel in- SirebiT?
strumentze ukravs~ ras moimoqmedebT im SemTxvevaSi, Tu
xvdebiT, rom isini araswori mimarTule- Tqveni moswavleebi, maTi ganviTarebis
biT midian. Tqven kidev erT mcdelobas akeTebT, donis mixedviT, aRniSnuli masalis Ses
raTa bavSvebs swori mimarTuleba misceT. `me wavlisaTvis mzad ar arian?
sxva saxis simbolos vgulisxmobdi, magaliTad,
beWeds, romelic niSnobis simboloa an magali- kolaboracia
Tad, guli, – siyvarulis, an...~ Tqven afiqsirebT ganaTlebis fsiqologiis 3 an 4 TanaklaselT-
bavSvebis utyv mzeras. an erTad zemomotanili klasisaTvis poeziaSi
trevori akeTebs mcdelobas `Tqven raRac simbolizmis TemasTan dakavSirebuli maTi donis
olimpiuri CiraRdanis msgavs gulisxmobT?~ `da Sesaferisi gakveTili SeimuSaveT. SeuerTdiT sxva
risi simboloa is, trevor?~ _ ekiTxebiT Tqven. jgufebs da CaatareT Tqvens mier momzadebuli
`rogorc ukve vTqvi - CiraRdani.~ da mis mzera- gakveTili.
41
ganviTarebis gansazRvreba
42
asakSi isini jer jdomas swavloben da Semdgom _ siaruls, iwyeben
titins da Semdgom metyvelebas swavloben. samyaros sakuTari aRqma
gaaCniaT manam, sanam sxvebis TvaliT danaxuli samyaros warmod-
genas daiwyeben. skolaSi, algebris Seswavlamde, mimateba-gamokle-
bas swavloben, kiTxuloben bembis da Semdeg ukve Seqspirs da a.S.
TeoretikosebSi unarebis ganviTarebis TanmimdevrobasTan dakav-
SirebiT SesaZloa azrTa sxvadasxvaoba arsebobdes, magram yoveli
maTgani unarebis ganviTarebaSi garkveul logikur progress xe-
davs. magram `wesrigi~ rodi niSnavs mxolod sworxazovnebas an mo-
salodnels – adamiani SesaZloa swrafad viTardebodes, an darCes
igive xangrZlivi periodis ganmavlobaSi, an ukusvla ganicados.
3. ganviTareba TandaTanobiT xdeba. cvlileba Zalian iSviaTad xde-
ba swrafad. moswavles, romelic fanqars kargad ver iyenebda an
hipoTezur kiTxvebs ver pasuxobda, am unarebis ganviTareba Seu-
Zlia, magram am cvlilebas dro sWirdeba.
43
sinapsebi – pawawina sivrceebi debi gasaocari siswrafiT _ wamSi 50000-dan 100000-mde mravldebian. am
neironebs Soris – qimiuri ujredebs ezrdeba grZeli xelis da totis msgavsi wanazardebi sxva
gzavnilebi, romlebic am
ujredebTan dasakavSireblad da informaciis gasaziareblad qimiuri
sivrceebs Soris igzavneba.
nivTierebebis gamoyofiT, romelic wanazardebis daboloebebTan ax-
teba sinapsisad wodebul pawawina sivrceebs. dabadebis droisaTvis
Cven ukve yvela daaxloebiT 100-dan 200 miliardamde neironi gvaqvs
da yoveli maTgans _ daaxloebiT 2500 sinapsisi. miuxedavad amisa, nei-
ronidan gamosuli boWkoebi da boWkoebs daboloebebs Soris sinapsisi
sicocxlis pirveli wlis ganmavlobaSi da, SesaZloa, mozardobaSic da
Semdgomac izrdeba.
2, 3 wlisaTvis yovel neirons daaxloebiT 15000 sinapsi aqvs; am asa-
kis bavSvebs gacilebiT meti sinapsi aqvT, vidre zrdasrulobaSi. faq-
tobrivad, maT imaze meti raodenobis neironebi da sinapsebi aqvT, vi-
dre garemosTan adaptaciisaTvis sWirdebaT. Tumca gadarCeba mxolod
muSa neironebi, xolo `gamouyenebeli~ neironebi Semcirdeba (Bransford,
Brown, & Cocking, 2000). amgvari Semcireba aucilebelia da xels uwy-
obs kognitur ganviTarebas. sinamdvileSi gonebrivi CamorCenilobis
zogierTi forma ukavSirdeba genis defeqts, romelic gavlenas axdens
Semcirebaze (Cook & Cook, 2005).
mimdinareobs ori saxis procesi – Warbwarmoeba da Semcireba. erTs
ewodeba gamocdilebis momlodine, radgan ganviTarebis konkretul
periodSi stimulaciis molodinSi, tvinis konkretul ubnebSi xdeba
sinapsebis Warbwarmoqmna. magaliTad, sicocxlis pirvel TveebSi tvini
mxedvelobiTi da smeniTi stimulaciis molodinSia. Tuki bavSvi norm-
aluri mxedvelobiT da smeniT ibadeba, viTardeba tvinis mxedvelo-
bisa da smenis Sesabamisi areebi. bavSvebi, romlebic smenis gareSe
ibadebian, ver iReben smeniT stimulacias da Sedegad tvinis smenis
kvlevasTan dakavSireba da damuSavebis are mxedvelobiTi informaciis gadamuSavebas emsaxureba.
gavrcoba swored aseve dabadebidan brma bavSvebis mxedvelobis gadamuSavebis
Semdeg aTwleulSi tvinis gan-
tvinis are emsaxureba smeniTi informaciis gadamuSavebas (Nelson, 2001;
viTarebis, swavlisa da swav-
lebis Sesaxeb gafarToebuli Siegler, 1998).
kvlevebis mowmeebi gavxdebiT. gamocdilebis momlodine Warbwarmoebisa da Semcirebis procesebi
magaliTad, 1998 wels `gana- ganapirobebs tvinis farTo areebis zogad ganviTarebas. amiT SeiZle-
Tlebis fsiqologiis mimox- ba aixsnas is sirTuleebi, romlebic zrdasrulebs aqvT aramSobliur
ilvis~ specialuri gamocema
enaze sityvebis warmoTqmisas. magaliTad, is adamianebi, romelTaTvi-
mieZRvna kognitur neiromec-
nierebasa da ganaTlebas. am sac iaponuri mSobliuria, erTnairad warmoTqvamen `r~ da `l~ bgerebs.
gamocemis avtorebi xazs us- am gansxvavebis SemCnevis unari hqondaT iaponel Cvilebs, magram am
vamdnen imas, rom tvini erTad gansxvavebis garCevaSi monawile neironebi da sinapsebi SesaZloa `Sem-
momuSave im sistemebis rTuli cirebuli~ iyo, radgan isini ar swavlobdnen iaponurs. amrigad, zr-
nakrebia, romlebic pasuxs
dasrulobaSi am bgerebis warmoTqmis Seswavla intensiur swavlebasa
ageben gagebaze, pirdapir
paternebze, qmnian wesebs da da praqtikas moiTxovs (Bransford da sxvebi, 2000).
gamocdilebas azrs aniWeben. sinapsebis Warbwarmoebisa da Semcirebis meore formas gamocdile-
es sistemebi individis mom- baze damokidebuli ewodeba. am SemTxvevaSi sinapsuri kavSirebi in-
wifebasa da ganviTarebasTan dividis gamocdilebis safuZvelze yalibdeba. axali sinapsebi yalib-
erTad sicocxlis ganmavloba-
deba nervuli aqtivobis pasuxad tvinis Zalzed lokalizebul areSi,
Si icvleba.
rodesac individi warmatebiT ver axerxebs informaciis gadamuSavebas.
kidev ufro meti sinapsi warmoiqmneba, vidre SenarCundeba `Semci-
rebis~ Semdeg. gamocdilebaze damokidebuli procesebi CarTulia iseT
individualur swavlebaSi, rogoricaa ucnobi bgeris warmoTqma meore
enis Seswavlisas.
stimulacia mniSvnelovania rogorc ganviTarebis (gamocdilebis
momlodine procesebi), aseve swavlis (gamocdilebaze damokidebuli
procesebi) dros. faqtobrivad, cxovelTa Seswavlam cxadyo, rom im
44
virTxebs, romlebic mastimulirebel garemoSi (saTamaSoebiT, saswavlo
amocanebiT, sxva virTxebTan erTad da adamianTa zrunviT) izrdebodnen,
25%-iT meti sinapsebi uviTardebodaT da unarCundebodaT im virTxebT-
an SedarebiT, romelTac mcire stimulacia hqondaT. mniSvnelovania
rogorc socialuri stimulacia (sxva virTxebTan urTierToba), aseve
fizikur/sensoruli stimulacia (saTamaSoebi da amocanebi); zogierTi
gamokvleviT dadginda, rom mxolod saTamaSoebma da amocanebma ver
Seuwyo xeli tvinis mzard ganviTarebas (Bransford da sxvebi, 2000). aseve
mniSvnelovania asakic. mastimulirebeli garemo SesaZloa xelSemwyobi
aRmoCndes sicocxlis adreul periodSi (gamocdilebis momlodine pe-
riodi) da xeli Seuwyos sinapsebis ganviTarebas zrdasrulobaSi (ga-
mocdilebaze damokidebuli periodi) (Cook & Cook, 2005).
adreuli stimulacia aseve mniSvnelovania adamianebisTvisac. Tum-
ca aSkaraa, rom zedmeti stimulacia tvinis ganviTarebis calsaxad
xelSemwyobi ver iqneba im bavSvebSi, romlebic iReben Sesatyvis an
Cveuli raodenobis stimulacias (Byrnes & Fox, 1998; Kolb & Whishaw,
1998). amrigad, Zvirfas saTamaSoebze an bavSvis swavlebis ZviradRi-
rebul programebze fulis xarjvas SesaZloa, Sedegad saWiroze meti plastiuroba – tvinis adap-
taciurobisa da moqnilobis
stimulacia mohyves. saTamaSoebi, kubikebi, wignebi, qviSa da wyali sa
tendencia.
ukeTeso stimulaciaa, gansakuTrebiT Tu mas mSoblebTan an maswavle-
blebTan mzrunveli saubrebi axlavs. mielinizacia – procesi, rom-
lis drosac nervuli boWko
miuxedavad imisa, rom tvini swarafad viTardeba adreul bavSvo-
ifareba sqeli safariT, e.w.
baSi, swavla mTeli sicocxlis ganmavlobaSi grZeldeba. adreul asakSi mieliniT, romelic Setyo-
stimulebis mkveTrad gamoxatul ararsebobas SesaZloa Sorsmimavali binebebis gagzavnas ufro
Sedegebi mohyves, magram tvinis plastikurobisa da adaptaciis unaris efeqtians xdis.
gamo, SeiZleba moxdes kompensacia da daiZlios stimu-
lis ararsebobis an tvinis dazianebis Sedegebi. ra Tqma
sqema 2.1
unda, stimulebis ararsebobis garda mravali faqtori
moqmedebs _ deda, romelic fexmZimobisas medikamentebs
iRebs (maT Soris, alkoholsa da kofeins), toqsinebi tvinis qerqi
es adamianis Tavis tvinis marcxena na
garemoSi an arasrulfasovani kveba SesaZloa pirdapiri
xevarsferos gamartivebuli gamosax-
da savalalod uaryofiTi gavlenis mqone iyos tvinis
ulebaa, romelzec Tavis tvinis qerqia
ganviTarebaze. mocemuli. qerqi sxvadasxva areebad,
azrovnebasa da swavlaze moqmedi kidev erTi faqto- anu wilebad aris dayofili. yovel
ria mielinizacia, anu neironis boWkos dafarva saizo- maTgans gansvavebuli funqciebis mqo
lacio sqeli safariT. es procesi SiSveli eleqtro- ne mravali ubani aqvs. aq naCvenebia
sadenis saizolacio lentiT dafarvas hgavs. mieliniT ramdenime ZiriTadi funqcia.
dafarva Setyobinebebis gadacemas swrafs da efeqtians
xdis. mielinizacia swrafad mimdinareobs sicocxlis sxeulis moZraoba sxeuliT aRqma
adreul wlebSi, Tumca grZeldeba mozardobaSic da da koordinacia
Txemis wili
swored is aris sicocxlis pirvel wlebSi bavSvis tvi-
nis swrafad zrdis mizezi. Sublis mxedvelobis
wili zona
tvinis ganviTareba: Tavis tvinis qerqi.axla neironebis
donidan TviT tvinis ganviTarebaze gadavideT. Tavis
tvinis qerqi ufro nela viTardeba, vidre tvinis sxva
nawilebi. qerqis sxvadasxva nawili sxvadasxva siCqariT
mwifdeba. Tavdapirvelad yalibdeba qerqis is nawili, smenis zona
romelic fizikur motorul moZraobebs akontrolebs. kefis
Semdeg is areebi, romlebic akontrolebs iseT grZno- safeTqlis wili
bebs, rogoricaa mxedveloba da smena, xolo bolos Sub- wili
lis wili, romelic maRali rigis azrovnebiT procesebs
akontrolebs. Tavis tvinis qerqis safeTqlis wilebi,
45
romlebic mTavar rols asruleben emociebsa da metyvelebaSi, srulad
ar viTardeba skolis damTavrebisas da zogjer ufro gvian asakamdec.
neirofiziologebi axlaRa iwyeben imis gagebas, Tu rogor aris da
kavSirebuli tvinis ganviTareba bavSvobisa da mozardobis iseT as
peqtebTan, rogoricaa dagegmva, riskis aReba, gadawyvetilebis miReba
da impulsuri qcevis marTva. gabrazeba an samagieros gadaxdis survili
Seuracxyofaze an wyenaze Cveulebrivi adamianuri emociebia. qerqis win-
afrontaluri wili akontrolebs aseT impulsebs azrovnebis, dagegmvis
an jildos dayovnebis gziT. tvinis impulsis Sekavebis unari dabade-
bidanve ar aris warmodgenili (raSic swrafad rwmundebian mSoblebi).
Camouyalibebeli winafrontaluri wiliT SeiZleba aixsnas 2 wlianTa
impulsuroba da brazis Setevebi. emociuri regulacia ufro rTulia
am asakSi. mravali kvleva 3-4 wlis asakSi winafrontaluri wilis gan
viTarebas cxadyofs (Berger, 2006), Tumca am wilis srulyofilad funq-
cionirebisaTvis tvinis ganviTarebis biologiuri procesebis sul mci-
re ori aTwleulia saWiro (Weinberger, 2001). amrigad, sabazo da ufrosi
klasebis moswavleebs jer kidev ara aqvT sakmarisad ganviTarebuli
tvini imisaTvis, rom SeZlon impulsis gawonasworeba saRi azriTa da
dagegmviT. veinbergeri mSoblebs sTavazobs `asesxon~ sakuTar Svilebs
winafrontaluri wilis qerqi – anu daexmaron wesebisa da SezRudvebis
dawesebaSi, gegmebis SemuSavebaSi manam, sanam TviT bavSvis winafronta-
luri wilis qerqi SeZlebs am funqciis sakuTar Tavze aRebas. skolasa
da maswavlebels aseve gadamwyveti rolis Sesruleba SeuZlia kognitur
da emociur ganviTarebaSi, Tuki isini Sesabamis garemos uzrunvelyofen
am ganviTarebadi da zogjer `impulsuri~ tvinebisaTvis (Meece, 2002).
46
wavleblebis sazrunavia, moiTxovs tvinis mravali gansxvavebuli ubnis
monawileobas erTmaneTTan mudmivi urTierTobis safuZvelze. magali-
Tad, tvinis marjvena mxares ukeT SeuZlia ambis mniSvnelobis Camoya-
libeba, xolo marcxena ukeT igebs gramatikasa da sintaqss, ase rom,
kiTxvis dros orive mxarea CarTuli. `am aRmoCenaTa ZiriTadi Sedegi
is aris, rom `tvinis sxvadasxva mxareebisaTvis~ swavlebis praqtika
ar emyareba neirofiziologiur gamokvlevebs~ (Byrnes & Fox, 1998, gv.
310). amrigad, unda gveSinodes swavlebis iseTi midgomebisa, romlebic
tvinis funqcionirebis Sesaxeb gamartivebul Sexedulebas emyareba,
romelsac keit stanoviCi (1998) uwodebs `marcxena tvinis-marjvena
tvinis absurds, romelmac waleka ganaTleba seminarebiT, kvalifika-
ciis amaRlebis kursebiTa da dargobrivi gamocemebiT~ (gv. 420). unda
gvaxsovdes, rom arc erTi fsiqikuri aqtivoba ar aris tvinis calkeu-
li nawilis saqmianobis Sedegi _ ar arsebobs `marjvenatviniani mo-
swavle~ garda im SemTxvevisa, Tu mas amokveTili aqvs tvinis marcxena
naxevarsfero epilefsiis zogierTi formis iSviaTi da radikaluri
mkurnalobis Sedegad.
47
xelis SemSleli faqtoria. sakuTari emociebis da motivaciis marTvaSi
moswavlis daxmareba ganaTlebis mniSvnelovan mizans warmoadgens (ix.
Tavi 3).
daukavSireT swavlebas
1. bevri kognituri funqcia diferencirebulia – isini tvinis sxva
da ganavrceT dasxva nawils ukavSirdeba. Sedegad, Semswavlelebs informaciis
imisaTvis, rom gaigoT, Tu damuSavebis maTTvis saukeTeso meTodi (magaliTad vizualuri
rogor gansxvavdeba bavSvebis an verbaluri) da am sxvadasxva meTodSi gansxvavebuli SesaZle-
azrovneba mozrdilTagan,
blobebi aqvT. xSir SemTxvevaSi swavlebisTvis sxvadasxva meTodis
sxvadasxva asakis bavSvebs
Semdegi kiTxvebi dausviT:
gamoyeneba mizanSewonilia – magaliTad geografiis Sewavlisas
rukebisa da simRerebis gamoyeneba.
ras niSnavs iyo cocxali?
2. tvini SedarebiT plastikuria. ase rom, mdidari, aqtiuri garemo
SegiZliaT daasaxeloT
cocxali sagnebi?
da moqnili axsnis strategia bavSvebSi kognituri unarebis ganvi-
cocxalia mTvare? TarebaSi, xolo mozrdilebs swavlaSi exmareba.
saidan modis ocnebebi? 3. swavlaSi zogierT moSlilobas nevrologiuri safuZveli aqvs.
sad midian isini? Sedegad, nevrologiuri testireba mkurnalobis efeqturobis di-
mTis Ziridan mis wveramde
agnostikasa da SefasebaSi dagvexmareba.
manZili ufro didia, Tu
mTis wveridan mis Ziramde?
aRniSnul TemasTan dakavSirebiT mravali naSromi gamoqveynda. bevri
SeuZlia Tu ara adamians
erTdroulad cxovrobdes maTgani, rogorc mSoblebisTvis, aseve maswavleblebisTvisaa gamosadegi,
CikagoSi da ilinoisSi? magram gaiTvaliswineT da sifrTxiliT moekideT im mosazrebebs, rom-
erT dRes Tqven Tqveni lebic tvinis kompleqsurobas amartiveben. Semdeg gverdze motanil
ufrosi Zmistola gaxdebiT rubrikaSi `argumentebi/kontrargumentebSi~ naxavT, rom gansxvavebuli
Tu ara?
mosazrebebi arsebobs.
rodis aris guSin?
sad midis mze RamiT? Semdeg ki fsiqolog Jan piaJes (yofili biologi) kognituri ganvi-
Tarebis Teorias ganvixilavT.
48
isTvis (zemoT motanili kiTxva), arcTu ise martivia bavSvisTvis. mag-
aliTad, piaJem 9 wlis bavSvs hkiTxa:
zegavlena ganviTarebaze
kognituri ganviTareba gacilebiT metia, vidre ukve arsebul in-
formaciaSi axali faqtebis da azrebis damateba. piaJes mixedviT, Cveni
azrovnebis (msjelobis) procesi dabadebidan momwifebulobis asaka-
mde, marTalia, nela, magram radikalurad icvleba. amis mizezs ki
adamianebis mier samyaros Secnobis mudmivi mcdeloba warmoadgens.
rogor vakeTebT amas? piaJe oTx faqtors gamoyofs – biologiuri mom
wifeba, aqtivoba, socialuri gamocdileba da wonasworoba – romlebic
azrovnebaSi cvlilebebs ganapirobeben (Piaget, 1970 a). modiT, mokled
mimovixiloT pirveli sami faqtori. wonasworobis ganxilvas Semdeg
qveTavSi davubrundebiT.
erT-erTi umniSvnelovanesi garemo faqtori, romelic Cvens mier
samyaros aRqmaze zemoqmedebs, momwifebaa _ drois ganmavlobaSi gene-
tikurad programirebuli, bunebrivad mimdinare cvlilebebi. mSoblebs
da maswavleblebs kognituri ganviTarebis am aspeqtze mcire gavlena
aqvT, Tu ra Tqma unda, bavSvi saTanado sakvebs da janmrTelobisTvis
aucilebel zrunvas iRebs.
aqtivoba kidev erTi zemoqmedebis faqtoria. fizikur momwife-
bulobasTan erTad garemoze zemoqmedebis SesaZlebloba da am ze-
moqmedebiT miRebuli codnac izrdeba. magaliTad, rodesac bavSvis
koordinacia sakmarisad ganviTarebulia, mas balansis principebis aR-
moCena aiwona-daiwonaze qanaobiT miRebuli gamocdilebis safuZvelze
SeuZlia. Sedegad, garemoze zemoqmedebiT – vikvlevT, vaanalizebT,
vakvirdebiT da TandaTanobiT informacias vukeTebT organizacias,
valagebT – Cven Tan TiTqos azrovnebis processac vcvliT.
ganviTarebasTan erTad, Cven garSemo myof adamianebTan urTierTo-
baSi SevdivarT. piaJes mixedviT kognitur ganviTarebaze zemoqmedebas
socialuri transmisia an sxvebisgan swavla axdens. rom ara socialuri
transmisia, Cveni kulturis mier ukve SemoTavazebuli yvela codnis
xelaxali gamogoneba dagvWirdeboda. socialuri transmisiiT miRebuli
codnis moculoba adamianis kognituri ganviTarebis mixedviT icvleba.
momwifeba, aqtivoba da socialuri gadacema _ yvela erTad kognitur
ganviTarebaze axdens zegavlenas. rogor vpasuxobT am faqtorebs?
49
argumenti / kontrargumenti
tvinze dafuZnebuli ganaTleba
pedagogebs sul ufro xSirad esmiT tvinze tvinis marjvena naxevarsferos da tvinis marcx-
dafuZnebuli ganaTlebis, tvinis ganviTarebis ena naxevarsferos swavlebis matebaa.
adreuli stimulaciis mniSvnelobis, `mocartis
`tvinis marjvena naxevarsfero tvinis mar-
efeqti~-s da tvinis marjvena da marcxena na
cxena naxevarsferos winaaRmdeg~ es yvelaze
xevarsferoebis aqtivobis Sesaxeb. marTlac, ram-
popularuli azria, romelsac sikvdili ar
denime kvlevis Sedegebma cxadyo, rom 10 wuTis
uweria. ganaTlebaSi tvinis saganmanaTleblo
ganmavlobaSi mocartis mosmenas sivrcis aRqmis
(ganaTlebis) mniSvnelobis lateralizaciiT
garkveulwilad gamosworeba SeuZlia (Rauscher &
spekulireba ager ukve 30 welia trialebs.
Shaw, 1998; Steele, Bass, & Crook 1999), jorjiis
miuxedavad imisa, rom aRniSnuli fsiqolo-
yofilma gubernatorma daamkvidra programa. am
gebma da mecnierebma araerTgzis gaakritikes
programis mixedviT yvela axalSobils mocartis
da usafuZvlod miiCnies, spekulireba mainc
`siD-dis~ asmeninebdnen (Meece, 2002). arsebobs Tu
gZeldeba. devid sousma Tavisi naSromSi `ro-
ara aSkara saganmanaTleblo efeqti tvinis nev-
gor swavlobs tvini~ mTeli Tavi tvinis lat-
rologiuri kvlevidan?
argumenti eralizaciis ganmartebas dauTmo. agreTve,
man klasSi strategiebi Camoayaliba. misi
argumenti ara, gavlena araa aSkara
azriT, am strategiebis gamoyeneba maswavleb
jon bruerma, jeims es makdonelis fondis
lebisTvis iqneboda garantia imisa, rom swav
prezidentma, gamoaqveyna naSromebi. brueri Ta-
lebaSi tvinis orive sferoa CarTuli. . . modiT
vis naSromebSi tvinze dafuZnebuli ganaTlebis
axla tvinis mecnieruli dargebi ganvixiloT,
garSemo atexil bums akritikebs (Bruer, 1999). is
kerZod, Tu rogor an ra saxiT exmarebian
aRniSnavs, rom e.w. tvinTan dakavSirebuli bevri
isini sousis mier rekomendebul swavlebis
kvleva iwyeba mecnierebiT, magram TandaTano-
strategiebs. sousis azriT, swavlebis pro-
biT gadadis usafuZvlo spekulaciaSi. is Tv-
cesSi tvinis marjvena naxevarsferos CarTvis
lida, rom TiToeul ganacxads pedagogebi unda
mizniT, maswavlebelma moswavleebi mental-
miudgnen kiTxviT `sad mTavrdeba mecniereba da
uri gamosaxulebis generirebis da maTi gamo-
iwyeba spekuliacia?~ erT-erTi aseTi ganacxadi,
yenebisken unda waaqezos... tvinis mecnierebma
romelsac brueri kiTxvis niSnis qveS ayenebs,
dResdREobiT ician, rom sivrculi azrovneba
50
da mentaluri gamosaxuleba msgavs gamartive- gens programas, models, romelsac skolebma
bul ganacxadze kontrmagaliTebs gvaZlevs. unda misdion. tvinze dafuZnebuli swavlebis
aseTi ganacxadebi tvinis literalizaciasTan erT-erTma kritikosma aRniSna, rom 25 weli
dakavSirebuli xalxuri Teoriidan modis, da gava, sanam tvinis kvlevebiT miRebuli sarge-
ara nevrologiidan. . . tvinis sxvadasxva aree- beli saklaso oTaxebs miaRwevs~. me mxolod
bi (zonebi) konkretul davalebas asrule- erT magaliTs movitan, romliTac giCvenebT,
ben, magram es konkretizacia analizis ufro TuU ratom ar veTanxmebi am mosazrebas.
daxvewil doneze Cndeba, vidre `vizualuri
kiTxvis gaumjobesebis produqti fastfor-
gamosaxulebis gamoyenebaa~. SesaZloa vizua-
vardi stenfordis universitetis orma nev-
luri gamosaxulebis gamoyeneba Seswavlis
rologma _ doqtorma maikel merzeniCma da
xelsayrel strategiad mogvevlinos, magram
doqtorma paula talalma Seqmnes. aRniSnul
mis vargisianobas swavlis procesSi marjvena
produqts dRes ukve iyeneben qveynis masStabiT
naxevarsferos gamoyeneba ar ganapirobebs
aTasobiT skolaSi. is Zalian bevr moswavles
(Bruer, 1999, pp. 653-654).
daexmara. igi nervuli sistemis plastikurobaSi
miRweul aRmoCenebs tvinis dabeWdili sityvebis
kontrargumenti diax, swavleba unda
kiTxvis SesaZleblobis Sesacvlelad iyenebs. . .
iyos tvinze dafuZnebuli
skolebi tvinis mxolod biologiuri dan-
Tu Tqven gsurT gaecnoT programebs, stra
iSnulebiT ar unda Semoifarglon. Cvens mier
tegiebs da midgomebs, romlebic tvinTan da-
tvinis codnis ignorireba upasuxismgeblobis
kavSirebul kvlevebze dayrdnobiT Seiqmna,
tolfasia. tvinze dafuZnebuli swavleba im pe
internetis saZiebelSi `tvinze dafuZnebuli ga-
dagogebs, romlebsac ufro mizanmimarTuli,
naTleba~ akrifeT. magaliTisaTvis, ixileT jen-
informirebuli swavlebis meTodis gamoyeneba
sen lerning qorforeiSenis vebgverdi (http://
surT, garkveul mimarTulebebs sTavazobs.
www.jlcbrain.com/truth.html):
51
Jan piaJe Sveicarieli
fsiqologi iyo, romlis
bavSvebis azrovnebis zustma
daxasiaTebam Cvens mier
kognituri ganviTarebaze
warmodgena Secvala.
52
misi Teoriis mixedviT azrovnebaSi mimdinare cvlileba wonasworobis wonasworoba _ gonebrivi
safuZvelze xdeba – es aris qmedeba balansis ZiebaSi. piaJe Tvlida, balansis Zieba kognitur
sqemebsa da garemodan
rom balansis miRwevis mizniT, adamianebi maTi azrovnebis procesebis
momdinare informacias Soris.
adekvaturobas mudmivad amowmeben. mokled, wonasworobis procesi ase
muSaobs: Tu vadarebT Cvens konkretul sqemas movlenas an situacias
da sqema muSaobs – arsebobs wonasworoba. Tu sqema damakmayofilebel
Sedegs ar gvaZlevs, maSasadame wonasworobis darRvevas aqvs adgili wonasworobis darRveva _
da Tavs arakomfortulad vgrZnobT. aRniSnuli mdgomareobis SecvliT piaJes TeoriaSi, `wonasworobis
dakargvis~ mdgomareoba,
motivirebuli Cven asimilaciisa da akomodaciis gamoyenebiT gamosav-
roca adamiani acnobierebs,
lis Ziebas viwyebT. Sedegad Cveni azrovneba icvleba da win midis. ra rom misi azrovnebis Cveuli
Tqma unda, wonasworobis darRvevis done Sesabamisi da optimaluri stili gamousadegaria
unda iyos, radgan Tu Zalian mcirea, cvlilebisken ver gvibiZgebs, problemis gadaWris an
xolo Tu Zalian didi, SesaZloa ise viyoT aRelvebuli, rom cvlilebis situaciis gagebisTvis.
53
cxrili 2.1.
wyaro: From Piaget’s Theory of Cognitive And Affective Development, 5/e by B. Wadsworth. Published
by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright 1996 by Person Education. Adapted by permission of the
publisher.
54
li, romelmac sensomotoruli etapis ZiriTadi unarebi daxvewa,
saTamaSoebis yuTidan amoRebas albaT ufro SeZlebs ‘saTamaSo
yuTis~ sqemis moSveliebiT: (1) moxsnis Tavsaxurs, (2) amoatria-
lebs yuTs, (3) Tu saTamaSoebi yuTSi gaiWeda, SeanjRrevs mas, da
(4) daakvirdeba gadmoyril saTamaSoebs. miznis misaRwevad moxda ramdeni
wlis xar,
calkeuli dabali (safexuri) donis sqemebis ufro maRali donis jefi?
sqemebSi organizeba.
bavSvi male reversuli (Seqcevadi) qmedebis Sesrulebas Se-
Zlebs yuTSi (konteinerSi) saTamaSoebis CayriT. reversuli
qmedebebis daufleba sensomotoruli etapis ZiriTadi miRwevaa.
miuxedavad imisa, rom rogorc vnaxavT, Seqcevadi azrovnebis
dauflebas – qmedebebis Tanmimdevrobis Seqcevadobis warmodge-
nas – gacilebiT meti dro esaWiroeba.
`ver getyvi imitom,
adreuli bavSvobidan dawyebiTi skolis adreul asakamde: pre- rom xelTaTmanebi mikeTia~
operaciuli safexuri. sensomotoruli safexuris bolosTvis Bill Keane
bavSvs mravali aqtivobis sqemis gamoyeneba SeuZlia. magram, manam, sa- Family circus, March 12, 2002.
nam es sqemebi fizikur qmedebebTan mibmulia, maTi gamoyeneba warsu- copyright 2002 Bill Keane, Inc.
lis gaxsenebis, informaciis Tanmimdevrobis damaxsovrebis an dagegm- Reprinted with special permis-
sion of King Features Syndicate.
visTvis gamousadegaria. esaWiroebaT is, rasac piaJe aRniSnulisTvis
bavSvebi operaciebs an qmedebebs uwodebs, romlebic ufro mentaluri
_ fiqris (azrovnebis, msjelobis) da ara fizikuri gziT xorcieldeba.
preoperaciuli stadiis periodSi bavSvSi es mentaluri operaciebi
araa daxvewili, magram is maTi daxelovnebisken miiwevs.
piaJes mixedviT, azrovnebis pirveli tipi, romelic qmedebisgan gan
calkevebulad dgas, qmedebis simboluri sqemebis agebas moicavs. sim
boloebis formirebis (agebisa) da gamoyenebis SesaZlebloba – sityve- operaciebi _ gonebrivi
moqmedebebi,
bi, Jestebi, niSnebi, gamosaxulebebi da a.S. – preoperaciuli periodis
ZiriTadi miRwevaa, romelic bavSvs momdevno stadiis mentaluri op-
eraciebis daxelovnebas aaxloebs. simboloebTan muSaobis am unars,
magaliTad, realuri cxenis ararsebobisas, misi gamoxatvisTvis sityva
`cxenis~ an cxenis suraTis an cxenze jiriTis imitirebis gamoyenebas,
preoperacionaluri _ gan-
semioturi funqcia ewodeba. sinamdvileSi, bavSvis mier simboloebis viTarebis is safexuri, roca
Tavdapirvel gamoyenebas moCvenebiTi datvirTva aqvs. bavSvi, romelic bavSvi jer ar dauflebia az-
jer ar laparakobs, xSirad simbolur qmedebebs iyenebs – TiTqos rovnebis logikur operaciebs
carieli Wiqidan svams an savarcxeli TmasTan miaqvs, riTac sagnis
daniSnulebis codnis demonstrirebas axdens. agreTve, es qceva imaze
migviTiTebs, rom maTi sqemebi ufro zogadi da konkretul qmedebas-
Tan naklebad mibmuli xdeba. magaliTad, Wamis sqema saxlobanas TamaSis
drosac SeiZleba iqnes gamoyenebuli. preoperaciul stadiaSi simbo- semioturi funqcia _ sim-
boloebis gamoyenebis unari,
los umniSvnelovanesi sistema – metyveleba – swrafad viTardeba. 2-
ena, suraTebi, niSnebi, Jestebi
idan 4 wlamde periodSi bavSvebis umravlesoba sityvebis marags 200- _ mentaluri aqtivobebisa
dan 2000 sityvamde zrdis. an obieqtebis warmodgenis
preoperaciuli stadiis manZilze sagnebze simboluri formiT az- miznebi.
rovnebis saSualebis ganviTareba garkveulwilad SezRuduli rCeba,
radgan azrovneba erTi mimarTulebiT midis, anu xdeba calmxrivi lo Seqcevadi azrovneba _
gikis gamoyeneba. bavSvisTvis `reversuli (uku) azrovneba~ an dava- azrovneba ukana mimarTule-
biT, dabruneba dasawyisTan.
lebaSi reversuli nabijebis warmodgena Zalian rTulia. Seqcevadi
azrovneba bevr davalebaSi gvxvdeba, rac preoperaciuli bavSvisTvis konservacia _ principi,
iseve rTulia, rogorc konservacia. romlis mixedviTac, obieqtis
garkveuli maxasiaTeblebi
konservacia aris principi, romlis mixedviTac, obieqtis garkveu- rCeba ucvleli imis miuxeda-
vad, rom Secvlilad SeiZleba
li Tvisebebi ucvleli rCeba imis miuxedavad, rom Secvlilad SeiZleba
gamovlindes.
55
gamovlindes, Tuki araferi miemata da araferi gamoaklda. Tqven iciT,
rom qaRaldis furclis daqucmacebis SemTxvevaSi, qaRaldis igive ra-
odenoba dagrCebaT rac mis daqucmacebamde gqondaT. amis dasamtkice-
blad, Tqven iciT, rom SegiZliaT procesi SeaqcioT nakuwebis Sewe-
bebiT. konservaciasTan dakavSirebuli sirTulis klasikur magaliTs
preoperaciuli bavSvis piaJes amocanaze pasuxi asaxavs. 5 wlis leas
ori identuri Wiqa aCvenes, orive erTnairi zomis da formis. oriveSi
erTnairi raodenobis daferili wyali esxa. man aRiara, rom WiqebSi
wylis raodenoba `igive~ iyo. amis Semdeg erTi Wiqidan wyali ufro
maRal da viwro WiqaSi gadaasxes da leas hkiTxes: `axla erT WiqaSi
wyali ufro metia, Tu WiqebSi wylis raodenoba igivea?~ leam upasuxa,
rom maRal WiqaSi ufro meti wyali esxa _ `ai Wiqa aqamdea savse~ da
maRal WiqaSi wylis doneze miuTiTa (TiTi im adgilas daado, sadamdec
wyali WiqaSi esxa).
piaJes ganmartebiT, leas yuradReba fokusirebuli mxolod simaR-
leze iyo da misi pasuxi swored am faqtma ganapiroba. bavSvisTvis erT-
droulad erTi situaciis ramdenime aspeqtze fokusireba – anu decen-
tralizacia – rTuli iyo. preoperaciul bavSvs ar SeuZlia gaigos,
rom diametris Semcireba simaRlis gazrdiT kompensirdeba, radgan
aRniSnuli ori ganzomilebis erTdroulad gaTvaliswinebas saWiroebs.
amrigad, preoperaciuli stadiis bavSvisTvis samyaros sakuTari aR-
qmisgan gaTavisufleba probleuria.
aRniSnuls preoperaciuli stadiis kidev erT mniSvnelovan maxasi-
aTeblamde mivyavarT. piaJes mixedviT, preoperaciul bavSvSi egocen-
trizmis tendencia arsebobs – samyarosa da sxvebis gamocdilebis saku-
Tari TvalsazrisiT aRqma. egocentrizmi, piaJes ganmartebiT, egoizms
ar gulisxmobs; ubralod, bavSvebs sjeraT, rom yvela iziarebs maT
grZnobebs, reaqciebs da molodinebs. magaliTad, Tu am etapis patara
biWunas ZaRlebis eSinia, is darwmunebulia, rom yvela bavSvi iziarebs
am SiSs.. Zalian patara bavSvebi situaciis sakuTar aRqmasa da Seg-
rZnebebze arian fokusirebuli. es swored im erT mizezTagania, ris
gamoc am asakis bavSvebisTvis imis gageba, rom Tqveni marjvena xeli im
mxaresaa, romel mxaresac maTi marjvena xeli, Tuki pirispir dgaxarT
Zalze rTulia.
egocentrizmi bavSvis metyvelebaSic SesamCnevia. bavSvebi im drosac
ki, rodesac maT aravin usmens, xalisiT saubroben imaze, Tu ras akeTe-
ben. es xdeba maSin, rodesac isini marto an bevri bavSvis garemocvaSi
arian – TiToeuli bavSvi realuri interaqciis an dialogis gareSec
didi enTuziazmiT saubrobs. amas piaJe koleqtiur monologs uwodebs.
kvlevebma cxadyo, rom patara bavSvebi yvela situaciaSi bolomde
decentralizacia _ mocemul egocentrulebi ar arian. 2 wlis bavSvebi situacias, romelsac mSo-
momentSi erTze met sakiTxze beli ar daswrebia, gacilebiT detalurad aRuweren, vidre situacias,
fokusireba.
romelSic orive erTad aRmoCnda. maSasadame, garkveul situaciebSi,
egocentrizmi _ rwmena imisa, patara bavSvebs sxvaTa perspeqtivebis da saWiroebebis gaTvaliswineba
rom sxvebic iseve aRiqvamen sakmaod kargad SeuZliaT (Flavell da sxvebi, 2002). samarTliani iqneba,
samyaros, rogorc Sen.
Tu vityviT, rom patara bavSvebis msgavsad, mozrdilebmac ki SesaZloa
koleqtiuri monologi _ CaTvalon, rom sxvebi maT msgavsad fiqroben da igives grZnoben. mag-
saubris iseTi forma, rode-
aliTad, migiRiaT Tu ara iseTi saCuqari, romelic im adamianisTvis
sac bavSvebi laparakoben
jgufSi, magram realurad Zalian sasurveli, magram TqvenTvis yovlad gamousadegari yofila?
erTmaneTTan ar urTierToben qvemoT motanil saxelmZRvaneloSi preoperaciulad moazrovneebTan
da komunikacias ar amyareben. muSaobis garkveuli instruqciebia mocemuli.
56
konkretuli operaciebi
dawyebiTi skolis gviandeli periodidan saSualo skolis wlebamde: – mentaluri amocanebi,
konkretul-operaciuli stadia. piaJem termini konkretuli operacie- romlebic exeba konkretul
miznebsa da situaciebs.
bi am stadiisTvis damaxasiaTebeli `praqtikuli~ azrovnebis aRweris
mizniT gamoiyena. am stadiis ZiriTadi damaxasiaTebeli Tvisebaa fizi-
kuri samyaros logikuri stabilurobis aRiareba, imis gacnobiereba,
rom elementebi SesaZloa Seicvalos an ganicados tranformacia, ma-
gram Tavdapirveli Tvisebebi mainc SeinarCunos, da imis gageba, rom am
cvlilebebs SeqceviToba axasiaTebs.
57
SexedeT 2.2 sqemas. masze asaxulia bavSvebisTvis mice-
muli sxvadasxva davalebis magaliTebi, romlebic kon-
servaciis gansazRvras moiTxovs da bavSvebis asakobrivi
miaxloebiTi farglebi, rodesac maT umravlesobas amo-
canis amoxsna SeuZlia. piaJes mixedviT, moswavlis mier
konservaciis Semcveli amocanis amoxsnis SesaZlebloba
msjelobis sami ZiriTadi aspeqtis gagebazea damokide-
bulia: identoba, kompensacia da Seqcevadoba. idento-
baSi daxelovnebis Semdeg moswavlem icis, rom im SemTx-
vevaSi, Tu sagans arafers davumatebT an movaklebT, is
ucvleli darCeba. kompensaciis gagebiT man icis, rom
erTi mimarTulebis cvlileba SesaZloa meore mimar-
Tulebis cvlilebiT iqnas kompensirebuli. anu, Tu Wiqa
viwroa, siTxe ufro maRal dones miaRwevs. Seqcevado-
bis gagebis Semdeg, moswavles momxdari cvlilebis men-
talurad gonebaSi cvlilebis gauqmeba SeuZlia. leam
SesaZloa, icoda, rom wylis raodenoba igive iyo (iden-
toba), magram kompensaciis da Seqcevadobis naklebobis
gamo is konservacias mihyva.
kidev erTi mniSvnelovani operacia, romlis daxe
lovnebac am etapze xdeba, klasifikaciaa. klasifikacia
bavSvis mier sagnis erT konkretul Tvisebaze fokusi
rebis (magaliTad, feri) da sagnebis am Tavisebebis mi
konkretuli obieqtebis xedviT dajgufebis SesaZleblobazea damokidebuli. am
(sagnebis) manipulirebis stadiaze ufro maRali donis klasifikacia moicavs erTi klasis meo-
SesaZlebloba bavSvs abstraq-
resTan misadagebis aRiarebas. erTi da igive qalaqi erTdroulad Sesa-
tuli urTierTobis – magali-
Tad simbolosa da raodeno-
Zloa iyos konkretul StatSi an provinciaSi da agreTve, erT konkre-
bas Soris kavSiri – gagebaSi tul qveyanaSi, gaixseneT pitsburgis, pensilvaniis, aSS-s magaliTi.
exmareba. adgilmdebareobis ufro maRali donis klasifikaciis dauflebiT isini
did interess `sruli~ misamarTebis mimarT gamoxataven, magaliTad
lii jeri, 5116 foresT hill draiv, riCmond hilli, ontario, kanada,
CrdiloeT amerika, dedamiwa, mzis sistema, irmis naxtomi, samyaro.
identoba – principi, romlis
klasifikacia, agreTve, SeqcevadobasTanaa dakavSirebuli. konk
Tanaxmad, adamiani an nivTi retul-operaciuli stadiis bavSvs procesis ukumsvlelobis mentalu-
droSi ucvleli rCeba. rad moxdenis unari saganTa klasifikaciis erTze meti gzis arsebobis
kompensacia _ principi, rom- danaxvis SesaZleblobas aZlevs. magaliTad, moswavle aRiqvams, rom
lis mixedviTac cvlilebebi Rilakebis klasifikacia ferebis mixedviT, xolo Semdeg maTi daSla,
erT aspeqtSi unda dabalansdes zomis an naxvretebis raodenobis mixedviTaa SesaZlebeli.
cvlilebebiT sxva aspeqtSi. seriacia sagnebis Tanmimdevruli dalagebis process (dawyebuli
klasifikacia – kategoriebad didiT da damTavrebuli patariT da piriqiT) gulisxmobs. msgavsi Tan-
dajgufeba. mimdevruli urTierTobis aRqma moswavles aZlevs SesaZleblobas aa-
Seqcevadoba _ piaJeseuli gos logikuri seria, sadac A< B < C (A B-ze naklebia, B ki C-ze) da a.S.
logikuri operaciebis Tavise- preoperaciuli bavSvisgan gansxvavebiT konkretul-operaciuli etapis
bureba, azrovnebis procesSi mi- bavSvma icis, rom B A-ze metia, magram amavdroulad C-ze naklebi.
yve safexurebs, Semdeg mentalu- konkretul-operaciul stadiaze konservaciis, klasifikaciis da
rad Semobrunde da daubrunde
seriaciis unarebis dauflebiT, moswavle azrovnebis srulfasovan
sawyis wertils. agreTve uwode-
ben Seqcevad azrovnebas. da Zalian logikur sistemas sabolood aviTarebs. magram miuxedavad
amisa, azrovnebis es sistema jer kidev fizikur realobazea mibmuli.
seriacia _ obieqtebis dal-
logika konkretul situacias efuZneba, romlis organizeba, klasifi-
ageba erTi garkveuli niSnis,
magaliTad wonis, zomis, simaR- kacia an manipulirebaa SesaZlebeli. Sedegad, am stadiaze, bavSvebs
lis mixedviT. oTaxSi arsebuli avejis calkeuli nawilebis gadaadgilebis dawye-
bamde, misi sxvadasxva ganlagebis warmodgena winaswar SeuZliaT. maT
problemis mogvareba manam SeuZliaT, sanam faqtis winaSe dadgebian. da
58
cxrili 2.2.
piaJes konservaciis ramdenime amocana
qvemoT motanili amocanebis garda raodenobis, sigrZis, wonis da moculo-
bis konservaciis momcveli magaliTebic arsebobs. am amocanebis amoxsna
konkretul-operaciuli stadiis periodSia SesaZlebeli.
siTxe
6-7 weli TiToeul burTSi Tixis axla, TiToeul burTulaSi Tix- masa
erTnairi moculobaa? is igive moculobaa, Tu erT-
erTSi misi moculoba metia?
farTobi (sivrce)
wyaro: Child Development, 4/e by Laura E. Berk. Punlished by Allen and Bacon,
Boston, MA. Copyright 1997 by Person Education. adaptirebulia gamomcemlis ne-
barTviT.
59
rekomendaciebi: vaswavloT konkretul-operaciuli stadiis bavSvs
ganagrZeT konkretuli da vizualuri magaliTebis adareT. lurji delfinebis kunZulis wakiTxvis
gamoyeneba, miT ufro ki rTuli masalis Semdeg (namdvili istoria ukacriel kunZulze
axsnisas. gazrdili gogonas Sesaxeb), hkiTxeT, `odesme
didi xniT marto darCenilan Tu ara?~ `ras
magaliTebi grZnobdnen?~
2. sivrcis cnebis axsnisas, moswavleebs ori sxva
1. istoriaSi, Tanmimdevroba da mecnieruli sag dasxva zomis saklaso oTaxis gazomva sTxoveT.
nebis axsnisas samganzomilebiani modelebi gamo
iyeneT. SesaZlebloba mieciT, sagnebis (obieqtebis) da
2. ierarqiuli urTierTobis ilustraciisTvis azrebis klasifikacia da dajgufeba mzard komp
diagrama moiSvelieT, magaliTad, mTavrobis leqsur doneze moaxdinon.
ganStoebebi da maT daqvemdebarebaSi arsebuli
saagentoebi. magaliTebi
bavSvebs obieqtebis manipulirebis da cdis (ga 1. moswavleebs furcelze dawerili sxvadasxva wi
sinjvis) saSualeba mieciT. nadadebebi daurigeT. sTxoveT am winadadebebisgan
paragrafis Sedgena.
magaliTebi 2. adamianis sxeulis organoebi sxva sistemebs Se
adareT: tvini _ kompiuters, guli _ tumbos.
1. cecxlsa da Jangbads Soris kavSiris axsnisas dayaviT moTxrobebi Semadgenel nawilebad:
martivi mecnieruli cdebi CaatareT. ra avtori, moTxroba, gmirebi, siuJeti, Tema,
moxdeba, Tu als SeuberavT? (Tu ar Caqra, is adgili, dro, dialogi, aRwera, moqmedebebi.
Zalian swrafad kidev ufor aaldeba, radgan mas
wvisTvis meti Jangbadi eqneba). ra moxdeba, Tu wamoswieT iseTi problemebi, romlebic logikur,
cecxls qilas daafarebT? analitikur azrovnebas moiTxovs.
2. moswavleebs saSualeba mieciT, cvilisgan
sanTeli gaakeTon, saqsov dazgaze qsovili
moqsovon, puri gamoacxon, anu yvelaferi is,
magaliTebi
rac kolonialur periodSi xalxis yoveldRiur 1. gamoiyeneT Tavsatexebi, gamocanebi.
saqmianobas warmoadgenda. 2. ganixileT Tavisufali Temebi, romlebic az
rovnebas moiTxoven: `erTi da igivea tvini da
darwmundiT, rom axsna da sakiTxavi masala mokle goneba?~ `romelia udidesi cifri?~ `ra unda
da kargad organizebulia moimoqmedos qalaqis mosaxleobam da marT
velobis organoebma upatrono cxovelebis
magaliTebi mimarT?~
3. problemis gadaWrisken mimarTuli diskusiebis
1. bavSvebs sakiTxavad mokle, logikuri Tavebisgan stimulirebisTvis sportuli fotoebi da
Sedgenili wignebi, da moTxrobebis wakiTxva krizisuli situaciis amsaxveli suraTebi ga
daavaleT. sakiTxavi masala TandaTanobiT maSin moiyeneT (Tu rogor exmarebian wiTeli jva
gazardeT, rodesac SeatyobT, rom moswavleebi ris warmomadgenlebi ubeduri SemTxvevis, ka
mzad arian. tastrofebis, omebis msxverplT.)
2. axsnisas, yoveli axali informaciis miwodebamde,
praqtikuli samuSaoebi CaatareT.
ufro zogadi ideebis axsnis mizniT, nacnobi ma damatebiTi informaciisaTvis ix.:
galiTebi gamoiyeneT.
http://chiron.Valdosa.edu/whuitt/col/cogsys
/piagtuse.html
magaliTebi
1. moswavleebis cxovreba moTxrobis gmirebs Se
60
formaluri operaciebis doneze azrovnebis fokusirebis `ari~-dan hipotezur-deduqciuri
`ra SeiZleba moxdes~-ze gadatanaa SesaZlebeli. ar aris aucilebeli msjeloba _ problemis
gadaWris formaluri
situaciebis warmosaxvisTvis gamocdileba. hkiTxeT patara bavSvs,
operaciebis strategia.
`rogor Seicvleba cxovreba Tu adamianebi aRar daiZineben~? didi al- individi iwyebs yvela im
baTobaa imisa, rom bavSvis pasuxi aseTi iqneba _ `adamianebs unda eZi- faqtoris gansazRvriT,
noT!~. magram Tu igive kiTxvas formalur operaciebSi daostatebul romelic SeiZleba gavlenas
mozards dausvamT, mozardi pasuxis gacemisas, formaluri operaciebis axdendes problemaze, Semdeg
daskvnas akeTebs da afasebs
niSnebis demonstrirebas axdens _ hipoTezur-deduqciur msjelobas.
problemis gadaWris
formaluri operacia adamians hipoTeturi situaciis daSvebis (adami- konkretul gzebs.
anebi, romlebsac ar sZinavT) da deduqciuri msjelobis gamoyenebis
saSualebas aZlevs (dawyebuli zogadi varaudebiT da damTavrebuli
konkretuli situaciebiT, magaliTad, ufro xangrZlivi samuSao dRe,
meti fuli daxarjuli eleqtroenergiisTvis, patara saxlebi saZine-
blebis gareSe, an axali gasarTobi industriebi). agreTve, formaluri
operaciebi induqciur msjelobas (azrovnebas) moicavs, anu garkveu-
li dakvirvebebis gamoyenebiT ZiriTadi principebis identifikacias.
magaliTad, ekonomistebi fasiani qaRaldebis bazarze bevr specifi-
kur cvlilebebs akvirdebian da ekonomikis ciklis ZiriTadi princi-
pebis identificirebas cdiloben. formaluri operaciebis meSveobiT,
moazrovne adamians SeuZlia hipoTezebis ageba, maTi analizisaTvis
mentaluri eqsperimentis dayeneba da saTanado hipoTezis Semowmeba,
cvladebis gamoyofa an kontrolis moxdena. msjelobis amgvari forma
saSualo skolis maRal klasebsa da kolejSi kursebis Seswavlisas
warmatebis miRwevisaTvis savaldebuloa (Meece, 2002).
dawyebiTi skolis Semdeg, abstraqtuli saSualebebis ganxilva zus-
61
ti mecnierebis SeswavlisTvis umniSvnelovanesia. maTematikis umetesi
nawili hipoTezur situaciebs, varauds da monacemebs exeba: `magali-
Tad X=10.~ Aan davuSvaT X2 + Y2 = Z2~. literatura da sabunebismetyve-
lo sagnebis Seswavla abstraqtul azrovnebas iTxovs. `ra igulisxma
uilsonma, rodesac meore msoflio oms `yvela omis dasasruli~ uwoda,
`ra igulisxmeba Seqspiris sonetebis metaforebSi?~ da sxva. desmond
tutu, pativcemuli reformatori da religiuri lideri, (samxreT af-
rika) aRwers im maswavlebels, romelic mixvda Tu rogor SeiZleboda
maTematikis abstraqtuli cnebebis swavleba iseT did klasSi, sadac
moswavleTa raodenoba 80 iyo. rubrikaSi `saswavlo istoriebi _ xarki
swavlebas~ swored am istorias gaecnobiT.
formaluri operaciebis mecnieruli, organizebuli azrovneba mo-
swavlisagan sistematurad konkretuli situaciis sxvadasxva SesaZle-
blobis gamomuSavebas moiTxovs. magaliTad, kiTxvaze `sam-sami sxvadasxva
perangisgan, Sarvlisa da qurTukisgan ramdeni sxvadasxva kombinaciis
Seqmnaa SesaZlebeli` bavSvi, romelic formalur operaciebs iyenebs,
27 SesaZlo kombinaciis identificirebas moaxdens (Tqvenc igive pasuxi
miiReT?). konkretuli operaciebis gamoyenebis SemTxvevaSi ki, rodesac
zemoaRniSnuli kombinaciebis sistema jer kidev ar aris ganviTare-
buli, SesaZlo kombinaciebis raodenoba sul ramdenime iqneba, anu
moxdeba tanisamosis TiToeul nawilis mxolod erTxel gamoyeneba.
daukavSireT da ganavrceT am stadiisTvis kidev erTi damaxasiaTebeli Tviseba mozardobis
ra gansxvavebaa (msgavseba) pa- egocentrizmia. patara bavSvebis egocentrizmisgan gansxvavebiT, mo-
tara bavSvebis egocentrizmsa zardebi ar uaryofen, rom sxva adamianebs SesaZloa sxvadasxva aRqma da
da mozardebis egocentrizms
rwmena gaaCndeT; mozardebi yuradRebas sakuTar azrebze amaxvileben.
Soris?
isini sakuTari damokidebulebis da rwmenis analizs axdenen. aRniS-
nuls elkidi uwodebs (1981) e.w. warmosaxviT auditorias – grZnobas,
TiTqos yvela Sen gakvirdeba. Sedegad, mozardebs sjeraT, rom isini
sxvaTa analizis obieqtebi arian: `yvelam SeamCnia, rom es perangi
am kviris manZilze ukve orjer mecva~. `mTelma klasma CaTvala, rom
mozardobis egocentrizmi Cemi pasuxi suleluri iyo!~ Tqven xedavT, rom socialuri Secdomebi
_ darwmunebloba imaSi, rom
an sakuTari arasrulfasovneba garegnobasTan mimarTebaSi SesaZloa
yvela iziarebs Sens mosazre-
bebs, grZnobebs, msjelobebs, gamanadgurebeli gaxdes: `yvela giyurebs (gakvirdeba)~. sabednierod,
wuxils. msgavsi grZnoba piks adreul asakSi (14 an 15 weli) aRwevs, magram
miuxedavad amisa, ufro did asakSic ki, miT ufro ucxo situaciaSi,
grZnoba, TiTqos Cvens mier daSvebuli Secdoma yvelam dainaxa, Sesa-
Zloa isev dagveuflos.
mozardisTvis hipoTezurad azrovnebis saSualebas, alternati
vebis gaTvaliswinebas, yvela SesaZlo kombinaciis identificirebas
da sakuTari azrovnebis analizs saintereso Tanmimdevroba gaaCnia.
radgan isini ararsebul samyaroebze iwyeben fiqrs, maTSi interess
samecniero fantastika iwvevs. vinaidan isini zogadi principebidan ga-
momdinare konkretul qmedebebze msjeloben, im adamianeTa qmedebebs,
romlebic maT principebs ewinaaRmdegeba, xSirad kritikulad afase-
ben. mozrdilebs `saukeTeso~ SesaZleblobebis dadgena da idealuri
samyaros warmodgena (magaliTad, idealuri mSoblebi da maswavleble-
bi) SeuZliaT. aRniSnuli ki ganmartavs, am asakis bavSvebs Tu ratom
uCndebaT interesi utopiebis, politikuri da socialuri sakiTxebis
mimarT. maT ukeTesi samyaros Seqmna surT da maTi azrovneba amis sa-
Sualebas aZlevs. mozardebs sxvadasxva momavlis warmodgena da maT-
Tvis saukeTesos SerCeva SeuZliaT. TiToeul idealTan dakavSirebuli
grZnobebi SesaZloa, Zalian mZafri iyos.
62
yvela vaRwevT meoTxe stadias Tu ara? bevri fsiqologi Tvlis, rom
arsebobs azrovnebis ufro rTuli done, vidre konkretuli opera-
ciebi. magram formaluri operaciebis universaloba (ufrosebSic ki)
jer kidev kamaTis sagans warmoadgens. piaJes Teoriis pirvel sam sta-
dias yvela adamianSi fizikuri realoba ganapirobebs. obieqtebi nam-
dvilad mudmivia. wylis moculoba sxva WiqaSi gadasxmis SemTxvevaSic
ki namdvilad ucvleli rCeba. da mainc, formaluri operaciebi fizi-
kur garemosTan mWidrod araa mibmuli. isini hipotezuri problemis
gadaWraSi SesaZloa praqtikis Sedegs da formaluri samecniero msj-
elobis gamoyenebas warmoadgendnen – unarebi, romlebic ganaTlebul
sazogadoebaSi Rirebulia da romlebsac aswavlian, gansakuTrebiT ki
kolejSi. magram miuxedavad amisa, skoladamTavrebul moswavleTa 50%
piaJes formaluri operaciuli testebi ver gaiara (Berk, 2005).
Tavad piaJe (1974) Tvlida, rom axalgazrda adamianTa umravleso-
bas formaluri operaciuli azrovnebis gamoyeneba garkveul sferoSi
SeeZlo, kerZod ki im sferoebSi, romlebSic didi gamocdileba an ris
mimarTac didi interesi hqondaT. magaliTad, kolejSi zogierTi sa-
gani formaluri operaciuli azrovnebis ganviTarebas exmareba, zogi
ki – ara (Lehman & Nisbett, 1990). amrigad, saSualo da maRal klasSi Za-
lian bevr bavSvSi hipoTezur azrovnebasTan (msjelobasTan) dakavSire-
buli problemebis arseboba mosalodnelia, miT ufro ki ucxo masa-
lis swavlisas. zogjer moswavleebi maTTvis rTuli masalis daZlevis
mizniT martiv xerxs mimarTaven. isini formulebs an Tanmimdevrobas
zepirad imaxsovreben. msgavsi sistema testis CabarebisTvis, SesaZloa,
gamarTlebuli aRmoCndes, magram realuri gageba maSin xdeba, rode-
sac masalis codna zepir mexsierebaze ar aris damokidebuli. Tqvens
moswavleebSi formaluri operaciebis ganviTarebaSi saxelmZRvanelo
dagexmarebaT.
63
rekomendaciebi: davexmaroT moswavleebs formaluri operaciebis
gamoyenebaSi
ganagrZeT konkretuli operaciuli swavlebis maTi mecnierulad dasabuTebis SesaZlebloba
strategiebis da masalebis gamoyeneba mieciT.
magaliTebi magaliTebi
1. gamoiyeneT vizualuri daxmarebebi: ilus- 1. moawyveT jgufuri diskusiebi, romelSic
traciebi, grafikebi da diagramebi, miT moswavleebi kiTxvebze pasuxs moamzadeben.
ufro ki, axali masalis axsnisas. 2. sTxoveT moswavleebs cxovelTa uflebebis
2. moaxdineT moTxrobis gmirebis da moswav- ori sxvadasxva poziciis Camoyalibeba.
leebis gamocdilebis Sedareba. orivesTvis logikuri argumentebi moiSve-
lion.
moswavleebs mraval hipoTezur sakiTxebze
msjelobis saSualeba mieciT. ramdenjerac SesaZlebloba mogecemaT, mos
wavleebs ara mSrali faqtebi, aramed, maTi
magaliTebi cxovrebisTvis Sesaferi masalisa da mosazre-
1. moswavleebs sakuTari mosazrebebi daawer- bebis moSveliebiT, farTo cnebebi aswavleT.
ineT, Semdeg sapirispiro mosazrebi daaf-
iqsireT. ganixileT socialuri sakiTxebi magaliTebi
– garemo pirobebi, ekonomika, erovnuli 1. samoqalaqo omis axsnisas ganixileT rasizmi
janmrTelobis dazRveva. da sxva is sakiTxebi, romlebmac SeerTebuli
2. moswavleebs utopiasTan dakavSirebuli sa- Statebis sazogadoeba gaxliCa.
kuTari mosazrebebis Camoyalibeba sTxoveT; 2. poeziis axsnisas moswavleebs Tanamedrove
daawerineT Tavisufali Temebi - samyaro simRerebis lirikaSi poeziuri kavSirebis
sqesobrivi gansxvavebis gareSe, dedamiwa amowera sTxoveT. maTTan erTad ganixileT,
adamianebis gareSe. aRniSnuli zustad gamoxatavs Tu ara simRe-
ris damweris azrs da grZnobebs.
moswavleebs problemebis Tavad gadaWris da
64
sqemebis ufro kompleqsur sqemebad Camoyalibebamde da bolos, 9-dan
11 wlamde mravali problemis gadaWrisTvis gamosayenebeli kompleq-
suri urTierTobebis formulirebamde (Berk, 2005; Case, 1992, 1998). bavS-
vebi progress am xarisxobrivad sxvadasxva etapis manZilze TiToeuli
dargis (sferos) mixedviT ganicdian, magram qeizi Tvlis, rom pro-
gresi erT sferoSi meoris avtomatur progress ar ganapirobebs. bavS-
vs mzardi kompleqsuri da sasargeblo sqemebis agebisa da dargis
konceftualuri gagebis koordinaciisaTvis gamocdileba, azris Cawv-
domis da TiToeul sferoSi msjelobis SesaZlebloba unda hqondes.
65
kidec mis arss, magram maT aRniSnulis gamomJRavneba ver SeZles. mag-
aliTad, gelmanis da misi kolegebis (Gelman, 2000; Gelma & Cordes, 2001)
kvlva gviCevenebs, rom skolamdeli asakis bavSvebma, zog SemTxvevaSi,
daSvebuli Secdomebis da dabneulobis gaTvaliswinebiTac ki, cifrebis
(ricxvebis) Sesaxeb gacilebiT meti ician, vidre piaJe Tvlida. Tu skol-
amdeli asakis bavSvebi erTdroulad 3 an 4 obieqtTan muSaoben, isini
Tavisuflad gvetyvian, rom ricxvi ucvleli rCeba, Tu maT erTmane-
Tisgan daSorebiT movaTavsebT an davajgufebT. sxva sityvebiT, Cven
SesaZloa mravali kognituri SesaZleblobebis maragiT vibadebiT, imaze
metiT, vidre piaJe Tvlida. iseTi ZiriTadi unarebi, rogoricaa sagnebis
(obieqtebis) mudmivoba an raodenobis (ricxvebis) aRqma, SesaZloa, Cveni
evoluciuri aRWurvilobis nawilia, romelic mzadaa kognituri ganvi-
TarebisTvis gamosayeneblad (Geary & Bjorklund, 2000).
piaJes Teoria ar xsnis, rogor SeuZliaT Tugind patara bavSvebs,
konkretul sferoebSi, romelebSic kargad ganviTarebuli codna da ga-
mocdileba gaaCniaT, umaRles Sedegebs miaRwion. 9 wlis eqspert moW-
adrake bavSvs WadrakSi svlebze abstraqtulad azrovneba SeuZlia, maSin,
rodesac 20 wlis axalbeda moTamaSem, svlebis damaxsovrebisa da gegmis
SemuSavebisTvis, konkretul strategiebs unda mimarTos (Siegler, 1998).
66
piaJes Teoriis erT-erT
naklovanebas axalgazrda
bavSvebis kognituri SesaZle-
blobebis jerovnad arSefaseba
warmoadgens. magaliTad,
Teoria ar xsnis, TuU ratom
SeuZlia fotoze asaxul or
gogonas Wadrakis ufrosebis
msgavsad TamaSi.
67
TarebaSi kulturuli berketebis roli, gansakuTrebiT ki metyvelebis
saSualebebi (iaraRebi); uaxloesi ganviTarebis zona (Wertsch & Tulviste,
1992; Driscoll, 2005).
68
formebis Tavisad gasaReba da Semdgom maTi gamoyeneba. moxerxebuli
argumenti konkretul formas warmoadgens, rogoricaa `me vfiqrob
[viTareba, mdgomareoba] radgan [mizezi], romelSic moswavle mdgo-
mareobas da mizezs grZnobs. magaliTad, moswavlem SesaZloa Tqvas: `me
vfiqrob, rom mglebs Tavi unda davaneboT, radgan isini aravis erCian~.
strategiis sxva formaa `Tu [moqmedeba], maSin [cudi Sedegi], `Tu isini
mglebs xafangs ar daugeben, maSin isini Zroxebs SeWamen.~ sxva formebi
monawileobiskenaa mimarTuli, magaliTad `ras fiqrobT [saxeli]?~ an
`modiT [saxeli] isaubros.~
andersonis kvlevebma saubris da argumentirebis 13 forma gamoav-
lines, romlebic kamaTis (diskusia) warmarTvaSi, yvelas CarTvaSi,
sakuTari poziciis warmodgena/dacvaSi da gamowveuli dabneulobis
daZlevaSi daexmaraT. mkvlevarebma aRmoaCines, rom metyvelebis da az-
rovnebis es sxvadasxva forma Tovlis gundasaviTaa – erTi moswavlis
mier argumentis moSveliebis Semdeg, is sxva moswavleebze vrceldebo-
da da kamaTSi argumentirebis moxerxebuli forma sul ufro da ufro
Cndeboda. Ria diskusias – roca moswavleebi erTmaneTs ekiTxebian da
pasuxoben – ukeTesi Sedegi hqonda, vidre diskusias, romelsac peda-
gogi warmarTavda argumentebis formebis ganviTarebis mizniT. droTa
ganmavlobaSi, SesaZloa, moxdes poziciis wardgenis, ieriSis da dacvis
msgavsi xerxebis internalizacia (gaSinagneba) da mogvevlineba rogorc
calkeuli moswavlis msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis unari.
orive, rogorc piaJe, aseve vigotski xazs usvamdnen kognitur gan-
viTarebaSi socialuri interaqciis mniSvnelobas, magram piaJe inter-
aqcias sxva rols aniWebda. mas sjeroda, rom interaqcia ganviTarebas
wonasworobis darRvevis meSveobiT ubiZgebs – kognituri konfliqtiT
– rac cvlilebas ganapirobebs. piaJe Tvilda, rom yvelaze meti sarge-
blobis momtani interaqcia, Tanatolebs Soris arsebuli interaqcia
iyo, radgan, misi azriT, Tanatolebi ganviTarebis erTi da igive doneze
dganan da Sedegad, maT erTmaneTis azrovnebis gamowveva da waxaliseba
SeuZliaT. meores mxriv, vigotski (1978, 1986, 1987, 1993) varaudobda,
rom bavSvebis kognitur ganviTarebas maTze ukeT moazrovne da ufro
ganviTarebul adamianebTan interaqcia – magaliTad, mSoblebTan da
maswavleblebTan – exmareboda (Moshman, 1997; Palinscar, 1998). ra Tqma
unda, moswavleebs swavla, rogorc Tanatolebisgan, ise ufrosebisga-
nac SeuZliaT.
69
vigotski did mniSvnelobas aniWebda konkretuli kulturis mier
azrovnebis ganviTarebis daxmarebis mizniT, bavSvisTvis SeTavaze-
bul berketebs, da azrs, rom bavSvebi maTTvis micemul saSuale-
bebs (berketebs, iaraRebs) fizikuri da socialuri samyaroebis
Sesaxeb sakuTari warmodgenis CamoyalibebisTvis iyeneben.
70
saTvis, problemis gadaWrisTvis saWiro gegmis winaswar SemuSavebi-
sTvis, da sakuTari qcevebis daxvewisTvis damxmare saSualebebis
gamoiyenebis SesaZleblobas aZlevs (1978, gv. 28)
71
rom isini TamaSisas sakuTar Tavs xSirad esaubrebian. piaJem bavS-
vebis sakuTari Tavisken mimarTul saubars `egocentruli metyveleba~
uwoda. is Tvlida, rom egocentruli metyveleba patara bavSvebis
mier samyaros sxvaTa TvalebiT veraRqmis kidev erTi maniSnebeli iyo.
isini msmenelTa saWiroebebisa da interesis gaTvaliswinebis gareSe
maTTvis mniSvnelovan Temebze saubroben. piaJe Tvlida, rom bavSvebi
asakTan erTad, miT ufro ki TanatolebTan uTanxmoebisas, sociali-
zebul metyvelebas aviTareben. isini mosmenas da azrTa gacvlas (an
avtonomiuri metyveleba kamaTs) swavloben. vigotskis ki bavSvebis avtonomiur, egocentrul
_ bavSvebis sakuTar TavTan
metyvelebasTan dakavSirebiT, sruliad gansxvavebuli mosazreba
laparaki, rac maTi azrovnebisa
da moqmedebis Tanamdevia. hqonda. is Tvlida, rom aRniSnuli kognituri moumwifeblobis niSani
sabolood, amgvari verbal- ar iyo. misi azriT, sakuTar TavTan saubari kognitur ganviTarebaSi
izacia xdeba internalizebuli, mniSvnelovan rols asrulebs, radgan mas bavSvebi TviTreguliaciamde
rogorc Sinagani saubari. mihyavs: esaa dagegmvis unari, dakvirveba, adamianis azrovnebis marTva
da problemis gadaWra.
vigotskis miaCnda, rom TviTregulacia safexurTa seriebad vi-
Tardeba. Tavdapirvelad, bavSvis qceva regulirdeba sxvebis mier me-
tyvelebisa da sxva niSnebis saSualebiT, iseTebis, rogoricaa Jestiku-
liacia. magaliTad, mSoblebi, Tu bavSvs xeli sanTlis alisken miaqvs,
amboben `ara!~. Semdeg, bavSvi igive metyvelebis saSualebiT sxvaTa
qcevebis regulirebas swavlobs. bavSvi meore bavSvs eubneba `ara!~
– Tu mas misi saTamaSos waReba unda. xSir SemTxvevaSi isini mSoblis
tonis imitirebas axdenen. agreTve, bavSvi avtonomiuri metyvelebis
gamoyenebas sakuTari qcevebis regulirebisTvis iwyebs, sakuTar Tavs
Cumad eubneba `ara!~ rodesac xeli cecxlisken waucdeba. dabolos,
bavSvi sakuTari qcevis regulirebas Cumi, Sinagani metyvelebiT swav-
lobs (Karpov & Haywood, 1998). magaliTad, Tavsatexis agebisas, yvela
skolamdeli 4-5 wlis asakis bavSvisgan albad gsmeniaT `ara, is ar jde-
ba, Semoabrune. Semoabrune. iqneb, es aris!~. asakTan erTad bavSvebis
sakuTari Tavisken mimarTuli saubari faruli xdeba, icvleba CurCu-
liT da Semdgom – tuCebis moZraobiT. bolo etaps `fiqri~ warmoad-
gens. avtonomiuri metyveleba piks 9 wlis asakSi aRwevs, mere iklebs,
magram miuxedavad amisa, erTma kvlevam aRmoaCina, rom zogi 11-17 wlis
moswavle problemis mogvarebisas spontanurad sakuTar TavTan Cur-
Culs iwyebs (McCafferty, 2004; Winsler, Carlton, & Barry, 2000; Winsler & Naglieri,
2003). marTali giTxraT, wignis Zebnisas zogjer damifiqsirebia, rom
sakuTar Tavs vesaubrebi – `aq araa – bolos rodis meWira…?~.
am safexurTa seriebis Tanmimdevroba, dawyebuli sakuTar TavTan
saubriT da damTavrebuli uxmo Sinagani saubriT, warmoadgens kidev
erT magaliTs, romelic asaxavs, Tu rogor Cndeba ufro maRali donis
mentaluri funqciebi pirvelad adamianebs Soris maSin, rodesac isini
urTierToben da erTmaneTis qcevebis regulirebas axdenen, da Semdeg
daukavSireT PRAXIS II TM-s xelaxla individSi, rogorc kognituri procesebi. am fundamenturi
da ganavrceT piaJesa procesis meSveobiT, bavSvi metyvelebas mniSvnelovani kognituri qmede-
da vigotskis Teoriebs
bebis saboloo daxvewisTvis iyenebs (iseTebis, rogoricaa yuradRebis
Soris gansxvavebebi (I, A2)
ganixileT Tu rogor
mobilizeba, problemis gadaWra, dagegmareba, koncefciebis formireba
gansxvavdeba ori da TviTkontrolis daufleba. kvleva vigotskis mosazrebebs amagrebs
maswavleblis – erTi (Berk & Spuhl, 1995; Emerson & Miyake, 2003). bavSvebi da ufrosebi avtono-
vigotskis Teoriis, xolo miur metyvelebas, ZiriTadad, dabneulobis, garkveuli sirTuleebis
meore piaJes Teoriis
an Secdomis daSvebisas mimarTaven (Duncan & Cheyne, 1999). Sinagani me-
mimdevari – swavlebis/swav-
lis koncefcia da swavlebis
tyveleba ara marto problemebis gadaWraSi, aramed sakuTari qcevebis
xerxebi, teqnikebi, romelTac regulirebaSic gvexmareba. gagifiqriaT Tu ara raRac amis magvari- `vn-
isini upiratesobas aniWeben. axoT, pirveli nabiji gadadgmulia~ an `bolos rodis mekeTa saTvale?~
72
cxrili 2.2
wyaro: Development of Private Speech among `Low-Income Appalachian Children,~ by L. E. Berk and R. A. Garvin, 1984,
Developmental Psychology, 20p. 272. Copyright 1984 by the American Psychological Association. Adapted with permission.
73
moswavleebs samuSaos Sesruleba kidev ufro gaurTulon. yuradReba
miaqcieT, rodesac klasSi CurCuli matulobs – SesaZlebelia, es imis
maniSnebeli iyos, rom Tqveni moswavleebi daxmarebas saWiroeben. erT-
erTi midgoma, romelsac kognituri TviTinstruqcia ewodeba moswav-
leebs swavlis warmarTvisaTvis sakuTar TavTan saubris gamoyenebas
aswavlis. magaliTad, moswavleebi sakuTar Tavs axseneben, rom gakveTi-
li mSvidad da yuradRebiT unda iswavlon.
74
nituri ganviTareba swavlaze adre xdeboda – bavSvi kogniturad
`mzad~ unda iyos swavlisTvis. is ambobda, rom `swavla ganviTareba-
zea damokidebuli da ara piriqiT~ (piaJe, 1964, gv. 17). moswavleebs
SeuZliaT daimaxsovron, magaliTad, rom Jeneva SveicariaSia, magram
mainc amtkiceben, rom isini erTdroulad Jenevelebi da Sveicari-
elebi ver iqnebian. namdvil gagebas maSin aqvs adgili, rodesac bavSvi
klasis inkluziis operacias ganaviTarebs – anu bavSvi gaigebs, rom
erTi kategoria SesaZloa meores moicavdes. vigotski ki piriqiT, Tv-
lida, rom swavla aqtiur process warmoadgens, romelic mzadyofnas
ar unda daelodos. `saTanadod organizebuli swavla mentalur ganvi-
Tarebaze aisaxeba da ganviTarebis sxvadasxva procesebi mohyavs moZ-
raobaSi, romelTa ganviTareba swavlisgan gamoyofilad SeuZlebelia
(vigotski, 1978, gv. 90). igi swavlas ganviTarebis iaraRad (saSualebad)
sqema 2.3
x o l
ua i aR xvisi daxma reb mosw na
q
i s s iT av
arsebuli, c
)
r l
l eT ; vl
v i
es
a l
sw avlem u eb
(a mosw kve a
a c
r aswavlo; Za l ic
)
,
s (ar ian
mosawyenia)
is
i
75
aRiqvamda – swavla ubiZgebs ganviTarebas ufro maRal doneebisken, xo
lo socialuri interaqcia swavlis gadamwyvet faqtors warmoadgens
(Glassman, 2001; Wink & Putney, 2002). vigotskis Tvalsazrisi, rom swavla
ubiZgebs ganviTarebas ufro maRali doneebisken niSnavs, rom sxva ada-
mianebi maT Soris maswavleblebi, mniSvnelovan rols TamaSoben kogni-
tur ganviTarebaSi.
76
idea gamoTqva. is Tvlida, rom ganaTlebis ZiriTadi mizania, aswavlo daukavSireT PRAXIS IITM-s
bavSvebs, rogor unda swavla da rom ganaTlebam bavSvebis azrovnebis da ganavrceT
piaJes Teoriis danergva (I, A2)
`formireba da ara mowyoba~ unda moaxdinos (piaJe, 1969, gv.70). miuxeda-
musikis, fizkulturis da
vad imisa, rom piaJes sakuTar ideebze dafuZnebuli saxelmZRvanelo ar xelovnebis maswavleblebi
Seuqmnia, es bevrma sxvam gaakeTa. magaliTad, patara bavSvTa ganaTlebis soflis skolis K-mde da me-8
erovnulma asociaciam SeimuSava ganviTarebisTvis Sesabamisi ganaT klasis CaTvliT bavSvebTan
lebis saxelmZRvanelo, romelic piaJes kvlevis Sedegebs moicavs (Bre- muSaoben. maTi moswavleebis
ganviTareba piaJes sxvadasxva
dekamp & Copple, 1997). rogorc piaJem gvaswavla, imisaTvis rom gavigoT,
stadias Seesabameba. rogor
Tu rogor azrovnebs bavSvi, saWiroa mas yuradRebiT movusminoT da unda miusadagon am maswavle-
mis mier amocanis amoxsnis process davakvirdeT. Tu gavigebT bavSvis blebma swavlebis forma sxva
azrovnebas, ukeT SevZlebT bavSvis mimdinare codnasTan da SesaZle- dasxva dones mTeli kviris
blobebTan swavlis meTodis misadagebas. ganmavlobaSi.
77
moqmedebebis diferenciaciisTvis sam an oTx sxvadasxva doneze gamoy-
enebis qmedebebis baraTebi Camoayalibes. erT-erTi baraTi kargad unda
`Seesabamebodes~ TiToeul moswavles. xSir SemTxvevaSi, umjobesia, mo-
swavles Tavad misceT Semdgomi qmedebebis arCevis saSualeba – maswav-
leblis mxridan waxalisebiT. mravaldoniani gakveTilebis gamoyenebas
swavlebis diferencirebuli meTodi ewodeba (Tomlinson, 2005b). es mid-
goma ufro detalurad me-13 TavSia ganxiluli.
78
leviT, woviT, dartymiT, rxeviT, gadagdebiT swavloben -zemoqmedeben
sakuTar garemoze. preoperaciuli skolamdeli asakis bavSvebs uyvarT
gamogonili TamaSebi, igoneben simboloTa formebs, iyeneben metyvele-
bas da sxvebTan urTierToben. isini martivi gansazRvruli wesebis
mqone TamaSebiT iwyeben.
dawyebiTi skolis asakis bavSvebsac uyvarT fantaziebi, magram
ufro rTuli TamaSebis TamaSs iwyeben da Sedegad, erTad moqmedebas,
molaparakebas, patiosnebas, mogebasa da wagebas swavloben, aseve aviTa-
reben ufro daxvewil metyvelebas. mozardobis asakSic ki TamaSi maTi
fizikuri da socialuri ganviTarebis nawilad rCeba (Meece, 2002).
piaJem gvaswavla, rom bavSvebi ufrosebis msgavsad ar azrovneben.
misma naSromma ganviTarebad fsiqologiasa da ganaTlebaze udidesi
zegavlena iqonia, miuxedavad imisa, rom Tanamedrove kvlevebis Sede-
gebi yvela mis ideas ar adasturebs.
ufrosebisa da Tanatolebis roli. vigotski Tvlida, rom kognituri daukavSireT PRAXIS IITM-s
ganviTareba bavSvis mier sakuTari kulturuli wris wevrebTan sau- da ganavrceT
brebiTa da interaqciiT – ufrosebi an ufro niWieri Tanatolebi vigotskis Teoriis
– xdeba. es adamianebi gzamkvlevad da maswavleblebad gvevlinebian, gamoyeneba (I, A2)
CamoayalibeT sxvadasxva
romlebic bavSvebs inteleqtualuri ganviTarebisTvis saWiro infor-
instruqciuli donisTvis
maciiT uzrunvelyofen. Sedegad, bavSvi konservaciis an klasifika- Sesaferi xaraCoebi. gaixseneT
ciis kognituri operaciebis `aRmoCenisas~ marto araa. es aRmoCenebi xaraCoebis is saSualebebi,
ojaxis wevrebis, maswavleblebis da Tanatolebis daxmarebiT xdeba. romlebsac sxvebi Tqveni
ZiriTadad, aRmoCenebi enobrivi komunikaciis saSualebiT xorciel- skolis gareT swavlebisas
iyenebdnen (magaliTad,
deba, yovel SemTxvevaSi, dasavlur kulturebSi. zogi kulturis war
sporti, hobi).
momadgeneli bavSvebi swavlisas ara metyvelebiT, aramed daostatebul
adamianebze dakvirvebiT xelmZRvaneloben (Rogoff, 1990). jeromi bruner-
ma ufrosis aseT daxmarebas xaraCoebi uwoda (Wood, Bruner, & Ross, 1976).
Tavad terminic migviTiTebs imaze, rom bavSvebi ufrosebisgan msgavs
daxmarebas myari gagebis agebisTvis iyeneben, romelic maT TandaTano- xaraCoebi _ daxmareba swav-
biT amocanis damoukideblad gadaWris SesaZleblobas miscems. lasa da problemis gadaWraSi.
es SeiZleba iyos biZgi,
swavla daxmarebiT. vigotskis Teoriis mixedviT, maswavleblebma ga karnaxi, waxaliseba,problemis
safexurebad daSla, magali-
cilebiT meti unda gaakeTon, vidre moswavleebisTvis iseTi garemos
Tis moyvana an raime sxva,
Seqmna, romelSic moswavleebi Tavad SeZleben aRmoCenebis gakeTebas. rac gazrdis moswavlis da-
bavSvebs ar SeuZliaT, da arc unda velodoT, rom kulturaSi ukve moukideblobas.
79
vigotskis mixedviT, bavS-
vebis swavlis daxmareba
ZiriTadad maswavleblebis
SuamavlobiT xorcieldeba
da maTi garemos saSuale-
bebiT xdeba, xolo mimar-
Tulebis micema, ZiriTad
SemTxvevebSi, metyvelebis
meSveobiT xorcieldeba.
80
cxrili 2.3
wyaro: `Effective Teaching Redux,` ASCD Update, 32(6), p. 5. Copyright 1990 by the American Association for Supervision
and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD-is nebarTviT. yvela ufleba daculia. ASCD-i maswavlebelTa msoflio
erTobaa, romelic mxars uWers saR politikas da xelmisawvdoms xdis saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma
moswavlem miaRwios warmatebas. damatebiTi informaciisaTvis ix. www.ascd.org
81
rekomendaciebi: vigotskis ideebis swavlebaSi gamoyeneba
xaraCoebis morgeba moswavleebis saWiroe- neT moswavleebs, Tu rogor iyenebT geg-
bebis gaTvaliswinebiT mebisa da drois marTvis mizniT CasaniSn
Jurnals an eleqtronul nouTbuqs.
magaliTebi
gaiTvaliswineT moswavleebis kulturuli
1. rodesac moswavle axal amocanas an dava-
codnis fondebi (Moll da sxvebi, 1992)
lebas iwyebs, modelebiT, SexsenebiT, wina-
dadebebis dawyebiT, wavarjiSebiT da uku- magaliTebi
kavSiriT daexmareT. droTa ganmavlobaSi
1. daadgineT ojaxis ganaTleba. aRniSnu-
moswavles naklebi daxmareba da damoukide-
lisaTvis moswavleebs erTmaneTis ojaxebSi
blad muSaobis saSualeba mieciT.
misvla da maTTan gasaubreba sTxoveT. gai-
2. moswavles arCevanis saSualeba mieciT siZne-
gon, ras saqmianoben da ra ician (soflis
lis doneebs Soris an damoukideblad muS-
meurneoba, ekonomika, warmoeba, medicina
aobis xarisxebs Soris; waaqezeT damoukide-
da avadmyofobebi, religia, bavSvze zrunva,
blad muSaobisken, magram realuri sirTulis
mzareuloba, da sxva.)
SemTxvevaSi daxmarebis moZiebaSic.
2. ------ daukavSireT am codnis fondebs da ---
darwmundiT, rom moswavleebi daeuflen im -- SefasebisaTvis TemTa eqspertebi gamoiy-
Zlier saSualebebs, romlebic azrovnebas eneT.
exmareba.
gamokveTeT dialogebi da jufuri swavla
magaliTebi
magaliTebi
1. aswavleT moswavleebs swavlis da orga-
1. scadeT Tanatolebma gakveTilebi erTma-
nizaciuli strategiebis, saSualebebis mo
neTs auxsnan. moswavles kargi SekiTxvebis
Zieba, sametyvelo damxmare saSualebebi
dasma da gasagebi ganmartebebis micema as-
(leqsikoni an kompiuteruli maZiebeli) da
wavleT.
kompiuteruli programebis gamoyeneba.
2. scadeT me-11 TavSi aRwerili kooperaciu-
2. moaxdineT saSualebebis modelireba; aCve
li swavlebis strategiebi.
82
cxrili 2.4
codnis fondebi
soflis meurneoba mzadeba
ranCo da fermeroba, cxeni, jiriToba, SekeTeba
pirutyvis marTva
niadagi da irigaciis sistema, marcvleuli, masala da mecnieruli codna
nadiroba, treqingi,? kerva mSenebloba, xuros samuSao, gadaxurva,
aguris wyoba, samRebro samuSaoebi,
samTo meurneoba dizaini da arqiteqtura
xe-tye, mineralebi
afeTqeba, mowyobilobebi da maTi SekeTeba SekeTeba
TviTmfrinavi, a/manqana, traileri,
ekonomika saojaxo nivTebi
biznesi, sabazro Rirebuleba, Sefaseba
ijara da gayidva medicina
sesxebi, Sromis kanoni, samSeneblo kodebi, Tanamedrove medicina, medikamentebi
momxmareblis codna, buRalteria, pirveladi daxmareba, anatomia, meanoba
realizacia- xalxuri medicina, balaxebis codna
xalxuri receptebiT pirutyvis
ojaxis menejmenti mkurnaloba
biujeti, bavSvebze zrunva, saWmlis
religia
katexizmi, babtizmi, bibliis codna
morali da eTika
wyaro: adaptirebulia `Funds of Knowledge for teaching: Using a qualitative approch to connect homes and
classrooms,~ by L. C. Moll, C. Armanti, D. Neff, & N. Gonzalez. Thery into Practice, 31, p. 133. Copyright 1992
by the College of Education, The Ohio State University. yvela ufleba daculia.
83
inglisuri da espanuri enebis marTlweris gamosworebaSi exmare-
boda. semestris bolos 20 mSobeli da maTi Temis sxva warmomadgen-
lebi hildas klass ewvivnen da Tavisi codna bavSvebs gauziares. am
periodisaTvis bavSvebis wera-kiTxvis Sedegebi warCinebuli iyo.
(http://www.ncrel.org/sdrs/cityschl/city1_1c.htm Downloaded 1/28/2005)
metyvelebis ganviTareba
yvela bavSvi yvela kulturaSi, mZime fsiqikuri an fizikuri prob-
lemis mqone bavSvebis gamoklebiT, mSobliuri enis rTul sistemas euf
leba. es codna saocaria. imisaTvis, rom bavSvma urTierToba warmate-
biT daamyaros, mas sul mcire, bgerebis, mniSvnelobebis, sityvebis da
daukavSireT PRAXIS IITM-s sityvaTa wyobis, gamonaTqvamis, moculobis, xmis tonis, fleqsiis da
da ganavrceT dialogis wesebis koordinireba sWirdeba.
metyvelebis ganviTareba rogorc Cans, metyvelebis ganviTarebaSi mravali faqtori – biolo-
gaecaniT enis ganviTarebis giuri da gamocdilebis – monawileobs. Cven ukve vixileT, rom kultura
ZiriTad aspeqtebs. yuradReba mTavar rols TamaSobs adamianis cxovrebaSi metyvelebis aucilebe-
gaamaxvileT im saSvalebebze, li saSualebebis gansazRvraSi. mniSvnelovania isic, rom bavSvebi me-
romlebsac maswavleblebma
tyvelebas aviTareben sxva kognitur unarebze dayrdnobiT _ aqtiuri
moswavlis enis (metyvelebis)
da wignierebis (wera-kiTxvis) gamoyenebiT, modelebis ZiebiT, qmnian mosmenilis wesebs `jiqsous~
maqsimalurad ganviTarebisaTvis Tavsatexis msgavsad. am procesSi, adamianebs, SesaZloa, enasTan daka-
unda mimarTon. vSirebuli Tandayolili midrekilebebi, wesebi da SezRudvebi aqvT,
romlebic SesaZleblobaTa raodenobas zRudavs. magaliTad, bavSvebi
TiTqos SezRudulebi arian, vinaidan isini axal sityvas mTlianad sa-
gans da ara mxolod mis nawils miakuTvneben. kidev erT Tandayolil
midrekilebas bavSvebi mihyavs imis daSvebamde, rom sityva msgavsi sa-
gnebis mTel klass ganekuTvneba. Sedegad, rodesac bavSvi swavlobs si-
tyva kurdRels, is Tvlis, rom kurdReli mTlianad cxovels gulisx-
mobs da ara mxolod yurebs da rom kurdRlis msgavsi sxva cxovelebic
kurdRlebi arian (Markman, 1992). bavSvebs metyvelebis marTebul gamo-
yenebaSi waxaliseba da Sesworeba mniSvnelovnad exmareba, magram bavS-
vis mier azrovnebisas, am rTuli sistemis nawilebis erTad Tavmoyra
Zalian mniSvnelovania (Flavell da sxvebi, 2002). 2.5. cxrilSi mocemulia
dasavluri kulturis 1-dan 6 wlamde bavSvebis metyvelebis ganviTa-
rebis safexurebi da ganviTarebis waxalisebis strategiebi.
84
cxrili 2.5
1-2 sityvas ambobs; cnobs saxelebs; axdens nacnobi upasuxeT bavSvis RuRuns, titins
1 wlamde bgerebis imitirebas; esmis martivi miTiTebebi waukiTxeT sabavSvo leqsebi da umRereT simRere-
bi.
aswavleT yoveldRiuri sagnebis da nacnobi adami-
anebis saxelebi
eTamaSeT martivi TamaSebi, magaliTad, taSi da da-
malobana (Wi-taa).
iyenebs 5-20 sityvas, maT Soris saxelebs, ambobs 2 si- mouwoneT da waaqezeT axali sityvis Tqmis mcd-
1-2 wels tyvian winadadebebs; sityvaTa maragi izrdeba; xels eloba.
Soris aqnevs damSvidobebisas; nacnobi cxovelebis `bgerebs~ bavSvTan yofnisas isaubreT imaze, rasac akeTebT.
gamoscems; sakuTari survilebis gamoxatvis mizniT si- elaparakeT mativi eniT, nela da garkveviT.
tyvebs iyenebs (magaliTad `kide~); esmis `ara~ uyureT bavSvs, rodesac is Tqven gelaparakebaT.
aRwereT, Tu ras akeTebs bavSvi, ras grZnobs da ra
esmis.
moasmenineT sxva bavSvebis video da audio
Canawerebi.
ganasxvavebs sxeulis nawilebs; sakuTar Tavs eZaxis bavSvTan martivi TamaSebis TamaSiT daexmareT mas
2-3 wels `me~-s saxelis nacvlad; arsebiT saxels ukavSirebs zm- mosmenasa da miTiTebebis SesrulebaSi.
Soris nas; sityvaTa maragi Sedgeba 450 sityvisgan; iyenebs umeoreT axali sityva
martiv winadadebebs; arCevs (awyvilebs) 3-4 fers, icis esaubreT imaze Tu ras akeTebT, ris gakeTebas geg-
`didi~ da `patara~, moswons igive moTxrobis ganmeo- mavT, raze fiqrobT.
rebiT mosmena; awarmoebs ramdenime sityvis mravlobiT sTxoveT bavSvs martivi informaciis gadmocema
formas; svams kiTxvebs `sad~. aCveneT bavSvs, rom gesmiT misi imiT, rom gauRimebT,
upasuxebT da Tavs dauqnevT.
ganavrceT bavSvis mier naTqvami winadadeba.
bavSvi: `kidev wveni~, Tqven TqviT `kriss kidev
unda wveni~.
SeuZlia moTxrobis moyola; ambobs 4-5 sityvisgan Sem- ganumarteT, Tu rogor gansxvavdebian da ra saer-
3-4 weli dgar winadadebas; sityvaTa maragi Seadgens 1000 sity- To aqvT sagnebs.
vas; icis gvarebi, quCebis saxelebi, sabavSvo leqsebi bavSvs moTxrobis moyolaSi wignebis da naxatebis
moSveliebiT daexmareT.
waaqezeT sxva bavSvebTan TamaSisken.
esaubreT im adgilebze, sadac yofilxarT
an waxvalT.
winadadebaSi sityvebis raodenoba Seadgens 4-5 sityvas; daexmareT bavSvs sagnebis da obieqtebis daxarisxe-
4-5 wels iyenebs warsul dros; sityvaTa maragi Seadgens daax- baSi (magaliTad, sakvebi, cxovelebi)
Soris loebiT 1500 sityvas; ganasxvavebs ferebs, formebs; aswavleT bavSvs telefonis gamoyeneba.
svams kiTxvebs `ratom?~ da `vin?~ mieciT bavSvs saSualeba, TqvenTan erTad dagegmos
momavali saqmianoba.
mudmivad esaubreT maTTvis saintereso Temebze.
mieciT saSualeba, mogiyveT moTxrobebi da mis mier
mogonili istoriebi.
winadadebaSi sityvebis raodenoba Seadgens 5-6; saSua- SeaqeT bavSvebi, rodesac isini sakuTar grZnobebze,
5-6 wels lod 6 wlis bavSvis sityvaTa maragi daaxloebiT 10 fiqrebze, imedebze, SiSebze saubroben.
Soris 000 sityvas Seadgens; gansazRvravs sagnebs maTi gamoy- umRereT simRerebi, waukiTxeT leqsebi.
enebis mixedviT; icis urTierTkavSirebi (magaliTad esaubreT mas, rogorc ufross.
`TavSi~ da `Sors~) da sapirispiro; icis misamarTebi;
esmis gansxvaveba `igivesa~ da `sxvadasxvas~ Soris; iy-
enebs yvela tipis winadadebas.
mousmineT da gamoxateT siamovneba, rodesac bavSvi
yvela gelaparakebaT
asakSi esaubreT bavSvs.
dausviT bavSvs iseTi SekiTxvebi, romlebzec pasuxis
gasacemad mas azrovneba da laparaki dasWirdeba.
yoveldRe waukiTxeT wignebi, moTxrobebis sidide
bavSvis ganviTarebasTan erTad gazardeT.
85
adamianma (bavSvma) rac ufro
srulyofilad icis mSobliuri
ena, miT ufro swrafad swav-
lobs meores.
86
amitom moswavleebisgan ar aris mosalodneli mSobliuri enis swavlis dedaena _ ena, romliTac
Tavis danebeba meoris sasargeblod (Berk, 2005; Bialystok, 1999; Galambos & saubroben moswavlis saxlSi
da romliTac saubroben misi
Goldin-Meadow, 1990; Garcia, 1992; Ricciardelly, 1992). damatebiT, inglisur enaze
ojaxis uxucesi wevrebi.
saubari, plus ucxo, ena im bagaJs warmoadgens, riTic skoladamTavre-
buli (umaRlesdamTavrebuli) biznes-samyaroSi Sedis (Mears, 1998).
miuxedavad orenovnebis aSkara upiratesobisa, rogorc me-5 TavSi
vixilavT, bevri bavSvi da axalgazrda dedaenas kargavs. erT-erTma
udidesma dakvirvebam, romelic pirveli da meore Taobis emigrantTa
me-8 da me-9 klasel moswavleebze Caatares maiamisa da san diegoSi
(portesa da haoSi) (1998), gviCvena, rom bavSvebis mxolod 16% SeeZlo
dedaenaze saubari. xolo 72% upiratesobas inglisur enaze saubars
aniWebda. mkvidri amerikelebis enac TandaTan qreba. mxolod erTi
mesamedi darCa da aqedan 10-dan 9 maTganze bavSvebi ukve aRar saubro-
ben (Krauss, 1992).
87
ojaxSi miRebuli gamocdileba,
sadac ZiriTadi aqcenti
ganaTlebaze keTdeba, bavSvebis
metyvelebis ganviTarebis
qvakuTxeds warmoadgens.
88
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
magaliTebi magaliTebi
1. moiSvelieT vinme skolidan, sazogadoebidan 1. ra aris ojaxis wevrebis istoriebi, maTi un-
(Temidan) an sulac, ufrosi moswavle, ro- arebi, maTi codna? moswavleebs aRniSnulis
melic bavSvis ojaxis wevrebisTvis saxlSi naxatebiT an werilobiT gadmocema SeuZliaT.
gasagzavn masalas Targmnis. 2. moswavlis mSobliuri enis mimarT pati-
2. saswavlo wlis dawyebisTvis mSoblebs viscema maT enaze dawerili simRerebis an
Tqvens mier klasisTvis dasaxuli miznebis leqsebis kiTxviT gamoxateT.
sruli aRwera gaugzavneT – darwmundiT,
mieciT iseTi saSinao davalebebi, romlebSic
rom Tqvens mier gagzavnili informacia gas-
ojaxis wevrebic miiReben monawileobas.
agebi da advilad wasakiTxia.
3. axali masalis axsnamde, mSoblebs masalas- magaliTebi
Tan dakavSirebuli mokle informacia wi-
1. waaqezeT ojaxis wevrebi, bavSvebTan imuSaon,
naswar daugzavneT – mieciT rCevebi. Tqveni
martivi davalebebi waukiTxon da Seasrulon
rCevebis safuZvelze, mSoblebi bavSvebs sa-
enis ganmaviTarebeli TamaSebi eTamaSon,
Sinao davalebis SesrulebaSi daexmarebian.
ojaxisTvis dRiurebi an Jurnalebi awar-
saswavlo programasTan dakavSirebuli gadaw- moon, biblioTekaSi wavidnen. mieciT ukuka-
yvetilebis miRebaSi ojaxebi CarTeT vSiri, aRniSneT ojaxis wevrebis an moswav-
leebis mier ukve Sesrulebuli davalebebi.
magaliTebi 2. mieciT ojaxebs ukukavSiris furclebi da
1. dagegmeT seminarebi ise, rom ojaxis wevreb- sTxoveT bavSvis skolis samuSaos SefasebaSi
ma SeZlon daswreba. uzrunvelyaviT bavS- daxmareba.
vebis da maTi ojaxis wevrebis programaze 3. mieciT ojaxis wevrebs maT raionSi arse-
erTad muSaobis saSualeba. buli saganmanaTleblo dawesebulebebis
2. mSoblebi skolaSi moiwvieT, raTa maT mo- misamarTebis nusxa – wyaroebis mosaZieblad
swavleebs waukiTxon, mouyvnen istoriebi, biblioTekebTan, klubebTan da eklesiebTan
Caweron, akinZon wignebi, moaxdinon unarebis imuSaveT.
demonstrireba.
wyaro: Literacy Development In The Early Years: Helping Children Read and Write, 3/e (pp. 68-70) by L. M. Morrow. Publisher by Allyn
and Bacon, Boston, MA. Copyright 1997 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
89
ufrosebi kiTxvas siamovnebis wyarod aRiqvaven. maT saxlebSi wignebi
da sxva dabeWdili literatura mravladaa. mSoblebi bavSvebs ukiTx-
aven, mihyavT wignebis maRaziebsa da biblioTekaSi, zRudaven televi-
zoris yurebis saaTebs, da skolobanas an `asoebis~ weris TamaSebisken
aqezeben (Pressley, 1996; Roskos & Neuman, 1998; Sulzby & Teale, 1991). ra Tqma
unda, yvela ojaxi bavSvebs aseTi literaturulad mdidari garemoTi
ar uzrunvelyofs, magram am bavSvebis daxmareba maswavleblebs Seu-
ZliaT. aRniSnuli Tema ufro kargad aris ganxiluli rubrikaSi `reko-
mendaciebi~ – saTauriT ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba.
mravalferovneba
dasavluri kulturis bavSvebi, ZiriTadad, momdevno stadiaze daax-
loebiT 2-3 wliT adre gadadian, vidre aradasavluri sazogadoebis
warmomadgeneli bavSvebi. didi yuradRebiT Sesrulebulma kvlevam
gviCvena, rom kulturebs Soris es gansxvavebebi damokidebulia imaze,
Tu romeli sagnis an sferos codnis Semowmeba xdeba da raoden Ri-
rebulia da ra doziT xdeba ama Tu im sferos swavleba konkretuli
kulturis warmomadgenlebis mier. magaliTad, braziliaSi bavSvebi,
romlebic skolaSi siarulis nacvlad quCaSi kanfetebs yidian, piaJes
zogierT amocanas, albaT, ver Seasruleben – klasis inkluzia (meti
zizilaa, meti titaa Tu meti yvavilebia gamosaxuli naxatze?). magram,
im SemTxvevaSi, Tu amocana maTTvis gasagebi mniSvnelobebiT Seicvle-
ba – kanfetebis gayidva – maSin es bavSvebi davalebas ukeT arTmeven
Tavs, vidre is brazilieli bavSvebi, romlebic skolaSi dadian (Ceci
& Roazzi, 1994). rodesac kultura an konteqsti gansakuTrebul mniSvn-
elobas kognitur unars aniWebs, bavSvebi, romlebic aseT kulturaSi
izrdebian, am unars ufro swrafad euflebian. meore kvlevisas, rode-
sac pirveli, mesame da mexuTeklaseli Cineli da igive asakis amerike-
li moswavleebis Sedareba moxda, Cinelma bavSvebma piaJes manZilTan,
drosTan da siCqaresTan dakavSirebuli amocanebi daaxloebiT 2 wliT
adre amoxsnes, vidre amerikelma Tanatolebma. CineTis saganmanaTle-
blo sistema maTematikis da mecnierebis adreul klasebSi Seswavlas
met mniSvnelobas aniWebs (Zhou, Peverly, Beohm, & Chongde, 2001).
Cven, agreTve, vixileT, rom metyvelebis ganviTarebaSic arsebobs
gansxvavebebi. zogi bavSvi or an met enas swavlobs, zogi ki mxolod
erTs. yvela kulturis warmomadgeneli bavSvi mSobliur enas swav-
lobs, magram maT enis gamoyenebis sxvadasxva wesebis swavla SeuZliaT
– pragmatika. magaliTad, Sirli brais hiisi (1989) didi xnis manZil-
ze TeTrkaniani saSualo klasis mSoblebs da Rarib afro-amerikel
ojaxebs akvirdeboda. man aRmoaCina, rom ufrosebi bavSvebs sxvadasxva
saxis kiTxvebs usvamen da sxvadasxva saxis `saubrebisken~ aqezeben.
TeTrkaniani mSoblebi testis (gamocdis) msgavs kiTxvebs usvamen, rom-
lebic konkretul pasuxebs saWiroebs, magaliTad, `ramdeni manqana
90
dgas?~ an `romeli manqanaa ufro didi?~. es kiTxvebi afro-amerikeli
bavSvebisTvis ucnaurad JRers, radgan ojaxis wevrebi maT kiTxvebs,
romlebzec pasuxi ician da maTTvis naTelia, ar svamen. afro-amerike-
li bavSvi gaognebuli gaifiqrebda `netav ratom mkiTxa deidam, ram-
deni manqana dgaso? igi xom xedavs, rom sami manqanaa.~ afro-amerikeli
ojaxebi bavSvebs istoriebis da moTxrobebis moyolisken aqezeben,
xSirad exumrebian maT, yovelive es ki bavSvebis sxart gonebas da mt-
kicebiT pasuxebs xvews.
msgavseba
kognitur ganviTarebaSi zemoaRniSnuli kroskulturuli gansx-
vavebebis miuxedavad garkveuli msgavsebac arsebobs. piaJe, vigotski
da kognitur ganviTarebisa da tvinis Semswavleli ufro Tanamedrove
mkvlevarebi qvemoT motanil zogad mosazrebebs, albaT, daeTanxme-
bodnen:
1. kognituri ganviTareba saWiroebs rogorc fizikur, ise socialur
stimulacias.
2. azrovnebis ganviTarebisTvis bavSvebi mentalurad, fizikurad da
lingvisturad aqtiuri unda iyvnen. maT sWirdebaT gamocdile-
ba, saubari, aRwera, asaxva, wera da problemis gadaWra. magram
isini sargebels swavlebisgan, xelmZRvanelobisgan, kiTxvebis-
gan, ganmartebebisgan, demonstrirebisgan da maTi azrovnebis ga
mowvevebisganac iReben.
3. TamaSis situaciebi. aRniSnulis meSveobiT, bavSvebi da mozardebi
sakuTar azrovnebas scdian da sxvebTan interaqcias swavloben.
4. imis swavleba, rac moswavlem ukve icis, mosabezrebelia. imis
swavlis mcdeloba, risTvisac moswavle jer ar aris mzad (Zalian
rTuli, Zalin mwiri codna), mafrustrirebeli da araefeqturia.
5. daxmarebiT ganpirobebuli waxaliseba moswavles CarTavs da ar
SeaSinebs.
Sejameba
tvinis romeli nawilia dakavSirebuli umaRles men-
ganviTarebis ganmarteba
talur funqciebTan? Tavis tvinis qerqi, korte-
qsi neironTa daWmuWmul furcels warmoadgens,
ganviTarebis ra da ra saxeebi arsebobs? adamianis romelic sam ZiriTad funqcias emsaxureba:
ganviTareba SesaZloa daiyos fizikur ganvi- grZnobis organoebidan signalebis miReba (is-
Tarebad (sxeulis cvlileba), pirovnul gan- eTis, rogoricaa vizualuri an smeniTi sig-
viTarebad (pirovnebaSi mimdinare cvilebebi), nalebi), nebelobiTi moZraobebis kontroli, da
socialur ganviTarebad (cvlilebebi, sxva ada- asociaciebis (kavSirebis) formireba. Tavis tvi-
mianebTan urTierToObaSi) da kognitur ganviTa- nis qerqis nawili, romelic fizikur motorul
rebad (cvlilebebi azrovnebaSi). moZraobebs akontrolebs, pirveli viTardeba an
mwifdeba, Semdeg ki is zonebi, romlebic kom-
romelia ganviTarebis sami principi? Teoretikose-
pleqsur grZnobebs akontroleben (rogoricaa
bi, zogadad, Tanxmdebian: adamianebi sxvadasxva
mxedveloba da smena), da ukve bolos Tavis tvi-
tempiT viTardebian; ganviTareba Tanmimdevru-
nis Sublis wili, romelic ufro maRalorgani-
li procesia; ganviTareba TandaTanobiT xdeba.
zebul azrovnebis process akontrolebs.
91
ra aris lateralizacia da ratom aris ase uli da formalur operaciuli. sensomotorul
etapze, Cvilebi samyaros sakuTari SegrZnebe-
Ti mniSvnelovani? lateralizacia tvinis ori
biTa da motoruli qmedebebiT ikvleven. isini
nawilis, ori hemisferos specializaciaa. tvi-
sagnebis mudmivobis da mizanmimarTuli aqtivo-
ni, dabadebis Semdeg, male iwyebs lateral-
bis dauflebaze muSaoben. preoperaciul etapze
izacias. adamianebis uravlesobisTvis, marcxena
simboluri azrovneba da logikuri operaciebi
naxevarsfero metyvelebisTvis ZiriTad rols
iwyeba. konkretuli operaciebis etapze, bavS-
TamaSobs, xolo marjvena naxevarsfero sivrci
vebs realur situaciebze logikurad azrovneba
sa da vizualur procesebs marTavs. miuxeda-
da konservaciis, Seqcevadobis, klasifikaciis
vad imisa, rom garkveuli funqciebi tvinis
da seriaciis demonstrireba SeuZliaT. hipo-
konkretul nawilebTanaa dakavSirebuli, tvinis
Tezur-deduqciuri msjelobis, mravali cvla-
sxvadasxva nawili da sistemebi erTad muSao-
dis koordinacia da sxva samyaroebis warmod-
ben kompleqsuri iseTi qmedebebis swavlisa da
genis SesaZlebloba, formaluri operaciebis
SesrulebisTvis, rogoricaa, kiTxva da gagebis
etapisTvis damaxasiaTebeli faqtorebia.
konstruireba.
rogor ganmartavs neopiaJeseuli da informaciis
piaJes kognituri ganviTarebis gadamuSavebasTan dakavSirebuli Sexedulebebi droTa
Teoria ganmavlobaSi bavSvebis azrovnebaSi mimdinare cv-
lilebebs? informaciis gadamuSavebis Teoriebi,
ra axdens yvelaze Zlier gavlenas kognitur gan- ZiriTad aqcents yuradRebaze, mexsierebis Ses-
viTarebaze? piaJes kognituri ganviTarebis Teo- aZleblobebze, swavlis strategiebze da sxva
ria dafuZnebulia im varaudze, rom adamian- informaciis gadamuSavebis unarebze akeTeben,
ebi samyaros Secnobas cdiloben da codnas imis asaxsnelad rogor aviTareben wesebs da
sagnebTan, adamianebTan da ideebTan pirdapiri strategiebs bavSvebi samyaros Semecnebisa da
gamocdilebis meSveobiT aqtiurad ayalibeben. problemaTa gadaWrisTvis. neopiaJeseuli mid-
momwifeba, saqmianoba, socialuri gardaqmna goma aqcents aseve yuradRebaze, mexsierebaze,
da wonasworobis saWiroeba _ yvelaferi er- strategiebsa da sxvadasxva sferoSi azrovnebis
Tad, azrovnebis processa da codnis ganviTa- ganviTarebaze akeTebs, rogoric aris, magali-
rebaze axdens gavlenas. am zegavlenis pasuxad Tad, ricxvebi da sivrciTi kavSirebi.
azrovnebis procesi da codna azrovnebis or-
ganizebaSi mimdinare cvlilebebis (sqemebis gan- ra aris piaJes Teoriis zogierTi naklovaneba?
viTareba), adaptaciis – maT Soris asimiliaciis piaJes Teoriis kritikis sagans warmoadgens
damatebiTi procesebi s (arsebul sqemebSi gaer- is garemoeba, rom bavSvebis da ufrosebis az-
Tianeba) da akomodaciis (arsebuli sqemebis cv- rovneba xSirad invariantuli safexurebis kon-
lileba) gziT viTardeba. cefcias ar Seesabameba; garda amisa, aRmoCnda,
rom piaJem bavSvebis kognituri SesaZleblobebi
ra aris sqema? sqemebi azrovnebis sabazo sam saTanadod ver Seafasa. alternatiuli axsna
Seneblo blokebs warmoadgens. sqemebi aris gacilebiT did mniSvnelobas moswavleebis in-
qmedebis an azrovnebis organizebuli siste- formaciis gadamuSavebis unarebis ganviTarebas
mebi, romlebic Cvens samyaroSi arsebuli sa- da maswavleblebis mier bavSvebis ganviTarebaSi
gnebisa da movlenebis fsiqikuri gamoxatvis daxmarebis gazrdas aniWebs. kidev erTi faq-
SesaZleblobas gvaZlevs. sqemebi SesaZloa Za- tori, ramac piaJes naSromis kritika gamoiwvia,
lian patara da specifikuri (xelis CaWideba, aris is, rom man bavSvis ganviTarebaSi kul-
marTkuTxedis aRqma), an Zalian didi da ufro turuli faqtori ar gaiTvaliswina.
zogadi (ucxo qalaqSi rukis gamoyeneba) iyos.
adamianebi garemos sakuTari sqemebis gazrdiTa
da organizebiT moergebian.
vigotskis sociokulturuli
bavSvebSi sensomotorulidan formalur operaciul perspeqtiva
azrovnebaze gadasvlisas ra ZiriTadi cvlilebebi vigotskis mixedviT kognitur ganviTarebaze ra ax
xdeba? piaJes miaCnda, rom axalgazrda adami- dens yvelaze Zlier gavlenas? vigotskis miaC
anebi ganviTarebis oTx etaps gadian: sensomo- nda, rom adamianis qmedebebi maTi kulturis
toruli, preoperaciuli, konkretul-operaci-
92
WrilSi unda iqnas ganxiluli. igi Tvlida, rom elobas aniWebda. ufrosis daxmareba uzrunve-
Cveni specifikuri mentaluri struqturebi da lyofs adreul mxardaWeras, sanam bavSvebi mo-
procesebi gamomJRavndeba sxvebTan interaqci- mavalSi amocanis damoukideblad amoxsnisTvis
aSi; swored es kulturuli saSualebebi, gan- saWiro gagebas ayalibeben.
sakuTrebiT ki enis (metyvelebis) saSualebebi,
ganviTarebis ZiriTad faqtorebs warmoadgend- ra aris moswavlis uaxloesi ganviTarebis zona?
nen; uaxloesi ganviTarebis zona swored is pe- ganviTarebis yovel mocemul momentSi arsebobs
riodia, rodesac swavla da ganviTareba Sesa- amocanebi, romelTa gadaWras isini axerxeben da
Zlebelia. aris iseTi amocanebi, romelTa gadaWra bavSvis
Zalebs aRemateba. uaxloesi ganviTarebis zona
ra aris fsiqologiuri saSualebebi (iaraRebi) da aris faza, rodesac bavSvs amocanis gadaWra da
ratom aris isini mniSvnelovani? signalebisa da moukideblad ar SeuZlia, magram ufrosis an
simboloebis sistemebi (rogoricaa ricxvebi da ufro win wasuli Tanatolis daxmarebis SemTx-
maTematikuri sistemebi, kodebi da ena), rom- vevaSi SeZlebs.
lebic swavlas da kognitur ganviTarebas ex-
ra aris vigotskis Teoriis naklovanebebi? vigotskim
mareba, fsiqologiur saSualebebs warmoadgens
kognitur ganviTarebaSi socialur interaqcias,
– isini cvlian azrovnebis process azrovnebis
SesaZloa, zedmeti mniSvneloba mianiWa – bavS-
formirebiT da morgebiT. am saSualebebis
vebi damoukideblad Zalian mwir informacias
umetesoba bavSvs ufrosisgan formaluri da
euflebian. agreTve, gamomdinare im faqtidan,
araformaluri interaqciis da swavlebis gziT
rom vigotski Zalian axalgazrda gardaicvala,
gadaecema.
man Tavisi Teoriebis ganvrcoba da damuSaveba
ganmarteT, rogor gadaizrdeba interfsiqologiuri ver SeZlo. vigotskis naSromebi misma studen-
ganviTareba intrafsiqologiur ganviTarebaSi. uf tebma da sxva mkvlevarebma ganavrces.
ro maRali mentaluri procesebi adamianebSi sociokulturuli Teoria xazs usvams bavSvebsa
pirvelad maSin Cndeba, rodesac isini TanaSemoq- da sazogadoebis ufro mcodne wevrebs Soris
medebiT procesebSi arian CarTuli. ufrosebTan kooperaciuli dialogis ganviTarebis rols.
an ufro niWier TanatolebTan urTierTobisas, bavSvebi sazogadoebis kulturas swored (azro
bavSvebi azrebis da koncefciebTan dakavSireb- vnebiT da qceviT) amgvari urTierTobebis saSu-
uli Sexedulebebis gacvlas axorcieleben. bavS- alebiT euflebian.
vi am TanaSeqmnili ideebis internalizacias ax-
dens. amrigad, bavSvebis codna, azrebi (ideebi), TanaSemoqmedebis procesi _ socialuri procesi,
damokidebulebebi da Rirebulebebi viTardeba romelSi CarTuli adamianebic urTierToben da
`miTvisebis~ gziT, qmedebis da azrovnebis gzebi msjeloben (ZiriTadad verbalurad) cnebis Ses-
maTi kulturiT da maTi sazogadoebis ufro aqmnelad an problemis gadasaWrelad. saboloo
niWier wevrebTan urTierTobiT aris ganpiro- Sedegs yoveli monawile iziarebs.
bebuli.
kulturuli saSualebebi _ materialuri instru
ra gansxvavebaa piaJesa da vigotskis avtonomiur mentebi (mag. kompiuteri) da simboloTa siste
metyvelebaSi da ganviTarebaSi mis rolTan dakav mebi (ricxvebi, ena), romlebic saSualebas aZlevs
adamianebs, daamyaron komunikacia sazogadoe
Sirebul perspeqtivebs Soris? vigotskis socio-
baSi, iazrovnon, gadaWran problemebi, Seqmnan
kulturuli Sexedulebebi amtkicebs, rom kog-
codnis axali sistemebi.
nituri ganviTareba socialur interaqciasa da
enis ganviTarebazea damokidebuli. vigotskis avtonomiuri egocentruli metyveleba _ bavSvebis
magaliTad mohyavs bavSvebis sakuTari Tavisken sakuTar TavTan laparaki, rac maTi azrovnebisa
mimarTuli laparakis aRwera. misi azriT, bavS- da moqmedebis Tanamdevia. sabolood, amgvari
vebi avtonomiur metyvelebas azrovnebis sax- verbalizacia xdeba internalizebuli, rogorc
elmZRvanelod, monitoringisa da problemis Sinagani saubari.
gadaWrisTvis mimarTaven, maSin, rodesac piaJe
Tvlida, rom kerZo metyveleba bavSvis egocen- uaxloesi ganviTarebis zona _ faza, rodesac bav
trizmis maniSnebeli iyo. piaJesTan SedarebiT, Svi axerxebs amocanis dauflebas misTvis Ses-
vigotski bavSvebis swavlaSi ufrosebis da ufro abamisi daxmarebis aRmoCenis Semdeg.
unariani Tanatolebis rols ufro did mniSvn-
xaraCoebi _ daxmareba daswavlasa da proble
93
mis gadaWraSi. es SeiZleba iyos biZgi, kar- xelSewyoba an gzamkvlevi monawileoba klasSi
naxi, problemis safexurebad daSla, magaliTis moicavs informaciis micemas, karnaxs, Sexsene-
moyvana an raime sxva, rac gazrdis moswavlis bas, saTanado dros da saWiro raodenobiT wa
damoukideblobas. qezebas, da ukve Semdeg TandaTanobiT moswavle
ebisTvis damoukideblad muSaobis meti da meti
piaJes da vigotskis Teoriebis saSualebis micemas. maswavleblebs swavlis dax
mareba saswavlo masalis an amocanebis moswav-
gamoyeneba maswavleblebisTvis leebis mimdinare donisTvis morgebiT, unarebis
an azrebis Tanmimdevrobis demonstraciiT, mo-
ras warmoadgens hantis mier aRwerili `SeTavsebis swavleebTan erTad rTuli amocanebis nabij-
problema~? `SeTavsebis problemis~ mixedviT mo- nabij gavliT, amocanis nawilis amoxsniT, sa-
swavleebisTvis samuSao ar unda iyos imdenad kontrolos CatarebiT da ganvlili masalis
martivi, rom mosawyeni gaxdes, da vergagebis gadameorebiT an yuradRebis gadatanisTvis
SemTxvevaSi igi ar unda CamorCes swavlas. han- saWiro kiTxvebis dasmiT.
tis mixedviT, zrdis waqezebis mizniT uwonas-
worobis balansireba didi sifrTxiliT unda
swavlis xelSewyoba _ strategiuli daxmareba
swavlis sawyis safexurebze, romelic TandaTan
moxdes. situaciebs, romlebsac Secdomamde mi-
mcirdeba moswavleebis damoukideblobis zr-
vyavarT, uwonasworobis Sesabamisi donis Seqmna
dasTan erTad.
(Camoyalibeba) SeuZliaT.
codnis fondebi _ codna, romelsac floben oja
ras warmoadgens aqtiuri swavla? ratom eTanxmeba xebi, TemTa wevrebi sxvadasxva saqmianobis sfer-
piaJes kognituri ganviTarebis Teoria aqtiur swav- oSi, saxlSi, religiur cxovrebaSi da, romelic
las? piaJes fundamenturi migneba mdgomareobda SeiZleba safuZvlad daedos swavlebas.
imaSi, rom individumebi sakuTar gagebas ageben;
swavla konstruqciuli procesia. kognituri
ganviTarebis yvela doneze moswavleebs infor- metyvelebis ganviTareba
maciis sakuTar sqemebSi Carevis SesaZlebloba
unda hqondeT. amisTvis maT informaciaze ze- raSi mdgomareobs adamianTa midrekileba metyve
moqmedeba unda moaxdinon. es aqtiuri gamoc- lebis ganviTarebisadmi? ra rols TamaSobs swav-
dileba, skolis yvelaze adreul klasebSic ki la? bavSvebi metyvelebas aviTareben sxva kog
unda moicavdes rogorc sagnebis fizikur, ise nitur unarebze dayrdnobiT, modelebis Ziebisa
azrebis mentalur manipuliaciasac. ZiriTadi da wesebis CamoyalibebiT aqtiurad cdiloben,
wesis mixedviT, moswavleebma jer unda imoqm- gamoitanon azri imidan, rac esmiT. am pro-
edon, moaxdinon manipulireba da dakvirveba, cesSi Tandayolilma tendenciebma da wesebma,
da ukve Semdeg isaubron da/an furcelze gad- SesaZloa, modelebis aRqmis Zieba SezRudos.
moitanon sakuTari gamocdileba. konkretuli waxaliseba da Sesworeba bavSvebs metyvelebis
gamocdileba azrovnebas nedli masaliT uzrun- marTebul gamoyenebaSi exmareba, magram bavSvis
velyofs. moswavleebi sxvebTan urTierTobisas, azrovnebis procesebi Zalian mniSvnelovania.
azrovnebis unarebs iyeneben, sinjaven da zog
SemTxvevaSi cvlian kidec. ra aris pragmatika da metalingvisturi cnobiereba?
pragmatika warmoadgens metyvelebis gamoyenebis
ra aris swavlebis xelSewyoba da ra rols Ta- cnobiereba _ rodis, sad, rogor da visTan visau-
maSobs xaraCoebi? `skafoldingi~ swavlisTvis broT. metalingvisturi codna iwyeba 5 an 6 wli-
dan da izrdeba cxovrebis manZilze.
94
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
SemTxvevaSi, eqsperti maswavleblebi kognituri ganviTa-
PRAXIS IITM did yuradRebas uTmobs Tqveni im cod- rebis da metyvelebis ganviTarebis Teoriebidan aRebul
nis Sefasebas, romelic adamianis ganvTarebasa da mis koncefciebs eqspliciturad an impliciturad iyeneben.
swavlebasTan kavSirs exeba. qvemoT motanilia gamocdi- am Teoriebis codna swavlebis strategiebis dagegmasa
li maswavleblebis pasuxebi `maswavleblis dRiurSi~ da ganxorcielebaSi wagadgebaT. isini Tqveni moswavlee-
motanil SemTxvevasTan (situaciasTan) dakavSirebiT, bis ganviTarebis donis Sesaferi iqneba, da Seswavlis
kerZod, Tu ra saxiT SeaswavlidiT Tqvens moswavleebs procesSi warmoqmnili problemebis gagebasa da axsnaSic
iseT abstraqtul cnebas, rogoricaa `simbolo~. yvela dagexmarebaT.
valeria a. Cilqout
linda glisoni da siu midltoni me-5-6 klasis maswavlebeli
me-5 klasis maswavleblebi glenmaunT skola, baltimori, marilendi.
wmida jeimsis saepiskoposo dRis skola,
baton-ruJi, luiziana. simbolizmis konkretuli magaliTebi moswavleebis
gakveTilis dawyebamde, moswavleebs leqsikonSi si- samyarodan unda wamovides. quCaSi ganTavsebuli niSne-
tyva simbolizmis (Ziri – simbolo) mniSvnelobis moZiebas bi, gansakuTrebiT naxati da ara warweriani, SesaniSnavi
vTxovdi: `ras niSnavs an kidev ra datvirTviT SeiZle- magaliTebia. miuxedavad am konkretuli simboloebisa,
ba misi gamoyeneba~. Semdeg saswavlo programidan sim- isini poeziaSi gamoyenebuli simbolizmis magaliTs ar
bolizmTan dakavSirebul magaliTebs movitandi ise, rom warmoadgens. unda moxdes konkretulis abstraqtul-
maT simboloebis da simbolizmis yoveldRiur cxovre- Tan dakavSireba. aRniSnulis erT-erTi saSualeba sax-
basTan dakavSireba moexdinaT. magaliTad: (sazogado sa- aliso leqsebia. aseTi leqsebi moswavleebSi mosmenasa
gnebi, amerikis istoria): amerikis droSa qsovilis naWe- da kiTxvas motivirebas axdenen, xolo maTSi erTi sa-
ria. maS ratom vaniWebT mas aseT mniSvnelobas? aRlumis gnis sxva mniSvnelobiT gamoyenebis magaliTebi mravlad
dros ratom vdgebiT da mTeli yuradReba ratomaa misken moipoveba. msgavsi strategia dawyebiT klasebSic Sei-
mimarTuli? ras ganasaxierebs? (inglisuri, literatu- Zleba gamoviyenoT, raTa bavSvebs simbolizmis Semcveli
ra-igavebi da zRaprebi): ras ganasaxierebs mgeli? lomi? leqsebis arseboba ubralod gavacnoT.
cxvari? (xelovneba): ra feriT gamovxatavT zafxulis
mSvenier dRes? borotebas? sikeTes da borotebas? gan-
vagrZobdi maTematikuri, samecniero, musikaluri sim- karen boiarski
boloebiT da moswavleebs im donemde miviyvandi, rode- me-5 klasis maswavlebeli
sac magaliTebis motanas Tavad SeZlebdnen (magaliTad uolter blekis dawyebiTi skola,
simbolo, romliTac SeiZleba ardadegebis gamoxatva). haistouni, niu jersi.
Semdeg, maT mier motanili simbolizmis magaliTebs wa- bevri ramis Tqma SegviZlia moswavleebis azrovne-
vukiTxavdi, romlebic me Caviwere. moswavleebis monaw- basTan dakavSirebiT mxolod maTi reaqciebis interp-
ileoba da magaliTebis mimarT gamoxatuli enTuziazmi retirebis safuZvelze. moswavleebis reaqciebis axsnis
saSualebas momcems, ganvsazRvroT, bavSvebi masalis Ses- codna iseTive mniSvnelovania, rogorc yvela sxva Se-
wavlisTvis mzad arian Tu ara. fasebis saSualeba, romelsac Tqven mimarTeT. am Sem-
TxvevaSi, aSkaraa, rom moswavleebi simbolizmis cnebam
daabnia. Zalian bevri mexuTeklaseli moswavlisTvis es
doqtor nensi Sihan-melzak sakmaod rTuli gasagebi Temaa da mis axsnas nel-nela
xelovnebis da musikis maswavlebeli unda mivuaxlovdeT. am Temisadmi erT-erTi midgoma
snag harboris Temis skola, kvinsi, masaCusetsi. bavSvebisTvis nacnobi (makdonaldis oqrosferi arkebi,
patara bavSvebsac ki simboloebis cnoba SeuZliaT, naikis niSani) simboloebis Cvenebaa. moswavleebma unda
Tu jer simbolos vaCvenebT da ganmartebas Semdeg movay- SeZlon TiToeuli simbolos mniSvnelobis axsna. Semd-
olebT. ramdenjerac unda meCvenebina boZze daxatuli gom unda isaubroT, Tu ratom aniWeben upiratesobas
oqtagoni is bavSvebSi yovelTvis erT pasuxs iwvevda: mwarmoeblebi ara sityvebs, aramed simboloebs. garda
`sdeq niSani~. bavSvebi simboloebs cnoben, magram mas- amisa, Tqven SegiZliaT moswavleebs iseTi Sedarebebis
wavlebelma simboloebTan dakavSirebuli masalis axsna axsna sTxovoT, sadac gamoyenebulia sityvebi msgavsi
maTi konkretuli codnidan unda daiwyos da abstraqtul an rogorc. magaliTad, siu yvaviliviT lamazia (siu
cnebebze TandaTanobiT gadavides. garda amisa bavSvebis lamazia, rogorc yvavili). maswavlebelma moswavleebs
yoveldRiur cxovrebaSi uamravi simbolo arsebobs, unda auxsnas, rom mwerali sius garegnobas simbolurad
romliTac axsnis dawyebaa SesaZlebeli. sagzao niSnebis yvavils adarebs.
formebs, anbanis asoebs, da ricxvebs pirvelklaseli
95
3
Tavi
pirovnuli, socialuri
moiqceodiT?
fizikuri ganviTareba
skolamdeli wlebi
dawyebiTi skola
96
rogor moiqceodiT?
kritikuli azrovneba
maswavleblis es adrec SesamCnevi iyo,
magram wels Sens klasSi ra reaqcia geqneboda TiToeuli gogonas
Canawerebi situacia gansakuTrebiT saqcielze?
daiZaba. e.w. popularulma etyodi Tu ara rames danarCen moswavleebs?
gogonebma yofil megobrebs sicocxle gaumwares. Tu gqonia msgavsi situacia Sens praqtikaSi
maTi azriT, uaryofili megobrebis socialuri da ra gamosavali gipovia am situaciidan?
danaSauli is gaxlavT, rom ar acviaT Sesabamisad, gqonia Tu ara stefaniasa da elisonis msgav-
ar gamoiyurebian mimzidvelad an jer isev ar si SemTxveva skolaSi swavlis periodSi?
interesdebian biWebiT. `popularuli~ gogonebi,
imisaTvis rom TvalsaCino iyos maTi upiratesoba, kolaboracia
yofil megobrebze avrceleben Worebs da amJ sam-oTx moswavlesTan erTad gaiTamaSe konk
Ravneben maT mier erTad yofnisas gandobil sa retuli situacia _ stefanisTan, elisonTan, maT
idumloebebs. dRes Sen igeb, rom stefanias (erT- ojaxebTan dalaparakeba (gamoiyene roluri Tama
erT uaryofil gogonas), yofil saukeTeso megob Sebi da Sesabamisad cvale rolebi).
risaTvis, elisonisaTvis gulaxdili eleqtronuli
werili miuweria SekiTxviT, ratom iqceoda is ase
usamarTlod. `popularulma~ elisonma ki es werili
mTel skolas mosdo da stefania amiT sastikad
daamcira. am incidentis gamo stefania sami dRe
skolaSi ar misula.
97
fuzukuri ganviTareba
bavSvTa umravlesobisaTvis, gansakuTrebiT adreul asakSi, zrda
niSnavs, gaxdes didi, Zlieri da ufro koordinirebuli. es periodi
SeiZleba agreTve iyos saSiSi, damabneveli, amaRelvebeli.
skolamdeli wlebi
skolamdeli asakis bavSvebi gansakuTrebulad aqtiurebi arian: maTi
daukavSireT
didi muskulaturis mitoruli unarebi swrafad viTardeba 2-dan 5 wlis
PRAXIS IITM -s da ganavrceT
pirovnebis ganviTareba (I, A2). asakamde (ix. cxr. 3.1). 2-dan 4-5 wlamde skolamdelebis kunTebi Zli-
axseniT, rogor moqmedebs erdeba, umjobesdebaT wonasworobis grZnoba, simZimis centri qvemoT
mozardis erTi romelime gadainacvlebs, ase, rom maT SeuZliaT sirbili, xtunva, Zroma, acoceba.
sferos ganviTareba Tuki bavSvs normaluri fizikuri monacemebi da TamaSis SesaZlebloba
(mag. fizikuri,
aqvs, fizikur aqtivobaTa umetesoba bunebrivad viTardeba. fizikuri
emociuri) sxva sferoebis
ganviTarebaze. problemebis mqone bavSvebs ki am unar-Cvevebis gamosamuSaveblad Sei-
Zleba specialuri varjiSebi dasWirdeT. mcirewlovani bavSvebisaTvis,
iseve rogorc bevri mozardisa da mozrdilisTvis, fizikuri aqtivoba
TviTRirebulia. Tumca, imis gamo, rom skolamdeli bavSvebi Cveulebriv
ver sazRvraven, rodis unda gaCerdnen, fizikur aqtivobebs Soris Ses-
venebebis winaswar dagegmvaa saWiro (Darcey & Travers, 2006).
iseTi elementaruli Cvevebi (magaliTad, zonris, Rilebis Sekvra),
romlebic mcire moZraobaTa koordinacias moiTxovs, skolamdel asak-
Si Zalian viTardeba (cxr. 3.1). bavSvebs unda hqondeT didi funje-
biT, `msuqani~ fanqrebiTa da pastelebiT, didi saxatavi furclebiT,
msxvili legoTi, rbili TixiTa Tu plasteliniT muSaobis saSualeba.
bavSvobisas gamokveTili marjvena an marcxena xelis upiratesoba mTe-
li cxovreba unarCundeba adamians. 5 wlis bavSvebis daaxloebiT 90%
ama Tu im samuSaos Sesasruleblad upiratesobas marjvena xels, 10%
ki marcxena xels aniWebs. Tanac biWebSi ufro metia cacia, vidre go-
gonebSi (Feldman, 2004). `cacioba~ genetikuria, amitom nu ecdebiT, amis
gamo bavSvebi dasajoT.
dawyebiTi skola
dawyebiTi skolis moswavleebis umravlesoba fizikurad ukve sak-
maod kargadaa ganviTarebuli. isini am droisaTvis ufro maRlebi
da Zlierebi arian da ukeT SeuZliaT sportis sxvadasxva saxeobebsa
da TamaSebSi CaerTon. Tumca, gasaTvaliswinebelia isic, rom bavSvi
SeiZleba CveulebrivTan SedarebiT bevrad didad an patarad gamoiy-
urebodes, magram sruliad janmrTeli iyos. am asakis bavSvebs gansa-
kuTrebiT aqvT gamaxvilebuli yuradReba fizikur gansxvavebaze da
arc taqtianobiT gamoirCevian, amitom xSirad mimarTaven Tanatolebs
ase: `Sen Zalian patara xar, imisaTvis, rom me-5 klasSi iyo, rame cudi
xom ar gWirs?~ an piriqiT _ `ratom xar aseTi msuqani?~
dawyebiTi skolis periodSi gogonebi sxeulis biWebis zomis an
ufro didebi arian. 11-dan da 14 wlamde gogonebi ufro maRlebic
arian da ufro metsac iwonian (Cook & Cook, 2005). es faqtori gogonebs
garkveul upiratesobas aniWebs fizikur aqtivobaSi. Tumca, zogi maT-
gani fizikuri upiratesobis gamo Tavs uxerxulad grZnobs.
98
cxrili 3.1.
mozardoba
adamianis sqesobrivi momwifeba pubertatul periodSi iwyeba. es
pubertati _ fiziologiuri
cvlilebaTa mTeli jaWvia, romelic sxeulis yvela nawils moicavs; cvlilebebi sqesobrivi
bavSvebs Soris sqesobrivi gansxvavebebi jer kidev adreul asakSi Se momwifebis periodSi.
imCneva, rac adreul gardatexis asakSi ufro mkafiod iCens Tavs. bi-
WebTan SedarebiT gogonebSi gardatexis asaki Cveulebriv ori wliT
adre _ 10-11 wlidan iwyeba da ganviTarebis umaRles wertils 16-17
wlis asakSi aRwevs. biWebis umravlesoba 18 wlamde ganagrZobs zrdas,
saerTod ki biWebic da gogonebic 25 wlamde izrdebian. amerikeli go-
gonebis 80%-s menstrualuri cikli 11-14 wlidan ewyebaT. mozardebSi
garkveul daZabulobas qmnis is faqti, rom fizikuri da sqesobrivi
momwifeba win uswrebs maT fsiqologiur da finansur mzaobas Seqmnan
ojaxi da iyolion Svilebi.
pubertatiul periodSi mimdinare cvlilebebi mniSvnelovan gavle-
nas axdens mozardis pirovnuli identobis Camoyalibebaze. fsiqolo-
gebi adre da mogvianebiT momwifebul mozardebs Soris arsebuli
socialuri, akademiuri da emociuri gansxvavebebiT gansakuTrebiT da
interesdnen. adreuli momwifeba biWebs garkveul upiratesobas aniWebs
_ maRali, mxarbeWiani sxeuli dealuri mamakacis kulturul stereo
tips Seesabameba; adre momwifebul ymawvilebs sazogadoebaSi maRali
socialuri statusis mopovebis meti Sansi aqvT. rogorc wesi, isini
popularulebi da liderebi xdebian. Tumca, amasTanave, midrekilni
arian wesrigis darRvevisken da es damaxasiaTebelia rogorc TeTr
kaniani, aseve afroamerikeli da meqsikel-amerikeli ymawvilebisaTvis
(Cota-Robles, Neiss, & Rowe, 2002). gvian momwifebul biWebs SeiZleba didi
siZneleebis gadalaxva mouwioT. Tumca, gamokvlevebi cxadyofs, rom
gvian momwifebuli biWebi kreatiulobiT, tolerantulobiTa da per-
speqtiulobiT gamoirCevian. SesaZloa, mogvianebiT momwifebasTan da-
99
rekomendaciebi: fizikuri gansxvavebulobis problema klasSi
yuradReba miaqcieT moswavleTa fizikur 2. iqonieT adre da gvian momwifebul axal-
gansxvavebebs ise, rom maT Taviseburebaze gazrdebs Soris gansxvavebebis amsaxveli
aqcenti ar gaakeToT. sakiTxavi, axseniT TiToeulis dadebiTi
da uaryofiTi mxareebi.
magaliTebi 3. gaarkvieT, romeli kursi aqvs aRebuli
1. scadeT, SedarebiT tandabali moswavleebi skolas moswavleTa seqsualur ganaTle-
iseT adgilze dasvaT klasSi, rom SeZlon basTan dakavSirebiT. magaliTad, zogier
danaxva da monawileobis miReba klasis aq- Ti skola mxars uWers, rom maswavleble
tiurobaSi, oRond Tavi aarideT asamaR- bi pirdapir esaubron delikatur Temebze
lebeli avejis gamoyenebas. pirveli menstrualuri cikliT SeSfoTe
2. scadeT balansis dacva da Zalismier bul gogonebs. sxva skolebSi ki am sa
sportul TamaSebTan erTad, romlisTvi- kiTxebze gogonebs skolis meddasTan ag-
sac saWiroa fizikuri sidide da siZliere, zavnian.
SemoitaneT SemecnebiT _ kreatiuli Tama 4. gaacaniT moswavleebs literaturul an
Sobebi (magaliTad, Saradebi, xatviTi da realur warmatebul adamianebi, romeleb-
musikaluri TamaSebi), rac SemecnebiT, ar sac ar gaaCniaT idealuri fizikuri mona-
tistul, socialur an musikalur unar- cemebi.
Cvevebs saWiroebs. gaiTvaliswineT, rom garegnuli formisa
3. fizikuri Tvisebebidan gamomdinare, Ser- da sapirispiro sqesis mimarT interess mo-
qmeuli metsaxelebiT arc Tqven da arc zardTa Soris droisa da energiis udidesi
moswavleebma erTmaneTs ar mimarTon. nawili miaqvs.
4. skolamdel jgufebSi gaiTvaliswineT ca-
ciebiebisaTvis saWiro nivTebis raodenoba. magaliTebi
daexmareT moswavleebs fizikur ganviTa- 1. klasSi gakveTilis bolo dauTmeT zogad
rebaSi gansxvavebebis Taobaze realuri in- saubrebs
formaciis miRebaSi. 2. saswavlo masalebidan saswavlo kurss miu
sadageT da ganavrceT saWiro Temebi.
magaliTebi
1. moamzadeT bavSvTa zrdis procesis Ses- damatebiTi informaciisaTvis ix. http://dos.
axeb samecniero proeqtebi sqesobriv gan claremontmckenna.edu/PhysicalLearningDiff.asp
sxvavebebze.
100
gardatexis asakSi mozardebs Zalian awuxebT TavianTi sxeuli. es bulemia _ madis darRveva,
yovelTvis ase iyo, magram Tanamedrove gogonebi gacilebiT did yu- Warbi raodenobiT sakvebis
miReba.
radRebas uTmoben sakuTari sxeulis zomebs. biWebic da gogonebic
am asakSi ukmayofiloni arian TavianTi sxeuliT. biWebs hgoniaT, rom anoreqsia _ madis darRveva,
ar aqvT modelebiviT dakunTuli sxeuli, gogonebi ki fiqroben, rom romelic xasiaTdeba madis
dakargviT, sakvebis Zalian
ar Seesabamebian qalis kulturiT aRiarebul ideals. bulemia (gadame- SezRudulad miRebiT.
tebuli Wama) da anoreqsia (SimSiloba) swored gogonebisTvisaa dam-
axasiaTebeli. bulemiki xSirad Zalian bevrs, magaliTad, mTel galon
nayins an mTlian namcxvars Wams, Semdeg ki Warbwonianobisa da zedmeti
kaloriebisgan Tavis dasaRwevad aRebinebs an svams Zlier safaRaraTo
saSualebas. amgvarad is axerxebs normaluri wonis SenarCunebas, ma-
gram iavadebs saWmlis momnelebel sistemas.
janmrTelobisTvis kidev ufro saSiSia anoreqsia _ anoreqsikebi in-
tensiuri varjiSis paralelurad Tavs ikaveben saWmlisgan an saerTod
arafers Wamen. am dros maT SeiZleba wonis 20-25% dakargon. maTi 20%,
faqtobrivad, sikvdilis safrTxis winaSe dgas. anoreqsiki mozardebi
gamxdrebi da fermkTalebi arian, susti, mtvrevadi frCxilebi aqvT da
mTel sxeulze xSirad muqi feris bususebi aReniSnebaT. isini advilad
civdebian, radgan sxeulis damcavi kanqveSa cximi cota aqvT. depre-
siulebs, ususurebs, uxasiaToebsa da martosulebs SeiZleba menstrua-
luri ciklic SeuwydeT. Akvebis amgvari darRveva gardatexis asakSi
iwyeba. mozardebis daaxloebiT 1% (metwilad gogonebi) anoreqsiiT
avaddeba (Rice & Dolgin, 2002). maT, bunebrivia, specialistis daxmareba
sWirdebaT, Tumca realurad mozardebis mxolod mesamedze naklebi
mkurnalobs (Stice & Shaw, 2004). am situaciaSi SeiZleba maswavlebeli aR-
moCndes is, vinc am dramatuli problemebiT damZimebul moswavleebs
daexmareba. CanarTi `rekomendaciebi~ klasSi warmoSobil fizikur gan-
sxvavebebTan dakavSirebuli qmedebisTvis, zogierT ideas gvawvdis.
101
ebi mudmivad gamouZineblebi arian arian da SesaZloa klasSi CaeZinoT
kidec. garda amisa, moswavleebSi mougvarebelia kvebis sakiTxic _ maT
TiTqmis arasdros aqvT dro sauzmis an lanCisTvis (Sprenger, 2005).
mivubrundeT pirovnul da socialur ganviTarebas. orma fsi
qologma warmoadgina vrceli Teoriebi, romlebic dagvexmareba gan-
viTarebis konteqstur gagebaSi. eseni arian erik eriqsoni da uri
bromfenbreneri.
skolamdeli wlebi:
ndoba, damoukidebloba da iniciativa
eriqsoni ndobasa da undoblobas Cvilobis ZiriTad konfliqtad miiC
nevs. misi azriT, Tu Cvili bavSvis kvebisa da yuradRebis moTxovnebi
sistematurad dakmayofilebulia, maSin mas aRmzrdelis mimarT ndoba
uviTardeba. sicocxlis pirvel wels piaJeseuli sensomotorul stadi-
aSi yofnisas, Cvilebi mxolod iwyeben gagebas, rom isini gamocalkeve-
buli arian garesamyarosagan. swored amitom aris am dros ndobis faq-
tori mniSvnelovani: Cvilebi unda endobodnen garesamyaros garkveul
aspeqtebs, romlebic maT kontrols miRmaa (Isabella & Belsky,1991; Posada
da sxvebi, 2002).
eriqsoniseuli meore stadia, avtonomia _ sircxvilisa da orWo-
fobis sapirispirod, TviTkontrolisa da Tavdajerebulobis sawyisia.
102
cxrili 3.2.
wyaro: Psychology, 5/e by Lester A.Lefton. Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright C 1994 by Pearson Education.
ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
103
daukavSireT PRAXIS IITM-s bavSvebis unda mivceT SesaZlebloba Tavad
da ganavrceT Seiswavlon sagnebi, raTa ganuviTardeT
eriqsonis fsiqosocialuri iniciativis grZnoba.
ganviTarebis Teoria (I, AI, 2)
eriqsonis Teoriis mixedviT,
skolis moswavleebi oTx sta-
dias gaivlian. gansazRvreT
yoveli stadiis mTavari
krizisi. rogor unda Seu-
wyos maswavlebelma xeli am
TiToeuli stadiis dadebiT
Sedegs? ra gavlena SeiZle-
ba iqonios am krizisebis
uaryofiTma Sedegebma
momavalSi?
104
rekomendaciebi: iniciativis waxaliseba skolamdeli
asakis bavSvebSi
xeli SeuwyeT bavSvebs arCevanis gakeTebasa da 2. mieciT neba bavSvebs, Tavi sayvareli zRa-
mis sisruleSi moyvanaSi. pris gmirebad warmoidginon, gaiTamaSon
situaciebi an moigonon axali Tavgadasav-
magaliTebi lebi TavianTi gmirebisaTvis.
1. gamoyaviT Tavisufali dro, bavSvebis aq- 3. yuradRebiT adevneT Tvali TamaSis pro-
tivobebisa an TamaSobebisTvis. cess, rom bavSvebma rolebi cvalon. erTi
2. SeZlebisdagvarad nu SeawyvetinebT TamaS- da igive bavSvi mudmivad ar unda cdilob-
sa Tu sxva aqtivobebSi Zalian CarTul des Seasrulos მთavari roli, magaliTad,
bavSvebs. `maswavleblis~, `dedis~, `mamis~.
3. daexmareT da ahyeviT bavSvebs TavianTi
iyaviT mimtevebelni bavSvebis iniciativebisa-
ideebis ganxorcielebaSi.
gan gamowveuli Secdomebis mimarT.
4. SesTavazeT pozitiuri arCevani: nu ety-
viT: `axla namcxvars ver SeWam~, aramed
hkiTxeT: `namcxvars lanCis Tu Zilis Sem-
magaliTebi
deg miirTmev?~ 1. gamoiyeneT finjnebi da doqebi, romleb-
darwmundoT imaSi, rom nebismier bavSvs aqvs Sic advilia Casxma, magram iqidan Znelad
warmatebis miRwevis Sansi. iRvreba.
2. daafaseT da waaxaliseT bavSvebis mcdelo-
magaliTebi ba aradamakmayofilebeli Sedegis SemTx-
vevaSic ki.
1. bavSvebs TandaTanobiT, nabij-nabij Sea- 3. Secdomis SemTxvevaSi daexmareT moswav-
swavleT axali TamaSi Tu unari. leebs mის gamosworebaSi an xelaxla gaa-
2. erideT Sejibris tipis gundur TamaSebs, keTebineT.
Tu klasSi gansxvavebuli SesaZleblobebis 4. Tuki moswavle gamudmebiT uCveulod da
bavSvebi arian. miuReblad iqceva, rekomendaciebisaTvis
rolebis mravalferovnebiT xeli SeuwyeT ilu mimarTeT skolis fsiqologs. bavSvebis
ziis TamaSs. fsiqosocialur problemebSi garkvevisa
da maTi daxmarebis saukeTeso periodi
magaliTebi adreuli asakia.
105
rekomendaciebi: sibejiTis waxaliseba
darwmundiT, rom moswavleebs gaaCniaT re Segroveba da danawileba, kompiuteru-
aluri miznebis miRwevis SesaZleblobebi. li laboratoriis kontroli, saSinao
davalebis klasificireba da a.S.
magaliTebi
daexmareT moswavleebs, romlebic sakuTar
1. Tavdapirvelad mcire moculobis dava- TavSi darwmunebulni ar arian.
lebebiT daiwyeT, xolo Semdeg ufro
vrcel davalebebze gadadiT. moswavle- magaliTebi
Ta progresis monitoringi sakontro- 1. gamoiyeneT TiToeuli moswavlis in
lo wertilis saSualebiT awarmoeT. dividualuri rukeა.
2. aswavleT moswavleebs azriani miznebis 2. SeinaxeT adrindeli namuSevrebi, raTa
dasaxva. dაaweron miznebi da CaaniSnineT moswavleebma progresi Tavadve dain-
maT am miznisaken swrafvis procesi. axon.
mieciT moswavleebs Sansi gamoavlinon, da 3. daajildoeT yvelaze Sromismoyvare
moukidebloba da pasuxismgebloba. moswavleebi da isini vinc yvelaze metad
gaaumjobesa Sedegebi.
magaliTebi
1. miuteveT aRiarebuli Secdomebi. damatebiTi mosazrebebisaTvis
2. moswavleebs daavaleT saklaso oTaxSi
mcenareebis morwyva, saswavlo masalis ix. http://www.vtaide.com/png/ERIK4.htm
106
dawvrilebiT me-5 TavSia moTxrobili. CanarTi `rekomendaciebi~ gvex- daukavSireT swavlebas da
mareba sibejiTis xelSewyobaSi. ganavrceT
uiliam glaseri saubrobs
sabazo skolaSi (middle school) gadasvlis Semdeg izrdeba moswavleTa
`me~-s koncefciaze. warmate-
yuradReba Sefaseba-miRwevebisadmi da konkurencia akademiur, so- buli da marcxis identobis
cialur da sportul sferoebSi. moswavleebs sakuTar Tavze bevris terminebSi marcxis identobas
aRebis ambicia uCndebaT xolme, raSic xels uSlis wesebi, valdebule- axasiaTebs martooba, apaTia,
bebi da davalebebi. sabazo skolaSi gadasvlisas erT maswavlebelTan gandegiloba an danaSaulis
SegrZneba. `warmatebebis iden-
Tbili urTierToba icvleba gansxvavebuli sagnebis maswavleblebTan
tobas axasiaTebs siyvarulis
ufro pragmatuli da civi urTierTobiT; icvleba dawyebiT kasebSi gacemisa da miRebis unari,
SeZenili maRali statusic (Meece, 2002; Murdock, Hale, & Weber, 2001; Ru- agreTve qmedeba, romelic
dolph, Lambert, Clark, & Kurlakovsky, 2001; Wigfield, Eccles, MacIver, Rueman, & mniSvnelovania sakuTari
Midgley, 1991). TavisTvis an sxvebisTvis
(Glasser,W.[1969]. Schools with-
out failure. New York: Harper
and Row). ra unda moimo-
mozardoba: identobis Zieba qmedos maswavlebelma, rom
moswavle marcxis identobi-
amrigad, sxeulisa da gonebis ganviTarebasTan erTad mozardi dan warmatebebis idento-
dgeba identobis agebis centraluri sakiTxis pirispir. es momavalSi baSi gadaiyvanos, rac niSnavs
ufro dadebiTi TviTSefasebis
uzrunvelyofs mozrdilobis myar safuZvels. adamiani Tavis `me~-s
ganviTarebas?
gancdas pataraobidanve aviTarebs. Tumca pirvelad momwifebis asakSi
cdilobs, gaazrebulad gasces pasuxi SekiTxvas _ `vin var me?~ am
safexurisTvis damaxasiaTebeli winaaRmdegobaa identoba _ rolebis
aRrevis sapirispiro identobas miswrafebebis, SesaZleblobebis, rw-
menisa da warsulis erTianoba qmnis. is moicavs gansazRvrul arCevansa
da gadawyvetilebebs faseulobebis, samuSaos, ideologiisa da sxvebis
mimarT valdebulebebis Sesaxeb (Marcia, 1987; Penuel & Wertsch, 1995). mo-
zardebi ver moaxerxeben yvela am aspeqtisa da arCevanis integracias
an Tuki igrZnoben, rom arCevanis gakeTeba ar SeuZliaT, Seiqmneba ro-
lis aRrevis (role confusion) safrTxe.
identobis statusebi. jeims marsia (James Marcia 1991, 1994, 1999) miiCnevs, identoba _ rTuli pasuxi
rom mozardisTvis identobis gamomxatveli oTxi alternativa arse- kiTxvaze `vin var me?~
bobs, rac damokidebulia ganxilul arCevansa da aRebul valdebulebe- identobis difuzia _
bze. pirveli, identobis difuzia: Tavs iCens maSin, rodesac pirovneba dabneuloba; gaurkvevloba
ar aanalizebs Tavis arCevansa da qmedebebs; ar fiqrobs, vin aris da imis Sesaxeb, Tu vin aris da
ra unda cxovrebaSi; ar gaaCnia konkretuli mimarTuleba. aseTi mo- ra unda.
swavleebi apaTiurebi, gancalkevebulni, momavlis imedis armqoneni an identobis dakargva _
gamoxatulad meamboxe sulisani arian. isini xSirad stumroben xalxm- mSobelTa cxovrebiseuli
raval adgilebSi da midrekileba aqvT narkotikebisadmi (Archer & Water- gamocdilebis gaanalizebis
gareSe miReba.
man,1990; Berger & Thompson, 1995; Kroger, 2000).
identobis dakargva: qmedeba gaanalizebis gareSe, roca SezRuduli moratoriumi _ identobis
mozardebi ar cdian sxvadasxva identobis cxovrebaSSi gamoyenebas da krizisi; arCevanis gakeTebis
Seferxeba Sinagani brZolis
arc alternatiul arCevanze fiqroben. isini sxvis miznebs, faseulo-
gamo.
bebsa da cxovrebis stils ubralod iReben. rogorc wesi, eseni arian
mSoblebi, magram zogjer SeiZleba iyvnen eqstremistuli dajgufebebi
an kerpebi. SezRuduli mozardebi metwilad uxeSebi, aratoleran-
tulebi, dogmaturebi da daZabulebi arian (Frank, Pirsch, & Wright, 1990).
alternativebTan SeWidebis procesSi mopovebul gamocdilebas er-
iqsoni moratoriums uwodebs. eriqsonis mixedviT, moratoriumi Ses-
107
rekomendaciebi: identobis Camoyalibebis xelSewyoba
miawodeT moswavleebs karieris SerCevisa awuxeben an saswavlo process ar uSlian
da zrdasrulobis sxva rolebi xels.
magaliTebi magaliTebi
1. yuradReba gaamaxvileT literaturul 1. isaubreT istoriul ucnaurobebze
da istoriul magaliTebze. iqonieT kal- (neonis Tmebi, parikebi...).
endari, sadac aRniSnulia gamorCeuli 2. nu gaakritikebT mkacrad maT Cacmulo-
qalbatonebis, umciresobis liderebi- basa Tu varcxnilobas.
sa da im saganSi Tundac naklebad mniS-
mieciT moswavles raeluri rCeva samuSaos
vnelovani adamianebis dabadebis dReebi,
Taobaze da xeli SeuwyeT mis srulyofi
romelsac Tqven aswavliT, mokled mi-
lebisken swrafvas. mozards SeiZleba ara
moixileT am pirovnebათა warmatebebi.
erTi `meore Sansi~ dasWirdes.
2. moiwvieT stumrebi, romlebic isaubre-
ben, ratom da rogor SearCies TavianTi magaliTebi
profesia. ecadeT, rom yvela saxis sa-
1. darwmundiT, rom moswavleebs, romle-
muSao da am sferoSi moRvawe pirovne-
bic cudad iqcevian da arc davalebebs
bebi warmoadginoT.
asruleben saTanadod, esmiT sakuTari
daexmareT moswavleebs piradi problemebis qceva ra Sedegebs moutans TviTon mas an
mosagvareblad resursebis moZiebaSi. sxvebs.
2. mieciT am moswavleebs nimuSebi an gaa-
magaliTebi caniT sxva moswavleTa mier Sesrulebu-
1. waaxaliseT, rom daxmarebisaTvis mimar- li warmatebuli proeqtebi, rom Seada-
Ton skolis fsiqologs. ron TavianTi naSromi karg magaliTs.
2. ganixileT damatebiTi (skolis gareTa) 3. moswavleebi `izomeben~, `irgeben~, `cdi-
momsaxurebis SesaZlebloba. an~ sxvadasxva rols, amitom gamoyaviT
rolebi pirovnebisagan _ gaakritikeT
moiTmineT gardatexis asakSi myofi mozar
qceva da ara moswavle.
dis ucnauri axirebebi, Tuki amiT sxvas ar
108
sqema 3.1
uri bronfenbreneris adamianis ganviTarebis
bioekologiuri modeli
yoveli pirovneba viTardeba mikrosistemaSi (ojaxi, megobrebi, sko
lis aqtiurobebi, maswavlebeli da sxv.), romelic Sedis mezosistemaSi
(urTierTqmedeba mikrosistemis yvela elements Soris), es ukanaskne
li ki egzosistemis Semadgeneli nawilia (bavSvze moqmedi socialuri
garemo, romelsac gavlena aqvs bavSvze, maSinac ki, rodesac is
am movlenebis uSualo monawile ar aris _ sayofacxovrebo re
sursebi, mSoblebis samuSao adgili da sxv.).
es yvelaferi ki makrosistemis nawilia (ufro didi sociumi
Tavisi faseulobebiT, wesebiT, kavSirebiT, tradiciebiT da a.S).
itikuri filoso
pol fia
b i is sistema
ie skol ek
ic on
ad
om
eb
tr
ik
o sistema
mezo
ur
li
ad
og
i s
vn u
sa
saz
me
tr
ero
uqt
cin
urebi
o dawesebulebebi
sistema
mezosistema
mezo
ekon
ik ur
l
a
di
u
i
eb
mezosistema
me
st
r
s
ru
ma
Ri
mikrosistema qt
i ur
u l egzosistema eb
ur i
lt
ku makro
sistema
wyaro: adaptirebulia K.S. Berger(2004), The Developing person through the lifespan. New York:
Worth, gv.3.
109
doebrivi cxovrebis praqtikul gamocdilebas, xels uwyoben identobis
formirebas (Cooper, 1998). ixileT CanarTi `rekomendaciebi~, romelic
gvawvdis identobis formirebis mxardamWer sxva ideebs.
110
maswavlebeli gavlenas axdens mSoblebze, mSoblebi ki _ maswavlebelze.
es urTierTobebi sabolood moqmedebs bavSvze. egzosistema moicavs
yovel socialur moments, romelic bavSvs exeba, im SemTxvevasac ki,
rodesac bavSvi ar aris sistemis uSualo wevri. amis magaliTebia mas-
wavleblis urTierTobebi administratorebTan da skolis sabWosTan;
mSobelTa samsaxurebi; janmrTelobis resursebi; ojaxis religiasTan
damokidebuleba. makrosistema ufro didi sazogadoebaa faseulobe-
biT, wesebiT, kavSirebiT, tradiciebiTa da a.S. magaliTisTvis dafiqr-
diT maswavleblis sakuTar bioekologiur sistemaze. maswavlebelze
gavlenas axdens direqtoris, kolegebisa da moswavleebis mikrosiste-
ma; zemoqmedebs am pirebis urTierTqmedebaTa mezosistema; Statis,
saxelmwifos saganmanaTleblo politikis egzosistema da kulturul
normaTa, faseulobaTa makrosistema (Woolfolk Hoy, Davis & Pape, 2007).
bronfenbreneris Teoria maswavlebelTaTvis sul mcire or gakve
Tils Seicavs: jer erTi nebismier socialur sistemaSi zegavlenebi
ormxrivia; meore – arsebobs aqtiuri Zalebi, romlebic urTierTq-
medebisas qmnis garemos individualuri ganviTarebisTvis. garda amisa,
SevxedoT sam mniSvnelovan socialur konteqsts _ ojaxs, Tanato-
lebsa da maswavleblebs.
ojaxi
nurafers elodebiT moswavleTA mSoblebisgan. dRes sul ufro matu daukavSireT PRAXIS IITM-s
lobs dediserTa moswavleTa ricxvi. bevr maTgans hyavs erTi RviZli da ganavrceT
ifiqreT, ra zegavlenas
da an Zma. bevri ki Sereuli ojaxis wevria da hyavs naxevarda an naxe-
axdens swavlaze ojaxuri
varZma. zogi moswavle SeiZleba cxovrobdes deidasTan, bebia-papasTan, kultura da Rirebulebebi.
erT-erT mSobelTan, mSvilebelTan, bavSvTa saxlSi an ufros da-Zmas-
Tan. girCevT, moswavleebTan saubrisas moeridoT frazebs `Tqveni mSo-
Sereuli ojaxebi _ xelaxali
blebi~, `Tqveni ded-mama~ da gamoiyenoT `Tqveni ojaxi~. ganqorwineba
qorwinebis Sedegad Serwymuli
ojaxebis gansxvavebuli struqturis erT-erTi mizezia. ojaxebi, mSoblebi, Svilebi da
gerebi.
ganqorwineba. ganqorwinebaTa raodenobis mixedviT msoflioSi pirvel
adgilzea aSS, romelic samjer uswrebs meore da mesame adgilebze
myof axal zelandiasa da did britaneTs (Berk, 2005). zogierTi anali-
tikosis SefasebiT, 90-ian wlebSi Semdgari pirveli qorwinebebis 40-
50% ganqorwinebiT dasruldeba (Amato, 2001). ganqorwineba yvela Sem-
TxvevaSi yvela ojaxSi stress iwvevs. mSoblebis ganSoreba, Tundac
rogorc ramdenime wlis konfliqtis Sedegi, SeiZleba ojaxis mego-
brebisa da bavSvebisTvisac moulodneli iyos. ganqorwinebis procesSi
sakuTrebisa da meurveobis uflebebze davis SemTxvevaSi konfliqti
SesaZlebelia gamwvavdes.
ganqorwinebis Semdgomma cvlilebebma SeiZleba daangrios bavSvis
cxovreba. meurve mSoblebs SesaZlebelia sacxovreblad naklebad kom-
fortul saxlSi gadasvla, Semosavlis axali wyaros moZieba, samuSaos
dawyeba an samuSao grafikis gazrda mouxdeT. yovelive amis Sedegad
bavSvi SesaZloa daSordes Zvel mezoblebs an skolis uaxloes mego-
brebs, arada mas yvelaze metad axla sWirdeba mxardaWera, radgan
meurve mSobels axla bevrad ufro naklebi dro rCeba misTvis. mSo-
blebis TiTqmis 2/3 xelaxla qorwindeba da maTi naxevari isev gan-
qorwindeba, ase rom bavSvs kidev bevr ramesTan uwevs Segueba (Nelson,
1993). im iSviaT SemTxvevebSic ki, roca cotaa konfliqtebi, sakmarisia
111
rekomendaciebi: ganqorwilebulTa Svilebis daxmareba
yuradReba miaqcieT yovel moulodnel cvli 3. mSoblebze gabrazebul moswavles Se
lebas qcevaSi, romelic SesaZloa ojaxur saZloa es brazi maswavlebelze gadah-
problemebze miuTiTebdes. qondes. nu miiRebT mis brazs pirovnu
lad.
magaliTebi gamoiyeneT Tqvens skolaSi arsebuli
1. problemis fizikuri gamovlineba: Tavisa resursebi.
da muclis xSiri tkivili, wonis swrafi
mateba an kleba, mudmivi daRliloba an magaliTebi
piriqiT _ zedmeti energiuloba.
1. esaubreT skolis fsiqologs, soci
2. emociuri daTrgunulobis gamoxatuleba:
alur muSaks, direqtors moswavleze,
uxasiaToba, gaRizianeba, yuradRebisa da
romelsac gareSe daxmareba sWirdeba.
koncentraciis moduneba.
2. SeqmeniT ganqorwinebul mSobelTa Svi
3. SeatyobineT mSoblebs moswavlis stre
lebisTvis sadiskusio jgufi, romel
sis niSnebi.
sac specialurad momzadebuli ada
esaubreT moswavles masSi momxdar cvlile miani waruZRveba.
bebze. es saSualebas mogcemT meti gaigoT
gaiTvaliswineT, rom orive mSobels aqvs uf
iseT gansakuTrebul stresze, rogoric
leba, flobdes informacias Svilze.
ganqorwinebaa.
magaliTebi magaliTebi
1. saerTo meurveobis mqone orive mSo
1. iyaviT kargi msmeneli. moswavles Se
bels ufleba aqvs miiRos informacia
iZleba ar hyavdes misi problemebiT da
da daeswros mSobelTa krebebs.
interesebuli sxva ufrosi adamiani.
2. meurveobis uflebis armqone mSobleb
2. TqvenTan saubari moswavlisaTvis SesaZ
sac aqvT ufleba flobdnen informacias
lebeli unda iyos da mieciT neba Tavad
bavSvis saswavlo progresis Sesaxeb.
arCevdes gansaxilvel Temas.
skolis direqtorTan erTad gadaxedeT
daukvirdiT Tqvens saubars da Tavi aarideT im kanonebs, romlebic am uflebebs
`bednier~ (srul) ojaxebTan dakavSirebul adgenen.
stereotipebs.
gaiTvaliswineT im moswavleTa mdgomareoba,
romlebic morigeobiT xan erT mSobelTan
magaliTebi cxovroben, xan meoresTan.
1. ubralod `Tqveni ded-mamis~ nacvlad
TqviT `Tqveni ojaxebi~.
magaliTebi
2. Tavi SeikaveT formulirebebisgan: 1. wignebi, davaleba, sportuli forma
`Cven gvWirdeba morige deda~ an `mamas SeiZleba darCes erT mSobelTan, ro
SeuZlia dagexmaroT~. desac moswavle droebiT meoresTan
cxovrobs.
daexmareT moswavles SeinarCunos TviTSe 2. mSoblebi SesaZloa ar gamoCndnen sko
faseba. laSi, rodesac bavSvis wayvanა maTi
rigia an ar daeswron krebas, radgan
magaliTebi saxlSi ar misvliaT Sesabamisi Set
yobineba.
1. mouwoneT kargad Sesrulebuli samuSao.
2. darwmundiT, rom bavSvma gaigo da
damatebiTi informaciisaTvis ix.: http://
valeba da daZlevs mas. am periodSi
muextension.missouri.edu/xplor/hesguide/
arasasurvelia misi axali da rTuli
humanrel/gh6600.htm
samuSaoTi datvirTva.
112
resursebi da megobarTa mxardaWera, ganqorwineba mainc ar aris ad-
vili aravisTvis.
mSoblebis ganqorwinebis Semdgom pirveli ori weliwadi yvelaze
rTuli periodia rogorc biWebisTvis, aseve gogonebisaTvis. maT Sei-
Zleba problemebi hqondeT skolaSi, guli aicruon swavlaze, acdendnen
gakveTilebs, uCveulod daiklon an moimaton wonaSi, awuxebdeT uZiloba
da a.S. isini SeiZleba sakuTar Tavs adanaSaulebdnen ojaxis ngrevaSi an
Serigebis fuWi imedi hqondeT (Hetherington, 1999). SesaZlebelia grZel-
vadiani Sedegebic. am dros biWebi ufro problemurebi arian saxlsa da
skolaSi, vidre gogonebi, Tumca maTac SesaZloa hqondeT garkveuli
problemebi, gansakuTrebiT sapirispiro sqesis warmomadgenlebTan urT-
ierTobisas: SesaZloa gaxdnen seqsualurad ufro aqtiurebi an piriqiT
_ gauWirdeT vaJebis ndoba. yovelive amis miuxedavad, ganqorwinebasTan
Segueba calkeul SemTxvevaSi individualuria; zogi bavSvi Zlieri pa-
suxismgeblobis grZnobiT, stresis daZlevis unariT umklavdeba arse-
bul problemebs (Amato, Loomis & Booth, 1995; Berk, 2005). droTa ganmavloba-
Si, ganqorwnebul mSobelTa Svilebis daaxloebiT 75-80%-s situaciasTan
Seguebis unari uyalibdeba (Hetherington & Kelly, 2002). ixileT CanarTi
`rekomendaciebi~ _ ganqorwinebulTa Svilebis daxmareba.
113
Cans, TiTqos saerTod ar dardoben da arc Tavs iwuxeben kontro-
liT, bavSvebTan urTierTobiTa da maTze zrunviT.
Tanatolebi
Tanatolebi da megobroba umTavresia moswavleTa cxovrebaSi.
uTanxmoebis an kamaTis dros, roca bavSvs ar epatiJebian stumrad,
ugoneben Worebs da cdiloben mis gariyvas (rogorc alisonisa da
114
stefanias SemTxvevaSi Tavis dasawyisSi), SesaZloa damangreveli Sedegi
iqonios masze. mozardis gonebrivi moumwifebloba, impulsuroba Tana-
tolTa axalgazrduli kulturis Zlier zegavlenasTan erTad, prob-
lemebs ufro realur safuZvels uqmnis.
115
problemac hqondeT. magaliTad, gariyuli agresiuli moswavleebi uf
ros asakSi midrekilni arian danaSaulobisken (Coie & Dodge, 1998; Coie
da sxvebi, 1995; Fredricks, & Paris, 2004).
instrumentuli agresia _
aqtiuri moqmedeba, romelic TanatolTa agresia. agresiis ramdenime forma arsebobs. yvelaze Cve
miznad isaxavs nivTis, adgilisa uli formaa instrumentuli agresia, romelic gulisxmobs nivTisa
Tu upiratesobis mopovebas; ar
Tu upiratesobis mopovebas: rigSi pirvelobisTvis xeliskvras an sxva
axlavs wyenis ganzrxva, magram
SesaZlebelia gamoiwvios bavSvisTvis saTamaSos warTmevas. am SemTxvevaSi mniSvnelovania `movi-
gulistkena. povebis~ da ara sxva bavSvis gulistkenis ganzraxva, Tumca SesaZlebe-
lia es mainc moxdes. meore formaa mtruli agresia _ ganzrax zianis
mtruli agresia _ Tavxeduri,
pirdapiri moqmedeba, romelic miyeneba. mtrul agresias SesaZloa hqondes rogorc Ria agresiis _
mimarTulia vinmes gulist- muqarisas da fizikuri Tavdasxmis _ forma (magaliTad, `gcem!~), aseve
kenisaken; araprovocirebuli urTierTobiTi agresiis forma, rodesac fuWdeba sazogadoebrivi
Tavdasxma. urTierTobebi (magaliTad, `arasodes ar dagelaparakebi”). biWebi ufro
aSkara agresia _ mtruli agre- xSirad mimarTaven Ria agresias, gogonebi ki (rogorc elisonis zemoT
siis forma, romelic fizikur xsenebul istoriaSia), agresias sazogadobriv urTierTobebSi (Berk,
Tavdasxmas Seicavs. 2005). agresia ar unda agverios asertulobaSi (simtkice – Tavdajere-
urTierTobiTi agresia _ bulobaSi), rac kanonieri uflebebis ganmtkicebasa da dacvas gulisx-
mtruli agresiis forma, rome- mobs. elen bi (Helen Bee, 1981) ganmartavs, rom `bavSvi, romelic ambobs
lic gulisxmobs sityvier Ta-
`es Cemi saTamaSoa!~, asertulobis demonstrirebas axdens, xolo bavSvi,
vdasxmas da sxva sazogadoebrivi
urTierTobebis damazianebel
romelic saTamaSos dasabruneblad TavSi amxanags urtyams, agresias
qmedebas. gamoxatavs~ (gv.350).
116
agresiuli bavSvebi fiqroben,
rom Zaladoba gamarTlebulia,
da sasurvelis mosapoveblad
agresias iyeneben; agresiis
Tavidan acilebis saukeTeso
saSualeba drouli Carevaa.
117
rekomendaciebi: agresiasTan gamklaveba da TanamSromlobis
waxaliseba
waradgineT sakuTari Tavi araagresiul pi 2. gamoiyeneT keTilgonieri sasjeli, gan
rovnebad. sakuTrebiT ufrosklaselebTan.
piradad aswavleT dadebiTi socialuri
magaliTebi qceva.
1. nu gamoiyenebT damorCilebisaTvis Za
ladobis muqaras. magaliTebi
2. problemis SemTxvevaSi aCveneT konf
1. socialuri eTikis gakveTilebze ga
liqtis araZaladobrivad gadawyvetis
nixileT rCeuli mxatvruli nawarmo
strategia (ix. me-11 Tavi).
ebebi.
darwmundiT, rom saklaso oTaxSi yvela 2. ganixileT antisazogadoebrivi qmede
moswavlisTvis sakmarisi sivrce da saWiro bebis _ qurdobis, muqarisა da Worebis
saSualebebia. gavrcelebis Sedegebi.
3. SesTavazeT magaliTi da aCveneT mxar
magaliTebi daWera _ roluri TamaSi, romelic
Seesabameba konfliqtis mogvarebas.
1. ar gadatvirToT klasebi.
4. xeli SeuwyveT TviTSefasebis zrdas
2. darwmundiT, rom saprizo saTamaSoebi
unar-ჩვევebisa da codnis dagrovebiT.
da resursebi sakmarisze metia.
5. daexmareT gansakuTrebiT izolirebul
3. CamoarTviT moswavleebs iseTi sag
da Caketil moswavle-msxverplebs.
nebi, romlebic xels uwyobs pirov
nul agresias, magaliTad, saTamaSo uzrunvelyaviT tolerantobisa da TanamS
Tofebi. romlobis swavlis SesaZlebloba.
4. Tavi aarideT Zlierad konkurentul
Sejibrebebsა magaliTebi
da Sefasebebs.
1. yuradReba gaamaxvileT msgavsebaze
moswavleebi daarwmuneT, rom verafers moi da ara gansxvavebaze.
geben agresiuli qceviT. 2. ganaxorcieleT TanamSromlobis xel
Semwyobi jgufuri proeqtebi.
magaliTebi damatebiTi informaciisaTvis ix.: National
1. daamSvideT agresiis msxverpli, yurad Youth Violence Prevention Resource Center: http://
Rebas nu miaqcevT agresors. www.safeyouth.org/scripts/teens/aggression.asp
118
cxrili 3.3.
wyaro: wignidan Educating Minds and Hearts: Social Emotional Learning and the Passage into Adolescence, by J. Cohen. Published
by Teachers College Press. Copyright © 1991 by Teachers College, Columbia University. ibeWdeba gamomcemlis nebraTviT. yvela
ufleba daculia.
119
2003). sandra grehemis (1996) azriT, agresiul me-5-6 klasel biWebs
sxvaTa qmedebebis ukeT gagebaSi exmareba roluri TamaSebi, sadiskusio
jgufebSi piradi gamocdilebis gaziareba, fotosuraTebis gaSifrva-
interpretacia, pantomima, videofilmebis gadaReba da daumTavrebeli
istoriebis dasruleba. 12 sesiis Semdeg biWebi ufro adekvaturad
aRiqvamen sxvis qmedebebs da nakleb agresas avlenen. yvela am midgo-
mas dawvrilebiT ganvixilavT me-12 TavSi.
120
socialuri unar-Cvevebi. sxvadasxva socialuri unar-Cvevebi mniSvnelova-
nia sxvadasxva asakSi. 3.3. cxrilSi mocemulia Sriveridan, Cabstounidan
da defalkodan aRebuli niu hevenis sajaro skolis socialuri ganvi-
Tarebis programis magaliTebi K-3, 6 da 11 klasebisaTvis. (1999). mag-
aliTad, me-6 klasis moswavleebs SuqniSnis principiT plakatiT prob-
lemebis mogvarebis eqvssafexurian process aswavlian:
121
aswavleT Caketil moswavleebs adaptaciis strategiebi: aqtiuri
saqmis gamonaxva martoobisas, iniciativa urTierTobebSi.
aamaRleT maTi TviTSefaseba klasSi sapasuxismgeblo saqmis da-
kisrebiT da SeaqeT Sesrulebuli samuSaosTvis.
maswavleblebi
maswavleblis pirveli da umniSvnelovanesi amocanaa aswavlos, ma-
gram moswavleebi tanjvasac swavloben, rodesac maT pirovnul da
socialur ganviTarebasTan dakavSirebuli problemebi aqvT da kvira-
Si mravali saaTis ganmavlobaSi maswavleblebi arian maTi mTavari
ufrosebi. maswavleblebs saSualeba eZlevaT mniSvnelovani roli iTa-
maSon moswavleTa pirovnul da sazogadoebriv ganviTarebaSi. moswav-
leebisTvis, romlebsac sulieri Tu pirovnebaTSorisi problemebi
aqvT, maswavlebeli zogjer daxmarebis saukeTeso wyaroa. moswavles,
romelsac qaosuri da moulodnelobebiT aRsavse ojaxuri cxovre-
ba aqvs, skolaSi mzrunveli garemo sWirdeba; sWirdeba maswavlebeli,
romelic zust sazRvrebs awesebs, aris Tanmimdevruli, icavs wesebs
mtkiced, magram ara pedanturad, pativs scems moswavles da aCvenebs
misiT dainteresebas. Tqven unda SegeZloT moswavleebTan maT pirad
problemebze saubari. Cemma erT-erTma praqtikantma maswavlebelma Ta-
vis moswavles misca Jurnali saTauriT _ `Zalian mZime fiqrebi~ imi-
saTvis, rom mas daewera sakuTari mSoblebis ganqorwinebis Sesaxeb.
zogjer moswavle esaubreboda maswavlebels Jurnalis Canawerebze,
zogjer ki mxolod sakuTar grZnobebs gamoxatavda. maswavlebeli Za-
lian yuradRebiT ekideboda moswavlis nawerebis xelSeuxeblobas.
122
`Tu isini ar momwons, maTTvis arafers gavakeTeb~ (gv. 221). moswavlee-
bi ori saxis mzrunvelobas ganasxvaveben. zrunva akademiur moswrebaze
_ didi, magram realuri miznebis dasaxva da maT miRwevaSi moswavleTa
xelSewyoba; zrunva pirovnebaze _ iyo momTmeni, Tavaziani, iumoris
grZnobis mqone, moswavleTa gansxvavebuli azrebiTa da problemebiT
dainteresebuli.
maRali moswrebis moswavleebisTvis zrunvas akademiur moswrebaze
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, xolo riskis jgufSi Semavali mo-
swavleebisTvis, romlebsac xSirad iSoreben skolidan, gadamwyvetia
pirovnebaze zrunva (Cothran & Ennis, 2000; Woolfolk Hoy & Weinstein, 2006).
sinamdvileSi, texasis saSualo skolaze dakvirvebiT, meqsikel da
meqsiko-amerikel moswavleebs skolisadmi interesis winapirobad mo-
swavleebze mzrunveloba miaCniaT; sxva sityvebiT rom vTqvaT, Tu mas-
wavlebeli izrunebs moswavleebze, isinic dainteresdebian, `izruneben~
skolaze (Valenzuela, 1999). samwuxarod, imave skolaSi ara laTinoameri-
kuli warmoSobis maswavleblebi piriqiT moelodnen. isini Tvlidnen,
rom moswavleebi dainteresdebian skoliT manam, sanam maswavleble-
bi moaxdenen moswavleebze mzrunvelobis `investirebas~. bevri maswav
leblisTvis skolaze zrunva `saSualo klasisTvis~ damaxasiaTebel
qcevas gulisxmobs.
moswavleTa da maswavlebelTa sapirispiro Sexedulebebi un
doblobas iwvevs. moswavleebi Tavs ikaveben TanamSromlobisgan, sanam
maswavleblebi ar `daimsaxureben” amas gulwrfeli zrunviT. maswavle-
blebi Tavs ikaveben zrunvisgan, sanam moswavleebi ar `daimsaxureben
mas~ ufrosebis mimarT pativiscemiTa da TanamSromlobiT. gariyuli
moswavleebi moelian usamarTlo mopyrobas da Tavs icaven misgan. mas-
wavlebeli ukompromiso da damsjeli xdeba. moswavleebi samarTlianad
grZnoben undoblobas da ufro frTxilad da gamomwvevad iqcevian.
undoblobas maswavlebelic grZnobs da xdeba metad makontrolebeli
da damsjeli. sinamdvileSi es wre urTierTdeterminizmis klasikuri
magaliTia _ me-9 TavSi aRwerili albert banduras kognituri Teoriis
elementi.
ra Tqma unda, moswavleebs rogorc akademiur moswrebaze, aseve
pirovnebaze zrunva sWirdebaT. kacma (1999) gamokiTxa sabazo skolis
rva laTinoamerikeli imigranti moswavle da daaskvna:
123
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
ioli ar iyo mogwonebodaT `ra mogivida deiv?~ _ ikiTxa nobelma. biWs jer crem
devidi, magram gart nobels TiTqmis CurCuliT ikiTxa lebi wamouvida, mere ki gu
is moswonda. devidi iyo hi nobelma. lamoskvnili aqviTinda.
peraqtiuri bavSvi, romelic _ mamaCemi, _ amoTqva devidma,
did yuradRebas moiTxovda. sxva maswavleblebi magram veRar gaagrZela da magrad moexvia gart
Ciodnen, rom devidi maT nervebs uSlida. Tavad nobels. sasowarkveTili moswavlis es Caxuteba
devids ki moswonda fizkulturis gakveTilebi. arasodes daaviwydeba mzrunvel maswavlebels.
an iqneb gart nobelis moTmineba da sikeTe man mogvianebiT gaigo, rom devids mama scems
siamovnebda. yovel SemTxvevaSi, devidi pirveli ise Zlierad, rom Sinagani dazianebebi gamoiwvia.
modioda gakveTilze da mTeli arsebiT erTveboda im dRes gart nobelma icoda, rom devids ad
SemoTavazebul TamaSsa Tu sxva aqtivobaSi. is ar vokati sWirdeboda _ adamiani, vinc izrunebda mas
gaxldaT jgufuri moTamaSe _ maSin, rodesac is ze da daexmareboda. wlebis Semdeg gulrwfeli
ar iyo CarTuli raime moqmedebaSi, bavSvebisgan madlierebiT aRsavse devidi moinaxulebs nobels;
ganze idga; is arasodes icvlida maTTan erTad. ase madlieri imisaTvis, rom ramdenime weli, sanam
grZeldeboda manam, sanam erT dRes kalaTburTis devids moZalade ojaxidan mSvilebel ojaxSi
TamaSisas devidi ar daSavda. rodesac gart nobelma gadaiyvandnen, mis gverdiT gaatara.
dazianebis sanaxavad bavSvis perangi aswia, Tvalebs
ar daujera _ biWs uamravi Semzaravi sisxlCaqceva da
wyaro: wignidan When Children Are Abused: An Educator’s
damwvroba aRmoaCnda. Sexorcebebis gansxvavebuli Guide to Intervention by Cynthia Crosson-Tower. gamomcemeli
stadiebi aSkaras xdida, rom dazianeba\sxvadasxva Allyn & Bacon, Boston, MA Copyright © 2002 Pearson Education.
dros iyo miyenebuli. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
124
cxrili 3.4.
wyaro: wignidan `Supporting Victims of Child Abuse’ by T. Bear, S. Schenk da L. Buckner, Educational Leadership, 50 (4). Copyright
© 1993 By the American Association for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD-s nebarTviT. yvela ufleba
daculia. Association for Supervision and Curriculum Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers saR
politikas da uziarebs saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios warmatebas. meti informaciisaTvis
ix. www.ascd.org
125
imitom, rom aravin isurva Careva bavSvTa dacvis fondi, 2005). gaeca-
niT informacias maswavleblis movaleobis Sesaxeb. cxrili 3.4 Seicavs
SesaZlo indikatorTa CamonaTvals.
me-koncefcia da TviTSefaseba
daukavSireT PRAXIS IITM-s `me~-s yvela aspeqtis mimarT fsiqologebis interesi izrdeba. 1970
da ganavrceT wels fsiqologiaSi oci publikaciidan erTi `me~-s eZRvneboda. 2000
skolis cxovrebisa da TviTSe- wlisTvis proporcia aris erTi SvidTan (Tesser, Stapel, & Wood, 2002). ga-
fasebis urTierTqmedebis
naTlebis fsiqologiaSi sakuTar Tavze warmodgenas da TviTSefasebas
Sedegebi. rogor SeuZliaT
maswavleblebs gazardon
mravali gamokvleva mieZRvna.
moswavleTa TviTSefaseba? termini Cveni yoveldRiuri saubris nawilia. vsaubrobT adamianebze,
romlebsac sakuTar Tavze `dabali~ warmodgena aqvT an pirovnebe-
bze, romelTa me-koncefcia ar aris Zlieri, TiTqos manqanaSi benzinis
donesaviT iyos Cveni kunTebisaTvis. orive SemTxvevaSi es cnebebi aras-
woria. fsiqologiaSi me-koncefcia gulisxmobs pirovnebis codnasa
da Sexedulebas sakuTar Tavze _ azrebze, grZnobebze, damokidebule-
bebsa da molodinebze (Pajares & Schunk, 2001). `sakuTar Tavze warmodge-
na~ SegviZlia ganvixiloT, rogorc sakuTari Tavis gacnoba `mesTvis~,
erTgvari sqemebis Seqmna (piaJes ganmartebiT), romelic daalagebs sa-
kuTar TavTan dakavSirebul STabeWdilebebs, SegrZnebebs da rwmenas.
es modeli an sqema ar aris mudmivi, saboloo da ucvleli. Cveni Tvi-
TaRqma icvleba situaciidan situaciamde da fazidan fazamde.
126
msjeloba sakuTari Rirebulebebis Sesaxeb _ magaliTad, TviTkmayo-
fileba kalaTburTis TamaSis unaris gamo. Tu adamianebi sakuTar Tavs
dadebiTad afaseben, Tu `moswonT is, rasac xedaven~ Cven vambobT, rom
maT maRali TviTSefaseba aqvT (Pintrich & Schunk, 2002). SegiZliaT dainaxoT
SefasebiTi msjelobebi CanarTSi `SeCerdiT\dafiqrdiT\dawereT~?
sakuTar Tavze warmodgenas da TviTSefasebas, gansxvavebuli mniS-
vnelobebis miuxedavad, urTierTCanacvlebaDDd cnebebad iyeneben. TviT-
Sefasebas kognituri SemecnebiTi struqtura aqvs (magaliTad, rwmena,
rom kargi kalaTburTeli xar). zogjer miiCneven, rom TviTSefaseba
me-koncefciis erTi aspeqtia _ SefasebiTi nawili. TviTSefasebaze ze
moqmedebas axdens is, ramdenad afasebs kultura Cvens garSemo Cvens
gansakuTrebul Taviseburebebsa da unar-Gvevebs. (Bandura, 1997). gamokv-
levisas rTuli iyo gansxvavebis povna am or koncefcias Soris. ase
rom, zogi avtori sakuTar Tavze warmodgenas da TviTSefasebas urT-
ierTSenacvlebiT iyenebs, miuxedavad imisa, rom am or termins Soris
konceptualuri gansxvavebaa.
127
argumenti / kontrargumenti
ra unda gakeTos skolam moswavleTa TviTSefasebis asamaRleblad?
TviTSefasebis ganviTarebas- win erik eriqsoni (1980) gvafrTxilebda: `bavSvebs ver
argumenti
problemebi aqvs. gaasulelebT daumsaxurebeli qebiT. maT SeiZleba
TviTSefasebis amaRlebis Sesaxeb gamocemuli wig yalbi TviTSefaseba ganuviTardeT...~ eriqsoni xsnida
nebis raodenoba 2000-s aRemateba. skolebi da fsi imasac, rom Zlieri da dadebiTi identuroba modis
qikuri janmrTelobis dawesebulebebi ganagrZoben realuri miRwevebis gulaxdili da safuZvliani
TviTSefasebis programebze muSaobas (Slater, 2002). ar aRqmidan da swored miRweul warmatebebs aqvs mniSv
sebobs mowafeTa TviTSefasebis gaumjobesebis sami neloba maT kulturaSi~ (gv.95).
gza: pirovnuli gasaviTarebeli aqtivobebi iseTi, Frank Pajares da Dale Schunk (2002) migviTi
rogorc sensitiurobis treningia; TviTSefasebis Teben sxva problemaze. bavSvebisTvis adreuli asa
programebi, sadac swavlebis kursi mimarTulia uSu kidanve udidesi mniSvneloba aqvs sakuTar TavSi
alod TviTSefasebis gaumjobesebisaken; da skolebSi darwmunebulobas. `mes identურobis~ gancda
struqturuli cvlilebebi, romlebSic mniSvnelovani uSualo kavSirSia depresiasa da sxva mentalur
aqcenti mowafeTa urTierT TamSromlobaze, sazoga problemebTan~ (gv.16).
doebis monawileobasa da eTnikuri siamayis grZnoba- maTi varaudiT, sensitiurobis ganviTarebas da
ze keTdeba. TviTSefasebis kursebs saerTo konceptualuri prob
TviTSefasebasTan dakavSirebuli kursebi Zvi lema axlavs. Cven vaviTarebT TviTSefasebas pirov
radRirebuli komerciuli paketia garantirebuli nebis warmodgenebis SecvliT, riTac vaiZulebT
Sedegebis gareSe (Crisci, 1986; Leming, 1981). rogorc axalgazrdas, metad SeebrZolos siZneleebs. magram
Beane (1991) aRniSnavs, frazis `me miyvars Cemi Tavi ra xdeba maSin, roca moswavlis garemo, marTlac,
da sxvebi~ jgufis winaSe Tqma da amis realurad saxifaToa, damakninebeli da aramyari? zogierTma
gancda erTi da igive ar aris, miT umetes, roca adamianma daZlia uzarmazari problemebi, magram es
amas valdebulebis gamo ambob. TviTSefasebis gaz yvelas ar SeuZlia, radgan pozitiuri TviTSefaseba
rdaSi garkveuli adgili ukavia Tavazianobas, mag bevri axalgazrdisTvis TiTqmis miuwvdomelia, bevri
ram es ar aris sakmarisi (gv.26). zogi adamiani uk iZulebulia, mZime usamarTlobaSi icxovros (Beane,
mayofilebas gamoxatavs im skolebis ganviTarebis 1991, gv. 27). zogi fsiqologi imasac amtkicebs,
programebis mimarT, sadac mTavaria mowafis qeba, rom dabal TviTSefasebaze met problemas maRali
misi miRwevebis miuxedavad (Slater, 2002, gv.45). wlebis TviTSefaseba qmnis. maTi mtkicebiT, maRali TviT
128
Sefasebis mqone adamianebs ufro metad SeuZliaT akademiuri saaTi unda gamoeyos. 3) `uxeSi~ mid
sxvisTvis tkivilis miyeneba da sxvisi dasja gomis uaryofiTi gavlena arasasurveli gzaa
(Slater, 2002). xolo roca adamianis mTavari mizani TviTSefasebisken. es ubralod daadanaSaulebs
TviTSefaseba xdeba, am miznis misaRwevad SeiZleba axalgazrdebs im problemebSi, romlebic bevrad
saziano gza amoirCios, magaliTad, Tavi aaridos aRematebian maT namoqmedars. 4) sxvadasxva kul
konstruqciul kritikas da rTul amocanebs (Crocker turisTvis damaxasiaTebeli TviTSefasebebis Se
& Park, 2004). dareba kulturuli gansxvavebebis mkafiod war
moCenis gareSe destruqciuli da araproduqtulia
TviTSefasebis ganviTare- (damangreveli da unayofoa) (gv. 29-30).
kontrargumenti
bas problemebi aqvs. fsiqologi lourens sleiteri (2002) Tavis sta
TviTSefaseba adamianis Tavmoyvareobis ZiriTadi tiaSi TviTSefasebis problemebis Sesaxeb, miiCnevs,
Tviseba da misi ganuyofeli uflebaa. skolebsa da sxva rom TviTSefasebis axleburi aRqma migviyvans WeS
organizaciebs TviTSefasebis gazrdisa da dakninebis marit TviTdafasebasTan, rac gvibiZgebs TviTkont
Tavidan acilebisTvis moraluri pasuxismgebloba rolisken:
akisria (Beane, 1991, gv. 28). Tu detalurad ganvixilavT SesaZlebelia, TviTSefaseba TviTkontrolma Secva
TviTSefasebas, rogorc Cveni fiqrebisa da moqmedebis los, rogorc pirvelma misaRwevma safexurma. sa
(Cveni Rirebulebebis, ideebis, rwmenis da sxvebTan bolood TviTkontroli ar unda aRviqvaT rogorc
urTierTobis) nayofs, maSin skolis mniSvnelovani SezRudva, aramed rogorc xangrZlivi varjiSis Se
roli naTeli gaxdeba. praqtikam, romelic iZleva degad gamomuSavebuli unari.
namdvili monawileobis, TanamSromlobis, problemis
gadaWrisa da warmatebis miRwevis saSualebas, unda
Secvalos kursi _ mudmiv kontrolsa da Sejibrze da
rogoria Tqveni azri?
gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
fuZnebuli Sefaseba, romelic zians ayenebs TviT
www.mylabschool.com
Sefasebas.
bini (1991) pedagogebs sTavazobs oTx princips:
1) keTilganwyoba da Tavazianoba mniSvnelovania, wyaro: wignidan `The Trouble with Self-Esteem~ by L. Slater, The
New York Times Magazine, February 3, 2002, pp. 44-47 and `Sorting
magram ara sakmarisi. 2) arsebobs emociebTan Out the Self-Esteem Controversy’, by J. A. Beane, 1991, Educational
dakavSirebuli pirdapiri instruqciebi, magram Leadership, 49(1), pp. 25-30. Copyright © 1991 by the Association
arc esaa sakmarisi. TviTSefaseba da emociebi ar for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba nebarTviT.
yvela ufleba daculia.
aris skolis rigiTi sagani, romelsac cxrilSi
129
rulebisa da saskolo moswrebiT damTavrebuli (Byrne, 2002; Davis-Kean
& Sandler, 2001; Marsh & Hau, 2003). erT-erTi mniSvnelovani saSualeba,
romliTac me-koncefcia moqmedebs skolaSi swavlaze, kursis arCevaa.
gaixseneT saSualo (umaRlesi) skola. rodesac kursis arCevis saSua
leba gqondaT, irCevdiT ki iseT sagnebs, romlebSic niWiT naklebad
dajildoebuli iyaviT? albaT, ara. herbert marSi da aleqsandre iangi
(1997) ikvlevdnen, rogor daamTavra 246-ma avstralielma biWma kursebi
sidneis saSualo skolaSi. calkeul sagnebSi (maTematika da sxv.) miR-
wevebze TviTwarmodgena kursis arCevisas gadamwyveti winapiroba iyo.
am sagnebSi dadebiTi me-koncefcia arCevis ufro mniSvnelovani mizezi
iyo, vidre sxva sagnebSi dabali me-koncefcia. saSualo skolaSi arCeuli
kursebi moswavleebis momaval gzas gansazRvravs, Sesabamisad, calkeul
sagnebSi sakuTar Tavze warmodgenam SesaZlebelia cxovreba Secvalos.
magram CanarTi `argumenti/kontrargumenti~ gviCvenebs, rom ganaTlebis
sferos moRvaweebs Soris uTanxmoebaa skolis rolTan dakavSirebiT.
130
medebis mcire efeqtiT xasiaTdeba (daakavSireT es ukanaskneli `didi Te- daukavSireT swavlebas
da ganavrceT
vzi patara guburas~ efeqtTan).
dafiqrdiT Tqveni swavlebis
daaxloebiT 100 wlis win uiliam jeimsma (1890) ganacxada, rom TviT- filosofiaze, ris Sesaxebac
Sefaseba ganisazRvreba imiT, ramdenad warmatebulebi varT CvenTvis SegekiTxebian gasaubrebebze.
faseuli miznebis miRwevaSi. im SemTxvevaSi, Tu romelime unari an rogor SeuwyobT xels Tqvens
miRweva mniSvnelovani ar aris, Sesabamis sferoSi arakompetenturoba moswavleebSi WeSmariti da
safuZvliani TviTSefasebis
TviTSefasebisTvis safrTxes ar warmoadgens. mowafeebma warmatebebs
ganviTarebas? (mimarTeT
unda miaRwion maTTvis mniSvnelovan sakiTxebSi. aseve mniSvnelovania, 3.5 cxrils ideebisTvis).
riT xsnis pirovneba Tavis warmatebas Tu warumateblobas. TviTSe-
fasebis CamoyalibebisT-vis saWiroa, moswavleebma TavianTi warmate-
bebi miaweron sakuTar qmedebebs da ara beds an garkveul daxmarebas.
maswavlebelTa damokidebulebam, Sefasebam, mzrunvelma urTierTobam
SesaZloa Secvalos moswavlis warmodgenebi sakuTar unar-SesaZleblo-
bebze garkveul sakiTxebSi. TviTSefaseba gansakuTrebiT maSin matulobs,
roca izrdeba mowafis kompetenturoba misTvis mniSvnelovan sferoebSi
_ maT Soris socialur sferoSi, romlebic metad mniSvnelovania mozard-
obis periodSi. amgvarad, maswavleblis umTavresi amocanaa, moswavles
mniSvnelovan sakiTxebSi garkvevasa da unar Cvevebis aTvisebaSi daexma-
ros. rogor unda moiqcnen maswavleblebi, romelTac aseTi pasuxismge-
bloba akisriaT? ixile rekomendaciebi 3.5 cxrilSi.
cxrili 3.5
1. daafaseT da miiReT yvela moswavle, 8. nu ugulebelyofT moswavles maSinac
maTi mcdelobebi da miRwevebi. ki, roca unda uaryoT misi konkretuli
2. SeqmeniT mowafeebisTvis fizikurad qceva an Sedegi. testirebaSi CaWra an
da fsiqikurad usafrTxo garemo. SeniSvnis miReba, moswavlisTvis ar unda
3. gaanalizeT Tqveni winaswari ganwyoba niSnavdes, rom is `cudi~ adamiania.
da molodini. 9. gaxsovdeT, rom pozitiur TviTSefase-
4. darwmundiT, rom swavlisTvis Tqveni bas warmatebebi da garemomcvel sa-
gamouyenebelii gamouyenebeli xerxebi myaroSi TqvenTvis mniSvnelovani ada-
da mowafeTa dajgufeba namdvilad sa- mianebisgan dafaseba ganapirobebs.
