Aristotelis "politika"

(Darb kl giedrius0202)

Apraymas:
TURINYS VADAS............................................................................ ................................3 Aristotelio biografija........................................................................... ..............4 Pirmoji knyga................................................................................. ...................6 Antroji knyga................................................................................. ...................9 Treioji knyga................................................................................. .................12 Ketvirtoji knyga................................................................................. ..............15 Ivados.............................................................................. ...............................19

Darbas:
VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS FILOSOFIJOS IR SOCIALOGIJOS KATEDRA aristotelis politika Politikos teorijos referatas

Darb atliko: EK61 gr. students Renalda Tomkeviit, Justina Deveikyt Darb tikrino: as. A.Martinkus KAUNAS 2006 TURINYS VADAS............................................................................ ................................3 Aristotelio biografija........................................................................... ..............4 Pirmoji knyga................................................................................. ...................6 Antroji knyga................................................................................. ...................9 Treioji knyga................................................................................. .................12 Ketvirtoji knyga................................................................................. ..............15 Ivados.............................................................................. ...............................19 VADAS

Aristotelio gyvenimas ir filosofin kryba (384-322 m. pr. m. e.) sutampa su tuo laikotarpiu, kai graik valstybs miestai pergyveno labai sunki kriz: nepaliaujami tarpusavio karai, politini partij vidins kovos, stiprjo antagonizmas tarp vergvaldi ir verg. Savo filosofijoje aristotelis svyravo tarp materializmo ir idealizmo. aristotelis buvo vienas is t filosof, kuris suprato, kokia rimta yra ekonomin ir politin kriz. Besirpindamas savo tautos likimu, jis msi udavinio: pasilyti tokias reformas, kurios galt veikti kriz (veikalas politika). Jis man, jog esamas socialinio ir politinio gyvenimo blogybes galima paalinti ir paliekant vergovin santvark. aristotelis savo reformomis norjo jai suteikti tik didesn pastovum bei atsparum. Taiau ypatinga Aristotelio filosofijos reiksm gldi ne jo pairose ekonomius ir politinius klausimus. Ji ikyla pirmiausia tuose veikaluose, kuriuose aristotelis atskleidia pagrindin savo mstymo umoj - sukurti, tok universal moksl, kuris suvest visus jo pirmtak iekojimus ir laimjimus sisteming vienyb. iame darbe pasirinkome panagrinti vien i ymiausi Aristotelio veikal politika. politika buvo raomas kaip paskait kursas. I knygoje aptariami kio klausimai, II samprotavimai apie geriausi valdymo bd, III

Komentarai
Paskelbtas 4 metai 1 mnuo prie VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS FILOSOFIJOS IR SOCIALOGIJOS KATEDRA ARISTOTELIS POLITIKA Politikos teorijos referatas Darb atliko: EK61 gr. students Renalda Tomkeviit, Justina Deveikyt Darb tikrino: as. A.Martinkus KAUNAS 2006 TURINYS VADAS............................................................................ ................................3 Aristotelio biografija........................................................................... ..............4 Pirmoji knyga................................................................................. ...................6 Antroji knyga................................................................................. ...................9 Treioji knyga................................................................................. .................12 Ketvirtoji knyga................................................................................. ..............15 Ivados.............................................................................. ...............................19 VADAS Aristotelio gyvenimas ir filosofin kryba (384-322 m. pr. m. e.) sutampa su tuo laikotarpiu, kai graik valstybs miestai pergyveno labai sunki kriz: nepaliaujami tarpusavio karai, politini partij vidins kovos, stiprjo antagonizmas tarp vergvaldi ir verg. Savo filosofijoje Aristotelis svyravo tarp

materializmo ir idealizmo. Aristotelis buvo vienas is t filosof, kuris suprato, kokia rimta yra ekonomin ir politin kriz. Besirpindamas savo tautos likimu, jis msi udavinio: pasilyti tokias reformas, kurios galt veikti kriz (veikalas Politika). Jis man, jog esamas socialinio ir politinio gyvenimo blogybes galima paalinti ir paliekant vergovin santvark. Aristotelis savo reformomis norjo jai suteikti tik didesn pastovum bei atsparum. Taiau ypatinga Aristotelio filosofijos reiksm gldi ne jo pairose ekonomius ir politinius klausimus. Ji ikyla pirmiausia tuose veikaluose, kuriuose Aristotelis atskleidia pagrindin savo mstymo umoj sukurti, tok universal moksl, kuris suvest visus jo pirmtak iekojimus ir laimjimus sisteming vienyb. iame darbe pasirinkome panagrinti vien i ymiausi Aristotelio veikal Politika. Politika buvo raomas kaip paskait kursas. I knygoje aptariami kio klausimai, II samprotavimai apie geriausi valdymo bd, III dstoma valstybs teorija, IV, V, VI aptariamos vairios santvarkos, VII aptariama geriausia santvarka, VIII skirta geriausios valstybs piliei aukljimui. ARISTOTELIO BIOGRAFIJA Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.) - graik filosofas, tyrintojas, laikomas vienu i takingiausi mstytoj Vakar filosofijos istorijoje. Aristotelio filosofijos istorin reikm itin ilgaam. Aristotelis gim Stageiroje, istorinje Makedonijoje, dabartin Graikijos Makedonijos provincija, Makedonijos karaliaus Aminto III-ojo

