Académique Documents
Professionnel Documents
Culture Documents
Azris Jachvi 1 50 gv1
Azris Jachvi 1 50 gv1
jemal biblioTeka
kiknaZe
azris jaWvi
moswavleTa inteleqtis
ganviTarebisaTvis
pirveli nawili
gamomcemloba `inteleqti~
Tbilisi
2001
2
2 3
modeli Sedegebi
1 faqtebi 4
eqsperimenti
maSasadame, mkvlevarma (moswavlem) axali movlena rom Seiswavlos, is am movlenis Sesaxeb agrovebs
da asistemebs cnobil faqtebs; dagrovebuli faqtebis safuZvelze Sesaswavli movlenis `meqnizmis~
Sesaxeb agebs models (hi poTezur models), romelic aZlevs ara marto dagrovebuli faqtebis axsnis,
aramed axali, manamde ucnobi movlenis winaswarmetyvelebis saSualebas; bolos, hi poTezasa da miRebul
Sedegebs eqsperimentulad amowmebs. am meTodis fuZemdeblad galileo galilei iTvleba.
winamdebare wigni, romelic gamocdilebisa da sxvadasxva literaturis gacnobis safuZvelze
ymawvilTaTvis Sevadgine, nawilobriv zeviT ganxiluli problemebis gadawyvetas isaxavs miznad. masSi
mocemuli bevri saintereso sakiTxi ZiriTadad maTematikas exeba, magram aq sxva sakiTxebzecaa saubari
da mecnierul-popularulia. masSi mravladaa warmodgenili (pasuxebis gareSe) savarjiSoebi, kiTxvebi,
TamaS-gasarTobi Tavsatexebi da xelovnebis zogierTi nimuSi, romlebic xels Seuwyoben ymawvilebis
dainteresebas, SemoqmedebiT saqmianobas, damoukidebeli azrovnebisa da garkveuli ti pis inteleqtis
ganviTrebas. swored am mizniTaa wignis bolo paragrafSi mocemuli sxvadasxva testebi (zogierTi
fsiqologiuri) da maTi pasuxebi. nimuSisaTvis ganxilulia zogadi codnis inteleqtis koeficientis
(ik) dasadgeni testebi. aRsaniSnavia, rom es kiTxvebi, Tavsatexebi da testebi xels uwyoben faruli
kanonzomierebis aRmoCenas, analitikuri da induqciuri azrovnebis unar-Cvevebis ganviTrebas. wignis
saTauri misi Sinaarsidan gamomdinareobs. moswavlem es wigni ubralod ki ar unda waikiTxos, aramed
bevri ram sakuTari xeliT, damoukideblad unda Seasrulos. vfiqrobT, kiTxvebisa da Tavsatexebis
pasuxebi calke gamovceT.
dainteresebuli mkiTxveli am wignSi ganxilul sakiTxebs (zogjer isini mokled da gacnobis
mizniTaa warmodgenili) ufro Rrmad gaecnoba im literaturaSi, romelic wignis boloSia miTiTebuli.
redaqtors, baton arkadi qurCiSvils. recenzentebs, batonebs: romanoz danelias, gela kvirikaSvils
da guram oTinaSvils. agreTve i. gogebaSvilis saxelobis pedmecnierebaTa erovnuli institutis
mecnier-TanamSromlebs, qalbatonebs: iza xuciSvils, eTer guldamaSvils, da Tsu-s T. gegelias saxelobis
respublikuri fizika-maTematikis saSualo skola-internatis maTematikis maswavlebels, baton iuri
fiCxaZes, romlebmac guldasmiT waikiTxes xelnaweri da damexmarnen dasabeWdad momzadebaSi.
gamomcemloba `inteleqtis~ xelmZRvanelebs, maT yvela TanamSromels, gansakuTrebiT ilia xelaias,
romelmac udidesi Sroma gaswia am wignis Seqmnaze da kompiuterul grafikaze.
yvela moswavles, maT Soris Cems SviliSvils _ laSa tabataZes, romelTac stimuli momces am
wignze muSaobaSi, xelnaweri yuradRebiT waikiTxes, zogierTi savarjiSo damoukideblad amoxsnes _
Seamowmes da damexmarnen koreqturis kiTxvaSi.
agreTve madlobas vuxdi yvela mkiTxvels, romelTa saqmian SeniSvnebs madlierebiT miviReb.
jemal kiknaZe
Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo univer-
sitetis Tengiz gegelias saxelobis fizika-maTematikis respubli-
kuri saSualo skola-internatis fizikis maswavlebeli.
dedamiwa, dedamiwaze da mis gareT, sivrceSi mis, zomebisa da formis, sxeulebamde manZilebis
mze, planetebi, varskvlavebi da sxva, realurad SegrZnebebs.
arsebuli yvelaferi erTad samyaros _ bunebas realur samyaroSi, rom viarseboT, an rom
warmoadgens. gvqondes saSualeba gaviumjobesoT cxovrebis
adamiani samyaros na- pirobebi, saWiroa rac Sei-
wilia, albaT erT-erTi Zleba meti vicodeT am
yvelaze didi saocreba, samyaroze. aucilebelia
rac ki bunebas Seuqmnia. ganvasxvavoT xmeleTi
bunebam mas misca sam- zRvisagan, saWiroa sakvebi
yaros Secnobis saSuale- mcenareebis da cxoveleb-
bebi _ grZnobis orga- is gamravleba, maTi mov-
noebi da tvini. la. sacxovreblebis ageba
adamiani samyaroSi sur. 1 da mtacebeli cxovele-
yvela informacias grZnobis organoebis saSu- bisagan Tavis dacva. ratom ar SeiZleba am miznebis
alebiT iRebs, romelic Tavis tvins gadaecema ganxorcielebisaTvis daveyrdnoT Cveni grZnobe-
(sur. 1). bis organoebs? marTlac xom ase iqcevian primi-
mxedveloba, smena, ynosva, gemovneba, Sexeba _ tiuli civilizaciebi.
ai Cveni `fanjrebi~ garemomcvel samyaroSi. arsebobisaTvis materialuri pirobebis gaum-
tvini amuSavebs giganturi raodenobis sig- jobesebis mcdelobisas iZulebulni varT gavi-
nalebs, romlebic momdinareobs samyarodan da farTovoT Cveni codna gare samyaroze. risTvisac
adamianSi iwvevs siTbosa da sicivis, sigluvisa da saWiroa maqsimalurad davZaboT Cveni grZnobis
simqisis, ferisa da sikaSkaSis, xmaurisa da siCu- organoebi. magram samwuxarod maT zogjer Sec-
domaSi SevyavarT.
6 buneba, Sen da gamokvlevebi
iluziebi
iluziebi
perspeqtivis
centri
sur. 9.
intu
uiicia
davuSvaT saaTma Seasrula 6 dartyma 5 wamSi. tilSi, radgan raRac droSi tyvia miaRwevs im
ramden wamSi Seasrulebs is 12 dartymas? intui- adgilamde, sadac wydeba vaSli, imave droSi vaS-
cia gvkarnaxobs: 10 wamSi. magram araa swori. li Tavisufali vardniT, raRac manZilze daiw-
6 dartyma gayofilia 5 dayovnebiT, xolo 12 evs qveviT. magram mtkicdeba, rom gasrola unda
dartyma _ TerTmetiT. maSasadame swori pasuxia: moxdes mowyvetis momentSi da msrolelma unda
11 wami da ara 10 wami. e.i. intuiciam gviRalata! daumiznos pirdapir vaSls da ara mis qveviT.
mocemuli gaqvT erTnair perimetrebiani riT SeiZleba Sevewina-
(perimetri aris gverdebis sigrZeTa jami) ori aRmdegoT sxvadasxva sa-
marTkuTxedi. erTnairi farTobebi eqnebaT Tu xis iluziebsa da in-
ara orives? albaT ifiqreb, rom erTnairi. mag- tuiciiT daSvebul Sec-
ram rogorc gamoTvlebi gviCvenebs sazogadod domebs?
farTobebis toloba ar aris aucilebeli (See- Cveni yvelaze efeq-
cade damoukideblad daamtkico). turi pasuxia:
bunebrivad ibadeba kiTxva, erTnair peri- maTematikis gamo-
metrebian romel marTkuTxeds aqvs udidesi far- yenebiT!
Tobi? irkveva, rom kvadrats! (samkuTxedebis rodesac aleqsandre
SemTxvevaSi ki tolgverda _ wesier samkuTxeds). makedonelma (Zv. w. 356-
oci metri siRrmis WaSi bayayi Cavarda da
aleqsandre makedoneli.
romauli marmarilos qandake- 323) ganizraxa msoflios
cdilobs amosvlas. yovel saaTSi 5 metrze amo- bis asli. msoflios dampyro- dapyroba, man saberZneTis
bi mefis saxis nakvTebi albaT
dis, magram me-5 metrze ise iRleba, rom Tavs gadmocemulia zustad, radgan oikumene* aTenidan gada-
ver ikavebs, fexi ucurdeba da 4 metriT ukanve igi Seqmnilia samefo karis
didi moqandakis lisipes mier. itana egviptis erT qa-
cocdeba. rogor fiqrob, ramden saaTSi amova laqSi, romelsac man Tavisi Cveuli `mokrZale-
bayayi Widan?
pirobis Tanaxmad bayayi saaTSi erTi metriT
iwevs zeviT, radgan Wis siRrme 20 metria, al-
baT ifiqreb, rom bayayi Widan amova 20 saaTSi.
magram intuicia aqac Segacdens. Tu kargad
dafiqrdebi mixvdebi, rom bayayi Widan amosvlas
moandomebs 16 saaTs.
intuiciiT Cven vcdebiT mravali sxva situ-
aciis drosac. magaliTad adamiani, romelic
garkveul manZilze imyofeba vaSlis xidan da
xedavs, rom erTi vaSli es-es aris unda Camo-
vardes. mas unda, rom Tofis tyvia moaxvedros
didi aleqsandre.
vardnil vaSls. romel wertilSi unda dau- (pompeis mozaikis detali).
miznos man, rom tyvia moxvdes vaSls?