Wiroa da araa mxolod moxerxebuli gza 10. xeli SeuwyveT moswavleebs, aiRon pa-
rTuli mowafeebis samarTavad da zogi suxismgebloba TavianT reaqciebze.
mowafisTvis Tavis asarideblad. aCveneT maT, rom maT aqvT arCevani da
5. SeqmeniT Sefasebis cxadi standarte- aCveneT isic, rogori unda iyos pasuxi.
bi; daexmareT mowafeebs, iswavlon sa- 11. skolaSi SeqmeniT mxardamWeri jgu
kuTari miRwevebis Sefaseba. febi da aswavleT moswavleebs, rogor
6. SeqmeniT TviTkritikis, Seupovrobisა daexmaron erTmaneTs.
da TviTdajildoebis Sesabamisi me- 12. daexmareT moswavleebs cxadi miznebis
Todebi. dasaxvaSi; koleqtiurad ganixileT
7. Tavi aarideT destruqciul Sedare- miznis miRwevis realuri gzebi.
bebs da Sejibrebebs. waaqezeT moswav- 13. xazi gausviT sxvadasxva eTnikuri
le, rom Seejibros sakuTari miRwevis jgufis faseulobebs _ maT kultu
umaRles dones. rasa da miRwevebs.
wyaro: informacia aRebulia ‚Improving Students’ Self-Esteem’ by J. Canfield-is mier, 1990, Educational Leadership,
48 (1). gv. 48-50; Teacher Behavior and Student Self-Concept, by M.M. Kash and G. Borich, 1978, Merio Park, CA:
Addison-Wesley; ‚The Development of Self-Concept’ by H. H. Marshall, 1989, Young Children, 44 (5), gv. 44-45.
131
mravalgvaroba da identoba
132
sqema 3.2
mamakaci qali
skolis wlebi
mamakaci qali
enebis kompetencia
skolis wlebi
sportuli kompetencia
mamakaci qali
skolis wlebi
133
(1997) dakvirvebis Sedegebs, rom akademiur TviTSefasebas gavlena aqvs
mimarTulebis arCevaze, aRmoCndeba, rom bevri moswavle irCevs gzas,
romelic samudamod zRudavs alternativas maT cxovrebaSi. xSirad am
gzis arCeva dafuZnebulia ara unar-SesaZleblobebze, aramed `arakom-
petenturobis iluziaze~.
134
umravlesobis warmomadgeneli
mozardebi, romlebic kargad
icnoben sakuTar memkvidreo-
bas, met pativs scemen sxvisas.
kategorias. eTnikuri identobis Seswavlis periods (moratoriums) Tan daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT
axlavs konfliqtis gadawyveta (identobis miRweva).
daukavSireT es informacia
me-2 TavSi gagebul cnebebs:
rasobrivi identoba: Sedegi da procesi. William Cross-ma (1991) konkretu magaliTad, operatiuli
lad afro-amerikul rasobriv identobasTan dakavSirebuli sqema Sei- azrovnebis romeli aspeqte-
muSava. procesi, romelsac is nigresenss uwodebs, 5 stadias moicavs: bia damxmare (an saWiro)
identobis formirebisTvis?
nacnobobamde (pre-encounter): krosis azriT, am stadiaSi afroa-
Tu SegiZliaT warmoidgi-
merikelis pozicia SeiZleba iyos ignorireba an neitraluri noT adamianebi, romlebmac
grZnobebi rasis mimarT an sulac `anti-Savi~ damokidebuleba. miaRwies identobas, magram
am stadiaSi afroamerikelebma SeiZleba miiRon TeTrkaniani ame- ar miuRweviaT operatiuli
rikelebis warmodgenebi, maT Soris `TeTrkanianobis~ tendencia stadiisTvis? identურobis
formireba aucileblad
aRmatebulobis. SesaZlo Sedegi _ garkveuli donis TviTzizRia.
cnobieri procesia?
Sejaxebamde stadiaSi adamianebi ar aigiveben sakuTar Tavs Savka-
nianebTan _ maTTvis faseulia maTi identurobis sxva aspeqtebi,
rogoricaa religia, profesia an socialuri statusi. nigresensi _ SavkanianTa iden-
tobis Camoyalibebis procesi
Sejaxebis (encounter) stadia xSirad inicirebulia aSkara Tu Se-
farviT rasizmTan kontaqtiT. magaliTad, afroamerikelisTvis,
romelsac akontroleben elitur maRaziaSi, Seuracxyofas ayeneben
policielebi an uyurebs sainformacio gadacemebSi amgvari movle-
nebis gaSuqebas, naTeli xdeba realoba, rom rasas sazogadoebisT-
vis mniSvneloba aqvs. afroamerikeli egueba Tavis Savkanianobas.
imersia/emersia: krosis azriT, es gardamavali periodia _ Sua-
leduri stadia, romelmac SeiZleba gamoiwvios vnebaTaRelva `da-
debiT Savkanian pirovnebad~ Camoyalibebaze (Cross, 1991, gv. 202).
diskriminaciasTan Sejaxebis sapasuxod pirovnebebi avseben Tavi-
anT cxovrebas Savkanianobis simboloebiT; magaliTad, isini yi-
duloben wignebs SavkanianTa gamocdilebaze da ZiriTadad ur-
TierToba aqvT sxva afro-amerikelebTan. maT didi survili aqvT
ufro Rrmad Seiswavlon Tavisi rasuli memkvidreoba.
internalizacia: pirovnebas rasobrivi identurobis Zlieri grZ-
noba aqvs da ar aRelvebs megobrebis an ucnobebis damokidebu-
leba _ darwmunebulia sakuTari Savkanianobis standartebSi.
internalizacia/saqmianoba: es stadia mWidro kavSirSia inter
nalizaciasTan. mTavari gansxvavebaa SavkanianTa saqmianobiT da-
intereseba da masSi monawileoba. aseTi pirovneba gegmavs, rom
cxovreba Sav rasul TviTmyofadobas daukavSiros. magaliTad,
135
mxatvari Tavis cxovrebas uZRvnis SavkanianTa xatvas an mkvlevari
cxovrebas uTmobs afroamerikelTa ganaTlebasTan dakavSirebuli
gamocdilebis Seswavlas.
rasobrivi identobis Camoyalibeba kidev ufro rTulia birasuli
an multirasuli mozardebisaTvis. mSoblebma, romlebTanac isini
cxovroben, mezoblebis garegnobam da xasiaTma, diskriminaciis Tu
xelSewyobis gamocdilebam, SeiZleba gavlena iqonios mozardis ra-
sobriv identurobasTan dakavSirebul gadawyvetilebebze. zogierTi
fsiqologis azriT, es sirTuleebi exmareba multirasul axalgazr-
dobas, ganuviTardes ufro Zlieri da kompleqsuri identoba, magram
sxva mkvlevrebi miiCneven, rom es sirTuleebi damatebiTi tvirTia
isedac mZime procesSi (Herman, 2004). SesaZloa, gamosavali nawilobriv
damokidebuli iyos mxardaWeraze, romelsac mozardebi Rebuloben
rTul amocanebTan Sejaxebisas.
136
cxrili 3.6
daafaseT gansxvaveba _ gaigeT, rom indivi Lawrence Erlbaum Associates, Inc. da Maurice J. Elias, Ph.D. nebarTviT.
137
rekomendaciebi: emociuri kompetenciis xelSewyoba
SeqmeniT ndobis atmosfero klasSi. 2. ufros moswavleebTan gamoiyeneT sakiT
xavi literatura, filmebi an roluri Ta
magaliTebi maSebi, raTa daexmaroT maT sxvaTa emo-
ciebis gansazRvraSi.
1. erideT moswavleebis Sesaxeb gamogonili
istoriebis mosmenas. miawodeT emociebis marTvis
2. gamoitaneT samarTliani daskvnebi. strategiebi.
3. Tavi aarideT zedmet Sedarebebs da
mieciT moswavleebs saSualeba, gamoas- magaliTebi
woron TavianTi Secdomebi.
1. ganixileT da praqtikaSi gamoiyeneT is-
daexmareT moswavleebs, amoicnon eTi alternativebi, rogoricaa imaze
fiqris Sewyveta,U rogor grZnoben sxvebi,
da gamoxaton TavianTi grZnobebi.
daxmarebis Zieba, risxvis marTva, saku
Tar TavTan saubari an moqmedebis adgi-
magaliTebi
lis mitoveba.
1. moamzadeT emociebis leqsikoni da 2. SeimuSaveT strategiebi moswavleTaTvis.
aRniSneT personaJebis emociebis Sesaxeb isaubreT imis Sesaxeb, rogor marTavT
moTxrobebSi. risxvas, imedgacruebas an SfoTvas.
2. naTlad aRwereT sakuTari emociebi.
daexmareT moswavleebs, dainaxon kulturuli
3. waaxaliseT moswavleebi, TavianTi grZno-
gansxvavebebi emociebis gamoxatvaSi.
bebis Sesaxeb dRiurebSi gaakeTon Canaw-
erebi, daicaviT am xelnawerebis konfi- magaliTebi
dencialuroba (zemoT ixileT ndoba).
1. daavaleT moswavleebs daweron an isa
daexmareT moswavleebs, amoicnon ubron ojaxSi sakuTari emociebis gamox-
sxvaTa emociebi. atvaze.
2. aswavleT moswavleebs `Seamowmon~ sxvisi
magaliTebi gancdebi _ hkiTxon sxvebs, ras grZnoben.
138
daaxloebiT 2 wlis asakSi bavSvebs uCndebaT sakuTari ganzraxvis
gancda. isini acxadeben: `me minda Sokoladis karaqi~. cnobierebis ganvi-
TarebasTan erTad bavSvebs SeuZliaT imis gageba, rom sxvebsac aqvT sur-
vilebi. dawyebiTi skolis SedarebiT ufrosi asakis bavSvebs, romlebsac
kargi urTierToba aqvT TanatolebTan, SeuZliaT gaarCion ganzraxuli
moqmedeba araganzraxulisgan. magaliTad, isini ar gabrazdebian, Tu sxva
bavSvi SemTxveviT gadaayiravebs maT mier saTamaSo blokebiT agebul
koSks. magram agresiul bavSvebs meti problema aqvT ganzraxvis Sefasebi-
sas. savsebiT SesaZlebelia, isini Tavs daesxan nebismiers, vinc Tundac
SemTxveviT daSulis koSks (Dodge & Pettit, 2003). bavSvis momwifebasTan er-
Tad ukeT SeuZliaT sxvisi survilebis Sefaseba da gaTvaliswineba.
`gonebis Teoriis~ ganviTarebasTan erTad bavSvebs ukeT esmiT, rom
sxva adamianebs aqvT gansxvavebuli grZnobebi da gamocdileba da amitom
SeiZleba gansxvavebuli azri an warmodgena hqondeT. sxvaTa Tvalsazri- sxvebis poziciis gaTval-
sis gaTvaliswinebis unari droTa ganmavlobaSi viTardeba da zrdas- iswinebis unari _ sxvebis
grZnobebisa da gamocdilebis
rulebSi daxvewili xdeba. sxvisi fiqrebisa da grZnobebis gagebis unari gagebis unari.
mniSvnelovania urTierTTanamSromlobisTvis da moraluri ganviTarebi-
sTvis, crurwmenebis SemcirebisTvis, konfliqtis gadasaWrelad da zoga-
dad dadebiTi socialuri qcevis xelSesawyobad (Gehlbach, 2004).
robert selmanma (1980) Tvalsazrisis Camoyalibebis procesis sa
fexurebrivi modeli SeimuSava. bavSvebis momwifebas Tan sdevs opera-
tiul azrovnebaze gadasvla. am dros maT meti ician da xvdebian,
rom sxvadasxva adamiani erTsa da imave situaciaze sxvadasxvanairad
reagirebs. 10-dan 15 wlamde bavSvebis umravlesobas uviTardeba un-
ari, gaaanalizon erT situaciaze ramdenime adamianis Tvalsazrisi
obieqturi damkvirveblis poziciidan. sabolood, ufros mozardebs
da zrdasrulebs SeuZliaT isic ki warmoidginon, rogori gavlena
wignidan Agnes, May 7, 2002. © 2002 Tony Cochran. ibeWdeba Creators Syndicate-is nebarTviT.
139
miReba, naklebad qenjniT sindisi, roca cudad eqcevian Tanatolebs
an ufrosebs. Tu cudi yofaqceva ufro Rrma emociuri an qceviTi
darRvevis nawili araa, maswavleblis mxridan Tvalsazrisis miRebis
unaris ganviTarebam SesaZloa mdgomareobas uSvelos.
zneobrivi ganviTareba
`gonebis Teoriis~ ganviTarebasTan da sxvaTa ganzraxvis gagebasTan
erTad bavSvebs uviTardebaT kargisa da cudis gancdac. am nawilSi
ganvixilavT bavSvebis moralur msjelobas da maT Sexedulebas kar-
gisa da cudis Sesaxeb. bavSvebis mier moraluri msjelobebis aqtiuri
konstruirebisas klasSi erT-erTi pirveli moraluri amocanaa gayofa
da gaziareba anu ganawilebis samarTlianoba (Damon, 1994). 5-6 wlis
bavSvebisTvis samarTliani ganawileba dafuZnebulia Tanasworobaze;
amitom maswavleblebs xSirad esmiT, `mas Cemze meti ergo _ es usamarT-
lobaa!~ momdevno ramdenime weliwadSi, bavSvebisTvis gasagebi xdeba,
rom damsaxurebis mixedviT zogierTma meti unda miiRos _ maT meti
an ukeT imuSaves. sabolood, 8 wlis bavSvebs SeuZliaT saWiroebebis
gaTvaliswineba da keTilganwyobili msjeloba; maT esmiT, rom zog
moswavles gansakuTrebuli saWiroebebis gamo maswavlebelma SesaZloa
meti dro dauTmos.
moraluri ganviTareba moicavs wesebis gagebasac. Tu bavSvebTan
dro gagitarebiaT, gecodinebaT rom garkveul etapze SegiZliaT TqvaT,
`sastumro oTaxSi Wama ar SeiZleba!~ da misTvis es wesia. bavSvebisTvis
wesebi ubralod arsebobs. piaJe (1965) am mdgomareobas moralur re-
alizms uwodebs. 5-6 wlis bavSvs sjera, rom qcevis Tu TamaSis wesebi
absoluturia da ver Seicvleba; hgonia, rom wesis darRvevis SemTx-
vevaSi miRebuli sasjeli ganisazRvreba zianis sididiT da ara misi
ganzraxviT an sxva garemoebebiT. ase rom, erTi Wiqis ganzrax gatexaze
moraluri msjeloba _ uaresia sami Wiqis SemTxveviT gatexa, amitom bavSvis warmodgenaSi
azrovnebis procesi, romelic `sami Wiqis~ gatexis sasjeli ufro didia.
moicavs msjelobas imis
bavSvebi urTierToben sxvebTan, aviTareben Tvalsazrisis miRebis
Sesaxeb, Tu ra aris swori
da ra aris mcdari.
emociur unar-Cvevebs, xedaven rom sxvadasxva adamians gansxvavebuli
wesebi aqvs da TandaTanobiT gadainacvleben kooperaciis moralze.
ganawilebis samarTlianoba bavSvebi TandaTan igeben, rom wesebs adamianebi qmnian da TviTonve
_ rwmena imis Sesaxeb, rogor cvlian maT. wesebis darRvevis SemTxvevaSi orive gasaTvaliswinebelia
unda daiyos privilegiebi an
_ rogorc ziani, aseve wesrigis damrRvevis ganzraxva.
masalebi samarTlianad jgufis
wevrebs Soris.
kolbergis moraluri ganviTarebis Teoriebi. lourens kolbergiseu
moraluri realizmi _ moral- li (Lawrence Kohlberg 1963, 1975, 1981) moraluri ganviTarebis Teoria
uri ganviTarebis is safexuri,
nawilobriv efuZneba piaJes adre ganxilul ideebs.
romelzec bavSvebi wesebs
ganixilaven rogorc udavo
WeSmaritebas. SeCerdiT dafiqrdiT dawereT erTi kacis coli sikvdilis pi-
rasaa. arsebobs wamali, romelsac misi gadarCena SeuZlia, magram Za-
kooperaciis morali _ ganvi-
Tarebis safexuri, roca bavSve-
lze Zviria da misi gamomgonebeli farmacevti ar daTanxmdeba mis
bi acnobiereben, rom adamianebi gayidvas kacisTvis xelmisawvdom fasad. bolos sasowarkveTili qmari
Taxmdebian wesebze da Tavadve wamlis moparvas gadawyvets. rogor unda moiqces is da ratom?
SeuZliaT maTi Secvla.
kolbergma SeZlo rogorc bavSvebis, aseve zrdasrulebis moraluri
moraluri dilema _ iseTi
situacia, romelSic arcerTi
msjelobis Sefaseba moraluri dilemebis daxmarebiT (ix. zemoT),
arCevani ar aris erTmniS- romlebSic adamianebma unda miiRon rTuli gadawyvetileba da axs-
vnelovnad swori. nan is. adamianis argumentebze dayrdnobiT, kohlbergma SemogvTavaza
140
cxrili 3.7
141
moraluri msjeloba dakavSirebulia rogorc SemecnebiT, aseve
emociur ganviTarebasTan. rogorc ukve naxeT, abstraqtuli azrov
neba gansakuTrebiT mniSvnelovani xdeba moraluri ganviTarebis zeda
stadiaSi, roca bavSvebi absolutur wesebze dafuZnebuli gadaw-
yvetilebebidan gadainacvleben abstraqtul principebze damyarebul
gadawyvetilebebze, rogoricaa samarTlianoba da gulmowyaleba. sx-
visi Tvalsazrisis danaxvis unari, ganzraxvis gansja da kanonebisa da
wesebis alternatiuli bazisis gageba zeda stadiebisTvis damaxasi-
aTebel msjelobebSi Sedis.
142
cxrili 3.8
`ucxoebsa da samyaroze zrunva~, rogorc saswavlo Temis gamoyeneba
saSualo skolis sxvadasxva klasSi moswavleebi ikvleven danaSauls, rogorc `ucxoebsa da
samyaroze zrunvis~ Semadgenel nawils. yvela klasSi danaSaulebrivi aspeqtebis Seswavla usa
frTxoebis, pasuxismgeblobis, erTmaneTis mimarT da sazogadoebisadmi ndobisa da SedarebiT
usafrTxo momavlis Sesaxeb msjelobas unda ukavSirdebodes.
sagani elementebi
wyaro: `Teaching Themes of Care~-dan by Nel Noddings, Phi Delta Kappan,76,pp.675-679. Copyright © 1995. Nel Noddings. ibeWdeba
avtoris nebarTviT.
ma kolegebma (Walker, 1991; Walker, Pitts, Hennig, & Matsuba, 1995) sTxoves
bavSvebs, mozardebsa da ufrosebs, daexasiaTebinaT piradi zneobrivi
problema da gaeanalizebinaT tradiciuli moraluri dilema. orive
tipis problemasTan mimarTebaSi biWebma da gogonebma aCvenes rogorc
mzrunvelobis zneobrioba, aseve wuxili, zrunva samarTlianobaze. an-
driu garodma da kolegebma (1990) pirvel da mesameklasel gogo-bi-
Webs arakebi waukiTxes da sxvaoba ver aRmoaCines maT zneobriv msje
lobaSi. Tumca, ramdenime mexuTe klaselma biWma (arc erTma gogom)
Zaladobisa da eSmakobis gamoyeneba SesTavaza. amgvarad, samarTali da
mzrunveloba orive sqesis warmomadgenelTaTvis zneobrivi msjelobis
mniSvnelovani bazisia. samarTlianoba da mzrunveloba faseulia qa-
lebisa da mamakacebisaTvis. amis miuxedavad, mzrunvelobis normebis
darRvevisTvis (ar arian yuradRebiani da sando) qalebi yoveldRiur
cxovrebaSi ufro damnaSaved grZnoben Tavs. kacebi ki Tavs Zalado-
brivi qcevis gamo idanaSauleben (Cxubisa da sakuTrebis dazianebisas)
(Williams & Bybee, 1994). qalebi ufro metad ixrebian mzrunvelobisaken,
Tumca rogorc mamakacebs ise qalebs SeuZliaT airCion orive orien-
tacia (Skoe, 1998).
moswavleebze zrunva da maTTvis sxvebze zrunvis swavla mravali
pedagogisTvis umTavres amocanad gadaiqca. magaliTad, nel nodingi
(1995) mouwodebda, rom `Temebi mzrunvelobaze~ saswavlo kursis nawili
unda yofiliyo da moecva Semdegi Temebi: `zrunva sakuTar Tavze~,
`zrunva ojaxsa da megobrebze~ da `zrunva ucnobebsa da samyaroze~.
es ukanaskneli SeiZleba moicavdes qveTemebs danaSaulze, omze, siRa-
143
ganaTlebis muSakebs TavianT
skolebsa da klasebSi
urTierTpativiscemis
danergviT, moraluri
atmosferos Seqmna
SeuZliaT.
daukavSireT swavlebas
da ganavrceT moraluri msjeloba, socialuri SeTanxmebebi
da piradi arCevani
ganixile cxrili 3.8, gamoiy-
eneT `ucxoebsa da samyaroze
zrunva~, rogorc saswavlo
Tema klasebisTvis da konkre- SeCerdiT dafiqrdiT dawereT 1. kanoni rom ar krZalavdes,
tuli adamianebisTvis; da normaluri iqneboda vinmes dabrmaveba? 2. wesi rom ar krZalavdes,
SemateT is Tqvens saswavlo
normaluri iqneboda klasSi saReWi rezinis ReWva? 3. vin unda SearCios
resursTa fails.
Tqveni sayvareli bostneuli da Tmis varcxniloba?
Cven, albaT, daveTanxmebiT, rom arasworia vinmes dabrmaveba, sakla
so wesebis darRveva da sxvisTvis sayvareli sakvebisa da Tmis varcx
nilobis karnaxi. magram calkeul SemTxvevaSi darRveva erTmaneTisagan
gansxvavdeba. pirveli SemTxveva udavod uzneoa. SekiTxvebze pasuxi da
mokidebulia samarTlianobaze, patiosnebaze, warmodgenebze adamianis
uflebebsa da keTildReobaze. mcirewlovanma bavSvebmac ki ician, rom
sxvisTvis zianis miyeneba cudia.
socialuri Tanxmoba _ Se- zogi wesi rogoricaa, kiTxva 2-is `aranairi saReWi rezinis~ msgavsi
Tanxmebuli wesebi garkveul wesi warmoadgens socialur SeTanxmebas, anu moqcevas konkretuli
situaciaSi moqcevis Sesaxeb. situaciis mixedviT. moswavleebi (umetesad) eridebian saReW rezins,
Tu es klasis wesebs (SeTanxmebebs) ewinaaRmdegeba. sinamdvileSi rezi-
nis ReWva amoraluri saqcieli ar aris, ubralod es wess ewinaaRmde-
geba. magaliTad, kolej-Si, zogierTi klasi kargad muSaobs sxvadasxva
wesebis gamoyenebiT. aseve ar aris amoraluri, ar giyvardes lobio an
qalisTvis mokle TmiT siaruli. es piradi arCevania _ individualur
Sexedulebebi da piradi sakiTxi.
kolbergis stadiebis kritikas isic iwvevs, rom es stadiebi so-
cialuri SeTanxmebebidan gamomdinare gadawyvetilebebs moralur
samarTalSi urevs; ugulebelyofilia pirovnuli arCevanic. leri nuCi
144
rekomendaciebi: pirovnuli da moraluri ganviTarebis
xelSewyoba
daexmareT moswavleebs im dilemebis usabamobis danaxvaSi. sTxoveT maT am
ganxilvaSi, rasTanac maT Sexeba aqvT an Seusabamobebis kargad gaazreba.
eqnebaT axlo momavalSi.
daicaviT yvela monawilis saidumloeba
magaliTebi magaliTebi
1. imsjeleT dawyebiT klasebSi dedmamiS-
1. SeaxseneT moswavleebs, rom maT SeuZ
vilur konfliqtebze, jibrze, qurdo-
liaT ar upasuxon SekiTxvas.
baze, axali moswavleebis klasTan Seg-
2. CaerieT, Tuki Tanatolebi aiZuleben mo-
uebis sakiTxebsa da unarSezRudulTa
swavles imaze meti Tqvas, vidre mas surs.
mimarT damokidebulebaze.
3. nu ubiZgebT moswavles`saidumlos~ gam
2. imsjeleT maRal klasebSi tyuilze,
xelisken.
nasvami megobrisaTvis manqanis tarebis
nebis darTvaze, meti popularobisaTvis darwmundiT, rom moswavleebi namdvi-lad
konformizmsa da wesebis damrRvevi me- usmenen erTmaneTs.
gobris dacvaze.
magaliTebi
daexmareT moswavleebs sxvaTa
1. gyavdeT patara jgufebi.
perspeqtivebis danaxvaSi.
2. Tavad iyavi kargi msmeneli.
magaliTebi 3. daafaseT yuradRebiani da erTmaneTi-
sadmi mzrunveli moswavleebi.
1. moswavles mosTxoveT sxvis Sexedule-
bze sakuTari interpretacia. Semdeg sx- Tqvenma klasma SeZlebisdagvarad kargad
vas sTxoveT, rom daadasturos an Ses- unda gaiziaros moraluri sakiTxebi da
woreba Seitanos moswavlis azrSi. faseulobebi.
2. gaacvlevineT moswavleebs erTmaneTis
rolebi da diskusiaSic gacvlili ro
magaliTebi
lebiT miaRebineT monawileoba. 1. gamijneT administraciuli wesebi (oTax-
is wesrigi) `moraluri~ wesebisagan.
daexmareT moswavleebs warmodgenili Ri
2. yvelas Tanabrad gaacaniT standartebi,
rebulebebisa da movlenebis dakavSirebaSi.
gafrTxildiT, aravin gamoarCioT.
magaliTebi damatebiTi informaciisaTvis ix. The Collaborative for
1. warmarTeT Semdegi tipis diskusia: `ra Academic, Social, and Emotional Learning: http://www.casel.
unda gakeTdes?~ `rogor moiqceodiT? org/home/index.php
rogori iqneboda Tqveni pirveli nabi-
ji? ra problemebi SeiZleba warmoiS- wyaro: `What Criteris Should Public School Moral
Education Programms Meet?~ by J.W. Eiseman, Oxford
vas~?
Review of Education,7, pp.226-227. Copyright c 1981 by Taylor &
2. daexmareT moswavleebs TavianT faseu-
Francis, LTD. ibeWdeba Taylor & Francis-is nebarTviT.
lobebsa da maTsave qmedebebs Soris Se
http://www.tandf.co.uk/journals
145
Seexeba. moralur aspeqtSi, romelic iwyeba marTalisa da mtyuanis
ramdenime ZiriTadi ideiT, (`sxvisi wyena cudi saqcielia~), bavSvebi ga
dian Semdeg stadiebs: gancda, rom samarTali yvelasaTvis erTnairia,
simarTlis Sefaseba da gansakuTrebuli survilebi, samarTlianobis
da Tanasworuflebianobis abstraqtuli xedva socialur urTierTo-
bebSi pasuxismgeblobis grZnobiT da bolos ufrosebis msgavsad imis
SegrZneba, rom eTika qvelmoqmedebasa da samarTlianobas moicavs da
rom moraluri principebi ar aris damokidebuli romelime calkeuli
jgufis normebze.
SeTanxmebiTi sferos TvalsazrisiT, bavSvebi ijereben, rom maT
irgvliv mimdinare yoveldRiuri movlenebi realuri da samarTli-
ania. magaliTisaTvis kacma mokle Tma unda ataros, qalma _ ufro
grZeli da es ase unda iyos. zrdasTan erTad isini gamonaklisebsac
amCneven (kaci kikiniT, qali Zalian mokle TmiT) da acnobiereben, rom
SeTanxmebebi Tavisufalia. SemdegSi bavSvebi xvdebian, rom wesebi wes-
rigisTvisaa mogonili da maT xalxi adgens. Tumca gardatexis asakSi
mozardebs am wesebze kiTxvebi ebadebaT: radganac wesebi Tavisufalia
da sxvebis mieraa SemuSavebuli, isini SeiZleba `araferia sazogadoe-
brivi varaudebis garda ~. simwifis asakSi ukve maT sxva safiqral-
ic uCndebaT: SeTanxmebebs aRiqvamen, rogorc Sesabamis meTods, raTa
maT socialur sistemaSi sazogadoebis mier Setanili standartebiT
isargeblon. am standartebs realurad iyeneben. sabolood, mozardebi
acnobiereben, rom SeTanxmebebi sasargeb-loa sazogadoebriv cxovre-
basTan koordinirebis TvalsazrisiT, Tumca cvalebadia. amrigad mci-
rewlovan bavSvebTan SedarebiT ufrosi mozardebi da zrdasrulebi
ufro ugeben maT,vinc SeTanxmebebsa da tradiciebze gansxvavebulad
fiqrobs.
daukavSireT Tqveneul fi-
losofias da ganavrceT daskvnebi maswavleblisaTvis. klasSi moraluri atmosferos misaR-we
3 ivnisi, 1996. aSS-s gamo- vad nuCi (Nucci, 2001) ramdenime rCevas gvTavazobs, pirvel rigSi, wesebi-
cema. News and World Report-s sadmi samarTliani da mimdevruli damokidebulebisaTvis mniSvnelova-
Semdegi saTauriT garekanze: nia ormxrivi pativiscemisa da Tbili atmosferos uzrunvelyofa.
`rogor gavzardoT moraluri
amgvari urTierTobis gareSe, Tqveni yovelgvari mcdelobis miuxeda-
bavSvi: davaCvioT is samar-
Tlianobas, pirad disciplinas vad, moraluri klimatis Seqmna SeuZlebeli iqneba. meore, maswavle-
da TanagrZnobas~. (gv.52-59). belTa reaqcia moralisa da SeTanxmebiTobis sferos unda esadage-
es aris saintereso nazavi bodes. magaliTisaTvis, qvemoT moyvanilia zogierTi pasuxi moralur
kvlevis, Sexedulebebisa da sakiTxebze (Nucci, 2001, gv.146):
diskusiis kargi dasawyisisa.
1. rodesac qmedeba yvelanairi TvalsazrisiT mavne an usamarTloa,
aqcenti gaakeTeT sxvebze miyenebul mavneblobaze: `jon, am am-
bavma, marTlac, avno jims”?
2. ganaxorcieleT saWiro dartyma: `kris, rogor igrZnobdi Tavs,
SenTvis vinmes rame rom moepara?~
146
qcevasTan mimarTebaSi araswori da susti pasuxia, Tuki ityviT, `jon daukavSireT swavlebas
da ganavrceT
dartyma wesebs ewinaaRmdegeba.~ es metia, vidre wesis darRveva _ es
klasSi qurdobaze msje
mtkivneulia da araswori. lobisas maswavlebelma
mesame sferoSi bavSvebma erTmaneTisgan unda gaarCion, ra gadaw- aRmoaCina,rom bevri moswavle
yvetilebebi da qmedebebi aris maTi piradi arCevani da ra cdeba maTi ambobs,rom qurdoba kargia
piradi arCevnis farglebs. es procesebi pirovnebis uflebebTan, we- Tuki ar dagiWeren. moswav-
leebi kargad itaceben mosaz-
sierebasTan da demokratiulobasTan dakavSirebuli moraluri kon-
rebas, rom qurdoba kargia,
cefciis ganviTarebis safuZvelia. sxvadasxva kulturas, pirovnuli Tuki ar dagiWeren. rogori
arCevnis, ganmartoebisa da ufro did sazogadoebaSi individualuro- unda iyos maswavleblis reaq-
bis rolze SeiZleba Zalian gansxvavebuli Sexeduleba gaaCndes. mag- cia? unda iqonios Tua ara
aliTisaTvis, zogierTi kvleva gviCvenebs, rom sxvadasxva kulturis maswavleblis pasuxze gavlena
moswavlis rasam, kulturam,
warmomadgenel mSoblebs, romelTagan erTni gansakuTrebul mniSvn-
sqesma an socialur-ekonomi-
elobas bavSvTa individualurobas, xolo meoreni yuradRebas jgufur urma mdgomareobam?
megobrobas aniWeben, miiCneven, rom maT bavSvebs unda mieceT Tavisu-
fali arCevnis saSualeba, raTa ganuviTardeT swori gadawyvetilebebis
miRebis unari. saSualo SeZlebis mSoblebi ki miiCneven, rom arCevani
gardatexis asakamde unda gakeTdes. siRaribeSi mcxovrebi bavSvebisaT-
vis sxvadasxva naadrevi arCevnis gakeTeba araswori ideaa, radgan es
maT garemomcvel samyaroSi realur saSiSroebebs SeuqmniT (Nucci,2001).
mravalferovneba msjelobaSi
arsebobs uamravi kulturuli gansxvaveba, romlebic zegavlenas
axdenen moralze. zogi kultura metad tradiciulia. Tanamedrove
kulturebisgan gansxvavebiT, Cvevebi da ritualebi aq nela icvle-
ba. nuCi (2001) varaudobs, rom ufro tradiciul kulturebSi Cvevebi
`moralizebulia~. magaliTisaTvis, zogierT kulturaSi uTavsaburaod
siaruli TiTqos SeTanxmebiT sferoze migviTiTebs, magram es ufro
moralur sferos ganekuTvneba, gansakuTrebiT, Tu religiuri faq-
tori moqmedebs. gaecaniT nuCis erT-erT kvlevas, romelSic avtorma
morwmune induss sazogadoebiv normaTa damrRvevi 35 qcevis Sefaseba
sTxova. mamis gardacvalebis meore dRes ufrosi Svilis mier qaTmis
Wama udidesi darRveva aRmoCnda, xolo daumorCilebeli da gaugonari
colis cema _ yvelaze naklebad sawyeni. TiTqos es SeTanxmeba (qaTmis
Wama) moraluria, radgan induss sjera, rom Svilis saqcieli mamas
sulis gadarCenaSi SeuSlis xels. ase rom, imis gasagebad, Tu ra aris
qcevis wesebi da ra aris moraluri sakiTxi, unda vicodeT is risi
sjeraT am kulturis warmomadgenlebs.
im kulturebSi, romlebic ojaxis irgvlivaa orientirebuli (xSirad
maT koleqtiur kulturebs uwodeben), sakuTari gadawyvetilebis miRe-
bamde umaRlesi moraluri upirstesobis miniWeba faseulobaa jgufis
azrisTvis pirovnebis TvalsazrisTan SedarebiT. kvlevebma dagvanaxa,
rom moralis, SeTanxmebiT da pirovnul sferoebSi kulturebis mixedviT
bavSvebis Sexedulebebi msgavsia (Berk, 2005). iseT sazogadoebebSic ki,
rogoric magaliTad Cinuria, sadac pativs scemen avtoritets, Cineli
bavSvebi dasavleTSi mcxovrebi bavSvebis msgavsad fiqroben da iziareben
maT wesebs, romlis mixedviTac bavSvis saqmea, rogor gaatarebs Tavisu-
fal dros da amaSi aravin unda Caerios. adamianebs (bavSvebis CaTvliT),
samarTliani da swori moTxovnis SemTxvevaSi, avtoritetis gareSec
unda daujeron, magram ar unda daujeron, Tuki isini amoralobas an
usamarTlobas qadageben (Helwig, Arnold, Tan, & Boyd, 2003; Kim,1998).
cxovrebis ukanasknel wlebSi kolbergi skolaSi moralur qcevas
swavlobda da axla swored am Temas vubrundebiT.
147
daukavSireT PRAXIS II-s
da ganavrceT moraluri qceva
moraluri ganviTareba (I,A2)
gaarkvieT moralur ganviTa- adamianebi moralur SexedulebaTa maRal safexurze asvlisas, usa
rebasTan dakavSirebuli mTa- marTlobis msxverplTa mimarT meti mzrunvelobis, daxmarebisa da dac
vari sakiTxebi da axseniT, ra vis survils avlenen; magram moralur Sexedulebebsa da moralur qce
unda gaakeTos maswavlebelma vas Soris maincdamainc Zlieri kavSiri ar aris (Berk, 2005). Tumca,
am sakiTxebis sworad
Sexedulebebis garda qcevaze zemoqmedebas sxva bevri faqtori axdens.
warmarTvisaTvis.
moralur qcevaze zegavlenis sami mniSvnelovani faqtori arsebobs:
modelireba, internalizacia da me-koncefcia. jer erTi, bavSvebi rom-
lebic mudmivad xedaven mSobelTa qcevis iseT models, rogoricaa gu-
luxvoba da mzrunveloba, SemdgomSi midrekilni arian gaiTvaliswinon
sxvaTa uflebebi da grZnobebi (Cook & Cook, 2005; Eisenberg & Fabes,1998);
meore, moraluri qcevis Teoriebis mixedviT, bavSvebis moralur qcevas
Tavidan sxvebi akontroleben pirdapiri instruqciis, zedamxedvelo-
bis, dajildoebebis, dasjisa da SeniSvnebis meSveobiT. magram bavSvebi
droTa ganmavlobaSi maTTvis gzis gamkvalavi avtoritetebis mier mo-
wodebuli moraluri wesebisa da principebis internalizacias axdenen
da gare standartebs ukve Tavisad aRiqvamen. Tuki bavSvebs gaagebine-
ben mizezebs Tu ratom aZleven SeniSvnas _ gansakuTrebiT mizezebs,
romlebic ganapirobeben qmedebebis efeqts sxvebze _ maSin savaraudoa,
rom isini SeiTviseben moralur principebs. isini moralurad iqcevian
maSinac ki, rodesac `Tvalyurs aravin adevnebs~ (Hoffman,2000).
daukavSireT Tqveneul sabolood, sakuTari Tavis amosacnobad, moraluri Sexedulebebi da
filosofias da ganavrceT Rirebulebebi unda gavaerTianoT.
ar aris aucilebeli, rom
moraluri qmedeba maincda- tendencia _ pirovnebis moraluroba didadaa _ damokidebuli
mainc moraluri samarTlidan moralur principebze, faseulobebsa da sakuTari Tavis Sesaxeb war-
gamomdinareobdes. magram xom
modgenaze. pirad moralur warmodgenebs didi gavlena aqvs Cvens
ar aris aucilebeli, moral-
uri samarTali win uswrebdes cxovrebaze, maSin Tuki am principebs mniSvnelovnad miviCnevT. Cven
moralur qmedebas? Seu- unda gaverkvioT maTSi da pativi vceT, rogorc sakuTars (Arnold,
Zlia pirovnebas moralurad 2000, p.372).
imoqmedos, Tuki mas ar aqvs
warmodgena, rogor `unda~ CanarTi `rekomendaciebi~ pirovnuli da moraluri ganviTarebis xelSem
moiqce am dros? wyob ideebs gvawvdis. ganvixiloT iseTi moraluri sakiTxi, romelic klaseb-
Si iCens xolme Tavs _ TaRliToba (gadawera, `Spargalkis~ gamoyeneba).
TaRliToba
adreuli kvleva migvaniSnebs, rom TaRliToba kavSirSia gansakuT
rebul situaciebTan da ara pirovnebis wesiereba-arawesierebasTan
(Burton, 1963). moswavle, romelic TaRliTobs maTematikaSi, sxva sagneb-
Sic imaves gaakeTebs, magram megobris motyuebasa da sawyobidan tk-
bileulis aRebas ar Seecdeba. kargi niSnis misaRebad bevri moswavle
SpargalkiT sargeblobs, miT umetes, Tu gamoWeris Sansi pataraa. erT-
erTi naSromis mixedviT sabazo skolis moswavleTa daaxloebiT 60%-s
da maRali klasebis moswavleTa daaxloebiT 70%-s miaCnia, rom TaR-
liToba maTi skolis seriozuli problemaa (Evans & Craig,1990). 1996
wels steinbergma ganacxada, rom testis mixedviT swavlebis procesSi
ukanasknel wels mozardTa 66%-ma aRiara TaRliToba. kolejis stu-
dentebSi ki am maCvenebelma 90%-s miaRwia (Jensen, Arnett, Feldman, & Cauff-
internalizacia _ pro- man, 2001). samwuxarod, TaRliTobis maCvenebelma am bolo 20 wlis gan-
cesi, romlis ganmavlobaSic mavlobaSi kidev ufro moimata (Jensen, Arnett, Feldman, & Cauffman, 2002;
bavSvebi gare standartebs
Murdock, Hale, & Weber, 2001).
iReben, rogorc sakuTars.
148
aris garkveuli individualuri gansxvavebebi TaRliTobisken midre
kilebaSi. gardatexis asakis moswavleebsa da kolejis studentTa Ses-
axeb kvlevaTa umravlesobis mixedviT, biWebi gogonebze metad arian
midrekilni TaRliTobisaken. igive Sesabamisobaa naklebad warmatebul
da warmatebul moswavleebs Soris. kargi niSnebisa da sakuTari Tavis
kargad warmoCenaze (ara uSualod swavlaze) koncentrirebuli moswav-
leebi da dabali akademiuri moswrebisa da pasuxismgeblobis mqone
moswavleebi ufro midrekilni arian gadawerisaken.
TaRliToba, mxolod individualuri gansxvavebebis brali ar aris,
garkveul rols TamaSobs situaciac. erT-erTi naSromis mixedviT,
TaRliTobis done klebulobs, rodesac gaZlierebuli maTematikuri
klasebis moswavleebi, romlebic did mniSvnelobas aniWeben sakonkur-
so gamocdebsa da xarisxs, mosmenasa da ostatobaze orientirebul
klasebSi gadadian (Anderman & Midgley, 2004). moswavleebi iweren maSinac,
rodesac maT `testebi unda gaizepiron~ an rodesac hgoniaT, rom
maswavleblebi maTze ar zrunaven. magaliTisaTvis gavecnoT erikas
mosazrebebs:
ufrosklaseli warmatebuli moswavle var da vfiqrob, rom TaRli
Tobis sxvadasxva done arsebobs. pasuxismgeblobis grZnoba gamaCnia,
magram Tu istoriis maswavlebeli xvalamde 50 SekiTxvas damayris
an erT RameSi uamravi savarjiSos gakeTebas damavalebs, rodesac
maqvs curva, aerobika da kidev sxva sagnebSi samecadino, bunebriv-
ia, saSinao davalebas megobrisgan gadavwer!... amas vakeTeb mxolod
saWiroebis SemTxvevaSi da es ar aris Cveva. Cems adgilze yvela ase
moiqceva! (Jensen da sxv. 2002, gv.210)
TaRliTobis aRmosafxvrelad, moswavleebi moarideT daZabul situ-
aciebs. izruneT, rom maT kargad moamzadon testebi, proeqtebi da
davalebeb. yuradReba gaamaxvileT swavlaze da ara niSnebze. iTanamS-
romleT moswavleebTan davalebebis Sesrulebi-sas da saklaso praqti-
kis dros mieciT saxelmZRvanelos gamoyenebis ufleba. xSirad veubnebi
Cems moswavleebs, ra koncefciebi SevarCie testebisTvis da xels vu-
wyob maT, testis dawyebamde am koncefciebsa da daskvnebze isaubron.
Tqvenc, saWiroebis SemTxvevaSi, damatebiT unda daexmaroT maT. aux-
seniT Tqveni damokidebuleba gadawerisadmi da xSirad SeaxseneT amis
Sesaxeb. testis Sesrulebisas maTi frTxili da mudmivi SemowmebiT
daexmareT moswavleebs, Tavi Seikavon gadaweris cdunebisgan.
mravalferovneba
afrikuli warmoSobis amerikeli gogonebi meqsikelebTan SedarebiT
adre yalibdebian. evropuli warmoSobis amerikeli gogonebi ki
simwifis asakSi ki kidev ufro gvian Sedian (Chumlea da sxv., 2003).
gogonebi biWebTan SedarebiT gardatexis asaks ufro male
aRweven.
aRzrdis meTodebi bevr afro-amerikul da azia-amerikul ojaxebSi
149
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
150
daciebi: ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba~ gvTavazobs strat-
egiebis CamonaTvals, romlebic efeqturad moqmedeben TviTSefasebis
ganviTarebasa da afro-amerikuli qalaqis skolebis me-4 da me-5 kla
sebis moswavleebis maTematikur miRwevebze.
TeTrkaniani moswavleebi xSirad uaryofen eTnikuri identurobas,
umciresobis warmomadgenel eTnojgufis wevrebs ki orgvari iden-
turoba aqvT gasawonasworebeli da or kulturaSi integracias gansx-
vavebebis uaryofiT an aRiarebiT aRweven.
moralur Sexedulebebis ganxilvisas davinaxavT, rom zog kultur-
aSi wesebis saxiT SeTanxmebebi da tradiciebi yofa-cxovrebis gasaad-
vilebladaa mogonili, magram ufro tradiciul sazogadoebebSi sazoga-
doebrivi SeTanxmebebs moraluri datvirTva aqvs. pirovnuli arCevnis
diapazons agreTve kultura gansazRvravs, Tanac individualisturi
kulturebi, romlebic afaseben pirovnul arCevans, pirovnuli arCevnis
diapazons gacilebiT farTo zRvrebSi warmoaCenen.
msgavsebebi
am gansxvavebebis miuxedavad, pirovnuli da socialuri ganviTarebis
bevr sferoSi msgavsebebic gvxvdeba. bunebrivia, rom eriqsonic da
bronfenbreneric aRniSnaven, rom pirovnebebze TavianTi socialuri da
kulturuli konteqstis gavlena moqmedebs. magaliTisaTvis gTavazobT
ramdenime mniSvnelovan ideas:
1. ganqorwinebuli mSoblebis Svilebma SeiZleba sargebeli naxon
avtoritetuli maswavleblebisgan, romlebic moTxovnebSi Tbili
da mkafioni arian.
2. yvela moswavlisaTvis sakuTar Tavze warmodgena TandaTan icv-
leba _ isini SesaZloa Zlierebi iyvnen erT saganSi da ara yvela
saganSi; an did niWs avlendnen megobrebTan an ojaxur urTier-
TobaSi, magram ara skolaSi swavlisas.
3. nebismieri moswavlisaTvis didi gamocdaa mniSvnelovani iden-
turobisaken winsvla, rac aerTianebs maT gadawyvetilebebs kari-
eris, religiis, eTnosis, sqesobrivi rolis da sazogadoebasTan
kavSiris TvalsazrisiT.
4. Tanatolebisgan gandevna nebismieri moswavlisaTvis Zalian mtkiv
neulia. bevr moswavles sWirdeba sazogadoebasTan urTierTobis
xelovnebis _ sxvaTa zraxvebis Tanmimdevruli amocnobis, konf
liqtebis gadaWris, Tavdasxmis mogeriebis swavla. maswavleblebma
aqac unda gamoiCinon marTvis unari.
5. Zlieri zewolis pirobebSi muSaobis, uazro davalebebis Sesru
lebisas, rodesac mcirea gamoWeris Sansi, bevri moswavle TaR
liTobs. maswavlebelma da skolis direqciam Tavidan unda aici
lon msgavsi situacia.
151
Sejameba
caa. pirvel or stadiaze bavSvSi ndobam undob-
fizikuri ganviTareba loba unda gadawonos, agreTve bavSvma sircxvili
da orWofoba damoukideblobis grZnobiT unda da-
aRwereT fizikuri ganviTarebis cvlilebebi sko
Zlios. adreuli asakis mesame stadiaze ZiriTadi
lamdel, dawyebiTsa da sabazo skolebSi. skolamdeli
iniciativis ganviTarebaa, da danaSaulis grZno-
asakis bavSvebis moZraobis unarebi swrafad
bis daZlevaa. dawyebiTi skola meoTxe safexuria
viTardeba. fizikuri ganviTareba skolis sawyis
am asakis bavSvebSi _ qmedebis unarma uunarobis
wlebSic grZeldeba, xSirad gogonebi zomiT
SegrZneba unda daTrgunos. mexuTe stadiaze,
aRematebian biWebs. mozardobis periods Tan
`identoba _ rolis aRrevis sapirispirod”, mo-
axlavs sqesobrivi momwifeba da Tanmxlebi
zardebi Segnebulad cdiloben TviTmyofadobis
cvlilebis SeguebasTan dakavSirebuli emo
gaZlierebas. marsias mixedviT, am mcdelobebma
ciuri problemebi.
SesaZloa gamoiwvios TviTmyofadobis aRreva,
ra Sedegebi moaqvs adre da SedarebiT gvian mom- moratoriumi an warmatebebi. eriqsonis zrdasru-
wifebas gogonebisa da biWebisaTvis? gogonebi biWe- lobis sami stadia moicavs intimurobis, genera-
bze daaxloebiT ori wliT adre mwifdebian. adre tiulobisa da simtkicis miRwevasTan dakavSire-
momwifebuli biWebi advilad moipoveben maRal bul siZneleebs.
socialur statuss. isini popularobisaken da
liderobisken miiswrafvian. magram wesrigis dar-
Rvevisakenac arian midrekilni. es exeba rogorc
bronfenbreneri: ganviTarebis
TeTrkanian, aseve afro-amerikel da meqsiko- socia
luri konteqsti
amerikel biWebs. saerTod, adreuli momwifeba ar aRwereT bronfenbreneris ganviTarebis bio
ekolo
aris zogadad momgebiani gogonebisTvis. giuri modeli. es modeli iTvaliswinebs pirov
nebisaTvis damaxasiaTebel Sida biologiur
rogoria mouwesrigebeli kvebis zogierTi niSani? aspeqtebsa da ganviTarebis ganmapirobebel
anoreqsiuli moswavleebi xSirad fermkrTalni socialur-kulturul konteqstebs. yoveli
arian, susti frCxilebi da mTel sxeulze Savi pirovneba mikrosistemisa (uSualo, pirdapiri
bususi aReniSnebaT. advilad civdebian, radgan kavSirebi da qmedebebi) da mezosistemis Sig-
maT sxeulze qonis Zalian Txeli damcavi Sre niT viTardeba (mikrosistemaTSorisi kavSiri),
aqvT. isini xSirad depresiulni, daucvelni, egzosistemaSia (Temis msgavsi ufro didi sazo
daRvremilni da martosulni arian. gogonebs am gadoebrivi dajgufebebi) Canergili da TiToeu-
dros SeasZloa SeuwydeT menstrualuri cikli. li maTgani makrosistemis (kultura) nawilia.
152
moswavleebze? ganqorwinebisas qonebasa da meur- rogoria bavSvze Zaladobis niSnebi? Tu bavSvs
veobis ganawilebasTan dakavSirebuli kon- aReniSneba sxeulze Calurjebebi, wylulebi,
fliqtebi warmoiSveba. ganqorwinebis Semdeg nakbenebi, sxva saxis dazianebebi da gadaR-
meurve mSobeli SesaZloa naklebad Zvirian la, depresia, xSiri gacdenebi, cudi higiena,
saxlSi gadavides, muSaoba daiwyos an samuSao uvargisi Cacmuloba, klasTan da sazogadoebas-
grafiki gazardos. aman SiZleba bavSvs same- Tan problemebi, e. i. is Zaladobis msxverplia.
gobro daakargvinos, rodesac megobrebis mx- maswavleblebma unda ganacxadon bavSvebze Za-
ardaWera Zalian mniSvnelovania. erTi mSobeli, ladobis saeWvo simptomebis Sesaxeb da daexma-
bunebrivia, ufro nakleb dros dauTmobs bavS- ron moswavleebs problemasTan gamklavebaSi.
vs. an mSoblebi, sulac, xelaxali SeuRlebisas
axali ojaxis struqturas adgenen. me-koncefcia:
ratom aris TanatolebTan urTierToba mniSvnelo sakuTari Tavis Secnoba
vani? TanatolebTan urTierTobebi mniSvnelovan me-koncefciasa da TviTSefasebas Soris gan
sxvaveba.
rols TamaSobs jansaR pirovnul da socialur me-koncefcia da TviTSefaseba _ warmodgenebia
ganviTarebaSi. aSkaraa, rom mozardebs, ro sakuTar Tavze. TviTSefaseba erTgvari sqemis
melTac bavSvobis megobrebi hyavT, maRali Seqmnis mcdelobaa, romelic organizebas uwevs
TviTSefaseba gaaCniaT da umegobro mozard- Cvens STabeWdilebebs, grZnobebsa da ganwyobebs
ebTan SedarebiT intimuri urTierTobebis da- sakuTari Tavis Sesaxeb. magram es ar aris ucv-
myareba ukeT gamosdiT. bavSvobaSi uaryofil leli modeli _ cxovrebis erTi fazidan meo-
mozardebs ufro meti problema aqvT: maT ufro reSi gadasvlisas icvleba sakuTari Tavis aRq-
xSirad agdeben skolidan da ufro midrekilni ma. TviTaRqma ki aris imis gaazreba, Tu vin xar.
arian kriminalisken. adamianebze, romlebic TavianT Tavs dadebiTad
afaseben, amboben, rom isini sakuTari Tavis
ra aris TanatolTa kulturebi da rogor SeiZleba damfaseblebi arian. TviTSefaseba da TviTda-
gaCndes agresia? moswavleTa jgufebi qcevis sa- faseba xSirad sinonimebad gamoiyeneba, Tumca
kuTar normebs aviTareben Tavis warmoCenisa da maT gansxvavebuli datvirTva gaaCniaT. TviTSe-
socialuri qcevisTvis. am principebis erTgulma faseba SemecnebiTi struqturaa, TviTdafaseba
mimdevrebma SesaZloa uaryon zogi moswavle da ki _ emociuri Sefaseba.
am moswavleebSi didi gulistkena gamoiwvion.
TanatolTa agresia SesaZloa mizandasaxuli (ra rogor icvleba me-koncefcia da TviTSefaseba gan-
ime miznis an privilegiis misaRwevad) an mtru- viTarebis kvaldakval? me-koncefcia (`me~-s gan
li (sxvisTvis zianis momtani) iyos. mtruli sazRvra) da TviTdafaseba (`me~-s dafaseba) mom-
agresia SeiZleba gamoixatos rogorc urTier- wifebasTan erTad mzard tempebSi kompleqsuri,
TobaSi, aseve pirdapir fizikur Zaladobasa an diferencirebuli da abstraqtuli xdeba. TviT-
TavdasxmaSi. biWebis agresia ufro Ria formiT Sefaseba mudmivad sakuTari aCrdilis, social-
vlindeba, gogoebisa ki urTierTobis agresiis uri urTierTqmedebisa da skolaSi da mis gareT
formiT. miRebuli gamocdilebebis fonze yalibdeba.
moswavleebis TviTSefaseba personalur (Sida)
rogor SeiZleba imoqmedos moswavleebze pedago da socialur (gare) standartebTan Sedarebisas
giurma midgomam da pirovnulma zrunvam? moswav- viTardeba. maRali TviTSefaseba, rogorc swav-
leebi didad afaseben maswavlebelTa mzrunvelo- lebis, aseve socialuri TvalsazrisiT, didi
bas. warmatebul da maRal socialur-ekonomikur gamocdilebis mqone skolebisTvisaa damaxasi-
doneze myofi moswavleebisaTvis ufro mniSv aTebeli. sagulisxmo faqtorebia agreTve gend-
nelovania swavlaSi mzrunveloba, skolidan gari- eruli da eTnikuri stereotipebi.
yul moswavleTaTvis ki pirovnuli zrunva ufro
faseulia.
153
Tan erTad, imasac xvdebian, rom sxva adamianeb-
mravalgvaroba da identoba sac gaaCniaT sakuTari miswrafebebi.
rogori gansxvavebebi arsebobs gogonebisa da bi- rogor icvleba sxvaTa Tvalsazrisis gaTvaliswi
Webis me-koncefciebs Soris? gogonebsac da biWeb- nebis unarebi avSvis momwifebasTan erTad? bavSvebs
sac pirvelidan me-12 klasis CaTvliT maTemati- TandaTan uviTardebaT miznebis Secnobis unari,
kaSi, enebsa da sportSi Sexedulebebi ecvlebaT. Tumca agresiuli bavSvebi xSirad Znelad igeben
maRal klasebSi gogonebs da biWebs maTemati- sxvaTa miswrafebebs. TandaTan momwifebasTan
kaSi daaxloebiT erTnairi moswreba aqvT. en- erTad icvleba socialuri Sexedulebebic. mci-
ebSi gogonebi ufro Zlierebi arian, sportSi rewlovan bavSvebs hgoniaT, rom nebismier ada-
ki _ biWebi. TviTSefaseba saSualo skolaSi mians maTi msgavsi fiqrebi da grZnobebi gaaCnia.
gogonebsa da biWebSic iklebs, magram maRali mogvianebiT isini xvdebian, rom yvela calke
klasebis biWebSi matulobs, gogonebSi ki isev adamiani individia da amitomac raime movlenas-
dabali rCeba. Tan dakavSirebiT Taviseburi grZnobebi, Sexed-
aRwereT eTnikuri, rasobrivi da sqesobrivi iden ulebebi da perspeqtivebi gaaCnia.
tobis formireba. eTnikuri da rasobrivi umci- ratomaa Zireuli gansxvavebebia moraluri Segnebis
resobis warmomadgeneli moswavleebi identobis prekonvenciur, konvenciur da postkonvenciur do-
Camoyalibebisas awydebian did problemas _ isi neebs Soris? kolbergis moraluri ganviTarebis
ni or samyaroSi cxovroben. identobis ganvi- Teoria sam dones Seicavs: (1) prekonvenciuri
Tarebis axsnaTa umravlesoba aRwers stadiebs, done, rodesac gansja sakuTar interesebzea
romlebic sxvadasxva kulturas Soris gansx- dafuZnebuli; (2) konvenciuri done, rodesac
vavebebis arcodniT iwyeba, am gansxvavebebTan gansja ojaxis tradiciul faseulobebsa da so-
Seguebis sxvadasxva xerxebis moZebniT grZel- cialur varaudebzea dafuZnebuli; da (3) post-
deba da kulturaSi integraciiT mTavrdeba. konvenciuri done, rodesac gansja abstraqtul
da pirovnul eTikur principebzea dafuZnebuli.
emociuri da zneobrivi ganviTareba kritikosebi varaudoben, rom kolbergi ar iT-
valiswinebs moralur Segnebaze moqmed SesaZleb-
ra unarebia CarTuli emociur kompeten
turobaSi? el kulturul gansxvavebebs, agreTve moralur
emociurad kompetenturma adamianebma ician sa- Segnebasa da qcevas Soris gansxvavebebs.
kuTari emociebis Sesaxeb da sxvaTa grZnobebsac
aRiqvamen. isini acnobiereben, rom emociebis aRwereT jiliganis moraluri msjelobis doneebi.
Sinagani da garegnuli gamoxatuleba SeiZleba kerol jiliganis rCeviT, radgan kolbergis sta-
gansxvavdebodes. maT SeuZliaT isaubron da diebis Teoria mxolod mamakacTa longitudur
gamoxaton emociebi im saSualebebiT, romlebic Seswavlas efuZneba, savsebiT SesaZlebelia, rom
maT kulturul jgufs miesadageba. ZaluZT sa- qalebis moraluri Segneba da maTi ganviTarebis
kuTar emociebTan gamklaveba, sakuTari Tavis stadiebi adekvaturad ar iyo warmodgenili. is
xelSi ayvana da sxvaTa ubedurebis gaziareba gvTavazobs `mzrunvelobis eTikas~. jiligans
_ TanagrZnoba. maT SeuZliaT stresis daZleva. miaCnia, rom adamianebi moraluri Segnebis gan-
emociurad kompetenturma adamianebma ician, mtkicebamde, pirovnebasTan da urTierTobebTan
rom urTierTobebi nawilobriv gansazRvrulia mimarTebaSi, sakuTari interesebidan gamodian.
imiT, Tu rogor xdeba emociuri urTierTzemo- Semdegi nabiji ki moralis umaRlesi donea _
qmedeba am urTierTobaTa SigniT. pasuxismgebloba da adamianebze zrunva. qalebi
ufro mzrunvelobiT gamoirCevian, Tumca kv-
ra aris `gonebis Teoria~ da ratomaa is mniSvne levebma dagvanaxa, rom mamakacebsac da qaleb-
lovani? `gonebis Teoria~ imis gagebaa, rom Tavi- sac SeuZliaT orive mimarTulebis gamoyeneba.
anTi gonebiT, fiqrebiT, grZnobebiT, imedebiT,
survilebiT da SegrZnebebiT sxva adamianebic droTa ganmavlobaSi rogor icvleba azri moralur
adamianebi arian. bavSvebs gonebis Teoria sxva da SeTanxmebiT sferoebTan dakavSirebiT? moralis
adamianebis qcevaze warmodgenis Sesaqmnelad Sesaxeb azrebi adreuli bavSvobis im gancdidan
sWirdebaT. isini `gonebis Teoriis~ dauflebas- momdinareobs, rom samarTali yvelasadmi Tana-
154
bar mopyrobas niSnavs. mozrdilebisTvis mora- misabaZi magaliTis dasaxvaa. bavSvebi, romle-
li ukve sikeTesa da samarTlianobasac moicavs. bic zrunvas moklebulni ar yofilan, zrdas-
isic naTelia, rom moraluri principebi ar aris rulobaSi sxvebis survilebisa da grZnobebis
damokidebuli calkeuli jgufis normebze. bavS- gaziarebisken miiswrafian. samyaro da media
vebi ijereben, rom kanonebi da wesebi realuri uzneo qcevis bevr nimuSs gvTavazobs. droTa
da samarTliania. sxvadasxva stadiebis gavlis ganmavlobaSi bavSvebi maTi avtoritetebis mier
Semdeg mozrdilebi acnobiereben, rom sazoga- nakarnaxev moralur wesebsa da principebs iT-
doebriv cxovrebidan gamomdinare, socialuri viseben. Tu bavSvs naTlad agebineben SeniSvnis
SeTanxmebebi sasargebloa, magram cvalebadi. an akrZalvis mizezs, gansakuTrebiT iseTi qce-
vis mimarT, romelic sxvebze axdens zegavle-
ra axdens gavlenas moralur qcevaze? zrdasru
nas, maSin ufro savaraudoa, rom man gaiTavisos
lebi mcirewlovani bavSvebis moralur qcevas
moraluri principi. zogi skola nergavs pro-
Tavdapirvelad pirdapiri instruqciis, Tval
gramebs, romlebic moswavleebs sxvebze mzrun-
yuris devnebis, dajildoebis, dasjisa da Se
velobas gamoumuSavebs. skolebSi TaRliToba
niSvnebis meSveobiT akontroleben. moralur
Cveulebrivi qceviTi problemaa, rac moraluri
qcevaze moqmedi meore mniSvnelovani gavlena
xasiaTis problemaa.
155
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
miuxedavad imisa, nerviul skolamdelebT- PRAXIS II-is CaTvliT licenzirebis gamocde
an geqnebaT saqme, swavlisagan gadaRlil me-12 bis umravlesoba, Tqvengan moiTxovs moswavleTa
klaselebTan Tu saSualo skolis moswavleebTan, pirovnuli, socialuri, emociuri, moraluri da
mainc darwmundebiT, rom moswavleebis saerTo fizikuri ganviTarebis codnas. CanawerSi aRwer-
raodenoba metia, vidre imaTi, vinc marTla swav- ili situacia gviCvenebs, ratomaa es codna uaR-
lobs. isini yvelanairi pirovnuli, socialuri, resad mniSvnelovani. aq Tqven SexvdiT movlenebs
emociuri Tu moraluri warmatebis, imedis ga- da ganwyobebs, romelTa susti kontrolirebisa
cruebisa da protestis matarebelni arian, (war- da marTvis SemTxvevaSi, SeiZleba xangrZlivi
sulisa da momavlisa) yovelive Tavs iyris klas- uaryofiTi Sedegebi miviRoT klasSic da mis ga
Si, rac gavlenas axdens swavlebis procesze. reTac yvela CarTuli moswavlisaTvis.
rogor moiqceodnen?
aq moyvanilia maswavlebelTa reagirebis ram da sxva umsgavso saqcieli unda Semwydariyo.
denime magaliTi am Tavis dasawyisSi aRweril avuxsnidi, rom Cveni klasi mini-sazogadoebaa
situaciaze saSualo skolaSi dajgufebebis Ses- da rom sxvebis gansjis dros am sazogadoebis
axeb da im sirTuleebze, romelTac zogi mo- nebismier wevrs Sesabamisi pasuxisgebloba gaaC-
swavle xvdeba situaciasTan `morgebis~ mizniT. nia. davZendi, rom sulac araa savaldebulo
yvelasTan megobroba, magram mTavaria erTmane-
Tomas neismiti Tis patiscema.
sabunebismetyvelo sagnebis maswavlebeli
klasebi 7-12, slokumis damoukidebeli
Jaklin d. uolkeri
skola, raioni elharti, texasi
me-8 klasis sabunebismetyvelo sagnebis
Tavaziani damokidebulebis Semosatanad am maswavlebeli TreJer maunTinis saSualo
klasSi, situacias or safexurs davukavSireb- skola, park siti, iuta
di. Tavdapirvelad am situaciaSi uSualod mo
arasodes imuSaoT vakuumSi. es gansakuTre
nawile gogonebs cal-calke Sevxvdebodi. ali-
biT mniSvnelovania sabazo skolaSi da maRal
sons naTlad ganvumartavdi, rom aseTi qceva
klasebSi. iTanamSromleT skolis fsiqologTan,
saerTod miuRebelia da ar ekadreboda mas;
sxva klasebis maswavleblebTan da mSoblebT-
imeds gamovTqvamdi, rom es uneblie Secdoma
an. Tu amas gaakeTebT, problemis mogvarebi-
aRarasodes gameordeboda. alisons agreTve
sTvis sxvadasxva xerxi geqnebaT. Tqven 12, 13
vTxovdi, Cems klasSi arasasiamovno situaciebis
da 14 wlis bavSvebs yalbi mzrunvelobiT ver
aRmofxvraSi daxmarebas.
moatyuebT. maT SeuZliaT siyalbis danaxva.
stefanis avuxsnidi, rom Tavi ar unda igrZ-
am asakobriv jgufTan sifrTxile gmarTebT _
nos uxerxulad, radgan Tanaklaselebi mis mcd-
sinamdvileSi isini did adamianebad unda aRiq-
elobas Zveli `megobrobis~ aRdgenisa, dadebi-
vaT; aRiaroT maTi iumori da SesaZleblobe-
Tad moekidnen. me Sevafasebdi mas pozitiurad,
bi. mzrunvelobiTi, ndobiT gamsWvaluli da
avuxsnidi, rom sakuTari TaviT kmayofili unda
Tavaziani urTierTdamokidebulebis dros, mo-
yofiliyo da megobrebis moZebnas im moswavleTa
swavleebi Tqvengan daxmarebebisa da rCevebis
Soris vurCevdi, vinc misi megobrobis survils
misaRebad ganewyobian. mSoblebi am asakobriv
gamoexmaureboda.
jgufebSi xSirad ar arian CarTuli klasis saq-
meore nabiji ki mTliani klasisadmi iqneboda
meebSi, magram arsebobs maTi CarTvis SesaniS-
mimarTuli. Cems komentarebs ar davakonkreteb-
navi programebi.
di, magram naTlad avuxsnidi, rom Woraoba
156
garemos Seqmnaze da konkretuli situaciisaT-
nensi Seferi
vis saWiro pirovnebas SevarCevdi. es iqneboda
9-12 klasebis maswavlebeli cincinati
adgili da pirovneba, romelTac stefani situa-
hills qriSCen akademiis umaRlesi skola,
ciis xelaxla daZabvis SemTxvevaSi mimarTavda
cincinati, ohaio
an rodesac mas am situaciidan ganridebis sur-
Tavdapirvelad stefanis saxlSi davrekav- vili daeufleboda. Tu problema gamZafrde-
di. gacdenebis Sedegad dagrovili davalebebis boda, maSin klasis gadaxalisebis mizniT ste-
Sesaxeb mis erT-erT mSobels an meurves tele- fanis maswavleblebs gavesaubrebodi. gogonebs
foniT vacnobebdi. Cemi pirveli mizani iqneboda erTimeorisagan Sors davsvamdi an stefanis
gamerkvia, arian Tu ara mSoblebi saqmis kursSi. sxva megobrebTan axlos dasmiT Sevagulianeb-
zogjer gogonebi zedmetad gulCaTxrobilni di. Cven ufros _ saxelovan moswavlesTanac
arian da mSoblebs ar uyvebian TavianT ambebs. SegviZlia vasaubroT stefani. vinaidan TiTqmis
Tuki mSoblebma araferi ician, stefanis movix- yvelas SeuZlia moRalate megobrebze saubari.
mob telefonTan da davexmarebi mas mSoblebTan bolos ki vecdebodi stefanisa da alisons So-
dakontaqtebaSi. maRalklaseli moswavleebis am ris mokle da dakvirvebadi Sexvedris mowyobas.
ambavSi CarTva ki stefanis zogierTi arasasia- garSemomyofebi stefanis alisonisTvis saku-
movno SegrZnebis daZlevaSi daexmareboda. Tari gulisTqmis gaziarebisa da masze miyenebu-
Semdeg stefanisTan an mis erT an orive li zianis Sesaxeb saubris saSualebas miscemen;
mSobelTan erTad gogonas skolaSi mobrunebis stefani imasac ityvis, rom mas arasakadrisi
gegmas SevimuSavebdi. am dialogSi monawileobas qmedebebis Cadenis aranairi survili ar hqo-
skolis fsiqologic miiRebda. Tanaklaselebi nia. amasTan erTad, movlenebis eskalaciisagan
xels Seuwyobdnen stefanis im gegmis gacnobaSi, Tavis acilebis mizniT, movindomebdi rom al-
romelic SesaZlo mZime situaciebis daZlevaSi isonTanac vinmes emuSava. Tuki skolis wesebi
daexmareboda: SemTxveviT pirispir Sexvedra al- irRveva, es SeiZleba iyos disciplinaze pasux-
isonTan da sxva Zvel `megobrebTan~, gulsatke- ismgebeli administratori, skolis fsiqologi
ni gzavnilebi, romlebic man skolaSi swavlebis an alisonTan kargi urTierTobebis mqone rome-
dros SeiZleba miiRos, an masze sxva moswavlee- lime maswavlebeli. vizrunebdi alisonis mSob
bis komentarebi. Cven am situaciebis garkvevasa lebis CarTvazec. gansakuTrebiT Tuki es ar iyo
da Sesabamisi pasuxebis moZiebaSi davexmare- pirveli mavne saqcieli mis cxovrebaSi.
bodiT. agreTve mis skolaSi dabrunebis Semdeg,
pirvel etapze vizrunebdi misTvis usafrTxo
157
4
Tavi
maswavleblis Canawerebi:
rogor moiqceodiT?
inteleqti
iarliyebi/gansakuTrebuloba
ras niSnavs inteleqti?
mravalgvari inteleqti
emociuri inteleqti
159
inteleqti
radganac ganaTlebis sferoSi inteleqtis koncefcia ase mniSvne
lovani, sadavo da xSirad gaugebaricaa, amis Sesaxeb msjelobas araerT
furcels davuTmobT. magram manamde visaubroT gansakuTrebul adami-
anTa inteleqtze, unarebsa da uunarobaze.
iarliyebi//gansakuTrebuloba
gansakuTrebuli moswavleebi
TiToeuli bavSvi gansxvavebuli niWis, SesaZleblobebisa da gaqa-
_ moswavleebi, romlebsac nebis mqonea. am TvalsazrisiT, yoveli bavSvi `gansakuTrebulia~. ma-
aqvT imdenad mniSvnelovani gram zogierTs `gansakuTrebul moswavles~ mxolod misTvis damaxasi-
gansakuTrebuli unarebi an aTebeli fizikuri, inteleqturi an qceviTi unar-Cvevebisa da normidan
problemebi, rom specialuri
sagrZnobi gadaxris (ufro maRla an dabla) gamo uwodeben. magaliTad,
midgoma an sxva resursebi
sWirdebaT potencialis
maT SeiZleba hqondeT gansakuTrebuli SesaZleblobebi da talanti,
sruli realizebisaTvis. urTierTobiTi problemebi, emociuri da qceviTi darRvevebi, inteleq-
turi, swavlis uunaroba an fizikuri nakli, vizualuri an smeniTi
problemebi, autizmi, tvinis travmuli dazianeba an sxva problema
aqvT (Hardman, Drew, & Egan, 2005). aseTi terminebi frTxilad unda gamov-
iyenoT: moswavleTa gamorCeva sadavo sakiTxia.
gansakuTrebuloba ar gulisxmobs im meTodebs, romelTac moswav-
leebTan individualurad viyenebT. magaliTad inteleqturi uunaro-
bis `gamovlinebisas~ _ yovelTvis ar aris aucilebeli gansakuTrebuli
`mzrunveloba~, Sesabamisi swavlebis araerTi strategia da faqti arse-
bobs. metic, gansakuTrebuloba SeiZleba TviTrealizaciisTvis stimu
lic ki gaxdes. yvelam _ maswavleblebma, mSoblebma, Tanaklaselebma da
TviT moswavleebmac ki gansakuTrebuloma SeiZleba aRiqvan, rogorc
stigma, romelic Secvlas aRar eqvemdebareba. sabolood gansakuTrebu
loba situaciis asaxsnel araswor winapirobebs qmnis; magaliTad, `san-
tiago Cxubze gadadis, radgan mas qceviTi darRvevebi aqvs~. `saidan
iciT, rom qceviTi darRvevebi aqvs _ raki Cxubze gadadis?~
meore mxriv, moswavleebisTvis zogi pedagogi gansakuTrebulobas
maT `gansakuTrebul~ dacvad miiCnevs. Tu Tanaklaselebs ecodinebaT,
rom moswavles inteleqtualuri problemebi aqvs, maT meti mzaoba
eqnebaT am moswavlis qcevis misaRebad. ra Tqma unda, gansakuTrebul
TaTvis specialuri programebis, saWiro informaciis, specialuri te-
qnologiisa da mowyobilobis an finansuri mxardaWerisaken gza xsni
lia. gansakuTrebuloba Tan mastimulirebelia, Tan exmareba kidevac
moswavleebs (Hallahan, Lloyd, Kauffman, Weiss, & Martinez,2005; Hardman, Drew,
& Egan, 2005).
160
da ara im gansakuTrebul problemebze, romlebic maT SeiZleba Sex- darRveva _ farTo terminia,
vdes. sxva magaliTebi mikem (Meece, 2002, gv. 317) mogvawoda: romelic gulisxmobs zogad Se-
ferxebas fizikur an mentalur
funqcionirebaSi.
moswavle swavlis unarSezRudvebiT ar aris swavlis uunaro
moswavle unarSezRuduloba _ raime
specialuri ganaTlebis mimRebi moswavle ar aris specialuri saxis uunaroba, mag. siarulis
ganaTlebis moswavle an smenis.
darRvevebi, unarSezRuduloba
da arasrulfasovneba
kidev erTi terminologiuri gansxvavebaa mniSvnelovani. darRveva
farTo mniSvnelobis terminia _ fizikuri an mentaluri funqcioni-
rebis mTlianad moSla, magaliTad kavSiris damyarebis unaris dar-
Rveva. unarSezRuduloba aris is, rasac sityva gulisxmobs; konkre-
tulad raRacis keTebis _ sityvebis warmoTqmis, danaxvis an siarulis
SeuZlebloba. arasrulfasovneba calkeul situaciebSi uxerxuli md-
gomareobaa, romelic zogjer unarSezRudulobiTaa gamowveuli, magram
ara yvela situaciaSi. magaliTad, usinaTloba (danaxvis SeuZlebloba)
arasrulyofilebaa, Tuki gsurT manqanis marTva. xolo rodesac musi-
kas werT an telefonze saubrobT, usinaTloba ar aris arasrulfa-
sovneba. lui gerigis daavadebiT Sepyrobil udides fizikoss stiven
houkings siaruli da laparaki ar SeuZlia. erTxel man ganacxada, rom
bednieria, Teoretikosi fizikosi rom gaxda: `es mTlianad gonebaSia.
ase rom, Cemi uunaroba ar yofila seriozuli arasrulfasovneba~.
mniSvnelovania, rom uunarobaze reaqciiT arasrulfasovnebis SegrZne-
ba Cven Tavad ar gamoviwvioT maTSi: zogierTi pedagogi gvirCevs, rom
saerTod ar gamoviyenoT termini `arasrulfasovneba~, radganac am
sityvas damamcirebeli datvirTva aqvs. Handicap _ `arasrulfasovneba~
frazidan `cap-in-hand~ anu `qudiT xelSi~ warmodgeba, rac gamoyenebu
lia sxvadasxva uunarobis mqone adamianebis dasaxasiaTeblad, vinc
161
erTxans maTxovrobiT irCenda Tavs (Hardman, Drew, & Egan, 2005).
adamianis yvelanair Taviseburebas, smenadaqveiTebuli mdgomareo-
biT dawyebuli da absoluturi siyruviT damTavrebuli, dinamikaSi gan-
vixilavT. TiToeul Cvengans am dinamikaSi raRac Cavardnebi gvaqvs
_ vicvlebiT cxovrebis ganmavlobaSi. magaliTad, sibereSi gvakldeba
smena, Tvalis Cini da inteleqtualuri SesaZleblobebis zogi aspeqtic
ki, rasac am TavSi SevexebiT.
inteleqti ganaTlebasa da cxovrebaSi mniSvnelovani maxasiaTebe-
lia. axla ki umTavresi SekiTxva...
daukavSireT kvlevas da
ras niSnavs inteleqti?
ganavrceT SeCerdiT dafiqrdiT dawereT vin iyo Tqvens skolaSi yvelaze
aq moyvanilia ramdenime idea
inteleqtualuri? dawereT saxeli da pirveli, rac TavSi mogivaT, 4, 5
inteleqtis mniSvnelobaze:
sityva am pirovnebis Sesaxeb. riT aRgafrTovanaT man?
• mizanmimarTuli adapturi
qceva
• arastandartuli prob- idea, rom adamianebi inteleqtis mixedviT gansxvavdebian, didi xni
lemebis gadaWris unari
saa. masze platoni jer kidev 2000 wlis win msjelobda. inteleqtis
• axali konceptualuri
bunebis Sesaxeb adrindel TeoriaTa umravlesoba Semdegi sami Temidan
sistemebis dauflebisa da
maTi meSveobiT azrovnebis erTs an mets moicavs: 1) swavlis SesaZlebloba; 2) SeZenili sruli
unari codna; da 3) axal situaciebsa da gare samyaroSi warmatebiT adap-
• problemis gadaWris unari
tirebis zogadi unari.
• dagegmva da sxva metakogni-
gasuli saukunis ganmavlobaSi azrebi inteleqtis mniSvnelobis Se
turi unar-Cvevebi
• mexsierebis unaris Sesabami- saxeb seriozuli msjelobis sagani iyo. 1921 wels cameti, xolo 1986
si siswrafe wels 24 fsiqologi Sexvda erTmaneTs inteleqtis Sesaxeb msjelobi-
• is, rasac xalxi fiqrobs
saTvis. orive SemTxvevaSi TiToeul fsiqologs inteleqtualurobis
inteleqtualurobaze (rac
xalxs Wkvianuri hgonia) bunebis Sesaxeb gansxvavebuli xedva hqonda (Neisser da sxvebi, 1996; Sten-
berg & Detterman, 1986). orivejer, eqspertTa daaxloebiT naxevari, inte
•is, rasac IQ testebi
gansazRvravs. leqtis mniSvnelovani aspeqtebis TvalsazrisiT, ufro maRali donis
azrovnebis iseT procesebze miuTiTebda, rogoricaa abstraqtuli msje
loba da problemis gadawyvetis unari. 1986 wlis formulirebas da
emata metakognituroba (Metacognition) da SemsruleblobiTi procesebi
(sakuTari fiqrebis monitoringi), codnis urTierTqmedeba mentalur
procesebTan da kulturuli konteqsti _ mocemuli kulturiT dafase-
buli inteleqtis Semadgeneli nawilebi. magram verc 1921 da verc 1986
wels, fsiqologebi ver SeTanxmdnen inteleqtis struqturaze _ erTi,
Tu bevri gansxvavebuli unari (Gustaffson & Undheim, 1996; Louis, Subotnik,
Breland, & Lewis, 2000; Sattler, 2001; Sternberg, 2004).
162
liTad, garkveuli raodenobis cifrebis damaxsovreba, albaT, moicavs
rogorc g-s, ise raRac gansakuTrebul unars – uSualo aRdgenas.
spirmeni varaudobs, rom individebi gansxvavdebian rogorc zogadi
gonierebis, ise specifikuri SesaZleblobebis TvalsazrisiT. orive
faqtori erTad ki gansazRvravs mentalur amocanebze warmoCenas.
gansxvavebuli xedva, romelic drois testzea agebuli, raimond
ketelisa da jon hornis mdinari (fluiduri) da kristalizebuli inte
leqtis Teoriaa (Cattell, 1963; Horn,1998). mdinari inteleqti mentaluri
codnaa, romelic arsiT kulturis miRma dgas da araverbaluria. in-
teleqtis es aspeqti gardatexis periodamde viTardeba, radganac igi
tvinis ganviTarebas eyrdnoba, Semdeg ki asakis momatebasTan erTad
TandaTanobiT klebulobs. fluiduri inteleqti mgrZnobiarea da-
zianebis mimarT. fluidurisgan gansxvavebiT, kristalizebuli in-
teleqti kulturuli TvalsazrisiT miRebuli meTodebiT problemis
gadaWris SesaZleblobaa. radganac igi naswavl unar-Cvevebsa da iseT
codnas moicavs, rogoricaa sityvaTa maragi, faqtebi, taqsis gamoZa-
xeba, sabnis Sekerva an kolejSi swavla, kristalizebuli inteleqti
cxovrebis ganmavlobaSi SeiZleba gaizardos. problemebis gadaWraSi
mdinari (fluiduri) inteleqtis CarTviT Cven viviTarebT kristali-
zebul inteleqts, magram cxovrebis bevri amocana, magaliTad maTema-
violinoze dakvrisas es moswavleebi
tikuri msjeloba, rogorc fluidur, ise kristalizebul inteleqts
rogorc zogad, ise gansakuTrebul
moicavs (Finkel, Reynolds, McArdle, Gatz, & Peterson, 2003; Hunt, 2000). SesaZleblobebs amJRavneben?
dRes yvelaze farTod gavrcelebuli Sexeduleba inteleqtze aris
is, rom inteleqts, iseve, rogorc `me-koncefias~, aqvs mravali saxe da
aris unarTa ierarqia, romelic dagvirgvinebulia zogadi gonierebiT,
ufro specifikuri unarebi ki ierarqiis dabal doneebzea ganlagebuli
(Sternberg, 2000).
erl hantma (Earl Hunt, 2000) mimdinare msjeloba inteleqtualurobis
struqturis Sesaxeb mokled ase Camoayaliba:
TiTqmis saukunis ganmavlobaSi Catarebuli kvlevis Semdeg, es
struqtura sakmaod Camoyalibebulia. arsebobs mniSvnelovani SeTanx-
meba inteleqtis modelis samiarusiani badis ori qveda donisTvis.
fskerze mocemulia elementaruli informaciuli damuSavebis moqme
debani, uSualod maT zemoT ki rvamde meoradi unaria warmodgenili.
amaT garda, aris daaxloebiT rva meoreuli unari. es aris zogadad
gansazRvruli unarebi, iseTebi, rogoricaa xanmokle da xangrZliv mex-
sierebaSi informaciis Senaxva da gadamuSaveba, da rac yvelaze mniS-
vnelovania, `inteleqtualur~ SesaZleblobaTa trio: kristalizebuli
inteleqti, fluiduri inteleqti da vizualur _ sivrciTi azrovnebis
unari, romelic sxvadasxva unaridan specifikur sensorul modalo-
baSi kodirebuli informaciis marTvaSi, albaT, yvelaze TvalsaCino
rols asrulebs. (gv.123)
inteleqtis samdoniani xedvis magaliTis gacnobisTvis gaecaniT 4.1
fluiduri/mdinari inteleq-
sqemas. jon keroli (1997), gamoyofs erT zogad inteleqts, ramden- ti _ gonebrivi efeqturoba,
ime farTo unars (rogoricaa fluiduri da kristalizebuli unarebi, araverbaluri unarebi, rom-
swavla da mexsiereba, mxedvelobiTi da smeniTi aRqma, gadamuSavebis lebic dafuZnebulia tvinis
ganviTarebaze.
siswrafe) da sul mcire 70 gansakuTrebul unars, rogoricaa enis
ganviTareba, mexsierebis diapazoni da elementaruli reaqciis dro. kristalizebuli inteleqti
zogadi inteleqti Tavis tvinis Sublis wilis momwifebasa da funq- _ problemebis gadasaWrelad
cionirebas SeiZleba davukavSiroT, rodesac specifikuri unarebi tvi- kulturaSi aRiarebuli meTo-
debis gamoyenebis unari.
nis sxva nawilebs SeiZleba ukavSirdebodes (Byrnes & Fox,1998).
163
sqema 4.1
inteleqtis ierarqiuli modelis magaliTi
mesame doneze gansakuTrebuli unar-Cvevebi SesaZleblobaTa nawilia. kerolma 70-ze meti
gansakuTrebuli unari gaaerTiana.
zogadi goniereba
(g)
wyaro: wignidan “The Three-Stratum Theory of Cognitive abilities” by J.B. Carroll. In D.B. Flanagan, J.L. Genshaft, and P.L. Harrison
(Eds.), Contemporary Intellectual Assessment: Theories, Tests and Issues. Copyright © 1996 by Guilford Publications, Inc. adaptirebulia
gamomcemlis nebarTviT.
mravalgvari inteleqti
gansxvavebul testebs Soris korelaciis miuxedavad, zogierTi
mravalgvari inteleqtis Teo- fsiqologi daJinebiT amtkicebs, rom arsebobs ramdenime calkeuli
ria _ gardneris inteleqtis
gonebrivi SesaZlebloba (Gardner, 1983; Guilford, 1988). gardneriseuli mra-
TeoriaSi, rva unari, romelsac
flobs adamiani: logikur- valgvari inteleqtis Teoriis (1983, 2003) mixedviT, sul cota rva
maTematikuri, lingvis- saxis inteleqti arsebobs: lingvisturi (verbaluri), musikaluri, sivr-
turi, musikaluri, sivrciTi, ciTi, logikur-maTematikuri, sxeulebriv _ kinesTetikuri (moZraoba,
sxeulebriv-kinesTetikuri, gadaadgileba), interpersonaluri (sxvaTa gageba), intrapersonaluri
interpersonaluri, intraper-
(sakuTari Tavis gageba) da naturalisturi (bunebrivi da adamianis mier
sonaluri, naturalisturi.
Seqmnili sistemebis dakvirveba da gageba). gardneri inteleqtis meti
emociuri inteleqti _ emo- saxeobebis gamovlinebis SesaZleblobazec miuTiTebs – rva ar aris
ciuri informaciis zustad da magiuri cifri. ukanasknel xans igi varaudobs, rom SesaZloa arsebob-
efeqturad gadamuSavebisa da des sulieri inteleqti da egzistencialuri inteleqti – seriozuli
gamoyenebis unari.
kiTxvebis gansaxilveli unari cxovrebis azris Sesaxeb (Gardner, 2003).
164
cxrili 4.1
rva saxis inteleqti
hovard gardneriseuli mravalgvari inteleqtis Teoria varaudobs, rom arsebobs adamianis
unarTa rva saxeoba. pirovnebas erTi an ramdenime mimarTulebiT Zlieri an susti mxare
SeiZleba hqondes.
wyaro: wignidan `Multiple Intelligence Go to School” by H.Gardner and T. Hatch, Educational Researcher, 18(8), p.6. Copyright ©
1989 by The American Educational Research Association. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT. Also Educational Information and
Transformation, edited by J. Kane. Published by Prentice Hall. Copyright © 2002 by Premtice Hall. ibeWdeba Pearson Education, Inc.,
Upper Saddle River, NJ nebarTviT.
165
daukavSireT PRAXIS IITMM-s maTematikuri ki _ teqnologiuri kulturebisTvis. gardneris azriT,
da ganavrceT inteleqts biologiuri safuZveli aqvs. inteleqti `biologiuri da
mravalgvari inteleqti (I, BI):
fsiqologiuri potencialia; es potenciali SeiZleba ufro didi an mci
bevri maswavlebeli SecdomiT
varaudobs, rom yoveli re masStabiT gamovlindes, rogorc adamianze moqmedi gamocdilebis,
gakveTili rvave inteleqtis kulturuli da motivaciuri faqtorebis Sedegi~ (1998, gv. 62).
mqone bavSvebze unda iyos miuxedavad imisa, rom bevri pedagogi aRfrTovanebiT Sexvda, gard-
gaTvlili. rogori gavlena neriseulma mravalgvari inteleqtis Teoriam mecnierul wreebSi didi
aqvs sinamdvileSi am Teorias
mxardaWera ver moipova. zogierT kritikoss miaCnia, rom zogierTi
swavlebaze?
inteleqti (sxeulis-kinesTetikuri unari, musikaluri) an pirovnu-
li Strixebi (interpersonaluri), sinamdvileSi talantia. sxva `in-
teleqtebSi~ ki saerTod araferia axali. bevri mkvlevari verbalur da
sivrciT unar-Cvevebs inteleqtis Semadgenel nawilebad miiCnevs. amas-
Tanave, rva saxis inteleqti ar aris damoukidebeli; arsebobs unar-
Cvevebs Soris kavSiri. faqtobrivad, logikur-maTematikuri da sivr-
ciTi inteleqtebi erTmaneTTan mWidrod aris dakavSirebuli (Sattler,
2001). amgvarad, es `gansxvavebuli unar-Cvevebi~ sinamdvileSi SeiZleba
arc ise gansxvavdebodes. musikalur da sivrciT inteleqtTan dakav-
Sirebulma bolodroindelma mtkicebulebebma gardners inteleqtebs
Soris SesaZlo kavSirze afiqrebina (Gardner, 1998).
gardneri kritikosebs sapasuxod (1998, 2003) mravalgvari inte
leqtis Teoriisa da swavlebis Sesaxeb ramdenime miTsa da gaugebro-
baze miuTiTebs. sxvadasxvagvari inteleqti da swavlebis stili erTi
da igivea. (gardneri ar Tvlis, rom adamianebs Tanmimdevruli swavlis
stili aqvT). meore gaugebroba ki isaa, rom TiTqos mravalgvari in-
teleqtis Teoria g-s ideas ar aRiarebs. gardneri ar uaryofs zogadi
unaris SesaZleblobis arsebobas, magram svams kiTxvas, ramdenad gamoy-
enebadia g adamianTa miRwevebis asaxsnelad.
166
cxrili 4.2
araswori gamoyeneba:
1. yvela saxis inteleqtis gamoyenebiT, yvela cnebisa Tu sagnis Ses
wavlis mcdeloba: `aranairi niSani ar arsebobs imis varaudisa, rom
yoveli subieqti efeqturad SeiZleba iTavsebdes Tundac Svid in-
teleqts da drois uazro kargvaa sawinaaRmdegos fiqri.~
2. dauSviT, rom savsebiT sakmarisia gamoiyenoT gansazRvruli in-
teleqti da ara aqvs mniSvneloba, rogor gamoiyenebT mas: magali-
Tad sxeulebriv-kinesTetikuri inteleqtisTvis `kunTebis SemTxveviT
moZraobebi ar ukavSirdeba gonebis ganviTarebas~.
3. inteleqtis amofareba sxva moqmedebebisTvis, rogoricaa dakvra,
rodesac moswavleebs maTematikaSi problemebi aqvT mosagvarebeli.
`musikis funqcia TiTqos didad araa gansxvavebuli onkanidan wylis
wanwkaris an ventiliatoris xmaurisagan~.
4. sxva sasurvel TvisebebTan inteleqtis Sereva: magaliTad, inter-
personaluri inteleqti `xSiradaa damaxinjebuli, rogorc licenzia
erToblivi swavlebisaTvis~, xolo intrapersonaluri inteleqti `xSir-
ad damaxinjebulia, rogorc TviTSemecnebis programebis logikuri
safuZveli~.
5. inteleqtTa saxeebis Seafaseba an Tundac daxarisxeba konteqstis
gareSe: `adamianebSi mcire gansxvavebas vxedav. `lingvisturebi~ an `sxe-
ulebriv-kinesTetikuri~ terminebis mixedviT.
swori gamoyeneba:
1. sasurveli niWis ganviTareba: `skolebma iseTi niWi da Cvevebi unda
ganaviTaron, romlebic Rirebulia Temsa da gacilebiT did sazoga-
doebaSi.~
2. koncefciis, sagnis mniSvnelobis, disciplinis sxvadasxva gziT aT-
viseba: skolebi Zalian emsgavsebian erTmaneTs. `gacilebiT sasargebloa
drois xarjva mniSvnelovan wamyvan koncefciebze, generaciul ideebze,
arsebiT sakiTxebze da moswavleTa mier am sferoebis aTvisebasa da
maT samomavlo SedegebisaTvis zrunvaze.~
3. ganaTlebis personalizacia: `MI perspeqtivis mTavari RerZi – Teoriasa
da praqtikaSi – [aris] adamianebs Soris seriozuli gansxvaveba.~
emociuri inteleqti
rogoria Tqveni azri?
saSualo skolaSi apireb muSaobis dawyebas, vTqvaT gasaubrebisas
dagisves SekiTxva: `ras fiqrobT emociuri inteleqtis ideis Ses-
axeb? amas Tqvens klasSi SeaswavlidiT?
167
emociuri inteleqti (EQ) _ hovard gardneris mravalgvari inteleqtis Teoria intraperson-
emociuri informaciis zustad alur da interpersonalur inteleqts _ anu sakuTari Tavisa da sxve
da efeqtianad gadamuSavebis
bis gagebis inteleqts _ moicavs. amasTan dakavSirebuli TvalsazrisiT
da gamoyenebis unari.
aq ganvixilavT emociur inteleqts.
yvelam viciT codniTa Tu artistuli niWiT dajildoebuli, magram
warumatebeli adamianebi. maT skolaSi, sasiyvarulo urTierTobebsa
da samsaxurSi problemebi aqvT da situaciasac TiTqos gaumjobesebis
piri ar uCans. zog fsiqologs miaCnia, rom sirTuleebis wyaro emo-
ciuri inteleqtis naklebobaa. emociuri inteleqti pirvelad peter
saloveim da jon maierma gansazRvres, rogorc emociuri informaciis
zustad da efeqturad gadamuSaveba (Mayer & Cobb, 2000; Mayer & Salovey,
1997; Roberts, Zeidner, & Matthews, 2001). daniel golemanma (Daniel Goleman, 1995)
saloveisa da maieris naSromze dafuZnebuli Tavisi wigniT emociuri
inteleqtis (E-IQ an EQ) ideis popularizacia moaxdina. wigni bestsel-
erad iqca.
168
zogma mkvlevarma EQ-s cneba gaakritika. maTi azriT, emociuri
inteleqti ara mxolod SesaZleblobaTa nazavia, aramed pirovnuli
maxasiaTeblebis erTgvari nakrebi an socialur situaciebSi zogadi
inteleqtis gamoyeneba (Izard, 2001; Nestor-Baker, 1999). inteleqti awvdis
informacias emocias da `vWkviandebiT~ sakuTari grZnobebisa da impul
sebis marTvisas, Tu piriqiT emocia awvdis informacias inteleqts ise,
rom gvexmareba miviRoT gadawyvetilebebi da usityvod gavugoT sxva
adamianebs? albaT, orive marTalia. mTavari ki isaa, rom cxovrebiseu-
li warmateba SemecnebiT unar-Cvevebze mets iTxovs da maswavleblebs
SeuZliaT mniSvnelovani daxmareba gauwion moswavleebs yovelgvari
SesaZleblobis ganviTarebaSi.
ar ganvixilavT.
169
robert sternbergis (Robert Sternberg, 1985, 2004) warmatebuli in-
teleqtis triarqiuli Teoria cdilobs, axsnas inteleqti rogorc
kognituri procesi. `warmatebuli inteleqti~ moicavs `cxovrebiseuli
warmatebisaTvis saWiro unar-Cvevebsa da codnas, romelic eyrdnoba
am adamianis warmatebis gansazRvras misi sakuTari sociokulturuli
konteqstis farglebSi~ (Sternberg, 2004, gv. 326). sternbergi irCevs ter-
mins _ `warmatebul inteleqts~, raTa xazi gausvas imas, rom inteleqti
metia, vidre testebiT `gazomili~ mentaluri unari _ inteleqti da-
kavSirebulia cxovrebiseul warmatebasTan. sternbergis Teoria sami
– analitikuri, SemoqmedebiTi da praqtikuli (ix. 4.3 cxrili) nawilisa-
gan Sedgeba.
cxrili 4.3
170
Sic dagvexmaros. adamianebi, romlebsac SeuZliaT problemebis sworad insaiti _ sakiTxis gadaWris
gzis uecari gacnobiereba;
mogvareba, progresis monitoringi, maTi warumateblobis SemTxvevaSi
axali situaciebis warmatebiT
axal modgomebze gadanacvleba testebis nebismier saxeobaSi, rogorc gamklavebis unari sternber-
wesi, warmatebulebi arian. metakomponentebi, SesaZloa, spirmenis g-s gis inteleqtis triarqiul
Tanamedrove versiac iyos. TeoriaSi
sternbergis triarqiuli Teoriis meore nawili, SemoqmedebiTi/cdi avtomaturoba _ unari, imo-
seuli inteleqti, axali gamocdilebis aTvisebis unars moicavs. in- qmedo daswavlili amocanebis
teleqturi qceva xasiaTdeba ori niSan-TvisebiT: (1) ganWvretis unari Sesabamisad gonebrivi Zalisx-
mevis gareSe.
anu axlad Seqmnil situaciasTan dakavSirebuli efeqtiani qmedeba, da
(2) avtomatizmi – sxarti azrovneba da problemebis swrafad mogva- yofiTi codna _ codna,
romelsac viRebT yoveldRi-
rebis unari. amgvarad, inteleqti gulisxmobs rogorc axali prob-
uri cxovrebiT da ara saswav-
lemebis mogvarebas, ise gadawyvetilebebis swrafad miRebasa da yovel- lebelSi (ufro metad codna
dRiur cxovrebaSi maT danergvas didi kognituri Zalisxmevis gareSe. imisa, Tu `rogor”, vidre imisa,
sternbergis Teoriis mesame nawili _ praqtikul/konteqsturi in- Tu `ra”).
171
satleris naSromidan (Sattler, 2001, gv. 222) aRebuli es kiTxvebi
bavSvebisTvis Seqmnili inteleqtis gamosavleni testebis verbalur
kiTxvebs Seesabameba. testis SekiTxvebis meore nawili aseTia: bavSvma
unda Tqvas, ra aklia suraTs, suraTebi ganalagos ise, rom gamovides
ambavi, blokebis meSveobiT gaimeoros dizaini, aawyos e.w. `fazli~,
gadaxatos simboloebi. fsiqologebs gansxvavebuli azri romc hqon-
deT inteleqtis Sesaxeb, isini namdvilad daeTanxmebian erTmaneTs,
rom standartuli testebiT Sefasebuli inteleqti skolaSi swavlis
SesaZleblobebs Seesabameba. ratomaa ase? es nawilobriv inteleqtis
sawyis ganviTarebas ukavSirdeba.
172
fsiqologebma SeimuSaves jgufuri testebic, romlebic mTel klass mentaluri asaki _ inteleqtis
testSi, saSualo maCvenebeli am
an mTel skolas utardeba. individualur testTan SedarebiT, jgufuri
Tu im asakobrivi jgufisaTvis
testi bevrad naklebi sizustiT asaxavs TiToeuli pirovnebis SesaZle-
blobebs. moswavleebs uWirT jgufurad testebis Sesruleba, radgan inteleqtis koeficienti _
maCvenebeli, romelic dgindeba
ver igeben instruqcias, gaWirvebiT kiTxuloben, utydebaT fanqrebi, gonebrivi asakis qronologiur
kargaven pasuxebis furcels, yuradReba efantebaT (Sattler, 2001). asakTan SefardebiT.
amitom, maswavlebelma didi sifrTxile unda gamoiCinos jgufuri tes-
gadaxra IQ-dan _ statisti-
tebis Sedegebis mixedviT IQ-s Sefasebisas.
kuri maCvenebeli, romelic
efuZneba individis monacemebis
ras niSnavs IQ-s maCvenebeli? inteleqtis testebis umravlesoba isea Sedarebas imave asakobrivi
Sedgenili, rom mas garkveuli statistikuri maxasiaTeblebi aqvs. mag- jgufis saSualo monacemebTan.
173
rekomendaciebi: -s maCveneblis interpretacia
SeamowmeT, maCvenebeli individualuri, Tu 3. icodeT, rom saboloo Sefaseba, saerTod,
jgufuri testis mixedviTaa miRebuli sxvadasxva tipis SekiTxvebze pasuxebis sa
Sualo maCveneblis mixedviTaa gakeTebuli.
magaliTebi saSualo an masTan daaxloebuli maCvene-
1. individualuri testebi veqsleriseuli ska beli SeiZleba imis maniSnebeli iyos, rom
lis CaTvliT (WPPSI, WISC_III, WAIS Abbrevi- moswavlem saSualo Sedegi aCvena yvela sax-
ated), stenford-bine, bavSvTa unar-Cvevebis is kiTxvebis mixedviT an Tavi gamoiCina zo-
makartiseuli skala, vudkok-jonsoniseuli gierT sferoSi (mag. verbalur amocanebSi)
fsiqoganaTlebis batarea, kaufmaniseuli da gacilebiT susti aRmoCnda sxva sferoe-
Semfasebeli batarea bavSvebisaTvis, kaufma- bSi (mag. maTematikur amocanebSi).
nis inteleqtis testebi mozardTaTvis da
mozrdilTaTvis (KAIT) da das-nalieriseuli gaxsovdeT, rom IQ testebi moswavleTa ga-
Semecnebis Semafasebeli sistema. mocdilebasa da swavlebis dones asaxavs.
2. jgufuri testebi moicavs (CogAT-Tavda-
pirvelad lorg-Torndaikis inteleqtis testebi), Semec- magaliTebi
nebiTi potencialis analizs, kulman-an- 1. ganixileT es maCveneblebi saskolo unar-
dersonis inteleqtis testebs, otis-lenonis Cvevebis wina pirobad da ara Sinagani in-
saskolo unar-Cvevebis testebs (Tavda- teleqtualuri unaris sazomad.
pirvelad otis-lenonis inteleqtis testi) da 2. Tuki moswavle Zlieria, erTi dabali qu-
skolis da kolejis unar-Cvevebis testebs lis gamo nu SeicvliT warmodgenas masze.
(SCAT). 3. sifrTxile gamoiCineT IQ-s maCveneblebTan
dakavSirebiT moswavleTa umciresobisa da
gaxsovdeT, rom IQ testebi mxolod swav- im moswavleTa mimarT, visi mSobliuri enac
lisadmi zogadi midrekilebis Sefasebas inglisuri ar aris.
axdens 4. gaxsovdeT, rom adaptaciis unar-Cvevebi da
qulebi, `kulturulad Tavisufali~ tes-
magaliTebi tebis maCveneblebic ufro dabalia riskis
1. moswavleTa qulebs Soris mcire gansxvave- qveS myofi moswavleebisTvis. IQ testebSi
bas yuradRebas nu miaqcevT. inteleqturi SesaZleblobebi da SezRudva
2. daimaxsovreT, rom moswavleTa individual- gansasxvavebladaa gamoyenebuli.
uri testirebisas miRebuli qulebi, droTa
ganmavlobaSi, sxvadasxva mizeziT SeiZleba IQ-s maCveneblebTan dakavSirebiT damatebiTi in-
Seicvalos, rac Sefasebis dros daSvebul formaciisaTvis ix.: http://www.wilderdom.com/per-
Secdomasac gulisxmobs. sonality/L2-1UnderstandingIQ.html
174
inteleqti: memkvidreoba Tu garemo? arc erT sferoSi ar aris iseTi
cxare debatebi bunebisa da aRzrdis Sesaxeb, rogoric inteleqtis
sferoSi. SeiZleba Cveni inteleqti ganvixiloT, rogorc potenciali,
romelic zRvardadebulia Cvenive genetikiT Tu inteleqti individis
inteleqtualuri donis amsaxvelia misi gamocdilebisa da ganaTlebis
gavleniT? faqtobrivad, TiTqmis SeuZlebelia `genebiT~ da `gamoc-
dilebiT~ gansazRvruli inteleqtis gamocalkeveba. dResdReobiT fsi
qologTa umravlesobas miaCnia, rom inteleqtualuri gansxvavebebi
rogorc genuri struqturis, ise garemoebis Sedegia da es proporcia
bavSvebisTvis, savaraudod, daaxloebiT Tanabaria (Petrill & Wilkenson,
2000). `genebi ar gansazRvravs qcevas. isini ufro garemo pirobebidan ga-
momdinare ganapirobeben SesaZlo gamocdebze adamianis reaqciebs Sesa-
Zlo reaqciaTa ranJirs im SesaZlo gamocdilebis ranJiris Sesabamis-
ad, romelic SeiZleba garemom warmoSvas. (Weinberg, 1989, gv. 101). garemos
zegavlena ki moicavs yvelafers, orsulobis periodSi dedis janmrT-
elobiT dawyebuli, bavSvis swavlebis xarisxiT damTavrebuli.
TqvenTvis, rogorc maswavleblisTvis, gansakuTrebiT mniSvnelovania
imis gacnobiereba, rom sxva unar-Cvevebis msgavsad, kognituri unar-
Cvevebis gaumjobeseba yovelTvis SesaZlebelia. inteleqti aris mim-
dinare saqmianobis amsaxveli mdgomareoba, romelzec gavlenas axdens
warsuli gamocdileba da Riaa momavali cvlilebisTvis. maSinac ki, Tu
inteleqts SezRuduli potenciali aqvs, potenciali mainc sakmaod far-
Toa da yoveli maswavleblisTvis gamowvevaa. magaliTad, iaponeli da
Cineli moswavleebi amerikelebTan SedarebiT gacilebiT ukeT swavloben
maTematikas, magram inteleqtis testebSi amerikelTa msgavsi maCvene-
blebi aqvT. maTematikaSi upiratesoba, savaraudod, dakavSirebulia, am
sagnis swavlebis gansxvavebulobasTan, amasTan, bevri azieli moswavlis
TviTmotivirebis unar-CvevebTan (Baron, 1998; Stevenson & Stigler, 1992).
axla, raki ukve gvaqvs warmodgena inteleqtis Sesaxeb, modiT, dav-
fiqrdeT, rogor gavarTvaT Tavi swavlebis dros sxvadasxvagvar kog-
nitur unar-Cvevebs.
175
argumenti / kontrargumenti
aris Tu ara jgufebad dayofa efeqturi strategia?
moswavleTa jgufebad dayofa sxvadasxva klassa magaliTad, kargad Sesrulebulma da organizebulma
da ganayofSi (kolejisTvis mosamzadebeli, profe- kvlevebma daamtkica, rom maRali da dabali moswrebis
siuli, Terapiuli, niWierTa da a. S.). standartuli moswavleTa dayofa gansxvavebas Semdegnairad zrdis
proceduraa bevr skolaSi, magram aris ki es efeq- – amcirebs dabali moswrebis moswavleTa miRwevebs
turi? kritikosebi Tvlian, rom es saziano proce- da zrdis maRali moswrebis mqone moswavleebisas (Ga
sia, mxardamWerebi ki amboben, rom jgufebad dayofa moran, 1987; Kerckoff, 1986). gamoranma isic aRniSna,
sasargebloa, Tumca bevr winaaRmdegobasTanaa dakav- rom gansxvaveba aseT moswavleTa Soris ufro did-
Sirebuli. ia, vidre im or moswavles Soris, romelTagan erTma
A skola naadrevad miatova, meorem ki skolis Semdegac
argumenti jgufebad dayofa sazianoa da gaagrZela swavla. radgan dabali socioekonomiuri
unda aRmoifxvras. statusis mqone da feradkaniani moswavleebi Warboben
dabal jgufebSi, dayofiT isini yvelaze metad zian-
tom lavlesma (Tom Loveless) Educational Leadership- debian (Oakes, 1990b; Oakes & Wells, 2002). yvelaferi
is 1999 wlis aprilis gamoSvebaSi dawera: `gamoCenili asea Tu ara?
mkvlevrebi da nacionaluri kvlevebi amtkiceben, rom
dayofa xels uSlis bavSvebs, miiRon Tanabari gana- kontrargumenti jgufebad dayofis aRmofxvra
Tleba (gv. 28).
bevr moswavles avnebs.
lavless mohyavs jgufebad dayofis sawinaaRm-
dego citatebi bradokisa da slavinis (Braddock & mkvlevrebma, romlebmac guldasmiT Seiswavles
Slavin, 1993), karnegis mozardTa ganviTarebis sabWos jgufebad dayofa, aRiares, rom es meTodi SeiZleba
(1995), ouqsisa (Oakes, 1985) da uilokisgan (Wheelock, vnebs zog moswavles, magram ara yvelas da yovelT-
vis. upirveles yovlisa, rogorc umetesoba aRiarebs,
1992) namuSevrebidan. ra aZlevs mas amis safuZvels?
klasTaSorisi dajgufeba
rodesac yoveli klasi dakompleqtebulia unar-Cvevebis mixedviT,
am process klasebs Soris unar-Cvevebis ganawilebas an `kalapotSi Cas-
mas~ uwodeben. es xSiria saSualo da dawyebiTi skolebSi. miuxedavad
imisa, rom erTi SexedviT es swavlebisTvis efeqturi saSualebaa, kv-
levebi ganuwyvetliv gviCvenebs, rom unar-Cvevebis mixedviT dacalkev-
ebas sargebloba SesaZloa mxolod warmatebuli da ara warumatebeli
moswavleebisTvis mohqondes (Castle, Deniz, & Tortora, 2005; Garmon, Nystrand,
Berends, & LePore, 1995; Committee on Increasing High School Students’ Engagement
klasebs Soris ganawileba un-
arebis mixedviT _ dajgufebis and Motivation to Learn, 2004; Oakes & Wells, 1998; Robinson & Clinkenbeard, 1998).
iseTi sistema, romlis mixedvi- dabali SesaZleblobebis mqone moswavleebiT dakompleqtebul kla
Tac moswavleebi nawildebian sebSi, rogorc wesi, swavlebis done dabalia. maswavleblebi yuradRe-
klasebSi gazomili unarebisa bas aqceven dabali donis miznebsa da rutinul procedurebs, swavle-
da miRwevebis gaTvaliswinebiT
baze ki naklebad arian orientirebulni. xSirad moswavleTa qcevasTan
unarebis gauTvaliswnebloba dakavSirebuli meti problema iCens Tavs da am problemebTan erTad
_ skolaSi klasebis iseTi orga- matulobs maswavlebelTa stresuli mdgomareoba da klebulobs enTu
nizeba, roca moswavleebi maTi
ziazmi. swavlebisadmi amgvari gansxvavebuli midgoma da maswavlebel-
unarebis mixedviT aRar arian
dajgufebulni. Ta negatiuri ganwyoba xels uwyobs moswavleebSi xalisisa da ime-
dis CaxSobas. amis Sedegad moswavleTa TviTrwmena qreba da daswrebis
joplinis gegma/uniSno swav-
maCvenebeli ecema. dabal `kalapotSi~ xSirad araproporciulad bevri
lebis elementaruli skola
_ asakisa da Sefasebebis miuxe- umciresobaTa warmomadgeneli da ekonomiurad gaWirvebuli moswavle
davad moswavleTa dajgufeba aRmoCndeba, amdenad, unaris mixedviT dajgufeba, sinamdvileSi, skola-
maTi unarebis mixedviT. Si segregaciamde midis. sxvadasxva klasis moswavleebs erTmaneTTan
176
dayofas dadebiTi efeqti aqvs maRali moswrebis mo- undoblobas ucxadeben (sazogadoebrivi dagegmvis
swavleTa Soris. niWierTaTvis Sedgenili programebi, fondi, 1994).
rogorc Cans, Sedegiania (Fuchs, Fuchs, Hamlett & Karns, zog klasSi SereulunarianTa struqtura yvela
1998; Robinson & Clinkenbeard, 1998). aravis, gansa- moswavlis warmatebas aferxebs. magaliTad, moswavle
kuTrebiT mSoblebs, ar surs am programebis dadebiTi ebi algebris heterogenul gakveTilebze gacilebiT
efeqtis aRmofxvra. xolo afroamerikel moswavleTa naklebs iswavlian, vidre jgufebad dayofis SemTx-
10%-s meti Sansi aqvs, moxvdes maRali donis jgufSi. vevaSi _ es exeba moswavleTa nebismier dones (Epstein
ase rom, jgufebis gauqmeba maT gansakuTrebiT cud & Maclver, 1992). moswavleTa TviTSemecnebis metaana-
samsaxurs gauwevs (Gamoran & Mare, 1989). lizis Sedegebis mixedviT, dabali donis dayofil
ra moxdeba, Tu skolaSi jgufebad dayofa aikrZa- klasebSi myof moswavleebs heterogenuli klasis
leba? lavlesi (1999) acxadebs, rom farTomasStabi- moswavleebze naklebi TviTSefaseba ar aRmoaCndaT
ani kvlevis Sedegebis mixedviT, rodesac dabali mos- (Kulik & Kulik, 1997).
wrebis meaTeklaselebs heterogenul klasebSi svamen, maS, ra aris pasuxi? albaT yvelaferi ufro rTu-
DSedegebi 5%-iT ezrdebaT. amasTanave, heterogenul lia, vidre ubralod jgufebad dayofisa da misi aR-
klasebSi Cveulebrivi moswavleebis qulebi 2%-iT ik- mofxvris Sedareba. TiToeuli moswavlis miRwevebis
lebs, maRali moswrebis mqone moswavleebi ki daax- frTxili Seswavla sxvadasxva dros sxvadasxva pasuxs
loebiT 5 qulas kargaven. gvaZlevs.
Sedegebis gansxvaveba namdvilad mcirdeba, magram
saSualo da maRali moswrebis jgufebSi myofi moswav-
leebis xarjze, romlebic SeerTebul StatebSi meaTek-
laselTa 70%-s Seadgenen (Loveless, 1999; gv. 29). rogoria Tqveni azri?
kidev erTi Sedegi dajgufebis moSlisa aris gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
WkvianTa moswavleTA wasvla skolidan. rogorc afro www.mylabschool.com
amerikeli, ise TeTrkaniani mSoblebi Sereul klasebs
177
maswavleblebisgan, mSoblebisa da sxva moxaliseebisgan SeadgineT
saSinao davalebebis damxmare jgufi.
rTuli masalis gaadvilebis nacvlad, moswavleebs SeaswavleT prob-
lemis daZlevis individualuri strategia.
magram yvela ar eTanxmeba im azrs, rom daunawilebloba kargia. es
ufro efeqturia dawyebiT klasebSi. am sakiTxs ganvixilavT momdevno
CanarTSi _ `argumenti/kontrargumenti~.
kvlevebis zogad daskvnaSi imis Taobaze, rom klasTaSorisi daj
gufeba dabali miRwevebis wina pirobaa, ori gamonaklisi arsebobs.
pirveli _ niWierTa klasSi ukeTesi unaris mqone moswavleebi ukeT
swavloben, vidre msgavsi SesaZleblobis mqoneni Cveulebriv klasebSi
(Kulik & Kulick, 1997). joplinis gegmis mixedviT, moswavleebi Cveulebriv
Sereul klasebSi rCebian, magram maTi sxvadasxva doned gadajgufeba
kiTxvis gakveTilze xdeba. amrigad, kiTxvis gakveTilze SeiZleba iyvnen
sxvadasxva asakis, magram kiTxvis erTnairi donis mqone bavSvebi.
178
dajgufebis moqniloba. moqnil dajgufebaSi moswavleebi swav-
lis moTxovnilebis mixedviT jgufdebian. Sefaseba xdeba mud-
mivad. moswavleTa dayofa SeiZleba moxdes patara jgufebad, mapatie, Cemi jgufis
gareT vinmesTan
wyvilebad, individebad an klasi arc daiyos – gaaCnia, romeli
dalaparakebi neba ar maqvs.
areali esadageba moswavlis akademiur codnas. xSirad jgufebis
moqnilad dayofis midgoma TiToeuli moswavlisTvis maRali
donis swavlebasa da moTxovnebs niSnavs. qalaqis maRali moT
xovnilebis mqone dawyebiT skolaSi moqnili dayofis erT-erTma
xuTwlianma kvlevam gamoavlina, rom (Castle, Denis, & Tortora, 2005)
sxvadasxva sagansa da klasSi moswavleTa moswreba 10-dan 57%-
mde gaizarda. maswavleblebma specialuri treningebi gaiares
Sefasebasa da swavlebis strategiebSi. swavlebis wlis bolo-
sken maswavlebelTa 95% jgufebis moqnilad dayofis meTods
iyenebda. rogorc maswavleblebi amtkiceben zogierTi miRweva
imiT iyo ganpirobebuli, rom moswavleebi ufro mobilizebuli da Schoolies © 1999 John P. Wood.
ibeWdeba nebarTviT.
Tavdajerebuli iyvnen.
dajgufebis moqnilobis kidev erTi saxea iseTi dawyebiTi skola, sa-
dac klasebi ar arsebobs. klasSi erTad arian sxvadasxva asakis moswav-
leebi (6, 7, 8) romlebsac erTnairi Sedegebi da motivacia aqvT da erTi
sagniT arian dainteresebuli. arsebobs jvaredini dajgufebebic, rac
efeqtiania yvelanairi SesaZleblobis mqone nebismieri moswavlisTvis,
Tuki es dajgufeba maswavlebels saSualebas miscems, rom meti pirda-
piri instruqcia miawodos jgufebs. magram jgufebis jvaredini dayo-
fisas sifrTxile gmarTebT. mesame, meoTxe da mexuTeklaselebis erTad
dasma maTematikis an kiTxvis gakveTilebze _ Tu maT ganaTlebis erT-
nairi done aqvT _ mizanSewonilia, Tumca meoTxeklaselis meore klasSi
Seyvana, sadac igi `TeTri yvavis rolSi~ aRmoCndeba, karg Sedegs ar
moitans. jvaredini dajgufeba dadebiT Sedegs ar iZleva arc maSin, Tu
es xdeba im mizniT, rom erTi klasSi cota moswavlea da ara imitom,
rom moswavleebs ukeTesi codna miscen (Veenman, 1997).
Tu odesme klasSi SesaZleblobebis mixedviT dayofas gadawyvetT,
qvemoT mocemuli `rekomendaciebi~ dagexmarebaT (Good & Brophy, 2003).
swavlis stili
unarebis mixedviT dajgufeba
klasis SigniT _ dajgufebis
rogoria Tqveni azri? iseTi sistema, roca moswav-
leebi klasis SigniT iyofian
or an sam jgufad maTi unarebis
Tqven imyofebiT gasaubrebaze skolaSi da ganyofilebis ufrosi
mixedviT. es sistema cdilobs
geubnebaT: `gvWirdeba profesiuli ganviTarebis programa swavlis gansxvavebuli unaris mqone
stilis Sesaxeb. ras SemogvTavazebT?~ moswavleebis erTmaneTze
morgebas.
swavlis stili aris gza, romelsac pirovneba irCevs raimes swav- moqnili dajgufeba _ swavlis
lisas da swavlebisas miuxedavad imisa, rom arsebobs bevri sxvadasxva moTxovnilebis mixedviT
stili, erTi Tema, romelic swavlis sxvadasxva stilis umravlesobas moswavleTa dajgufeba da
gadajgufeba.
aerTianebs aris gansxvaveba saswavlo situaciebSi informaciis gada-
muSavebisadmi Rrma da zedapirul midgomebs Soris (Snow, Korno & Jack- swavlis stili _ mecadineo-
son, 1996). is, visi midgomac informaciis Rrmad gadamuSavebas gulisx- bisa da swavlisadmi midgoma
pirovnuli maxasiaTeblebis
mobs, swavlis mimarT ufro Segnebuli damokidebulebiTac gamoirCeva. gaTvaliswinebiT.
179
rekomendaciebi: miRwevebis mixedviT dajgufeba
jgufebis formireba an reformireba 3. SeqmeniT patara, 2-3 kaciani jgufebi ise,
moswavleebis mimdinare moswrebis rom rac SeiZleba meti pirdapiri swav-
mixedviT im saganSi, romelsac aswavlian. leba uzrunvelyoT. moswavleebis didi
xniT marto datoveba swavlis xarisxis
magaliTebi daqveiTebas gamoiwvevs.
1. kiTxvis da maTematikuri jgufebis Camo
SeecadeT, rom maswavleblebi, meTodebi da
yalibebisas gamoiyeneT Sefaseba kiTx-
swavlebis tempi miesadagebodes jgufis
vaSi, moswreba maTematikaSi.
moTxovnilebebs.
2. moswavleTa Sedegebis cvlis Sesabamisad
xSirad cvaleT jgufebi.
magaliTebi
ar waaxalisoT dapirispireba jgufebs So- 1. organizeba gaukeTeT da aswavleT jgu
ris. waaxaliseT klasSi moswavleTa erTsu- febs ise, rom dabali moswrebis moswav-
lovneba. leebma damatebiTi instruqciebic mi-
iRon.
magaliTebi 2. scadeT dajgufebis alternativebi – ar-
sebobs klasSida gadajgufebis sxvadasx-
1. kiTxvisa da maTematikis gakveTilebis
va gza, romlebic zogierTi sagnisTvis
garda es jgufebi ar dasvaT erTad sxva
ufro efeqtiania. divein meisonma da tom
gakveTilebze.
gudma 1993 wels aRmoaCines, rom maTema-
2. Tavi aarideT jgufebisTvis saxelebis
tikaSi, saWiroebis SemTxvevaSi mTeli
darqmevas.
klasisTvis instruqciebisa da Seswore-
bebis miwodeba, ukeTes Sedegs iZleva
bavSvebi SesaZleblobebis mixedviT
jgufebad dayofasTan da am jgufebis
daajgufeT erT an maqsimum or saganSi.
calke swavlebasTan SedarebiT.
magaliTebi
1. darwmundiT, rom jgufis wevrebi bevr klasis SigniT jgufebad dayofis Sesaxeb dam-
proeqtSi iReben monawileobas. atebiTi informaciisaTvis ix.:
2. CaatareT eqsperimentebi swavlebis stra http://www.nasponline.org/information/prosper_ag.html
tegiebze, aqcenti gaakeTeT TanamSrom- http://www.nwrel.org/scpd/sirs/1/cu2.html
lobaze.
daukavSireT PRAXIS IITMM-s da isini cdiloben Caswvdnen arssa da mniSvnelobas, mecadineoben swavlis
ganavrceT siyvaruliT da sxvebis mier TavianTi miRwevis Sefasebaze naklebad
swavlis/kognituri stili fiqroben. xolo moswavleebi, romlebic zedapirulad udgebian swavlas
(I,B1) (informaciis zedapiruli gadamuSaveba), yuradRebas amaxvileben masa-
gaecaniT swavlis stilTan da-
lis ara gagebaze, aramed damaxsovrebaze, arian motivirebulni niSnebiT,
kavSirebul mTavar Temebs da
gamoiyeneT isini gakveTilis jildoebiT, gare standartebiT da surT, rom maTi miRwevebi sxvebmac
Catarebisas. dadebiTad Seafason. ra Tqma unda, situaciam SeiZleba xeli Seuwyos
informaciis Rrma an zedapirul gadamuSavebas, magram arsebobs aSkara
tendencia, rom individebs midrekileba aqvT saswavlo situaciebs erTi
an meore damaxasiaTebeli gziT miudgnen. (Biggs, 2001; Coffield, Moseley, Hall,
& Essestone, 2004; Pintrich & Schrauben, 1992; Tait & Entwistle, 1998).
180
upiratesobis miniWeba swav-
sifrTxile swavlaSi upiratesobis lisas _ swavlis garkveuli
meTodisadmi upiratesobis
miniWebasTan dakavSirebiT miniWeba, magaliTad, teqstis
nacvlad vizualuri masalis
70-iani wlebis meore naxevris Semdeg swavlis procesSi raimesTvis gamoyeneba, sxva adamianebTan
upiratesobis miniWebis Sesaxeb bevri daiwera (Dunn, Dunn & Price, 2000; erTad mecadineoba, struq-
Dunn & Griggs, 2003; Gregorc, 1982, Keefe, 1982). am naSromebSi raimesTvis upi- turirebul an arastruqturi-
rebul garemoSi mecadineoba
ratesobis miniWebas swavlis erT-erT stilad moixsenieben, magram Cemi
da a.S.
azriT, `stils~ gansazRvravs is upiratesoba, romliTac sargebloben Individuals with Disabilities Edu-
sxvadasxva garemoSi – magaliTad sad, rodis, visTan erTad, ramdenad cation Improvement Act (IDEIA)
ganaTebul garemoSi, saWmlis an musikis TanxlebiT moswonT mecadineo- Latest amendment of PL 94-142,
guarantees a free public educa-
ba. magaliTad, me momwons mecadineoba da wera drois didi monakveTis tion to all children regardless of
– mTeli dRis ganmavlobaSi. rogorc wesi, virCev dedlains, rom mTeli disability.
kvira (an metic) vimuSao am Temaze da movaswro dedlainisTvis (bolo
vada); Semdeg, erTi dRe davisveneb. rodesac vgegmav an vfiqrob, azri
werilobiT unda Camovayalibo. myavs kolega, romelic mosaubris smeni-
sas da moxsenebis dagegmvisas, urTierTobebis diagramebs xazavs. Tu
vinmesTan erTad mecadineobas aniWebT upiratesobas, SeiZleba is `vinme~
Tqvennairi an gansxvavebuli iyos, Tumca mainc efequrad muSaobdeT er-
Tad. mniSvnelovania Tu ara mecadineobis aseTi stili swavlis dros?
arsebobs moswavleTa swavlis upiratesobebis Sesafasebeli ram-
denime xerxi: swavlis stilis aRwera (Dunn, Dunn & Price, 1989), swavlis
stilTa aRwera (ganaxlebuli) (Kolb, 1985) da swavlis stilis profili
(Keefe & Monk, 1986). magram es testebi Zalian gakritikebulia dama-
jereblobisa da validurobis naklebobis gamo (Snider, 1990; Wintergerst,
DeCapua, & Itzen, 2001). faqtobrivad, swavlis stilis xerxebis eqstensiur
kvlevaSi swavlis unar-Cvevebis kvlevis inglisis centris mkvlevrebma
daaskvnes: `danis da danis (seqcia 3.2), gregorcis (seqcia 3.1) da raid-
ingis (seqcia 4.1) maTi swavlis stilis xerxebis Semowmebis Semdeg
dabejiTebiT girCevT, ar gamoiyenoT isini ganaTlebasa da biznesSi”
(Coffield da sxv., 2004, gv.127).
swavlis stilis zogi mxardamWeri amtkicebs, rom moswavleebi uf
ro kargad iTviseben, rodesac maTTvis sasurvel garemoSi mecadi-
neoben (Dunn, Beaudry, & Klavas, 1989; Lovelace, 2005). aseve arsebobs mtki
cebuleba, rom Zalian Wkviani moswavleebi ganmartoebulad, mSvid
garemoSi mecadineobas amjobineben da naklebi struqtura sWirdebaT
(Torrance, 1986). magram ganaTlebis fsiqologebis umravlesoba saswavlo
upiratesobebs afasebs: `mkvlevrebi davoben swavlis stilis kvlevebis
Taobaze, radgan ver moxerxda imis damtkiceba, rom bavSvebis mier
swavlisas stilis sxvadasxva raimesTvis upiratesobebis miniWeba maTi
swavlis xarisxs aumjobesebs, (Stahl, 2002 gv. 99). maS ratom aris es idee-
bi ase popularuli? nawilobrivi pasuxi: `ganviTarebuli komerciuli
industria imisTvisacaa Seqmnili, menejerebs swavlis stilis Sesaxeb
rCeva SesTavazos. es rCevebi umetesad gadaWarbebuli moTxovnebisa
da uyuradRebo daskvnebisgan Sedgeba, romlebic arsebul codnasa da
calkeul TeoretikosTa specifikur rekomendaciebs scildeba~ (Coffield
da sxv., 2004 gv. 127). swavlebis zogi idea gamosadegia, magram ar aris
aucilebeli imitom, rom swavlis stilzea dafuZnebulia.
ase rom, sanam TiToeul moswavleze swavlis stilis morgebas Se-
ecdebiT, daimaxsovreT, rom axalbeda moswavleebi xSirad TavisiT
ver gansazRvraven, rogor unda imecadinon. xandaxan moswavleebi,
gansakuTrebiT isini, visac siZneleebi aqvs, upiratesobas advil da
moxerxebul gzebs aniWeben; namdvili swavla ki SeiZleba rTuli da
181
Semawuxebeli iyos. moswavleebi zogjer erTi stiliT mecadineobas
amjobineben, radganac alternativa ar gaaCniaT. aseTi moswavleebis
Tvis SeiZleba sasargeblo da ufro efeqtiani aRmoCndes mecadineo-
bis axali stilis SemuSaveba. sayuradReboa kidev erTi ram – swavlis
mravali stilis arseboba swored imaze mianiSnebs, rom mniSvnelovania
moswavleTa gansxvavebulobis faqtori. magram moswavleebze uaxlesi
dakvirvebebi gviCvenebs, rom swavleba-swavlis mTliani sistema uke-
Tesi gzaa moswavlis mier swavlis procesis gasagebad (Coffield da sxv.,
2004). amas Semdeg TavSi SevexebiT, sadac kulturasa da swavlis stilze
visaubrebT.
vizualur/verbaluri gansxvavebebi
daukavSireT swavlebas arsebobs swavlis stilis erTi ganmasxvavebeli, rac kvleviTaa da-
da ganavrceT dasturebuli. riCard maierma Seiswavla vizualur da verbalur mo-
rodesac moswavleebi ver swavleTa gansxvavebebi da aRmoaCina, rom vizualur da verbalur gan-
asruleben kurss, maT masa-
zomilebebs aqvs sami punqti: kognitur-sivrciTi unari (dabali an
las ukeTesi Sedegis miRw-
evis mizniT ameorebineben. maRali), kognituri stili (vizualuri, verbaluri) da upiratesi swavla
gamoiyeneT swavlis kognituri (vizualurad swavlobs, Tu verbalurad). rogorc naCvenebia cxrilSi
stilis cneba am meTodis 4.4-Si (Mayer & Massa, 2003), suraTi ufro rTulia, vidre, ubralod, mo-
sawinaaRmdegod. swavleTa vizualur an verbalur kategoriebad dajgufeba. moswavleebi
SeiZleba suraTebiT Seswavlas aniWebdnen upiratesobas, magram maTi
dabali sivrciTi unari ilustrirebuli swavlis efeqtianobas amcireb-
des. am gansxvavebebis sandod gazomva SesaZlebelia, magram mkvlevrebs
am stiliT swavlebis Sedegebi ar daudgeniaT. arada, informaciis sxva
dasxva modalobaSi warmodgena SeiZleba sasargebloc ki iyos.
182
cxrili 4.4
wyaro:…F rom R.E. Mayer, & L.J. Massa (2003). “Three facets of visual and verbal learners: Cognitive ability, cognitive
style and learning preference.” Journal of Educational Psychology, 95(4), p.838.
183
muSavebulia jgufis mier, romelic moswavlis mSoblis an meurvis, misi
piradi maswavleblis, zogadi ganaTlebis maswavleblis, specialuri
sagnebis maswavleblis warmomadgenlisa da moswavlisgan Sedgeba (Tu
es misaRebia) skolisa da mSoblis SeTanxmebis Sedegad, jgufs bavSvis
gansakuTrebuli Tvisebebis mcodne sxva pirovnebac SeiZleba daematos,
(magaliTad fsiqoTerapevti). programa yovelwliurad gadamuSavdeba
da masSi unda iyos Semdegi punqtebi:
1. moswavlis mimdinare akademiuri miRwevebi da funqciaTa
gamovlineba.
2. gazomvadi moqmedebis wliuri mizani. mSoblebs saxlSi unda miewo-
debodes moxsenebiTi baraTi progresis Sesaxeb.
3. moswavlisTvis specialuri ganaTlebisa da masTan dakavSirebuli
momsaxurebis detaluri aRwera. aseve miTiTebuli unda iyos mom-
saxurebis dawyebis TariRi.
4. ganmarteba, moswavlis programis ra nawili ar Catardeba Cveu-
lebriv skolasa da klasSi.
5. informacia, rogor miiRebs moswavle monawileobas Statisa da
ubnis masStabis, gansakuTrebiT aqtis _ No Child Left Behind _ mier
moTxovnil RonisZiebebSi.
6. 14-dan 16 wlamde bavSvebisTvis Sedgenili cvalebadi momsaxu
rebis dokumentacia, raTa moswavleebi Semdgomi ganaTlebis an
dasaqmebis sferoSi gadavidnen.
sqema 13.3-Si (me-13 Tavi) SexvdebiT IEP-dan amonawers 15 wlis biWis
Sesaxeb.
184
ojaxisa da sazogadoebis partnioroba
185
& Stainback, 1992). Tumca zogierTi mkvlevari frTxilobs da fiqrobs,
rom inkluzia yvela bavSvisTvis ar aris saukeTeso gamosavali (John-
son, Duffett, Farkas, & Wilson, 2002). magaliTad, naumi zigmundma (Naomi Zig-
mond) da misma kolegebma 1995 wlis moxsenebaSi, romelic 6 dawyebiTi
skolis Seswavlis Sedegebs moicavda, aRniSnes, rom am meTodma unar-
SezRuduli bavSvebis mxolod naxevarSi gaamarTla. moswavleebma Sesa
bamis garemoSi gamocdilebis efeqturad gamoyeneba rom Seiswavlon,
sxvadasxva momsaxureba unda iyos SemuSavebuli, igi SeiZleba iyos
yvelanairi _ nawilobrivi inkluziiT dawyebuli da specialuri skole-
biT damTavrebuli.
186
cxrili 4.5
akomodaciis magaliTebi 504-e seqciis mixedviT
504-e seqciis gegmaSi Cawerili akomodaciis tipebi praqtikulad
usazRvroa. zogi akomodacia SeiZleba garemos fizikur cvlile-
bebTan iyos dakavSirebuli (mag. alergenis mosaSoreblad haeris
filtrebis dayeneba). Tumca bevr moswavles aqvs swavlisa da yo-
faqcevis darRvevebi da maTi moTxovnebi axlosaa unarSezRudulTa
moTxovnebTan. qvemoT mocemulia is instruqciebi, romlebic 504-e
seqciis gegmaSi SeiZleba CarToT.
wyaro: wignidan Including Students with Special Needs: A Practical Guide for Classroom
Teachers, 3/e by Marilyn Friend & William D. Bursuck. Published by Allyn & Bacon, Boston,
MA. Copyright © 2002 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
gavrcelebuli sirTuleebi
187
daswavlis unaris darRvevis mqone moswavleebi
daukavSireT kvlevas `rogor axsnas movuZebniT moswavles, romelsac uWirs kiTxva, wera
da ganavrceT an maTematikis swavla, imis miuxedavad, rom mas ar aqvs inteleqtual-
rasel gerStenisa da Seron
uri darRvevebi, emociuri problemebi an saganmanaTleblo Seferxebebi;
vonis (Russel Gersten & Sharon
Vaughn) redaqtorobiT 2001 xedavs, esmis da metyvelebs normalurad. erT-erTi axsnaa moswavlis
wlis ianvarSi gamocemuli daswavlis unaris darRveva. es aris gansakuTrebul moswavleTa Sedar-
dawyebiTi skolis Jurnali ebiT axali, magram sakamaTo kategoria. ar arsebobs am cnebis sabolood
mTlianad eZRvneba `swavlis SeTanxmebuli ganmarteba _ gvaqvs rva sxvadasxvagvari ganmarteba (Hal-
unarSezRuduli moswavlee-
lahan da sxv, 2005) maT Soris erT-erTi IDEIA-s ekuTvnis: `erTi an meti
bisTvis misawodebel in-
struqciebs~. aq ganxilulia sabazo fsiqologiuri procesis darRveva, romelic zepiri an weriTi
iseTi Temebi, rogoricaa metyvelebis gagebasa da gamoyenebaze aisaxeba~ (gv.15). ganmartebaTa
mxatvruli wera, ganaTleba, umetesoba erTmaneTs eTanxmeba imaSi, rom am moswavleTa SesaZleblo-
TviTSefaseba da
bebis fonze maTi warmatebebi swavlaSi mosalodnelze mcirea.
maRalkvalificiuri swavla.
2001 wels aSS-is specialuri ganaTlebis ofisis departamentma
swavlis uunarobis (SLD) sakiTxebSi Sexvedra moawyo. swavlis specifi-
kuri uunaroba am Sexvedraze ase ganmartes.
daswavlis unaris darRveva swavlis specifikuri unarSezRudvis (SLD) ZiriTadi arsi pi
_ enis Seswavlasa da mis gamoye rovnebis swavlebisa da Semecnebis Sinagan darRvevebs gulisxmobs.
nebasTan dakavSirebuli prob-
SLD specifikuria imitom, rom TiToeuli am darRvevaTagani mniS-
lemebi; SeiZleba gamovlindes
wera-kiTxvis, azrovnebis, vnelovan gavlenas axdens SedarebiT viwro akademiur Sedegebze.
angariSis gaZnelebaSi. swavlis specifikuri unarSezRudva (SLD) SeiZleba Segvxvdes sxva
unarSemzRudvel mdgomareobasTan kombinaciaSi, rogoricaa men-
taluri CamorCena, yofaqcevis problemebi, swavlis SesaZleblobis
arqona an pirveladi sensoruli deficitebi. Tumca, swavlis uuna
roba arc erTi maTganis mier ar aris gamowveuli (Bradley, Danielson, &
Hallahan, 2002, gv. 792).
188
cxrili 4.6
wyaro: U.S Department of Education, Office of Special Education Programs, Data Analysis System
(DANS), cited in the Twenty-fourth Annual Report to Congress on the Implementation of the
Individuals with Disabilities Education Act (2002), p. II-21.
189
cxrili 4.7
gagebis Secdomebi
mniSvnelovani faqtebis gaxseneba (magaliTad, ar SeuZlia axlad wakiTxuli
abzacidan kiTxvebze pasuxis gacema)
Tanmimdevrobis gaxseneba (magaliTad, ver xsnis moTxrobaSi gadmocemul
movlenaTa Tanmimdevrobas)
mTavari Sinaarsis gaxseneba (magaliTad, ver swvdeba moTxrobis dedaazrs)
wyaro: wignidan Child and Adolescent Development for Educators, by J.L. Meece. Published
by McGraw-Hill. Copyright © 1997 McGraw-Hill. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
190
sazogadoebriv urTier-
TobebSi xSiria siZneleebi
swavlis unarSezRudvis,
yuradRebis deficitisa da
hiperaqtiurobis darRvevisa
da sxva unarSezRudvebis
dros.
191
axali masala daukavSireT.moswavleTa codnis marags.
moswavleebs SeaswavleT gare mexsierebis strategiebisa da apa
ratebis gamoyeneba (audio-Canawerebs, SeniSvnebis wignakis, Camo
naTvalis gakeTeba da a.S.).
192
damatebiT SeiZleba iTqvas, rom miTiTebis SemTxvevaSi, mcire period-
Sic ki, maT ar SeuZliaT sakuTari qcevis kontroli. zogadad, qceviTi
problemebi aSkaraa TiToeul maswavlebelTan da nebismier situaciaSi.
Znelia imis gansazRvra, ramdeni bavSvi SeiZleba iyos klasificirebu-
li, rogorc hiperaqtiuri. dawyebiT skolaSi 3-dan 5%-mdea aseTi bavS-
vi. aqedan naxevarze mets, rogorc yuradRebis, aseve hiperaqtiurobis
darRveva aReniSneba (Hardman da sxv., 2005; Sagvolden, 1999). gogonebTan
SedarebiT, daaxloebiT 3-4-jer meti hiperaqtiuri biWia gamovleni-
li, magram es gansxvaveba mcirdeba (Hallahan da sxv., 2005). cota xnis
win fsiqologTa umravlesoba Tvlida, rom es sindromi mozardobam-
deOADH klebulobda, magram dRes zogierT mkvlevars miaCnia, rom prob-
lemebi SeiZleba gadavides zrdasrul asakSic (Hallowell & Ratey, 1994).
mozardoba – dakavSirebuli pubertaciis Tanamdev mzard stresebTan,
saSualo an maRal klasebSi gadasvlasTan, metad momTxovn akademiur
muSaobasTan da STanmTqmel sazogadoebriv urTierTobebTan – ADHD-is
mqone moswavleebisTvis SeiZleba gansakuTrebiT Zneli periodi iyos
(Taylor, 1998).
193
cxrili 4.8
ADHD-is maniSneblebi: yuradRebis deficiti, hiperaqtiuri
darRveva (ADHD)
avlens Tu ara Tqveni romelime moswavle am niSnebs? es SeiZleba
ADHD-is indikatori iyos.
194
gaWirveba, mowyeniloba da sxva uaryofiTi emociebi Sinagan probleme- daukavSireT swavlebas da
bze metad, bavSvis gare samyarodan gamomdinare dagvanaxos – eSmakebi- ganavrceT
ADHD-s mqone moswavlee-
sa da sxvadasxva daudgeneli moCvenebis damarcxeba bavSvis survilebs
bma aseTi rekomendaciebi
asaxavs. mTavaria gadawyvetilebebi. SMART midgomis stadiebia: Seadgines TavianTi maswavleb
lebisaTvis (Nylund, 2000).
ADHD-s problemis bavSvisgan gamoyofa, gamocalkeveba
gamoiyeneT bevri ilus-
(Separating); tracia (gzamkvlevi), raTa
ADHD-s zegavlenis gansazRvra (Mapping) bavSvsa da ojaxze; damexmaroT swavlaSi.
ADHD-Tan dakavSirebul gamonaklisebze yuradRebis gamaxvileba gaiTvaliswineT kulturu-
(Attending); li da rasobrivi identoba.
icodeT, rodis gadauxvioT
ADHD-s diagnozis mqone bavSvebis gansakuTrebuli SesaZleblo-
wesebs.
bebis gamoyeneba (Reclaiming); dainaxeT da aRniSneT,
axali ambis moyola (Telling) da sixaruliT aRniSvna rodesac kargad vakeTeb.
(Nylund, 2000, gv. xix). ar uTxraT sxva bavSvebs,
rom ritaliniT
daukvirdiT SemTxvevebs, rodesac moswavle dainteresebulia Tun- vmkurnalob.
dac mcire xniT. ra aris gansxvavebuli aseT SemTxvevebSi? gamoavlineT momeciT arCevanis saSu-
bavSvis Zlieri mxareebi da ahyeviT, TiTqos maT CagiTries. swavlebis aleba
Wkuas nu maswavliT –
meTodSiG SeitaneT iseTi cvlilebebi, romlebic moswavles daexmareba
es Tavs mabezrebs.
raimes gakeTebis mcdelobis survilis gaRvivebaSi. nailunds mohyavs gaacnobiereT, rom Wkviani
Semdegi magaliTi: cxra wlis krisma da misma maswavlebelma misis beik- var.
erma, krisis uyuradRebobis dasaZlevad, erTad gadawyvites muSaoba. momeciT saklaso oTaxSi
misis beikerma krisi klasSi wina merxze dasva. maT SeimuSaves krisis seirnobis saSualeba.
nu maZlevT tonobiT
yuradRebis samobilizacio niSani da krismac moawesriga Tavisi areul-
saSinao davalebas.
dareuli merxi. es gvagonebs 504-e seqciaSi moyvanili 4.5- cxrilis zo- momeciT meti Sesvenebis
gierT akomodacias. krisis koncentraciis gaumjobesebis aRsaniSnavad, saSualeba.
biWunas wveuleba mouwyves. krisma aRwera, rogor iswavla man mosmena iyaviT momTmenni.
klasSi: `am dros unda iyo Zalian mobilizebuli da ADHD-sa da mowy-
enilobas uTxra, rom ar Segawuxon~ (Nylund, 2000, gv.166).
zemoT CamoTvlili meTodebi medikamentur Carevamde safuZvlianad
aris Seswavlili. maSinac ki, rodesac Tqveni moswavleebi ukve medi-
kamentebiT mkurnaloben, aucilebelia, rom Seiswavlon is akademiuri
da socialuri unar-Cvevebi, romlebic maT cxovrebaSi gamoadgebaT. es
maSinac ki ar xdeba, rodesac qceva medikamentebis meSveobiT umjobes-
deba (Purdie da sxv., 2002).
195
komunikaciis darRvevebis mqone moswavleebi
komunikaciis darRvevebis mqone 6-dan 21 wlamde asakis moswavleebi
meore udidesi jgufia, romelic gansakuTrebul Seswavlas moiTxovs.
aseTia moswavleTa 19%. metyvelebis darRvevebma SeiZleba Tavi iCinos
mravalmxriv, radganac individis uamravi sxvadasxva aspeqti ganapiro-
bebs enis Seswavlas. smenadaqveiTebuli bavSvi Cveulebrivi gziT enas
ver Seiswavlis. travmebma SeiZleba gamoiwvios nevrologiuri prob-
lemebi, metyvelebis Seferxeba. bavSvebs, romlebsac ar usmenen an visi
Sexedulebac samyaros Sesaxeb damaxinjebulia emociuri problemebis
gamo, es winaaRmdegobebi aesaxebaT metyvelebis ganviTarebaze. radganac
laparaki CairTavs moZraobebsac, masTan dakavSirebuli nebismieri ma-
moZravebeli funqciis daqveiTebam SeiZleba metyvelebis darRveva
gamoiwvios. radgan metyvelebis ganviTareba da azrovneba ase mWidro
kavSirSia erTmaneTTan, SemecnebiTi funqcionirebis nebismierma prob-
lemam SeiZleba gavlena iqonios enis gamoyenebis SesaZleblobaze.
metyvelebis darRveva _
laparakisas bgerebis sworad
metyvelebis darRvevebi. moswavleebi, romelTac ar SeswevT laparakisT
gamoTqmis uunaroba. vis bgerebis mkafiod gamoTqmis unari, iTvlebian metyvelebis dar-
Rvevebis mqoneebad. skolis asakis bavSvebis daaxloebiT 5%-s mainc
aqvs metyvelebasTan dakavSirebuli raRac problema. artikulaciis
problemebi da enabluoba yvelaze gavrcelebulia.
artikulaciis darRveva _ artikulaciis darRvevebi. xSiria erTi bgeris meoriT Secvla, (thunthine
raime saxis darRveva lapara- Sunshine-is nacvlad), bgeris damaxinjeba (shoup soup-is nacvlad), bgeris
kisas, magaliTad, bgerebis
Canacvleba, damaxinjeba,
gagrZeleba (ideer idea-is nacvlad) an bgerebis gamotoveba (po-y pony-is
Caylapva. nacvlad) (Smith, 1998). unda gvaxsovdes, rom 6-dan 8 wlamde bavSvebis
umravlesoba ver axerxebs Cveulebrivi saubrisas inglisuri bgerebis
srulfasovnad warmoTqmas. l,r,y,s da z Tanxmovnebisa da narev Tanxmov-
anTa sh, ch, zh da th warmoTqma bolos ixveweba. amasTan erTad arsebobs
dialeqturi gansxvavebebi, rac artikulaciis problemebad ar unda
aRviqvaT. Tqvens klasSi gadmosulma bavSvma SesaZloa `idea~-is nacv-
lad `ideer~ warmoTqvas, magram metyvelebis defeqti ar hqondes.
bavSvi, ZiriTadad, enas 3-dan 4 wlamde ukidebs. amis mizezebi ar
aris naTeli, magram SesaZloa misi gamomwvevi iyos emociuri, nervuli
problemebi an naswavli qceva (SeZenili Cvevebi). rac unda iyos, enab-
luoba bavSvs winaaRmdegobebs uqmnis. Tuki enabluoba weliwadze met
xans grZeldeba, sasurvelia, bavSvi logopedTan miiyvanoT. droulma
Carevam SeiZleba sagrZnobi Sedegi mogceT (Hardman da sxv., 2005).
bgeris, xmis problemebi _ bgeris, xmis problemebi metyvelebis damaxinjebis mesame tipia, romel
bgerebis warmoTqmis darR sac Tan erTvis laparakis dros Seusabamo daZabuloba, arasaTanado
veuli intonacia, registri,
aqcentebi, maRali xma an monotonuroba (Hallahan & Kauffman, 2006). sa-
intensivoba an xarisxi.
survelia, am problemis mqone bavSvi logopedTan miiyvanoT. upirveles
yovlisa, unda CaswvdeT problemis arss. yuradRebiT iyaviT im bavS-
vebis mimarT, romelTa maRali xma, sityvebis gamoTqma, aqcenti, gamox-
atvis unari an xarisxi gansxvavdeba maTi Tanatolebisgan. yuradReba
miaqcieT im bavSvebsac, romlebic iSviaTad laparakoben. daakvirdiT,
isini ubralod morcxvoben, Tu metyvelebasTan dakavSirebuli prob-
lemebi aqvT?
196
cxrili 4.9
197
enis gagebisa da gamoxatvis SesaZleblobebic maTi asakisa da kul-
turuli jgufis sxva moswavleebTan SedarebiT, mniSvnelovnad dabalia
(Owens, 1999). moswavleebi, romlebic cota sityvebs iyeneben, Zalian
mokle winadadebebiT da iSviaTad laparakoben an kavSirs mxolod Jes-
tikulaciis saSualebiT amyareben, sasurvelia, Sesamowmeblad an dasak-
virveblad skolis kvalificiur specialistTan moxvdes. 4.10 cxrilSi
mocemulia nebismieri moswavlisTvis enis ganviTarebis mastimulire-
beli ideebi.
komunikaciis unar-Cvevebi
mniSvnelovani komponen-
tia moswavleTa IEP-Tvis.
komunikacia exmareba mas,
monawileoba miiRos saerTo
saganmanaTleblo RonisZie-
bebSi.
198
cxrili 4.10
metyvelebis darRveva _
metyvelebisas bgerebis sworad
enis ganviTarebis xelSewyoba gamoTqmis uunaroba.
wyaro: wignidan Language Disorders, 3/e by Robert E. Owens, Jr. Published by Allyn &
Bacon, Boston, MA. Copyright © 1999 by Pearson Education. ibeWdeba gamomcemlis ne-
barTviT.
199
cxrili 4.11
wyaro: wignidan Mental Retardation: Definition, Classification, and Systems of Support (10th
ed., p.152), by AAMR Ad Hoc Committee on Terminology and Classification, 2002. Copyright ©
1999 by the American Association of Mental Retardation. ibeWdeba AAMR-is nebarTviT.
200
sociumSi cxovrebisa da muSaobisTvis. rogorc am TavSi ukve gaecaniT,
kanoni skolebisgan IEP-s models an unarSezRudvis mqone yoveli bavS-
visTvis individualur programas iTxovs. ITP ganviTarebis individu-
aluri gegma Seferxebis mqone moswavleTaTvis, SesaZloa, IEP-s nawili
iyos (Friend, 2005).
201
rekomendaciebi: saSualoze dabali inteleqtis mqone
moswavleTa swavleba
1. gansazRvreT mzaoba: rac unda cota les Seuracxyofas ar miayenebs. saSualo
icodes bavSvma, igi mzadaa Semdegi safex- skolis moswavles SeiZleba `See Spot run~-
uris saswavlad. is (martivi wigni patarebisaTvis) sWird-
2. miawodeT da warudgineT sagnebi martivad. ebodes, magram personaJebis asakisa da
3. specifikuri sagnebis Seswavla daafuZneT moTxrobis Sinaarsis gamo Seuracxyofili
bavSvis Zlieri da susti mxareebis sas- darCes.
wavlo analizze. 11. miznad daisaxeT ramdenime qceva an unar-
4. masala miawodeT patara da logikuri na Cveva, raTa Tqvenc da Tqvenma moswavlee-
bijebiT. eqtensiuri praqtika gaiareT Sem bmac warmatebiT tkboba SeZloT. nebismi-
deg safexurze gadasvlis win. er adamians sWirdeba dadebiTi energia.
5. mozardis cxovrebiseuli moTxovnebidan 12. gaiTvaliswineT, rom saSualoze dabali
gamomdinare, imuSaveT praqtikul unar- inteleqtis moswavleebma saSualo in-
Cvevebsa da cnebebze. teleqtis mqone moswavleebze meti unda
6. nu gamotovebT safexurebs. saSualo donis iswavlon, praqtika gaiaron da gaimeoron.
inteleqtis mqone moswavleebs SeuZliaT maT unda Seiswavlon, rogor iswavlon
ori safexuris SemaerTebeli konceptua- da SeZlon axlad SeZenili unar-Cvevebis
luri xidis ageba, magram saSualoze dab- praqtikulad gamoyeneba sxvadasxva situa
ali inteleqtis mqone bavSvebi TiToeuli ciaSi.
safexuris gavlas saWiroeben da xidis 13. didi yuradReba miaqcieT socialur urT-
agebas mxolod amis Semdeg axerxeben erTobebs. saSualoze dabali inteleqtis
(aCveneT kavSirebi, nu eliT, rom isini mqone moswavleebis ubralod CarTva Cveu-
TviTon SeZleben dakavSirebas). lebriv klasSi imis garantias ar iZleva,
7. mzad iyaviT erTsa da imave ideis bevri rom maT miiReben an aq SeiZenen da Sein-
gansxvavebuli gziT warsadgenad. arCuneben megobrebs.
8. Tuki moswavle ver mogyvebaT, daubrun-
diT kvlav martiv dones. damatebiTi informaciisaTvis ix.:
9. gansakuTrebuli sifrTxile gamoiCineT mo- http://www.aamr.org/Policies/mental_retardation.shtml
swavlis waqezebisa da xelSewyobis dros. http://www.ed.wright.edu/~prenick/karen.htm
10. moiZieT iseTi masalebi, romelic moswav-
202
cxrili 4.12
wyaro: wignidan `Diagnostic and Statistical Manual of Mental Health~ in Special Education: Contemporary Perspectives for School
Professionals by M. Friend. Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright © 2006 by Pearson Education. ibeWdeba ga-
momcemlis nebarTviT.
203
Tu maTi dasjisas, darwmunebuli unda iyoT, rom samarTliani xarT
(Yell, 1990). amgvar situaciebSi SeiZleba `rekomendaciebi~ dagexmaroT.
ganvixiloT is sfero, sadac maswavlebels SeuZlia problemis aR-
moCena da raRacis Secvla – TviTmkvleloba.
204
rekomendaciebi: disciplina emociuri problemebis mqone
moswavleebTan
gamoiCineT sifrTxile, rom ar daarRvioT mdgomareobaze.
moswavleTa uflebebi – moswavleebma da 2. Seesabameba sasjeli danaSauls da ag
mSoblebma unda icodnen, ra mohyveba sa- reTve imas, rogor eqceviT klasSi sx-
varaudo qcevebsa da cud moqcevas. vebs?
3. msgavs situaciebSi sxva maswavleblebi
magaliTebi TqvensaviT iqcevian?
4. erideT momabezrebel SeniSvnebs. iya-
1. Tqveni azri da gadawyvetileba werilo-
viT momTmeni. Tuki SedarebiT susti
biTi formiT naTlad SeatyobineT.
sasjeliT Sedegs ver miaRwevT, gadam
2. mSoblebsa da moswavleebs sTxoveT, klas
Wrel qmedebebs mxolod amis Semdeg
Si dadgenili wesebis asli iqonion.
mimarTeT.
3. wesebi da daskvnebi klass gadaeciT da
ganaTavseT klasis veb gverdzec. iqonieT dadebiTi Canawerebi da imuSaveT
erToblivad.
didi sifrTxile gamoiCineT Zlieri sasje-
lis gamoyenebisas, ramac, SesaZloa, klasSi magaliTebi
mimdinare saswavlo procesidan moswavlis
didi xniT amovardna gamoiwvios. aseTi sas 1. yvela moswavlis dasjis Taobaze infor-
jelis gamoyeneba cvlilebas iwvevs bavSvis macia SeitaneT JurnalSi an wignakSi. un
ganaTlebis programaSi (IEP) da saWiroebs Se da eweros, ra procedurebi iqna gamo-
sabamis process. yenebuli, ramden xans gastana dasjam;
aseve, rezultatebi, dasjis modifika-
magaliTebi cia da Sedegebi.
2. CainiSneT ojaxebTan, pedagogebTan da
1. 10 dReze meti gacdenis SemTxvevaSi
direqtorTan Sexvedrebi.
saWiroa Sesabamisi Careva.
3. SeimuSaveT ojaxebTan da sxva maswavle-
2. skolis gacdenisas SeiZleba saWiro gax-
blebTan erToblivi moqmedebis gegma.
des Sesabamisi Careva.
yovelTvis uaryofiTTan erTad dadebiTi
Zlieri emociuri problemebis mqone moswav-
daskvnebic gaakeTeT.
leebis dasja unda emsaxurebodes mxolod
gamokveTil saganmanaTleblo mizans.
magaliTebi
magaliTebi 1. Tuki moswavle kanons daarRvevs, miu
TiTeT gamosworebis gzebze.
1. dasjas an SeniSvnebs Tan daayoleT ax-
2. gaamxneveT sul patara warmatebis dro-
sna. aman, SesaZloa, moswavles swavlis
sac ki _ ar TqvaT `es im dros Seexeba,
survili gauRvivos da klasSi sxvebzec
Sen rom...~
iqonios gavlena.
2. gamoiyeneT qceviTi kontrastebi, rasac
werilobiTi ganmartebebic daurTeT.
damatebiTi informaciisaTvis ix.:
darwmundiT, rom es wesebi da sasjeli go http://www.nasponline.org/publications/cq262discipline.
nivrulia. html
http://www.wrightslaw.com/
magaliTebi http://www.schwablearning.org/
205
cxrili 4.13
wyaro: wignidan Changing Bodies, Changing Lives: A Book for Teens on Sex and Relationships
(p.142), by R.Bell, 1980, New York: Random House.
206
uaris Tqmas, saukeTeso saSualebaa TanatolTa programebi, romlebic
aswavlian, rogor Tqvan damajerebeli `ara~.
207
cerebraluri dambla _ maSin Cveulebriv saganmanaTleblo programaSi bevri araferi iqneba
mdgomareoba, roca tvinis Sesacvleli. janmrTelobis ori sxva tipis dazianeba ki cerebruli da
dazianebis gamo darRveulia
apopleqsiuri dambla _ sagulisxmo da rTulia.
motorika da koordinacia.
epilefsia _ darRveva, ro- gulyra (epilefsia). gulyra qcevaTa jgufia, romelic Tavs iCens tvinSi
melic gamoxatulia gulyre-
aranormaluri neiroqimiuri aqtivobis dros (Hardman, Drew & Egan, 2005).
biT da gamowveulia tvinSi
aranormaluri eleqtruli epilefsiiT daavadebul adamianebs aReniSnebaT ganmeorebiTi Setevebi,
ganmuxtviT. magram yoveli Setevis mizezi epilefsia rodi gaxlavT; iseTi droebiTi
mdgomareobebic, rogoricaa cieb-cxeleba an infeqcia, SeiZleba Setevis
mizezad iqces. gulyris sxvadasxva forma arsebobs. isini erTmaneTisgan
generalizebuli darRveva _ gansxvavdeba xangrZlivobiT, sixSiriT da damaxasiaTebeli moZraobebiT.
dazianeba, romelSic CaTreu- martivi an rTuli kerovani saxis Seteva tvinis mxolod mcire nawils
lia tvinis didi nawili. moicavs, generalizebuli Seteva ki _ bevrad mets.
didi Setevebis (mas grand mal-sac uwodeben) umravlesoba xasiaTdeba
arakontrolirebadi mkveTri moZraobebiT, rac, rogorc wesi, 2-dan 5-
wuTamde grZeldeba. SesaZlebelia nawlavebisa da sisxlis mimoqcevis
kontrolis dakargvac, araTanabari sunTqva da Sedegad Rrma Zili an
koma. gons mosvlis Semdeg moswavle SeiZleba Zalian gadaRlili da
darcxvenili iyos an saswrafod moundes daZineba. SetevaTa umete-
soba samedicino Carevas eqvemdebareba. Tuki klasSi SetevasTan erTad
moswavles konvulsiac, Zlieri krunCxvebic aqvs, maswavlebeli unda
fizikuri da instruqciuli
akomodaciebi saSuale-
bas aZlevs bevri saxeobis
unarSezRudul moswav-
leebs, rom iswavlon saerTo
saganmanaTleblo klasebSi.
specialurad mowyobili
merxi cerebruli dambliT
daavadebul gogonas klasSi
damoukideblad muSaobis
saSualebas aZlevs.
208
Caerios, rom moswavle ar daziandes. mTavari saSiSroeba ki isaa, rom daukavSireT veb-gverds
da ganavrceT
mZime konvulsiis dros, moswavle, magar zedapirze dacemisas, SeiZleba
damatebiTi informaciisaT-
daSavdes. aseTi Setevisas SeinarCuneT simSvide da daawynareT mTe- vis ix.: Epilepsy Foundation of
li klasi. ar ecadoT bavSvis moZraobebis Sekavebas; Setevis SeCereba America-s veb-gverdi http://
SegiZliaT misi dawyebis dros. frTxilad daawvineT bavSvi iatakze, www.epilepsyfoundation.org/an-
swerplace/.
kedlebisa da inventarisgan Soris. moaSoreT magari, wvetiani sagnebi,
SeuxseniT sayelo, rom moswavles sunTqvaSi xeli ar SeuSalos. TavqveS
frTxilad amoudeT rbili tansacmeli an Salis gadasafarebeli. ara-
sodes CaudoT raime pirSi – ar aris marTali, rom Setevisas SeiZleba
ena gadauvardes. xelovnuri sunTqvis Catarebas mxolod maSin eca-
deT, roca SeteviT gamowveuli dasrulebis Semdeg moswavle kvlav ar
isunTqebs. gaigeT mSoblebisgan, rogor umklavdebian Setevebs; xom
ar mosdevs erT Setevas meore, rogoria Setevebis mier gamowveuli da-
zianebis niSnebi an Seteva xuT wuTze met xans xom ar grZeldeba, aseT
SemTxvevaSi swrafi samedicino daxmareba gamoiyeneT (Friend, 2005).
yoveli Seteva dramatizmiT ar gamoirCeva. zogjer moswavle mxo
lod wamierad iTiSeba. aseT dros SeiZleba gaSterdes, SekiTxvebs ver
upasuxos, dayaros sagnebi da ver gaixsenos, ra moxda bolo 1 wami-
dan 30 wamis ganmavlobaSi. erTxans amas `petit mal~ uwodebdnen, magram
droebiTi gaTiSva _ darRveva,
dRes igi Sefasebulia, rogorc droebiTi gaTiSva. aseTi Setevebis
romelSic CarTulia tvinis mxo
Semdeg bavSvs ar ecodineba, ra xdeboda klasSi garkveul dros an lod mcire nawili, rac bavSvs
ar axsovs, ra xdeboda im momentSi, rodesac SekiTxvas usvamdiT. am mcire xniT kontaqtis unars
SemTxvevaSi mimarTeT skolis fsiqologs an meddas. mcire Setevebis ukargavs.
209
oraluri meTodiT swavloben. dRes am orive midgomis kombinirebis
tendencia aRiniSneba (Hallahan & Kauffman, 2006).
arsebobs Tvalsazrisi, rom smenadaqveiTebuli adamianebi gansxva
vebuli kulturis nawils warmoadgenen eniT, faseulobebiT, sazoga-
doebrivi institutebiTa da literaturiT. hants da marSals (Hunt
& Marshall, 2002) erTi smenadaqveiTebuli profesionalis naTqvami mo-
hyavs: `gana esiamovnebodaT qalebs, arasrulfasovnebad Seefasebina
isini vinmes? an TeTrkanianebisTvis ewodebina vinmes Savkanianebi? me
ar var arasrulfasovani, me yru var!~ (gv. 348). aqedan gamomdinare,
Cveni mizania, rom smenadaqveiTebuli bavSvebi bilingvebad vaqcioT da
bikulturulad aRvzardoT, raTa qmediTi gavxadoT orive kulturaSi.
iseTma teqnologiurma inovaciebma, rogoricaa telefonebi, komuni-
kacia eleqtronuli fostiT da internetiT, yvela adamianisTvis, maT
Soris, smenadaqveiTebulebisTvisac, advilad dakavSirebis SesaZle-
blobebi gazarda.
210
nelovania wesrigi _ adgili yvelafrisTvis da yvelaferi Tavis ad
gilze. oTaxsa da derefanSi samoZraod didi adgili datoveT. Tu
oTaxs gadaaxalisebT da avejsa da sagnebs gadaaadgilebT, mxedvelo
biTi problemis mqone moswavleebs mieciT cvlilebebTan Seguebis
SesaZlebloba.
211
liT. aseTi moswavle urTierTobisas SeiZleba zedmetad axlos an Sors
idges da ver acnobierebdes, rom garSemomyofT Tavisi saqcieliT dis-
komforts uqmnis (Friend, 2006).
niWieri moswavleebi
212
uzrunvelyofas, romlebic latoias msgavs moswavleebs Sesabamis ga-
naTlebas miscems.
213
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
kereli mesameklaseli `kerels TiTqos Sia, magram ara sinamdvileSi, kerelis
afroamerikeli bavSvia, ro msgavsad motivirebuli bav
saWmeli, aramed codna.~
melic xvdeba, rom TavisiT Svebi cotani arian. is mar
araferi gamodis. mas mud- Tlac kerketi kakalia. aq
mivi sacxovrebeli ar gaaCnia. wlis umetes dros tiurobs, sinaTlisa da sicocxlis magaliTia,
saxlSi ver atarebs. igi mSoblebs Zalian uyvarT kontaqturi da komunikabeluria. kereli wers da
da yvelaferSi exmarebian. kerelis deda adgilo- hyveba ambebs. igi jgufis lideria ara imitom, rom
briv hospitalSi muSaobs, mama ki swrafi kvebis fizikurad Zlieria, aramed rogorc jgufis kargi
restoranSi, misi TqmiT, `burgerebs~ atrialebs. warmmarTveli. misi meore klasis maswavlebeli
kerelis skola sxva ubanSi mdebareobs. is yov- ambobs: `is Zalian niWieria werasa da kiTxvaSi.
el diliT dedasTan erTad jdeba did avtobusSi. kereli SemoqmedebiTi naturaa, Zlieria xelovne-
Semdeg dedamisi samuSaosken gzas sazogadoebrivi baSi da saerTod yvela saganSi.~ kerelis naxatebi
transportiT agrZelebs. avtobusis Seferxebebis skolis derefans didxans amSvenebda.
gamo kereli skolaSi zogjer erT saaTsac ki agvi- niWier moswavleTa Sesaxeb wyaroebis mosaZie-
anebs, magram klasSi SesvlisTanave swrafad erTveba blad ixileT jons hopkinsis axalgazrda talan-
klasis muSaobaSi. kerelis maswavlebeli fiqrobs, tebis sauniversiteto centris veb-gverdi: http://
rom xangrZlivi mgzavroba kerelze TiTqos arc www.jhu.edu/~gifted/
ki moqmedebs.
kereli TiTqos mSieria da mas unda ara saW- wyaro: wignidan `Challenging Expectations: Case Studies of
High Potential, Culturally Diverse Young Children,” by C. Tom-
meli, aramed codnis miReba. igi xSirad iTxovs linson, C. Callahan, and K. Lelli, Gifted Child Quarterly, 41(2),
damatebiT davalebas. maswavlebeli kerels ase pp. 5-17. ibeWdeba National Association of Gifted Children-is
moixseniebs: `kereli Cemi sixarulia, me bednieri nebarTviT.
214
megobrebs. erT-erTi mwvrTnelis sityvebiT, Turme axalgazrda aT-
lets misi rCeva gauTvaliswinebia da ramdenime dRis Semdeg saukeTeso
Sedegic uCvenebia. amis Semdeg mSoblebi yvebodnen, rogor varjiSobda
maTi Svili saaTobiT gadamwyveti moZraobis dasamuSaveblad da rogor
gamoadga mwvrTnelis rCeva. rogorc xedavT, praqtika did rols Ta-
maSobs. niWieri bavSvebis ojaxebi bavSvebze arian koncentrirebulni
da did dros uTmoben maTi talantis ganviTarebas. blumis mkvlevarTa
gundi aRwers mSoblebis udides Zalisxmevasac: mzis amosvlamde adgo-
ma manqaniT bavSvis wasayvanad mwvrTnelTan sxva qalaqSi, or adgilze
muSaoba an Tundac mTeli ojaxis gadabargeba qveynis sxva mxareSi,
bavSvisTvis saukeTeso maswavleblebis an mwvrTnelebis mosaZieblad.
mSobelTa mondomebas bavSvebi ufro meti SromiT pasuxoben, amis
Semxedvare mSoblebi ki Zalisxmevas ar iSureben, raTa Svilebs kidev
meti SesZinon.
Tumca, mxolod mZime Sroma verasodes mogvcems msoflio klasis
CogburTels an niutons. am SemTxvevaSi bunebac mniSvnelovan rols
asrulebs. blumis mier Seswavlili bavSvebis magaliTiT vxedavT
garkveul sferoebSi adreul asakSi cxadad gamomJRavnebul talants,
ramac momavalSi ganviTareba pova. bavSvobaSi didi moqandakeebic
ganuwyvetliv xatavdnen da momavali maTematikosebi aRfrTovanebaSi
mohyavda sxvadasxva tipis ciferblatebsa Tu mowyobilobas. mSobelTa
investiciebmac ar daayovna mas Semdeg, rac bavSvebma niWi adreuli
asakSi gamoavlines (Winner, 2000; 2003). uaxlesi kvlevebi gvamcnobs,
rom maTematikaSi, musikasa da saxviT xelovnebaSi gansakuTrebuli
niWiTa da SesaZleblobebiT dajildoebul bavSvebs SeiZleba tvinis
uCveulo organizacia hqondeT, rac upiratesobebTan erTad winaaRm-
degobebsac ganapirobebs. niWiereba maTematikaSi, musikasa da saxviT
xelovnebaSi vlindeba momatebul vizualur-sivrciT unarSi da aviTa-
rebs tvinis marjvena naxevarsferos. amgvari talantis mqone bavSvebi
marjvena xels aniWeben upiratesobas da enasTan dakavSirebuli prob-
lemebi aqvT. tvinis gansxvavebuloba TvalnaTlivia _ `niWieri bavSvebi,
vunderkindebi da mecnierebi ara raime niSnis qveS, aramed uCveulo
tviniT arian dabadebulni, rac SesaZlebels xdis, rom garkveul sfer-
oebs swrafad daeuflon~ (Winner, 2000, gv. 160).
215
daukavSireT kvlevas tad da araTanamSromlobiTad mogveCvenon, iumoris kargi grZnoba ki
da ganavrceT
iaraRad gamoiyenon maswavleblebisa da Tanaklaselebis mimarT. gare-
fsiqologia skolebSi 2001
wlis seqtembris gamocema Sei- mosTan morgeba, umaRlesi akademiuri SesaZleblobebis mqone gansa-
cavs ramdenime statias niWier kuTrebulad niWieri bavSvebisaTvis lamis umTavresi problemaa (mag.,
moswavleTa gamovlenisa da ix. zemoT 180 IQ) (Hardman, Drew, & Egan, 2005; Robinson & Clinkenbeard, 1998).
swavlebis Sesaxeb.
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT niWieri bavSvebis aRmoCena da swavleba
niWierTa saganmanaTleblo
programaSi warmodgenilia
moswavleTa sami jgufi: qa- rogoria Tqveni azri?
lebi, swavlis unarSezRuduli
moswavleebi da Raribi mo- samsaxurSi misaReb gasaubrebaze kidev erTi SekiTxva dagvisves:
swavleebi (Stormont, Stebbins & aRwereT klasisTvis saswavlo RonisZiebis gegma da is gzebi,
Holliday, 2001). romlebic miusadageT TiToeuli bavSvis moTxovnebs.
gogonebi da niWiereba niWieri bavSvebis aRmoCena yovelTvis araa advili, maTi swavleba
rodesac patara gogonebi
gardatexis asakSi identobas ki SeiZleba ufro metad winaaRmdegobrivi iyos. bevri mSobeli sa-
aviTareben, xSirad uaryofen kuTari bavSvebs ganaTlebas adreul asakSive aZlevs. adreul wlebSi
TavianT niWierebas. ufro did kiTxvis unariT gansakuTrebulad dajildoebuli bavSvebic ki ver
mniSvnelobas aniWeben aRi-
mogvcemen imis garantias, rom ramdenime wlis Semdeg isini aseve
arebulobasa da popularobas
- `morgebuloba~ SeiZleba kargad gaarTmeven Tavs amocanas (Mills & Jackson, 1990). dabal da maRal
ufro mniSvnelovani gaxdes, klasebSi zogi moswavle specialurad iRebs ufro dabal qulebs, rac
vidre miRwevebi (Basow & xels uSlis maTi niWis gamoaSkaravebas (Berk, 2005).
Rubin, 1999; Stormont da sxv.,
2001). rogor gaagebinon mas-
wavleblebma am gogonebs, rom talantis aRmoCena. TavianTi unaris damalvisken gansakuTrebiT go-
niWierni arian? aq moyvanilia gonebi arian midrekilni. merilin frendi (Marilyn Friend, 2005) talantis
sami idea: aRmosaCenad ramdenime kiTxvas sTavazobs: vis SeuZlia iseTi abstraq-
CainiSneT, saSualo an
tuli simboloebis sistemis advilad marTva, rogoric maTematikaa?
maRal klasebSi rodidan
iklebs niWieri gogonebis vis SeuZlia xangrZlivad koncentrireba pirovnul interesebze? vis
testis qulebi. amaxsovrdeba axlad axsnili masala advilad? am Tavis dasawyisSi aR-
waaxaliseT asteriuloba werili latoias msgavsad vin iTvisebs metyvelebas da kiTxvas adre?
sakuTari Tavis rwmena,
warmatebebi, maRal miznebi-
vin aris cnobismoyvare da interesdeba bevri ramiT? visi namuSevaria
sken swrafva da mosTxoveT originaluri da SemoqmedebiTi? aseTi moswavleebi SeiZleba cal-
muSaoba yvelasTan erTad. ke muSaobas amjobinebdnen, samarTlianobisa da wesierebis grZnobis
ganavrceT warmatebis simZafriT gamoirCeodnen, iyvnen energiulebi, daJinebulni da mego-
modeli mosaubreebsa da
wamkiTxvelebs Soris. brebisadmi (xSirad maTze ufrosi moswavleebis) pasuxismgeblobiT
eZieT da mouwoneT niWi- aRsavseni da ibrZvian srulyofilebisTvis (prefeqcionizmi).
ereba aka demiur miRwevebze jgufze gaTvlili warmatebebisa da inteleqtis testi gansakuTre
metad.
biT naTeli gonebis mqone bavSvebis IQ-s saTanadod ver afasebs. jgu-
furi testebi SeiZleba Sesamowmeblad mosaxerxebeli iyos, magram am
sistemaze dayrdnobiT raime Zireuli daskvnebis gamotana ver xerxde-
ba. niWieri bavSvebis aRmosaCenad bevri fsiqologi konkretuli Sem-
Txvevis kvlevis (case study) meTods gvTavazobs. es niSnavs mravalgvari
informaciis Segrovebas sxvadasxva konteqstSi: testis maCveneblebs,
xarisxs, Sesrulebuli samuSaos magaliTebs, proeqtebsa da portfo-
lioebs, samezoblodan an eklesiidan mowodebuli daxasiaTebis weri-
lebsa da Sefasebebs, TviTSefasebebs, bavSvis wardgenis nebarTvas mas-
wavleblebisa da Tanatolebisagan da a.S. (Renzulli & Reis, 2003; Sisk, 1988).
SeiZleba gansakuTrebuli artistuli talantis aRmosaCenad, bavSvis
SemoqmedebiTi SesaZleblobebis gansjisTvis, sxvadasxva sferoSi mo-
muSave eqspertebis mowveva gaxdes saWiro. mecnieruli proeqtebi, ga
mofenebi, warmodgenebi, saubrebi da mosmenebi – yvelaferi SeiZleba
gakeTdes. SemoqmedebiTma testebma SeiZleba warmoaCinos bevri is-
eTi bavSvi, romlebsac sxva sagnebSi gansakuTrebuli miRwevebi ar
216
niWieri moswavleebi swavlis
cxrili 4.14 unarSezRudviT: ormagi gam-
onaklisi
niWieri moswavleebisaTvis Sinaarsis aq moyvanilia ormagi gamon-
aklisis moswavleTa mxar-
modificirebis magaliTebi dasaWeri ramdenime idea
(McCoach, Kehle, Bray, & Siegle,
sagani 2001):
aseTi moswavleebis iden-
modifikacia maTematika metyvelebis socialuri tifikaciisaTvis didi xnis
mecniereba
kultura mecnierebebi ganmavlobaSi daakvirdiT
maT miRwevebs.
aqseleracia me-5 klasis adreuli qimia gramatikuli msoflio istoriis gaaumjobeseT unar-Cvevebi,
algebra da fizika struqturis Seswavla adreul amasTanave SeicaniT da
adreuli asakSi ganavrceT talanti da
Seswavla biografiebis Zlieri mxareebi.
gamdidreba cifrul eqsperimenti kiTxva istoriuli uzrunvelyaviT emociuri
mxardaWera. es aucilebe-
sistemebSi da monacemTa mokle Sinaarsi xedvis
lia yvelasaTvis, gansa-
bazisebis Segroveba da sonetebis da gamosamuSaveblad kuTrebiT ki am jgufis
daxvewa cvlileba a.S. wera ekonomikis moswavleTaTvis.
ariTmetikis fizikis principebis daexmareT moswavleebs,
wesebSi kanonebis Teatraluri Seswavla da iswavlon saswavlo prob-
daostateba Seswavla warmodgenebis, gamoyeneba lemebis kompensireba da
xeli SeuwyveT Zlieri
siaxle sonetebis da a.S.
mxareebisa da winaaRmdego-
struqturuli momaval
bebis `CawvdomaSi~.
Taviseburebebis sazogadoebebsa da
albaToba da mecniereba da daufleba maT marTvaze
statistika misi gavlena Seqspiris warmodgenis
sazogadoebaze tragediebis Seqmna
Secvla kargi
dasasruliT
wignidan niWieri bavSvis swavleba, 4/e by 4J.J. Gallagher & S.A. Gallagher. Published by Allyn
& Bacon, Boston, MA. Copyright © 1994 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis
nebarTviT.
217
Raribi niWieri moswavleebi vaTa umravlesoba miuTiTebs, rom namdvilad niWieri bavSvebi, dawye-
janmrTelobis problemebi, biT, saSualo, maRal klasebSi, kolejsa da magistraturaSic ki, Ta-
resursebis ukmarisoba,
vidanve kargad an ukeT euflebian sagnebs, romelTac Cveulebrivi
usaxlkaroba, usafrTxoe-
basa da gadarCenasTan SesaZleblobebis bavSvebi normaluri ganviTarebis tempiT Seiswavlian.
dakavSirebuli SiSi, xSiri socialuri da emociuri morgeba ar iwvevs miRwevebis gauaresebas. ni-
adgilmonacvleoba, ojaxis Wieri bavSvebi ufrosebTan urTierTobas amjobineben da SeiZleba mo-
wevrebisgan mzrunvelobaze sawyenad eCvenoT TanatolTa wreSi yofna. konkretuli moswavlisTvis
pasuxismgebloba _ yivelive es
klasebSi `gadaxtoma~ SeiZleba arc iyos swori gadawyvetileba, magram
arTulebs skolaSi Sedegebis
miRwevas. niWier moswavleTa arc imdenad cudi, rogorc bevrs hgonia (Jones & Southern, 1991; Kulik &
aRmosaCenad: Kulik, 1984; Richardson & Benbow, 1990). klasebSi `gadaxtomis~ alternativa
isargebleT alternatiuli erT an or gamorCeul saganSi moswavleTa daCqarebuli tempiT swavle-
SefasebiT, maswavleblis baa – imdenad daCqarebuli tempiT, rom romelime kolejis Sesabamis
arCevaniTa da Semoqmedebi-
kursebzec kia SesaZlebeli moswavlis Caricxva, magram sasurvelia,
Ti testebiT.
gulisyuriT moekideT rom aseTma moswavlem skola TanatolebTan erTad daamTavros (Robin-
faseulobebis mixedviT son & Clinkenbeard, 1998). gansakuTrebuli inteleqtiT dajildoebuli
kulturul gansxvavebebs moswavleebisTvis (mag., inteleqtis testis mixedviT visi maCvenebelic
raimes erToblivad Tu 160 an ufro metia) mxolod praqtikuli gadawyvetileba Tu daaCqarebs
damoukideblad Sesrulebis
maT ganaTlebas. (Hardman, Drew, & Egan, 2005; Hunt & Marshall, 2002).
Taobaze (Ford, 2000).
rasobrivi identobis niWierTa swavlebis meTodebma SeiZleba xeli Seuwyos abstraqtul
miRwevisa da ganviTarebis azrovnebas (procesis sworad marTvis mofiqreba), SemoqmedebiTobas,
xelSewyobisTvis gamoiyeneT Zneli da originaluri teqstebis wakiTxvis, damoukideblobis una-
multikulturuli strat- ris ganviTarebas da ara mxolod meti faqtebis swavlas. erTi aseTi
egiebi.
meTodi (romlis perspeqtiulobasac ver vxedavT) niWier moswavleTa
sxvadasxva SesaZleblobis jgufebSi erToblivi muSaobaa. niWieri mo-
swavleebi, Tu isini sxva didi SesaZleblobis moswavleebTan erTad
muSaoben, swavlas ufro gulmodgined ekidebian (Fuchs, Fushs, Hamlett, &
Karns, 1998; Robinson & Clinkenbeard, 1998). niWier moswavleebTan muSaobisas
maswavlebeli unda iyos warmosaxvis unaris mqone, moqnili, toler-
antuli da, rac mTavaria, moswavleTa gansakuTrebuli talanti masze
damTrgunvelad ar unda moqmedebdes. maswavlebeli sakuTar Tavs unda
ekiTxebodes: yvelaze metad ra undaT am bavSvebs? ris saswavlad ari-
an mzad? vin damexmareba maT gamowvevaSi? nebismieri moswavlisaTvis
gamowveva da xelSewyoba umTavresia. magram aseTi niWieri moswavleebi,
romelTac skolaSi yvelaze meti ician istoriis, musikis, mecnierebisa
Tu maTematikis Sesaxeb, ukve xom gamowvevaa! pasuxebs axlos mdebare
skolebis an umaRlesi saswavleblebis maswavlebelTagan, pensioner
profesionalTagan, wignebidan, muzeumebidan an ufros moswavleTagan
unda velodoT. strategiebi iseTive calkeuli SemTxvevebis mixedviT
unda iyos SemuSavebuli, rogoric bavSvisTvis Semdegi klasis maTema-
tikis saxelmZRvanelos SeTavazebaa. arCevnis sxva variantia sazaf-
xulo institutebi; axlomdebare kolejebis kursebi; leqciebi adgi-
lobriv xelovan adamianebTan, musikosebTan an mocekvaveebTan erTad;
damoukidebeli kvleviTi proeqtebi; umcros moswavleTaTvis saSua-
lo skolis SerCeuli klasebi; friadosan moswavleTa klasebi; gansa-
kuTrebuli interesebis klubebi (Mitchell, 1984).
problemebTan gamklavebisas ar dagaviwydeT mxardaWerac. Cven, yve
las, araerTxel gvinaxavs mSobelTa, mwvrTnelTa an maswavlebelTa
muqariT aRsavse mzera, romelTac surT niWieri bavSvis garTobidan
`mogleja~. ufrosebi bavSvis interesebis sawinaaRmdegod misgan ga
mudmebul muSaobas, gaumjobesebasa da srulyofas iTxoven. zustad
iseve, rogorc ar unda wavaxalisoT bavSvTa Zalisxmevis Seferxeba
TavianTi talantis ganviTarebaSi _ investirebaSi _ (`o, miqelanjelo,
morCi sulelur jRabnas, gadi gareT da iTamaSe~), aseve unda veridoT
218
cxrili 4.15
mimarTulebis micema
1. daukavSirdiT moswavlis mSoblebs. sakuTari gadawyvetilebis miRebamde mniSvnelovania
mSoblebTan saubari moswavlis problemebze.
2. strategiis arCevamde SeamowmeT moswavlis Sesaxeb yoveli saklaso Canaweri:
SeufasebiaT igi odesme fsiqologiuri TvalsazrisiT?
esaWiroeba gansakuTrebuli momsaxureba?
miuRia monawileoba sxva specialur programebSi (mag. daCagruli bavSvebis metyvelebis
Terapia)?
xom ar daagrova standartuli testebis saSualo maCvenebelze naklebi qula?
eCxubeboda vinme?
CanawerebSi aRniSnulia:
aris Tu ara STambeWdavi progresi zogierT saganSi da umniSvnelo progresi sxva sa-
gnebSi?
xom ar aReniSneba raime fizikuri an janmrTelobis problema?
iRebs moswavle wamlebs?
3. moswavlesTan dakavSirebuli sazrunavis Sesaxeb gaesaubreT sxva maswavleblebsa da pro-
fesional mxardamWer personals. am moswavlesTan sxva maswavleblebsac xom ar SeqmniaT
sirTuleebi? xom ar aqvT mignebuli moswavlesTan urTierTobis mogvarebis warmatebuli
gzebi? daafiqsireT (CawereT) klasSi Tqven mier gamoyenebuli strategiebi, romlebic ex-
maureboda moswavlis ganaTlebis moTxovnilebebs. Tqveni Sedgenili dokumenti moswavlis
daxmarebis saukeTeso saSualebaa, radgan igi SeiZleba moswavlis Semfasebelma profesion-
alTa komitetma moiTxovos da ixelmZRvanelos kidevac am dokumentiT. Tqveni damokide-
bulebis demonstrireba oqmis saxiT moaxdineT. Tqveni SeniSvnebi iseT sakiTxebs SeiZleba
moicavdes, rogoricaa:
konkretulad ram miipyro Tqveni yuradReba
ratom SewuxdiT am sakiTxze
dRe, adgili da dro, sad da rodis SeamCnieT problemebi
ra konkretul zomebs mimarTeT am problemis mosagvareblad
vinmesTan erTad xom ar SeimuSaveT Tqveni gamoyenebuli strategiebi da gegmebi
strategiis warmatebis an warumateblobis TvalsaCino dasturi
gaxsovdeT, rom moswavlisTvis mimarTulebis micema mxolod im SemTxvevaSi SegiZliaT, Tu
darwmunebuli xarT, rom specialuri ganaTleba sWirdeba.
moswavlisTvis specialuri ganaTlebis micema xangrZlivi, Zviri da mZime procesia,
romelmac SeiZleba moswavles mravalmxrivi ziani moutanos.
wyaro: wignidan What Should I Know about Special Education? Answers for Classroom Teachers, by P.L. Pullen & J.M. Kauffman,
1987. Copyright © 1987 PRO-ED, Austin, Texas. ibeWdeba nebarTviT.
219
debis efeqturobaze vimsjelebT, ganvixilavT kidev ufro met gzas,
romlebic dagexmarebaT, yovel moswavlemde miaRwioT.
mravalgvaroba
miuxedavad imisa, rom specialuri saganmanaTleblo gadawyvetile-
bebis misaRebad arsebobs bevri kargi testi da frTxili RonisZiebebi,
unarSezRudulTa programebSi mainc Warboben rasobriv da eTnikur um-
ciresobaTa moswavleebi. isini naklebad arian warmodgenili niWierTa
programebSi. magaliTad, IDEIA-s mixedviT unarSezRudul moswavleTa
saerTo raodenobis TiTqmis 20% afroamerikelia, oficialuri mona-
cemebiT ki afroamerikelebi moswavleTa saerTo raodenobis mxolod
15%-s Seadgenen. procentuli maCvenebeli ufro matulobs, rodesac
gansakuTrebul kategoriebs vecnobiT: inteleqtualuri SezRudvis an
mentaluri SeferxebiT diagnozis mqone moswavleTa saerTo ricxvis
34% da emociur problemebi an moswavleTa 27% afroamerikelia, anu
amerikis SeerTebul StatebSi afroamerikeli moswavleebis procen-
tul maCvenebelze dayrdnobiT, mosalodnelze orjer meti. mTavari
saganmanaTleblo sistemis gareT am moswavleTa darCenis albaToba
TeTrkanian an aziel moswavleebTan SedarebiT gacilebiT didia. axla
SevadaroT _ afroamerikeli da laTinosi moswavleebi niWierTa pro-
gramaSi mxolod 8%-s Seadgenen (Friend, 2006).
TiTqmis oTxi aTwleulis manZilze pedagogebi ibrZvian imis gasa
gebad, ra aris amgvari zedmetad warmoCenis an daufaseblobis mizezi.
daskvnebis CamonaTvalSi afroamerikul da laTinur ojaxTa siRaribis
maRali maCveneblebia moyvanili, rac jer kidev bavSvis dabadebamde
iwvevs mzrunvelobis moklebas, kvebisa da janmrTelobis problemebs;
amas mohyveba maswavleblebis mxridan swavlebisa da mimarTulebis ar-
Cevis procesis mixedviT sistematurad tendenciuri da usamarTlo
mopyroba; maswavlebelTa arasakmarisi mzadyofna eTnikur umciresoba-
Ta warmomadgenel moswavleebTan samuSaod (Friend, 2006). mimarTulebis
arCevis problemis mosagvareblad pedagogebi gvTavazoben meti in-
formaciis Segrovebas moswavlis Sesaxeb arCevanis oficialurad ga-
keTebamde. magaliTad, ramdeni xania, rac moswavle aSS-Si imyofeba?
rogor icis inglisuri? usaxlkarobis msgavsi raime problema xom ar
aqvs? asaxavs kurikulumi moswavlis kulturuli codnis dones? (Tavi
3) kulturuli TvalsazrisiT aris klasi Sesabamisi (Tavi 5) da mim-
zidveli (Tavi 11)? aris maswavlebeli am moswavlis kulturis mcodne
da pativs scems mas? SeiZleba, rom moswavlis SesaZleblobebi Seva-
fasoT sxvadasxva alternatiuli meTodiT, rogoricaa SemoqmedebiTi
testebi, portfolioebi an warmodgenebi (Tavi 15)? skolis gareT mo-
swavlis yofa-cxovrebis codna maswavleblebs daexmareba bavSvisTvis
Sesabamisi programebis ukeTesad SerCevaSi (Friend, 2006; Gonzales, Brusca-
Vega, & Yawkey, 1997; National Alliance of Black School Educators, 2002). faq-
tobrivad, swavlebis diferencireba ufro Tanabrad SeiZleba ganxor-
cieldes, rac yvela moswavlis moTxovnas daakmayofilebs. amas me-13
TavSi vixilavT.
220
daukavSireT swavlebas/
msgavseba portfolios da ganavrceT
SidsiT daavadebul moswav-
Tavi Seexeba – pirovnebebs Soris mraval gansxvavebas _ unarsa da leebs SeiZleba aRmoaCndeT
uunarobas, swavlis stils da romelime meTodisTvis upiratesobis am TavSi moyvanili bevri
miniWebas, Zlier mxareebsa da winaaRmdegobebs. magram miuxwedavad problema: inteleqtualuri
mravalgvarobisa, individebs Soris gansxvavebebi gacilebiT naklebia uunaroba, yuradReba-defi-
cituri hiperaqtiuroba, gu-
im damaxasiaTebel niSnebTan SedarebiT, romelTac Cven gamovyofT.
lyra, cerebruli damblisa da
magaliTisTvis moviyvanoT rasa. erTi rasis warmomadgeneli sruliad qceviTi darRvevebis msgavsi
SemTxveviT arCeuli nebismieri ori adamianisTvis maTi genetikuri ko- nevrologiuri dazianebebi.
debis anbanuri rigis mxolod 0,012%-is (1%-is daaxloebiT measedi) qveynebis umetesobas Se-
saSualo maCvenebelia gansxvavebuli (Myers, 2005). muSavebuli aqvs specialuri
politika, romelic SidsiT
meore msgavseba SeiZleba moviZioT testirebis SedegebSi. rogorc
daavadebul bavSvebs exmareba,
vnaxeT, inteleqtis testebi TandaTan sagrZnoblad ganviTarda; es, ganaTleba miiRon Cveulebriv
nawilobriv, Raribi ojaxebis bavSvebis uflebebis dasacavad moxda, skolaSi.
radgan SesaZloa isini ar dauSvan ganaTlebis misaRebad im usafuZvlo
mizeziT, TiTqos ar SeuZliaT swavla. aseve davinaxeT, rom inteleqtis
testebi gansxvavebuli rasebisa da Semosavlis mqone moswavleTaTvis
saskolo warmatebebis prognozirebas erTnairad axdenen. miuxedavad
amisa, es testebi arasodes iqneba Tavisufali kulturuli Sinaarsisa-
gan, ase rom, isini yovelTvis iqneba erTgvarad subieqturi. CaibeWdeT
es TavSi, roca Tqveni moswavleebis nebismieri testis qulebs uyu
rebT. sabolood ki gaxsovdeT, rom nebismieri moswavlis nebismieri
Sefasebis Sedegi SeiZleba gamoiyenoT moswavlis swavlebis, ganviTa-
rebisa da efeqturi praqtikis aTvisebis mxardasaWerad da ara moswav-
lis SesaZleblobebis an Sesaferisi swavlebis uarsayofad.
Sejameba
221
teleqti problemaTa gadasaWreli biologiuri inglisuria. inteleqti saskolo warmatebebis wi-
da fsiqologiuri potencialia. misi azriT, napirobaa, magram naklebad moaswavebs cxovrebi-
Sedegebi kulturul faseulobebTanaa dakav- seul warmatebas, rodesac mniSvneloba ukve ga-
Sirebuli. inteleqtis sxvadasxva saxe vlindeba naTlebis dones eniWeba.
gamocdilebis, kulturuli da motivaciuri
faqtorebis met-naklebi gavleniT. inteleqti ra aris flinis efeqti da ras gulisxmobs igi?
SeiZleba iyos: lingvisturi, musikaluri, sivr- 1900-iani wlebidan moyolebuli, IQ-s maCvene-
ciTi, logikur-maTematikuri, sxeulis-kinesTe- blebi izrdeba. imisaTvis, rom 100 kvlav saSua-
tikuri, interpersonaluri, intrapersonaluri, lo maCvenebeli iyos, saWiroa SekiTxvebis gar-
naturalisturi da SesaZloa egzistencialuri. Tuleba, rac sawyisi moTxovnebis nawilis saxiT,
IQ-s qulebis dasaTvlel gamoyenebul nebismier
gardneri ar uaryofs g-s arsebobas, magram ain-
programul testze aisaxeba. magaliTisTvis,
teresebs, ramdenad gamosadegia g adamianebis
moswavleebi, romelTa msgavsnic wina TaobaSi
miRwevaTa asaxsnelad. emociuri inteleqtis
inteleqtualurad SezRudulebad ar moiazre-
(igiveEQ) koncefcia didad emsgavseba gardneris
bodnen, dRes SeiZleba uunaroebad CaiTvalon.
intrapersonalur da interpersonalur inte
amis mizezi ki SekiTxvebis garTulebaa.
leqts.
222
swavlis preferencia aris swavlis gansakuTreb- (nulovani uaryofa) SeuZlia ganaTlebis miRe-
uli formisadmi da garemosadmi individualuri ba minimalurad SemzRudvel garemoSi. kanoni
upiratesobis miniWeba. Tumca swavlis stili da aseve icavs gansakuTrebuli moTxovnebis mqone
swavlis preferencia ar aris damokidebuli in- moswavleTa uflebebs da daxmarebas uwevs maT
teleqtsa da Zalisxmevaze, isini zemoqmedebas mSoblebs. amasTan erTad, 1973 wlis profesiu-
axdenen saskolo Sesrulebaze. li reabilitaciis aqtis 504-e seqcia krZalavs
unarSezRuduli bavSvebis diskriminacias saja-
unda miusadagon Tu ara maswavleblebma swavlebis ro skolebisa da saxelmwifos mier dafinanse-
meTodi individualuri swavlebis stils? zogier- buli sxva programebis mier. am seqciis mixed-
Ti kvlevis Sedegebi aCvenebs, rom moswavleebi viT, yvela bavSvs eZleva Tanabari saSualeba,
ukeT swavloben TavianT arCeul garemoSi da raTa skolis RonisZiebebSi miiRos monawileoba.
sakuTari stiliT, magram zogadad, kvlevaTa `unarSezRudulis~ farTo gansazRvra seqcia
umravlesoba warmatebul Sedegs ar gviCvenebs. 504-sa da unarSezRuduli amerikelebis Sesaxeb
bevri moswavle davalebas Seasrulebda ukeT, aqtSia mocemuli.
Tuki daeufleboda swavlisTvis axal da efeq-
tur gzebs.
swavlis romeli stilia yvelaze ukeT das- gavrcelebuli sirTuleebi
abuTebuli kvlevebiT? upirveles yovlisa, aR-
saniSnavia, kvlevebSi mudam ganmeorebuli da- ra aris daswavlis unaris darRveva? es aris erT
pirispireba – gadamuSavebis zedapiruloba an met sabazo fsiqologiur procesSi daswavlis
siRrmiseulis winaaRmdeg. swavlis procesSi unaris darRveva, romelic metyvelebas, gagebasa
Rrmad CarTuli adamianebi am process aRiqva- da gamoyenebas moicavs. es SeiZleba Seexos mos-
men, rogorc safuZvelSi arsebuli cnebebis an menas, metyvelebas, weras, kiTxvas, msjelobas
mniSvnelobebis gagebis meTods. moswavleebi, an maTematikur unar-Cvevebs. es aris individis
romlebic zedapirulad erTvebian procesSi, Sida darRvevebi, rasac, savaraudod, central-
uri nervuli sistemis disfunqcia ganapirobebs
yuradRebas amaxvileben dasaswavli masalis
da cxovrebis ganusazRvrel periods moicavs.
damaxsovrebaze misi gagebis gareSe. meore mniS-
daswavlis unaris darRvevis mqone moswavleebi
vnelovani sakiTxia is, rom maieris vizualur-
veRar iswavlian, Tu daijereben, rom ar gaaC-
verbaluri ganzomileba sam aspeqts moicavs:
niaT swavlis gaumjobesebis unari da amitom
kognitur sivrciT unars (dabali an maRali),
warmatebas ver miaRweven. swavlebis strate-
kognitur stilsa (vizualisti mosaubris sapir-
giebze yuradRebis gamaxvileba xSirad exmareba
ispirod) da swavlaSi upiratesobebis miniWebas aseT moswavleebs.