dvaro gydytojo Nikomacho eimoje. Tvai anksti mir, augo globj eimoje. Septyniolikos met Aristotelis pradjo lankyti Platono Akademij Atnuose. Nuo 343 m. pr. m. e. buvo Aleksandro Makedonieio aukltojas, kr Likj (Licj arba peripatetin mokykl). 347 m. pr. m. e. mir Platonas ir Akademijai vadovauti pradjo ne akivaizdiai gabiausias ir talentingiausias Aristotelis, bet Speusipas, Platono snnas. Vliau Aristotelis dl Atnuose iplitusi antimakedonietik nuotaik ivyksta Maj Azij, Atarneus valdovo Hermiaso dvar, kur veda jo dukr Phytias. Po Aristotelio mirties mokiniai ts jo darbus, ypa istorijos srityje: Theophrastus para filosofijos istorij bei veikalus apie botanik ir mineralogij; Eudemus i Rhodes ra apie matematikos ir astronomijos istorij, Meno medicinos istorij, Dicaearchus i Messene civilizacijos istorij bei politini konstitucij tip apvalg Beveik visi naujosios filosofijos krjai ne tik rmsi vienomis ar kitomis Aristotelio idjomis, bet ir kiekvien reikmingesn savo filosofijos naujov siejo su klausimu, kas yra gyva Aristotelio filosofijoje ir gali bti perimta i jos. Iki i dien iliko tik dalis tos daugybs darb, kurie antikos laikais buvo priskiriami Aristoteliui. Sekdamas savo mokytoju, Aristotelis neabejotinai kr dialogus, skirtus plaiai auditorijai; daugelyje i j buvo nagrinjami politiniai dalykai. Nei vienas i j neiliko, iskyrus kelet padrik fragment. Aristotelio pairos ypa atsiskleidia jo kriniuose

Politika ir Nikomacho etika. Politika Politika ymus Aristotelio krinys, apibdinantis valstyb, jos valdymo formas ir santvarkas. Aristotelio politikos samprat siaurja prasme galima apibrti vienu sakiniu - tai menas valdyti valstyb, plaiau ji susijusi su etikos ir valstybs sampratomis. Pirmoji knyga Valstyb yra tam tikra bendrija, siekianti kokio nors grio. Ji atsiranda natraliai ir yra natrali bendrabvio forma. Ji isivysto i kit dviej bendrabvio form - eimos ir gyvenviets. Valstyb yra i dviej form galutinis tikslas. Valstybs sukrimo galimyb visada buvo moguje, nes, pasak Aristotelio, mogus i prigimties yra pilietinis gyvnas. Taigi mons i vis gyvn isiskiria tuo, kad jie vieninteliai suvokia, kas yra gera ir bloga, teisinga ir neteisinga ir t. t. , ir i dalyk bendrumo pagrindu kuriamas kis bei valstyb. Aristotelis pripasta eimos santvark kaip pagrindin, i kurios vystosi (tik didesniais masteliais) visos kitos, o valstyb laiko eimos auktesne ir btina isivystymo forma. Valdia valstybje - tai labiau ivystyta eimos galvos valdia. Vyrikas pradas pagal prigimt labiau tinkamas valdyti negu moterikasis. Taigi galima daryti ivad, kad Aristotelio nuomone geriausia valstybs valdymo forma yra patriarchalin monarchija, labiausiai primenanti valdi eimoje, nes geras valdovas turi rpintis savo valstybe ir valdiniais taip, kaip savo namais ir namikiais rpinasi tikras eimininkas. Valstyb neivengiamai

pirmesn u k ar kiekvien i ms, nes visuma neivengiamai pirmesn u dal. Teisingumas yra valstybs pradas, nes teismas, kuris sprendia, kas teisinga, yra piliei bendrijos nustatyta tvarka. Valstyb susideda i daugelio skirting moni, nes i vienod moni valstyb susidaryti negali. Kiekvienas toks mogus turi bti savo darbo specialistas ir dirbti tik tai, k geriausiai sugeba. Valstyb tai mas piliei, susijungusi tam, kad galt patenkinti savo gyvenimikus poreikius. Taiau ji egzistuoja ne vien tam, kad patenkint ms poreikius ar atlikt juridines funkcijas. Valstybs tikslai yra daugiau dvasiniai. Ji turi garantuoti laiming gyvenim. Aristotelis pilnateisiais valstybs nariais pripaino ne visus valstybs gyventojus, tik tuos, kurie galjo dalyvauti kariniuose, administraciniuose, teisminiuose organuose. Tik pilieiai, turj galimyb skirti laiko dorybms ugdyti, galjo naudotis pilietinmis teismis ir valstybs teikiama nauda, o amatininkams ir valstieiams nemanoma siekti dorybs. Vergus Aristotelis apibr kaip btinus rankius. Kiekviena valstyb susideda i keli kaim, o kaimas i keli ki nekasdieniams poreikiams tenkinti. Tobulas kis susideda i verg bei laisvj. Gyvenimas yra veikla, o ne gaminimas, todl ir vergas yra padjjas veiklos dalykuose. Pirmins kio dalys pagal tris santyki ris: eimininkas ir vergas, vyras ir mona, tvas ir vaikai. Sieloje i prigimties yra valdantysis ir valdomasis pradai, kuriems mes priskiriame