* oikumene (berZ. Oikumene~ _ dasaxleba) _ dedamiwis
albaT ifiqreb vaSlis qveviT, romeliRac wer- adgilebi, romlebic adamianebiTaa dasaxlebuli.
buneba, Sen da gamokvlevebi 9
bis~ gamo saxeli gadaarq- nebs ZiriTadad Seiswavlis
va da aleqsandria* uwo- mecniereba fizika (berZ.
da. swored iq, aleqsandri- Physis _ niSnavs bunebas).
aSi, evklidem (Zv. w. 300) igi aris erT-erTi Ziri-
dawera pirveli RirsSesa- Tadi mecniereba bunebis
niSnavi maTematikuri cod- Sesaxeb. didi italieli
nis dokumenti _ Tavisi mecnieri galileo ga-
klasikuri `sawyisebi~. am lilei (1564-1642) ambob-
naSromSi gamoyenebuli iyo da: `maTematikuri sim-
evklide. damtkiceba. garda amisa boloebi aris is damwer-
galileo galilei.
evklides ekuTvnis naSrome- loba, romliTac RmerTma
bi musikaSi, optikaSi, meqanikaSi, romlebSic Zir- dawera bunebis udidesi wigni~.
iTadi roli gamoyofili aqvs maTematikas. maTem- gindaT SeicnoT garemomcveli samyaro,
atika gamovida rogorc idealuri versia imisa, buneba? iswavleT maTematika! da nurafers
rac Seadgenda CvenTvis cnobili realuri sam- daijerebT damtkicebis gareSe!
yaros agebulebas. samyaroSi mimdinare movle-
gamokvlevebi
es aris ucnobi mxaris `dazverva~, Semdeg misaRebia, magram Sen amoarCie is, romelic ufro
`dalaSqvra~. Cveni mizania dagexmaroT im gzeb- mogwons. maTematikuri gamokvlevebis dros
isa da xerxebis _ meTodebis moZebnaSi, romli- yovelTvis asea: Sen mas SenTvis ufro moxerxe-
Tac midiodnen didi maTematikosebi da bunebis buli da sasiamovno mxridan Sexedav. magram
mkvlevarebi, moZraobis mimarTulebas ki Sen rogorc ar unda miudge, yovelTvis dagWirdeba
TviTon airCev. gaxsovdes qarTuli andaza: `xer- mondomeba, nebisyofa, warmosaxvis unari, orga-
xi sjobia Ronesa, Tu kaci moigonebsa~. nizebuloba da dro. magram mTavari mainc is
daiwyeb ra romelime movlenis SeswavliT, ma- aris, rom gqondes amis survili da ganwyoba!
galiTis amoxsniT, ideiT an faqtiT Sen Seudge- ganvixiloT umartivesi magaliTi: ra miiReba,
bi namdvil kvleviT muSaobas. movlenebis Ses- Tu 2347-s gamovaklebT 298-s?
wavlisas Caatareb dakvirvebebs da cdebs, daag- pasuxis miReba SeiZleba sxvadasxva xerxiT:
roveb faqtebs. maT safuZvelze raRacas ivaraudeb,
1. qaRaldisa da fanqris gamoyenebiT saklebs
e. i. Camoayalibeb egreT wodebul hipoTezas**.
qveS miuweren maklebs:2347
dagebadeba kiTxvebi: ratom xdeba es? ra gamova _
298
Tu gavakeTeb ase? ra SeiZleba gamovides am ma-
galiTidan? da ase Semdeg.
magaliTis an amocanis amoxsna, movlenis Sesas- Semdeg yvelasaTvis cnobili wesiT bolodan
wavlad cdis an dakvirvebis Catareba, sxva da TanmimdevrobiT asruleben gamoklebas:
sxva SesaZlo variantebis ganxilva, Sedegis miReba a) 17 _ 8 = 9; b) 13_ 9 = 4; g) 2 _ 2 = 0 da
an imis Segneba, rom dakavebuli xar raRac Rir- iReben 2049.
seuliT, Sen siamovnebas moganiWebs (Tu es grZnoba 2. maklebs daumateben 2-s, miiReben 300 (e.i.
ar dageufleba, maSin sjobs sxva saqmes mohkido Seavseben mTel aseulamde). Semdeg
xeli). zogierT SemTxvevaSi Sen aRmoaCen, rom 2347_300=2047. magram, radgan maklebi gaz-
winaswar gansazRvruli gzebidan zogierTi ardes 2-iT, cxadia sxvaoba Semcirdeboda 2-
miznamde ar migiyvans. aseT SemTxvevaSi unda eZe- iT. e.i. saZiebeli pasuxis misaRebad saWiroa
bo axali ideebi da mimarTulebebi. cxadia gadaw- 2047+2=2049.
yvetilebas iRebs mkvlevari, e. i. Sen. 3. zogierTi moswavle (mag. laSa tabataZe, IV
gamokvlevebisas miznis misaRwevad arsebobs kl.) cota ucnaurad asrulebs am moqmedebas,
sxvadasxva xerxebi. cxadia yvelas migneba da gamoy- magram sworad! ai ase:
eneba Znelia. sasurvelia, Tu erTi da imave prob- a) 2347
lemas sxvadasxva xerxiT gadawyvitav. yvela xerxi _
298
* Tavisi batonobis gansamtkiceblad igi dapyrobil teritoriebze aarsebda gamagrebul qalaqebs _ aleqsandriebs.
daarsa daaxloebiT 70 aseTi qalaqi.
** hipoTeza (berZ. hypothesis varaudi) _ raime movlenis asaxsnelad wamoyenebuli mecnieruli varaudi, romlis
ueWveloba jer ar aris cdiT damtkicebuli.
10 buneba, Sen da gamokvlevebi
ra mniSvneloba
mniSvneloba aqvs gamokvlevebs
Tu imuSaveb gulmodgined, bejiTad, gamokv- maTematikuri, aramed cxovrebis mier dasmuli
levebi ganaviTareben Sens warmosaxvas, inteleqts yvela amocana. ganiviTaro zusti da naTeli
da giCveneben rogor SeiZleba maTematikam migiy- azrovneba. cxadia es mxolod dasawyisia did da
vanos aRmoCenamde. Seecdebi ra amoxsna amocana rTul gzaze `mogzaurebisaTvis~. yovelTvis unda
an Seiswavlo movlena sxvadasxva xerxebiT, mo- gaxsovdes kiTxvebi: ratom xdeba es? rogor moxde-
Zebni ra SenTvis sxvadasxva gzebs, Sen iswavli, boda ama Tu im pirobebSi? ra iqneboda es rom
rogor unda ufro ukeT amoxsna ara marto ase gavakeTo?
gisurvebT warmatebebs!
3
4 5
6 7
Tavsatexi
cxrianis saidumloeba. dawereT nebismieri samniSna ricxvi, im pirobiT, rom pirveli da
bolo cifrebi gansxvavebuli iyos. es ricxvi Sebrunebuli TanmimdevrobiT dawere da dids
gamoakeli patara. yovelTvis aRmoCndeba saintereso kanonzomiereba: sxvaobis Sua cifri iqneba
9, agreTve pirveli da bolo cifrTa jamic 9!
es imas niSnavs, rom Sen sxvaobas swrafad gamoicnob, Tu gecodineba am sxvaobis pirveli an bolo
cifri.
Tu exla sxvaobas Cawer Sebrunebuli TanmimdevrobiT da am or ricxvs (sxvaobas da mis
Seqceuls) Sekribav, Sen yovelTvis miiReb 1089!
cxrianis aRniSnuli `saidumloeba~ kargi gasarTobi iqneba, Tu amasTan erTad gamoiyeneb
furcelze winaswar daweril ricxvs 6801, misi SebrunebiT miiReba 1089.
moifiqre gasarTobi, rom ufro saxaliso gaxdes da SesTavaze Sen amxanagebs.
cxrianis yvela `idumali~ Tviseba aixsneba im ubralo faqtiT, rom igi aris
aTobiTi sistemis bolo cifri.
13
1202 wels, italiaSi gamovida naSromi maTematikaSi, saxelwodebiT `wigni abakze~ (berZ. aba-
kos _ saangariSo CarCo). misi avtori iyo qalaq pizaSi dabadebuli bonaCis vaJiSvili leonardo,
romelsac pizelebi leonardo fibonaCis (daaxl. 1180-1240 w.), mokled fibonaCis eZaxdnen (filius
Bonacci _ bonaCis vaJiSvili).
am wignSi mocemulia Tavsatexi. igi dRemde iqcevs maTematikosebis yuradRebas, im SesaniSnavi
ricxviTi mimdevrobis gamo, romelic Tavsatexis pasuxis Zebnisas miiReba. saocaria, rom es mim-
devroba sruliad moulodnel situaciebSic gvxvdeba.
Tavsatexi
sadRac, yvela mxridan SemoRobil adgilSi viRacam erTi wyvili axaldabadebuli kurdReli
gauSva, rom gaego ramdeni wyvili kurdReli daugrovdeboda erTi wlis ganmavlobaSi. kur-
dRlebis buneba iseTia, rom erTi Tvis Semdeg wyvili kurdReli yovel TveSi aCens axal wyvils,
xolo axaldabadebuli wyvili ki _ ori Tvis Semdeg Tavisi dabadebidan. ramdeni wyvili
kurdReli dagrovdeboda Tormeti Tvis ganmavlobaSi erTi wyvili axaldabadebulisagan?
amoxsna
Seecade SeniSno kanonzomiereba, romlis Tanax- badebs _ . TiToeuli dambadebeli wyvili
madac xdeba kurdRlebis gamravleba! erTi Tvis Semdeg aCens Tavis Tavs da axal
SevTanxmdeT aseT aRniSvnebze: kurdRlebis
wyvili, romelic badebs axal wyvils, aRvniSnoT aradambadebel wyvils . erTi Tvis Semdeg
aseTi niSniT , xolo wyvili, romelic ar aradambadebeli wyvili gadadis dambade-
I
ianvari 1
II
Tebervali 1
III
2
marti
IV
aprili 3
V 5
maisi
VI
ivnisi 8
VII
ivlisi
VIII
agvisto
IX
seqtemberi
14 fibonaCis ricxvebi. ricxviTi mimdevrobebi
belTa TanrigSi, magram ar iZleva axal rogor moiqcevi Tu SegekiTxebian: ras udris
wyvils. fibonaCis mimdevrobis magaliTad me-100
exla yuradRebiT ganixile qvemoT moyvanili wevri? cxadia, mimdevrobas ganxiluli wesiT
sqema (ukeTesi iqneba Tu, Senc daxazav da imsjeleb gaagrZelebdi, magram me-100 wevris gansazRvramde
zemoT moyvanili aRniSvnebis Sesabamisad). kalkulatoris gamoyenebiTac ki didi Sroma da
aba, scade gaagrZelo sqema. Tu sworad im- dro dagWirdeba. maSin rogor unda moviqceT?
sjeleb VII TveSi (ivlisSi) wyvilebis raodeno- gamosavali, ra Tqma unda, arsebobs, magram amisaT-
ba aRmoCndeba 13, VIII TveSi (agvistoSi) _ 21, vis saWiroa mimdevrobis zogadi wevris gan-
IX TveSi (seqtemberSi) _ 34. sazRvris, e. w. bines formulis:
1 + 5 1 5
axla amovweroT miRebuli wyvilebis raode- n n
noba erT mwkrivSi: 1, 1, 2, 3, 5, 1
an =
8, 13, 21, 34, ... 5 2 2
es aris fibonaCis mimdevrobis ramdenime sawyisi
wevri. am mimdevrobis gagrZeleba SeiZleba usas- codna. magram misi miReba (an misi WeSmarite-
rulod. aseT ricxviT mimdevrobebs usasrulo bis dasabuTeba maTematikuri induqciis meTo-
mimdevrobebs uwodeben (cxadia arsebobs sasru- diT) maTematikis ufro met codnas moiTxovs.
li mimdevrobebic). amis Sesaxeb qvemoT vimsjelebT.
