FILOSOFINI TEKST ITRAUKOS

1. ARISTOTELIS. NIKOMACHO ETIKA ANTRA KNYGA 1, Doryb yra dviej ri: proto ir bdo. Proto doryb daniausiai kyla ir pltojasi i mokslo, todl jai reikia patyrimo ir laiko; bdo doryb gyjame per prot, taip atsirado ir jos pavadinimas (ethike), truput pakeitus od protis" (ethos). Taigi aiku, kad n viena bdo doryb mums nra gimta. Mat nieko, kas gimta, nemanoma pratinti elgtis kitaip negu gimta. Antai akmuo i prigimties krinta emyn, ir net tkstant kart mesdamas auktyn, nepratinsi jo nekristi emyn; nepratinsi ir ugnies kristi emyn, ir kit daikt elgtis prie j prigimt. Taigi ms bdo dorybs neatsiranda nei i prigimties, nei prie prigimt, - mes tik sugebame j gyti, o paskui jas ugdome pratindamiesi. Be to, mums gimtus dalykus i pradi mes gyjame [kaip] galimyb, o vliau juos realizuojame veiksmais tai ypa ryku poji atveju: juk ne todl mes sugebame matyti ir girdti, kad daug kart matme ir girdjome, bet, prieingai, pojiais naudojams todl, kad juos turime, o ne todl, kad naudodamiesi juos btume. gij. Tuo tarpu bdo dorybs gyjamos tik per ilg praktik. Panaiai yra ir su kitais menais. Juk t men, kuri reikia imokti, statydami tampame narss. Tatai liudija ir valstybi politinis gyvenimas: statym leidjai, pratindami pilieius prie dorybi, padaro juos gerus toks yra kiekvieno statym leidjo noras ir tikslas; o kurie taip nesielgia, klysta; tuo ir skiriasi viena valstybin santvarka nuo kitos, gera nuo blogos. Be to, kiekviena doryb sta dl t pai prieasi, dl kuri ji atsiranda. Panaiai yra su kiekvienu menu. Juk skambindami kitara tampa ir gerais, ir blogais kad juos valdytume, pasidarome imokstame nam praktikuodamiesi antai kitara namus statytojais, skambindami

tampame kitaristais. Panaiai daroms teisingi, kai elgiams teisingai, santrs, kai elgiams santriai, narsiai elgdamiesi tampame

kitaristais. Panaiai ir nam statytojai bei visi kiti amatininkai: gerai statydami jie tampa gerais statytojais, o blogai statydami blogais. Jei taip nebt, nereikt mokytojo ir kiekvienas i prigimties bt geras ar blogas. Taip yra ir su bdo dorybmis: atlikdami veiksmus, susijusius su moni tarpusavio teisiniais santykiais, vieni i ms tampa teisingi, kiti neteisingi, o atlikdami pavojingus veiksmus ir pratindamiesi bijoti arba bti drss, vieni tampame narss, kiti bails. Panaiai yra su aistromis ir pykiu: vien darosi santrs ir velns, kiti ls ir irzls, nes vieni elgiasi vienaip, kiti kitaip. Vienu odiu, dl nuolatinio tos paios elgsenos kartojimosi atsiranda protis. Todl savo veiksmams turime nustatyti pastovi krypt, nes i t veiksm susiformuoja nuostata. Tad labai svarbu i maens pratintis vienaip ar kitaip elgtis nuo to priklauso, galima sa kyti, viskas. 2. Kadangi is ms tyrinjimas, prieingai negu is i kiti1 , n e te o rin is v juk ia n ek la u s ia m e , k as y ra d ory b , o sie k iam e ta pti d ori, ne s p rie in gu atv e ju i to tyrinjim o nebt jokios naudos, tai reikia panagrinti dalykus, susijusius su ms veiksmais kaip ik ia ju os re atlikti; m at n u o j p riklau so ir m s n ustata (ap ie tai jau kalbjom e). o Kad re ik ia elgtis p ag al teising proto sprendim, tai visiems inom a tebus ir m u m s tai p ag rin du . A p ie tai k alb sim e vliau , n u staty sim e, kas y ra te isin gas p roto spre nd im as ir koks santykis su kitomis dorybmis. jo Tik ia i anksto su tikime, kad praktinio gyvenimo klausimai turi bti pa teikiami tik bendrais bruoais, o ne tiksliai nagrinja mi, mes jau i pradi sakme, kad svarstym o forma turi atitikti sv arstom j daly k. O dalykai, susij su e lg sen a ir su tuo, kas yra naud ing a, nereikaling i tv ir to apibrimo, panaiai kaip ir klausimas, kas yra sveika. Jei tokie yra bendrieji klausimai, tai tuo labiau kie bu s a ts kirie ji. ia ne reik ia jok io to tik slum o, n e s t daly k neg ali num aty ti n ei men as, ne i kokios nors taisykls, N ors ie patys m s veikianty s sv arstym ai m ons y ra tu ri to kio derintis p ob d io, p rie atitin k am b e tvis tiek ap link yb i , ka ip yra g yd y m o ir laiv o v ai ravimo mene. pamginkime rasti ieit. Pirmiausia reikia tu galvoje, jog bdo dorybs rti i prigimties yra tokios,k a d s t a ir n u o s to k o s , ir n u o p e rte k li a u s . T

p a t matome ir fizins jgos bei sveikatos atvilgiu (mat em atom us n da ly ku s re ikia ai kin ti m atom a is ): ir p e r d ide lis, ir ne pa kan k am as k no m an k tin im as p ake rta j g as; p an a iai ir va lg is b e i g rim as : pe r d au g ar pe r m aai j v artojant s ug ad in am a sve ikata, o s aik in g as vartojimas isaugo ir stiprina sveikat. Panaiai ir santrumas, narsumas bei kitos dorybs. Kas visko vengia ir bijo, nieko nesiryta im tis, tampa bailiu, o kas nieko nesibijo ir d rsiai en gia kiekvien p avoj, pasidaro lus; panaiai tas, kuris mgaujasi visais malonu mais, neatsisakydamas jokio smagumo, tampa itvirkiu, o kas vis malonum vengia dl per didelio l rimtumo, tampa atbukusi jausm mogumi. Dl stokos pertekliaus sta ir santrumas ir narsumas, o nuosaiku mas juos igelbsti. N u o t p ai p rie as i ir v e ik s n i p rik la u s o n e proto dorybi tik atsiradimas, pltojimasis ir uvimas, bet ir j realizavimas veiksmais. Panaiai ir labiau ma tomi dalykai, pavyzdiui, fizin jga: ji atsiranda dl gausaus maitinimosi ir intensyvaus manktinimosi, o t pasiekia tik labai stiprus mogus. Panaiai atsiranda ir bdo dorybs. Juk susilaikydami nuo smagum tampa me santrs, o tap santrs lengviausiai nuo j susilaikome. Panaiai ir narsumas: prat niekinti pavojus j nevengti, ir mes pasidarome narss, o tap toki, lengvai imams pavojing dalyk. 3. Kad jau esi susidars nuostat, aikiai parodo malonumas ir skausmas, kuris kuris lydi veiksm us: tas, kuis susilaiko nuo kno malonum ir tuo r ir ikenia juos ar bent nejauia susilaikymu diaugiasi, yra santrus, o kuris dl to irzta nesusi tvards; imasi pavojing dalyk nepasitenkinimo, yra narsus, o kurisdl to kenia bailus. Mat bdo doryb susijusi su skausmu ir m alonumais. Juk dl malonum darome blogus darbus, o dl skausmo susilaikome nuo ger darb. Taigi, kaip sako Platonas, jau nuo maens mes turime bti taip aukljami, kad diaugtumms ir lidtume tik dl t dalyk, dl kuri reikia diaugtis ar lidti. Tai ir bus teisingas aukljimas. Be to, jei do rybs susijusios su veiksmais ir igyvenimais, o kiekvien igyvenim ir veiksm lydi malonumas ar skausmas, tai ir dl to doryb susijusi su skausmu ir malonumais. Tai rodo ir bausms, skiriamos u nusikaltimus, nes jos yra tarsi kokie vaistai. Bet vaistai gydo kontrastu, nes jie i prigimties yra