(verbalisti Semswavleli vizualurad Semswav-
lelis sapirispirod). ra aris ADHD da rogor unda gavarTvaT mas
Tavi skolaSi? yuradRebis deficitisa da hiper-
individualuri gansxvavebebi aqtivobis sindromi – (ADHD) terminia, romelic
gamoiyeneba nebismieri asakis individis aRsaw-
_ da kanoni erad, romelic hiperaqtiuria da yuradRebis
sirTuleebi aReniSneba. ADHD-is samkurnalod
aRwereT umTavresi legaluri moTxovnebi, romle- medikamentebis gamoyeneba sadavoa, magram dRes-
bic unarSezRudul moswavleebs Seexeba. viwyebT dReobiT es meTodi farTod inergeba. bevri mo-
94-142 (1975) sajaro kanoniT da vagrZelebT bev- swavlisTvis amas uaryofiTi Sedegebi moaqvs.
ri araerTxel miRebuli gadawyvetilebiT, ro- amasTan erTad, ucnobia, xangrZliv medikamen-
melic unarSezRudul moswavleTa ganaTlebis tur Terapias ra efeqti SeiZleba hqondes. isic
gaumjobesebis aqtsac (2004) moicavs. unarSez- ar viciT, SeiZleba Tu ara, rom wamlebi akade-
Rudul moswavleTa swavlebis mimarT moTxovne- miuri swavlebisa da TanatolebTan urTierTo-
bi garkveulia. individualur saganmanaTleblo bis mogvarebis gaumjobesebis aucilebeli wina
programaze (IEP) dayrdnobiT, gansakuTrebuli piroba iyos. arsebobs ori saimedo midgoma, rac
moTxovnebis mqone yovel gamonaklis moswavles qmediT modifikaciasa da meTodikas emyareba.
igi aerTianebs motivaciur trenings swavlebis
223
instruqciebTan da mexsierebis strategiebTan. Ta fizikur SezRudvebs, maSin bevri araferia
sxva saSualebaa bavSvebis SesaZleblobebze ko- Sesacvleli Cveulebriv saganmanaTleblo pro-
munikaciuri fokusireba SMART midgoma. gramaSi. SeaCvieT Tanatolebi, rom daxmareba
gauwon gadaadgilebisas.
romelia yvelaze xSiri komunikaciuri darRveva?
xSiri komunikaciuri darRveva moicavs me- rogor gavumklavdeT epilefsiur Setevas klasSi?
tyvelebis darRvevas (artikulaciuri darRve- nu ecdebiT SeakavoT bavSvis moZraobebi; frTx-
va, enaborZikoba da xmis problemebi) da zepiri ilad daawvineT iatakze, kedlebisgan da avejis-
metyvelebis darRvevebs. Tuki am problemebs gan mocilebiT. moaSoreT magari sagnebi. bavSvs
Tavidanve mixedavT, SesaZlebelia didi progre- Tavi gverdze frTxilad gadauwieT da TavqveS
sis miRweva. amoudeT rbili tanisamosi an sabani. arasodes
CaudoT raime pirSi. gaigeT mSoblebisgan, ra sa-
ra aris inteleqtualuri unarSezRudvis ganmsaz- SualebebiT ebrZvian Setevebs. Tu erT Setevas
Rvreli? 18 wlamde asakis moswavleebma in- meore mosdevs, Setevebs Soris gonze ar modis,
teleqtis standartuli donis mixedviT 70 orsuladaa, an Seteva xuT wuTze metxans Tu
qulaze naklebi unda daagrovon. amasTan er- gagrZelda, samedicino daxmareba gamoiZaxeT.
Tad, problemebi unda hqondeT adaptur qcev-
aSi, yoveldRiur damoukidebel cxovrebaSi da ra niSnebiT gamoirCeva smenisa da mxedvelobis
sazogadoebasTan urTierTobaSi. daqveiTeba? smeniTi problemebis niSnebia cali
yuris miSvera mosaubrisTvis greTve ignorireba
romeli midgomaa saukeTeso emociuri da qceviTi mimarTvebze, drodadro dabneuloba da daTrgu-
darRvevebis mqone moswavleebisTvis? gamoyenebi- nuloba, naTqvamis gameorebis moTxovna, axali si-
Ti bihevioraluri analizi da socialuri unar- tyvebisa da saxelebis damaxinjebiT warmoTqma da
Cvevebi ori sasargeblo meTodia. moswavleebma klasis diskusiaSi TiTqos iZulebiT monawileoba.
aseve SeiZleba pasuxismgebloba aiRon garemos gansakuTrebuli yuradReba miaqcieT im moswav-
Seqmnasa da organizebaze, sxvadasxva RonisZie- leebs, visac yuri xSirad stkiva, sasqeso organoe-
bebsa da wesebze. bSi aqvs infeqiuri wva an alergia. kiTxvisas wigni
TvalTan Zalian axlos miaqvs an Zalian Sors uWi-
ra sagangaSo maxasiaTeblebi aqvT potenciur TviT- ravs, aReniSneba sielme, paWuni, dafaze daweril
mkvlelebs? TviTmkvlelobaze fiqriT Sepyrobil sityvebs arasworad kiTxulobs – yvelaferi es
moswavleebs SeiZleba daetyoT cvlilebebi kvebi- Tvalis problemebis maniSnebelia.
sa da Zilis CvevebSi, wonaSi, swavlis xarisxSi,
ganwyobaSi, aqtivobis doneSi, interesebSi mego- rogor ganvasxvavoT autizmi aspergeris sindromis-
brebTan urTierTobisas. zogjer uceb gaaCuqeben gan? aspergeris sindromi autistur speqtrSi
xolme TavianT nivTebs – stereos, CD-s, tansac- Semavali erT-erTi darRvevaa. autizmis mqone
mels an sayvarel cxovelebs, depresiulad an bevr moswavles aseve aqvs saSualodan mZimemde
hiperaqtiurad gamoiyurebian, SeiZleba skolis inteleqtualuri SezRudva, magram aspergeris
gacdena daiwyon da davalebebic aRar Seasrulon. sindromis mqone moswavleebs, rogorc wesi,
gansakuTrebiT saSiSia, Tu moswavle ara mxolod aqvT saSualo da saSualoze maRali inteleqti
TviTmkvlelobis, aramed amis ganxorcielebis da maTi metyvelebis unari autizmis mqone sxva
gegmazec saubrobs. bavSvebTan SedarebiT, ukeTesia.
224
Tavisuflad da sworad iyeneben, moxerxebulebi niWieri bavSvebi, romlebic daCqarebas Tavi-
da Zalian dakvirvebulebi arian, swrafad pa- danve advilad uReben alRos, rogorc wesi,
suxoben; maRalmotivirebulni arian da mtkiced ukeT euflebian sagnebs, romelTac Cveulebri-
icaven sakuTar mosazrebas zog sakiTxSi. arian vi SesaZleblobebis bavSvebi normaluri tem-
SemoqmedebiTni da saintereso kavSirebs amyare- piT Seiswavlian. niWieri bavSvebi ufrosebTan
ben. maswavleblebma gansakuTrebuli Zalisxmeva urTierTobas amjobineben da SeiZleba sastikad
unda gamoiCinon daufasebeli niWieri moswav- mosawyenad eCvenoT TanatolTa wreSi yofna.
leebis – gogonebis, aseve niWier, swavlis unar- konkretuli moswavlisTvis klasidan `gadax-
SezRudvebis mqone moswavleebis da siRaribeSi toma~ SeiZleba arc iyos swori gadawyvetileba,
mcxovrebi bavSvebis mimarT. magram ara gansakuTrebuli inteleqtiT dajil-
doebuli moswavleebis SemTxvevaSi (visi maCvene-
aris Tu ara niWieri moswavleebis daCqarebuli belic inteleqtis testis mixedviT 160 an ufro
swavleba swori meTodi? bevri adamiani aqsel- metia), mxolod praqtikuli gadawyvetileba Tu
eraciis winaaRmdegia, magram frTxil gamokvl- daaCqarebs maT ganaTlebas.
evaTa umravlesoba adasturebs, rom namdvilad
225
maswavleblis
Canawerebi: PRAXIS IITM
226
liur enas vaqcevdi. gavarkvevdi moswavlis Tuki es aris raionis axali farTomasStabiani
smenis daqveiTebis xarisxs da misi momavali strategia, maSin Tqveni klasis sxva sagnebis
warmatebebisTvis SeZlebisamebr visargeblebdi maswavleblebic imave mdgomareobaSi aRmoCnde-
gamocdilebiT. bian. mTeli wlis ganmavlobaSi gakveTilebis
mosamzadeblad erTad imuSaveT da kargad moq-
rendal g. sempsoni mTavari asistenti, medi strategiebi daxveweT.
jenoas saSualo skola, uestervili, ohaio.
saganmanaTleblo liderma (mTavari/Semec- feliCia loumen-saiqsi sabavSvo baRis
nebiTi damrigebeli) saswavlo-swavlebis matri- maswavlebeli.
cis akademiuri Sefaseba unda uzrunvelyos. medouvius dawyebiTi skola, medouviu,
matrica maswavleblebs standartuli testebis vankuveri
Sedegebis mixedviT gakeTebul individualur
saklaso oTaxs gakveTilebis sxvadasxva me
saWiroebaTa CamonaTvals awvdis. matricas Seu-
TodiT Casatareblad viyeneb. es exeba moswav-
Zlia ucbad gaacnos maswavleblebs aucilebe-
leTa swavlebis gansxvavebul stils, maTTvis
li moswrebis monacemebi moswavleTa saswavlo
gakvTilis Catarebis nebarTvis micemas. oTaxSi
moTxovnilebebis ufro metad da efeqturad
dasakmayofileblad. aseTi matrica maswavleb- oTxi gansxvavebuli centri gvaqvs da TiToeul
lebs TiToeul moswavlesTan damokidebulebaSi centrSi moswavleebi 15 wuTs monacvleobiT at-
gansxvavebuli instruqciebis ZiebasTan erTad, areben. biblioTekis centrSi wignebi wakiTxvis
individualuri swavlebis meTodebis ufro in- sirTulis donis mixedviTaa dalagebuli, rac
tensiurad gamoyenebis saSualebas aZlevs. ase- gansakuTrebuli moTxovnebis mqone moswavleebs
Ti praqtika arsebiTia `No Child Left Behind Act~ wina saskolo donis sakiTxavi wignebis povnas
2001 wlis mandatis mixedviT TiToeuli moswav- uadvilebs. fonetikur centrSi moswavleebs swav-
lis moTxovnilebis aRsaqmelad da dasakmayo- lis dasaxmareblad xmovani anbanis gamoyenebis
fileblad, agreTve, yovelwliuri progresis saSualeba eZlevaT, magaliTad, xmebis mixedviT
kriteriumis dasadgenad. cxovelTa suraTebi daaxarisxon. leqsikonebis
centrSi moswavleebi axal sityvebs swavloben
u. Son kerni yofili mTavari asistenti, da iyeneben. gansakuTrebul saWiroebaTa mqone
galen r. elolfis dawyebiTi skola, moswavleebs dRis ganmavlobaSi gamoyenebuli
konversi, texasi. umTavresi axali sityvebis aRsawerad, am si-
tyvebis winadadebebSi gamoyenebisa da dawer-
icodeT kanoni da saWiroebis SemTxvevaSi is nacvlad, maTi ilustrireba SeuZliaT. maT
damatebiTi treningi CaatareT. gansakuTreb- suraTebiani leqsikonebis Sedgenis saSualebac
uli saganmanaTleblo saWiroebebis mqone mo- eZlevaT. sabolood ki moswavleebTan erTad
swavleebs aqvT ganaTlebis individualizebuli vmuSaob nebismier axlad SemuSavebul cnebaze,
gegma, romelsac maSinac ki unda mihyveT, rode- romelic dasaxvewia. TiToeul patara jgufs
sac saklaso oTaxSi yvelanairi momsaxurebis Sesabamis fers vaniWeb, Semdeg yoveli jgufis
uzrunvelyofa ver xerxdeba. Tavdapirvelad individualur samuSaos Sesabamis folderSi
Tqven moswavleTa gansakuTrebul moTxovnebSi vaTavseb. msgavsi moTxovnebis mqone moswavlee-
gaerkvieT, gaiareT treningebi Tqvens raionSi. bi erT jgufSi arian, rac maT TavianTi swavlis
Tuki Tqveni raionidan mxardaWera ar geqne- doneze muSaobis saSualebas aZlevs. es formati
baT, treningebi da resursebi raionis gareT aseve advilad SeiZleba Seicvalos maTematikis,
moiZieT. azriani treningi gaaumjobesebs mo- sabunebismetyvelo Tu sazogadoebrivi sagnebis
swavleebisTvis Tqven mier miwodebuli codnis gakveTilebis moTxovnebis mixedviT.
xarisxs. dabolos, imuSaveT kolegebTan erTad.
227
5
Tavi
maswavlebis Canawerebi :
rogor moiqceodiT?
Tanamedrove mravalferovani
kultura da klasebi
individebi, jgufebi da
sazogadoeba
gansxvavebuloba
multikulturuli ganaTleba
amerikuli kulturuli
mravalferovneba
sxvadasxva ekonomikuri da
socialuri klasi
socialuri klasi da sesi
siRaribe da saskolo moswreba
eTnikuri da rasobrivi gansxvaveba
cvalebadi demografiuli
mdgomareoba: kulturuli
gansxvaveba
eTnikuri da rasobrivi
gansxvavebulobis gavlena
saskolo miRwevebze
diskriminaciis memkvidreoba
stereotipuli safrTxe
gogonebi da biWebi : gansxvavebebi
klasSi
sqesobrivi identoba
genderuli rolis identoba
gonebrivi SesaZleblobebis
sqesobrivi gansxvavebebi
genderuli crurwmnebis
aRmofxvra
enobrivi gansxvavebebi klasSi
dialeqti
bilingvizmi
gza yovel moswavlemde :
niWieri orenovavni moswavleebis
amocnoba
orenovani (bilingvuri)
ganaTleba
kulturulad inkluziuri
klasebis Seqmna
kulturulad Sesatyvisi
pedagogika
sicocxlisunarianobis
gamomuSaveba
gansxaveba da konvergenacia
gansxvaveba swavlaSi
konvergenacia (daaxloeba)
TiToeuli moswavlis swavleba
Sejameba
maswavleblis Canawerebi :
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
228
rogor moiqceodiT?
229
Tanamedrove mravalferovani klasebi
daukavSireT PRAXIS IITM-s vin arian dRes amerikeli moswavleebi? ai, ramdenime statistikuri
da ganavrceT monacemi (Banks, 2002; bavSvTa dacvis fondi, 2005; Duncan & Brooks-Gunn,
mravalkulturuli swavleba
2000; Grant & Sleeter, 1989; Halford, 1999; McLoyd, 1998; Meece & Kurtz-Costes, 2001;
(III, B).
gaecaniT mravalkulturuli Payne & Biddle, 1999):
swavlebis mTavar aspeqtebs. yoveli meeqvse amerikeli bavSvi siRaribeSi, yoveli meToTxmete ki
aRwereT am aspeqtebis erTma- ukidures gaWirvebaSi cxovrobs. afroamerikel bavSvTa daaxloebiT
neTze zemoqmedeba. 50% xelmoklea.
Rarib bavSvTa ricxvi aSS-Si TiTqmis 50%-iT metia, vidre nebismier
dasavlur ganviTarebul saxelmwifoSi da 5-8-jer meti, vidre bevr
cnobil industriul qveyanaSi.
orjer meti albaTobaa imisa, rom siRaribeSi gazrdili bavSvebi
CamorCebian swavlaSi, ver SeZleben skolis damTavrebas an Caidenen
Zaladobriv danaSauls.
yoveli mesame bavSvi qorwinebis gareSe ibadeba. yoveli mexuTe bavS-
vis dedas ara aqvs saSualo ganaTleba. yoveli mesame bavSvi erT
mSobelTan, rogorc wesi, momuSave dedasTan cxovrobs.
83-dan1 bavSvi oci wlis Sesrulebamde Statis an federalur cixeSi
xvdeba. 339-dan 1 oci wlis asakamde cecxlsasroli iaraRiT iRupeba.
aSS-s mosaxleobis 18% saxlSi inglisurad ar laparakobs _ am oja
xebis naxevari espanurad saubrobs.
2020 wlisTvis amerikis SeerTebul StatebSi skolis asakis bavS-
vTa 66%-ze meti iqneba afroamerikeli, azieli, espaneli an mkvidri
amerikeli, bevric- axali imigrantebis Svili.
2050 wlisTvis aSS-Si ar iqneba rasobrivi an eTnikuri umravlesoba;
yvela amerikeli umciresobis jgufis wevri iqneba.
230
ZaliT gadayvanili monebis STamomavlebs, kulturebis `gadasadnob qv- kulturuli deficis modeli
abSi~ xSirad gulTbilad ar xvdebodnen. _ modeli, romelic xsnis, Tu
ratom aqvT eTnikuri umci-
60-70-ian wlebSi ganaTlebis zogi specialisti varaudobda, rom
resobebis warmomadgenel
feradkanian da Rarib moswavleebs skolaSi problemebi hqondaT maTi moswavleebs naklebi miRw-
`kulturuli usargeblobisa~ da `kulturuli CamorCenilobis~ gamo. evebi. igulisxmeba, rom maTi
es kulturuli deficitis modeli miiCnevda, rom moswavleTa mSob- kultura araadekvaturia da ar
liuri kultura mdare iyo da ar exmareboda maT, morgebodnen skolas. amzadebs maT saskolo warmate-
bebisTvis.
dRes ganaTlebis fsiqologia uars ambobs kulturuli deficitis
ideaze da miiCnevs, rom arc erTi kultura araa naklovani, magram
SesaZlebelia moswavlis saojaxo da saskolo kulturebs Soris uTanx-
moeba arsebobdes (Gallimore & Goldenberg, 2001).
imave periodSi gaizarda interesi samoqalaqo da adamianis ufle-
bebis mimarT, xolo eTnikur jgufebSi moimata SegrZnebam, rom maT
ar surT ZiriTad, amerikul sazogadoebaSi sruli asimilacia. ufro
sworad, maT, rogorc farTo sazogadoebis sapatio nawils, TavianTi
kulturisa da identobis SenarCuneba surdaT. multikulturuloba
mizani gaxda.
sqema 5.1.
miukerZoebeli pedagogika
akademiuri moswrebis multiku- crurwmenaTa Semcireba
gaumjobesebisaTvis SeurCieT lturuli moswavleTa rasis mimarT atitudebis
Sesabamisi swavlebis stili sxvadasxva TaviseburebaTa dadgena da swavlebis
ganaTleba
rasobrivi, kulturuli da socialuri procesSi maTi Secvlis gzebis
jgufis moswavleebs. gansazRvra.
wyaro: wignidan Cultural Diversity and Education: Foundations, Curriculum, and Teaching, 5/e, J.A. Banks.
Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright (c) 2006 by Pearson Education. adaptirebulia gamom-
cemlis nebarTviT.
231
multikulturuli ganaTleba
ganaTleba, romelic uzrun- multikulturuli ganaTleba
velyofs saswavlo procesSi
yvela yvela moswavlis Tanas- multikulturuli ganaTleba aris `saswavlo are, romelic mowyobi-
worobas.
lia yvela moswavlis saganmanaTleblo Tanasworobis gazrdisaTvis~
(Banks & Banks, 1995, gv.xii). multikulturuli swavleba aris reaqcia
rogorc moswavleTa mzard gansxvavebulobaze, aseve yvela jgufis
Tanasworobis moTxovnaze. multikulturuli swavlebis alternatiu-
li midgomebis ganxilva, ganaTlebis fsiqologiis sazRvrebs, scdeba
magram cxadia, rom `saukeTeso~ meTodTan dakavSirebiT sayovelTao
Tanxmoba ar arsebobs.
jeims benqsi (2006) miiCnevs, rom multikulturuli ganaTleba 5.1
sqemaze naCvenebi xuTi aspeqtiT xasiaTdeba. mravali adamianisTvis
mxolod Sinaarsis integraciaa nacnobi, isini sagnis swavlebisas sx-
vadasxva kulturidan magaliTebsa da Sinaarss iSvelieben. maT sjeraT,
rom multikulturuli ganaTleba mxolod da mxolod saswavlo gegmis
cvlilebaa. zog maswavlebels miaCnia, rom is uadgiloa maTematikisa da
sabunebismetyvelo sagnebis swavlebisas. magram Tuki gaiTvaliswinebT
danarCen aspeqtebsac _ daexmarebiT moswavles, gaigos Sexedulebebis
gavlena codnaze, SeasustebT crurwmenebs, SeqmniT yvela moswavlis
swavlisa da ganviTarebisaTvis xelsayrel socialur struqturas da
gamoiyenebT yvela moswavlisaTvis misaReb meTodebs _ darwmundebiT,
rom multikulturuli ganaTleba marTebulia yvela sagnisa da mo-
swavlis mimarT.
multikulturuli ganaTleba uaryofs `gadasadnobi qvabis~ ideas
da mxars uWers sazogadoebas, romelic mravalferovnebas _ salaTi
ufro bevri komponentiT (Banks, 1997, 2006; Sleeter, 1995)-afasebs. modiT,
ufro yuradRebiT davakvirdeT gansxvavebebs, romlebic kulturuli
mravalferovnebis mozaikas qmnis.
232
nasa da Rirebulebebs, romlebic calkeuli jgufebis qcevas gansaz-
Rvravs da iseve, rogorc xeloba da artefaqtebi, gadadis Semdeg Tao-
baze (Betancourt & Lopez, 1993; Pai & Alder, 2001). jgufi qmnis kulturas
_ cxovrebis programas _ da programas wevrebs uziarebs. jgufebi
SeiZleba ganisazRvron regionuli, eTnikuri, religiuri, rasobrivi,
sqesobrivi, socialuri da sxva principebiT. TiToeuli Cvengani bevri
jgufis wevria da mravali gansxvavebuli kulturis gavlenas ganicdis.
zogjer zegavlena SeuTavsebeli da sawinaaRmdegoc kia. magaliTad,
Tu feministi da YTan romaeli kaTolike xarT, SeiZleba problema
SegeqmnaT qalis sasuliero pirad kurTxevis Sesaxeb ori gansxvave-
buli kulturis Tvalsazrisis gamo. Tqveni piradi Sexeduleba gadamw-
yveti iqneba imis mixedviT, ramdenad Zlierad da rogor aigivebT Tavs
TiToeul jgufTan (Banks, 1994).
yovel Tanamedrove qveyanaSi mravali gansxvavebuli kultura arse-
bobs. aSS-Si Great Plains patara provinciul qalaqSi, didi qalaqis cen-
trsa da floridis gareubanSi mcxovrebi moswavleebi gansxvavebuli
kulturuli jgufis wevrebi arian. kanadaSi torontos gareubanSi,
vankuveris maravalsarTulian saxlsa da kvebekis fermaSi mcxovrebi
moswavleebi namdvilad bevri ramiT gansxvavdebian. patara qalaqis
maRaziis muSakis Svili did qalaqSi mcxovreb eqimis SvilTan Sedar-
ebiT gansxvavebul kulturul garemocvaSi izrdeba. afrikelebis,
azielebis, espanelebis, adgilobrivi amerikelebisa da evropelebis
STamomavlebs TiToeulisTvis damaxasiaTebeli tradiciebi da isto-
ria aqvT. mamakacisa da qalis mimarT damokidebuleba gansxvavebulia
TiTqmis yvela eTnikur da ekonomikur jgufSi. calkeul qveyanaSi
mcxovrebi yvela adamiani mraval gavrcelebul Sexedulebasa da Ri-
rebulebas iziarebs, gansakuTrebiT masobrivi sainformacio saSuale-
bebis zegavleniT. magram maTi sicocxlis sxva aspeqtebi gansxvavebuli
kulturuli foniT aris Camoyalibebuli.
233
leTa mcire jgufi xSirad agvianebs, SesaZlebelia, moswavle skolamde
muSaobdes, didi manZilis gavla uwevdes, skolaSi umcrosi da-Zma mo-
hyavdes an sulac skolis eSinodes.
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT
socialuri klasi da sesi
bavSvTa dacvis fondi: 2004 Tanamedrove sazogadoebebSi simdidre, Zalaufleba da prestiJi
wels amerika sxva industri-
ul qveynebTan SedarebiT iyo: yovelTvis erTad ar Tanaarsebobs. zogi adamiani _ magaliTad, uni-
1-li _ samxedro teqnolo- versitetis profesorebi _ udavod maRali socialuri statusis mqone
giebSi; profesiis warmomadgenlebi arian, magram, daijereT, mdidrebi ar arian
1-li _ iaraRis eqsportSi;
1-li _ msxvilfexa saqonlis da mcire Zalauflebas floben. zogs mxolod politikuri Zalaufleba
moSenebaSi; aqvs, simdidre ki _ ara; zogi qalaqis sazogadoebrivi sakrebulos
1-li _ milionerebisa da mil- wevria, miuxedavad imisa, rom mis ojaxSi fuli aRar aris. Cveulebriv,
iarderebis raodenobiT;
1-li _ jandacvis teqnolo- adamianTa umravlesobas gacnobierebuli aqvs sakuTari socialuri
giebSi; klasi _ maT Segnebuli aqvT, rom socialur klasSi zogierTi jgufi
1-li _ Tavdacvis xarjis maTze maRla an dabla dgas, SesaZlebelia `klasizmic~ ki axasiaTeb-
mixedviT;
12-e _ Raribi mosaxleobis deT (rogorc rasizmi da sqesobrivi diskriminacia anu seqsizmi), sje-
sacxovrebeli pirobebis rodeT, rom ufro dabali socialuri klasis wevrebTan SedarebiT
mixedviT; `ukeTesebi~ arian da maTTan urTierTobas Tavs aridebdnen.
13-e _ mdidrebsa da Raribebs
Soris sxvaobis mixedviT; gamokvlevebSi Cveulebriv gvxvdeba gansxvavebuli mosazreba klaso-
14-e _ bavSvebisTvis siR- briv mravalferovnebis Sesaxeb. sociologebi da fsiqologebi simdid-
aribidan Tavis daRwevis ris, Zalauflebis, finansebis kontrolisa da upiratesobis variantebs
xelSewyobaSi;
16-e _ dabali Sobadobis sociALUalurekonomikuri statusis anu ses-is indeqsSi aerTianeben.
maCveneblis mixedviT; socialuri klasisgan gansxvavebiT, adamianebis umravleobas ar aqvs
18-e _ Rataki bavSvebis raode- gacnobierebuli sakuTari ses-is maCvenebeli. adamianebs maCveneblebs
nobis mixedviT;
23-e _ arasrulwlovanTa mkvlevrebi miaweren; ses-is ganmsazRvrelma sxvadasxva formulam Sesa-
sikvdilianobiT; Zlebelia gansxvavebuli maCvenebeli daadginos (Liu da sxvebi, 2004). arc
bolo _ iaraRis Zaladobisgan erTi calkeuli maxasiaTebeli, Semosavalic ki, ar aris ses-is efeq-
bavSvebis dacvaSi.
turi sazomi. mkvlevarTa umravlesoba iziarebs ses-is oTx sazogado
dones: maRals, saSualos, muSaTa da dabali klasebisas. am oTxi donis
mTavari maxasiaTeblebi 5.1 cxrilSia Sejamebuli. ses-is dabali donis
mqone ramdeni adamiani iyo sareklamo rgolebSi (CanarTi `SeCerdiT/
dafiqrdiT/dawereT~)?
socioekonomikuri statusi
(ses)_ individis Sefardeb- siRaribe da saskolo moswreba
iTi adgili sazogadoebaSi,
romelic ganisazRvreba misi yoveli meeqvse arasrulwlovani amerikeli siRaribeSi cxovrobs.
SemosavliT, ZalauflebiT, 2005 wels aSS-is jandacvis departamentma siRaribis zRvrad miiCnia
prestiJiT. oTxkaciani ojaxisaTvis $19,350 Semosavali ($24,190 alaskaSi da $22,260
234
havaiSi). am sazRvris qvemoT 13 milionamde bavSvi moxvda. aSS-Si sxva
ganviTarebul qveynebTan SedarebiT bavSvTa siRaribis done yvelaze
maRalia, 5-8 jer meti, vidre sxva industriul saxelmwifoebSi. am
bavSvebis naxevarze meti siRatakeSi cxovrobs – ojaxebSi, romelTa
Semosavali siRaribis zRvarze 50%-iT naklebia. garkveuli xniT mdgo-
mareoba gaumjobesda. 2000 wels Raribi ojaxebis raodenoba bolo 21
wlis ganmavlobaSi yvelaze dabali, daaxloebiT 6.2 milioni iyo (aSS-is
aRweris biuro, 25 seqtemberi, 2001 weli), magram mas Semdeg maCvene-
belma isev mateba daiwyo.
2003 wels Rarib bavSvTa raodenoba daaxloebiT erTnairi iyo ara
espanel TeTrkanian bavSvebSi (4.2 mln), laTinoamerikelebsa (4.1 mln)
da SavkanianebSi (3.9mln). magram siRaribis maCvenebeli Savkanian da
laTinoamerikel bavSvebSi ufro maRalia _ Savkaniani bavSvebis 34%
da laTinoamerikeli bavSvebis 30% 2003 wels siRaribeSi cxovrobda,
maSin, roca azieli bavSvebis mxolod 12.5% da araespaneli TeTrkani-
ani bavSvebis 9.8% iyo Rataki. mravali stereotipis sawinaaRmdegod,
Raribi bavSvebis umravlesoba ara centralur qalaqebSi, aramed ga-
reubnebsa da soflebSi cxovrobs. amasTan, Rarib ojaxebSi, saSualod
2.2 bavSvia (bavSvTa dacvis fondi, 2005).
cxrili 5.1.
wyaro: Sociology (9th ed.) (pp. 276-280), by J. J. Macionis, 2003, Saddle River, NJ: Prentice-Hall.
235
maRali ses-is mqone nebismieri eTnikuri jgufis moswavleebs maRa-
li moswreba aqvT da testebSic maRal qulebs iReben; isini daba-
li ses-is mqone moswavleebze ufro metxans rCebian skolaSi (Gutman,
Sameroff, & Cole, 2003; Mcloyd, 1998). Raribi, bavSvebi sul cota, orjer
metad SeiZleba CamorCnen skolaSi. siRaribe skolamdel asakSi bavS-
vze udides negatiur gavlenas axdens. saubedurod, patara bavSviani
ojaxebi xSirad Raribad cxovroben, radgan axalgazrda mSoblebs da-
balanazRaurebadi samuSao aqvT an saerTod umuSevrebi arian. rac
ufro didxans cxovrobs bavSvi siRaribeSi, miT ufro metia siRaribis
gavlena mis ganviTarebaze. mSoblebis ganaTlebis gaTvaliswinebis Sem-
TxvevaSic, bavSvis klasSi Catovebisa da specialuri swavlebis jgufSi
gadayvanis albaToba siRaribeSi gatarebul TiTo weliwadze 2-3%-iT
izrdeba (Ackerman, Brown, & Izard, 2004; Bronfenbrenner, McClelland, Wethington,
Moen, & Ceci, 1996; Sherman, 1994).
rogor zemoqmedebs socialurekonomikuri statusi am moswavleebis
dabal saskolo moswrebaze? mravali faqtori amyarebs siRaribes – da
ara mxolod erTi mizezi (Evans, 2004). dedisa da bavSvis janmrTelobaze
mwiri zrunva, saxifaTo an arajansaRi garemo, SezRuduli resursebi,
ojaxuri stresi, skolaSi swavlis Sewyveta, Zaladobisgan daucveloba,
gadatvirTva, usaxlkaroba, diskriminacia da sxva faqtorebi iZleva
Raribi bavSvebi orjer siRatakeSi Sobil kidev erT Taobas, romelsac skolaSi warumatebloba
metad CamorCenilebi arian da dabalanazRaurebadi samuSao emuqreba. garsia (Garcia, 1991), evansi
skolaSi. siRaribe skolam- (Evans, 2004) da mkloidi (McLoyd, 1998) sxva SesaZlo mizezebs aRweren.
del asakSi bavSvze udides
uaryofiT gavlenas axdens.
modiT, TiToeuli maTgani ufro detalurad ganvixiloT.
236
icvas araswori pasuxiT gamowveuli dabneulobisgan an sakuTar Tavs daukavSireT sxva Tavebs
aaridos uxerxuloba. amrigad, dabali molodini institucionalize- da ganavrceT
237
gamocxadeba, daZabuli testirebebi, repeticiebi _ SesaZlebelia, wi-
naaRmdegobas iwvevdes yvela moswavleSi (Okagaki, 2001).
238
eTnikuri da rasobrivi gansxvaveba
239
cvalebadi demografiuli mdgomareoba:
kulturuli gansxvaveba
1981-dan 1990 wlamde aSS-Si Semosul emigrantTa ricxvi yvelaze
didi iyo. 2020 wlisTvis saskolo asakis mosaxleobis TiTqmis ori
mesamedi afroamerikeli, azieli, laTinoamerikeli an sxva eTnikuri
jgufebis warmomadgenlebi iqnebian (Meece & Kurts-Costes, 2001). ase rom,
daukavSireT PRAXIS IITM-s aSS-Si mravali gansxvavebuli kulturaa warmodgenili.
da ganavrceT rikardo garsia (1991) kulturas aisbergs adarebs. aisbergis mesa-
ufro didi sazogadoeba (IV,
medi nawili Cans, danarCeni damaluli da ucnobia. kulturis aSkara
b1,3)
gaecaniT aSS-is mosaxleobis niSnebi, rogoricaa Cacmuloba da qorwinebis tradiciebi, kulturebs
winaswargansazRvrul cv- Soris sxvaobis mxolod mcire nawils asaxavs. gansxvavebaTa did nawils,
lilebebs momdevno aTwleu- Seadgens angariSmiucemeli, usafuZvlo qvecnobieri miswrafebebi da
lebSi. rogor imoqmedebs es Sexedulebebi (Casanova, 1987; Sheets, 2005). magaliTad, `zedapiris miRma~
cvlilebebi ganaTlebaze? ra
kulturebi erTmaneTisgan gansxvavdeba adamianebTan urTierTobaSi
SeuZliaT gaakeTon skolebma
da maswavleblebma, rom am qcevis wesebiT. zog jgufSi mosaubris mimarT yuradRebis saCvene-
cvlilebebma uaryofiTi blad msmeneli Sorisdebulebis gamoyenebiTa da Tavis msubuqi moZ-
Sedegi ar gamoiRos? raobiT uCvenebs mosaubres, rom yuradRebiT usmens. zogi kulturis
warmomadgeneli ki Jestikulaciis gareSe ismens an pativiscemis niSnad
Tvaldaxrilia. zog kulturaSi maRali statusis pirovnebebi saubars
iwyeben da SekiTxvebs svamen, xolo dabali statusis mqone adamianebi
mxolod pasuxoben. sxva kulturebSi ki sapirispiro modelia.
kulturuli zegavlena farTod gavrcelebuli da yovlismomcve-
lia. zogi fsiqologi varaudobs, rom kultura gansazRvravs gonebriv
unars. magaliTad, balis sazogadoebriv cxovrebaSi sxeulis floba
aucilebelia da amitomac, am kulturaSi, moZraobebis flobis unari
gonierebis niSania. dasavlur kulturebSi mniSvnelovania moxerxebuli
sityvebi da ricxvebi, ase, rom, Sesabamisi unar-Cvevebi aseT kultureb-
Si gonierebis maCvenebelia (Gardner, 1983). magram araswori iqneba, Tu
davuSvebT, rom kulturuli jgufis yvela wevris Sexedulebebi, qmede-
bebi da Rirebulebebi erTmaneTis msgavsia. evgeni garsia (2002) Tvlis,
rom kultura ` atributebia, romlebic Rirebulia jgufis wevrebisaT-
vis, magram SeiZleba yvela wevri ar iziarebdes maT~ (gv. 93).
240
nas ojaxis kulturuli faseulobani saskolo wesebs daupirispirda.
maswavlebelma es problema kafeteriis mzareulTan saubriT moagvara.
mzareuli SefuTul funTuSas gogonas zurgCanTaSi udebda, raTa
saxlSi waeRo.
sqema 5.2.
saswavlo moswreba
es grafiki 25-29 wlis TeTrkanianTa, afroamerikelTa da laTino-amerikelTa
saswavlo moswrebas adarebs 1971 wlisa da 2000 wlis martis TveebSi.
rasisa da eTnikurobis mixedviT 25-29 wlis adamianebis (romlebmac swavlebis
dasaxul dones miaRwies) procentuli maCvenebeli 1971 da 2000 wlis martSi
TeTrkanianebi
afroamerikelebi
laTinoamerikelebi
wyaro: wignidan National Center for Education Statistics, US Department of Education, veb-gverdidan
gadmotanilia 5/14/02-Si: http://nces.ed.gov/programs/coe/2001/section3/indicator31.html#info
241
magram es mainc ar niSnavs, rom yvela Cinel-amerikel bavSvs ameri-
kul skolaSi warmatebiT swavla SeuZlia. bavSvebi SeiZleba kargad as-
rulebdnen testebsa da sagamocdo davalebebs, magram sazogadoebriv
situaciebSi Tavs uxerxulad grZnobdnen, radgan SeuCveveli wesebi
maTTvis ucxoa (Casanova, 1987; Yee, 1992). Semdeg Cven SeviswavliT mo-
swavleTa kulturebTan klasis Sewyobis sxvadasxva gzas. upirveles
yovlisa, moswavleTa miRwevebze kulturuli konfliqtebisa da dis-
kriminaciis zemoqmedebis zogierTi Sedegi unda ganvixiloT.
diskriminaciis memkvidreoba
rogoria Tqveni azri?
sabazo skolaSi gasaubrebaze yofnisas wamyvani maswavlebeli gekiT
xebaT: `aRwereT, rogor dagvexmareba cxovrebiseuli gamocdileba
Cveni miznis miRwevaSi _ moqmedi antirasistuli skolis SeqmnaSi?~
242
kanzasis Statis qalaq topekaSi ministri saxlidan oTxi
kvartalis moSorebiT mdebare dawyebiT skolaSi, Svidi wlis qa-
liSvilTan xelCakidebuli mivida. linda brauns meore klasSi
Caricxva surda, magram skolam mis miRebaze uari ganacxada.
sajaro skolis xelmZRvanelebma mas urCies, ori milis moSore-
biT mdebare skolisTvis miemrTa. bavSvs avtobusis gaCerebamde,
sadac transports zogjer naxevar saaTs elodeboda, eqvsi kvar-
tali unda gaevlo. cud amindSi linda brauni avtobusis mos-
vlamde mTlianad dasveldeboda; erTxel avtobusis gaCerebaze
mas ise Sescivda, rom saxlSi dabrunda. ratom ar SemiZlia oTxi
kvartaliT daSorebul skolaSi siaruli? _ hkiTxa man mSoblebs
(macionis, 2003, gv. 353).
sxva gulnatkeni ojaxebis daxmarebiT, misi mSoblebis pasuxi sas-
kolo politikisTvis didi gamowveva aRmoCnda. TqvenTvis cnobilia
1954 wlis ,,brauni topekas ganaTlebis saministros winaaRmdeg~ sa-
samarTlo gadawyvetileba. `gancalkevebuli, magram Tanaswori~ skole-
bi Savkaniani bavSvebisTvis uTanasworod gamocxadda. miuxedavad imisa,
rom segregacia (gamoyofa) skolebSi 50 welze metia aikrZala, af- cxra wlis linda brauni, mo-
roamerikeli moswavleebis daaxloebiT ori mesamedi dResac iseT sko- sarCele saqmeSi _ `brauni
topekas ganaTlebis saminis-
lebSi swavlobs, sadac umciresobis warmomadgenlebi skolis moswav-
tros winaaRmdeg~.
leTa naxevars mainc Seadgenen. segregacia SemorCenilia samezobloSic
ki da zogierT raionSi sxvadasxva rasis moswavleebs moajirebis sa-
SualebiT ganzrax acalkeveben (Kantor & Lowe, 1995; Ladson-Billings, 2004;
Schofield, 1991).
mravalwlianma gamokvlevebma gviCvena, rom kanoniT gansazRvruli
integracia ar aris saukunovani rasobrivi uTanasworobis mavne Sedege
bisgan TavdaRwevis swrafi gza. nawilobriv imitom, rom Savkanian mos
wavleTa raodenobis zrdasTan erTad TeTrkanian moswavleTa raodeno-
ba mcirdeba, dResdReobiT qalaqis bevri skola ufro segregaciulia,
Doonesbury. Copyright © 1988 Garry B. Trudeau. ibeWdeba Universal Press Syndicate-is nebarTviT. yvela ufleba daculia.
243
vidre umaRlesi sasamarTlos mier saerTo avtobusebisa da sxva anti-
segregaciuli RonisZiebebis damtkicebamde iyo. los-anjelesis, maia-
mis, baltimoris, Cikagos, dalasis, memfisis, hiustonisa da detroitis
skolebSi 11%-ze naklebi espanuri warmoSobis TeTrkaniani moswavlea.
xolo afroamerikelebiTa da laTinoamerikelebiT dakompleqtebuli
TiTqmis 90% skolebis moswavleTa naxevari mainc siRaribeSi cxovrobs,
ase rom, rasobrivi segregacia SemdegSi ekonomikur segregaciadac
iqceva (Ladson-Billings, 2004; Orfield & Frankenverg, 2005).
xSirad, umciresobis jgufis moswavleebi integrirebul skolebSic
ki gamoiyofian mcire SesaZleblobebis kategoriad. ubralod, moswav-
leebis erT SenobaSi moTavseba kidev ar niSnavs imas, rom isini moma-
valSi erTmaneTs pativs scemen da iseTive donis ganaTlebas miiReben
(Ladson-Billings, 2004; Pettigrew, 1998).
244
bebi mecnierulad damtkicebuli ar aris. bevr bavSvs mSoblebis uSu-
alo zemoqmedebis gareSec uviTardeba rasobrivi crurwmena. crurw-
menis ganviTarebis zusti axsna individualur da socialur faqtorebs
aerTianebs (Katz, 2003).
crurwmenis erT-erTi wyaro sazogadoebis or kategoriad dayo-
fis tendenciaa _ pirveli jgufi _ Cven da meore jgufi _ isini anu
jgufSi da mis gareT myofebis aseTi gayofa SesaZlebelia rasis, re-
ligiis, sqesis, asakis, eTnikurobisa da sportuli jgufis wevrobaze
Sexedulebis mixedviTac ki. Cven midrekilni varT, CavTvaloT, rom
jgufis gareT darCenilebi uaresebi, Cvengan gansxvavebulebi, magram
erTnairebi arian (Aboud, 2003; Lambert, 1995). metis (meti fulis, social-
uri statusis, prestiJis) mqone adamianebma, SesaZlebelia, gaamarT-
lon TavianTi privilegia, radgan varaudoben, rom ukeTesebi arian
da yvelafers saukeTesos imsaxureben. aman SeiZleba msxverplis dada-
naSaulebamde migviyvanos: aseTi adamianebi miiCneven, rom siRatake-
Si mcxovrebi adamianebi an gaupatiurebuli qalebi sakuTari qceviT
iwveven am problemebs _ anu maT es `daimsaxures~. mniSvnelovan rols
asrulebs emociebic. rodesac problemebi warmoiSoba, veZebT dam-
naSave pirs an mTel jgufs. magaliTad, 11 seqtembris tragikuli mov-
lenebis Semdeg zogi adamiani sibrazes udanaSaulo arab-amerikelebze
TavdasxmiT gamoxatavs (Myers, 2005).
magram crurwmena ufro metia, vidre jgufebad ganawileba, saku-
Tari Tavis gamarTleba an emociuri reaqcia _ is kulturuli Rireb-
ulebaTa sistemaa. bavSvebi ojaxisgan, maswavleblebisgan, megobrebisa
da mTeli samyarosgan swavloben mniSvnelovan Taviseburebebsa da dam-
axasiaTebel niSnebs. davubrundeT sareklamo rgolebis analizs _ bevri
feradkaniani mamakaci da qali SeamCnieT? wlebis ganmavlobaSi wignebSi,
satelevizio filmebSi, da reklamaSi warmodgenil modelTa umravle-
sobas, warmoadgenen saSualo da maRali klasis evropel-amerikelebi.
gansxvavebuli eTnikuri da rasobrivi warmomavlobis mqone adamianebi
iSviaTad iyvnen `gmirebi~ (Ward, 2004). es mdgomareoba icvleba. 2002 wels
oskaris dajildoebis ceremoniaze prizebi saukeTeso msaxiobi qalisa
da mamakacis nominaciaSi afroamerikelebma miiRes, miuxedavad imisa,
rom denzel vaSingtoni borotmoqmeds asaxierebda. 2005 wels jeimi
foqsi dajildovda rei Carlzis SesaniSnavi prototipis SeqmnisTvis.
245
_ sqema _ romelic jgufis Sesaxeb Tqveni codnis (da rwmenis) organi-
zebas axdens (Wyler, 1988).
sakuTar stereotipebs nebismieri sqemis msgavsad viyenebT, raTa
samyaroze warmodgena SDeviqmnaT. meSvide TavSi ixilavT, rogor dagvex-
mareba sqema informaciis swrafad da nayofierad damuSavebaSi, magram
aseve, iZleva saSualebas, Secvalo informacia da moargo is sqemas
(Macrae, Milne, & Bodenhausen, 1994). es aris rasobrivi da eTnikuri stereo-
tipebis damaxasiaTebeli safrTxe. Cven vamCnevT sakuTari stereotipis
_ sqemis _ sapirispiro an Sesabamis informacias, xolo Seusabamo infor-
macias gamovtovebT. magaliTad, Tu nafic msajuls aziel-amerikelebis
mimarT uaryofiTi stereotipi aqvs da sasamarTloSi aziel-amerikelis
saqme ganixileba, SesaZlebelia msajulma mtkicebuleba ufro mkacrad
ganixilos. msajulma SeiZleba daiviwyos dacvis damamtkicebeli sab-
uTebi da mxolod braldebis mtkicebulebani axsovdes. es kidev erTx-
el adasturebs imas, rom stereotipis Sesabamisi informacia ufro
swrafad muSavdeba (Anderson, Klatzky, & Murray, 1990; Baron, 1998).
246
naSeE dganan. aucilebeli ar aris pirovnebas sjerodes stereotipebisa.
saqme isaa, rom mas Segnebuli aqvs stereotipi da surs arasaxarbielo
Sexedulebis uarsayofad Tavi sakmaod kargad warmoaCinos (Aronson, stereotipuli safrTxe _
Lustina, Good, Keough, Steele, & Brown, 1999). ra SeiZleba iyos stereotipuli damatebiT emociuri da kog-
nituri tvirTi, rom adamianis
safrTxis Sedegebi? Tanamedrove gamokvlevebma yvela maswavleblisT-
miRwevebi akademiur situa-
vis saintereso pasuxebi miiRo.
ciebSi SeiZleba ganmtkicdes
mis mimarT stereotipuli
moklevadiani Sedegebi: testis Sesruleba. mokle droSi uaryofiTi damokidebulebiT.
stereotipis damtkicebis SiSma, SesaZlebeloa, Sesasrulebeli testis
gamo nerviuloba da Sedegad naklebi qula gamoiwvios. joSua aronsoni,
klod stili da maTi kolegebi eqsperimentebis Sedegis gaTvaliswinebiT
acxadeben, rom Tu kolejis afroamerikeli an laTinoamerikeli mo-
swavleebi stereotipuli safrTxis gamomwvev mdgomareobaSi aRmoCnde-
bian, maTi Sedegi uaresdeba (Aronson, 2002; Aronson & Salinas, 1998; Aronson &
Steele, 2005; Aronson, Steele, Salinas, & Lustina, 1999). magaliTad, stensfordis
universitetSi damamTavrebeli kursis Savkanian da TeTrkanian studen-
tebs uTxres, rom momzadebuli testi zustad asaxavs maTs verbalur
unars. msgavs jgufs ganucxades, rom es testi saWiroa fsiqologiisT-
vis _ verbaluri problemebis gadawyvetisa da ara konkretuli adamia-
nis SesaZleblobis gansazRvrisaTvis. 5.3 sqemidan Cans, rom verbaluri
unarebis dadgenisTvis Sevsebul testSi afroamerikelma moswavleebma
TeTrkanian moswavleebze orjer uaresi Sedegi aCvenes. Cveulebriv
mdgomareobaSi ki orive jgufis Sedegi erTnairi iyo.
ara marto umciresobaTa jgufis moswavleebma, aramed yvelam Sei-
Zleba iwvnios stereotipuli safrTxe. erTi eqsperimentisas, maTema-
tikaSi Sesasrulebeli testis win, rogorc Zlier TeTrkanian moswav-
leTa naxevars auxsnes, testis mizani iyo, daemtkicebina, rom aziel
moswavleebs TeTrkanianebze ukeTesi Sedegebi aqvT. meore naxevars
araferi uTxres. jgufs, romelsac stereotipuli safrTxe _ `azielebi
ukeTesni arian~ _ Seuqmnes, SesamCnevad dabali qulebi hqondaT (Aron-
son da sxvebi,1999).
stereotipuli safrTxis mimarT mowyvladoba individualuria. erT-
erTi gamokvlevisas, aronsonma da inclixtma (Aronson & Inzlicht, 2004)
aRmoaCines, rom kolejis afroamerikel moswavleebs, romlebic mt-
kivneulad ganicdidnen stereotipul safrTxes, testebSi ufro susti
Sedegebi hqondaT. arada, swored maSin maTi saswavlo unari dRiTi dRe
farTovdeboda. maS, vin ufro mtkivneulad ganicdis stereotipul
safrTxes? vinc ufro mets swavlobs da kargi Sedegebi aqvs. testi-
`arc erTi bavSvi uyuradRebod~ zrdis mowyvladobas.
ratom zemoqmedebs stereotipuli safrTxe testis Sedegebze? erT-
erTi mizezia mRelvareba. jeison osborni (Jason Osborne, 2001) Seiswav-
lida TeTrkaniani, afroamerikeli da laTinoamerikeli moswavleebiT
dakompleqtebuli gamosaSvebi klasis axalgazrdebs, romlebic `mosw
rebisa~ da `SfoTvis~ testebs erdroulad asrulebdnen. TeTrkanian
mowavleTa qulebi mniSvnelovnad maRali aRmoCnda, raSic mniSvnelovani
roli SfoTvam Seasrula. wina akademiur moswrebasTan Sedarebis Sede-
gad aRmoCnda, rom rasobrivi gansxvavebiT gamowveuli SfoTva TiTqmis
erTi mesamediT cvlis qulebs. SfoTva da dabneuloba kolejis mo-
swavleTa mTavari problemac aris. afroamerikeli moswavleebi testze
muSaobisas ufro metad fiqrobdnen stereotipebze (Spencer, Steele, &
Quinn, 1999).
247
sqema 5.3
stereotipuli safrTxis zegavlena kolejis moswavleTa
standartuli testis Sedegebze
kolejis afroamerikel moswavleebs testirebis miznad maTi
verbaluri SesaZleblobebis dadgena dausaxeles (stereotipu-
li safrTxe). maT orjer dabali Sedegi aCvenes afroamerikel
moswavleTa meore jgufTan SedarebiT, romlelTaTvisac tes-
tis mizani cnobili ar iyo. TeTrkaniani (kavkasieli) moswavle
ebis Sedegi safrTxis pirobebSi ar Secvlila.
wyaro: wignidan The Effects of Stereotype Threat on the Standardized Test Performance of Col-
lege Students, By J. Aronson, C.M. Steele, M.F. Salinas, and M.J. Lustina in Readings about the
Social Animal, 4th ed., Elliot Aronson (Ed.), Worth Publishers, 1973, 1977, 1981, 1984, 1992, 1995,
1999. ibeWdeba Joshua Aronson, Ph.D.-is nebarTviT
248
vaSi. me-10 TavSi Cven ganvixilavT SfoTvis tests da mRelvarebis
uaryofiTi Sedegebis daZlevis saSualebebs. am strategiaTa umravle-
soba moswavleebs stereotipuli safrTxis gadalaxvaSic daexmareba.
aronsoni (2002) gonierebasTan dakavSiruli Sexedulebebis cvli-
lebaTa mniSvnelobas gviCvenebs. afroamerikel da TeTrkanian stu-
dentebs sTxoves, saSualo skolis `riskis jgufis~ moswavleebisTvis
werili mieweraT da SeegulianebinaT,slolaSi darCeniliyvnen. werilSi
studentTa nawili asabuTebda, rom SesaZlebelia inteleqtis gaum-
jobeseba da moswavleebs urCevdnen, es informacia amxanagebisaTvis ga
eziarebinaT. sxvebi gansxvavebuli tipis inteleqtze saubrobdnen, magram
ar miuTiTebdnen, rom es mravalmxrivi SesaZleblobebi SeiZleba gaum-
jobesdes. sinamdvileSi am studentebis saSualo skolis moswavle re-
spodentebi ar arsebobdnen, magram werilis weris procesi inteleqtis
gaumjobesebis Sesaxeb damarwmunebeli aRmoCnda. kolejis afroamerikel
da naklebad aqtiur TeTrkanian moswavleebs, romlebmac daijeres, rom
inteleqtis gaumjobeseba SesaZlebelia, momdevno trimestrSi ufro
maRali saerTo maCvenebeli hqondaT da saskolo SexvedrebiTac ufro
kmayofili iyvnen. ase rom, gonebrivi ganviTarebis rwmenam, SesaZlebelia,
moswavleebs stereotipuli safrTxe Tavidan aacilos.
sqesobrivi identoba
sityva genderi, ZiriTadad, iseT Taviseburebebsa da qcevas gulisx-
mobs, romelsac calkeuli kulturebi qalebisa da mamakacebisaTvis
Sesaferisad miiCneven. amis sapirispirod, sityva sqesi biologiur gan-
sxvavebulobas gulisxmobs (Brannon, 2002; Deaux,1993). sqesobrivi idento-
ba genderul identobas, genderul qcevas da seqsualur orientacias
moicavs (Patterson,1995). genderuli identoba pirovnebis kacad an qa-
249
lad yofnis TviTidentifikaciaa. genderulia qceva da Taviseburebani,
romlebsac kultura TiToeul sqesTan akavSirebs, xolo seqsualuri
orientacia moicavs pirovnebis mier sqesobrivi partnioris arCevas.
am sam elements Soris kavSiri kompleqsuria. magaliTad, qali SeiZle-
ba ganixilavdes Tavs mdedrobiTi sqesis warmomadgenlad (genderuli
identoba), magram iqceodes genderul rolTan Seusabamod (TamaSobdes
fexburTs) da iyos heteroseqsualuri, biseqsualuri an homoseqsual-
uri orientaciis. ase rom sqesobrivi TviTmyofadoba Sexedulebebis,
damokidebulebisa da qcevis rTuli nakrebia.
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT
seqsualuri orientacia. mozardobisas biWebis daaxloebiT 8% da go-
ix.: Jurnalis _ Theory Into gonebis 6% CarTulia imave sqesis warmomadgenlebTan garkveul sqe-
Practice _ 2004 wlis gazafxu- sobriv urTierTobaSi an maT mimarT Zlier ltolvas grZnobs. biWebi
lis gamocemaSi statia Sexual mozardobisas gogonebze xSirad amyareben kavSirs imave sqesis partnior-
Identities and Schooling (Vol. 43,
Tan, gogonebi ki ufro gvian, kolejSi swavlisas. realurad, ufro cota
No. 2). Guest Editors: Mollie V.
Blackburn and Randal Donelson. mozardia homoseqsualuri da biseqsualuri orientaciisa _ mozardebis
daaxloebiT 4% sakuTar Tavs `gead~ (mamakaci irCevs mamakac partniors),
lesboselad (qali irCevs qal partniors) an biseqsualad (orive sqesis
partniori hyavT) miiCnevs. es ricxvi zrdasrul asakSi daaxloebiT 8%-
mde matulobs (Savin-Williams & Diamond, 2004; Steinberg, 2005).
mecnierebi davoben homoseqsualurobis gamomwvev mizezebze. gamok
vlevaTa umravlesoba mamakacebs ukavSirdeboda, amitom qalebis Ses-
axeb naklebia cnobili. Tumca, Sedegebi cxadyofs, rom homoseqsualad
CamoyalibebaSi orive _ biologiuri da socialuri _ faqtori monaw-
ileobs. magaliTad, erTi kvercxujredis tyupebisTvis ufro damaxasi-
aTebelia erTmaneTis msgavsi seqsualuri orientacia, vidre sxvadasxva
kvercxujedis tyupebisTvis, magram yvela erTkvercxujrediani tyupi
erTi orientaciisa rodia (Berk, 2005). seqsualuri orientaciis Camoya-
libebis Zalian cota sqema arsebobs. umravlesoba fokusirebulia mo-
zardis mier geis, lesboselisa da biseqsualis identobis Camoyalibe-
baze. Cveulebriv, sqemebi Seicavs Semdeg an msgavs stadiebs (Berk, 2005;
Yarhouse, 2001):
250
sqema 5.2.
dakavSireba
Tuki lesboseli, gei, biseqsuali, transseqsuali an sakuTar seqsualur TviTmyofadobaSi
gaurkveveli axalgazrda daxmarebisTvis mogakiTxavT, gaxsovdeT Semdegi xuTpunqtiani gegma:
mousmineT _ yvelaze ukeTesia Tavidan, saSualeba misceT gaixsnas da moyves, ra xdeba mis
cxovrebaSi.
daarwmuneT _ uTxariT, rom `marto ar aris~ _ es gadamwyvetia. bevri l/g/b/t/g axalgazrda
Tavs gariyulad grZnobs, radgan naklebad hyavs Tanatolebi, visTanac SeuZlia seqsualur ori-
entaciasTan dakavSirebul sakiTxebze saubari. imis gageba, rom arseboben msgavs mdgomareobaSi
myofi sxva axalgazrdebi, maTTvis fasdaudebelia.
mieciT mimarTuleba _ ar xarT valdebuli, eqsperti iyoT. am sakiTxebis gadasawyvetad
mcodne pirovnebasTan moswavlis gagzavna misTvis jildoa, Tqven ki _ pasuxismgeblobisgan
gaTavisufleba.
gaamaxvileT yuradReba devnaze (Cagvraze) _ uyuradRebod ar dagrCeT seqsualur orienta-
ciasTan dakavSirebuli verbaluri Tu fizikuri devna. mniSvnelovania, SeqmnaT da SeinarCunoT
yvela axalgazrdisaTvis komfortuli da keTilganwyobili garemo.
daakvirdiT - SeamowmeT pirovneba da darwmundiT, rom mdgomareoba gamosworda. dafiqrdiT,
SegiZliaT Tu ara, kidev raime moimoqmedoT.
TqvenTvis, rogorc pirovnebisTvis arsebobs ramdenime mniSvnelovani rCeva, raTa ukeT daexma-
roT l/g/b/t/g axalgazrdebs da sxvebs, seqsualur orientaciasTan dakavSirebuli sakiTxebis
mogvarebaSi:
251
genderuli sqemebis, rogorc
warmatebisaTvis potenciuri
xelSemSleli faqtorebis, aRqma
SesaZlebelia bavSvebis arCevans
naklebad marTavdes. 2002 wlis filmi
`iTamaSe bekhemiviT~, romelSic
tradiciul indur ojaxSi aRzrdili
gogona gadawyvets profesiul
fexburTSi miaRwios warmatebas,
aRmoaCens, ra Sesabamis aqtivobebs
gogonebisa da biWebisaTvis awesebs
sazogadoeba da gansxvavebuli
kulturebi.
252
myarosTan urTierTobisas, bavSvebi genderuli sqemebis Camoyalibe- genderuli sqemebi _
bas iwyeben. isini acnobiereben, ras niSnavs, iyo qali an mamakaci. codnis organizebuli qseli
genderuli sqemebi bavSvebs exmareba samyaros aRqmasa da sakuTari imis Sesaxeb, ras niSnavs qalad
an mamakacad yofna.
qcevis warmarTvaSi (ix. 5.4 sqema). ase rom, gogona, romlis mier `go-
gonebisTvis~ Sedgenili sqema Seicavs debulebebs: `gogonebi TamaSo-
ben TojinebiT da ara traqtorebiT~ an `gogonebs ar SeuZliaT iyvnen
mecnierebi,~ met yuradRebas miaqcevs Tojinebs, vidre traqtorebs da
Tavs aaridebs samecniero aqtivobebs (Berk, 2005; Liben & Signorella, 1993).
sqema 5.4.
gavlenas axdens
sazogadoebrivi
informaciis
aRqmis procesebze
(yuradReba,
mexsiereba da sxv.)
sazogadoebis
Sexedulebebi qalisa genderuli
da mamakacis Sesaxeb sqema
gavlenas axdens
TviTSefasebaze
(misaRebia mxolod
genderuli sqemis
Sesabamisi qceva da
damokidebulebani)
253
genderuli tendenciebi _ genderul saTamaSoebs Tavad aniWeben upiratesobas, mamebi ki, TavianT
mdedrobiTi da mamrobiTi vaJebs `gogonebis~ saTamaSoebiT TamaSsac ukrZalaven (Brannon, 2002).
sqesis Sesaxeb gansxvavebuli 4-5 wlis asakisTvis bavSvebs uyalibdebaT gogonebisa da biWebisTvis
Sexedulebebi, romlebic
`Sesaferi~ tansacmlis, TamaSebis, saTamaSoebis, qcevisa da karieris
xSirad ama Tu im sqesis
amsaxveli genderuli sqema (Brannon, 2002). bevr maswavlebels ukvirs,
upiratesobas usvams xazs.
roca bavSvebi genderul rolze laparakoben. Tanabari SesaZleblo-
bebis progresis dRevandel pirobebSic ki ufro meti albaTobaa, rom
skolamdeli asakis gogonas surdes ZiZoba (da ara inJinroba). skolaSi
sqesobrivi stereotipebis safrTxeze mosmenili leqciis Semdeg, ko-
legam mcirewlovani qaliSvili Tavis skolaSi moiyvana. moswavleebma
patara gogonas hkiTxes: `vin ginda gaxde, roca gaizrdebi?~, bavSvma
dauyovnebliv upasuxa _ `eqimi~, mis profesor dedas siamayiT gaubrwy-
inda Tvalebi. Semdeg gogonam wina rigSi moswavleebs CurCuliT uTxra:
`sinamdvileSi minda ZiZa viyo, magram deda amis uflebas ar momcems~.
realurad es patara bavSvebis Cveulebrivi reaqciaa. skolamdeli asakis
bavSvebs, ufros bavSvebTan SedarebiT, sqesobriv rolze ufro stereo-
tipuli warmodgena aqvT, amasTanave, yvela asakSi, mamakacis saqmiano-
basTan dakavSirebiT ufro mkacri, rigiduli da tradiciuli warmod-
genebi arsebobs, vidre qalis saqmianobasTan dakavSirebiT (Berk, 2005).
254
wlis saukeTesod argumentirebuli aRmoCenaa is, rom maswavleblebs
biWebTan ufro xSiri da uaryofiTi urTierTdamokidebuleba aqvT
(Jones & Dindia, 2004). ase grZeldeba kolejSi swavlamde. maswavleblebi
biWebs met SekiTxvas usvamen, met sapasuxo reaqcias aZleven (Seqeba,
kritika da SeniSvna-Sesworebebi), met specifikur da Rirebul komen-
tars ukeTeben. wlidan wlamde gogonebs saTqmeli sul ufro naklebi
rCebaT. kolejis periodis moaxloebasTan erTad, biWebi gogonebze
orjer ufro xSirad akeTeben komentars (Bailey, 1993; Sadker & Sadker,
1994). am gansxvavebaTa Sedegia, rom skolamdeli periodidan kolejSi
swavlis CaTvliT gogonebi, saSualod, 1 800 saaTiT nakleb yuradRe-
basa da miTiTebebs iReben (Sadker, Sadker, & Klein, 1991). rasakvirvelia,
es gansxvavebebi araTanabradaa gadanawilebuli. zogierTi kargi mo-
swrebis mqone TeTrkanian biWs maswavlebeli ufro met yuradRebas
aqcevs, vidre imave moswrebis mqone gogonas.
maswavleblis yuradRebis araTanabari ganawileba maTematikisa da
sabunebismetyvelo sagnebis gakveTilebze dramatul xasiaTs iRebs.
erT-erTma gamokvlevam cxadyo, rom sabunebismetyvelo sagnebSi bi-
Webs 80%-iT mets ekiTxebodnen (Baker, 1986). maswavleblebi met dros
aZleven biWebs sapasuxod da detalurad ganixilaven maT pasuxs (Meece,
2002; Sadker & Sadker, 1994). biWebi gogonebze dominireben saskolo labo-
ratoriebSic, xSirad Slian xelsawyos, sanam gogonebs eqsperimentis
Catarebis Sansi miecemaT (Rennie & Parker, 1987).
stereotipebi SeiZleba aSkara an Znelad SesamCnevi iyos. standar-
tizebul maTematikur testebSi maRali Sedegebis mqone biWebs, imave
qulebis mqone gogonebTan SedarebiT, maTematikis garTulebul jguf-
Si moxvedris meti Sansi aqvT. skolis konsultantebi, mSoblebi da
maswavleblebi, xSirad ar aprotesteben moazrovne gogonas maTema-
tikisa da sabumebismetyvelo sagnebis mitovebis survils, magram Tu
imave unar-SesaZleblobebis mqone biWi moindomebs maTematikisa da
sabunebismetyvelo sagnebis Seswavlaze uaris Tqmas _ SeewinaaRmde-
gebian. maswavleblebis umetesoba qalia, mamakacebi ki ufro xSirad
administratorebi, mwvrTnelebi, garTulebuli maTematikisa da sa
bumebismetyvelo sagnebis maswavleblebi arian. am gziT moswavleTa
stereotipuli molodini Zlierdeba (Sadker & Sadker, 1994).
255
damokidebulia Tu ara es gansxvaveba SesaZleblobaze, interesze, kul-
turaze, socialur zegavlenaze, diskriminaciaze? vnaxoT, CavwvdebiT
Tu ara am sakiTxis arss.
skolamdeli asakis bavSvebze Cvilobidan Catarebuli gamokvlevebis
umravlesobam biWebisa da gogonebis zogad gonebriv da motorul gan
viTarebaSi, aseve specifikur SesaZleblobebSi mcire gansxvavebebi ga-
moavlina. skolaSi swavlis periodSi da Semdegac fsiqologebma zogad
inteleqtSi gansxvaveba ver aRmoaCines _ es testebi sqesis gamo gan-
sxvavebebis Semcirebis mizniT Seiqmna da standartizacia ganicada.
amis miuxedavad, specifikuri unaris dadgenis zogierTi testi sqeso-
briv gansxvavebebze miuTiTebs. magaliTad, dawyebiTidan maRali kla
boni besleri, prinstonis
universitetis moleku-
sebis CaTvliT, gogonebs, biWebTan SedarebiT, ukeTesi Sedegebi aqvT
luri biologiis asocire- wera-kiTxvis Sesamowmebel testebSi da mxolod ramdenime gogona Tu
buli profesori, romelic saWiroebs kiTxvis unaris daxvewas (Berk, 2005; Halpern, 2000). aSS-Si niWi-
baqteriebis mier urTierT- er biWebs, gogonebTan SedarebiT, garTulebuli maTematikis testebSi
kavSirisas gamoyenebul
ukeTesi Sedegebi aqvT. 2001 wels gogonebze orjer metma biWma SAT-
qimiur sasignalo meqanizms
Seiswavlis da samecniero
is maTematikis testebze 700-ze meti qula daagrova, magram amasTan
sferoSi qalebis warmatebu- erTad gogonebze ufro meti Secdoma hqondaT (Angier & Chang, 2005).
lobaze arsebul stereotips sinamdvileSi, biWebis Sedegebi ufro mravalferovania anu maT raode-
uaryofs. nobrivad meti maRali da dabali testuri Sedegebi aqvT (Berk, 2005; Will-
ingham & Cole, 1997). aseve, biWebs Soris ufro xSirad gvxvdebian swavlis
unarSezRuduli, yuradRebis deficitis sindromis mqone hiperaqtiuri
(ADHD), autisti bavSvebi. gavecnoT diana helpernis (2004) gamokvlevis
Sedegebs:
256
rekomendaciebi: seqsizmisTvis Tavis arideba saswavlo procesSi
darwmundiT, rom Tqven mier gamoyenebul sa Tavisufali~ metyveleba.
xelmZRvaneloebsa da sxva masalebSi qalTa
da mamakacTa SesaZleblobebi samarTlianad magaliTebi
aris warmodgenili. 1. axsenebT Tu ara `wesrigis damcvel ofi-
cers~ da `fostis kuriers~ `policiel
magaliTebi isa~(`policeman~) da `fostalionis~ (`mail-
1. aRwereT orive sqesis warmomadgenlebi yve man~) nacvlad?
la situaciaSi: samsaxurSi, dasvenebis dro 2. uwodebT Tu ara komisiis xelmZRvanels
sa da saxlSi. `Tavs~ (`head~) Tavmjdomaris (`chairman~)
2. ganixileT Tqveni mosazrebebi moswavlee- nacvlad?
bTan erTad da daixmareT isini sqesTan
dakavSirebuli winaswari Sexedulebebis gaacaniT misabaZi adamianebi.
sxvagan (magaliTad, Jurnalis reklameb-
Si, sainformacio da sxva satelevizio ga magaliTebi
dacemebSi) aRmoCenaSic. 1. miuTiTeT mecnieri an maTematikosi qa-
lebis daweril statiebze profesiul
yuradRebiT miadevneT Tvali Tqvens sakla JurnalebSi.
so praqtikaSi arasasurvel tendenciebs. 2. kolejis Sesaxeb sasaubrod moiwvieT
Tqveni skoladamTavrebuli gogonebi,
magaliTebi romlebic ganagrZoben specializacias
1. garkveuli aqtivobebisas moswavleebs mecnierebaSi, maTematikaSi, sainJinro an
ajgufebT sqesis mixedviT? marTebulia sxva teqnikur sferoebSi.
es dajgufeba? 3. orive sqesis moswavleebisTvis SeqmeniT
2. konkretuli pasuxis misaRebad iZaxebT eleqtronuli mentoruli programebi
Tu ara bavSvebs sqesis mixedviT (mag.: bi- maTTvis saintereso sferoebSi momuSave
Webs maTematikaSi, gogonebs poeziaSi)? zrdasrul adamianebTan dasakavSireb
3. gamoiyeneT metaforuli gamoTqmebi. sTxo lad.
veT moswavleebs `SeeWidon problemas~.
darwmundiT, rom yvela moswavles aqvs kom-
gaarkvieT, rogor izRudeba Tqvens skolaSi pleqsuri, teqnikuri samuSaos Sesrulebis
gansxvavebuli sqesis SesaZleblobebi. Sansi.
magaliTebi magaliTebi
1. ras urCeven skolis konsultantebi mo- 1. scadeT auxsnaT jgufs, rom gogona yov-
swavleebs mimarTulebasa da karieras- elTvis ar gamova mdivani, xolo biWi
Tan dakavSirebiT? – teqnikosi.
2. aris Tu ara gogonebisa da biWebisTvis 2. jgufSi gadaaTamaSeT davalebebi an Sem-
kargi sportuli programebi? TxveviTi wesiT daakisreT moswavleebs
3. xels uwyoben Tu ara gogonebs, gaiaron valdebulebebi.
gaZlierebuli kursebi sabunebismetyve-
lo sagnebsa da maTematikaSi, biWebma ki damatebiTi informaciisaTvis ix.:
_ inglisursa da ucxo enebSi? http://www.tolerance.org/teach/magazine/features.
jsp?p=0&is=36&ar=563#
SeZlebisdagvarad gamoiyeneT `genderulad
257
daukavSireT PRAXIS IITM-s da Geary, 1995, 1999), magram sxvebi amas mamakacTa aqtiur TamaSis stilsa da
ganavrceT sportul aqtivobebSi monawileobas miaweren (Linn & Hyde, 1989; Newcomber
kulturuli da genderuli
& Baenninger, 1990; Stumpf, 1995). kulturaTa Sedarebebma gamoavlina, rom
gansxvavebebi klasSi (III, B)
ra aris klasSi kulturuli maTematikur qulebSi sxvaoba ukavSirdeba swavlas da ara biologiidan
da genderuli gansxvavebebiT miRebul unarebs. gamokvleva, romelmac ganixila xuTi quliT metad
gamowveuli SesaZlo gauge- Sefasebuli `joni maqqeis~ da Sesabamisad naklebad Sefasebuli `joana
brobis mizezi moswavleTa da maqqeis~ igive naSromi, amtkicebs, rom gavlenas axdens diskriminaciac
maswavlebelTa Soris? gansaz-
(Angier & Chang, 2005).
RvreT maswavleblis nabijebi
am problemis SemcirebisaTvis.
dialeqti
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT roca gsurT, miirTvaT ualkoho
lo sasmeli, ras uwodebT amas? rogor fiqrobT, amerikis SeerTebuli
Statebis sxva adgilebSi xalxi imave termins iyenebs?
roca texasSi vizrdebodiT, vsvamdiT Semdeg SekiTxvas, `ginda `ko
ka~ (coke)? dadebiTi pasuxisas Semdegi SekiTxva iyo – `romeli, _ kola,
258
rutbiri, limonis Tu forToxlis?~ niu-jersSi cxovrebisas, kokas
(coke) misaRebad unda meTxova sodiani (soda). oci wlis Semdeg ohaioSi
wveulebaze Cemma kolumbiaSi gazrdilma kolegam miTxra: `mogiwevs
Suadasavluri dialeqtis swavla da Semdeg ‘bottlapop’-is SekveTa~. sx-
vadasxva regionSi sxvadasxvanairad laparakoben _ gansxvavebuli aq-
centi da sityvebis maragi aqvT.
259
argumenti / kontrargumenti
swavloben Tu ara gogonebi da biWebi gansxvavebulad?
rogorc ukve vnaxeT, arsebobs gonebrivi Ses- saTvis aris saWiro (Connell, 1996, p. 2007).
aZleblobebis mravali genderuli gansxvaveba. maikl gurianma da patricia henlim (Michael Gu-
iwvevs Tu ara es skolaSi gansxvavebulad swavlas rian & Patricia Henley, 2001) wignSi “gogonebi da bi-
da Sesabamisad - gansxvavebul moTxovnilebebs? Webi gansxvavebulad swavloben~ gamoTqves msgavsi
azri imis Sesaxeb, rom gogonebsa da biWebs swav-
argumenti diax, gogonebi da biWebi gan- lebis gansxvavebuli meTodi sWirdebaT. j. stiven
sxvavebulad swavloben. svoboda (J. Steven Svoboda, 2001) wignis mimoxilvi-
jer kidev 1960 wlidan arsebobda kiTxvebi imis sas wers:
Sesaxeb, ra samsaxurs uwevs skola biWebs. skolebis
mier `biWebis kulturis~ ganadgurebis mcdeloba- rogorc Cans, Cveni skolebi gogonebze aSka-
sa da maTze `feminuri arsis~ gavrcelebasTan da- ra, zemoqmedebas, xolo biWebze farul ze-
kavSirebulma braldebam sazogadoebrivi aRelveba moqmedebas axorcieleben. am Zaldatanebis
gamoiwvia (Connell, 1996). gamo mamakacis hormonebi da tvini iTxovs
gansxvavebul skolas, romelic xels uwyobs
gogonebis diskriminacia dasrulda. rasakvir axlo urTierTobebs, mcirericxovan klasebs,
velia, feminizmis gaTvaliswinebiT gogonebs met verbalizacias, biWebis nakleb izola-
specialuri mopyroba da programebi aqvT. cias, ukeTes disciplinas da biWebis swavlis
rac Seexeba biWebs, axla swored biWebi ufro stilis mimarT meti yuradRebis gamoCenas.
nela swavloben kiTxvas, ufro xSirad anebe- upirveles yovlisa, biWebs skolaSi mamak-
ben swavlas Tavs, maT metad akontroleben acebi sWirdebaT (dawyebiTi klasebis mas-
mSoblebi Tu maswavleblebi da isini xSirad wavleblebis 90% qalebi arian.): kaci maswav-
monawileoben gansakuTrebuli moTxovnile- leblebi, kaci asistentebi, kaci moxaliseebi
bebis mqone bavSvTa programebSi. skolaSi go- mSobelTa rigebidan da ufrosi moswavle-
gonebi ukeT swavloben, biWebi ki CamorCebian, biWebi. Tanatolebis mentoringi saswavlo
amitom specialuri programebi swored biWebi- wlebis ganmavlobaSi yvelasaTvis sasikeToa.
260
rac Seexeba gogonebs, guriani da henli gvir realurad erT klasSi erTmaneTis gverdiT
Ceven maTi lideruli unar-SesaZleblobebis gan- gvxvdebian warumatebeli da warmatebuli biWebi;
viTarebas, gogonebis waqezebas jansaR SejibrSi maTematikaSi Zlieri da susti gogonebi; biWebi,
monawileobis misaRebad, teqnologiebis xelmis- romlebic enebs iolad an Znelad iTviseben. cno-
awvdomobis uzrunvelyofasa da daxmarebas TviT- bilia, rom maTematikis Seswavlisas gamoyenebulma
Sefasebaze garemos gavlenis gacnobierebaSi. zogierTma aqtivobam SesaZloa gogonebSi gansx-
vavebuli Sedegebi gamoiRos. dawyebiT klasebSi
gogonebi ukeT iTviseben maTematikas, Tu swavlas,
kontrargumenti ara, gansxvavebebi imdenad
Sejibris nacvlad, TanamSromlobis xasiaTi aqvs.
umniSvnelo an araTanmimdevrulia, rom maTi gaT rasakvirvelia, mniSvnelovania TanamSromlobisa da
valiswineba swavlebisas ar Rirs. Sejibris gawonasworeba, raTa moswavleebs, rom-
gurianisa da henlis kvlevaSi genderul gan- lebic erTi romelime meTodiT swavlebis SemTx-
sxvavebebTan dakavSirebuli bevri mosazreba eyrd- vevaSi ukeT swavloben, Tanabari SesaZleblobebi
noba tvinis genderul gansxvavebebs. jon brueris hqondeT (Fennema & Peterson, 1988).
(John Bruer, 1999) azriT: gonivrulia moswavleebisvTis swavlis sxvadasx-
marTalia, mamakacebi qalebze ukeT axerxe- va gzis SeTavazebac, raTa Tqveni swavlebis mniS-
ben mentalurad (gonebaSi, warmosaxvaSi) sagnebis vnelovani Sedegebi yoveli maTganisTvis xelmisawv-
Semotrialebas, magram albaT es erTaderTi spe domi iyos. Tqvens damokidebulebasa da xelSewyobas
cifikuri sakiTxia, romelSic fsiqologebma gan- mniSvneloba aqvs orive sqesis moswavleebisTvis,
sxvaveba aRmoaCines. ufro metic, mecnierTa mier raTa sakuTari Tavi irwmunon rogorc mwerlebma,
dafiqsirebuli genderuli gansxvavebebi, Zalian maTematikosebma, mxatvrebma an sportsmenebma.
mcire aRmoCnda. fsiqologebma da neirobiolo-
gebma, romlebmac es kvleva Caatares, erTpirovnu-
lad aRniSnes, rom nebismieri arsebuli genderuli rogoria Tqveni azri?
gansxvaveba sainteresoa tvinis mecnieruli Seswav- gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
lisTvis, magram ar aris praqtikuli Tu saganmana- www.mylabschool.com
Tleblo mniSvnelobisa.
Semdeg davexmaroT maT, gaigon, ras grZnob, roca meore enac ici.
aucileblobisas, maT msgavsad vilaparakebT, magram yovelTvis
gvecodineba, rom Cveni saubris forma saukeTesoa (gv. 41).
bilingvizmi
bilingvizmis Tema mwvave debatebsa da uamrav emocias iwvevs.
erT-erTi mizezia am TavSi ukve ganxiluli demografiis cvlilebebi.
SeerTebuli Statebis mosaxleobis daaxloebiT 18% saxlSi inglisurad
261
daukavSireT kvlevas ar laparakobs _ am ojaxebis naxevari saubrobs espanur enaze. bolo
da ganavrceT 10 wlis ganmavlobaSi espanurenovani moswavleebis raodenoba 65%-iT,
kvlevaze dafuZnebuli
xolo aziur enebze mosaubre moswavleebis raodenoba TiTqmis 100%-
principebi inglisuri
enis SemswavlelTaTvis iT gaizarda. zog StatSi moswavleebis TiTqmis meoTxedis mSobliuri
inglisuris SemswavlelTa (mTavari) ena espanuria (Gersten, 1996a). 2050 wlisTvis mosalodnelia,
codnis baza Sedgenilia rom amerikis Statebis mosaxleobis meoTxedi laTinoamerikeli iqneba.
braunis universitetis sa- (Yetman, 1999). dRes, inglisuri enis 100 Semswavlelze erTi kvalifici-
ganmanaTleblo gaerTianebis
uri maswavlebeli modis ( Hawkins, 2004).
mier da aRwers inglisuri
enis SemswavlelTa kvlevaze bilingvizmTan dakavSirebuli ori termini SegxvdebaT, esenia: ing-
dafuZnebul cxra princips. es lisuri enis Semswavlelebi (ELL – English language learners) – gulisxmobs
principebi SegiZliaT ixiloT moswavleebs, romelTa mTavari an memkvidruli ena araa inglisuri; da
veb-gverdze: http://www.help- inglisurs, rogorc meore enas (ESL – English as a Second Language), anu
forschools.com/ELLKBase/guide-
moswavleebi Seiswavlian inglisur enas.
lines/PrinciplesELL.shtml
262
sqema 5.3
miTi WeSmariteba
meore enis (e2) swavlas mcire dro da um- inglisuris, rogorc meore enis Seswavlas
niSvnelo mcdeloba sWirdeba. sWirdeba 2-3 weli salaparako, xolo 5-7
weli akademiur doneze dauflebisTvis.
enis yvela unar-Cveva (mosmena, metyveleba, kiTxva is unaria, romelic yvelaze swrafad
kiTxva, wera) gadaecema e1-dan e2-s. gadaecema.
kodis gadarTva (code-switching) enis arasru- kodebis gadarTva miuTiTebs enis maRali
lyofili codnis (enis arevis) niSania. donis unar-Cvevebze, rogorc e1-Si,
ise e2-Si.
orenovani adamianebi advilad inarCuneben orive enaSi maRali donis unar-Cvevebis
orive enas. SenarCuneba did mcdelobasa da yuradRebas
moiTxovs.
bavSvebi ar iviwyeben pirvel enas. xSirad meore enis SemswavlelTa problema
e1-is daviwyeba da e2-is arasakmarisi ganvi-
Tarebaa (semilingualuri e1-sa da e2-Si).
inglisuris saswavlad mSoblebma saxlSi bavSvebma orive ena mraval konteqstSi unda
mxolod inglisurad unda isaubron. gamoiyenon.
e1-ze kiTxva sazianoa inglisuri enis Ses- ganaTlebuli garemo, rogorc e1-Si, ise
wavlisTvis. e2-Si xels uwyobs kiTxvis dauflebis win
aucilebeli unar-Cvevebis ganviTarebas.
wyaro: wignidan The Hispanic Child: Speech, Language, Culture and Education by Alejandro E. Brice. Published by Allyn and
Bacon, Boston, MA. Copyright © 2002 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
263
damWirda imis gasacnobiereblad, rom inglisuri enis wyoba mniSvnelov
nad gansxvavdeba romanuli enis, kerZod _ espanuris wyobisgan.
264
Zalian cnobismoyvareni arian;
mondomebulebi da bejiTebi arian;
damoukideblebi arian;
didxans SeuZliaT yuradRebiT mosmena;
itacebT sakuTari arCeuli problemebi, Temebi da sakiTxebi;
martivad iTviseben da imaxsovreben axal informacias;
sazogadoebaSi da saxlSi axdenen TavianTi warmatebebis demon-
strirebas.
265
inglisuri enis Semswav- nebismetyvelo sagnebi, istoria da a.S.), romelsac moswavleebi saku
lelebi (ELL) – moswavleebi,
Tar enaze Seiswavlon, efeqturia _ maT ar aviwydebaT miRebuli codna
romelTaTvisac inglisruri
ena dedaena ar aris. da unar-Cvevebi, da maSinac Tavisuflad iyeneben, roca ukve SeuZliaT
inglisurad laparaki.
meoTxe – mas kenji hakuta (Kenji Hakuta, 1986) uwodebs „erTi mxriv
aRfrTovanebul paradoqsul damokidebulebas skolaSi miRweuli bil-
ingvizmis mimarT da, meore mxriv, zizRisa da sircxvilis gancdas
Sinauri imigrantuli bilingvizmis mimarT“ (gv. 229). bedis ironia isaa,
daukavSireT kvlevas rom im droisTvis, roca moswavleebi mSobliuri enis dakninebis para-
da ganavrceT lelurad akademiur inglisurs euflebian, isini saSualo skolis dam-
Thomas W.P., & Collier, V.P.
amTavrebel etapze (9-12 klasi) arian da eZlevaT meore enis Seswavlis
(1998). Two Languages are better
than one. Educational Leadership, saSualeba. hakutas (1986) miaCnia, rom saganmanaTleblo sistemis mizani
55(4), 23-27. statia naTelyofs unda iyos yvela moswavlis, rogorc srulfasovani bilingvualis gan-
im faqts, rom rogorc imaT- viTareba. aSS `im ramdenime qveyanas miekuTvneba, romlebic mxolod
Tvis, visTvisac inglisuri
erT enaze laparakiT amayoben~ (Noguera, 2005, p.13).
mSobliuri enaa, aseve imaT-
Tvisac, visTvisac inglisuri am miznis miRwevis erT-erTi midgomaa iseTi klasebis Seqmna, sadac
ar aris mSobliuri, orive Sereuli iqnebian meore enis Semswavleli da inglisurenovani (adgi-
enaze erTdrouli swavla lobriv enaze mosaubre) moswavleebi. amis Sedegad orive jgufi orive
sasargeblo da Sedegiania.
enas kargad aiTvisebs (Sheets, 2005). `Cemma qaliSvilma zafxulSi kve-
bekSi amgvar programaSi miiRo monawileoba da mas Semdeg frangulSi
yelas sjobda. efeqturi bilingvuri ganaTlebisTvis bevri orenovani
daukavSireT PRAXIS IITM-s da maswavlebeli dagvWirdeba. Tu sxva enac iciT, unda gqondeT misi sru-
ganavrceT
lyofilad dauflebis survili, raTa Semdeg swavlebisas gamoiyenoT~.
bilingvizmTan dakavSire-
buli sakiTxebi (IV, B4)
gansazRvreT bilingvuri bilingvuri programebis kvleva. bilingvur ganaTlebaze debatebSi
ganaTlebis debatebTan daka- rTulia swavlebis politikis praqtikisgan gamijvna. naTelia, rom ma
vSirebuli mTavari sakiTxebi.
Rali donis bilingvuri ganaTlebis programebs dadebiTi Sedegebi aqvs.
axseniT bilingvuri gana-
Tlebisadmi mTavari midgome- moswavleebi mSobliur enaze ukeT swavloben, amave dros izrdeba maTi
bi, aRwereT maswavleblis inglisuri enis codna da TviTSefasebac (Crawford, 1997; Hakuta & Gould,
nabijebi arainglisurenovani 1987; Wright & Taylor, 1995). inglisuris, rogorc meore enis (ESL) pro-
moswavleebis swavlisa da enis
gramebi dadebiT Sedegebs iZleva wakiTxulis ukeT gaazrebaSi (Fitzger-
dauflebis xelSewyobisTvis.
ald, 1995). magram dRes yuradRebam zogad midgomebTan dakavSirebuli
debatebidan gadainacvla efeqtian saswavlo strategiebze. am wignSi
inglisuri, rogorc meore ena kidev araerTxel naxavT, rom swavlebis naTeli miznebisa da aucile-
_ saswavlo gegmaSi inglisuris
beli unar-Cvevebis pirdapiri swavlebis kombinacia, kerZod, saswavlo
enis CarTva im moswavleebi-
saTvis, visTvisac es ar aris strategiebi da taqtika, maswavleblis an Tanatolebis daxmarebiT
mSobliuri ena. miRebuli praqtika, namdvili da saintereso davalebebi, saintereso
akademiuri saubrebi da urTierTobis SesaZleblobebi, maswavleblebis
mxridan Tbili damokidebuleba da xelSewyoba (Chamot & O’Malley, 1996;
Gersten, 1996b; Goldenberg, 1996). efeqturi da Sedegiania. 5.4 cxrilSi moce-
mulia swavlebis srulyofisa da enis dauflebis meTodebi, romlebic
CamoTvlil meTodebsac moicavs.
am TavSi ganvixileT mravalricxovani gansxvavebebi. rogor Seu-
ZliaT maswavleblebs yvela moswavlis uzrunvelyofa saTanado ga-
naTlebiT. amis miRwevis erT-erTi gzaa kulturulad inkluziuri kla
sebis Seqmna.
266
kulturulad inkluziuri klasebis Seqmna
SiTsi (2005) `kulturulad inkluziur klasebs~ uwodebs klasebs, rom- kulturis TvalsazrisiT
lebic uzrunvelyofen sxvadasxva kulturis moswavleebisTvis swavleba- inkluziuri klasebi _ swav-
leba, romlis procedurebi,
swavlis procesis Tanaswor misawvdomobas. kulturulad inkluziuri wesebi, dajgufebebis strat-
klasebis Seqmnis mizania rasizmis, seqsizmis, klasizmisa da crur- egiebi da saswavlo meTodebi
wmenebis gamoricxva da likvidacia yvela moswavlis moTxovnebis gaT- uzrunvelyofs gansxvavebuli
valiswinebisa da masze swavlebis meTodebis morgebis pararelurad. kulturebis warmomadgeneli
moswavleebis erT saswavlo
winaT, dabalSemosavliani ojaxis bavSvebis (rasobrivi, eTnikuri an procesSi CarTvas konfliqtis
enobrivi umciresobis jgufebidan) swavlebisas meti yuradReba eqceo- gareSe.
da problemebis gadawyvetas an TvalSi sacemi naklis daZlevas. dRes
aqcenti keTdeba swavlebaze, romelic mimarTulia moswavleTa si-
Zlierisa da gamZleobisken. momdevno qveTavSi ganvixilavT or dadeb-
iT midgomas _ kulturulad mniSvnelovan pedagogikas da gamZleobis
(amtanobis) xelSewyobas.
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT
kulturulad Sesatyvisi pedagogika ix.: Jurnalis _ Theory into
Practice _ 2003 wlis zaf-
ramdenime mkvlevarma yuradRebiT Seiswavla im maswavlebelTa muSa xulis gamoSvebaSi statia
oba, romlebmac gansakuTrebul warmatebas miaRwies feradkanian da Teacher Reflection and Race in
Rarib moswavleTa swavlebisas (Delpit, 1995; Ladson-Billings, 1994, 1995; Moll, Cultural Contexts (Vol. 42, No.
Amanti, Neff & Ginzalez, 1992; Siddle Walker, 2001). amis kargi magaliTia Gglo- 3). Guest Editor: H. Richard
Milner.
ria ledson-bilingsis naSromi (Gloria Ladson-Billings, 1990, 1992, 1995). igi
sami wlis ganmavlobaSi Seiswavlida kaliforniis skolis saukeTeso
maswavleblebis muSaobas, romlebic afroamerikul mosaxleobas em- daukavSireT kvlevas
saxurebodnen. maswavleblebis SesarCevad man mSoblebsa da direq- da ganavrceT
torebs mimarTa. mSoblebma daasaxeles is maswavleblebi, romlebic Menkart, D. J. (1999). Deepening
maT pativs scemdnen, bavSvebSi aRvivebdnen swavlis enTuziazms da the meaning of heritage months.
esmodaT, ra sWirdebodaT maT Svilebs or gansxvavebul samyaroSi (Sin Educational Leadership, 56(7),
19-21. statia asaxavs moswav-
da gareT `TeTr samyaroSi~) warmatebiT moqmedebisTvis. direqtorebma
leebis mier memkvidreobis
waradgines maswavleblebi, romlebsac hqondaT ramdenime disciplin- gagebas samzareulosa da dRe-
uri mimarTuleba, maRali Sedegebi standartizebul testebSi da das- saswaulebis daxmarebiT.
267
cxrili 5.4.
268
la moswavles sWirdeba wera-kiTxvisa da angariSis codna, teqnologi-
uri, socialuri da politikuri unar-Cvevebis ganviTareba~(Ladson-Bill-
ings, 1995, p. 160).
kulturulad kompe-
tentur maswavleblebs
swamT TavianTi moswav-
leebis SesaZleblobebi,
iTvaliswineben maT
cxovrebasa da kul-
turas da swavloben,
vin arian isini sinmd-
vileSi.
269
Tobis sqemasa da moqmedebis stils swavlebis meti mniSvnelobisa da
efeqturobisTvis iyenebs. es moswavleebs gamowvrTnis~ (gv. 29).?
liza delfiTi (2003) kulturulad relevantur pedagogikasTan da-
kavSirebuli feradkaniani moswavleebis swavlebis sam safexurs aRwers:
(1) maswavlebeli darwmunebuli unda iyos Tavisi moswavleebis Tanday-
olil inteleqtual SesaZleblobebSi, humanurobasa da sulierebaSi _
mas unda sjerodes bavSvebis SesaZleblobebisa. im skolebis mravali
magaliTi arsebobs, sadac dabalSemosavliani afroamerikeli bavSvebi
klasis Sesabamis doneze ukeT kiTxuloben da gaZlierebul maTema-
tikasac arTmeven Tavs. dabali Sefasebebi ara moswavleebis, aramed
ganaTlebis bralia. (2) maswavleblebi unda SeebrZolon im sisuleles,
rom testirebisas miRebuli maRali qulebi da Sablonuri gakveTile-
bi kargi swavlisa da kargi swavlebis damadasturebelia. delfiTis
azriT, warmatebuli swavleba “mudmivi, detaluri da disciplinire-
bulia, dakavSirebulia moswavleebis kulturasTan, maT inteleqtual
memkvidreobasTan, xels uwyobs kritikul azrovnebasa da problemebis
gadaWras, rac ase sasargebloa skolis miRma~ (gv. 18). (3) maswavlebleb-
ma unda Seiswavlon sakuTari moswavleebi da maTi kulturuli memkvi-
dreoba. amis Semdeg moswavleebs SeeZlebaT sakuTari inteleqtualuri
memkvidreobis Seswavla da akademiuri, sazogadoebrivi, fizikuri da
moraluri srulyofilebis mniSvnelovani mizezebis gageba _ ara mxo
lod `samsaxuris saSovnelad~ aramed, `sazogadoebisTvis, winaprebisa
da momdevno TaobebisTvisac~ (gv. 19).
ledson-bilingsma da geim TavianT naSromSi moixsenies segregaciis
periodSi afroamerikuli warmoSobis bavSvebTan momuSave ramdenime
kargi maswavlebeli da aRweres maTi muSaobis meTodebi (Siddle Walker,
2001). moswavleebis daxasiaTebiT, samagaliTo afroamerikel maswavle-
blebs mkacri swavlebis stili aqvT da karg Sedegsac iReben. isini
moswavleebisgan swavlas iTxoven, maSinac ki, roca amas moswavleebTan
muSaobis damatebiT saaTebi sWirdeba gakveTilebis Semdeg da uars
amboben standartebis donis dawevaze. am samagaliTo maswavleblebs
xSirad meti ganaTleba aqvT, vidre imave Statis `TeTrkanian~ maswav-
leblebs. amave dros, es maswavleblebi TavianT moswavleebze Tavdau-
zogavad mzrunveli, sazogadoebis pativcemuli wevrebi arian. es naT-
lad Cans ganaTlebis sferoSi profesoris vivian gan morisis (Vivian
Gunn Morris) ambavSi, romelic CanarTSia mocemuli.
sicocxlisunarianobis gamomuSaveba
sicocxlisunarianoba _ skolis asakis bavSvebis 12-15%, romlebsac gadaudebeli sazoga-
siZneleebis miuxedavad doebrivi da emociuri xelSewyoba sWirdebaT, am daxmarebas ver iRe-
adaptirebis warmatebiT ben. xSirad sazogadoebasa da fsiqikuri janmrTelobis organizaciebs
dasrulebis unari. xeli ar miuwvdebaT maRali riskis qveS myof bavSvebamde. Tumca aka-
demiuri warumateblobis riskis qveS myofi bevri bavSvi ara mxolod
gadarCeba, aramed warmatebasac aRwevs. isini amtani moswavleebi arian.
ra SegviZlia viswavloT am moswavleebisgan? ra SeuZliaT moimoqmedon
maswavleblebma da skolebma sicocxlisunarianobis xelSesawyobad?
270
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
CemTvis misis uili mei tomp- `skolam Cemi azrovnebis Tavad Sevkere. gamimarTla,
soni, Cemi meojaxeobis maswav- radgan gansakuTrebuli da
lebeli, mzrunvelobis gansax-
horizonti gaafarTova~ mzrunveli bevri sxva mas-
iereba iyo. Cemi biologiuri wavlebelic myavda.
dedis da sayvareli deidis (Earline) Semdeg mesame saskolo gamocdilebis suraTi zedmetad ide-
dedad mimaCnda. Cven da Cemi megobrebic mezoblad aluri rom ar gamovides, aRvniSnav, rom Cems dros
vcxovrobdiT (iseve, rogorc Cveni administra- bavSvebi iseTebive iyvnen, rogorebic dRes arian.
cia da maswavlebelTa umravlesoba). ojaxebis sxvisi daSineba mozardebis sayvareli meTodia da
umetesoba SavkanianTa 4 eklesiidan erT-erTSi Cems mogonebebSic ukavia adgili. pirvel klasSi
dadioda. aqedan gamomdinare, zogi maswavlebeli ramdenime Tanaklaselma Cemi daSineba gadawyvita
sakvirao skolaSic gvaswavlida. Cven winaswari da roca skolidan saxlSi vbrundebodi, qvebi
darekvis gareSe, nebismier dros SegveZlo misis damiSines. am SemTxvevis Sesaxeb Cemi pirveli kla-
tompsonTan stumroba. amitomac araa gasakviri, sis maswavlebels misis magnolia uoTkinss vuTx-
rom meojaxeoba Cemi sayvareli sagani iyo. mom- ari. misis uoTkinsi Caeria da aseTi ram aRar
wonda, axali naswavlis maSinve ganxorcieleba ganmeorebula.
rom SemeZlo. Cemi meojaxeobiT Cemi mSoblebi wyaro: wignidan No More Cotton Picking: African American
erTobodnen, rodesac sxvadasxva kerZs axali da Voices from a Small Southern Town, by Vivian Gunn Morris
and C. L. Morris. In Gloria Swindler Boutte (Ed.), Resound-
gansxvavebuli gziT vamzadebdi. skolam gaafar-
ing Voices: School Experiences of People from Diverse Ethnic
Tova Cemi azrovnebis horizonti. misis tomp- Backgrounds. Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copy-
sonis wyalobiT, meSvide klasSi gavlili meo- right © 2002 by Pearson Education ibeWdeba gamomcemlis
jaxeobis Semdeg, Cemi tansacmlis umetesi nawili nebarTviT.
271
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
272
unda SevcvaloT, radgan `alternatiuli strategiebi ufro myari da
warmatebulia bavSvis irgvliv arsebul mxardaWeris bunebrivad arse-
bul sistemaSi [magaliTad, skolaSi] integrirebis SemTxvevaSi~ (gv.3).
aqve davamatebT, arsebobs mtkicebulebebi, rom cvlilebebi klasSi _
rogoricaa mcirericxovani klasebi da maswavleblebTan mxardamWeri
urTierTobebis Camoyalibeba, laTinoamerikel da TeTrkanian moswav-
leebTan SedarebiT, met gavlenas axdens afro-amerikeli moswavleebis
akademiur Sedegebze (Borman & Overman, 2004). amgvarad, rogor Segi-
ZliaT amtanobis mxardamWeri klasis Seqmna?
bormanma da overmanma (2004) gansazRvres skolebis ori maxasiaTe-
beli, romlebic akademiur amtanobasTanaa dakavSirebuli. usafrTxo,
mSvidobiani garemo da maswavlebel-moswavlis pozitiuri urTierTo-
bebi. dolma da misma kolegebma (2005) TavianT wignSi sicocxlisunari-
ani klasebis dasaxasiaTeblad gamoikvlies Raribi da uunaro bavSvebis
saukeTeso swavleba-praqtika ganaTlebisa da fsiqologiis sferoSi. ar-
sebobs elementebis ori jgufi, romlebic moswavles saklaso sazoga-
doebasTan akavSirebs. erT-erTi xazs usvams moswavleTa TviTdaxmare-
bas _ unars, Tavad daisaxon miznebi da damoukideblad miaRwion maT;
meore xazs usvams klasisa da mTlianad skolis mzrunvelobas da axlo
urTierTobebs.
TviTdaxmareba
akademiuri TviTefeqtianoba, swavlis sakuTari SesaZleblobis rwme
na, akademiuri miRwevebis erT-erTi yvelaze Tanmimdevruli winas-
warmetyvelebaa. me-9 da me-10 Tavebis Seswavlisas darwmundebiT,
rom TviTefeqtianoba izrdeba, roca moswavleebi xsnian rTul amo-
canebs, asruleben mizanmimarTul davalebebs saWiro daxmarebis sa-
SualebiT da akvirdebian moswavleebs, romlebic imaves akeTeben.
amaSi maT maswavleblebis yuradReba da mxardaWerac exmarebaT.
qceviTi TviTkontroli an moswavlis TviTregulacia usafrTxo da
mSvidobiani saswavlo garemos safuZvelia. me-6, me-9 da me-12 Taveb-
Si ixilavT, rogor unda daexmaroT moswavleebs TviTregulaciis
codnis miRebasa da Sesabamisi unarebis ganviTarebaSi.
akademiuri damoukidebloba, arCevanis gakeTeba, miznis dasaxva da
misi miRweva mesame rgolia TviTdaxmarebis jaWvSi. rogorc me-10
Tavidan gaigebT, damoukidebeli moswavleebi metad motivirebuli
da swavlis erTgulni arian.
urTierToba
mzrunveli maswavleblisa da moswavlis urTierTobebi karg swav-
lebasTan erTad, gansakuTrebiT mniSvnelovania im moswavleebi-
sTvis, romlebic seriozul siZneleebs awydebian. me-3 TavSi ukve
ganvixileT mzrunveli maswavleblis SesaZlebloba da me-11 TavSi
am Temas davubrundebiT.
TanatolebTan efeqturi urTierToba agreTve mniSvnelovania mo-
swavleTaTvis saskolo cxovrebaSi.
efeqturi saxli-skolis urTierTobebi bolo elementia moswav-
leebis mzrunveli, mWidro urTierTobebis SenebaSi. jeims komerma
SeniSna, rom mSoblebis monawileobis SemTxvevaSi, maTi Svilebis
Sefasebebi da testuri qulebi umjobesdeba (Comer, Haynes, & Joyner,
1996). CanarTSi `ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba~ mocemu-
lia ramdenime idea ojaxebTan urTierTobis Taobaze.
273
sqema 5.5
sicocxlisunariani klasebis Seqmna
qvemoT moyvanilia moswavlesTan maswavleblis urTierTobis kiTxvaris magaliTi. erTma
maswavlebelma, Ellie-im am kiTxvaris Sedegebis mixedviT Seqmna moswavleebTan urTierTobis
gaumjobesebis gegma, risTvisac qvemoT mocemuli gegmis Canaweris furceli gamoiyena.
kiTxvari
Ellie-is moswavleebs TiToeul mocemul SekiTxvaze sami SesaZlo pasuxidan erT-erTi
unda amoerCiaT:
gegmis Canaweri
klasi: elis mesame klasi Canaweris TariRi: _____
Sesrulda Tu ara?
aqtivoba 1.
ra unda gakeTdes? lanCze rigrigobiT daeTmos `gansakuTrebu- diax
li dro~ yvelaze moCxubar bavSvebs: meTius,.
lisets, arnis.
aqtivoba 3.
ra unda gakeTdes? damzaddes megobrobis samajurebi, raTa diax
gvaxsovdes, rom klaselebs kargad unda
movepyroT.
wyaro: wignidan Resillient classrooms: Creating healthy environments for learning by B. Doll, S. Zucker, & K. Brehm. Copyright
© 2004 Guilford Press. ibeWdeba nebarTviT.
274
daukavSireT kvlevas
sicocxlisunariani klasebis Seqmna. moswavlis TviTdaxmarebisa da urTi da ganavrceT
gamoiyeneT ojaxisa da
erTobebis uzrunvelyofisTvis (sicocxlisunarianobis ori Semadgeneli)
sazogadoebis Tanamegobrobis
dolma da misma kolegebma (2005) klasis Sesaxeb informaciis Sesagrove- miTiTebebi bavSvis swavlaSi
blad mogvawodes moswavlis kiTxvarebi. 5.5 cxrili am kiTxvaris erT- ojaxis monawileobasa da
erTi nawilis _ `maswavlebelTan urTierTobis~ _ magaliTia. daxmarebasTan dakavSirebuli
erTma maswavlebelma gamoiyena es kiTxvari da aRmoaCina, rom mo- damatebiTi ideebisTvis.
275
kulturuli faseulobebi da saswavlo upiratesobebi. roza hernandes
Siti (2005) kulturis mixedviT inkluziuri klasebis maswavlebelTa sam
daukavSireT kvlevas
maxasiaTebels aRwers: (1) maswavleblebi amoicnoben moswavleTa unar-
da ganavrceT Cvevebis gamomJRavnebis sxvadasxva gzas; (2) iyeneben swavlebis iseT
O’Neil, J. (1990). Link between meTods, romelic moswavleebs urCevniaT; da (3) esmiT, rom garkveuli
style, culture proves divisive. jgufis kulturuli gamocdileba, faseulobebi da saswavlo upirate-
Educational Leadership, 48(2), 8.
sobebi, SesaZloa, am jgufis yvela wevrze ar vrceldebodes.
sakvanZo kiTxva: ratom aris
zogi pedagogi kulturul
zogi mkvlevris azriT, espanel-amerikeli moswavleebi did mniSv
gansxvavebebTan swavlis sti- nelobas aniWeben ojaxs da jgufis loialobas (erTgulebas). am mo-
lis (saxeebis) dakavSirebis swavleebs urCevniaT TanamSromlobiTi aqtivobebi da ar moswonT am
winaaRmdegi? xanagebTan gajibreba (Garcia, 1992; Vasquez, 1990). ai, oTxi faseuloba,
romelsac bevri laTinoamerikeli moswavle iziarebs (yvela ara _ gaix-
seneT zemoT moyvanili Sheet-is mesame maxasiaTebeli):
familizmo (Familizmo) _ mtkice ojaxebi. ojaxuri problemebis an bi-
znesis ganxilva araloialurad iTvleba.
simpaTia (Simpatia) _ pirovnebaTaSorisi harmoniis faseuloba. piradi
azrebis Tavdajerebulad gancxadeba da kamaTi arasworia.
respeqto (Respecto) _ Zalauflebis mqone adamianebis, magaliTad, mas-
wavleblebis an mTavrobis wevrebis mimarT pativiscema.
personalizmo (Personalismo) _ axlo pirovnebaTaSorisi urTierTobebis
dafaseba; diskomfortis gancda distanciuri, civi, profesiuli
urTierTobebis dros (Dingfelder, 2005).
276
Seiqmneba rogorc azieli, ise aziel-amerikeli moswavleebis, wynari,
gv. 196 mindorze
mSromeli da pasiuri stereotipebi. suzukus azriT (1983), amgvari sociolingvistika _ gadmo-
praqtika „aZlierebs morCilebas da Trgunavs kreatulobas (Semoq- satania.
medebiTobas). amis gamo aziel da wynari okeanis sanapiroze mcxovreb pragmatika – gadmosatania.
monawileobiTi struqtura _
amerikel moswavleebs, xSirad, ver uviTardebaT verbaluri TviT-
gadmosatania.
gamoxatvis unari da maTgan bevri teqnikur/samecniero sferos irCevs.
Sedegad, bevri maTgani zedmetad morCilia“(gv. 9).
suzukis mosazrebebi swavlis stilis eTnikuri gansxvavebebis kvle-
vis kritikosebma TavianT naSormebSi asaxes (Yee, 1992).
277
daukavSireT kvlevas ixreboda, es imis niSani iyo, rom klasSi bavSvebi „gaCerebuliyvnen da
da ganavrceT
gaSeSebuliyvnen“ da yuradReba mieqciaT maswavleblisTvis (Shultz &
ix.: Jurnalis Theory into
Practice, 2003 wlis Semodgo- Florio, 1979).
mis nomerSi statia “Class-
room Management in a Diverse gaugebrobis wyaroebi. zogi bavSvi, ubralod, sxvebze ukeT erkveva
Society~ (Vol. 42, No. 4). Guest
klasSi arsebul situaciaSi, radgan skolaSi TanamonawileobiTi struq
Editor: Carol Weinstein.
turebi maT saxlSi naswavl struqturebs emTxveva. skolis situaciaTa
umravlesobisTvis urTierTobis wesebi saSualo klasis ojaxebis we-
sebis msgavsia, amitomac, aseT ojaxebSi aRzrdili bavSvebi urTierTo-
bebs ufro advilad amyareben. maT ician dauwereli wesebi. gansxvave-
buli kulturuli gamocdilebis mqone bavSvebis TanamonawileobiTi
struqturebi SesaZloa ar emTxveodes skolaSi miRebul qcevas. mag-
aliTad, erT-erTi gamokvlevis mixedviT, havaieli bavSvebis ojax-
uri saubris stilisTvis damaxasiaTebelia laparakSi aqtiuri Careva,
daukavSireT swavlebas/ rac skolaSi saswavlo procesisTvis miuRebelia. rodesac erT-erTi
portfolios da ganavrceT skolis maswavleblebisTvis cnobili gaxda es gansxvavebebi, maT kiTx-
kulturuli stilisa da klas-
vis jgufebi daamsgavses moswavleTa ojaxuri saubris jgufebs. amis
Si maTi SesaZlo Sejaxebis
mokle ganxilvisTvis ixileT Sedegad havaielma bavSvebma kiTxvaSi warmatebebs miaRwies (Au, 1980;
Hilliard, A. G., III (1989). Teach- Tharp, 1989).
ers and cultural styles in a plu- gaugebrobis wyaro SeiZleba sociolingvisturi gansxvaveba iyos;
ralistic society. NEA Today, 7(6),
magaliTad, ramden xanSi reagirebs maswavlebeli moswavlis pasuxze.
65-69. hilardi aRniSnavs: ~ Tu
maswavlebeli qceviT stils
uaiTma da sarfma (1988) daadgines, rom roca navahoeli moswavleebi
ver gaigebs, SeiZleba gamorC- pauzas akeTebdnen pasuxis gacemis dros, inglisel maswavlebels eg-
es miRwevebi iseT akademiur ona, rom maT daasrules laparaki. amis gamo maswavlebeli uneblieT
sferoSi, rogoricaa krea-
awyvetinebda moswavleebs. sxva gamokvlevis mixedviT, pueblos indiel
tiuloba. bevr maswavlebels
sworxazovani Txrobis stili
moswavleebs orjer ukeTesi Sedegebi hqondaT im klasebSi, sadac mas-
aqvs. bevri afroamerikeli wavleblebi met dros aZlevdnen sapasuxod. didxans lodini gogonebs
bavSvi ki avlens e.w. `spi- exmareba, ufro Tamamad miiRon monawileoba maTematikasa da sabunebi-
raluri~ Txrobis stils,
smetyvelo sagnebSi (Grossman & Grossman, 1994).
romelic xasiaTdeba mTavari
stilisgan xSiri daSoreba-da-
maswavleblebis enaze molaparake moswavleebsac SeiZleba hqondeT
brunebiT. bevr maswavlebels urTierTobis problemebi da, Sesabamisad, sagnebis swavlasTan dakav-
ar SeuZlia mihyves bavSvebis Sirebuli problemebi, Tu maTi pragmatikis codna ar ergeba skolis
am urTierTdakavSirebuli
situacias. ris gakeTeba SeuZliaT maswavleblebs? dawyebiT klasebSi
istoriebis xazs. zog maTgans
hgonia, rom am istoriebs
unda ecadoT, rom aqtivobebisTvis saWiro urTierTobis wesebi naTeli
saerTod ar gaaCnia erTmaneT- da martivi iyos. nu ifiqrebT, rom moswavleebma ician, ra gaakeTon.
Tan logikuri kavSiri. zogi gamoiyeneT raime niSnebi moswavleTaTvis cvlilebebis misaniSneblad.
kargavs moTminebas da askvnis,
axseniT swori qceva da moaxdineT misi demonstrireba. minaxavs mas-
rom es bavSvebi cudad swav-
loben~ (gv.69).
wavleblebi, romlebic moswavleebs maTi “Sinagani xmis~ gamoyenebas an
CurCuliT laparaks aswavlidnen. erTma maswavlebelma uTxra Tavis mo-
swavleebs: `Tu gWirdebaT Cemi yuradReba, roca sxva bavSvebTan vmuS-
aob, Cumad damideqiT gverdiT da damelodeT, sanam SevZleb Tqvens
daxmarebas~. moswavleTa mimarT iyaviT miukerZoebeli. Tuki moswav-
leebma, Cveulebisamebr, xeli unda aswion, nu gamoiZaxebT imaT, xels
vinc ar aswevs. moswavleebs ase aswavliT skolaSi qcevis normebs.
rasobrivi da eTnikuri umciresobis moswavleTa ojaxebs sifxizle
marTebT diskriminaciisgan TavianTi bavSvebis dasacavad. maT SeuZli-
aT aswavlon bavSvebs SesaZlo diskriminaciis `SemCneva~ da misTvis
winaaRmdegobis gaweva. maswavleblebma SeiZleba uneburad awyeninon
eTnikuri umciresobis warmomadgenel bavSvebs, Tu isini yuradRebiT
ar iqnebian diskriminaciis SesaZlo gzavnilebis mimarT. karol oranj-
ma (2005) aRwera maswavlebeli, romelmac saxlebSi daagzavna kvireuli
278
samuSaos aRricxvis furceli, romelic Seicavda klasis yvela moswav-
lis sias anbanis mixedviT. sami moswavlis gvari ar iyo saerTo siaSi
da xeliT iyo miwerili mindorze. am moswavleTagan ori laTinosi
iyo, xolo erTi _ afroamerikeli . afroamerikeli moswavlis dedas
Zalian daswyvita guli im faqtma, rom misi Svilis gvari mindorze xe-
liT miwerili aRmoaCina. es sami moswavle klass mogvianebiT, saerTo
siis Sedgenis Semdeg Seemata. maswavlebels SeeZlo, Tavi aeridebina
am uneblie wyenisTvis da xelaxla daebeWda sia, sadac anbanis rigze
daalaga yvela moswavlis gvari.
konvergencia (daaxloeba):
TiToeuli moswavlis swavleba
rogoria Tqveni azri?
grZeldeba skolaSi samuSao adgilis miRebasTan dakavSirebuli gas-
aubreba. Tqven gisvamen momdevno SekiTxvas: `aRwereT, rogor gamoxa
tavT moswavleebisadmi Tqvens damokidebulebas~. ras upasuxebT?
279
rekomendaciebi: kulturulad relevanturi swavleba
scadeT moswavleebis sxvadasxvanairad daj 2. gaesaubreT ojaxis, sazogadoebis wev
gufeba socialuri harmoniisa da TanamSrom- rebsa da sxva maswavleblebs TqvenTvis
lobis misaRwevad. ucxo gamonaTqvamebis, Jestebis an sapa-
suxo reaqciis mniSvnelobis gasagebad.
magaliTebi
xazi gausvaT swavlebis mniSvnelobas.
1. scadeT swavlaSi Seamxanagebuli jgu
febis Seqmna da wyvilebad muSaoba. magaliTebi
2. SeqmeniT 4-5 bavSvisgan heterogenuri
jgufebi. 1. darwmundiT, rom moswavleebma gaiazres
3. ufrosi moswavleebisTvis SeqmeniT uf wakiTxuli.
ro didi gundi. 2. gamoiyeneT zepiri Txroba.
3. gamoiyeneT magaliTebi, romlebic aka-
masalis Sesaswavlad SesTavazeT swavlis sxva
vSireben abstraqtul cnebebs yovel-
dasxva stili.
dRiur gamocdilebasTan.
magaliTebi
SeiswavleT Tqveni moswavleebis adaT-wesebi,
tradiciebi da faseulobebi.
1. kiTxvis sxvadasxva safexurze moswav-
leebs miawodeT verbaluri masala. magaliTebi
2. SesTavazeT vizualuri masala – sqemebi,
diagramebi, modelebi. 1. dResaswaulebi gamoiyeneT, rogorc tra
3. moasmenineT da ayurebineT video da au- diciebis warmoSobisa da mniSvnelobis
dioCanawerebi. ganxilvis Sansi.
4. moifiqreT aqtivobebi da proeqtebi. 2. gaaanalizeT sxvadasxva tradicia.
3. daeswariT adgilobrivi Temebis sazoga-
pirdapir aswavleT saklaso procedurebi, is-
doebriv RonisZiebebsa da dResaswau-
eTic ki, romelic, Tqveni azriT, yvelam icis.
lebs.
magaliTebi
daexmareT moswavleebs rasistuli da seqsis-
turi gamovlinebebis aRmoCenaSi.
1. aswavleT moswavleebs, rogor miiqcion
maswavleblis yuradReba. magaliTebi
2. auxseniT, daxmarebis saWiroebis SemTx-
vevaSi, rodis da rogor Seawyvetinon 1. SeiswavleT cru stereotipebis Sesaxeb
maswavlebels. arsebuli saswavlo masala.
3. aCveneT moswavleebs, romeli masalis 2. daexmareT moswavleebs crurwmenebis
aReba SeuZliaT nebarTviT da unebarT- gamovlenaSi.
vod. 3. ra unda gaakeToT moswavleebis uaryo
4. aCveneT sxva moswavleebTan kamaTis an fiTi stereotipuli urTierTobisas? ga
Sejibris misaRebi formebi. nixileT am problemis gadaWris gzebi.
4. ganixileT cru warmodgenis (magaliTad,
gaigeT, ras niSnavs Tqveni moswavleebis sxva
antisemitizmis) gamovlinebebi.
dasxvanairi qceva?
http://preservicetech.edreform.net/techindicator/
1. hkiTxeT moswavleebs, ras ganicdian, culturallyrelevantpedagogy
roca aqebT an SeniSvnas aZlevT. ras
aZlevs es maT?
280
gasaRebia. jer gaicaniT garemo. gaarkvieT, sad aris adgilob
rivi marketi da ras akeTeben moswavleebi skolis Semdeg. amis
Semdeg, mSoblebisTvis mosaxerxebel dros, dagegmeT maTTan
stumroba. Sinaur garemoSi warumatebloba, rogorc wesi, iSvia-
Tia. me davkvirvebivar warmatebul bavSvebs saxlSi, magaliTad,
maT SeuZliaT motociklis marTva an sadilis momzadebaSi mix-
mareba (Bos & Reyes, 1996, p. 349).~
281
swavlebis procesSi gamoricxeT zedmetobebi (magaliTad, yovelw-
liurad erTi da imave maTematikur unar-CvevebTan dakavSirebuli
swavlebis gameoreba).
Sejameba
282
maRali ses-is moswavleebi (nebismieri eTnikuri tipebs daemTxveva. sulac ar aris aucilebe-
jgufisas) ufro maRali Sefasebebs imsaxure- li, rom individs sjerodes am stereotipisa.
ben testebSi da skolaSic bolomde rCebian. mTavaria, rom pirovnebisTvis cnobili iyos am
siRaribe skolamdel wlebSi bavSvze uaryofiT stereotipis Sesaxeb da arasaxarbielo molo-
gavlenas axdens. rac ufro didxans cxovrobs dinis gasaqarwyeblad Tavis ukeT warmoCenas
bavSvi gaWirvebaSi, miT metad moqmedebs siRa- cdilobdes. uaryofiTi stereotipebis damTx-
ribe mis Sedegebze. riTia ganpirobebuli ses- vevis SiSidan gamomdinare, savsebiT SesaZlebe-
isa da saskolo miRwevebis urTierTkavSiri? lia aReldeT da testic saTanadod ver Seasru-
bavSvebze uaryofiTad moqmedebs arasrulfa- loT. garkveuli drois Semdeg stereotipuli
sovani jandacva, maswavleblebis mcire molo- safrTxis gancdam, SesaZloa, swavlasTan da sas-
dini bavSvebis swavlis mimarT, dabali TviTSe- kolo moswrebasTan dakavSirebuli seriozuli
faseba, ususurobis SegrZneba, winaaRmdegobriv problemebi gamoiwvios.
kulturebSi yofna, skolaSi kategoriebad ga-
nawileba da pasiuri ojaxuri garemo. samwux-
aro faqtia, rom dabali ses-is bavSvebis akade- gogonebi da biWebi:
miuri codna arasaskolo periodSi, kerZod _
zafxulis ardadegebze, mcirdeba, maRali ses-
gansxvavebebi klasSi
is bavSvebi ki ardadegebis drosac ganagrZoben
ganviTarebas.
ra stadiebiT xasiaTdeba homoseqsuali axalgaz-
rdebis seqsualuri orientaciis formireba? Sesa-
Zloa homoseqsuali moswavleebis seqsualuri
eTnikuri da rasobrivi gansxvavebebi orientacia Semdegi sqemiT ganviTardes _ dis-
komforti, sircxvili, realobis aRqma. zogi
gansxvaveba eTnikurobasa da rasas Soris. eTni- mkvlevris azriT, seqsualuri identoba yov-
kuroba (kulturiT gadacemuli Taviseburebebi) elTvis mudmivi rodia- is SeiZleba wlebis gan-
da rasa (biologiurad gadacemuli fizikuri mavlobaSi icvlebodes.
Taviseburebebi) socialurad mniSvnelovani
kategoriebia, romlebsac adamianebi sakuTari
Tavisa an sxvebis dasaxasiaTeblad mimarTaven. ra aris genderuli TviTmyofoba da rogor viTar
umciresobaTa jgufebi (ricxobrivad an isto- deba igi? genderuli rolis identoba aris TiTo
riulad) swrafad izrdeba mosaxleobaSi. euli pirovnebis warmodgena sakuTar Tavze,
rogorc qalze an mamakacze _ is `me _ konce-
rogor moqmedebs maswavleblebisa da moswavleebis fciis~ TviTSefasebis nawilia. did rols as-
rulebs hormonebi, iseve, rogorc mSoblebisa
eTnikuri gansxvavebebi saskolo cxovrebaze? kon- da maswavleblebis qceva biWebisa da gogonebis
fliqti maswavleblebsa da moswavleebs Soris mimarT. ojaxTan, TanatolebTan, maswavleblebT-
SeiZleba gansxvavebuli kulturuli warmod- an da, zogadad, gare samyarosTan urTierTobis
genebis, faseulobebisa da molodinis safuZ- paralelurad, bavSvebSi yalibdeba genderuli
velze aRmocendes. kulturuli gansxsvavebebis sqemebi; isini iReben Sesabamis codnas da iaz-
Sejaxebisas azrTa sxvadasxvaoba Cveulebrivi reben, ras niSnavs iyo mamakaci an qali. gamokv-
movlenaa. zogierTi kulturis moswavleebi iT- leva cxadyofs, rom genderul stereotipebs
viseben damokidebulebebsa da qcevebs, romle- safuZveli skolamdel wlebSi eyreba da grZel-
bic skolis molodins ufro metad Seesabameba. deba swavlebis procesSi warmoSobili genderul
eTnikuri jgufebis SemecnebiTi da akademiuri crurwmenebisa da klasSi arsebuli sqesobrivi
unar-SesaZleblobebis gansxvavebebi ZiriTa- diskriminaciiis saxiT. maswavleblebi xSirad
dad rasobrivi segregaciis, xangrZlivi crur- uneburad axangrZliveben am problemebs.
wmenebisa (araswori warmodgenebis) da diskrimi-
naciis nayofia.
aris Tu ara sqesobrivi gansxvaveba SemecnebiT unar-
gansxvaveba crurwmenas, diskriminaciasa da stereo- SesaZleblobebSi? Sefasebebma da unar-Cvevebis
testebma (SAT) sqesTan dakavSirebuli gansxvave-
tipul safrTxes Soris. crurwmena adamianebis erT
mTel kategoriasTan dakavSirebuli uxeSi da ab- bebi, gansakuTrebiT gamoavlina verbalur da
surduli mosazrebaa _ raimeze cru warmodgena maTematikur unar-CvevebSi. biWebi warmosaxviT
an damokidebuleba. crurwmena SeiZleba mimar- savarjiSoebs ukeTesad asruleben, gogonebi ki
Tuli iyos adamianebisken garkveul rasobrivi, ukeT iTviseben da iyeneben verbalur infor-
eTnikur, religiur, politikur, geografiul, macias. am gansxvavebebis mizezTa kvleva TiTq-
enobriv jgufebSi an pirovnebis genderuli an mis uSedego aRmoCnda _ saskolo socializaciis
seqsualuri orientaciisken. diskriminacia ada- procesSi da maTematikis gakveTilebze gogonebi-
mianebis garkveuli kategoriis mimarT uTanas- sa da biWebis mimarT maswavleblis damokide-
woro damokidebuleba an qmedebaa. stereoti- bulebis faqtori Zalian mniSvnelovania. cru
puli safrTxe aris gansakuTrebuli emociuri
warmodgenebis aRmosafxvrelad maswavlebels
da kognituri tvirTi, rom Tqveni moqmedeba
skolaSi Tqvens Sesaxeb Camoyalibebul stereo- mravali strategiis gamoyeneba SeuZlia.
283
elobisa da efeqturobisTvis, eTnikurad gan-
enobrivi gansxvavebebi klasSi sxvavebuli moswavleebis kulturul codnas,
ra aris klasSi enobrivi gansxvavebis wyaro? mo- gamocdilebas, rekomendaciebis sqemebsa da swav-
swavleTa Soris enobrivi gansxvaveba dialeqte- lis sxvadasxva stils mimarTavs. is iyenebs da
bze, bilingvizmsa da kulturazea dafuZnebuli. aZlierebs moswavleTa SesaZleblobebs~ (Gay,
dialeqti ar aris meorexarisxovani ena da masze 2000). Ggloria ledson-bilingsi aRwers swav-
molaparake adamianebs pativi unda vceT. Tumca, lebis kulturulad relevantur sam princips:
akademiuri miznebisTvis saWiroa formaluri akademiuri warmatebis miRwevas, kulturuli
inglisuris Seswavla. kompetenciis ganviTareba/SenarCunebasa da kri-
dialeqti gavlenas axdens sityvebis war- tikuli azrovnebis ganviTarebas arsebuli md-
moTqmaze, amitom maswavleblebma unda Se- gomareobisTvis biZgis misacemad.
Zlon Secdomisa da dialeqturi gansxvavebebis
erTmaneTisgan gamijvna. dialeqtze mosaubre ra elementebisgan Sedgeba sicocxlisunariani kla
da orenovani moswavleebi sxvadasxva jgufSi sebi? arsebobs elementebis ori jgufi, romlebic
urTierTobisTvis xSirad kodebis `gadarTvas~ moswavleebs klasis sazogadoebasTan akavSirebs.
mimarTaven. erTi xazs usvams moswavleTa TviTdaxmarebas _
miznebis dasaxvisa da maTi miRwevis unars. es
ra aris orenovani ganaTleba? orenovani moswav- moicavs akademiur TviTefeqturobas, TviTkon-
leebis pirveli ena ar aris inglisuri. isini trolsa da damoukideblobas. meore yuradRe-
inglisurs ise swavloben, rogorc meore enas, bas amaxvilebs axlo urTierTobaze maswavle-
SeiZleba SezRudulad flobdnen inglisurs da blebTan, TanatolebTan da ojaxis wevrebTan.
xSirad kulturasTan dakavSirebul socialur
problemebTan Sejaxeba uwevdeT. Tumca, ore-
novani moswavleebisaTvis inglisuri enis Ses- gansxvaveba da konvergencia
wavlaSi dasaxmareblad araerTxel gamarTula sociolingvistika formaluri da arafor-
debatebi. gamokvlevebma cxadyo, rom saukeTe- maluri wesebis swavleba _ rogor, rodis, ra
so variantia, Tu maT pirvel enis daviwyebas sakiTxze, visTan da ramden xans isaubron moce-
ar aiZuleben. rac ufro kargad icis moswav- muli kulturis jgufis SigniT.
lem pirveli ena, miT ufro swrafad iTvisebs
meores. nebismieri axali enis akademiuri unar- Mylabschool es aris eleqtronul instrument-
Cvevebis dauflebas 5-7 weli sWirdeba. Ta nakrebi, romelic dagexmarebaT am kursis
warmatebiT SeswavlaSi, salicenzio gamocdebis
Cabarebasa da maswavleblis warmatebul kari-
kulturulad inkluziuri eraSi. ix.: www.mylabschool.com
klasebis Seqmna
ra aris kulturulad relevanturi pedagogika?
kulturulad relevanturi pedagogika midgo-
maa, romelic swavlasTan Sexebis meti mniSvn-
284
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
klasi moswavleTa erTobaa, romelic `maswavleblis PRAXIS IITM-Si warmogidgenT scenarebsa da kiTx-
CanawerebSi~ ramdenime mimarTulebiT aris ganxilu- vebs, romliTac SeamowmebT Tqvens codnas mzardi sir-
li. danawevrebasa da damokidebulebas, romelic Zirs Tulis erTobaSi, sadac maswavleblebi da moswavleebi
uTxris am erTobis mizans _ swavlas _ samarTlianad, cxovroben. Tqvens winaSe dadgeba im strategiebisa da
mtkiced da taqtianad unda vebrZoloT. Tqveni, rogorc gamocdilebis danergvis amocana, romelic xels uwyobs
am erTobis lideris saqmianoba da damokidebuleba gad- erTobis wevri gansxvavebuli moswavlis swavlas.
amwyveti faqtori iqneba, romelic erTobis miznisaken
swrafvas ganapirobebs.
rogor moiqceodnen?
qvemoT mocemulia praqtikosi maswavleblis reaqcia am Tavis dasawyisSi mocemul saswavlo situaciaze, roca
klasi eTnikuri niSniT aris dayofili.
285
6
Tavi
maswavleblis Canawerebi :
Sexedulebebi
swavla yovelTvis ar aris is,
rac erTi SexedviT Cans
swavlis adreuli Teoriebi: ideaTa
swavlis Sesaxeb
asociacia da klasikuri ganpirobeba
operantuli ganpirobeba : axali
sapasuxo reaqciebis mosinjva
SedegTa tipebi
ganmtkiceba
winamZRvrebi da qcevis cvlileba
gamoyenebiTi bihevioruli analizi
qcevis waxalisebis meTodebi
arasasurvel qcevasTan gamklaveba
TiToeul moswavlemde miRweva:
funqcionaluri bihevioristuli
Sefaseba da pozitiuri qcevis
mxardaWera
swavlebisa da menejmentisadmi
bihevioristuli midgomebi
jgufuri midgomebi
pirobiTi kontraqti
simboluri ganmtkiceba
TiToeul moswavlemde miRweva:
mwvave qceviTi problemebi
dakvirvebaze dafuZnebuli swavla
da qcevis modifikacia : qcevis
gacnobiereba
dakvirvebaze dafuZnebuli swavla
dakvirebaze dafuZnebuli swavlis
elementebi
dakvirvebaze dafuZnebuli swavla
swavlebaSi
TviTmenejmenti
qcevis kognituri modifikacia
da TviTinstruqtireba
problemebi da sakiTxebi
bihevioristuli meTodebis kritika
eTikuri sakiTxebi
bihevioristuli swavlis
mravalferovneba da konvergencia
mravalferovneba
konvergencia
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
286
roror moiqceodiT?
maswavleblis ianvarSi Tqven agi-
yvanes klasSi wasuli
dRis dasrulebis Semdeg Tqven araqaTgamocli-
li da gabrazebuli xarT, xmac dakargeT. Tqven
Canawerebi klasis xelmZRvanelis gsurT, SeimuSaoT efeqtiani menejmentis siste-
sanacvlod. es aris Sesa ma da moamzadoT moswavleebi sagazafxulo ga-
niSnavi olqi da SesaniSnavi skola. Tu dava- mocdebisaTvis.
lebas Tavs kargad gaarTmevT, SeiZleba moma-
vali wlidan ZiriTad StatSi moxvdeT. rodesac kritikuli azrovneba
skolas gacnobdnen, momavali kolegebi Tana-
rogor miudgebodiT situacias?
grZnobiT gimzerdnen da bevri maTgani daxmarebas
gTavazobdaT. `miTxariT, Tu daxmareba dagWird- pirvelad romel problemasTan SeecdebodiT
ebaT, ar mogeridoT~. gamklavebas?
pirveli gakveTilis Semdeg ukve xvdebiT, ra- am SemTxvevaSi sasargeblo iqneboda Tu ara
tom gTavazobdaT amdeni maswavlebeli da kolega dasjisa da dajiloebis meTodebi?
daxmarebas. rogorc Cans, winamorbed damrigeb- rogorc dadebiTi, ase uaryofiTi pasuxebis
els menejmentis aranairi sistema – aranairi SemTxvevaSi axseniT, ratom.
wesrigi ar gaaCnda. Tqveni saubris paralelu-
rad, ramdenime moswavle dadioda klasSi, xels kolaboracia
giSlidaT jgufTan muSaobisas, erTmaneTs awva- Tqveni klasis or moswavles Soris gaiTama-
lebdnen, xsnidnen TavianTi (an sxvebis) lanCis SeT saorientacio Sexvedra; erTi maTgani iqneba
yuTebs wasaxemseblad. klasSi aris erTi metad axali maswavlebeli, xolo meore _ mis dasax-
qarizmatuli lideri, romelic regularulad mareblad daniSnuli mentori maswavlebeli.
iwvevs areulobas, ar cnobs Tqvens avtoritets rogor unda moamzados mentorma axali maswav-
da xels uSlis Tqvens mcdelobas, SeinarCunoT lebeli? ra gegmis SemuSavebaa SesaZlebeli am
klasSi wesrigi. ubralo saubari da pirveli sa- situaciis dasaZlevad?
varjiSos wardgena 10 wuTs gagrZelda. pirveli
287
ra aris swavla
swavla: gansazRvreba
swavla _ procesi, romlis meS- yvelaze farTo gagebiT, `swavlas~ adgili aqvs maSin, roca gamoc
veobiTac gamocdileba iwvevs dilebis SeZena adamianebis codnasa da qcevaSi mudmiv cvlilebas iwvevs.
mudmiv cvlilebas codnaSi an es cvlileba SeiZleba iyos gamiznuli an uneblie, swori an araswori,
qcevaSi.
gacnobierebuli an gaucnobierebeli (Hill, 2002). imisaTvis, rom swavlad
CaiTvalos, cvlileba gamocdilebiT unda iyos gamowveuli – adamia-
nis urTierTobiT mis garemosa da garemocvasTan. mxolod momwifebiT
gamowveuli cvlileba, iseTi, rogoricaa simaRleSi zrda da gaWaRa-
raveba, ar iTvleba swavlad. droebiTi cvlilebebi, romelTac iwvevs
avadmyofoba, daRla an SimSili, aseve ar Sedis swavlis gansazRvrebaSi.
ori dRis uWmeli adamiani ar swavlobs SimSils, arc avadmyofi ada-
miani swavlobs nela sirbils. rasakvirvelia, swavla Tavis rols Ta-
maSobs SimSilisa da avadmyofobisadmi Cveni reaqciisa da nacvalgebis
CamoyalibebaSi.
288
Cveni gansazRvrebis mixedviT, swavlis Sedegad gaCenili cvlilebe-
bi adamianis codnasa da qcevaSi gamoixateba. fsiqologTa umravlesoba
iziarebs am debulebas, magram zogi xazs codnas usvams, sxvebi ki _
qcevas. kognituri fsiqologiis warmomadgenlebi, romlebic yuradRe-
bas codnis cvlilebaze amaxvileben, fiqroben, rom swavla Sinagani
gonebrivi saqmianobaa, romelze pirdapiri dakvirvebac SeuZlebelia.
rogorc Semdeg TavSi naxavT, swavlis procesis Semswavleli kognitu-
ri fsiqologiis mimdevrebi dainteresebulebi arian iseTi gonebrivi
saqmianobiT, rogoricaa fiqri, maxsovroba da problemebis gadawyveta
(Schwartz, Wasserman, & Robbins, 2002).
am TavSi CamoTvlili fsiqologebi, zemoT aRwerilisgan gansxvave-
swavlis bihevioristuli
biT, swavlis bihevioristul Teorias aniWeben upiratesobas. bihevior- Teoriebi _ swavlis iseTi
istuli Sexeduleba gulisxmobs, rom swavlis Sedegi qcevis cvlilebaa zogadi axsna, romelic xazs
da xazs usvams adamianze gareSe movlenebis gavlenis mniSvnelobas. usvams qcevis dakvirvebad
biheviorizmis zogierTi adrindeli warmomadgeneli, maT Soris j.b. komponentebs-stimulebsa da
uoatsoni, radikaluri poziciis gamomxatvelia. misi azriT, fiqris, reaqciebs.
ganzraxvisa da sxva Sinagani fsiqikuri movlenebis mecnierulad da
srulyofilad Seswavla SeuZlebelia. es `mentalizmebi~, rogorc is
uwodebs, saerTod ar unda yofiliyo moxseniebuli swavlis axsnisas. bihevioraluri miznebi _
sanam Cven bihevioristul axsnebs CavuRrmavdebodeT, modiT, namdvil swavlebis miznebi, romlebic
saklaso oTaxSi SevixedoT da swavlis SesaZlo Sedegebs davakvirdeT. formulirebulia dakvirveba-
di qcevis terminebiT.
289
`enZelebi~. _ moswavleebma kvlav sicili daiwyes. `mucliT mocek-
vaveebi.~ saklaso oTaxSi sicilma imata, viRacam saTanado imitaciac
ki gaakeTa.
_ erTi wuTiT, _ Seawyvetina elisabedma, _ Tqvenma sityvebma cota
gadauxvia mimarTulebidan.
_ mimarTulebidan gadauxvia? beisboli! _ daiZaxa biWma, romelmac
pirvelad jud lo axsena. is adga da megobars qaRaldis burTebi es-
rola oTaxis boloSi, Tan rojer klemenis TamaSis stils imeorebda.
`niu iork metebi.~ `ara astorebi.~ `burTis TamaSebi.~ `hoT dogebi.~
`popkorni.~ `kinoebi.~ `DVD~ `civi mTa.~ `jud lo.~ pasuxebi axla imdenad
swrafad modioda, rom elisabeds maTi SeCereba aRar SeeZlo. jud los
wamoZaxilma ratomRac kidev ufro gaaZliera sicili da uceb elisa-
bedi mixvda, rom man dakarga klasis kontroli.
_ kargiT. radgan amdeni iciT samoqalaqo omis Sesaxeb, daxureT
wignebi da amoiReT saweri kalmebi, am testis dasamTavreblad 20 wuTi
gaqvT _ Tqva man ukve gabrazebiT. man Camoariga samuSao furclebi,
romelTa Sevsebas klasSi Riad, erToblivi ZalisxmeviT apirebda.
_ Tqven ar giTqvamT, rom testi gveqneboda! es usamarTlobaa. Cven
jer ar gagvivlia es masala bolomde. me araferi damiSavebia! _ klasSi
wuwuni da ukmayofileba gaisma. elisabedma ramdenjerme yvelaze be-
jiTi moswavleebis zizRiani gamoxedvac ki daiWira. _ me Tqven direq-
torTan giCivlebT, es moswavleTa uflebebis darRvevaa!
bolo komentari mizanSi moxvda. klass axlaxan gaevlo adamianTa uf
lebebi, samoqalaqo omze gadasasvlelad mosamzadebeli masalis saxiT.
roca maT protestebs ismenda, elisabedi Tavs saSinlad grZnobda. ro-
gor unda Seefasebina mas es `testebi~? samuSao furclebis pirvel se-
qciaSi mocemuli iyo samoqalaqo omis faqtebi, meoreSi ki moswavleebs
unda SeedginaT omSi monawileebTan interviuebis axali programa.
_ kargiT, es ar iqneba testi. magram Tqven mogiwevT am furclebis
Sevseba niSnisTvis. me TqvenTvis erToblivad muSaobis ufleba unda
momeca, magram Tqvenma dRevandelma saqcielma damanaxva, rom Tqven ar
xarT mzad jgufuri muSaobisTvis. Tu Tqven pirvel nawils Cumad da
uxmaurod gaakeTebT, maSin meore nawilze erToblivad muSaobis nebas
mogcemT. _ elisabedma icoda, rom mis moswavleebs uyvardaT intervi-
uebis Sedgenis programebze erTad muSaoba.
elisabeds Tavisi damkvirveblisken gaxedvisac ki eSinoda, neta ras
werda is Tavis SeniSvnaTa blankSi?
erTi SexedviT, elisabedis klasSi swavlis procesi TiTqmis ar
mimdinareobda. elisabeds hqonda ramdenime kargi idea, magram man ram-
denime Secdoma dauSva swavlis miseuli principebis gamoyenebaSi. mo-
cemul epizods am TavSi ramdenjerme mivubrundebiT, raTa ganvixiloT
da gavaanalizoT momxdaris sxvadasxva aspeqti. upirvelesad, aRsan-
iSnavia oTxi movlena, romelTagan TiToeuli ukavSirdeba sxvadasxva
saxis swavlis process.
1) moswavleebma SeZles daekavSirebinaT sityvebi karolina da dakota
samxreTTan. 2) elisabeds xelebi ukankalebda, roca misi kolega zedamxedve-
li saklaso oTaxSi Sevida. 3) mas Semdeg, rac elisabeds moswavlis komen-
tarze gaecina, klasi mas sicilSi ahyva. 4) saswavlo procesi gamoxatavs
ideaTa asociacias, klasikur ganpirobebas (pirobiTi refleqsebis gamo-
muSavebas), operantul ganpirobebas da dakvirvebiT swavlas. qvemoT Cven
ganvixilavT swavlis am oTx saxes; daviwyebT ideaTa asociaciiT.
290
swavlis adreuli Teoriebi:
ideaTa asociacia da klasikuri ganpirobeba
swavlis yvelaze adreuli axsna aristoteles (384-322 ww. Cv. w. daukavSireT PRAXIS IITM-s
aR-mde) ekuTvnis. man Tqva, rom Cven sagnebs erTad vimaxsovrebT, 1 _ da ganavrceT
swavla asociaciebiT (I, AI)
roca isini msgavsia, 2 _ roca isini erTmaneTis sapirispiroa da 3 _
swavlis didi nawili SeiZleba
roca mosazRvrea. es bolo principi yvelaze mniSvnelovania, radgan miewerebodes ideaTa aso-
is asociaciiT swavlis yvela axsnaSia nagulisxmebi. dawyvilebis prin- ciacias. gaixseneT SemTxveva,
cipis mixedviT, rodesac ori an ramdenime SegrZneba erTdroulad roca maswavlebelma naswavli
sakmaod xSirad warmoiSveba xolme, isini erTmaneTTan asocirebuli rame stimulTan daawyvila
(mag. anbanis asoebis saxelebi
xdeba. mogvianebiT, rodesac am SegrZnebaTagan (stimulTagan) mxolod
da a.S.).
erT-erTi iCens Tavs, meoresac maSinve ixseneben xolme (sapasuxo reaq-
cia) (Richlin, 1991; Wasserman & Miller, 1997). magaliTad, rodesac elisa-
bedma axsena sityva `samxreTi~, mosawavleebma is maSinve `dakotasTan~
da `karolinasTan~ daakavSires. maT es sityvebi erTad ramdenjerme
mousmeniaT. SeiZleba am frazebis Seswavlisas swavlis sxva procesebic
iyos CarTuli, magram ideaTa asociacia umTavresi faqtoria. ideaTa
asociacia aseve did rols asrulebs klasikuri ganpirobebis saxeliT
cnobil saswavlo procesSi.
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT daxuWeT Tvalebi da naTlad war- dawyvileba _ ori movlenis
dakavSireba maTi ganmeorebi-
moidgineT Semwvari franguli kartofili; is momenti, roca skolaSi
Ti Tanxvedris gamo.
Zalian SercxviT; Sokoladis filis gemo; stomatologis burRis xma.
ra SeamCnieT am suraTebis warmodgenisas? stimuli _ movlena,
romelic iwvevs qcevas.
Tu Cemnairi xarT, stomatologis burRis xmis warmodgena Tqvenc
dagiWimavT kisris kunTebs. me marTlac nerwyvi madgeba Semwvari fran- pasuxi _ dakvirvebadi
guli kartofilisa da Sokoladis warmodgenisas. skolaSi gancdili reaqcia stimulze.
pirveli sircxvili, rac gamaxsenda, is iyo, roca saltos gakeTebisas klasikuri ganpirobeba _
mTeli skolis Tvalwin daveci. mcire usiamovnebis grZnoba mainc ax- i. pavlovis mixedviT, avtoma-
lavs am mogonebas. klasikuri ganpirobeba (pirobiTi refleqsis gamo- turi reaqciebis dakavSireba
muSaveba) yuradRebas amaxvilebs iseT uneblie emociur da fsiqolo- neitralur stimulTan, ro-
melic ganmeorebis Sedegad
giur reaqciebze, rogoricaa SiSi, kunTebis SekumSva, nerwyvis gamoyofa
TviTonve xdeba pirobiTi
an oflianoba. amaT zogjer respondentebs eZaxian, radgan es stimulze stimuli-iwvevs refleqss an
avtomaturi reagirebaa. klasikuri pirobiTi refleqsis gamomuSavebis emociur reaqcias
meSveobiT SesaZlebelia adamianebsa da cxovelebs aswavlo iseT stim-
ulebze avtomaturi da uneburi reagireba, romlebsac adre araviTari respondentebi _ pasuxebi,
rogorc wesi, avtomaturi da
efeqti ar hqonia, an SeiZleba Zalian gansxvavebuli reagireba mohyve-
uneblie, gamovlenili konkre-
boda xolme. stimuli avtomaturad iwvevs sapasuxo reaqcias. tuli stimulis mier.
klasikuri pirobiTi refleqsi 1920-ian wlebSi aRmoaCina ivan pav-
lovma, rusma fiziologma, romelic cdilobda daedgina; Wamidan ram- neitraluri stimuli _
stimuli, romelic ar aris
deni xnis Semdeg gamoyofda ZaRli kuWis wvens. man daadgina, rom drois
dakavSirebuli reaqciasTan.
intervalebi gamudmebiT icvleboda. pirvelad ZaRlebma gamoyves nerw-
yvi, rogorc mosalodneli iyo, Wamis dros. Semdeg _ rogorc ki sakvebi upirobo stimuli (US) _ stim-
dainaxes, xolo mere _ rogorc ki gaiges, rom mecnieri laboratorias uli, romelic avtomaturad
uaxlovdeboda. pavlovma gadawyvita, xeli aeRo Tavis pirvandel cde- iwvevs emociur an fiziolo-
giur reaqcias.
bze da am moulodnel urTierTdamokidebulebebze gadarTuliyo.
Tavis pirvel eqsperimentSi pavlovi akvirdeboda ZaRlebis reaq- upirobo reaqcia (UR) _
cias Canglis xmaze. rogorc mosalodneli iyo, am dros araviTari bunebrivad aRZruli emociuri
da fiziologiuri reaqcia.
nerwyvis gamoyofa ar dawyebula. am momentisaTvis Canglis xmauri ne
itraluri stimuli iyo, radgan is ar iwvevda nerwyvis gamoyofas. Sem-
291
pirobiTi stimuli (CS) _ deg pavlovma aWama ZaRlebs. amis reaqcia ukve iyo nerwyvis gamoyofa.
neitraluri stimuli, romelic
sakvebi am SemTxvevaSi warmoadgens upirobo stimuls; radganac ara-
ganmtkicebis Semdeg aRZravs
emociur an fiziologiur viTari winaswari wvrTnebi an `kondicireba~ ar aris saWiro nerwyvis
reaqcias. gamoyofasa da sakvebs Soris bunebrivi kavSiris dasadgenad. nerwyvis
gamoyofa sakvebze upirobo sapasuxo reaqcia iyo, imitom, rom man es
pirobiTi reaqcia _
avtomaturad gamoiwvia _ ar iyo saWiro araviTari ganpirobeba.
(CR) daswavlili reaqcia am sami elementis _ sakvebis, nerwyvis gamoyofisa da Canglis xmis _
manamde neitralur stimulze. gamoyenebiT pavlovma gviCvena, rom SesaZlebelia ZaRli mieCvios ner-
wyvis gamoyofas Canglis xmis gagonebisas. man es moaxerxa Canglis xmis
sakvebTan asocirebiT. is aaxmaurebda xolme Cangals da Semdeg aWmevda
ZaRlebs. mas Semdeg, rac pavlovma es ramdenjerme gaimeora, ZaRlebs
nerwyvis gamoyofa Canglis xmis gagonebisTanave ewyebodaT, sakvebis
miRebamde. axla sakvebi ukve ganpirobebuli (pirobiTi refleqsis
gamosamuSavebeli) stimuli gaxda, xolo reaqcia Canglis xmaze _ gan-
pirobebuli sapasuxo reaqcia.
Tu Tqven fiqrobT, rom pavlovis pirobiTi refleqsi mxolod
istoriuli mniSvnelobis matarebelia, maSin ganvixiloT mcire mon-
292
akveTi USA Today-is statiidan, sadac aRwerilia `Y TaobisaTvis~ _
1977-1994 wlebSi dabadebuli adamianebisTvis gaTvlili produqtebis
sareklamo kampania:
293
qceva, rogorc sapasuxo reaqcia an qmedeba, aRniSnavs imas, Tu ras
moimoqmedebs adamiani konkretul situaciaSi. Cven SegviZlia qceva
warmovidginoT or, dawyvilebul garemoebiT gavlena: qcevis wanamZR-
varsa da mis Semdgom Sedegs Soris moqceul `sendviCad~ (Skinner, 1950).
amis magaliTi Zalian advilad SeiZleba davinaxoT wina piroba-qceva-
Sedegis, an A-B-C nimuSze. roca mimdinareobs moqmedeba, mocemuli
Sedegi xdeba momdevno A-B-C ciklis winapiroba. operantuli pirobiTi
refleqsis gamomuSaveba aCvenebs, rom qceva icvleba winapirobis da
Sedegebis cvlilebebiT, an oriveTi erTad. adreul kvlevebSi yur-
adReba ZiriTadad Sedegebze iyo gamaxvilebuli.
SedegTa tipebi
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT gaixseneT Tqveni maswavleblebi,
romlebic dasjisa da dajildoebis meTodebs iyenebdnen. ecadeT, gaix-
senoT dajildoebis tipebi:
konkretuli jildoebi (stikerebi, sakvebi,
prizebi, serTifikatebi)
saqmianobasTan dakavSirebuli jildoebi
(Tavisufali dro, Tavisufali kiTxva,
savarjiSo gamocanebi)
`ganmaTavisuflebeli~ jildoebi
(araviTari saSinao davaleba,
sakvirao testis gauqmeba)
socialuri jildoebi
(aRiareba, qeba)
sasjelis formebi:
privilegiebis dakargva (ar SegiZlia dajde sadac ginda, imuSao megob
operantebi _ nebelobiTi da
rebTan erTad)
mizandasaxuli qceva, romelsac jarima (qulebis, niSnebis,
axorcielebs adamiani an fulis dakleba)
cxoveli. zedmeti samuSao (saSinao davaleba, sportuli
datvirTvebi, aWimvebi)
operantuli ganpirobeba _
swavla, romelSic swori reaq- bihevioristuli Sexedulebis mixedviT, Sedegebi didwilad gana-
cia an qcevis cvlileba ganmt- pirobebs imas, gaimeoreben Tu ara adamianebi am Sedegebis gamomwvev
kicdeba an Sesustdeba SedegiT qcevas. Sedegis tipsa da dros SeuZlia gaaZlieros an Seasustos qceva.
an warsuli gamocdilebiT. mas
pirvel yovlisa qmedebis gamaZlierebel Sedegebs ganvixilavT.
aseve uwodeben instumentul
daswavlasac.
ganmtkiceba. imis miuxedavad, rom ZiriTadad ganmtkicebas `jildod~
wanamZRvrebi _ movlenebi, miiCneven, am termins fsiqologiaSi specifikuri mniSvneloba aqvs. ganm
romlebic win uswrebs qcevas. tkiceba nebismieri Sedegia, romelic aZlierebs mis Tanamdev saqciels.
amrigad, gansazRvrebis mixedviT ganmtkicebuli qcevebi zrdis maTs
Sedegi _ movlena, romelic
mosdevs aqtivobas. sixSiresa da xangrZlivobas. rogorc ki SeamCnevT, rom garkveuli
qceva drois gasvlasTan erTad matulobs da narCundeba, SegiZliaT
ganmtkiceba _ daaskvnaT, rom am qcevaSi CarTuli adamianisTvis qcevis Sedegebic
Sedegebis gamoyeneba qcevis mtkicdeba (Landrum & Kauffman, 2006). ganmtkicebis procesis diagrama
gaZlierebisaTvis.
Semdegnairad gamoiyureba:
ganmamtkicebeli _ qcevis
Sedegi, romelic zrdis reaq- Sedegi efeqti
ciis ganmeorebiT ganxor- qceva ganmamtkicebeli ganmtkicebuli an ganmeorebadi qmedeba
cielebis albaTobas.
294
SegviZlia dabejiTebiT vamtkicoT, rom sakvebi mSieri cxovelisT- daukavSireT kvlevas
vis ganmamtkicebeli iqneba, magram ram SeiZleba Seasrulos igive fun- da ganavrceT
imisaTvis, rom gaigoT Tu
qcia adamianisTvis? ar aris garkveuli ratom iZens raime movlena
ramdenad gavrcelebulia
adamianisTvis ganmamtkiceblis daniSnulebas, magram araerTi Teoria ganmtkiceba adamianTa yovel-
arsebobs imis Sesaxeb, Tu rogor moqmedeben ganmamtkiceblebi. magali- dRiur cxovrebaSi awarmoeT
Tad, zogi fsiqologis mtkicebiT, ganmamtkiceblebi moTxovnilebebs Canawerebi nebismier dros,
akmayofileben, maSin, roca sxvebi Tvlian, rom gamamtkiceblebi xs- roca gascemT an miiRebT
gamtkicebas. eZieT poziti-
nian daZabulobas da axdenen tvinis garkveuli nawilis stimulirebas
uri an negatiur gamtkicebas
(Rachlin,1991). ganmtkicdeba Tu ara raime movlenis Sedegebi, damokide- da awarmoeT ganrigi. kidev
bulia adamianis mier movlenaTa aRqmis unarsa da misTvis am movle- erTi SesaZleblobaa CainiS-
nis mniSvnelobaze. magaliTad, moswavleTaTvis, romlebsac TavianTi noT gamtkicebani saklaso
saqcielisaTvis pedagogebi regularulad gzavnian direqtoris kabi- da kolejis oTaxebSic ki. ra
saxis gamaZliereblebi SeiniS-
netSi, am Sedegidan maTTvis raRac ganmamtkiceblis funqciis matare- neba Tqvens klasSi?
belia, Tumca Cven amaSi verafers vxedavT sasurvels. sxvaTa Soris,
skiners araferi uTqvams imaze, Tu ratom aZlierebs ganmamtkicebeli daukavSireT kvlevas
qcevas. misi TqmiT, usargeblo iyo iseT `warmosaxviT konstruqciebze~ da ganavrceT
saubari, rogoricaa mniSvneloba, molodini, saWiroeba an daZabulo- dadebiTi ganmtkiceba: qeba
kargi niSnebisaTvis, testebze
ba. skineri ubralod aRwerda mocemuli operantis zrdis tendencias
maRali qulebi, moawyveT kla-
garkveuli Sedegebis Semdeg (Hill, 2002; Skinner, 1953,1989). sis dResaswauli, Tu mTeli
arsebobs ori saxis ganmtkiceba. dadebiTi ganmtkiceba (pozitiuri) Tavs klasi testebSi 85-ze maRal
iCens, roca qceva iwvevs axal stimuls. magaliTad, axali tanisamosis tareba Sedegs aCvenebs. uaryofiTi
iwvevs komplimentebs, skamidan gadmovardna iwvevs sicils klasSi da a.S. gamtkiceba: fexsacmlidan
qvis gamoReba, movuwodoT
aRsaniSnavia, rom dadebiTi ganmtkiceba maSinac ki iCens Tavs, roca siCumisken bavSvs, romelic
gansamtkicebeli qceva (skamidan gadmovardna) maswavleblis Sexedule- ganmgelebiT iwevs xels da
biT sulac ar aris dadebiTi. metic, Seuferebel qmedebaTa dadebiTi yviris `me vici, me vici!~
ganmtkiceba bevr saklaso oTaxSi ganzrax ar xdeba. maswavleblebi (Tqven uaryofis ganmtkice-
bas iRebT, radgan xmauri
xels uwyoben problemuri qcevis SenarCunebas maTi araadekvaturad
wydeba), mogzaurobisas iseTi
ganmtkicebis gziT. magaliTad, elisabeds SeeZlo uneburad ganemt- fexsacmlis tareba, romelic
kicebina problemuri qceva klasSi, roca biWis pirvel wamoZaxilze _ fexs ar gtkenT, meuRles-
`jud lo~_ gaecina. problemuri qceva SeiZleba sxva mizezebiTac gan- Tan mobodiSeba misi sibra-
mtkicebuliyo, magram elisabedis sicils moyolili Sedegi umTavres zis Tavidan asacileblad.
prezentaciuli sasjeli:
rols TamaSobda.
damatebiTi SeniSvnebis micema,
rodesac qmedebis gamaZlierebeli Sedegi, axali gamaRizianeblis cudi niSnebis wera, fizi-
gaCenas (damatebas) iwvevs, amas dadebiTi ganmtkiceba ewodeba. amis- kuri sasjeli. CamorTmevis
gan gansxvavebiT, process, roca moqmedebis gamaZlierebeli Sedegebi sasjeli: jarimebi, gamoketva,
iwvevs gamaRizianeblis gaqrobas (gamoklebas), uaryofiTi ganmtkiceba eqskursiaze da Sesvenebaze ar
gaSveba, samsaxuridan daTxova.
(negatiuri) ewodeba. Tu garkveuli movlena iwvevs arasasiamovno situa-
ciis Tavidan acilebas, safiqrebelia, rom msgavs situaciaSi es moq- pozitiuri ganmtkiceba _
medeba gameordeba. erT-erTi magaliTia manqanis usafrTxoebis Rvedis sasurveli stimuliT qcevis
sasignalo zari. rogorc ki Rveds gaikeTeb, es gamaRizianebeli xmac ganmtkicebis uzrunvelyofa. .
wydeba. Tqven imeorebT am moqmedebas (ikeTebT usafrTxoebis Rveds,
negatiuri ganmtkiceba _
rogorc ki manqanaSi jdebiT) momavalSi, radgan Tqveni saqcieliT
qcevis ganmtkiceba usiamovno
uaryofT gamaRizianebels – signals aCerebT. ganvixiloT aseve moswav- stimulis moSorebiT.
leebi, romlebic `avad~ xdebian zustad testirebis dawyebis win da
maT skolis eqimTan agzavnian. es qmedeba saSualebas aZlevs moswavles,
Tavi daaRwios arasasiamovno situacias – testirebas. amrigad, `avad~
gaxdoma nawilobriv SenarCunebulia uaryofiTi ganmtkicebis gziT. mas
uaryofiTi ewodeba, radgan am dros gamaRizianebeli (testi) qreba da
gaZlierebulia, radgan is qceva, romelmac gamRizianeblis gaqroba ga
moiwvia, izrdeba da meordeba.
SesaZlebelia aseve, rom Tavisi roli klasikuri pirobiTi refleq-
sis gamomuSavebamac Seasrulos. SeiZleba moswavleebs gamoumuSavdeT
295
aversiuli _ mtkivneuli an refleqsi da testirebis dros arasasiamovno fiziologiur reaqciebs
usiamovno gamRizianebeli. ganicdidnen.
sityva `uaryofiTi~ uaryofiT ganmtkicebaSi sulac ar gulisxmobs
imas, rom ganmtkicebuli moqmedeba aucileblad negatiuri an cudi
unda iyos. am konteqstSi es sityva ufro uaryofiTi ricxvebis mniSvn-
dasja _ procesi, romelic elobis, minusis, gamoklebis msgavsia. warmovidginoT, rom dadebiTi an
asustebs an krZalavs qcevas. uaryofiTi ganmtkiceba aris qcevis Tanamdevi raRacis mateba an kleba,
rac ganamtkicebs Tavad qcevas.
prezentaciuli sasjeli _
usiamovno stimulis gamoy-
eneba arasasurveli qcevis sasjeli uaryofiTi ganmtkiceba xSirad erevaT xolme sasjelTan. gan-
albaTobis Semcirebis mizniT. mtkicebis procesi (dadebiTi an uaryofiTi) yovelTvis iwvevs qcevis
aseve uwodeben pirveli tipis gaZlierebas. sasjeli ki, meore mxriv, iwvevs qcevis CaxSobas da Ses-
dasjas.
ustebas. is qceva, rasac sasjeli mohyva, naklebad mosalodnelia, rom
CamorTmeva/jarima _ qcevis momavalSi ganmeordes. es is efeqtia, sadac Sedegs sasjelis saxe aqvs,
ganmeorebiT ganxorcielebis magram sxvadasxva xalxi sasjels sxvadasxvagvarad aRiqvams. erTi mo-
albaTobis Semcireba sasia- swavlisaTvis skolidan gagdeba SeiZleba sasjeli iyos, im dros, roca
movno stimulis moSorebiT, mas
sxvisTvis amas araviTari mniSvneloba ar eqneba. sasjelis procesi Se
agreTve uwodeben meore tipis
iZleba Semdeg diagramaze gamoisaxos:
dasjas.
Sedegi efeqti
qceva damsjeli Sesustebuli da Semcirebuli Qqceva
296
ganmtkicebis uwyveti reJimi
sqema 6.1. _ ganmtkicebis micema yoveli
swori pasuxis Semdeg.
micemuli
stimuli
297
cxrili 6.1.
ganmtkicebis ganrigi
298
kazinos saTamaSo daukavSireT kvlevas
avtomatebi Seyovnebuli da ganavrceT
ganmtkicebis kargi magali- stimulis kontrolis mag-
Tia: adamianebi daJinebiT aliTebi: xSirad aRmomiCenia,
`swavloben~ sakuTari fulis rom samsaxurSi wasvlisas, me
dakargvas, radgan aseTi da- Zveli Senobis avtosadgomTan
kargvis jildo SesaZlebelia mivdiodi maSinac, roca Cveni
iyos (Tumca iSviaTi da axali Senoba qalaqis meore
gauTvaliswinebeli kuSi). boloSi gadaitanes. Zvel
signalebs/stimulatorebs me
avtomaturad Zvel SenobasTan
mivyavdi. kidev erTi magaliTi
_ bankis mZarcveli daiWires,
roca is devnisas avtomatu-
rad gaCerda SuqniSnis wiTel
Suqze. wiTeli Suqis stimulma
gamocdili gaqvT bavSvebis ucabedi sibrazisa da sijiutis gamoxdome- masze avtomaturi kontroli
bi, romelTa Semcirebas ignorirebis gziT cdilobT. xandaxan bavSvi daamyara.
299
cxrili 6.2
werilobiTi miniSnebani: saWiro nabijebis CamonaTvali
am CamonaTvalis gamoyenebiT moswavleebs axseneben, rogor unda gaxdnen efeqturi xelmZRvanelebi.
roca isini gamocdilebas iZenen, es CamonaTvali naklebad saWiro xdeba.
............. 5. SeasworeT ............. 6. SeaqeT ............. 7. ecadeT, ............. 8. zedme- ............. 9. SeavseT ............. 10. SegiZliaT
Secdomebi. SeCerdiT! kargi namuSe- gakveTili mxia- tad nu daexmare- yoveldRiuri Tavad daamatoT
gaeciT swori pasuxi. vari; ruli da saxaliso biT furclebi;
rCevebi?
neba mieciT moswavles iyos; moswavleebs;
Tavad gaakeTos es;
wyaro: wignidan Achieving Educational Excellence: Behavior Analysis for School Personnel (Figure, p.89), by B. Sulzer-Azaroff and G.R. Mayer,
1994, San Marcos, CA: Western Image, P.O. Box 427. Copyright © 1994 by Beth Sulzer-Azaroff and G. Roy Mayer.
ibeWdeba avtorTa nebarTviT.
300
maswavlebelma SeiZleba mouwodos moswavleebs, daxuWon Tvalebi da
ise warmoidginon TvalsaCinoeba. im dros, roca moswavleebi saubro-
ben, maswavlebeli unda usmendes da agrZelebdes moswavleTa wvrTnas,
raTa isini ukeT daeuflon xelmZRvanelobis unar-Cvevebs.
301
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
mesame klasSi maswavlebeli `is axerxebda, rom yvela saSinao davalebis SesrulebiT,
namdvilad mravalferovan pro- gamarjvebuli yofiliyo, kargi moqalaqeobiT. yvelas See-
gramas gvaswavlida. man SemoiRo Zlo kargi saCuqari daemsaxure-
Sromis saaTebi, gvikiTxavda is-
aravin marcxdeboda~. bina. ar iyo aucilebeli, friad-
toriebs, yvelafers akeTebda osani yofiliyavi. vfiqrob, is
imisaTvis, rom Cveni SesaZleblobebi da Zala specialurad awyobda saqmes ise, rom saswavlo
gvegrZno. wlis ganmavlobaSi yvela moswavle misuliyo mas
maxsovs, rogor Sevityve niu-iorkis Sesaxeb, Tan saxlSi. is axerxebda, rom yvela gamarjvebu
roca is erT-erT moTxrobas gvikiTxavda. maSin me li yofiliyo, aravin marcxdeboda. roca masTan
gavifiqre: `erT dRes me waval niu-iorkSi.~ is saxlSi mivdiodiT, sadilis momzadebaSi vexmare-
gviyveboda mravalsarTulian saxlebsa da lift- bodiT. is gvaswavlida magidis gawyobas, radgan
ebze da aSkarad vgrZnobdi, rogor avdiodi da Cven ar gvqonda saxlSi vercxlis dana-Cangali. is
Cavdiodi liftiT. me arasdros menaxa lifti, gvaswavlida, rom Cangali marcxniv unda dagvedo,
misisipis erT dabaSi vizrdebodi. dana da kovzi ki marjvniv.
is yovelTvis aRgviZravda raimes keTebis sur- _ jorj binfordi, ganaTlebis konsultanti,
vils. klasidan or adamians airCevda xolme da riCmondi, virjiniis Stati.
kviraSi an TveSi erTxel saxlSi sadilze epatiJe-
boda. bevri saSualebiT SeiZleboda am `privilegi- wyaro: wignidan Mentors, Masters, and Mrs. MacGregor
(pp.229-230) by J. Bluestein. Copyright © 1995 by Health Com-
isaTvis~ migeRwia _ yoveldRe skolaSi siaruliT, munities. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT
marTvis saSualeba~ (Albert & Heward, 1997, p. 277; Albert & Heward, 2000). amasTan
dakavSirebuli strategiaa ganmasxvavebeli ganmtkiceba, an Seuferebeli
qcevis ignorireba, aseve kargi saqcielis waxaliseba. magaliTad, Tu mo-
swavle miCveulia usargeblo komentarebis (`rodisaa TamaSi paraskevs?~)
gakeTebas, Tqven amgvari wamoZaxili uyuradRebod unda datovoT, magram
rogorc ki Tavs iCens, maSinve unda aRniSnoT da xazi gausvaT sakiTxTan
dakavSirebul komentars (Landrum & Kauffman, 2006).
qeba-ignorirebis amgvari gamoyeneba SeiZleba sasargeblo iyos, ma-
gram nu gegonebaT, rom am gziT saklaso menejmentis yvela problemis
gadaWra SeiZleba. ramdenime gamokvlevam gviCvena, rom xelis SemSleli
qceva SenarCunebulia, roca maswavlebeli pozitiur Sedegebs (ZiriTa-
dad Seqebas) saklaso menejmentis erTaderT strategiad iyenebs (McGo-
ey & DuPaul, 2000; Pfiffner & O’Leary, 1987; Sullivan & O’Leary, 1990) agreTve, Tu
problemuri qceva TanatolTa yuradRebas iqcevs, maSin maswavleblis
mxridan misi ignorireba didad momgebiani da warmatebuli ver iqneba.
arsebobs meore Sexeduleba qebis gamoyenebis Sesaxeb. kvlevebiT
aRmoCenili dadebiTi Sedegebi Tavs iCens, roca maswavleblebi frTx-
ilad da sistematurad aqeben moswavleebs (Landrum & Kauffman, 2006).
mxolod `komplimentebis Camorigeba~ ver gamoasworebs qcevas. imis-
aTvis, rom qeba Sedegiani iyos: (1) igi unda ganamtkicebdes qcevas;
(2) man cxadad da xazgasmiT unda gamokveTos is saqcieli, romlis
ganmtkicebac unda; (3) igi unda iyos damajerebeli (O’Leary & O’Leary,
1977). sxva sityvebiT rom vTqvaT, Seqeba unda iyos gulwrfeli aRiareba
302
kargad Camoyalibebuli qcevisa ise, rom moswavleebma kargad gaigon,
ra gaakeTes aRiarebis misaRebad. maswavleblebi, romlebsac ara aqvT
gavlili specialuri treiningi, xSirad arRveven am pirobebs (Brophy,
1981). mosazrebebi Seqebis efeqturad gamoyenebis Taobaze, romelic
efuZneba brofix-is mier sakiTxis yovelmxriv Seswavlas, mocemulia
miTiTebebSi.
bevri fsiqologis azriT, qeba ganawyobs bavSvebs ara sakuTriv
swavlisTvis, aramed imisTvis, rom daimsaxuron sxvebis Seqeba. albaT
saukeTeso rCeva iqneboda, kargad gagvecnobierebina qebis zedmetad
an arasworad gamoyenebis potenciuri safrTxeebi da amis Sesabamisad
mogvexdina lavireba.
magaliTebi
damatebiTi informaciisTvis ix.:
1. SeaqeT moswavle, Tu xedavT progress war-
http://moodle.ed.uiuc.edu/wiked/index.php/Praise
sulTan SedarebiT an SeqebiT aRniSneT misi
qebisadmi Tqveni moswavleebis damokidebulebis Sesa-
axali miRwevebi.
faseblad ix.: http://www.csu.edu.au/research/staff/burnett/
2. ecadeT, moswavlem yuradReba sakuTar miR- Praise/PerScale.html
wevebsa da progresze gaamaxvilos da ara
sxvebisaze.
303
gamokveba. magram maswavleblebi am SesaZleblobebs, rogorc wesi, sak-
maod araregularulad sTavazoben moswavleebs. iseve rogorc Seqebis
SemTxvevaSi, kargi swavlisa da qcevisaTvis privilegiebisa da jil-
doebis miniWebiTac maswavlebels SeuZlia gaaumjobesos swavla da sa-
surveli qceva.
efeqturi ganmamtkiceblebis arCevaSi dagvexmareba david premakis
(1965) pativsacemad wodebuli premakis principi. premakis principis
Tanaxmad, maRali sixSiris qmedeba (sayvareli saqmianoba) SeiZleba dab-
ali sixSiris qmedebis (naklebsasurveli saqmianoba) efeqturi ganmamt-
kicebeli gaxdes. amas xSirad `bebos wessac~ uwodeben: jer is gaakeTe,
rac me minda, Semdeg SegiZlia is gaakeTo, rac Sen ginda. elisabedma
es principi gamoiyena Tavis klasSi, roca uTxra moswavleebs, rom maT
SeeZloT erTad emuSavaT davalebis meore nawilze, maTTvis saintereso
programaze, Tu pirvels Cumad, sakuTari ZalebiT daasrulebdnen.
ra unda akeTos moswavlem, Tu ar iswavla? am kiTxvaze pasuxi mra-
val ganmamtkicebels SeiZleba gulisxmobdes da Seicavdes. bevri mo-
swavlisaTvis saubari, klasSi gadaadgileba, megobris gverdiT jdoma,
davalebebisa da testebis moSoreba, Jurnalebis kiTxva, kompiuterTan
muSaoba an TamaSi sayvarel saqmianobas warmoadgens. saukeTeso gza
imisaTvis, rom gaarkvioT Tqveni moswavleebis ganmamtkiceblebi, das-
venebebze maT saqmianobaze dakvirvebaa.
imisaTvis, rom premakis principi efeqturi iyos, saWiroa jer da-
bali sixSiris (naklebsasurveli) saqmianoba ganxorcieldes. momdevno
dialogSi daakvirdiT, rogor kargavs maswavlebeli premakis principis
gamoyenebis idealur Sanss:
moswavleebi: `o, ara! aucilebelia, rom dRes gramatikaze vimuSaoT?
sxva klasebSi is filmebi ganixiles, am diliT auditoriaSi rom
vnaxeT.~
maswavlebeli: `magram sxva klasebma guSin daasrules gramatikaze muSao
ba. Cvenc TiTqmis movrCiT. Tu Cven ar davasrulebT am gakveTils,
Tqven guSin naswavli wesebi dagaviwydebaT.~
moswavleebi: `iqneb wesebi gakveTilis bolos ganvixiloT, axla kinoze
visaubroT.~
maswavlebeli: `kargiT, oRond sityva momeciT, rom gakveTilis bolos
winadadebebs mivubrundebiT.~
filmis ganxilva SeiZleba gakveTilis dasrulebis ganmamtkicebeli
gamxdariyo. ase ki klasma SeiZleba mTeli gakveTili filmze saubarSi
gaataros. maSin, roca ganxilvebi yvelaze saintereso xdeba, maswavle-
beli iZulebulia, SeaCeros is da gramatikis gakveTils miubrundes.
304
mtkicebas ar iReben, imitom, rom maTi saboloo samuSaos
Sedegi arc ise kargia. arsebobs imis mtkicebis sababic,
rom moswavle sul male gadaiyvarebs klass, sagans da,
SesaZloa, zogadad maswavlebelsa da skolas. amis Tavi
dan acilebis erT-erTi gzaa formireba, mas, aseve, Tanda
TanobiT miaxloebasac uwodeben. formireba gulisxmobs
progresis ganmtkicebas, imis magivrad, rom srulyofile-
bas vucadoT.
formirebis misaRwevad, maswavlebelma unda aiRos is
kompleqsuri qceva, romlis daufleba da miRwevac surs
moswavles unda dayos mTel rig mcire nabijebad. amis erT-
`erTi wuTiT. . . Sen saSlelebs jildos saxiT
erTi saSualeba _ samuSao davalebebis analizi _ SeimuSava asufTaveb? me amas jildos saxiT vakeTeb!~
r. b. milerma (R. B. Miller, 1962). es teqnika man gamoigona, © 1991 Tony Saltzmann ibeWdeba nebarTviT
raTa daxmareboda SeiaraRebul Zalebs personalis wvrT-
nasa da momzadebaSi. mileris sistema iwyeba saboloo miznis gansaz- d. premakis principi _ prin-
RvriT, romlis gakeTebac staJiors (an moswavles) programis dasas- cipi, romelic amtkicebs, rom
rulisTvis unda SeeZlos. Semdeg xazgasmulia TiToeuli is nabiji, ufro sasurveli moqmedebebiT
SeiZleba naklebad sasurveli
romelmac moswavle saboloo miznamde unda miiyvanos. es procedura
moqmedebebis ganmamtkiceba.
unarebsa da procesebs qveunarebad da qveprocesebad Slis.
mag. `megobrebTan waxval Tu
ganvixiloT samuSao davalebebis analizis magaliTi. vTqvaT, moswav-
gakveTilebs iswavli~
leebma unda daweron biblioTekur kvlevaze dafuZnebuli moxseneba.
ra moxdeboda im SemTxvevaSi, Tu maswavlebeli am davalebas auxsnelad formireba _ sasurveli
miscemda maT? moswavleebs masalebi erT-or enciklopediaSi SeiZleba miznisaken an qcevisaken
moeZebnaT, Semdeg ki mxolod enciklopediaSi amokiTxul informacia mimavali TiToeuli patara
ze dayrdnobiT daeweraT mokle reziume. moswavleTa meore jgufs safexuris ganmtkiceba.
305
`rekomendaciebSi~ gTavazobT pozitiuri saqcielis wamaxalisebel
Sexedulebebs.
306
rekomendaciebi: pozitiuri saqcielis waxaliseba
darwmundiT, rom pozitiuri saqcielis Tqve gamoiyeneT primakis principi, raTa daadgi-
neuli gageba moswavleebisTvisac mniSvne noT efeqturi gamaZliereblebi.
lovania.
magaliTebi
magaliTebi 1. daakvirdiT, rogor atareben moswavleebi
1. roca klass acnobT wesebs, maT Sesrulebi- Tavisufal dros.
saTvis daadgineT pozitiuri Sedegebi, 2. daakvirdiT, romel moswavleebs uyvarT
darRvevisaTvis ki _ sasjeli. erTad muSaoba. megobrebTan muSaobis Sansi
2. miiReT Secdomebis gulwrfeli aRiareba xSirad kargi ganmamtkicebelia.
meore Sansis micemis gziT: ,,raxan aRiareb,
gamoiyeneT maniSneblebi axali qcevis wese
rom davaleba wignidan gadawere, me mogcem
bis dasadgenad.
uflebas xelaxla dawero is.”
3. SesTavazeT sasurveli jildoebi akademi- magaliTebi
uri moswrebisaTvis. magaliTad, gauzardeT 1. dakideT klasSi sasacilo niSnebi, raTa mo-
dro, gaaTavisufleT saSinao davalebebisa swavleebs wesebi SeaxsenoT.
da testebisgan an dauwereT bonus qulebi 2. saswavlo wlis dawyebisas, rodesac bavS-
rTuli samuSaosaTvis. vebi saklaso oTaxSi Semovlen, daaxvedreT
roca moswavleebi axal masalas eWidebian an im masalis sia, romelic maT mTeli wlis
axal unarebs cdian, mieciT bevri ganmamt- ganmavlobaSi dasWirdebaT.
kicebeli. ecadeT, rom yvela moswavlem, maTac ki,
vinc xSirad problemebs giqmniT, miiRos
magaliTebi
Tqvengan Seqeba, privilegiebi, an sxva saxis
1. ipoveT da SeaqeT raime kargi TiToeuli
jildo.
moswavlis pirvel namuSavarSi.
2. ubiZgeT moswavleebs, rom waaxalison erT- magaliTebi
maneTi: ,,franguli gamoTqma Tavidan Zneli 1. drodadro gadaxedeT moswavleTa sias,
da ucnauria. modiT davexmaroT erTma- raTa darwmundeT, rom yvela bavSvi iRebs
neTs.~ Tqvengan Seqebas.
mas Semdeg, rac klasSi axali qcevebi dain- 2. daadgineT standartebi ganmtkicebisT-
ergeba, awarmoeT spontanuri ganmtkiceba, vis, raTa yvelas hqondes jildos miRebis
raTa uzrunvelyoT xangrZlivoba. Sansi.
3. gadaxedeT Tqvens midrekilebebs. biWebi
magaliTebi meti privilegiebiT sargebloben Tu go-
1. SemoiReT klasSi siurprizebi kargi monaw- gonebi? rogor gaqvT privilegiebi dan-
ileobisaTvis. awilebuli sxvadasxva rasisa da erovnebis
2. daiwyeT gakveTili mokle werilobiTi tes- moswavleebs Soris?
tiT, sadac iqneba erTi zedmeti SekiTxva.
SeqmeniT ganmamtkiceblebis sia
moswavleebs SeeZlebaT, ar upasuxon am
kiTxvas. magram kargi da swori pasuxi maT magaliTebi
bonus qulebs mianiWebs saboloo Sefasebi- 1. neba mieciT moswavleebs, Tavad SemogTava-
sas. zon sxvadasxva ganmamtkicebeli an airCion
3. darwmundiT, rom kargi moswavleebi dro- isini Tqveni `meniudan~.
dadro qebas iReben. magram nu miaCvevT maT 2. esaubreT sxva maswavleblebsa da mSoblebs
daumsaxurebel qebas. ganmamtkiceblebis Taobaze.
pozitiuri qcevis konstruirebis Sesaxeb damatebiTi informaciisaTvis
ix.: http://www. afcec.org/tipsforteachers/tips_c4.html
307
daukavSireT swavlebas/ dasruldeba. amisgan gansxvavebiT, sasjeli faqtis Semdeg iwyebs mo-
portfolios da ganavrceT qmedebas da moswavles ar SeuZlia misi ase advilad kontroli da
satiacia: meeqvse klasis
gansazRvra.
maswavlebelma aRmoaCina,
rom erT-erTi misi moswavle uaryofiT ganmtkicebas ramdenime wesi aqvs: aRwereT sasurveli cv-
damoukidebeli samuSaos lileba pozitiurad. ar moityuoT. darwmundiT, rom SegiZliaT Tqveni
Sesrulebisas, qaRaldis TviT- usiamovno situaciis gaZliereba. mihyeviT bolomde, Civilis miuxe-
mfrinavebs uSvebda. man misca davad. moiTxoveT qceva da ar dasjerdeT pirobebs. Tu usiamovno
moswavles qaRaldebis dasta
situacia sruldeba, roca moswavle gpirdebaT SemdegSi ukeT moqce-
da uTxra, ekeTebina qaRal-
dis TviTmfrinavebi, sanam vas, Tqven ase pirobebis micemas ganamtkicebT da ara qcevas (Alberto &
es dasta ar dasruldeboda. Troutman, 2006; O’Leary, 1995)
pirveli 10 wuTis ganmav-
lobaSi moswavle amas xalisiT moyirWeba-satiacia. problemis gadaWris kidev erTi saSualebaa, daJi
akeTebda. magram bolos is
nebiT moiTxovoT, rom moswavlem ganagrZos moqmedeba, sanam ar daiR-
daiRala da gaCereba mounda.
am gamocdilebis Semdeg es leba amis keTebiT. am proceduras ewodeba satiacia anu moyirWeba. am
moswavle damoukidebeli process Zalian frTxili midgoma sWirdeba. imis daZaleba, rom moswav-
samuSaosTvis daTmobil dros lem raRac xangrZlivad akeTos, SeiZleba moswavlisTvis emociurad da
ukeT iyenebda. fsiqologiurad saziano an saxifaTo aRmoCndes.
\
satiaciis Sesaferisi gamoyenebis magaliTi ukavSirdeba Krumboltz
and Krumboltz-s (1972). mecxre klasis algebris gakveTilze maswavle-
belma moulodnelad SeamCnia, rom oTxi moswavle ucnaur moZraobebs
daukavSireT swavlebas/ akeTebda. maswavleblis daJinebuli kiTxvebis Semdeg, maT bolos aRi-
portfolios da ganavrceT ares, rom isini kenwlavdnen warmosaxviT burTebs. maswavlebelma Tavi
rbili SeniSnvnebi: pirvel
moikatuna, TiTqos am axal ideas enTuziazmiT Sexvda da SesTavaza
klasSi kiTxvis gakveTilze
mis maqkormikma SeniSna, rom klass, rom es yvelas gaekeTebina. Tavidan klasSi sicili da xumrobebi
erT moswavles yuradReba gaisma. meore wuTSi ki xmauri Sewyda da erTma moswavlem warmosaxviTi
gafantuli hqonda da wigns burTebiT `TamaSsac~ Tavi gaaneba. magram maswavlebelma daiJina, rom
ver kiTxulobda. am dros mas- yvelas gaegrZelebina TamaSi. xuTi wuTis Semdeg maswavlebelma misca
wavlebeli jgufTan muSaobda
maT gaCerebis ufleba. mas Semdeg warmosaxviTi burTi klasSi aravis
da SeeZlo ubralod daeZaxa
misTvis: `keni, samuSaos daub- aukenwlavs.
rundi. yuradReba nu gefan- maswavlebelma SeiZleba moswavles imden xans acados raime qmedebis
teba.~ magram maswavlebelma gagrZeleba, sanam TviTon moswavle ar gaCerdeba, Tu, ra Tqma unda, es
CaTvala, rom amiT moswavles saqcieli xels ar uSlis klasis saqmianobas. maswavlebelma SeiZleba
klasis win Searcxvenda da
ubralod moaxdinos am qcevis ignorireba. gaxsovdeT, rom qcevaze
Tan sxvebsac gaufantavda
yuradRebas. amis magivrad is reagirebiT, romlis ignorirebac SesaZlebelia, SeiZleba es qmedeba
miuaxlovda kenis, dausva mas ganamtkicoT kidec.
ramdenime kiTxva da sTxova satiaciis saSualebiT maswavlebeli unda ecados, ar danebdes, sa-
Semdgom moeyola, rogor nam moswavleebi ar danebdebian. algebris maswavlebels rom eiZule-
mTavrdeboda moTxroba.
bina bavSvebi 500-jer daeweraT furcelze `me aRarasodes avkenwlav
maswavlebelma mizans miaRwia
moswavlis Sercxvenis gareSe. warmosaxviT burTs~, moswavleebi guls ijerebdnen weriT da ara bur-
man misca kenis biZgi da mo- Tis TamaSiT.
tivi muSaobisaTvis.
sayveduri. Junction Journal-Si, Cemi qaliSvilis dawyebiTi skolis gazeT-
moyirWeba _ individs uwevs
Si, meoTxeklaseli moswavlis statiaSi: `ratom momwons skola~ _ Sem-
qcevis ganxorcieleba, imis
degi sityvebi amovikiTxe: `me Cemi maswavlebelic momwons. is mexmareba
miuxedavad, ainteresebs Tu ara
gagebasa da swavlaSi. is yvelas kargad eqceva. me momwons, rom roca is
is da aqvs Tu ara motivacia.
vinmeze brazdeba, yvelas winaSe ki ar uyviris, aramed calke elapara-
keba xolme.~
xelSemSleli saqcielis SemcirebisTvis rbili, mSvidi da piradi
sayveduri _ SeniSvna cudi SeniSvnebi ufro efeqturia, vidre xmamaRali, sajaro SeniSvnebi (Lan-
qcevis gamo; gansja. drum & Kauffman, 2006). kvlevebma cxadyo, rom Tu SeniSvna xmamaRalia da
is mTel klass esmis, maSin xelSemSleli saqcieli kidev ufro matu-
lobs an mudmiv xasiaTs iRebs. zog moswavles moswons, rodesac cudi
saqcielis gamo yuradRebas ipyrobs an ar moswons, roca klaselebi
308
xedaven, rogor `marcxdeba~ is maswavlebelTan. Tu moswavle ar aris daukavSireT swavlebas/
SeCveuli SeniSvnebs, Tu klasSi zogadad Tbili da pozitiuri atmos- portfolios da ganavrceT
rogoria Tqveni damokideb-
feroa, maSin is Zalian swrafad reagirebs pirad SeniSvnebze (Kaplan,
uleba swavlebaSi garegani
1991; Van Houten & Doleys, 1983). ganmamtkiceblis da sasjelis
mimarT? gasaubrebisas mzad
pasuxis safasuri. pasuxis safasuris koncefcia nacnobia yvelasTvis, iyaviT am kiTxvebze pasuxis
visac odesme jarima gadauxdia. wesebis darRveviT adamianebi kargaven gasacemad.
ganmamtkicebels_ fuls, dros, privilegias (Walker, Shea, & Bauer, 2004).
klasSi pasuxis safasuris gamoyeneba sxvadasxva saxiTa da gzebiT Sei-
Zleba. rodesac moswavle pirvelad daarRvevs wess, maSin maswavlebeli
mas gafrTxilebas aZlevs. meored darRvevis SemTxvevaSi maswavlebeli pasuxis safasuri _ dasja
ganmamtkiceblis mocilebiT.
JurnalSi moswavlis saxelis gaswvriv niSans wers. moswavle kargavs
dasvenebis 2 wuTs yovel dagrovil cud niSanze. ufrosklaselebisaT-
vis cudma niSnebma SeiZleba asaxva povos klasTan jgufuri muSaobis
privilegiebis dakargvaSi an klasis eqskursiis gamotovebaSi.
309
TiToeul moswavlemde miRweva: funqcionaluri
bihevioristuli Sefaseba da pozitiuri qcevis
mxardaWera
Cveulebrivi da specializebuli klasebis maswavleblebi warmate-
biT iyenebdnen axal midgomebs. es procesi iwyeba SekiTxviT: `risi
miRweva surT moswavleebs TavianTi qceviT – ra daniSnuleba aqvs maTs
qmedebebs?~ am SemTxvevaSi yuradReba maxvildeba ara imaze, ra Caidina
moswavlem, aramed imaze, ratom Caidina es (Lane, Falk & Wehby, 2006). qce-
vis mizezebi, rogorc wesi, oTx kategoriaSi erTiandeba (Barnhill, 2005;
Maag & Kemp, 2003). moswavleebs TavianTi qceviT surT:
1. miipyron sxvebis _ maswavleblebis, mSoblebis, Tanatolebis _ yur-
adReba.
2. Tavi daaRwion usiamovno situacias _ akademiur an socialur moT
xovnebs.
3. miiRon sasurveli sagani an saqme.
4. daikmayofilon sensoruli moTxovnilebebi, magaliTad autizmiT
daavadebuli bavSvebis moTxovnilebaa, aqnion mklavebi.
310
maswavleblebs SeuZliaT SeimuSaon intervenciis meTodi ise, rogorc
Cven moviqeciT zemoaRweril situaciaSi, im moswavlesTan mimarTebaSi,
romelsac ar esmoda da ar moswonda maTematika.
311
personali da sagangebod amisTvis gamoyofili maswavlebeli. inter-
vencia gulisxmobda kontrols _ iyo Tu ara micemuli davaleba sa-
Tanado sirTulis, am davalebebis SesrulebaSi moswavlis daxmarebas,
imis swavlebas, rogor moiTxovos man daxmareba da Sesvenebas micemuli
davalebisgan (Soodak & McCarthy, 2006; Umbreit). Tumca aseTi midgomebi mx-
olod gansakuTrebuli saWiroebis mqone bavSvebisaTvis ar aris gaTval-
iswinebuli. kvlevebi cxadyofs, rom disciplinuri iurisdiqciisaTvis
gansaxilvelad gadacemuli SemTxvevebis ricxvi mcirdeba, roca mTeli
skola yvela moswavlesTan mimarTebaSi iyenebs am midgomebs (Lewis, Sugai,
& Colvin, 1998). radgan disciplinuri iurisdiqciisaTvis gansaxilvelad
gadacemuli SemTxvevebis naxevari moswavleTa 5%-ze modis, logikuria
intervenciis principebis SemuSaveba am moswavleTaTvis. funqcionalur
Sefasebaze dafuZnebuli pozitiuri qcevis intervencia 80%-iT amci-
rebs qceviT problemebs (Crone & Horner, 2003).
312
sqema 6.3.
struqturirebuli dakvirvebis saxelmZRvanelo funqcionaluri
qceviTi bihevioristuli analizisaTvis
moswavlis saxeli: TariRi:
samizne qceva: operatiulad gansazRvreT qceva, romelic yvelaze metad uSlis xels saklaso oTaxSi mo-
swavlis funqcionirebas. aseve ar dagaviwydeT aRniSnoT, intensiuroba (maRali, saSualo, dabali), sixSire
da xangrZlivoba.
rodis, sad, visTan erTad, ra viTarebaSia samizne qceva yvelaze naklebad mosalodneli?
gare movlenebi da konteqsturi cvladebi (mag., SimSili, Zilis nakleboba, wamlebis miReba):
hipoTeza:
rodis Cndeba konteqstSi
(winapiroba) (problemuri garemo)
moswavle amRJavnebs im mizniT, rom
(samizne qceva) (SeZenili funqcia)
es qceva, rogorc wesi, Tavs iCens xolme
(gare movlenebi/konteqsturi cvladebi)
wyaro: `Functional behavior assessment in schools’ by G.P. Barnhill, Intervention in School and Clinic, 40,p. 138. Copyright 2005 by PRO-
ED, Inc. ibeWdeba nebarTviT.
313
midgomebi sasargebloa maSin, roca mizani aris informaciis swavleba
an qcevis Secvla da roca masala aris Tanmimdevruli da faqtebze
dayrdnobili.
pirvel yovlisa ganvixiloT erTi elementi, romelic bihevioristu-
li swavlebis yvela programis nawilia – swori qcevis gansakuTrebuli
varjiSi. am SemTxvevaSi varjiSs ar mivyavarT qcevis srulyofamde.
amis magivrad, is ganxorcielebul qmedebas mudmivs, uSecdomos xdis.
amrigad, swori qmedebebis varjiSi Zalian mniSvnelovania. rodesac
Newsweek-is statiaSi devin gordoni taiger vudss aRwerda, man Tqva:
jgufuri Sedegebi
maswavlebelma SeiZleba ganamykicos klasi misi yvela wevris er-
Toblivi qcevis saSualebiT. rogorc wesi, es gulisxmobs TiToeuli
moswavlisTvis niSnis mimatebas klasis an jgufis erToblivi niSni-
saTvis. swori qcevis TamaSi am midgomis magaliTia. maswavleblebi da
moswavleebi erTad msjeloben, rogor SeiZleba, saklaso oTaxi ukeTesi
gaxdes. Semdeg isini gansazRvraven im qcevebsa da moqmedebebs, romle-
bic xels uSlis swavlis process. am ganxilvebze dayrdnobiT iqmneba
saklaso wesebi da klasi or jgufad iyofa. yovelTvis, roca moswavle
arRvevs romelime wess, mis jgufs ewereba niSani. wlis bolos im jgufs,
romelsac aseTi niSani yvelaze cota aqvs, eZleva specaluri jildo an
privilegiebi (ufro didi dasvenebebi da a.S.). Tu jgufebs aseTi niSnebi
cota eqnebaT, orive maTgani miiRebs jildos. kvlevaTa umravlesobis
Tanaxmad, imis miuxedavad, rom es TamaSi mxolod mcire gaumjobesebas
iwvevs akademiur moswrebaSi, samagierod mkveTrad aumjobesebs qcevebs
da aferxebs mravali qceviTi problemis aRmocenebas (Embry, 2002).
Tqven SegiZliaT gamoiyenoT jgufuri Sedegebic, klasis gundebad
dayofis gareSe. anu ganmtkiceba SeiZleba daefuZnos mTeli klasis
qcevas. vilsonma da hopkinsma (1973) jgufuri Sedegebis gamoyenebiT
awarmoes kvleva klasebSi xmauris Sesamcireblad. ganmamtkiceblis rol
Si gamoiyeneboda radiomusika moswavleTa ojaxebSi da sxvadasxva kabi-
netSi. yovelTvis, roca xmauri klasSi dadgenil doneze dabla iwevda,
moswavleebs SeeZloT radios mosmena. xmauris momatebisas, radios
rTavdnen. am ubralo meTodis warmatebis gaTvaliswinebiT, es proce-
dura SeiZleba gamoyenebuli iyos nebismier gakveTilze, sadac musika
xels ar uSlis davalebis Sesrulebas.
jgufuri midgomebis gamoyenebisas sifrTxilea saWiro. mTeli jgu
fi ar unda daisajos individis Secdomebisa da cudi saqcielis gamo,
Tuki jgufi realur gavlenas ar axdens am individze (Epanchin, Townsend,
& Stoddard, 1994). erTxel mowme gavxdi aplodismentebisa da mxiaruli
SeZaxilebisa, roca maswavlebelma erT-erTi Tanaklaseli biWis sxva
314
daukavSireT swavlebas/
sqema 6.4. portfolios da ganavrceT
daumateT sqemebi 6.2, 6.3, 6.4
oqtomberi
wyaro: wignidan Achieving Educational Excellence: Behavior Analysis for School Personnel (Fig-
ure, p. 89), by B. Sulzer-Azaroff and G. R. Mayer, 1994, San Marcos, CA: Western Image, P.O.
Box 427. Copyright © 1994 by Beth Sulzer-Azaroff and G. Roy Mayer. ibeWdeba nebarTviT.
315
kargi qcevis TamaSi _ situaciebSia rekomendebuli, sadac moswavleebisTvis mniSvnelovania
klasi dayofilia jgufebad
TanatolTa aRiareba (Theodore, Bray, Khele, & Jensen, 2001). Tu zogi mo-
da TiToeuli jgufi iRebs
uaryofiT qulebs miRebuli swavlis cud saqciels axalisebs da aZlierebs TanatolTa yuradReba
wesebis yoveli darRvevisas. da sicili, am SemTxvevaSi jgufuri Sedegebi SeiZleba sasargeblo da
kargi damxmare saSualeba aRmoCndes. maswavleblebma SeiZleba aCvenon
moswavleebs, rogor unda aRmouCinon Tanaklaselebs Tanadgoma. im
jgufis Sedegebi _ klasis
moswavleebTan, romelTac siamovnebT am sistemis sabotaJi, calkeuli
waxaliseba da dasja qcevis
wesebis Sesrulebis an dar- molaparakebebi iqneba saWiro.
RvevisTvis.
pirobiTi kontraqti
pirobiTi kontraqti _ Se- pirobiTi kontraqtis sistemis Tanaxmad, maswavlebeli TiToeul
Tanxmeba maswavlebelsa da mo- moswavlesTan debs SeTanxmebas, romelSic dawvrilebiTaa aRwerili ra
swavles Soris imis Taobaze, Tu
unda gaakeTos moswavlem privilegiebisa da jildos misaRebad. zog
ra unda gaakeTos moswavlem,
rom miiRos gansakuTrebuli programaSi moswavleebi Tavad gansazRvraven gansamtkicebel qcevebsa
jildo an privilegia. da jildoebs, romelTa mopovebac SeiZleba. am molaparakebis TviT
process TavisTavad ukve SeiZleba hqondes saganmanaTleblo mniSvn-
eloba, radgan moswavleebi swavloben sapasuxismgeblo miznebis dasax-
vasa da SeTanxmebis pirobebis Sesrulebas. Tu moswavleebi monawil-
eobas iReben miznebis dasaxvis procesSi, isini, rogorc wesi, ufro
TavdadebiT cdiloben am miznebis miRwevas (Locke & Latham, 2002; Pintrich
& Schunk, 2002).
davalebebis Sesrulebis kontraqtis (romelic mizanSewonilia sa-
Sualo da maRali klasebisTvis) magaliTi mocemulia 6.4 sqemaze. es
sqema warmoadgens kontraqts, asignaciur furcels, Canawers muSao-
bis msvlelobis Sesaxeb. informacias warmatebis Sesaxeb SeuZlia gaaZ
lieros moswavlis motivacia (Schunk, 2004). amgvari procedurebi imaSic
gexmarebaT, rom Tqveni kolega pedagogebis klasebis davalebebisa da
maTi Sesrulebis vadebis Sesaxebac saqmis kursSi iyoT.
am TavSi warmodgenili ramdenime gverdi simboluri ganmtkicebisa
da pirobiTi kontraqtis Sesaxeb, ubralod, am programaTa mxolod Se
savalia. Tu gsurT SeqmnaT dajildoebis farTomasStabiani programa
klasSi, pirvel yovlisa albaT profesiuli rCeva unda miiRoT. am saqmeSi
xSirad skolis fsiqologs, mrCevels an direqtors SeuZlia TqvenTvis
daxmarebis gaweva.
simboluri ganmtkiceba
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT rodesme Tu migiRiaT monawileo-
ba programaSi, romelSic SesaZlebeli iqneboda qulebisa da niSnebis
dagroveba, romlebsac Semdgom jildoSi gacvlidiT? xarT Tu ara flyer
club-is wevri, Tu qulebs sakredito baraTze iRebT? agrovebT Tu ara
metros klubis markebs? sargeblobT Tu ara uflebiT, ufasod daes-
wroT kinoCvenebas yovel 10 nayid bileTze? axdens Tu ara gavlenas
amgvari programis wevroba Tqvens msyidvelobiT Cvevebze? ewvieT veb-
JetoniT ganmtkicebuli
gverds http://www.bookitprogram.com da naxeT kiTxvis wamaxalisebeli
sistema _ sistema, romelSic
akademiur samuSaoSi da karg
klubi picismoyvarulTaTvis.
yofaqcevaSi miRebuli Je-
tonebis (simboluri jildoe- yvela moswavlisaTvis, vinc amas imsaxurebs, xSirad Znelia dadebi-
bis) gacvla SeiZleba romelime
Ti Sedegebis uzrunvelyofa. simboluri ganmtkicebis sistema iZleva
sasurvel jildoze.