dorybes protingojo ir neprotingojo prado. Tuo bdu laisvasis valdo verg, vyrikasis pradas moterikj ir vyras vaik. Visuose juose gldi sielos skirtingos dalys, vergas neturi valios prado, moterikasis pradas turi neveiksming, o vaikas neivystyt. Pirmj santyki ilaikymo ir tobulinimo atsakomyb tenka eimininkui.Vergas yra naudingas btiniems poreikiams tenkinti, tam dorybs reikia nedaug tiek, kad nesivaldymas ar bailumas nesukliudyt atlikti darbus. Taiau net ir toki doryb vergui turi diegti eimininkas. Vergams juk dar labiau reikia pamokym negu vaikams. Vergams naudinga bti valdomiems eimininko, nes taip lengviau tenkinami kno poreikiai. Vergui ir eimininkui naudinga tarpusavio draugyst, juk j padtis nulemta prigimties. Tai kas buvo pasakyta apie proto doryb, galima pritaikyti bdo dorybei. Visi mintieji turi savas bdo dorybes, pavyzdiui, moters ir vyro nuosaikumas, teisingumas, narsumas nra tokie pat.Apie moter vienas poetas pasak: Tyljimas tai moters puomena. Vaiko (taip pat ir vergo) doryb priklauso ne nuo j pai, o nuo t, kurie juos moko ir auklja (valdo). Nuosavyb yra kio dalis, o nuosavybs sigijimo menas yra kio valdymo dalis. Pasak Aristotelio, be btin dalyk nemanoma nei gyventi, nei gerai gyventi. sigijimo meno esm: privalo bti t itekli, kurie yra kaupiami ir kurie btini gyvenimui bei naudingi valstybs ar kio bendrijai. sigijimo men galima suskirstyti tam tikras dalis:

pirmoji - mediokl, emdirbyst, karo menas, antroji - valdymo menas, treioji turtjimo menas. kio valdymo menas nra tas pats kas turtjimo menas, nes vienam bdinga tiekti, o kitam - vartoti. Turtas yra kio ar valstybs valdymo ranki visuma. Taigi nuosavyb sudaro naudojamoji ir mainomoji daikto vert. Turtjimo menas yra susijs su prekyba ir su kio valdymo menu. Pirmieji mainai atsirado dl labai natralios prieasties - mons turi kai ko daugiau, o kai ko maiau nei pakankamai. I ia paaikja, kad pirmojoje bendrijoje mainai buvo nereikalingi, nes jie reikalingi tik tam, kad mons turt pakankamai daikt. prekyb sijungus svetimoms alims atsirado btinyb naudoti pinigus. Prekybos tikslas yra turto bei itekli krimo menas, labiausiai susijs su pinigais. Pinigai netenkina jokio btino poreikio, jie naudojami ne tuo tikslu, kuriuo buvo irasti. Taigi turtjimo menas vertinamas itin prieingai. Antroji knyga Antrj knyg Aristotelis pradeda svarstymais apie kitas esamas ar filosof kuriamas valstybs valdymo santvarkas. Jis teigia, kad jau egzistuojanios santvarkos nra idealios ir tinkamos. Kuriant geros santvarkos model pirma reikia apsvarstyti, kas bus bendra ir kas atskira, o gal viena bendra, kita atskira. Valstyb i prigimties yra tam tikra dauguma, o tapdama vis vieningesn, i valstybs pavirs kiu, o i kio mogumi, nes kis vieningesnis u valstyb, o mogus u k. Savo pairas Aristotelis stengsi pagrsti kritikuodamas

Platono ir Sokrato idealios valstybs sampratas. Aristotelio manymu Sokratas klaidingai man, kad bendra nuosavyb geriau u asmenin. Dl to, kad tuo, kas daugeliui bendrai priklauso, maiausiai rpinamasi, nes labiausiai visi rpinasi tuo, kas nuosava, o tuo kas bendra, - maiau arba tik tiek, kiek tai svarbu kiekvienam atskirai. Geriau kai nuosavyb privati, taiau naudojmo reikalui subendrinama. Jis nepritar ir bendr vaik ir mon idjai, nors, pasak Platono, privati nuosavyb ir jausmai, kuriais pagrsti moni santykiai, mog gadina. Reformuojant visuomen reikia atsivelgti praeit, giminysts ryius, tradicijas, paproius, o ne griauti visk i pagrind, man Aristotelis. Neinodami savo giminysts ryi mons yra nelaimingi, padaugja tyini nusikaltim. Padarydami valstyb pernelyg viening, jie atima galimyb pasireikti dviem dorybm nuosaikumui moter atvilgiu ir dosnumui savo nuosavybs atvilgiu. Visi nra lygs nei naudodamiesi darbo vaisiais, nei dirbdami. Jei nuosavyb nra bendra, tai niekas nenori prisiimti atsakomybs, dirbti, nes mano,kad kakas tai padarys u juos, o turdami privai nuosavyb, jie yra priversti rpintis ja savo labui, siekdami savo laims. Geriausia, kai nuosavyb yra privati ir subendrinama tik dalis jos atsiradus btinybei. Kiekvienam paskirsius rpintis ja, nekils tarpusavio nesutarim, kiekvienas rpinsis ja kaip savo reikalu. Niekas negali parodyti dosnumo ar atlikti dosnaus poelgio, esant bendrai