prieingi tiems daly kams, kuriuos gydo. Be to, kaip jau anksiau sakme, kiekviena sielos nuostata susijusi su tais dalykais ir priklau so nu o t daly k, d l ku ri ji keiiasi gera ar bloga. mons bna blogi dl malonum ir skausm,kai j siekia ar vengia, be to, siekia ir vengia ne to, ko reikia, arba kada nereikia, arba ne taip, kaip reikia, arba kokia kita prasme netinkamai. Dl to kai kas doryb apibria kaip bejausmikum, arba sielos ramyb. Bet tai neteisingas apibrimas, nes jis tiesiog teigia, o nenurodo, kaip reikia ir kaip nereikia, kada reikia, nenurodo ir kit dalyk, kurie ia gali bti pridedami. Taigi mes laikome pagrindu tok teigin: doryb susijusi su malonumais ir skausmu ir yra tinkama daryti geriausius darbus, o blogyb prieingai. Tai paaiks ir i to, k pasakysime. Kadangi yra trys dalykai, kuri mes siekiame gera, naudinga ir malonu, ir trys prieingi dalykai, kuri vengiame lyktu, nenaudinga ir nemalonu, tai i vis dalyk atvilgiu geras mogus teisingai elgiasi, o blogas klysta, ypa malonum atvilgiu, Mat visiems gyvnams bdingas malonumo trokimas, jis lydi j visus siekimus, nes tai, kas atrodo gera ir naudinga, yra malonu. Jau nuo kdikysts mums visiems yra augs malonumo siekimas. Todl it siekim, siaknijus mumyse, sunku tarsi kokius daus itrinti. Ir savo darbus vieni daugiau, kiti maiau matuojame skausmu ir malonumu. Todl visas is ms tyrinjimas btinai turi suktis apie iuos dalykus. Juk svarbu veiksm atvilgiu mokti teisingai diaugtis ar lidti. Be to, kaip sako Heraklitas, sunkiau yra prieintis malonumui negu pykiui. Bet su sunkesniais dalykais kaip tik ir susij ir menas, ir doryb, nes sunkiuose dalykuose geriau irykja dorumas. Tad ir dl ios prieasties visas dorybs ir valstybins veiklos mokslo nagrinjimas sukasi apie malonum ir skausm, nes kas i dalyk atvilgiu teisingai elgiasi, yra geras, kas ne blogas. Tai tiek apie tai, kad doryb susijusi su malonumu ir skausmu, kad tos paios prieastys, dl kuri ji atsiranda ir vystosi, nulemia ir jos lugim; be to, ji realizuojasi tuose dalykuose, i kuri gimsta. 4. Galbt kai kam bus neaiku, k mes turime galvoje sakydami, kad teisingai elgdamiesi tampame teisingi, o santriai elgdamiesi santrs.

Mat, jeigu kas daro teisingus darbus ir santriai elgiasi, tas jau turi bti teisingas ir santrus. Panaiai kaip tie, kurie imasi gramatikos ir muzikos, jau bna gramatikai ir muzikai. O gal men srityje yra kitaip? Juk pagal gramatikos dsnius galima k nors pasakyti ir atsitiktinai arba kam kitam padedant. Todl tikras gramatikas bus tik tas, kuris ne tik k nors pasakys pagal gramatikos taisykles, bet ir kaip gramatikas, tai yra kaip mokantis gramatik. Be to, viena yra menai, o kita dorybs. Mat men kriniai patys savaime bna tobuli jiems utenka, kad turi tam tikr ypatybi. Bet tai, kas daroma skatinant dorybei, bna teisinga ar santru ne dl to, kad tie darbai turi tam tikr ypatybi, bet kad veikjas, atlikdamas veiksm, laikosi toki slyg: pirma, jis daro smoningai; antra, jis bna i anksto nusistats tai daryti ir daryti dl paties reikalo; treia, jis daro rytingai ir tvirtai. Visi ie dalykai, iskyrus smoningum, kitiems menams valdyti yra nereikalingi, o dorybi gyti smoningumas maai tepadeda arba visai nieko neduoda. Kiti du dalykai turi didel reikm kone visk lemia; doryb gyjame nuolat kartodami teisingus ir santrius veiksmus, o teisingi ir santrs veiksmai bna tada, kai juos atlieka teisingas ir santrus mogus. Teisingas ir santrus mogus yra ne tas, kuris dirba teisingus ir santrius darbus, bet tas, kuris juos dirba taip, kaip teisingi ir santrs mons. Tad teisingai sakoma, kad mogus tampa teisingas teisingais darbais, o santrus santriais darbais. O tam, kuris taip nesielgia, nra ko tiktis gyti doryb. Dauguma moni taip nesielgia: griebdamiesi teorini samprotavim, jie tariasi filosofuodami gysi doryb. Jie panas ligonius, kurie iklauso, k sako gydytojai, bet nevykdo, k jie liepia. Taigi kaip anie, taip elgdamiesi, neturs sveiko kno, taip ir itaip filosofuojantys neturs sveikos sielos. 5. Dabar reikia panagrinti, kas yra bdo doryb. Kadangi sieloje yra trejopi dalykai igyvenimai, galios ir nuostatos, tai vienas i t trij dalyk ir bus bdo doryb. Igyvenimais a vadinu aistr, pykt, baim, drs, pavyd, diaugsm, draugyst, neapykant, ilges, lenktyniavim, gailest, apskritai visa tai, k lydi malonumas ar skausmas; galiomis vadinu tai, dl ko mes patiriame tuos igyvenimus, pavyzdiui, dl ko galime pykti,