316
am problemis gadaWris saSualebas imiT, rom moswavleebs aZlevs saSu-
alebas simboluri niSnebi miiRon rogorc akademiuri moswrebisTvis,
ise kargi qcevisTvis. es simboluri niSnebi SeiZleba iyos qulebi,
specialuri aRniSvnebi, saTamaSo fuli an nebismieri ram, rac moswav-
lis sakuTrebad CaiTvleba. periodulad, moswavleebi damsaxurebul
simbolur niSnebs sasurvel jildoSi cvlian (Kazdin, 2001; Alberto &
Troutman, 2006).
moswavlis asakis gaTvaliswinebiT, jildo SeiZleba iyos saTama-
Soebi, skolis aRWurviloba, gansakuTrebuli saklaso samuSao an sxva
privilegia. roca `simboluri ekonomikis~ (ase am saxis sistemas ewode-
ba) gamoyeneba iwyeba, jildoebis gacema samarTlianad da uwyveti gan-
rigis mixedviT unda xdebodes, aseve SesaZlebeli unda iyos simboluri
niSnebis raime saxis jildoze gacvla. roca sistema kargad amuSavdeba,
simboluri niSnebi ukve drogamoSvebiT unda gaices da maTi jilodze
gacvla ufro didi drois gasvlis Semdeg unda moxdes.
erT-erTi sxva variantis mixedviT, moswavles unda mieces saSua
leba, klasSive daimsaxuros simboluri niSani da is jildoze saxl-
Si gacvalos. es gegma Zalian momgebiania, roca masSi monawileobis
miReba mSoblebsac surT. am dros, rogorc wesi, mSoblebi yoveldRe
an kviraSi orjer Rebuloben werilobiT Setyobinebas. SetyobinebaSi
mocemulia drois garkveul periodSi miRebuli niSnebis raodenoba. es
niSnebi SeiZleba gaicvalos televizorTan gatarebul wuTebze, gansa-
kuTrebul saTamaSoebze an mSoblebTan meti drois gatarebaze. SeiZ
leba es niSnebi dagrovdes da Semdeg ufro did jildoze gaicvalos,
magaliTad, mogzaurobaze. Tumca, ar gamoiyenoT es procedura, Tu
eWvobT, rom cudi SedegebisTvis moswavles sastikad dasjian.
simboluri ganmtkicebis sistema Zalian rTuli da xangrZlivi pro-
cesia. rogorc wesi, igi sam SemTxvevaSi gamoiyeneba: 1) imisTvis, rom
SevuqmnaT motivacia moswavleebs, romlebsac ar ainteresebT swavla
da arc sxva midgomebze reagireben; 2) im moswavleebis wasaxaliseblad,
romlebsac yovelTvis dabali akademiuri moswreba hqondaT; (3) iseT
klasTan gasamklaveblad, romelic kontrols ar eqvemdebareba. ro-
gorc wesi, moswavleTa zogierTi jgufi ufro met sargeblobas iRebs
“simboluri ekonomikisgan“ vidre sxva jgufebi _ es aris moswavleTa
garkveuli kategoria _ bavSvebi mentaluri problemebiT, agreTve is
bavSvebi, romlebic xSirad ganicdian warumateblobas da mcire aka-
demiuri unarebisa da problemuri qcevis bavSvebi. isini dadebiTad
reagireben, roca simboluri ganmtkiceba pirdapiri da konkretulia.
sanam simboluri niSnebis sistemas mosinjavdeT, darwmundiT, rom
Tqveni swavlebis meTodebi da masala zustad Seesabameba mocemul
klass. zogjer klasis aSliloba da motivaciis nakleboba moiTxovs
cvlilebebs swavlebis praqtikaSi. SesaZloa, klasis wesebi bundovani
an Seuferebeli iyos; teqsti iyos zedmetad ioli an, piriqiT, zedme-
tad rTuli; an mimarTuleba iyos arasworad SerCeuli. amgvari prob-
lemebis SemTxvevaSi, simboluri niSnebis sistemam SeiZleba droebiT
gaaumjobesos situacia, Tumca moswavleebs mainc eqnebaT akademiuri
moswrebis problema.
sistematurad gamoyenebadi bihevioristuli principebis umravle-
soba yuradRebas amaxvilebs saklaso menejmentze. Semdeg TavSi aR-
werilia gansakuTrebuli saWiroebebis mqone moswavleebis qcevis gas-
aumjobeseblad bihevioristuli principebis warmatebiT gamoyenebis
ori magaliTi.
317
TiToeul moswavlemde miRweva:
mwvave qceviTi problemebi
maswavleblebs did sirTuleebs uqmnian is moswavleebi, romelTac
qcevaSi problemebi aqvT. Semdeg or kvlevaSi naCvenebia, rogor daex-
mareba aseT moswavleebs bihevioristuli principebi.
lea Teodore da misi kolegebi (Lea Theodore, 2001) muSaobdnen xuTi
mwvave emociuri aSlilobis mqone mamarobiTi sqesis mozardis maswav-
lebelTan. gamoqveynda wesebis mokle CamonaTvali (mag. araviTari uw-
mawuri sityvebi, daemorCile maswavleblis moTxovnas xuT wamSi da a.S.),
romelic dabeWdili iyo yvela moswavlis merxze mimagrebul baraTze.
maswavlebels Tavis magidaze hqonda moswavleTa sia, wesebis yoveli
darRvevis aRsaricxavad. am CamonaTvalis naxva advili SesaZlebeli
iyo, ase rom, moswavleebs SeeZloT enaxaT rogorc sakuTari, ise Tanak-
sqema 6.5.
ABAB dizainis gamoyeneba im moswavlis Sedegebis
gaumjobesebis gasazomad, romelsac qcevis seriozuli
problemebi hqonda.
cudi qcevis intervalebi %-Si
a b a b
moswavle 1
318
moswavleebs moswondaT aRniSnuli midgoma da maswavleblebisTvisac
mosaxerxebeli da advili Sesasrulebeli iyo.
meore kvlevaSi kara maqgoi da jorj dupauli (Kara McGoey & George
DuPaul, 2000) muSaobdnen sami dawyebiTi skolis maswavleblebTan. saqme
exeboda am skolebis oTx moswavles, romelTac maT hqondaT diag-
nozi _ yuradRebis deficiti, hiperaqtiuroba. maswavlebelma mosinja
rogorc simboluri _ JetoniT _ ganmtkicebis programa (moswavleebi
iRebdnen did da patara Jetonebs saklaso wesebis Sesrulebisas), ise
pasuxis safasuris sistema (moswavleebi iwyebdnen yovel dRes TiToeu-
li saklaso aqtiurobisaTvis jildod miRebuli xuTi patara da erTi
didi JetoniT, magram kargavdnen maT wesebis darRvevisaTvis). orive
procedura amcirebda wesebis darRvevas, magram maswavleblebisaTvis
pasuxis safasuris sistema ufro advilad gansaxorcielebeli iyo.
swavlis procesisadmi bihevioristuli midgomebis ganviTarebis
kvalobaze zogma mecnierma am Teoriebs axali elementi daumata _
qcevis gacnobiereba.
bolo wlebSi biheviorist fsiqologTa umravlesobam aRmoaCina, rom daukavSireT PRAXIS IITM-s
operantuli ganpirobeba gvTavazobs swavlis Zalian SezRudul axsnas. da ganavrceT
bevrma fsiqologma gaafarTova swavlis Sesaxeb sakuTari Sexedule- dakvirvebaze dafuZnebuli
ba da masSi kognituri procesebis Seswavla CarTo, romlebze pirda- swavla (II, B2)
daadgineT, aris Tu ara
piri dakvirvebac SeuZlebelia. am kognitur procesebs miekuTvneba
mocemuli situacia dakvirve-
molodini, azrovneba, gonebrivi rukebi da rwmenebi. am gafarToebuli baze dafuZnebuli swavlis
Sexedulebis sami magaliTia: dakvirvebaze dafuZnebuli swavla, TviT- Sesaferisi da aRwereT efeq-
marTva da qcevis kognituri modifikacia. turi dakvirvebiTi swavlis
arsebiTi elementebi.
319
Tavad gadaiyvanes Tojinian oTaxSi, bavSvebma, romlebmac naxes film-
Si cemisa da dartymis ganmtkiceba, Tojinis cemisas gansakuTrebuli
agresiuloba gamoiCines. isini ki, vinc naxa TavdasxmisaTvis sasjelis
miReba, naklebi agresiulobiT gamoirCeodnen. magram roca bavSvebs
jildos dahpirdnen filmSi nanaxi agresiis mibaZvisTvis, yvela maT-
ganma gamoavlina, rom maT iswavles es qceva.
amrigad, wamaxaliseblebma SeiZleba gavlena iqonios qmedebaze.
miuxedavad imisa, rom swavlas SeiZleba hqonoda adgili, igi ar gamov-
lindeboda manam, sanam ar iqneboda an Sesatyvisi situacia, an wamax-
aliseblebi mis gamosavlenad. aman SeiZleba axsnas is faqti, ratom
ar imeorebs zogi moswavle `cud saqciels~, rac ufrosebTan, Tana-
tolebTan an mediis saSualebiT unaxavs da mousmenia, magaliTad, ar
eweva da ar igineba. amgvari saqcielis SesrulebaSi maT pirovnulma
daskvnebma SeiZleba SeuSalos xeli. sxva magaliTebSi bavSvebs SeiZleba
dakvirvebaze dafuZnebuli naswavli hqonodaT asoebis wera, magram cudad werdnen, radgan maTi
swavlis xazgasasmelad albert
motoruli koordinacia SezRuduli iyo; an SeiZleba maT iswavles
banduram ganavrco
bihevioristuli Teoriebi.
wiladis gamartiveba, magram cudi Sedegebi hqondaT testebis mixed-
viT, radgan Relavdnen maTi Sevsebisas. am SemTxvevebSi bavSvebis mier
moqmedebis Sesruleba ar aris maTi codnis maCvenebeli.
bolo dros banduram yuradReba gaamaxvila iseT kognitur faq-
torebze, rogoricaa rwmena, TviTaRqma da molodini. aqedan gamom-
dinare, mis Teorias axla socialur-kognituri Teoria ewodeba (Hill,
2002). socialur-kognituri Teoria (dawvrilebiT me-9-10 TavebSi ganxi-
luli) erTmaneTisgan ganasxvavebs dadgenil da Canacvlebul swavlas.
dadgenili swavla aris swavla keTebiT da misi Sedegebis gancdiT. es
SeiZleba operantul ganpirobebas mogvagonebdes, Tumca isini gansx-
vavdebian Sedegebis mniSvnelobiT. operantuli ganpirobebis momxreebi
Tvlian, rom Sedegebi aZlierebs an asustebs qcevas, dadgenil swavlaSi
ki Sedegebi informaciis wyarod iTvleba. Sedegebis Cveneuli inter-
pretacia qmnis molodins, gavlenas axdens motivaciaze da ayalibebs
rwmenas (Schunk, 2004). am wignSi Cven dadgenili swavlis – anu keTebiT
swavlis kidev bevr magaliTs vnaxavT da ganvixilavT.
Canacvlebuli swavla gulisxmobs swavlas sxvebze dakvirvebiT. ada-
mianebs da cxovelebs SeuZliaT iswavlon imaze dakvirvebiT, Tu ro-
gor swavloben sxva adamianebi an cxovelebi. es faqti ewinaaRmdegeba
bihevioristul ideas, rom swavlis asaxsnelad kognituri faqtorebi
ar aris saWiro. Tu adamianebs SeuZliaT iswavlon cqeriT, isini unda
Zabavdnen TavianT yuradRebas, qmnidnen suraTebs, imaxsovrebdnen,
aanalizebdnen da iRebdnen gadawyvetilebebs, romlebic gavlenas ax-
dens swavlaze. amrigad, sanam moqmedeba da ganmtkiceba daiwyeba, gon-
ebaSi ukve bevri ram mimdinareobs. me-9 TavSi ganxiluli kognituri
swavla Canacvlebuli swavlis magaliTia – es aris swavla sxvebze
dakvirvebiT.
320
dakvirvebiT swavlis meSveobiT Cven vswavlobT ara marto imas, Tu daukavSireT kvlevas
rogor ganvaxorcieloT esa Tu is qceva, aramed imasac, ra mohyveba da ganavrceT
socialur-kognituri Teor-
am qmedebis ganxorcielebas sxvadasxva situaciaSi. dakvirveba SeiZle-
iisa da saskolo miRwevebis
ba iyos swavlis Zalian efeqturi procesi. rodesac bavSvebi pirve- ukeT gasacnobad ix.: Schunk,
lad iReben xelSi savarcxels, finjans an Cogans, isini, rogorc wesi, D.H. (1999). Social-self interaction
ivarcxnian, svamen an urtyamen kunTovani sistemisa da koordinaciis and achievement. Educational
ganviTarebis donis Sesabamisad. modiT, ufro detalurad ganvixiloT, Psychologist, 34, 219-227
socialuri kognituri
yuradReba. imisaTvis, rom dakvirvebis Sedegad iswavlo, saWiroa yurad
Teoria _ Teoria, romelic
Rebis miqceva. swavlebis periodSi unda ecadoT, gakveTilis masalis socialuri swavlis Teorias
naTeli prezentaciebiTa da umniSvnelovanesi momentebis xazgasmiT mi- amatebs iseT kognitur faq-
ipyroT moswavleTa yuradReba. unaris demonstrirebisas (magaliTad, torebs, rogoricaa rwmenebi,
sakerav manqanaze an saxarato Carxze Wris swavla) , saWiroa moswavlee- me-koncefcia, molodinebi.
qcevis ageba. maSinac ki, roca ukve `viciT~, rogor unda gamoiyure-
bodes qceva, da gvaxsovs misi yvela elementi da nabiji, SeiZleba es
qmedeba srulyofilad mainc ver ganvaxorcieloT. xandaxan Cven Za-
lian bevri varjiSi, ukukavSiri da gaZRola gvWirdeba modelis qcevis
gameorebisaTvis. qcevis agebis fazaSi varjiSi mas ufro srulyofilsa
da moqnils xdis.
321
dakvirvebaze dafuZnebul
swavlis TeoriebSi xazgas-
mulia keTebiTa da sxvebze
dakvirvebiT swavlis mniSvn-
eloba.
322
msgavsi hgonia, ufro advilad da swrafad iqceva mibaZvis obieqtad daukavSireT sxva Tavebs
(Pintrich & Schunk, 2002). yvela moswavle saWiroebs warmatebul, unarian da ganavrceT
TviTefeqtianobis grZnoba
misabaZ nimuSebs, romlebic masaviT gamoiyurebian da masaviT iqcevian,
ufro vrclad ganxilulia me-
miuxedavad gansxvavebuli eTnikuri warmomavlobisa, socialur-eko- 9 TavSi, iseve, rogorc masTan
nomikuri statusisa Tu sqesisa. dakavSirebuli koncefcia
maswavleblis efeqtianobis
Sesaxeb. banduras wignebi
wyaro: wignidan Learning Theories: An Education Perseptive (4th ed.), by D.H. Schuk. Pub-
lished in Prentice Hall. Copyright © 2004 by Prentice Hall. ibeWdeba Pearson Education, Inc.-is
nebarTviT, Upper Saddle River, NJ.
323
arsebobs imisa, rom damkvirveblebi ukeT iswavlian nimuSis-
gan, Tu maT maRali TviTefeqtianobis done aqvT – anu Tu
maT sjeraT, rom SeuZliaT miznis misaRwevad saWiro qmedebis
Sesruleba an am qmedebis swavla mainc (Bandura, 1997; Pintrich &
Schunk, 2002). miznebs, molodinebsa da TviTefeqtianobas ufro
vrclad me-10 TavSi ganvixilavT.
324
rekomendaciebi: dakvirvebaze dafuZnebuli swavlis gamoyeneba
gaxdiT iseTi qcevisa da damokidebulebis ecadeT daanaxoT moswavleebs, rom kargi
nimuSi, rogoric gindaT rom bavSvebs as- qceva ganmtkicebas iwvevs.
wavloT.
magaliTebi
1. xazgasmiT aRniSneT kavSiri karg qcevasa da
magaliTebi karg Sedegebs Soris.
1. gamoxateT mowoneba im sagnebis mimarT, 2. iyaviT samarTliani ganmtkicebisas. rogorc
romlebsac aswavliT. kargi, ise problemuri moswavleebisaTvis
2. gamoxateT im gonebrivi an fizikuri dava- unda moqmedebdes dajildoebis erTi da
lebis Sesrulebis survili, romlebsac bav igive wesi.
Svebs avalebT. me erTxel davinaxe, rogor
klasis qcevis modelirebaSi daixmareT kla-
Cajda maswavlebeli qviSaSi, raTa oTxi wlis
sis liderebic.
bavSvebisaTvis eCvenebida gansxvaveba ,,qviS-
iT TamaSsa~ da ,,qviSis srolas” Soris. magaliTebi
3. roca moswavleebs wigns ukiTxavT, aCveneT
1. sTxoveT yvelasTvis sayvarel moswavles
maT problemis gadaWris gzebi. magaliTad,
dauamxanagdes izolirebul da SeSinebul
TqviT: `sainteresoa, maxsovs Tu ara, rac
Tanaklasels.
adre wavikiTxe~ an ,,es rTuli winadadeba
2. rodesac klasSi TanamSromlobis miRweva
iyo, Tavidan wavikiTxav.”
gindaT an roca klasi ar aris mondomeb-
4. aCveneT problebis gadaWris gzebi. xmamaR-
uli, mieciT warmatebul moswavles raime
la ifiqreT rTul problemaze muSaobisas.
saqmis xelmZRvanelobis ufleba. popu-
larul moswavleebs SeuZliaT magaliTi
nimuSad gamoiyeneT moswavleTa Tanatolebi,
miscen Tanaklaselebs, roca ucxo enaTa
gansakuTrebiT _ klasis liderebi.
gakveTilebze dialogs warmarTaven an bi-
ologiis gakveTilze pirvelebi daiwyeben
magaliTebi kveTis proceduras.
1. jgufuri samuSaoebisas Zlieri moswavleebi
dakvirvebaze dafuZnebuli swavlis Sesaxeb damatebiTi
daawyvileT SedarebiT sustebTan.
informaciisaTvis ix.:
2. sTxoveT moswavleebs gaCvenon gansxvaveba
http://mentalhelp.net/psyhelp/chap4/chap4g.htm
,,CurCulsa~ da ,,siCumes~ Soris.
325
meTodi. aRsaniSnavia, rom am bavSvebs hqondaT siZneleebi am unar-
Cvevebis swavlaSi. moswavleTa erTi jgufi akvirdeboda meoreklasel-
Ta meore jgufis swavlebis process, xolo meore jgufi akvirdeboda
maswavlebels. Semdeg orive jgufi erTsa da imave saswavlo programaSi
monawileobda. moswavleebi, romlebic swavlisas Tanatolebs akvird-
ebodnen, ufro maRal niSnebsac iRebdnen testebSi da ufro darw-
munebulnic iyvenen TavianT Tavsa da SesaZleblobebSi. moswavleTaT-
vis, romelTac eWvi eparebaT TavianT SesaZleblobebSi, kargi nimuSi
iqneboda cudi moswrebis moswavle, romelic bevri mcdelobis Semdeg
sabolood mainc aRwevs mizans _ eufleba masalas (Schunk, 2004).
326
miznis dasaxva. miznis dasaxvis faza Zalian mniSvnelovania (Pintrich &
Schunk, 2002; Reeve, 1996). zogi kvleva gulisxmobs, rom specifikuri miz-
nis dasaxva da maTi yvelasTvis gacnoba TviTmenejmentis programis
umniSnvelovanesi elementebi SeiZleba iyos. magaliTad, s. q. haiesma (S.
C. Hayes) da misma kolegebma gamoyves swavlaSi seriozuli problemebis
mqone kolejis studentebi da aswavles maT specifikuri miznebis
dasaxva. im studentebma, romelTac daisaxes miznebi da acnobes maT
Sesaxeb eqsperimentis avtorebs, ukeTesi Sedegi aCvenes testirebisas,
vidre imaT, romlebic miznebs TavisTvis isaxavdnen da maT aravis umx-
eldnen (Hayes, Rosenfarb, Wulfert, Munt, Korn, & Zettle, 1985).
maRali standartebi, rogorc wesi, iwvevs ukeTes Sesrulebas (Locke &
Latham, 2002). samwuxarod, moswavlis mier dasaxul miznebs aqvs sul ufro
da ufro naklebi molodinebis asaxvis tendencia. maswavlebels SeuZlia
daexmaros moswavleebs maRali standartebis SenarCunebaSi maTi miznebis
monitoringisa da maRali standartebis ganmtkicebis gziT.
327
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
328
maswavlebelTa problemebi da aseve mogvces damatebiTi sargebeli.
magaliTad, SejibrebebSi monawile 9-16 wlis asakis mocuraveTa gundis
mwvrTnelebi, siZneleebs awydebian bavSvebis mier intensiuri muSaobis
maCveneblebis SenarCunebaSi. amitom mwvrTnelebma SeimuSaves sawvrT-
neli programa da igi oTxi grafikis saxiT warmoadgines, _ am grafikebs
yvela gundis wevri unda mihyoloda. es cxrilebi auzTan gamoikra.
mocuraveebs Tavad unda aReniSnaT am cxrilebze turnirebis raode-
noba da maT mier TiToeuli sawvrTneli etapis dasruleba. radganac
es aRniSvnebi Riad keTdeboda, mocuraveebs SeeZloT daenaxaT TavianTi
da sxvaTa miRwevebi da Tvalyuri edevnebinaT samuSao etapebis das-
rulebisaTvis. samuSaos xarisxma da intensivobam 27%-iT imata. mwvrT-
nelebs es sistema imitomac moswondaT, rom mocuraveebs muSaobis daw-
yeba dauyovnebliv, mwvrTnelis nebarTvis gareSe SeeZloT.
brenda meningma da beverli peinma (Brenda Manning & Beverly Payne, 1996)
CamoTvales oTxi unari, romlebic aumjobesebs moswavlis swavlas. es
unarebia: mosmena, dagegmva, muSaoba da Semowmeba. rogor daexmareba
sakuTari Tavis kognituri instruqtireba moswavleebs am unarebis
ganviTarebaSi? erT-erTi SesaZleblobaa piradi bukletebis an saklaso
plakatebis gamoyeneba, romlebic karnaxobs moswavleebs `esaubron sa-
kuTar Tavs~ am unarebis Sesaxeb. magaliTad, mexuTeklaselebma moce-
muli oTxidan TiToeuli unarisaTvis Seadgines miniSnebebis CamonaT-
vali da gamoakres klasSi. mosmenis miniSnebebSi iyo aseTi kiTxvebi:
329
sqema 5.5.
plakatebi, romlebic Seaxsenebs moswavleebs, rogor
`isaubron sakuTar TavTan~ mosmenis, dagegmvis, muSaobisa
da Semowmebis unarebis saSualebiT.
es oTxi plakati Seadgines mexuTeklaselebma, raTa daemaxsovre-
binaT TviTinstruqciis gamoyenebis wesebi. mocemuli `Spargalke
bis~ zogi nawili am mozardebis damaxasiaTebel Sinagan samyaros
asaxavs.
plakati 1 plakati 3
mosmenisas: muSaobisas:
1. aqvs amas raime azri? 1. swrafad vmuSaob?
2. vigeb amas? 2. Seyvarebuls ar unda
3. kiTxva unda davsva, mivaSterde da saqmes
Torem damaviwydeba unda davubrunde.
4. yuradRebiT iyavi. 3. ra dro damrCa?
5. SevZleb imis gakeTebas, 4. Tavidan xom ar daviwyo?
rasac is meubneba? 5. es rTulia CemTvis, magram
mainc SevZleb!
plakati 2 plakati 4
dagegmvisas: Semowmebisas:
1. yvelafers movuyare 1. yvelferi movaswari?
Tavi? 2. ra unda gadavasworo?
2. iqneb axla yuradReba 3. SemiZlia viamayo am
ar mivaqcio megobrebs? samuSaoTi?
3. jer movwesrigdebi. 4. yvela sityva davwere?
4. ra TanmimdevrobiT davTvale?
unda gavakeTo es? 5. mgoni davamTavre.
5. es xom vici!!! yvelaferi movawesrige.
ocnebebSi xom ar
gadaviWeri?
wyaro: wignidan Self-Talk for Teachers and Students: Metacognitive Strategies for Personal
and Classroom Use by brenda H. Manning, Beverly D. Payne. Published By Allyn and Ba-
con, Boston, MA. Copyright © 1996 By Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis
nebarTviT.
`aqvs amas raime azri?~ `vgebulob amas?~ `kiTxva unda davsva, Torem
damaviwydeba.~ `yuradRebiT iyavi!~ `SevZleb imis gakeTebas, rasac is
meubneba?~ dagegmvis plakatebze ewera: `yvelafers erTad movuyare
Tavi?~ `jer movwesrigdebi.~ `ra TanmimdevrobiT unda gavakeTo es?~
`es xom vici!~ aRwerili da danarCeni ori unaris Sesaxeb plakatebi
naCvenebia 6.6 sqemaze. am procesis warmatebis mizezi nawilobriv is
aris, rom CamoTvlili unarebisTvis miniSneba-plakatebis mofiqreba-
Si Tavad bavSvebi monawileoben. diskusiebSi monawileobiT moswavle
ukeT acnobierebs Tavis SesaZleblobebs da ufro metad akontrolebs
sakuTar swavlas.
330
sinamdvileSi, maiqenbaumisa da misi kolegebis mier ganxorciele-
buli qcevis kognituri modifikacia imaze gacilebiT meti kompo-
nentisgan Sedgeba, vidre moswavlisTvis mxolod TviTinstruqtirebis
gamoyenebis swavlebaa. maiqenbaumis meTodebi moicavs aseve dialogsa
da interaqcias moswavlesa da maswavlebels Soris, magaliTis mice-
masa da mibaZvas, raRacis aRmoCenas viRacis xelmZRvanelobiT, mo-
tivaciur strategiebs, ukukavSirs, davalebis misadagebas moswavlis
ganviTarebis donesTan da swavlebis sxva principebs. moswavle pro-
gramis SedgenaSic ki aris CarTuli (Harri, 1990; Harris & Pressley, 1991).
aqedan gamomdinare, ar unda iyos gasakviri ar unda iyos gasakviri,
rom moswavleebma SeZlon qcevis kognituri modifikaciis safuZvelze
gaviTarebuli unarebis axal saswavlo situaciebze ganzogadeba (Harris,
Graham, & Perssley, 1992).
problemebi da sakiTxebi
331
argumenti / kontrargumenti
unda ajildoebdnen Tu ara moswavleebs swavlisTvis?
fsiqologebi da pedagogebi wlebis ganma- kvlevis gaanalizebis Semdeg edvard decim, ri-
vlobaSi kamaTobdnen imis Taobaze, unda da- Card koestnerma da riCard rainma daaskvnes
jildovdnen Tu ara moswavleebi saskolo sa- (1999): `Cven mier dadginda, rom xelSesaxebi
muSaoebisa da akademiuri miRwevebisaTvis; jildo. arsebiTad, zRudavs Sinagan motivacias.
adreul 1900-ian wlebSi pol Cansma da alfi maSinac ki, roca es xelSesaxebi jildo SemoTava-
konma (Paul Chance & Alfie Kohn) ,,Phi Delta Kappan”- zebulia rogorc kargi qcevisa da Sesrulebis
Si gamoaqveynes TavianTi mosazrebebi (marti indikatori, igi mainc amcirebs saintereso aq-
1991, noemberi 1992, ivnisi 1993). Semdeg judi tivobis Sinagan motivacias~ (gv. 658-659).
kamerunma da v. devid pirsma (Judy Cameron & W. jildoebis problema aq ar mTavrdeba. konis
David Pierce, 1996) “Review of Educational Research”- mixedviT, moswavleebis dajildoeba swavlisTvis
Si gamoaqveynes statia ganmtkicebis Sesaxeb. anelebs saswavlo masalisadmi maTs interess:
amave JurnalSi es statia kritikis qarcecxl- yvela es jildo afiqrebinebs moswavles, rom
Si gaatares mark leperma, mark kanveim, maiql swavla aris dasakravebis/stikerebis, oqros var-
dreikma, alfie konim, riCard rainma da evard skvlavebis an niSnis miRebis saSualeba an, kidev
decim (Mark Lepper, Mark Keavney, Michael Drake, Alfie uaresi _ SesaZlebelia niSani fulze an Tojinaze
Kohn, Richard Ryan & Edward Deci). am adamianTagan gaicvalos, rac udris garegani jildos gare-
bevrma gamoTqva mosazreba fsiqologiuri biu- gan jildoze gacvlas. yvelaferi es gadaaqcevs
letinis 1999 wlis noembris nomerSi. ra argu- swavlas miznidan saSualebad. swavla SeiZleba
mentebi arsebobs amasTan dakavSirebiT? gaxdes barieri, rac unda gadalaxo jildos mis-
aRebad. magaliTad, aviRoT gavrcelebuli pro-
argumenti moswavleebi isjebian jil- grama, romlis mixedviTac bavSvebi iReben picis
doTi. alfie koni (1993) fiqrobs, rom ,,gamoy- serTifikatebs garkveuli raodenobis wignebis
enebiTi biheviorizmi, arsebiTad, adamianebis wakiTxvis sanacvlod. jon nikolsi ilinoisis
kontrolirebis teqnikaa. is faqtobrivad niS- universitetidan xumrobs, rom am programis
navs Semdeg gamonaTqvams: ,,gaakeTe es da mogcem Sedegi aris: `mravali msuqani bavSvi, romlebsac
amas.~ misi gamoyeneba klasSi bavSvze cdis Cat- ar uyvarT kiTxva~. (gv. 785)
arebas ufro niSnavs, vidre masTan muSaobas.~ (gv
784). is fiqrobs, rom jildoebi araefeqturia, kontrargumenti swavla unda jildovdebo
radgan roca qeba da prizebi wydeba, Cerdeba des. pol Censis azriT (1993):
moqmedebac. jildoebis Sesaxeb Catarebuli 128 bihevioristi fsiqologebi gansakuTrebiT
332
usvamen xazs im garemoebas, rom Cven vswavlobT Tanxmdebian, rom SesaZlebelia maTi pozitiuri
garemomcveli samyaros moTxovnilebaTa Sesabam- gamoyenebac. roca jildoebi aZlevs moswav-
isad. Sesatyvisi situaciis mixedviT. rogorc leebs informacias maT mier sagnis dauflebis
b.f. skinerma Camoayaliba: ,,[adamianebi] gavlenas Taobaze an roca gamoxatavs dafasebas kargad
axdenen msoflioze, cvlian mas da Tavad icv- Sesrulebuli samuSaosTvis, maSin isini zrdian
lebian TavianTi qmedebebis Sedegad.~ skineri, Tavdajerebulobas da moswavlisaTvis davale-
konisgan gansxvavebiT, xvdeboda, rom adamianebi bas ufro sainteresos xdian; gansakuTrebiT
ukeT swavlobdnen keTilganwyobil da gulisx- iseTi moswavleebisaTvis, romlebic Tavdapir-
mierebiT gajerebul garemoSi. maswavleblebi, velad didi interesiT ar ekidebodnen samuS-
romlebic aqeben da sxva saxiT ajildoeben mo- aos. ise araferi uwyobs xels winsvlas, rogorc
swavleebs, swored amgvar garemos qmnian. Tu warmateba. rogorc Censma Camoayaliba, Tu mo-
amoraluria bavSvebisTvis imis Setyobineba, swavleebi daeuflebian kiTxvas da maTemati-
rom kiTxvas sworad upasuxa, Tu amoraluria kas jildoebis meSveobiT, maT ar daaviwydebaT
zurgze xelis moTaTuneba imedis gamarTlebis kiTxva da maTematika qebisa da jildoebis Sew-
niSnad, Tu amoraluria sixarulis gamoxatva, yvetis Semdegac. iswavlidnen isini amas jil-
roca moswavles esmis masala, an miznis miRwevis doebis gareSe? zogi – ki, zogi – ara. Tqven
aRiareba oqros medlis an serTifikatis mice- gaagrZelebdiT iseT kompaniaSi muSaobas, ro-
miT – maSin dae, codvili viyo! (gv. 788) melic ar gixdiT, miuxedavad imisa, rom mog-
spobs Tu ara jildo interess? qameronma wonT Tqveni samuSao? StatgareSe TanamSromeli
da pirsma (1994) daaskvnes: ,,roca xelSesaxebi alfi koni, im mizeziT, rom statiebis weraSi
jildoebi (mag. varskvlavebi, fuli) miecemaT fuls uxdian, dakargavs weris interess?
moswavleebs davalebis Sesrulebis da ara mar-
to monawileobis gamo da is moulodnelad aris
gadacemuli, Sinagani motivacia narCundeba (gv. rogoria Tqveni azri?
49)~. mogvianebiT aisenbergma, pirsma da qam- gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
eronma (1999) kvlevas daumates: ,,dajildoebis www.mylabschool.com
procedurebi, romlebic moiTxoven davalebaTa
maRal doneze specifikur Sesrulebas, aniWee- wyaro: wignidan “Sticking Up for Rewards”, by P. Chance, June
1993, Phi Delta Kappan, pp. 787-790. Copyright © 1993 by Phy
ben am davalebas personalur an socialur mniS-
Delta Kappan. ibeWdeba Phi Delta Kappan-isa da avtoris ne-
vnelobas, rac zrdis Sinagan motivacias~ (gv. barTviT. wignidan “Rewards versus Learning: A Response to Paul
677). is fsiqologebic ki, magaliTad, edvard Chance,” by A. Kohn, June 1993, Phi Delta Kappan, p. 783 and 785.
deci da mark leperi, romlebic fiqroben, rom Copyright © 1993 by Alfie Kohn. ibeWdeba Phi Delta Kappan-isa
jildoebs SeuZliaT mospon Sinagani motivacia, da avtoris nebarTviT.
333
eTikuri sakiTxebi
am TavSi aRwerili strategiebis gamoyenebasTan dakavSirebuli eTi-
kuri sakiTxebi im procesebis mier wamoWrili problemebis msgavsia,
romlebic gavlenas axdenen adamianebze. ra aris aseTi strategiebis
miznebi? eTanxmeba Tu ara isini skolis miznebs? ra efeqti eqneba masSi
monawile adamianebze am strategiebs? xom ar mieniWeba maswavlebels
zedmeti kontrolis ufleba, Tu igi umravlesobas warmoadgens?
mravalferovneba
moswavleTa uamravi saswavlo istoria imavdroulad saocrad mra-
valferovanicaa. Tqvens klasSi albaT bevr moswavles raRacis eSinia an
raime aRelvebs. zog moswavles SeiZleba sazogadoebis winaSe laparaki
an vinmesTan sportis romelime saxeobaSi Sejibri aSinebdes, sxvebs
_ romelime cxoveli. zogierTi moswavlisTvis sxvadasxva saqmianoba
Tu sagnebi asrulebs ganmamtkiceblis rols, Tumca _ ara yvelasT-
vis. Tqveni moswavleebi swavloben sxvadasxva nimuSisgan (modelisgan),
romlebsac xvdebian saxlSi, samezobloSi, eklesiaSi an Tundac, quCaSi.
334
sqema 6.3.
ra mogwonT? moswavleTa mosazrebebi ganmtkicebis Sesaxeb
wyaro: wignidan Modification of Child and Adolescent Behavior (3rd ed.), by G. Blackman and A.
Silberman. Published by Wadsworth, Belmont, CA. Copyright © 1979 by Wadsworth Publishing Co.
ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
daukavSireT veb-gverds
zogi moswavle SeiZleba kargi niSnis xaTriT swavlobdes, sxvebs es Se da ganavrceT
iZleba naklebad adardebdeT. swavlis Teoriebi
am TavSi warmodgenili kvleva da Teoriebi dagexmarebaT gaigoT, http://tip.psychology.org/
Tqveni moswavleebis saswavlo istoriebi rogor aswavlis `maT~ av-
daukavSireT swavlebas/
tomaturi sapasuxo reaqciis gamoxatvas (xelisgulebis gaoflianeba,
portfolios da ganavrceT
guliscemis aCqareba…). (SesaZlo klasikuri ganpirobeba praqtikaSi). gamoiyeneT cxrili 6.3 ,,ra
maTi saswavlo istoriebi SeiZleba moicavdes ganmtkicebis magaliTebs mogwonT? moswavleTa mosaz-
maTive Seupovrobisa Tu wuwunisaTvis (operantuli ganpirobeba praq- rebebi ganmtkicebis Sesaxeb~,
tikaSi). jgufSi muSaobis Sansi zogi moswavlisaTvis SeiZleba ganmamt- imisaTvis, rom SearCioT
ideebi da uzrunvelyoT
kicebeli iyos, zogisTvis ki _ sasjeli. zogi maswavlebeli iyenebs
Tqveni moswavleebisTvis
iseT kiTxvars, rogoric 6.3 cxrilSia mocemuli _ moswavleTaTvis Sesaferisi ganmamtkiceblebi;
efeqturi ganmamtkiceblebis dasadgenad. yovelTvis gaxsovdeT: is, gaamdidreT am mosazrebebiT
rac erTisTvis ganmamtkicebelia, meorisaTvis SeiZleba aseTi ar aR- Tqveni portfolio.
moCndes da rom moswavleebma SeiZleba zedmetad `bevri kargi ram mi-
iRon~. ganmamtkiceblebma SeiZleba dakargon TavianTi mniSvneloba, Tu
maT Warbad viyenebT.
mravalferovani ganmamtkiceblebis, maswavleblebis, saklaso oTax-
ebisa da skolebis garda, damatebiT maTTan erTad uzrunvelyofili
unda iyos nimuSebis mravalferovnebac, vinaidan moswavleebi swav-
loben dakvirvebiT. xedaven ki moswavleebi sakuTar Tavs socialur
kvlevebsa da mecnierul teqstebSi? arseboben iseTi personaJebi da
avtorebi, romlebic asaxaven moswavleTa faseulobebsa da warmomav-
lobas? visi namuSevaria gamokruli klasSi? vin iRebs privilegiebsa
da pasuximgeblobas?
konvergencia
imis miuxedavad, rom Tqvens klasSi mravlad iqneba gansxvavebuli
saswavlo istoriebi, arsebobs konvergenciebic – principebi, romle-
bic miesadageba yvela adamians:
335
1. aravin imeorebs xalisiT qcevas, romelic dasjadi an ignorirebu-
lia. warmatebis Tundac minimaluri gancdis gareSe Zalian Znelia
gulmodginebis gamoCena.
2. rodesac esa Tu is saqcieli masSi monawile adamianisaTvis dadebiT
Sedegebs iwvevs, mas ufro xSirad imeoreben.
3. maswavleblebi xSirad ar iyeneben xolme ganmamtkicebels Sesabamisi
swori saqcielisTvis. Cveulebriv. isini reagireben araswor, uadgi-
lo qmedebebze, riTac zogjer am procesSi yuradRebis ganmtkicebas
axdenen.
4. imisaTvis, rom efeqturi iyos, qeba namdvili miRwevis gulwrfel
aRiarebas unda warmoadgendes.
5. funqcionirebis ra donezec unda iyvnen moswavleebi, maT SeuZ
liaT iswavlon sakuTari qcevis marTva da am qcevisTvis pasux-
ismgeblobis aReba.
Sejameba
ra aris swavla? klasikuri pirobiTi refleqsis yoveldRiuri mag-
ra aris swavla. miuxedavad imisa, rom swavlis aliTebi: nerwyvis gamoyofa sayvareli saWmlis
cnebis ganmartebasTan dakavSirebiT sayovel- sunis SegrZnebisas, daZabuloba kbilis saburRi
Tao SeTanxmebis miRweva ver xerxdeba, bevri manqanis xmis gagonebaze, nerviuloba scenaze
eTanxmeba azrs, rom swavla Tavs iCens maSin, asvlisas... danarCeni Tavad daumateT.
roca gamocdileba iwvevs cvlilebas adamia-
nis qcevasa da codnaSi. sqesobrivi momwife-
biT, avadmyofobiT, daRlilobiT an SimSiliT operantuli ganpirobeba:
gamowveuli cvlileba ar Sedis swavlis zogad
gansazRvrebaSi. bihevioristi Teoretikosebi axali sapasuxo reaqciis mosinjva
xazs usvamen garemos stimulTa rols swavlaSi
da yuradRebas amaxvileben qcevaze – iseT sa- ra aqcevs Sedegs ganmamtkiceblad? sasjelad? ski-
pasuxo reaqciebze, romlebze dakvirvebac Sesa- neris operantuli ganpirobebis koncefciis
Zlebelia. bihevioristuli swavla moicavs idea- mixedviT, adamianebi swavloben TavianTi mizan-
Ta asociaciiT swavlas, klasikur ganpirobebas, dasaxuli sapasuxo reaqciis efeqtebis gavleniT.
operantul ganpirobebasa da dakvirvebaze da- adamianisaTvis misi qmedebis Tanamdev SedegTa
fuZnebul swavlas. efeqtebi SeiZleba asrulebdes ganmamtkice-
blis an sasjelis rols. Sedegi miiCneva gan-
mamtkiceblad, Tu is aZlierebs an inarCunebs
swavlis adreuli Teoriebi: im sapasuxo reaqcias, romelmac Tavis droze
es Sedegi gamoiwvia. Sedegi iTvleba sasjelad,
ideaTa asociacia da klasikuri roca is amcirebs an Trgunavs gamomwvev sapa-
ganpirobeba suxo reaqcias.
rogor iqceva neitraluri stimuli ganpirobebul uaryofiTi ganmtkiceba da sasjeli xSirad erTma-
stimulad? klasikuri pirobiTi refleqsis dros neTSi erevaT. ganmtkicebis procesi (negatiuri
xdeba erT dros neitraluri stimulis gameo- Tu pozitiuri) yovelTvis gulisxmobs qcevis
reba da dawyvileba stimulTan, romelic emo- gaZlierebas. maswavlebeli aZlierebs (ganamt-
ciur an fsiqologiur reaqciebs iwvevs. mogvi- kicebs) sasurvel qcevas raRac arasasurvelis
anebiT mxolod es `adre neitraluri~ stimuli CamoSorebiT maSinve, roca sasurveli qceva iCens
iwvevs sapasuxo reaqciebs – neitraluri stimu- Tavs. radganac Sedegebi iTvaliswinebs stimulis
li iqca ganpirobebul stimulad. CamoSorebas an `gamoklebas~, ganmtkiceba nega-
336
tiuria; sasjeli ki gulisxmobs qcevis Semci- is sasargebloa kompleqsuri unarebis ganviTa-
rebasa da daTrgunvas. rodesac qcevas sasjeli rebisas, rTuli miznebis misaRwevad muSaobis
mosdevs, nakleb mosalodnelia, rom momavalSi procesSi, agreTve iseTi saqmianobisas, romelic
msgavs situaciaSi igi kvlav gameordes. xangrZlivia, moiTxovs gulmodginebas, sizuste-
sa da siswrafes. radganac formirebis procesi
rogor SeiZleba wavaxalisoT qcevis simtkice? qcev- did dros moiTxovs, is ar unda gamoviyenoT
is ucvleli reJimi (damyarebuli, gansazRvruli iseT SemTxvevebSi, sadac warmatebis miRweva
raodenobis sapasuxo reaqciebze) waaxalisebs ufro martivi meTodebiTac SeiZleba.
sapasuxo reaqciaTa sixSires, cvalebadi reJimi
ki (damyarebuli cvalebadi raodenobis sapasuxo ra unda gaviTvaliswinoT sasjelis gamoyenebisas?
reaqciebsa da drois cvlad intervalebze) gaa- sasjeli TavisTavad ar iwvevs dadebiT qce-
Zlierebs sapasuxo reaqciebis simtkices. vas. amrigad, yovelTvis, rodesac gadawyvetT
sasjelis gamoyenebas, Tqven is ormxrivi Tav-
dasxmis nawilad unda aqcioT. 1. ganaxorcieleT
ra gansxvavebaa miniSnebasa da signals Soris? sig-
sasjeli da daTrguneT arasasurveli qceva. 2.
nali winmswrebi stimulia. mas adgili aqvs zus-
cxadad da garkveviT CamoayalibeT, rogor unda
tad manam, sanam qmedeba daiwyeba. miniSneba dam-
iqceodnen moswavleebi sinamdvileSi da am sa-
atebiTi signalia, romelic Tan sdevs pirvel
surveli qcevisTvis iqonieT ganmamtkicebeli.
signals. Tu gindaT, rom garemos esa Tu is
amrigad, im dros, roca iTrguneba problematu-
stimuli signalad iqces, igi uSualod win unda
ri qceva, Zlierdeba pozitiuri alternatiuli
uswrebdes miniSnebas, raTa moswavleebma iswav-
sapasuxo reaqcia.
lon signalze reagireba da ar iyvnen damokide-
bulni mxolod miniSnebaze. Semdeg CaaqreT
miniSneba rac SeiZleba male, raTa moswavleebi rogor unda gamoviyenoT funqcionaluri bihevior-
ar gaxdnen masze damokidebulni. istuli Sefaseba da pozitiuri qcevis waxaliseba
moswavlis qcevis gasaumjobeseblad? funqcionalu
ri bihevioristuli Sefasebisas maswavlebeli
gamoyenebiTi bihevioruli analizi Seiswavlis problemuri qcevis (winapirobebs)
da Sedegebs misi mizezebisa da funqciebis
gamoyenebiTi bihevioruli analizis safexurebi.
dasadgenad. Semdeg iqmneba pozitiuri qcevis
1. mkafiod CamoayalibeT qceva, romelic unda
mxardamWeri programebi _ maT unda Caanacvlon
Seicvalos. 2. dagegmeT specifikuri interven-
problematuri qceva axali qceviT, romelic
cia wanamZRvrebis Sedegebis an orives erTo-
moswavlisTvis igive daniSnulebis mqonea, ma-
blivi gamoyenebiT. 3. Tvali adevneT da CainiS-
gram aRar Seicavs problemas.
neT Sedegebi da, Tu saWiroa, moaxdineT gegmis
modifikacia.
swavlebisa da menejmentisadmi
rogor SeuZlia premakis princips dagexmaroT gan-
mamtkiceblis dadgenaSi? premakis principi adas- bihevioristuli midgoma
turebs, rom maRali sixSiris qceva (sayvareli
saqmianoba) SeiZleba iyos dabali sixSiris qcev- jgufuri Sedegebis, kontraqtebisa da Jetonis progr-
is (nakleb sayvareli saqmianobis) efeqturi gan- amebiT marTvis strategiebi. jgufuri Sedegebis gam-
mamtkicebeli. moswavleTaTvis Sesaferisi gan- oyeneba moicavs ganmtkicebas mTeli klasisTvis
mamtkiceblis dadgenis saukeTeso saSualebaa, da mTeli klasis qcevas emyareba. pirobiTi kon-
uyuroT da daakvirdeT, Tu ras akeTeben isini traqtis programa iTvaliswinebs maswavleblis
Tavisufal dros. moswavleTa umravlesobisT- mier TiToeul moswavlesTan kontraqtis dade-
vis sayvareli saqmianobaa saubari, moZraoba, bas, sadac aRwerili iqneba, ra unda gaakeTon
megobris gverdiT jdoma, Jurnalebis kiTxva, an maT privilegiebisa da jildos mosapoveblad.
TamaSi, maT, agreTve, Zalian moswonT, roca ar Jetonebis ganmtkicebis programis farglebSi,
aqvT sakeTebeli testi an davaleba. moswavleebs SesaZlebloba eZlevaT daimsaxu-
ron simboluri niSnebi (qulebi, specialuri
rodis aris formireba Sesaferisi midgoma? for aRniSvnebi, Cifsebi da a.S.) rogorc akademiuri
mireba exmareba moswavleebs, ganaviTaron ax- moswrebisTvis, ise klasSi kargi qcevisaTvis.
ali sapasuxo reaqcia mcire droSi. amrigad, periodulad, moswavleebs SeuZliaT gacvalon
337
maT mier mopovebuli Jetonebi sxva sasurvel muSis qmedebis ZiriTadad verbalur warmodge-
jildoSi. maswavlebelma es programebi unda nas. Seqmnis fazaSi varjiSi da praqtika qcevas
gamoiyenos Zalian frTxilad, xazi gausvas ara ufro srulyofils da moqnils xdis. zogjer
marto karg qcevas, aramed swavlasac. Cven Zalian bevri varjiSi, gaZRola, ukukavSiri
gvWirdeba, sanam nimuSis qcevas gavimeorebdeT.
dabolos, motivacia ayalibebs dakvirvebiT swav-
dakvirvebaze dafuZnebuli swavla da las waxalisebisa da ganmtkicebis gziT. Cven
qcevis kognituri modifikacia: qcevis SeiZleba ar movaxdinoT naswavli qcevis demon-
strireba, sanam ar gagviCndeba saamiso stimuli
gacnobiereba an motivacia. ganmtkicebas SeuZlia dagvexmaros
yuradRebis mokrebaSi, waaxalisos qcevis gameo-
gansxvaveba socialuri swavlisa da socialur-kog-
reba an am qcevis dasaxvewi varjiSi da uzrunve-
nitur Teoriebs Soris. socialuri swavlis Teo- lyos axalnaswavli unaris SenarCuneba.
ria iyo adreuli neobihevioristuli Teoria,
romelic afarToebda bihevioristul Sexed-
ra safexurebisagan Sedgeba TviTmenejmenti? mo-
ulebebs ganmtkicebisa da sasjelis Sesaxeb.
swavleebs SeuZliaT TviTon gamoiyenon bihevi-
bihevioristuli SexedulebiT, ganmtkiceba da
oruli analizi sakuTari qcevebis samarTavad.
sasjeli pirdapir zemoqmedebs qcevaze. social-
maswavleblebs SeuZliaT waaxalison isini, ga-
uri swavlis Teoriis mixedviT, nimuSis (sxva
naviTaron TviTmenejmentis sistema da unarebi.
adamiani, romlis qcevasac akvirdebian) dajil-
amisaTvis maT unda miscen moswavleebs saSualeba,
doebam an dasjam SeiZleba Sesabamisad imoqm-
damoukideblad daisaxon miznebi, Tvalyuri adev
edos damkvirveblis qcevazec. socialur-kog-
non sakuTar progress,Seafason miRwevebi da aar-
nituri Teoria afarToebs socialuri swavlis
Cion da miiRon TavianTi ganmantkiceblebi. maswav-
Teorias da daurTavs mas kognitur faqtorebs,
leblebs SeuZliaT gamoiyenon qcevis kognituri
rogoricaa rwmena, molodini da TviTaRqma.
modifikaciac _ maiqenbaumis mier aRwerili qcev-
is cvlilebis programa, sadac moswavleebs pirda-
gansxvaveba dadgenil da CanacvlebiT swavlas So- pir aswavlian TviTinstruqtirebis gamoyenebas.
ris. dadgenili swavla aris swavla sakuTari
gamocdilebidan. Semcvleli swavla gulisxmobs
swavlas sxvebze dakvirvebiT. es ewinaaRmdegeba problemebi da sakiTxebi
bihevioristul mosazrebas imis Sesaxeb, rom
kognituri faqtorebi ar aris saWiro swavlis ZiriTadad risTvis akritikeben xolme bihevioristul
asaxsnelad. sanam qceva ganxorcieldeba da gan- midgomas? swavlis bihevioristuli meTodebis
mtkicdeba gonebaSi, bevri ram xdeba. borotad gamoyeneba araeTikuria. bihevioris-
tuli meTodebis kritikosebi miuTiTeben gan-
ra elementebisgan Sedgeba dakvirvebaze dafuZnebu- mtkicebis Tanamdevi safrTxis Sesaxeb, rasac
li swavla? imisaTvis, rom viswavloT dakvirve- SeuZlia Seamciros swavlisadmi interesi jil-
biT, yuradReba unda mivaqcioT situaciis im doebze zedmeti aqcentirebiT da imavdroulad
aspeqtebs, romlebic swavlaSi gvexmareba. im- uaryofiTi gavlena iqonios moswavleebze. mas-
isTvis, rom nimuSis qceva gavimeoroT, unda wavleblebs SeuZliaT bihevioristuli meTo-
davimaxsovroT informacia. es gulisxmobs, ni- debis saTanadod da eTikurad gamoyeneba.
338
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
imis miuxedavad, saswavlo wlis dasawyisSive dai- yenebul iqnes saklaso oTaxSi mimdinare swavlis proce-
wyebT pedagogiur karieras Tqvens sakuTar klasSi Tu sis asaxsneladac; es principebi naTels mohfens agreTve
wlis Sua ricxvebidan sxva maswavleblis Semcvlelad, moswavleTa swavlis mamotivirebel rTul faqtorebs.
Tqveni moRvaweobis upirvelesi sajaro indikatorebi (gaxsovT, rogor gexmarebodaT yoveldRiuri kalen-
iqneba Tqveni moswavleebis qceva da klasis marTvis dris mimoxilva dReebisa da Tveebis numeraciisa da sax-
Tqveneuli unarebi. am Tavis kiTxvisas Tqven gaecaniT elebis damaxsovrebaSi?) PRAXIS IITM-iT gamocdiT da
biheviorizmis mraval princips, romlebic SegiZliaT SeamowmebT biheviorizmis Tqveneul codnas, romelic
gamoiyenoT saklaso qcevebis, efeqturi wesebisa da dagexmarebaT saklaso situaciebTan gamklavebaSi.
procedurebis dasadgenad; es principebi SeiZleba gamo-
rogor moiqceodnen?
qvemoT mocemulia ramdenime maswavleblis sapasuxo reaqcia am Tavis dasawyisSi warmodgenil
saswavlo situaciaze _ rogor moiqceodnen isini klasSi, romelic kontrols ar eqvemdebareba.
339
7
Tavi
maswavleblis Canawerebi :
rogor moiqceodiT?
kognituri perspeqtivis elementebi
340
rogor moiqceodiT?
Tqveni ufrosklase-
maswavleblis kritikuli azrovneba
li moswavleebi, rogorc
ra rwmenebi da molodini aqvT am moswavleebs
Canawerebi Cans, istoriis gagebas
damaxsovrebasTan aigi
da rogor moqmedebs es maT swavlaze?
veben. isini testis Ti ras fiqrobT, ratom iyeneben isini aseTi da-
Toeuli Tavis momzadebisas saxelmZRvaneloSi JinebiT meqanikurad damaxsovrebis strate-
moyvanil sityvebs zustad, sityva-sityviT ize- gias?
pireben. saukeTeso moswavleebic ki fiqroben, rom rogor gamoiyenebdiT imas, rac moswavleebma
es swavlis saukeTeso gzaa. metic, roca cdilobT, ukve ician, imisaTvis, rom daxmarebodiT maT
aiZuloT isini, ifiqron istoriaze, ukiTxavT maT ukeT, ufro azrianad eswavlaT?
informacias originaluri wyaroebidan, awyobT ra zemoqmedebas moaxdens moswrebaze es sa
debatebs sxvadasxva sakiTxze klasSi, ganixilavT kiTxebi im klasebis moswrebaze, romelsac
im periodis musikasa da mxatvrobas, romelsac im Tqven aswavliT?
momentSi gadixarT, moswavleebi gijanydebian. ,,es
testSi iqneba?” ,,ratom ganvixilavT am naxatebs
kolaboracia
– unda viswavloT vin da rodis daxata isini?” ,,ra
Tqveni klasis 2-3 moswavlesTan isaubreT im
kavSiri aqvs amas istoriasTan?” is moswavleebic
maswavleblebze, romlebic dagexmarnen sakiTx-
ki, vinc monawileobas iRebs debatebSi, iyeneben
Tan dakavSirebuli codnis gaRrmavebaSi. rogor
saxelmZRvaneloSi mocemul sityvebsa da fra
mimarTes maT Tqveni azrovneba damaxsovrebidan
zebs, Tan arc ician ras amboben.
ufro srulyofili gagebisaken?
341
kognituri perspeqtivis elementebi
kognituri da bihevioristuli
daukavSireT swavlebas/
Sexedulebebis Sedareba
portfolios da ganavrceT
gamoiyeneT seqcia, sadac
swavlis Sesaxeb kognituri da bihevioristuli Sexedulebebi gan-
laprakia kognitur da bi- sxvavdeba. kognituri Tvalsazrisis mixedviT, codna iswavleba, xolo
hevioristl swavlas Soris codnis cvlileba iwvevs cvlilebas qcevaSi. bihevioristuli Sexed-
gansxvavebaTa Sesaxeb, raTa ulebis Tanaxmad, axali qcevebi TavisTavad aris naswavli (Shuell, 1986).
daxvewoT Tqveni swavlebis
orive Teoria aRiarebs, rom swavlaSi ganmtkiceba mniSvnelovan rols
filosofiis xarisxi. rogor
upasuxebdiT gasaubrebisas
asrulebs, magram sxvadasxva mizezis gamo. mkacri bihevioristebi miiC-
kiTxvaze: ,,swavlis romel neven, rom ganmtkiceba aZlierebs sapasuxo reaqcias. kognituri Teo-
Teorias eyrdnobiT da ra- retikosebis azriT ki ganmtkiceba aris informaciis wyaro, romelic
tom?” gvawvdis cnobebs imis Sesaxeb, ra moxdeba qcevis gameorebisas an cv-
lilebisas.
kognituri midgoma swav-
lisadmi _ zogadi midgoma,
kognituri Sexedulebebis Tanaxmad swavla ara mxolod `wers” aso-
romelic swavlas ganixilavs, ciaciebs Cveni tvinis cariel dafaze, aramed afarToebs im codnas,
rogorc codnis SeZenis, romelic ukve SeZenili gvaqvs da axdens maT transformirebas (Greeno,
damaxsovrebisa da gamoyenebis Collins, & Rensick, 1996). imis nacv;ad, rom adamianebi garemo faqtorebis
aqtiur fsiqikur process.
pasiur zegavlenas ganicdidnen, isini aqtiur arCevans akeTeben, avar
342
swavlisadmi kognituri mid-
goma swavlas aqtiur procesad
miiCnevs, sadac moswavleebi
codnis ubralo `mimRebebi~ ki
ar arian, aramed axal infor-
macias eZeben problemis gada-
saWrelad da arsebuli codnis
reorganizebas axdenen axlebu-
rad wvdomis misaRwevad.
343
Rac axali. magram codna imaze metia, vidre swavlis procesis saboloo
produqti, is aseve axali codnis gzamkvlevicaa. kognituri midgoma
gulisxmobs, rom swavlis procesis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani
elementi aris is, riTi modis individi axal saswavlo situaciaSi. rac
ukve viciT, aris saZirkveli da CarCo momavalSi swavlis konstruirebi-
saTvis. codna mniSvnelovanwilad gansazRvravs imas, ras mivaqcevT yu-
radRebas, ras CavwvdebiT, ras viswavliT, ras davimaxsovrebT da ras
daviviwyebT (Alexander, 1996; Bransford, Brown, & Cocking, 2000).
344
Zebno is gonebaSi roca dagWirdeba. fsiqologebi mexsierebas farTod
Seiswavlian. modiT, vnaxoT, ra Seityves maT mis Sesaxeb.
arsebobs mravali Teoria mexsierebis Sesaxeb, magram yvelaze far- daukavSireT swavlebas/
Tod gavrcelebulia informaciis gadamuSavebis axsna (Ashcraft, 2006; Hunt portfolios da ganavrceT
& Ellis, 1999; Sternberg, 1999). Cven gamoviyenebT swavlisa da mexsierebis ganixileT es gamonaTqvamebi
Seswavlis am kargad gamokvleul sistemas. mexsierebis Sesaxeb, romelic
aRebulia: Klatzky, R. L., (1984).
mexsierebis informaciis gadamuSavebis adreuli Sexedulebebi Memory and awareness: An in-
modelad kompiuters iyenebs. kompiuteris msgavsad adamianis goneba formation processing perspective.
Rebulobs informacias, axorcielebs operacias masze misi formisa New York: Freeman, gv. 122.
da Sinaarsis Sesacvlelad, inaxavs informacias, xelaxla poulobs mas swavlis Sesaxeb
saWiroebis SemTxvevaSi da genarirebas ukeTebs masze gacemul sapa- swavla erT weliwadSi imaze
suxo reaqciebs. amrigad gadamuSaveba moicavs informaciis dagrovebas mets aswavlis, vidre gamoc-
dileba 20-Si (rojer aSami).
da mis organizebas ukve arsebuli codnis safuZvelze; mis kodire-
risi gakeTebac unda viswav-
bas; mis SenarCunebas; mis Senaxvas; saWiroebis SemTxvevaSi informaciis loT, imas Cven keTebiT vswav-
mopovebas, mis aRdgenas. mTel am sistemas xelmZRvanelobs mmarTavi lobT (aristotele).
procesi, romelic gansazRvravs, rogor da rodis gaedineba da Semoe- mexsierebis Sesaxeb
dineba sistemaSi informacia. mexsierebis WeSmariti xe-
kognituri fsiqologiis warmomadgenelTa umravlesobisaTvis kom- lovneba yuradRebis xelovne-
piuteruli modeli ubralo metaforaa adamianis gonebrivi aqtivo- baa (semuel jonsoni).
adamianis mexsiereba SeiZleba
bis Sesaxeb. magram sxva kognituri mecnierebi, kerZod isini, vinc
iqces misi warsulis TiTqmis
xelovnur inteleqts Seiswavlian, cdiloben Seqmnan da daaprogra- mudmivi cvlilebisa da damax-
mon iseTi kompiuteri, romelic SeZlebda adamianiviT azrovnebasa da injebis xelovnebad, awmyo-
problemebis gadaWras (Anderson, 2005; Schunk, 2000). zogi mecnieri mi- sadmi misi interesis mixedviT
(jorj santaiana).
iCnevs, rom tvinis muSaoba hgavs erTdroulad momuSave Zalian nel
kompiuterebs, rodesac TiToeuli kompiuteri asrulebs gansxvavebul, daviwyebis Sesaxeb
specifikur davalebas (Ashcraft, 2006). male naswavli, maleve gvavi-
wydeba (andaza).
7.1 sqemaze mocemulia mexsierebis mier informaciis gadamuSavebis goneba nela iviwyebs imas, rac
tipuri modelis sqematuri gamosaxuleba, romelic ramdenime mecnier- didxans iswavleboda (seneka)
is ideis mixedviTaa Sedgenili (Atkinson & Shiffrin, 1968; R. Gagné, 1985; Neis- Tvalidan Sors, gonebidan _
ser, 1976). imisaTvis, rom es modeli ukeT gaviazroT modiT ganvixiloT Sors (andaza).
fizikuri ziani ufro ad-
misi TiToeuli elementi.
vilad miecema daviwyebas,
vidre Seuracxyofa (lord
Cesterfildi).
sensoruli mexsiereba informaciis gadamuSaveba _
adamianis gonebrivi aqtivoba
garemos stimulebi (xedebi, xmebi, suni da a.S.) mudmivad axdens Cve
informaciis miRebis, Senax-
ni sxeulis, mxedvelobis, smenis, gemovnebis, ynosvisa da SegrZnebis visa da gamoyenebisTvis.
meqanizmebis bombardirebas. sensoruli mexsiereba aris sawyisi gada-
sensoruli mexsiereba _
muSaveba, romelic gardaqmnis am Semomaval stimulebs informaciad, sistema, romelic Zalian
raTa maTgan azri gamovitanoT. imis miuxedavad, rom xedva da xmebi mokle xniT inaxavs sensorul
SeiZleba wamis measedebis ganmavlobaSi gagrZeldes, es transforma- informacias.
ciebi (informacia), romelic SegrZnebebs warmoadgens mokled inaxeba informaciis gadamuSaveba _
sensorul saregistracio an sensorul sainformacio bankSi (Driscoll, adamianis gonebrivi aqtivoba
2005; Sperling, 1960). informaciis miRebis, Senaxvisa
mexsierebis moculoba, xangrZlivoba da Sinaarsi. sensoruli mex da gamoyenebisTvis.
sierebis moculoba Zalian didia da imaze meti infomaciis dateva Seu- sensoruli mexsiereba _
Zlia, vidre erTbaSad gamklavebas SevZlebT. magram sensoruli mexsierebis sistema, romelic Zalian
mokle xniT inaxavs sensorul
es didi moculoba xanmoklea da grZeldeba erTidan sam wamamde.
informacias.
345
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT gaaqnieT fanqari (an TiTi) Tqveni
Tvalebis gaswvriv da am dros pirdapir iyureT. konkretulad ras xe-
davT? daWimeT mklavi da mouSviT. ras grZnobT?
sqema 7.1
informaciis gadamuSavebis sistema
informacia daSifrulia sensorul mexsierebaSi, sadac aRqma da yuradReba gansaz-
Rvravs, ra Seinaxeba samuSao mexsierebaSi momavali moxmarebisaTvis. samuSao mexsiere-
baSi axali informacia ukavSirdeba codnas xangrZliv mexsierebaSi zedmiwevniT gada-
muSaebuli da dakavSirebuli informacia xangrZlivi mexsierebis nawilad iqceva da
SeiZleba gaaqtiurdes operatiul mexsierebaSi dasabruneblad. implicituri mexsiere-
ba formirdeba cnobieri Zalisxmevis gareSe.
aRmasrulebeli kontroli
implicituri
mexsiereba
codnis gavlena
346
sqema 7.2
geStaltis principebis magaliTebi
aRqmis geStaltiseuli principebi xsnis, rogor `vxedavT~ struqturebs garemomcvel
samyaroSi.
a) figura-foni. ras xe- b) siaxlove. am xazebs sam g) msgavseba. am xazebs xedavT, d) daxurva. dayo-
davT? saxeebs Tu vazas? jgufad xedavT, xazebs rogorc cvalebad struqtu- fil moRunul xaze-
erTi mTavar figurad Soris siaxlovis gamo. ras xazebis msgavsebis gamo. bs aRiqvamT wred.
aqcieT, meore – fonad.
wyaro: wignidan Learnning Theories: An Education Perspective (4th ed.), by D.H. Schunk. Published by Prentice Hall. Copyright © 2004
by Prentice Hall. ibeWdeba Pearson Education, Inc.-is nebarTviT, Upper Saddle River, NJ.
347
daukavSireT PRAXIS IITM-s da aRqma mTlianad maxasiaTeblebsa da prototipebs rom eyrdnobodes,
ganavrceT
swavla Zalian neli procesi iqneboda. sabednierod, adamianebs SeuZ
yuradReba did rols as-
rulebs saswavlo saqmiano-
liaT aRqmis meore tipis gamoyenebac, romelic efuZneba codnasa da
bebSi. ra nabijebis gadadgma molodins, e.w. daRmaval gadamuSavebas. imisaTvis, rom paternebi uceb
SeuZlia maswavlebels, in- vicnoT da gavarCioT, viyenebT im codnas, rac ukve mogvepoveba ms-
struqciebis gacemisas moswav-
gavsi situaciis Sesaxeb – imas, rac ukve viciT sityvebis, suraTebis
leTa yuradRebis mosapove-
blad da SesanarCuneblad?
an samyaros zogadi mowyobis Sesaxeb. magaliTad, zemoT moyvanil niS-
nebs aso A-ad ver aRiqvamdiT, romauli anbanis Sesaxeb codna rom ar
daukavSireT kvlevas gqonodaT. amrigad, is, rac ukve iciT, did gavlenas axdens imaze, Tu
da ganavrceT
ris aRqmas SeZlebT. aRqmaSi codnis roli gamosaxulia marcxniv mimar-
daaxloebiT 20 wlis win
flavelma (Flavell 1985) aRwera
Tuli isrebiT sqema 7.1-Si, xangrZlivi mexsierebidan (Senaxuli codna)
yuradRebis oTxi aspeqti operatiul mexsierebamde da Semdeg sensorul mexsierebisken.
bavSvis ganviTarebaSi:
1. gakontrolebuli: ga-
yuradRebis roli. muSa mexsiereba rom ferSi, moZraobaSi, xmaSi,
naviTareT yuradRebis
ufro didi moculoba da
sunSi, temperaturasa da a.S. momxdari yoveli cvlilebis saboloo
mniSnelovan detalebze samyofeli yofiliyo, cxovreba SeuZlebeli gaxdeboda. magram yur-
yuradRebis gamaxvilebisa adReba seleqciuri bunebisaa. amorCeuli stimulisaTvis yuradRebis
da umniSvnelos ignori-
miqceviT da sxvebis ignorirebiT vzRudavT aRqmisa da gadamuSavebis
rebis unari.
2. davalebaze specialize-
SesaZleblobas. is, rasac yuradRebas vaqcevT garkveul doneze, imiT
buli: ufrosklaselebi imarTeba, rac ukve viciT da rac gvWirdeba, rom vicodeT. Amrigad,
yuradRebas amaxvileben yuraReba CarTulia 7.1 sqemaze aRweril mexsierebis samive procesSi
ufro rTul saswavlo
da es samive procesi masze gavlenas axdens. yuradRebaze aseve mo-
masalaze (Berk, 2002).
3. direqtiva: maT uviTarde-
qmedebs is, rac im momentSi xdeba garSemo, davalebis sirTule da
baT mgrZnobeloba sig- Tqveni unary, moaxdinoT yuradRebis koncentracia an misi kontroli
nalebis mimarT (maswavle- (Driscoll, 2005). zog moswavles, romelsac yuradRebis deficiti aqvs,
blis xma, mimika), romlis
Zalian uWirs yuradRebaze koncentrireba da sxva xelSemSleli stim-
mixedviTac isini, xvdebian
rodis da saiT mimarTon
ulebis ignorireba.
Tavisi yuradReba. yuradRebas Zalisxmeva sWirdeba da is SezRuduli resursia. vfiq
4. TviTmonitoringi: isini rob, Tavad giwevT cota wamuSaveba, raTa yuradReba miaqcioT am
swavloben imis garCevas,
sityvebs yuradRebis Sesaxeb! Cven yuradRebis mipyroba erT kogni-
swor strategias iyeneben
Tu ara da saWiroebis
tur davalebaze SegviZlia mocemul droSi (Anderson, 2005). magaliTad,
SemTxvevaSi mis Secvlas. roca manqanis tarebas vswavlobdi, ar SemeZlo radios mosmena da Tan
manqanis marTva. cotaodeni praqtikis Semdeg SevZeli radios mos-
mena, magram roca gza gadatvirTuli iyo, radios vTiSavdi. araerT-
wliani praqtikis Semdeg SemeZlo radios mosmena, gakveTilis gegmis
SemuSaveba da saubaric tarebis dros. es SesaZlebelia imitom, rom
bevri procesi, romelic Tavdapirvelad yuradRebas da koncentracias
moiTxovs, varjiSisa da praqtikis Semdeg avtomaturi xdeba. sinamd-
prototipi _ kategoriis vileSi avtomaturobas done gansazRvravs. Cven ar varT sruliad
saukeTeso warmomadgeneli an
avtomaturebi, Tumca met-naklebad avtomaturebi varT Cvens qmede-
saukeTeso magaliTi.
baSi da es damokidebulia imaze, ramdenad gavarjiSebulni varT, aseve
daRmavali gadamuSaveba situaciaze. magaliTad, yvelaze gamocdili mZRolebic ki Zalian yur-
_ aRqma, romelic emyareba adRebianebi xdebian Zlieri nislis dros (Anderson, 2005).
zogadi modelebidan konkre-
tulis molodins.
yuradReba da swavleba. swavlis pirveli nabiji yuradRebis mipy-
yuradReba _ stimulze foku- robaa. moswavleebs ar SeuZliaT im informaciis gadamuSaveba, romelsac
sireba. ver cnoben an ver aRiqvamen (Lachter, Forster, & Ruthruff, 2004). klasSi bev-
ri faqtori moqmedebs moswavlis yuradRebaze. gakveTilis dasawyisSi
avtomaturoba _ unari, imo-
qmedo daswavlili amocanebis TvalismomWrelma an gasaocarma vizualurma gamosaxulebebma an qmede-
Sesabamisad gonebrivi Zalis- bebma SeiZleba miipyron moswavlis yuradReba. maswavlebelma haeris
xmevis gareSe. wnevis Sesaxeb gakveTili SeiZleba daiwyos buStis gaskdomamde gaber-
348
viT. kaSkaSa ferebi, xazgasma, dawerili an warmoTqmuli sityvebis wina
planze wamoweva, moswavleebisadmi saxeliT mimarTva, moulodneli mov
lenebi, damaintrigebeli SekiTxvebi, davalebaTa mravalferovneba da
saswavlo meTodebi, aseve xmis tembrisa da ganaTebis cvlilebebi an
aqeT-iqiT siaruli – yovelive aman SeiZleba miipyros yuradReba. mo-
swavleebma ki unda SeinarCunon yuradReba da unda fokusirebulni
iyvnen saswavlo situaciis mniSvnelovan momentebze. `rekomendaciebSi~
moswavleTa yuradRebis misapyrobad da SesanarCuneblad warmodge-
nilia damatebiTi mosazrebebi.
muSa mexsiereba
sensorul mexsierebaSi dagrovili informaciis Semdgomi gadamu
Saveba SesaZlebelia maSinve, roca is aRiqmeba da transformirdeba
xatebisa da xmebis paternebad (SeiZleba sxva saxis sensorul kodebad).
muSa mexsiereba mexsierebis sistemis ,,samuSao dazgaa”, Sexebis wer-
tilia, sadac axali informacia droebiT inaxeba da Semdeg xdeba misi
SeerTeba xangrZiv mexsierebaSi dagrovil codnasTan problemebis amo-
saxsnelad an leqciis ukeTesad gasagebad. muSa mexsiereba Seicavs imas,
razec mocemul momentSi fiqrobT. am mizeziT zogi fsiqologi miiC-
nevs, rom muSa mexsiereba ,,cnobierebis” sinonimia (Sweller, van Merrien-
boer, & Paas, 1998). sensoruli mexsierebis an xangrZlivi mexsierebisgan
gansxvavebiT muSa mexsierebis moculoba Zalian SezRudulia – bevr
Tqvens leqtors aviwydeba raRac leqciis msvlelobisas, im dros,
roca Tqven cdilobT daiWiroT da gadaamuSaoT informacia.
SeiZleba gagebuli gaqvT xanmokle mexsierebis Sesaxeb. es adrin-
deli saxelia, informaciis gadamuSavebis sistemaSi arsebuli mex-
sierebis mokle komponentisa. xanmokle mexsiereba ar aris zustad,
rac muSa mexsiereba. muSa mexsiereba mocavs orives – droebiT Senax-
vasa da aqtiur gadamuSavebas – mexsierebis samuSao dazgas – sadac
aqtiuri gonebrivi Zalisxmeva gamoiyeneba rogorc axali, ise Zveli in-
formaciis gadamuSavebisas. magram xanmokle mexsiereba, rogorc wesi,
niSnavs Senaxvas, axali informaciis uSualo damaxsovrebas, romelic
SeiZleba Senaxul iqnes mxolod 15-10 wamis ganmavlobaSi (Baddeley, 2001).
adreuli eqsperimentebis mixedviT, xanmokle mexsierebis tevadoba/
moculoba erTbaSad daaxloebiT 5-dan 9 axal erTeulamde iyo (Miller,
1956). mogvianebiT vnaxavT, rom am SezRudvis gadalaxva SesaZlebelia
iseTi strategiebis gamoyenebiT, rogoricaa dajgufeba an informa-
ciis blokebis warmoqmna, magram 5-dan 9-mde SezRudva, rogorc wesi,
yoveldRiur cxovrebaSi mainc ZalaSi rCeba. advilia telefonis nom-
ris damaxsovreba mas Semdeg rac, mas uceb moZebni wingakSi, da oTaxis
meore boloSi midixar dasarekad. magram maSin ra xdeba, roca erT-
maneTis miyolebiT organ unda dareko? ori axali telefonis nomris
Senaxvas mexsierebaSi erTdroulad albaT ver SeZlebT.
muSa mexsiereba _ mexsierebis
muSa mexsierebis Sesaxeb Tanamedrove Sexedulebis mixedviT, is,
forma, romelSi arsebul in-
sul mcire, sami elementisgan Sedgeba: centraluri aRmasrulebeli, formaciazec xarT fokusire-
romelic akontrolebs yuradRebisa da sxva gonebriv resursebs (muSa buli mocemul momentSi.
mexsierebis ,,muSa”), fonologiuri yulfi, romelic inaxavs verbalur
xanmokle mexsiereba _ mex-
da akustikur informacias da vizualur-sivrciTi skeCpedi (grafikuli
sierebis sistemis is kompo-
informaciis Seyvanisa da redaqtirebis sistema) vizualuri da sivr- nenti, romelic informacias
ciTi informaciisaTvis (Gathercole, Pickering, Ambridge, & Wearing, 2004). inaxavs 20 wamis ganmavlobaSi.
349
rekomendaciebi: yuradRebis mopoveba da SenarCuneba
signalebis gamoyeneba. lebs – aCveneT imis sqema an ruka, rogor
miesadageba axali Temebi winas da momdev-
magaliTebi no masalebs.
1. SearCieT signali, romelic eubneba mo-
swavleebs, SeaCeron imis keTeba, rasac Tqvens axsnas SesZineT mravalferovneba,
akeTeben da yuradReba gaamaxvilon Tqven- cnobismoyvareoba da
ze. zogi maswavlebeli amisaTvis oTaxis siurprizebi, moulodnelobebi.
garkveul adgilas gadainacvlebs xolme,
aTamaSeben Suqs, magidaze xels urtyamen
magaliTebi
an saklaso pianinoze akords iReben vizua- 1. gauRviZeT cnobismoyvareoba iseTi kiTxve-
luri da smeniTi signalebi SeanacvleT. biT, rogoricaa: ,,ra moxdeboda, rom...?”
2. Tavi aarideT yuradRebis gamfantav qmede- 2. gakveTilis dawyebis win gaarTeT moulod-
bebs, rogoricaaa saubris dros fanqaris neli movlenis gaTamaSebiT, magaliTad,
TamaSi, romelic xels uSlis rogorc swav- xmamaRali uTanxmoebiT.
lis, ise yuradRebis koncentrirebas. 3. SecvaleT fizikuri garemo oTaxis mowy-
3. gaeciT mokle da mkafio miTiTebebi obilobis cvlilebiT an (saklaso oTaxi,
gadaadgilebamde da ara mis dros. ezo a.S.) gadaadgilebiT.
4. umcros moswavleebTan iyaviT mxiaruli: 4. gamoacocxleT sensoruli arxebi iseTi
gamoiyeneT dramatuli xma, jadosnuri gakveTilis CatarebiT, sadac SesaZebeli
qudi an taSis dakvris TamaSi (Miller, 2005). iqneba Sexeba, gemos gasinjva da ynosva.
5. gamoiyeneT moZraobebi, mimika da xmis tem-
ecadeT ufro xma miawvdinoT moswavleebs, bri – imoZraveT oTaxis garSemo, miuTiTeT,
vidre gamoiZaxoT da dauZaxoT maT. isaubreT rbilad da Semdeg ufro xazgas-
miT.
magaliTebi
1. miuaxlovdiT moswavles da TvalebSi dasviT SekiTxvebi da pasuxisaTvis mieciT
CaxedeT. miTiTebebi.
2. isaubreT mtkice magram ara muqariT
savse xmiT.
magaliTebi
3. mimarTeT bavSvs saxeliT. 1. hkiTxeT moswavleebs, ratom aris masala
mniSvnelovani, rogor apireben mis swavlas,
darwmundiT, rom moswavleTaTvis gasagebia ra strategiis gamoyeneba surT amisTvis.
davalebis an gakveTilis mizani. 2. mieciT moswavleebs miTiTebebi TviT-
SemowmebisaTvis da TviTSesworebisTvis,
magaliTebi sadac yuradReba gamaxvilebuli iqneboda
1. dawereT miznebi da amocanebi dafaze da yvelaze xSir Secdomebze. daawyvileT isi-
ganixileT isini moswavleebTan gakveTilis ni, raTa gaaumjobeson erTmaneTis samuSao
dawyebamde. sTxoveT moswavleebs, Seaja- – xandaxan Znelia sakuTar Secdomebze yu-
mon da xelaxla CamoTvalon miznebi. radRebis gamaxvileba.
2. SeekiTxeT moswavleebs, Tu ratom swav-
loben da sTxoveT maT, moiyvanon mag- damatebiTi informaciisaTvis ix.:
aliTebi imisa, rogor gamoiyeneben SeZe- http://www.inspiringteachers.com/tips/manage-
nil codnas. ment/attention.html
3. daukavSireT axali masala wina gakveTi-
350
centraluri aRmasrulebeli
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT amoxseniT Semdegi magaliTi eSk _ muSa mexsierebis is nawili,
raftis (Ashcraft, 2006, gv. 190) saxelmZRvanelodan da yuradReba miaqci- romelic pasuxismgebelia
eT rogor xsniT mas: (4+5) X 2 yuradRebis monitoringze, mis
warmarTvaze da sxva mentalur
3 + (12/4)
resursebze.
sqema 7.3
muSa mexsiereba
centraluri aRmasrulebeli
(gonebrivi resursebi)
saqmianoba:
sawyisi kontroli da gadawyvetilebis miRebis
procesi msjeloba, metyveleba
informaciis gadacema grZelvadian mexsierebaSi
gameorebisa da kodirebis gziT
wyaro: wignidan Cognition (3rd ed.), by M.H. Ashcraft. Published by Prentice Hall. Copyright © 2002 by Prentice Hall. ibeWd-
eba Pearson Education, Inc.-is nebarTviT, Upper Saddle River, NJ.
351
SegiZliaT. centralur aRmsrulebels exmareba da xels uwyobs ori
sistema – fonologiuri maryuJi da vizualur-sivrciTi skeCpedi.
352
muSa mexsierebis xangrZlivoba da Sinaarsi. cxadia, muSa mexsierebis
sistemaSi informaciis xanmoklea, daaxloebiT 5-20wm, Tuki ar imeorebT
informacias an process raime sxva saxiT. SeiZleba mogeCvenoT, rom 20
wamiani mexsierebis sistema ar aris Zalian sasargeblo da momgebiani.
magram am sistemis gareSe ukve dagaviwydebodaT is, rac winadadebis
pirvel nawilSi waikixeT, sanam mis am bolo sityvebamde moxvidodiT.
es aSkarad gaaZnelebda winadadebaTa gagebasa da aRqmas.
muSa mexsierebaSi arsebuli informaciis Sinaarsi SeiZleba iyos
xmebis an xatebis saxiT, romlebic sensoruli mexsierebis reprezen-
taciebis msgavsia. an SesaZloa informacia ufro abstraqtulad iyos
struqturirebuli mniSvnelobis Sesabamisad.
sqema 7.4
muSa mexsiereba
informacia muSa mexsierebaSi SeiZleba iyos aqtivirebuli SesanarCu-
nebeli gameorebis saSualebiT an SeiZleba gadatanil iqnes xangrZliv
mexsierebaSi iq ukve arsebul informaciasTan dakavSirebis gziT (da-
muSavebuli gameoreba).
gadamuSaveba/
gameorebaGG
naswavlis SenarCuneba
muSa xangrZlivi
mexsiereba mexsiereba
codna xangrZlivi
mexsierebidan
Careva gaqroba
(daviwyeba) (daviwyeba)
353
ris gamoyenebasac gegmavT da Semdeg iviwyebT, magaliTad, telefonis
nomeri an adgilis mdebareoba rukaze.
gadamuSaveba/gameoreba gulisxmobs dasamaxsovrebeli informa-
ciis dakavSirebas imasTan, rac ukve iciT – xangrZliv mexsierebaSi
arsebul codnasTan. magaliTad, Tu gaicaniT viRaca wveulebaze, visac
Tqveni Zmis saxeli hqvia, ar gWiredebaT misi saxelis gonebaSi gameo-
reba, mis dasamaxsovreblad mxolod dakavSireba unda moaxdinoT. am
saxis gameoreba aramarto akavebs informacias operatiul mexsiere-
baSi, aramed exmareba informaciis xangrZliv mexsierebaSi gadanacv-
lebas. gameoreba iseTi procesia, romelsac akontrolebs centraluri
aRmsrulebeli, raTa informaciis gadamuSavebis sistemis saSualebiT
informaciis Semodinebas gaumklavdes.
muSa mexsierebis SesaZleblobebis SezRuduloba SeiZleba aseve gark
veulwilad daiZlios kidec gamsxvilebiT _ informaciis blokebis war-
moqmniT. vinaidan informaciis calkeuli nawilebis raodenoba da ara
maTi moculoba SezRudulia muSa mexsierebisaTvis, SegiZliaT Seinar-
CunoT informacia, Tu SeZlebT misi calkeuli nawilebis dajgufebas.
ganvixiloT magaliTi: vTqvaT gWirdebaT eqvsi cifris damaxsovreba 3,
5, 4, 8, 7 da 0. maTi ufro advilad damaxsovreba SesaZlebeli iqneba sam
gadamuSaveba/gameoreba _ jgufad dawyvilebiT _ TiToeulSi or-ori cifriT (35, 48, 70) an or
mexsierebaSi informaciis er- gjufad _ TiToSi sam-sami cifriT (354, 870). am cvlilebebiT Sesakave-
Tian sistemaSi organizaciis da beli gaqvT informaciis mxolod sami an ori nawili da ara erTdrou-
regulaciis procesebi. axali lad eqvsi. informaciuli blokebis warmoqmna gvexmareba telefonis
informaciis mexsierebaSi
nomris damaxsovrebaSi (Driscoll, 2005).
Semonaxul sxva codnasTan da-
kavSireba, masTan asociaciiisa
da sistematizaciis gziT. daviwyeba. informacia muSa mexsierebidan Serevis an gaqrobis gziT
SeiZleba daikargos (ix. sqema 7.4). Sereva pirdapiri mniSvnelobisaa:
gamsxvileba _ informa- axali informacia gadamuSavebisas Seereva Zvel informacias an mox-
ciis blokuri gadamuSaveba,
deba areva Zvel informaciaSi. roca axali azrebi grovdeba, Zveli
damaxsovrebis gasaadvileblad
monacemTa dajgufeba did informacia qreba muSa mexsierebidan. informacia aseve ikargeba Tan-
azrobriv erTeulebad (mag. daTanobiTi gaqrobis gziT. Tu ar gaagrZelebT informaciisaTvis yu-
telefonis nomris). radRebis miqcevas, sustdeba misi aqtivaciis done da bolos imdenad
daiwevs, rom informaciis xelaxla gaaqtiureba SeuZlebeli xdeba _ is
mexsierebis daqveiTeba _
savsebiT qreba.
mexsierebis Sesusteba da
sinamdvileSi daviwyeba Zalian sasrgebloa. mis gareSe adamianebis
gafermkrTaleba droTa ganma-
muSa mexsiereba Zalian male gadaitvirTeboda da swavlac Sewydeboda.
vlobaSi.
aseve Zalian problematuri iqneboda, Tu yvela is winadadeba gexsome-
boda, rac ki odesme wagikiTxavs, yvela xma, rac odesme gagigonia da
yvela suraTi, rac odesme ginaxavs. . . . gesmiT xom, rasac vgulisxmob?
garkveuli kerZo saxis informaciis moZieba informaciis zRvaSi Seu-
Zlebeli iqneboda. Zalian moxerxebulia, rom arsebobs iseTi sistema,
romelic axdens droebiT Senaxvas da garkveuli saxis informaciis
,,gamoacalkevebas” im yvelafrisgan, rac ki odesme migviRia.
axla xangrZliv mexsierebas mivubrundebiT. radganac es Zalian
mniSvnelovani sakiTxia maswavlebelTaTvis, masze cota metxans Se
vCerdebiT.
354
axlaxan moZebneT da axlave unda akrifoT. xangrZlivi mexsiereba
inaxavs iseT informacias, romelic kargadaa naswavli, rogoricaa sxva
telefonis nomrebi, romlebic ukve iciT.
cxrili 7,1
wyaro: wignidan Comprehension and Learning: A Conceptula Framework for Teachers, by F. Smith, 1975, New York: Holt,
Rinehart, and Winston. Copyright © Holt, Rinehart, and Winston. adaptirebulia avtoris nebarTviT.
355
deklaraciuli codna _
yvela faqti, informacia da ga-
xangrZlivi mexsierebis Sinaarsi: deklaraciuli, proceduruli da
mocdileba, romelic CvenTvis
ganpirobebuli codna. is, rac viciT, Senaxulia xangrZliv mexsiere-
nacnobia.
baSi. adre vsaubrobdiT zogad da specifikur codnaze. codnis kat-
proceduruli codna _ egoriebad dayofis kidev erTi magaliTia deklaraciuli, proceduru-
codna, romelic vlindeba li da ganpirobebuli codna (Paris & Cunningham, 1996; Paris, Lipson, &
amocanis Sesrulebis procesSi, Wixon, 1983). deklaraciulia codna, romlis deklarireba, gancxadebac
`ici – rogor~.
SeiZleba sityvebisa da yvela saxis simboloTa sistemebis meSveobiT.
pirobiTi codna _ imis
simboloTa sistema SeiZleba nebismieri saxis iyos – brailis Srifti,
codna `rodis da ratom~ unda smenadaqveiTebulTa `ena~, cekva an musikaluri notacia, maTematikuri
gamoiyeno deklaraciuli da simboloebi da a.S. (Farnham-Diggory, 1994). deklaraciuli swavlis sfero
proceduruli codna. uzarmazaria. SeiZleba icode Zalze specifikuri faqtebi (oqros atom-
uri wonaa 196,967), zogadi faqtebi (zogierTi xis foToli Semodgo-
maze fers icvlis), piradi upiratsobani (ar miyvars limas lobio),
an wesebi (wiladebis gayofisas amoatrialeT gamyofi da gaamravleT).
deklaraciuli codnis mcire erTeulebi SeiZleba dajgufdes ufro
msxvil erTeulebad. magaliTad, ganmtkicebisa da dasjis principebi
SeiZleba Tqvens azrovnebaSi Camoyalibdes biheviosrituli swavlis
Teoriad (Gagné, Yakovich & Yakovich, 1993).
proceduruli codna aris imis codna, rogor unda gakeTdes ra-
Rac. magaliTad, rogor iyofa wiladebi an iwmindeba karbiuratori _
es aris moqmedebis codna qmedebaSi. proceduruli codna unda iyos
demonstrirebuli. aRsaniSnavia, rom wesis gameoreba – ,,wiladis gayo-
fisas, gadmoatrialeT gamyofi da gaamravleT” – aCvenebs deklaraciul
codnas. es mxolod imas niSnavs, rom moswavleebs wesis Camoyalibeba
SeuZliaT. magram proceduruli codnis CvenebisaTvis, moswavlem unda
imoqmedos. rodesac mas magaliTSi wiladis gayofa uwevs, es sworad
unda gaakeTos. moswavleebi amJRavneben procedurul codnas, roca
isini Targmnian raRac teqstis amonarids espanurad, sworad axarisxe-
ben geometriul figuras da a.S.
pirobiTi codna aris imis codna, rodis da rogor gamoiyeno dek
laraciuli da proceduruli codna. rodesac maTematikuri bevri ma
galiTi gaqvs amosaxsneli, pirobiTi codnaa saWiro imisaTvis, rom
icode, rodis gamoiyeno erTi procedura da rodis _ meore, TiToeu-
cxrili 7.2
codnis saxeebi
zogadi codna dargobrivi codna
deklaraciuli biblioTekis muSaobis saaTebi hipotenuzas gansazRvreba
gramatikis wesebi poema ,,Raven”-is strofebi
356
li amocanis amosaxsnelad. pirobiTi codna saWiroa imis gasarCevad,
romeli teqsti saWiroebs saguldagulo kiTxvas da romeli _ ubralod
Tvalis gadavlebas. bevri moswavlisaTvis pirobiTi swavla ,,sajildao
qvaa”. maT aqvT faqtebi da SeuZliaT proceduris Sesruleba, magram
isini ver xvdebian, rogor gamoiyenon codna Sesabamis dros.
cxrili 7.2 asaxavs, rogor SeiZleba iyos deklaraciuli, proceduru-
li da pirobiTi codna zogadi an romelime sferosaTvis specifikuri.
357
sqema 7.5
xangrZlivi mexsiereba: eqplicituri da implicituri
mexsierebis eqsplicituri da implicituri sistemebi sxvadasxva kanonebiT
moqmedeben da tvinis sxvadasxva sistemebs moicaven.
aseve yoveli saxis mexsierebis qvesaxeebic tvinis sxvadasxva sistemebs
moicaven.
mexsiereba
wyaro: wignidan Psychology by Peter Gray. Published by Worth Publishrs. Copyright © 1991, 1994,
1999, 2000 by Worth Publishers. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
358
– maSin pasuxis gasacemad yvela adamians erTnari dro dasWirdeboda,
imis miuxedavad, raodenoba 1-ia Tu 24 (Mendell, 1971). Tumca, rogorc
adre vnaxeT, mkvlevarebi ver Tanxmdebian imaze, zustad ra saxiT da
rogor inaxeba mexsierebaSi xatebi. zogi fsiqologi Tvlis, rom xatebi
inaxeba suraTebis saxiT mexsierebaSi. sxvebi ki Tvlian, rom ideebs
vinaxavT xangrZliv mexsierebaSi da Semdeg, roca saWiroa, suraTebad
vaqcevT muSa mexsierebaSi.
albaT arsebobs procesTa maxasiaTeblebi – raRac saxis mexsiereba
xatebisaTvis da raRac saxis _ xatis sityviT an ideiT gamosaxatavad.
xatebis `gonebis TvaliT~ danaxva ar aris zustad igive, rac realuri
suraTis danaxva. gacilebiT rTulia gonebaSi arsebul xatebze zemo-
qmedeba transformaciis mizniT, vidre namdvilze (Driscoll, 2005; Maltin &
Foley, 1997). magaliTad, rom gqondeT plastmasis, Zalian male SeZleb-
diT mis amotrialebas. magram gonebrivad amotrialebas bevri adami-
anisaTvis didi dro sWirdeba. amis miuxedavad, suraTebi Zalian gvex-
mareba bevri praqtikuli gadawyvetilebis miRebisas, magaliTad, imis
warmosadgenad, rogor gamoiyureba divani sastumro oTaxSi an rogor
gagordeba golfis burTi garkveuli saxis dartymisas. xatebi xelSe-
mwyobi abstraqtuli azrvnebisTvisac SeiZleba iyos. fizikosebi, maga
liTad faradei da ainStaini, acxadebdnen, rom xatebis SeqmniT xSirad
axerxebdnen rTul problemebSi garkvevas. ainStaini irwmuneboda, rom
SeeZlo warmoedgina rogor misdevda sinaTlis sxivs da eweoda mas,
roca fardobiTobis Teorias qmnida (Kosslyn & Koenig, 1992).
sqemebi. ideebi da erTeuli xatebi kargia erTeuli ideebisa da urTier sqemebi _ 1. bazisuri struq-
Tobebis warmosadgenad. magram xSirad sakiTxTan dakavSirebuli Cveni turebi informaciis organi-
codna moicavs aseve xatebisa da ideebis kombinacias. am saxis rTuli zebisaTvis; cnebebi. 2. aRqmisa
da gamocdilebis mentaluri
codnis asaxsnelad mecnierebma SeimuSaves sqemis cneba (Gagné, Yekov-
sistemebi an kategoriebi.
ich & Yekovich, 1993). sqemebi aris abstraqtuli codnis struqturebi,
romlebic axdenen didi raodenobis informaciis organizebas. sqema
(mxolobiTi forma) aris paterni an gzamkvlevi movlenis, cnebebis an
sqema 7.6
`ganmtkicebis~ nawilobrivi sqema
`ganmtkicebis~ cneba moqceulia `SedegTa~ zogad kategoriaSi. is dakavSirebulia sxva cnebebTan, rogoricaa
restornebSi Wama Tu CvilTa xelSi darweva, gaaCnia individis gamocdilebas.
qcevis
Sedegi biblioTekis
Seyovneba
• namdvili miRwevis aRiareba. jarima
• specifikuri meznebi da Sedegebi aZlierebs an
• dasawyisSi patara nabijebi inarCunebs
amcirebs magaliTi magaliTi
• xelSesaxebidan socialurze qcevas
qcevas
gadasvla
ganmtkiceba sasjeli
negatiuri
drois micemuli CamorTmeuli ganmtkiceba
• gangrZobadi gansazRvra stimuli stimuli ar aris
• myari cvladi
• intervaluri amas ewodeba pozitiuri amas ewodeba negatiuri xSirad erevaT
proporcia ganmtkiceba ganmtkiceba sasjelSi
xSiri
Secdoma
magaliTi magaliTi
359
unaris warmosadgenad. magaliTad 7.6 sqemaze aris ganmtkicebis Sesaxeb
codnis sqemis nawilobrivi reprezentacia.
sqema gvatyobinebs, ra axasiaTebs am kategorias, ras unda movelo-
deT obieqtisa da situaciisgan. es struqtura Sedgeba ,,Wrilebisgan”,
romlebic amovsebulia specifikuri informaciiT, roca viyenebT sqe-
mas garkveul situaciaSi. sqemebi individualuria. magaliTad, ganmt-
kicebis Cemeuli sqema albaT skineris sqemasTan SedarebiT naklebad
srulyofilia. meore TavSi piaJes Teoriis ganxilvisas daaxloebiT
sqemis msgavs cnebas waawydiT.
roca gesmiT winadadeba: `idam iTxova magidis antikvaruli gadasa-
farebeli~, imaze meti iciT am situaciis Sesaxeb, vidre am or deb-
ulebaSia naCvenebi, radgan gonebaSi gaqvT sqemebi Txovebis, magidis
gadasafareblebis, antkvariatisa da, SesaZloa, Tavad idas Sesaxebac
ki. Tqmis gareSe iciT, rom gamcems axla Tavad aRar aqvs magidis ga-
dasafarebeli, radgan is axla idas xelSia da rom idas valia, daubru-
nos is mTxovebels (Gentner, 1975). am informaciaTagan arc erTi ar aris
eqspliciturad gancxadebuli, magram es `sesxebis~ Sesaxeb Cveni sqe-
mis nawilia. sxva sqemebi gvexmareba daskvnis gakeTebaSi, rom qsovili
plastmasisa ar aris (radgan is antikvarulia) da idam albaT stumrebi
dapatiJa sadilad. Tqven rom idas marTla icnobdeT, SeiZleba mis Ses-
axeb Tqveni Seqmnili sqema dagexmarebodaT imis gamocnobaSi, ramdenad
swrafad da ra mdgomareobaSi daabrunebs ida gadasafarebels.
arsebobs kidev erTi saxis sqema. mas Txrobis gramatika (zogjer
uwodeben teqstis an ambis struqturis sqemas) ewodeba. is exmareba mos
wavleebs, gaigon da daimaxsovron moTxrobebi (Gagné, Yekovich & Yekovich,
1993; RumelharT & Ortony, 1977). Txrobis gramatika SeiZleba iyos raRac
amis msgavsi: mkvleleoba gaxsnilia, iZebneba samxilebi da gamocanis
gasaRebi, mkvlelis fataluri Secdoma dadgenilia, igeba xafangi eWvm-
itanilisgan aRiarebis misaRebad, mkvleli ylapavs satyuaras. . . .da-
naSauli gaxsnilia! sxva sityvebiT rom vTqvaT, moTxrobaTa gramatika
aris tipuri zogadi struqtura, romelic SeiZleba miesadagos bevr
specifikur istorias. Txrobis gagebisaTvis virCevT mis Sesaferis da
Sesabamis sqemas. Semdeg viyenebT am CarCos imis gadasawyvetad, romeli
detalebia mniSvnelovani am moTxrobaSi, ra informacia unda veZioT
da ra davimaxsovroT. miCneulia, rom sqema aris Teoria imis Sesaxeb,
daukavSireT swavlebas/ ra unda moxdes moTxrobaSi. sqema gvexmareba teqstis `dakiTxvaSi~,
portfolios da ganavrceT migviTiTebs specifikur informaciaze, romlis povnasac veliT, raTa
rogor SeiZleba sxvadasxva
ambavi azriani iyos. Tu gavaaqtiurebT Cvens ,,saidumlo mkvlelobis
individebis, jgufebisa da
socialuri konteqstebis
sqemas”, moTxrobis kiTxvisas SeiZleba dadarajebuli viyoT miniS-
sqemebma gansazRvron adamian- nebebze an mkvlelis fatalur Secdomaze. Sesaferisi sqemis gareSe
ebisa da situaciebis Sesaxeb moTxrobis, teqstis an klasSi axsnili gakveTilis gageba Zalian neli,
arsebuli informaciis inter- rTuli procesi iqneboda, daaxloebiT iseTi, rogoric sruliad ucxo
pretireba?
qalaqSi rukis gareSe gzis gakvlevaa. sqemas, romelic warmoadgens
movlenaTa tipiur Tanmimdevrobas yoveldRiur situaciebSi, skripti
Txrobis gramatika _ Txro- an movlenaTa sqema ewodeba. 3 wlamde bavSvebs aqvT sabaziso scenarebi
bis sxvadasxva stilis tipuri maT cxovrebaSi cnobili movlenebisaTvis (Nelson, 1986).
struqtura an organizacia.
360
msoflioSi arsebuli codnis sqemaTa da scenarebis saxiT Senaxvas
aqvs Tavisi dadebiTi da uaryofiTi mxareebi. sqema mraval konteqst
Si SeiZleba iqnes gamoyenebuli, gaaCnia, ras exeba igi. magaliTad,
Tqveni codna SegiZliaT gamoiyenoT ganmtkicebis Sesaxeb ganaTlebis
fsiqologiaSi testis Sesadgenad, imis gasaanalizeblad, ratom agza-
vnian moswavles ase xSirad direqtoris kabinetSi da a.S. idas Sesaxeb
kargad Camoyalibebuli sqemis arseboba gaZlevT saSualebas, icnoT
is (misi garegnuli cvlilebebic ki), daimaxsovroT misi maxasiaTe-
beli Strixebi da iwinaswarmetyveloT qceva. magram es arc araswori
daskvnebis gakeTebas gamoricxavs. Tqven SeiZleba idas Sesaxeb Tqvens
sqemaSi araswori an mikerZoebuli informacia gqodeT CarTuli. mag-
aliTad, Tu ida Tqveni eTnikuri jgufisgan ganxsvavdeba da misi jgu-
fis upatiosnobaSi xarT darwmunebuli, SeiZleba daaskvnaT, rom ida
sulac ar daabrunebs magidis gadasafarebels. am mxriv, rasistulma
an eTnikurma stereotipebma SeiZleba ifunqcioneron rogorc adamian-
ebis individTa qcevis araswori gagebis an rasistuli diskrimanaciis
sqemebma (Sherman & Bessenoff, 1999). meore saxis eqsplicituri mexsiereba
epizoduria, romelsac axla ganvixilavT.
361
implicituri mexsiereba
gadaxedeT 7.5 sqemas. xedavT, rom arsebobs sami saxis implicitu
ri an cnobierebis gareSe mexsiereba: klasikuri ganpirobeba, proce-
duruli mexsiereba da primirebis efeqtebi. klasikur ganpirobebisas,
rogorc meeqvse TavSi vnaxeT, zogma cnobierebis miRma arsebulma mo-
gonebam SeiZleba gamoiwvios Tqveni SfoTva testirebisas an gulis
cemis gaxSireba kbilis burRis xmis gagonebisas.
implicituri mexsierebis meore tipia proceduruli mexsiereba un-
arebis, Cveulebebisa da saqmis keTebisaTvis, sxva sityvebiT, mexsiereba
proceduruli codnisaTvis. raime proceduris swavlas _ rogoricaa
Txilamurebze dgoma, burTis Cawodeba CogburTSi, gantolebis amox-
sna dro miaqvs. magram, roca amas ukve iswavli, es codna didi xniT
rCeba mexsierebaSi. proceduruli mogonebebi warmodgenilia piroba
_ moqmedebis wesebis saxiT, romelsac zogjer produqciebsac uwode-
ben. produqciebi zustad gansazRvravs, ra unda gakeTdes konkretul
situaciaSi: Tu gindaT miiRoT A, gaakeTe B. A produqcia SeiZleba iyos
daaxloebiT es: `Tu ginda swrafad isrialo Txilamurebze, ukan nela
gadaixare~ an `Tu Tqveni mizania moswavleTa yuradRebis gazrda da
moswavle imaze didxans iyo yuradRebiT, vidre adre, Seaqe is.~ ar aris
aucilebeli, rom adamianebi yovelTvis acxadebdnen piroba – moqmedebis
daukavSireT swavlebas/ wesebs. xSir SemTxvevaSi isini imasac ver xvdebian, rom miyvebian am
portfolios da ganavrceT
wesebs. rac ufro metad gavarjiSebulia procedura, miT ufro avtoma-
ix. `maswavleblis Canawerebi
praqtikosi maswavleblisaT- turia qmedeba da miT ufro implicituria mexsiereba (Anderson, 1995).
vis~, sadac mocemulia ideebi
imis Sesaxeb, rogor davexmar- SeCerdiT dafiqrdiT dawereT SeavseT carieli adgilebi: mo _
oT moswavleebs informaciis
Senaxvasa da aRdgenaSi.
implicituri mexsierebis ukanaskneli tipia primireba an im infor-
maciis gaaqtiureba, romelic ukve arsebobs xangrZliv mexsierebaSi
raRac cnobierebis gareSe arsebuli procesis meSveobiT. albaT nax-
eT primirebis procesi zemoT moyvanil Sesavseb magaliTSi. SegeZloT
dageweraT mogoneba mosavlis, monadiris, momavalis, molodinisa da mo-
ze dawyebuli sxva sityvebis nacvlad. ase, rom primirebam Seasrula Ta-
visi roli, radgan sityva mogoneba am TavSi bevrgan Segvxvda. primireba
SeiZleba fundamenturi procesi iyos gaxsenebisaTvis, radgan am dros
aqtiurdeba asociaciebi da ganibneva mexsierebaSi (Ashcraft, 2005).
proceduruli mexsiereba _
xangrZlivi mexsiereba imis
Sesaxeb, Tu rogor unda gaa-
keTo esa Tu is saqme. informaciis Senaxva da aRdgena xangrZliv
produqcia _ proceduruli mexsierebaSi
mexsierebis Sinaarsi da wesebi
imis Sesaxeb ra unda gakeT- zustad ra xdeba informaciis mudmivad Senaxvisas – implicituri
des mocemul gansazRvrul da eqsplicituri mogonebebis Seqmnisas? rogor SeiZleba gamoviye-
pirobebSi. noT efeqturad TiTqmis SeuzRudavi unari swavlisa da damaxsovrebi-
sa? Tavdapirvelad rogor swavlobT ama Tu im informacias – rogor
Sevseba _ aqtivaciis
gavrceleba erTi cnebidan gadaamuSavebT mas muSa mexsierebaSi dasawyisSi – es didad zemoqmedebs
meoreze, cnebis gaaqtiureba momavalSi mis gaxsenebaze. erTi mniSvnelovani moTxovnaa, rom daaka-
mexsierebaSi. vSiroT axali informacia xangrZliv mexsierebaSi ukve Senaxul cod-
nasTan. wvdoma/gageba rom moxdes, amaSi mniSvnelovan rols asrulebs
damuSaveba _ mniSvnelobis
saguldagulod damuSaveba, organizeba da konteqsti.
Sevseba da gavrcoba arsebul
codnasTan axali informaciis saguldagulod damuSaveba axal informacias mniSvnelobas matebs,
dakavSirebiT.
radgan akavSirebs ukve arsebul codnasTan. sxva sityvebiT, viyenebT
362
sakuTar sqemebs da ukve arsebul codnas imisaTvis, rom gavigioT. xSi
rad vcvliT Cvens codnas am procesSi. damuSavebas xandaxan avtomatu-
rad vaxdenT. magaliTad, antikuri romis istoriuli figuris Sesaxeb
paragrafis kiTxva aaqtiurebs Cvens ukve arsebul codnas am periodze,
viyenebT Zvel codnas axlis aRsaqmelad da gasagebad.
masala, romelic saguldagulodaa damuSavebuli swavlis dros, mo-
mavalSi advili gasaxsenebeli iqneba. pirveli, rogorc ukve vnaxeT,
saguldagulod damuSaveba gameorebis nairsaxeobaa. is inarCunebs in-
formacias gaaqtiurebulad muSa mexsierebaSi imden xans, ramdenic sak-
marisia axali informaciis xangrZliv mexsierebaSi arsebul codnasTan
dasakavSireblad. meore, damuSaveba arsebul codnasTan damatebiT ka-
vSirebs qmnis. rac ufro metadaa codnis an informaciis erTi nawili
dakavSirebuli codnis sxva nawilebTan, miT ufro meti gza iarsebebs
mis Tavdapirvel saxemde misasvlelad. sxva sityvebiT, Tqven gaqvT
ramdenime ,,iaraRi” an primirebis signali im informaciis misagnebad
da gamosarCevad, romelsac eZebT (Schunk, 2004).
rac ufro metad daamuSaveben moswavleebi axal ideebsa da mosaz-
rebebs, miT ufro gaiTaviseben da Rrmad Cawvdebian maT da ukeTesad
emaxsovrebaT isini. vexmarebiT moswavleebs saguldagulod damuSave-
baSi, rodesac vTxovT teqsti an informacia sakuTari sityvebiT gad-
moscen, ,,gadaTargmnon”, moiyvanon magaliTebi, auxsnan Tanatolebs an
gamoiyenon es informacia axali problemebis gadasawyvetad. cxadia,
Tu moswavleebi damuSavebas araswori axsnis safuZvelze akeTeben, es
mcdari warmodgenebic daamaxsovrdebaT.
organizeba aris gadamuSavebis meore elementi, romelic aumjobe-
sebs swavlas. kargad organizebuli masalis swavla da damaxsovreba daukavSireT PRAXIS IITM-s
da ganavrceT
ufro advilia, vidre informaciis nawilebisa, gansakuTrebiT Tu in- kognitivistebi xazs usvamen
formacia rTuli da vrcelia. koncefciis struqturaSi moTavseba da saguldagulo damuSavebis,
gexmarebaT iswavloT da daimaxsovroT rogorc zogadi gansazRvrebebi, organizebisa da konteqstis
rols informaciis xangrZliv
ise specifikuri magaliTebi. struqtura aris erTgvari gzamkvlevi im mexsierebaSi efeqturi kodi-
informaciisaken, romlis gaxsenebac gWirdebaT. magaliTad, 7.1 cxril- rebisaTvis. gaecaniT ampro-
cesebis gamoyenebis teqnikebs.
Si mocemulia organizebuli informacia muSa da xangrZliv mexsiere-
bebSi arsebuli informaciis moculobis, xangrZlivobis, Sinaarsisa da
aRdgenis/gaxsenebis Sesaxeb. cxrili 7.2 gvaZlevs organizebul infro-
macias codnis tipebis Sesaxeb sqema 7.6 axdens ganmtkicebis Sesaxeb
Cemi codnis organizebas.
konteqsti aris gadamuSavebis mesame elementi, romelic gavle-
nas axdens swavlaze. fizikuri da emociuri konteqstebis aspeqtebi
– adgilebi, oTaxebi, ganwyoba, Cveni Tanmxlebi piri – iswavleba sxva
informaciasTan erTad. mogvianebiT, Tu informaciis gaxsenebas Seec
debiT, es ufro advili iqneba maSin, rodesac axlandeli konteqsti
Tavdapirvelis msgavsi iqneba. konteqsti aris primirebis msgavsi, ro-
melic aaqtiurebs informacias. es demonstrirebuli iyo laboratori-
aSi. ori moswavle, romlebic masalas erTi saxis oTaxSi swavlobdnen,
ukeTes Sedegs aCvenebdnen am oTaxis msgavs garemoSi Catarebul tes-
tze. Sesadarebeli testebi Catarda aseve Zalian gansxvavebul oTaxeb- organizacia _ informaciis
dalagebis, misi mentalur
Sic, sadac amave moswavleebma uaresi Sedegi aCvenes (Smith, Glenberg, &
sistemebsa da kategoriebSi
Bjork, 1978). amrigad testisTvis ,,testis msgavs” garemosa da situaciaSi moTavsebis mudmivi procesi.
momzadeba SeiZleba aisaxos Sedegis gaumjobesebaze. cxadia, yovelT- agreTve kavSirebis mowesrige-
buli da logikuri qseli.
vis ver mixvalT imave an msgavs adgilas raimes gasaxseneblad. magram
Tu warmoidgenT im adgilmedabreobasa da garemos, dRis monakveTsa da konteqsti _ ama Tu im
kompanionebs, sabolood SeiZleba miaRwioT sasurvel informaciamde. movlenasTan dakavSirebuli
fizikuri an emociuri foni.
363
informaciis gadamuSavebis
Teoriis doneebi _ Teoria,
gadamuSavebis Teoriis doneebi. kreikma da lokhartma (Craik & Lockhart,
romlis mixedviTac informa- 1972) pirvelad SemogvTavazes informaciis gadamuSavebis Teoriis
ciis gaxseneba emyareba misi doneebi, rogorc xangrZlivi/xanmokle mexsierebis modelebis alter-
gadamuSavebis siRrmes.
nativa, magram gadamuSavebis Teoriis doneebi dakavSirebulia zemoT
aqtivaciis gavrceleba _ ganxilul saguldagulo damuSavebasTan. kreiki da lokharti Tvlid-
informaciis erTi nawilis nen, rom informaciis damaxsovrebis xangrZlivobas gansazRvravs is,
gaxseneba aaqtiurebs (stimuls ramdenad farTod/eqstensiurad aris informacia damuSavebuli da da-
aZlevs) masTan dakavSirebuli kavSirebuli sxva informaciasTan. rac ufro srulad aris informacia
informaciis gaxsenebas.
gadamuSavebuli, miT meti Sansi gvaqvs misi gaxsenebisaTvis. magali-
aRdgena _ informaciis xan- Tad, Tu gTxovT, gadamuSavebis Teoriis doneebis mixedviT daalagoT
grZliv mexsierebaSi Ziebisa ZaRlebis suraTebi maTi bewvis feris mixedviT, mogvianebiT ver gaix-
da povnis procesi. senebT suraTTa umravlesobas. magram Tu gTxovT daaxarisxoT ZaRle-
bi imis mixedviT, ramdenad mosalodnelia gamogekidnon isini dilis
garbenisas, albaT suraTTa umravlesoba gexsomebaT. ZaRlebis reit-
ingis Sesadgenad yuradReba unda miaqcioT suraTTa detalebs, daakav-
SiroT ZaRlebis Tvisebebi safrTxesTan asocirebul maxasiaTeblebTan
da a.S. daxarisxebis es procedurebi moiTxovs ,,Rrma” gadamuSavebas da
suraTTa maxasiaTeblebis mniSvnelobaze koncentrirebas.
364
nawilobriv xdeba codnis erTi nawilidan qselSi masTan dakavSirebul
ideebze aqtivaciis gavrcelebiT. xSirad viyenebT am gavrcelebas sa-
pirispiro mimarTulebiT rom aRvidginoT saubris `nabijebi~ daax-
loebiT ase: ,,sanam gamosacvleli zeTis sakiTxamde mividodiT, raze
vsaubrobdiT? aa. . . ho, foTolcvenis naxvaze.~ xangrZlivi mexsierebis
swavlisa da gaxsenebis procesebi asaxulia 7.7 sqemaze.
sqema 7.7
xangrZlivi mexsiereba
Cven gavaaqtiurebT informacias xangrZlivi mexsierebidan, raTa moviSvelioT
is muSa mexsierebaSi arsebuli axali informaciis gagebaSi. gonebrivi samuSaosa
da gadamuSavebisas (saguldagulo damuSaveba, organizeba, konteqsti) axali in-
formacia SeiZleba permanentulad inaxebodes xangrZliv mexsierebaSi. daviwyeba
gamowveulia interferenciiTa da droSi CaqrobiT.
aRdgena (rekonsruqcia)
interferencia
(daviwyebuli an Caqroba/
sxvagan Senaxuli) daviwyeba
365
tusma (Elizabeth Loftus) da misma kolegebma Caatares mravali kvleva,
romlebic cxadyofda, rom gamokiTxvis dros SecdomaSi Semyvan kiTx-
vebsa da sxva informacias SeuZlia gavlena moaxdinos mexsierebaze.
magaliTad, Tavis klasikur naSromSi loftusma da palmerma (Loftus
& Palmer, 1974) cdis obieqtebs aCvenes manqanaTa Sejaxebis slaidebi.
mogvianebiT eqsperimentatorebi ekiTxebodnen maT erT nawils: ,,ra
siCqariT moZraobdnen manqanebi, roca daartyes erTmaneTs?” im dros,
roca sxva subieqtebs kiTxvas ase usvamdnen: ,,ra siCqariT midiodnen
manqanebi, roca erTmaneTs Seejaxnen?” gansxvaveba zmnebSi sakmarisi
aRmoCnda subieqtTa mexsierebaze zegavlenis mosaxdenad - ,,dartymis”
subieqtebma daaskvnes, rom manqanebi moZraobdnen saaTSi 34 milis siC-
qariT. magram ,,Sejaxebis” subieqtebi Tvlidnen, rom siCqare saaTSi 41
mils Seadgenda. erTi kviris Semdeg ,,Sejaxebis” subieqtTa 32% axsov-
da Camsxvreuli minebi SemTxvevis adgilze, im dros, roca ,,dartymis”
subieqtTa mxolod 14% axsovda mina (arc erT slaidze Camsxvreuli
mina ar Canda).
366
rod moswavleebi inarCuneben klasSi miRebuli codnis udides nawils”
(gv.279). rogoc Cans, saswavlo strategiebi, romlebic waaxaliseben
moswavleTa CarTulobas da dawyebiTi swavlis maRal maCvenebels (ro-
goricaa xSiri testebi da gameorebebi, ukukavSirebi, maRali stand-
artebi, srulyofili swavla da saswavlo proeqtebSi aqtiuri monaw-
ileoba), asocirebulia ufro xangrZliv SenarCuneba-damaxsovrebasTan.
`rekomendaciebSi~ mocemulia swavlebaSi informaciis gadamuSavebis
Sexedulebis gamoyenebis magaliTebi.
erTi kiTxva, romelic aintrigebs bevr kognitur fsiqologs, aris,
ratom swavlobs da imaxsovrebs zogi adamiani sxvebze mets. maTTvis,
vinc emxroba informaciis gadamuSavebis Sexedulebas, pasuxis nawili
metakognicizmis cnebaSi mdgomareobs.
metakognicia
Sesrulebis makontrolebeli
procesebi _ procesebi, ro-
goricaa SerCeviTi yuradReba,
gameoreba, damuSaveba, orga-
nizeba, romlebic gavlenas
axdens informaciis kodire-
baze, Senaxvaze, mexsierebaSi
aRdgenaze.
367
rekomendaciebi: informaciis gadamuSavebis ideebi saklaso oTaxSi
darwmundiT, rom moswavleebi yuradRebiT vaveba? dRes Cven sxva oTxkuTxedebs gan-
gismenen. vixilavT.”
2. gamoiyeneT diagrama an sqema imis Tval-
magaliTebi saCinoebisaTvis, rogor miesadageba axali
1. ganaviTareT signali, romelic amcnobs masala im CarCos, romelsac aviTarebT.
moswavleebs Sewyviton im momentSi ramis magaliTad: ,,axla, roca iciT, ra Sedis
keTeba da yuradReba mogaqcion Tqven. FBI-is movaleobebSi, rogor fiqrobT, aSS-
daakvirdiT, rogor reagireben moswav- is mTavrobis am diagramaSi sad iqneba misi
leebi am signalze – ar misceT ufleba, adgili?”
ignorireba gaukeTon mas. ivarjiSeT signa- 3. eseTi davalebebi mieciT bavSvebs, romle-
lis micemaSi. bic specifikurad moiTxoven axali infor-
2. imoZraveT oTaxSi, gamoiyeneT mimikebi. maciis gamoyenebas ZvelTan mimarTebaSi.
ecadeT Tavidan airidoT monotonurad
saubari. gamoiyeneT gameoreba da informaciis mi-
3. daiwyeT gakveTili iseTi kiTxvis dasmiT, moxilva.
romelic stimuls aZlevs sakiTxisadmi in-
teress.
magaliTebi
4. moiqcieT moswavleebis individualuri 1. daiwyeT gakveTili saSinao davalebis
yuradReba maTTan miaxloebiT, saxeliT swrafi da mokle mimoxilviT.
mimarTviT an maTTvis kiTxvis dasmiT. 2. CaatareT xSiri da mokle testebi.
3. CarTeT varjiSi da gameoreba TamaSebSi an
daexmareT moswavleebs ganasxvavon aucile-
moswavleebs SeadgenineT erTmaneTis Sesa-
beli da meoreuli mniSvnelobis detalebi
mowmebeli testebi.
da yuradReba gaamaxvilon.yvelaze mniS-
vnelovan informaciaze.
waradgineT masala cxadad da organizebu-
magaliTebi lad
368
nituri codna umaRlesi rigis kogniciaa, romelic gamoiyeneba kog-
nituri procesebis monitoringisa da regulirebisaTvis iseTebisa,
rogorebicaa logikuri azrovneba, gageba-gaanalizeba, problemebis
gadaWra, swavla da a.S. (Metcalfe & Shimamura, 1994). vinaidan adamianebi
gansxvavdebian TavianTi metakognituri codnisa da unaris mixedviT,
isini gansxvavdebian swavlis xarisxisa da siswrafis mixedviTac (Brown,
Bransford, Ferrara, & Campione, 1983; Morris, 1990).
metakognicia moicavs zemoT ganxiluli sami saxis codnas: (1) dek
laraciul codnas sakuTari Tavis, rogorc mswavlelis Sesaxeb, im
faqtorebis Sesaxeb, romlebic gavlenas axdens Sens swavlasa da mex-
sierebaze da garkveuli davalebis SesrulebisaTvis aucilebel unar-
Cvevebs, strategiebsa da resursebze. (2) procedruli codna an imis
codna, rogor gamoiyeno strategiebi. (3) ganpirobebuli codna dava-
lebis dasrulebis uzrunvelsayofad – imis codna, rodis da ratom
gamoiyeno strategiebi da procedurebi (Bruning, Schraw, Norby, & Ronning,
2004). metakognicia aris am deklaraciuli, proceduruli da kondici-
uri codnis strategiuli gamoyeneba miznebis misaRwevad da prob-
lemebis dasaZlevad (Schunk, 2004).
metakognituri codna gamoiyeneba azrovnebisa da swavlis reguli
rebisaTvis (Brown, 1987; Nelson, 1996). arsebobs sami arsebiTi unari, ro
melTa saSualebiTac xorcieldeba es procesi. esenia: dagegmva, moni-
toringi da Sefaseba. dagegmva gulisxmobs imis gadawyvetas, ra dro
unda daeTmos davalebas, ra strategiebi unda iqnes gamoyenebuli, ro-
gor unda daiwyos davalebis Sesruleba, ra resursebi unda Segrovdes,
ra Tanmimdevrobas unda mivyveT, raze ar davkargoT didi dro, ras
mivapyroT gansakuTrebuli yuradReba da a.S. monitoringi aris mo-
cemuli momentis aRqma, gacnobiereba imisa, ,,ras vakeTeb”. monitor-
ingi moicavs kiTxvas: ,,gamodis aqedan raime azri? zedmetad xom ar
vCqarob? sakmarisad viswavle?” Sefaseba moicavs azrovnebis, swavlis
procesebisa da Sedegebis Sesaxeb Sefasebebis gakeTebas. ,,strategiis
Secvla xom ar iqneba upriani? daxmareba xom ar viTxovo? davnebde?
aris es naSromi (naxati, modeli, leqsi gegma, a.S.) dasrulebuli?”
cxadia, ar aris savaldebulo da aucilebeli yovelTvis metakogni-
turebi viyoT. zogi qmedeba rutinad iqceva xolme. metakognicia ufro
sasargebloa maSin, roca davalebebi Zalisxmevis daZabvas moiTxovs,
magram Zalian rTulic ar aris. Semdeg dagegmva, monitoringi da Se-
faseba xdeba damxmare da xelis Semwyobi. isini SeiZleba gamoviyenoT
avtomaturad, sakuTari Zalisxmevis gacnobierebis gareSe (Perner, 2000).
eqspertebi am sferoSi gegmaven, awarmoeben monitorings da afaseben.
maT uWirT TavianT metakognituri codnisa da unar-Cvevebis aRwera
(Bargh & Chartrand, 1999; Reder 1996).
369
moswavleebs weriTi strategiis _ saxelad DEFENDS gamoyenebaSi (Desh-
ler, Ellis, & Lenz, 1996):
airCieT (Decide) Tqveni auditoria, miznebi da pozicia.
SeafaseT (Estimate) ZiriTadi ideebi da detalebi.
daadgineT (Figure) mTavari ideebisa da detalebis Tanmimdevroba.
gamoxateT (Express) Tqveni pozicia dasawyisSi.
aRniSneT (Note) TiToeuli mTavari azri/idea da misi mxardamWeri
argumentebi.
srulad gaagebineT (Drive) bolo winadadeba.
eZieT (Search) Secdomebi da SeaswroeT isini.
cxadia, imaze meti unda gaakeToT, vidre ubralod mouyveT moswav
leebs strategiis Sesaxeb _ Tqven is maT unda aswavloT. maiql pre-
slim da misma kolegebma (Michael Pressley, 1995) ganaviTares kognituri
strategiebis modeli moswavleTaTvis metakognituri unar-Cvevebis
swavlebis gzamkvlevis saxiT. 7.3 cxrilSi mocemulia am strategiebis
swavlebisaTvis saWiro nabijebi.
cxrili 7.3
370
vxdebiT informirebulebi: ramdenime sabaziso principi
371
mexsierebas elementarulad ar SeuZlia mTeli informaciis Sekaveba
da swrafad gadamuSaveba. meore xazi ufro azriania. ar aris aucile-
beli, rom yvela asos xedavdeT, radgan Tqveni xangrZlivi mexsiereba
maSinve amoativtivebs marTlwerisa da gramatikis elementarul wesebs.
mesame xazi yvelaze azriania. ubralo Tvalis Sevlebac sakmarisia,
rom mTlianad davimaxsovroT igi. radgan am dros wamotivtivdeba ara
mxolod marTlwerisa da gramtikis elementaruli wesebi, aramed sin-
taqsis wesebi da albaT istoriuli codna raindebis Sesaxeb (isini xom
bZolaSi tankebiT ar midiodnen). es winadadeba azriania imitom, rom
gaqvT arsebuli sqemebi mis dasawyobad. SedarebiT iolia sityvebisa da
mniSvnelobis asocireba xangrZliv mexsierebaSi ukve arsebul informa-
ciasTan (Sweller, van Merrienboer, & Paas, 1998).
maswavlebelTa mizania gakveTilebi naklebad gaxadon pirveli xa-
zisa da metad mesame xazis msgavsi. imis miuxedavad, rom es elementa-
ruli Cans, gaixseneT, ramdenjer wagikiTxavT winadadeba teqstidan an
mogismeniaT axsna maswavleblisgan, romelic TqvenTvis igive iyo rac
zemoxsenebuli kbvoduwgpjmsqtxnogmctrsobsgrnmiy. gaxsovdeT, swav-
lis iseTi wesebis Secvlas, romlebsac moswavleebi ukve mieCvivnen
_ magaliTad, Tavis dasawyisSi aRwerili situacia rubrikaSi `rogor
moiqceodiT?~ rodesac maswavlebels surda gadaeyvana moswavleebi
gazepirebiT swavlidan gaazrebul swavlaze – moswavleebi yovelTvis
enTuziazmiT rodi xvdebian. moswavleebi SeiZleba did mniSvnelobas
aniWebdnen niSnebs. maT ician, rom dazepirebas friadi moaqvs, maT
ician, ra aris am SemTxvevaSi mosalodneli. azriani swavla ufro sa-
riskoa da met Zalisxmevas saWiroebs. me-8, me-9, me-11 da me-13 TavebSi
ganvixilavT im gzebsa da saSualebebs, romelTa meSveobiTac maswav-
lebels SeuZlia azriani swavlis xelSewyoba. amjerad ki naxeT ru-
brikaSi `istoriebi swavlis Sesaxeb _ xarki swavlebas~ rogor gaxada
maswavlebelma swavla azriani Tavisi axali moswavleebisaTvis.
372
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
suzani erT Cveulebriv `me swavla sul ufro tvinsa da cxovrebas
saxlSi cxovrobda. misi mo- faravda, gaifanta haer-
da ufro momwonda~ Si. ise SemeZlo Cemi tvi-
Zalade mama mTel ojaxs uqm-
nis gamoyeneba, rogorc
nida problemebs. suzans Za-
saWiro iyo. simSvidis grZnoba dameu-
lian uWirda yuradReba swavlisaTvis daeTmo. mas fla da ukve SemeZlo Tavisuflad me-
egona, rom ubralod suleli iyo. magram suzans fiqra da gadamemuSavebina informacia,
moswonda xatva da cekva da ojaxis wevrTa umrav- imaze nerviulobis gareSe, ra xdeboda
lesobac mas mxars uWerda amaSi. roca misi deda saxlSi da dedaCemi rogor iyo.
gaeyara qmars da ojaxTan erTad sxva StatSi gada- swavla sul ufro da ufro mom-
wonda. sinamdvileSi swavla imitom mi-
vida sacxovreblad, suzani Sexvda araCveulebriv
yvarda, rom mister bordesi xdida mas
maswavleblebs, romlebmac daipyres misi fantazia sainteresosa da mimzidvels.. man sap-
da mis niWze gaakeTes aqcenti. suzani filoso- roeqto samuSaoebis keTebac maswavla.
fiis doqtori gaxda bavSvTa aRzrdisa da kon- erT-erT Cems proeqtSi Seqspiris per-
sultaciebis ganxriT – man sakuTari gamocdileba sonaJi gamoviyene. Zalian momwonda am
sxvebis dasaxmareblad gamoiyena. is mogviTxrobs proeqtze muSaoba. SevamCnie Cemi aka-
demiuri moswreba sul ufro umjobes-
Tavisi inglisuris maswavleblis Sesaxeb.
deboda, imis miuxdavad, rom wesiT ar
axal adgilas Cemi gadabargebis yve
unda vyofiliyavi Wkviani. Cems deidaS-
laze aRmafrTovanebeli nawili iyo
vils Tavisi biologiis gakveTilisaTvis
swavlis xelaxla dawyeba. me gamanawiles
laboratoriuli suraTebic davuxate.
maRali donis inglisuris klaSi, Cemi
cxadia, xatva Cemi erT-erTi niWia da
sxva klasebic Zalian kargi aRmoCnda.
amitom didi Zalisxmeva ar mWirdeba.. ma-
arasdros damaviwydeba is momen-
gram amis miuxadavad, siamayes vgrZnob-
ti, roca pirvelad movusmine ingli-
di. ase, rom daviwye dedaCemis gaoceba,
suris maswalebels – mister border-
isve rogorc sakuTari Tavisa.
ss. me klasSi vijeqi da pirvelad Cems
cxovrebaSi SemeZlo marTla momesmina, wyaro: “Hidden Lives: Examining th Lives of Resilient
yuradReba mimeqcia yvelafrisaTvis, European American Children,” by S.H. Hendley. In Glo-
rasac maswavlebeli ityoda. es STam- ria Swidler Boutte (ed.), Resounding Voices: School Expe-
beWdavi gamocdileba, saocari grZnoba rience of People from Diverse Ethnic Backgrounds. Pub-
iyo. meCveneboda, TiTqos Tavi mqonda lished By Allyn & Bacon, Boston, MA. Copyright © 2002
axdili da yvelaferi, rac adre Cems By Peasron Education. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
373
sqema 7.8
suraTebi da sityvebi, romlebic moswavles aRqmaSi exmareba
aqvs Tu ara suraTs swavlebaSi 1000 sityvis fasi? sityvebisa da su-
raTebis swor kombinacias, rogorc qvemoT moyvanili ilustraciaa,
SeuZlia mniSvnelovani cvlilebebi Seitanos swavlaSi.
tari
pistoni
Sesasvleli klapani
mili
gamosasvleli klapani
374
Tu gindaT informaciis daukavSireT swavlebas/port-
xangrZlivad damaxsovreba,
sqema 7.9 folios da ganavrceT
mexsierebis ra strategia aris
miznis miRwevaSi dagexma gamoyenebuli CamoTvlil mag-
rebaT akronimi (abreviatu mnemonikis gamoyeneba kompleqsuri aliTebSi:
ra) – sityva, romelic Sed- a. imis dasamaxsovreblad,
geba da samaxsovrebeli sit-
cnebebis swavlisaTvis rom bismarki CrdiloeT
ilustracia gadmoscems istorias, dakotas dedaqalaqia, mo-
sityvebis pirveli asoebis
romelic damaxsovrebis CarCo da swavleebi warmoidgenen mis
gan. magaliTad, HOMES ga inicialebs biskvitze.
sakidebia rTuli terminebis `dasaki-
moiyeneba Crd. amerikis b. moswavleTaTvis sityvis
dad~, romlebic biologiur farul- separate (calkeuli) mar-
kontinentze arsebuli 5
TeslianTa qvejgufs ekuTvnian. Tlweris swavlebisaTvis
did tbis dasamaxsovreblad
maswavlebelma uTxra, rom
(Huron, Ontario, Michigan, Erie, am sityvaSi iyo virTxa.
Superior). kidev erTi meTodi virTxa inglisurad aris
adgens sityvebsa da wina- rat. marTlac, Tu davak-
dadebebs dasamaxsovrebeli virdebiT, vnaxavT, rom am
sityvis SuaSi moTavsebu-
sityvebis pirveli asoebi-
lia asoTa es konstruqcia
dan. am nimuSis aRsawerad _ sepaRATe.
moviyvanT wminda amerikul g. moswavlem alabaSi warmoe-
magaliTs. aSS-Si notebs in- buli produqtebis dasa-
maxsovreblad maTi pirvel
glisuri anbanis pirveli
asoebidan Seadgina sityva
Svidi asoTi aRniSnaven. vi CAPS – Cotton, Apples, Pa-
olinos gasaRebSi Cawerili per Products, Soybeans.
specifikuri akordis da d. Tavisi sayidlebis siis
samaxsovreblad, romelic dasamaxsovreblad misis
tanerma warmoidgina yveli
amerikuli notebis siste-
televizorze, limoni _
miT ase gamoiyureba _ E, G, divanze, rZe _ magidaze,
D, F, am asoebisgan Seadgines lobio _ dawnul kalaTSi
imis dasamaxsovreblad, rom farulTeslianTa da pamidvrebi buxarze.
sityvebi, romlebic erTma-
angiosperms qvejgufSi Sedian orlebnianebi (di- e. maswavlebeli iyenebs
neTs azrobrivad ukavSird-
cotyledons), romlebSic Tavis mxriv Sedian rub- drois Skalas raTa daanax-
eboda da qmnida winadade-
ales, sapindales da rosales, daakvirdiT suraTs, vos moswavleebs vietnamis
bas: Every Good Boy Does Fine. sadac gamosaxulia angelozi (angiosperms) da omis win, mis dros da mis
radganac sityvebi azriani misi moSinaurebuli dinozavri (dicotyledons). igi
Semdeg momxdari mniS-
unda iyos da winadadebas vnelovani movlenebi.
cdilobs acocdes rubikis (rubales) kubikze, raTa
v. moswavleebs sTxoves
Seadgendes, am midgomas jaW alokos mcenaris tkbili wveni, romelsac ingli- SeedarebinaT TavianTi
vuri mnemonikis Strixe- surad hqvia sap (sapindales). es wveni Camoedineba rutinuli samuSo im samuS-
bic aqvs. es aris meTodi, vardidan, inglisurad rose (rosales). aosTan, romelic eqnebo-
romelic dasamaxsovrebeli daT samoqalaqo omis dros
wyaro: Pictorial Illustrations Still Improve Students’ rom ecxovraT.
masalis pirvel erTeuls
Learning From Text, by R. N. Carney and J. R. Levin,
meores ukavSirebs, meores sakidis tipis mnemonika
Educational Psychology Review, 14. Copyright © 2002
– mesames da a.S. erTi saxis _ sakvanZo sityvebiT
by Kluwer Academic Publishers. ibeWdeba gamomcem-
erTeulebis dakavSirebis
jaWvuri meTodis saSuale- lisa da avtoris nebarTviT. sistema.
biT TiToeuli erTeuli da
kavSirebulia SemdegTan vi- akronimi _ saxelebis,
zualuri asociaciis an moTxrobis saxiT. meore saxis meTodis mixedviT frazebis an Tanmimdevro-
dasamaxsovrebeli erTeulebi erTiandebian ritmSi. bebis damaxsovrebis teqnika,
romelic gulisxmobs yoveli
swavlebisas yvelaze xSirad iyeneben sakvanZo sityvis meTods. jo-
sityvis pirveli asos gamoy-
eli da misi kolegebi iyenebdnen mnemonikas sakvanZo sityvis mnemoni- enebiT axali, dasamaxsovre-
kuri meTodis saswavleblad: beli sityvis Seqmnas.
xelaxla daakodireT saswavli sistyvebi TqvenTvis ufro nacnob
da konkretul sityvad – es aris sakvanZo sityva. jaWvuri mnemonika _ mex-
sierebis strategia, romelic
daakavSireT sakvanZo sityva-miniSneba erTeulis gansazRvrebas-
gulisxmobs asociaciebis
Tan winadadebis saSualebiT. damyarebis gziT elementebis
gaixsneneT sasurveli gansazRvreba. damaxsovrebas.
375
argumenti / kontrargumenti
ra sWirs damaxsovrebas?
wlebis ganmavlobaSi moswavleebi damaxsovre- da hkiTxa: ,,ra mdgomareobaSia dedamiwis
bas eyrdnobodnen sityvebis, procedurebis, birTvi?” da miiRo dauyovnebeli pasuxi
nabijebis, saxelebisa da faqtebis swavlisas. klasis naxevrisgan: ,,dedamiwis birTvi
aris Tu ara es cudi azri? imyofeba vulkanuri magmis, dnobis mdgo-
mareobaSi” (gv. 50).
argumenti meqanikuri damaxsovreba moswavleebs dazepirebuli hqondaT pasuxi,
magram warmodgena ar hqondaT, ras niSnavda is.
qmnis inertul codnas.
SeiZleba maT ar esmodaT sityva ,,birTvi” an
wlebis win uiliam jeimsma (William James, 1912)
,,vulkanuri dnoba”. nebismier SemTxvevaSi es
aRwera meqanikuri damaxsovrebis SezRudvebi.
codna maTTvis sasargeblo iyo mxolod maSin,
man gadmosca istoria imis Sesaxeb, ra SeiZleba
roca isini testis kiTxvebs scemdnen pasuxs da
moxdes maSin, roca moswavleebi imaxsovreben,
mxolod maSin, Tu kiTxva formulirebuli iyo
magram ar esmiT ras:
zustad ise, rogorc maT hqondaT damaxsovre-
Cems megobars, roca is skolas ewvia, buli. moswavleebi xSirad mimarTaven gansaz-
sTxoves Seemowmebina geografiis dawye- Rvrebis sityvebis zustad damaxsovrebas, maSin
biTi klasi. Tvali rom gadaavlo sax- roca aranairi imedi ar aqvT, rom gaigeben ter-
emZRvanelos, man Tqva: ,,warmoidgineT, mins an maswavlebeli niSans aklebs iseT pasuxeb-
rom miwaSi unda gaTxaroT, asobiT aTasi Si, romelic sityvasityviT teqsts ar mihyveba.
kilometris siRrmis ormo, mis siRrmeSi hovard garneri xmamaRla akritikebda meqa-
zedapirTan SedarebiT ufro ecxeleba nikur damaxsovrebas da awarmoebda gagebis win-
Tu ecieba?” klasSi pasuxi aravin gasca. wamowevas. Phi Delta Kappan-Si (Siegel & Shaughnessy,
Semdeg maswavlebelma Tqva: ,,darwmuneb- 1994) interviuSi man ganacxada:
uli var ician, magram vSiSob kiTxva mT- amerikul ganaTlebaSi yvelaze metad
lad sworad ver dasviT. neba momeciT maRelvebs is, rom Cveni saukeTeso mo-
me vcado.” amrigad man aiRo xelSi wigni swavleebic ki Cvens saukeTeso skolebSi
376
ubralod gadian ganaTlebis etapebs. The cplinas aqvTsakuTari terminebi, saxelebi da
Unschooled Mind-Si me momyavs samxilebi, wesebi. momavalSi Cven gvsurs saqme daviWiroT
romelic amtkicebs gagebis ararsebobas im eqimebTan, romlebmac kargad daimaxsovres
– moswavleebis uunarobas, miiRon codna, Zvlebisa da sxeulis nawilebis saxelebi da im
unar-Cvevebi da sxva saxis aSkara cod- wamlebis saxelebic, romlebic saWiroa garkveul
na da gamoiyenon isini efeqturad axal infeqciebTan sabrZolvelad. cxadia, maT Seu-
situaciebSi. am saxis moqnilobisa da ZliaT wignSi amoikiTxon raRac informacia da
adaptirebulobis ararsebobisas, moswav- gamoikvlion garkveuli saxis mdgomareoba, ma-
leTa miRebuli ganaTleba naklebad fa- gram maT unda icodnen, saidan daiwyon es. Cven
seulia (gv. 563-564) gvsurs vimuSaoT iseT buRaltrebTan, romle-
bic zust informacias gvawvdian sagadasaxado
kontrargumenti meqanikuri damax kodeqsis Sesaxeb, informacias, romlis damax
sovreba SeiZleba efeqturi iyos. sovrebac maT uwevT, radgan is icvleba wlidan
damaxsovreba SeiZleba sulac ar iyos axali wlamde im saxiT, rom ar aris yovelTvis ra-
informaciis swavlis aseTi cudi gza, romelsac cionaluri da azriani. gvinda saqme daviWiroT
aqvs mcire Tandayolili mniSvneloba, rogori- iseT kompiuteris gamyidvlebTan, romlebmac
caa ucxo sityvebi. alvin vangma, margaret to- daimaxsovres TavianTi maragi da zustad ician,
masma da judit ouletem (1992) Seadares taga- romeli printeri ,,wava” Cvens kompiuterze. mx-
logis (filipinTa erovnuli ena) dazepirebisa olod imitom, rom raRac dazepirebiTaa naswav-
da sakvanZo sityvis meSveobiT swavlis midgome- li ar niSnavs, rom is inertuli codnaa. sinamd-
bi. kvlevisas, imis miuxadavad, rom sakvanZo si- vileSi kiTxva, romelic unda daisvas, rogorc
tyvis meTodi Tavdapirvelad ufro swrafi da gardnerma aRniSna zemoT, aris _ SegiZliaT Tu
ukeTesi saSualeba aRmoCnda, xangrZlivi davi- ara gamoiyenoT informacia moqnilad da efeq-
wyeba ufro metad axasiaTebda im moswavleebs, turad axali problemebis amosaxsnelad.
vinc sakvanZo sityvis meTodiT swavlobda, vi-
dre im moswavleebSi, vinc swavlisas meqanikur
damaxsovrebas iyenebda. rogoria Tqveni azri?
aris dro, roca moswavleebma unda daimaxsov- gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
ron da Cven maT cud samsaxurs vuwevT, roca www.mylabschool.com
ar vaswavliT, rogor gaakeTon es. yvela dis-
sityvisa da ideisTvis, romlis swavlac esaWiroebaT moswavleebs, Za- sakvanZo sityvis meTodi _
lian rTulia sakvanZo sityvis SerCeva (Hall, 1991; Pressley, 1991). aseve swavlis sistema, romelic
gulisxmobs axali sityvebisa
sakvanZo sityvebis saSualebiT naswavli sityvebi SeiZleba advilad
da cnebebis swavlas msgavsi
mieces daviwyebas, Tu moswavles sakvanZo sityvasa da suraTs aZleven JReradobis sityvebTan da
da is amas Tavad ar akeTebs. maswavleblis mier Seqmnili mexsierebiTi xatebTan dakavSirebiT
kavSirebi da asociaciebi, SeiZleba ar Seesabamebodes moswavlis cod-
nas da mogvianebiT daviwyebas mieces an airios. amis Sedegad zaral-
deba damaxsovreba (Wang & Thomas, 1995; Wang, Thomas, & Ouelette, 1992).
SedarebiT umcros moswavleebs siZneleebi aqvT sakuTari suraTebis
SeqmnaSi. maTTvis mexsierebis daxmareba eyrdnoba ZiriTadad audiosig-
nalebs – ritms, rogoricaa ‘Thirty days hath September’ (Willoughby, Porter,
Blsito, & Yearsley, 1999).
bevri maswavlebeli iyenebs mnemonikas, raTa uceb daimaxsovros
moswavleTa saxelebi. sanam dagvigrovdeba sakmarisi codna, romelic
Cveni swavlis gzamkvlevi gaxdeba, xelsayreli iqneboda mnemonikuri
midgomebis gamoyeneba leqsikonis Sesaqmnelad da faqtebis saswavlad.
amas ganaTlebis yvela specialisti ar eTanxmeba. am azrTa dapirisp-
irebas vnaxavT rubrikaSi _ `argumenti/kontrargumenti~.
377
gazepireba _ informaciis
damaxsovreba misi mudmivi
gazepireba. Zalian mcire rames sWirdeba gazepireba. yvelaze didi
gameorebis gziT, SesaZloa,
problema, rasac maswavleblebi awydebian, aris daexmaron moswavleebs
mniSvnelobis gauazrebladac. fiqrsa da gagebaSi da ara ubralo damaxsovrebasa da dazepirebaSi.
samwuxarod, bevr moswavles, maT Soris Tavis dasawyisSi moyvanili
rigSi ganlagebis efeqti scenaris gmir bavSvebsac, meqanikuri damaxsovreba da swavla erTi da
_ CamonaTvalis Tavsa da igive hgonia (Iran-Nejad, 1990).
boloSi moqceuli sityvebis amis miuxedavad arsebobs iseTi SemTxvevebic, roca raRaca sityva-
damaxsovrebis tendencia. sityviT unda davimaxsovroT, magaliTad, simReris teqsti, leqsi an
piesa. rogor gaakeTebdiT amas? Tqven rom cdilobdeT erTeulTa siis
nawilebad swavla _ dasas- damaxsovrebas, romlebic erTmaneTs Zalian hgvanan, SeiZleba aRmoaCi-
wavli masalis ufro patara noT, rom imaxsovrebT mis dasawyissa da dasasruls da ver axerxebT Sua
nawilebad dayofa. nawilis damaxsovrebas. amas hqvia rigSi ganlagebis efeqti. nawilebad
swavlas, siis ufro mcire segmentebad dayofas SeuZlia dagvexmaros
danawilebis wesi _ raimes am efeqtis Tavidan acilebaSi, radgan siis ramdenime mcire siad gada-
keTeba mokle periodSi Ses- keTeba niSnavs, rom ufro naklebi Sua nawili iqneba saswavli.
venebebiT.
grZeli CamonaTvalis an siis damaxsovrebis kidev erTi gzaa dana
wilebis wesi. moswavle, romelic swavlobs hamletis monologs kviris
intensiuri daswavla _ swav-
ganmavlobaSi periodulad albaT ufro ukeTes Sedegs aRwevs, vidre
la erTi xangrZlivi periodis
moswavle, romelic mTeli monologis dazepirebas kvira saRamos cdi-
ganmavlobaSi intervalebis
gareSe.
lobs. gawelil droSi swavlas intensiuri daswavla ewodeba. masobriv
praqtikas mivyavarT daRlilobamde da motivaciis klebamde. gadan-
awilebuli praqtika gvaZlevs dros ufro Rrma gadamuSavebisaTvis
da Sanss informaciis xangrZliv mexsierebaSi gadatanisaTvis (Mumford,
Costanza, Baughman, Threlfall, & Fleishman, 1994). is, rac erTi sesiis Semdeg
daviwyebas miecema, SeiZleba xelaxla viswavloT Semdeg jerze.
eqspertad gaxdoma:
proceduruli da pirobiTi codnis ganviTareba
eqspertebi raRac garkveul sferoSi floben Rirebulebebs dar-
gobriv codnaSi anu codnas, romelic gamoiyeneba erT speficikur
sferoSi. es moicavs deklaraciul codnas (faqtebsa da verbalur in-
formacias), procedurul informacias (imis codnas, rodis da ratom
unda iyos codna gamoyenebuli) da pirobiT codnas (imis codnas, ro-
dis da ratom unda gamoiyenon is rac ician). amasTan, rogorc Cans,
eqspertebma ganaviTares xangrZlivi muSa mexsiereba TavTavinT sfer-
oebSi da advilad da swrafad miuwvdebaT xeli saWiro informaciaze
da problemis gadaWris strategiebze TavianT sferoSi.
kidev erTi maxasiaTebeli ganasxvavebs eqspertebsa da damwyebebs
erTmaneTisgan. eqspertTa deklaraciuli codnis udidesi nawili
,,proceduruli” gaxda. es niSnavs, rom is gadaizarda rutinaSi da
maTi gamoyeneba avtomaturad SeiZleba muSa mexisrebisaTvis didi
moTxovnebis gareSe. eqsplicituri mogonebebi implicituri gaxda da
eqsperti maT ukve veRar acnobierebs. gacnobierebuli azrovnebis
gareSe gamoyenebul unar-Cvevebs avtomatizirebuli sabaziso unar-
Cvevebs uwodeben. amis magaliTia araavtomatikur manqanaSi siCqareebis
gadarTva. Tavdapirvelad unda gefiqraT TiToeuli nabijis Sesaxeb,
magram roca ufro daxelovndebiT xdebiT (ufro eqsperti xdebiT), es
procesi avtomaturi xdeba. yvela procedura avtomaturi ver iqneba
garkveuli sferos eqspertebisaTvisac ki. magaliTad, imis miuxeda-
vad, ramdenad daxelovnebuli da eqsperti xarT manqanis marTvaSi,
378
manqanis marTva moiTxovs
avtomatizirebul sabaziso
unar-Cvevebsac da dargobriv
strategiebsac.
379
daukavSireT PRAXIS IITM-s da (sqemebi, unari da a.S.), operatiul mexsierebaze datvirTva zedmetad
ganavrceT didi iqneba. magaliTad, imisaTvis, rom dawero leqsi ucxo enaze, unda
sabaziso unarebis ganviTa-
icode am enis sityvebi da gramatika garkveul doneze, garkveulwilad
reba, II A3
efeqturi Sesruleba, roca leqsis formaSic unda erkveodeT. sityvebis, gramatikisa da poeziis
mswavleli daeufleba ZiriTa- formebis swavla da amavdroulad leqsis daweris mcdeloba ukve me-
di unarebis avtomaturad tismeti iqneboda.
gamoyenebas. aRwereT risi meore, praqtika gaZlevT saSualebas ukukavSiriT CamoayaliboT
gakeTeba SeuZliaT maswavleb-
asociaciebi, amoicnoT signalebi avtomaturad da SekraT es nabijebi
lebs, rom daexmaron moswav-
leebs ZiriTadi avtomaturi ufro msxvil `piroba-qmedebis wesebad” an produqtebad. zogi saxis
unarebis gamomuSavebaSi. praqtika dawyebiTi donidanve unda moicavdes mTliani procesis ga-
martivebul versias namdvil konteqstSi. praqtika namdvil konteqstSi
exmareba moswavleebs ara marto imis swavlaSi, rogor gamoiyenon un-
ari, aramed aseve rodis da ratom (Collins, Brown, & Newman, 1989; Gagné,
Yekovich & Yekovich, 1993). cxadia, da es yvela aTletTa mwvrTnelma icis,
Tu garkveuli nabiji, komponenti an procesi problematuria, es el-
ementi mxolod gavarjiSebis Semdeg SeiZleba gaxdes ufro avtoma-
turi da Semdeg dabrundes mTlian TanmimdevrobaSi, raTa Semcirdes
datvirTva operatiul mexsierebaze (Anderson, Reder, & Simon, 1996).
380
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT waikiTxeT qvemoT mocemuli wina-
dadebebi da gamoyofili sityvebi xmamaRla:
mravali wlis ganmavlobaSi Cemi ojaxi da megobrebi muSaobdnen
fermaSi. adgili
imitom, rom oTaxi CaxuTuli iyo, bobi gareT gavida sufTa haeris
CasasunTqad. gamocda
Cven zRvaSi 50 milis siRrmeze SevediT, sanam sanapiro dagvekarge-
boda TvalTaxedvidan. jgufi
CamoTvaleT gamoyofili sityvebi. vin iyo CaxuTul oTaxSi? vin
muSaobda fermaSi?
381
strategiebs informaciis damaxsovrebisaTvis. oTxi wlis bavSvi iwyebs
imis gagebas, rom gaxseneba warsulidan raRacis gamoZaxebaa. oTxi wlis
asakamde bavSvebs hgoniaT, rom gaxseneba aris is, rasac isini xedaven
da ician axla, xolo daviwyeba aris arcodna (Perner, 2000). bavSvTa um-
ravlesoba spontanurad aRmoaCens gameorebas daaxloebiT 5-6 wlis
asakSi. sigleri (1998) aRwers cxra wlis biWs, romelic qurdobis TviT-
mxilveli gaxda da Semdeg gonebaSi imeorebda qurdis manqanis nomers,
sanam policias ar uTxra igi. ufro umcrosi asakis bavSvebs SeiZleba
aswavloT es gameorebis strategia da isini mas efeqturad gamoiy-
eneben, Tu SeaxsenebT amis Sesaxeb, magram isini am strategias spon-
tanurad ar gamoiyeneben. bavSvebs 10-11 wlis asakidan ganuviTardebaT
zrdasrulTa msgavsi muSa mexsiereba.
keisis (Case 1998) Tanaxmad, patara bavSvebi xSirad iyeneben gonivrul,
magram araswor strategiebs problemebis gadasaWrelad maTi SezRuduli
mexsierebis gamo. isini cdiloben gaaiolon davaleba mniSvnelovani in-
formaciis ignorirebiT an swori gadawyvetilebis miRebisaTvis saWiro
nabijebis gamotovebiT. es naklebad Zabavs mexsierebas. magaliTad, ra-
odenobaTa Sedarebisas bavSvebi mxedvelobaSi iReben moxlod WiqaSi
wylis simaRles da ara Wiqis diametrs, radgan es mexsierebis nakleb
daZabvas moiTxovs. keisis azriT, swored amiT SeiZleba aixsnas bavSvebis
uunaroba, amoxsnan piaJes klasikuri problemebi (ix. sqema 2.2).
arsebobs ganviTarebasTan dakavSirebuli ramdenime gansxvaveba ima-
Si, rogor iyeneben moswavleebi organizebas, saguldagulo damuSave-
basa da codnas operatiul mexsierebaSi informaciis gadamuSavebisas.
daaxloebiT 6 wlis asakSi bavSvTa umravlesoba aRmoaCens organizaci-
uli strategiebis gamoyenebis mniSvnelobas, xolo 9-10 wlisaTvis isi-
ni am strategiebs spontanurad iyeneben. amrigad, roca maT Semdegi
sityvebi aqvT saswavli:
382
zog adamians ufro efeqturi muSa mexsiereba aqvs sxvebTan Sedar-
ebiT (Caruglia-Bull & Pressley, 1990; DiVesta & Di Cintio, 1997; Jurden, 1995). gansx-
vavebebi operatiul mexsierebaSi SeiZleba kavSirSi iyos niWierebasTan
maTematikasa da verbalur disciplinebSi. magaliTad, erT kvlevaSi
subieqtebs sTxoves daemaxsovrebinaT ricxvTa sia, gverdze niSnebis
adgilmdebareoba, sityvebi da asoebi (Dark & Benbow, 1991). subieqtebi,
romlebic warmatebulni iyvenen maTematikaSi, ukeT imaxsovrebdnen ci-
frebs da adgilmdebareobas, vidre verbalur disciplinaSi niWieri
subieqtebi, verbaluri TvalsazrisiT ki Tavis mxriv ukeTesad imaxos-
vrebden sityvebs. am Sedegebze dayrdnobiT, darksa da benbous miaC-
niaT, rom sabazo gansxvavebebi informaciis gadamuSavebaSi did rols
asrulebs maTemaTikuri an verbaluri niWis ganviTarebaSi.
383
individualuri gansxvavebebi metakognicizmSi
zogi gansxvaveba metakognitur unar-CvevebSi ganviTarebis Sedegia.
magaliTad, patara bavSvebi, SeiZleba ver acnobierebdnen gakveTilis
mizans – maT SeiZleba egonoT, rom mniSvnelovania gakveTilis bo-
lomde miyvana, dasruleba. ar aris gamoricxuli, davalebis sirTulis
gansazRvris unaric ar SeswevdeT – SeiZleba egonoT, rom gasarTobi
literaturisa da samecniero wignis kiTxva erTi da igivea (Gredler,
2005). asakis matebasTan erTad bavSvebs ufro metad SeuZliaT daa-
myaron aRmasrulebeli kontroli strategiebze. magaliTad, ufro me-
tad SeuZliaT gansazRvron, gaiges Tu ara ganmarteba (Markman, 1977,
1979) an iswavles Tu ara sakmarisad, imisaTvis, rom daemaxsovrebi-
naT erTeulTa sistema (Flavell, Freidrichs, & Hoyt, 1970). metakognituri
SesaZleblobebi ganviTarebas iwyebs daaxloebiT 5-7 wlis asakidan da
umjobesdeba skolaSi siarulis periodSi (Flavell, Green, & Flavell, 1995;
Garner, 1990). pirvel da meoreklaselebTan muSaobisas nensi perim aR-
moaCina, rom ori kiTxvis dasma exmareboda bavSvebs gamxdriyvnen ufro
metakogniturebi. es kiTxvebi iyo: ,,ra iswavle dRes sakuTari Tavis
Sesaxeb, rogorc mkiTxvelma/damwerma?” da ,,ra Seityve, risi gakeTeba
SegiZlia kidev, kidev da kidev~? rodesac maswavleblebi am kiTxvebs
regularulad svamdnen gakveTilebis ganmavlobaSi, patara moswavlee-
bic ki aCvenebdnen sakmaod rTuli metakognituri gagebisa da qmedebis
dones (Perry da sxvebi, 2000).
Tumca metakognicizmSi gansxvavebebis yvela saxe ar aris damoki-
deuli asakis matebasa da momwifebasTan. arsebobs didi gansxvavebu-
loba erTi ganviTarebis donis moswavleebs Sorisac da es gansxvaveba
ar aris dakavSirebuli inteleqtur SesaZleblobebTan. metic, aRmate-
bul metakognitur unars SeuZlia dabali SesaZleblobis doneebis
kompensireba. ase, rom metakognituri unari Zalian mniSvnelovania mo-
swavleTaTvis, romelTac xSirad aqvT problemebi skolaSi (Schunk, 2004;
Swanson, 1990).
metakognituri SesaZleblobebis zogi individualuri gansxvaveba
SeiZleba gamowveuli iyos biologiuri gansxvavebebiT an saswavlo ga-
mocdilebis variaciebiT. moswavleebi SeiZleba Zalian gansxvavdebod-
nen imisda mixedviT, ramdenad aqvT TavianTi garemodan informaciis
seleqciurad akrefis unari. metic, zog swavlis uunaro moswavles
sinamdvileSi yuradRebis darRvevebi aRmoaCnda (Hallahan & Kauffman,
2006), kerZod, didi moculobis davalebebTan dakavSirebiT (Pelham,
1981). sxva saxis yuradRebis an qcevis siZneleebi, romlebic asocird-
ebian yuradRebis darRvevasTan, SeiZleba dakavSirebuli iyos socio-
kulturul, emociur, ganviTarebis, kognitur problemebTan an sagan-
manaTleblo wyaroebTan, rogorc aRniSnulia 7.4 cxrilSi.
384
cxrili 7.4
biologiuri bavSvis yuradRebisa ojaxis eqimi; eqimi samedicino gamokv- wamlebi (mag. rit-
da qcevis siZneleebi _ specialisti leva; specialuri alini), mkurnalo-
ramdenadaa gamowveuli (mag. nevrologi, samedicino testebi. ba fizikuri prob-
biologiuri probleme- fsiqiatri) lemebis gasagebad.
biT an neirobiologiuri
gansxvavebebiT?
wyaro: adaptirebulia ADD/ADHD alternatives in the classroom (p.54) by T. Armstrong. Copyright © 1999 by Associacion for Supervi-
sion and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD-is nebarTviT. yvela ufleba daculia. ASCD-i maswavlebelTa msoflio erTo-
baa, romelic mxars uWers saR politikas da xelmisawvdoms xdis saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios
warmatebas. damatebiTi informaciisaTvis ix. www.ascd.org
385
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
Sejameba
386
ras mivaqcevT yuradRebas, aRviqvamT, viswav-
mexsierebaSi da ra rols asrulebs sqemebi? mo-
liT, davimaxsovrebT da daviviwyebT.
gonebebi SeiZleba iyos ganpirobebuli (semanti-
kuri an epizoduri) da implicituri (proceduru-
mexsierebis informaciis li, klasikuri, ganpirobebuli an primirebadi).
gadamamuSavebeli nimuSi/modeli xangrZliv mexsierebaSi informaciis erTeulebi
SeiZleba Senaxul da urTierTdakavSirebul iqnes
aRqmis ori axsna. `,geStaltis~ principebi Rire winaswari qselebisa an xatebis (warmodgenebis) da
buli axsnaa aRqmis garkveuli aspeqtebisaTvis, sqemebis farglebSi, romlebic monacemTa struq-
magram arsebobs aseve ori saxis axsna infor- turebia. es struqturebi saSualebas gvaZlevs
maciis gadamuSavebis TeoriaSi imis Sesaxeb, warmovadginoT bevri kompleqsuri informacia
rogor vcnobT struqturas da vaniWebT mniS- da gavigoT axali.
vnelobas sensorul movlenebs. pirvels ewo-
deba maxasiaTebelTa analizi an aRmavali gada- ra saswavlo procesebi aumjobesebs xangrZliv mex-
muSaveba, radgan stimuli gaanalizebuli unda sierebas? is, rogor swavlob informacias, gav-
iyos maxasiaTeblebis an komponentebis saxiT da lenas axdens mis Semdgom gaxsenebaze. erTi mniS-
dalagdes azrian struqturaSi. meore saxis aR- vnelovani moTxovnaa daakavSiro axali masala
qma aris daRmavali gadamuSaveba. is efuZneba xangrZliv mexsierebaSi ukve Senaxul codnas-
codnasa da molodins. imisaTvis, rom struqtu- Tan saguldagulo damuSavebis, organizaciis an
ra uceb gavarCioT da vicnoT, amasTan vicnoT konteqstis meTodebis gamoyenebiT. mexsierebis
maxasiaTeblebic, viyenebT imas, rac ukve viciT Sesaxeb kidev erTi Sexeduleba exeba infomaciis
mocemuli situaciis Sesaxeb. gadamuSavebis doneebs, romlis mixedviTac in-
formaciis gaxseneba damokidebulia imaze, ram-
ra aris muSa mexsiereba? muSa mexsiereba aris, denad srulad iqna is gadamuSavebuli.
rogorc xanmokle Senaxva fonologiur yulfsa
da vizualur-sivrciT xatSi, aseve central- ratom gvaviwydeba? muSa mexsierebidan dakar-
uri aRmasruleblis mier marTuli gadamuSaveba guli informacia marTla qreba. magram infor-
– es aris gacnobierebuli azrovnebis samuSao macia xangrZlivi mexsierebidan SeiZleba xelmi-
dazga. imisaTvis, rom operatiul mexsierebaSi sawvdomi iyos, swori signalebis meSveobiT.
informacia 20 wamze metxans darCes gaaqtiure- xangrZlivi mexsierebidan informacia drois ms-
buli, adamianebi iyeneben SenarCunebiT gameo- vlelobasTan erTad ikargeba gaqrobis (nervi-
rebas, repeticias (mentalur gameorebas) da uli kavSirebi, rogoricaa kunTebi, sustdeba
SemuSavebul repeticias (xangrZliv mexsiere- gamoyenebis da xmarebis gareSe) an Serevis (ax-
baSi arsebul informaciasTan dakavSirebas). alma mogonebebma SeiZleba daCrdilos Zveli
SemuSavebuli repeticia aseve gvexmareba axali mogonebebi, Zveli mogonebebi ki Seerios mo-
informaciis xangrZliv mexsierebaSi gadatana- gonebebs axali masalidan) Sedegad.
Si. muSa mexsierebis SezRuduli SesaZlebloba
SeiZleba ,,motyuebul” iqnas informaciuli
blokebis warmoqmnis procesis meSveobiTac. metakognicia
ra aris sami metakognituri unari? swavlisa da
xangrZlivi mexsiereba: swavlebis mizani azrovnebis maregulirebeli sami metakognitu-
deklaraciuli, proceduruli da pirobiTi codnis ri unaria dagegmva, monitoringi da Sefaseba.
Sedareba. deklaraciuli codna aris codna, ro- dagegmva gulisxmobs imis gadawyvetas, ra dro
melic SeiZleba iyos gacxadebuli, rogorc wesi, daxarjo davalebaze, ra strategiebi gamoiyeno,
sityvebisa da simboloebis saxiT. deklaraciu- riT daiwyo da a.S. monitoringi aris imis gac-
li codna aris imis codna, Tu ,,raSia”- saqme. nobiereba, ,,rogor vumklavdebi davalebas”, Se-
proceduruli codna aris imis codna, Tu ,,ro- faseba ki moicavs gansjas swavlisa da fiqris
gor” gaakeTe rame, xolo kondiciuri codna procesebisa da Sedegebis Sesaxeb.
aris imis codna, ,,rodis” da ,,ratom” gamoiyeno
deklaraciuli da proceduruli codna. rogor SeuZlia ukeTesi metakognituri strategiebis
gamoyenebas gaaumjobesos bavSvebis muSa da xan-
rogor aris informacia warmodgenili xangrZliv grZlivi mexsierebani? patara bavSvebs SeiZleba
387
aswavlo organizeba mexsierebis gasaumjobese- amis misaRwevad Zlieri, magram SezRuduli gza
blad, magram isini ar gamoiyeneben am strategias aris meqanikuri damaxsovreba, romlisTvisac
Sexsenebis gareSe. saguldagulo damuSavebasac xelSemwyobi SeiZleba iyos calmxrivi swavla da
asakis matebasTan erTad iyeneben. ideaTa dasa- praqtika.
maxsovreblad warmodgenebisa da istoriebis Se-
qmna ufro dawyebiTi skolis ufrosklaselebsa proceduruli codnis ganviTarebis zogi meTodi.
da mozardebs axasiaTebT. ZiriTadi avtomatizebuli unar-Cvevebi da dar-
gobrivi strategiebi – proceduruli swavlis
vxdebiT informirebulebi: ori tipi – iswavleba sxvadasxva gziT. arse-
bobs avtomaturi unar-Cvevebis ganviTarebis
zogi ZiriTadi principi sami done: kognituri (deklaraciuli codnis
Sesabamisi nabijebis an mimarTulebis miyola),
deklaraciuli codnis ganviTarebis sami gzis axsna. asociaciuri (individualuri nabijebis kom-
deklaraciuli codna viTardeba, roca axali in- binireba ufro msxvil gaerTianebebad) da av-
formacia integrirdeba ukve arsebul Cveneul tonomiuri (roca mTeli procedura SeiZleba
gagebasTan. swavlisa da damaxsovrebis yvelaze dasruldes didi yuradRebis gareSe). winaswari
sasargeblo da efeqturi saSualebaa axali in- codna da praqtika ukukavSiriT exmareba mo-
formaciis gageba da swavla. dasamaxsovrebeli swavleebs, gadainacvlon donidan doneze. dar-
informaciis azrianad gardaqmna mniSvnelovania gisaTvis specifikuri strategiebi aris miznis
da xSirad maswavleblebisTvis udidesi gamowve misaRwevad organizebuli fiqrebisa da qmede-
vaa (sirTule). mnemonika aris damaxsovrebis bebis gacnobierebulad gamoyenebuli unari. Aam
damxmare saSualeba: igi moicavs samagris tipis tipis swavlis wasaxaliseblad maswavleblebma
midgomebs, rogoricaa lokis meTodi, akronimi, unda uzrunvelyon praqtikuli gamoyenebis Se
jaWvuri mnemonika da sakvanZo sityvis meTodi. saZlebloba bevr sxvadasxva situaciaSi.
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
siZnele, romelsac gadaawydiT maswavleblis saaR li kvleva exeba am da kidev bevr sxva sakiTxebs.
ricxvo wignakSi, cxadyofs saganmanaTleblo fsiqolo- adamianuri mexiserebisa da swavlis Sesaxeb codna
giis sakiTxebis urTierTkavSirs. dausviT sakuTar Tavs gavlenas axdens saklaso cxovrebis praqtikis TiTqmis
kiTxvebi: SemiZlia am moswavleebs TviTmaregulirebeli yvela aspeqtze, saswavlo gegmis dizainidan da saxelmZ-
moswavleebi vuwodo? ra ician maT im saswavlo davale- Rvaneloebidan, testebis Sedgenidan dawyebuli, instru-
bebis moTxovnebisa da faseulobebis Sesaxeb, romlebsac mentul programul uzrunvelyofamde. PRAXIS IITM
maT vaZlev? ramdenad eqstensiuria maTi rTuli saswavlo Seafasebs Tqvens codnas kogniutri perspeqtivis kon-
startegiebis wyeba? kognitur perspeqtivaze dafuZnebu- tribuciaSi.
388
rogor moiqceodnen?
aq moyvanilia zogi praqtikosi maswavleblis pasuxi Tavis dasawyisSi moyvanil saswavlo situaciaze, sadac
istoriis gakveTilze moswavleebi masalas gamiznulad imaxsovrebdnen.
389
8
Tavi
maswavleblis Canawerebi :
rogor moiqceodiT?
procesebi
cnebebis swavlebis strategiebi
cnebebis swavleba aRmoCenis gziT
cnebis swavleba demonstrirebis
meTodiT
gza yovel moswavlemde: cnebebis
swavleba da unarSezRuduloba
problemis gadawyveta
gamovlena: problemis gansazRvra
miznebis gansazRvra da problemis
warmodgena
problemis gadaWris SesaZlo
strategiebis aRmoCena
ganWvreta, moqmedeba da ukan
dabruneba
problemis gadaWris
xelisSemsSleli faqtorebi
problemis efeqtiani gadaWra:
rogor iqcevian eqspertebi?
kreatiuloba da problemis
kreatiulad gadaWra
kreatiulobis gansazRvra
ra aris kreatiulobis wyaro?
kreatiulobis Sefaseba
kreatiuloba gakveTilze
`didi kreatiuloba~:
revoluciuri inovacia
rogor gavxdeT eqsperti moswavle:
swavlis strategiebi da swavlis
unar-Cvevebi
swavlis strategiebi da taqtika
organizaciis vizualuri
saSualebebi
kiTxvis strategiebi
swavlis strategiebis gamoyeneba
swavleba transferisaTvis
transferis Sesaxeb arsebuli
Sexedulebebi
swavleba dadebiTi
transferisaTvis
mravalgvaroba da konvergencia
rTul kognitur procesebSi
mravalgvaroba
konvergencia
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
390
roror moiqceodiT?
rogorc cnobilia, mos
maswavleblis wavles kargi akademiuri
kritikuli azrovneba
ra unar-Cvevebi sWirdebaT moswavleebs
Canawerebi moswrebis misaRwevad sWi
Tqveni sagnis asaTviseblad, konkretuli
rdeba garkveuli unar-Cve
gakveTilis mosamzadeblad?
vebi, magram moswavleTa umravlesobas swavlis
ras gaakeTebdiT imisaTvis, rom swav-
es Cvevebi ar gaaCnia, anu ar icis, rogor unda
lis procesSi moswavleebs ganuviTaroT
iswavlos. kerZod, maT ar SeuZliaT didi mocu-
is unar-Cvevebi, romelic daexmareba maT
lobis teqstis wakiTxva, gageba da wakiTxulis
gazafxulze dagegmili testirebis war
daxsomeba, uWirT didi proeqtis Sesruleba –
matebiT gavlaSi?
umravlesoba davalebas bolo wuTamde ar asru-
lebs. moswavle ver axerxebs samuSaos dagegmvas,
kolaboracia
teqstSi ganxiluli mniSvnelovani sakiTxebis
Tqveni jgufis 3 an 4 wevrTan erTad CamoT
gamoyofas. cxadia, rom yovelive es Zalian ga
valeT is unar-Cvevebi da swavlis strategiebi,
wuxebT, swavlis procesi xom uciloblad gu-
rac moswavles dasWirdeba Tqveni kursis asaT-
lisxmobs Sesabamisi unar-Cvevebis gamoyenebas.
viseblad. Semdeg, winamdebare teqstis daxmare-
swavlis procesSi konkretuli miznis misaRwevad
biT gaaanalizeT swavlis Tqveni kursis asaT-
moswavleebs unda misceT sxvadasxva saxis masala,
viseblad saWiro unar-Cvevebi.
magram problema isaa, rom moswavleTa umravle-
soba samuSaos moculobas ver umklavdeba.
391
cnebebis swavleba da swavla
daukavSireT swavlebas/
portfolios da ganavrceT SeCerdiT dafiqrdiT dawereT ratom vambobT finjanze, rom is
piaJes azriT, formaluri op- finjania? ra Tvisebebs gulisxmobs es cneba (`finjani~)? ra aris nayofi?
eraciebis stadiamde adamians banani nayofia? pomidori nayofia? yabaysa da sazamTroze ras ityviT?
abstraqtuli cnebebiT
tkbil pomidorze? zeTisxilze? rogor iswavleT, ra aris xilisaTvis
azrovneba ar SeuZlia. maS,
rogor swavlobs bavSvi iseT
damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi?
abstraqtul koncefciebs,
yovelive is, rac finjanisa Tu xilis da, zogadad, samyaros Sesaxeb
rogoricaa `guSin~ da
`bedniereba~? SesaZlebelia viciT, ukavSirdeba cnebebs da maT Soris arsebul kavSirebs (Arshcraft,
Tu ara abstraqtuli koncef- 2006). magram ra aris cneba? cneba aris kategoria, romelic gamoiyeneba
ciebis swavleba prototipebis msgavsi movlenebis, ideebis, sagnebisa Tu adamianebis dasajgufeblad.
gamoyenebiT?
konkretul cnebas, magaliTad, `moswavles~ rom viyenebT, vgulisxmobT
adamianTa im kategorias, romelic swavlobs – es maTi saerTo damaxa-
siaTebeli niSania. asakobrivi gansxvavebis gamo, zogi SeiZleba iyos
skolis moswavle, zogi ki – ara. aseve gansxvavebuli SeiZleba iyos
swavlis obieqti – es SeiZleba iyos sportis garkveuli saxeoba an
raime sagani, Tumca yvela mainc erT kategoriaSi – `moswavle~ – erTi-
andeba. unda iTTqvas, rom cneba abstraqciaa, anu realur samyaroSi ar
arsebobs. cneba gvexmareba uzarmazari moculobis informaciis siste-
matizaciasa da marTvaSi. magaliTad, ferTa gama 7.5 milion sxvadasxva
fers moicavs. ferTa kategorizacia jgufebad am mravalferovnebas-
Tan `gamklavebis~ saSualebas gvaZlevs (Bruner, 1973).
392
cnebis saukeTeso warmomadgeneli SeiZleba iyos SaSvi (Rosch, 1973). ganmsazRvreli atributebi _
Taviseburebebi da Tvisebebi,
am kateogoriis sxva warmomadgeneli SeiZleba iyos am prototipis
romlebic saerToa erTi kat-
msgavsi (vTqvaT, beRura) anda, erTi mxriv – msgavsi, meore mxriv ki – egoriis sagnebis, movlenebisa
sruliad gansxvavebuli (magaliTad, qaTami, siraqlema). am kategoriis da adamianebisTvis.
CamonaTvalSi SeiZleba iyos iseTi warmomadgenelic, romlis Sesaxebac
gagviWirdeba imis Tqma, ekuTvnis Tu ara is am prototips. magaliTad,
telefoni `avejia~? lifti `satransporto saSualebaa~? zeTisxili prototipi _ kategoriis
`xilia?~ Tavsdeba ama Tu im kategoriaSi esa Tu is sagani, Tu ara, saukeTeso warmomadgeneli an
damokidebulia Tavsebadobis xarisxze. martivad rom vTqvaT, rome- saukeTeso magaliTi.
lime sagani Tu movlena an, Tundac, idea ufro kargad asaxavs cnebas,
vidre meore. (Ashcraft, 2006).
arsebobs kidev erTi Sexeduleba imis Sesaxeb, Tu rogor vswavlobT egzemplari _ mocemuli kate
cnebebs: gamovyofT kategoriis wevrs nimuSis mixedviT. aqtualur mex- goriis konkretuli magaliTi,
romelic gamoiyeneba klasi-
sierebaSi gvaqvs egzemplari/nimuSi (vTqvaT, konkretuli frinveli,
ficirebisas.
aveji da a.S.), romelsac vadarebT sagans da am gziT vadgenT mis Ses-
abamisobas ama Tu im kategoriasTan. magaliTad, parkSi vxedav rkinisa
da qvisagan damzadebul ucnaur skams, romelic SeiZleba Sevadaro sa-
kuTar misaReb oTaxSi mdgar savarZels da amis safuZvelze davaskvna,
SeiZleba am ucnaur skamze komfortulad dajdoma Tu is ufro `qan-
dakebaa~, vidre dasajdomad gankuTvnili sagani.
prototipi, savaraudod, aigeba sxvadasxva saxeobis/modelisagan
miRebuli gamocdilebis safuZvelze. es bunebrivad xdeba, vinaidan sx-
vadasxva STabeWdileba TandaTan ileqeba da droTa ganmavlobaSi qmnis
tipobrivi savarZlis prototips, anu yvela im savarZlisa, romelzec
odesme vmjdarvarT (Schwarts &Reisberg, 1991).
cnebebi da sqemebi. prototipisa da saxeobis garda, cnebis dadgenisas daukavSireT PRAXIS IITM-s
mivmarTavT agreTve sakuTar sqematur codnas, pirdapir dakavSire- da ganavrceT
swavlebis koncefciebi (II, A2)
buls cnebasTan. saidan viciT, rom falsificirebuli fuli ar aris
maswavleblebi did Zalisxmevas
`namdvili~ fuli, is xom savsebiT akmayofilebs CvenTvis nacnobi `fu- andomeben iseTi koncefciebis
lis~ prototipsa Tu models/nimuSs? am daskvnamde mivdivarT am fu- Camoyalibebas, romlebic
lis istoriis safuZvelze: es fuli `arakeTilsindisierma~ adamianebma arsebiTia sagnis Seswavlisa
da unarebis ganviTarebisTvis;
dabeWdes. aqedan gamomdinare, fulis cneba ukavSirdeba danaSauls,
swavlebis koncefciebis Ses-
siyalbes, saxelmwifo xazinas da a.S. axeb ZiriTadi Sexedulebebis
iakob feldmanis (Jacob Feldman, 2003) mier SeTavazebuli saboloo gaazrebasa da maTi Rirsebebisa
aspeqti cnebis Seswavlisas aris simartivis principi. feldmanis az- da naklovanebebis aRweras.
393
cnebebis swavlebis strategiebi
rogoria Tqveni azri?
warmoidgineT, rom gsurT imuSaoT skolaSi, sadac emigranti bavS-
vebi swavloben. skolis direqtori gisvamT kiTxvas: `rogor aswav-
liT abstaqtul cnebebs moswavles, romelic cota xnis win Camovi-
da somalidan da araTu inglisurze, Tavis mSobliur enazec ki ver
kiTxulobs?~
swavlis procesSi mniSvnelovania rogorc prototipi, ise ganmsaz-
Rvreli maxasiaTeblebi/atributebi. realur samyaroSi arsebuli pro-
totipebisa da saxeobebis magaliTze bavSvebi swavloben mozrdilTa
mier miwodebul uamrav cnebas (Tennyson, 1981), magram Tu saxeoba bun-
dovania (zeTisxili nayofia?), gadawyvetilebis misaRebad unda mim-
arTo ganmsazRvrel maxasiaTeblebs. zeTisxili aris sakvebi, romelsac
nayofis SigniT aqvs marcvali saWmel nawilSi, rac damaxasiaTebelia
nayofisaTvis. amrigad, zeTisxili ueWvelad nayofia, miuxedavad imisa,
rom is ar aris nayofis prototipis msgavsi (Schunk, 2004).
cnebis swavlis msgavsad, cnebebis swavlebac moicavs rogorc
ganmsazRvrel maxasiaTeblebs, ise prototipebs. cnebebis swavlebis
erT-erT midgomas ewodeba `cnebis daufleba~. es gza exmareba moswav-
les konkretuli cnebis Sesaxeb azris agebaSi da im praqtikuli az-
rovnebis unar-Cvevebis gavarjiSebaSi, rogoricaa hipoTezis Semowmeba
(Joyce, Weil, & Calhoun, 2006; Klausmeir, 1992).
394
leebs sxva hipoTeza. pasuxebi iyo `cocxali arseba~
da `is, rac mcenareze izrdeba~. mcenareebisa da
cocxali arsebebis Sesaxeb gamarTuli mokle dis-
kusiis Semdeg maswavlebelma warudgina moswavleebs
pomidori, rogorc `magaliTi~ da stafilo, rogorc
`CafiqrebulTan kavSiris armqone ram~. amis Semdeg
moswavleebma daasaxeles sxva hipoTezebic – `wiTe-
li obieqti/sagnebi~. sxva magaliTebis (atami, gogra,
forToxali) da aramagaliTebis (salaTis foToli,
kartofili) ganxilvis Sedegad moswavleebma SeZles
CamoeyalibebinaT hipoTeza `nivTi, romelic Seicavs
Tesls saWmel nawilSi~. Sedegad moswavleebma “aages”
`nayofis~ cnebia `ageba~ – sakvebi, romelic Seicavs
saWmel nawilSi Tesls (an ufro daxvewili gansaz- `qalaqel bavSvebs uWirT cnebis
Rvreba: sakvebad gamosadegi mcenaris nebismieri wv- – `mosavlis aReba~ – gageba.
395
cnebebis swavlebisas kargi iqneba, Tu vixelmZRvanelebT kargad
cnobili WeSmaritebiT – `asjer gagonils erTxel nanaxi sjobs~. um-
crosi asakis moswavleebTan cnebis gacnoba ilustraciebis saSualebiT
aadvilebs swavlis process. amasTanave, istoriidan, bunebismetyvele-
bidan, maTematikidan rTuli cnebebis TvalsaCinod warmodgena diagr-
amebisa Tu grafikebis saxiT sasurvelia yvela asakis moswavleebTan.
magaliTad, andersonisa da smitis (Anderson & Smith, 1983) monacemebiT,
sinaTlis Tvisebebis Sesaxeb teqstis wakiTxvisas moswavleTa mxolod
20%-ma SesZlo imis gageba, Tu rogor vxedavT sagnebs areklili sinaT-
lis meSveobiT. magram ilustraciis (ix. nax. 8.1) analizis Sedegad, cne
bis arsi moswavleTa 80%-ma gaigo.
sqema 8.1
rTuli cnebebis gageba
ilustracia SeiZleba daexmaros moswavles rTuli
cnebis gagebaSi.
396
ararelevanturi maxasiaTebeli niSnebi. mravalferovani magaliTebis
meSveobiT (igulisxmeba informaciis miwodeba imis Sesaxeb, rom nayofs
SeiZleba hqondes erTi an bevri Tesli, is SeiZleba iyos an ar iyos tk-
bili, hqondes sxvadasxva Seferiloba da a.S.) maswavlebelma moaxerxa
arasakmarisi ganzogadebis Tavidan acileba da swored amis meoxebiT ganzogadebis SezRudva _
moswavleebma gogra nayofis saTanado kategorias miakuTvnes. kategoriidan zogierTi
gasaTvaliswinebelia, rom uaryofiTi magaliTebi, erTi mxriv, Za- namdvili wevris garicxva;
lian axlos unda iyos cnebasTan, magram, meore mxriv, hqondes Zalian cnebis Seviwroveba.
mkveTri ganmasxvavebeli niSnebi. magaliTad, tkbili kartofili da re-
vandi nayofi ar aris, Tumca pirveli tkbilia, meores ki namcxvarSi iye
neben. uaryofiTi magaliTebis moyvana Warbi ganzogadebis Tavidan ac-
ilebis kargi saSualebaa.
roca darwmundebiT, rom moswavleebma gaiges cnebis arsi, kargi zegeneralizacia _ im wevrebis
iqneba, Tu hkiTxavT, daakvirdnen Tu ara isini TavianTi hipoTezis CarTva, romlebic ar Sedian
Camoyalibebisa da Semowmebis process. analizi exmareba moswavleebs kategoriaSi. cnebis metismeti
gafarToeba.
ganmazogadebeli kognituri unar-Cvevebis ganviTarebaSi: isini rwmun
debian, rom adamiani problemis gadaWrisas sxvadasxva gzas mimarTavs
(Joyce, Weil, & Calhoun, 2006).
cxrili 8.1.
cnebis dauflebis (SemuSavebis) fazebi
cnebis dauflebis procesi sami fazisagan Sedgeba. pirvel fazaSi maswavlebeli miawvdis moswavleebs
dadebiT da uaryofiT magaliTebs, ris safuZvelzec isini axerxeben cnebis identifikacias. meore
fazaSi maswavlebeli amowmebs, moaxerxes Tu ara moswavleebma cnebis arsis wvdoma. dabolos, mesame
fazaSi moswavleebi aanalizeben azrovnebis procesis strategiebs.
pirveli faza: informaciis meore faza: cnebis wvdomis mesame faza: moswavleebi
warmodgena da cnebis identi- Semowmeba aRweren azrovnebis proce-
fikacia moswavleebs mohyavT damatebi- sis mimdinareobas
maswavlebeli warudgens mo- Ti magaliTebi da afaseben maT moswavleebi ganixilaven
swavleebs magaliTebs. dadebiTad an uaryofiTad. hipoTezisa da maxasiaTebeli
moswavleebi adareben dadebiTi maswavlebeli adasturebs niSnebis rols.
da uaryofiTi magaliTebis hipoTe zas, asaxelebs cnebas da moswavleebi msjeloben
damaxasiaTebel Tvisebebs. ganmartavs cnebis arss ZiriTa- hipoTezis tipisa da raode-
moswavleebi ageben hipoTezas di maxasiaTeblebis mixedviT. nobis Sesaxeb.
da amowmeben mas. moswavleebi asaxeleben
moswavleebi ayalibeben gansaz- magaliTebs.
Rvrebas ZiriTadi maxasiaTeb
lebis mixedviT.
wyaro: Models of Teaching, 6/e by Bruce and Marsha Weil. Published by Allyn and Bacon, Boston, MA.
Copyright 2000 by Pearson Education. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
397
daukavSireT PRAXIS IITMM-s naCvenebi `diagrama~. kerZod, me-8 klaseli emis mier daxazul rukaze
da ganavrceT naTlad Cans, Tu rogor warmoudgenia mas cneba `molekula~; ufro
cnebebis ruka (II, A2)
metic, isic Cans, rom emis erTi Secdoma gaepara: mas miaCnia, rom myar
cnebebis rukis Seqmnisa da
gamoyenebis Sesaxeb rCevisa da nivTierebaSi molekulebs Soris sivrce ar aris.
damatebiTi informaciisaTvis cnebis aRqmis modelis fazebi warmodgenilia 8.1 cxrilSi.
ix. veb-gverdi http://www.graf-
hic.org/concept.html
cnebebis swavleba aRmoCenis gziT
daukavSireT PRAXIS IITM-s azrovnebis sferoSi jerom bruneris adreulma kvlevebma (Bruner,
da ganavrceT Goodnow, & Austin, 1956) ganapiroba misi interesi azrovnebis ganviTa-
msjeloba (II, A1) rebisa da cnebis swavlis mimarT. bruneris kvlevebma aCvena, raoden
ganasxvaveT induqciuri da
mniSvnelovania Sesaswavli sagnis struqturis aRqma. aqtiur swavlas av-
deduqciuri msjeloba. axseniT
TiToeuli maTganis roli tori ganixilavda, rogorc informaciis sworad gaazrebis safuZvels,
cnebebis Seswavlisas. xazs usvamda induqciuri msjelobis mniSvnelobas swavlis procesSi.
sqema 8.2
emis molekula
cneba `molekulis~ Tavisufali gageba me-8 klaselma emim rukis saxiT
warmoadgina. mas daSvebuli aqvs erTi uzustoba _ myar sxeulebSi
molekulebs Soris sivrce ar aris.
yvelaferi
Sedgeba
moleku-
lebi
sivrce metad
wyali
mcire
igive
dnoba gaxsna G>L>S
zomebi
wyaro: from “A Twelve-Year Longitudinal Study of Science Concept Learning”, by J.D. Novak
and D. Musonda, American Educational Resource Journal, 28, figure p. 137. Copyright 1991 by
the American Educational Research Association. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
398
lebelia azris mTavari struqturis warmodgena martivi diagramis, cnebis rukis Sedgena _
principebis sistemis an formulis saxiT. bruneris mixedviT, swavlis moswavlis mier Sedgenili
diagrama cnebis miseuli
procesi ufro sasargeblo iqneba da moswavle ufro kargad daix-
gagebis Sesaxeb.
somebs, Tu yuradRebas gaamaxvilebs Sesaswavli sagnis struqturaze.
bruneris azriT, informaciis struqturis gageba gulisxmobs, rom
moswavle aqtiuri unda iyos, anu man maswavleblisagan mza `produqti~ swavla aRmoCenis gziT _
ki ar unda miiRos, aramed Tavad daadginos mTavari principebi. am bruneris midgoma, romlis
mixedviTac moswavleebi
process `aRmoCenis gziT swavleba~ ewodeba. aseTi swavlebisas maswav-
organizebas ukeTeben da
lebeli warudgens moswavleebs magaliTebs, romlebzec isini manamde gardaqmnian masalas ise,
muSaoben, sanam ar aRmoaCenen, daadgenen urTierTkavSirebs _ sagnis rom Tavad aRmoaCenen
struqturas. amrigad, bruneris azriT, klasSi muSaoba induqciuri ZiriTad principebs.
msjelobebis xasiaTs unda atarebdes, rac gamoixateba konkretuli
magaliTebis gamoyenebis safuZvelze ZiriTadi principebis Camoyali-
induqciuli msjeloba _
bebaSi. swored aseTi midgoma iyo gamoyenebuli zemoT aRwerili `nayo- zogadi principebis formu-
fis~ cnebis dauflebisas. lireba, romelic eyrdnoba
konkretuli magaliTebisa
aRmoCena aqtivobis procesSi. induqciuri midgomisas, moswavles moeT da detalebis codnas.
xoveba intuiciuri azrovneba (intuitive thinking). bruneris azriT, mas-
wavlebels SeuZlia xeli Seuwyos intuiciuri azrovnebis unaris Camo
intuituri azrovneba _
yalibebas muSaobis procesSi specialuri savarjiSoebis (magaliTad, sworad aRqmis an sakiTxis
azris dasruleba) gamoyenebiT, agreTve, moswavleTa mier gamoTqmuli sworad gadaWris
varaudebis dadasturebiT an uaryofiT maTive argumentebis safuZ- warmosaxviTi wvdoma.
velze. (Bruner, 1960). vTqvaT, mas Semdeg, rac moswavleebi gaecnobian
masalas okeanis dinebebisa da gemTmSeneblobis Sesaxeb, maswavlebeli
aCvenebs maT Zveli portebis rukebs da aZlevs davalebas: daadginon,
romelma portma moipova ZiriTadi portis statusi. sistematuri kvle-
vis saSualebiT moswavleebi SeZleben sakuTari varaudebis Semowmebas.
samwuxarod, realurad intuiciuri azrovnebis Camoyalibebas xSirad
xels uSlis is garemoeba, rom araswori pasuxebis gamo moswavle isjeba
da swori, magram xSirad arakreatiuli pasuxebis gamo _ jildovdeba.
Cveulebriv, ganasxvaveben namdvil, damoukidebeli aRmoCenis gziT
swavlas (pure discovery learning), roca moswavle muSaobs damoukide- daukavSireT PRAXIS IITM-s
da ganavrceT
blad, maswavleblis daxmarebis gareSe, da aRmoCenas daxmarebiT, xel
swavla aRmoCenis gziT (I, A1)
mZRvanelobiT (guided discovery), roca maswavlebeli aZlevs moswavles mravali maswavlebeli, gan-
garkveul mimarTulebas. riCard maierma (Richard Mayer, 2004), romelic sakuTrebiT maTematikisa da
30 weli akvirdeboda damoukidebeli aRmoCenis gziT swavlis process, sabunebismetyvelo sagnebisa,
daadgina, rom miiCnevs, rom maTi sagnebis
gaazrebul swavlas yvelaze
msgavsad zombebisa, romelnic mudmivad amodian samaridan, da ukeT uwyobs xels aRmoCenis
moukidebeli aRmoCenis gziT swavlis process mudmivad hyavs mom gziT swavla. mzad iyaviT am sas-
wavlo strategiis Sesaxeb iseT
xreebi. Tumca imaTac, vinc praqtikaSi faqtebze agebul Teoriebs
kiTxvebze sapasuxod, rogori-
(evidence-based approach) iyenebs, unda daasabuTos, rom es meTodi caa daSvebebi, teqnika, Rirseba
muSaobs. miuxedavad imisa, rom mudmivad ismis mowodeba Tavisufali/ da naklovaneba.
damoukidebeli swavlis procesis mxardasaWerad, damadasturebe
li argumentebis moZebna rTulia (gv. 17).
damoukidebeli aRmoCenis meTodi skolamdeli asakis moswavleTaT- marTuli aRmoCenis meTodi
vis ufro misaRebia, maSin roca dawyebiT an saSualo skolaSi gakveTil- _ aRmoCeniT swavlis meTodis
adaptirebuli varianti, roca
ze damoukidebeli aqtivoba swavlis procesze xSirad uaryofiT gav-
mimarTulebas maswavlebeli
lenas axdens da umarTavia. ufro mizanSewonilia, rom moswavleebma iZleva.
maswavleblis daxmarebiT imuSaon. maswavlebeli warudgens moswavlee-
bs rTul situaciebs, usvams saintereso kiTxvebs. vTqvaT, ratom qreba
ali daxurul WurWelSi? fanqars wyalSi rom Cadeb, ratom ggonia,
rom man deformacia ganicada? ra aqvs saerTo am sityvebs? amasTanave,
399
rekomendaciebi: bruneris SexedulebaTa gamoyeneba
warmoudgineT moswavleebs im cnebis dadeb- 4. Tu moswavleTa msjeloba da daskvna swor
iTi da uaryofiTi magaliTebi, romelsac as- gezs ascda, dausviT maT damxmare kiTxve-
wavliT. bi.
deduqciuri msjeloba _
zogadi daskvnidan konkretuli
winsvlis winaswari maorganizebeli. d. ozibelis strategiis amosavali
daskvnebis gamotanis
wertili yovelTvis aris `winsvlis winaswari maorganizebeli~ (advance
logikuri gza. organizers), anu winaswar SerCeuli informacia, romelsac maswavlebeli
400
awvdis mowafes ZiriTadi masalis gacnobamde. es sam mizans isaxavs: demonstraciuli (eqspozici-
uri) swavlebis meTodi _
jer erTi, aCvenebs, ra aris mniSvnelovani gasacnob masalaSi; meore
ozibelis meTodi, romelSic
_ exmareba moswavleebs teqstSi mocemul azrebs Soris arsebuli kav- maswavleblebi sagans
Sirebis dadgenaSi; mesame _ axsenebs moswavleebs maTTvis ukve nacnob warmoadgenen sruli,
informacias. organizebuli formiT; ufro
farTo, zogadi cnebebidan
winaswari maorganizebeli or kategoriad iyofa: SepirispirebiTi
midian viwro specifikur
da sademonstracio (Mayer, 1984). pirvelis meSveobiT xdeba muSa mexsi cnebamde.
erebaSi arsebuli sqemebis aqtivacia, anu moswavlisTvis imis Sexseneba,
rac man ukve icis, Tumca ver acnobierebs, aris Tu ara is marTlac
sazrisis mqone verbaluri
relevanturi. magaliTad, istoriis gakveTilze revoluciis epoqis
daswavla _ ideebsa da
swavlebisas amgvari funqcia SeiZleba Seasrulos industriuli da verbalur informaciebs
socialur-ekonomikuri revoluciis Sedarebam. kerZod, maswavlebeli Soris organizebuli
ganmartavs, rom industriuli revoluciiT gamowveuli materialuri urTierToba.
da socialuri cvlilebebi, rogorc wesi, arsebiTad gansxvavdeba Sei-
araRebuli ajanyebis gziT miRebuli Sedegisgan. SeiZleba, agreTve gezis mimcemi _ termini,
safrangeTis, inglisis, meqsikis, ruseTis, iranisa da aSS-is revoluc- romelic gulisxmobs axalo
iebis ZiriTadi aspeqtebis Sedareba (Salomon & Perkins, 1989). informaciis mokle
ganzogadebuli mimoxilvas
amis sapirispirod, sademonstraciis maorganizebeli (expository orga-
mis Seswavlamde.
nizers) moswavles axal codnas awvdis momavali informaciis gasagebad.
magaliTad, inglisuri enis gakveTilze literaturuli nawarmoebis
im monakveTis ganxilva, romelic adaT-wesebs ukavSirdeba, SeiZleba
daviwyoT imis axsniT, Tu ratom eTmoba am Temas aseTi mniSvnelovani
adgili literaturaSi. magaliTad, ase warvmarToT saubari: `mTavari
personaJi asakis matebasTan erTad, cdilobs sakuTari Tavis Semec-
nebas. am procesSi is, ase vTqvaT, `mogzaurobs~ sakuTari Tavis aR-
mosaCenad, raTa, bolos da bolos, gaarkvios, ra aris misaRebi da ra
unda uaryos sazogadoebam~.
am meTodiT swavlebis Sesaxeb zog- sademonstracio swavlebis
meTodi moswavleebs infor-
adi daskvna aseTia (Corkill, 1992; Lan-
macias organizebuli, `das-
ganFox, Waycott & Albert, 2000; Morin rulebuli~ saxiT awvdis. maT
& miller, 1998): is exmareba moswavlee- ar sWirdebaT am informaciis
bs swavlis procesSi, gansakuTrebiT sakuTari ZalebiT aRmoCena.