nuosavybei, kad pamalonint draugus ar atvyklius. Dar viena bendros nuosavybs ugota doryb nuosaikumas moter atvilgiu. Moterims esant bendroms sunku susilaikyti nuo kitam priklausanios moters. Sokrato klaidos prieastimi reikia laikyti neteising prielaid. kis ir valstyb turi bti tam tikra prasme vieningi, taiau ne visais atvilgiais. Valstybs, kuri yra tam tikra dauguma, bendrumo ir vieningumo turi bti siekiama aukljimu. Valstyb reikia taisyti paproiais, filosofija ir statymais. Niekas negals sukurti valstybs nedalydamas ir neskirstydamas. Taip pat Sokratas nenurod koks tiksliai bus santvarkos pobdis ir kuri nuosavyb bus bendra, o kuri privati. ia Aristotelis pritaiko savo teigin, kad laim yra pagrindinis mogaus tikslas. Jei kai kurios valstybs dalys neturs laims ,tai ir visa valstyb nebus laiminga. Valstybs galia taip pat priklauso nuo jos piliei laims. Labai svarbu es, kad pilieiai galt bti laisvi nuo kasdieni rpesi, o valdovai rpintsi, jog ne tik valstybs tarnautojai, bet ir privats mons, kurie to verti, galt gyventi be rpesi. Tam, kad gyventi laimingai, reikia ne tik dvasins pusiausvyros, bet dar ir sveikatos bei materialini turt, privaios nuosavybs. statym leidjas turt atsivelgti du dalykus: teritorij ir mones. Dar reikt pridurti ir kaimynystje esanias sritis. mogus turi gyventi tokioje teritorijoje, kad bt galima gyventi nuosaikiai ir dosniai, kad nenukrypt nei prabang, nei skurd. Aristotelis stebisi, kad

Sokratas sulygins nuosavybes, neatsivelgia gyventoj skaii ir gimstamum. Neribotas gimstamumas yra problema kuriant toki valstyb, nes jis gali tapti piliei skurdo prieastimi. Valstybs valdymo santvarka pasirenkama tarpin tarp demokratijos ir oligarchijos, kurios pagrindas sunkiai ginkluotj kari luomas. statymuose geriausia santvarka turt susidti i demokratijos ir tironijos. ios santvarkos esm: pareign rinkimai kai jie renkami i jau atrinktj. Tokie rinkimai yra pavojingi, nes rinkimai visada vyks pagal j nor. Platonas raydamas statymus man, kad reikia leisti sigyti tam tikr dal turto. Turto sulyginimas turi tam tikr reikm piliei bendrijai. Reikia siekti vidurio, kad nebt nei per daug pralobusi, nei nuskurdusi. Taiau svarbiau ne sulyginti turt, o padaryti panaius norus.Tai pasiekti galima tik aukljimu statymais. Nuosavybs ir aukljimo lygyb valstybse yra btina. statymai yra bendryb, parayti visiems, bet negalintys aprpti subtili atveju. Tai esminis santvarkos elementas, kad valdantieji valdyt ir gint esam valstybin santvark nuo t, kurie j paeidia. statymas suprantamas kaip aukiausioji, niekam nepavaldi ir beaistr jga, protas laisvas nuo trokimo. Aristotelis savo mintis grindia realiais pavyzdiais apie valstybes, bandiusias gyvendinti tam tikras pasirinktas santvarkas. Pirmasis pateikiamas pavyzdys yra Milieio Hipodamo mginimas. Jis valstyb skirst tris dalis: amatinink, emdirbi ir kareivi, o em

 vent, bendr ir privai. Jo nuomone yra trys statym rys, nes mat tik tiek dalyk, dl kuri vyksta teismai: eidimas, ala, nuudymas. Milietis Hipodamas numat aukiausij teism, valdom seni, blogai isprst byl perirjimui. Aristotelis nepritar tokiam skirstymui, nes valdant kilt sumaitis, teisjas tra tik tarpininkas derantis dl nuosprendio, reikia siekti ne to, kas tradicika, o to, kas gera. Lakedaimono ir Kretos santvarkose buvo numatyta, kad gerai tvarkomoje valstybje pilieiai turi bti laisvi. Lakedaimono valstybs valdyme Aristotelis pastebi nemaai trkum. Valstybje, kurioje labai vertinamas turtas, patenkama moter valdion. Tai prietarauja jo mstymui, nes Aristotelis moter apibdino kaip neisivysius vyr ir man, kad jai netinka valdyti. em netolygaus skirstymo bdu atiteko maumai, valdia renkami skurds gyventojai, vadovaujamasi valia, o ne statymais. Visa tai didina moni godum, valstyb netenka itekli. Kretos santvarka panai, nors daugelis statym sutvarkyti geriau. Vis dl to renkant pareignus nedalyvauja visa tauta, todl kyla nepasitenkinimas. Paskutinij aptaria Kartaginos santvark, kuri turi nemaai panaum su Lakedaimono ir Kretos santvarkomis, nes daugelis nuostat yra geros, tauta palaiko esam valstybs tvark, nebuvo dideli sukilim. Jos santvarka labiausiai nukrypsta nuo aristokratijos oligarchij, nes mano, kad pareignus reikia rinkti ir u j nuopelnus, ir u turt. Aristotelio nuomone, valdyti