lidti ar gailtis; nuostatomis vadinu tai, dl ko mes gerai ar blogai elgiams patirdami mintus igyvenimus. Pavyzdiui, blogai elgiams pykdami, jei pykstame per smarkiai arba per silpnai, o gerai elgiams, jei laikoms vidurio. Panaiai ir kit igyvenim atveju. Taigi igyvenimai nra nei dorybs, nei ydos, nes dl igyvenim nevadiname moni nei gerais, nei blogais, o tik dl dorybi ar yd. Be to, dl igyvenim ms nei giria, nei peikia. Juk ne u tai mes k nors giriame, kad jis bijosi, ar barame, kad jiS pyksta, o u tai, kad taip pyksta. Taigi mus giria u dorybes, o peikia dl yd. Be to, mes bijome ar pykstame ne dl to, kad btume jau i anksto nusistat bijoti arba pykti, o dorybs yra arba jau i anksto nusistatytas dalykas, arba nulemiamas iankstinio nusistatymo. Be to, sakome, kad igyvenimai mus jaudina, o dorybs ir ydos ms nejaudina, tik vienaip ar kitaip nuteikia. Dl t pai prieasi dorybs nra ir galios. Juk ms nevadina gerais ar blogais tik dl to, kad mes turime gali patirti igyvenimus, dl to ms nei giria, nei peikia. Be to, galios mums jau yra gimtos, o dorybs ir ydos nra gimtos (tai jau sakme anksiau). Taigi, jei doryb nra nei igyvenimas, nei galia, tai belieka, kad ji bt nuostata arba tam tikras nusiteikimas. Taigi jau pasakme, kas yra doryb ries atvilgiu. 6. Neutenka pasakyti, kad doryb tai nuostata, bet reikia apibrti, kokia yra ta nuostata. Reikia pasakyti, kad kiekviena doryb ir t, kurio ji yra doryb, ilaiko ger, ir jo darb padaro ger. Antai akies doryb ir ak padaro ger, ir tos akies veikl, nes dl akies dorybs mes gerai matome. Arba arklio doryb padaro, kad arklys bna geras, gali gerai bgti, neti raitel ir pasiprieinti prieams. Jei taip yra visais atvejais, tai ir mogaus doryb bus nuostata, dl kurios mogus bus geras ir gerai atliks savo darb. Mes jau kalbjome, kokiu bdu. Tai paaiks, jei pairsime, kokia yra dorybs prigimtis. Kiekvieno daikto, kuris yra tolydus ir dalus, galima skirti didesn, maesn arba lygi dal arba viena kitos, arba ms atvilgiu. O tai, kas lygu, yra tam tikras vidurys tarp to, kas per daug, ir to, kas per maai. Daikto viduriu vadinu tai, kas yra lygiai nutol nuo abiej gal,tai yra tas pat visiems daiktams. Ms atvilgiu vidurys yra tai, ko nra nei per daug, nei trksta, tai nra nei visiems viena, nei visiems tas pat. Pavyzdiui, jei deimt yra daug, o du maai, tai daikto vidurys bus ei, nes ei yra

maiau u deimt, bet daugiau u du, tai yra vidurys aritmetinio vidurkio prasme. Bet ms atvilgiu vidur reikia nustatyti kitaip. Jei, pavyzdiui, suvalgyti eias minas kam nors yra per daug, o dvi per maai, tai gimnastikos mokytojas nepaskirs jam ei min. Mat tam, kuris valgys, is kiekis gali bti. arba per didelis, arba per maas. Milonui 2 jis bus nepakankamas, o pradedaniam manktintis per didelis. Tas pat pasakytina apie bgim ir imtynes. Todl imanantis mogus visada vengia to, kas per daug ir per maai, o ieko ir pasirenka vidur atsivelgdamas ne pat dalyk, o tik mus. Taigi, jeigu kiekvienas sugebjimas dirbti gerai atlieka savo darb, kai derinasi prie vidurio ir jo siekia (todl apie gerai atlikt darb paprastai sakoma, kad prie jo nei pridsi, nei atimsi, turint galvoje, kad perteklius ir stoka sugadina daikto vert, o vidurys isaugoja), jei geri menininkai, kaip sakoma, kuria prie akis turdami t vidur ir jeigu doryb, panaiai kaip ir pati prigimtis, yra subtilesn ir tikslesn u men, tai ji, matyt, siekia to vidurio. Turiu galvoje bdo doryb, nes ji susijusi su igyvenimais ir nuostatomis, o iems dalykams bdinga perteklius, stoka ir vidurys. Antai bijoti, bti drsiam, aistringai siekti, pykti, gailtis ir apskritai diaugtis ar lidti galima ir per daug, ir per maai ir viena, ir kita negerai, bet patirti iuos igyvenimus tinkamu laiku, dl tam tikr prieasi, tam tikr asmen atvilgiu, turint tam tikr tiksl ir tinkamu bdu yra ir vidurys, ir doryb, nes vidurys ir yra dorybs ypatyb. Panaiai ir veiksmams bdingas perteklius, stoka bei vidurys. Bet doryb susijusi su igyvenimais ir veiksmais, kuriuose tai, kas per daug ir per maai, laikoma klaida ir peikiama, o vidurys giriamas ir laikomas teisingu dalyku. Ir viena, ir kita kaip tik priklauso dorybs sriiai. Taigi bdo doryb yra tam tikras vidurys, nes ji siekia vidurio. Be to, klysti galima vairiai, nes, kaip teigia pitagorininkai, blogis priklauso begalybei, o gris tam, kas ribota. Bet teisingai elgtis galima tik vienu bdu, todl gr pasiekti sunku, o blog lengva, nes tikslo nepasiekti lengva, o pasiekti sunku. Dl to perteklius ir stoka priklauso blogiui, o vidurys griui.
Bna geri tik vienaip, bet vairiausiai blogi 3.

Taigi doryb yra nuostata, kuri galima laisvai pasirinkti, tai surastas vidurys ms atvilgiu, o t vidur protas apibria taip, kaip apibria