401
sqema 8.3 sademonstracio gakveTilis safexurebi.
mas Semdeg, rac am winaswar miwodebuli in-
sademonstracio swavlebis fazebi formaciis wyalobiT moswavle gaecnoba
saWiro cnobebs, saWiroa Sinaarsis miwodeba
winaswari maorganizebeli msgavsebisa da gansxvavebis Sepirispirebis
gziT. amisaTvis aucilebelia specialurad
Sedgenili magaliTebis gamoyeneba. SeiZle-
ba magaliTebi Tavad moswavleebmac daasa
Sinaarsis warmodgena msgavsebebisa da
gansxvavebebis CvenebiT, specifikuri
xelon. davuSvaT, literaturis gakveTil-
magaliTebis gamoyenebiT. ze vaswavliT Temas _ asakis mateba _ `ana
frankis dRiurisa~ da `heklberi finis
Tavgadasavlis~ gamoyenebiT. teqstis kiTx-
vis procesSi moswavleebs vaZlevT dava-
Sinaarsis dakavSireba maorganizebelTan lebas, Seadaron, rogor izrdebian mTavari
gmirebi, rogor azrovneben da ra statusi
aqvT sazogadoebaSi. sxva romanis, piesisa
Tu filmis mTavar personaJebTan (daadgi-
neT kavSiri moswavlis arsebul codnasTan) Sedarebis Semdeg, moswav-
leebs SeuZliaT erTmaneTs Seadaron ana frankis Sinagani mogzauroba da
heklberi finis mogzauroba mdinare misisipis gaswvriv. amis Semdeg Tqven
unda moaxdinoT gakveTilis miznis prezentacia da SeimuSaoT winaswari
maorganizebeli. msgavsebisa da gansxvavebis Cveneba SeiZleba magaliTebis
saSualebiT. kerZod, aucilebelia heklberi finisa da ana frankis dile
rekomendaciebi: ozibelis ideebis gamoyeneba
gamoiyeneT winaswari maorganizebeli 2. kunZulebisa da naxevarkunZulebis Temis
swavlebisas, gamoiyeneT ruka, slaidebi,
magaliTebi modelebi da ilustraciebi (magaliTad,
1. inglisuri enis gakveTilze: Tavisi pie- safosto baraTebi).
sebis Seqmnisas Seqspiri iyenebda misi epo-
gaamaxvileT yuradReba msgavsebasa da gansx-
qisaTvis damaxasiaTebel socialur idee-
vavebaze.
bs. magaliTad, iulius keisari, hamleti
da makbeti ukavSirdeba iseT cnebebs, ro-
magaliTebi
goricaa bunebrivi kanonzomierebiT gan
sazRvruli wesrigi, eri ganxilulia, ro- 1. istoriis gakveTilze hkiTxeT moswav-
gorc adamianis sxeuli da a.S. leebs, ra iyo saerTo da ra _ ganmasxvave-
2. socialuri mecnierebis gakveTilze: pre- beli CrdiloeTisa da samxreTis Statebs
industriul regionebsa da erebSi eko- Soris aSS-is samoqalaqo omis periodSi.
nomikuri ganviTareba ganpirobebulia 2. biologiis gakveTilze hkiTxeT moswav-
geografiuli mdebareobiT. leebs, rogor SeiZleba, maTi azriT, obo-
3. istoriis gakveTilze: renesansis epoqa- ba mwerad, xolo amfibia reptiliad ga-
Si mniSvnelovani iyo iseTi cnebebi, ro- daiqces.
goricaa simetria, harmonia, klasikuri
samyaros Tayvaniscema, adamianze, mis go
nebaze centrireba. winaswar organizebaze damatebiTi informaci-
gamoiyeneT ramdenime magaliTi. isaTvis ix:
magaliTebi http://moodle.ed.uiuc.edu/wiked/index.plp/Ad-
vance_organizers
1. maTematikis gakveTilze hkiTxeT moswav-
leebs, ramdeni marTi kuTxea oTaxSi.
402
mis naTlad gamokveTa. dabolos, masalis srulad warmodgenis Semdeg,
vTxovT moswavleebs ganazogadon Tema specifikuri magaliTebis gamo
yenebiT. sademonstracio swavlebis stadiebi warmodgenilia 8.3 naxazze.
ganviTarebis stadiis TvalsazrisiT, sademonstracio swavleba (ex-
pository teaching) ufro Seesabameba dawyebiTi an sabazo skolis, daaxloe-
biT me-5 da me-6 klasis moswavleebs (Luiten, Ames & Ackerson, 1980). qvemoT
warmodgenili rekomendaciebi dagexmarebaT sademonstracio swavlebis
ZiriTadi etapebis gaazrebaSi.
problemis gadawyveta
403
pirveli qvemiznis gadaWra, anu muxruWis SekeTeba, radgad es gzis
gagrZelebisa da, Sesabamisad, dasaxuli miznis miRwevis aucilebeli
pirobaa (Schnik, 2004). aRsaniSnavia isic, rom problema SeiZleba iyos
kargad an cudad struqturirebuli – imisda mixedviT, ramdenad naT-
ladaa gamokveTili mizani. vTqvaT, ariTmetikul problemaTa umrav-
lesoba kargad struqturirebulia, magram kolejSi ZiriTadi pro-
gramis sworad SerCevis problemaa cudad struqturirebuli mravali
sxvadasxva alternativis arsebobis gamo. cxovreba uamravi cudad
struqturirebuli problemis winaSe gvayenebs.
cnebas _ problemis gadaWra _ ganmartaven, rogorc miznis miRwevas
daukavSireT kvlevas iseT situaciaSi, roca warsulSi naswavli wesebi da miRebuli gamoc-
da ganavrceT dileba ar aris sakmarisi, roca problemis gadaWris gzebis dagegmva
SesaZloa imis aRniSvna warsulis magaliTebis safuZvelze TiTqmis SeuZlebelia. magaliTad,
gsurdeT, rom dRes problemis
didi siCqariT mimaval manqanas muxruWma umtyuna, misi gamoyeneba,
gadaWrisadmi didi intere-
sis miuxedavad, jon diuis faqtobrivad, SeuZlebelia, is mwyobridan gamovida (Mayer & Wittrock,
araerTi mosazreba pasuxobs im 1996). zogierT fsiqologs miaCnia, rom swavlis procesi umeteswilad
Tanamedrove Sexedulebas mo- swored problemis gadaWras efuZneba (Anderson, 1993).
swavleebisaTvis problemebis fsiqologTa azriT, problemebis gadaWra efeqturad mimdinareobs,
efeqtiani gadaWris swavlebis
Tu gamoyenebulia ara zogadi, aramed konkretuli sferos specifi-
Sesaxeb.
kuri strategia. magaliTad, maTematikuri amocanis amoxsna moiTxovs
maTematikisaTvis specifikuri problemis gadaWris strategiis gamoy-
enebas, xolo problemis gadaWra xelovnebis sferoSi – konkretuli
sferos Sesatyvisi specifikuri strategiisas. aqedan gamomdinare, Tu
ama Tu im sferoSi problemebis gadaWris eqspertad gaRiares, es niS-
navs, rom ukve Rrmad daeufle am sferos yovelgvar niuanss da, Se-
sabamisad, gamogimuSavda problemis gadaWris sxvadasxva strategia.
aRsaniSnavia isic, rom fsoqologTa meore nawilis azriT, arsebobs
problemis gadaWris iseTi zogadi strategiebi, romelis gamoyeneba
TiTqmis yvela sferoSi SeiZleba.
amasTanave, arc erTi es argumenti safuZvels moklebuli ar aris. cno-
bilia, rom konkretul situaciaSi adamiani mimarTavs rogorc zogad, ise
specifikur meTodebs; es damokidebulia situaciaze, agreTve am adamia-
nis gamocdilebaze. Tavdapirvelad, rodesac cota ram viciT problemas-
Tan dakavSirebuli sferos Sesaxeb, situaciaSi gasarkvevad mivmarTavT
problemis gadaWris zogad strategiebsa da zogad principebs. `saWiro~
codnis (es codna, ra Tqma unda, procedurulia (procedural knowledge),
anu vswavlobT am sferoSi moqmedebas) SeZenis Semdeg zogad strategias
ukve naklebad viyenebT da problemis gadaWris procesi avtomaturad
mimdinareobs. magram Tu iseTi sakiTxi Segvxvda, romelic Cveni codnis
farglebs scildeba, warmoqmnil sirTulesTan gasamklaveblad kvlav
vubrundebiT zogad strategiebs (Alexander, 1992, 1996; Perkins & Salomon,
daukavSireT PRAXIS IITM-s 1989; Shuell, 1990).
da ganavrceT axla ki ganvixiloT problemis gadaWris zogadi strategiebi. CavT-
problemis gadaWra (II, A1) valoT, rom problemis gadaWris strategia aris aTvlis wertili. aseTi
gansazRvreT zogadi proble- strategia xSirad 5 etapisagan Sedgeba (Derry, 1991; Callini, 1991; Grick,
mis gadaWris procesis safex-
1986). jon dransfordma da bari steinma (John Dransford & Barry Stein,
urebi. aRwereT is teqnika,
romlis gamoyenebac moswavlee- 1993) am xuTi etapis aRsaniSnavad gamoiyenes abreviatura IDEAL:
bs SeuZliaT problemis Sesaxeb
sasargeblo warmodgenebis I – Identify – problemis dayeneba da SesaZleblobebis gamovlena;
Camoyalibebisas. D – Define - miznebis gansazRvra da problemis warmodgena;
E – Explore - SesaZlo strategiebis dadgena;
A – Anticipate - Sedegisa da qmedebis winaswarganWvreta
(anticipacia);
L – Learn - miRebuli gamocdilebis gaTvaliswineba da swavla.
404
Cven xuTive etaps ganvixilavT, radgan es etapebi problemis ga
daWris mraval midgomaSi gvxvdeba.
405
Tu ara, rom informacia Savi da TeTri windebis raodenobis Sesaxeb
_ oTxi xuTTan SefardebiT _ ararelevanturia? raki ujraSi mxolod
ori gansxvavebuli feris winda gaqvT, iqidan mxolod sami winda unda
amoiRoT imisaTvis, rom maTSi ori erTnairi feris aRmoCndes.
406
sqema 8.4
problemis warmodgenis oTxi sxvadasxva gza
maswavlebeli svams kiTxvas: `cocxali bunebis amsaxveli ramdeni marka sWird-
eba jens markebis koleqciis wignis Sesavsebad, Tu wigni sami furclisagan
Sedgeba da TiToeulze 30 marka eteva?~ maswavlebeli moswavleebs urigebs
iseT sagnebs, rogoricaa kvadratis formis furclebi, ricxviTi wrfe da
CarCoebiani furclebi. sTxovs, moifiqron amocanis amoxsnis rac SeiZleba
meti gza. gTavazobT oTx sxvadasxva amoxsnas, romlebic oTx gansxvavebul,
magram swor warmodgenas emyareba.
jimi jo
90 marka
maria fili
aTEuli erTeuli
90 marka 90 marka
407
sityvebi, rogoricaa `meti~ _ sinamdvileSi gamoklebasTan dakavSire-
buli problemis gadaWrisas (Resnick, 1981). 8.4 sqemaze naCvenebia is
gansxvavebuli gzebi, romliTac moswavleebma SeiZleba warmoadginon
martivi maTematikuri amocana.
408
vavarjiSoT moswavleebi: (1) sxvadasxva tipis problemebis amocnoba da
kategorizacia; (2) problemis warmodgena – konkretuli suraTebiT,
simboloebiT, grafikiT an sityvierad; (3) problemaSi relevanturi da
ararelevanturi informaciis SerCeva.
evristika aris zogadi strategia, romelmac SeiZleba migviyvanos swor evristika _ problemis
pasuxamde. imis gamo, rom mravali cxovrebiseuli problema (kariera, gadasaWrelad alernatiuli
kvleviTi modelebis gamoy-
urTierTobebi da a.S) arasworxazovania, rac imas niSnavs, rom isini
eneba; zogadi strategiis
cudad gansazRvruli problemis saxiT da aSkara algoriTmebis gareSe SemuSaveba axali problemis
warmogvidgeba, mniSvnelovania efeqtiani evristikis aRmoCena an Se- gadasaWrelad.
muSaveba (Korf, 1999). ganvixiloT ramdenime magaliTi.
409
daukavSireT swavlebas/port-
folios da ganavrceT sqema 8.5
qvemoT mocemulia xuTi evr-
istika, romelic moswavleebs problemis gadaWris procesis diagrama
maTematikuri amocanebis amox- arsebobs problemis gadaWris ori gza. pirvel SemTxvevaSi aqtiurdeba swori
snaSi daexmareba (Schoenfeld, sqema da gadaWris gza naTelia. Tu sqema ar arsebobs, SesaZloa Zieba da gamoc-
1979): da gaxdes problemis gadaWris gza.
1. Tu SesaZlebelia, daxazeT
diagrama. gaaqtiurebuli sqema
2. Tu amocanis pasuxia `N~, sdeq
romlis mniSvneloba mTeli sqema ar
ricxvia, scadeT iseTi gaaq-
tiure-
ricxvebiT SecvaloT, ro-
warmodgenis bula gadaWris gadaWris
goricaa 1, Semdeg 2, 3, 4 da Sefaseba
Seqmna gzis Zieba gzis mosinjva
daakvirdiT Sedegebs.
3. debulebis sisworis Semow-
marcxi
mebisas, magaliTad, `Tu
X WeSmaritia, maSin Y-ic
WeSmaritia~, scadeT sawi-
naaRmdegos damtkiceba: wyaro: wignidan ‘Problem-Solving Strategies’, by M.L. Gick, Educational Psychologist, 21, 1986, gv.
`Tu X mcdaria, maSin Y-ic 101. adaptirebulia Lawrence Erlbaum Associates, Inc.-isa da avtoris nebarTviT.
mcdaria~, an dauSviT, rom
dasamtkicebeli debuleba
mcdaria da scadeT misi
Sualedur mizanTa analizSi (means-ends analysis) problema ramde
uaryofa.
4. scadeT msgavsi amocanis nime Sualedur, anu qvemiznad iyofa, xolo Semdeg dgindeba yove-
amoxsna ufro mcire raode- li Sualeduri qvemiznis miRwevis saSualebebi. magaliTad, 20-gverd-
nobis cvladebiT. iani semestruli naSromis dawera SesaZloa zogierTi moswavlisaTvis
5. scadeT qvemiznebis dauZlevel problemad iqces. am SemTxvevaSi mizanSewonili iqneba dava-
dasaxva.
lebis danawevreba ramdenime iseT Sualedur miznad, rogoricaa Te-
mis SerCeva, informaciis wyaroebis dadgena, am informaciis wakiTxva
da mowesrigeba, gegmis Sedgena da a.S. konkretuli Sualeduli miz-
nis gadaWrisas, maT SeiZleba aRmoaCinon, rom sxva miznebic wamoiWra.
magaliTad, informaciis moZiebisas, maT SesaZloa dasWirdeT adamiani,
romelic eleqtronuli biblioTekiT sargeblobis wesebs gaaxsenebs.
unda gvaxsovdes, rom fsiqologebs jer kidev ar aRmouCeniaT efeq-
tiani evristika im moswavleebisaTvis, romlebmac semestruli naSro-
mis dawera misi wardgenis wina Rames daiwyes.
miznebis Sualeduri analizi Sualedur mizanTa analizis meore aspeqtia distanciis Semcireba,
_ evristuli midgoma, romlis anu im gziT siaruli, romelic pirdapir saboloo miznamde migvi-
mixedviTac, mizani iSleba qve
yvans. adamiani iswrafvis saqmis amJamindel viTarebasa da mizans Soris
miznebad
udidesi gansxvaveba eZios da Semdeg ipovos is strategia, romelic am
gansxvavebas Seamcirebs. Cven uars vambobT SemovliT an irib gzebze,
radgan miznis misaRwevad uswrafesi gzis aRmoCena gvsurs. amrigad,
roca gaacnobierebT, rom mizani _ semestruli naSromis dawera _ Sesa-
Zloa moiTxovdes SemovliT gzas _ eleqtronuli biblioTekiT sarge-
blobis wesebis xelaxla daswavlas, SesaZloa Tavdapirvelad winaaR-
mdegobis grZnoba gagiCndeT, radgan saboloo miznamde pirdapiri da
swrafi gziT ar midixarT (Anderson, 1993).
zogierTi problemis gadasaWrelad saWiroa e. w. `ukusvlis strate-
gia~ (working-backwords strategy), roca viwyebT miznidan da ukusvliT
Tavdapirvel gadauWrel problemamde mivdivarT. ukusvlis strategia
zogjer efeqtiani evristikaa geometriaSi Teoremis dasamtkiceblad.
ukusvliTi strategia _
es, SesaZloa, aseve warmatebuli iyos Sualeduri vadebis dasaweseblad
evristuli midgoma, romlis
mixedviTac, individi iwyebs (`vnaxoT, Tu es Tavi sam kviraSi unda davamTavro, rom 28 ricxvisTvis
miznidan da Semdeg ukusvliT eleqtronuli fostiT gavagzavno, Tavdapirveli monaxazi 11 ricxvi-
midis problemis gadasaWrelad saTvis unda mqondes mzad~).
410
problemis gadaWrisas
moswavleTa jgufebSi muSao-
bis erT-erTi upiratesobaa
is, rom maT moeTxovebaT
erTmaneTs auxsnan problemis
gadaWris sakuTari savaraudo
gza. gadaWris gzis verbalu-
rad gamoxatva, rogorc wesi,
aumjobesebs problemis
gadaWras.
411
argumenti / kontrargumenti
unda davrToT Tu ara moswavleebs kalkulatorisa da orTografiuli
koreqtoris gamoyenebis neba?
ganaTlebis sistemis yvela muSaki rodia Si sWirdebaT operaciebis dasamaxsovreblad,
darwmunebuli, rom maTematikur operaciaTa kalkulatori ki amas xels uSlis~. eleqtronul
Sesrulebis an namuSevris SemowmebisaTvis mas- versiaSi am sakiTxis Sejamebisas nensi airesma
wavleblis mier moswavleebisTvis micemuli (http://www.math.twsu.edu/history/topics/calcu-
kalkulatorisa da sxva teqnikuri instru- lators.html#calc) SeniSna: `ielis universitetis
mentebis gamoyenebis nebarTva gamarTlebulia. kompiuterul mecnierebaTa profesori david
gelernteri miiCnevs, rom kalkulatoris gam-
argumenti kalkulatori da orTogra oyeneba saerTod ar unda davuSvaT klasSi. is
fiuli koreqtori yavarjnebia, romlebic swav- Tvlis, rom Tu bavSvebs kalkulatoris gamoy-
las zians ayenebs. enebis uflebas mivcemT, maTgan iseTi zrdas-
Cemi gamosaSvebi klasis (madlobeli var ruli adamianebi Camoyalibdebian, romelTac
ohaios saxelmwifo universitetis studentebis, ar ecodinebaT ariTmetikis safuZvlebi, mTeli
debis _ lanami da Carlz peijebisa mosazre- cxovreba cifrebis burusisTvis iqnebian gan-
bebis gaziarebisaTvis) moswavleebis (axla ukve wirulni. 1997 wels, kaliforniis kanonmdeb
gamocdili maswavleblebi da direqtorebi) lobiT, skolaSi, me-6 klasamde, kalkulatorebis
gamokiTxvisas sxvadasxva mosazrebam iCina Tavi. gamoyeneba aikrZala. Tumca, virjiniis StatSi
kerZod, `Tu moswavleebs dabal klasebSive mi- 200 aTasi kalkulatori SeiZines sabazo da
vcemT kalkulatoris gamoyenebis nebas, maTi ufros klasebSi maTematikis gakveTilebze ga-
umravlesoba verasdros ver iswavlis elementa- mosayeneblad~. teqsturi procesoris maCvene-
rul maTematikas; isini mxolod kalkulatoris blebis TvalsazrisiT ganaTlebis progresis
gamoyenebas iswavlian~ an `maTematikis Sesaswav- erovnulma Sefasebam (1997) aCvena: miuxedavad
lad moswavleebs cnebebis gameoreba da varji- imisa, rom teqsturi procesorebis gamoyeneba
412
me-11 klaselebis mier 1984-1997 wlebSi, 19%- da debra spragi (Pricilla Norton & Debra Sprague,
dan 96%-mde gaizarda, weris qulebis saSualo 2001) varaudoben, rom `arc erT sxva teqnolo-
maCveneblebi imave wlebSi Semcirda. giur resurss ar hqonia iseTi didi gavlena
ganaTlebaze, rogorc teqstur procesors~
kontrargumenti kalkulatorebi da orTo- (gv. 78). isini Semdeg efeqtebs asaxeleben: te-
grafiis koreqtori xels uwyobs swavlas. qsturi procesori xels uwyobs moswavleTa
ar SeiZleba imis Tqma, rom maTematikis Ses- mier sakuTari Tavis `namdvil `mwerlad~ aR-
wavla kalmistrisa da qaRaldis gamoyenebiT qmas, saSualebas aZlevs maT moaxdinon weris
saukeTeso gzaa, raki moswavleebi warsulSi ase miRma azrovnebis refleqsia, xels uwyobs er-
swavlobdnen. dRes yvela saswavlo situacia Tobliv weras da exmareba moswavles, rom weris
unda ganvixiloT, raTa ganvsazRvroT, romeli dros ufro kritikuli da SemoqmedebiTi iyos.
gzaa saukeTeso swavlisaTvis _ kalmistrisa da Cems klasSi konsultantma, romelic ufros
furclis, teqnologiisa Tu maTi kombinaciis klaselebTan muSaobda, aRniSna am teqnologi-
gamoyeneba (Waits & Demana, 2000). magaliTad, is kidev erTi dadebiTi mxare: `Cven mravali
maTematikasa da sazogadoebriv mecnierebebSi ucxoeli moswavle gvyavs, romlebmac saSualod
mesame saerTaSoriso kvlevam (TIMSS, 1998) aCve- ician inglisuri. Cemi azriT, maT orTografiis
na, rom im moswavleebs, romlebic maTematikaSi koreqtori sWirdebaT rogorc Secdomebis aR-
yoveldRiuri davalebebis Sesrulebisas kalku- mosaCenad, ise sityvebis swori formis Sesas-
lators iyenebdnen, testirebisas gacilebiT wavlad. zogjer orTografiis koreqtori mosa-
ukeTesi Sedegebi hqondaT, vidre maT, vinc iS- bezrebelia CvenTvis, radgan yvelafers eWvqveS
viaTad an saerTod ar iyenebda mas. arsebiTad, ayenebs, magram ucxoeli moswavlisa da zogadad,
ukanasknel aTwleulSi kalkulatorebis gamo- koreqturisaTvis, is Zalze mosaxerxebeli da
yenebis Sesaxeb Catarebulma kvlevebma aCvena, saWiroa~.
rom zogadi unarebis mospobis nacvlad, kalku-
latoris gamoyenebas dadebiTi Sedegi hqonda
moswavleTa problemis gadaWris unarsa da rogoria Tqveni azri?
maTematikis mimarT damokidebulebaze (Waits & gTxovT gamoxatoT sakuTari mosazreba veb-
Demana, 2000). gverdze: www.mylabschool.com
ra SeiZleba iTqvas teqstur procesorsa da
orTografiis koreqtorze? priscila nortoni
413
enebaze amaxvileben. am sirTules funqcionaluri fiqsacia (functional
fixedness) ewodeba (Duncker, 1945). yoveldRiur cxovrebaSi Cven xSirad
funqcionalur fiqsacias vamJRavnebT xolme. warmoidgineT, rom ko-
modis ujris saxeluri moryeulia. 10 wuTs saxraxnisis ZebnaSi dakar-
gavT, Tu saxazavis kuTxiT an 10 centianiT ecdebiT mis SekeTebas?
fiqsaciis kidev erTi saxe, romelic xels uSlis problemis efeq-
tian gadaWras, pasuxTa sistemaa (response set), romelsac problemis
warmodgenis gzaze vawydebiT. ai, magaliTi:
pasuxebis sistema _ rigidoba, SeCerdiT dafiqrdiT dawereT rogor fiqrobT, TqvenTvis ucno-
tendencia upasuxo kargad bi gamxdari, dabali adamiani, romelsac poezia uyvars, savaraudod,
nacnobi gziT. satvirTo avtomanqanis mZRoli ufroa Tu amerikis erT-erTi presti-
Juli universitetis profesori?
reprezentatulobis evristi- am kiTxvaze pasuxis gasacemad Tqven ecdebiT, rom mimarToT im
ka _ movlenis albaTobaze msj-
prototipebs, romlebic mexsierebaSi gaqvT satvirTo manqanebis mZRo-
eloba, Tu rogor Seesatyviseba
igi Tqvens prototips-aris Tu lebsa da profesorebTan dakavSirebiT. xolo statistikur monaceme-
ara Seni warmodgena reprezen- bze dayrdnobiT Tu vimsjelebT, aSS-Si satvirTo manqanis daaxloebiT
tatuli am kategoriis. 400 000 mZRolia. Tu am mZRolTagan yoveli me-800 dabali tanisaaa
414
da imavdroulad uyvars poezia, albaToba imisa, Tu ramdeni mZRoli gamoyenebiTi evristika _
Seesabameba Cvens mier aRweril adamianis tips, iqneba Tanafardoba msjeloba movlenis albaTobis
Sesaxeb, romelic efuZneba
amerikis prestiJuli universitetebis profesorebsa da satvirTo man-
mexsierebaSi arsebul informa-
qanebis mZRolebs Soris – 500 mZRoli – 5 profesori. ese igi, alba- cias da daSvebas, rom axalsa da
Toba imisa, rom is ucnobi satvirTo manqanis mZRolia, 100-jer metia Zvel movlenebs aqvT saerTo.
im albaTobaze, rom is profesoria (Mayers, 2005).
maswavleblebi da moswavleebi, TavianTi datvirTuli grafikidan ga-
rwmenis simtkice _ tendecia,
momdinare, xSirad gadawyvetilebas iReben im konkretul momentSi Tavi-
CaebRauWo sakuTar rwmenas,
anT mexsierebaSi arsebul informaciaze dayrdnobiT. ese igi, rodesac maSinac ki, roca sawinaaRmdego
Cven vmsjelobT mexsierebaSi arsebuli informaciidan gamomdinare, Cven aSkaraa.
viyenebT gamoyenebiT evristikas (availability heuristics), rac gulisxmobs
msjelobas im movlenis albaTobaze, romelic mexsierebaSia Senaxuli,
mtkicebis tendenciuroba
da daSvebas im advilad damaxsovrebadi movlenebisa, rac saerToa. ma-
_ im informaciis moZieba ,
gram aRsaniSnavia is garemoeba, rom adamianebs amaxsovrdebaT STam- romelic gaamarTlebs Cvens
beWdavi movlenebi da swrafad ijereben, rom es movlenebi garkveul arCevans, rwmenas da eWvqveS
normas warmoadgens, magram samwuxarod, cdebian. magaliTad, rogorc es daayenebs mocemulobas.
winamdebare wignis me-5 TavSia mocemuli, saSualod, Rarib ojaxSi 2,2
bavSvi ibadeba, magram Tqven umal gagaxsendebaT Raribi, magram mravalS-
insaiti _ sakiTxis gadaWris
viliani ojaxebic, an filmi geqnebaT nanaxi, sadac Rarib ojaxSi bevri gzis uecari gacnobiereba;
Svili hyavdaT. am SemTxvevaSic ki statistikuri monacemebi sruliad axali situaciebis warmatebiT
gansxvavdeba Tqvens mexsierebaSi arsebuli mosazrebebisagan. aRsaniSna- gamklavebis unari sternber-
via isic, rom _ rwmenis simtkicem (Belief perseverance) _ tendenciam, gis inteleqtis triarqiul
TeoriaSi
CaebRauWo Sens rwmenas, maSinac ki, roca sawinaaRmdegos naTlad xedav,
SeiZleba nebismieri cvlileba CvenTvis miuRebeli gaxados.
mtkicebis tendenciuroba (Confirmation bias) _ Zieba im informa-
ciisa, romelic adasturebs Cvens arCevansa da rwmenas. es ganpiro-
bebulia Cveni surviliT _ miviRoT kargi gadawyvetileba. TqvenTvis
albaT nacnobia fraza: `nu mabnev faqtebis dasaxelebiT~. am sityvebSi
naTlad Cans mtkicebis tendenciurobis arsi. adamiani, Tavisi ideis
gasamarTleblad, didi enTuziazmiT cdilobs ipovos mtkicebuleba da
naklebadaa dainteresebuli moiZios am ideis sawinaaRmdego faqtebi,
ramac SeiZleba daanaxvos mas, raoden arasworia misi msjeloba (My-
ers, 2005). magaliTad, gadawyviteT, iyidoT manqana. Tqven gaecnobiT
mxolod im informacias, sadac Tqven mier SerCeuli modelis dadebiTi
Tvisebebia CamoTvlili da ar miaqcevT yuradRebas, ras amboben sxva
modelebis sasargeblod. aqedan gamomdinare, msjelobis dros evris-
tikuli meTodis avtomaturad gamoyeneba, survili _ moviZioT Cveni
arCevanisa da rwmenis damamtkicebeli sabuTi da midrekileba _ gava
marTloT Cvenive marcxi _ zedmetad Tavdajerebuls gvxdis. moswav-
leebi xSirad zedmetad arian Tavdajerebulni TavianT SesaZleblo-
bebSi da fiqroben, rom Temaze muSaobas didi dro ar sWirdeba; Tumca
isini gansxvavebuli realobis winaSe aRmoCndebian, vinaidan dagegmil-
ze TiTqmis orjer meti drois daxarjva mouwevT Temaze muSaobisas
(Buehler, Griffith& Ross, 1994). miuxedavad aseTi `marcxisa~, moswavlee-
bi Seupovrad icaven TavianT Sexedulebebs sxva msgavs davalebebTan
mimarTebaSic.
415
dausviT SekiTxva sakuTar Tavs: ra vici? risi codna mWirdeba am kiTx-
vaze pasuxis gasacemad? SemiZlia Tu ara am problemas sxva kuTxiT
Sevxedo? ecadeT mimarToT pirobiT logikas da nu iqnebiT rigiduli,
iazrovneT divergentulad. SekiTxva CamoayalibeT Semdegnairad: `ra
SeiZleba iyos es?~ da ara `ra aris es?~ (Benjafield, 1992).
Tu Tqvens gonebas mravalmxrivi SesaZleblobebis asparezs ga-
dauSliT, Tqven SesaZloa SeiZinoT geStaltis Teoriis mimdevari
fsiqologebis mier dadgenili Rrma wvdomisa da swrafi gacnobierebis
unari – insaiti. es aris problemis swrafi reorganizaciisa da rekon-
ceptualizaciis unari, rac adamians exmareba problemis naTlad war-
moCenasa da misi gadaWris realuri gzis dadgenaSi. Tu gavixsenebT
kariskacs, romelmac aRmoaCina, rom problema liftis neli moZraoba
ki ar iyo, aramed lodinis mosawyeni procesi, davaskvniT, rom am ada-
mians Sinagani, Rrma wvdomis unari gaaCnda, risi wyalobiTac miRebul
iqna gadawyvetileba liftis karebTan sarkeebis ganTavsebis Sesaxeb.
416
eqspertebs deklaraciuli,
proceduruli da pirobiTi
codna aqvT. miuxedavad
imisa, rom zogadi inteleqti
arsebiTi faqtoria, muyaiTi
Sroma da varjiSi aucile-
belia konkretul sferoSi
eqspertobisaTvis.
417
rekomendaciebi: problemis gadaWra
hkiTxeT moswavleebs, darwmunebulni arian moswavles hqondes/mieces muSaobis Sansi.
Tu ara, rom kargad esmiT problemis arsi. 2. iyaviT lmobierni moswavleebis mimarT im
SemTxvevaSi, Tu isini asabuTeben proble-
magaliTebi mis gadaWris `mcdar~ gzas/versias.
3. CixSi Sesul moswavleebs ar misceT dane-
1. SeuZliaT Tu ara gamoyon informaciis
bebis saSualeba. am SemTxvevaSi maT meti
relevanturi da ararelevanturi nawile-
dro mieciT mofiqrebisaTvis; aseve ar da
bi?
inanoT maTTvis miniSnebebis micemac.
2. kargad aqvT Tu ara gaazrebuli TavianTi
gadawyvetilebebis logika?
moswavleebs daexmareT alternativebis
3. daexmareT maT, moaxdinon problemis vi-
analizis unaris CamoyalibebaSi
zualizacia diagramebisa Tu naxazebis sa-
SualebiT.
4. sTxoveT, moaxdinon problemis prezenta-
magaliTebi
cia sxvebis winaSe. rogori iqneba kargi 1. problemis gadaWrisas xmamaRla gamoTqviT
gadawyvetileba? azrebi/ifiqreT `xmamaRla~.
2. hkiTxeT: `ra moxdeba Tu . . . ?~
urCieT sxvadasxva kuTxidan ganixilon da 3. CamowereT mosazrebebi.
Seafason problema.
aswavleT evristikuli meTodiT
magaliTebi
1. daasaxeleT ramdenime sxvadasxvagvari Ses-
magaliTebi
aZlebloba da Semdeg sTxoveT moswavlee- 1. qalaqis teritoriaze parkingis problemis
bs gamoTqvan TavianTi mosazrebebi. mosagvareblad SesTavazeT analogiebis ga
2. avarjiSeT moswavleebi TavianTi mosazre- moyeneba. hkiTxeT maT, rogor SeiZleba,
bebis gamoTqmasa da dacvaSi. maTi azriT, sxva saxis `dabinavebis~ prob-
lemis mogvareba.
moswavleebma unda ifiqron. ar miawodoT 2. gamoiyeneT ukusvliTi strategia wveulebis
maT mza pasuxebi. dasagegmad.
418
Cim, glaserma da farim (Chi, Glaser, & Farr, 1998) Camoayalibes eq
spertebis zeunarebis nusxa, romelic Semdegnairad gamoiyureba: eqs
pertebi _ 1) konkretul informaciaSi axdenen didi, mTavari mniSvn-
elobis nimuSebis identifikacias; 2) amocanas asruleben swrafad da
TiTqmis uSecdomod; 3) problemebs ganixilaven siRrmiseulad; 4) ax-
denen informaciis akumulirebas muSa da grZelvadian mexsierebaSi; 5)
did dros uTmoben problemis analizs; 6) ufro efeqturad axdenen
TavianTi aqtivobebis monitorings. mas Semdeg, rac gamoikveTeba prob-
lemis gadaWris sfero, iseTi rogoricaa, vTqvaT, Wadraki, an fizika an
kompiuteruli programireba, eqspertebis zemoaRniSnuli unar-Cvevebi
Tanamimdevrulad amoqmeddeba. magram Tu problemis gadaWris sfero
ar aris zustad gamokveTili da arc mTavari principebia naTlad dad-
genili, gansakuTrebiT iseT sferoebSi, rogoricaa, magaliTad, eko-
nomika da fsiqologia, maSin gansxvaveba eqspertebsa da damwyeb spe-
cialistebs Soris ar aris mkafiod gamokveTili (Alexander, 1992).
419
cneba. 3) axali cneba unda iyos damajerebeli _ is unda moergos mo-
swavleTA codnis CarCoebs. 4) axali cneba unda iyos sasargeblo _ is
unda iyos warmodgenili, rogorc problemebis gadaWrisaTvis aucile-
beli da kiTxvebze pasuxebis gasacemad gamosadegi.
momdevno gverdze mocemuli rekomendaciebi saSualebas mogcemT,
daexmaroT moswavleebs, gaxdnen problemis eqspertebi.
kreatiuloba da problemebis
kreatiulad gadaWra
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT ganvixiloT moswavle, romelsac
hqonda mwvave disleqsia _ unarSezRuduloba, romlis Sedegad adami-
ans uWirs kiTxva da wera. mas Tavi uiRblod miaCnda. man kargad icoda,
rom skolaSi Tavis klaselebTan SedarebiT orjer meti dro sWird-
eboda teqstis wasakiTxad; isic icoda, rom uamrav Secdomas uSvebda
weris dros da amisaTvis mudmivad gverdze unda hqonoda im sityvebis
sia, romelTa weris drosac, rogorc wesi, Secdomebs uSvebda. is saa-
TobiT ijda oTaxSi marto. rogor fiqrobT, iqneba Tu ara misi weriTi
davaleba kreatiuli? daasabuTeT sakuTari azri.
kreatiulobis gansazRvra
am Temaze saubari daviwyoT ara imiT, ra aris kreatiuloba, aramed
imiT, ra ar aris kreatiuloba. warmogidgenT kreatiulobis Sesaxeb
arsebul oTx mosazrebas (Plucker, Beghetto, & Dow, 2004).
1. adamianebi dabadebidanve kreatiulebi arian. kvlevebis Sedegad
dadginda, rom SesaZlebelia kreatiulobis ganviTareba, gaZliereba
da xelSewyoba erTi adamianis an jgufebis garemos saSualebiT.
2. kreatiuloba da negatiuri Tvisebebi erTmaneTTan pirdapir ka-
vSirSia. cnobilia, rom zogierTi kreatiuli adamiani gamoirCe-
va arakonformistobiT da zogierT maTgans mentaluri da emoci-
uri problemebic aqvs, magram igive SeiZleba vTqvaT arakreatiul
adamianebzec. am mosazrebis gamo zogierT maswavlebels SeiZleba
gauCndes SiSi, rom kreatiuli moswavle bevr cud saqciels Caidens
da amitom isini (maswavleblebi) maT mimarT tendenciurad arian
ganwyobilni (Scott, 1999).
3. kreatiuloba aris bundovani, rbili konstruqcia. zogierTi ada-
miani Tvlis, rom kreatiuli pirovnebebi axali epoqisaTvis damaxa-
siaTebeli adamianebi/hipebi arian (e.w. Age hippies). sinamdvileSi ki,
miuxedavad imisa, rom SeiZleba kreatiuli adamianebi ufro gaxs-
nilni arian axali gamowvevebis mimarT da zogadad arakonform-
istebad iTvlebian, ar aris gamoricxuli, rom isini koncentrire-
buli, organizebuli da moqnili xasiaTis adamianebi iyvnen.
420
4. jgufSi yofna zrdis kreatiulobas. cnobilia, rom jgufSi muS-
aobisas, e.w. gonebrivi ieriSis (brainstorming) gamoyenebis Sedegad,
moswavleebi kreatiul mosazrebebs gamoTqvamen. magram gasaTval-
iswinebelia isic, rom zogjer umjobesia jgufSi muSaobis dawyebamde
saSualeba mivceT moswavleebs problemis Sesaxeb damoukideblad
ifiqron da mxolod Semdeg etapze CaerTon jgufur muSaobaSi.
maSasadame, ra aris kreatiuloba? kreatiuloba aris unari _ Seqmna
namuSevari, romelic originaluria, amave dros Sesatyvisi da saWiro/
sasargeblo (Berk, 2005). fsiqologTa umravlesobis azriT, ar arsebobs
`kreatiuloba yvela miznisaTvis~; adamianebi kreatiulebi arian rome-
lime konkretul sferoSi, magaliTad, jon irvingi kreatiulad werda.
aRsaniSnavia, rom kreatiuloba ar aris spontanuri qmedeba. Semoqmedi
gamiznulad qmnis Tavis `produqts~. kalmis SemTxveviT mosmiT dawer-
ili winadadebebi ar aris kreatiuli, Tu avtors gaazrebuli ara aqvs
`monaxazis~ potenciali, an Tu es avtoris weris teqnika ar aris. (Weis-
berg, 1993). miuxedavad imisa, rom Cven xSirad kreatiulobas xelovne-
bas vukavSirebT, unda gaviTvaliswinoT, rom nebismier sakiTxs/sagans
SeiZleba kreatiulad mivudgeT.
kreatiulobis aspeqtebi naTladaa mocemuli Semdeg ganmartebaSi
(Plucker da sxvebi, 2004):
kreatiuloba erTze met adamians moicavs,
kreatiuloba Tavs iCens im SemTxvevaSi, rodesac adamianebi TavianT
unarebs iyeneben muSaobis proceSi, rogorc am procesis erT-erT
Semadgenel nawils da es procesi mimdinareobs Sesaferis garemoSi,
kreatiulobis Sedegad iqmneba axali, gamosadegi da konkretul
kulturasa Tu situaciaSi aRiarebis Rirsi produqti.
421
sqema 8.6
rva wlis bavSvis kreatiulobis grafikuli Sefaseba
gogonas mier Sesrulebuli naxatebis saTaurebi marcxnidan
marjvniv aseTia: `drakula~, `calTvala monstri~, `gogra~,
`hula-hupi~, `posteri~, `invalidis etli~, `dedamiwa~, `mTva
re~, `planeta~, `videokamera~, `mowyenili saxe~, `naxati~, `Suq
niSani~, `plaJis burTi~, `aso `o~, `manqana~, `saTvaleebi~.
422
bas problemaze. problemis droebiT `daviwyebis~ Sedegad adamianma
SeiZleba daamuxruWos azrovnebis rigiduli gza da Secvalos Tavisi
Sexeduleba situaciis Sesaxeb (Gleitman, Fridlund, & Reisberg, 1999). aqe-
dan gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT, rom kreatiulobis aucilebeli
atributebia farTo codna, moqniloba da ideebis mudmivi reorganiza-
ciis unari. agreTve, davZenT, rom kreatiuli procesisaTvis aucilebe-
lia motivacia, xasiaTis simtkice/sijiute da socialuri mxardaWera.
kreatiulobis Sefaseba
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT ra daniSnulebiT SegiZliaT gamoi- restruqturireba _ problemis
yenoT aguri? kargad dafiqrdiT da CamowereT Tqveni versiebi. ganxilva axali an gansxvavebuli
gziT
Agnes, May 24, 2002. © Tony Cochran. ibeWdeba Creators Syndicate-is nebarTviT.
423
es pasuxebi _ e. i. divergentuli azrovnebis sami kriteriumis mixed-
viT. originaluroba, Cveulebriv, statistikuri meTodiT ganisazRvre-
ba. roca testirebisas yoveli 100 adamianidan ara umetes 5-10 adamiani
gascems erTnair pasuxs dasmul SekiTxvze, es imas niSnavs, rom pasuxi
originaluria. moqniloba zogadad, izomeba pasuxebis gansxvavebuli
kategoriebis raodenobiT. magaliTad, Tu Tqven aguris 20 sxvadasxva
saxis daniSnuleba CamoTvaleT, magram TiToeuli pasuxi raRacis mSene-
blobas ukavSirdeboda, Tqveni sisxartis maCvenebeli SesaZloa maRali
iyos, magram moqnilobis maCvenebeli dabali iqneba. aRniSnuli sami
sazomidan sisxarte _ pasuxebis raodenoba _ saukeTesod warmoaCens
divergentuli azrovnebis unars, magram cxovrebiseuli kreatiuloba
divergentuli azrovnebiT ar SemoisazRvreba (Plucker da sxvebi, 2004).
maswavleblebi, xSir SemTxvevaSi, saTanadod ver afaseben kreati-
ulobas. toransi (Torrance, 1972) 12-wliani kvlevebis Semdeg acxadebs,
rom ar arsebobs araviTari kavSiri moswavlis kreatiul unarebTan
dakavSirebiT maswavleblis mier dasmul `diagnozsa~ da im realur
kreatiul unarebs Soris, rac moswavleebma zrdasrul asakSi gamoam-
JRavnes. imisaTvis, rom daadginoT, ramdenad kreatiulebi arian Tqveni
moswavleebi, daakvirdiT, ramdenad cnobismoyvareni arian isini, ram-
denad SeuZliaT yuradRebis koncentracia, ramdenad aqvT adaptaciis
unari, arian Tu ara energiulni, aqvT Tu ara iumoris grZnoba. ima-
sac daakvirdiT, ramdenad damoukidebeli, xumara, arakonformisti,
riskiania Tqveni moswavle, aris Tu ara meocnebe, aqvs Tu ara sxarti
azrovneba da rogoria misi damokidebuleba monotonuri da mdored
mimdinare procesebTan/movlenebTan dakavSirebiT (Sattler, 1992).
kreatiuloba gakveTilze
daukavSireT swavlebas/port- dRevandeli da momavlis rTuli problemebi aucileblad moiTxovs
folios da ganavrceT maT kreatiulad gadaWras. kreatiuloba aucilebelia pirovnebis fsi
damwyebi maswavleblis Semoq-
qologiuri, fizikuri da socialuri keTildReobisaTvis. is warmate-
medebiTi ideebis gasacnobad
ix.: Codell, E. R. (2001). Educating
buli karieris sawindaria (Plucker da sxvebi, 2004). ra unda gaakeTos
Esme: Diary of a teacher’s first maswavlebelma imisaTvis, rom moswavles ganuviTardes kreatiuli az-
year. Chapel Hill, NC: Algonquin rovneba? Cveulebriv, skolis yoveldRiuri cxovrebis procesSi, mas-
Books. wavleblebi CanasaxSive klaven moswavleebis kreatiul azrebs da verc
ki acnobiereben TavianT saqciels. maswavleblebi privilegiur pozici-
aSi imyofebian _ maT SeuZliaT xeli Seuwyon an SeuSalon moswavleebis
kreatiuli azrovnebis ganviTarebas. qvemoT mocemuli rekomendaciebi
kreatiulobis xelSewyobis sxva SesaZleblobebs gvTavazobs (adaptire-
bulia Fleith, 2000, Sattler, 1992).
424
rekomendaciebi: kreatiulobis xelSewyoba
miiReT da xeli SeuwyeT moswavlis divergen- TiTqos igi zeadamianuri niWis nayofi iyos.
tul azrovnebas 2. moswavleebis namuSevris Sefasebisas xa-
zgasmiT aRniSneT da aRiareT maTi Semoq-
magaliTebi medebiTi unari. zogierTi davalebis Ses-
1. gakveTilze diskusiis dros hkiTxeT mo- rulebisas daaweseT gansxvavebuli qula
swavleebs: `vinmes SeuZlia am SekiTxvasTan originalurobisaTvis.
dakavSirebiT gansxvavebuli azri Semogv
Tavazos?~ kreatiuli proeqtebis SesrulebisaTvis mo-
2. moswavles ar dauwunoT gadawyvetilebe swavleebs mieciT saTanado dro, sivrce da
bi im SemTxvevaSic ki, rodesac saboloo masala
produqti ar aris srulyofili.
magaliTebi
3. mieciT maT sakiTxis arCevis Tavisufleba
1. SeagroveT e.w. `napovni~ masala _ Rilebi,
da SesTavazeT prezentaciis formebi (weri-
qvebi, zRvis niJarebi, sxvadasxva saxis qso-
lobiTi, zepiri, vizualuri an grafikuli,
vili, mZivebi, saxatavi sagnebi, webo; dax-
teqnologiebis gamoyenebiT).
marebisaTvis mimarTeT megobrebs. iqonieT
iyaviT tolerantuli im SemTxvevaSic ki, Tu sarkeebi da suraTebi imisaTvis, rom moswav-
azrebi mkafiod gansxvavdeba erTmaneTisagan leebma SeZlon avtoportretebis daxatva.
2. moswavleebis samuSao oTaxi kargad unda
magaliTebi iyos ganaTebuli. xels nu SeuSliT maT muS-
1. sTxoveT moswavleebs ar ganewyon katego- aobis procesSi. daTqmuli drois gasvlis
riulad uaryofiTad gansxvavebuli azris Semdeg midiT maTTan samuSaos dasasrule-
mimarT. blad.
2. miaqcieT yuradReba, rom privilegiebi da 3. gaxsovdeT, rom moswavleebisaTvis friad
sxva saxis jildoebi/ wamaxalisebeli aqte- sasargebloa e.w. gasvliTi RonisZiebebi (mu
bi gavrceldes arakonformist moswavlee- Saoba Ria cis qveS, siaxleebis Sesaxeb gamar-
bzec. Tul prezentaciebze daswreba da a.S.), sa-
daexmareT moswavleebs imaSi, rom isini dac maT SesaZlebloba eqnebaT xaton, weron
bolomde TavianTi mosazrebis erTgulni an Seqmnan musikaluri kompoziciebi.
darCnen stimuli mieciT kreatiul azrovnebas
magaliTebi magaliTebi
1. rodesac moswavle svams SekiTxvas, 1. yovelTvis, rodesac amisi SesaZlebloba
romelzec, Tqveni azriT, moswavleebma pa- geqnebaT, mieciT Tqvens moswavleebs gon-
suxi unda icodnen, moaxdineT am SekiTx- ebrivi ieriSis savarjiSo.
vis perefrazireba an daakonkretebineT 2. imisaTvis, rom moswavleebma problema krea-
SekiTxva da Semdeg is kvlav moswavleebs tiulad gadaWran, SesTavazeT maT uCveulo
daubruneT. gadawyvetilebebi da moaxdineT procesis
2. dro da dro mieciT moswavleebs iseTi dava- modelireba.
leba, romelic ar fasdeba. 3. moswavleebs urCieT, saboloo gadawyve
yovelTvis gaxsovdeT da moswavleebsac xSi tilebis miRebamde ganixilon yvela Sesa-
rad SeaxseneT, rom yvela adamiani Tavisi Zlebeli pasuxis dadebiTi da uaryofiTi
SesaZleblobebis farglebSi SeiZleba iyos mxareebi.
kreatiuli
425
I naxati. II naxati. III naxati.
I naxati. rogor unda moaRwios eleqtroenergiam elboniaSi mdebare Cveni atomuri eleqt
rosadguridan aq mdebare tosterebamde?
II naxati. modi, gamoviyenoT gonebrivi ieriSi da gvaxsovdes, rom am etapze ar ganvsajoT
arc erTi mosazreba.
III naxati. vfiqrob, uzarmazari barJebi da didi raodenobis gawvrTnili delfinebi. meore
tipi ar unda ganvsajoT....
Dilbert, February 21, 2002.Copyright © 2002 Scott Adams. ibeWdeba United Features Syndicate
Inc.-is nebarTviT.
426
rom skolamdeli asakis moswavleebi, romlebic fantaziasa da TamaSs
uTmoben did dros, ufro kreatiulebi arian. friad saintresoa, rom
erT-erTi kvlevis dros mecnierebma daadgines, rom kreatiulobis
testis Catarebamde TamaSi gavlenas axdens da zrdis dabali asakis
moswavleebis Sedegebs (Berk, 2001; Bjorklund, 1989). maswavlebeli unda
ecados, rom yvela asakis moswavles ganviTarebuli hqondes refleqsia
_ ideebis generaciis, ganviTarebisa da restruqturirebis unari.
427
rogor gavxdeT eqsperti moswavle:
swavlis strategiebi da swavlis unar-Cvevebi
428
cxrili 8.2
swavlis taqtikis magaliTebi
2. gegmis/sqemis ageba
ZiriTadi principebi iyeneben maSin, rodesac teqstis struq-
tura sustia, mizania teqstis aqtiuri
aRqmis xelSewyoba.
Teoriis sqemebi
qseluri grafikisa da rukis
Sedgena
3. ideis Camoyalibeba
sakuTari TavisaTvis kiTxvebis iyeneben specifikuri ideebis gasagebad
proceduruli in- dasma da dasamaxsovreblad
formaciis Seswav-
lis taqtika/sqema warmosaxviTi
1. swavla modelebiT
hipoTezebis dasaxeleba iyeneben cnebebis damaxasiaTebeli niSan-
Tvisebebis swavlis dros.
qmedebis ganmapirobebeli iyeneben imisaTvis, rom meTodi moargon
mizezebis dadgena situacias.
2. sakuTari Semoqmedebis
kritikuli analizi
sakuTari aqtivobis Sedareba imisaTvis, rom daixvewos da amaRldes
eqspertis mier gamoyenebul kompleqsuri unar-Cvevebi.
modelTan
3. gamoyeneba
nawilobrivi gamoyeneba iyeneben maSin, rodesac Sesrulebis
specifikuri aspeqtebi sayuradReboa.
sruli gamoyeneba iyeneben imisaTvis, rom SenarCundes da
amaRldes unar-Cveva.
wyaro: Based on “Putting Learning Strategies to Work”, by S. Derry, 1989, Educational Leadership. 47 (5), gv. 5-6
429
daukavSireT PRAXIS IITM-s am Tavs, Semdeg ki aucileblad mogiwevT pasuxebis werilobiTi formiT
da ganavrceT
Camoyalibeba. swavlis strategiebisa da unar-Cvevebis gamoyeneba kargi
swavlis strategiebi (I, AI)
swavlis strategiebis
akademiuri moswrebis sawindaria maRal klasebsa da kolejSi swavlis
efeqtiani gamoyenebis dros (Robbins da sxvebi, 2004). mkvlevrebma daadgines ramdenime Zi
Taobaze ixileT virjiniis riTadi principi:
politeqnikuri institutis
veb-gverdi: http://www.ucc. 1. moswavleebs unda gaacnoT gansxvavebuli strategiebi, ar Semoifarg
vt.edu/stdysk/stdyhlp.html da loT mxolod swavlis zogadi strategiebiT. gaacaniT maT zogierTi
http://www. studygs.net specifikuri taqtika, magaliTad, grafikuli, strategiebi, romelzec
mogvianebiT gveqneba saubari;
2. moswavleebs unda hqondeT pirobebis codna imis Sesaxeb, Tu rodis,
sad da ratom unda gamoiyenon esa Tu is strategia. miuxedavad imisa,
rom yvela maswavlebels kargad esmis pirobebis codnis aucile-
bloba, maTi umravlesoba xSir SemTxvevaSi, mis ignorirebas axdens.
daukavSireT swavlebas/ 3. moswavleebma SesaZloa icodnen rodis da rogor gamoiyenon stra
portfolios da ganavrceT tegia, magram sanam maT gauCndebaT am unar-Cvevebis gamoyenebis sur
gamoiyeneT 8.2 cxrili, aseve vili, swavlis mxolod zogadi unarebis codna da gamoyeneba saqmes sa-
saxelmZRvanelos qveTavi
sikeTod ver waadgeba. swavlis strategiebis programebis umravlesoba
`swavlis strategiebi da
taqtika~ imisTvis, rom Tavi
moicavs motivaciis asamaRlebel komponents. saxelmZRvanelos me-10
mouyaroT swavlis Sesabamis TavSi ganvixilavT motivacias da mis mniSvnelobas swavlis procesSi.
strategiebsa da taqtikas 4. moswavleebma unda miiRon pirdapiri instruqtaJi sqematur codnasTan
Tqveni momavali dakavSirebiT; es strategiebis gamomuSavebis procesis mniSvnelovani
moswavleebisTvis.
komponentia. mTavari ideis dasadgenad da masalis arsis gasagebad
Tqven unda gqondeT masalis gaazrebis Sesabamisi sqema. ra Tqma unda,
rTuli iqneba gaakeToT daskvna im teqstis Sesaxeb, sadac saubaria ix-
tiologiaze, Tu ara gaqvT saTanado codna Tevzebis Sesaxeb. ilustra-
ciaze mocemulia ramdenime taqtika/xerxi deklaraciuli (verbaluri)
codnisa da proceduruli unar-Cvevebis Taobaze (Derry, 1989).
430
ipovon da daweron mTavari winadadeba TiToeuli paragrafis an daukavSireT swavlebas/port-
qveTavisaTvis; folios da ganavrceT
daadginon ramdenime specifikuri azris momcveli ZiriTadi ideebi; gTavazobT damuSavebis strat-
egiebs Weinstein, Ridley, Dahl, &
ipovon yoveli ZiriTadi ideis Sesabamisi damxmare informacia;
Weber (1988/1989):
waSalon nebismieri zedmeti informacia an arasaWiro detalebi.
ra aris ambis ZiriTadi idea?
reziumes wera daiwyeT advilad gasageb da kargad organizebul te- Tu es principi WeSmariti ar
qstebze muSaobiT. Semdeg etapze moswavleebs SesTavazeT ufro rTu- iqneboda, raze mianiSnebda is?
li da didi moculobis teqstebi. yovelTvis daavaleT moswavleebs, ras maxsenebs es ambavi?
rogor SemiZlia am informaciis
Seadaron erTmaneTis reziumeebi da ganxilvis procesSi daasabuTon
gamoyeneba Cems proeqtSi?
TavianTi mosazrebebi. rogor SemiZlia amis gamosaxva
mTavari ideis dadgenis kidev ori strategia arsebobs: teqstSi diagramis saxiT?
mniSvnelovani adgilebis moniSvna/xazgasma da Canawerebis warmoeba. ras vfiqrob avtoris Sexed-
ulebis Sesaxeb?
rogor gadmovcem amas Cemi
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT rogor akeTebT Canawerebs kiTxvis
sityvebiT?
procesSi? gadaxedeT winamdebare Tavis bolo gverdebs. bevri sityvaa ra magaliTis motana SemiZlia?
moniSnuli yviTlad an vardisfrad? aris Tu ara Canawerebi teqs- avtorTan interviu rom mqondes,
tis mindvrebze? es Canawerebi teqstis SinaarsTan aris dakavSirebuli ras vkiTxavdi?
Tu sxva saxis informaciaa (eleqtronuli misamarTebi, produqtebis rogor gamoviyeno es cxovre-
baSi?
CamonaTvali da a.S.)?
431
daukavSireT swavlebas/ maSin maTi warmoeba araefeqtiania (Kiewra, 1989; Van Meter, Yokoi, &
portfolios da ganavrceT Pressley, 1994).
READS kargad cnobil PQ4R Canawerebi gaZlevT saSualebas, daubrundeT da xelaxla gaaanal-
strategias hgavs, romelsac
izoT mowodebuli informacia. isini informaciis e. w. `sawyobs~
SesaZloa skolaSi Sexvedrix-
SeiZleba SevadaroT. dadgenilia, rom is moswavleebi, romlebic
arT (Thomas & Robinson,
awarmoeben Canawerebs, ukeT weren testebs, gansakuTrebiT ki maSin,
1972):
winaswari mimoxilva rodesac es Canawerebi bevri da xarisxiania. raodenoba mniSvnelova-
mimoixileT ZiriTadi nia, radgan sworad SerCeuli da Cawerili informacia ZiriTadi
sakiTxebi da nawilebi da ideis alRos aRebaSi, cnebebis gagebasa da kavSirebis dadgenaSi
dasaxeT kiTxvis mizani. gexmarebaT (Kiewra, 1985, 1989; Peverly, Brobst, Graham, & Shaw, 2003).
kiTxvis dasma
moswavleebma, romlebic eqspertis doneze floben Canawerebis war-
yoveli ZiriTadi
nawilisaTvis dasviT moebis teqnikas, ician, rogor gamoiyenon Canaweri miznis misaRw-
kiTxvis miznis Sesabamisi evad da efeqtianad cvlian strategiebs testirebisa da Sesabamisi
SekiTxvebi. erT-erTi gzaa davalebebis Sesrulebis Semdeg; isini iyeneben pirad kodebs rTuli
saTaurebisa da qvesaTau- da maTTvis axali informaciis mosaniSnad; ician, rogor Seavson in-
rebis gadaqceva kiTxvebad.
formaciis nakleboba da amisaTvis mimarTaven sxvadasxva wyaros (maT
wakiTxva
rogorc iqna! Tqven mier Soris, klaselebsac); sityva-sityviT iweren informacias mxolod im
Camoyalibebul SekiTx- SemTxvevaSi, Tu maT msgavsi, sityva-sityviTi pasuxi moeTxovebaT.
vebze pasuxi SesaZloa martivad rom vTqvaT, isini strategiulad udgebian Canawerebis war
kiTxvis dros gasceT. moebis sakiTxs (Van Meter, Yokoi, & Pressley, 1994).
refleqsia
kiTxvis dros ecadeT
zogierTi maswavlebeli Canawerebis warmoebaSi dasaxmareblad, mo-
moifiqroT masalis amsax- swavleebs sTavazobs specialur matricebs da rukebs. gaxsovdeT,
veli magaliTebi an SeqmnaT rom pirvel etapze, rodesac moswavleebisaTvis sruliad ucxoa ase
xatebi. daamuSaveT da Ti rukebis daxmarebiT muSaoba, samuSaos meti wilis Sesruleba
scadeT daamyaroT kavSiri Tavad mogiwevT. Tu rukebsa da matricebs iyenebT, urCieT moswav-
wakiTxulsa da arsebul
leebs gaucvalon erTmaneTs maT mier Sevsebuli rukebi da gauzia
codnas Soris.
pasuxis gacema ron erTmaneTs mosazrebebi.
yoveli nawilis wakiTxvis
Semdeg dafiqrdiT Tavda-
pirvel mizansa da kiTx-
vebze. SegiZliaT Tu ara organizaciis vizualuri saSualebebi
kiTxvebze pasuxis gacema
xazgasmisa da Canawerebis efeqtianad gamoyenebisaTvis aucilebe-
wignSi Cauxedavad?
saboloo mimoxilva
lia ZiriTadi ideebis gansazRvra. amas garda, aucilebelia teqstis
efeqtiani mimoxilva axal an leqciis organizaciis _ ideebs Soris kavSirebisa da urTierTobis
masalas ufro srulyo _ gageba. am ZiriTad elementTan mimarTebaSi eqspertebma SeimuSaves
filad CarTavs Tqvens vizualuri strategiebi (Van Meter, 2001). kvlevebis safuZvelze dadg-
grZelvadian mexsierebaSi.
inda, rom grafikuli formis informaciis, Sedgena, magaliTad, rukis
swavlasTan erTad mimox-
ilva TandaTanobiT ufro
an diagramis, ufro advilia, vidre zogadi informaciis gadmocema, ama
kompleqsuri unda gaxdes Tu im teqstTan dakavSirebiT monaxazis gakeTeba (Robinson, 1998; Rob-
da moicvas adre wakiTxuli inson & Kiewra, 1995). rukaze aRniSnuli urTierTkavSirebi mizez-Sede-
masalis Sesabamisi nawilebi gobrivi kavSirebis, Sedareba/kontrastis kavSirebisa da magaliTebis
da Tavebi.
miTiTebiT xels uwyobs informaciis gaxsenebas. moswavleebma unda
Seadaron `rukebi~ da imsjelon gansxvavebebis Sesaxeb. emis molekula
(sqema 8.2) aris imis ierarqiuli grafikuli ilustracia, ra kavSi-
ria cnebebs Soris. arsebobs organizaciis vizualizaciis sxva gzebic,
erT-erTi maTgania venis diagrama (Venn Diagram), romelic gviCvenebs,
rogor Tanxvdeba ideebi Tu koncefciebi da agreTve xiseburi dia-
CMAPS _ Human Machine grama, romelic gviCvenebs, rogor itoteba erTmaneTisagan ideebi da
Cognition institutis (IHMC) koncefciebi. periodebad dayofa axdens informaciis Tanamimdevrulad
mier SemuSavebuli cnebaTa
organizacias da sasargebloa istoriisa da geologiis Seswavlisas.
rukis instrumenti , romelic
dakavSirebulia codnis mraval saintereso SesaZleblobaa e.w. Cmaps, romelic . institutis ufrosma
rukasTan da internetis sxva mecnierTanamSromelma jozeb novakma cnebebis ruka (concept mapping)
resursebTaAn. 1970-ian wlebSi Seqmna kornelis universitetSi (emis molekula misi
432
naSromidan aris warmodgenili). dReisaTvis jozef novakma da IHMC-m
erToblivad SeimuSaves is saSualebebi, romlebic cnebebis rukebis Se-
qmnaSi gvexmareba. SesaZlebelia maTi eleqtronuli versiis CamotvirTva
ufasod. Cemi studentebi ohaios StatSi xSirad iyeneben am saSualebebs.
erT-erTma studentma Tavisi sadisertacio naSromi da sadoqtoro ga-
mocdis sakiTxebi swored am saSualebaTa daxmarebiT dagegma. kompiut-
eruli Cmaps SeiZleba ganTavsdes internetSi, raTa is xelmisawvdomi
gaxdes moswavleebisa da skolebisaTvis mTel msoflios masStabiT.
Cmap-is instrumentebis mTavari gverdi miTiTebulia 8.7 sqemaze.
kiTxvis strategiebi
rogorc ukve aRvniSneT, swavlis efeqtiani strategiebisa da taqtikis
mizania, moswavles daexmaros yuradRebis koncentraciaSi, Zalisxmevis
mizanmimarTulad warmarTvaSi (SemuSaveba, organizeba, reziumireba, kav-
Sirebis dadgena, interpretacia), rac, Tavis mxriv, informaciis Rrma ana-
lizisa da aRqmis sawindaria. arsebobs kiTxvis dros am procesTa xelSemw-
yobi ramdenime strategia. maswavlebelTa didi nawili iyenebs mnemonikas
imisTvis, rom moswavleebs ganvlili etapebis damaxsovrebaSi daexmaros.
magaliTad, erT-erTi strategia, romelic gamosadegia dawyebiTis garda
nebismieri klasisaTvis, aris e.w READS:
R – Review – saTaurebisa da qvesaTaurebis mimoxilva.
READS _ kiTxvis 5-safexu-
E – Examine – msxvili SriftiT dawerili sityvebis Seswavla.
riani strategia: saTaurebis
A – Ask – hkiTxeT sakuTar Tavs: `ris swavlas moveli?” gacnoba (Review headings);
D – Do – gaakeTe – waikiTxe! gamuqebuli sityvebis gar-
S – Summarize – Seajame sakuTari sityvebiT Ceva (Examine boldface words);
(Friend & Bursuck, 1996). SekiTxvis dasma, `ris gagebas
velodebi?~ (Ask: `What do I
literaturuli nawarmoebis kiTxvisas SeiZleba gamoviynoT strate- expect to learn~); wakiTxva
gia CAPS: (Do it - Read); sakuTari sityve-
C – Characters – vin arian gmirebi? biT Sejameba (Summarize with
A – Aim – ra aris moTxrobis mizani? your own words).
P – Problem – ra problemebi gvxvdeba?
S – Solved – rogor wydeba problema?
433
sqema 8.7
Human Machine Cognition institutis mier Cmap instrumentebis Sesaxeb Seqmnili veb-gverdis
misamarTia http://cmap.ihmc.us/
am veb-gverdidan SegiZliaT CamotvirToT cnebis rukis SedgenisaTvis saWiro instrumentebi,
raTa SeZloT nebismieri sagnis Sesaxeb codnis Seqmna, gaziareba da gakritikeba.
IHMC-is Cmap
SemuSavda gamoiyenes
instrumentebis aris asagebad
programa saSu- gvexmareba ma-
alebas aZlevs nipulirebaSi
momxmareblebs programul am veb-gverdis codnis
Seqmnan, gauziaron instrument- modelis asagebad
da gaakritikon IHMC-i aris Ta nakrebi
cnebis rukis
cnebis rukis saxiT
navigacia xdeba
warmodgenili cod- dokumentirebulia
nis modeli.
igeba Sedgeba 1. cnebis qveS erT- IHMC Cmap
uzrunvelyofs mag.
gamoyenebiT erT fanjaraze instrumentebi
dawkapunebiT
mxardaWeras Cmap Cmap
instrumentebis servisisagan
programis IHMC Cmap
2. erT-erTi arCeva- instrumentebi
nis moniSvniT mag.
SesaZlebelia
CamotvirTva
3. SerCeuli cnebis
rukis, imijis, videos,
veb-gverdis da sxvaTa
gaxsniT.
wyaro: Institute for Human Machine Cognition Cmap Tools home page. http://cmap.ihmc.us. ibeWdeba IHMC-s nebarTviT.
434
maswavlebeli: sanam moswavleebs teqstis wakiTxvas davavaleb, me e.
w. gonebriv ieriSs mivmarTav _ vcdilob gavixseno, ra vici am TemasTan
dakavSirebiT da vwer informacias.
maswavlebeli dafaze an didi formatis qaRaldze Camowers im
Tvisebebs, rac SeiZleba mivaweroT cnebas `feradi fanqari~. magali-
Tad: damzadebulia cvilisagan, sxvadasxva ferisaa, SeiZleba gaiTalos,
sxvadasxva kompania amzadebs da a.S.
erToblivi swavlis erT-erTi
strategia, romelsac bevri
maswavlebeli iyenebs kiTx-
visa da kvlevis swavlebisas,
aris KWL: ra vici? ra minda
vicode? ra viswavle?
435
rekomendaciebi: rogor gavxde eqsperti moswavle?
darwmundiT, rom axali informaciis gas- 2. ar dazogoT dro da Rrmad daamuSaveT
agebad gaqvT aucilebeli deklaraciuli TqvenTvis saWiro, rTuli da SeiZleba sru-
codna (faqtebis, cnebebis, ideebis). liad ucnobi masala, rac davalebisa Tu
testis Sesasruleblad aris aucilebeli.
magaliTebi 3. moiniSneT teqstis yvelaze ufro gauge-
1. SeadgineT swavlisTvis saWiro ZiriTadi
bari adgilebi da SedarebiT ufro meti
leqsikis ganmartebebi.
dro swored aseTi adgilebis Seswavlas
2. axali masalis gacnobamde gadaxedeT sa
dauTmeT.
Wiro faqtebsa da cnebebs.
4. mniSvnelovani iformaciis damuSavebisas
daadgineT, ra saxis davalebis Sesrulebas gamoiyeneT mnemonikis meTodi, SeqmeniT
gTxovT maswavlebeli (esse, mokle pasuxi) xatebi, magaliTebi, upasuxeT kiTxvebs,
da masalis Seswavlisas gaiTvaliswineT es awarmoeT Canawerebi Tqveni sakuTari sit
moTxovna. yvebiT da imuSaveT teqstze. ar ecadoT
avtoris sityvebis damaxsovrebas – gamoi-
magaliTebi
yeneT Tqveni sakuTari.
1. im SemTxvevaSi, Tu testSi mocemuli
awarmoeT gagebis Tqveneuli unaris moni-
iqneba e.w Ria kiTxvebi, ivarjiSeT kiTx-
toringi
vaze pasuxis gacemaze.
2. Tu testi moiTxovs mravali pasuxidan magaliTebi
erTis amorCevas, ZiriTadi terminebis 1. imisaTvis rom daadginoT, ramdenad swo-
ganmartebaTa dasamaxsovreblad, gamoiy- rad gesmiT esa Tu is sakiTxi, CamowereT
eneT mnemonikis meTodi. masalasTan dakavSirebuli kiTxvebi.
2. im SemTxvevaSi, rodesac kiTxvis tempi
darwmundiT, rom iciT, rogor aris orga-
iklebs, dafiqrdiT, aris Tu ara teqstSi
nizebuli Sesaswavli masala
mocemuli informacia mniSvnelovani. Tu
magaliTebi daaskvniT, rom im konkretul nawilSi
mocemuli informacia mniSvnelovania sa-
1. gaecaniT teqstis saTaurs, Sesavals, sak
boloo SedegisaTvis, moiniSneT igi imi
vanZo winadadebebs da daskvnebs.
saTvis, rom xelmeored daubrundeT. xo
2. yuradReba miaqcieT iseT makavSirebel si-
lo Tu piriqiT fiqrobT, maSin SegiZli-
tyvebs, rogoricaa: meore mxriv, imitom,
aT am informaciis ignorireba.
pirvel yovlisa, Tumca, vinaidan da a.S.
3. imuSaveT wyvilSi, vinaidan erTmaneTi-
unda icodeT sakuTari kognituri unar- saTvis dasmuli SekiTxvebiT daadgenT,
Cvevebi da Segnebulad gamoiyenoT isini. gesmiT Tu ara warmodgenili masala.
magaliTebi
1. gamoiyeneT magaliTebi da analogiebi im-
isTvis, rom axali masala daukavSiroT swavlis Sesaxeb damatebiTi resursebisaT-
TqvenTvis mniSvnelovan an kargad nac- vis ix.: http://www.ucc.vt.edu/stdysk/stdyhlp.html
nob sakiTxs, magaliTad, sports, hobis, an www.d.umn.edu/student/loon/acad/strat
films.
2. im SemTxvevaSi, Tu kvlevis/swavlis erTi
wyaro: wignidan `Research Synthesis on Study Skills’ by B. B.
teqnika ar gadgebaT, gamoiyeneT meore Armbruster and T. H. Anderson. Educational Leadership, 39.
– Tqveni mizania procesSi CarTulobis Copyright © 1993 by the American Association for Supervi-
SenarCuneba da ara romelime konkretu- sion and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD. yvela
li strategiis gamoyeneba. ufleba daculia. Association for Supervision and Curricu-
lum Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, ro-
sworad SeiswavleT Sesabamisi informacia melic mxars uWers saR politikas da xelmisawvdoms
xdis saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem
magaliTebi miaRwios warmatebas. meti informaciisaTvis ix. www.
1. zustad daadgineT, Tu ra Temas exeba ascd.org
testi.
436
klasi msjelobs maswavleblis mier strategiis araswor gamoyene- daukavSireT sxva Tavebs
baze. yuradReba miaqcieT, rogor awvdis maswavlebeli dadebiT da da ganavrceT
swavlis unarebis Sesaxeb
uaryofiT magaliTebs _ uzrunvelyofs cnebis karg swavlebas.
rekomendaciebi gamosadegia
rubrikaSi `rekomendaciebi~ Sejamebulia mosazrebebi swavlis Sesaxeb. yvelasTvis, visac surs eqsper-
ti mkiTxveli gaxdes da me-7
TavSi aRwerili metakognituri
swavlis strategiebis gamoyeneba unarebi da aRmasrulebeli kon-
trolis procesi gamoiyenos.
mas Semdeg, rac daaskvniT, rom moswavleebs srulyofilad esmiT ix. me-7 Tavi deklaraciuli,
swavlis strategiebis arsi, unda darwmundeT, rom isini gamoiyeneben proceduruli da pirobiTi
codnis Sesaxeb informaci-
am strategiebs. gaiTvaliswineT, rom aucileblad unda Sesruldes
isaTvis.
ramdenime piroba (Ormrod, 2004). pirvel yovlisa, rasakvirvelia, dava-
leba unda iyos Sesabamisad gansazRvruli. ratom gamoiyenebs moswavle
swavlis rTul strategias, Tu maswavleblis mier micemuli davale-
baa _ `iswavlos da mxolod teqstis sityvebiT gamoTqvas azri~? am
davalebis fonze moswavle mxolod damaxsovrebis meTods gamoiyenebs
da saukeTeso strategia iqneba ganawilebuli varjiSi da SesaZloa,
mnemonikac (ix. me-7 Tavi). imedi gvaqvs, rom Tanamedrove swavlebaSi
aseTi davalebebi mcirea. amrigad, Tuki davaleba ara informaciis dam-
axsovreba, aramed gagebaa, kidev ra strategiebi gvWirdeba?
437
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT
epistemologiuri rwmenebi. aseve gasaTvaliswinebelia is garemoeba,
ixileT Educational Psychologist-is rom moswavlis Sexeduleba codnasa da swavlis procesze (maTi episte-
2004 wlis zamTris specialuri mologiuri rwmena) ganapirobebs moswavlis arCevans strategiis gamoy-
gamoSveba, romelic eZRvneba enebisas.
`Personal Epistemology: Paradig-
matic Approaches to Understand-
ing Students~ Beliefs about Knowl-
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT rogor upasuxebT qvemoT moce-
edge and Knowing~(Vol. 39, No. 1) mul SekiTxvebs? (Chan & Sachs, 2001).
Guest Editor: Barbara K. Hofer.
1. maTematikis swavlis dros umniSvnelovanesia: (a) gaixseno maswav-
leblis miTiTebebi ; (b) amoxsna bevri magaliTi da (g) gaaanalizo
amoxsnili magaliTebi.
2. sabunebismetyvlo sagnebis Seswavlisas mniSvnelovania: (a) zustad
Seasrulo maswavleblis mier mocemul davaleba; (b) ecado, logi-
kurad axsna esa Tu is movlena an miRebuli Sedegi; (g) ar dazogo
energia, raTa daimaxsovro SenTvis aucilebeli informacia.
3. Tu Tqveni mizania Rrmad SeiswavloT esa Tu is sakiTxi, magaliTad,
Tema _ cxovelebi, ramdeni xani dagWirdebaT am sakiTxis Sesaswav-
lad? _ Tu seriozulad mohkidebT xels:
(a) weliwadze naklebi; (b) erTi an ori weli; (g) mTeli cxovreba.
4. rac ufro Rrmavdeba Tqveni codna: (a) SekiTxvebi miT ufro rTul-
deba; (b) imavdroulad, sul ufro da ufro advilia maTze pasuxis
gacema; (g) yvela SekiTxvaze pasuxis gacema SesaZlebeli xdeba.
438
wina gverdze rubrikaSi _ `SeCerdiT/dafiqrdiT/dawereT~ _ mocemuli
swavlasTan dakavSirebuli SekiTxvebi eqspertebma, aRniSnuli kvlevis
dros, moswavleTa Sexedulebebis Sesafaseblad gamoiyenes. moswavleTa
pasuxebi, romlebic darwmunebulni arian, rom swavlis procesi kom-
pleqsuri da aqtiuria da gagebisaTvis dros moiTxovs, iyo: 1-g, 2-b,
3-g, da 4-a.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cndeba kiTxva: ra mizani aqvs aseTi
saxis kvlevas, Tu adamiani arasodes ar gamoiyenebs miRebul codnas _
arasodes ar gadaitans am codnas axal situaciaSi?
swavleba tranferisaTvis
439
Ggadatana _ naswavlis gavlena buli gonebrivi wvrTnis zogad transferze. magram 1924 wels, Torn-
axal masalis Seswavlaze. daikma (E.L. Thorndike) daaskvna, rom laTinuris swavlas Sedegad gone
bis wvrTna ar moaqvs. laTinuris swavla adamians laTinuris ufro
kargad swavlaSi exmareba. amrigad, Torndaikis wyalobiT, im period
dabali donis Transferi _ Si laTinuris swavla ufrosklaselebisTvis aRar iyo savaldebulo.
praqtikuli xerxebisa da mkvlevarTa meore jgufi ganasxvavebs dadebiT da uaryofiT trans-
unar-Cvevebis spontanuri fers, magaliTad, problemis gadawyvetis procesSi evristikis swor da
da avtomaturi gadatana.
araswor gamoyenebas.
bolo periodis kvlevebSi mecnierebma daadgines, rogor xdeba yo
veldRiuri swavlis procesSi iseTi unar-Cvevebis avtomaturi, pir
maRali donis transferi _ dapiri gamoyeneba, rogoricaa kiTxva an wera da Camoayalibes is gansx-
erT situaciaSi SeZenili vavebani, rac problemis kreatiuli gadawyvetisTvis axasiaTebs codnisa
abstraqtuli codnis
da strategiebis araordinarul transfers (Bereiter, 1995; Bransford &
gamoyeneba gansxvavebul
situaciaSi. Schwarts, 1999; Salomon & Perkins, 1989). gabriel salomonisa da devid
perkinsis (1989) kvlevaSi aRwerilia ori saxis transferi: maRali da
dabali donis. dabali donis transferi `moicavs kargad gavarjiSe-
buli unar-Cvevebis spontanur, avtomatur transfers da refleqsuri
azrovnebis mcire monawileobas~. mTavari amosavali wertili dabali
donis transferTan mimarTebaSi aris unar-Cvevis xSiri varjiSi sxva
dasxva situaciaSi manam, sanam Sesruleba avtomaturi ar gaxdeba. ma
galiTad, Tu erTi zafxulis ganmavlobaSi muSaobdiT ofisSi, romelic
sxvadasxva dawesebulebas mdivan-referentebiT uzrunvelyofda da am
periodSi sxvadasxva ofisSi da sxvadasxva saxis kompiuterebze giwev-
daT muSaoba, zafxulis bolos ukve nebismier kompiuterze SeZlebT
muSaobas. amrigad, aseTi saxis praqtikis safuZvelze moxdeba unar-Cve-
vis avtomaturi transferi axal garemoSi. bransfordi da Svarci (1999)
aseTi saxis transfers pirdapiri gamoyenebis transfers uwodeben.
meore mxriv, maRali donis transferi gulisxmobs erT situaci-
aSi Seswavlili abstraqtuli codnisa Tu strategiebis gacnobiere-
bul gamoyenebas sxva situaciaSi. es ori gziT SeiZleba moxdes. pirve-
li, SesaZloa iswavloT principi an strategia momavalSi gamoyenebis
mizniT – win xedvis transferi. magaliTad, Tu anatomiis gakveTilebze
pirvel semestrSi gadixarT meore semestris winmswreb kurss,Tqven
moiZiebT informacias adamianis sxeulis proporciebis, kunTebis age-
bulebisa da sxvaTa Sesaxeb. meore SemTxvevaSi, ki rodesac problemas
waawydebiT, SesaZloa gaixsenoT warsulis gamocdileba da codna im-
isaTvis, rom gamoiyenoT is am axali problemis gadasaWrelad. e.i.
mimarTavT e.w. ukan xedvis transfers. aseTi saxis transferis naTel
magaliTs analogiuri azrovneba warmoadgens. Tqven ikvlevT sxva, am
sakiTxis msgavs situacias, romelmac, SesaZloa arsebuli problemis
gadawyvetisaTvis saWiro gasaRebi mogceT. bransfordisa da Svarcis
(1999) azriT, aseTi saxis maRali donis transferi aris momavali swav-
lisaTvis momzadeba.
maRali donis transferis ZiriTadi maxasiaTebelia dakvirvebuli
abstraqcia, anu principis, sakvanZo ideis, strategiis an proceduris
gacnobierebuli identifikacia, romelic erT specifikur problemasa
Tu situaciaze ki ar aris mijaWvuli, aramed mravals miesadageba.
amgvari abstraqcia metakognituri codnis nawili xdeba, rac, Tavis
mxriv, aucilebelia momavalSi swavlisa da problemebis gadaWrisaT-
vis. bransfordi da Svarci (1999) amateben kidev erT ZiriTad aspeqts
– resursebiT mdidar garemos, romelic xels uwyobs produqtiul da
efeqtian transfers. 8.3 cxrilSi Sejamebulia transferis saxeebi.
440
cxrili 8.3
transferis saxeebi
441
aucilebelia Semdgomi muSaobisaTvis rogorc skolaSi, ise mis gareT.
isini saWiroa, magaliTad, samuSaos dawyebisTvis ganacxadis dasawerad,
moTxrobebis wasakiTxad, gadasaxadebis gadaxdisa Tu gunduri muSao-
bisas, jandacvis dawesebulebebis Sesafaseblad da a.S. momdevno swav-
la damokidebulia axal situaciebSi ZiriTadi unar-Cvevebis dadebiT
transferze.
maswavlebelma aseve unda icodes, savaraudod, rogori momavali
elis mis moswavleebs, rogorc jgufs, ise TiToeul maTgans. ukve
zrdasrulebs, ra moTxovnebs wauyenebs maT sazogadoeba? 1950-60-ian
wlebSi, roca jer kidev patara texaseli bavSvi viyavi, araferi vicodi
kompiuteris Sesaxeb, miuxedavad imisa, rom mamaCemi kompiuteruli sis-
temebis laboratoriis specialisti iyo; dRes drois did nawils ko-
piuteruli programebis Seqmnas vuTmob. kompiuterTan muSaobis unar-
Cvevebis ganviTareba skolis programaSi ar Sedioda, magram me viswavle
logariTmuli saxazavis gamoyeneba. dResdReisobiT _ kalkulatorebisa
da kompiuterebis epoqaSi, am unar-Cvevam mniSvneloba dakarga. dedaCe-
mi yovelTvis mirCevda beWdvis nacvlad meswavla umaRlesi maTematika
da fizika. maTematikasa da fizikas marTlac SesaniSnavad maswavlid-
nen, magram dRes, rodesac kompiuterTan muSaoba miwevs, beWdvis unar-
Cevebi CemTvis aucilebelia. vinmes SeeZlo amis prognozireba? udavoa,
rom Tqvens moswavleebs ukiduresi da araprognozirebadi cvlile-
bebi eliT. swored amitom principebis, damokidebulebebis, swavlis
strategiebis, motivaciisa da problemis gadaWris zogadi transferi
iseTive aucilebeli iqneba maTTvis, rogorc ZiriTadi unar-Cvevebis
specifikuri transferi.
daukavSireT swavlebas/
portfolios da ganavrceT
ra daxmareba SeuZlia maswavlebels? ZiriTadi unar-Cvevebis trans-
`gagebis udidesi mteri fers uzrunvelyofs zeswavla – varjiSi ostatobis miRwevamde. daw-
yvelafris mocvis survilia. yebiT klasebSi iseTi ZiriTadi faqtebis umravlesobas, rogoricaa,
sanam Tqveni mizania moicvaT magaliTad, gamravlebis tabula, moswavleebi zeswavlis saSualebiT
yvelaferi, darwmunebuli
euflebian. zeswavla moswavles saWiroebis SemTxvevaSi mexsierebaSi
brZandebodeT, rom bavSvebis
umravlesoba Sors iqneba
daleqili informaciis swraf da avtomatur gaxsenebaSi exmareba.
gagebisagan~. Howard Gardner in ufro maRali donis transferis dros moswavle, pirvel yovlisa,
Brandt, R. (1993). On Teaching for swavlobs da igebs. moswavleebi ufro kargad axdenen codnis trans-
Understanding: A Conversation fers axal situaciaSi, Tu aqtiurad arian CarTulni swavlis procesSi.
with Howard Gardner. Educational
moswavleebs unda vurCioT, rom aucilebelia iseTi abstraqciebis Se-
Leadership, 50 (7), 7.
qmna, romelsac momavalSi gamoiyeneben. erik de kortes (Erik De Corte,
2003) azriT, maswavlebeli xels uwyobs transfers, kognituri instru-
mentebisa da motivaciis produqtiul gamoyenebas, Tu swavleba-swav-
lis qmediT garemos qmnis Semdegi principebis mixedviT:
garemom xeli unda Seuwyos konstruqciuli swavlis process yvela
moswavlisaTvis;
garemom unda waaxalisos moswavlis TviTregulaciis ganviTareba,
raTa maswavlebelma TandaTan meti da meti pasuxismgebloba daakis-
ros moswavleebs. swavlaSi CarTuli unda iyos interaqcia da Tanam-
Sromloba.
moswavleebi iseT problemebs unda Wridnen, romelTac maTTvis pi
rovnuli mniSvneloba aqvs, romelTa winaSe isini momavalSi aR-
moCndebian.
klasis kulturam xeli unda Seuwyos moswavleebs, rom maT gaac-
nobieron da ganaviTaron kognituri da motivaciuri procesebi.
442
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
esme kodeli, romelic gamoyofilad `vici, rom am saxe ferflisferi gaxdo-
erTi welia qalaqis skola- uzarmazar samyaroSi es mxolod moda. rubensa da latoias
Si muSaobs, aRwers, rogor vTxove maurisias gasamxneve-
daexmara Tavis moswavleebs
patara gamarjvebaa. . .~ blad gahyolodnen. is meve-
daeZliaT maTTvis gansakuT dreboda, ar gameSva prezent-
rebiT rTuli cxovrebiseuli problema _ sajaro aciaze. gulis siRrmeSi ar viyavi darwmunebuli
gamosvla. Tavs gaarTmevda Tu ara am saqmes, magram bolos
12 maisi TiTqmis ZaliT gavagde oTaxidan da vuTxari,
mezRapreTa festivalisTvis mzadeba kargad rom mxolod misiis Sesrulebis Semdeg dab-
mimdinareobs. mcire granti movipove. Semdeg runebuliyo, romelsac, vicodi, Tavs gaarT-
kviraSi skolis ramdenjerme daaxloebiT 12 mo- mevda. TxuTmet wuTSi maurisia sixarulisagan
swavles vamecadineb xalxuri zRaprebis kiTx- gabrwyinebuli Semofrinda oTaxSi.
vaSi. specialurad SevarCie morcxvi da kiTxvisa `me SevZeli! brwyinvaled gavarTvi saqmes
da laparakis problemebis mqone moswavleebi. Tavi!~ - yviroda da icinoda gaxarebuli gogo
eqskursiac movawyeT da profesional mezRa- na. Cven erTmaneTs CavexuteT.
pres vewvieT. moswavleebs aqvT festivalze wa- roSeli, isic maurisiasaviT morcxvi, aqo
sakiTxi wignebis aslebi. bolo eqvsi kviris Sinebuli dabrunda. `Tqven marTali iyaviT! bav
ganmavlobaSi Cven seriozulad vemzadebodiT _ Svebi siamovnebiT mismendnen da imeorebdnen naw-
xan vwvrTnidi, xan imitacias vaswavlidi da yvetebs~. Cemi moswavleebis warmatebiT vamayob.
xan, garkveulwilad, Zalasac vatandi. zogjer vici, rom am uzarmazar samyaroSi es mxolod
gakveTilebis periodSi, imasac vaxerxebdi, rom patara gamarjvebebia, magram, zogjer, patara
sxva klasis moswavleebsac SeefasebinaT maTi melodia ufro tkbilad JRers, vidre orkes-
gamosvla. or kviraze nakleb droSi skolebis tris mier Sesrulebuli nawarmoebi.
mezRapreTa festivals unda vumaspinZloT.
maurisiam uari Tqva me-4 klaselebis winaSe wyaro: aRebulia Codell, 2001, gv. 156-158.
443
cnebebis Seswavlis, prob-
lemebis gadaWrisa da strat-
egiebis dauflebisas, didi
mniSvneloba aqvs individis
arsebul codnas, agreTve pi-
rad gamocdilebasa da kul-
turaze damyarebul Sexed-
ulebebsa da unar-Cvevebs.
mravalgvaroba
cnebis swavla, problemis gadawyveta da strategiis dauflebis
procesi yvela moswavlisaTvis erTnairi SeiZleba iyos, Tumca aprior-
uli codna, mosazrebebi da unar-Cvevebi, romlebsac isini gakveTilze
444
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
445
erT-erTi gmiri gaixsenes, romelmac spilo wylis gamodevnis meTodiT
awona. amerikeli moswavleebi ukeT umklavdebodnen iseT problemas,
rogoricaa gamoqvabulidan gamosasvleli gzis povna (kvalis dato-
vebis xerxiT) _ isini am SemTxvevaSi hanselisa da gretelis (cnobili
amerikuli zRaparis gmirebi) msgavsad iqceodnen. avstraliaSi Cat-
arebuli kvlevis safuZvelze mecnierma voletma (Volet 1999) daadgina,
rom azieli moswavleebis kulturaze agebuli codna da motivacia,
saxeldobr, maRali miRwevebisaken swrafvis motivacia, Rrma analizi,
TanamSromlobis Sedegad miRebuli sargeblis aRiareba _ pozitiurad
gavrcelda dasavleTze orientrebul skolebSi. kulturul rwmenaze
agebuli Sexeduleba, romlis mixedviT didi mniSvneloba eniWeba meqa-
nikur gazepirebasa da izolirebul swavlas (TanamSromlobiTi swav-
lis antonimi), SesaZloa zogierTi skolis molodinebis konfliqtis
mizezad iqces. magaliTad, rogorc me-5 TavSi vnaxeT, havais mkvidri
moswavleebis qceva gakveTilze, maTi interaqcia, maswavleblebma (rom-
lebic sxva kulturis warmomadgenlebi iyvnen) Seafases, rogorc swav-
lis procesis xelisSemSleli. magram am ukanasknelTa azri mas Semdeg
Seicvala, rac maT am moswavleebis ojaxis wevrebs Soris, maTi kultur-
isaTvis damaxasiaTebeli komunikaciis gansxvavebuli stili gaicnes.
konvergencia
winamdebare TavSi aRvwereT, rom pirvel etapze moswavle swavlobs
problemis gadaWris meTodebs an cdilobs kognituri instrumentebis
transfers axal situaciaSi. am dros xSirad aqcents problemis e.w. ze
dapirul maxasiaTeblebze akeTebs. yvela axalbedas amocanaa alRo auRos
abstraqciebs: gamoyos dedaazri, struqtura, strategia Tu rTuli
idea. swored am rTul ideebs mihyavs isini gagebamde da safuZvels uyris
momaval swavlas (Chen & Mo, 2004).
446
meore konvergencia: yvela moswavlisaTvis arsebobs dadebiTi ka- daukavSireT swavlebas/
vSiri swavlis strategiis gamoyenebasa da akademiur moswrebas Soris portfolios da ganavrceT
gamoiyeneT rekomendaciebi
(Robbins, Le, & Lauver, 2005). zogierTi moswavle efeqtian strategiebs
`ojaxisa da sazogadoebis
Tavad eufleba, magram yvela moswavlisaTvis erTnairad sasargebloa TanamSromloba~, raTa gonebri-
pirdapiri swavleba, modelireba da varjiSi saswavlo strategiebsa da vi ieriSis gziT daasabuToT,
unar-CvevebSi. es mniSvnelovani gzaa moswavleTa momavli cxovrebisaT- rom ojaxis CarTva moswavleebs
vis mosamzadeblad. axlad naswavli cnebebi, principebi da strategiebi `codnis saxlSi mitanaSi~
exmareba.
maT sxvadasxva situaciasa Tu problemis gadaWrisas unda gamoiyenon
(Chen & Mo, 2004). dadebiTi transferi maSin xorcieldeba, rodesac
unar-Cvevebis gansamtkicebel savarjiSoebs avTentikur pirobebSi va-
keTebT, anu iseT situaciaSi, romelic momavalSi moswavlis winaSe
arsebuli pirobebis msgavsi iqneba. SesaZloa, moswavleebs wera vaswav-
loT ucxoeli TanatolebisaTvis eleqtronuli mimoweris gziT. isto-
riuli kvlevis meTodebis swavlaSi maT sakuTari ojaxis genealogiis
dadgena daexmarebaT. zogierTi es gza rTul, sustad gamoxatul, mkaf-
io struqturis armqone problemas unda moicavdes, radgan momavalSi
maT winaSe wamoWrili problemebis gadaWraSi maT veravin Cautarebs
srulyofil instruqtaJs.
Sejameba
tul kategoriaSi da ra SeiZleba iyos es kat-
cnebebis swavla da swavleba egoria (cneba).
gansxvaveba prototipsa da egzemplars Soris. cne
rogoria aris bruneris aRmoCenis gziT swavlis
ba aris kategoria, romelic gamoiyeneba ms-
gavsi movlenebis, ideebis, adamianebis an sa-
ZiriTadi maxasiaTeblebi? aRmoCenis gziT swavli-
sas, maswavlebeli moswavleebs warudgens mag-
gnebis dasajgufeblad. prototipi kategoriis
aliTebs, xolo moswavleebi, Tavis mxriv, muSao-
saukeTeso warmomadgenelia. magaliTad, katego-
ben manam, sanam ar daadgenen urTierTkavSirebs
ria `frinvelebi~-is saukeTeso warmomadgeneli
_ sagnis struqturas. bruneris azriT, klasSi
amerikelTaTvis aris SaSvi. egzemplari ki aris
swavlis procesi induqciuri msjelobis gziT
specifikuri frinvelebis Sesaxeb Cveni aqtua-
unda mimdinareobdes _ konkretuli magaliTe-
luri codna, romelsac viyenebT imisaTvis, rom
biT zogadi principis Camoyalibeba.
davadginoT maTi kategoriisadmi mikuTvnebu-
loba. cnebebs vswavlobT kategoriis proto- rogoria ozibelis eqspoziciuri swavlebis safex-
tipze an egzemplarze dayrdnobiT, informa-
urebi? ozibelis azriT, swavla deduqciurad
cias vamuSavebT sqematuri codnis mixedviT da
unda mimdinareobdes: zogadidan konkretuli-
Semdeg vxvewT cnebas damatebiTi gamocdilebis
saken, an wesidan da principidan _ magaliTebisak-
saSualebiT, romelic moicavs rogorc relevan-
en. winsvlis winaswari maorganizeblis warmod-
tur, ise ararelevantur maxasiaTeblebs.
genis Semdegi safexuria Sinaarsis warmodgena
ZiriTadi gansxvavebebisa da msgavsebebis for-
romeli oTxi elementia aucilebeli cnebebis swav- miT, specifikuri magaliTebis gamoyenebiT.
lebisas? gakveTili, romelic miznad isaxavs bolo etapze, rodesac masala srulad aris
cnebis swavlebas, oTxi ZiriTadi komponenti- warmodgenili, maswavlebeli sTxovs moswav-
sagan Sedgeba: cnebis dadebiTi da uaryofiTi leebs, imsjelon, rogor SeiZleba magaliTebi
magaliTebi, relevanturi da ararelevanturi gamoiyenon arsebuli winaswari maorganizeblis
maxasiaTebelebi, saxelwodeba da gansazRvreba. gasavrcobad.
cnebis dauflebis modeli aris cnebis swav-
lebis erT-erTi midgoma, romelic moswavleebs rogor SeiZleba vaswavloT cnebebi analogiebis
sTxovs hipoTezis Camoyalibebas imis Sesaxeb, saSualebiT? maswavleblebsa da moswavleebs Seu-
Tu ratom aris esa Tu is egzemplari konkre- ZliaT Seqmnan analogiebis ruka da masze gamo-
447
saxon axali da ukve nacnobi informacia, rac naze da mxolod amis Semdeg vamaxvilebT yur-
ukavSirdeba ama Tu im cnebas; Semdeg unda Se- adRebas im informaciaze, romelic adasturebs
jamdes warmodgenili informacia da dadgindes, Cvens arCevans da, Sedegad, sruliad sapirisp-
ram Seuwyo xeli axali cnebis gagebas (cnobil iro mtkicebulebis arsebobis miuxedavad, vi-
da ucnob cnebebs Soris msgavsebebisa da gansx- jerebT Cveni Sedegis utyuarobas.
vavebebis dadgenam da a.S.).
ra gansxvavebaa konkretuli sferos eqspertisa da
axalbeda specialistis codnas Soris? eqspertebs
problemis gadaWra mdidari deklaraciuli, proceduruli da piro-
biTi codna aqvT, romelTac iyeneben problemis
ra zogadi etapebisagan Sedgeba problemis gadaWris gadaWrisas. isini am codnas zogadi principebisa
procesi? arsebobs problemis gadaWra rogorc Tu modelebis saxiT ayalibeben, romelsac Sem-
zogadad, ise specifikuri sferosaTvis. akro- dgom problemebis ufro msxvili klasisaTvis
nimi IDEAL problemis gadaWris xuT safexurs iyeneben. isini axalbedebze ufro swrafad muS-
moicavs: I – Identify - problemisa da SesaZleblo- aoben, imaxsovreben relevantur informacias
bebis gamovlena; D – Define - miznebis gansaz- da ukeT awarmoeben progresis monitorings.
Rvra da problemis warmodgena; E – Explore -
SesaZlo strategiebis dadgena; A – Anticipate ra gavlenas axdens cnebis/cnebebisa da informaciis
- Sedegisa da qmedebis winaswarmetyveleba; L araswori aRqma swavlis procesze? im SemTxvevaSi,
– Learn - miRebuli gamocdilebis gaTvaliswine- Tu moswavlis intuiciuri modeli cnebebisa da
ba da swavla. movlenebis Sesaxeb mcdar Sexedulebebs Seicavs,
cxadia, mas araswori Sexeduleba Camouyalibde-
ratom aris mniSvnelovani problemis gadaWrisas ba problemis arsis Sesaxeb. axali informaciis
problemis warmodgenis safexurebi? problemis Seswavlisa da problemebis gadasWrelad moswav-
naTlad warmosaCenad, kargad unda icnobdeT leebs xSirad mouwevT zogierTi tradiciuli
zogadad problemas da mis calkeul element- ideis daviwyeba da maTi axleburad daswavla.
ebs. am unaris ganviTarebisaTvis sqemis Se-
qmnas iyeneben. problemis gadaWris procesi
damokidebulia problemis warmodgenasa da ar- kreatiuloba da problemis
Ceul miznebze. Tu problemis Tqveneuli war- kreatiuli gadaWra
modgena myisier gadaWras gulisxmobs, amocana
naTelia; axali problema Zveli problemis `Se- rogoria kreatiulobis Sesaxeb zogierTi miTi?
niRbul~ versiad gvevlineba. im SemTxvevaSi, Tu qvemoT CamoTvlili oTxi ganmarteba sruliad
ar arsebobs problemis gadaWris gza an gaaq- an nawilobriv ar aris swori. kreatiuloba
tiurebuli sqema ar amarTlebs, moswavleebma dabadebidanve aqvs adamians. kreatiuloba ada-
Tavad unda moZebnon gamosavali. problemis mianis uaryofiTi pirovnuli Taviseburebebis
gadaWraSi moswavleebs daexmarebaT iseTi al- Tanmxlebia. kreatiuli adamianebi araorganize-
goriTmuli da evristikuli meTodebis gamoy- buli, hipis tipis adamianebi arian. jgufSi muS-
eneba, rogoricaa Sualeduri miznebis analizi, aoba zrdis kreatiulobas. realuri situacia
analogiebiT azrovneba, ukusvliTi strategia Semdegnairad gamoiyureba: kreatiulobis ganvi-
da verbalizacia. Tareba SesaZlebelia. ver vityviT, rom yvela
kreatiuli adamiani arakonformisti da emoci-
aRwereT problemis gadaWris xelSemSleli faq- uri problemebis mqonea. kreatiuli adamianebis
torebi. problemis gadaWris procesis xelSe- umravlesoba fokusirebuli, organizebuli da
mSlel faqtorebs Soris SeiZleba dasaxeldes sazogadoebisTvis cnobil pirTa mniSvnelovani
funqcionaluri fiqsacia an rigiduloba (pa- nawilia. rac Seexeba jgufis gavlenas kreati-
suxTa nakrebi). aRniSnuli faqtorebi aferxebs ulobaze – jgufs SeuZlia kidec SezRudos da
problemis dasayeneblad saWiro moqnilobas da kidec gazardos kreatiuloba.
mis gadaWras. isic unda iTqvas, rom aseT vi-
TarebaSi sakiTxis ganxilvis dros, Cven Sesa- ra aris kreatiuloba da rogor xdeba misi Se-
Zloa mxedvelobidan gamogvrCes mniSvnelovani faseba? kreatiuloba aris procesi, romelic
informacia, radgan Cven mosazrebebs vagebT ama moicavs problemebis damoukideblad restruq-
Tu im sakiTxTan dakavSirebiT Seqmnil Sexed- turizacias imisaTvis, rom axali, warmosaxviTi
ulebebze an Cvens mexsierebaSi arsebul cod- gziT moxdes movlenis danaxva. kreatiulobis
448
gazomva rTulia, magram divergentuli az- informacia _ daadginos kavSirebi, SeimuSaos
rovnebis testebis saSualebiT SesaZleblia Se- gegma, gaakeTos interpretacia da Camoayalibos
fasdes originaluroba, sisxarte da moqniloba. struqtura, saWiroebis SemTxvevaSi ki moax-
originalurobis dadgena SesaZlebelia statis- dinos sakiTxis restruqturizacia. rac ufro
tikis moSveliebiT. originaluroba niSnavs imas, did dros dauTmobs moswavle varjiSsa da Rrma
rom testis SedegebSi yoveli 100 adamianidan analizs, miT ufro Zlieria swavlis procesi.
umravlesobisagan gansxvavebuli pasuxi mxolod isic aRsaniSnavia, rom strategiebi exmareba
5-10 adamians aqvs gacemuli. gansxvavebul pa- moswavleebs swavlis procesis regulaciasa da
suxTa raodenoba sisxarteze miuTiTebs. moqni- monitoringSi _ saTanado informaciis amoReba-
loba izomeba pasuxebis sxvadasxva kategoriebis sa da saWiroebis SemTxvevaSi, axali midgomebis
mixedviT. maswavlebels SeuZlia daexmaros mo- ZiebaSi.
swavleebs kreatiulobis gazrdaSi specialuri
TamaSebis, gonebrivi ieriSis saSualebiTa da
swavlis strategiebis ganviTarebis zogierTi meTodi/
divergentuli/gansxvavebuli ideebis stimuli- procedura/xerxi. moswavleebs gaacaniT ramdenime
rebiT. strategia. ar SemoifargloT mxolod swavlis
zogadi strategiebiT _ gaacaniT maT zogier-
ra unda gaakeTos maswavlebelma imisaTvis, rom Ti specifikuri taqtika, magaliTad, grafiku-
xeli Seuwyos moswavleebis kreatiul aqtivobas li. gaacaniT maT pirobiTi codnis arsi _ ro-
gakveTilze? maswavlebelma ar unda ukuagdos dis, sad da ratom unda gamoiyenon esa Tu is
moswavleebis ucnauri, maTi warmosaxvidan mom- strategia. SeuqmeniT moswavleebs motivacia _
dinare pasuxebi. piriqiT, maswavlebeli unda daanaxveT maT, ra gavlenas axdens strategiebis
cdilobdes modelirebis, divergentuli az- gamoyeneba swavlis processa da Sedegze.
rovnebis ganviTarebas e.w. gonebrivi ieriSis
rodis gamoiyeneben moswavleebi swavlis strat-
daxmarebiT. azrTa sxvadasxvaobisadmi mas tol-
erantuli damokidebuleba unda hqondes.
egiebs?
im SemTxvevaSi, rodesac moswavles Sesabamisi
strategiebi aqvs, is mas gamoiyenebs davalebis
rogor gavxdeT eqsperti moswavle: Sesasruleblad. is Seafasebs strategias, daad-
swavlis strategiebi da kvlevis/swavlis gens, Rirs Tu ara ama Tu im strategiis gamoy-
eneba da darwmundeba konkretuli strategiis
unar-Cvevebi gamoyenebis aucileblobaSi. aucilebelia mo-
swavleebs gacnobierebuli hqondeT, rom codnis
ra gansxvavebaa swavlis strategiebsa da swavlis
miReba kompleqsuri procesia, rac did drosa
taqtikas Soris? swavlis strategiebi aris swav- da Zalisxmevas saWiroebs.
lis miznis miRwevasTan dakavSirebuli ideebi/
mosazrebebi, Setevis erTgvari gegma. swavlis
taqtika specifikuri teqnikaa, romlis safuZ- rogor vaswavloT transferi/codnis
velze iqmneba gegma. swavlis strategiebi Sei- gadanacvleba?
Zleba moicavdes ramdenime taqtikas: ZiriTadi
terminebis damaxsovrebisaTvis _ mnemonikas, te- ra aris transferi? transferi SeiZleba gan-
qstis struqturis dasadgenad - teqstis swraf, vmartoT Semdegnairad _ es aris naswavli we-
gacnobiT kiTxvas, dabolos savaraudo eseis sis, faqtis anda unar-Cvevis gamoyeneba axal
weras _ SekiTxvebze pasuxebis gacemas. imis situaciaSi. magaliTad, transferia punqtua-
mixedviT, iyenebs Tu ara adamiani strategiebsa ciis wesebis gamoyeneba gancxadebis dasawerad.
da taqtikas swavlis dros, SeiZleba visaubroT transferi, agreTve gulisxmobs axali proble-
moswavlis metakognitur codnaze. mis gadaWrisas im principebis gamoyenebas, rom-
lebic sruliad gansxvavebul situaciaSi iyo
ra mniSvneloba eniWeba swavlis strategiebs? erTi
gamoyenebuli.
mxriv, swavlis strategiebi exmareba moswav-
les, kogniturad CaerTos swavlis procesSi _
yuradReba gaamaxvilos masalis relevantur da
ra aris dabali donis an maRali donis trans-
mniSvnelovan aspeqtebze. meore mxriv, swavlis feri? _ nacnob/msgavs situaciaSi spontanurad
strategiebis safuZvelze moswavle mowadinebu- da avtomaturad mimdinare transfers SeiZleba
lia ifiqros, Rrmad Caswvdes da gadaamuSaos vuwodoT dabali donis transferi. xolo ab-
straqtuli codnis gacnobierebuli gamoyeneba
449
da misi asaxva axal situaciaSi maRali donis yofasTan. swavlebis procesSi maswavlebelma
transferze miuTiTebs. swavlis garemo xels moswavleebs pirdapiri meTodiT unda aswavlos
unda uwyobdes aqtiur, konstruqciul swavlas, esa Tu is strategia, aCvenos maTi gamoyenebis
TviTregulacias, TanamSromlobasa da kogni- modeli, Seafasebinos moswavleebs miRebuli
turi instrumentebisa da motivaciis proces- Sedegi da Semdeg misces maT davaleba _ gamoiy-
ebis Secnobas. Zalian mniSvnelovania agreTve, enon ukve naswavli strategia axal situaciaSi.
rom moswavleebma iseTi problemebis gadaWraze
imuSaon, rac pirdapir kavSirSia maTs realur
450
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
am Tavis `maswavleblis CanawerebiT~ gavigeT, kulumiT gaTvaliswinebuli masalis aTvisebaSi?
rom moswavleebs swavlis drosac da momavalSi gTavazobT ramdenime praqtikosi maswavleblis ga-
warmatebis misaRwevadac swavlis Camoyalibebuli mocdilebas. PRAXIS IITM-i xSirad moicavs saswavlo
unar-Cvevebi sWirdebaT. rogor mivexmaroT maT am strategiebisa da swavlis unar-Cvevebis sakiTxebs.
unar-Cvevebis ganviTarebasa da imavdroulad kuri-
rogor moiqceodnen?
gTavazobT ramdenime praqtikosi maswavleblis gamocdilebas Tu, rogor exmarebian isini TavianT moswav-
leebs saswavlo unarebis ganviTarebaSi masalis swavlebisas.
451
9
Tavi
maswavleblis Canawerebi :
da kognitivisturi TviTefeqtianoba
socialur-kognituri Teoriis
gamoyeneba
Sexedulebebi swavlaze
TviTefeqtianoba da motivacia
maswavlebelTa efeqtianobis
gancda
TviTregulirebuli swavla
individualuri magaliTi
gza yovel moswavlemde:
ori klasi da ojaxi
TviTefeqtianobisa da
TviTregulirebuli swavlis
swavleba
kognituri da socialuri
konstruqtivizmi
konstruqtivistuli
Sexedulebebi swavlaze
rogor aigeba codna?
codna: situaciuri Tu zogadi?
konstruqtivistuli
Sexedulebebis saerTo
elementebi
konstruqtivisturi Sexedulebebis
gamoyeneba
gamokvleva da problemuri
swavla
dialogi da instruqciuli
saubrebi
kognituri moswavleoba
moswavleoba azrovnebis
ganviTarebisTvis
integrirebuli
konstruqtivistuli programa:
SemswavlelTa erTobebis
Camoyalibeba
konstruqtivistuli praqtikis
dilemebi
mravalferovneba da msgavseba
saswavlo TeoriebSi
gansxvavebebi
msgavseba
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
452
rogor moiqceodiT?
Tqven, rogorc iqna, dawerili). amaTgan mkveTrad gansxvavdeba sami
maswavleblis miiReT inglisuri enis moswavlis naweri, maTi wakiTxva sasiamovnoa, sas-
Canawerebi maswavleblis adgili sa- kolo gazeTSi gamoqveynebis Rirsic ki. Cans, rom
Sualo skolaSi da pirve- maT gaiazres da gaiges wakiTxuli.
live dRes aRmoaCineT, rom ramdenime moswavle
inglisuris swavlas axla iwyebs. gadawyviteT, kritikuli azrovneba
rom SexvdeT maT gakveTilebis Semdeg da daadgi- rogor moargebdiT am jgufs Tqvens gegmebs?
noT, ra saxis sakiTxavi masalis daZleva SeuZli-
ras moimoqmedebT xval?
aT. imisaTvis, rom gaarkvioT klasis interesebi,
Tqven maT dasawerad aZlevT bolo dros wakiTx- Tqveni azriT, am klasSi swavlebis ra meTodebi
uli wignis mokle mimoxilvas: cotaTi ki waiwu- iqneba sasargeblo?
wunes, magram wera mainc daiwyes. Tqven gamoyaviT rogor imuSavebT im sam moswavlesTan, rom-
ramdenime wuTi erT-erT moswavlesTan dasala- lebic sxvebze maRal doneze arian da maTTan,
parakeblad, romelsac inglisurSi problemebi vinc inglisuris swavla axla daiwyes?
hqonda.
saRamos gadaxedeT ~,mimoxilvebs`. es moswav- kolaboracia
leebi an specialurad giwyoben amas, an bolo Tqveni klasis warmatebul 2-3 moswavlesTan
dros araferi waukiTxavT. ramdenime moswavles erTad gadaamuSaveT davaleba, raTa mTeli klasi
sxva klasis saxelmZRvenelo aqvs dasaxelebuli, samuSaoSi metad CaerTos. rogor moamzadebdiT
magram maTi mimoxilvebi, upiratesad, erTwina- maT TanamSomlobisTvis da imisaTvis, rom SeZlon
dadebiani Sefasebebia, sadac xSiria sityvebi: TavianTi codnis gamoyeneba am davalebis warmate-
,,uintereso” da ,,usargeblo” (xSirad SecdomiT biT SesrulebisaTvis?
453
socialur-kognituri Teoria?
socialuri swavlis Teo- rogorc meeqvse TavSi vnaxeT, adreul 1960-ian wlebSi albert ban-
ria – Teoria, romelic xazs duram gviCvena, rom adamianebs SeuZliaT iswavlon sxvaTa qcevebsa
usvams swavlas sxvebze dak-
da maT Sedegebze dakvirvebiT. banduras socialuri swavlis Teoria
virvebis gziT.
xazs usvamda dakvirvebas, modelirebas da arapirdapir ganmtkicebas.
socialur-kognituri Teoria droTa ganmavlobaSi swavlis banduraseuli Sexedulebebi ufro da
– Teoria, romelic social- ufro met yuradRebas, modelTa socialur gavlenebTan erTad, kog-
uri swavlis Teorias amatebs nitur faqtorebs uTmobda, iseTebs, rogoricaa molodini da rwmena.
iseT kognitur faqtorebs,
misi Teoria cnobilia socialur-kognituri Teoriis saxeliT.
rogoricaa rwmenebi, me-konce-
fcia da molodinebi.
urTierTdeterminizmi urTierTdeterminizmi
– qcevis axsna, romelic xazs
usvams individisa da garemos socialur-kognitur TeoriaSi mniSvnelovania rogorc garegani,
ormxriv urTierTgavlenas. ise Sinagani faqtorebi. swavlis procesSi erTmaneTze urTierTmo-
qmedebs garemo, pirovnuli faqtorebi da qcevebi. pirovnuli faq-
torebi (rwmenebi, molodini, damokidebulebebi da codna), fizikuri
da socialuri garemo (resursebi, sxvisi qcevis Sedegebi, sxva adami-
anebi, fizikuri garemo) da qceva (individualuri qmedeba, arCevani da
verbaluri gamonaTqvamebi) gavlenas axdenen erTmaneTze. bandura am
process urTierTdeterminizms uwodebs.
sqema 9.1
urTierTgavlenebi
samive Zala – pirovnuli, socialuri garemo da qceva – mudmiv inter-
aqciaSi arian erTmaneTTan. isini gavlenas axdenen erTmaneTze, eqcevian
erTmaneTis gavlenis qveS.
socialuri gav-
lenebi (garemos miRwevaTa Sedegebi
cvladebi) modelebi (qcevebi) miznebis
instruqcia progresireba motivacia
ukukavSiri swavla
TviTgavlenebi
(pirovnuli cvladebi)
miznebi TviTefeqtianoba
Sedegis molodinebi
atribuciebi
progresis TviTSefaseba
TviTregulaciuri
progresi
wyaro: wignidan “Social-Self Interaction and Achievement Behavior” by D.H. Schunk, 1999, Educational Psy-
chologist, 34, p. 221. adaptirebulia Lawrence Erlbaum Associates, Inc.,-isa da avtoris nebarTviT.
454
sqema 9.1 gviCvenebs pirovnebis, garemos da qcevis interaqciebs
saswavlo garemoSi (Schunk, 2004). iseT socialur faqtorebs, rogorebi-
caa modelebi, instruqtirebis strategiebi an ukukavSiri (garemos el-
ementebi), SeuZliaT gavlena moaxdinos moswavlis pirovnul faqtore-
bze. masSi moiazreba: miznebi, davalebis efeqtianad Sesrulebis gancda
(momdevno seqciaSi ganxiluli), atribuciebi (rwmenebi warmatebisa da
warumateblobis mizezTa Sesaxeb) da TviTregulaciis procesebi, ro-
goricaa dagegmva, monitoringi da xelisSemSlel faqtorTa kontroli.
magaliTad maswavlebelTan ukukavSirma SeiZleba moswavleebs ufro
maRali miznebis dasaxvisaken ubiZgos. garemos socialuri gavlenebi da
pirovnuli faqtorebi waaxalisebs iseT qcevas, romelic, Tavis mxriv,
455
dadebiT Sedegebs iwvevs: Seupovrobas, motivacias da swavlas. magram
es qcevebi aseve zemoqmedeben pirovnul faqtorebze. magaliTad, am
miRwevebis Sedegad izrdeba moswavleTa TviTrwmena da interesi. qcev-
ebi gavlenas axdens garemozec. magaliTad, Tu moswavleebi ar iCenen
interess an Tu ver gaiges naswavli, maswavlebelma SeiZleba Secvalos
instruqtirebis strategiebi an ukukavSiris forma.
erTi wuTiT dafiqrdiT, ra didi Zala aqvs klasSi urTierTde-
terminizms. Tu pirovnuli faqtorebi, qceva da garemo erTmaneTTan
mudmiv interaqciaSi arian, maSin movlenaTa cikli progresuli da
uwyvetia. warmoidgineT, rom skolaSi axalgadmosuli moswavle klasSi
dagvianebiT Sedis, radgan is ucnob SenobaSi daikarga. moswavles sx-
eulze ramdenime tatu da pirsingi aqvs. pirveli dRea, is Zalian
Relavs da imedovnebs, rom axal skolaSi ukeT iqneba. magram maswav-
leblis reaqcia dagvianebiT Semosul moswavleze da mis garegnobaze
Tavdapirvelad cotaTi mtrulia. moswavles Tavi Seuracxyofilad mi-
aCnia da `xurdas ubrunebs~. amrigad, maswavlebeli iwyebs am moswav
lis mimarT molodinis Camoyalibebas _ naklebi ndobiTa da meti si-
frTxiliT uyurebs mas. moswavle grZnobs am undoblobas, is askvnis,
rom es skolac iseTive uvargisia, rogorc wina skola da fiqrobs,
rom amaoa yvela misi mcdeloba. maswavlebeli xedavs, rom moswavle ar
amJRavnebs iniciativas da mis swavlebaze nakleb Zalisxmevas xarjavs.
ase grZeldeba cikli.
magaliTi, romelic im Zalebis kompleqsur urTierTqmedebas adas-
turebs, gavlenas rom axdenen moswavlis saskolo gamocdilebasa da
cxovrebaze, ixileT CanarTSi ,,istoriebi swavlis Sesaxeb _ xarki
swavlebas.~
TviTefeqtianoba
rogoria Tqveni azri?
daukavSireT sxva Tavebs Tqven gadixarT gasaubrebas merve klasis maswavleblis adgilis
da ganavrceT dasakaveblad. gasaubrebis bolo SekiTxvaa: ,,wels Cveni moswavleebi
TviTefeqtianobis gancda
da mSoblebi, cota ar iyos, daTrgunulni arian SarSandeli dabali
kidev erTxel ganxilulia
meaTe TavSi. wyaro: banduras
niSnebis gamo. ras moimoqmedebdiT imisaTvis, rom moswavleebs sa-
ori wigni TviTefeqtianobis kuTari SesaZleblobebis mimarT rwmena aumaRldeT.
Sesaxeb: Bandura A. (1997). Self-
efficacy: The exercise of control. albert bandura (1986, 1997) fiqrobs, rom qcevis SesaZlo Sedegebis
New York: Freeman, Bandura,
winaswarganWvreta gadamwyvetia swavlaSi, radgan es moqmedebs motiva-
A (Ed.). (1995). Self-efficacy in
changing societies. New York:
ciaze. ‘SevZleb amas Tu marcxs viwvnev~? ,,movewonebi Tu damcineben?~
Cambridge Universuty Press. ,,mimiReben Tu ara maswavleblebi axal skolaSi ukeTesad, vidre wina
skolaSi?~ es is winaswari gancdebia, romelic gavlenas axdens TviTe-
feqtianobaze, mocemul sferoSi Cveni piradi kompetenciis Sesaxeb
rwmenaze. banduras (1997) gansazRvrebiT TviTefeqtianoba aris ,,rwmena
TviTefeqtianoba –
pirovnebis rwmena sakuTari
imisa, ramdenad SegviZlia movaxdinoT mocemuli codnis donis misaRw-
kompetenturobis Sesaxeb evad saWiro qmedebaTa gansaxorcielebis organizeba.~ (gv. 3)
garkveul situaciaSi.
TviTefeqtianoba, me-koncefcia, TviTSefaseba. bevri adamiani fiqrobs,
rom TviTefeqtianoba igivea rac me-koncefcia da TviTSefaseba. magram
es ase araa. TviTefeqtianoba momavalzea orientirebuli, ,,esaa dava-
lebis Sesrulebis kompetenciis specifikurkonteqstiani Sefaseba~ (Pa-
jares, 1997, p.15). me-koncefcia ufro globaluri konstruqtia, romelic
456
pirovnebis mravalmxriv aRqmas moicavs, maT Soris TviTefeqtianoba-
sac. me-koncefcia viTardeba Cems Sesaxeb sakuTari da sxvisi Sefase-
bebis Sedarebis Sedegad. TviTefeqtianoba yuradRebas amaxvilebs
SesaZleblobaze _ warmatebiT Sevasruleb Tu ara garkveul davalebas.
sakiTxi ase dgas: warmatebiT SevZleb Tu ara me amas da SeZlebdnen
Tu ara sxvebic. amasTanave TviTefeqtianobis rwmena meti sizustiT
gansazRvravs qcevas, xolo me-koncefcias ufro susti winaswarmetyve-
luri Zala aqvs.
TviTSefasebisgan gansxvavebiT TviTefeqtianoba gulisxmobs saku-
Tari SesaZleblobebis Sefasebebas da gansjas, TviTSefaseba ki Sefase-
bebs sakuTari Rirsebis Sesaxeb akeTebs. SesaZlebelia Tavs garkveul
sferoSi Zalian warmatebulad grZnobde, magram mainc ar gqondes
maRali Rirsebis grZnoba, an piriqiT (Vakentine, DuBois, & Cooper, 2004).
magaliTad, me simReraSi Zalian dabali TviTefeqtianobis gancda
maqvs, magram es Cems TviTSefasebaze araviTar zegavlenas ar axdens;
albaT imitom, rom Cems cxovrebaSi simRera umniSvnelo ram aris. ma-
gram romeliRac garkveuli klasis swavlebaSi Cemi TviTefeqtianobis
gancdas vardna rom daewyo, vici, amiT Cemi TviTSefaseba izaralebda.
457
TviTefeqtianobis gancda. magram TviTefeqtianobis rwmenas SeuZlia
ubiZgos moswavles Zalisxmevis dauzogavad gamocados axali strat-
egiebi da bejiTad iSromos miznis misaRwevad (Bandura, 1982). rwmenis
potencia, aseve, damokidebulia eqspertis damajerebelobaze, san-
doobaze da kompetenciaze (Bandura, 1997).
TviTefeqtianoba da motivacia
modiT vivaraudoT, rom am Tavis dasrulebis Taobaze efeqtianobis
Tqveneuli gancda daaxloebiT 90-ia. ufro maRali efeqtianoba met Za-
lisxmevasa da sibejiTes moiTxovs, roca winaaRmdegobis pirispir aR-
moCndebi. ase rom, kiTxvis dros xelic rom SegiSalon, mosalodnelia,
kiTxva mainc ganagrZoT. me vfiqrob, rom am Tavis weras am saRamos
movrCebi, ase rom me davubrundi saqmes mcire pauzis Semdeg, romlis
drosac megobari movinaxule saavadmyofoSi. Tumca, amis gamo muSaoba
gvian Ramemde gamigrZelda, radgan meore dRes kidev ori gakveTi-
li mqonda Casatarebeli. Tu mocemul sferoSi efeqtianobis maRali
gancda gvaqvs, maRal miznebs davisaxavT, warumateblobis naklebi SiSi
gveqneba da vipoviT axal strategiebs, roca Zveli aRar gaamarT-
lebs. Tu Tqveni efeqtianobis gancda am Tavis wakiTxvis Taobaze maRa-
lia, mosalodnelia, rom am TavTan dakavSirebiT Tqven maRali miznebi
daisaxoT – SeiZleba mcire Canawerebic gaakeToT. Tu es gancda daba-
lia, SeiZleba kiTxvas erTbaSad daaneboT Tavi an Zalian male, rogorc
ki problemebi SegeqmnebaT (Bandura, 1993, 1997; Zimmerman, 1995).
ra aris efeqtianobis saukeTeso motivaciuri done? akuratulebi
unda iyvnen moswavleebi, optimistebi Tu pesimistebi TavianTi qcevis
Sedegebis winaswari gansazRvrisas? arsebobs imis damamtkicebeli mag-
aliTebi, rom TviTefeqtianobis maRali done xels uwyobs motivacias,
maSinac ki, Tu TviTSefasebis gancda realurze maRalia. bavSvebi da
ufrosebi, romlebic momavals optimisturad uyureben, gonebrivad da
fizikurad ufro janmrTelebi arian, naklebad vardebian depresiaSi
da ufro meti motivacia aqvT miznebis misaRwevad (Flammer, 1995). moti-
vaciaze Catarebuli 140-mde kvlevis ganxilvis Semdeg dandra grahamma
daaskvna, rom es niSnebi axasiaTebs bevr afroamerikels. man aRmoaCi-
na, rom Seswavlil afroamerikelebs maRali TviTSefaseba da maRali
molodini hqondaT, siZneleebis winaSec ki (Graham, 1994, 1995).
Tqven albaT moeliT, rom arsebobs SesaZleblobebis saTanadod Se-
ufaseblobis safrTxe. am mizeziT moswavleebs SeuZliaT erTi kviris
namuSevari wyalSi gadayaron da advilad dayaron far-xmali. isic sa-
SiSia, roca individi xangrZlivi drois manZilze gadaWarbebiT afasebs
Tavis miRwevebs. moswavleebma, romlebic Tvlian, rom imaze ukeTesi
458
mkiTxvelebi arian, vidre sinamdvileSi arian, SeiZleba ar gadaxedon
am Tavs, ar Seasworon Secdomebi da ar gaarkvion gaugebari sakiTxebi,
is rac kiTxvis dros gaeparaT. isini ver xvdebian, rom sinamdvileSi
maT srulyofilad ver gaiges masala da unda Seavson xarvezebi, vidre
Zalian gvian araa (Pintrich & Zusho, 2002).
kvleva cxadyofs, rom skolaSi moswreba da TviTefeqtianoba izr
deba, roca moswavleebi: (a) isaxaven xanmokle miznebs ise, rom advili
iyos progresis Sefaseba; (b) swavloben specefikuri saswavlo stra
tegiebis gamoyenebas da (g) iReben jildos miRwevebisaTvis da ara
mxolod monawileobisaTvis, radgan miRwevebis dajildoeba zrdis kom-
petenturobas (Graham & Weiner, 1996).
459
varjiSi, romelic yoveldRiur pedagogiur saqmianobaSi warmatebis
miRwevaSi gexmarebaT, gagiCenT imis safuZvels, rom ganaviTaroT efeq-
tianobis gancda sakuTar karieraSi.
SesaZleblobaTa Sefasebis TvalsazrisiT maswavlebelTa efeqti
anobasac aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi mxareebi. optimisti
maswavlebeli albaT ufro maRal miznebs daisaxavda, ufro Tavdadeb-
iT imuSavebda, xelaxla axsnida masalas saWiroebis SemTxvevaSi da
problemebis winaSe Seupovrobas gamoiCenda. magram garkveuli sarge-
bloba sakuTar efeqtianobaSi eWvis Setanasac moaqvs. aman SeiZleba
gaaZlieros refleqsia, ufro efeqtiani gaxados reagireba gansxvaveb-
ulobaze, gamoiwvios swavlis motivacia, produqtiuli TanamSrobloba
da piaJes mier aRwerili wonasworobis darRvevis iseTi saxe, romelic
motivaciis cvlilebas iwvevs (Wheatley, 2002).
TviTregulirebuli swavla
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT rogor swavlobT am masalas axla?
ra miznebi gaqvT dasaxuli dRevandel kiTxvasTan dakavSirebiT? ra
gegma gaqvT SemuSavebuli da ra strategiebs iyenebT am wuTas swav-
lisTvis? rogor iswavleT es strategiebi?
bari cimermani (2002) gansazRvravs TviTregulacias, rogorc pro-
cess, romelsac viyenebT Cveni miznebis misaRwevad azrovnebis, qcevis,
emociebis aqtivaciisa da uzrunvelyofisTvis. roca mizani gulisx-
mobs swavlas, maSin Cven TviTregulirebul swavlasTan gvaqvs saqme.
dRes adamianebi pensiaSi gasvlamde saSualod Svidjer icvlian
samsaxurs. Uumravles SemTxvevaSi karieris cvlileba moiTxovs axali
masalis swavlas, romelic TviTiniciativaze unda iyos dafuZnebuli
da TviTmarTuli (Martinez-Pons, 2002; Weinstein, 1994).Aamrigad, swavlebis
erT-erTi mizania gaaTavisuflon moswavleebi maswavlebelis saWiroe-
bisagan, raTa moswavleebma gaagrZelon damoukideblad swavla mTeli
cxovrebis manZilze. nebismier asakSi damoukideblad swavla rom Se-
ZloT, TviTregulirebuli Semswavlelni unda iyoT. TviT-regulire-
buli Semswavlelebi axdenen akademiuri unar-Cvevebis da TviTkon-
trolis SeTavsebas _ es aadvilebs swavlas, rac, Tavis mxriv, zrdis
daukavSireT PRAXIS IITM-s da
motivacias. sxva sityvebiT rom vTqvaT, maT swavlisaTvis aqvT rogorc
ganavrceT
TviTregulacia (II Al) unar-Cvevebi, ise nebisyofa (McCombs & Marzano, 1990; Murphy & Alexander,
– gadaxedeT The Learning Base 2000). TviTregulirebuli Semswavlelebi TavianT mentalur SesaZle-
(http://www.allkindsofminds. blobebs gardaqmnian akademiur unarebad da strategiebad (Zimmermen,
org/library/challenges/GTP- 2002). bevri kvleva moswavlis mier swavlis strategiaTa gamoyenebis
SelfregulationLearning.html )
unarebs akademiuri miRwvevebis sxvadasxva doneebs ukavSirebs, gansa-
raTa daexmaroT moswavleebs
ganaviTaron miznebi, sakuTari kuTrebiT saSualo da maRali klasis moswavleebTan.
kognituri unarebi da TviT-
regulirebuli swavlis praq- ra axdens gavlenas TviTregulaciaze? TviTregulirebuli swavlis
tika. es xels Seuwyobs mTeli cneba swavlisa da motivaciis Sesaxeb cnobil sakiTxTa umravlesobis
cxovrebis manZilze swavlis
integracias axdens. zemoT aRwerili procesebi gviCveneben, rom unar-
mimarT erTgulebas.
Cvevebis formirebaze sami faqtori axdens gavlenas: codna, motivacia
da TviTdisciplina/nebisyofa.
TviTregulacia _ adamianis imisaTvis, rom moswavleebi TviTregulirebuli Semswavlelebi gax-
mier miznis misaRwevad azrebis, dnen, maT unda hqondeT codna sakuTari Tavis, sagnis, davalebis, sas
qcevebis, emociebis aqtivireba
wavlo strategiebis da SeZenili codnis gamosayenebeli konteqstis
da amoqmedeba.
Sesaxeb. eqspertma moswavleebma ician sakuTari Tavi da isic, Tu ro-
gor iswavlon ukeT. magaliTad, maT ician sakuTari swavlis stili,
460
TviTregulirebuli
swavla xasiTdeba
akademiuri swavlisa
da TviTkontrolis
kombinirebiT, rac
aadvilebs swavlas;
moswavleebs aqvT
swavlis unari da
nebisyofa.
461
syofa da TviTdisciplina. `iq, sadac motivacia gansazRvravs valdeb-
ulebas, nebisyofa gansazRvravs bolomde miyvanas~ (Corno, 1992, p. 72).
dRes martis bolo dRea, xuTSabaTi dila. me floridaSi var, ma-
gram wina kviridan moyolebuli TiTqmis yoveldRe vwer. dacemis Sem-
deg Zalian mtkiva marjvena mklavi, magram mainc ganvagrZob weras,
imitom, rom sul ufro axlovdeba am Tavis dasrulebis vada. codnac
maqvs da motivaciac, magram weris gasagrZeleblad nebisyofis ,,didi
dozac~ mesaWiroeba. terminis `nebisyofa~ gansazRvreba aseTia: miR-
wevis SesaZleblobebis xelSewyoba TviTregulirebuli swavlis gamo-
yenebiT. TviTregulirebulma Semswavlelebma ician, rogor daicvan
Tavi xelisSemSleli faqtorebisgan – magaliTad, sad iswavlon, ise,
rom xeli aravin SeuSalos; rogor gaumklavdnen mRelvarebas, sizarma-
ces an Tvlemas (Corno, 1992, 1995b; Snow, Corno & Jackson, 1996); samuSaos
Sewyvetisa da yavis dalevis an _ rasac axla me vuZleb – am lamaz mzian
dRes zRvis sanapiroze saseirnod wasvlis cdunebas.
cxadia, yvela Tqveni moswavle ver iqneba eqsperti TviTregulire-
buli Semswavleli, roca saqme akademiur moswrebas exeba. metic, zogi
fsiqologi fiqrobs, rom Tqven am SesaZleblobas aRiqvamT, rogorc
gamorCeuli individebis maxasiaTebels (Snow, Corno, & Jackson, 1996). am
sferoSi zogi moswavle sxvebze ukeTesia. rogor SegiZliaT daexma-
roT rac SeiZleba met moswavles _ gaxdnen TviTregulirebuli Sem-
swavlelebi? ra aris saWiro imisaTvis, rom iyo TviTregulirebuli
Semswavleli?
462
sqema 9.2
TviTregulirebuli swavlis cikli
pirovnuli niSan-Tvisebebi
ra codnis gamoyeneba SemiZlia?
ra aris amocanis Rirebuleba?
rogoria Cemi TviTefeqtianoba?
miznebis dasaxva
razea orientirebuli Cemi
saswavlo miznebi?
ra saboloo Sedegebi mohyveba
TiToeul nabijs? swavlis regulireba
ra saxis Zalisxmevaa saWiro? metakognituri monitoringi
metakognituri kontroli
gegmis SemuSaveba
maqvs Tu ara msgavsi davalebis
Sesrulebis gamocdileba?
ra nabijebis gadadgmaa saWiro
am davalebis Sesasruleblad?
ra saswavlo unar-Cvevebi iqneba
sasargeblo?
rogor movaxden progresis
monitorings?
SesaZlebelia Tu ara ukukavSiri
muSaobis procesSi?
wyaro: “The Cycle of Self-Regulation Learning” from Educational Psychology (3rd Cana-
dian ed.) by A.E. Woolfolk, P.H. Winne and N.E. Perry. Toronto: Pearson, 2006, p.307,
Fig 8.9. adaptirebulia Pearson Education Canada-isa da Philip Winne-is nebarTviT.
463
dasaxva gavlenas axdens moswavlis swavlasTan dakavSirebuli gegmebis
formirebaze. aris Tu ara masalis erTbaSad ,,TavSi Catenva~ (masiuri
praqtika) saukeTeso gamosavali, Tu ukeTesia yoveldRe naxevari saaTis
ganmavlobaSi imecadino (ganawilebuli, distribuciuli praqtika)?
individualuri magaliTi
dRes moswavleebi mudmiv xelisSemSlel faqtorebs awydebian. bari
cimermani (2002, gv. 64) saubrobs treisize, saSualo skolis moswav-
leze, romelic MTV-is erTguli mayurebelia:
Zalian mniSvnelovani Sualeduri gamocda maTematikaSi ori kviris
Semdegaa da man swavla daiwyo popularuli musikis mosmenis para-
lelurad, raTa ,,gantvirTuliyo~. treisis ar dausaxavs saswavlo
miznebi – amis magivrad is sakuTar Tavs arwmunebs, rom gamocdaze
maqsimalurad daixarjeba. is ar iyenebs specifikur strategiebs
mniSvnelovani masalis swavlisa da damaxsovrebisTvis, ar gegmavs
Tavis saswavlo dros. saboloo jamSi is testamde ramdenime saa-
TiT adre erTbaSad ,,iyris~ TavSi mTel masalas. mas TviTSefasebis
gaurkveveli standartebi aqvs da ar SeuZlia sakuTari akademiuri
momzadebis sworad da zustad Sefaseba. treisi swavlaSi siZneleebs
STamomavlobiT miRebul maTematikuri SesaZleblobebis deficits
miawers da TavgamodebiT icavs Tavis mwir saswavlo meTodebs. sx-
vebs ar sTxovs daxmarebas, radgan eSinia suleliviT ar gamoiyure-
bodes; arc damatebiTi masalebis moZiebas cdilobs biblioTekaSi,
radgan `isedac bevri aqvs saswavli.~ swavla misTvis mousvenrobisa
da SeSfoTebis wyaroa, naklebad sjera warmatebis miRwevis da did
mniSvnelobas ar aniWebs maTematikuri unar-Cvevebis SeZenas.
464
vevaSi mniSvnelovania treisis motivirebuloba. treisis rom TviTefeq-
tianobis gancda hqonoda mis mier dagegmili strategiebis gamoyenebis
Taobaze, rom sjerodes, rom am strategiaTa gamoyenebiT maTematikas
iswavlida da testsac warmatebiT gaarTmevda Tavs, rom daenaxa kav-
Siri Tavis pirad interesebsa da maTematikas Soris da ecada masalis
daZleva – da mxolod imaze ar ezruna Tu rogor gamoiyureba _ maSin
is TviTregulirebuliTs wavlis gzas daadgeboda.
winaswarganzraxulobis fazidan gadavinacvloT meore, Sesrulebis
fazaze (vinisa da hedvinis mesame fazis msgavsi). am fazas axali siZ
neleebi mohyveba. axla treisi unda flobdes TviTkontrolis unarebs
(nebisyofa) da iseT saswavlo strategiebs, rogoricaa warmosaxva, mne-
monika, yuradRebis koncentrireba da me-7-8 TavebSi aRwerili sxva
teqnikebi (Kiewra, 2002). mas aseve dasWirdeba refleqsia da monitor-
ingi – TviTdakvirveba da kontroli imisaTvis, rom saWiroebis SemTx-
vevaSi Secvalos strategia. daxarjuli drois aRricxva an dawerili
gverdebis raodenoba SeiZleba drois racionaluri gamoyenebis gas-
aRebad iqces. musikis gamorTvac kargi iqneboda.
dabolos, treisi unda gadavides mesame fazaze, romelic vinisa da
hedvinis meoTxe fazis msgavsia. treisim am SemTxvevaSic unda gadaxe-
dos gakeTebul samuSaos da gaiazros is, rac moxda – refleqsia. Tu
is warmatebas miaRwevs strategiebis swor gamoyenebaSi, es mas daex-
mareba ganaviTaros efeqtianobis gancda. aseve kargi iqneba, Tu is met
Zalisxmevas daxarjavs, Tavs ar moityuebs, TiTqos misTvis sulerTia
da ar Seegueba im azrs, rom sustia maTematikaSi.
rogorc cimeris da vinis, aseve hedvinis modelebi xazs usvams
TviT-regulirebuli swavlis ciklur bunebas: rodesac erTi faza
gadadis meoreSi da cikli grZledeba maSinac, roca moswavleebi axali
siZneleebisa da gamowvevebis winaSe aRmoCndebian. orive modeli iwyeba
davalebis Sesaxeb informaciis miRebiT da miznebis dasaxviT. orive
modeli aseve gulisxmobs saswavlo strategiebis repertuarisa da taq-
tikis arsebobas. progresis TviTmonitoringi, romelsac saWiroebebis
gegmebSi cvlilebebi mohyveba, mniSvnelovania orive SemTxvevaSi. isic
aRsaniSnavia, Tu ra damokidebuleba aqvT moswavleebs davalebisa da
misi Sesrulebis SesaZleblobis mimarT – efeqtianobis gancda TviT-
regulaciis umniSvnelovanesi faqtoria.
465
wera; g) maTi Sesworeba d) werasa da kvlevaSi kompiuteris gamoyeneba.
pirveli moxsenebisaTvis klasi Temaze erTad muSaobda (zolian ci-
yvebze). bavSvebma erTad moiZies faqtebi da erTad daweres, radgan
lins saWirod miaCnda eCvenebina maTTvis rogor unda Catardes kvleva
da Semdeg rogor unda daiweros moxseneba. aseve, moswavleebma gaig-
es ra aris gunduri muSaoba da Seqmnes SemswavlelTa erToba. roca
isini meore nawils werdnen (pingvinebze), linma maT arCevanis meti
Tavisufleba misca da ubiZga imisaken, rom ufro metad yofiliyvnen
damokidebulni rogorc sakuTar Tavze, ise erTmaneTze (naklebad mas-
wavlebelze). dabolos, ukanaskneli davalebisas linma moswavleebs
neba darTo Tavad aerCiaT cxoveli, SeesrulebinaT TviTregulirebu-
li kvleviTi proeqti da daeweraT moxseneba. axla, rodesac bavSvebma
ukve icodnen, rogor CaetarebinaT kvleva da daeweraT moxseneba, maT
SeeZloT damoukideblad an erTad muSaoba da am kompleqsuri dava-
lebis warmatebiT Sesruleba.
qeroli muSaobda mesame klasis moswavlesTan erTad (is Tavad
meore klasSi iyo), romelic msgavs Temaze atarebda kvlevas. maswav-
lebelma aswavla qerols Sinaarsobrivi cxrilis gamoyeneba da misca
rCevebi, Tu rogor moexdina ideaTa frazireba moxsenebis teqsti-
saTvis. qerolma xazi gausva im sityvebs, romelTa marTlweraSi eWvi
epareboda, raTa Semdeg, moxsenebis redaqtirebis mizniT linTan Sexve-
drisas, gadaemowmebina isini. bevri dabali moswrebis mqone moswavlis-
gan gansxvavebiT, romelTac ar hqondaT naswavli TviTregulirebuli
swavlis strategiebi, qerols ar eSinoda davalebebis Sesrulebis; is
dawrmunebuli iyo, rom TavisTavSi mwerlis SesaZleblobebs ganavi-
Tarebda. saswavlo wlis bolos, roca sakuTar progress afasebda,
qerolma Tqva: ,,me Zalian bevri axali ram viswavle pirvel klasTan
SedarebiT, maSin me bevri problema da siZnele mqonda.~
466
orive, transferi da TviTregulirebuli swavlis strategiebi dae-
xmara moswavleebs eswavlaT maTematikuri amocanebis amoxsna da gamo-
eyenebinaT es codna sxva problemebis gadaWris drosac. TviTregu-
lirebuli swavlis strategiebis damateba gansakuTrebiT efeqtiani
aRmoCnda maSin, roca moswavleebs sTxovdnen gadaewyvitaT iseTi prob-
lemebi, romlebic Zalian gansxvavdebodnen Cveulebrivi gakveTilebi-
sTvis damaxasiaTebeli sakiTxebisgan. rogorc Zlieri, aseve Zalze
CamorCenili moswavleebic, Zalian did sargebels naxuloben am sas-
wavlo strategiebiT.
TviTefeqtianobisa da TviTregulirebuli
swavlis swavleba
maswavlebelTa umravlesoba Tanxmdeba, rom moswavleebma unda ga-
naviTaron unar-Cvevebi da atitudebi (damokidebulebebi) damoukide-
beli, mTeli cxovrebis manZilze swavlisaTvis (TviTregulirebuli
swavla da swavlis mimarT TviTefeqtianobis gancdis ganviTareba).
sabednierod, mravali kvleva arsebobs, romelic erTgvari gzamkvle-
vis rols asrulebs da gvaZlevs instruqciebs imis Sesaxeb, Tu ro-
gor SevadginoT davalebebi, struqturirebuli saklaso interaqciebi
moswavleebSi TviTregulirebuli swavlis gasaviTareblad (Neuman &
Roskos, 1997; Perry, 1998; Turner, 1995; Wharton-McDonald, Pressley, Rankin, Mis-
tretta, Yokoi & Ettenberger, 1997; Woolfolk, Perry, & Winne, 2006; Zimmerman, 2002).
am kvlevebiT gamoCnda, rom moswavleebs maSin uviTardebaT akademiu-
rad ufro efeqtiani TviTregulirebuli swavlis formebi da swav-
lis efeqtianobis gancda, roca maswavleblebi CarTaven maT drois
xangrZliv periodze gaweril kompleqsur Sinaarsian davalebebSi. es
davalebebi waagavs am TavSi mogvianebiT aRweril konstruqtivistul
aqtivobebs. TviTregulirebuli swavlisa da TviTefeqtianobis gansav-
iTareblad moswavleebi sakuTari swavlis processa da produqtebze
garkveul kontrolsac unda axorcielebdnen. radganac TviTSefaseba
da TviTmonitoringi efeqtiani TviTregulirebuli swavlis da TviTe-
feqtianobis gancdis formirebisTvis mniSvnelovania, maswavleblebs
SeuZliaT daexmaron moswavleebs ganaviTaron es unarebi. amisaTvis
maT moswavleebi unda CarTon saswavlo procesebisa da Sedegebis Se-
fasebis kriteriumebis SemuSavebaSi da Semdeg maTve miscen saSualeba
am standartebis meSveobiT gaakeTon daskvnebi sakuTari progresis
Sesaxeb. dabolos, es exmareba moswavleebs ganaviTaron TanamSromlo-
biTi urTierToba TanatolebTan, eZion maTTan ukukavSiri. TiToeuli
es nabiji ufro dawvrilebiT ganvixiloT.
467
rekomendaciebi: TviTregulaciis xelSewyoba
xazi gausviT waxalisebis mniSvnelobas. Sesruleba moswavleebs saxlSi SeeZlebaT;
2. SeqmeniT miznebis dasaxvis, motivaciis,
magaliTebi swavlisa da drois marTvis Sesaxeb wig
1. aswavleT moswavleebs erTmaneTis waxal- nebis biblioTeka;
iseba; 3. waaxaliseT ojaxebi daexmaron TavianT
2. acnobeT mSoblebs moswavleTa yvelaze pro Svilebs, raTa maT problemaTa amoxsnis
blematuri mxareebis Sesaxeb, romelTac procesze gaamaxvilon yuradReba da sa-
gansakuTrebuli waxaliseba esaWiroebaT. Sinao davalebis Sesrulebisas maSinve wig-
nis bolos mocemuli pasuxebi ar eZebon.
SeqmeniT TviTregulirebis modelebi.
mieciT moswavleebs miTiTebebi TviTSefase
magaliTebi
bisaTvis.
1. dasaxeT mcire nabijebi akademiuri unar-
Cvevebis gasaumjobeseblad. miznebi Seu- magaliTebi
sabameT moswavleTa mimdinare miRwevaTa 1. moswavleebTan erTad ganaviTareT TviT-
dones; Sefasebis rubrikebi
2. Tqvens moswavleebTan erTad ganixileT (ix. me-15 Tavi), mieciT maTi gamoyenebis
rogor daisaxoT mizani da rogor moax- nimuSi;
dinoT progresis monitoringi; 2. wlis dasawyisSive daurigeT moswavleebs
3. sTxoveT mSoblebs, aCvenon TavianT Svi- aRricxvis wignaki, sadac isini Caweren
lebs, rogor SeiZleba miznebis dasaxva Sefasebebs; dae, moswavleebi TandaTan
erTi dRis an kvirisaTvis, rogor daweron mieCvion amis gakeTebas;
gasakeTebeli saqmeebis sia da awarmoon 3. waaxaliseT mSoblebi miscen moswavleebs
dRiurebi, sadac yvelafers CainiSnaven. TviTSefasebis nimuSebi;
4. mSobelTa krebisaTvis gqondeT pro-
aqcieT ojaxi kargi strategiuli ideebis
gresis aRricxvebis warmoebisaTvis sxva
wyarod.
ojaxebis mier warmatebiT gamoyenebuli
magaliTebi magaliTebis masala.
damatebiTi informaciisaTvis ix.: http://www.pbs.org/
1. SeadgineT mcire, martivi gegmebi, romle-
bic aRweren `TviTstrategiebs”, romelTa wholechild/parents/building.html
468
es davalebebi maTgan moiTxovs Rrma azrovnebasa da saguldagulod
damuSavebul problemebis gadaWraSi Cabmas. am procesSi moswavleebi
viTardebian da xvewen TavianT kognitur da metakognitur strat-
egiebs. metic, am saxis davalebaSi warmatebis miRweva zrdis moswavlis
TviTefeqtianobis gancdas da Sinagan motivacias (McCaslin & Good, 1996;
Turner, 1997). rorkemperi da qorno (1988) urCevdnen maswavleblebs Seed-
ginaT iseTi saxis kompleqsuri davalebebi, romelic moswavleebs saSu-
alebas miscemda moexdinaT TavianTi saswavlo pirobebis modificireba
arsebuli problemebis dasaZlevad. stresis daZlevisa da adaptaciis
swavla mniSvnelovani saganmanaTleblo mizania. gaixseneT meoTxe Tavi
_ sternbergis Tanaxmad, inteleqtis erT-erTi aspeqtia garemos Ser-
Ceva an adaptireba ise, rom warmatebas miaRwio.
469
SeiZleba waaxalison erToblivi muSaobisTvis, damoukideblad muSao-
bis nacvlad, imaSi dasarwmuneblad, rom maT aqvT warmatebis miRwevi-
saTvis saWiro meti mxardaWera.
470
maswavleblebis daxmarebiT moswavleebi realurad aregulireben urT-
ierTswavlas (McCaslin & Good, 1996), sTavazoben ra erTmaneTs mxardaW-
eras, imisda miuxedavad, individualurad muSaoben, wyvilebad Tu mci-
re jgufebSi. es individualuri ganviTarebis praqtikuli mxardaWeraa;
igi metakogniciis, Sinagani motivaciisa da strategiuli qmedebebisT-
vis gamoiyeneba. (mag. ideaTa gaziareba, problemis gadaWris strate
giebis Sedareba, TiToeulis eqspertobis arealis dadgena). maRalL-
donis maswavleblebi yoveli wlis dasawyiss rutinebis swavlasa da
gakveTilSi monawileobis normebis dadgenas uTmoben (mag. rogor gan-
axorcielos moswavlem konstruqciuli ukukavSiri da rogor moaxdi-
nos Tanatolis mosazrebis interpretacia, ra reaqcia hqondes masze).
rogorc me-12 TavSi vnaxavT, sasargeblo menejmenetis, saswavlo pro-
cedurebisa da rutinebis ganviTareba wlis dasawyisSi solidur dros
moiTxovs, magram es miznobrivad, sworad daxarjuli droa. mas Semdeg
rac moswavleebi gaiTaviseben rutinebs da urTierTqmedebis nimuSebs,
maT ukve SeuZliaT swavlaze moaxdinon koncentracia. maswavleblebs
ki SeuZliaT daiwyon akademiuri unar-Cvevebis swavleba da saswavlo
gegmis Sesruleba.
es ukanaskneli elementi, TanamSromloba TviTregulirebis swavlis
mniSvnelovani komponentia konstruqtivistul midgomaSi. am Tavis dar-
Cenili nawili eTmoba am mniSvnelovani sakiTxis farTod ganxilvas.
warmoidgineT situacia:
patara bavSvi, romelic arasdros yofila saavadmyofoSi, pe-
diatriul ganyofilebaSi wevs. eqTani bavSvis loginis Tavze
damagrebuli interkomis saSualebiT mimRebi ganyofilebidan
urekavs gogonas da eubneba: gamarjoba, Celsi, rogor xar? rame
xom ar ginda?~ gogona gakvirvebulia da ar pasuxobs. eqTani
imeorebs SekiTxvas da igive Sedegs iRebs. bolos eqTani SeS-
foTebuli iZaxis: `Celsi, aq xar? Tqvi rame!~ gogona pasuxobs:
`gamarjoba, kedelo, aq var!~ daukavSireT kvlevas da
ganavrceT
Celsi axal situacias waawyda – molaparake kedels. kedeli zrdas- konstuqtivizimisadmi miZ-
rul adamians hgavs. wesiT gogona ucxoebs ar unda elaparakebodes, Rvnili ganaTlebis kvlevis
magram ar aris darwmunebuli, es wesi kedlebzec Tu vrceldeba. is erovnuli sazogadoebis
2000 wlis yovelwliuri
iyenebs Tavis codnas da imas, rasac situacia karnaxobs axali codnisa
wigni (NESSE) Philips, D.C.
da qmedebis konstruirebisaTvis. (Ed.) (2000). Constructivism in
aq mocemulia berkiseuli codnis konstruirebis magaliTi (2001, education: Opinions and second
gv. 31). amjerad mama da misi oTxi wlis vaJi erTad axdenen codnis opinions on controversial issues.
konstruirebas kaliforniis sanapiroze seirnobisas da Tan dRis gan- Chicago, IL: University of Chi-
cago Press.
mavlobaSi dagrovil nagavs agroveben.
beni: (mirbis win da iZaxis) ai kidev boTlebi da qilebi. me
aviReb!
meli: Tu boTlebi gatexilia, rame ar gaiWra, me aviReb. (ukan
eweva mas da uCvenebs CanTas, beni masSi sagnebs yris).
beni: mami, Sexede am niJaras. mTelia, Zalian didi. SigniT ram-
deni feria!
meli: SeiZleba abalonis, galiotisis niJara iyos!
beni: ra aris abaloni?
471
meli: gaxsovs ra mqonda sendviCSi guSin? eg iyo abalone.
beni: Sen amas Wam?
meli: amis Wama SeiZleba. Sen abalonis xorcian nawils Wam,
romliTac abaloni qvebze ekroba xolme.
beni: fuuu... me ar minda magis Wama. SeiZleba niJara davi-
tovo?
meli: ki, rogor ara. SeiZleba rame Seinaxo SigniT (miuTiTebs
niJaris ferebze). xandaxan adamianebi misgan samkaulebs
akeTeben.
beni: rogorc dedas yelsabamia?
meli: xo, dedas yelsabami iseTi abalonisganaa damzadebuli,
romelsac Zalian Wreli niJara aqvs – vardisferi, iasam-
nisferi, lurji da mas paua qvia. roca gadaabruneb, is
fers icvlis.
beni: vaa, ra magaria! modi pauas niJarebi movZebnoT.
meli: aq pauas ver ipovi, isini axal zelandiaSia.
beni: eg sadaa? Tqven namyofebi xarT iq?
meli: ara, viRacam aCuqa es yelsabami dedaSens. magram me glo-
busze gaCveneb axal zelandias. is Zalian Sorsaa, nax-
evari msoflios iqiT.
SexedeT codnas, romelic Tanakonstruirebuli iqna zRvis arse-
bebis, sakvebad an dekoraciebad maTi gamoyenebis gzebis, usafrTxoebis,
garemos dacvisa da geografiis irgvliv. konstruqtivistuli Teor-
iebi yuradRebas amaxvilebs imaze, Tu rogor yalibdeba codna ori
gziT: damoukideblad da sxvebTan interaqciebis, urTierTqmedebis sa-
SualebiT (beni).
472
konstruqtvivistuli
Teoriebi dafuZnebulia
Tvalsazrisze, rom Semswav-
lelebi aqtiurad aviTare-
ben sakuTar codnas, imis
magivrad, rom pasiurad
miiRon igi mza saxiT, maswav-
leblis an sxva wyaroebisgan.
473
`susti~ konstruqtivizmia, radgan adamianis erTaderTi
Rirebuli Senatani am procesSi aris gare samyarodan
zusti warmodgenebis Seqmna (Derry, 1992; Garrison, 1995; Mar-
shall, 1996; WINDSCHITL, 2002).
amisgan gansxvavebiT, piaJes fsiqologiuri (kognituri)
konstruqtivizmis midgoma naklebad koncentrirebulia
`zust~ warmodgenebze da ufro metad dainteresebulia
individis mier konstruirebuli mniSvnelobiT. rogorc
meore TavSi vnaxeT, piaJem SemogvTavaza kognituri safex-
urebis Tanmimdevroba, romelsac yvela adamiani gadis. yo
vel safexurze azrovneba daeSeneba wina dones da xdeba
ufro organizebuli, adapturi da naklebad damokide-
buli konkretul movlenebze. piaJe gansakuTrebiT dain-
teresebuli iyo im universaluri codnis logikiTa da
konstruirebiT, romlis swavlac SeuZlebelia uSualod
garemodan – magaliTad, konservacia da Seqcevadoba (Miller,
2002). aseT codnas ar qmnis gare sinamdvile; igi momdin-
areobs Cveni sakuTari Semecnebis an azrebis refleqsiisa
`iqneb es araswori ki ara da koordinirebisgan. piaJe socialur garemos aRiqvamda,
ubralod gansxvavebuli
rogorc ganviTarebisaTvis mniSvnelovan faqtors, magram, misi azriT,
pasuxia~.
© The New Yorker Collection socialuri urTierTobebi ar aris azrovnebis cvlilebis ZiriTadi meqa-
2001 Barbara G. Smaller from nizmi (Moshman,1997). ganaTlebisa da ganviTarebis zogierTma fsiqologma
cartoonbank.com. yvela ufleba piaJeseul konstruqtivizms `konstruqtivizmis pirveli talRa~ an
daculia. ibeWdeba nebarTviT.
,,solo~ konstruqtivizmi uwoda, sadac xazgasmuli iyo individis wvlili
(De Corte, Greer and Verschaffel, 1996; Paris, Byrnes & Paris, 2001).
individualuri konstuqtivizmis yvelaze ukiduresi formaa ra-
dikaluri konstruqtivizmi. am midgomis mixedviT, samyaroSi ar ar-
sebobs realoba an WeSmariteba. arsebobs mxolod individualuri aR-
qmebi da rwmenebi. TiToeuli Cvengani sakuTari gamocdilebidan agebs
codnas, magram Cven ar SegviZlia gavigoT an vicodeT sxvaTa realoba
(Woods & Murphy, 2002). am poziciis sirTule imaSi mdgomareobs, rom
relativizmis kideze yvela codna da rwmena erTnairi aRmoCndeba,
radgan yoveli maTgani validur individualur aRqmebs warmoadgens.
amgvari azrovneba problemebs uqmnis ganaTlebis specialistebs, up-
irveles yovlisa, maswavleblebs, romelTac aqvT profesiuli valde-
buleba xazi gausvan garkveul Rirebulebebs, rogoricaa, magaliTad,
patiosneba da samarTlianoba da ara aratolerantuloba da sicrue.
yvela aRqma da rwmena Tanabari rodia. maswavleblebi, rogorc wesi,
sTxoven moswavleebs guldasmiT imuSaon, raTa iswavlon. Tu swavla
ver uzrunvelyofs gagebas da raki yovelgvari gageba Tanabrad Rire-
bulia, maSin, rogorc devid moSmanma Tqva (1997): ,,Cven SegviZlia da-
konstruqtivizmis pirveli vaneboT moswavleebs Tavi da mivceT maT ufleba sjerodeT yvelafri
talRa – codnis agebaSi in- imis, risic sjeraT~ (gv. 230). Tanac aRmoCnda, rom raRac saxis cod-
dividualur da fsiqologiur
nas, rogoricaa Tvla da urTierTcalsaxa Sesatyvisoba, ar esaWiroeba
wyaroebze xazgasma, rogorc es
piaJes TeoriaSia. konstruireba _ is universaluria. urTierTcalsaxa Sesatyvisoba aris
adamianis arsis nawili (Geary, 1995; Schunk, 2000).
radikaluri konstruqti
vizmi – codna ganixileba,
vigotskis socialuri konstruqtivizmi. rogorc meore TavSi vnaxeT,
rogorc individis mier kon- vigotskis sjeroda, rom socialuri urTierToba, kulturuli instru-
struirebuli, is ar SeiZleba mentebi da saqmianoba ganapirobebs individualur ganviTarebasa da
Sefasdes, rogorc mcdari an swavlas. iseve, rogorc sanapiroze benis mamasTan urTierTobam Se-
WeSmariti.
qmna misi codna zRvis arsebebis, usafrTxoebis, garemos dacvis pa-
474
suxismgeblobisa da geografiis Sesaxeb. sxvebTan erTad saqmianobis
farTo speqtrSi monawileobiT, Semswavlelebi iTviseben (iSinaganeben)
erTad muSaobis Sedegebs. es Sedegebi SeiZleba moicavdnen rogorc
axal strategiebs, ise axal codnas. swavlis socialur da kulturul
sferoSi moqceva aris `konstruqtivizmis meore talRa~ (Paris, Byrnes,
& Paris, 2001).
radgan es Teoria swavlis asaxsnelad metwilad eyrdnoba socialur
urTierTobebsa da kulturul sferos, fsiqologTa umravlesoba vi
gotskis Teorias socialur konstruqtivizms uwodebs (Palinscar, 1998;
Prawat, 1996). imis gamo, rom Tavdapirvelad vigotski dainteresebuli
iyo adamianis individualuri ganviTarebiT (Moshman, 1997; Philips, 1997),
zogi Teoretikosi mas fsiqologiuri konstruqtivizmis mimdevradac
Tvlis. am TvalsazrisiT, vigotski orive Teoriis mimdevaria. swavlis
miseuli Teoriis erTi upiratesoba aris is, rom saSualebas gva-
Zlevs ganvixiloT rogorc fsiqologiuri, ise socialuri faqtorebi:
is orive banaks akavSirebs. amis magaliTia vigotskis koncefcia uax-
loesi ganviTarebis zonis Sesaxeb. uaxloesi ganviTarebis zona _ sadac
bavSvs SeuZlia gadaWras problema ufrosis an ufro gawafuli moswav-
lis daxmarebiT. mxardaWera, skafoldingi es isaa, sadac kultura da
Semecneba erTmaneTs ayalibebs (Cole, 1985). kultura qmnis Semecnebas
(roca ufrosi iyenebs kulturul instrumentebs) da gamocdilebas
kulturidan (ena, rukebi, kompiuteri, musika), bavSvebis im miznebisak-
en misamarTad, romlebsac kultura afasebs (kiTxva, wera, cekva). Sem-
ecneba qmnis kulturas, roca ufrosi da bavSvi erTad axdenen axali
gamocdilebisa da gadasaWreli problemebis generirebas, raTa daur-
Ton is kulturuli jgufis repertuars (Serpell, 1993). individualuri
da socialuri konstruqtivizmis integrirebis erTi gza aris codnis,
rogorc individualurad konstruirebulisa da socialurad ganpiro-
bebulis gaazreba (Windschitl, 2002).
termini _ konstruqcionizmi _ xandaxan gamoiyeneba imaze sasaub
rod, Tu rogor iqmneba zogadi codna. miuxedavad imisa, rom is ar
warmoadgens ganaTlebis fsiqologiaSi Cveni ZiriTadi interesis sa-
gans, mainc imsaxurebs ganxilvas.
475
elementebi aqvs konstruqcionizmTan.
gansxvavebuli mosazrebebi konstruqtivizmis Sesaxeb zogad kiTx-
vebs wamoWris da gansxvavdeba maTze gacemuli pasuxebiT. am sakiTxebis
srulad gadaWra SeuZlebelia, radgan sxvadasxva Teoriebs amasTan da-
kavSirebiT gansxvavebuli poziciebi aqvs. ganvixiloT es kiTxvebi.
476
dinare praqtika gaiziarebs imas, rac faseulad iTvleba. sitauciuri swavla – idea
situaciuri codna xazs usvams faqts, rom swavla realur sa- imis Sesaxeb, rom unarebi
da codna dakavSirebulia
myaroSi ar hgavs skolaSi swavlas. es ufro gagebaa, sadac siaxleebi _
situaciasTan, romelSic isini
eqspertis, damxmaris an nimuSis mxardaWeriT, sul ufro da ufro Rr- daiswavleba, da sxva situacia-
mad ikidebs fexs, sanam ar SeeZleba damoukideblad funqcionireba. Si maTi gamoyeneba rTulia.
cxrili 9.1
rogor xdeba codnis ageba?
tipi varaudebi swavlisa da codnis Sesaxeb Teoriebis
nimuSebi
477
wavlia, am SemTxvevaSi, skolaSi (Lave, 1997; Lave & Wenger, 1991). aRmoCnda,
rom codna da unar-Cvevebi im konteqstis miRmac SeiZleba iyos gamoy-
enebuli, sadac naswavli iqna, magaliTad, kiTxvisa da angariSis unari
SeiZleba gamoyenebul iqnes gadasaxadebis daangariSebisas, miuxedavad
imisa, rom gadasaxadebi ar Sedis saSualo skolis saswavlo programaSi
(Anderson, Reder, & Simon, 1996).
srulebiT ar aris aucilebeli, rom skolaSi miRebuli unar-Cvevebi
da codna warumatelbobisaTvis iyos ganwiruli sxva situaciaSi (Be-
reiter, 1997). rogorc merve TavSi vnaxeT, ganaTlebis fsiqologiisa da
zogadad ganaTlebis ZiriTadi kiTxvebi exeba codnis transfers, ga-
datanas erTi situaciidan meoreSi. rogor SegiZlia waaxaliso trans-
feri? amas Semdeg TavSi gaigebT.
478
konstruqtivistuli mid-
gomebis gvirCevs, rom
maswavlebelma xazi gausvas
kompleqsur, realistur da
Sesatyvis saswavlo garemos
da swavlis procesSi so-
cialuri interaqciis mniSvn-
elobas. magaliTad, fotoze
moswavleebi TanamSromloben
saojaxo biujetis Sedgenis
sakiTxze.
479
daukavSireT PRAXIS IITM-s da erTmaneTs. es gamowvevaa moswavleTaTvis iseTi individualisturi
ganavrceT da SejibrebiTi kulturis arealSi, rogoricaa amerikis SeerTebuli
moswavleze centrirebuli
Statebi, imisaTvis, rom isini mieCvion e.w. subieqtTaSoris damokide-
swavla (II A3)
kurikulumis (mag., bunebi- bulebas – saerTo mniSvnelobis konstruirebas saerTo enis povniTa
smetyvelebis, maTematikis) da intepretaciebis gacvliT.
Sinaarsis reformis mravali mravali mniSvnelovani iniciativa, romelic miznad isaxavs saswav-
iniciativa xazs usvams moswav- lo kurikulumis (mag., mecniereba, maTematika) reformirebas, xazs us-
leze centrirebul/konstruq-
vams moswavleze orientirebul konstruqtivistul swavlis midgomebs.
tivistul midgomas swavlebaSi.
aRwereT am midgomis ZiriTadi aRwereT am midgomaTa umTavresi principebi da axseniT, riT gansx-
principebi da axseniT maTi vavdeba is maswavlebelze orientirebuli midgomebisgan.
gansxvaveba maswavlebelze cen-
trirebuli midgomebisagan. perspeqtivebis da Sinaarsis mravlmxrivi reprezentaciebi. roca mo-
swavleebi erT models, erT analogs, Sinaarsis gagebis erT gzas
mimarTaven, isini xSirad zedmetad aioleben problemas, radgan yvela
situaciaSi erTi modgomas iyeneben. me aseT situacias SeveCexe Cems
klasSi, rodesac eqvsi moswavle akeTebda marTuli aRmoCeniTi swav-
lis magaliTis prezentacias. moswavleTa prezentaciebi im marTuli
aRmoCenebis demonstrirebis miaxloebuli asli iyo, romelic me maT-
Tan movaxdine semestris dasawyisSi, magram seriozuli SecdomebiT
Sesrulebuli. Cemma moswavleebma aRmoCeniT swavlis warmoCinebis mx-
olod erTi gza icodnen. klasis resursebs isini unda uzrunveleyo
Sinaarsis mravalmxrivi warmodgeniT _ sxvadasxva analogiis, magali-
Tisa da metaforis gamoyenebiT.
rand spiro da misi kolegebi (1991) fiqroben, rom `sxvadasxva dros
erTi da igive masalis gameoreba sxvdasxva konteqstSi, sxvadasxva
mizniTa da sxvadasxva konceptualuri perspeqtivebidan arsebiTi mniS-
vnelobisaa maRali donis codnis dauflebis miznis misaRwevad~ (gv. 28).
es azri eTanxmeba jerom bruneris (1966) spiralur saswavlo gegmas,
swavlebis struqturas, romelicGjer aswavlis yvela sagnis ZiriTad,
fundamentur struqturas, xoli SemdegSi, droTa ganmavlobaSi, gan-
meorebiT ganixilavs am sagnebs ufro Rrma da kompleqsuri formiT.
spiraluri saswavlo gegma, swavla, rogorc moswavleTa sakuTreba. `imis miuxedavad, rom arse-
kurikulumi – swavlebis bru-
bobs konstruqtivistuli Teoriis ramdenime interpretacia, umravle-
neriseuli meTodi, romelic
gulisxmobs adreul wlebSi soba Tanxmdeba, rom is gulisxmobs arsebiT cvlilebas im sakiTxSi, Tu
moswavleTaTvis yvela sagnis razea fokusirebuli swavleba. es Teoria moswavlis (da ara maswavleb-
fundamenturi struqturis
lis) Zalisxmevas ayenebs saganmanaTleblo saqmianobis centrSi” (Prawat,
gacnobas da Semdeg, droTa
ganmavlobaSi, ganmeorebiT 1992, p. 357). is, rom moswavle swavlis, rogorc sakuTrebis mflobe-
Seswavlas ufro Rrma da kom- lia, ar niSnavs, rom maswavlebels exsneba swavlebaze pasuxismgebloba.
pleqsuri formiT.
radganac swavlebis dizaini (meTodebi) am wignis centraluri sakiTxia,
Tavis darCenil nawils davuTmobT swavlis dauflebisa da moswavleze
centrirebuli instruqtirebis magaliTebis ganxilvas.
480
konstruqtivisturi Sexedulebebis gamoyeneba
jon diuim 1910 wels aRwera gamokvleviT swavlis sabazo formati. swavla gamokvleviT _
mas Semdeg am strategiis mravali varianti ganxorcielda, magram igi midgoma, romlis mixedviTac,
ZiriTadad moicavs Semdeg elementebs (Echevarria, 1003; Lashley, Matczynski, maswavlebeli moswavleebs
& Rowley, 2002): maswavlebeli warudgens bavSvebs gamosacnob movlenas, warudgens gaurkvevel situa-
cias; moswavleebma monacemTa
kiTxvas an problemas. moswavleebi:
Segrovebis gziT unda gadaWran
axdenen hipoTezis formulirebas, raTa axsnan movlena an gadaWran problema da Seamowmon
problema; daskvnebi.
agroveben monacemebsa da informacias hipoTezis gamosacdelad;
akeTeben daskvnebs;
ganixilaven originalur problemas da mis gadasaWrelad saWiro
saazrovno procesebs.
481
gamokvlevis magaliTebi. erTi saxis gamokvlevaSi, maswavleblis mier
problemis gacnobis Semdeg, moswavleebi svamen kiTxvebs (romlebzec
pasuxi SeiZleba iyos mxolod ,,ki” an ,,ara”), raTa moagrovon mona-
cemebi da gamoscadon hipoTeza. es saSualebas aZlevs maswavlebels
moaxdinos moswavleTa azrovnebis monitoringi da marTos es procesi.
magaliTad:
1. maswavlebeli gaacnobs moswavleebs gansxvavebul movlenas (ZiriTa-
di wesebis axsnis Semdeg). is nazad uberavs suls 8½11x 1111 zomis
furcels zedapiris gaswvriv da furceli zeviT iwevs. is sTxovs
moswavleebs gaarkvion, ratom aiwia furceli.
2. moswavleebi svamen kiTxvebs, raTa moagrovon informacia da gamoy-
on arsebiTi, relevanturi cvladebi. isini ekiTxebian maswavlebels,
mniSvneloba aqvs Tu ara temperaturas (ara), aris Tu ara furceli
gansakuTarebuli (ara). isini aseve svamen SekiTxvas aris Tu ara
wneva ramenairad dakavSirebuli furclis awevasTan (ki). kiTxvebi
grZeldeba....
3. moswavleebi cdian kauzalur (mizez-Sedegobriv) urTierTobebs. am
SemTxvevaSi isini kiTxuloben, zedapirze arsebuli haeris buneba
iwvevs Tu ara furclis awevas (ki); isini kiTxuloben zedapirze
haeris swrafi moZraoba Tu iwvevs zedapirze wnevis vardnas (ki).
Semdeg isini cdian am wess sxva masalebze – magaliTad, Txel plast-
masze.
4. moswavleebi axdenen ganzogadebas, ayalibeben princips: `Tu si-
brtyis zedapirze haeri ufro swrafad moZraobs vidre mis qveviT,
maSin wneva zedapirze ecema da obieqti zeviT iwevs.~ mogvianebiT
gakveTili afarToebs moswavleTa mier am principisa da fizikuri
kanonebis gagebas momdevno eqsperimentebis meSveobiT.
5. maswavlebeli iwvevs moswavleebs maTi azrovnebis procesebis ganx-
ilvasa da debatebSi. ra iyo mniSvnelovani cvladebi? rogor daaka-
vSirebT mizezsa da Sedegs? da a.S. (Pash da sxvebi, 1991; pp. 188-89).
G
Sirli magnusonma da anamari palinskarma ganaviTares maswavlebel-
Ta miTiTebebi kvleviTi samecniero erTeulebis dagegmvis, danergvisa
da sxvadasxva fazebis SefasebisaTvis (Palincsar, Magnusson, Marano, Ford, &
Brown, 1998). Mmodeli saxelad `mravalmxrivi ganaTlebis mxardasaWerad
marTuli gamokvleva“ (GIsML) naCvenebia 9.3 sqemaze.
maswavlebeli, upirveles yovlisa, adgens saswavlo gegmis areals da
zogad kiTxvebs, amocanebs an problemebs. magaliTad, dawyebiTi skolis
maswavlebeli irCevs komunikaciebis sferos/areals da svams zogad
kiTxvebs: `ratom da rogor urTierToben adamianebi da cxovelebi?~
Semdeg ismeba specifikur sakiTxze koncentrirebuli ramdenime kiTxva.
`rogor urTierToben veSapebi erTmaneTTan?” `rogor urTierToben go-
rilebi erTmaneTTan?~ es specifikuri kiTxvebi frTxilad unda iyos
SerCeuli da Sedgenili, raTa moswavles swori mimarTuleba misces.
cxovelebs Soris urTierTobis gagebis erT-erTi sakvanZo azria cxov-
elTa SegrZnebis organoebs, TviTgadarCenis funqciebsa da sacxovrebel
areals Soris urTierTdamokidebuleba. cxovelebs specifikuri struq-
turebi aqvT, rogoricaa didi yurebi an eqolokatorebi, romlebic
funqcionireben sakvebis mosapoveblad, partnioris mosazidad an mta-
ceblis gamosacnobad. es struqturebi da funqciebi dakavSirebulia
cxovelis sacxovrebel adgilTan. amrigad, kiTxvebi ZiriTadad unda
exebodes komunikaciebis gansxvavebul stuqturebs, gadarCenisTvis gan-
482
sqema 9.3
maswavlebelTa gzamkvlevi. gamokvlevaze dafuZnebuli gamokvleviT
swavlis pirobebSi instruqtirebis gamoyenebis modeli
swori xazebi aCvenebs fazebis Tanmimdevrobas instruqciaSi, mrudebi ki
aCvenebs, rom cikli SeiZleba ganmeorebul iqnas instruqtirebis dros.
Mmonacemebi movlenis
Sesaxeb [sajaro
gaziareba]
CarTva . . .
problema
hipoTezebi
kiTxvebi
kvleva
procedurebi
urTierTda-
mokidebule
baTa dadgena
win
asw
ar SefasebiTi
met
yve
le axsna
ba
wyaro: wignidan “Designing a Community of Practice: Principies and Practices of the GisML Community.”
by A. S. Palincsar, S.J. Magnusson, N. Marano, and N. Brown, 1989, Teaching and Teacher Education, 14,
p. 12. adaptirebulia nebarTviT.
483
kuri informaciis an axali ideebis mosaZieblad. gamokvlevis nawilia
moswavleebis mier modelTa identificireba. mrudi xazi 9.3 sqemaze
aCvenebs, rom cikli SeiZleba ganmeordes. metic, moswavleebma SeiZle-
ba gamokvlevis ramdenime ciklic ki gamoiyenon, moaxdinon modelTa
identificireba da ganacxadon Sedegebi axsnis agebamde an saboloo
kvlevaze gadasvlamde. kidev erTi SesaZlo ciklia _ saboloo kvlevis
ganxorcielebamde _ daskvnis Sefaseba (jer gavakeToT da Semdeg Seva-
mowmoT winaswari daSvebebi, movargoT axsnebi axal situaciebs).
gamokvleviT swavla moswavleebs saSualebas aZlevs erTdroulad
iswavlon Sinaarsic da procesic. zemoT moyvanil magaliTebSi moswav-
leebi swavlobdnen haeris wnevis efeqtebs, rogor dafrinaven TviT-
mfrinavebi, rogor urTierToben cxovelebi da rogor arian daka-
vSirebulni sacxovrebel adgilTan. amasTan, isini swavloben Tavad
gamokiTxvis process – rogor SeiZleba gadaWra problemebi, Seafaso
daskvnebi da iazrovno kritikulad.
484
cxrili 9.2
maswavleblis roli problemaze dafuZnebul swavlaSi
wyaro: wignidan Classroom Instruction and Management (p. 161), by R.I. Arends.
Published by McGraw-Hill. Copyright © 1997 by McGraw-Hill. ibeWdeba McGraw-
Hill Companies-is nebarTviT.
485
Worner, & Hotkevich, 1990). sxva avTentikurma problemebma SeiZleba mo-
swavleebis yuradReba miapyros mdinareebis danagvianebis Semcirebis,
skolaSi moswavleTa Soris konfliqtTa gadawyvetis, cunamisa da qa-
riSxlebiT dazaralebuli mosaxleobisaTvis fulis Segrovebis an pa-
tara bavSvebisaTvis saTamaSo moednebis SekeTebisa da gaumjobesebis
proeqtebze. maswavleblis roli problemaze dafuZnebul swavlaSi Se-
jamebulia 9.2 cxrilSi.
zogi problema ar aris avTentikuri im gagebiT, rom gavlenas ax-
dendes moswavleTa cxovrebaze, magram mimzidvelia. magaliTad, van-
derbitis universitetis kognicizmisa da teqnologiis Semswavlel-
ma jgufma (1990, 1993) Seqmna videoCvenebaze dafuZnebuli saswavlo
garemo, romelic gamiznuli iyo mexuTe da meeqvse klasebSi maTema-
tikis swavlebisTvis. seriali saxelwodebiT jasper vudbaris Tavga-
dasavlebi warudgens moswavleebs kompleqsur situaciebs, romlebic
saWiroeben problemis dasmas, qvemiznebis dasaxvas, problemis gada-
saWrelad maTematikis, istoriis da literaturis cnebaTa gamoyenebas.
imis miuxedavad, rom situaciebi kompleqsuria da cxovrebiseuli, maTi
amoxsna SesaZlebelia im monacemebis saSualebiT, romelic darTulia
mocemul istoriebSi. xSirad TavgadasavlebSi mocemulia arsebul
codnaze daSenebuli realuri cxovrebiseuli problemebi. magaliTad,
jasperis erT TavgadasavalSi, skolamdeli asakis romeliRac hipo-
Teturi bavSvTa jgufisaTvis saTamaSo moednis daproeqtebis Semdeg,
moswavleebs SeuZliaT daiwyon namdvili saTamaSo kuTxis aSeneba Tavi-
anT klasSi.
vanderbitis jgufi problemis gadaWris sakuTar midgomas uwo-
debs sayrdenze damagrebul instruqtirebas. sayrdeni aris mdidari,
saintereso situacia. igi uzrunvelyofs problemebis gadasaWreli
miznebis dasaxvas, dagegmvas da maTematikuri saSualebebis gamoyene-
bas. dasaxulia Sedegi- ganviTardes sasargeblo, moqnili da ara in-
ertuli codna. proeqtze dafuZnebuli mecnierebebis Seswavla kidev
erTi midgomaa, romelic problemaze dafuZnebul swavlas hgavs. 9.3
cxrili adarebs am sam midgomas, romlebic problemaTa gadaWris ga-
mocdilebebSi gvxvdeba.
486
cxrili 9.3
487
yenebaSi (Evensen, Salisbury-Clennon, & Glenn, 2001), amave dros, problemaze
dafuZnebuli meTodebis gamoyenebam moswavleebs droTa ganmavlobaSi
SeiZlebaTviTonve ganuviTaros TviTmarTuli swavlis unar-Cvevebic.
problemaze dafuZnebuli swavlis miznebis gaTvaliswinebiT qindi
hmelo-silverma (2004) mimoixila kvlevebi da aRmoaCina imis damamt-
kicebeli sabuTi, rom problemaze dafuZnebuli swavla xels uwyobs
moqnili codnis konstruirebas da aviTarebs problemis gadaWrisa da
TviTmarTuli swavlis unar-Cvevebs. magram naklebad savaraudoa, rom
problemaze dafuZnebul swavlaSi yvela asakis moswavleTa monawil-
eoba Sinagnad motivirebuli iyos, an rom is maT TanamSromlobas as-
wavlis. unda aRiniSnos, rom kvlevaTa umravlesoba Catarebulia maR-
alklaselebTan, yvelaze xSirad ki samedicino skolebSi.
saukeTeso midgoma dawyebiT da saSualo skolebSi SeiZleba iyos
Sinaarsze fokusirebuli da gamokvlevis an problemaze dafuZnebuli
MmeTodebis dabalanseba (Arends, 2004). magaliTad, eva toTma, devid kl-
erma da ze Cenma (2000) gamoscades dabalansebuli midgoma meoTxe
klasis moswavleebTan imis gasarkvevad Tu rogor gamoeyenebinaT sx-
vadasxva strategia sabunebismetyvelo mecnierebaSi kargi eqsperi-
mentis asagebad. meTodi sami fazisagan Sedgeba: (1) mcire jgufebSi
moswavleebi axorcieleben aRmoCeniT eqsperimentebs im cvladebis
dasadgenad, romlebmac aiZules burTi dagorebuliyo daqanebaze; (2)
maswavlebeli awarmoebda diskusiebs, xsnida sakontrolo cvladis
strategias da iZleoda swori azrovnebis nimuSs eqsperimentis agebis
Taobaze; (3) moswavleebi atarebdnen eqsperiments da iyenebdnen maT im
cvladebis gamosacalkeveblad, romlebmac gamoiwvies burTis dagore-
ba. kvlevis, diskusiis, axsnisa da modelirebis kombinacia warmatebiT
daexmara moswavleebs cnebebis gagebaSi.
interaqciebze dafuZnebuli kidev erTi konstruqtivistuli mid-
gomaa instruqciuli saubrebi.
488
1993). saubari gviCvenebs Tu rogor uzrunvelyofen jgufis wevrebi daukavSireT PRAXIS IITM-s da
urTierTswavlas gamocdilebaze saubriT. ganavrceT
dialogi da saubrebi (II A2)
maswavlebeli: silvesteri da jadosnuri qva, ra ici am zRapris
diskusiebisa da instruqciu-
Sesaxeb? li saubrebis warmoeba xSirad
rita: vfiqrob, maT Zalian uyvardaT is. moswavleTaTvis yvelaze dasa-
m.: vis gulisxmob? mis mSoblebs gulisxmob? maxsovrebeli da faseuli sas-
rita: diax. wavlo gamocdilebaa. gaigeT
da gaaanalizeT is principebi,
m: ram gafiqrebina es?
romlebic saubrebsa da dia-
rita: imitom rom isini Zalian nerviulobdnen da Relavdnen logebSi, rogorc instruqci-
masze. ul strategiebSi, gamoiyeneba.
m: kidev vis unda azris gamoTqma? me yvelas azris mosmena
msurs. Semdeg SegviZlia gadavwyvitoT, raze visaubroT.
sara?
sara: vfiqrob, mas es idea TavSi pataraobisas mouvida, an
SeiZleba misi erT-erTi megobari daikarga an raRac mag-
dagvari...
m: ras gulisxmob? ra idea mouvida TavSi?
sara: idea, rom mSoblebs efiqraT, viTom silvesteri dai-
karga.
Mm: Sen imaze saubrob, saidan mouvida avtors, viliam
steigs, es azri TavSi?
sara: diax.
m: es azri SeiZleba TavSi mosvloda mas an mis romelime
nacnobs. xSirad avtorebi TavianT ideebs realuri
cxovrebidan iReben, ase ar aris? jon, Sen ras fiqrob
moTxrobaze?
joni: am moTxrobaSi raRac moralic devs. ar ASeiZleba yvelaf-
ris axdenis survili gqondes. magram garkveulwilad
yvelaferi maSin moxda, roca is panikaSi iyo.
m: rogor fiqrob, rodis Cavarda is panikaSi?
joni: ai, roca lomi dainaxa, maSin daiwyo panika.
riCardi: da qvad gadaiqca.
joni: ho, man Tqva: `minda viqce qvad!~
m: da es asec moxda, xom?
riCardi: Zalian sulelurad moiqca.
m: albaT is ar fiqrobda winaswar, ra SeiZleboda momx-
dariyo. Tqven ras isurvebdiT, mis adgilas rom yo-
filiyaviT? (gv. 24-25)
saubari gagrZelda, roca moswavleebma maswavlebels SesTavazes
moTxrobis interpretaciis sxvadasxva varianti. maswavlebeli iniSnav-
da am interpretaciebs: `naxeT, ramdeni rame TqviT. rita saubrobda
moTxrobis personaJebze da maT grZnobebze. saram avtoris Tvalsaz-
risi ganixla. Sen ki, jon, ecade gagerkvia, ra azri da morali ido am
moTxrobaSi.~
instruqciul saubrebSi maswavleblis mizania yvela moswavle Sem-
ecnebiTad iyos CarTuli arsebiT diskusiaSi. zemoT moyvanil saubar-
Si maswavlebeli yvelafers Tanmimdevrulad akeTebs da yvela moswav-
les ekiTxeba azrs. roca moswavleebi ufro axlos ecnobian saswavlo
midgomas, mosalodnelia, rom erTmaneTTan ufro metad isaubreben,
vidre maswavlebelTan. ar aris aucilebeli es saubrebi xangrZlivi
da grZeli iyos. lanCisaTvis fulis Segrovebac ki SeiZleba gaxdes
instruqciuli saubaris Tema:
489
daukavSireT swavlebas/ dRis pirveli naxevarSi misis vaitma gakveTilis ramdenime wuTi
portfolios da ganavrceT dauTmo SekiTxvas: ramden bavSvs undoda cxeli lanCis mirTmeva
instruqciuli saubris Ses-
im dRes. Tvrametma bavSvma aswia xeli. eqvsi bavSvi civi lanCis
axeb, klasis transkriptebis
da instruqciuli saubris mirTmevas apirebda. misis vaitma ikiTxa: `ramdeni bavSvi miirTmevs
instrumentebis CaTvliT, lanCs dRes aq?~
damatebiTi informaciisaTvis daiwyes ra TvrametiT da gaagrZeles Tvla, ramdenime bavSvi
daukavSirdiT: Dissemination 24-mde avida. erTma bavSvma kalkulatori aiRo, daumata 18-s 6
Center, National Center for
da upasuxa maswavlebels: `24~.
Research on Cultural Diversity
and Second Language Learning, Semdeg misis vaitma ikiTxa: `im bavSvebTan SedarebiT, vinc civ
Center for Applied Linguistics, lanCs SeWams, ramdeniT meti bavSvi SeWams dRes cxel lanCs?”
1118 22nd Street NW, Washing- ramdenime moswavle 18-idan 12-mde Camovida daTvlisas. erT-
ton, DC 20037. ma bavSvma saTamaSo kubikebiT miatola Tvrameti kubiki eqvss da
daiTvala darCenili kubikebi.
misis vaitma sTxova ramdenime msurvels aexsna klasisaT-
vis, rogor miiRes pasuxebi. misis vaitma moswavleebs sxvadasx-
va kiTxva dausva da maTganac sxvadasxva gamosavlis moZebnas
moiTxovda manam, sanam problemidan axali gamosavlis moZieba
veRaravin SeZlo (Peterson, Fennema, & Carpenter, 1989, p. 45).
misis vaitma Seqmna iseTi garemo, sadac moswavleebs SeuZliaT ma
Tematikas `gemo gaugon~ da gamoiyenon is samyaros gasaazreblad. am
miznebis misaRwevad swavleba iwyeba moswavleTa aqtualuri SesaZle-
blobebis gaTvaliswinebiT. maswavleblebma SeiZleba yuradReba gaamax-
vilon angariSis strategiebis bunebriv gamoyenebaze, raTa naxon, ram-
deni gansxvavebuli gziT SeuZliaT moswavleebs problemis gadaWra. aq
mniSvnelovania maTematikuri azrovneba da ara maTematikuri `faqtebi~
an problemis gadaWris erTi saukeTeso (maswavleblis mier SemoTava-
zebuli) gzis swavla. maswavlebeli gzis gamkvlevi da gidia, exmareba
moswavleebs Seqmnan sakuTari codna dialogis saSualebiT (Putnam &
Borko, 1997).
9.4 cxrilSi Tavmoyrilia produqtiuli instruqciuli saubrebis
elementebi.
kognituri moswavleoba
saukuneTa manZilze dadasturda, rom kognituri moswavleoba efeq
tiani formaa ganaTlebaSi. ostatis an sxvaTa gverdiT muSaobiT ax-
algazrda adamianebma bevri unar-Cveva da xeloba iswavles. codniT
SeiaraRebuli megzurebi awvdian maT modelebs. demonstrireba da
Sesworebebi, iseve, rogorc piradi magaliTi, zrdis motivacias. mos
wavlis kompetenciis zrdasTan erTad saWiro moqmedebebi realuri,
mniSvnelovani da ufro rTuli xdeba (Collins, Brown, & Holum, 1991; Col-
lins, Brown, & Newman, 1989; Hung, 1999). realur davalebebSi monawile-
obis gziT, gamocdili maswavleblis daxmarebiT, moswavleebi iTvise-
ben codnas, unar-Cvevebs da Rirebulebebs (Rogoff, 1995, 1998). amasTan
orives, `Segirdebsac~ da `ostatebsac~ Tavisi wvlili SeaqvT urTier-
Tobis am procesSi unar-Cvevebis gaumjobesebis TvalsazrisiT (Lave &
Wenger, 1991).
daukavSireT swavlebas/ alan kolinsi da misi kolegebi (1989) fiqrobdnen, rom skolaSi
portfolios da ganavrceT
SeZenil codnasa da unar-Cvevebs bevri araferi aqvs saerTo skolis
daurTeT cxrili 9.4 in-
struqciuli saubris el- gareT maT moxmarebasTan. am disbalansis gamosasworeblad ganaTlebis
ementebi swavlebis Tqveneul zogierTi specialisti skolebs urCevs gaiTvaliswinon kognituri mo-
resursTa fails. swavleobis bevri maxasiaTebeli. imis magivrad, rom iswavlo Zerwva,
490
cxrili 9.4
instruqcia saubari
1. Tematuri fokusi. maswavlebeli irCevs 6. naklebi `cnobilpasuxiani” SekiTxva. disku-
Temas, romelzec yuradReba unda iqnas siaTa umravlesoba exeba kiTxvebs, romelTaTvi-
gamaxvilebuli diskusiisas da zogadi geg- sac erTze meti swori pasuxi arsebobs.
mac aqvs imis Sesaxeb, Tu rogor unda gaixs-
nas es Tema optimalurad.
wyaro: wignidan Instructional Conversations and Their Classroom Application (p. 17). by Claude Goldenberg, 1991, Santa Cruz, CA
and Washington, DC: National Center for Research on Cultural Diversity and Second Language Learning. Copyright © 1991 by Na-
tional Center for Research on Cultural Diversuty and Second Language Learning. ibeWdeba nebarTviT.
491
kognituri moswavleobis
midgomebs SeuZliaT gamoiy-
enon nacnobi gzamkvlevebi
an `ostatebi~, raTa uzrun-
velyon saswavlo amocanaSi
modelebi, demonstaciebi da
Sesworebebi. aseve, pirovnu-
li kavSirebi, romelic
damwyebi da gamoucdeli
moswavleebisaTvis stimulia
amocanis Sesrulebisa da
daxvewis procesSi.
492
iyeneben; maT Soris qcevis dagegmvas, ganxorcielebas, verifikacias _ daukavSireT PRAXIS IITM-s da
isini amowmebdnen da saWiroebis SemTxvevaSi qcevas cvlidnen maT mier ganavrceT
azrovnebis unarebi (II Al)
ganxorcielebuli problemis gadaWris Sedegebis gaTvaliswinebiT.
saganmanaTleblo programebis
imisaTvis, rom daexmaros moswavleebs gaxdnen problemaTa gadaWris TiTqmis universaluri mizani
eqspertebi, Soenfeldi maT sam mniSvnelovan SekiTxvas usvams: ras mTeli qveynis masStabiT aris
akeTeb? ratom akeTeb? rogor dagexmareba miRweuli warmateba prob- saazrovnebo unar-Cvevebis
lemidan gamosavlis povnaSi? es kiTxvebi exmareba moswavleebs gaakon- ganviTareba. aRwereT risi ga-
keTeba SeuZlia maswavlebels
trolon maT mier gamoyenebuli procesebi da aagon TavianTi metak-
gakveTilze am unar-Cvevebis
ognituri cnobiereba. aq mocemulia magaliTi: Camosayalibeblad. waikiTxeT
Teaching Thinking Skills (http://
sesiebi iwyeba, roca me varigeb kiTxvebis sias... xSirad erT
www.nwrel.org/scpd/6/cul11.
romelime moswavles `STagoneba~ ewveva xolme... Cemi daniSnule- html) am TemebTan dakavSire-
ba ar aris `ki~-s an `ara~-s Tqma, arc mosazrebebis Sefaseba. buli kvlevebis, ZiriTadi
me ufro dikusiisaTvis sakiTxebis wamoWra mevaleba. rogorc faqtorebisa da sakiTxebis
wesi, ramdenime moswavle pasuxobs, rom maT ver gaiges dasmuli mokle mimoxilvisaTvis.
493
analizSi, gadaWrasa da logikur azrovnebaSi. devid perkinsi
da misi kolegebi (Perkins, Jay, & Tishman, 1993) gvTavazoben, rom
maswavleblebma es ganaxorcielon klasSi azrovnebis kultu-
ris CamoyalibebiT. misi arsi imaSi mdgomareobs, rom arsebobs
cnobismoyvareoba, kritikuli da logikuri azrovnebis, krea-
tiulobis pativiscema da molodini, rom moswavle iswavlis
da gaigebs. amgvar klasSi ganaTleba aRqmulia, rogorc inkul-
turacia, codnis dauflebis farTo da kompleqsuri procesi,
romelic eTanxmeba vigotskis swavlis Teorias _ mxardaWeriT
swavlas. iseve, rogorc ojaxis kultura gvaZlevs enis pirvel
gakveTilebs, saklaso kulturam SeiZleba Cagvitaros gakveTili
azrovnebis Sesaxeb, mogvcems ra kargi azrovnebis, saazrovnebo
procesebis mimarTulebis mimcemi instruqtirebis nimuSebs da
waaxalisebs am saxis saazrovnebo procesebs sxvebTan urTier-
Tobis gziT.
ganaTlebis mravali
fsiqologi miiCnevs, rom
kargi azrovneba SeiZleba da
unda ganviTardes skolaSi
da rom azrovnebis un-
arebi SeiZleba vaswavloT
specialuri programebiT,
romelic uSualod aswavlis
azrovnebis unar-Cvevebs.
494
cxrili 9.5
kritikuli azrovnebis unarTa magaliTebi
problemis gansazRvra da gaSuqeba 7. gansazRvreT Seumowmebeli
daSvebebi;
1. gansazRvreT centraluri sakiTxebi 8. gaarCieT stereotipebi da kliSeebi;
da problemebi; 9. amoicaniT midrekilebebi,
2. SeadareT msgavsebebi da gansxvavebebi; emociuri faqtorebi, propaganda
3. daadgineT ra informaciaa Rirebuli; da semantikuri Secdomebi;
4. CamoayalibeT Sesaferisi kiTxvebi; 10. gaarCieT sxvadasxva RirebulebaTa
sistemebi da ideologiebi;
wyaro: wignidan “California Assesses Critical Thinking,” by P. Kneedler. In A. Costa (Ed.), Developing Minds: A
Resourse Book for Teaching Thinking, p. 277. Copyright © 1985 by Association for Supervision and Curriculum
Development and author. ibeWdeba ASCD-is nebarTviT. yvela ufleba daculia.
495
argumenti / kontrargumenti
unda aswavlidnen Tu ara skolebSi kritikul azrovnebas
da problemaTa gadaWras?
kiTxvaze _ skolebSi yuradReba procesze un disciplina, mravalmxrivi ganaTleba, efeq
da iqnas gamaxvilebuli Tu Sinaarsze, proble- tiani TanamSromlobiTi swavla da prob-
mis gadaWris unar-Cvevebsa Tu sabazo codnaze, lemis gadaWra. is saSualebas aZlevs yvela
maRali donis azrovnebasa Tu akademiur infor- instruqtorsa da administrators aimaR-
maciaze _ maravli welia msjeloben. ganaTlebis los sakuTari swavlisa da azrovnebis done
zogi specialisti Tvlis, rom moswavleebs unda (gv. 71).
aswavlon, rogor iazrovnon da gadaWran prob- rogor SeiZleba moswavleebma iswavlon kri-
lemebi, im dros, roca sxvebi fiqroben, rom tikuli azrovneba? ganaTlebis zogi specialis-
moswavle ver iswavlis `azrovnebas~ abstraqtu- ti maswavleblebs urCevs aswavlon azrovnebis
lad. isini unda fiqrobdnen raimeze, raRac sax- unarebi farTod gavrcelebuli teqnikis pro-
is Sinaarsze. maswavleblebma yuradReba cod- gramebis saSualebiT, rogoricaa produqtiuli
naze unda gaamaxvilon Tu azrovnebaze? azrovnebis programa an CoRT (kognituri kvle-
vis sandooba). sxvebi urCeven kompiuteruli
argumenti programirebis iseT enaTa Seswavlas, rogori-
problemis gadaWris, maRa-
caa LOGO, rac gaaumjobesebs moswavleTa gon-
li donis azrovnebis swavla SesaZlebelia da
ebas da aswavlis maT logikurad azrovnebas.
unda iswavlebodes kidec.
magaliTad, paperti (1980) fiqrobs, rom bavS-
1995 wlis 28 aprilis statiaSi `umaRlesi vebi aRmoCenis gziT swavloben imas, Tu ro-
ganaTlebis qronikebi~ gakeTebuli iyo Semdegi gor miscen kompiuters instruqciebi LOGO-Si,
gancxadeba: `Zlieri inteleqtualuri unarebi viTardeba
kritikuli azrovneba efeqtiani kiTx- procesSi~ (gv. 60). dabolos, vinaidan eqsper-
vis, weris, saubrisa da mosmenis qvakuT ti liderebi avtomaturad iyeneben garkveul
xedia. is saSualebas gvaZlevs davukav metakognitur strategiebs, ganaTlebis bevri
SiroT Sinaarsis codna iseT gansxvavebul specialistebi da fsiqologi iZleva rekomen-
miznebs, rogoricaa TviTSefaseba, TviT- dacias pirdapir aswavlon damwyebebs an cud
496
mkiTxvelebs am strategiebis gamoyeneba. ma binebian, rom `10 wlis farTo gamoyenebis Sem-
iql preslis `strategiis kargi momxmareblis~ deg Cven ar gvaqvs am programis efeqtianobis
modeli da palinskarisa da brauniseuli (1984) utyuari damamtkicebeli sabuTi~ (gv. 445). amas-
urTierTswavlebis midgoma metakognituri un- Tan, meiri da vitroki (1996) aRniSnaven, rom
arebis pirdapiri swavlebis warmatebuli mag- realur situaciebSi Catarebuli savele kvle
aliTebia. am midgomebis kvleva, rogorc wesi, vebi Semdeg suraTs aCvenebs: adamianebi xSir-
yvela asakis moswavleebTan aCvenebs miRwevebisa ad ver iyeneben skolaSi naswavl maTematikur
da gaazrebis gaumjobesebas (Pressley, Barkowski, & problemaTa gadaWris meTodebs realur prob-
Schneider, 1987; Rosenshine & Meister, 1994). lemebTan mimarTebaSi, romlebsac isini awydebi-
an sayidlebze an Tundac saxlSi.
kontrargumenti azrovnebisa da proble- imis miuxedavad, rom ganaTlebis mecniere-
mis gadaWris unarebis gadatana, transferi bam warmatebebs miaRwia metakognituri unarebis
ar xerxdeba. swavlebaSi, kritikosebi mainc gvafrTxileben,
rom aris momentebi, roca amgvari swavleba xe-
kritikuli azrovnebis gamokveTili oponen-
lisSemSleli ufroa, vidre xelSemwyobi. robert
tis e.d. hirSis azriT:
sigleri (1993) fiqrobs, rom TviTmonitorin-
kritikuli azrovnebis aseTi pirda-
gis strategiebis swavlebam dabali miRwevebis
piri swavleba an TviTmonitoringi realu-
mqone moswavleebSi SeiZleba xeli SeuSalos am
rad aumjobesebs Tu ara miRwevebs _ es
moswavlis adaptaciuri strategiebis ganviTa-
sakiTxi mkvlevarTa Soris davis sagania.
rebas. rTuli da ucnobi strategiebis gamoye
magaliTad, kritikuli azrovnebis Ses-
nebis daZalebam SeiZleba zedmetad gadatvir-
axeb Catarebuli kvleva damajereblobas
Tos moswavlis muSa mexsiereba da SesaZloa man
moklebulia.. kritikuli azrovnebis swav-
veRar gaigos gakveTilis Sinaarsi da mniSvne
leba ramdenime qveyanaSi mravali wlis ganma-
loba. magaliTad, imis magivrad, rom aswavlo
vlobaSi xorcieldeboda. amis miuxedavad
moswavleebs konteqstidan sityvebis mofiqrebis
kvlevebma cxadyo rom sxvadasxva erovnebis
strategiebi, SeiZleba ufro momgebiani iyos
moswavleebi, iseTi gansxvavebuli qveynebi-
ubralod leqsikonidan meti sityvis swavla.
dan, rogoricaa israeli, germania, avstra-
lia, filipinebi da aSS, maT Soris isinic,
visac naswavli aqvs kritikuli azrovneba, rogoria Tqveni azri?
mainc akeTeben xolme araswor logikur gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
daskvnebs (1996, gv. 136) www.mylabschool.com
CoRT programa gamoicada 10 qveynis 5 000
klasSi. magram polsoni da jefrisi (1985) ityo-
497
daukavSireT swavlebas/ arebis, weris, eqspertebTan pirispir an eleqtronuli konsultaciebis,
portfolios da ganavrceT TanatolTa an sxva asakis moswavleTa daxmarebiT swavlis. amzadeben
jon kronini CamoTvlis avTen-
ra kvlevis Casatareblad, moswavleebs aswavlian da avarjiSeben siR-
tikuri swavlis oTx yvelaze
xSir Secdomas: rmiseuli gagebis monitoringisa da gavrcobis strategiebSi, raTa
Secdoma # 1: Tu Tqven ver daexmaron umcrosi asakis moswavleebs sakiTxis winaswar ganWvreta-
waiyvanT moswavleebs espa- Si da daskvnis gamotanaSi; xolo ufrosi asakis moswavleebma SeZlon
neTSi, isini ver iswavlian analogiebis, mizez-Sedegobrivi/kauzaluri axsnis gakeTeba, mtkiceb-
espanurs. is faqti, rom
ulebebis moZieba, argumetebisa da varaudebis gamoTqma. moswavleebs
mSobliur espanur enaze
molaparake espanelebTan aswavlian naTlad da detalurad rogor gauziaron erTmaneTs infor-
cxovreba saukeTeso macia kiTxvebis dasmiT da urTierTdaxmarebiT, specifikuri interesis
saSualebaa espanuris ganviTarebiT da nebismier sferoSi eqspertad gaxdomiT , erTmaneTis
swavlisa, ar niSnavs, rom
gamofenebze swavliT, TanamSromlobiT jgufebSi monawileobiT, mim-
am enis gamoyeneba saklaso
saubrebSi cudi alter-
dinare Temebze saubriT sakvlev jgufebSi progresis Sesamowmeblad.
nativaa. eZieT mokle da davalebebis Sesruleba moicavs realuri problemebis wamoWras da ga-
cxadi gzebi imisaTvis, rom mosavlis moZebnas, gamofenebis mowyobas, gamoqveynebas, dizainis Se-
gaxadoT swavla avTenti-
qmnas, speqtaklebis dadgmas da aseve testebis, qvizebis (Semowmebis
kuri – gansakuTrebiT Tu
Tqven ver waiyvanT maT
kiTxvarebi) da avTentikuri Sefasebis gamoyenebas, rac didad ar
espaneTSi. gansxvavdeba Cveulebrivi swavlebisgan.