Seecade fibonaCis mimdevroba gaagrZelo fibonaCis mimdevrobam SemdegSi gamoyeneba hpo-
damoukideblad. amisaTvis saWiroa rogorme miagno va mecnierebaSi. igi cnobilia ara marto maTe-
is kanonzomiereba, romlis mixedviTac fibonaCim matikosebisaTvis, aramed bunebis mkvlevarebisTvisac.
miiRo igi. aba, daiwye mesame ricxvidan. rogor magaliTad, Tu xe itoteba yovel wels da
aris is miRebuli wina ori ricxvisagan? aseve mesame wels aqvs ori Sto, maSin meoTxe wels
daakvirdi am mimdevrobis nebismier wevrs da mis Cveulebrivad totebis raodenoba izrdeba 3-
win mdgom or wevrs (ricxvs). kanonzomiereba mde, mexuTe wels _ 5-mde, meeqvse wels _ 8-mde,
miageni? kargia! e. i. fibonaCis mimdevrobis da a. S. fibonaCis mimdevrobis Sesabamisad (sur. 1).
yoveli wevri, dawyebuli mesamedan, udris
wina ori wevris jams.
maSin Sen miiRebdi aseT gagrZelebas:
... 55, 89, 144, 233, 377, 610, ... VI 8
axla Tavsatexis kiTxvaze pasuxis gacema ad-
V 5
vilia. cxadia, Tormeti Tvis ganmavlobaSi
wyvilebis raodenoba iqneba 144.
maTematikidan SenTvis cnobilia, rom ricxve- IV 3
bi SeiZleba aRiniSnos asoebiT. mag. a, b, c da a.
III 2
S. ricxviTi mimdevrobis wevrebi aRvniSnoT ase:
pirveli wevri a1-iT, meore _ a2-iT, mesame _ a3-
iT da a. S. xolo nebismieri wevri an-iT _ me- n-e II 1
wevri, sadac n naturaluri ricxvia. maSin
miviRebT ricxviT midevrobis zogad Canawers: I
weli 1
a1, a2, a3, ... an, ... sadac (n=1, 2, 3, ...).
fibonaCis mimdevrobis SemTxvevaSi: a1=a2=1, sur. 1
a3=a1+a2=1+1=2, SeiZleba fibonaCis mimdevrobis pirveli ori
a4=a2+a3=1+2=3, wevri ar iyos erTianebi, aramed nebismieri ricx-
.............. vebi. magaliTad: 4, 7, 11, 18, 29, 47, 76, 123,
an=an-2+an-1 , n=3,4,... aseT SemTxvevaSi mas uwodeben fibonaCis gan-
zogadobul mimdevrobas.
an ase: Uk+2=Uk+1+Uk , k=1,2,..., U1=U2=1.
Tavsatexi
1 dawere nebismieri fibonaCis ganzogadebuli mimdevrobis pirveli 10 wevri, Sen aTive wevris
jams swrafad miiReb, Tu bolodan meoTxe wevrs (Tavidan meSvides) 11-ze gaamravleb. (ra-
tom?) Seecade daamtkico.
es WeSmariteba Sen SegiZlia gamoiyeno gasarTobad: SesTavaze vinmes zemoT ganxiluli wesiT
Seadginos ganzogadebuli fibonaCos nebismieri mimdevroba da ipovos pirveli 10 wevris
jami ise, rom Sen ar icode. sTxove, giTxras bolodan meoTxe wevri. maSin 11-ze gamravlebiT
momentalurad etyvi saZiebel jams! magaliTad:
4+7+11+18+29+47+76+123+199+322=836. 76 11=836.
2 a) daxaze nebismieri marTkuTxa ABC samkuTxedi (sur. 2) da gaatare kaTetebis paraleluri
Suaxazebi. miiReb AA1C1B1B texils, romlis sigrZe kaTetebis sigrZeTa jamis tolia (Seamowme!).
analogiuri ageba Seasrule AA1C1 da BB1C1 samkuTxedebSi. miiReb AA2C2B2C1A3C3B3B
texils, romlis sigrZe kvlav kaTetebis sigrZeTa jamis tolia. gaagrZele aseTi ageba
miRebuli oTxi patara samkuTxedisaTvis da a. S. usasrulod (warmodgenaSi). cxadia, Tanda-
TanobiT yoveli axali texili mcirediT gansxvavdeba hipotenuzisagan da zRvarSi SeuTav-
sdeba mas. am texilebis sigrZe yovelTvis mudmivia da kaTetebis sigrZeTa jamis tolia.
maSasadame, AC+CB=AB! e. i. kaTetebis sigrZeTa jami hipotenuzis sigrZis tolia!
b) daxaze tolgverda samkuTxedi ABC (sur. 3) da dauSvi, rom misi gverdis sigrZe erTi
erTeulis tolia: AB=AC=CB=1 erT. Seasrule wina magaliTSi ganxiluli agebebi da Sen
geometriulad daamtkiceb, rom AC+CB=AB! e. i. 2=1! ra aris winaaRmdegobebis mizezi?
A
A
C2
A2
C1
A1
B2
C3
A3
C B1 B3 B C B
sur. 2 sur. 3
16
parTeEnoni
Zveli Taobis maTematikosebs kalkulatori ar hqoniaT. amitom maT didi Sroma uxdebodaT
angariSTan dakavSirebiT. Sen ki SegiZlia gamoiyeno kalkulatori da ipovo fibonaCis mimdevrobis
ori mezobeli ricxvis Sefardeba:
1:1=1; 2:1=2; 3:2=1,5; 5:31,666 ...; 8:5=1,6; 13:8=1,625; 21:131,615384 ...
Tu ase gaagrZeleb, Sen zRvarSi miuaxlovdebi usasrulo aTwilads 1,618034 ..., romelsac
asoTi aRniSnaven: 1,618034 ... 1,618. mas `fidias ricxvs~ an `oqros ricxvs~ uwodeben.
albaT bunebrivad dagebadeba kiTxva: fidia vin aris?
fidia (Pheidias) iyo Zveli welTaRricx- brZolis) brinjaos Svid metriani kolosa-
vis V s. berZeni moqandake, maRali klasis war- luri figura, romelic sparselebze gamar-
momadgeneli, Zveli berZnuli xelovnebis erT- jvebis aRsaniSnavad Zv. w. 460 aRmarTes aTe-
erTi udidesi ostati. daiba- nis akropolisze sparselebis
da aTenSi daaxloebiT Zv. w. mier ganadgurebuli taZrebis
490 mxatvris ojaxSi. jer nangrevebs Soris (akropolisi
swavlobda moqandake gegiasTan, _ berZ. akropolis _ antikuri
xolo Semdeg saxelganTqmul berZnuli qalaqis gamagrebuli
skulptorTan ageladTan, rom- nawili, ganlagebulia ZiriTadad
lis saxelosnoSic Cawvda amaRlebul adgilze). e. w. zeda
brinjaos Camosxmis xelov- qalaqi, romelic warmoadgenda
nebas. misi qmnilebebidan gan- cixesimagres. akropolisi _
sakuTrebiT popularulia aT- cxenis Tavi parTenonis qarTulad Sidacixe, zedacixe,
ena promaqosis (aTena _ me- aRmosavleTis frontonidan zedaqalaqi _ hqondaT Zvel qar-
oqros kveTa. fidias ricxvebi 17
Tul qalaqebsac: mcxeTas, Tbiliss, quTaiss,
arqeopoliss, anakofiss, vans da a. S. berZe-
ni istorikosi dion kasios kokeiani (155
an 164 - 229) Tavis `romis istoriaSi~
akropolisad ixsenebs mcxeTis Sidacixes
(zedacixes), igi mogviTxrobs, rom Zv. w. 65
romaelTa sardali pompeusi iberiaSi Sei-
Wra da miaRwia akropolisamde. mcxeTis am
nawils armazcixe ewodeba).
ZvelberZnuli xuroTmoZRvrebis isto-
riaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs aTe-
nis akropolisze nagebobaTa kompleqss. maT
SeqmnaSi wamyvani roli ekuTvniT gamoCenil
saxelmwifo moRvawes, brwyinvale orator-
s, Zveli elitis mxedarTmTavars periklesa
da udides moqandakes fidias, romelic Teq-
vsmeti weli emsaxura akropolisis mSeneb-
lobas. aTenis akropolisis mTavari nageboba
aris parTenoni (berZ. Parthenn<Parthenos
_ qalwuli), qalRmerTi aTena _ qalwulis
TeTri marmariloTi nagebi taZari, romlis
zomebia: 30,89m 69,54m; simaRle 10,43 m;
svetebis raodenoba 8 17. igi warmoadgens
Zveli berZnuli xelovnebis, msoflioSi erT-
erT yvelaze cnobil nagebobas (Zv. w. 447-
438, xuroTmoZRvrebi iqtine da kalikrate,
fidia. `olimpieli zevsi~. romauli asli, skulpturuli morTulobis xelmZRvaneli
inaxeba saxelmwifo ermitaJSi.
fidia). Zvel berZnebs swamdaT, rom taZris
Senoba warmoadgens RvTaebis saxls, es ki moiTxovda Caketil Senobas, centrSi ZiriTadi
sakulto qandakebiT. amitom mis centrSi fidiam dadga Tormeti metri simaRlis qrizoele-
fantiniT (xeze gadakruli spilos Zvlis da oqros furclebi) Seqmnili aTena parTenonis
qandakeba. Zveli mwerlebis gadmocemiT masze daixarja didi raode-
nobiT spilos eSvebi da TiTqmis 1160 kg oqro (q. S. IV s-Si
qandakeba waiRes konstantinopolSi, imperatoris sasaxleSi, sadac
xanZris gamo ganadgurda).
`aTena promaqosi~
(rekonstruqcia)
mdinaris RmerTi ilisi parTenonis dasavleTis frontonidan*
* fronton-i (frang. fronton) _ (arqit.). Senobis fasadis zemoTa, Cveulebriv samkuTxa nawili, romelic Semo-
sazRvrulia ormxriv daqanebuli saxuraviTa da karniziT.
2. j. kiknaZe
18 oqros kveTa. fidias ricxvebi
1 5 1
= =1+
2 1 da a.S. usasrulobamde.