protingas mogus. Tas vidurys yra tarp dviej yd pertekliaus ir stokos; be to, tos dvi ydos igyvenimuose ir veiksmuose arba nepasiekia reikiamo saiko, arba j virija, o doryb vidur ir suranda, ir pasirenka. Taigi, atsivelgiant esm ir apibrim, kuris nusako t esm, doryb yra vidurys, o didiausio grio ir tobulumo atvilgiu tai yra virn. Bet ne kiekvienas veiksmas ir ne kiekvienas igyvenimas gali turti vidur. Kai kuri igyvenim jau patys pavadinimai rodo blog, pavyzdiui, diaugsmas dl kito nelaims, begdikumas, pavydas, o i veiksm svetimoteriavimas, vagyst, mogudyst. Apie iuos ir panaius dalykus sakoma, kad jie savaime yra blogi, o ne dl pertekliaus arba stokos. Tokiais atvejais niekuomet negalima teisingai pasielgti, galima tik klysti. Juk negali bti gerai ar blogai, kad svetimoteriaujama su viena ar kita moterimi, vienu ar kitu laiku, vienokiu ar kitokiu bdu, bet apskritai yra bloga k nors panaaus daryti. Lygiai tas pat bt, jei mes iekotume pertekliaus, stokos ar vidurio kalbdami apie skriaudim, bailum, itvirkavim, nes tokiu atveju bt galimas ir pertekliaus, ir stokos vidurys, pertekliaus perteklius ir stokos stoka. Kaip nra santrumo, narsumo pertekliaus arba stokos mat ia vidurys yra tarsi virn, taip ir anuose dalykuose nra nei pertekliaus, nei stokos, nei vidurio; kad ir kokiu bdu jie pasireikt, visada bus ydingi, nes apskritai ia nebna nei pertekliaus, nei stokos vidurio, nei vidurio pertekliaus ar stokos. 7. ia reikia kalbti ne tik apskritai, bet ir taikyti odius atskiriems atvejams, nes, kai kalbama apie veiksmus, bendri odiai bna tuti teisingesni bna tik taikomi atskiriems atvejams, nes veiksmai tai vis atskiri atvejai, prie j ir reikia derinti odius. Su jais galima susipainti i ms lentels 4. Tarp baims ir per didels drsos vidurys yra narsumas. I moni, virijani saik, tas, kuris neturi jokio baims pajautimo, neturi vardo (daug kam trksta pavadinimo); kuris pernelyg drsus, yra lus, o tas, kuris per daug baimingas ir kuriam trksta drsos,bailys. Malonum ir skausm atveju ne vis (ypa tai pasakytina apie skausmus) vidurys yra santrumas, o perteklius nesusivaldymas. Nedaug yra toki, kurie nebt link malonumus, todl tokie mons neturi pavadinimo. Mes juos pavadinsime nejautriais. Pinig leidimo ir sigijimo atveju vidurys bus dosnumas, o perteklius ir stoka ilaidumas ir yktumas. Perteklius ir stoka ia pasireikia

prieingai: ilaidusis perlenkia vaistydamas pinigus, bet per maai juos kaupia, o yktusis perlenkia imdamas pinigus, bet per maai j ileidia. Kol kas mes apie tai kalbame tik bendrais bruoais ir pavirutinikaito mums dabar utenka; vliau kalbsime isamiau ir apibrime tiksliau. Dl pinig bna ir kitoki nusiteikim: vidurys ia ikilnumas; ikilnus skiriasi nuo dosnaus, nes ikilnumas reikiasi dideliais dalykais, o dosnumas maais; perteklius ia yra neskoningas pinig vaistymas, o stoka smulkmenikumas. ios ydos skiriasi nuo t, kurios susijusios su dosnumu, o kuo skiriasi, pasakysime vliau. Garbs ir negarbs atvilgiu vidurys yra didyb, perteklius ididumas, o stoka per didelis nusieminimas. Sakme, kad dosnumas skiriasi nuo ikilnumo tuo, kad susijs su menkais dalykais. Panaiai alia didybs, siekianios didios garbs, yra maos garbs siekimas. Mat garbs galime siekti taip, kaip pridera; galime siekti daugiau negu pridera ir maiau. Tas, kuris siekdamas virija saik, vadinamas garbtroka, kas per maai siekia, neturi savimeils, o kas laikosi vidurio, to nra kaip pavadinti. Ir polinkiai neturi pavadinim, iskyrus savimeil, kuri bdinga savimylai. Todl abu kratutinumai ginijasi dl vidurins vietos, ir mes kartais t, kuris laikosi vidurio, vadiname savimyla, o kartais neturiniu savimeils, kartais giriame savimyl, o kartais t, kuris neturi savimeils. Kodl mes taip darome, bus pasakyta vliau, o dabai tokiu pat bdu kaip iki iol kalbkime apie kitas dorybes ir ydas. Ir pykio atvilgiu bna perteklius, stoka ir vidurys. Kadangi jie neturi pavadinim, tai t, kuris ilaiko saik, vadiname romiu, o vidurromumu. Dl kratutinum, tai t, kuris per daug pyksta, vadinsime piktu, o yd piktumu; t, kuriam trksta piktumo, nesupykinamu, o yd nesugebjimu pykti. Yra dar ir kitos trys vidurio pasireikimo formos, kurios, nors ir bdamos panaios, vis dlto skiriasi viena nuo kitos. Visos jos lieia bendravim su monmis odiais ir veiksmais, bet skiriasi tuo, kad viena yra susijusi su tiesa, gldinia odiuose ir veiksmuose, o kitos dvi su tuo, kas juose yra malonu; i i dviej viena yra susijusi su tuo, kas malonu aidiant, o kita su tuo, kas malonu visomis gyvenimo aplinkybmis. Reikia ir apie tuos dalykus kalbti, kad pamatytume, jog vidurys visur yra

pagirtinam, o kratutinumai negeri, negirtini, dargi peiktini. Ir ie atvejai daniausiai neturi pavadinim, bet, kaip ir ankstesnius dalykus, pamginsime juos pavadinti, kad ms dstymas but aikesnis ir geriau suprantamas. Taigi tiesos atvilgiu tas, kuris laikosi vidurio, tegul bus vadinamas tiesiu, o vidurys tiesumu; [tiesos] ikraipymas perdedant pagyrnikumu, o ikraipytojas pagyrnu; siekimas sumenkinti apsimestu kuklumu, o tas, kuris menkina,apsimetliu. Tas, kuris pramog teikiam malonum atvilgiu laikosi vidurio, vadinamas smojingu mogumi, o jo polinkis smojingumu; polinkis perdti maivymasis, o tas, kuris perdeda, pamaiva; kas stokoja smojo niurna, o jo yda niurgzlumas. Dl kitoki gyvenimo malonum, tai tas, kuris yra malonus taip, kaip pridera, bus draugikas, o vidurys draugikumas; t, kuris perdtai malonus, jei jis nra savanaudis, vadinsime meilikautoju, o jei siekia sau naudos pataiknu; tas, kuriam stinga draugikumo, kuris visuomet links vaidytis, yra staiokas ir storievis. Vidurys bdingas ir igyvenimams, ir tiems dalykams, kurie susij su igyvenimais. Antai drovumas nra doryb, bet drovus mogus yra giriamas, jeigu jis laikosi vidurio; kitas yra pernelyg nedrsus ir visko drovisi; dar kitas neturi gdos, nieko nesigdi tai begdis, o kuris laikosi vidurio, yra drovus. Doras pasipiktinimas yra vidurys tarp pavydo ir diaugsmo dl kito nelaims. Tai susij su malonumu ir skausmu dl aplinkinius mones itikusi vyki. Mat tas, kuris teisingai piktinasi, sielvartauja dl to, kad aplinkiniai nepelnytai gerai gyvena; pavyduolis perdeda ir kankinasi dl kiekvienos kito mogaus skms, o tam, kuris diaugiasi dl kito nelaims, skausmas toks svetimas, kad jis tiesiog diaugiasi dl kito neskms. Bet apie tai kalbsime kitoje vietoje. Dabar nagrinsime teisingum, o kadangi teisingumas nra vienareikmis, tai skirsime dvi jo atmainas ir kalbsime apie kiekvien i j, kokia prasme jos yra vidurio laikymasis. Panaiai aptarsime ir proto dorybes. 8. Taigi yra trys polinki rys, ir i j dvi yra ydos dl pertekliaus ir dl stokos, o treioji doryb, nes ji ilaiko vidur, todl visos trys tam tikra prasme yra viena kitai prieingos. Mat kratutinumai yra prieingi ir vienas kitam, ir viduriui, o vidurys prieingas kratutinumams. Panaiai kaip lygus yra didesnis u maesn, bet maesnis u didesn, taip ir vidurio nuostatos, palyginti su stoka, yra perteklius, o palyginti su