turi tie, kurie gali valdyti geriausiai, o kilnieji nepatirt nepritekliaus. Treioji knyga Treioje knygoje Aristotelis rao apie valstybs funkcijas ir jos sudtines dalis, santvarkas ir valdios santyk, bei apie pilietin gr ir teisingum. Trei knyg Aristotelis pradjo pilieio svoka. Anot Aristotelio, valstyb yra tam tikr piliei aib , tad btina sprsti , k reikt vadinti pilieiu ir kas yra pilietis. Pateiks daug argumet ir pavydi Aristotelis galiausiai mano, kad piliet labiausiai apibria dalyvavimas teisme ir valdyme: kas turi teis dalyvauti sprendiamoje arba teisminje valdioje, t jau vadiname tos valstybs pilieiu . Taiau pilietis dar gali bti apibriamas kaip tas, kurio abu tvai yra pilieiai. Taip pat aptariamos ir piliei dorybs. Piliei dorybs turi bti susijusios su santvarka, bet kadangi nra vienos santvarkos ries tai ir negali bti vienos tobulos doro pilieio dorybs. Be to, visi pilieiai nra vienodi, tai ir nebus vienos dorybs, tinkanios visiems pilieiams. I viso to seka, kad doras pilietis nebutinai yra doras mogus. Pasak Aristotelio vis delto, viena i pilieio dorybi yra sugebjimas ir gerai valdyti, ir bti geru valdiniu. ioje knygoje Aristotelis taip pat nagrinja ir santvarkas, bei valdios ris. Santvarkos skiriasi viena nuo kitos rimis, vienos i j yra klaidingens, o kitos teisingenss, gerens. Anot Aristotelio santvarka yra valstybs tvarka, apimanti vairias valdios pareigas, o ypa tas, kurios yra aukiausios. Aristotelis suskirst santvarkas, pagal tai, kokios

naudos jos sieka. Aristotelis iskiria ias santarkas: 1. Santvarkos, kurios siekia bendros naudos (teisingos santvarkos): Monarchija - valdo vienas karalius. Aristokratija - valdo daugiau nei vienas. Politja - valdo dauguma bendros naudos labui. 2. Santvarkos, kurios siekia tik valdanij asmeninins naudos (klaidingos santvarkos): Tironija nukrypimas nuo karalysts, nes siekiama to, kas naudinga monarchui. Oligarchija turtingj valdia, nukrypimas nuo arsitokratijos, nes siekiama, to kas naudinga turtingiesiams. Demokratija daugumos valdia, nukrypimas nuo politjos, nes siekiama, kas naudinga neturtingiesiams. Apibendrinant galime daryti ivad, kad Aristoteliui atrod, jog bendram labui nei tironija, nei oligarchija nei demokratija nra naudingos, o geriausia santvarka bt politja, kai siekiama bendros naudos. Taiau aptarus santvarkos ris Aristoteliui kyla klausimas, kas valstybje turt viepatauti: turtingieji, kilnieji, vienas geriausias ar dauguma. klausim atsakyti nelengva, todl Aristotelis aptaria visus galimus variantus ir galimas pasekmes. Jei valstyb valdyt mauma, tai jie pagrobt bei pasisavint daugumos nuosavyb, jei valdyt tironas, jis griebtsi prievartos, kaip ir dauguma prie turtinguosius, o jei valdyt tik kilnieji, visi kiti neivengiamai likt paniekinti, o jei valdyt vienas pats doriausias, tai, anot aristotelio, bt dar oligarchikiau, nes bt dar daugiau paniekintj. Taiau valdyti galt ir dauguma, nes galbt susibr bt geresni u

anuos. Mums ypa patiko Aristitelio daugumos palyginimas su pietumis. Jis teigia, kad susibr vis dlto bt geresni, nei pavieniui, kaip ir piets, surengti daugelio susidjusi, bna geresni u surengtus vieno mogaus lomis . Toliau Aristotelis ra, kad vis dlto, piliei daugumai leisti dalyvauti aukiausioje valdioje yra nepatikima ir nesaugu, taiau nieko jiems neduoti bt ir baisu, nes kai esama daug paniekint ir nepatenkint, toje valstybje padaugja prie. Btent todl, Sokratas ar kiti statym leidjai sutvarko taip, kad jei galt rinkti pareignus ir kviesti juos atsiskaityti, o vieniems patiemes valdyti neleidia. Aristotelio nuomone rinkimai yra vienas i problemos, kas turt valdyti, spendimo bd. Teisingai irinkti yra inov darbas, tad remiantis ia prielaida Arostotlis ra, kad galbt daugumai nereikt pavesti pareign rinkim, nei ataskait reikal. Taiau Aristotelis pateikia tarsi prieingyb, kad svarbiausiuose dalykuose niekingieji yra viresni u kilniuosius, o ataskaitos ir pareign rinkimas yra svarbiausias dalykas, todl kai kuriose santvarkose, pavyzdiui, demokratijoje rinkimai paliki tautos susirinkimui. staytymai dar vienas Aritotelio nagrinjamas aspektas veikale Politika. Aristotelis rao, kad viepatauti turt teisingai sutvarkyti statymai, o ne valdovas. Taiau kyla klausimas, kokie turi bti tie gerai sutvarkyti statymai. statymai, kaip ir santvarkos rys gali bti geri ir blogi. Todl Aristotelis mano, kad staymai turt atitikti t