1+
cxadia, meore fesvi uaryofiTia. is Cven ar
gvainteresebs. amitom miviRebT: rogor gavyoT monakveTi SefardebiT? far-
oqros kveTa. fidias ricxvebi 21
gliTa da saxazaviT aseTi gayofis wesi mocemulia procesi SeiZleba
evklides `sawyisebSi~, romelic dawerilia Cven usasrulod gavagr-
welTaRricxvamde 300 wlis win. es wesi ase ZeloT! Tu gava-
unda gamoiyeno: aiRe tarebT pirveli da
sibrtyeze raime AB meore marTkuTxe-
sur. 2 monakveTi (sur. 2). gaa- dis diagonalebs,
tare B wertilSi AB- maSin maTi gadakve-
s marTobi BC monakve- Tis wertili ekuTv-
Ti ise, rom BC = AB/ nis yvela SesaZlo
2. Semdeg SeaerTe A `oqros marT- sur. 4
da C wertilebi monak- kuTxedebs~
veTiT. C wertili miiRe centrad da Semoxaze (Seamowme damoukideblad).
CB radiusiT wrewiris rkali AC-s gada- arsebobs `oqros samkuTxedic~ (sur. 1) su-
kveTamde N wertilSi. Semdeg A wertili mi- raTze GEF an AEF. cxadia es aris tolferda
iRe centrad da Semoxaze AN radiusiT NM samkuTxedi, romlis ferdisa da fuZis sigrZee-
rkali. M wertili AB monakveTs gayofs - bis Sefardeba -is tolia. agreTve arsebobs
is toli SefardebiT: `oqros kuboidi~. igi warmoadgens marTkuTxa
= AM : MB = AB : AM. paralelepipeds, romlis wiboebis sigrZeebia:
mravali mkvlevaris azriT, proporcia, romlis , 1, (sur. 4).
Sefardebebi tolia ricxvis, yvelaze ufro Zveli drois mrvali maTematikosi cdilob-
da, moeZebna kavSiri da ricxvebs Soris,
sasiamovnoa adamianis TvalisaTvis.
didi italieli mxatvari leonardo da vin-
magram maTi cda marcxiT damTavrda. da ici
Ci Tvlida, rom adamianis sxeulis idealuri
ratom? es ricxvebi sxvadasxva bunebisaa: _
proporciebi dakavSirebuli iyo ricxvTan.
algebruli ricxvia, xolo _ transcenden-
am Sefardebas man `RvTaebrivi proporcia~*
uwoda. termini `oqros kveTa~ xmarebaSi XIX tuli**. magram miaxloebiTi Tanafardoba maT
s-Si Semovida. radgan = 1/ 0,618. Soris moZebnes:
amitom 1,2 2 .
= MB : AM = AM : AB da AM 0,618 . AB, `oqros marTkuTxedis ~ ageba
maSin cxadia MB 0,372 . AB. fibonaCis ricxvebis gamoyenebiT.
amrigad, `oqros kveTis~ nawilebi miaxloe- fibonaCis ricxvebis gamoyenebiT Sen Segi-
biT mTelis 0,618-sa da 0,372-is tolia. Zlia furcelze aago `oqros marTkuTxedi~.
aRorZinebis xanaSi `oqros kveTa~ Zalian pirvelad SearCie erTi patara kvadrati da
popularuli iyo. mas xSirad iyenebdnen mx- Semoxaze igi, daumate meore aseTive kvadrati.
atvrebi, moqandakeebi da arqiteqtorebi. `oqros
marTkuTxedis~ formas aZlevdnen suraTebs,
wignebs, magidebs, safosto baraTebs da sxva.
SemdegSi wignebsa da sxva qaRaldis nawarms
a aa misces marTkuTxedis
forma, romlis gver-
debis Sefardeba udris
a22 2 . es imasTanaa dakav-
Sirebuli, rom misi
Suaze gakecvisas miiReba
ori marTkuTxedi gver-
sur. 3
debis imave fardobiT
(sur. 3).
am azriT `oqros marTkuTxedsac~ aqvs sain- sur. 5
tereso Tviseba. Tu misgan movWriT kvadrats, aage grZel gverdze kidev erTi kvadrati,
maSin darCeba isev `oqros marTkuTxedi~. es Semdeg analogiurad kidev da kidev (sur. 5).
* 1509 wels leonardo da vinCis ilustraciebiT italiaSi gamoica luka paColis traqtati saxelwodebiT `De
Divina Proportione~ (`RvTaebrivi proporcia~).
** transcendentuli (laT. transcendentis) rac zRvars scildeba), (maTem). iracionaluri, rasac algebrulad ver
gamoiangariSeben, rac algebrulad ar gamoisaxeba.
22 oqros kveTa. fidias ricxvebi
rac ufro didxans gaagrZeleb am process, miT 4. gaagrZele fuZe rkalis gadakveTamde.
ufro miuaxlovdebi `oqros marTkuTxeds~. aba, 5. aRmarTe misadmi marTi kuTxiT monakveTi
daakvirdi ra SuaSia aq fibonaCis ricxvebi? kvadratis zeda gverdis gagrZelebis gada-
.`oqros marTkuTxedis~ ageba kveTamde (3). miiReb CDEF `oqros mar-
fargliTa da saxazaviT. misi
TkuTxeds~ (4).
daSla kvadrtebad.
6. oqros marTkuTxedi daSale kvadratebad
1. aage kvadrati da gayavi or tol marT- ise rogorc suraTzea (5). daakvirdi kvad-
kuTxedad (1). ratebis wveroebi razea ganlagebuli?
2. gaatare AB diagonali (2). oqros marTkuTxedis aseTi daSla war-
3. A wertili gamoiyene centrad da AB moadgens mxolod erTianebisagan Sedgeni-
radiusiT Semoxaze wrewiris rkali (3). li jaWvuri wiladis (***) geometriul
saxes _ interpretacias*.
1 2
3 4
5
8L a) = 2 + 2 2 + 2 ... . 1
daamtkice: b) = 2 .
1
2+
1
2
9 amocana 2 + ...
milionerma erT-erT bankSi gaxsna angariSi da Seitana gansazRvruli x Tanxa. meored ki _ y
Tanxa, ise rom orive Setanili Tanxa warmoadgenda dolarebis mTel ricxvs. meanabris mier yoveli
momdevno Senatani Tanxa warmoadgenda wina ori Setanili Tanxis jams. rigiT meoce Setanili Tanxa
Seadgenda zustad milion dolars. Tavdapirvelad ramdeni x da y dolari Seitana meanabrem bankSi?
* interpretacia (laT. interpretatio) _ risame azris axsna, ganmarteba.
23
* sarkofagi (berZn. sarkophagos) _ Zvel qveynebSi, kerZod, egvipteSi: qvis kubo; saflavis qva kubos formisa; patara
akldama.
~
** mumia (arab. mumija) _ gaxrwnisagan dabalzamebiT (an bunebrivad) daculi adamianis gvami (an cxovelis leSi);
gvamebis mumiebad qceva gansakuTrebiT gavrcelebuli iyo Zvel egvipteSi.
~
*** samumi (samumma) _ (arab. samum) _ mSrali, cxeli qari arabeTisa da CrdiloeT afrikis udabnoebSi, romelsac
gadaaqvs silisa da mtvris Rrublebi.
**** kolosi (berZ. kolossos) _ uzarmazari qandakeba.
24 egviptis piramidebi da oqros kveTa
en
visak
a
skvl
var
a
0 10 20 30 40 50 m
* nekropolisi (berZ. nekropolis) _ Zveli aRmosavleTis qveynebsa da antikur samyaroSi: sasaflao, samarxi.
egviptis piramidebi da oqros kveTa 25
momcro piramidis (mikeranis) Crdilo-dasavleT imhotempis saxels). IV dinastiis pirveli
kuTxis wveroze gadis (sur. 2). Sesasvleli faraonis snofris akldamebi medumSi da
moTavsebulia CrdiloeTis mxridan, saidanac daSurSi warmoadgenen gardamaval etaps gizis
Casvla SeiZleboda miwisqveSa senakSi ise, rom kompleqsis klasikuri piramidebis Seqmnis
masSi SeRweuliyo gveleSapis Tanavarskvla- gzaze. piramidebis formebis Camoyalibebis
vedis alfa varskvlavis sinaTlis sxivi (sur. 3), procesSi xuroTmoZRvrebma upiratesoba fuZeSi
piramidebis mSeneblobis epoqaSi es varskvlavi kvadrats mianiWes, vidre marTkuTxeds (joseris
iTvleboda samyaros polusad. safexurebiani piramida agebulia marTkuT-
konstruqciis gaangariSebis dros saWiro xedovan fuZeze). qvis blokebis damuSavebisa
iyo saaRmSeneblo wesebis mTeli kompleqsis da dawyobis (duRabis gareSe) teqnikis damu-
gaTvaliswineba: piramidis fuZis kvadratis Savebam mSeneblebs saSualeba misca nageboba
farTobis gamoTvla, gruntis SesaZleblobebis ufro swori geometriuli formis aegoT. maT
gaangariSeba, rom gaeZlo uzarmazari qvis mTis konstruqciebSi miRweulia srulyofis zRvari
wnevisaTvis. amis Sesabamisad iqna dadgenili _ mwyobri proporciebi mTeli moculobis
fuZesTan gverdebis daxris kuTxe: xeofsis _ masas awonasworeben. nagebobas uryev sidiades
51052; xefrenis _ 52020; mikeranis _ 510. aZleven. egvi ptelebma erT-erTi yvelaze mar-
piramidis wiboebi wverosTan gadaikevTebian tivi da mkacri geometriuli figuris far-
63026 kuTxiT, romelic miaxloebiT Seesabameba glebSi ulamazes maTematikur amoxsnas miagnes,
fxvieri sxeulebis _ mocemul SemTxvevaSi romlis safuZvelzec gizas mTeli ansambli
silis (RorRis) mTis mier Seqmnil kuTxes. (piramidebi, taZrebi da faraon xefrenis didi
varaudoben, rom xeofsis piramida aago sfinqsi) oqros kveTis proporciebzea age-
xuroTmoZRvarma xemiunma (faraonis naTesavma) buli (sur. 2). konstruqciis arcerTi elementi,
daaxloebiT Zv. w. 2 600. mis agebaze daixarja qvis blokebis zomebidan dawyebuli, Siga saTav-
daaxloebiT 2 590 000 m 3 granitis qva. soebisa da faraonis dasakrZalavi sakaniT dam-
(2 300 000 qvis blokebi da filebi; saSualod Tavrebuli zogadi TanaSezomvidan ar gamo-
TiToeuli qvis blokis moculoba 1m 3-is dis. sur. 2-ze naCvenebiaBmonakveTis dayofa
tolia, masiT 2,5 tona; zogierTi blokis masa oqros kveTis Sesabamisad:
50 tonaa, sul saWiro iyo daaxloebiT AB/AO = AO/ OB = = 1,618... aseve
6 000 000 tona masis qva _ e. i. 600 000 vagoni. AB/BF = BF/ AF = = 1,618.. sadac
granits ezidebodnen axlandeli asuanis AD = DB = 1 erTeuls.