perteklium stoka tiek igyvenimuose, tiek veiksmuose. Juk narsus mogus prie bail bus lus, o prie l atrodys bailus. Panaiai ir santrusis, palyginti su nejautriu, bus nesusivalds, o prie nesusivaldant atrodys nejautrus; dosnusis prie ilaid atrodys yktus, o prie yktj ilaidus. Todl tie, kurie link kratutinumus, kiekvien, kuris laikosi vidurio, nukelia prieing kratutinum, ir nars vyr bailys vadina liu, o drsuolis tarp bailiu. Panaiai ir kitais ir atvejais. Tai tokios bna tarp prieingybs. Didiausia prieingyb yra tarp kratutinum didesn negu kiekvieno kratutinumo vidurio. Mat atstumas kratutinum yra didesnis negu tarp kratutinum ir vidurio, panaiai kaip didesnis yra atstumas tarp didesnio ir maesnio negu tarp kiekvieno i j ir to, kas yra lygu. Be to, kai kurie kratutinumai yra iek tiek panas vidur, kaip antai lumas narsum, ilaidumas dosnum, o kratutinumai tarp savs yra visai nepanas. Tie dalykai, kurie yra labiausiai vienas nuo kito nutol, vadinami visikai prieingais, ir kuo labiau jie nutol, tuo yra prieingesni vieni kitiems. Viduriui kartais bna prieingesn stoka, o kartais perteklius, pavyzdiui, narsumui labiau yra prieingas ne lumas, kuris yra perteklius, o bailumas, kuris yra stoka; santrumui labiau yra prieingas ne nejautrumas, kuris yra stoka, o nesusivaldymas, kuris yra perteklius. Taip yra dl dviej prieasi; viena i j gldi paiame dalyke: kadangi vienas i dviej kratutinum yra artimesnis viduriui ir panaesnis j, tai jam labiau prieprieiname ne t kratutinum, o jo prieingyb. Pavyzdiui, kadangi narsumui artimesnis ir giminikesnis lumas negu bailumas, tai jam labiau prieprieiname antrj kratutinum, nes tai, kas yra toliau nuo vidurio, atrodo ir labiau prieinga. Taigi viena i t prieasi kyla i paties dalyko, o antroji prieastis kyla i ms pai. k mes i prigimties esame labiausiai link, tai kaip tik yra labiau prieinga viduriui. Antai i prigimties mes esame labiau link smagumus, todl greiiau pasiduodame pasileidimui negu susivaldome. Taigi prieingesniu viduriui dalyku vadiname tai, kas lengviau mumyse ikeroja, todl pasileidimas, kuris yra perteklius, prieingesnis viduriui.

9. Pakankamai pasakme apie tai, kad bdo doryb yra vidurys tarp dviej yd pertekliaus ir stokos; ir kokia prasme ji yra vidurys, ir kad jos ypatyb siekti to vidurio kaip tikslo ir veiksmuose, ir igyvenimuose. Todl sunku bti dorybingu mogumi, nes nelengva kiekviename dalyke ilaikyti vidur, juk, pavyzdiui, rasti skritulio vidur gali ne kiekvienas, o tik t dalyk imanantis mogus. Antai kiekvienas mogus gali lengvai supykti, vaistyti ar kaupti pinigus. Bet ne kiekvienas gali ir sugeba suprasti, kam reikia duoti pinig arba ant ko supykti, kiek ir kada pykti. Todl gris yra retas, pagirtinas ir puikus dalykas. Taigi tas, kuris siekia vidurio, pirmiausia privalo kuo uoliausiai vengti to, kas yra labiausiai prieinga viduriui. Panaiai ir Kalips patar:
Laivo neleiski tenai, kur dmai ir bangos putoja 5.

Mat i dviej kratutinum vienas yra klaidingesnis, kitas ne toks klaidingas. Kadangi nepaprastai sunku rasti vidur, tai, kaip sakoma, antrkart plaukiant reikia pasirinkti maiausiai blog keli. O tai geriausiai galima padaryti tuo bdu, kur nurodme. Be to, ypa reikia irti, kokias ydas labiausiai esame link, nes vieni i prigimties linksta vienus dalykus, kiti kitus. Geriausiai tai suinosime i malonum ir skausm, kuriuos patiriame. Mums reikia patiems save traukti prieing pus, nes, smarkiai nutol nuo to, kas ydinga, pasieksime vidur, panaiai kaip daro tie, kurie nori itiesinti kreiv med. Visada labiausiai reikia saugotis to, kas malonu ir smagu, nes apie tai mes nesugebame bealikai sprsti. K garbingi senieji trojieiai jaut Elenai6, t mes privalome jausti malonum atvilgiu ir kiekviena proga kartoti j odius: taip vydami nuo savs malonumus, maiau darysime klaid. Vienu odiu, itaip elgdamiesi mes geriausiai galsime pasiekti vidur. Taiau tai sunku padaryti, ypa atskirais atvejais. Juk nelengva nustatyti, kaip reikia pykti, ant ko pykti, dl ko pykti ir ar ilgai pykti, nes mes patys kartais giriame tuos, kuriems stinga piktumo, ir vadiname ramiais, o kartais tuos, kurie sikariuoja, vadiname vyrikais. Bet mes peikiame ne tuos, kurie truput nukrypsta nuo to, kas gera, pertekliaus ar stokos pus, o tik tuos, kurie smarkiai nukrypsta, nes tokia yda nelieka nepastebima. Sunku apibrti, k kiek reikia peikti, panaiai kaip ir kitus dalykus, vertinamus nuojauta. Tai vis atskiri atvejai, ir apie juos sprendiama

vadovaujantis nuojauta. Aiku tik tai, kad kiekvienu atveju vidurys yra girtinas dalykas, bet kartais reikia ir nukrypti ia pertekliaus, ia stokos pus. itokiu bdu labai lengvai surasime vidur ir tai, kas gera.

altinis: Aristotelis Rinktiniai ratai, Nikomacho etika, Vilnius, Mintis, 1990.