Secdoma # 2: Tu Sen ar gaqvs refleqsia da Rrma disciplinuri Sinaarsi moicavs kvlevas, urT-
mzareulis licenzia, maSin
ierT gaziarebasa da Sesrulebis cikls. FCL maswavleblebi qmnian az-
SimSiliT sikvdili mogi-
wevs. Tqven ar gWirdebaT
rovnebis kulturas – Segnebul refleqsias mniSvnelovani da rTuli
specialuri treinigni disciplinuri erTeulebis Sesaxeb. rogorc brauni da kampione mia
da masalebi avTentikuri niSneben, Cven ar SegviZlia moswavleebisagan movelodeT inteleqtua-
instruqtirebis/swav-
luri cnobismoyvareobis gamoCenas. FCL klasebSi maswavleblis mTa-
lebis Sesaqmnelad. kargi
maswavleblebi amas wlebis
vari svlaa `CaiTrios moswavle Rrmad azrovnebaSi~ rTuli Sinaarsis
manZilze akeTeben. Temebis irgvliv (Brown & Campione, 1996, p. 302).
Secdoma # 3: Tu es
yvelaferi namdvilad
saxaliso ar aris, maSin,
saerTod, namdvilic ar
konstruqtivistuli praqtikis dilemebi
aris. mniSvnelovani swavla
wlebis win leri qremini (1961) daakvirda, rom progresuli, inova
da Rirebuli sasicocxlo
unar-Cvevebi yovelTvis ciuri pedagogika saWiroebda uaRresad gawaful maswavleblebs. dRes
saxaliso saswavli ar aris igives Tqma SeiZleba konstruqtivistul swavlebazec. Cven ukve vnaxeT,
da arc saxaliso gamosay- rom arsebobs am koncefciebidan momdinare konstruqtivizmis mravali
enebelia. TviTdisciplina
saxe da mravalgvari praqtika. isic viciT, rom dRes yvela saxis swav-
avTentikurobis ganviTa-
rebis nawilia. leba xorcieldeba maRali donis testirebisa da angariSvaldebulebis
Secdoma # 4: Tu pianinoze konteqstSi. am situaciebSi konstruqtivisti maswavleblebi mraval ga
dakvris swavla ginda, mowvevasa da siZneles xvdebian. mark vindCitlma (2002) gansazRvra
Sopenis swavliT unda dai-
maswavlebelTa oTxi dilema konstruqtivistul praqtikaSi, romlebic
wyo. ar aris aucilebeli
yvela saxis swavla rTuli Tavmoyrilia 9.6 cxrilSi. pirveli aris konceptualuri: rogor gavi-
iyos. zogi mniSvnelovani go konstruqtivizmis kognituri da socialuri koncefciebis mniSvn-
sasicocxlo unar-Cveva eloba da rogor SevaTanxmo es gansxvavebuli Sexedulebebi sakuTar
saocrad martivia. Wigni-
praqtikaSi? meore dilema pedagogiuria: rogor vaswavlo WeSmaritad
dan Cronin, J.F. (1993). Four
misconceptions about au- konstruqtivistuli gzebiT ise, rom erTdroulad pativi vce Cemi mo-
thentic learning. Educational swavleebis mcdelobas _ iazrovnon damoukideblad da Tan davrwmunde,
Leadership, 50(7), 78-80. rom akademiur masalasac euflebian? mesame kulturuli dilemaa: ra
saqmianoba, kulturis codna da saubris gzebi Seqmnis erTobas mra-
valferovan klasSi? dabolos, arsebobs politikuri dilemac: rogor
vaswavlo Rrma gageba da kritikuli azrovneba ise, rom erTdroulad
davakmayofilo maswavlebelTa formalizebuli moTxovnebi da orga-
nizacia No Child Left Behind-is (arc erTi bavSvi uyuradRebod) aucile-
beli pirobebi?
498
mravalferovneba da konvergencia saswavlo TeoriebSi
konvergencia
TiToeuli midgomis RirsebaTa CamoTvlis magivrad, ganvixiloT ma
Ti wvlili swavlis cnebis gaazrebasa da swavlebis gaumjobesebaSi. nu
ifiqrebT, rom Tqven `saukeTeso~ midgoma unda airCioT – aseTi ram
ar arsebobs. qimikosebi, biologebi da dietologebi janmrTelobis
axsnisa da gaumjobesebis sxvadasxva Teoriebs eyrdnobian. Tqveni mo-
swavleebisaTvis produqtiuli saswavlo garemos Sesaqmnelad swavlis
sxvadasxva Sexedulebebi SeiZleba erTad iyos gamoyenebuli. bihevior-
istuli Teoria gvexmareba gavigoT stimulebis roli qcevaTa safex- daukavSireT swavlebas/
urebis CamoyalibebaSi, agreTve Sedegebisa da gamocdilebis roli portfolios da ganavrceT
qcevebis ganmtkicebas an Sesustebasa da CaqrobaSi. magram adamianTa SeiZleba Tu ara sxvadasxva
cxovreba gacilebiT metia, vidre qcevebi. ena da maRali donis az- formati, rogoricaa leqcia
rovneba moiTxovs rTuli informaciis gadamuSavebasa da damaxsovre- da adgilze samuSao, gamoy-
bas – imas, ris gagebaSic Cven kognituri modelebi dagvexmara. rac enebul iqnas sxvadasxva mod-
Seexeba adamians, rogorc codnis Semqmnels, konstruqtors da ara elSi, rogoricaa pirdapiri
ubralod informaciis gadamamuSavebels _ am SemTxvevaSi ganmartebebs swavleba an konstruqtivis-
ukve konstruqtivistuli Teoria gvTavazobs. tuli midgoma?
499
cxrili 9.6
maswavlebelTa dilemebi konstruqtivistul praqtikaSi
maswavleblebi xvdebian konceptualur, pedagogiur, kulturul da politikur dilemebs
konstruqtivistuli praqtikis danergvisas. aq mocemulia am dilemebis axsna da tipuri
kiTxvebi, romlebsac praqtikaSi xvdebian maswavleblebi.
II. pedagogiuri dilemebi: moswav- Cemi swavleba moswavleTa ideebze unda davamyaro Tu
leTa mcdelobis pativiscema _ saswavlo miznebze?
iazrovnon damoukideblad da amav- ra unarebi da strategiebia saWiro imisaTvis, rom gaxde
droulad erTgulni darCnen sferoSi kuratori?
miRebuli ideebisa, ganaviTaron rogor gavuZRve klass, sadac moswavleebi erTmaneTSi
sagnis Rrma codna, daeuflon Sem- ufro saubroben, vidre CemTan?
subuqebisa da gaadvilebis xelovne- unda davaweso Tu ara sazRvrebi da limitebi moswavleTa
bas, gaumklavdnen klasSi SemoRebul ideebze?
siaxleebs da TanamSromlobiT ra saxis SefasebebiT mivaRwev im donis swavlas, rom-
samuSaos. liskenac viswrafvi?
wyaro: M. Windschitl (2002). Framing construqctivism in practice as the negotiation of dilemmas: An analysis of the conceptual, peda-
gogical, cultural and political challanges facing teachers. Review of Educational Research, 72, p. 133. Copyright © 2002 by the American
Educational Research Association. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
500
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
daukavSireT swavlebas/
9.7 cxrilSi ganvixilavT mocemul sam saswavlo Teorias, rogorc portfolios da ganavrceT
swavlebis sam fundamentur svets. moswavleebma jer unda gaigon da gamoiyeneT 9.7 cxrili: `oTxi
Sexeduleba swavlaze~ Tqven
azri gamoitanon masalisgan, Semdeg unda daimaxsovron rac gaiges, mier arCeul swavlebis fi-
dabolos, unda ivarjiSon da gamoiyenon es axali unarebi da codna, losofiis/modgomis gasaaz-
raTa isini ufro avtomaturi da moqnili gaxadon – TavianTi reper- reblad. daurTavdiT ki sx-
vadasxva Teoriuli midgomis
tuaris mudmiv nawilad aqcion. procesis nebismier nawilSi daSvebuli elementebs swavlis Tqveneul
Secdoma ganapirobebs swavlis xarisxis gauaresebas. koncefcias?
501
cxrili 9.7
kognituri konstruqtivituli
TanatolTa ZiriTadad ar aris ar aris aucilebe- ar aris aucilebeli, ma- codnis konstru-
roli gaTvaliswinebuli li, magram SeuZlia gram SeiZlia azrovnebis irebis procesis Cveu-
gavlena moaxdinos stimulireba kiTxvebiT lebrivi Tanamonawile
informaciis gada-
muSavebaze
wyaro: wignidan Reconceptualizing Learning for Restructured Schools by H.H. Marshall. Paper presented at the Annual Meeting
of the American Educational Research Association, April 1992. Copyright © Hermine H. Marshall. adaptirebulia nebarTviT.
502
Sejameba
socialur-kognituri Teoria ra aris maswavlebelTa efeqtianobis gancda? mas-
wavlebelTa erT-erTi pirovnuli maxasiaTebe-
gansxvaveba socialuri swavlisa da socialur-kog- li, romelic kavSirSia moswavleTa miRwevebTan,
nitur Teoriebs Soris. socialuri swavlis Teor- aris maswavlebelTa efeqtianobis gancda. es
iebma gaafarTova bihevioristuli Sexedulebebi aris rwmena, rom mas SeuZlia xma miawvdinos
ganmtkicebisa da dasjis Sesaxeb. bihevioris- yvelaze rTul moswavlesac ki da daexmaros
tuli SexedulebebiT ganmtkiceba da dasja mas swavlaSi. maRali efeqtianobis mqone mas-
pirdapir zegavlenas axdenen qcevaze. social- wavleblebi ufro guldasmiT muSaoben, ufro
uri swavlis Teoriis mixedviT, iman, Tu ro- Seupovrebi arian da maTgan naklebad mosalod-
gor waxalisdeba an isjeba sxva adamianis qceva, nelia daRliloba. maswavlebelTa efeqtiano-
SeiZleba igive efeqti gamoiwvios damkvirveb- bis gancda maRalia iseT skolebSi, sadac sxva
elSi. socialur-kognituri Teoria ganavrcobs maswavleblebsa da administracias didi molo-
socialuri swavlis Teorias da moicavs iseT dini aqvT moswavleebTan dakavSirebiT da sa-
kognitur faqtorebs, rogorebicaa rwmenebi, dac maswavleblebi mudmivad iReben direqtoris-
molodini da me-koncefcia. gan daxmarebas instruqciuli da menejmentis
problemaTa gadasaWrelad. efeqtianobis ganc-
ra aris urTierdeterminizmi? Ppirovnuli faqto
da izrdeba moswavleebTan realuri warmatebis
rebi (rwmenebi, molodini, damokidebuleba da
miRwevisas. amrigad, nebismieri gamocdileba
codna), fizikuri, socialuri garemo (resurse-
da gavarjiSeba, romelic gexmarebaT warmate-
bi, qcevaTa Sedegebi, sxva adamianebi, fizikuri
bas miaRwioT yoveldRiur swavlaSi, SegiqmniT
adgilmdebareoba) da qcevebi (individualuri
Tqvens karieraSi efeqtianobis gancdis zrdis
qmedebebi, arCevani, verbaluri gamonaTqvamebi)
safuZvels.
_ es yvelaferi gavlenas axdens erTmaneTze,
urTierTzemoqmedebs. ra faqtorebia CarTuli TviTregulirebul swav-
ra aris TviTefeqtianoba da rogor gansxvavdeba laSi? swavlebis erTi mniSvnelovani mizania mo
amzados moswavleebi mTeli cxovrebis manZil-
is me-s sxva sqemebisgan? TviTefeqtianoba gansx-
ze swavlisaTvis. amisaTvis saWiroa moswavleebi
vadeba me-s sxva sqemebisgan imiT, rom is dava-
gaxdnen TviTregulirebuli Semswavlelebi; es
lebis Sesrulebis kompetenturobaze msjelo-
gulisxmobs imas, rom maT erTdroulad unda
bas moicavs. Mme-koncefcia ufro globaluri
hqondeT codna, swavlis motivacia da nebisyofa,
konstruqciaa, romelic TavisTavSi moicavs me-s
rac damoukideblad da efeqtianad swavlisaTvis
mravalmxriv aRqmas, maT Soris TviTefeqtiano-
saWiro unar-Cvevebsa da Zalas uzrunvelyofs.
basac. TviTSefasebisgan gansxvavebiT TviTefeq-
codna moicavs me-s, davalebis, amocanis, saswav-
tianoba afasebs da gansjis pirad SesaZleblo-
lo strategiisa da misi gamoyenebis konteqs-
bebs, TviTSefaseba ki _ sakuTar Rirsebebs.
tis gagebas. swavlis motivacia uzrunvelyofs
ra aris TviTefeqtianobis wyaroebi? arsebobs oTxi davalebis Sesrulebis valdebulebas, xolo nebi-
wyaro _ daostatebis gamocdileba (pirdapiri syofa ebrZvis xelisSemSlel faqtorebs da
gamocdileba), amocanasTan pirispir aRmoCeni- xels uwyobs Seupovrobas.
sas agznebis done, arapirdapiri gamocdileba
(qceva sxvisgan aris modelirebuli) da social-
rogoria TviTregulirebuli swavlis cikli? ar-
sebobs TviTregulirebuli swavlis ramdenime
uri rwmena (“wamaqezebeli saubari” an specifi-
modeli. vini da hedvini aRweren 4 fazas: 1. amo
kuri ukukavSiri).
canis gaanalizeba, 2. miznebis dasaxva da gegmis
Sedgena, 3. taqtikis dadgena amocanis Sesru
socialur-kognituri Teoriis gamoyeneba lebisaTvis da 4. swavlis regulireba. zimer-
mani aRniSnavs sam msgavs fazas: 1. winaswargaaz-
rogor moqmedebs efeqtianoba motivaciaze? efeq-
reba (romelic moicavs miznebis dasaxvas, gegmis
tianobis Zlieri gancda iwvevs met Zalisxmevas
Sedgenas, TviTefeqtianobas da motivacias) 2.
da Seupovrobas dabrkolebebis winaSe, maRali
Sesruleba (romelic moicavs TviTkontrolsa
miznebis da axali strategiebis Ziebas, maSin
da TviTmonitorings) da 3. refleqsia (romelic
roca Zveli midgomebi ar amarTleben. Tu TviTe-
moicavs TviTSefasebas da adaptacias, romelic,
feqtianobis gancda sustia, adamianma SeiZleba
Tavis mxriv, kvlav iwvevs winaswargaazrebis/
erTbaSad Tavi aaridos davalebis Sesrulebas an
dagegmvis fazas).
advilad danebdes, roca problemebi iCens Tavs.
503
rogor SeuZliaT maswavleblebs mxari dauWiron iebi imis Taobaze, SeiZleba Tu ara codna iyos
konstruirebuli erT situaciaSi da gamoy-
TviTefeqtianobisa da TviTregulirebuli swavlis
enebuli meoreSi. ver Tanxmdebian imazec, aris
ganviTarebas? maswavlebelma unda CarTos mo-
Tu ara codna situaciuri, anu aris Tu ara is
swavleebi gaazrebul kompleqsur davalebebSi,
specifikuri da mibmuli im konteqstze, sadac
romlebic gawerilia drois xangrZliv perio-
is iqna naswavli.
debze. uzrunvelyofen ra kontrols TavianT
saswavlo procesebsa da Sedegebze, moswavleebi ra saerTo elementebi aqvs swavlis konstruqtivi-
akeTeben arCevans. CarTeT moswavleebi im kri- tuli Sexedulebebis umravlesobas? imis miuxeda-
teriumebis SedgenaSi, romliTac Sefasdeba maTi vad, rom ar arsebobs erTi konstruqtivistuli
saswavlo procesebi da Sedegebi, es maT saSu- Teoria, bevri konstruqtivistuli midgoma gvir
alebas aZlevs imsjelon TavianTi progresis Cevs kompleqsur, gamomwvev saswavlo garemos,
Sesaxeb am standartebis gamoyenebiT. dabolos, avTentikur amocanebs, socialur molapara-
waaxaliseT moswavleebi iTanamSromlon TavianT kebasa da Tanakonstruirebas, Sinaarsis mra-
megobrebTan da eZion maTTan urTierTkavSiri. valgvar reprezentaciebs, imis gaazrebas, rom
codna konstruirebulia da swavla moswavleTa
kognituri da socialuri sakuTrebaa.
konstruqtivizmi
konstruqtivistul SexedulebaTa
ori saxis konstruqtivizmis aRwera da maTi gansx-
vaveba konstruqcionizmisagan. fsiqologiuri kon-
gamoyeneba
struqtivistebi, maT Soris piaJe, dakavebulni gansxvaveba gamokvlevis meTodebsa da problemaze
arian imis SeswavliT , Tu rogor aRiqvamen in- dafuZnebul swavlas Soris. gamokvlevis strate-
dividebi samyaros, dafuZnebuls individualur gia iwyeba maSin, roca maswavlebeli warud-
codnaze, rwmenebze, me-koncefciaze an idento- gens moswavleebs damabnevel gamocana-movlenas,
baze – amas konstruqtivizmis pirvel talRasac kiTxvebs an problemebs. moswavleebi svamen
uwodeben. socialur konstruqtivistebs, mag- kiTxvebs (romelzec pasuxi unda iyos ki an ara),
aliTad vigotskis, sjerodaT, rom socialuri ayalibeben hipoTezas movlenis asaxsnelad an
urTierTobebi, kulturuli instrumentebi da problemis gadasaWrelad, agroveben monacemebs
aqtivobebi ayalibebs individualur ganviTare- hipoTezis gamosacdelad, akeTeben daskvnebs da
basa da swavlas – esaa konstruqtivizmis meore ganzogadebebs, raTa ukeT warmoidginon origi-
talRa. sxvebTan erTad mTel rig saqmianobeb- naluri problema da mis gadasaWrelad saWiro
Si monawileobis miRebiT, moswavlebi iTvise- procesebi. problemaze dafuZnebuli swavla Sei-
ben erToblivi muSaobis Sedegebs, euflebian Zleba iTvaliswinebdes msgavs midgomas, magram
axal codnasa da strategiebs. Ddabolos, kon- swavla iwyeba avTentikuri problemiT – iseTiT,
struqcionistebi dainteresebuli arian imiT, romelic moswavleebs gaavarjiSebs. swavlebis
Tu rogor aris konstriurebuli zogadi codna mizania iswavlo maTematika, istoria, sabunebi-
akademiur disciplinebSi da imiTac, rogor ga- smetyvelo mecnierebebi an sxva mniSvnelovani
daecema yoveldRiuri rwmenebi samyaros Sesaxeb sagani realuri problemidan gamosavlis Ziebis
socioekonomikuri jgufis axal wevrebs. saSualebiT.
gansxvavebebi konstruqtivistul SexedulebebSi cod- ra aris instruqciuli saubrebi? instruqciuli
nis wyaroebis, sizustisa da ganzogadebis Sesaxeb? saubrebi isea agebuli, rom xeli Seuwyos swav-
konstruqtivistebi kamaToben imis Taobaze, Tu las, magram isini saubrebia da ara leqciebi an
rogor iqmneba codna:Qagebs mas gare realoba, tradiciuli ganxilvebi. amgvari saubrebi sa-
gansazRvravs Sinagani kanonzomierebebi (adap- Tanadod reagirebs moswavleTa wvlilze (kon-
tireba da cvlilebebi) Tu is garegani da Sin- tribuciebze), Tanamonawileobaze, gamowvevaze,
agani faqtorebis urTierTqmedebiT iqmneba. magram araa SemaSinebeli, damakavSirebelia da
fsiqologTa umravlesoba aRniSnavs rogorc interaqciuli –yvela moswavles moicavs. mas-
garegani, ise Sinagani faqtorebis rols, magram wavleblis roli da daniSnulebaa yvela mo-
isini gansxvavdebian erTi an meore faqtorisT- swavle SemecnebiTad hyavdes CarTuli arsebiT
vis upiratesobis miniWebiT. imarTeba diskus- diskusiaSi.
504
im eqvsi Taviseburebis aRwera, romelsac iziarebs nimuSebs, anviTarebs saazrovno procesebs ro-
gorc pirdapiri swavlebiT, aseve waaxalisebs
kognituri moswavleobis midgomebi. 1.moswavlee-
mas sxvebTan urTierTobiT.
bi akvirdebian eqspert-modelis (rogorc wesi,
maswavleblis) moqmedebas, 2. iReben garegan mx- ra aris kritikuli azrovneba? kritikuli az-
ardaWeras damxmaris an xelmZRvanelis (tuto- rovnebis unar-Cvevebi moicavs problemis gan
ris) saxiT 3. iReben konceptualur damxmare sazRvrasa da dadgenas, problemasTan daka-
instrumentebs(skafoldingi), rac Semdeg Tan- vSirebuli informaciis adekvaturobisa da
daTanobiT sustdeba da qreba moswavlis kompe- Tvisebebis Sesaxeb gansjasa da Sefasebas. imis
tenciisa da profesionalizmis zrdasTan erTad. miuxedavad, Tu ra midgomas gamoiyeneb kriti-
4. moswavleebi mudmivad axdenen TavianTi cod- kuli azrovnebis gasaviTareblad, sasurvelia
nis verbalizacias – sityvebiT gadmoscemen im ganagrZo saqmianoba damatebiTi praqtikis sax-
procesebsa da Sinaarss, romelsac Seiswavlian. iT. erTi gakveTili ar aris sakmarisi.
5. isini axdenen TavianTi progresis refleq-
sias, adareben problemis gadaWris sakuTar un- ra aris FCL sistema? SemswavlelTa erTobebis
ars eqspertisas da TavianT wina gamocdilebas, formireba aris klasebisa da skolebis organi
6. moswavleebi eZeben axal gzebs, TavianTi nas- zebis midgoma. FCL-Si mTavaria kvleva, rom gauz-
wavlis gamosayeneblad – gzebs, romlebzec ar iaro informacia sxvebs da miiRo maTganac igive,
uvarjiSiaT ostatis gverdiT. raTa Seasrulo logikuri davaleba, romelic
moicavs Rrma sagnobriv Sinaarss. moswavleebi
ra igulixmeba gamonaTqvamSi _ azrovneba, rogorc erTvebian individualur an jgufur kvlevaSi,
inkulturacia? inkulturacia codnis dauflebi- raTa mTel klasma SeeZlos ganaviTaros sakiTx-
sa da gagebis farTo da kompleqsuri procesia, is gagebis unari. vinaidan masala kompleqsuria,
romelic eTanxmeba vigotskis Teorias gaSu- saWiroa moswavleebi gaxdnen sakiTxis sxvadasxva
alebuli swavlis Sesaxeb. iseve rogorc Cven- aspeqtis eqspertebi da gauziaron erTmaneTs ga-
ma ojaxis kulturam gvaswavla enis moxmareba, mocdileba. gaziareba motivirebulia logikuri
klasis kulturas SeuZlia gvaswavlos azrovne- davalebiT – romlis Sesrulebac mniSvnelova-
ba. amisaTvis is gvTavazobs kargi azrovnebis nia.
505
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
swavlis konstruqtivistuli Sexedulebebis tirebis modelebi, am Tavis erT-erTi mniSvne
erT-erTi gavleniani ideis mixedviT, sxvadasxva lovani TemaTagani. problema, romlis winaSec
konteqstSi sxvadasxva miznebiT informaciis aRmoCndebiT am scenarSi, aris SeuTavsebloba
gaZlierebas SeuZlia gazardos codnis maragi. moswavleTa aqtivobebsa da maTTvis gamiznul
am gagebiT maswavlebeli da moswavle `jvardi- saswavlo gegmas, kurikulums Soris. moswavle-
nad kveTen~ saswavlo garemos. maswavlebelTa
Ta umravlesoba ar aris motivirebuli. isini
Canawerebi am TavSi aris garemo, romelic gansa-
albaT Tvlian, rom Tqveni saqmianoba arafriT
kuTrebiT mosaxerxebelia ramdenime vizitisaT-
ukavSirdeba maT cxovrebas, an is, rom ar arian
vis. azriani saswavlo aqtivoba iseT Temebze,
rogoricaa motivacia, saswavlo garemo, Sefase- pasuxismgebelni sakuTar swavlaze. moswavleze
ba da instruqtirebis strategiebi, SeiZleba orientirebuli instruqtirebis modelTa codna
gamokvleuli iqnas aq mocemuli gamowvevebiT. SeiZleba dagexmaroT CarToT Tqveni moswavlee-
am garemoSi pirveli eqskursiiT, modiT Se bi ufro aqtiur, gaazrebul swavlis procesSi.
vamowmoT moswavleze orientirebuli instruq
rogor moiqceodnen?
aq mocemulia rogor reagirebs zogierTi maswavlebeli `sazizRari wignebis mimoxilvaze~.
mark h. smiti, me-8 - me-12 klasebis maswavle- tomas v. niukriki, me-8 klasis maswavlebeli
beli. medfordis saSualo skola, medfordi, hamilton haitsis saSualo skola, arkadia,
masaCusetis Stati indianas Stati
gamocdileba saukeTeso maswavlebelia. ide- SesaniSnavi iqneboda dasawyisisaTvis klasis
alur SemTxvevaSi SegiZlia dagegmo kursi imis moxibvla msoflio literaturiT, magram amis
mixedviT, Seni azriT, ra aris saukeTeso saswav- magivrad, rogorc wesi, Tqveni klasi piriqiT,
lo masala da Sen mier Sedgenili saswavlo geg- iTrguneba, frustrirebulia kidev erTi `uin-
mac Seusabamo moswavleTa dones. magram realo- tereso” wignis gamo. mniSvnelovania iseTi wig-
ba Tavs iCens maSin, roca klasis namdvil dones nis povna, romelic ukavSirdeba moswavleTa
naxav. maRali standartebi da molodini didi interesebs. sabednierod, wignTa CamonaTvalSi
miznebia, magram isini sazrisis mqone unda iyos ukve SerCeulia iseTebi, romlebic ukavSirdeba
Tqveni klasis moswavleebisTvis. maswavleblis Tanamedrove filmebs. albaT arsebobs musi-
profesia iseTia, romelsac mudmivi moqniloba kasTan, televiziasTan da reklamebTan dakav-
da situaciaze morgeba esaWiroeba. moswavleebi Sirebuli wignebic ki. rac ufro meti kavSiris
sxvadasxvagvarad swavloben da maswavleblebs, damyareba SemiZlia litaraturasa da Cems mo-
romlebic cvlian saswavlo gegmas, warmatebis swavleTa cxovrebas Soris, miT ufro mosalod-
meti Sansi aqvT. nelia, rom maT motivirebas SevZleb.
radganac am klass bevri sxvdasxva done aqvs,
mniSvnelovania ipovoT raRac saerTo, romelic jef d. hortoni, me-7 - me-10 klasebis maswav
daainteresebs maT da CarTavs saswavlo proces- lebeli. koltonis skola, koltoni, vaSing-
Si. albaT kargi idea iqneba sxvadasxva aqtivoba- tonis Stati
Ta Sesruleba da, agreTve, Tu nebas darTavdiT erT-erTi problema SeiZleba iyos is masale-
im sam saukeTeso moswavles, sxvebisaTvis eswav- bi, romelTa gamoyenebac maswavlebelma dagegma.
lebina. ar iqneba advili yvelas gaTanabreba; me momxre var, rom moswavleebi gaecnon lita-
Tqven dagWirdebaT uamravi drois daxarjva raturis `klasikur~ nawarmoebebs. imis miuxeda-
gegmebis Sedgenaze, magram moTminebiTa da Zal- vad, rom maswavleblebi motivirebulni arian
isxmeviT SeZlebT saTanado donis miRwevas da
am nawerTa kiTxvisa da swavlebisTvis, unda
moswavleebisganac sapasuxo reaqcias miiRebT.
506
gvaxsovdes, rom moswavleebi xSir SemTxvevaSi arsebuli mizania gaacno moswavleebs SesaniSnavi
ase sulac ar fiqroben. am scenarSi maswavle- litaraturis farTo areali. es keTilSobiluri
belma ise unda gaacnos `klasika~ moswavleebs, mizania. Tumca swavlebaSi keTilSobileba xSir-
rom daainteresos isini. mTeli wignis wakiTxvis ad gzas uTmobs praqtikulobas. maswavleblis
nacvlad, airCieT is nawilebi, romlebic sau upirvelesi daniSnulebaa gauZRves moswavleebs
saWiro unar-Cvevebis dauflebisken. xandaxan maT
keTesod gamoxatavs avtoris weris stils an
Tvis dikensis wakiTxvis moTxovna ar aris amis
mis saTqmels. Semdeg sxva nawilebic gaacaniT
saukeTeso saSualeba. sazafxulo saswavlo gegmam
bavSvebs sxvadasxva saswavlo saSualebis gamo-
SeiZleba warmatebulad imuSaos sam moswavleze.
yenebiT. arsebobs Tanamedrove stilSi gadaw- me vecdebodi gamomeyo isini danarCenebisgan.
yvetili filmebi, romlebic daainteresebs mo- es SeiZleba koSmari aRmoCndes da gaaorgmagos
swavleebs. swavlebis ra xerxic ar unda iyos Tqveni samuSao, magram saukeTeso gamosavalia
gamoyenebuli, yovelTvis unda arsebobdes mas- imisaTvis, rom garkveul dones miRweulma mo-
Tan dakavSirebuli saswavlo aqtivoba. swavleebma ar ganicadon stagnacia.
im dros roca klasSi sami moswavle aCvenebs danarCen moswavleebs ki unda misceT wignebis
daxvewili, kompleqsuri azrovnebisa da gagebis sxva CamonaTvali. cud mkiTxvelTa klasSi grZe-
unars, yvela moswavles SeuZlia Seitanos axa- li novelebis kiTxva araferia Tu ara 40 kvi-
li xedva diskusiaSi da aRiarebul iqnas Tavisi raze gawelili TviTmkvlelobis mcdeloba. Tu
amis magivrad Tqven mokle da axalgazrda per-
wvlilis gamo. saklaso diskusiebTan erTad,
sonaJebiani damaintrigebeli Sinaarsis nawar-
SeiZleba Sedgenil iyos jgufuri an individu-
moebebze SeCerdebiT, am situaciaSi sakuTar
aluri proeqtebi, raTa waaxalison moswavleebi Tavs miscemT brZolis Sanss, rom klasi marTla
masalaze sapasuxo reaqciisTvis. klasis mra- daasrulebs da bolomde miiyvans wignis kiTx-
valferovnebis gaTvaliswinebiT, me Sevafasebdi vas. kargi iqneba, Tu mravalferovnebisaTvis vi
moswavleebs Sefasebis iseTi sistemiT, romelic deomasalasac gamoiyenebT.
avlens moswavleTa sxvadasxva donis miRwevebs.
507
10
Tavi
maswavleblis Canawerebi:
rogor moiqceodiT?
ra aris motivacia?
da swavlebaSi motivaciisadmi
moTxovnilebebi: kompetenturoba,
avtonomia, mikuTvnebuloba
TviTgansazRvra
moTxovnilebebi: gakveTili
maswavlebelTaTvis
miznobrivi orientacia da miznebi
miznis tipebi da miznobrivi
orientacia
ukakavSiri da miznis mowoneba
miznebi: gakveTili
maswavlebelTaTvis
interesebi da emociebi
interesebis gamovlena
agzneba: mRelvareba da SfoTva
swavlis procesSi
midgoma TiToeuli mowavlisadmi:
SfoTvasTan gamklaveba
interesebi da emociebi: gakveTili
maswavlebelTaTvis
rwmena da TviTsqemebi
rwmenebi unarebis Sesaxeb
rwmenebi mizezebisa da
kontrolis Sesaxeb: atribuciis
Teoria
rwmena TviTefeqtianobis
Sesaxeb da daswavlili
umweoba
rwmenebi TviTRirebulebis
Sesaxeb
rwmenebi da TviTsqemebi:
gakveTili maswavlebelTaTvis
skolaSi swavlis motivacia:
gakveTili
saswavlo amocanebi
avtonomiis mxardaWera da
miRwevis aRiareba da mowoneba
dajgufeba, Sefaseba da dro
mravalgvaroba da konvergencia
swavlis meTodikaSi
mravalgvaroba motivaciaSi
konvergencia: strategiebi
motivaciis gasazrdelad
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSirebi PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
508
rogor moiqceodiT?
ivlisia da, rogorc
maswavleblis iqna, miiReT maswavle-
kritikuli azrovneba
rogor daainteresebT moswavleebs?
Canawerebi blis adgili. es skola
rogor dausabuTebT maT am masalis swavlis
Tqveni arCevani ar iyo,
magram vakansiebi arcTu ise bevri iyo da imiTac Rirebulebas?
bednieri xarT, rom Tqveni profesiiT muSaobT. rogor gadalaxavT masalis sirTules?
aRmoCnda, rom saswavlo resursebi Tqvens skola- risi codna gWirdebaT motivaciis Sesaxeb am
Si Zalian mwiria. erTaderTi, rac xelT gaqvT, problemebis gadasaWrelad?
esaa moZvelebuli teqstebi da maTi Tanmxlebi risi codna gWirdebaT Tqveni moswavleebis
samuSao rveulebi. nebismier Tqvens ideas ufro Sesaxeb maTi motivaciis gasazrdelad?
saintereso masalasTan dakavSirebiT erTi pasuxi
xvdeba: biujetSi saamiso Tanxebi ar moipoveba.
rodesac arsebul masalas aTvalierebT, giCnde-
kolaboracia
2 an 3 TanajgufelTan erTad moawyveT tvinis
baT kiTxva, ra SeiZleba miiRos aqedan moswavlem
Sturmi _ risi gakeTeba SegiZliaT, rom gazardoT
Tavismomabezrebeli rutinis garda. Tanac es
moswavleebis motivacia.
teqstebi Zalian rTulia Tqveni moswavleebisaT-
vis. magram miznebi, romelsac es programa isaxavs
miznad, Zalian mniSvnelovania. garda amisa, sas-
wavlo gegma am programis gavlas moiTxovs. mo-
swavleebs am programiT gamocda eqnebaT momaval
gazafxulze.
509
ra aris motivacia?
510
cdilobs sxva moswavleebisagan gaigos pasuxebi: is Tavad arasodes
indomebs, radgan eSinia, rom Tu ar gamouva, yvela ifiqrebs, rom
sulelia.
SfoTiani emi saukeTeso moswavlea TiTqmis yvela saganSi, magram roca
gamocdebze midgeba saqme da klasis winaSe uwevs gamosvla, yvelaferi
`aviwydeba~, rac icis. misi mSoblebi mecnierebi arian da misganac am
gzis gagrZelebas elian, Tumca misi momavali gaurkveveli Cans.
511
garegani motivacia _ moti- motivaciaa. realurad Cven qcevas imitom ar vaxorcielebT, rom Tavad
vacia, romelic iqmneba iseTi
igi gvainteresebs. Cven is gvainteresebs, ras mogvitans es qceva. gaube-
gare faqtorebis zegavleniT,
rogoricaa dasja da waxal- davi sumi SefasebisTvis irjeba, mas TviTon sagani ar ainteresebs.
iseba. fsiqologebi, romlebic iziareben motivaciis Sinaganad da gare-
ganad dayofis koncefcias, amboben, rom erTi SexedviT SeuZlebelia
mizezobriobis lokusi _
ganvsazRvroT, motivacia Sinagania Tu garegani. arsebiTi gansxvaveba
qcevis mizezis mdebareobis
gansazRvra internaloba- am or tips Soris individis qcevisaTvis warmmarTveli mizezia, anu is,
eqsternalobis mixedviT. mizezobriobis lokusi internaluria Tu eqsternaluri _ pirovnebis
SigniTaa Tu mis gareT. individi SeiZleba imitom kiTxulobdes, cu
ravdes an xatavdes, rom man qcevis Tavisufali arCevani pirovnuli
interesebis gaTvaliswinebiT gaakeTa (mizezobriobis internaluri
lokusi / Sinagani motivacia), an ase imitom iqceva, rom garedan, viRa-
cis an raRacis gavlenis qveSaa (mizezobriobis eqsternaluri lokusi
/ garegani motivacia) (Reeve, 1996).
rodesac Tqven sakuTar motivaciaze fiqrobT, albaT geCvenebaT,
rom es diqotomia Sinagan da garegan motivacias Soris Zalian mar-
tivia. erTi axsna isaa, rom qceva mihyveba erTgvar kontinuums ab-
soluturi TviTgansazRvrulobidan (Sinagani motivacia) sxvaTa mier
absolutur gansazRvrulobamde (garegani motivacia). magaliTad,
studenti SeiZleba akeTebdes Tavisufal arCevans, muyaiTad imuSaos
iseT sferoSi, romelic misTvis arcTu mimzidvelia, imitom, rom
es saWiroa saboloo Rirebuli miznis misaRwevad; vTqvaT, saaTobiT
ujdes ganaTlebis fsiqologias imisaTvis, rom gaxdes kargi maswav-
lebeli. Sinagani motivaciaa es Tu garegani? realurad, is sadRac
maT Sorisaa _ pirovneba Tavisufal arCevans akeTebs gare faqtorebis
(magaliTad licenziis misaRebad saWiro moTxovnebi) gaTvaliswinebiT
da Semdeg cdilobs meti sargebeli miiRos aqedan. anu pirovnebam
moaxdina eqsternaluri mizezis internalizacia.
cota xnis win sakamaTo gaxda sakiTxi Sinagani da garegani moti-
vaciis, rogorc kontinuumis sawyisi da saboloo wertilebis Sesaxeb.
alternatiuli axsna Semdegia: ramdenadac motivacia moicavs rogorc
pirovnuli niSnis, ise garemos faqtorebs, is aseve SeiZleba moicavdes,
rogorc Sinagan, ise garegan faqtorebs. Sinagani da garegani ten-
denciebi _ esaa ori damoukidebeli SesaZlebloba drois nebismier
mocemul monakveTSi da Cven SeiZleba motivirebuli viyoT TiToeuli
maTganiT (Covington & Mueller, 2001). swavlebam SeiZleba Seqmnas Sinagani
motivacia moswavleTa interesebis gaTvaliswinebiT da kompetenturo-
bis mniSvnelobis xazgasmiT. Tumca isic viciT, rom es yovelTvis ver
imuSavebs. yovelTvis mimzidveli da sainteresoa TqvenTvis qveSmi-
weriT gayofa? yovelTvis aRgiZravT cnobismoyvareobas arawesieri
zmnebi? Tu maswavleblebs mudmivad Sinagani motivaciis imedi eqnebaT,
imedgacrueba eliT. aris situaciebi, roca wamaxalisebeli stimulebi
da gare mxardaWera aucilebelia. maswavleblebma unda izrunon Sina-
gani motivaciis gaCenasa da SenarCunebaze, roca darwmundebian, rom
garegani motivaciac muSaobs da CarTulia swavlis procesSi (Brophy,
1988, 2003; Deci, Koestner & Ryan, 1999; Ryan & Deci, 1996). amisaTvis maT unda
icodnen motivaciaze gavlenis mqone faqtorebis Sesaxeb.
512
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT pasuxebi
513
maslous ierarqiis mixedviT,
maSin, rodesac siyvarulis,
mikuTvnebulobis
moTxovnilebebi
dakmayofilebulia, adamiani
gadadis e.w. maRali rangis,
inteleqtualuri
miRwevisa da TviTaqtualiza-
ciis moTxovnilebebze.
514
maslous Teoria gaakritikes imis gamo, rom adamianebi aSkarad yo
velTvis ise ar iqcevian, rogorc es Teoriis mixedviT aris mosalod-
neli. adamianebis umravlesoba xSirad brundeba ukan, dabali rangis
moTxovnilebebisaken da erTdroulad SeiZleba motivirebuli iyos
sxvadasxva safexuris moTxovnilebebiT. zogierTi adamiani SeiZleba
uarsac ambobdes usafrTxoebaze, megobrobaze da ganaTlebisaTvis, uf
ro meti TviTaqtualizaciisaTvis zrunavdes.
kritikis miuxedavad, maslous Teoria saSualebas gvaZlevs mTliano-
baSi aRviqvaT moswavle, romlis fizikuri, emociuri da inteleqtua
luri moTxovnilebebi urTierTqmedebaSia erTmaneTTan. bavSvi, romlis
usafrTxoebisa da mikuTvnebulobis gancdas safrTxe eqmneba mSoblebis
gayris gamo, nakleb interess gamoamJRavnebs wiladebis gayofis swav-
laSi. Tu skola saSiS, araprognozirebad teritoriaze imyofeba, iq
ufro meti yuradReba usafrTxoebas mieqceva, vidre swavlas an swav-
lebas. socialur jgufTan mikuTvnebuloba da am jgufis SigniT TviT-
Sefasebis ganmtkiceba mniSvnelovania moswavlisTvis. Tu imis gakeTeba,
rasac maswavlebeli iTxovs moswavlisagan, ewinaaRmdegeba am jgufis
dadgenil wesebs, maSin mosalodnelia, rom moswavle yurad ar iRebs
maswavleblis survils da SeiZleba daupirispirdes kidec mas.
motivaciisadmi ufro gviandeli midgoma, romelic fokusirebulia
adamianis moTxovnilebebze, aris TviTgansazRvris Teoria (Deci & Ryan,
2002); mas mogvianebiT ganvixilavT.
515
Zlieri iqneba. magram Tu orive faqtori nulis tolia (mjera, rom ar
SemiZlia gundis Seqmna da didad arc maRelvebs kalaTburTis TamaSi),
maSin motivaciac nulis toli iqneba. (Tollefson, 2000)
Jaklin eklssa da alan vigfilds damatebiT SemoaqvT kidev dana
xarjis cneba. Rirebulebebi ganxiluli unda iyos agreTve im konte-
qstSi, Tu ra jdeba maTi aRsruleba. ra energia ixarjeba, kidev risi
gakeTeba SeiZleba amis nacvlad, ra riski arsebobs marcxis SemTx-
vevaSi, sulelad xom ar gamovCndebi? (Eccles & Wigfield, 2001; Wigfield &
Eccles, 1992) banduras TviTefeqtianobis Teoria, romelsac mogvianebiT
ganvixilavT, socialur-kognituri molodini / Rirebulebis midgomaa
motivaciisadmi (Feather, 1982; Pintrich & Schunk, 2002).
516
aris is, rom darwmunebuli unda iyo _ yvela moswavle sruli wevria
erTobisa, radgan motivacia modis rogorc identobidan, ise legi-
timuri wevrobidan. Ddaniel Hpiki (2003) am mosazrebas ase ayalibebs:
CarTuloba aris `mniSvnelovani monawileoba konteqstSi, sad unda mi-
iRo codna, romelic Rirebuli da gamoyenebadia.~
motivaciisadmi bihevioristuli kognituri da sociokulturuli
midgomebi Sejamebulia 10.1 cxrilSi. es Teoriebi erTmaneTisagan gan-
sxvavdeba pasuxiT kiTxvaze: `ra aris motivacia?~
imisaTvis, rom motivaciis Sesaxeb zemomoyvanil ideebs sistemuri
saxe mivceT swavlebis procesSi maTi gamoyenebis gasaadvileblad,
SevexoT oTx mniSvnelovan sakiTxs. motivaciisadmi yvelaze Tanamed
rove midgomebi yuradRebas amaxvilebs moTxovnilebebze, miznebze, in-
teresebsa da emociebze, me-koncefciebze (Murphy & Alexander, 2000).
517
moTxovnilebebi: kompetenturoba, avtonomia, mikuTvnebuloba
TviTgansazRvra
damoukideblobis TviTgansazRvris Teoria varaudobs, rom yvelaferi, rac Cven gvinda
moTxovnileba _ adamianis _ es aris kompetenturoba da unarianoba garemo samyarosTan urTier-
moTxovnileba mihyvebodes sa-
TobaSi, arCevanis gakeTebis ufleba da sakuTar cxovrebaze kontrolis
kuTar survilebs da mis qcevas
ar gansazRvravdes garegani SegrZneba, agreTve dakavSirebuloba sxvebTan _ mikuTvnebuloba soci
jildo an iZuleba. alur jgufTan. albaT SeniSneT, rom es moTxovnilebebi emTxveva zemoT
CamoTvlili bazisuri moTxovnilebebis konceptebs: kompetenturoba
Sefasebis kognituri Teoria
_ es Teoria varaudobs, rom (miRweva), avtonomia da kontroli (Zalaufleba) da mikuTvnebuloba
movlenebi imdenad axdens gav- (afiliacia).
lenas individis motivaciaze, avtonomiis moTxovnileba centraluri sakiTxia TviTgansazRvra-
ramdenadac individi aRiqvams Si, radgan esaa survili _ gvqondes Cveni sakuTari survilebi da Cvens
am movlenebs, rogorc qcevis
qcevas ar gansazRvravdes gareSe jildo an zewola (Deci & Ryan, 2002;
makontrolebels an informa-
ciis wyaros. Reeve, Deci & Ryan, 2004; Ryan & Deci, 2000). adamianebs surT TviTon mar-
Tavdnen sakuTar qcevas. isini ibrZvian sxvaTa mier dawesebuli iseTi
gare zewolis winaaRmdeg, rogoricaa wesebi, sqemebi, kanonebi da Sez-
Rudvebi.
cxrili 10.1
motivaciisadmi oTxi midgoma
bihevioristuli humanisturi kognituri sociokul-
turuli
motivaciis garegani Sinagani garegani Sinagani
wyaro
518
daukavSireT PRAXIS II™-s
TviTgansazRvra klasSi. iseTi saklaso garemo, romelic mxars uW- da ganavrceT
ers moswavlis TviT-gansazRvrasa da avtonomias, Sedegad gamoiwvevs TviTgansazRvra (I, C3)
moswavleTa dainteresebis maRal xarisxs, kompetenturobis grZnobas, ganixileT, rogor SeuZlia
kreatulobas, konceptualur daswavlas (Deci & Ryan, 2002; Williams, Wie- am grZnobas gazardos an
ner, Markakis, Reeve &Deci, 1993). rodesac moswavles SeuZlia Tavad gaake- Seamciros motivacia da aR-
wereT praqtikuli nabijebi,
Tos arCevani, mas ufro metad swams, rom samuSao mniSvnelovania, ma-
romlebic saSualebas miscems
Sinac ki, Tu es mas ar arTobs. amdenad, igi axdens ganTlebis miznebis maswavlebels Camoayalibos
internalizebas da mas warmoadgens, rogorc sakuTars. es grZnoba moswavleebSi.
avtonomiis mxardamWeri saklaso garemosgan gansxvavebiT, kontro-
daakavSireT kvlevas
lirebad garemoSi yuradReba amocanebis zepirad damaxsovrebas eniWe- da ganavrceT
ba. rodesac moswavleebs sTxoven gamovidnen gakveTilze, isini iwyeben imisaTvis, rom naTeli gaexada
am sakiTxis yvelaze advil, swraf gadawyvetas. erTi saocari aRmoCena gansxvaveba TviTgansazRvrasa
isaa, rom moswavleebsac da mSoblebsac makontrolebeli maswavlebeli da sxvaTa mier gansazRvras
urCevniaT, miuxedavad imisa, rom moswavleebi ufro mets swavloben Soris, Richard deCharms
(1976, 1983) adamianebTan
maswavleblisgan, romelic maT garkveul avtonomias aniWebs (Flink, Bog-
mimarTebaSi iyenebda or meta-
giano & Barrett, 1990). Tu gsurT gailaSqroT popularuli imijis winaaR- foras: `moTave~ (origin) da
mdeg, rogor SeZlebT moswavlis avtonomiis uzrunvelyofas? erTi pa- `paiki~. moTaveebi Tavs aRiqva-
suxi am kiTxvaze isaa, rom moswavleebTan urTierTobisas fokusireba men, rogorc sakuTari qcevis
unda moaxdinoT informaciaze da ara kontrolze. wyaros. paikebi Tavs aRiqvamen
sxvaTa mier marTuli TamaSis
umweo monawileebad.
informacia da kontroli. saskolo dRis ganmavlobaSi moswavleebis rodesac adamianebi Tavs
Tavs bevri ram xdeba. maT aqeben, akritikeben, axseneben ukanasknel paikebad grZnoben, TamaSi
vadebs, uweren niSnebs, ukiTxaven wesebs da a.S. Sefasebis kognituri Sromad iqceva, dasveneba
Teoria (Deci & Ryan, 2002; Ryan & Deci, 2000) xsnis, Tu rogor axdens es _ valdebulebad, Sinagani
motivacia _ garegan moti-
faqtorebi gavlenas moswavlis Sinagan motivaciaze imiT, rom moqmedebs
vaciad. magaliTad, Tqven al-
maTi TviTgansazRvrulobisa da kompetenturobis SegrZnebaze. am Teor- baT dagilagebiaT oTaxi an
iis mixedviT, yovel movlenas ori aspeqti aqvs, makontrolebeli da gagirecxiaT manqana ise, rom
informaciuli. Tu movlena maRali donis kontrols moiTxovs, anu Tu garegani Tqveni motivacia
is zewolas axdens moswavleze ganaxorcielos garkveuli qceva, maSin ganpirobebuli iyo mSoblis
mier, romelic daJinebiT
moswavles naklebad eqneba kontrolis gancda, Sesabamisad, Semcirdeba
iTxovda Tqvengan am saqmis
misi Sinagani motivacia. Tu, meore mxriv, movlena informaciulia, rac Sesrulebas. Tqveni Sansi, rom
zrdis moswavlis kompetenturobas, gaizrdeba Sinagani motivaciac. ra iyoT `moTave~, CaxSobilia
Tqma unda, rodesac informacia amcirebs moswavlis kompetenturobas, gareSe kontroliT. Tqven
TavisTavad es Seamcirebs motivaciasac (Pintrich, 2003). aRar gsurT garecxoT manqana,
radgan wagarTves TviTgansaz-
magaliTad, maswavlebelma moswavle SeiZleba am sityvebiT Seaqos:
Rvris gancda. DeCharms-ma
`kargia! Sen miiRe umaRlesi Sefaseba, radgan, rogorc iqna, sworad Sea- SeniSna, rom moswavleebi
srule Cemi miTiTebebi.~ esaa maRalmakontrolebeli gancxadeba, ro- mcire doziT arian marTulni
melic amcirebs moswavlis TviTgansazRvrulobis grZnobasa da Sinagan sakuTari Sinagani motiva-
motivacias. maswavlebels SeuZlia igive samuSao Semdegnairad Seaqos: ciiT da umweoni arian gareSe
kontrolis winaSe. amasTan
`kargia! Tqveneuli gageba avtoris mier gamoyenebuli meteforebisa
dakavSirebiT man ganavi-
qebis Rirsia. Tqven daimsaxureT umaRlesi Sefaseba.~ es gancxadeba uz- Tara programebi, romelTa
runvelyofs informacias moswavlis mzardi kompetenturobis Sesaxeb daxmarebiTac maswavleblebi
da gazrdis Sinagan motivacias. SeZlebdnen xeli SeewyoT mo-
ra SeuZlia maswavlebels gaakeTos, rom xeli Seuwyos moswavlis swavleTa TviTgansazRvrulo-
bis gancdis ganviTarebisaT-
kompetenturobisa da avtonomiis moTxovnilebis dakmayofilebas? pir
vis. programebSi xazgasmuli
veli safexuri aris makontrolebeli mesijebis SezRudva moswavleTa iyo realisturi miznebis
misamarTiT. maswavlebeli darwmunebuli unda iyos, rom informacia, dasaxva, miznebis misaRwevad
romelsac gascems, xazs usvams moswavlis mzard kompetenturobas. saqmianobis pirovnuli dageg-
miTiTebaSi garkveuli ideebia warmodgenili. mva, pirovnuli pasuxismge-
bloba moqmedebaze da TviTn-
dobis grZnobis ganviTareba.
mikuTvnebulobis moTxovnileba.
mikuTvnebulobis moTxovnileba _ esaa
survili daamyaro axlo emociuri kavSiri sxvebTan. rodesac maswav-
519
rekomendaciebi: TviTgansazRvrulobisa da avtonomiis
gancdis mxardaWera
mieciT neba da waaqezeT moswavleebi, gaa- maT mier miRebul Sefasebas Soris.
keTon arCevani 2. rodesac moswavleebi irCeven Temas, ro-
melic maTgan warmosaxvas moiTxovs, ga-
magaliTebi nixileT kavSiri maT mier samuSaoSi Ca-
1. dasaxeT saswavlo miznebis ganxor- debul Zalisxmevasa da am Zalisxmevis
cielebis ramdenime gza (vTqvaT, re- Sedegs Soris.
feratis momzadeba, gamocda da a.S.) da
mieciT moswavleebs saSualeba, airCion mouZebneT racionaluri axsna SezRudveb-
erT-erTi. waaqezeT isini sasaubrod, ra- sa da wesebs
tom gaakeTes aseTi arCevani. magaliTebi
2. SeqmeniT moswavleTa `komitetebi~, rom-
lebic izruneben klasis sayvarel nivTe- 1. axseniT mizezebi, romlebic aucilebels
bze an saklaso inventarze. xdis wesebis SemoRebas.
3. gamoyaviT dro damoukidebeli da gavr- 2. TviTonac zedmiwevniT daicaviT wesebi
cobili proeqtebis gansaxorcieleblad. da SezRudvebi.
magaliTebi magaliTebi
1. gamoiyeneT miznis baraTebi. moswavleebi 1. gaagebineT moswavleebs, rom normaluria
CamoTvlian TavianT moklevadian da Sors da araferi daSavdeba, Tu isini moiwyenen
mimaval miznebs, Semdeg Camoweren 3 an 4 Tavisi rigis lodinSi.
specifikur nabijs, rac maT am miznebTan 2. gaagebineT maT, rom swavlis procesSi
miaaxloebs. moswavleebs TavianTi per- zogjer SeiZleba Tavi frustrirebulad,
sonaluri baraTebi aqvT. Secbunebulad, daqanculad igrZnon.
2. waaqezeT moswavleebi _ miznebi dasaxon
mimarTeT aramakontrolebel, pozitiur
TiToeul saganSi, CawereT isini miznebis
ukukavSirs.
wignSi an flopize da Tvali adevneT
progress am miznebisaken mimaval gzaze. magaliTebi
moswavleebi pasuxismgebelni unda iyvnen 1. cud niSnebs an qcevas nu ganixilavT, ro-
sakuTari arCevanis Sedegebze. gorc kritikis obieqts; ganixileT is,
rogorc problema, romelic unda gamos-
magaliTebi wordes.
1. Tu moswavleebi arCeven megobrebTan er- 2. Tavi aarideT iseT makontrolebel mi
Tad imuSaon proeqtze da socializaciaze marTvebs, rogoricaa `valdebuli xar~,
metismetad didi drois daxarjvis gamo `mogiwevs~ da a.S
ver daasruleben mas, SeafaseT proeqti
damatebiTi informaciisaTvis ix.:
ise, rogorc amas imsaxurebs da daanaxeT
http://www.psych.rochester.edu/SDT/
moswavleebs kavSiri dakargul drosa da
520
Watson, Schraps & Lewis, 2000). moswavleebi, romelnic ganicdian mikuT-
vnebulobas maswavleblebTan, mSoblebTan an TanatolebTan, ufro emo-
ciurad arian CarTulni saskolo saqmianobaSi (Furrer & Skinner, 2003). amas
garda, emociuri da fizikuri darRvevebi, dawyebuli kvebis darRveviT,
damTvarebuli suicidiT, ufro im adamianebisTvisaa damaxasiaTebeli,
romelTac naklebi socialuri kavSirebi aqvT (Baumeister & Leary, 1995).
521
dasruleba, oTxi milis gavla da sarecxis garecxva (vici, es arc ise
sainteresoa). mas Semdeg, rac am saqmianobebis Sesruleba gadavwyvete,
Tavs arakomfortulad vigrZnob, Tu maT ar Sevasruleb. Locke-sa da
Latham- is (2002) mixedviT, arsebobs oTxi ram mainc, ris gamoc miznebis
gansazRvra aumjobesebs moswavlis mier miRweul Sedegebs. Mmiznebi:
1. warmarTavs Cvens yuradRebas amocanisken da ar gvaZlevs dabneulo-
bis saSualebas. Cemi goneba sul cdilobs gaeqces am Temas, magram
Cemi mizani, rom davasrulo samuSao, mexmareba yuradReba werisaken
mivmarTo.
2. aZlierebs Cvens Zalisxmevas. rac ufro Znelad misaRwevia mizani,
miT metia Zalisxmeva.
3. zrdis Cvens Seupovrobas. rodesac gvaqvs naTeli mizani, naklebi
Sansia, rom sawadelis srulad miRwevamde davnebdeT; Zlieri mizne-
bi moiTxovs did Zalisxmevas da mokle vadebis daweseba swrafi moq
medebisken gvibiZgebs.
4. uzrunvelyofs axali codnisa da strategiebis ganviTarebas, roca
Zveli strategiebi nakleb gamosadegi aRmoCndeba. magaliTad, Tu
Tqveni mizania umaRlesi Sefasebis miReba da amas ver aRwevT rome-
lime Tqveneuli meTodiT, SemdegSi axal saswavlo midgomas gamoiye
nebT, magaliTad, ganixilavT sakvanZo sakiTxebs megobarTan.
522
miznobrivi orientaciebi
exeba mizezebs, ris gamoc
individi cdilobs miz-
nis miRwevas da stand-
artebs, ris mixedviTac
miznebisken winsvla aris
Sefasebuli. am gogonas
SeiZleba metyvelebis dax-
vewa, sxvebis daCrdilva
hqondes miznad dasaxuli
an SeiZleba ubralod
moswons sityvebTan da-
kavSirebul TavsatexebSi
monawileoba.
523
sqema 10.2
miznobrivi orientaciebi
moswavleebi SeiZleba fokusirebulni iyvnen amocanaSi CarTulobaze an
misgan ganridebaze daxelovnebulobis an prezentaciis miznobrivi orien-
taciebis mixedviT.
wyaro: Motivation in Education: Theory, Research, and Applications (2nd ed.), by P. Pintrich and D. Schunk, Pub-
lished by Prentice Hall. Copyright (c) 2002 by Prentice Hall. ibeWdeba Pearson Education, Inc., Upper Saddle River,
NJ nebarTviT.
524
maT gavlenas. sad xedavT yvelaze met problemas? eTanxmebiT Tu ara
imas, rom realurad problemebi Tavis aridebasTan aris dakavSirebu-
li? moswavleebi, romelTac eSiniaT ver gaigon masala (daxelovnebu-
lobis arideba), SeiZleba iyvnen perfeqcionistebi _ fokusirebulni
iyvnen sworad gakeTebaze. moswavleebma, romelnic Tavidan irideben
ugunurebad gamoCenis saSiSroebis Semcvel situacias, (prezentaciis
arideba), SeiZleba TavdacviTi reaqciebs mimarTon am niSniT saxelde-
buli daliSas msgavsad. isini Tavs ise gvaCveneben, TiTqos ar arian
dainteresebulni, arc moundomebiaT yalTabandobdnen (Harackiewiz, Bar-
ron, Pintrich, Elliot & Thrash, 2002).
525
ukukavSiri da miznis mowoneba
garda specifikuri miznebisa da socialuri urTierTobebis
Camoyalibebisa, arsebobs ori damatebiTi faqtori, romelic
efeqturs xdis klasSi miznebis dasaxvas. maTgan pirveli uku-
kavSiria. imisaTvis, rom motivirebuli iyo gansxvavebiT, `sad
xar~ da `sad ginda, rom iyo~, unda gagaCndes am momentSi Seni
statusis zusti aRqma da aseve imis aRqma, ramdenad Sors Se-
giZlia waxvide. cxadia, rom ukukavSiri, romelic xazs usvams
progress, yvelaze efeqturi gzaa. zrdasrulebisadmi miZRv
`ra Sefasebas miviReb davalebis
mxolod sufTad SesrulebisaT- nil erT-erT kvlevaSi ukukavSiri xazs usvamda, rom maT ganaxorci
vis?~ eles dasaxuli standartebis 75% da aseve imas, rom CamorCnen 25%-
(© Glenn Bernhardt) ibeWdeba iT. rodesac ukukavSiri exeboda ganxorcielebul miznebs, cdispirebis
nebarTviT. TviTrwmena, analitikuri azrovneba da Sesruleba umjobesdeboda
(Bandura, 1997).
meore faqtori, romelic gavlenas axdens miznis miRwevis motiva-
ciaze, aris miznis mowoneba. Tu moswavleebi uaryofen miznebs, rom-
lebic sxvaTa mier aris dasaxuli an uars ityvian sakuTari miznebis
dasaxvaze, motivacia daiklebs. zogadad, moswavleebi ufro metad am-
JRavneben sxvaTa mier dasaxuli miznebis Sesrulebis survils, Tu es
miznebi realisturad da mniSvnelovnad gamoiyureba da Tu misaRebia
is mizezebi, romelic safuZvlad udevs am miznebis Rirebulebas (Grol-
nick, Gurland, Jacob & Decourcey, 2002). urTierTdamokidebuleba maRali ran-
gis miznebsa da karg prezentacias Soris yvelaze Zlieria maSin, roca
adamianebi mTeli ZalisxmeviT iltvian TavianTi miznebisaken (Locke &
Latham, 2002).
526
interesebi da emociebi
]ra gancdebi gaqvT swavlis procesSi? aRelvebuli xarT, mowyenili, daakavSireT kvlevas da ga-
cnobismoyvareoba gawuxebT Tu geSiniaT? dRes mkvlevrebi xazs usva- navrceT
Vispoel W.P. & Austin J.R.
men im faqts, rom swavla mxolod mSrali Semecnebis procesi ar aris.
(1995). warmateba da marcxi
swavlasa da informaciis gadamuSavebaze gavlenas axdens emociebi (Mill- skolaSi: kritikuli midgoma
er, 2002; Pintrich, 2003). moswavleebi ufro met yuradRebas aqceven, swav- moswavleTa atribuciuli
loben da imaxsovreben im movlenebs, warmodgenebs Tu wakiTxuls, rac rwmenebisadmi. ganaTlebis
kvlevebis amerikuli Jurnali,
iwveven emociur reaqciebs (Alexander & Murphy, 1998; Cowley & Underwood,
32, 377-422.
1998; Reisberg & Heuer, 1992) an dakavSirebulia maT interesebTan (Renninger,
Hidi & Krapp, 1992). zogjer emociebi xels uSlis swavlas, romelic yu
radRebisa da muSa mexsierebis mobilizebas moiTxovs. es dakvirveba
SeiZleba swavlis sasargeblod iqnas gamoyenebuli (Pekrun, Goetz, Titz &
Perry, 2002). rogor SeiZleba skolaSi am aRmoCenebis gamoyeneba?
interesebis gamovlena
rogoria Tqveni azri?
skolSi maswavleblis adgilis dasakaveblad misuls mmarTveli ge
kiTxebaT: `rogor daainteresebT moswavleebs swavliT? SegiZliaT
Tu ara aRuZraT maT interesi Tqveni sagnisadmi?~
moswavleTa
daintereseba
da Sesaswavl
masalasTan
dakavSirebuli
emocia erT-erTi
umniSvnelova-
nesi sakiTxia
ganaTlebaSi.
527
argumenti / kontrargumenti
waadgeba Tu ara swavlas saswavlo procesis garTobad qceva?
528
unars ise, rom isini verc xvdebian amas~ (Dolezal, cias naklebad saintereso mTavar ideebTan Se-
Welsh, Pressley & Vincent, 2003). darebiT (Wade, Schraw, Buxton & Hayes, 1993).
Senon harpma da riCard meierma (1997) igive
kontrargumenti garToba xels uSlis Sedegebi miiRes kolejSi Catarebuli kvlevis
swavlas. drosac. kolejis studentebs warudgines samec-
Soreul 1900-ian wlebSi, pedagogebi gvafrTx- niero teqstebi, romlebsac emociuri interesis
ilebdnen swavlisas garTobaze fokusirebis damatebuli hqonda pikanturi detalebi im mo-
safrTxis Sesaxeb. jon diui, romelic sakmaod curaveebisa da golfis moTamaSeebis cxovrebi-
vrclad ganixilavda interesis rols swavlaSi, dan, romelTac mexi daecaT. mkvlevrebma aRniSnes,
werda, rom mosawyen gakveTils ver gadaaqcev rom `emociuri interesisa da kognituri intere-
sainteresod masSi gasarTobi elementebis CarT- sis dapirispirebis SemTxvevaSi verdiqti sru-
viT. is ambobda: `rodesac iqmneba saWiroeba, rom liad naTelia. damatebam, romelic emociuri in-
raRac saintereso gaxdes, es imitom xdeba, rom teresis gazrdas emsaxureboda, marcxi ganicada
TavisTavad interesi aris sasurveli ram. ufro mecnieruli ganmartebebis ukeT gagebis aspeqt-
metic, TviTon frazac arasworia. sagani Tu Si~. macdurma detalebma SeiZleba CaaxSos moswav-
movlena imaze metad saintereso ar xdeba, rac leTa mcdeloba, mihyvnen ganmartebis logikas da
manamde iyo~ (Dewey, 1913). Sedegad xeli SeeSaloT teqstis azris wvdomaSi.
mravalricxovanma kvlevebma gamoavlina, harpi da meieri amboben, rom `saukeTeso gza stu-
rom interesis gaRviveba saswavlo masalisaTvis dentis dasaxmareblad, raTa man siamovneba miiRos
mimzidveli, magram Seusabamo elementebis dam- mocemuli kursisgan, aris is, rom daexmaro mas
atebiT xels uSlis mniSvnelovani informaciis am kursis kargad gagebaSi~.
aTvisebas. es `macduri detalebi~ moswavlis
yuradRebas aSorebs nakleb saintereso, magram
umTavres ideebs (Harp & Mayer, 1998). magaliTad, rogoria Tqveni azri?
moswavleebi, romlebic ecnobodnen istoriuli gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
pirebis biografiebs, ufro metad imaxsovrebdnen www.mylabschool.com
Zalian saintereso, magram umniSvnelo informa-
529
gavigoT agznebis gavlena motivaciaze, SevexoT or sakiTxs. pirveli _
esaa RamiT mecadineobis sakiTxi. Tqven mesamed kiTxulobT teqsts da
cdilobT gaigoT, magram saSinlad geZinebaT. Tqveni yuradReba modun-
ebulia da Tvalebs Zlivs axelT. gadawyviteT, dasaZineblad waxvideT,
diliT adre adgeT da mecadineoba gaagrZeloT (gadawyvetileba, ro-
melic iciT, rom iSviaTad muSaobs). meore SemTxvevaSi, warmoidgineT,
rom xval umniSvnelovanesi gamocda geliT, romelic gansazRvravs
Tqvens momavals. Zalian RelavT da did zewolas grZnobT yvelasgan,
rom kargad CaabaroT. iciT, rom kargi gamoZineba gWirdebaT, magram
ise fxizlad xarT, rogorc arasdros. pirvel SemTxvevaSi agzneba Za-
lian dabalia, meore SemTxvevaSi ki _ Zalian maRali.
daukavSireT kvlevas fsiqologebi Tanxmdebian, rom arsebobs agznebis optimaluri done
da ganavrceT nebismieri aqtivobisaTvis (Yerkes & Dodson, 1908). zogadad rom vTqvaT,
Lowenstein, G. (1994). cno-
agznebis maRali done sasargebloa martivi amocanebis Sesrulebisas,
bismoyvareobis fsiqologia:
mimoxilva. “Psychological magram rTuli, kompleqsuri amocanis gadawyvetisas, piriqiT, ukeTesia
bulletin~, 117, 75-98. es sta- dabali donis agzneba. axla vnaxoT rogor SeiZleba agznebis gazrda
tia erTmaneTTan kavSirSi cnobismoyvareobis gaRviZebiT.
ganixilavs cnobismoyvareo-
basa da codnaSi aRqmul
danakliss. cnobismoyvareoba: siaxle da kompleqsuroba. interesi da cnobismoyva-
reoba erTmaneTTan aris dakavSirebuli. cnobismoyvareoba SeiZleba
ganisazRvros, rogorc tendencia _ mravali sferoTi iyo daintere-
sebuli (Pintrich, 2003). TiTqmis 40 wlis win fsiqologebi varaudobdnen,
rom individebi bunebrivad arian motivirebulni siaxleebis, siurprize-
bis, sirTulis ZiebisaTvis (Berlyne, 1966). swavlebis kvlevam cxadyo, rom
saswavlo midgomebisa da amocanebis mravalferovnebam SeiZleba xeli
Seuwyos swavlas (BBBrophy & Good, 1986; Stipek, 2002). umcrosi asakis moswav-
leebisaTvis Sesaswavl saganTan dakavSirebuli sagnebiT manipulirebisa
da maTi aTvisebis Sansis micema SeiZleba yvelaze efeqturi gza iyos
maTSi cnobismoyvareobis stimulirebisaTvis. ufrosi asakis moswavlee-
bisaTvis kargad konstruirebuli kiTxvebi, logikuri amocanebi, para-
doqsebi SeiZleba aseve Zalian efeqtiani aRmoCndes. magram gaxsovdeT,
rom moswavleebSi interesis gaRviveba mTavari araa _ kidev bevri ramis
gakeTeba mogiwevT _ efro mniSvnelovania SeinarCunoT es interesi.
jorj louenSteini (1994) varaudobs, rom cnobismoyvareoba Rvivde-
ba maSin, roca yuradReba codnaSi garkveul danakliszea fokusire-
buli. `aseTi informaciuli danaklisi iwvevs deprivaciis iseT grZno-
bas, romelsac cnobismoyvareobas vuwodebT. cnobismoyvare adamiani
motivirebulia, rom Seivsos danaklisi codnaSi, raTa deprivaciis es
gancda Seamciros~. es idea exmianeba da hgavs wonasworobis darRvevis
piaJeseul cnebas, romelic meore TavSi ganvixileT da didi mniSvn-
eloba aqvs swavlebis procesSi. jer erTi, moswavleebs garkveuli cod-
na sWirdebaT imis gasacnobiereblad, rom garkveuli danaklisi aqvT
codnaSi _ es maTSi cnobismoyvareobas gaaRvivebs. meorec, moswavlee-
bma unda Seicnon es danaklisi ise, rom aman cnobismoyvareoba mogvces
Sedegad. SeiZleba dagvexmaros moswavleebisaTvis kiTxvebis dasma da
Semdeg ukukavSiris micema. Secdomebsac SeuZlia cnobismoyvareobis
stimulireba codnis garkveul deficitze miTiTebiT. dabolos, rac
mets vswavlobT, miT ufro cnobismoyvareni vxdebiT. rogorc masloum
(1970) aRniSna, codnis SeZenis moTxovnileba sul mzardia da arasdros
iklebs. ixileT miTiTebebi damatebiTi informaciis misaRebad _ rogor
gavaRvivoT interesi da cnobismoyvareoba moswavleebSi?
530
rekomendaciebi: interesisa da cnobismoyvareobis gaRviveba
moswavleebSi
neba darTeT warmatebul studentebs gaake- bis Sesaferisi saklaso biblioTeka.
Ton arGevani 3. ufleba mieciT moswavleebs gaakeTon ar-
Cevani TavianTi interesebis gaTvaliswi-
magaliTebi nebiT.
1. sxva skolis maswavlebelTan erTad safuZ
CarTeT swavlebis procesSi iumori, pirov
veli CauyareT klasebs Soris mimower-
nuli gamocdileba, anekdotebi, rac Tqveni
iT megobrobas. mimowerisas moswavleebi
naTqvamis adamianur mxares gausvams xazs.
erTmaneTs gauziareben pirovnul gamoc-
dilebas, gaacnobiereben TavianT fotoebs,
naxatebs, nawerebs, dasvamen kiTxvebs, gas- magaliTebi
cemen pasuxebs (`raze xarT axla maTema- 1. mouyeviT maT Tqveni sakuTari hobis, in-
tikaSi?~ `ras kiTxulob?~). teresebis Sesaxeb; imis Sesaxeb, Tu ras
2. gamoavlineT klasis eqspertebi sxvadasxva aniWebT upiratesobas.
saqmianobasa da amocanebSi. vin icis ro- 2. uTxariT moswavleebs, rom moulodneli
gor avagoT kompiuteriT grafikebi? ro- stumari eyolebaT; Semdeg gadaiqeciT av-
gor veZioT qselSi? rogor movamzadoT torad da uambeT maT Tqveni nawarmoe-
sadili? bebisa da `Tqvens~ Sesaxeb.
3. moawyveT `gantvirTvis dReebi~, rodesac
moswavleebi skolis personals rolebs gamoiyeneT saintereso Sinaarsisa da de-
gaucvlian an daexmarebian. moswavleebma talebis Semcveli originaluri masala.
unda Seiswavlon es roli skolis perso-
nalis gamokiTxviT, moemzadon am saqmisT- magaliTebi
vis, Caicvan Sesabamisad da Semdeg Seafa- 1. werilebi da dRiurebi _ istoriaSi.
son amgvari gantvirTva. 2. darvinis mosazrebebi _ biologiaSi
531
SfoTva klasSi. Tu arsebobs adamiani, cxovrebis romelime momen-
tSi rom ar ganecados SfoTva, zogadi mousvenroba, eWvi sakuTar
SesaZleblobebSi, daZabuloba. SfoTvis gavlena saskolo miRwevebze
sruliad naTelia. `am TemasTan dakavSirebul yvela SromaSi, ierksisa
da dodsonis yvelaze adreuli (1908) Sromidan moyolebuli dRevan-
del dRemde, mkvlevrebi sul miuTiTeben saskolo miRwevebis yvela
aspeqtsa da SfoTvas Soris uaryofiT korelaciaze~ (Covington & Om-
elich, 1987). SfoTva SeiZleba iyos skolaSi warumateblobis mizezic da
Sedegic. moswavleebi imitom arian warumatebelni, rom aqvT SfoTva da
aseve, maTi warumatebloba zrdis SfoTvas. SfoTva erTdroulad aris
niSan-Tvisebac da situaciuri faqtoric. zogierTi moswavle SfoTavs
uamrav sxvadasxva situaciaSi (SfoTva rogorc Tviseba), magram zogi-
erTi situacia gansakuTrebiT iwvevs SfoTvis provocirebas (situa
ciurad ganpirobebuli SfoTva) (Covington, 1992; Zeidner, 1998).
SfoTvas aqvs rogorc kognituri, aseve afeqturi komponentebi.
SfoTvis kognituri mxare moicavs mRelvarebasa da negatiur azrebs
_ fiqrs imaze, ra cudi iqneba, Tu marcxs iwvnev da mRelvarebas, rom
ase dagemarTeba. afeqturi mxare gulisxmobs fiziologiur da emo-
ciur reaqciebs _ xelisgulebis gaoflianebas, usiamovno SegrZnebebs
muclis areSi, pulsis aCqarebas, SiSs (Pintrich & Schunk, 2002; Zeidner,
1995, 1998). rodesac arsebobs wnexi, rom unda moaxdino sakuTari Tavis
prezentacia moswavleebs Soris Sejibris situaciaSi, marcxs mohyveba
arasasiamovno Sedegebi, da am yvelaferma SeiZleba gamoiwvios SfoTva
(Wigfield & Eccles, 1989). saskolo asakis bavSvebTan Catarebulma kvlevebma
cxadyo damokidebuleba Zilis xarisxsa (ramdenad swrafad iZinebT da
ramdenad kargad gZinavT) da SfoTvas Soris. kargi Zili dakavSire-
bulia pozitiur agznebasTan da swavlis did survilTan. cudi Zili
ki, dakavSirebulia damasustebel SfoTvasa da naklebad warmatebul
saskolo prezentaciasTan. amas TviTonac SeamCnevdiT Tqveni piradi
gamocdilebiT (Meijer & van den Wittenboer, 2004).
532
dabolos, SfoTianma moswavleebma xSirad imaze meti ician, vidre daakavSireT PRAXIS II™-s
da ganavrceT
amis demonstrirebas axdenen. maT akliaT gamocdis Cabarebis unar-
satesto SfoTva (I, C3)
Cvevebi an SeiZleba Zalian kargad ki hqondeT masala naswavli, magram
gamocda da SfoTva (http://
`gaiTiSon da yvelaferi daaviwydeT~ gamocdaze (Naveh-Benjamin, McK- www.u;rc.psu.edu/studyskills/
eachie & Lin, 1987). test_taking.html) mogcemT rCev-
ebs, SfoTvasTan dakavSirebu-
li problemis dadgenisaTvis.
533
rwmena da TviTsqemebi
534
rekomendaciebi: SfoTvasasTan gamklaveba
yuradRebiT moekideT Sejibris fenomens. vebi; mieciT testis nimuSebi; daexmareT.
2. ar ganavrcoT Sefaseba erT testze da
magaliTebi yrdnobiT.
1. akontroleT moswavleTa saqmianoba, raTa 3. uzrunvelyaviT damatebiTi samuSaoebi,
darwmundeT, rom arc erTi moswavle ar romlebic qulebs daumatebs sakurso Se-
aris gaumarTlebeli wnexis qveS. fasebas.
2. SejibrebasTan dakavSirebuli TamaSebis 4. gamoiyeneT sxvadasxva tipis testebi, rad
ganmavlobaSi darwmundiT, rom am saqmi- gan zogierTi moswavle siZneleebs awy
anobaSi CarTul nebismier moswavles, deba garkveuli formatis testebis Ses-
warmatebis Tanabari Sansi aqvs. rulebisas.
3. gamoiyeneT TanamSromluri aqtivobebi.
SeimuSaveT testis alternatiuli
Tavi aarideT situaciebs, sadac SfoTvis saSualebebi.
maRali donis mqone moswavleebs mouwevT
didi jgufis winaSe gamosvla. magaliTebi
magaliTebi 1. gamoiyeneT zepiri an jgufuri testebi.
2. CarTeT moswavleebi proeqtebSi, daava-
1. dausviT SfoTian moswavleebs iseTi kiTx- leT samuSaosTan dakavSirebuli portfo-
vebi, romlebzec ki/ara an sxva mokle pa- lioebis warmoeba, am proeqtebis zepiri
suxi SeiZleba iqnes gacemuli. wardgineba an dasrulebuli produqtis
2. avarjiSeT SfoTiani moswavleebi mcire Seqmna.
auditoriis winaSe gamosvlaSi.
aswavleT moswavleebs TviTregulirebis
darwmundiT, rom moswavleTaTvis naTelia
strategiebi (Schutz & Davis, 2000).
yvela instruqcia. gaurkvevloba SfoTvis
dones maRla swevs.
magaliTebi
magaliTebi 1. testis Catarebamde: aRiqvan testi, ro-
1. testis instruqciebi dawereT dafaze an gorc mniSvnelovani da gamomwvevi amo-
CarTeT TviTon testSi nacvlad imisa, cana, romlis Sesasrulebladac maT sak-
rom sityvierad auxsnaT maT. marisi SesaZlebloba aqvT. daexmareT
2. SeamowmeT gaiges Tu ara moswavleebma in- moswavleebs yuradRebis fokusireba moax
struqcia. hkiTxeT ramdenime moswavles, dinon amocanaze, raTa miiRon rac Sei-
rogor gaakeTeben isini pirvel davale- Zleba meti informacia.
bas. SeusworeT, Tu Secdomas dauSveben. 2. testirebis mimdinareobisas: SeaxseneT
3. Tu iyenebT axal formats an axali tipis moswavleebs, rom testi Zalian mniS-
amocanas, aCveneT moswavleebs misi Ses- vnelovania, Tumca absoluturad ar aris
rulebis magaliTi. gadamwyveti. waaqezeT fokusireba moax-
dinon amocanaze_gamoitanon sakiTxis
Tu es aucilebeli araa, Tavi aarideT
drois limits. mTavari idea da damSviddnen.
3. testirebis Semdeg: daubrundiT tests
magaliTebi da ganixileT, ram Caiara kargad da ra
SeiZleba gamoswordes. fokusSi moaqcieT
1. mieciT saSinao davalebebi. kontrolirebadi atribuciebi _ saswav-
2. darwmundiT, rom TiToeul moswavles lo strategiebi, Zalisxmeva, sakiTxebis
SeuZlia saklaso davalebis Sesruleba yuradRebiT wakiTxva, sarelaqsacio stra
drois mocemul monakveTSi.
tegiebi.
testebsa da gamocdebs CamoaSoreT wnexis
elementi.
535
daukavSireT PRAXIS II™-s roca SeiZleba sxvaTa TvalSi cudad gamoCndnen. isini eZeben iseT situa-
da ganavrceT
ciebs, sadac Wkvianebad gamoCndebian da daicaven sakuTar TviTSefase-
atribuciis Teoria ( I, C1)
bas. gaubedavi sumis msgavsad, isini akeTeben imas, risTvisac ar uwevT
ix. fsiqologiis enciklope-
dia: http://www.psychology. didi Sroma da gariskva da rac kargad gamosdiT radgan, maTi azriT,
org/links/Environment_Behav- bevri muSaobac da marcxic sust unars avlens. is SemTxveva ki, roca
ior_Relationships/Motivation/ did Zalisxmevas xarjav da mainc warumateblobas ganicdi, gamanadgure-
beli dartymaa maTTvis. moswavleebi, romelTac SezRuduli aqvT swav-
lis unari, ufro metad emxrobian unaris ucvlelobis Tvalsazriss.
maswavleblebi, romlebic iziareben inteleqtis ucvlelobis Sexedule-
bas, swrafad ayalibeben Tavis azrs moswavleebze da Znelad icvlian
mas, roca sawinaaRmdego faqtebs awydebian (Stipek, 2002). maswavleblebi,
romlebic iziareben unarisadmi progresul midgomas, amis sapirispi-
rod, miznad isaxaven daxelovnebulobis miRwevas da eZeben situacias,
romelSic gaaumjobeseben moswavleTa unar-Cvevebs, ramdenadac es niS-
navs gaxde ufro Wkviani. maTTvis marcxi ar aris gamanadgurebeli dar-
tyma, is mxolod imis mauwyebelia, rom ufro meti Sromaa saWiro. unars
amiT safrTxe ar emuqreba. progresuli Teoretikosebi zomierad rTul
miznebs saxaven, rac metad mamotivirebelia.
rwmena unaris Sesaxeb dakavSirebulia sxva rwmenebTan imis Sesaxeb,
risi kontroli SegiZliaT da risi _ ara SegiZliaT swavlis procesSi.
536
warmatebisa da marcxis yoveli mizezis kategorizeba SeiZleba mo
vaxdinoT am sidideebis mixedviT. magaliTad, iRbali aris eqsterna
luri (lokusi), arastabiluri (stabiluroba) da arakontrolirebadi
(kontrolirebadoba). 10.3 cxrili gviCvenebs testSi warmatebisa da
marcxis mizezebis atribucias. miaqcieT yuradReba, rom unari, rogorc
yovelTvis, ganixileba rogorc stabiluri da arakontrolirebadi ram,
magram progresuli Teoretikosebi (razec zemoT visaubreT) ityvian,
rom unari arastabiluri da kontrolirebadia. vaineris lokusisa da
kontrolirebadobis sidideebi mWidro kavSirSia Ddeti-s kauzalobis
lokusis cnebasTan.
vainers swams, rom am sam sidides didi mniSvneloba aqvs motivaci-
isaTvis, ramdenadac isini gavlenas axdenen molodinsa da Rirebuleba-
ze. magaliTad, stabiluroba, rogorc Cans, axlo kavSirSia momavalTan
dakavSirebul molodinTan. Tu moswavleebi TavianTi marcxis mizezs
miaweren stabilur faqtorebs, magaliTad, sagnis sirTules, maT moma-
valSic marcxis molodini eqnebaT. magram Tu isini am Sedegs miaweren
arastabilur faqtorebs, vTqvaT, ganwyobas an iRbals, maT momaval-
Si ukeTesi Sedegis miRwevis imedi eqnebaT. lokusis internaloba/
eqsternaloba, rogorc Cans, axlo kavSirSia TviTSefasebasTan (Weiner,
cxrili 10.3
vaineris kauzaluri atribuciis Teoria
moswavleebma mravalnairad SeiZleba axsnan, ratom CaiWrnen test-
Si. aq aris rva mizezi, romelic warmoadgens lokusis, stabilu-
robisa da pasuxismgeblobis rva kombinacias vaineris atribuciis
modelSi.
537
daukavSireT swavlebas/ 2000). Tu marcxisa da warmatebis mizezi miewereba Sinagan faqtorebs,
portfolios da ganavrceT
warmateba CvenSi gamoiwvevs siamayis gancdas da gazrdis motivacias,
waikiTxeT Clifford, M.M (1990).
moswavleebs sWirdebaT maSin, roca marcxi TviTSefasebas Seamcirebs. kontrolirebadoba daka-
gamowveva da ara advilad mis- vSirebulia iseT emociebTan, rogoricaa brazi, sibraluli, madliere-
aRwevi gamarjveba. lideroba ba, sircxvili. Tu pasuxismgeblobas aviRebT Cvens marcxze, danaSaulis
ganaTlebaSi, 48 (I), 22-26. Sea-
SegrZneba Segvawuxebs; xolo pasuxismgebloba warmatebaze ufro amays
faseT klifordis mtkiceba,
rom moswavleebs sWirdebaT gagvxdis. marcxi im amocanis Sesrulebisas, romelsac Cven ver vakon-
marcxis gamocdileba. vis trolebT, iwvevs sircxvilisa da brazis grZnobas.
sWirdeba es gamocdileba aseve, imis grZnoba, rom Tqven akontrolebT Tqvens saswavlo pro-
yvelaze metad?
cess, dakavSirebulia ufro rTuli amocanebis arCevasTan, saqmeSi meti
Zalisxmevis CadebasTan, ukeTesi strategiebis gamoyenebasTan, saskolo
saqmianobaSi met daJinebulobasTan (Schunk, 2000; Weiner, 1994-I, 1994-II).
genderuli diskriminacia, feradkanianebis, gansakuTrebuli saWiroe-
bebis mqone individebis winaaRmdeg mimarTuli diskriminacia da sxva
faqtorebi gavlenas axdens am adamianebis mier sakuTari cxovrebis
kontrolis unaris aRqmaze (Beane, 1991; van Laar, 2000).
ixileT atribuciis Teoria, raTa meti gaigoT am Teoriis princi-
pebis gamoyenebis Sesaxeb Sinagani motivaciis gasazrdelad.
538
naTelia, rom Tu maswavlebels ecodeba moswavle, romelic Secdomas
uSvebs, aqebs `kargi mcdelobis~, exmareba da zrunavs masze, roca
moswavle misgan amas ar iTxovs, moswavle, savaraudod, Tavis waru-
mateblobas arakontrolirebad mizezs miawers. Cveulebriv, es mizezi
misTvis iqneba unaris nakleboba. magaliTad, grehemma da barkerma
sTxoves sxvadasxva asakis cdispirebs SeefasebinaT im ori biWis un-
arebi da Zalisxmeva, romlebsac maT ekranze uCvenebdnen. kadrebi ase-
Ti iyo: maswavlebeli dadioda klasSi, roca moswavleebi muSaobdnen.
igi Cerdeboda or biWTan, akvirdeboda maT muSaobas. pirvel biWTan
komentars ar akeTebda. meores ki eubneboda: `modi miganiSneb. ar da-
gaviwydes aTianis gadatana~. am biWs misTvis daxmareba ar uTxovia da
arc etyoboda rame, rom ver akeTebda davalebas. yoveli asakobrivi
jgufis cdispirebma, yvelaze patarebmac ki, ise aRiqves es situa-
cia, TiTqos am biWs naklebi SesaZleblobebi hqonda. maT maswavleblis
qcevaSi Semdegi mesiji waikiTxes: `sawyalo bavSvo, Sen ar SegiZlia amis
gakeTeba, modi, me dagexmarebi~.
niSnavs Tu ara es imas, rom maswavlebeli sul kritikuli unda iyos
da ar daexmaros moswavleebs? ra Tqma unda, ara! magram es gviCvenebs
imas, rom `Seqeba, rogorc nugeSi~ marcxis gamo (Brophy, 1985) an zed-
meti mzrunveloba sxvanairad SeiZleba iqnas aRqmuli. grehemi (1991)
varaudobs, rom umciresobaTa warmomadgeneli moswavleebi SeiZleba
maswavlebelTa sibralulis msxverplad iqcnen. xedavs ra im realur
problemebs, romelTac awydebian moswavleebi, maswavlebelma SeiZleba
`Seamsubuqos~ moTxovnebi, rom moswavleebma `warmatebas miaRwion~. ma-
gram aseT sibraluls, Seqebas, daxmarebas aseTi qveteqsti SeiZleba
erTvodes: `Sen ar gaqvs unari Tavi gaarTva amas, ase rom me gadavxedav
Sens Sedegebs~. grehemi ambobs: `yvelaze marTebuli iqneba vkiTxoT
Savkanian moswavleebs, warumateblobis SemTxvevaSi xom ar xdebian
xolme maswavlebelTa keTilganwyobili ukukavSiris samizne da, amde-
nad, dabal SesaZleblobebze gadakruli sityvebis adresatebi~ (1991).
aseTi mowyale ukukavSiri, Tundac kargi ganzraxviT naTqvami, SeiZle-
ba rasizms niRbavdes.
539
daukavSireT kvlevas TviTefeqtianoba da atribuciebi erTmaneTze moqmedebs. Tu warmate-
da ganavrceT
ba miewereba internalur an kontrolirebad mizezs, rogoricaa unari
erTi uaxlesi kvleviT
dadginda, rom SfoTva mniS- an Zalisxmeva, TviTefeqtianoba izrdeba. magram Tu warmateba miewereba
vnelovan rols asrulebda iRbals an sxvebis Carevas, TviTefeqtianoba SeiZleba ar gaZlierdes.
TviTefeqtianobis Sefasebisas TviTefeqtianobac moqmedebs atribuciaze. adamianebi TviTefeqtiano-
saSualo skolis asakis bavS-
bis maRali maCvenebliT mocemul momentSi (`me mexerxeba maTematika~)
vebSi. ixileT Klassen, R. M.
(2002). motivaciuri rwmenebi Tavis marcxs miaweren arasaTanado Zalisxmevas (`ufro dakvirvebiT
indokanadel da anglokanadel unda Sememowmebina davaleba~). maSin, roca adamianebi TviTefeqtinobis
mozardebSi: `me~-sa da koleq- dabali maCvenebliT (`me ar mexerxeba maTematika~), Tavis warumate-
tiuri rwmenebis kros-kul-
blobas unaris naklebobas miaweren (`debili var!~). amdenad, maRali
turuli kvleva. disertacia.
simon freizeris saxelobis
TviTefeqtianoba garkveul situaciebSi kontrolirebadi atribucii-
universiteti. Burnaby, B.C., saken ubiZgebs adamians, xolo kontrolirebadi atribucia Tavis mxriv,
kanada. zrdis TviTefeqtianobas. Tu moswavles miaCnia, rom unari ar SeiZleba
Seicvalos, aqvs dabali TviTefeqtianobis gancda da marcxis mizezi
miewereba unaris naklebobas (`me ubralod ar SemiZlia amis gakeTeba
da verc verasdros SevZleb~), motivacia gaqreba (Bandura, 1997; Pintrich
& Schunk, 2002).
Teoretikosebis umravlesoba, romel Teoriasac unda warmoad-
gendnen isini, Tanxmdeba, rom TviTefeqtianoba, kontroli an TviT-
gansazRvra kritikuli sakiTxebia adamianebis Sinagani motivaciisaT-
vis. rodesac adamianebi ijereben, rom esa Tu is movlena an Sedegi maT
cxovrebaSi umetesad arakontrolirebadia, maT uviTardebaT SeZenili
umweoba (Seligman, 1975). imisaTvis, rom gavigoT ra Zala aqvs daswavlil
umweobas, ganvixiloT eqsperimenti (Hiroto & Seligman, 1975): cdispirebi
iReben amoxsnad an iseT Tavsatexebs, romelTa amoxsna SeuZlebelia.
is cdispirebi, romelTac eqsperimentis pirvel fazaSi amouxsnel Tav-
satexebs aZlevdnen, meore fazaSi, roca ukve Cveulebriv Tavsatexebs
sTavazobdnen, Zalian cota maTganis amoxsnas axerxebdnen. maT CaT-
vales, rom mainc ver xsnian da raRatom unda scadon?
daswavlili umweoba iwvevs sami tipis deficits: motivaciurs, kog-
nitursa da afeqturs. moswavleebi, romlebic umweod grZnoben Tavs,
ar arian motivirebulni, rom imuSaon. pesimisti jeraldos msgavsad,
isini marcxs elian da arc undaT, rom scadon _ qreba motivacia.
ramdenadac pesimisturad arian ganwyobilni, es moswavleebi xelidan
TviTefeqtianoba
erT-erTi is faqto-
ria, romelic moti-
vaciaze moqmedebs.
es moswavle Tavisi
warmatebis albaT
sul mcire nawils
miawers iseT inter-
nalur faqtorebs,
rogoricaa misi
SesaZleblobebi da
Zalisxmeva.
540
uSveben momentebs, roca SeuZliaT gavarjiSdnen da ganaviTaron Tavi- daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT
anTi unarebi da SesaZleblobebi _ uviTardebaT kognituri deficiti.
daswavlili umweobis cneba
dabolos, maT xSirad uCndebaT iseTi afeqturi problemebi, rogori- pirvelad ganvixileT meoTxe
caa depresia, SfoTva, gulgriloba (Alloy & Seligman, 1979). Tuki Camoya TavSi uunarobis swavlasTan
libdeba, mere Zalian Zneli xdeba daswavlili umweobis gavlenisagan kavSirSi. daswavlili umweoba
aseve erT-erTi mniSvnelovani
Tavis daRweva.
sakiTxia im moswavleebisaT-
vis, romlebic warumate-
541
dasaxon zomierad rTuli amocanebi, gariskon da konstruqciulad
gaumklavdnen warumateblobas. zogadad, isini TavianT warmatebas mi-
aweren sakuTar Zalisxmevas. amdenad, isini iReben pasuxismgeblobas
swavlaze da Zlieri TviTefeqtianobis gancda aqvT. isini ukeTesad
axdenen sakuTari Tavis warmoCenas SejibrebiT situaciebSi, ufro
swrafad swavloben, meti TviTndoba da energia aqvT, ufro maRali
agzneba, mSvidad xvdebian ukukavSirs (es maT safrTxes ar uqmnis) da,
agreTve, aqvT Zlieri survili, iswavlon TamaSis wesebi, rom miaRwion
warmatebas. yvela es faqtori daJinebuli, warmatebuli swavlis wina-
pirobaa (Covington & Mueller, 2001; McClelland, 1985).
M m arcxis aridebaze orientirebuli moswavleebi iziareben una
risadm i ucvlelobis midgomas, amdenad, isini isaxaven prezentaciis
miznebs. maT ar aqvT sakuTari Tavisadmi maRali ndoba da Zlieri TviT
Rirebulebis gancda; isini am faqtorebs ar ganixilaven prezenta-
ciisagan damoukideblad. sxva sityvebiT rom vTqvaT, isini Wkvianad
grZnoben Tavs im xarisxiT, ra qulac miiRes ukanasknel testirebaSi;
maT arasdros aqvT Zlieri TviTefeqtianobis gancda. imisaTvis, rom
kompetenturad igrZnon Tavi, maT Tavi (me-xati) unda aaridon marcxs;
Tu zogadad warmatebulni arian, warumatebloba SeiZleba airidon
gaubedavi sumis msgavsad, anu mcire riskis gaweviT, imis keTebiT, rac
ician, rom kargad gamouvaT. Tu, meore mxriv, didi warumatebloba ga-
nucdiaT, daliSas msgavsad, romelic yovelTvis Tavs icavs, SeiZleba
Tavdacvis strategiebs mimarTon, _ magaliTad, didad ar Seiwuxon Tavi,
dasaxon Zalian patara an Zalian maRali miznebi, an Tavi mogvaCvenon,
rom araferi aRelvebT. zustad testirebis win moswavles SeuZlia
Tqvas: `saerTod ar mimecadinia!~ an `erTaderTi, rac minda, is aris,
rom ar CaviWra.~ amis Semdeg nebismieri Sefaseba, romelic ar niSnavs
CaWras, maTTvis ukve warmatebaa. dayovneba meore TavdacviTi strate-
giaa. dabali Sefaseba ar gamoxatavs dabal unars, Tu moswavle ityvis:
`me kargad Cavabare gamocda, Tu gaviTvaliswinebT, rom momzadeba
wuxel RamiT daviwye~. cudi prezentaciis gamo danaSaulis SfoTvac
SeiZleba CavTvaloT TavdacviT strategiad (Covington & Omelich, 1987).
samwuxarod, marcxis aridebis strategiebs sabolood swored waru-
mateblobamde mivyavarT. Tu warumatebloba warumateblobas mosdevs
da amis gasamarTleblad moyvanili mizezebi sakmaod mwiria, moswav-
leebma SeiZleba sabolood gadawyviton, rom arakompetenturni arian.
daiklebs maTi TviTRirebulebisa da TviTefeqtianobis gancda. isini
nebdebian da marcxs Seguebul moswavleebad iqcevian. maT sjeraT, rom
problemebi uunarobis gamo aqvT. rogorc es adrec vnaxeT, is moswav-
Mmoswavleebi, romlebic
leebi, romlebic marcxis mizezs uunarobas miaweren da sjeraT, rom
marcxs gaurbian _ moswav- unari fiqsirebuli da stabiluria, ufro metad mosalodnelia, rom
leebi, romlebic Tavs arideben depresiaSi Cavardnen, apaTia da umweoba daeufloT. pesimisti jeral-
marcxs, akeTeben imas, rac dos msgavsad maT faqtobrivad imedi ar aqvT, rom rame Seicvleba.
ician rom kargad gamouvaT, ar
maswavlebels SeuZlia daexmaros moswavleebs, rom isini ar iqc-
riskaven da amtkiceben, rom ar
adardebT rogor warmoCinde- nen warumateblobasTan Seguebul moswavleebad imiT, rom xeli Seu-
bian. wyos maT ufro realisturi miznebis dasaxvaSi. zogierT moswavles
mxardaWera sWirdeba, ufro maRali miznebis misaRwevad eTnikuri Tu
marcxs Seguebuli moswav- genderuli stereotipebis pirobebSi. Sebralebisa da gamarTlebis
leebi _ moswavleebi, romleb-
nacvlad ukeTesi iqneba, Tu maswavlebeli aseT moswavleebs aswavlis,
sac sjeraT, rom maTi marcxi
maTive dabali unarebiT aris rogor unda iswavlon da rogor aiRon pasuxismgebloba. es ganuviTa-
ganpirobebuli da amas ve- rebs am moswavleebs TviTefeqtianobas swavlis procesSi da Tavidan
rafers uSvelian. aacilebs daswavlil umweobas.
542
rekomendaciebi: TviTefeqtianobisa da TviTRirebulebis
gancdis amaRleba
xazi gausviT moswavleTa winsvlas moce- gaatareT specifikuri RonisZiebebi Sede-
mul sferoSi gebis gaumjobesebisaTvis da gadaxedeT
Tqvens Sefasebas, roca es moxdeba.
magaliTebi
1. daubrundiT xolme ganvlil masalas da magaliTebi
aRniSneT, ra `advilia~ axla is. 1. daubruneT moswavleebs nawerebi saTana-
2. waaqezeT moswavleebi, SeimuSavon pro- do komentarebiT _ ra gaakeTes sworad
eqtebi, rodesac ufro mets iswavlian. da ra _ SecdomiT, ratom SeiZleba daeS-
3. SeitaneT portfolioSi gansakuTrebiT vaT maT es Secdomebi.
kargad Sesrulebuli davalebebi. 2. Tanaklaselebs Tavad gaasworebineT erT-
maneTis naSromebi.
dasaxeT saswavlo miznebi Tqveni moswav- 3. uCveneT moswavleebs, rogor asaxavs maTi
leebisaTvis da mieciT maT daxelovnebebu- mier micemuli ufro maRali Sefaseba
lobaze orientaciis magaliTi. maTsave gazrdil kompetencias da zrdis
klasis saSualo monacems.
magaliTebi
aqcenti gaakeTeT warsul Zalisxmevasa
1. aRiareT progresi da gaumjobeseba. da miRwevebze.
2. mouyeviT maT Tqveni piradi gamocdilebis magaliTad:
Sesaxeb, rogor ganaviTareT Tqveni un- 1. dasaxeT da mimoixileT miznebi moswav-
arebi konkretul sferoSi da mouyvaneT leebTan erTad; sTxoveT maT aRweron,
imaTi magaliTebic, visac icnoben Tqveni rogor gadaWres problemebi.
moswavleebi. 2. SeadareT erTmaneTs TavdacviTi da mar-
3. mouyeviT im moswavleTa Sesaxeb, romelT- cxis amridebeli strategiebi.
ac gadalaxes fizikuri, mentaluri an
ekonomikuri sirTuleebi. damatebiTi informaciisaTvis ix.:
4. nu gaamarTlebT moswavleTa marcxs imis http://www.emory.edu/EDUCATION/mfp/self-ef-
gamo, rom skolis gareT maT raime prob- ficacy.html
lema aqvT. daexmareT maT iyvnen warmate-
bulebi skolaSi.
rwmenebi da TviTsqemebi:
gakveTili maswavlebelTaTvis
Tu moswavles swams, rom mas ar aqvs saTanado unari Tavi gaarTvas
umaRles maTematikas, maSin is swored am rwmenis Sesabamisad imoq-
medebs maSinac ki, Tu misi realuri SesaZleblobebi saSualoze maRa- daakavSireT swavlebas/port-
lia. am moswavleebs naklebi motivacia eqnebaT gaakeTon maTematikuri folios da ganavrceT
amocanebi, ramdenadac isini marcxs elian. Tu moswavleebs swamT, rom ifiqreT swavlebis Tqveneul
maTi warumatebloba miuTiTebs maT sisuleleze, isini TavdacviT meqa- midgomaze. esaa sakiTxi,
nizmebs mimarTaven. mxolod mowodeba, rom ufro metad scadon, ar romelzec xSirad mogiwevT,
aris sakmarisi. moswavleebs sWirdebaT naTeli argumenti, rom maTi saubari roca samuSaos dawye-
bamde gasaubrebaze mixvalT.
Zalisxmeva ukvalod ar Caivlis, rom sulac araa aucilebeli, maRali
ra rwmenebi gaqvT moswavleTa
miznis dasaxva. isini mxolod warumateblobamde miiyvanos, rom maT motivirebasTan dakavSirebiT?
SeuZliaT gaaumjobeson TavianTi Sedegebi, rom maTi SesaZleblobebi rogor SeZlebT moswavleebs
SeiZleba Seicvalos. maT sWirdebaT avTentikuri daxelovnebis gamoc- ganuviTaroT maRali TviTe-
dileba. miTiTebebSi naxavT ideebs TviTefeqtianobisa da TviTRireb- feqtianobis gancda? (ideebi-
ulebis gasaviTareblad. saTvis ix. `rekomendaciebi~).
543
rogor SeiZleba davakavSiroT yvela es informacia motivacias
Tan? rogor SeuZliaT maswavleblebs motivaciis gasaZlierebeli
gar emos, situaciebis, urTierTobebis, Seqmna? am sakiTxebs mogvi-
anebiT SevexebiT.
544
cxrili 10.5.
545
drois ganrigis SemuSaveba klasSi. epSteinma (1989) Seqmna akronimi
TARGET [T-task (amocana), A-autonomy (avtonomia), R-recognition (aRiareba, mo-
woneba), G-grouping (dajgufeba), E-evaluation (Sefaseba), T-time (dro)], raTa
Seejamebina maswavleblis es gavlenis sferoebi. Ees modeli naCvenebia
10.6 cxrilSi.
saswavlo amocanebi
imisaTvis, rom gavigoT, rogor SeuZlia akademiur amocanas imo-
qmedos moswavlis motivaciaze, gavaanalizoT amocana. amocanebi Sei-
Zleba iyos saintereso an mosawyeni. moswavleTaTvis maT sxvadasxva
Rirebuleba aqvT.
546
moswavleebs mosTxovT daizepiron is cnebebi, romelTac arasdros
gamoiyeneben, iswavlon masala mxolod imitom, rom igi testSi Sedis,
ganmeorebiT gaakeTon amocana, romelic ukve kargad aqvT gagebuli,
maSin swavlis motivacia dabali iqneba. magram Tu amocanebi iqneba
avTentikuri, moswavleebi dainaxaven maTi sargeblianobis Rirebule-
bas da es amocana maTTvis mniSvnelovani da saintereso gaxdeba.
lemaze dafuZnebuli swavleba avTentikuri amocanebis gamoyenebis
problemaze dafuZnebuli swavleba avTentikuri amocanebis gamoy-
enebis erT-erTi magaliTia.
Pproblemaze dafuZnebuli swavlebis erT-erT magaliTad SeiZleba problemaze dafuZnebuli
ganvixiloT SemTxveva, roca ilinoisis Statis me-7 da me-8 klasebis swavla _ meTodebi, romlebic
moswavleebs warudgens re-
moswavleebs sTxoves pasuxi gaecaT kiTxvaze: `ra unda gakeTdes, Tu alur problemebs, romelTac
birTvuli narCenebis nagavsayrels Cvens teritoriaze moawyoben?~ mo- SeiZleba calsaxad arc hqon-
swavleebma maleve gaiges, rom es realuri problema martivi ar iyo. deT “swori” pasuxi.
cxrili 10.6
TARGET-is modeli moswavlis swavlis motivaciis gasazrdelad
maswavleblebi mravali sakiTxis Sesaxeb iReben gadawyvetilebas, rac gavlenas axdens moti-
vaciaze. TARGET-is akronimi pirvel planze swevs amocanas, avtonomias, aRiarebas, dajgufe-
bas, Sefasebas da dros.
547
dajgufeba saskolo saqmianobi- iseTi garemos Seqmna, sadac TanamSromlobiTi swavlis,
sa da gamocdilebis miRebuli da mowonebulia problemis gadaWris, gadaw-
organizeba. TiToeuli moswavle; yvetilebis miRebis uzrunve-
socialuri urTierTobebis lyofa;
gafarToeba, gansakuTrebiT, jgufis wevrobis mraval-
rTuli moswavleebisaTvis; ferovnebis Seqmna, raTa
socialuri unar-Cvevebis gaizar-dos TanatolTa urT-
ganviTareba. ierToba;
unarebis mixedviT dajgufe-
buli klasebis gauqmeba.
wyaro: Reinventing Schools for Early Adolescents: Emphasizing Task Goals, by M. L. Maehr and E. M. Anderman, The El-
ementary School Journal, 93.5, pp. 604-605. Copyright © 1993 by The University of Chicago Press. adaptirebulia nebarTviT.
548
sqema 10.1
didi asoebi a
lwer
marT
punqtuacia
ebi
mZime
dasrulebuli
ti
winadadebebi aqcen
SemoqmedebiTo ime
ba il-mZ
wert
wyaro: 150 Ways to Increase Intrinsic Motivation in the Classroom, by James P. Raffini. Published by
Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright (c) 1996 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis
nebarTviT.
549
ukacravad, me aq Cemi nebis kalvin, protestze daxarjuli
vis surs wakiTxulis Sej- maT SeuZliaT Cemi sxeulis
winaaRmdeg var. uars vam- energiis naxevari davalebebi-
ameba? kalvin, Sen xom ara? gadaadgileba, magram Cems suls
bob TanamSromlobaze. saTvis rom mogexmara. . .
ver daatyveveben! Cemi suli
Tavisufalia! kedlebi mas ver
SeuSlis xels! kanonebi ver
SegiZliaT scadoT
SezRudavs! is avtoritets ar
Setyobinebis gamog-
emorCileba!
zavna, Tumca Cemi
suli mas dablokavs!
550
leebma SeiZleba daaskvnan, rom SeqebaSi moiazreba Semdegi: me ar var
Zalian Wkviani da roca warmatebas vaRwev, Seqebas vimsaxureb; kritika
ki niSnavs, rom maswavleblis azriT, me Wkviani var da metis gakeTeba
SemeZlo (Stipek, 2002).
ra saxis mowoneba da aRiareba ubiZgebs moswavleebs ukeT swavlisa
ken? erT pasuxs ruT garneris Sroma (1987) gvaZlevs. me-5 da me-6
klasis moswavleebs misces saintereso, mravalferovani saazrovno
amocanebi. amocanis amoxsnas mohyveboda an personaluri komentari, an
standartuli Seqeba `Zalian kargia~, an Sefaseba qulebiT, an saer-
Tod ar keTdeboda ukukavSiri. interesi, prezentatuloba, Zalisxmevis
atribuciebi da amocanaSi CarTuloba maRali iyo maSin, roca moswav-
leTa Sromas mihyveboda personaluri komentari. egoCarTuli motiva-
cia (survili kargad an ukeTesad gamoiyurebode sxvebis TvalSi) ufro
maRali iyo qulebiT Sefasebisa da standartuli Seqebis Semdeg.
cxrili 10.7
wyaro: Learning Together and Alone: Cooperation, Competition, and Individualization, (5th ed.), by D. Johnson & R. Johnson. Published by Allyn
and Bacon, Boston, MA. Copyright © 1999 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
551
daukavSireT kvlevas sonma da jonsonma (1999) am interpersonalur faqtors amocanis miz-
da ganavrceT
nis struqtura uwodes. gvaqvs sami saxis struqtura: TanamSromluri,
kooperaciuli swavlebis
gansxvavebul formebze Cat- SejibrebiTi da individualisturi. es naCvenebia 10.7 cxrilSi.
arebuli kvlevebis mimoxilvi- rodesac amocana gulisxmobs kompleqsur swavlas da moiTxovs prob
saTvis ixileT O’Donnell, A.M. lemis gadaWris unar-Cvevebs, TanamSromlobas ufro maRal miRwevamde
& O’Kelly, J. (1994). swavla
mivyavarT, vidre Sejibrs, gansakuTrebiT ki im moswavleebSi, romelT-
Tanatolebisagan: pozitiuri
Sedegebis ritorikis miRma. ac naklebi unarebi aqvT. moswavleebi swavloben miRwevis miznebis
“Educational psychology Review“ dasaxvas da molaparakebebs awarmoeben erTmaneTTan. isini ufro metad
6, 321-351. altruistebi xdebian. interaqcia, romelic ase izidavs moswavleebs,
swavlis procesis nawili xdeba. da ra aris Sedegi? Cndeba maslous
daukavSireT kvlevas
da ganavrceT
mier aRwerili mikuTvnebulobis moTxovnileba, da izrdeba motivacia
brofim dawera gakveTilis (Stipek, 2002; Webb & Palincsar, 1996). mravali midgoma arsebobs, romlebSic
prezentaciis wardgenis ram- moiazreba da ganxilulia TanatolebTan erTad swavla da jgufuri
denime magaliTi, romlebic
swavla. amas me-11 TavSi ganvixilavT.
fokusirebuli iyo proce-
durebsa da muqraze:
`nu eliT, rom mTeli dRis Sefaseba. rac ufro didi iqneba aqcenti SejibrebiT Sefasebasa da
ganmavlobaSi gasarTob saqmes qulebze, miT meti moswavle iqneba koncentrirebuli daxelovnebis
mogcemT!~ miRwevis miznebze metad prezentaciis miznebze. da dabali miRwevis
`ybedebi lanCis dros
mqone moswavleebs, romelTac naklebi imedi aqvT, rom kargad moax-
wasakiTxad miiReben mesame
gverds~.
denen prezentacias an daeuflebian amocanas, mxolod is endomebaT,
`Tu aTi saaTisaTvis daas- rom rogorme `bolomde gavidnen~. erTi kvleviT dadginda, rom daba-
rulebT, SegeZlebaT gareT li miRwevis pirvelklaseli moswavleebi Txzavdnen pasuxebs, avsebdnen
gaxvideT~. furcels naxatebiT an iwerdnen sxva moswavleebisagan mxolod im miz
niT, rom rogorme daesrulebinaT, rasac akeTebdnen. erTma moswav-
daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT
lem savarjiSos dasrulebis Semdeg, romelSic mas erTmaneTTan unda
me-12 TavSi ganxiluli iqneba, daekavSirebina sityva da ganmarteba, Tqva: `me ar vici, ras niSnavs es
rogor movigoT dro swav- sityva, magram gavakeTe savarjiSo~ (Anderson, Brubaker, Alleman-Brooks &
lisaTvis xelis SemSleli Duffy, 1985). Rrma Seswavlis Semdeg mkvlevrebma daadgines, rom samuSao
faqtorebis SemcirebiT,
am moswavleebisaTvis metismetad Zneli iyo, amdenad, isini sityvebsa
umtkivneuli cvlilebebiT da
disciplinasTan dakavSire-
da ganmartebebs SemTxveviT akavSirebdnen.
buli problemebis Tavidan rogor SeiZleba maswavleblebma Tavidan aicilon moswavleTa kon
aridebiT. centrireba mxolod qulebze da samuSaos Sesruleba principiT `oRond
es damamTavrebina~? yvelaze TvalsaCino pasuxi SeiZleba iyos: qulebis
gadafasebiT da klasSi muSaobis mniSvnelobis xazgasmiT. moswavleebma
unda Seignon samuSaos Rirebuleba. nacvlad imisa, rom uTxraT maT,
`Tqven dagWirdebaT amis codna testirebisas~, uTxariT, rogor ga-
moadgebaT es informacia nebismieri problemis gadaWrisas, rac maT
endomebaT. warmoidgineT, rom gakveTili iZleva pasuxebs saintereso
kiTxvebze. uTxariT moswavleebs, rom gageba ufro mniSvnelovania,
vidre dasruleba. samwuxarod, mravali maswavlebeli ar mihyveba am
rCevas. Jere Brophy (1988) werda, rom rodesac is da misi kolegebi daax-
loebiT asi saaTis ganmavlobaSi akvirdebodnen eqvs maswavlebels, rom-
lebic sakuTari gakveTilebis prezentacias axdendnen aRmoaCines, rom
isini amas akeTebdnen rutinuli, yovelgvari enTuziazmisagan daclili
sityvebiT. isini aRwerdnen procedurebs, saubrobdnen muqaraze, xazs
usvamdnen dasrulebis mniSvnelobas, mkacri toniT hpirdebodnen mo-
swavleebs, rom ganvlil masalaze eqnebodaT testireba da a.S.
erT-erTi saSualeba, rom xazi gavusvaT swavlis upirates mniSvn-
elobas qulebTan SedarebiT, aris sakuTari Tavis Sefasebis gamoyene-
ba. es avtonimiis winapirobacaa. sakuTari Tavis Sefaseba da miznebis
dagegmva, romelic naCvenebia 10.2 cxrilSi, SeiZleba adaptirebuli da
gamoyenebuli iyos yvela klasSi.
552
dro. gamocdili maswavleblebis umravlesobam icis, rom skolaSi dRis
manZilze Zalian bevri ramaa gasakeTebeli, dro ki sakmarisi ar aris,
maSinac ki, Tu mTeli arsebiT CaerTvebian saqmeSi, moswavleebs uwevT
SeCereba da sxva gakveTilze gadarTva, rogorc ki zari dairekeba, an
roca maswavlebeli etyviT, rom ganrigiT sxva proeqtze gadarTvis
droa. moswavleebma win unda waiwion, rogorc gundma. Tu zogierTi
moswavle ufro swrafad midis win an, piriqiT, sxvebs CamorCeba, mas
mouwevs gundis temps auwyos fexi. amdenad, ganrigi, aiZulebs ra mo-
swavleebs, maTTvis bunebriv tempze swrafad an nela waiwion win, an
Sewyviton procesSi CarTuloba, xSirad xels uSlis motivacias. Zne-
lia ganaviTaro TviTrwmena da Seupovroba moswavleebSi, roca maT ara
aqvT ufleba bolomde miiyvanon is saqme, romelSic CarTulebi arian.
rogorc maswavlebeli, SeZlebT ki swavlaSi CarTulobisa da Seupo
vari swavlisaTvis saWiro drois uzrunvelyofas? zogierT dawyebiT
klasSi aris DEAR dro (Drop Everything And Read _ miatove yvelaferi da
sqema 10.2
sakuTari Tavis Sefaseba da miznebis dagegmva
am formis Sevsebisas moswavleebi kavSirSi afaseben sakuTar Sromasa
da miznebs da samomavlod axal miznebs saxaven.
saxeli xelmZRvaneli
sagani meoTxedi
2. akademiuri mizani:
a) Cemi miRwevis mizani meoTxedis dasrulebamde aris
b) me msurs am miznisTvis muSaoba, radgan
g) me mivaRwev am mizans imiT, rom
variaciebi
konsultants SeuZlia am aqtivobis gamoyeneba yoveli meoTxedis da-
sawyisSi da TviTSefasebisa da miznebis dasaxvis furclebis adaptacia
konkretuli klasisTvis. Semdgomi Sexvedrebi aseve sasargebloa moswav-
leTaTvis sakuTari gegmebis SefasebaSi daxmarebis TvalsazrisiT.
wyaro: 150 Ways to Increase Intrinsic Motivation in the Classroom, by James P. Raffini. Published by
Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright (c) 1996 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcem-
lis nebarTviT.
553
cxrili 10.8
strategia magaliTi
maswavlebeli saubrobs samuSaos `Cven unda SevamowmoT davaleba sul mcire 1 wuTis manZileze,
mniSvnelovnebaze rac niSnavs, rom yuradRebiT unda gadaavloT Tvali~.
naTeli, zusti miznebi maswavlebeli zustad xsnis, rogor arian moswavleebi gada
da miTiTebebi nawilebulni jgufSi da ra evaleba TiToeuls.
riskis gawevis waxaliseba `axali bavSvi mWirdeba, vinc jer ar gamomiZaxia. aba vin
gariskavs?~
kavSiri skolasa da saxlis Soris maTematikis kursis ukeT asaTviseblad, sTxoveT ojaxis wevrebs
Seadginon `ruka~ (Cartebi) im aqtivebisa, rac periodulad meor-
deba kviris ganmavlobaSi.
amocanis mravalgvarad prezentacia maswavlebeli iyenebs gamravlebis oTx gzas: `jadosnuri gamrav-
leba~, simReriT gamravleba, mTeli klasis baraTebis mimoxilva,
TamaSi `msoflios garSemo~.
SemoqmedebiTi azrovnebis stimuli- `Cven dRes movuxmobT fantazias. Cven wavalT warmosaxviT
reba TeatrSi.~
554
motivaciis ZirgamomTxreli ramdenime strategia
strategia magaliTi
inteleqtis da ara Zalisxmevis rodesac moswavle gakveTilze isvris replikas, rom igi sule-
atribucia lia, maswavlebeli arafers ambobs, da cota xnis ASemdeg acxadebs
`aba iman scados, vinc Wkviania~.
maswavlebeli ufro metad aqcents rodesac maswavlebeli awyobs poeziis saRamos, sadac moswavlee-
akeTebs Sejibrze da ara erTobliv bi kiTxuloben leqsebs, xolo maTi Tanatolebi sxedan `JiuriSi~
muSaobaze da qulebiT afaseben gamomsvlelebis wakiTxul leqsebs.
maswavlebeli ar zrunavs axali sas- maswavlebeli xmas uwevs da kritikulia, roca moswavleebi
wavlo unar-Cvevebis skafoldingze raimes Tavs ver arTmeven.
(damxmare saSualebebze)
kavSirebis nakleboba martin luTer kingis xsovnis dRes maswavlebeli atarebs dis-
kusias kingze da Semdeg gakveTilis darCenili dro eTmoba
kolumbs.
negatiur saklaso atmosfero `mapatieT, magram me vTqvi gverdis nomeri. Cumad rom yofiliya-
viT da gesminaT, gaigebdiT.~
aqcentis gakeTeba Sesrulebaze maswavlebeli ambobs, rom mTavaria droze daasrulon da ara
da ara swavlaze iswavlon da eZebon leqsikonebSi.
areuli, keTilmouwyobeli saklaso ar aris gaformebuli stendebi, rukebi, Cartebi, dafebi, sadac
oTaxi moswavleTa namuSevrebi iqneba gamofenili.
555
kulturuli
sxvaobebis
gaTvaliswineba
amocanebis Sed-
genisas zrdis
kulturuli
codnis mniSvn-
elobas. es ki,
Tavis mxriv,
zrdis moswav-
leTa motiva-
cias da maTTvis
saskolo saqmi-
anobis mniSvn-
elobas.
556
erTqmedebiT amocanis tipTan, avtonomiasa da aRiarebasTan, dajgufebis
struqturasTan, Sefasebis procedurebTan, micemul drosTan.
mravalgvaroba motivaciaSi
moswavleebi erTmaneTisagan gansxvavdebian eniT, kulturiT, ekono
mikuri mdgomareobiT, pirovnulad, codniT, gamocdilebiT. amitom gan-
sxvavebulia maTi moTxovnilebebic, miznebic, interesebic, rwmenebic.
magaliTad, TviTrwmena sakvanZo cnebaa motivaciaSi, ramdenadac igi
saSualebas iZleva winaswar vivaraudoT, rogor moaxdens moswavle sa-
kuTari Tavis akademiur prezentacias. magram kulturuli sxvaobebic
arsebiTia. mamrobiTi sqesis da afroamerikeli moswavleebi ufro me-
tad arian darwmunebuli sakuTar akademiur SesaZleblobebSi da maTi
samomavlo miRwevebis winaswar gansazRvra gacilebiT rTulia, vidre
SedarebiT azielamerikeli da mdedrobiTi sqesis moswavleebisa, romle-
bic naklebad amJRavneben sakuTar SesaZleblobebSi zedmet Tavdajere-
bulobas. mamrobiTi sqesis niWieri moswavleebi naklebad avlenen zed-
met Tavdajerebulobas, xolo mdedrobiTi sqesis niWieri moswavleebi,
savaraudod, saTanadod ar Seafaseben sakuTar SesaZleblobebs, maSin,
roca naklebi unaris mqone moswavleebi xSirad amJRavneben sakuTari
Tavis gadaWarbebuli Sefasebis tendencias (Pajares, 2000).
am mravalferovnebaTa gaTvaliswinebam amocanebis Sedgenisas, av- daukavSireT swavlebas/
tonomiis miniWebisas, miRwevis aRiarebisas, dajgufebisas, Sefasebisas, portfolios da ganavrceT
mTeli Tavis rekomendaciebSi
drois menejmentis gansazRvrisas, SeiZleba gavlena moaxdinos moti-
mocemuli rCevebi miusadageT
vaciaze. magaliTisTvis aviRoT interesi. rodesac moswavles weriT im asakobriv jgufs,
davalebebs kulturul konteqstSi asrulebineb, es erT-erTi gzaa misi romelTanac gegmavT
interesis aRZvrisa da SenarCunebisa (Alderman, 2004; Bergin, 1999). rode- Sesvlas.
557
konvergencia: strategiebi motivaciis gasazrdelad
sanam TiToeuli moswavlisa da TiToeuli klasisaTvis ar iqneba Ses
rulebuli oTxi bazisuri piroba, arc erTi mamotivirebeli strategia
ar iqneba warmatebuli. pirveli: klasSi ar unda iyos xelis SemSleli
faqtorebi (me-12 TavSi naxavT im informacias, risi codnac gWirdebaT
imaSi dasarwmuneblad, rom es moTxovna Sesrulebulia); meore: mas-
wavlebeli unda iyos momTmeni da gulSematkivari adamiani, romelic
moswavleebs ar sjis Secdomebis gamo. yoveli moswavle Secdomas unda
ganixilavdes, rogorc swavlisa da ganviTarebis SesaZleblobas (Clifford,
1990, 1991); mesame: davaleba gamomwvevi unda iyos, magram marTebuli.
Tu samuSao Zalian martivia an Zalian rTuli, moswavleebs mcire mo-
tivacia eqnebaT. isini fokusirebas moaxdenen davalebis dasrulebaze
da ara masalis Cawvdomaze; dabolos: saswavlo amocanebi avTentikuri
unda iyos, amocanas ki avTentikurs kulturis gavlena xdis (Bergin,
1999; Brophy & Kher, 1986; Stipek, 1993).
mas Semdeg, rac es bazisuri pirobebi dakmayofildeba, mocemul si
tuaciaSi moswavleTa swavlis motivaciaze gavlena SeiZleba oTx kiTx-
vad CamovayaliboT: SemiZlia Tu ara warmatebiT gavarTva Tavi am amo-
canas? minda Tu ara warmateba? ra mWirdeba saimisod, rom warmatebas
mivaRwio? ganvicdi Tu ara mikuTvnebulobas? ( maRali klasis moswav-
leebSi swavlis motivaciisa da CarTulobis gazrdis komiteti, 2004;
Eccles & Wigfield, 1985). Cven gvsurs, rom moswavleebs sakuTari SesaZle-
blobebis rwmena hqondeT, raTa energiiTa da enTuziazmiT Seudgnen
swavlas; Cven gvsurs, rom maT daafason da gaigon amocanebisa da
muSaobis mniSvneloba imisaTvis, rom iswavlon da mxolod Sefasebis
miRebasa da saqmis dasrulebaze ar iyvnen koncentrirebulni; Cven gv-
surs, maT sjerodeT, rom warmateba mova, roca isini karg saswavlo
strategiebs gamoiyeneben da ara TavdacviT, marcxis Tavidan amride
bel da reputaciis SemnarCunebel strategiebs. rodesac sagani rTu-
lia, Cven gvinda, rom moswavleebi amocanaze iyvnen fokusirebulni
da ar Relavdnen imaze, rom SeiZleba marcxi ganicadon da `gaiTiSon~;
Cven gvsurs, rom moswavleebs hqondeT skolisadmi mikuTvnebulobis
gancda, sjerodeT, rom maswavleblebi da Tanatolebi zrunaven maTze
da SeuZliaT am adamianebs endon.
558
maswavlebelma igi nabij-nabij unda ganaxorcielos da `sub-miznebad~ daukavSireT PRAXIS II™-s
dahyos; daexmaros moswavleebs SeigrZnon winsvla da progresi. Tu da ganavrceT
swavlis Sinagani motivaciis
SesaZlebelia, moswavleebs warudgineT sxvadasxva sirTulis miznebi
mxardaWera (I, C2, 3)
da mieciT arCevanis saSualeba.
praqtikuli rCevebisaTvis,
3. aqcenti gaakeTeT TviTSedarebasa da ara sxvebTan Sedarebaze. daex- miTiTebebisTvis, varaudebi-
mareT moswavleebs dainaxon sakuTari progresi me-6 TavSi aRwerili saTvis, rogor SeiZleba
TviTmenejmentis strategiebis CvenebiT. mieciT konkretuli ukuka- gaizardos da ganmtkicdes
vSiri da SeniSvnebi. uTxariT, ras akeTeben sworad, ras _ SecdomiT swavlis motivacia, mimarTeT
da auxseniT, ratomaa es Secdoma. periodulad dausviT kiTxvebi im moswavleTa CarTulobisa
da motivaciis gazrdas:
problemaze, romelic erT dros rTulad eCvenebodaT, axla ki mar-
http://www.nwrel.org/request/
tivad aRiqvamen. aRniSneT, ramdenad ganviTardnen. oct00/textonly.html.
4. uTxariT moswavleebs, rom akademiuri unarebi gaumjobesebadia
specifikur amocanebTan mimarTebaSi. anu is faqti, rom moswavles
uWirs algebra, sulac ar niSnavs, rom mas geometriac gauWirdeba
an kargad ver iswavlis enebs.
5. mieciT moswavleebs problemis warmatebiT gadaWris magaliTi. gan-
sakuTrebiT maSin, roca giwevT ramdenime gzis gamonaxva. moswav-
leebma unda dainaxon, rom swavla absoluturad umtkivneulod da
uSecdomod ar xdeba, da arc maswavlebelia gamonaklisi.
559
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
560
bi~. rodesac moswavleebi dadebiT pasuxs iZleodnen, maswavlebeli
ekiTxeboda, SeeZloT Tu ara adamianebs arseboba Jangbadis gareSe!
moswavleebs es Tema axali naswavli hqondaT da upasuxes, rom ara.
Semdeg maswavlebeli eubneboda maT, rom sxva planetebis atmos-
feroSi Jangbadi ar aris. am saocarma gansxvavebam sxva planetebze
adamianebis cxovrebis Sesaxeb moswavleebis rwmenasa da im codnas
Soris, rac maT hqondaT Jangbadis Sesaxeb, didi diskusiebi warmoS-
va. isini msjelobdnen sxva planetebis atmosferosa da im arsebebis
Sesaxeb, romelTac am atmosferos pirobebSi cxovreba SeeZloT da
a.S. mSrali leqcia planetebis atmosferos Sesaxeb Zalian mosawyeni
iqneboda, am diskusiam ki sagnis mimarT didi interesi gamoiwvia.
3. aqcieT saswavlo amocana garTobad. bevri gakveTili SeiZleba warim-
arTos simulaciebisa da TamaSebis gziT, rogorc es argumenti/kon-
trargumentSi (Tvalsazrisi-kontrTvalsazrisi) iyo naCvenebi. Tu
marTebulad gamoviyenebT, aseTi gakveTilebi SeiZleba Zalian Rire-
buli da imavdroulad, saxalisoc iyos.
4. gamoiyeneT siaxleebi da iyaviT megobrulebi da daukavSireT nac-
nob Sinaarss. nu CaacivdebiT motivaciis asamaRleblad ramdenime
strategias. saWiroa mravalferovneba. amocanebis miznobrivi struq-
turis mravalferovnebas (TanamSromloba, Sejibri, individualizmi)
iseTive damxmare Zala aqvs, rogorc swavlebis sxvadasxva pirobebs.
rodesac masala abstraqtuli an ucnobia moswavleTaTvis, daakav-
SireT igi maTTvis kargad nacnob raime saganTan an movlenasTan.
magaliTad, imisaTvis, rom gaagebinoT maT im teritoriis sidide,
sadac aTenis akropolisia ganTavsebuli, SeadareT igi safexburTo
moedans. Brophy-m (1988) aRwera erTi maswavlebeli, romelmac moswav-
leebs waukiTxa nawyveti `spartakidan~, imis saCveneblad, rogori
monoba iyo antikur samyaroSi.
561
Tumca gaxsovdeT, rom roca moswavleebi isedac dainteresebulni
arian, dajildoebas SeuZlia xeli SeuSalos Sinagan motivacias.
3. swavlebisas gamoiyeneT problemuri situaciebi da avTentikuri
amocanebi. daakavSireT saswavlo sakiTxebi realur cxovrebiseul
problemebTan.
562
Sejameba
ra aris motivacia? brivi moTxovnilebebi maslous mixedviT.
maslou oTx dabali safexuris moTxovnilebas
gansazRvreT motivacia. motivacia aris Sinagani (usafrTxoebis, uSiSroebis, mikuTvnebulobis da
mdgomareoba, romelic aRZravs, warmarTavs da TviTSefasebis) uwodebda ukmaris moTxovnile-
ganamtkicebs qcevas. motivaciis Seswavla foku- bebs. rodesac dakmayofilebulia es moTxovnile-
sirebulia Semdeg sakiTxebze: rogor da ratom bebi, dRis wesrigSi dgeba TviTrealizaciis
iwyeben adamianebi spacifikuri miznebisaken aq- moTxovnileba. man Camoayaliba sami maRali do-
tivobas, ra dro sWirdebaT maT, rom CaerTon aq- nis moTxovnileba (inteleqtualuri miRwevis,
tivobaSi, ramdenad intensiurad arian CarTulni, esTetikuri siamovnebis, TviT-aqtualizaciis),
ramdenad Seupovrebi arian miznis misaRwev ma- romelTac arsobrivi moTxovnilebebi uwoda.
Teul mcdelobebSi, ras fiqroben da grZnoben rodesac es moTxovnilebebi kmayofildeba, iz-
mTel am procesSi. rdeba pirovnebis motivacia _ ufro metad ganvi-
Tardes da dakmayofilebis sxva wyaroebi eZebos.
ra gansxvavebaa Sinagan da garegan motivacias So-
ris? Sinagani motivacia _ esaa tendencia moiZio ra aris molodinis RirebulebiTi Teoriebi? am
da gadalaxo gamowvevebi, rodesac mivyvebiT Cvens TeoriebSi gamoTqmulia mosazreba, rom miz-
pirovnul interesebs da vaviTarebT SesaZleblo- nis miRwevis Cveneul motivacias ganapirobebs
bebs. esaa motivacia gaakeTo raRac, rac ar aris warmatebis molodini da CvenTvis am miznis Rire-
valdebuleba da ar xar iZulebuli. garegani mo- buleba. Tu romelime maTgani nulis tolia, moti-
tivacia efuZneba iseT faqtorebs, romlebic araa vaciac nuls utoldeba.
dakavSirebuli TviTon aqtivobasTan. Cven realu-
rad ar varT dainteresebulni am saqmianobiT, Cven ra aris legitimuri periferiuli monawileoba? es
mxolo is gvaRelvebs, ras movigebT amiT. imas niSnavs, rom jgufis saqmianobaSi xdeba dam-
wyebebis CarTvac, maSinac ki, Tu maTi SesaZle-
ra mniSvneloba aqvs kauzalobis lokuss motiva blobebi jer saTanadod ar aris ganviTarebuli.
ciasTan mimarTebaSi? arsebiTi gansxvaveba Sinagan axalbedebisa da eqspertebis identoba mWidro
da garegan motivacias Soris aris moqmedebis kavSirSia maT monawileobasTan jgufis saqmi-
pirovnebiseuli mizezi. anu, sadaa moTavsebuli anobaSi. isini motivirebulni arian Caswvdnen da
qcevis kauzalobis lokusi, pirovnebis SigniT Tu gaiTavison jgufis Rirebulebebi da saqmianoba
mis gareT. Tu lokusi internaluria, motivacia da SeinarCunon jgufTan identoba.
Sinagania; Tu lokusi eqsternaluria, maSin mo-
tivaciac garegania. xSirad motivacia orive ele-
ments moicavs. faqtobrivad, Sinagani da garegani
moTxovnilebebi: kompetenturoba, avtono-
motivacia ori gancalkevebuli tendenciaa, rom- mia, mikuTvnebuloba
lebic SeiZleba erTdrouladac moqmedebdnen.
ra bazisuri moTxovnilebebi axdens gavlenas moti-
ra aris sakvanZo faqtorebi motivaciaSi bihevior- vaciaze da rogor moqmedebs motivaciaze TviTdeter-
istuli, humanisturi, kognituri da sociokulturuli minacia? TviTdeterminaciis Teoria varaudobs,
midgomebis mixedviT? bihevioristebi wina planze rom motivaciaze gavlenas axdens kompetenturo-
sweven garegan motivacias, romelsac ganapirobebs bis, avtonomiis, kontrolisa da mikuTvnebulo-
wamaxalisebeli stimulebi, jildo da dasja. hu- bis moTxovnilebebi. rodesac moswavleebs aqvT
manistebi aqcents Sinagan motivaciaze akeTeben, TviTdeterminaciis gancda, isini Sinaganad ari-
romelsac qmnis pirovnebis zrdis, TviTrealiza- an motivirebulni, ufro maRali TviTSefaseba
ciis, TviTgansazRvris moTxovnilebebi. kognitiv- aqvT da mets swavloben. aqvs Tu ara moswavles
istebi xazs usvamen pirovnebis mier mniSvnelobis, TviTdeterminaciis gancda, nawilobriv damokide-
gagebis, kompetenturobis mopovebis survils da bulia maswavlebelze _ ra saxisaa moswavleebTan
individis atribuciebisa da interpretaciebis Za- misi komunikacia, aris es informaciis miwodeba
las. sociokulturuli midgoma aqcents akeTebs Tu maTze kontrolis mopovebis mcdeloba. amas
jgufis saqmianobaSi legitimur CarTulobasa da garda, maswavlebeli moswavles unda acnobdes
jgufTan identobaze. perspeqtivebs, aZlevdes arCevanis saSualebas,
asabuTebdes SezRudvebis saWiroebas. igi moswav-
ganasxvaveT erTmaneTisagan deficituri da arso- lis cud Sedegs unda aRiqvamdes problemad, ro-
563
melic saWiroebs gadaWras da ara gasakritikebel informaciam SeiZleba Seaferxos swavla.
obieqtad.
ra rols asrulebs SfoTva motivaciaSi? saqmia
nobaTa umravlesobisTvis arsebobs agznebis op-
miznobrivi orientacia da motivacia timaluri done. zogadad agznebis maRali done
ra saxis miznebia yvelaze metad mamotivirebeli? sasargebloa martivi amocanebis SemTxvevaSi,
mizani zrdis motivacias, Tu aris specifikuri, magram kompleqsuri amocanebisaTvis umjobesia
zomierad rTuli da axlo momavalSi ganxor- dabali agzneba. rodesac agzneba Zalian daba-
cielebadi. lia, maswavlebels cnobismoyvareobis gamowveva
SeuZlia moswavleebis codnis deficitis gamoye
nebiT an raime sxva aqtivobiT. Zlieri SfoTva ag-
aRwereT daxelovnebulobis miRwevis, prezentaciis,
znebis maRali donis erT-erTi magaliTia.
samuSaosTvis Tavis aridebisa da socialuri mizne-
bi. daxelovnebulobis miRwevis mizani aris cod-
nis SeZenis, unar-Cvevebis dauflebis swrafva; rogor aferxebs SfoTva motivacias? SfoTva Sei-
es ubiZgebs moswavleebs moiZion gamowvevebi da Zleba iyos cudad gamosvlis mizezic da Sedegic.
Seupovrad gaumklavdnen siZneleebs. prezenta- igi SeiZleba xels uSlides yuradRebis koncen-
ciis mizani aris kargi niSnebis miRebis, sxvebTan tracias, swavlas an gaxsenebas. bevr SfoTian mo-
SedarebiT ufro Wkvianad, an unarianad gamoCe- swavles daxmareba sWirdeba, imisTvis, rom aiT-
nis swrafva; es ubiZgebs moswavleebs dakavebulni visos gamocdis Cabarebisa da swavlis efeqturi
iyvnen mxolod sakuTari TaviT da imaze fiqriT, strategiebi.
rogor warmoCndebian (egoCarTuli moswavleebi).
moswavleebma SeiZleba daisaxon es miznebi an Tavi
aaridon maT. Tavis aridebas didi problemebi mo-
rwmenebi da TviTsqemebi
hyveba. Tavis amridebeli moswavleebis meore tipi rogor moqmedebs motivaciaze rwmena unaris Sesa
is moswavleebia, romlebic yvelaze advil gzebs xeb? rodesac adamianebi iziareben unaris ucvle
eZeben situaciis mosagvareblad. maT mxolod is lobis, damoukideblobis Teorias, anu sjeraT,
surT, ipovon umartivesi gzebi situaciidan ga rom unari fiqsirebuli ram aris, isini amJRavne-
mosaZromad. socialuri miznebis mqone moswavle ben tendencias _ dasaxon prezentaciis miznebi
ebs sxvadasxva faqtorma SeiZleba Seuwyos xeli an da Tavidan airidon marcxi. rodesac darwmuneb-
Seaferxos swavlaSi. es maT specifikur miznebzea
ulni arian, rom unari ganviTarebadia (progresu-
damokidebuli (kerZod, garToba megobrebTan Tu li midgoma), isini ufro daxelovnebis miznebs
ojaxis gaxareba). daisaxaven da marcxsac konstruqciulad gaum-
klavdebian.
ra xdis klasSi miznis dasaxvas efeqtian? imisaTvis,
rom miznis dasaxva klasSi iyos efeqtiani, mo- ra aris atribuciebis sami ganzomileba vaineris
swavleebs dakvirvebiT unda mivceT ukukavSiri
TeoriaSi? vaineris Teoriis mixedviT, warmatebisa
progresis Sesaxeb. zogadad, moswavleebi iTa-
da marcxis mizezis atribucia sami ganzomilebiT
viseben iseT miznebs, romlebic realisturi,
SeiZleba davaxasiaToT: lokusi (internaluria
zomierad rTuli da mniSvnelovania da romelTa
mizezi Tu eqsternaluri), stabiluroba (myaria
mniSvnelovneba damajereblad aris argumen- mizezi Tu cvalebadi), pasuxismgebloba (SeuZlia
tirebuli. Tu ara individs gaakontrolos mizezi). mTavari
problema motivaciasTan dakavSirebiT maSin iCens
interesebi da emociebi Tavs, roca moswavles warumateblobis mizezad
stabiluri, arakontrolirebadi movlena miaC-
rogor moqmedebs interesebi da emociebi motiva- nia. es moswavleebi SeiZleba Seeguon marcxs, Ca-
ciaze? emociebi gavlenas axdens swavlasa da in- vardnen depresiaSi da gauCndeT umweobis gancda,
formaciis gadamuSavebaze. moswavleebi ufro rasac, Cveulebriv, `aramotivirebulobas~ vuwo-
met yuradRebas aqceven, ufro metad swavloben debT.
da imaxsovreben informacias, romelic maTSi emo-
ciur reaqciebs iwvevs da dakavSirebulia maT in- ra aris TviTefeqtianoba da rogor aris igi da-
teresebTan. yovel SemTxvevaSi, saWiroa sifrTx-
kavSirebuli daswavlil umweobasTan? TviTefeqtia
ile. `macdurma detalebma~, saintereso, magram
noba gulisxmobs garkveul situaciaSi sakuTari
araarsebiTma da swavlisaTvis aracentralurma
kompetenturobis Sesaxeb adamianis rwmenas. qme-
564
diTunarianoba, kontroli, TviTgansazRvra kri- swavleebs, gavlenas axdens motivaciaze. rode-
tikuli sakiTxebia Sinagan motivaciasTan mimar- sac moswavleebs aZleven iseT amocanas, romelic
TebaSi. rodesac adamianebs sjeraT, rom sx- dakavSirebulia maT interesebTan, aRviZebs maT
vadasxva movlena da Sedegi maT cxovrebaSi cnobismoyvareobas an dakavSirebulia realur
umetesad arakontrolirebadia, maT SeiZleba cxovrebiseul problemebTan, moswavleTa swav-
ganuviTardeT daswavlili umweoba, rac, Tavis lis motivacia ufro maRalia. amocanebs SeiZleba
mxriv, dakavSirebulia sami saxis: motivaciur, hqondes Sesrulebis, Sinagani da sargeblianobis
kognitur da afeqtur deficitTan. moswavleebi, Rirebuleba. Sesrulebis Rirebuleba aris moswav-
romlebic uimedod grZnoben Tavs, aramotivire- lisaTvis warmatebis mniSvnelovneba. Sinagani Ri-
bulni da saqmisadmi gulgrilni iqnebian. isini rebuleba exeba im siamovnebas, rasac moswavle amo-
xelidan gauSveben SesaZleblobas gaavarjiSon canisgan iRebs. sargeblianobis Rirebuleba imiT
da ganaviTaron unar-Cvevebi da SesaZleblobebi, ganisazRvreba, am amocanis SesrulebiT ramdenad
ganuviTardebaT kognituri deficiti da xSirad SegviZlia mivuaxlovdeT Cvens moklevadian Tu
SeawuxebT iseTi afeqturi problemebi, rogori- Sors mimaval miznebs.
caa depresia, SfoTva, gulgriloba.
ganasxvaveT SezRuduli da SeuzRudavi arCevani.
rogor axdens TviTRirebuleba gavlenas motiva umarTavi aRmoCenebisa da umizno diskusiis ms-
ciaze?daxelovnebulobaze orientirebuli mos gavsad, arastruqturirebulma da umarTavma ar-
wavleebi afaseben miRwevas, maTTvis unari gaum- Cevanma SeiZleba Zalian cudad imoqmedos swav-
jobesebadia _ amdenad, fokusirebulni arian laze. amis alternativa SezRuduli arCevania.
daxelovnebulobis miRwevis miznebze, ar er- mivceT moswavleebs arCevanis saSualeba, ro-
idebian risks da marcxsac konstruqciulad um- melic Rirebul amocanebs daayenebs maT winaSe,
klavdebian. dabali TviTRirebuleba, rogorc magram aseve mivceT ufleba _ mihyvnen pirovnul
Cans, dakavSirebulia marcxis Tavidan amridebel interesebs. balansi saukeTeso gamosavalia. ase
da masTan Semgueblur strategiebTan, raTa in- rom, moswavleebi arc zedmeti TavisuflebiT gav-
dividi daculi iyos marcxis Sedegebisagan. aseT elurdebian da arc SezRudulad da mowyenilad
daxmarebas xanmokle efeqti aqvs da sabolood igrZnoben Tavs.
anadgurebs motivaciasa da TviTSefasebas.
rogor SeiZleba aRiarebam Seamciros moswavlis
motivacia skolaSi swavlisadmi: motivacia da TviTefeqtianoba? aRiarebas da jil-
TARGET dos klasSi SeuZlia gazardos swavlis motivacia,
Tu erTic da meorec aris Sedegi exeba pirovnuli
gansazRvreT swavlis motivacia. maswavleblebi gan ganviTarebisa da ara SejibrSi mopovebuli gamar-
sakuTrebiT erTi tipis motivaciiT arian dain- jvebisa. Seqeba da jildo fokusirebuli unda
teresebulni _ moswavleTa swavlis motivaciiT. iyos moswavlis mzard kompetenturobaze. xandax-
moswavleTa swavlis motivacia erTdroulad an Seqebas SeiZleba paradoqsuli Sedegi mohyves _
pirovnuli niSanicaa da mdgomareobac gulisx- moswavleebma maswavleblis kritika an Seqeba aRiq-
mobs seriozul damokidebulebas akademiur sa- van, rogorc gadakruli naTqvami maT unarebze.
muSaosTan, misgan rac SeiZleba metis miRebas da
am procesSi Sesabamisi saswavlo strategiebis CamoTvaleT sami miznobrivi struqtura da ga-
gamoyenebas. nasxvaveT isini erTmaneTisagan. moswavleTa urT-
ierTobaze TanaklaselebTan gavlenas axdens
ra aris TARGET? esaa akronimi, romelic exeba saqmianobis miznobrivi struqtura. miznobrivi
eqvs sferos, sadac maswavlebeli iRebs gadaw- struqtura SeiZleba iyos SejibrebiTi, individ-
yvetilebas da gavlenas axdens moswavlis swavlis ualisturi da TanamSromluri. TanamSromluri
motivaciaze. es sferoebia: amocanis xasiaTi; av- miznobrivi struqtura aqezebs motivacias, swav-
tonomia, romelic eniWebaT moswavleebs muSaobi- las, gansakuTrebiT ki dabali SesaZleblobebis
sas; rogoraa aRiarebuli da mowonebuli moswav- mqone moswavleebSi.
lis miRweva; gamocdilebis dajgufeba; Sefasebis
procedurebi; drois ganrigis SemuSaveba. rogor SeiZleba SefasebiTma klimatma imoqmedos
miznebis dasaxvaze? rac ufro SejibrebiTia Sefa
rogor axdens gavlenas motivaciaze amocanebi? seba, miT ufro metad saxaven moswavleebi prezen-
amocanebi, romelTac maswavleblebi aZleven mo- taciis miznebs da imaze axdenen fokusirebas,
565
rom `kompetenturad warmoCndnen~, anu xdebian vis, rom gaizardos swavlis motivacia, maswav-
egoCarTulebi. rodesac fokusi ufro metad Ses- leblebi moqnilni unda iyvnen saklaso drois
rulebazea da ara gagebaze, swavlaze, moswavleebs ganrigis SemuSavebisas. im moswavleebs, romlebic
mxolod is surT, rom bolomde miiyvanon samuSao, iZulebulni arian ahyvnen maTTvis bunebrivad
gansakuTrebiT ki maSin, Tu is rTulia. misaRebze, aseve im moswavleebs, romelnic iZule-
bulni arian Sewyviton muSaoba saqmeSi CarTvisTa-
nave, swavlaSi Seupovroba ar ganuviTardebaT.
ra gavlenas axdens dro motivaciaze? imisaT
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM - Tan
ganixileT es sakiTxebi, rogorc es Tavis da- rulebdiT? risi molodini gqondaT, rodesac
sawyisSi gaakeTeT: ramdenad maRali iyo TqvenSi resursebi iTxoveT? gibiZgebT Tu ara kuriku-
TviTdeterminaciis gancda, rodesac irCevdiT lumi da saskolo Sefaseba, rom dasaxoT miznebi
skolaSi muSaobas da rodesac am davalebas as- TqvenTvis da Tqveni moswavleebisaTvis?
rogor moiqceodnen?
gTavazobT ramdenime maswvleblis pasuxs kiTxvaze, rogor moiqceodnen moswavleTa motivaciis gas-
azrdelad mwiri resursebis pirobebSi.
566
xelmZRvaneloebi imisaTvis, rom efeqturi mas- sadegi informaciis wyaro, es Zalian efeqturia,
wavleblebi iyoT. gadaxedeT kurikulums da gam- garda amisa, moswavleebs uyvarT da ainteresebT
oyaviT miznebi, romelTa Sesrulebac gevalebT is sagani, romelsac maTTvis pativsacemi da say-
TiToeul safexurze. mas Semdeg, rac TqvenTvis vareli maswavlebeli aswavlis. Tu vigrZnobdi,
cnobili gaxdeba miznebi, gamoiCineT kreatulo- rom masala Zalian rTulia, gakveTils davyofdi
ba. moswavleTa motivireba da daintereseba buneb nawilebad da gamoviyenebdi sxvadasxv teqnikas _
rivi ram aris. arCevanis micemiTa da swavlebis diskusiebs, ganmeorebiT swavlas, jgufur pro-
sxvadasxva meTodis gamoyenebiT maT aqtiurad eqtebs _ raTa moswavleebi daweodnen swavlis
CarTavT swavlaSi. bavSvebi sasiamovnod gagaoce- TavianT safexurs. rodesac moswavleebi motivi-
ben, rogorc ki maT arCevanis saSualebas miscemT. rebulebi arian, isini yvelafers gaarTmeven Tavs,
ragind rTuli iyos masala. bavSvebi motivireb-
ulebi xdebian, roca xedaven, rom maswavlebeli
maikl iasisi, tanglenis dawyebiTi skola,
gulwrfelad zrunavs maTze.
minetonka, minesota.
codnis SeZena xdeba aqtiuri swavlebiTa da
monawileobiT. samuSao rveulebis (romlebic sa- pemgaskili, meore klasis maswavlebeli
varjiSoebzea fokusirebuli) micema, rogorc riversaidis dawyebiTi skola, dublini,
codnis pirveladi wyarosi, SeiZleba mosawyeni ohaio.
aRmoCndes moswavleTaTvis. me am situacias ase mi- swavleba kreatuli unda iyos. gamoiyeneT
vudgebodi: pirvel rigSi CavrTavdi moswavleebs Tqveni dro da SemoqmedebiToba, raTa gaiTval-
diskusiebSi da Sevafasebdi maT arsebul cod- iswinoT is miznebi, romelTa miRwevac gevalebaT
nas. Semdeg mivcemdi maT gamowvevis winaSe davay- da moifiqreT is gzebi, romelTa saSualebiTac
enebdi da gavafarTovebdi maT codnas marTuli gaxdiT am miznebs mniSvnelovans Tqveni moswav-
aRmoCenis gziT, daveyrdnobodi magaliTebs am leebisaTvis da miusadagebT maT. gamoiyeneT
`mosawyeni~ samuSao rveulebidan. sanam isini da- sxva SesaZlo resursebi, biblioTekebi, biuroe-
moukideblad imuSaveben cnebebze samuSao rveu- bi, resurs-centrebi. dagegmeT iseTi aqtivo-
lebSi, gaizrdeba maTi TviTefeqtianoba da TviT- bebi, rogoricaa videoCvenebebi, jgufuri muS-
Sefaseba. aoba, eqskursiebi, proeqtebi, raTa SeinarCunoT
moswavleTa interesi da CarTuloba. isargeb-
leT im saSualebebiT, rac moswavleebs saxl-
keli makelroi bonini, Si aqvT _ videoCanawerebi, wignebi, interneti.
umaRlesi skolis mrCeveli. klein oukis
gaocdebiT, iseTi daxmarebis gaweva SeuZliaT
umaRlesi skola, springi, texasi.
TanamSromlur mSoblebs, Tuki maT daxmarebi-
mesame klaselebTan aqtiuri swavleba, sagni
sTvis mimarTavT. Tqven SegiZliaT aratradici-
sadmi interesisa da enTuziazmis gamovlena gazr-
uli gziT gamoiyenoT Zveli samuSao rveulebis
dis moswavleTa interess da CarTulobas. ramden-
furclebic ki. SegiZliaT xeli SeuwyoT moswav-
jer mogismeniaT aseTi ram: `is iyo qali = energia
leTa warmatebas susti mkiTxvelebis ufro kom-
da saukeTeso maswavlebeli, vinc ki odesme myo-
petentur mkiTxvelebTan dawyvilebiT. aqcenti
lia. yvelaze mosawyen da rTul Temasac ki sax-
gaakeTeT imaze, rom saWiroa erToblivi muSao-
alisos da sainteresos xdida~. me es bevrjer mo-
ba masalis aTvisebisaTvis. aqtiuri monawileoba
mismenia da es amtkicebs Cems mosazrebas. roca
da CarTuloba daexmareba Tqvens moswavleebs
maswavlebeli Relavs imaze, rom moswavleebma
ukeT gamoTqvan TavianTi azrebi.
aRiqvan masala, rogorc maTTvis saWiro da gamo-
567
11
Tavi
maswavleblis Canawerebi :
TanamSromloba Tanatolebi
mSoblebi da maswavleblebi
kolaboracia da kooperacia
568
rogor moiqceodiT?
Tu raime saSineli
maswavleblis tragedia moxdeba, maga
kritikuli azrovneba
ra uSualo reaqcia geqnebaT?
Canawerebi liTad, 11 seqtemberis
ras etyviT im moswavleebs, romlebic Zalian
teraqtis msgavsi, an SeW
ra skolaSi, rogor gaumklavdebiT am situa- nerviuloben da tirian?
cias? warmoidgineT, rom skolaSi xarT, zamTar- rogor moiqceviT Semdegi ramdenime kvirisa
ia, samSabaTi dRea, gviani dila da samxrobT. da Tvis manZilze, roca moswavleebi SiSiT
gaigeT, rom skolis maxloblad viRac moswav- gaixseneben aseT movlenebs?
leebs msawavleblebi da sxva moswavleebi auyva-
niaT mZevlad. dadis aTasgvari xmebi, arian Tu kolaboracia
ara SeiaraRebuli moswavleebi, ra moTxovnebi klasis 2 sxva wevrTan erTad moifiqreT ras
aqvT, vin arian, ramdeni mZevali hyavT da rodis
etyodiT klass.
daiwyo es incidenti. Tqveni skolis maswavle-
blebsa da moswavleebs ojaxebi da megobrebi
hyavT im raionSi sadac Tqven imyofebiT. mo-
swavleebi Zalian Relaven, zogi tiris.
u
maRlesi skolis moswavleebSi CarTulobisa roca waikiTxavT mTel Tavs, SegeZlebaT upa
da swavlisadmi motivaciis gazrdis komite- suxoT Semdeg kiTxvebs:
ti (2004) statias `CarTuloba skolaSi~ ase
iwyebda: `swavla da warmateba saswavlo proces- ra gavlenas axdens socialuri urTierToba
Si aqtiur CarTvas moiTxovs _ Raribia moswavle skolaSi swavlaze?
Tu mdidari, zangi, mulati, Tu TeTrkaniani.~ rogor uwyobs xels TanamSromlobiTi swav-
CarTuloba ufro mets niSnavs, vidre kognituri lebis strategiebi akademiur da socialur
procesebi da motivacia. CarTuloba, rogorc ganviTarebas?
komiteti aRniSnavda, `gulisxmobs moswavlis ra problemebi SeiZleba gaCndes TanamSrom-
CarTvas socialuri urTierTobebis qselSi~.
lobiT swavlebasTan dakavSirebiT da rogor
am TavSi SevexebiT CarTulobis ramdenime
SeiZleba avaridoT maT Tavi?
mniSvnelovan aspeqts, romelTac didi mniSvn-
rogor SemiZlia Sevqmna saswavlo erToba
eloba aqvT warmatebisaTvis, rogorc skolaSi,
Cems klasSi?
ise mis gareT. daviwyebT kolaboraciiTa da
ra SeiZleba gakeTdes Zaladobis sapasuxod
TanamSromlobiT, rac niSnavs sxvebTan er-
skolaSi da rogor unda moxdes Zaladobis
Tad muSaobas swavlis procesSi. Semdeg gan-
vixilavT saklaso erTobis sakiTxs. da bolos, prevencia?
CarTul swavlebas klasis miRma. mTeli Tavis ra SesaZleblobebi da problemebi SeiZleba
manZilze yuradRebas gavamaxvilebT imaze, ra gaCndes servis swavlebasTan dakavSirebiT?
SeiZleba gaakeTon maswavleblebma, rom xeli
Seuwyon yvela moswavlis CarTulobas.
569
es Tavi CarTul swavlebas eZRvneba. garkveuli TvalsazrisiT, es
Tavi imis erTgvar kulminaciad SeiZleba CaiTvalos, rac ukve viciT in-
dividualuri gansxvavebebis, swavlebis, motivaciis Sesaxeb. CarTuloba
moicavs iseT qcevebs, rogorebicaa yuradReba, Zalisxmeva, Seupovroba,
gamZleoba siZneleebis winaaRmdeg; aseve iseT emociebs, rogoricaa en-
Tuziazmi, siamaye, interesi, siamovneba. moswavleebi saskolo saqmiano-
baSi SeiZleba CaerTvnen TanatolebTan da maswavleblebTan megobruli
kavSirebis saSualebiT, sportuli gundebis wevrobiT, sxvadasxva aq-
tivobebSi monawileobiT. amdenad, CarTuloba moicavs socialur kav-
Sirebs. da bolos, CarTuloba kognituria, radgan moswavleebi swav-
laSi axdenen Tavisi gonebrivi unarebis investirebas. isini iyeneben
kognitur da metakognitur strategiebs, informaciis gadamuSavebas,
damaxsovrebas, sakuTari Tavis, rogorc moswavleebis Sesaxeb rwmenebis
formirebas.
CarTuli swavleba mniSvnelovania yoveli moswavlisa da yoveli
es gogona, rogorc Cans, swav- skolisaTvis, radgan aseT moswavleebs xSirad ufro maRali miRwevebi
laSi CarTuli moswavlea. ra aqvT; swavlis process mowyvetili moswavleebi ki xSirad erTad gar
socialurma kavSirebma Sei- bian skolidan (Fredericks, Blumenfeld & Paris, 2004). araCarTulobis Sede-
Zleba Seuwyos xeli mis Car-
Tulobas?
gebi Zalian seriozulia, gansakuTrebiT ki Rataki moswavleebisTvis.
privilegirebuli ojaxebis Svilebis swavlisaken Semobruneba ufro
SesaZlebelia fsiqologiuradac da qceviTac. magram im moswavleebs,
daukavSireT kvlevas romelTac privilegiebi ar aqvT, aseTi CaurTveloba Zalian Zvirad
da ganavrceT ujdebaT. amas ewireba maT mier arCevanis gakeTebis saSualeba. diplo-
dawyebiTi skolis Jurnalis misa da saWiro unar-Cvevebis gareSe isini umuSevrobis, siRatakis,
1999 wlis maisisa da 2000
janmrTelobis Seryevis, kriminalur cxovrebis wesSi CarTvis safrTx-
wlis maisis gamoSveba exeboda
skolaSi miRweul Sedegebs _ is winaSe dganan. bevri skola, romelsac aseTi moswavleebi hyavs, ver
socio-emocionalur ganvi- axerxebs maTi CarTulobis gazrdas verc kogniturad, verc emociu-
Tarebas, TviTregulirebas, rad, ver qcevis TvalsazrisiT (umaRlesi skolis moswavleebSi CarTu-
fizikur aqtivobasa da servis
lobisa da swavlisadmi motivaciis gazrdis komiteti, 2004). ra unda
swavlebas subieqtebis gauT-
valiswineblad. gakeTdes aseT dros? Zalian mniSvnelovania socialuri procesebi.
570
Tanatolebi
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT gaixseneT skolis wlebi. gyavdaT
Tu ara aseTi megobrebi: normalurebi, popularulebi, `Wkuis kolofe-
bi~, xumarebi, wveulebis moyvarulebi, narkomanebi, da a.S.? romeli
kategoria warmoadgenda Tqvens skolaSi umravlesobas? ra gavlenas
axdendnen megobrebi Tqvenze?
571
daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT mSoblebi da maswavleblebi
mesame TavSi vnaxeT, rom
maswavlebelTa mxridan yur- did rols asruleben mSoblebi da maswavleblebi. rodesac gamoi-
adReba Zalian mniSvnelovania; kiTxes 3407 moswavle me-9-dan me-12 klasamde da sTxoves maT, aRe-
gansakuTrebiT ki im moswav- weraT mSoblebis da TanatolTa jgufis orientacia, aRmoCnda, rom
leebisaTvis, romlebic riskis is mozardebi, romlebmac mSoblebi daaxasiaTes, rogorc avtoritetu
qveS arian skolaSi.
lebi (momTxovnebi, magram pasuxismgeblobiT savse, racionaluri da
demokratiulebi), iyvnen keTilganwyobilebi da afasebdnen, rogorc
ufrosebis, ise TanatolTa Sefasebebs, yofiliyvnen `normalurebi~ da
`Wkuiskolofebi~. is moswavleebi ki, gansakuTrebiT gogonebi, romle-
bic mSoblebs axasiaTebdnen, rogorc ara mzrunvelebs, xSir SemTxveva-
Si ugulebelyofdnen ufrosebis Rirebulebebs da iyvnen `wveulebis
moyvarulebi~ da `narkomanebi~. xolo Semwynarebeli mSoblebis biWebs
ufro metad garToba ainteresebdaT, anu `wveulebis moyvarulebi~
iyvnen (Durbin, Darling, Steinberg & Brown, 1993). faqtobrivad, mozarde-
bi, romelTac hyavT avtoritetuli mSoblebi midrekilni arian mo-
eqcnen Tanatolebis gavlenis qveS saskolo miRwevebTan mimarTebaSi,
xolo narkotikebisa da alkoholis gamoyenebis mxriv naklebad eqcev-
ian TanatolTa gavlenis qveS, gansakuTrebiT maSin, Tu megobrebsac
avtoritetuli mSoblebi hyavT (Collins, Maccoby, Steinberg, Hetherington &
Bornstein, 2000).
rodesac bavSvebs saerTod ara hyavT megobrebi an cota megobari
hyavT, maswavleblebsa da mSoblebs mniSvnelovani rolis Sesruleba
SeuZliaT, raTa waaxalison saskolo miRwevebi. ketrin venzelma da misma
kolegebma aRmoaCines, rom maswavleblebis mxridan aRTqmuli mxardaWera
dakavSirebulia swavlisadmi pozitiur motivaciasTan da skolaSi arse-
bul wesrigTan (Wentzel & Battle, 2001). amas garda, saSualo skolaSi mas-
wavlebelTa mier gamoTqmul mowonebas anazRaurebs TanatolTa mxri-
dan uaryofis negatiuri efeqti. is moswavleebi ki, romlebsac cota
megobari hyavT, magram ar arian uaryofilni TanatolTa mxridan, da
amave dros mowonebas imsaxureben maswavleblebis mier, inarCuneben
mowesrigebulobas rogorc akademiur, ise socialur aspeqtSi.
CarTuli swavlebisTvis socialuri procesebis mniSvneloba Segvi-
Zlia umaRlesi skolis moswavleebSi swavlisadmi motivaciisa da Car-
Tulobis gazrdis komitetis (2004) sityvebiT SevajamoT:
garda imisa, rom swavla gulisxmobs kognitur procesebs,
swavlisadmi motivacia damokidebulia moswavlis socialur
urTierTobaze. imis albaToba, rom moswavleebi iqnebian mo-
tivirebulni da aqtiurad CaerTvebian swavlis procesSi, iz-
rdeba, roca amas mxars uWeren maswavleblebi, ojaxi da Tana-
tolebi. amdenad, CarTuloba yuradRebas amaxvilebs kavSirze
moswavlesa da im socialur garemos Soris, romlis farglebSic
mimdinareobs swavla. skolebi, romlebic aqcents akeTeben Car-
Tulobaze, uzrunvelyofen mikuTvnebulobis gancdas person-
alizebuli instruqtirebis, moswavleTa cxovrebisadmi intere-
sis gamovlenis, mxardamWeri, yuradRebiani socialuri garemos
Seqmnis saSualebiT (gv. 3).
572
kolaboracia da kooperacia
573
daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT kolaboracia, jgufuri muSaoba
mikuTvnebulobis moTxovnile-
ba mesame safexuria maslous da kooperatiuli swavleba
mier warmodgenil ierarqi-
aSi, romelic me-10 TavSi iyo terminebi _ kolaboracia, jgufuri swavla da TanamSromlobiTi
ganxiluli. urTierTobis swavla xSirad erTi mniSvnelobiT gamoiyeneba. maT Soris msgavseba
SenarCunebis moTxovnile- marTlac aris, magram aris gansxvavebac. gansxvaveba kolaboraciasa
ba Zalian Zlieria. me es da TanamSromlobas Soris yovelTvis rodia cxadi. ted panici (Ted
gamaxsenda, rodesac Cemma
Panitz, 1996) saubrobs Semdeg gansxvavebebze: kolaboracia esaa xedva,
qaliSvilma me-4 klasSi miiRo
SeniSvna. man baraTi gadasca Tu rogor unda daamyaro urTierToba sxvebTan _ rogor iswavlo da
amxanags gakveTilis dros. imuSao. kolaboracia urTierTobis gzaa imaTTan, vinc gansxvavebulia,
lizis axsna aseTi iyo: lanCis aqvs Zalaufleba. TanamSromloba ki, amave dros, aris sxva adamian-
dros Sexla-Semoxla hqondaT ebTan erTad muSaoba erTi raime saerTo mizinis misaRwevad (Gillies,
da `es saqme unda gaerCia~.
2003). kolaboraciuli swavlebis fesvebi britanel pedagogebSi unda
veZioT, romelTac surdaT, maT moswavleebs aqtiurad gamoeyenebinaT
Seswavlili literatura. TanamSromlur swavlebas amerikuli safuZve-
li aqvs, rasac fsiqologebis, jon diuisa da kurt levinis SromebSi
vipoviT. SeiZleba isic iTqvas, rom TanamSromlobiTi swavleba ko-
laboraciis erT-erTi gzaa.
jgufuri muSaoba gulisxmobs ramdenime moswavlis erTobliv meca-
dineobas _ isini SeiZleba TanamSromlobdnen da SeiZleba ara. jgufSi
SeiZleba ganxorcieldes mravali saqmianoba. magaliTad, moswavleebma
SeiZleba erToblivad Caataron adgilobrivi kvleva. Tu moswavleebma
10 axali cneba unda iswavlon biologiaSi, ratom ar unda mivceT maT
ufleba, gainawilon es terminebi da erTmaneTs aswavlon? rac mTa-
varia, darwmundiT, rom jgufis TiToeul wevrs SeuZlia amocanasTan
gamklaveba. zogjer isec xdeba, rom mTeli jgufis saqmes erTi-ori
moswavle akeTebs.
jgufuri muSaoba SeiZleba Zalian gamosadegi iyos, magram TanamS-
romlobiTi swavleba ufro mets moiTxovs, vidre ubralod bavSvebis
ganawilebas jgufebSi. anjela o’doneli (Angela O’Donnell) da jim o’keli
(Jim O’Kelly) aRweren maswavlebels, romelmac ganacxada, rom iyenebda
`TanamSromlur swavlebas~ rodesac, awyvilebda moswavleebs da av-
lebda maT referatis daweras, oRond TiToeul moswavles referatis
mxolod erTi nawili unda daewera. samwuxarod, maswavlebelma maT ar
gamouyo erTad samuSao dro. moswavleebma miiRes Sefaseba mxolod
TavianTi nawilis mixedviT da jgufuri Sefaseba mTliani proeqtis
Sesabamisad. erTma moswavlem miiRo umaRlesi Sefaseba, Tavis nawilSi,
magram C Sefaseba mTlian proeqtSi, imitom, rom misma partniorma mi-
iRo F. gamovida, rom erTi moswavle daisaja C SefasebiT im situaciis
kolaboracia – xedva, Tu gamo, romlis gakontrolebac Tavad ar SeeZlo. xolo meore moswavle,
rogor unda daamyaro urT- romelsac araferi gaukeTebia, dajildovda C SefasebiT. es ar yofila
ierToba Sengan gansxvavebul TanamSromluri swavleba, amas jgufur muSaobasac ki ver davarqmevT.
adamianebTan; pativs scems
gansxvavebebs, avtoritetebs da
iTvaliswinebs sxvis codnas.
kooperaciuli jgufebis miRma. kooperaciul swavlebas didi istoria
aqvs amerikis ganaTlebis sistemaSi. jer kidev adreul 1900-ian wlebSi
kooperacia - erToblivi jon diui akritikebda Sejibris moments ganaTlebaSi da mouwodebda
muSaoba saerTo miznebis mis-
pedagogebs, SeeqmnaT skolis iseTi struqtura, romelic demokrati-
aRwevad.
uli swavlebis principebze iqneboda agebuli. es ideebi uaryofil
kooperaciuli swavla - gansx- iqna 40-50-ian wlebSi da maTi adgili SejibrebasTan dakavSirebulma
vavebuli unarebis moswavleTa
ideebma daikava. 60-ian wlebSi individualuri da TanamSromluri swav-
muSaoba jgufebSi, sadac isini
iReben jildos jgufis saerTo lebis struqturebi kvlav aqtualuri gaxda. es erTi mxriv adamianis
warmatebis Sesabamisad. uflebebis dacviT iyo ganpirobebuli da, meore mxriv, interaqciuli
574
cxrili 11.1
wyaro: wignidan Educational Psychology Review, 6, gv. 327, ‘Learning from Peers: Beyond the Rhetoric of Positive Results’, A.M.
O’Donnell-isa da J.O’Kelly-is avtorobiT. saavtoro ufleba © 1994 Plenum Publishing Corporation. ibeWdeba Springer Science
and Business Media-s didsulovani nebarTviT.
575
ba socialur interaqciaSi aRmocendeba da Semdeg xdeba individis
mier maTi internalizeba. bavSvebi sxvebTan erTad ukeT Seasruleben
gonebriv amocanebs, sanam SeZlebdnen amas individualurad. amdenad,
TanamSromlobiTi swavleba uzrunvelyofs socialur mxardaWeras da
amzadebs sayrdens (scaffolding) saimisod, rom moswavleebma win waiwion
swavlis mxriv.
cxrili 11.1 ajamebs TanamSromlobiTi swavlebis funqciebs sx-
vadasxva Teoretikosis xedvis mixedviT da aRwers TiToeuli jgufis
ramdenime elements. TanamSromlobiTi swavlebis am funqciebma sarge-
beli rom moitanos, jgufis wevrebi erTmaneTTan mWidrod unda Tanam-
Sromlobdnen, TiToeuli monawile CarTuli unda iyos saqmianobaSi.
magram, rogorc es yovelma maswavlebelma Tu mSobelma icis, TanamS-
romloba avtomaturad ar iwyeba bavSvebis jgufebSi gadanawilebiT.
576
TanamSromlobiTi swavlebis amocanebi
TanamSromluri jgufebis dagegmva iwyeba miznis dasaxviT. risi
gakeTeba evalebaT moswavleebs? ra aris amocana? TanamSromluri
jgufebis amocanebi SeiZleba iyos met-naklebad struqturirebuli.
maRalstruqturirebuli amocanebi gulisxmobs varjiSs, sxvadasxva
rutinebisa da procedurebis aTvisebas, kiTxvebis gacemas saxelmZ-
RvaneloebSi dasmul sakiTxebze, maTematikur angariSsa da a.S. nak-
leb struqturirebuli kompleqsuri amocanebis SemTxvevaSi ki ar aris
zustad Camoyalibebuli procedurebi, moiTxovs problemis moZie-
bas da maRali safexuris azrovnebas. arasrulad struqturirebuli
problemebi aris kidec namdvili jgufuri amocanebi da moiTxovs
resursebs (codna, unar-Cvevebi, strategiebi problemebis gadasaWre-
lad, kreatuloba) jgufis yoveli wevrisagan. maRalstruqturirebuli
amocanebi ki aseve efeqturad SeiZleba gadaiWras individualurad. es
gansxvaveba Zalian mniSvnelovania, radgan swored nakleb struqturi-
rebuli, kompleqsuri, namdvili jgufuri amocanebi moiTxovs ufro me-
tad maRali xarisxis interaqcias, vidre rutinuli amocanebi, rodesac
saqme exeba swavlasa da problemis gadaWras (Cohen, 1994; Gillies, 2004).
577
socialuri unar-Cvevebisa da komunikaciis amocanebi. rodesac wyvi-
lebSi swavlebis mizani gvaqvs, socialurma unar-Cvevebma da interjgu-
furma Sexedulebebma, mravalgvarobis Sefasebam, specifikuri rolebis
ganawilebam da jgufis SigniT funqcionirebam SeiZleba komunikacias
Seuwyos xeli (Cohen, 1994; Kagan, 1994). aseT situaciebSi kargi iqneba,
Tu liderobis xSirad SecvliT. umciresobebis warmomadgenlebsa da
moswavle gogonebs eqnebaT saSualeba, ganaviTaron liderobis unar-
Cvevebi. amas garda, jgufis wevrebi gaecnobian TavianTi megobrebis
liderobis unars (Miller & Harrington, 1993). jildo albaT ar iqneba
saWiro, isini CaerTvebian saqmianobaSi, raTa Camoayalibon erToba, pa-
tiviscema, pasuxismgebloba gundis TiToeul wevrze.
578
kooperaciuli jgufebis Seqmna. ra zomisa unda iyos kooperaciuli
gundi? pasuxi damokidebulia saswavlo miznebze. Tu moswavleebs ub
ralod masalis gadaxedva, gameoreba evalebaT, erT jgufSi 4, 5 an 6
moswavlis gaerTianeba savsebiT misaRebia. magram Tu mizani TiToeuli
moswavlisTvis imis xelSewyobaa, rom man monawileoba miiRos diskus-
iebSi, problemis gadaWraSi, Seiswavlos kompiuteri, aseT SemTxvevaSi
2-4 moswavlis gaerTianeba ufro marTebulia. TanamSromluri jgufebis
formirebisas sasurvelia sqesTa balansis dacva. zogma kvlevam ga-
moavlina, rom rodesac jgufSi cota gogonaa, isini diskusiis miRma
rCebian, miuxedavad imisa, rom SeiZleba ufro unarianebi iyvnen. amis
sapirispirod, rodesac jgufSi erTi an ori biWia, isini liderebad
iqcevian xolme, maT yovelTvis ekiTxebian azrs gogonebi, miuxedavad
imisa, rom es biWebi SeiZleba Zalian morcxvebi da naklebad unari-
anebi iyvnen. zogadad, morcxv moswavleebTan individualuri muSaoba
jobia (O’Donnell & O’Kelly, 1994; Webb & Palincsar, 1996). ra SemTxvevasTanac
unda gvqondes saqme, maswavlebelma unda akontrolos jgufebi, raTa
darwmundes, rom yvelas Seaqvs wvlili saerTo saqmianobaSi, yvela aq-
tiurobs da swavlobs.
579
mare ambobs: `13 gavamravloT 29-ze~, Semdeg daxmarebis mimRebi svams
kiTxvas: `ratom 29-ze?~ kiTxvis sworad dasma da gasagebad axsna kri-
tikuli sakiTxia da Cveulebriv, es unar-Cvevebi unda iswavlebodes.
cxrili 11.2
daxmarebis doneebi kooperaciul jgufebSi
moswavleebi ukeT swavloben, Tu isini gascemen da iReben
maRali donis daxmarebas
maRali
6 verbalurad Camoyalibebuli axsna imisa, rogor
unda gadaiWras problema mTlianad an nawilobriv
(`13 centi gaamravleT 29-ze, radgan pirveli
wuTis Semdeg rCeba 29 wuTi~)
wyaro: wignidan ‘Productive helping in cooperative groups’ by N.M. Webb, S.H. Farviar, &
A.M. Mastergeorge. Theory in Practice, 41 (1), gv. 14 saavtoro ufleba © College of Educa-
tion, The Ohio State University. yvela ufleba daculia. ibeWdeba nebarTviT.
580
cxrili 11.3
moswavleTa SesaZlo rolebi kooperaciul swavlaSi
imis mixedviT, ra daniSnuleba aqvs jgufs da ra asakisani arian
misi wevrebi, es miniWebuli rolebi SeiZleba xelSemwyobi aRmoCndes
TanamSromlobasa da swavlaSi. ra Tqma unda, SesaZlebelia moswav-
leebs dasWirdeT swavla, rogor iTamaSon es rolebi, magram rolebi
ise unda icvlebodes, rom moswavleebma SeZlon, monawileoba miiRon
jgufuri swavlebis sxvadasxva aspeqtSi.
roli aRwera
wyaro: wignidan Cooperative Learning by S. Kagan. Published by Kagan Publishing, San Clem-
ente, CA. saavtoro ufleba © 1994 Kagan Publishing. adaptirebulia nebarTviT. 1-800-WEE
CO-OP.
581
cxrili 11.4
jgufis zoma 2-5 kaciani jgufebi, saer- 2-4 kaciani jgufebi, Sereuli 2-4 kaciano jgufebi.
da Semadgenloba To interesebi, Sereuli SesaZleblobebi, saSualoze SearCieT wevrebi ise,
jgufebi, meCxeri jgufebi maRali/saSualoze dabali an rom xeli Seewyos in-
maRali-dabali/saSualo-sa- teraqcias.
Sualo
garegani aucilebeli ar aris, Tumca saWiroa, raTa waaxalisos moti- ar aris aucilebeli.
jildo SeiZleba gamosadegi iyos. vacia, Zalisxmeva, Seupovroba.
moswavleTaTvis mosmena, monacvleoba, kiTxvebis dasma, axsna, Si- kiTxvebis dasma, axsna,
aucilebeli waxaliseba, konfliqtis naarsis codna, strategiebis elaboracia, Semow-
unar-Cvevebi mogvareba daswavla meba, divergentuli
azrovneba, racionaluri
azrovneba, sinTezi
dasawyisi erTi an ori unari, magali- moswavleTa wyvilebis saubari masalis erTdrouli
Tad, mosmena da perifra- erTmaneTSi ganxilva
zireba
wyaro: wignidan ‘Implications of cognitive approaches to peer learning for teacher education’ by A. Woolfolk Hoy & M. Tschannen-
Moran in Cognitive perspectives on peer learning, A. O’Donnell & A. King (red.), 1999, gv. 278. adaptirebulia Lawrence Erlbaum
Associates, Inc da Anita Woolfolk Hoy-s nebarTviT.
582
momxseneblebi erTmaneTTan faqtebs, Teoriebsa da aRmoCenebs. kvleve- daukavSireT kvlevas da
bi aCvenebs, rom aseTi rolebis gamoyeneba uzrunvelyofs klasSi dia- ganavrceT
King. A. (1990). TanatolTa in-
logs, azrovnebasa da problemis gadaWras, cnebebis wvdomas (Palincsar
teraqciis gazrda da swavleba
& Herrenkohl, 2002). cxrili 11.4 ajamebs am rCevebs kooperaciuli swav- urTierTgamokiTxvis saSu-
lebis formirebisaTvis. alebiT. American Educational
Research Journal, 27, 664-687.
TanamSromlobis formebi
axla ganvixilavT gansxvavebul strategiebs rogorc socialuri,
ise kognituri swavlebis dasanergad.
583
konkretul enaze? SeiZleba yvela dabadebidanvea laparakis un-
ars moklebuli, an rame amdagvari. rogor Seqmnian isini Tavi-
anT kulturas, an eqnebaT Tu ara saerTod kultura?
sali: es imas niSnavs, rom isini ver SeZleben erTmaneTTan urTierTo-
bas.
jimi: ar eqnebaT musikac. imitom rom ver SeZleben imReron.
bari: moicadeT! ratom ver SeZleben erTmaneTTan komunikacias? iq
neb maT ganaviTaron araverbaluri enis sistema, rogorc iciT,
adamianebi iyeneben Jestebis enas (King, 2002).
cxrili 11.5
584
am meTodebis garda, spenser kaganma (1994) ganaviTara TanamSrom-
lobiTi swavlebis mravali struqtura, romlis mizani sxvadasxva saxis
saswavlo da socialuri amocanebis Sesrulebaa. CanarTSi `rekomenda
ciebi~ SemogTavazebT ideebs imis Sesaxeb, rogor unda danergoT koope
raciuli swavleba praqtikaSi.
585
rekomendaciebi: kooperaciuli swavlebis gamoyeneba
moargeT jgufis zoma da misi Semadgenloba teraqciis gaZliereba, divergentuli az-
Tqvens saswavlo miznebs. rovnebis gaSlili diskursis stimulireba.
586
uwevT laparaki, axsna da interaqcia. faqtobrivad, jigsous meTodi
ganviTarda mravalferovan jgufebSi maRali urTierTdamokidebulebis
Seqmnis aucileblobis pasuxad. eliot aronsonma da misma studentebma
gamoigones jigsous klasi. aronsonma ganaviTara meTodi: `rogorc
aucilebloba feTqebadi situaciis mosagvareblad.~ (Aronson, 2000, gv.
137). sasamarTlos gadawyvetilebiT, im dros ostinis skolebSi, sa-
dac aronsoni moRvaweobda, desegregacia moxda. TeTrkaniani, afro-
amerikeli, espanuri warmoSobis moswavleebi erTad isxdnen klasebSi
`jigsou~ _ kooperaciuli
da erTmaenTs dasanaxad ver itandnen. mtroba da SuRli derefnebSi
sistema, romelSic jgufis
muSti-kriviT grZeldeboda. aronsonis pasuxi jigsous klasi iyo. TiToeuli wevri valdebulia,
jigsouSi jgufis TiToeul wevrs eZleva masalis raRac nawili, sxva wevrebs aswavlos sagnis
romelic unda iswavlos jgufis danarCenma nawilmac, xolo TviTon es erTi konkretuli nawili.
587
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
jigsous strategiis Seqmni- `me gavacnobiere, rom vicodi. Tqven Zalian maRa-
dan ramdenime wlis Semdeg marTla suleli ar li iyaviT (es yvelaferi ma-
eliot aronsonma Semdegi vyofilvar~ Sin gamaxsenda, roca Tqvens
werili miiRo: wigns vkiTxulobdi), ase
eqvsi futi, didi Savi wveri gqondaT da Zalian
Zvirfaso profesoro aronson!
sasacilo iyaviT, yvelas gvacinebdiT.
me var ___ universitetis kursdamTavrebuli.
yvelaze mniSvnelovani ki isaa, rom rodesac
dRes miwveva miviRe harvardis samarTlis skol-
muSaoba daviwyeT jigsous jgufebSi, me mivxvdi,
idan. es albaT ucnaurad ar mogeCvenebaT, magram
rom sulac ar viyavi iseTi suleli. is bavS-
neba momeciT, raRac giTxraT. me meeqvse Svili
vebi, romelTac mtrad miviCnevdi, Cemi megobrebi
var SvidSvilian ojaxSi. da gaxlavarT erTader-
gaxdnen, maswavlebelic Zalian megobruli iyo
Ti Cems da-Zmebs Soris, romelic kolejSi Cair-
Cemdami. me Semiyvarda skola, Semiyvarda swavla
icxa, iq swavla daasrula da axla samarTlis
da Sedegad axla harvardSi mivdivar.
skolaSi midis.
Tqven albaT aseT werils bevrs iRebT, ma-
Tqven albaT dainteresdiT, ratom gwerT da
gram mainc gadavwyvite momewera, radgan mindoda,
getrabaxebaT viRac ucxo adamiani sakuTari miR-
raRac meTqva. rogorc deda miyveba, momakvdavi
wevebis Sesaxeb. Tumca, me mTlad ucxo ara var,
davbadebulvar. saxlis pirobebSi gavCndi da
miuxedavad imisa, rom piradad arasodes Sevx-
Turme Wiplari kiserze mqonda Semoxveuli. bebi-
vedrivarT. iciT, gasul wels me socialuri
aqalma xelovnuri sunTqva Camitara da sikvdils
fsiqologiis kurss gavdiodi Tqveni wigniT
gadamarCina. is rom axla cocxali iyos, masac
`socialuri cxoveli~ da roca winaswarmzao-
mivwerdi werils, vetyodi, rom me Wkviani da
bisa da jigsous Sesaxeb wavikiTxe, es yvelaferi
kargi biWi gavizarde da axla harvardSic ki
Zalian nacnobad momeCvena. Semdeg gavacnobiere,
mivdivar. magram, samwuxarod, is ramdenime wlis
rom me pirveli vswavlobdi im klasSi, sadac
win gardaicvala. amitom axla gwerT Tqven _
Tqven jigsous strategia ganaxorcieleT. ma-
adamians, romelic im bebiaqalze aranakleb mniS-
Sin me-5 klasSi viyavi da ostinSi vswavlobdi.
vnelovani xarT CemTvis. Tqvenc masaviT ixseniT
roca vkiTxulobdi, mivxvdi, rom me viyavi is
Cemi sicocxle.
biWi, Tqven rom karlosad moixseniebdiT. Sem-
deg Tqvenc gagixseneT. roca pirvelad SemoxvediT wyaro: wignidan Nobody Left to Hate: Teaching Compassion
after Columbine, by E. Aronson. Published by Worth Publish-
Cvens klasSi, me Zalian SeSinebuli viyavi da ers. saavtoro ufleba © 2001 Worth Publishers. ibeWdeba
mZulda skola. Tavi suleli megona, araferi ar Henry Holt and Company, LLC.-s nebarTviT.
saklaso erToba
588
konfliqtis marTva SeiZleba
rTuli movlena aRmoCndes
axalgazrdebisTvis. kvleveb-
ma aCvena, rom mravali kon-
fliqti saSualo da umaRles
skolebSi an destruqciuli
gziT iWreba an saerTod ar
gvardeba.
589
cxrili 11.6
akademiuri da interpersonaluri konfliqti da swavla
Tu kargad warimarTeba, konfliqti SeiZleba swavlebis xelSemwyobic aR-
moCndes. akademiur konfliqtebs kritikul azrovnebamde da konceptualur
cvlilebebamde mivyavarT. interesTa konfliqti gardauvalia, magram Sesa-
Zlebelia misi ise warmarTva, rom wagebuli aravin darCes.
wyaro: wignidan ‘The Three Cs of School and Classroom Management’, by D. Johnson and R. Johnson. In H.J.
Freiberg (Ed.), Beyond Behaviorism: Changing the Classroom Management Paradigm. Boston: Allyn and Bacon.
saavtoro ufleba © 1999 Allyn & Bacon. adaptirebulia nebarTviT.
590
arsebuli konfliqtebis Sesaxeb (Johnson, Johnson, Dudley, Ward & Magnuson,
1995; Rose & Gallup, 2001). dawyebiT skolebSi konfliqti xSirad xdeba
resursebis gamo (saskolo inventari, kompiuteri, sportuli aRWur-
viloba, saTamaSoebi) upiratesobebis miniWebis gamo (romeli aqtivoba
unda ganxorcieldes Tavdapirvelad da jer romeli TamaSi unda iTa-
maSon). 30 wlis win Catarda kvleva sami didi qalaqis 8000 moswavleze
da aRmoCnda, rom moswavleebs Soris konfliqtebis 90% an destruqci-
ulad gvardeba, an saerTod ar gvardeba (DeCecco & Richards, 1974). mas
Semdeg Catarebul SedarebiT mcire kvlevebmac igive Sedegebi aCvena.
rogorc Cans, konfliqtebis arsebobis pirobebSi mTavari strategiaa
ugulebelyofa, Zala da muqara (Johnson et al, 1995). Tumca, arsebobs
ukeTesi gzebic _ TanatolTa mediacia da molaparakebis strategiebi,
romlebic mTeli cxovrebis manZilze iswavleba.
cxrili 11.7
ra unda gakeTdes da ra ar unda gakeTdes gamojavrebasTan dakavSirebiT
gamojavrebam SeiZleba tragikul Sedegebamdec migviyvanos. isaubreT klasSi imis Sesaxeb,
rogor unda moiqcnen aseT dros moswavleebi.
wyaro: wignidan Secondary Classroom Management: Lessons from Research and Practice (3rd ed.), by C. S. Weinstein. Published
by McGraw-Hill. saavtoro ufleba © 2003 McGraw-Hill. adaptirebulia McGraw-Hill Companies-s nebarTviT.
591
3. SeatrialeT perspeqtiva. SeafaseT situacia sxva adamianis TvaliT,
SecvaleT rolebi da imsjeleT am kuTxidan.
4. gamoyaviT sul mcire sami SeTanxmeba, romelic ormxriv sargebels
moitans. dasaxeT miznebi, iazrovneT SemoqmedebiTad da darwmun-
diT, rom yvelas aqvs Zala, moifiqros problemis gadaWris gza.
5. miaRwieT integraciul SeTanxmebas. darwmundiT, rom gaTvaliswine-
bulia orive mxaris miznebi. Tu araferi gamova, scadeT cvlilebebi
an CarTeT saqmeSi mesame mxare _ mediatori.
moqalaqeobrivi Rirebulebebi
sazogadoebas aerTianebs moqalaqeobrivi Rirebulebebi _ rwmenebi-
sa da Sexedulebebis erToblioba. am RirebulebaTa aTviseba xdeba
pirdapiri swavlebis, modelirebis, literaturis kiTxvis gziT, jgu-
fur diskusiebSi CarTviT, mosazrebebis gaziarebiT. zog maswavlebels
aqvs `mosazrebebis yuTi~, sadac moswavleebs SeuZliaT Cayaron Tavian-
Ti mosazrebebi werilobiTi saxiT. yuTi ixsneba kviraSi erTxel klasis
Sekrebisas da moswavleebis mosazrebebi Sekrebazeve ganixileba. jon-
soni da jonsoni (1999) gvTavazoben klasis krebis magaliTs, sadac ga-
nixileba mosazrebebi pativiscemis Sesaxeb. erTi moswavle eubneba da-
narCen klaselebs, rom man wina dRiT Tavi damcirebulad igrZno, roca
aravin usmenda mas, TamaSis wesebis axsnas rom cdilobda. moswavleebma
ganixiles, ras niSnavs, roca pastiviscemiT gepyrobian da ratom aris
pativiscema mniSvnelovani. Semdeg moswavleebi erTmaneTs uziarebdnen
592
pirovnul gamocdilebas, ras ganicdidnen, roca iyvnen pativiscemiT
garemoculni an roca, piriqiT, uyuradRebod grZnobdnen Tavs.
593
daukavSireT kvlevas Semdeg, erTi moswavle, saxelad eSvorti, mivida esmesTan da yurSi
da ganavrceT CasCurCula, rom raRacis Tqma undoda TanaklaselebisaTvis:
ixileT ‘Educational Leadership’-
is 2003 wlis martis gamoS- me davayene is piriT klasisaken, davade xelebi mxrebze, da
vebis ramdenime statia Temaze danarCen moswavleebs vuTxari: `eSvorts unda, raRac gagizia
`mzrunveli skolebis Seqmna~.
roT. imedi maqvs, gaiTvaliswinebT ukve Seswavlil moTxrobas.~
aq aris statiebi dacinvaze,
Tanaklaselebs Soris ndobaze, `me mxolod cxra-naxevari TiTi maqvs, _ amoiluRluRa eS-
servis swavlebaze, erTobis vortma da xelebi aswia, _ Zalian gTxovT, nu damcinebT amis
Camoyalibebaze da a.S. gamo.~
ix. ‘Educational Leadership’-is klasi azuzunda, magram maleve dawynarda. bolos bili wa
2003 wlis seqtembris gamoS-
modga da wamoiyvira: `yvelas seirs vuCveneb, vinc ki gabedavs
vebis ramdenime statia Temaze
`urTierTobebis Camoyalibeba da dagcinebs!~
klasebSi~. aq aris statiebi `ho, mec!~ Tqva kerkma.
moswavleebis mosmenaze, empa- `ho, eS! Sen marto gviTxari, Tu romelime sxva klasis mo-
Tiaze, motivaciaze. swavle dagcinebs da Cven mas movuvliT!~
ix. Johnson, D. W. & Johnson,
klasi erT muStad Seikra. eSvorti momibrunda da gamiRima.
R. (2005). specialuri gamoS-
veba: `mSvidobis swavleba~. es iyo literaturis Zala!
Teoria praqtikaSi, 44 (4).
CarTva erTobaSi
SeiZleba dainteresdeT, pirvelad ra nabijebi unda gadadgaT er-
Tobis Sesaqmnelad. aq mocemulia, rogor aRwera me-7 klasis maswavle-
belma sakuTari samuSao gamocdileba inglisuris Semswavlel erT-erT
klasSi, rodesac is cdilobda, SeemuSavebina wesebi da procedurebi
(Freiberg, 1999, gv. 171).
Tavdapirvelad, roca klasTan muSaoba daviwye, moswavleebs
vkiTxe, rogor warmoedginaT Cveni erTad muSaoba. Semdeg vuTx-
ari, Tavad me rogor vapirebdi maTTan muSaobas. gamaoca damTx-
vevebma. maT surdaT, scodnodaT, ra saxis testebs SevTavazebdi,
ra raodenobisa da xarisxis samuSao eqnebodaT Sesasrulebeli,
rogor davalebebs mivcemdi, raze visaubrebdiT klasSi, ra ra-
odenobiT da intensivobiT eqnebodaT saSianao davalebebi, sad
SeeZloT dajdoma, rogori iqneboda Sefaseba, aRiricxeboda Tu
ara monawileoba gakveTilze. Cven visaubreT saukeTeso da cudi
gakveTilebis Sesaxeb. visaubreT pativiscemaze da pativisce-
mis saWiroebaze ideebisa da erTmaneTis mimarT, mosmenaze da
aqtiuri monawileobis miRebis survilze. vesaubre maT `Cems mas
wavleblobis droze~ da maT `moswavleobis droze~. es iyo xuTi
Tvis win. da axla gaognebuli var TanamSromlobis xarisxiT. wina
wlis kurikulumis kvalobaze, bevrs mivaRwie. Cven gvaqvs klasis
kreba kviraSi erTxel, sadac ganvixilavT, rogor midis muSaoba
da saWiroa Tu ara, rom SevcvaloT raime. Cven SevqmeniT saklaso
konstitucia da vimsjeleT masze, roca vigrZeniT, rom cvlile-
bebi iyo Sesatani. ar mjeroda, rom es rames Secvlida, magram mo-
swavleebma marTla gamakvirves TavianTi mondomebiT, pasuxismge-
blobiT. es namdvilad warmatebuli welia. guli mwydeba, rom is
mTavrdeba da Cemi moswavleebi Semdeg safexurze gadadian. minda,
rom vTxovo skolis direqtors, momces ufleba, Semdeg welsac me
vaswavlo Cems moswavleebs. ToTxmeti welia maswavlebeli var, ma-
gram es weli saukeTeso iyo CemTvis. me vgrZnob mxardaWeras Cemi
moswavleebis mxridan da Cemma moswavleebmac miTxres, rom isinic
imaves grZnoben Cemgan.