midamoebidan, romelic daaxloebiT 1000 km amave suraTze naCvenebia: kvadratis diagonali
2 , samkuTxedis hi potenuzebi 3 da 5 .
manZiliTaa daSorebuli piramididan), misi
Tavdapirveli simaRle 146,59 m (amJamad 137 m) gizaSi piramidebis ansamblis sqemaze am propor-
iyo, gverdis sigrZe _ 232,05 m (amJamad 230 m). ciebis gamoyenebaa naCvenebi.
piramida agebulia duRabis gareSe. blokebis Zveli egvi pturi Zeglebis Seswavlisa da
gadasatanad mxolod Tokebsa da berketebs analizis safuZvelze aRmoCnda, rom yvela isini
iyenebdnen, radgan sxva saSualebebi maSin ar geometriuladaa agebuli. Tanamedrove arqiteq-
arsebobda. mopirkeTebulia gasaocari sizustiT torebma, mxatvrebma gazomes ra mTeli rigi
erTmaneTze morgebuli kirqvis samwaxnagovani Zeglebi, daadgines, rom praqtikulad nebismieri
filebiT. drom Secvala piramidebis garegnuli Zveli egvi pturi kompoziciebi mkacr maTe-
saxe, mxolod xefrenis piramidis sul zeda matikur sqemaSi Tavsdeba. amasTan geometriuli
nawilzea SemorCenili mzis mcxunvale mxares figurebi, romlebSic Caixazeba kompoziciis
sxivebiTYgaxunebuli mopirkeTebis niSnebi. TiToeuli elementi, ar gamodis umartivesi _
gizas piramidebs klasikurs uwodeben. egvip- samkuTxedis, kvadratis, wrewirisa da sxva
tis Zveli samefos arqiteqturaSi klasikuri nakvTebis sazRvrebidan. Zveli egvi ptis xelov-
piramidis forma erTbaSad ar Camoyalibebula. nebis harmoniuli erTianoba `haromiis algeb-
mas win uswrebda grZelvadiani kvlevebi. pirami- ridan~ gamomdinareobs, sadac konstruqciuli
debis fuZemdeblad iTvleba III dinastiis fa- da mxatvrul-esTetikuri azrovneba urRvev
raonis joseris safexurebiani, erT-erTi erTianobas warmoadgenen.
pirveli piramida (daaxl. Zv. w. 2700, simaRle radgan Cvenamde ar mouRwevia sistemur
60 m, mis aSenebas ukavSireben xuroTmoZRvar Teoriul debulebebs, savaraudoa, rom isini
26 egviptis piramidebi da oqros kveTa
2 5
mjdomare mwerali
Zveli egvipte. V dinastia daaxl. Zv. w. 2500. A C O D B
SeRebili kirqva. simaRle 53 sm.
luvri, parizi sur. 6. kanonikuri tipis mwerlis qandakebis
ageba oqros kveTis proporciebSi.
rogSi aRsaniSnavia frangi arqitetoris a. furne SeZlo yvela Zvelegvipturi xelovnebis Zegleb-
de koras naSromi `egvipturi proporciebi da Si gamonaklisis gareSe rva proporciuli
RvTaebrivi harmoniis Tanafardobebi~. avtorma Tanafardobis monawileobis aRmoCena.
~ ~
* stela (berZ. stele ) _ qvis fila, romelzedac warwera an reliefuri gamosaxulebaa.
29
naturaluri ricxvebi dawere Tanmimdevro- aramed sxva ricxvebzec. e. i. aqvs sxva gamyofebic.
biT, miiReb naturalur ricxvTa mimdevrobas: ricxvs, romelsac aqvs mxolod ori
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, ... gamyofi, martivi ewodeba. danarCen
am mimdevrobis wevrebidan zogierTi: ricxvebs ki _ Sedgenili.
2, 3, 5, 7, 11, 13, ... ricxvi 1 ar iTvleba arc martivad da arc
iyofa mxolod Tavis Tavze da erTze, maSas- Sedgenilad, radgan mas aqvs mxolod erTi
adame aqvs mxolod ori gamyofi. sxvebi: gamyofi _ Tavisi Tavi.
4, 6, 8, 10, 12, ... ricxvebis aseTi dayofa SemoiRo berZenma
iyofa ara marto Tavis Tavze da erTze, maTematikosma piTagoram (Zv. w. VI s.).
martivi
martivi ricxvebi
ricxvebi
ricxvTa mwkrivSi (mimdevrobaSi) kanonzom- vxazoT 3-is jeradi Sedgenili ricxvebi dawye-
ierebis aRmoCena sasiamovno movlenaa maTema- buli 3-dan _ yoveli mesame (zogierT SemTx-
tikosebisaTvis. es kanonzomierebani SeiZleba vevaSi mogvixdeba ricxvebis orjer gadaxazva,
gamoyenebuli iqnas garkveuli varaudebis _ esenia 2-isa da 3-is jeradi). amis Semdeg gada-
hipoTezebis agebisaTvis, damtkicebebisa da Teorie- vxazavT 5-is jerad Sedgenil r icxvebs: dawye-
bis SemowmebisaTvis. buli 5-dan yovel mexuTes. (aqac zogjer me-
maTematikosebi martivi ricxvebis gansazRvri- ored gadaixazeba zogierTi ricxvi) da natu-
saTvis iyeneben sxvadasxva xerxs, magram dRemde ralur ricxvTa mwkrivSi 1-dan 25-mde darCeba
erTaderTi WeSmaritad efeqturi xerxi mogvca Semdegi martivi ricxvebi:
berZenma maTematikosma da astronomma era- 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23.
tosTenma (Zv. w. 276-194). es xerxi 2000 welze amis Semdeg igives gavimeorebT 7-ze, Semdeg
meti xnisaa. gairkva, rom martivi ricxvebi ar 11-ze da a. S.
emorCilebian garkveul kanonzomierebas _ `eratosTenes saceris~ erT-erTi varianti
swored esaa maTi Tviseba. warmodgenilia cxrilSi: aq
eratosTenes meTodiT 1 dan _ 50-mde martivi
SeiZleba SevadginoT cxri- ricxvebi rgolSia Casmuli.
li da ganvsazRvroT, mar- Sen SegiZlia gaagrZelo
tivia Tu ara romelime es cxrili da 100-mde ipo-
ricxvi. mas `eratosTenes vo danarCeni martivi ricx-
saceri~ ewodeba. vnaxoT vebi. cxrilSi 5-is jeradi
rogor SeiZleba am sacer- ricxvebi dalagebulia di-
iT `gavcxriloT~ Sedgeni- agonalze marjvnidan marcx-
li ricxvebi naturaluri niv, xolo 7-is jeradi ricx-
ricxvebis mwkrividan: pirve- vebi _ diagonalze marcx-
lad gadavxazoT ricxvi 1. nidan marjvnisaken.
is arc martivia, arc Sedge- yvelaze didi martivi
nili. Semdeg gadavxazoT 2- ricxvi romelia?
is jeradi (luwi ricxvebi), TandaTanobiT eratosTenes
garda 2-isa, amisaTvis gada- meTodi srulyofili iqna da
vxazoT 2-is Semdeg yoveli dReisaTvis arsebobs martivi
meore ricxvi. Semdeg gada- ricxvebis cxrili 1 dan 100
30 ricxvebis idumali samyaro
000 000-mde. maTze dayrdnobiT gamoiTqva sxva- Seacdina arasruli induqciis meTodma. am sa-
dasxva hipoTeza (varaudi). zogierTis damtki- kiTxze dawvrilebiT qvemoT vimsjelebT).
ceba aRmoCnda rTuli. zogic dResac daumt- eleqtronuli saangariSo manqanebiT damt-
kicebelia. kicda, rom f(10) da f(16)-ic Sedgenili ricx-
erT-erTi pirveli kiTxva martivi ricxvebis vebia.
Sesaxeb aseTia: sasrulia Tu ara maTi ricxvi ganixile formula:
usasrulo naturalur ricxvTa mimdevrobaSi? F(5) = n2 - n + 41. (2)
jer kidev evklidem daamtkica maTi usasrulo- roca n = 1, 2, 3, 4, ... 40, igi iZleva martiv
ba. e. i. yvelaze didi martivi ricxvi ar ricxvebs (ramdenime Sen TviTon Seamowme). ma-
arsebobs. davuSvaT piriqiT, vTqvaT arsebobs gram roca n = 41-s _ ara. Seamowme damoukide-
yvelaze didi martivi ricxvi da aRvniSnoT P- blad.
Ti. gadavamravloT yvela martivi ricxvi erT- aseve formula:
maneTze da namravls davumatoT erTi. miviRebT: (n) = n2 - 79n + 1601 (3)
2357...P+1. roca n = 1, 2, 3, 4, ...79, iZleva martiv ricx-
cxadia, es ricxvi ar gaiyofa arcerT mar- vebs, xolo roca n = 80 _ ara. SegiZlia Seamow-
tiv ricxvze. maSin an TviTon aris martivi mo.
ricxvi, an aqvs P-ze didi martivi gamyofi dReisaTvis cnobili yvelaze didi martivi
erTic da meorec ewinaaRmdegeba imas, rom P ricxvia: 286243 _ 1.
udidesi martivi ricxvia. es winaaRmdegoba am ricxvSi 25962 cifria!
gviCvenebs, rom Cveni daSveba mcdaria. Tanamedrove kompiuteriTac ki didi mar-
tivi ricxvebis gamoTvla Znelia da moiTxovs
xarisxebi did dros.
23 aris ricxvi, igi ase ikiTxeba: `2 xarisxad 286243_1 es martivi ricxvi rom vipovoT 2-
3~ da niSnavs 2 Tavis Tavze gamravlebuli iani Tavis Tavze 86 243-jer unda gavamravloT
samjer. e. i. 23 = 222 = 8. da Sedegs 1 gamovakloT. es Zalian didi ricx-
analogiurad `2 xarisxad 4~ iqneba: via!