LIUCIJUS ANJUS SENEKA. LAIKAI LUCILIJUI PIRMAS LAIKAS Seneka sveikina mielj Lucilij 1. Daryk taip, mielas Lucilijau: atsikovok save ir laik, kur iki iol i tavs pagrobdavo arba pavogdavo kiti ar kuris pats pranykdavo, taupyk bei saugok. Patikk, i ties yra taip, kaip raau: dal laiko mons i ms plte iplia, dal atima nejuiom, dalis dingsta savaime. Taiau gdingiausi netekti jo per apsileidim. siirk atidiai: didiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didel - nieko nedarant, o visas gyvenimas - darant ne tai, k reikia. 2. Ar galtum nurodyti man mog, kuris brangint laik, kuris vertint dien, kuris suvokt, jog kasdien mirta? Juk klystame laukdami mirties ateityje: didija dalimi ji jau yra mus itikusi, nes prabgus gyvenimo tarpsn valdo mirtis. Taigi daryk taip, mielas Lucilijau, kaip ir raai dars: neprarask n valandos. Jeigu prie iandienos rank pridsi, maiau priklausysi nuo rytojaus. 3. Beatidliojant ir gyvenimas prabgs. Viskas, Lucilijau, svetima, tik laikas - ms. Gamta mums dav gali, kuri paveria kas tik nori, valdyti vienintel prabgant ir inykstant dalyk. Ir kokia mirtingj kvailyb, kai jie, gav kok mamo ar niekniek, u kur visai nesunku atsimokti, rpestingiausiai stengiasi atsilyginti, taiau n vienas mogus, atms i kito laik, nemano ess skolingas, kai tuo tarpu laikas yra vienintelis dalykas, kurio, net ir labai dkingas bdamas, niekas negali grinti. 4. Galbt paklausi, kaip elgiuosi a, tavo patarintojas? Prisipainsiu atvirai: kaip netaupus, bet stropus mogus. A tvarkau savo ilaid apyskait. Nepasakyiau, kad nieko neprarandu, bet galiu atsakyti, k prarandu, kodl ir kokiu bdu. Galiu paaikinti savo neturto prieastis. O ieina man, kaip ir daugeliui, patekusi skurd ne dl savo kalts: visi ujauia, bet niekas nepadeda. Taigi kas yra? 5. Nelaikau vargu to, kuris tenkinasi likui trupiniais. Taiau noriau, kad saugotumei savo turt. Pats laikas pradti, nes, kaip dar ms senoliai pastebjo, vlu taupyti, kai dugnas matyti. Juk pabaigoje - ir maiausia, ir prasiausia. Lik sveikas.

ANTRAS LAIKAS Seneka sveikina mielj Lucilij 1. Remdamasis paties laikais ir kit pasakojimais, daug tikiuosi i tavs: nepuldinji tai en, tai ten, nekeiti vietos, permainomis nedrumsti savo ramybs. Nepastovumas - ligstos sielos poymis. Pagrindiniu sveiko proto bruou laikau sugebjim sustoti ir bendrauti su savimi. 2. Taigi irk, kad daugelio autori bei vairi knyg skaitymas nevirst betiksliu klaidiojimu ir blakymusi. Verta gaiti tik dl didi talent, juose iekant peno, jei trokti igauti, kas tvirtai likt sieloje. Niekur nra to, kurio visur pilna. Amini keliautojai turi galybes sveting pastam, o draug - n vieno. Tas pats neivengiamai itinka tuos, kurie biiulikai neprisiria prie vieno didio proto, bet visk perleidia greitai ir skubdami. 3. Neduoda naudos, neteikia jg maistas, ispjautas vos tik djus burn, niekas taip nekenkia sveikatai, kaip danas vaist kaitaliojimas, neusitraukia aizda, kai, ant jos bandomi medikamentai, neprigyja danai persodinamas augalas - nra grio, galinio duoti naudos prabgomis. Knyg daugyb tik iblako. Todl, jei nepajgi perskaityti tiek, kiek turi, pakanka turti tiek, kiek gali perskaityti. 4. Bet, -paprietarausi, - noriu ivynioti tai vien knyg, tai kit." Ilepintas skrandis geidia ragauti daug valgi, bet bdami vairs ir skirtingo skonio, uuot maitin, jie tik gadina j. Todl visada skaityk vertingas knygas ir, panorjs kada prie kit pasukti, vl grk prie pirmj. Kasdien iekok ko nors prie skurd, mirt bei kitas negandas ir, daug k perirjs, isirink vien dalyk, kur galtum t dien perprasti. 5. A pats taip ir darau: i daugelio perskaityt dalyk, k nors perimu. Antai iandien Epikro ratuose (mat esu prats ir prieo stovykl pereiti, bet ne kaip perbglis, o kaip valgas) utikau posak: Garbingas dalykas yra skurdiaus linksmumas". 6. Bet juk mogus ne skurdius, jei jis linksmas. Skurdius - ne tas, kuris maai turi, bet tas, kuris trokta daugiau turti. Ar jam svarbu, kad d kupina pinig, kad lta kltys, kad pilnos ganyklos ar kad gauna dideles palkanas, jei jis trokta svetinio, jei skaiiuoja ne tai, k gijo, bet tai, k gys? Klausi, koks turt saikas? Pirma - turti, kas btiniausia, antra -bti tuo patenkintam. Lik sveikas.

TREIAS LAIKAS Seneka sveikina mielj Lucilij 1. Raai, jog savo draugui patikjai man perduoti laik. Toliau spji, kad nepasakoiau jam visko apie tave, nes ir pats nesi prats taip daryti. Taigi tame paiame laike ir pavadinai j draugu, ir isigynei. Bala nemat, jei od pavartojai bendrja prasme, pavadindamas draugu, kaip kad per rinkimus visus kandidatus vadiname garbingais vyrais arba sutiktus praeivius sveikiname kreipdamiesi pone", jei neprisimename vardo. 2. Bet jei k nors laikai draugu ir nepasitiki juo kaip pats savimi, smarkiai klysti ir nepakankamai supranti tikrosios draugysts jg. Su draugu samprotauk apie visk, bet pirmiausia pamstyk apie j pat. Draugyst reikia vertinti prie susidraugaujant, o susidraugavus - pasitikti ja. Atvirkiai daro tie, kurie, prieingai Teofrasto nurodymams, vertina tada, kai simyli, o vertin nustoja mylti. Ilgai galvok, ar verta tau susidraugauti. Nusprends -atiduok ird ir drsiai kalbkis su draugu kaip pats su savimi. 3. Gyvenk taip, kad net paiam sau nereikt prisipainti to, ko negali prisipainti prieui. Bet jei ir esama toki dalyk, kuriuos paprastai slepiame, dalykis su draugu visais rpesiais, visomis mintimis. Manysi, jog jis itikimas - itikim ir padarysi. Mat apgauls baim moko apgaudinti kitus ir savo tarinjimais suteikia teis nusikalsti. Kodl negaliau draugo akivaizdoje itarti koki nors odi? Kodl, bdamas su juo, negaliau jaustis ess vienas? 4. Yra moni, pirmam sutiktam iklojani tik draugams patiktinas paslaptis. Kas tik klauso, tam ilieja savo rpesius. Kiti, prieingai, bijo, kad nesuinot net artimiausi biiuliai, ir, jei galt, nepasitikt net patys savimi. Todl visk slepia savyje kuo giliau. Nedera daryti nei vienaip, nei kitaip. Ir pasitikti visais, ir netikti niekuo yra yda. Tik pirmoji, sakyiau, garbingesn, antroji - ne taip pavojinga. 5. Juk priekaitaujama ir visada sunerimusiems, ir visada ramiems monms. Mat mgavimasis sambrzdiu nra uolumas, o tik netvirtos sielos blakymasis. Ir ne ramyb, jei bijoma bent kiek pajudti, o iglebimas ir itiimas. 6. Tad tai, k perskaiiau Pornponijaus veikale, iliks irdyje: Kai kurie taip nulindo patams, kad neaikiai mato, kas dedasi