594
argumenti / kontrargumenti
unda iswavlebodes Tu ara skolebSi Rirseba da TanagrZnoba?
yvela pedagogi ver Tanxmdeba imaze, unda Rirsebis swavleba
kontrargumenti
iswavlebodes Tu ara skolaSi TanagrZnoba, araefeqturi da saSiSia.
tolerantoba da keTilSobilebisa da moral- alfi koni (Alfie Kohn, 2002) aRniSnavs, rom
urobis sxva aspeqtebi. aq ori sawinaaRmdego termin `Rirsebis swavlebas~ ori mniSvneloba
azria moyvanili. aqvs. pirveli zogadi mosazrebaa, romelsac iz-
iareben mSoblebic da pedagogebic da gulisx-
argumenti saskolo swavleba unda
mobs imas, rom moswavleebi unda gaizardon
moicavdes Rirsebis
karg, mzrunvel, patiosan adamianebad. meore
swavlebas.
aris programebisa da strategiebis viwro wyeba
am mosazrebis momxreebi aqcents akeTeben
garkveuli Rirebulebebis saswavleblad. cota
skolaSi Zaladobaze, mozardTa fexmZimobaze,
iqneba iseTi adamiani, romelic SeiZleba ar dae-
narkotikebis gamoyenebaze, rogorc imis naTel
Tanxmos pirvel mosazrebas, magram meore mniS-
dasturze, rom pedagogebma unda izrunon moral-
vnelobasTan dakavSirebiT azrTa sxvadasxvaoba
urobasa da Rirsebaze. isini amboben, rom ojaxe-
arsebobs. magaliTad, koni (2002) ambobs:
bi ukve naklebad zrunaven am sakiTxebze da es
roli axla skolam unda Seasrulos. Tomas likona is, rac igulisxmeba Rirsebis swavle-
(Thomas Lickona, 2002) aRwers Rirsebis swavlebas, baSi, umetes SemTxvevaSi aris Segonebebi
rogorc awon-dawonil, dakvirvebul Zalisxmevas, da garegani stimulebi, romlebic Seqmnil-
romlis Sedegadac unda moxdes adamianis iseTi ia saimisod, rom aiZulos moswavle, ufro
Tvisebebis kultivireba, rogoricaa sibrZne, pati- muyaiTad imuSaos da gaakeTos is, rasac mis-
osneba, saTnoeba, disciplina. Rirsebis swavlebis gan iTxoven. maSinac ki, roca waqezebulia
miznebia Sromismoyvare adamianebis aRzrda, kar- sxva Rirebulebebi (vTqvaT, mzrunveloba
gi skolebis daarseba (romlebic yuradRebianebi da patiosneba), swavlebis SerCeuli meTodi
iqnebian da did wvlils Seitanen adamianis gana- aris indoqtrinizaciis tolfasi. aqcenti
TlebaSi) da kargi sazogadoebis formireba (ro- keTdeba ufro moswavleTa garkveul qcev-
melic efeqturad gaumklavdeba iseT problemebs, aSi wavarjiSebaze, imis nacvlad, rom vubi-
rogorebicaa Zaladoba da siRatake). am miznebis ZgoT maT Rrma, kritikuli azrovnebisaken.
gansaxorcileblad, likonas rwmeniT, moswavleebs
konis varaudiT, nacvlad imisa, rom vizrun-
unda hqondeT codna, moraluri azrovneba, emo-
oT moswavleTa xasiaTis gamosworebaze, ukeTesi
cionaluri Tvisebebi: TviTpativiscema da empa-
iqneba, Tu skolebis struqturis gamosworebaze
Tia, da iseTi unar-Cvevebi, rogorebicaa Tanam-
vizrunebT, raTa skola gaxdes ufro mzrunveli
Sromloba da komunikacia. Rirsebis swavlebis
da samarTliani.
strategiebi moicavs sikeTisa da TanamSromlobis
modelirebas, demokratiuli da mxardamWeri sak-
laso erTobis Seqmnas, TanamSromluri swavlebis Tqven rogor fiqrobT?
strategiebis gamoyenebas, kurikulumSi moralu mieciT xma veb-gverdze: www.mylabschool.com
ri punqtebis CarTvas, konfliqtis mogvarebis
swavlebas.
595
lemebs, rac saxlidan gamohyvaT da mTlianad skolaze gadaerT-
vebian. zogjer bavSvs araferi awuxebs. zogjer ki igi uamrav
problemas uSvebs kalaTSi da mec vasaxiereb, TiTqos mTeli
Zalisxmeva mWirdeba, rom rogorme gavaTrio maTi problemebiT
saocrad damZimebuli kalaTa. bolos ki, sanam Semovlen klas-
Si da miusxdebian merxebs, meubnebian sityvas, romelsac viwer
furcelze da vdeb konvertSi. es SeiZleba nebismieri sityva
iyos, magram bavSvebi irCeven xolme sityvas, romelsac sadRac
mohkres yuri da zustad ar ician ras niSnavs, an am sityvas
garkveuli mniSvneloba aqvs maTTvis (Codell, 2001, gv. 30).
mikuTvnebuloba
rodesac moswavleebi xedaven, rom maTi skola Sejibrebis asparezia,
sadac maT gansxvavebulad eqcevian rasis, sqesis, an eTnikurobis mixed-
viT, mosalodnelia, rom isini erTbaSad dakargaven interess. magram
rodesac isini grZnoben, rom aqvT arCevani, aqcenti keTdeba pirovnul
ganviTarebaze da ara sxvasTan Sedarebaze, rodesac maT pativiscemiT
epyrobian da mxars uWeren maswavleblebi, moswavleebs, savaraudod,
mWidro da keTilganwyobili damokidebuleba eqnebaT skolisadmi (Os-
terman, 2000). Cven ukve visaubreT wina TavebSi moswavleTaTvis stimu-
lis micemaze, raTa isini CarTulni iyvnen swavlebaSi da dadebiTi ati-
tudebi CamouyalibdeT ganaTlebis mimarT. davinaxeT, rom kulturuli
faqtorebis gaTvaliswinebiT swavleba Zalian efeqturia. ganvixileT
avTenturi amocanebi da problemaze dafuZnebuli swavleba, rogorc
saSualebebi moswavleTa interesebTan da cxovrebasTan paralelis
gasavlebad. ganvixileT TARGET-is (target qarTulad samiznes niSnavs.
mTargmn. Sen.) modeli, romelic gvexmareba, gavzardoT swavlisadmi
motivacia. aq ganvixilavT gamokvlevas, romelic avlens, ra exmareba
moswavles, gansakuTrebiT ki mozards, igrZnos kavSiri skolasTan.
moswavleebs maSin uCndebaT mikuTvnebulobis gancda skolisadmi,
roca grZnoben, rom maswavleblebi zrunaven maTze. mesame TavSi davi-
naxeT, rom zrunva SeiZleba iyos akademiuric da pirovnulic. rodesac
ketrin venzeli (Kathryn Wentzel, 1998, 2002) ekiTxeboda moswavleebs, said-
an icodnen, rom maswavleblebi maTze zrunavdnen, isini saubrobdnen im
maswavleblebze, romlebic cdilobdnen, gakveTili ufro saintereso
gaexadaT, iyvnen samarTlianebi, yuradRebianebi da patiosnebi moswav-
leebTan urTierTobisas, amowmebdnen TiToeul moswavles, raTa dar-
moswavleebs maSin
uCndebaT mikuTvnebulobis
gancda skolisadmi, roca
swamT, rom maswavleblebi
maTze zrunaven
596
wmunebuliyvnen, rom yvelam gaigo masala... sxva kvlevaSi moswavleebi
aRwerdnen maswavleblebs, romlebic amCnevdnen, roca moswavle dab-
neuli iyo da mizezs arkvevdnen. moswavleebs swamT, rom maswavleblebi
maTze zrunaven, roca disciplinaruli procedurebi samarTliania da
ar aris Seuracxmyofeli; rodesac maswavleblebi mimarTaven iumors
moswavleebTan urTierToibsas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, maswavle-
blebi endobian da afaseben Tavis moswavleebs, rogorc mowafeebsac
da rogorc adamianebsac (umaRlesi skolis moswavleebSi CarTulobisa
da swavlisadmi motivaciis gazrdis komiteti, 2004).
Zaladoba skolaSi
597
daukavSireT kvlevas tragediis axsna imiT, rom pirovneba paTologiuria, prob-
da ganavrceT lemas swvdeba zedapirulad da ara Zireulad. ras ityviT sas-
ixileT Petit, G. S. & Dodge, K.
kolo atmosferoze, romelic am axalgazrda adamianebs aseT
A. (2003). moZalade bavSvebi:
specialuri gamoSveba. Devel- ugunurebad, sastikebad da uguloebad aqcevs? ratom eZieben
opmental Psychology, 39 (2). isini SurisZiebas? cdiloben saxelis moxveWas Tanaklaselebi-
saken mimarTuli iaraRis saSualebiT? rogor da ratom igrZnes
maT Tavi uaryofilebad, ignorirebulebad, skolaSi usamarT-
lobis msxverplad? zrunaven ki skolebi Tavis moswavleebSi
Rirseuli Taviseburebebis gasaviTareblad? SeuZliaT Tu ara
skolebs, ukeTesad Seqmnan inkluziuri, mzrunveli erTobebi
moswavleTa pozitiuri rolebis modelirebiT?
umaRles skolebSi Zaladoba romc Semcirdes, interpersonaluri Za
ladoba axalgazrdebSi mniSvnelovani sakiTxia rogorc mSoblebisaTvis,
ise maswavleblebisaTvis (Lowry, Sleet, Duncan, Powell & Kolbe, 1995). yovel-
dRiurad amerikaSi cecxlsasroli iaraRiT 8 oc wlamde asakis axal-
gazrda iRupeba (bavSvTa dacvis fondi, 2005). amerikis sazogadoebaSi
yvelaze xSirad Zaladobis msxverplni 12-24 wlis asakis axalgazrdebi
xdebian da Zaladobis es faqtebi xSirad saswavleblebis farglebSi
xdeba. aseTi Zaladobis faqtebis Sedegad gardacvlilTa erTi mesamedi
interpersonalur Zaladobas ewireba (Peterson & Newman, 2000). am prob-
lemas mravali mizezi aqvs, is sazogadoebis yoveli fenis sazrunavia.
prevencia
Zaladobaze saukeTeso pasuxi skolaSi aris prevencia. rogorc mas-
wavlebels, SeiZleba xeli ar migiwvdebodeT televiziiT gasul Zalado-
bis amsaxvel kadrebze, metalis deteqtorebze, iaraRis kontrolze,
magram bevri SegiZliaT isaubroT Tqvens klasebSi Seqmnil erTobaze.
SeigiZliaT pirdapiri da iribi mniSvnelobiT aswavloT Tqvens moswav-
leebs erTmaneTis miReba da TanagrZnoba; SeqmnaT mikuTvnebulobis
kultura yoveli Tqveni moswavlisaTvis.
Cikagos bandis zogierTi wevri ambobda, rom isini maSin Caebnen ban-
dis saqmianobaSi, roca maswavleblebi Seuracxyofas ayenebdnen, saja-
rod amcirebdnen, dascinodnen maT kulturas, ignorirebas ukeTebdnen
klasSi, an maT adanaSaulebdnen, Tuki rame cudi moxdeboda. moswavlee-
bi SeuerTdnen bandebs, raTa Tavi daecvaT maswavleblebisagan, rom-
lebic maT mxolod laTinuri warmoSobis niSniT arCevdnen (Padilla, 1992;
Parks, 1995). ohaioSi Catarebulma orwlianma kvlevam gamoavlina, rom
bandis wevri moswavleebi pativs scemdnen im maswavlebels, romelic
daJinebiT zrunavda maT akademiur miRwevebze (Huff, 1989). erTxel niu-
jersis urbanul umaRles skolaSi erT-erT niWier pedagogs vkiTxe,
rogor maswavlebels Tvlida yvelaze efeqturad avazak, amrev moswav-
leebTan muSaobisas. man Tqva, rom arsebobs ori tipi: maswavleblebi,
romelTac ver SeaSineb da verc gaasuleleb, isini moswavleebisagan
iTxoven swavlas da maswavleblebi, romlebic marTla zrunaven moswav-
leebze. rodesac vkiTxe, Tavad romel tips miekuTvneboda, mipasuxa,
rom orives. is aris magaliTi `rbili momTxovnelobisa~, rogorc amas
Semdeg ganyofilebaSi davinaxavT.
maswavleblebma da moswavleebma unda icodnen potenciuri safrT
xis sagangaSo niSnebi. cxrili 11.8 gviCvenebs niSnebis or saxeobas _ sa-
gangaSo, gadaudebel safrTxes da potenciur problemebs. ra SeiZleba
moimoqmedon skolebma? CanarTSi `rekomendaciebi~ gaecnobiT, rogor
unda gavumklavdeT feTqebad situaciebs (Weinstein, 2003).
598
rekomendaciebi: potenciurad feTqebad situaciasTan gamklaveba
problemur situaciaSi imoqmedeT nela da nu gausvamT xazs sakuTar Zalauflebas.
dakvirvebiT.
magaliTebi
magaliTebi 1. elaparakeT ganmartoebiT, Tu es SesaZle-
1. SeinarCuneT simSvide, ramdenadac es Sesa- belia.
Zlebelia. 2. erideT aseT argumentebs: `me ara, Sen ki~.
2. daamyareT TvalebiT kontaqti. 3. ar daemuqroT da ar auwioT xmas.
wyaro: adaptirebulia Secondary Classroom Management: Lessons from Research and Practice, 3rd ed., by C.S. Weinstein. saavtoro
ufleba © 2003 McGraw-Hill. adaptirebulia McGraw-Hill Companies nebarTviT.
pativiscema da dacva
erTi sistema, romelic ganviTarda, raTa CaixSos Zaladoba skolaSi,
aris `pativiscema da dacva~, romelic Seiqmna jonsonis institutSi,
minesotaSi, qalaq mineapolisSi. programa efuZneba 5 ideas: pirveli
_ yvela valdebulia, pativi sces da daicvas sxva adamianis uflebebi.
meore _ ar unda davuSvaT Zaladoba. mesame _ programa yuradRebas
amaxvilebs Zaladobis maprovocirebel qcevebze rogorc personalis,
ise moswavleebis, mSoblebis mxridan; magaliTad, sxvebis uaryofaze,
racionalizaciaze, gansjasa da dadanaSaulebaze Zaladobis gamo. meo-
Txe _ mocemulia zusti gansazRvreba, ra warmoSobs Zaladobas; ga-
nasxvavebs Zaladobis or saxes _ mCagvrel/msxverplis Zaladoba da
Zaladoba, romelic Cveulebrivi konfliqtidan modis. dasasrul,
programa moicavs ufrosebze centrirebul prevencias, romelic ga-
moasworebs saskolo klimats, da moswavleebze centrirebul Carevas,
romelic ayenebs moswavleebs arCevanis winaSe da uCvenebs maT, ra mo-
599
daukavSireT kvlevas hyveba maT arCevans (Rembolt, 1998). cxrili 11.9 mimoixilavs arCevanisa
da ganavrceT da misi Sedegebis doneebs.
Parks, C. P. (1995). bandebis
meore midgoma, romelic amyarebs pativiscemasa da mowonebas, esaa
qceva skolaSi: miTi Tu re-
aloba? Educational Psychology servis swavleba.
Review, 7, 41-68.
600
cxrili 11.8
Zaladobis sagangaSo niSnebis amocnoba
es CamonaTvali Seadgina amerikulma fsiqologTa asociaciam. damatebiTi informacia
SegiZlLiaT moipovoT saitze: http://helping.apa.org/warningsigns/
wyaro: wignidan ‘Warning Signs’. saavtoro ufleba © 1999 American Psychological Association. adaptirebulia
nebarTviT. damatebiTi informaciisaTvis ixileT veb-gverdi: http://apahelpcenter.org/featuredtopics/feature.php?id=38
601
cxrili 11.9
pativiscema da dacva
arCevanis, Sedegebis, SeTanxmebis es CamonaTvali gviCvenebs gazomil reaqcias Zaladobis
TiToeuli donisaTvis.
* moswavleebis am doneebze ganTavseba xdeba maT mier Zaladobrivi qcevis ganxorcielebis sixSirisa da simwvavis mixed-
viT. nebismieri Zaladobrivi qceva, romelic rasistulia, seqsizmis gamomxatvelia, moicavs fizikur Seuracxyofas, an
personalis winaaRmdeg aris mimarTuli, dauyovnebliv Tavsdeba mesame an ufro maRal doneze. programaSi mocemulia
qcevebi, romelic Seesabameba TiToeul am dones.
** xelSekrulebebis sruli aRwerisaTvis ixileT wyaro.
wyaro: wignidan ‘Making Violence Unacceptable’ by C. Rembolt, Educational Leadership, 56 (1), gv. 36. saavtoro ufleba © 1998
American Association for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD-s nebarTviT. yvela ufleba daculia. Asso-
ciation for Supervision and Curriculum Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers saR politikas
da uziarebs saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios warmatebas. damatebiTi informaciisaTvis ix.
www.ascd.org
602
rekomendaciebi: servis swavlis gamoyeneba
servisi unda iyos xangrZlivi da ara 2. ganixileT klasis Sesabamisi standarte-
erTjeradi proeqti. bi mecnierebaSi, istoriaSi, jandacvaSi,
literaturaSi da a.S. raTa naxoT, rogor
magaliTebi SeiZleba ganxorcieldes isini servis swav-
1. imis nacvlad, rom ori kviris ganmavlobaSi lebis farglebSi. magaliTad, rogor Sei-
ataroT sakvebi moswavleebTan erTad, Car- Zleba advilad daiswavlos moswavlem bi-
TeT isini xangrZliv proeqtSi, moamzadon ologiuri cnebebi moxucebulebisaTvis an
saWmeli usaxlkaro ojaxebis TavSesaf- skolamdeli asakis bavSvebisaTvis kvebis
rebisaTvis. swavlebis proeqtis SeqmniT.
2. daukavSirdiT adgilobriv saagentoebs, 3. daavaleT moswavleebs, drodadro sa-
raTa gaigoT realuri moTxovnilebebi, kuTar gamocdilebaze ifiqron, awarmoon
romelTa uzrunvelyofa SeuZliaT moswav- Jurnalebi, daweron an daxaton, ra iswav-
leebs. ewveT veb-gverdebs: les da fiqri saklaso diskusiebis dros
http://www.volunteermatch.org/ gauziaron erTmaneTs.
an http://www.usafreedomcorps.gov/
darwmundiT, rom servisi emyareba moswav-
gaiTvaliswineT virtualuri moxaliseoba. leTa niWsa da unar-Cvevebs, is namdvilad
ixileT: Rirebulia maTTvis, visTvisacaa gankuTvni-
http://www.serviceleader.org/new/virtual/ li; moswavleTa miRwevisa da sargebliano-
bis gancda gamomdinareobs maTi unar-Cveve-
magaliTebi bidan, daexmaron sxvebs.
1. gadaTargmneT dokumenti sxva enaze.
2. gamoiyeneT maRali teqnologiebi, magal-
magaliTebi
iTad, moamzadeT PowerPoint™, Hypercard™, 1. SemoqmedebiTi niWiT dajildoebuli mo-
QuickTime™ an sxva kompiuteruli prezen- swavleebi SeiZleba oTaxebis mowyobaSi
tacia. daexmaron moxucebulTa centrebs.
3. SeqmeniT saagentos gazeTi an broSura, an 2. im moswavleebma, romlebic kargi mTxro-
gamoiyeneT saagentos arsebuli publika- belebi arian, SeiZleba bavSvTa gasarTob
ciebi. centrebSi an bavSvTa klinikebSi imuSaon.
4. waikiTxeT sagazeTo da onlain publika- 3. orenovanma moswavleebma SeiZleba dax-
ciebi. mareba gauwion maswavleblebs da mSob-
5. SeiswavleT da dawereT statiebi bro- liur enaze gadaTargmnon broSurebi da
SurebisaTvis, gazeTebisaTvis, veb-saitebi- gazeTebi, an Tarjimnebad imuSaon adgilo-
saTvis. briv klinikebSi.
6. SeqmeniT logo saagentosaTvis an progra-
misaTvis.
damatebiTi informaciisaTvis ix.:
darwmundiT, rom servis swavlis mizani http://www.service-learningpartnership.org/site/Pag-
swavlaa.
eServer an http://www.fiu.edu/`time4chg/Library/big-
magaliTebi dummy.html
1. dasaxeT zusti da naTeli miznebi proeq
tisaTvis.
603
daukavSireT swavlebas/ sadiloSi. mkvlevrebi ambobdnen, rom am kursis gavlis Semdeg mo-
portfolios da ganavrceT swavleebs `gacnobierebuli hqondaT socialuri usamarTloba, masTan
daamateT cxrili 11.10 `kul-
brZolis movaleoba da amaRlebuli TviT-rwmena~ (Yates & Youniss, 1999).
turuli auditis ganxor-
cieleba klasSi~ swavlebis Tu gadawyvetT, gamoiyenoT servis swavla, rCevebisaTvis mimarTeT
Tqveneul resursebSi. CanarTs `rekomendaciebi~. am rCevebis umravlesoba aRebulia riCard
sagoris (Richard Sagor, 2003), eliasa da Svabisgan (Elias & Schwab, 2006).
mravalgvaroba
mravalgvarobis gageba da Sefaseba centraluri sakiTxia CarTuli
swavlebis xelSesawyobad. magaliTad, kooperaciuli jgufebis Seqmni-
sas unda gesmodeT, rom jgufebSi ganawilebas rasobrivi an enobrivi
niSnebis gaTvaliswinebiT arasasurveli Sedegi mohyveba _ moswavleebi
erTmaneTze ifiqreben, rom isini `raRac kategoriis~ warmomadgenlebi
cxrili 11.10
wyaro: wignidan ‘Motivating Students and teachers in an era of standards by R. Sagor, gv. 78-79.
saavtoro ufleba © 2003 American Association for Supervision and Curriculum Development. ibe-
Wdeba ASCD-s nebarTviT. yvela ufleba daculia. Association for Supervision and Curriculum
Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers saR politikas da uzi-
arebs saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios warmatebas. damatebiTi
informaciisaTvis ix. www.ascd.org
604
cxrili 11.11
moswavleebis mimarT gamovlenili unda iyos maRali molodini da simkacrec, oRond mx-
ardaWerasTan erTad.
unda arsebobdes pozitiuri urTierTobebi moswavleebsa da ufrosebs Soris.
moswavleebi usafrTxod unda grZnobdnen Tavs fizikuradac da emociuradac.
skolasTan dakavSirebuli moswavleebis raodenobis zrda gavlenas axdens pasuxismgeblobaze,
magaliTad:
akademiur prezentaciaze
Cxubis, gamojavrebis, vandalizmis incidentebze
gacdenebze
skolis damamTavrebel niSnebze
mecnierulad dasturdeba, rom moswavlis mzardi dakavSirebuloba skolasTan uzrunvelyofs:
motivacias
CarTulobas klasSi
gaumjobesebul daswrebas
es faqtorebi, Tavis mxriv, zrdian akademiur miRwevas. es aRmoCenebi marTebulia da Ta
nabrad moqmedebs sxvadasxva rasis, eTnikurobis an sxvadasxva Semosavlis mqone moswavleebis
SemTxvevaSi.
605
arian. darwmundiT, rom kooperaciuli jgufis TiToeul wevrs Seu-
Zlia raRac Sehmatos jgufs. amas jgufis amocanebisaTvis, jgufis
wevrobisa da rolebisaTvis didi mniSvneloba aqvs. amocanebi SeiZleba
emyarebodes jgufis wevrTa codnas. vis aqvs cxovelebis movlis an
manqanebis SekeTebis gamocdileba? vis aqvs patara bavSvebis movlis
gamocdileba? vis SeuZlia saubari or enaze? vin xatavs, mReris, kar-
gad beWdavs an vis aqvs organizatoruli niWi? es codna SeiZleba
CarTuli iqnas amocanebSi da amgvari gamocdilebis mqone moswavleebi
SeiZleba sxvadasxva jgufSi gadanawildnen.
TiToeul moswavleSi CarTulobisa da mikuTvnebulobis gasazrde-
lad, riCard sagori (Richard Sagor, 2003) gvirCevs klasSi ganvaxorcieloT
kulturuli auditi, romelic 11.10 cxrilSia naCvenebi.
erTgvarovneba
ra msgavsebebi gvxvdeba skolaSi qceviTi, emocionaluri, socialuri
an kognituri CarTulobis Sesaxeb? axalgazrdobis saskolo ganviTa-
rebisa da problemebis prevenciis programebis gamokvleva miuTiTebs
warmatebis sam mTavar faqtorze. warmatebuli programebi aqcents
akeTeben moswavleebSi socialuri da emocionaluri kompetenturo-
bis, sxva adamianebTan kavSirebis, erTobebSi Setanili wvlilis zrdas
(Greenberg, 2003). es sami faqtori Seesabameba sam mTavar ganyofilebas
am TavSi _ kooperacia saklaso jgufebSi, saklaso erTobis Seqmna da
skolis gareT arsebul erTobasTan kavSiri.
cota xnis win iyo Sexvedra mkvlevrebs, pedagogebsa da ganaTlebis
politikuri kursis ganmsazRvrelebs Soris. ganixileboda is, Tu ra
aris cnobili (konvergenciebi) saskolo kavSirebis rolis Sesaxeb swav-
laSi. am jgufma SeimuSava deklaracia skolasTan kavSiris Sesaxeb (Blum,
2005), romelic 11.11 cxrilSia warmodgenili. es deklaracia CarTul
swavlasTan dakavSirebuli erTgvarovnebis sakmaod kargi Sejamebaa.
Sejameba
606
adamianebSic aris gavrcelebuli. TanamSrom- Seuwyos komunikacias. jildo am SemTxvevaSi ar
loba ki, meores mxriv, aris sxva adamianebTan aris saWiro, man SeiZleba xelic ki SeuSalos
erTad msuSaoba, raTa miaRwioT saerTo mizans. mizans, ramdenadac mizani erTobis Sekvra, pati-
viscemis damyareba da pasuxismgeblobis grZno-
daswavlis Teoriis ra elementebia CarTuli koope bis gaCenaa jgufis wevrebze.
607
wavleblebi cdiloben gakveTilebi saintereso molodinebis gamomJRavneba. iseTma programeb-
gaxadon, arian samarTlianebi da patiosnebi, ma, rogoricaa `pativiscema da dacva~ SeiZleba
zrunaven imaze, rom TiToeulma moswavlem gai- didi daxmareba gauwion maswavleblebs Zalado-
gos masala, ician xerxebi, rogor daexmaron mo- basTan brZolaSi...
swavleebs, roca maT raRac problemebi aqvT.
erTobebi klass miRma: servis swavleba
Zaladoba skolaSi ra aris servis swavleba? servis swavlebis saqmi-
ra SeiZleba gakeTdes skolaSi Zaladobis aR- anobebi aris organizebuli da akmayofilebs
mosafxvrelad? Zaladoba sagrZnoblad mcirde- erTobis aqtualur moTxovnilebebs. es saqmi-
ba skolebSi, magram iseTi incidentebi, rogori- anobebi integrirebulia moswavleTa kuriku-
caa iaraRis Seatana skolaSi, did yuradRebas lumSi da gamoyofilia dro saimisod, rom mo-
saWiroebs. 12-24 wlamde asakis axalgazrdebi swavlem gaiazros aqedan miRebuli gamocdileba
yvelaze xSirad xdebian Zaladobis msxverpli. da gamoiyenos axlad SeZenili unar-Cvevebi da
ZaladobasTan gamklaveba TanamgrZnobi, pativis- codna. Zalian mniSvnelovania, rom Sesruldes
cemaze damyarebuli klasebis SeqmniT SeiZle- servis swavlebis orive aspeqti: Rirebuli ser-
ba. gansakuTrebiT mniSvnelovania kulturuli visis Sesruleba da moswavleTa swavlebis uz-
sxvaobebis pativiscema da maT mimarT maRali runvelyofa.
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
maswavlebelTa axal Taobas ufro didi gavlenis es movlenebi gavlenas axdens moswavleTa emo
moxdena SeuZlia profesiaze, vidre wina Taobebs. ciebze, imaze, Tu rogor urTierToben isini Tqven-
saxalxo sibrZne, institucionaluri mexsiereba, swav Tan da erTmaneTTan. es yvelaferi gavlenas axdens
lebis istoria dagexmarebaT imuSaoT moswavleebT- aseve pedagogebis mier saklaso da saskolo mene-
an, romelTac skolaSi momxdari incidentebis, ter- jmentis ganxorcielebaze, kurikulumis Sedgenaze.
oristebis mier dabombvis, snaiperTa Semotevebis Tqven da Tqvens kolegebs didi roli gekisrebaT
gamocdileba aqvT. maswavleblebis ufro adreuli im reaqciebis CamoyalibebaSi, rasac skolebi da
Taoba moswavleebs Soridan momavali safrTxis asa- erTobebi Tanamedrove cxovrebis realobis pa-
rideblad wvrTnida. Semdegma Taobam qveynis Signi- suxad gamoavlenen.
dan momavali safrTxe unda aaridos maT.
608
rogor moiqceodnen?
warmogidgenT ramdenime maswavleblis pasuxs kiTxvaze, rogor daexmarebodnen moswavles problemuri situ-
aciis gadalaxvaSi.
609
12
Tavi
saswavlo garemos
maswavleblis Canawerebi:
rogor moiqceodiT?
organizebis saWiroeba
mTavari amocana:
610
rogor moiqceodiT?
ori biWi aterorebs
maswavleblis Tqvens erT-erT moswav-
kritikuli azrovneba
rogor gaarTmevT Tavs am situacias?
Canawerebi les. isini ufro didebi,
vin unda CarioT saqmeSi?
Ronivrebi da asakiTac
ufrosebi arian, vidre Tqveni moswavle, romelic ras moimoqmedebT verbalur homofobiur
Tavis asakTan SedarebiT patara tanisaa da mor- gamoxtomebTan dakavSirebiT?
cxvia. samwuxarod es abezrebi Zalian popularu- ras moimoqmedebdiT, es ori biWi Tqveni
li biWebi arian skolaSi, nawilobriv imitomac, moswavle rom yofiliyo?
rom warmatebuli sportsmenebi arian. maTi mi ras moimoqmedebdiT, es cinikosebi da maTi
zeziT mudmivad xdeba incidentebi avtobusSi msxverpli gogonebi rom yofiliyvnen?
gakveTilebis dawyebamde Tu maTi damTavrebis
Semdeg, savarjiSo darbazSi, skolis holSi, lanC-
ze. aris mudmivi daSineba, lanCis fulis warTmeva,
kolaboracia
Tqveni jgufis or-sam wevrTan erTad moaxdi-
fexis dadeba, xelis kvra, sityvieri Seuracxyofa
neT am biWebTan, maT maswavleblebTan, mSoblebT-
_ `Sniro!~ maTi sayvareli mimarTvaa. es biWebi
an an direqtorTan saubris inscenireba _ anu
Tqveni moswavleebi ar arian. Tqvenma moswavlem ki
imaTTan, visTan saubarsac gadawyvetT. rogoria
skolis gacdenas mouxSira. klasSi yofnis drosac
am situaciasTan gamklavebis Tqveneuli gegma?
misi muSaobis xarisxi sagrZnoblad daeca.
611
organizebis saWiroeba
612
sanam stereotipuli klasebi
isea mowyobili, rom moswav-
leebi wynarad sxedan rigSi
da xelebi merxebze uwyviaT,
realoba is aris, rom mas-
wavleblebs erTdroulad
gansxvavebul aqtivobaTa
ganxorcieleba uwevT.
613
daukavSireT swavlebas
/portfolios da ganavrceT saklaso menejmentis miznebi
ifiqreT swavlebis Tqveneul
xedvaze, amas xSirad gkiTxaven SeCerdi dafiqrdi dawere samsaxuris miReba gsurT erT did sko
samuSao interviuze. rogoria
laSi da gasaubrebaze xarT. es skola Tavisi inovaciebiT aris cno-
saklaso menejmentis Tqve-
neuli xedva? ra wesebs Semo bili. direqtoris TanaSemwe erTxans giyurebT da mere gekiTxebaT: `ra
iRebT da rogor danergavT aris saklaso menejmenti?~ _ ras upasuxebdiT?
maT yoveldRiurobaSi?
saklaso menejmentis mizani pozitiuri, produqtiuli saswavlo gare-
mos SenarCunebaa. Tumca calke aRebuli wesrigi TavisTavad ar SeiZleba
iyos mizani. rogorc me-6 TavSi, araeTikuria saklaso menejmentis te-
qnikebis gamoyeneba mxolod im mizniT, rom moswavleebi morCilad da Cu-
mad isxdnen. ratomaa saWiro aseTi muxlCauxreli Sroma saklaso menej-
mentis gansaxorcieleblad? Amis pasuxad arsebobs sul mcire sami mizezi.
saklaso menejmenti _ meti dro swavlas. me erTxel wammzomiT ganvsazRvre dro, romelic
jansaRi, qceviTi problemebis-
satelevizio qvizSous (TamaSi, satelevizio-Sou, romelSic kiTxvebs
gan SedarebiT Tavisufali, sas-
wavlo garemos Seqmnis mizniT gisvamen da amiT Sens codnas amowmeben) komerciul miznebs eTmoboda.
gamoyenebuli teqnikebi. gavogndi, roca aRmovaCine, rom programisTvis gankuTvnili drois nax-
evari swored amaze ixarjeboda. Tu igive midgomas gamoiyenebT klasSi
anu, gansazRvravT TiToeuli aqtivobisTvis daTmobil dros dRis man-
Zilze, gagikvirdebaT, roca aRmoaCenT, aqtualur swavlebas ra cota
dro eTmoba. yoveldRiurad uamravi dro ikargeba Sewyvetinebis, xelis
SemSleli faqtorebis, dagvianebuli dasawyisis, uxeSi cvlilebebis
gamo (Karweit, 1989; Karweit & Slavin, 1981).
realurad, moswavleebi swavloben maSin, roca meti gza ar aqvT.
Swavlisa da masze daxarjuli drois Semswavlelma TiTqmis yvela kv-
levam, aRmoaCina mniSvnelovani kavSiri daxarjul drosa da moswavlis
swavlas Soris (Berliner, 1988). faqtobrivad, korelacia naswavl Sinaars-
sa da moswavlis swavlas Soris ufro maRalia, vidre korelacia mas-
wavleblis specifikur qcevasa da moswavlis swavlas Soris (Rosenshine,
dawesebuli dro _ swavlisT-
1979). Amdenad, saklaso menejmentis erTi mniSvnelovani mizania gazar-
vis dadgenili dro.
dos realurad swavlisaTvis daTmobili dro. amas zogjer dawesebul
dros uwodeben.
ubralod swavlisaTvis meti drois gamoyofa avtomaturad ar migvi-
yvans warmatebamde. imisaTvis, rom Rirebuli iyos, dro efeqturad
unda iqnas gamoyenebuli. rogorc es kognitur swavlisaTvis daTmobil
TavebSi vnaxeT, moswavleebis mier informaciis gadasamuSaveblad ar-
Ceuli gza, centraluri faqtoria im sakiTxis gansazRvraSi ras swav-
loben da imaxsovreben isini. rogorc wesi, moswavleebi swavloben imas,
raSic varjiSoben da ris Sesaxebac fiqroben (Doyle, 1983). specifikur
saswavlo amocanebze daxarjul dros xSirad uwodeben CarTulobis an
amocanisaTvis gankuTvnil dros.
Tumca, CarTulobis dro mainc ar iZleva swavlis garantias. mo-
swavleebi SeiZleba Zalian wvalobdnen rTuli masalis asaTviseblad
an araswor saswavlo strategiebs iyenebdnen. rodesac moswavleebi
didi warmatebiT muSaoben, namdvilad swavloben da esmiT sakiTxi, Cven
daxarjul dros akademiur saswavlo dros vuwodebT. saklaso menej-
mentis meore mizania akademiuri saswavlo drois gazrda moswavleebis
aqtiurad CarTviT Rirebul da adekvatur aqtivobebSi 12.1. svetovani
diagrama. gviCvenebs moswavlis mier skolaSi gatarebuli 1000 saaTidan
rogor ikavebs akademiuri saswavlo dro mxolod 333 saaTs.
moswavleebis swavlaSi CarTuloba dawyebiTi klasebidanve did efeqts
614
iZleva. ramdenime kvleviT dadasturda Semdegi: pirvel kalsSi maswav-
leblis zrunva imaze, rom moswavle samuSaoze iyos koncentrirebuli,
gaizardos misi Seupovroba, me-4 klasamde da ufro zeviTa klasebSic
maRali miRwevebis sawindaria (Fredericks, Blumenfeld & Paris, 2004).
sqema 12.1
wyaro: Elementary Classroom Management (3rd ed.), by C. S. Weinstein and A. J. Mignano, Jr., 2003, New York: McGraw-
Hill. Copyright 2003 by The McGrew-Hill Companies. adaptirebulia nebarTviT.
615
daukavSireT swavlebas / struqturas. zogierT moswavles monawileobis naklebi unari gaaCnia.
portfolios da ganavrceT monawileobis struqtura, rasac isini saxlSi swavloben mSoblebTan, da-
unda imsaxurebdes Tu ara
ZmasTan da sxvebTan urTierTobisas, SesabamisobaSi ar modis saskolo
kulturaluri gansxvaveba,
verbaluri TuU araverbal- saqmianobaSi monawileobis struqturasTan (Tharp, 1989). magram maswav-
uri, moswavleebis mxridan leblebi am gansxvavebas yovelTvis ver acnobiereben. maT hgoniaT, rom
saTanado pativiscemasa da bavSvi ver ergeba skolas, ar icis rodis ra Tqvas, uxalisod monawil-
yuradRebas? rogor SeiZleba eobs saklaso aqtivobebSi da ver xvdebian ratom xdeba ase.
kulturalurma gansxvave-
ra SegviZlia aqedan davaskvnaT? imisaTvis, rom SevasruloT sak-
bam interaqciis stilsa da
molodinebSi gaarTulos laso menejmentis meore mizani _ CavrToT moswavleebi swavlaSi, unda
saklaso menejmenti? davrwmundeT, rom TiToeulma moswavlem icis, rogor miiRos monaw-
ileoba saklaso aqtivobaSi. sakvanZo sakiTxia gacnobiereba. ra aris
Tqveni wesebi da molodinebi? gasagebia Tu ara isini Tqveni moswavlee-
bisaTvis, Seesabameba Tu ara maT kulturul da ojaxur gamocdile-
bas? ra dauwereli rolebi da Rirebulebebi SeiZleba moqmedebdes?
mkafiod uCvenebT Tu ara monawileobis gzebs? zogierTi moswavlis
SemTxvevaSi, gansakuTrebiT maSin, Tu moswavles qceviTi da emociuri
problemebi aqvs, SeiZleba saWiro gaxdes mniSvnelovani qcevebis pir
dapiri swavleba da gavarjiSeba. (Emmer & Stough, 2001).
daukavSireT swavlebas / monawileobis struqturis SegrZnebis kargi magaliTi mogvces adri-
portfolios da ganavrceT ana elton lim da misma kolegebma axali zelandiis erT-erT skolaSi
arsebobs mravali kompiut- (2001). am klaasis bavSvebis movaleobebSi Sedioda garkveuli drois
eruli programa, romelic saavadmyofoebSi gatareba. maswavlebelma, mis nikoram sTxova Tavis
exmareba maswavleblebs
erT-erT moswavle gogonas, huhanas aRewera ukanaskneli viziti hospi-
marTon sakuTari aqtivo-
bebi klasis SigniTac da mis talSi. huhana daTanxmda, magram rodesac amis dro movida da maswavle-
gareTac. belma ixmo huhanas klasis winaSe gamosuliyo da Tavisi gamocdilebis
gasaziareblad, huhanam Tavi Caxara. maswavlebelma imis nacvlad, rom
dapirispireboda huhanas, ubralod Tqva: `kargi, Tu Cven davsxdebiT
wreSi, huhana mogviyveba, ra moxda.~ rodesac moswavleebi wreSi dasxd-
nen, maswavlebelma Tqva: `kargi, huhana, rac mis nikoram ixmo dedaSeni
da man... sad wagiyvana man?~ da huhanam daiwyo moyola, maswavlebeli
exmareboda mas kiTxvebis dasmiT, axsenebda detalebs, rac icoda huha-
nasTan saubridan da moTminebiT eloda mis pasuxebs. maswavlebelma ki
ar CaTvala, rom bavSvs ar hqonda sakmarisi kompetencia, man dainaxa,
rom situacia uSlida xels huhanas Tavisi kompetenciis gamovlenaSi.
monawileobis struqtura _
mocemul aqtivobaSi monaw- TviTmenejmentis menejmenti. menejmentis sistemis mesame mizani, davex-
ileobis miRebis formaluri maroT moswavleebs sakuTari Tavis ukeT marTvaSi. Tu maswavleblebi
da araformaluri wesebi.
fokusirebas moaxdenen moswavleTa kanonmorCilebaze, isini Zalian did
dros daxarjaven swavleba-swavlis drois monitoringsa da Sesworebe-
bze. Moswavleebs skolis daniSnulebad da skolaSi sakuTar movaleobad
miaCniaT mxolod wesebis dacva da ara akademiuri codnis siRrmiseuli
wvdoma. kompleqsuri swavlis struqturebi, rogoricaa TanamSromluri
an problemaze dafuZnebuli swavla, moswavlis mxridan moiTxovs TviT-
menejments. wesebisadmi morCileba ar aris sakmarisi imisaTvis, rom
swavlis am struqturebma imuSaos (McCaslin & good, 1998).
TviTmenejmenti _ sakuTari morCilebis moTxovnidan TviTregulirebisa da TviTkontrolis
qcevis marTva da am qcevaze swavlebaze gadasvla mniSvnelovani win wadgmuli nabijia saklaso
pasuxismgeblobis aReba.
menejmentSi (Weinstein, 1999). tom seviji (1999) martivad ambobs: `dis-
ciplinis fundamenturi daniSnuleba TviTkontorlis ganviTarebaa.
akademiuri codna da teqnologiuri unar-Cvevebi mcire Sedegs moi-
tans, Tu maTi dauflebis mosurneni, TviTkontrolis unars arian
moklebulni.~ TviTkontroliT moswavleebi pasuxismgeblobis demon-
strirebas axdenen _ unarisa, romelic sakuTari moTxovilebebis
616
dakmayofilebas gulisxmobs sxvaTa uflebebisa da moTxovnilebebis
gaTvaliswinebiT (Glasser, 1990). moswavleebi TviTkontrols arCevanis
gakeTebiT da am arCevanis SedegebTan gamklavebiT, miznebisa da pri-
oritetebis gansazRvriT, drois menejmentis, swavlisTvis kolabora-
ciiT, dapirispirebebis mogvarebiTa da mSvidobis damyarebiT, maswav-
leblebsa da TanaklaselebTan ndobis damyarebiT swavloben (Bear, 2005;
Rogers & Frieberg, 1994).
TviTmenejmentis ganviTarebis xelSewyoba did dros moiTxovs, ma-
gram moswavleTaTvis imis swavleba, rogor aiRon pasuxismgebloba,
garjad Rirs. rodesac dawyebiTi da saSualo skolis maswavleblebi
klasebis efeqtur menejments ki axdenen, magram moswavleebSi TviT-
menejmentis ganviTarebas ar isaxaven miznad, roca maTi moswavleebi am
kargad organizebul klasebSi aRar sxedan, damoukideblad muSaobisas
problemebi eqmnebaT.
Tqveni klasisaTvis gegmis Sedgenisas did daxmarebas gagiwevT am wig- daukavSireT sxva Tavebs
niT ukve gacnobili masala. magaliTad, Tqven iciT, rom problemebis da ganavrceT
me-13 TavSi Tqven gaigebT,
arideba SesaZlebelia individualuri gansxvavebebis gaTvaliswinebiT.
ra mniSvnelovania gegmis yu-
rogorc es me-2, me-3, me-4 da me-5 TavebSi iyo aRwerili. zogjer mos radRebiT Sedgena da zustad
wavleebi mouxelTebelni xdebian, radgan masala maTTvis Zalian rTu- gansazRvruli miznebi. kargi
lia. Rodesac gakveTilebis done moswavlis unarebs ar Seesabameba, dagegmareba saklaso menejmen-
imis gamo, rom moswavlis done ufro dabalia, misTvis SeiZleba mosa- tis mniSvnelovani aspeqtia.
bezrebeli gaxdes. am dros moswavle SeiZleba davainteresoT sxvadasx-
va, maTTvis misaReb saqmianobaSi CarTviT.
garkveuli TvalsazrisiT, maswavleblebi maSin axerxeben discip-
linasTan dakavSirebuli problemebis gadaWras, roca moswavleTa mo-
tivaciaze zrunaven. swavlaSi CarTuli moswavle, rogorc wesi, mas-
wavleblebTan da TanaklaselebTan konfliqtSi erTdroulad ar Seva.
moswavleTa motivirebis yvela calke arebuli gegma win wadgmuli nabi-
jia problemebis mogvarebaSi.
617
maswavlebelebi da is pedagogebi, romlebic problemebiT iyvnen gare-
moculi. am SedarebaTa safuZvelze mkvlevarebma ganaviTares menejmen-
tis principebi. Semdeg es principebi aswavles maswavlebelebis axal
jgufs _ Sedegebi Zalian pozitiuri iyo. maswavleblebs, romlebic am
principebs iyenebdnen, naklebi problemebi hqondaT; maTi moswavleebi
klasis arevaze mec dros swavlas uTmobdnen. miRwevac bevrad maRali
iyo. am kvlevebis aRmoCenebi safuZvlad daedo saklaso menejmentis
Sesaxeb or wigns (Emmer, Evertson & Worsham, 2006; Evertson, Emmer & Worsham,
2006). mravali idea, romelsac Semdeg gverdebze SexvdebiT, swored am
wignebidan aris aRebuli.
procedurebi _ moqmedebi-
saTvis winaswar gawerili
procedurebi. rogor unda moxdes masalisa da davalebebis ganawileba
safexurebi da Segroveba? ra pirobebSi SeuZliaT moswavleebs datovon oTaxi?
rogor ganisazRvreba maTi Sefaseba da qulebi? inventaris gamoyenebis
ra konkretuli rutina arsebobs sabunebismetyvelo mecnierebis, xe-
lovnebais an profesiul gakveTilebze? procedurebi (xSirad maT ru-
tinebs vuwodebT) aRwers, rogor unda Sesruldes moqmedeba klasSi,
daukavSireT PRAXIS II™-s Tumca maTi Camowera iSviaTad xdeba; procedurebi aris klasSi raime
da ganavrceT qmedebis Sesrulebis gza. kerol veinSteini da endi mignano (Weinstein,
procedurebi da rutina 2003; Weinstein & Mignano, 2003) amboben, rom maswavleblebs maswavleblebi
Sesabamisi procedurebi da
wesrigis dasamyareblad Semdegi rutinebis dadgena esaWiroebaT:
rutina amcirebs uwesrigobasa
da cudi qcevis SesaZleblo- 1. administraciuli rutina, rogoricaa daswreba.
bas, zogavs dros, romelic
2. moswavleTa gadaadgileba, rogoricaa klasSi Sesvla da klasis da-
saswavlo amocanebisaTvis
SeiZleba iqnas gamoyenebuli. toveba, magaliTad tualetSi wasvla.
gamoyaviT is xSiri aqtivoba 3. saklaso oTaxis dalageba, magaliTad, mcenareebis morwyva an piradi
da saklaso movlenebi, romle- nivTebis Senaxva.
bic kargad struqturirebuli
4. gakveTilebis warmarTvis rutina, magaliTad, rogor unda Segrovdes
procedurebisa da rutinebis
saSualebiT SeiZleba Ses- da daubrundeT moswavleebs namuSevrebi.
ruldes. axseniT principebi, 5. urTierToba maswavlebelsa da moswavles Soris, magaliTad, rogor
romlebic safuZvlad udevs unda miipyro maswavleblis yuradReba, roca daxmareba gWirdeba.
procedurebsa da rutinebs,
6. saubari moswavleTa Soris, magaliTad, daxmarebis gacema an socia
raTa isini gasagebi gaxdes
moswavleebisaTvis.
lizacia.
618
rekomendaciebi: saklaso procedurebis dadgena
gansazRvreT moswavleebisaTvis procedure- 2. holSi: SegiZliT xelis aweviT, taSis
bi, rogor mouaron merxebs, saklaso inven- SemokvriT an raime sxva saSualebiTbavS-
tars da sxva saSualebebs. vebs misceT signali `SeCerdi~!
3. saTamaSo moedanze: SegiZliaT aswioT xeli
magaliTebi da daustvinoT, rac niSnavs: `swordi!~
1. gamoyaviT dalagebis dro yoveldRiurad
an kviraSi erTxel. daaweseT procedurebi saklaso aqtivobeb-
2. aCveneT moswavleebs, rogor unda Seal- Si moswavleTa monawileobisaTvis.
agon skamebi merxebs qveS, aiRon da daa-
brunon masala, romelic Taroebzea gan-
magaliTebi
Tavsebuli, gaTalon fanqrebi, gamoiyenon 1. gadawyviteT, rogor moiqcnen: xeli as-
wyali, an mixedon laboratoriis inven- wion, raTa miiRon laparakis nebarTva, Tu
tars da miaCvieT isini am moqmedebebs. daelodon, sanam molaparake daasrulebs
3. daaweseT morigeoba masalisa da inven- saubars.
taris mosavlelad. 2. gansazRvreT signali, romelic imis man-
iSnebeli iqneba, rom gsurT yvelam er-
gadawyviteT, rogor unda Semovidnen mo- Tad gipasuxoT. zogierTi maswavlebeli
swavleebi klasSi an rogor datovon sak- am dros Setyupebul xelebs swevs maRla,
laso oTaxi. zogi ambobs: `yvela erTad!~
3. darwmundiT, rom mkafiod gansazRvreT
magaliTebi gansxvavebuli procedurebi sxvadasxva
1. daaweseT procedura, romelsac mo- aqtivobebisaTvis: kiTxvisas, diskusiisas,
swavleebi klasSi SemosvlisTanave Sea- maswavleblis saubrisas, saklaso samuS-
sruleben. zogierT maswavlebels aqvs aos Sesrulebisas, filmis yurebisas, bib-
standartuli miTiTeba (`amoiReT Tqveni lioTekaSi da a.S.
davalebebi da gadaxedeT.~) 4. gansazRvreT, erTdroulad ramdeni mo-
2. auxseniT moswavleebs ra pirobebSi Seu- swavle SeiZleba iyos fanqris saTlelTan,
ZliaT klasis datoveba da darwmundiT, maswavleblis magidasTan, onkanTan, wignis
rom gaiges, rodis esaWiroebaT am nebarT- TaroebTan, sakiTxav kuTxeSi, saabazano-
vis aReba. Si.
3. auxseniT moswavleebs, rogor unda mi-
iRon klasSi Semosvlis nebarTva dagvi- gansazRvreT ra saxis komunikacias gamoiy-
anebis SemTxvevaSi. enebT, rogor SeagrovebT da daubrunebT
4. daadgineT Tqveni damokidebuleba kla- moswavleebs namuSevrebs.
sidan gasvlasTan dakavSirebiT. mravali
maswavlebeli iTxovs, moswavleebi adg- magaliTebi
ilze darCnen da mSvidad isxdnen, sanam 1. gamoyaviT adgili, sadac CamowerT dava-
miiRebdnen klasis datovebis uflebas. lebebs. zogi maswavlebeli saamisod daf-
rodis unda datovon moswavleebma klasi, is erT kuTxes iyenebs, zogi davalebebs
amas wyvets maswavlebeli da ara zari. feradi carciT wers.
2. zustad gansazRvreT, rogor da sad unda
SemoiReT signali da aswavleT is Tqvens Segrovdes namuSevrebs. zogierTi maswav-
moswavleebs. lebeli maT yuTSi an kalaTaSi agrovebs,
zogierTi am saqmes erT moswavles ava-
magaliTebi
lebs.
1. klasSi: sinaTlis anTeba-Caqroba, akor-
di pianinoze an Camwerze, zarismagvari
xma, amas garda, SegiZliaT gaxvideT win,
SexedoT moswavleebs da TqvaT: `yuradRe- damatebiTi ideebisaTvis ixileT: http://www.
ba!~, aiRoT Tqveni HJurnali da bavSvebi- educationworld.com/a_lesson/lesson/lesson274.shtml
saken waiwioT.
619
specifikuri saklaso wesebi,
romlebic yvela moswavlis
mier kargad gagebuli, SeiZle-
ba mniSvnelovani faqtori iyos
saklaso garemos SenarCunebi-
saTvis. pativiscemiT gamsWval-
uli da efeqturi.
daukavSireT PRAXSIS II™-s Ees eqvsi rutina unda gamoiyenoT, rogorc erTgvari CarCo sakla
da ganavrceT
so procedurebisa da rutinebis dagegmvisas. amaSi rekomendaciebic
wesebi (I, C4)
samarTliani, mtkice wesebi dagexmarebaT.
pozitiur gavlenas moaxdens
swavlis motivaciaze, ramdena- wesebi. wesebi exeba klasSi daSvebul da akrZalul aqtivobebs. anu ra
dac isini qmnian usafrTxo da SeiZleba gakeTdes da ra ar unda gakeTdes klasSi. procedurebisagan
Tbil saklaso garemos. aRwer-
gansxvavebiT, wesebi yovelTvis dawerilia da TvalsaCinod aris gamofe-
eT, rogor unda dadgindes da
ganmtkicdes efeqturi wesebi. nili. wesebis SemuSavebisas unda gaiTvaliswinoT rogori atmosferos
gaiTvaliswineT asakobrivi Seqmna gsurT. moswavleTa romeli qceva gamogadgebaT maTi efeqtianad
Taviseburebebi. swavlebis xelSemwyobad? ra SezRudvebi SeiZleba iyos saWiro, moswav-
leTa qcevis samarTavad? Tqven mier dadgenili wesebi, SesabamisobaSi
daukavSireT swavlebas
unda iyos mTel skolaSi moqmed wesebsa da swavlis principebTan.
/portfolios da ganavrceT
estumreT dawyebiTi skolis magaliTad, mcire jgufebis kvlevebidan viciT, rom moswavleTaTvis
klasebs da CaiwereT wesebi, sasargebloa, roca isini Tanaklaselebs uxsnian masalas. isini sxvaTa
romlebic maswavleblebs aqvT swavlebiT swavloben. urTierTdauxmareblobis wesi, SeiZleba ar See-
dadgenili dawyebiTi skolis sabamebodes kargi swavlis principebs. an magaliTad wesma `ar waSa-
sxvadasxva klasSi. gamoyaviT
loT werisas!~ SeiZleba ubiZgos moswavleTa yuradRebis fokusireba
klasebis umravlesobisTvis
saerTo wesebi, aseve uCveulo moaxdinos Secdomebis ardaSvebaze _ vidre azris naTlad gadmocemaze
wesebi. (Burden, 1995; Emmer & Stough, 2001; Weinstein & Mignano, 2003).
wesebi pozitiuri da dakvirvebadi unda iyos. Tuki SeZlebT, um-
jobesia SeimuSaoT mravaliu specifikuri sakiTxis momcveli ramdenime
wesebi _ debulebebi, rom-
zogadi wesi, vidre CamoweroT uamravi nebadarTuli, Tu akrZaluli
lebic exeba mosalodnel da
akrZalul qcevebs, imas, Tu ra qceva. magram Tu akrZalva exeba specifikur qcevas, magaliTad kampu-
aris dasaSvebi da ra _ ara. sis datovebas an tualetSi mowevas, wesebma es unda asaxos (Emmer &
Gerwels, 2006).
620
3. mSvidad mousmineT sxvebis, saubars. es exeba maswavleblebsac da mo-
swavleebsac, rogorc mravalricxovan klasebSi aseve mcire jgufeb-
Si diskusiebisas.
4. daemorCileT saskolo wesebs. es Seaxsenebs moswavleebs, rom maT
klasSi moqmedebs skolis saerTo wesebi. am SemTxvevaSi moswavle
ver ityvis, rom mas klasSi saReWi rezinis ReWva an radios mosmena
nebadarTuli egona, maSin, roca es skolaSi akrZlulia: `Tqven ar
giTqvamT, rom es CvenTvisac akrZalulia~.
wesebi saSualo skolebisaTvis. emerma da misi kolegebma (2006) mogva- daukavSireT swavlebas
wodes wesebis eqvsi magaliTi saSualo skolebisaTvis: /portfolios da ganavrceT
miusadageT es wesebi im mo-
1. moitaneT klasSi yvela saWiro masala. maswavlebelma unda gansaz- swavleebs, romelTac Tqven
Rvros kalmis, fanqris, qaRaldis, rveulis, teqstis da a.S. tipi. unda aswavloT.
621
arcxebis asparezi. es araa mravali darRvevis SemTxvevaSi, logikuri Sedegi ukan dabruneba da
Sejibri. nu SeecdebiT Za-
`sworad moqcevaa~. moswavleebi, romlebic uTavbolod darbian hol-
lauflebis demonstrirebas.
Nnu ganrisxdebiT. Seinar- Si, SeiZleba ukan miabrunoT da mosTxovoT ise gamovidnen, rogorc
CuneT simSvide da wynarad saWiroa. dausrulebeli davaleba SeiZleba xelaxla gakeTdes. Ddafan-
ilaparakeT, magram mo- tuli nivTebi, SeiZleba milagdes (Charles, 2002-II). Tqven SegiZliaT
swavlis bodiSma ukan ar gamoiyenoT bunebrivi an logikuri Sedegebi, raTa xeli SeuwyoT emo-
dagaxevinoT.
cionalur da socialur ganviTarebas Semdegi RonisZiebebis gatarebiT
zogjer moswavlisTvis
Sedegis arCevis uflebis (Elias & Schwab, 2006):
micema kargi gamosavalia.
Tqveni reaqcia unda ganasxvavebdes erTmaneTisagan saqcielsa da mis
profesionali yovelTvis
eZebs moswavlis daxmarebis
avtors _ problema qcevaSia da ara moswavleSi.
saukeTeso gza. xazgasmiT aRniSneT moswavleebTan, rom maT aqvT moqmedebis arCevis
da kontrolis dakargvis Tavidan acilebis Zala da unari.
wyaro: riCard qarvini. imedis xeli SeuwyveT azrovnebas, sakuTari saqcielis Sefasebas, proble-
xelaxali aRmoCena: Cveni swav- mis gadaWras _ Tavi aarideT moralis kiTxvas.
lebis saukeTeso strategia.
daexmareT moswavleebs, racionalurad Seafason da gansazRvron
SemdegSi rogor moiqcevian sxvagvarad analogiur situaciaSi.
mTavari aq is aris, rom gadawyvetilebebis miReba sasjelTan (da
jildosTan dakavSirebiT) unda xdebodes ufro adre, anu moswavlem
unda icodes, ra aris mosalodneli wesis darRvevis an araswori pro-
ceduris gamoyenebis SemTxvevaSi da ra mniSvneloba aqvs amas misTvis.
me vurCev Cems studentebs-momaval maswavleblebs Caiweron skolisa
da kolega maswavleblebis wesebi da Semdeg Seadginon TavianTi saku-
Tari wesebi. zogjer Sedegebi ufro rTulia. veinSteinma da mignanom
Seiswavles dawyebiTi skolis oTxi maswavleblis muSaobis Sedegebi da
aRmoaCines, rom maswavleblebis mier dadgenili negatiuri Sedegebi 7
kategoriaSi Tavsdeba, romlebic 12.1 cxrilSia mocemuli.
bunebrivi/logikuri vin adgens wesebsa da Sedegebs? pirvel TavSi aRwerili iyo gamocdili
Sedegebi _ dasjis nacvlad
maswavlebeli keni, romelic moswavleebs aZlevda maT `uflebebis sias~,
moswavleebs saSualeba aqvT
ganmeorebiT ganaxorcielon imis nacvlad, rom ganesazRvra wesebi. es `uflebebi~ exeba yvela im
qceva, gamoasworon, an pirispir situacias, sadac SeiZleba saWiro gaxdes wesebis amoqmedeba da exmare-
dadgnen im Sedegebis winaSe, ba moswavleebs miznis miRwevasa da TviTmmartvelad camoyalibebaSi.
rac TavisTavad moyva maT uflebebis magaliTebi mocemulia 12.2 cxrilSi. wesebTan SedarebiT
qcevas.
ufro metad meti yuradRebis miqceva uflebebsa da pasuxismgeblobis
ganviTarebaze mniSvnelovani sakiTxia moswavleebisaTvis. `aswavlo bavS-
vebs is, rom garkveuli qceva aris Secdoma, imitom, rom amas ambobs wesi
srulebiT gansxvavdebamaTTvis imis swavlebisgan, ratom ambobs amas
wesi, anu, rom es qceva aris Secdoma da daexmaro gaigon ratomaa ase~
(Weinstein, 1999). moswavleebma unda gaigon, rom wesebi imitomaa Sedge-
nili, rom yvelam erTad iswavlos da imuSaos. SemiZlia davamato, rom,
rodesac kens rTul klasebSi uwevda Sesvla, is da misi moswavleebi
adgendnen e.w. `kanonebs~, romlebic daicavda moswavleTa uflebebs.
Tu apirebT, rom CarToT moswavleebi wesebisa da konstituciis
SedgenaSi, mocda dagWirdebaT, sanam klasSi erTianobis grZnobas Ca-
moayalibebdeT. sanam moswavleebi mniSvnelovanwilad CaerTvebian sak-
laso wesebis aRsrulebaSi, maT sWirdebaT, rom endobodnen maswavleb-
elsa Tu situacias (Elias & Schwab, 2006).
dagegmvis meore saxe, romelic gavlenas axdens saswavlo garemoze,
aris fizikuri garemos mowyoba, _ igulisxmeba aveji, masalebi, sas-
wavlo inventari.
622
cxrili 12.1
sasjelis Svidi kategoria
1. imedgacruebis, ukmayofilebis gamoxatva. Tu moswavles uyvars maswavlebeli da pativs
scems mas, ukmayofilebisa da imedgacruebis gamoxatva mas sakuTar saqcielze daaf-
iqrebs.
2. privilegiebis dakargva. moswavleebma SeiZleba dakargon Tavisufali dro. Tu maT ar
aqvT Sesrulebuli saSinao davaleba, SeiZleba moeTxovoT misi gakeTeba Tavisufal
dros an dasvenebaze.
3. jgufisgan gacalkeveba. moswavleebi, romlebic xels uSlian Tanajgufelebs an ar
TanamSromloben, SeiZleba CamovaSoroT jgufs, sanam isini mzad ar iqnebian TanamS-
romlobisaTvis. zogierTi maswavlebeli aseT moswavles uSvebs sxva klasSi, an holSi,
sadac mas sxva moswavleebi da maswavleblebi yuradRebas ar miaqceven.
4. problemis werilobiTi asaxva. moswavleebma SeiZleba daweron ra moimoqmedes da ra
gavlena iqonia aman sxvebze, werilobiT moixadon bodiSi. meore SesaZleblobaa, sTxo-
voT moswavles obieqturad aRweros ra qna, Semdeg maswavlebeli da moswavle moaweren
xels am nawers da daaTariReben. es im SemTxvevisTvis, Tu mSoblebi an administracia
dainteresdebian momxdari faqtiT.
5. gakveTilebis Semdeg datoveba. es SeiZleba iyos xanmokle Sexvedra gakveTilebis Semdeg,
Tavisufal dros, an lanCze. mTavari mizani, moswavlesTan momxdar faqtze saubaria.
(maRal klasebSi es sasjeli xSirad gamoiyeneba rogorc dasja. garicxva kidev ufro
eqstremaluri sasjelia).
6. direqtorTan gagzavna. gamocdili maswavleblebi amas iSviaTad mimarTaven. Tumca,
roca es saWiroa, asec iqcevian. zogierT skolaSi moswavleebi direqtorTan konkre-
tuli darRvevis gamo igzavnebian, magaliTad Cxubis gamo. Tu etyviT moswavles, rom
wavides direqtorTan, xolo is uars ganacxadebs wasvlaze, Tqven SegiZliaT darekoT
direqtorTan da uTxraT, rom masTan moswavles gzavniT. moswavle dgeba arCevanis wi-
naSe, gamopcxaddes direqtorTan, Tu Semdeg `damalvisTvis~ agos pasuxi.
7. kontaqti mSoblebTan. Tu problema ganmeorebiTi xasiaTisaa, maswavlebelTa umravle-
soba ojaxebs ayenebs saqmis kursSi. es keTdeba im mizniT, rom daexmaroT moswavles da
ara imitom, rom daadanaSauloT mSoblebi an dasajoT moswavle.
wyaro: Elementary Classroom Management (3rd ed.), by C. S. Weinstein and A. J. Mignano, Jr., 2003, New York: McGraw-Hill. Copy-
right 2003 by The McGrew-Hill Companies. adaptirebulia nebarTviT.
623
cxrili 12.2
vilad migneba. marJ SererTan interviuSi (1999) herb koli aRwers, ro
gor qmnis pozitiur garemos Tavis klasebSi:
ai ras vakeTeb: valageb lamaz nivTebs, plakatebs, saTamaSoebs,
Tavsatexebs da vaCveneb moswavleebs, rom es aris gamowveva. es
aris maTi provocirebis gza, iazrovnon. Tqven unda SeqmnaT is-
eTi garemo, romelic Semosvlisas bavSvs aTqmevinebs: `me marTla
minda vnaxo, ra aris aq. me marTla gamixardeba amis danaxva~.
roca saqme klasis mowyobas exeba, sivrcis dagegmarebaSi gasaTval-
iswinebelia ori ram: pirovnuli sivrce da interesTa sivrce.
daukavSireT swavlebas/porT-
folios da ganavrceT
pirovnuli sivrce. SeiZleba Tu ara, rom fizikurma garemom gavlena
miumateT sqema 12.2 swavlebis
moaxdinos swavlebasa da swavlaze klasSi, romelic teritoriebad aris
Tqveneul resursebs dayofili? wina adgilebi ar zrdis monawileobis xarixs moswavleebi-
saTvis, romelTac klasis winaSe uwevT sityviT gamosvla, amave dros
ukan jdomac ufro gaarTulebs monawileobas da xels Seuwyobs fiqreb-
sa da ocnebebSi wasvlas (Wolfolk & Brooks, 1983). aqtivobis zona, sadac
monawileoba da CarTuloba maqsimaluri, SeiZleba sxva adgilas iyos
mowyobili, magaliTad klasis erT mxares, konkretul saswavlo cen-
trTan axlos (Good, 1983-I; Lambert, 1994). aqtivobis zonis gafarToebisaT-
vis veinSteini da mignano urCeven maswavleblebs imoZraon mTel klasSi,
roca es SesaZlebelia, daamyaron TvalebiT kontaqti da mimarTon kiTx-
vebiT moSorebiT msxdom moswavleebs, periodulad ucvalon adgilebi
moswavleebs, rom sul erTi da igive bavSvebio ar isxdnen ukan.
horizontalur rigebs bevri upiratesoba aqvs, rac aseve axasiaTebs
tradiciul mwkrivebs. orive gamosadegia damoukidebeli muSaobisaT-
aqtivobis zona _ saklaso vis, maswavleblisTvis, moswavlisaTvis, prezentaciisaTvis. isini ubi-
oTaxis is nawili, sadac Zgeben moswavles fokusireba moaxdinos gamomsvlelze da misavlela-
yvelaze intensiurad xorciel- dac advilia. horizontaluri rigebi moxerxebulia wyvilebSi, Tumca
deba urTierToba. aseTi ganlageba didi jgufis SemTxvevaSi mouxerxebelia.
624
rekomendaciebi: saswavlo sivrcis formireba
gamoyaviT stabiluri punqtebi da gegma TqvenTvis Tvalyuris devneba.
amis mixedviT SeadgineT.
magaliTebi
magaliTebi 1. darwmundiT, rom xedavT yvela danayofs.
1. gaxsovdeT, rom audio-video aparaturasa 2. dasviT bavSvebi ise, rom ar sWirdebodeT
da kompiuterebs denis wyaro sWirdebaT. skamebisa da merxebis Setrialeba.
2. saxatavi saSualebebi moaTavseT onkanTan
darwmundiT, rom samuSao sivrce gancal
axlos.
kevebuli da myudroa.
masalebi advilad misawvdomi unda iyos
moswavleTaTvis da unda arsebobdes mox- magaliTebi
erxebuli adgili maT Sesanaxad. 1. darwmundiT, rom magidebi an samuSao
adgilebi gasasvlelebSi ar dgas. moswav-
magaliTebi les ar unda sWirdebodes erT sivrceze
1. darwmundiT, rom masalebi advilad mis- gavla, raTa meoremde mivides.
awvdomia moswavleTaTvis da maTi Tval- 2. xmauriani aqtivobebisaTvis gankuTvnili
Taxedvis areSia. sivrce ganaTavseT myudro adgilebidan.
2. iqonieT sakmarisi Taroebi imisaTvis, rom rac SeiZleba moSorebiT SeqmeniT simyu-
masalebi erTad ar iyos daxrovili. drove danayofebis SeqmniT.
magaliTebi magaliTebi
1. wignis Taroebi sakiTxav kuTxesTan axlos 1. gamoyaviT personaluri magidebi individ-
ganalageT, saTamaSoebi saTamaSo sivrces- ualuri muSaobisaTvis, gaSlili magidebi
Tan axlos. jgufuri muSaobisaTvis, iatakze dasawyo-
2. Cxubis prevencia moaxdineT samuSao sivr- bi baliSebi mTeli klasis krebisaTvis.
cis gadatvirTvis Tavidan acilebiT. 2. gamouyaviT moswavleebs adgili, sadac
Tavis pirad nivTebs Seinaxaven. es gan-
Tavi aarideT mkvdar sivrceebs da `sir-
sakuTrebiT mniSvnelovania, roca moswav-
bils~.
leebs ar aqvT piradi merxebi.
magaliTebi SecvaleT ganlageba, Semdeg SeafaseT da
1. ar ganalagoT interesTa sivrceebi oTax- gaaumjobeseT.
is ganapira adgilebSi da ar datovoT
mkvdari zona SuagulSi. magaliTebi
2. nu moaTavsebT raime avejs am didi sivr- 1. gaakeTeT orkviriani ganlageba da Semdeg
cis SuagulSi, raTa ar Seiqmnas mis SeafaseT.
garSemo Semorbenis aucilebloba. 2. CamowereT Tqveni moswavleebis saWiroe-
bebi. isini am oTaxSi cxovroben kidec
ganalageT nivTebi ise, rom kargad xedav-
da saklaso oTaxis dizaini Zalian mniS-
deT Tqvens moswavleebs da maTac SeeZloT
vnelovania.
625
sqema 12.2
l karada
skami ab
.m
ag
id
a
kompiuteri kompiuteri
`cxovelebi~
karada
`maTEmatika~
karada
xelovnebi-
masalebi
sTvis
maTemati-
masalebi
kisaTvis
kompiuteri
maswav-
`cxovelebi~
leblis
xaliCa
karada
magida
masalebis
Sesanaxi
karadebi karada TamaSebi failebi karada
wyaro: Elementary Classroom Management (3rd ed.), by C. S. Weinstein and A. J. Mignano, Jr., 2003, New York: McGraw-Hill. Copy-
right 2003 by The McGrew-Hill Companies. adaptirebulia nebarTviT.
626
cxrili 12.3
rCevebi kompiuteruli laboratoriis marTvisaTvis
mosazrebebi aRebulia qeril bolikisa da jeims kuperis (Cheryl Bolick &James Cooper, 2006)
naSromidan.
wyaro: `Tips for Managing a Computer Lab~ from C. M. Bolick & J. M. Cooper (2006). `Classroom Management and Technology’,
in C. Evertson & C. Weinstein (Eds.), Handbook for Classroom Management: Research, practice, and contemporary issues. ibeWdeba
Lawrence Erlbaum Associates, Inc. and Cheryl Mason Bolick, Ph. D.
627
rekomendaciebi: kompiuterebis gamoyeneba: menejmenti
Tu klasSi mxolod erTi kompiuteri gaqvT: Tu klasSi erTze meti kompiuteria:
uzrunvelyaviT misawvdomoba.
dagegmeT kompiuterebis ganlageba ise, rom
magaliTebi Seesabamebodes swavlis Tqveneul miznebs.
1. moZebneT klasSi iseTi adgili, sadac Ses-
magaliTebi
aZlebeli iqneba kompiuteris ise moTavse-
ba, rom masalis danaxva mTelma klasma Se- 1. TanamSromluri jgufebis SemTxvevaSi kom-
Zlos. piuterebi ise ganalageT, rom moswavleebs
2. monaxeT iseTi adgili, oTaxis ganapiras, saSualeba hqondeT Semousxdnen Tavisi
sadac SesaZlebeli iqneba dajdoma da jgufis kompiuters.
ekranis yureba, ise, rom man xeli ar Se- 2. sxvadasxva kompiuterebze gansaxorcie-
uSalos sxva moswavleebs. lebeli gansxvavebuli proeqtebis Sem-
TxvevaSi, saSualeba mieciT moswavleebs
moemzadeT. martivad gadavidnen erTi kompiuteridan
magaliTebi meoreze.
628
sivrceSi. Aman saSualeba misca maswavlebels meti gogona CaerTo sa- daukavSireT kvlevas
mecniero saqmianobaSi da meti moswavle daesaqmebina sxvadasxva sama- da ganavrceT
gamokvleva imis Sesaxeb, Tu
nipulacio xelsawyosTan. meore gamokvlevaSi cvlilebebi Catarda bib-
rogor dagegmes maswavle-
lioTekis kuTxeSi, ramac Sedegad moitana klasSi literaturiT ufro blebma TavianTi klasebis
metad daintereseba (Morrow & Weinstein, 1986). Tu Tqven apirebT interes- fizikuri garemo, ixileT
Ta sivrcis mowyobas klasSi, rCevebisaTvis ixileT rekomendaciebi. Pointon, P. & Kershner, R.
pirovnuli da intersTa zona ar aris ori erTmaneTisagan damo (2000). gadawyvetilebebis
miReba klasis mowyobasTan
ukidebeli ram. mravali maswavlebeli am ganlagebebis kombinirebas
dakavSirebiT: sami gamocdi-
axdens. moswavleTa individualuri merxebi SeiZleba centrSi ganla- li maswavleblisa da maTi
gdes, interesTa sivrce ki _ ukan an kedlebis gaswvriv mTel klasSi. moswavleebis Sexedulebebi.
aseTi ganlageba moqnili da moxerxebulia rogorc didi, ise patara swavleba da maswavlebelTa
jgufebisaTvis. ganaTleba, 16, 117-127.
629
daukavSireT swavlebas/ advilad gasagebi, efeqturi wesebi hqondaT SemuSavebuli da moswav-
portfolios da ganavrceT leebs maSinve aswavlidnen yvelaze mniSvnelovan wesebs. isini wesebssx-
saklaso menejmentis Sesaxeb 5
va sagnebis msgavsad aswavlidnen _ umartavdnen, aZlevdnen magaliTebs
SesaniSnav da Zalian praqti-
kul diskusias naxavT: da avarjiSebdnen.
Evertson, C. M., Emmer, E. T. efeqtiani maswavleblebi pirvel kvirebSi did dros uTmobdnen we-
& Worsham, M. E. (2006). sebisa da procedurebis Seswavlas. zogierTi maswavlebeli proce-
saklaso menejmenti daw- durebis swavlebisas upiratesobas aniWebda gavarjiSebas, sxvebi mimar-
yebiTi klasebis maswavle-
Tavdnen jildos sasurveli qcevis CamoyalibebisaTvis. umravlesoba
belTaTvis. bostoni: Allyn
& Bacon. iyenebda zars an raime sxva saxis signals, raTa miepyro moswavleTa
Emmer, E. T., Evertson, C. M. & yuradReba. es maswavleblebi mTel klasTan muSaobdnen sasiamovno aka-
Worsham, M. E. (2006). sak- demiur aqtivobebze. isini ar Cqarobdnen moswavleTa mcire jgufebad
laso menejmenti saSualo dayofas. mTeli klasis muSaoba maswavleblebs saSualebas aZlevda,
klasebis maswavleblebi-
ekontrolebinaT TiToeuli moswavlis swavlis procesi. cudi qceva
sTvis. bostoni: Allyn &
Bacon. swrafad aRikveTeboda, magram ara uxeSad.
Freiberg, H. J. (1999). bihevior- cudad organizebul klasebSi pirveli kvirebi gansxvavebulad mim-
izms miRma: saklaso menej- dinareobda. wesebi ar muSaobda, isini bundovani an Zalian rTuli
mentis paradigmis Secvla. iyo. magaliTad, erT maswavlebels hqonda aseTi wesi, rom moswavleebi
bostoni: Allyn & Bacon.
`unda iyvnen saWiro dros saWiro adgilas.~ moswavleebs ar uxsnid-
Weinstein, C. S. & Mignano,
A. J., Jr. (2003). dawyebiTi nen amis mniSvnelobas, Sesabamisad maT qcevaze es wesi gavlenas ver
klasebis menejmenti: kv- moaxdenda. arc karg, arc cud qcevas ar mosdevda mudmivi da Tanmim-
levebi da gamocdileba. devruli Sedegi. rodesac moswavle wess daarRvevda, maswavlebeli mas
niu-iorki: McGrow-Hill. akritikebda, afrTxilebda an emuqreboda.
Weinstein, C. S. (2003). saSualo
cudad organizebul klasebSi, rutinuli amocanebis Sesasrulebe-
klasebis menejmenti:
kvlevebi da gamocdileba. li procedurebi dRidan dRemde icvleboda da ar xdeboda gavarjiSe-
niu-iorki: McGrow-Hill. ba. am aucilebeli faqtorebis gaTvaliswinebis nacvlad, araefeqturi
maswavleblebi iseT procedurebs uTmobdnen dros, romlebic ar iyo
maincdamainc saCqaro. magaliTad, erT-erTi maswavlebeli pirvelive
dReebSi aswavlida moswavleebs, rogor unda moqceuliyvnen xanZris
SemTxvevaSi maSin, roca moswavleebma jer ar icodnen yoveldRiu-
rad saWiro procedurebi. bavSvebi umiznod dabodialebdnen klasSi
da erTmaneTs ekiTxebodnen, ra unda gaekeTebinaT. xSirad isini erT-
maneTTan saubrobdnen, radgan araferi hqondaT gasakeTebeli. arafeq-
turi maswavleblebi xSirad tovebdnen klass. zogi maTgani weraSi iyo
garTuli an daxmarebas uwevda mxolod erT moswavles. ar hqondaT
samoqmedo gegma im SemTxvevisTvis, roca moswavle igvianebda an xels
uSlida gakveTilis warmarTvas. erTma araefeqturma maswavlebelma
gamoiyena zari, rogorc imis maniSnebeli, rom iTxovda yuradRebas,
magram mogvianebiT ufleba misca moswavleebs ar mieqciaT yuradReba
zaris xmisaTvis. erTi sityviT, pirveli kvirebi am klasebSi Zalian
araorganizebuli iyo da moulodnelobebiT aRsavse iyo, rogorc mas-
wavleblebis, ise moswavleebisaTvis.
630
dian erTi aqtivobidan meoreze. zogadad rom vTqvaT, efeqtiani mas-
wavleblebi dakvirvebiT adevneben Tvalyurs TiToeuli bavSvis prog-
ress, moswavleebs ar aqvT saSualeba Tavi aaridon Sromas ise, rom ar
iwvnion Sedegebi (Emmer & Evertson, 1982).
mTeli am monitoringisa da wesebis mudmivi ganmtkicebis gaTval-
iswinebiT, SeiZleba gagiCndeT kiTxva, xom ar aris iZulebuli saSualo
klasebis maswavlebeli, iyos mkacri da iumors moklebuli. es araa
aucilebeli. efeqtiani maswavleblebi xSirad kidec iRimebian da kidec
xumroben moswavleebTan (Moskowitz & Hayman, 1976). nebismieri gamocdi-
li maswavlebeli getyviT, rom Rimilis sababi xSirad geqnebaT, roca
klasSi TanamSromlobis atmosfero.
CarTulobis xelSewyoba
SeCerdi dafiqrdi dawere ra aris is saqmianoba, romelSic bolom daukavSireT PRAXIS II™-s
da ganavrceT
de xarT xolme CarTuli, rodesac dro TiTqos saerTod qreba? rom-
moswavleTa CarTulobis uz-
eli aqtivobebi ar gaZlevT yuradRebis modunebis saSualebas? runvelyofa
ganaTlebis fsiqologiis
gakveTilis formati gavlenas axdens moswavlis CarTulobaze. zo principi aris is, rom rac
gadad, roca izrdeba maswavleblis meTvalyureoba, izrdeba moswavlis metadaa moswavle kogniturad
CarTuli saqmianobaSi, miT
CarTulobis droc (Emmer & Evertson, 1981). magaliTad, erTi kvleviT
ufro metad swavlobs. ra
dadginda, rom maswavleblis meTvalyureobis qveS myofi dawyebiTi taqtikebi SeiZleba gamoiyenos
klasebis moswavleebi, amocanas drois 97%-s uTmobdnen, xolo mo- maswavlebelma, raTa maqsi-
swavleebi, romlebic damoukideblad muSaobdnen, amocanas uTmobdnen malurad gazardos moswav-
drois mxolod 57%-s (Frick, 1990). es imas ar niSnavs, rom maswavlebleb- leTa kognituri CarTuloba
saswavlo amocanebSi?
ma unda daaqveiTon moswavleTa damoukidebeli muSaoba. es mxolod
imaze miuTiTebs, rom aseTi saqmianoba yuradRebiT dagegmarebasa da
monitorings moiTxovs.
rodesac amocanis Sesrulebisas xdeba Semdegi nabijis mudmivi
miTiTeba, CarTuloba ufro maRalia. iseTi saqmianoba, romlis TiToeu-
li nabiji naTlad aris gansazRvruli, aseve zrdis CarTulobas, radgan
TiToul nabijs logikurad mivyavarT Semdeg safexuramde. rodesac
moswavles srulad aqvs xelT saWiro masala, romelic sWirdeba, esec
ubiZgebs mas darCnen fokusirebuli darCes amocanaze. Tu didia mo-
swavlis cnobismoyvareoba, igi motivirebuli iqneba ganagrZos pasuxis
Zieba. rogorc iciT, moswavleTa CarTulobas zrdis avTentikuri _
amocanebic, amocanebi, romlebic dakavSirebulia realur cxovrebas-
631
rekomendaciebi: moswavleTa CarTulobis SenarCuneba
naTeli gaxadeT samuSaos ZiriTadi SeamowmeT samuSao procesis progresi
moTxovnebi.
magaliTebi
magaliTebi 1. darwmundiT, rom yoveli moswavle swo-
1. SeadgineT da warudgineT moswavleebs ru rad iwyebs. Tu Tqven SeamowmebT mxolod
tinuli samuSaos moTxovnebi romlebic exe- im moswavleebs, romlebic xels aiweven
ba dasaTaurebas, referatis zomas, saweri da daxmarebas iTxoven, mxedvelobis miR-
saSualebebis gamoyenebas, akuratulobas. ma dagrCebaT is moswavleebi, romlebic
2. daadgineT da ganmarteT wesebi davalebis fiqroben, rom sworad akeTeben, arada
dagvianebis an misi dausruleblobis, gac realurad ar esmiT sakiTxi, aseve Zalian
denebis SemTxvevisaTvis. Tu davalebis moridebuli moswavleebi, romlebsac rcx-
dausrulebloba CvevaSi gadadis, zomebi veniaT daxmarebis Txovna da isinic, rom-
sawyis etapzeve miiReT. Tu saWiroa, mSob- lebic saerTod ar apireben muSaobas.
lebsac gaesaubreT. 2. periodulad SeamowmeT progresi. diskus-
3. mniSvneloba mianiWeT vadebs da iyaviT Se- iebisas darwmundiT, rom yvelas SeuZlia
upovari, Tu moswavles Zalian sapatio mi pasuxis gacema.
zezi ar aqvs dagvianebisaTvis.
xSirad gqondeT akademiuri moswrebis Sesa
gaacaniT moswavleebs davalebis specifika. xeb ukukavSiri
magaliTebi magaliTebi
1. ufro mcirewlovan moswavleebTan Sem- 1. dawyebiTi klasebis moswavleebi rveulebs
oiReT davalebis micemis rutinuli pro- ukan unda iRebdnen davalebis Cabarebis
cedura, magaliTad, yoveldRiurad da- meore dRes.
faze, erTsa da imave adgilas dawereT, 2. kargi naSromi unda daikidos klasis wina
ra aqvT davalebad. ufrosi moswavleebis Se; mSoblebs saxlSi yovelkvireulad unda
SemTxvevaSi, SeiZleba ukarnaxoT maT dava- gaegzavnos Sefasebis furclebi.
leba, dauweroT da silabusis saSualebiT 3. yoveli asakis moswavle SeiZleba flob-
warudginoT. des niSnebis, Sesrulebuli proeqtebis
2. SeaxseneT moswavleebs SemdegSi ra eqnebaT Canawerebs.
davalebad. 4. ufrosi moswavleebis SemTxvevaSi xangrZ
3. rTuli davalebebis SemTxvevaSi, moswav- livi samuSao dayaviT ramdenime fazad da
leebs daurigeT furclebi, sadac aRweri- TiToeul fazaze mieciT ukukavSiri.
li iqneba, ra unda gakeTdes, ra resursebi
unda iqnes gamoyenebuli, ra vadebSi unda damatebiTi ideebisaTvis ixileT:
Sesruldes davaleba da a.S. ufros mo- http://www.cat.ilstu.edu/teaching_tips/handouts/en-
swavleebs Tqveni Sefasebis kriteriumebic gage.shtml an
SeiZleba gaacnoT. http://trc.virginia.edu/Publikations/Teaching_Concerns/
4. aCveneT maT, rogor unda Sesruldes dava- TC_Topic/Engaging_Students.htm
leba, maTTan erTad gaakeTeT pirveli es rCevebi gankuTvnilia kolejis studen-
sakiTxebi an mieciT nimuSi. tebisTvis magram aq bevr karg ideas naxavT.
632
gadanacvleba gulisxmobs mo-
swavleTa moZraobas garkveu-
li tempiT, ramdenadac saqmi-
anobis tipebi da adgilebi,
sadac es saqmianobebi unda
ganxorcieldes dRis ganmav-
lobaSi icvleba.
CarTuloba (withitness). CarTuloba niSnavs Semdegs Tqven agrZnobinebT CarTuloba _ kuninis mixed-
moswavleebs, rom yvela saqmis kursSi xarT, rac klasSi xdeba, araferi viT, monawileoba yvelaferSi,
rac ki klasSi xdeba.
gamogeparebaT. `CarTul~ maswavleblebs TiTqos mesame Tvali aqvT ke-
faze da imasac xedaven, rac maT zurgs ukan xdeba. isini ar axdenen mx- gadafarva _ ramdenime aqti-
olod ramdenime moswavlesTan interaqcias, radgan es danarCen klass vobis erTdrouli zedamxed-
moadunebs. Mudmivad adevnebdnen Tvalyurs klass da TvalebiT amyare- veloba.
ben kontaqts moswavleebTan, moswavleebma ician, rom kontrolqveS
fokusireba jgufur muSao-
arian (Charles, 2002-I; Brooks, 1985).
baze _ aqtivobaSi maqsimalu
aseTi maswavleblebi yovelTvis axerxeben, rom mcire uwesrigo- ri raodenobis moswavleebis
ba did areulobaSi ar gadaizardos. maT yovelTvis ician, vin qmnis CarTvis unari.
problemas da darwmunebulni arian, rom swored am adamianTan aqvT
saqme. kunins Tu davesesxebiT, isini ar uSveben Secdomebs arc drois
(didxans mocda, sanam vinme gamoeqomagebodes) da arc samiznis Tval-
sazrisiT (roca xdeba sxva moswavlis dadanaSauleba, xolo realuri
damnaSave uvneblad daiZvrens Tavs situaciidan, ise, rom ar aiRebs
pasuxismgeblobas Tavis qcevaze).
633
Tu erTdroulad Cndeba ori problema, efeqturi menejeri jer im
problemas umklavdeba, romelic ufro seriozulia. magaliTad, rode-
sac maswavlebeli aZlevs SeniSvnas or moswavles, Sewyviton CurCuli
da ar aqcevs yuradRebas marTalia mcire, magram wakinklavebas fan-
qris mTlelTan, is saqmeSi nakleb gacnobierebulobas avlens. moswav-
leebi xvdebian, rom nebismieri situaciidan `gamoZvrebian~, Tu WkuiT
moiqcevian (Charles, 2002-II).
634
ainteresebT moswavlis cxovreba (Elias & Schwab, 2006; Woolfolk Hoy & Wein-
stein, 2006). pozitiuri urTierTobebis damyareba da saklaso erTobis
SeqmnisaTvis gaRebuli energia win gadadgmuli nabijia menejmentTan
dakavSirebuli problemebis prevenciisaken. moswavleebi, romlebsac
aqvT skolasTan kavSiris gancda, Tavs ufro bednierad grZnoben, aqvT
TviTdisciplinis ufro maRali unari, naklebad emuqrebaT narkoti-
kuli nivTierebebis gamoyenebis, Zaladobis, adreuli sqesobrivi kav-
Sirebis safrTxe (Freiberg, 2006; McNeely, Nonnemaker & Blum, 2002).
635
daukavSireT kvlevas iSviaTad emorCilebian maswavleblis pirvel miTiTebas. xSirad isini
da ganavrceT amas negatiurad pasuxoben, saWiro xdeba brZanebis 4-jer an 5-jer
im kvlevis sanaxavad, romelic
gameoreba (Nelson & Roberts, 2000). emeri da misi kolegebi (2006), aseve
Catarda maswavleblebis
problemur qcevasTan gam- levini da nolani (2000) gvaswavlian cudi qcevis swrafad aRsakveT
klavebis Sesaswavlad ixileT eqvs martiv saSualebas:
Brophy, J. & McCaslin, M. (1992).
aq mocemulia maswavlebelTa daamyareT TvalebiT kontaqti, an midiT axlos wesrigis damrRvevTan.
angariSi, rogor aRiqvamen
SeiZleba sasargeblo aRmoCndes sxva araverbaluri signalebic, mag-
isini problemur moswavleebs
da rogor umklavdebian maT. aliTad samuSaoze miTiTeba. darwmundiT, rom moswavle realurad
Cvens sinamdvileSi es cneba wyvets TqvenTvis arasasurvel qcevas da ubrundeba samuSaos. Tu
Seesabameba, saSualo skolis ase ar moiqceviT, igi CaTvlis, rom SeuZlia ignorireba gaukeTos
dawyebit klasebs. Jurnali, Tqvens signals.
93, 3-68.
mosinjeT verbaluri replikebi, magaliTad, saxeliT mimarTva (ub
ralod axseneT misi saxeli masalis axsnisas), dausviT kiTxva, ix-
umreT (magram ara sarkastulad) magaliTad ase: `albaT momeCvena.
geficebiT gavige, rogor wamoiyvira viRacam pasuxi, magram es Seu-
Zlebelia, radgan jer aravin gamomiZaxia.~
hkiTxeT moswavleebs, ician Tu ara im negatiuri Sedegebis Sesaxeb,
rac mohyveba maT cud qcevas an gaugzavneT `me-Setyobineba~, razec
mogvianebiT visaubrebT.
Tu isini ara sworad asruleben saklaso proceduras, SeaxseneT
maT es procedura da Tvali adevneT, rom sworad Seasrulon. Tqven
SegiZliaT wynarad SeagrovoT maTi piradi nivTebi, romlebic xels
uSlian swavlaSi da Tan uTxraT, rom gakveTilis Semdeg es nivTebi
daubrundebaT.
mSvidad, keTilganwyobili toniT sTxoveT moswavles Camoayalibos
wesi an procedura da Semdeg mihyves mas. glaseri (1969) gvTavazobs
sam kiTxvas: `ras akeTeb? xom ar aris es wesis darRveva? ras unda
akeTebde?~
mkafiod, asertulad, keTilganwyobili toniT uTxariT moswavles
Sewyvitos cudi qceva. (mogvianebiT ganvixilavT asertul mesi-
jebs moswavleTa misamarTiT). Tu moswavle SemogibrunebT pasuxs,
ubralod gaimeoreT moTxovna.
daayeneT moswavle arCevanis winaSe. magaliTad, rodesac moswavle,
maswavleblis moTxovlis miuxedavad agrZelebs pasuxebis wamoyvi-
rebas, maswavlebelma seiZleba uTxras: `jon, Sen gaqvs arCevanis
saSualeba. dauyovnebliv Sewyvite wamoZaxeba da sapasuxod xeli as-
wie, an gadadi ukan da me da Sen mogvianebiT visaubrebT. Gadawyvite
rogor girCevnia.~ (Lewin & Nolan, 2000).
636
SirebiT. arasodes gamoiyenoT dabali miRwevis statusi sasjelis zo-
mad (kiTxvis dabali donis moswavleebisTvis dabali niSnebis dawera
da meti saSinao davalebis micema) saklaso wesebis darRvevisaTvis.
aseTi ram mxolod maSin SeiZleba gaakeToT, Tu am qcevis sargebe-
li gadawonis zianis miyenebis risks. rogorc karolin orenji (2000)
aRniSnavs, `efeqtiani, mzrunveli maswavlebeli arasdros gamoiyenebs
dabali miRwevis statuss, Sefasebas an raime msgavss, rogorc disci-
plinis ganmamtkicebels. aseTi strategia araefeqturi da usamarT-
loa. es mxolod dagvakargvinebs moswavles.~
637
rekomendaciebi: sasjelis daweseba
gadadeT situaciis ganxilva iqamde, sanam
Tqven da situaciis monawile moswavleebi daadgineT sadamsjelo zomebi, romlebic mo
ar damSviddebiT da ufro obieqturad ar ergeba mraval SemTxvevas.
SeZlebT msjelobas.
magaliTebi
magaliTebi 1. saSinao davalebis SeusruleblobisaTvis: (a)
1. mSvidad uTxariT moswavles: `dajeqi da Sexseneba; (b) gafrTxileba; (g) davalebis Ses-
ifiqre imaze, rac moxda. ramdenime wuTSi ruleba dRis dasrulebamde; (d) gakveTilebis
visaubrebT~ an `ar momwons is, rac axla Semdeg darCena, davalebis Sassruleblad; (e)
vnaxe. dResve rogorc ki Tavisufali dro samoqmedo gegmis Sesadgenad mSoblebsa da
gamogiCndeba amaze, visaubroT.~ maswavlebelTan erTad moswavlis monawil-
2. uTxariT: `Zalian gavbrazdi imaze, rac eoba situaciis ganxilvaSi.
moxda. yvelam amoiReT rveulebi. amis Ses-
axeb davwerT.~ ramdenime wuTis Semdeg, sasjelis dawesebasTan erTad yovelTvis as-
roca daweren, klasma SeiZleba ganixilos wavleT moswavleebs problemis gadaWris
es incidenti. strategiebi, raTa SemdegSi maT iswavlon
sworad moqceva (Elias & Schwab, 2006).
Sajarod ar dasajoT moswavle.
magaliTebi
magaliTebi 1. gamoiyeneT `problemebis dRiurebi~, sadac
1. cal-calke esaubreT moswavleebs momxdar moswavleebi Caweren ras grZnobdnen, ga-
faqtze. moavlenen problemas da TavianT mizanebs,
2. ar SeaxsenoT moswavles sajarod, rom is ifiqreben problemis gadaWrisa da miznis
ar asrulebs Tavis movaleobas. miRwevis SesaZlebel gzebze.
3. axlos midiT disciplinis damrRvev mosa 2. aswavleT simSvidis SenarCuneba, amisTvis
wavlesTan, da esaubreT ise, rom mxolod gamoiyeneT metodi `5-2-5~: rac Semdeg-
mas esmodes. Si mdgomareobs: brazis pirveli niSnebis
gamoCenisTanave, moswavleebs SeuZliaT
mas Semdeg, rac daisjeba, dauyovnebliv sakuTar Tavs uTxran: `SeCerdi, Seinar-
ganaaxleT pozitiuri urTierToba moswav- Cune simSvide~, Semdeg ramdenjerme nela
lesTan. CaisunTqon, 5-mde daiTvalon, Semdeg 2 mde
daiTvalon da Tan sunTqva Seikavon, Sem-
magaliTebi deg ki 5-jer amoisunTqon.
1. mieciT davaleba an sTxoveT daxmareba.
2. SeaqeT mis mier Sesrulebuli samuSao da damatebiTi ideebisaTvis ixileT:
realurad an simbolurad `zurgze mouTa- http://www.stopbullyingnow.com an
TuneT~, Tu amis sababs gaZlevT misi muSa http://www.cfchildren.org
oba. eZebeT amis ganxorcielebis SesaZ
lebloba.
638
TanaSemwis dasaZaxeblad. Tu moswavle TanaSemwis mosvlamde dagTanxm- daukavSireT sxva Tavebs
debaT, mis xafangSi nu gaebmebiT, mihyeviT gegmas. Tu aseTi situaciebi da ganavrceT
mesame TavSi Cven ganvixileT
xSirad xdeba, SeiZleba imsjeloT skolis mrCevlebTan, mSoblebTan,
im niSnebisa CamonaTvali,
an sxva maswavleblebTan erTad. Tu problema pirovnuli xasiaTisaa, romlebic skolaSi Zaladobis
moswavle gadayvanil unda iqnas sxva maswavlebelTan. dResdReobiT saSiSroebaze miuTiTebs.
bevrs laparakoben wesebis damrRvevia mimarT nulovan toleranto-
baze. aris Tu ara es kargi idea? Argumenti/kontrargumenti ganixilavs
or midgomas am sakiTxis mimarT.
639
argumenti / kontrargumenti
aris Tu ara nulovani tolerantoba kargi idea?
Zalian aSkara Zaladobis SemTxvevaSi zogi- li garemoebebisa, saskolo sistema da-
erT skolaSi `nulovani tolerantobis~ poli- JinebiT moiTxovda sasjelis aRsrulebas
tikas mimarTaven. Sedegi? niu-jersis erT-erT iaraRis flobis gamo.
skolidan ori rva wlis moswavle garicxes
erT-erTi moswavle gogona gamosaSve-
droebiT `teroristuli muqaris~ gamo. maT
bi saRamodan aiyvanes manqanaSi samza-
Tanaklaselebs qaRladis Tofebi miuSvires
reulos danis datovebis gamo. TavdebiT
TamaSisas. aqvs Tu ara azri da Sedegi nulovan
gamoSvebis Semdeg man ganacxada: `isini
tolerantobas?
me ocenebebs marTmeven.~da marTlac,
rodesac skolebis xelmZRvaneloba ase-
argumenti nulovan tolerantobas nu-
Ti eqscesebis Sesaxeb msjelobs, maT avi-
lovani mniSvneloba da azri aqvs.
wydebaT ra dartymas ayeneben moswavlis
momavals.
Tu internetiT moviZiebT masalas nulo-
van tolerantobaze skolebSi rogorc wesi, am
2001 welsPpresaSi daibeWda`A-s (American Bar
movlenis sawinaaRmdegod mimarTul uamrav in-
Association)-is
rekomendacia, Sewydes skolebSi
formacias moviZiebT. magaliTad, 2001 wlis 29
nulovani tolerantobis politika.~ statiaSi
agvistos salon magazine-s gamocemaSi moTavsebu-
asociaciis mier mirebuli rezoluciis garda,
li iyo joana ualdis statia `nulovani tol-
iyo aseTi fraza: `nulovani tolerantoba iqca
erantobis marcxi~. aq moyvanilia joana ualdis
erTaderT gzad skolaSi arsebuli problemebis
mier moxmobili ori magaliTi:
mosagvareblad.~ (Associated Oress, 2001 wlis 21
Tebervali, aseve SegiZliaT ixiloT: http://www.
17 wlis kargi moswavle arkanzasSi Ta-
cnn.com/2001/fyi/teachers.ednews/02/21/zero.tolerance.
vis bolo saswavlo wels skolaSi avbed-
ap/). am vebgverdze SegiZliaT gamoTqvaT Tqveni
iTad iwyebs. misi momavali swavlis
Sexeduleba nulovani tolerantobis Sesaxeb.
sakiTxi gaurkvevelia, radgan 45 dRiT
da bolos, nulovani tolerantobis mxamdam-
sxva skolaSi gaamweses. Ra danaSaulisT-
Weri mravali popularuli RonisZieba, rogori-
vis? misi manqanis TviTneburi Cxrekisas
caa magaliTad gaZlierebuli dacvis samsaxuri
skolis xelmZRvanelobam narkotikebi
skolebSi, monitorebi SesasvlelebSi, metalis
ara, magram jibis dana da safxeki aRmo-
deteqtorebi, did gavlenas ar axdens skolaSi
aCina, romelic daudevrobiT darCenoda
momxdar incidentsa da maT raodenobaze (Hyman,
moswavlis mamas, roca igi manqanis sarkes
2006; NCES, 2003).
akeTebda. miuxedavad am Semamsubuqebe-
640
Semdeg batonma galaherma aRwera tragikuli
kontrargumenti dResdReobiT saWiroa nu- SemTxveva, rodesac iaponiis erT-erT skolaSi
lovani tolerantoba. viRac SeSlilma rva bavSvi mokla daniT, ro-
melic sul raRac erTi duimiT grZeli iyo im
nulovani tolerantobis sasargeblo argu danaze, romelic am moswavlis manqanaSi aRmoa-
mentebi yuradRebas amaxvilebs skolis usafrT Cines.
xoebas, skolebisa da maswavleblebis pasuxismge- 2003 wlis 13 ianvris USA Today-s gamoSve-
blobaze _ daicvan moswavleebi da sakuTari baSi me wavikiTxe greg topos statia: `Zaladoba
Tavi. ra Tqma unda, axal ambebSi gacxadebuli skolaSi Tanxvdeba dabal niSnebs: eqspertebi,
mravali incidenti gadametebuli reaqciaa bavS- romlebic moswavleebSi Zaladobrivi qcevis
vebis oinebze, an kidev es aris, nulovani tol- niSnebs xedaven, amaSi adanaSauleben mSoblebs,
erantobis cudi, metismetad gulmodgine gamov- prenatalur samedicino problemebs, agresiul
lena bavSvebis ucodvel Secdomebze an raRac sazogadoebas; pedagogebi eZeben gamosavals.~
lafsusebze. magram rogor unda ganasxvaos statia iwyeboda Semdegi magaliTebiT: meore
skolis xelmZRvanelobam ra aris ucodveli da klasis moswavlem indianaSi gaixada maswavleb-
ra _ saSiSi? magaliTad, bevrs laparakobdnen els da fexsacmeli esrola, sabavSvo baRis mo-
imaze, rom endi uiliamsi (moswavle, romelmac swavlem filadelfiaSi mucelSi daartya Tavis
ori Tanaklaseli mokla santiSi, kaliforniis fexmZime maswavlebels, 8 wlis moswavle meri-
StatSi) gasrolamde arwmunebda megobrebs, rom lendSi benzinis dasxmiT da skolis dawviT. gam-
is ubralod xumrobda. oyenebiT imuqreboda (zustad icoda, sad unda
im SemTxvevis sapasuxod, roca gogona pirda- daeqcia). topo ambobs: `dawyebiTi skolebis di-
pir gamosaSvebi saRamodan aiyvanes, radgan mas reqtorebi da eqspertebi aRniSnaven, rom aseTi
dana upoves manqanaSi, NewsMax.com-is Jurnal- Zaladoba da agresia bavSvebSi arasodes unax-
istma maik galaherma (2001) Tqva: avT. imata Tavdasxmam da muqaram Tanatoleb-
sa da maswavleblebze.~ topos mier moxmobili
me namdvilad mesmis im amerikelebisa, ro
statistikuri monacemebi, gviCvenebs, rom mar-
melTac saprotesto werilebi momweres
Talia zogadad Zaladobam skolaSi iklo, ma-
eleqtronuli fostiT, isini fiqroben,
gram dawyebiTi skolebis maswavleblebze Tav-
rom am SemTxvevaSi saqme gaumarTleblad
dasxmebis ricxvi matulobs.
Sors wavida. sircxvilia, rom es gogo-
na, yvela parametriT kargi moswavle da
SesaniSnavi axalgazrda qali ver daeswro
gamosaSveb saRamos. magram me vTvli, rom
rogoria Tqveni azri?
daafiqsireT Tqveni pozicia
wesi wesia da iaraRTan mimarTebaSi nu-
www.mylabschool.com -ze.
lovani tolerantobis politikac, mSo-
belTa mier skolebSi usafrTxoebis dac-
vis moTxovniT Seiqmna.
641
li aqvT, an gansakuTrebuli midgoma esaWiroebaT swavlebis Tvalsaz-
risiT. pozitiuri qcevis xelSewyoba SeiZleba sruli saskolo programis
Semadgeneli nawili iyos. maswavleblebi da direqtorebi skolis doneze:
komunikaciis saWiroeba
642
sxva araverbaluri qcevebi gzavnilebia moswavleTa misamarTiT. xSirad
Cven rom gvgonia, rom konkretuli setyobineba gavuSviT, srulebiTac
ar aris is Setyobineba, romelsac Cveni moswavleebi iReben.
643
daukavSireT PRAXIS II-s lemebze, man unda icodes problemis realuri arsi. Rodesac moswavle
da ganavrceT
ambobs, `es wigni sruli idiotobaa, ratom unda wavikiTxoT igi?~ igi
moswavle-maswavleblis
komunikacia
realurad SeiZleba imas gulisxmobdes, rom wigni misTvis Zalian rTu-
kargad marTuli klasebi lia, uWirs misi gageba da Tavi suleli hgonia.
moiTxovs ormxriv komu-
644
moswavle: es wigni namdvili idiotobaa! ratom unda wagvekiTxa?
maswavlebeli: ganerviulebuli Canxar. rogorc Cans, SenTvis es dava-
leba Rirebuli ar iyo.
[maswavlebeli axdens moswavlis sityvebis perifrazirebas, cdilobs
sityvebTan erTad emociebic moisminos.]
moswavle: diax, me mgonia, rom es iyo usargeblo! ara mgonia rom
es Rirebuli iyos. me ver wavikiTxe igi.
maswavlebeli: Zalian rTuli wasakiTxi iyo da es gawuxebs.
moswavle: diax, namdvili suleli megona Tavi. vici, rom SemiZlia
kargi moxsenebis dawera, magram ara am wigniT.
maswavlebeli: vfiqrob, SemiZlia mogce ramdenime miniSneba, rac wig-
nis gagebas gagiadvilebs. SegiZlia mnaxo gakveTilebis
Semdeg?
moswavle: diax.
maswavlebelma am situaciaSi mimarTa empaTiuri mosmenis xerxs, raTa empaTiuri mosmena _ imis
daxmareboda moswavles gamosavlis povnaSi. (rogorc ukve SeamCnevdiT, Cawvdoma, rac mosaubris
emociebisa da zraxvebis
aseTi midgoma perifrazirebas eyrdnoba.) igi cdilobda moesmina mo- ukan dgas da maTi dabruneba
swavlisaTvis da imis nacvlad, rom maSinve mieyara rCevebi, gadaw- perifrazirebis saSulebiT.
yvetilebebi, sayvedurebi, kiTxvebi _ man Ria komunikacias mimarTa. aq
moyvanili maswavleblis ramdenime pasuxi, romelic gaumarTlebeli da
araefeqturi iqneboda:
645
konfrontacia da asertuli disciplina
axla davubrundeT moswavles, romlis qceva xels uSlis swavle-
bas. maswavlebeli iRebs gadawyvetilebas, SeaCeros moswavle. es aris
maswavleblis problema. am SemTxvevaSi saWiro xdeba konfrontacia da
ara rCevis micema.
646
mkafiod ayalibeben Tavis molodinebs. imisaTvis, rom maqsimalurad daukavSireT kvlevas
efeqturi iyos, maswavlebelma saubrisas xSirad unda Caxedos moswav- da ganavrceT
imisaTvis, rom gaecnoT or
les TvalebSi da saxeliT mimarTos moswavles saxeliT. asertul mas-
zust, swor kvlevas, imis
wavleblebs mSvidi, sandomiani xma aqvT. isini moswavleebs aseTi si- Sesaxeb Tu rogor pasuxoben
tyvebiT arasodes adanaSauleben: `Sen ubralod ar gesmis!~ an `Sen me bavSvebi susti maswavle-
ar mogwonvar!~ asertuli maswavlebeli erTveba kamaTSi samarTliano- blebis bundovan komunika-
bis gamo. moiTxovs cvlilebas da ara bodiSsa da dapirebebs. cias, ixileT: Bugental, D. B.,
Lyon, J. E., Lin, E.K., McGrath,
asertuli disciplinis efeqturobis Sesaxeb maswavlebelTa azrebi
E. P. & Bimbela, A. (1999).
iyofa. am meTodis kritikosebi adre kiTxvis niSnis qveS ayenebdnen bavSvebi `yurebs ixSoben~
sasjelze fokusirebul midgomas da xazs usvamdnen im garemoebas, susti, Zalauflebis armqone
rom asertuli disciplina moswavlis TviTmarTvas uSlis xels (Render, ufrosebis orazrovani komu-
Padilla & Krank, 1989). jon kovaleski (1992) aRniSnavda, rom `moswavles nikaciis stilis sapasuxod.
`bavSvis ganviTareba~, 70, 214-
ufro moralurs xdis ara wesebis codna, an Tundac maTi ridi, aramed
230; Bugental, D. B., Lewis, J.
garkveuli gziT moqmedebis mizezebis ganxilva.~ Tumca dRes, aser- C., Lin, E., Lyon, J. & Kopeikin,
tuli disciplinis ufro Tanamedrove ganmartebebi aqcents akeTebs H. (1999). dadanaSauleba da
moswavleTa swavlebaze `pativiscemis, ndobis, mxardaWeris atmosfer- ara kontroli: urTierTo-
oSi, agreTve imaze, rogor unda aiRos moswavlem sakuTar Tavze pasux- bebis marTva naklebi Zalau-
flebis mqone ufrosebis mier.
ismgebloba~ (Charles, 2002-I).
`ganviTarebis fsiqologia, 35,
1367-1378.
konfrontacia da molaparakeba. Tu me-Setyobineba an asertuli reaq-
cia ar gaamarTlebs da moswavle ganagrZobs cudad moqcevas, moswavle
da maswavlebeli konfliqtSi ebmebian. arsebobs ramodenime safrTxe. me-Setyobineba _ mkafio,
arabraldebiTi gancxadeba
ori individi ukve veRar axerxebs zustad aRiqvas erTmaneTis qceva.
imis Sesaxeb, rogor moqmedebs
kvlevam aCvena, rom rac ufro metad xarT gabrazebuli meore adami- raRac Senze.
anze, miT ufro mZafrad aRiqvamT mas, moZalades xolo sakuTar Tavs
_ umwikvlo msxverplad. rodesac Tqven fiqrobT, rom meore adamiani
cdeba da amave dros isic fiqrobs, rom yvelaferi Tqveni bralia, asertuli disciplina _ reaq-
aseT situaciaSi ormxrivi ndoba SeuZlebeli xdeba. TiTqmis SeuZle- ciis stili mkafio, mtkice,
magram ara mtruli.
belia problemis TanamSromlobis gziT gadaWra. sakiTxis ganxilvisas
realuri problema ikargeba da dro urTierTbraldebebis wayenebaSi,
TavdacvaSi (Baron & Byrne, 2003).
arsebobs sami meTodi konfliqtis mogvarebis maswavlebelsa da mo-
swavles Soris. erT-erTi gza maswavleblis mier gamosavlis moZiebaa,
roca sagangaSo situaciis dros, roca moswavle uars ambobs TqvenTan
sasaubrod klasidan gasvleze, Tumca es ar aris gamosavali yvela
situaciaSi. meore meTodi aris is, rom maswavleblma daTmos. Tqven
SeiZleba dagarwmunoT moswavlis konkretulma argumentma, Tumca am
meTodis gamoyenebac ar aris yovelTvis marTebuli.
gordoni gvTavazobs mesame midgomas, romelsac is `marcxis gamom
ricxav meTods~ uwodebs. gamosavlis Ziebisas xdeba rogorc moswav-
lis, ise maswavleblis moTxovnilebebis gaTvaliswineba. daTmobaze mx-
olod erT mxares ar uwevs wasvla; mxareebi inarCuneben pativiscemas
rogorc sakuTari Tavis, aseve erTmaneTis mimarT. `marcxis gamom-
ricxavi meTodi~ warmoadgens problemis gadasaWrelad eqvssafexurian
strategias:
1. gansazRvreT problema. ras exeba konkretulad qceva? ra unda Ti
Toeul mxares? (mimarTeT aqtiur mosmenas, raTa daexmaroT moswav-
les namdvili problemis gamotqmaSi.)
2. moaxdineT gamosavlis SesaZlo variantebis generireba. gamoiyeneT
tvinis Sturmi, magram gaxsovdeT, am etapze ar unda dauSvaT idee-
bis Sefaseba.
3. SeafaseT gamosavlis TiToeuli varianti. nebismier mxares aqvs uf
647
leba veto daados nebismier ideas. Tu ar moiZebna mosawoni gamo-
savali, gaimeoreT gonebrivi ieriSi _ miiReT gadawyvetileba.
4. airCieT erTi gamosavali konsensusis gziT da ara xmis micemiT.
saboloo jamSi miRebuli gadawyvetilebiT yvela kmayofili unda
iyos.
5. gansazRvreT, rogor unda ganaxorcieloT miRebuli gadawyvetile-
ba. ra iqneba saWiro? vin iqneba pasuxismgebeli TiToeul amocanaze?
ra dro aris amisTvis dadgenili?
6. SeafaseT miRebuli gadawyvetilebis warmateba. sisruleSi moyvani-
dan cota xnis Semdeg dasviT kiTxva: `kmayofilebi varT Tu ara
Cvens mier miRebuli gadawyvetilebiT? ramdenad kargad muSaobs is?
raime cvlilebebi xom ar Segvetana?~
648
ar moaxdinon maTi araswori interpretacia da usamarTlod ar dasa-
jon bavSvebi (Gay, 2006).
Kulturis Sesatyvisi menejmenti kulturis Sesabamisi swavlebis
erTi nawilia. Jeneva gei (2006) ambobs:
Tu saklaso oTaxi komfortulia, aris mzrunveli da mxar-
damWeri atmosfero, romelic xels uwyobs moswavleTa CarTu-
lobas, naklebad iqneba mosalodneli, rom disciplina dair-
Rveva. saklaso menejmentic da saskolo miRwevebic SeiZleba
gaumjobesdes gansxvavebuli eTnikuri, rasobrivi, socialuri
da enobrivi fonis SeqmniT, rac imas niSnavs, rom kurikulumi
da swavleba moswavleebisTvis kulturulad Sesabamisi da mniS-
vnelovani unda iyos.
maswavleblebi, romlebic efeqturad muSaoben aseT moswavleebTan,
menejments kulturis gaTvaliswinebiT adgenen da `rbilad momTxovne-
bi~ arian (Irvine & Armento, 2001; Irvine & Fraser, 1998). zogjer es rbilad
momTxovni maswavleblebi uxeSebi Canan gare damkvirveblis TvalSi
(Burke-Spero, 1999; Burke-Spero & Woolfolk Hoy, 2002). magaliTad erT-erTi
kvlevis Sedegebma aCvena:
adamiani, romlisTvisac ucxoa afroamerikuli cxovrebis
kultura, arasworad gaigebs Zlier, TiTqos saSiS, magram si
namdvileSi am moswavleebisadmi mzrunvel disciplinas. faqto-
brivad, disciplinis naklebobas yvela aRiqvamda, rogorc ar-
amzrunveli da apaTiuri swavlebis maniSnebels (gordon, 1998).
karla monro da jenifer obida (2002) akvirdebodnen mis simpsons,
afro-amerikel me-8 klasis sabunebismetyvelo mecnierebaTa Semswav-
leli sagnebis afroamerikel maswavlebels. is Tavis Tavs aRwerda,
rogorc akademiuri miRwevebis, ise qcevis mxriv moswavleebis mimarT
maRali molodinebis mqone maswavlebels, rogorc. is xSirad mimar-
Tavda iumors da dileqtzec esaubreboda xolme moswavleebs, raTa
naTeli gaexada maTTvis Tavisi molodinebi:
649
rodesac maswavleblebi da
mSoblebi iziareben erTsa
da imave molodinebs, mxars
uWeren erTmaneTs, isini
ukeTes Sedegebs miiReben da
ufro metad SeZleben pozi-
tiuri qcevis xelSewyobas
skolebSi.
650
daukavSireT Tqvens
ojaxebTan saubari saklaso menejmentis Sesaxeb.rogorc ukve araerTx- swavlebas/portfolios
el vnaxeT, ojaxebTan partnioroba ganaTlebis mniSvnelovani sakiTxia. da gaavrceT
es exeba saklaso menejmentsac. rodesac maswavleblebi da mSoblebi am TavSi mocemuli informa-
erTsa da imave molodinebs iziareben da mxars uWeren erTmaneTs, isini ciis safuZvelze daumateT
Tqvens portfolios ideebi,
ukeT SeZleben pozitiuri saswavlo garemos Seqmnas da swavlisaTvis rogor unda iTanamSromloT
meti drois daTmobas. rekomendaciebSi gaecnos ideebs imis Sesaxeb, mSoblebTan.
rogor SeiZleba imuSaoT ojaxebsa da erTobebTan.
651
Sejameba
ganlageba) da funqcionaluri mowyoba (sivrcis
organizebis saWiroeba dayofa samuSao da intersTa sferoebad). moqni-
loba xSirad yvelaze mniSvnelovania. masalebis
ra sirTuleebi arsebobs saklaso menejmentTan da misawvdomoba, komforti, privatuloba, roca es
kavSirebiT? klasebi Tavisi bunebiT mravalgan saWiroa, meTvalyureobis Semsubuqeba, gegmebis
zomilebiania, axasiaTebs spontanuroba, swrafi gadafaseba mniSvnelovani sakiTxebia saswavlo
tempi, dauyovnebeli, araprognozirebadi mov - sivrcis mowyobisas.
lenebi, sajarooba, masze gavlenas axdens mos
wavleebisa da maswavleblebis qcevebis isto kompiuterTan dakavSirebuli menejmenti. rodesac
riebi. maswavlebelma yoveldRiurad unda gaiT klasSi kompiuterebia, gansakuTrebiT mniSvne
valiswinos es Taviseburebebi. produqtiuli lovania mkafio procedurebi. imisda miuxeda-
saklaso aqtivoba moiTxovs moswavleTa TanamS- vad ramdeni kompiuteria klasSi, maswavleblebma
romlobas. TanamSromlobis SenarCuneba sxvadasx- unda ifiqron, risi codna dasWirdebaT moswav-
va asakobriv jgufebSi gansxvavebulad xdeba. leebs, aswavlon maT procedurebi, uzrunvelyon
dawyebiTi klasebis moswavleebi swavloben, ro- instruqciebiT. SeiZleba eqspertebad moswavlee-
gor wavidnen skolaSi da esaWiroebaT ZiriTadi bis an moxalise mSoblebis gamoyeneba. gansxvave-
zogadi procedurebis aTviseba. ufrosi moswav- buli roluri struqturebi SesaZlebels xdis
leebi swavloben gansxvavebul sagnebze muSaobis kompiuteruli amocanebis gaadvilebas.
specifikas. maswavleblebs, romlebic mozard-
ebTan muSaoben, moeTxovebaT, rom sworad Seafa- gansxvavebebi efeqtiani da araefeqtiani moswav-
son mozardTa jgufis Zala. leebis muSaobasi saswavlo wlia pirvel kvirebSi.
ra miznebi aqvs karg saklaso menejments? efeqtu- klasis efeqturi menejerebi pirvel dReebSi
ri saklaso menejmentis mizania sakmarisi dro bavSvebs advialad gasageb ZiriTad wesebsa da
gamoyos swavlisaTvis; gaumjobesdes drois procedurebs aswavlian, aZleven maT magaliTebs
menejmenti, raTa moswavleebi aqtiurad iyvnen da avarjiSeben. moswavleebi CarTulebi arian
CarTulni swavlaSi; monawileobis struqtura kargad organizebul, sasiamovno aqtivobebSi
unda iyos mkafio, pirdapiri da mudmivi; efeq- da erTmaneTTan TanamSromloben. efeqtur mas-
turma saklaso menejmentma xeli unda Seuwyos wavleblebs wesebis darRvevis SemTxvevaSi axa-
moswavleSi TviTmenejmentis, TviTkontrolis, siaTebT zusti, mkafio da stabiluri, mudmivi
pasuxismgeblobis ganviTarebas. reaqciebi.
652
da ganamtkicon pozitiuri qceva. maswavleble- leebs, romlebic ar asruleben davalebebs, ar-
bi, romlebic warmatebiT axdenen problemebis Rveven erTsa da imave wess, an Riad upirispird-
prevencias, daxelovnebulni arian oTx sakiTxSi, ebian maswavlebels.
romlebic kuninma ase Camoayaliba: `CarTuloba~,
Tanadrouloba, jgufze fokusireba da mozrao-
bis menejmenti. rodesac saWiro xdeba sasje- komunikaciis saWiroeba
lis daweseba, maswavlebelma es mSvid vitrebaSi
kerZo saubriT unda ganaxorcielos. garda kun-
inis ideebis gaTvaliswinebisa, maswavleblebs
ra igulisxmeba `empaTiur mosmenaSi~? roca raime
problema Cndeba, aucilebelia komunikacia mo-
problemebis prevencia SeuZliaT mzrunveli
swavlesa da maswavlebels Soris. yovelgvari
saklaso garemos SeqmniT da moswavleebisaTvis
interaqcia adamianebs Soris, Tundac es iyos
imis swavlebiT, rogor gamoiyenon socialuri
dumili an ugulebelyofa, raRac mniSvnelobis
da emociuri TviTregulirebis unar-Cvevebi.
matarebelia. empaTiuri, aqtiuri mosmena Zalian
mniSvnelovania, rodesac moswavle probleme-
aRwereT cudi qcevis aRkveTis Svidi safexuri. biT midis maswavlebelTan. maswavleblebma unda
maswavlebelma pirvel rigSi unda daamyaros
moaxdinon ukukavSiri da imis perifrazireba,
TvalebiT kontaqti an gamoiyenos raime sxva
rac gaiges. es ufro metia, vidre sityvebis Tu-
araverbaluri signali. Semdeg gamoiyenos ver-
iTiyuSiviT gameoreba. am gziT unda daviWiroT
baluri replika, magaliTad, moswavlis saxelis
emociebi, zraxvebi da azri, rac maT ukan dgas.
xseneba masalis axsnisas. amis Semdeg maswavle-
beli wesrigis damrRvevs ekiTxeba, icis Tu ara ganasxvaveT erTmaneTisagan pasiuri, mtruli da
man, ra moyveba mis cud qcevas, Semdeg Seax- asertuli reaqciebis stili. pasiuri stili Sei-
senebs mas proceduras da exmareba moswavles Zleba ramdenime formiT gamovlindes. nacvlad
sworad mihyves mas. Tu es ar gaamarTlebs, imisa, rom pirdapir uTxras moswavles, rogor
maswavlebelma SeiZleba mosTxovos moswavles moiqces, maswavlebeli ubralod komentars
wesis an proceduris Camoyalibeba da mis Ses- akeTebs qcevaze da sTxovs mas ifiqros ufro
abamisad moqceva, agreTve mkafiod, asertulad adekvatur qcevaze, an emuqreba moswavles, Tum-
da aramtruli toniT mosTxovos mas Sewyvitos ca am muqaras arasodes asrulebs. reaqciebis
cudi saqcieli. Tu esec ar gaamarTlebs, mas- mtruli stilis SemTxvevaSi maswavlebeli
wavlebelma SeiZleba SesTavazos moswavles ar- akeTebs Sen-Setyobinebebs da brals sdebs mo-
Cevanis gakeTeba _ Sewyvitos cudad moqceva an swavles, Tan mkafiod ar uTiTebs, rogor unda
Semdeg erT-erTze isaubron imaze, ra Sedegebi moiqces. asertuli stili uCvenebs moswavlee-
mohyveba amas. bs, rom maswavlebeli zrunavs maTze, swavlebis
procesze da Sesabamisad ver dauSvebs cud qce-
ra sirTuleebi arsebobs saSualo klasebSi? sa-
vas. asertuli maswavleblebi mkafiod ayalibe-
Sualo klasebis maswavleblebi, momzadebulebi
ben TavianT molodinebs.
unda iyvnen saimisod, rom gaumklavdnen moswav-
653
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
maswavleblebi iRwvian imisaTvis, rom Seqm- swavlisTvis. mainc rogorc klasis mmarTvelma
nan iseTi saswavlo garemos Sesaqmnelad, sadac unda kiTxoT sakuTar Tavs risi gakeTeba SegiZ
moswavleebi Tavs usafrTxod, respeqtabelurad liaT, raTa ara mxolod SeamciroT problema
igrZnoben. Tavis dasawyisSi moyvanili SemTxve- Tqveni moswavlisTvis, aramed aiciloT moma-
va, safrTxes uqmnis garemos, minimum erTi mo- valSi msgavsi problemis gaCenis albaToba.
rogor moiqceodnen?
qvemoT moyvanilia ramdenime gamocdili maswavleblis pasuxi kiTxvaze, rogor gaumklavdebod-
nen isini dacinvas da gamojavrebas skolaSi.
654
gamofxizleba, gansakuTrebiT ki imaTi, vinc wvevdi krebas skolis mrCevelebTan.
Tvalyurs adevnebs derefnebs, kafeterias, mo- Amis Semdeg,Drogor moviqceodi, damokidebu-
swavleTa TavSeyris adgilebs. saWirod CavTv- lia administraciaze, Tumca unda gvaxsovdes,
lidi mrCevelebis Carevasac. mrCeveli gansaz- rom Semdegi nabiji aucilebelia. maswavlebelma
Rvravda, saWiro iqneboda Tu ara mSoblebis Tvalyuri unda adevnos viTarebas. 48 saaTis
saqmis kursSi Cayeneba. Cvens sazogadoebaSi bolo ganmavlobaSi unda gamokiTxos moswavle, xom
dros mimdinare movlenebi mafiqrebinebs, rom ar ganmeorebula incidenti. Tu igi daibneva
naklebi yuradReba eqceva aseT qcevas, TiTqos an daadasturebs, rom Tavdasxma grZeldeba,
problemis mogvareba TavisiT SeiZlebodes. me mas vTxov, daweros amis Sesaxeb. mec Cemi
mxriT davwer im kiTxvebs, rac davusvi mas da
keli kroketi agreTve mis pasuxebs. am orive nawers CavrTav
moxsenebaSi, romelsac direqtorsac warvudgen
midoubrukis dawyebiTi skola,
da mrCevlebsac
fortvorti, texasi.
rogorc maswavleblebi, Cven wina planze vd
ar unda gamoviCinoT Semwynarebloba aseTi
gavarT. Cveni da moswavleebis urTierToba asax-
SemTxvevebis mimarT. arc skolam, arc maswav-
avs erT-erT upirveles urTierTobas mmarTv-
lebelma, arc administraciam ar unda dauS-
elobasa da civilizebul sazogadoebas Soris.
vas aseTi garemos arseboba. dauyovnebliv unda
TiToeulma Cvenganma sityviT Tu saqmiT mxari
aRiweros nebismieri incidenti da gansaxilve-
unda dauWiros samyaros gaumjobesebas.
lad gadaeces direqtors. me imave dRes movi-
655
13
Tavi
656
rogor moiqceodiT?
Tqveni pirveli samu
maswavleblis Sao dRea axal skolaSi.
kritikuli azrovneba
rogor moaxerxebT moswavleebSi cnobismoy
Canawerebi gadmogces unarebis da vareobisa da interesis gaRvivebas im Temebi-
Temebis grZeli sia, ro- sa da unar-Cvevebisadmi, romlebic testiT
melic warmodgenili iqneba testSi. testis Cab- Semowmdeba?
rogor warmoadgenT am masalis Seswavlis mniSv
areba moswavleebs gazafxulze mouwevT da misi
nelobas?
devizia `arc erTi bavSvi yuradrebis miRma~.
rogor CarTavT moswavleebs swavlaSi?
Tqven igebT, rom axali skola im skolebis sia- kidev risi codna gWirdebaT imisaTvis, rom
Sia, romelebic kontroldeba, radgan bolo 2 moamzadoT moswavleebi am mniSvnelovani te-
wlis ganmavlobaSi Sesabamisi wliuri progresi stirebisaTvis?
ver aCvena. Tqven eTanxmebiT imas, rom testiT
savaldebulo Temebi Zalian mniSvnelovania, ma-
kolaboracia
Tqveni jgufis 3-4 studentTan erTad monax-
gram rogorc Cans, skolas ar gaaCnia gegma, ro-
eT Tqvens saganSi sakvanZo koncepti, romelic
gor unda aswavlo es Temebi da unar-Cvevebi albaT testSi iqneba warmodgenili. dagegmeT
moswavleebs, garda faqtebisa da unar-Cvevebis gakveTili, romelic daexmareba Tqvens moswav-
ubralod miwodebisa. leebs gaigon da daimaxsovron es koncepti.
657
pirveli nabiji: dagegmva
daakavSireT da ganavrceT
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT greta morin-derSimeri (2006) svams
Tqvens swavleba/portfolio-
sTan mimarTebaSi kiTxvas, romeli amaTgani aris swori maswavleblis gegmebis mimarT:
ra midgoma gaqvT dagegm-
visadmi? rogor daukavSirebT mTavari dro aris.
swavlebis midgomebs saswavlo
mcire gegmac xangrZlivad muSaobs.
miznebs?
gegmebi imisTvis aris, rom dairRves.
SegiZliaT es TviTon gaakeToT.
ar moixedoT ukan.
`yvela erTi sazomiT izomeba.~
658
am gegmebis ganawilebas kvirebsa da dReebze. gamocdili
maswavleblebisaTvis drois calkeuli monakveTis dageg-
mva gansakuTrebiT mniSvnelovania. amas mosdevs kvirisa da
dRis gegmebi. roca gamocdilebas SeiZenT, ufro gagiad-
vildebaT dagegmvis am doneebis koordinireba da CarTva
kurikulumis erTiani standartebSi (Morine-Dershimer, 2006).
mesame: samwuxarod gegmebi swavlebis procesSi mcird-
eba, Tumca ar baTildeba. dagegmva moqnilobis saSuale-
bas unda iZleodes. dadasturebulia, rom rodesac mas-
wavleblebi metismetad amaxvileben yuradRebas gegmebze,
ra situaciac ar unda iyos, yovel wuTs gegmas arian mi-
jaWvulebi, maTi moswavleebi ar swavloben imdens, ramden-
sac is moswavleebi, visi maswavleblebic moqnilebi ari-
an (Shavelson, 1987). amdenad gegmebi imitom ar dgeba, rom
dairRves, Tumca xandaxan aucilebeli xdeba mcireodeni
gadaxveva.
imisaTvis, rom gegmebi moqnili da kreatiuli iyos,
maswavleblebs unda hqondeT informacia moswavleebis
Sesaxeb, maTi interesebis, unar-Cvevebisa da im sagnebis `Semdeg ki, ra Tqma unda SesaZle-
Sesaxeb, romelTac aswavlian, swavlebisa da alternatiuli gzebis, belia, odnav mainc mivaRwioT or-
agreTve imis Taobaze, rogor unda imuSaon jgufebSi, skolisa da ganizebulobas~
erTobebis molodinebisa da SezRudvebis Sesaxeb, rogor gamoiyenon Glen Dines-is nebarTviT. Phi Delta
Kappan.
masala da teqstebi da moaxdinon maTi adaptireba, rogor mouyaron
Tavi mTel am codnas da gamoiyenon mniSvnelovan aqtivobebSi. damw-
yeb maswavleblebelTa gegmebi xSirad ar muSaobs, radgan maT mcire
informacia aqvT moswavleTa da sagnis Sesaxeb, ar SeuZliaT zustad
Seafason ra dro dasWirdebaT moswavleebs konkretuli saqmianobis
gansaxorcieleblad, ibnevian, roca ganmartebas an sxva magaliTis
moyvanas sTxoven (Calderhead, 1996).
Ddagegmvisas SegiZliaT es sakuTari ZalebiT ganaxorcieloT, mag
ram TanamSromloba ukeTesia. sxva maswavleblebTan erTad muSaoba da
ideebis gaziareba saukeTeso gzaa swavlebaSi. zogierTi pedagogi Tv-
lis, rom iaponiaSi gamoyenebuli TanamSromlobiTi midgoma, romelsac
`kenSu~ _ anu `daxelovneba swavlis gziT~ ewodeba, , erT-erTi mize-
zia, ratomac arian aseTi waramtebulebi iaponeli moswavleebi saer-
TaSoriso testirebebSi. am procesis ZiriTadi nawili gulisxmobs
maswavlebelTa mcire jgufis mier gakveTilis warmarTvas, xdeba jgu-
fis erT-erTi wevris gakveTilis magnitofonze Cawera. Semdeg Canawers
uyureben jgufis danarCeni wevrebi, aanalizeben moswavleTa pasuxebs
da msjeloben gakveTilis gaumjobesebaze. sxva maswavleblebi imave
gakveTils atareben gakeTebuli daskvnebis gaTvaliswinebiT Setanili
cvlilebebis gaTvaliswinebiT. akademiuri wlis bolos yoveli saswavlo
jgufi aqveynebs Tavisi muSaobis Sedegebs. amerikis SeerTebul Stateb-
Si am process gakveTilis Seswavla ewodeba (Morine-Dershimer, 2006). am
midgomis ukeT gasacnobad mimarTeT internets, ZiebisaTvis gamoiyeneT
sityva `lesson study~. aseve ixileT gakveTilis gegmis magaliTebi, saZie-
bo sistemaSi CawereT `lesson plans~ an moiZieT konkretuli sagnisa da
klasis mixedviT, magaliTad `math lesson plans~ (maTematikis gakveTilis
gegmebi) an `4th-grade lesson plans~ (meoTxe klasis gakveTilebis gegmebi).
Mmagram, rac ar unda kargi iyos gakveTilis gegma, romelsac samec-
niero saitebze naxavT, igi mainc adaptirebas saWiroebs konkretul
situaciasTan. adaptacia SeiZleba moxdes swavlebamde an amis Semdeg.
faqtobrivad, is, rac gamocdilma maswavleblebma ician dagegmvis Ses-
659
axeb, ukukavSiri da imis analizia, ram imuSava da ram ara. amdenad,
yovelTvis moixedeT ukan, gaaanalizeT Tqveni gegmebi da daxelovndeT
profesiul TvalsazrisiT. TanamSromlobiTi refleqsia da gakveTilis
gadaxedva mTavari komponentebia gakveTilis Seswavlis midgomisa da
dagegmvisadmi.
da bolos, ar arsebobs efeqturi dagegmvis erTi konkretuli mod-
eli. ase rom dagegmarebisas `erTi zoma yvelas ver miudgeba. dageg-
mareba problemis gadaWris kreatiuli procesia gamocdili maswavle-
blebisaTvis. am maswavleblebma ician, rogor warmarTon gakveTili
da rogor aswavlon bavSvebs efeqturad. maT ician, risi molodini
unda hqondeT da rogor warmarTon procesi efeqturad. amitom maT
ar sWirdebaT miyvnen dawvrilebiT gegmas, romelic maswavlebelTa
mosamzadebeli programiT iswavles. dagegmva ufro araformaluri xa-
siaTsaa _ es `maT TavSi xdeba~. yovel SemTxvevaSi, gamocdili mas-
wavleblebi am swavlebas saWirod miiCneven da Tvlian, rom man didi
daxmareba gauwia da Seuqmna safuZveli momavali saqmianobisaTvis (Clark
& Peterson, 1986).
mniSvneloba ara aqvs, ra gziT adgenT gegmebs, gonebaSi yovelTvis
unda gitrialebdeT saswavlo miznebi. amjerad ganvixilavT, ra miznebi
unda gvqondes moswavleebTan dakavSirebiT.
swavlebis amocanebi
daakavSireT da ganavrceT dRes bevrs laparakoben Sexedulebebze, miznebze, Sedegebze, stan-
Tqveni swavleba/portfolio- dartebze. Zalian zogad, abstarqtul doneze sazogadoebaSi aseTi
sTan mimarTebaSi
didi miznebi arsebobs sajaro skolebTan mimarTebaSi: `yoveli bavSvi
gakveTilis Seswavlis
ganmartebisaTvis ixileT:
skolSi swavlisaTvis mzad unda mivides.~ esaa erT-erTi mizani rvi-
http://www.rbs.org/cur- dan, romelic dasaxuli aqvs amerikis ganaTlebas da Camoyalibebulia
rents/0502/what_is_lesson_study. `miznebi 2000~-Si. aseTi zogadi miznebi naklebmniSvnelovania swavlebi-
shtml an moiZieT internetSi saTvis. isini unda Camoyalibdes standartebad ise, rogorc es samxreT
`lesson study~.
karolinaSi ganaxorcieles. magaliTad, `moswavleebma unda iswavlon
wiladebi, Sereuli ricxvebi, aTwiladebi, SeZlon wiladebis gadayva-
na aTwiladebSi, aseve aTwiladebis ekvivalenturi wiladebis povna.~
zogjer standartebi gadayvanilia maCveneblebSi, rogoricaa `ekvival-
daakavSireT da ganavrceT enturi wiladobrivi miznebis warmodgena~ (Anderson & Krathwohl, 2001). am
Tqvens swavleba/portfolio-
safexurze maCveneblebi axlos dgas swavlebis arsebiT mizanTan.
sTan mimarTebaSi
moiZieT internetSi `goals
norman gronlandi (2004) swavlebis miznebs gansazRvravs, rogorc
2000~, raTa gaecnoT yvela swavlebis ganzraxuli Sedegebs. miznebi aris is Sesruleba, prezenta-
mizans. cia, romelsac veliT moswavleebisagan swavlebis Semdeg, raTa aCvenon
is, rac iswavles, rasac velodiT, rom unda eswavlaT. biheviorauli
midgomis mqone adamianebis dawerili miznebi yuradRebas amaxvilebs
gakveTilis Seswavla _ mas-
moswavlis dakvirveba da SEfaseba cvlilebebze, biheviorauli mizne-
wavleblebi, rogorc jgufi, bi iyenebs terminebs, rogoricaa CamonaTvali, gansazRvra, damateba,
aviTareben, amowmeben, aum- aRricxva. kognituri miznebi, meores mxriv, aqcents azrovnebasa da
jobeseben gakveTilebs, sanam mixvedrilobaze akeTebs, moicavs iseT terminebs, rogoricaa gageba,
sasurvel saboloo Sedegs ar
Secnoba, Seqmna, gamoyeneba. ganvixiloT erTi damuSavebuli meTodi
miiReben.
specifikuri miznebis dasawerad.
660
gor unda gaigon maswavleblebma, rom isini amas akeTeben, amdenad, daakavSireT da ganavrceT
amas biheviorul miznebs uwodeben. meijeris mixedviT, miznebi sami PRAXIS II™-Tan mimarTebaSi
swavlebis miznebi
nawilisgan. pirveli: is aRwers moswavlis sasurvel qcevas. ra unda
aRwereT bihevioruli swavlis
gaakeTos moswavlem? meore: is CamoTvlis pirobebs, ra pirobebSic aR- miznebis ZiriTadi element-
mocendeba es qceva. rogor unda iyos mowonebuli da Semowmebuli es ebi. dawereT TiToeuli tipis
qceva? mesame: iZleva kriteriums, romliTac unda Sefasdes moswavlis mizani im sagnisaTvis, romlis
Sesrulebuli testi. magaliTad, socialuri swavlebis mizani SeiZleba swavlebasac gegmavT.
cxrili 13.1
gronlandis kombinirebuli meTodi miznebis Camosayalibeblad
zogadi mizani
warmoadgens da mxars uWers mokvlevis gegmas jgufamde.
bihevioraluri miznebi _
specifikuri magaliTebi swavlebis miznebi, romlebic
1. aRwers gegmas kargad organizebuli maneriT. formulirebulia dakvirveba-
2. ajamebs mignebebsa da daskvnebs. di qcevis terminebiT.
3. iyenebs TvalsaCino masalas, raTa naTeli gaxados ideebi
da kavSirebi.
4. pirdapir da srulad pasuxobs jgufis wevrebs. kognituri miznebi _ blumis
taqsonomiaSi instruqtirebis
5. warmoadgens angariSs, romelic yuradRebas amaxvilebs
miznebi, romlebic formu-
dagegmvaze.
lirebulia maRali donis
6. warmodgenisa da kiTxvebze pasuxis gacemiT gviCvenebs, gegmis
azrovnebis operaciebis
sityvier marTebulobas. gamomxatveli terminebiT:
wyaro: Gronlund’s Combined Method for Creating Objectives, Norman Gronlund, How to Write informaciis gageba, analizi,
and Use Instructional Objectives (6th ed.) © 2000. adaptirebulia Pearson Educationn, Inc., Upper sinTezi d.a.S.
Saddle River, NJ.
661
lebeli xarT, maleve gadaafasebT maT. meores mxriv, inteleq-
turad marTvadi, farTo, gazomvadi miznebis mcire raodenoba
aramarto swavlebaSi SegiwyobT xels, aramed aseve dagexmarebaT
gansazRvroT ra unda iqnes Sefasebuli.
662
taqsonomia dagvexmareba Sefasebebis dagegmvisas, ramdenadac sxvadasx-
va procedura Seesabameba sxvadasxva donis miznebs, rogorc amas me-15
TavSi dainaxavT.
daakavSireT da ganavrceT
blumi 2001. pedagogebi 50 wlis ganmavlobaSi xelmZRvanelobdnen blu- kvlevasTan mimarTebaSi
ixileT `Teoria praqtikaSi~
mis taqsonomiiT. es naSromi XX saukunis erT-erT umniSvnelovanes
2002 wlis Semodgomis gamoSve-
naSromadaa aRiarebuli ganaTlebaSi (Anderson & Sosniak, 1994). 2001 wels baSi, Tema blumis taqsonomiis
ganaTlebis mkvlevarTa jgufma gamouSva pirveli ZiriTadi Seswore- ganaxlebuli gamocema. redaq-
buli gamocema taqsonomiisa (Anderson & Krathwohl, 2001). axal versiaSi tori: lorin andersoi.
SenarCunebulia eqvsi bazisuri done odnav Sevclili mimdverobiT,
magram sami donis saxelebi Seicvala, raTa ukeT gadmoeca nagulisx-
taqsonomia _ klasifikaciis
mevi kognituri procesebi. es eqvsi kognituri procesia: damaxsovreba sistema.
(codna), gageba (mixvedra), gamoyeneba, analizi, Sefaseba da Semoqmedi-
Toba (sinTezi). amas garda, taqsonomias daemata axali sfero, ro-
melic gamoxatavs imas, rom kognituri procesi warmarTavs, imas, risi kognituri sfero _ blumis
taqsonomiis mixedviT
damaxsovreba, gageba an gamoyenebac giwevT. Tu SexedavT cxrils 13.2.,
azrovnebisa da mexsierebis
dainaxavT Sedegs. axla gvaqvs eqvsi procesi: damaxsovrebis, gagebis, sfero.
gamoyenebis, analizis, Sefasebisa da SemoqmediTobis kognituri aqtebi.
es procesebi moqmedebs codnis oTx formaze: faqtobriv, konceptua-
lur, procedurul da metakognitur codnaze.
ganvixiloT, rogor Camoayalibebs es ganaxlebuli taqsonomia miz
nebs socialuri mecnierebebisa da enebis klasebSi. mizani, romelic
exeba konceptualuri codnis analizs, Semdegia:
663
cxrili 13.2
kognituri sferos Sesworebuli taqsonomia
kognituri procesebis sfero
faqtobrivi codna
konceptualuri codna
proceduruli codna
metakognituri codna
wyaro: A Taxonomy for Learning, Teaching and Assessing by Lorin W. Anderson & David R. Krathwohl. Published by Allyn and Bacon, Boston,
MA. Copyright 2001 by Pearson Education. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
664
moswavleebisaTvis swavlebis ra mizanic ar unda gqondeT, teri daukavSireT swavlebas/port-
Tenbrinki (2006) girCevT am kriteriumebis gamoyenebas. miznebi: folios da ganavrceT
kognituri, afeqturi da
fsiqomotoruli taqson-
1. unda iyos moswavleze orientirebuli (xazgasmuli unda iyos, ras omiebis Sejameba CarTeT
veliT moswavlisagan). Tqvens swavlebis wyaroebis
2. aRwerdes Sesabamis saswavlo Sedegs (ganviTarebis mxriv Sesabamissa failSi.
da Sesabamiss TanmimdevrobiT, aseve ufro komleqsur miznebs, rom-
lebic mohyveba aucilebel miznebs).
3. iyos naTeli da gasagebi (arc Zalian zogadi da arc Zalian specifi-
kuri).
4. SeiZlebodes dakvirveba (Tavi aarideT iseT Sedegebs, romelTac ver
aRiqvamT, rogorc Sefasebadsa da gasagebs).
665
tradiciulad swavlebis dagegmva maswavleblebis pasuxismgeblo
baa, ganviTarda. Tumca konstruqtivistul midgomebSi ganviTarda
dagegmvis axali gzebi. maswavleblebi da moswavleebi erTad midian
gadawyvetilebamde SinaarsTan, aqtivobebTan, midgomebTan dakavSire-
biT maswavleblebs aqvT. moswavleTa mier specifikuri qcevisa da
unar-Cvevebis dauflebaze, ufro didi miznebi, `mniSvnelovani ideebi~,
romelic warmarTavs dagegmvas. es miznebi Sexedulebebi an unarebia,
romelTac maswavlebeli kvlav da kvlav ubrundeba.
martooba
gaZevebisa da
ena sakiTxebi SezRudvis
kanonmdebloba
kultura
pluralizmi
nativizmi
diskriminacia pirveli
amerikelebi
moqalaqeoba
sagareo politika
emigrantebi evropel
emigrantebi SeerTebul emigrantTa
aziidan StatebSi talRebi
emigrantebi
sakvebTan, musikas-
laTinuri
Tan, esTetikasTan
amerikidan da
da religiasTan
karibis zRvis
urTierToba
kunZulebidan
wyaro: How to Engage Students in Learning, by V. Perrone, Educational Leadership, 51 (5), p. 13 . Copyright © 1994 by the American
Association for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD. yvela ufleba daculia. Association for Supervision and
Curriculum Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers saR politikas da xelmisawvdoms xdis
saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios warmatebas. damatebiTi informaciisaTvis ix. www.ascd.org
666
cxrili 13.3
wyaro: adaptirebulia Toward a Coherent Curriculum by J. A. Beane (Ed.), 1995, Alexandria, VA: Association
for Supervision and Curriculum Development; Interdiscciplinary High School Teaching by J. H. Clarke and R. M
Agne, 1997, Boston: Allyn & Bacon; and Teaching through Themes by G. Thompson, 1991, New York: Scholastic. See
Thompson for resources and strategies to develop some of these themes in elementary school and Clarke and Agne
for ideas at the hign school level.
667
daakavSireT da ganavrceT
PRAXIS II™-Tan mimarTebaSi
integrirebuli da Tematuri gegmebi. peroneseuli dagegmvis sqema
Tematuri erTeulebis gegmva gviCvenebs gzas, gamoviyenoT SeerTebuli Statebis imigrantebis Tema,
Tematuri saswavlo erTeule- raTa istoriis kursSi CavrToT sakamaTo sakiTxebi. amJamad swavleba
bi, romlebic axdenen ori an TemebiTa da integrirebuli SinaarsebiT mTavari elementia dagegmvisa
meti Sinaarsobrivi sferos
da gakveTilis formatis gansazRvris dawyebuli sabavSvi baRebidan
integrirebas, damaxasiaTebel
movlenad iqca Tanamedrove
(Roskos & Neuman, 1998), damTavrebuli maRali klasebiT (Clarke & Agne,
klasebSi. aRwereT princi- 1997). magaliTad, elen houmstedma, karen makginisma (saSualo skolebis
pebi, romelic saWiroa am maswavleblebi) da elizabet peitma (kolejis profesori) (Pate, McGin-
aqtivobebis Camosayalibeblad nis & Homestead, 1995) Seqmnes `adamianTa interaqciis~ kursi, romelic
da ganmarteT, rogor unda
moicavda rasizmis, msoflio SimSilis, dabinZurebis, haerisa da wylis
Sefasdes moswavlis swavlis
procesi.
xarisxis Seswavlas. moswavleebi sakamaTo sakiTxebs ecnobodnen sax-
elmZRvaneloebisa da sxva wyaroebis gamoyenebas, swavlobdnen mona-
cemTa baziT sargeblobas, axdendnen adgilobrivi oficialuri pirebis
gamokiTxvas, iwvevdnen stumrebs klasSi. moswavleebs unda ganeviTare-
binaT codna mecnierebaSi, maTematikasa da socialur mecnierebebSi.
isini swavlobdnen damajereblad werasa da laparaks da am procesSi,
agrovebdnen fuls SimSilTan sabrZolvelad afrikaSi.
efeqtiani dagegmva SeiZleba gamoviyenoT dawyebiT klasebSic. ar aris
saWiro calke vimuSaoT gamoTqmaze, Semdeg mosmenis unar-Cvevebze, weris
unar-Cvevebsa da amis Semdeg socialur disciplinebsa da mecnierebebze.
yvela es unari SeiZleba erTad ganviTardes, Tu moswavleebi imuSaveben
avTenturi amocanebis gadaWraze. zogierTi sakiTxi, romelic SeiZleba
gamoviyenoTYTemebis integrirebisaTvis, ukavSirdeba adamianebis, mego-
brobas, komunikacias, Cveulebebis, erTobebis, paternebis. ufrosi bavS-
vebisaTvis gamosadegi magaliTebi mocemulia 13.3. cxrilSi.
davuSvaT gaqvT idea icodeT, ris gageba surT moswavleebs, rogori
iqneba Tqveni swavleba, rom mizans miaRwioT? Tqven unda gadawyvi-
toT, rogor daiwyeba kvira da CamoayaliboT iseTi swavleba, romelic
miznebs Seesabameba.
maswavlebelTa instruqtireba
668
efeqturma maswavleblebma
ician, rogor Camoayalibon
Tavisi codna magaliTebis,
ganmartebebis, ilustra-
ciebis da aqtivobebis saxiT.
669
daakavSireT da ganavrceT
kvlevasTan mimarTebaSi
mkafiooba da organizeba. rodesac barak rozenSainma da norma ferst-
linda darling-hamondis ma (1973) mimoixiles 50-mde swavlebis kvlevis Sedegebi daaskvnes, rom
Sromidan, romelic pirvel mkafiooba iZleoda yvelaze met garantias, rom maswavlebeli iqneboda
TavSi ganvixileT, viciT, efeqturi. im maswavleblTa moswavleebi, romlebic mkafiod da naTlad
rom maswavleblebis xarisxi
uxsnian maT masalas, ufro mets swavloben da pozitiurad afaseben
(romelic fasdeba maT saganSi
mopovebuli sertifikatebisa
sakuTar maswavleblebs (Hines, Cruickshank & Kennedy, 1985; Land, 1987). mas-
da samecniero xarisxebis wavleblebi, romelTac didi codna aqvT bundovan ganmartebebs ar
mixedviT) kavSirSia moswav- aZleven klass. rac ufro naTeli da gasagebia maswavleblis ganmarte-
leTa miRwevasTan. bebi, miT ufro mets swavloben moswavleebi (Berliner, 1987; Evertson, 2003;
Land, 1987).
670
pirdapiri swavlis modeli specifikur pirobebs ergeba, radgan igi
wamovida kvlevisadmi konkretuli midgomidan. mkvlevarebma gamoav-
lines pirdapiri swavlebis elementebi im maswavleblebis SedarebebiT,
romelTa moswavleebi mosalodnelze mets swavloben, maswavleblebT-
an, romelTa moswavleebic swavloben imdens, ramdensac elodnen maT-
gan anu saSualod. mkvlevarebi fokusirebulni iyvnen arsebul gamoc-
dilebaze amerikul klasebSi. radganac yuradReba gamaxvilebuli iyo
swavlebis tradiciul formebze, kvleva ver gamoavlenda warmatebul
inovaciebs. efeqturoba Cveulebisamebr ganisazRvreboda, rogorc sa-
Sualo gaumjobeseba standartizebuli testebis SedegebSi mTeli kla-
sis an skolis maStabiT. amdenad, Sedegebi moicavda did jgufebs da
ara TiToeul moswavles jgufSi. maSinac ki, roca jgufis saSualo
Sedegebi izrdeba, calkeuli moswavleebis miRweva SeiZleba mcird-
ebodes (Brophy & Good, 1986; Good, 1996; Shuell, 1996).
am pirobebis gaTvaliswinebiT, SegiZliaT darwmundeT, rom pirda-
piri swavleba saukeTesoa ZiriTadi unar-Cvevebis _ mkafiod struq-
turirebuli da arsebiTi unar-Cvevebi, rogoricaa mecnieruli faqte-
bi, maTematikuri gamoTvlebi, leqsikoniT sargebloba, gramatikuli
wesebi (Rosenshine & Stevens, 1986) saswavleblad. es unar-Cvevebi moicavs
amocanebs, romlebic metnaklebad araorazrovania; isini SeiZleba
nabij-nabij iqnas naswavli standartizebuli da testebiT Semowmebu-
li. swavlebis qvemoT aRwerili midgomebi aucileblad ar Seesabameba
iseT miznebs, rogoricaa moswavleebis daxmareba weron kreatiulad,
gadaWran kompleqsuri problemebi, momwifdnen emociuri Tvalsaz-
risiT. franc veinerti da andreas helmke (1995) Tvlian, rom pirdapir
swavlisTvis damaxasiaTebelia:
maswavleblis saklaso menejmentis gansakuTrebuli efeqturoba, xolo
moswavleTa mxridan xelisSemSleli qcevis Zalian dabali gamovlena.
Mmaswavlebelis mxridan gansakuTrebuli yuradRebis gamaxvileba aka-
demiur Sedegebze da swavlis drois gamoyeneba saimisod, rom wamoi-
wyos da xeli Seuwyos moswavleTa saswavlo aqtivobebs.
aswavleblis mier amocanebis yuradRebiT amorCeva, axdens infor-
maciisa da problemis gadaWris strategiebis naTlad da mkafiod
wardgenas. moswavlis progresisa da saswavlo sirTuleebis mud-
mivad aRniSvna, efeqturi daxmarebiT Semamasubuqebeli swavlebiT
uzrunvelyofa.
671
li varjiSis~ es? procesi, sanam moswavleebi sworad ar upasuxeben
Tqveni kiTxvebis 80%-s.
4. iqonieT ukukavSiri da gaakeTeT Sesworebebi maT pasuxebze dayrd-
nobiT., Tu saWiro iqneba, aswavleT ganmeorebiT.
5. uzrunvelyaviT damoukideblad gavarjiSebis SesaZlebloba. mieciT
moswavleebs saSualeba, TavisiT gamoiyenon axali naswavli masala
saklaso samuSaoebSi, TanamSromlur jgufebSi, saSinao davalebaSi.
warmateba da swori pasuxebi damoukidebeli muSaobisas 95% unda
iyos. es niSnavs, rom maswavleblis kargi gamosvliT, moswavleebi
kargad unda iyvnen momzadebuli, `marTuli varjiSiT~ da davale-
bebi ar iyos Zalian rTuli. varjiSi unda mimdinareobdes manam,
sanam unar-Cvevebi bolomde ar daiswavleba da avtomaturi ar gax-
deba. moswavleebi pasuxismgebelni unda iyvnen im samuSaoze, rasac
asruleben _ SeamowmeT es.
6. yovelkvireuli da yovelTviuri mimoxilva, raTa moxdes swavlebis
Sejameba. mimoxilva SeiZleba gakeTdes saSiano davalebis saxiT.
SeamowmeT xSirad da aswavleT ganmeorebiT, Tu rame xarvezi gamov-
lindeba.
es eqvsi funqcia ar aris safexurebi, romelTac aucileblad Tan-
mimdevrobiT unda mivyveT, Tumca yoveli maTgani efeqtiani swavlebis
Semadgeneli nawilia. magaliTad, ukukavSiri, mimoxilva, ganmeorebiT
swavleba maSin unda xdebodes, roca es saWiro gaxdeba. aseve yovelT-
vis unda gaxsovdeT moswavleTa asaki da arsebuli codnac _ ufro
axalgazrda da nakleb momzadebuli moswavleebis SemTxvevaSi mokle
unda iyos Tqveni ganmartebebi. gamoiyeneT axsnis, varjiSis, ukukavSui-
risa da Sesworebebis ufro xSiri da mokle cikli. megzuri mogawvdiT
ideebs pirdapiri swavlebis gamoyenebis gzas saukeTeso dakavSirebiT.
672
rekomendaciebi: efeqturi swavleba
yuradRebiT moekideT gakveTilebis orga- 5. erTdroulad nu moedebiT ramdenime ide
nizeba. as da nu gadauxvevT Temas.
magaliTebi magaliTebi
1. gaakeTeT mkafio da zusti wardgena gak 1. `Semdegi sakiTxia~, `axla Cven davubrunde-
veTilis Sesaxeb, uTxariT moswavleebs biT~, Semdegi nabiji iqneba~.
rogor unda iswavlon im dRes. 2. gaakeTeT Temis monaxazi, CamoTvaleT
2. SeadgineT savarjiSoebi da gaiTvaliswi- sakvanZo sakiTxebi, daxazeT cnebis grafi-
neT moswavleTa problemebi _ ideebisaT- ki dafaze, gamoiyeneT proeqtori.
vis mimarTeT maswavlebelTa saxelmZR-
vanelos. gamoavlineT enTuziazmi Tqveni sagnis da
3. mzad gqondeT axal terminTa ganmarte- gakveTilisadmi.
bebi da moamzadeT magaliTebi axali kon-
ceptebisaTvis. magaliTebi
4. moifiqreT analogiebi, romlebic ideebs 1. uTxariT moswavleebs, ratomaa mniSvne
ufro gasagebs gaxdis. lovani gakveTili. moifiqreT raime uke-
5. daalageT gakveTili logikuri mimdevro- Tesi argumenti, vidre - `es testSi dag-
biT. Sesamowmeblad zepirad Tu werilo- WirdebaT~ an `amis codna momaval wels
biT dasviT kiTxvebi, raTa darwmundeT, dagWirdebaT.~ xazi gausviT TviTon swav-
rom moswavleebma gaiges ganmartebebi. lis mniSvnelobas.
2. TvalebiT daamyareT kontaqti moswavlee-
mieciT moswavleebs zusti da mkafio gan bTan.
martebebi. 3. cvaleT saubris tempi da xmis simaRle.
gamoiyeneT siCume da pauza raRacis xa-
magaliTebi zgasasmelad.
1. Tavi aarideT bundovan da orazrovan
frazebs. damatebiTi ideebisaTvis efeqturi swavlebis
2. gamoiyeneT specifikuri saxelebi da ara irgvliv, ixileT:
`is~, `maT~, `raRac~. http://education.qld.gov.au/curriculum/learning/teach-
3. Tavi aarideT Jargons an familarul fra- ing/technology/principl/
zebs. SegiZliaT CaiweroT gakveTili da proncipl.html
Semdeg SeamowmoT sakuTari Tavi. specifikuri ideebisaTvis sxvadasxva saganSi,
4. TiToeul safexurze mieciT moswavleebs ixileT:
iseTi ganmartebebi, rom yvelam gaigos da http://curry.edschool.virginia.edu/sped/projects/ose/in-
ara mxolod yvelaze Wkvianebma. formation/interventions.html
673
cxrili 13.4
kiTxva, yvela wers: dasviT kiTxva, sTxoveT xmis micema: dasviT kiTxvebi ase: `ramdeni
yvelas Caweros mokled pasuxi, Semdeg das- Tqvengani . . .~ da aRricxeT. `ramdeni Tqven-
viT kiTxva: `ramden moswavles surs gagviz- gani eTanxmeba raSons?~, `ramdeni Tqvengani
iaros Tavisi mosazreba?~ aris mzad gavagrZeloT?~, `ramdenma Tqven-
ganma miiRo 48 am amocanaSi?~
Sedegis gamomxatveli winadadebebi: gamos-
vlis, gakveTilis axsnis raRac nawilis Sem- gunduri pasuxi: mTels klass gaameorebineT
deg, sTxoveT moswavleebs daasrulon wina- unisonSi mniSvnelovani faqtebi an ideebi,
dadebaSi, rogoricaa `me viswavle . . . , me magaliTad: `garemo erTi mTliani sistemaa~ an
damainteresa . . . , gamakvirva . . .~ Semdeg `10 gverdian poligons ewodeba dekagoni.~
rogorc wina SemTxvevaSi, dasviT kiTxva, vis
saubari-Cawera: uTaxriT moswavleebs, rom
surs gaacnos sxvebs Tavisi Canaweri. moswav-
isaubrebT 3-4 wuTs. maT unda mogisminon, ma-
leebs SeuZliaT Seinaxon es Canawerebi Tavis
gram ar CainiSnon. am drois gasvlis Semdeg,
portfolioSi.
sTxoveT daweron mTavari ideebi, Seajamon an
dasvan kiTxvebi, rac gauCndaT, Tqveni sau-
gamoiyeneT wyvilebad muSaoba: mieciT mokle
brisas
ganmarteba, Semdeg sTxoveT moswavleebs, imuSa-
on wyvilebad, raTa gaiazron procesi an idea.
wyaro: Inspiring Active Learning: A Handbook for Teachers, by M. Harmin. Copyright 1994 by the Association for Supervision and Curricu-
lum Development. ibeWdeba ASCD-is nebarTviT.
674
sakmarisi damamtkicebeli sabuTia imis, rom pirdapiri swavleba da daakavSireT da ganavrceT
ganmarteba exmareba moswavleebs iswavlon aqtiurad da ara pasiurad Tqvens swavleba / portfo-
liosTan mimarTebaSi
(Leinhardt, 2001). ufro axalgazrda da naklebad momzadebuli moswavlee-
aq aris moyvanili ramdenime
bis SemTxvevaSi, moswavleTa mier gakontrolibulma swavlis procesma idea imis Sesaxeb, rogor unda
maswavleblis miTiTebebisa da swavlebis gareSe, SeiZleba gamoiwvios CarToT moswavleebi aqtiurad
moswavleTa codnis sistematuri deficiti. miTiTebebis gareSe, cnebe- gakveTilSi. sTxoveT maT:
bi, romelTac agteben moswavleebi, SeiZleba mcdari da arasruli iyos
1. uTxran pasuxi merxis mezo-
(Weinert & Helmke, 1995). magaliTad, harisma da grehemma (1996) aRweres
bels.
sakuTari qaliSvilis, leas gamocdileba enisa da progresuli gana- 2. Camoayalibon mTavari idea
Tlebis skolaSi, sadac maswavleblebma warmatebiT ganaviTares maT erTi an ori winadade-
qaliSvilSi kreatiuloba, azrovneba, wvdomis unari. baiT. daweron es daskvnebi
qaRaldze da gauziaron
Cvens qaliSvils da sxva bavSvebsac, meores mxriv, probleme- merxis mezobels an masTan
bi hqondaT unar-CvevebTan dakavSirebiT. sabavSvo baRis dam- erTad gaimeoron proce-
Tavrebisas mas ar hqonda progresi kiTxvaSi da misma maswavle- dura.
3. daweron pasuxi baraTze da
belma gviTxra, rom misi rwmeniT, leas aRqmis problema hqonda
Semdeg aswion is.
an swavlis unari ar gaaCnia. leam daiwyo kiTxvebis dasma, ra 4. aiwion xeli, Tu pasuxi
xdeboda mis Tavs, radgan sxva bavSvebi kiTxulobdnen, is ki ician (miscen saSualeba
vera. sabolood Sefaseba gakeTda. maswavlebels Seamowmos
mTeli klasi).
Semowmebam gamoavlina, rom lea ar iyo swavlis uunaro, mas Zlieri 5. aswion xeli Tu eTanxme-
unari hqonda wvdomis, magram ver umklavdeboda sityvebs. sabednierod, bian pasuxs, romelic maTma
leas mSoblebma icodnen, rogor unda eswavlebinaT qaliSvilisaTvis Tanaklaselma Tqva.
6. aswion sxvadasxva feris
sityvebTan gamklavebis unar-Cvevebi. am unar-Cvevebis pirdapiri swav-
baraTebi imisda mixedviT,
leba daexmara leas daeZlia es problema daaxloebiT eqvs kviraSi. romelia swori pasuxi - a,
Rrma wvdoma da uwyveti Sesruleba cekvaSi, maTematikasa Tu kiTxvaSi, b, Tu g.
moiTxovs eqspertis mxridan magaliTis micemas da eqstensiur varjiSs
ukukavSiri (Anderson, Reder & Simon, 1995). marTuli da damoukidebeli wyaro: aRebulia rozenSainis
`eqsplicituri swavlebidan~.
varjiSi ukukavSiris TanxlebiT, umTavresi sakiTxia pirdapiri swav-
aseve ixileT D.Berliner & B.
lebis modelSi. Rosenshine, `saubarebi maswav-
leblebTan~.
675
argumenti / kontrargumenti
ramdenad Rirebulia saSinao davalebaze drois daxarjva?
rogorc mravali sxva meTodi ganaTlebaSi, efeqtTan dakavSirebiT. magaliTad, erTi kvlev-
saSinao davalebac azrTa sxvbadasxvaobas iw iT dadginda, rom saklaso samuSao ukeT exmare-
vevs. 1900-ian wlebSi saSinao davaleba ganix- boda dawyebiTi klasis bavSvebi swavlaSi, vidre
ileboda, rogorc mniSvnelovani gza mentaluri saSinao davalebebi (Cooper & Valentine, 2001-I).
disciplinisaken, magram 1940 wlisaTvis saSinao
davalebas ukve akritikebdnen da mas dabali kontrargumenti kargad dagegmili saSinao
rangis swavlebad miiCnevdnen. 1950 wlisaTvis, davaleba did samsaxurs gauwevs mraval mo-
saSinao davaleba TiTqos xelaxla aRmoaCines, swavles.
rogorc saSualeba, davweodiT sabWoTa kavSirs haris kuperma da jefri valentainma saSinao
sabunebismetyvelo sagnebsa da maTematikaSi. 60- davalebebze Catarebuli mravali kvleva mimoix-
iani wlebisaTvis igi Zlier wnexad miiCnies iles da daadgines, rom mcire kavSiri arsebobs
moswavleebze. 80-ian wlebSi saSiano davaleba- saSinao davalebebsa da swavlas Soris, magram-
ze isev alaparakdnen, rogorc amerikeli bavS- kavSiri saSinao davalebasa da miRwevas Soris
vebis monacemebis gaumjobesebis saSualebaze izrdeba, rac ufro meti asakisani umcrosi mo-
msoflios sxva qveynebis bavSvebTan SedarebiT swavleebis SemTxvevaSi arian moswavleebi. dada-
(Cooper & Valentine, 2001-I). yvela asrulebs saSinao sturda, rom ufrosklaselebs, romlebic ufro
davalebas _ xom ar aris es drois flangva? metad asruleben saSinao davalebebs (da nak-
lebad uyureben televizors gakveTilebis Sem-
argumenti saSinao davaleba ar exmare- deg), niSnebic maRali aqvT, maSinac, roca gaT-
ba moswavleebs, iswavlon. valiswinebulia sxva faqtorebi _ sqesi, swavlis
ara aqvs mniSvneloba, ramdenad saintere- safexuri, eTnikuroba, socialur-ekonomikuri
soa aqtivoba, moswavleebs mainc mobezrdebaT statusi, ufrosebis meTvalyureoba (Cooper
is. amitom ra saWiroa, mivceT maT samuSao & Valentine, 2001-I; Cooper, Valentine, Nye & Kindsay,
skolaSic da skolis gareTac? isini ubralod 1999). am aRmoCenebze dayrdnobiT erovnuli PTA am
daiRlebian swavlisgan. ikargeba mniSvnelovani rekomendaciebs gvTavazobs:
SesaZlebloba erTobis CasarTavad da Tavisu- bavSvebisaTvis swavlebis dabal safexurze
fali drois gasatareblad, rac Camoayalibebda saSinao davaleba maSinaa efeqturi, Tu misi
karg moqalaqes. rodesac mSoblebi exmarebian Sesruleba 10-20 wuTze met dros ar moiTxovs.
bavSvebs saSinao davalebebis SsrulebaSi, amiT SedarebiT ufros bavSvebs SeiZleba mivceT
SeiZleba kargze metad cudi saqme gaukeTon Svi- davaleba, romelic 30-60 wuTSi Sesruldeba,
lebs. garda amisa, bavSvebs, romlebic gaWirve- maRal klasebSi saSinao davalebebis Sesrule-
buli ojaxebidan arian, xSirad uwevT muSaoba, ba sxvadasxva saganSi sxvadasxva dros SeiZleba
ris gamoc ver axrxeben saSinao davalebebis saWiroebdes (Henderson, 1996).
Sesrulebas. amas is mosdevs, rom gansxvaveba
swavlaSi mdidar da Rarib bavSvebs Soris, kidev rogoria Tqveni azri?
ufro izrdeba. amasTan arsaniSnavia isic, rom sakuTari poziciis dasafiqsireblad
kvlevebi winaaRmdegobrivia saSinao davalebebis mimarTeT saits www.mylabschool.com
676
an Jurnalebis warmoeba; saubris Cawera da punqtuaciurad gasworeba;
problemebis SeTxzva; xangrZliv proeqtebsa an moxsenebebze muSaoba;
Tavsatexebis amoxsna, kompiuteruli aqtivobebi. Cemi azriT erT-erTi
saukeTeso variantia jgufuri moTxrobis dawera. moTxrobas iwyebs
ori moswavle da kompiuterSi krefs teqsts. Semdegi ori agrZelebs
da a.S. moswavleebi kiTxuloben, weren, akeTeben redaqtirebas da aum-
jobeseben teqsts.
677
daakavSireT da ganavrceT Tu daxmareba dasWirdebaT. erTi gamocdili maswavlebeli, romlis mu
Tqvens swavleba / portfo- Saobac aRweres einSteinma da mignanopma, Tavis moswavleebs aswavlida:
liosTan mimarTebaSi
`hkiTxeT Tqvens sam Tanaklasels da Semdeg me.~ sanam maswavlebels mo-
am Tavidan daamateT Tqvens
portfolios ideebi saSinao swavleebs hkiTxavdnen, jer sami Tanaklaselisagan unda mieRoT rCeva.
davalebebSi mSoblebis CarT es maswavlebelo wlis dasawyisSi garkveul dros uTmobda moswavlee-
vasTan dakavSirebiT,. bisaTvis imis swavlebas, rogor daxmareodnen erTmaneTs _ rogor
daesvaT kiTxvebi da rogor miecvaT ganmartebebi.
daakavSireT da ganavrceT
rac Seexeba saSinao davalebis monitorings. saSiano davalebis Ses-
PRAXIS II™-Tan mimarTebaSi
gamokiTxva rulebisas, moswavleebs sWirdebaT saxlSi vinme, vinc daexmareba swor
kiTxvebis efeqturi dasma pasuxamde miiyvans da ara ubralod etyvis maT swor pasuxs (Pressley,
erT-erTi yvelaze mniS- 1995). magram yvela mSobelma ar icis, rogor daexmaros bavSvs (Hoover-
vnelovani unar-Cvevaa, Dempsey, 2001). megzuri ojaxebTan da erTobebTan partniorobis Sesaxeb
romelsac unda flobdes
mogawvdiT ideebs, rogor daexmaroT mSoblebs, rom Tavis mxriv isini
maswavlebeli. es aris aseve
erT-erTi yvelaze rTuli daexmaron bavSvebs.
unar-Cveva asaTviseblad.
678
ojaxisa da sazogadoebis TanamSromloba
679
konvergenciuli kiTxvebi _
kiTxvebi, romelTac mxolod
SekiTxvebis tipi. zogierTma pedagogma gamoTvala, rom Cveulebrivi
erTi swori pasuxi aqvT.
maswavlebeli saaTis ganmavlobaSi 30-dan 120 kiTxvamde svams, anu daax-
loebiT 1 500 000 kiTxvas mTeli karieris manZilze (Sadker & Sadker, 2006).
rogoria es kiTxvebi? mravali maTgani SeiZleba davaxasiaToT blumis
divergentuli kiTxvebi _ kognituri sferos miznebis taqsonomiis terminebSi. 13.5 cxrili moce-
kiTxvebi, romelsac ar gaaCnia mulia kiTxvebis magaliTebi taqsonomiis sxvadasxva safexurze.
erTi swori pasuxi. gamokiTxvis kategoriebad dayofis meore varianti konvergentuli
(mxolod erTi swori pasuxis mqone) da divergentuli (mravali SesaZlo
cxrili 13.5
kiTxvebi kognituri sferos miznebisaTvis
kiTxvebi SeiZleba daisvas ise, rom xeli Seuwyos azrovnebas blumis taq-
sonomiis yvela safexurze kognitur sferoSi. ra Tqma unda, azrovnebi tipi
damopkidebulia imaze, ra uZRoda win diskusias klasSi.
wyaro: Questioning Skills by M. Sadker and D. Sadker, in J. Cooper (Ed.), Classroom Teaching Skills: A Handbook
(3rd ed.) (pp. 143-160), 1986, Boston: D. C. Health. Copyright 1986 D. C. Health. adaptirebulia nebarTviT.
680
swori pasuxis mqone) kiTxvebis terminebSi xdeba. kiTxvebi, romlebic
exeba konkretul faqtebs, konvergentulia: `vin marTavda ingliss 1540
wels?~ an `vin dawera piter peni?~ kiTxvebi, romlebic exeba mosazre-
bebsa da hipoTezebs, divergentulia: `am moTxrobis romeli personaJi
ggavT yvelaze metad, ratom?~ an `as weliwadSi, ukanaskneli 5 prezi-
dentidan, romeli iqneba yvelaze aRiarebuli?~
ganaTlebis saxelmZRvaneloebSi didi dro eTmoba maswavleblebi-
saTvis imis moTxovnisas, rom dasvan bevri maRali safexuris (analizi,
Sefaseba da SemoqmediToba) da divergentuli kiTxva. aris Tu ara es
saukeTeso gza gamokiTxvisaTvis? kvlevam ramdenime saocari Sedegi
gamoavlina.
681
aseT situaciaSi mcire azriani pasuxebi SeiZleba movisminoT. rode-
sac maswavlebeli svams kiTxvas, Semdeg icdis sul mcire 3-dan 5 wama-
mde sanam mimarTavdes romelime moswavles konkretulad, moswavleebi
ufro metad iZlevian vrcel pasuxebs, ufro meti moswavle monawil-
eobs, svmas kiTxvebs an Tavisi nebasurviliT gamoTqvams iniciativas,
Tqvas swori pasuxi, izrdeba iseTi pasuxebis raodenoba, romlebic
emyareba analizs, sinTezs, daskvnas, gansjas, zogadad, moswavleebi
ufro darwmunebulebi arian Tavis pasuxebSi (Berliner, 1987; Rowe, 1974;
Sadker & Sadker, 2006).
es erTgvari gaumjobesebaa swavlebaSi, magram 5 wamiani siCume arc
ise advili samarTavia. is varjiSs moiTxovs. Tqven unda scadoT sTxo-
voT moswavleebs mokled Caiweron ideebi an mosazrebebi kiTxvasTan
dakavSirebiT sxva moswavlesTan erTad an maT erTad Camoayalibon
pasuxi. es molodins ufro asatans xdis da moswavleebs aZlevs fiqris
saSualebas. ra Tqma unda, Tu cxadia, rom moswavleebs ar esmiT kiTxva,
did xans mocda aq ver dagexmarebaT. rodesac Tqvens kiTxvas carieli
mzeriT xvdebian, sxvanairad CamoayalibeT kiTxva an ikiTxeT, xom ar
SeuZlia vinmes ganmartos igi. Tumca, dadasturda, rom pasuxis lo-
dinis drois gaxangrZliveba efeqts ar iZleva universitetebSi (Duell,
1994), amdenad, universitetis jgufebSi, lodinis dro Tavad Segi-
ZliaT gansazRvroT.
axla, rac Seexeba moswavleebis SerCevas, rom maT gascen kiTxvebs
pasuxi. Tu Tqven kiTxviT mimarTavT mxolod moxaliseebs, araswori
warmodgena SegeqmnebaT imaze, ramndenad kargad esmis jgufs masala.
Tanac, iniciativas, rogorc wesi erTi da igive bavSvebi iCenen. mra-
val gamocdil maswavlebels aqvs garkveuli sistematuri gzebi, raTa
darwmundnen, rom yvelas ekiTxebian: isini saxelebs iReben kalaTidan
da siaSi aRniSnaven moswavleebs, romelTac gasces pasuxi (Weinstein,
2003; Weinstein & Mignano, 2003). meore gza aseTia: Tqven moswavleebis
saxelebs werT baraTebze da SemTxveviTad iRebT moswavlis saxelebs.
baraTebi SegiZliaT asve gamoiyenoT imisaTvis, rom masze aRniSnoT,
ramdenad kargad upasuxa moswavlem kiTxvas an xom ar sWirdeba raime
daxmareba.
682
jgufuri diskusia
jgufuri diskusia garkveuli TvalsazrisiT zepiri gamokiTxvis daakavSireT da ganavrceT
strategiis msgavsia, magram, is ufro metad instruqciul saubars kvlevasTan mimarTebaSi
Babad, E. (1995). `maswavle-
unda gavdes, romelic me-9 TavSi aRvwereT (Tharp & Gallimore, 1991). mas-
belTa sayvareli moswavlis~
wavlebelma SeiZleba dasvas kiTxva, mousminos moswavleTa pasuxebs, fenomeni, ganmasxvavebeli
moaxdinos reagireba, miawodos damatebiTi informacia, magram namd- qcevis moswavleebiseuli
vil jgufur dialogSi maswavlebeli arasdros asrulebs dominantur aRqma da moswavleTa morali.
rols. moswavleebi svamen kiTxvebs, pasuxoben erTmaneTis kiTxvebs, ganaTlebis fsiqologiis
Jurnali, 87, 361-374.
axdenen reagirebas erTmaneTis pasuxebze (Beck, McKeown, Worthy, Sandora
& Kucan, 1996; Burbules & Bruce, 2001; Parker & Hess, 2001).
jgufur diskusias mravali upiratesoba aqvs. moswavleebi arian Car
Tulebi da aqvT monawileobis miRebis SesaZlebloba. jgufuri disku-
sia exmareba moswavleebs iswavlon sakuTari Tavis mkafiod gamoxatva,
mosazrebebis gansja, gansxvavebuli azris daSveba. jgufuri diskusia
aseve aZlevs moswavleebs SesaZleblobas, informacia ufro naTeli
gaxadon, gamoscadon sakuTari azrovneba, miyvnen pirovnul interesebs,
pasuxismgebloba aiRon jgufSi liderebis rolebis aRebiT. amdenad,
jgufuri diskusia _ sau
jgufuri diskusia exmareba moswavleebs Seavason ideebi da moaxdi- bari, sadac maswavlebeli ar
non piradi interesebis sinTezi. diskusiebi Zalian kargi gamosavalia, asrulebs wamyvan rols, moswav
roca saqme gvaqvs rTul konceptebTan, romlebic gavrcelebul mo- leebi wamoWrian da Tavadve
sazrebebs ewinaaRmdegeba. rogorc es me-8 da me-9 TavebSi davinaxeT, pasuxoben kiTxvebs.
maswavlebelTa molodinebi
683
rekomendaciebi: produqtiuli jgufuri diskusiebi
SesTavazeT morcxv moswavleebs miiRon mona gumenti mis dasadastureblad?~
wileoba. 2. `gaqvs raime sxva alternativa?~
3. gviTxari, rogor mixvedi am daskvnamde. ra
magaliTebi safexurebi gaiare?~
1. `ra mosazreba gaqvs, joel?~ an `aqvs vinmes
daubrundiT diskusiis sagans.
raime sxva azri?~
2. nu daicdiT, sanam siCume Camowveba, rom magaliTebi
sTxovoT morcxv moswavleebs pasuxi. ada-
1. `modiT vnaxoT, Cven ganvixilavdiT. . . da
mianTa umetesobas, imaTac ki, vinc darw-
saram gamoTqva varaudi. aqvs vinmes raime
munebulia Tavis TavSi, ar uyvars siCumis
sxva idea?~
darRveva.
2. sanam gavagrZelebdeT, modiT SevajamoT,
erTi moswavlis komentarebiTa da kiiTxve- ra moxda aqamde.~
biT miubrundiT sxva moswavles.
mieciT dro, sanam mosTxovdeT kiTxvaze pa-
magaliTebi suxs.
magaliTebi magaliTebi
1. Tu sxva moswavleebi dabneul;ad gamoiy-
1. sTxoveT sxva moswavles, Seajamos, rac
urebian, sTxoveT giTxran, ratomaa ase.
Tqva pirvelma moswavlem. pirveli moswav-
2. Tu sxva moswavleebic Tanxmobis niSnad
le kvlav cdis ganmartos Tavisi naTqvami,
Tavs aqneven, sTxoveT maT moiyvanon mag-
Tu es Sejameba araswori iqneba.
aliTebi imisa, rac iyo manamde Tqmuli.
2. `karen, me vfiqrob, rom Sen Tqvi . . . sworia
xom? Tu meSleba?~
moiZieT damatebiTi informacia. damatebiTi ideebisaTvis ixileT:
http://instruct1.cit.cornell.edu/courses/taresources/
magaliTebi leadisc.html
1. `es saintereso gancxadebaa. gaqvs raime ar-
684
molodinis efeqtis ori saxe
SeCerdi dafiqrdi dawere rodesac Tqven fiqrobdiT yvelaze molodiniT gamowveuli
efeqtur maswavlebelze, romelic ki odesme gyoliaT, ras ityviT, hqon efeqti _ moswavlis miRwevebi
da mas is Tviseba, rom swamda Tqveni da saukeTeso sedegs eloda erT adgilzea gaCerebuli,
radgan maswavleblebi gaum-
Tqvengan? rogor gamoxatavda am rwmenas?
jobesebas ar elian.
685
axdens gavlenas moswavlis sqesi. maswavlebelTa umetesoba qcevasTan
dakavSirebiT problemebs ufro biWebisagan elian da gogonebis mimarT
SeiZleba maRali akademiuri molodini hqondeT. sxva maswavleblebis
SeniSvnebi, samedicino da fsiqologiuri daskvnebi moswavleebis pi-
radi saqmidan aseve Zlieri faqtoria. gavlena aqvs moswavlis eTnikur
warmomavlobasac da moswavlis ufros da-ZmebTan urTierTobasac. mas-
wavleblebs maRali molodinebi aqvT mimzidveli moswavleebis mimarT.
warsuli miRwevebi, socioekonomikuri statusi, moswavlis qcevas aseve
gamoiyeneba rogorc informaciis mniSvnelovani wyaro. moswavlis skolis
Semdeg saqmianobac ki SeiZleba iyos molodinis ganmsazRvreli. mas-
wavleblebs xSirad maRali molodinebi aqvT im moswavleebis mimarT,
romlebic CarTulebi arian skolis miRma saqmianobebSi, vidre im mo-
swavleebis mimarT, romlebic skolis Semdeg arafers akeTeben.
molodinebi da rwmenebi yuradRebis fokusirebas da mexsierebisa
organizebas axdens. maswavleblebi im informaciaze amaxvileben yur-
adRebas da imaxsovreben im informacias, romelic maT sawyis molo-
dinebs Seesabameba (Fiske, 1993; Hewstone, 1989). maSinac ki, rodesac mo-
swavlis qceva da misi miRweva ar Seesabameba molodins, maswavlebeli
axdens racionalizacias da am moulodnel Sedegs gareSe mizezebs
miawers, iseTs, romelic moswavlis kontrols ar eqvemdebareba. mag-
aliTad, maswavlebelma SeiZleba CaTvalos, rom moswavlem, romelsac
dabali unarebi aqvs, magram testSi kari Sedegi aCvena, raRac iTaR-
liTa da moswavle, romelsac maRali unarebi aqvs da warumatebloba
ganicada testSi, cudi dRe hqonda. am orive SemTxvevaSi, qceva, ro-
melic ar aris saxasiaTo da uCveuloa, ugulvebelyofilia. Zalian bev-
ri ram unda moxdes, rom qcevam, romelic maswavleblis azriT uCveu-
loa konkretuli moswavlisaTvis, Secvalos maswavleblis rwmena am
moswavlisadmi. amdenad, molodini xSirad mtkiced SenarCunebulia am
molodinis sawinaaRmdego realobis pirobebSic ki (Brophy, 1982, 1998).
686
levarebma ganizraxes igive kvlevis Catareba, maTTan ar dadasturda
TviTrealizaciis winaswarmetyvelebis efeqti am dabal klasebSic ki
(Claiborn, 1969; Wilkins & Glock, 1973). maswavlebelTa molodinebis kvlevis
Sedegebis mimoxilvis Semdeg, rodenbuSma (1984) daaskvna, rom am molo-
dinebs mcire gavlena aqvs moswavleTa inteleqtis monacemebze (Sede-
gis gazomvis meTodi, romelsac iyenebdnen rozentali da iakobsoni)
da isic mxolod axal skolaSi gadasvlisas adreul etapze.
rac Seexeba meore midgomas _ bunebrivad aRmocenebul molodinebs.
kvlevebi aCvenebs, rom maswavleblebs namdvilad uyalibdebaT rwmenebi
moswavlis unarebis Sesaxeb. mravali es rwmena zustia, monacemebiT
aris gamyarebuli da Sesworebulia, roca axali informacia Cndeba.
magram am SemTxvevaSic zogi maswavlebeli calkeul moswavleebs upi-
ratesobas aniWebs (Babad, 1995; Rosenthal, 1987). magaliTad, jenifer alvi-
dresma da rona veinSteinma (1999) kvleviT, romelic 4-18 wlis asakis
110 moswavleze Catarda, daadgines, rom maswavleblebi xSiorad met
Sefasebas aZleven im skolamdeli asakis bavSvebis unarebs, romlebsac
damoukideblad da sainteresoebad miiCneven da naklebad afaseben im
bavSvebs, romlebic umwifarebad da Wirveulebad eCvenebaT. maswav-
leblebis msjelobebi bavSvis unarebze 4 wlis asakSi, prognozirebas
axdenda imisa, ra maCveneblebi eqnebodaT am bavSvebs 18 wlis asakSi. es
gansakuTrebiT im moswavleebis SemTxvevaSi xdeboda, romelTac dabal
688
blebi aseT moswavleebs xSirad araadekvaturi pasuxis gamoc ki aqeben,
magram igive moswavleebis mimarT ufro met kritikasac iCenen, roca
pasuxebi mcdaria. erTi da igive swori pasuxis gamo dabali miRwevis
moswavleebi naklebad imsaxureben Seqebas, vidre maRali miRwevis mqone
moswavleebi. aseTi araTanmimdevruli da aramdgradi fidbeki Zalian
damabneveli SeiZleba aRmoCndes dabali unarebis mqone moswavleTaT-
vis. warmoidgineT ra Zneli iqneba swavla, Tu Tqvens mcdar pasuxebs
xan Seaqeben, xan ugulvebelyofen, xan gaakritikeben, xolo Tqvens swor
pasuxebi iSviaTad daimsaxurebs aRiarebas (Good, 1983-I, 1983-II).
ra Tqma unda, yvela maswavlebeli ar ayalibebs mcdar molodinebs
da am molodinebze dayrdnobiT yvela maswavlebeli ar iqceva arakon-
struqciulad (Babad, Inbar & Rosenthal, 1982). magram am problemis Tavidan
arideba SeiZleba imaze rTuli aRmoCndes, vidre es Cans. zogadad, mos
wavleebi, romelTa mimarTac dabali molodini arsebobs, ufro metad
arian wesrigis damrRvevebi. (ra Tqma unda, dabali molodinebi ganamt-
kicebs maT survils daarRvion wesrigi da cudad moiqcnen.) maswav-
leblebi SeiZleba nawilobriv imitom ekiTxebodnen naklebad am mo-
swavleebs, nakleb dros aZlevdnen pasuxisaTvis da naklebad aqebdnen,
rom Tavi aaridon mcdar, uyuradRebo, an sulelur pasuxebs, romelic
gamoiwvevs areulobas klasSi, Temidan gadaxvevas da a.S. (Cooper, 1979).
Cveni mizani is unda iyos, rom SesaZlo problemebs saklaso menej-
mentTan dakavSirebiT, ise avaridoT Tavi, rom dabali molodinebi
ar gamovxatoT zogierTi moswavlis misamarTiT da ar ganvamtkicoT
maTive dabali molodini sakuTari SesaZleblobebis mimarT. zogjer
dabali molodinebi skolis kulturis nawili xdeba _ rwmenebs iziare
ben sxva maswavleblebi da administratorebic (Weinstein, Madison & Kuk-
linski, 1995). megzuri mogawvdiT ideebs, rogor SeiZleba amgvar prob-
lemebs avaridoT Tavi.
arc maRali molodinebi da arc swavlebis Sesabamisi formati ar daukavSireT PRAXIS II™-s da
iZleva imis garantias, rom moswavleebi gaigeben masalas. imisaTvis, ganavrceT
maswavleblis roli moswav-
rom davexmaroT moswavleebs am miznis miRwevaSi, eleonor daqvorts
leze centrirebul swavle-
sjera, rom maswavleblebma gansakuTrebuli yuradReba unda miaqcion baSi
imis gagebas, rogor esmiT maT moswavleebs sagani (Meek, 1991). ra viciT maswavleblis roli moswav-
kargi swavlebis Sesaxeb moswavleze centrirebuli swavlebis fargleb- leze centrirebul swavleba-
Si? cxrilSi 13.6 CamoTvlilia moswavleze centrirebuli konstruq- Si mniSvnelovnad gansxvavdeba
im rolisgan, romelsac igi
tivistuli swavlebis meqanizmebi, romlebic Jaklin grenon bruksma da
maswavlebelze centrirebul
m. g. bruksma aRweres (1995). swavlebaSi asrulebs. aRwereT
naTelia, rom maswavleblis mier sagnis codna kritikuli sakiTxia swavlebis tipuri meqanizmebi,
swavlebaSi (Ball, Lubienski & Mewborn, 2001; Borko & Putnam, 1996). am codnis romlebic moswavleze centri-
nawilia sagnis pedagogiuri mxare, anu rogor unda vaswavloT sa- rebuli swavlebisaTvis aris
damaxasiaTebeli. daupiri-
gani konkretul moswavleebs (Shulman, 1987). ukanaskneli aTwleulis
spireT isini im meqanizmebs,
manZilze fsiqologebma didi progresi ganaviTares imis SeswavlaSi, romlebic maswavlebelze
rogor swavloben moswavleebi sxvadasxva sagnebs (Mayer, 1992, 1999-II). centrirebuli swavlebisaTvis
am aRmoCenebze dayrdnobiT, ganviTarda mravali swavlebis midgoma aris damaxasiaTebeli.
kiTxvaSi, weraSi, maTematikaSi, mecnierebaSi, socialur disciplinebsa
da sxva sagnebSi. xSirad es midgomebi asaxavs konstruqtivistul per-
speqtivas, romelic me-9 TavSi aRvwereT.
689
rekomendaciebi: maswavleblis molodinis negatiuri efeqtis
Tavidan arideba
yuradRebiT moepyariT testebidan, piradi saq- deT, rom yovel moswavles ekiTxebiT da yvela-
meebidan, sxva maswavleblebisagan miRebul in- sadmi iCenT yuradRebas.
formacias moswavlis Sesaxeb. 2. akontroleT im amocanebis Sinaarsi, romelsac
moswavleebs aZlevT. xom ar iReben biWebi rTul
magaliTebi maTematikur davalebebs, rom dafasTan imuSa-
1. nu waikiTxavT pirad saqmeebs wlis dasawyisSi. on? xom ar zRudavT moswavleebs, romlebic
2. iyaviT kritikuli da obieqturi im informa- gamarTulad ver saubroben Tqvens enaze, rom
ciis mimarT, romelsac sxva maswavleblebisagan sityvierad gagcen pasuxi?
iRebT moswavlis Sesaxeb.
samarTliani iyaviT Sefasebisas da disciplina-
moqnilad gamoiyeneT jgufuri strategiebi. ruli procedurebis gatarebisas.
magaliTebi magaliTebi
1. xSirad mimoixileT moswavlis samuSao da sca- 1. darwmundiT, rom Tanabar darRvevas Tanabari
deT sxvagvari dajgufebebi. dasja mosdevs. anonimuri kiTxvarebis saSuale-
2. sxvadasxva sagnebSi sxvadasxva jgufebi Seadgi- biT daadgineT, xom aniWebT calkeul moswav-
neT. leebs upiratesobas?
3. gamoiyeneT Sereuli unarebis jgufebi kooper- 2. scadeT ise SeafasoT moswavlis naSromi, rom ar
aciul savarjiSoebSi. icodeT misi vinaoba. sTxoveT sxva maswavleb-
els `meore azric~ mogawodoT periodulad.
darwmundiT, rom gamowveva yvela moswavlisaT-
vis moqmedebs. uTxariT yovel moswavles, rom gjeraT, maT SeuZ
liaT swavla _ gamoxateT kidec es.
magaliTebi
1. ar TqvaT aseTi ram: `es advilia, vici, rom amas magaliTebi
gaakeTebsT.~ 1. daabruneT nawerebi, romlebic ar Seesabameba
2. SesTavazeT moswavleebs maravalferovani prob- standartebs da mieciT moswavles specifikuri
lemebi da waaqezeT, rom TiToeulma airCios rCevebi, rom gaaumjobesos igi.
ramdenime rTuli sakiTxi. moZebneT raime pozi- 2. Tu moswavleebs maSinaTve ar aqvT pasuxi, da-
tiuri am mcdelobaSi. icadeT, isaubreT, Semdeg daexmareT maT mivid-
nen pasuxamde.
gansakuTrebiT miaqcieT yuradReba rogor pa-
suxobT dabali miRwevis moswavleebs saklaso CarTeT yoveli moswavle amocanebSi da mianiWeT
diskusiisas. privilegiebi.
magaliTebi magaliTebi
1. mieciT maT miniSnebebi, dro mosafiqreblad. 1. gamoiyeneT raime sistema, raTa darwmundeT, rom
2. SeaqeT kargi pasuxisaTvis. TiToeul moswavles aqvs saSualeba gavarjiSdes
3. dabali miRwevis moswavleebsac iseTive sixSiriT kiTxvaSi, laparakSi, kiTxvebze pasuxis gacema-
mimarTeT kiTxviT, rogoriTac maRali miRwevis Si.
mqone moswavleebs mimarTavT. 2. akontroleT von ra samuSaos iRebs. yovelT-
vis erTi da imave moswavlebs xom ar evalebaT
gamoiyeneT iseTi masala, romelic warmogvidgens
raimes gakeTeba?
mraval eTnikur jgufs.
akontroleT Tqveni araverbaluri qceva.
magaliTebi
1. SeamowmeT sakiTxavi masala da biblioTeka. aris magaliTebi
Tu ara warmodgenili eTnikuri mravalferovne- 1. gadaxrili xarT moswavlisaken Tu misgan Sors
ba? giWiravT Tavi? xSirad xom ar imsaxurebs zo-
2. sTxoveT moswavleebs gamoikvlion da Seqmnan gierTi moswavle Tqvengan Rimils, roca sxvebs
sakuTari masala, romelic daemyareba ojaxebisa warbSekruli uyurebT?
da sazogadoebriv wyaroebs. 2. icvleba Tqveni xmis toni sxvadasxva moswavlee-
bTan?
darwmundiT, rom Tqveni swavleba ar gamoxatavs
rasobriv, eTnikur, genderul stereotipebs an
winaswarmzaobas. damatebiTi informaciisaTvis ix.:
http://www.mcrel.org/PDFConversation/Noteworthy/
magaliTebi Learners_learning_schooling/loycec.asp an http://chiron.
1. gamoiyeneT Semowmebis sistema, raTa darwmun- valdosta.edu/whuitt/files/teacherexpect.html
690
cxrili 13.6
konstruqtivistuli swavlebis praqtika
klasSi SeiZleba CarTul iqnas mravalnairi konstruqtivistuli xerxi.
691
mTlian-enobrivi midgoma _ mxolod am SemTxvevaSi viqnebiT darwmunebuli, rom igi aviTarebs ara
filosofiuri midgoma swav- mxolod xelisa da TiTebis meqanikur Cveulebas, aramed komunikaciis
lebisadmi, romelic aqcents
sruliad axal da kompleqsur formas.~
akeTebs avTentur, realuris
msgavs amocanebze da xazs magram aris Tu ara mTlian-enobrivi midgoma universaluri? uka
usvams metyvelebis mniSvn- naskneli sami aTwleulis manZilze kvlevebi miuTiTebs, rom bgerebisa
elobas. da sityvebis cnobis unar-Cveva xels uwyobs kiTxvis swavlas. kodebze
damyarebuli midgomis momxreebs dasturad moyavT kvleva, romelic
aCvenebs, rom sityvebis cnoba kiTxvisas ar aris damokidebuli konte-
qstis gamoyenebaze mniSvnelobis misaxvedrad. faqtobrivad, piriqiT
xdeba, sityvebis codna gvexmareba CavwvdeT konteqsts. sityvebis cnoba
kiTxvisas avtomaturi procesia (Byrne, Fielding-Barnsley & Ashley, 2000; Vellu-
tino, 1991). yvelaze cudi mkiTxvelebi iyeneben konteqsts mniSvnelobis
misaxvedrad (Pressley, 1996). anbanuri kodireba da asoebis bgeriTi codna
arsebiTi unar-Cvevaa sityvis saswavlad, amdenad, anbanisa da bgerebis
pirdapiri swavleba kargi gzaa kiTxvis saswavleblad.
saukeTeso midgoma albaT orive midgomas unda aerTianebdes, ro-
gorc bgeriTs, ise mTlian-enobrivs. bolos da bolos, Cven Cven gvsurs,
rom moswavleebi Tavisufal, enTuziast mkiTxvelebad da mwerlebad
Camoyalibdnen (ojaxis wignierebis erovnuli centri, 2004; Pressley, 1998;
Stahl & Yaden, 2004). Tu moswavleebs sWirdebaT daxmareba vokalurad
warmoTqvan bgeriTi kodi, mivceT maT is, rac sWirdebaT. ideologiis
gamo xels nu SeiSliT. Tqven ubralod mogiwevT kerZo maswavleblebT-
an bavSvebis gagzavna, Tu maT ojaxebs aqvT amis saSualeba. magram nu
dagaviwydebaT, rom wera da kiTxva aris mizani. mouwyveT moswavleebs
iseTi garemo, sadac eqnebaT kargi literatura da SeuqmeniT mkiTx-
velTa da mweralTa wre. cxrili 13.7 aRwers aT princips, romelic
asaxavs am dabalansebul midgomas swavlebisadmi da romelic SeimuSava
adreul asakSi kiTxvaSi miRwevis gazrdis centrma.
692
cxrili 13.7
693
gavlenas sxvadasxva tipis teqstebis gagebaze moswavleebis daxmarebaSi, raTa maT maRali
(magaliTad, moTxrobebis da esseebis gageba) da miRweva hqondeT.
gzebze, romelTa saSualebiTac mwerlebi awyo- magaliTebi: warmatebul skolebSi kiTxvaSi miR
ben konkretul teqstebs, (4) teqstis ganxilvasa wevis miznebi mkafioa, molodinebi maRalia, swav-
da gaazrebaSi moswavleebis Cabma. lebis mniSvneloba miznebis miRwevaSi naTelia,
9. profesionaluri SesaZleblobebi, raTa ganvi- davalebebiT kontroldeba moswavleebis pro-
Tardes miRweva kiTxvaSi damaxasiaTebelia war gresi. miuxedavad imisa, rom isini SeiZleba sx-
matebuli skolebisa da programebisaTvis. vadasxva masalasa da teqnologiebs iyenebdnen,
magaliTebi: SesaZlebloba maswavleblebisaTvis warmatebuli skolebi yuradRebis fokusirebas
da administratorebisaTvis, raTa maT moaxdinon kiTxvasa da weraze axdenen da aqvT programe-
swavlebis, Sefasebis, miRwevis analizi; dasaxon bi, romlebic iTvaliswinebs mSoblebis CarT-
miznebi ganviTarebisaTvis; Seityon efeqturi vas bavSvebis saSinao davalebebsa da kiTxviT
meqanizmebis Sesaxeb; monawileoba miiRon ro- davalebebSi. partnioroba sazogadoebasTan da
gorc warmatebis, ise problemebis analizSi. ojaxebTan, sadac izrdebian bavSvebi, nebayo-
10. skolis mTliani personali da ara mxolod filobiTi saswavlo programebi am skolebisaT-
pirveli klasis maswavleblebi CarTuli arian vis aseve saerToa.
wyaro: www.ciera.org. Copyright Center for the Improvement of Early Reading Achievement. University of Michigan School of Education.
ibeWdeba nebarTviT.