24 = 2222 = 16. marTlac warmoidgine, rom wertilma pirv-
ipove 210 _? el dRes gaiara 2 mm da yovel momdevno dRes
2
maSin 22 = 24 = 2222 = 16. mis mier gavlili manZili orkecdeba. ra man-
3
aseve 22 = 28 = 22222222 = 356. Zils gaivlis is:
uZvelesi droidan moyolebuli maTematiko- a) 5 dReSi?
sebi cdilobdnen iseTi formulis Sedgenas, 25=22222=32 mm
romelic mogvcemda yvela martiv ricxvs, ma- b) erT TveSi? (230 mm)
gram aseTi formlis Sedgena ar moxerxda. g) or TveSi? (260 mm)
frangma maTematikosma pier fermam (1601- d) erT weliwadSi?5 dReSi (2365 mm)
1665) gamoTqva azri, rom formula 2 dReSi
n 4 dReSi
f(n) = 22 + 1, (1) 1 dReSi 3 dReSi
sadac n naturaluri ricxvebia (1, 2, 3, 4, 5,
...) mogvcemda martiv ricxvebs. marTlac, roca 2 mm
Tavsatexi
1 cxadia 1+2+3+4+5+6+7+8 9=100.
qvemoT moyvanil magaliTebSi tolobis marcxena mxares Camoweril ricxvebs Soris Casvi
saWiro maTematikuri moqmedebis niSnebi. ise rom tolobebi WeSmariti gaxdes:
1 2 3 4 5 6 7 8 9 = 100, 1 2 3 4 5 6 7 8 9 = 100, 1 2 3 4 5 6 7 8 9 = 100.
32 ricxvebis idumali samyaro
srulyofili r icxvebi.
ricxvebi.
angariSi da saangar
angariSi iSoebi
saangariSoebi
nikomax geraski (Zv. w. I s.) piTagoreli, cifriani) srulyofili ricxvi:
cnobili berZeni filosofosi da maTematikosi 162 259 276 829 213 363 391 578 010 288 127 2106
werda: `srulyofili ricxvebi lamazia, magram da meTormete (77 cifriani)
lamazi nivTebi iSviaTia da araa bevri, uSno ki 2126(2127_1)
gvxvdeba mravlad. uamravia TiTqmis yvela ricxvi, srulyofili ricxvi.
maSin roca srulyofili ricxvebi cotaa~. SemdegSi gamoigones eleqtronuli saTvleli
Zvelma berZnebma icodnen mxolod ori manqanebi da 1952 wlis 30 ianvars amerikelma
srulyofili ricxvi: 6 da 28. ra aqvT maT maTematikosma robinsonma, kaliforniis univer-
saerTo da riT gamoirCevian sxva ricxvebisagan? sitetSi gamoiyena eleqtronuli saangariSo
aba, ipove maTi gamyofebi da Semdeg Sekribe manqana 2P_1 ricxvis simartivis Sesamowmeblad.
isini. miiReb igive ricxvebs: 6=1+2+3, man Tavdapirvelad gadawyvita 2257_1 ricxvis
28=1+2+4+7+14. simartivis Semowmeba da miiwvia lemeri, romelmac
maSasadame, TiToeuli maTgani udris Tavisi 20 wlis win TiTqmis erTi weli moandoma amis
sakuTari gamyofebis jams. aseTi Tvisebis mqone angariSs. lemerma miiRo didi siamovneba, rodesac
ricxvebs srulyofils uwodeben. dainaxa, rom manqanam miiRo igive Sedegi 18
evklidemde (Zv. w. III s.) mxolod es ori wamSi. imisaTvis, rom mieRoT Semdegi srulyofili
srulyofili ricxvi iyo cnobili. evklidem ricxvi, manqanam daiwyo axali martivi ricxvebis
moifiqra formula: Zebna. man or saaTSi 42 ricxvi Seamowma,
2P 1(2P_1),
_
romelTa Soris yvelaze mcires hqonda 80-is
sadac 2P_1 martivi ricxvia. am formulis toli cifrTa ricxvi! yvela es ricxvi aRmoCnda
gamoyenebiT man kidev ori srulyofili ricxvi Sedgenili. axali (mecamete) srulyofili ricxvi
aRmoaCina: manqanam aRmoaCina 1952 wlis 30 ianvars saRamos:
22 1(22_1) = 6;
_
2520(2521_1), (P = 521).
23 1(23_1) = 28;
_
am ricxvSi 314 cifria.
25 1(25_1)=24(25_1) = 16 31= 496;
_
imave dRis SuaRamisas manqanam aRmoaCina
27 1(27_1)=26(27_1) = 64 127 = 8128.
_
meToTxmete srulyofili ricxvi. Seamowma kidev
mexuTe srulyifili ricxvia: 33 550 336, 13 evklidiseuli ricxvi, da man miagno martiv
meeqvse _ 8 589 869 056; ricxvs 2607_1, romelsac aqvs 183 cifri (aTobiT
meSvide _ 137 438 691 328; sistemaSi). es srulyofili ricxvia:
merve _ 2 305 843 008 139 952 128. 2606(2607_1), (P = 607).
mecxre srulyofili ricxvi gamoTvlili iyo meToTxmete srulyofil ricxvs aqvs 366
mxolod 1883 wels rusi soflis mRvdlis i. cifri.
v. perkuSinis mier. am ricxvSi aris 37 cifri. 1957 wlis seqtemberSi Svedi maTematikosis
2 305 843 009 213 693 951 260, sadac g. rizelis mier napovni iqna meTvrmete
srulyofili ricxvi. eleqtronul-saangariSo
(misi Sroma gmirobis tol- manqanis gamoyenebiT man xuT naxevar saaTSi
daadgina 23217_1 ricxvis martivoba da miiRo
fasi iyo).
meTvramete srulyofili ricxvi:
23216(23217_1),
cxadia aseTi ricxvebis xeliT angariSi Zalze
(P = 3217).
Znelia (TiTqmis SeuZlebelia).
masSi daaxloebiT 2000 cifria.
meoce saukunis dasawyisSi gamoiyenes meqanikuri
Semdegi srulyofili ricxvebis Zebna moiTxovs
saTvleli manqanebi da 1911 wels aRmoaCines
ufro meti da meti moculobis angariSs.
meaTe srulyofili ricxvi:
saangariSo teqnika TandaTanobiT srulyofili
618 970 019 643 690 137 449 562 111 288,
xdeba da 1962 w. moZebnili iqna ori axali
sadac srulyofili ricxvi, 1965 wels kidev sami. am
ricxvebs evklidis formulaSi Seesabameba
am ricxvSi aris 54 cifri. P = 4253, 4423, 9689, 9941 da 11213.
1914 wels aRmoaCines meTerTmete (65 srulyofil ricxvSi 211212(211213_1) aris 3376
ricxvebis idumali samyaro 33
cifri! mikrokalkulatorze, Tu daakvirdebi ric-
udidesi maTematikosi edmund landau aR- xvebis klaviSebis gan-
niSnavs: `... dRemdis ori problemaa lagebas Zalian advilad
gadauWreli: usasruloa Tu ara luwi aRmoaCen saintereso
srulyofil ricxvTa simravle? _ ar ricxviT kanonzomiere-
vici. _ arsebobs Tu ara kenti bebs: romeliRaca ric-
srulyofil ricxvTa usasrulo xvebis sxvaoba yovel- sur. 1
simravle? _ me isic ki ar vici Tvis 111-is an 333-is
arsebobs Tu ara erTi mainc aseTi~. tolia. aba, moZebne,
cxadia iseTi damxmaris saSualebiT, rogoricaa romelia es ricxvebi?
saangariSo manqanebi adamianma SeZlo aseTi agreTve rome-
veberTela srulyofili ricxvebis dadgena. liRaca orniSna ric-
dReisaTvis cnobilia 30-ze meti srulyofili xvebis sxvaoba yovel-
ricxvi romelTa Soris udidess Seesabameba: Tvis 27, 198 an 594-is
P = 216 091. tolia. zogierTi jami
srulyofili ricxvebis Zebnis istoria, yovelTvis iyofa 11-ze.
TvalnaTliv gviCvenebs, Tu rogor zrdis saan- maTi moZebna ar gagi-
gariSo manqanebi adamianis SesaZleblobebs. Wirdeba, Tu gulmod-
maTematikosebi yovelTvis ocnebobdnen iseT gined daakvirdebi da
daxmarebaze, romelic gaamartivebda maT Sromas sxvadasxva variants Sea- sur. 2
xangrZlivi da damRleli gamoTvlebisagan. mowmeb.
erT-erTi gamomTvleli mowyobiloba iyo klaviSebze kidev sxva saintereso kanon-
abaki. es saangariSo CarCo dResac gamoiyeneba zomierebebis aRmoCenac SeiZleba! ivarjiSe da
zogierT qveyanaSi. aRmoaCine! magaliTad:
logariTmuli cxrilebi XVII saukunis
3+7=10 1+5+9=15
dasawyisSi daamuSava jon neperma da aadvilebda
1+9=10 3+5+7=15
gamoTvlebs TiTqmis 4 saukunis ganmavlobaSi.
2+8=10 2+5+8=15
msoflioSi pirveli saTvlel-saangariSo
4+6=10 4+5+6=15
mowyobiloba (manqana) aago 19 wlis blez
paskalma 1642 wels (sur. 1).
dRes TiToeul Tqvengans aqvs saSualeba 198:9=22.
gamoiyenos miniaturuli saangariSo manqana-
mikrokalkulatori (sur. 2), romelic saSualebas
iZleva gamoTvlebi Catardes swrafad. igi
namdvilad iqca maTematikosebis (da ara marto 594:9=66.
maTTvis) megobrad da mxsnelad.
* aqsioma (berZ. axima) ama Tu im mecnierebaSi amosavlad miRebuli debuleba, romlis WeSmariteba daumtkiceblad
aris miRebuli, magram aucilebelia sxva debulebaTa dasamtkiceblad.
maTematikuri induqciis principi 39
ganvixiloT magaliTebi. (2) tolobis marTebulebis dasamtkiceblad
magaliTi 1. mocemulia mimdevroba: visargebloT maTematikuri induqciis meTodiT.
1 1 1 1 es toloba naturaluri n-isaTvis aRvniSnoT
, , ,... ,... A(n)-iT.
3 15 35 4n 1
2
ipoveT misi pirveli n wevris jami.
amoxsna: jer CamovayaliboT hipoTeza da 1. A(1) WeSmaritia, radgan
Semdeg igi davamtkicoT sruli induqciis 2. davamtkicoT, rom A(k) A(k+1).
meTodiT. gamovTvaloT saZiebeli jamis ramdenime maSasadame davuSvaT hipoteza WeSmaritia rome-
pirveli mniSvneloba: liRac nebismieri k-saTvis da vamtkicebT mis
S1, S2, S3, S4, ... WeSmaritebas (k+1)-saTvis.
1 1 1 1 k .