viesoje". Ramyb turi kaitaliotis su veikla, veikla - su ramybe. Pasitark su gamta, ji pasakys sukrusi ir dien, ir nakt. Lik sveikas. KETVIRTAS LAIKAS Seneka sveikina mielj Lucilij 1. Atkakliai tsk k pradjs, ir kiek manydamas skubk, kad galtum kuo ilgiau grtis tobula ir darnia siela. Gali grtis ir tobulindamas j, siekdamas darnos. Taiau visai kitoks malonumas stebti tyr, nesutept ir spindint vidaus pasaul. 2. Turbt prisimeni, kok diaugsm patyrei, kai, nusivilks pretekst1, apsirengei vyro tog ir buvai nuvestas forum? Lauk dar didesnio diaugsmo, kai atsikratysi vaikiko bdo ir filosofija rays tave vyrus. Mat iki iol mus tebelydi ne vaikyst, bet daug prasiau -vaikikumas. Tai blogesnis dalykas, nes turime seni autoritet, o vaik ydas, net ne vaik, o kdiki. Kdikiai bijo kiekvieno menkniekio, vaikai - ne to, ko reikia, o mes - ir vieno, ir kito. 3. enk pirmyn ir suprasi, jog daug kas ne taip baisu kaip tik todl, kad varo daug baims. Jokia nelaim nra didel, jei ji - paskutin. Artinasi mirtis. Reikt bijoti, jei galt likti su tavimi; bet ji arba neateis, arba kiaurai pereis per tave, ne kitaip. 4. Sunku, - sakai, -priversti ird niekinti gyvyb." O ar nematai, dl koki menk prieasi mons j niekina? Vienas pasikor prie meilus dur, kitas nuoko nuo stogo, kad nebegirdt eimininko barni, treias gelete persir vidurius, kad tik nebt sugrintas bgant. Nejaugi manai, jog doryb nepadarys to, k padaro pernelyg didel baim? Neturi ramaus gyvenimo tas, kuris per daug msto, kaip j pratsti, kuris mano, jog didelis gris - pergyventi daugel konsul 2. 5. Kasdien mstyk apie tai, kad galtumei abejingai palikti gyvenim, kurio daugelis laikosi sikib ir stveriasi tartum skystantieji vandens verpete - u dygi krm ar atri uol. Dauguma nardo, vargeliai, tarp mirties baims ir gyvenimo kankyni: ir gyventi nenori, ir mirti nemoka. 6. Taigi atsikrats bet kokio nerimo, susikurk malon gyvenim. eimininkui teikia diaugsmo tik tas turtas, kur jis irdyje pasiruos prarasti; vis lengviausia prarasti tok daikt, kur praradus negaila. Todl drsinkis ir

grdinkis laukdamas to, kas itinka ir paius galingiausius. 7. Pompj mirti nuteis berniukas ir eunuchas, Kras - iaurus ir pasipts partas. Gajus Cezaris sak Lepidui padti galv po tribno Dekstro kirviu, o pats savj paguld po Cherjos. N vieno likimas neikl taip auktai, kad grasint ne tiek, kiek buvo ketins. Nepasitikk ramybe: jra lsta per akimirk, ir sksta k tik smagiai laig laivai. 8. Turk galvoje, kad ir plikas, ir prieas gali remti tau kard gerkl. Jei didin galia tavs ir nepalies, kiekvienas vergas turi teis tavo gyvybe, ir mirt. tai k pasakysiu: kas nevertina savo gyvybs, tas - tavosios eimininkas. Pavyzdiui, prisimink tuos, kurie uvo dl eimynos pinkli, uklupti atvirai arba klasta, ir suprasi, kad nuo verg neapykantos yra krit ne maiau moni negu nuo karali. Tad, kas tau darbo, kiek turi galios tas, kurio tu bijai, jeigu tai, ko bijai, gali padaryti kiekvienas? 9. Tarkim, paklisi prie rankas, nugaltojas lieps vesti tave. Kur? inoma, ten, kur ir taip keliauji. Kodl gi pats save apgaudinji, tartum tik dabar suvoktum tai, k seniai esi patyrs? Sakau tau: esi vedamas ten, i kur atsiradai. Tokius ir panaius dalykus reikia nuolatos turti galvoje, jei norime ramiai laukti paskutins valandos, kurios baim visas kitas akimirkas daro neramias. 10. O kad laikas turt pabaig, paklausyk, kas man iandien patiko (tai irgi i svetim sod): Didelis turtas yra prigimties dsn atitinkantis skurdas". Ar inai, kokias ribas mums nubria tas prigimties dsnis? Nealkti, netrokti, nealti. Norint numalinti alk ir trokul, nebtina stypsoti prie aukt slenksi, ksti slegiant ididum ir eidiant meilum, nebtina leistis jras ar traukti karan. Visa, ko reikia prigimiai, gyjama ir pasiekiama. Liejame prakait tik dl dalyk, kurie nra btini. 11. Dl j praskysta toga, dl j senstame ygio palapinje, nuklystame prie svetim krant. Tai, ko mogui pakanka, visada po ranka. Turtingas tas, kam skurdas - mielas brolis. Lik sveikas.