santvark, kurioje egzistuoja. Tai vadinasi, jeigu santvarka yra bloga ir netinkama, tai ir jos statymai netinkami, jei santvarka teisinga staymai teisingi. Dar vienas svarbus aspektas, kr Aristotelis aptaria savo veikalo treioje knygoje yra pilietinio grio teisingumas. Aristotelis mano, kad pilietinis gris yra teisingumas, kuris yra visiems naudingas ir atrodo tarsi tam tikra lygyb. Be teisingumo ir pilietins dorybs bt nemanoma tvarkyti valstybs. Todl bt neteisinga, jei valdyt vienas asmuo, nes tada jis bt tartum dievas tarp kit moni. Aristotelis savo veikale nagrinja ir karaliaus valdios rys, nes anot Arsitotelio tai yra viena i teisingiausi santvark. Todl Aristotelis ima svarstyti, ar gerai besitvarkaniai valstybei yra naudinga bti karaliaus valdomai, ar yra geresn kita santvarka. Taigi Aristotelis pateikia keturias karaliaus valdio ris: 1. Lakonikoji - karo vado valdia iki gyvos galvos, kai kurios i j paveldimos, o kai kurios renkamos. 2. Barbarikoji paveldima eimininko valdia, grindiama statymu. 3. Asismen valdia - tai renkama tironija, kuri skiriasi nuo barbarikos, tuo, kad yra nepaveldima. Vieni turdavo i valdia iki gyvos galvos, kiti iki numatyto laiko, o dar kiti tik numatytam darbui atlikti. 4. Herojini laik, kuri buvo grindiama savanoriku paklusnumu. J galioje buvo karinis vadovavimas, aukojimai dievams, be to jie dar ir sprend bylas. Galiausiai apvelgus visas ias karaliaus valdios ris kyla klausimas: ar naudingiau bti valdomiems

geriausio mogaus, ar geriausi staym? . klausim Aristotelis ir Platonas atsak skirtingai. Anot Platono, santvarka, grindiama vien geriausiais statymai negali bti pati geriausia, nes statymai yra visiems bendri. Jie negali aprpti tam tikr subtili klausim. Taiau Aristotelis mano, kad geriausia bti valdomam geriausi statym, nes statymai laisvi nuo trokim ir aistr. Ketvirtoji knyga Ketvirtojoje knygoje Aristotelis teigia, kad mokslo uduotis yra itirti geriausi santvark: kokia ji yra, kokia turt bti ir kokia tinkamiausia visoms valstybms. Beto reikia tirti ne tik geriausi santvark, bet ir geriausi santvark esamomis slygomis, kuri btu lengviausiai gyvendinama ir bt panai, bendra daugumai valstybi. Kalbant apie santvarkas nereikt pamirti, kad yra labai daug santvark atmain ir labai daug bd, kuriais tos santvarkos galt bti jungiamos. Taip pat reikia atsivelgti ir tai, kurie statymai yra geriausi, ir kokie turt bti kiekvienai santvarkai. Anot Aristotelio, santvarka yra valstybs tvarka, nustatanti, kokiu bdu paskirstomos pareigos, kas santvarkoje turi aukiausi valdi ir koks yra kiekvienos bendrijos tiklas, o statymai, pagal kuriuos valdantieji privalo valdyti ir sulaikyti tuo, kurie jiems nusiengia, skirtinti nuo santvark apibdinani dalyk . Aristotelis aprao tris teisingas santvarkas (karaliaus valdi, aristokratij, politj) ir tris nukrypimus nuo j (tironij, oligarchij, demokratij), apie kurias jau nemaai usiminta

treioje knygoje. Aristotelis visgi mano, kad i trij nukrypim (tironijos, demokratijos ir oligarchijos) blogiausias yra tironija, nes bdama blogiausia ji yra kartu ir labiausiai nutolusi nuo politjos. Antra pagal blogum yra oligarchija, o nuosaikiausia ar geriausia i blog yra demokratija. Toliau Aristotelis imasi nagrinti santvark atmain ir labai graiai paaikina, kaip susikr tiek daug santvark ri ir atmain: visos valstybs susideda i ki; be to, kad i daugybs j gyventoj vieni neiivengiamai yra turtingi, kiti neturtingi, dar kiti vidutiniokai, taip pat dalis liaudies yra emdirbiai, dalis prekiautojai, o dar kiti amatininkai....be turto skirtum, egzistuoja dar ir kilms bei dorybs skirtumai; i i dali kai kada valdyme dalyvauja visos, o kai kada maesnis arba didesnis j skaiius . Aristotelis teigia, kad yra dvi santvark rys, o kiti yra tik nukrypimai. Toliau savo veikale pateikia demokratijos ir oligarchijos apibrim, paaikina kas tai per santvarkos ir kokios yra i santvark rys. Demokratija yra tada, kai viepatauja daugum sudarantys laisvieji ir neturtingieji. O oligarchija, tai tokia santvarka, kai valdi savo rankose turi turtingieji ir kilmingieji, bdami mauma. Taigi, filosofo yra skiriamos ios demokratijos rys: 1. Demokratijos ris, kai pareigos uimamos pagal turto cenz, bet jis yra maas, ir visi turintys reikiam turt privalo dalyvauti valdyme. Taiau prarad turt, netenka ios teiss. 2. Demokratijos ris, kai dalyvauja visi