Sk = + + + ... + 2 =
3 15 35 4k 1 2k + 1
1 1 1 6 2
S2 = + = S1 + = = ; 1 k 1
3 15 15 15 5 S k +1 = S k + = + =
4(k + 1)2 1 2k + 1 4(k + 1)2 1
1 1 1 1 2 1 3
S3 = + + = S2 + = + = ; k 1 k
3 15 35 35 5 35 7 = + = +
2k + 1 [2(k + 1) + 1][2(k + 1) 1] 2k + 1
1 1 1 1 1 3 1
S4 = + + + = S3 + = + 1 k(2k + 3) + 1
3 15 35 63 63 7 63 + = =
(2k + 3)(2k + 1) (2k + 3)(2k + 1)
28 4
= = ; 2k 2 + 2k + k + 1 (2k + 1)(k + 1)
63 9 = = =
(2k + 3)(2k + 1) (2k + 3)(2k + 1)
Tu davakvirdebiT am jamebs, SevamCnevT, rom k +1 k +1
mricxvelSi dgas saZiebeli jamis nomeri, xolo = =
2k + 3 2(k + 1) + 1
mniSvnelSi _ gaorkecebuli nomers damatebuli 1.
amrigad, iqmneba hipoTeza, rom maTematikuri induqciis meTodiT mtkicebis
orive nawili Catarebulia. maSasadame, (2)
1 1 1 1 n
+ + + ... + = (2) toloba WeSmaritia n-is nebismieri naturaluri
31 15 35 4n 2 + 1 2n + 1 mniSvnelobisaTvis.
1 , 1 1 , 1 .
, ...,
1 2 2 3 3 4 n(n + 1)
es niSnavs, rom mimdevrobas aqvs saxe:
gamoTvaleT am midevrobis pirveli n wevris jami.
5 daamtkice, rom 1-dan n-mde naturalur ricxvTa kvadratebis mimdevrobis jami udris:
n(n + 1)(2n + 1) e. i. 12 + 22 + 32 + ... + n 2 = n(n + 1)(2n + 1) . hipoTeza mocemulia.
6 6
2
n(n + 1)
.
3 3 3
6 daamtkice, rom 1 + 2 + 3 + ... + n = 3
2
7 gaixsene bines formula da daamtkice misi WeSmariteba.
2 2
1 + 5 1+ 2 5 + 5 3 + 5 1 5 1 2 5 + 5 3 5 .
2 = = ; 2 = =
miTiTeba:
4 2 4 2
moric
moric kornelis esxeri
esxeri
holandieli mxatvari, grafikosi, mravali graviurisa da liTografiis avtori m. k.
esxeri daibada 1898 wlis 17 ivniss leeuvardenSi (niderlandebSi). yrmoba gaatara arnhe-
imSi da iqve swavlobda sko-
laSi. adreul asakSi cxadi
gaxda misi miswrafeba xat-
visadmi da swavla gaagrZela
arqiteqturis fakultetze.
magram holandieli mxatvris
de moskitas rCeviT, arqiteq-
turas Tavi daaneba da mu-
avtoportreti. 1943. Saoba daiwyo grafikaSi. swav-
lis damTavrebis Semdeg, esxeri cameti weli cxovrobda
italiaSi. igi gansakuTrebiT moxibluli iyo romiT. bevrs
mogzaurobda fexiT samxreT italiaSi da espaneTSi.
1935 wels, italiaSi faSizmis damkvidrebis Semdeg
gadasaxlda SveicariaSi. 1941 wels dabrunda samSobloSi _
baanSi, xolo 1970 wlidan sikvdilamde cxovrobda larenSi.
gardaicvala 1972 wlis 27 marts.
msoflio aRiarebas esxerma 1951 wels miaRwia, rodesac
misi ramdenime namuSevari gamoqveynda cnobil JurnalebSi:
`The Studio~, `Time~ da `Life~.
1954 wels amsterdamSi Catarda maTematikosTa saerTa-
Soriso kongresi da masTan dakavSirebiT moawyves esxeris
didi gamofena. mecnierebma mis namuSevrebSi SeniSnes bevri
saerTo maTematikis zogad ideebTan, maSinve aRiares da Seiyvares
`TavianTi~ mxatvari. am droidan moyolebuli esxeris naxatebi
xSirad ibeWdeba fizika-maTematikur gamocemebSi.
esxeri ar malavda, rom cudad icoda maTematika, magram
ambobda: `me ufro xSirad maTematikosebTan vgrZnob did siax-
loves, vidre kolega mxatvrebTan~. leonardo da vinCisa da
albrext diureris msgavsad esxeri didad afasebda wesier
mravalwaxnagebs, xuT platoniseul sxeuls: tetraedri, heqsaedri,
oqtaedri, dodekaedri da ikosaedri. igi gaocebuli iyo maTi
srulyofilebiT da ambobda, rom isini ganasaxiereben harmoniisa
da wesrigisadmi adamianis swrafvis somboloebs. es sxeulebi
ar arian adamianis gonebis nayofi, radgan isini arsebobdnen
bunebaSi kacobriobis Seqmnamde gacilebiT ufro adre.
esxeri Tavis naSromebSi Taviseburad asaxavs samyaros
usasrulobas, sivrcisa da drois erTianobas, ar arsebul
obieqtebs, iluziebs da sxv.
sainteresoa, rom m. k. esxeris naxatebis didi koleqcia
Seagrova aSS-is yofili prezidentis, Teodor ruzveltis
SviliSvilma kornelius ruzveltma. m. k. esxeri. `sami sfero~. 1945.
41
arqimedes aRmoCena
mTavari Tvisebebi. magram, cotam Tu icis, rom pirobas: (x a)2 + (y b)2 = R 2 (piTagoras
man faqtiurad aRmoaCina meTodi, romelic Teorema), warmoadgens R radiusian wrewirs
safuZvlad daedo maTematikis erT-erTi Tana- O(a,b) centriT.
medrove dargis _ integraluri aRricxvis axla gavyveT arqimedes `azris jaWvs~ da
ganviTarebas! misi gamoyenebiT arqimedem gansaz- ganvixiloT rogori meTodiT gansazRvra birTvis
Rvra paraboluri segmentis farTobi (parabo- moculoba: sibrtyeze XOY marTkuTxa koordi-
lis kvadratura), birTvis moculoba da sxv. natTa sistemaSi R radiusiani wrewiri exeba
arqimedes saxelTan dakavSirebulia sxvadas- koordinatTa O saTaves da misi O1 centri OX
xva legenda. magaliTad `legenda mefe hieronis RerZze mdebareobs. iqvea marTkuTxa samkuTxedi,
oqros gvirgvinis Sesaxeb~, abazanidan amosvlis marTi kuTxiT O wertilSi, agreTve 2R da 4R
~
Semdeg cnobili gamoTqma `heureka~ _ `evrika~ gverdebiani marTkuTxedi (sur. 2). arqimedem
(vi pove). warmoidgina wrewiris, samkuTxedis da marTkuT-
Tqven ukve iciT, rom zogjer intuicia xedis brunva OX RerZis garSemo. Sesabamisad
gvRalatobs, magram xSir SemTxvevaSi igi udidesi miiRo birTvi, konusi da cilindri. cxadia
aRmoCenis wyaroa! swored fizikuri intuicia konusis simaRle da fuZis wris radiusi igivea
udevs safuZvlad yvela drois erT-erT udides rac cilindris da 2R udris (sur.2). Tanamedrove
maTematikur aRmoCenas _ arqimedes mier integ- aRniSvnebiT am wris gantolebas aqvs saxe:
raluri aRricxvis aRmoCenas. igi ambobda: 2 2 2
* Cp. The Method of Archimedes, edited dy Thomas L. Heath (arqimedes meTodi, tomas l. xitis gamocemuli),
Cambridge, 1912, P. 13. am patara wigns uwodeben `Method~ (`meTodi~). arqimedes es naSromi xeibergis mier
mxolod 1906 wels iqna aRmoCenili (ix. ., , , 1909).
** berketi wonasworobaSia, Tu brunvis RerZis mimarT masze modebuli Zalebis momentebis algebruli jami nulis
tolia. Zalis momenti Zalis modulisa da misi mxaris namravlis tolia.
arqimedes aRmoCena 43
2R(x 2hg + y 2hg) = (2R)2 hgx. (2) saidanac birTvis moculoba
sadac y 2hg sibrtyiT birTvis kveTis 3
4R .
Sesabamisi diskos simZimis Zalaa, x 2hg _ V= (3)
3
konusis, xolo (2R)2 hg _ cilindris. amitom ganxilul msjelobaSi gadamwyvet nabijs (*)
y 2hg2R , da gantolebidan (**) gantolebaze gadasvla
Sesabamisi Zalebis momentebia O wertilis mimarT. warmoadgens, e.i. ganivkveTebis mier mTeli
maSasadame (*) gantoleba gamoxatavs im faqts, sxeulebis gavseba. maTematikuri simkacris
rom ori Zalis momenti gawonasworebulia udidesi berZnuli tradiciebis warmomadgenelma
mesamiT. amitom arqimedem OX RerZi warmoidgina arqimedem Zalian kargad icoda, rom es mixvedra
rogorc uwono berketi da kveTaSi miRebuli iyo da ara damtkiceba. amis Sesaxeb igi aRniSnavda:
diskoebi ase gaanawila: cilindris ganivi WriliT `faqti, romelTanac Cven mivediT, sinamdvileSi
miRebuli disko Tavis adgilze datova, e.i. O gadmocemuli msjelobiT damtkicebuli araa.
wertilidan x manZilze (B wertilSi), xolo magram am msjelobam mogvca Taviseburi miTiTeba,
birTvisa da konusis Wrilebis diskoebi berketis rom Sedegi sworia~. war-
modgenili idea ganxiluli
amocanis moTxovnebis saz-
Rvrebs scildeba da ganu-
zomlad didi gasaqani aqvs.
ganivWrilebidan mTlian
sxeulebze gadasvla Tanamed-
rove enaze aris usasrulo
mcire nawilebidan mTlian
sidideze _ diferencialidan
integralze gadasvla. udi-
desi moazrovne arqimede ase
afasebda Tavis meTods: `me
darwmunebuli var, rom es
meTodi arc Tu mcire sar-
geblobas moitans maTema-
sur. 2 tikaSi; saxeldobr me vxedav,
rom vinme axlandeli an
momavali mkvlevarebi, gaec-
O wertilidan marcxniv 2R manZilze erTi da nobian ra am meTods, misi daxmarebiT daaskvnian
igive D wertilSi warmoidgina dakidebuli sxva Teoremebs, romlebic me jer TavSi ar
(sur. 2). momsvlia~.
cxadia, rodesac x icvleba 0-dan 2R-mde, mogagonebT, rom arqimede Zv. w. III saukuneSi
miiReba cilindris yvela ganivkveTi, romlebic cxovrobda, integraluri aRricxva ki q.S. XVII
cilindrs mTlianad avseben. cilindris yovel saukuneSi Seiqmna, e.i. TiTqmis oci saukunis Semdeg.