694
lebasa da zogadad TviTmaregulirebeli moswavleebis Camoyalibebis
saqmeSi (Rosenshine & Meister, 1994).
695
cxrili 13.8
696
es dialogi avlens sam mxares swavlis da swavlass Sesaxeb konstruq-
tivistul klasSi: moswavleTa azrovnebis procesebi yuradRebis foku-
sia; siRrmiseulad ganixileba erTi Tema, vidre mraval Temaze modeba;
Sefaseba xorcieldeba da ormxrivad gaziarebulia maswavleblebsa da
moswavleebs Soris. maTematikasTan mimarTebaSi araa advili amgvari
tipis produqtiuli dialogebis ganxorcieleba. Tqven giwevT mudmivad
akontroloT dialogi, gqondeT kargi idea, rogor unda warimarTos
dialogi da aris Tu ara igi produqtiuli, unda gaigoT rodis Caer-
ToT da rodis gamoxvideT diskusiebidan (Nathan & Knuth, 2003).
Jere konfreim (1990-II) gaaanaliza maTematikis gamocdili maswav-
leblis gakveTilebi maRali klasis moswavle gogonebTan, romelTac
uWirT maTematika. konfreim gamoavlina am maswavleblis swavlebisadmi
midgomis xuTi komponenti. es komponentebi Sejamebulia cxrilSi 13.8.
Tumca gasaTvaliswinebelia ramdenime momenti. zogierTma kvlevam
gamoavlina, rom moswavleebisaTvis, romelnic dabali unarebi aqvT da
dabali miRweviT xasiaTdebian, ufro sasargebloa maTematikuri prob-
lemebis gadaWris strategiebis eqsplicituri swavleba (ganmartebebi,
modelireba maswavleblis mxridan da varjiSi fidbekiTurT), vidre
konstruqtivistuli midgomiT swavleba, romelic ubiZgebs moswavlee-
bs imsjelon da aRmoaCinon strategiebi. Tumca, orive, eqsplicituri
swavlebac da konstruqtivistuli meTodebic ukeTesi midgomaa, vidre
tradiciuli swavleba (Kroesbergen, Van Luit & Maas, 2004).
697
rekomendaciebi: konceptualuri cvlilebebis swavleba
waaqezeT moswavleebi naTeli gaxadon Ta- gakveTilis Sesaxeb?~ `ramdenad Seicvala
visi ideebi. Tqveni warmodgenebi?~
698
es moswavleebi amowmeben Ca-
lis ReroebiT aSenebuli koS-
kis gamZleobas mecnierebis
gakveTilze ezoSi. maTi
maswavlebeli darwmunebulia,
rom mecnieruli konceptebis
swavlebisadmi aseTi inter-
aqciuli midgoma ufro mniS-
vnelovani da gamarTlebulia,
vidre is, rom igi damdgariyo
klasSi da ubralod moeyola
maT Sesaxeb.
cxrili 13.9
699
es moswavle, mxedvelobasTan
dakavSirebuli probleme-
biT, iyenebs brailis meTods
maTematikis gakveTilze.
700
sqema 13.2
wyaro: Including Students with Special Needs: A Practical Guide for Classroom Teachers, 3/e by Merilyn Friend & Williams D. Bursuck.
Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright 2002 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
701
sqema 13.10
adaptaciebi moswavleebisaTvis, romelTac SezRuduli unarebi aqvT swavlasa
Tu qcevaSi. INCLUDE strategiis safexurebis gamoyeneba
702
rodesac kooperaciul swavlebas viyenebT, mniSvnelovania, rom Cveu-
lebrivi moswavleebi da gansakuTrebuli, unarSezRuduli moswavleebi
erTneTisagan gancalkevebulebi ar iyvnen. ar Seiqmnas iseTi situacia,
rom zogadi ganaTlebis maswavlebelma Cveulebriv bavSvebTan imuS-
aos da specialurma maswavlebelma mxolod unarSezRudulebTan. me
vakvirdebodi erT klass, sadac unarSezRuduli moswavleebi mxolod
specialur maswavlebelTan muSaobdnen da mxars zemodan surviliT
Sescqerodnen klasis danarCeni nawilis saqmianobas. imis nacvlad, rom
unarSezRuduli moswavleebis integrireba momxdariyo klasSi, koop-
eraciuli swavleba piriqiT maT Soris zRvars usvamda xazs. naxazi 13.2
asaxavs kooperaciuli swavlebis implementaciis gansxvavebul gzebs.
703
sqema 13.3
moswavle: kurti
damaxasiaTebeli Taviseburebebi / saWiroebebi
socialuri saWiroebebi:
risxvis daokebis unar-Cvevebi, gansakuTrebiT exeba lanZRva-ginebas.
moTxovnebis Sesrulebis swavla.
arsebuli viTareba: Smagdeba da ilanZReba, roca ver axerxebs samuSaos Sesrulebas, lapara-
kobs bilwi eniT, uars ambobs miyves ufrosebis Semdgom miTiTebebs.
asaki: 15
704
beWdur masalas anacvleben da xmovani saxiT warudgenen moswavleebs,
romlebic brmebi arian an smeniTi informacia urCevniaT.
im moswavleebs, romelTa naweris kiTxva SeuZlebelia, sityvis pro-
cesorebi qmnian SesaniSnav kaligrafias, amdenad ideebi sabolood
xvdeba qaRaldze. amis Semdeg moswavles SeuZlia moaxdinos weris re-
organizeba da gaumjobeseba ise, rom ar iwvalos xeliT gadaweraze
(Hallahan & Knauffman, 2006; Hardman, Drew & Egan, 2005).
am teqnologiurma miRwevebma garkveuli problemebic moitana Tan.
mraval kompiuters grafikuli interfeisebi aqvs. programebiT manipu-
lireba Tagunas zust moZraobas moiTxovs, rogorc gaxsovT albaT is
dro, roca swavlobdiT moniSvnasa da dawkapunebas. es manevrebi sak-
maod rTuli Sesasrulebelia moswavleebisaTvis, romelTac motoruli
an mxedvelobiTi darRvevebi aqvT. is informacia, romelic internetSia
ganTavsebuli, gamousadegaria moswavleebisaTvis, romelTac mxedv-
elobiTi problemebi aqvT. mkvlevarebi am problemaze ukve muSao-
ben _ cdiloben Seqmnan iseTi programebi, romelTa saSualebiTac in-
formaciis mopoveba aramxedvelobiTi gziT iqneba SesaZlebeli, Tumca
jerjerobiT es ar ganxorcielebula (Hallahan & Knauffman, 2006). erTi
arsebuli tendencia aris universaluri dizaini _ yvela momxmareblis
moTxovnilebaTa gaTvaliswineba axali instrumentebis, saswavlo pro-
gramebis an vebsaitebis Seqmnisas (Pisha & Coyne, 2001).
niWieri moswavleebisaTvis, kompiuteri monacemTa bazebTan, univer-
sitetebTan, muzeumebTan, kvleviT laboratoriebTan dakavSirebis gzaa.
kompiuteruli qseli saSualebas aZlevs moswavles imuSaos sxvadasxva
proeqtebze da gauziaros informacia sxvebs qveynis masStabiT. aseve
SesaZlebelia, rom niWierma moswavleebma daweron programebi moswav-
leebisa da maswavleblebisaTvis. arada skolis direqtorebis sakmaod
mcire raodenoba eyrdnoba Tavis moswavleebs, rom Seqmnan teqnolo-
giebi skolisaTvis. es mxolod mcire magaliTebia imisa, ra SeuZlia
teqnologiebs. gaesaubreT resursebis maswavleblebs Tqvens skolaSi
da daadgineT risi saSualeba gaqvT Tqveni skolis farglebSi.
rogorc es ukve vnaxeT dainaxeT, dResdReisobiT klasebi mravalfe universaluri dizaini _ yve-
rovnebiTa da mravalgvarobiT gamoirCeva. moswavleebi erTmaneTisagan la momxmareblis moTxovnile-
baTa gaTvaliswineba-axali
gansxvavdebian eniT, socio-ekonomikuri statusiT, kulturiT, rasiT,
instrumentebi, saswavlo
eTnikuri warmomavlobiT. maT sxvadasxva Zlieri mxareebi, unarebi da programebi an vebgverdebi.
SezRudvebi aqvT swavlaSi. mraval pedagogs swams, rom `klasebi unda
aerTianebdnen gansxvavebuli moTxovnilebebis, miRwevis, interesebis,
swavlis stilis mqone moswavleebs da swavlebac diferencirebuli unda
iyos, raTa isargeblos am mravalferovnebis upiratesobiT da ar moaxdi-
705
klasebma, romlebic diferen-
cirebul swavlebas iyeneben
ukeT SeiZleba daakmayo-
filos yoveli moswavlis
moTxovnilebebi. niWieri
moswavleebisac da im moswav-
leebisac, romelTac swavla
uWirT.
706
sqema 13.4
707
mravalgvaroba: swavlebis meTodis Sesaxeb
debatebis miRma
miuxedavad kritikisa da debatebisa, ar arsebobs amaze ukeTesi gza
swavlebisaTvis. gansxvavebuli miznebi da moswavleebis moTxovnile-
bebi swavlebis gansxvavebul meTodebs moiTxovs. pirdapiri swavleba
Sedegad xSirad gvaZlevs ukeTes Sesrulebas miRwevis testebSi, ma-
Sin, rodesac Ria, araoformaluri meTodebi, rogoricaa swavla aR-
moCenis gziT, kvleviTi midgoma dakavSirebulia ukeTes Sesrulebas-
Tan kreatulobaSi, abstraqtul azrovnebaSi, problemebis gadaWraSi.
amas garda, aseTi Ria meTodebi efeqturia skolis mimarT atitudebis
gaumjobesebisaTvis da cnobismoyvareobis gaRvivebisaTvis, TanamSrom-
lobisaTvis moswavleebs Soris (Walberg, 1990). am daskvnebis mixedviT,
cxrili 13.11
SesaZlo reaqciebi moswavlis moTxovnilebebze
moswavlis moTxovnileba klasis raime elementis modifikacia moswavlis moTxovnilebis sapa-
suxod
marTlweris winaswari maswavlebeli iyenebs proceduras, romelic yvela moswavles rTavs mar-
Sefaseba avlens, rom me-6 TlweraSi erTsa da imave dros, magram sirTulis gansxvavebul doneze.
klasis moswavleebis mar- (Sinaarsis modifikacia emyareba moswavlis mzaobas.)
Tlweris done me-2 klasis
donidan umaRlesi skolis
donemde meryeobs.
istoriis klasis moswav- maswavlebeli adgens saswavlo jgufebs, raTa daexmaros moswavleebs
leebi pirvel kursze Tavs moemzadon, rogorc weriTi ise zepiri testebisaTvis. miuxedavad imisa,
dabneulad da imedgacrue- rom saswavlo jgufebis saqmianoba klasis gareT xdeba, maswavlebeli
bulad grZnoben kursis awyobs mTeli klasisa da mcire jgufebis diskusiebs imis Sesaxeb, Tu
moTxovnebis gamo. rogori midgoma aqvT kvlevisadmi sxvadasxva jgufebs, rogor muSaobs
es gansxvavebuli midgomebi, rogor grZnoben moswavleebi sakuTar prog-
ress. is aseve miTiTebebs aZlevs moswavleebs, rom yuradRebis miRma ar
darCeT sakvanZo sakiTxebi. (saswavlo garemosa da procesis modifikacia
emyareba moswavleebis mzaobasa da grZnobebs.)
moswavleebi mesame klasSi maswavlebeli qmnis yuTebs, sadac aTavsebs sxvadasxva kulturebis, sqe-
swavloben biografias. gansx- sis, profesiisa da hobis mqone adamianebis biografiebs. TiToeul yuTSi
vavebulia moswavleTa kiTx- warmodgenilia kiTxvis sxvadasxva donis Sesabamisi wignebi. moswavleebi
vis done da maTi interesebi. jer irCeven Temas an maTTvis saintereso yuTs da Semdeg maswavlebeli
exmareba maT airCion is wigni, romelic Seesabameba maT kiTxvis dones.
(Sinaarsis modifikacia emyareba moswavleebis interessa da mzaobas.)
or moswavles klasSi axasi- maswavlebeli da moswavleebi aviTareben qcevis miznebs da gegmebs im-
aTebs impulsuri qceva da pulsurobis Sesamcireblad. miznebSi aRwerilia qcevis rogorc pozi-
eqmneba problemebi. tiuri, ise negatiuri Sedegebi. maswavlebeli da moswavleebi yovel-
dRiurad aRnusxaven warmatebebsa da sirTuleebs, aseve moswavlis
mier arCeuli qcevis Sedegebs. (saswavlo garemos modifikacia emyareba
moswavlis grZnobebs.)
708
rodesac swavlebis miznebi exeba problemebis gadaWras, kreatulo-
bas, wvdomas, procesebis aTvisebas, garda pirdapiri swavlebisa, mra-
vali sxva midgomac SeiZleba iyos efeqturi. es kavSirSia to gudis
daskvnasTan, romelic ambobs, rom swavleba naklebad direqtiuli unda
xdebodes moswavleebis zrdasTan erTad da maSin, rodesac miznebi exe-
ba afeqtur ganviTarebas, problemis gadaWras, an kritikul azrovne-
bas (Good, 1983-I). SesaZloa yovel moswavles sWirdebodes pirdapiri,
eqsplicituri swavleba garkveul dros da garkveuli miznebis Sem-
TxvevaSi, magram maT yvela moswavles aseve sWirdeba ufro Ria, kon-
struqtivistuli, moswavleze centrirebuli swavlebis gamocdileba.
Sejameba
ra aris dagegmvis doneebi da rogor moqmede- sicxade masSi qcevis nimuSebis CamoTvliT, ro-
ben isini swavlebaze? maswavleblebi ramdenime melic iqneba imis dasturi, rom moswavlem miaRwia
doneze axdenen dagegmarebas. esaa wliuri, se- mizans. yvelaze Tanamedrove kvlevebi upirate-
mestruli, calkeuli danayofebis, kvirisa da sobas gronlandiseul midgomebs aniWebs.
dRis gegmebi. yvela es done erTmaneTTan unda
iyos koordinirebuli. wliuri gegmis Sesruleba aRwereT ganaTlebis miznebis sami taqsonomia.
moiTxovs gegmis ganawilebas semestrebze, semes- blumma da sxvebmac ganaviTares taqsonomiebi,
truli gegmis ganawilebas drois calkeul da- romlebic axdens miznebis kategorizebas kog-
nayofebze, Tavis mxriv am gegmebis ganawilebas nitur, afeqtur da fsiqomotorul sferoebad.
kvirebsa da dReebze. gegma gansazRvravs, rogor realur cxovrebaSi, qcevebi am sami sferodan
iqneba dro da masala gamoyenebuli aqtivobebSi. erTdroulad aRmocendeba. taqsonomia xels uwy-
ar arseobs erTi konkretuli modeli dagegmvi- obs dafiqrebas releventuri miznebisa da maTi
saTvis, magram yvela gegma moqnilobiT unda xa- Sefasebis gzebze. kognituri sfero moicavs eqvs
siaTdebodes. dagegmareba problemis gadaWris ZiriTad mizans: codna, gageba, gamoyeneba, ana-
kreatuli procesia, igi araformaluri xasiaTi- lizi, Sefaseba da SemoqmediToba. taqsonomiis
saa _ `es Cvens TavebSi xdeba.~ ukanaskneli versia amatebs, rom es procesebi
SeiZleba moqmedebdes oTxi saxis codnaze: faq-
ra aris swavlebis mizani? swavlebis mizani aris tobrivi, konceptualuri, proceduruli da
naTeli da mkafio aRwera Tqveni survilebisa metakognituri codna. miznebi afeqtur sferoSi
moswavleebTan dakavSirebiT.meijeris cnobili sruldeba sxvadasxva doneze, umciresidan umaR-
sistema qcevis miznebTan dakavSirebiT ambobda, lesamde. fsiqomotoruli sferos miznebi gamom-
rom karg mizans sami nawili aqvs _ moswavlis sa- dinareobs bazisuri aRqmidan da asaxavs ganvi-
surveli qceva, pirobebi, romelSic aRmocendeba Tarebuli, SemoqmedebiTi moZraobis safexurze
es qceva da mosawoni Sesrulebis Sefasebis krite- gadasvlas.
riumi. gronlandis alternatiuli midgoma varau-
dobs, rom mizani jer zogad terminebSi unda Cam- aRwereT maswavlebelze centrirebuli da moswavle
oyalibdes, Semdeg maswavlebelma unda Seitanos ze centrirebuli dagegmva. maswavlebelze cent
709
rirebul midgomebSi maswavlebeli irCevs swav sna da miT ufro xSiri unda iyos varjiSis cikli
lebis miznebs da gegmavs, rogor unda Sesruldes fidbekiTurT.
isini. maswavleblebi akontroleben ra unda iswav-
ganasxvaveT erTmaneTisagan konvergentuli da di-
lebodes da rogor. amis sapirispirod, dagegmva
vergentuli, maRali donis da dabali donis kiTx-
SeTanxmebulia da gaziarebuli moswavleebis mi-
erac moswavleebze centrirebul, ani konstruq-
vebi. konvergentul kiTxvebs mxolod erTi swori
pasuxi aqvT. divergentul kiTxvebs SeiZleba mra-
tivistul midgomebSi. imis nacvlad, rom miznad
vali swori pasuxi hqondeT. maRali donis kiTx-
dasaxon moswavlis raime gansakuTrebuli qceva,
vebi moiTxovs analizs, siTezs, Sefasebas _ mo-
maswavlebels aqvs ufro mniSvnelovani, didi
swavleebma TavisiT unda ifiqron. asakiT patara
miznebi, romlebic ganapirobebs dagegmvas. inte-
an naklebad unariani moswavleebis SemTxvevaSi
grirebuli Sinaarsi da swavleba TemebiT, xSirad
nebismier asakSi marTebulia martivi kiTxvebis
dagegmvis nawilia. swavlis Sefaseba ormxrivad
dasma, romelic uzrunvelyofs warmatebis maRal
xdeba moswavlisa da maswavleblis mier.
xarisxs, zrdis CarTulobas, exmareba moswavlee-
bs, roca maT swori pasuxi ar aqvT, da saSulebas
maswavlebelze mimarTuli swavleba aZlevs maswavlebels, Seaqos moswavle. maRalu-
ra meTodebi gamoiyeneba swavlebis gamosakvlevad? nariani moswavleebisaTvis umjobesia ufro
wlebis ganmavlobaSi mkvlevarebi cdilobdnen amo- rTuli kiTxvebis dasmarogorc maRal, ise dabal
exsnaT efeqturi swavlebis saidumlo. iyenebdnen doneze da ufro kritikuli fidbekis micema. ra
dakvirvebas klasebSi, SemTxvevis Seswavlas, in- asakisa da unarebisac ar unda iyvnen bavSvebi, maT
terviuebs, eqsperimentebs sxvadasxva meTodebiT, unda hqondeT saazrovno kiTxvebis gamocdileba
axdendnen mogonebis stimulirebas (maswavleble- da Tu saWiroa, unda davexmaroT kidec maT, iswav-
bi uyurebdnen sakuTari gakveTilebis Canawerebs lon, rogor upasuxon aseT kiTxvebs.
da xsnidnen sakuTar meTodebs), axdendnen
gakveTilebis Canawerebis analizs da iyenebdnen rogor SeiZleba pasuxis mosafiqreblad micemul-
kidev sxva midgomebs, raTa gamoekvliaT swavleba ma drom gavlena moaxdinos moswavlis swavlaze?
realur pirobebSi. rodesac maswavlebeli svams kiTxvas da Semdeg
icdis 3-5 wams, sanam konkretulad mimarTavdes
ra ZiriTadi Taviseburebebi aqvs karg swavlebas? romelime moswavles, moswavleebi amJRavneben
maswavleblis mier sagnis codna Zalian mniS- tendencias, ufro sruli vrceli pasuxebi gascen
vnelovania, magram aucileblobiT ar ganapiro- kiTxvebs;ufro metio moswavle iRebs monawileo-
bebs efeqtur swavlebas, Tumca igi saSuelebas bas, svams kiTxvebs, iCens iniciativas; moswavlee-
aZlevs maswavlebels iyos ufro mkafio da orga- bis pasuxebi moicavs analizs, sinTezs, daskvnebs,
nizebuli. im maswavleblebis moswavleebi, romle- izrdeba spekulireba; moswavleebi ufro metad
bic ufro mkafio da naTel ganmartebebs iZlevian, arian sakuTar pasuxebSi darwmunebuli.
ufro kargad swavloben da sakuTar maswavleb-
lebsac ufro pozitiurad axasiaTeben. siTbos, ra Rirsebebi da nakli aqvs jgufur diskusias? jgu
megobrulobis, gagebis gamovlena maswavleblis furi diskusia exmareba moswavleebs iswavlon sa-
mxridan aseve Zlier kavSirSia moswavleebis pozi- kuTari Tavis mkafiod gamoxatva, mosazrebebis
tiur atitudebTan. gansja, gansxvavebuli azris daSveba. jgufuri
diskusia aseve aZlevs moswavleebs SesaZleblo-
ra aris pirdapiri swavleba? pirdapiri swa vleba
bas, ufro naTeli gaxadon informacia, gamosca-
adekvaturia bazisuri unarCvevebisa da eqsp
don sakuTari azrovneba, miyvnen pirovnul in-
licituri codnis asaTviseblad. moicavs swav-
teresebs, aiRon pasuxismgebloba liderebis
lebis iseT funqciebs, rogoricaa mimoxilva,
rolebis aRebiT jgufSi. amdenad, jgufuri dis-
axsna, gavarjiSeba, fidbeki da Sesworebebis Se-
kusia exmareba moswavleebs Seavason ideebi da
tana (ganmeorebiT swavleba, Tu es saWiro gaxda),
moaxdinon piradi interesebis sinTezi. Tumca,
damoukidebeli varjiSi, perioduli mimoxilva.
saklaso diskusiebi sakmaod araprognozirebadia
rac ufro pataraa asakiT moswavle, an naklebad
da advilad SeiZleba gadaizardos ucodinarobis
unariani swavlaSi, miT ufro mokle unda iyos ax-
gacvla-gamocvlaSi.
710
vnelovanesi sakiTxia kiTxvis swavlaSi. efeqturi
maswavlebelTa molodinebi maswavleblebi iyeneben dabalansebul midgomas,
ra aris maswavlebelta molodinebis wyaroebi? romelic avTenturi kiTxvis kombinirebas axdens
wyaroebi SeiZleba iyos inteleqtis testis mona- unar-Cvevevis swavlebasTan, roca es saWiroa.
cemebi, sqesi, sxva maswavleblebis SeniSvnebi, sa-
medicini da fsiqologiuri daskvnebi moswavle- aRwereT dialogis gamoyeneba reciprokul swavle-
Ta piradi saqmeebidan, eTnikuri warmomavloba, baSi. reciprokuli swavlebis mizania, daexmaros
ufrosi da-Zmebis cnoba, fizikuri maxasiaTeble- moswavleebs gaigon da Rrmad gaiazron wakiTxu-
bi, adreuli miRwevebi, socio-ekonomikuri sta- li. am miznis Sesasruleblad moswavleebi patara
tusi, aqtualuri qceva. mkiTxvelTa jgufebSi swavloben oTx strategias:
wakiTxulis Sejameba, kiTxvis dasma ZiriTadi
ra ori saxis gavlena SeiZleba hqondes molo- ideis irgvliv, sicxadis Setana gaurkvevel mon-
dins da rogor xdeba es? pirveli aris TviTrea akveTebSi da prognozireba, ra moxdeba SemdegSi.
lizaciis winaswarmetyveleba, maswavleblis rw- am strategiebis gavarjiSeba xdeba saklaso dia-
menas moswavlis unarebis Sesaxeb realurad ar logis saSulebiT wakiTxulis Sesaxeb. maswavle-
aqvs safuZveli, magram moswavleTa qceva am mc- beli Tavidan centralur rols asrulebs, Tumca
dar molodins amarTlebs. meore aris molodinis mas Semdeg, rac dialogi ZalaSi Sedis, moswavlee-
simtkicis efeqti, roca maswavlebels aqvs zusti bi ikaveben sul ufro centralur adgils.
warmodgena moswavlis unarebze da Sesabamisad
aRwereT moswavleze centrirebuli konstruqtivis-
aZlevs reaqcias moswavles, magram ar cvlis Tavis
tuli midgomebi maTematikisa da mecnierebis swav-
molodins, roca moswavleSi SeiniSneba gaumjobe-
lebisadmi. konstruqtivistuli midgoma maTemati
seba. maswavleblis ucvleli molodini moswavlis
kisa da mecnierebis swavlebisadmi xazs usvams
miRwevas mosalodnel doneze afiqsirebs. ufro
konceptebis wvdomas (romelic upirispirdeba
xSiria molodinis simtkicis efeqtis gamovlineba,
moswavleebis warmodgenebs), msjelobasa da gan
vidre TviTrealizaciis winaswarmetyvelebisa.
martebebs, moswavleTa implicituri cnebebis
gamoyenebas. mravali pedagogi aRniSnavs, rom mTa-
ra gansxvavebuli gzebiT gamoxataven maswavleblebi
vari sakiTxi moswavleebisaTvis mecnierebis gas-
Tavis molodinebs? zogierTi maswavlebeli gansx- agebad, aris maTi sakuTai ideebisa da Teoriebis
vavebulad eqceva moswavles sakuTari mosaz- Semowmeba da winaaRmdegoba aRmoCenile naklTan.
rebis mixedviT imis Sesaxeb, ramdenad kargia mo- imisaTvis, rom moxdes cvlileba, moswavlem unda
swavle. aman SeiZleba Sedegad is mogvces, rom da- gaiaros eqvsi safexuri: sawyisi diskomforti sa-
bali molodinis mqone moswavleebs miscen nakleb kuTari ideebisa da rwmenebis gamo, mcdeloba aix-
gamomwvevi amocanebi, fokusireba moaxdinon da- snas Seusabamoba Teoriebsa da realobas Soris,
bali donis swavlebaze, naklebad miscen rCevebi, mcdeloba, moergos monacemebi arsebul pirad
miscen araTanmimdevruli fidbeki, gamoavlinon Teoriebs, eWvis Setana, meryeoba da saboloo kon-
naklebi pativiscema da ndoba. moswavleebi Sei- ceptualuri vclilebebi.
Zleba moiqcnen maswavleblebis prognozebis Ses-
abamisad an darCnen miRwevis erT doneze. ra TvisebebiT xasiaTdeba gansakuTrebuli moswav-
leebis efeqturi swavleba? gansakuTrebuli mo-
aRwereT azrTa sxvadasxvaoba kiTxvis swavlebasTan swavleebis efeqturi swavleba ar moiTxovs raime
dakavSirebiT. dResdReisobiT didi kamaTi mimdi- unikalur unar-Cvevebs. esaa kombinacia kargi sas
nareobs mTlian enonrivi midgomis momxreebsa da wavlo meqanizmebisa da mgrZnobiarobisa TiToeu-
weriTi da dabalansebuli midgomebis momxree- li moswavlisadmi. unarSezRuduli moswavleebi
bs Soris. mTlian-enobrivi midgomis momxreebs unda swavlobdnen akademiur masalas da isini
sjeraT, rom bavSvi ukeT swavlobs, roca garSemo sruluflebiani monawileebi unda iyvnen yovel-
kargi literatura aqvs da rodesac wers da kiTx- dRiuri saskolo cxovrebisa.
ulobs avTenturi miznebisaTvis. dabalansebu-
li midgomis momxreebs moyavT kvleva, romelic ra resursebi aqvT maswavleblebs, raTa maT efeq-
amtkicebs bgerebisa da sityvebis cnobis unar- turad imuSaon gansakuTrebul moswavleebTan? ro-
Cveva _ fonemuri gacnobierebuloba _ umniS- desac moswavleebs gansakuTrebuli moTxovni
711
lebebi aqvT, maT SeiZleba mimarTon specialiste- klasi, sadac specialuri masala da aRWurvilobaa
bs, rogoricaa bavSvebis kvlevis gundi, skolis Tavmoyrili da specialurad momzadebuli mas-
fsiqologebi, an maswavleblebi, romlebic muS- wavlebeli muSaobs. specialuri da regularuli
aoben moswavleebTan, romelTac Sefasebis gan- pedagogebi erTad muSaoben, raTa aswavlon gansa-
sakuTrebuli sistema sWirdebaT. am procesis kuTrebul moswavleebs. aseve SesaZlebelia, rom
Sedegi zogjer moicavs individualizebuli swav- specialuri maswavlebeli regularul maswav-
lebis programis anu IEP-is momzadebas, rogorc es lebelTan erTad iyos klasSi, sadac erTad swav-
me-4 TavSi iyo aRwerili. mravali skola uzrun- loben, rogorc Cveulebrivi, ise unarSezRuduli
velyofs damatebiT daxmarebas im maswavleblebi- moswavleebi. amas garda, diferencirebul swav-
saTvis, romlebic unarSezRudul bavSvebTan muS- lebasac SeuZlia gaaumjobesos swavla yoveli mo-
aoben, magaliTad, resursebis oTaxi aris iseTi swavlisaTvis.
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
rogor moiqceodnen?
aq aris moyvanili ramdenime gamocdili maswavleblis pasuxi moswavleebis gawafulobis testebisaTvis
momzadebis gamowvevaze.
sandra gili. meeqvse klasis maswavlebeli cias miaRwevs weriT samuSaoebSi, aseve jgufur
hadsonis saSualo skola, hadsoni, niu-iorki prezentaciebSi, vizualuri da verbeluri ele-
ramdenadac Temebi, romlebic am testebSi Se- mentebis CaTvliT, rogorc TanakleselebisaTvis,
dis, Zalian mniSvnelovania, me maT gamoviyenebdi aseve sxvebisaTvis. me SevarCevdi jgufis wevrebs
Cemi sakuTari kurikulumis birTvis Sesadgenad. maTi pirovnebebisa da swavlis stilebis gaTval-
kurikulumSi gaTvaliswinebuli iqneba rogorc iswinebiT. is Temebi da sakiTxebi, romlebic Sedis
individualuri davalebebi, aseve jgufuri testSi, aisaxeba gegmebSi TiToeuli jgufisaTvis
gamowvevebis didi raodenoba, sadac moswavleebi da mudmivad ganmeordeba momdevno gamowvevamde,
olaboraciulad imuSaveben proeqtebze da aiT- raTa ganmtkicdes.
viseben gare samyaros. es gamowvevebi kulmina-
712
juli mohoki, maswavlebeli margaret doleni
ponamis dawyebiTi skola, manusis kunZuli, wm. maiklis skola, gordonveili, avstralia
papua axali gvinea (amave dros doqtoran- pirvel ramdenime kviras davuTmob imas, rom
turis studenti qvinslendis teqnologiebis gavicno Cemi moswavleebi da davadgino swavlebis
universitetSi) standartebi maTTvis. Semdeg davixmareb sxva mas-
wavleblebsa da mSoblebs.
pirveli, rasac gavakeTeb is iqneba, rom gaviaz- wlis ganmavlobaSi Cven davfaravT yvela im
reb situacias. SeiZleba vesaubro sxva maswavle- Temas, romelic Sedis testSi. informaciis yve-
blebs, gavaanalizo warsuli Canawrebi da gavigo la wyaros gamoyenebiT: wignebi, biblioTekebi,
ra SeiZleba iyos dabali miRwevis mizezi skola- eqskursiebi, mowveuli stumrebi, gazeTebi, kom-
Si. amas garda vecdebi gavigo, ratom gadawyvita piuteri. Cven wavikiTxavT, davwerT, visaubrebT,
skolam mimarTos gavarjiSebas faqtebsa da unar- davwerT leqsebs, movaxdenT maT ilustrirebas,
CvevebSi. es SeiZleba iyos situaciis analizi. es gamoviyenebT mecnierebas, maTematikas, xelovne-
xels Semiwyobs swavlebis dagegmvaSi pirveli kvi- bas, Tu SesaZlebloba iqneba. me amas klass war-
rebis manZilze ise, rom ar momiwios skolis ad- vudgen, rogorc Cveulebriv kurikulumis nawils
ministraciasTan dapirispirebam. da arc vaxseneb tests. sabolood, imisaTvis, rom
swavlebis gegmas im principiT Sevadgen, rom movamzado bavSvebi testisaTvis, gamoviyeneb wina
swavla da ganviTareba imisaTvis xdeba, rom nas- testebis nimuSebs da maTiT vavarjiSeb Cems mo-
wavli realur cxovrebaSi gamoiyeno da ara imisT- swavleebs. Tu saWiro iqneba enTuziazmis gazrda,
vis, rom konkretuli testi Seasrulo. es SeiZleba davxazav jgufur Sedegebs (ara individualurs) da
moicavdes eqsperimentebs, simulaciebs, rolur vcdi mivaRwio umaRles warmatebas yovel jerze.
TamaSebs, videoCanawerebis yurebas specifikur
Temaze da a.S. es saqmianobebi amaRlebs moswav- jenifer hadson tomasi
leebis motivacias da interess swavlisadmi. armideilis umaRlesi skola, armideili,
ZiriTadi konceptebis swavleba da gamocdileba, avstralia
miuxedavad imisa, rom testebis mniSvneloba ver
unar-Cvevebi SeiZleba sasiamovno iyos moswav-
ganixileba rogorc maswavleblebis, ise moswavlis
leebisaTvis. am procesis ganmavlobaSi me infor-
TvalTaxedviT, aman xeli ar unda SeuSalos swav-
macias mivawvdi skolis administracias Cemi sas-
lebas. enTuziazms didi mniSvneloba aqvs nebism-
wavlo programis Sesaxeb. SeiZleba me vurCio maT
ieri saswavlo jgufisaTvis. moswavleebis CarTva
Sualeduri testis Catareba, raTa gamoavlinon,
dagegmarebaSi, gazrdis maT enTuziazms. saswavlo
iZleva Tu ara Cemi programa raime sxvaobas mo-
amocanebi realur cxovrebasTan da moswavleebis
swavlis warmatebaSi. interesebTan unda iyos dakavSirebuli.
713
14
Tavi
standartizebuli
maswavleblis Canawerebi :
rogor moiqceodiT?
gazomva da Sefaseba
testireba
normaze orientirebuli testebis
interpretacia
kriteriumze orientirebuli
testebis interpretacia
ras niSnavs testi monacemebi?
bazisuri koncefciebi
monacemTa tipebi
testis monacemebis interpretireba
714
rogor moiqceodiT?
wlis boloa da me-9 mavlobaSi. Cven vfiqrobdiT, rom is ubralod
maswavleblis klasis saboloo miRwe susti iyo maTematikaSi, magram axla naTelia,
Canawerebi vis dasadgenad testi
rebis Catarebaa moax-
rom Tqven misi sawinaaRmdego gaqvT raRac. iqn-
eb ubralod ar iciT, rogor aswavloT maTema-
loebuli. mSoblebs wina paraskevs gaugzavneT tika Wkvian gogonebs.~
angariSi, xolo orSabaTs diliT, gegmis Sed- axla deda erTveba saubarSi da ambobs: `diax,
genisas direqtori geZaxiT. skolaSi Tqveni Tqvengan veliT, rom gadaxedavT mis saboloo
maTematikis klasis erT-erTi moswavlis mSo- niSnebs Cveni Svilis SesaZleblobebis gaTval-
blebi arian mosuli, isini sTxoven direq- iswinebiT. faqtobrivad _ aq igi direqtorisken
tors, rom dauyovnebliv Seaxvedron CemTan da ixedeba da Semdeg isev Tqvengan brundeba gi-
damelaparakon. mama cnobili biznesmenia, xolo brundeba _ gvjera, rom mas meaTe klasSic didi
deda _ advokati. maTma qaliSvilma maTematikis warmateba eqneba, radganac man ukve Zalian kar-
standartizebul 11.8 testSi qula miiRo. misi gad icis masala.~
procentuli maCvenebeli rigi 98-e iyo. gogona
TqvenTan B da Sefasebebs iRebda xolme _ iSvia- kritikuli azrovneba
Tad asrulebda davalebas da uWirda Tqveneuli ras etyviT mSoblebs?
maTematikuri koncepciis wvdoma. mas ubralod
risi codna gWirdebaT testebis Sesaxeb, rom
surda scodnoda `safexurebi~, gadaeWra prob-
Tavi gaarTvaT am situacias?
lema, rom daesrulebina samuSao. mravaljer
scadeT mogewviaT misi mSoblebi skolaSi, imaze rogor miudgebiT muSaobas am bavSvTan?
sasaubrod, Tu rogor SegewyoT gogonasaTvis ra gavlenas moaxdens zemoT CamoTvlili sa
xeli, raTa ukeT eswavla, magram aqamde maT kiTxebi im klasebSi, romelSic unda aswav-
erTxelac ver moicales. loT?
Tqven RimiliT SedixarT direqtoris kabi-
netSi, magram moswavlis mSoblebi RimiliTve kolaboracia
ar gpasuxoben. rogorc ki jdebiT, mama ambobs: Tqvens 3 jgufelTan erTad moawyveT am
`rogorc Cveni gogonas monacemebidan Cans situaciis roluri gaTamaSeba.
saSinlad cdebodiT misi Sefasebisas wlis gan-
715
gazomva da Sefaseba
normaze orientire-
buli testebi sasarge-
bloa saerTo miRw-
evebis Sesafaseblad,
Tumca SeiZleba ver
iwinaswarmetyvelos
moswavlis mzaoba
ufro rTul sakiTxebze
gadasasvlelad.
716
Tlebis struqturebis mier. dRes Sefaseba SeiZleba gakeTdes dakvirve-
biT, portfolioebis, artifaqtebis SeqmniT (Popham, 2005-I). am TavSi
yuradRebas gavamaxvilebT oficialur Sefasebaze, romlebic Camoyali-
bebulia gareSe jgufebisa da saagentoebis mier. Cveulebriv Sefaseba
moicavs testirebasa da angariSis warmodgenas qulebis Sesaxeb.
pasuxebs, ra tipis testisac ar unda iyos isini, TavisTavad ara-
nairi mniSvneloba ara aqvs, garkveuli saxis Sedarebebi unda gavake-
ToT testis Sedegebis interpretirebisaTvis. arsebobs Sedarebis ori
ZiriTadi tipi: pirveli monecemebis Sedareba im adaminTa monacemebT-
an, vinc igive testi Caabara (esaa normaze orientirebuli Sedareba),
da meore _ kriteriumze orientirebuli Sedareba. Anu Sedareba xdeba
fiqsirebul standartTan an minimalur maCvenebelTan. ra Tqma unda,
SesaZlebelia, rom erTi da imave testis monacemebi interpretirebul
iqnes rogorc normaze orientirebuli, aseve kriteriumze gzebiT.
717
cxrili 14.1
testebis interpretaciis ori tipi
normaze orientirebuli testebis interpretacia marTebulia maSin, rodesac:
zomavT zogad unars (Zlierebas da sisustes) konkretul sferoSi, rogoricaa, ena,
algebra, zogadi mecniereba, istoria.
afasebT unar-Cvevebs did jgufSi.
arCevT zeda adgilebis mflobel individebs, roca vakansiebis cotaa.
718
eba SedegebTan. rogorc mSobels, ar dagakmayofilebT is faqti, rom
Tqveni Svili klasSi sxvebze ukeT kiTxulobs, roca arc erTi bavSvi
ar akmayofilebs swavlebis safexuris dones. zogjer kriteriumis dak-
mayofilebis standartebi 100% swori pasuxi unda iyos. ar gendomebaT
apendiqsis operacia im qirurgma gagikeToT, romelsac saoperacio in-
strumentebi pacientTa mxolod 10%-Si CarCenia.
kriteriumze orientirebuli testebi yovel situaciaSi ar aris
adekvaturi. mravali sagnis dayvana specifikur miznebamde SeuZle-
belia. ufro metic, miuxedavad imisa, rom standartebi Zalian mniS-
vnelovania, isini SeiZleba dausabuTebeli da axirebuli iyos. rodesac
dgindeba daeufla Tu ara moswavle samniSna ricxvebis mimatebas, 16 da
17 swor pasuxs Soris gansxvaveba rTuli dasadgenia. Znelia daadgino,
romeli standartia marTebuli. dro da dro saWiroa, gavigoT ra
doneze arian Cveni klasis moswavleebi imave safexuris sxva klasis
moswavleebTan SedarebiT. 14.1 cxrilSi mocemulia normasa da krite-
riumze orientirebuli testebis Sedarebas. SegiZliaT dainaxoT, rom
testis TiToeuli tipi kargad ergeba garkveul situacias, magram
TiToeuls Tavisi SezRudvebi aqvs.
719
daukavSireT swavlebas sixSireTa ganawileba. sixSireTa ganawileba ubralo CamonaTvalia
/portfolios da ganavrceT monacemebisa, sadac warmodgenilia raodenoba im adaminebisa, vinc
PTA Sexvedraze mSoblebi aCvena TiToeuli qula. magaliTad, marTlweris testSi 19-ma moswavlem
wuxdnen, radgan moswavleTa daagrova es qulebi: 100, 95, 90, 85, 85, 85, 80, 75, 75, 75, 70, 65, 60, 60,
naxevarma saSualoze dabali
55, 50, 50, 45, 40. histograma, (grafiki), marTlweris testisa mocemu-
Sedegi aCvena miRwevis tes-
tebSi. safuZvliania Tu ara lia 14.1 naxazze, sadac erTi RerZi (x horizontaluri RerZi) gamosax-
es wuxili? avs SesaZlo qulebs, xolo meore (y vertikaluri RerZi) im adamianebis
raodenobas, vin aCvena TiToeuli es Sedegi.
sqema 14.1
720
mTavari tendenciis gazomva gvaZlevs monacems, romelic jgufis daukavSireT swavlebas/
portfolios da ganavrceT
reprezentaciulia, magram arafers gveubneba rogor aris es monace-
romel klasSi iqneba ufro
mebi ganawilebuli. ori jgufis saSualo SeiZleba orive maTganisaTvis advili maTematikis swavleba
50 iyos, amasTan sxva mxriv arafriT hgavdnen erTmaneTs. erT jgufSi A-Si Tu B-Si, Tu viciT, rom
SeiZleba iyos 50, 45, 55, 55, 45, 50, 50 maCvenebelebi. meore jgufSi ki: A klasSi saSualo = 55 stand-
100, 0, 50, 90, 10, 50, 50 _ rogorc es `SeCerdiT/dafiqrdiT/dawereT~ artuli gadaxra = 13, xolo
rubrikaSi iyo warmodgenili. am orive SemTxvevaSi, saSualoc, medianac B klasSi saSualo = 53 stan-
dartuli gadaxra = 4 (qveynis
da modac 50-is tolia, magram ganawileba sruliad sxvadasxvagvaria.
masStabiT saSualo aris 50)?
standartuli gadaxra gviCvenebs ramdenad gansxvavdeba maCvene-
(pasuxi: albaT B klasSi,
blebi saSualosgan. rac ufro didia standartuli gadaxra, miT ufro radgan miRwevis donis rangi
vrclad aris ganawilebuli maCveneblebi. da piriqiT rac ufro mcirea ar aris iseTi didi, rogorc
standartuli gadaxra, miT ufro axlosaa saSualosTan monacemebi gan- A klasSi).
lagebuli. magaliTad ganawilebaSi 50, 45, 55, 55, 45, 50, 50, standar-
tuli gadaxra bevrad naklebia, vidre am ganawilebaSi: 100, 0, 50, 90, 10,
50, 50. anu, rodesac ganawilebas Zalian mcire standartuli gadaxra
aqvs, SegviZlia vTqvaT, rom mas naklebi variabeloba axasiaTebs.
standartuli gadaxra Zalian advili gamosaTvlelia, Tu gaxsovT
maTematika, romelic maRal klasebSi iswavleT. Tumca mas garkveuli
dro sWirdeba. procesi saSualos gamoTvlas hgavs, magram aq kvadrat-
uli fesvis amoReba dagWirdebaT. imisaTvis, rom gamoTvaloT stand-
artuli gadaxra, unda mihyveT Semdeg safexurebs:
721
sqema 14.2
normaluri ganawileba
normaluri ganawilebas anu muclis formis grafiks garkveuli
winaswarmetyveleba SeuZlia. magaliTad, qulaTa 68%-i Tavmoyrilia
1-li standartuli gadaxris farglebSi saSualoze maRali 1-li
standartuli gadaxris zemoT.
procentuli rigi
722
monacemTa tipebi
SeCerdiT dafiqrdiT dawereT mSoblebTan Tqvens pirvel Sexve-
draze, mSoblebi koncentrirebulni arian, rom maTi Svilis procentu-
li rigi 86-ia. isini Tvlidnen, rom maTi Svilis Sedegebi 100 procent-
Tan axlos iqneboda. `Cven viciT, rom is SeZlebda amas, radgan misi
wliuri Sefaseba naxevari wliT uswrebs misi ganaTlebis safexurs!~
ras etyviT? esmiT maT am maCveneblebis mniSvneloba?
723
sqema 14.3
qulaTa rigi
sqor pasuxTa r-ba)
procentuli rigi
joanis qulebi alisis qule- jaonis alisis
ariTmetikis bi ariTmeti- qulebi qulebi enis
testSi kis testSi enis testSi
testSi
aseT ricxvebSi gamoisaxeba: 8.3, 4.5, 7.6, 11.5 da a.S. mTeli ricxvi sa
fexuris maniSnebelia. aTwiladebi wlis meaTedebia, anu Cveulebriv
isini interpretirebulia, rogorc Tveebi.
davuSvaT, rom moswavle, romlis safexuris Sesabamisi maCvenebeli
aris 10, meSvide klaselia. unda davawinauroT Tu ara es moswavle?
albaT ara. sxvadasxva safexurze, testis sxvadasxva formebia gamoy-
enebuli, amdenad, meSvideklaselma SesaZloa ver upasuxos im sakiTxe-
bze, romelic meaTeklaselTa testSi Sevidoda. es maRali maCvenebeli
SeiZleba masalis kargad flobasa da daxelovnebulobaze miuTiTebdes
da ara unarze, rom Semdegi safexuris masala aiTvisos. maSinac ki,
Tu saSualo meaTeklaseli iseve gaakeTebs tests, rogorc es meSvide
klaselma SeZlo Tavis testSi, am meaTeklasels imaze bevrad meti ma-
sala ecodineba, vidre es meSvideklaselis testSia Sesuli. garda ami-
sa, safexuris Sesabamisi maCveneblis erTeulebs sxvadasxva safexurze
erTnairi mniSvneloba ara aqvs. magaliTad, meore klaseli, romelic
pirvelklaselis doneze kiTxulobs ufro CamorCenil moswavled iTv-
leba, vidre is me-11 klaseli moswavle, romelic meaTeklaselis done-
ze kiTxulobs.
ramdenadac safexuris Sesabamis maCveneblebs xSirad Sehyavs Sec-
domaSi adamianebi da arasworad xdeba maTi interpretirebac, gansa-
724
kuTrebiT ki mSoblebis mxriv, mravali pedagogi da fsiqologi ambobs,
rom am maCveneblebis gamoyeneba saerTod ar unda xdebodes. arsebobs
monacemTa warmodgenis sxva formebic, romlebic bevrad ufro adek-
vaturia.
725
7%-Si zogierTi swori pasuxis maCvenebeli SeiZleba ukeTesi iyos, vi-
dre danarCenebi, magram yvela maTgani Sedis staninis maCvenebelSi 2.
staninis TiToeuli maCvenebeli swori pasuxebis maCveneblebis far-
To speqtrs. amas erTgvari upiratesoba aqvs maswavleblebisa da mSo-
blebisaTvis, raTa ufro zogadad ganixilon moswavleTa maCveneblebi,
nacvlad imisa, rom gaakeTon daskvna. mcire faqtebze dayrdnobiT. 14.4
sqemaze erTmaneTTan Sedarebulia standartuli maCveneblebis es oTxi
tipi, romlebic ganvixileT da aCvenebs, rogor aisaxeba es maCveneble-
bi normaluri ganawilebis grafikze.
726
sqema 14.4
standartul qulaTa oTxi tipi normaluri
ganawilebis mrudze
am sqemis gamoyenebiT SegiZliaT erTi tipis standartis meore
saxis standartad aqcioT.
0
standartuli
gadaxra
(saSualo)
Z Sefaseba
T Sefaseba
SAT
Sefaseba
staninis
maCvenebeli
1.9-mde, kargi, xolo 0/8-is qvemoT vambobT, rom testi arc ise san-
doa (Haladyna, 2002). sandoobis asamaRleblad yvelaze efeqturi gzaa
testSi damatebiTi sakiTxebis Setana. zogadad iTvleba, rom vrceli
testebi ufro sandoa, vidre mcire testebi.
727
testebis valido-
basa da sandoobaze
SeiZleba gavlenas
axdendes is xarisxi,
ra xarisxiTac
izomeba inteleqti,
codna, motivacia,
an cxovrebiseuli
gamocdileba.
728
miiReba, isini dadasturebuli unda iyos. es imas niSnavs, rom vali- daukavSireT kvlevas
duroba ganisazRvreba mizanTan kavSirSi, anu gadawyvetilebas zurgs da ganavrceT
Messick, S. (1995). validobis
unda umagrebdes damadasturebeli sabuTi (Linn & Gronlund, 2000; Popham,
standartebi da standartebis
2005-I). erTi konkretuli testi SeiZleba validuri iyos erTi daniS- validoba Sefasebisas. `Educa-
nulebisaTvis, magram ar iyos validuri meorisaTvis. tional Measurement: Issues and
TiToeuli msjelobisaTvis SeiZleba sxvadasxva damamtkicebeli sa Practice~, 14, 5-8.
buTi arsebobdes. Tu testis daniSnuleba im unar-Cvevebis gazomvaa,
romlis ganviTarebasac isaxavda miznad kursi an mocemuli erTeuli,
maSin imedi unda viqonioT, rom testis sakiTxebi Seexeba yvela mniS-
vnelovan Temas da ara gareSe informacias. Tu es piroba dakmayo-
filebulia, maSin Cven saqme gvaqvs Sinaarsobriv validobasTan. Cagi-
barebiaT odesme testi, romelic mxolod ramdenime leqcis ramdenime
ideas exeboda da mxolod ramdenime gverds saxelmZRvanelodan? aseT
SemTxvevaSi gadawyvetilebebi, romlebic am testze dayrdnobiT iqne-
boda miRebuli, moklebuli iqneboda Sinaarsobriv validobas.
zogierTi testi miznad isaxavs Sedegebis prognozirebas. magali
Tad, SAT testebi imisaTvsaa, rom movaxdinoT kolejSi warmatebis
prognozoreba. Tu SAT monacemebi korelirebs akademiur Sesrulebas
Tan kolejSi, rogorc es gaizoma, vTqvaT safexuris Sesabamisi sa-
SualoTi pirvel wels, am SemTxvevaSi gvaqvs validobis kriteriumTan
dakavSirebuli argumenti xazgasmulia, rom gamoviyenoT SAT gadawy
vetilebebis dasaSvebad.
standartizebuli testebis umetesoba Sedgenilia imisaTvis, rom
gazomos zogierTi fsiqologiuri Tviseba an `konstruqti~, rogoricaa
azrovneba, wakiTxulis wvdoma, miRwevis motivacia, inteleqti, kre
atiuloba da a.S. bevrad ufro rTulia konstruqciuli validobis
uzrunvelyofa, ramdenadac es Zalian mniSvnelovani moTxovnaa da al-
baT yvelaze mniSvnelovanic. validobis konstruqciuli argumentebis
moZieba wlebis ganmavlobaSi mimdinareobs. is vlindeba monacemTa
garkveuli modelis saxiT. magaliTad, inteleqtis testebSi, ufros
bavSvebs ufro met kiTxvaze SeuZliaT gascen pasuxi vidre patarebs. es
Seesabameba inteleqtis formirebas CvenSi. Tu saSualo 5 wlis bavSvma
imdenive kiTxvas upasuxa sworad, ramdenadac 13 wlis saSualo bavSvma,
kiTxvis niSnis qveS unda davayenoT am testiT inteleqts gazomvis nam-
dviloba. konstruqtuli validoba saxeze gvaqvs maSinac, roca testis
Sedegebi korelirebs sxva kargad organizebuli validuri instrumen-
tis SedegebTan imave konstruqtTan dakavSirebiT.
dRes bevri fsiqologi varaudobs, rom konstruqiuli validoba
yvelaze farTo kategoriaa da Sinaarsobrivi da kriteriumze dayrd-
nobili validoba meore gzaa imis dasadgenad, rom testi swored imas
zomavs, ris gasazomadac aris Sedgenili. daaxloebiT 30 wlis win sem
mesikma (1975). dasva ori mniSvnelovani sakiTxi, romelic unda gaviT-
valiswinoT testebze dayrdnobiT gadawyvetilebebis miRebisas: aris
Tu ara testi kargi sazomi imisa, ris Sefasebasac isaxavs miznad?
unda gamoviyenoT Tu ara testi warmodgenili daniSnulebiT? pirveli
sakiTxi konstruqciul validobas exeba, xolo meore _ eTikasa da Ri-
rebulebebs (Moss, 1992).
imisaTvis, rom testi validuri iyos, sandoobis maRali xarisxic
unda hqondes. magaliTad, Tu ramdenime Tvis ganmavlobaSi inteleqtis
testi yovel jerze erTi da imave bavSvisTvis sxvadasxva Sedegs iZl-
eva, es testi sandod ver CaiTvleba. ra Tqma unda, amave dros igi ara-
validuric iqneba, ramdenadac inteleqti stabiluri maxasiaTebelia da
drois mokle SualedSi ar icvleba. isic unda aRiniSnos, rom maRali
729
sandooba validurobis garantias ar iZleva. Tu es testi imave Sedegs
mogvcemda yovel jerze erTsa da imave bavSvTan, magram ver moaxdenda
saskolo miRwevis, swavlis tempis, an raime sxva maxasiaTeblis prog-
nozirebas, romelic inteleqtTanaa dakavSirebuli, ver vityviT, rom
testi inteleqtis WeSmariti indikatoria. testi sando iqneba, magram
ara marTebuli. rogorc Semdeg TavSi dainaxavT, sandooba da valido-
ba yovelgvari Sefasebis nawilia da es araa mxolod standartizebul
testebtan dakavSirebuli. saklaso testebi aseve unda iZleodes iseT
monacemebs, romlebic sando, ramdenadac SesaZlebelia Secdomebisa-
gan Tavisufali iqneba da zustad gamovlens imas, ris gasazomadac
aris gamoyenebuli. megzuri dagexmarebaT, rom gazardoT sandooba da
validoba testebisa, romlebsac aZlevT moswavleebs.
daukavSireT swavlebas/port-
folios da ganavrceT
aratendenciuroba. Sefasebaze msjelobisas mesame mniSvnelovani krite-
ra mosazrebebi gaqvT bavS- riumi, aris aratendenciuroba. Sefasebis tendenciuroba `gulisxmobs
vebis testirebebTan dakav- Sefasebis instrumentis Tvisebas usiamovneba miayenos an usamarTlod
SirebiT? moeqces moswavleebs maTi genderuli, rasobrivi, eTnikuri, socialur-
ekonomikuri an sxva raime statusis gamo~ (Popham, 2005-I). tendencia
aris testis Sinaarsis, enis an magaliTebis iseTi aspeqti, romelmac
SeiZleba gaamrudos jgufur Sesruleba _ Secvalos igi ukeTesobi-
saken an uaresobisaken. magaliTad, Tu testSi Setanilia krivTan an
fexburTTan dakavSirebuli sakiTxebi, unda velodoT, rom am tests
biWebi ukeTesad Seasruleben, vidre gogonebi.
Sefasebis tendenciis ori formaa usamarTloba da Seuracxyofa.
magaliTad, rodesac Sinaarsi exeba sportis saxeobebs, es usamarTlo
mopyrobaa _ gogonebi SeiZleba daiCagron codnis naklebobis gamo vTq-
vaT fexburTsa da krivSi. Seuracxmyofeli mxare testisa Cndeba maSin,
roca testis SemsrulebelTa erTi jgufisaTvis SeiZleba damamcire-
beli aRmoCndes Sefaseba. damcirebuli, gabrazebuli moswavleebi ver
warmoaCenen Tavs saukeTesod.
aris Tu ara testireba inteleqtis individualuri sazomi an kole-
jSi misaRebi testebi samarTlianad Sefasebuli umciresobebis war-
momadgeneli moswavleebisaTvis? es kompleqsuri sakiTxia. kvlevebi
testebis tendenciurobasTan dakavSirebiT gviCvenebs, rom standarti-
zebuli testebis umetesoba Tanabrad iZleva kargi Sesrulebis Sesaxeb
prognozis gakeTebis saSualebas moswavleTa nebismieri jgufisaTvis.
is sakiTxebi, romlebic erTi SexedviT tendenciuri SeiZleba mogveCve-
nos umciresobis warmomadgenelTa sawinaaRmdegod, sulac ar niSnavs,
rom isini marTlac ufro rTuli iqneba maTTvis (Sattler, 2001). maSinac
ki, roca unar-Cvevebisa da miRwevis testebi ar aris tendenciuri sas-
kolo Sedegebis prognozirebaSi, bevr adamians sjera, rom isini mainc
iqneba samarTliani garkveuli jgufebis misamarTiT. testebi SeiZleba
procedurulad ar iyos samarTliani. anu SesaZloa zogierT jgufs
ar hqondes Tanabari SesaZlebloba testirebisas gamoavlines Tavisi
codna. qvemoT mogvyavs ramdenime magaliTi:
Sefasebis tendenciuroba
1. testisa da testis Camtareblis ena xSirad gansxvavdeba moswavlee-
_ arasamarTliani Sefaseba
moswavleTa jgufis maTi gen- bis enisagan.
deruli, rasobrivi, eTnikuri, 2. is pasuxebi, romlebic mxars uWers saSualo fenis Rirebulebebs,
socio-ekonomikuri ufro maRali qulebiT fasdeba.
statusis gamo.
3. individualurad Catarebul inteleqtis testebSi, maRali qulebiT
730
rekomendaciebi: sandoobisa da validobis gazrda
darwmundiT, rom testi namdvilad daswav- zustad SeasruleT testis Catarebis
lil masalas moicavs. instruqcias.
magaliTebi magaliTebi
1. SeadareT testis sakiTxebi kursis miznebs. 1. gavarjiSdiT mis CatarebaSi, sanam realu-
darwmundiT, rom isini erTmaneTs emTxve- rad miscemdeT davalebas moswavleebs.
va. 2. zustad daicaviT dawesebuli drois limi-
2. rodesac es SesaZlebelia, gamoiyeneT ad- ti.
gilobrivi miRwevis testebi da adgilo-
brivi normebi. SeuqmeniT moswavleebs maqsimaluri
3. SeamowmeT, aris Tu ara testi sakmarisad komforti testirebisas.
vrceli raTa moicvas mniSvnelovani Teme-
bi. magaliTebi
4. gamoavlineT, aqvT Tu ara moswavleebs 1. nu aaforiaqebT moswavleebs imis TqmiT,
raime sirTule testis Sesrulebisas, mag- rom testi wlis yvelaze mniSvnelovani
aliTad, arasakmarisi dro, gadaWarbebuli movlenaa.
sirTule da a.S. Tu aseTi ram xdeba, ganix- 2. daexmareT bavSvebs moeSvan, sanam test-
ileT es problemebi skolis personalTan sirebas daiwyebT, SeiZleba exumroT an
erTad. mouwodoT, rom Rrmad amoisunTqon. Ta-
vadac nu iqnebiT daZabuli.
darwmundiT, rom moswavleebma ician, ro- 3. darwmundiT, rom oTaxi, sadac testireba
gor gamoiyenon testis masala. mimdinareobs myudroa.
4. SeamcireT cuRlutobisa da daudevrobis
magaliTebi albaToba akontroleT oTaxi. nu Caeflo-
1. testirebamde ramdenime dRiT adre Seadgi- biT Tqvens samuSaoSi.
neT ramdenime savarjiSo, romelic testis
sakiTxebis nimuSi iqneba. gaxsovdeT, rom arc erTi testis Sedegebi
2. aCveneT moswavleebs, rogor unda Seav- ar aris srulyofili.
son pasuxis furceli, gansakuTrebiT ki
isini, romlebic kompiuteruli meTodiT magaliTebi :
muSavdeba. 1. monacemebis interpretireba moaxdineT mo
3. darwmundiT, rom axal, moridebul, Sedar- nacemTa mTeli arealisa da ara erTi konk
ebiT CamorCenilsa da kiTxvis problemebis retuli cifris gaTvaliswinebiT.
mqone moswavleebs esmiT sakiTxebi. 2. yuradReba ar miaqcioT monacemebSi mcire
4. darwmundiT, rom moswavleebs esmiT, sad gansxvavebebs.
unda gamoTqvan sakuTari mosazrebebi.
731
iseT faqtebsa da gamocdilebas, romelic dominanturi kulturisaTvis
aris nacnobi da ara umciresobisaTvis. ganvixiloT meoTxeklaselTa
testis es sakiTxi, romelic pofemma aRwera (2005-I):
732
rekomendaciebi: rogor gavxdiT testirebis eqspertebi
nayofierad gamoiyeneT testirebis wina saRamo. unda icodeT, rodis SemoxazoT varaudiT swori
pasuxi mravali alternativisa da WeSmariteba-
magaliTebi mcdarobis testSi.
1. gamocdis wina saRamos imecadineT, SeajameT
sakvanZo sakiTxebi, konceptebi da mimarTebebi. magaliTebi
2. kargad gamoiZineT RamiT. Tu iciT, rom zoga- 1. yovelTvis unda mixvdeT, Tu mxolod jamdeba
dad gamocdis wina Rames ver iZinebT xolme, swori pasuxebi.
SeecadeT meti iZinoT wina dReebSi. 2. alternativebis Semcirebis kvalobaze pasuxi
ufro gagiadvildebaT.
SeiqmeniT iseTi pirobebi, rom moaxerxoT testze 3. nu SemoxazavT pasuxs alalbedze, roca amisaT-
koncentrireba. vis dawesebulia sasjeli da logika sarwmunod
ar migaCniaT.
magaliTebi 4. yovelTvis grZelia swori pasuxebi? mokle? Sua-
1. sanam gamocdaze waxvidodeT, kargad danayr- Sia moqceuli? erTi da imave asoTia aRniSnuli?
diT. ufro xSirad WeSmaritia, vidre mcdari?
2. ar dajdeT megobarTan axlos. aman SeiZleba 5. gramatikis codana swori pasuxebis mignebaSi
koncentrirebaSi xeli SegiSaloT. Tu Tqveni gexamrebaT, an amcirebs alternativebis raode-
megobari adre morCeba, SeiZleba aman Tqvenzec nobas?
imoqmedos da aCqardeT testi daasruloT.
SeamowmeT Tqveni namuSevari.
darwmundiT, rom gesmiT, ras gTxoven testSi.
magaliTebi
magaliTebi 1. maSinac ki gadaavleT Tvali ganmeorebiT kiTx-
1. yuradRebiT waikiTxeT miTiTebebi. Tu darw- vas, gaxedvac ar gindodeT misken, raTa dar-
munebuli ar xarT, rom gesmiT, daazusteT in- wmundeT, rom ise upasuxeT, rogorc fiqrob-
struqtorTan. diT.
2. yuradRebiT waikiTxeT yvela kiTxva, raTa kar- 2. Tu meqanikurad Tvladi pasuxebisa Sesavsebi,
gad gaigoT eSmakuri, damabneveli sityvebi, ro- SeamowmeT da darwmundiT, rom kiTxvis nomeri,
goricaa: ara, gamoricxeT, yvela movlena, da romelsac pasuxobT, Seesabameba pasuxis nomers
a.S. furcelze.
3. gamocdaze, sadac vrclad werilobiT unda gas-
ceT pasuxi kiTxvebs, jer yvela kiTxva waikiTx- tests, romelsac werilobiT pasuxobT, ramdena-
eT, raTa icodeT ra moculobis samuSao gaqvT dac SesaZlebelia, pirdapir upasuxeT
da miiRoT gadawyvetileba, ra dro SegiZliaT
dauTmoT TiToeul kiTxvas. magaliTebi
4. Tu testebSi, pasuxebi ramdenime alterna- 1. Tavi aarideT vrcel Sesavali pirvelive wi-
tividan unda SearCioT, yuradRebiT waikiTxeT nadadebiT upasuxeT kiTxvas da Semdeg ga-
TiToeuli alternativa, Tundac mogeCvenoT, navrceT.
rom pirvelia swori. 2. Tqveni saukeTeso ideebi ar SemoinaxoT bo-
losTvis, pasuxis dasawyisSive dawereT.
gamoiyeneT dro nayofierad. 3. Tu maswavlebeli ar iTxovs srul pasuxebs, gaa-
keTeT ZiriTadi sakiTxebis, argumentebisa da
magaliTebi a.S. CamonaTvali. es dagexmarebaT mosazrebebi
1. maSinve daiwyeT muSaoba da swrafad imuSaveT, kargad CamoayaliboT da koncentrireba moaxdi-
sanam didi energia gaqvT. noT pasuxis mniSvnelovan aspeqtebze.
2. Tavdapirvelad advili sakiTxebi gaakeTeT.
3. ar CaacivdeT erT sakiTxs. Tu romelime sakiTxze iswavleT gamocdilebidan.
pasuxis gacema gagiWirdaT, moniSneT es sakiTxi
da Semdeg miubrundiT, roca sxva ufro martiv magaliTebi
sakiTxebs upasuxebT. 1. yuradReba miaqcieT, roca maswavlebeli mimoix-
4. Tu iciT, mraval alternativis an testze sa- ilavs pasuxebs. SegiZliaT iswavloT sakuTar
pasuxod, rom dro ar geyofaT, darCenil Secdomebze. gaiTvaliswineT igive kiTxva Sei-
sakiTxebSi nebismieri varianti SemoxazeT, Tuki Zleba momavalSic SegxvdeT.
ar arsebobs sasjeli alalbedze SemoxazvisaT- 2. daakvirdiT, xom ar gaqvT raime problema
vis. konkretul sakiTxTan dakavSirebiT. Tu es asea,
5. Tu dro ar geyoT werilobiT testze pasuxis ga- SemdegSi am Temas ufro met yuradRebas mi-
sacemad, nu datovebT grafas cariels, mokled aqcevT.
CawereT ZiriTadi sakiTxi, rac daanaxebs mas-
wavlebels, rom icodiT pasuxi, magram dro ar damatebiTi informaciisaTvis ix.:
geyoT mis vrclad dasawerad. http://www.eop.mu.edu/study/ an
http://www.testtakingtips.com/
733
standartizebuli testebi,
romlebic ganaTlebaSi
gamoiyeneba, ZiriTadad sami
kategoriisaa: miRwevis, diag-
nostikuri da unar-Cvevebisa
(interebis CaTvliT).
daukavSireT kvlevas da
ganavrceT
Turner, M. D., Baldwin, L.,
Kleinert, H. L. & Kearns, J. F.
(2000). kavSiri unarSezRuduli
moswavleebis alternatiuli
miRwevis testebi: ra iswavla moswavlem?
Sefasebisa swavlebis efeq-
turobis sxva sazomebTan. SeCerdiT dafiqrdiT dawereT SexedeT amonarids testidan 14.5.
Journal of Special Educa- naxazze ra aris am moswavlis Zlieri susti mxareebi da? saidan iciT?
tion, 34, 69-76.
734
saSualo daxelovneba: aCvenebs saSualo xarisxis daxelovnebas am
miznisaTvis. teqstis analizisaTvis diapazoni 52-dan 75-mdea da kenis
qula am diapazonis zemoT dgas.
OPI grafa: grafis marjvena mxares, mTlianad gaferadebuli wre aRniS-
navs maRal daxelovnebulobas, sanaxevrod gaferadebuli wre saSu-
alo daxelovnebulobas, xolo carieli wre miuTiTebs dabal daxe
lovnebulobaze.
735
sqema 14.5
wyaro: Individual Profile Report from TERRANOVA, The Second Edition. Published by McGraw-
Hill. Copyright © 2001 by McGraw-Hill. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
736
moZraobis koordinaciisa, da kidev bevr sxva unars, romelic saWiroa
swavlis procesSi, damaxsovrebaSi, naswavlis gamovlenaSi. dawyebiTi
skolis maswavleblebi ufro met informacias miiReben diagnostikuri
testebidan, vidre saSualo klasebis maswavleblebi. maRali klasebis
moswavleebi, Cveulebriv, unar-Cvevebis testebs abareben.
daakavSireT swavlebas/port-
folios da ganavrceT
unar-Cvevebis testebi: ramdenad warmatebuli airCieT partniori, raTa
737
rekomendaciebi: testebis Sedegebis axsna da gamoyeneba
moemzadeT, rom ojaxis wevrebs TiToeuli Tavisi Svilis safexuris doneze, uTxariT,
monacemi araprofesiuli terminebiT ganum- rom safexuris Sesabamisi maRali maCvene-
artoT. beli asaxavs mimdinare safexuris dones
da ara unars, rom bavSvi ufro maRali
magaliTebi donis masalis aTvisebas SeZlebs.
1. Tu testi normazea orientirebuli, gaark- 2. uTxariT mSoblebs, rom erTi da imave
viT, Sesadarebeli jgufi nacionaluri iyo, safexuris Sesabamis maCvenebels gansxvave-
Tu adgilobrivi. ganumarteT, rom bavS- buli mniSvneloba aqvs sxvadasxva saganSi.
vis maCvenebeli gviCvenebs mis Sesrulebis
gaacnobiereT Secdoma testirebaSi.
mimarTebas Sesadarebeli jgufis sxva mo-
swavleebis Sesrulebis mimarTebasTan. magaliTebi
2. Tu testi kriteriumzea orientirebuli,
1. mSoblebma unda gaiTvaliswinon ara erTi
ganumarteT, rom maCvenebeli gviCvenebs,
konkretuli ricxviTi maCvenebeli, aramed
ramdenad aqvs bavSvs aTvisebuli mocemu-
is farglebi, romelSic Sedis es maCvene-
li sfero.
beli.
Tu testi normazea orientirebuli, yur- 2. yuradReba ar miaqcioT maCvenebleblis
adReba gaamaxvileT procentul maCvene- mcire gansxvavebulobas.
blebze, isini yvelaze advili gasagebia. 3. xazi gausviT, rom zogjer individis unar-
Cvevebi kriteriumze orientirebul tes-
magaliTebi tebSi mcire raodenobis sakiTxebiT izome-
1. ganumarteT, rom procentuli maCveneble- ba. SeadareT testis maCveneblebi klasis
bi migviTiTebs Sesadarebeli jgufis mo- realur samuSaos imave sferoSi.
swavleTa ramdenma procentma miiRo igive
gamoiyeneT Sexvedris dro imisaTvis, rom
an ufro dabali maCvenebeli. maRali pro-
dagegmoT bavSvis mizani, romelsac ojaxSic
centi ukeTesia da 99 aris yvelaze maRali
Seuwyoben xels.
maCvenebeli, rac SeiZleba miiRos moswav-
lem; 50 saSualoa. magaliTebi
2. SeaxseneT mSoblebs, rom procentuli
1. mSoblebs uCveneT sakiTxi, romelic iden-
maCvenebeli ar miuTiTebs swori pasuxebis
turi iqneba testSi Semavali sakiTxebisa,
raodenobaze, amdenad maCvenebeli, ro-
raTa gaigon, ras akeTebs maTi Svili ad-
melic SeiZleba arcTu ise kargia sak-
vilad da ra uWirs.
laso testSi (vTqvaT 65% an 75%) saSua-
2. mSoblebTan erTad mzad iyaviT imisaT-
loze maRla dgas da rogorc procentuli
vis, rom miznad daisaxoT bavSvebTan mniS-
maCvenebeli kargicaa.
vnelovani unar-Cvevebis ganviTareba.
Tavi aarideT safexuris Sesabamis
maCveneblebs.
damatebiTi ideebisaTvis ixileT:
magaliTebi http://pareonline.net/getvn.asp?v=&n=1
1. Tu mSobels surs yuradReba gaamaxvilos
738
daukavSireT swavlebas /
testis Sedegebis ganxilva ojaxis wevrebTan. dro da dro Tqven mogi- portfolios da ganavrceT
daumateT am Tavidan ideebi
wevT testis Sedegebis axsna ojaxis wevrebisaTvis. megzuri ojaxis da
mSoblebis CarTvis Sesaxeb.
erTobis partniorobis megzuri SemogTavazebT ramodenime ideas.
739
argumenti / kontrargumenti
gamoyenebuli unda iyos Tu ara testebi maswavleblebisTvis
pasuxismgeblobis dasakisreblad?
pasuxismgeblobas ori mniSvneloba aSeiZleba lia programebis gasaumjobeseblad sakuTar
hqondes. pirveli maTgani exeba imas, rom unda skolebSi (Doherty, 2002). adamianebs, romlebic
Segrovdes informacia, raTa SegveZlos kargi gadawyvetilebas iReben, romeli programiT
gadawyvetilebebis miReba programebis gana- imuSaon an rogor gaanawilon resursebi, sWird-
Tlebis politikis, resursebis Sesaxeb. meore ebaT informacia moswavlis miRwevis Sesaxeb.
vinmes akisrebs pasuxismgeblobas moswavlis 2002 wlis aqti `arc erTi CamorCenili bavSvi~
swavlaze _ rogorc wesi, skolas an maswavleb- awesebs wliur Sefasebas kiTxvasa da maTemati-
els (Haladyna, 2002). kaSi yoveli moswavlisaTvis me-3-dan me-8 kla-
samde. erTi mizani aris `mSoblebis, moqalaqee-
argumenti sazogadoebas sWirdeba in- bis, pedagogebis, administratorebis, kursis
formacia. ganmsazRvrelebis uzrunvelyofa informaciiT
am wliuri Sefasebebis Sesaxeb. monacemebi xelmi-
am saxis pasuxismgeblobis sasargeblod ar- sawvdomi iqneba yovelwliuri angariSebis saxiT
gumenti isaa, rom sazogadoebas aqvs ufleba, skolis Sedegebisa da progresis Taobaze. isinia
icodes, ra xdeba skolebSi, gansakuTrebiT imi- miawvdian mSoblebs informacias maTi Svilebis
tom, rom skolebi sazogadoebis fuliT finans- skolis Sedegebis xarisxis Sesaxeb, maswavle-
deba. testireba SeiZleba dagvexmaros molo- blebis kvalifikaciisa da maTi Svilebis pro-
dinebis amRlebaSi dabali Sedegeebis mqone gresis Sesaxeb ZiriTad sagnebSi’ (SeerTebuli
skolebis mimarT da misces pedagogebs is sa Statebis ganaTlebis departamenti, `arc erTi
Wiro informacia, romelic maTTvis aucilebe CamorCenili bavSvi~, 2002).
740
kisreba imasTan dakavSirebiT, rom moswavleebi
kontrargumenti
aranairi mniSvneloba ara 2014 wlisaTvis Sedegebis maqsimums unda aRw-
aqvs testis maCveneblebis gamoyenebas mas- evdnen. aris Tu ara es marTebuli molodini?
wavleblebisa da skolebisaTvis pasuxismgeb robert lini (2003), Sefasebis cnobili eqsper-
lobis dasakisreblad. ti, ambobs:
standartizebuli tstebi namdvilad mawvdis ar unda davsaxoT iseTi maRali mizne-
informacias mSoblebs `maTi Svilebis swavlis bi yvela skola, romlisTvisac jer arc
xarisxis~ an `maswavleblebis kvalifikaciis~ Se erT skolas ar miuRwevia. magaliTad, Tu
saxeb? Tu testi ukavSirdeba kurikulumis mniS- ar arsebobs skola, sadac moswavleebis
vnelovan miznebs, utardeba im moswavleebs, 100% aCvenebs dones, ar unda velodoT,
romelTac es masala iswavles drois misaReb rom am mizans yvela skola miaRwevs mom-
SualedSi, Tavisufalia tendenciurobisagan, devno 12 weliwadSi. es namdvilad, arar-
Seesabameba moswavleTa metyvelebisa unarsa ealuri molodinia (gv. 4).
da Sesabamisad aris warmarTuli, am SemTxveva- dabolos uazrobaa, yvela moswavlisagan mo
Si testis Sedegebi testireba marTlac iZl- viTxovoT erTi da imave sagnebis swavla da er
eva garkveul informacias skolis efeqturobis Ti da imave standartebiT gavakeToT maT Ses-
Sesaxeb. magram jeims pofemma (2005-II) aRniSna, axeb daskvna, roca TiToeul maTgans masalis
rom `samwuxarod, dRes maCveneblebi maswavle- swavlis Tanabari SesaZlebloba ara aqvs. ro-
blebis swavlebis unar-Cvevebze metad moswav- gorc Cans maRali riskis pasuxismgebloba im
leebis socialur-ekonomikur statuss asaxavs.~ mosazrebas emyareba, rom skolebisa `sajarod
Tu mimdevrobiT davalagebT skolebs maTi miR- damcireba sakmarisia imisaTvis, rom maT gaaum-
wevis testebis maCveneblebis mixedviT, es mim- jobeson swavla. ver vxedav imis raime sabuTs,
devroba iseTivea, TiTqos Cven skolebi moswav- rom es (Noguera, 2005) ase iqneba~.
leTa ojaxis saSualo Semosavlebis mixedviT
ganvalageT (Noguera, 2005). rogoria Tqveni azri?
arsebobs sxva problemac _ rom maswavleb- gamoxateT sakuTari mosazreba veb-gverdze:
lebsa da skolebisTvis pasuxismgeblobis da- www.mylabschool.com
741
daukavSireT kvlevas da veRar axerxeben swavlebis dagegmvasa da masSi cvlilebebis Seta-
da ganavrceT nas. garda amisa, isini Civian droze, rac testebs maT momzadebasa da
ix. P~Phi Delta Kappan~-is 2002 Catarebas miaqvs, isini aseve Civian, rom testebi im masalas exeba, ro-
wlis martis gamoSvebaSi ori
melic maT kurikulumSi ar Sedis. arian Tu ara es marTali?
statia maRali Tamasis tes-
tebis Taobaze aliaskaSi:
maRali Tamasis testebi alias- dasabuTebuli problemebi maRali Tamasis testirebasTan dakavSirebiT.
kaSi specifikur problemebs rodesac testis Sedegebze amdeni ram aris damokidebuli, darwmuneb-
warmoSobs adgilobrivi uli unda iyoT, rom testi realurad zomavs imas, rac daswavlilia?
aliaskeli da unarSezRuduli
adre, es Tanxvedra didi problema iyo. sent _ luiseli maswavleblebis
moswavleebisaTvis - iseTive
problemebs, rogorsac es tes- erTma jgufma aRmoaCina, rom maTi kurikulumis 10%-ze naklebi emTx-
tebi qmnis sxva adgilebSi imave veoda saxelmZRvaneloebsa da standartizebul testebs, romelsac iy-
jgufebisaTvis. enebdnen (Fiske, 1988). dRes ukve bevrad ukeTaa mogvarebuli es sakiTxi,
‘Equity for Alaska Natives: Can magram mainc aucilebelia vicodeT, Tu raime gansvla aRiniSneba.
High-Stakes Testing Bridge
rac Seexeba dros. kvlevebiT dadginda, rom zogierT StatSi dawye-
the Chasm Between Ideals and
Realities?’ by Ken Jones and Paul biTi skolebis 80% swavlebis drois 20%-s testebisaTvis momzadebas
Ongtooguk. uTmobda (Abrams & Madaus, 2003). maRali riskis testebis kvlevam sxva
‘High-Stakes Testing for Students problemebic warmoaCina. testi aviwroebs kurikulums. testebis ram-
with Special Needs’, by Toni K. Mc- denime wlis Sedegebis analizis Semdeg liza abramsma da jorj madaus-
Dermott and Donald F. McDermott.
ma (2003) daaskvnes, rom `yvelgan, sadac xdeba maRali riskis testebis
Catareba, sagamocdo masala gansazRvravs kurikulums.~ magaliTad, Tu
gamoviyenebT akademiuri unar-Cvevebis Sefasebsi texasur meTods, es
daukavSireT kvlevas gamoiwvevs kurikulumis Secvlas, rac yuradRebas amaxvilebs testire-
da ganavrceT baze da ugulebelyofs sxva sferoebs, damatebiT, maTematikuri testi
2003 wlis zamTris `Theory
amave dros aris kiTxvis unaris testic. kiTxvis dabal unaris mqone
Into Practice~-is gamoSveba Te-
maze `maRali Tamasis testebis moswavleebs problemebi eqmneba maTemaikur testebSi, gansakuTrebit
gavlena~ margaret klarkisa Tu maTi mSobliuri ena ar aris inglisuri.
da kelvin gregoris redaq- dawyebiT skolebSi meore moulodneli Sedegia is, rom testireba
torobiT gamoica da Semdeg moswavleebs, romelTa rwmenis Camouyalibdeba, rom isini warumate-
statiebs moicavs:
blebi iqnebian skolis damamTavrebel gamocdebSi. rom Tu mainc ver
daamTavreben skolas raRa azri aqvs skolaSi siaruls, amitom fiqro-
`High-Stakes Testing and the
Curriculum’ by Marguerite ben isini (McNeil & Valenzuela, 2000). magaliTad, 2000-2001 saswavlo wels,
Clarke inglisuri enis SemswavlelTa daaxloebiT erTi mesamedi niu-iorkis
‘High-Stakes Testing and skolidan gamovarda. mTavari mizezi iyo maTi uunaroba CaebarebinaT
Teachers’ by George Madaus, gamocda (Medina, 2002). ara aqvs ,mniSvneloba ramdenad kargia testi,
Lisa Abrams, and Joseph Pedulla
maRali riskis zogierTi testis gamoyeneba aramarTebulia. 14. cxrili
`High-Stakes Testing and Stu-
dents’ by Catherine Horn 2 aRwers zog maTgans.
`Preparing for High-Stakes Test-
ing’ by Cengiz Gulek maRali Tamasis testebis kargad gamoyeneba. imisaTvis, rom Rirebuli
`Lessons from Abroad: Interna- iyos, testebis programebs arc erTi Tavisebureba unda axasiaTebdes.
tional Practices in High-Stakes
ra Tqma unda isini unda iyos sando, validuri da aratendenciuri.
Testing’ by Kelvin Gregory
`Where to From Here?’ by amis garda, testebis programebi:
Naomi Chudowsky and James
Pellegrino 1. ukavSirdebodes skolis standartebs _ es arsebiTi sakiTxia vali-
dobisaTvis.
2. iyos ufro didi SefasebiTi gegmis nawili. arc erTi individual-
daukavSireT kvlevas uri testi ar iZleva yvela saWiro informacias moswavlis miRwevis
da ganavrceT Sesaxeb. sakamaTo sakiTxia, rom skolebma Tavi aaridon Cabareba-
McNeil, L. M. & Valenzuela, A. CaWrasTan dakavSirebuli gadawyvetilebis miRebas mxolod testze
(2000). saSineli gavlena TASS dayrdnobiT.
sistemisa texasSi: pasuxismge-
3. amowmebdes kompleqsur azrovnebas da ara ubralod unar-Cvevebsa
blobis ritorikis miRma.
(www.law.harvard.edu/groups/ Tu faqtobriv codnas.
civilrights/testing.html) 4. uanrSezRuduli moswavleebisaTvis iZleodes Sefasebis alterna-
tiul strategiebs.
742
cxrili 14.2
maRali riskis testebis araSesabamisi gamoyeneba
gaecaniT standartizebuli testebis Sedegebis zogierT gamoyenebas.
testebi am daniSnulebiT ar Seqmnila.
wyaro: Essentials of Standardized Achievement Testing: Validity and Accountability. T. H. Haladyna, Published by
Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright © 2002 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
daukavSireT kvlevas
5. qmnides SesaZleblobas ganmeorebiTi testirebisaTvs, roca riski
da ganavrceT
Zalian maRalia. Linn, R. (2003). pasuxismge-
6. moicavdes yovel moswavles da aseve uzrunvelyofdes informacias bloba da marTebuli molo-
Sedegebis Sesaxeb, rac moswavleebis situacias ufro naTels xdis, Tu dini. Educational Researcher, 32
maT raime specifikuri piroba aqvT, magaliTad, unarSezRuduli arian. (7), 3-13.
743
7. iZleodes moswavlis daxmarebis SesaZleblobas,
Tu igi warumateblobas ganicdis.
8. iTvaliswinebdes, rom yovel moswavles, romelic
oo, ra alan, aq axla ukve abarebs tests, adekvaturi SesaZlebloba im masa-
saSineli es sityva arc ise lis asaTviseblad, romelic mowmdeba.
Secdomaa! unda didi Sansi 9. iTvaliswinebdes moswavlis metyvelebas. moswav
yofiliyo! aqvs. . .
leebi, romlebmac ena, ver Seasruleben tests
kargad, Tu igi enis profesiulad flobas
moiTxovs.
10. gamoiyeneT testebis Sedegebi bavSvebis xelSe-
sawyobad da ara maT winaaRmdeg (Haladyna, 2002).
744
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
ilinoisSi erT-erTi me-6 moswavleebi saubrobdnen kiTxvaris Sedgena da in
klasi Statis mier SemuSavebul terviu eqspertebTan da sa
testebs problemaze dafuZ
problemis mniSvnelobasa da misi konsultacio programis Se
nebuli swavlebis xelsayrel gadaWris gzebze. muSaveba. rogori iyo Sedegi?
SesaZleblobad iyenebs (Ewy, moswavleTa Sedegebi Tanxvda
with student authors, 1997). maT Semdegi problemis ga an aRemata Statis kiTxvis, werisa da maTematikis
daWra gadawyvites: rogor SeiZleboda gaezardaT miznebs. imave saswavlo wels mogvianebiT, rodesac
testirebisas miRebuli qulebi IGAP-is (ilinoisis maT ufrosklasebSi gadasasvlelad maTematikis
miznis Sefasebis programa) mixedviT? moswavleebi testireba unda gaevloT, maT testi gaaanalizes
saubrobdnen imis Sesaxeb, ratom iyo problema xarvezebis, qulaTa SesaZlebeli diapazonisa da
mniSvnelovani da rogor SeiZleboda misi gadaWra. Sefasebis kriteriumebis TvalsazrisiT. iqneb,
amisTvis qvemoT mocemul gegmas iyenebdnen. Semdeg Tqvenc scadoT msgavsi problemis gadaWra Tqvens
isini sxvadasxva amocanebis Sesasruleblad daj moswavleebTan erTad. amaSi SesaZloa dagexmaroT
gufdnen: samuSaoTa grafiki, arsebuli resursebi, `rekomendaciebis~ CanarTi.
wyaro: Kids Take on ‘the Test’ by C. Ewy & student authors, Educational Leadership, 54 (4), p. 77. Copyright © 1997 by
Christine Ewy. yvela ufleba daculia. ibeWdeba nebarTviT.
745
cxrili 14.3
unarSezRuduli dabali inteleqtualuri SesaZleblobebis da metyvele-
basTan dakavSirebuli problemebis mqone moswavleebis momzadeba maRa-
li riskis testebisaTvis
strategia mizani
Semosaxazi furclebis Sevseba SeavseT furceli bolomde.;
da dro akontroleT ra droa darCenili;
iCqareT, roca tests avsebT;
upasuxeT sakiTxebs, sanam dro gava.
746
bis momzadeba maRali riskis testebisaTvis. moswavleebi 15-dan 19
wlamde asakisani iyvnen. daaxloebiT naxevari afroamerikuli warmoSo-
bis mamrobiTi sqesis moswavle iyo da yvelas hqonda individualuri
ganaTlebis programa (ixileT meoTxe Tavi). verc erTma ver Caabara
miRwevis testi. maswavlebelma maT aswavla is strategiebi, romlebic
14.3 cxrilSia warmodgenili.
kargi siaxle iyo is, rom mosamzadebeli programis dasrulebis Sem-
deg, moswavleebma mniSvnelovnad gaaumjobeses Sedegebi. cudi ki is,
rom es gaumjobeseba ar iyo sakmarisad didi raTaAmiaxlovebodnen ga-
mocdis CabarebisaTvis dawesebul maCvenebels. avtorebi miuTiTebdnen,
rom unarSezRuduli moswavleebis momzadeba bevrad ufro adre unda
dawyebuliyo. am asakSi es (isini 16 wlisani iyvnen) ukve dagvianebuli
aRmoCnda. swavlebuli strategiebi mWidro kavSirSi unda iyos prob-
lemaTa specifikur tipebTan, romelTac moswavleebi testSi Sexvdebi-
an. dabolos, aseTi moswavleebi xSirad warumateblobis negatiuri
Sedegebis gamo SfoTvis maRali doniT xasiaTdebian. saukeTeso gza am
SfoTvasTan aRmosafxvreladmoswavleebSi im akademiuri unar-Cvevebis
ganviTarebaa, romlebic maT warmatebis misaRwevad dasWirdebaT (Carter
da sxvebi, 2005).
747
dartebTan kavSirSi. resurss ewodeba PALS (performance Assessment Links
in Science). ixileT: http://butterfly.ctl.sri.com/pals/index.html; monaxeT miRwevis
amocanebi sabavSvo baRidan skolis dasrulebamde. SegiZliaT SearCioT
amocanebi standartebis an safexuris Sesabamisad. TiToeul amocanas
Tan erTvis miTiTebebi moswavleebisaTvis, maswavlebelTaTvis, mona-
cemTa SejamebisaTvis. mraval maTgans aseve erTvis moswavleTa samuS-
aos magaliTebi.
standartuli testebis gaumjobeseba moiTxovs testirebis axal,
ufro azrians formebs drois gaTvaliswinebiT Sefasebas, axal gzebs
TviT testis xarisxis Sesamowmeblad. momavalSi testebSi ufro didi
adgili daeTmoba weriT nawils da ufro pasuxis mofiqrebis formati
eqneba. es imas niSnavs, rom moswavleebs ar eqnebaT pasuxebis arCevani,
rom SearCion romelia swori, Tavad unda moifiqron swori pasuxi. es
ufro maRali donis, divergentul azrovnebas moiTxovs.
avTentikuri Sefasebisas mniSvnelovania, rom viyoT frTxilad. mx-
olod is, rom es testebi tradiciuli standartizebuli testebisagan
gansxvavdeba, ar iZleva imis garantias, rom testi ukeTesi iqneba.
mravali sakiTxia gasaTvaliswinebeli. magaliTad, Tu moswavle erT
samecniero proeqtSi warmatebas miaRwevs, es ar niSnavs imas, rom man
icis mecniereba da sxva proeqtebSic warmatebuli iqneba? erTi kv-
leviT dadginda, rom moswavleebis mier sami sxvadasxva samecniero
proeqtis Sesruleba sruliad gansxvavebuli iyo. amdenad, rTuli iyo
saubari moswavlis mier mecnierebis codnaze mxolod sam amocanaze
dayrdnobiT. kidev mravali amocanaa saWiro, rom aseTi saxis daskvna
gavakeToT, magram amave dros Sefaseba mraval sxvadasxva amocanaSi
sakmaod Zviri siamovnebaa da did drosac moiTxovs (Shavelson, Gao &
Baxter, 1993).
amis garda, Tu maRali riskis gadawyvetilebebi daeyrdnoba Ses-
mraval saganSi yvelaze rulebis Sefasebas, daiwyeben Tu ara maswavleblebi `SefasebisaTvis
saimedo testia dasrule-
swavlebas~ moswavleebisaTvis am konkretuli savarjiSoebis micemiT?
buli produqtis demon-
strirebis unari.
gadaxris Tu ara kargad weris unari Sefasebas miRwevis sasargeblod?
gaxdis Tu ara es yovelive Sefasebas ufro tendenciurs, rom moax-
dinos garkveuli jgufebis diskriminacia? rogor Sefasdebaproeqte-
bi? Aris Tu ara am daskvnebs Soris SeTanxmeba? rodesac mkvlevarebma
Seiswavles 1992 wlis vermontis portfolios Sefasebis programa, aR-
moaCines, rom erTi da imave portfolios Sefaseba sxvadasxva reit-
ings iZleoda (Kotrez, Stecher & Diebert, 1993). sxva sityvebiT rom vTqvaT,
iqneba Tu ara alternatiul Sefasebaze damyarebuli msjelobebi da
daskvnebi sando, validuri da aratendenciuri? eqneba Tu ara axal
Sefasebebs pozitiuri gavlena swavlaze (Hambleton, 1996, Moss, 1992)? im-
denad, ramdenadac es siaxleebia, garkveuli dro iqneba saWiro, rom
ganviTardes maRali donis alternatiuli Sefasebebi. sanam am sakiTxe-
bze ufro mets gavigebdeT, albaT umjobesi iqneba, Tu yuradRebas
gavamaxvilebT avTentikur Sefasebaze klasis doneze, rogorc amas Sem-
deg TavSi ganvixilavT.
748
cxrili 14.4
akomodacia testirebaSi
akomodacia testirebaSi SeiZleba ganxorcieldes garemosTan, drosTan, ganrigTan, testis
warmodgenasTan da moswavleTa pasuxebis stilTan mimarTebaSi. skolebma unda awarmoon
kargi Canawerebi akomodaciasTan dakavSirebiT, radgan aucilebelia, rom akomodacia das-
abuTebuli iyos. aq aris moyvanili ramdenime magaliTi SesaZlo akomodaciisa, romelic
spinelisagan aviReT.
749
daukavSireT kvlevas me-4 da me-8 klasebSi yovelma moswavlem Caabaros WAEP-is testebi
da ganavrceT kiTxvasa da maTematikaSi (Linn, Baker & Betebenner, 2002).
Boe, E. E., & Shin, S. (2005). Is the
United States really losing the in-
ternational horse race in academic mravalgvaroba
achievement? Phi Delta Kappan,
86, 688-695. NAEWAEPP-is testirebebSi 70-ian wlebSi garkveuli sxvaoba iyo TeTrkani-
1991-2001 wlebSi dawyebiT, ani da Savkaniani moswavleebis maCveneblebs Soris samive asakSi. Semdegi
sabazo da saSualo skolaSi ori aTwleulis ganmavlobaSi es sxvaoba Semcirda, SesaZloa imitom,
eqvs saerTaSoriso saskolo
rom iklo siRatakis donem, gaizarda skolamdeli momzadeba, Semcirda
miRwevaTa gamokvleva kiTxvaSi,
maTematikaSi, sabunebismetyve- segregacia skolebSi. magram 1988 wlidan am sxvaobam kvlav iwyo zrda.
lo mecnierebebSi da samoqa- SesaZloa imitom, rom gaizarda siRaribe, dabali dafinansebis gamo, sko-
laqo swavlebaSi gviCvenebs, lebSi moxda dabali donis unar-Cvevebze koncentrireba (McClure, 2005).
rom SeerTebuli Statebis maRali riskis testirebebma dRis wesrigSi daayena unarSezRuduli
moswavleebi sxva ganviTarebu-
moswavleebis sakiTxi. IDEIA (unarSezRuduli moswavleebis ganaTlebis
li mrewvelobis mqome qveynebis
moswavleebTan SedarebiT gaumjobesebis aqti) moiTxovs, rom unarSezRuduli moswavleebi Car-
saSualoze maRali maCveneble- Tulni iyvnen zogadi testirebis procesSi, magram akomodaciebisa
biT xasiaTdebian. kiTxvasa da Sesabamisi modifikaciebis gaTvaliswinebiT, Tu es saWiro gaxda
da samoqalaqo ganaTlebaSi (Spinelli, 2002). gundi (individualizebuli ganaTlebis programa) iRebs
maCvenebeli saSualoze dabali
gadawyvetilebebs, vis sWirdeba akomodacia da ra SeiZleba iyos es.
iyo. moswavleTa maCveneblebi
amdenad, rogorc maswavlebels SeiZleba gainteresebdeT monawileoba
am diskusiebSi 14.4. cxrili mogawvdiT garkveul ideebs.
sqema 14.5
cxrilis wakiTxva: im saskolo olqebs Soris, romlebmac miiRes saxelwodeba `I fondi~ daaxloebiT 18%-is angariSis
mixedviT miRwevaTa sxvaoba TeTrkanian da Savkanian moswavleebs Soris 2004-06 wlebSi mcirdeba.
wyaro: Center on Education Policy, December 2004, Fall Districts Survey, Item 11 (Table 10).
750
konvergencia
`arc erTi Camorcenili bavSvi yuradRebis miRma~ gamocemidan, sami dawyebiTi klasebidan sabazo
wlis Semdeg Statebis TiTqmis 75% aRniSnavda, rom monacemebi izrde- klasebamde TandaTan klebu-
lobda. TeTrkanian moswavleTa
boda, mcirdeboda gansxvaveba TeTrkanian da feradkanian moswavleebs,
maCvenebeli saerTaSoriso
dominantur da erovnuli umciresobebis warmomadgenlebs Soris (Center saSualo maCvenebelze maRali
on Education Policy, 2005). iyo, xolo SavkanianTa da
Tumca ori sakiTxi mainc arsebobs. es cvlilebebi SeiZleba miu laTinoamerikelTa maCvenebeli
TiTebdes testebis swavlebaze. Tanac maCveneblebis zrdis tempi sx- - saSualoze dabali.
Sejameba
gazomva da Sefaseba
ganasxvaveT erTmaneTisagan gazomva da Sefaseba. buli maCvenebeli) aris centraluri tendenciis
gazomva aris movlenis an Tvisebis sididis sazomi. standartuli gadaxra avlens, ramdenad
gamosaxva ricxvebSi. Sefaseba moicavs gazom- aris maCveneblebi gavrcelebuli saSualos ir-
vas, magram ufro farTo cnebaa, radgan igi gu- gvliv. normaluri ganawileba aris sixSiris ga-
lisxmobs yvela SesaZlo gzas moswavlis unar- nawileba, romelsac zaris formis grafiki aqvs.
Cvevebsa da codnaze dasakvirveblad. mravali maCvenebeli SuaSi grovdeba, rac ufro
vSordebiT Sua adgils, miT ufro naklebia mona-
ganasxvaveT erTmaneTisagan normaze orientirebuli cemebis ganlageba.
da kriteriumze orientirebuli testebi. normaze
orientirebul testebSi moswavlis mier dava-
aRwereT monacemTa sxvadasxva tipebi. arsebobs
standartizebuli testebis maCveneblebis ram-
lebebisSesrulebis xarisxs adareben sxvebis
denime tipi: procentuli rigi, romelic gamox-
saSualo Sesrulebis xarisxs. kriteriumze ori-
atavs im adamianebis procentul raodenobas,
entirebul testebSi monacemebi Sedarebulia
romelic igive an ufro dabal doneze dgas,
winaswar dadgenil standartebTan. normaze
vidre mocemuli individis maCvenebeli; safex-
orientirebuli testebi zogadi miznebis farTo
uris Sesabamisi maCvenebeli, romelic asaxavs,
speqtrs moicavs. Tumca maTi Sedegebi arafers
ramdenad axlosaa moswavlis Sedegebi mocemuli
gveubneba, aris Tu ara moswavle mzad ufro
safexuris saSualo maCvenebelTan; standartu-
rTuli masalis Sesaswavlad. isini gamousade-
li maCvenebeli, romlebic emyareba standartul
garia afeqtisa da fsiqomotorikis sferoSI.
gadaxras. T da z maCveneblebi, iseve, rogorc
kriteriumze orientirebuli testebi zomaven
staninis maCvenebeli, standartuli maCvenebe-
specifikur sakiTxebSi daxelovnebas.
lia, es ukanaskneli moicavs procentuli rigis
elementebs.
ras niSnavs testis monacemebi?
aRwereT standartizebuli testebis ZiriTadi Tvise- ra aris sandooba? zogierTi testi sxvebTan Se-
darebiT ufro sandoa, vidre danarCenebi; isini
bebi. standartizebuli testebi ufro xSirad
iZlevian stabilur da Tanmimdevrul Sefasebis
normazea orientirebuli. testebi gadis pilo-
SesaZleblobas. yuradReba unda mieqces tes-
taJs, Semowmebasa da magaliTs, romelic Ses-
tebis Sedegebis interpretirebas. TiToeuli
adarebel jgufs warmoadgens. saboloo formiT
testi mxolod nimuSia moswavlis mier Sesrule-
administirebuli normis magaliTSi.
buli samuSaos Sedegebis gansazRvrisa mocemul
ra aris saSualo, mediana, moda da standartuli dRes. maCvenebeli mxolod hipoTeturi Sefase-
gadaxra? saSualo (saSualo ariTmetikuli), medi- baa moswavlis namdvili monacemisa. gazomvis
ana (Sua maCvenebeli) da moda (yvelaze gavrcele- standartuli Secdoma iTvaliswinebs SesaZlo
751
gadacdenas, rac testis sandoobis erT-erTi testebtan dakavSirebiT yuradReb unda gamax-
maCvenebelia. vildes testebis interpretirebis rolze.
testebis farTo gamoyenebaze skolebis Sesa-
ra aris validuroba? yvelaze mniSvnelovani tes- faseblad, pasuxismgeblobasTan dakavSirebu-
tze msjelobisas, aris im gadawyvetilebebisa
li problemebze, maswavleblebis Semowmebaze.
da daskvnebis validoba, romelTac am testze
Tu testi dakavSirebuli kurikulumius mniS-
dayrdnobiT viRebT. validoba SeiZleba iyos
vnelovan miznebTan, utardeba im moswavleebs,
Sinaarsobrivi, kunstruqciuli da kriteriumze
romelTac namdvilad iswavles es masala, Tu
dayrdnobili. konstruqciuli validoba farTo
testi aratendenciuria, ergeba moswavleTa
kategoriaa da moicavs validobis or danarCen
metyvelebas, kargad aris Catarebuli, maSin
saxes. imisaTvis, rom testebi validuri iyos,
igi SeiZleba marTlac iZleodes informacias
pirvel rigSi sandoc unda iyos, Tumca sandoo-
skolis efeqturobis Sesaxeb. magram rogorc
ba ar iZleva validurobis garantias.
kvlevebma aCvena, mwvave Sedegebi, rogoricaa
ra aris aratendenciuroba?Sefasebisas testebi kurikulumis Seviwroveba da skolidan naad-
ar unda amJRavnebdes tendenciurobas. tenden- revad ga ricxva moswavleTa. magram rogorc
cia Cndeba maSin, rodesac testi moicavs ma- kvlevebma aCvena testebis gamoyenebisas mwvave
salas, romelic damamcirebeli da usamarTloa Sedegebis mixedviT kurikulumis Seviwroveba
garkveuli jgufis moswavleTA mimarT. kultur- da skolidan moswavleebis garicxva, gaSveba
alurad Tavisufali testebiT ver xerxdeba Se- (ver gavige Teo) maswavleblebma unda gamoiy-
fasebis tendenciurobis problemis gadaWra. enon Sedegebi swavlebis gasaumjobeseblad, da
ara stereotipebis Sesaqmnelad moswavleebTan
mimarT, dabali molodinebis Camosayalibeblad.
standartizebuli testebis tipebi
SeuZliaT Tu ara moswavleebs gaxdnen testebis
ra sami saxis standartizebuli testi arsebobs?
skolebSi standartizebuli testebis sami far-
ukeTesi Cambareblebi? standartizebuli testebis
Sesruleba SeiZleba gaumjobesdes, Tu moswav-
To kategoria gvxvdeba: esaa miRwevis, diag-
leebs eqnebaT am tipis testebis Sesrulebis
nostikuri da unar-Cvevebis testebi. normaze
gamocdileba da gaivlian momzadebas.
orientirebuli miRwevis testebis monacemebi
SeiZleba kriteriumze orientirebuli gziT
iqnes gamoyenebuli. Cveulebriv diagnostikuri axali mimarTulebebi SefasebaSi
testebi individualurad utardebaT dawyebiTi
skolis moswavleebs, rodesac Cndeba eWvi, rom ra aris avTentikuri Sefaseba? avTentikuri Se-
garkveuli problemebi arsebobs swavlasTan da- fasebebi aris procedurebi, romlebic afasebs
kavSirebiT. Unar-Cvevebis testebi imisaTvisaa moswvleTa unars gadaWran mniSvnelovani real-
Seqmnili, rom movaxdinoT prognozireba, ram- uri cxovrebiseuli problemebi, ifiqron krea-
denad kargad Seasrulebs momavalSi moswavle tiulad da aiRon pasuxismgebloba. aseTi midgo-
davalebas. magaliTad, sqolastikuri Sefasebis ma varaudobs, rom Sefasebam unda gamoavlinos
testi (SAT) axdens kolejSi miRwevebis prog- samomavlod potenciali da aseve is RonisZie-
nozirebas pirveli wlis ganmavlobaSi. bebi, romlebic am potencialis realizebas
SeZlebs. momavalSi standartizebuli testebi
sadavo sakiTxebi standartizebul ufro mravalferovani iqneba da ufro metad
gamoiyenebs daxuruli tipis kiTxvarebs, sadac
testirebasTan dakavSirebiT moswavleebma unda moifiqron da ara ubralod
airCion pasuxebi.
ra aris testirebis mimdinare sadavo sakiTxebi?
winaaRmdegobis SemTxvevaSi standartizebul
752
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
is, rom saWiroa, kargad gesmodeT stand- tebis Sedegebis daniSnulebisamebr gamoyeneba
artizebuli testebis sakiTxi ukve davinax- da gaiTavliswinon testebis Zlieri mxareebi da
eT magaliTSi, romelic Tavis dasawyisSi iyo misi SezRudvebi. aseTi codniT maswavleblebi,
moyvanili. mSoblebsa da moswavleebs xSirad moswavleebi da mSoblebi SeZleben gamoiyenon
arasworad esmiT Sedegebi. maswavlebelma unda testebiT miRebuli informacia marTebuli
uzrunvelyos, rom moswavlebma SeZlon tes- gadawyvetilebebis misaRebad.
rogor moiqceodnen?
aq aris ramdenime gamocdili maswavleblis pasuxi kiTxvaze, rogor moiqceodnen isini, rodesac
mSoblebs eqnebodaT survili, maTi qaliSvili erTi safexuriT win gadamxtariyo maTematikaSi.
mark smiti, 9-12 klasebis maswavlebeli filebdes standartebs saimisod, rom daimsax-
medfordis umaRlesi skola, medfordi, uros umaRlesi Sefaseba. moswavlis miRwevis
masaCusetsi testis Sedegebis gaTavliswinebiT saboloo Se-
mesmis, rom bevri mSobeli maswavleblis pozi- fasebis Secvla usamarTlo iqneba mxolod am
ciaze metad bavSvis pozicias miemxroba. ases erT maCvenebelze dayrdnobiT.
753
15
Tavi
klasis Sefaseba
maswavleblis Canawerebi : rogor
moiqceodiT?
formatuli da Semajamebeli
da niSnebis wera
Sefaseba
tradiciuli Sefasebidan maqsimumis
miReba
testirebis dagegmva
obieqturi testireba
esses saxiT Ria kiTxvebiT
gamocda
tradiciul SefasebaTa
alternativebi
avTentikuri saklaso Sefaseba
portfolioebi da gamofenebi
portfolioebisa da prezentaciis
Sefaseba
araformaluri Sefaseba
moswavleTa CarTva SefasebaSi
niSnebis gavlena moswavleebze
warumateblobis efeqti
ukukavSiris efeqti
niSnebi da motivacia
Sefaseba da gancxadeba: mTavari
elementebi
kriteriumze orientirebuli
normaze orientirebulis
winaaRmdeg
qulaTa sistema da procentuli
Sefaseba
SeTanxmebis sistema da Sefasebis
rubrikebi
Sefasebis sxva sakiTxebi
Sefasebis miRma: ojaxebTan
urTierToba
gza yovel moswavlemde:
akomodacia SefasebaSi
mravalferovneba (divergencia) da
konvergencia saklaso SefasebaSi
mravalferovneba
konvergencia
Sejameba
maswavleblis Canawerebi:
kavSiri PRAXIS IITM- Tan /
rogor moiqceodnen?
754
rogor moiqceodiT?
Tqveni skola gTxovT da advilad samarTavi, romelic waaxalisebs swav-
maswavleblis rom Tqvens klasSi ukeTe- las da ara mxolod Sesrulebas; Tqven aseve ge-
Canawerebi si niSnebi daweroT. Tqven saWiroebaT sistema, romelic moswavleebTan
SegiZliaT gamoiyenoT ne saTanado ukukavSirs moaxdens, raTa SeZlon Sem-
bismieri meTodi, mTavaria yvela saganSi, yvela dgomsi misi gamoyeneba NCLB specialobis testi-
saswavlo baraTze, roca niSnis daweraa saWiro, saTvis.
unda daiweros A(5), B(4), C(3), D(2) da E(1). zogierTi
maswavlebeli SefasebisTvis iyenebs saklaso sa- kritikuli azrovneba
muSaoebs, saSinao davalebebs da testebs; sxvebi ra iqneba Tqven mier umaRlesi niSniT Sefa
niSnaven jgufur muSaobasa da portfolioebs. sebuli davaleba da proeqti?
zogi maswavlebeli individualizebul stand- SeafasebdiT Tu ara niSniT iseT aqtivobas,
artebs mimarTavs _ isini niSans weren progresisa rogoricaa jgufuri qceva da Zalisxmeva?
da Zalisxmevis da ara saboloo Sedegis mixedviT;
rogor SeajamebdiT Sefasebis yvela ele-
sxvebi SeTanxmebis sistemas _ kontraqtebs ani-
ments erTi niSnis gamosayvanad yoveli sab-
Weben upiratesobas da grZelvadian proeqtebSi
oloo Sefasebis dros?
embmebian; danarCenebi TiTqmis mTlianad yovel-
dRiur saklaso samuSaos eyrdrnobian; maswavle- rogor axsnidiT da gaamarTlebdiT Sefase
blebi, romlebic jgufur muSaobas amjobineben, bis Tqveneul sistemas direqtorTan da mSo-
niSans weren an jgufSi muSaobis unarSi, an bonus blebTan?
qulebs uweren saukeTeso jgufs; zogi gegmavs rogor imoqmedebs es sakiTxebi im klasebze,
klasis muSaobis gaumjobesebas jildos saSuale- sadac Tqven aswavliT?
biT da ara niSniT. niSnebTan dakavSirebiT Tqven
erTaderTi gamocdileba gagaCniaT: niSnebTan kolaboracia
dakavSirebiT aris werilobiTi komentarebisa da Tqveni klasis 2-3 wevrTan erTad ganaviTa-
ostaturi midgomis gamoyeneba, romelic gansaz- reT klasis cnobaris seqcia, romelic aRwers
Rvravs moswavlis damakmayofilebel an arada- niSnis daweris sistemas. Mmzad iyaviT mis da-
makmayofilebel progress garkveuli miznisaken. sacavad.
Tqven gsurT sistema, romelic iqneba samarTliani
755
formatuli da Semajamebeli Sefaseba
daukavSireT swavlebas/port- Tqven sarT maswavlebeli da, amdenad, ver geqnebaT gavlena skolaSi
folios da ganavrceT arsebul Sefasebis sistemaze. bevr skolas standartuli Sefasebis sa-
ra specifikuri gzebiT SeiZle- kuTari sistema aqvs, magram Tqven mainc imis mixedviT gaqvT arCevani,
ba dainergos klasSi formatu-
Tu rogor gamoiyenebT skolSi arsebul Sefasebis sistemas da rogor
li Sefasebis sistema?
SeafasebT Tqveni moswavleebis swavlas. CaatarebT Tu ara testirebas?
ra raodenobiT? ra saxisas? gaakeTeben Tu ara moswavleebi proeqtebs
da awarmoeben Tu ara TavianTi samuSaos portfolioebs? ra gavlenas
moaxdens saSinao davaleba niSnebze? gamoiyenebT Tu ara Jurnals? Tu
ki, ra niSnebiT SeavsebT mas?
arsebobs Sefasebis ori ZiriTadi gamoyeneba an funqcia: formatuli
(mimdinare) da Semajamebeli. formatuli Sefaseba Tavs iCens swavle-
bamde an mis procesSi. igi gamoiyeneba maswavleblis mier dagegmvisas
formatuli Sefaseba _ da exmareba moswavleebs im sferoTa dadgenaSi, sadac meti muSaoba es-
testireba niSniT Sefasebis aWiroebaT. sxva sityvebiT, formatuli Sefaseba gvexmareba instruqci-
gareSe, romelic gamoiyeneba uli miznebis formirebaSi. xSirad moswavleebs testebs awerineben
ukeT dagegmvisa da diagnozi
ganmartebebamde. es pretesti exmareba maswavlebels imis gagebaSi, ukve
rebis mizniT swavlebamde an mis
procesSi. ra ician moswavleebma. xandaxan testi instruqtirebis dros tardeba,
raTa dadgindes darCenili e.w. `susti wertilebi~, rom Semdeg swavleba
pretesti _ moswavlis codnis,
mzaobisa da unarebis Sesafase-
am mimarTulebiT warimarTos. amas, rogorc wesi, diagnostikur tests
beli formatuli, ganmaviTare- uwodeben, magram es ar unda agverios ufro zogadi saswavlo SesaZle-
beli Sefaseba. blobebis standartizebul diagnostikur testSi, romelic wina TavSi
diagnostikuri testebi _
ganvixileT. saklaso diagnostikuri testi adgens garkveul saganSi mo-
individualuri gamoyenebis swavlis miRwevebsa da sisusteebs. xSirad ufros moswavleebs SeuZliaT
testebi, romlebic emsaxure- gamoiyenon diagnostikuri testidan miRebuli informacia sakuTari
bian specialuri saswavlo Tavis `xelaxal swavlebaSi~. pretestebi da diagnostikuri testebi ar
problemebis identifikacias.
fasdeba, da radgan formatuli testireba ar aisaxeba saboloo niSanze,
Semajamebeli Sefaseba _ moswavleebisaTvis, romlebic `namdvil~ gamocdebze Zalian nerviulo-
testi, romelic mosdevs swav- ben xolme, gamocdis es naklebad stresuli praqtika SeiZleba kargi
lebas da afasebs miRwevas.
damxmare aRmoCndes.
Semajamebeli Sefaseba _ Tan mosdevs swavlebas. misi mizania daan-
axos moswavlesa da maswavlebels miRwevebis done. amrigad, Semajamebeli
Sefaseba warmoadgens miRwevebis erTgvar reziumes. amgvari Sefasebis
klasikuri magaliTia saboloo gamocda.
756
cxrili 15.1
wyaro: Classroom Assessment: What Teachers Need to Know, 4/e by J.W. Popham. Published by Allyn and Bacon, Boston, MA. Copyright ©
2005 by Pearson Education. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
gansxvaveba formatul da Semajamebel Sefasebas Soris emyareba imas, daukavSireT PRAXIS IITM-s
Tu rogor gamoiyeneba Sedegebi. nebismieri saxis Sefaseba – tradiciuli, da ganavrceT
(Sefasebis tipebi, II CI, 4)
warmodgena/Sesruleba, proeqti, zepiri, portfolio da a.S. – SeiZleba
gaaanalizeT Semajamebeli
gamoyenebul iqnas rogorc formatuli, ise Semajamebeli miznebisaTvis. formatuli (mimdinare) Se-
Tu mizania gegmis Sesadgenad moswavlis swavlis Sesaxeb informaciis fasebis miznebi. axseniT,
miReba, Sefaseba formatulia; Tu mizania saboloo miRwevebis gansaz- rogor SeuZliaT maswavleb-
Rvra (da kursis niSnis dadgena), maSin Sefaseba Semajamebelia. metic, lebsa da moswavleebs efeq-
turad gamoiyenon TiToeuli
erTi da igive Sefaseba dasawyisSi SeiZleba gamoyenebul iqnas, rogorc
saxis testidan miRebuli
formatuli, mis dasasruls ki rogorc Semajamebeli. informacia
formatuli Sefasebis gamoyeneba Zalian mniSvnelovania swavlebaSi.
jeims pophams (2005) miaCnda, rom `samwuxarod, maswavlebelTa did umrav-
lesobas kvlavac sjera, rom saklaso gamocdebi niSniT unda Sefasdes. ma-
gram nebismier maswavlebels, romelic umeteswilad tests/gamocdas iy-
enebs moswavleebis niSnis gansasazRvrad, saklaso SefasebaSi Tavad didi
oriani ekuTvnis.” (gv. 262). gamocdebi/testebi da yvela saxis Sefaseba
unda exmarebodes maswavlebels ukeTesi instruqciuli gadawyvetilebis
miRebaSi. 15.1 cxrilSi mocemulia ramdenime magaliTi.
757
bevri SesaZlebloba aqvT, magram testireba mainc maT Soris erT-erTi
mniSvnelovania. am nawilSi Cven ganvixilavT imas, Tu rogor SeiZleba
efeqturi testirebis dagegmva, im testebis Sefaseba, romlebic Tan sdevs
standartuli saswavlo gegmis masalas da, agreTve, sakuTari testuri
kiTxvebis Sedgena.
testirebis dagegmva
bevr skolaSi gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone testirebadi pro-
gramebis erT-erTi Sedegi isaa, rom maswavleblebs miecaT ufro meti
saklaso Sefasebis SesaZlebloba, sadac yuradReba gamaxvilebulia tes-
tebis ukan mdgar standartebze. saWiroa Sefasebebi kargad organizebuli
da dagegmili iyos. roca kargi gegmiT xelmZRvanelob, ukeTesi pozicia
gaqvs maswavlebelTa saxelmZRavneloebSi moyvanili testebis Sefasebi-
sas da sakuTari saklaso Sefasebis sistemis ganviTarebisaTvis.
758
obieqturi testireba
savaraudopasuxiani testebi, SeTanxmebiTi savarjiSoebi, romelic obieqturi testireba – testi,
moiTxovs Sefasebas ,,WeSmaritia” an `mcdaria~, moklepasuxi an Sesavsebi sadac arsebobs ramdenime
pasuxi, Sefasebebi keTdeba
kiTxvarebi _ es yvelaferi obieqturi testirebis tipebia. sityva `obieq-
WeSmariteba/mcdarobis mixed-
turi” am SemTxvevaSi niSnavs `interpretaciebisaTvis daxuruli” an `ara viT, moiTxovs mokle pasuxebs.
subieqturi.” am saxis testebis niSniT Sefaseba SedarebiT ufro samar- ricxobriv pasuxebs interpre-
Tliania, vidre esei/Ria kiTxvebis Sefaseba, radgan am SemTxvevaSi pasuxe- tacia ar sWirdeba.
bi ufro cxadia, vidre eseis/Ria kiTxvebis pasuxebi.
rogor unda gadawyvito, romeli formati aris saukeTeso konkre-
tuli gamocdisaTvis? gamoiyeneT iseTi, romelic yvelaze ukeT zomavs
Tqveni saswavlo mizandasaxulobis Sedegs (Gronlund, 2003). sxva sityvebiT,
Tu gainteresebT, ramdenad kargad weren moswavleebi werils, daaweri-
neT maT werili, nu miscemT maT testebs savaraudo pasuxiani kiTxve-
biT. magram Tu bevr sxvadasxva formats Tanabari warmatebiT SeuZlia
moqmedeba, maSin gamoiyeneT savaraudopasuxebiani kiTxvebi, radgan maTi
samarTlianad Sefaseba ufro advilia da Tanac isini Tematurad ufro
amomwuravia. Tu mocemul momentSi SeuZlebeli an Seuferebelia kargi
savaraudo pasuxebiani testebis Sedgena, mimarTeT sxva formatebsac.
magaliTad, Tu saWiroa iseTi koncefciebis darTva, rogoricaa termi-
nebi da gansazRvrebebi, maSin savaraudo pasuxebs SeTanxmebiTi savarji-
Soebi jobia. Tu savaraudopasuxebian testSi Znelia ramdenime araswori
pasuxis dadgena, mis magivrad WeSmariti/mcdari erTeulebi gamoiyeneT.
Tqven SegiZliaT aseve sTxovoT moswavleebs mokle pasuxis gacema, rac,
gancxadebis Sevsebis msgavsia. (blankis Sevseba). obieqturi testirebis
mravalferovnebam SeiZleba Seamciros moswavlis mRelvareba, radgan
cxrili 15.2
wyaroebi: From Classroom assessment: Concepts and applications (5th ed.) by P.W. Airasian (2005). New York: McGraw-Hill, p. 161.
759
mTeli testis niSani ar aris damokidebuli im erT kiTxvaze, ro-
melic moswavles SeiZleba eZnelos. Cven ufro detalurad gan-
vixilavT savaraudopasuxebian kiTxvebs, radgan is yvelaze cva-
lebadia da gamosayenebladac yvelaze rTuli.
760
rekomendaciebi: arCeviTpasuxiani testis sakiTxebis wera
testis Sedgenis safuZveli unda iyos cxadi da mar- ar Cndeba yvela alternativaSi. testebs yvelaze
tivi, moyvanili unda iyos mxolod erTi problema. Wkvianma da gamocdilma Semdgenlebma ician, rom
umniSvnelo detalebi gamotovebuli unda iyos. kategoriuli pasuxebi, rogorc wesi, Secdomaa.
c u d i c u d i
arsebobs ramdenime sxvadasxva standartuli an warmoe- moswavleTa namdvili (skalirebuli) qula standartul
buli. IQ qula. testebi gansakuTrebirT sasargebloa, testSi
radgan... a. arasdros ar aris dagrovili (nedli)
u k e T e s i qulis toli.
qvemoT CamoTvlilTagan romelia IQ qulis dadebiTi mxare?
b. yovelTvis axlosaa dagrovil (nedl)
safuZvelSi dasmuli problema fuZeSi dasmuli
problema unda iyos dadebiTi terminebiT warmodge- qulsaTan.
nili. g. yovelTvis gansazRvrulia Sefasebis standartuli
uaryofiTi enobrivi forma damabnevelia. Tu Tqven gadaxriT.
unda gamoiyenoT sityvebi, rogoricaa ara, ar an gar- d. rogorc wesi, moqceulia mopovebuli (nedli) qulis
da, gausviT maT xazi an sxva saxiT gamoyaviT.
orive mxares - 1-dan +1 erTeulamde gafarToebul
c u d i
mocemulidan romeli ar aris standartuli qula? intervalSi. (an: SualedSi)
u k e T e s i u k e T e s i
mocemulTagan romeli ar aris standartuli qula? qvemoT moyvanil winadadebaTagan yvelaze xSirad ro-
nu moeliT moswavleTagan alternativebs Soris zed- melia swori standartul testSi moswavlis namdvili
miwevniT swori arCevanis gakeTebas. (skalirebuli) qulis Sesaxeb?
rodis gadadis normaluri procentuli mrudi iribSi a. is dagrovili (nedli) qulis tolia.
+1-sa da -1 standartul gadaxras Soris? b. is Zalian axlosaa dagrovil (nedl) qulasTan.
c u d i g. is dadgenilia Sefasebis standartuli gadaxriT.
a. 66% b. 67% g. 68% d. 69%
d. is SeiZleba iyos dagrovil (nedl) qulaze meti an
u k e T e s i
a. 14% b. 34% g. 68% d. 95% naklebi.
fuZeSi rac SeiZleba meti formulireba unda iyos ecadeT Tavidan aiciloT msgavsi mniSvnelobis ori
CarTuli iseTnairad, rom TiToeul alternativaSi damabneveli kiTxva. Tu mxolod erTi pasuxia swori
frazebis gameoreba aRar gaxdes saWiro. da pasuxebidan ori erTnairia, maSin orive es pasuxi
procentuli qula araswori iqneba. Secdoma sagrZnoblad amcirebs
a. aRniSnavs, pasuxebis ramdeni procentia swori. asarCev variantebs.
b. warmoadgens procentebSi gamosaxuli swori ra terminiT aRiniSneba yvelaze xSiri qula distribu-
da araswori pasuxebis Sefardebas. ciaSi?
g. im moswavleTa procentuli maCvenebelia, rom- c u d i
lebmac maqsimaluri zRvruli an masze meti a. moda g. saSualo ariTmetikuli
qula daagroves. b. mediana d. saSualo mniSvneloba
d. im moswavleTa procentuli maCvenebelia, u k e T e s i
romlebmac minimaluri zRvruli an masze a. moda/Cveuleba g. standartuli gada
naklebi qula daagroves.
b. mediana d. saSualo
u k e T e s i
erideT saxelmZRvaneloSi mocemuli formulire
procentuli qula aRniSnavs procentul maCvenebels:
rbis zustad gameorebas.
a. sworad gacemuli sakiTxebis;
warumatebelma moswavleebma SeiZleba icnon pasuxebi
b. swori pasuxebis procentuli maCveneblis Sefarde-
maTi mniSvnelobis gagebis gareSe.
bas araswori pasuxebis procentul maCvenebelTan.
erideT terminebs: `yvela zemoT xsenebuli~ arcerTi
g. moswavleebisa, romlebmac daagroves mocemuli
pasuxi ar aris swori~ _ gamoyenebas.
zRvruli niSnulis toli an masze maRali qula.
aseTi pasuxebi seiZleba daexmaros moswavleebs, rom-
d. moswavleebisa, romlebmac daagroves mocemuli
lebic pasuxoben gamocnobiT. `yvela zemoT xsenebul~-
zRvruli niSnulis toli an masze dabali qula.
maSeiZleba SecdomaSi seiyvanos sxarti moswavle, ro-
yoveli alternativa gramatikulad unda Seesabam-
melic xedavs, rom pirveli alternativa sworia da
ebodes Sesavals, ise rom arc erTi pasuxi ar iyos
aRar agrZelebs kiTxvas.
aSkarad mcdari?
cxadi da umartivesi struqturac exmareba moswav-
c u d i
leebs, romlebic gamocnobiT pasuxoben.
stenford-bines tests Sedegad moaqvs:
kiTxvidan kiTxvamde unda icvlebodes rogorc swori
a. IQ niSani g. profesiuli upiratesoba
pasuxebis ganlageba, ise misi sidide (grZeli-mokle)
b. sakiTxavi done d. meqanikuri sazrianoba
arasworma alternativebma unda asaxos moswavlis
u k e T e s i
yvelaze xSiri mcdari interpretaciebi.
ras afasebs stenford-bines testi?
Tumca iyaviT frTxilad, yuradReba miaqcieT: mcdari
a. inteleqts g. profesiul upiratesobas
pasuxebi imdenad aSkarad mcdaric ar unda iyos, rom
b. kiTxvis dones d. meqanikur sazrianobas
moswavleebma isini ganuxilvelad ukuagdon.
kategoriuli sityvebi, rogoricaa yovelTvis, yvela,
damatebiTi informaciisaTvis ix.:
mxolod an arasdros ar unda iqnas gamoyenebuli, Tu
http://www.msu.edu/dept/soweb/writitem.html
isini mudmivad
761
esses saxiT// Ria kiTxvebiT gamocda
daukavSireT swavlebas/ instruqciuli miznebis gazomvis saukeTeso gzaa mosTxovo moswav-
portfolios da ganavrceT
leebs Tavad Seadginon kiTxvaze pasuxebi. am SemTxvevebSi upriania Ria
zog moswavles Ria kiTxvebi
urCevnia, imitom rom maT seu-
SekiTxva. esei - testirebis yvelaze rTuli nawili nawerebis xarisxis Se-
ZliaT raRac mainc daweron, fasebaa, magram cxadi kiTxvebis dawerac aranakleb rTulia. Cven ganvixi-
maSinac ki, roca ar pasuxoben lavT esse/Ria kiTxviT gamocdebis weras, administrirebas da niSnis daw-
kiTxvas da nebismier SemTx- eras/Sefasebas. am dros Cven ZiriTadad gronlandis (2003) mosazrebebs
vevaSi nawilobrivi qula mainc
daveyrdnobiT. yuradRebas gavamaxvilebT aseve im faqtorebze, romlebic
miiRon. rogor fiqrobT, xSi-
ria Tu ara nawilobrivi qulis
Tavs iCenen eseis saxiT Catarebul gamocdaze moswavleTa Sefasebisas da
dawera Sefasebis praqtikaSi? am problemaTa daZlevis saSualebebze.
imis gaTvaliswinebiT, rom Ria
SekiTxvebi moicavs masalis mx- SeCerdiT dafiqrdiT dawereT SeafaseT pophemis mier SemoTava-
olod SezRudal nawils, aris
zebuli ori saxis Ria SekiTxva (2005a. gv. 172-173)
Tu ara es praqtika mosawoni an
gamarTlebuli?
1. (saSualo skolis done) axlaxan nanaxi videomasaliT Tqven Semog-
Tavazes sami yvelaze farTod gavrcelebuli reklama. ra klasikuri
propagandis romeli meTodia mocemuli samive maTganSi?
2. (saSualo skolis done) gaixseneT maTematikis gakveTilebi da saSin-
ao davalebebi bolo 12 kviris ganmavlobaSi. ra daskvnebis gakeTeba
SegiZliaT maTgan? pasuxi erT gverdze meti ar unda iyos.
762
cxrili 15.3
mokle pasuxi SeuZlia mokle droSi bevri faqtis Znelia kompleqsuri cod-
Semowmeba da gamocda. mSvenieri nis gazomva. xSirad orazrova-
formatia maTemati- kisaTvis. aseve nia.
amowmebs gaxsenebis unars.
wyaro: Classroom Teaching Skills, Seventh Edition by James Cooper. Copyright © 2003 by Houghton Mifflin Company.
Adapted with permissio
763
zerele midgomia problemebi. Tu es SesaZlebelia, kargi iqneboda pirve-
li nabiji yofiliyo niSnis daweris kriteriumebis an rubrikis (amis Ses-
axeb mogvianebiT mets visaubrebT) konstruireba da maTi moswavleTaTvis
gaziareba. maSinac ki, roca moswavleebs gamocdisas eZlevaT garkveuli
arCevani, maswavlebels SeuZlia gadawyvitos, ra saxis informacias unda
Seicavdes pasuxi. aq mocemulia tenbrinkis (2003) magaliTi
kiTxva: eTanxmebiT Tu ara Semdeg gancxadebas: samoqalaqo omebi
saWiroa qveynis ganviTarebisaTvis. CamoTvaleT Tqveni ar-
gumentebis gasamyarebeli mizezebi; da moiyvaneT magaliTebi
istoriidan.
Sefasebis rubrika: yvela pasuxi, dakavebuli poziciis miuxedavad,
unda moicavdes (1) poziciis cxad formulirebas; (2) sul mci
re xuT logikur mizezs; (3) sul mcire oTx magaliTs istori-
idan, romlebic cxadad amtkiceben mosazrebas.
rogorc ki Tqven gaacanobT klass pasuxebTan dakavSirebul Tqvens
molodins, SegiZliaT daweroT niSnebi eseis sxvadasxva nawilSi. niSnis
dawera SegiZliaT agreTve pasuxis organizebasa da eseis Sinagan konsis-
tenciaSi. Tqven SeiZlebagaakeToT Sefaseba rogorc niSnis daweriT 1-dan
5-mde, aseve A.B.C. . . qulebiT da daaxarisxoT namuSevrebi saqaRaldeebSi
niSnebis mixedviT. saboloo nabiji unda iyos TiToeul saqaRaldeSi na-
muSevrebis Sedareba, raTa kidev erTxel SeamowmoT, rom isini erTi do-
nisaa. es teqnika dagexmarebaT darwmundeT Tqveni Sefasebis samarTliano-
basa da akuratulobaSi.
roca afasebT esses saxiT Catarebuli gamocdis Sedegebs, ramdenime
Ria SekiTxviT, ufro Wkvianuri iqneba, Tu jer SeasworebT erTi kiTxvis
yvela pasuxs da Semdeg gadaxvalT momdevno kiTxvaze. es Tavidan agac-
ilebT moswavlis erTi pasuxis xarisxisgan miRebuli gavlenis qveS mo-
qcevas misi Semdegi pasuxis gasworebisas. mas Semdeg, rac daasrulebT
pirveli sakiTxis kiTxvas da niSniT Sefasebas, aurieT furclebi raTa ar
moxdes ise, rom erTi da igive moswavle an pirvel rigSi Sefasdes (roca
Tqven met dros xarjavT ukukavSirze da ufro mkacr standartebs iy-
enebT) an yvelaze bolos (roca daRlili xarT ukukavSiris weriT da
ufro modunebuli standartebis Semowmebisas). mizans ukeTesad miaR-
wevT, Tu sTxovT moswavleebs furcels ukana gverdze daaweron saxeli
da gvari, raTa niSani anonimurad daiweros. samarTlianobis saboloo da-
dastureba iqneba, Tu sxva maswavlebels SeamowmebinebT namuSevrebs, is-
eTs, romelmac kargad icis Tqveni miznebi da ar icis Tqven mier dawerili
niSnebi. es Tqven mogcemT faseul informacias im midrekilebebis Sesaxeb,
romelic SeiZleba gqondeT.
axla, roca Cven ganvixileT rogorc obieqturi testireba, ise esse/
Ria kiTxvebiT gamocda, SegviZlia erTmaneTs SevadaroT sxvadasxva mid-
gomaTa magaliTebi. 15.3 cxrilSi warmodgenilia TiToeulis dadebiTi da
uaryofiTi mxareebis Sejameba.
764
aris saswavlo gegmaze kontroli, azrovnebisa da problemis gadaWris ma- daukavSireT PRAXIS IITM-s
da ganavrceT
givrad aqcentis gakeTeba faqtebis codnasa da gaxsenebaze. amgvar kriti-
avTentikuri testebi (II, CI,
kas Zalian cota maswavlebeli Tu SeewinaaRmdegeba. maSinac ki, Tu Tqven 2, 4)
mihyvebiT Cvens rekomendaciebs, tradiciuli gamocda mainc SezRudulia. moswavleze koncentrirebul
risi gakeTeba SeiZleba? iqceva Tu ara tradiciuli gamocdebi moZvele- swavlaze yuradRebis gamax-
vilebas Tan mohyva yuradRebis
bul modad alternatiuli Sefasebis doneze? CanarTi `argumenti/kon-
gamaxvileba avTentikur
trargumenti~ dagexmarebaT am kiTxvaze pasuxis moZiebaSi. testebze. gaigeT Sefasebis am
erTi gamosavali testirebis dilemidan, saklaso testirebebSi avTen- formebis mizani, Rirebuleba
tikuri Sefasebis koncefciaTa gamoyenebaa. da dadebiTi mxareebi. aRwereT
maTi maxasiaTeblebi da maT
gamoyenebasTan dakavSirebuli
avTentikuri saklaso Sefaseba potenciuri problemebi.
765
argumenti / kontrargumenti
romelia ukeTEsi _ tradiciuli Tu avTentikuri Sefaseba?
Cven vnaxeT standartuli testebis dadebiTi miRwevisas warmatebis sazomad. xarisxis
da uaryofiTi mxareebi, magram ra xdeba saklaso moTxovna da miReba, rogorc moswavlee-
gamocdebze? sasargebloa Tu ara tradiciuli sa- bis, ise ufrosebis SemTxvevaSi, niSnavs im
varaudopasuxiani testebi da esei/Ria SekiTxvebi samuSaosTan dakavSirebuli standartebis
saklaso SefasebisTvis? formirebas, romelsac vaxorcielebT da
vafasebT. es ki niSnavs molodinis Camoyal-
argumenti tradiciuli testireba sak- ibebas im samuSaos Sesaxeb, romelic xarisxs
laso SefasebisaTvis cudisTvis safuZvels war- saWiroebad aqcevs da ara Sexedulebad. war-
moadgens. moidgineT:
Tavis statiaSi “Standards, Not Standartization: Evok- inglisuris maswavlebeli moswavleTa
ing Quality Student Work”-Si grant viginss (1991) mo- namuSevarebs gasasworeblad aZlevs maT-
hyavs Zlieri argumenti moswavleebisTvis sru- save Tanatolebs da Tan urTavs instruq-
lyofilebis standartebis micemis- xazgasmulia cias: gaasworon auCqareblad da iqamde,
sasargeblod, romelTa saSualebiTac maT SeeZle- sanam daiRlebian, moniSnon, sadamdec gaas-
baT gansajon TavianTi miRwevebi. magram es stan- wores da mxolod amis Semdeg Caabaron mas-
dartebi ar unda iyos maRali niSnebi savarau- wavlebels namuSevari.
dopasuxebian testebze. rodesac standartuli maswavlebeli, romelic moiTxovs rom
testebis Sefaseba standartad iqceva, moswavlee- maTematikis yvela saSinao davaleba Caba-
bs hgoniaT, rom mTavaria mxolod swori pasuxi da rebul iqnas sxva moswavlis (gamsworeblis)
ara am pasuxis gaazreba. viginsi aRniSnavs: xelmoweriT (gasworebis Semdeg), da qulebs
Cven ar SevafasebT qseroqss, bostonis wers rogorc moswavlis sakuTar, ise xel-
simfoniur orkestrs, cincinatis redss moweril namuSevarSi.
(beisbolis gundi) an dom perignonis ve- viginsi momxre iyo iseTi Sefasebisa, romelsac
naxebs arapirdapiri, advilad gamosacdeli aqvs azri da romelic gamoscdis codnas realur-
da saerTo indikatorebis mixedviT. verc am cxovrebiseul situaciebSi. gagebis gazomva Seu-
adgilebze momuSaveebi miaRwevdnen maRal Zlebelia im testebis meSveobiT, romlebic iTxoven
Sedegs, romelime sazogado, usafrTxo moswavlisagan konteqstis gareSe unarebisa da cod-
testi rom gamoiyenebodes standartis nis gamoyenebas. `sxva sityvebiT, ver vityviT, rom
766
rame gvesmis, Tu codnas brZnulad, moqnilad ar unda gansazRvros, ramdenad kargad swavloben
gamoviyenebT garkveuli situaciebisa da sxvadasx- misi moswavleebi Sinaarss, xolo tradiciuli
va konteqstis Sesabamisad~ (Wiggins, 1993, p.200.) testireba gvawvvdis mniSvnelovan informacias
swored Sinaarsis swavlis Sesaxeb.
kontrargumenti tradiciul testebs mniS- testebi aseve faseuli da mniSvnelovania swav-
vnelovani rolis Sesruleba SeuZlia. laSi moswavleTa dakvalianebisa da motivirebi-
fsiqologTa da ganaTleblis muSakTa um- saTvis. arsebobs kvlevaTa masalebi, rom xSiri
ravlesoba eTanxmeba viginsis azrs, rom cxadi, testireba xels uwyobs swavlasa da gaxsenebas.
maRali avTentikuri standartebis dadgena mniS- metic, moswavleebi mets swavloben klasSi xSiri
vnelovania, magram bevrs aseve sjera, rom am pro- testirebiT, vidre zogjer CatarebuliT (Demp-
cesSi SeiZleba tradiciul testebic sasargeblo ster, 1991).
iyos. swavla SeiZleba marTlac ufro metia, vidre
swori pasuxebis codna, magram swori pasuxebic rogoria Tqveni azri?
mniSvnelovania. saskolo ganaTleba azrovnebi- mieciT xma veb-gverdze www.mylabschool.com
sa da problemebis gadaWris swavlasTan erTad
codnasac gulisxmobs, moswavleebs unda hqodeT
raRac, razec ifiqreben – faqtebi, ideebi, kon-
cefciebi, principebi, Teoriebi, axsnebi, argu-
mentebi, suraTebi, mosazrebebi. kargad Sedgenil
tradiciul testebs SeuZliaT efeqturad Seafa-
son moswavleTa codna (Airasian, 2005). ganaTlebis
sferos zogierTi warmomadgeneli Tvlis, rom
tradiciul testirebas imaze didi mniSvneloba wyaro: “Standards Not Standardization,” by G. Wiggins,
unda eniWebodes, vidre dRes aqvs. saganmanaTleb- Educational Leadership, 48, (5), pp.18-25. Copyright © 1991 by
lo kursis analitikosebi fiqroben, rom amerikel American Association for Supervision and Curriculum Devel-
moswavleebs, bevri sxva ganviTarebuli qveynis opment. ibeWdeba ASCD-s nebarTviT. yvela ufleba daculia.
Association for Supervision and Curriculum Development mas-
moswavleebTan SedarebiT, akliaT codna, radgan
wavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers saR poli-
amerikul skolebSi upiratesoba eniWeba xazgas- tikas da uziarebs saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma mo-
mulia – kritikuli azrovnebis, TviT-Sefasebis, swavlem miaRwios warmatebas. meti informaciisaTvis ix. www.
problemaTa gadaWris process –Sinaarsze metad. ascd.org
Sinaarsis ukeT swavlebisaTvis maswavlebelma
portfolioebi da gamofenebi
avTentikur Sefasebaze yuradRebis ganapiroba ramdenime midgomis
ganviTareba, romlebic dafuZnebulia wardgenis/Sesrulebis (prezenta-
ciis) mizanze _ konteqstis gaTvaliswinebiT. imis magivrad, rom Semoxazon
pasuxebi `faqtobriv~ SekiTxvebze arakonteqsturi situaciebis Sesaxeb,
moswavleebs moeTxovebaT problemebis gadaWra. faqtebi gamoyenebu-
lia im konteqstSi, romlebsac isini exeba – magaliTad, moswavle iyenebs
gramatikis wesebs, raTa kompiuterul kompanias misweros damajerebeli
werili klasis kompiuteruli centrisaTvis kompiuterebis usasyidlod
gamoyofis TxovniT. qvemoT moyvanili testi da misi Sesrulebis nimuSi
moyvanilia Connecticut Core of Common Learning-idan:
bevri adgliobrivi supermarketi irwmuneba, rom yvelaze da-
bali fasebi aqvs. magram ras niSnavs es sinamdvileSi? niSnavs Tu
ara es, rom yvela saxis saqoneli iq dabali fasisaa, Tu es mxolod
garkveul produqtebze vrceldeba? rogor SegiZliaT realurad
767
daukavSireT kvlevas da gaarkvioT, romeli supermarketi dagizogavT ufro met fuls?
ganavrceT Tqveni davalebaa SeadginoT gegma da ganaxorcieloT kvleva am
saklaso Sefasebis gaumjobe-
kiTxvaze pasuxis gasacemad. ra saqonels da produqtebs SeadarebT
sebisaTvis ix.: Stiggins, R. J.
(2001). Assesment crisis: The da ratom? rogor gaamarTlebT Tqveni `nimuSis~ arCevans? ramde-
absence of assessment FOR learn- nad sandoa nimuSi da a.S.? (Wolf, Bixby, Glenn, & Gardner, 1991, p.61).
ing, Phi Delta Kappan, 83, 758-765.
xelmisawvdomia veb-gverdzec: moswavleebi am `testis~ dasrulebisas gamoiyeneben maTematikur cod-
http://www.pdkintl.org/kappan/
nas da procedurebs realuri cxovrebiseuli problemebis gadasaWrelad.
k0206sti.htm
amasTan, maT mouwevT kritikuli azrovneba da damajereblad wera. qvemoT
cxrili 15.4
wyaro: “Teaching to the Authentic Test,” by G.W.Wiggins, 1989, Educational Leadership, 45(7), p.44. Copyright © 1989 by the Association of
Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba nebarTviT.
768
istoriebi swavlis Sesaxeb
xarki swavlebas
`me mindoda ufro avTentikuri, ufro namdvili
Sefaseba - raRac iseTi, rac dakavSirebuli iqneboda
Cvens swavlasa da momavalTan.~
769
sqema 15.1
wyaro: `What Makes a Portfolio a Portfolio?” by F.L. Paulson, P. Paulson, and C. Meyers, 1991, educational Lead-
ership, 48,5, p.63. Copyright © 1991 by the Association for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba
nebarTviT.
770
cxrili 15.5
wyaro: Meaningful Assessment: A Meaningful and Cooperative Process by D.W. Johnson and R.T. Johnson. Published by Allyn and Bacon,
Boston, MA. Copyright © 2002 by Pearson Eductaion. adaptirebulia gamomcemlis nebarTviT.
771
waagavs gansxvavebas formatul da Semajamebel Sefasebebs Soris.
mimdinare portfolioebi dokumenturad aRbeWdaven swavlas da
aCveneben progress. saukeTeso namuSevris portfolioebi ki axdenen
saboloo miRwevaTa demonstrirebas (Johnson & Johnson, 2002). 15.5 cxrilSi
naCvenebia magaliTebi rogorc individebisTvis, ise jgufebisTvis.
772
sqema 15.2
wyaro: Classroom assessment: Concepts and applications (5th ed.) by P.W. Airasian (2005).
New York: McGraw-Hill, p.251
773
daukavSireT PRAXIS IITM-s da
ganavrceT
gamofena. gamofena aris adamianis samuSao maxasiaTeblebis Sesamowmebeli
portfolios Sefaseba (II C1, 2) gamocda, romelsac kidev ori damatebiTi Strixi aqvs. pirveli aris saja-
portfolios programebis upi- rooba, ase rom, gamofenis momzadebisas moswavleebma unda gaiTvaliswi-
ratesobebis, naklovanebebis, non auditoriac _ am procesSi komunikacia da urTierTgageba arsebiTi
dizainisa da danergvis, aseve
mniSvnelobisaa. meore, gamofenis momzadebas didi dro sWirdeba, radgan
portfolios nimuSebisaTvis
ix. veb-gverdi Teachervision.com
es aris meTli saswavlo programis kulminacia. Tomas gaski da jein beili
(http://www.teachervision.com/ (2001) fiqroben, rom gamofenebi exmareba moswavleebs gaigon, ra Tvisebebi
lesson-plans/lesson-4536.html). unda hqondes karg namuSevrebs da amoicnon es Tvisebebi TavianT sakuTar
produqciasa da demonstraciebSi. moswavleebi maSinac mogebulni rCebian,
rodesac sademonstraciod agroveben TavianT namuSevrebs da ayalibeben
am konkretuli arCevanis sakuTar axsnas. xarisxis gansjis unars SeuZlia
waaxalisos moswavle ufro cxadi da zusti miznebis dasasaxad.
774
gor gamoiyureba an rogor JRers garkveul sferoSi kargi xarisxis namuSe- daukavSireT sxva Tavebs da
vari. maT winaswar icia, ra aris mosalodneli. roca moswavleebi iReben ganavrceT – imis gasagebad,
rogor SeiZleba gamoiyeno Se-
garkveul gamocdilebasa da praqtikas Sefasebis rubrikebis Sedgenasa da
qeba efeqturad ix.Tavi me-^6;
gamoyenebaSi, maTi samuSao da swavla umjobesdeba. qvemoT moyvanil nax- iq mocemuli rekomendaciebi
ze 15.3 mocemulia TanamSromlobiT saswavlo jgufebSi wvlilis moswav- werilobiT ukukavSirsac exeba.
leTa TviTSefasebisa da TanatolTa Sefasebis formebi.
daukavSireT swavlebas/port-
folios da ganavrceT – moax-
sandooba, validoba, ganzogadeba. radganac msjeloba TamaSobs centra dineT rubrikaTa ganviTrebis
lur rols asrulebs prezentaciaSi, sandoobis, validobisa (damajere- Sesaxeb rekomendaciebis adap-
blobis) da ganzogadobis sakiTxebi mniSvnelovani da arsebiTia. rogorc tacia im asakobrivi jgufisT-
wina TavSi vnaxeT, vermontis portfolioTa ganxilvisas xSirad rTuli vis, romelsac unda aswavloT.
iyo SeTanxmebis miRweva Sefasebaze, ase rom sandooba SeiZleba ar iyos
adekvaturi. Tumca roca Semfaseblebi gamocdilni arian da Sefasebis
rubrikebic kargad ganviTarebuli da rafinirebulia, sandooba SeiZleba
sqema 15.3
wyaro:“The Role of Cooperative Learning in Assessing and Communicating Student Learning” by D.w. Johnson and R.T. Johnson. In ASCD
1996 Yearbook: Communiating Student Learning (p.41), T. Guskey (Ed.). Copyright © 1996 by the Association for Supervision and Curricu-
lum Development. ibeWdeba nebarTviT. yvela ufleba daculia
775
gaumjobesdes (Herman & Winters, 1994; LeMahieu, Gitomer, & Eresh, 1993). sandooba
garkveulwilad umjobesdeba maSin, roca rubrika Semfaseblis yuradRe-
bas amaxvilebs samuSaos mcire ganzomilebebeze da Sefasebis SezRudul
doneebs iZleva asarCevad. Tu Semfaseblebs SeuZliaT daweron mxolod 1,
2, 3, 4 da 5, isini ufro midrekilni arian SeTanxmebisken, vidre maSin roca
maT uwevT arCeva Sefasebis 100-baliani skalidan. ase rom, rubrikebma
SeiZleba miaRwios sandoobas ara imitom, rom isini Tanxmdebian, aramed
imitom, rom rubrikebi zRudavs variantebs da, amrigad, zRudavs cvlile-
bas SefasebaSi (Mabry, 1999).
rac Seexeba validobas, arsebobs monacemebi, rom portfolios Se-
fasebis safuZvelze `ostat~ mwerlebad miCneuli moswavleebi weriTi
Sefasebis standartebis mixedviT nakleb unarianebad arian miCneul-
ni. Sefasebis romeli forma aris myari xarisxis saukeTeso amsaxveli?
am kiTxvaze Zalian cota kvlevaa Catarebuli, amitom Znelia zustad
raimes mtkiceba (Herman & Winters, 1994). amasTan, rubrikebi SemuSavebulia
specifikuri davalebebis Sesafaseblad. rubrikaTa gamoyenebis Sede-
gebs ar SeuZlia winaswar gansazRvron prezentaciis sxva Sedegebi, garda
mcire davalebebisa, ase rom, Cven ar viciT mcire davalebisas moswavlis
prezentacia? ganzogaddeba Tu ara ufro moculobiT davalebaze farTo
sferoze (Haertel, 1999; McMillan, 2004).
776
rekomendaciebi: Sefasebis rubrikis ganviTareba
1. SexedeT nimuSebs: aCveneT moswavleebs kar- is rubrika gamoiyeneT moswavleTa Sefasebi-
gi da arc ise kargi samuSaos magaliTebi. sas, romelsac moswavleebi iyenebdnen erT-
gansazRvreT maxasiaTeblebi, romlebic sa- maneTis Sefaseblisas.
musaos av-kargs ganapirobebs. SeniSvna: pirveli punqti SeiZleba saWiro iyos
2. CamoTvaleT kriteriumebi: gamoiyeneT ni- mxolod maSin, roca Tqven sTxovT moswav-
muSTa Sedareba maralxarisxianad miCneuli leebs CaerTon maTTvis ucnobi davalebis
samuSaos kriteriumebis CamosaTvlelad. SesrulebaSi. mesame da meoTxe punqtebi sa-
3. CamoayalibeT xarisxis gradaciebi: aRwereT sargebloa, magram did dros moiTxovs. Sei-
xarisxis saukeTeso da yvelaze uaresi do- giZliaT isini Tavad SeqmnaT, gansakuTrebiT
neebi, Semdeg SeavseT Sua doneebi saerTo im viTarebaSi, Tu Tqven rubrikebs garkveu-
problemebis Sesaxeb Tqvens codnasa da arc li drois manZilze ukve iyenebdiT. rubrike-
ise karg samuSaoze warmoebul diskusiebze bze dafuZnebul SefasebaSi gamocdil klass
dafuZnebiT. SeuZlia gaamartivos procesi ise, rom is
4. ivarjiSeT modelebze: gamoayenebineT mo- iwyebodes kriteriumebis CamoTvliT, ris
swavleebs rubrikebi 1-el punqtSi naCvenebi Semdegac maswavlebeli Camowers xarisxis
nimuSebis Sesafaseblad. gradaciebs, gadaxedavs maT moswavleebTan
5. gamoiyeneT TviTanalizi da TanatolTa ana- erTad, gaakeTebs Sesworebebs, Semdeg gamoi-
lizi: mieciT moswavleebs TavianTi davale- yenebs TviTSefasebas, TanatolTa da maswav-
bebi. maTi muSaobisas drodadro SeaCereT leblis Sefasebas.
isini TviTSefasebisa da TanatolTa Se- damatebiTi informaciisaTvis ix.: http://pareon-
fasebisaTvis. line.net/getvn.asp?v=7&n=25
6. gaaswore: yovelTvis mieciT moswavleebs dro statia moicavs ramdenime links, maT Soris
TavianTi namuSevrebis gasasworeblad dafuZ http://www.teach-nology.com/web_tools/rubrics/ da
nebuli unda iyos im ukukavSirze, romelsac http://rubustar.4teachers.org/, romelic saSualebas
isini iReben me-5 punqtis Sesabamisad. iZleva SeqmnaT da gardaqmnaT rubrikebi Tqveni
7. gamoiyeneT maswavleblis Sefaseba: Tavadac klasisaTvis.
777
roca es maswavlebeli moswavleTa dRiurebs kiTxulobda, mixvda, rom
bevri moswavlis sawyisi mosazrebebi xaxunis, aqseleraciisa da bgeris
gavrcelebis siCqaris Sesaxeb efuZneboda maT pirad gamocdilebas da
ara samecniero azrovnebas. swavlebisadmi misi midgoma unda Secvlili-
yo. maswavlebeli verasdros mixvdeboda cvlilebebis saWiroebas, Tu ar
waikiTxavda dRiurebs (Banks, 2005).arsebobs kidev mravali sxvadasxva saxis
Canawerebi Tu dakvirvebebi moswavleTa wardgena/Sesrulebis, Sefasebis
skalebisa da CamonaTvalTa Sesaxeb. yovelTvis, roca maswavleblebi svamen
SekiTxvebs an akvirdebian, rogor asruleben moswavleebi davalebas, isini
axdenen araformalur Sefasebas. ix. 15.6. cxrilSi Tavmoyrilia Sefasebis
sxvadasxva meqanizmebis gamoyenebis dadebiTi da uaryofiTi mxarebi. am
Tavis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani Setyobineba aris Sefasebis meqa-
nizmisa da samiznis erTmaneTTan misadageba.
778
cxrili 15.6
wyaro: Where Is Our Assessment Future and How Can We Get There? by R. J. Stiggins. In R. W. Lissitz, W. D. Schafer (Eds.), Meaningful Assess-
ment: A Meaningful and Cooperative Process. Published by Allyn & Bacon, Boston, MA. Copyright © 2002 by Pearson Education. adaptirebu-
lia gamomcemlis nebarTviT.
warumateblobis efeqti
SeiZleba vinme fiqrobdes. rom skolaSi dabali niSnebi da warumate-
bloba aucileblad Tavidan unda iqnas acilebuli. magram es situacia
arc ase martivia.
779
cxrili 15.7
wyaro: “Using student-involved classroom assessment to close achievement gaps,” by R. Stiggins and J. Chappuis, Theory Into Practice, 44,
2005, p.16. ibeWdeba Lawrence Erlbaum Associates, Inc. and R. Stiggins-is nebarTviT.
780
isoT moswavleebi, gascdnen TavianTi inteleqtualuri xedvis
farglebs da mivceT maT sakuTari SecdomebiT swavlis privilegia.
yovel klasSi unda arsebobdes Semwynarebloba Secdomebis mimarT
swavlis/Sefasebis sazomi permanentuli warmatebis nacvlad Tan-
daTanobiTi warmateba unda gaxdes (1990, gv. 23).
warumateblobis raRac done SeiZleba sasargebloc iyos moswavleTa daukavSireT kvlevas da
umetesebisaTvis. gansakuTrebiT, Tu maswavleblebi exmarebian moswav- ganavrceT
aq mocemulia klasSi dato-
leebs muxlCauxrel Sromasa da gaumjobesebas Soris kavSiris danaxvaSi.
vebis Sesaxeb Catarebuli
warumateblobisagan moswavleebis dacvis Zalisxmeva da warmatebis ga- ramdenime kvleva
rantireba sapirispiro Sedegebis momtani SeiZleba gaxdes. metic, rac
Beebe-Frankenberger, M., Bocian,
ufro unariani arian Tqveni moswavleebi, miT ufro mniSvnelovani da ga-
K.L., MacMillan, D.L., & Gresham,
momwvevi iqneba daexmaroT maT `warmatebiT CaWraSi~ (Foster, 1981). qerol F.M. (2004). akademouri defi-
tomlinsoni, diferencirebuli instruqciis eqsperti, amas Semdegnai- citis mqone meoreklaseli
rad ayalibebs: `moswavleebi, romelTac saswavlo istoriebma aswavla, moswavleebis klasifikacia:
TiTqos srulyofileba SeiZleba miiRweul iqnes minimaluri ZalisxmeviT, maxasiaTeblebi, romlebic
ganasxvavebs klasSi darCenil
ver swavloben Zalisxmevis gafarToebas da mainc fiqroben, rom maRali
moswavleebs mesame klasSi
niSnebi maTi oficialuri uflebaa~ (2005, p.266). gadayvanilebisgan. Journal
of Educational Psychology. 96,
klasSi darCena. aqamde Cven vsaubrobdiT im efeqtebze, rac testirebaSi 204-215.
CaWras da, SesaZloa, sagnis darCenas mohyveba. magram ra xdeba Tu saer- Shepard, L.A., & Smith, M.L.
Tod klasSi darCebi? skoladamTavrebulTa daaxloebiT 20%, sabavSvo (1990). Synthesis of research on
baRidan moyolebuli minimum erTxel mainc darCenila klasSi, ufro xSir- grade retention. Educational Lead-
ad dawyebiT klasebSi (Kelly, 1999). darCenili moswavleebi, rogorc wesi, ership, 47 (8). 84-88
ZiriTadad mamrobiTi sqesis, erovnuli umciresobis jgufebis warmomad- MacCoy, A.R., & Reynolds, A.J.
genlebi da Raribi ojaxebidan arian (Beebe-Frankenberger, Bocian, MacMillan, & (1999). Grade retention and school
performance: An extended investi-
Gresham, 2004).
gation. Journal of School Psychol-
kvlevaTa umravlesobiT dadginda, rom klasSi darCena asocirebulia ogy, 37, 273-298.
xangrZliv warumateblobasTan, rogoricaa skolisTvis Tavis danebeba,
Vitaro, F., Brendgen, M., & Trem-
dapatimrebis maRali maCvenebeli, samuSaos povnis naklebi Sansi, sakuTar
blay, R.E. (1999). Prevention of
SesaZleblobebsa da RirsebebSi daurwmunebloba da misT (Grissom & Shepa- school dropout through the reduc-
rd, 1989; Jimerson, Anderson, & Whipple, 2002). kvlevebis mixedviT, moswavlee- tion of disruptive behaviors and
bis akademiuri moswreba umjobesdeba, roca isini CamorCenis miuxedavad school failure in elementary school.
klasidan klasSi mainc gadadian. magaliTad, 29 darCenili da 50 dabali Journal of School Psychology, 37,
205-226.
moswrebis, magram klasidan klasSi gadayvanil moswavleze Catarebul
xangrZliv ganmeorebad kvlevaSi Sein jimersonma aRmoaCina, rom wlebis
Semdeg, darCenil moswavleebs, ganaTlebisa da dasaqmebis kuTxiT ufro
dabali Sedegebi aqvT, vidre klasidan klasSi gadayvanilebs. darCenili
moswavleebi ufro xSirad anebebdnen skolas Tavs, dabalanazRaureba-
di samuSao hqondaT da damqiraveblebic maT nakleb kompetenturebad
Tvlidnen. maSin, roca dabali moswrebis mqone, magram klasidan klas-
Si gadayvanili moswavleebi 20 wlis asakSi sakontrolo jgufis axal-
gazrdebisgan gansxvavebiT, yvela dasaqmebuli iyo.
klasSi datoveba gulisxmobs, rom, am moswavleebs, ubralod, meti
dro sWirdebaT da isini unda wamoewion masalas. magram kalifor-
niaSi Catarebulma erTma kvlevam aRmoaCina, rom meore klasis Sem-
deg darCenil moswavleebs saSualod igive IQ qula ugrovdebodaT,
rac im moswavleebs, romelTaTvisac specialuri saganmanaTleblo
moTxovnebis safuZvelze ufro intensiuri swavlisTvis sagangebo
programebia Sedgenili. metic, klasSi darCenilTa 20%-is IQ testis
qulebi im intervalSi moeqca, romelic klasificirdeboda, rogorc
Tandayolili Wkuasustoba (Beebe-Frankenberger da sxvebi, 2004). ase rom,
rogorc Cans, mcdaria mosazreba, rom es moswavleebi saxis swavlebisgan
781
moswavleebs xSirad sWirdebaT
daxmareba imis gasarkvevad,
ratom aris maTi pasuxebi
araswori; amgvari ukukavSiris
gareSe savaraudoa, rom maT
msgavsi Secdomebi gaimeoron.
ukukavSiris efeqti
ukukavSiris Sesaxeb Catarebuli ramdenime kvlevis Sedegebi See-
sabameba warmatebuli an konstruqciuli warumateblobis cnebas. am
kvlevebma daaskvna, rom ufro sasargebloa moswavleebs auxsna, ratom
cdebian, raTa maT iswavlon ufro Sesaferisi strategiebi (Bangert-Drowns,
Kulik, Kulik & Morgan, 1991). moswavleebs xSirad esaWiroebaT daxmareba,
daukavSireT sxva Tavebs
da ganavrceT rom mixvdnen da gaarkvion, ratom aris maTi pasuxebi araswori. amgvari
ukukavSiris gareSe, maT SeiZleba igive Secdoma xelmeored dauSvan. ma-
ix. Tavi 6, sadac ganxilulia
Seqebis efeqtianad gamoy-
gram aseTi saxis ukukavSirs iSviaTad aqvs adgili. erT-erTi kvleviT
eneba. es rCevebi werilobiTi dadginda, rom maswavlebelTa mxolod 8% amCnevda erTi da imave saxis
ukukavSiris drosac SeiZleba Secdomebs moswavleTa ariTmetikul gamoTvlebSi da atyobinebda maT
gamoiyenoT. amis Sesaxeb (Bloom & Bourdon, 1980).
782
ra maxasiaTeblebi aqvs efeqtur werilobiT ukukavSirs? ufrosi asa-
kis moswavleebTan (dawyebiTi skolis bolo klasebidan saSualo skolis
bolomde _ X klasis CaTvliT) werilobiTi komentarebi gansakuTrebiT
sasargebloa, roca isini individualizebulia da warmoadgens kon-
struqciul kritikas. es niSnavs, rom maswavlebelma unda gaakeTos spe-
cialuri komentari Secdomebze an araswor strategiebTan dakavSirebiT,
magram es kritika unda daabalansos maTi gamosworebis Taobaze Tavisi
mosazrebebiT da agreTve namuSevris dadebiTi aspeqtebis aRniSvniTac
(Butler & Nisan, 1986; Guskey & Bailey, 2001). meeqvse klasis maswavleblebTan
muSaobisas maria elavarma da lin kornom (1985) aRmoaCines, rom ukukav-
Siri dramatulad gaumjobesda, roca maswavleblebi gzamkvlevad am oTx
kiTxvas iyenebdnen: `ra aris mTavari Secdoma? ra aris am Secdomis Sesa-
Zlo mizezi? rogor SemiZlia davexmaro moswavles, rom SemdegSi es Sec-
doma aRar dauSvas? ra gaakeTa moswavlem kargad, rac SemiZlia aRvniS-
no?” (gv. 166). aq mocemulia maswavlebelTa werilobiTi komentarebis is
magaliTebi, romlebic moswavleebisTvis sasargeblo aRmoCnda (Elawar &
Corno, 1985, p.164):
xuan, Sen ici rogor gamoTvalo procenti, magram am SemTxvevaSi daukavSireT swavlebas/
angariSi arasworia. Tavadac xom xvdebi, sad gaqvs Secdoma daSve- portfolios da ganavrceT
Sefasebis sxvadasxva rolis
buli? (maswavlebels xazgasmuli aqvs Secdomebi).
gaTvaliswinebiT, ra nak-
lovaneba aqvs testis Sedege-
Sen ici, rogor amoxsna es amocana – formula sworia – magram Sen
bze ramdenime kviris Semdeg
ar giCvenebia, rom gaige, rogor SeiZleba erTi wiladis meoreze msjelobas? ra naklovaneba
namravli aRmoCndes orive wiladze naklebi ( ½ x ½ = ¼). aqvs moswavleTa qulebis fur-
clis gacnobas, Tu konkretul
aseTi saxis komentarebs SeuZlia daexmaros moswavleebs Seasworon pasuxebs ar ganvixilavT?
Secdomebi da daafason kargi namuSevari, progresi da mzardi unarebi.
niSnebi da motivacia
Tu Tqven moswavleebis motivirebisaTvis niSnebs eyrdnobiT, maSin daukavSireT swavlebas/
jobs erTxel kidev dafiqrdeT (Smith, Smith, & De Lisi, 2001). Tqvenma Sefasebam portfolios da ganavrceT
SeiZleba Tu ara Sefaseba
xeli unda Seuwyos moswavleebis swavlis motivacias – da ara ubralod gamoviyenoT yvela moswavlis
niSnis misaRebad muSaobas. magram realurad arsebobs ki gansxvaveba niS- motivaciisaTvis? ra gansaz-
nisaTvis da swavlisaTvis muSaobas Soris? pasuxi nawilobriv damokide- Rvravs mamotivirebelia Tu
bulia imaze, rogor aris niSani gansazRvruli. rogorc maswavlebelma, ara Sefaseba? rogor SeiZleba
maswavlebelma ise gamoiyenos
Tqven SeiZleba niSani gamoiyenoT Tqveni moswavleebis im saxis swavlisT- Sefaseba, rom imedgacruebis
vis, romelic Tqvens saganSi miznad gaqvT dasaxuli. Tu Tqven cdiT cod- nacvlad motivacia gamoi-
nis martiv magram detalur dones, Tqven SeiZleba aiZuloT moswavle wvios?
gaakeTos arCevani kompleqsur swavlasa da karg niSans Soris. magram
rodesac niSnebi asaxavs gonivrul swavlas, niSnisTvis da swavlisTvis
muSaoba erTi da igive xdeba. dabolos, maRal niSnebs SeiZleba hqondes ra-
Rac fasi, rogorc jildos an iniciativas swavlaSi CarTvisaTvis. dabali
niSnebi, rogorc wesi, ver waaxalisebs met Zalisxmevas. moswavleebi, rom-
lebic dabal niSnebs iReben, ZiriTadad advilad nebdebian, sxvebs adana-
Sauleben, fiqroben, rom es `suleluri~ samuSaoa. an kidev, grZnoben pa-
suxismgeblobas dabali niSnis mimarT, magram fiqroben, rom ar SeuZliaT
mis gamosworeba. maT guli utydebaT rogorc sakuTar Tavze, ise skolaze
(Tomlinson, 2005b). cudi niSnis daweris nacvlad, Tqven SegiZliaT CaTvaloT
namuSevari dausruleblad da moswavleebs daexmaroT mis Sesworebasa da
gaumjobesebaSi. SeinarCuneT maRali standartebi da mieciT moswavleebs
Sansi miaRwion am standartebs (Guskey, 1994; Guskey & Bailey, 2001)
783
motivaciis kidev erTi efeqti Tavs iCens saSualo skolis damTavrebi-
sas, Sejibrisa gamosamSvodobebeli sityvis warmoTqmaSi. xandaxan mo-
swavleebi da mSoblebi pouloben am SejibrSi win wawevis Wkvianur gzebs
– magram am strategiebs cota ram Tu aqvs saerTo swavlasTan. rogorc
tomas guski da jein beili (2001) aRniSnaven, rodesac gamosamSvidobebe-
li sityvis warmomTqmeli konkurentebs uswrebs mxolod – iT, ramdenad
gonivrulia swavla am gansxvavebis miRma? zog saSualo skolas axla hy-
avs gamosamSvidobebeli sityvis mravali warmomTqmeli –ramdenic maRali
standartebis farglebSi Tavsdeba – radgan am skolebSi fiqroben, rom
pedagogebis saqmea `ara niWis amorCeva, aramed misi ganviTareba~ (Guskey &
Bailey, 2001, p. 93).
rekomendaciebSi Tavmoyrili da mokled Sejamebulia is efeqtebi, rac
aqvs niSnebs moswavleebze.
784
rekomendaciebi: niSnebis gadamwyveti efeqtebis minimumamde dayvana
erideT maRali niSnebisa da Seqebis `gadanax- daabalanseT werilobiTi da sityvieri uku-
vas~ iseTi pasuxebisaTvis, romlebic eTanx- kavSiri.
meba Tqvens ideebs an saxelmZRvaneloSi mo-
cemul azrebs. magaliTebi
1. umcrosi asakis moswavleebTan gaakeTeT
magaliTebi mokle, cocxali komentarebi, SedarebiT
1. dawereT umaRlesi qulebi swor da kreati- ufrosi asakis moswavleebs ki mieciT ufro
ul pasuxebSi. vrceli werilobiTi axsna-ganmartebebi.
2. SeikaveT Tavi Tqveni azris gamoTqmisagan 2. Tu naweris Sefaseba imaze dabalia, vidre
manamde, sanam ar gamoaSkaravdeba sakiTxis amas moswavle eloda, darwmundiT, rom ase-
yvela mxare. Ti dabali niSnis mizezi cxadi da gasagebia.
3. xeli SeuwyveT moswavleebs SekamaTebisa da 3. moargeT komentarebi moswavlis individu-
sakuTari, mocemulis sawinaaRmdego azris alur wardgena/Sesrulebas. erideT erTi
gamoTqmis unaris gamomuSavebaSi, raciona- da imave frazis gameorebas.
lurobisa da produqtiulobis farglebSi. 4. aRniSneT specifikuri Secdomebi, am Sec-
4. dawereT naxevari niSani naxevrad swor domaTa SesaZlo mizezebi, samuSaos gaum-
pasuxebSi. jobesebis mosazrebebi da kargad Sesrule-
buli samuSao.
darwmundiT, rom moswavles realuri Sansi
aqvs iyos warmatebuli, gansakuTrebiT maSin, gaxadeT niSnebi rac SeiZleba gonivruli
roca is iwyebs axali samuSaos.
magaliTebi
magaliTebi 1. niSnebi daukavSireT mniSvnelovani miznebis
1. CautareT moswavleebs wpretesti, raTa daZlevas.
darwmundeT, rom maT winapirobis saxiT 2. mieciT davalebebi swavlis gaumjobesebi-
aqvT aucilebeli SesaZleblobebi. saTvis da ar SeafasoT isini.
2. mieciT moswavleebs SesaZlebloba niSnis 3. CaatareT eqsperimentebi portfolioebsa
asamaRleblad xelaxla Caabaron testebi, da prezentaciebTan dakavSirebiT.
magram darwmundiT, rom axali testi ise-
Tive Znelia, rogoric Tavdapirveli. daafuZneT niSnebi erTze met kriteriumze
3. CaTvaleT warumatebeli Zalisxmeva `aras-
rulad~ da waaxaliseT moswavleebi Sede- magaliTebi
gebis gamosworebisa da gaumjobesebisaT- 1. gamoiyeneT esse/Ria SekiTxvebis formati,
vis. iseve rogorc savaraudopasuxiani testebi.
4. Sefasebis bolo stadiaze niSnebi dawereT 2. SeafaseT zepiri moxsenebebi da saklaso
upiratesad samuSaos mixedviT, Sefasebis prezentaciebi.
sawyis stadiaze ki moswavleebi amuSaveT
Sefasebis gareSe.
785
sqema 15.4
wyaro: “Reporting Methods in Grades K-8”, by K. Lake and K. Kafka. In ASCD 1996 Yearbook: Communicating Student Learning (p.104), T.
Guskey (Ed.). Copyright © 1996 by the Association for Supervision and Curriculum Development. ibeWdeba ASCD-s nebarTviT. yvela
ufleba daculia. Association for Supervision and Curriculum Development maswavlebelTa msoflio erTobaa, romelic mxars uWers
saR politikas da uziarebs saukeTeso gamocdilebas, raTa yovelma moswavlem miaRwios warmatebas. meti informaciisaTvis
ix. www.ascd.org
786
kriteriumze orientirebul SefasebaSi niSani warmoadgens miRweva- daukavSireT PRAXIS IITMMM-s
Ta CamonaTvals. Tu kursisaTvis dasaxuli iqneba cxadi da zusti miznebi, da ganavrceT
gqodeT imis unari, rom
maSin niSani warmoadgens mizanTa garkveul raodenobas, romelsac moswav-
gansazRvroT kriteriumsa da
lem warmatebiT miaRwia. roca Sefaseba kriteriumzea orientirebuli, normaze orientirebuli Se-
TiToeuli niSnis kriteriumi, rogorc wesi, winaswar aris cnobili. amis fasebaTa sistemebi. moaxdineT
Semdeg ukve moswavlezea damokidebuli sasurveli niSnis miReba. Teori- TiToeuli maTganis magaliTiT
ulad am sistemaSi yvela moswavle miiRebs A-s, Tu miaRwevs kriteriums. identificireba da axseniT
orive sistemis dadebiTi da
kriteriumze orientirebul Sefasebis dadebiTi mxare aris is, rom mas
uaryofiTi mxareebi. aRwereT
SeuZlia daakavSiros erTmaneTTan moswavlis Sefaseba da cxadad gansaz- am SefasebaTa efeqtebi moswav-
Rvruli instruqciuli miznebi. zogi tipis skolaSi ganviTarebulia in- leebze.
formaciis miwodebis sistema, sadac moswrebis baraTebSi CamoTvlilia
miznebi da msjeloba imis Sesaxeb, rogor miaRwia moswavlem TiToeul maT-
gans. es ganxilva xdeba instruqciis TiToeuli punqtis dasrulebi-
sas. qvemoT mocemulia 15.4 cxrili, romelSic naCvenebia dawyebiTi
klasebis moswrebis baraTi. is aCvenebs urTierTobas Sefasebasa da
orientirebul miznebs Soris. axla SevamowmoT Sefasebis ramodenime
popularuli sistema
787
dasaswavli da ra codna miiRo TiToeulma moswavlem (Popham, 2005 a). es pi-
robebi iSviaTad sruldeba, maSinac ki, roca niSnebis dawerisas maswavle-
blebi iyeneben e.w. `CamoWris~ wertils, TiTqos gazomva iseTi akuratuli
iyos rom erTqulian gansxvavebasac ki mniSvneloba hqondes.
Tu motyuvdebiT moCvenebiTi safrTxeebiT an absoluturi pro-
centebiT, Tqveni sakuTari niSnis weris filosofia, am sistemaSic ki
agrZelebs moqmedebas. vinaidan dRes ufro metad dainteresebulni
arian specifikuri miznebiT da kriteriumze orientirebuli SefasebiT
gansakuTrebiT dawyebiT klasebSi, warmoiSvamoswavlis progresis Se-
fasebis ramdenime alternatiuli meTodi, winaswar gansazRvruli kri-
teriumebis winaaRmdeg.
788
rekomendaciebi: Sefasebis nebismieri sistemis gamoyeneba
auxseniT Sefasebis Tqven mier gamoyenebuli siste- 2. axseniT araswori pasuxebis mizezebi, gansa-
mis arsi moswavleebs semestris dasawyisSive da kuTrebiT moaruli araswori pasuxebisa.
regularulad SeaxseneT maT amis Sesaxeb. 3. rogorc ki moswavleebi daasruleben testze
muSaobas, mieciT maT kiTxvebze swori pasuxebi
magaliTebi da miuTiTeT saxelmZRvanelos is gverdebi, sa-
dac ganxilulia pasuxebi.
1. mieciT ufros moswavleebs hendauti, sadac aR-
werili iqneba davalebebi, testebi, Sefasebis
ar SecvaloT niSani _ es unda iyos
kriteriumebi da ganrigi.
Tqveni wesi.
2. umcros moswavleebs ufro martivad auxseniT,
rogor Sefasdeba maTi namuSevari.
magaliTebi
daafuZneT niSnebi cxadad Camoyalibebul go 1. upirveles yovlisa darwmundiT, rom Tqven Se-
nivrul standartebze. giZliaT daicvaT Tqven mier dawerili niSani.
2. SecvaleT kancelaruli da gamoTvlis Secdome-
magaliTebi bi.
1. moswavleebTan erTad cxadad gansazRvreT
erideT mikerZoebas niSnis werisas.
standartebi rubrikebis ganviTarebis saSuale-
biT – gqondeT cudi, kargi da SesaniSnavi samuS-
aoebisa anonimuri magaliTebi wina klasebidan.
magaliTebi
2. ganixileT samuSaos moculoba da Sefasebis 1. sTxoveT moswavleebs daaweron TavianTi sax-
standartebi ufro gamocdil maswavleblebTan. elebi furclis meore gverdze.
3. Sefasebis testirebamde CaatareT ramdenime 2. gamoiyeneT obieqturi qulaTa sistema an sani-
formatuli testireba Sefasebis gareSe, raTa muSo nawerebi esseebis Sefasebisas.
SeityoT moswavleTa SesaZleblobebis Sesaxeb.
4. Tavidapirvelad testebi Tqven TviTonac informirebuli gyavdeT moswavleebi
dawereT, raTa gansazRvroT maTi sirTulis klasSi maTi poziciis Taobaze.
done da dro, rac Tqvens moswavleebs maT Sesas-
ruleblad dasWirdebaT. magaliTebi
1. dafaze CamowereT niSnebis gadanawileba te-
daafuZneT Tqveni niSnebi rac SeiZleba obieqtur
stirebis Semdeg.
dasabuTebasa da sababze.
2. daniSneT periodul konferenciaTa ganrigi, sa-
magaliTebi dac gadaxedavT wina kvirebSi Catarebul samuS-
aos.
1. winaswar dagegmeT, rogor da rodis CaatarebT
testirebas. moswavlis eWvi pasuxis sisworeSi maT sasarge-
2. awarmoeT moswavleTa namuSevrebis portfo- blod gamoiyeneT. gazomvis arc erTi meTodi ar
lio. es SeiZleba sasargeblo iyos moswavlee- gamoricxavs Secdomas.
bTan saubrisas da mSobelTa krebaze.
magaliTebi
darwmundiT, rom moswavleebs esmiT testebis pi-
1. Tuki ar arsebobs obieqturi mizezi, ris gamoc
robebi.
amis gakeTeba ar SeiZleba, dawereT SesaZle-
magaliTebi blobis farglebSi maqsimaluri niSani.
2. Tu bevri moswavle erTsa da imave kiTxvaSi erT-
1. CamowereT pirobebi dafaze nair Secdomas uSvebs, gamoasworeT es SekiTxva
2. sTxoveT ramdenime moswavles testebis piro- da ganixileT misi testidan saerTod amoRebis
bebis axsna. variantic.
3. Tavidan ganixileT sasinji kiTxvebi.
rac SeiZleba male SeasworeT, daabruneT da ga- damatebiTi informaciisaTvis ix. http://teaching.
nixileT sakiTxebi berkeley.edu/bgd/grading.html
wyaro: Problems in Middle and High School Teaching: A
magaliTebi Handbook for Student Teachers and Beginning Teachers
(pp.182-187), by A.M. Drayer, 1979. Boston: Allyn and
1. waakiTxeT moswavleebs, romlebmac kiTxvebs pa-
Bacon. Copyright © 1979 by Allyn and Bacon. adap-
suxebi kargad gasces, TavianTi nawerebi klasis
tirebulia avtorisa da gamomcemlis nebarTviT.
winaSe. gaakeTebineT es sxvadasxva moswavles.
789
son TavianTi namuSevrebi, magram aseve ajildoebs moswav-
leebs pirvelive jerze warmatebis miRwevisaTvis. amasTan,
maswavlebels ar gauCndeba proeqtis aradamakmayofile-
blad Sefasebis survili, radgan moswavleebs SeuZliaT
namuSevris gamosworeba (King, 1979). magram frTxilad iya-
viT, Tu saskolo sistema moiTxovs 5 qulian Sefasebis ska-
las da yvela moswavle SeTanxmebulia da aRwevs umaRles
qulas (gasworebamde Tu mis Semdeg), maswavlebelma Sei-
Zleba isurvos direqtorTan konsultacia, sanam am siste-
miT miRebuli niSnebi gamocxaddebodes. rekomendaciebSi
mocemulia miTiTebebi ideebi imis Taobaze, Tu rogor
gamoiyeno SefasebaTa nebismieri sistema samarTlianad da
gonivrulad.
790
Tqveni mciredi ukmayofileba, romelic Zalian Tavaziani, bejiTi da ara-
problemuri giqmniT, moswavlis davalebiT mis sasargeblod gadawyvitoT
(mag. dauweroT B, C+-is magivrad). im dros roca msgavs situaciaSi Zalian
rTuli moswavle, romelic bejiTi SromiT Tavs arasodes iwuxebda, Se-
fasebisas aucileblad izaralebs (mag., miiRebs, C- is magivrad).
arsebobs samarTlianobis kidev erTi aspeqti. Tu moswavlis niSnebze
uaryofiTad moqmedebs bundovani SekiTxvebi, Znelad wasakiTxi testebi
da sxva davalebaTa gaumarTavi SekiTxvebi, Tu mas niSans akleben saSinao
davalebis SeusruleblobisaTvis, agreTve maSin, roca mis niSanze gav-
lenas axdens testireba,romelic ar asaxas moswavlis codnas, sisxartes
an sxva Seufasebel unarebTan saerTod daukavSirebeli faqtorebi, maSin
adgili aqvs `niSnebis dabinZurebas~. roca maRalfardovani sityvebs an
lamazad gaformebuli ydis gamo niSani izrdeba, maSin niSnebis dabinZure-
ba kidev ufro metad iCens Tavs. niSnebma unda asaxos, ra icis moswavlem,
ra esmis mas an risi gakeTeba SeuZlia gansazRvrul saswavlo miznebTan
mimarTebaSi (Tomlinson, 2005b).
791
reqtori. axlaxan vnaxe. . . .~ mas Semdeg, rac auxsnis mSobels, rac naxa da
Seaqebs moswavles, direqtori gadascems telefons bavSvs, raTa mas See-
Zlos ufro vrclad mSobelTan an mzrunvelTan saubari. yvelani kmayo-
filebi rCebian. Tumca erTi ram unda gaiTvaliswinoT, Tu mSobeli maSinve
ar upasuxebs zars, ar iqneba mizanSewonili misTvis Setyobinebis dato-
veba mogvianebiT gadmogirekoT, radgan mSobelma SeiZleba ifiqros, rom
misi bavSvi daSavda an sxva cudi ram SeemTxva.
roca am direqtors hkiTxes zarebis Taobaze, moswavlis cud qcevas-
Tan dakavSirebuli zarebis Taobaze, man upasuxa, rom aseT zarebs is sas-
wavlo dRis bolosaTvis itovebs xolme. `xSirad me mWirdeba mofiqreba,
konkretulad ras vetyvi mSobels da ra saxis strategiebs vurCev maT.
magram rodesac me vxedav, rom bavSvi raRac SesaniSnavs akeTebs, mindeba
rom amis Sesaxeb mSobels dauyovnebliv Sevatyobino. am dros arasdros
mWirdeba sityvebis awon-dawonva. amas garda, Cemis azriT bavSvisTvis es
ufro mniSvnelovania.
direqtoris zarebma sruliad Secvala am skolis kultura. mSoblebis
monawileobam da CarTulobam saskolo movlenebsa da RonisZiebebSi
umaRles maCvenebels miaRwia da maTi ganwyoba misis jonsonisa da skolis
mTeli koleqtivisadmi iyo saocrad megobruli. Tumca es mciredi ram
aris, magram Zalian Zlieri dadebiTi gavlena iqonia yvelaze.
problemebis gadaWra?
mouwodeT mSoblebs partniorobisaken
testebis SedegTa gaziareba?
im kiTxvebis dasma, romelzec pasuxi gaintere-
sebT?
magaliTebi
klasSi Tqveni `momdevno nabijebis” aRwera? sTxoveT mSoblebs saxlSi gaakontrolon
saxlSi saqmianobis Sesaxeb mosazrebebis ga- klasSi dawyebuli saqmis bolomde miyvana.
moTqma?
dagegmeT damatebiTi kontaqti
daiwyeT da daasruleT kreba dadebiTi
gancxadebiT magaliTebi
miswereT mSoblebs baraTebi an daukavSirdiT
magaliTebi telefoniT, zarebi raTa gauziaroT warmateba
`jeikobs Zalian kargi iumoris grZnoba aqvs.~ damudmivad iyvnen saqmis kursSi. krebebis
`Jizels Zalian moswons masala cxovelebis Sesaxeb meti informaciis misaRebad ix.: http://
Sesaxeb.” www.nysut.org/newmember/survival_conferences.
`iesimi Zalian yuradRebiania sxvebis prob- html
lemebis mimarT~.
792
cxrili 15.8
adaptaciebi magaliTebi
Sefasebis kriteriumTa cvlileba
SeafaseT gaumjobeseba eqstra qulebis miniWebiT Secvale C B-Ti Tu moswavlis jamuri qulebi
sagrZnoblad aris gazrdilia Sefasebis wina
periodTan SedarebiT.
gardaqmeniT saswavlo gegma an gaxadeT igi indi- nawili moswavleebisa amuSaveT gamoklebaze, im
vidualizirebuli. dros roca danarCenebi muSaoben gayofaze.
daurTeT werilobiTi komentarebi, raTa auxsnaT moswrebis cxrilze dawereT, rom moswavlis
Tqven mier gamoyenebuli kriteriumebis arsi. niSani asaxavs misi ganaTlebis individualizeb-
uli programis (I E P) moTxovnebs da ar efuZneba
zogad standartebs.
daumateT informacia maTi yoveldRiuri saqmiano- aRniSneT, rom Tumca moswavlis niSani am Se-
bis Sesaxeb fasebis periodSic igive darCa, yoveldRiuri
Canawerebi gviCvenebs, rom is ufro met maTemati-
kur amocanas xsnida damoukideblad. maswavleb-
lis daxmarebis gareSe.
wyaro: Developing Grading and Reporting System for Student Learning (p.118) by T.R. G. Guskey & J.M. Bailey. Copyright © 2001. ibeW
deba Gowin Press, Inc.-s nebarTviT.
793
dawyebiT klasebSi mSobelTa krebebi xSirad aris mosalodneli kla
sebSi da SeiZleba igive mniSvnelobis iyos saSualo skolis rogorc qveda,
ise zeda klasebSi. cxadia, rac ufro gawafulebi da komunikabelurebi-
arian maswavleblebi aseT urTierTobebSi, miT ukeTesad Caatareben mSo-
belTa krebebs. mosmenisa da problemis gadaWris unarebi, rogorc me-12
TavSi iyo aRniSnuli, SeiZleba gansakuTrebiT mniSvnelovani aRmoCndes.
roca saqme gaqvT gabrazebul an ganawyenebul mSoblebTan an moswavlee-
bTan, darwmundiT, rom marTla gaigeT maTi mRelvarebis mizezi da ara
ubralod maTi sityvebi. atmosfero unda iyo megobruli da msubuqi;
nebismieri mosazreba moswavlis Sesaxeb dafuZnebuli unda iyos faqte-
bze, dakvirvebaze an mis mier Sesrulebuli davalebebidan gamotanil in-
formaciaze. moswavlisgan an mSoblisgan miRebuli informacia unda iyos
konfidencialuri. rekomendaciebi gvawvdis sasargeblo ideebs krebebis
dagegmvisa da Catarebis Sesaxeb.
mravalferovneba
daukavSireT swavlebas/port- ramdenime kvlevam aCvena, rom maswavleblebi naklebs moelian eTnikur
folios da ganavrceT– dauma- umciresobaTa warmomadgenlebisagan da es cru Sexedulebebi gavlenas
teT cxrilebi 15.2, 15.4 da 15.8 axdenes maTi swavlebis meTodebsa da Sefasebaze (Banks, 2005). magaliTad,
Tqveni saswavlo resursebis
lipmenma (1997) aRmoaCina, rom eTnikurad mravalferovani klasebis mas-
fails.
wavleblebi naklebad amJRavneben inovaciebs da ufro tradiciulebi ari-
an instruqtirebisas. cudi Sedegis molodini SeiZleba gamoixatos da-
bali xarisxis namuSevris maRali niSnebiT SefasebaSi. erT-erTi kvleviT
erTmaneTs Seadares erovnuli niSniT gansxvavebuli ori skolis I, III da VII
klasis moswavleebis mier miRebuli Sefasebebi standartul teqstebSi da
maT mierve dagrovili qulebi. aRmoCnda, rom im skolebSi, sadac siRari-
bis maCvenebeli maRali iyo, moswavleebis Sefaseba, saSualod, toli iyo
_ si, xolo im skolebSi, sadac siRaribis maCvenebeli gacilebiT naklebi
794
iyo, moswavlebiT Sefaseba iyo. . . (Pda sxvebi1997). es ori skola erTmane-
Tisagan gansxvavdeboda rogorc standartebiTa da saswavlo gegmebiT,
aseve molodinebiT (McClure, 2005).
maswavlebeli SeiZleba Tavi Sexedulebebis tyved iqces. magaliTad,
Tqven mier Sedgenil testebs daurTavT Tu ara Tqveni moswavleebisaTvis
nacnob leqsikas da gamocdilebas? Sefasebis eqsperti jems pohami (2005),
aRwerda maswavleblad muSaobis Tavisi pirveli wlebis gamocdilebas,
oregonis Statis aRmosavleT nawilSi mdebare 1 500 kaciani dabis saSua-
lo skolSi.
me sakmaod did qalaqSi gavizarde da araviTari codna ar gamaCnda
fermerobisa da ranCos Sesaxeb. CemTvis, `rangi~ iyo samzareulos
mowyobiloba romelSic, xorcs xarSaven. rom Cemi saskolo teste-
bis bevri punqti Seicavda `qalaqur” Sinaarss, rac, albaT, amCnevda
moswavleebs; sanaZleos Camoval, rom bevrma Cemma Tavdapirvelma
testma sruliad usamarTlod,MA zogierTi Cemi moswavle, gogoc da bi-
Wic, _ isini xom iSviaTad, an saerTod arasdros tovebdnen TavianT
fermebs an ranCoebs didi qalaqebis sanaxavad (gv. 86).
dafiqrdiT Tqveni moswavleebis gansxvavebul gamocdilebaze, romeli
qveynidan arian an romel enaze saubroben. qvemoT moyvanilia ramdenime
profesiuli organizaciis mier SemuSavebuli rekomendaciebi; isini dagex-
marebaT Tqven saklaso Sefasebebis ganxorcielebisas (Banks, 2005, p. 82).
konvergencia
xarisxian swavlebas da xarisxian Sefasebas ramdenime ZiriTadi saer-
To principi aqvs da es principebTan vrceldeba yvela moswavleze. qerol
tomlinsoni (2005, gv. 265-266) Tvlis, rom kargi instruqtireba da kargi
Sefaseba damokidebulia maswavlebelze, romelic:
795
rom informacia moswavleTa CanawerebSi unda iyos myar, kanonier mo-
nacemebze. testebi unda iyos sando da efeqturi. Tqveni niSani dadge-
nili unda iyos saguldagulo SefasebiTa da dakvirvebiT. komentarebi
da Sexedulebebi moswavlis Sesaxeb unda iyos zusti da samarTliani.
Sejameba
796
maswavleblebi ukeTes mdgomareobaSi arian sa- saSualebaa imisaTvis, rom Sefaseba gavxadoT
kuTari testebis Sedgenisas an saxelmZRvanelo- ufro sando da damajerebeli. magram Sefase-
Si moyvanili testebis Sefasebisas. bebis rubrikebs ar SeuZlia winaswar gansaz-
Rvros davalebis Sesrulebis stili da manera.
ori saxis tradiciuli testirebis Sefaseba? te- amas garda Semfaseblis piradma STabeWdilebam,
stirebis ori tradiciuli formatia obieqturi romelic masze SeiZleba moaxdinos respoden-
testireba da esse/Ria SekiTxvebi. obieqtur tis garegnobam, saubrisa da qcevis maneram an
testirebaSi moiazreba savaraudopasuxiani tes mis mier gamoyenebuli resursebis simwirem an
tebi, kiTxvebi, romlebzec pasuxi unda iyos siuxvem, SeiZleba araxelsayrel mdgomareobaSi
`WeSmariti~ an `mcdari~. moklepasuxiani an Se Caagdos umciresobaTa jgufebi.
savsebi kiTxvarebi da sxv. am tipis testi. unda
daiweros specifikuri rekomendaciebis moSveli- niSnebis efeqti moswavleze
ebiT. esse/Ria SekiTxvebis Sedgenasa da Sefase-
bas sWirdeba frTxili dagegmva. unda arsebob- rogor SeiZleba warumateblobam xeli Seuwyos
des aseve specialuri da winaswar gansazRvruli swavlas? moswavleebs sWirdebaT gamocdileba
kriteriumebi, raTa am dros Tavidan iqnas ac- warumateblobasTan gamklavebisas, raTa stand-
ilebuli mikerZoeba. artebi saTanadod maRali unda iyos, imisaTvis
rom waaxalisos Zalisxmeva. drodadro waru-
tradiciuli Sefasebis alternativebi matebloba SeiZleba dadebiTi iyos, Tu saxezea
Sesaferisi ukukavSiri. moswavleebi, romlebic
ra aris avTentikuri Sefaseba? tradiciuli te- verasdros swavloben warumateblobasTan gam-
stirebis mowinaaRmdegeni fiqroben, rom mas- klavebas da mainc ganagrZoben swavlas, SeiZle-
wavleblebma unda gamoiyenon avTentikuri ba advilad danebdnen, Tu maTi pirvelive Zal-
testebi da sxva avTentikuri Sefasebis sxva pro isxmeva warumatebeli aRmoCndeba.
cedurebi. avTentikuri Sefaseba moswavleebi-
sgan moiTxovs iseTi davalebebis Sesrulebas ra jobia `socialuri dawinaureba~ Tu `ukan daw-
da problemebis gadaWras, romlebic msgavsia eva~? ubralod igive klasSi datoveba an Semdeg
realuri cxovrebiseul situaciebisa. swored klasSi gadayvana moswavlisa, romelsac aqvs
aseTi qmedebebi iqneba maTgan mosalodneli siZneleebi, ar mogcemT imis garantias, rom is
skolis gareT. iswavlis. Tu bavSvi ar aris dabali dawyebiTi
klasebis moswavle an emociurad moumwifebeli
portfelioebisa da gamofenebis aRwera. portfo- klasis sxva moswavleebTan SedarebiT, saukeTe-
lioebi da gamofenebi avTentikuri Sefasebis so gamosavali iqneboda misi Semdeg klasSi
ori magaliTia. portfolio aris moswavlis gadayvana, oRond aseT moswavles esaWiroeba
namuSevrebis koleqcia. xandaxan es namuSevre- gansakuTrebuli mxardaWera rogoricaa, magal-
bi SerCeulia moswavlis zrdisa da gaumjobe- iTad kerZod momzadeba an sazafxulo skolis
sebis saCveneblad, xan ki moswavlis mxolod sesiebi. problemebis Tavidan acileba, SesaZle-
`saukeTeso namuSevrebs” Seicavs. gamofenebi belia aseve diferencirebuli instruqciis dax-
aris moswavlis mier Sesrulebuli samuSaos marebiT.
gagebaTa gonivrul konteqstSi sajaro demon-
strireba. portfolioebiTa da gamofenebiT vi- SeuZlia ki ukukavSirs, maT Soris niSnebsac, gaa-
Tardeba realuri cxovrebiseuli davalebebis Zlieros swavla da motivacia? werilobiTi da ze-
Sesrulebis unari. piri ukukavSiri, Secdomebsa Tu mcdar strat-
egiebze specialuri komentarebiT, romelic
sandoobis validobisa da samarTlianobis ra sa amasTanave abalansebs am kritikas imiTi, rom
kiTxebia dakavSirebuli portfolioebisa da pre mas Tan urTavs gamosworebis Sesaxeb mosazre-
zentaciis (wardgenis/Sesrulebis) SefasebasTan? bebs da kargad Sesrulebuli sakiTxebis saTa-
avTentkuri Sefasebis gamoyeneba ar iZleva san- nado Sefasebas, xels uwyobs swavlas. niSnebs
doobis, validobisa da samarTlianobis garan- SeuZlia waaxalisos moswavlis swavlis motiva-
tias. Sefasebis rubrikebis gamoyeneba erT-erTi cia, Tu isini gonivruli swavlis amsaxvelia.
797
ris mixedviT Seafasebs moswavles: Zalisxmevis,
Sefaseba da gancxadeba: progresis Tu miRwevaTa raime saxis kombina-
mTavari elementebi ciis mixedviT. aseve maswavlebelzea damokide-
buli, SezRudavs Tu ara kargi niSnebis xelmi-
ori saxis Sefasebis sistemis aRwera. Sefaseba sawvdomobas.
SeiZleba iyos kriteriumze an normaze ori-
entirebuli. kriteriumze orientirebuli mo- ra aris niSnis werisas cru SexedulebaTa wyaro?
swrebis cxrilebi, rogorc wesi, aRniSnavs namuSevris xarisxis garda, kidev mraval faq-
ramdenad miaRwia moswavlem dasaxul mizan- tors SeuZlia niSanze gavlenis moxdena, mag-
Tagan TiToeuls. erT-erTi yvelaze farTod aliTad, maswavleblis Sexedulebas moswavlis
gavrcelebuli meTodia niSnis wera grafikze, SesaZleblobebis, Zalisxmevis an misi zogadi
romelsac xarisxis mrudi ewodeba. es aris nor- qcevis Sesaxeb. arsebobs akomodaciis mravali
maze dafuZnebuli aranJireba, romelic moswav- SesaZlebloba, romelTa ganxorcielebiTac mas-
lis maCvenebels adarebs saSualo maCvenebels. wavleblebs SeuZliaT darwmundnen Sefasebis
es midgoma ar aris rekomendebuli. samarTlianobaSi.
ra aris qulaTa sistema? testebi da sxva saxis Sefasebis miRma: ojaxebTan urTierToba
werilobiTi davalebebi xSirad fasdeba qulaTa
sistemis mixedviT. bevr skolaSi iyeneben pro-
rogor SeiZleba ojaxebTan urTierToba sasike
centuli Sefasebis sistemas, magram testebis
sirTule da Sefasebis kriteriumebi xSirad
Tod waadges swavlas? urTierTobis yvela for
ma, romelsac maswavlebeli iyenebs, ar aris
gavlenas axdens Sedegze. 1 an 2 qulianma gan-
saWiro niSanTan iyos dakavSirebuli. urTier-
sxvavebam SeiZleba SefasebaSi didi sxvaoba
Toba moswavleebisa da maT mSoblebTan Sei-
gamoiwvios, magaliTad, C –dan B – mde. am, erTi
Zleba mniSvnelovani iyos imisaTvis, rom dae-
SexedviT, umniSvnelo gansxvavebam, SeiZleba
xmaros maswavlebels moswavleTa da efeqturi
didi gavlena moaxdinos moswavleze.
instruqciis warmoebaSi. moswavleebsa da mSob-
lebs kanonieri ufleba aqvT naxon moswavleTa
tradiciuli Sefasebis ramdenime alternativis aR-
monacemebSi Cawerili informacia. ase rom, am
wera. tradiciuli Sefasebis alternativebia Se- failebis Semcveloba unda iyos Sesaferisi,
Tanxmebis sistema da individualuri. ILE swav-
zedmiwevniT zusti da damadasturebeli sab-
lis molodinis sistema. romeli sistemac unda
uTebiT gamtkicebuli.
gamoiyenos maswavlebelma, misi gadasawyvetia,
798
maswavleblis
Canawerebi: kavSirebi PRAXIS IITM-Tan
rogor moiqceodnen?
gTavazobT ramdenime praqtikosi maswavleblis mosazrebas am Tavis dasawyisSi niSnebiT Sefasebis
sistemasTan dakavSirebiT.
799