PENKTAS LAIKAS

Seneka sveikina mielj Lucilij 1. Giriu ir diaugiuosi, kad visk umirs nuolatos stengiesi usiimti tik vienu - kad diena i dienos taptum geresnis. Ne tik raginu, bet netgi praau ir toliau bti tokiam atkakliam. Taiau perspju: nesek tais, kurie trokta ne tobulti, o tik atkreipti dmes, nedaryk nieko, kas tavo ivaizdoje ar gyvenimo bde krist akis. 2. Nesirodyk nesusitvarks, nekirptais plaukais, neskusta barzda, venk akivaizdios paniekos sidabrui, guolio ant ems ir vis t unkeli, kuriuos pera garbs trokimas. Utenka, kad net ir paprastai gyvenant, mons nekenia paties filosofijos vardo, o kas bus, jei pradsime elgtis kitaip, negu visi? Bkime i vidaus visai kitokie, o i iors - panas mini. 3. Tegu toga nebus blizgalas, bet ir ne skarmalas. Neturkime sidabrini ind su gryno aukso lipdiniais, bet nemanykime, jog aukso ar sidabro stygius - saikingumo poymis. Gyvenkime geriau negu minia, bet ne kitaip, negu ji. Antraip atbaidysime ir atstumsime nuo savs tuos, kuriuos norime taisyti. Taip ir padarome, kad jie nenori sekti mumis, nes bijo, jog reiks sekti viskuo. 4. Filosofija vis pirma ada vieniems kit supratim, moni meil ir bendravim. Noras isiskirti atribos mus nuo i ties. Stenkims neadinti noro avtis tais dalykais, kuriuos visi ijuokia ir niekina. Ms tikslas - gyventi pagal prigimt. Kankinti savo kn, neapksti varos, mgti purv, rinktis ne tik pig, bet ir koktu bei lykt maist prieinga prigimiai. 5. Trokti ret daikt - prabanga, atsisakyti prast ir lengvai gyjam daikt - kvailyst. Filosofija reikalauja saiko, ne kanios. Saikingumas nra apsileidimas. Man patinka tokia taisykl: gyvenimas turi isitekti tarp dor mogaus proi ir visuomens paproi. Tegu visi stebisi ms gyvenimu, bet tegu pripasta esant teising. 6. Kaipgi taip? paklausi tu. - Nejaugi mes elgsims taip, kaip visi kiti? Ir nebus jokio skirtumo tarp j ir ms?" Bus, ir didiausias. Tas, kuris pavelgs atidiau, supras, jog nesame panas mini. O tas, kuris engs ms namus, tegu labiau stebsis mumis negu ms rykais. Didis yra tas, kuris naudojasi moliniais indais tarsi sidabriniais. Ne maesnis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi tarsi moliniais. Tik silpnos dvasios mogus nesugeba paksti turto. 7. Noriau dar pasidalyti su tavimi ir ios dienos laimikiu. Hekatono ratuose radau pasakym, jog trokim apribojimas - geriausias vaistas

nuo baims. Prarads vilt, - tvirtina jis, - nustosi bijoti." K bendra, paklausi, - turi iedu tokie skirtingi dalykai?" Taip ir yra, mielas Lucilijau, nors jie atrodo es nesuderinami, i tikrj siejasi vienas su kitu. Kaip ta pati grandin jungia sargybin su belaisviu, taip iedu tokie nepanas dalykai dera tarpusavy: vilt lydi baim. 8. Nesistebiu tuo: ir viena, ir kita - neramios sielos savybs, ir vien, ir kit kursto ateities laukimas. Bet svarbiausia baims ir vilties prieastis - ta, kad mes nepasitenkiname dabartimi ir mintimis keliaujame tolim ateit. Taip valgumas, didiausias mogaus gris, virsta blogiu. 9. vrys bga tik nuo akivaizdi pavoj; pabg vl esti rams. O mus kamuoja ir praeitis, ir ateitis. Mums kenkia daugyb ger dalyk: atmintis sugrina prie igyvent baims kani, o valgumas i anksto numato bsimas. Isjaekas nesijauia ess nelaimingas tik dl iandienos. Lik sveikas. ETAS LAIKAS Seneka sveikina mielj Lucilij 1. A suvokiu, Lucilijau, jog ne tik tobulju, bet ir mainausi. Nesakau ir netikiu, kad manyje nebeliko nieko keistino. Negi jau nebeturiu k reikt surinkti krvon, pamainti arba padidinti? Jeigu siela mato savo ydas, kuri ligi iol nepripaino, vadinasi, ji pasidar geresn. Kai kuriuos ligonius reikia sveikinti, kad jie pasijuto es ligoniai. 2. Tad noriau perduoti ir tau dal tokio staigaus savo pasikeitimo. Tada dar labiau tikiau ms draugyste - tikra draugyste, kurios neiardo nei viltis, nei baim, nei savanaudikumas, tokia su kuria mons mirta ir dl kurios mirta. 3. Galiu ivardinti tau daugel, kuriems stigo ne draug, o draugysts. Negali taip atsitikti tada, kai sielas jungia viena valia trokti viso, kas kilnu. Kodl negali? Jos ino, jog visa yra bendra, pirmiausia nelaims. Tu net negali sivaizduoti, kiek daug svarbaus, kaip man atrodo, atnea kiekviena diena. 4. Pasidalyk ir su manim, - sakai, tomis priemonmis, kuri veiksmingum patyrei." A ir pats troktu visk tau perteikti ir diaugiuosi, kad, io to imoks, galsiu mokyti kit. Mans nenudiugins joks daiktas, net ir labai nepaprastas ar naudingas, jei tik a vienas apie j inosiu. Jei kas nors man padovanot imint, su slyga, kad

slpiau j savyje su niekuo nesidalydamas, a jos atsisakyiau. Joks turtas nra mielas, jei j turi vienas. 5. Isisiu tau knyg ir, kad smarkiai nevargtum iekodamas nauding patarim, paliksiu enklus, padsianius i karto rasti tai, kas man patinka ir avi. Taiau gyvas balsas ir bendravimas duot daugiau naudos negu parayti odiai. Reikt tau paiam dabar atvykti ionai pirmiausia todl, kad mons labiau tiki akimis, negu ausimis, antra, todl, kad pamokym kelias yra ilgas, o pavyzdi - trumpas ir veiksmingas. 6. Kleantas nebt taip gerai perteiks Zenono mokymo, jei bt tik klauss jo. Bet jis gyveno kartu, regjo paslaptis, stebjo, ar pats Zenonas laikosi savo taisykli - Platonui su Aristoteliu ir miniai imini, vliau isisklaidiusi vairiomis kryptimis, daugiau takos dar Sokrato bdas, negu odiai. Metrodor, Hermarch ir Polien didiais vyrais padar ne Epikro pamokos, bet buvimas po vienu stogu. Kvieiuosi tave ne tik tam, kad gautum naudos, bet kad ir pats jos atnetum. Bdami kartu, vienas kitam daugiau duosime. 7. Dabar, kadangi privalau tau atiduoti kasdienin duokl, paraysiu, kas man iandien patiko Hekatono ratuose. Jis sako: Klausi, k a pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi". Pasiek jis daug: niekada nebebus vienias. inok, kad toks mogus bus vis draugas. Lik sveikas. altinis: Seneka L.A. Laikai Lucilijui, Vilnius, Pradai, 1999.