pilieiai, kuriems negalima nieko prikiti. iuo atveju valdo statymas, nes valdyme dalyvauja tik galintys rasti laisvo laiko. 3. Demokratikos ris, kai visi dalyvauja valdyme, kas tik yra pilieiai, o valdo statymas. 4. Demokratijos ris, kai viepatauja dauguma, o ne statymai. Valdyme dalyvauja visi, nes vis dlto dauguma yra pranaesn. Aristotelis mano, kad tokia demokratijos santvarka, kur valdo, ne statymai, o balsavimai, nra tsantvarka, nes btent statymo rankose turt bti viskas, o pareignai turt valdyti kiekvien dalyk atskirai. Yra iskiriamos ios oligarchijos rys: 1. Pareigoms eiti yra nustatomas toks turto cenzas, kad neturtingieji, sudarantys daugum negali dalyvauti valstybs valdyme, taiau jei pilietis sigyja reikiam turt gali dalyvauti valdyme. Dl sudarom slyg valdyme dalyvauja gana daug moni, todl iuo atveju valdo statymai, o ne mons. 2. Pareigoms eiti nustatomas didelis turto cenzas ir tada pareignams reikia irinkti trkstamus narius. i oligarchijos ris atsiranda dl to, kad turto turini yra maiau, bet jie to turto turi kur kas daugiau ir yra galingesni. 3. Vietoj tvo valdi ateina snus. Valdovai patys laiko savo rankose vali pagal statym, liepiant, kad po mirties j perimt snus. 4. Ateina valdi snus, taiau valdo ne statymai, o pareignai, nes dl savo turt jie tampa per daug galingi. Aritotelis teigia, kad be demokratijos ir oligarchijojs egzistuoja dar kelios santvarkos: monarchija, aristokratija tironija bei politja. Pastaroji yra danai

umirtama, nes gana retai susiformuoja. Taiau ketvietoje knygoje Aristotelis plaiau panagrinja politj ir tironij. Politja yra oligarchijos ir demokratijos miinys. Papratai politjomis vadinamos tos mirios santvarkos, kurios labiau krypsta demokratij, o tos kurios oligarchij, vadinamos aristokratijomis . Pateiks tok politjos paaikinim Aristotelis priduria, kad politja tai turtingj ir neturtingj miinys. Aristotelis taip pat paaikina, kokiu bdu alia demokratijos ir oligarchijos atsiranda politja ir kaip ji turt bti tvirtinta. Taigi, norint gauti politj naudinga irinkti tai, kas bdinga abiej santvark statymams, arba galima laikytis vidurio tarp abiej santvark galiojanios tvarkos. O gerai sumaiytoje santvarkoje, pasak Aristotelio turi bti abiej santvark bruo, ne kurios nors vienos, pavyzdiui tik demokratijos. Toliau yra raoma apie tironija ir yra iskiriamos kelios j rys. Pirmos dvi rys yra grindiamos statymu, treioji ris atitinka absoliui karaliaus valdi, tada tironas valdo vienas, savo paio labui, niekam neatsiskaitydamas. Inagrinjs visas santvarkas ir j bruous Aristotelis kelia kita klausim; o kokia santvarka yra geriausia ir koks gyvenimo bdas yra geriausias daugumai valstybi ir daugumai moni... . Arsitotelis mano, kad laimingas gyvenimas gali bti pasiekiamas tik tada, kai gyvensime laikydamiesi vidurio. Geriausia valstyb yra tada kai tvarko tie, kurie laikosi vidurio, ir gerai valdomos gali bti tik tos valstybs kuriose yra

gausus vidurinysis sluoksnis ir kai valstybs valdyme dalyvauja tie, kurie turi vidutin, pakankam turt. Taigi Aristotelis mano, kad vis dlto geriausia santvarka yra ta, kuri laikosi vidurio. Tokia santvarka nepatira joki nelaimi ir sukrtim, nes gausus vidurinysis sluoksnis neleidia atsirasti kratutinumamas ir netinkamoms santvarkoms. Be to, kuo santvarka geriau sumaiyta, tuo ji bus patvaresn. Ketvirtosios knygos pabaigoje Aristotelis rao, kad reikia sutvarkyti pareig paskirstym, kokios jos turt bti, kokius reikalus sprsti, ir kaip jas turi bti renkama. Taigi, Aristotelis pasilio kelet bd, kuriais bt galima sprsti visus reikalus. Vienas bdas visus reikalus sprsti pakaitomis, o ne visiems kartu. Kitas bdas sprsti visiems kartu, taiau susirinkti tik pareign rinkimo, statym leidybos, karo, taikos bei ataskait klausimais, o visa kita sprsti atitinkamiems pareignams, renkamiems i vis piliei arba skiriamiems burtais. Dar vienas bdas - pilieiams susirinkti pareign ir ataskait klausimais, taip pat kai reikia nutarti dl karo sjungos, o vis kit palikti renkamiems pareignams. Bei visiems sprsti visk kartu susirinkus kartu, o pareignams neduodi nieko spsti i vis. Visi ie bdai yra demokratiki, taiau esant oligarchijai ar politjai yra kitoki bd sprti visus valstybes reikalus. Su tuo kas turi sprsti visus reikalus susijs ir valdios pareig tvarkymas. Kadangi yra daug santvark tai kiekvienoje santvarkoje gali bti skirtingas skaiius