ganivkveTs Seesabameba ori ganivkveTi, romlebic es fati cxadyofs arqimedes geniis sidiades. igi
berketis D wertilSia dakidebuli da isini samarTlianad iTvleba statikisa da hidros-
birTvsa da konuss avseben. amitom berketis D tatikis fuZemdeblad. eWvgareSea, rom man mraval
wertilSi dakidebuli birTvi da konusi O gamogonebebTan erTad aago zusti meqanikis
wertilis mimarT imyifebian wonasworobaSi `margaliti~ _ planetariumi, romelic Cvenamde
cilindrTan, ise rogorc maTi Sesabamisi kveTebi. mouRwevel arqimedes erT-erT naSromSi iyo
birTvis moculoba V-Ti aRvniSnoT da konusis aRwerili.
moculobasTan dakavSirebiT demokrates aRmoCena romaelma sardalma marcelma sirakuzis aRebis
gamoviyenoT. gadavideT diskoebis momentebidan Semdeg planetariumi, rogorc samxedro nadavli
Sesabamisi sxeulebis momentebze, miviRebT: romSi gadaitana. SemdegSi misgan markus talius
2
(2R) 2R 2
ciceroni (Zv. w. 106-43), Zveli romaeli poli-
2R + V = R(2R) 2R, tikuri moRvawe, oratori da mwerali aRfrTo-
3
(**)
vanebuli iyo. cnobilia gadmocema romaelebis
44 arqimedes aRmoCena
3. amocanebi
arqimedemde cnobili iyo `kavalieris principi~: Tu sivrceSi mocemulia
ori sxeuli da mocemuli sibrtyis paraleluri nebismieri sibrtye
am sxeulebis gadakveTisas qmnian or figuras, romelTa farTobebi
tolia: S1=S2 (am dros TiToeuli sxeulis kveTis farTobi sazoga-
dod cvladia), maSin am sxeulebis moculobebic tolia: V1=V2.
am principis gamoyenebiT daasabuTe arqimedes formulis: Vb=2Vcil /3
WeSmariteba.
sur. 5
sur. 6
miTiTeba: R radiusian wrewirze SemoxazeT kvadrati (sur. 5) gaatare diagonalebi. warmoidgine
am nakvTebis brunva vertikaluri AB RerZis garSemo. miiReb R radiusian birTvs, masze
Semoxazul cilindrs, cilindrSi `ormag~ wriul konuss wveroebiT birTvis centrSi.
arqimedes aRmoCena 45
daamtkice
4 `meTodis~ me-7 winadadeba: birTvuli segmentis moculoba ise Seef-
ardeba imave fuZis farTobisa da simaRlis mqone konusis moculobas,
rogorc birTvis radusisa da damatebiTi segmentis simaRlis jami
Seefardeba damatebiTi segmentis simaRles:
Vbs R + (2 R h) .
= sur. 7
Vk 2 R h
5 `meTodis~ me-6 winadadeba: naxevarbirTvis simZimis centri (O)
mdebareobs mis RerZze da am RerZs yofs ise, rom naxevarbirTvis
wverosTan mimdebare nawili (a) danarCen nawils (b) Seefardeba
ise, rogorc 5:3 (sur. 8).
magiuri kvadratebi
2 daadgine, rogori Tanafardoba iqneba n-sa da C-s Soris (e.i. maT Soris kavSiri warmoad-
gine formuliT). Tu Sen amas SeZleb, maSin advilad mixvdebi, ratom aris me-8 rigis
naxevrad magiuri kvadratis mudmiva 260. ufro metic, Sen SeZleb nebismieri magiuri
kvadratis mudmivas gansazRvras Sedgenis garaSe.
Tavsatexi
a b
sur. 13
sur. 12
49
zeniti
zeniti
mzis sxivebi
zenituri manZili
= 7,20
siena
aleqsandria (asuani)
800 km
ganedebis sxvaoba
= 7,20 dedamiwis
zedapiri
R O
A B
sur. 1 sur. 2
eratosTene (Eratosthenes~ daaxl. Zv. w. 276- ganedebis sxvaobis tolia. Semdeg saWiro iyo
194) Zv. berZeni mecnieri. daibada kireneSi, dakvirvebis punqtebs Soris manZilis gansazRvra.
ganaTleba miiRo aleqsandriasa da aTenSi. kali- am manZilis gradusebis ricxvze gayofiT
maqes sikvdilis Semdeg ganagebda aleqsandriis ganisazRvreba dedamiwis wrewiris sigrZis nawili,
biblioTekas. dainteresebuli iyo filologiiT romelic modis erT gradusze. Semdeg advilad
(es sityva pirvelad man ixmara `gramatikis~ ganisazRvreba dedamiwis wrewiris sigrZe da misi
nacvlad), maTematikiT, astronomiiT, qrono- radiusi.
logiiT, geografiiT, filosofiiT, musikiT. era- mnaTobis zenituri manZili ewodeba kuTxes
tosTenem pirvelma gazoma dedamiwis wrewi- vertikalur mimarTulebasa da mnaTobidan
ris (meridiani) sigrZe (aqedan dedamiwis radi- damkvirveblis Tvalisaken mimarTuli sxivs Soris
usis sigrZe); Camoayaliba maTematikuri geogra- (sur. 3).
fiis safuZvlebi; SeimuSava martiv ricxvTa mzis zenituri manZilis gansazRvrisaTvis
moZebnis meTodi (e-s saceri); daadgina saber- eratosTenem gamoigona specialuri xelsawyo _
ZneTis istoriis ZiriTadi TariRebi (termini skaTisi.
`geografia~ mis mier aris SemoRebuli). mas skaTisi warmoadgens naxevrsferel Tass,
ekuTvnis sxvadasxva naSromebi (sul 24 wignad); romlis fuZeze xistad mimagrebulia liTonis
misi nawerebidan nawyvetebia SemorCenili. Rero naxevarsferos radiusis gaswvriv (sur. 4).
eratosTene cxovrobda egvipteSi, q. aleqsan- skaTisis Siga zedapirze datanilia danayofebi
driaSi. misi idea SemdegSi mdgomareobda: gradusebSi. skaTiss ayeneben Sveulis (Zafze da-
* astronomia _ (berZ. astron _ varskvlavi da nomos _ kanoni) _ mecniereba ciuri sxeulebis moZraobisa da
Tvisebebis Sesaxeb.
** zeniti _ umaRlesi wertili cis sferoze. Tu mnaTobi (varskvlavi) imyofeba zenitSi, maSin is anaTebs pirdapir
damkvirveblis Tavze, vertikaluri mimarTulebiT.
4. j. kiknaZe
50 dedamiwis radiusis gazomva
Z
ki debuli tvir- iyo 5 000 berZnuli stadia*. aRniSna dedamiwis
bi
mnaTo
ri Ti) gaswvriv ise, wrewiris sigrZe x-iT da Seadgina proporcia
vertikaluri
itu
mimarTuleba
zen ili rom Rero mi-mar- im mosazrebis safuZvelze, rom dedamiwis
manZ
Tuli iyos sfe- wrewiris sigrZe imdenjer metia mocemul
ros radiusis qalaqebs Soris manzilze, ramdenjerac 3600
gas wvriv, zustad metia 7,20-ze:
verti kalu rad, e. 0
x 360
i. mimarTuli iyos = 0 .
Sveuli
Z
zeni tisaken. mzis 5000 7, 2
sur. 3 sxivebze ganaTebisas
aqedan gamodis, rom dedamiwis sferos
liTonis Rero ska-
wrewiris sigrZe tolia 250 000 stadias.
zeniti 7,2 0 Tisis fuZeze iZl-
berZnuli stadia zustad araa cnobili Tu
eva Crdils. Reros
ra sigrZis tolia, magram Tanamedrove gazom-
fuZidan Crdilis
vebiT aleqsandriasa da asuans Soris manZili
bolomde gazomili
800 kilometria. maSin
rkalis sigrZe gra-
0
dusebSi mzis zeni- x 360
= 0 .
turi manZilis to- 800 7, 2
lia.
eratosTene eg- aqedan x = 40 000 km.
viptis CrdiloeTiT amrigad, dedamiwis sferos wrewiris sigrZe
Z cxovrobda. vaWre- (meridianis sigrZe) daaxloebiT tolia 40 000km-s.
bisagan da aqle- XVIII saukunis bolos safrangeTis mecnie-
mebis gamci leb- rebaTa akademiam moamzada ori eqspedicia
lebisagan man ico- eratosTenes gazomvebis Sesamowmeblad. erTi
da, rom egviptis eqspedicia muSaobda fineTSi da SveciaSi, Crdi-
Rero samxreTiT qalaq loeTis polaruli wris maxloblad, xolo
sienaSi (axlandeli meore _ peruSi ekvatoris ganedze. gamoirkva,
20 Z asu anSi) mze, 22 rom eratosTenes gazomvebi mTlianad eTanxme-
7,20
iv niss SuadRisas bodnen eqspediciebis miRebul Sdegebs.
10
Reros Crdili 0 anaTebda Rrma Webis amave dros gamoirkva, rom dedamiwis pola-
sur. 4 fuZeebs. maSasdame ruli radiusi 21 kilometriT pataraa ekva-
mze imyofeboda ze- torul radiusze. amrigad dedamiwa aris odnav
nitSi. imave dRis SuadRisas aleqsandriaSi Sebrtyelebuli sfero _ brunvis elifsoidi.
eratosTenes gazomvis mixedviT mze zeniti- Teoriulad aseTi Sedegi miRebuli hqonda yve-
dan daSorebuli iyo daaxloebiT 7,20-iT. man la drois erT-erT udides inglisel fizikossa
agreTve icoda, rom am qalaqebs Soris manZili da maTematikoss isaak niutons (1642-1727).
1 jer kidev arqimedem icoda, rom wrewiris sigrZe (l) SeiZleba vipoviT, Tu
mis diametrs (AB) gavamravlebT 22/7-ze (sur.2). am monacemis safuZvelze
ras udris dedamiwis sferos R radiusis sigrZe?
2 daamzade skaTisi (sur. 4) an sur. 3-ze asaxuli xelsawyo. misi saSualebiT gazome mT-
varis zenituri manZili saRamos da Ramis sxvadasxva dros, magaliTad 20 sT-ze; 22 sT;
6 sT; 8 sT; gazomvebi Caatare savse mTvaris dros.
3 Zvelad sigrZis erTeulad iRebdnen manZils, romelsac mozrdili adamiani gaivlida
mzis badros horizontze mTlianad amosvlis drois ganmavlobaSi. mas `stadias~ uwo-
debdnen. SeiZleboda aseTi sigrZis erTeuli zusti yofiliyo?
* stadia _ (berZ. Stadion) ZvelberZnuli sigrZis sazomi erTeuli, igi icvleba adgilmdebareobis mixedviT
150-dan 190 metramde. aqedanaa sityva `stadioni~.