pareig, taip pat skirtinga t pareig trukm ir galia. Arsitotelis mano, kad vienos pareigos yra politins, kitos kins, o dar kitos pagalbins. Anot Aristottelio valdios pareigomis i esms vadinamos tos, kurioms aptikta sprsti tam tikrus reikalus, teisti ir sakinti... . Aristotelis teigia, kad yra daug pareign skyrimo bd. Tai lemia trys veiksniai: kas skiria pareignus, k skiria ir kokiu bdu skiria. I i veiksni ir kyla visi pareign skyrimo bdai, o j yra gana daug, net 12. Taigi, visi ie bdai yra pasiskyrst pagal santvarkas, nes yra toki pareig, kurios bdingos tam tikroms santvarkoms. Be to, kiekvienai santvarkai naudingas tik konkretus pareign skyrimo bdas. Ketvirtj knyga Aristotelis ubaigia teismine valdia. Jis mano, kad teism skirtumus lemia trys skirtumai: i ko ji susideda, kokius reikalus sprendia, ir kaip jie sudaromi . Pagal iuos skirtumus Aristotelis teigia, kas yra atuosios teism rys, viena susijusi su pareign atsakomybe, kita jeigu kyla ginai ir yra paeidiami bendri interesai, dar kita sprendia su santvarka susijusius reikalus, ketvirtoji sprendia pareign ir pivai asmen ginus dl baud, pektoji sprendia sandori reikalus, o likusios tvarko nuudymo, bei svetimali bylas. IVADOS Bet kur didesn tyrinjim Aristotelis pradeda savo pirmtak (iuo atveju Platono, Sokrato) pair apvalga. Pripaindamas savo mokytojo darbuose Politika, statymai esant tam tikr tiesos element, o taip pat ikelia problemas, kurias reikt

sprsti. Aristotelio darbai pasiymi kasdienine kalba, nurodant kelius painimui pasiekti. Jis mgsta pradti savo ikelt problem svarstym surankiodamas visas msles ir keblumus, kartu pateikia vairias argumentacijas kiekvienu klausimu. Toliau ikelia prietaravimus k tik savo pasakytiems teiginiams. Dar toliau nurodo, kad tai kas pasakyta, nors ir utektinai teisinga, bet dar toli grau neaiku. Jis netik apima dedukcines ivadas, bet kaip argumentus pateikia, kas tiktina ar protinga. Dar vienas Aristotelio darbo bdingas bruoas yra tai, kad net moksliniuose traktatuose jauiama filosofins etikos taka. Visi jo samprotavimai, ne tik pateikiami, bet ir vertinami: ar tai dora, ar teisinga, ar protinga. Aristotelio manymu, valstyb yra tam tikra bendrija, kurios tikslas aukiausio grio siekis. Valstyb neivengiamai pirmesn u k ar kiekvien i ms, nes visuma neivengiamai pirmesn u dal. Be to, Aristotelis pilnateisiais valstybs nariais pripaino ne visus valstybs gyventojus, tik tuos, kurie galjo dalyvauti kariniuose, administraciniuose, teisminiuose organuose, o vergus Aristotelis apibr kaip btinus rankius. Vergovin santvark laik natralia ir dsninga, o verg priskyr darbo rankiams. tai kaip Aristotelis samprotauja apie vergov: Taigi akivaizdu, jog is nesutarimas turi tam tikr pagrind, ir nra taip, kad vieni i prigimties yra vergai, o kiti laisvieji. Taip pat aiku, kad kai kada bna skirta, kam naudinga vergauti, o kam bti

eimininku, ir yra teisinga bei reikalinga, kad vienas bt valdomas, o kitas valdyt prigimtine valdia. Blogai valdyti yra neparanku abiem, nes daliai ir visumai, knui ir sielai naudinga tas pat, o vergas yra tam tikra eimininko dalis, tarsi tam tikra gyva, tik atskirta nuo kno dalis. Iekodamas idealios valstybins santvarkos Aristotelis linksta konservatizm, nepalankiai ekonomins paangos naujoves. Ideal sudaro kuklus kis su menkais mainais, vidutine gamyba, maa pinig. Jo tikslas organizuoti toki socialin santvark, kuri palikt pilieiams daug laiko usiimti politika. O dar geriau bt net jeigu statym leidjas ir nepasirpino tuo, jog kilnieji nepatirt nepritekli, pasistengti, kad bent jau valdydami jie turt laisvo laiko. Antrj Politikos dal Aristotelis skiria Platono komunizmo kritikai, pripaindamas tik dalies turt bendrumo naud. Tuo, kas daugeliui bendrai priklauso, maiausiai rpinamasi, nes labiausiai visi rpinasi tuo, kas nuosava. Taip pat teigia, kad harmoningam valstybs funkcionavimui, btina reguliuoti gyventoj skaii. Taiau visikai neribojant gimstamumo, kaip yra daugelyje valstybi, jis neivengiamai tampa piliei skurdo prieastimi, o skurdas skatina maitus ir piktadarybes. Materialines grybes vertina, kaip antraeil dalyk, iekodamas kompromiso, tarp dideli turt kaupimo ir neturto. Arsitolelis veikale Politika iskiria tris teisingas santvarkas aristokratij, monarchij ir politj bei tris neteisingas santvarkas ar nukrypimus nuo j,

t.y. oligarchij, demokratij ir tironij. Aristotelis mano, jog geriausia santvarka yra tokia, kuri laikosi vidurio. Politja, kaip tik yra ta santvarka, kuri yra oligarchijos ir demokratijos miinys. Taip pat, kiekvienai santvarkai bdini skirtingi statymai. Be to Aristotelis mano, kad geriausia bti valdomam geriausi istatym, nes jie laisvi nuo trokim ir aistr.

Atgal